Sie sind auf Seite 1von 26

1

zigmund froidis klasikuri fsiqoanalizi


rodesac fsiqologia gamoeyo filosofias da XIX saukunis meore naxevarSi mecnierul disciplinad Camoyalibda, misi ZiriTadi mizani iyo janmrTeli zrdasruli adamianis fsiqikis ZiriTadi elementebis aRmoCena da kvleva introspeqciis (laboratoriul pirobebSi) meTodiT. es mimarTuleba, romelsac struqturuli skola ewoda, daaarsa vilhelm vundtma, romelmac 1879 wels laifcigSi pirveli fsiqologiuri laboratoria gaxsna. vundtis azriT, fsiqologiis ZiriTadi amocana iyo cnobierebis procesebis ZiriTad elementebad daSla da maT Soris arsebuli kavSirebis kanonzomierebaTa Seswavla. cnobiereba gaigeboda, rogorc struqturuli elementebisgan Semdgari ram, romelic mWidrod ukavSirdeboda grZnobis organoebSi mimdinare procesebs. magaliTad, feris SegrZnebebs ukavSirebdnen Tvalis baduris fotoqimiur cvlilebebs, bgeraTa garCevadobas _ imas, rac xdeba Sida yurSi. rTuli gancdebi ganixileboda, rogorc ramdenime elementaruli SegrZnebis, xatis, grZnobis gaerTianebis Sedegi. xSirad fsiqologias mentalur qimiasac uwodebdnen. kritika aseTi fsiqologiis mimarT sxvadasxva mimarTulebidan da sxvadasxva mosazrebiT modioda. zogi amtkicebda, rom ar unda ganvixiloT mxolod struqtura; rom cnobierebis mniSvnelovani maxasiaTeblebi aqtiuri procesebia da ara misi pasiuri Sinaarsi. fsiqologiuri mecnierebis sagani Tavad procesi unda iyos: aRqma da ara _ SegrZneba, azrovneba da ara _ ideebi, warmosaxva da ara _ xatebi. meoreni amtkicebdnen, rom SeuZlebelia cnobieri gancdis aRwera Tavad gancdis arsisa da mTlianobis darRvevis gareSe. am ideis momxreTa azriT, pirdapiri codna Sedgeba paternebisa da konfiguraciebisgan da ara gaerTianebuli elementebisgan. mecnierTa kidev erTi jgufi ki amtkicebda, rom cnobierebis Seswavla SeuZlebelia kvlevis mecnieruli meTodebiT misi dafarulobisa da subieqturobis gamo, amis nacvlad gvTavazobdnen fsiqologiis, rogorc qcevis Sesaxeb mecnierebis, gansazRvras. tradiciuli fsiqologiisadmi froidiseuli dapirispireba sxva mimarTulebiT ganviTarda. igi fsiqikas aisbergs adarebs, romlis mxolod mciredi nawili mosCans wylis zedapirze _ es cnobierebaa, misi gacilebiT didi masa ki wyliT aris dafaruli _ es aracnobieris sferoa. aracnobieris am uzarmazar sivrceSi, Tvaluwvdeneli sasicocxlo Zalebis gigantur sacavSi, SeiZleba aRmovaCinoT ltolvebi, miswrafebebi, gandevnili azrebi da grZnobebi, romlebic akontroleben individis cnobier azrebsa da qcevebs. am TvalsazrisiT, fsiqologia, romelic cnobierebis analiziT ifargleba, absoluturad araadekvaturi da uZluria adamianis qcevis ZiriTadi motivebis gagebisaTvis. froidis SromebSi, romelic saTaves iRebs biologiidan, nevrologiidan da fsiqiatriidan, SemoTavazebulia pirovnebis axleburi gageba, ramac didi gavlena moaxdina dasavlur kulturaze. froidis mosazrebebma adamianis bunebis Sesaxeb Zlieri dartyma miayena misi epoqis sayovelTaod miRebul cnebebs da Camoyalibda normaluri da paTologiuri fsiqikuri aqtivobis gagebis kompleqsuri da saintereso meTodis saxiT. misi ideebi afeTqebas SeiZleba SevadaroT, romelmac miwasTan gaaswora gviandel viqtorianul epoqaSi adamianis bunebis Sesaxeb arsebuli warmodgenebi yvela sferoSi. adamianis fsiqikis bneli mxareebis miseuli kvlevebi daexmara adamianebs pirveli msoflio omis dros gamovlenili SiSis mravali eqstremaluri mdgomareobisa da omiT gamowveuli travmatuli Sedegebis gacnobierebaSi, romelTac adgili hqonda konfliqtSi CaTrul yvela qveyanaSi. froidi fsiqikis iseT sferoebs ikvlevda, romelic daxuruli iyo viqtorianuli epoqis filosofiisa da zneobisTvis. man SeimuSava fsiqikur daavadebaTa mkurnalobis axali meTodi. misma Sromebma eWvqveS daayena kulturuli, religiuri, socialuri da mecnieruli akrZalvebi. misi kvlevebi, sakuTari namuSevris sazRvrebis gafarToebis mcdelobebi aiZulebda froids mudmivad ecvala megobrebi da mimdevrebi, yofiliyo kritikosTa mudmivi yuradRebis centrSi.

TiTqmis 45 wliani aqtiuri mecnieruli moRvaweobisa da klinikuri praqtikis periodSi froidma Seqmna: (1) pirveli vrceli Teoria pirovnebis Sesaxeb; (2) Tavis Terapiul gamocdilebasa da TviTanalizze dafuZnebuli klinikur dakvirvebaTa vrceli sistema; (3) nevrotuli aSlilobebis mkurnalobis originaluri meTodi; (4) im fsiqikur procesTa Seswavlis meTodebi, romelTa Seswavlac TiTqmis SeuZlebelia sxva xerxebiT.

biografiuli cnobebi
zigmund froidi (Sigmund Freud) daibada 1856 wlis 6 maiss freibergSi, moraviaSi (axlandeli CexeTis respublikis teritoria). 4 wlis iyo, rom finansuri siduxWiris gamo misi ojaxi venaSi gadavida sacxovreblad, sadac froidma cxovrebis udidesi nawili gaatara. 1938 wels faSisturi okupaciidan Tavis daRwevis mizniT inglisSi gaiqca, sadac gardaicvala kidec erTi wlis Semdeg. bavSvobaSi froidi niWieri mowafe iyo. miuxedavad finansuri gaWirvebisa (Svidi Svili ojaxSi), mas, rogorc yvelaze ufross, Tavisi oTaxi da navTis Wraqic ki hqonda samecadinod maSin, roca danarCenebi sanTlebiT unda dakmayofilebuliyvnen. gimnaziaSic brwyinvaled swavlobda. man kargad icoda germanuli, flobda, aseve, franguls, inglisurs, espanursa da italiur enebs. imdroindel avstriaSi gamefebuli antisemituri ganwyobis gamo (froidi ki ebraeli iyo), profesiaTa didi nawili, medicinisa da iurisprudenciis garda, daxuruli iyo misTvis. amitom swavlis gasagrZeleblad 1873 wels venis universitetis samedicino fakulteti airCia. universitetSi swavlam, sadac epyrobodnen, rogorc mdgomareobiT dabal safexurze mdgomsa da ucxoels, froids kritikisadmi mdgradobis unari ganumtkica. igi rva weliwadi swavlobda (sami wliT mets, vidre miRebuli iyo). am wlebis manZilze igi fiziolog ernst briuke laboratoriaSi muSaobda, sadac damoukidebel kvlevebs awarmoebda histologiaSi, kerZod, cxoveluri da mcenareuli qsovilebis detalur struqturebze, da gamoaqveyna rigi statiebisa anatomiasa da nevrologiaSi. briukem wamoayena idea, rom cocxali organizmebi dinamikuri energetikuli sistemebia, romlebic fizikuri samyaros kanonebs eqvemdebareba. froidma gaiziara es Sexeduleba, ramac mogvianebiT ganviTareba hpova fsiqikuri funqcionirebis dinamikis Sesaxeb mis SexedulebebSi. 1881 wels samedicino mecnieruli xarisxis miRebis Semdeg froidma daikava Tanamdeboba tvinis anatomiis institutSi da atarebda zrdasruli adamianisa da nayofis tvinis SedarebiT kvlevebs. mas arasodes itacebda praqtikuli medicina, Tumca, finansuri problemebis gamo (amas Tan daerTo isic, rom froidi Seyvarebuli iyo da finansuri sakiTxi mogvarebas saWiroebda) male datova Tanamdeboba da xeli mohkida kerZo praqtikas. Tavidan qirurgad daiwyo muSaoba, Semdeg _ zogadi profilis eqimad, gaxda mTavari eqim-interni venis mTavar hospitalSi da fsiqiatriis mimarTulebiT wavida, rac Seesatyviseboda fsiqikur simptomTa da sxeulebriv daavadebebs Soris kavSirisadmi mis interesebs. 1885 wlisTvis damkvidrda venis universitetis maswavleblis prestiJul Tanamdebobaze. 1884-1887 wlebSi Caatara erT-erTi pirveli mecnieruli kvleva, romelic kokains exeboda. froidi werda kokainis Terapiuli miznebisTvis SesaZlo gamoyenebis Taobaze rogorc fizikuri, ise _ fsiqikuri daavadebebis SemTxvevaSi. SemdgomSi cnobili gaxda am nivTierebis narkotikuli Tvisebebis Sesaxeb da man Sewyvita kvlevebi. brukes mxardaWeriT 1885 wels froidma miiRo granti parizSi gasamgzavreblad, sadac oTxi Tve staJirebas gadioda Jan SarkosTan1 cnobil hospital sal-petrierSi. man Seiswavla hipnozis meTodika da TarjimnobiT exmareboda Sarkos leqciebze. am leqciebma da klinikurma demonstraciebma didi STabeWdileba moaxdina masze. am periodis Sedegad nevrologi froidisgan fsiqopaTologi dadga.
1

Jean Martin Charcot _ im drois erT-erTi cnobili frangi mecnieri, nevrologi. didi wvlili miuZRvis hipnotizmis ganviTarebaSi. igi ikvlevda isteriis mizezebsa da mkurnalobis saSualebebs; iyenebda hipnotur STagonebas isteriuli simptomatikis (kidurebis paraliCi, sibrmave, siyrue) reducirebisa da gaqrobisaTvis.

1886 wels froidma iqorwina marta bernaisze, romelTanac naxevar saukuneze met xans icxovra, hyavda eqvsi Svili, romelTagan erT-erTi, ana froidi SemdgomSi bavSvTa cnobili fsiqoanalitikosi gaxda. safrangeTSi muSaobam froids gauZliera interesi hipnozisadmi, rogorc Terapiuli instrumentisadmi. 80-ian wlebSi igi TanamSromlobda fsiqiatrTan ioseb breierTan2 da swavlobda isteriis dinamikas. breierma da froidma ganaxorcieles isteriis fsiqologiuri mizezebisa da Terapiis meTodebis erToblivi kvleva. Sedegebi gaformda erToblivi publikaciis, wignis saxiT isteriis kvleva (1895w.), romelSic avtorebi askvnian, rom pacientTa isteriuli simptomebi ganpirobebulia cxovrebiseuli STambeWdavi, magram daviwyebuli momentebiT (travmebiT). Terapia efuZneba imas, rom pacientebs gaaxsenebinon da aRadgeninon es gancdebi hipnotur mdgomareobaSi (kaTarzisi). (am periods daemTxva uTanxmoeba breierTan, romlis mizezebic bolomde ar aris garkveuli, da maT gawyvites urTierToba). Tumca, SemdgomSi, froidi darwmunda, rom hipnozi arc iseTi efeqturia, rogorc egona. is ar iZleoda pacientis winaaRmdegobaze muSaobis saSualebas, romelsac adgili hqonda mexsierebaSi travmatuli gamocdilebis aRdgenisas. sabolood man uari Tqva praqtikaSi hipnozis gamoyenebaze. amis nacvlad man Tavisi unikaluri meTodi _ Tavisufali asociaciebis meTodi SeimuSava, romelic breieris midgomis erT-erT ZiriTad principze iyo agebuli. breieris mier isteriis mkurnalobisas gamoyenebuli meTodi, romelsac es ukanaskneli katarsisul an saubriT mkurnalobas uwodebda, gulisxmobda pacientis mier yoveli Tavisi simptomis pirvelad gamoCenis Sesaxeb Tavisufal Txrobas. froidis Tavisufali asociaciebis meTodi mdgomareobda imaSi, rom pacients sTxovdnen, elaparaka yvelaferze, rac TavSi mouvidoda, yovelgvari SezRudvebisa da imis mcdelobis gareSe, rom naTqvams hqonoda gaazrebuli, logikuri saubris xasiaTi. 1896 wels Tavisi meTodikis aRsawerad froidma pirvelad gamoiyena termini fsiqoanalizi. 1896-1900 wlebi misTvis produqtuli martoobis periodi iyo. am dros iwyebs sakuTari sizmrebis analizs, xolo 1897 wlidan (mamis sikvdilis Semdeg) iwyebs TviTanalizs. sakuTari da pacientTa sizmrebis analizis aRweriT dasabuTebuli misi mosazrebebi aracnobieris arsis Sesaxeb Camoyalibda mis pirvel damoukidebel naSromSi, sizmrebis interpretacia (1900w.). es iyo im droisTvis sakmaod seriozuli da fundamenturi naSromi sizmrebis azris Sesaxeb, romelic SemdgomSi mis erT-erT yvelaze mniSvnelovan naSromad iqna aRiarebuli. froidma Semdeg Tavisi ideebi ganaviTara axal wignebSi yoveldRiuri cxovrebis fsiqopaTologia (1901w.), sami narkvevi seqsualobis Sesaxeb (1905a), iumori da misi damokidebuleba aracnobierTan (1905b). droTa ganmavlobaSi froidis mimdevrebi gaxdnen iseTi cnobili eqimebi, rogorebic iyvnen alfred adleri, Sandor ferenci, karl gustav iungi, oto ranki, karl abrahami da ernst jonsi. am jgufma daaarsa fsiqoanalituri sazogadoeba, daiwera mecnieruli statiebi, gamodioda Jurnali, Sesabamisad fsiqoanaliturma moZraobam gavrceleba hpova. maleve sxvadasxva qveynebSic gaCnda fsiqoanalitikuri jgufebi. 1919 wels froidi stenli holis mier miwveul iqna klarkis universitetSi, vusterSi, masaCusetsis StatSi, leqciebis wasakiTxad. misi Sromebi iTargmna inglisurad. froidma danarCeni cxovreba dauTmo fsiqoanalizis ganviTarebas, gavrcelebasa da ganmartebas. igi cdilobda fsiqoanalituri moZraobis kontrolirebas im adamianTa CamoSorebiT, vinc ar eTanxmeboda. Teoriul sakiTxebSi SeuTanxmeblobis gamo datoves igi iungma, adlerma da rankma. froidi bevrs werda. misi Txzulebebis krebuli 24 toms iTvlis, romelic moicavs klinikuri praqtikis rTul sakiTxebs, leqciaTa ciklebs, romlebic warmodgenas iZlevian zogadad Teoriaze da specializirebul monografiebs religiur da kulturologiur sakiTxebze. is cdilobda iseTi struqturis Seqmnas, romelic masze didxans iarsebebda da SemdgomSi mTel fsiqiatrias Seucvlida orientacias. zogierT sakiTxSi froidi Zalze
Josef Breuer _ gamoCenili veneli eqimi, romelic isteriaze muSaobda. froidTan TanamSromlobis dawyebisaTvis ukve miRweuli hqonda garkveuli warmatebebisaTvis isteriuli pacientebis mkurnalobaSi pacientTa mier simptomebis Sesaxeb Tavisufali Txrobis meTodiT.
2

