Sie sind auf Seite 1von 224

avstria

Zalian warmatebuli pirveli, meore da mesame gamocemis Semdeg, 2010 w.


gamomcemloba Praesens–i meoTxed gamosca profesor iurgen kopenStai-
neris safuZvlianad gadamuSavebuli da ganaxlebuli naSromi saxelwo-
debiT „avstria“. wigni gankuTvnilia qveyanaTmcodneobiT da, kerZod,
avstriiT dainteresebul mkiTxvelTa farTo wrisaTvis.
gamomdinare iqidan, rom saqarTveloSi bolo periodSi gansakuTrebiT
gaizarda interesi evropuli qveynebisadmi, da, maT Soris, avstriis mi-
marT, ilias saxelmwifo universitetis avstriulma biblioTekam ga-
dawyvita moemzadebina iurgen kopenStaineris wignis qarTuli Targmani,
raTa es zedmiwevniT saintereso naSromi xelmisawvdomi gaexada germanu-
li enis armcodne qarTveli mkiTxvelisTvisac.
wignis 17 TavSi i. kopenStaineri avstriasTan dakavSirebul mraval sain-
tereso, zogjer mtkivneul Temas mimoixilavs da, miuxedavad imisa, rom
ar faravs Tavis subieqtur damokidebulebas garkveuli sakiTxebisadmi,
mainc axerxebs movlenaTa saRad da obieqturad Sefasebas.
wignSi gamoyenebulia 2010 wlis martis monacemebi.

proeqti ganxorcielda avstriis respublikis evropul da


saerTaSoriso saqmeTa federaluri saministros finansuri
mxardaWeriT.

mTargmneli gansakuTrebul madlobas uxdis wignis avtors,


prof. iurgen kopenStainers gaweuli daxmarebisTvis.

Publiziert mit Unterstützung des Bundesministeriums für europäische und


internationale Angelegenheiten der Republik Österreich.

Vom Verfasser autorisierte Übersetzug von Mzia Galdavadze

gamomcemloba „petiti“
Tbilisi 2010

ISBN 978-9941-9131-2-9
iurgen kopenStaineri

Aavstria
me-4 gadamuSavebuli da ganaxlebuli gamocema

germanulidan Targmna mzia galdavaZem

gamomcemloba „petiti“
Tbilisi 2010
koreqtura da dizaini: mzevinar WumburiZe
Korrektur und Design: Mzevinar Tschumburidze

Titel der deutschsprachigen Originalausgabe:


Jürgen Koppensteiner: Österreich,
ein landeskundliches Lesebuch.
© Praesens Verlag
http://www.praesens.at
Wien 2010

Alle Rechte vorbehalten.


Rechtsinhaber, die nicht ermittelt werden konnten, werden
gebeten, sich an den Verlag zu wenden

© mzia galdavaZe
yvela ufleba daculia
winaTqma 9

1. geografiuli mdebareoba da mosaxleoba 12


avstriis mdebareoba evropaSi 12 | farTobi da mosaxleoba 13 |
sazRvrebi 13 | hava 14 | qveyana da mosaxleoba 14 | eTnikuri jgufebi
15 | avstria – migrantebis qveyana? 17 | interviu mirna iukicTan:
„intergracia amocana ar aris“. 20

2. 9-jer avstria:
federaluri miwebi (bundeslandebi) 22
forarlbergi 22 | tiroli 24 | hans haidi: „soflis suraTi - 2009”
25 | zalcburgi 26 | „amadeusi“ 27 | Staiermarki (Stiria) 28 |
kernteni (karinTia) 30 | bernhard k. bunkeri: „zafxulSi” 32 | zemo
avstria 33 | qvemo avstria 34 | vena 35 | alois brandSteteri: „vena
lincelTa TvaliT“ 37 | burgenlandi 38

3. avstriis istoria 41
ostarixi 41| habsburgTa dinastia 42 | maria terezia 43 | avstro-
ungreTi 44 | h.k. artmani: „Cemi samSoblo avstria“ 45 | sen-
Jermenis xelSekruleba 46 | pirveli respublika 47 | germaniasTan
SeerTeba 47 | politikuri anekdotebi aneqsirebul avstriaSi: 48
| avstria meore msoflio omis Semdgom 49 | „netarTa kunZuli“
51 valdhaimis Soki 52 | „bevrma winaaRmdegoba gaswia, bevri ki
miesalma SeerTebas“ 53 | gaerTianebuli evropisaken mimaval
gzaze 54 | gardatexidan did koaliciamde 56

4. saxelmwifo da politika 60
parlamenti 60 | federaciis prezidenti (bundesprezidenti)
60 | federaluri kancleri da federaluri mTavroba 61 |
federalizmi 61 | politikuri olqi 62 | Temi 62 | politikuri
partiebi 62 | avstriis social-demokratiuli partia (SPÖ) 63 |
avstriis saxalxo partia (ÖVP) 64 | mwvaneTa partia (Die Grünen)
66 | avstriis Tavisuflebis partia (FPÖ) 67 | avstriis momavlis
kavSiri (BZÖ) 69 | avstrielebi da politika 70 | socialuri
saxelmwifo 71 | socialuri partnioroba 72 | saxelmwifo
simboloebi 73 | wiTeli-TeTri-wiTeli 73 | avstriis respublikis
federaluri Rerbi 73 | mTebis qveyana, qveyana mdinaris piras 74 |
avstriis respublikis saxelmwifo himni 74

5
5. avstriuli ekonomika 77
„rogor akeTeben amas avstrielebi?“ 77 | avstria: warmatebis
modeli 77 | reformebi da cvlilebebi 78 | Svidi umdidresi eridan
erT-erTi 78 | avstria 2007: ori perspeqtiva 80 | avstriuli
ekonomikis safuZvlebi da struqturebi 81 | industria, turizmi,
delikatesebis maRazia 81 | „damzadebulia avstriaSi, magram
TiTqmis ar aris cnobili” 82 | turizmi 84

6. vin arian avstrielebi? 86


erovnuli xasiaTi 86 | identuroba – avstriuli cnobiereba –
erovnuli siamaye 87 | barbara kudenove-kalergi: „vin var? sad
vimyofebi?“ 89 | avstrielebi da germanelebi 91 | peter turini:
„germanelebi da avstrielebi – erTi turistuli Sexvedris
qronika” 94

7. Tanamedrove avstrielebi 96
ojaxi: tradiciebi da realoba 96 | qali avstriaSi 97 |
axalgazrdoba 99 | pensionerebi 103

8. religiebi da eklesiebi 107


romaul-kaTolikuri eklesia 107 | evangelisturi eklesia A.B.
da H.B. 109 | ebrauli religia 110 | islami avstriaSi 110

9. cxovrebis avstriuli wesi 113


wodebebi da misalmebis formebi 113 | norbert mapes-nidiki:
„batoni karis mrCeveli“ 113 | wes-Cveulebebi da dResaswaulebi
116 | Tavisufali dro da sporti 121 | ernst iandli: biblioTeka
122 | avtomanqana – hobi da statusis aRmniSvneli simbolo 123 |
sportis popularuli saxeobebi 124 | „ras saqmianoben Tavisufal
dros” Tanamedrove avstrielebi 124 | ardadegebi da Svebuleba 125

10. avstriuli samzareulo 127


ojaxuri kerZebi da umaRlesi klasis Tanamedrove samzareulo
127 | comeuli 129 | federaluri miwebis „safirmo” kerZebi 129 |
yava 130 | yavis nairsaxeobebi 130 | kaTxa ludi da Wiqa Rvino 131
| venuri Sniceli Tu makaroni: axali tendenciebi kulinariul
yoveldRiurobaSi 131 | avstria, WarbwonianTa qveyana 133
| „Erdäpfelsalat-s (qarT. kartofilis salaTi) isev Erdäpfelsalat
hqvia: gastronomia da enobrivi Taviseburebebi 133 | rCevebi
gurmanebisTvis 135 | Das Beisel 135 | Zexveuli 135 | ramdenime
recepti avstriuli samzareulodan 136

6
11. saskolo ganaTleba 139
avstriuli saskolo sistema 139 | sayovelTao savaldebulo
ganaTleba 139 | dawyebiTi ganaTleba / saxalxo skola 140 | saSualo
ganaTlebis qveda safexuri 140 | mTavari (sabazo) skola (10-dan
14 wlamde) 140 | zogadsaganmaTleblo saSualo skola (AHS) 140 |
axali tipis saSualo skola (kooperatiuli saSualo skola) 141
| saSualo ganaTlebis zeda safexuri 141 | politeqnikuri skola
(14-dan 15 wlamde) 141 | zogadsaganmaTleblo saSualo skolis
maRali (damamTavrebeli) safexuri 141 | saSualo safexuris
profesiuli skola 142 | maRali safexuris profesiuli skola 142
| dualuri sistema 142 | profesiuli saxalxo skola (profesiuli
skola) 142 | saxelobo ganaTleba 142

12. umaRlesi ganaTleba avstriaSi 144


universitetebi 144 | umaRlesi profesiuli saswavleblebi
146 | umaRlesi pedagogiuri saswavleblebi 146 | problemebi,
protestebi da reformebi 147 | ra aris boloniis procesi? 147 |
swavlis gadasaxadi 148

13. kultura da mediebi 150


musika da festivalebi 150 | momRerali biWunebi da venis
filarmoniis simfoniuri orkestri 151 | zalcburgis musikaluri
festivali 151 | federaluri miwebis musikaluri festivalebi
151 | msubuqi musika 152 | avstropopi 153 | msoflio hitebi
avstriidan 153 | xalxuri musika 154 | „popularuli …musika“ 154 |
„Tanamedrove xalxuri musika“ 155 | avstria – „msoflio musikis
samSoblo„? 156 | Teatri 157 | radio da televizia 158 | presa 160
| “...oskari avstriaSi midis“. avstria - kinos qveyana 163

14. avstriuli germanuli ena 165


avstriuli germanulis enobrivi Taviseburebebi 166 | gamoTqma
166 | gramatika 167 | sityvaTwarmoeba 167 | winadadebis agebuleba
168 | leqsika 168 | evrokavSirSi Sesvlis win 170 | „namdvili
literaturuli germanuli” 171 | dudeniseuli marTlwera –
„koloniuri azrovnebis” simbolo? 171 | erTi venuri ambavi173

15. rogor amboben amas avstriaSi? 174


mcire avstriuli leqsikoni 174

16. avstriuli literatura 187


istoriuli aspeqtebi literaturaSi 188 | mravalmxrivi, Wreli,
winaaRmdegobrivi 190 | meore msoflio omis Semdgom 191 | 80-

7
90-iani wlebis literatura 194 | avstrieli avtorebi msoflio
bestselerebis siebSi 195 | interviu germanist vendelin Smidt-
denglerTan 196 | peter handke 198 | peter handke: usurvilo
ubedureba (nawyveti) 198 | daniel glaTaueri 201 | erix hakli 202
| erix hakli: gamomSvidobeba sidonisTan (nawyveti) 202 | qristine
nostlingeri 204 | qristine nostlingeri: Zirs kitra-mefe!
(nawyveti) 205

17. avstriuli xelovnebis mokle istoria 208


romanuli stili 208 | goTika 209 | renesansi 211 | baroko 212 |
klasicizmi 214 | bidermaieri 214 | istorizmi 216 | secesioni 217
| Tanamedrove arqiteqtura 218 | meoce saukunis ferwera 220

8
winaTqma
winamdebare wigni qveyanaTmcodneobis saxelmZRvaneloa da,
pirvel rigSi, gansazRvrulia germanulis rogorc ucxo enis
SemswavlelTaTvis, romelTac kargad an Zalian kargad ician ger-
manuli ena. garda amisa, am wigniT SeuZlia isargeblos yvelam,
vinc dainteresebulia avstriiT. wigni SeiZleba gamoyenebul
iqnas ara marto, rogorc qveyanaTmcodneobis saxelmZRvanelo,
aramed rogorc damatebiTi sakiTxavi masala enis Semswavlel
kursebze. is gansakuTrebiT gamoadgeba maT, vinc garkveuli pe-
riodiT avstriaSi apirebs cxovrebas, an, magaliTad, SvebulebiT
ukve imyofeba am qveyanaSi. garda amisa, winamdebare wigni germa-
nulenovani mkiTxvelisTvisac aranakleb sainteresoa, radgan aq
mokled aris gadmocemuli yvela saWiro informacia avstriis Se-
saxeb, da, amasTan, sakiTxebi ganxilulia sruliad arastandartu-
li kuTxidan.
wigni iolad da gasagebi eniT acnobs mkiTxvels avstrias, mis
politikur, ekonomikur, socialur da kulturul struqturebs.
avtori cdilobs warudginos mkiTxvels avstria, rogorc cxo-
vrebis maRali xarisxis mqone qveyana, da amavdroulad, Tvali ar
daxuWos qveyanaSi arsebul arcerT problemaze. wignSi warmod-
genili masala dayofilia 17 nawilad, sadac ganxilulia metad
mravalferovani Tematika da TandarTulia auTenturi teqstebi
(leqsi, esse, anekdoti, sagazeTo statia, moxseneba da a.S.), foto-
da grafikuli masala, karikaturebi. avtori cdilobs gverdi
auaros kliSeebs da avstriis gansxvavebuli suraTi aCvenos mki-
Txvels. i. kopenStainers ara aqvs pretenzia wignis srulyofile-
baze. avtori sakuTar samSoblos Soridan, kritikuli TvaliT ak-
virdeba da cdilobs, iyos maqsimalurad obieqturi, Tumca, amave
dros, amJRavnebs subiqtur xedvasac.
sasurvelia, magram ara aucilebeli, wignis mTlianad da moce-
muli TanmimdevrobiT wakiTxva. savsebiT SesaZlebelia, SemoTa-
vazebuli mravalferovani masalidan mxolod im Temebis amorCe-
va, romelic drois mocemul momentsa da mkiTxvelis konkretul
interess Seesabameba. araviTar problemas ar qmnis calkeuli Ta-
vebis erTmaneTisgan damoukideblad wakiTxva da gageba.
wignis literaturul nawilSi warmodgenilia fragmentebi
cnobili Tanamedrove avstrieli mwerlebis peter handkes, erih
haklisa da daniel glaTaueris prozauli nawarmoebebidan, ase-
ve, nawyveti avstriis yvelaze warmatebuli sabavSvo mwerlis,

9
qristine nostlingeris romanidan. SerCeuli teqstebi gviCvene-
ben kavSirs im istoriul, socialur, politikur da kulturul
garemosTan, romelSic isini warmoiSva, da amgvarad, kavSirs Ta-
vad winamdebare wignTan. sasixarulo iqneba, Tu mkiTxvels maTi
wakiTxvis Semdeg am literaturuli teqstebis sruli variantis
gacnobis survili gauCndeba.
winamdebare, me-4, srulad gadamuSavebuli da ganaxlebuli
gamocema mkiTxvels aqtualur, problemebze orientirebul (ma-
gram ara problemebiT damZimebul) informaciebs sTavazobs avs-
triis Sesaxeb da dRevandeli avstriis ukeT gagebaSi exmareba. ga-
moyenebuli monacemebi 2010 wlis martiT TariRdeba.
wigni didaqtikuri kuTxiT ar gadamuSavebula, radgan avtori
miiCnevs, rom germanulis rogorc ucxo enis maswavleblebma Se-
saniSnavad ician swavlebis Sesabamisi formebi. calkeul, Seda-
rebiT rTul sityvebs, romlebic mcire moculobis leqsikone-
bSi iSviaTad gvxvdeba, Tan axlavs Sesabamisi ganmarteba. avtori
sTxovs maswavleblebs, gamomcemlobis meSveobiT miawodon mas
wignTan dakavSirebuli yvela SeniSvna da sxva saxis mosazreba.
avtori da gamomcemloba imedovneben, rom warmodgenili naS-
romis gacnoba siamovnebas mianiWebs mkiTxvels da daexmareba mas
avstriis ukeT SecnobaSi.
winaswar vuxdiT madlobas yvela im mkiTxvels, vinc gamogvex-
maureba da Tavis SeniSvnebsa da winadadebebs mogvawvdis.

iurgen kopenStaineri, graci, 2010 w. gazafxuli

10
avstria

avstria? es xom saucxoo qveyanaa. asmagad lamazia da, saerTo-


dac, lamazia. avstria mSvenieria da mSvenieria avstria. me Seyva-
rebuli var avstriaze, asgzis Seyvarebuli. avstria rom Zalian
lamazia, amas vswavlobT da asjer vimeorebT, rom avstria marT-
la Zalian lamazia. yvelaze mSvenieri ki is aris, rom avstriel ba-
vSvebs skolaSi aswavlian, ra mSvenieria es avstria. aswavlian ise,
rom arc arasodes daaviwydeT. mSvenieria, aba, ra aris. da, saer-
Tod. mze. imisaTvis, rom mere ar daaviwydeT, ra lamazi, ra mSve-
nieria avstria, skolis moswavleebma asjer da kidev asjer unda
daweron: avstria lamazia. mSvenieria. iseTi mSvenieria avstria,
rom adamianebma es jer kidev skolis asakSi unda Caiweron. ase
unda daweron: avstria lamazad iwyeba da lamazadve wydeba. diax.
asea avstriis saqme. zustad ase. asjer da asgzis.

(francobeli)

11
1. geografiuli mdebareoba da
mosaxleoba
avstriis mdebareoba evropaSi

avstria centraluri evropis samxreT nawilSi mdebareobs. qve-


yanas zRvaze gasasvleli ara aqvs, magram masze gadis italiisa da
samxreT evropisken mimavali yvela mniSvnelovani avtomagistrali.
aRmosavleTiT ungreTi esazRvreba, dasavleTiT - Sveicaria da
lixtenStaini, samxreTiT - slovenia da italia, xolo Crdiloe-
TiT - germania, CexeTi da slovakeTi.
avstria saerTo farTobiT (83 879 kv. km) bevrad ar aRemateba
Sotlandias da odnav CamorCeba portugalias. saxelmwifo sazR-
vari 2 706 km-ia, mosaxleobis saerTo raodenoba ki – 8,3 milionze
meti. politikur-administraciulad avstria cxra federalur
miwad iyofa.
aRmosavleTidan dasavleTiT avstriis respublika 573 km-zea
gadaWimuli, samxreTidan CrdiloeTisaken - 294 km-ze, dasavleT
sazRvari ki mxolod 60-70 km-is sigrZis viwro derefans warmoad-
gens.
Svarcvaldidan Savi zRvisken mimavali dunai 350 kilometris
manZilze miedineba avstriis teritoriaze. sxva mniSvnelovani
mdinareebia: ini, zalcaxi, ensi, drau da muri. yvela es mdinare
avstriis farglebs gareT uerTdeba dunais. mdinare raini ki,
romelic qveynis dasavleTiT bunebriv sazRvars qmnis, Crdiloe-
Tis zRvaSi Cadis. naosnoba mxolod dunaizea SesaZlebeli, gan-
sakuTrebuli mniSvneloba satvirTo gemebis mimosvlas eniWeba.
dunaize mxolod im samgzavro gemebis mimosvlaa nebadarTuli,
romlebsac turistebi vaxausa da Savi zRvis marSrutebiT gadah-
yavs.
bevr mdinarezea agebuli hidroeleqtrosadgurebi. avstriaSi
bevri tbaa. maTgan yvelaze dids, bodenzees avstria germaniasa da
SveicariasTan iyofs. sididiT meore tbaa noizidlerzee, rome-
lic burgenlandSi mdebareobs da romlis samxreT-aRmosavleT
napirzec ganTavsebulia evropis sam yvelaze mniSvnelovan frin-
velebis nakrZalTagan erT-erTi.

12
farTobi da mosaxleoba

federaciuli miwa farTobi kv. mosaxleobis


km-Si ricxvi
burgenlandi 3 962 283 166
kernteni (karinTia) 9 538 560 139
qvemo avstria 19 186 1 605 410
zemo avstria 11 980 1 410 324
zalcburgi 7 156 529 368
Staiermarki (Stiria) 16 401 1 207 148
tiroli 12 640 704 825
forarlbergi 2 601 367 881
vena 415 1 690 936

avstria mTlianad 83 879 8 359 197

Statistik Austria, 2009 w. 1 ivlisis monacemebi

sazRvrebi
avstriis saerTo sazRvari .....
germaniasTan 816 km
CexeTTan 466 km
slovakeTTan 107 km
ungreTTan 356 km
sloveniasTan 330 km
italiasTan 430 km
SveicariasTan 166 km
lixtenStainTan 35 km

sul 2 706 km

13
hava

avstria SeiZleba sam klimatur zonad daiyos. mTebSi alpuri


havaa da naleqi uxvad modis. aq zafxuli mokle da SedarebiT gri-
lia, xolo zamTari - grZeli da uxvTovliani. stabilurad kargi
amindi metwilad mxolod Semodgomazea.
alpebis mTianeTsa da barSi Suaevropuli gardamavali havaa.
atlantis okeanis gavlenebis (dasavleTis qarebi) gamo zafxu-
lobiT xSiria uavdroba, temperaturis dacema da „xangrZlivi,
magram msubuqi wvimebi“, zamTarSi ki - wvima da Tovli. aRmosavle-
Tidan momavali mSrali qarebis an maRali atmosferuli wnevis
dros zafxulobiT Zalian cxela, xolo zamTarSi xangrZlivad
civa, rasac xSirad Tan axlavs dablobSi nisliani, mTebSi ki mzia-
ni amindebi. Tbili da sasiamovno amindi metwilad Semodgomazec
SenarCunebulia.
qvemo avstriis aRmosavleTsa da burgenlandis CrdiloeT
nawilSi e.w. panoniuri havaa1: xanmokle gazafxuls mcirenaleqia-
ni, cxeli zafxuli mosdevs, rac niadagis Zlier gamoSrobas iwve-
vs. Semodgoma mSrali da Tbilia, zamTari ki - SedarebiT civi.

qveyana da mosaxleoba

avstriis saerTo teritoriis ori mesamedi alpebis mTianeTs


uWiravs. mxolod erTi mesamedia borcvebiani da vake. amitomac
qveynis teritoriebis sakmaod vrceli nawili dausaxlebelia da
mosaxleobis saSualo simWidrovec SedarebiT dabalia: erT kva-
dratul kilometrze daaxloebiT 99 kaci modis. Tumca, gamom-
dinare iqidan, rom qveynis teritoriis didi nawili alpebis re-
gions uWiravs, mosaxleobis faqtobrivi simWidrove dasaxlebul
teritoriebze arsebiTad ufro maRalia, vidre amas mosaxleobis
saerTo raodenobis qveynis mTel farTobTan Sedareba gvaCvene-
bs. „mudmivad dasaxlebuli sivrce“, e.i. samSeneblo, agraruli
da satransporto TvalsazrisiT gamoyenebadi farTobi avstriis
saxelmwifo teritoriis or mexuTeds Seadgens. amitomaa, rom
qveynis yoveli mexuTeE moqalaqe avstriis dedaqalaq venaSi cxo-
vrobs.
centraluri da aRmosavleT evropis yofil komunistur qve-
ynebSi komunizmis damarcxebis Semdgom periodSi mimdinare mo-

1 SedarebiT Tbili da mSrali, zomieri hava


14
vlenebma mniSvnelovnad Secvala avstriis demografiuli sura-
Ti. 80-ian wlebamde avstriaSi mosaxleobis raodenoba ar izr-
deboda, piriqiT, misi Semcireba iyo mosalodneli. ucxoelebis
migraciam ki mosaxleobis raodenobis mkveTri zrda gamoiwvia.
amgvarad, ukve 2009 wels, avstriaSi mcxovrebi, magram avstriis
moqalaqeobis armqone 870 000 adamiani dafiqsirda.
daaxloebiT 395 000 avstrieli amJamad sazRvargareT (metwi-
lad germaniaSi) cxovrobs da avstriaSi mudmivi sacxovrebeli
ar gaaCnia. 1990 wlidan am e.w. „ucxoel avstrielebsac“ mieniWaT
erovnulი sabWosa da bundesprezidentis arCevnebSi monawile-
obis ufleba. Tumca unda iTqvas, rom am uflebiT maTi mxolod
Zalian mcire nawili sargeblobs.
turistTa umetesobas tipiuri avstrieli ase warmoudgenia:
kacs erovnuli kostiumi an tyavis Sarvali acvia da qurcikis
bewviT morTuli qudi axuravs, qali – raRa Tqma unda - Davstriul
erovnul kabaSia (Dirndl) gamowyobili da oriveni alpebis mTebSi
mdebare patara romantikul sofelSi cxovroben. visac ase hgo-
nia, cdeba, radgan sinamdvileSi avstrielTa 66 % qalaqebSi cxo-
vrobs.

eTnikuri jgufebi

avstriis moqalaqeTa daaxloebiT 1,1 procentisTvis mSobliu-


ri ena ara germanuli, aramed slovenuri, xorvatiuli, Cexuri,
slovakuri, ungruli an boSuria (Romanes)2. es xalxebi didi xania
avstriis mosaxleobis ganuyofel nawils warmoadgenen. maT didi
wvlili Seitanes avstriuli identurobis CamoyalibebaSi. 1976 w.
avstriis saxelmwifom gamosca kanoni erovnuli umciresobebis
Sesaxeb, romelic aRiarebs maT gansakuTrebul uflebebs. Tumca,
es xalxebi mxolod nawilobriv sargebloben maTTvis miniWebuli
uflebebiT da erovnul umciresobaTa dacvis pirobebic aseve
nawilobriv sruldeba.
erovnuli umciresobebi avstriaSi didwilad kompaqturad
arian dasaxlebuli. magaliTad, avstriaSi mcxovreb slovenTa
umetesoba kerntenSi (karinTia) cxovrobs, xorvatebi ki burgen-
landis mTel teritoriaze arian gafantuli. pirveli msoflio

2 bolo periodSi bevr evropul enaSi farTod damkvidrda eTnonimi


„roma“ – ase uwodeben sakuTar Tavs boSaTa garkveuli eTnikuri jgu-
febi. isini laparakoben boSur enaze, romelsac Romanes-s eZaxian.
15
omis Semdeg sagrZnoblad Semcirda avstriaSi mcxovrebi Cexebisa
da slovakebis ricxvi. isini dRes mxolod venaSi arian. avstriel
romaTa umravlesoba burgenlandSi cxovrobs.
miuxedavad imisa, rom erovnul umciresobaTa enebis mimarT
interesi dRes gacilebiT didia da umciresoba da umravlesoba
SedarebiT ukonfliqtod da mSvidobianad Tanaarsebobs, 1994 da
1995 wlebSi momxdari afeTqebebi kidev erTxel Segvaxsenebs, rom
rasistuli ganwyoba sazogadoebaSi mainc arsebobs da es xalxebi
nebismier dros SeZleba iqcnen maTdami mtrulad ganwyobili ada-
mianebis samizned.
avstriaSi mcxovreb slovenTa ricxvi 2001 wels Catarebuli
aRricxvis mixedviT daaxloebiT 18 000-ia, maTi sakuTari monace-
mebiT ki 40-50 000-s utoldeba. am xalxis istoria qristeSobidan
daaxloebiT me-6-e saukuneSi iwyeba. habsburgTa imperiis daSlis
Semdeg samxreT kerntenSi serbebi SeiWrnen, romelTac ganzraxu-
li hqondaT am teritoriebis axali samxreTslavuri saxelmwi-
fosTvis daqvemdebareba. 1920 wlis 20 oqtombers samxreT kern-
tenis mosaxleobis 60%-ma (aq kompaqturad saxloben slovenebi)
avstriis SeamdgenlobaSi darCenas misca xma. sanacvlod mTavro-
bisgan erovnulobis SenarCunebis garantiebi miiRes, Tumca es
dapireba ar Sesrulda: slovenurenovani mosaxleoba male asimi-
laciis Zlieri wnexis qveS aRmoCnda. maTi mSobliuri enis gamo-
yeneba SeizRuda, slovenuri warwerebi gaqra, orenovani skolebi
ZiriTadad germaneli maswavleblebiT dakompleqtda.
umciresobis uflebebis dacvis sakiTxTan dakavSirebiT poli-
tikuri dapirispirebebi kerntenSi meore msoflio omis Semdgo-
mac gamwvavda. saqme kvlavac orenovan skolebsa da orenovani
abrebis aRdgenas exeboda. marTalia, am mxriv mdgomareoba bolo
wlebSi ganimuxta, magram faqtia, rom slovenuri ena metnaklebad
mainc „RvTismsaxurebisa da samzareulos“ enad iqca. dRes arse-
bobs slovenuri skolebi, radio da telegadacemebi slovenur
enaze, slovenuri kulturis ganviTarebasac sakmao yuradReba
eqceva, magram asimilaciis procesi grZeldeba da aq absolutu-
ri tolerantobis atmosferos arsebobaze saubari namdvilad na-
adrevad gveCveneba.
burgenlandSi daaxloebiT 19 000 xorvati cxovrobs. dReisaT-
vis avstriaSi xorvatuli kultura gansakuTrebiT gamococxle-
bulia. xorvatulenovani pop- da rok-jgufebic ki arsebobs. pir-
vel rigSi, aRsaniSnavia, rom xorvatebma miaRwies imas, rom bur-
genlanduri xorvatuli meore oficialur enad gamocxadebuli-
yo. qalaq obervartSi orenovani gimnaziac daarsda.
16
kulturuli ganviTarebis mxriv burgenlandSi kompaqturad
mosaxle ungrelebmac (25 884 kaci) did warmatebebs miaRwies. sko-
lebSi ungruls aswavlian, radiosa da televiziaSi ungruleno-
vani gadacemebia. Tumca, jerjerobiT ar aris orenovani abrebi
da arc ungruli gamocxadebula meore oficialur enad.
dramatulad ganviTarda asimilaciis procesi venaSi mcxovre-
bi Cexebisa da slovakebisaTvis. Tu mecxramete-meoce saukunis
mijnaze 370 000 Cexi da slovaki cxovrobda venasa da mis Semoga-
renSi, dRes mxolod 14 000 adamiani miakuTvnebs Tavs am erovnul
umciresobebs.
ramdeni roma da sinti3 cxovrobs dRes avstriaSi, SeiZleba mxo-
lod vivaraudoT. faqti isaa, rom boSebi meTeqvsmete saukuneSi
dasaxldnen burgenlandSi. maTi mSobliuri boSuri ena (Romanes),
indogermanuli enaa. radgan boSaTa umetesoba Zalian Raribi iyo,
maTi Senaxva Tems uxdeboda, rac adgilobrivi mosaxleobis gu-
liswyromas iwvevda. pirveli respublikis dros eskalirebuli
konfliqtebi ocdaaTian wlebSi ukve nacional-socialistebis
mier boSaTa sistematuri ganadgurebis winapirobad iqca. nacio-
nal-socialistebma miznad daisaxes, burgenlandi boSebisgan
„gaewmindaT“. am miznis ganxorcielebisaTvis SesaniSnavi piroba
aRmoCnda germaniasTan mierTeba 1938 wels. boSebs jer Cveule-
briv banakebSi aTavsebdnen, mere sakoncentracio banakebSi gadah-
yavdaT da bevri maTgani fizikuradac gaanadgures. mxolod 600-
700 boSa gadaurCa holokausts. dRes maTi ricxvi daaxloebiT
6 300-ia. arsebobisa da sakuTari uflebebisTvis brZola meore
msoflio omis Semdegac uxdebodaT boSebs. dRes bevri maTgani
cdilobs sakuTari erovnuli tradiciebisa da miviwyebuli mSo-
bliuri enis dacvas. 1993 wels saxelmwifom boSebi erovnul um-
ciresobad aRiara, Tumca diskriminaciis da mtruli ganwyobis
TvalsazrisiT maTTvis am kanonis miRebis Semdegac bevri arafe-
ri Secvlila. 1995 wels obervartSi boSebze ganxorcielebuli
Tavdasxmisas afeTqebulma bombma oTxi romas sicocxle Seiwira.

avstria – migrantebis qveyana?

msgavsad pirveli msoflio omis wina periodisa, meore msoflio


omis Semdegac vena - da Sesabamisad mTeli avstria – magnitiviT
izidavda aRmosavleTevropel migrantebs. 1945 wlidan samuSaos

3 boSaTa erTi nawili sakuTar eTnikur jgufs „sinti“-s uwodebs.


17
Tu TavSesafris maZiebeli, devnili Tu iZulebiT gadaadgilebu-
li asiaTasobiT adamiani axal-axal nakadad awydeboda qveyanas.
40-iani wlebis migrantTa pirvel talRas warmoadgendnen e.w.
„sazRvars gareT mcxovrebi germanelebi“, romlebmac yvelaze
swrafad moaxerxes integrireba. garda amisa, Zalian bevri ltol-
vili miiRo avstriam ungreTidan, Cexoslovakiidan da polone-
Tidan. avstriam Seifara okeanisgaRmeli devnilebic Ciledan,
ugandidan da avRaneTidan. 90-ian wlebSi gansakuTrebiT imata po-
litikuri TavSesafris mTxovnelTa ricxvma aRmosavleT evropi-
dan da wina aziidan. amas emateboda yofili iugoslaviis qveynebSi
mimdinare samoqalaqo omebis gamo iZulebiT gadaadgilebul pir-
Ta didi raodenobac. garda amisa, avstria didi xnis ganmavlobaSi
warmoadgenda sabWoTaA kavSiridan wamosuli ebraelebis droebiT
TavSesafars, vidre maTi didi nawili sacxovreblad israelsa da
amerikaSi gadavidoda.
60-iani wlebidan moyolebuli avstriaSi uamravi adamiani
Camodioda samuSaod. Tavidan marto modiodnen, Semdeg ojaxebic
mohyavdaT da sacxovreblad rCebodnen. stumrad Camosulebi mi-
grantebad iqcnen, maspinZeli avstria ki - migrantTa qveynad. iu-
goslaviis Semdeg TurqeTia is qveyana, saidanac avstrias yvelaze
bevri migranti hyavs.
gansakuTrebiT maRalia venasa da forarlbegSi mcxovreb ucxo-
elTa ricxvi. iq msubuqi mrewvelobis sawarmoebSi TurqeTidan Ca-
mosuli didi raodenobiT muSaxelia dasaqmebuli. germanulis Se-
mdeg Turqulia rigiT meore ena, romelzedac avstriaSi yvelaze
meti adamiani saubrobs. venis zogierTi skolis moswavleTa 30-50
procentisaTvis germanuli mSobliuri ena ar aris. 2007 wels ve-
nis saxalxo skolebSi miRebul moswavleTagan yoveli mexuTe im-
denad cudad laparakobda germanulad, rom amis gamo CamorCebo-
da saswavlo process. 2009 wlis monacemebiT gracis sabavSvo ba-
Rebis aRsazrdelTa 42,2 % migrantTa ojaxebidanaa, xolo gracis
skolebis zogierT klasSi erTi moswavlec ki ar aris, romlisT-
visac mSobliuri ena germanuli iqneboda.
migrantTaA umetesi nawili naklebad prestiJul samuSaos as-
rulebs (dasufTavebis samsaxuri, mZime mrewveloba, mSenebloba,
turistTa momsaxureba). es adamianebi avstriul sazogadoeba-
Si integrirebuli TiTqmis ar arian da xSir SemTxvevaSi Zalian
viwrod cxovroben Zveli saxlebis patara, magram sakmaod Zvira-
dRirebul binebSi.
avstrielTaA damokidebuleba ucxoeli migrantebis mimarT am-
bivalenturia. umetesoba Tvlis, rom ucxoelebis sawinaaRmdego
18
araferi eqneboda, Tu isini swrafad moaxdendnen integracias,
moergebodnen avstriul kulturasa da yofas, da advilad „gaavs-
trieldebodnen”. imis gafiqrebac ki, rom avstrieli qali Savka-
nian mamakacTan xelixelgayrili ixilos supermarketSi sayidle-
bze yofnisas, umetes maTgans, ubralod, ar surs.
avstriis politikur partiebSi migrantTa sakiTxTan mimarTe-
baSi didi dabneuloba da gaurkvevloba sufevs. gansakuTrebiT
restruqciul sagareo politikas atarebs Tavisuflebis partia,
romelic mudmivad akeTebs aqcents imaze, rom avstria ar aris mi-
grantebis qveyana, da arc venaa „Camosulebis” qalaqi. igulisxme-
ba, rom im adamianebma, romelTac avstriaSi darCena surT, unda
moaxdinon TviTintegrireba, aRiaron da gaiTavison avstriuli
kultura da cxovrebis wesi. sxvebi miiCneven, rom avstria Ria
unda iyos yvelaferi ucxosaTvis, xolo rac Seexeba integracias,
es, maTi azriT, mxolod drois sakiTxia.
2009 w. avstriaSi daaxloebiT 870 000 ucxoeli cxovrobda, rac
imas niSnavs, rom evrokavSiris qveynebs Soris meore adgilzea da
mxolod luqsemburgs (34,1%) CamorCeba ucxoelTaA saerTo rao-
denobiT qveyanaSi. avstriaSi ucxoelTa wili 9,1 %-ia, mas odnav
CamorCeba germania (9%). mosaxleobis saerTo raodenobaSi ucxo-
elTaA yvelaze dabali wili aqvT espaneTs (1,5%), saberZneTs (1,5%)
da fineTs (1,6%). evrokavSiris saSualo kvota 4,9 %-ia. eqspertTa
azriT, avstrias arsebuli demografiuli viTarebidan gamomdi-
nare yovelwliurad 25 000 migranti sWirdeba imisaTvis, raTa
mosaxleobis raodenobis stabilizeba SeZlos. maTi varaudiT,
migrantTaA nakadis SeCerebis SemTxvevaSi dramatulad gaizr-
deboda moxucTa raodenoba, ar iqneboda sakmarisi raodenobiT
momvleli personali saavadmyofoebSi, sadac aseTi saxis samu-
Saoebs ZiriTadad filipinelebi asruleben da 2030 wlisaTvis ve-
nis mcxovrebTaA ricxvi milionze naklebi gaxdeboda. faqti isaa,
rom avstrias weliwadSi aranakleb 50 000 migranti emateba. sain-
teresoa, rom maT Soris germanelebi meore adgilze (serbebisa da
montenegroelebis win) arian.
eqspertebi Tvlian, rom avstriam „gamiznuli saimigracio po-
litika“ unda gaataros, rac saSualebas miscems qveyanas, akon-
trolos migraciis procesi, izrunos migrantTa socialur in-
tegraciaze, da tolerantoba gamoiCinos Seqmnili kulturuli
mravalferovnebis mimarT ise, rom ar gaCndes avstrielTa ero-
vnuli identurobis dakargvis safrTxe. de faqto avstria isedac
didi xania iqca migrantTa qveynad.

19
interviu mirna iukicTan: „integracia amocana ar aris“.

mirna iukici bolo wlebis yvelaze warmatebuli avstrieli mo-


curavea. warmoSobiT xorvati iukici 13 wlis iyo, roca 1999 w.
mamasTan erTad Camovida venaSi. mas Semdeg sportsmenma araerTi
medali da gamarjvebis sixaruli moutana avstrias.
Standard: 13 wlis iyaviT, roca mamasTan erTad zagrebidan Ca-
moxvediT da vsacxovreblad venaSi darCiT. 2001 wlidan moyo-
lebuli mravali gamarjveba moutaneT avstrias. Tqven sanimuSo
magaliTad iTvlebiT avstriaSi integrirebul ucxoelTa Soris.
avstria Tavs iwonebs TqveniT da amiT avstriul sazogadoebaSi
migrantTa warmatebuli integrirebis SesaZleblobis demons-
trirebas axdens.
iukici: ra Tqma unda, Zalian bednieri viyavi, roca bevri cno-
bili adamianis mxardaWeriT, erT weliwadSi SevZeli avstriis
moqalaqeobis miReba. magram integrirebac swrafad movaxerxe,
Zalian Cqara viswavle germanuli ena, riTac Zalian vamayob.
Standard: albaT garkveul privilegiasac grZnobT, radgan swo-
red Tqveni sportuli talantis damsaxurebaa, ase daCqarebuli
wesiT rom miiReT avstriis moqalaqis statusi.
iukici: arsebobs raRac, risi gakeTebac me Zalian kargad Se-
miZlia. yovelTvis Cemi SesaZleblobebis maqsimums vakeTebdi.
Tavidan Zneli iyo, 13-14 wlis asakSi ucxo adgilas Tavs kargad
ver igrZnob. bevri dagcinis, roca maT naTqvams ver igeb. enis co-
dna Zalian mniSvnelovania, madloba RmerTs, rom amis niWi momca.
axal garemoSi gansakuTrebiT vcdilobdi, mindoda integrireba.
imis damtkiceba msurda, rom aq darCenis Rirsi viyavi.
Standard: albaT, Tvalyurs adevnebdiT axalgazrda kosovoeli
gogonas, arigonas gaxmaurebul ambavs. gasul wels, avstriaSi
eqvswliani cxovrebis Semdeg, arigonas mama da oTxi da-Zma qveyni-
dan gaasaxles. Tavad arigonas, skolis damTavrebisTanave, dedas-
Tan erTad, aseve, mouwevs avstriis datoveba.
iukici: marTali giTxraT, ver gavige, ratom gaxda es ojaxi
iZulebuli, Tavis qveyanaSi dabrunebuliyo, da, saerTod, ra mox-
da. aqamde ver vxvdebi. Tumca, zogjer xdeba raRacebi, risi gage-
bac advili ar aris.
Standard: Tqven warmoSobiT vukovaridan xarT, omis gamo du-
brovnikSi gadasaxldiT, mere – zagrebSi da ukve cxra welia, rac
venaSi cxovrobT. romelia TqvenTvis samSoblo, sad xarT „Sin„?
iukici: me mxolod erTi samSoblo ara maqvs. ra Tqma unda,
vena aris Cemi samSoblo: aq gavizarde, rac vici, yvelaferi aq
20
viswavle. magram warmoSobiT saidanac xar, sul iqauri xar, amis
Secvla SeuZlebelia. Zalian mixaria, roca vukovarSi Cavdivar.
Cemi bebia da babua omis Semdeg isev ukan dabrundnen da axlac iq
cxovroben. Zalian kargia iq, magram saSinelebaa is, rom iqauroba
veRarasodes iqneba iseTi, rogoric omamde iyo. me vityodi, rom
xorvatiac da avstriac Cemi samSobloa.
Standard: Tqvens Semdeg Tqveni ori wliT umcrosi Zma dinkoc
male gadmovida sacxovreblad venaSi. manac saocrad mokle dro-
Si SesaniSnavad iswavla germanuli ena.
iukici: Tavidanve yvelas vexvewebodiT, Secdomebi gaesworebi-
naT CvenTvis. dinko isedac Tavidanve ukompleqsod laparakobda.
mamaCvenic ki SevagulianeT da germanulis swavla davawyebineT.
vTvliT, rom ufro meti unda icodes, vidre is ramdenime fraza,
romelic mocuraveTa mwvrTnelisTvis savsebiT sakmarisia. Tum-
ca, unda iTqvas, rom ucxo enis Seswavla ufrosebs bavSvebTan Se-
darebiT aSkarad uWirT.
Standard: rogor xsniT venelebis mtrul damokidebulebas
ucxoelTa mimarT?
iukici: zogierTi aq mcxovrebi adamiani aseTia da yovelTvis
aseTad darCeba. zogierTi, marTla, iseTi Camodis, saerTod rom
ar cdilobs moergos aqaurobas. es ar mesmis. me, cxadia, yovel-
gvari getosmagvari dasaxlebebis mowyobis winaaRdegi var, ma-
gram is, rom oci weli icxovro venaSi da erTi sityva germanuli
ar iswavlo, gulwrfelad getyviT, Tavxedobad mimaCnia. me yo-
velTvis vTvlidi da axlac vfiqrob, rom moqalaqeobis miniWeba-
mde yvela adamiani valdebuli unda iyos, Caabaros testi germa-
nul enaSi. sxva enis Seswavla da sxva kulturaSi integrireba imas
ar niSnavs, rom mSobliur enaze da kulturaze ambob uars.

