Entdecken Sie eBooks
Kategorien
Entdecken Sie Hörbücher
Kategorien
Entdecken Sie Zeitschriften
Kategorien
Entdecken Sie Dokumente
Kategorien
gamomcemloba „petiti“
Tbilisi 2010
ISBN 978-9941-9131-2-9
iurgen kopenStaineri
Aavstria
me-4 gadamuSavebuli da ganaxlebuli gamocema
gamomcemloba „petiti“
Tbilisi 2010
koreqtura da dizaini: mzevinar WumburiZe
Korrektur und Design: Mzevinar Tschumburidze
© mzia galdavaZe
yvela ufleba daculia
winaTqma 9
2. 9-jer avstria:
federaluri miwebi (bundeslandebi) 22
forarlbergi 22 | tiroli 24 | hans haidi: „soflis suraTi - 2009”
25 | zalcburgi 26 | „amadeusi“ 27 | Staiermarki (Stiria) 28 |
kernteni (karinTia) 30 | bernhard k. bunkeri: „zafxulSi” 32 | zemo
avstria 33 | qvemo avstria 34 | vena 35 | alois brandSteteri: „vena
lincelTa TvaliT“ 37 | burgenlandi 38
3. avstriis istoria 41
ostarixi 41| habsburgTa dinastia 42 | maria terezia 43 | avstro-
ungreTi 44 | h.k. artmani: „Cemi samSoblo avstria“ 45 | sen-
Jermenis xelSekruleba 46 | pirveli respublika 47 | germaniasTan
SeerTeba 47 | politikuri anekdotebi aneqsirebul avstriaSi: 48
| avstria meore msoflio omis Semdgom 49 | „netarTa kunZuli“
51 valdhaimis Soki 52 | „bevrma winaaRmdegoba gaswia, bevri ki
miesalma SeerTebas“ 53 | gaerTianebuli evropisaken mimaval
gzaze 54 | gardatexidan did koaliciamde 56
4. saxelmwifo da politika 60
parlamenti 60 | federaciis prezidenti (bundesprezidenti)
60 | federaluri kancleri da federaluri mTavroba 61 |
federalizmi 61 | politikuri olqi 62 | Temi 62 | politikuri
partiebi 62 | avstriis social-demokratiuli partia (SPÖ) 63 |
avstriis saxalxo partia (ÖVP) 64 | mwvaneTa partia (Die Grünen)
66 | avstriis Tavisuflebis partia (FPÖ) 67 | avstriis momavlis
kavSiri (BZÖ) 69 | avstrielebi da politika 70 | socialuri
saxelmwifo 71 | socialuri partnioroba 72 | saxelmwifo
simboloebi 73 | wiTeli-TeTri-wiTeli 73 | avstriis respublikis
federaluri Rerbi 73 | mTebis qveyana, qveyana mdinaris piras 74 |
avstriis respublikis saxelmwifo himni 74
5
5. avstriuli ekonomika 77
„rogor akeTeben amas avstrielebi?“ 77 | avstria: warmatebis
modeli 77 | reformebi da cvlilebebi 78 | Svidi umdidresi eridan
erT-erTi 78 | avstria 2007: ori perspeqtiva 80 | avstriuli
ekonomikis safuZvlebi da struqturebi 81 | industria, turizmi,
delikatesebis maRazia 81 | „damzadebulia avstriaSi, magram
TiTqmis ar aris cnobili” 82 | turizmi 84
7. Tanamedrove avstrielebi 96
ojaxi: tradiciebi da realoba 96 | qali avstriaSi 97 |
axalgazrdoba 99 | pensionerebi 103
6
11. saskolo ganaTleba 139
avstriuli saskolo sistema 139 | sayovelTao savaldebulo
ganaTleba 139 | dawyebiTi ganaTleba / saxalxo skola 140 | saSualo
ganaTlebis qveda safexuri 140 | mTavari (sabazo) skola (10-dan
14 wlamde) 140 | zogadsaganmaTleblo saSualo skola (AHS) 140 |
axali tipis saSualo skola (kooperatiuli saSualo skola) 141
| saSualo ganaTlebis zeda safexuri 141 | politeqnikuri skola
(14-dan 15 wlamde) 141 | zogadsaganmaTleblo saSualo skolis
maRali (damamTavrebeli) safexuri 141 | saSualo safexuris
profesiuli skola 142 | maRali safexuris profesiuli skola 142
| dualuri sistema 142 | profesiuli saxalxo skola (profesiuli
skola) 142 | saxelobo ganaTleba 142
7
90-iani wlebis literatura 194 | avstrieli avtorebi msoflio
bestselerebis siebSi 195 | interviu germanist vendelin Smidt-
denglerTan 196 | peter handke 198 | peter handke: usurvilo
ubedureba (nawyveti) 198 | daniel glaTaueri 201 | erix hakli 202
| erix hakli: gamomSvidobeba sidonisTan (nawyveti) 202 | qristine
nostlingeri 204 | qristine nostlingeri: Zirs kitra-mefe!
