JUDĖJIMAS IR GRAVITACIJA

PLANETŲ JUDĖJIMO DĖSNINGUMAI

2006.02.21 ASTRG05-JUDĖJIMAS ir GRAVITACIJA 1
 Regimasis planetų
judėjimas
Žalia linija – ekliptika
Kitos linijos – planetų
judėjimo trajektorijos

Saulė ir Mėnulis juda tiesioginiu judesiu (iš vakarų į rytus)

Planetos juda ir tiesioginiu ir atgaliniu judesiu.
2006.02.21 ASTRG05-JUDĖJIMAS ir GRAVITACIJA 2
 Kaip paaiškinti planetų
judėjimą
Regimasis Marso
judėjimo kelias 2003m.
gegužės–lapkričio mėn.

Ties
io gini
s ju
d ė ji
mas

Atgalinis judėjimas

2006.02.21 ASTRG05-JUDĖJIMAS ir GRAVITACIJA 3

 Kaip paaiškinti planetų
judėjimą
Regimasis Veneros kelias
2004m. kovo– rugpjūčio mėn.

Tiesioginis Atgalinis judėjimas

judėjimas

2006.02.21 ASTRG05-JUDĖJIMAS ir GRAVITACIJA 4

 Pasaulis geocentrinis?
Aristotelio visata

Nors akivaizdu, bet

neteisinga!!
Stebint, kaip žvaigždėtas
dangus sukasi aplink mus,
sunku atsisakyti minties, kad
visa Visata sukasi aplink
Žemę.

2006.02.21 ASTRG05-JUDĖJIMAS ir GRAVITACIJA 5

 Nicolaus Copernicus
(1473-1543)

Mikalojus Kopernikas
Revoliucinių permainų
astronomijoje
pradininkas

Heliocentrinio
kosmoso modelio
kūrėjas

1543 De
Revolutionibus
2006.02.21 Orbium Coelestium
ASTRG05-JUDĖJIMAS ir GRAVITACIJA 6
 De Revolutionibus Orbium
Coelestium

2006.02.21 ASTRG05-JUDĖJIMAS ir GRAVITACIJA 7

 Heliocentrinis modelis
Neptūnas
Venera Marsas Saturnas
Saulė Merkurijus Žemė Jupiteris Uranas
Plutonas

2006.02.21 ASTRG05-JUDĖJIMAS ir GRAVITACIJA 8

 Heliocentrinis modelis

 Modelis natūraliai paaiškino planetų

atgalinį judėjimą.

 Nustatė teisingus santykinius atstumus

tarp planetų.

2006.02.21 ASTRG05-JUDĖJIMAS ir GRAVITACIJA 9

 Atgalinis judėjimas

2006.02.21 ASTRG05-JUDĖJIMAS ir GRAVITACIJA 10

 Tycho Brahe
(1546 – 1601)

 Kruopštus astronomas
stebėtojas, paskutinis iš
ikiteleskopinės epochos
stebėtojų.
 Naudojo didelių matmenų
kampų matavimo
prietaisus ir pasiekė
aukšto tikslumo (iki 1
kampinės minutės).
 Iškėlė tikslių
astronominių stebėjimų
svarbą.
2006.02.21 ASTRG05-JUDĖJIMAS ir GRAVITACIJA 11
 Johannes
Kepler
(1571-1630)
•Rėmėsi Koperniko
heliocentriniu
modeliu

•Tiksliais T. Brahės
stebėjimų
duomenimis

•Keplerio planetų
judėjimo dėsniai
2006.02.21 ASTRG05-JUDĖJIMAS ir GRAVITACIJA 12
 Elipsė

Ekscentricitetas (e) – yra atstumo tarp židinių ir

didžiosios ašies ilgio santykis. Elipsės ištįstumo matas.
2006.02.21 ASTRG05-JUDĖJIMAS ir GRAVITACIJA 13
 Ekscentricitetai

