VINCAS MYKOLAITIS-PUTINAS:

Nenoriu inykti i savo viesiosios bties...

Paroda skirta raytojo, lietuvi literatros klasiko V. Mykolaiio-Putino 120-osioms gimimo metinms.

VINCO MYKOLAIIO-PUTINO BIOGRAFIJA

Vincas Mykolaitis-Putinas gim 1893 m. sausio 6 d. kinink eimoje, Pilotiki kaime (Gudeli vals, Prien raj.). Jis turjo dar eis brolius ir dvi seseris. Vaikyst, nors ir be skurdo, nebuvo skaidri. Tvas buvo labai grietas, ambicingas, kieto charakterio. Motina jautresn, velnesnio bdo, niekada nerodydavo savo pykio, eimos reikaluose didels takos neturjo. Raytojo eima isiskyr i kit savo udarumu ir altumu. Kaip ra pats poetas savo atsiminimuose, eimoje jie tarsi varsi vieni kit, laisviau jausdavosi tarp samdini ar iaip svetim moni.

Pilotiki gamtovaizdiai taip pat nra itin patraukls. Nra ten netoliese nei ups, nei eero, nei auktum. Aplink vien lygumos, neivaizds dirvonai, kai kur pelktos emumos. Taiau poetinius igyvenimus adina ne vien spalvingi gamtos reginiai, ventins nuotaikos, romantikos gyvenimo situacijos. Dvasingumas slypi ir po kieta kasdienybs pluta, mogikoji siela isiveria net pro iurkiausi materialum. Bsimajam poetui giliai smigo smonn kiekviena moni pastanga dvasikai pakilti vir pilkos kasdienybs, bent akimirkai nugalti savo ribotum. Iskrendantys tolimas alis paukiai jam asocijavosi su vidiniais sielos trokimais pralauti ms bties udarum. Vincas dvi iemas lank Gudeli pradios mokykl, po to moksi Marijampols gimnazijoje ir baigs keturias klases stojo Seini kunig seminarij (1909). Jis turjo ger klaus ir gra bals. Besimokydamas pirmoje gimnazijos klasje, pradjo dainuoti mokini chore, o vliau ir Marijampols lietuvi chore. Gimnazijoje garsjo ir kaip geras

