EUROPOS MOGAUS TEISI TEISMO SPRENDIM SANTRAUKOS

Kai kurie mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 8 straipsnyje garantuojam teisi
apribojimo baudiamajame procese aspektai (I)
Europos mogaus Teisi Teismas (toliau ir Teismas) byloje Van Rossem prie Belgij nusprend, kad mogaus
teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos (toliau Konvencija) 8 straipsnis buvo paeistas, nes priimant
sprendimus dl krat atlikimo pareikjo gyvenamojoje vietoje ir jo vadovaujam bendrovi patalpose bei jas atliekant
neilaikyta teisinga interes pusiausvyra, taigi nurodytos priemons, kuriomis apribota pareikjo teis bsto
nelieiamybs gerbim, neproporcingos siekiant apsaugoti viej tvark ir ukirsti keli nusikaltimams. Toki ivad
Teismas prijo dl to, kad sprendimai dl kratos atlikimo buvo idstyti plaiomis formuluotmis, nenustatant joki
apribojim, nepateikiant informacijos apie atliekam tyrim ir iekomus objektus, taip suteikus pareignams pernelyg
plaius galiojimus. Be to, atliekant kratas nedalyvavo jokie asmenys, pakankamai informuoti apie baudiamj
persekiojim, kurio kontekste jos buvo atliekamos. Nesudarytas atlikus kratas bendrovi patalpose paimt dokument
sraas, taigi pareikjas negaljo pagrstai identifikuoti kiekvieno paimto objekto. Tokiomis aplinkybmis veiksmingos
kratos apimties kontrols gyvendinimas tapo ypa sudtingas ar net nemanomas.
Byloje Buck prie Vokietij Teismas padar ivad dl pareikjo teiss bsto nelieiamybs gerbim
apribojimo neproporcingumo siekiamiems teistiems tikslams atsivelgdamas tai, kad krat ir jos metu rast objekt
pamim pareikjo gyvenamojoje vietoje bei jo bendrovs patalpose nusprsta atlikti dl smulkaus teiss paeidimo,
tariamai padaryto treiojo asmens, bei tai, kad nurodytos priemons apm ne tik pareikjo bendrovs, bet ir privaias
gyvenamsias patalpas. Teismo sprendime taip pat paymta, kad krata ir jos metu rast dokument pamimas nebuvo
vienintel priemon kaltininkui nustatyti. Be to, nacionalinis teismas nemotyvavo dokument, susijusi su bendrovs
reikalais, paiekos pareikjo privaiose patalpose. Teismas atkreip dmes ir tiktin nedideliame mieste atliktos
kratos nepalank poveik pareikjo bei jo bendrovs reputacijai.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau Konstitucija) 22 straipsnyje tvirtintos teiss privataus gyvenimo
gerbim ir susiinojimo slaptum, 24 straipsnyje teis bsto nelieiamybs gerbim. ios asmens teiss baudiamojo
proceso metu gali bti apribotos Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso (toliau BPK) nustatytais atvejais
ir tvarka (BPK 44 straipsnio 9 dalis). Vienas i galim apribojimo atvej procesini prievartos priemoni kratos ar
pomio taikymas (BPK 145, 147, 149, 150 straipsniai). Sprendimas dl kratos ar pomio darymo ir jo vykdymas turi
atitikti Konvencijos 8 straipsnio nuostatas bei Europos mogaus Teisi Teismo praktikoje suformuotus principus. Dl to
aikinant ir taikant atitinkamas BPK normas, turi bti atsivelgiama Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, kaip jie
aikinami Teismo praktikoje. Siekiant tinkamai garantuoti analizuojam asmens teisi apsaug, pirmiausia svarbu
teisingai nustatyti situacijas, kuriose ios teiss apribojamos. Dl bsto nelieiamybs gerbimo reikt priminti, kad
pagal Teismo praktik svoka bstas apima ne tik privaias asmens gyvenamsias, bet ir profesins veiklos patalpas.
Pastaruoju aspektu bstas apima ir juridinio asmens buvein, padalinius bei kitas verslo patalpas. Be to, juridiniam
asmeniui taikoma ir teis susiinojimo slaptum 1[1].
Pagal Konvencijos 8 straipsnio 2 dal ir Europos mogaus Teisi Teismo praktik atitinkam teisi apribojimas turi bti
nustatytas statyme, juo turi bti siekiama vieno ar daugiau Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje nustatyt teist tiksl ir jis
turi bti btinas demokratinje visuomenje. Taigi pirmoji slyga utikrinant apribojimo atitikt Konvencijos
reikalavimams yra atitinkam BPK nuostat laikymasis priimant sprendim dl procesins prievartos priemons taikymo
ir j vykdant. Prievartos priemonmis paprastai siekiama teist tiksl kelio nusikaltimams ukirtimas, kit asmen
teisi apsauga ir panaiai. Piktnaudiavimas prievartos priemonmis, j taikymas kitokiais tikslais negu nustatyta BPK
negalimi.
Vertinant Konvencijos 8 straipsnyje nustatyt teisi apribojimo btinum demokratinje visuomenje, reikia
nustatyti, ar apribojimas atitinka primygtin socialin poreik ir ar jis proporcingas siekiamam teistam tikslui. Pagal
Europos mogaus Teisi Teismo praktik Susitarianiosios Valstybs turi tam tikr vertinimo laisv dl apribojimo
btinumo vertinimo, taiau Teismas nuosekliai pabria, kad Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje nustatytos iimtys turi bti
aikinamos grietai, ir j poreikis konkreioje byloje nustatomas tikinamai. Bendriausia prasme Teismo praktikoje
nekvestionuojama btinyb tam tikromis aplinkybmis taikyti tokias prievartos priemones, kaip krata patalpose ir (ar)
tam tikr objekt pamimas siekiant gauti tam tikr nusikalstam veik rodym. Taiau ios priemons turi bti
pateisinamos reikmingais ir pakankamais motyvais, be to, turi bti laikomasi nurodyto proporcingumo principo. iuo
aspektu reikt pabrti tai, kad analizuojam prievartos priemoni taikymas reikia didel pirmiau nurodyt
demokratinje visuomenje svarbi asmens teisi apribojim.
1

Proporcingumo principo laikymasis pirmiausia nustatomas atsivelgiant pagal statymus ir praktik asmenims
suteikiamas garantijas nuo piktnaudiavimo. Galiausiai teisi apribojimo proporcingumas priklauso nuo konkrei
kiekvienos bylos aplinkybi, kurios turt bti vertinamos atsivelgiant daugel Europos mogaus Teisi Teismo
sprendimuose suformuot kriterij. Pagal BPK nuostatas krata ir pomis daromi motyvuota ikiteisminio tyrimo teisjo
nutartimi (BPK 145 straipsnio 3 dalis, 147 straipsnio 1 dalis). Paymtina, kad neatidliotinais atvejais kratos ar pomio
atlikimas galimas ikiteisminio tyrimo pareigno ar prokuroro nutarimu (BPK 145 straipsnio 3 dalis, 147 straipsnio 1
dalis), ikiteisminio tyrimo teisjo nutartis dl atitinkamo procesinio veiksmo teistumo priimama po jo atlikimo.
Ikiteisminio tyrimo pareigno ar prokuroro nutarimas, manytina, turt i esms atitikti toliau analizuojamus
reikalavimus teismo sprendimui dl kratos ar pomio atlikimo.
Aikinant BPK nuostatas Europos mogaus Teisi Teismo praktikos kontekste, manytina, kad i sprendime dl
kratos ar pomio atlikimo pateiktos informacijos i esms turt bti aiku, dl koki nusikalstam veik tyrimo btina
juos atlikti ir dl koki prieasi pagrstai manoma, jog tyrimui reikalingi objektai yra kratos ar pomio vietoje. Teismo
praktikoje nuosekliai pabriama tinkamos kratos ar pomio rib apibrties svarba (BPK 145 straipsnio 3 dalis, 147
straipsnio 1 dalis). ios praktikos analiz leidia daryti ivad, kad sprendime dl kratos ar pomio iekomi ir paimtini
objektai turt bti nurodomi kiek manoma konkretizuojant. Darant krat ar pom, i rib turi bti laikomasi (BPK
149 straipsnio 6 dalis).Nustatant kratos ar pomio proporcingum konkreiomis bylos aplinkybmis, gali bti svarbs ir
tokie veiksniai, kaip nusikalstamos veikos, kurios tyrimo kontekste priimtas sprendimas dl atitinkamos prievartos
priemons taikymo, sunkumas, sprendimo primimo metu prieinami kiti rodymai, galimi padariniai asmens, paveikto
kratos, reputacijai.
Bendriausia prasme galima bt konstatuoti, kad, vadovaujantis Europos mogaus Teisi Teismo praktika,
priimant sprendim dl kratos ar pomio ir j vykdant, turt bti siekiama apriboti kiimsi atitinkamas asmens teises
minimalia baudiamojo proceso tikslams pasiekti btina apimtimi. Teismo praktikos analiz leist daryti ivad, kad
analizuojamos prievartos priemons turt bti taikomos tik tada, kai tai neivengiamai btina, ir tiek, kiek btina, t. y.
tiriamos veikos pavojingumas pateisina nurodyt asmens teisi apribojim; yra pagrstas manymas, kad reikalingi
rodymai gali bti gauti kratos ar pomio bdu, tuo tarpu i kit altini j gauti nra pagrstos galimybs. Turi bti
siekiama utikrinti, kad neigiamas prievartos priemons poveikis asmens teisms bt kiek manoma maesnis,
pavyzdiui, prie pradedant krat ar pom asmenims suteikiama galimyb savanorikai atiduoti iekomus objektus (BPK
149 straipsnio 1 dalis, 147 straipsnio 4 dalis); priemon taikoma tik tai patalp daliai, kur galima rasti iekomus
objektus; darant krat ar pom, atsivelgiama atitinkam patalp pobd, vengiama nereikalingo trukdymo prastai
iose patalpose vykstaniai veiklai (BPK 149 straipsnio 5 dalis); taip pat vengiama nebtino vieumo, tiek kiek tai susij
su darant krat ar pom paaikjusi privataus gyvenimo aplinkybi apsauga (BPK 149 straipsnio 8 dalis), tiek
bendresne prasme, atsivelgiant tai, kad pats kratos ar pomio faktas gali bti alingas asmens reputacijai, ir kt.
Dl asmen dalyvavimo darant krat ar pom (BPK 145 straipsnio 4 dalis, 147 straipsnio 3 dalis) paymtina,
kad tokio dalyvavimo tikslas i esms yra procesinio veiksmo kontrol; tai viena svarbi asmens teisi utikrinimo
analizuojamame kontekste garantij. Taiau tam, kad i garantija bt veiksminga, asmenys turi bti pakankamai
informuoti, jog galt pastebti ir prireikus apsksti eventualius paeidimus. is momentas gali bti ypa aktualus, kai
dalyvaujantys asmenys nra tiesiogiai susij su baudiamuoju procesu, dl kurio atliekamas atitinkamas procesinis
veiksmas. Esmin reikm turi tinkamas darant krat ar pom dalyvaujani asmen supaindinimas su sprendimu dl
procesins prievartos priemons taikymo ir j dalyvavimo esms iaikinimas (BPK 149 straipsnio 1 dalis), reali
galimybi vykdyti j kontrols funkcij sudarymas (be kita ko, BPK 149 straipsnio 7 dalis).
Svarbi reikm garantuojant asmens teisi apsaug ir eventuali paeidim kontrol turi tinkamas kratos ar
pomio rezultat forminimas (BPK 149 straipsnio 7, 9 dalys). Visi paimtieji daiktai ir dokumentai parodomi
dalyvaujantiems asmenims ir ivardijami kratos ar pomio protokole arba prie protokolo pridedamame apyrae.
Protokolas turi bti suraomas tuoj pat pabaigus daryti atitinkam veiksm ir vienas jo egzempliorius paliekamas
asmeniui, pas kur buvo daroma krata ar pomis. Reikt pabrti, kad protokole turi bti nurodyti visi paimti daiktai ir
dokumentai bei aprayti pagrindiniai j poymiai. Didelis paimt objekt skaiius nepateisina io reikalavimo
nesilaikymo.
mogaus Teisi Teismo sprendim analiz leidia daryti ivad, kad, priimant sprendim dl kratos ar pomio
advokato profesins veiklos arba gyvenamosiose patalpose, turt bti visapusikai atsivelgiama profesins paslapties
apsaugos reikalavimus, be kita ko, tikinamai motyvuojama prievartos priemons taikymo btinyb nepaisant keliamos
grsms profesinei paslapiai, apibriant kratos ar pomio apimt, garantuojama, kad informacija, kuriai taikoma
profesin paslaptis, bt apsaugota; utikrinamas veiksmingas nepriklausomo stebtojo (advokatros atstovo)
dalyvavimas darant krat ar pom, kad nebt paimama mediaga, kuriai taikoma profesin paslaptis. Paymtina, kad,
paeidus profesin paslapt, gali bti paeidiamos ne tik advokato, bet ir atitinkam jo klient teiss, taip pat keliamas
potencialus pavojus teisingumo vykdymo interesams.

BAUDIAMOJO PROCESO KODEKSO NORM, NUSTATANI BYLOS NAGRINJIMO

TEISME RIBAS, TAIKYMO TEISM PRAKTIKOJE APVALGA
vadins pastabos
Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 255, 256 straipsniuose tvirtintos
normos apibria bylos nagrinjimo teisme ribas, tvirtina galimyb teisme pakeisti kaltinime nurodytos veikos
faktines aplinkybes ir jos kvalifikavim bei reglamentuoja tokio pakeitimo procedr. Tinkamas i norm
aikinimas ir taikymas yra viena esmini teisingo rungimosi principais paremto baudiamojo proceso slyg.
Bylos nagrinjimo teisme ribos (BPK 255 straipsnis)
BPK 255 straipsnio 1 dalyje tvirtinta pagrindin nuostata, apibrianti bylos nagrinjimo teisme ribas,
byla teisme nagrinjama tik dl t kaltinamj ir tik dl t nusikalstam veik, dl kuri ji perduota nagrinti
teisiamajame posdyje. i imperatyvi nuostata teism praktikoje suprantama kaip draudimas teismui inagrinti
byl ir priimti nuosprend dl t asmen, kurie nra kaltinamieji, ar pripainti juos kaltais dl t nusikalstam
veik, dl kuri jie neperduoti teismui.
Byla teisme nagrinjama tik dl t kaltinamj ir tik dl t nusikalstam veik, dl kuri ji perduota
nagrinti teisiamajame posdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). I ios teiss normos matyti, kad bylos
nagrinjimo teisme ribos apibrtos pagal subjektus (asmenis, dl kuri nagrinjama byla) ir dalyk (faktin ir
teisin bylos turin). statymo draudiama teismui inagrinti byl ir priimti nuosprend dl asmen, kurie nra
kaltinamieji, ar pripainti kaltais dl nusikalstam veik, dl kuri jie neperduoti teismui (kasacin byla Nr.
2K-7-13/2007; analogikai kasacins bylos Nr. 2K-383/2004, 2K-521/2008).
BPK 255 straipsnio 1 dalyje bylos nagrinjimo teisme ribos apibriamos pagal kaltinamuosius ir
nusikalstamas veikas, kuri padarymu jie kaltinami. Konkreias bylos nagrinjimo teisme ribas apibria
kaltinamasis aktas ir teisjo nutartis byl perduoti nagrinti teisiamajame posdyje.
Pagal BPK 255 straipsnio 1 dal byla teisme nagrinjama tik dl t kaltinamj ir tik dl t
nusikalstam veik, dl kuri ji perduota nagrinti teisiamajame posdyje. Konkreios bylos nagrinjimo
teisme ribos nustatomos kaltinamajame akte ir teisjo nutartyje perduoti byl nagrinti teisiamajame posdyje.
Taigi nagrinjimo teisme ribos yra savotiki teisiniai rmai, kuriuos teismas turi orientuotis nagrindamas
byl. Konstitucin pareiga vykdyti teisingum pareigoja teism isprsti byl pagrstai, teistai ir teisingai,
neperengiant kaltinimo rib. ioje baudiamojoje byloje dl I. L. ir S. . nagrinjimo teisme ribos nustatytos
kaltinamuoju aktu <...> ir Kdaini rajono apylinks teismo teisjo 2006 m. rugsjo 18 d. nutartimi <...>.
Apeliacins instancijos teismo nutarties teiginys, kad kaltinim reikia iplsti ir inkriminuojant kaltinamiesiems
j veiksmus sankryoje iki vykio prie buvusios kio kontoros pastato, prietarauja BPK 255 straipsnio 1 dalies
nuostatoms, nes io statymo neleidiama inagrinti byl ir pripainti juos kaltais dl t nusikalstam veik,
dl kuri jie neperduoti teismui (kasacin byla Nr. 2K-203/2008).
Teism praktikoje pasitaiko atvej, kai teisjo nutarties byl perduoti nagrinti teisiamajame posdyje
rezoliucinje dalyje nenurodomas ar netiksliai nurodomas baudiamasis statymas, numatantis nusikalstam
veik, o asmuo nuteisiamas pagal kaltinamajame akte nurodyt veikos kvalifikavim. Tokios teisjo nutartyje
esanios veikos kvalifikavimo neatitiktys kaltinamajam aktui, atsivelgiant bylos aplinkybes, gali bti
vertinamos kaip technins klaidos, nesudaranios teisinio pagrindo konstatuoti, kad paeistos kaltinamojo teis
inoti kaltinimo pobd ar kitos gynybos teiss. Reikalavimas byl nagrinti tik dl t kaltinamj, dl kuri ji
perduota nagrinti teisiamajame posdyje, reikia tai, kad baudiamasis procesas teisme vyksta tik dl i
asmen ir teismas gali sprsti tik dl j kalts ir dalyvavimo darant nusikalstamas veikas. Dl kit asmen
nuosprendis negali bti priimamas. Taip pat nuosprendyje negali bti formuluoi, kuriomis konstatuojama kit
asmen, iskyrus jau nuteist ar atleist nuo baudiamosios atsakomybs, kalt padarius nusikalstamas veikas.
Taiau sprendiant kaltinamj baudiamosios atsakomybs klausim, is reikalavimas nedraudia
teismui analizuoti kit asmen elgesio atitikties teiss akt reikalavimams.

BPK 255 straipsnio 2 dalyje numatyta galimyb teisme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines
aplinkybes ir jos kvalifikavim, taiau nei iame, nei kituose BPK straipsniuose nenumatyta galimybs bylos
nagrinjimo teisme metu kaltinamajam inkriminuoti naujas nusikalstamas veikas. Apibendrinta teism praktika
rodo, kad naujomis laikomos nusikalstamos veikos, kuri faktins aplinkybs ar dalis j kaltinime nenurodytos
ir kurios su kaltinime nurodytomis veikomis sudaro reali nusikalstam veik sutapt.
Kaltinime nurodytos veikos faktini aplinkybi pakeitimas teisme
Konstituciniai teisins valstybs, teiss tinkam proces principai suponuoja teismo pareig isamiai ir
nealikai itirti visas baudiamosios bylos aplinkybes ir byl sprsti i esms (Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birelio 8 d. nutarimai). Tai, be kita ko, reikia, kad
teismas, nagrindamas byl, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinmis aplinkybmis ir
privalo imtis vis BPK nurodyt priemoni, kad bt nustatytos tikrosios. Taiau, nagrinjimo teisme metu
nustats kitas nei kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes, teismas turi ribotas galimybes jas pakeisti.
Sistemikai aikinant BPK 255 ir 256 straipsni nuostatas, teismas, priimdamas nuosprend, savo iniciatyva gali
tik patikslinti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes arba jas pakeisti, taiau neesmingai. I esms
skirtingomis kaltinime nurodytos veikos faktins aplinkybs gali bti pakeistos tik prokuroro ar nukentjusiojo
iniciatyva, laikantis BPK 256 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyt reikalavim.
Baudiamojo proceso statymo draudiama teismui savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte
idstytas faktines aplinkybes i esms skirtingomis. Savo iniciatyva teismas gali tik patikslinti kaltinamajame
akte idstytas faktines aplinkybes arba pakeisti jas, taiau su slyga, kad tos aplinkybs nebt pakeistos i
esms skirtingomis (kasacin byla Nr. 2K-357/2005).
Nusikalstamos veikos esmins faktins aplinkybs. Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje
paymima, kad BPK norm, nustatani bylos nagrinjimo teisme ribas, paskirtis yra utikrinti kaltinamojo
teis gynyb, konkreiai teis inoti kaltinimo pobd ir pagrind bei turti pakankamai laiko ir galimybi
pasirengti gynybai (kasacins bylos Nr. 2K-7-198/2008, 2K-7-13/2007, 2K-233/2008, 2K-660/2007, 2K383/2004 ir kt.).
BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinjama tik dl t kaltinamj ir tik dl t
nusikalstam veik, dl kuri ji perduota nagrinti teisiamajame posdyje. BPK 255 straipsnio 2 dalyje
nustatytos nagrinjimo teisme rib pakeitimo taisykls: kaltinamasis negali bti nuteistas pagal kit
baudiamj statym, numatant sunkesn nusikaltim ar baudiamj nusiengim, arba dl nusikalstamos
veikos, kurios faktins aplinkybs i esms skiriasi nuo kaltinamajame akte idstyt, jeigu apie toki galimyb
teisiamajame posdyje jam i anksto nebuvo praneta. ios baudiamojo statymo nuostatos skirtos vienai
esmini kaltinamojo teisi teisei gynyb utikrinti. Ir jeigu tokiais atvejais kaltinamajam i anksto
nepraneama apie kaltinimo pakeitimo galimyb, kaltinamojo teis gynyb yra suvaroma, nes kaltinamasis
turi teis inoti kaltinimo pobd bei pagrind, kad bt pakankamai laiko bei galimybi pasirengti gynybai
(kasacin byla 2K-7-198/2008).
Teism praktika rodo, kad klausim, ar bylos nagrinjimo metu nustatytos nusikalstamos veikos faktins
aplinkybs laikytinos i esms skirtingomis nuo kaltinime nurodyt, taigi, ar teismas jas gali pakeisti savo
iniciatyva, teismai sprendia atsivelgdami BPK 255, 256 straipsniuose nustatyt norm paskirt
nusikalstamos veikos faktins aplinkybs pripastamos i esms skirtingomis nuo kaltinime nurodyt, jei j
pakeitimas teisme, i anksto nepraneus apie toki galimyb kaltinamajam, suvaryt kaltinamojo teis
gynyb. Tai, ar, keiiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, kaltinamojo teis gynyb bt suvaryta,
teismai sprendia atsivelgdami konkreios bylos aplinkybes ir vertindami, ar yra pagrindas manyti, kad
gynyba dl pasikeitusi nusikalstamos veikos faktini aplinkybi galt bti kitokia.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis garantuoja asmeniui vien i svarbiausi jo procesini
teisi teis teising teism. Sudtin asmens teiss teising teism dalis yra asmens teis gynyb, kurios
veiksmingas gyvendinimas nemanomas be kit Baudiamojo proceso kodekso norm garantuot teisi: teiss
inoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis); teiss pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7
dalis).

Asmens teiss inoti, kuo jis yra kaltinamas, sudtiniai aspektai yra kaltinamajame akte idstytos
pavojingos veikos faktins aplinkybs ir j teisinis vertinimas (veikos kvalifikavimas). Atsivelgiant tai, kad
nuo kaltinamojo akto teikimo kaltinamajam momento jis ino, kuo yra kaltinamas, ir atitinkama apimtimi gali
rengtis gynybai, is procesinis dokumentas turi bti suraytas tiksliai ir isamiai. Tai taikytina tiek faktini
aplinkybi idstymui, tiek j teisiniam vertinimui, taip pat ir tais atvejais, kai kaltinimo faktinis pagrindas bei
jame idstyt aplinkybi apimtis turi takos veikos kvalifikavimui pagal kit, sunkesn, baudiamj statym.
iuos reikalavimus ne kart yra atkreips dmes ir Europos mogaus Teisi Teismas, pabrdamas, kad
proceso teisingumas turi bti vertinamas atsivelgiant proceso visum. mogaus teisi ir pagrindini laisvi
apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatos rodo, kad reikia atkreipti ypating dmes
praneim kaltinamajam apie kaltinim. Detali informacija apie nusikaltim baudiamajame procese yra itin
svarbi, nes nuo jos pateikimo tariamajam momento yra oficialiai ratu praneta apie jam pateikiamo kaltinimo
faktin ir teisin pagrind <...>. Esminis kasacinio skundo argumentas ioje byloje yra tai, kad veikos
kvalifikavimui reikmingas yra tik veikos pabaigos momentas, todl veikos laikotarpio trukms prailginimas
retrospektyviniu aspektu, kasatoriaus manymu, nelaikytinas esminiu faktini aplinkybi pakeitimu, o yra tik
kaltinimo patikslinimas. Su tokia argumentacija teisj kolegija negali sutikti. BPK 219 straipsnio 4 punkte
paymta, kad kaltinamajame akte turi bti nurodyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindiamas kaltinimas;
BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendio apraomojoje dalyje
idstomos rodyta pripaintos nusikalstamos veikos aplinkybs, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas,
bdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybs.
Teism praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltinamojo teis gynyb paprastai suvaroma, kai
pakeistos nusikalstamos veikos faktins aplinkybs lemia veikos kvalifikavim pagal kit baudiamj statym
ar kit teisin poym, btin kaltininko veik pripainti nusikalstama. Taigi tokios faktins aplinkybs paprastai
pripastamos i esms skirtingomis nuo kaltinime nurodytj.
I esms skirtingomis nuo kaltinime nurodyt nusikalstamos veikos faktins aplinkybs pripastamos
ne tik tais atvejais, kai jos lemia veikos kvalifikavim pagal kit BK specialiosios dalies straipsn, jo dal ar
punkt (kasacins bylos Nr. 2K-296/2004, 2K-7-13/2007), taiau ir tais atvejais, kai jos lemia veikos
kvalifikavim pagal kit BK bendrosios dalies straipsn ar jo dal, pavyzdiui, dl pasikeitusi aplinkybi veika
kvalifikuojama kaip padaryta padjjo, o ne vykdytojo (kasacin byla Nr. 2K-216/06), kurstytojo, o ne
organizatoriaus (kasacin byla Nr. 2K-16/2007).
Baudiamojo proceso statymo draudiama teismui savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte, taip pat
BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka pakeistame kaltinime idstytas faktines aplinkybes i esms skirtingomis.
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje faktines aplinkybes pakeit i esms skirtingomis E. U. ir . D.
nebuvo kaltinami tuo, kad ard automobil ir taip juo naudojosi todl nesutikti su apeliacins instancijos
teismo ivada, kad E. U. ir . D. gynybos teiss buvo suvarytos, nra pagrindo (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44
straipsnio 7 dalis) (kasacin byla Nr. 2K-104/2007). Teism praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad
kaltinamojo teis gynyb paprastai suvaroma ir tais atvejais, kai pakeistos nusikalstamos veikos faktins
aplinkybs lemia grietesns bausms skyrim, atitinkamai tokios faktins aplinkybs taip pat pripastamos i
esms skirtingomis nuo kaltinime nurodytj.
Lietuvos apeliacinis teismas visiems nuteistiesiems nustat j atsakomyb sunkinani aplinkyb, kad
dl padarytos veikos atsirado sunki padarini (BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Toki ivad apeliacinis
teismas padar tenkindamas prokuroro apeliacinio skundo reikalavim ir i naujo vertins teismo
psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizs akto duomenis, kad nukentjusiajai tuoj po iaginimo buvo
atsirads psichins sveikatos sutrikimas, t. y. potrauminis stresas, yra prieastiniu ryiu susijs su padarytu
nusikaltimu. Taiau i atsakomyb sunkinanti aplinkyb ir j sudarantys faktai (psichins sveikatos bkls
pokyiai, potrauminis stresas) visiems nuteistiesiems pareiktuose tarimuose bei kaltinamajame akte nebuvo
nurodyti, ir kaltinimas teismuose jiems nebuvo pakeistas. ioje nutartyje mintos Teism praktikos skiriant
bausmes (BK 5464 straipsniai) apvalgos 12 punkte nurodyta, kad jei atsakomyb sunkinanti aplinkyb
iaikja tik teisme ir nra prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentjusiojo praymo pakeisti kaltinim, ji
nepripastama kaip sunkinanti aplinkyb. Dl to apeliacinio teismo nuosprendio dalis dl ios sunkinanios
aplinkybs pripainimo yra naikintina (kasacin byla Nr. 2K-405/2008).

Tais atvejais, kai pakeistos nusikalstamos veikos faktins aplinkybs lemia veikos kvalifikavim pagal
kit baudiamj statym ar kit teisin poym, btin kaltininko veik pripainti nusikalstama, sprendiant, ar
kaltinamojo teis gynyb bus suvaryta, lemiamos reikms neturi tai, kad kaltinamasis apie keistinas faktines
aplinkybes inojo ar net pats jas nurod. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus iplstin
septyni teisj kolegija 2008 gegus 20 d. nutartyje nurod, kad <...> keiiant veikos kvalifikavim i esms
buvo pakeistos ir faktins bylos aplinkybs prokuroro suraytame kaltinamajame akte bei prokuroro
paduotame apeliaciniame skunde buvo teigiama, kad O. L. sukurst J. M. suklastoti nedalyvavusio iame
teismo posdyje V. M. para, o apeliacins instancijos teismas O. L. pripaino kalta u kartu su J. M. teism
atvykusio asmens tapatybs nepatikrinim. Tai reikia, kad O. L. viso proceso metu buvo kaltinama
nusikalstamus veiksmus atlikusi jai esant kabinete vien tik su J. M., bet apeliacins instancijos teismo O. L.
buvo nuteista u veik, atlikt kabinete esant treiajam asmeniui, kurio tapatyb nenustatyta. <...> Apeliacins
instancijos teismas prim sprendim, kuris proceso alims tapo staigmena. Nei kaltinimas, nei gynyba proceso
metu neturjo jokios galimybs dstyti argument nei dl galimybs veik kvalifikuoti pagal kit BK straipsn,
nei dl galimybs nusikalstama pripainti O. L. veik, laikant, kad ji buvo padaryta skirtingomis nuo
kaltinamajame akte nurodyt faktinmis aplinkybmis. Nors O. L. duodama parodymus teig, kad jos kabinete
J. M. buvo ne viena, kaip, remiantis J. M. parodymais, buvo nurodoma kaltinamajame akte, bet kartu su
vyrikos lyties asmeniu, kasator teisiamajame posdyje neprivaljo ir neturjo galimybs dstyti teisini
argument, kad jos parodym patikimais pripainimo atveju jos veika negali bti kvalifikuojama nei pagal
kaltinamajame akte nurodyt, nei pagal jok kit BK straipsn, dal ar punkt <...> (kasacin byla Nr. 2K-7228/2008).
Kaltinime nurodytos veikos faktini aplinkybi pakeitimas teisme gali bti nesusijs su kitokiu veikos
kvalifikavimu ar grietesns bausms skyrimu, taiau vis dlto gali turti takos kaltinamojo teiss gynyb
gyvendinimui. Tai gali bti tiek nusikalstam veiksm (neveikimo) apimties pltimas, tiek laiko, vietos, bdo
ar kit nusikalstamos veikos faktini aplinkybi pakeitimas.
Tais atvejais, kai pakeistos nusikalstamos veikos faktins aplinkybs neturi takos nei veikos
kvalifikavimui ar bausms skyrimui, nei kitaip suvaro kaltinamojo teis gynyb, jos nepripastamos
esminmis BPK 255, 256 straipsni prasme ir teismas jas gali keisti savo iniciatyva, nepranes apie tai
kaltinamajam ir kitiems nagrinjimo teisme dalyviams.
Praym pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes i esms skirtingomis iki rodym
tyrimo pabaigos ratu gali pateikti prokuroras ar nukentjusysis, taip pat nukentjusiojo atstovas (kasacin byla
Nr. 2K-700/2004). Teismas, priimdamas praym, neprivalo nurodyti tokio sprendimo motyv (kasacin byla
Nr. 2K-50/2009). Atmesti praym teismas gali tik tuo atveju, kai jis neatitinka BPK 256 straipsnyje nustatyt
reikalavim, pavyzdiui, nenurodomos i esms skirtingos faktins aplinkybs.
Praymas pakeisti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes neturt bti atmetamas vien tuo pagrindu,
kad pavadintas ne taip, kaip nurodyta BPK 256 straipsnyje, pavyzdiui, kaltinimo patikslinimas,
papildymas ir pan. Nors prokuroras ioje byloje pateikt praym vardijo BPK norm nenurodytu praymu
patikslinti kaltinim, taiau i io dokumento turinio matyti, kad buvo keiiamas bendrininkams
inkriminuojamo plimo padarymo bdas, tikslinamas j vaidmuo, todl prokuroras pagrstai vadovavosi BPK
256 straipsniu ir i esms nepaeid baudiamojo proceso statymo (kasacin byla Nr. 2K-500/2008).
Gavs praym, teismas, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 1 ir 3 dali nuostatomis, nedelsiant
pranea apie tai kaltinamajam, teikia praymo nuoraus nagrinjimo teisme dalyviams ir utikrina kaltinamojo
teiss turti pakankamai laiko pasiruoti gynybai gyvendinim. Taiau, atliks iuos veiksmus, teismas
neprivalo tenkinti praymo. Inagrinjs byl ir nustats, kad nusikalstama veika padaryta kaltinamajame akte
nurodytomis faktinmis aplinkybmis, teismas gali kaltinamj pripainti kaltu remdamasis nustatytomis
faktinmis aplinkybmis.Teism praktikoje neretai pasitaiko atvej, kai, apraant nusikalstam veik,
kaltinamajame akte nenurodomos nusikalstamos veikos faktins aplinkybs, sudaranios pagrind inkriminuoti
vien ar kit nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo poym. Tokiais atvejais, nesant prokuroro ar
nukentjusiojo (jo atstovo) praymo pakeisti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes i esms skirtingomis,
teismas turi patikrinti, ar kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus ir ar nra
pagrindo byl perduoti prokurorui (BPK 254 straipsnio 3 dalis).

Kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo pakeitimas teisme

Remiantis konstituciniais teisins valstybs, teiss tinkam proces principais, teismas turi pareig ne tik
isamiai ir nealikai itirti visas baudiamosios bylos aplinkybes, bet ir teisingai taikyti baudiamuosius
statymus (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birelio 8 d. nutarimai). Teisingas baudiamojo
statymo pritaikymas, be kita ko, reikia tinkam kaltinamojo padaryt nusikalstam veik baudiamj teisin
vertinim kvalifikavim. Tik tinkamai kvalifikavus nusikalstamas veikas gali bti gyvendinta baudiamojo
proceso paskirtis teisingai nubausti nusikalstam veik padarius asmen ir nieko nekalto nenuteisti (BPK 1
straipsnio 1 dalis).
Perduodamas byl nagrinti teisiamajame posdyje, teisjas nutartyje nurodo ir inkriminuot
nusikalstam veik numatant baudiamj statym (BPK 233 straipsnio 3 dalis). Taiau toks kvalifikavimo
nurodymas tik atspindi prokuroro pozicij, idstyt kaltinamajame akte, ir byl nagrinjaniam teismui nra
privalomas. Teismas, bylos nagrinjimo teisme metu nustats, kad kaltinamojo padaryta veika atitinka kito
nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo nei nurodyta kaltinamajame akte sudt, privalo veik atitinkamai
perkvalifikuoti. Remiantis BPK 255 straipsnio 2 dalimi kaltinamasis negali bti nuteistas pagal kit
baudiamj statym, numatant sunkesn nusikaltim, jeigu apie toki galimyb teisiamajame posdyje jam i
anksto nebuvo praneta. Pagal BPK 256 straipsn teismas apie toki galimyb pranea gavs atitinkam
prokuroro praym arba savo iniciatyva (kasacin byla Nr. 2K-53/2009).
Taiau baudiamojo proceso statyme tvirtintos skirtingos kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo
pakeitimo taisykls taikomos priklausomai nuo to, ar veika kvalifikuojama pagal baudiamj statym,
numatant sunkesn ar lengvesn nusikalstam veik.
Baudiamojo statymo, numatanio sunkesn nusikalstam veik, svoka BPK 255, 256 nra
apibrta. Teism praktika rodo, kad kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimas yra keiiamas pritaikant
baudiamj statym, numatant sunkesn nusikalstam veik, pavyzdiui, kai:
1) pritaikomas BK specialiosios dalies straipsnis (jo dalis, punktas), kurio sankcijoje nustatyta
grietesn bausm (kasacins bylos Nr. 2K-406/2005, 2K-725/2005, 2K-498/2008, 2K-53/2009);
Bylos duomenimis, R. . buvo atiduotas teismui pagal BK 178 straipsnio 1 dal. Bylos nagrinjimo metu
2004 m. lapkriio 29 d. posdyje teismas gavo prokuroro praym R. . nusikalstam veik, kvalifikuot pagal
BK 178 straipsnio 1 dal, kvalifikuoti pagal baudiamj statym, numatant sunkesn nusikaltim, t. y. pagal
BK 178 straipsnio 2 dal. Apie tok kaltinimo pakeitim kaltinamajam buvo praneta, jis tam neprietaravo, tik
pra laiko pasirengti gynybai, pertrauka pasirengti gynybai nuo pakeisto kaltinimo buvo padaryta, kitas
posdis vyko 2005 m. sausio 4 d., taigi kaltinimo pakeitimo procedra nebuvo paeista ir kasatoriaus, kaip
kaltinamojo, procesins teiss gynyb nebuvo suvarytos (kasacin byla Nr. 2K-725/2005).
2) papildomai taikomas dar bent vienas BK specialiosios dalies straipsnis (jo dalis, punktas) (kasacin
byla Nr. 2K-744/2007);
3) taikomas BK bendrosios dalies straipsnis (jo dalis), sunkinantis kaltininko teisin padt, pavyzdiui,
vietoje BK 21 straipsnio (rengimasis padaryti nusikaltim) taikomas BK 22 straipsnis (pasiksinimas padaryti
nusikalstam veik) (kasacins bylos Nr. 2K-16/2007, 2K-7-249/2006);
Bylos ikiteisminio tyrimo metu G. M. teiktas praneimas apie tarim pagal BK 21 straipsnio 1 dal, 24
straipsnio 4 dal ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkt dl rengimosi nuudyti J. K. dl savanaudik paskat
organizavimo. Tokia nusikalstamos veikos kvalifikacija nepakito iki apkaltinamojo nuosprendio primimo, kai
pirmosios instancijos teismas nuteistj G. M. pripaino kalta pagal BK 22 straipsnio 1 dal, 24 straipsnio 5
dal ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkt. Taigi pirmosios instancijos teismas nustat, kad nuteistosios G. M.
nusikalstama veika nutrko ne rengimosi, bet pasiksinimo padaryti nusikalstam veik stadijoje, t. y. veik
kvalifikavo pagal baudiamj statym, numatant sunkesn nusikaltim. <...> Sunkesn nusikalstama veika
gali bti inkriminuojama ir kaltinimas gali bti keiiamas tik BPK 256 straipsnio 1 dalyje nurodyt proceso
dalyvi iniciatyva ir laikantis ioje normoje nustatyt reikalavim. ios nuostatos taikomos ir tada, kai i esms
keiiasi faktins aplinkybs. Pirmosios instancijos teismas, pakeits kaltinime idstytas faktines aplinkybes i

esms skirtingomis ir kvalifikavs nuteistosios G. M. veik pagal statym, numatant sunkesn nusikaltim,
nesant BPK 256 straipsnio 1 dalyje ivardyt proceso dalyvi praymo, nesilaik io straipsnio nuostat. Toks
statymo paeidimas yra esminis, nes suvar nuteistosios G. M. teis gynyb ir sukliud teismui isamiai ir
nealikai inagrinti byl ir priimti teising sprendim (BPK 369 straipsnio 3 dalis) (kasacin byla 2K16/2007).
4) paalinamas kvalifikavimas pagal BK bendrosios dalies straipsn (jo dal), lengvinant kaltininko
teisin padt, pavyzdiui, netaikoma BK 28 straipsnio 3 dalis (nusikalstamos veikos padarymas perengiant
btinosios ginties ribas);
Baudiamoji byla perduota nagrinti teisiamajame posdyje kaltinant A. J. pagal BK 28 straipsnio 3
dal ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punkt. Pirmosios instancijos teisme nukentjusij atstovas advokatas K. .
pateik teismui raytin praym kaltinamojo nusikalstam veik kvalifikuoti pagal sunkesn baudiamj
statym, t. y. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkt. Kaltinamasis ir jo gynjas prietaravim dl io
praymo pridjimo prie bylos nepareik, praymas jiems teiktas, pertraukos pasirengti gynybai nepra. Taigi
BPK 256 straipsnio nuostatos, reglamentuojanios kaltinimo pakeitim teisme, nepaeistos <...> (kasacin byla
Nr. 2K-700/2004).
5) tstin nusikalstama veika perkvalifikuojama nusikalstamas veikas, sudaranias reali nusikalstam
veik sutapt.
Bylos nagrinjimo pirmosios instancijos teisme metu prokuror papra pakeisti kaltinim D. . dl
nukentjusiosios E. K. turto pagrobimo, kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus ne kaip pavien tstin veik, bet
kaip dvi savarankikas nusikalstamas veikas. Toks kaltinimo pakeitimas teisme neprietarauja BPK 256
straipsnio nuostatoms, kad teismas gali patenkinti raytin prokuroro praym kaltinamojo nusikalstam veik
kvalifikuoti pagal baudiamj statym, numatant sunkesn nusikaltim ar baudiamj nusiengim.
Kaltinamojo teiss nebuvo paeistos, nes i bylos dokument matyti, kad teismas laiksi BPK 256 straipsnio 1
ir 2 dali nuostat dl kaltinimo pakeitimo tvarkos (kasacin byla Nr. 2K-278/2006).
BPK taip pat neapibrta baudiamojo statymo, numatanio lengvesn nusikalstam veik,
svokos. Pagal teism praktik inkriminuojamos veikos kvalifikavimas keiiamas pritaikant baudiamj
statym, numatant lengvesn nusikaltim ar baudiamj nusiengim, pavyzdiui, kai:
1) pritaikomas BK specialiosios dalies straipsnis (jo dalis, punktas), kurio sankcijoje nustatyta velnesn
bausm (kasacins bylos Nr. 2K-7-638/2005, 2K-455/2006, 2K-466/2006, 2K-7-13/2007, 2K-85/2007, 2K553/2007);
BPK 256 straipsnyje tiesiogiai nurodyta, kad io straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai, susij
su kaltinamojo teiss gynyb utikrinimu, yra taikomi tais atvejais, kai teismui yra pagrindas manyti, kad
kaltinime nurodyta veika gali bti kvalifikuojama pagal baudiamj statym, numatant sunkesn
nusikalstam veik, arba taip kvalifikuoti veik iki rodym tyrimo teisme pabaigos ratu prao prokuroras ar
nukentjusysis. Tuo tarpu veik kvalifikuojant pagal baudiamj statym, numatant lengvesn nusikalstam
veik, jokia speciali procedra BPK nenustatyta. Tai akcentuojama ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje
(kasacins bylos Nr. 2K-7-638/2005, 2K-7-13/2007, 2K-555/2007 ir kt.).
BPK 256 straipsnio 3 dalyje taip pat nurodyta, kad io straipsnio 1 ir 2 dali nuostatos netaikomos tais
atvejais, kai kaltinamojo nusikalstama veika perkvalifikuojama pagal baudiamj statym, numatant
lengvesn nusikaltim ar baudiamj nusiengim, jeigu i esms nesikeiia faktins nusikalstamos veikos
aplinkybs. Taigi pagal straipsn, kai veika perkvalifikuojama pagal lengvesn nusikalstam veik numatant
statym, jokia speciali procedra nenustatyta, veika perkvalifikuojama be iankstinio praneimo apie toki
galimyb, ir kaltinimo pakeitimas, kai faktins nusikalstamos veikos aplinkybs i esms nesiskiria nuo
idstytj kaltinamajame akte, nesuvaro ir nepaeidia kaltinamojo teiss gynyb (kasacin byla Nr. 2K-713/2007).
Tokio BPK 255, 256 straipsni aikinimo Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje laikytasi
nepriklausomai nuo to, ar perkvalifikuojant veik bdavo tik paalinami j apibdinantys teisiniai poymiai

(lengvinant ar nepasunkinant kaltinamojo teisins padties), ar inkriminuojami nauji (kasacins bylos Nr. 2K429/2006, 2K-431/2006, 2K-455/2006, 2K-466/2006, 2K-85/2007, 2K-539/2007, 2K-553/2007, 2K-555/2007,
2K-709/2007, 2K-744/2007, 2K-26/2008, 2K-61/2008 ir kt.). Taiau Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Baudiamj byl skyriaus iplstin septyni teisj kolegija 2008 m. gegus 20 d. nutartyje iaikino, kad
kaltinamasis neturi pareigos gintis nuo vis teorikai galim kaltinimo modifikacij ir keiiant kaltinim, jei jo
apimtis nra vien tik siaurinama, kaltinamajam apie tai i anksto turi bti praneama ir teismo proceso metu
sudaromos slygos dl to isakyti argumentus.
Veikos kvalifikavimo keitimo situacij nagrinjamoje byloje palyginus su veikos kvalifikavimo keitimo
aplinkybmis Sipaviiaus byloje, pastebimi du svarbs skirtumai:
pirma, nagrinjamoje byloje veikos kvalifikavimo pakeitimas buvo atliktas apeliacins instancijos
teisme, t. y. bylos nagrinjimo teisme dalyviams paliekant tik galimyb paduoti kasacin skund teiss taikymo
aspektu, taiau, nesant galimybs teismo procese tikrinti fakt nustatymo klausim, tiktina reikming,
nustatinjant veikos perkvalifikavimo teisingum;
antra, nagrinjamoje byloje keiiant veikos kvalifikavim i esms buvo pakeistos ir faktins bylos
aplinkybs prokuroro suraytame kaltinamajame akte bei prokuroro paduotame apeliaciniame skunde buvo
teigiama, kad O. L. sukurst J. M. suklastoti nedalyvavusio iame teismo posdyje V. M. para, o apeliacins
instancijos teismas O. L. pripaino kalta u kartu su J. M. teism atvykusio asmens tapatybs nepatikrinim.
Tai reikia, kad O. L. viso proceso metu buvo kaltinama nusikalstamus veiksmus atlikusi jai esant kabinete vien
tik su J. M., bet apeliacins instancijos teismo O. L. buvo nuteista u veik, atlikt kabinete esant treiajam
asmeniui, kurio tapatyb nenustatyta.
ie du veikos kvalifikavimo keitimo aspektai yra pagrindas daryti ivad, kad priimant apkaltinamj
nuosprend apeliacins instancijos teisme buvo padaryta esmini BPK paeidim buvo paeisti Konstitucijos
31 straipsnyje, mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, BPK 7, 10, 44
straipsniuose tvirtinti teiss teising proces, teiss gynyb, rungimosi principai, taip pat BPK 255, 256
straipsniuose nustatyta veikos esmini aplinkybi ir jos kvalifikavimo keitimo tvarka. Apeliacins instancijos
teismas prim sprendim, kuris proceso alims tapo staigmena. Nei kaltinimas, nei gynyba proceso metu
neturjo jokios galimybs dstyti argument nei dl galimybs veik kvalifikuoti pagal kit BK straipsn, nei dl
galimybs nusikalstama pripainti O. L. veik, laikant, kad ji buvo padaryta skirtingomis nuo kaltinamajame
akte nurodyt faktinmis aplinkybmis. Nors O. L. duodama parodymus teig, kad jos kabinete J. M. buvo ne
viena, kaip, remiantis J. M. parodymais, buvo nurodoma kaltinamajame akte, bet kartu su vyrikos lyties
asmeniu, kasator teisiamajame posdyje neprivaljo ir neturjo galimybs dstyti teisini argument, kad jos
parodym patikimais pripainimo atveju jos veika negali bti kvalifikuojama nei pagal kaltinamajame akte
nurodyt, nei pagal jok kit BK straipsn, dal ar punkt. Baudiamojon atsakomybn traukiamas asmuo
gindamasis nuo jam pareikt tarim ar kaltinim neturi pareigos gintis nuo vis teorikai galim kaltinimo
modifikacij. Jei kaltinimas yra keiiamas ne vien tik siaurinant kaltinimo apimt, baudiamojon atsakomybn
traukiamam asmeniui turi bti i anksto praneama apie kaltinimo keitimo galimybes ir teismo proceso metu
sudaromos slygos isakyti argumentus tiek dl veikos teisinio vertinimo, tiek dl sprendimo primimui
reikming faktini aplinkybi nustatymo ar nenustatymo (kasacin byla Nr. 2K-7-228/2008).
Taigi BPK esminio paeidimo nustatymas ioje byloje argumentuojamas ne tik tuo, kad apeliacins
instancijos teismo nuosprendiu, nesilaikant BPK 256 straipsnyje nustatytos tvarkos, i esms pakeistos
inkriminuojamos veikos faktins aplinkybs, bet ir tuo, kad iuo nuosprendiu pakeistas inkriminuojamos
veikos kvalifikavimas, nepraneus apie toki galimyb baudiamojon atsakomybn traukiamam asmeniui ir
nesudarius galimybs gintis nuo pakeisto veikos kvalifikavimo. Btinyb utikrinti kaltinamojo teises keiiant
veikos kvalifikavim konstatuota nepaisant to, kad veika ioje byloje perkvalifikuota pagal baudiamj
statym, numatant lengvesn nusikaltim. BK 228 straipsnio 1 dalyje tvirtinta nusikaltimo sudtis nuo BK
229 straipsnyje tvirtintos skiriasi subjektyviuoju nusikaltimo poymiu kalte (pirmasis nusikaltimas
padaromas tyia, antrasis dl neatsargumo). Perkvalifikuojant veik ioje byloje kaltinimas nebuvo vien tik
siaurinamas: paalinus tyin kalts form, buvo inkriminuota nauja neatsargi kalts forma.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. lapkriio 25 d.
nutartyje taip pat laikomasi nuostatos, kad baudiamojon atsakomybn traukiamam asmeniui turi bti utikrinta

galimyb gintis ir nuo inkriminuojamos veikos perkvalifikavimo pagal baudiamj statym, numatant
lengvesn nusikaltim ar baudiamj nusiengim.
Teismas, savo iniciatyva pranes apie kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo pakeitimo galimyb,
vis dlto nra saistomas tokio praneimo. Taip pat teismas neprivalo tenkinti prokuroro ar nukentjusiojo
praymo pakeisti veikos kvalifikavim. Atliks BPK 256 straipsnio 2, 3 dalyse nurodytus veiksmus ir
inagrinjs byl, teismas kaltinamj gali pripainti kaltu ir remdamasis kaltinamajame akte pateiktu veikos
kvalifikavimu (kasacins bylos Nr. 2K-52/2007, 2K-813/2007, 2K-7-1/2008).
Teismas privalo isamiai itirti bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikyti baudiamj statym, kad
nusikalstam veik padar asmenys bt nubausti. Dl to jis turi atitinkamai reaguoti, jeigu nukentjusysis,
remdamasis BPK 256 straipsnio nuostatomis, gyvendina savo teis bylos nagrinjimo metu pateikti raytin
praym kaltinamojo nusikalstam veik kvalifikuoti pagal baudiamj statym, numatant sunkesn
nusikaltim ar baudiamj nusiengim <...> Taiau teismui, toliau nagrinjaniam byl ir pagal BPK
nuostatas privalaniam vertinti nukentjusiojo praym, tokio praymo tenkinti neprivaloma (kasacin byla Nr.
2K-813/2007).
Teism praktikoje pripastama, kad prayti pakeisti veikos kvalifikavim teisme nukentjusysis gali dl
vis nusikalstam veik, ne tik dl nurodytj BPK 167 straipsnio 1 dalyje (kasacin byla Nr. 2K-545/2007),
be to, tai gali daryti ir nukentjusiojo atstovas (kasacin byla Nr. 2K-700/2004).
Teism praktikoje taip pat atkreipiamas dmesys tai, kad apylinks teismas, gavs prokuroro ar
nukentjusiojo (jo atstovo) praym kaltinime nurodyt veik kvalifikuoti pagal baudiamj statym,
numatant sunkesn nusikalstam veik, turi patikrinti, ar, vadovaujantis BPK nustatytomis baudiamj byl
dalykinio teismingumo taisyklmis, jis bt kompetentingas tok praym tenkinti. Teism praktikoje
suformuluota taisykl, kad tais atvejais, kai pateiktame prayme praoma kaltinamojo veik kvalifikuoti pagal
BK straipsn ar jo dal, nurodyt BPK 225 straipsnio 1 dalyje, apylinks teismas, vertins tokio praymo
pagrstum ir nustats, kad jis remiasi teisiniais argumentais ir nra akivaizdiai netinkamai motyvuotas,
nedelsdamas privalo priimti BPK 232 straipsnio 2 punkte numatyt nutart perduoti byl pagal teismingum
apygardos teismui (kasacins bylos Nr. 2K-7-1/2008, 2K-498/2008).
Pagal BPK 224 straipsnyje, 225 straipsnio 1 dalyje nustatytas dalykinio teismingumo taisykles bylos dl
veik, numatyt BK 132 straipsnyje, yra teismingos apylinki teismams, o dl veik, numatyt BK 129
straipsnyje, apygard teismams. Tai reikia, kad Kauno miesto apylinks teismas pats neturjo galimybs
tenkinti nukentjusiosios praymo dl kaltinimo pakeitimo ir pripainti kaltinamj kaltu pagal prayme dl
kaltinimo pakeitimo nurodyt BK straipsn, jo dal ir punkt; nepaisant to, is teismas inagrinjo byl ir
prim nuosprend. Esant tokioms aplinkybms bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu buvo paeista
nukentjusiosios teis reikalauti, kad bt nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstam veik padars asmuo
(BPK 44 straipsnio 10 dalis). Nukentjusiosios poiriu, teisingas traukiamo baudiamojon atsakomybn
asmens nubaudimas buvo galimas tik veik kvalifikuojant pagal BK 129 straipsn, o Kauno miesto apylinks
teismas taip kvalifikuoti veikos nuosprendyje neturjo galimybi dl mint teismingumo taisykli. Pirmosios
instancijos teismui primus nuosprend, apygardos teismas tapo apeliacine instancija, nors bylose dl
kaltinim padarius BK 129 straipsnyje numatyt nusikaltim is teismas turt bti pirmosios instancijos
teismas.
Tokioje situacijoje, kai kaltinamajame akte kaltinama nusikalstamos veikos, dl kurios byla pagal
dalykinio teismingumo taisykles nagrintina apylinks teisme, padarymu, taiau iki pirmosios instancijos
teisiamojo posdio pradios ar jam prasidjus prokuroras ar nukentjusysis pateikia praym pakeisti
kaltinim sunkesn ir byla pagal naujai silom kaltinim teisminga apygardos teismui, apylinks teismas
privalo priimti BPK 232 straipsnio 2 punkte numatyt nutart perduoti byl pagal teismingum apygardos
teismui. Pats apylinks teismas nagrinti byl galt tik vieninteliu atveju kai praymas keisti kaltinim
nebt pagrstas teisiniais argumentais ar bt akivaizdiai netinkamai motyvuotas.
Jei esant tokiai situacijai byl kaip pirmosios instancijos teismas nagrinja apygardos teismas, jis yra
kompetentingas priimti visus BPK numatytus sprendimus, skaitant ir apkaltinamj nuosprend pripainti
kaltinamj kaltu tiek pagal kaltinamajame akte suformuluot kaltinim, tiek pagal pakeist kaltinim. Jei

apylinks teismas, gavs motyvuot praym keisti kaltinim, pats toliau nagrinja byl, proceso dalyviams
gali kilti abejoni, ar teismas nra alikas, nes teismo sprendimas, atsivelgiant teismingumo taisykles, yra
lyg ir nuspjamas, nes apkaltinamasis nuosprendis pagal prayme dl kaltinimo pakeitimo formuluojam
kaltinim negali bti priimamas. Konstitucinis principas, kad teisingum vykdo tik teismas, tinkamai
gyvendinamas tik tada, kai byl teisiamajame posdyje nagrinjantis teismas turi galimyb teisikai teisingai
vertinti padaryt nusikalstam veik ir priimti teist bei pagrst nuosprend. Tuo atveju, kai byl i esms
nagrinjantis teismas gali priimti tik dal statyme nurodyt sprendim, teismo procesas negali bti
pripastamas teisingu.
Nors BPK yra tvirtinta galimyb nutart perduoti byl pagal teismingum apygardos teismui priimti ne
tik apylinks teisme rengiant byl teisiamajam posdiui, bet ir vlesniuose proceso etapuose, skaitant ir
nuosprendio primimo etap, t. y. teismas po baigiamj kalb ir kaltinamojo paskutinio odio ijs priimti
nuosprendio turi teis vietoj nuosprendio priimti ir paskelbti BPK 232 straipsnio 2 punkte numatyt nutart
perduoti byl pagal teismingum apygardos teismui, taiau toks sprendimas gali bti pateisinamas tik tuo
atveju, kai aplinkybs, lemianios bylos teismingumo pasikeitim, paaikja baigiantis bylos nagrinjimui
teisme. Jei pagrindas perduoti byl apygardos teismui paaikja anksiau, sprendimo perduoti byl pagal
teismingum primimas negali bti atidedamas, nes tokioje situacijoje procesas apylinks teisme netenka
prasms bylos proceso pirmosios instancijos teisme stadija turi bti kartojama i naujo perdavus byl
apygardos teism. Be to, bylos nagrinjimo teisme dalyviams tokiu atveju gali kilti abejoni dl alikai
vykstanio proceso, nes, perduodamas byl apygardos teismui baigiamajame bylos proceso pirmosios
instancijos teisme etape, apylinks teismas aikiai ireikia savo nuomon dl btinybs pripainti kaltinamj
kaltu pagal sunkesn, apygardos teismui teisming kaltinim. Tokia apylinks teismo nuomon nors ir nra
privaloma apygardos teismui, taiau vis dlto tokioje situacijoje teismins valdios pozicija procese jau yra
ireikta ir proceso subjektams gali atrodyti, kad kompetentingam teismui (apygardos teismui) dar nepradjus
nagrinti bylos teismins valdios poiris dl kaltinamojo kalts jau yra idstytas. Dl nurodyt prieasi
apylinks teismas byl pagal teismingum apygardos teismui turi perduoti i karto, vos tik atsiradus
pakankamam pagrindui manyti, kad kaltinimas gali bti keiiamas sunkesn, dl kurio nusprsti pagal
teismingumo taisykles gali tik apygardos teismas (kasacin byla Nr. 2K-7-1/2008).
Tokiais atvejais byla dl nusikalstamos veikos, teismingos apygardos teismui, gali bti iskirta (BPK
234 straipsnio 4 dalis).
I bylos dokument matyti, kad A. S. buvo tariamas ir perduotas teismui ne tik pagal BK 178 straipsnio
2 dal dl vagysts i nukentjusiosios V. L. gyvenamojo namo, bet ir pagal BK 178 straipsnio 2 dal, 138
straipsnio 1 dal dl nusikalstamos veikos prie nukentjusij R. D. Nagrinjant byl pirmosios instancijos
teisme, valstybin kaltinim palaiks prokuroras, remdamasis BPK 256 straipsniu, papra kaltinamojo A. S.
nusikalstam veik prie nukentjusij R. D. kvalifikuoti pagal baudiamj statym, numatant sunkesn
nusikaltim BK 180 straipsnio 2 dal. Teismas praym nutartimi patenkino ir dl ios veikos iskyr
atskir byl, kuri perdav pagal teismingum iauli apygardos teismui. is teismo sprendimas yra teistas,
nes pagal BPK 225 straipsnio 1 dal bylos dl sunki nusikaltim, o BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytas
nusikaltimas statymo (BK 11 straipsnio 5 dalis) laikomas sunkiu, yra teismingos apygardos teismui.
BPK 234 straipsnio 4 dalyje teismui leidiama byl iskirti kelias tais atvejais, jeigu tai padeda
greiiau inagrinti iskirtas bylas. ioje byloje dl vagysts i nukentjusiosios V. L. gyvenamojo namo bylos
teisminis nagrinjimas jau buvo baigtas (nutartis priimta baigiant rodym tyrim), todl nebuvo jokios
prasms nesivadovauti BPK 234 straipsnio 4 dalies nuostatomis, byl neiskirti ir V. L. epizod i naujo
nagrinti apygardos teisme. Iskyrus bylas, nei BPK 234 straipsnio nuostatos, nei statymo garantuotos
kaltinamojo teiss nepaeistos. Taip pat nra jokio pagrindo laikyti, kad buvo pasunkinta kaltinamojo teisin
padtis (kasacin byla Nr. 2K-100/2004).
Atitinkamai ios nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai apygardos teisme, pirmja instancija
baudiamj byl nagrinjant vienam teisjui, prokuroras ar nukentjusysis (jo atstovas) pateikia praym veik
kvalifikuoti pagal kit baudiamj statym, dl kurio taikymo byla pagal BPK 255 straipsnio 2 dalyje
nustatytas taisykles teisminga tik apygardos teismo trij teisj kolegijai.
Nusikalstamos veikos faktini aplinkybi ar jos kvalifikavimo pakeitimas