kategoriulia, zogSi ki Riaa kritikisadmi da mzad aris Tavisi poziciebis gadasasinjad. mas aSfoTebda, rom analitikosebi mis mier dadgenili meTodikebidan gadaxriT daasustebdnen Tavidan acileba. janmrTelobis gauaresebis miuxedavad, froidi eweoda kerZo praqtikas da adgenda Tavisi naSromebis srul katalogs. gaxda ra froidis Sromebi ufro xelmisawvdomi, kritika gaZlierda. 1933 wels seqsualobis sakiTxebze misi Ria msjelobebiT gaRizianebulma faSistebma berlinSi saxalxod dawves misi wignebi. am movlenas froidma aseTi komentari gaukeTa: ra progress mivaRwieT! Sua saukuneebSi me Tavad damwvavdnen, Cvens droSi ki Cemi wignebis dawviT kmayofildebian. froidis cxovrebis bolo wlebi mZime iyo. 1923 wlidan is avad iyo saylapavi milisa da ybebis kiboTi (yoveldRiurad 20 kubur sigaras eweoda). TiTqmis ganuwyvetliv ganicdida tkivils, magram jiutad ambobda uars medikamentur mkurnalobaze da aspirinis mcire dozebiT kmayofildeboda. uwyvetad muSaobda, mTlianobaSi gadaitana 33 mZime operacia (amis gamo uxdeboda uxerxuli protezis tareba, romelic avsebda warmoqmnil cariel sivrces cxvirxaxaSi da amitom drodadro ver laparakobda) avadmyofobis gavrcelebis SesaCereblad. avstriis hitleruli okupaciis periodSi 1938 wels misi qaliSvili ana dapatimrebul iqna gestapos mier da mxolod SemTxvevis wyalobiT daaRwia iqidan Tavi. amasTan dakavSirebiT, froidi iZulebuli gaxda inglisSi gadasaxlebuliyo, sadac gardaicvala kidec 1939 wlis 23 seqtembers. froidis realuri mniSvnelobis Sesaxeb msjeloba SeiZleba ara marto misi qcevebis Sefasebisa da fsiqoanalizis Teoriis aspeqtebis araerTmniSvnelovani interpretaciis gziT, aramed, umeteswilad, im ideebis raodenobiT, romelic dasavluri kulturis ganuyofel nawilad iqca. Cven yvelani valSi varT mis winaSe imis gamo, rom man nawilobriv gadagviSala adamianis samyaro, romelic cnobierebis farglebs gareT arsebuliT imarTeba. fsiqoanalizis Zalasa da SesaZleblobebs. mas ZiriTadad surda fsiqoanalizis Teoriis damaxinjebisa da araswori gamoyenebis

ideuri wanamZRvrebi
froidis azrovneba misi filosofiuri msoflmxedvelobis, mecnieruli sizustis suliskveTebiT aRzrdisa da aracnobierTan misi sakuTari kontaqtis SemoqmedebiTi sinTezia.

filosofia
jer kidev studentobis periodSi froidi germaneli poet-romantikosis klemens brentanos mZlavr zegavlenas ganicdida da amave dros gaecno fridrix nicSes ideebs. nicSe, magaliTad, varaudobda, rom zneobrivi mosazrebebi internalizirebuli agresiis Sedegia. froidi eTanxmeboda mas. froidis ideebi, aseve, axlosaa artur Sopenhaueris ideebTan. maTi azrebi nawilobriv Tanxvdeboda nebisyofis, adamianis qcevis determinaciaSi seqsualobis mniSvnelobisa da gandevnis (anu imis armiRebis, rasac ganicdis adamiani) pirvelxarisxovani mniSvnelobis sakiTxebSi.

biologia
froidis zogierTi mosazreba cnobierebis biologiuri safuZvlis Sesaxeb am sakiTxze misi maswavleblis brukes SexedulebebSi iRebs saTaves. brukes mixedviT, ar arsebobs sxva Zala, garda zogad fizikurisa da qimiurisa, romlebic moqmedeben organizmSi. Sarkom moaxdina imis demonstrireba, rom SesaZlebelia isteriuli simptomebis gamowveva da moxsna hipnoturi STagonebis meSveobiT. froidi, sxvebis msgavsad, akvirdeboda isteriuli pacientebis simptomebs, romelTa arseboba, fiziologiuri TvalsazrisiT, SeuZlebelia. magaliTad, xelTaTmanis anesTeziis (glove anesthesia) SemTxvevaSi adamianis xelis mtevani moklebulia mgrZnobelobas maSin, roca majasa da mTel xelSi mgrZnobeloba Cveulebrivia. vinaidan nervebi mTel xels uwyvetad gasdevs mxridan mtevnisken, ar arsebobs am simptomis arsebobis fizikuri mizezi. froidisTvis naTeli gaxda, rom isteria iyo daavadeba, romlis genezisi iTxovda fsiqologiur axsnas.

aracnobieri
froids ar aRmouCenia aracnobieri. Zveli berZnebi, sxva sakiTxebis garda, gvirCeven SeviswavloT sizmrebi. froidamde cota xniT adre iohan volfgang goeTe da fridrix Sileri iseve eZebdnen aracnobierSi poeturi STagonebis wyaros, rogorc mravali sxva poeti-romantikosi da froidis Tanamedrovec ki, mweraliromanisti henri jeimsi. froidis wvlili isaa, rom man fsiqikis es nawili, misi pirvelsafuZvlebi da arsi gamoikvlia mecnieruli analizis axali meTodiT. misma naSromebma da maT mimarT yuradRebam sityva aracnobieri Cveni yoveldRiuri leqsikonis Semadgenel nawilad aqcia.

fsiqoanalizi: ZiriTadi koncefciebi da cnebebi


termini fsiqoanalizi sami sxvadaxva mniSvnelobis matarebelia: 1. pirovnebis Teoria; 2. pirovnuli aSlilobebis Terapiis meTodi; 3. individumis aracnobieri azrebisa da grZnobebis Seswavlis meTodi. axsnis meTodi mkacri fsiqikuri determinizmi froidma ivarauda, rom adamianis sulieri cxovreba uwyvetobiT xasiaTdeba da rom nebismier azrsa da nebismier qcevas Tavisi mniSvneloba aqvs. TiToeul azrs, grZnobas, mogonebas an moqmedebas Tavisi mizezi, mravalricxovani mizezic ki, gaaCnia. yovel movlenas iwvevs cnobieri an aracnobieri ganzraxvebi da ganisazRvreba misi winmswrebi movlenebiT. erTi SexedviT, mravali fsiqikuri movlena TviTneburad warmoiqmneba, Tumca, froidma im dafaruli kavSirebis aRwera da gamokvleva daiwyo, romlebic erT cnobier movlenas meoresTan akavSireben.
patara_mozrdili_sibere

ZiriTadi principi ganviTarebis principi adamiani viTardeba droSi anu igi ibadeba, izrdeba, berdeba da kvdeba. gadis ganviTarebis garkveul stadiebs. cxovrebis sxvadasxva periodi aqtiurobis garkveuli TaviseburebebiT xasiaTdeba. cxovrebiseuli ciklis mrudi (ganviTarebis TvalsazrisiT, drois WrilSi) daaxloebiT aseTia:
aqtiurobis done

aqsiomebi TviTSenaxvis aqsiomebi sami ZiriTadi aqsioma: biologiuri arseboba:


sunTqva SimSili wyurvili gamoyofa Zili seqsualuri varsebobar varsebob

fsiqologiuri funqcia:
SemecnebiTi Zlieri grZnobiTi saSualo = norma nebelobiTi susti

socialuri garemo meoris dadebiTi uaryofiTi (meoreebis) neitraluri arseboba

18

72

SeniSvna: roca socialuri garemo iWreba biologiur funqciaTa dakmayofilebaSi, Cveulebriv, es seqsualur sferos exeba xolme, viTardeba nevrozi.

pirovnebis Teoriis, Terapiisa da Sefasebis es gaerTianeba mTlianobaSi asaxavs froidis warmodgenebs adamianis qcevaze. unda aRiniSnos, rom mis mosazrebaTa mTel sirTules safuZvlad udevs mcire raodenobis ZiriTadi koncefciebi da principebi, romelic amomwuravad asaxavs pirovnebisadmi fsiqoanalitur midgomas. froidis yvela msjelobas safuZvlad udevs daSveba, rom adamianis sxeuli mTeli fsiqikuri energiis erTaderTi wyaroa. igi mouTmenlad eloda im dros, rodesac yvela fsiqikuri movlenis axsna tvinis fiziologiasTan uSualo kavSirSi iqneboda SesaZlebeli. cdilobda ra Teoriis Seqmnas, romelic mTlianobaSi mimoixilavda fsiqikur aqtivobas, froidma gamoikvlia biologiuri modelebi. misi ZiriTadi koncefciebi moicavs

struqturul analizs, fsiqikuri organizaciis komponentebs, maTi ganviTarebis fazebs _ raSi vlindeba maTi moqmedeba da rasTan mivyavarT amas. froidis fsiqoanalituri Teoriis wyobis zogadi struqtura:

cnobierebis doneebi: topografiuli modeli


fsiqoanalizis ganviTarebis xangrZlivi periodis manZilze froidi iyenebda fsiqikis organizaciis topologiur models, romelic gulisxmobs cnobierebis sxvadasxva donis arsebobas masSi moTavsebuli azrebisa da emociebis gacnobierebulobis xarisxis mixedviT. froidis mixedviT, rasac cnobieri ewodeba, ar saWiroebs ganxilvasa da msjelobas. cnobiereba aSkaraa, TvalsaCinoa da amitomac igi fsiqikis is nawilia, romelsac mecniereba Seiswavlida froidamde. cnobiereba fsiqikuri organizaciis mciredi nawilia da moicavs im SegrZnebebsa da gancdebs, romelTac Cven vacnobierebT drois mocemul momentSi. magaliTad, am wuTas Tqvens cnobierSi mocemulia is Sinaarsi, rasac axla kiTxulobT da, aseve, vTqvaT, SimSilis bundovani gancda. froidi amtkicebda, rom fsiqikuri cxovrebis mxolod umniSvnelo nawili (azrebi, aRqma, grZnobebi, mexsiereba) Sedis cnobierebis sferoSi. rasac ar unda ganicdides adamiani cnobier doneze drois mocemul momentSi, unda ganvixiloT, rogorc gadarCevis procesis Sedegi, romelic mniSvnelovanwilad garegani signalebiT regulirdeba. ufro metic, garkveuli Sinaarsi cnobierebaSi drois xanmokle periodis manZilze imyofeba, Semdeg ki isev swrafad iZireba aracnobierSi, individis yuradRebis sxva stimulebze gadanacvlebasTan erTad. SeiZleba iTqvas, rom cnobierebas tvinSi dagrovili informaciis mxolod mcire procentze miuwvdeba xeli. zogjer gveCveneba, rom cnobierSi gaCenili azri an grZnoba aranair kavSirSi ar aris masSi manamde arsebul SinaarsebTan. froidma ivarauda kavSirebis arseboba aracnobier doneze, riTac moxsna cnobierebis nakadis (erTi SexedviT) araTanmimdevrulobis sakiTxi. froidis mixedviT, aracnobieris yvelaze Zveli da kargi mniSvneloba aRweriTia. igi aracnobiers uwodebs fsiqikur process, romlis arsebobazec araferi viciT, magram unda vivaraudoT misi arseboba da amis Sesaxeb qcevaze misi zemoqmedebis Sedegis mixedviT vmsjelobT da vaskvniT. mis mimarT iseTive damokidebuleba gvaqvs, rogoric sxva adamianis fsiqikur procesisadmi. ufro konkretulad rom vTqvaT, process aracnobiers vuwodebT, Tu vvaraudobT, rom is amJamad gaaqtiurda, Tumca, araferi viciT masze. aracnobieri masala aRqmis sicxoveliTa da uSualobiT xasiaTdeba. es imas niSnavs, rom aracnobieri fsiqikuri procesebi ar miekuTvnebian drois garkveul moments anu ar arian dalagebulni qronologiurad, dros ar Seaqvs maTSi aranairi cvlileba, aranairi koreqtiva, maT mimarT ver gamoviyenebT drois cnebas. mogonebebi, romelic aTobiT wlebs iTvlian, TavianT emociur Zalas, muxts. dinamikuri damokidebulebis TvalsazrisiT froidi ori saxis aracnobierze saubrobs. maT Soris arsebuli gansxvavebis sailustraciod mas mcdari qmedebebis magaliTi mohyavs: Tu adamians mis mier ganxorcielebuli mcdari qmedebis (vTqvaT, wamocdenis) Semdeg vetyviT am qmedebaSi gamoxatuli faruli ganzraxvis Sesaxeb da is dagveTanxmeba, aRiarebs am ukanasxnelis arsebobas, SegviZlia vTqvaT, rom es ganzraxva mxolod mcire xniT iyo aracnobieri (latenturi); Tu igi masze uars ityvis da misTvis ucxod miiCnevs, am SemTxvevaSi xangrZliv aracnobierTan gvaqvs saqme. amrigad, erTi tipis aracnobieris SemTxvevaSi masSi moTavsebuli informacia (xSirad ganmeorebad pirobebSi) iolad gadadis cnobierSi, xolo meore SemTxvevaSi informaciis cnobierSi gadasvla Znelad (anu garkveuli ZalisxmeviT) an saerTod ar xdeba. pirvels froidi winarecnobiers uwodebs, xolo meores _ aracnobiers. amrigad, aracnobieri. dinamikuri TvalsazrisiT, sami termini gvaqvs: cnobieri, winarecnobieri da cnobierSi amotanis SemTxvevaSi mcirediTac ar kargaven

zemoT

Tqmulidan

gamomdinare,

winarecnobieri

igive

aracnobieria.