(nawyveti) 205
8
winaTqma
winamdebare wigni qveyanaTmcodneobis saxelmZRvaneloa da,
pirvel rigSi, gansazRvrulia germanulis rogorc ucxo enis
SemswavlelTaTvis, romelTac kargad an Zalian kargad ician ger-
manuli ena. garda amisa, am wigniT SeuZlia isargeblos yvelam,
vinc dainteresebulia avstriiT. wigni SeiZleba gamoyenebul
iqnas ara marto, rogorc qveyanaTmcodneobis saxelmZRvanelo,
aramed rogorc damatebiTi sakiTxavi masala enis Semswavlel
kursebze. is gansakuTrebiT gamoadgeba maT, vinc garkveuli pe-
riodiT avstriaSi apirebs cxovrebas, an, magaliTad, SvebulebiT
ukve imyofeba am qveyanaSi. garda amisa, winamdebare wigni germa-
nulenovani mkiTxvelisTvisac aranakleb sainteresoa, radgan aq
mokled aris gadmocemuli yvela saWiro informacia avstriis Se-
saxeb, da, amasTan, sakiTxebi ganxilulia sruliad arastandartu-
li kuTxidan.
wigni iolad da gasagebi eniT acnobs mkiTxvels avstrias, mis
politikur, ekonomikur, socialur da kulturul struqturebs.
avtori cdilobs warudginos mkiTxvels avstria, rogorc cxo-
vrebis maRali xarisxis mqone qveyana, da amavdroulad, Tvali ar
daxuWos qveyanaSi arsebul arcerT problemaze. wignSi warmod-
genili masala dayofilia 17 nawilad, sadac ganxilulia metad
mravalferovani Tematika da TandarTulia auTenturi teqstebi
(leqsi, esse, anekdoti, sagazeTo statia, moxseneba da a.S.), foto-
da grafikuli masala, karikaturebi. avtori cdilobs gverdi
auaros kliSeebs da avstriis gansxvavebuli suraTi aCvenos mki-
Txvels. i. kopenStainers ara aqvs pretenzia wignis srulyofile-
baze. avtori sakuTar samSoblos Soridan, kritikuli TvaliT ak-
virdeba da cdilobs, iyos maqsimalurad obieqturi, Tumca, amave
dros, amJRavnebs subiqtur xedvasac.
sasurvelia, magram ara aucilebeli, wignis mTlianad da moce-
muli TanmimdevrobiT wakiTxva. savsebiT SesaZlebelia, SemoTa-
vazebuli mravalferovani masalidan mxolod im Temebis amorCe-
va, romelic drois mocemul momentsa da mkiTxvelis konkretul
interess Seesabameba. araviTar problemas ar qmnis calkeuli Ta-
vebis erTmaneTisgan damoukideblad wakiTxva da gageba.
wignis literaturul nawilSi warmodgenilia fragmentebi
cnobili Tanamedrove avstrieli mwerlebis peter handkes, erih
haklisa da daniel glaTaueris prozauli nawarmoebebidan, ase-
ve, nawyveti avstriis yvelaze warmatebuli sabavSvo mwerlis,
9
qristine nostlingeris romanidan. SerCeuli teqstebi gviCvene-
ben kavSirs im istoriul, socialur, politikur da kulturul
garemosTan, romelSic isini warmoiSva, da amgvarad, kavSirs Ta-
vad winamdebare wignTan. sasixarulo iqneba, Tu mkiTxvels maTi
wakiTxvis Semdeg am literaturuli teqstebis sruli variantis
gacnobis survili gauCndeba.
winamdebare, me-4, srulad gadamuSavebuli da ganaxlebuli
gamocema mkiTxvels aqtualur, problemebze orientirebul (ma-
gram ara problemebiT damZimebul) informaciebs sTavazobs avs-
triis Sesaxeb da dRevandeli avstriis ukeT gagebaSi exmareba. ga-
moyenebuli monacemebi 2010 wlis martiT TariRdeba.