Elipsės formą nusako jos ekscentricitetas

2006.02.21 ASTRG05-JUDĖJIMAS ir GRAVITACIJA 14

 Pirmasis Keplerio dėsnis

ys d
ul in
Sp
Didysis pusašis

židinys židinys

Pirmas dėsnis (1609): Planetos juda elipsėmis,

kurios viename židinyje yra Saulė.
2006.02.21 ASTRG05-JUDĖJIMAS ir GRAVITACIJA 15
 Žemės orbita

Žemės orbitos
ekscentricitetas

e = 0,017

2006.02.21 ASTRG05-JUDĖJIMAS ir GRAVITACIJA 16

 Antrasis Keplerio dėsnis

Lygių plotų dėsnis Antras dėsnis

(1609):
Spindulys,
Planeta jungiantis Saulę ir
Planeta
juda
juda planetą, nubrėžia
lėčiau
greičiau vienodus plotus per
vienodus laiko
tarpus.

2006.02.21 ASTRG05-JUDĖJIMAS ir GRAVITACIJA 17

 Trečiasis Keplerio dėsnis

Harmoninis
dėsnis

2
P
3
= const
a

2006.02.21 ASTRG05-JUDĖJIMAS ir GRAVITACIJA 18

 Kaip? Kodėl?
Keplerio dėsniai
 Tiksliai nusako planetų judėjimą, bet
nepaaiškina, kodėl jos taip juda.

 Mokslas turi atsakyti abu klausimus: kaip ir kodėl.

 Atsakymai į šiuos klausimus:

 Galileo Galilei (1564-1642)
 Isaac Newton (1642-1727)

2006.02.21 ASTRG05-JUDĖJIMAS ir GRAVITACIJA 19

 Galileo Galilei
(1564-1642)

 Judėjimo dėsniai
 Inercijos ir jėgos
sąvokos
 Kūnai krinta su tuo pačiu
pagreičiu.

2006.02.21 ASTRG05-JUDĖJIMAS ir GRAVITACIJA 20

 Isaac Newton
(1642 – 1727)

 1687
 Philosophiae Naturalis
Principia Mathematica.
 Trys dinamikos dėsniai
Inercijos dėsnis
Jėgos dėsnis
Veiksmo ir atoveiksmio
dėsnis
 Visuotinės traukos dėsnis
2006.02.21 ASTRG05-JUDĖJIMAS ir GRAVITACIJA 21
 Dinamikos dėsniai
• Pirmasis Niutono dėsnis – Inercijos dėsnis:
Jei kūno neveikia kiti kūnai, tai jis išlaiko rimtį arba juda
tiesiai pastoviu greičiu.
• Antrasis Niutono dėsnis – Jėgos dėsnis:
Kūną veikianti jėga F suteikia jam pagreitį a jėgos veikimo
kryptimi, tiesiog proporcingą tai jėgai ir atvirkščiai
proporcingą kūno masei m.
F
a
m
Trečiasis Niutono dėsnis – Veiksmo ir atoveiksmio
dėsnis:
Du sąveikaujantys kūnai veikia vienas kitą vienodo dydžio,
bet priešingos krypties jėgomis.
2006.02.21 ASTRG05-JUDĖJIMAS ir GRAVITACIJA 22
 Visuotinės traukos dėsnis
m1m2 m – kūnų masės,
F G 2 r – atstumas tarp jų
r
Gravitacinė konstanta: 
G = 6,67259 ∙ 10­11  N∙m2/kg2

Visuotinės traukos jėga valdo Visatos

objektų judėjimą

2006.02.21 ASTRG05-JUDĖJIMAS ir GRAVITACIJA 23

 Judėjimas orbita
Kūno greitis skriejant 2 1 
elipsine orbita υ = GM  − 
2

r R
G – gravitacijos konstanta, M – centrinio kūno masė,
r – radiusas vektorius, R – orbitos didžioji pusašė.

