Beruflich Dokumente
Kultur Dokumente
guram javaxaZe
sistemuri msoflmxedveloba da
antikrizisuli strategiis problemebi
sagamomcemlo saxli
“teqnikuri universiteti”
2009
eZRvneba uwmidesisa da unetaresis, sruliad
saqarTvelos kaTolikos-patriarqis
ilia meoris
aRsaydrebidan ocdameTerTmete wlisTavs da misi
maRalyovladusamRvdeloesobis, saqarTvelos
samociqulo marTlmadidebluri eklesiis,
manglisisa da walkis eparqiis mmarTvelis,
mitropolit, profesor
anania jafariZis 60 wlis iubiles
2
anotacia
3
seria “marTva, gamoTvliTi teqnika, informatizacia”
recenzentebi:
giorgi gogiCaiSvili
saqarTvelos teqnikuri universitetis
informatikisa da marTvis sistemebis fakultetis
organizaciuli marTvis departamentis ufrosi,
sruli profesori
Tamaz obgaZe
saqarTvelos teqnikuri universitetis
informatikisa da marTvis sistemebis fakultetis
sainJinro kibernetikisa da xelsawyoTmSeneblobis
departamentis ufrosi
sruli profesori
4
Sinaarsi:
Sesavlis magier
5
qarTuli enis saRvTismetyvelo da sistemuri gaazreba
uwmindesis da unetaresis, sruliad saqarTvelos
kaTolikos-patriarqis ilia II-is qadagebebidan
boloTqmis nacvlad . . .
bibliografia . . .
6
Sesavlis magier
7
urTierTdamokidebulebaSia saZebneli dRevadeli
krizisis gamomwvevi mizezebi.
8
amJamindeli globaluri krizisis Sedegad, evropamac da
aSS-mac kursi aiRes ekonomikis saxelmwifo regulirebis
gaZlierebaze, anu Tavisufali bazridan regulirebad
bazarze gadasvlaze. bunebrivia, TiToeuli maTgani
efeqturi marTvis sakuTari meqanizmis Ziebas iwyebs.
9
sabazro TviTregulirebam ar gaamarTla, rac iyo kidec
mosalodneli. aseTi ram maSin xdeba, roca sxva qveynis
modelis gadmoRebas vcdilobT da ar viTvaliswinebT
sakuTar Taviseburebebs. amis Sedegad miviReT warmoebis
warmoudgeneli daqveiTeba, mosaxleobis udidesi nawilis
arnaxuli gaRatakeba da socialuri uTanasworobis
warmoudgeneli zrda, xolo am yvelafris gamo,
socialur-politikuri arastabiluroba.
10
sazogadoebis ganviTarebis kvaldakval, miTologiuri
cnobiereba winaaRmdegobaSi movida praqtikasTan da mis
safuZvelze Seqmnil codnasTan, amitom saWiro gaxda
iseTi sistemis Seqmna, romelic erTi mxriv mianiWebda
adamians msoflmxedvelobriv orientacias da meore mxriv
es sistema damyarebuli iqneboda garkveul codnaze,
amgvari roli, im periodSi, Camoyalibebadma filosofiam
ikisra.
11
moZraoba(ganviTareba) im mizezis gareSe, romelic
ganpirobebulia garkveuli mizandasaxulobiT.
12
garemocvas erT mTlianad Tvlida - rac sistemuri
azrovnebis calsaxa gamovlinebaa.
13
bertalanfis (L. von Bertalanffy 1901 - 1972) mier, am Tematikis
pirveli publikaciebi ganekuTvneba 1947-1950 wlebs.
14
– “stabilobis SenarCuneba”, rac vlindeba
“konservatulobis” funqciaSi. yvela saxis sistema
xasiaTdeba ori urTierTsapirispiro sawyisiT:
labilobiT(plastiuroba) da konservatiulobiT.
labiloba – esaa, garemoebebis mimarT, swrafi
adaptirebisa da Seguebis unari. konservatuloba ki
labilobis sapirispiro movlenaa.
15
istoriam daadastura, rom a. bogdanovis rekomendaciebma
“dadebiTi da uaryofiTi seleqciis” Sesaxeb, ver ixsna
verc erTi totalitaruli reJimi, verc sabWoTa kavSiri
da verc faSisturi germania (sadac 1928 wlidan
intensiurad msjelobdnen a.bogdanovis Teoriaze) da
verc sxva marginaluri reJimi ver gaeqca(da albaT
momavalSic ase iqneba) mkacr pasuxisgebas istoriis
samsjavroze.
16
XX-saukunis Sua periodidan, rTuli teqnikuri sistemebis
gaCenisTanave iwyo mateba kompleqsurobis da problemaTa
sirTulis xarisxma. danaxarjebma, sxvadasxva
gadawyvetaTa realizaciisaTvis, miaRwies arnaxul
moculobebs, xolo warumateblobis riski ki sul ufro
sagrZnobi xdeboda. saWiro gaxda sul ufro
mravalricxovani, urTierTdakavSirebuli faqtorebis
aRricxva drois mcire monakveTSi. aman moiTxova iseTi
meTodebi, romelnic saSualebas iZleodnen
gaenalizebinaT rTuli problemebi erTian kompleqsSi,
mravali alternativis ganxilviT, sadac
TiToeuli(alternativa) aRwerilia cvladebis didi
ricxviT. amgvarma farTo ganzogadebam da ganviTarebam
warmoSva problemaTa gadawyvetis universaluri
meTodologia, romelsac “sistemuri analizi” ewoda.
17
gansazRvravs strategiul miznebs da misken mimaval
gzebs.
18
akademikosi iveri frangiSvili
19
pirveli Secdoma - saTanado safuZvlis gareSe
sicocxlis yvela formisadmi evoluciuri Teoriis
upirobo misadageba da gamoyenebaa.
saqme isaa, rom evoluciuri Teoria biologiis
TvalsazrisiTac ar aris damajerebeli, rasac
mecnieruli debulebebic cxadyofen:
• mecnierebam ar icis kanoni, romelic materias
(atomebsa da molekulebs) cocxal ujredad
gardaqmnida, miTumetes, gonebas warmoSobda.
saxelganTqmuli kanadeli biologi, profesori da
Tavisi mrwamsiT agnostikosi, m.riuzi adamianis
gonebis e.w. evoluciuri gziT warmoSobaze werda:
„dabejiTebiT SeiZleba iTqvas, rom biologiuri
Teoria da eqsperimentuli praqtika garkveviT
adasturebs sapirispiros. Tanamedroee Teoriul
biologiaSi ar arsebobs iseTi ram, rac gonebis
warmoqmnis gardauval aucileblobas dauSvebda“.
• molekulebis SemTxveviTi gadajaWvis Sedegad
sicocxlis warmoSobis albaToba metismetad
mcirea da zogierTi gamoTvliT igi udris 10-255 -s.
amerikeli mecnieris, kastleris, TqmiT, swored
amitom, „sicocxlis aseTnairad warmoqmna,
faqtobrivad, SeuZlebelia“; „varaudi, rom
cocxali struqtura molekulebis SemTxveviTi
SeerTebiT SeiZleboda gaCeniliyo, unda uarvyoT“.
sxva amerikeli mecnier-biologi amave azrs aseTi
SedarebiT gamoxatavs: „ albaToba, rom ujredi
TavisTavad gaCnda, sul cota, imis albaTobas
udris, rom romelime maimuns SeuZlia, bibliis
sruli teqsti 400-jer dabeWdos da erTi Secdomac
ki ar dauSvas“.
• erTi saxeobidan meoris warmoSobaze evoluciuri
Teoris mTavari Tezisi usafuZvloa, yovel
SemTxeevaSi, maRalorganizebuli formebis
SemTxeevaSi mainc.
• dRemde, TviT cneba „sicocxle“ scildeba SesaZlo
mecnierul codnas, radgan igi (sicocxle), Turme,
mxolod materialuri elementebis gansakuTrebuli
SeerTeba ki ara, principulad gamorCeuli da
20
bevrad meti ram aris, rac, upiratesad, adamians
exeba.
aTeisturi ideologiis meore Secdomaa, erTi mxriv,
religiis udablesi formebis dRemde arsebobis
ugulebelyofa (ara marto e. w. primitiul xalxebs Soris,
aramed umaRlesi civilizaciis qveynebSic); meore mxriv
ki imis aRiareba, rom xdeba religiuri cnobierebis
aSkara da ufro da ufro Rrma gadagvareba SedarebiT
ganviTarebul sazogadoebaSi, sadac qristianobas
aviwroebs okultizmi, magia, astrologia, „axali
eris“ sxvadasxva cru religia. maSasadame, TvalnaTelia
religiuri cnobierebis ara evolucia, aramed aSkara
involucia, rac ideologiis amosaval Teziss
ewinaaRmdegeba.
21
civilizaciis zneobriv da sulier Semgueblobas gare da
Sida destruqtivizmebis mimarT.
22
samjer Seicvala paradigma, Tavdapirveli
korpuskularuli paradigma, Semdgom Seicvala talRuriT,
bolos ki Camoyalibda Tanamedrove korposkularul-
talRuri paradigma, romelic SesaZlebelia momavalSi
kidev Seicvalos, raTa miRweul iqnas mecnieruli
WeSmariteba. aRniSnulisgan gansxvavebiT religia
imTaviTve cnobs absolutur WeSmaritebas da
qristianoba bolo 2000 welia cnobs erT, mudmiv, ucvlel
paradigmas: yovlisSemZle ufali, qalwulebrivi Casaxva,
mkvdreTiT aRdgoma, sulis ukvdaveba da sxva.
23
bolos igi saocar daskvnas akeTebs da ambobs, rom
mxolod morwmune adamiani aris mona RvTisa, xolo
morwmune ganaTlebuli adamiani aris megobari RvTisa da
rom safuZveli amisa aris TviTon saxarebaSi, roca
ufali Cveni ieso qriste mimarTavs Tavis mociqulebs da
eubneba: „megobarno Cemno; me ar giwodebT Tqven monas,
aramed megobars, radgan Tqven ukve yvelaferi iciT, rac
gadmogeciT“. uwmidesisa da unetaresis, sruliad
saqarTvelos kaTolikos-patriarqis ilia II-is
saqarTvelos mecnierebaTa kademiaSi warmoTqmuli sityva.
6 Tebervali, 2005 w.
http://www.orthodoxy.ge/patriarqi/qadagebebi/s06-02-2005.htm
24
sainteresoa, rom religiurobis dasabuTebis erT-erTi
koncefciaSi, rac dafuZnebulia samyaros ganzomilebaTa
sistemaSemqmnel paradigmaze da samganzomilebiani
sivrcis nacvlad, sadac nebismieri signalis gadacemis
siCqare ver aWarbebs sinaTlis siCqares, warmodgenilia
sam da oTxganzomilebiani samyaro, sadac gavrcelebis
siCqare myisieria da bevrad sWarbobs sinaTlis siCqares.
25
sivrceSi myisieri gadaadgileba nebismier manZilze. oTx
da xuTganzomilebiani samyaros uzarmazari
SesaZleblobebis gamo, veli, romelic warmoadgens xalas
materias ganmsWvalavs mTel samyaros, pirobiTad
eTerovani airiT, rac qmnis xids Cven samganzomilebian da
oTx da xuTganzomilebian sivrceTa Soris.
26
simdidre da siRaribe
"RvTaebrivi" wonasworoba
27
wonasworobis wertilad iTvleba "oqros" anu
"RvTaebrivi" Tanafardoba, mTeli sistemis or mTavar
nawils Soris, da es Tanafardoba utoldeba 62% da 38%;
an 0,62 da 0,38; an 2/3 da 1/3, e.i. mTliani(100%) = erT
nawils(62%) + meore nawili(38%).
28
xorcieldeba saxelmwifo da korporatiuli dagegmva -
produqciis gamoSvebis, materialur-teqnikuri
uzrunvelyofis, Sromis, xelfasis da finansebis
dabalansebisaTvis.