(fric noimani, DER STANDARD, 13.05.2008)

21
2. 9-jer avstria:
federaluri miwebi (bundeslandebi)
forarlbergi

teritoria: 2 601 kv. km


mosaxleoba: 367 881
dedaqalaqi: bregenci (mosaxleoba: 26 752)
droSis ferebi: wiTeli-TeTri
dedaqalaqi: bregenci (27 309 mcxovrebi)
metsaxeli: „lendle“ (Das Ländle)
udidesi mdinare: raini

„forarlbergi damoukidebeli miwaa avstriis federalur


saxelmwifoSi“. ase weria forarlbergis federaluri miwis kons-
tituciaSi. es miwa teritoriis mixedviT sididiT bolodan meo-
rea, aseve meore adgils iWers yvelaze mWidrod dasaxlebul fe-
deralur miwebs Soris, sadac pirvel adgilze venaa.
forarlbergs mravalmxriv gamorCeuli adgili uWiravs avs-
triis federalur miwebs Soris. igi alemanuri4 enobrivi sivr-
cis nawilia. geografiuli da satransporto mimosvlis Tval-
sazrisiT es federaluri miwa gamoyofilia danarCeni avstriis-
gan da praqtikulad yvela politikur, ekonomikur, socialur
da kulturul impulss Tavisi dasavleli mezoblebisgan iRebs.
„lendle“-s - rogorc avstrielebi eZaxian forarlbergs – de-
mokratiis didi xnis tradicia aqvs. forarlbergelebs naklebad
swamT avtoritarizmis da venis centraluri Zalmosilebis mi-
marTac skeptikurad arian ganwyobilni. 1964 wels, roca boden-
zeeze mSenebare axali gemisTvis karl reneris saxelis darqmeva
gadawyda, gemTsaSenTan 20 000 demonstranti Seikriba da proble-
mac uceb gadaiWra: gems „forarlbergi” ewoda. momWirneoba, mu-
yaiToba da sakuTrebisadmi swrafva alemanelTa maRalzneobriv
Tvisebebad iTvleba. meores mxriv, maT akritikeben „forarl-
bergSi gamefebuli sulieri provincializmis” (helmut pfaneri)
gamo, da, sxvaTa Soris, am federalur miwaze universitetis arar-
sebobasac swored amiT xsnian.
forarlbergi im regionTa ricxvSi Sedis, sadac yvelaze maRa-

4 alemanuri – germanuli enis dialeqtia, romelzedac laparakoben ba-


den-viurtenbergSi, SveicariaSi, elzassa da forarlbergSi)
22
lia ekonomikuri potenciali erT sul mosaxleze da, aseve, Semo-
savlebic.
Tavisi naqargi da naqsovi produqciiT forarlbergi mniSvne-
lovan adgils iWers avstriis safeiqro industriaSi, da qveynis
safeiqro mrewvelobis mesamedi swored am federalur miwaze
modis. Tumca, unda iTqvas, rom industriis es dargi, mTlianoba-
Si, ukve moZvelebulia. (Tu evropis qveynebs SevadarebT, aq avs-
tria, mxolod patara moTamaSea. evropis safeiqro produqciis
yvelaze didi mwarmoeblebi italia da germania arian.) aranakleb
mniSvnelovania eleqtro, metalis, manqanaTwarmoeba da kvebis in-
dustria. forarlbergSi warmoebuli sabagiro liftebi, mdnari
yveli da Sokoladi avstriis saeqsporto produqtis did nawils
Seadgens. mniSvnelovan rols asrulebs sawyalosno saSualebebis
mrewvelobac.
SedarebiT maRali xelfasebis gamo bevri forarlbergeli
mezobel Sveicariasa da lixtenStainSi muSaobs. marTalia, maT
sakmaod bevri fuli SemoaqvT qveyanaSi, magram, samagierod, Svei-
cariasa da germaniaSi arsebuli dabali fasebis gamo myidvelTaA
didi raodenobac mezobel qveynebs ufro etaneba da, Sesabami-
sad, Semosuli Tanxis didi nawili kvlav qveynidan gaedineba. fo-
rarlbergis qarxnebsa da fabrikebSi sakmaod bevri muSaxelia
dasaqmebuli yofili iugoslaviis qveynebidan da aseve TurqeTi-
dan, saerTo jamSi, daaxloebiT 31 000 kaci. mosalodnelia, rom
migraciis procesi gagrZeldeba.
ekonomikis mniSvnelovani dargia turizmi. forarlbergi,
romelic aRmosavleT alpebis regionSi erT-erTi yvelaze ux-
vTovliani mxarea, alpuri saTxilamuro sportis ganviTarebis
„akvnad“ iwodeba. imisaTvis, rom bunebas naklebi ziani miaye-
non, dRes forarlbergelebi did ekologiur sifrTxiles iCe-
nen. Tovlis qvemexebis gamoyenebac ki mkacrad limitirebulia,
miuxedavad imisa, rom swored erT-erTi forarlberguli fir-
ma iTvleba Tovlis qvemexebis yvelaze did mwarmoeblad mso-
flioSi.
forarlbergis kulturuli cxovreba bolo wlebSi gansaku-
TrebiT gaaqtiurda. saerTaSoriso mniSvnelobis RonisZiebebs
Soris, romlebic tradiciulad imarTeba forarlbergSi, pirvel
rigSi aRsaniSnavia feldkirxis „Subertiada“ da bregencis fes-
tivali, bodenzeeს tbaze mowyobili Ria sceniT, sadac zafxulo-
biT operebi idgmeba.

23
tiroli

teritoria: 12 640 kv. km


mosaxleoba: 704 825
droSis ferebi: TeTri-wiTeli
dedaqalaqi: insbruki (mosaxleoba: 118 035)
udidesi mdinare: ini
avstriis umaRlesi wertili: obergurgli (1 972 m)

tiroli msoflios erT-erTi yvelaze cnobili sakurorto mxa-


rea, romelic mTebTan, tyeebTan, zamTris sportTan, Wrel ero-
vnul tansacmelTan da sasule orkestrebTan asocirdeba. saxe-
lwodeba graf fon tirolis sagvareulo sasaxles ukavSirdeba,
romelic meranosTan axlos mdebareobs.
turistul samaxsovroebze ufro xSirad tirolis xelSeuxebi
buneba, wynari alpuri mdeloebi da idiliuri glexuri kar-mida-
moebia aRbeWdili. Tumca,A sasoflo-sameurneo sawarmoTa ricxv-
ma bolo aTwleulebSi mkveTrad iklo. gansakuTrebiT axalgazr-
debi toveben sacxovrebels. tirolel glexTa umravlesoba msx-
vilfexa pirutyvis moSenebas misdevs da warmoebul produqcias,
pirvel rigSi, germaniasa da italias awvdis.
miuxedavad imisa, rom tiroli industriuli mxare ar aris, aq
saerTaSoriso mniSvnelobis da msoflioSi aRiarebuli araerTi
sawarmoa, magaliTad, metalo-keramikis, dizelis Zravebis, satrans-
porto saSualebebis, optikuri xelsawyoebis da mravali sxva.
tirolis sastumroebSi erTdroulad 350 000-ze meti turistis
miRebaa SesaZlebeli. maT ricxvs umetesad germanelebi Seadge-
nen, magram tirols, aseve, xSirad stumroben turistebi benelu-
qsis qveynebidan da didi britaneTidan. avtobanebis mSeneblobam
tiroli samxreT germaniis didi qalaqebis mcxovreblebisTvisac
swrafad da advilad xelmisawvdomi gaxada.
masobrivma turizmma mravali problemac moutana tirols. sa-
Txilamuro trasebisa da sabagiroebis mSeneblobebisaTvis mTe-
li tyeebi iCexeba. amitom dablobebs zvav- da mewyersaSiSroeba
Seeqmna. yvelaze didi ziani adamianisa da bunebisTvisac trans-
portis „zvavebs“ moaqvs, romelic tirols ukve mravali welia pe-
riodulad atydeba Tavs. tiroli mniSvnelovan satranzito qve-
yanas warmoadgens Crdilo da samxreT evropas, industriul da
turistul qveynebs Soris. gansakuTrebiT sagangaSo mdgomareo-
ba iqmneba zafxulobiT. sagzao satransporto mimosvlis rkinig-
ziT Canacvlebis idea, marTalia, Zalian moswonT xmauriT Sewuxe-
24
bul tirolelebs, magram igi swrafad realizebadi samwuxarod
ar aris.
tirolelebs Zalian mkveTrad gamoxatuli erovnuli cnobie-
reba aqvT. Tu maT istorias gadavxedavT, davinaxavT, rom isini
jiuti da Tavisuflebismoyvare xalxia. danarCeni avstriisagan
gansxvavebiT, tirolis Tavisufali glexoba am mxriv yovelTvis
gansakuTrebul rols TamaSobda. tiroleli politikosebi dRe-
sac siamovnebiT agrZeleben tradicias.
1918 wels tiroli orad gaiyo. samxreT tiroli italiis Semad-
genlobaSi Sevida. amis Sedegia, rom aRmosavleT tiroli mowyve-
tilia CrdiloeT tirols da iq moxvedra mxolod zalcburgis
an italiis teritoriis gavliTa aris SesaZlebeli. samxreT ti-
rolis sakiTxi avstriel politikosebs aTeulobiT wlis ganmav-
lobaSi awuxebda, dRes es problema garkveulwilad gadaWrilia.
mas erTgvari „evroregionis“ statusi aqvs, romelic saxelmwi-
foebriv sazRvrebs scdeba da am xelSekrulebis farglebSi ti-
rolis orive nawili urTierTTanamSromlobs.
kaizer maqsimilianis mefobis dros, daaxloebiT 1 500 wels,
insbruki Tavisi ayvavebis xanaSi iyo. am periodis renesansis, ba-
rokosa da rokokos stilis Senobebi dResac amSvenebs qalaqis
Zvel nawils. insbruki sauniversiteto qalaqia da, aseve, mraval-
dargovani industriuli mrewvelobac aqvs. 1964 da 1976 wlebSi
insbruki olimpiur zamTris TamaSebs maspinZlobda da zamTris
sporti dResac gansazRvravs am qalaqis xasiaTs.

hans haidi: „soflis suraTi - 2009”

ara xe
ara yvavili
arc glexi
arc mze
arc mTvare
arc eklesia
arca sofeli
arc myinvari
arc sixaruli
yvelaferi fulSi CamxrCvala
SuagulSi sikvdilia
mucelamoyorili
sikvdili
25
yvelaferi mkvdaria
da ukidures
gaWirvebaSi Cafluli
ambobs SurisZiebis RmerTi
da midis

zalcburgi

teritoria: 7 156 kv. km


mosaxleoba: 529 368
droSis ferebi: wiTeli-TeTri
dedaqalaqi: zalcburgi (mosaxleoba: 147 732)
udidesi mdinare: zalcaxi
cnobili saSobao simRera: „Stille Nacht, heilige Nacht“ (qarT. Cumi
Rame, wminda Rame) 1818 w. Seiqmna zalcburgTan axlomdebare pata-
ra sofel oberndorfSi.

zalcburgi _ ase hqvia saqveynod cnobil qalaqs da amave saxe-


lwodebas atarebs federaciuli miwac, sadac es qalaqi mdebareobs,
da aqedan gamomdinare, saarqiepiskoposoc, romelsac tirolis nawi-
lebic miekuTvneba. saxelwodeba momdinareobs mariliT mdidari sa-
badoebidan („TeTri oqro“, germanuli sityva Salz qarTulad marils
niSnavs), romelTac saukuneebis manZilze keTildReoba da Zalau-
fleba mohqonda am mxarisaTvis. zalcburgis teritoriis 80% mTago-
riania, Crdilo-aRmosavleTSi uamravi tba da marilis sabadoa.
zalcburgma, romelsac jer kidev 787 wels mieniWa saarqie-
piskoposos statusi, saTave daudo qristianobis gavrcelebas
mTlianad alpebis samxreT-aRmosavleTSi. 1803 wlamde arqiepis-
koposebi imavdroulad saero mmarTvelebsac warmoadgendnen.
mxolod 1816 wels iqca „zalcburgis sahercogo“ habsburgTaA
monarqiis Semadgenel nawilad. zalcburgi im federalur miwaTa
ricxvs miekuTvneba, romelTac pozitiuri ekonomikuri ganviTa-
reba aReniSnebaT. es, garda xelsayreli geografiuli mdebare-
obisa, zalcburgis gawonasworebuli ekonomikuri struqturis
damsaxurebacaa. ekonomikis yvelaze mniSvnelovani dargebia in-
dustria (kvebisa da sagemovno5 produqtebis warmoeba, qimiuri

5 germ. Genussmittel. sagemovnos uwodeben iseT sakveb produqts, rome-


lic, pirvel rigSi, gansakuTrebuli gemoTi da sasiamovno emociebis
aRmZvreli TvisebebiT xasiaTdeba (garda tkbileulisa da sasmelisa,
26
warmoeba da manqanaTmSenebloba, Txilamurebis warmoeba), ener-
getika, aseve sayofacxovrebo momsaxurebis seqtori (sabiTumo
vaWroba, satransporto gadazidvebi), msxvilfexa rqosani saqon-
lis moSeneba, aseve rZis da xis warmoeba.
saocari silamazis bunebam da kulturulma mravalferovne-
bam zalcburgi mniSvnelovan turistul mxared aqcia, romelic
turistebs zafxulSic da zamTarSic mdidar arCevans sTavazobs.
zalcburgs samarTlianad aqvs mopovebuli evropis erT-erTi
ulamazesi qalaqis saxeli da gasaocari sulac ar aris, rom is
yovelwliurad turistTa sul ufro did nakads izidavs. zalc-
burgis Zveli nawili, romelic sul raRac naxevar kvadratul ki-
lometrs moicavs, zafxulobiT usaSvelod gadatvirTulia. mo-
cartis mSobliur qalaqs musikaluri centris gansakuTrebuli
statusi aqvs mTel msoflioSi. zalcburgis festivali, romelic
1920 wlidan moyolebuli yovel zafxuls tardeba, msoflios yve-
la kuTxidan izidavs komfortis moyvarul turistebs. barokos
stilis qalaqs universitetic aqvs da prestiJuli musikaluri
universitetic, romelic mocarteumis saxeliTaa cnobili.
bolo aTwleulebSi qalaqi Zalian gaizarda, rasac Tan mohyva sa-
binao, saskolo da transportTan dakavSirebuli mravali problema.

„amadeusi“

is avstrielebis yvelaze sayvareli kompozitoria. 53 %-s is


„Zalian uyvars“, 60 procents mocartis minimum erTi nawarmoebi
Tavidan bolomde aqvs mosmenili. cnobil nawarmoebTagan pirve-
li adgili „jadosnur fleitas“ ukavia. magram yvela rodi fi-
qrobs mocartis gvaris gagonebisas mxolod musikaze. zalcbur-
gi da mocarti TiTqmis sinonimebad qceuli saxelebia. sakmaod
bevr adamians mocartis gagonebisas pirvel rigSi e.w. „mocartku-
gelebi“ axsendeba, marcipanisa da Sokoladisgan damzadebuli,
burTulis formis erTgvari tkbileuli, romelic bolo period-
Si yvelaze popularul avstriul suvenirad iqca. Tqven ra aso-
ciaciebi giCndebaT mocartis saxelis gagonebisas? misi romeli
nawarmoebi mogismeniaT Tundac erTxel Tavidan bolomde? mo-
cartis romeli melodia gaxsendebaT?

sagemovno produqtebs miakuTvneben Tambaqos da Trobis momgvrel


sxv. saSualebebsac).
27
Staiermarki (Stiria)

teritoria: 16 401 kv. km


mosaxleoba: 1 207 148
droSis ferebi: TeTri-mwvane
dedaqalaqi: graci (mosaxleoba: 253 994)
tyiT dafaruli teritoria: 57 %
umaRlesi mwvervali: daxStaini (2 995 m)
udidesi mdinare: muri

farTobis mixedviT Staiermarki avstriis respublikis sididiT


meore federaluri miwaa. mosaxleobis raodenobis mixedviT ki venis,
qvemo da zemo avstriis Semdeg mxolod meoTxe adgils ikavebs.
„avstriis mwvane gulad“ wodebuli Staiermarkis teritoriis
naxevari marTlac tyis masivebiTaa dafaruli. saerTo farTobis
sami meoTxedi ki mTebi da mTagoriani adgilebia. simaRlis mkveTri
gansxvavebebis gamo Staiermarki ramdenime klimatur zonad iyofa.
yvelaze dabali adgili zRvis donidan mxolod 209 metrze mdeba-
reobs da samxreTSi, mevenaxeobis mxareSia, sadac mziani da zomieri
havaa. aqedan manqaniT ramdenime saaTis savalze ukve maRali alpuri
regioni da avstriis mTian landSaftTagan erT_erTi ulamazesi,
daxStainis mTaTa jgufi iwyeba. daxStaini 2 995 metris simaRlisaa
da Staiermarkis yvelaze maRal wertilad iTvleba.
miuxedavad imisa, rom glexuri meurneobebis ricxvi gamudme-
biT klebulobs (glexebis wili federaluri miwis mosaxleobis
saerTo raodenobis mxolod 5,6 procents warmoadgens, maSin,
roca 1981 w. 12 % iyo), Staiermarkis ZiriTadi maxasiaTebeli mainc
sasoflo da satyeo meurneobaa. yvelaze mniSvnelovani agraru-
li produqtebia bostneuli, simindi, svia, gogra da yurZeni. gan-
sakuTrebuli Stiriuli produqtia gogris Teslisgan damzade-
buli, muqi feris zeTi. salaTa gogris zeTis gareSe Staiermar-
kelTaA umetesobisTvis ubralod warmoudgenelia. StaiermarkSi
evropis masStabiT yvelaze meti vaSli modis. mTlianad avstria-
Si moweuli vaSlis sami meoTxedi swored StaiermarkSi ikrifeba.
yvelam rodi icis, rom miwis samxreTSi Rvinis warmoebas misdeven.
aq damzadebuli Rvinis did nawils qveynis Sida bazarze moixma-
ren. sazRvargareT Stiriul Rvinoze moTxovna jer kidev daba-
lia da is vaxaus (qvemo avstria) da burgenlandis Rvinoebs konku-
rencias ver uwevs. StaiermarkSi kargad aris ganviTarebuli qa-
Raldis warmoeba, aq uxvad moipoveba am dargisaTvis aucilebeli
xis nedleuli.
28
Staiermarki mdidaria wiaRiseuliT (qvanaxSiri, rkina), ro-
melTa mopoveba bolo periodSi sakmaod ararentabeluri gaxda.
bevri - jer kidev mecxramete saukuneSi Seqmnili -, rkinis gada-
mamuSavebeli sawarmo arakonkurentunarianobis gamo daixura.
Sedegad mravali samuSao adgili gauqmda. ukanasknel wlebSi
Staiermarkis bevrma industriulma sawarmom gaiara struqturu-
li gadaiaraRebis procesi. ase gadaiqca mZime ekonomikuri pro-
blemebis mqone Staiermarki bolo aTi wlis ganmavlobaSi maRali
teqnologiebis mxared, sadac bolo periodSi Zalian bevri dama-
tebiTi samuSao adgili Seiqmna. Staiermarki evropis erT-erTi
yvelaze mniSvnelovani saavtomobilo centria, romelsac mTels
msoflioSi hyavs momxmarebeli. magaliTad, gracis avtomwar-
moebelma Magna Steyr-ma 2006 wels TiTqmis 240 000 avtomobili ga-
mouSva. misi SemkveTebi arian mersedesi, kraisleri, BMW da Saab.
dRes Zalian mcirea Sansi, atarebde avtomobils, romlis ageba-
Sic Staiermarkel specialists monawileoba ar hqondes miRebu-
li. aseTi warmatebis mizezi sxva danarCenTan erTad imaSic mdgo-
mareobs, rom sawarmoebi koncentrirebas umaRles teqnologie-
bze akeTeben da e.w. klasteruli formiT erTiandebian. lapara-
kia calkeuli firmebis Tavisufal, partniorul kooperaciaze.
gadamwyveti mniSvneloba aqvs, aseve, sauniversiteto kvleviT da
saswavlo dawesebulebebTan TanamSromlobas. amasobaSi maRali
teqnologiuri produqtebis 30 procenti - niSniT „damzadebulia
avstriaSi” - swored Staiermarkidan modis. klasteruli sistema
yvelaze ukeT funqcionirebs avtonawilebis industriaSi, dawye-
bulia misi danergva sxva sferoebSic, rogoricaa, xis warmoeba
da garemos dacvis teqnologiebi, gaxdeba Tu ara es regioni „avs-
triis silikon-veli6”, rogorc amas zogierTi eqsperti winaswar-
metyvelebs, momavali gviCvenebs.
yvelafer amasTan erTad Staiermarki SesaniSnav sakurorto mxa-
resac warmoadgens, romelic turistebisgan zedmetad gadatvirTu-
li jer kidev ar aris. gansakuTrebiT venelebs uyvarT aq dasveneba.
mTebi, tye, kargi haeri da saucxoo saWmeli Staiermarkis mTavari
atraqcionebia. StiriaSi daaxloebiT 150 adgilia, sadac zamTris
sportis moyvarulTaTvis dasvenebis yvela pirobaa Seqmnili. tu-
ristebs gansakuTrebiT izidavs Staiermarkis samxreT-aRmosavleT-
Si arsebuli Termuli abanoebi.

6 Silicon Valley - qarT. siliciumis veli (geografiuli saxelwodeba: san-


ta-klaras veli, kaliforniis Stati, aSS). aq ganTavsebulia aSS-s um-
niSvnelovanes eleqtrosawarmoTa didi umravlesoba.
29
gracis regioni, romlis mosaxleobis saerTo raodenoba 400
000-s aWarbebs, Staiermarkis ekonomikur centrs warmoadgens.
graci aramarto federaluri dedaqalaqia, aramed sauniversite-
to, Teatraluri da saerTaSoriso bazrobebis qalaqic da Zalian
maRali rangis kulturuli centric. graci pirveli avstriuli
qalaqia, romelic 2003 wels evropuli kulturis dedaqalaqad
gamocxadda. gviandel Sua saukuneebSi aq rezidencia hqondaT
habsburgebs. swored maTi damsaxurebaa, rom gracis saxiT cen-
tralur evropas erT-erTi yvelaze didi da saukeTesod Semo-
naxuli Zveli qalaqi SemorCa. evrokavSiris gafarToebis Sedegad
Staiermarki mis SuagulSi aRmoCnda.

kernteni (karinTia)

teritoria: 9 538 kv. km


mosaxleoba: 560 139
droSis ferebi: yviTeli-wiTeli-TeTri
dedaqalaqi: klagenfurti (mosaxleoba: 94 478)
yvelaze mniSvnelovani mdinare: drau
udidesi tba: viorTerzee
umaRlesi mwvervali: grosglokneri (3 798 m)
kerntenSi mdebareobs avstriis ukiduresi samxreTi wertili.

kernteni sididiT mexuTea avstriis federalur miwebs


Soris, Tumca, aq qveynis mosaxleobis mxolod Svidi procenti
cxovrobs. kernteni erTaderTia federalur miwebs Soris, ro-
melic mTlianad alpebis mTavari qedis samxreTiT mdebareobs.
am mxareSi uamravi sufTa, Tbili tbaa, da zomieri hava, ramac
karinTia damsvenebelTa sayvarel adgilad aqcia. gansakuTre-
biT sainteresoa es regioni sportisa da Tavgadasavlebis mo-
yvarulTaTvis: aq sportis mravali saxeobiT SeiZleba dakav-
de, tradiciuli laSqrobidan dawyebuli sportuli siaruli-
Ta7 da raftingiT 8 da damTavrebuli kanioningiT 9. siaxleebia

7 Nordic Walking -sportuli siarulis saxeoba, romelsac Crdilours


an skandinaviurs uwodeben. siarulis dros adamiani, moTxilamu-
ris msgavsad, or joxs iyenebs da maT nabijebis ritmSi amoZravebs.
8 Rafting - eqstremaluri, gasarTobi sportis erT-erTi saxeoba, qarT.
wyaljomardoba, mTis mdinareze jgufuri daSveba specialuri naviT.
9 Canyoning - eqstremaluri, saTavgadasavlo sportis erT-erTi saxeoba,
30
zamTris sportis saxeobebis moyvarulebisTvisac. kerntenSi
ukve snoubordiT10 da Tovlis velosipedebiT11 garToba da yi-
nulqveS yvinTvac ki aris SesaZlebeli. damsvenebelTa mozR-
vavebaa viorterzees SemogarenSi (2007). gansakuTrebiT pres-
tiJulia garTobisa da dasvenebisTvis tbis axlos mdebare ku-
rorti veldeni, romlis cnobil kazinoebSi kerntenis uamravi
mdidari stumari iyris Tavs.
kerntenSi mdebare cxra kilometris sigrZis pasterce aRmo-
savleT alpebis yvelaze didi myinvaria. bunebis am saocrebasTan
Zalian advilad SeiZleba moxvdeT groskloknerisken mimavali
saavtomobilo gziT, romlis mSeneblobac alpebis maRalmTia-
neTSi 1935 wels dasrulda.
habsburgTa dinastiis daSlasa da serbTa, xorvatTa da
slovenTaA (SemdgomSi iugoslavia) samefos Seqmnas terito-
riebTan dakavSirebuli davac mohyva. iugoslaviis mTavrobam
seriozuli pretenziebi gamoTqva kerntenis samxreT sazR-
varTan dakavSirebiT (es adgilebi metwilad slovenebiT iyo
dasaxlebuli). 1920 wels Catarebuli saxalxo referendu-
mis dros kerntenSi mcxovreb slovenTa umravlesobam avs-
triis SemadgenlobaSi darCenas misca xma. sanacvlod, slo-
venTa erovnulma umciresobam gansakuTrebuli uflebebi da
kulturuli da ekonomikuri ganviTarebisaTvis xelSewyobis
garantiebi miiRo. Tumca, am sakiTxebis irgvliv diskusiebi
dRemde ar wydeba. germanulenovani kerntenelebi yovelTvis
rodi iCendnen tolerantobas slovenTa mimarT. nacional-so-
cialistebi slovenTa gagermanelebas iTxovdnen, sxva SemTx-
vevaSi, maTi gasaxlebiT imuqrebodnen. aq mcxovreb or xalxs
Soris konfliqtebs 1945 wlis Semdegac araerTxel hqonda ad-
gili. gansakuTrebuli davis sagans warmoadgenda orenovani
warwerebis sakiTxi. dRes ramdenime skolaSi slovenur enas
aswavlian. klagenfurtSi slovenuri gimnazia arsebobs., zo-
gierT dawesebulebaSi germanulTan erTad slovenuric ofi-
cialur enas warmoadgens. miuxedavad amisa, slovenTa asimi-
laciis procesi sul ufro Zlierdeba.

qarT. wyaljomardoba unavod, mTis mdinareze individualuri daSveba


sxvadasxva formiT (kldeze cocva, TokiT daSveba, curva, yviTva da a.S.)
10 Snowboarden – samTosaTxilamuro sportis erT-erTi saxeoba: Tovlze
ficriT daSveba
11 Snowbiken– zamTris gasarTobi sportis erT-erTi saxeoba: Tovlis ve-
losipediT sriali
31
kerntenis administraciuli centri klagenfurtia, sauniver-
siteto, saskolo da sasporto qalaqi. viorTerzees tbasTan mde-
bare es qalaqi-baRnari gansakuTrebiT komfortulia garTobisa
da Sopingebis moyvarulTaTvis.
klagenfurtis bevri tradiciuli sawarmo dRes ukve mTel mso-
flioSia cnobili.
ekonomikuri TvalsazrisiT kerntenma bolo wlebSi mkveTri
ganviTareba ganicada. bolo adgilidan avstriis „saCvenebel fe-
deralur miwad” (rogorc tragikulad daRupuli landeshaupt-
mani iorg haideri ambobda) qcevamde kerntens jer kidev aqvs
garkveuli gza gasavleli (Semosavlebis, msyidvelobiTunaria-
nobisa da umuSevrobis kuTxiT aq jer kidev bevria gasakeTebeli),
Tumca, avstriis ukidures samxreTSi mdebare federaluri miwa
ukve acxadebs pretenzias, iyos evropis momavlis ekonomikuri
regioni. kerntens udavod gaaCnia potenciali, Tumca, zogier-
Ti kritikosi Tvlis, rom aqedan bevri araferi gamova. marTlac,
kerntenis politikuri klimati – gauTavebeli diskusiebi ore-
novan warwerebze da slovenur umciresobasTan damokidebule-
bis problema - regionis pozitiuri ganviTarebisaTvis maincada-
mainc xelSemwyob pirobebs ar qmnis.
amasTan erTad, ar unda dagvaviwydes, rom kerntenSi kulturu-
li cxovreba Cqefs. zafxulobiT mravali musikaluri festiva-
li tardeba (magaliTad, „milStatis musikaluri kvireuli” da
„karinTuli zafxuli“). sayovelTaod cnobilia festivali saxe-
lwodebiT „germanulenovani literaturis dReebi“, romelic yo-
vel wels tardeba. festivalze mowveuli avtorebi nawyvetebs ki-
Txuloben sakuTari nawarmoebebidan da ingeborg baxmanis pres-
tiJuli premiis mosapoveblad erTmaneTs ejibrebian.

bernhard k. biunkeri: „zafxulSi”

zafxulSi CvenTan
fuliani gogonebi Camodian,
ufro metni vidre aqauri biWebia,
zafxulSi
biWebic gvstumroben
ZviradRirebuli manqanebiT,
Cveneburi gogonebisTvis sakmarisni arian.
zafxulSi stumrebis momsaxureba
CvenTvis Zalian seriozuli saqmea,
32
da vinc amaSi ar dagvexmareba,
is kargi kernteneli ver iqneba.

zemo avstria

teritoria: 11 980 kv. km


mosaxleoba: 1 410 324
droSis ferebi: TeTri-wiTeli
dedaqalaqi: linci (mosaxleoba: 189 122)
kontrastebis mxare: industria da soflis meurneoba, ekolo-
giuri
problemebi da romantikuli landSaftebi, folklori da avan-
gardi.
yvelaze mniSvnelovani mdinare: dunai
avstriis alpebSi mdebare udidesi tba: aterzee

zemo avstrias mTiani dasavleTidan aRmosavleTis dablob-


Si gadavyavarT. meoce saukuneSi zemo avstriam ekonomikuri
TvalsazrisiT didi struqturuli cvlilebebi ganicada da
agrarulidan industriul mxared Camoyalibda. dRes es fe-
deraluri miwa avstriis yvelaze dinamiurad ganviTarebad
industriul mxareTa ricxvSia. ekonomikis araagraruli dar-
gebis eqspansiis paralelurad soflebi mosaxleobisagan Tan-
daTanobiT icleboda. gansakuTrebuli aRmavloba industriis
ganviTarebam meore msoflio omis periodSi da 1945 wlis Se-
mdgom ganicada. industrializaciam lincisa da misi Semogare-
nis mcxovrebTa ricxvi mkveTrad gazarda. am regionis ekono-
mikuri prioriteti pirvel rigSi rkinisa da foladis ZiriTadi
masalebis tradiciuli warmoebaa, aseve qimiuri mrewveloba da
satransporto manqanaTmSenebloba (BMW). aq bevri mimwodebe-
li sawarmo funqcionirebs, romlebic germanuli avtoindus-
triisaTvis muSaoben. linci erT-erTi yvelaze sufTa indus-
triuli qalaqia mTel evrokavSirSi. 2000 wlidan dRemde linc-
Si evrokavSiris qalaqebTan SedarebiT umuSevrobis yvelaze
dabali kvotaa.
agrarul seqtorSi dasaqmebuli mosaxleobis ricxvis
TvalSisacemi klebis miuxedavad zemo avstria rCeba #1 agra-
rul miwad avstriaSi. aq Zalian kargadaa ganviTarebuli so-
flis meurneoba (mohyavT xorbali, simindi, Saqris Warxali,
ewevian mesaqonleobas). aqauri glexoba, garda Tavisi Ziri-
33
Tadi saqmianobisa, kulturuli landSaftis SenarCunebazec
zrunavs.
zemo avstriis landSaftis erT-erTi ZiriTadi maxasiaTebelia
cixe-simagris magvari, e.w. „oTxfrTiani kar-midamo12“. es ki imaze
metyvelebs, rom zemo avstriaSi dResac kvlavindeburad arse-
bobs mdidari da Rirseuli glexobis fena.
CrdiloeTiT mdebare, tyiT mdidari miulfirTeli lincele-
bisTvis aramarto axlo, aramed dasasveneblad idealuri adgi-
licaa. samxreTSi marilis sabadoebia uamravi romantikuli tbiT,
dasavleTiT - SesaniSnavad restavrirebuli Zveli qalaqebi brau-
nau, Serdingi da sxva. waruSlel STabeWdilebas tovebs barokos-
droindeli eklesia-monasterebi. zemo avstria arc kulturis
sferoSi CamorCeba sxva federalur miwebs. 1966 wlidan linci
sauniversiteto qalaqia. man msoflioSi gaiTqva saxeli anton
brukneris musikiT. saerTaSoriso aRiareba moutana lincs iseT-
ma festivalebma, rogoricaa „ars electronica“ da „Linzer Klangwolke“,
aseve Tanamedrove xelovnebisa da teqnologiebis festivalma.
2009 w. linci evropis „kulturul dedaqalaqad“ gamocxadda.

qvemo avstria

teritoria: 19 186 kv. km


mosaxleoba: 1 605 410
droSis ferebi: cisferi-yviTeli
dedaqalaqi: sankt-piolteni (mosaxleoba: 51 548)
yvelaze mniSvnelovani mdinare: dunai
qvemo avstriaSi mdebareobs avstriis ukiduresi CrdiloeTi
wertili.

teritoriulad yvelaze didi da istoriulad yvelaze Zveli mxa-


re amJamadac avstriis respublikis mTavar birTvs warmoadgens. swo-
red aq mdebareobda dRevandeli avstriis „ostarix“-ad wodebuli
uZvelesi winapari qveyana.
vena saukuneebis manZilze warmoadgenda qvemo avstriis adminis-
traciul centrs da mxolod 1920 wels gamoeyo mas. miuxedavad imi-
sa, rom federaluri miwis dedaqalaqis statusi aRar hqonda, vena

12 glexuri sacxovrebeli, romelic oTxive aucilebel komponents - sa-


cxovrebel saxls, saqonlis sadgoms, sabZelsa da samuSao iaraRebis
Sesanaxad gankuTvnil nagebobas – aerTianebs.
34
kidev didxans asrulebda am funqcias. suraTi mxolod 1986 w. Seicva-
la, roca intensiuri diskusiebisa da sayovelTao referendumis
Sedegad (slogani aseTi iyo: „qveyana dedaqalaqis gareSe igivea, rac
guliaSi uwvenod“) sankt-piolteni qvemo avstriis dedaqalaqad ga-
mocxadda. uzarmazari investiciebi da ambiciuri arqiteqturuli
proeqtebi barokos xanis am myudro qalaqs male aqcevs Tanamedrove
urbanul centrad da federalur miwas mxolod misTvis damaxasia-
Tebel identurobasac SesZens.
qvemo avstria landSaftebis mravalferovnebiTac gamoirCeva.
gansakuTrebuli datvirTva agrarul seqtorze modis. es fede-
raluri miwa avstriis puris beRlad iTvleba. avstriaSi moweuli
kartofilis 80% swored qvemo avstriaze modis. igivea yurZnis war-
moebaSic. qvemo avstriaSi mzaddeba TeTri Rvino saxelwodebiT „Grü-
ne Veltliner”, romelic avstrielebs gansakuTrebiT moswonT.
qvemo avstriis SemadgenlobaSi Sedis, aseve, avstriis uZvele-
si industriuli mxarec. venis SemogarenSi ganTavsebulia yvela
saxis sawarmo: safeiqro, manqanaTmSeneblobis, minis, samSeneblo
masalebis, sinTeturi masalebis da mravali sxva. venis mimdeba-
re raionebi federaciuli miwis ekonomikurad yvelaze dinamiu-
rad ganviTarebad mxared iTvleba. samagierod, industria sus-
tad aris ganviTarebuli qvemo avstriis CrdiloeTiT. Tumca,
CexeTTan sazRvris gaxsnis Semdeg aqac elodebian ekonomikur aR-
mavlobas. uwindeliviT Zalian bevr adamians izidavs vena. aq be-
vri qvemoavstrielia dasaqmebuli da Sesabamisad yovel samuSao
dRes Cadis dedaqalaqSi.
tradiciulad, venelTa udidesi nawili dasvenebisa da garTo-
bisaTvis qvemo avstrias irCevs. gansakuTrebiT popularulia vaxau,
venis dasavleTiT, melksa da kremss Soris gadaWimuli dunais roman-
tikuli napirebi Tavisi baR-venaxebiT, uZveles cixe-koSkTa nangre-
vebiTa da ulamazesi sasaxleebiT.
qvemo avstriis kulturuli cxovrebis ritms metwilad jer ki-
dev vena gansazRvravs. Tumca, federaciul miwas aqvs seriozuli
ambicia, am sferoSic Seitanos sakuTari aqcentebi. ase gaCnda sankt-
pioltenSi Tanamedrove xelovnebis impozanturi raioni, romelis
Seqmnazec avstriis ramdenime saukeTeso arqiteqtori muSaobda.

vena

teritoria: 415 kv. km


mosaxleoba: 1 690 936
35
droSis ferebi: wiTeli-TeTri
avstriis politikuri, kulturuli da ekonomikuri centri.

marTalia, vena farTobis mixedviT yvelaze pataraa federalur


miwebs Soris, magram pirvel adgilzea mosaxleobis simWidroviT.
vena erTdroulad aris avstriis respublikis dedaqalaqic da
damoukidebeli federaluri miwac. vena evropis satransporto
arteriebis gzajvaredinze mdebareobs. swored xelsayrel geo-
grafiul mdebareobas unda umadlodes es qalaqi Tavis gansaku-
Trebul mniSvnelobas. jer kidev romaelebma aages aq TavianTi
samxedro banaki. habsburgTa dinastiis mmarTvelobis dros ki
vena Zalauflebis, mimosvlisa da ekonomikuri ganviTarebis cen-
trad iqca im didi evropuli imperiisa, romelic mravali sauku-
nis manZilze inarCunebda arsebobas.
mniSvnelovani zrda iwyo qalaqma mecxramete saukuneSi. sru-
liad gansxvavebuli erovnebis adamianebi monarqiis yvela kuTxi-
dan moedinebodnen venisaken. 1890 wels „venelTa“ 65 procentze
meti venaSi dabadebuli ar iyo. 1908 wels qalaqis mosaxleobis
saerTo raodenobam or milions gadaaWarba. yvela CamosulisaT-
vis saswrafod unda Seqmniliyo elementaruli sacxovrebeli pi-
robebi. ase gaCnda qalaqis ukidures gareubnebSi usaxuri sacxo-
vrebeli saxlebi, romlebSic amJamadac metwilad ucxoeTidan
Camosuli muSebi da ltolvilebi cxovroben.
kaizer franc iozefis mmarTvelobisas (1830-1916 ww.) venas sao-
cari aRmavlobis periodi daudga. swored imdroindeli ringS-
trase qmnis Tavisi istorizmis stilSi nagebi saucxoo SenobebiT
dRevandeli qalaqis iersaxes. vena evropis kulturuli metro-
poli gaxda.
pirveli msoflio omis Semdeg ki erT dros mravalerovani, 52
milioniani imperiis dedaqalaqi erTi patara qveynis dedaqala-
qad iqca.
venas „Tavkombalas“ adarebdnen, romelic federaluri miwe-
bis xarjze sul ufro da ufro izrdeboda. venasa da federalur
miwebs Soris xSirad hqonda adgili dapirispirebas. amgvari meto-
qeoba drodadro axlac iCens Tavs.
amJamad venas aramarto xelovnebis istoriisa da kulturis
TvalsazrisiT aqvs umaRlesi kategoriis qalaqis statusi, ara-
med aq iseTi mniSvnelovani saerTaSoriso organizaciebis Stab-
binebia ganTavsebuli, rogoricaa, gaero (UNO) da navTobis eqs-
portior qveyanaTa organizacia (OPEC). vena amavdroulad war-
moadgens avstriis udides ekonomikur centrs. venis kulturu-
36
li cxovreba Tavisi saocari mravalferovnebiT uamrav turists
izidavs msoflios yvela kuTxidan. vena erT_erTia msoflios im
ramdenime qalaqs Soris, sadac yvelaze xSirad tardeba msoflio
mniSvnelobis kongresebi. venis centraluri nawili da belvede-
risa da Sonbrunis sasaxleebi iuneskos msoflio kulturuli
memkvidreobis siaSia Setanili. Sonbrunis sasaxle RirsSesaniS-
naobaTa CamonaTvalSi pirvelia. msoflios qalaqebis araerT-
ma globalurma Sedarebam aCvena, rom vena saukeTesoTa Soris
erT-erTi pirvelia. aseTi kvlevebisas ki ara marto politikuri,
ekonomikuri da socialuri aspeqtebis, aramed ekologiisa da,
pirvel rigSi, usafrTxoebis sakiTxebs iTvaliswineben. es faqti
aramarto turizmis eqspertebs axarebs, venelebma isedac kargad
ician, rom maTi mSobliuri qalaqi super-qalaqia. igi msoflios
im cxra qalaqs Soris saxeldeba, romlebSic cxovrebis yvelaze
maRali donea.
aRmosavleT evropis qveynebTan sazRvrebis gaxsnam qalaqs gan-
viTarebis kidev ufro meti Sansi misca: ixsneba uamravi ucxouri
firmis warmomadgenlobebi, romlebic aqedan apireben axali ba-
zrebis aTvisebas. amave dros, venaSi sul ufro meti adamiani
Camodis aRmosavleT evropis qveynebidan samuSaosa da sacxo-
vreblis Sovnis mizniT. es procesebi adgilobriv mosaxleobaSi
eWvebsa da SiSs aCens, rac, samwuxarod, kvlav da kvlav CamosulTa
mimarT mtrul ganwyobaSi gadadis. rogorc Cans, saukuneTaA gasa-
yarze isev meordeba venis istoria. qalaqi, romelic erTxel ukve
gaizarda aRmosavleTidan CamosulTa xarjze (amaSi dasarwmune-
blad telefonebis wignSi erTi Caxedvac ki kmara), kvalavac sao-
cari ZaliT izidavs migrantebs.

alois brandSteteri: „vena lincelTa TvaliT“

„vena cotaTi didia avstriisTvis. dRevandeli avstria cotaTi


pataraa Tavisi dedaqalaqisTvis. vena, samwuxarod, cotaTi moSo-
rebulia centrs. ekonomikuri TvalsazrisiT venisTvis cotaTi
ufro xelsayreli iqneboda, aRmosavleTiT misi sazRvrebi ufro
Sors rom midiodes. avstria ki venasTan, cota ar iyos, uceb mTa-
vrdeba.
danarCeni avstrielebi yovelTvis cotaTi cudad moixsenieben
venelebs. venelebic cotaTi zemodan uyureben danarCen avstrie-
lebs. maTi TqmiT, isini cota ar iyos, sulelebi arian. am dros,
danarCeni federaluri miwebis xarjze rom ar izrdebodes, vena
37
aqamde, cotac da, mokvdeboda. miuxedavad amisa, mosaxleobis ri-
cxvma cotaTi mainc iklo. vinc provinciidan venaSi pirvelad Ca-
modis, cotaTi gakvirvebuli rCeba. aqauri saxlebi lincelebis-
Tvis cotaTi maRalia. lincSi yvelaferi cotaTi ufro pataraa,
satransporto mimosvlac cotaTi ufro sustia lincSi. dunai
venasTan cotaTi ufro ganieria. samagierod is lincTan odnav
ufro sufTaa. dunai venasTan cotaTi cisferic ki ar aris.
venelebi, cota ar iyos, zarmacebi arian. xSirad sxedan res-
tornebSi, cota axladdawurul Rvinos agemovneben da cotas ce-
kvaven da mRerian. parlamentSi cotas progreszec laparakoben.
forarlbergeli parlamentarebi isurvebdnen, cota meti fede-
ralizmi hqonodaT. am sakiTxSi veneli deputatebi, cota ar iyos,
kritikulebi arian.“

burgenlandi

teritoria: 3 962 kv. km


mosaxleoba: 283 166
droSis ferebi: wiTeli-oqrosferi
dedaqalaqi: aizenStati (mosaxleoba: 12 744)
udidesi tba: noizidlerzee (erTi nawili ungreTs ekuTvnis)

burgenlandi, avstriis „nabolara Svili“, avstriisa da ungre-


Tis sazRvarze mdebareobs. es teritoria pirveli msoflio omis
damTavrebisTanave miakuTvnes avstrias, Tumca 1921 wlamde - un-
greTis seriozuli winaaRmdegobis gamo – misi mierTeba faqto-
brivad ver moxerxda.
bevrs kamaToben imis Taobaze, Tu vin moigona saxelwodeba
„burgenlandi”. zustad es ambavi aravin icis. Tavdapirvelad
arsebobda azri, rom am sakmaod grZeli teritoriisTvis, rome-
lic adre germanul-dasavleTungrul mxared iwodeboda da oTxi
komitatisgan 13 (presburgi/Bbratislava/ungrulad pozsoni, vi-
zelburgi/mozoni, odenburgi/soproni da aizenburgi/vasi) Sed-
geboda, Sesabamisad „firburgenlandi”14 an „draiburgenlandi”15
daerqmiaT, Tumca, yvelam kargad icoda, rom avstrias oTxive
olqs aravin miakuTvnebda. ase Sejerdnen sabolood neitralur

13 administraciuli erTeuli ungreTSi


14 germ. vier=oTxi
15 germ. drei=sami
38
saxelwodebaze „burgenlandi”.
burgenlandSi landSaftebis, klimaturi zonebisa da eTnikur-
kulturuli gavlenis sferoebis saocari mravalferovnebaa. al-
pebis aRmosavleT kideze grZlad gawolili miwis viwro zolis
xelSi Cagdebis mizniT, sadac meeqvse saukunidan slavebi, germa-
nelebi da magiarebi saxloben, Setakebebi xSirad xdeboda. slavTa
da magiarTa cxovrebis kvali kargad Cans zogierTi adgilis saxe-
lwodebasa da mikrotoponimSi. DdRes daaxloebiT 5 000 burgen-
landelisaTvis yoveldRiuri salaparako ena ungrulia.
meTeqvsmete saukuneSi qveyanaSi xorvatebi Camoasaxles. amis
gamo burgenlandSi dRemde arsebobs erTgvari enobrivi kunZuli
xorvatulenovani mosaxleobisa, romelTa raodenoba sul ufro
iklebs. burgenlandSi xorvatul enaze molaparake moqalaqeTa
ricxvi dRes daaxloebiT 19 000 (7,3 %)-ia.
burgenlandis mTavari prioriteti soflis meurneobaa. aq
marcvleuli da sasilose kulturebi, Saqris Warxali, sxvadasxva
saxis bostneuli, xili da, uwinares yovlisa, saukeTeso xarisxis-
YyurZeni mohyavT. industria Zalian sustad aris ganviTarebuli.
bolo aswleulis manZilze burgenlandi ekonomikuri mizezebis
gamo 300 000 kacma datova. maTi udidesi nawili CrdiloeT amerika-
Si gadasaxlda. CikagoSi amJamad, savaraudod, ufro meti burgen-
landeli cxovrobs, vidre aizenStatSi. dRes burgenlandelebs
qveynidan wasvla aRar uwevT, Tumca, venaSi, gracsa da sxva did qa-
laqebSi bevri maTgani muSaobs. maT yoveldRe uwevT aqeT-iqiT mg-
zavroba, radgan mSobliur mxareSi samuSao adgilebis povna uWirT.
noizidlerzee, romelsac metsaxelad „venelebis zRvas“ uwo-
deben, Zalian popularuli dasasvenebeli da gasarTobi adgilia.
tbas gars ertymis farTo leliani, romelSic 280 sxvadasxva saxe-
obis frinveli budobs. albaT, arsad ise Zlierad ar ejaxeba erT-
maneTs ekologiuri da komerciuli interesebi, rogorc aq. ialq-
niani navebiT seirnobisa da serfingis moyvarulebis garda uTva-
lavi saagarako saxli da auzi uqmnis tbas ekologiuri balansis
darRvevis udides safrTxes.
aizenStati, romelic meCvidmete-meTvramete saukuneebSi da-
savleT ungreTis kulturuli centri da iozef haidnis cxovre-
bisa da moRvaweobis adgili iyo, 1925 wlidan burgenlandis de-
daqalaqia. ungreTTan sazRvris gaxsnam qalaqi ukanasknel wlebSi
mniSvnelovan satranzito mxared aqcia. 1989 wels burgenlands
moulodnelad moawyda ltolvilTa uzarmazari nakadi: gdr-is
aTiaTasobiT moqalaqe ungreTisa da avstriis gavliT cdilobda
germaniis federaciul respublikaSi SeRwevas. dRes burgenlan-
39
di, romelic saukuneebis manZilze sazRvrispira qveyanas war-
moadgenda, evropis SuagulSia moqceuli.

kiTxvari

romeli gamonaTqvami romel bundeslands (federalur miwas)


miesadageba?