apeliacins instancijos teisme

Teism praktika patvirtina, kad kaltinime nurodytos veikos faktins aplinkybs ir jos kvalifikavimas
BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali bti keiiami ne tik byl nagrinjant pirmosios instancijos teisme, bet
ir apeliacinio proceso metu (kasacins bylos Nr. 2K-469/2004, 2K-216/06, 2K-340/07, 2K-243/2007, 2K34/2009 ir kt.). Taiau, keiiant kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikavim
apeliaciniame procese, turi bti atsivelgiama bylos nagrinjimo apeliacins instancijos teisme ribas (BPK 320
straipsnis).
Teism praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacins instancijos teismas gali kaltinime nurodytos
veikos faktines aplinkybes pakeisti i esms skirtingomis, taip pat veik kvalifikuoti pagal baudiamj
statym, numatant sunkesn nusikalstam veik, tik tuo atveju, kai to praoma prokuroro ar nukentjusiojo (jo
atstovo) apeliaciniame skunde. i nuostata taikoma nepaisant to, kad byl nagrinjant apeliacins instancijos
teisme pateikiamas atitinkamas praymas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka.
Prokuroras, pareikdamas iteisintajam G. M. kaltinim pagal BK 183 straipsnio 2 dal, buvo
nenuoseklus. Pradinis kaltinimas suformuluotas kaip didels verts svetimo turto pasisavinimas, taiau
apeliacins instancijos teismo posdyje jis pakeistas turtins teiss administruoti las pasisavinim. I
praymo pakeisti kaltinim <...> matyti, kad prokuroras kaltinim pakeit, vadovaudamasis Lietuvos
Aukiausiojo Teismo senato 2005 m. birelio 23 d. nutarimo Nr. 53 9 punkte pateiktu iaikinimu. Kolegija
atkreipia dmes tai, kad prokuroras, apeliacins instancijos teismo posdyje pakeisdamas kaltinim,
neatsivelg baudiamojo proceso statyme tvirtintas taisykles, apibrianias apeliacinio skundo
nagrinjimo ribas. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dal teismas privalo patikrinti byl tiek, kiek to skunde prao
apeliantas. Nagrinjamu atveju prokuroro apeliaciniame skunde nebuvo suformuluotas praymas pakeisti
kaltinamajame akte idstytas faktines aplinkybes, todl apeliacins instancijos teismas neturjo teisins
galimybs sprsti kaltinimo pakeitimo klausimo BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka (kasacin
byla Nr. 2K-243/2007).
Tais atvejais, kai byla nagrinjama pagal apeliacin skund dl per velnios bausms paskyrimo, teismas
gali sprsti ir dl veikos kvalifikavimo pakeitimo pritaikant baudiamj statym, numatant sunkesn
nusikalstam veik (kasacins bylos Nr. 2K-16/2007, 2K-475/2008). Taiau paymtina, kad atsikirtimuose
nuteistojo (iteisintojo) apeliacin skund suformuluoti praymai pakeisti kaltinim teismui tokios teiss
nesuteikia.
Kaltinamajame akte aptariamos nusikalstamos veikos buvo kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2
dal. BK 178 straipsnio 3 dalyje tvirtinta atsakomyb u sunkesn nusikaltim. Teisme nei prokuroras, nei
nukentjusieji nepra pakeisti kaltinimo sunkesn, neskund jie nuosprendio ir apeliacine tvarka. Apeliacine
tvarka byla buvo nagrinjama tik pagal nuteistj apeliacinius skundus. Nukentjusieji B. J. ir J. Z.
kasaciniame skunde nepagrstai teigia, kad apeliacins instancijos teismas j praym perkvalifikuoti
aptariamas vagystes paliko nenagrint. Skundiamos apeliacins instancijos teismo nutarties turinys
patvirtina, kad praym teismas aptar atsakydamas nuteistojo A. Z. apeliacinio skundo argumentus.
Nutartyje teisingai paymta, kad, nesant nukentjusij apeliacinio skundo, apeliacins instancijos teismas
neturi statymins galimybs svarstyti nuteistj nusikalstam veik kvalifikavimo klausimo pagal BK 178
straipsnio 3 dal. Tokia teismo ivada atitinka jau pirmiau nurodyt BPK 255, 256 straipsni, tiek 320
straipsnio 4 dalies nuostatas. BPK 256 straipsnis reglamentuoja kaltinimo pakeitimo sunkesn teisme tvark
(kad praomas kaltinimo pakeitimas turi bti suformuluotas ratu ir kt.). BPK 320 straipsnio 4 dalis nustatyta,
kad pabloginti nuteistojo padt apeliacins instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai yra prokuroro, privataus
kaltintojo, nukentjusiojo ir civilinio iekovo skundai. Nukentjusiojo atsikirtimas nuteistojo apeliacin skund
teismui tokios teiss nesuteikia (kasacin byla Nr. 2K-340/2007).
BPK 256 straipsnyje, skirtingai nei dl veikos kvalifikavimo pakeitimo, nenumatyti teismo galiojimai
savo iniciatyva keisti veikos faktines aplinkybes i esms skirtingomis. Dl to tam, kad apeliaciniame procese
veikos faktins aplinkybs bt pakeistos i esms skirtingomis, vien prokuroro ar nukentjusiojo (jo atstovo)

apeliacinio skundo su atitinkamu praymu nepakanka btinas praymas, pateiktas BPK 256 straipsnyje
nustatyta tvarka.
Ivados
1. Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso 255, 256 straipsniuose tvirtintos normos
aikinamos ir taikomos neatskiriamai nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, mogaus teisi ir
pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, BPK 7, 10, 22, 44 straipsniuose tvirtint teiss
teising proces, teiss gynyb, teiss inoti kaltinimo pobd ir pagrind bei turti pakankamai laiko ir
galimybi pasirengti gynybai, rungimosi princip, nukentjusiojo teiss reikalauti, kad bt teisingai nubaustas
nusikalstam veik padars asmuo.
2. Bylos nagrinjimo teisme ribos apibriamos pagal kaltinamuosius ir nusikalstamas veikas, kuri
padarymu jie kaltinami. Konkreias bylos nagrinjimo teisme ribas apibria kaltinamasis aktas, taip pat teisjo
nutartis byl perduoti nagrinti teisiamajame posdyje. BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostata draudia teismui
nagrinti byl ir priimti nuosprend dl t kaltinamj ar dl t nusikalstam veik, dl kuri ji neperduota
nagrinti teisiamajame posdyje.
2.1. Teisjo nutartyje byl perduoti nagrinti teisiamajame posdyje esanios BPK 233 straipsnio 3
dalyje nurodyt duomen neatitiktys kaltinamajam aktui, atsivelgiant bylos aplinkybes, gali bti vertinamos
kaip technins klaidos, nesudaranios teisinio pagrindo konstatuoti, kad paeista kaltinamojo teis inoti
kaltinimo pobd ar kitos gynybos teiss.
2.2. Reikalavimas byl nagrinti tik dl t kaltinamj, dl kuri byla perduota nagrinti teisiamajame
posdyje, nedraudia teismui analizuoti kit asmen elgesio atitikimo teiss akt reikalavimams, kiek tai turi
reikms sprendiant kaltinamojo baudiamosios atsakomybs klausim. Taiau nuosprendyje negali bti
formuluoi, kuriomis konstatuojama kit asmen, iskyrus jau nuteist ar atleist nuo baudiamosios
atsakomybs, kalt padarius nusikalstamas veikas.
3. Bylos nagrinjimo teisme metu kaltinamajam negali bti inkriminuojamos naujos nusikalstamos
veikos, taiau gali bti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktins aplinkybs ir jos kvalifikavimas, laikantis
BPK 255 straipsnio 2 dalyje, 256 straipsnyje nustatyt slyg ir tvarkos.
Naujomis laikomos tokios nusikalstamos veikos, kuri faktins aplinkybs ar dalis j nenurodytos
kaltinime ir kurios su kaltinime nurodytomis veikomis sudaro reali nusikalstam veik sutapt.
4. Teismas, priimdamas nuosprend, savo iniciatyva gali tik patikslinti kaltinime nurodytos veikos
faktines aplinkybes arba jas pakeisti, taiau su slyga, kad tos aplinkybs nebt pakeistos i esms
skirtingomis. Tai teismas gali padaryti i anksto teisiamajame posdyje nepranes kaltinamajam ir kitiems
bylos nagrinjimo teisme dalyviams. I esms skirtingomis kaltinime nurodytos veikos faktins aplinkybs gali
bti pakeistos teisme tik prokuroro ar nukentjusiojo (jo atstovo) praymu, laikantis BPK 256 straipsnio 1 ir 3
dalyse nustatyt reikalavim.
4.1. Nusikalstamos veikos faktins aplinkybs BPK 255, 256 straipsni prasme yra kaltinamajame akte
nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, bdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybs, kurios
individualizuoja kaltinamojo padaryt veik, sudaro pagrind j kvalifikuoti kaip nusikalstam ar turi reikms
skiriant bausm.
4.2. Nusikalstamos veikos faktins aplinkybs laikomos i esms skirtingomis nuo kaltinime
nurodytj, jei j pakeitimas teisme, i anksto nepraneus apie toki galimyb kaltinamajam, suvaryt
kaltinamojo teis gynyb.
4.2.1. Sprsdamas, ar kaltinamojo teis gynyb bt suvaryta, teismas, atsivelgdamas konkreios
bylos aplinkybes, vertina, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dl pasikeitusi nusikalstamos veikos faktini
aplinkybi galt bti kitokia.

4.2.2. Kaltinamojo teis gynyb paprastai suvaroma, kai pakeistos nusikalstamos veikos faktins
aplinkybs lemia veikos kvalifikavim pagal kit BK bendrosios ar specialiosios dalies straipsn (jo dal,
punkt) arba tame paiame BK specialiosios dalies straipsnyje (jo dalyje, punkte) numatyto nusikaltimo ar
baudiamojo nusiengimo sudties alternatyv poym ar, esant blanketinei dispozicijai, kit to paties ar kito
paeisto teiss akto straipsn (jo dal, punkt ir t. t.), taip pat kai jos lemia grietesns bausms skyrim.
4.2.3. Kaltinamojo teis gynyb gali bti suvaryta ir tais atvejais, kai, pavyzdiui, pakeiiama
nusikalstam veiksm (neveikimo) apimtis, nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, bdas, nors tai
nelemia kitokio veikos kvalifikavimo ar grietesns bausms skyrimo. Tokiais atvejais teismas vertina keistin
nusikalstamos veikos faktini aplinkybi pobd ir kitas bylos aplinkybes, reikmingas kaltinamojo teiss
gynyb utikrinimui.
4.3. Teismas, iki rodym tyrimo teisme pabaigos gavs prokuroro ar nukentjusiojo (jo atstovo) raytin
praym pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes i esms skirtingomis, atlieka BPK 256
straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytus veiksmus. Inagrinjs byl ir nustats, kad nusikalstama veika padaryta
kaltinamajame akte nurodytomis faktinmis aplinkybmis, teismas kaltinamj pripasta kaltu remdamasis
nustatytomis faktinmis aplinkybmis.
4.4. Tais atvejais, kai, apraant nusikalstam veik, kaltinamajame akte nenurodomos nusikalstamos
veikos faktins aplinkybs, sudaranios pagrind inkriminuoti vien ar kit nusikaltimo ar baudiamojo
nusiengimo poym, ir nra prokuroro ar nukentjusiojo (jo atstovo) praymo, pateikto BPK 256 straipsnio 1
dalyje nustatyta tvarka, teismas turi patikrinti, ar kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto
reikalavimus ir ar nra pagrindo byl perduoti prokurorui (BPK 254 straipsnio 3 dalis).
5. Teismas, priimdamas nuosprend, privalo tinkamai kvalifikuoti veik ir savo iniciatyva gali nuteisti
kaltinamj pagal kit baudiamj statym negu nurodyta kaltinamajame akte numatant tiek lengvesn, tiek
sunkesn nusikalstam veik. Prayti pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavim teisme gali ir
prokuroras ar nukentjusysis (jo atstovas).
5.1. BPK 256 straipsnio 24 dalyse nustatytos skirtingos kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo
pakeitimo teisme taisykls, taikomos priklausomai nuo to, ar veika kvalifikuojama pagal baudiamj statym,
numatant sunkesn ar lengvesn nusikalstam veik.
5.1.1. Kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimas keiiamas pritaikant baudiamj statym, numatant
sunkesn nusikalstam veik, pavyzdiui, kai:
pritaikomas BK specialiosios dalies straipsnis (jo dalis, punktas), kurio sankcijoje nustatyta grietesn
bausm;
papildomai pritaikomas dar bent vienas BK specialiosios dalies straipsnis (jo dalis, punktas);
pritaikomas BK bendrosios dalies straipsnis (jo dalis), sunkinantis kaltininko teisin padt,
pavyzdiui, vietoje BK 21 straipsnio (rengimasis padaryti nusikaltim) pritaikomas BK 22 straipsnis
(pasiksinimas padaryti nusikalstam veik);
paalinamas kvalifikavimas pagal BK bendrosios dalies straipsn (jo dal), lengvinant kaltininko
teisin padt, pavyzdiui, netaikoma BK 28 straipsnio 3 dalis (nusikalstamos veikos padarymas perengiant
btinosios ginties ribas);
tstin nusikalstama veika perkvalifikuojama nusikalstamas veikas, sudaranias reali nusikalstam
veik sutapt.
5.1.2. Kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimas keiiamas pritaikant baudiamj statym, numatant
lengvesn nusikalstam veik, pavyzdiui, kai:

 pritaikomas BK specialiosios dalies straipsnis (jo dalis, punktas), kurio sankcijoje nustatyta velnesn
bausm;
pritaikomas BK bendrosios dalies straipsnis (jo dalis), lengvinantis kaltininko teisin padt,
pavyzdiui, inkriminuojama baigta nusikalstama veika perkvalifikuojama pasiksinim j padaryti (BK 22
straipsnis);
veikos, sudaranios reali nusikalstam veik sutapt, perkvalifikuojamos tstin nusikalstam veik.
5.2. BPK 256 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyti reikalavimai, susij su kaltinamojo teiss gynyb
utikrinimu, taikomi tais atvejais, kai teismui yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali bti
kvalifikuojama pagal baudiamj statym, numatant sunkesn nusikalstam veik, arba taip kvalifikuoti veik
iki rodym tyrimo teisme pabaigos ratu prao prokuroras ar nukentjusysis (jo atstovas).
5.2.1. Teismas, savo iniciatyva pranes apie kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo pakeitimo
galimyb, nra saistomas tokio praneimo. Taip pat teismas neprivalo tenkinti prokuroro ar nukentjusiojo (jo
atstovo) praymo pakeisti veikos kvalifikavim. Atliks BPK 256 straipsnio 2, 3 dalyse nurodytus veiksmus ir
inagrinjs byl, teismas kaltinamj gali pripainti kaltu ir remdamasis kaltinamajame akte pateiktu veikos
kvalifikavimu.
5.2.2. Apylinks teismas, gavs prokuroro ar nukentjusiojo (jo atstovo) praym kaltinime nurodyt
veik kvalifikuoti pagal baudiamj statym, numatant sunkesn nusikalstam veik, turi patikrinti, ar,
vadovaujantis BPK nustatytomis baudiamj byl dalykinio teismingumo taisyklmis, jis bt
kompetentingas tok praym tenkinti. Jei pateiktame prayme praoma kaltinamojo veik kvalifikuoti pagal
BK straipsn ar jo dal, nurodyt BPK 225 straipsnio 1 dalyje, apylinks teismas, vertins tokio praymo
pagrstum ir nustats, kad jis remiasi teisiniais argumentais ir nra akivaizdiai netinkamai motyvuotas,
nedelsdamas privalo priimti BPK 232 straipsnio 2 punkte nurodyt nutart perduoti byl pagal teismingum
apygardos teismui.
Atitinkamai ios nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai apygardos teisme, pirmja instancija
baudiamj byl nagrinjant vienam teisjui, prokuroras ar nukentjusysis (jo atstovas) pateikia praym veik
kvalifikuoti pagal kit baudiamj statym, dl kurio taikymo byla pagal BPK 255 straipsnio 2 dalyje
nustatytas taisykles teisminga tik apygardos teismo trij teisj kolegijai.
5.3. Teism praktikoje pripastama, kad kaltinamojo teis gynyb nuo pakeisto veikos kvalifikavimo
turi bti utikrinama ne tik tais atvejais, kai pritaikomas baudiamasis statymas, numatantis sunkesn
nusikalstam veik. Jei kaltinimas keiiamas ne vien tik siaurinant jo apimt ir veika kvalifikuojama pritaikant
nauj teisin poym, btina i veik pripainti nusikalstama, kaltinamajam turi bti i anksto praneama apie
tokio pakeitimo galimyb ir teismo proceso metu sudaromos slygos dl to idstyti argumentus bei pateikti
rodymus.
6. Kaltinime nurodytos veikos faktins aplinkybs ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta
tvarka gali bti keiiami ir apeliaciniame procese, atsivelgiant bylos nagrinjimo apeliacins instancijos
teisme ribas (BPK 320 straipsnis).

2009 m. birelio 25 d.

Teism praktikos apibendrinimo departamentas

LIETUVOS AUKIAUSIOJO TEISMO TEISJ SENATO NUTARIMAS Nr. 53

NUTARIMAS
DL TEISM PRAKTIKOS TAIKANT BAUDIAMOJO PROCESO KODEKSO NORMAS, REGLAMENTUOJANIAS BYL
PROCES
APELIACINS INSTANCIJOS TEISME

(Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2000 m. birelio 16 d. nutarimo Nr. 26 naujoji redakcija)
2005 m. birelio 23 d.
Vilnius
nutar:
I. Iaikinti teismams, kad:
1. Siekdami utikrinti, kad nesiteist neteisti ir nepagrsti pirmosios instancijos teism nuosprendiai (nutartys), o teisti ir pagrsti nuosprendiai (nutartys) nebt naikinami ar keiiami, apeliacins instancijos teismai
turi kruopiai patikrinti apskst nuosprendi (nutari) teistum ir pagrstum, tiksliai laikydamiesi apeliacin proces reglamentuojani norm reikalavim.
2. Gavs apeliacin skund teismas patikrina, ar j padav turintis teis apsksti nuosprend (nutart) asmuo.
Pagal BPK 312 straipsnio 1 ir 4 dali prasm teis apsksti nuosprend turi ir nedalyvavs pirmosios instancijos
teisme gynjas, jeigu toki vali ratu ireik nuteistasis ar iteisintasis, ir susitarimas yra formintas Lietuvos
Respublikos advokatros statymo nustatyta tvarka.
Prokuror teis apsksti nuosprend (nutart) apeliacine tvarka riboja j kompetencija, kuri apibria Lietuvos
Respublikos prokuratros statymas ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro tvirtinami Prokuratros ir
prokuror kompetencijos nuostatai.
3. Apeliacinis skundas turi atitikti statymo reikalavimus (BPK 312, 313 straipsniai). Jei skund padav asmuo,
neturintis teiss apsksti teismo nuosprend (nutart) apeliacine tvarka, ar skundas apelianto nepasiraytas arba
paduotas praleidus statymo nustatyt termin ir jo atnaujinti apeliantas neprao, skund apeliantui grina pirmosios instancijos teismas.
Ar statymo reikalavimus atitinka apeliacinio skundo turinys, patikrina apeliacins instancijos teismas. Jei skunde nesuformuluoti apelianto praymai, nenurodomi apskundimo pagrindai ar motyvai, ar yra kit esmini BPK
313 straipsnio 1 dalies reikalavim neatitikim, taip pat ir tais atvejais, kai tik bylos parengimo nagrinti apeliacins instancijos teismo posdyje metu nustatomi statymo paeidimai, nurodyti io punkto pirmojoje pastraipoje, skund apeliantui grina apeliacins instancijos teismas (BPK 323 straipsnio 1 dalis). Jeigu aplinkyb, kad
apeliacinis skundas neatitinka statymo reikalavim, nustatoma dar vlesnje proceso stadijoje apeliacins
instancijos teismo posdyje, skundas paliekamas nenagrintas ir grinamas apeliantui BPK 323 straipsnyje nustatyta tvarka. Taiau negali bti apeliantui sugrintas ar paliktas nenagrintas nuteistojo (iteisintojo) atstovo
pagal statym apeliacinis skundas dl to, kad po skundo padavimo atstovaujamasis sulauk pilnametysts.
iais atvejais procesas tsiamas bendra tvarka, apeliantas nepraranda teiss dalyvauti apeliacins instancijos
teismo posdyje.
4. Baudiamojo proceso statymai nenumato apeliant teiss paduotus apeliacinius skundus pakeisti ar papildyti. Visi apeliacinio skundo pakeitimai ir papildymai grinami apeliantui. Apeliantai paduotus skundus gali tik
ataukti. Teis ataukti skund turi j padavs asmuo, prokuroro paduot skund gali ataukti ir auktesnysis
prokuroras, o gynjo apeliacin skund turi teis ataukti ir nuteistasis (iteisintasis), jeigu jis nra asmuo, kuris
dl fizini ar psichini trkum negali pats pasinaudoti teise gynyb, arba nepilnametis.

5. Nuosprendi (nutari) teistumas ir pagrstumas patikrinamas nevirijant apeliacini skund rib ir tik dl
t asmen, dl kuri paduoti skundai. Taiau BPK 320 straipsnio 3 ir 5 dalyse numatytos dvi iimtys i ios
bendros taisykls.
Pirma, viryti apeliacini skund ribas leidiama, kai pagal apeliacin skund tikrinamoje bylos dalyje nustatomi esminiai baudiamojo proceso statymo paeidimai nepriklausomai nuo to, ar gautas dl j skundas (BPK
320 straipsnio 3 dalis). iais atvejais teismas patikrina, ar nustatyti paeidimai turjo neigiamos takos ne tik asmeniui, dl kurio skundo nagrinjama byla, bet ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadav skund. Taiau nustatyti Baudiamojo proceso kodekso reikalavim paeidimai neleidia apeliacins instancijos teismui iplsti bylos patikrinimo rib dl kit proceso dalyvi, t. y. apeliacins instancijos teismas negali sprsti, ar nebuvo atimtos ar suvarytos nukentjusiojo, civilinio iekovo, civilinio atsakovo, iteisintojo ir kit proceso dalyvi (iskyrus nuteistuosius) teiss, jeigu dl i asmen teisi atmimo ar suvarymo apeliacini skund negauta, o nustatyti paeidimai neturjo takos pagal apeliacin skund tikrinamos nuosprendio dalies teistumui ir pagrstumui.
Antra, teis velninti nuosprend ir tiems nuteistiesiems, dl kuri nuosprendis neapskstas, numato BPK 320
straipsnio 5 dalis.
6. Apeliacinio skundo ribas apibria nuosprendio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto praymai j apimtis, pobdis, konkretumas, tikslumas.
Pagal praym apimt nustatoma, ar skundiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis (pvz., asmuo nuteistas u kelet nusikalstam veik, o skundu ginija tik vienos i j padarym).
Pagal praym pobd ir nuosprendio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu
ginijamas dalyvavimas padarant nusikalstam veik, ar tik kalts forma, veikos kvalifikavimas, bausms grietumas (velnumas) ir pan.
Tiksliai suformuluoti konkrets praymai paprastai nustato aikesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio
pobdio praymai. Apeliantui netiksliai ar net netinkamai suformulavus savo praym, apeliacins instancijos
teismas apie apeliacinio skundo ribas turi sprsti i skunde nurodyt nuosprendio (nutarties) apskundimo pagrind ir motyv. Pavyzdiui, jeigu i skunde nurodyt iteisinamojo nuosprendio apskundimo pagrind matyti, kad apeliantas siekia, jog bt priimtas apkaltinamasis nuosprendis, taiau rezoliucinje skundo dalyje prao
panaikinti nuosprend ir grinti byl i naujo nagrinti pirmosios instancijos teisme, apeliacins instancijos
teismas, nesant pagrind grinti byl nagrinti i naujo, gali panaikinti apskst nuosprend ir priimti nauj apkaltinamj nuosprend. Tuo apeliacinio skundo ribos nebus virytos.
Prieingo, nei prao apeliantas, sprendimo primimas tada, kai vietoj nuteistojo padties pabloginimo pagal
prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentjusiojo praym apeliacins instancijos teismas priima iteisinamj
nuosprend BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytais pagrindais, taip pat nelaikomas apeliacinio skundo
rib virijimu.
7. Nuteistojo ar iteisintojo padt apeliacins instancijos teismas gali pabloginti tik tais pagrindais, kurie nurodyti prokuroro, privataus kaltintojo, nukentjusiojo ar civilinio iekovo apeliaciniame skunde. Be to, nuteistojo
ar iteisintojo padties negalima pabloginti labiau, nei to praoma apeliaciniame skunde. Kai apeliantas skunde
konkreiai nurodo praomos paskirti bausms r ir jos dyd, grietesns nei praoma bausms paskyrimas laikomas apeliacinio skundo rib virijimu. Taiau tais atvejais, kai apeliantas tik prao pagrietinti bausm, nenurodydamas konkreios bausms ries ir dydio, apeliacins instancijos teismas yra saistomas tik statymo, numatanio atsakomyb u padaryt nusikalstam veik, sankcijos ir Baudiamojo kodekso bendrosios dalies norm nuostat. Tokiais atvejais teismui pagrietinus bausm nebus laikoma, kad nuteistojo padtis pabloginta labiau, nei to praoma apeliaciniame skunde.
Prokurorui, privaiam kaltintojui ar nukentjusiajam praant pagrietinti bausm (nesant kito apelianto prieingo praymo), teismas negali jos suvelninti (iskyrus atvejus, kai skundiama bausm paskirta netinkamai pritaikius baudiamj statym). Tokiu atveju bt virytos apeliacinio skundo ribos.

8. BPK 320 straipsnio 5 dalyje vartojama svoka velninti nuosprend reikia ne tik nuteistajam paskirtosios
bausms suvelninim, bet ir kitus apsksto nuosprendio pakeitimus, lengvinanius nuteistojo teisin padt.
Tai ir veikos kvalifikavimas pagal velnesn statym, ir paalinimas i nuosprendio atskir nusikalstam veik, atsakomyb sunkinani aplinkybi, ir panaikinimas nuosprendio dalies, kurioje asmuo pripaintas pavojingu recidyvistu, ir pan.
velnindamas nuosprend nuteistiesiems, dl kuri nuosprendis apskstas, apeliacins instancijos teismas turi
apsvarstyti, ar nuosprendio pakeitimo pagrindai nelieia nuteistj, dl kuri jis neapskstas. Kai nuosprendis
apeliantui keiiamas taikant velnesn statym, jis turi bti pakeistas ir skund nepadavusiems nuteistiesiems,
jei velnesnio statymo taikymo pagrindai lieia ir juos (pvz., skund padavusio nusikaltimo bendrininko veik
kvalifikuodamas pagal velnesn statym, apeliacins instancijos teismas ne tik gali, bet ir privalo atitinkamai
pakeisti ir skund nepadavusi to paties nusikaltimo bendrinink veiksm kvalifikavim). velnindamas bausm apeliacin skund padavusiam nuteistajam dl to, kad jam paskirta bausm yra aikiai per grieta, apeliacins instancijos teismas tik gali, bet neprivalo, j suvelninti skund nepadavusiems nuteistiesiems, nors nuosprendio velninimo pagrindas juos ir liest (pvz., bausm per grieta dl to, kad tiek apeliantas, tiek ir kiti nuteistieji yra nepilnameiai; nustatyta tiek apelianto, tiek ir kit nuteistj atsakomyb lengvinani aplinkybi ir
pan.). Tokiu atveju suvelnins nuosprend nuteistiesiems, dl kuri jis neapskstas, apeliacins instancijos teismas turt savo sprendim motyvuoti, nes bausm visada turi bti individualizuojama.
9. BPK 320 straipsnyje, kuris reglamentuoja byl apeliacinio nagrinjimo bendrsias nuostatas, galimyb apeliacinje instancijoje taikyti BPK 256 straipsn nenumatyta. Taiau ir apeliacinje instancijoje kaltinimo pakeitimas BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka yra galimas, nes apeliacinio proceso, kaip vieningo baudiamojo proceso dalies, paskirtis neapsiriboja vien tik pirmosios instancijos teismo priimt sprendim patikrinimu. BPK 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad baudiamasis procesas turi utikrinti greit, isam nusikalstam
veik atskleidim ir tinkam baudiamojo statymo pritaikym, kad nusikalstam veik padars asmuo bt teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebt nuteistas.
10. Bylos nagrinjimas, nepraneus nuteistajam (iteisintajam) apie apeliacins instancijos teismo posdio laik ir viet, laikomas esminiu baudiamojo proceso statymo paeidimu. Taiau tais atvejais, kai nra ini apie
nuteistojo (iteisintojo) buvimo viet, o nuolatins gyvenamosios vietos, eimos, darboviets jis neturi, aukimas (BPK 319 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais) siuniamas paskutin inom jo gyvenamj viet ir
laikoma, kad jis laiku buvo informuotas apie bylos nagrinjimo laik ir viet. Tokiu atveju bylos nagrinjimas
yra teistas.
11. Apeliacins instancijos teismas, nagrindamas byl teismo posdyje, ne tik gali (BPK 324 straipsnio 6 dalis), bet ir privalo atlikti rodym tyrim tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas j atliko neisamiai
(pvz., neityr esmini bylos aplinkybi, nepaalino prietaravim tarp itirt rodym ir pan.).
BPK 324 straipsnio 6 dalies nuoroda, kad rodym tyrimas atliekamas ir atnaujinamas pagal io Kodekso XXI
skyriuje nustatytas taisykles, nereikia, jog apeliacins instancijos teisme turi bti pakartotinai paskelbtas kaltinamasis aktas ir pakartotinai itirti visi byloje surinkti rodymai. Apeliacins instancijos teismas turi itirti tik
pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai itirti tik tuos turinius esmins reikms teismo
ivadoms rodymus, kurie yra prietaringi, ir prietaravim negalima paalinti be pakartotinio t rodym ityrimo. Be to, pakartotinai itirti rodymus btina ir tais atvejais, kai nuteistieji, kurie nedalyvavo nagrinjant byl
pirmosios instancijos teisme (BPK 246 straipsnis), apeliaciniuose skunduose nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo itirt rodym vertinimu (BPK 438 straipsnio 3 dalis). Pakartotinai itirti rodymus btina ir tada, kai apeliacins instancijos teismo posdyje reikia BPK 329 straipsnio 4 punkte nustatyta tvarka itaisyti pirmosios instancijos teismo padaryt BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatyt esmin io Kodekso paeidim
(pvz., kai pirmosios instancijos teisme nemokantis lietuvi kalbos kaltinamasis neturjo vertjo, kai kaltinamasis neturjo gynjo, nors gynjo dalyvavimas buvo btinas, kai nra teisiamojo posdio protokolo ir pan.).
12. Siekdamas tinkamai parinkti reikiam sprendim, priimam inagrinjus byl, r (BPK 326 straipsnis),
apeliacins instancijos teismas turi nustatytus statymo paeidimus, rodym vertinimo klaidas, nuosprendio
(nutarties) trkumus teisingai ir tiksliai teisikai vertinti. Panaikindamas apskst nuosprend ir nutraukdamas
byl, pakeisdamas apskst nuosprend, panaikindamas apskst nuosprend ir priimdamas nauj nuosprend,
panaikindamas arba pakeisdamas apskst nutart, apeliacins instancijos teismas turi tiksliai suformuluoti pri-