mas

xelmisawvdom

mexsierebasac uwodeben. masSi moTavsebulia mTeli Cveni gamocdileba, romelic ar cnobierdeba mocemul momentSi, magram iolad SeiZleba gacnobierdes spontanurad an minimaluri ZalisxmeviT. magaliTad, masSi inaxeba codna imis Sesaxeb, Tu ras vakeTebdiT guSin, romel qalaqebSi varT namyofi, nacnob-megobrebis saxelebi, sayvareli saWmlis dasaxeleba, bolis suniT gamowveuli SegrZnebebi da a.S. erTi sityviT, es aris Cveni gamocdilebis rezervuari. aqvea moTavsebuli Cveni sizmrebi, fantaziebi da ocnebebi. aracnobieri winarecnobierisgan siRrmiTa da mniSvnelovnobiT gansxvavdeba. masSi moTavsebulia primitiuli instinqturi miswrafebebi da miuReblobis gamo cnobieridan gandevnili emociebi da mogonebebi. aseTi gandevnili da daviwyebuli Sinaarsebis magaliTebia bavSvobis daviwyebuli travmebi, dafaruli mtruli ganwyobebi mSoblebisadmi da daTrgunuli seqsualuri survilebi, romelTac ar vacnobierebT. froidis Tanaxmad, aseTi gaucnobierebuli masala mniSvnelovnad ganapirobebs Cvens yoveldRiur funqcionirebas. froidi ar iyo pirveli, vinc yuradReba miaqcia adamianis qcevaSi aracnobieri procesebis mniSvnelobas. XVIII-XIX saukunis zogierTi filosofosi gamoTqvamda varauds, rom Cveni Sinagani samyaros ZiriTadi Sinaarsi miuwvdomelia cnobierebisTvis. froidis damsaxureba isaa, rom Tavisi ideuri winamorbedebisgan gansxvavebiT, man aracnobieri cxovrebis koncefcias empiriuli statusi mianiWa. kerZod, is xazgasmiT aRniSnavda, rom aracnobieri unda ganvixiloT ara rogorc hipoTeturi abstraqcia, aramed rogorc realoba, romelic eqvemdebareba demonstrirebasa da Semowmebas. froids mtkiced swamda, rom adamianis qcevis realurad mniSvnelovani aspeqtebi mTlianad cnobierebis farglebs gareT moTavsebuli impulsebiTa da miswrafebebiT formirdeba da warimarTeba. es zegavlenebi ara mxolod ar cnobierdeba, aramed, ufro metic, Tu ramenairad iwyeba maTi gacnobiereba an qcevaSi Riad gamoxatva, Tavad individis mxridan awydeba Zlier Sinagan winaaRmdegobas. gaucnobierebeli gancdebi, winarecnobierisgan gansxvavebiT, mTlianad miuwvdomelia gacnobierebisaTvis, magram mniSvnelovani xarisxiT gansazRvraven adamianis moqmedebebs. unda iTqvas, rom gaucnobierebeli masala SeiZleba gamoixatos SeniRbuli an simboluri saxiT iseve, rogorc aracnobieri instinqturi miswrafebebi arapirdapir dakmayofilebas naxuloben sizmrebSi, fantaziebSi, TamaSsa da muSaobaSi. fsiqikis aseTi samdoniani _ cnobieri, winarecnobieri, aracnobieri _ struqtura TandaTanobiT yalibdeba da iZens saboloo saxes pirovnebis ganviTarebasTan3 erTad. fsiqikis struqturis ganviTarebis procesi sqematurad ase SeiZleba warmovidginoT:

1-3w. fsiqika

3-5w. cnobieri aracnob.

5-8w. cnobieri winarecn. aracnob.

8-12w. cnobieri winarecn. aracnob. faza latenturi CaTvliT

oraluri faza

analuri faza

faluri periodis

fsiqikis struqturis saboloo saxe aseTia: racionalizaciis safexuri cenzura mimReblobis safexuri
3

pirovnebis ganviTarebis sakiTxebze mogvianebiT visaubrebT. aq mxolod am ganviTarebis paralelurad mimdinare, fsiqikis ganviTarebis process SevexebiT, romelic TavisTavad ganuyofelia pirovnebis ganviTarebisgan, Tumca, aq calke ganvixilavT.

9 cenzura cnobieri

winarecnobieri

aracnobieri

kateqsisi
kateqsisi aris saSualeba, romliTac arsebuli libidozuri 4, fsiqikuri energia miemagreba anu Caideba romelime adamianSi, ideaSi an saganSi. libido kateqsisis mdgomareobaSi ukve aRar aris mobiluri da veRar gadainacvlebs axal obieqtebze. amis mizezi fsiqikis im sferoSia, romelic miizidavs da akavebs, aCerebs mas. germanuli sityva Besetzung, romelsac froidi am cnebis aRsaniSnad iyenebs, Cadebas-ac niSnavs da mitaceba-sac. Tu libidos marags SevadarebT fulis mocemul raodenobas, kateqsisi am fulis dabandebis analogiuri procesi iqneba. magaliTad, axlobeli adamianis sikvdiliT gamowveuli dardis SemTxvevebis fsiqoanalituri interpretacia gulisxmobs, rom yoveldRiuri saqmianobisadmi interesis dakargva da moWarbebuli koncentrirebuloba gardacvlil adamianze Sedegia Cveuli urTierTobebis sferodan libidos gadanacvlebisa da ganixileba, rogorc ukiduresi zomis kateqsisi gardacvlilisadmi. fsiqoanalituri Teoria ukavSirdeba imis garkvevas, Tu sad miemagra (cathected) libido arasaTanado saxiT. rodesac es energia gamonTavisufldeba da sxva mimarTulebiT warimarTeba, maSin is SeiZleba gamoyenebul iqnas sxva arsebuli moTxovnilebebis dasakmayofileblad. mosazRvre energiis (bound energies) gamonTavisuflebis aucileblobis idea mocemulia karl rojersisa da abraham maslous SromebSi, aseve, budizmsa da sufizmSi. TiToeuli am TeoriaTagani gansxvavebul mosazrebas gamoTqvams fsiqikuri energiis wyaros Sesaxeb, magram yvela eTanxmeba froidis mtkicebas, rom fsiqikuri energiis identifikacia da mimarTuloba centraluri sakiTxia pirovnebis gagebaSi.

pirovnebis struqtura
froidi Tavis pacientebTan xSirad awydeboda usasrulo raodenobis sulier konfliqtebsa da kompromisebs. man SeamCnia, rom erTi ltolva ewinaaRmdegeba meores, sazogadoebrivi akrZalvebi ewinaaRmdegeba biologiuri miswrafebebis gamovlenas, xolo maTTan gamklavebis meTodebi xSirad erTmaneTTan modian winaaRmdegobaSi. 20-iani wlebis dasawyisSi froidma garkveul struqturaSi moaqcia pirovnebaSi ganefebuli es, erTi SexedviT, qaosi da SemogvTavaza pirovnebis organizaciis samkomponentiani modeli. froidis mixedviT, pirovnebis struqtura sami ZiriTadi komponentisagan, sistemisgan Sedgeba, esenia: idi, ego da super-ego.5
superego moralureTikuri imperative bi ego realobis pr. azr.meor.proc.

struqturuli modelisa da cnobierebis doneebis urTierTmimarTeba


cnobiereba, kontaqti gare samyarosTan winarecnob., gacnobierebadi masala

idi siamovnebi s principi, azr.pirv. proc.

cnobierisTvis miuwvdomeli aracnobieri masala

libido _ laT. libido _ Zlieri miswrafeba, Zlieri survili _ energia, romelsac flobs sicocxlisadmi ltolva. libidos Sesaxeb mogvianebiT visaubrebT. idi, ego, super-ego _ Id, Ego, Super-Ego _ es aris dResdReobiT sayovelTaod miRebuli inglisuri terminebi, Tumca, froidi am komponentebs sxvagvarad aRniSnavda: Das es (Id) _ igi, Das Ich (Ego) _ me, Das uber-Ich (Super-Ego) _ ze-me.

10

pirovnebis mocemuli samnawiliani dayofa cnobilia, rogorc fsiqikuri cxovrebis struqturuli modeli, Tumca, froidi varaudobda, rom es mdgenelebi procesebad ufro unda miviCnioT, vidre pirovnebis gansakuTrebul struqturebad. froids esmoda, rom mis mier SemoTavazebuli konstruqtebi hipoTeturia, vinaidan neiroanatomiis ganviTarebis froidis lokalizaciis gansasazRvrad. droindeli done ar iyo sakmarisi maTi centralur nervul sistemaSi struqturebsa da cnobierebis doneebs Soris mimarTeba am pirovnul

sqematurad SeiZleba ise gamoisaxos, rogorc diagramazea warmodgenili. rogorc am diagramaze Cans, idis sfero mTlianad gaucnobierebelia, maSin roca ego da super-ego cnobierebis samive doneze moqmedeben. cnobiereba moicavs samive pirovnul struqturas, Tumca, misi ZiriTadi nawili idisgan momdinare impulsebiT formirdeba. miuxedavad imisa, rom pirovnebis am TiToeul nawils Tavisi funqciebi, Tvisebebi, komponentebi, moqmedebis principebi, dinamika da meqanizmebi aqvs, isini imdenad mWidrod urTierTqmedeben, rom rTulia, Tu SeuZlebeli ara, maTi urTierTzegavlenis danawevreba da TiToeulis xvedriTi wilis gansazRvra adamianis qcevis formirebaSi. qceva TiTqmis yovelTvis am sami sistemis urTierTqmedebis Sedegia; Zalze iSviaTad moqmedebs erTerTi maTgani danarCeni oris gareSe. idi idi pirovnebis pirvelsawyisi sistemaa: es aris matrica, romelSic SemdgomSi diferencirdeba ego da super-ego. idi moicavs yvelafers imas, rac Tandayolilia da mocemulia dabadebisas, instinqtebis CaTvliT. idi mTlianad aracnobierSi funqcionirebs da mWidrod ukavSirdeba instinqtur biologiur miswrafebebs (SimSili, Zili, gamoyofa). igi Tavisi bunebiT biologiuria, mWidrod ukavSirdeba sxeulebriv procesebs, saidanac iRebs energias. idi warmoadgens am energiis erTgvar rezervuars, saidanac energiiT maragdeba pirovnebis struqturis yvela instancia. froidi ids ganixilavda, rogorc Suamavals organizmSi mimdinare somatur da fsiqikur procesebs Soris. miuxedavad imisa, rom pirovnebis danarCeni instanciebi idisgan viTardeba, is TavisTavad primitiuli da araorganizebulia. froidis mixedviT, idi Cveni pirovnebis bneli, miuwvdomeli nawilia. masze informacia mopovebulia sizmris muSaobisa da nevrotuli simptomebis warmoSobis Seswavlis gziT. es aris raRac bneli, qaoturi, romelic ar emorCileba kanonebs, wesebs. misTvis ucxoa nebisyofa, Sefasebebi, sikeTe da boroteba, morali. idSi ar arsebobs azrovnebis logikuri kanonebi, pirvel rigSi, winaaRmdegobis Tezisi. urTierTgamomricxavi impulsebi gverdigverd Tanaarseboben da ukeTes SemTxvevaSi ekonomiuri iZulebis gavleniT kompromisul warmonaqmnebSi erTiandebian energiis ganmuxtvis mizniT. idSi ar arsebobs uaryofa da dro: drois msvleloba ar cvlis fsiqikur procesebs. samudamod idSi davanebuli impulsebi aTwleulebis manZilze inarCuneben pirvandel saxes, maT ar aqvT warsuli da momavali. maTSi warsulis aRiareba anu maTi gaufasureba da energiisgan dacla (emociuri muxtis dakargva) mxolod maSin aris SesaZlebeli, Tu analizis Sedegad moxdeba maTi gacnobiereba.6 froidi ids WeSmarit fsiqikur realobas uwodebs, vinaidan masSi asaxulia subieqtur gancdaTa Sinagani samyaro da man araferi icis obieqturi realobis Sesaxeb. garda amisa, idi ar modificirdeba individis ganviTarebisa da zrdasrul asakamde miRwevis Sesabamisad da inarCunebs centralur mniSvnelobas individumis mTeli cxovrebis manZilze. is ar icvleba cxovrebiseuli gamocdilebis gavleniT, rameTu ar aqvs Sexeba gare samyarosTan. idi SeiZleba absoluturi Zalauflebis mqone brma mefes SevadaroT, romelsac misi xelqveiTebi miuTiTeben, rogor da sad gamoiyenos es Zalaufleba. idis Sinaarsi TiTqmis mTlianad aracnobieria. is moicavs aracnobier azrebs, romlebic arasodes cnobierdeba, da azrebs, romlebic uaryofiTad
6

da miuReblad miiCnia cnobierebam. froidis mixedviT,

swored am mosazrebas emyareba analitikuri mkurnaloba.

11

uaryofili da gandevnili gancdebi imave intensivobiT mainc zemoqmedeben adamianis qcevaze cnobieris yovelgvari kontrolis gareSec. rodesac energia grovdeba da imdeni xdeba, rom idi veRar uZlebs da veRar itevs mas, es ganicdeba, rogorc daZabulobis diskomfortuli mdgomareoba. idis mizania am daZabulobis mdgomareobis Sesusteba, siamovnebis gaZliereba da diskomfortis mdgomareobis minimumamde dayvana. faqtiurad, idi gamoxatavs adamianis mTeli cxovrebis ZiriTad princips: biologiurad ganpirobebuli ltolvebis (gansakuTrebiT seqsualurisa da agresiulis) mier warmoebuli fsiqikuri energiis dauyovnebel ganmuxtvas. pirovnebis funqcionirebaSi swored es ltolvebi qmnian daZabulobas im SemTxvevaSi, Tu xdeba maTi Sekaveba da ver xerxdeba maTi ganmuxtva. daZabulobis dauyovnebel ganmuxtvas anu idis moqmedebis, funqcionirebis erTaderT princips siamovnebis principi ewodeba. gamoxatavs ra Tavs impulsuri, iracionaluri da narcisistuli (moWarbebulad TviTmosiyvarule) maneriT, idi moqmedebs am principiT da ar iTvaliswinebs, Tu ras moutans es qceva mas an sxvebs. vinaidan idisTvis ucxoa SiSi da SfoTva, is ar iCens sifrTxiles Tavisi miznebis gamoxatvisas, ramac SeiZleba safrTxe Seuqmnas Tavad individs da Semdeg sazogadoebas. froidi aRwers or meqanizms, romlis saSualebiTac idi xsnis daZabulobas, esenia: moqmedebebi da pirveladi procesebi. refleqtoruli moqmedebebis SemTxvevaSi idi avtomaturad pasuxobs agznebis signalebze da imgvarad, rom gamRizianebliT ganpirobebuli daZabuloba maSinve ixsneba. aseTi Tandayolili refleqtoruli meqanizmis magaliTebia xvela, zeda sasunTqi gzebis gaRizianebis sapasuxod, da cremlebi an Tvalis xamxami, rodesac TvalSi mtveri gvxvdeba. unda aRiniSnos, rom refleqtoruli moqmedebebi yovelTvis ver amcireben gaRizianebis an daZabulobis dones. magaliTad, verc erTi refleqtoruli moZraoba ver uzrunvelyofs mSier bavSvs sakvebiT. pirveladi procesebi. rodesac refleqtorul moqmedebas ar xelewifeba daZabulobis Semcireba, moqmedebaSi modis idis meore funqcia, romelsac warmodgenis pirveladi procesi ewodeba. idi qmnis, ayalibebs im obieqtis fsiqikur xats, romelic Tavdapirvelad ukavSirdeboda ZiriTadi moTxovnilebis dakmayofilebas da amiT cdilobs energiis gamonTavisuflebas. pirveladi procesi adamianis warmodgenaTa aralogikuri, iracionaluri da fantaziuri formaa, romelic xasiaTdeba impulsebis daTgrunvisa da realurisa da ararealuris, me-sa da ara-me-s garCevis uunarobiT. mSieri bavSvis SemTxvevaSi am procesma SeiZleba gamoiwvios dedis mkerdis an sawovaras xati. halucinatorul gancdas, romelSic sasurveli obieqti warmodgenilia, rogorc mexsierebis xati, survilis asruleba ewodeba. janmrTeli adamianis SemTxvevaSi pirveladi procesis saukeTeso magaliTia sizmari, romelic, froidis mixedviT, yovelTvis warmoadgens survilis asrulebas an survilis asrulebis mcdelobas. aseve, pirveladi procesis magaliTebia fsiqotikebis halucinaciebi da xilvebi; pirveladi procesis moqmedebis daRi naTlad etyoba autistur metyvelebas. survilis amsrulebeli es mentaluri xatebi erTaderTi realobaa, romelsac icnobs idi. pirveladi procesis Sesatyvisad warmarTuli qcevis tragedia isaa, rom individi erTmaneTisgan ver ansxvavebs aqtualur obieqts, romelsac SeuZlia moTxovnilebis dakmayofileba, da mis xats (magaliTad, rodesac udabnoSi moxetiale adamiani ver mijnavs erTmaneTisgan wyalsa da wylis miraJs). aseTma aRrevam SeiZleba fatalur Sedegamde migviyvanos, Tu ar iarsebebs moTxovnilebis dakmayofilebis gare wyaroebi. radganac pirvelad process ar SeuZlia daZabulobis realuri moxsna, viTardeba axali meoradi fsiqikuri procesi da mis gaCenasTan erTad yalibdeba axali sistema ego. am struqturis formireba iwyeba maSin, rodesac patarebi iTviseben im faqts, rom maTi sakuTari saWiroebebisa da survilebis garda, arsebobs gare samyaroc, da Cndeba droSi gadadebuli dakmayofilebis unari. refleqtoruli