29
inteleqtualur moRvaweobaze, inteleqtualuri
produqtis warmoebasa da inteleqtualur sakuTrebaze.
mesame aTaswleuli aris inteleqtualTa da SemoqmedTa
epoqa, sadac inteleqtualuri ganviTarebis,
inteleqtualuri produqtis Sesaqmnelad da
realizebisaTvis, aucilebelia sistemuri midgoma
codnaTa ekonomikis inteleqtualuri sferosaTvis.
inteleqtualuri ganviTareba moicavs sulier da
materialur sferos. mzardi mniSvneloba unda SeiZinos
inteleqtualuri sakuTrebis da inteleqtualuri
moRvaweobis, axali ideebisa da aRmoCenebis Rirebulebam.
30
efeqturoba milionjer Warbobs tradiciuli SeiaraRebis
damangrevel efeqts.
31
rodesac dafiqsirda inflaciis donis Semcireba wina
welTan SedarebiT da ekonomikuri vardnis daCqareba. 1999
wlis inflaciuri "amofrqveva" ruseTSi mimdinareobda,
imave wlis, ekonomikuri zrdis fonze.
TviTorganizebadi sistemebi
32
Seqmnili sazogadoebrivi mowyobis wesi, rogorc Cans,
adamianisaTvis Rirseuli, TviTorganizebadi sazogadoeba,
xangrZlivad iarsebebs mxolod im SemTxvevaSi, Tu
yoveli wevri am sazogadoebisa sakuTar Tavs aRiqvams
pasuxismgeblad mTeli sazogadoebis mdgomareobaze da
yurad iRebs sinergetikis obieqtur kanonzomierebebs, ris
Semdgomac misi qmedebac sinergetikasTan da
TviTorganizebad sazogadoebasTan Sesabamisi xdeba.
33
sistemuri da struqturuli krizisebis gadaWris
Tanamedrove meTodebi
34
post-komunisturi xelisuflebebi da saerTaSoriso
savaluto fondi “amjobineben”(ise ki kargad xvdebian
problemis arss) “reformaTa” msvleloba e.w.
maCveneblebis mixedviT Seafason, romelnic(es
maCveneblebi) sazogadoebis realur mdgomareobas ar
asaxaven. reformaTa “miRwevebs” miakuTvneben: oqrosa da
valutis, e.w.”stabilizaciis fondis” mniSvnelovan,
sarezervo dagrovebas; aradeficitur biujets, mSp-is da
mosaxleobis realuri Semosavlebis zrdis tempebs;
35
sakuTrebis 85% -ia privatizebuli, magram miuxedavad
aseTi Rrma gansaxelmwifoebriobisa, sagrZnobi
ekonomikuri zrda ar igrZnoba da verc iqneboda,
radganac 85%-iani gansaxelmwifoebrioba arRvevs “oqros
proporciis” kanons. amgvari privatizaciis ukugeba
aseuljer naklebia, sxva qveynebSi miRebul
SemosavlebTan, magaliTad, rusul saxelmwifo biujetSi
privatizaciiT Sevida mxolod 9(cxra) miliardi aSS
dolari, maSin roca, ruseTTan SedarebiT Rarib,
boliviaSi, (sadac privatizacia imave dros mimdinareobda
da Tan rusulze mcire masStabiT) biujetSi Sevida
90(oTxmocdaaTi) miliardi aSS dolari.
36
mainc sadaa gamosavali, dRevandeli susti an ekonomikis
ar mqone qveynebisaTvis? gamosavali codnaSia.
37
Sida produqtis(mSp) 1,5% - ruseTSi; 1,2% - ukrainaSi; 0,8%
- estoneTSi; 0,7% - litvasa da belorusSi; 0,4% -
latviaSi; 0,3% - azerbaijanSi; 0,2% - somxeTsa da
yirgizeTSi; saSualod, evropisa da Sua aziis qveynebi
mecnieruli da teqnologiuri ZiebebisaTvis xarjaven mSp-
is 0,9%, xolo kacobrioba ki mecnierul kvlevebze
xarjavs planetis mSp-is 2,3%-s, SedarebisaTvis – aSS
mecnieruli kvlevebisaTvis “imetebs” mSp-is 2,8%-s,
israeli mSp-is – 5,1%-s, xolo fineTi – 3,6%-s.
38
Serulebul samuSaoTa maRali donec ki araa sakmarisi
ekonomikuri zrdisaTvis, kvlevaTa Sedegebis
komercializaciis gareSe, mecnierebaze da ganaTlebaze
daxarjuli saxsrebi – qars gatanebuli aRmoCndeba.
39
sakuTar proeqtTa Rirsebani da daamtkicon, rom
warmodgenili idea, samrewvelo realizaciisas – mogebas
moitans, es yvelaferi imitom xdeba, rom mecnierebi da
investorebi sxvadasxva enaze saubroben, rac dafinansebis
problematurobas ganapirobebs.
• informaciuli infrastruqtura;
40
gaeros monacemebiT, izrdeba msoflios ganaTlebis
xarisxi wlidan-wlamde, bolo aTwleulebis
ganmavlobaSi, msofliom mniSvnelovan warmatebebs
miaRwia uwignurobasTan brZolaSi – Tu 1960 wels
planetis mosaxleobis 36%-s ar qonda sabazo ganaTleba,
2000 wlisaTvis, es ricxvi Semcirda 25%-mde, miuxedavad
imisa, rom aRniSnul periodSi, msoflios mosaxleoba
gaizarda orjer – 3-dan 6-miliar adamianamde.
industriulad ganviTarebul qveynebSi, wera-kiTxvis
ucodinarebi, Seadgenen ara umetes 1-2%-isa; “ekonomikuri
TanamSromlobis da ganviTarebis organizaciis –
Organization for Economic Cooperation and
Development” monacemebiT, sul ufro meti adamiani iRebs
umaRles ganaTlebas, saSualod, Sromisunariani( 25-dan
65-wlamde) mosaxleobis 32%, dReisaTvis aris sruli
umaRlesi ganaTlebiT, aseTi kategoriis adamianTa
yvelaze maRali procentuli ricxvi gaaCnia
kanadas(mosaxleobis 43%-ia umaRlesi ganaTlebiT), aSS-s
(38%), iaponias (36%), yvelaze dabali ki aqvs meqsikas (6%),
TurqeTs (9%).
41
adamianTa raodenoba, miT ufro maRalia, amave
saxelmwifos, ekonomikis zrdis tempebi, man aseve
gamoiyvana damikidebuleba, ris mixedviTac ganaTlebis
asignebaTa 1%-T gazrda iwvevs mTliani Sida produqtis
matebas 0,35%-T.
42
kompaniaTa gamocdilebas, askvnis, rom ekonomikuri
ganviTarebis damokidebuleba ganaTlebaze, kidev ufro
did mniSvnelobas iZens eleqtronuli revoluciis
epoqaSi, rac ufro xarisxiania ganaTleba, miT maRalia,
daqiravebul muSakTa da menejerTa, Sromis nayofiereba,
da miT ufro rTuli amocanebis gadawyveta xelewifebaT
aRniSnulT, da miT ufro aRmatebulia biznesis
organizebis xarisxi saxelmwifoSi.
43
efeqtis aRmosafxvrelad saWiroa swavlebis axal
modelze gadasvla, romlis sauniversiteto modeli
Semdegnairad SeiZleba Camoyalibdes:
44
sistemuri msoflmxedveloba da saxelmwifo marTva –
yvelaze efeqturi antikrizisuli RonisZieba
45
miuxedavad amisa TiToeuli proeqtis aucilebloba,
sazogadoebis winaSe, argumentirdeboda erovnuli
mrewvelobis konkurentunarianobiT msoflio bazarze. ase
magaliTad, 1987 wels r.reiganis administraciam moiwona
gegma nawilakTa zegamtaruli amaCqareblis Seqmnisa,
RirebulebiT 4.4 miliardi aSS dolari; TeTri saxlis
imdroindelma warmomadgenelma daaxasiaTa es proeqti
rogorc ”sakvanZo” aSS-s momavali
konkurentunarianobisaTvis da iwinaswarmetyvela, rom am
proeqtis realizaciis wyalobiT, amerikuli kompaniebi
aRmoCndebian mogebulni. imave wlis bolos aSS-s
prezidentma gamoacxada ”zegamtarobis sferos
iniciativis Sesaxeb”, mxedvelobaSi qonda ra praqtikuli
realizaciebi zegamtaruli masalebisa, am teqnologias r.
reganma uwoda ”absoluturad aucilebeli Cveni
konkurentunarianobis uzrunvelsayofad momavalSi”.
46
1989 weli aRiniSna yuradRebis uecari gadarTviT maRali
mkafioobis televiziaze: saagento DARPA – m waradgina am
sferos orwliani kvleviTi programa 30 milioni aSS
dolaris RirebulebiT da j. buSis (ufrosi)
administraciam ganixila SeRavaTebis sakiTxi
(antitrestuli kanonmdeblobiT gadasaxadebisagan
ganTavisuflebis Sesaxeb) im amerikuli kompaniebisa,
romlebic awarmoebdnen teqnikas maRali mkafioobis
televiziisaTvis.
47
bazarze, xolo naxevargamtaruli mowyobilobis
mwarmoebelma kompaniebma Sekveces TavianTi saqmianoba;
aRniSnul sferoSi lideroba xelT igdo iaponiam.
48
wlebis bolo), am kiTxvaze, Tavad cnobil amerikel
eqspertebs uaryofiTi pasuxi qondaT, magram cxovrebam
sawinaaRmdego daamtkica (ix. qvemoT).
49
romlebic ufro swrafad da srulad iyeneben aseT
miRwevebs.
50
(1987 weli) iaponiam amerikaSi iyida 1 miliardi aSS
dolaris teqnologiuri informacia; Tavad amerikelTa
SenaZeni analogiuri produqciisa iaponiaSi iyo
aRniSnuli Tanxis naxevarze naklebi.
51
aRniSnulidan gamomdinare, amerikelebs, Tavi unda
daecvaT cdunebisagan, aRemarTaT barierebi
teqnologiebis saerTaSoriso gacvlis winaaRmdeg, rac
xasiaTdeba Semdegi qmedebebiT: amerikuli firmebis
patentebis da saavtoro uflebebis dacvis gaZlierebiT;
xelis SeSliT, ucxouri firmebisaTvis, amerikuli
teqnologiebis an iseTi kompaniebis yidvis saqmeSi,
romlebic mowinave teqnologiebze dayrdnobiT
awarmoebdnen Tanamedrove produqcias. SesaZlebeli iyo
aseve ar daeSvaT ucxouri firmebi im samecniero kvleviT
programebSi, romlebic finansirdebodnen aSS-s mTavrobis
mier da moexdinaT zewola MITI-ze, imisaTvis, rom mas
(MITI-s) Seewyvita patentTa centralizebuli Sesyidva.
magram mTavari problema is ki araa, rom iaponur firmebs
aqvT Tavisufali daSveba amerikul teqnologiebTan,
aramed is rom realuri upiratesoba Zevs iaponuri
kompaniebis unarSi swrafad gadavidnen axali
gamogonebidan maRalxarisxovani produqciis gamoSvebaze.
52
1. Tvalyuris devneba axali teqnologiebis gamoCenaze
msoflios yvela qveyanaSi;
53
gamogonebuli” – seriozulad ar aRiqvamdnen; unda
aRiniSnos, rom es kompleqsi dResac mwvave xelSemSlel
faqtoradaa aRiarebuli aSS-Si.
54
garda amisa, iaponiis samTavrobo saagentoebi agroveben
teqnologiur informacias, mTeli msoflios masStabiT
da uwyvetad awvdian TavianTi qveynis samrewvelo
kompaniebs, magaliTad: MITI-sTan arsebuli mecnierebisa
da teqnologiebis saagento afinansebs monacemTa
Segrovebis ganaxlebad sistemas.