wigni didaqtikuri kuTxiT ar gadamuSavebula, radgan avtori
miiCnevs, rom germanulis rogorc ucxo enis maswavleblebma Se-
saniSnavad ician swavlebis Sesabamisi formebi. calkeul, Seda-
rebiT rTul sityvebs, romlebic mcire moculobis leqsikone-
bSi iSviaTad gvxvdeba, Tan axlavs Sesabamisi ganmarteba. avtori
sTxovs maswavleblebs, gamomcemlobis meSveobiT miawodon mas
wignTan dakavSirebuli yvela SeniSvna da sxva saxis mosazreba.
avtori da gamomcemloba imedovneben, rom warmodgenili naS-
romis gacnoba siamovnebas mianiWebs mkiTxvels da daexmareba mas
avstriis ukeT SecnobaSi.
winaswar vuxdiT madlobas yvela im mkiTxvels, vinc gamogvex-
maureba da Tavis SeniSvnebsa da winadadebebs mogvawvdis.
10
avstria
(francobeli)
11
1. geografiuli mdebareoba da
mosaxleoba
avstriis mdebareoba evropaSi
12
farTobi da mosaxleoba
sazRvrebi
avstriis saerTo sazRvari .....
germaniasTan 816 km
CexeTTan 466 km
slovakeTTan 107 km
ungreTTan 356 km
sloveniasTan 330 km
italiasTan 430 km
SveicariasTan 166 km
lixtenStainTan 35 km
sul 2 706 km
13
hava
qveyana da mosaxleoba
eTnikuri jgufebi
19
interviu mirna iukicTan: „integracia amocana ar aris“.
21
2. 9-jer avstria:
federaluri miwebi (bundeslandebi)
forarlbergi
23
tiroli
ara xe
ara yvavili
arc glexi
arc mze
arc mTvare
arc eklesia
arca sofeli
arc myinvari
arc sixaruli
yvelaferi fulSi CamxrCvala
SuagulSi sikvdilia
mucelamoyorili
sikvdili
25
yvelaferi mkvdaria
da ukidures
gaWirvebaSi Cafluli
ambobs SurisZiebis RmerTi
da midis
zalcburgi
„amadeusi“
kernteni (karinTia)
zafxulSi CvenTan
fuliani gogonebi Camodian,
ufro metni vidre aqauri biWebia,
zafxulSi
biWebic gvstumroben
ZviradRirebuli manqanebiT,
Cveneburi gogonebisTvis sakmarisni arian.
zafxulSi stumrebis momsaxureba
CvenTvis Zalian seriozuli saqmea,
32
da vinc amaSi ar dagvexmareba,
is kargi kernteneli ver iqneba.
zemo avstria
qvemo avstria
vena
burgenlandi
kiTxvari
swori pasuxebi16
ostarixi
41
omebis, aramed mSvidobiani gziT gafarToeba. babenbergebma memk-
vidreobiT miiRes Staiermarki, xolo qalaqebi, linci da velsi,
iyides.
swored babenbergebma Cauyares safuZveli sakuTriv avstriu-
li saxelmwifos Camoyalibebas. 996 wliT daTariRebul erT-erT
sigelSi pirvelad Cndeba saxelwodeba avstria, maSin - @”ostarixi”
(anu samefo aRmosavleTSi). 1996 wels avstriaSi didi zeimiT aRi-
niSna qveynis „saxelobis dRis” 1000 wlisTavi. avstriam jer kidev
wminda romis imperiis farglebSi, babenbergTa mefobis gviandel
periodSi moipova seriozuli damoukidebloba Tavisi sasazRvro
mdebareobis wyalobiT.
habsburgTa dinastia
maria terezia
avstro-ungreTi
odesRac avstria
Semdegi qveynebisgan Sedgeboda:
avstriis ercsahercogo,
Staiermarkis sahercogo,
tirolis sagrafo
da forarlbergi,
bohemiis samefo,
moraviis samarkgrafo,
sileziis avstriuli samflobeloebi,
ilierTa samefo,
galiciisa da lodomeriis samefo,
lombardiisa da veneciis samefo,
ungreTis samefo mimdebare qveynebiT
slavonia, xorvatia da dalmacia,
da transilvaniis17 didi saTavado.
sen-Jermenis xelSekruleba
18 perifrazi cnobili gamoTqmisa Bella garant alii, tu felix Austria, nube!, ro-
melsac ungreTis mefe maTias korvinuss (gardaicvala 1490 w.) miawe-
ren. iTargmneba Semdegnairad: „omebi, dae, sxvebma awarmoon, Sen ki,
bedniero avstriav, iqorwine!”