1. am bundeslands siyvaruliT „lendle”-s eZaxian. is alemanuri


enobrivi sivrcis nawilia.
2. aq mdebareobs didi tba, romelic venelebis sayvarel dasasve-
nebel da gasarTob adgils warmoadgens.
3. qveynis yvelaze didi qalaqi amavdroulad federaluri miwacaa.
4. am bundeslandSi kompaqturad cxovroben eTnikuri slovenebi.
5. es bundeslandi „avstriis mwvane gulad“ iwodeba. misi terito-
riis naxevari tyiTaa dafaruli.
6. am federaluri miwis dedaqalaqi evropis erT-erT ulamazes qa-
laqad iTvleba. aq Zalian cnobili kompozitori daibada.
7. es bundeslandi msoflioSi erT-erTi yvelaze cnobili saku-
rorto mxarea. is CrdiloeT da samxreT evropas Soris mniSvne-
lovan satranzito funqcias asrulebs.
8. am miwis dedaqalaqi mniSvnelovani industriuli centria. mis
ekonomikur prioritets rkinisa da foladis warmoeba warmoad-
gens.
9. misi dedaqalaqi 1986 wlidan sankt pioltenia.
10. aq mdebareobs Sonbrunis sasaxle, romelic RirsSesaniSnaobaTa
siaSi pirvel adgilzea.

yoveli swori pasuxisTvis erTi qula.

10 qula: saukeTeso Sedegia!


8-9 qula: amdeni ram saidan iciT?
6-7 qula: kargi Sedegia.
5 da naklebi qula: zogierT sakiTxze kargad xarT informire-
buli, magram jer kidev gaqvT „TeTri laqebi“.

swori pasuxebi16

16 1.forarlbergi, 2. burgenlandi, 3. vena, 4. kernteni, 5. Staiermarki, 6.


zalcburgi, 7. tiroli, 8. zemo avstria, 9. qvemo avstria, 10. vena.
40
3. avstriis istoria

ostarixi

avstriis geografiuli mdebareoba gansazRvravs mis istorias.


qveynis dablob da mTagorian adgilebsa da mTaTa masivebis ganapi-
ras jer kidev Zalian adreul saukuneebSi Camoyalibda kulturu-
li lanfSaftebi da saxelmwifoebrivi teritoriuli danayofebi.
qristeSobamde daaxl. 1000 wels alpebis aRmosavleT mxares, iq,
sadac uamravi sasargeblo wiaRiseuli iyo, ilierebi dasaxldnen,
erT-erTi indoevropuli xalxi. am xalxis civilizaciis maRal
dones halStatsa da zemo avstriaSi Catarebuli arqeologiuri
gaTxrebis Sedegebi mowmobs. mogvianebiT, dRevandeli kerntenis
teritoriaze daarsda keltTa saxelmwifo, saxelwodebiT no-
rikumi. mere romaelebma TavianTi imperiis sazRvrebi dunaimde
ganavrces. es sazRvari xangrZlivi periodis manZilze rCeboda
aramarto politikur sazRvrad, aramed mijnad romaul-qris-
tianul da germanikul-warmarTul kulturebs Soris. romaele-
bi agebdnen gzebs da qmnidnen dasaxlebebs, saidanac mogvianebiT
avstriuli qalaqebi aRmocenda: vindobona-vena, lencia-linci,
iuvavumi-zalcburgi, briganciumi-bregenci.
xalxTa didi gadasaxlebis dros (meoTxe saukune), alpebis wina-
mdebare teritoriebi mniSvnelovan gasasvlel da SemakavSirebel
sivrced iqca. germanebma gadaTeles dunaisa da alpebis provin-
ciebi. isini Seejaxnen slavebs, romlebic aseve SemoWrili iyvnen
am teritoriaze. 500-700 wlebSi bavarebma daipyres da sakuTar
koloniad aqcies qveyana. karlos didma avarTa damarcxebis Se-
mdeg mdinareebs enssa da venas Soris sasazRvro qveyana daarsa,
romelic Mmere ungrelebma daipyres. meaTe saukuneSi ungrelebic
damarcxdnen da am teritoriaze xelmeored daarsda sasazRvro
qveyana, romlis mmarTveloba babenbergTa dinastiam gadaibara.
babenbergebma ungrelebi qveynis mimdebare teritoriebidanac
gaaZeves da TavianTi samflobelos sazRvrebi aRmosavleTiT da
dasavleTiT kidev ufro gaafarToves. vena maT sataxto qalaqad
iqca. am periodis didi brZolebidan samefo moxerxebulad iZvren-
da Tavs, ise rom, maTi mmarTvelobis dros qveyanam seriozuli
ekonomikuri da kulturuli aRmavloba ganicada. babenbergTa
dinastiis 270 wliani mefobis periodSi yvelaze mniSvnelovani
miRweva mainc is iyo, rom maT SeZles kuTvnili teritoriebis ara

41
omebis, aramed mSvidobiani gziT gafarToeba. babenbergebma memk-
vidreobiT miiRes Staiermarki, xolo qalaqebi, linci da velsi,
iyides.
swored babenbergebma Cauyares safuZveli sakuTriv avstriu-
li saxelmwifos Camoyalibebas. 996 wliT daTariRebul erT-erT
sigelSi pirvelad Cndeba saxelwodeba avstria, maSin - @”ostarixi”
(anu samefo aRmosavleTSi). 1996 wels avstriaSi didi zeimiT aRi-
niSna qveynis „saxelobis dRis” 1000 wlisTavi. avstriam jer kidev
wminda romis imperiis farglebSi, babenbergTa mefobis gviandel
periodSi moipova seriozuli damoukidebloba Tavisi sasazRvro
mdebareobis wyalobiT.

habsburgTa dinastia

1246 wels babenbergTa dinastiis ukanaskneli warmomadgene-


lic gardaicvala, mmarTvelobis ramdenimewliani gardamavali
periodis Semdeg ki, kerZod, 1273 wels, maTi kuTvnili terito-
riebi sabolood gadavida habsburgTa xelSi. habsburgebis Zi-
riTadi samflobeloebi SveicariaSi iyo. maT ekuTvnodaT Sva-
biis didi teritoriebic. aqedan gamomdinare, sruliad naTelia,
ratom cdilobdnen isini imperiis aRmosavleTSi mdebare axali
miwebi Zvel samflobeloebTan daekavSirebinaT. habsburgebi im-
periis saTaveSi idgnen da, bunebrivia, surdaT TavianTi „Sida Za-
laufleba” gaezardaT. amis gareSe imperatoris statusi mniSvne-
lobas TiTqmis kargavda.
me-14-e saukunis Sua wlebSi habsburgebma kernteni, tiroli
da forarlbergis nawilebic miisakuTres. amgvarad, sakuTar
teritoriaze gaxsnes koridori Sveicariidan venamde. Tumca,
SveicariaSi arsebuli ZiriTadi samflobeloebi habsburgebma Za-
lian adre dakarges. momdevno saukuneebSi maTi Zalaufleba sul
ufro izrdeboda, rac, sxvaTa Soris, Wkvianuri saqorwino poli-
tikis damsaxurebac iyo. maqsimilian pirvelis qorwinebam 1477
wels burgundia da niderlandebi habsburgTa gavlenis sferoSi
moaqcia. roca maqsimilianis vaJma espaneTis princesa SeirTo, es-
paneTic Tavisi uamravi koloniiTurT habsburgTaA Zalauflebis
qveS aRmoCnda. karl mexuTem (1500-1558 ww.) habsburgebis mflobe-
lobaSi myofi yvela qveyana gaaerTiana, evropis yvelaze Zlieri
dinastia Seqmna da msoflio mbrZaneblad iqca. karl mexuTes sru-
li ufleba hqonda, eTqva, rom mis samefoSi mze arasodes Cadioda.
mogvianebiT es uzarmazari imperia habsburgTa ojaxur Stoeb-
42
ze gadanawilda. avstriul-germanulma Stom scada teritoriebi
aRmosavleTiT gaefarTovebina. roca 1526 w. imperatorma fer-
dinandma memkvidreobiT ungreTi da bohemia miiRo, ukve gaCnda
Canasaxi momavali avstro-ungruli monarqiisa. marTalia, habs-
burgTa mmarTvelobaSi myofi qveynebi kidev didi xnis ganmavlo-
baSi viTardebodnen damoukideblad, magram politikuri, ekono-
mikuri da kulturuli kavSirebi am sruliad gansxvavebul qvey-
nebs Soris sul ufro da ufro mWidro xdeboda. yvelaferi venaSi
iyrida Tavs. vena Zlevamosili imperiis brwyinvale metropolad
iqca.

maria terezia

dedofali maria terezia habsburgTaA dinastiis erT-erTi brwyi-


nvale warmomadgeneli iyo. is 1740 wels, 23 wlis asakSi avida taxt-
ze. maSin avstria didi, magram daSlis piras misuli qveyana iyo. ram-
denime didgvarovanma scada, situaciiT esargebla da axalgazrda,
gamoucdeli monarqisTvis taxti waerTmia. maria terezias yvela-
ze didi mowinaaRmdege prusiis mefe fridrix meore aRmoCnda, ro-
melmac bevrjer CaiTria avstria omSi. Sedegad avstria iZulebu-
li gaxda prusiisTvis Tavisi araerTi mdidari provincia daeTmo,
Tumca, maria terezias far-xmali mainc ar dauyria. piriqiT, mt-
kice gadawyvetileba miiRo, SeenarCunebina teritoriuli mTlia-
noba da qveynis modernizeba moexdina. swored imitom, rom mowi-
naaRmdegeebisTvis sakadrisi pasuxi gaeca, maria tereziam mravali
sasicocxlo mniSvnelobis reforma gaatara. zogierTi maTgani
aqtualobas dResac inarCunebs. pirvel rigSi, armiisa da safinan-
so sferos reorganizacia moaxdina da feodaluri mmarTvelobis
qveynebidan erTiani centralizebuli saxelmwifo Seqmna. mis mier
gatarebuli saskolo reforma, romelic yvela bavSvis eqvswlian
savaldebulo saskolo ganaTlebas iTvaliswinebda, im droisaTvis
namdvilad revoluciuri xasiaTis gadawyvetileba iyo.
miuxedavad imisa, rom maria terezia saxelmwifo saqmeebiT Zalian
dakavebuli iyo, aqtiuri saojaxo cxovrebisaTvis dros yovelTvis
poulobda. dedofals bednieri ojaxi hqonda da saocari deda iyo.
16 Svili gaaCina da yvela maTgans uamrav werils ugzavnida, romle-
bSic rCevebs aZlevda da afrTxilebda. maSinac ki, roca Svilebi
ukve zrdasruli da daojaxebuli hyavda, Seufaravad swerda Tavis
azrs. misi yvelaze didi sazrunavi Svilebis simravle iyo. albaT,
ubednieresi iqneboda, Tu evropis yvela taხtze sakuTar Svileb-
43
sa da SviliSvilebs ixilavda. qaliSvilebis gaTxovebisas saocar
pativmoyvareobasa da ukompromisobas iCenda. siyvaruli misTvis
araviTar rols ar TamaSobda. TavisTavad cxadia, aseT politikas
Sedegad bednieri qorwinebebi ver mohyveboda. maria terezias erT-
erTi yvelaze cnobili qaliSvili safrangeTis dedofali maria an-
tuaneta iyo, romelsac safrangeTis revoluciis dros Tavi mohkve-
Tes. rTuli urTierToba hqonda maria terezias Tavis vaJ iozefTan,
romelic mamas, germaniis kaizers Tanaregentad gahyva avstriis Se-
madgenlobaSi myof qveynebSi. mis mier gatarebuli radikaluri re-
formebi da kaTolikuri eklesiis winaaRmdeg mimarTuli politika
dedis mxridan mowonebas iSviaTad imsaxurebda.
xalxs maria terezia Zalian uyvarda. misma gardacvalebam 1780
wels qveyanaSi namdvili glova gamoiwvia. gansakuTrebuli da
warmatebuli reformebisTvis mas respublikuri wyobis avstriac
did pativs miagebs. 1980 wels, gardacvalebidan 200 wlisTavze,
avstriaSi gamouSves vercxlis monetebi da safosto markebis
seria maria terezias gamosaxulebiT. garda amisa, moewyo gran-
diozuli gamofena Sonbrunis sasaxleSi, dedoflis yvelaze sa-
yvarel rezidenciaSi. sxvaTa Soris, bevri avstrielisTvis maria
terezia pirveli saqmiani qalia, romelic karieraSi, qorwinebasa
da ojaxSi erTnairad warmatebuli iyo.

avstro-ungreTi

me-19-e saukuneSi gansakuTrebiT gamZafrda dapirispireba


avstriasa da prusias Soris germaniaze gavlenis mosapoveblad.
wminda romis imperia daSlili iyo. ase rom, 1806 kaizer francis
mier romis imperatoris gvirgvinze uaris Tqma srul formalo-
bas warmoadgenda. man jer kidev 1804 wels miiRo avstriis impera-
toris tituli. 1866 wels prusiasa da avstrias Soris omi daiwyo.
habsburgTa saxelmwifom es omi waago da Sedegad germaniis te-
ritoriebze gavlenac dakarga. avstriam mTeli yuradReba Sida
problemebze gadaitana, pirvel rigSi, erovnuli umciresobe-
bis sakiTxze. dunais mravalerovan imperiaSi Semavali, sruliad
gansxvavebul enebze molaparake xalxebi damoukideblobisaken
iswrafvodnen. saxelmwifos daSlisgan gadasarCenad kompromisis
povna iyo saWiro. 1867 w. ungreTs farTo avtonomia mieniWa. avs-
tro-ungreTis monarqiam - rogorc is amieridan iwodeboda - har-
moniuli ekonomikuri sivrce Seqmna. alpebisa da bohemiis indus-
trializebuli mxareebi bunebrivad Seerwynen ungreTis agrarul
44
teritoriebs. Tumca, verc amgvarma politikurma kompromisma da
verc pirveli msoflio omis win miRweulma seriozulma ekono-
mikurma aRmavlobam qveyana rRvevisgan ver ixsna.
imperatorma franc iozefma, romelic Tvrameti wlisa avida
taxtze da 68 wlis manZilze marTavda qveyanas, avstria daSlas
verafriT gadaarCina. franc iozefi imperiis yvelaze bejiT
moxeled iTvleboda. is gaTenebidan gvian Ramemde ijda sawer
magidasTan da Tavisi qveSevrdomebis sasikeTod Tavdauzogavad
muSaobda. bevri avstrielis warmodgenaSi franc iozefi dRemde
rCeba keTil moxuc imperatorad. Tavisi monarqiis winaSe mdgari
problemebi franc iozefma, cxadia, ver gadaWra.
brZola imperiaSi Semaval xalxebs Soris sul ufro mwvave xasiaTs
iRebda. monarqias veRarc taxtis memkvidre franc ferdinandis geg-
mam uSvela, romelic slavebisaTvis meti avtonomiis micemas iTva-
liswinebda. imperia jer kidev pirveli msoflio omis damTavreba-
mde daiSala. imperatori franc iozefi 1916 wels, 86 wlis asakSi
gardaicvala. misi sikvdiliT is bolo Zafic gawyda, romelic ur-
TierTdapirispirebul xalxebs erTmaneTTan jer kidev akavSireb-
da. karl habsburgma taxtze uari Tqva da SveicariaSi emigraciaSi
wavida. 1918 wlis 12 noembers venaSi respublika gamocxadda.

h.k. artmani: „Cemi samSoblo avstria“

odesRac avstria
Semdegi qveynebisgan Sedgeboda:
avstriis ercsahercogo,
Staiermarkis sahercogo,
tirolis sagrafo
da forarlbergi,
bohemiis samefo,
moraviis samarkgrafo,
sileziis avstriuli samflobeloebi,
ilierTa samefo,
galiciisa da lodomeriis samefo,
lombardiisa da veneciis samefo,
ungreTis samefo mimdebare qveynebiT
slavonia, xorvatia da dalmacia,
da transilvaniis17 didi saTavado.

17 germanuli saxelwodeba: Siebenbürgen


45
dRes avstria
Semdegi qveynebisgan Sedgeba:
vena,
qvemo avstria,
zemo avstria,
zalcburgi,
tiroli,
forarlbergi,
kernteni,
Staiermarki
da burgenlandi.

Sen, bedniero avstriav, ixare da imRere!18

sen-Jermenis xelSekruleba

sen-Jermenis xelSekrulebam (1919 w.) mniSvnelovani terito-


riebi daakargvina avstrias (samxreT tiroli). yofili monarqiis
teritoriaze aRmocenebuli damoukidebeli saxelmwifoebi19 avs-
triis mimarT mtrulad iyvnen ganwyobili. am qveynebma sazRvre-
bi Cauketes da produqtebis miwodeba SeuCeres avstriis respu-
blikas. 50 milioniani imperiis yofili dedaqalaqi Zalian didi
aRmoCnda axladSeqmnili patara saxelmwifosaTvis. sakvebi pro-
duqtebis deficits SimSiloba mohyva.
avstrielTa umetesoba fiqrobda, rom maTi patara qveyana da-
moukideblad arsebobas veRar SeZlebda da umjobesi iyo, ger-
manias SeerTeboda. am mosazrebas mokavSireebi ar daeTanxmnen.
sabednierod, maTTvis misaRebi ar aRmoCnda arc avstrielebis
mier SerCeuli saxelwodebebi, rogoric iyo, „germano-avstria”,
„zemo germania”, „germaniis mTianeTi”, „dunais germania” da sxv...
ase iqca „germano-avstriis respublika“ avstriis respublikad.
oficialurad avstriis saxelmwifo dResac ase iwodeba.

18 perifrazi cnobili gamoTqmisa Bella garant alii, tu felix Austria, nube!, ro-
melsac ungreTis mefe maTias korvinuss (gardaicvala 1490 w.) miawe-
ren. iTargmneba Semdegnairad: „omebi, dae, sxvebma awarmoon, Sen ki,
bedniero avstriav, iqorwine!”
19 avstro-ungreTis samefos daSlis Semdeg ramdenime axali saxelmwifo
Seiqmna, magaliTad, Cexoslovakia.
46
pirveli respublika

qristian-socialuri da social-demokratiuli partiebi res-


publikis gamocxadebisTanave SeTanxmdnen, SeeqmnaT erTiani mTa-
vroba. Tumca, es TanamSromloba didxans ar gagrZelebula. male
social-demokratebi faqtiurad CamoaSores qveynis mmarTvelo-
bas. praqtikulad, qveyanas qristian-socialuri partia marTavda
SedarebiT mcirericxovan memarjvene partiebTan erTad. male
orive didma partiam sakuTari SeiaraRebuli dajgufebebi Seqmna
da saqme sisxlian dapirispirebamde mivida. qveynis ekonomikuri
mdgomareoba katastrofulad gauaresda. avstria inflaciam da
umuSevrobam moicva.
1932 w. avstriis respublikis bundeskancleri20 qristian-socia-
luri partiis lideri engelbert dolfusi gaxda. avstriis poli-
tikuri da ekonomikuri mdgomareobis gaumjobeseba verc man moaxer-
xa. dapirispireba msxvil politikur dajgufebebs Soris kidev ufro
gamwvavda. dolfusi, romelsac undoda avstria „qristianuli“, pir-
vel rigSi ki, damoukidebeli saxelmwifo yofiliyo, faSistur ita-
lias dauxlovda. man parlamenti daiTxova, social-demokratiuli
partia akrZala da qveynis avtoritaruli marTva daiwyo. avstriaSi,
faqtiurad, faSisturi diqtatura damyarda. social-demokratebsa
da mTavrobas Soris samoqalaqo omi gaCaRda, romelic, marTalia,
mTavrobis gamarjvebiT dasrulda, magram sasurveli Sidapolitiku-
ri simSvide qveyanas mainc ver moutana. imZlavra teroristulma mo-
Zraobam, 1934 wels ki, erT-erT teroristul aqts Tavad bundeskan-
cleri dolfusi emsxverpla. putCi, marTalia, CaiSala, magram dro
erTmniSvnelovnad hitleris momxreebis sasargeblod muSaobda. avs-
triis mTavrobam didxans veRar gauZlo social-demokratebis zewo-
las. „RmerTi faravdes avstrias!“ es iyo bolo sityvebi romelic
bundeskanclerma kurt SuSnigma germanelebis ainmarSis (Semosvlis)
win, radioTi gamosvlisas warmoTqva. saerTaSoriso samyaromac mSvi-
dad miiRo avstriis okupacia. erTaderTi qveyana, romelmac protes-
ti gamoTqva, meqsika iyo...

germaniasTan SeerTeba

1938 w. martSi avstria germaniis raixs miuerTda. avstriel-


Ta umravlesoba am SeerTebis momxre iyo da hitlers didi zar-

20 avstriis mTavrobis meTauri


47
zeimiT Sexvda. 600 000–ze meti avstrieli maSinve SeuerTda na-
cional-socialisturi partiis rigebs. nacional-socializmma
maTSi samuSao adgilisa da lukma-puris Sovnis imedi gaaRviZa.
avstrielebi Zalian gvian mixvdnen, rom umuSevrobis winaaRm-
deg hitleris mier gatarebuli ekonomikuri saocrebebi sxvas
arafers niSnavda, Tu ara gamalebul SeiaraRebasa da omisT-
vis samzadiss. miuxedavad imisa, rom asiaTasobiTA avstrieli
frontze daiRupa, avstriel ebraelTaA didi nawili, maT Soris
msoflio mniSvnelobis mecnierebi da xelovnebis moRvaweebi,
qveynidan ganidevna, 65 000-ze meti ki fizikurad ganadgurda,
„ostmarkis„21 moqalaqeTa winaaRmdegoba faSisturi reJimis
mimarT mxolod kritikuli anekdotebis gavrcelebiTa da me-
tismetad pasiuri winaaRmdegobis moZraobiT gamoixata. avs-
trielTa erovnuli cnobiereba da identurobis gancda imde-
nad susti iyo, rom maT umetesobas kanonzomierad miaCnda qve-
ynis germaniasTan mierTeba.
qveyanas Zalian Zvirad daujda is, rom zogierT mis moqalaqes
nacional-socialistTa ierarqiaSi sakmaod maRali posti eWira
da faSistebis mier Cadenili saSinelebebisaTvis pasuxismgeblo-
ba maTac ekisrebodaT. omis damTavrebisa da germaniis damarcxe-
bis Semdeg avstrielTa umetesobam moindoma, rac SeiZleba swra-
fad daeviwyebina sakuTari Tanamemamulis adolf hitlerisa da
mis uaxloes garemocvaSi myofi sxva avstrieli nacional-socia-
listebis mier Cadenili danaSaulobebi.

politikuri anekdotebi aneqsirebul avstriaSi:

1938 wlis martSi, venaSi, ringStraseze gaakres transparanti


warweriT: „vena Tavisufalia!“ frau polaki22 ekiTxeba frau ru-
benStains23: „rao, ukve wavidnen germanelebi?“

erTi batoni qalaqis sapasporto samsaxurSi cxaddeba da saxe-


lisa da gvaris gadakeTebis (Name germanulad SeiZleba saxelsa
da gvarsac niSnavdes da mxolod saxelsac) survils gamoTqvams.
„Tqveni saxeli da gvari?“ ekiTxebian mas. „adolf pimpelhuberi“

21 �������������������������������������������������������������������
ase ewodeboda avstrias 1938-dan 1942 wlamde. Semdgom periodSi: „al-
pebi da dunais mxare“.
22 ebrauli gvari
23 ebrauli gvari
48
„gasagebia, mesmis Tqveni. romeli gvari gsurT miiRoT?“ „ras br-
ZanebT, gvari darCes, ubralod peteri minda merqvas!“

blaum rogorc iqna moaxerxa amerikis vizis miReba. niu-iorkSi


Casulma koni moinaxula. binaSi Sesvlisas blaum gaoceba ver da-
fara, roca kedelze gakrul hitleris suraTs mohkra Tvali. „Sen
ra, gagiJdi, es rad ginda?“ hkiTxa megobars. „nostalgiis daZle-
vaSi mexmareba!“ upasuxa konma.

graf bobi24 gestapom daapatimra da mxolod im pirobiT gaaTa-


visufla, rom saidumlo policiisaTvis imuSavebda. meore dRes
bobi Tavis megobar rudis Sexvda da HhkiTxa: „ras fiqrob mesame
raixze?“ „ucnauri kiTxvaa. imasve, rasac Sen!“ - upasuxa rudim.
„Zalian vwuxvar, magram Tu asea, unda dagapatimro“- uTxra bobim.

omis Semdgomi periodis politikuri anekdotebi:

graf bobi venis erT-erT kafeSi zis, sadac is mudmivi klientia


da mimtans SekveTas aZlevs: „Tu SeiZleba, erTi finjani melanJi25
momitaneT da erTic „Völkischer Beobachter„26. oficiants moaqvs yava
da eubneba: „batono graf, „saxalxo meTvalyure“ aRar gvaqvs.“
bobi svams yavas da axal SekveTas aZlevs: „erTi koniaki momita-
neT da erTic „Völkischer Beobachter“, geTayva!“ mimtani pasuxobs: „ki,
magram, batono graf, xom giTxariT, rom „saxalxo meTvalyure“
aRar gvaqvs.“ „vici, vici, magram ra vqna, Zalian msiamovnebs amis
gagoneba“. pasuxobs bobi.

avstria meore msoflio omis Semdgom

1945 w. avstriam kidev erTxel daiwyo yvelaferi nulidan. Tum-


ca, arsebiTi gansxvaveba mainc iyo. amjerad avstrielebs swamdaT
sakuTari momavlis. jer kidev nacional-socialistebis dros,
sakoncentracio banakebSi myofi politikosebi, romlebic sxva-

24 avstriuli anekdotebis cnobili personaJi, romlis partniori TiTq-


mis yovelTvis misi megobari rudia.
25 rZiani yava
26 nacional-socialistebis gazeTi, romlis saxelwodeba qarTulad ase
iTargmneba: „saxalxo meTvalyure”.
49
dasxva partias warmoadgendnen, Seikribnen da omis Semdgomi avs-
triis axlebur mowyobaze imsjeles. yvelani erTi azrisa iyvnen
imasTan dakavSirebiT, rom avstria germanias unda gamoyofoda da
pirveli respublikis Secdomebi aRar unda ganmeorebuliyo.
1945 w. 27 aprils, hitleris TviTmkvlelobamde sami dRiT da
germaniis kapitulaciamde TiTqmis ori kviriT adre, droebiTma
mTavrobam karl reneris (1870-1950) xelmZRvanelobiT msoflios
avstriis respublikis aRdgena amcno. mokavSireebma qveyana oTx
saokupacio zonad dahyves, Tumca, amiT qveynis erTianoba ar da-
rRveula. miuxedavad sirTuleebisa, omis mZime Sedegebi avstrie-
lebma male dasZlies. „ekonomikuri saocreba“ avstriasac xvda
wilad. avstrielebma marTlac iswavles pirveli respublikis
dros daSvebul mware Secdomebze. orive didi partia stabilur
da nayofier TanamSromlobaze SeTanxmda da ase Seiqmna koali-
ciuri mTavroba, romelmac 1966 wlamde iarseba.
dRes yvela avstriels mxolod sasiamovno mogonebebi rodi
akavSirebs am koaliciasTan. koaliciur MmTavrobas erTgvari
proporciuli sistemis Seqmnac mohyva, rac imas gulisxmobda,
rom saxelmwifoSi yvela mniSvnelovani Tanamdeboba aucileblad
Tanabrad unda ganawilebuliyo „Savebsa“ (avstriis saxalxo par-
tiis wevrebi, konservatorebi) da „wiTlebs“ (social-demokra-
tiuli partiis wevrebi, socialistebi) Soris. partiis mandati
xSir SemTxvevaSi yovelgvar profesiul kvalifikaciaze metad
fasobda. miuxedavad am da sxva negatiuri faqtorebisa, koali-
ciurma mTavrobam mainc uaRresad dadebiTi roli Seasrula avs-
triis uaxles istoriaSi, radgan Raribi, dangreuli da damSeuli
qveynis aRmSenebloba mxolod mSvidobiani da mowesrigebuli Ta-
namSromlobis pirobebSi iyo SesaZlebeli.
civi omis gamo avstria 10 weli eloda saboloo Tavisufle-
basa da namdvil damoukideblobas. xangrZlivi molaparakebebis
Semdgom, 1955 wels, sabWoTa kavSirmac gamoacxada mzadyofna, ga-
moeyvana Tavisi jarebi avstriidan, da imave wlis 15 maiss, venaSi,
belvederis sasaxleSi xeli moewera saxelmwifo xelSekrulebas.
Cvidmeti wlis Semdeg avstria namdvilad Tavisufali qveyana gax-
da. amave wlis Semodgomaze mokavSireTa jarebma avstria datoves
da 1955 w. 26 oqtombers parlamentma erTxmad miiRo kanoni avs-
triis neitralitetis Sesaxeb.
1955 wlidan avstria rogorc neitraluri, magram, amave dros,
dasavluri orientaciis qveyana saerTaSoriso simpaTiiT sarge-
blobs. mravali wlis manZilze avstria saimigracio politikis
TvalsazrisiT samagaliTo qveynad iTvleboda. 1956 wels da-
50
axloebiT 180 000 ungrelma mimarTa avstrias droebiTi TavSe-
safris TxovniT. meore msoflio omis damTavrebidan dRemde avs-
triam or milionze meti ltolvili miiRo, romelTagan 600 000-
ze meti samudamod darCa qveyanaSi. ukve mravali welia avstria
Zalian aqtiurad TanamSromlobs did saerTaSoriso organiza-
ciebTan. amitomaa, rom gaeros egidiT msoflios bevr konfliq-
tur regionSi avstriel jariskacTa Zlieri SenaerTebi imyofeba.
Riad rCeboda is sakiTxi, SeuSlida Tu ara xels avstrias Tavisi
neitraliteti evrokavSirSi integraciaSi. eqspertebi Tvlidnen,
rom neitraliteti araviTar bariers ar warmoadgenda. mosaxle-
obis did nawilsac surda, rom qveyana kvlavac neitraluri dar-
Ceniliyo. Tumca, isic unda iTqvas, rom am neitralitets dRei-
saTvis mxolod simboluri xasiaTi aqvs.

„netarTa kunZuli“

80-iani wlebis Sua periodidan sul ufro izrdeboda gansx-


vaveba ucxoelebisa da Tavad avstrielTa TvaliT danaxul avs-
trias Soris. saxelmwifo xelSekrulebis dadebidan 30 weli iyo
gasuli. qveyanaSi keTildReoba da kmayofileba sufevda - da
erTgvari TviTkmayofilebac. tyuilad ki ar uwoda papma pavle
meeqvsem avstrias „netarTa kunZuli“! avstrielTa umetesoba
tkbeboda „am kunZulze yofnis siamovnebiT“. evropa dasavleT da
aRmosavleT nawilebad iyo gayofili. maT Soris mdebare alpebis
respublika ki, marTalia, teritoriulad patara, magram turiz-
misa da kulturis TvalsazrisiT msoflio mniSvnelobis qveyana
iyo. avstriis xsenebaze, pirvel rigSi, yvelas mocarti, Strausis
valsebi, lipicanelebi da momReral biWunaTa gundi, aseve zaxe-
ris torti da vaSlis ruleti (Apfelstrudel) agondeboda. avstriuli
myudroeba yvelas Tvals Wrida.
1970 wels arCevnebSi avstriis social-demokratiulma partiam
gaimarjva da bundeskancleris posti social-demokratma bru-
no kraiskim daikava. mdidar ebraul ojaxSi gazrdilma kraiskim,
romelic 13 weli suverenulad ganagebda politikur scenas, am-
biciuri reformatoruli programebis gatareba daiwyo. am re-
formebs avstria Tanamedrove, tolerantul da Ria qveynad unda
eqcia. ufaso saskolo saxelmZRvaneloebi, moswavleTaTvis ufa-
so mgzavroba, sauniversiteto gadasaxadebis gauqmeba... es im so-
cialuri reformebis arasruli CamonaTvalia, romlebic krais-
kim ganaxorciela. samarTliani iqneba, Tu vityviT, rom arc erT
51
mTavrobas qveyanaSi imdeni sasikeTo cvlileba ar ganuxorcie-
lebia, ramdenic kraiskim. is, rom avstrielTa umetesoba kraiskis
meore respublikis yvelaze mniSvnelovan politikur figurad
miiCnevs da rom is mTel msoflioSi didi avtoritetiT sargeb-
lobda, ra Tqma unda, mis mier „aqtiurad gatarebuli neitrali-
tetis politikis“ damsaxurebacaa. saerTaSoriso wreebSi Zalian
kargad cnobili kraiski siamovnebiT asrulebda did politika-
Si mrCevlisa da damxmaris rols. mTeli msoflios politikuri
moRvaweebi venaSi marTavdnen molaparakebebs, tardeboda saer-
TaSoriso konferenciebi da simpoziumebi, aSenda e.w. gaero-siti.
im avstrielTaA umetesobac ki, romlebic aTwleulebis manZilze
mainc daeWvebiT adevnebdnen Tvals sakuTari qveynis damoukide-
blad arsebobas, darwmunda, rom maTi samSoblo namdvilad mniS-
vnelovan rols asrulebs da mTels msoflioSi aRiarebuli da
dafasebulia.

valdhaimis Soki

kraiskis periods e.w. „valdhaimis Soki“ mohyva: 1986 w. avstriis


respublikis prezidentad kurt valdhaimi airCies. valdhai-
mi mravali wlis manZilze gaeros generalur mdivnad muSaob-
da. sul male axladarCeuli prezidenti omis periodSi nacist
damnaSaveebTan TanamSromlobaSi daadanaSaules. es braldeba,
marTalia, ar dadasturda, magram gamoaSkaravda, rom valdhaimi
germaniis vermaxtSi jariskacad msaxurobda da warsulis am epi-
zods Segnebulad malavda. am faqts mravalwliani saerTaSoriso
debatebi mohyva. valdhaimis misamarTiT Zalian mwvave pirovnuli
Sefasebebi gakeTda, rac swrafad gadaizarda saerTaSoriso sa-
zogadoebis damokidebulebis seriozul gauaresebaSi zogadad
avstriis mimarT.
avstrielebs adanaSaulebdnen aTwleulebis manZilze saku-
Tari warsulis miCqmalvaSi, hitleris mimarT loialur damoki-
debulebaSi da antisemitur ganwyobaSi. ucxoeli politikosebi
uars ambobdnen venaSi Camosvlaze, Tavs aridebdnen valdhaimTan
Sexvedras. prezidents dasavleTis arcerT qveyanaSi aRar epati-
Jebodnen, amerikis SeerTebul StatebSi Sesvla ki saerTod aukr-
Zales. eqvsi wlis ganmavlobaSi avstria sagareo urTierTobebis
TvalsazrisiT srul izolaciaSi moeqca.
sagareo urTierTobebis TvalsazrisiT „valdhaimis Sokma“
uamravi ziani moutana avstrias. Tumca, man, Tavisdauneburad,
52
mniSvnelovani istoriuli rolic iTamaSa: pirvelad – da swored
SeerTebidan 50 wlisTavze –, avstrielebi iZulebulni gaxdnen
seriozulad Cafiqrebodnen warsuls da nacistebis mier Cadenil
borotmoqmedebebSi avstriis Tanamonawileoba ecnoT. 1991 wels
bundeskanclerma franc vranickim parlamentis winaSe gamosvli-
sas sajarod aRiara, rom avstria aramarto msxverpli iyo am omi-
sa, aramed misi TanaSemoqmedic.

„bevrma winaaRmdegoba gaswia, bevri ki miesalma SeerTebas“.

(nawyveti bundeskancler, doqtor franc vranickis sityvi-


dan, romelic man 1991 wlis 8 ivliss erovnuli sabWos winaSe
gamosvlisas warmoTqva.)

udavoa, rom 1938 wlis martSi avstria samxedro agresiis msx-


verpli gaxda, ramac qveyanas saSineli Sedegebi moutana: dauyo-
vnebliv dawyebuli devnis Sedegad Cveni qveynis asiaaTasobiT
moqalaqe sapatimroebsa da sakoncentracio banakebSi moxvda,
faSisturi reJimis sikvdilis manqanas Seewira an qveynidan gai-
qca da emigraciaSi wasvliT gadaurCa fizikur ganadgurebas.
asiaaTasobiT Cveni Tanamemamule frontze daiRupa an dabombvas
emsxverpla. ebraelebi, boSebi, fizikurad Tu gonebrivad unar-
SezRuduli adamianebi, homoseqsualebi, erovnul umciresobaTa
warmomadgenlebi, politikurad Tu religiurad gansxvavebulad
moazrovne adamianebi - isini yvelani gadagvarebuli ideologii-
sa da misgan gamomdinare totalitaruli Zalauflebis ambiciis
msxverplad iqcnen.
miuxedavad amisa, bevri avstrieli miesalma SeerTebas, mxar-
daWera gamoxata nacional-socialisturi reJimis mimarT da iTa-
namSromla kidec masTan ierarqiis bevr safexurze. mravali avs-
trieli iRebda monawileobas mesame raixis mier ganxorcielebul
damsjel RonisZiebebsa da adamianTa devnaSi, nawilobriv, maRali
Tanamdebobis pirTa statusiTac. Cven dResac ver gaveqceviT im
moralur pasuxismgeblobas, romelic gvekisreba Cveni Tanamema-
muleebis mier Cadenili danaSaulebrivi qmedebebis gamo. gasul
wlebSi bevri ram gakeTda - ramdenadac es, cxadia, SesaZlebeli
iyo - miyenebuli zianis asanazRaureblad, miyenebuli mwuxarebis
Sesamsubuqeblad. bevri ram kvlavac gasakeTebeli rCeba. respu-
blikis federaluri mTavroba yvelafers iRonebs, raTaA daexma-
ros im adamianebsac, romelTac ar SeexoT an arasakmarisad Se-
53
exoT Cvens mier aqamde gatarebuli zomebi, an romelTaA moraluri
Tu materialuri pretenziebis gaTvaliswineba dRemde sxvadasxva
mizezis gamo ver moxerxda.
Cven vcnobT da vaRiarebT Cveni istoriis yvela TariRs, Cveni
xalxis yvela nawilis namoqmedars, rogorc keTils, ise borots.
Tu Cveni xalxis mier warsulSi Cadenili keTili saqmeebiT vsar-
geblobT da Tavs viwonebT, maSin valdebulni varT, mis mier Ca-
denil borotebazec vagoT pasuxi da bodiSi movuxadoT rogorc
sikvdilsgadarCenilebs, ise daRupulTa STamomavlebsac.

gaerTianebuli evropisaken mimaval gzaze

„fantastikuria!“, „saocrebaa!“, „magaria, Zalian magaria!“,


„bednieri dRea avstriisTvis!“ aseT komentarebs akeTebda bevri
politikosi 1994 wlis 12 ivniss gamarTuli referendumis Sede-
gebis gamoqveynebis Semdeg. am dRes avstrielTa orma mesamedma
Tavisi qveynis evrokavSirSi Sesvlas misca xma. aseT Sedegs namd-
vilad aravin eloda. 1995 w. 1 ianvars avstria evrokavSiris wevri
qveyana gaxda. es faqti iseTive udidesi mniSvnelobis movlena
iyo avstriis istoriaSi, rogorc 1955 w. xelmowerili saxelmwi-
fo xelSekruleba. patara avstria uflebamosili gaxda, sxvebTan
erTad gansazRvros da aSenos evropis momavali.
avstriis svla gaerTianebuli evropisaken maSin daiwyo, roca
meore respublika gamocxadda da qveyana marSalis gegmis monawi-
le gaxda. es iyo gegma, romelic iTvaliswinebda evropis aRor-
Zinebas amerikelTa daxmarebiT meore msoflio omis Semdgom.
avstriis yoveli mcdeloba, miaxloeboda evrogaerTianebas, mar-
cxiT mTavrdeboda, pirvel rigSi, imis gamo, rom sabWoTa kavSiri
misgan mkacri neitarlitetis politikis gatarebas iTxovda. avs-
tria EFTA-Si (evropis Tavisufali vaWrobis asociacia) Sevida,
evrogaerTianebis sruluflebiani wevrobis Tema ki ganusazR-
vreli droiT gverdze gadaido. mxolod maSin, roca 1989 wels
msoflio politikuri viTareba Seicvala, avstriam kvlav gamoxa-
ta Tavisi interesi evrokavSiris wevrobis mimarT.
mas Semdeg avstrielTa ganwyoba evrokavSiris garkveulwilad
Seicvala. „avstrielebi evropis Cempionebi arian evrokavSiris
mimarT skeptikur ganwyobaSi“, wers Jurnalisti hans rauSeri da
Tvlis, rom antievrokavSiruli tendencia avstriaSi gansakuTre-
bulad Zlieria (Der Standard, 27 ianvari, 2006 w.). avstriis mosaxle-
obis mxolod daaxloebiT 1/3 fiqrobs, rom evrokavSiris wevro-
54
ba „kargi saqmea“, 25 % Tvlis, rom es avstriisTvis cudia. gamo-
kiTxulTa umravlesoba diplomatiur pasuxs iZleva: arc cudia
da arc kargio. avstrielTa umravlesobas evrokavSiris mimarT
Sereuli grZnobebi aqvs: sityva „evrokavSiri“ pirvel rigSi evros
axsenebT, romelmac yvelaferi gaaZvira (EURO da T€URO, sityva
teuer qarTulad Zvirs niSnavs), da swored evrokavSirs akisrebs pa-
suxismgeblobas iseTi negatiuri procesebis ganviTarebis gamo,
rogoricaa narkotikebiT vaWroba da gazrdili kriminaliteti,
umuSevroba da sagadasaxado Tanxebis flangva. TviT evrokavSi-
risadmi skeptikuri ganwyobiT cnobili britanelebic ki ufro
dadebiTad afaseben TavianTi qveynis evrokavSirSi yofnas da met
ndobas gamoxataven am gaerTianebis mimarT, vidre avstrielebi.
bolo xans evrokavSirisadmi ganwyoba nel-nela ukeTesobis-
ken icvleba, miuxedavad amisa, avstrielTa umetesobas kvlavac
araerTgvarovani damokidebuleba aqvs sakuTari qveynis evroka-
vSiris wevrobasTan dakavSirebiT. 42 procentisTvis es „kargi
saqmea“. daaxloebiT 5 wlis win am adamianebis ricxvi mxolod 32
% iyo. gansakuTrebiT pozitiuri ganwyoba aqvT evrokavSiris
mimarT axalgazrda avstrielebs (52 %). sawinaaRmdegod amisa,
55 welze maRali asakis mqone avstrielTa erTi mesamedic ki ver
aRiqvams pozitiurad avstriis evrokavSirSi yofnas. mamakacebis
damokidebuleba am sakiTxisadmi ufro dadebiTia, vidre qalebis.
damafiqrebelia is faqti, rom mosaxleobis aSkara umravleso-
bas (58 %) aqvs gancda, rom evrokavSirSi avstriuli interesebis
„gaTvaliswineba ar xdeba“. marTalia, mogzaurobis gansakuTre-
buli komfortuloba da produqtebis saocrad mdidari asor-
timenti avstrielebs kargad agrZnobinebs evrokavSirSi yofnis
sikeTes, magram bevri maTgani mainc Tvlis, rom qveyana metisme-
tad „damokidebulia“ evrokavSirze da SiSobs, rom rom maTi samu-
Sao adgilebi axal wevr-qveynebSi gadainacvlebs, sadac muSaxeli
gacilebiT iafia. sinamdvileSi, avstrias yvelaze meti sargebeli
swored aRmosavleT da centraluri evropis qveynebis evrokav-
SirSi Sesvlam moutana. es qveynebi avstriis mniSvnelovan savaWro
partniorebad iqcnen, da, Sesabamisad, aTasobiT damatebiTi samu-
Sao adgili Seqmnes. avstrielTa didi umravlesoba TurqeTis
evrokavSirSi gaerTianebis winaaRmdegia da amas, pirvel rigSi,
kulturul-religiuri mosazrebebiT xsnis.
miuxedavad imisa, rom avstrielTa didi nawili sulac ar Tvlis
Tavs bednierad misi qveynis evrokavSiris wevrobis gamo, gawe-
vrianebidan 10 wlis Semdeg mosaxleobis 66 % mainc fiqrobs, rom
avstria am gaerTianebaSi unda darCes. es monacemi daaxloebiT
55
emTxveva 1994 wlis saxalxo referendumis Sedegs. avstrielTa 27
%-is azriT, umjobesia, qveyana evrokavSiridan gamovides.
saboloo jamSi, avstrielTa umetesoba aRiarebs, rom evroka-
vSirSi Sesvlam gaamarTla. miuxedavad zogierTi gadauWreli
problemisa (tranzituli moZraoba, briuselis biurokratiis
zrda, evrokavSiris konstituciis sakiTxi), avstriis evrokavSir-
Si gaerTianeba udavod swori gadawyvetileba iyo. avstria dRes
aris ufro internacionaluri, Ria da „erTmniSvnelovnad ufro
mdidaric“ (franc fiSleri, yofili avstrieli evrokomisari), vi-
dre is iyo 10 wlis winaT. axalgazrdebs evrokavSiri bevrad ufro
momxibvlel saganmanaTleblo programebs („Sokrates“ da „Erasmus“)
sTavazobs, romlebmac xeli unda Seuwyon universitetebis ur-
TierTTanamSromlobas da evropeli studentebis mobilurobas.
aTasobiT avstrieli axalgazrda ukve swavlobs qveynis sazRvre-
bs gareT.

