POKALBIS
Baltijos tigrai dantų
neteko ir dėl politikų nekompetencijos
Latvijos ministras pirmininkas
Valdis Dombrovskis, kalbėdamas su
žurnalu VALSTYBĖ, pripažino, kad
Latvijai iš krizės bristi padeda ne tik
griežta taupymo politika, bet ir iš-
plėstas socialinės pagalbos teikimo
tinklas. Šis derinys garantavo, kad
diržus susiveržę latviai per rinkimus
valdžioje paliko tuos pačius valdan-
čiuosius.
VALSTYBĖ: Politinis blokas, kuriam
vadovaujate, sugebėjo laimėti parlamen-
to rinkimus, nors ir siūlė naujas taupymo
programas. Ką galėtumėte rekomenduoti
Lietuvos ministrui pirmininkui Andriui
Kubiliui – kaip atgauti visuomenės pasi-
tikėjimą?
Nesu Lietuvos politikos eksper-
tas, tačiau šiuo atveju akivaizdu,
kad Lietuvos strategija ir problemos
panašios į Latvijos: buvo staigaus
ekonomikos augimo metai, vėliau
ekonomika perkaito, dabar Baltijos
šalys – trys labiausiai krizės paveik-
tos Europos Sąjungos (ES) narės.
Latvija pirmauja, Lietuva – antroje
vietoje, Estija – trečioje. Galbūt to-
dėl kai kuriais aspektais Latvijos ir
Lietuvos makroekonominės ir mo-
kesčių politikos panašios: susidūrė-
me su didžiuliu biudžeto mažėjimu,
neišvengiamai turėjome didinti mo-
kesčius, riboti išlaidas ir taip įveikti
biudžeto deficito didėjimą. Manau,
kad tiek Lietuva, tiek ir Latvija at-
sidūrė tokioje padėtyje, kai tiesiog
nebuvo galimybių rinktis. Kiek žinau,
Lietuva moka gana dideles palūka-
nas už tarptautines paskolas, mes
paprašėme Tarptautinio valiutos
fondo (TVF) pagalbos. Taigi šiandien
matome, kad abi šalys eina ta pačia
kryptimi.
Tačiau yra keletas politinių as-
pektų, kurie padėjo Latvijai. Didin-
dami mokesčius, įdiegėme ir sociali-
nio saugumo politiką, t. y. stengėmės
padėti labiausiai nuo krizės nuken-
38
tėjusiems žmonėms: pailginome
bedarbių pašalpų mokėjimo laiką,
padidinome išmokas, kurias gauna
bedarbis, kai baigiasi pašalpos mo-
kėjimo laikotarpis, savivaldybėse
organizavome viešuosius darbus,
kuriuose dalyvavo 50 tūkst. žmonių,
pagerinome sveikatos apsaugos ir
priežiūros garantijas mažiausiai so-
cialiai apsaugotiems, skurstantiems
asmenims, rėmėme savivaldybes, ku-
rias neigiamai paveikė švietimo sis-
temos reforma – padėjome mokyk-
loms įsigyti transporto priemonių.
VAE yra labai svarbi
mūsų energetiniam
nepriklausomumui.
Kaip žinote, regione
įgyvendinami ir
alternatyvūs projek-
tai – greičiausiai Lat-
vija liko vienintelė
balta varna, kuri
nepaskelbė planų
statyti naujos
atominės elektrinės.
VALSTYBĖ: Kyla pagrįstas klausimas –
iš kur imate pinigų tokioms programoms?
Tiesa, tokios programos neigia-
mai veikia biudžeto deficitą. Supran-
tame, kad taupyti būtina, tačiau taip
pat privalome vykdyti programas,
kurios mažintų socialinę įtampą.
VALSTYBĖ: Tęsdami pokalbį apie soci-
alinę Latvijos politiką, norėtume pasitei-
rauti dėl vasarą priimto Fizinių asmenų
bankroto įstatymo: ką apie jį manote ir ar
galima šį žingsnį (įstatymo priėmimą) taip
pat susieti su socialine politika, siekiant
padėti šalies gyventojams išgyventi krizės
laikotarpiu?
Iš dalies – taip. Žinoma, tai buvo
labai sudėtingas sprendimas: vyko
itin aktyvios diskusijos, vėliau tai
perkelta į parlamentą. Svarbiausias
klausimas, į kurį reikėjo rasti atsa-
kymą, – kaip suderinti komercinių
bankų ir paskolas paėmusių žmonių
interesus? Manau, mums pavyko ras-
ti tam tikrą balansą, kuris daugiau ar
mažiau tenkino visas suinteresuotas
šalis. Įstatymas supaprastino tam
tikras procedūras, susijusias su ne-
mokumu, tad šia prasme jis naudin-
gas ne tik privatiems asmenims, pa-
ėmusiems paskolas bankuose, bet ir
bendrovėms. Procesai tapo greitesni
ir pigesni – tiek skolininkams, tiek
kreditoriams. Esu įsitikinęs, kad Fizi-
nių asmenų bankroto įstatymas labai
svarbus ir siekiant pagerinti verslo
aplinką šalyje.