19 avstro-ungreTis samefos daSlis Semdeg ramdenime axali saxelmwifo
Seiqmna, magaliTad, Cexoslovakia.
46
pirveli respublika
germaniasTan SeerTeba
21 �������������������������������������������������������������������
ase ewodeboda avstrias 1938-dan 1942 wlamde. Semdgom periodSi: „al-
pebi da dunais mxare“.
22 ebrauli gvari
23 ebrauli gvari
48
„gasagebia, mesmis Tqveni. romeli gvari gsurT miiRoT?“ „ras br-
ZanebT, gvari darCes, ubralod peteri minda merqvas!“
„netarTa kunZuli“
valdhaimis Soki
59
4. saxelmwifo da politika
avstria federaluri mowyobis saparlamento demokratiuli
saxelmwifoa.
federalizmi: avstriis federaciuli saxelmwifo 9 federa-
lur miwas aerTianebs.
parlamentarizmi: avstriaSi aramarto federaciis, aramed
federaluri miwis donezec saparlamento sistemaa. mTavroba
valdebulia sargeblobdes parlamentis ndobiT da iyos pasuxis-
mgebeli mis mimarT. saparlamento umravlesoba da mTavroba Ta-
namSromloben.
parlamenti
60
buireba” (manfrid velani). sxva sityvebiT rom iTqvas: avstriele-
bis mowiwebam qveynis pirveli piris mimarT sagrZnoblad iklo.
politikuri TvalsazrisiT, federaciis prezidentis yve-
laze mniSvnelovani amocanaa, daniSnos federaluri kancleri
(bundeskancleri). miuxedavad imisa, rom aseTi valdebuleba ar
gaaCnia, bundeskancleris postze igi TiTqmis yovelTvis parla-
mentSi umravlesobiT warmodgenili partiis pirvel kandidats
asaxelebs. es erTgvari tradiciaa, romlic mxolod erTxel, 2000
w. dairRva mTavrobis formirebis dros.
federaciis prezidenti aseve niSnavs federaluri mTavrobis
wevrebs (bundeskancleris winadadebiT), federalur moxeleebsa
da mosamarTleebs. prezidenti aris qveynis SeiaraRebuli Zale-
bis mTavarsardali da warmoadgens avstriis respublikas qveynis
gareT. amitomac mas xSirad uwevs vizitebi sazRvargareT da, ase-
ve, maRali stumrebis maspinZloba venaSi.
federalizmi
politikuri olqi
Temi
politikuri partiebi
65
mwvaneTa partia (Die Grünen)
avstrielebi da politika
socialuri saxelmwifo
socialuri partnioroba
72
saxelmwifo simboloebi
wiTeli-TeTri-wiTeli
avstriis respublikis federaluri Rerbi
„namdvili“ simboloebi
76
5. avstriuli ekonomika
vidre kiTxvas gaagrZelebdeT, daasaxeleT produqtebi,
romlebic TqvenTvis avstriasTan asocirdeba. romel avstriul
produqts icnobT? romeli avstriuli produqtis imports awar-
moebs Tqveni qveyana?
cota xnis win avstriuli ekonomika jer kidev yvaoda. didi mo-
Txovna iyo safirmo niSanze „avstria“. eqsportis bumi iyo, ua-
mravi ucxouri firma xsnida warmomadgenlobebs avstriaSi (gan-
sakuTrebiT venaSi). meores mxriv, Tavad avstria iyo erT-erTi
yvelaze didi investori evrokavSiris axal wevr qveynebSi. umuSe-
vroba SedarebiT dabali iyo.
mere finansuri da ekonomikuri krizisi daiwyo. 2008 wlis Se-
mdeg msoflio ekonomika iseT rTul mdgomareobaSi aRmoCnda,
romelsac meore msoflio omis Semdgom analogi ar moeZebneba. es
viTareba avstriasac Seexo, pirvel rigSi ki, saeqsporto bazars.
umuSevrobam rekordul maCvenebels miaRwia. Tumca, OECD31-s
bolo prognozebi mainc iZleva optimizmis safuZvels. am monace-
mebiT msoflio ekonomikaSi 2011 wlidan zrda unda daiwyos.
gansakuTrebulad momgebiani pozicia uWiravs avstrias Tavisi
maRalkvalificiuri da produqtiuli SromiTi resursis, ganaT-
lebuli da kargi ideebis mqone mdidar mewarmeTa wyalobiT. swo-
83
- viner noiStatSi33 mdebare sawarmo „daimond airkrafti” (Dia-
mond Aircraft) weliwadSi 400 patara TviTmfrinavs amzadebs, ro-
melic msoflioSi erT-erT yvelaze usafrTxo safren apara-
tad iTvleba.