„avstria da evropa urTierTsawinaaRmdego cnebebi ar aris“


(nawyveti misasalmebeli sityvidan, romelic 2005 w. 15 maiss
warmoTqva bundesprezidentma hainc fiSerma, avstriis saxel-
mwifo xelSekrulebis 50-e wlisTavTan dakavSirebiT.)

„azrs moklebuli da mcdari iqneboda, kvlavac gvecada, nacio-


naluri interesebi agvemoqmedebina evropuli proeqtis sawinaaR-
mdegod. rogorc veneli an tiroleri yovelTvis moaxerxebs iyos
kargi veneli an kargi tiroleri, Tu is iqneba kargi avstrieli,
zustad aseve, avstrieli an Svedi yovelTvis SeZlebs iyos namdvi-
li patrioti, Tu is amave dros iqneba kargi evropeli da survili
eqneba, gaxdes ukeTesi.
avstria da evropa urTierTsawinaaRmdego cnebebi ar gaxlavT,
isini erTmaneTs avsebs da exmareba.“

gardatexidan did koaliciamde

erovnuli sabWos 1999 w. 3 oqtombers Catarebuli arCevnebis


Sedegebi Sokismomgvreli iyo aramarto „wiTlebisa“ da „Savebis“
koaliciisaTvis, romelic 1986 wlidan marTavda qveyanas, aramed
man SiSi aRuZra mTel saerTaSoriso sazogadoebas. avstriis Ta-
visuflebis partiam xmebis 27 % moipova da meore adgilze gavida.
aqamde arasodes arc erT evropul qveyanaSi arc erT memarjvene
radikalur partias amomrCevelTa xmebis erT meoTxedze meti ar
56
moupovebia. avstriis social-demokratiuli da avstriis saxa-
lxo partiebi iZulebulni gaxdnen eRiarebinaT TavianTi yvelaze
didi marcxi meore respublikis daarsebidan am dRemde. parla-
mentSi axla ukve sami TiTqmis Tanabari sididis partia arsebob-
da. „Tavisuflebis“ ignorireba ukve veRar moxerxdeboda, miuxe-
davad misi, rogorc memarjvene populisturi partiis uaryofi-
Ti imijisa. iorg haiders27, Tavisuflebis partiis qarizmatul
liders, sazRvargareT sul ufro xSirad adarebdnen hitlers,
- sxvaTa Soris usamarTlod -, da, amavdroulad, svamdnen kiTxvas,
xom ar daadga avstria nacisturi ganviTarebis gzas. faqti isaa,
rom haideris warmatebis mizezi, pirvel rigSi, qveyanaSi Seqmnili
cudi mdgomareoba iyo, risTvisac xalxi orive mmarTvel partias
erTnairad adanaSaulebda. social-demokratiuli da saxalxo
partiebi - sxvadasxva koaliciur gaerTianebebSi - 1945 wlidan
sul qveynis saTaveSi iyvnen da metnaklebad erTmaneTSi gadai-
nawiles saxelmwifo. sami aTeuli wlis ganmavlobaSi social-de-
mokratebi waradgendnen bundeskancleris kandidaturas. amomr-
CevelTa umetesoba – maT Soris gansakuTrebiT bevri muSa da
axalgazrda - cvlilebas iTxovda. isini Zireul reformebs moi-
Txovdnen, imas, rasac maT haideri hpirdeboda: partiuli niSniT
arsebuli ekonomikis dasasruli, zebiurokratiisa da uamravi
partiuli privilegiis gauqmeba, deregulacia da privatizacia,
mokled: avstriis modernizacia.
2000 w. 4 Tebervali gardatexis procesis dasawyisi gaxda. bolo
ocdaaTi wlis manZilze avstriul politikaSi aseT did cvlile-
bas adgili ar hqonia. mas Semdeg, rac koaliciis Seqmnis Taobaze
social-demokratebsa da saxalxo partias Soris mimdinare mola-
parakebebi CaiSala, avstrias saTaveSi pirvelad Caudga „Savebisa
da lurjebis“ federaluri mTavroba. bundeskancleri saxalxo
partiis lideri volfgang Siuseli gaxda, miuxedavad imisa, rom
misma partiam arCevnebSi mxolod mesame adgili daikava.
axali mTavroba bevri adamianisTvis miuRebeli aRmoCnda, rasac
avstriis SigniT da mis sazRvrebs gareT didi saprotesto moZrao-
ba mohyva. qveynis parlamentSi uTanxmoebebi daiwyo. evrokavSiris
danarCenma 14 qveyanam avstriis mimarT iseTi „zomebi“ gaatara,
rom qveyana faqtiurad izolaciaSi moeqca, aman ki mosaxleobaSi
ukureaqcia gamoiwvia. Zalian bevrma avstrielma, maT Soris axali
mTavrobis mimarT kritikulad ganwyobilebmac, usamarTlobad
miiCnies aseTi „sanqciebi“. avstriaSi nacionalizmis talRa agor-

27 2008 w., 58 wlis asakSi, avtokatastrofaSi daiRupa


57
da. bevrma avstrielma arasworad gaigo evrokavSiris mier gatare-
buli RonisZiebebis mizani da isini moqalaqeTa winaaRmdeg mimar-
Tul sanqciebad aRiqva. maTTvis, magaliTad, gaugebari iyo, ratom
aRar iwvevdnen avstrielebs saerTaSoriso RonisZiebebze, ratom
SeCerda saerTaSoriso proeqtebi, maT Soris, moswavleTa gacvli-
Ti programebi da saTxilamuro kursebic ki.
avstriaSi evrokavSiris mimarT skepticizmi sul ufro serio-
zul xasiaTs iZenda, amitom evrokavSiris politikosebma gamo-
savlis Zebna daiwyes: „sam mogvs“ daavales, angariSi moemzade-
binaT avstriis mTavrobis muSaobisa da avstriis Tavisuflebis
partiis „politikuri bunebis“ Sesaxeb. warmodgenil angariSSi
dadebiTad iyo Sefasebuli mTavrobis muSaoba, magram kritikis
qarcecxlSi iyo gatarebuli Tavisuflebis partia. evrokavSiris
14 wevrma qveyanam sanqciebis SeCerebis gadawyvetileba miiRo,
Tumca, amave dros, xazgasmiT aRniSna, rom Tavisuflebis partiis
samTavrobo politikis mimarT „gansakuTrebuli sifxizlis“ ga-
moCena iyo saWiro.
Tavisuflebis partiis Sida konfliqtebi TandaTan Rrmavde-
boda da sul ufro metad aferxebda mTavrobis muSaobas, amitom
volfgang Siuselma koalicia daSlilad gamoacxada. 2002 wlis
noemberSi gamarTulma xelaxalma arCevnebma triumfaluri ga-
marjveba moutana saxalxo partias, xolo Tavisuflebis partia
xmebis aSkara umciresobiT moxvda parlametSi. imis gamo, rom
social-demokratebma da „mwvaneebma“ masTan koaliciaze uari
ganacxades, saxalxo partiam kvlav Tavisuflebis partiasTan Ta-
namSromlobiT Seqmna qveynis axali mTavroba. „Sav-lurji“ garda-
texis procesi unda gagrZelebuliyo da saxalxo partia imedo-
vnebda, rom Tavisuflebis partiis daxmarebiT SeZlebda, xorci
Seesxa Tavisi warmodgenebisaTvis avstriis rogorc Tanamedro-
ve, lamazi da moqnili saxelmwifos Sesaxeb. aseTi arCevaniT saxa-
lxo partiam bevri momxre gainawyena.
„samwuxaro“, „qaoturi“, „katastrofuli“ da „warumatebeli“
- ase axasiaTebdnen Siuselis kritikosebi Savebis, lurjebisa da
narinjisferebis mTavrobis muSaobis Sedegs da miuTiTebdnen
umuSevrobis maRal xarisxze axalgazrdebSi, ganaTlebis sfero-
Si arsebul problemebze da federaluri armiisTvis aviagamanad-
gureblebis SeZenis faqtTan dakavSirebul azrTa sxvadasxvao-
baze. Siuselis momxreebi ki, piriqiT, Tvlidnen, rom saxalxo da
Tavisuflebis partiaTa samTavrobo koaliciam avstria ukeTes-
obisken Secvala. maTi TqmiT, „saqme daiZra“ da ramdenime mniSvne-
lovani reforma, rogoricaa, sapensio, jandacvisa da sauniver-
58
siteto reformebi, warmatebiT ganxorcielda. isini acxadeben,
rom avstria dRes mdidari qveyanaa mzardi SemosavlebiT, meti sa-
cxovrebeli biniTa da bevrad ufro meti manqaniT, vidre es xuTi
wlis win iyo. Sedegi saxezeao, amtkiceben isini. faqti isaa, rom
2006 wels Catarebulma erovnuli sabWos arCevnebma seriozu-
li marcxi moutana avstriis saxalxo partias. igi xmaTa 34 %-iT
social-demokratebis ukan aRmoCnda. molaparakebebi, romlebic
ramdenime Tvis manZilze grZeldeboda, social-demokratebisa
da saxalxo partiis did koaliciaSi gaerTianebiT dasrulda, ra-
sac mTavrobis reforma mohyva. am reformas avstrielTa umetes-
oba didi mowonebiT Sexvda.
wiTlebisa da Savebis mTavrobas, romelsac social-demokra-
tiuli partiis Tavmjdomare, doqt. alfred guzenbaueri xel-
mZRvanelobda, didxans ar uarsebia. samTavrobo partiebs Soris
gaCaRebuli konfliqtebis Semdeg avstriis saxalxo partiam Ta-
namSromlobaze uari Tqva, guzenbaueri postidan gadadga da bun-
deskancleri veneli politikosi verner faimani gaxda.

59
4. saxelmwifo da politika
avstria federaluri mowyobis saparlamento demokratiuli
saxelmwifoa.
federalizmi: avstriis federaciuli saxelmwifo 9 federa-
lur miwas aerTianebs.
parlamentarizmi: avstriaSi aramarto federaciis, aramed
federaluri miwis donezec saparlamento sistemaa. mTavroba
valdebulia sargeblobdes parlamentis ndobiT da iyos pasuxis-
mgebeli mis mimarT. saparlamento umravlesoba da mTavroba Ta-
namSromloben.

parlamenti

parlamentis pirvel palatas warmodgens erovnuli sabWo, ro-


melsac - 183 deputatis SemadgenlobiT - xalxi 5 weliwadSi er-
Txel irCevs. erovnul sabWoSi xmaTa umravlesobiT warmodgeni-
li partia marTavs saxelmwifos.
parlaments meore palatac aqvs, federaluri sabWo, romelic
federaluri miwebis interesebs warmoadgens. federalur sabWos
irCeven federaluri miwebis parlamentebi, e.w. landtagebi. Tum-
ca, federalur sabWos TiTqmis ar gaaCnia Zalaufleba da misi
mniSvnelobac Zalian mcirea. „namdvil parlaments” erovnuli
sabWo warmoadgens.

federaciis prezidenti (bundesprezidenti)

saxelmwifos saTaveSi dgas federaciis prezidenti, romel-


sac xalxi pirdapiri arCevis wesiT 6 wlis vadiT irCevs (ganmeo-
rebiT SeiZleba arCeul iqnas mxolod erTxel). aqamde jer ar yo-
fila SemTxveva, federaluri prezidentis postze qali aerCioT.
prezidents araviTari Zalaufleba ar gaaCnia, magram aqvs „avto-
riteti”. garkveulwilad misi Tanamdeboba kaizeris tituls hga-
vs: prezidents aqvs Tavisi ofisi, „prezidentis kancelaria”, ro-
melic venis hofburgis sasaxleSia ganTavsebuli, ceremoniali
monarqiulia. kurt valdhaimis (bundesprezidenti 1986-1992 ww.)
da Tomas klestilis (bundesprezidenti 1992-2004 ww.) mmarTve-
lobis Semdeg moxda am Tanamdebobis „gansakralizeba” da „ganta-

60
buireba” (manfrid velani). sxva sityvebiT rom iTqvas: avstriele-
bis mowiwebam qveynis pirveli piris mimarT sagrZnoblad iklo.
politikuri TvalsazrisiT, federaciis prezidentis yve-
laze mniSvnelovani amocanaa, daniSnos federaluri kancleri
(bundeskancleri). miuxedavad imisa, rom aseTi valdebuleba ar
gaaCnia, bundeskancleris postze igi TiTqmis yovelTvis parla-
mentSi umravlesobiT warmodgenili partiis pirvel kandidats
asaxelebs. es erTgvari tradiciaa, romlic mxolod erTxel, 2000
w. dairRva mTavrobis formirebis dros.
federaciis prezidenti aseve niSnavs federaluri mTavrobis
wevrebs (bundeskancleris winadadebiT), federalur moxeleebsa
da mosamarTleebs. prezidenti aris qveynis SeiaraRebuli Zale-
bis mTavarsardali da warmoadgens avstriis respublikas qveynis
gareT. amitomac mas xSirad uwevs vizitebi sazRvargareT da, ase-
ve, maRali stumrebis maspinZloba venaSi.

federaluri kancleri da federaluri mTavroba

saxelmwifos marTavs federaluri mTavroba, romelic Sedge-


ba federaluri kancleris, vice-kanclerisa da federaluri
ministrebisagan. aqamde avstrias qali bundeskancleris postze
ar hyolia. namdvili politikuri Zalaufleba aqvs federalur
kanclers: kancleri irCevs Tavis samTavrobo gunds da marTa-
vs qveyanas. faqtobrivad bundneskancleri gansazRvravs qveynis
politikur kurss, ramdenadac misi partia parlamentSi umravle-
sobiT aris warmodgenili da mTavrobis formirebasac damouki-
deblad axdens. Tumca, avstriaSi ufro koaliciuri mTavrobebi
warmoadgens normas, da aseT SemTxvevaSi federaluri kancleris
Zalaufleba mxolod mis sakuTar partiaze vrceldeba.
federaluri ministri xelmZRvanelobs federalur saminis-
tros. iseve, rogorc sxva qveynebSi, avstriaSic ministrebs sxva-
dasxva sfero abariaT, mag. evropuli da saerTaSoriso saqmeebi
(adre: sagareo saqmeebi), finansebi, qveynis Tavdacva, ganaTleba,
mecniereba da kultura da sxv.

federalizmi

cxra federaluri miwa, istoriuli TvalsazrisiT, bunebrivad


Camoyalibebuli erTeulebia. zog SemTxvevaSi, federalur miwebs
61
garkveuli damoukidebloba gaaCniaT, magram saerTo jamSi maTi kom-
petenciebi mcirea. federaluri miwis parlaments landtagi ewo-
deba. federalur miwas marTavs federaluri miwis mTavroba mTa-
vrobis xelmZRvanelis (landeshauptmanis an landeshauptfraus)
meTaurobiT. mTavrobis SemadgenlobaSi Sedian misi moadgileebi da
sxva wevrebi, aseve, mrCevlebi. StaiermarkSi 1996 wlidan 2005 wla-
mde landeshauptmanis posti qals eWira (valtraud klasniki). 2004
wlidan zalcburgis federalur miwasac qali marTavs (gabi burgS-
taleri). federaluri miwis mTavrobas am miwis parlamenti anu lan-
dtagi irCevs. landeshauptmanis pozicia federaluri miwis mTa-
vrobaSi sakmaod Zlieria. zogierTi miwis mTavrobis meTauri gan-
sakuTrebuli xazgasmiT aRniSnavs bundeslandis damoukideblobas
da moswons, roca mas „damoukidebel mmarTvelad” moixsenieben.

politikuri olqi

federaluri miwa politikur olqebad iyofa. yovel olqs hya-


vs Tavisi administracia, romlis saTaveSi olqis xelmZRvaneli
(becirkshauptmani an becirkshauptfrau) dgas da romelsac
federaluri miwis mTavrobis xelmZRvaneli (landeshauptmani
an landeshauptfrau) niSnavs. olqis doneze parlamenti ar ar-
sebobs.

Temi

federaciisa da federaluri miwebis gverdiT arsebobs Temebi,


romlebic federaluri saxelmwifos mesame dones qmnian. Temis
xelmZRvanelobis movaleobaa izrunos adgilobriv saqmeebze. (mag.
adgilobrivi policia, nagvis gatana, kanalizacia, quCebis movla-
patronoba, Tovlisgan gawmenda, kavSirgabmuloba da samoqalaqo
reestri). Temis „parlaments” warmoadgens Temis sabWo, romlis
saTaveSi dgas burgomistri, mas irCevs Temis sabWo an (zogierT
federalur miwaze) Temis wevrebi pirdapiri arCevis wesiT.

politikuri partiebi

parlamentSi amJamad (2010 w.) warmodgenilia xuTi politikuri


partia.
62
avstriis social-demokratiuli partia (SPÖ)

avstriis social-demokratiuli partia 1888-1889 wlebis mi-


jnaze dafuZnda RaribTa eqimis, doqtor viqtor adleris Taos-
nobiT. respublikis daarsebis dros es partia jer kidev wamyvan
Zalas warmoadgenda, Tumca dolfusis mTavrobis dros aikrZala
da 1945 w. aRdgenil iqna „socialisturi partiis“ saxelwodebiT.
1991 wels mas daubrunes Tavisi pirvandeli saxelwodeba: „so-
cial-demokratiuli partia”.
Teoriulad SPÖ didxans xelmZRvanelobda SedarebiT memar-
cxene programiT da mis ideals warmoadgenda sazogadoeba kla-
sebisa da privilegiebis gareSe, bruno kraiskis (bundeskancleri
1970-1983 wlebSi) meTaurobis dros ki warmatebiT Camoyalibda
rogorc „memercxene saxalxo partia“.
amJamindeli saxelmZRvanelo programis mixedviT partia
momxrea Tavisuflebis, Tanasworobisa da solidarobis. misi mi-
zania „muSaTa partiidan” „yvela mSromeli adamianis partiad”
iqces. partia Tavis movaleobad Tvlis, emsaxuros „humanuri, de-
mokratiuli da samarTliani” sazogadoebis Camoyalibebis ideas
da misi mizania, yvela adamians hqondes Sromis ufleba. adrin-
deli dapirispireba Sromasa da kapitals Soris aRar arsebobs.
partiis survilia, is socialuri saxelmwifo, romelsac, maTi
azriT, wina xelisuflebebis dros saTanado yuradReba ar eqceo-
da, modernizirebul da ganviTarebul iqnas. partiam warmoadgina
e.w. „minimaluri garantiebis” modeli, romelic, MmaTi azriT, si-
Raribis Tavidan acilebas uzrunvelyofs. social-demokratebi
Tvlian, rom unda gaizardos minimaluri pensiebic. amasTanave,
isini ambiciur ekonomikur mizans isaxaven: „avstria unda Sevi-
des msoflios xuT yvelaze warmatebul industriul erTa liga-
Si”. unda gaumjobesdes bavSvTa dawesebulebebis mdgomareoba da
pirobebi, raTa qalebma moaxerxon profesiuli saqmianobisa da
ojaxis erTmaneTTan SeTavseba.
1970 wlidan 2000 wlis Tebervlamde swored social-demokra-
tiuli partia waradgenda bundeskancleris kandidaturas. amis
Semdeg partia iZulebuli gaxda opoziciaSi gadasuliyo da mxo-
lod 2003 wlidan aqvs calkeuli warmatebebi saarCevno proce-
sebSi. aseTi iyo, magaliTad, 2004 weli, roca xangrZlivi pauzis
Semdeg social-demokratiuli partiis warmomadgeneli, doqt.
hainc fiSeri airCies bundesprezidentad. garda amisa, Staier-
markisa da zalcburgis landtagis (parlamentis) arCevnebze (am
federalur miwebze 1945 wlidan mudmivad dominirebda avstriis
63
saxalxo partia), social-demokratebma pirvelad SeZles xmaTa
umravlesobis mopoveba.A Tumca, mxolod 2006 w. oqtomberSi ew-
via partias yvelaze didi bedniereba. mkvlevarTa umetesobis
gasakvirad erovnuli sabWos arCevnebSi saxalxo partiam serio-
zuli damarcxeba ganicada, social-demokratebma maT xmaTa erTi
procentiT (ori mandati) gauswres da kvlavac yvelaze Zlieri
saparlamento fraqcia Seqmnes. Tumca, iqidan gamomdinare, rom am
or „udides” partiaTagan arcerTs ar hyavda umravlesoba, mainc
koaliciuri mTavrobis Camoyalibebaze SeTanxmdnen. koaliciur
mTavrobas doqt. alfred guzenbaueri Caudga saTaveSi. partiis
wevrTa garkveulma nawilma ukmayofileba gamoTqva koaliciis
SeqmnasTan dakavSirebiT, radgan „prestiJul” saministroebs
kvlavac saxalxo partiis warmomadgenlebi marTavdnen da bevri
mniSvnelovani winasaarCevno dapirebac Seusrulebeli darCa.

avstriis saxalxo partia (ÖVP)

avstriis saxalxo partia saerTaSoriso normebiT qristian-


demokratiul partias Seesabameba. is 1945 w. dafuZnda Zveli
qristian-socialuri partiis warmomadgenlebis mier, gaemijna
mis avtoritarul kurss da Tavis prioritetad saparlamento
demokratia da avstrieli eri aRiara. saxalxo partia saxelmZR-
vanelo programiT burJuaziul-konservatiuli, centristuli
partiaa da Tavis valdebulebad Tvlis, emsaxuros evropis hu-
manistur da qristianul tradiciebs. Aadrindeli mijaWvulo-
ba kaTolikur eklesiasTan partias namdvilad aRara aqvs. mas
surs, Ria iyos yvela qristianisTvis, Tumca, maTgan romelime
konfesiisadmi an saeklesio instituciisadmi mikuTvnebas ar
moiTxovs. droTa ganmavlobaSi saxalxo partia farTo masebze
gaTvlil, koleqtiuri tipis partiad Camoyalibda. igi didi xnis
ganmavlobaSi iTvleboda glexTa partiad da, marTlac, gansaku-
Trebuli simpatiebiT sargeblobda soflis mosaxleobaSi. mis
ZiriTad amomrCevels dRes biznesis sferos warmomadgenlebi,
saxelmwifo moxeleebi da xelmZRvaneli Tanamdebobis pirebi
warmoadgenen.
saxalxo partia gansakuTrebul mniSvnelobas aniWebs TiToeu-
li adamianis pirovnul pasuxismgeblobas da Tavisuflebas. par-
tiis azriT, saxelmwifo mxolod aucileblad saWiro RonisZiebe-
bis gatarebiT unda ifarglebodes, Tumca, siRaribisa da socia-
luri problemebis daZlevaSi aqtiurad unda ereodes. amasTan,
64
saxelmwifo socialur sakiTxebSi mniSvnelovan, magram ara umTa-
vres rols unda TamaSobdes.
80-iani wlebis bolos „eko-socialuri sabazro ekonomikis” mo-
delis propaganda daiwyo, rac socialuri sabazro ekonomikis da
garemos dacvis politikis erTmaneTTan dakavSirebas gulisxmob-
da. amasTan, saxalxo partia xazs usvams kerZo sakuTrebisa da
konkurenciis gansakuTrebul mniSvnelobas. misi programis
mixedviT saxelmwifo ar SeiZleba mewarmis rolSi gvevlinebodes.
saxalxo partia mravali wlis manZilze warmoadgenda avstriis
yvelaze Zlier partias da, Sesabamisad, 1945 wlidan 1970 wlam-
de swored is waradgenda Tavis kandidaturas bundeskancleris
postze. mere, didxans opoziciaSi iyo. 1986 wlidan 2000 wlis
dasawyisamde avstriis socialur partiasTan koalicias qmnida,
Tumca, am xnis ganmavlobaSi verafriT miaRwia Tavisi warmomdgen-
lis kancleris postze gayvanas. amomrCevelTa gadawyvetilebiT
saxalxo partia mudmivad meore adgilze gadioda. zogierTisT-
vis is zedmetad konservatiuli iyo, zogierTisTvis jer kidev
soflis mosaxleobis interesebze orientirebuli, naklebad
urbanuli da, amasTan, axalgazrda amomrCevlisTvis metismetad
mosawyeni. miuxedavad imisa, rom saxalxo partiam mTavrobaSi
araerTi mniSvnelovani iniciativa Seitana, amomrCevels amisTvis
ar daujildovebia, piriqiT, partia arCevnebidan arCevnebamde
kargavda amomrCevelTa sul ufro met xmas.
2000 wlis TebervalSi yvelaferi Seicvala. partiis lideri ma-
Sin volfgang Siuseli iyo. Tavisuflebisa da saxalxo partiebi
parlamentSi umravlesobas qmnidnen da SeeZloT, mTavroba Camoe-
yalibebinaT. miuxedavad imisa, rom saxalxo partia warmomadge-
nelTa raodenobiT CamorCeboda Tavisuflebis partias, bundes-
kancleri mainc misi lideri, volfgang Siuseli gaxda. Siuseli
sakuTar TavSi novators xedavda da ambiciuri reformatoru-
li programis ganxorcielebas isaxavda miznad. mas mosaxleobis
umravlesoba uWerda mxars. sxvaTa Soris, bevri ar eTanxmeboda
mTavrobis axal kurss da akritikebda saxalxo partias, radgan
Tvlida, rom igi bolo periodSi ufro konservatiuli gaxda da
britaneli konservatorebisa da amerikeli respublikelebis po-
zicia daiWira. SedarebiT Zlieria saxalxo partia im federalur
miwebze, sadac biurgermaisterTa umravlesoba am partiis warmo-
madgenelia. 2007 wlamde cxra landeshauptmanidan oTxi saxalxo
partiis wevri iyo.

65
mwvaneTa partia (Die Grünen)

iseve, rogorc sxva evropul qveynebSi, avstriaSic arsebobs


farTo speqtri dajgufebebisa, romlebic Tavis Tavs mwvaneebs
uwodeben, Tundac isini erTmaneTisgan sruliad gansxvavebul
politikur mimarTulebebs warmodgendnen. mwvaneebi, romlebic
1986 wlidan erovnul sabWoSi arian da, aseve, bevri federaluri
miwis landtagSic arian warmodgenili, dRes sulac ar Tvlian,
rom maTi partia mxolod garemos dacvas unda isaxavdes miznad
da protestis gamoxatviT unda Semoifarglebodes. isini yvela
sasicocxlo sferoSi saqmianoben. maTi mTavari faseulobebia:
„ekologia”, „solidaroba”, „damoukidebloba”, „safuZvliani de-
mokratia”, „araZaladobrioba”, „feminizmi”.
garemos dacvis politika, TavisTavad cxadia, dasawyisidanve
iyo mwvaneTa „uzenaesi prioriteti”. maT aRar surdaT Seguebo-
dnen „bunebis zRvargadasul ganadgurebas” da protestis iseT
formebs mimarTavdnen, rogoricaa, …mitingebi da demonstraciebi.
1978 wels ekologiurma moZraobam avstriaSi pirveli didi gamar-
jveba moipova. plebiscitis Sedegebis wyalobiT gauqmda cven-
tendorfis (mdebareobs venasTan axlos) atomuri eleqtrosad-
guri, da mas Semdeg avstria „atomuri energiisagan Tavisufali
zonaa”. energetikis seqtorSi mwvaneebi kvlavindeburad aqtiu-
rad moRvaweoben. maTi survilia, qveyanam Tavi daaRwios navTob-
ze damokidebulebas da Tanamedrove teqnologiebisa da energiis
axali wyaroebis daxmarebiT (mzis, qarisa da biomasebis gamoyene-
biT miRebuli energia) „mwvane gardatexa” moaxdinos energetikis
sferoSi. mwvaneebi Tvlian, rom savsebiT SesaZlebelia, garemos
dacvis, samuSao adgilebis raodenobis zrdisa da axali adgile-
bis Seqmnis procesebis erTmaneTTan dakavSireba. isini gamodian
moTxovniT, aikrZalos soflis meurneobaSi genuri inJineria da
intensiuri (masobrivi) mesaqonleoba.
saboloo jamSi, mwvaneebs Zalian ambiciuri, idealisturi pro-
grama aqvT, romelic, pirvel rigSi, qalaqebSi mcxovreb axalga-
zrda qalTa interesebs exmianeba. mwvaneebi aRiqvamen kidec saku-
Tar Tavs qalTa partiad da moiTxoven aramarto qalisa da mamaka-
cis absolutur Tanasworobas, aramed gamoTqvamen pretenzias,
rom „opoziciaSi mmarTveli roli” qalebs unda hqondeT. maTi
azriT, avstriaSi yvela xelmZRvaneli posti qalebs unda eWiroT.
maT surT, aRikveTos Crdilovani ekonomika da saxelmwifos mier
fulis umizno flangva. mwvaneebi moiTxoven, saxelmwifom xeli
Seuwyos ucxoelTa integracias da garda amisa, samarTlebrivad
66
aRiaros ‘”ojaxis institutis” gansxvavebuli modelebi. maTi lo-
zungia: „ojaxi ufro metia vidre kaci, qali da bavSvebi”. mwvanee-
bi invalidTa uflebebis dacvis moTxovniTac gamodian da Zalian
aqtiurad moRvaweoben socialuri politikis sferoSi. mwvaneTa
socialuri politikis centrSi dgas iseTi sakiTxebi, rogoricaa
adamianis „ZiriTadi garantiis” modeli, adamianis iuridiuli
ufleba sicocxleze finasuri gaWirvebis gareSe.
rac Seexeba mwvaneTa damokidebulebas verokavSirTan, isini am
organizacias „mSvidobian gaerTianebad” miiCneven da Tvlian, rom
mis samxedro aqtivobebSi avstriam mxolod samSvidobo mandatiT
SeiZleba miiRos monawileoba. mwvaneTa partiis mTavari moTxo-
vnaa, avstriam neitraliteti SeinarCunos da arcerT samxedro
bloks ar SeuerTdes.
2006 wels gamarTul erovnuli sabWos arCevnebSi mwvaneTa par-
tiam, pirvelad Tavisi arsebobis manZilze, xmaTa 11, 05 procenti
miiRo da mesame adgilze gavida (gauswro Tavisuflebis partias).
es iyo aqamde saukeTeso Sedegi federaciis doneze. mwvaneTa am
gamarjvebis Semdeg daiwyo diskusiebi imis Sesaxeb, xom ar iqnebo-
da mimzidveli alternativa „Savebisa” da „mwvaneebis” koaliciis
Seqmna. aseTi saxis diskusia 2002 welsac daiwyo, Tumca, molapa-
rakebebi avstriis saxalxo partiasTan koaliciis Seqmnis Taoba-
ze warumatebeli aRmoCnda. dRes, opoziciaSi ocwliani yofnis
Semdeg, mwvaneebi acxadeben, rom mzad arian Tavis Tavze aiRon
qveynis marTvis pasuxismgebloba, mxolod im pirobiT, Tu maT Ta-
vianTi ideebis ganxorcielebisa da „mwvane” politikis gatarebis
saSualeba miecemaT.

avstriis Tavisuflebis partia (FPÖ)

Znelia am partias politikur speqtrSi adgili mounaxo, rad-


gan is Tavisi arsebobis manZilze gamudmebiT icvlida saxes. igi
1956 wels Seiqmna antimarqsistuli da nacional-liberaluri
gaerTianebis „damoukidebelTa kavSiri“ da „Tavisuflebis par-
tiis” SeerTebis safuZvelze. es sruliad umniSvnelo mini-partia
TandaTan ganviTarda, bolos „milioniani amomrCevlis“ partiad
iqca da saxalxo partiasTan koaliciaSi Sevida. am warmatebas par-
tia, pirvel rigSi, Tavis qarizmatul liders iorg haiders unda
umadlodes, romelic mravali wlis manZilze saTaveSi edga mas da
romlis pirovnebac mudmivad warmoadgenda kamaTis obieqts po-
litikosebs Tu ubralo adamianebs Soris. partia mTlianad lide-
67
ris qarizmaze iyo awyobili da arCevnebze warmatebas warmateba-
ze aRwevda.
Zalian bevri avstrieli didi xnis manZilze iyo aRfrTovane-
buli haideriT. is zustad imas ambobda, rasac isini fiqrobdnen.
maT moswondaT, rom haideri politikas ise warmarTavda, rogorc
karg Sous, uzado inscenirebas ukeTebda sakuTar gamosvlebs. is
udavod kargi oratori iyo, miuxedavad Tavisi provokaciuli xa-
siaTisa. is, kargi feodaliviT, bevr fuls arigebda. dedebi dax-
marebas iRebdnen SvilebisTvis, dabali sapensio anazRaurebis
mqone pirebs sakompensacio danamati eZleodaT. gamoiyofoda
fuladi daxmarebebi maTTvisac, visac samuSaod yoveldRe uwevda
mgzavroba erTi qalaqidan meoreSi, mSobiareTaTvis, pirvelkla-
selebisaTvis. sakmaod maRal pensiebs iRebdnen federaluri
miwis administraciuli samsaxurebis TanamSromlebi. bevrisTvis
haideri mainc uaryofiT liderad rCeboda, radgan masSi memar-
jvene eqstremalur, nacionalist politikoss xedavdnen, rome-
lic mtrulad iyo ganwyobili ucxoelebisa da xelovanTa mimarT
da, amdenad, qveynisaTvis safrTxes warmoadgenda. programas am
partiis cxovrebaSi arasodes uTamaSia Rirebuli roli, radgan
mas gamudmebiT da advilad cvlidnen.
politikosTa umravlesobam sruli ususuroba gamomaJRavna
haideris fenomenis mimarT. isini mis ignorirebas cdilobdnen
da venisgan Tavs Sors iWerdnen. miuxedavad amisa, haiderma 1999
w. 7 marts Catarebul landtagis arCevnebSi sensaciur warmate-
bas miaRwia. erovnuli sabWos arCevnebSi „lurjebma“ - pirvelad
TavianTi arsebobis manZilze – gauswres saxalxo partias da meo-
re adgili daikaves. ase SeZlo haiderma Tavisuflebis partia
sami Tanabrad Zlieri da wamyvani partiis rigebSi moexvedrebi-
na. 13 wlis ganmavlobaSi misi amomrCevlebis raodenoba 4%-dan
27%-mde gaizarda. marTalia, haideri bundeskancleri ver gaxda
- amisaTvis is erTob sadavo pirovneba iyo _, magram Tavisufle-
bis partiam saxalxo partiasTan erTad koaliciuri mTavroba
Seqmna, romelsac saTaveSi volfgang Siuseli Caudga. haideris
partiam vice-kancleris postze suzane ris-paseris kandidatura
waradgina. mas Semdeg partia mainc krizisul mdgomareobaSi im-
yofeba. opoziciuri partiidan samTavrobo partiaze gadasvlam
mas kargi araferi moutana, radgan amomrCevlebisTvis micemuli
bevri dapirebis Sesruleba ver moaxerxa da, Sesabamisad, uamravi
amomrCeveli dakarga. 2002 w. gamarTul vadamdel arCevnebSi misi
mandatebis raodenoba 42-dan 18-mde Semcirda. miuxedavad imisa,
rom Tavisuflebis partia mTavrobaSi darCa, koaliciasa da Ta-
68
vad partiis mmarTvelobaSi arsebuli azrTa sxavdasxvaoba da
Sida dapirispirebebi ar Semwydara. 2005 wels Tavisuflebis par-
tiis xelmZRvanelobam datova misi rigebi da sazogadoebas axali
partiis Seqmnis Sesaxeb amcno. „avstriis momavlis kavSirma“ gana-
grZo saxalxo partiis xelmZRvanelobiT arsebul koaliciaSi Ta-
namSromloba. georg haiderma kerntenis landeshauptmanis Tana-
mdebobaze gaagrZela moRvaweoba, vidre 2008 wels, Zlieri alko-
holuri zemoqmedebis qveS myofi, avtokatastrofaSi ar daiRupa.
Tavisuflebis partiis xelmZRvaneloba hainc-qristian
Straxem gadaibara, romelic haiders, gaemijna da ucxoelTa mi-
marT mtruli da homofobiuri sloganebiT bevri venelis simpa-
Tia moipova. 2005 wels Catarebul venis Temis sabWos arCevnebSi
Straxem sensaciur Sedegs miaRwia da venel amomrCevelTa xmebis
15% miiRo, xolo erTi wlis Semdgom, parlamentis arCevnebSi -
11%. misi programa memarjvene populisturi da nacionalur-kon-
servatiulia. mas ar surs fulis daxarjva iseTi „sisuleleebis-
Tvis“, rogoricaa vrokavSiris sawevroebi an migrant umuSevarTa
daxmarebebi. mas unda, rom saxelmwifom benzinze fiqsirebuli
fasebi SemoiRos da amiT avstrieli mZRolebi usiamovno moulo-
dnelobebisagan daicvas, pensiebi gazardos, dedebisaTvis pensie-
bi daawesos, avstriis moqalaqeobis miReba gaarTulos da, bolos
da bolos, SeaCeros „islamizaciis“ procesi da xeli SeuSalos
TurqeTis gawevrianebas evrokavSirSi.

avstriis momavlis kavSiri (BZÖ)

„avstriis momavlis kavSiri“ yvelaze axalgazrda da mci-


rericxovania parlamentSi warmodgenil partiaTa Soris. is
Tavisuflebis partiaSi mimdinare didi Sida dapirispirebebisa
da ZalauflebisaTvis brZolis Sedegad warmoiSva. 2005 wels
Tavisuflebis partia orad gaixliCa. maSin, roca erTma jgufma saxa-
lxo partiasTan koaliciis dasruleba da „axali“ Tavisuflebis par-
tiis Seqmna moindoma, mTavrobis erTgulma wevrebma partiidan gas-
vla, iorg haideris garSemo gaerTianeba da axali partiis „avstriis
momavlis kavSiris“ dafuZneba gadawyvites. maT, aseve, SeinarCunes
Tanamdebobebi mTavrobaSi. amgvarad, „Sav-lurj“ samTavrobo koa-
liciaSi mxolod saxelisa da feris Secvla gaxda saWiro. aqamde ar-
sebuli lurji narinjisferma Caanacvla („narinjisfrebi“).
axali partia, bevr rameSi hgavs Zvel „Tavisuflebis partias“
da faqtobrivad – rogorc bevri fiqrobs _, Tavisuflebis par-
69
tiis germanul-nacionaluri frTis erT-erTi variantia. marT-
lac, maT programaSi bevri iseTi punqtia, romlebsac sxva par-
tiul programebSic advilad aRmoaCenT.
avstriis momavlis kavSiris programa efuZneba iseT Rire-
beulebebs, rogoricaa Tavisufleba („SeZlebisdagvarad naklebi
gavlena saxelmwifos mxridan“), samSoblo („mxolod man SeiZle-
ba igrZnos Tavi Sin, visac samSoblo gaaCnia“), saerTo evropa da
evrokavSirTan demokratiuli TanamSromloba. partia ukontro-
lo da Seuferxebeli migraciis winaaRmdegia. kavSiri mxars uWers
Sromas, ojaxis instituts, integracias da socialur sabazro
ekonomikas. did koaliciebSi gaerTianebis winaaRmdegia. moma-
vlis kavSirma 2008 wels Catarebul erovnuli sabWos arCevnebSi
xmaTa mxolod oTxi procenti miiRo da garda kerntenisa, verc
erT sxva federalur miwaze ver moaxerxa oTxprocentiani barie-
ris gadalaxva.
„narinjisferebi“ kvlavac gamoTqvamen pretenzias, rom swo-
red isini warmoadgenen namdvil „Tavisuflebis partias“. Tumca,
ra rols iTamaSebs „momavlis kavSiri“ avstriis samomavlo poli-
tikaSi, amis prognozireba Znelia.
zalcburgSi, forarlbergsa da zemo avstriaSi Catarebulma
landtagis arCevnebma katastrofuli Sedegebi moitana. qveya-
na politikurma mRelvarebebma da finansuri krizisebma moicva.
iorg haideris „saCvenebeli qveyana“ kolafsis winaSe dadga. am
periodSi momavlis kavSiris kerntenis nawili gamoeyo partiis
federalur struqturas da isev Tavisuflebis partiasTan gaer-
Tianda, msgavsad germaniis qristian-demokratiuli da qristian-
socialuri kavSirebis modelisa. partia saxelwodebiT „avstriis
momavlis kavSiri“ kerntenSi aRar arsebobs, iq amJamad mxolod
kerntenis Tavisuflebis partiaa (FPK).

avstrielebi da politika

bolo oci wlis manZilze politikurma partiebma mniSvneloba


sagrZnoblad dakarges. avstriis social-demokratiuli partia
(„wiTlebi“) da saxalxo partia („Savebi“) oTxmocian wlebamde jer
kidev gamoscemdnen yoveldRiur gazeTebs, avrcelebdnen infor-
maciebs samuSao adgilebisa da sacxovrebeli binebis Sesaxeb,
da Sesabamisad garantirebulic hqondaT amomrCevelTa xmebis,
daaxloebiT, 90 %-is mopoveba. dReisaTvis maT bevri aseTi Se-
saZlebloba aRar gaaCniaT, Sesabamisad dakarges Zalaufleba da
70
gavlena. aTeuli wlebis manZilze arsebobda (da nawilobriv dRe-
sac aris SenarCunebuli) myari proporciuli sistema: „wiTlebis“
erT organizacias an Tanamdebobas yovelTvis upirispirdeboda
erTi „Savebidan“. didi partiebi urTierTSeTanxmebiT erTmaneT-
Si inawilebdnen saxelmwifosa da Zalauflebas.
ukanasknel aTwleulebSi es sistema Seicvala saerTaSoriso
normebis Sesabamisad. ideologia gadamwyvet rols aRar Tama-
Sobs, e.w. „banakis mentaloba“ Seicvala. amitomaa, rom social-
demokratiuli partia ukve didi xania aRar iTvleba muSaTa par-
tiad, da arc saxalxo partia aRar aris glexebisa da kaTolikeebis
partia. avstrielebi politikurad ufro mobilurebi gaxdnen da
sul ufro metad arian orientirebuli masobriv media-saSuale-
bebze. partiebi programuli TvalsazrisiT sul ufro sustde-
bian da dResdReisobiT metwilad mxolod partiul platformas
da CarCo-partiebs warmoadgenen. maT mudmivi amomrCeveli dakar-
ges. amomrCeveli sul ufro moqnili xdeba. gansakuTrebiT axal-
gazrdebi, romelTac kargi ganaTleba da maRali anazRaureba
aqvT, arc ise advilad iReben gadawyvetilebas, gaxdnen romelime
partiis wevri. amomrCevelma saxe icvala, is sxvadasxva partiaze
akeTebs arCevans da sul ufro xSirad gamoxatavs protests. Se-
sabamisad, sagrZnoblad Semcirda partiis wevrTa ricxvi da ar-
CevnebSi monawileTa raodenoba. politikisadmi interesma iklo
da sul ufro xSirad gaismis termini ‚„politikuri daRliloba“.

socialuri saxelmwifo

avstria evropaSi erT-erT yvelaze progresul socialur


saxelmwifod iTvleba. sferოebSi, rogoრicaa, samuSao drois
xangrZlivoba, dasvenebis dReebi, Svebuleba, gaTavisufleba,
xelSekrulebis vadebi, momsaxureoba, pensiebi da umuSevarTa
daxmareba, avstria mTel evropaSi pirvel adgilzea. avstrielebი
gansakuTrebul mniSvnelobas aniWeben usafrTxoebis gancdas.
aqedan gamomdinare, maTTvis uaRresad aqtualuria Tema „sibe-
ris uzrunvelyofa“. bevri avstrieli jer kidev ndobiT ekide-
ba saxelmwifos mier garantirebul pensiebs, magram maT kargad
ician, rom momavalSi sapensio fondi ise kargad dafinansebuli
aRar iqneba, rogorc es aqamde iyo. mizezi is aris, rom damokide-
buleba dasaqmebul mosaxleobasa da pensiaze pretenziis mqone
adamianebs Soris problematuri gaxda. sul ufro mcire aqtive-
biT sul ufro meti pensioneris dafinanseba xdeba aucilebeli.
71
mTavrobam gaatara sapensio reforma, romelmac unda Seqmnas mo-
maval aTwleulebSic mosaxleobis pensiebiT uzrunvelyofis ga-
rantia.
praqtikulad yvela avstriels aqvs samedicino dazRveva. rad-
gan …janmrTelobis dazRvevisaTvis gaweul xarjebs Semosuli
Tanxebi ver faravs, saxelmwifo iZulebulia, yovel wels miliar-
dobiT daxmareba gamoyos. igive xdeba pensiebTan mimarTebaSic.
ukanasknel periodSi avstriaSi xSirad gaigonebT sayvedurs
imasTan dakavSirebiT, TiTqos zogierTi socialuri samsaxuri
araviTar siaxles ar sTavazobs mosaxleobas, faqtiurad Zvels
imeorebs da amitom misi arseboba araviTar saWiroebas ar war-
moadgens. e.w. „ekonomiuri paketis“ formatiT mTavrobam bolo
wlebSi, marTlac, gaauqma ramdenime socialuri samsaxuri, ra-
sac mosaxleobaSi, TavisTavad cxadia, sixaruli ar gamouwvevia.
miuxedavad maRali fasebisa, avstrielTa umetesobas urCevnia,
gadaixados sadazRvevo Tanxa da Tavi daculad igrZnos.

socialuri partnioroba

avstria im qveynebis rigs miekuTvneba, sadac ukve aTwleulebia


socialuri simSvide sufevs da, praqtikulad, gaficvebi ar xde-
ba. avstrielebi konsesusisa da stabilurobisken iswrafvian da
TavianT warmatebas im politikuri stiliT xsnian, romelic 1945
wlis Semdeg iqna SemoRebuli. imisaTvis, rom gamoricxuliyo ise-
Tive katastrofuli ekonomikuri situaciis ganmeoreba, rome-
lic qveyanaSi pirveli respublikis dros Seiqmna, damsaqmebelTa
da dasaqmebulTa warmomadgenlebi SeTanxmdnen TanamSromlobis
formaze, romelic erTaderTia evropaSi. maT nebayoflobiT Se-
qmnes e.w. „paritetuli komisia“, romelSic „socialuri partnio-
rebi“ (mewarmeebi, profesiuli kavSirebi, mTavroba) Tanaswori
uflebebiT arian warmodgenili. praqtikulad es komisia wyvets
xelfasebisa da fasebis clilebebTan dakavSirebul yvela saki-
Txs. socialuri partniorobis amgvari forma gamoicxavs kerZo
interesebs. miuxedavad imisa, rom zogierTi politikosi am komi-
sias dromoWmulad miiCnevs da akritikebs, rogorc arademokra-
tiul da arasakmarisad gamWvirvales, avstriis mosaxleobis da-
mokidebuleba socialuri partniorobisadmi ar Secvlila da is
kvlavac Zalian popularuli rCeba.