55
meore mxriv, uamravi samxedro teqnologiebi gamoyenebas
pouloben ekonomikis samoqalaqo dargebSi da arsebobs
mravali istoriuli magaliTi samoqalaqo mrewvelobaSi
gamoyenebuli iseTi gamogonebebisa, romelnic gaCndnen
samxedro proeqtebze muSaobisas; aseT gamogonebaTa
ricxvs miekuTvnebian: kompiuterebi, integraluri
eleqtronuli sqemebi da zemtkice masalebi. miuxedavad
amisa aris ramodenime faqtori, romlebic xels uSlian
teqnologiis gadatanas samxedro sferodan komerciulSi.
TavdacviTi samuSaoebis mniSvnelovani nawili rCeba
miuwvdomeli, radgan isini gasaidumloebuli arian. xSir
SemTxvevebSi TavdacviTi mrewvelobis nakeTobebs
waeyenebaT Zalze mkacri moTxovnebi (rac niSnavs imas,
rom maTi warmoeba Zviri jdeba), miuRebeli samoqalaqo
momxmareblisaTvis. sxva SemTxvevebSi komerciuli
teqnologiebi aWarbeben samxedro realizaciebis doneebs
da amitomac ukanasknelni arafers iZlevian im
produqciis teqnikuri donis amaRlebisaTvis, romelic
iwarmoeba ekonomikis samoqalaqo seqtorSi.
56
da afinansebs sxvadasxva tipis proeqtebs,
orientirebulT zegamtarobis potenciuri
komercializaciisaken.
57
wels da miRebuli Sedegebi gadasca im 11 kompanias,
romlebic specializirdebodnen satelevizio teqnikis
warmoebaSi. kvlevaTa koordinacia, Tavis Tavze aiRo
orma saministrom, programis etapebis ganawileba
firmebis mixedviT ise moxda, rom maT erTmaneTis
samuSaoTa dublireba ar ganexorcielebinaT da
erToblivad gamoeyenebinaT miRebuli Sedegebi. iaponiis
ganviTarebis bankma, romelic afinansebda samecniero-
teqnikur samuSaoebs, Seavso korporaciebis mier
gamoyofili saxsrebi – saxelmwifo fondebis fuliT.
TviT iaponiis safosto samsaxurmac ki daiwyo mmt-is
proeqtebis finansuri mxardaWera, organizeba gaukeTa ra,
TavianTi klientebisaTvis SenatanTa specialur sistemas,
raTa isini gamxdariyvnen mmt-is aparaturis pirveli
myidvelebi, roca is (aparatura) xelmisawvdomi
gaxdeboda.
58
proeqtisaTvis cal-calke, Seiswavleba bazrebis da
finansebis specialistebis mier da mowonebis SemTxvevaSi
gadaecema warmoebis inJinrebs, teqnikosebs da muSebs,
romlebic qmnian aucilebeli mowyobilobebis
konstruqciebs da procesebs mza produqciis warmoebisa
da gasaRebisaTvis. aseT TanamimdevrobaSi Cadebulia
aracxadi varaudi imisa, rom axali nakeTobis
konstruireba da misi warmoebis teqnologiis damuSaveba
unda mTlianad damTavrebuli iyos kvleviT
laboratoriaSi, rom pirdapir SeiZlebodes warmoebis
procesis dawyeba. magram amerikul kompaniebSi, xSirad
axali nakeTobis warmoebis yvela sakiTxi gadadebulia
manam, sanam mkvlevarebi ar moZebnian yvelasaTvis misaReb,
saerTo gadawyvetilebas, xolo inJiner-konstruqtorebi
ar gardaqmnian am saerTo gadawyvetilebas konkretul
realizaciebSi. Sromis aseTi danawileba zrdis axali
nakeTobis Seqmnis dros, ris gamoc, saboloo produqtis
bazarze gasvla xdeba didi dagvianebiT.
59
(magaliTad keramikuli turbo Zrava, romelsac zogierTi
amerikuli kompaniebi qmnian federaluri saxsrebis
mizidvis xarjze), iaponuri kompaniebi muSaoben Zravze,
sadac keramikuli iqneba jerjerobiT mxolod dguSi;
TandaTanobiT isini SeZleben Seitanon tradiciuli
konstruqciis ZravebSi keramikuli detalebi.
60
standartebTan. am gadawyvetilebis wyalobiT kompanias
Zenith Electronics –s (televizorebis erTaderTi mwarmoebeli,
romelic ekuTvnis aSS-s) mieca damatebiTi dro, amerikis
bazrisaTvis gankuTvnili teqnologiis damuSavebisaTvis.
magram es miniWebuli saSualeba ar iyo gamowveuli
miRebuli gadawyvetilebis winaswarganzraxulobiT: FCC
ar aris motivirebuli amerikuli teqnologiebis
konkurentunarianobis gazrdisaTvis da ar gaaCnia
araviTari konkretuli gegmebi am mimarTulebiT. mas
Semdeg rac FCC-m uaryo iaponelebis Tavdapirveli
winadadeba mmt-ze, iaponiis mTavrobam ganaxorciela
axali standartis koordinacia, romelic aris erTiani,
aSS-Si warmoebuli da iaponuri firmebis mier
gamoSvebuli televizorebisaTvis.
61
warmoebis avtomatizirebuli procesis wyalobiT,
romelic kompania Sony-m daamuSava, sistema Betamax-is
Rirebuleba Seadgenda, pirveli Taobis video-
magnitofonebis TviTRirebulebis mxolod mesamed nawils.
daaxloebiT aseTive suraTi SeiniSneba, maRali
mkafioobis satelevizio aparaturisaTvis: kvlevebi
daiwyo 1970 wels, xolo masobrivi warmoeba ki iwyeba 1991
wlidan.
62
dReisaTvis mravali iaponuri firma eZebs gzebs
maRaltemperaturuli zegamtarebis gamoyenebisa. maTi
moRvaweobis warmatebebi Sefasdeba ara marto imiT,
SeZleben Tu ara isini odesme SeimuSaon esa Tu is
konkretuli nakeTobani an procesebi (magaliTad,
iaponuri satelituri korporacia Nippon Steel-i cdilobs
zegamtarobis safuZvelze SeimuSaos, uwyveti,
konveieruli, meTodi foladis Camosxmisa), aramed imiTac,
Tu firmis specialistebi, rogor farTod da Rrmad
Cawvdebian am axali teqnologiis komerciul SesaZleb-
lobebs da aseve imiT, rogor SeZleben isini, miRebuli
codnis gamoyenebas, momaval samuSaoebSi. analogiurad im
11-ive iaponur firmas (romlebic awarmoeben satelevizio
mowyobilobebs da abandeben saxsrebs maRali mkafioobis
televiziis kvlevaTa sferoSi) SesaniSnavad aqvT
gacnobierebuli is, rom maT Soris mxolod, erTeulebi
SeZleben daikavon lideris mdgomareoba am sferoSi,
magram maT isic esmiT, rom iqaurma kadrebma unda miiRon
aucilebeli gamocdileba momavali samuSaoebisaTvis am
axali teqnologiis sxvadasxva variaciisaTvis.
63
TvalsazrisiT es arc Tu momgebiani biznesia, magram
superkompiuterebi - es mTeli gamoTvliTi teqnikis
flagmania”.
64
aSS CamorCenilis rolSia. im dros, roca aSS-Si, iseve
rogorc iaponiaSi, gansakuTrebulad niWieri axalgazrda
Taobis 20% Rebulobs umaRles ganaTlebas da warmatebiT
mzaddebian inJinrebis, menejerTa da sxva
profesiebisaTvis. aSS aRwevs gacilebiT nakleb
warmatebas mosaxleobis danarCeni 80%-is ganaTlebaSi.
amerikeli moswavleebi xSirad amJRavneben saocar
ucodinarobas maTematikasa da sabunebismetyvelo
mecnierebebSi, cxadia rom codnis aseTi donis mqone
momavali TanamSromlebi sxvadasxva firmebisa da
kompaniebisa, ver SeZleben aiTvison axali teqnologiuri
an teqnikuri ideebi da ganaxorcielon isini mza
produqciasa da sawarmoo procesebSi.
65
centrebisa mTeli qveynis teritoriaze, romelTaganac
TiToeuli awarmoebs kvlevebs, calkeul problemaTa
kompleqsis sferodan da romelnic kavSirSi arian
sawarmoo procesebTan. ramodenime federaluri
laboratoria organizebas ukeTebs Tavis
warmomadgenlebs kvlevebisa da teqnikuri realizaciis
TvalsazrisiT, axal aRmoCenaTa gavrcelebis mizniT;
isini aRWurvilni arian uflebamosilebiT, miakuTvnon
gansakuTrebuli salicenzio uflebebi kerZo
organizaciebs axali produqciis Seqmnis stimulirebis
mizniT.
66
magram amave dros, misi damfinansebeli organizacia, aSS-
is Tavdacvis saministro, arasakmarisad erkveva
komerciuli teqnologiebis SemuSavebis sakiTxebSi da
proeqti ZiriTadad koncetrirdeba, naxevargam-tariani
mowyobilobebis warmoebisaTvis saWiro danadgarebis
SemuSavebaze da ara am proeqtSi monawile firmebSi
mowinave gamocdilebis gavrcelebaze.
67
faqtobrivad ganaxorciela im operaciaTa subsidireba,
romlebic dakavSirebulni arian kompaniaTa SerwymasTan
da sakuTrebis gadacemasTan; firmebi, romlebic am
miznebisaTvis iReben uzarmazar valebs, saprocento
gadasaxadebs ixdian mogebidan. sagadasaxado subsidiebs
SeuZliaT ufro efeqturad Seuwyon xeli programebs,
romlebic gaTvlilni arian xangrZliv perspeqtivaze.
68
samrewvelo profilis teqnologiuri prioritetebi. am
periodSi SeiniSneba CAD/CAM inteleqtualuri
sistemebis arnaxuli teqnologiuri srulyofa da
racionaluri daproeqtebis meTodebis - (DFMA), mTel rig
modulTa warmoSoba, romlebmac ukanasknel wlebSi
arnaxuli da Zneladprognozirebadi makroekonomikuri
warmatebebi moutanes amerikis SeerTebul Statebs
dakarguli bazrebis dabrunebis saqmeSi.
69
saRvTismosao sasoebas enacvleba umniSvnelovanesi
filosofiuri wiaRsvlebi.
70
da Tavisufalma cxovrebam. Wabuki avgustine afrikelisTvis
damaxasiaTebeli temperamentiT Caeflo garyvnilebaSi, biblia
mkvdar wignad miaCnda da mas ise kiTxulobda, rogorc
polemisti. misTvis daixSo sulieri karibWe, radgan
gulwrfelobisa da morCilebis gareSe mieaxla saRmrTo
werils.