- avstriuli firma Frequentis msoflio bazris lideria frenis
usafrTxoebisaTvis saWiro sainformacio da sakomunikacio
sistemebis warmoebaSi. misi klientebis ricxvSi ara marto
skotland iardi, aramed germaniisa da Sveicariis rkinigzebi
da aseve praqtikulad msoflios yvela aeroporti Sedis. 2007
wels venaSi mdebare am firmam didi SekveTa miiRo aSS-s kosmo-
suri kvlevebis erovnuli sammarTvelosgan (NASA).
asze meti avstriuli sawarmo mraval sruliad gansxvavebul
produqcias awvdis msoflio bazars. mxolod ramdenimes dava-
saxelebT: manqanebi, avtoaRWurviloba, tradiciuli samosi,
Tanamedrove dizainis aveji, kompiuteruli Cipebi, windebi, pis-
toletebi, jemebi, sakancelario beWdebi da saxanZro manqane-
bi. avstriaSi Txilamurebis mwarmoebeli fabrikebis arseboba,
bunebrivia, aravis akvirvebs, magram is, rom gracSi mdebareobs
msoflioSi yvelaze didi, kerZo da damoukidebeli, maRali teq-
nologiebis centri, romelic Zravebsa da testirebis sistemebs
qmnis (AVL List), TavisTavad cxadi sulac ar aris.
Jurnalisti klaus emerixi aRniSnavs, rom avstrielebi erovnuli
safirmo produqtebis arsebobis aucileblobas iseT did mniSvnelo-
bas ar aniWeben, rogorc Svedebi da holandielebi. miT ufro gasao-
caria, ambobs Jurnalisti, rom avstria msoflio bazarze liderTa
Sorisaa da erT-erT wamyvan adgils iWers, rac am sakiTxiT daintere-
sebuli avstrielebisTvis ar aris yovelTvis da mTlianad gasagebi.
patara qveyanas, marTlac, „SeuZlia iamayos sakuTari miRwevebiT in-
dustriis sferoSi, roca saqme kreatiulobas, yvelaze Tanamedrove
teqnologiebs, patentebsa da sasaqonlo warmoebas exeba.”
turizmi
85
6. vin arian avstrielebi?
erovnuli xasiaTi
barbara kudenove-kalergi
„sad aris Cemi saxli, Cemi samSoblo?“ ase iwyeba CexeTis ero-
vnuli himnis teqsti. me mas pirvel klasSi vmRerodi, roca praRis
germanul skolaSi vswavlobdi. Cexuris Semdeg slovakur himnsac
vasrulebdiT, germanulad Targmnili teqstis mRera cota miWir-
da da vborZikobdi: „tatraze elavs da Weqa-quxilis xma ismis“.
meore klasSi ukve germaniis himns vmRerodiT „germania, germania,
yvelaferze maRla“. amasobaSi Cemi samSoblo „bohemiisa da mora-
viis proteqtoratad“ iqca da mec, rogorc germanuli umcireso-
bis warmomadgeneli, germaniis raixis moqalaqe gavxdi. 1945 wels
89
Cveni ojaxi bohemiidan gaaZeves da ase gavxdi avstrieli. mere
avstriul gimnaziaSi avstriis himnic maswavles -„mTebis qveyana,
qveyana mdinaris piras“. sami gansxvavebuli himni, sami sxvadasxva
qveynis moqalaqeoba, sami gansxvavebuli identuroba, amdeni ram
erT bavSvobaSi. sinamdvileSi, mainc, vin viyavi?
avstrielebi da germanelebi
95
7. Tanamedrove avstrielebi
96
iTvleba ojaxuri Tanacxovrebis erTaderT formad. bevri avs-
trielisTvis is erT-erTia ramdenime gansxvavebul models Soris.
avstriaSi iSviaTobas ar warmoadgens e.w. Patchwork-ojaxebi, anu,
roca coli da qmari ganqorwinebis Semdeg axal ojaxebs qmnian. am
SemTxvevas kargad miesadageba social-istorikosis mixael mite-
raueris naTqvami: „Tanamedrove bavSvs ori saZinebeli oTaxi aqvs
da oTx-oTxi bebia-babua hyavs”, anu, sakuTari oTaxebi ganqorwi-
nebuli dedisa da mamis saxlebSi da damatebiTi bebia-babuebi mSo-
blebis axali partniorebis mSoblebis saxiT.