dailininkas. Baigs keturias gimnazijos klases, pasuko tradiciniu didiosios lietuvi jaunuomens dalies mokslo keliu. Seiniuose patirti spdiai aikiai atsispindi romano Altori ely pirmojoje dalyje. Tai, k seminarijoje patyr Liudas Vasaris, i dalies atitinka paties raytojo nuotaikas. Bdamas antrajame kurse, jis sitrauk slapt seminarist lavinimosi brel. Ten studijavo Lietuvos istorij, literatr, kalb, ugd savo literatrinius ir mokslinius sugebjimus. Laikratyje altinis 1911 m. pasirod pirmasis raytojo eilratis Sursum corda (Auktyn irdis), pasiraytas Putino slapyvardiu. Debiutinis jauno poeto krinys dvelk seminarijos dvasia, eili intonacija ir stilius buvo artimi banytinei patetikai ir meditacijoms. Bdamas udaro bdo, V. Mykolaitis-Putinas dar jaunystje pajuto savo vidinio pasaulio konfliktus su ioriniu. Dvasins atgaivos poetas ieko, kurdamas dideli erdvi pasaul, kur siela gali laisvai nutolti nuo slegianios kasdienybs. Tarp seminarijos sien bganios dienos, vis labiau artjantis ventinimas kunigus poeto irdyje stiprino abejones ir adino vis didesn susirpinim. 1914 m. ruden siliepsnojs Pirmasis pasaulinis karas tapo pirma lemtinga V. Mykolaiio-Putino gyvenimo poskio riba. Mokslas seminarijoje buvo ubaigtas paskubomis. Su seminarijos dokumentais jis atsidr Sankt Peterburge, ten 1915 m. buvo ventintas kunigus ir pradjo studijuoti dvasinje akademijoje stambioje carins Rusijos religinje auktojoje mokykloje. Karo meto vykiai ir studijos ived jaun poet platesn pasaul. ia atsivr naujos galimybs plsti savo literatrin akirat. I ariau susipaino su rus literatros lobiais, meniniu gyvenimu. Ypa didel reikm poetui turjo muzika. I tuolaikini rus poet j labiausiai trauk simbolistai. Patrauk rusikai raanio lietuvi poeto J. Baltruaiio kryba. ia ariau susipaino su J. Baltruaiio, F. Tiutevo, A. Feto kryba, filosof V. Solovjovo, V. Ivanovo ir A. Belyj darbais. Bendradarbiavo Sankt Peterburgo lietuvi spaudoje, ikagos Vytyje. 1917 m. Sankt Peterburge ileido pirmj lyrikos rinkin Raudoni iedai kartu su poema Kunigaiktis vainys. 1918 m., po trej mokslo met Sankt Peterburge, raytojas gavo Amerikos lietuvi Tautos fondo stipendij, suteikiani galimyb studijuoti Friburgo (Fribourg) universitete, veicarijoje. 19181922 m. Fribro (Fribourg) universitete jis studijavo filosofij, filosofijos ir meno istorij, prancz kalb ir literatr, psichologij. Studij metais V. MykolaitisPutinas subrendo krybikai: para nemaai eilrai, sukr poetin dram Valdovo snus, mgino jgas novelistikoje, pareng literatrini straipsni. Ypa stipr spd paliko prof. M. de Munnyncko paskaitos. Dalyvavo Fribre studijuojani lietuvi Lituanijos korporacijos veikloje. 1922 m. apgyn disertacij Vladimiro Solovjovo estetika. Gavs filosofijos daktaro laipsn, 19221923 m. ruosi profesrai Miuncheno (Mnchen) universitete, studijuodamas literatros bei meno problemas. 1921 m. Lietuvoje sisteigusi vyturio leidykla ileido i karto du tomus Putino rat. Kritikai palankiai vertino naujus krinius. Kaune pradjs veikti dramos teatras trauk Valdovo sn savo repertuar. Taiau pats raytojas nebuvo patenkintas nei savo kryba, nei jos slygomis.

Ankstesns abejons dl dvilyps dvasininko ir menininko padties toliau stiprjo. Nuo klerikalins aplinkos poetas kiek atitrko paskutiniame savo studij etape. 1922 m. ruden, baigus mokslus Fribre, atsirado galimyb studijoms Miuncheno universitete. ia V. Mykolaitis-Putinas susitelk grynai literatrinius dalykus, nes rengsi profesrai Lietuvos universitete. Devyneri metai, praleisti toli nuo gimtojo krato, ived jaunj poet platj