17 wlis avgustine karTagenSi gaemgzavra ganaTlebis misaRebad.
aq igi iolad aRmoCnda maniqevelTa badeSi, romelnic Tumca
xSirad axsenebdnen macxovris saxels, magram Tavisi swavlebiTa
da cxovrebis wesiT mtrebi iyvnen qristes eklesiisa. maTma
swavlebam avgustine sakuTari codvebisTvis gamarTlebis Ziebis
seniT daavada. codvebi umniSvnelod eCveneboda da maT Tavisi
nebis gamoxatulebis Sedegad ki ar miiCnevda, aramed rogorc
gareSe boroti Zalis tiranias. Wabuki avgustine ise Rrmad
Caeflo am mwvaleblur WaobSi, rom megobrebi da nacnobebic ki
CaiTria. cxra wlis ganmavlobaSi iyo igi maniqeveli. Semdgom
avgustineSi TandaTan eWvma daisadgura maniqevelTa moZRvrebis
mimarT. man dainaxa, rom isini ngrevaSi ufro warmatebulni
iyvnen, vidre SenebaSi. avgustinem ganizraxa karTagenis datoveba.
netari avgustines deda, monika, usazRvrod damwuxrebuli iyo
Svilis maniqevelobiT. man ar moisurva gzasacdenilTan erTad
cxovreba da aRarc trapezs iyofda masTan. monika ise
dastiroda Svils, rogorc mkvdars da moukleblad
loculobda, raTa igi RmerTs WeSmariti sarwmunoebisaken
moeqcia. xedavda ra dedis amgvar mecadineobas, erTma
episkoposma is ase daamSvida: „icxovre ise, rogorc cxovrob da
SeuZlebelia, rom daiRupos Svili am cremlebisa“.
samSobloSi dabrunebulma avgustinem gramatikis maswavleblad
daiwyo muSaoba. 29 wlis, igi Sexvda marTlmorwmuneTagan
sikvdilis maxed wodebul maniqevel „episkopos“ favsts. masTan
urTierTobisas avgustinem maniqevelTa swavlebaSi da
cxovrebis wesSi mravali winaaRmdegoba aRmoaCina. favstTan
saubris Semdeg avgustine romSi gaemgzavra. am dros igi werda:
„iswrafe iqiT, saidanac anaTebs WeSmariteba“.
romSi avgustine didxans ar gaCerebula, igi Tavis megobar
alipiusTan erTad milans gaemgzavra, raTa wmida ambrosi
mediolanelis qadageba moesmina. „me masTan RmerTma mimiyvana,
raTa mis mier RmerTTan mivsuliyavi“, - werda igi Semdgom.
wmida ambrosim is mamobrivi siyvaruliT miiRo. misi qadagebis
mosmena avgustines udides siamovnebas aniWebda. male didi
mRvdelmTavris meTvalyureobiT saRmrTo werilis Seswavla
daiwyo. RmrTis sityvam masze gadamwyveti zegavlena moaxdina.
avgustine da alipiusi katexizatorTa bejiTi da morCili
mowafeni Seiqmnen, TumcaRa niWiTa da codniT bevrad
aRematebodnen TavianT maswavleblebs. 387 wels, aRdgomamde
71
ramdenime dRiT adre, avgustine alipiusTan erTad moinaTla,
mTeli Tavisi qoneba qvriv-obolT dauriga da berul
moRvaweobas Seudga. saocaria misi ukanaskneli saubari
dedasTan. „.erTaderTi mizezi imisa, rom amqveynad didxans
mecocxla, is iyo, rom sikvdilamde mexile marTlmadidebel
qristianad. RmerTma ki ufro metic mommadla - dRes vxedav,
rom yovelive amqveyniurze amaRlebulxar da Tavi uflisaTvis
migiZRvnia. maS, raRa damrCenia me amqveynad“. xuTi dRis Semdeg
monikam ufals miabara suli.
391 wels hiponiis episkoposma valerim, avgustines presviteris
wodeba mianiWa. mravalmxrivi da nayofieri iyo netari mamis
moRvaweoba am xarisxSi. man daaarsa pirveli qalTa monasteri
afrikaSi. mavritaniaSi misi mecadineobiT aRikveTa saSineli
adaTi, romlis drosac qalaqis mcxovrebni or SeiaraRebul
nawilad iyofodnen da erTmaneTs ebrZodnen.
Tavisi cxovrebis ormocdamexuTe wels avgustine episkoposad
akurTxes. male man hiponiis kaTedra daikava. mRvdelmTavrobis
ocdaTxuTmeti weli netarma mamam maniqevlobis, donatevelobisa
da pelagevelobis winaaRmdeg brZolas Sealia. am polemikaSi
igi mxolod kalams rodi sjerdeboda, aramed pirad disputebSi
amarcxebda mwvalebelT, misi saubrebi ki Semdgom morwmuneebSi
vrceldeboda.
72
sikvdili, ris Semdegac didxans aRar ucocxlia. igi 430 wlis
28 agvistos gardaicvala.
netari avgustines kalams ekuTvnis mravali Txzuleba (misi
biografis TqmiT, maTi raodenoba aTas ocdaaTs aRemateba).
aRsaniSnavia misi „aRsarebani“, „RvTis qalaqis Sesaxeb“,
“Cvidmeti wigni pelakianelTa winaaRmdeg”, “komentarebi
dabadebis wignisa” da sxva. igi cdilobda, misi nawerebi
yvelasaTvis misawvdomi da sargeblis momtani yofiliyo.
„umjobesia gramatikosebma gangvaqiqon, vidre Cveni azrebi
xalxisaTvis gaugebari iyos“. - ambobda igi. („wmidanTa
cxovreba“, tomi II, Tbilisi, 2001 w.)
73
. . .
globalizacia aris gardauvali movlena da igi
ukavSirdeba mecnierul-teqnikuri progresis ganviTarebas.
74
Tu is religia, maSinve aRimarTeba kedeli uSualod Cvens
Soris, ramac SeiZleba konfliqti gamoiwvios. amitom
amgvari saubris dros didi sifrTxilea saWiro.
75
zogierTi imasac fiqrobs, iqneb rogorRac ganeridos
globalizaciis process, es SeuZlebelia. vercerTi
qveyana Tavs ver aaridebs mas, oRond, vimeoreb, gvmarTebs
goniereba.
76
uwmidesisa da unetaresis, sruliad saqarTvelos
kaTolikos-patriarqis ilia II-is qadageba
sveticxovlobis dResaswaulze. mcxeTa, sveticxovlis
sapatriarqo taZari, 14 oqtomberi, 2006 weli.
. . .
yovel adamians gaaCnia Tavisufali neba da Tavisi
energia - RvTis mier micemuli Zala. es aris udidesi
jildo, magram, amave dros, - udidesi gansacdelic.
radgan imaze, Tu rogor gamoiyenebs igi Tavis nebas,
damokidebulia misi maradiuli cxovrebis xvedri. Tuki
is irCevs uflis gzas, igi unda dauaxlovdes RmerTs da
unda Sedges sinergia, anu Serwyma RvTaebrivi da
adamianuri energiebisa. adamiani an eri, romelic amas
miaRwevs, - iqms saswauls, Tu ara da sxva gza
daRupvisaken miaqanebs.
77
saqarTvelos kaTolikos-patriarqis ilia II-is
saqarTvelos mecnierebaTa akademiaSi warmoTqmuli
sityvidan. 6 Tebervali, 2005 w.
http://www.orthodoxy.ge/patriarqi/qadagebebi/s06-02-2005.htm
78
unda gansjides da iazrebdes, vidre raimes
movimoqmedebdeT, vidre raime nabijs gadavdgamdeT. es
Zalian seriozuli sakiTxia. da Tu Cven SevitanT
saSualo skolaSi aseT sagans, maSin saSualo skolis
damTavrebisas Cven gveyoleba moazrovne adamiani da im
Secdomebs, romlebsac dRes uSvebs axalgazrda,
momavalSi aRar dauSvebs. bevria iseTi sakiTxi, romelic
ar iTmens. magaliTad, Tqven kargad mogexsenebaT, rom
milionze meti axalgazrda gasulia ucxoeTSi, zogi
maTgani dabrundeba, zogi ki vera. rogor davexmaroT,
rom maT ar daiviwyon mSobliuri ena da ar mowyden Tavis
fesvebs? Cven unda vifiqroT amazec.
79
gansakuTrebul wyalobaze mravali niSani metyvelebs:
macxovris kvarTis CamobrZaneba, RvTismSoblis
wilxvdomiloba da sxva. albaT amiT unda avxsnaT ioane-
zosimes sityvebi - meored mosvlis Jams kacobrioba
qarTuliTa eniTa ganisjebao. es iqneba albaT jildo
imisaTvis, rom saqarTvelo, TviT ukanasknel Jamsac ki,
SeinarCunebs WeSmarit sarwmunoebasa da siyvaruls.“
80
„jer kidev wminda ilia marTali Tavis publicistur
werilebSi ebrZoda peterburgis universitetSi Seqmnil
antiqarTul istoriografiul Teorias, romlis
mixedviTac erTiani qarTveli eri warmodgenili iyo
gansxvavebuli tomebis xelovnur gaerTianebad.
aRniSnuli kampaniis gagrZeleba iyo is, rom imperiulma
Zalebma daiwyes megrulad da svanurad saRvTismsaxuro
wignebis Targmna da scades wirva-locvis Catarebac,
magram am kuTxis Svilebma da mTelma qarTulma
sazogadoebam maT sakadrisi pasuxi gasces.“
81
ZvelqarTuli poeziis brwyinvale Zeglis, „qebaჲ da
didebaჲ qarTulisa enisaჲs“, avtori, Rirsi mama ioane
zosime ambobs: „da ese enaჲ mZinare ars dResamomde da
saxarebasa Sina amas enasa lazare hrqvian“.
82
daufasebeli daxmarebis gaweva SeuZliaT Zveli qarTuli
enis maswavleblebs.
83
“RvTivkurTxeulno iverno, Zeno da asulno uflisano,
dadga Jami dalocvisa; dagbedebodeT WeSmariti rwmenis
simtkice, enis siwminde, sulis sinaTle,
mravalSvilianoba, uxvi da baraqa. mSvidoba sufevdes
Tqvens gulSi, ojaxsa da samSobloSi... yovladwmida
RvTismSobelma gadagafaroT dedobrivi kalTa, dagicvaT
da dagifaroT.“ (Jurnali „karibWe“, №7, 2006 w.)
84
daviT kakabaZis avtoportreti. 1913 weli
85
moxseneba “CuqurTmiani saxeebis (ornamentis) ganviTareba
qarTul saoqromWedlo xelovnebaSi qarTuli xatebis
mixedviT” daviT kakabaZes warudgenia 1912 wlis 25
oqtombers peterburgis universitetis “qarTvel
studentTa samecniero wris” sxdomaze, naSromSi
Sekrebilia qarTuli ornamentis yvela nimuSi da
qronologiuradaa daTariRebuli misi ganviTarebis
etapebi.
86
visargeblo, radgan mere droc ar meqneba, da xatva, ise
Seviswavlo, rogorc amas me SevZleb. amas ki CemTvis didi
mniSvneloba aqvs, radganac SemiZlia, rom kargad xatva
viswavlo.” am baraTs wers mxatvari, romelsac ukve
daxatuli aqvs sami avtoportreti (erTi sarkesTan, meore
– avtoportreti broweuliT da mesame kidev fanqriT
Sesrulebuli). daxatuli aqvs dedis(eskizi), mamis da Zmis
portretebi, kubisturi avtoportreti da imereTis is
peizaJebi, romelsac dro da dro ubrundeboda xolme.
87
gadainacvla aSS-Si, ver ascda am beds verc daviT
kakabaZis naxatebi, romlis asaval-dasavalic dResac araa
cnobili, cnobilia mxolod is, rom leons rozenbergis
Svils, amerikaSi wauRia daviT kakabaZis ramdenime tilo.
amerikaSia agreTve daviT kakabaZis is naxatebi, romlebic
marsel diuSanisa da katrin draieris iniciativiT niu-
iorkSi, bruklinis muzeumSi iyo gamofenili. daviT
kakabaZis es naxatebi bruklinis muzeumidan 1941 wels
gadavida ielis universitetSi, niu-heivenSi (konektikutis
Stati), d. kakabaZis es suraTebi 1980 wels
gamoCnda(gamoifina) niu-iorkis did gamofenaze.
88
(saqarTvelos erT-erTi ulamazesi mxarea) peizaJebis
xatva arc am periodSi(konstruqtivizmisas) miutovebia.
89
rac Seexeba mxatvrobas, unda iTqvas, rom is ar
Camouvardeba xelovnebis sxva dargebs CvenSi.
90
saWiroa Segneba Tanamedrove mxatvruli da, sazogadod,
xelovnebis monapovarTa formisa. marTalia, XIX saukunem
ver Seqmna didi mxatvroba, piriqiT, mxatvroba mudmiv
kriziss ganicdida, magram mainc am xanam mogvca didad
mniSvnelovani mxatvruli monapovarni. mecnierebam bevrad
Seuwyo xeli warsuli kacobriobis xelovnebis Segnebas
da bevri axali ram monapovarni aRmouCina. am mxatvrul
monapovarTa – principebis codna gauadvilebs mxatvars
Cveni bunebis Segnebas.