72
saxelmwifo simboloebi

wiTeli-TeTri-wiTeli

wiTeli-TeTri-wiTeli didi xania avstriis respublikis saxel-


mwifo droSis ferebia. es ferebi jer kidev babenbergTa dinas-
tiis Rerbze iyo warmodgenili. legenda mogviTxrobs hercog
babenbergze, romelmac Tavisi sagvareulo Rerbze es ferebi ga-
mosaxvina:
1187 wels, ierusalemis dapyrobis Semdeg, hercogma leopold
mexuTem („saTno“), avstriel da Staiermarkel raindebTan er-
Tad jvarosnul laSqrobaSi miiRo monawileoba. TiTqmis ima-
vdroulad inglisis mefe riCard lomguli siriis sanapiroze
SeiWra. Tavidan jvarosnebi saporto qalaq akonSi dabanakdnen.
bevri brZolis Catareba mouxdaT qristianebs, vidre, bolos da
bolos, qalaqSi Sesvlas moaxerxebdnen. leopoldma Turme imde-
ni da ise mamacurad ioma, rom brZolis damTavrebisas misi TeTri
feris sabrZolo samosi erTianad sisxliT iyo SeRebili. roca
saRamos tansacmeli gaixada da qamari moixsna, aRmoCnda, rom
mxolod qamris qveS darCeniliyo adgili mSralad da sisxliT Se-
Rebil samosze erTaderTi TeTri zoli ikveTeboda. am omis mo-
sagonrad leopoldma, Turme, Tavisi sagvareulos Rerbad wiTel
fonze gavlebuli TeTri zoli daaxatvina. ase ambobs Tqmuleba.
sinamdvileSi babenbergebs wiTeli-TeTri-wiTeli feris dro-
Sa memkvidreobiT ergoT qvemo avstriis CrdiloeTSi mcxovrebi
erT-erTi didgvarovani ojaxisagan, romelsac gvaris gamgrZele-
beli sxva aRaravin hyavda.


avstriis respublikis federaluri Rerbi

avstriis Rerbze gamosaxuli arwivi, namgali, uro da qvis ga-


lavnis gvirgvini sazogadoebis samive fenis (muSebi, glexebi da
moqalaqeebi) simbolos warmoadgens. gawyvetili rkinis jaWvi ki
- 1945 w. aRdgenili damoukideblobisa da saxelmwifos aRmSeneb-
lobis niSania.
1992 w. cxare da cotaTi absurduli diskusia gaCaRda Rerbze
gamosaxuli arwivis Taobaze. xmamaRla laparakobdnen imis Sesaxeb,
rom Rerbidan unda moecilebinaT CaquCi da uro, romlebic maSin
- unda iTqvas, rom savsebiT arasworad - jer kidev komunistur sim-
boloebad aRiqmeboda. aTasgvari winadadeba Semodioda, rogor
73
unda Secvliliyo simboloebi. gansakuTrebuli popularobiT ka-
rikaturistebi sargeblobdnen. RerbisTvis SemoTavazebul cxo-
velebsa da frinvelebs Soris qaTami, mtredi da qameleonic (ra
Tqma unda xumrobiT) ki saxeldeboda. droTa ganmavlobaSi Rer-
bTan dakavSirebuli debatebi Cacxra da dRes masze Zveleburad
arwivia gamosaxuli. rogorc etyoba, amasobaSi avstrielebs es fi-
gura SeuyvardaT da masTan ganSorebas aRar fiqroben.

mTebis qveyana, qveyana mdinaris piras

pirveli respublikis dros politikuri yoveldRiurobis


ganuyofel nawils warmoadgenda diskusiebi imis Sesaxeb, Tu ro-
gori unda yofiliyo avstriis „namdvili” himni. iozef haidnis
mier Seqmnili, xalxSi metad popularuli himnis („RmerTma dalo-
cos, RmerTma daifaros Cveni kaizeri, Cveni qveyana”) teqsti ga-
sagebi mizezebis gamo moixsna, Tumca, melodia darCa. himnis axal
teqstTan dakavSirebiT ki politikosebi ver Tanxmdebodnen.
1945 wlis Semdgom avstrielebma axal himnze daiwyes fiqri.
haidnis jer kidev popularuli melodiis datovebis momxre kvla-
vindeburad bevri iyo, magram imis gamo, rom is mesame raixis dros
gamoiyeneboda („germania,‘ germania uwinares yovlisa“), es sakiTxi
dRis wesrigidan moixsna. SerCeul iqna mocartis melodia da ga-
mocxadda konkursi teqstze. 1947 wlis TebervalSi gadawyveti-
leba paula fon preradoviCis teqstis sasargeblod iqna miRebu-
li. „mTebis qveyana“-s namdvili popularoba arasodes moupovebia
da avstrielTa umetesobam is zepirad arc icis. Tumca, samocian
wlebSi mainc sabolood damkvidrda rogorc saxelmwifo himni da
dRes ukve aRiarebulia avstriis simbolod, rac garkveulwilad
avstrieli sportsmenebis saerTaSoriso warmatebebsac ukavSir-
deba, maT Soris olimpiur TamaSebsa Tu alpebSi gamarTul mso-
flio saTxilamuro Cempionatebze miRweul gamarjvebebs. is, rom
himnis melodia mocarts ki ar ekuTvnis, rogorc es Tavidan iyo
navaraudebi, aramed misive periodis, naklebad cnobil kompozi-
tor iohan holcels, dRes arc es UaRelvebs vinmes.

avstriis respublikis saxelmwifo himni

mTebisa da mdinareebis qveyana,


xnulebisa da taZrebis miwa,
74
samWedloebis da bednieri momavlis qveyana,
mravali saamayo Svilis deda.
silamaziT STagonebuli Seni eri
Tayvans gcems, mSveniero avstriav.

ramdeni cxare brZola da omi


gamarTula Sens gamo,
dedamiwis gulSi xar,
guliviT Zliero da saTno,
saxelovani winaprebis saqmeebs agrZeleb
usayvarleso avstriav, mravaltanjulo.

momavals vegebebiT imediT


da mxned mivabijebT win,
laRi da Sromis xalisiT aRsavse
erTad varT Zmuri rwmeniT.
saukuno erTgulebas SemogficavT
deda-avstriav, uZvirfaseso.

„namdvili“ simboloebi

politologi da mediebis mkvlevari peter dimi Standard-isTvis


micemul interviuSi avstriis simboloebze saubrobs (saubari mi-
hyavda hans rauSers):
Standard: arsebobs Tu ara simboloebi, romlebic axalgazr-
debisaTvis raRacas niSnavs? pirvel rigSi, swored axalgazrde-
bisaTvis?
dimi: arsebobs. da es, uwinares yovlisa, enaa. avstriuli ger-
manuli avstriis simboloa. simRerebic enis nawilia. ori azri
ar arsebobs imaze, rom eri Tavis simRerebSic poulobs asaxvas...
roca gesmiT simRera „mTebSi yofna miyvars“, Tqven sakuTar iden-
turobas grZnobT. landSaftic gansakuTrebuli mniSvnelobis
matarebelia. bodenzeedan noizidlerzeemde... ra gansazRvravs
avstriul identurobas? landSafti, arqiteqtura, da garkveuli
miTebi, romlebic gvaqvs. dawyebuli wminda stefanes taZris Cr-
diloeT koSkis didi zariT (die Pummerin), dunais valsi, belvede-
ri, da gaero-siti... kulturac namdvilad aris simbolo, musika,
saaxalwlo koncertebi, Zalian mniSvnelovania sporti.
Standard: ho, magram landSafts Cven verafers movuxerxebT.
dimi: vera, magram is Cvenia, Cven vcxovrobT masSi. Cven erTa-
derTs gvaqvs tramalis tba mTels evropaSi, grosglokneris
75
mTac Cvenia, avstriuli landSaftis siTbo, vaxau iqneba es Tu
lungau... iseTi rameebi, rogoricaa saaxalwlo koncerti, didi
gamomgoneblebi, samzareulo da Rvinis sardafebi - anu veltli-
neri da Sniceli -, da pop-musikac ar unda dagvaviwydes. fendrixi,
romelmac Seasrula simRera „me avstriidan var“, da, bolos, so-
cialuri usafrTxoeba. es aris namdvili simboloebi. saxelmwifo
simboloebi, rogoricaa Rerbi, himni da droSa, eseni mxolod ga-
moxatulebaa am, ase vTqvaT, realuri simboloebisa.

76
5. avstriuli ekonomika
vidre kiTxvas gaagrZelebdeT, daasaxeleT produqtebi,
romlebic TqvenTvis avstriasTan asocirdeba. romel avstriul
produqts icnobT? romeli avstriuli produqtis imports awar-
moebs Tqveni qveyana?

„rogor akeTeben amas avstrielebi?“

savaraudod, avstrielTa umetesobas bevri araferi moagondeba


Temaze „ekonomika“. maT uxariaT, rom kargad cxovroben, da yvela-
fers urCevniaT, myari samuSao adgili hqondeT, Tanac, Tu SesaZle-
belia, saxelmwifo samsaxurSi. cnebebi, rogoricaa, „sasaqonlo
brunva“, „Flat Tax„28, „Rirebulebis Seqmna“, maT TiTqmis ar awuxebT,
arc birJis siaxleebi ainteresebT maincdamainc. Tumca, suraTi
uzrunveli da kargad mowyobili avstrielebisa, iluziuria. „sa-
yvareli, magram cotaTi CamorCenili patara xalxis“ Sesaxeb arse-
bul kliSeebs (Manager-Magazin29, 2005 w. marti), realobasTan Zalian
cota aqvs saerTo. avstriaSi sxva qveynebze aranakleb mZime Sroma
uwevT adamianebs. Tu gasuli saukunis ocdaaTian wlebSi bevr avs-
triels eWvi epareboda sakuTari qveynis sicocxlisunarianobaSi,
dRes avstrias yvela TvalsazrisiT SeuZlia Tavi moiwonos.

avstria: warmatebis modeli

avstriis axali istoria warmatebaTa istoriaa, ekonomikuri, so-


cialuri, politikuri da aseve, kulturuli warmatebebisa. warmate-
ba, pirvel rigSi, cifrebSi poulobs asaxvas. avstria dRes msoflios
umdidresi qveynebis ricxvSi Sedis. umuSevarTaA wili sul 4,5 %-ia,
rac sxva qveynebTan SedarebiT sakmaod dabalia. qveynis keTildReoba
mTel mosaxlebaze vrceldeba. sinamdvileSi swored es aris safuZve-
li bolo wlebis avstriuli warmatebisa. mosaxleobaSi mefobs gar-
daqmnebis survili, mzadyofna imisaTvis, rom mudmivad yvelaferi
akontrolos, kargi daitovos da cudi Tavidan moiSoros.

Neue Züricher Zeitung30, 2005 w. 29 ianvari

28 erTsafexuriani saSemosavlo sagadasaxado tarifi


29 germanuli ekonomikuri Jurnali, gamodis TveSi erTxel.
30 Sveicaruli yoveldRiuri gazeTi. erT-erTi yvelaze Zveli germanu-
lenovani gazeTi, gamodis 1780 wlidan.
77
reformebi da cvlilebebi

evrokavSirSi Sesvlam avstria aiZula, ramdenime iseTi reforma


gaetarebina, romlebmac, marTalia, didi cvlilebebi moitana, ma-
gram mosaxleobaSi seriozuli SiSic gaaCina. tradiciuli stru-
qturebi Seicvala, saxelmwifos gavlenebi SeizRuda. sawarmoebi
gaerTianda da privatizaciebic ganxorcielda. es Seexo aramar-
to did liTongadamamuSavebel koncernebsa da bankebs, aramed
iseT sawarmoebsac, rogoricaa, magaliTad, avstriis saxelmwifo
stamba, venis aeroporti, mineraluri zeTebisM saxelmwifo sazo-
gadoeba (OMV) da safosto Semnaxveli salaro; Sesaferis part-
niors eZeben fostisaTvis. liberalizacia moxda energetikis se-
qtorSic (eleqtroenergia da gazi) da kerZo sawarmoebs saSuale-
ba miecaT, Tavad SearCion maTTvis misaRebi energomomwodebeli.
amasobaSi ekonomikis kvlevis institutebma daadastures, rom
evrokavSiris aRmosavleTiT gafarToebam yvelaze meti sargeb-
loba avstrias moutana. bevri eqsperti Tvlis, rom alpebis res-
publika „globalizaciis gamarjvebulia“.

Svidi umdidresi eridan erT-erTi

cota xnis win avstriuli ekonomika jer kidev yvaoda. didi mo-
Txovna iyo safirmo niSanze „avstria“. eqsportis bumi iyo, ua-
mravi ucxouri firma xsnida warmomadgenlobebs avstriaSi (gan-
sakuTrebiT venaSi). meores mxriv, Tavad avstria iyo erT-erTi
yvelaze didi investori evrokavSiris axal wevr qveynebSi. umuSe-
vroba SedarebiT dabali iyo.
mere finansuri da ekonomikuri krizisi daiwyo. 2008 wlis Se-
mdeg msoflio ekonomika iseT rTul mdgomareobaSi aRmoCnda,
romelsac meore msoflio omis Semdgom analogi ar moeZebneba. es
viTareba avstriasac Seexo, pirvel rigSi ki, saeqsporto bazars.
umuSevrobam rekordul maCvenebels miaRwia. Tumca, OECD31-s
bolo prognozebi mainc iZleva optimizmis safuZvels. am monace-
mebiT msoflio ekonomikaSi 2011 wlidan zrda unda daiwyos.
gansakuTrebulad momgebiani pozicia uWiravs avstrias Tavisi
maRalkvalificiuri da produqtiuli SromiTi resursis, ganaT-
lebuli da kargi ideebis mqone mdidar mewarmeTa wyalobiT. swo-

31 OECD-ekonomikuri TanamSromlobisa da ganviTarebis saerTaSoriso


organizacia
78
red maTi udidesi damsaxurebaa, rom dReisaTvis avstria evroka-
vSiris ekonomikuri standartebis Top 4-e donis moTxovnebs akma-
yofilebs.
bevri avstrieli verc ki ijerebs, rom maTi patara qveyana
evrokavSiris umdidres qveynebSi rigiT meoTxea. amasTan, OECD-s
„keTildReobis rankingSi“ 1999 w. mecxre adgilze iyo, 2008 wels
ki ukve meSvide adgilze gadainacvla. es imas niSnavs, rom avstria
msoflios 7 umdidresi qveynis jgufSia. vena da misi Semogareni
londonsa da hamburgTan erTad evrokavSiris yvelaze mdidar
regionad saxeldeba.
raSi gamoixateba es simdidre? rac Seexeba keTildReobis „kla-
sikur“ simboloebs (feradi televizori, DVD-fleieri, maciva-
ri, telefoni, mobiluri da a.S.) avstriuli ojaxebi am mxriv pra-
qtikulad srulad arian aRWurvili. avstria, aseve, erT-erT pir-
velia im qveynebs Soris, sadac erTsul mosaxleze yvelaze meti
avtomanqana modis. 1990 wels yovel aTas mosaxleze 388 manqana
modioda, 2007 wels ki es ricxvi 511-mde gaizarda.
aseTi warmatebis bevri sxva mizezic unda dasaxeldes. omis Se-
mdgom wlebSi ganxorcielebuli marSalis gegmis farglebSi Se-
mosulma daxmarebebma sastarto kapitali Seqmna. sabazro ekono-
mikis principma, konsensusis politikam, socialurma TanamSrom-
lobam, magram aseve, kargad funqcionirebadma garesamyarom da
kulturulma garemocvam mniSvnelovani wvlili Seitanes imaSi,
rom dRes avstria Zalian warmatebulia saerTaSoriso rankingSi.

mdidari avstria – Raribi avstria

is, rom avstria dRes msoflios umdidres qveyanaTa ricxvSia,


udavod saamayoa patara qveynisTvis, romelsac meoce saukunis
Sua wlebamde evropis RaribTa TavSesafars eZaxdnen.
dRes avstrielTa ori mesamedi mdidrulad cxovrobs da aravi-
Tari ekonomikuri da socialuri problema ara aqvs. meores mxriv,
ar SeiZleba imis ardanaxvac, rom qveyanaSi siRaribec arsebobs.
iTvleba, rom dReisaTvis avstriaSi erTi milioni adamiani Rari-
bia an „siRaribis safrTxis qveS imyofeba”. maTi yovelTviuri Semo-
savali 744 evroze naklebia da isini iZulebulni arian, uari Tqvan
iseT „aucilebel rameebze”, rogoricaa axali tansacmeli, sakma-
risi gaTboba, yovelwliuri Svebuleba, mobiluri telefoni, saku-
Tar janmrTelobaze zrunva… an keTilmowyobili bina. es adamianebi,
umetes SemTxvevaSi, qalebi, mravalSviliani ojaxis wevrebi, mar-
79
toxela dedebi da umuSevrebi arian. isini xSirad avadmyofoben,
nestian, viwro binebSi cxovroben da Tu muSaoben, iseTi samsaxuri
aqvT, romlis SemosavliT cxovreba faqtiurad SeuZlebelia.
TvalSi sacemia avstriaSi is faqti, rom gansxvavebuli socia-
luri warmomavlobis bavSvebs socialuri winsvlis gansxvavebu-
li Sansebi aqvT. ganaTlebis miRebis perspeqtiva jer kidev didad
aris damokidebuli mSoblebis statusze. umaRlesi ganaTlebis
mqone mSoblebis Svilebi ufro xSirad xvdebian universitetebSi,
vidre muSaTa fenis warmomadgeneli axalgazrdebi.
problemebia saerTo qonebis gadanawilebis mxrivac. mosaxle-
obis 1 procenti (mdidarTaA Soris umdidresi) flobs saerTo qo-
nebis 34 %-s. mosaxleobis yvelaze mdidari nawili (10 %) saerTo
qonebis ori mesamedis mflobelia (70%).

avstria 2007: ori perspeqtiva

Tu gamovricxavT avstriis sust wertils „umuSevrobas”, avs-


trielebi maSinve msoflios mwvervalze myofTa Soris moeqce-
vian.: ori bina, ori avtomanqana, ori samsaxuri da mravali sxva
upiratesoba yvelaze maRali fenis 10 000 warmomadgenlisaT-
vis. ubralo avstrieli palma-de-maliorkasa da antaliis nazavs
„sjerdeba”, rasac 40 saaTiani samuSao kvira da Zalian kargad ana-
zRaurebadi damatebiTi samuSao saaTebi emateba.

Jurnalisti Kklaus emerixi

siRaribe sazRvrebSi eqceva.


siRaribe mxolod mdedrobiTi sqesisaa.
siRaribe Zalian axalgazrdaa.
siRaribe memkvidreobiTia.
siRaribe avadmyofobas iwvevs.
siRaribes mravali gansxvavebuli saxe aqvs.

„mamaCemi glexi iyo, dedaCemi - damlagebeli. saWmeli, tansac-


meli da saTamaSo sakmarisi gvqonda. mxolod saTxilamuro kur-
sebze da ramdenimedRian saskolo gasvlebze miwevda uaris Tqma.
saamisod fuli ar gvyofnida.”

„bavSvobaSi mware siRaribe vnaxe: saWmeli ar gvqonda, binas ver


vaTbobdiT, zamTris Tbili fexsacmeli ar mqonda, usaxsrobis
80
gamo verc skolaSi davdiodi, dedaCemi mTel fuls sasmelSi xar-
javda. erTaderTi Tojina mqonda.”

ase ixsneben bavSvobas karitasis32 saerTo dasaxlebaSi mcxo-


vrebi qalebi, romelTac dRes TviTon hyavT bavSvebi da maTze pa-
suxismgebloba akisriaT.

amonaridi karitasis (youngCaritas.at) sainformacio broSuridan

avstriuli ekonomikis safuZvlebi da struqturebi

avstrias maRalganviTarebuli industria aqvs, gansakuTre-


biT mniSvnelovania momsaxurebis sferos maRali done. miuxeda-
vad imisa, rom es sfero mTliani Sida produqtis 67,1 % moicavs
da yvelaze did wils qmnis, avstria, pirvel rigSi, mainc indus-
triul qveynad iTvleba.
avstriuli ekonomika metwilad mcire da saSualo bizneszea
agebuli. sawarmoTa 40%P mcire sawarmoa da 10 kacze mets ver asa-
qmebs. industriul sawarmoTa 80%-s 100 kacze naklebi TanamSro-
meli hyavs. mxolod 1,4 %-s Seadgens iseTi sawarmoebi, romelTac
100-ze meti kacis dasaqmeba SeuZliaT. samuSao adgilebis saerTo
raodenobis TiTqmis erTi mesamedi erTkaciania an Zalian mcire-
ricxovan ojaxur bizness warmoadgens.
Semosavlebi avstriaSi, marTalia, maRalia, magram isini arc
bevrad aRemateba avstriis msgavs sxva qveynebSi arsebul saxel-
faso anazRaurebebs. iaponelebisa da amerikelebisgan gansxvave-
biT, romlebic amjobineben, ufro maRali xelfasebi da naklebi
Tavisufali dro hqondeT, avstrielebi upiratesobas cxovrebis
xarisxs aniWeben, kerZod, nakleb samuSao drosa da SedarebiT xan-
grZliv ardadegebs irCeven.

industria, turizmi, delikatesebis maRazia

evropis industrializaciis procesi avstrias SedarebiT


gvian miswvda. industriis mSeneblobis sakiTxi am qveyanaSi mxo-

32 romaul-kaTolikur eklesiasTan arsebuli socialur-humanitaruli


organizacia (Caritas-is saerTაSoriso qseli msoflios sxvadasxva qvey-
anaSi moqmed 162 aseT organizacias aerTianebs)
81
lod nacional-socialistur epoqaSi dadga, roca omis samzadis-
ma Sesabamisi ekonomikuri cvlilebebi moiTxova. dRes avstriis
ekonomikis sayrdeni industriuli mrewvelobaa. wamyvani darge-
bia: qimiuri industria, manqanaTmSenebloba da liTondamuSaveba,
eleqtrowarmoeba da eleqtroteqnika, satransporto industria.
gansakuTrebulad warmatebuli arian avstriuli sawarmoebi Sem-
deg sferoebSi: sakvebi produqtebi, sasmeli, SefuTvis teqnika,
mikroeleqtronika, sainformacio teqnologia aseve, wylisa da
ekoteqnika (reciklireba, nagvis gadamuSaveba). didi xnis tradi-
cia aqvs safeiqro da samkervalo warmoebas, romelic Zalian ma-
Rali xarisxis produqcias uSvebs da amgvarad uZlebs iseTi qvey-
nebis konkurencias, sadac muSaxeli Zalian iafia.
momsaxurebis sfero, mTliani Sida produqtis ori mesamediT,
avstriuli ekonomikis yvelaze swrafad mzardi seqtoria. avs-
triis ekonomikis yvelaze mniSvnelovan dargebs miekuTvneba tu-
rizmi. avstria yovelwliurad 32 milion adamians maspinZlobs da
amgvarad msoflios im aTi qveynis siaSi Sedis, sadac wlis ganmav-
lobaSi yvelaze meti adamiani Cadis dasasveneblad. turistuli
sawarmoebi 2009 wels mTliani Sida produqtis 8,2 %-s da damate-
biT samuSao adgilebs qmnida.
soflisa da satyeo meurneobas, marTalia, mxolod 2 % Seaqvs
mTlian Sida produqtSi, magram garemos dacvisa da movlis Tval-
sazrisiT uzarmazari mniSvneloba eniWeba. namdvili liderebi
arian avstrieli fermerebi bioproduqtebis warmoebaSi, rogo-
ricaa rZe, karaqi, xili da yveli. cxadia, SecdomaSi ar unda Seg-
viyvanos sloganma „avstria - delikatesebis maRazia” da ar unda
dagvaviwyos, rom avstriuli soflis meurneoba, bevris azriT,
krizisSia. es gansakuTrebiT mTis regionebis glexobas exeba. Ta-
vianTi produqciis gayidviT miRebuli SemosavlebiT maT cxo-
vreba uWirT da saxelmwifos daxmarebaze arian damokidebulni.
amas rTuli samuSao pirobebic emateba, ris gamoc axalgazrdebi
masiurad toveben am adgilebs da qalaqebSi gadadian sacxovre-
blad.

„damzadebulia avstriaSi, magram TiTqmis ar aris cnobili”

maneris vafli (Manner), ridelis (Riedel) Wiqebi, svarovskis (Swa-


rovski) samkaulebi da redbuli (Red Bull). es mxolod mcire Camo-
naTvalia avstriuli safirmo nawarmisa. magram yvelam icis ki,
rom es produqcia avstriaSi mzaddeba? redbulsa da svarovskize
82
danamdvilebiT SeiZleba iTqvas, rom am saxelebs didi xania yvel-
gan icnoben, rogorc amerikis SeerTebul StatebSi, ise aziaSi.
redbuliT, energiis momniWebeli am saocari sasmeliT Staier-
markelma ditrix mateSicma mTeli msoflio daipyro. sazogadod,
avstriul produqtebs mxolod maSin eZlevaT ucxoeTSi cnoba-
dobis Sansi, Tu isini avstriasTan asocirdebიან. zaxers (Sacher),
magaliTad, yvela icnobs, Stairs (Steyr) ki - Zalian cota vinme.
bevri avstriuli sawarmo Zalian warmatebulia msoflio ba-
zris calkeul patara niSebSi, magram maT, zogadad, aravin ic-
nobs. zogierTi maTgani Tavis saerTaSoriso avtoritets mxo-
lod tradicias umadlis. asea, magaliTad, fortepianoebis mwar-
moebeli firmis biozendorferis (Bösendorfer) SemTxvevaSi. „rad-
gan arsebobs fortepiano, arsebobs biozendorferic”, ganacxada
erTxel avstriis yvelaze popularulma jazmenma jo zavinulma
(Joe Zawinul). biozendorferis roialebi erTeuli egzemplarebia,
romlebic msoflios yvela saxelganTqmul sakoncerto darbaz-
Si dgas da maT gansakuTrebul prestiJs matebs. pirvel rigSi ki,
es instrumentebi avstriuli kulturis sakuTrebad iTvleba.
msoflio aRiareba aqvs mdidari tradiciebis mqone, faifuris
mwarmoebel avstriul manufaqtura augarTens (Augarten), romel-
sac iaponiaSi warmomadgenlobac ki aqvs.
avstriuli firmebi msoflio liderebi arian mraval dargSi.
ramdenime magaliTs davasaxelebT:
- berlinis raixstagis Senobis gumbaTi avstriulma firmam
(gaerTianeba „vaagner-biro”/Waagner-Biro) dagegma, daamzada da
daamontaJa.
- msoflios wamyvani saopero Teatrebi avstriul sasceno te-
qnikas iyeneben. madridis (Teatro Real), barselonas (Gran Teatro
Liceo), kopenhagenis, Sanxais (Oriental Arts Center) da sxv. cnobili
Teatrebi vaagner-biro-s (Waagner-Biro) teqnikas iyenebs. por-
tos saopero Teatri (Casa da Musica) TanamSromlobs firmebTan:
encfelderi (Enzfelder), BTH da rolo-toifeli (Rollo-Teufel).
- firma „dopelmairi” (Doppelmayr) sabagiro teqnikis erT-erTi
umsxvilesi mwarmoebelia. misi saTavo ofisi volfurtSi mde-
bareobs.
- firma „plaseri da Toireri” (Plasser&Theurer), romelsac Tavisi
ZiriTadi qarxnebi lincSi aqvs, msoflio bazarze pirvel ad-
gilzea liandagebis mSeneblobis dargSi.
- bangkokis metros vagonebi simensis saaqcio sazogadoebis (Sie-
mens AG) mier iqna damzadebuli.

83
- viner noiStatSi33 mdebare sawarmo „daimond airkrafti” (Dia-
mond Aircraft) weliwadSi 400 patara TviTmfrinavs amzadebs, ro-
melic msoflioSi erT-erT yvelaze usafrTxo safren apara-
tad iTvleba.
- avstriuli firma Frequentis msoflio bazris lideria frenis
usafrTxoebisaTvis saWiro sainformacio da sakomunikacio
sistemebis warmoebaSi. misi klientebis ricxvSi ara marto
skotland iardi, aramed germaniisa da Sveicariis rkinigzebi
da aseve praqtikulad msoflios yvela aeroporti Sedis. 2007
wels venaSi mdebare am firmam didi SekveTa miiRo aSS-s kosmo-
suri kvlevebis erovnuli sammarTvelosgan (NASA).
asze meti avstriuli sawarmo mraval sruliad gansxvavebul
produqcias awvdis msoflio bazars. mxolod ramdenimes dava-
saxelebT: manqanebi, avtoaRWurviloba, tradiciuli samosi,
Tanamedrove dizainis aveji, kompiuteruli Cipebi, windebi, pis-
toletebi, jemebi, sakancelario beWdebi da saxanZro manqane-
bi. avstriaSi Txilamurebis mwarmoebeli fabrikebis arseboba,
bunebrivia, aravis akvirvebs, magram is, rom gracSi mdebareobs
msoflioSi yvelaze didi, kerZo da damoukidebeli, maRali teq-
nologiebis centri, romelic Zravebsa da testirebis sistemebs
qmnis (AVL List), TavisTavad cxadi sulac ar aris.
Jurnalisti klaus emerixi aRniSnavs, rom avstrielebi erovnuli
safirmo produqtebis arsebobis aucileblobas iseT did mniSvnelo-
bas ar aniWeben, rogorc Svedebi da holandielebi. miT ufro gasao-
caria, ambobs Jurnalisti, rom avstria msoflio bazarze liderTa
Sorisaa da erT-erT wamyvan adgils iWers, rac am sakiTxiT daintere-
sebuli avstrielebisTvis ar aris yovelTvis da mTlianad gasagebi.
patara qveyanas, marTlac, „SeuZlia iamayos sakuTari miRwevebiT in-
dustriis sferoSi, roca saqme kreatiulobas, yvelaze Tanamedrove
teqnologiebs, patentebsa da sasaqonlo warmoebas exeba.”

turizmi

avstria msoflioSi erT-erTi yvelaze popularuli qveyanaa,


romelsac Svebulebis gasatareblad irCeven. miuxedavad mso-
flio finansuri da ekonomikuri krizisisa 2008 weli kvlavac re-
korduli iyo avstriuli turizmisTvis. turistul industrias

33 Wiener Neustadt - qalaqis saxelwodeba. mdebareobs qvemo avstriaSi, da-


axl. 50 km. manZilze qveynis dedaqalaq venidan.
84
qveynisTvis Zalian didi mniSvneloba aqvs, radgan uamrav samuSao
adgils da saerTo Sida produqtis 9 procents qmnis.
turistebis or mesamedze meti ucxoelia, umetesoba germa-
niidan (40 %), holandiidan, didi britaneTidan, Sveicariidan da
italiidan Camodis da Svebulebis gasatareblad, ufro xSirad,
tirols, zalcburgsa da kerntens irCevs. Tumca, turistebi wina
wlebTan SedarebiT naklebi droiT rCebian qveyanaSi. avstrias
axali bazrebi da zrdis sxva tempi esaWiroeba. es ki aRmosavleT-
Sia. ramdenjerme moimata rusi, rumineli, bulgareli da Cexi tu-
ristebis ricxvma.
cxadia, vena Tavisi RirsSesaniSnaobebiT, kvlavac rCeba turis-
tebis sayvarel adgilad. 2009 wels venaSi 9,8 milionma turistma
gaaTia Rame. es namdvili rekordi iyo. venis dasaTvaliereblad
msoflios yvela kuTxidan modian, pirvel rigSi, germaniidan da
aRmosavleT evropis qveynebidan Tavad avstrielebsac yvelaze
metad germaniaSi uyvarT dasasvenebelad wasvla.
SesaZloa, avstria, rogorc qveyana, sadac mTeli Svebulebis
gatarebas dagegmavda turisti, iseTi mimzidveli aRarc aris.
samagierod, imata im ucxoelTa raodenobam, romlebic sul ram-
denime dRiT stumroben qveyanas. ukanaskneli aTi wlis manZilze
avstriaSi saqalaqo turizmis warmoudgeneli bumia (rva federa-
luri miwis dedaqalaqi da vena).
miuxedavad imisa, rom avstriaSi Ramis gaTevis uamravi saSua-
lebaa, dawyebuli feSenebeluri sastumroTi da damTavrebuli
alpur mdeloze mdebare qoxiT, turistTa umetesoba mainc sao-
jaxo sastumroebs irCevs, sadac stumrebs adgilobriv kerZebsa
da individualur momsaxurebas sTavazoben. eqspertebi Tvlian,
rom turistuli industriis Semdgomi ganviTarebisas mTavari aq-
centi ukve ara raodenobaze, aramed xarisxze unda gakeTdes.
aucileblad unda iTqvas isic, rom turizms uaryofiTi mxaree-
bic aqvs. es gansakuTrebiT zamTris kurortebs exeba. saTxilamu-
ro trasebisa da sahaero liftebis mowyoba Zalian mZime gavlenas
axdens landSaftze. amis gamo, mosaxleobis garkveuli nawili tu-
ristuli biznesis kidev ufro gafarToebis winaaRmdeg gamodis.

