1. Teisinio reguliavimo ribos (sfera) ir jas takojantys veiksniai.

Teisinio reguliavimo objektas yra tas socialinis moni elgesys, kur reikia norminti teiss priemonmis. (socialinis elgesys- tai moni tarpusavio santykiai, kuri pagrindu mons siekia apsaugoti ir gyvendinti savo teises ir interesus). Teis reguliuoja ne visus moni santykius, o tik reik mingiausius, nes galioja principas! smulkmenomis statymas ir teisjas neusiima. Todl teis nereguliuoja draugysts, religini sitikinim, sporto, aidim (iskyrus azartinius), kai kuri eimos vidaus santyki , nes tai nra kit moni teisms reik mingi santykiai. "rietas teiss norm ki imasis asmeninius reikalus kartu b#t ir asmens teisi autonomi kumo paneigimas, $ormuotsi nuostata, kad asmuo negali savo nuoi#ra disponuoti jokiomis savo teismis. Tai reik t kra tutin, totalitarin reim%, i tisai valdant asmen. &ats asmens autonomi kumo pripainimas jau tampa prielaida, kad teisinis reguliavimas negali b#ti pernelyg platus' turi b#ti nustatoma bent orientacin riba, kuri saugot asmens teis autonomi kum% ir neleist t% srit eiti valstybs vykdomam teisiniam reguliavimui. 2. Teisinio reguliavimo metodas. Jo priklausomyb nuo reguliavimo srities, vyraujan ios teiss sampratos. Teisinio reguliavimo objektas rodo, kokius socialinius santykius reguliuoja konkreti teis, o teisinio reguliavimo metodas- kaip, kokiu b#du ji itai daro. (etodo pob#d lemia reguliuojamo objekto speci$ika! vienaip reikia reguliuoti turtinius santykius ir kitaip- valdymo ar teissaugos santykius. Teisinio reguliavimo metodas- tai teisinio poveikio moni elgesiui b#d ir priemoni sistema. (etodas atsako klausim% kaip, kokiu b#du ir kiek reguliuojami visuomeniniai santykiai. )statym leidjas siekdamas sukurti naujus visuomeninius santykius ar pakreipti juos kuria nors vertybine linkme, jis gali su$ormuluoti visuomeninio santykio dalyviams vien% i trij paliepim arba vairiai derinti juos tarpusavyje! *. Elkits tik itaip. Tai pareigojimas elgtis tik nurodytu b#du. +. itaip nesielkite. Tai pareigojimas susilaikyti nuo tam tikr veiksm, kuriais gali b#ti paeidiamos kit asmen teiss (draudiamieji paliepimai). ,. Elkits taip, kaip manote esant reikalinga (galiojimas) . Tai leidimas visuomeninio santykio dalyviams savo nuoi#ra nusistatyti teises ir pareigas. Tai pagrindiniai teisinio reguliavimo b#dai. -i teisini b#d tarpusavio derinimas kaip tik ir sudaro teisinio reguliavimo metod%. . skiriami du pagrindiniai teisinio reguliavimo metodai! imperatyvusis (direktyvinis) ir dispozityvusis (autonominis). -ie metodai skiriasi vienas nuo kito, nelygu kuris i mint trij teisinio poveikio b#d vyrauja $ormuojant poveik. a) Imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas. /o esm0 sudaro draudiamieji ir po1ityviai pareigojantys paliepimai! kas nurodyta teiss normose, t% ir reikia daryti' kas daugiau, tas- u statymo rib ir draudiama. &rincipas! viskas, kas nra tiesiogiai leista statymo, draudiama. 2antykio dalyviams neleidiama jokia elgesio saviveikla ir nukrypimai nuo teisini imperatyv. 3isuomeniniai santykiai 4ia negali atsirasti anks4iau negu juos leidianti norma. .mperatyvj reguliavim% apib#dina siekis detaliai ir smulkmeni kai reguliuoti visuomeninio santykio dalyvi elges. -itokiu metodu paprastai naudojasi administracin ir baudiamoji teis (materialioji ir proceso). b) Dispozityvusis teisinio reguliavimo metodas. /o turin sudaro leidiamieji ir draudiamieji paliepimai, j s%veika. /is siekia ne detaliai, smulkmeni kai reguliuoti visuomeninio santykio dalyvi elges, o tik pagrindines tokio elgesio kryptis, bendras elgesio ribas- toliau suteikiama laisv patiems santykio dalyviams savo nuoi#ra konkretinti savo teises bei pareigas ir tai daryti nevarant vienas kito teisi. 5ispo1ityvusis metodas leidia reguliuojamo santykio dalyviams parodyti iniciatyv%, savaranki kum% pasirenkant vien% ar kit% elgesio variant%. 6ia vyrauja principas! viskas,