91
anCis macxovris xatis SekeTebuli nawilis moWediloba,
XIV saukune
(moWedilobis nimuSi gadmoxatulia kalmiT daviT
kakabaZis mier)
92
ierusalimis macxovris xatis moWediloba, XII saukune
(moWedilobis nimuSi gadmoxatulia kalmiT TviT daviT
kakabaZis mier)
93
macxovris xatis moWediloba, lixauri XI saukune
(moWedilobis nimuSi gadmoxatulia kalmiT daviT
kakabaZis mier)
94
iakob mociqulis xatis moWediloba, lixauri XI – XII
saukune (moWedilobis nimuSi gadmoxatulia kalmiT TviT
daviT kakabaZis mier)
95
gabriel mTavarangelozis xatis moWediloba, sof. lagani
(moWedilobis nimuSi gadmoxatulia kalmiT TviT daviT
kakabaZis mier)
96
xaxulis RvTismSoblis xatis moWediloba XII saukune
(moWedilobis nimuSi gadmoxatulia kalmiT daviT
kakabaZis mier)
97
xaxulis RvTismSoblis xatis moWediloba XII saukune
(moWedilobis nimuSi gadmoxatulia kalmiT daviT
kakabaZis mier)
98
wmida giorgis xatis moWediloba jumaTSi X - XII
saukuneebi
(moWedilobis nimuSi gadmoxatulia kalmiT TviT daviT
kakabaZis mier)
99
feradobasac CvenSi gansakuTrebuli xasiaTi aqvs. Cveni
Zveli mxatvroba damyarebulia feradebis siZlieris
ganmtkicebaze. amas mowmobs rogorc saero, ise saeklesio
mxatvroba. xelovnebis sxva dargebi – mwerloba, musika,
xuroTmoZRvreba, adastureben Cven mier feradebis
siZlieris Segnebas. Tanamedrove mxatvruli monapovarni
feradebis siZlieris SegnebaSi didad mniSvnelovania da
kidev axal gzebs gviCvenebs. da rom SevadaroT Cveni
mxatvrobis feradobis siZliere Tanamedrove mxatvrul
monapovarTan, maSin davinaxavT, Tu ras miaRwia Cvenma
mxatvrobam am sakiTxSi. Cveni buneba feradebis siZlieris
SegnebaSi didad xels gviwyobs. aba, daakvirdiT Cvens
bunebas da dainaxavT yoveli feradis Zalas, mis Tvisebas.
TviT xalxSi feradebis Zlierebis grZnoba jer kidev ar
dakargula. davakvirdeT , ra saxis feradebisagan
miiswrafvis xalxi, ra feradebs akavSirebs erTmaneTSi,
rogor zomas iWers feradebis SexamebaSi, rogori
feradebiT isaxeba maTi grZnoba. aRsaniSnavia, rom xalxi
Zlieri da muqi feradebisaken miiswrafvis; Sav da TeTr
ferads mniSvnelovani adgili uWiravs. sxva feradebTan
SedarebiT es ori feri Tavisi siZlieriT pirvel rigSi
dgas.
100
swarmoebdes mxatvruli formis, feradebisa da naxazobis
farglebSi.
101
istoriografiisa da xelovnebaTmcodneobisaTvis ise
zogadad kulturuli memkvidreobisa da sulieri
gavlenis sferoTaTvis, amitom gasakviri araa daviT
kakabaZis daintereseba formis fundamenturi problemebiT,
rac naTlad Cans misi, Jurnal “Svidi mnaTobi”(1919 w. N1, N
2.) gamoqveynebul erT-erTi werilidan, dasaxelebiT
“forma” – “forma aris sagnis arsebiTi nawilebis
erTmaneTSi SeTvisebuloba. yoveli sagani isaxeba misi
garegnuli formis sibrtyeebiT, feradobiT, woniT. amas
garda, yovel sagans axasiaTebs misi mdgomareoba. sagnebi
sxvadasxva saxisaa; SeTvisebulobac sagnis sxvadasxva
nawilebisa mravalsaxiania.
…
yovel formas saxavs oTxi elementi: sibrtye, feradoba,
wona da mdgomareoba. pirveli sami elementi saxavs
formis struqturas, xolo ukanaskneli sagnis
sicocxles, dinamikas. “
102
aqvs, magram aso-moxazulobaTa cvalebadobis TvalsazrisiT
nusxuri damwerloba asomTavrulis ganviTarebis Sedegia, xolo
mxedruli – nusxurisa. es cvlilebani Tavis mxriv gansazRvra
swrafi gamartivebuli werisaken miswrafebam, rasac wignze
mzardi moTxovnileba ganapirobebda.
103
dasawyisi Soreul warsulSi da mcire aziaSi da ara
saberZneTSi unda veZioT.”
104
dadanaSaulebul susanas. qristiani mxatvrebi farTod
iyenebdnen Tavisi drois warmarTuli warmosaxvis
wyaroebs. ase, magaliTad: antikur dros did dafasebaSi
iyvnen filosofosebi. im drois mravali nawarmoebi
gamosaxavda naxevar wreze mjdomare brZenkacebs (es
motivi aisaxeba sulTmofenobis xatze, sadac ase arian
ganlagebuli mociqulebi), erTi maTgani ki aswavlis
danarCenT. qristianobam Zalian swrafad aiTvisa da
gadaamuSava es nimuSebi. ase gaxda sibrZne - qriste,
udidesi filosofosi. aRmosavleTSi yvelaze miRebul am
siuJets mieZRvna „aia sofia“ (berZ. „wmida sibrZne“),
105
Tevzi siuxvis simbolod iTvleboda, mogvianebiT
romaelebSi ezoTerizmis (faruli, saidumlo) simbolo
gaxda. qristianobaSi igi sarwmunoebis simbolos mokle
formulad iqca, berZnuli sityva ΙΧΘΥΣ (Tevzi), romelic
xuTi asosagan Sedgeba, warmoadgens Semdegi frazis
abreviaturas “ Ιησόυς Χριστός Θεού 'Υιός Σοτήρ “, rac niSnavs
“ieso qriste, Ze RvTisa, macxovari”.
106
xati mWidrodaa dakavSirebuli qristianuli azrovnebis
evoluciasTan, amis mravali magaliTi katakomburma
xelovnebam dagvitova. qristologia (swavleba qristeze),
xatmebrZoleoba, pnevmatologia (swavleba suli wmidis
Sesaxeb) - yovelive es aisaxa xatebSi, romlebic aigeba
kanonebis Sesabamisad, rac Taviseburi zRudeebia,
romlebsac maTi saRvTismetyvelo funqciisaTvis awesebs
eklesia.
107
Semoqmedis monastris feriscvalebis xatis moWediloba
(moWedilobis saxe gadmoxatulia kalmiT daviT kakabaZis
mier)
108
yvavilis gansakuTrebuli simboluri mniSvnelobis Sesaxeb
sasanur xelovnebaSi bevri mosazrebaa gamoTqmuli. mkacrad
kanonizebul sasanur gamosaxulebebSi – Zvirfas WurWelze,
kldis reliefebSi, gemebze – yvavili warmoadgenda
Zalauflebis simbolos, xazs usvamda personaJis maRal
socialur mdgomareobas, ukavSirdeboda gansakuTrebulad
pativcemul RvTaebebs. TviT saqarTveloSi, iberiis
pitiaxSis armazisxevis samarxSi, aRmoCnda vercxlis Tasi
sasaniani didebulis portretiT, romelsac xelSi yvavili
ukavia misi maRali rangis niSnad. rogorc Cans,
saqarTveloSi gasagebi iyo sasanur simboloTa ena da
yvavili gamoisaxeboda qarTvel ostatTa mier
“sainvestituro” stelebis reliefebze rogorc insignia,
Zalauflebis simbolo. garda amisa, gvaqvs araerTi
SemTxveva stilizebuli yvavilis gamosaxvisa qvis jvrebis
mklavebze. am SemTxvevaSi warmodgena an mogoneba yvavilze,
rogorc Zalauflebis simboloze, gaerTianebulia da
Serwymulia qristianuli rwmenis mTavar simbolosTan –
jvarTan (qarTuli xelovneba; seria A – Zveli xelovneba,
kiti maCabeli; adreqristianuli qarTuli plastikis
ganviTarebis zogierTi Taviseburebani; gamomcemloba
“mecniereba”, Tbilisi 1987 w.) .
109
. . .
oqrosmqandakeblobas xelovnebaSi gansakuTrebuli
adgili ukavia(asea qarTuli xelovnebis SemTxvevaSic -
avt.) da mas aqvs Tavisi gansakuTrebuli formac. principi,
romlis farglebSiac aq momwyvdeulia forma,
gamomdinareobs qandakebis da mxatvrobis formis
SeTanxmebisagan. sazogadod, xatebis moWediloba
bareliefis principebzea damyarebuli. bareliefs Tavisi
formiT ukavia Sua adgili mrgval qandakebasa da
mxatvrobas Soris. qandakebis sruli forma aq
SezRudulia sibrtyiT, romelzec saxe iqandakeba da
mxatvrobis saxe bareliefSi imaSi gamoixateba, rom
formebi sibrtyeze lagdeba. perspeqtivis principi
arsebobs mxolod mxatvrobaSi, mrgval qandakebas ki es
ar sWiria, radgan iq sagani ar lagdeba sxvadasxva
sibrtyeze. bareliefSi Tu sagani sxvadasxva sibrtyeze
lagdeba, saWiroa perspeqtivis dacva. magram saqmec imaSia,
rom bareliefSi mxatvruli perspeqtivis namdvili
principi sruliad ar ixmareba, amitom perspeqtivisaTvis
mas Tavisi forma aqvs SemuSavebuli. Tu forma
bareliefSi erT sibrtyeze lagdeba, maSin forma
iqandakeba erTi sibrtyidan gamomdinare kanonis mixedviT.
is TandaTanobiTi sibrtyeebis dalageba, romelic mrgval
qandakebaSi arsebobs, bareliefSi ukve sxva saxiTaa
Secvlili. bareliefSi arsebobs erTi umTavresi sibrtye,
romelzedac forma isaxeba. sulerTia, erTi Tu ramdenime
saxea gamosaxatavi bareliefSi, yvela am saxeebis forma
erTi umTavresi bareliefis sibrtyis iqiT ver wava.
swored es zRudavs bareliefis saxes da bareliefis
dedaazri, misi ganviTareba da misi silamaze am sibrtyis
da saxeebis erTmaneTSi zomier dalagebaSia. bareliefis
erTgvari saukeTeso formebi Cven mogvca asiriis da
egviptis xelovnebam. mas Semdeg Zvelma da axalma
saberZneTma axali forma misca bareliefs da italiis
renesansma donatelos saxiT kidev axali forma dagvanaxa.
110
beqam Taviseburi saxe misca, da sazogadod imdroindel
qandakebaSi beqas suli naTlad brwyinavs. misi anCis
macxovris karedis xatis samoseli amas mowmobs.
bareliefis sibrtyis dacva, saxeebis sibrtyestan da
erTmaneTTan dakavSireba, mxatvruli formis SeTanxmeba.
bareliefis kanonebTan, saxeebis sibrtyeze ganawileba –
yvela es saucxoo bareliefis saxiTaa Sesrulebuli da
warmoadgens saukeTeso saxes bareliefis istoriisaTvis.
. . .
umTavresi Tviseba anCis xatis samoselis bareliefisa
gamoixateba originalur formaSi, riTac ganirCeva es
forma imdroindeli bizantiuri formidan. isic
aRsaniSnavia, rom amnair formas verc bizantiur
xelovnebaSi vpovebT. TviT samoselis arSias xom
gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs Cveni xatebis
moWedilobis saxeebis ganviTarebisaTvis.“
111
masalebis saxiT, enaxa mkiTxvels (daviT kakabaZe; qarTuli
ornamentis genezisi; masalebi gamosacemad moamzades parmen
margvelaSvilma da dea jabuam; Tbilisi “nekeri” 2003.).