VALSTYBĖ: Turite mokslinį muitinės
ir mokesčių administravimo magistro
laipsnį. Šiuo metu Lietuvoje daug dis-
kutuojama apie šešėlinės ekonomikos ir
kontrabandos mažinimą. Kokia jūsų, kaip
profesionalo, nuomonė apie galimybes
sumažinti šešėlinę ekonomiką?
Šešėlinė ekonomika – labai aktua-
li tema ir Latvijoje. Pastebėjome, kad
ekonominio nuosmukio laikotarpiu
šešėlinės ekonomikos mastas tikrai
išaugo. Šiuo metu veikiame keliose
srityse, pirmoji jų – siekiame suma-
žinti atlyginimų mokėjimą vokeliuo-
se, sustiprinome kontrolę, priėmėme
reikiamas įstatymų pataisas. Antra
sritis – kova su akcizinių prekių kon-
trabanda. Iš pradžių įvedėme limitus,
kiek ir kaip dažnai į šalį galima įvežti
cigarečių, tačiau tai nebuvo veiks-
minga priemonė, todėl sukūrėme
koordinacinę grupę, iškėlėme jai už-
duotis ir ilgainiui sulaukėme rezul-
tatų. Liepą surinkome 70–80 proc.
planuojamų pajamų, rugpjūtį –
110 procentų. Jeigu pažvelgsime į
juodąją cigarečių rinką Latvijoje, ►
 POKALBIS
Reuters / Scanpix nuotr.

Latvijos ministras pirmininkas Valdis

Dombrovskis pastebi, kad jo šalies ekono-
mika atsigauna greičiau, nei buvo tikėtasi.
Taip pat atkreipia dėmesį, kad keičiasi
Latvijos ekonomikos struktūra – ji nebus
paremta namų ūkių vartojimu ir prekyba
nekilnojamuoju turtu.

39
 POKALBIS
pastebėsime, kad ten kainos pakilo,
vadinasi, priemonės, kurių ėmėmės,
buvo veiksmingos.
VALSTYBĖ: Prieš kelerius metus politi-
kai Latviją, Lietuvą ir Estiją vadino Balti-
jos tigrais. Šiuo metu tigrai atsidūrė nepa-
vydėtinoje padėtyje. Ar politikai melavo,
ar buvo nepakankamai kompetentingi?
Negaliu atsakyti už Lietuvą, tačiau
Latvijoje buvo abi jūsų paminėtos
priežastys. Gana anksti gavome per-
spėjimų iš TVF, ES ir kitų institucijų
ekspertų, kurie teigė, kad vyriausybė
vykdo netinkamą makroekonominę
politiką. Tačiau politikai nereagavo,
jokių infliacijos pažabojimo priemo-
nių nesiėmė ir beveik nieko nedarė,
kad ekonomika neperkaistų. Šiandien
matome tokios politikos padarinius.
VALSTYBĖ: Pakalbėkime apie praėju-
sių rinkimų rezultatus. Ar nemanote, kad
žmonės pagaliau suprato, jog populistinė
politika veda prie bankroto ir verta orien-
tuotis į realesnę politiką?
Ir rinkėjai iš šios ekonominės kri-
zės šio bei to pasimokė. Matome, kad
rinkimuose į parlamentą Latvijos
žmonės balsavo už stabilumą, ekono-
minės ir užsienio politikos tęstinumą,
jie akivaizdžiai atmetė populistines
partijas, žadėjusias nerealius dalykus.
VALSTYBĖ: Ar turite vizijų, kaip Latvija
atrodys, tarkim, po dešimtmečio?
Pagrindinės ateities ekonomikos
kryptys jau matomos šiandien – ti-
kimės keisti ekonomikos struktūrą,
labiau remtis pramonės gamyba,
eksportu, siekiame, kad būtent pra-
monės gamyba sudarytų nuo 10 iki
14 proc. bendrojo vidaus produkto
(BVP). Mūsų siekis – per ketverius
metus Latvijos ekonomiką „paaugin-
ti“ 20 proc. ir kiek galima daugiau
sustiprinti šalies konkurencingumą.
Kokia bus Latvija po dešimtmečio?
Tikimės, kad tokia pat, kaip ir bet
kuri kita Europos valstybė.
VALSTYBĖ: Šiandienis jūsų tikslas – iš-
gelbėti Latvijos ekonomiką. Kada šį tikslą
laikysite pasiektu?
Manau, kad šis darbas bus baigtas
2012 metais.
VALSTYBĖ: Kaip manote, ar sprendimas
imti paskolą iš TVF buvo teisingas?