85
6. vin arian avstrielebi?

erovnuli xasiaTi

sayovelTaod damkvidrebul kliSeebs Tu davujerebT, avs-


trielebi (qalebic da kacebic) mudam mxiaruli da xalisiani xa-
lxia, garda amisa, Tavaziani, zrdilobiani da stumarTmoyvarec.
dRisiT yavis saxlSi jdoma uyvarT, saRamoobiT ki Rvinis duqans
miaSureben, axladdawuruli Rvinis dasagemovneblad. Tu avs-
trieli soflad cxovrobs, aucileblad simReris (Jodler34) an cek-
vis (Schuhplattler35) ansamblis wevria. muSaobas avstrielebi arc ise
seriozulad uyureben, gemrieli saWmeli da kargi Rvino maTTvis
bevrad ufro mniSvnelovania.
saerTod, SeiZleba ki zogadad „avstrielebze” laparaki? ra
aqvT am adamianebs erTmaneTTan saerTo? Zalian Znelia, yvela
avstrielis erT qudqveS moqceva. didia gansxvavebebi maT tem-
peramentsa da cxovrebis wesSi. forarlbergeli alemanel Svei-
carelTan ufro met siaxloves da naTesaur kavSirs grZnobs,
vidre burgenlandel avstrielTan. zemoStiriel mTiel glexs
wuwuna venelTan saerTo, albaT, Zalian cota aqvs. avstrielebi
iseve mkveTrad gansxvavdebian erTmaneTisgan, rogorc avstriis
landSaftebi. kliSeebi arc aris didad sarwmuno. maTi umeteso-
ba mxolod naxevrad aris marTali. cxadia, avstrielebs uyvarT
cxovrebiT tkboba. Tumca, saboloo jamSi, avstriaSic bevrs da
muyaiTad Sromoben. ase rom ar iyos, saidan eqnebodaT amdeni ele-
qtrosadguri, fabrika da Tanamedrove nageboba?
arc is aris mTlad swori, rom amboben, avstrielebi sul mxia-
ruloben da erTobiano („mocekvaveebisa da meviolineebis eri”,
rogorc erTma poetma Tqva). maT xasiaTSi sakmaod Warbadaa agre-
sia, sentimentaluroba, melanqolia da depresia. ase rom ar iyos,
riT aixsneboda is faqti, rom avstria im qveynebis ricxvSi Sedis,
sadac yvelaze meti avtoavaria xdeba. xolo, rac Seexeba mso-
flios sxvadasxva qveyanaSi TviTmkvlelobebis raodenobas, avs-
tria aqac erT-erTi pirvelTagania (CamorCeba ungreTsa da fi-
neTs).
principSi, avstrielebi, marTlac, optimistebi arian, mdgoma-
reobidan Znelad gamoiyvan da far-xmalsac advilad ar yrian. ar

34 simRera teqstis gareSe, registris xSiri da swrafi cvliT


35 avstriuli xalxuri cekva
86
uyvarT, roca vinme simSvides urRvevs, zRudavs an aCqarebs. roca
raRac ar gamosdiT, simSvides inarCuneben da amboben: „xom Sei-
Zleboda, uaresic momxdariyo!’ an „aq mets mainc verafers gaake-
Tebs kaci!”.
avstrielebze amboben, rom isini improvizaciis didostatebi
arian. saboloo jamSi, maT, mainc, yvelaferi kargad gamosdiT.
rac Seexeba avstrielebis Tavazianobasa da didsulovnebas.
erovnuli umciresobebisa da samxreT-aRmosavleTis qveynebidan
Camosuli emigrantebisa da ltolvilebis mimarT yvela avstrie-
li rodi iCens keTilganwyobas. arc avstrielebis Tavazianobaa
yovelTvis mTlad gulwrfeli. turistebis mimarT avstrielebis
Tavaziani damokidebuleba xSirad moCvenebiTia. avstrielebs si-
laRe namdvilad aqvT, magram popularuli sloganis („oRond ar
amaCqaroT!”) ukan SeiZleba gulgriloba, pasiuroba da pesimizmic
imalebodes. amgvarad, avstriuli mentaloba bevr winaaRmdego-
bas moicavs da Zalian Znelad gasagebia. cudi Tvisebebic bevri
aqvT da kargic, Tumca, avstrielebSi orive erTmaneTs abalanse-
bs, msgavsad sxva xalxebisa.

identuroba – avstriuli cnobiereba – erovnuli siamaye

TavianTi istoriis manZilze avstrielebi mudmivad svamdnen


kiTxvas: vin varT Cven? am kiTxvaze pasuxis gacema advili sulac
ar yofila, radgan cneba „avstrieli“ gamudmebiT icvleboda ro-
gorc teritoriuli, ise Sinaarsobrivi TvalsazrisiT.
mecxramete saukuneSi saxelwodebaSi „avstria“ moiazreboda
imperia, romelic istoriulad erTmaneTTan Serwymul terito-
riebs moicavda (1804 wlidan), mogvianebiT avstro-ungreTis mo-
narqia igulisxmeboda (1867 wlidan). avstria iyo habsburgebis
dinastiis mier gaerTianebul, eTnikurad da enobrivad erTmane-
Tisgan ukiduresad gansxvavebul saxelmwifoTa kavSiri.
1867 wels ungreTTan dadebuli xelSekrulebis Tanaxmad mo-
narqiis araungrul nawilebs avstrias uwodebdnen, amave dros,
cxadia, arsebobda „avstria“ rogorc zeerovnuli cneba. germa-
nuli warmoSobis avstrielebs mTlian monarqiaSi erTmniSvnelo-
vani upiratesoba hqondaT. rac metad iRviZebda aragermanel avs-
trielebSi erovnuli identurobis SegrZneba, miT ufro Zlier-
deboda germanuli nacionalizmi.
dunais monarqiis daSlam germanuli warmoSobis avstrielebis-
Tvis cxadi gaxada, rom isini germanelebi iyvnen. 1918 wels gamo-
87
cxadebuli moTxovna germaniis axal respublikasTan mierTebis
mizniT, amgvari azrovnebis logikuri Sedegi iyo. mokavSireebma
am moTxovnas veto daades. avstria kvlavac avstria unda yofi-
liyo, da is avstrielebic, romelTac germaneloba surdaT, avs-
trielebad unda darCeniliyvnen. meoce saukunis ocdaaTian wle-
bSi avstria Tavs meore germanul saxelmwifod aRiqvamda, oRond,
ukeTes germanul saxelmwifod. pirveli respublikis politiku-
ri speqtris mier damaxinjebuli germanul-avstriuli erovnuli
TviTSegnebiT aixsneba is faqti, rom 1938 wels avstrielTa ume-
tesoba germaniasTan mierTebis momxre iyo.
mxolod omis periodSi iwyo Camoyalibeba avstriuli ero-
vnulobis gancdam da 1945 wlidan avstrielebi metwilad Tavs
damoukidebel erad miiCneven. dRes arcerTi avstrieli Tavs
germanelad ar Tvlis. saxelmwifo xelSekruleba, qveynis nei-
traliteti da gaerTianebuli erebis organizaciis wevroba axa-
li avstriuli erovnuli TviTSegnebis saidentifikacio simbo-
loebad iqca. saxelmwifo xelSekrulebam suvereniteti moitana,
neitralitetma qveyana aRmosavleTsa da dasavleTs Soris gaCa-
Rebul konfliqts aarida, xolo gaerom, romelsac maSin kurt
valdhaimi edga saTaveSi, avstria msoflio asparezze gaiyvana.
ekonomikurma aRmavlobam, socialurma usafrTxoebam da qveynis
saerTaSoriso kulturulma mniSvnelobam („kulturuli Zalau-
fleba“) aseve didi wvlili Seitana avstriuli identurobis sabo-
loo CamoyalibebaSi.
avstrielTa udidesi umravlesoba dadebiT pasuxs scems kiTx-
vaze, arsebobs Tu ara damoukidebeli avstrieli eri. amas adas-
turebs praqtikulad yvela gamokiTxva, romelic bolo aTwleu-
lebSi Catarda. Tu 1947 wels avstrielTa mxolod 47% uwodebda
Tavs avstriels, 2006 wlisaTvis maTi raodenoba 75% gautolda.
rogorc hans rauSeri aRniSnavs, dRes avstrielebs „gamyarebu-
li“, aragermanuli erovnuli TviTSegneba aqvT. aq arc saerTo
enazea saubari da arc konretul erTan mikuTvnebadobaze. ga-
damwyveti mniSvneloba eniWeba imas, rom avstrielebi aRiareben
TavianT qveyanas, avstrias. sxva qveynebTan SedarebiT jer kidev
axalgazrda respublika – msgavsad aSS da Sveicariisa, e.w. „sur-
vils dafuZnebuli eria“ .
avstrielebi amayoben sakuTari TaviT da TavianTi qveyniT, da
sxvagan cxovreba ar surT. mainc, riTi amayoben? saxelmwifo xel-
Sekruleba da neitraliteti, miuxedavad imisa, rom didi xania la-
mis miTebad iqca, dRemde warmoadgens avstriuli identurobis
mZlavr sayrdens. isini axali avstriis simboloebad iqca. aseTi
88
axali avstriiT namdvilad SeiZleba iamayos adamianma. avstrie-
lebi amayoben sasiamovno landSaftebiT, mTebiTa da tbebiT.,
aseve, miRwevebiT medicinaSi, sportSi, musikaSi, mecnierebasa da
xelovnebaSi. samSoblo, kargad nacnobi ena, gemrieli saWmeli da
WeSmariti silaRe, socialuri sistema, romelsac bevri sauke-
Tesod miiCnevs mTels msoflioSi, aseve warmoadgens avstriuli
identurobis Semadgenel nawilebs.
TavisTavad cxadia, rom nomer pirveli erovnuli sportis
saxeoba, TxilamurebiT sriali, avstriuli identurobis mniSvne-
lovani faqtoria. kiTxvaze, bolos da bolos, mainc romelia is
Tvisebebi, romelTac avstrielebi TavianT erovnul koleqtivs
miakuTvneben, avstrielebi dauyovnebliv pasuxoben: “ simpaTiu-
ri“, „gulRia“, bejiTi“, „ganaTlebuli“, „sazriani“, „warmatebu-
li“, „saimedo“, „mimtevebeli“, „Sedegze orientirebuli“ da „mom-
xibvleli“. yvela dasaxelebuli (da kidev mravali sxva) Tviseba
avstrielTa TviTkmayofilebis maRali xarisxis maCvenebelia da
isini maTi koleqtiuri TviTgancdis elementebad iqca. es suraTi
bolo aTwleulebSi Camoyalibda da dRemde arsebiTi cvlileba
ar ganucdia.

barbara kudenove-kalergi

vin var? sad vimyofebi?


mosazrebebi identurobis TemasTan dakavSirebiT

bavSvobidan sami sxvadasxva qveynis erovnuli himnis qveS vizr-


debodi.
Tumca, sakuTari identurobis povna arc axla, zrdasrul asak-
Si gamxdara maSindelze advili. nuTu, bolos ganurCevlad yve-
lani usamSoblo adamianebad viqceviT?

„sad aris Cemi saxli, Cemi samSoblo?“ ase iwyeba CexeTis ero-
vnuli himnis teqsti. me mas pirvel klasSi vmRerodi, roca praRis
germanul skolaSi vswavlobdi. Cexuris Semdeg slovakur himnsac
vasrulebdiT, germanulad Targmnili teqstis mRera cota miWir-
da da vborZikobdi: „tatraze elavs da Weqa-quxilis xma ismis“.
meore klasSi ukve germaniis himns vmRerodiT „germania, germania,
yvelaferze maRla“. amasobaSi Cemi samSoblo „bohemiisa da mora-
viis proteqtoratad“ iqca da mec, rogorc germanuli umcireso-
bis warmomadgeneli, germaniis raixis moqalaqe gavxdi. 1945 wels
89
Cveni ojaxi bohemiidan gaaZeves da ase gavxdi avstrieli. mere
avstriul gimnaziaSi avstriis himnic maswavles -„mTebis qveyana,
qveyana mdinaris piras“. sami gansxvavebuli himni, sami sxvadasxva
qveynis moqalaqeoba, sami gansxvavebuli identuroba, amdeni ram
erT bavSvobaSi. sinamdvileSi, mainc, vin viyavi?

ah, Sen xom sudeteli36 germaneli xar, meubnebodnen Cemi axali,


avstrieli Tanamemamuleebi. ara, ara, Tavs vicavdi me, sulac ara.
me sudeteli ki ara, praReli var. dabneuli mzeriT mpasuxobdnen,
gana, ra gansxvavebaao? mamaCemma Cveni erovneba ganmanaTleblo-
bis epoqis filosofosis bernhard bolcanos ganmartebis mixed-
viT aRwera.
me bohemieli var, romelsac germanuli ena37 aqvs, vambobdi me.
Zneli iyo maTTvis amgvari ganmartebis gageba, niuansebSi wvdomis
did interess arc iCendnen. Tumca, maTi dabneuloba amiT rodi
mTavrdeboda.

germaniis gaerTianebis Semdeg avstriis tele-radiomauwyeb-


lobis korespondentis statusiT vewvie Cems mSobliur praRas.
Tavidan momixda sakuTari erovnuli identurobis axsna. ah, vena-
Si cxovrobT? emigranti xarT? …

Cven gvgonia, viciT, rogor gamoiyureba „is”, saxelad avstrie-
li. wodebrivi saxelmwifodan nacisturi periodis gavliT dRe-
mde, cneba avstrielis imgvari gageba Camogviyalibda, romelic
sazogadoebriv realobas sul ufro naklebad asaxavs.

...qveyana icvleba da masTan erTad, mosaxleobac. magram arc es


warmoadgens maincadamainc, raime axals.

meoce saukunis dasawyisSi avstriulma da, gansakuTrebiT, ve-


nis sazogadoebam didi saxecvlileba ganicada. mizezi bohemiidan
da galiciidan Camosuli aTiaTasobiT Cexi da ebraeli migrantis
mozRvaveba iyo. YmaSinac awuxebda avstrielebs ucxo gavlenisa da
sakuTari kulturis dakargvis SiSi. maSinac Zlieri iyo antiCexu-
ri da antisemituri propaganda. sinamdvileSi ki, am axali sisxlis
Serevas Sedegad mohyva is saocari warmatebebi literaturaSi,

36 sudetis olqi- bohemiisa da moraviis teritoriebi, romlebic ZiriTa-


dad germanelebiT iyo dasaxlebuli.
37 sxeulis nawili
90
xelovnebaSi, musikasa da mecnierebaSi, romliTac ase cnobilia
mecxramete saukunis bolosa da meoce saukunis dasawyisis venis
kultura.

dRes, TiTqos, istoria meordeba. 1989 wels, sazRvrebis gaxs-


nis Semdeg, avstrias, iseve, rogorc zogadad evropas, erTbaSad
miawyda migrantTa axali talRa, romlis tempi bevri avstrielis-
Tvis gausaZlisi aRmoCnda.

Cven vcxovrobT samyaroSi, romelic swrafad icvleba. es


garkveul moTxovnebs uyenebs aramarto Camosulebs, aramed adgi-
lobriv mcxovreblebsac. rogori orientaciaa saWiro? romelia
myari Rirebulebebi, romeli eqvemdebareba ganviTarebas? ras
unda daeyrdnos adamiani yovelTvis? risi gadmoReba SeiZleba
sxva kulturebidan? aris Tu ara qveyanaSi erTi „wamyvani kul-
turis” arsebobis aucilebloba? SesaZlebelia Tu ara ramdenime
gansxvavebuli kulturis srulfasovani Tanaarseboba?

sakuTari identurobis gansazRvra dRevandel viTarebaSi ise-


Ti Cveulebrivoba aRar aris, rogorc es Cveni wina TaobebisTvis
iyo. dRes es miRwevad iTvleba. identuroba mSoblebisgan „memk-
vidreobiT” aRar gadmogvecema. erovneba, religia, statusi da
mdgomareoba, politikuri orientacia, adgili sazogadoeba-
Si – am yvelafers adamiani dRes metwilad TviTon iqmnis. rac
ufro kompleqsuria garemoebebi, miT ufro rTulia am amocanis
Sesruleba.

ganurCevlad usamSoblo adamianebi? xom ar yalibdeba amasoba-


Si usaxuri sazogadoeba, adamianebis gaugebari nazavi, romelSic
urTierTSereuli kulturebi TandaTan qreba da romelSic ukve
aRaravin grZnobs Tavs „Sin”? vfiqrob, es ase ar aris. me, Cemis
mxriv, Zalian mixaria, rom, mindoda Tu ar mindoda, mainc momixda
sakuTari identurobis dasaxeleba.

(Die Presse, PbeWduri gamocema, 05.09.2009, mcire SemoklebiT)

avstrielebi da germanelebi

avstrielebsa da germanelebs Soris damokidebuleba mravali


diskusiis mTavari Temaa, roca sakiTxi avstriul identurobas
91
exeba. sul erTia, saiT aqvs orientacia aRebuli avstrias, aR-
mosavleTisken Tu dasavleTisken, ufrosi Zmis Crdili mudam
Tan sdevs. orive qveyanas, marTalia, uamravi aqvs saerTo, magram
mainc bevri ramiT gansxvavdeba erTmaneTisgan.

zogierTi saerTo maxasiaTebeli:


- avstria yvela sferoSi mWidrod aris dakavSirebuli germa-
niasTan. maT, rogorc mezoblebsa da evrokavSiris wevr qveyne-
bs bevri saerTo interesi aqvT. germaniasTan avstrias yvelaze
grZeli sazRvari akavSirebs (816 km), Tumca, isic unda iTqvas,
rom evrokavSirSi gaerTianebam am sazRvars mniSvneloba pra-
qtikulad daukarga.
- saerTo enam es ori qveyana kulturuladac gadaajaWva erTma-
neTs (literatura, Teatri, kino da, pirvel rigSi, mediebi). sx-
vagvarad rom iTqvas: germaniasa da avstrias „saerTo ‚enobrivi
kultura“ (gerhard Stourci) aqvT. Sesabamisad intensiuri xa-
siaTi aqvs germanul-avstriul TanamSromlobas kulturasa da
mecnierebaSi.
- avstriasa da germanias xangrZlivi saerTo istoria aqvT, romel-
sac, bunebrivia, mravali konfliqti da saSineli omic axlda Tan.
- germaniasa da avstrias Soris uaRresad mWidro ekonomikuri
kavSirebi arsebobs. ukanasknel wlebSi ekonomikis zogierT
dargSi avstriam gauswro kidec germanias.
- germania da avstria msoflios umdidres qveyanaTa ricxvSi Se-
dian.

zogierTi ganmasxvavebeli maxasiaTebeli:


- germania teritoriulad oTxjer da metad aRemateba avstrias.
- germaniis mosaxleobis raodenoba daaxloebiT 80 milionia,
avstriisa – 8 milioni. Sefardeba: 10:1.
- germaniis federaciuli respublikis ekonomikuri potenciali
daaxloebiT 12-jer sWarbobs avstriisas.
- mTeli istoriis manZilze orive saxelmwifo yovelTvis ise
iqceoda, rogorc ori yvelasTvis cnobili, araTanaswori Zma.
amitomac iyo (istorikosebis azriT), rom avstrielebi pirve-
li msoflio omis Semdeg ufro advilad Seeguen teritoriebis
dakargvas vidre germanelebi. dRemde aseve gansxvavebulad
afaseben nacional-socializms am or qveyanaSi.

Tu ar CavTvliT germaneli turistebis mier drodadro gamo-


Tqmul mware SeniSvnebs, germaniasa da avstrias Soris mniSvnelo-
92
vani gansxvavebebi ar arsebobs. gamokiTxvebi zustad aCvenebs, ras
fiqroben germanelebi avstrielebze da piriqiT. germanuli masi-
saTvis avstria „mSvenieri qveyanaa alpebSi, sadac sasiamovno ada-
mianebi cxovroben“ (bretSnaideri). germanelis TvaliT danaxuli
tipiuri avstrieli „mxiaruli, simpaTiuri, mSvidobismoyvare,
gonieri adamiania, romelic Tavis cxovrebas xalisiT, optimis-
turad da xelgaSlili atarebs“. ufro ukeTesad avstrielebic
ver daaxasiaTebdnen, albaT, sakuTar Tavs. gamokiTxvebi adastu-
rebs, rom avstrielebsac sruliad dadebiTi warmodgenebi aqvT
germanelebze. „mizandasaxuli“, ‚„mxiaruli“, „warmatebuli“ da
„Tanamedrove“, da, sxvaTa Soris, „xmaurianic“, - ase axasiaTeben
avstrielebi tipiur germanels. germaniasa da Sveicarias avs-
trielebi yvela sxva qveyanaze win ayeneben.
miuxedavad imisa, rom oficialurad avstriasa da germanias
Soris saukeTeso urTierTobaa da maT Soris yvelaze intensiu-
ri kontaqtebia, ramdenime sakiTxSi uTanxmoeba mainc arsebobs.
avstrielebi xSirad aRSfoTebas ver malaven imis gamo, rom „ger-
manelebma vera da ver iswavles, rom avstrielebi germanelebi ar
arian da rom unda aRiaron avstria, rogorc damoukidebeli eri“
(gabriele holceri). bevri avstrieli brazobs, rom maTma mezo-
blebma bevri ram ar ician avstriis Sesaxeb da „miTvisebuli aqvT“
avstriis bevri kulturuli memkvidreoba. avstrieli mwerlebisa
da xelovanebis germanelebad moxseniebas, cxadia, garkveuli
tradicia aqvs, magram avstrielebis TviTSegnebaze cudad moq-
medebs. bevri avstrieli avtori didi xania germaniaSi aqveynebs
da germaneli mkiTxvelis gareSe maTi moRvaweoba, praqtikulad,
warmodgenelia, magram maTi umetesobisTvis Zalian mniSvnelo-
vania, rom avstrielebad iqnan moxseniebulni da ara - germanel
avtorebad. sityva „germanuli kulturuli kolonializmi“ arc
Tu iSviaTad ismis. xandaxan „enobriv imperializmzec“ laparako-
ben da amboben, rom man ukve avstriul gastronomiaSic ki SeaRwia.
marTlac, avstriis turistul centrebSi SemoTavazebul meniue-
bSi Zalian xSirad aRmoaCenT kerZebis germanul dasaxelebebs,
rac bevri avstrielis gaRizianebas iwvevs. meores mxriv, Cndeba
sxva kiTxvac, kerZod, xom ar aris es avstrielTa erTgvari morCi-
lebis gamoxatuleba.
germanuli gamomcemlobebisTvis zogjer miuRebelia avstrie-
li avtorebis teqstebSi avstriuli germanulisTvis damaxasia-
Tebeli Taviseburebebis gamoyeneba. germanul leqsikonebSi avs-
triul terminebs kvlavac - sruliad usamarTlod - moZvelebul
germanulad moixsenieben. ucxour filmebs avstriaSi TiTqmis
93
yovelTvis germanuli (ara avstriuli germanuli) sinqroniT
aCveneben.
miuxedavad am yvelafrisa, erTi ram udavoa, avstrielebs swo-
red iseT sferoebSi aqvT germaniaSi sakmaod didi gavlena, rogo-
ricaa mecniereba, xelovneba da kultura. iseTi warmatebuli ada-
mianebi, rogoricaa avtokonstruqtori ferdinand porSe, mwera-
li peter handke, aseve, pop-varskvlavebi peter aleqsanderi, udo
iurgensi da rainhard fendrixi amis karg magaliTad gamodgebian.
avstrielTa SiSnarevi ganwyoba Temisadmi „germanuli“, SesaZle-
belia, maTive meryeobis gamoxatuleba iyos.
arasasiamovno iyo 2003 wels Catarebuli e.w. „naTesavTa hit-pa-
radis“ monacemebi. amboben, rom sul ufro da ufro naklebi avs-
trieli GgrZnobs tradiciul „Sinagan naTesaobas“ germaniisadmi.
samagierod, gaZlierda es damokidebuleba ungrelebisa da Svei-
carelebis mimarT, aseve, sxva mezobel xalxebTan, italielebTan,
CexebTan da slovakebTan damokidebulebaSi. germanelebi, mainc,
uwindeburad iTvlebian yvelaze axlo naTesavebad da am gancdas
movla da gafrTxileba unda.

peter turini: „germanelebi da avstrielebi – erTi turis-


tuli Sexvedris qronika”

restornis avstriel mepatrones germaneli stumari sWirde-


ba am sityvis sruliad egzistencialuri gagebiT. mas yvelaferi
aqvs: hyavs coli, Svilebi, naTesavebi, momsaxure personali, mis
sakuTrebaSia saxli da turizmisaTvis zedgamoWrili garemo. mas
60 miliardi Silingi valic aqvs da misi samflobelos Semosas-
vlelTan dRe da Rame wiTeli naTura anTia. germaneli stumris
arCamosvla aramarto zarals miayenebs, aramed, pirdapiri mniS-
vnelobiT, gaanadgurebs mis finansur da fsiqiur arsebobas. avs-
triels germaneli mxolod Tavis winsvlisTvis rodi sWirdeba,
mas germaneli stumari, pirvel rigSi, Tavisi sicocxlis gasagr-
Zeleblad esaWiroeba. amgvari ukidegano damokidebuleba zizRs
uCens, Tqven warmoidgineT, siZulvilsac ki mis mimarT, visze da-
mokidebulebasac grZnobs da visze damokidebuli, sinamdvileSi
aris kidec. germaneli stumari avstriul restoranSi Sedis da
maSinve morCilebisa da mliqvnelobis atmosferoSi xvdeba: mas-
pinZeli stumris germanuliT laparakobs, „missave“ kerZebs sTa-
vazobs, „misive“ valutiT angariSsworebis saSualebas aZlevs,
cdilobs, „mis“ utifar mxiarulebas ahyves. Tumca, sakmarisia
germanelma stumarma iqauroba datovos, maSinve saSineli epiTe-
94
tebiT amkobs da mas Tavxed, Cia germans uwodebs, ambobs, magas xom
ar hgonia, Tavisi germanuli markebiT yvelas da yvelafris yidva
SeuZliao. visac, iZulebulia, pirSi eferos, imas zurgsukan dau-
zogavad lanZRavs.
industriulad organizebuli turizmis ganviTarebam da ger-
maniidan adamianTa didi masebis avstriis miwaze da avstriul
restornebSi mozRvavebam Sedegad is moitana, rom saWiro situa-
cias morgebadobis winaswar inscenirebuli da xelovnuri manera
avstrieli maspinZlis realur Tvisebad iqca.
Tu restornis mepatrones, mis cols da Svilebs, naTesavebsa da
momsaxure personals dRe da Rame „sxvanairad“ moqceva mouwevT,
isini sinamdvileSic „sxvanairebi“ gaxdebian. enobrivi, droiTi da
sulieri TvalsazrisiT mTlianad ucxoze orientirebam avstrie-
lebi Tavadac ucxoebad aqcia: isini sakuTar Tavsac gauucxovd-
nen da TavianT axloblebsac.

95
7. Tanamedrove avstrielebi

ojaxi: tradiciebi da realoba

SeiZleba iTqvas, rom ojaxis instituti avstriaSic kriziss ga-


nicdis. sociologebi ojaxis „moralur gadatvirTulobaze” la-
parakoben da amaSi ojaxuri Tanacxovrebis tradiciul normebsa
da realobas Soris arsebul Seusabamobas gulisxmoben. amgvarad,
warmodgena idealuri dedisa da meojaxis Sesaxeb im droidan mo-
dis, roca Zalian cota qals gaaCnda profesia da samsaxuri.
miuxedavad amisa, avstriaSi ojaxs uwindeliviT Zalian did
pativs scemen. axalgazrdebis umetesobas surs, hqondes mya-
ri partnioruli urTierToba da hyavdes Svilebi. tradiciuli
qorwinebac gasaocari popularobiT sargeblobs. Tanacxovrebis
gansxvavebul formebs Soris mas, dResac, pirveli adgili uWira-
vs. Tumca, wyvilis araregistrirebuli Tanacxovrebis forma, be-
vri avstrielisTvis didi xania, sruliad misaReb alternativad
iqca.
avstriaSi mosaxleobis yvelaze did jgufs martoxelebi
Seadgenen. eseni, pirvel rigSi, xanSiSesuli adamianebi arian,
metwilad, qalebi, romlebic („sakuTari survilis winaaRmdeg”),
meuRlis gardacvalebis gamo darCnen marto. 2008 wlis monace-
miT 75 wels gadacilebul avstriel qalTa 48 % marto cxovrobs.
martoxelebis meore did jgufs zrdasruli axalgazrdebi war-
moadgenen. aq ukve mamakacebi dominireben. isini karieraSi war-
matebuli adamianebi arian, romelTac saSualoze maRali, kargi
xelfasi aqvT. gasakviri ar unda iyos, rom marto cxovrebis wesi
sul ufro met popularobas ixveWs. Tumca, unda iTqvas, rom mar-
toxeloba sulac ar aris am adamianebis saboloo mizani. umetesi
maTganisTvis es mxolod gardamavali periodi da erTgvari „gamo-
savalia”. maT ar surT samudamod marto, katasTan erTad cxovre-
ba. (yovel mesame martoxelas kata hyavs da dReSi, sul cota, erT
saaTs mainc uTmobs sayvarel cxovelTan urTierTobas.)
ojaxuri Tanacxovrebis realuri suraTi sulac ar Seesabameba
avstrielTa umravlesobis sasurvel warmodgenebs. amas ganqorwi-
nebebis maRali maCvenebelic adasturebs. 2008 wels registrire-
bul wyvilTa 48 % ganqorwinda, yoveli mexuTe ki – tradiciuli
gagebiT „arasrulyofil” ojaxs warmoadgens. tradiciuli ojaxi,
romelic dedis, mamisa da Svilebisgan Sedgeba, didi xania, aRar

96
iTvleba ojaxuri Tanacxovrebis erTaderT formad. bevri avs-
trielisTvis is erT-erTia ramdenime gansxvavebul models Soris.
avstriaSi iSviaTobas ar warmoadgens e.w. Patchwork-ojaxebi, anu,
roca coli da qmari ganqorwinebis Semdeg axal ojaxebs qmnian. am
SemTxvevas kargad miesadageba social-istorikosis mixael mite-
raueris naTqvami: „Tanamedrove bavSvs ori saZinebeli oTaxi aqvs
da oTx-oTxi bebia-babua hyavs”, anu, sakuTari oTaxebi ganqorwi-
nebuli dedisa da mamis saxlebSi da damatebiTi bebia-babuebi mSo-
blebis axali partniorebis mSoblebis saxiT.
idealuri da realuri suraTebi saojaxo saqmeebSic xSirad
mkveTrad gansxvavebulia. marTalia, partnioruli Tanasworoba
miRweulia – yovel SemTxvevaSi, Teoriulad mainc -, magram fa-
qtia, rom ojaxur saqmebSi Zalian cota mamakaci exmareba meuR-
les. saojaxo saqmeebis 70 %-s qali asrulebs, mxolod 30 % modis
mamakacebis wilad. iseTi samuSaos 63 %-s, rogoricaa, dawmenda-
dasufTaveba, qalebi asruleben. saqmis Tanabrad gadanawilebas
wyvilTa mxolod 17 % axerxebs:. yvelaze arapopularul saqmed
mtversasrutiT wmenda da uTooba iTvleba, qals urCevnia abaza-
na gawmindos, kaci sayidlebze wasvlas amjobinebs. sxvaTaSoris,
im wyvilebsac eqmnebaT problemebi, romelTac partnioruli,
Tanabrad funqciebgadanawilebuli ojaxi surT hqondeT. ker-
Zod, samuSao drois survilisamebr dagegmva advili ar aris,
arasruli dasaqmebis SesaZleblobebi Zalian mcirea, da rac yve-
laze mTAvaria, qveyanaSi ar aris sakmarisi raodenobiT sabavSvo
baga-baRebi. garda amisa, bevri sabavSvo baRi mxolod SuadRemde
muSaobs.
„klasikuri” ojaxis modeli, romelSic mamakaci muSaobs da qa-
lis funqcias „mxolod diasaxlisoba” warmoadgens, avstriaSic
TandaTan qreba. samagierod, siyvaruli, qorwineba, ojaxi da erT-
guleba kvalac uaRresad mniSvnelovan Rirebulebebad rCeba.

qali avstriaSi

aris Tu ara avstria „maCoebis qveyana?“ am kiTxviT mimarTa ga-


zeTma profil-ma Tavis mkiTxvelebs. pasuxebi winaaRmdegobrivi iyo.
ekonomikis sferos xelmZRvaneli Tanamdebobebis 69 % kacebs uka-
viaT da isini qalebze bevrad maRal anazRaurebas iReben. saxel-
faso gansxvaveba mamakacebsa da qalebs Soris 25 %-ia. evrokavSi-
ris yvela sxva qveyanas, maT Soris, TviT „maCo-regionebs“, rogo-
ricaa, italia (5 %) da espaneTi (17 %) ukeTesi maCveneblebi aqvs.
97
sauniversiteto sferoSi dasaqmebul qalTa mxolod 6 % axerxe-
bs, gaxdes universitetis profesori an reqtori, miuxedavad imisa,
rom qalTa wili am sferoSi samocdaaTiani wlebis Semdeg gaormagda
da 2009 wels 55 %-s miaRwia. satelevizio debatebSi mamakacebi do-
minireben, qalebi mxolod moderatoris rols sjerdebian.
principSi, qalebisTvis bevri araferi Secvlila. Zveli kliSeebi
qalisa da mamakacis rolebis Sesaxeb isev arsebobs. biWebi manqana-
danadgarebTan muSaobas swavloben, gogonebi modelobaze ocne-
boben. Life-Style-Jurnalebi aCveneben, saamisod rogori garegnobaa
saWiro.
Tumca, unda vaRiaroT, raRac mainc Seicvala. dRes meti qalia im
wamyvan politikur Tanamdebobebze, romlebic adre mxolod mamaka-
cebisTvis iyo gansazRvruli. garkveuli periodis manZilze avs-
tris erovnuli bankis prezidenti qali iyo da vice-kancleris pos-
tic qal-politikoss eWira. 2006 wlidan avstriis erovnul sabWos
pirvelad Caudga saTaveSi qali, romelic protokolis mixedviT
qveynis meore pirs warmoadgens. is, rom avstriis mTavrobaSi sami-
nistroebs qalebi xelmZRvaneloben, aRaravis ukvirs. Staiermarki
pirveli federaluri miwa iyo, romlis mmarTveloba qalma gadaiba-
ra (amasobaSi zalcburgSic qalma daikava landeshauptmanis posti).
insbrukis burgomistri 2002-2010 wlebSi, aseve, qali iyo.
ra Tqma unda, sasixaruli tendenciebia, magram saerTo situacias,
cxadia, ver cvlis. qalebs konkurent mamakacebze meti moeTxo-
vebaT, Tu sasurveli samuSao adgilis miReba surT. mamakacebTan
SedarebiT, qalebi gacilebiT ufro nela miiweven win karieraSi,
radgan paralelurad sakuTar ojaxebs uvlian. karieraSi warmate-
buli qalebic ki „ufro moqnil“ samsaxurze ocneboben, surT, ojax-
sa da Svilebs dauTmon SeZlebisdagvarad meti dro. qalTa da ma-
makacTa sruli Tanasworoba jer kidev iSviaTobaa. sxvaTaSoris, ga-
mokiTxvam aCvena, rom qalebi namdvil „super-Zalauflebas“ floben
piradi momxmarebis sferoSi (profil).ojaxis winaSe mdgom amocanebis
umravlesobas (magaliTad, iseT sakiTxebTan dakavSirebiT, rogori-
caa, manqana, ganaTleba da finansebi) swored isini wyveten.
gairkva, rom bevri avstrieli qali ojaxis yvela wevrs fexsacme-
lebsac ki TviTon uwmends. nuTu, marTla iseTi bednieri diasaxli-
sebi arian, rogorc bevr satelevizio reklamaSi aCveneben? yovel
SemTxvevaSi, 2007 wlis monacemebiT, Sromisunarian qalTa 63,89%,
profesiul saqmianobas eweoda. gamodis, rom am qalbatonebs mamaka-
cebTan SedarebiT 4-6 saaTiT ufro grZeli samuSao dRe aqvT.
qalebis umetesobis (maT Soris, profesiuli niSniT dasaqmebu-
lebisac) yoveldRiur ganrigs ojaxuri situacia gansazRvravs
98
(meuRlis samuSao ganrigi, Svilebis saskolo ganrigi, sabavSvo
baRis, maRaziebis da saxelmwifo dawesebulebebis samuSao saaTe-
bi). am TvalsazrisiT arc is faqti cvlis raimes, rom axalgazr-
da mamakacebis didi nawili bevrad ufro aqtiurad aris CarTuli
saojaxo saqmeebSi da Svilebis movlaSi, vidre maTi mamebis Taoba.
isini imisTvisac mzad arian, rom Svilis dabadebis Semdeg samuSao
dRis xangrZlivoba Seimoklon, Tumca, saerTod samsaxurze uars
amis gamo jerjerobiT TiTqmis arcerTi mamakaci ar ambobs.
2003 wels Catarebuli gamokiTxis Tanaxmad, avstrieli mamaka-
cebis 49 %-is azriT, umjobesia, qalma Tavis profesiiT imuSaos.
mamakacTa umetesobisTvis ufro mniSvnelovania, saocnebo qals
kargi aRnagoba da momxibvleli garegnoba hqondes da, sasurve-
lia, Tu kargi mzareulic iqneba.
SeiZleba, avstria „maCoebis qveynad“ CaiTvalos?

axalgazrdoba

„dRevandeli axalgazrdoba mozaikas hgavs, romelic mrava-


li jgufisa da qvejgufisgan Sedgeba. isini erTmaneTisgan cxo-
vrebis stiliT, RirebulebebiT da CacmulobiT gansxvavdebian
da erTmaneTs emijnebian.“- ase werda axalgazrdobis sakiTxebis
mkvlevari Bbernhard hainclmaieri ramdenime wlis win. am mxriv
dRevandlamde arc araferi Secvlila. erTgvarovani axalgazr-
doba avstriaSi didi xania aRar arsebobs. dRes is isea daxleCi-
li, rogorc arasdros. is, rac 14-dan 24 wlamde asakis 1,8 milion
avstriels aerTianebs, asakia; kidev is, rom maTi umetesoba, cxo-
vrebiT kmayofilia, da isic, rom maTi ricxvi TandaTan iklebs.
demografebis prognoziT, es asakobrivi jgufi raodenobrivad
Zalian Semcirdeba, rac bevrs awuxebs, da sruliad samarTliana-
dac. dRevandel axalgazrdebs momavalSi sakuTari mSoblebis-
Tvis pensiebis gadaxda mouwevT, rac iseT qveyanaSi, sadac gaci-
lebiT metia pensionerTa ricxvi sabavSvo baRis asakis bavSvebTan
SedarebiT, did problemad SeiZleba iqces.
rogoria dRevandeli axalgazrdoba? axalgazrdobis kultu-
ris kvlevis institutisa da lincis sabazro kvlevebis institut
„speqtra“-s mier 2003 wels Catarebuli gamokiTxvis Sedegebi sain-
tereso informaciebs gvawvdis avstrieli axalgazrdebis cxo-
vrebis stilisa da Cvevebis Sesaxeb. amave sakiTxebze laparakobda
Bbernhard hainclmaieri venis yoveldRiur gazeT Standard-isTvis
micemul interviuSi, romelic 2003 wlis noemberSi gamoqveynda.
99
qvemoT moyvanili bevri informacia swored am intervius masale-
bs eyrdnoba.
suraTi winaaRmdegobrivi xasiaTisaa. avstrieli axalgazrdebi
ase mdidrebi arasodes yofilan, arc amdeni Sansi hqoniaT odes-
me da arc Tavisufali drois gatarebis da sportiT dakavebis am-
deni SesaZlebloba. arc mSoblebi yofilan adre aseTi damTmobi
da mimtevebeli, ase pragmatuli axalgazrdobac arasodes yofi-
la avstriaSi, ase Zlierad sakuTar „me“-ze koncentrirebuli da
uzrunvelyofili. amavdroulad, SeiniSneba isic, rom adre ara-
sodes amden axalgazrdas 14-19 wlis asakSi amdeni ar umuSavia
skolasa da umaRles saswavlebelSi swavlis paralelurad. ismis
kiTxva, risTvis? imisaTvis, rom „magari“ tansacmeli, CD-ebi, ki-
nosa da koncertis bileTebi, mobiluri telefonebi SeiZinon.
(axalgazrdoba avstriaSi, nawili 1.).
rogorc beate grosegeri wers (angariSi # 4), dRevandeli avs-
trieli axalgazrdoba samyaros, romelSic cxovrobs, gaugebars
da rTuls uwodebs. momavali gaurkvevelia, mSoblebi erTmaneTs
Sordebian - am fonze axalgazrdebs TviTorientirebis gaZliere-
buli moTxovnileba uCndebaT. pirvel rigSi, daxmarebas mSoble-
bisgan elian, mogvianebiT es roli megobrebs ekisrebaT. Tumca,
mSoblebTan da mSobliur saxlTan emocionaluri mijaWvuloba
ar exsnebaT. TaobaTa Soris konfliqti naklebad igrZnoba. cxo-
vrebiseul miznebTan da RirebulebebTan mimarTebaSi axalga-
zrdebs sakuTar mSoblebTan konfrontacia ar eqmnebaT. maTi
cxovrebis mizans harmoniuri ojaxuri Tanacxovreba, cxovrebi-
seuli siamovneba da iseTi profesiuli saqmianoba warmoadgens,
romelsac mxolod movaleobis saxe ar eqneba.
axalgazrdebis umetesobas surs, cxovrebisgan siamovneba mii-
Ros, bevri Tavisufali dro hqondes da kargi megobrebi hyavdes.
20 wlamde asakis axalgazrdebisTvis Tavisufali dro aris kar-
gi cxovrebis ganmsazRvreli mTavari kriteriumi da kompensacia
stresuli saskolo yoveldRiurobisaTvis. maTTvis Tavisufali
dro saintereso gancdebis da arafris keTebis namdvil nazavs
warmoadgens. TiTqmis arcerT maTgans ar ainteresebs „ufro ma-
Rali miznebi”, miT ufro - politika. religiasa da rwmenas maT
cxovrebaSi mxolod Zalian mcire adgili eTmoba. dRevandeli
axalgazrdoba ‘”materialurad orientirebulia”, „praqtikuli”
da „Wkviani”. hainclmaieris azriT, Tanamedrove avstrieli axal-
gazrdebi „RirebulebiTi konservatorebi” da „situacias Zalian
advilad morgebadni” arian, ukmayofilebis gamoxatva da kon-
frontaciebi ar xiblavT.
100
mainc ras akeTeben dRevandeli axlagazrdebi Tavisufal
dros? garToba, garToba da garToba, etyoba, es aris maTi devi-
zi. 14-19 wlis biWebi, pirvel rigSi, Tavgadasavlebsa da mZafr
SegrZnebebs eZeben da ZiriTadad sportiT arian dakavebuli. go-
gonebi Tavisufal dros ZiriTadad megobrebTan erTad, saxlSi
atareben, magram kafe-barebSic dadian da wveulebebzec. maTTvis
mTavari komunikaciaa: internetiT, CeTiT, mesijebiT da mobilu-
ri telefoniT. ra Tqma unda, uyvarT saxlidan gasvlac. da es,
ra Tqma unda, saxlidan didxans gareT yofnas niSnavs. mainc ra-
mden dros gulisxmobs es „didxans”, amis Taobaze erTiani azri
ar arsebobs. „normalurad” iTvleba kviraSi orjer sadme wasvla.
upiratesobas, ra Tqma unda, kafe-barebs aniWeben, sadac kargi
musikiT „gantvirTvaa” SesaZlebeli. saerTod, musika Zalian mniS-
vnelovani faqtoria. bevr maTgans miaCnia, rom musikis gareSe
„arafers azri ara aqvs”. rac Seexeba gemovnebas, aq isini Zalian
elastiurebi arian. usmenen yvelafers hit-paradidan dawyebuli,
hip-popiT, eTno da jaz-musikiT damTavrebuli. ramdens xarjaven
musikisTvis, amis dadgena arc ise advilia. internetidan musikis
gadmowera avstriaSic xdeba. iTvleba, rom es „magari” ramea, Tum-
ca yvelam icis, rom mTlad kanonieri qmedeba ar aris. (axalgazr-
doba avstriaSi, naw. 4).
narkotikebis moxmareba avstriaSi axalgazrdobis specifikur
problemad ar ganixileba. rac Seexeba alkohols, pirvel rigSi,
ludsa da Rvinos etanebian. heroinisa da kokainis moxmareba sta-
biluria an klebis tendencia aqvs. modur narkotikebad iTvleba
haSiSi da eqstazi. sabednierod, avstrieli axalgazrdebis mier
narkotikebis moxmareba bolo wlebSi ar gazrdila. (axalgazrdo-
ba avstriaSi, naw. 12).
axalgazrdebisaTvis avstriaSi farTo asparezia, aq yvelanai-
ri interesesisa da gatacebis mqone adamianebisaTvis moiZebneba
adgili, iqneba es musikis an sportis moyvarulebis Tu mediebze
orientirebulTa dajgufebebi, fan-kulturebi, aseve, ideolo-
giuri gaerTianebebi. sul erTia, hip-popis moyvaruli iqneba,
skeiteri, Tu cxovelebis damcveli, yvelanairi gemovnebisa da
cxovrebis yvelanairi wesis mimdevari axalgazrdisTvis arsebobs
Sesabamisi samoqmedo asparezi. (axalgazrdoba avstriaSi, naw. 5).
axalgazrda avstrielTa umetesobis hobia Sopingi. gogone-
bs yvelafers urCevniaT, sakuTari fuli modur tansacmelsa da
fexsacmelSi daxarjon. rigiT meore adgilzea garToba, Semdeg
modis mobiluri telefoni, kino da kosmetika. biWebis umravle-
soba sakuTar jibis fuls mobilur telefonsa da gasarTob ad-
101
gilebSi xarjavs. marTalia, avstriel axalgazrdebs arasodes im-
deni saxarjo fuli ar hqoniaT, rogorc dRes, magram arc amdeni
davalianeba hqoniaT odesme. (axalgazrdoba avstriaSi, naw. 2)
gansakuTrebiT mniSvnelovan rols TamaSobs axalgazrdebis
cxovrebaSi interneti. maTi umravlesoba saaTobiT zis kompiu-
terTan. 80 % kviraSi minimum erTxel mainc aris CarTuli glo-
balur qselSi. mobiluri telefoniT saubris Semdeg maTi erT-
erTi yvelaze sasiamovno saqmianoba internetSi serfingia. 14-19
wlis asakis axalgazrdebSi aTidan cxras mobiluri telefonis
gareSe cxovreba ubralod ver warmoudgenia. maTTvis mobilu-
riTa da kompiuteriT swrafi da martivi komunikacia cxovrebis
aucilebeli nawilia. (axalgazrdoba avstriaSi, naw. 3)
rac Seexeba seqsualur cxovrebas: 15-17 wlis asakSi axalga-
zrdobis naxevarze mets ukve gamocdili aqvs „pirveli seqsi”.
sxvaTa Soris, axalgazrdebis umravlesoba ufro metad konser-
vatiulia. maTTvis seqsualur partniorTan myari urTierToba
bednierebaa. isini Tvlian, rom erTguleba kargi partniorobisT-
vis aucilebelia. seqsi usiyvarulod sasurveli ar aris. Tvlian,
rom seqsis dros yvelaferi dasaSvebi unda iyos, rac adamians sia-
movnebas aniWebs. homoseqsualizmTan dakavSirebiT axalgazrda
avstrielTa umetesoba problemas ver xedavs da gasaocrad Riad
laparakobs am Temaze.
avstrielebi sakmaod gvian qmnian ojaxs. qorwinebis yvelaze
adreul asakad avstriaSi 20 weli iTvleba. amJamad qorwinebis
saSualo asaki qalebSi 28,8 welia, vaJebSi – 31.6. saerTo jamSi,
qorwinebam Tavisi mniSvneloba dakarga. samagierod, Zalian imata
araregistrirebuli, „ukanono” Tanacxovrebis momxreTa raode-
nobam. avstrieli gogonebi arc Svilis gaCenas Cqaroben. saSua-
lod isini 25 wlis asakSi xdebian dedebi da, Tanac, umetesi maTga-
ni martoxela dedaa.
avstrielTa umravlesobas asakis matebasTan erTad uCnde-
ba ojaxis Seqmnis survili. amasTan, ojaxi, klasikuri gagebiT
(col-qmari da bavSvebi), jer kidev rCeba Tanacxovrebis yvelaze
metad gavrcelebul da misaReb formad. maSin, roca axalgazrda
avstriel qalTa umetesobas profesiuli saqmianobisa da ojaxis
kombinacia cxovrebis idealur situaciad miaCnia, axalgazrda
mamakacTa umravlesobas SedarebiT ufro konservatiuli pozi-
cia uWiravs. isini meuRlis profesiuli saqmianobis winaaRmdegi
arian da Tvlian, rom ojaxi zaraldeba, roca qali muSaobs. saer-
Tod, avstrielebs miaCniaT, rom mcirewlovani Svilebis deda ar
unda muSaobdes. axalgazrda mamakacTa 60 procents surs, rom
102
meuRle saxlSi ijdes, axalgazrda qalebis umetesobas ki amis ga-
gonebac ar surs. iseTi saSinao saqmeebis rogoricaa, saWmlis ke-
Teba, dasufTaveba da Svilebis aRzrda, partniorebs Soris gada-
nawileba, avstriaSic jer kidev ar aris ojaxuri Tanacxovrebis
Cveulebrivi forma. marTalia, avstrieli gogonebis 91 % Tvlis,
rom saojaxo saqmeebze kacebmac unda izrunon, magram am mosazre-
bas vaJebis mxolod 68 procenti eTanxmeba. maTTvis profesiuli
kariera ufro mniSvnelovania.
„axalgazrdobis faza” avstriaSi sul ufro xangrZlivdeba.
15-18 wlis asakis axalgazrdebis 90 procenti skolis moswavlea,
maTi mSoblebis TaobaSi ki es wili 60 %-sac ki ver aRwevda. gasuli
saukunis 60-iani wlebis Semdeg dramatulad gaizarda umaRlesi
saswavleblebis studentTa raodenoba. amiT aixsneba is gare-
moebac, rom axalgazrdebi mSoblebis saxlidan (avstriaSi xumro-
biT sastumro „deda”-s eZaxian) sacxovreblad sxvagan gadasvlas,
rac SeuZliaT, aWianureben. 15-20 wlis asakis axalgazrdebis 95%
jer kidev mSoblebTan cxovrobs. 20-25 wlis asakSi es wili or me-
sameds utoldeba. mxolod 30 wlis asakidan cdiloben sakuTari
sacxovreblis povnas. dReisaTvis saSualod 25-27 wlis asakis
axalgazrdebi iReben gadawyvetilebas damokideblad cxovrebis
dawyebasTan dakavSirebiT. es garemoeba nawilobriv imis brali-
caa, rom qira sakmaod maRalia da axalgazrdebs misi gadaxda ar
SeuZliaT.
Tu globalurad SevxedavT, aTidan cxra avstrieli axalgazr-
da dRes kmayofilia Tavisi cxovrebiT. marTlac, arsebobs bevri
sfero, sadac axalgazrdebs gacilebiT meti Sansi da ukeTesi pi-
roba aqvT, vidre maT mSoblebs hqondaT. magram isic unda iTqvas,
rom arc avstriel axalgazrdebsac akliaT sazrunavi. momaval-
Tan dakavSirebul SiSebs Soris pirvel adgilze umuSevrobis
SiSia, Semdeg ki, omisa da ekologiuri katastrofebis safrTxe.
maT iseTi Soreuli momavlis problemac ki awuxebT, rogoricaa
sapensio asaki. bevr axalgazrdas uCndeba kiTxvebi, rogori pensia
eqneba da vin daafinansebs maT sapensio fonds.

pensionerebi

Tu statistikas davujerebT, yvela avstrieli natrobs, rac


SeiZleba, Cqara daudges sapensio asaki da „damsaxurebuli das-
veneba SeZlos“. faqti ki isaa, rom avstriaSi ukve mravali welia
mZvinvarebs „sapensio cieb-cxeleba“. 2009 wlis monacemebiT, avs-
103
trielebi saSualod 60,9 wlis asakSi gadian pensiaze. am SemTxve-
vaSi bednier avstriels, sul mcire, ocdaaTwliani sapensio cxo-
vreba elis. tyuilad ki ar uwoda avstrias erTma gazeTma „norCi
pensionerebis qveyana“ (Kleine Zeitung, 19 ivnisi, 1994 w.). avstria,
marTlac, rekordsmenia pensiaze naadrevad gasuli mosaxleobis
odenobiT. amJamad avstriaSi 60-64 wlis adamianTa mxolod 20 %-i
aris aqtiurad dasaqmebuli SromiT bazarze. 64 wels zemoT asa-
kis qalebisa da mamakacebis 10%-ic ki ar eweva profesiul saqmia-
nobas. (SvedeTsa da norvegiaSi, aseve, iaponiaSic 60 wlis asakis
adamianTa naxevarze meti jer kidev muSaobs Tavisi profesiiT,
iaponiaSi ki 64 wels zemoT asakis mqone adamianTa 40 % jer kidev
muSaobs.) dasaqmebuli xandazmuli adamiani avstriaSi iSviaTobas
warmoadgens, xnier umuSevrebs ki, faqtiurad, samuSao adgilis
povnis araviTari Sansi ara aqvT.

avstriaSi adamiani Zalian swrafad berdeba (icinis). 39 wlis


zemoT adamiani aq ukve Rrmad moxucebulad iTvleba. 40 wlis
asakSi samuSaos Sovna SeuZlebelia. roca ucxoeTidan Camodixar
avstriaSi, maSinve TvalSi xvdeba, rom aq Zalian bevri xnieri ada-
miania, romlebic, Tu daakvirdebi, arc iseTi xandazmulebi arian.
mxolod ingliselebTan da amerikelebTan SedarebiT gamoiyure-
bian moxucebad. dReisaTvis cota ukeTesad aris saqme, mas Semdeg,
rac plastikuri qirurgia ase popularuli gaxda (icinis).