112
wnuli naskvniT Seiqmna mTavari dekoratiuli elementi
qristianul xelovnebisa. wnuli unaskvnoT SerCa islamis
xelovnebas, rogorc aRmocenebuli amave niadagze.
113
. . .
sadac mcenareuli ornamentia, iq wnuli zedmetia, imitom
rom mcenareuli ornamenti sakmarisad TviT plastiuria.
wnuli kidev imitom Seiqmna ornamentad, rom is
bunebrivad imeorebs formas xlarTisas da qmnis ritmiul
mwkrivs. amitom adamianisaTvis advili asaTvisebelia.
wnuli – rogorc plastiuri elementis saxeoba –
rasakvirvelia bunebaSi arsebobda da adamianma aqedan
aiRo; rasakvirvelia pirvelad aq moxda mimbaZvelobis
saxiT, plastiuri elementis saSualebiT – plastiuri
elementis sibrtyeze gamosaxva. bunebaSi arsebobs
rogorc ori, ise mravali Rerebisagan Semdgari wnuli.
mimbaZvelobis sagnad orive gaxda – da es bunevrivia.
mxolod ornamentaluri ritmuli mwkrivi orRerovan
wnulSi saRad sCans, vidre mravalRerovan wnulSi.
114
analitiurad qmnida axal geometriul saxeebs; am axali
saxeebis sintetiurad erTi meoresTan dakavSirebiT
iqmneboda axali saxe. meore – xdeboda arsebuli
geometriuli saxeebis transformacia wnulis saxeebSi,
mTavari wnulis xerxiT (unda vigulisxmoT, rom
geometriuli saxeebi adamians SeeZlo wnulis gareSec
warmoedgina).
115
mosCandes(swori Sefardeba – lentis siganisa amoWril
fonTan), plastikuri reliefis gamoyvana ise, rom
skulpturul saxes grZnob, Crdilis da ganaTebis
plastiuri TamaSi! ”
. . .
qarTuli CuqurTma an wnuli Tavisi garegnuli saxiT
SeiZleba ramdenime jgufad daiyos:
1) yvavilosani foTlosani, sadac gamosaxulia yvavili,
foToli an sxva mcenares saxe.
2) geometriuli wreebi, sadac gamosaxulia sxva da sxva
saxe jvrisa an ubralo wrisa erTmaneTSi gadaxlarTuli.
3) geometriuli da yvavilosani saxeebi erTmaneTSi
gadaxlarTuli da
4) sadac gamoxatulia cxovelebi, frinvelebi, adamianis
saxe da yvavilosani erTmaneTSi gadaxlarTuli.
. . .
qarTuli CuqurTmis ganviTareba: “IX-saukunemde CuqurTmis
saxe umetes SemTxvevaSi yvavilosania. TviT wnuli
naTlad gamosaxuli ar aris. . . X-saukunidan dawyebuli
yvavilovani saxis garda, vxedavT, geometriuli da
wreebis saxesac da wnuls, damaxasiaTebel Tvisebas
116
qarTul xelovnebaSi, ukve gansakuTrebuli adgili
uWiravs. ganviTareba gamoisaxeba wnulis mkafiod
gamoxatvaSi. . . XI-saukunidan dawyebuli XIII-saukunemde
xelovnebas etyoba ganviTarebis umaRles wertilamdis
asvla. nimuSebi am xanis saucxovod aris Sesrulebuli
rogorc texnikuri ise sazogado mxriv. aq Cven
vnaxulobT oTxive saxis nimuSebs (yvavilovani, wris,
geometriuli da yvavilovani, wrisa, yvavilovani da
cxovelebis saxeebis erTmaneTSi gadaxlarTulisa).
117
CuqurTmebi nikorwmindis monastrisa Zlier waagavs
tbeTis monastris CuqurTmebs.
. . .
XII-XIII saukuneebSi TiTqmis Tavdeba qarTuli CuqurTmis
ganviTareba. am xanis CuqurTmebi xasiaTdeba saucxovo
gamosaxulobiT da SesrulebiT da Tavis simSvenieriT ar
Camouvardeba arc erT romelime xalxis xelovnebas.
. . .
uZveles xanis CuqurTma dawyebuli VII s. IX saukunemde
yvavilosania, Tumca zogierTi nimuSebic geometriuli
saxisaa. wnuli ise rTuli ar aris, rogorc Semdeg
xanebSi X saukunidan dawyebuli xelovnebas didaT win
waweva etyoba. saxeebi rogorc yvavilosania, ise
geometriuli da ubralo wnulisa. TviT wnuli Rebulobs
ufro rTul xasiaTs da XII-XIII saukuneebSi ki adis
umaRles wertilamdis. damaxasiaTebeli Tviseba am xanisa
aris yvavilosanis da ubralo wnulis erTmaneTSi
daaxloveba. sazogado xasiaTi am xanis nimuSebisa Zlier
rTulia da amave dros ar kargavs saR gamoxatulebas.
sazogadoT am xanis CuqurTma Tavisi saucxovo xasiaTiT
arc erT xalxis xelovnebas ar Camouvardeba.
118
. . .
cnobilia, rom neoliTur xanaSi adamianma ukve icis
wnulis warmoebis rTuli wesi – bawris da Tokis
damzadeba, bawris Sekvra, qsovileba da wvna.
119
3-aTasi wlis damdegidan Zv.w. 2-aTasi wlis damdegamde
wina aziaSi – babiloniaSi – sumeri-akodis
saxelmwifoebrivi organizacia iyo Zlieri.
120
qarTuli saxelmwifo centrebi mdebareobda samxreT
nawilebSi (subareTis samxreT raionebSi). istoriis
JamTaviTarebaSi es centrebi TandaTanobiT gadmovida
CrdiloeTSi.
121
arSakidebis samefom, romelmac TiTqmis xuTi saukune
gaZlo, didi roli iTamaSa amierkavkasiis qveynebis
istoriaSi.
122
napirebze qristianoba ukve Semosuli iyo IV s.
damdegidan.
123
saqarTveloSic igive movlenas aqvs adgili –
feodalizmis weswyobilebam sabolood gaimarjva (VII s.
damdegi). am periodis saqarTvelos sazogadoebrivi
cxovreba didad ganviTarebul saxes warmoadgens.
ganviTarda qalaqebi, vaWroba, xelosnoba. qarTli
awarmoebs vaWrobas somxeTTan, siriasTan, dasavleTis
qveynebTan, egviptestan da sxvebTan.
124
IX da X saukuneebSi saqarTvelo gaizarda da gaZlierda
ekonomiurad.
125
filosofiis codna im dros ukve savaldebulod
iTvleboda ganaTlebuli kacisaTvis.
126
centrebi ganagrZoben arsebobas: aTonSi, palestinaSi,
siriaSi, balkaneTSi. arsebobs saistorio mwerloba,
filologia, samarTali, xelovneba. am dros ekuTvnis
Zeglebi: quTaisis bagratis taZari, bedia, mcxeTis
sveticxoveli, nikorwminda, samTavisi.
127
XIII s. pirvel naxevars saqarTvelos mdgomareoba
xelaxlav gaWirvebuli Seiqmna. qveyanas Semoesia
monRolebi (Cingis xani).
saqarTvelo gaxda monRolTa ymadnafici qveyana.
saqarTvelos jari iRebs monawileobas monRolebTan
erTad omebSi iranis da egviptis winaaRmdeg.
128
amis Semdeg saqarTvelos mdgomareoba ar gamosworebula
XIX saukunemde.“
129
piroba.“ (naTela uruSaZe. daviT kakabaZe TeatrSi. saqarTvelos
Teatraluri sazogadoeba. Tbilisi 1982 w.).
130
daviT kakabaZis Semoqmedeba ganuyofelia sareJisoro
Canafiqrisgan, speqtaklisagan. TeatrSi d. kakabaZe,
koleqtiuri Semoqmedebis momxrea da aRniSnuls ise
aRwevda, rom arasdros arc mxatvrobis fundamenturi
principebisTvis uRalatia da arc sakuTari
SemoqmedebiTi stili daukargavs.
131
ivane javaxiSvilis sulieri gavlenis sistemuri
safuZvlebi
132
ivane javaxiSvilis ganmartebiT vaxuSti istorias or
nawilad yofs: samoqalaqod da saeklesiod, xolo
TiToeuli maTgani oTx nawilad iyofa: 1) “adgilis
aRwera” (georgafiuli mimoxilva);
2) “naTesavTmetyveleba”(genealogia);
3) “wlismricxveleba”(qronologia);
4) “moqmedebis aRwera”(politikuri istoria).
javaxiSvilis azriT, istoriis amgvari sistemiT
danawileba pirvelad swored vaxuSti bagrationma
moaxdina qarTul istoriografiaSi.
133
ivane javaxiSvilis Semoqmedebis zemtkice saZirkvels,
ramac saetapo mniSvnelobis Sedegebi gamoiRo mecnierebis
mraval dargSi.
---------------
(*) brose (Brosset) mari felisite (1802-1880), frangi orientalisti
da qarTvelologi, 1847-48 wlebSi imogzaura saqarTveloSi.
didZali epigrafikuli, numizmatikuri, dokumenturi da sxva
masala peterburgSi sam wignad gamoaqveyna(1849-51), dabeWda
“qarTlis cxovreba”, vaxuStis “istoriis” geografiuli nawili
da mravali sxva dokumenti, riTac didi wvlili Seitana
qarTuli kulturis Seswavlisa da misi evropaSi
popularizaciis saqmeSi.
(**)kritikuli azrovneba - azrebisa da Sexedulebebis
kritikulad Sefaseba. kkritikuli azrovnebis sistema sami
ganxrisa(kiTxva, wera, kamaTis xelovneba) da Svidi
donisagan(informaciuli codna, informaciis axali formiT
wardgena, azrovnebis da funqciaTa kavSir-urTierTobani,
novacia, analizi, sinTezi, Sefaseba) Sedgeba.
134
ivane javaxiSvili
135
javaxiSvili XX-saukunis dasawyisidanve mtkice burjad
Seudga ilias mier dawyebul saqmes eris kulturuli
cxovrebis winsvlisaTvis.
wmida ilia marTali (ilia grigolis Ze WavWavaZe) 1837
wlis 27 oqtombers (Zveli stiliT) daibada kaxeTSi,
sofel yvarelSi. pirveldawyebiTi ganaTleba man ojaxSi
miiRo: dedam Seaswavla wera-kiTxva, locvebi, saRvTo
istoria. rva wlis ilia yvarlis mTavardiakon nikoloz
sefaSvilisaTvis miubarebiaT. masTan gatarebulma samma
welma waruSleli kvali datova wmidanis cxovrebaSi.
iliam swavla jer Tbilisis kerZo pansionSi, Semdgom ki
keTilSobilTa gimnaziaSi gaagrZela. mSoblebi mas adre
gardaecvala da daoblebuli ojaxis meurveoba mamida
makrinem itvirTa.
136
sabrZolvelad Seqmnili satanuri moZRvrebis gzaabneul
mimdevrebs, rom ilias fizikurad mospoba ganizraxes...
137
1987 wels saqarTvelos eklesiis wmida sinodma ganixila
ilia WavWavaZis Rvawli erisa da eklesiis winaSe da
ganaCina: „ilia WavWavaZe Seracxil iqnas wmidanad da
ewodos mas ilia marTali“. („qarTvel wmidanTa
cxovrebani“, Tbilisi, 2004 w.).