idealuri da realuri suraTebi saojaxo saqmeebSic xSirad
mkveTrad gansxvavebulia. marTalia, partnioruli Tanasworoba
miRweulia – yovel SemTxvevaSi, Teoriulad mainc -, magram fa-
qtia, rom ojaxur saqmebSi Zalian cota mamakaci exmareba meuR-
les. saojaxo saqmeebis 70 %-s qali asrulebs, mxolod 30 % modis
mamakacebis wilad. iseTi samuSaos 63 %-s, rogoricaa, dawmenda-
dasufTaveba, qalebi asruleben. saqmis Tanabrad gadanawilebas
wyvilTa mxolod 17 % axerxebs:. yvelaze arapopularul saqmed
mtversasrutiT wmenda da uTooba iTvleba, qals urCevnia abaza-
na gawmindos, kaci sayidlebze wasvlas amjobinebs. sxvaTaSoris,
im wyvilebsac eqmnebaT problemebi, romelTac partnioruli,
Tanabrad funqciebgadanawilebuli ojaxi surT hqondeT. ker-
Zod, samuSao drois survilisamebr dagegmva advili ar aris,
arasruli dasaqmebis SesaZleblobebi Zalian mcirea, da rac yve-
laze mTAvaria, qveyanaSi ar aris sakmarisi raodenobiT sabavSvo
baga-baRebi. garda amisa, bevri sabavSvo baRi mxolod SuadRemde
muSaobs.
„klasikuri” ojaxis modeli, romelSic mamakaci muSaobs da qa-
lis funqcias „mxolod diasaxlisoba” warmoadgens, avstriaSic
TandaTan qreba. samagierod, siyvaruli, qorwineba, ojaxi da erT-
guleba kvalac uaRresad mniSvnelovan Rirebulebebad rCeba.
qali avstriaSi
axalgazrdoba
pensionerebi
romaul-kaTolikuri eklesia
107
wevri sakoncentracio banakSi Casves da sikvdiliT dasajes. Tum-
ca, imavdroulad, devnili eklesia meore msoflio omis dros Ta-
visuflebisa da humanurobis sayrdens warmoadgenda.
1945 wels - mowodebas „Tavisufali eklesia axal saxelmwifo-
Si“ - eklesiam aqtiuri politikuri cxovrebidan CamoSorebiT
upasuxa. daiwyo urTierTobebis gaumjobeseba saxelmwifosTan
da politikur partiebTan. es metwilad imiTac iyo ganpirobebu-
li, rom wamyvani politikuri partiebi erTmaneTTan opoziciaSi
aRar iyvnen, koaliciur mTavrobebs qmnidnen da sxvadasxva saxiT
erTmaneTTan TanamSromlobdnen.
saeklesio statistikis uaxlesi monacemebis Tanaxmad avs-
triel kaTolikeTa ricxvi kvlavindeburad klebas ganicdis. 2008
wels Catarebuli gamokiTxviT dasturdeba, rom 5,58 milioni avs-
trieli Tavs romaul-kaTolikur eklesias miakuTvnebs, rac mTe-
li mosaxleobis 67 %-s odnav sWarbobs. 1951 wels maTi ricxvi 89
%-s Seadgenda. sazogadoebis sekularizacia grZeldeba da mxo-
lod avstrielTa erT mexuTedia tradiciuli gagebiT qristiani.
gasul welTan SedarebiT wirvaze sistematurad damswreTa ricx-
vmac erTi procentiT iklo.
bevri adamiani mxolod tradiciis gavleniT rCeba eklesiaSi da
naTlavs sakuTar Svilebs, „radgan aseTi wesia“. isini Sobis dRe-
saswaulze ciskris locvas eswrebian da surT, gardacvalebis Se-
mdeg eklesiuri wesiT daikrZalon. eklesia maTTvis tradicias-
Tan, wes-Cveulebebsa da saeklesio dResaswaulebTan asocirdeba.
sxva dros es adamianebi arc wirvaze dadian da arc loculoben.
isini „monaTlul viTomda kaTolikeebad“ moixsenebian da avs-
triis kaTolikuri mosaxleobis 17,6 %-s Seadgenen. bevri kaTo-
like aRar aris Tavisi eklesiiT kmayofili da surs, is „sxvanairi“
iyos.