Jei r = R, Jei R = ,
apskritiminė orbita parabolinė orbita

GM 2GM
υc = υp =
R r
2006.02.21 ASTRG05-JUDĖJIMAS ir GRAVITACIJA 24
 ORBITOS

2006.02.21 ASTRG05-JUDĖJIMAS ir GRAVITACIJA 25

 Niutono mechanikos triumfas

1781m.: W.
Herschel
atrado Urano
Uranoplanetą.
orbitos
skaičiavimai parodė,
kad jo judėjimą be
Saturno ir Jupiterio dar
įtakoja planeta, esantinepriklausomai atliko
Skaičiavimus
toliau už Urano
J.C. Adams ir U.J.J. Le Verrier.
orbitos.
m. J.G. Galle atrado šią planetą per 1° nuo apskaičiuot

Planeta buvo pavadinta

2006.02.21
NEPTŪNU.
ASTRG05-JUDĖJIMAS ir GRAVITACIJA 26
 Klasikinė mechanika

Niutonas:
• Erdvė yra absoliuti. Erdvė yra begalinė, vienoda
visomis kryptimis ir nepriklauso nuo joje esančių
kūnų savybių.
• Laikas yra absoliutus. Laikas neturi nei pradžios,
nei pabaigos, nepriklauso nuo ko nors kito ir
nekeičia savo tėkmės.
• Kūno gravitacinė ir inercinė masės sutampa.

2006.02.21 ASTRG05-JUDĖJIMAS ir GRAVITACIJA 27

 SPECIALIOJI RELIATYVUMO TEORIJA

1905m. Albertas Einšteinas.

Nagrinėja reiškinius, vykstančius tolygiai judančiose
sistemose.
• Negalima atskirti rimties ir tolyginio tiesiaeigio judėjimo.
• Šviesos greitis tuštumoje nepriklauso nei šaltinio, nei nuo
stebėtojo greičio ir yra konstanta: c = 3·108 m/s
• Erdvė ir laikas tarpusavyje susiję ir sudaro keturmatį pasaulį
– ERDVĖLAIKĮ: trys erdvės ir viena laiko koordinatė.
• Masė yra ekvivalentiška energijai

E = mc 2

2006.02.21 ASTRG05-JUDĖJIMAS ir GRAVITACIJA 28

 BENDROJI RELIATYVUMO TEORIJA

1915m. A. Einšteinas.
Nagrinėja reiškinius, vykstančius sistemose, judančiose su
pagreičiu.
• Ekvivalentiškumo principas – gravitacijos sukelto pagreičio
negalima atskirti nuo kitokių jėgų sukelto pagreičio.
–Masės pasiskirstymas lemia erdvėlaikio geometriją. Visi
masyvūs kūnai sukelia aplinkinio erdvėlaikio iškreivinimą.

2006.02.21 ASTRG05-JUDĖJIMAS ir GRAVITACIJA 29

 EKVIVALENTIŠKUMO PRINCIPAS

•Ekvivalentiškumo principas – gravitacijos sukelto pagreičio

negalima atskirti nuo kitokių jėgų sukelto pagreičio.
2006.02.21 ASTRG05-JUDĖJIMAS ir GRAVITACIJA 30
 IŠKREIVINTAS ERDVĖLAIKIS
•Kamuolys, paridentas plokštuma, judės tiesia linija.
•Kamuolys, paridentas kreivu paviršiumi, judės kreive.

Šviesos spindulys sklis tiesia linija, jei erdvėje nėra medžiagos.

Masyvių kūnų aplinkoje erdvėlaikis iškreivintas, spindulys sklis
kreive.

2006.02.21 ASTRG05-JUDĖJIMAS ir GRAVITACIJA 31

 Orbitos iškreivintame
erdvėlaikyje

2006.02.21 ASTRG05-JUDĖJIMAS ir GRAVITACIJA 32

 Merkurijaus orbitos precesija

2006.02.21 ASTRG05-JUDĖJIMAS ir GRAVITACIJA 33

 Šviesos spindulių užlinkimas
Regimoji
Patikrinta 1919 m. žvaigždės
stebint visišką Saulės padėtis
užtemimą.

Regimoji
žvaigždės
padėtis

2006.02.21 ASTRG05-JUDĖJIMAS ir GRAVITACIJA 34