pasaul. Tiesa, tai buvo kelias, vingiavs per vairi auktj mokykl auditorijas ir bibliotekas, taiau jis palydjo sodiaus pagimdyt jaunuol humanitarins kultros auktumas, pareng svarbiausiems gyvenimo ibandymams. Grs Lietuv, V. Mykolaitis-Putinas 19231929 m. dirbo Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultete Visuotins literatros katedros docentu. Dst lietuvi literatr, estetik, literatros teorij bei stilistik. 1925 m. buvo Lietuvi meno krj draugijos sekretorius, iki 1923 m. dalyvavo universiteto ateitinink sjungos veikloje, padjo steigti student ateitinink meno draugij atrija. 1928 m. tapo profesoriumi. Kaune, kur sikr poetas, telksi raytojai, buvo leidiamos knygos, laikraiai, urnalai, steigsi mokyklos ir mokslo organizacijos. Gana aktyviai raytojas m reiktis literatros kritikoje. 19241932 m. jo kultrinio urnalo idinys redaktoriaus pareigas. Savo straipsniuose jis vertino krybos reikinius, remdamasis vien menins kokybs kriterijais. Reikmingas buvo raytojo suartjimas su V. Krve Kauno universiteto Humanitarini moksl fakulteto dekanu. V. Krv nemgo klerikal ir m skatinti savo jaunesn koleg pereiti dstyti jo vadovaujam fakultet. Tai sutapo su senais Putino norais ir jis 1929 m. pakeiia pedagoginio darbo krypt. 1926 m. pasirod antroji V. Mykolaiio -Putino poetin drama iedas ir moteris, kurioje knyta mogaus kova u gyvenimo laim, jausm laisv ir prasming men siejasi su pagrindine io raytojo krybos problematika. Netrukus gim misterija Nuvainikuota vaidilut. Joje atsispindi jausm susidrimas su dievikja lemtimi. ia raytojas mgino simbolikai prasminti istorin lietuvi tautos likim. 1927 m. ijo lyrikos rinkinys Tarp dviej aur. Tada V. Mykolaitis-Putinas tapo vienu rykiausi lietuvi poet. Pasitraukdamas i profesoriaus pareig Lietuvos universiteto Teologijosfilosofijos fakultete ir pereidamas Humanitarini moksl fakultet, 1925 m. V. Mykolaitis-Putinas tarsi perkirto pirmj grandin, siejusi j su klerikalinmis institucijomis. 1932 m. jis atsisveikino ir su idinio redaktoriaus pareigomis, kurias jo nuo 1924 m. Tuo metu jis jau ra roman Altori ely, kuriame sprend opius savo paties dvasins evoliucijos klausimus ir kartu apibendrino tipikus krato kultrinio ir visuomeninio gyvenimo reikinius. 1935 m. V. Mykolaitis-Putinas oficialiai atsisak kunigysts ir sukr eim. Rygoje susituok su Emilija Kvedaraite. U tai 1936 m. vasario 7 d. Vilkavikio vyskupijos tribunolo sprendimu buvo degraduotas ir ekskomunikuotas. Tik 1966 m. konfesins bausms buvo atleistos. Poeto ijim platesn kultrin ir visuomenin erdv aktyviai skatino kai kurie yms intelektualai. Ypa raytoj rm V. Krv. 19231933 m. labai svarbs Putino gyvenime. Per laikotarp raytojas tvirtai augo Lietuvos kultrin dirv ir vykd labai svarb vidinio isivadavimo ygdarb. Labai reikmingas is deimtmetis ir jo kryboje. Pasirodiusi jo lyrikos knyga Tarp dviej aur, romanas Altori elyje, drama Valdovo snus jo lietuvi literatros klasik.

1933 m. V. Mykolaitis-Putinas buvo irinktas Lietuvos raytoj sjungos pirmininku ir ias pareigas jo iki 1937 m. Kur laik poetas buvo pritils, igyveno savotik krybin kriz. 1939 m., sukrstas artjanio Antrojo pasaulinio karo nuojaut, poetas paskelbia pluot nauj eilrai, atspindini nirias buruazins visuomens saullydio nuotaikas, sielvart dl monijos kultrai gresianios katastrofos.

1940 m. pradioje kartu su Vytauto Didiojo universiteto Humanitarini moksl fakultetu persikl dirbti ir gyventi Vilni. Buvo irinktas fakulteto dekanu ir Vilniaus universiteto Biiuli draugijos valdyb. V. Mykolaitis-Putinas pradjo profesoriauti Vilniaus universitete, dst lietuvi literatr. 19441945 m. ir 19471949 m. vadovavo Vilniaus universiteto Lietuvi literatros katedrai. Skait senosios ir XIX a. pabaigos lietuvi literatros istorijos kursus, usienio literatros vidurami kurs, spec.kursus apie K. Donelait, A. Mickevii, emait, Lazdyn Peld, Mairon, P. Cvirk. 1954 m. pasitrauk i darbo universitete. steigus LTSR Moksl akademij, V. Mykolaitis-Putinas buvo irinktas jos nariu, 1941 m. tapo Lietuvi literatros instituto direktoriumi. ias pareigas laikinai jo ir po karo (iki 1946 m. pr.). 1954 m., pablogjus sveikatai, V. Mykolaitis-Putinas pasitrauk pensij ir atsidjo vien krybiniam darbui. Vincas Mykolaitis-Putinas mir 1967 m. birelio 7 d. Kaerginje. Palaidotas Vilniaus Ras kapinse. Antkapin paminkl Mza sukr skulptorius V. Vildinas.