bevri kaTolike fiqrobs, rom kaTolike mRvdels unda hqondeT
qorwinebis ufleba. aseve, xSirad gaismis moTxovna imis Taobaze,
rom qalebsac mieceT mRvdlad msaxurebis ufleba. kaTolikuri
morali seqsualur sakiTxebTan dakavSirebiT, iseve rogorc pa-
pis cxovrebis wesebi bevri morwmunisTvisac ucxo da arabune-
brivia. bevrs arc is moswons, rogor eqceva eklesia adamianebs,
romlebic ojaxs angreven an xelmeored qorwindebian. eklesia
maT praqtikulad moikveTs.
amitomaa, rom dRes bevri adamiani, ukeTes SemTxvevaSi, gul-
grilobas iCens kaTolikuri eklesiis mimarT, an saerTod zurgs
aqcevs mas. bolo wlebSi gansakuTrebiT imata eklesiidan gasvlis
SemTxvevebma. amis Sedegia, rom – Tanaxmad zemoT naxsenebi gamo-
108
kiTxvisa - im adamianTa ricxvi, romlebic arcerT konfesias ar
miakuTvneben Tavs, ukve erT milions gautolda.
miuxedavad amisa, eklesia kvlavac mniSvnelovani rols asru-
lebs sazogadoebriv cxovrebaSi. skolebSi religiaTmcodneoba
kvlavac savaldebulo sagnad rCeba (uaris Tqma SesaZlebelia).
avstriaSi bevri kerZo kaTolikuri skolaa, romelTa saxelfaso
xarjebs, cxadia, mTlianad saxelmwifo faravs.
mniSvnelovania eklesiis roli adamianis uflebaTa dacvis sa-
kiTxebSi, socialur sferoSi da maswavlebelTa profesiuli mom-
zadebis dargSi. aRsaniSnavia misi moRvaweoba kulturis sfero-
Sic (12 000 kulturul-istoriuli Senoba, rogoricaa eklesiebi,
biblioTekebi da muzeumebi). garda daaxloebiT 4 400 samlocve-
lo eklesiaSi mimdinare mravlismomcveli sasuliero saqmiano-
bisa kaTolikuri eklesia uamrav sxva sferoSic aqtiur moRvawe-
obas eweva.
miuxedavad imisa, rom kaTolikuri tradiciebis arseboba so-
flad ufro Zlierad igrZnoba, vidre qalaqebSi, aSkarad Cans,
rom mimdinareobs sekularizaciis procesi da avstriaSi ekle-
siis gavlena TandaTan sustdeba. gamodis, rom marTali iyo romis
papi benediqt meTeqvsmete, roca am sakiTxTan mimarTebaSi wuxili
gamoxata?
ebrauli religia
islami avstriaSi
112
9. cxovrebis avstriuli wesi
113
Cvenganis ufrosia. samoqalaqo pirebi, romlebic am sistemisgan
Sors dganan da SeuZlebelia zepirad icodnen yvela Tanamdebo-
bis piris Sesabamisi wodeba, windaxedulad iqcevian da cdiloben,
romelime, SeZlebisdagvarad keTilxmovani titulia gamoiyenon
da xan „batono direqtoro“-Ti an sulac ‚„batono doqtoro“-
Ti mogvmarTaven, rac xSirad borot xumrobasaviT‘ xvdeba yurs.
Tumca, amgvari mimarTva avstriaSi pirmoTneobad mainc ar aRiqme-
ba. mliqvnelobis gamosaxatad xSirad bevr sxva, damatebiT xerxs
iyeneben. erTi adamianisTvis am sistemis garRveva SeuZlebelia.
„Tavidan Cems studentebsa da TanamSromlebs SevTavaze, CemTvis
ubralod gvariT moemarTaT“, ambobs avstriaSi momuSave germane-
li profesori, „magram sul male mTlad gamiTavxeddnen.“
115
wes-Cveulebebi da dResaswaulebi
uamravi aso-niSani
romlebsac sakuTari sityvebidan Tavi verafriT dauRweviaT
uamravi sityva
romlebic sakuTari winadadebebis tyveobaSi rCebian
mravali winadadeba
romlebic sakuTari teqstebis CarCoebSi Caketilan
122
mravali teqsti
romlebsac sakuTari wignebidan Tavi verafriT dauxsniaT
da keTili damlagebeli
mtvris sawmendi CvriT xelSi.