ego

12

ego pirovnebis struqturuli komponentia, romelic gare samyaros realobasTan imyofeba kontaqtSi, radgan organizmis moTxovnilebebi saWiroeben Sesatyvis urTierTqmedebas obieqturi realobis samyarosTan. ego idisgan iRebs Tavis struqturas, funqciasa da energias da misgan viTardeba. es xdeba maSin, rodesac bavSvi iwyebs sakuTari individualurobis gacnobierebas, idis ganmeorebadi moTxovnebis dakmayofilebasa da daSoSminebas. ego idis organizebuli nawilia da imisTvis Cndeba, rom emsaxuros idis miznebs da ar dauSvas maTi frustrireba. mTeli misi energia idisgan modis. froidis mixedviT, egos ar gaaCnia idisgan damoukidebeli arseboba da, am sityvis absoluturi mniSvnelobiT, yovelTvis maszea damokidebuli. egos mTavari mizania organizmis instinqtur moTxovnebsa da garemos pirobebs Soris Suamavloba. egos funqciaa pirovnebis sicocxlisunarianobis, usafrTxoebisa da janmrTeli fsiqikis uzrunvelyofa. froidi miiCnevda, rom egos gansakuTrebuli funqciebi aqvs rogorc gare samyaros, ise _ Sinagani samyaros mimarT, romlis ltolvebis dakmayofilebasac eswrafvis. ego cdilobs idis survilebis gamoxatvasa da dakmayofilebas im SezRudvebis gaTvaliswinebiT, romelTac gare samyaro awesebs. idsa da egos Soris ZiriTadi gansxvaveba isaa, rom idma mxolod subieqturi realoba icis, xolo ego arCevs Sinagansa da garegans; arCevs fantaziasa da realobas. egos moqmedebis ZiriTad repertuarSi Sedis uneblie moZraobebis kontroli da TviTSenaxvaze mimarTuli aqtivobebi. adarebs ra warsul movlenebs, is acnobierebs gare samyaros movlenebs. amis Semdeg aqtivobis saSualebiT an Tavs aridebs garkveul garemoebebs da adaptirdeba maT Sesatyvisad, an ise cvlis gare samyaros realobas, rom is ufro usafrTxo an komfortuli gaxdes. egos moqmedeba mdomareobs Sinagani an garegani gamRizianeblebis mier Seqmnili daZabulobis donis regulirebaSi. daZabulobis zrda ganicdeba, rogorc diskomfortis mdgomareoba, xolo misi Semcireba _ rogorc siamovnebis mdgomareoba. amitom ego eswrafvis siamovnebas da eZebs tkivilis Semcirebisa da misgan Tavis daRwevis gzebs. magaliTad, mSierma adamianma unda moZebnos, ipovos da miiRos sakvebi manamde, sanam Semcirdeba SimSilis daZabuloba. es niSnavs, rom man unda iswavlos sakvebis mexsierebaSi arsebuli xatis garCeva gare samyaroSi misi aqtualuri aRqmisgan. rodesac es diferenciacia ganxorcielebulia, aucilebeli xdeba xatis aRqmaSi gardaqmna, rac xorcieldeba garemoSi sakvebis adgilmdebareobis gansazRvris saxiT. sxva sityvebiT rom vTqvaT, adamiani sakvebis mexsierebaSi arsebul xats adarebs sakvebis garegnul saxes an suns, romelsac SeigrZnobs grZnobis organoebis saSualebiT. gadarCebisTvis brZolaSi rogorc gare socialur samyarosTan, ise idis instinqtur moTxovnilebebTan, ego mudmivad axdens fsiqikur planSi mimdinare movlenebis diferenciacias gare samyaroSi mimdinare realuri movlenebisgan. daZabulobis Semcireba garkveul moqmedebaTa Sesrulebis Sedegad miiRweva, romlebic ids Tavisi instinqturi moTxovnilebebis gamoxatvis saSualebas aZleven socialuri samyaros normebisa da eTikis Sesabamisad. es mizani aiZulebs adamians iswavlos, ifiqros, imsjelos, aRiqvas, gadawyvitos, daimaxsovros da a.S. Sesabamisad, idis survilebisa da moTxovnilebebis dakmayofilebisas ego iyenebs kognitur da perceptul strategiebs. idisgan gansxvavebiT, romlis mTavari mizania siamovnebis Zieba, ego eqvemdebareba realobis princips da moqmedebs meoradi procesis meSveobiT.7 realobis principis mizania organizmis mTlianobis SenarCuneba da daZabulobis ganmuxtvis Sekaveba manamde, sanam ar iqneba napovni dakmayofilebisTvis Sesatyvisi obieqti anu daZabulobis ganmuxtvis adekvaturi saSualeba da/an Sesabamisi pirobebi gare samyaroSi. realobis principi droebiT aCerebs siamovnebis principis moqmedebas, Tumca, saboloo jamSi, saWiro obieqtis aRmoCenisas da daZabulobis Semcirebisas swored siamovnebis principis momsaxureba xdeba. sxva sityvebiT rom vTqvaT, rodesac obieqti da pirobebi idealuria, qcevas
7 SeiZleba iTqvas, rom ego gonebisa da saRi azris simboluri gamoxatulebaa, idi ki _ dauokebeli ltolvebis (Freud, 1933).

13

siamovnebis principi marTavs. realobis principi ukavSirdeba gamocdilebis WeSmaritoba-mcdarobis sakiTxs _ aqvs Tu ara am gamocdilebas garegani arseboba maSin, roca siamovnebis principi mxolod imiT aris dainteresebuli, am gamocdilebas tkivili moaqvs Tu siamovneba. realobis principi Cvens qcevas gonierebas matebs, inarCunebs zomier daZabulobas, icvleba axali gamocdilebis miRebasTan erTad (viTardeba idisgan gansxvavebiT) da monawileobs racionalur SemecnebiT aqtivobaSi. meoradi procesi _ es aris realisturi, logikuri azrovneba, romelze dayrdnobiTac egos xelewifeba qcevis saWiro arxiT warmarTva, raTa instinqturi moTxovnilebebi Tavad individisa da sxva adamianebisTvis usafrTxo gziT iqnas dakmayofilebuli. meoradi procesis daxmarebiT ego ayalibebs moTxovnilebis dakmayofilebis gegmas, Semdeg ki amowmebs mas _ rogorc wesi, garkveuli qmedebebiT, _ raTa gairkves, muSaobs Tu ara is. mSieri adamiani imaze fiqrobs, Tu sad SeiZleba sakvebis povna, Semdeg ki swored im adgilze eZebs mas. amas realobiT Semowmeba hqvia. Tavisi rolis damakmayofileblad Sesasruleblad ego akontrolebs yvela kognitur da inteleqtualur funqcias; es umaRlesi mentaluri procesebi meorad process emsaxureba. egos pirovnebis aRmasrulebel organos uwodeben, rameTu igi kars uxsnis moqmedebas, garemodan arCevs imas, rasac unda Seesabamebodes moqmedeba, da wyvets, romeli ltolvebi da rogor unda iqnes dakmayofilebuli. axorcielebs ra am ukiduresad mniSvnelovan aRmasrulebel funqciebs, ego iZulebulia moaxdinos im urTierTgamomricxavi da xSirad winaaRmdegobrivi moTxovnebis integrireba, romlebsac uyenebs mas idi, super-ego da gare samyaro. es arc ise ioli amocanaa, rac xSirad daZabulobaSi amyofebs mas.

super-ego
imisaTvis, rom adamianma efeqturad ifunqcioneros sazogadoebaSi, mas unda hqondes garemosTvis misaRebi da adekvaturi RirebulebaTa da eTikuri normebis sistema. am yvelafers igi iZens sicializaciis procesSi anu, fsiqoanalizis struqturuli modelis eniT rom vTqvaT, super-egos formirebis meSveobiT. super-ego ganviTarebadi pirovnebis bolo komponentia da warmoadgens qcevis standartebisa da sazogadoebrivi normebis internalizirebul versias. super-ego pirovnebis moraluri Zalaa; is ideali ufroa, vidre realoba da srulyofilebis miRwevas ufro emsaxureba, vidre siamovnebas. misi ZiriTadi amocanaa raimes siswore-mcdarobis Sefaseba sazogadoebis mier sanqcirebuli moraluri standartebidan gamomdinare. froidis azriT, adamianis organizmi ar ibadeba super-egoTi. bavSvebi iZenen mas mSoblebTan, maswavleblebTan da sxva maformirebel figurebTan urTierTqmedebis Sedegad. warmoadgens ra pirovnebis moralur-eTikur Zalas, super-ego bavSvis mSoblebze xangrZlivi damokidebulebis Sedegia. formalurad is maSin Cndeba, rodesac bavSvi sworisa da arasworis garCevas iwyebs; igebs, ra aris kargi da cudi, zneobrivi da arazneobrivi (daaxloebiT samidan xuT wlamde). Tavdapirvelad super-ego mxolod mSoblebis molodinebs asaxavs imis Taobaze, Tu ras warmoadgens kargi da cudi qceva. bavSvi swavlobs TiToeuli qcevis am SezRudvebTan SesabamisobaSi moyvanas, raTa Tavidan aicilos konfliqti da sasjeli. Tumca, bavSvis socialuri samyaros gafarToebasTan (skolis, religiisa da TanatolTa jgufebis meSveobiT) erTad super-egos sferoc izrdeba im qcevis sazRvrebamde, romelic misaRebad iTvleba am axal jgufebSi. super-ego SeiZleba ganvixiloT, rogorc sociumis koleqtiuri sindisis individualizirebuli asaxva, Tumca, bavSvis mier sazogadoebis realur faseulobaTa aRqma SeiZleba damaxinjebuli iyos. froidi super-egos or qvesistemad yofs: esaa sindisi da ego-ideali. sindisi SeiZineba mSoblebiseuli sasjelis meSveobiT. is ukavSirdeba iseT qcevebs, romelTac mSoblebi urC qcevas uwodeben da romlis gamoc bavSvi sasjels iRebs. sindisi moicavs kritikuli TviTSefasebis unars, moralur akrZalvebsa da danaSaulis grZnobis warmoqmnas bavSvSi, rodesac man is ar gaakeTa, rac unda gaekeTebina. super-egos wamaxalisebel aspeqts ego-ideali warmoadgens. is formirdeba imisgan, rasac mSoblebi aqeben an maRal

14

Sefasebas aZleven; mas individumi sakuTari TavisTvis maRali standartebis wayenebisken mihyavs. miznis miRweva TviTpativiscemisa da siamayis grZnobas badebs. magaliTad, bavSvi, romelsac axaliseben skolaSi miRweuli warmatebebisaTvis, yovelTvis iamayebs Tavisi akademiuri moRwevebiT. am ori qvesistemis Camoyalibebis procesis meqanizms introeqcias uwodeben. bavSvi iRebs mSoblebis moralur normebs anu axdens maT introecirebas. amrigad, sindisi sjis adamians da aiZulebs ganicados danaSaulis grZnoba, xolo ego-ideali ajildovebs da siamayiT avsebs mas. super-ego mTlianad Camoyalibebulad iTvleba, rodesac mSoblebis kontrols TviTkontroli cvlis. Tumca, TviTkontrolis es principi ar emsaxureba realobis princips. eswrafvis ra idisgan momdinare sazogadoebisTvis miuRebeli nebismieri impulsis mTlianad damuxruWebas, super-ego cdilobs adamianis warmarTvas azrebis, sityvebisa da qcevebis absoluturi srulyofilebisaken. mokled rom vTqvaT, is cdilobs egos darwmunebas idelisturi miznebis upiratesobaSi realisturTan SedarebiT. TviTkontrolis ZiriTadi funqciebia: (1) idis impulsebis, kerZod, seqsualuri da agresiuli xasiaTis impulsebis Sekaveba, rameTu maT gamovlenas kicxavs sazogadoeba; (2) egos dayolieba imaze, rom realisturi miznebi idealuriT Secvalos; (3) brZola srulyofilebisaTvis. amgvarad, super-ego opoziciaSia idTan da egosTan da samyaros Senebas Tavisi warmodgenebiTa da xatebiT cdilobs. aRsaniSnavia, rom super-ego hgavs ids Tavisi iracionalurobiT da hgavs egos ltolvebis 8 kontrolisken swrafviT. egosgan gansxvavebiT, super-ego ubralod droSi ki ar swevs instinqturi moTxovnilebebis dakmayofilebas, aramed mudmivad axdens maT blokirebas.

urTierTqmedeba pirovnebis struqturis komponentebs Soris


unda aRiniSnos, rom idi, ego da super-ego ar unda ganvixiloT, rogorc cal-calke arsebobis mqone patara kacunebi, romlebic marTaven pirovnebas. es meti araferia, Tu ara sxvadasxva fsiqikuri procesebis dasaxelebebi, romlebic sistemurobis principebs eqvemdebareba. Cveulebriv pirobebSi es principebi ar ewinaaRmdegeba da ar gamoricxavs erTmaneTs. piriqiT, isini egos xelmZRvanelobiT muSaoben, rogorc erTiani gundi. normaSi pirovneba funqcionirebs, rogorc erTi mTliani da ara rogorc sam nawilad danawevrebuli raRac. Zalze zogadad idi SeiZleba ganvixiloT, rogorc pirovnebis biologiuri mdgeneli, ego _ rogorc fsiqologiuri mdgeneli da super-ego ki _ rogorc socialuri mdgeneli. fsiqikuri aqtivobis umTavresi mizania dinamikuri wonasworobis im misaRebi donis SenarCuneba (xolo roca dakargulia, xelaxla aRdgena), romelic ukiduresad zrdis siamovnebas daZabulobis Semcirebis Sedegad. gamoyenebul energias qmnis idi, romelsac, rogorc ukve aRvniSneT, primitiuli da instinqturi buneba aqvs. idisgan ganviTarebuli ego imisaTvis arsebobs, rom realisturad ganixilos idisgan momdinare ZiriTadi ltolvebi. is, aseve, Suamavlis rols asrulebs idze moqmed Zalebs, super-egosa da gare samyaros realobis moTxovnebs Soris. egos safuZvelze ganviTarebuli super-ego zneobrivi muxruWis an kontr-Zalis funqcias asrulebs egos praqtikul aqtivobasTan mimarTebaSi; is ayenebs ganwyobaTa rigs, romelic ganapirobebs da zRudavs egos moqnilobas. rogorc ukve aRvniSneT, idi mTlianad aracnobieria maSin, roca ego da super-ego mxolod nawilobriv iZireba aracnobieris wyvdiadSi. froidi wers: ueWvelia, rom egosa da super-egos mniSvnelovani nawilebi aracnobierad arsebobs da es aris kidec aracnobieri, rac imas niSnavs, rom adamianma araferi icis maTi Sinaarsis Sesaxeb da maT gacnobierebas garkveuli Zalisxmeva sWirdeba. (Freud, 1933.). fsiqoanalizis mTavari amocanaa, misive terminologiiT Tu vityviT, egos gaZliereba, super-egos zedmetad mkacri damokidebulebisgan misi ganTavisufleba, aRqmis velis gafarToveba da misi organizaciis

ltolva _ Trieb _ es aris froidis originaluri termini, romelsac xSirad froidis Sromebis inglisur TargmanebSi arasworad Targmnian, rogorc instinqts. Sesabamisad, aq termini instinqti da termini ltolva sinonimebia.