imamo sprendimo pagrind, nurodyti atitinkam BPK straipsn, jo dal ar punkt, kuriame is pagrindas numatytas. Kai apeliacins instancijos teismas nustato, kad nuosprendyje idstytos kai kurios (neturinios esmins
reikms apelianto praymo isprendimui) teismo ivados neatitinka bylos aplinkybi, taiau dl to nereikia
nuosprendio panaikinti ir nutraukti bylos ar priimti naujo nuosprendio, keisti pritaikyto baudiamojo statymo
ar kit BPK 307 straipsnyje nurodyt sprendim, apeliacinis skundas atmetamas, o nuosprendis nekeiiamas,
nors ios aplinkybs ir buvo nurodytos apeliaciniame skunde kaip nuosprendio apskundimo motyvai.
13. Inagrinjs byl teismo posdyje, dl apsksto nuosprendio apeliacins instancijos teismas priima nutart
(BPK 326 straipsnio 1 dalis) arba nuosprend (BPK 326 straipsnio 2, 4 dalys). Tais atvejais, kai vienoje byloje
reikia priimti sprendimus, numatytus BPK 326 straipsnio tiek pirmojoje, tiek antrojoje ar ketvirtojoje dalyse,
suraomas vienas procesinis dokumentas nuosprendis (BPK 330 straipsnis).
14. Nutartis panaikinti nuosprend ir perduoti byl i naujo nagrinti pirmosios instancijos teismui gali bti priimta tik tais atvejais, kai byl inagrinjo alikas teismas arba ji inagrinta paeidiant BPK 224 ir 225
straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kitus pirmosios instancijos teismo padarytus esminius io Kodekso paeidimus privalo itaisyti apeliacins instancijos teismas priimdamas nauj nuosprend (BPK 329 straipsnio 4 punktas). aliku visada turt bti pripastamas teismas, kai
byl nagrinjo nors vienas teisjas, negaljs dalyvauti procese dl BPK 58 straipsnyje ivardyt prieasi.
Teisjo suinteresuotumas bylos baigtimi ar kiti nualinimo pagrindai gali paaikti ne tik iki rodym tyrimo
teisme pradios, bet ir vlesnse proceso stadijose.
Nutartis panaikinti nuosprend ir perduoti byl prokurorui gali bti priimta tik tada, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo suraytas i esms BPK 219 straipsnio reikalavim neatitinkantis kaltinamasis aktas, io paeidimo negalima itaisyti teisme ir jis trukdo nagrinti byl (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kaltinamasis aktas
neatitinka BPK 219 straipsnyje numatyt reikalavim, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktins aplinkybs, turinios atitikti baudiamajame statyme numatytus nusikalstamos veikos sudties poymius (tai veikos padarymo vieta, laikas bdas, padariniai ir kt. BPK 219 straipsnio 3 punkto paeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatanio atsakomyb u padaryt veik, dalis ir
(ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda i dali ir (ar) punkt (BPK 219 straipsnio 5 punkto paeidimas)
ir kt.
15. BPK 327 straipsnis reglamentuoja tik apkaltinamojo nuosprendio panaikinimo ir bylos nutraukimo pagrindus. Todl tais atvejais, kai nagrinjant prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentjusiojo skund, kuriuo ginijamas iteisinamojo nuosprendio pagrstumas, nustatoma, jog yra kuri nors i BPK 3 straipsnio 1 dalies 29
punktuose numatyt aplinkybi, dl kuri baudiamasis procesas negalimas, BPK 327 straipsnio 1 punktas taikytinas ne tiesiogiai, o pagal statymo analogij.
Kai nagrinjant prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentjusiojo skund dl iteisinamojo nuosprendio nustatoma, jog kaltinamasis iteisintas nepagrstai, taiau yra BPK 327 straipsnio 2 punkte numatyta aplinkyb, apeliacins instancijos teismas turt panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprend ir priimti nauj nuosprend, pritaiks BPK 329 straipsnio 2 punkt. Tik naujo nuosprendio rezoliucinje dalyje iuo atveju bt nurodomas sprendimas ne nuteisti kaltinamj, o byl prie j nutraukti, nustaius pagrind atleisti kaltinamj nuo baudiamosios atsakomybs.
16. Netinkamas Baudiamojo kodekso bendrosios dalies norm pritaikymas (BPK 328 straipsnio 1 punktas,
369 straipsnio 2 dalis) yra tais atvejais, kai nepritaikoma atitinkama norma, esant pagrindui j taikyti, arba pritaikoma kuri nors i BK bendrosios dalies norm nesant jos taikymo slyg, arba pritaikoma ne ta norma, kuri
reikjo pritaikyti. Nepakankamai konkretus reikiamos BK bendrosios dalies normos nurodymas nuosprendyje
ne visada laikomas netinkamu statymo pritaikymu, t. y. pagrindu nuosprendiui pakeisti. Nuosprendis keiiamas tik dl nepakankamai konkretaus norm, susijusi su veikos kvalifikavimu, nurodymu (pvz., kai nenurodoma atitinkama BK 24 straipsnio dalis). Nepakankamai konkretus kit norm (pvz., BK 62, 63, 75 straipsni)
nurodymas nuosprendyje (nenurodyta straipsnio dalis, punktas) nra pagrindas j keisti. iais atvejais nustatytus
netikslumus pakanka aptarti apraomojoje apeliacins instancijos teismo nutarties dalyje.
17. Neteisinga bausme (BPK 328 straipsnio 2 punktas) pripastama tokia bausm, kuri nors ir atitinka baudiamojo statymo nustatytas ribas, taiau savo rimi ar dydiu yra aikiai per velni ar per grieta. Todl apsksti

pirmosios instancijos teismo nuosprendiai neturi bti keiiami iuo pagrindu tada, kai, apeliacins instancijos
teismo teisj kolegijos nuomone, nuteistajam turt bti paskirta tik neymiai grietesn ar velnesn bausm.
18. Nuosprendyje idstytos teismo ivados neatitinka bylos aplinkybi (BPK 328 straipsnio 3 punktas), kai:
19. Kiti klausimai, kuri netinkamas isprendimas yra pagrindas apskstam pirmosios instancijos nuosprendiui
pakeisti (BPK 328 straipsnio 4 punktas), tai laisvs atmimo bausms vietos parinkimas, klausimai, susij su
civiliniu iekiniu, proceso ilaid atlyginimu ir kt.
20. Naujas tiek iteisinamasis, tiek apkaltinamasis nuosprendis priimamas tada, kai: 1) apskstame nuosprendyje idstytos teismo ivados neatitinka bylos aplinkybi, dl to apeliacins instancijos teismas padaro prieingas
ivadas (BPK 329 straipsnio 12 punktai); 2) netinkamai pritaikytas baudiamasis statymas ir dl to reikia priimti nauj nuosprend (BPK 329 straipsnio 3 punktas); 3) pirmosios instancijos teismas yra padars BPK 369
straipsnio 3 dalyje numatyt esmin io Kodekso paeidim, kur galima itaisyti apeliacins instancijos teismo
posdyje (BPK 329 straipsnio 4 punktas). Taiau iteisinamasis nuosprendis neturi bti naikinamas dl tokio
BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatyto io Kodekso reikalavim paeidimo, kuris neturi esmins takos teismo
ivad pagrstumui, nes iteisinus kaltinamj jo teisi suvarymas, padarytas teisminio nagrinjimo metu ar
ankstesnse stadijose, gauna formal pobd (pvz., neturt bti panaikintas pagrstas iteisinamasis nuosprendis dl to, kad kaltinamajam nebuvo suteiktas paskutinis odis ir pan.).
Naujo apkaltinamojo nuosprendio primim riboja baudiamosios atsakomybs senaties terminai. iems terminams sujus, apkaltinamasis nuosprendis nebegali bti priimtas. Todl iais atvejais apeliacins instancijos
teismas priimamu nauju nuosprendiu turt panaikinti apskst nuosprend dl to, kad jis nepagrstas, kad buvo netinkamai pritaikytas baudiamasis statymas, arba dl to, kad buvo padarytas esminis BPK reikalavim
paeidimas, ir baudiamj proces nutraukti sujus baudiamosios atsakomybs senaties terminams.
21. Kai apeliacinje instancijoje nuteistajam reikia papildomai inkriminuoti tik tam tikrus tstins nusikalstamos veikos epizodus, kurie apskstu teismo nuosprendiu i jam pareikto kaltinimo buvo paalinti nepagrstai,
arba, atvirkiai, kai i apsksto nuosprendio reikia paalinti nuteistajam nepagrstai inkriminuotus tstins
nusikalstamos veikos epizodus, nuosprendis pakeiiamas nutartimi, jeigu nekeiiama bausm. Taiau tais atvejais, kai apeliacinje instancijoje nuteistj reikia nuteisti u atskiras nusikalstamas veikas, kurios apskstu teismo nuosprendiu i jam pareikto kaltinimo buvo paalintos nepagrstai, arba, atvirkiai, kai apsksto nuosprendio dal, kurioje nuteistasis buvo nepagrstai nuteistas u atskiras nusikalstamas veikas, reikia panaikinti ir
dl i nusikalstam veik nuteistj iteisinti, apeliacins instancijos teismas priima nauj nuosprend, o ne nutart. Naujo nuosprendio rezoliucinje dalyje nurodomas apeliacins instancijos teismo sprendimas panaikinti
atitinkam apsksto nuosprendio dal ir nuteistj nuteisti u nepagrstai i kaltinimo paalint nusikalstam
veik padarym arba, atvirkiai iteisinti dl tos kaltinimo dalies, kuri buvo nepagrsta. Be to, iais atvejais
nuteistajam i naujo paskiriama subendrinta bausm.
22. Apeliacins instancijos teismo nuosprendis ir nutartis turi bti suraoma tiksliai laikantis BPK reikalavim,
keliam j struktrai ir turiniui. Negalima statymo reikalaujam duomen perkelti i vienos nuosprendio ar
nutarties struktrins dalies kit (pvz., byloje dalyvavusi proceso dalyvi praymai turi bti idstomi ne
anginje, o apraomojoje nuosprendio ar nutarties dalyje po apeliacini skund esms idstymo). Kiekvienoje nuosprendio ar nutarties struktrinje dalyje turi bti isamiai ir tiksliai nurodomi tik btini duomenys.
23. anginje nuosprendio (nutarties) dalyje nurodomi duomenys tik apie tuos asmenis, dl kuri nuosprendis
apskstas, taip pat apie tuos, dl kuri nuosprendis panaikinamas ar keiiamas BPK 320 straipsnio 3 ir 5 dalyse
nustatyta tvarka. Apie kitus asmenis tik paymima, kad dl j nuosprendis neapskstas. Nuosprendio (nutarties) anginje dalyje nereikia nurodyti anketini duomen, ankstesni teistum.
24. Apraomojoje nuosprendio (nutarties) dalyje nurodomos tik tos apskstu nuosprendiu nustatytos bylos
aplinkybs, kurios susijusios su apeliaciniu skundu. Jeigu teismas pagal BPK 320 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatyt tvark priima sprendimus, virydamas apelianto skundo ribas, ar sprendimus dl asmen, dl kuri nuosprendis neapskstas, idstoma ir su tais sprendimais susijusi nuosprendio dalis. Kit teismo nustatyt veik idstyti nereikia. Be to, nuosprendyje (nutartyje) nebtina paodiui pakartoti apsksto teismo nuosprendio nustatomosios dalies. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybs turi bti idstomos glaustai, ta-

iau pakankamai isamiai, t. y. idstomos tiek, kad j pakakt juridiniam veikos vertinimui. Nurodant apeliacinio skundo esm, nuosprendio ar nutarties apraomojoje dalyje nurodomi apelianto praymai, glaustai idstomi nuosprendio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai.
25. Apeliacins instancijos teismas nuosprendio (nutarties) apraomojoje dalyje privalo idstyti motyvuotas
ivadas dl apeliacinio skundo esms. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detal atsakym kiekvien
argument. ios pareigos apimtis gali keistis atsivelgiant priimamo sprendimo r ir kiekvieno atvejo aplinkybes. Taiau, nesant motyvuot ivad bent dl dalies apeliacinio skundo praym ar esmini argument, laikoma, kad skundas liko neinagrintas, taip paeidiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Tai esminis
BPK reikalavim paeidimas, nes dl jo apeliacins instancijos teismo priimtus nuosprend ar nutart negalima
laikyti teistais (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
26. Pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprend dl netinkamai pritaikyto baudiamojo statymo ar
neteisingai paskirtos bausms, t. y. BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais, apeliacins instancijos teismas apraomojoje nuosprendio dalyje idsto tik kvalifikavimo ir (ar) bausms skyrimo motyvus.
Taiau tais atvejais, kai veika netinkamai buvo kvalifikuota todl, kad teismo ivados neatitiko bylos aplinkybi, be to, apeliacins instancijos teismo nuosprendio apraomojoje dalyje btina idstyti io teismo nustatytas aplinkybes ir nurodyti, kodl bei kuo remdamasis apeliacins instancijos teismas padar kitokias ivadas.
27. Kai pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas BPK 329 straipsnyje numatytais pagrindais ir
priimamas naujas nuosprendis, apeliacins instancijos teismas naujo nuosprendio apraomosios dalies suraymui taiko pirmosios instancijos teismo nuosprendio suraymo taisykles (BPK 331 straipsnio 1 dalis). Priimdamas nauj apkaltinamj nuosprend apeliacins instancijos teismas turi veik, u kurias kaltinamasis nuteisiamas, padarymo aplinkybes idstyti tiksliai ir isamiai, o priimdamas nauj iteisinamj nuosprend turi aikiai
nurodyti, dl kuri kaltinim kaltinamasis yra iteisinamas. Naujas nuosprendis turi bti suraytas taip, kad nekilt joki abejoni, u koki veik padarym buvs iteisintasis yra nuteisiamas arba dl kuri kaltinim buvs nuteistasis yra iteisinamas. Be to, naujojo nuosprendio apraomojoje dalyje nurodomi motyvai, kuriais
vadovaudamasis apeliacins instancijos teismas atmeta ar kitaip vertina rodymus.
28. Rezoliucin nuosprendio ar nutarties dalis turi tiksliai atitikti BPK 326 straipsnyje nurodyt sprendim formuluotes. ioje dalyje nereikia kartoti anginje dalyje nurodyt duomen, apraomojoje dalyje suformuluoto
skundiamo nuosprendio (nutarties) pakeitimo ar panaikinimo pagrindo, nereikia nuorod apie nuosprendio
(nutarties) siteisjimo tvark ir kit statymo nereikalaujam duomen.
Keiiant nuosprend BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu, t. y. kai keiiamas nuteistojo nusikalstam veiksm
kvalifikavimas, nereikia nuteistojo antr kart pripainti kaltu. iais atvejais pakanka nurodyti, kad nuteistojo
nusikalstama veika kvalifikuojama pagal kit statym ir paskiriama nauja bausm.Rezoliucinje nuosprendio
(nutarties) dalyje nurodomi rezoliucins pirmosios instancijos teismo nuosprendio dalies pakeitimai ir svarbs
apraomosios dalies pakeitimai. Visais atvejais nuosprendio (nutarties) rezoliucin dalis turi bti formuluojama taip, kad nekilt joki neaikum vykdant j ir nepakeist pirmosios instancijos teismo nuosprendio dal.
29. Kai byloje paduota keletas apeliacini skund, kiekvien i j reikia aptarti nuosprendio ar nutarties apraomojoje dalyje, o rezoliucinje i procesini dokument dalyje taip pat reikia nurodyti priimt sprendim dl
kiekvieno i j. Jeigu nuosprendis (nutartis) yra keiiamas visus apeliacinius skundus tenkinant visikai ar i dalies, pakanka priimti vien sprendim nuosprend (nutart) pakeisti (nurodant pakeitimo esm). Rezoliucinje
dalyje nereikia nurodyti, kad apeliaciniai skundai tenkinami, kuri apeliant skundai tenkinami visikai, o kuri
i dalies. Taiau jeigu keiiant nuosprend (nutart) kurio nors apelianto praymai netenkinami net i dalies,
nutarties (ar nuosprendio) rezoliucinje dalyje btina nurodyti, kad jo apeliacinis skundas atmetamas. Prieingu atveju bus laikoma, kad sprendimas dl jo nepriimtas (BPK 332 straipsnio 4 dalis).
II. Patvirtinti teism praktikos taikant Baudiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojanias byl proces
apeliacins instancijos teisme, apvalg ir j paskelbti Lietuvos Aukiausiojo Teismo biuletenyje.

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjio 11 d. sakymu Nr. I-110
(Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. birelio 30 d. sakymo Nr. I-133 redakcija)
REKOMENDACIJOS
DL IKITEISMINIO TYRIMO PRADIOS IR JOS REGISTRAVIMO TVARKOS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
3. Pagrindins Rekomendacij svokos:
3.1. Informacija apie galim nusikalstam veik ikiteisminio tyrimo staigoje arba prokuratroje gauta
informacija apie rengiam, darom ar padaryt nusikalstam veik, kuri nra pakankamai informatyvi, kad bt
galima nedelsiant priimti procesin sprendim pradti ikiteismin tyrim, arba kai tokia informacija yra
pakankamai informatyvi, taiau ji pateikta anonimikai, joje nra duomen, leidiani identifikuoti i
informacij suteikus asmen.
3.2. Ikiteisminio tyrimo staiga ikiteisminio tyrimo subjektai, ivardyti Lietuvos
Respublikos baudiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 165 straipsnyje, ir specializuoti
teritoriniai i subjekt padaliniai, atliekantys ikiteismin tyrim.
3.3. vykio liudytojas asmuo, turintis informacijos apie vykio aplinkybes.
prokurorai padalinio vadovo pavedimu, taip pat ikiteisminio tyrimo pareignai, kuriems
ikiteisminio tyrimo staigos ar jos padalinio vadovo sakymu suteikti tokie galiojimai.
5. Sprendimo pradti ikiteismin tyrim formos:
5.1. rezoliucija;
5.2. tarnybinis praneimas;
5.3. prokuroro reikalavimas;
5.4. nutarimas.2
6. Ikiteisminis tyrimas pradedamas uraant rezoliucij ant dokumento, kai dokumente yra aikiai nurodyti
galimai padarytos nusikalstamos veikos poymiai. Rezoliucijos pradti ikiteismin tyrim tekstas uraomas ant
dokumento esamojo laiko pirmuoju asmeniu. Rezoliucijoje turi bti nurodytas veikos kvalifikavimas pagal
konkret Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso (toliau BK) straipsn (straipsnius), jo dal (dalis) ir (ar)
punkt (punktus), rezoliucij uraiusio asmens pareigos, vardas ir pavard, rezoliucijos uraymo data ir
paraas. Rezoliucija pradti ikiteismin tyrim gali bti uraoma ant i dokument:
6.1. skundo, pareikimo ar praneimo apie nusikalstam veik;
6.2. kito prokuroro ar ikiteisminio tyrimo staigos pareigno tarnybinio praneimo, jeigu pagal j nebuvo
pradtas ikiteisminis tyrimas. pareignas, vykdydamas teiss akt jam nustatytas funkcijas, pats nustato galimai
padarytos nusikalstamos veikos poymius.

Tarnybiniame praneime nurodomos galimai padarytos nusikalstamos veikos faktins aplinkybs ir

ireikiamas procesinis sprendimas pradti ikiteismin tyrim. Sprendimo pradti ikiteismin tyrim tekstas
raomas esamojo laiko pirmuoju asmeniu. Sprendime nurodomas tiriamos nusikalstamos veikos kvalifikavimas
pagal konkret BKspecialiosios dalies straipsn, jo dal ir (ar) punkt.
8. Ikiteisminis tyrimas pradedamas prokuroro reikalavimu, kai prokuroras priima sprendim pradti ikiteismin
tyrim dl BPK 167 straipsnio 1 dalyje ir 407 straipsnyje nurodyt nusikalstam veik BPK 167 straipsnio 2
dalyje ir 409 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais. Prokuroro reikalavimas ireikiamas atskiru raytiniu
dokumentu arba nutarimu, kuriame privalo bti nurodyti motyvai, pagrindiantys, kad veika turi visuomenin
reikm ar kad ja padaryta ala asmeniui, kuris dl svarbi prieasi negali ginti teist savo interes.
9. BPK 167 straipsnio 3 dalyje ir 409 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais (kai nra inomas
nusikalstamos veikos padarymu tariamas asmuo, taip pat kai BK 145, 148 straipsniuose, 149 straipsnio 1
dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 1 dalyje, 152 ir 165 straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos
turi smurto artimoje aplinkoje poymi) prokuroro reikalavimas neraomas, ikiteisminis tyrimas pradedamas ir
atliekamas bendra tvarka.
10. Ikiteisminis tyrimas pradedamas suraant prokuroro nutarim, kai:
10.1. panaikinamas neteistas ar nepagrstas prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigno nutarimas atsisakyti
pradti ikiteismin tyrim ir priimamas sprendimas pradti ikiteismin tyrim, iskyrus Rekomendacij 11
punkte numatyt atvej;
10.2. priimamas sprendimas pradti ikiteismin tyrim dl pagal realij ar idealij sutapt padaryt
nusikalstam veik arba dl dviej ar daugiau asmen padaryt skirting nusikalstam
veik, kai dl vien veik sprendimas pradti ikiteismin tyrim gali bti ireikiamas rezoliucija ir (ar)
tarnybiniu praneimu, o dl kit veik prokuroro reikalavimu. 166, 167, 168, 407, 409 straipsni ir
Rekomendacij nuostatomis neatsivelgiant tai, kad prokuratroje gautame skunde, pareikime ar praneime
apie nusikalstam veik pareikjas nesuformulavo reikalavimo pradti ikiteismin tyrim.
34. Skundai, pareikimai ar praneimai, surayti ne valstybine kalba, iveriami valstybin kalb. Jei skund,
pareikim ar praneim nagrinjaniam prokurorui dokumento turinys yra suprantamas, vertimas atliekamas
tais atvejais, kai tyrimo mediaga pateikiama proceso dalyviui, nesuprantaniam neiversto dokumento, arba
teismui. Atsakymas pareikjui skund, pareikim ar praneim pateikiamas valstybine kalba.
35. Jei nra pagrindo pareikjo skunde, pareikime ar praneime apie nusikalstam veik nurodytus faktus
vertinti kaip akivaizdiai neteisingus ir nra aiki BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodyt aplinkybi, prokuroras
nedelsdamas, bet ne ilgiau kaip per 10 dien nuo skundo, pareikimo ar praneimo apie nusikalstam veik
gavimo prokuratroje priima sprendim pradti ikiteismin tyrim.
36. Jei skunde, pareikime ar praneime nenurodyta pakankamai duomen apie faktines veikos aplinkybes,
kuriais remiantis bt galima priimti sprendim pradti ikiteismin tyrim, vadovaudamasis BPK 168 straipsnio
1 dalimi prokuroras gali atlikti patikslinim.
37. Patikslinimo metu gali bti atliekami tik BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodyti proceso veiksmai, nesusij su
procesinmis prievartos priemonmis:
37.1 . vykio vietos apira;
37.2 . vykio liudytoj apklausos;
37.3 . duomen ar dokument reikalavimas i valstybs ar savivaldybs moni, staig, organizacij,
pareikjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareikimas ar praneimas;

37.4 . pareikjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareikimas ar praneimas, apklausos.
38. Atliekant patikslinim vadovaujamasi BPK 168 straipsnio 1 dalimi ir atliekam proceso veiksm
reglamentuojaniuose BPK straipsniuose numatyta proceso veiksmo atlikimo tvarka Patikslinimo metu
draudiama taikyti procesines prievartos priemones. vykio liudytojui negalima taikyti BPK 142 straipsnyje
numatyto atvesdinimo, BPK 163 straipsnyje numatyt baud, areto, taip pat apie toki priemoni taikym
spti kvieiant vykio liudytoj apklaus. Negali bti atliekamas objekt, nesani vykio vietoje, tyrimas,
asmens bsto ar tarnybini patalp, kurios nra vykio vieta, apira, BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatyto
liudytojo apklausa ir kiti proceso veiksmai, nenurodyti BPK 168 straipsnio 1 dalyje.
39. Patikslinimo atlikimas ir jo metu gauti duomenys turi bti fiksuojami taip:
39.1. vykio vietos apira fiksuojama vykio vietos apiros protokole;
39.2. vykio liudytojo, pareikjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareikimas ar praneimas,
apklausa fiksuojama liudytojo apklausos protokole;
39.3. reikalavimas pateikti daiktus ar dokumentus forminamas ratu, kuris siuniamas adresatui, o nuoraas
pridedamas prie skundo, pareikimo ar praneimo nagrinjimo mediagos (jei atsakymas gaunamas paprastu ar
elektroniniu patu arba per pasiuntini paslaugas teikiani mon, atskiro forminimo nereikia; jei pareignas
ar fizinis asmuo reikalaujam objekt pateikia be lydraio, suraomas daikt ar dokument pateikimo
protokolas).
40. Patikslinimas turi bti atliktas ir sprendimas dl ikiteisminio tyrimo pradjimo priimtas per kuo trumpesn
termin, bet ne ilgiau kaip per 10 dien. is terminas skaiiuojamas nuo skundo, pareikimo ar praneimo
gavimo prokuratroje dienos ir negali bti pratstas.
41. Jei auktesnysis prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisjas ar teismas panaikina priimt nutarim atsisakyti
pradti ikiteismin tyrim ir grina surinkt mediag patikslinti skund, pareikim ar praneim, BPK 168
straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 dien terminas atlikti proceso veiksmus ir priimti procesin sprendim
skaiiuojamas i naujo nuo mediagos gavimo papildomai vertinti prokuratroje ar ikiteisminio tyrimo staigoje
dienos.
45. Kai ikiteisminio tyrimo metu nustatoma kitos nusikalstamos veikos, dl kurios nebuvo pradtas ikiteisminis
tyrimas, poymi, priimamas sprendimas pradti ikiteismin tyrim. Tyrimas pradedamas uraant rezoliucij
ant gauto papildomo skundo, pareikimo ar praneimo apie kit nusikalstam veik, ikiteisminio tyrimo
pareigno tarnybinio praneimo, jei pagal j nebuvo pradtas tyrimas, suraant tarnybin praneim arba
prokuroro nutarim ar reikalavim. Jei paaikjusi nusikalstama veika bus tiriama anksiau pradtame
ikiteisminiame tyrime, i aplinkyb nurodoma rezoliucijoje, tarnybiniame praneime arba prokuroro nutarime
ar reikalavime. Pradjs naujai paaikjusios nusikalstamos veikos ikiteismin tyrim, prokuroras upildo
nusikalstamos veikos statistin kortel.
46. Prokurorui inagrinjus prokuratroje gaut skund, pareikim ar praneim apie nusikalstam veik ir
padarius ivad, kad net ir nepradjus ikiteisminio tyrimo nurodytus faktusapie padaryt nusikalstam veik
reikia vertinti kaip akivaizdiai neteisingus arba yra aikios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybs,
nedelsiant, bet ne ilgiau kaip per 10 dien nuo skundo, pareikimo ar praneimo apie nusikalstam veik
gavimo prokuratroje priimamas nutarimas atsisakyti pradti ikiteismin tyrim. Duomenys apie nusikalstam
veik vertinami kaip akivaizdiai neteisingi, jei pareikjo skunde, pareikime ar praneime nurodyt fakt
patikimumui nustatyti nereikia atlikti ikiteisminio tyrimo dl j akivaizdaus netikrumo. Tokiu atveju
sprendimas atsisakyti pradti ikiteismin tyrim priimamas BPK 168 straipsnyje nustatyta tvarka.
IKITEISMINIO TYRIMO PRADJIMAS, IKITEISMINIO TYRIMO PRADIOS

REGISTRAVIMAS IKITEISMINIO TYRIMO STAIGOJE

56. Ikiteisminio tyrimo staigos vadovas darb organizuoja taip, kad staigoje darbo valandomis, o policijoje
vis par dirbt asmuo (toliau darbuotojas), galintis priimti skundus, pareikimus ar praneimus apie
nusikalstam veik ir informacij apie galim nusikalstam veik, pavesti ikiteisminio tyrimo pareignui atlikti
neatidliotin informacijos patikrinim, priimti
sprendim pradti ikiteismin tyrim.
57. Darbuotojas, gavs informacijos apie galim nusikalstam veik, j registruoja ikiteisminio tyrimo staigoje
nustatyta tvarka ir organizuoja neatidliotin tokios informacijos patikrinim. Elektronini ryi priemonmis
gauta informacija apie galim nusikalstam veik archyvuojama staigos vidaus teiss aktuose nustatyta tvarka.
58. Informacij apie galim nusikalstam veik tikrinantis ikiteisminio tyrimo staigos pareignas veikia
ikiteisminio tyrimo staigos veikl reglamentuojani teiss akt nustatyta tvarka.
59. Informacij apie galim nusikalstam veik tikrinantis ikiteisminio tyrimo staigos pareignas privalo kuo
greiiau nuvykti nurodyt viet ar pas informacij suteikus asmen arba kitais bdais sitikinti, ar tokia
informacija yra tikr.
61. Informacij apie galim nusikalstam veik tikrinantis ikiteisminio tyrimo pareignas, nustats
nusikalstamos veikos poymi, gali suraydamas tarnybin praneim pats pradti ikiteismin tyrim ir atlikti
tyrimo veiksmus arba turi nedelsdamas kreiptis atsaking darbuotoj, turint teis pradti ikiteismin tyrim.
62. Jei prie pradedant ikiteismin tyrim pirminiai veiksmai atlikti vadovaujantis ATPK ar ikiteisminio tyrimo
staigos veikl reglamentuojani teiss akt nustatyta tvarka, gauti duomenys fiksuojami ir pridedami prie
pradto ikiteisminio tyrimo mediagos.
63. Dl pradto ikiteisminio tyrimo ir atlikt proceso veiksm ikiteisminio tyrimo pareignas, grs
ikiteisminio tyrimo staig, atsakingam asmeniui pateikia tarnybin praneim, kuris registruojamas staigoje
nustatyta tvarka. Pradtas ikiteisminis tyrimas uregistruojamas ikiteisminio tyrimo staigoje nustatyta tvarka.
81. Jei skunde, pareikime ar praneime nenurodyta pakankamai duomen apie faktines veikos aplinkybes,
kuriais remiantis bt galima priimti sprendim pradti ikiteismin tyrim, vadovaudamasis BPK 168 straipsnio
1 dalimi ikiteisminio tyrimo pareignas gali atlikti patikslinim.
82. Patikslinimo metu gali bti atliekami tik BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodyti proceso veiksmai, nesusij su
procesinmis prievartos priemonmis:
82.1. vykio vietos apira;
82.2. vykio liudytoj apklausos;
82.3. duomen ar dokument reikalavimas i valstybs ar savivaldybs moni, staig, organizacij, pareikjo
ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareikimas ar praneimas;
82.4. pareikjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareikimas ar praneimas, apklausos.
83. Jei atvykusio pareikjo pateiktame raytiniame skunde, pareikime ar praneime apie
nusikalstam veik faktins veikos aplinkybs nurodytos nepakankamai aikiai, ikiteisminio tyrimo pareignas
pasilo pareikjui ikart patikslinti nurodytas faktines aplinkybes ir atlieka liudytojo apklaus.
84. Atliekant patikslinim, vadovaujamasi BPK 168 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir atliekam proceso
veiksm reglamentuojaniuose BPK straipsniuose nurodyta proceso veiksmo atlikimo tvarka. Patikslinimo

metu draudiama taikyti procesines prievartos priemones. vykio liudytojui negalima taikyti BPK 142
straipsnyje numatyto atvesdinimo, BPK 163 straipsnyje numatyt baud, areto, taip pat apie toki priemoni
taikym spti kvieiant vykio liudytoj apklaus. Negali bti atliekamas objekt, nesani vykio vietoje,
tyrimas, asmens bsto ar tarnybini patalp, kurios nra vykio vieta, apira, BPK 82 straipsnio 3 dalyje
numatyto liudytojo apklausa ir kiti proceso veiksmai, nenurodyti BPK 168 straipsnio 1 dalyje.
85. vykio vietoje turi bti nustatinjami asmenys, galintys pateikti reikming nusikalstamai veikai tirti
informacij. Jei pokalbi su tokiais asmenimis metu nustatoma, kad j parodymai nereikmingi, suraomas
tarnybinis praneimas, nurodant asmen, su kuriais kalbta, vardus ir pavardes, gimimo datas, gyvenamj
viet adresus, kontaktinius duomenis ir prieastis, dl kuri apklausa netikslinga. Turi bti siekiama, kad vykio
vietoje per kuo trumpesn laik nuo praneimo apie nusikalstam veik gavimo bt atlikti visi reikalingi
neatidliotini veiksmai.
94. Jei proceso veiksmus atliekant ikiteismin tyrim turi atlikti keli tos paios staigos ikiteisminio tyrimo
pareignai, tokius veiksmus jie gali atlikti odiniu arba raytiniu ikiteisminio tyrimo staigos vadovo arba
staigos padalinio vadovo pavedimu.
95. Kai ikiteisminio tyrimo metu nustatoma kitos nusikalstamos veikos, dl kurios nebuvo pradtas ikiteisminis
tyrimas, poymi, priimamas sprendimas pradti ikiteismin tyrim. Toks tyrimas pradedamas uraant
rezoliucij ant gauto papildomo skundo, pareikimo ar praneimo apie kit nusikalstam veik, kito ikiteisminio
tyrimo pareigno tarnybinio praneimo, jei pagal j nebuvo pradtas tyrimas, arba suraant tarnybin praneim.
Jei paaikjusi nusikalstama veika bus tiriama anksiau pradtame ikiteisminiame tyrime, i aplinkyb
nurodoma rezoliucijoje arba tarnybiniame praneime. Pradjs naujai paaikjusios nusikalstamos veikos
ikiteismin tyrim ikiteisminio tyrimo pareignas upildo nusikalstamos veikos statistin kortel ir apie priimt
sprendim informuoja ikiteismin tyrim organizuojant prokuror.
96. Inagrinjus ikiteisminio tyrimo staigoje gaut skund, pareikim ar praneim ir padarius ivad, kad net
ir nepradjus ikiteisminio tyrimo nurodytus faktus apie padaryt nusikalstam veik reikia vertinti kaip
akivaizdiai neteisingus arba yra aikios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybs, nedelsiant, bet ne
ilgiau kaip per 10 dien nuo skundo, pareikimo ar praneimo apie nusikalstam veik gavimo ikiteisminio
tyrimo staigoje priimamas nutarimas atsisakyti pradti ikiteismin tyrim. Nutarime turi bti iaikinta jo
apskundimo tvarka ir terminai.
97. Nutarimo atsisakyti pradti ikiteismin tyrim nuoraas ne vliau kaip kit darbo dien siuniamas
pareikjui jo nurodytu elektroninio pato adresu. Jei pareikjo ar jo atstovo elektroninio pato adresas
neinomas, praneimas siuniamas patu. Prie skundo, pareikimo ar praneimo nagrinjimo mediagos turi
bti pridtas lydraio nuoraas. Jei nutarimas siuniamas elektroniniu patu, pridedama elektroninio laiko,
patvirtinanio nutarimo isiuntim, patvirtinta
kopija.
98. Vadovaudamasis BPK 168 straipsnio 3 dalimi ikiteisminio tyrimo pareignas nutarimo atsisakyti pradti
ikiteismin tyrim nuora per 24 valandas privalo isisti prokurorui. Esant pagrindui prokuroras ireikalauja
vis mediag, j patikrina ir ikiteisminio tyrimo pareigno nutarim panaikina.
DL NEPILNAMEI APKLAUSOS
6. Nepilnamei apklausos negalima atlikti nakties metu nuo 22 val. iki 6 val., iskyrus neatidliotinus atvejus,
kai tik neatidliotinos apklausos metu galima suinoti duomenis, kurie btini sulaikyti tariamj, ukardyti
rengiam nusikalstam veik ar siekiant ivengti daiktini rodym sunaikinimo arba paslpimo. Nepilnameio
apklausa neturt vykti jo buvimo mokykloje laiku.