(amonaridi interviudan performator elinor morasTan , Standard)

pensionerebi, rogorc erTiani jgufi, arc avstriaSi arsebobs.


mkvlevarebi moxucTa Taobas Semdeg kategoriebad yofen: „aqtiu-
ri axali pensionerebi”, romlebic xalisiT aRsavseni arian, sico-
cxles etrfian da sakuTari sapensio SesaZleblobebiT tkbebian
(25%); „usafrTxoebaze da koleqtiur Tanacxovrebaze orienti-
rebuli pensionerebi” anu adamianebi, romlebsac uxariaT, rom
bolos da bolos eRirsaT pensiaze gasvla da, pirvel rigSi, simS-
vidisa da ganmartoebisaken iswrafvian (29%); „movaleobis grZ-
nobis mqone-meojaxe pensionerebi” (ori mesameds qalebi Seadge-
nen), romlebic mokrZalebul cxovrebas amjobineben da Svilebis,
SviliSvilebisa da baRis movliT arian dakavebuli (31%) da e.w.
„pasiuri pensionerebi”, romlebic mudmivad martoobas da xel-
mokleobas uCivian (15%).
kategoriebad dayofis meore principia asakobrivi gamijvna:
„axalgazrda xandazmulebi” (50-65 wlis), „aqtiuri pensionerebi”
104
(65-80 wlis) da bolos „moxucebuli adamianebi” (80 wlis zemoT).
yvela maTgani Tavs bevrad ufro axalgazrda hgonia, vidre sina-
mdvileSi aris. isini sports misdeven, megobrebTan erTad gasar-
Tobad dadian, da socialur kontaqtebs inarCuneben. Sesabamisad,
gansxvavebulia am kategoriis pensionerTa moTxovnilebebi, mo-
lodinebi da aqtivobebi.
e.w. „Taoba-50+ “, romlis raodenoba 2,8 milions aWarbebs, mniS-
vnelovan ekonomikur faqtors warmoadgens. marTalia, xanSiSe-
sul adamianTa umravlesobis cxovreba ZiriTadad sakuTari binis
kedlebSi mimdinareobs da maTi saukeTeso gasarTobi televizo-
ria, magram isic faqtia, rom bevri pensioneri aqtiuri konsumen-
tia (momxmarebeli), xSirad mogzaurobs da bevr fuls xarjavs.
yovel SemTxvevaSi, uCveulo araferia imaSi, Tu avstriel pen-
sionerebs xSirad SexvdebiT axal zelandiasa da grand kanionze.
50 wels zemoT asakis adamianebi warmoadgenen avstriaSi saxle-
bis kerZo mesakuTreTa naxevars. zamTris sezonze aviabileTebis
naxevarze metsac swored es adamianebi iZenen. universitetebSi
dasaqmebis TvalsazrisiaTac maTi raodenoba yovelwliurad
imatebs. da piriqiT, sul ufro iklebs im pensionerTa ricxvi,
romlebsac garkveuli SiSi hqondaT kompiuterTan dakavSirebiT.
avstriaSic bevri bebia da babuaa, romlebic sakuTar SviliSvile-
bs mailebs ugzavnian da CeTSi esaubrebian.
pensionerebi dRes ise kargad cxovroben, rogorc arasdros.
Tu maT daaxloebiT ocdaaTi wlis win pensiis 60 %-ze meti kvebis
produqtebSi exarjebodaT, dRes amisTvis Semosavlis erTi mesa-
medic ki ar sWirdebaT. ase rom, gacilebiT meti fuli rCebaT gar-
Tobis, sportis, janmrTelobisa da ganaTlebisaTvis.
praqtikulad yvela avstrieli pensioneri Tavis Semosavals
pensiis saxiT iRebs, weliwadSi 14-jer. pensionerebi, romelTac
mudmivi momvleli esaWiroebaT, saamisod, pensiis garda, dama-
tebiT finansur daxmarebasac iReben. dabali pensiis mqone ada-
mianebi sxvadasxva saxis SeRavaTebiTa da fasdaklebebiTac sar-
gebloben. isini ufasod iReben medikamentebs, gaTavisulebuli
arian radio-, tele- da satelefono gadasaxadebisagan da didi
fasdaklebiT sargebloben sarkinigzo momsaxurebisas.
miuxedavad imisa, rom pensionerTa umetesoba avstriaSi namd-
vilad Zalian kargad cxovrobs, mcdaria erTgvari „mtris xati”
egoisti-pensionerisa, romelic, TiTqosda, gancxromiT cxovro-
bs da sakuTari Tavis siamovnebis garda aRaraferi ainteresebs.
sinamdvileSi, xandazmuli adamianebi Zalian did daxmarebas uwe-
ven axalgazrdebs rogorc moraluri, ise finansuri Tvalsazri-
105
siT.
miuxedavad am yvelafrisa, arsebobs problemebic. avstriis
mosaxleoba sul ufro berdeba. sul ufro met axalgazrdas uwe-
vs sul ufro meti moxucis siberis uzrunvelyofa. amdenad, sul
ufro metad aqtualuri xdeba kiTxva sapensio sistemis dafinase-
basTan dakavSirebiT da gaCnda SiSnarevi molodini, rom xandaz-
mulebsa da axalgazrdebs Soris daiwyeba „omi gadanawilebis miz-
niT”. garda amisa, avstriaSi, ra Tqma unda, arseboben Raribi pen-
sionerebic. maT ricxvSi, pirvel rigSi, glexebi Sedian, romelTa
pensia xSir SemTxvevaSi mxolod minimalur Semosavals utoldeba
da Sesabamisad, maTi samedicino dazRvevac aradamakmayofilebe-
lia. siRaribe ufro xSirad pensioneri qalebis problemaa. isini
ara marto profesiuli saqmianobisas, aramed sapensio periodSic
„iCagrebian”.
gazrdilma sasicocxlo molodinma Sedegad isic moitana, rom
imata Rrmad moxucebulTa ricxvma, romelTac mudmivi daxmareba
da movla esaWiroebaT. am adamianebisaTvis sibere martoobasTan,
izolirebasTan da moxucebulTa sacxovrebelSi an geriatriul38
klinikaSi gamwesebasTan asocirdeba. iq maT metnaklebad, mainc,
CaketilobaSi cxovreba uxdebaT. am mimarTebiT Zalian mkacr Sefa-
sebas akeTebs veneli mkvlevari leopold rozenmairi: „socialuri
sikvdili moxucebisTvis bevrad adre dgeba, vidre fizikuri.“

38 geriatria=gerontologiis nawili, romelic moxucebulobiT ga-


mowveul daavadebebs swavlobs.
106
8. religiebi da eklesiebi
avstriaSi mravali religiuri gaerTianebaa, romlebic samarT-
lebrivad sam jgufad SeiZleba daiyos. maT gansxvavebuli privi-
legiebi, uflebebi da movaleobebi gaaCniaT. mag. maT ufleba aqvT
gaxsnan kerZo skolebi da sjaro skolebSi religiis gakveTilebi
Caataron. am sam jgufSi Sedian:
1. kanoniT aRiarebuli saeklesio da religiuri gaerTianebebi
2. registrirebuli religiur-aRmsareblobiTi gaerTianebebiF
3. religiuri dajgufebebi
2009 w. ieRovas mowmeebis gaerTianeba avstriaSi kanoniT iqna
aRiarebuli da 21 000 wevriT amJamad sididiT mexuTe eklesias
warmoadgens qveyanaSi.

romaul-kaTolikuri eklesia

me-16-e saukunemde dRevandeli avstriis teritoriaze kaTo-


likuri eklesiis garda arcerTi sxva konfesia warmodgenili ar
iyo, Tu ar CavTvliT ebraelebs. meTeqvsmete saukuneSi mdgomare-
oba Seicvala. reformaciis Sedegad avstriaSi farTod gavrcel-
da evangelisturi aRmsarebloba. habsburgebis mier reformaciis
winaaRmdeg gatarebulma RonisZiebebma ocdaaTwliani omis Sem-
deg avstria isev kaTolikur qveynad aqcia. amaze metyvelebs ba-
rokos epoqis kulturis dRemde moRweuli brwyinvale nimuSebi.
mecxramete saukuneSi SesaZlebeli gaxda „taxtisa da sakurTxe-
vlis erToba“. imperatorma kaTolikuri eklesiis mfarveloba ikis-
ra. saxelmwifosTan eklesiis mWidro kavSiri monarqiis daSlis Sem-
degac gagrZelda da 1938 wlamde SenarCunda. habsburgebis imperiis
daSlisa da respublikis daarsebis Semdgom qristian-socialurma
partiam gadaibara eklesiis mfarvelis roli. eklesias sjeroda,
rom saxelmwifos mfarvelobis gareSe arsebobas ver SeZlebda. ka-
Tolikuri eklesiis maRali sasuliero pirebi politikaSi wamyvan
Tanamdebobebs ikavebdnen. Tumca, im faqtma, rom eklesias qristian-
socialuri partia mfarvelobda, romelic imavdroulad avto-
ritarulad marTavda qveyanas, mis avtoritets seriozulad avno.
aman, pirvel rigSi, social-demokratebTan uTanxmoeba gaaRrmava
da bevri adamiani eklesiisadmi mtrulad ganawyo.
1938 wels, germaniasTan mierTebis Semdeg nacional-socialis-
tebma eklesiis devna daiwyes. bevri sasuliero piri da mrevlis

107
wevri sakoncentracio banakSi Casves da sikvdiliT dasajes. Tum-
ca, imavdroulad, devnili eklesia meore msoflio omis dros Ta-
visuflebisa da humanurobis sayrdens warmoadgenda.
1945 wels - mowodebas „Tavisufali eklesia axal saxelmwifo-
Si“ - eklesiam aqtiuri politikuri cxovrebidan CamoSorebiT
upasuxa. daiwyo urTierTobebis gaumjobeseba saxelmwifosTan
da politikur partiebTan. es metwilad imiTac iyo ganpirobebu-
li, rom wamyvani politikuri partiebi erTmaneTTan opoziciaSi
aRar iyvnen, koaliciur mTavrobebs qmnidnen da sxvadasxva saxiT
erTmaneTTan TanamSromlobdnen.
saeklesio statistikis uaxlesi monacemebis Tanaxmad avs-
triel kaTolikeTa ricxvi kvlavindeburad klebas ganicdis. 2008
wels Catarebuli gamokiTxviT dasturdeba, rom 5,58 milioni avs-
trieli Tavs romaul-kaTolikur eklesias miakuTvnebs, rac mTe-
li mosaxleobis 67 %-s odnav sWarbobs. 1951 wels maTi ricxvi 89
%-s Seadgenda. sazogadoebis sekularizacia grZeldeba da mxo-
lod avstrielTa erT mexuTedia tradiciuli gagebiT qristiani.
gasul welTan SedarebiT wirvaze sistematurad damswreTa ricx-
vmac erTi procentiT iklo.
bevri adamiani mxolod tradiciis gavleniT rCeba eklesiaSi da
naTlavs sakuTar Svilebs, „radgan aseTi wesia“. isini Sobis dRe-
saswaulze ciskris locvas eswrebian da surT, gardacvalebis Se-
mdeg eklesiuri wesiT daikrZalon. eklesia maTTvis tradicias-
Tan, wes-Cveulebebsa da saeklesio dResaswaulebTan asocirdeba.
sxva dros es adamianebi arc wirvaze dadian da arc loculoben.
isini „monaTlul viTomda kaTolikeebad“ moixsenebian da avs-
triis kaTolikuri mosaxleobis 17,6 %-s Seadgenen. bevri kaTo-
like aRar aris Tavisi eklesiiT kmayofili da surs, is „sxvanairi“
iyos.
bevri kaTolike fiqrobs, rom kaTolike mRvdels unda hqondeT
qorwinebis ufleba. aseve, xSirad gaismis moTxovna imis Taobaze,
rom qalebsac mieceT mRvdlad msaxurebis ufleba. kaTolikuri
morali seqsualur sakiTxebTan dakavSirebiT, iseve rogorc pa-
pis cxovrebis wesebi bevri morwmunisTvisac ucxo da arabune-
brivia. bevrs arc is moswons, rogor eqceva eklesia adamianebs,
romlebic ojaxs angreven an xelmeored qorwindebian. eklesia
maT praqtikulad moikveTs.
amitomaa, rom dRes bevri adamiani, ukeTes SemTxvevaSi, gul-
grilobas iCens kaTolikuri eklesiis mimarT, an saerTod zurgs
aqcevs mas. bolo wlebSi gansakuTrebiT imata eklesiidan gasvlis
SemTxvevebma. amis Sedegia, rom – Tanaxmad zemoT naxsenebi gamo-
108
kiTxvisa - im adamianTa ricxvi, romlebic arcerT konfesias ar
miakuTvneben Tavs, ukve erT milions gautolda.
miuxedavad amisa, eklesia kvlavac mniSvnelovani rols asru-
lebs sazogadoebriv cxovrebaSi. skolebSi religiaTmcodneoba
kvlavac savaldebulo sagnad rCeba (uaris Tqma SesaZlebelia).
avstriaSi bevri kerZo kaTolikuri skolaa, romelTa saxelfaso
xarjebs, cxadia, mTlianad saxelmwifo faravs.
mniSvnelovania eklesiis roli adamianis uflebaTa dacvis sa-
kiTxebSi, socialur sferoSi da maswavlebelTa profesiuli mom-
zadebis dargSi. aRsaniSnavia misi moRvaweoba kulturis sfero-
Sic (12 000 kulturul-istoriuli Senoba, rogoricaa eklesiebi,
biblioTekebi da muzeumebi). garda daaxloebiT 4 400 samlocve-
lo eklesiaSi mimdinare mravlismomcveli sasuliero saqmiano-
bisa kaTolikuri eklesia uamrav sxva sferoSic aqtiur moRvawe-
obas eweva.
miuxedavad imisa, rom kaTolikuri tradiciebis arseboba so-
flad ufro Zlierad igrZnoba, vidre qalaqebSi, aSkarad Cans,
rom mimdinareobs sekularizaciis procesi da avstriaSi ekle-
siis gavlena TandaTan sustdeba. gamodis, rom marTali iyo romis
papi benediqt meTeqvsmete, roca am sakiTxTan mimarTebaSi wuxili
gamoxata?

evangelisturi eklesia A.B.39 da H.B.40

evangelisturi eklesia avstriaSi sididiT meore qristianuli


gaerTianeba kaTolikuri eklesiis Semdeg. is daaxl. 376 000 we-
vrs aerTianebs (2001 wlis saxalxo aRricxvis mixedviT). yvelaze
Zlierad evangelisturi eklesia venasa da burgenlandSia war-
modgenili. sakuTari daTvlebiT evangelistur eklesias 325 314
wevri hyavs. unda iTqvas isic, rom mrevlis raodenobam 1991 wel-
Tan SedarebiT (5,0 %) SesamCnevad iklo (4,7 % 2001 w. Catarebuli
saxalxo aRricxvis monacemebiT).
garda sulier gadarCenaze zrunvis, religiis swavlebisa da
misionerobisa, evangelisturi eklesia Tavis umniSvnelovanes
amocanad miiCnevs socialurad daucveli da avadmyofi adamiane-
bis movla-patronobas. avstriaSi arsebobs bevri evangelisturi

39 augsburgis aRsareba (laT. Confessio Augustana), waredgina romis impera-


tor karl V-s augsbrugis seimze 1530 wlis 25 ivniss.
40 helveciuri aRsareba
109
saxalxo da mTavari skola, aseve, oberSiutcenis (burgenlandi)
evangelisturi gimnazia. venis universitets aqvs evangelistur-
Teologiuri fakulteti. maSin, roca romaul-kaTolikuri ekle-
sia mRvdlebis naklebobas uCivis, evangelistur eklesias saer-
Tod ara aqvs problema axalgazrda kadrebTan dakavSirebiT.
rac Seexeba wevrTa raodenobas, am TvalsazrisiT evangelistur
eklesiasac gaaCnia problemebi. eklesiidan gasulTa raodenobac
– msgavsad kaTolikuri eklesiisa -, sakmaod didia. sakuTari ekle-
siidan gasuli, ukmayofilo kaTolikeebi amjobineben, saerTod
uari Tqvan romelime aRmsareblobas mikuTvnebaze, vidre evange-
listur eklesiaSi gadavidnen. garda amisa, maT miRebaze es ukanas-
knelic uars ambobs, radgan „brZolas am adamianebis sulebis gada-
sarCenad“ dagvianebulad Tvlis. evangelisturi eklesiis damo-
kidebuleba kaTolikurisadmi adre yovelTvis konfrontaciuli
iyo. dRes is SedarebiT kooperatiul xasiaTs atarebs.

ebrauli religia

istoriuli wyaroebis mixedviT ebraelebi venaSi jer kidev me-


10 saukunis dasawyisSi cxovrobdnen. saukuneebis manZilze sasti-
ki devnisa da sistematuri Cagvris Sedegad me-19 saukuneSi maTi
ricxvi ukve Zalian mcire iyo. miuxedavad amisa, meoce saukunis
mijnaze venaSi mcxovrebi ebraelebis cxovreba sakmaod mraval-
ferovani iyo: qalaqi sionisturi moZraobis centrad iqca, vene-
li ebraelebi gamoirCeodnen Zalian mniSvnelovani warmatebebiT
kulturisa da mecnierebis yvela dargSi. 1938 w. venaSi 180 000
ebraeli cxovrobda. samwuxarod, maTi umravlesoba holokausts
ver gadaurCa.
dRes venaSi arsebuli israelitTa kulturuli gaerTianeba
mxolod 8 000 wevrs iTvlis. patara ebrauli Temebi arsebobs, ase-
ve, gracSi, lincSi, zalcburgsa da insbrukSi.

islami avstriaSi

mimdevarTa raodenobiT islami avstriaSi rigiT mesame reli-


giur mimdinareobad Camoyalibda, rac, pirvel rigSi, „stumris
statusis mqone“ uamravi muSisa da devnilis TurqeTidan Camo-
saxlebam ganapiroba. amas daemata yofili iugoslaviis qveyne-
bidan ltolvili adamianebis didi nakadic. 2001 wlis saxalxo
110
aRricxvis monacemebiT avstriaSi 338 000 muslimi cxovrobs. erTi
aTwleulis ganmavlobaSi venaSi mcxovreb muslimTa ricxi gaor-
magda. islamisturi religiuri gaerTianebebi arsebobs gracSi,
lincsa da bregencSi. yvelaze didi muslimanur dajgufebas Tur-
quli warmomavlobis adamianebi (daaxl. 45 %) qmnian, rigiT meorea
bosniel muslimTa jgufi (15 %). avstriel muslimTa Soris 85 %
sunitia, danarCeni 15 % - Siiti. bevri maTganis ukve meore an mesa-
me Taoba cxovrobs avstriaSi.
is, rom muslimebi avstriaSi saxldebian, erTgvari tradiciacaa.
avstro-ungreTis monarqiis geografiulma mdebareobam ganapi-
roba is, rom TurqebTan omis dasrulebis Semdeg osmanTa imperiis
bevri qveSevrdomi sacxovreblad avstriis miwaze darCa. maT dai-
naxes, rom aq vaWrobis, rwmenisa da sindisis Tavisufleba arsebob-
da. Tumca, maTi religiuri gaerTianeba kanoniT aRiarebuli ar iyo
da amitom muslimTa diskriminaciis SemTxvevebic ar iyo iSviaTi.
am mdgomareobis Secvlisken mimarTuli mcdelobebi sakmaod didi
xnis win daiwyo, Tumca, cota dro rodi dasWirda gamosavlis po-
vnas. bosniisa da hercogovinas aneqsiis Semdgom erTbaSad naxevari
milioni muslimi Seemata avstriis qveSevrdomTa ricxvs. aucile-
beli gaxda maTi saswrafo integrireba. maT daiwyes avstriis ar-
miaSi samsaxuri, kaizers bosniuri gvardiac ki hyavda, imamebi zru-
navdnen bosniel jariskacebze. imis sailustraciod, rom musli-
mebsa da sxva konfesiis warmomadgenlebs Soris kargi urTierToba
iyo, gadawyda, venaSi didi meCeTi aSenebuliyo. dafinansebaSi pira-
dad kaizerma miiRo monawileoba. Tumca, pirvelma msoflio omma
bevr sxva mSvenier gegmasTan erTad am gadawyvetilebis ganxorcie-
lebasac SeuSala xeli.
1912 wels miRebul iqna e.w. aRiarebis kanoni, romlis Tanaxma-
dac islamis mimdevrebs avstriaSi religiuri gaerTianebis sta-
tusi mieniWa. kanonis farglebSi SesaZlebeli Seiqmna saerTo sa-
jaro RvTismsaxureba, Sida sakiTxebis damoukideblad mogvareba
da, rac mTavaria, sxva religiebTan samarTlebrivi Tanasworoba.
1971 w. am kanonze dayrdnobiT Seiqmna „islamuri rwmenis kavSi-
ri“, romelic avstriaSi mcxovreb yvela muslims aerTianebs. ama-
vdroulad, es kavSiri warmoadgens mopasuxe mxares saxelmwifo
uwyebebisTvis.
yvela muslim bavSvs utardeba saxelmwifo skolebSi islamu-
ri religiis gakveTilebi. miuxedavad imisa, rom moswavleebi da
maTi maswavleblebi warmoSobiT sruliad gansxvavebuli qveyne-
bidan arian, mecadineoba avstriaSi mimdinareobs da, Sesabamisad,
– germanul enaze. maswavleblebi ganaTlebas islamur saswavlo
111
institutebSi iReben. 1999 wels venaSi pirveli islamuri gim-
nazia gaixsna. mas mohyva islamuri, mravalprofiliani saxelo-
bo saswavlebeli da, aseve, ramdenime sabavSvo baRi. am saswavlo
dawesebulebis maswavleblebs xelfass avstriis saxelmwifo ux-
dis, da, am gziT, garkveuli saxis kontrolis garantiasac qmnis.
marTalia, religiis swavleba saxelmwifo skolebSi tardeba, ma-
gram namdvili religiuri cxovreba, pirvel rigSi, meCeTebSi mi-
mdinareobs.
dRevandel avstriaSi muslimebs yvela piroba aqvT imisaTvis,
rom TavianT rwmenas Tavisuflad da daubrkoleblad emsaxuron.
Tumca, kiTxvas, surT Tu ara ixilon patara avstriul sofelSi
meCeTi, isic minareTiT, avstrielebi uariT pasuxoben. muslimuri
samlocveloebi avstriaSi bevria, magram isini naklebad SesamC-
nevia, radgan metwilad Zvel SenobebSia ganTavsebuli da Tvals
TiTqmis ar xvdeba. venaSi, gaero-sitis maxloblad aages meCeTi,
romelic islamuri religiuri gaerTianebis simbolod iTvleba.
venaSi muslimebs sakuTari sasaflaoc aqvT.
Tumca, avstrielebis damokidebuleba TavianTi muslimi Tana-
moqalaqeebis mimarT mTlad idealuri ar aris da arc Tu iSviaTad
aqvs adgili crurwmenebisa da aratolerantulobis gamovline-
bas. SeiZleba iTqvas, rom muslimTaA umravlesoba avstriaSi Tavs
kargad grZnobs. islami avstriaSi iseT samarTlebriv safuZvel-
ze dgas, romelic evropaSi sxvagan arsad aris. bevri axalgazrda
muslimi ocnebobs erToblivi, avstriul-muslimuri identobis
miRwevaze. uweria Tu ara am survils Sesruleba, cxadia, jerje-
robiT, Zneli saTqmelia.

112
9. cxovrebis avstriuli wesi

wodebebi da misalmebis formebi

amboben, rom avstrielebs gansakuTrebiT uyvarT wodebebi


da, rom misalmebis avstriuli kultura namdvili xelovnebaa,
romlis dauflebac ucxoelebisTvis TiTqmis SeuZlebelia. es
mosazreba mxolod nawilobriv aris swori. wodebebisadmi aseTi
siyvaruli mxolod avstrielebs ar axasiaTebT. simarTle mxo-
lod is aris, rom wodebebi avstriaSi bevrad ufro did rols
TamaSobs, vidre bevr sxva qveyanaSi. xSirad waikiTxavT, TiTqos
avstriaSi yvelas, visac araviTari wodeba ara aqvs, mainc „batono
doqtoro“ an „qalbatono profesoro“-Ti mimarTaven, rac namd-
vilad gadaWarbebulia.
bevri wodeba monarqiis droindelia. cudi anazRaurebis sakom-
pensaciod saxelmwifo uamravi lamazi wodebiT ajildoebda Tavis
moxeleebs. maTgan 900 dRemdea SemorCenili. maT Sorisaa akademiu-
ri wodebebi „magistri“ da „doqtori“. yvelaze xSiri akademiuri
wodebaa (amJamadac) „magistri“ (SemoklebiT Mag.). amas emateba pro-
fesiuli („batoni arqiteqtori“) da samsaxureobrivi (magaliTad,
„Hofrat/sasaxlis karis mrCeveli“ maRali Tanamdebobis mqone saxel-
mwifo moxeleebisTvis) wodebebi. venis burgTeatris msaxiobe-
bs SeuZliaT ‚„kameruli msaxiobis“ titulis mopoveba SeZlon,
momRerlebi „kameruli momRerlis“ wodebis miRebaze ocneboben,
maswavlebels SeiZleba „skolis mrCevlis“ wodeba mieniWos, skolis
direqtors ki _ „skolis ufrosi mrCevlis“. bevri fiqrobs, rom
avstrielebi zedmetad arian Seyvarebuli sakuTar wodebebze da,
umjobesia, maTze saerTod uari iTqvas. mowinaaRmdegebi Tvlian,
rom wodebebi „warsulis gadmonaSTia“ da sulac veRar asaxavs Ta-
namedrove adamianis realur damsaxurebebs. Tumca, moxeleebi Ta-
vgamodebiT icaven TavianT wodebebs da, unda iTqvas, sakmao war-
matebiTac. momxreTa mTavari argumenti isaa, rom wodebebi maTi
samSoblos „kulturis nawilia“ da misi dakargva ar SeiZleba.

norbert mapes-nidiki: „batoni karis mrCeveli“

baton karis mrCevels surs, rom mas am tituliT aramarto ran-


giT masze dabla mdgomma moxeleebma mimarTon, aramed yvela im
moqalaqem, romelTanac mas saqme aqvs. is xom erTgvarad yvela

113
Cvenganis ufrosia. samoqalaqo pirebi, romlebic am sistemisgan
Sors dganan da SeuZlebelia zepirad icodnen yvela Tanamdebo-
bis piris Sesabamisi wodeba, windaxedulad iqcevian da cdiloben,
romelime, SeZlebisdagvarad keTilxmovani titulia gamoiyenon
da xan „batono direqtoro“-Ti an sulac ‚„batono doqtoro“-
Ti mogvmarTaven, rac xSirad borot xumrobasaviT‘ xvdeba yurs.
Tumca, amgvari mimarTva avstriaSi pirmoTneobad mainc ar aRiqme-
ba. mliqvnelobis gamosaxatad xSirad bevr sxva, damatebiT xerxs
iyeneben. erTi adamianisTvis am sistemis garRveva SeuZlebelia.
„Tavidan Cems studentebsa da TanamSromlebs SevTavaze, CemTvis
ubralod gvariT moemarTaT“, ambobs avstriaSi momuSave germane-
li profesori, „magram sul male mTlad gamiTavxeddnen.“

„profesori“ erT-erTi yvelaze sasurveli wodebaa avstriaSi.


adamianebs, romlebic kulturis sferoSi warmatebulad moRvawe-
oben, avstriis prezidenti „profesoris“ wodebiT ajildoebs.
ar aris aucilebeli, es „profesorebi“ pedagogiur moRvaweobas
eweodnen, mTavaria, 50 wels gadabijebulni iyvnen. aseTi wodeba
mieniWaT, magaliTad, estradis msaxiobsa da momRerals udo iur-
genss da qalTa saqmeebis pirvel ministrs iohana donals. „profe-
sori“ hqviaT tradiciulad im maswavleblebsac, romlebic sko-
lis maRal safexurze aswavlian.
rogor sargebloben avstrielebi am mSvenieri titulebiT?
cxadia, iyeneben, da ara marto samsaxureobrivad, aramed pirad
cxovrebaSic. samecniero disertaciis dacvis Semdeg adamia-
ni, SeiZleba iTqvas, „samudamod emSvidobeba“ sakuTar gvars da
„baton doqtorad“ iqceva. Tu mogvianebiT kidev erT tituls
daimsaxurebs, Sesabamisad, mimarTvis formac Seicvleba („batoni
direqtori“ an „batoni profesori“ gaxdeba.)
bolo periodSi wodebebs mdedrobiTi sqesis gamomxatveli niS-
nebic daerTo (magaliTad, Magisterin=magistri-qali, ministri-qa-
li da a.S.). bevri aseTi dasaxeleba jer kidev uCveulod JRers da
iSviaTad ixmareba (magaliTad,. inJineri-qali, doqtori-qali da
sxv.). roca 1996-2005 wlebSi Staiermarkis federalur mTavrobas
saTaveSi edga avstriis saxalxo partiis warmomadgeneli, qalba-
toni valtraud klasniki, didxans mimdinareobda debatebi imas-
Tan dakavSirebiT, rogor unda miemarTaT misTvis „qalbatono
landeshauptman“ (Mann qarTulad „kacs“ niSnavs) Tu „qalbatono
landeshauptfrau“ (Frau - qarT. qali). TviTon qalbaton klasniki
mimarTvis pirvel formas (landeshauptmani, rogorc konstitua-
ciaSi weria) amjobinebda.
114
germanuli enisaTvis damaxasiaTebeli sityvaTa Tanmimdevro-
bis gamo garkveuli uxerxuloba Seqmna axalma, saerTaSorisod
gamoyenebuli akademiuri xarisxis aRmniSvneli sityvebis Semota-
nam, rogoricaa, „bakalavri“ da „masteri“. mimarTvis formad maTi
damkvidreba, savaraudod, ar moxerxdeba.
ucxoelebisgan, cxadia, aravin elodeba, rom isini avstriuli
wodebebis labirinTebSi gzis gakvlevas uSecdomod moaxerxeben.
Tumca, nebismier avstriels esiamovneba, Tu ucxoeli mimarTvi-
sas mis wodebasac gausvams xazs.
namdvilad garTuldeba saqme, Tu ucxoeli avstriaSi damkvi-
drebuli, xSir SemTxvevaSi, moZvelebuli misalmebis formebis
gamoyenebas Seecdeba. iseTi frazebi, rogoricaa „miiReT Cemi
komplimenti“ an ‚„neba miboZeT, xelze geamboroT, mowyaleo qal-
batono“ avstriasTan asocirdeba da avstrielebs Tavaziani da
galanturi xalxis imijs uqmnis. dRevandel axalgazrda avstrie-
lebs es ambavi didad ar anaRvlebT. isini misalmebisa da damSvi-
dobebis araformalur da saerTaSorisod damkvidrebul forme-
bs („Tschüs=Cius“, „Ciao=Cao“ da „Hi=hai“) amjobineben. ufrosi Tao-
ba Crdilogermaniidan Semosul „Tschüs„‘_s „enobriv epidemias“
uwodebs da gansakuTrebiT aRizianebs am sityvis kninobiTi for-
mebi „Tschüschen=Ciushen“ da „Tschüsli=Ciusli“.
ucxoelebi misalmebis sul ramdenime formis gamoyenebiT kma-
yofildebian: sayovelTaod miRebulia fraza „Grüß Gott“ (Seesaba-
meba qarT. „gamarjoba“-s). axlo nacnobebi da megobrebis am frazis
wminda avstriul variantsac xSirad iyeneben: „Griaß di“. germaniaSi
farTod gamoyenebul „Guten Tag“-s avstriaSi SedarebiT iSviaTad
gaigonebT, radgan, bevri avstrielis azriT, es fraza upirovno
da civia. gamomSvidobebisas avstrielTa naxevarze meti „Auf Wie-
dersehen“ (qarT. naxvamdis) an „Auf Wiederschauen“-s ambobs. ukanasknel
wlebSi damkvidrebuli Hallo (pirvel marcvalze maxviliT) Zalian
moduri gaxda. Zveleburad uyvarT avstrielebs damSvidobebisas
Servus=servus-iT mimarTva. am sityvas misalmebis drosac siamovne-
biT iyeneben, Tumca, aqac sifrTxilea saWiro: igulisxmeba mxolod
is adamianebi, romlebsac SenobiT velaparakebiT. ukve ramdenime
welia Zalian popularuli gaxda gamomSvidobebis forma „baba=baba“
(maxvili meore marcvalze). adre ase mxolod patara bavSvebs emSvi-
dobebodnen, dRes ki, am sityvas is adamianebic iyeneben, romlebic
erTmaneTs TqvenobiT mimarTaven. ra aris es, Sokis mwvervali, ro-
gorc erTma Jurnalistma Tqva Tu, ubralod, drois niSani?

115
wes-Cveulebebi da dResaswaulebi

avstriaSi jer kidev bevri Zveli Cveulebaa SemorCenili. rac


Seexeba dResaswaulebs, am mxriv avstria msoflio Cempionebis ri-
cxvSia. TiTqmis yvela dResaswauli kaTolikur tradiciebs ukav-
Sirdeba. kanoniT gaTvaliswinebuli dasvenebis dReebia: 1 ianvari
(axali weli), 6 ianvari (sami mefis dResaswauli41), aRdgomis brwyi-
nvale Svideulis orSabaTi, 1 maisi, qristes amaRleba, sulTmofe-
noba, qristes xorcisa da sisxlis Tayvaniscemis dResaswauli42,
15 agvisto (RvTismSoblis amaRlebis43 dResaswauli), 26 oqtombe-
ri (erovnuli dResaswauli), 1 noemberi (yvela wmindanis dRe), 8
dekemberi (yovladwminda qalwul mariamis Casaxvis dRe), 25 dek-
emberi (qristeSoba), 26 dekemberi (wminda stefanes dRe).
bevri veneli zar-zeimiT xvdeba axal wels wminda stefanes mo-
edansa da qalaqis centralur ubnebSi. ‚wm. stefanes taZris Crdi-
loeTis koSkis yvelaze didi zaris (Pummerin) rekva axali wlis Se-
mobrZanebas iuwyeba. Ramis 12 saaTze mTel qalaqSi gaismis dunais
valsi, romelsac sxvagvarad „avstriis araoficialur himnsac“
uwodeben. quCaSi Sekrebili uamravi adamiani cekvavs, Sampanurs
svams da erToba. ca saaxalwlo foierverkebiT isereba. aseTive
zeimebi ewyoba yvela danarCeni federaluri miwis dedaqalaqSic.
sadilobamde bevri ojaxi televizors uzis da venis filar-
moniis simfoniuri orkestris tradiciul saaxalwlo koncerts
ucqers, romlis translirebac venis musikaluri centris didi
sakoncerto darbazidan mimdinareobs. am koncertis bileTebze
Zalian didi moTxovnaa da maTi Sovna uaRresad Znelia.
2-dan 6 ianvramde mTel avstriaSi aTasobiT gogo-biWi uerTdeba
tradiciul „sakvirveli varskvlavis“ msvlelobas: bavSvebi saxli-
dan saxlSi gadadian, qristeSobas axareben yvelas, simRerebiTa da
saukeTeso survilebiT ulocaven axali wlis dadgomas. erT-erTi
„mogvi“ saxlis Sesasvlel kars Tavze carciT aseT warweras uke-
Tebs: „C+M+B„44. am warweram saxli unda dalocos da borotisagan
daicvas. „sakvirveli varskvlavis“ msvleloba, pirvel rigSi, erT
Zalian sasargeblo saqmes emsaxureba. Semowiruli fuli gaWirve-
41 marTlmadidebluri eklesiis mixedviT: naTlisRebis dResaswauli
42 kaTolikuri eklesiis erT-erTi yvelaze mniSvnelovani dResaswauli,
aRiniSneba aRdgomis brwyinvale dResaswaulidan me-60 dRes.
43 marTlmadidebluri eklesiis mixedviT: RvTismSoblis miZinebis dRe-
saswauli
44 kaspari, melqiori da balTazari. laTinurad es asoebi Semdegs aRniS-
navs: Cristus mansionem benedicat (qristem dalocos es saxli).
116
baSi myofi adamianebis dasaxmareblad igzavneba afrikaSi, laTinur
amerikasa da aziaSi. 2009 w. am Tanxam 13,8 milioni evro Seadgina. kas-
pars, melqiorsa da balTazars tradiciulad miRebas uwyoben po-
litikis, ekonomikis, eklesiisa da sportis sferos pirveli pirebi.
ianvarSi mTel avstriaSi sakarnavalo dro dgeba (germ. Fas-
ching45, dasavleT avstriaSi mas „Fasnacht”-sac uwodeben). es aris
sakarnavalo mslelobebis, sakarnavalo funTuSebis, karnavalis
princebisa da princesebis dro. Zalian popularulia avstriaSi
„vilaxis faSingi” – rainis karnavalis msgavsi „gasarTobi Sou”,
romelsac televiziiTac ki gadascemen. upirveles yovlisa ki
faSingi bal-maskaradebisa da cekvebis droa. bevri profesiu-
li kavSiri Tu jgufi (magaliTad, eqimebi, iuristebi, sakvamuris
mwmendelebi, konditerebi, yasbebi) sakuTar bals awyobs, sadac
sapatio stumrebad cnobil politikosebsac epatiJebian. gimna-
ziis moswavleebi gamosaSveb balebs awyoben, visac survili aqvs,
SeuZlia, kostiumirebul an niRbebis balze wavides.
mdidari da lamazi adamianebisTvis (aseve Zalian cnobili poli-
tikosebis, biznesisa da kulturis warmomadgenlebisaTvis) faSin-
gis bolo xuTSabaTs didi saopero mejlisi imarTeba. venis saxel-
mwifo opera aTasobiT yvaviliT irTveba da erT uzarmazar sacekvao
darbazs emsgavseba. am balis gaxsnas yovel wels specialuri cere-
moniali uZRvis win. pirvel rigSi, es mainc „saxelmwifo mejlisia”.
stumrebs avstriis prezidenti mouZRveba, JRers avstriis respu-
blikis saxelmwifo himni, axalgazrda mocekvaveTa46 144 debiutanti
wyvili polonezs asrulebs. amis Semdeg saxelmwifo operis sabale-
to dasi cekvavs, ramdenime solisti cnobil ariebs asrulebs, da
mxolod maTi gamosvlis dasrulebis Semdeg SeuZlia 5 aTas mowveul
stumars icekvos. amasobaSi venis saopero mejliss mimbaZvelebic
gamouCndnen msoflios bevr qveyanaSi. Tumca, ukve mravali welia
am tradiciis winaaRmdeg mimarTuli saprotesto demonstraciebic
imarTeba da is ukve, rigiT avstriul tradiciad iqca.
faSingi mTavrdeba didi marxvis dawyebis win. meore dRes, oTx-
SabaTs47 marxva iwyeba. am dRes, rogorc wesi, Tevzs miirTmeven

