ATSTUMAI...

RYŠKIAI...
2006.03.07 ASTRG09 - ryskiai 1
 Kaip matuojami atstumai
• Astronominių objektų atstumai nepaprastai dideli.
Tiesioginiais metodais jų pamatuoti neįmanoma.
Tenka naudoti įvairius netiesioginius metodus.

• Paralaksinis poslinkis
Regimasis objekto poslinkis tolimų objektų fone,
kai į jį žiūrime iš skirtingų erdvės taškų.
Pvz., pravažiuodami pro artimą pastatą matome
jo regimąjį slinkimą tolimo miško fone.

2006.03.07 ASTRG09 - ryskiai 2

 Trianguliacija
Bazė – atstumas AB.
Kampas ACB –
paralaksinis kampas
Matuojant atstumus
iki žvaigždžių –
bazė yra Žemės
orbitos spindulys

Išmatavę tris trikampio elementus (čia bazę AB ir kampus A

ir B), galime apskaičiuoti bet kurį kitą trikampio elementą
(sinusų teorema).
2006.03.07 ASTRG09 - ryskiai 3
 Parinis
paralaksas
Artimesnių Žemei Saulės sistemos
objektų paralaksiniai poslinkiai
pamatuojami žvelgiant iš skirtingų
Žemės rutulio taškų.
2p – paralaksas
AB = 2R – bazė
R – Žemės spindulys
d – atstumas iki objekto.

Žvaigždžių pariniai paralaksiniai

poslinkiai yra nepamatuojamai
maži.
2006.03.07 ASTRG09 - ryskiai 4
 Atstumai Saulės sistemoje
• Parinių paralaksų matavimas.
• Trečiojo Keplerio dėsnio pritaikymas
• Pagal šviesos arba radijo signalo sklidimo
trukmę.
• c – Šviesos (radijo bangos) sklidimo greitis
1
d = ct vakuume lygus 300 000 km/s.
2 • t – laiko tarpas, per kurį iš Žemės pasiųstas
šviesos arba radijo signalas nulekia iki objekto
ir nuo jo atsispindėjęs grįžta atgal į Žemę.

2
P
3
= const Trečiasis Keplerio dėsnis
a

2006.03.07 ASTRG09 - ryskiai 5

 Metinis
paralaksas

π
π

Artimos žvaigždės
kampinis poslinkis
(paralaksas)
matuojamas tolimų
žvaigždžių ir galaktikų
atžvilgiu.
2006.03.07
Bazė yra Žemės
ASTRG09 - ryskiai 6
 Metinis paralaksas
– paralaksas
d - atstumas iki žvaigždės
a – Žemės orbitos spindulys

Paralaksai yra maži kampai. Trig.

funkciją keičiame jos argumentu .
Atstumą matuojame parsekais,
paralaksą – kampinėmis sekundėmis.
2006.03.07 ASTRG09 - ryskiai 7
 Atstumo vienetai už Saulės
sistemos
• PARSEKAS (parsec, pc) yra nuotolis, iš kurio Žemės
orbitos spindulys yra matomas vienos lanko
sekundės kampu.

• ŠVIESMETIS yra nuotolis, kurį šviesos spindulys

nulekia per vienerius Žemės metus = 9,46 1012 km

• 1 parsekas = 3,26 šviesmečio (l.y.)

= 206 265 astronominiai vienetai (AU)
= 3,09 1013 km

2006.03.07 ASTRG09 - ryskiai 8

 Paralaksai
• Nuo Žemės teleskopais paralaksai matuojami
0,02" tikslumu, t.y. iki 50 pc.
• Iš orbitinių teleskopų matuojama 0,001" tikslumu
(1 marcsec), t.y. iki 1000 pc.
• Ateities projektai: 0,00001" (0,01 marcsec)
tikslumas, t.y. iki 10 000 pc.

GAIA apie 2010

HIPPARCOS 1989
2006.03.07 ASTRG09 - ryskiai 9
 Kampiniai matmenys
Pabandykite įsivaizduoti, kokius mažus kampus matuoja
astronomai. Lentelėje pateikiami 2ct nominalo monetos
(skersmuo 22mm) kampiniai matmenys įvairiuose
atstumuose.