7. Apklausos trukm be pertraukos vaikams iki 7 met amiaus neturt viryti 15 minui, vaikams nuo 7 iki
10 met 20 minui, nepilnameiams nuo 10 iki 12 met 25 minui, o nuo 12 met 30 minui. Dl
apklaus ir pertrauk trukms kiekvienu konkreiu atveju turt bti sprendiama atsivelgiant apklausiamo
nepilnameio bsen.
8. Atsivelgiant galimus apklausos protokolavimo netikslumus, kurie proceso eigoje gali sukelti abejoni dl
liudytojo parodym, ikiteisminio tyrimo pareignas ar prokuroras privalo siekti, kad bt daromas
nepilnameio liudytojo ar nukentjusiojo apklausos vaizdo ir garso raas. Apklausos vaizdo ir garso raas
prireikus leidia specialistams pateikti tikslesnes ivadas dl apklausos patikimumo.
9. Atsivelgiant baudiamojo proceso alojant poveik nepilnameio liudytojo ar nukentjusiojo psichikai,
nepilnamei raidos ypatumus, kurie slygoja mstymo, kalbsenos pasikeitimus, galinius sukelti spd, kad
nepilnametis pakartotinje apklausoje keiia parodymus ar meluoja, btina siekti, kad nepilnameio apklausa
bt atliekama tik vien kart, o nusikalstamos veikos tyrimo procesas vykt kuo trumpesn laik.
II. PASIRENGIMAS NEPILNAMEIO LIUDYTOJO AR NUKENTJUSIOJO APKLAUSAI
10. Ikiteisminio tyrimo pareignas, gavs praneim apie nepilnameio nukentjusiojo atvilgiu padaryt
nusikalstam veik ir pradjs ios veikos ikiteismin tyrim ar nustats, kad atliekamo ikiteisminio tyrimo
metu btina apklausti kaip liudytoj nepilnamet, siekdamas, kad nepilnameio liudytojo ar nukentjusiojo
apklausa bt atlikta tik vien kart, kiekvienu atveju privalo vertinti, ar toki apklaus reikia atlikti nedelsiant
ir ar j turt atlikti ikiteisminio tyrimo teisjas.
Ikiteisminio tyrimo pareignas, atsivelgdamas nusikalstamos veikos pobd, nepilnameio brand ir kitas
aplinkybes, nusprends, kad apklaus turt atlikti ikiteisminio tyrimo teisjas, apie tai
informuoja atitinkam prokuror, kuris, atsivelgdamas bylos aplinkybes, sprendia dl tokios apklausos
reikalingumo, neatidliotinumo ir tinkamiausio jos vykdytojo.
11. Prokuroras, siekdamas, kad ikiteisminio tyrimo metu nepilnameio liudytojo ar nukentjusiojo apklausa
bt atlikta tik vien kart, gavs ikiteisminio tyrimo pareigno oficial praneim apie nepilnameio atvilgiu
padaryt nusikalstam veik arba gavs ikiteisminio tyrimo pareigno informacij apie reikalingum apklausti
nepilnamet pas ikiteisminio tyrimo teisj, susipasta su esama ikiteisminio tyrimo mediaga, vertina tyrimo
veiksm eilikum, nepilnameio apklausos neatidliotinum (jei nepilnameio nukentjusiojo apklausa dar
neatlikta) ir vadovaudamasis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis sprendia dl btinumo kreiptis
ikiteisminio tyrimo teisj dl apklausos.
15. Prokuroras privalo kreiptis ikiteisminio tyrimo teisj dl nepilnameio apklausos, jei
mano, kad:
15.1. nepilnametis bus apgintas nuo baudiamojo proceso traumuojanio poveikio jo asmenybei (taip pat kitais
atvejais saugant vaiko interesus (BPK 186 str. 1 d.);
15.2. nepilnameio nebus manoma apklausti bylos nagrinjimo teisme metu;
15.3. nepilnametis bylos nagrinjimo teisme metu gali pakeisti parodymus arba pasinaudoti teise
atsisakyti duoti parodymus;
15.4. nepilnametis ikiteisminio tyrimo teisjui duos isamesnius parodymus (BPK 184 str. 1 d.).
16. Prokuroras, gavs nepilnameio atstovo arba gynjo praym dl nepilnameio liudytojo ar nukentjusiojo
apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisj, kreipiasi teism arba, nesutikdamas su nepilnameio liudytojo ar

nukentjusiojo atstovo ar gynjo praymu, kad nepilnamet apklaust ikiteisminio tyrimo teisjas,
vadovaudamasis BPK 178 straipsniu surao nutarim atmesti tok praym.
17. Prokuroras ikiteisminio tyrimo teisj dl nepilnameio liudytojo ar nukentjusiojo apklausos gali kreiptis
ratu arba odiu, atsivelgdamas jo veiklos teritorijoje susiklosiusi praktik arba nustatyt tvark.
18. Kai apklausa nra neatidliotina, ikiteisminio tyrimo teisj su praymu dl nepilnameio liudytojo ar
nukentjusiojo apklausos rekomenduojama kreiptis ratu, kad ikiteisminio tyrimo teisjas paskirt apklausos
laik ir galt tinkamai jai pasiruoti.
19. Prokurorui nusprendus, kad nepilnameio apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisj turi vykti neatidliotinai,
rekomendacijose aptart pasiruoim apklausai tikslinga atlikti kartu su ikiteisminio tyrimo pareignu,
ikiteisminio tyrimo teisju, valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos atstovu arba psichologu ir taip isprsti
ikiteisminio tyrimo teisjo atliekamos nepilnameio apklausos organizacinius klausimus.
20. BPK 186 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei tariamasis gali daryti poveik, teisjas nutartimi neleidia
tariamajam ir jo gynjui dalyvauti nepilnameio liudytojo ar nukentjusiojo apklausoje, o to paties straipsnio 4
dalyje numatyta, kad nepilnameio apsaugos interesais teisjo
nutartimi tiek tariamajam, tiek kitiems proceso dalyviams gali bti neleista dalyvauti patalpoje, kurioje
atliekama apklausa.
22. Nepilnameio atstovui pareikus nor dalyvauti apklausoje, btina vertinti, ar io atstovo tiesioginis
dalyvavimas (dl nusikalstamos veikos pasekms patirto emocinio oko, dl ypatingo jautrumo ar kit
savybi arba aplinkybi) nesutrukdys pasiekti apklausos tiksl. Jeigu prokuroras mano, kad atstovo
dalyvavimas apklausai, o tuo paiu ir apklausiamajam, galt pakenkti, privalo arba paaikinti tai atstovui, kad
is pats atsisakyt dalyvauti apklausoje, arba siekti, kad ikiteisminio tyrimo teisjas taikyt BPK 186 straipsnio
4 dal, t. y. nutartimi neleist atstovui dalyvauti apklausos patalpoje, bet leist stebti darom garso ir vaizdo
ra.

Baudiamojo proceso kodekso norm, reglamentuojani rodinjim,

taikymo teism praktikoje apvalga
vadins pastabos
rodinjimas yra viena svarbiausi baudiamojo proceso sudtini dali ir viena pagrindini baudiamojo proceso
subjekt veiklos krypi. i veikla viena ar kita forma vykdoma visose baudiamojo proceso stadijose. Atitinkamai ir
Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) normos, reglamentuojanios rodinjim, sudaro
svarbiausi ir pagrindin baudiamojo proceso teiss dal. Tinkamas i norm taikymas utikrina teisingumo vykdym ir
baudiamojo proceso paskirt ginant mogaus ir pilieio teises bei laisves, visuomens ir valstybs interesus greitai,
isamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti statym, kad nusikalstam veik padars asmuo bt
teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebt nuteistas.
rodinjimo svoka ir subjektai
Apibendrintuose teism nuosprendiuose ir nutartyse nepateikiama ir negali bti pateikta rodinjimo svoka, nes tai yra
teorin konstrukcija, tarnaujanti paintiniams tikslams. Teism sprendimuose taip pat tik labai epizodikai ir tik
sprendiant atskir BPK norm, reglamentuojani rodinjim, taikymo problemas analizuojamas atskir rodinjimo
subjekt vaidmuo iame procese. Taiau tam, kad teism praktikos taikant BPK normas, reglamentuojanias rodinjim,
apibendrinimas bt kryptingas, btina aptarti i galiojanio BPK iplaukiani rodinjimo svokos bei rodinjimo
subjekt vaidmen iame procese.
Ianalizavus BPK normas, reglamentuojanias proceso subjekt elges baudiamajame procese, nesigilinant
teorines diskusijas iuo klausimu bei nepretenduojant sukurti galutin ir nekeiiam apibrim, galima pasilyti toki
rodinjimo baudiamajame procese samprat tai statymo reglamentuota ikiteisminio tyrimo staig ir j pareign,
prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisjo, teismo ir proceso dalyvi (tariamojo, kaltinamojo, gynjo, nukentjusiojo,
civilinio iekovo, civilinio atsakovo, taip pat tariamojo, kaltinamojo, nukentjusiojo, civilinio iekovo, civilinio atsakovo
atstovo) veikla, kuria renkami, pateikiami, tikrinami ir vertinami duomenys, reikmingi tiriamo vykio aplinkybi,
nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, kit aplinkybi, turini reikms bylai isprsti teisingai,
nustatymui.Paymtina, kad i samprata pritaikyta prastinei procesinei formai ir neapima baudiamojo proceso ypatum
tiriant ir nagrinjant atskir kategorij bylas. Atskir kategorij bylose svarb vaidmen rodinjimo procese vaidina ir
kiti subjektai, pavyzdiui, trauktino baudiamojon atsakomybn juridinio asmens atstovas, asmuo, kuriam gali bti
taikomos priveriamosios medicinos priemons, jo atstovas, privatus kaltintojas ir pan.
statyme numatytas skirtingas baudiamojo proceso subjekt vaidmuo rodinjimo procese: ikiteisminio tyrimo
pareignai ir prokuroras privalo rinkti, tikrinti ir vertinti reikmingus bylai duomenis; teismas privalo juos tikrinti,
prireikus rinkti papildomus duomenis, sprsti, ar tai yra rodymai, ir vertinti; gynjas privalo panaudoti visas
statymuose nurodytas gynybos priemones ir bdus, kad bt nustatytos aplinkybs, teisinanios ginamj ar
lengvinanios jo atsakomyb (BPK 48 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir neprivalo rodinti kit aplinkybi, turini
reikms bylai isprsti teisingai; kiti rodinjimo procese dalyvaujantys subjektai turi teis, bet ne pareig dalyvauti
iame procese.
Lietuvos Aukiausiasis Teismas savo nutartyse akcentuoja aktyv teismo vaidmen rodinjimo procese:
BPK 7 straipsnyje deklaruojamas rungimosi principas, tai reikia, kad byla teisme turi bti sprendiama gino
keliu. Taiau Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodeksas pareigoja teism neapsiriboti vien tik proceso dalyvi
pateikiamais duomenimis, bet ir paiam siekti nustatyti byloje ties. Tai matyti i BPK 270 straipsnio 3 dalies nuostatos,
kur teigiama, kad teismas turi teis savo iniciatyva nutarti ikviesti naujus liudytojus, ekspertus, specialistus, taip pat
ireikalauti kitus rodymus. Pagal BPK 287 straipsnio 1 dal teismui leidiama prireikus atlikti bet kokius proceso
veiksmus, kuriais ikiteisminio tyrimo metu renkami duomenys, turintys reikms nusikalstamai veikai tirti bei nagrinti
(Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. kovo 22 d. nutartis Nr. 2K252/2005).
rodym svoka (BPK 20 straipsnis)
Teism sprendimuose gana danai minimas BPK 20 straipsnis ir pakartojamos iame straipsnyje tvirtintos normos,
taiau rodym svokos teismai neformuluoja. BPK 20 straipsnyje numatyti rodym poymiai paprastai atskleidiami
analizuojant konkreias BPK normas, reglamentuojanias duomen rinkim, pateikim, tikrinim, pripainim rodymais
ir rodym vertinim. vertinus BPK 20 straipsnyje tvirtintas normas bei ianalizuotose teism nutartyse esanius BPK

norm aikinimus, galima teigti, kad rodymai baudiamajame procese yra statym nustatyta tvarka gauti, BPK
numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posdyje inagrinti ir teismo pripainti duomenys, kuriais
vadovaudamasis teismas daro ivadas dl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, i veik padariusio asmens
kaltumo ar nekaltumo ir kit aplinkybi, turini reikms bylai isprsti teisingai.
rodymais pripastami duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus. io straipsnio
1 dalyje tvirtinta, kad rodymais baudiamajame procese yra statym nustatyta tvarka gauti duomenys. Pagrindinis
statymas, nustatantis duomen, galini bti rodymais, gavimo tvark, be abejo, yra Baudiamojo proceso kodeksas.
Absoliuti dauguma rodym, kuriais buvo grindiami ianalizuoti teism sprendimai, buvo gauti BPK nustatyta tvarka.
Taiau BPK ne vienintelis statymas, kurio nustatyta tvarka gaunami rodymai. Gana danai rodymais pripastami
duomenys, gauti remiantis Operatyvins veiklos statymo reikalavimais. Kai kuriais atvejais rodymai, kuriais
grindiamas nuosprendis, buvo gauti kit statym (Policijos veiklos, Finansini nusikaltim tyrim tarnybos ir kt.)
nustatyta tvarka. BPK neivardija statym, kuriais remiantis gauti duomenys gali bti pripastami rodymais. Pagal
apibendrintus teism nuosprendius ir nutartis galima padaryti ivad, kad, be BPK ir Operatyvins veiklos statymo,
tokie yra teissaugos institucij organizacij ir veikl reglamentuojantys statymai: Policijos veiklos, Valstybs saugumo
departamento, Specialij tyrim tarnybos, Prokuratros, Advokatros ir kt. Tiek Operatyvins veiklos, tiek kit statym
nustatyta tvarka duomenys paprastai gaunami prie pradedant ikiteismin tyrim. Pradjus ikiteismin tyrim, duomenys
apie nusikalstam veik, j padarius asmen ir kitas aplinkybes, turinias reikms bylai isprsti teisingai, renkami tik
BPK nustatyta tvarka, o kit statym nustatyta tvarka gali bti tik iekoma duomen altini, kuriuos nustaius,
atliekami proceso veiksmai.
Kai kuriais atvejais statymuose bna nustatyti tam tikri apribojimai rinkti duomenis arba informacij, todl
vertinant surinktus duomenis btina patikrinti, ar i apribojim buvo laikomasi.
Abiej instancij teismai, motyvuodami tuo, kad telefonini pokalbi tarp V. K. ir J. K. raai gauti paeidiant
Advokatros statyme nustatyt advokato ir kliento susiinojimo informacijos imunitet, juose esani duomen nelaik
rodymais. Kasaciniame skunde prokuroras teigia, kad pagal advokato ir kliento susiinojimo imunitet J. K.
inkriminuot veik padarymo metu reglamentavusius teiss aktus is imunitetas nra absoliutus ir gali bti taikomas tik
tuo atveju, kai advokatas vykdo savo profesines pareigas. ie kasacinio skundo argumentai yra pagrsti.
Apeliacins instancijos teismo nuosprendyje teisingai konstatuota, kad nors BPK norma, tiesiogiai draudianti
klausytis gynjo telefonini pokalbi su tariamuoju ar kaltinamuoju, kontroliuoti kit telekomunikacij tinklais tarp j
perduodam informacij ar daryti jos raus, sigaliojo vliau, nei buvo padaryti V. K. ir J. K. telefonini pokalbi raai
(beje, nuosprendyje neteisingai nurodytas aptariamos BPK normos sigaliojimo laikas), taiau i ra darymo metu
tarp Advokatros statymo 40 straipsnyje (1998 m. birelio 25 d. statymo Nr. VIII-811 redakcija) tvirtint advokato
garantij buvo draudimas tikrinti advokato korespondencij ir kitokias duomen laikmenas, o tai apima ir
telekomunikacij tinklais perduodam informacij. Ivad, kad V. K. ir V. K. bendravimas yra advokato ir kliento
santykiai, teismai padar vertin 2002 m. balandio 26 d. sutart tarp V. K. ir J. K. dl teisins pagalbos bei telefonini
pokalbi tarp j ra turin. Telefonini pokalbi raai i tikrj patvirtina, kad J. K. veik V. K. pavedimu: rinko
informacij apie 2002 m. liepos 5 d. sulaikyto 2 448 800 Lt verts cigarei Sovereign Classic krovinio kontrabandos
tyrimo eig ir perduodavo j V. K., teik konsultacijas, patarimus. Taiau 2002 m. balandio 26 d. sutartis tarp V. K. ir
J. K. dl teisins pagalbos be pagrindo pripainta sutartimi dl V. K. gynybos kontrabandos byloje.
Advokatros statymo 42 straipsnio 3 dalyje (1998 m. birelio 25 d. statymo Nr. VIII-811 redakcija) buvo
nustatyta, kad klientas su advokatu susitaria pasiraydami sutart. 2002 m. balandio 26 d. sutartyje tarp V. K. ir J. K. dl
teisins pagalbos numatyta, kad J. K. sipareigoja teikti konsultacijas bei advokato pagalb pagal atskirus susitarimus
bei pavedimus. i sutartis vertintina kaip preliminarus susitarimas, kad, prireikus advokato pagalbos, V. K. kreipsis, o
J. K. j suteiks, taiau jokiu bdu ne sutartis dl gynybos mintoje kontrabandos byloje, nes sutarties sudarymo momentu
nusikaltimas dar nebuvo padarytas. statymai utikrina absoliut draudim kontroliuoti profesines pareigas atliekanio
advokato ir jo kliento susiinojim, o ne advokato ir kit asmen susiinojim. Teisin pagalba visada teikiama konkreiu
klausimu, reikalaujaniu teisini ini, todl btina advokato ir kliento sutarties dl teisins pagalbos slyga yra
konkrets klausimai, dl kuri teikiama teisin pagalba, arba bent jau tam tikra veiklos sritis, kurioje tokia pagalba
teikiama. Tik pagal toki sutart, kurioje nurodyta konkreti veiklos sfera, dirbanio advokato ir jo kliento susiinojim
kontroliuoti draudiama. Taigi, nors tarp V. K. ir J. K. buvo sudarytas preliminarus susitarimas, nors pagal atliktos
veiklos pobd J. K. buvo faktikas V. K. gynjas, taiau J. K. dirbo be sutarties su V. K. teikti teisin pagalb 2002 m.
liepos 5 d. sulaikyto 2 448 800 Lt verts cigarei Sovereign Classic krovinio kontrabandos byloje, todl negalima
daryti ivados, kad J. K. buvo V. K. gynjas ir turjo bti taikomos advokato ir kliento susiinojimo slaptum
utikrinanios teiss normos. Dl ios prieasties teism ivados, kad telefonini pokalbi tarp V. K. ir J. K. raai buvo
padaryti neteistai ir todl neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje numatyt reikalavim, yra nepagrstos (Lietuvos
Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. balandio 4 d. nutartis Nr. 2K-281/2006).

rodymais taip pat pripastami duomenys, gauti Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuot tarptautini sutari
nustatyta tvarka.Liudytojai A. T., V. B. ir N. . yra Baltarusijos Respublikos pilieiai. Bylos parengtinio tyrimo metu juos
apklaus Baltarusijos VRM tardytojas, vykdydamas Tardymo departamento prie Lietuvos Respublikos VRM teisins
pagalbos praym. Liudytojai A. T., V. B. ir N. . buvo kvieiami teismo posd BPK bei Lietuvos Respublikos ir
Baltarusijos Respublikos sutarties dl teisins pagalbos ir teisini santyki civilinse, eimos ir baudiamosiose bylose
nustatyta tvarka. aukimai liudytojams buvo teikti, taiau teismo posd jie neatvyko. Teisiamojo posdio protokole
nurodyta, kad gautas liudytoj praymas nagrinti byl jiems nedalyvaujant, nes jie negali atvykti dl to, kad neturi viz
(T. 4, b. l. 63, 87). Teisiamajame posdyje pagal BPK 266 straipsn buvo sprendiamas klausimas dl bylos nagrinjimo
galimumo neatvykus mintiems liudytojams ir, proceso dalyviams, tarp j ir nuteistojo gynjui, sutikus, buvo priimta
nutartis nagrinti byl neatvykus liudytojams i Baltarusijos Respublikos (T. 4, b. l. 87). Vliau liudytoj A. T., V. B. ir
N. . kaip neatvykusi teismo posd dl svarbi prieasi parodymai buvo perskaityti pirmosios instancijos teismo
posdyje (T. 4, b. l. 129). Apeliacins instancijos teismas nutartyje nurod, kad i liudytoj parodymai perskaityti
vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Nuteistojo kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad toks
teiginys neatitinka tikrovs, taiau be pagrindo tvirtinama, jog i liudytoj parodym teisiamajame posdyje nebuvo
galima perskaityti ir jais negalima buvo pagrsti teismo ivad (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl
skyriaus teisj kolegijos 2006 m. vasario 14 d. nutartis Nr. 2K-113/2006).
Nors BPK 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rodymais pripastami duomenys, gauti statym nustatyta
tvarka, taiau teism praktika rodo, kad ios normos nereikia suprasti tiesiogiai. Praktikoje pasitaiko atvej, kai tam tikri
duomenys yra gaunami ne statym, o emesns teisins galios akt nustatyta tvarka. Pavyzdiui, autoavarij bylose
transporto priemon vairavusio asmens neblaivumas, be kit duomen, nustatomas medicinins apiros neblaivumui,
girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu, gautu Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2006 m. gegus 12 d. nutarimu Nr. 452
patvirtint Transporto priemones vairuojani ir kit asmen neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykli
nustatyta tvarka. Tokiuose aktuose esantys duomenys pagrstai pripastami atitinkaniais BPK 20 straipsnyje keliamus
reikalavimus, nes ios taisykls patvirtintos vadovaujantis statymais (konkreiais Administracini teiss paeidim
kodekso, Alkoholio kontrols, Narkologins prieiros, Saugaus eismo automobili keliais statym straipsniais).
rodymais gali bti pripastami ir duomenys, gauti kit emesns nei statymai akt, nustatyta tvarka,
pavyzdiui, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodio 24 d. sakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos
patruli veiklos instrukcijos, Finansini nusikaltim tyrim tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal
ministerijos direktoriaus 2003 m. gegus 7 d. sakymu Nr. 46V patvirtint kins finansins veiklos objekt tyrimo bei
specialisto ivados pateikimo taisykli (2005 m. sausio 10 d. sakymo Nr. 4V redakcija) ir kt. iuo atveju svarbu, kad
tokie aktai bt priimti vadovaujantis statymu.
Teisj kolegija laiko nepagrstais kasatoriaus argumentus, kad rmimasis netinkamai sudarytu eismo vykio
vietos planu kasacine tvarka apskstuose teism sprendimuose yra pagrindas iuos sprendimus panaikinti. Pirmosios ir
apeliacins instancijos teism sprendimuose remiamasi duomenimis, atitinkaniais BPK 20 straipsnyje nustatytas
duomen pripainimo rodymais slygas. Eismo vykio vietos apiros protokolas ir jo priedas (planas) gauti
nepaeidiant Policijos patruli veiklos instrukcijos, patvirtintos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodio 24 d.
sakymu Nr. 660, 87 punkto protokol pasira visi dalyvav apiroje asmenys (A. K., M. . ir A. N.), o plan j
sudars asmuo (A. K.), t. y. parau patvirtino vykio vietos apiros metu nustatyt aplinkybi teisingum. Autoavarijos
vietos apiros protokolas ir jo priedas (planas) surayti iki ikiteisminio tyrimo pradios ioje byloje, o pradjus
ikiteismin tyrim ie dokumentai pridti prie baudiamosios bylos. Tiriant ir nagrinjant byl jie turjo duomen altinio
dokument, turini reikms nusikalstamai veikai tirti ir nagrinti, status. iuose dokumentuose nurodyti duomenys
buvo tikrinami apklausiant protokol ir plan pasiraiusius asmenis. Nustatant reikmingas vykio aplinkybes, naudotasi
specialiomis iniomis, t. y. gauta specialisto ivada. Dl to galima daryti ivad, kad rodinjimo procesas nagrinjamoje
byloje vyko tinkamai inaudojant visas galimas ir btinas rodinjimo priemones, vertinant visus surinktus duomenis
(Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. spalio 10 d. nutartis Nr. 2K475/2006).
BPK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta: ar gauti duomenys laikytini rodymais, kiekvienu atveju sprendia teisjas
ar teismas, kurio inioje yra byla. Ianalizuoti teism nuosprendiai ir nutartys rodo, kad baigiamuosiuose teismo aktuose
labai retai motyvuojamas vien ar kit duomen pripainimas rodymais. Tokia praktika pripaintina teisinga tuo atveju,
kai teisiamajame posdyje inagrinti duomenys atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, bylos nagrinjimo
teisme dalyviams nekyla joki abejoni dl to, kad ie duomenys yra rodymai ir teismas jais grindia savo ivadas.
Taiau tais atvejais, kai dl tam tikr duomen atitikties BPK 20 straipsnyje nustatytiems reikalavimams bylos
nagrinjimo teisme dalyviams kyla abejoni, nuosprendio ar kito baigiamojo teismo akto apraomojoje
(motyvuojamojoje) dalyje ios abejons turi bti ianalizuotos ir padaryta kategorika ivada, laikytini duomenys
rodymais ar ne.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nra aikiai pasisakyta dl to, ar teisiamajame posdyje itirti
telefonini pokalbi raai yra rodymai, ar ne: nuosprendyje isakytos abejons dl j patikimumo, taiau ia pat
teigiama, kad telefonini pokalbi tarp V. D. ir A. S. raai nepaneigia K. R. D. parodym apie sutarties pasiraymo dat,
t. y. ie raai vertinami kaip rodymai. Apeliacins instancijos teismo nutarties ivados dl telefonini pokalbi taip pat
nenuoseklios: pradioje teigiama, kad telefoniniai pokalbiai negali bti rodymais, nes, sprendiant pagal nutartyje
nurodytus motyvus, jie nepatikrinti BPK numatytais veiksmais, taiau toliau tvirtinama, kad, net ir nustaius pokalbi
ra autentikum, juose ufiksuot bals priklausomum iteisintiesiems, gautos ivados nesudaryt pakankamo
pagrindo ivadai, kad pokalbiuose minima btent ta sutartis, kurios suklastojimu buvo kaltinami iteisintieji, ir kad tai
nepaneigt K. R. D. parodym apie sutarties pasiraymo dat. Be to, apeliacins instancijos teismo nutartyje yra
nurodyti motyvai dl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo tinkamumo nuosprendyje vertinant rodymus ir, be kita ko,
konstatuota, kad byloje nra n vienos neginijamai nustatytos aplinkybs dl aptariamos sutarties suklastojimo, todl ir
atskir aplinkybi tarpusavio sugretinimas negalt neginijamai patvirtinti io fakto.
Taigi tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek apeliacins instancijos teismo nutartyje nurodyti
prietaringi motyvai dl byloje esani telefonini pokalbi ra vertinimo: viena vertus, telefonini pokalbi raai
nepripastami rodymais, antra vertus iuose rauose ufiksuoti pokalbiai yra vertinami ir teigiama, kad kaltinimo jie
nepatvirtina. Tokia motyvacija nra teisikai nepriekaitinga, todl procesiniuose dokumentuose neturt bti taikoma
(Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. balandio 11 d. nutartis Nr. 2K264/2006).
Apibendrinta teism praktika rodo, kad daug daniau nei pirmosios instancijos teismai klausim, ar tam tikri
duomenys gauti nustatyta tvarka, sprendia apeliacins ir kasacins instancij teismai. Sprsdami klausim, apeliacins
ir kasacins instancij teismai vadovaujasi tomis paiomis taisyklmis, t. y. tikrina, ar duomenys atitinka BPK
20 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Asmens parodymo atpainti tvarka reglamentuojama BPK 192 straipsnyje. Pagal io straipsnio 5 dalyje numatyt
ilyg, jeigu parodyti asmens negalima, atpainimas gali bti daromas pagal jo nuotrauk. Pagal nuotrauk asmuo gali
bti parodomas atpainti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentjusio asmens saugumui utikrinti. Tai gali bti
daroma ikiteisminio tyrimo taktikos sumetimais, kai btina ivengti tariamojo ar nukentjusiojo fizinio kontakto iki
atpainimo veiksmo atlikimo ar po jo. statyme nenustatyta, kad iais atvejais turi bti priimamas atskiras procesinis
sprendimas. Kiekvienu konkreiu atveju tai sprendia ikiteisminio tyrimo pareignai. Ar padarytus atpainimus pripainti
rodymais baudiamojoje byloje, sprendia teismas. Pirmosios instancijos teismas T. G. atpainimus pagal nuotraukas
pripaino rodymu ir dl to nepaeid BPK 20 straipsnio reikalavim (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl
skyriaus teisj kolegijos 2006 m. spalio 24 d. nutartis Nr. 2K-586/2006).
BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rodymais gali bti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia
bent vien aplinkyb, turini reikms bylai isprsti teisingai. Taigi rodymais yra tokie duomenys, pagal kuriuos
teismas nustato faktines tiriamo vykio ir kitas svarbias aplinkybes. Visais atvejais byloje turi bti rodytos tiriamo vykio
aplinkybs: laikas, vieta, bdas, rankiai ir priemons, padariniai, veik padars asmuo, jo asmenins savybs, nukentjs
asmuo ir kt.
Teismas, teisiamajame posdyje apklauss nukentjusiuosius, kasatori bei asmenis D. B., V. B. ir S. G., kurie
buvo nurodyti srae, pateiktame prie kaltinamojo akto, siekdamas detaliau isiaikinti nukentjusij sualojimo
aplinkybes, papildomai apklaus L. T., B. T. ir A. G. kaip asmenis, tiesiogiai bendravusius su nukentjusiaisiais, jiems i
karto ijus i policijos komisariato. Pagal i asmen parodymus teismas galjo nustatyti labai svarbi bylos faktin
aplinkyb, kad nukentjusieji buvo sualoti btent policijos komisariate, o ne kur nors kitur, taigi buvo gauti duomenys,
patvirtinantys aplinkyb, turini reikms bylai teisingai isprsti (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Dl to kasatoriaus
teiginys, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas jo tarnybini galiojim virijim, panaudojant fizin smurt
prie R. M. ir V. J., negaljo remtis su byla nesusijusiais L. T., B. T. ir A. G. parodymais, nepagrstas.
Kasatoriaus argumentas, kad teismas negaljo laikyti kaliu ioje byloje nukentjusiojo V. J. nuotrauk,
padaryt Kupikio rajono policijos komisariate 2003 m. rugpjio 29 d., nes, pasak jo, tam, kad bt nustatyta, ar
nukentjusysis prie fotografavim buvo muamas, reikjo specialisto ivados, taip pat nepagrstas. V. J. nuotraukos ioje
byloje tai tik vienas rodym, patvirtinantis aplinkyb, kad prie nukentjusj buvo naudojamas smurtas. is rodymas
buvo vertintas kit surinkt bylos duomen nukentjusij parodym, teismo medicinos eksperto ivad ir liudytoj
parodym kontekste (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. spalio 26 d.
nutartis Nr. 2K-614/2004).Kitos svarbios aplinkybs, kurios taip pat turi bti rodytos, yra aplinkybs, reikmingos
baudiamojo, baudiamojo proceso bei kit statym taikymui: atsakomyb lengvinanios, sunkinanios ir kitos
aplinkybs, kurias atsivelgiama skiriant bausm, poveikio priemon ar atleidiant nuo baudiamosios atsakomybs ar
bausms; aplinkybs, turinios reikms rodym vertinimui (rodym rinkimo arba gavimo aplinkybs); nusikalstama
veika padarytos alos pobdis, dydis ir pan.