45 faSingi 11 noembers dilis 11 sT. da 11 wT.-ze iwyeba, Tumca So-


bis wina periodSi da Semdgom dReebSi aqtivobebi metnaklebad
cxreba da 6 ianvars xelaxla iwyeba.
46 venis saxelganTqmuli sabaleto skolis (Tanzschule Elmayer-Vestenbrugg)
moswavleebi
47 kaTolikuri saeklesio kalendris mixedviT didi marxva iwyeba oTxSa-
baTs (germ. Aschermittwoch, Asche=ferfli, Mittwoch=oTxSabaTi).
117
da erTmaneTs qaSayiT umaspinZldebian. Tumca, unda iTqvas, rom
am tradicias bevri araferi aqvs saerTo Tevzis, rogorc samar-
xo sakvebis Tavdapirvel mniSvnelobasTan. droTa ganmavlobaSi
ubralo trapezma mravalferovani sufris saxe miiRo.
aRdgoma moZravi dResaswaulia, xan martSia, xan - aprilSi.
bzobis (germ. Palmsonntag) dResaswauliT iwyeba aRdgomis (vnebis)
kvira. (germ. Karwoche, kara=wuxili, sazrunavi), romelic aRdgo-
mis zeimiT mTavrdeba. qristes ierusalimSi Sesvlis mosagonrad
yvelgan didi msvlelobebi imarTeba. palmis FfoTlebis nacvlad
avstriaSi tirifis axladdakvirtul totebs iyeneben, erT ko-
nad kraven da eklesiaSi sakurTxeblad miaqvT. am ceremonialiT
morwmuneebi iesos ierusalimSi Semosvlis gamo sixaruls gamoxa-
taven. gansakuTrebiT soflis mcxovreblebi misdeven am tradi-
cias, nakurTxi totebi saxlSi miaqvT da jvris an xatis ukan ama-
greben, radgan sjeraT, rom amiT sakuTar saxls Tu binas icaven.
ratom ewodeba vnebis kviris xuTSabaTs (qarTulad: „didi
xuTSabaTi”) „Gründonnerstag” (grün germanulad „mwvane”-s niSnavs,
Donnerstag=xuTSabaTi), aravin icis. SeiZleba es sityva zmnisgan
greinen iyos warmoSobili, romelic Zvel germanulSi „tirils”
niSnavda. advilad SesaZlebelia, saxelwodeba mwvane fersac uka-
vSirdebodes, radgan, tradiciis mixedviT aucilebelia am dRes
raime mwvane sakvebis mirTmeva, rogoricaa, magaliTad, ispanaxi da
sxv. didi xuTSabaTs zarebis rekva wydeba. Zveli legenda ambobs,
yvela zari „romSi gafrindao”. aRdgomis dResaswaulamde loc-
vis dawyebis dros eklesiis zarebis nacvlad morwmuneebs pata-
ra biWunebi amcnoben, romlebic dRis gansazRvrul monakveTebSi
quCebSi dadian da specialur xis Wrialebs (Ratsche) aCxaruneben.
wiTeli paraskevi (Karfreitag) evangelisti qristianebisTvis wlis
yvelaze didi dResaswaulia. kviras, qristes aRdgomis dRes, be-
vri adamiani sadResaswaulo sadils marTavs. bavSvebi saaRdgomo
kvercxebs daeZeben, romlebic, tradiciulad, saaRdgomo kur-
dRels moaqvs da sadRac malavs. soflad bevri Zveli saaRdgo-
mo wes-Cveulebaa Semonaxuli. magaliTad, aRdgomis Rames axlo-
maxlo mTebsa da gorakebze saaRdgomo koconebs aCaReben.
1 maisi („Sromis dRe”) social-demokratebis tradiciul samai-
so msvlelobebTan asocirdeba. sruliad gansxvavebuli saxe aqvs
mTel evropaSi venis ratuSis win da ringStraseze gamarTul
samaiso demonstracias, romlis gamoc dedaqalaqis am ubnebSi sa-
transporto moZraoba mTeli dRiT ikrZaleba.
1 maisi sxva Zvel tradiciasac ukavSirdeba. am dRes samaiso xes
dgamen, romelic koxta da tanmaRali naZvi an fiWvi unda iyos.
118
xes qveda totebsa da qerqsa aclian, mxolod kenweros utoveben
da mas feradi lentebiT rTaven. zogierT mxareSi samaiso xis aR-
marTvis Semdeg adamianebi masze cocvaSi ejibrebian erTmaneTs
da xis garSemo cekvaven. esec tradiciis nawilia.
maisi da ivnisi avstrielebs gansakuTrebiT uyvarT. am period-
Si bevri dResaswaulia, romelTa gamoyenebac xanmokle Svebu-
lebebisTvis Zalze xelsayrelia. sulTmofenoba tradiciulad
mironcxebis dRea. sulTmofenobis Semdgom meore xuTSabaTs ka-
Tolikeebi ukve qristes xorcisa da sisxlis Tayvaniscemis dRes
zeimoben. es is dResaswaulia, romelsac kontrreformaciis Sem-
deg kaTolikuri eklesiis Zala da brwyinvaleba unda eCvenebina.
am dResaswaulis kulminacias procesiebi warmoadgens, romel-
Sic sazeimod gamowyobili bavSvebi iReben monawileobas: isini
gzadagza yvavilebs isvrian. am msvlelobebSi cnobili poli-
tikosebic monawileoben. mRvdeli wminda sanawiles Ria cisqveS
mowyobil sakurTxevelTan miabrZanebs. maTken mimavali gza aryis
xis totebiTaa mofenili. turistebis gansakuTrebul interess
iwvevs halSteteris da traunzees tbebze mowyobili procesiebi,
romlis monawileebi sazeimod morTul navebSi sxedan.
zafxulis periodSi avstriis bevr kuTxeSi, gansakuTrebiT so-
flad, bevri saeklesio dRe aRiniSneba da, aseve, mravali saxalxo
zeimi ewyoba. am dros bevrs cekvaven, Wamen da svamen.
26 oqtomberi avstriis erovnuli dResaswaulia. es dRe 1955
wlis 26 oqtombers ukavSirdeba, roca mokavSireTa yvela ja-
riskacma sabolood datova avstriis teritoria da gamoica ka-
noni qveynis neitralitetis Sesaxeb. am dResaswaulis istoriu-
li safuZveli dRes bevrs arc axsovs. adre, wlebis manZilze, am
TariRTan dakavSirebiT uamravi RonisZieba ewyoboda, rogorc
saxelmwifos mxridan, ise piradi iniciativebiT. Tanamedrove avs-
trielTa umravlesoba am dRes sportisa da garTobisTvis iyenebs
an e.w. fitnes-marSebSi monawileobs.
is, rom 31 oqtobridan 1 noembris Rames vampirebi, moCvenebe-
bi da sxva aTasgvari bneli arseba daZrwis avstriis quCebSi, imis
niSania, rom helovinis bumma avstriamdec moaRwia. sinamdvile-
Si saqme ekonomikisa da mediebis meSveobiT xelovnurad Seqmnil
Cveulebas exeba, romelsac avstriul tradiciebTan saerTo ara-
feri aqvs. kudianebisa da jadoqrebis kostiumebSi gamowyobili
bavSvebi kardakar dadian da maspinZlebs tkbileulobas sTxoven.
devizi aseTia: „Trick or treat”, rac Semdegnairad SeiZleba iTargm-
nos: „momeci tkbileuli, Torem raRac oins mogiwyob”. vinc vera-
fers gamoimetebs, bavSvebis xumrobis „msxverpli” xdeba.
119
yvela wmindanis (1 noemberi) da yvela micvalebulis (2 noembe-
ri) dRes adamianebi sasaflaoze gadian, ixseneben TavianT gar-
dacvlilebs, awesrigeben sasaflaos, saflavis qvebs yvavilebiTa
da gvirgvinebiT amkoben da sanTlebs anTeben.
dekembris Tve mTlianad saSobao dResaswaulebiT aris datvir-
Tuli. winasaSobao zeimi Sobamde oTxi kviriT adre iwyeba (yovel
kviradRes aRniSnaven e.w. advenTs (Advent), da amgvarad simbolu-
rad imokleben Sobis moaxloebis periods. qalaqis Tu soflis
centraluri quCebi saSobaod irTveba da sazeimod naTdeba. ma-
RaziebSi saSobao Tovlis babuebi egebebian myidvelebs. yvelgan
saSobao simRerebi ismis. ewyoba saSobao bazrobebi da gamofe-
nebi, yvelgan iyideba saSobao kalendrebi da gvirgvinebi (naZvis
totebisgan damzadebuli gvirgvini, romelSic oTxi advenTis aR-
saniSnavad oTxi sanTelia Camagrebuli. mosarTavad xSirad iyene-
ben wiTel vaSlebs, girCebs da sxv.)
bavSvebisTvis gansakuTrebiT mniSvnelovania 5 da 6 dekembris
dReebi. RamiT yvela saxls stumrobs nikolausi (wminda nikolau-
si), Tavaziani, moxucebuli TeTrwvera batoni, romelic episkopo-
sis tansacmelSia gamowyobili da yoCaR bavSvebs tkbileulobiT
ajildoebs. cud bavSvebze misi Tanmxlebi krampusi „zrunavs“, eS-
makis msgavsi arseba, romelsac balniT dafaruli tani, ori rqa da
grZeli, wiTeli ena aqvs. misi ki namdvilad unda eSinodeT mSoble-
bis urC bavSvebs. cudi saqcielisTvis maT krampusi an Tavis kasrSi
svams da Tan mihyavs, an wkepliT scems. samagierod, keTili niko-
lausi aqebs da guluxvad asaCuqrebs karg bavSvebs.
Tumca, 2006 wels, swored winasaSobao periodSi, keTili niko-
lausi sayovelTao gansjis sagnad iqca. „pedagogiuri mosazrebe-
bidan gamomdinare“ mas venis sabavSvo baRebSi Sesvla aekrZala (im
motiviT, TiTqos bavSvebs aSinebso). danarCen avstriaSi xalxma ase
advilad ar daTmo Zveli tradicia da swrafad gamoesarCla sayva-
rel nikolauss. misi Tanmxlebi krampusi, romlisac marTlac Za-
lian bevr bavSvs eSinia, didi xania isedac „gaZevebulia“ sabavSvo
baRebidan, skolebidan da bevri ojaxidanac. bevr mxareSi, gansaku-
TrebiT tirolSi, kerntenSi, zalcburgsa da StaiermarkSi dResac
ewyoba krampusebis tradiciuli msvlelobebi. bevri axalgazrda
mamakaci xalisiT icvams krampusis kostiums, saxes saocari osta-
tobiT damzadebuli xisgan naTali niRbiT ifaravs, 5-6 dekembers
quCebSi dadis da gamvlelebs rkinis jaWvebis JRaruniT akrTobs.
Tu gamokiTxvebs davujerebT, avstrielTa 48 %-isTvis Soba
namdvilad religiuri dResaswaulia. zustad amdenive adamiani
Tvlis, rom Sobis dResaswauli „Zveli tradiciaa“ da manaTobeli
120
girlandebi, saSobao naZvis xe, „Stille Nacht„48 da pirvel rigSi, ua-
mravi saSobao saCuqari am tradiciis ganuyofeli nawilia. Sobis
samzadisi, saCuqrebis sayidlad wasvla, parkingis da aTasi sxva
problema sakmaod bevri adamianisTvis sulac ar asocirdeba gar-
Tobasa da siamovnebasTan.
24 dekembris naSuadRevs, Sobis zeimisTvis saWiro yvela samza-
disi dasrulebuli unda iyos. wminda saRamos yrma iesos elian.
naSuadRevs maRaziebisa da restornebis umravlesoba iketeba,
radgan yvela adamians surs, sakuTar ojaxSi gaataros es dRe. So-
biswina saRamo avstriaSi ojaxur zeimad iTvleba. es dasaCuqrebis
saRamoa. adamianebi saCuqrebs xsnian, aTvaliereben da sastumro
oTaxSi myudrod mokalaTebulni mSvidad atareben dros. bevri
maTgani saSobao bazrobasac stumrobs. bolo dros SeimCneva ten-
dencia, rom sul ufro da ufro meti adamiani amjobinebs Tavi aa-
ridos saSobao gawamawiasa da zamTris uamindobasO da dasvenebis
dReebi romelime egzotikur qveyanaSi gaataros.
wlis bolo dRes (Silvester=31 dekemberi) bevri avstrieli saxlSi
atarebs da zeimiT - xSirad xmauriTa da mxiarulebiT - acilebs
mimaval Zvel wels. axalwels uamravi adamiani xvdeba restoranSi
an quCaSi. bevri avstrielisTvis venis saxelmwifo operaSi ope-
reta „Ramura“-ze daswrebac saaxalwlo tradiciis aucilebeli
nawilia. adamianebi Sampanurs (an sxva sasmels) miirTmeven, ty-
viis dnobiT49 an sxva TamaSebiT irToben Tavs, erTmaneTs ucvlian
bednierebis momtan simboloebs, magaliTad, nalis, oTxfoTla
samyuras an mebuxris patara figurebs.

Tavisufali dro da sporti

avstriaSi adamianebs sul ufro meti Tavisufali dro uCnde-


baT. Teoriuli gaangariSebiT yovel avstriels dReSi 4 saaTsa
da 9 wuTze meti Tavisufali dro aqvs. samuSao drois saerTo

48 cnobili avstriuli saSobao simRera, romelsac dRes msoflios mra-


val enaze mRerian.
49 avstriaSi dRemde SenarCunebulia axali wlis zeimze tyviis dnobis
tradicia: kovzze tyviis patara naglejs deben da qveS anTebul san-
Tels udgamen. tyvia dabal temperaturazec advilad dneba, amitom
procesi didixans ar grZeldeba. gamdnar tyvias civi wyliT savse
WurWelSi nawil-nawil asxamen, sadac is swrafadve magrdeba. warmoqm-
nili figurebiT adamianebi momavali wlis winaswarmetyvelebas cdi-
loben da amiT erTobian.
121
xangrZlivoba kviraSi 40 saaTia, zogierT sferoSi - naklebic.
rac Seexeba anazRaurebad dasvenebis dReebs, am mxrivac, avstria,
udavod, msoflio CempionTa ricxvSia. anazRaurebadi Svebuleba
samuSao staJis xangrZlivobis Sesabamisad 30-36 samuSao dRea.
erTi SexedviT, es kargia, magram axalgazrdebisaTvis seriozuli
ukuefeqti moaqvs (pirvel rigSi, moswavleebisTvis), radgan sko-
lebSi datvirTva seriozulad matulobs.
gamokiTxvebi aCvenebs, rom samuSao dReebSi avstrielebi
Tavisufal dros maincadamainc ar aqtiuroben, gantvirTvisTvis
saxlSi darCenas amjobineben da dros televizoris yurebaSi, ga-
zeTebis kiTxvasa da telefoniT saubarSi atareben. praqtikulad,
yvela ojaxSi aris feradi televizori, mosaxleobis 70%-ze meti
sargeblobs sakabelo da satelituri miRebiT. dReSi saSualod
162 wuTs atareben avstrielebi sayvarel televizorTan. amitomac
ar aris gasakviri, rom dasvenebis tradiciuli aqtivobebisaTvis
ojaxSi sul ufro naklebi dro rCebaT. saerTod, dadgenilia, rom
rac ufro izrdeba moTxovna Tavisufal droze, miT ufro arasta-
biluri xdeba adamianuri urTierTobebi, civdeba naTesauri kavSi-
rebi, da namdvili megobrobac sul ufro Znelad myardeba. Tumca,
jer kidev uyvarT avstrielebs seirnoba da laSqroba, megobre-
bis sadilad dapatiJeba, stumrad wasvla da sxv. bevri avstrieli
saxlSi jdomiT da arafris keTebiT kmayofildeba, magram am dros
musikasac siamovnebiT usmenen: yvelaze popularuli xalxuri mu-
sikaa, SedarebiT naklebad usmenen klasikas.
sabednierod, avstriaSi isev aRmoaCines, rom kiTxvas didi sia-
movnebis moniWeba SeuZlia. marTalia, wignebis karada umetes avs-
triul ojaxSi sacxovrebeli oTaxis standartuli garnituris
aucilebeli nawilia, magram wignebi daaxloebiT im dReSia, ro-
gorc es ernst iandlis cnobil leqsia aRwerili:

ernst iandli: biblioTeka

uamravi aso-niSani
romlebsac sakuTari sityvebidan Tavi verafriT dauRweviaT

uamravi sityva
romlebic sakuTari winadadebebis tyveobaSi rCebian

mravali winadadeba
romlebic sakuTari teqstebis CarCoebSi Caketilan
122
mravali teqsti
romlebsac sakuTari wignebidan Tavi verafriT dauxsniaT

uamravi wigni, romlebsac sqlad adevs mtveri

da keTili damlagebeli
mtvris sawmendi CvriT xelSi.

iTvleba, rom avstrielebs wignis kiTxva ezarebaT, rac kompiu-


teris brali namdvilad ar aris. piriqiT, dadginda, rom wignis
kiTxvis moyvarulTa umetesobas swored is adamianebi warmoadge-
nen, romlebic xSirad sargebloben kompiuteriT.
Markant50-is mier Catarebuli gamokiTxvis Sedegebis Tanaxmad
avstrielTa 66 % „kulturis praqtikosi moyvarulia”: isini xSi-
rad dadian TeatrSi, muzeumebsa da operaSi.AD

avtomanqana – hobi da statusis aRmniSvneli simbolo

SabaT-kviras avstrielTa umetesoba aqtiurad da srulad


iyenebs Tavisufal dros: gansakuTrebiT etanebian savaWro cen-
trebs, atraqcionebs da dasasvenebel parkebs, midian eqskursie-
bze da, rac mTavaria, drois did nawils sakuTar avtomobilebSi
atareben, da, Sesabamisad, sagzao sacobebSi. bevri mamakacisTvis
avtomanqana nomer pirveli hobia da, ubralod, socialuri sta-
tusis gamoxatulebac. Tumca, unda iTqvas, rom avtomanqana didi
xania iqca yoveldRiuri cxovrebis aucilebel saWiroebad.1990
wlidan dRemde manqanebis saerTo raodenobam avstriaSi samidan
oTx milionamde moimata. amgvarad, avstria msoflio masStabiT
erT-erTi yvelaze didi eria avtomflobelTa raodenobis mixed-
viT. evropis farglebSi mas mxolod italielebi da germanelebi
uswreben manqanebis siyvarulis „xarisxiT“.
am viTarebas, cxadia, problemebic mohyva: haeris dabinZureba,
xmauri da avariebis ricxvis mateba. disciplinirebul mZRolebad
avstrielebi namdvilad ver CaiTvlebian. isini Zalian didi siCqa-
riT dadian, amitomaa, rom ucxoeli stumrebi avstriis gzebsa da
avtobanebze xSirad Tavs usafrTxod ver grZnoben. ratom hyavs
avstrias moZraobis wesebis yvelaze meti damrRvevi msoflioSi,
aravin icis. faqti isaa, rom dReSi saSualod ori mZRoli Tavs

50 sawarmoTa sakonsultacio saagento venaSi (Unternehmensberater)


123
uflebas aZlevs, Sua avtobanze manqana ubralod Semoabrunos
da moZraobis sawinaaRmdego mimarTulebiT ganagrZos svla. 2007
wels avstriaSi avtokatastofebis Sedegad daaxloebiT 700 ada-
miani daiRupa, rac evrokavSiris saSualo monacemze maRalia.

sportis popularuli saxeobebi

velosporti, curva, sirbili, laSqroba da, ra Tqma unda, Txi-


lamurebiT sriali, avstrielTa umetesobisTvis sportis yve-
laze sayvareli saxeobebia. ramdenime wlis win mTeli rigi e.w.
„FUN-saxeobebi” Semovida modaSi, pirvel rigSi, skeiti zafxul-
Si da snoubordi zamTarSi. gansakuTrebul aRfrTovanebas iwve-
vs axalgazrdebSi paraplani da deltaplani, aseve, serfingi da
afrosnoba.
marTalia, reklama da mediebi iseT STabeWdilebas qmnis, TiTqos
avstria maRali sportli miRwevebis mqone profesionali sports-
menebis eria, magram es as ear aris. sinamdvileSi mosaxleobis mxo-
lod erT mesameds SeiZleba ewodos „sportuli”. avstrielTa erT
mexuTeds hyofnis gambedaoba, aRiaros, rom „sruliad arasportu-
li da araaqtiuria”. Tumca, sakmaod maRalia avstrielebSi sporti-
sadmi pasiuri interesi. sportul satelevizio gadacemebs TiTqmis
yovelTvis mayurebelTa Zalian didi raodenoba uyurebs, miuxeda-
vad imisa, rom sportis umetes saxeobebSi avstriel mayureblebs
sakuTari sportsmenebis warmatebis Zalian mcire molodini aqvT.
gamonakliss warmoadgens alpuri samTo-saTxilamuro sporti.
herman maieris saxiT, romelsac avstrielebi siyvaruliT „hermi-
nators” eZaxian, maT isev hyavT moTxilamure-superstari, romlis
karierac, sxvaTaSoris, 2009 wels dasrulda. avstrielebi amayoben
legendaruli toni zaileriT (1956 wlis olimpiuri TamaSebis ga-
marjvebuli) da franc klameriT (1976 wlis olimpiuri Cempioni da
simaRlidan daSvebaSi msoflio Tasis xuTgzis jgufuri gamarjve-
buli). sxvaTa Soris, es sportsmenebi 2010 wlis vankuveris olimpiu-
ri TamaSebidan pirvelad dabrundnen medlebis gareSe.

„ras saqmianoben Tavisufal dros” Tanamedrove avstrielebi

Tavisufali drois biznesi dReisaTvis mxolod avstriaSi rodi


mcirdeba. ekonomikuri konkurencia yvelgan gaizarda, rac bevr
axalgazrdas aiZulebs, meti dro da energia dauTmos profesiul
124
ganviTarebas. mkveTrad imata im avstrielTa ricxvma, romlebic
Tavisufali drois nawils kompiuterul da enis Semswavlel kur-
sebs uTmoben. zogadad, ganaTlebis gaRmavebis mizniT Tavisufa-
li drois gamoyenebis interesi sakmaod dabalia.
avstrielebi arafriT CamorCebian saerTaSoriso tendenciebs
da finansuri operaciebsa da Sesyidvebs bevri maTgani ukve in-
ternetis saSualebiT awarmoebs. saxlidan gausvlelad bankin-
gi da eleqtronuli komercia is saqmianobebia, romliTac bevri
avstrielia dakavebuli Tavisufal dros. mniSvneloba aRar aqvs
imas, rom es sazogadod miRebul warmodgenebs scdeba.

ardadegebi da Svebuleba

saSvebulebo ocnebebis asruleba avstrielTaA umetesobisTvis


ukve mravali welia problemas aRar warmoadgens. zogierTi maT-
gani weliwadSi orjer da metjerac ki mogzaurobs. Tu 1969 wels
avstrielTa mxolod 28 %-s SeeZlo emogzaura, 2008 wlisaTvis
maTma raodenobam 61,4 % Seadgina, am adamianTa 50 %-ma sazRvarga-
reT imogzaura. sad urCevniaT avstrielebis Svebulebis gatare-
ba? ra Tqma unda, sakuTar qveyanaSi. mogzaurobaTa erTi mesamedi
qveynis Sida mogzaurobebze modis. mainc ra moswonT am adamiane-
bs sakuTar qveyanaSi? sisufTave da usafrTxoeba, ambobs bevri,
aseve, uamravi lamazi adgili, xelSeuxebi buneba, stumarTmoyva-
reoba da mravalferovani kulturuli SemoTavazeba. is, rom ku-
rortTa umetesoba advilad da swrafad miRwevadia, aseve, Zalian
mniSvnelovani faqtoria.
qveynis Sida mogzaurobebis mixedviT kernteni pirvel adgil-
zea. Semdeg modis Staiermarki, zalcburgi da tiroli. am Tval-
sazrisiT, mogzaurobasTan dakavSirebuli Cveulebebi avstrie-
lebs bolo wlebSi arsebiTad ar SecvliaT.
sazRvargareTis qveynebidan avstrielebs gamorCeulad uyvarT
italiaSi dasveneba. es qveyana yvelafers sTavazobs damsvenebels,
razec adamianTa umravlesoba mTeli wlis ganmavlobaSi ocnebobs:
mze, plaJi da zRva. 2008 wlis monacemebiT avstrielTa yvelaze sa-
yvarel saSvebulebo qveynad kvlavac italia rCeboda, mas mosde-
vda xorvatia, germania, espaneTi da saberZneTi. avstrielebi Tur-
qeTSic siamovnebiT atareben ardadegebs. mogzaurobaTa umetesi
wili evropuli qveynebiT Semoifargleba, Tumca, mainc SeimCneva
Soreuli mogzaurobebisken swrafvis tendencia. miuxedavad imisa,
rom gamkacrebulia qveyanaSi Sesvlis pirobebi, bevri avstrielebi
125
mainc siamovnebiT midis amerikis SeerTebul StatebSi. tailandi,
gaerTianebuli emiratebi, dubai da kuba kvlavac rCeba avstriel-
Ta sayvarel adgilad. arastabiluri amindi sakuTar qveyanaSi, da
amave dros, iafi frenebi da garTobis ukeTesi saSualebebi, ai is
mizezebi, ratom amjobineben avstrielebi sakuTari qveynis tbebis
nacvlad zRvis egzotikur sanapiroebze gairujon.
avstrielTa didi nawilisTvis Svebuleba kvlavac plaJze wo-
lasTan, banaobasa da usaqmod nebivrobasTan asocirdeba. es gan-
sakuTrebiT bavSvebs exeba. axali nacnobebis SeZenisa da SeZle-
bisdagvarad metis naxvis moTxovnileba damsvenebelTa mxolod
erTi mesamedisTvis aris mniSvnelovani, gansakuTrebiT, 19 wlam-
de asakis axalgazrdebisTvis. maTi azriT, avstria saSvebulebod
metismetad civi da zedmetad Zviri qveyanaa, amas garda, Zvelmo-
duric, sadac sanaxavi bevri araferia.
kulturuli da saganmanaTleblo xasiaTis mogzurobebs Zi-
riTadad maRali socialuri fenebis warmomadgenlebi awyoben.
axalgazrdebi da pensionerebic nacnob-megobrebis wreSi amjobi-
neben dasvenebas. rac Seexeba Svebulebis xangrZlivobas, am Tval-
sazrisiT, bolo wlebSi bevri araferi Secvlila. samkviriani
Svebuleba, romelic adre Zalian popularuli iyo, dRes TiTqmis
iSviaTobad iqca. erTis mxriv, arc imden adamians aqvs finansuri
SesaZlebloba, Tavs xangrZlivi dasvenebis ufleba misces, xolo,
meores mxriv, nebismier dros SeiZleba, cud amindSi romeli-
me turistul saagentoSi an sulac aeroportSi bileTi aiRo da
erTi kviriT samxreTis romelime qveyanas miaSuro. Last Minute_
turistuli SemoTavazebebi sul ufro xelsayreli da mimzidve-
li xdeba. marTlac, bolo wams SegiZlia bileTi aiRo, am sityvis
pirdapiri gagebiT. zamTarSi bevri avstrieli iwyobs ramdenime-
dRian ardadegebs avstriis romelime saTxilamuro kurortze
an mezobel qveynebSi. avstrielebi didi xania cnobili arian, ro-
gorc eqskursiebis moyvaruli xalxi, pirvel rigSi, igulisxmeba
ojaxebi, romelTac mcirewlovani Svilebi hyavT. erTdRiani gas-
vlebi salaSqrod, sabanaod Tu Txilamurebze sasrialod namdvi-
li saSvebulebo programis aucilebeli Semadgeneli nawilia.
rogorc Cans, avstrielebs mogzaurobis siyvarulSi xels ve-
raferi SeuSlis. Tumca, mxedvelobidan arc is unda gamogvrCes,
rom bevri adamiani ardadegebze saerTod ver axerxebs sadme was-
vlas. es gansakuTrebiT pensionerebsa da umuSevrebs exeba, aseve,
glexebsa da muSebs, romelTac Semosavlebis simciris gamo amgvar
siamovnebaze uaris Tqma uwevT. bevri maTgani Svebulebas saxlSi,
sakuTar aivanze atarebs.
126
10. avstriuli samzareulo

xarisxiani da gemrieli kveba avstrielTa umetesobisTvis Za-


lian mniSvnelovani saqmea. bevrisTvis es sakiTxi bevrad ufro
mniSvnelovania, vidre mogzauroba, moda da sporti. gastrono-
miis sferoSi alpebis am patara respublikas saxeli mTeli mso-
flios masStabiT aqvs ganTqmuli. avstriis Sesaxeb sazRvargareT
arsebul warmodgenebs didwilad misi samzareuloc ganapirobe-
bs. venuri Sniceli, vaSlis ruleti (Apfelstrudel) da zaxeris torti
(Sachertorte) sayovelTaod cnobilia. avstria kulinaruli xelo-
vnebis qveynad iTvleba.
roca saubari avstriul samzareulos Seexeba, pirvel rigSi ve-
nur samzareulos gulisxmoben, romelic me-19 saukuneSi Seiqmna.
im dros venaSi gansxvavebuli kulturebis mqone mravali erovne-
bis warmomdgeneli iyo Tavmoyrili. isini erT qalaqSi cxovrobd-
nen, magram sxvadasxva enaze laparakobdnen da urTierTgansxva-
vebuli, „uTvalavi” erovnuli samzareulo hqondaT. Tvaluwvde-
neli monarqiis yvela kuTxidan uamravi mzareuli Camodioda da
yvelas sakuTari, „mxolod misTvis damaxasiaTebeli” receptebi,
sakuTari sakazm-saneleblebi, Wama-smis Taviseburi kultura
Camohqonda. venaSi am yvelafris Tavmoyra, modificireba, dax-
vewa da kombinireba xdeboda. Sedegad Camoyalibda venuri samza-
reulo, romelsac dRemde arsebiTi cvlileba ar ganucdia.
adgilobrivi avstriuli samzareulos gverdiT arsebobs ua-
mravi tradiciuli kerZi, romlebic droTa ganmavlobaSi daixvewa
da, momzadebis Tanamedrove teqnologiebisa da saneleblebis ga-
zrdili asortimentis gavleniT, garkveulwilad, Seicvala. gar-
da amisa, Camoyalibda umaRlesi klasis Tanamedrove avstriuli
samzareulo, kreatiuli da kulinaruli xelovnebis SesaniSnav
tendenciebs amkvidrebs da maRali saerTaSoriso reitingi aqvs.

ojaxuri kerZebi da umaRlesi klasis Tanamedrove samzareulo

bevri venuri kerZi avstriuli saojaxo samzareulos ganu-


yofel nawils warmoadgens. garda Snicelisa, Semwvari wiwilac
venuri samzareulos „klasikaa“ (franc maier-bruki). mosazreba
imis Taobaze, TiTqos venuri Sniceli venaSi ki ar gamougoniaT,
aramed italiidan Semoitanes, mcdari aRmoCnda. (Sead. hainc di-

127
ter poli, avstriuli samzareulos ena, 2007). „namdvili” venuri
Sniceli xbos xorcisgan mzaddeba, xSirad mis nacvlad Roris
xorcsac iyeneben (ufro iafia). garnirad kartofilis salaTs an
mwvane salaTis furclebs irCeven, aseve, brinjs an moxarSul kar-
tofils oxraxuSiT.
bevri avstrielisTvis Semwvari wiwila anu fqvilSi, kvercxsa da
safanelSi amovlebuli da aduRebul cximSi Semwvari wiwila kargi
saWmlis „namdvili gansaxierebaa”. qaTams sxva meTodiTac wvaven,
magaliTad, tafaze, bulgarul wiwakasTan erTad an mayalze.
sazogadod, avstrielebi siamovnebiT miirTmeven xorcs (Tanac,
bevrs). 67 kg.-iT erT sul mosaxleze avstria evrokavSiris qvey-
nebs Soris xorcis erT-erTi yvelaze didi momxmarebelia. 40 kg.
Roris, 12 kg. saqonlis, xbos, frinvelis da xorcis sxva saxeobebs
moixmars saSualod erTi avstrieli weliwadSi. (2007 w.). saqonlis
xorciT damzadebuli kerZebi avstriaSi gansakuTrebul kerZebad
miiCneva. Zalian popularulia saqonlis xorcis wvniani (Tafelspitz)
da Semwvari file (Lungenbraten). warmoSobiT ungrul wvnian kerZs,
„guliaSs“ avstrielebi siamovnebiT miirTmeven dRis nebismier
dros, gansakuTrebiT, sazeimo sufrisa da cekvaSi gatarebuli
Ramis Semdeg.
gansakuTrebulad didia avstriaSi Roris xorcis moxmareba:
rogorc yovelTvis, axlac gamorCeulad uyvarT avstrielebs Se-
mwvari Roris xorci. zogierT avstriels Semwvari Roris xorcisa
da gufTis gareSe cxovreba saerTod verc warmoudgenia. (Sesaba-
misad maRalia avstriaSi guliT daavadebul adamianTa ricxvic!)
avstria, mainc, wvniani kerZebis qveyanaa. avstrielebisTvis „na-
mdvil“ kerZad, pirvel rigSi, saqonlis xorcis sufi iTvleba, e.w.
Grießnockerl51, Frittaten52, Lungenstrudel53, Leberknödel54 an Backerbsen55-iT.
xilsa da bostneulze maincdamainc didi moTxovna avstriaSi ar
aris, Tumca, bolo dros am produqtebzec SeiniSneba moTxovni-
lebis zrda, rac Zalian sasixaruloa.

51 mananis burRulisgan damzadebuli atria.


52 makaronis formebad daWrili blini.
53 saqonlis farSirebuli filtvis, xaxvis, fqvilisa da kvercxisgan dam-
zadebuli gufTa.
54 saqonlis farSirebuli RviZlis, xaxvis, fqvilisa da kvercxisgan dam-
zadebuli gufTa.
55 muxudos formis comeuli, romelsac winaswar acxoben da gamzadebul
wvnianSi aTavseben.
128
comeuli

avstria namdvilad aris ganTqmuli Tavisi comeuliTa da tk-


bileulobiT, romelTac xSirad aseve mSvenieri saxelebi aqvT:
Gugelhupf56, Palatschinken57, Vanillenkipferl58, Kokosbusserl59…. tradiciuli
avstriuli sufra wvnianiT iwyeba da tkbileuliT mTavrdeba.
gansakuTrebiT cnobilia ruleti, romlis mravalnairi varian-
ti arsebobs: vaSlis, xaWos, yayaCos, qliavis, aseve, kartofilis,
kombostos da lobiosic ki.
usazRvrod farToa avstriaSi tortis repertuari. yvelaze
cnobili, cxadia, zaxeris tortia, romlis recepti 19-e saukuneSi
gamoigona franc zaxerma da romelsac mTel msoflioSi gauTqva
saxeli misma vaJma eduard zaxerma, venis yvelaze prestiJuli sas-
tumros (Hotel Sacher) mflobelma. es aris Sokoladis torti garga-
ris jemiT. saxelwodebisTvis „originali zaxeris torti” Svidi
wlis ganmavlobaSi erTmaneTs edavebodnen sastumro zaxeri (Hotel
Sacher) da venis saxelganTqmuli sakonditro demeli (Demel). sada-
vo kiTxva SemdegSi mdgomareobda: unda gaiWras Tu ara namdvi-
li zaxeris torti Suaze da amoivsos gargaris jemiT. marTalia,
arc sasamarTlos hqonda am kiTxvaze gadamWreli pasuxi, magram,
mainc iqna miRebuli gadawyvetileba, rom orive modave mxares
miniWeboda zaxeris tortis warmoebis ufleba. Tumca, saxelwo-
debaSi sityva „originalis” gamoyenebis ufleba mxolod zaxers
darCa. avstrielTa umetesobas es problema naklebad aRelvebs.
isini TavianT sayvarel zaxeris torts arc zaxerTan yiduloben
da arc demelTan. TiTqmis yvela avstriel diasaxliss SeuZlia
misi gamocxoba da siamovnebiT umaspinZldeba ojaxis wevrebsa Tu
stumrebs sakuTari naxelaviT, romelsac avstrielebi, rogorc
wesi, naRebTan erTad miirTmeven finjan yavaze.

federaluri miwebis „safirmo” kerZebi

TavisTavad cxadia, yvela federalur miwas Tavisi sakuTari


samzareulo aqvs. kerntenuli Kasnudeln xaWos SigTavsiani moxar-
Suli Rvezelia, StaiermarkSi sauzmeze puris naWerze gadasmuli

56 namcxvari qiSmiSiT
57 blini sxvadasxvagvari SigTavsiT
58 mcire zomis, nalisebri formis funTuSa
59 mcire zomis, mrgvali formis namcxvari qoqosis fantelebiT
129
Roris qoniT gagimaspinZldebian (Verhackert). forarlbergi ganTq-
mulia yvelis warmoebiT, amitom aqauri kerZebis didi umravles-
oba swored yvelisgan mzaddeba: yvelis wvniani, yveliani atriis
nairsaxeobebi (Käseknödel, Käsespätzle, Käseknöpfle). zalcburguli
gufTa (Nockerln) suflesmgvari, motkbo comeuli kerZia, romelic
fqvilisa da kargad aTqvefili kvercxis cilisgan mzaddeba da
misi gakeTeba Zalian rTulia.
atria (Knödel) avstriaSi Zalian uyvarT da misi usazRvrod be-
vri varianti arsebobs. tirolSi mas xorblis fqvilisa da Roris
qonisgan amzadeben, venaSi – safanelisgan. kartofilis comisgan
damzadebul atriebs Soris comeulis moyvarulebi upirateso-
bas gargaris SigTavsian (Marillenknödel) gufTas aniWeben.

yava

avstriuli cxovrebis wesis ganuyofeli nawilia yavis smis


kultura. yava – SeiZleba iTqvas -, avstrielebis erovnuli sas-
melia. skandinavielebis Semdeg avstrielebi yavis yvelaze didi
momxmareblebi arian evropaSi. savaraudod, finjan yavaze waxem-
seba avstrielebis „gamogoneba” unda iyos. naSuadRevs kafeSi
yavisa da tortis naWris mirTmeva mxolod xanSiSesuli qalba-
tonebis sayvareli garToba rodia. venaSi uamravi yavis saxlia,
romlebic ukve didi xania namdvil kulturul centrebad iqca.
aq jer kidev meoce saukunis dasawyisSi ikribebodnen xelovanebi
da literatorebi. venis yavis saxlebSi bevri SesaniSnavi lite-
raturuli nawarmoebi daiwera. zogierTi avstrielisTvis kafe
erTdroulad asrulebs gantvirTvis adgilis, ofisisa da sacxo-
vrebeli oTaxis funqcias.

yavis nairsaxeobebi
Mokka = magari Savi yava
Kleiner Brauner= patara finjani yava cota rZiT
Großer Brauner= didi finjani yava cota rZiT
Melange= yava rZiT
Verlängerter= SedarebiT susti yava (meti wili wyali)
Schale Gold= SedarebiT Ria feris, Ymoyavisfro yava
Einspänner= Wiqa cxeli Mokka naRebiT
Eiskaffee= vanilis nayini civi Mokka-Ti da naRebiT
Cappucchino = italiuri yava rZis qafiT
(CamonaTvali arasrulia!)
130
kaTxa ludi da Wiqa Rvino

marTalia, ludi avstrielebis sayvareli sasmelia (mxolod


Cexebi da germanelebi svamen avstrielebze met luds), magram arc
„Wiqa Rvinoze” arasodes amboben uars. Rvinoc avstrielTa cxo-
vrebis wesis aucilebeli atributia. statitikis mixedviT avstria
Rvinis udides (erT sul mosaxleze) momxmarebel qveyanaTa pirvel
aTeulSia. axlo warsulSi ramdenime cnobili politikosic saxel-
deboda, rogorc gansakuTrebiT kargi msmeli. Rvinos avstriaSi
yvela socialuri fenis warmomadgeneli svams. bevri moyvaruli
Rvinos pirdapir Rvinis mwarmoebel glexTan yidulobs da am Ses-
aniSnavi sasmelis dasagemovnebladac xSirad dadis. zafxulobiT
avstriaSi gansakuTrebiT popularulia e.w. „G′spritzte” (sasmeli,
romelSic naxevari Rvino da naxevari mineraluri wyalia).
e.w. „Heurige” tradiciebiT mdidari venuri instituciaa. es si-
tyva warmodgeba sityvisagan „heuer”, rac avstriul germanul-
Si „wels, wlevandels” niSnavs. ase uwodeben axal, wlevandel
Rvinos da aseve, soflis yaidaze mowyobil patara restornebs,
romlebic Rvinis mwarmoebel glexebs aqvT da sadac venelebs
gansakuTrebiT uyvarT axladdawuruli Rvinis dagemovneba da
misTvis xotbis Sesxma. bevri avstrielisTvis „Heurige”-Si wasvla
karg ganwyobasa da dasvenebasTan asocirdeba. isini siamovnebiT
sxedan grZel, xis magidasTan, TviTon moaqvT bufetidan gemrie-
li saWmeli da erTobian. sentimentaluri da melanqoliuria
am tradiciasTan… dakavSirebuli bevri simRera. adgilobrivebi
ufro Tvalsmofarebul, naklebad SesamCnev adgilebs etanebian,
turistebi ki metwilad grincingSi, venis SemogarenSi yvelaze
cnobil mevenaxeobis adgilas midian, romelic ganTqmulia Tavi-
si „Heurige”-ebiT.

venuri Sniceli Tu makaroni: axali tendenciebi


kulinariul yoveldRiurobaSi

miuxedavad imisa, rom avstrielebi kvebis sakiTxSi konserva-


tiulebi arian da arajansaRi produqtebi maTi kvebis racionSi
dResac ufro Warbad gamoiyeneba („uCumrad moaxloebuli TviT-
mkvleloba dana-CangliT”), ukanasknel wlebSi mainc SeiniSneba
cvlilebebi am mimarTulebiT: kvebasTan dakavSirebuli Cveve-
bi da kvebisadmi damokidebuleba avstrielebs garkveulwilad
SeecvalaT.
131
Tanamedrove tendenciebis gavleniT bevri avstrieli axla
ufro gonivrulad ekideba kvebis sakiTxs, vidre 10 wlis win. Sea-
mcires sauzmisas tkbili namcxvreulobisa da karaqis odenoba.
sanacvlod met iogurts, miuslis da margarins miirTmeven. sadi-
lobisas wvnianzec bevri avstrieli ambobs uars da Roris xorc-
zec. naklebi raodenobiT svamen ludsa da Rvinos, samagierod, met
mineralur wyals iReben. qalebi qorfa xilsa da bostneuls etane-
bian. Saqris gadaWarbebulma moxmarebam saqme iqamde miiyvana, rom
avstriaSic imata Warbwonianebisa da msuqnebis raodenobam.
mainc gansacvifrebeli iyo erT-erTi gamokiTxvis Sedegi, romel-
mac aCvena, rom Turme avstrielebma uRalates mSobliur Snicels
da upiratesobas makarons aniWeben. sxva gamokiTxvam sapirispiro
suraTi aCvena da iq kvlav Snicelma daikava pirveli adgili.
dakarga Tu ara Snicelma avstrielTaA sadResaswaulo sufraze
batonoba, didad saintereso arc aris. mTavaria, rom is kvlavac
rCeba avstrielebis erT-erT yvelaze sayvarel kerZad da avs-
tria kvlavac inarCunebs Snicelis qveynis statuss.
WamisTvis avstrielebs dro, gamomdinare maTi profesiuli
cxovrebidan, sul ufro naklebi rCebaT. ojaxis wevrebi erTma-
neTs mxolod sauzmisas xvdebian. sadilma mxolod xanSiSesuli
adamianebisTvis SeinarCuna Tavisi ZiriTadi daniSnuleba. 30 wla-
mde asakis axalgazrdebis mxolod 40 % Tu axerxebs, Tavs aseTi
fufunebis ufleba misces. maTTvis, pirvel rigSi, mniSvnelo-
vania, rom am proceduram rac SeiZleba swrafad Caiaros. isini
imiTac kmayofildebian, roca monitors moucileblad, xelSi
Semwvari ZexviTa da funTuSiT, iolad da swrafad gadaatareben
sadilis dros an pirdapir quCaSi moiTaveben am saqmes. es imas niS-
navs, rom sadilobisas WamiT tkbobis xarisxi avstriaSic daeca.
saWmlis momzadeba kvlavac qalis saqmed iTvleba. qalebis da-
axloebiT 78 % amas yoveldRe akeTebs, mamakacTa umetesoba ki -
arasodes.A gadawyvetilebas imis Taobaze, ra iqneba sadilad, kvlavin-
deburad qali iRebs. produqtebsac ZiriTadad qalebi yiduloben.
amasobaSi swrafi kvebis obieqtebi avstriaSic Zalian popu-
laruli gaxda, gansakuTrebiT axalgazrdebSi. avstrielebis
sul cota 44 % kviraSi erTxel mza sakvebs iZens. visac saxlSi
saWmlis keTeba ezareba, maTTvisac arsebobs gamosavali: avstria-
Si uamravi ojaxuri restorania, sadac Zalian gemrieli kerZebi
mzaddeba da fasebic xelmisawvdomia. egzotikuri samzareulos
moyvarulebisTvisac mravlad aris restornebi, gansakuTrebiT
venaSi, sadac stumars mravalferovan menius sTavazoben. TvalSi
mosaxvedrad imata bolo wlebSi Cinuri restornebis ricxvmac.
132
avstria, WarbwonianTa qveyana

„avtrielebs bevri Wama da cximiani kerZebi uyvarT. mamakacTa


35 % da qalTa 20 % Warbwoniania. orive sqesis warmomadgenelTa
daaxloebiT 6-6 % cximdagrovebisken aris midrekili (adipozi).
aseTi monacemebi gamoaqveyna janmrTelobis saministrom 2007
wels Tavis wliur angariSSi.
am angariSis Tanaxmad avstrielebi Zveleburad tradiciul da
noyier sakvebs aniWeben upiratesobas. gansakuTrebiT popularu-
lia xorciani kerZebi. magaliTad, erTi avstrieli Tvis ganmav-
lobaSi 5 kg. Roris xorcs moixmars, maSin roca, Tvis ganmavlo-
baSi erT sul mosaxleze saSualod mxolod 450 gr. Tevzis xorci
modis.
Tumca, Warbwonianobas ara m