15

imdagvarad gadawyoba, rom ukeTesad SeeZlos warsulSi idSi gandevnili masalis ganxilva da aTviseba: sadac iyo idi, iq unda damkvidrdes ego.

pirovnebis dinamika
fsiqoanalituri Teoria efuZneba mosazrebas imis Sesaxeb, rom adamianebi rTul energetikul sistemebs warmoadgenen. XIX saukunis fizikisa da fiziologiis miRwevebis Sesabamisad, energiis mudmovobis kanonis Tanaxmad (energia SeiZleba gadavides erTi mdgomareobidan meoreSi, magram misi raodenoba am dros ar icvleba), froidi Tvlida, rom adamianis qceva erTiani, mTliani energiiT aqtivirdeba. froidma bunebis es zogadi principi fsiqologiur terminTa enaze gadaiyvana da daaskvna, rom fsiqikuri energiis wyaros agznebis neirofsiqologiuri mdgomareoba warmoadgens. sxva sityvebiT rom vTqvaT, adamiani energias miRebuli sakvebidan iRebs da iseTi gansxvavebuli miznebisTvis xarjavs, rogoricaa sisxlis mimoqceva, sunTqva, kunTuri muSaoba, aRqma, azrovneba da mexsiereba. froidi arsebiTad ar ganasxvavebs (gansxvavdeba mxolod maTi forma) erTmaneTisgan sunTqvaze an saWmlis monelebaze daxarjul energiasa da im energias, romelic uzrunvelyofs azrovnebisa da mexsierebis procesebs. misi azriT, energia unda ganisazRvros ganxorcielebuli samuSaos mixedviT: Tu samuSao fsiqikuri aqtivobis, magaliTad, azrovnebis, saxiT aris warmodgenili, froidis mixedviT, energiis am formas fsiqikuri energia unda vuwodoT. rogorc vTqviT, energiis mudmivobis kanonis Sesabamisad, energia SeiZleba transformirdes erTi mdgomareobidan meoreSi, magram ar SeiZleba gaqres totaluri kosmiuri sistemis farglebSi. aqedan gamomdinareobs, rom fsdiqikur energias SeuZlia transformirdes fiziologiur energiad da piriqiT. Sexvedris adgilis, sxeulis energiasa da pirovnebis energias Soris gadebuli xidis funqcias idi da misi instinqtebi asruleben. froidis mixedviT, TiToeuli adamiani flobs energiis garkveul SezRudul raodenobas, romelic asazrdoebs fsiqikur aqtivobas. individumis qcevis nebismieri formis mizania daZabulobis Semcireba.

instinqti
instinqti (ltolva) ganixileba, rogorc agznebis Sinagani somaturi wyaros Tandayolili fsiqologiuri reprezentacia. fsiqologiur reprezentacias survili ewodeba, sxeulebriv agzebas, romlisganac is warmoiSoba moTxovnilebas uwodeben. amgvarad, SimSilis mdgomareoba fiziologiuri TvalsazrisiT SeiZleba aRiweros, rogorc sxeulis qsovilebSi sakvebis deficitis mdgomareoba maSin, roca fsiqologiurad is warmodgenilia Wamis survilis saxiT. survili moqmedebs, rogorc qcevis motivi. mSieri eZebs sakvebs. amis gamo instinqtebi pirovnebis mamoZravebel faqtorad iTvleba. isini aramarto qcevis impulss iZlevian, aramed mis mimarTulebasac gansazRvraven. sxva sityvebiT rom vTqvaT, instinqti axorcielebs SerCeviT kontrols qcevaze, raTac zrdis senzitiurobas stimulTa garkveuli saxeobebisadmi. mSieri sakvebis stimulebisadmi ufro mgrZnobiarea, seqsualurad agznebuli adamiani ki ufro metad albaTuria, rom erotiul stimulebze mogvcems reaqcias. sxvaTa Soris, SeiZleba davakvirdeT, rom organizmi garegani stimulaciiTac SeiZleba aqtivirdes, Tumca, froidi Tvlida, rom garemoSi arsebuli agznebis wyaroebi nakleb mniSvnelovania pirovnebis dinamikisTvis, vidre Tandayolili instinqtebi. mTlianobaSi, garegani stimulebi organizms nakleb moTxovnebs uyeneben da dakmayofilebis naklebad rTul formebs saWiroeben, vidre moTxovnilebebi. garegan stimuls SeiZleba gaeqce, magram moTxovnilebisgan Tavis daRweva SeuZlebelia. miuxedavad imisa, rom froidi garegan stimulacias meorad rols aniWebda, arasodes uaryofda mis mniSvnelobas garkveul pirobebSi, magaliTad, cxovrebis adreul wlebSi, rodesac umwifari ego ver axerxebs didi odenobiT Tavisufali energiis (daZabulobis) marTvas, moWarbebul stimulacias SeiZleba gadamwyveti zegavlena hqondes.

16

instinqti

fsiqikuri energiis kvantia anu, rogorc froidi uwodebs, gonebis muSaobaze gamoTxovnili

energiis zomaa. erTad arebuli, instinqtebi qmnian pirovnebis gankargulebaSi myof sumarul (jamur) fsiqikur energias. rogorc ukve vTqviT, idi aris am energiis rezervuari da instinqtTa adgilsamyofeli. idi SeiZleba dinamo-manqanas SevadaroT, romelic awvdis energias pirovnebis moqmedebis mTel mravalferovnebas. cxadia, energia sxeulebrivi metaboluri procesebidan modis. nebismier instinqts gaaCnia oTxi maxasiaTebeli: wyaro, mizani, obieqti da impetusi (stimuli). wyaro ukve ganvsazRvreT, rogorc sxeulebrivi mdgomareoba anu moTxovnileba. mizani mdgomareobs sxeulebrivi agznebis gaqrobaSi, magaliTad, kvebiTi instinqtis mizania sakvebis deficitis mospoba, rac Wamis aqtiT miiReba. mTeli aqtivoba, romelic xorcieldeba survilis gaCenisa da mis asrulebas Soris, moikuTvneba obieqts. sxva sityvebiT, obieqti aris ara mxolod moTxovnilebis damakmayofilebeli konkretuli sagani an piroba, aramed is qcevac, romelic mimarTulia aucilebeli sagnisa Tu pirobebis moZiebaze. magaliTad, roca adamiani mSieria, man unda ganaxorcielos garkveuli qmedebebi imisaTvis, rom miaRwios mizans _ danayrdes. impetusi (stimuli) aris instinqtis Zala, romelic ganisazRvreba moTxovnilebis intensivobiT. sakvebis deficitis zrdasTan erTad, fiziologiuri sisustis mdgomareobis miRwevamdec ki, izrdeba instinqtis Zalac. mokled mimovixiloT instinqtisadmi aseTi midgomis Sedegebi: froidis mier SemoTavazebuli modeli daZabuloba-reduqciis modelia. adamianis qceva aqtivirdeba Sinagani gamRizianeblebiT da aqtivoba mcirdeba imisda Sesabamisad, rogorc amcireben da aqroben daZabulobas Sesabamisi moqmedebebi. es niSnavs, rom instinqtis mizani Tavisi xasiaTiT regresiulia, vinaidan adamians abrunebs wina, instinqtis gamovlenamde statikuria. arsebul mdgomareobaSi. mdgomareoba, unda romelSic brundeba misi adamiani, mizania SedarebiT organizmis instinqti, aseve, konservatiulad miviCnioT, radganac

wonasworobis SenarCuneba agznebis moxsnis gziT. amgvarad, instinqti SeiZleba aRvweroT, rogorc procesi, romelic imave sixSiriT meordeba, rogoriTac movlenaTa wre, dawyebuli agznebis warmoqmniT da damTavrebuli dasvenebiT. instinqtis am aspeqts froidma gameorebis iZuleba uwoda. pirovneba iZulebulia isev da isev gaimeoros agznebisa da simSvidis gardauvali cikli. froidis instinqtTa Teoriis Sesabamisad, instinqtis wyaro da mizani ucvleli rCeba cxovrebis manZilze, Tumca, fizikuri momwifeba cvlis an aqrobs wyaros. axali sxeulebrivi moTxovnilebebis ganviTarebasTan erTad SeiZleba axalma instinqtebma iCinos Tavi. wyarosa da miznis mudmivobis sapirospirod, moTxovnilebis dakmayofilebis obieqti da saSualebebi SeiZleba arsebiTad varirebdes cxovrebis manZilze, rac realurad xdeba kidec. es variaciebi obieqtis arCevaSi SesaZlebelia, radganac fsiqikur energias SeuZlia gadanacvleba. mas SeuZlia ganimuxtos sxvadasxva gziT. aqedan gamomdinare, Tu esa Tu is obieqti ar aris xelmisawvdomi (Sidapirovnuli barierebis arsebobis gamo an ubralod ar aris saxeze), energia SiZleba sxva obieqtSi Caidos. Tu isic miuwvdomeli aRmoCndeba, Cndeba axali gadanacvleba da a.S., sanam ar iqneba napovni Sesatyvisi obieqti. sxva sityvebiT rom vTqvaT, obieqtebi SeiZleba Seicvalos, rac namdvilad ver xerxdeba instinqtis wyarosa da miznis SemTxvevaSi. rodesac instinqtis energia met-naklebad mudmivad Caideba Canacvlebul obieqtSi, Sedegad ganxorcielebul Sesatyvis qcevas instinqtisgan warmoebuli ewodeba. magaliTad, Tu bavSvis mier arCeuli pirveladi seqsualuri obieqti sakuTari sqesobrivi organoebis manipulirebaa da igi iZulebuli xdeba uari Tqvas am siamovnebaze sxeulebrivi stimulirebis ufro metad uwyinari formebis, magaliTad, TiTis wovis an saTamaSoebiT TamaSis, sasargeblod, Canacvlebuli aqtivobebi instinqtisgan warmoebuli iqneba. am SemTxvevaSi sulac ar icvleba seqsualuri instinqtis mizani _ mimdinareobs seqsualuri dakmayofilebis Zieba.

17

energiis

gadanacvleba

erTidan

meore

obieqtze

pirovnebis

dinamikis

yvelaze

mniSvnelovani

maxasiaTebelia. is xsnis adamianis bunebis aSkara plastikurobasa da adamianis qcevis gasaocar mravalferovnebas. zrdasruli adamianis praqtikulad yvela interesi, upiratesobebi, gemovneba, Cvevebi originaluri instinqturi obieqtebisgan energiis gadanacvlebas warmoadgens. TiTqmis yvela maTgani instinqtisgan warmoebulia. froidiseuli motivaciis Teoria efuZneba daSvebas, rom instinqtebi adamianis qcevis erTaderTi wyaroa. instinqtebis raodenoba da saxeebi froids ar ucdia instinqtTa CamonaTvalis Seqmna, Tumca, gamoTqvamda mosazrebas, rom arsebobs instinqtTa ori didi jgufi: sicocxlis instinqtebi da sikvdilis instinqtebi.

sicocxlis instinqtebi (erosi) individis gadarCenisa da gamravlebis miznebs emsaxureba. am


kategoriaSi Sedis SimSili, wyurvili da seqsi. energiis formas, romlis saSualebiTac xdeba am instinqtTa ganxorcieleba, libido ewodeba. aRiarebda ra sicocxlis instinqtebis mniSvnelovnobas individumis fizikuri organizaciaSi, pirovnebis ganviTarebisTvis yvelaze mniSvnelovnad froidi seqsualur instinqts miiCnevda, Tumca, arsebobs ara erTi, aramed ramdenime sequaluri instinqti. sxvagvarad rom vTqvaT, arsebobs mTeli rigi sxeulebrivi moTxovnilebebisa, romelic erotikul survilebs badebs. TiToeul survils Tavisi wyaro gaaCnia sxeulis garkveul regionSi, am ukanasknels ki erogenul zonas uwodeben. erogenuli zona _ es aris kanis safarvelis an lorwovani garsis ubani/monakveTi, romelic gaRizianebisadmi maRali mgrZnobelobiT xasiaTdeba. Tu masze garveuli saxiT movaxdenT manipulirebas, amiT movxsniT daZabulobas da gamoviwvevT siamovnebas. erT-erTi aseTi zonaa tuCebi da piris Rru, meore _ analuri sfero, mesame ki _ sasqeso organoebi. Sesabamisad, woviT miiRweva oraluri siamovneba, defekaciis procesiT _ analuri, xolo masturbaciiT _ genitaluri siamovneba. bavSvobaSi seqsualuri instinqtebi SedarebiT damoukidebelia erTmaneTisgan, xolo pubertetis periodSi SeiniSneba maTi Serevisa da reproduqciuli miznisTvis erToblivi samsaxuris gawevis tendencia.

sikvdilis instinqtebi (Tanatosi) anu, rogorc zogjer froidi uwodebda maT, destruqciuli instinqtebi, ar
vlindeba ise aSkarad, rogorc sicocxlis instinqtebi. amitomac maTze ufro naklebia cnobili, Tumca, isini gardauvlad asruleben TavianT misias da safuZvlad udevs sisastikis, agresiis, TviTmkvlelobebisa da mkvlelobebis yvela gamovlinebas. TiToeuli adamiani sabolood kvdeba; esaa faqti, romelmac dasabami misca froidis cnobil aforizms sicocxlis mizani sikvdilia (1920a, p.38). libidos energiisgan gansxvavebiT, sikvdilis instinqtebis energias ar gaaCnia gansakuTrebuli dasaxeleba, Tumca, froidi maT biologiurad ganpirobebulad Tvlida da iseTive mniSvnelovnad miiCnebda adamianis qcevis regulirebaSi, rogorc sicocxlis instinqtebs. igi varaudobda, rom sikvdilis instinqtebi emorCileba entropiis princips.9 froids miaCnda, rom cocxal organizms axasiaTebs im gaurkvevel mdgomareobaSi dabrunebisken kompulsiuri swrafva, romlidanac gamovida; Sesabamisad, adamianebs axasiaTebT sikvdilisken swrafva. am swrafvis fsiqologiur reprezentacias ki mudmivobis principi warmoadgens. sikvdilis instinqtebis mniSvnelovan derivats agresiuli impulsebi warmoadgenen. agresiuloba aris gareT da Canacvlebuli obieqtebis winaaRmdeg mimarTuli TviTdamangrevloba. adamiani ebrZvis sxvebs da destruqciulia imitom, rom sikvdilis survili blokirebulia sicocxlis instinqtebiTa da Sidapirovnuli sxva garemoebebiT, romlebic win aRudgeba sikvdilis instinqtebs. sicocxlisa da sikvdilis instinqtebi da maTi derivatebi SeiZleba Seerion erTmaneTs, gaaneitralon da Caanacvlon erTmaneTi. Wama, magaliTad, warmoadgens SimSilisa da destruqciulobis narevs da
9

entropiis principi _ Termodinamikis kanoni, romlis Tanaxmadac nebismieri energetikuli sistema miiswrafvis dinamikuri wonasworobis SenarCunebisken.