Ar duomenys patvirtina arba paneigia bent vien aplinkyb, turini reikms bylai isprsti teisingai, galima
sprsti ne tik juos inagrinjus teisiamajame posdyje, bet ir sprendiant proceso dalyvi praymus atlikti vien ar kit
veiksm. Jeigu praymai atmetami tinkamai motyvuota teismo nutartimi, Lietuvos Aukiausiasis Teismas nekonstatuoja
baudiamojo proceso statymo paeidimo.
Kaltinamj ir j gynjo praym papildomai ikviesti teismo posd kaip liudytojus Vyriausybs, Seimo
vadovus, kitus Vyriausybs ir Seimo narius pirmosios instancijos teismas svarst ir nustatyta tvarka atmet. Apeliacins
instancijos teismas, atsakydamas apeliacinio skundo argument, pripaino, kad toks praymas buvo nepagrstas, nes
praomi apklausti kaip liudytojai asmenys nebuvo vyki, kuri aplinkybs tiriamos, dalyviai. Byloje surinkta pakankamai
duomen apie buvusi situacij ems kyje ir tuo klausimu neaikum nebuvo. Btina paymti, kad kaltinamasis neturi
neribotos teiss ikviesti liudytoj. Tai buvo pabrta ir Europos mogaus Teisi Teismo 1998 m. gruodio 15 d.
sprendime A. E. D. L. S. byloje prie Ispanij, kuriame konstatuota, kad teismo udavinys yra nustatyti, ar bylos procesas,
imamas kaip visuma, apimant ir rodym pateikimo bd, yra teisingas.Klausim, ar liudytoj btina ikviesti, sprendia
teisjas arba teismas. Tai, kad teismas atmeta praym, dar nra pagrindas pripainti, jog paeistas BPK 44 straipsnio
7 dalies reikalavimas. Pirmosios instancijos teismas praym ikviesti kaip liudytojus A. B., . J. ir kitus atmet
motyvuota nutartimi, kurios ivados yra pagrstos ir teisingos (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus
teisj kolegijos 2005 m. spalio 4 d. nutartis Nr. 2K-7-393/2005).
BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad rodymais gali bti tik teistais bdais gauti duomenys, kuriuos galima
patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Taigi, sprsdamas, ar inagrintus duomenis pripainti rodymais, teismas
turi patikrinti, ar j gavimo bdas neprietarauja statyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK numatytais
veiksmais.
Sprendiant, ar duomenys yra gauti teistais bdais, pirmiausia reikia isiaikinti, kas proceso dalyvis ar
valstybs institucija (pareignas) iuos duomenis surinko ir pateik byl, nes skirting subjekt elgesiui taikomi
skirtingi principai. Tais atvejais, kai reikmingus bylai duomenis pateikia proceso dalyviai (tariamasis, kaltinamasis,
gynjas, nukentjusysis, civilinis iekovas, civilinis atsakovas, taip pat tariamojo, kaltinamojo, nukentjusiojo, civilinio
iekovo, civilinio atsakovo atstovas) arba bet koks fizinis ar juridinis asmuo (BPK 98 straipsnis), teismas turi patikrinti, ar
ie duomenys gauti statyme neudraustu bdu (principas galima tai, kas neudrausta statymo).
Kitoje byloje Lietuvos Aukiausiasis Teismas patvirtino pirmosios instancijos teismo ivad, kad liudytojos
pateiktas teismo posdio metu garso raas, nors ir nra gautas naudojant baudiamojo proceso priemones, laikytinas
rodymu (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. gegus 25 d. nutartis
Nr. 2K-360/2004).
Privai asmen pateikti duomenys rodymais nepripastami tik tais atvejais, kai jie gauti statyme tiesiogiai
draudiamu bdu.Tais atvejais, kai duomenis surenka valstybs institucijos ar pareignai (ikiteisminio tyrimo pareignas,
prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisjas, teismas), btina patikrinti, ar jie gauti statyme numatytu bdu (principas
leidiama tai, kas numatyta statyme) ir ar nebuvo paeista statyme nustatyta duomen gavimo tvarka.
Kasator teigia, kad teismas nepagrstai jos kalt dl I. T. turto prievartavimo pagrind nukentjusiojo 2004 m.
kovo 8 d. padarytu j privataus telefoninio pokalbio garso rau, nes ie duomenys, paeidiant BPK 154 straipsn, gauti
neteistai, be teismo leidimo, todl is raas nepagrstai pripaintas rodymu, nes prietarauja BPK 20 straipsnio
4 dalies nuostatoms. is skundo argumentas nepagrstas.Teisj kolegija atkreipia kasators dmes tai, kad BPK
154 straipsnis reglamentuoja telekomunikacij tinklais perduodamos informacijos kontrol bei ra darym ikiteisminio
tyrimo pareign iniciatyva. io straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nukentjusij, liudytoj ar kit proceso dalyvi
pokalbi telefonais galima klausytis i asmen praymu arba j sutikimu, nors ir nra tuo reikalu priimtos ikiteisminio
tyrimo teisjo nutarties, jei klausantis nesinaudojama telekomunikacij operatori paslaugomis ir renginiais. Taigi
ioje dalyje numatyta ilyga, kai galima klausytis telefonini pokalbi ir daryti j raus ir be ikiteisminio tyrimo teisjo
nutarties ar prokuroro nutarimo. Toks ios priemons taikymas galimas esant dviem slygoms jei nukentjusysis prao
arba sutinka, kad bt klausomi jo pokalbiai telefonu ir daromi raai, ir jei klausantis ir darant telefonini pokalbi
raus nebus naudojamasi telekomunikacij operatori paslaugomis ir rengimais (pokalbi raymo renginys bus
prijungtas prie nukentjusiojo bute ar biure esanio telefono aparato arba mobiliojo ryio aparato). Taigi ikiteisminio
tyrimo pareignai gali rayti telefonin pokalb ir be procesinio sprendimo, jei BPK 154 straipsnio 5 dalyje nurodytas
asmuo prao ir sutinka, kad bt raomi jo pokalbiai. ioje byloje yra duomen, kad nukentjusysis I. T. 2004 m. kovo
8 d. kreipsi Rokikio policijos komisariat, praydamas rayti pokalbius su jam skambinaniais asmenimis.
Atsivelgdama iuos duomenis bei remdamasi tuo, kas idstyta, teisj kolegija konstatuoja, kad BPK 154 straipsnio ir
20 straipsnio 4 dalies nuostatos nebuvo paeistos, nes telefoniniai pokalbiai buvo rayti teistai ir jie buvo patikrinti
BPK numatytais proceso veiksmais (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m.
rugsjo 20 d. nutartis Nr. 2K-510/2005).

Duomenys, kuriuos valstybs institucijos ar pareignai gavo statyme nenumatytu bdu, rodymais
nepripastami, nesvarbu, kiek jie reikmingi nustatant bylos aplinkybes.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktika rodo, kad nustatytos duomen gavimo (rinkimo) tvarkos paeidimai
savaime dar nereikia, kad tokie duomenys jau negali bti rodymais. Nustaius, kad, renkant duomenis buvo paeista j
gavimo tvarka, btina vertinti: 1) ar nustatytos tvarkos paeidimai turjo takos gaut duomen patikimumui ir 2) ar dl
i paeidim buvo suvarytos statym garantuotos kaltinamojo teiss.
Duomenys, kuri gavimo tvarkos paeidimai kelia abejoni duomen patikimumu ir i abejoni nra galimybs
paalinti atliekant kitus BPK numatytus veiksmus, rodymais nepripastami.
Tuo atveju, kai nustatoma, kad duomen rinkimo (gavimo) tvarkos paeidimai neturjo takos gaut duomen
patikimumui ir juos renkant nebuvo atimtos ar i esms suvarytos statym garantuotos kaltinamojo teiss, duomenys
BPK paeidimai pripaintini esminiais tuo atveju, kai jie suvaro statymo garantuotas kaltinamojo teises arba
sukliudo teismui isamiai ir nealikai inagrinti byl ir priimti teising nuosprend ar nutart (BPK 369 straipsnio
3 dalis). Nustatyti 1961 m. BPK 200 straipsnio 5 dalies bei 192 straipsnio 2 dalies reikalavim paeidimai nepripaintini
esminiais. Nuteistasis L. O. paimant vaizdajuostes nedalyvavo, todl tokiais veiksmais kokios nors jo teiss nebuvo
suvarytos. Pirmosios instancijos teismas teisiamajame posdyje apklausdamas visus asmenis, kurie dalyvavo paimant
vaizdajuostes, isamiai inagrinjo vaizdajuosi pamimo ir j ekspertizs atlikimo aplinkybes ir todl neturjo
pagrindo abejoti, kad buvo tiriamos btent tos vaizdajuosts, kuri pamimas buvo formintas vykio vietos apiros ir
daikt pamimo protokolu. Taigi nurodyt BPK norm paeidimas nesukliud pirmosios instancijos teismui isamiai ir
nealikai inagrinti byl ir priimti teising nuosprend (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus
teisj kolegijos 2005 m. lapkriio 29 d. nutartis Nr. 2K-512/2005).
Pagal tas paias taisykles vertinami ir duomenys, gauti kit statym, taip pat kitoki teiss akt nustatyta tvarka.
Kitaip vertinami duomenys, kuriuos gaunant buvo atimtos ar i esms suvarytos statym garantuotos
kaltinamojo teiss tokie duomenys rodymais nepripastami, nesvarbu, kad j patikimumu neabejojama.
Atliekant statyme numatytus veiksmus, gauti duomenys dl leistinumo reikalavimo paeidimo, negali bti
laikomi rodymais, jei atliekant iuos veiksmus buvo nepagrstai suvarytos mogaus teiss, paeisti proceso principai
ar proceso veiksmas bt atliktas nepakankamai tiksliai laikantis tam veiksmui atlikti nustatyt pagrindini taisykli.
Prie konstitucini baudiamojo proceso princip priskiriami proceso teisingumo ir proporcingumo principai,
i kuri ivedamas rungimosi principas, tvirtintas BPK 7 straipsnyje, kuris reikia, kad byla turi bti sprendiama
gino keliu. Pagal BPK 7 straipsnio 2 dal kaltinimo ir gynybos alys byl nagrinjimo teisme metu turi lygias teises
teikti rodymus, pateikti praymus, ginyti kitos alies argumentus ir pareikti savo nuomon visais klausimais,
kylaniais nagrinjant byl ir turiniais reikms jos teisingam isprendimui.
Pagal susiklosiusi teism praktik nagrinjantis byl teismas paprastai netikrina ikiteisminio tyrimo teisjo
nutarties, kurios pagrindu buvo taikytos procesins prievartos priemons ar atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai
(pavyzdiui, krata, pomis, nusikalstam veik imituojantys veiksmai, asmens bsto ar tarnybini patalp apira,
ekspertiz ir kt.), pagrstumo, t. y. ar teisjui buvo pateikti ir kokie buvo pateikti duomenys, sudar pagrind priimti
atitinkam nutart. Sprendiant, ar tokiais veiksmais gauti duomenys laikytini rodymais, paprastai tikrinamas tik
ikiteisminio tyrimo teisjo nutarties teistumas, t. y. ar priimant nutart buvo laikomasi BPK nustatytos tvarkos, taip pat
veiksmo atlikimo teistumas.
Sprsdamas nuteistosios kalt teismas baudiamojo proceso statymo paeidim, kuriuos bt galima pripainti
turjusiais esmin reikm isamiai inagrinti byl ir paveikusiais teisto bei pagrsto nuosprendio primim,
nepadar. Krata R. L. bute atlikta laikantis procesinio veiksmo atlikimo metu galiojusio 1961 m. BPK 188192 straipsni
reikalavim. Kratos darymo faktinis pagrindas buvo operatyvins veiklos duomenys, leid manyti, kad bute neteistai
laikomos narkotins ar psichotropins mediagos. Kratos darymo procesiniu pagrindu buvo Vilniaus miesto VPK KP
Narkotik kontrols skyriaus tardytojo nutarimas, sankcionuotas Vilniaus miesto 3-iojo apylinks teismo teisjo (b. l. 11).
Darant krat, utikrintas buto savininks R. L. dalyvavimas. Surasti daiktiniai rodymai milteliai popierinse pakuotse
(ekspertizs metu nustatyta, kad tai metamfetaminas ir heroinas) ivardyti kratos protokole, nurodant j kiek,
individualias ymes. Visi faktiniai duomenys protokole patvirtinti kratoje dalyvavusi asmen, tarp j ir R. L., paraais,
pastab dl kratos teistumo nepareikta (b. l. 12, 13), todl neteisi kasator, teigdama, kad su kratos rezultatais nebuvo
supaindinta, iame procesiniame veiksme nedalyvavo, o jos nusikalstam veik imitavo suinteresuoti asmenys (Lietuvos
Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. birelio 8 d. nutartis Nr. 2K-409/2004).

Baudiamojoje byloje surinkti duomenys ir rodymai turi bti itirti ir patikrinti teisiamajame posdyje.
Teisiamajame posdyje rodymai tiriami BPK 271292 straipsniuose nustatyta tvarka. rodymai tikrinami atliekant BPK
numatytus proceso veiksmus, taip pat lyginant duomenis, gautus i skirting altini.
Pagal baudiamojo proceso statym teismas nuosprend pagrindia tik tais rodymais, kurie buvo inagrinti
teisiamajame posdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, nagrindamas byl, privalo
tiesiogiai itirti visus bylos rodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalis) ir vertinti juos pagal savo vidin sitikinim (BPK
20 straipsnio 5 dalis). Kartu statymas imperatyviai nurodo, kad nuosprendio apraomojoje dalyje turi bti idstomi
rodym vertinimo (ir j priimtinumo ar atmetimo aspektu) motyvai (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalies
3 punktas). Taigi pirmosios instancijos teismo teisj vidinis sitikinimas vertinant rodymus turi remtis vis byloje
esani duomen patikrinimu, palyginimu, prietaravim paalinimu ir savo sprendim argumentavimu. Vadinasi, byloje
rodymai turi bti vertinamai isamiai, nealikai, vertinamas j visetas, o ne atskiri duomenys. Tai sudaro prielaidas
konstatuoti neabejotin, prietaravim nekeliani bylos faktini aplinkybi nustatym ir tinkam baudiamojo statymo
pritaikym (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. sausio 24 d. nutartis
Nr. 2K-43/2006).
Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktika rodo, kad pirmosios ir apeliacins instancijos teismai baigiamuosius
teismo aktus kartais pagrindia duomenimis ar rodymais, neinagrintais teisiamajame posdyje. Tokius atvejus Lietuvos
Aukiausiasis Teismas vertina kaip esmin baudiamojo proceso statymo paeidim.
BPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosprendis pagrindiamas tik tais rodymais, kurie buvo inagrinti
teisiamajame posdyje. Paneigdamas bei pripaindamas abejotinais nukentjusiosios V. K. ir liudytojo V. K. parodymus,
duotus nagrinjant byl pirmosios instancijos teisme, apeliacins instancijos teismas rmsi, kaip jau buvo minta, j
ikiteisminio bylos tyrimo metu gautais apklausos duomenimis. Tokia bylos duomen vertinimo tvarka neatitinka statymo
reikalavim. BPK 276 straipsnyje yra idstyti atvejai, kada gali bti perskaitomi kaltinamojo, nukentjusiojo ar
liudytojo pirmiau duoti parodymai. Aptariamo straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad byloje esantiems rodymams
patikrinti gali bti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareignui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentjusiojo ar
liudytojo parodymai. Taiau apeliacins instancijos teismo posdyje i asmen parodymai, duoti ikiteisminio bylos
tyrimo metu, nebuvo skelbiami, jie analizuojami i karto nuosprendyje. Tokia tvarka paeidia BPK 301 straipsnio
1 dalies reikalavim, nes ikiteisminio tyrimo pareign surinkti duomenys neturi rodomosios reikms priimant
nuosprend teisme, tokie duomenys negali bti pagrindas paneigti teismo posdio metu inagrintus rodymus. Kit
liudytoj, tarp j F. R. ir V. A. parodymai, pripainti nepakankamais priimant apkaltinamj nuosprend dl J. V. V., visai
j neanalizuojant. Dl ivardyt paeidim apeliacins instancijos teismo nuosprendis negali bti pripaintas teistu ir
pagrstu, todl Kauno apygardos 2006 m. kovo 6 d. nuosprendis naikintinas. Kolegija negali svarstyti apylinks teismo
nuosprendio pagrstumo klausimo, nes tokiu atveju reikt vertinti apylinks teismo itirtus bylos duomenis bei
apeliacinio skundo argumentus, o tai yra bylos apeliacinio nagrinjimo sritis. Dl to byla perduotina i naujo nagrinti
apeliacine tvarka (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. spalio 17 d.
nutartis Nr. 2K-554/2006).
Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktika taip pat rodo, kad teismai kartais klysta darydami ivad, jog tam tikr
duomen negalima patikrinti BPK numatytais veiksmais, ir todl t duomen nepripaindami rodymais.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisjai rodymus vertina pagal savo vidin sitikinim, pagrst
isamiu ir nealiku vis bylos aplinkybi inagrinjimu, vadovaudamiesi statymu. Taigi rodym vertinimas ir jais
pagrst ivad byloje sprendiamais klausimais darymas yra teismo, priimanio baigiamj akt, prerogatyva.
Nagrinjimo teisme dalyvi isakytos nuomons dl rodym vertinimo ir ivad padarymo teismui nra privalomos,
taiau teismo baigiamajame akte turi bti idstyti rodym vertinimo motyvai.
Atkreiptinas dmesys ir tai, kad duomen pripainimas rodymais ir rodym vertinimas yra teismo prerogatyva.
Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasilymus dl duomen pripainimo ar nepripainimo rodymais ir dl
ivad, darytin vertinant rodymus. iuo atveju nei pirmosios, nei apeliacins instancijos teismai nesuabejojo
fonoskopins ekspertizs akto ivadomis. Kita vertus, apeliacins instancijos teismas teisingai nurod, kad is ekspertizs
aktas nra vienintelis M. N. kalts rodymas. Jo kalts rodymais taip pat yra nukentjusiojo M. V., liudytoj V. L., A. J.,
A. R. parodymai bei byloje esantys raytiniai rodymai (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj
kolegijos 2006 m. gegus 16 d. nutartis Nr. 2K-453/2006).
Kasacins instancijos teismas nuosprendius ir nutartis, dl kuri paduotas skundas, tikrindamas teiss taikymo
aspektu, byloje esani rodym netiria ir j nevertina, taiau, nagrindamas bylas kasacine tvarka, danai tikrina, ar
vertinant rodymus buvo laikomasi BPK nustatyt reikalavim, ir yra suformavs plai jurisprudencij iuo klausimu.

Apeliacins instancijos teismas, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas, tinkamai gyvendino rodym
vertinimo taisykles. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad ioje baudiamojoje byloje vertinant rodymus apeliacins
instancijos teisme buvo paeistos BPK nuostatos. Apeliacins instancijos teismas visas bylos aplinkybes inagrinjo
isamiai ir nealikai. rodymai gauti teistais bdais, baudiamojo proceso statymo nustatyta tvarka. J patikimumas
BPK nustatytomis priemonmis patikrintas teismo proceso metu. Byl nagrinjs apeliacins instancijos teismas teisingai
vertino surinktus ir itirtus rodymus, patikrino kiekvieno rodymo tikrum, lieiamum, leistinum, rodym
pakankamum, j tarpusavio ry ir vertino visus byloje esanius rodymus kaip visum. Patikrinusi kasacinio skundo
argumentus, kolegija daro ivad, kad procesini teiss norm, reglamentuojani rodym vertinim, apeliacins
instancijos teismas nepaeid (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. spalio
17 d. nutartis Nr. 2K-623/2006).
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad rodymus teisjai vertina pagal savo vidin sitikinim.
Ypa svarbu, kad teisj vidinis sitikinimas vertinant rodymus bt pagrstas isamiu ir nealiku bylos
aplinkybi inagrinjimu. i reikalavim nesilaikymas vertinant rodymus danai pripastamas esminiu baudiamojo
proceso statymo paeidimu.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad teisjai rodymus vertint pagal savo vidin sitikinim, pagrst
isamiu ir nealiku vis bylos aplinkybi inagrinjimu, vadovaudamiesi statymu. Apeliacins instancijos teismo
posdio protokolas ir apeliacins instancijos teismo nutartis rodo, kad nagrinjant byl apeliacine tvarka BPK
20 straipsnyje tvirtint rodym vertinimo taisykli buvo laikomasi nevisai. Darydamas ivad, kad nuteistojo A. K.
parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posdyje atitinka kitus byloje inagrintus rodymus, apeliacins
instancijos teismas neinagrinjo nuteistojo A. K. apeliacins instancijos teismo posdyje nurodytos aplinkybs, kad
ikiteisminio tyrimo metu jam buvo parodyta byla, nuotraukos, taip pat vykio vieta (T. 2, b. l. 211). ios aplinkybs
inagrinjimas ir vertinimas galjo esmingai pakeisti teismo ivadas, todl yra pagrindas teigti, kad apeliacins
instancijos teismas rodymus vertino paeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, ir is paeidimas
sukliud teismui isamiai ir nealikai inagrinti byl ir priimti teising sprendim. Dl io paeidimo apeliacins
instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina i naujo nagrinti apeliacine tvarka (Lietuvos Aukiausiojo
Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. vasario 1 d. nutartis Nr. 2K-82/2005).
Nuosprendyje taip pat neatskleistas nukentjusiojo R. J. sualojimo mechanizmas neaiku, ar nesunkus
sveikatos sutrikdymas padarytas nuo vieno smgio, ar nuo smgi visumos. i aplinkyb, atsivelgiant kaltinink tyios
apibrtum, buvo lemiama sprendiant baudiamojo statymo taikymo klausim. Ikiteisminio tyrimo metu specialistas
ivadoje nepateik atsakymo, ar nukentjusiajam R. J. padarytas deinio maksiliarinio sinuso priekins sienels
impresinis lis yra vieno smgio ar smgi visumos pasekm (T. 1, b. l. 9). I specialisto paaikinim teisminio
nagrinjimo metu konkreios ivados iuo klausimu negauta. Aiku tik tai, kad jis galjo bti padarytas suduodant
sualojimo srit kietu buku daiktu tiek kastetu, tiek spiriant koja, tiek suduodant kumiu. I nukentjusiojo R. J.
parodym ikiteisminio tyrimo metu (iais parodymais rmsi tiek pirmosios, tiek apeliacins instancijos teismas) matyti,
kad A. K. smog kastetu, o D. V. spyr t pai deinij nukentjusiojo veido pus, kur ir buvo nustatytas
sualojimas (T. 1, b. l. 1314). iuos parodymus nukentjusysis i esms patvirtino ir teisminio nagrinjimo metu. Teismas
nuosprendyje padar ivad, kad nukentjusiajam R. J. nesunk sveikatos sutrikdym padar abu nuteistieji, taiau i
ivada nra pagrsta isamiu vis bylos aplinkybi ityrimu, nenustaius nei nuteistj kalts ries, nei nukentjusiajam
R. J. padaryto kno sualojimo mechanizmo. Taigi kolegija daro ivad, kad pirmosios instancijos teismas paeid BPK
20 straipsnio 5 dalyje nustatytas rodym vertinimo taisykles (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus
teisj kolegijos 2006 m. gruodio 5 d. nutartis Nr. 2K-838/2006).
Vertindamas rodymus, teismas ne tik turi laikytis BPK nustatyt taisykli, bet ir sitikinti, ar rodymai yra
patikimi, ar nesuklastoti, ir nusprsti, ar rodymais grstinos teismo ivados, ar jie atmestini. Turi bti vertintas kiekvienas
rodymas atskirai ir rodym visuma. Vertindami rodymus, teisjai turi vadovautis statymais ir logikos dsniais, pagal
savo vidin sitikinim padaryti nealikas ivadas.
Teismo baigiamasis aktas gali bti grindiamas tik patikimais rodymais. Ar rodymai yra patikimi, nustatoma
ianalizavus j gavimo tvark, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esaniais rodymais.
Apylinks teismas, iteisindamas E. M. pagal kaltinim dl vagysts i M. buto, rmsi faktu, kad pagal pamok
lankymo urnal E. M. buvo mokykloje ir, atsivelgiant vagysts padarymo laik, kuris tiksliai patvirtintas byloje
itirtais rodymais, neturjo realios galimybs atvykti i mokyklos nusikaltimo viet. Tai, kad E. M. galjo bti
nepaymtas urnale ar i pamok galjo nuvykti automobiliu nusikaltimo viet, yra ne faktai, o prielaidos, kurias
apylinks teismas pagrstai vertino kaltinamojo naudai. Kaltinamasis pateik pagrst alibi, kur kaltinimas privaljo
paneigti rodymais, o ne prielaidomis ir spjimais. Pagrindinis kaltinimo ir apeliacins instancijos teismo argumentas,
lms E. M. pripainim kaltu dl vagysts i M. buto, buvo jo pirto antspaudas, kuris pagal specialisto ivad buvo

surastas M. bute. Taiau pirto antspaudo pamimas vykio vietos apiros metu nebuvo formintas taip, kad nekelt
abejoni ir paalint klaidos ar atsitiktinumo galimyb ufiksuojant vykio vietos apiros duomenis bei panaudojant
gautus duomenis specialisto ivadai gauti. Kolegija i esms sutinka su apylinks teismo argumentais dl trkum
forminant vykio vietos apiros duomenis ir mano, kad procesinio veiksmo trkumai kelia pagrst abejoni ir gaut
duomen patikimumu. Todl abejotini duomenys negali bti patikimas rodymas, pagrindiantis nuteistojo kalt ir
paneigiantis jo alibi. Joki kit duomen, patvirtinani E. M. dalyvavim nusikaltime, baudiamojo proceso metu
nebuvo surinkta (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. sausio 17 d.
nutartis Nr. 2K-49/2006).
Svarbi rodym vertinimo slyga turi bti vertinamas ne tik kiekvienas rodymas atskirai, bet ir j visuma.
Jeigu byloje yra prietaring rodym, svarbu atkreipti dmes tai ir, prie vertinant rodymus bei vienais i j
grindiant nuosprend, imtis priemoni prietaravimams paalinti.
Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra atkreips apeliacins instancijos teism dmes tai, kad, apeliacins
instancijos teismo posdyje atlikus rodym tyrim, atlikt veiksm rezultatus reikia vertinti pagal bendrsias rodym
vertinimo taisykles. To neatlikus, paeidiami BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai.
rodym vertinimo rezultatas ivada dl rodym pakankamumo teismo ivadoms pagrsti. vertins
teisiamajame posdyje inagrintus rodymus, teismas daro ivadas dl aplinkybi, turini reikms bylai isprsti
teisingai. Ivados daromos tik tada, kai ivadai pagrsti pakanka rodym. Sprendim dl rodym pakankamumo teismo
ivadoms pagrsti lemia daug aplinkybi: rodym kiekis, j rys, patikimumas ir pan. Pavyzdiui, rodinjimas ir
sprendimas dl rodym pakankamumo yra sudtingesnis, jeigu teismo ivados grindiamos netiesioginiais rodymais.
Nors rodym pakankamumas teismo ivadoms pagrsti yra daugiau fakto, o ne teiss klausimas, taiau Lietuvos
Aukiausiojo Teismo nutartyse is klausimas yra analizuojamas. Be abejo, rodym pakankamumo klausimas kasacins
instancijos teismo nutartyse analizuojamas teiss taikymo aspektu, t. y. sprendiama, ar teismui darant ivadas nebuvo
paeisti baudiamojo proceso statymo reikalavimai.
I teismo nuosprendio matyti, kad svarbiausias R. L. kalts rodymas i tikrj yra liudytojo R. O. parodymai.
Taiau, prieingai nei teigia kasatorius, nra pagrindo teigti, kad io liudytojo parodymai yra neteisingi, neobjektyvs,
prietaraujantys teismo nustatytoms faktinms bylos aplinkybms. I esms per vis ikiteisminio tyrimo bei teisminio
bylos nagrinjimo laik R. O. dav nuoseklius, isamius ir kategorikus parodymus apie tai, kad jam R. L. per du kartus
perdav 12 litr prekursoriaus BMK, i kurio papra pagaminti psichotropins mediagos amfetamino, kuri
pagamins 2002 m. gruodio 6 d. jam ir atve. R. O. kaltinanius R. L. parodymus patvirtino ir akistatos su pastaruoju
metu (T. 3, b. l. 112115). Ivad apie R. L. dalyvavim padarant mintas veikas teismas padar remdamasis ne vien tik
R. O. parodymais, bet ityrs bei vertins ir kit bylos duomen liudytoj R. V., M. d. parodymus, kratos R. L. bute
protokol, chemins, daktiloskopins ekspertizi aktus, telefonini pokalbi tarp R. L. ir R. O. suvestines viset.
Paymtina, kad nors telefonini pokalbi tarp R. L. ir R. O. metu ir nebuvo pamintos psichotropins mediagos, i
2002 m. gruodio 5 d. pokalbio turinio akivaizdu, jog R. L. bei kiti mons R. O. jau lauk atvykstant gruodio 5 d. tam,
kad u visk atsiskaityt, ir labai supyko, kai susitikimas buvo nukeltas rytojaus dienai. 2002 m. gruodio 6 d. R. O.
atve R. L. didel kiek jo pagaminto amfetamino.Nors R. L. kalt padarius veik, numatyt BK 266 straipsnyje, yra
pagrsta vien R. O. parodymais, taiau BPK 301 straipsnio prasme toks rodymas yra leistinas. BPK 301 straipsnio
normos draudia pagrsti nuosprend vien tik nukentjusij ar liudytoj, kuriems taikomas anonimikumas, parodymais,
jeigu j nepatvirtina kiti rodymai (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m.
balandio 11 d. nutartis Nr. 2K-185/2006).D. V. kalt dl sutuoktuvi iedo pagrobimo apkaltinamajame nuosprendyje
pagrsta i esms vien nukentjusiojo R. R. parodymais. vykio aplinkybi niekas i paalini nemat, iedas nesurastas,
ant pirto iedo numimo ymi neliko, nors R. R. teig, kad jis pats ied sunkiai nuimdavo. Be to, vykio metu
nukentjusysis buvo stipriai apsvaigs nuo alkoholio, dl to net nebuvo priimtas ir iklausytas policijos komisariate.
Esant tokioms aplinkybms kyla abejoni dl R. R. parodym patikimumo, o kartu ir dl D. V. kalts rodytumo. Abejons,
kuri nebegalima paalinti, aikinamos kaltinamojo naudai.iuo atveju apylinks teismas, pripaindamas D. V. kaltu
pagal BK 180 straipsnio 1 dal, o apeliacins instancijos teismas su tuo sutikdamas, iurkiai paeid BPK 20 ir
305 straipsni bei Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimo Dl teism praktikos taikant Baudiamojo proceso
kodekso normas, reglamentuojanias nuosprendio suraym 3.1.5 ir 3.1.8 punkt reikalavimus.Apylinks teismas,
tokiomis aplinkybmis nepriimdamas iteisinamojo nuosprendio nenustaius kaltinamojo dalyvavimo padarant
nusikaltim, o apeliacins instancijos teismas nepanaikindamas apkaltinamojo nuosprendio dalies ir dl to
nepriimdamas iteisinamojo nuosprendio, paeid atitinkamai BPK 303 ir 329 straipsni reikalavimus (Lietuvos
Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. lapkriio 9 d. nutartis Nr. 2K-611/2004)