kas neudrausta pozityviosios teiss norm, leidiama. Todl dispo1ityviojo reguliavimo atveju, skirtingai nuo imperatyviojo, visuomeniniai santykiai eina pirmiau teiss norm (nes galioja taisykl! viskas leidiama, kas tiesiogiai neudrausta). 5ispo1ityvusis reguliavimas orientuotas $akt%, kad visuomeniniai santykiai atsiranda anks4iau u teiss norm%. -is metodas vyrauja privatinje teisje. Teisinio reguliavimo apimtis tiesiogiai priklauso nuo teiss sampratos pob#dio. /eigu remsims normatyvistine (etatistine) teiss samprata, kuri teis0 tapatina su statymu, tai teisinio reguliavimo sritis bus ribojama tik statymo nurodymais. 7eguliuoti 4ia reik sakmiai ar detaliai nurodinti visuomeninio santykio dalyviams visas manomas teises ir pareigas bei t teisi ir pareig atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo pagrindus. Teisinis reguliavimas tada gali skverbtis moni elges tiek, kiek statym leidjas laiko reikalinga. 7ei kia, kad nra privataus gyvenimo, visas mogaus gyvenimas atviras valstybs tvarkan4iai valiai. Todl objekto poi#riu normatyvistinis teisinis reguliavimas gali apimti vis% mogaus gyvenim%, o metodo poi#riu- b#ti imperatyvus. Taigi normatyvi1mas (etati1mas) suponuoja ir pagrindia principin teisinio reguliavimo rib nebuvim% ir imperatyvaus reguliavimo dominant0. /eigu remsims pilietine (demokratine) teiss samprata, kuri pripasta prigimtines mogaus teises ir i j i plaukiant asmens teisi autonomi kum%, tai teisinis reguliavimas negals b#ti visa apimantis. 8es yra privatus mogaus gyvenimas, kuris sudaro asmens nelie4iamumo srit. /i gali b#ti reguliuojama po1ityviosios teiss priemonmis tik iki tam tikros ribos, kiek tai reikalinga vis gerovei garantuoti. 3adinasi, remiantis pilietine teiss samprata, atsiranda pagrindas pripainti teisinio reguliavimo rib objektyvum% ir dispo1ityvaus metodo dominant0. Teisinio reguliavimo metodas priklauso ir nuo valstybs vaidmens konkre4ioje visuomenje. /uo labiau valstyb ki asi moni santykius, tuo didesnis teisinio reguliavimo imperatyvumas. .r atvirk 4iai- juo maesnis suvalstybinimo laipsnis tuo didesnis pilie4i elgesio dispo1ityvumas. !. Teisinio reguliavimo stadijos, subjektai. ("irminis ir antrinis teisinis reguliavimas). 9aiko poi#riu galima i skirti dvi teisinio reguliavimo stadijas! *) eiss su!jekt teisins padties (teisinio statuso) pirminis nustatymas (!endrasis teisinis reguliavimas)" -ioje situacijoje konstitucija ir kiti statymai nustato pradin0 visiems pilie4iams vienod% teisin0 padt (teises ir pareigas). 3alstybs institucij teisin padtistai j kompetencija (gauti galiojimai, j naudojimo tvarka ir ribos), apibrta statym. +) #smens sitraukimas teisinius santykius siekiant pa$iam plsti ar siaurinti savo teises (individualusis teisinis reguliavimas)" :smuo, prisiimdamas nauj pareig artimui, ple4ia savo teisin0 padt, o atsisakydamas vykdyti tam tikras pareigas, siaurina savo teises. Teisinio reguliavimo subjektai! asmuo ir valstyb. 8es teisinis reguliavimas nra vien valstybs monopolis, o vyksta s%veikaujant valstybs ir pa4i asmen valiai.