18

xorcieldeba kbenis, ReWvisa da sakvebis gadaylapvis meSveobiT. siyvarulma, seqsualuri instinqtis derivatma, SeiZleba moaxdinos siZulvilis, sikvdilis instinqtis derivatis, neitralizeba; anda siyvarulma SeiZleba Caanacvlos siZulvili, siZulvilma ki _ siyvaruli. vinaidan instinqtebi Seicaven mTel energias, romliTac moqmedebs pirovnebis sami sistema, ganvixiloT, Tu rogor axerxeben idi, ego da super-ego fsiqikuri energiis kontrolsa da gamoyenebas.

fsiqikuri energiis gadanawileba da gamoyeneba


pirovnebis dinamika ganisazRvreba idis, egosa da super-egos mier fsiqikuri energiis gadanawilebiTa da gamoyenebiT. vinaidan energiis saerTo raodenoba SezRudulia, es sami sistema ejibreba erTmaneTs energiis flobaSi. erTi sistema axorcielebs energiaze kontrols danarCeni oris xarjze. erTi maTganis gaZlierebiT danarCeni ori sistema gardauvlad sustdeba, Tu mTliani sistema ar iZens axal energias. Tavdapirvelad mTel energias flobs idi da mas refleqtoruli moqmedebebisa da pirveladi procesebis saSualebiT survilebis asrulebisaTvis iyenebs. es orive aqtivoba siamovnebis princips emsaxureba, romlis mixedviTac funqcionirebs idi. instinqtis dasakmayofilebeli moqmedebisaTvis energiis amoZravebas obieqtarCevani anu obieqt-kateqsisi ewodeba. idis energia Zalze denadia anu iolad gadanacvldeba erTi moqmedebidan an xatidan meore moqmedebaze an xatze. am instinqturi energiis gadanacvlebis SesaZlebloba arsebobs imis gamo, rom ids ar SeuZlia obieqtebis gamijvna erTmaneTisgan (ver ansxvavebs erT obieqts meorisgan). gansxvavebuli obieqtebi igiveobrivad aRiqmeba, magaliTad, mSieri Cvili yvelafers idebs pirSi, ris xelSi dakavebasac SeZlebs. vinaidan egos ar gaaCnia energiis sakuTari wyaro, uwevs energiis idisgan aReba. idisgan energiis aReba egos procesebisTvis xorcieldeba meqanizmis daxmarebiT, romelsac identifikacia10 ewodeba. es aris erT-erTi yvelaze mniSvnelovani da Znelad gasagebi cneba froidis fsiqologiaSi. vinaidan idi ver ansxvavebs erTmaneTisgan gonebis Sinaarsebs, iqneba es percefciebi, mexsierebis xatebi, ideebi Tu halucinaciebi, kateqsisi SesaZlebelia rogorc realuri aRqmis xatebis, ise mexsierebaSi arsebuli survilis amsrulebeli xatebis mimarT. amgvarad, energia erTmeva idis sruliad subieqtur fsiqikur procesebs da gadaiyvaneba egos obieqtur, logikur, ideaciur procesebSi. orive SemTxvevaSi energia mxolod fsiqologiuri miznebisaTvis gamoiyeneba, Tumca, idis SemTxvevaSi ar xdeba mentaluri simbolosa da misi fizikuri etalonis erTmaneTisgan gamijvna, meore SemTxvevaSi ki xdeba. ego cdilobs, rom simbolo etalonis maqsimalurad reprezentatiuli iyos. sxvagvarad rom vTqvaT, identifikaciis Sedegad pirveladi procesi Canacvldeba meoradiT. vinaidan meoradi procesi ufro efeqturad xsnis daZabulobas, iqmneba ufro da ufro meti egos kateqsisebi. TandaTanobiT ego, rogorc ufro efeqturi, iZens monopolias fsiqikur energiaze, Tumca, es monopolia fardobiTia, radganac instinqtebis daukmayofileblobis SemTxvevaSi idi ukan ibrunebs Zalauflebas. sakmarisi raodenobis energiis mopovebis Semdeg egos SeuZlia misi gamoyeneba ara marto instinqtebis dakmayofilebaze meoradi procesebis saSualebiT. energiis nawili ixarjeba sxvadasxva fsiqikuri procesebis _ aRqmis, mexsierebis, msjelobis, gansxvavebis, abstragirebis, ganzogadebisa da gansjis _ ufro maRal doneze gadayvanaze. nawili unda daixarjos idis iracionaluri impulsuri aqtivobis Sesakaveblad. es Semakavebeli Zalebi cnobilia, rogorc antikateqsisi da moqmedebs kateqsisis Zalebis sapirispirod. Tu
10

identifikacia _ mentaluri reprezentaciisa (gonebaSi arsebulis) da fizikuri realobis (garemoSi arsebulis) erTmaneTisgan gamijvnisa, gansxvavebis procesi.

19

idisdan momdinare safrTxe Zalze didia, ego SeimuSavebs dacvis meqanizmebs,11 romelTac super-egos zewolis SemTxvevaSic warmatebiT iyenebs. egos energia imisaTvisac SeiZleba gadanacvldes, rom Seiqmnas axali obieqt-kateqsisebi, amitomac warmoebuli interesebis, damokidebulebebisa da upiratesobebis sistema egoSi formirdeba. es egokateqsisebi SesaZloa uSualod arc akmayofilebdnen organizmis bazisur moTxovnilebebs, magram asociaciurad ukavSirdebodnen im obieqtebs, romlebic emsaxurebian dakmayofilebas. dabolos, ego, rogorc pirovnebis aRmasrulebeli organo, iyenebs energias sami sistemis integraciaze zegavlenisaTvis. egos am integrirebadi funqciis mizania pirovnebis Sinagani harmoniis Seqmna imgvarad, rom rbilad da efeqturad ganxorcieldes egos urTierTqmedeba garemosTan. identifikaciis meqanizmi, aseve, pasuxismgebelia super-egos sistemis energetizaciazec. esec sakmaod rTuli procesia. bavSvis mier kateqsirebul pirvel obieqtTa Soris arian mSoblebic. mSoblebi asruleben qcevis makontrolirebel funqcias waxaliseba-dasjis meqanizmis gamoyenebiT. waxaliseba (magaliTad, tkbileuli, Rimili, sityvieri Seqeba) xsnis daZabulobas, an moaswavebs daZabulobis moxsnas; sasjeli (magaliTad, siamovnebaze uaris miReba, cema, arakeTilganwyobili mzera) zrdis daZabulobas. bavSvi iwyebs, erTi mxriv, Tavisi qcevis da, meore mxriv, mSoblebis sanqciebisa da akrZalvebis, identificirebas anu garCevas. bavSvi axdens mSoblebis moraluri imperativebis introecirebas. igi axorcielebs mSoblebis idealebis kateqsirebas, rac mis ego-idealad yalibdeba; aseve, axorcielebs maTi akrZalvebis kateqsirebasac, rac sindisad yalibdeba. amgvarad, super-ego idis energiis rezervuarTan daSvebas bavSvis mier mSoblebTan identifikaciis gziT iRebs. super-egos muSaoba xSirad, Tumca, ara yovelTvis, idis impulsebis sawinaaRmdegod miemarTeba, vinaidan moraluri kodeqsi primitiuli impulsebis, gansakuTarebiT ki agresiulisa da seqsualuris, sazogadoebis mier gakontrolebisa da Sekavebis mcdelobas warmoadgens. rodesac identifikaciis meqanizmis saSualebiT instinqtebidan momdinare energia egosa da super-egosken warimarTeba, SesaZlebeli xdeba agznebisa da Sekavebis procesebis ZalTa rTuli TamaSi. pirovnebis sworad marTvisaTvis ego iZulebulia akontrolos idic da super-egoc da, amasTanave, unda darCes sakmarisi energia gare samyarosTan aucilebeli urTierTobis dasamyareblad. Tu idi inarCunebs kontrols energiis mniSvnelovan nawilze, adamianis qceva impulsuri da primitiuli xdeba. meore mxriv, Tu energiis did nawils super-ego akontrolebs, qcevis regulireba realisturis nacvlad moraluri mosazrebebiT ganxorcieldeba, rac sabolood adamianSi sakuTari uunarobis depresiul grZnobas badebs. saboloo jamSi, pirovnebis dinamika Sedgeba agznebis Zalebis, kateqsisisa, da Sekavebis Zalebis, antikateqsisis, urTierTqmedebisgan. yvela Sidapirovnuli konfliqti am ori Zalis urTierTdapirispirebaze SeiZleba daviyvanoT. xangrZlivi daZabuloba Sekavebisa ukavSirdeba. da agznebis Zalebis urTierTqmedebas

SfoTva
pirovnebis dinamika ganpirobebulia gare samyaros obieqtebTan urTierTqmedebis saSualebiT moTxovnilebebis dakmayofilebis aucileblobiT. garemo uzrunvelyofs mSier organizms sakvebiT, mwyurvals _ wyliT. uzrunvelyofis wyaros rolis garda gare samyaro sxva rolsac asrulebs adamianis cxovrebaSi. is safrTxesac moicavs; is SeiZleba ara marto akmayofilebdes, aramed emuqrebodes kidec. garemos iseve SeuZlia tkivilis miyeneba da daZabulobis gazrda, rogorc siamovnebis motana da daZabulobis Semcireba. garemodan momdinare muqaraze, romelTan gasamklavebladac ar aris mzad, individis normaluri reaqcia SiSia. arakontrolirebadi moWarbebuli stimulaciiT daTrgunul egos SfoTva moicavs. Sesabamisad, fsiqikis mTavari problema SfoTvis mdgomareobasTan gamklavebaa. SfoTvas iwvevs daZabulobis
11

dawvrilebiT ixileT gv.22

20

mdgomareobis an gamRizianeblis mosalodneli an savaraudo gaZliereba; is SeiZleba nebismier situaciaSi (iqneba es realuri Tu warmosaxuli) ganviTardes, rodesac fizikuri Tu fsiqikuri safrTxe Zalze Zlieria ignorirebisaTvis, gamklavebisaTvis an Tavis aridebisaTvis. SfoTvis pirvelwyaro froidis Teoriis mixedviT, adamianis mier gancdili SfoTvis pirveladi wyaro saTaves iRebs iqidan, rom axalSobils ar Seswevs garegan da Sinagan gaRizianebasTan gamklavebis unari. vinaidan ar SeuZlia Tavisi axali samyaros kontrolireba, mas avsebs moaxlovebuli safrTxis difuzuri grZnoba. es situacia iwvevs matravmirebel mdgomareobas, romelic pirveladi SfoTvis saxeliT aris cnobili, romlis magaliTad Tavad dabadebis procesi SeiZleba davasaxeloT. froidis azriT, dedisgan biologiuri gacalkevebis gancda matravmirebelia da amitomac Semdgomi gancalkevebis situaciebi (magaliTad, bavSvi rCeba marto, datovebulia sibneleSi, anda dedis nacvlad ucnobi adamiani daxvda) Zlier SfoTviT reaqciebs iwvevs. aseTi Zlieri stresis SegrZneba ganicdeba dabadebisas, ZuZusgan moSorebisas, SemdgomSi ki vlindeba kastraciis SiSis saxiT. ram SeiZleba gamoiwvios SfoTva SfoTvis mdgomareobas SeiZleba iwvevdes Semdegi movlenebi, Tumca, maTi CamonaTvali am konkretuli SemTxvevebiT ar Semoifargleba: sasurveli obieqtis dakargva, magaliTad, bavSvma dakarga deda an mama, axlo megobari an sayvareli cxoveli; siyvarulis dakargva, magaliTad, rodesac adamiani uars iRebs an ver ibrunebs sayvareli/mniSvnelovani adamianis keTilganwyobas an siyvaruls;

pirovnuli individualobis dakargva, kastraciis SiSi, sakuTari saxis dakargva anda sxvebis
TandaswrebiT dacnvis obieqtad gaxdomis SiSi; sakuTari Tavis siyvarulis dakargva, magaliTad, rodesac super-ego kicxavs sakuTari pirovnebis xasiaTis Strixebs an Taviseburebebs. SfoTvis saxeebi imisda mixedviT, Tu saidan momdinareobs safrTxe egosTvis (gare samyarodan, idisgan Tu superegosgan), fsiqoanalituri Teoria ganarCevs sam saxis SfoTvas:

realisturi SfoTva _ gare samyarodan momdinare (magaliTad, saSiSi cxoveli an gamosaSvebi gamocda)
realur saSiSroebaze emociuri reaqciaa. is, ZiriTadad, SiSis sinonimia da SeiZleba asustebdes safrTxis wyarosTan efeqturad gamklavebis unars. realuri SfoTva maSinve mcirdeba, rogorc ki qreba Tavad safrTxe. mTlianobaSi realuri SfoTva TviTSenaxvis uzrunvelyofas uwyobs xels.

nevrotuli SfoTva _ es aris emociuri reaqcia idis miuRebeli impulsebis mosalodneli gacnobierebis
saSiSroebaze. mas ganapirobebs SfoTva imis Taobaze, rom ego ver SeZlebs instinqturi miswrafebebis, gansakuTrebiT ki seqsualurisa da agresiulis, gakontrolebas. am SemTxvevaSi SfoTva momdinareobs imis SiSisgan, rom rodesac me raRac saSinels gavakeTeb, es mZime uaryofiT Sedegebs gamoiRebs. nevrotuli SfoTva Tavdapirvelad ganicdeba, rogorc realisturi, radganac dasja, Cveulebriv, garemodan modis.

moraluri SfoTva _ aris emociuri reaqcia, romelic warmoiqmeba maSin, rodesac ego ganicdis super-egos
mxridan dasjis saSiSroebas. moralur SfoTvas maSin aqvs adgili, rodesac idi arazneobrivi azrebisa da qmedebebis aqtiurad gamoxatvas cdilobs da super-ego amaze danaSaulis gancdiT, sircxviliT an TviTdadanaSaulebiT reagirebs. moraluri SfoTva saTaves iRebs iseT qcevebze an moqmedebebze

21

mSoblebis mier ganxorcielebuli dasjis obieqturi SiSisgan, romelic arRvevs super-egos perfeqcionistur moTxovnebs.

rogor SevamciroT SfoTva


Tu egos aiZuleben, rom aRiaros Tavisi sisuste, is SfoTvaSi garbis: realur SfoTvaSi gare samyaros winaSe, super-egodan momdinare moralur SfoTvaSi da ididan momdinare Zlier sulier Relvaze reaqciis saxiT arsebul nevrotul SfoTvaSi. arsebobs SfoTvis Sesustebis ori ZiriTadi gza: uSualod ganvixiloT situacia. vumklavdebiT ra siZneleebs, pirispir vejaxebiT usiamovnebebs an maT, riTac vwyvetT arsebul problemebs, anda kompromisze mivdivarT da amiT gavurbivarT

minimumamde dagvyavs misi zemoqmedeba. ase vmoqmedebT sirTuleebis mosagvareblad, maTi ganmeorebis albaTobis Sesamcireblad da momavalSi SfoTvis warmoqmnis perspeqtivis Sesamcireblad.