Asmen parodymai ir j panaudojimas rodinjimo procese

Parodymai baudiamosiose bylose daniausiai sutinkamas duomen apie rodintinas aplinkybes altinis. Asmen
parodymais rodinjamos visos be iimties aplinkybs, turinios reikms bylai isprsti teisingai. Dl iskirtins
parodym svarbos rodinjimo procese tiek apklausiam asmen teisinis statusas, tiek i asmen apklausos tvarka BPK
reglamentuota gana detaliai. Taiau teism praktikos apibendrinimas rodo, kad taikydami ias BPK normas teismai
susiduria su kai kuriomis problemomis. Nemaai problem kyla utikrinant kaltinamojo teis paiam apklausti liudytojus
arba reikalauti, kad jie bt apklausti, apklausiant nuteistuosius, kai nagrinjama j bendrininko byla, taip pat kai kuriais
kitais atvejais.
Dl kaltinamojo teiss paiam apklausti liudytojus arba prayti, kad liudytojai bt apklausti,
gyvendinimo. Tokia kaltinamojo teis tvirtinta mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnyje
ir BPK 44 straipsnio 7 dalyje. Lietuvos Aukiausiajam Teismui gana danai tenka nagrinti kasacini skund argumentus
dl nurodyt norm paeidim. Problem nekyla dl nukentjusiojo ar liudytojo parodym rodomosios reikms tuo
atveju, kai ie asmenys nepaeidiant statyme nustatytos tvarkos bna apklausti pirmosios ar apeliacins instancijos
teismo posdyje arba ikiteisminio tyrimo teisjo.
Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra iaikins, kad kaltinamojo teis paiam apklausti liudytojus gali bti
gyvendinta bet kurioje proceso stadijoje, todl tokiu atveju, kai kaltinamasis neturjo galimybs apklausti liudytoj
(nukentjusj) teisminio nagrinjimo metu, taiau toki galimyb turjo ikiteisminio tyrimo metu, jo teis tvirtinta
mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte ir BPK 44 straipsnio
7 dalyje imperatyviai nenustatyta proceso stadijos, kurioje asmeniui, kaltinamam nusikaltimo padarymu, turi bti
sudaryta galimyb paiam apklausti kaltinimo liudytojus arba reikalauti, kad tie liudytojai bt apklausti. Europos
mogaus Teisi Teismas, analizuodamas mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies
d punkte tvirtint kaltinamojo teis paiam apklausti kaltinimo liudytojus, taip pat neakcentuoja proceso stadijos, kurioje
i teis turi bti gyvendinta. Europos mogaus Teisi Teismo jurisprudencijoje i teis vertinama kaip teiss teising,
sining proces sudtin dalis, ir mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies
d punkto paeidimas konstatuojamas tuo atveju, kai kaltinamasis jokioje proceso stadijoje neturjo galimybs apklausti
asmen, kuri parodymai perskaitomi proceso metu ir naudojami kaip rodymai (pavyzdiui, Europos mogaus Teisi
Teismo sprendimai bylose Unterpertingeris prie Austrij, Delta prie Pranczij).
Problem pripastant liudytoj ir nukentjusij parodymus rodymais kyla tais atvejais, kai kaltinamasis jokioje
rodymais nepripastami ir parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisjui paeidiant BPK nustatyt apklausos ir
parodym fiksavimo tvark.
Dl atleisto nuo baudiamosios atsakomybs asmens apklausos ir jo parodym vertinimo. BPK 80 straipsnio
1 punkte nustatyta, kad kaip liudytojas negali bti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties
padaryt nusikalstam veik. Toks teisinis reguliavimas teismams kelia problem, kai teisiamajame posdyje reikia
apklausti asmen, dalyvavus organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba
priklausiusiam nusikalstamam susivienijimui ir atleistam nuo baudiamosios atsakomybs BK 39 1 straipsnyje numatytu
pagrindu: viena vertus, toks asmuo taip pat dar nusikalstam veik ir, duodamas parodymus apie bendrinink veiksmus,
neivengiamai duos parodymus ir apie savo veiksmus, kita vertus, prisipainimas dalyvavus darant nusikalstam veik ar
priklausius nusikalstamam susivienijimui ir aktyvus padjimas atskleisti organizuotos grups ar nusikalstamo
susivienijimo nari padarytas nusikalstamas veikas yra tokio asmens atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs slyga,
todl preziumuojama, kad toks asmuo turi duoti parodymus ir teisiamajame posdyje. Ypa atriai i problema ikyla
apeliacins ir kasacins instancijos teismams, nagrinjantiems nuteistj ir j gynj skundus, kuriuose, motyvuojant
BPK 80 straipsnio 1 punktu bei rodym leistinumu, praoma toki asmen parodym nepripainti rodymais.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartyse, kuriose analizuojamas teiss norm taikymas teisiamajame posdyje
apklausiant asmenis, dalyvavusius organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba
priklausiusius nusikalstamam susivienijimui ir atleistus nuo baudiamosios atsakomybs BK 39 1 straipsnyje numatytu
pagrindu, bei vertinant j parodymus, galima iskirti tokius pagrindinius akcentus, reikmingus statymo taikymo
poiriu:
1. Asmuo, dalyvavs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba
priklauss nusikalstamam susivienijimui ir atleistas nuo baudiamosios atsakomybs BK 39 1 straipsnyje numatytu
pagrindu, teisiamajame posdyje apklausiamas pagal bendrsias liudytojo apklausos taisykles.

2. Asmens atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs jo parodymams nesuteikia jokios iankstins ar didesns
galios, parodymai turi bti patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.
3. Asmens, atleisto nuo baudiamosios atsakomybs BK 39 1 straipsnyje numatytu pagrindu, parodymai vertinami
pagal bendrsias rodym vertinimo taisykles, taiau vis dlto tokio asmens parodym savarankikumo ir objektyvumo
vertinimui turi bti skiriamas didesnis dmesys, nei vertinant kit liudytoj parodymus.
Dl nuteistojo apklausos nagrinjant bendrinink baudiamj byl. BPK 80 straipsnio 1 punkto ir kit BPK
straipsni, ypa reglamentuojani apklaus teisminio nagrinjimo metu, taikymo problema kyla ir tuo atveju, kai
teisiamajame posdyje nagrinjant bendrinink byl reikia apklausti dl tos veikos jau nuteistus asmenis arba dl vien ar
kit prieasi nenuteistus, taiau ir neatleistus nuo baudiamosios atsakomybs. BPK normose, reglamentuojaniose
rodym tyrim pirmosios instancijos teisme, numatyta tik kaltinamojo, liudytojo, nukentjusiojo, specialisto ir eksperto
apklausa teisiamajame posdyje. Nuteistasis nepriskiriamas n vienam i i subjekt ir dl specifinio jo statuso
apklausiant teisiamajame posdyje negali bti visa apimtimi pritaikytos kurios nors BPK nustatytos apklausos
procedros.
Pagal Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartis galima iskirti dvi kategorijas nuteistj, apklausiam apie savo
paties padaryt nusikalstam veik, ir atitinkamai dvi procedras, pagal kurias jie apklausiami teisiamajame posdyje:
1. Nuteistieji kitoje byloje, galintys duoti parodymus apie savo ir bendrinink padaryt veik, u kuri nenuteisti.
Tokie asmenys teisiamajame posdyje apklausiami kaip liudytojai pagal BPK 277, 279, 281 straipsniuose nustatytas
taisykles su slyga, jeigu teismui i anksto nebuvo inoma apie j parodym turin. Jeigu teismui i anksto inomas toki
asmen parodym turinys, jie turt bti apklausiami kaip ir nuteistieji, patenkantys antrj kategorij.
2. Nagrinjant bendrinink byl, dl tos paios veikos jau nuteisti asmenys teismo posd kvieiami ir posdyje
apklausiami pagal liudytojo apklausos taisykles, taiau tokie asmenys nespjami dl atsakomybs pagal BPK
163 straipsn u atsisakym arba vengim duoti parodymus, dl atsakomybs pagal BK 235 straipsn u melagingus
parodymus ir neprisiekia. Apklausiant tokius asmenis, jiems iaikinama pilietin priederm ir pareiga teisingai
papasakoti visa, kas inoma byloje.
Jeigu nagrinjant bendrinink byl dl tos paios veikos jau nuteisti asmenys teismo posdyje apklausiami kaip
liudytojai, spjant juos dl baudiamosios atsakomybs pagal BK 235 straipsn, tai pripastama BPK 80 straipsnio
1 dalies 1 punkto paeidimu.
Dl liudytojo, kuriam taikomas anonimikumas apklausos, anonimikumo taikymo nukentjusiajam ar
liudytojui pagrind ir slyg. Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutari analiz rodo, kad teismai i esms teisingai taiko
BPK normas, reglamentuojanias liudytojo ar nukentjusiojo, kuriam taikomas anonimikumas, apklausos tvark, bei
tikrina anonimikumo pritaikymo kiekvienu konkreiu atveju pagrstum, t. y. ar buvo anonimikumo taikymo
nukentjusiajam ir liudytojui pagrindai ir ar nebuvo aplinkybi, dl kuri anonimikumas negaljo bti taikomas.
Teism praktika rodo, kad paprastai liudytojas ar nukentjusysis, kuriam taikomas anonimikumas, teisiamajame
posdyje apklausiamas BPK 282 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. jis apklausiamas ne teismo posdi salje, o
kitoje vietoje kitiems nagrinjimo teisme dalyviams nedalyvaujant. Tuo atveju, kai buvo tiksliai laikomasi BPK
282 straipsnio 3 dalyje numatyt procedr, konstatuojama, kad kaltinamj teis dalyvauti tiriant rodymus nebuvo
ribojama.
Konstitucinis Teismas yra konstatavs, kad slaptinto liudytojo institutas baudiamajame procese yra galimas tik
kaip iimtin priemon, kai btina utikrinti j saugum ir kai slaptint liudytoj ar nukentjusij apklausos
teisminiame posdyje tvarka bei j parodym tyrimas ir naudojimas neapriboja ir nepaneigia teisiamojo teiss gynyb.
Taigi tais atvejais, kai liudytojo asmens tapatyb nustatantys duomenys yra slaptinti, teisiamajam turi bti
garantuojama teis uduoti tokiam liudytojui ar nukentjusiajam klausimus (Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsjo 19 d.
nutarimas). Dl to liudytojo slaptinimas nepaeidia Konstitucijoje tvirtinto principo, kad byla turi bti inagrinta
vieai ir teisingai (Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis), taip pat asmens teiss gynyb (Konstitucijos 31 straipsnio
6 dalis).Europos mogaus Teisi Teismo jurisprudencijoje i esms nekvestionuojama galimyb slaptinti liudytoj tada,
kai btina apsaugoti jo interesus. Taiau pabriama, kad gynybai turi bti suteikiama galimyb apklausti kaltinimo
liudytojus, nes liudytoj anonimikumas suvaro gynybos galimybes patikrinti liudytojo patikimum, pateikti argumentus
dl galimo asmens prieikumo ar iankstinio nusistatymo kaltinamojo atvilgiu. iuos apribojimus turi pakankamai
atsverti teismins valdios taikomos procedros. Europos mogaus Teisi Teismo jurisprudencijoje taip pat
pabriama, kad slaptint liudytoj parodymai negali bti vieninteliai ar lemiami rodymai, pagrindiantys
apkaltinamj nuosprend (Ludi prie veicarij, Doorson prie Nyderlandus, Van Mechelenas ir kiti prie Nyderlandus).

Pagal BPK 202 straipsn anonimiko liudytojo asmens tapatyb numatantys duomenys, forminti ir slaptinti io
Kodekso nustatyta tvarka, sudaro valstybs paslapt. Susipainti su iais duomenimis turi teis tik byloje dalyvaujantis
teisjas, ikiteisminio tyrimo pareignas ir teisjas, kurie u slaptint duomen paskelbim atsako pagal BK. BPK
nustatyta liudytojo, kuriam taikomas anonimikumas, apklausos tvarka ikiteisminio tyrimo (203 straipsnis) ir teismo
posdio (282 straipsnis) metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Nr. 1 buvo apklaustas BPK 203 straipsnyje nustatyta
tvarka. Nuteistasis ir jo gynjas susipaindami su baudiamosios bylos mediaga praym ar pastab dl liudytojo Nr. 1
ir jo parodym byloje nepareik. Mint baudiamj byl nagrinjant pirmosios instancijos teismo posdyje liudytojas
Nr. 1 buvo apklaustas BPK 282 straipsnyje nustatyta tvarka. Klausimus liudytojui Nr. 1 ratu pateik nuteistojo A. K.
gynjas ir prokuroras. Pats nuteistasis A. K. teismo sudaryta galimybe apklausti liudytoj nepasinaudojo ir klausim jam
nepateik. Teismui paskelbus liudytojo Nr. 1 parodymus, duotus atsakant kaltinamojo gynjo ir prokuroro pateiktus
klausimus, proceso dalyviai papildom klausim ar praym jam neturjo, todl, kolegijos nuomone, nuteistojo A. K.
procesins teiss tiriant rodymus, tarp j ir liudytojo Nr. 1, teismo metu nebuvo suvarytos. Taigi liudytojo Nr. 1
parodymais pirmosios ir apeliacins instancij teism nuosprendiuose remtasi pagrstai ir teistai, jie nuosekls ir
patvirtinti kitais byloje surinktais rodymais (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos
2005 m. spalio 4 d. nutartis Nr. 2K-402/2005).
Lietuvos Aukiausiasis Teismas savo nutartyse yra konstatavs ir kai kuriuos liudytojo, kuriam taikomas
anonimikumas, apklausos forminimo trkumus:
1. BPK 282 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ioje dalyje nustatyta tvarka apklausto liudytojo parodymus
teisiamojo posdio protokole urao teisiamojo posdio pirmininkas arba vienas i teisj. Lietuvos Aukiausiasis
Teismas yra konstatavs, kad tokiu atveju protokolas turi bti suraomas taip, kad nekilt abejoni dl to, kas dalyvavo
tokio liudytojo apklausoje, t. y. jeigu liudytoj apklausia trij teisj kolegija, tai protokole turi bti nurodoma visa
kolegijos sudtis:
2. BPK 282 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apklausiant liudytoj, kuriam taikomas anonimikumas, turi bti
laikomasi BPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatyt taisykli ir apie toki liudytoj asmens tapatybs nustatym,
prisaikdinim ir spjim dl atsakomybs u melagingus parodymus pagal BK 235 straipsn turi bti nurodyta j
apklausos protokole:
Apibendrinta praktika rodo, kad teismai, apklausdami asmenis, kuriems taikomas anonimikumas, paprastai
kruopiai patikrina, ar buvo statyme nustatyti anonimikumo taikymo nukentjusiajam ir liudytojui pagrindai ir slygos.
Nuteistasis A. G. kasaciniame skunde teigia, kad teismas, priimdamas apkaltinamj nuosprend, rmsi liudytojo Nr. 1,
kuriam taikomas anonimikumas, parodymais, nepatikrins anonimikumo taikymo iam liudytojui pagrind ir slyg.
Anonimikumo taikymo liudytojams pagrindai yra nustatyti BPK 199 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad nukentjusiajam ar
liudytojui anonimikumas gali bti taikomas, jeigu yra trys slygos, nurodytos BPK 199 straipsnio 1 dalyje: gresia realus pavojus
nukentjusiojo, liudytojo ar j eimos nari arba artimj giminaii gyvybei, sveikatai, laisvei ar turtui; nukentjusiojo ar liudytojo
parodymai yra svarbs baudiamajai bylai; nukentjusysis ar liudytojas dalyvauja procese dl labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo.
BPK 199 straipsnio 2 dalyje taip pat paymta, kad nukentjusiajam ar liudytojui anonimikumas taikomas, jeigu yra visi iame
straipsnyje ivardyti pagrindai. I bylos mediagos matyti, kad liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimikumas, dalyvavo
baudiamajame procese dl BK 260 straipsnyje numatyt nusikalstam veik, dl kuri padarymo tarimai buvo pareikti A. G. ir
R. E. ios veikos pagal BK 11 straipsnio 2 dal priskiriamos prie sunki nusikaltim, anoniminio liudytojo parodymai buvo svarbs
baudiamojoje byloje, nes jis buvo tas asmuo, kuris tiesiogiai dalyvavo perkant ir parduodant psichotropines mediagas.
Anonimikumas liudytojui buvo suteiktas ikiteisminio tyrimo pareigno nutarimu liudytojo praymu, kur jis para prie jo apklaus
2005 m. gegus 25 d. ir kuriame jis nurod, kad dl dalyvavimo NVIM jo gyvybei, sveikatai ir turtui gresia realus pavojus. Kolegija
laik, kad suteikiant liudytojui anonimikum BPK 199 straipsnio reikalavimai nebuvo paeisti (Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. spalio 4 d. nutartis Nr. 2K-549/2006).
Atskirais atvejais kai kuriuos anonimikumo taikymo nukentjusiajam ar liudytojui pagrindus ir slygas galima patikrinti
tik inant tikruosius asmens tapatybs duomenis, kurie yra specialiame tyrimo veiksmo protokolo priede, prokuroro ar
ikiteisminio tyrimo pareigno nutarime taikyti anonimikum ir kitoje voke laikomoje mediagoje (BPK 201 straipsnio
2 dalis). Kai kuriais atvejais tik inant asmens tapatybs duomenis galima konstatuoti, kad gresia realus pavojus asmens
ar jo eimos nari arba artimj giminaii gyvybei, sveikatai, laisvei ar turtui, arba nustatyti, kad asmuo nebuvo
anksiau teistas u melaging parodym davim.
Dl daikt, dokument, j apiros ir tyrimo ikiteisminio tyrimo metu. Pagal Lietuvos Aukiausiojo Teismo
nutartis galima sprsti, kad BPK norm, reglamentuojani daiktus ir dokumentus, turinius reikms nusikalstamai
veikai tirti ir nagrinti, j apir ir tyrim ikiteisminio tyrimo metu, taikymas dideli problem nekelia. Kasaciniuose
skunduose retai teigiama, kad ios normos buvo paeistos ar netinkamai taikytos, todl ir i norm aikinimo praktikai

nra. Kasaciniuose skunduose daniausiai teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paimti ir itirti vieni ar kiti
daiktai, kurie turjo bti tirti, arba kad tai buvo padaryta netinkamai, todl kasacins instancijos teismui tenka tik
patikrinti, ar ikiteisminio tyrimo metu atitinkami veiksmai buvo atlikti pagal statymo reikalavimus.
Kasatorius nurodo, kad pagal BPK 9293 straipsnius nulautas veidrodlis ir ssiuvinis, nuo kuri buvo paimti
pirt pdsakai, kaip daiktiniai rodymai, turintys reikms nusikalstamai veikai tirti, turjo bti apirti, aprayti ir
pridti prie bylos.
Pagal baudiamojo proceso statym daiktais, turiniais reikms nusikalstamai veikai tirti ir nagrinti, be kit
materiali objekt, taip pat laikomi ir tokie daiktai, ant kuri iliko nusikalstamos veikos pdsak (BPK 91 straipsnis).
ie pdsakai skirstomi dvi grupes: pirmai grupei priklauso nusikalstamos veikos pdsakai kaip materialiai fiksuoti
daikt iorins sandaros atspindiai, t. y. mogaus rank ir koj atspaudai, jo naudot ranki paliktos yms ir kitokie
pdsakai, kuriuose matyti juos palikusi objekt individualios savybs, danai leidianios juos identifikuoti; antros
grups pdsakai yra vairi mediag dms ar dalels, t. y. ant drabui ar kit objekt ilikusios kraujo ar da dms,
audini mikropluoteliai ir t. t. Paymtina, kad daiktai kartu paimami tik su antros grups objektais. Tuo tarpu daiktai su
pirmos grups objektais kartu paimami tik tuo atveju, jei i pdsak negalima tinkamai paimti vykio vietoje. Daiktai,
turintys reikms nusikalstamai veikai tirti ir nagrinti, gali bti apirimi arba tiriami. Daiktai, kuriuos btina tirti,
apirimi ir apraomi specialisto ivadoje (BPK 92 straipsnio 1, 2 dalys). Daiktai, dokumentai ir kitokie objektai tiriami
j radimo vietoje. Daiktai, objektai ar kitokie objektai, kuriems itirti reikia daug laiko arba kuriuos btina tirti
techninmis priemonmis, gali bti tiriami laboratorijoje arba kitoje vietoje, kur yra tam reikalingos slygos. Objekt
tyrim atlieka specialistai ir pateikia ivad. Specialisto ivada gali bti raoma tyrimo veiksmo protokol arba
suraoma atskiru dokumentu (BPK 205 straipsnio 2, 3 dalys, 90 straipsnio 13 dalys).
Bene vienintel BPK norma, reglamentuojanti daiktus ir dokumentus, turinius reikms nusikalstamai veikai tirti
ir nagrinti, kurios turinys buvo aikintas Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartyse, yra BPK 96 straipsnis:
Pateiktos dokument kopijos negali bti laikomos rodymais byloje, nes j atitiktis originaliems dokumentams
nra patvirtinta teiss akt nustatyta tvarka (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos
2005 m. sausio 6 d. nutartis Nr. 2K-20/2004).
Kiek plaiau BPK 96 straipsnio 1 dalies 3 punkte tvirtintos normos turinys aikinamas Lietuvos Aukiausiojo
Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. vasario 14 d. nutartyje Nr. 2K-113/2006, kurioje iaikinta,
kad BPK 96 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti dokumentai reikia j originalus arba nustatyta tvarka patvirtintas
kopijas. Tuo tarpu, jeigu byloje yra ne dokumento originalas ar nustatyta tvarka patvirtinta jo kopija, btina atlikti
papildomus patikrinimo veiksmus ir sitikinti, ar kopija atitinka original:
Kasaciniame skunde pagrstai teigiama, kad, I. J. prisipainimo faksogram pripastant rodymu ir ja grindiant
apeliacins instancijos teismo nutart, buvo paeisti BPK nustatyti reikalavimai. Byloje yra I. J. prisipainimo, surayto
sulaikius j Baltarusijos Respublikoje, faksograma (T. 2, b. l. 126), o prisipainimo originalas neisaugotas (T. 3,
b. l. 139). Nors is prisipainimas pirmosios instancijos teismo posdyje buvo perskaitytas (T. 4, b. l. 129) ir tikrinamas
apklausiant I. J., taiau juo nebuvo grindiama nuteistojo kalt padarius nusikaltim, numatyt BK 300 straipsnio
1 dalyje. Apeliacins instancijos teismas, be kit duomen, kuriais grindia savo ivadas, nurodo ir I. J. prisipainim,
taiau neatkreipia dmesio tai, kad jis neatitinka BPK reikalavim.I. J. prisipainimas gali bti vertinamas kaip
dokumentas, turintis reikms nusikalstamai veikai tirti ir nagrinti, atitinkantis BPK 96 straipsnio 1 dalies 3 punkte
nurodytus poymius. Taiau BPK 96 straipsnio 1 dalies 3 punkte ivardyti dokumentai reikia j originalus arba nustatyta
tvarka patvirtintas kopijas. Faksograma nra dokumento originalas ar nustatyta tvarka patvirtinta kopija. I principo
faksograma gali bti pripainta tinkamu dokumentu, taiau tokiu atveju teismas turi patikrinti ir nustatyti ne tik
dokumente, perduotame faksu, esani duomen ssajum (BPK 20 straipsnio 3 dalis) ir leistinum (BPK 20 straipsnio
4 dalis), bet ir dokumento perdavimo faksu aplinkybes: kas, kada, i kur, kam, kur, kodl pasiunt faksogram, ar
faksogramos tekstas atitinka dokumento originalo tekst. Apeliacins instancijos teismas i aplinkybi netyr ir j
nenustat, todl I. J. prisipainimo faksograma grsdamas savo ivadas, t. y. pripaindamas joje esanius duomenis
rodymu, paeid BPK 96 straipsnio 3 dalyje bei 20 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus.
Dl specialisto ir eksperto dalyvavimo teismo posdyje, ekspertizs skyrimo ir darymo bylos nagrinjimo
teisme metu. Teism praktika rodo, kad tiek specialistai, dav specialisto ivadas, tiek ekspertai, atlik ekspertizes
ikiteisminio tyrimo metu, danai dalyvauja nagrinjant byl teisme. Ypa danai specialistai ir ekspertai dalyvauja
nagrinjant nuudym ir autoavarij bylas. Teism praktika taip pat rodo, kad BPK norm, reglamentuojani specialisto
ir eksperto dalyvavim nagrinjant byl teisme (BPK 284, 285 straipsniai), didesni problem nekelia. Kasacins
instancijos teismo nutartyse nurodyt norm aikinimo nepavyko rasti. Kasacini skund argumentai dl netinkamo i
norm taikymo daniausiai rod, kad kasatoriai ne visai teisingai interpretuoja j turin arba neteisingai vertina eksperto
(specialisto) parodymus teisme.