138
ivane javaxiSvili da XX saukunis qarTuli universiteti
139
Seuqmna, romelTa wyalobiT saqarTvelos saSualeba
hqonda mezobelTa samecniero, samwerlobo da
sakulturo warmatebisaTvis Tvalyuri edevnebina da rac
misTvis saWiro iyo, droze SeeTvisebina kidec”. ivane
javaxiSvilma yuradReba gaamaxvila, rom momdevno
saukuneebSic iyo mcdeloba saqarTveloSi saswavlo
centrebis Seqmnisa. “eris yoveli warmateba, TviT nivTier
kulturis sferoSiac ki, Teoriuli mecnierebis
warmatebasa da aRorZinebazea damokidebuli. . . amitom
cxadze ucxadesia, rom Tu Cven gvsurs Cveni eris
gonebrivsa da kulturuls norCs aRorZinebas fesvebi
gavumagroT, mTeli Cveni Zal-RoniT qarTuli mecnierebis
Seqmnas da ayvavebas unda xeli SevuwyoT.”
140
1917 wlis 17 maiss iv. javaxiSvilis iniciativiT quTaisSi
tardeba kulturul, sakredito dawesebulebaTa da
periodul gamocemaTa warmomadgenlebis kreba(romelsac
eswrebodnen: i. ocxeli, k. lorTqifaniZe, i. baqraZe, m.
TaqTaqiSvili, gr.g velesiani, i. puradaSvili, m. faRava, s.
wereTeli, v. WilaZe, i. quTaTelaZe, i. Ciqovani, d. niJaraZe,
g. urataZe, o. SuSania, p. jafariZe, a. gorgaZe, k.
gabaraSvili, v. beriZe, a. wereTeli, v. imnaZe, v. yifiani, m.
yauxCiSvili, T. abaSiZisa, m. gvelesianisa, al. janeliZe)
romelic qarTuli universitetis dfaarsebis sakiTxs
ixilavs, krebam mxari dauWira iv. javaxiSvilis
winadadebas universitetis daarsebis aucileblobis
Sesaxeb, Semdeg iv. javaxiSvilma krebas gaacno
universitetis daarsebasTan dakavSirebuli
organizaciuli sakiTxebi. airCies komiteti 11 kacis
SemadgenlobiT, romelsac TbilisSi arCeul komitetTan
erTad unda gaetarebina sxvadasxva RonisZieba
universitetis daarsebis mizniT.
141
airCia universitetis reqtorad. sibrZnismetyvelebis
fakultetis dekanad airCies ivane javaxiSvili, romelmac,
1918 wlis 30 ianvars, qarTul universitetSi pirveli
leqcia waikiTxa Temaze: “adamianis pirovneba da misi
mniSvneloba Zvel qarTul saistorio-safilosofoso
mwerlobasa da cxovrebaSi”. …
142
meore gamocema (t. I, 1913 w. winasityvaoba); “Христианский
Восток”, т.3, вып. 1, СПб., 1914, стр. 17-31.].
143
1. qarTul xelnawerebSi daculi naxatebis, rogorc
xelovnebis Zeglebis, ganxilva-gamokvleva, maTi Rirseba-
naklis Sefaseba; feradovnebisa da teqnikuri mxareebis
Seswavla, agreTve, maTi sadaurobis dadgena.
144
moZraoba saqarTveloSi XIX saukuneSi“, romelic
rusulad daibeWda 1906 wels da mocemulia sistemuri
analizi carizmis eqspansiisa saqarTvelos mimarT),
swored es monakveTi iTvleba “qei”-is ZiriTad nawilad
da am moculobiT ganxorcielda aRniSnuli naSromis
ukanaskneli publikacia javaxiSvilis TxzulebaTa
Tormettomeulis I, II, da III tomebSi. garda amisa,
sxvadasxva dros, “qarTveli eris istoriis”
saxelwodebiT gamoqveynebulia calkeuli fragmentebi
XVI-XVII ss. istoriidan(“qei”, wg. IV, Tb., 1967), agreTve
javaxiSvilis sxva publikaciebi, romlebSic gaSuqebulia
saqarTvelo-ruseTis politikuri urTierTobebi XVII-
XVIII ss.-Si, politikuri da socialuri moZraoba XIX s-
Si(rusul enaze); IX-XIII ss-Si socialuri brZolis
istoriis sakiTxebi (“qei”, wg. 5, Tbilisi, 1953 w.).
145
da ayvavebis xana (XII s.). sagangebo Tavebia daTmobili
saqarTvelos socialur-kulturuli viTarebis
mimoxilvisadmi XI-XII ss-Si.
146
kavSirSi – rac sistemuri azrovnebis gareSe
SeuZlebelia.
147
Crdilo kavkasia. monawileoba miiRers bosforis
samefoSi warmoebul SinaomebSi da moaxerxes mis
qalaqebSi dasaxleba. ax.w. I s-Si hunebTan erTad
sarmatebma monawileoba miiRes xalxTa did
gadasaxlebaSi. Crdilo kavkasiaSi darCenili sarmatebi
Seerivnen Turqulenovan tomebs.
----------
(*)straboni (Strabon daaxloebiT Zv.w. 64/63 – ax.w. 23/24), Zveli
berZeni istorikosi da geografi. misi “saistorio Canawerebis”
fragmentebi da “geografia”(17 wignad) srulad aris moRweuli.
straboni Tavis TxzulebaSi axdens antikur mecnierebaSi
dagrovebuli geografiuli codnis Tavmoyras. gvaZlevs
calkeuli qveynebis ara marto geografiul aRweras, aramed
safuZvlianad msjelobs maTi politikuri, ekonomikuri,
kulturuli da eTnografiuli mdgomareobis Sesaxebac.
strabonis “geografia” saqarTvelos Zveli istoriis erT-erT
umniSvnelovan wyaros warmoadgens. iv. javaxiSvilis azriT
strabonma daamkvidra termini “iberia” aRmosavleT saqarTvelos
saxelwodebad.
148
mimoxilva „politikuri da socialuri moZraoba
saqarTveloSi XIX saukuneSi“, rusulad daibeWda 1906
wels. TviTon iv. javaxiSvils aqvs naTqvami CvenTvis, rom
am mimoxilvis gamoqveynebam gamoiwvia represia: sami wliT
aekrZala peterburgidan gasvla; meti sasjeli
momelodao - dasZina gansvenebulma mkvlevarma, magram
moxsenebuli viyavi rogorc Tavadi da aman mixsna ufro
mkacri sasjelisagano. (sim. yauxCiSvili - redaqtori
wignisa: ivane javaxiSvili - qarTveli eris istoria –
tomi 5, 1953).
149
kurssac vkiTxulobdi. axla es gamokvleva ibeWdeba”. es
naSromi gamoqveynebulia samjer – 1926, 1949, 1996 ww.
naSromi Sedgeba xuTi Tavisagan:
150
damwerlobaTmcodneobis Sesaswavli mTavari Zeglebis
gamocemani da wyaroebi”.
151
ivane javaxiSvili – “mSeneblobis xelovneba Zvel
saqarTveloSi”
152
iv. javaxiSvilis am wigns, Zalian mniSvnelovani,
“damatebani” axlavs. pirveli damateba – «Термины искусств
и главнейшие сведения о памятниках искусства и материальной
культуры в древнегрузинской литературе» - faqtobrivad
Sevida iv. javaxiSvilis aRniSnul gamokvlevaSi, magram
mis calke gamoqveynebas damatebis saxiT uaRresad didi
mniSvneloba aqvs mecnieris mier aRebuli problemiT
dainteresebisa da kvlevis istoriisaTvis.
153
aucileblad miaCnda qarTuli istoriuli mxatvrobis
Janris arseboba da wignis ilustraciebisa da
Semkulobisadmi meti yuradRebis daTmoba.
154
samxedro saqme. amgvarad, zemoganxiluli masalidan
naTlad Cans, rom iv. javaxiSvili grandiozul
mniSvnelobas aniWebda qarTveli eris kulturuli
memkvidreobis Seswavlisa da dacvis sistemurobas.
155
ivane javaxiSvilma Seqmna kapitaluri naSromi –
“istoriis mizani, wyaroebi da meTodebi winaT da axla”.
igi oTxi wignisagan Sedgeba: “Zveli qarTuli saistorio
mwerloba (V-XVIII ss.) ”; “qarTuli safas-
sazomTmcodneoba anu numizmatika-metrologia”, “qarTuli
damwerlobaTmcodneoba anu paleografia”, “qarTuli
sigelTmcodneoba anu diplomatika”.
156
ioane sabanisZe, giorgi merCule, leonti mroveli,
juanSeri, basil zarzmeli, giorgi mTawmindeli, efrem
mcire, daviT aRmaSenebelisa da mefe Tamaris
istorikosebi, laSa giorgis droindeli mematiane,
JamTaaRmwereli da sxvani qarTuli istoriografiis
mSvenebas warmoadgendnen. ivane javaxiSvili Tvlida, rom
am periodis istoriografiis miRweva iyo: “Txrobis
sabuTianoba, gadmocemulis mTlianoba da analogiis
meTodis gamoyeneba”.
157
mTavari uReltexili CrdiloeTiT da maRali mTebis
zRude samxreTiT, dasavleTiT ki mis teritorias Savi
zRvis, xolo aRmosavleTiT mdinareebis zoli aqvs
Semovlebuli”. SemTxveviTi ar iyo bunebrivi sazRvrebis
moxerxebulobaze xazgasma. miuxedavad imisa, rom
geografiuli garemo ar aris gadamwyveti faqtori ama Tu
im istoriuli procesis msvlelobaSi, igi mainc rCeba
mniSvnelovnad qveynis Tavdacvasa Tu sameurneo
saqmianobaSi. geografiulma garemom dadebiTi roli
Seasrula qarTveli xalxis gadarCenis saqmeSi. roca
mravalricxovani mteri moadgeboda qveyanas, xalxi mTebsa
da xevebSi afarebda Tavs.
158
rom mcxeTa brinjaos xanaSic didi da xalxmravali
qalaqi unda yofiliyo. arqeologiuri masala aCvenebda,
rom V saukunisaTvis mcxeTa daemxo, Tbilisi ki
moZlierda. es asec iyo – Tbilisi am periodisaTvis
faqtobrivi politikuri centri gaxda.
159
ekonomikuri xasiaTis wyaroebi. gamoikvlia Zveli
saqarTvelos soflis meurneoba, misi calkeuli dargebi;
sagangebod Seiswavla soflis meurneobis iaraRebi.
mecnierma daadgina sasoflo-sameurneo mcenareebis
gvareobaTa terminologia. ivane javaxiSvili sagangebod
Cerdeba vaxuSti bagrationis Rvawlze, romelmac
aRwera”Cveni qveynis buneba, Tvisebebi, mosaxleoba da
ekonomiuri mdgomareoba”, gviCvena botanikur-
geografiuli areebis mecnieruli dakvirvebis Sedegebi.
160
iv. javaxiSvilma Seiswavla qarTuli, bizantiuri,
sparsuli, arabuli, somxuri da sxva wyaroebi da am
safuZvelze daadgina samarTlis istoriis mTeli rigi
sakiTxebisa. man Seiswavla saxelmwifosa da socialuri
wes-wyobilebis problemebi, gaarkvia saxelmwifos miwa-
wylis, mosaxleobis, sazogadoebrivi da wodebrivi
danawilebis, patronymobis, moxeleTa funqcia-
movaleobebis sakiTxebi.
---------------
(*) – somexi xalxis istoriis, enis, literaturis, yofis,
kulturis Semswavleli samecniero dargebis erToblioba.
161
misi xangrZlivi muSaobis nayofia 1935 wels
gamoqveynebuli “Zveli somxuri saistorio
mwerloba”(pirveli wigni). mecnierma Cveuli yuradRebiT
mimoixila somxuri agiografiuli literatura da is
cnobebi, romlebic somxuri damwerlobis Sesaxeb
arsebul wyaroebSi moipoveba. iv. javaxiSvilma qarTuli
istoriografiis darad, udidesi yuradReba miaqcia
wmidanTa cxovrebas. ivane javaxiSvilis moRvaweoba
armenologiaSi metad mniSvnelovani iyo. man erTi mxriv
gaamaxvila qarTvel istorikosTa yuradReba somxuri
saistorio mwerlobis Seswavlaze, meore mxriv ki
gaamdidra mecnieruli armenologia.