40
Imti paskolą iš TVF niekada nėra
geras sprendimas, nes tai reiškia,
kad su problemomis negali susitvar-
kyti pats. Taip ir atsitiko Latvijoje:
2008 m. prasidėjo problemos su biu-
džetu, vėliau – su komerciniu banku
„Parex“. Tai buvo paskutinis lašas, po
kurio tiesiog neturėjome kitos išei-
ties ir kreipėmės į TVF.
VALSTYBĖ: Lietuvoje labai daug dis-
kutuojama apie energetinį nepriklauso-
mumą, o aktualiausias klausimas – būsi-
mos Visagino atominės elektrinės (VAE)
projektas. Kai kurie žmonės klausia, kam
ji mums reikalinga, ar toks projektas bū-
tinas, ar ne per brangus? Kokia Latvijos
pozicija šiuo klausimu?
Didindami mokesčius,
įdiegėme ir socialinio
saugumo politiką,
t. y. stengėmės padėti la-
biausiai nuo krizės nu-
kentėjusiems žmonėms:
pailginome bedarbių
pašalpų mokėjimo laiką,
padidinome išmokas,
kurias gauna bedarbis,
kai baigiasi pašalpos mo-
kėjimo laikotarpis.
Pradėti reikia nuo to, kad Latvija
su Lietuva ir Estija pasirašė susitari-
mą įgyvendinti VAE projektą, tad La-
tvija savo žodžio laikosi. Tiesa, mes
manome, kad pasiruošimas įgyven-
dinti projektą gali stipriai vėluoti.
Šiuo metu siekiame padidinti
savo energetinius pajėgumus, nes
esame elektros energijos importuo-
tojai. Tad norime atnaujinti kai ku-
rias Latvijos šilumines elektrines,
taip pat gavome Europos Komisijos
pritarimą dėl paramos šiluminės
elektrinės, kuri greičiausiai iškils
Vakarų Latvijoje, statybai. Suvokia-
me, kad elektros energijos poreikis
ateityje tik didės, todėl Latvijai labai
aktualus ir VAE projektas.
VALSTYBĖ: Ar jūs sutinkate, kad nauja
atominė elektrinė Baltijos šalims svarbi ir
būtina?
Taip, manau, kad ji labai svarbi
mūsų energetiniam nepriklausomu-
mui. Kaip žinote, regione įgyvendi-
nami ir alternatyvūs projektai – grei-
čiausiai Latvija liko vienintelė balta
varna, kuri nepaskelbė planų statyti
naujos atominės elektrinės. Mato-
me, kad dėl užtrukusio pasirengimo
VAE statybai kyla naujų projektų
banga, tačiau labai svarbu, kokie bus
tie konkuruojantys projektai Balta-
rusijoje, Kaliningrade ar Lenkijoje.
Manau, kad šiame kontekste turėtų
būti tam tikra veiksmų koordinaci-
ja, savotiška regioninė politika, ar
kiekvienai šaliai iš tikrųjų reikalinga
nuosava atominė elektrinė.
VALSTYBĖ: Mūsų žurnalo nuomone,
šiandien didžiausia užduotis – perfor-
muoti energetikos sektorių. Tikime, kad
Rusija, importuodama į Lietuvą energijos
išteklius, daro nemažą įtaką mūsų šalies
gyvenimui. Ar Latvijoje jaučiate lobistų
spaudimą, kai kalbama apie Rusijos ener-
getikos įtaką?
Mes Latvijoje taip pat dirbame,
siekdami sustiprinti savo energeti-
kos sektorių ir diversifikuoti energi-
jos šaltinius. Žinoma, visada yra dau-
gybė balsų, sakančių, ką reikia daryti
energetikos srityje, o ko daryti ne-
reikia, tačiau šiuo metu energetikos
srityje jaučiamės labiau sujungti su
kitomis ES šalimis nei buvo anksčiau.
Žinoma, faktas, kad už gamtines
dujas mokame 30 proc. daugiau nei
rinkos kaina, rodo, kad esame pri-
klausomi nuo „Gazprom“ monopolio.
Jeigu kalbame apie energetikos
sektorių Latvijoje, norėčiau paminė-
ti, kad ne tik norime diversifikuoti
energijos šaltinius, bet ir siekiame
didesnio efektyvumo. Pernai pradė-
jome šiam tikslui skirtą programą –
gyvenamuosiuose namuose, savival-
dybėse ketiname atnaujinti senas
šildymo sistemas. Tikime, kad egzis-
tuoja labai didelis potencialas sutau-
pyti ir sumažinti į aplinką išmetamų
teršalų kiekį.
VALSTYBĖ: Kada Latvija ir Lietuva vėl
taps tigrėmis?
Priklauso nuo apibrėžties. Kai ku-
riuose laikraščiuose mes jau Baltijos
tigrės. O iš tikrųjų, remiantis Latvijos
ekonominiais duomenimis, tai tikrai
nenutiks per artimiausius metus. 
VALSTYBĖ: Dėkojame už pokalbį.
Kalbino Eduardas EIGIRDAS