Pagal BPK 284 straipsnio 3 dal teismo posd gali bti aukiami ir specialistai, nepateik ivados ikiteisminio
tyrimo metu. Byl nagrinjant pirmosios ir apeliacins instancij teismuose specialistams joki pavedim ir uduoi
nebuvo duota, specialistai ekspertai J. S. ir K. G. dav paaikinimus parodym forma (BPK 284 straipsnio 4 dalis),
parodymai ufiksuoti teismo posdi protokoluose, todl kasatoriaus teiginiai, kad K. G. parodymai teisme gauti
paeidiant BPK 90 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes jokia ivada nebuvo suformuluota ir po ja teismo posdio
protokole nepasirayta, kad tiek J. S., tiek K. G. apskritai negaljo bti apklausiami, nes ikiteisminio tyrimo metu jie joki
objekt netyr ir ivad nedav, atmestini (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos
2006 m. spalio 24 d. nutartis Nr. 2K-383/2006).
Pagal BPK 285 straipsn ekspertas teismo posd aukiamas apklausai tik tuo atveju, kai teismas pripasta, kad
jo parodymai btini ekspertizs aktui paaikinti ar papildyti. Vadovaujantis ia nuostata teismo medicinos ekspertas J. P.,
atliks tyrim ir davs specialisto ivad, buvo aukiamas teismo posd. Pirmosios instancijos teisme buvo
aikinamasi, ar B. T. po patirt sualojim galjo judti. Ekspertas teisme paaikino, kad B. T. su tokiais sualojimais
galjo judti, kakur nueiti, o po to sugrti, taiau nebuvo sukonkretinta, kok atstum ji galjo nueiti. Apeliacins
instancijos teisme ekspertas dl B. T. galimybi judti patikslino, kad po gaut sualojim ji galjo nueiti ir grti tik
nedidel atstum apie 1020 metr. Taip pat teismo posdyje ekspertas patikslino, kad kno sualojimai buvo padaryti
prie 14 valandas iki mirties, nes specialisto ivadoje buvo nurodyta, jog po kno sualojim padarymo, ivardyt
ivados 3.1 papunktyje, tiriamoji igyveno kelet valand. Teisj kolegija konstatuoja, kad teismo medicinos eksperto
parodymai abiej instancij teismuose nra prietaringi, taip pat neprietarauja specialisto ivadai Nr. M 64/05 (01).
Taigi visos bylos aplinkybs buvo isamiai ir nealikai itirtos (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl
skyriaus teisj kolegijos 2006 m. spalio 4 d. nutartis Nr. 2K-502/2006).
Apibendrintos Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartys rodo, kad didesni problem teismams nekelia ir BPK
286 straipsnio, reglamentuojanio ekspertizs skyrim ir darym bylos nagrinjimo teisme metu, taikymas. iame
straipsnyje tvirtintos normos turinys yra gana platus ir ekspertizs skyrimo procedra reglamentuota pakankamai
smulkiai. Daugiau problem praktikoje kyla sprendiant klausim, ar skirti proceso dalyvi praom ekspertiz, ar
atsisakyti tai daryti. Be abejo, nekyla problem, jeigu proceso dalyvio praymas tenkinamas ir praoma ekspertiz
skiriama. Kasacins instancijos teismas nagrinjo atvejus, kai teismai atsisak skirti praomas ekspertizes. Lietuvos
Aukiausiojo Teismo praktika rodo, kad esant tam tikroms slygoms atsisakymas skirti praom ekspertiz bylos
nagrinjimo teisme metu proceso dalyvi teisi ir baudiamojo proceso statymo reikalavim nepaeidia.
Pirma, proceso dalyvio praymas skirti ekspertiz turi bti apsvarstytas ir isprstas BPK nustatyta tvarka (BPK
270, 292 straipsniai), o nutartyje turi bti nurodyti praymo atmetimo motyvai.
Taiau atkreiptinas dmesys tai, kad teismai, motyvuodami atsisakym skirti praom ekspertiz ar kviesti
teismo posd ekspert (specialist), bt atsargs ir nerodyt iankstinio nusistatymo dl rodym vertinimo.
Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas atmet, apeliacins instancijos teismo nuomone, pagrst R. B. ir jo gynjo
praym kviesti posd specialist, po eismo vykio vykio viet atvykusius greitosios pagalbos gydytoj bei policijos
darbuotojus, nra pagrindas laikyti, kad pirmosios instancijos teismas buvo alikas. Taiau is praymas buvo pateiktas
po kaltinamojo ir nukentjusiosios apklausos, pirmosios instancijos teismas j atmet nebaigs tirti byloje esani
rodym, tarp j specialisto ivados, keli eismo vykio vietos apiros protokolo. Atmesdamas praym, pirmosios
instancijos teismas parod iankstin nusistatym ioje nutartyje i anksto vertindamas rodymus: specialisto ivada yra
objektyvi, netikti ja nra pagrindo, schema vykio nubraiyta teisingai (b. l. 98).[Dl ios prieasties kasacins
instancijos teismas paliko galioti apeliacins instancijos teismo nutart, kuria buvo panaikintas pirmosios instancijos
teismo nuosprendis ir byla perduota nagrinti teismui, nes pirmosios instancijos teismas byl inagrinjo alikai]
(Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. vasario 22 d. nutartis Nr. 2K138/2005).
Antra, vien tai, kad tam tikros aplinkybs nustatytos specialisto ivada, o ne ekspertizs aktu, nra pagrindas skirti
ekspertiz.
Pagal BPK 89, 205, 206 straipsnius objekt, tarp j ir mogaus kno, tyrim gali atlikti specialistai, turintys
reikiam speciali ini bei gdi. Specialisto ivada, kaip ir ekspertizs aktas, BPK 20 straipsnio prasme gali bti
priskirta prie rodym, nustatinjant kalt asmens, tariamo padarius nusikalstam veik. I bylos mediagos matyti, kad
ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinjimo metu buvo imtasi vis reikaling procesini priemoni, siekiant
nustatyti bylai reikmingas aplinkybes. Btinumo skirti ekspertiz nebuvo, nes byloje surinkta pakankamai rodym,
leidusi nustatyti esmines bylos aplinkybes. Teismas, be kit bylos rodym, savo nuosprend grind teismo medicinos
specialisto ivada Nr. 6-1447/04/02. is procesinis dokumentas atitiko BPK 90 straipsnio reikalavimus. Specialisto ivad
pateik J. Ivakeviius, turintis speciali medicinini ini ir raytas Lietuvos Respublikos ekspert sra. A. K.
praymas skirti teismo medicinos ekspertiz teismo posdyje buvo apsvarstytas ir atmestas nutartimi, motyvuotai

paaikinant, kodl teismas nemato btinybs atlikti io procesinio veiksmo. Paymtina, kad apeliacins instancijos
teismas posdyje apklaus J. Ivakevii apie jo pateikt ivad dl nukentjusiojo sualojimo. BPK 284 straipsnio
2 dalyje leidiama teismo posd aukti specialist, kai jo parodymai btini ivadai paaikinti ar papildyti. Nei A. K., nei
jo gynjas neprietaravo, kad J. Ivakeviius bt apklaustas, nualinimas jam nebuvo pareiktas, nagrinjimo
teisme dalyviams buvo suteikta galimyb uduoti klausimus. Ta aplinkyb, kad specialisto ivad pateiks J. Ivakeviius
buvo vardytas kaip ekspertas, esminiu baudiamojo proceso statymo paeidimu nelaikytina, nes tuo kasatoriaus teiss
nebuvo paeistos (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. spalio 4 d. nutartis
Nr. 2K-504/2005).
BPK 286 straipsnio 2 dalyje labai detaliai reglamentuota klausim ekspertui pateikimo tvarka ir, be kita ko,
nustatyta, kad teismas atmeta tuos klausimus, kurie nesusij su byla arba nepriklauso eksperto kompetencijai. Lietuvos
Aukiausiasis Teismas pripasta teising toki teism praktik, kai teismai ne beslygikai perrao nutart
proceso dalyvi suformuluotus klausimus ekspertui, o juos vertina pagal BPK 286 straipsnio 2 dalyje numatytus
reikalavimus:
BPK 286 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad jeigu ekspertas teismo posdyje nedalyvauja, priimt nutart
teismas siunia vykdyti ekspertizs staigai arba asmeniui, kuriam pavedama daryti ekspertiz. Atkreiptinas dmesys tai,
kad tuo atveju, kai ekspertiz pavedama atlikti asmeniui, netrauktam ekspert sra, teismas turt vadovautis BPK
210 straipsnyje tvirtintomis nuostatomis.
Dl specialisto ivados ar ekspertizs akto vertinimo. Specialisto ivadoje ar ekspertizs akte esantys
duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, yra rodymai ir vertinami vadovaujantis tomis
paiomis taisyklmis, kaip ir kiti rodymai pagal teisjo vidin sitikinim, pagrst isamiu ir nealiku vis bylos
aplinkybi inagrinjimu, vadovaujantis statymu. Taiau ekspertizs akto ir specialisto ivados, kaip rodym altinio,
vertinimas turi specifik, kuri lemia tai, kad aplinkybes, turinias reikms bylai isprsti, nustato asmuo, turintis
speciali ini. Teisjai, vertinantys ekspertizs akte ar specialisto ivadoje pateiktus duomenis, toki ini neturi, nes
prieingu atveju nereikt skirti ekspertizs ar kviesti specialisto. Vertinant ekspertizs akt ar specialisto ivad, turi bti
patikrintas ir vertintas ne tik j ssajumas (lieiamumas) ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybs, btent:
ekspertui ar specialistui pateiktos mediagos isamumas, pakankamumas ir kokybikumas; ekspertui ar specialistui
pateikt pradini duomen teisingumas; ekspertui ar specialistui pateiktos mediagos ityrimo visapusikumas; taikyt
metod mokslinis pagrstumas ir tinkamumas; ar ekspertas ar specialistas nevirijo savo speciali ini rib ir ar
nesprend klausim, kurie virija jo kompetencijos ribas, ir pan. (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl
skyriaus teisj kolegijos 2005 m. sausio 11 d. nutartis Nr. 2K-2/2005).
Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikos analiz rodo, kad teismai i esms teisingai vertina ekspertizs aktus ir
specialisto ivadas, iais rodym altiniais nustatytais duomenimis grsdami savo ivadas, tinkamai tai motyvuoja
nuosprendiuose ar nutartyse. Iimtys pasitaiko tik retais atvejais. Taip Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl
skyriaus teisj kolegijos 2005 m. kovo 15 d. nutartyje Nr. 2K-226/2005, be kita ko, konstatuota:
Teism praktikoje kyla sunkum vertinant tiktinas (nekategorikas) eksperto ar specialisto ivadas. Lietuvos
Aukiausiojo Teismas yra iaikins, kad tuo atveju, kai ekspertizs akte yra nurodytos konkreios tiktinos
(nekategorikos) eksperto ivados davimo prieastys, ekspertizs aktas yra isamus ir nra pagrindo skirti nauj
ekspertiz.
Pagal baudiamojo proceso statym ekspertizs akto ivadose suformuluojami atsakymai pateiktus klausimus (BPK
88 straipsnio 4 dalis). kiekvien klausim turi bti atsakyta i esms arba nurodyta, kad negalima to padaryti. Visi
atsakymai turi bti suformuluoti aikiai ir tiksliai. Tuo atveju, jeigu ivados negalima suformuluoti be detalaus tyrimo
rezultat, idstyt tiriamojoje ekspertizs akto dalyje ir isamiai atsakani pateikt klausim, apraymo, duodama
nuoroda tiriamj akto dal. I bylos mediagos matyti, kad ekspertui buvo pateikti du kompaktiniai diskai Verbatim
su pokalbi raais, mini kompaktinis diskas su M. N. balso pavyzdiais bei pokalbi suvestins. Fonoskopin ekspertiz
atlikusiam ekspertui patikslinus tyrjos pateiktus klausimus, nekeiiant j esms, ekspertas turjo isprsti du klausimus:
ar tyrimui pateikti garso raai, esantys kompaktiniuose diskuose Verbatim, nra sumontuoti ir ar tyrimui pateiktuose
dviejuose kompaktiniuose diskuose Verbatim ufiksuotuose pokalbi garso rauose yra ufiksuotas M. N. balsas. Jei
taip, kokias frazes pasak M. N. Vadinasi, antruoju klausimu praoma nurodyti ne tai, k konkreiai pasak M. N., o
kurias frazes i tyrimui pateiktose garso ra suvestinse atitinkamai paymt frazi pasak btent jis.
Ekspertas, atsakydamas pirmj klausim, nurod, kad pateikti tyrimui kompaktiniuose diskuose Verbatim garso raai
nra sumontuoti. Prieingai nei tvirtina kasatorius, ekspertas atsak ir antrj klausim, pateikdamas ivad, kad
tiktina, jog pateiktuose tyrimui dviejuose kompaktiniuose diskuose Verbatim esaniuose garso rauose Nr. 111 yra
ufiksuotas M. N. balsas. Tiktina, kad frazs, kurios pateiktose tyrimui i garso ra suvestinse, paymtos P,
pasakytos M. N.. Ekspertizs akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad labai skiriasi lyginamj M. N. balso pavyzdi ir

tiriamojo ra garso perdavimo kanal apibdinimai, todl negalima atlikti statistiniparametrini balso parametr
palyginimo ir galutin ivada duodama tik tiktina, remiantis audiotyvine analize. Be to, ekspertas nurod, kad tiktina,
jog garso rauose Nr. 15 daugelyje viet balsas smoningai ikraipomas. Vadinasi, ekspertas, kaip ir reikalaujama
BPK 88 straipsnio 4 dalyje, ekspertizs akto ivadose pateik atsakymus visus jam pateiktus klausimus, taip pat nurod
objektyvias prieastis, dl kuri negali pateikti kategorikos ivados. Taigi ekspertizs aktas ioje byloje i esms yra
isamus.
Paymtina, kad pagal BPK 286 straipsnio 7 dal teismas turi teis paskirti nauj ekspertiz ir tuo atveju, jei ekspertizs
akt vertina kaip nepakankamai isam. Tuo tarpu ioje nutartyje konstatuota, kad ekspertizs aktas ioje byloje yra
isamus, todl teismas, nepaskirdamas naujos ekspertizs, BPK 286 straipsnio nuostat nepaeid. Kita vertus, BPK
286 straipsnio 7 dalyje tvirtinta teismo teis, bet ne pareiga, esant statyme nurodytiems pagrindams, paskirti nauj
ekspertiz.
3. Kartu kasatorius teigia, kad ekspertui nurodius, jog jis negali pateikti konkreios ivados, yra laikoma, kad ivada
nepateikta (BPK 86 straipsnio 2 dalis).
Pagal baudiamojo proceso statym ekspertas atsisako pateikti ivad, jeigu: skiriant ekspertiz jam nebuvo
pateikta pakankamai mediagos ivadai padaryti, o praymas pateikti papildom mediag nebuvo patenkintas; ekspertui
pateikti klausimai neatitinka speciali jo ini; nra mokslikai pagrstos metodikos atsakyti ekspertui pateiktus
klausimus. iais atvejais ekspertas surao akt, kad negalima pateikti ivados (BPK 86 straipsnio 2 dalis). Vadinasi,
nekategorik (tiktin) ivad pateikimas nra atsisakymas pateikti ivad, nes pirmuoju atveju ekspertas vis tik pateikia
ivadas, nors ir tiktinas, o atsisakius pateikti ivadas, jos i viso nepateikiamos. Tuo tarpu ekspertas ioje byloje
neatsisak pateikti ivad, ekspertizs akte nurod, kokiomis metodikomis vadovavosi, taip pat nepra pateikti
papildomos mediagos, nenurod, kad jam pateikti klausimai neatitinka jo kompetencijos, ir, kaip jau minta, atsak jam
pateiktus klausimus, nurodydamas konkreias prieastis, kodl pateikia tiktinas ivadas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. gegus 16 d. nutartis Nr. 2K-453/2006).
Teism praktikoje taip pat pasitaiko atvej, kai teismai, motyvuodami tuo, kad specialisto ivada buvo gauta
ikiteisminio tyrimo metu, t. y. neveikiant rungimosi principui, vien tuo pagrindu skiria ekspertiz ir ekspertui paveda
sprsti tuos paius klausimus, kurie isprsti specialisto ivadoje. Sprendiant pagal Lietuvos Aukiausiojo Teismo
nutartis, tokia teism praktika nra priimtina:
Pagal BPK 89 straipsn specialistas yra reikiam speciali ini ir gdi turintis asmuo, kuriam pavedama
atlikti objekt tyrim ir pateikti ivad arba paaikinimus jo kompetencijos klausimais. To paties straipsnio 3 dalyje
nurodyta, kad mogaus kno arba lavono tyrim atlieka teismo medikai. Skirtingai nei anksiau galiojusiame BPK,
kuriame buvo nustatyta, kad mirties prieastims nustatyti btina ekspertiz, iame kodekse nurodyta, kad teismo medikas,
padars lavono skrodim mirties prieasiai nustatyti, yra specialistas ir lavono tyrimo rezultatus formina teismo
medicinos ivadoje.
Ianalizavus teism praktik, paymtina:

1. rodinjimas baudiamajame procese yra statymo reglamentuota ikiteisminio tyrimo staig ir j pareign,
prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisjo, teismo ir proceso dalyvi (tariamojo, kaltinamojo, gynjo, nukentjusiojo,
civilinio iekovo, civilinio atsakovo, taip pat tariamojo, kaltinamojo, nukentjusiojo, civilinio iekovo, civilinio atsakovo
atstovo) veikla, kuria renkami, pateikiami, tikrinami ir vertinami duomenys, reikmingi tiriamo vykio aplinkybi,
nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, kit aplinkybi, turini reikms bylai isprsti teisingai, nustatymui.
2. statyme numatytas skirtingas baudiamojo proceso subjekt vaidmuo rodinjimo procese: ikiteisminio tyrimo
pareignai ir prokuroras privalo rinkti, tikrinti ir vertinti reikmingus bylai duomenis; teismas privalo juos tikrinti,
prireikus rinkti papildomus duomenis, sprsti, ar jie yra rodymai, ir vertinti; gynjas privalo panaudoti visas
statymuose nurodytas gynybos priemones ir bdus, kad bt nustatytos aplinkybs, teisinanios ginamj ar
lengvinanios jo atsakomyb (BPK 48 straipsnio 2 dalies 1 punktas), ir neprivalo rodinti kit aplinkybi, turini
reikms bylai isprsti teisingai; kiti rodinjimo procese dalyvaujantys subjektai turi teis, bet ne pareig dalyvauti
iame procese.
3. rodymai baudiamajame procese yra statym nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais
patikrinti, teisiamajame posdyje inagrinti ir teismo pripainti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro ivadas
dl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, i veik padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kit aplinkybi,
turini reikms bylai isprsti teisingai.

3.1. rodymais pripastami duomenys, gauti rodinjimo subjekt veikl reglamentuojani statym
Baudiamojo proceso kodekso, Operatyvins veiklos, Policijos veiklos, Valstybs saugumo departamento, Specialij
tyrim tarnybos, Prokuratros, Advokatros ir kit teissaugos institucij organizacij ir veikl reglamentuojani
statym nustatyta tvarka. rodymais taip pat pripastami duomenys, gauti Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuot
tarptautini sutari nustatyta tvarka.
3.2. Duomenys laikomi gautais statymo nustatyta tvarka ir tais atvejais, kai j gavimo tvark tiesiogiai nustato
emesns teisins galios norminiai aktai, taiau tie aktai yra priimti vadovaujantis statymu ir vykdant atitinkamas
statymo nuostatas, pavyzdiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2006 m. gegus 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintos
Transporto priemones vairuojani ir kit asmen neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykls, Lietuvos
policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodio 24 d. sakymu Nr. 660 patvirtinta Policijos patruli veiklos instrukcija,
Finansini nusikaltim tyrim tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos direktoriaus 2003 m.
gegus 7 d. sakymu Nr. 46V patvirtintos kins finansins veiklos objekt tyrimo bei specialisto ivados pateikimo
taisykls (2005 m. sausio 10 d. sakymo Nr. 4V redakcija) ir pan.
3.3. Pradjus ikiteismin tyrim (BPK 166 straipsnis), duomenys, turintys reikms nusikalstamai veikai tirti ir
nagrinti, renkami tik BPK nustatyta tvarka. Kit statym nustatyta tvarka duomenys paprastai renkami prie pradedant
ikiteismin tyrim, o atliekant ikiteismin tyrim i statym (pavyzdiui, Operatyvins veiklos statymo) nustatyta tvarka
tik iekoma duomen altini, kuriuos nustaius atliekami proceso veiksmai.
3.4.1. Jeigu teisiamajame posdyje inagrinti duomenys atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus,
bylos nagrinjimo teisme dalyviams nekyla joki abejoni dl to, kad ie duomenys yra rodymai, ir teismas jais grindia
savo ivadas; nuosprendio ar kito baigiamojo teismo akto apraomojoje (motyvuojamojoje) dalyje motyvai,
paaikinantys, kodl teismas iuos duomenis pripasta rodymais, nenurodomi.
3.4.2. Tais atvejais, kai dl tam tikr duomen atitikties BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus bylos
nagrinjimo teisme dalyviams kyla abejoni, nuosprendio ar kito baigiamojo teismo akto apraomojoje
(motyvuojamojoje) dalyje ios abejons ianalizuojamos ir padaroma kategorika ivada, laikytini duomenys rodymais ar
ne.
3.5. rodymais gali bti tik tokie duomenys, pagal kuriuos teismas nustato aplinkybes, turinias reikms bylai
isprsti teisingai. Tokiomis aplinkybmis yra faktins tiriamo vykio aplinkybs ir kitos aplinkybs, reikmingos
baudiamojo, baudiamojo proceso bei kit statym taikymui: tiriamos veikos padarymo aplinkybs (laikas, vieta, bdas,
rankiai ir priemons, padariniai, veik padars asmuo, jo asmenins savybs, nukentjs asmuo ir kt.); atsakomyb
lengvinanios, sunkinanios ir kitos aplinkybs, kurias atsivelgiama skiriant bausm, poveikio priemon ar atleidiant
nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms; aplinkybs, turinios reikms rodym vertinimui (rodym rinkimo arba
gavimo aplinkybs); nusikalstama veika padarytos alos pobdis, dydis ir pan.
3.6. Sprsdamas, ar duomenys yra gauti teistais bdais, teismas turi patikrinti, ar j gavimo bdas neprietarauja
statyme nustatytiems reikalavimams.
3.6.1. Tais atvejais, kai reikmingus bylai duomenis pateikia proceso dalyviai (tariamasis, kaltinamasis, gynjas,
nukentjusysis, civilinis iekovas, civilinis atsakovas, taip pat tariamojo, kaltinamojo, nukentjusiojo, civilinio iekovo,
civilinio atsakovo atstovas) arba bet koks fizinis ar juridinis asmuo (BPK 98 straipsnis), teismas turi patikrinti, ar ie
duomenys gauti statyme neudraustu bdu (principas galima tai, kas neudrausta statymo). Duomenys, gauti statyme
tiesiogiai draudiamu bdu, rodymais nepripastami.
3.6.2. Tais atvejais, kai duomenis surenka valstybs institucijos ar pareignai (ikiteisminio tyrimo pareignas,
prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisjas, teismas), btina patikrinti, ar jie gauti statyme nurodytu bdu (principas
leidiama tai, kas numatyta statyme) ir ar nebuvo paeista statyme nustatyta duomen gavimo tvarka.
3.6.2.1. Duomenys, kuriuos valstybs institucijos ar pareignai gavo statyme nenurodytu bdu, rodymais
nepripastami.
3.6.2.2. Nustaius, kad renkant duomenis buvo paeista j gavimo tvarka, btina vertinti, ar nustatytos tvarkos
paeidimai turjo takos gaut duomen patikimumui ir ar dl i paeidim buvo suvarytos statym garantuotos
kaltinamojo teiss. rodymais nepripastami duomenys, kuri gavimo tvarkos paeidimai kelia abejoni duomen
patikimumu ir i abejoni nra galimybs paalinti atliekant kitus BPK numatytus veiksmus, taip pat duomenys, kuriuos
gaunant buvo atimtos ar i esms suvarytos statym garantuotos kaltinamojo teiss.

3.6.2.3. Nagrinjantis byl teismas paprastai netikrina ikiteisminio tyrimo teisjo nutarties, kurios pagrindu buvo
taikytos procesins prievartos priemons ar atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai (pavyzdiui, krata, pomis, nusikalstam
veik imituojantys veiksmai, asmens bsto ar tarnybini patalp apira, ekspertiz ir kt.), pagrstumo, t. y. ar teisjui
buvo pateikti ir kokie buvo pateikti duomenys, sudar pagrind priimti atitinkam nutart. Sprendiant, ar tokiais
veiksmais gauti duomenys laikytini rodymais, paprastai tikrinamas tik ikiteisminio tyrimo teisjo nutarties teistumas,
t. y. ar priimant nutart buvo laikomasi BPK nustatytos tvarkos, bei veiksmo atlikimo teistumas.
3.7. rodymais pripastami tik duomenys, itirti ir patikrinti teisiamajame posdyje BPK 271292 straipsniuose
nustatyta tvarka. Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant
duomenis, gautus i skirting altini.
3.8. rodym vertinimas ir jais pagrst ivad byloje sprendiamais klausimais darymas yra teismo, priimanio
baigiamj akt, prerogatyva. Nagrinjimo teisme dalyvi isakytos nuomons dl rodym vertinimo ir ivad padarymo
teismui nra privalomos, taiau teismo baigiamajame akte turi bti idstyti rodym vertinimo motyvai.
3.8.1. Vertindamas rodymus, teismas turi sitikinti, ar jie yra patikimi, ar nra suklastoti, ir nusprsti, ar rodymais
grstinos teismo ivados, ar jie atmestini. Turi bti vertintas kiekvienas rodymas atskirai ir rodym visuma. Vertindami
rodymus, teisjai turi vadovautis statymais ir logikos dsniais, pagal savo vidin sitikinim padaryti nealikas ivadas.
3.8.2. Teismo ivados dl aplinkybi, turini reikms bylai isprsti teisingai, daromos tik tada, kai ivadai
pagrsti pakanka rodym.
4. Asmen (kaltinamojo, nukentjusiojo, liudytojo) parodymai rodymais yra tuo atveju, kai ie parodymai
nepaeidiant statyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacins instancijos teismo posdyje arba ikiteisminio
tyrimo teisjui.
5. Asmuo, dalyvavs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba
priklauss nusikalstamam susivienijimui ir atleistas nuo baudiamosios atsakomybs BK 39 1 straipsnyje nurodytu
pagrindu, teisiamajame posdyje apklausiamas pagal bendrsias liudytojo apklausos taisykles. iuo atveju BPK
80 straipsnio 1 punkte nustatyti reikalavimai nra paeidiami, nes tokio asmens veika teisikai jau yra vertinta.
6. Nagrinjant bendrinink byl, dl tos paios veikos jau nuteistas asmuo (nuteistasis) teismo posd
kvieiamas ir posdyje apklausiamas pagal liudytojo apklausos taisykles, taiau toks asmuo nespjamas dl atsakomybs
pagal BPK 163 straipsn u atsisakym arba vengim duoti parodymus, dl atsakomybs pagal BK 235 straipsn u
melagingus parodymus ir neprisiekia.
7. Vertindamas teisiamajame posdyje apklausto nukentjusiojo ar liudytojo, kuriam taikomas anonimikumas,
arba BPK 282 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju ikiteisminio tyrimo teisjui duotus nukentjusiojo ar liudytojo, kuriam
taikomas anonimikumas, parodymus, teismas privalo patikrinti, ar buvo BPK 199 straipsnyje tvirtinti anonimikumo
taikymo pagrindai ir ar nra BPK 200 straipsnio 2 dalyje numatyt aplinkybi. Nukentjusiojo ar liudytojo, kuriam
anonimikumas pritaikytas nesant pagrindo ar esant BPK 200 straipsnio 2 dalyje numatytoms aplinkybms, parodymai
yra gauti neteistu bdu, todl nepripastami rodymais.
8. BPK 96 straipsnio 1 dalies 13 punktuose ivardyti dokumentai reikia j originalus arba nustatyta tvarka
patvirtintas j kopijas. Nustatyta tvarka nepatvirtintos dokumento kopijos (viesokopijos, faksogramos ir pan.) nesant
originalo gali bti pripaintos tinkamu dokumentu BPK 96 straipsnio 1 dalies prasme tik tuo atveju, kai BPK numatytais
proceso veiksmais yra nustatyta, kad kopija atitinka dokumento original.
9. Odorologinio kvap tyrimo ivada tiriama ir vertinama kaip ir kiti duomen altiniai ir negali bti atmesta vien
tik tuo pagrindu, kad tyrimui buvo naudoti biodetektoriai.
10. Daikt ar dokument, turini reikms nusikalstamai veikai tirti ir nagrinti, tyrimas, kur tariamojo,
kaltinamojo, gynjo ar kito proceso dalyvio praymu atliko privatus ekspertas ar kitas asmuo, turintis speciali ini, nra
objekt tyrimas BPK 205 straipsnio prasme, todl i asmen suraytas dokumentas nra nei ekspertizs aktas BPK
88 straipsnio prasme, nei specialisto ivada BPK 90 straipsnio prasme. Toks dokumentas yra proceso dalyviui duota
privataus eksperto ar kito asmens, turinio speciali ini, konsultacin ivada (Lietuvos Respublikos teismo ekspertizs
statymo 18 straipsnio 2 dalis).
11. Teismui proceso dalyvio pateiktos konsultacins ivados pridjimo prie bylos klausimas sprendiamas
vadovaujantis BPK normomis, reglamentuojaniomis praym nagrinjim (BPK 238, 270, 292, 324 straipsniai).

Sprendiant klausim, vertinama, ar tokia ivada nustatinjamos reikmingos bylai aplinkybs, ar asmuo, davs ivad,
turi reikiam speciali ini ir kt.
11.1. Pridta prie bylos konsultacin ivada tiriama ir vertinama kaip ir kiti dokumentai (BPK 290 straipsnis).
Jeigu teismui kyla abejoni dl asmens, davusio konsultacin ivad, speciali ini, tirtos mediagos isamumo, taikyt
tyrimo metod ar kitais klausimais, asmuo, davs toki ivad, kvieiamas teismo posd ir apklausiamas kaip
specialistas (BPK 284 straipsnis).
11.2. Jeigu konsultacin ivada prietarauja byloje esaniai specialisto ivadai ar ekspertizs aktui,
prietaravimams paalinti teismo posd kvieiamas specialisto ivad ar ekspertizs akt pateiks ekspertas. Jeigu
specialisto ar eksperto apklausos teisme metu pasitvirtina ar atsiranda abejons pateiktos specialisto ivados ar ekspertizs
akto isamumu ar pagrstumu, BPK 286 straipsnio nustatyta tvarka skiriama ekspertiz. Kai paaikja, kad pirmin ivad
davusiam specialistui ar ekspertui buvo pateikta neisami, nepakankama ar nekokybika mediaga, ekspertiz paskiriama
tam paiam ekspertui. Jeigu specialisto ar eksperto apklausa nepadeda isiaikinti, kuri ivada yra nepagrsta, turi bti
skiriama nauja ekspertiz. Tokiais atvejais ekspertizs darymas negali bti pavedamas asmenims, jau atlikusiems byloje
speciali ini reikalaujanius tyrimus, tarp j ir konsultacin ivad davusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos teismo
ekspertizs statymo 18 straipsnio 3 dalis). Ekspertiz paprastai pavedama atlikti teismo ekspertizs staigai. Jeigu teismo
ekspertizs staigoje nra reikiamos specialybs ekspert, galini atlikti ekspertiz, ekspertiz pavedama atlikti
privaiam ekspertui, o jeigu reikiamos specialybs privai ekspert nra, asmeniui, netrauktam ekspert sra, bet
turiniam reikiam speciali ini.
12. Vertinant specialisto ivad ar ekspertizs akt turi bti patikrintas ir vertintas ne tik j ssajumas
(lieiamumas) ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybs, btent: pateiktos ekspertui ar specialistui mediagos
isamumas, pakankamumas ir kokybikumas; ekspertui ar specialistui pateikt pradini duomen teisingumas; ekspertui
ar specialistui pateiktos mediagos ityrimo visapusikumas; taikyt metod mokslinis pagrstumas ir tinkamumas; ar
ekspertas ar specialistas nevirijo savo speciali ini rib ir ar nesprend klausim, kurie virija jo kompetencijos ribas,
ir pan. Tas faktas, kad byloje yra specialisto ivada, o ne ekspertizs aktas, nra pagrindas abejoti specialisto ivados
pagrstumu ir vien dl to skirti ekspertiz.
13. Kai duomenys, kuriais grindiamas kaltinimas, yra gauti atliekant operatyvin tyrim, nagrinjantis byl
teismas privalo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, ar tyrimo veiksmai
atlikti nepaeidiant Operatyvins veiklos statyme nustatytos tvarkos, ar duomenis, gautus atliekant operatyvin tyrim,
patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais.
13.1. Byloje turi bti teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti apygard teism pirminink ar
i teism Baudiamj byl skyri pirminink motyvuotos nutartys (Operatyvins veiklos statymo 10, 11 straipsniai)
arba generalinio prokuroro ar jo galioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygard prokuratr vyriausij
prokuror ar j galiot vyriausij prokuror pavaduotj sankcionuoti operatyvins veiklos subjekto vadovo ar jo
galioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (Operatyvins veiklos statymo 12, 13 straipsniai). Jeigu iuose
dokumentuose yra valstybs ar tarnybos paslapt sudarani duomen, byloje turi bti nutarties ar teikimo iraas,
kuriame toki duomen nebt.
13.2. Faktinis operatyvinio tyrimo veiksm pagrindas tvirtintas Operatyvins veiklos statymo 9 straipsnyje.
Jeigu operatyvinio tyrimo veiksmus sankcionavo apygard teism pirmininkai ar i teism Baudiamj byl skyri
pirmininkai, nagrinjantis byl teismas faktinio veiksm atlikimo pagrindo paprastai netikrina. Byloje privalo bti faktin
operatyvinio tyrimo veiksm, kuriuos sankcionavo generalinis prokuroras ar jo galiotas generalinio prokuroro
pavaduotojas arba apygard prokuratr vyriausieji prokurorai ar j galioti vyriausij prokuror pavaduotojai, pagrind
patvirtinantys duomenys ir pagrind teismas turi tikrinti atlikdamas BPK numatytus veiksmus. Teismas neturt tirti
informacijos, su kurios turiniu negali bti supaindinti visi nagrinjimo teisme dalyviai.
2007 m. birelio 28 d.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo

Baudiamj byl skyrius