SfoTvis

mdgomareobidan

Tavis

daRwevis

alternatiuli

meTodia

Tavad

realuri

situaciis

damaxinjeba an uaryofa. ego SeiZleba icavdes individs safrTxisgan am safrTxis bunebis falsificirebiT. meTodebs, romlis daxmarebiTac xorcieldeba es damaxinjebebi, dacvis meqanizmebi ewodeba.

dacvis meqanizmebi
yvela dacvis meqanizms axasiaTebs ori ram: (1) isini moqmedeben aracnobier doneze da amitom Tavis motyuebis saSualebas warmoadgenen da (2) isini amaxinjeben, uaryofen an ayalbeben realobis aRqmas imisaTvis, rom SfoTva naklebad safrTxis momtani gaxdes inidividisaTvis. unda aRiniSnos, rom adamianebi iSviaTad iyeneben mxolod erT meqanizms; Cveulebisamebr, isini sxvadasxva meqanizmebiT operireben konfliqtis gadawyvetisaTvis an SfoTvis SemcirebisaTvis. mokled ganvixloT ZiriTadi dacvis meqanizmebi:

gandevna. am meqanizmis daxmarebiT raime movlena, idea an aRqma, romelmac SeiZleba SfoTva
gamoiwvios, ganidevneba cnobierebidan, riTac xels uSlis mis nebismier gamovlenas. samwuxarod, gandevnili elementi isev fsiqikis nawilad rCeba, Tumca, adamiani amas ver acnobierebs da inarCunebs aqtivobas. gandevnas arasodes aqvs erTjeradi xasiaTi, moiTxovs ra energiis sistematur xarjvas aracnobierSi misi SenarCunebisTvis, vinaidan gandevnili yovelTvis cdilobs gamosasvlelis povnas.

uaryofa. am terminis qveS igulisxmeba im movlenebis aRiarebis survilis ar qona, romelic aforiaqebs
egos. zrdasrul adamianebs axasiaTebT Tavis ise daWera, rom TiTqos zogierTi movlena iseTi ar aris, rogoris aris; rom realurad is arc momxdara. fantaziaSi aseTma gaqcevam mravalnairi saxe SeiZleba miiRos, romelTagan zogierTi gare damkvirvebelma SeiZleba absurdulad miiCnios.

racionalizacia. es aris dauSvebeli azrebisa da qmedebebis daSvebuli mizezebis Ziebis procesi. am


procesis meSveobiT adamiani poulobs axsnas, romelic an eTikurad misaRebia sxvebisaTvis, an logikurad Tanxvdeba romelime ganwyobas, moqmedebas, ideas an grZnobas, romelic sxva motivaciuri wyaroebidan momdinareobs. Cven mivmarTavT racionalizacias, raTa gavamarTloT Cveni qceva, rodesac realurad am qmedebebis mizezebi ar imsaxurebs gamarTlebas anda verc ki vigebT maT.

reaqtiuli formacia. es dacvis meqanizmi qcevebsa da grZnobebs iseTiT cvlis, romelic diametralurad
ewinaaRmdegeba WeSmarit survils; es aris survilis aSkara da, Cveulebisamebr, aracnobieri inversia.

proeqcia. proeqcias uwodeben sxva adamianisTvis, cxovelisTvis an sagnisTvis im Tvisebebis,


grZnobebis an ganzraxvebis miweras, romelic Tavad adamianSi iReben saTaves. es aris dacvis meqanizmi, romlis drosac adamianis pirovnebis aspeqtebi gamodiferencirdeba misgan da gadaitaneba garemocvaze. safrTxe fasdeba, rogorc raRac garegani Zalidan momdinare. amasTanave, adamians SeiZleba realur

22

grZnobebTan hqondes saqme, magram ar aRiarebdes an ver acnobierebdes, rom SemaSinebeli idea an moqmedeba Tavad mas ekuTvnis.

izolacia. izolaciis dros raime situaciis SfoTvis gamomwvevi aspeqtebi gancalkevdeba danarCeni
fsiqikidan. es aris danawevrebis operacia, romlis Sedegadac mocemul movlenasTan kavSirSi, saukeTeso SemTxvevaSi, emociur reaqciaTa umniSvnelo nawili rCeba. pirovnebis danarCeni nawilidan izolirebul problemebze saubrisas adamini maT yovalgvari grZnobebis gareSe aRwers ise, TiTqos es yvelaferi viRac mesame pirs gadaxda Tavs. aseTi midgoma SeiZleba sirTuleebis daZlevis dominantur stilad iqces. adamiani SeiZleba sul ufro da ufro metad dakavdes ganyenebuli ideebiT, dakargos ra kontaqti sakuTar grZnobebTan.

regresia. es aris ganviTarebis ufro adrindel doneze an gamoxatvis ufro martiv, bavSvur maneraze
dabruneba. regresia SfoTvis Semcirebis xerxia realur azrovnebaze uaris Tqmis gziT im moqmedebaTa sasargeblod, romelic warsulSi amcirebdnen SfoTvas. realobidan wasvlis gzad regresiis dros adamianma SeiZleba upiratesoba mianiWos gemriel nayins, romelsac igi bavSvobaSi miirTmevda, an mTlianad dakavdes sayvareli wignis kiTxviT.

sublimacia. es aris procesi, rodesac Tavdapirvelad seqsualur an agresiul miznebze mimarTuli energia
axali, xSirad mxatvruli, inteleqtualuri an kulturuli xasiaTis mqone miznebisken miemarTeba. sublimacia warmatebuli dacvis saxeliT aris cnobili. Tu Tavdapirvel energias mdinares SevadarebT, romelic periodulad diddeba, gadmodis napirebidan da zaralis meti araferi moaqvs, maSin sublimacia _ es aris jebiris mSenebloba da damxmare arxebis gayvana. eseni, Tavis mxriv, SeiZleba gamoyenebul iqnas, eleqtroenergiis gamomuSavebisTvis, damSrali miwebis irigaciisTvis, parkebis gaSenebisTvis da sxva rekreaciuli SesaZleblobebis SeqmnisTvis. xerxdeba mdinaris sawyisi energiis mimarTva socialurad daSvebuli an kulturulad misaRebi arxebSi. sxva dacvis meqanizmebisgan gansxvavebiT, sublimacia realurad xsnis da mTlianad aqrobs daZabulobas. zigmund froidi amtkicebda, rom civilizaciisTvis damaxasiaTebeli udidesi energia da garTulebuloba daTrgunuli energiisTvis misaRebi da sakmarisi gamosavlis povnis survilis arsebobis Sedegia. civilizacia xels uwyobs pirveladi ltolvebis transcendentulobas (sxva xarisxobriv doneze gadasvlas) da, zog SemTxvevaSi, qmnis alternatiul miznebs, romlebmac SeiZleba gacilebiT meti siamovneba mianiWon ids, vidre pirveladi miswrafebebis dakmayofilebam. es transformacia civilizacias ZalTa udides marags aZlevs da amas akeTebs im SesaniSnavi unaris xarjze, rasac hqvia miznis Secvla misi intensivobis Semcirebis gareSe.

pirovnebis ganviTareba: fsiqoseqsualuri stadiebi


ganviTarebis fsiqoanalituri Teoria efuZneba or wanamZRvars:

1.

genetikuri wanamZRvari aqcents akeTebs imaze, rom adreuli bavSvobis gamocdileba kritikul

rols asrulebs mozrdilis pirovnebis formirebaze. froidi darwmunebuli iyo, rom induvidumis pirovnebis ZiriTadi saZirkveli Zalze adreul asakSi, kerZod, 5 wlis asakamde, iqmneba.

2.

adamiani garkveuli raodenobis seqsualuri energiiT (libido) ibadeba, romelic SemdgomSi

ganviTarebis ramdenime fsiqoseqsualur stadias (organizmis instinqtur procesebSi iRebs saTaves) gaivlis. froids ekuTvnis hipoTeza pirovnebis ganviTarebis oTxi Tanmimdevruli stadiis Sesaxeb. es stadiebia oraluri, analuri, faloturi da genitaluri. ganviTarebis srul sqemaSi froidma latenturi periodic CarTo (ix. cxrili), romelic normaSi bavSvis cxovrebis 6-7 wlebsa da sqesobrivi momwifebis dasawyiss emTxveva, Tumca, unda iTqvas, rom latenturi periodi ar aris stadia. ganviTarebis pirveli sami stadia moicavs dabadebidan xuT wlamde asakobriv periods da pregenitaluri stadiebis saxeliT aris cnobili, radganac sasqeso organoebis

23

zonas jer kidev ar SeuZenia mTavari roli pirovnebis CamoyalibebaSi. meoTxe stadia pubertetis dasawyiss emTxveva. stadiaTa dasaxelebebi momdinareobs sxeulis im nawilebis saxelwodebebidan, romelTa stimulirebac libidos energiis ganmuxtvas iwvevs. fsiqoseqsualuri ganviTarebis stadiebi froidis mixedviT
stadia oraluri analuri faloturi latenturi genitaluri asakobriv i periodi 0-18 Tve 1,5-3 weli 3-6 weli 6-12 weli puberteti piris Rru (wova, kbena, ReWva) anusi (fekaliebis Sekaveba an gamodevna) sasqeso organoebi (masturbacia) ar aris (seqsualuri umoqmedoba) sasqeso organoebi (heteroseqsualuri urTierTobis unari) libidos koncentrirebis zona ganviTarebis mocemuli donis Sesabamisi amocana da gamocdileba gadaCveva (ZuZusgan an sawovarasgan). sakuTari Tavis dedis sxeulisgan gamocalkeveba. tualetSi gasvlis swavla (TviTkontroli). identifikacia imave sqesis mozrdilTan, romelic mibaZvis magaliTis rols asrulebs. TanatolebTan socialuri kontaqtebis gafarToveba. intimuri urTierTobebis damyareba an Seyvarebuloba; sazogadoebaSi SromiTi wvlilis Setana.

froidis Teoriuli mosazrebebi or faqtors emyareba: frustraciasa da zemzrunvelobas. frustraciis SemTxvevaSi mSoblebi an aRmzrdelebi krZalaven bavSvis fsiqoseqsualur moTxovnilebebs (magaliTad, wova, kbena an ReWva) da amitom es moTxovnilebebi ver aRweven optimalur dakmayofilebas. mSoblebis mxridan zemzrunvelobis SemTxvevaSi bavSvs mcired Tu (an saerTod ar) eZleva sakuTari Sinagani funqciebis (magaliTad, gamoyofis funqciebis) marTvis saSualeba, rac bavSvSi damokidebulobisa da arakonpetenturobis grZnobis Camoyalibebis mizezi xdeba. froidi varaudobda, rom nebismier SemTxvevaSi Sedegi erTia: libidos moWarbebuli raodenobis dagroveba, rac SemdgomSi, zrdasrul asakSi SeiZleba daleqili qcevis (xasiaTis Strixebi, Rirebulebebi, ganwyobebi) saxiT gamovlindes, romelic im fsiqoseqsualur stadiasTan iqneba kavSirSi, romelzec ganxorcielda frustrireba an zemzrunveloba. fsiqoanalitur TeoriaSi mniSvnelovani cnebaa regresia anu fsiqoseqsualuri ganviTarebis ufro adreul stadiaze dabruneba da am ufro adreuli periodisaTvis damaxasiaTebeli qcevis ganxorcieleba. magaliTad, mozrdili adamiani SeiZleba Zlieri regresirdes stresis situaciaSi, rasac Tan daerTveba cremlebi, TiTis wova, raimes dalevis (alkoholianis) survili. regresia gansakutrebuli SemTxvevaa im movlenisa, romelsac froidi fiqsacias12 uwodebs. froidis mimdevrebi regresiasa da fiqsacias urTierTSemavsebel movlenebad miiCneven, rameTu regresiis ganxorcielebis albaToba, ZiriTadad, fiqsaciis Zalazea damokidebuli. fiqsacia aris erTi fsiqoseqsualuri stadiidan meoreze gadasvlis unaris arqona. is iwvevs im stadiisaTvis damaxasiaTebeli moTxovnilebebis moWarbebulad gamoxatvas, romelzec moxda fiqsacia. magaliTad, 10 wlis biWTan TiTis dabejiTebuli wova oralur stadiaze fiqsaciis maniSnebelia. am SemTxvevaSi libidos energia ganviTarebis ufro adreuli stadiisaTvis damaxasiaTebel aqtivobaSi vlindeba. rac ufro naklebad warmatebulad axerxebs adamiani ama Tu im asakobrivi periodis mier wamoyenebuli moTxovnebisadmi da amocanebisadmi gamklavebas, miT metia momavalSi regresiis albaToba emociuri an fizikuri stresis pirobebSi. amgvarad, TiToeuli individumis pirovnebis struqtura xasiaTdeba fsiqoseqsualuri ganviTarebis Sesabamisi stadiis kategoriebiT, romelsac miaRwia man anda romelzec moxda fiqsacia. ganviTarebis TiToeul stadias xasiaTis gansxvavebuli tipebi ukavSirdeba. axla mokled ganvixiloT fsiqoseqsualuri ganviTarebis stadiebis Taviseburebani. oraluri faza

12

fiqsacia _ ganviTarebis Seferxeba an SeCereba garkveul fsiqoseqsualur stadiaze.