30' 2' 1" 0,02" 0,001" 0,00001"

450 000
2,5 m 40 m 4,5 km 230 km 4500 km km
Toliau nei
Mėnulis

2006.03.07 ASTRG09 - ryskiai 10

 Ryškių matavimas

99 % informacijos apie dangaus kūnus gaunama

tyrinėjant (matuojant) jų elektromagnetinę
spinduliuotę.

• Astronominė fotometrija - objekto skleidžiamos

spinduliuotės kiekio matavimas.
• Matavimo rezultatas – dangaus objektų ryškiai.

2006.03.07 ASTRG09 - ryskiai 11

 Astronominė fotometrija
• Dangaus kūnų skleidžiamos
spinduliuotės kiekio matavimas.
– Matuojama energinė apšvieta, kurią
sukelia dangaus kūnas ant spinduliuotės
imtuvo (akis, fotografinė emulsija,
elektroniniai jutikliai (fotoelementai,
fotodaugintuvai, fotodiodai, CCD kameros
ir pan.)).
• Energinė apšvieta – energijos kiekis,
krintantis į ploto vienetą per 1
sekundę tam tikrame bangų ilgių
(dažnių) intervale (F),
2006.03.07 [J m-2 nm-1 s-1].
ASTRG09 - ryskiai 12
 Energijos spektrinis pasiskirstymas
Energinė apšvieta

Bangos ilgis

2006.03.07 ASTRG09 - ryskiai 13

 Astronominė fotometrija
• Ryškis, energinės apšvietos matas:

F1
m1 − m2 = −2,5lg
F2

• 5 ryškių skirtumas tiksliai atitinka apšvietų santykį, lygų 100.

• Ryškis yra santykinis dydis.
• Kuo didesnė apšvieta, tuo mažesnis ryškis.
• Turi prasmę lyginti ryškius, matuotus tiksliai tame pačiame
spektro ruože.

2006.03.07 ASTRG09 - ryskiai 14

 Matuodami ryškius skirtinguose spektro
ruožuose galime palyginti šiuose spektro
ruožuose spinduliuojamos energijos kiekius.
Dažnai pateikiamas
Visual
Energinė apšvieta

ryškis vizualiai
spektro sričiai, V

Blue

Bangos ilgis

2006.03.07 ASTRG09 - ryskiai 15

 Kai kurių dangaus objektų
ryškiai

Kuo šviesesnis objektas, tuo mažesnis jo ryškis.

Didesniu teleskopu galima matyti (matuoti) didesnio ryškio
objektus.
2006.03.07 ASTRG09 - ryskiai 16
 Ryškiai ir spalvos rodikliai

Pavyzdys:
B (Blue) ryškis – mėlyname spektro ruože,
V (Visual) ryškis (vizualinis ryškis) – žaliame -
oranžiniame spektro ruože.
FB FV
B = mB  2,5lg V = mV  2,5lg
Fst Fst
Spalvos rodiklis (spalvos indeksas) – to paties objekto ryškių
dviejuose skirtinguose spektro ruožuose skirtumas.

FB
B  V  2,5lg
FV
2006.03.07 ASTRG09 - ryskiai 17
 Visual
Energinė apšvieta

Infrared
Blue
Red

Bangos ilgis

2006.03.07 ASTRG09 - ryskiai 18

 Atstumas ir ryškis
Regimasis žvaigždės spindesys  ryškis – nieko
nepasako apie žvaigždės atstumą ir spinduliavimo
galią.
Spindesys mažėja proporcingai atstumo kvadratui
F – spindesys F d 2
1 2
d – atstumas nuo = 2
F2 d 1
šaltinio iki stebėtojo

žvaigždės ryškis
didėja, didėjant jos
atstumui

2006.03.07 ASTRG09 - ryskiai 19

 Ryškiai
2
F1 d 2
Apšvietų santykis skirtinguose nuotoliuose: = 2
F2 d 1

Ryškio ir atstumo F1 d1
m1 − m2 = −2,5lg = 5lg
priklausomybė F2 d2

Objektai gali būti skirtingų ryškių dėl to, kad

• skiriasi jų spinduliavimo galios
• skiriasi jų atstumai

2006.03.07 ASTRG09 - ryskiai 20

 Absoliutusis ryškis
Absoliutusis ryškis yra žvaigždės, esančios 10 pc
nuotolyje, ryškis
d 2 = 10 pc 1
d=
m2 = M π

Jei žinome žvaigždės absoliutųjį ryškį, galime

apskaičiuoti jos atstumą.

2006.03.07 ASTRG09 - ryskiai 21