APDOVANOJIMAI 1935 m. apdovanotas Gedimino III laipsnio ordinu. 1936 m. u lyrikos rinkin Keliai ir krykeliai literatrin premij paskyr Spindulio bendrov. 1937 m. u roman Kriz gavo Sakalo bendrovs literatrin ir Ukmergs visuomens premijas. 1958 m. u roman Sukilliai buvo paskirta Lietuvos TSR Valstybin premija.

I kairs: Vinco Mykolaiio-Putino disertacija Vladimiro Solovjovo estetika. 1922 m.

I Vinco Mykolaiio-Putino muziejaus rinkini.

Vinco Mykolaiio-Putino usienio pasas (dvi puss).

I Vinco Mykolaiio-Putino muziejaus rinkini. GEK-3456

Vilniaus valstybinio universiteto 1950 m. Istorijos-filologijos fakulteto lituanist laidos vinjet. Tarp dstytoj ir V. MykolaitisPutinas.
I Vinco Mykolaiio-Putino muziejaus rinkini. VMPM. Mp 467

I kairs: V. Mykolaitis-Putinas, I. Tamoaitis ir I. esaitis Friburge. Apie 19181922 m.

I Vinco Mykolaiio-Putino muziejaus rinkini. VMPM. F 19

I. Tamoaitis ir V. Mykolaitis-Putinas. 1922 m.

I Vinco Mykolaiio-Putino muziejaus rinkini. VMPM. F 18

J. Kuossu-Aleksandrikis, V. Mykolaitis-Putinas, J. Tumas-Vaigantas, J. Keliuotis, J. Gruas. 1932 m.

I Vinco Mykolaiio-Putino muziejaus rinkini. VMPM. F 17

I kairs: V. Mykolaitis-Putinas ir K. Korsakas su pirmo kurso studentais prie Gedimino kalno. 1945 m. ruduo.
I Vinco Mykolaiio-Putino muziejaus rinkini. VMPM. F 15

V. Mykolaitis-Putinas su studentais lituanistais. 1946 m.

I Vinco Mykolaiio-Putino muziejaus rinkini. VMPM. F 86

V. Mykolaitis-Putinas prie Klastos ir meils pilies. 1953 m.

I Vinco Mykolaiio-Putino muziejaus rinkini. VMPM. F 59

I kairs: Gudeli banyia, kurioje buvo pakriktytas V. Mykolaitis-Putinas. O. Pajedaits nuotr. Gudeli banyios altorius. O. Pajedaits nuotr. Rodykl V. Mykolaiio-Putino gimtin. O. Pajedaits nuotr. Takas V. Mykolaiio-Putino gimtin. O. Pajedaits nuotr.

I kairs: Gudeli klebonija. O. Pajedaits nuotr. V. Mykolaiio-Putino gimtojo namo vidus. O. Pajedaits nuotr. V. Mykolaiio-Putino gimtasis namas. O. Pajedaits nuotr.

I kairs: V. Mykolaiio-Putino brolis su mona. O. Pajedaits nuotr. Namas Kaune, kuriame gyveno V. Mykolaitis-Putinas. O. Pajedaits nuotr. Namas Kaerginje, kuriame gyveno V. Mykolaitis-Putinas. O. Pajedaits nuotr.

I kairs: V. Mykolaiio-Putino vardo gimnazija, Marijampolje. O. Pajedaits nuotr. Kauno valstybinis universitetas, kuriame dst V. Mykolaitis-Putinas. O. Pajedaits nuotr.