24

oraluri faza iwyeba dabadebis momentidan, rodesac moTxovnilebebic da maTi dakmayofilebac tuCebis, enisa da, cota mogvianebiT, kbilebis monawileobas moiazrebs. axalSobilisTvis ZiriTadi stimuli arc socialuria da arc interpersonaluri; misTvis mTavaria ubralod miiRos sakvebi da amiT Seamciros SimSiliTa da wyurviliT gamowveuli daZabuloba. amasTanave, kvebis dros bavSvs amSvideben, ixuteben da arweven. Sesabamisad, bavSvTan siamovneba da daZabulobis Sesusteba kvebis procesTan asocirdeba. piris Rru pirveli zonaa sxeulze, romlis gakontrolebasac axerxebs bavSvi; libidozuri energiis didi nawili swored masze miemarTeba. momwifebasTan erTad bavSvs unviTardeba sxeulis sxva nawilebic, Tumca, energiis garkveuli raodenoba oraluri dakmayofilebis saSualebebze rCeba permanentulad mimagrebuli anu Cadebuli (cathected). mozrdil mdgomareobaSi arsebobs mravali srulyofili Cveva, romlis saSualebiTac xdeba oraluri siamovnebebisadmi interesis SenarCuneba. am interesTa fizikuri gamoxatulebis magaliTad SeiZleba movitanoT sakvebis STanTqma, wova, ReWva, sigaretis moweva, kbena, lokva da a.S. is, vinc mudmivad RrRnis raRacas, mwevelebi an isini, vinc bevrs Wams, SesaZloa nawilobriv oralur fazaze iyvnen fiqsirebulni; es arian adamianebi, romelTa fsiqologiuri momwifeba SesaZloa ar iyos dasrulebuli. gviani oraluri faza, rodesac bavSvs ukve kbilebi amosdis, moicavs agresiuli instinqtebis dakmayofilebas, magaliTad, kbena ZuZuze, rac tkivils da sabolood ZuZusgan moSorebas iwvevs. oraluri siamovnebebisadmi garkveuli interesis SenarCuneba normaluri mdgomareobaa. oraluri siamovneba im SemTxvevaSi SeiZleba ganvixilod, rogorc paTologiuri, rodesac is dakmayofilebis dominirebul saSualebad iqceva anu maSin, rodesac adamiani oralur Cvevebzea damokidebuli SfoTvisa da daZabulobis mdgomareobis Semcirebisas. analuri faza bavSvis zrdasTan erTad cnobierebaSi daZabulobisa da siamovnebis axali zonebi Sedis. 1,5-dan 3 wlamde bavSvi, ZiriTadad, analuri spinqterisa da Sardis buStis marTavs swavlobs. igi gansakuTrebul yuradRebas uTmobs gamoyofis procesebs. tualetis Cvevebis daswavlis procesi TviTSecnobis bunebriv interess iwvevs. fiziologiuri kontrolis momateba asocirdeba imis gacnobierebasTan, rom aseTi kontroli siamovnebis axal wyaros warmoadgens. garda amisa, bavSvebi swrafad swavloben, rom mzard kontrols mSoblebis yurdReba da Seqeba, warumateblobis SemTxvevaSi ki gulwrfeli wyena, axlavs Tan. amitom bavSvi yuradRebas iTxovs rogorc warmatebuli kontrolis SemTxvevaSi, aseve _ Secdomis drosac. mozrdil adamianTan analur fazaze nawilobriv fiqsaciasTan dakavSirebuli xasiaTis Strixebis magaliTad SeiZleba davasaxeloT mowesrigebuloba, xelmomWirneoba da dabejiTebuloba. froidi aRniSnavs, rom es sami maxasiaTebeli, Cveulebriv, erTad gvxvdeba xolme. igi saubrobs analur xasiaTze, romlis Se,TxvevaSic qcevis manerebi mWidrod ukavSirdeba bavSvobaSi am periodSi gancdil mZime STabeWdilebebs. faloturi faza sami wlis asakidan bavSvi gadadis ganviTarebis falotur fazaze, romelic genitaliebze fokusirdeba. froidi amtkicebda, rom es faza xasiaTdeba, rogorc faloturi, vinaidan bavSvi am periodSi iwyebs imis gacnobierebas, aqvs Tu ara mas penisi. es pirveli fazaa, rodesac bavSvebi sqesTa Soris gansxvavebis gagebas iwyeben. fsiqoseqsualuri ganviTarebis falotur stadiaze bavSvebi SesaZloa aTvalierebdnen da ikvlevdnen TavianT sasqeso organoebs, masturbirebdnen da iCendnen interess dabadebasTan da sqesobriv urTierTobasTan dakavSirebuli sakiTxebisadmi. aRsaniSnavia, rom miuxedavad imisa, rom bavSvebs Zalze bundovani da araswori warmodgena aqvT sqesobriv urTierTobaze, maT mainc gacilebiT ukeT esmiT misi arsi, vidre hgoniaT mSoblebs. rogorc wesi, bavSvebis umravlesoba sqesobriv aqts ganixilavs, rogorc mamis mier dedisadmi ganxorcielebul agresiul qcevas.

25

dominirebuli konfliqti am fazaze isaa, rasac froidma oidiposis kompleqsi uwoda (analogiur konfliqts gogonebSi eleqtras kompleqsi ewoda). am kompleqsis siuJeturi qarga sofokles tragediidan13 aris aRebuli. froidis Tanaxmad, tragediis siuJeti simbolurad aRwers adamianTa modgmis erT-erT udides konfliqts. faqtiurad, am miTSi simbolurad aris mocemuli TiToeuli bavSvis gaucnobierebeli survili imisa, rom flobdes sapirispiro sqesis mSobels da amave dros Tavidan moiSoros misive sqesis mSobeli. cxadia, Cveulebrivi bavSvi ar klavs mamas da ar amyarebs sqesobriv urTierTobas dedasTan, magram froidistebi darwmunebulni arian, rom mas (bavSvs) aqvs amis gakeTebis aracnobieri survili. normaSi oidiposis kompleqsi garkveuli gansxvavebebiT viTardeba biWebTan da gogonebTan:

biWebTan Tavdapirvelad siyvarulis obieqti deda an misi Semcvleli figuraa. dabadebis momentidan
igi bavSvisTvis dakmayofilebis mTavari wyaros warmoadgens. mas surs flobdes dedas, surs iseve gamoxatos erotiuli elferis mqone grZnobebi, rogorc amas ufrosebi akeTeben. amitom igi SeiZleba Tavisi sasqeso organos amayad demonstrirebiT Seecados dedis cdunebas. es faqti imaze metyvelebs, rom biWi Tavisi mamis rolis Sesrulebas cdilobs, Tumca, amavdroulad, igi mas konkurentad aRiqvams, radganac mama xels uSlis mas genitaluri siamovnebis miRebis survilis asrulebaSi. aqedan gamomdinare, mama mTavar mowinaaRmdeged da mtrad iqceva. amave dros biWi xvdeba, rom mamasTan SedarebiT naklebad momgebian situaciaSi imyofeba (mamas ufro didi zomis penisi aqvs); mas esmis, rom mama ar apirebs dedisadmi misi romantikuli grZnobebis arsebobis moTmenas. aseTi Sejibri biWSi badebs SiSs imis gamo, rom mama mas penisis gareSe datovebs. mamis mxridan warmosaxuli SurisZiebis SiSi, romelsac froidma kastraciis SiSi uwoda, aiZulebs biWs, uari Tqvas dedasTan incestze. daaxloebiT 5-dan 7 wlamde asakSi oidiposis kompleqsi gadaiWreba: biWi daTrgunavs (gandevnis cnobierebidan) dedisadmi seqsualur survilebs da iwyebs mamasTan identificirebas (baZavs mis qcevas). mamasTan identifikaciis procesi, romelmac agresorTan identifikaciis saxeli miiRo, ramdenime funqcias asrulebs: (1) biWi iZens faseulobaTa, moralur normaTa, ganwyobaTa, sqesobrivi-roluri qcevis modelebis konglomerats, romelic mas warmodgenas uqmnis imaze, Tu ras niSnavs mamakacad yofna. (2) identificirdeba ra mamasTan, biWs SeuZlia dedis, rogorc siyvaruli obieqtis, SenarCuneba CanacvlebiTi gziT, rameTu is imave atributebs flobs, rpmelsac deda afasebs mamaSi. oidiposis kompleqsis gadaWris ufro mniSvnelovani aspeqti isaa, rom biWi mSoblebidan momdinare akrZalvebisa da ZiriTadi moraluri normebis internalizacias axdens. es aris identifikaciis specifikuri Tviseba, romelic, rogorc Tvlida froidi, super-egos anu sindisis ganviTarebisaTvis amzadebs niadags. anu super-ego oidiposis kompleqsis gadaWris Sedegs warmoadgens.

gogonebTan oidiposis kompleqsis versiam eleqtras kompleqsis saxeli miiRo14. biWebis msgavsad,
gogonebTanac siyvarulis pirvelad obieqts deda warmoadgens. Tumca, falotur fazaze gadasvlis Semdeg gogona acnobierebs, rom mamisgan an Zmisgan gansxvavebiT mas ar aqvs penisi (rac Zalis deficitis simboluri gamoxatuleba SeiZleba iyos). akeTebs ra gogona am analitikur aRmoCenas, mas undeba, rom hqondes penisi. froidis mixedviT, gogonas unviTardeba penisis Suri, rac garkveuli TvalsazrisiT biWebTan kastraciis SiSis fsiqologiuri analogia. amis Sedegad igi aSkara mtrul damokidebulebas avlens dedisadmi, radganac adanaSaulebs mas, rom penisis gareSe gaaCina anda akisrebs pasuxismgeblobas imaze, rom man waarTva penisi cudad moqcevisaTvis dasjis mizniT. froidi varaudobda, rom zog SemTxvevaSi gogona SeiZleba ver afasebdes saTanadod Tavis qalurobas, miiCnevdes ra sakuTar garegnobas defeqturad. amave dros igi mamis flobisken iswrafvis, rameTu mas aqvs es sanatreli organo. icis ra, rom ver miiRebs
13

oidipos mefe _ sofokles tragedia, romlis mixedviTac mefe oidiposma winaswari ganzraxvis gareSe mokla sakuTari mama da dedasTan daamyara urTierToba. rodesac oidiposi mixvda, Tu ra saSineli codva Caidina, man Tvalebi daiTxara da dabrmavda. 14 eleqtras kompleqsi _ am SemTxvevaSi prototipia berZnuli miTologiis personaJi eleqtra, romelic iTanxmebs Zmas, rom moklas maTi deda da misi sayvareli da amiT iZion Suri mamis sikvdilisTvis.

26

peniss, gogona seqsualuri dakmayofilebis sxva wyaroebs eZebs penisis Semcvlelebis saxiT. seqsualuri dakmayofileba klitorze fokusirdeba da amitom 5-7 wlis gogonebTan klitorul masturbacias zogjer maskulinuri fantaziebic axlavs Tan, romlebSic klitori penisad iqceva. froidi amtkicebda, rom gogona droTa ganmavlobaSi Tavs aRwevs eleqtras kompleqss mamisadmi ltolvis daTrgunvisa da dedasTan identifikaciis gziT. sxva sityvebiT rom vTqvaT, emsgavseba ra ufro metad dedas, amiT gogona simbolur daSvebas iRebs mamasTan, riTac zrdis Sanss, rom rodisme mamis msgavs mamakacs gahyveba colad. mogvianebiT zogierTi qali ocnebobs, rom pirveli Svili biWi hyavdes _ fenomeni, romelsac froidistebi penisis Canacvlebis gamoxatulebad miiCneven. falotur stadiaze garfveulwilad dafiqsirebuli mamakacebi uxeSebi da trabaxebi arian. isini eswrafvian warmatebas da mudmivad cdiloben sakuTari mamakacurobisa da sqesobrivi simwifis damtkicebas. isini arwmuneben sxvebs, rom namdvili mamakacebi arian. am miznis miRwevis erT-erTi gza qalTa daundobeli damorCilebaa (dom Juanis tipis qceva). falotur fiqsacias qalebTan, rogorc aRniSnavda froidi, flirtisadmi da mouwesrigebeli sqesobrivi kavSirebisadmi midrekilebamde mivyavarT, Tumca, isini SeiZleba sruliad gulubryvilod da uwyinarad gamoiyurebodnen seqsualuri TvalsazrisiT. zogierTi qali, piriqiT, SeiZleba mamakacebze batonobisaTvis ibrZodes anu zedmetad dabejiTebuli, TviTdajerebuli da direqtiuli iyos. froidis mixeviT, iodiposis kompleqsis gadauWreli problemebi SemdgomSi nevrotuli qcevis (gansakuTrebiT ki impotenciasTan da fsigidulobasTan dakavSirebuli) modelebis ZiriTad wyarod gadaiqceva. latenturi periodi konfliqtebis gadaWris rogori formebic ar unda ganvixiloT, aRmoCndeba, rom bavSvebi saxes ucvlian mSoblebTan mijaWvulobas da TanatolebTan urTierTobebze, skolaSi swavlaze, sportsa da sxva saqmianobebze koncentrirdebian. faza, romelic 5 an 6 wlidan iwyeba da mozardobis periodis dasawyisamde grZeldeba, latenturi periodis saxeliT aris cnobili. es aris dro, rodesac faloturi fazis gadauWreli seqsualuri survilebi egos yuradRebis miRma rCeba da warmatebiT iTrguneba super-egos mier. rogorc mSoblebisTvis, ise _ SvilebisTvis es SedarebiT mSvili, mwiri movlenebiani periodia. genitaluri faza biologiuri da fsiqologiuri ganviTarebis bolo etapia genitaluri faza, romelic sqesobrivi simwifis dadgomisas modis da seqsualuri organoebisadmi libidozuri energiis dabrunebis Sedegs warmoadgens. axla biWebi da gogonebi iZulebulni arian gaacnobieron TavianTi seqsualuri gansxvavebani da daiwyon TavianTi erotiuli da pirovnebaTSorisi moTxovnebis dakmayofilebis gzebis Zieba. froidi varaudobda, rom am stadiaze gamovlenili homoseqsualizmi adekvaturi ganviTarebis ararsebobis Sedegia da rom heteroseqsualoba jansaRi pirovnebis Tvisebaa. froidi darwmunebuli iyo, rom idealuri genitaluri xasiaTis Camosayalibeblad adamianma uari unda Tqvas adreuli bavSvobisaTvis damaxasiaTebel pasiurobaze, rodesac siyvaruli, usafrTxoeba da fizikuri komforti, faqtiurad dakmayofilebis yvela forma, iolad miRebadi iyo da araferi moeTxoveboda amis sanacvlod. adamianebma unda iswavlon Sroma, dakmayofilebis droSi gadadeba, sxvebisadmi siTbosa da zrunvis gamovlena da, upirveles yovlisa, cxovrebiseuli problemebis gadawyvetisas sakuTar Tavze ufro aqtiuri rolis aReba. da, piriqiT, Tu adreul bavSvobaSi adgili hqonda libidos fiqsaciis sxvadasxvagvar travmatul gamocdilebas, rTuli, Tu ara SeuZlebeli, xdeba adekvaturi gadasvla genitalur fazaze. froids miaCnda, rom zrdasruli pirovnebis cxovrebaSi arsebuli seriozuli konfliqtebi bavSvobaSi arsebuli seqsualuri konfliqtebis gamoZaxilia.

Das könnte Ihnen auch gefallen