ardadegebi da Svebuleba
127
ter poli, avstriuli samzareulos ena, 2007). „namdvili” venuri
Sniceli xbos xorcisgan mzaddeba, xSirad mis nacvlad Roris
xorcsac iyeneben (ufro iafia). garnirad kartofilis salaTs an
mwvane salaTis furclebs irCeven, aseve, brinjs an moxarSul kar-
tofils oxraxuSiT.
bevri avstrielisTvis Semwvari wiwila anu fqvilSi, kvercxsa da
safanelSi amovlebuli da aduRebul cximSi Semwvari wiwila kargi
saWmlis „namdvili gansaxierebaa”. qaTams sxva meTodiTac wvaven,
magaliTad, tafaze, bulgarul wiwakasTan erTad an mayalze.
sazogadod, avstrielebi siamovnebiT miirTmeven xorcs (Tanac,
bevrs). 67 kg.-iT erT sul mosaxleze avstria evrokavSiris qvey-
nebs Soris xorcis erT-erTi yvelaze didi momxmarebelia. 40 kg.
Roris, 12 kg. saqonlis, xbos, frinvelis da xorcis sxva saxeobebs
moixmars saSualod erTi avstrieli weliwadSi. (2007 w.). saqonlis
xorciT damzadebuli kerZebi avstriaSi gansakuTrebul kerZebad
miiCneva. Zalian popularulia saqonlis xorcis wvniani (Tafelspitz)
da Semwvari file (Lungenbraten). warmoSobiT ungrul wvnian kerZs,
„guliaSs“ avstrielebi siamovnebiT miirTmeven dRis nebismier
dros, gansakuTrebiT, sazeimo sufrisa da cekvaSi gatarebuli
Ramis Semdeg.
gansakuTrebulad didia avstriaSi Roris xorcis moxmareba:
rogorc yovelTvis, axlac gamorCeulad uyvarT avstrielebs Se-
mwvari Roris xorci. zogierT avstriels Semwvari Roris xorcisa
da gufTis gareSe cxovreba saerTod verc warmoudgenia. (Sesaba-
misad maRalia avstriaSi guliT daavadebul adamianTa ricxvic!)
avstria, mainc, wvniani kerZebis qveyanaa. avstrielebisTvis „na-
mdvil“ kerZad, pirvel rigSi, saqonlis xorcis sufi iTvleba, e.w.
Grießnockerl51, Frittaten52, Lungenstrudel53, Leberknödel54 an Backerbsen55-iT.
xilsa da bostneulze maincdamainc didi moTxovna avstriaSi ar
aris, Tumca, bolo dros am produqtebzec SeiniSneba moTxovni-
lebis zrda, rac Zalian sasixaruloa.
56 namcxvari qiSmiSiT
57 blini sxvadasxvagvari SigTavsiT
58 mcire zomis, nalisebri formis funTuSa
59 mcire zomis, mrgvali formis namcxvari qoqosis fantelebiT
129
Roris qoniT gagimaspinZldebian (Verhackert). forarlbergi ganTq-
mulia yvelis warmoebiT, amitom aqauri kerZebis didi umravles-
oba swored yvelisgan mzaddeba: yvelis wvniani, yveliani atriis
nairsaxeobebi (Käseknödel, Käsespätzle, Käseknöpfle). zalcburguli
gufTa (Nockerln) suflesmgvari, motkbo comeuli kerZia, romelic
fqvilisa da kargad aTqvefili kvercxis cilisgan mzaddeba da
misi gakeTeba Zalian rTulia.
atria (Knödel) avstriaSi Zalian uyvarT da misi usazRvrod be-
vri varianti arsebobs. tirolSi mas xorblis fqvilisa da Roris
qonisgan amzadeben, venaSi – safanelisgan. kartofilis comisgan
damzadebul atriebs Soris comeulis moyvarulebi upirateso-
bas gargaris SigTavsian (Marillenknödel) gufTas aniWeben.
yava
yavis nairsaxeobebi
Mokka = magari Savi yava
Kleiner Brauner= patara finjani yava cota rZiT
Großer Brauner= didi finjani yava cota rZiT
Melange= yava rZiT
Verlängerter= SedarebiT susti yava (meti wili wyali)
Schale Gold= SedarebiT Ria feris, Ymoyavisfro yava
Einspänner= Wiqa cxeli Mokka naRebiT
Eiskaffee= vanilis nayini civi Mokka-Ti da naRebiT
Cappucchino = italiuri yava rZis qafiT
(CamonaTvali arasrulia!)
130
kaTxa ludi da Wiqa Rvino