162
naTesaoba iseT enebTan, rogorebicaa: xeTuri, xaldeuri
da Sumeruli.
163
mimoixila da saTanadod Seafasa am mecnierTa (daviT
maCabeli, polievqtos karbelaSvili, dimitri arayiSvili,
zigfrid nadeli da sxva) Sromebi.
164
dRemde SemorCenili warmarTuli xalxuri simRerebi
saero xasiaTisaa.
165
umWidroesad dakavSirebuls; am saero simReras axali
sarwmunoebisaTvis Zlieri metoqeobis gaweva SeeZlo,
amitomac yvelgan qristianobis mesveurni warmarTuli
simReris aseTi gavlenis yovelgvari saSualebiT jer
Sesustebas, Semdeg mis sruliad mospobas cdilobdnen.
166
sagangebodaa Seswavlili, iv. javaxiSvilis mier, musikis
xelovnebis organizacia da moZRvreba Zvel saqarTveloSi
[d.janeliZe; iv. javaxiSvilis erT-erTi ukanaskneli
Sromis mniSvneloba qarTuli Teatris istoriisaTvis,
Jurn. “mnaTobi”, 1946, N 4, gv. 152-153.].
167
iv. javaxiSvilma literaturuli wyaroebis Rrmad
Seswavlis safuZvelze bevri sagulisxmo daskvna mogvca
sagalobo niSnebis Sesaxeb. igi am sakiTxs sabolood
gadaWrilad ar Tvlida, magram misi garkvevis gzebs
aSkarad iZleoda. saerTod, iv. javaxiSvilis mier
mocemuli debulebebi musikis xelovnebis organizaciisa
da moZRvrebis Sesaxeb Zvel saqarTveloSi,
fasdaudebelia.
168
udidesi mniSvneloba hqonda qarTuli mravalxmianobis
sadaurobis dadgenas. iv. javaxiSvilma dasabuTebulad
uaryo is Teoria, romelic miiCnevda, rom mravalxmianoba
qarTul musikaSi dasavleT evropis gavleniTaa Semosuli.
mecnieri mravalxmianobis wyaros TviT saqarTveloSi
eZiebs. mas miaCnia, rom qarTuli mravalxmianobis
istoriisa da sadaurobis sakiTxis garkveva SesaZlebelia
mxolod yovelgvari wyaros safuZvliani gamoyenebiTa da
ganxilviT. iv. javaxiSvili, iTvaliswinebs ra ZeglebSi
sagaloblebisa da galobis Sesaxeb dacul cnobebs,
sakravieri musikis terminologias, adamianisa da xmebis
saxelebis Tavdapirvel mniSvnelobas, askvnis:
“mravalxmianoba qarTul musikas warmarTobis xanaSive
unda hqonoda da im droiTganve unda hqondes saukuneTa
ganmavlobaSi SenarCunebuli”. gamarjvebuli
qristianobisaTvis hangi ki ara, sityvebi iyo miuRebeli.
xolo roca Zvel hangs saeklesio sagaloblis sityvebs
miumarjvebdnen, hangi ukve eklesiisaTvis aRaraviTar
winaaRmdegobas ar warmoadgenda.
169
saWeTmpyroblis, wmida mRvdelmowame patriarqis kirion
II*-is fuZemdebluri mosazrebebisa da daskvnebisa
qarTuli saeklesio galobis Sesaxeb, rac wmida
mRvdelmowamis samecniero memkvidreobaSia, da rasac
“werilebi da statiebi” qvia. statiaSi “qarTuli
saeklesio galoba” patriarqi kirion II wers:
170
qarTuli saeklesio mdidari melodiebi warmogvidgenen
araTu mxolod sazogado sagaloblebs, aramed calke
frazebis azrs da sityvebsac ki. am mxriv Cveni melodiebi
Seudarebelni arian, da unda vmadlobdeT gamCens, rom
aseTi didi saunje mouniWebia CvenTvis, Cveni morwmune
erisTvis.
---------------------
(*)saqarTvelos marTlmadidebeli eklesiis mwyemsmTavrebs
Soris mniSvnelovani adgili ukavia kaTolikos-patriarq kirion
II (1855-1918). sarwmunoebrivi da sazogadoebrivi moRvaweobis
gamo 2002 wlis 17 oqtombers saqarTvelos marTlmadidebelma
eklesiam wmida mRvdelmowamis saxeliT igi wmidanad Seracxa.
171
friad didi mniSvneloba galobisa cxadad Cans iqidan,
rom igi xorcSesxmul hyofs, hmosavs mTel sagalobels
Tvisi rbili da haerovani formiT: aromatiT avsebs mas,
Tavs dastrialebs, da, rogorc andamati, izidavs kacs
grZneul samefoSi keTilisa da mSvenierebisa. yvela es
auarebeli musikaluri simdidre Seqmna Sromisagan welSi
gaRunulma ukvdavma da madlianma qarTvelma glexma.
172
notebis nimuSebi Cvenamde movida (ixile “saunje” mose
janaSvilisa).
173
kacobriobis „sicocxlis da ganviTarebis gza“ wignze
gadis, wignma moitana dRevandelobamde yvelaferi is
rasac „sulier gavlenas“ vuwodebT da aqedan
gamomdinare, informaciuli teqnologiebis epoqaSi, rac
ufro adre mivubrundebiT wigns, miT ufro adre
aRmovaCenT sakuTar Tavsac da maSinve gagviCndeba
ukeTesobisaken swrafvis survili, wigni gvetyvis,
rogorebi varT da rogorebi SeiZleba viyoT, Tuki
davujerebT da mivendobiT im sulier gavlenas rac wigns
moaqvs Cvenamde.
174
ferTa samkvidroSi, mxatvars ufro dabali hqondes,
vidre Cveulebriv adamians; anda musikoss ufro maxvili
smena hqondes, vidre Cveulebriv normalur adamians:
beThoveni dayruebis Semdegac genialur musikosad darCa.
igive SeiZleba iTqvas danarCeni funqciebis Sesaxebac:
arc grZnoba, arc inteleqti da arc nebeloba iseTs
arafers Seicaven, rom specifikurad CaiTvalos
mxatvruli SemoqmedebisaTvis. cxadia rom uflisgan
dawesebuli suliereba da sulieri gavlena ganapirobebs
adamianis imgvar niWs, unars, rasac aRfrTovanebaSi
mohyavs sazogadoeba.
175
SeuZlebelia, ers, romelmac Zv.w. IV-III aTaswleulebis
mijnaze Seqmna sakuTari damwerloba, ar hqonoda
saganmanaTleblo kerebi.
176
xelmZRvaneli iyo Tavis maswavlebelTan - ioane lazTan
erTad. igi iyo aseve msoflio mniSvnelobis
filosofiuri moZRvrebis - areopagitis - fuZemdebeli.
177
romelsac xelmZRvanelobda moZRvarT-moZRvari. igi
udidesi pativiscemiT sargeblobda mTels saqarTveloSi
da samefo karze. daviTma gelaTis akademiaSi samoRvaweod
moiwvia swavluli qarTvelebi, mecnier-filosofosebi
ioane petriwi, arsen iyalToeli, ioane tariWisZe da
sxvebi.
178
Caabara daviTma kaxeTSi axladgaxsnili akademia.
swavleba iyalTos akademiaSic imave programiT
mimdinareobda, rogoriTac gelaTSi, mxolod im
gansxvavebiT, rom aq damatebiT aswavlidnen kidev
mWedlobas, keramikas da mevenaxeoba-meRvineobas.
179
socialuri kultura da poema “vefxistyaosani”; 4.
“vefxistyaosnis” axali gamocemis irgvliv”; 5.
“vefxistyaosani”; 6. “amirandarejanianis” anarekli
“vefxistyaosanSi”; 7. “SoTa rusTavelisa da misi epoqis
gamofena”. sxvadasxva dros sxvadasxva SemTxvevasTan
dakavSirebiT iv. javaxiSvilis mier dawerili es
nawarmoebebi erTadaa Tavmoyrili misi filologiuri
Sromebis krebulSi – “qarTuli enisa da mwerlobis
istoriis sakiTxebi”. iv. javaxiSvili vefxistyaosans da
mis avtors ase afasebda: “im moRvaweTa Soris, romelTa
Rvawli da Semoqmedeba qarTvelTaTvis samaradisod
dauviwyari darCeba, romelTa qmnilebisaTvis verc droTa
cvalebadobasa da verc sigrZes veraferi dauklia, erTi
pirveli adgilTagani, ueWvelia, SoTa rusTavels
ekuTvnis. . . misi Rvawli mTeli qarTveli eris winaSe
ganuzomelia da samaradiso ukvdavebiT aris Semosili”
(ivane javaxiSvili. enciklopediuri leqsikoni. Tsu-s
gamomcemloba 2002, gv. 314-315).
180
Segnebulad, fiqrobda ra, saqarTvelos saxelmwifos
konsolidaciisaTvis.
amrigad, amocanas, romelic Tamar mefem daisaxa da
romelsac, rogorc dogmas, scnobda saqarTvelos
saxelmwifo, warmoadgens saerTaSoriso urTierTobaSi
politikuri samarTlianobis aRdgena”. (iv. javaxiSvili,
filologiuri Sromebis krebuli; qarTuli enisa da
mwerlobis istoriis sakiTxebi. Tbilisi, 1956 w. gv. 16-
19.).…
181
ivane javaxiSvilis ZiriTadi amosavali principi iyo
istoriis mecnierebis dargad wardgena, man wyaroebis
kritikuli SeswavliT aCvena, rodis da rogor SeiZleba
istoria gaxdes mecniereba, iyos obieqturi Semecnebis
forma. (e. kodua. ivane javaxiSvilis sociologiuri da
istoriis filosofiuri Ziebani, Tbilisi, 1997 w. g.
yoranaSvili. ivane javaxiSvili, Tbilisi, 1999 w.).
182
mxriv aRsaniSnavia misi werilebis cikli „ai, istoria“ da
„qvaTa RaRadi“. gansakuTrebuli mniSvneloba hqonda
mimdinare cxovrebis amsaxvel „Sinaur mimoxilvebsac“ -
„iveriis“ saprogramo werilebs, romelTac ilia miznad
usaxavda „Cvenis dacemulis vinaobis aRdgenas, fexzed
dayenebas da dacvas yovelis mosalodnelis
faTerakisagan“.
183
quTaisSi daarsda qalTa saswavlebeli, xolo 1894 wels
sasuliero seminaria gaixsna.
184
Turme „Tu sadme eklesiaSi usufTaobas naxavda, moitanda
cocxs da Tavisi xeliT daxvetda“. episkoposi gabrieli
mxolod piradi RirsebiT Semkul xalxs akurTxebda
eklesiis msaxurebad da ar uwevda angariSs arc Tavads,
arc mTavarsa da arc gubernators. cnobilia, Tu rogor
Serisxa man grafi levaSovi sasuliero saqmeebSi uxeSi
Carevis gamo. meufe gabrieli „adamianebs endoboda,
radgan maTSi, upirveles yovlisa, RvTis xatebas xedavda
da amitomac maT SiSi ar hqondaT“. erTi mogzaurobis
dros avazaki Tavs daeca da gaZarcva moundoma. gabrieli
ar daibna, jvari gadasaxa da uTxra: „Svilo, me sawyali
beri var, gabriel episkoposi, fuli sad maqvs“. es saxeli
avazaksac gaegona da SekrTa. meufe ar moeSva, sanam Tan
ar waiyvana, gazarda da skolaSi maswavleblad ganamwesa.
185
bibliografia:
186
Винер Н. Кибернетика или управление и связь в животном и машине. -
М.: Иностранная литература, 1968.
187
g. yoranaSvili. ivane javaxiSvili, Tbilisi, 1999.
188
TECHNOLOGY POLICY AND ITS EFFECT ON THE NATIONAL
ECONOMY. US House of Representatives, Committee on Science, Spase
and Technology. Technology Policy; Task Force, US Government Printing
Office, Serial R, December, 1988.
189