Holino Heitz

ei_L
Cn

l)

(-r\-l I

'l 9;\
Dougybe ilirrctrnrii r ir potorimg, koip ouginii nrniinrrcinq
KOm00tnes ge es

o
C.

c
>N

(n

=Y l

o_

GAMTA
ff"

635.9
15

ye$t^
I5

ia: H. Heitz. ZirnmetpJlanzen. Grife und Unzer Verlag GmbH, Miinchen, 1993

vokieiiq kalbos vertd G. Jonutiene,

J. Sartataviiiend,

V. Gerulaitiend, V. Banionyte, J. Tumantaite

O Grefe und Unzer
Verlag GmbH, 1995

Redaktord L. Petkeviditte

Moksline redaktord
tsBN 9986-44+30,6

gamtos mokslq dakard Z. Lazdauskaitd

UAB "Gamtan, 1995

Holino Heitz

Gelig knygE
D6lpuoSniq iiedg orbo lopq lobiousioi m6gslomos komborin6s 9616s. Kiek retesn6s bei nouiesn6s veisl6s. Koip ios priii0r6ti, komponuoliir derinti prie inleriero.
350 spolvotg nuotroukr,i ir 140 pieiinig.

Nuolroukg oulorioi Frydrichos STRAUSAS (Friedrich Strouss), l/toksos VETERVALDAS (Max Wetterwald), He rmonos EISENBEISAS (H e rm a nn Eisenbeissl i r kiti.

Pieiinioi U56s DORNER (Ushie Dorner).

uar GAMTA
1995

6
I =

lvodos
Kos

l(aip rinklis, pirkli ir loikyti

ougclus 20
Bene svarbiausia - Sviesa 20 Nuo ko priklauso Sviesos kiekis 20 NemaZiiu svarbu ir iihuna 22' Kur geriau laikyti augalus Zl Kaip tinkamai derinti bei i5d6styti

iinotind opie komborinius ougqlus ll -83

4 3 F

linokile poiinti cugolus 12

saYo

Gimtosios vietos ir klimato iuostos 12 -Tropikai (atogrqZos) 12 Subtrooikai (vidutin6s atogrqios) 13

ausilus

Ba'idai augalams 23

Zl

GraZus dekoratvviniai puodai

PRAKTINIAI PATARMAI: botanika nuo Saknu iki Ziedu

Apie k4 byloja iiv;izda 16' Aueimo btdai ir syvenimo

l{

ir Hti indai 23Kaip ir ka pirkti 2l Nlazi ir aiai:ti aueatai 25

Kambarini u augalq teikiama ' -' nauda 2l Ausalai kiekvienam gyvenimo

t-6"e

15 Kziip augalai pdsitaiko 15 Ka apie augala pasako

stiliui 25

Ka apie ausala pasako antroii -io ru-

u,iai. 19istorijos

'-

iies iavadi"nini'd ddis 19 Sis tis is lamuariniq augalq

Kiek augalui reikia Sviesos - matyti B lapu 26 faniUarini a; ausa.lai, tinlntys kar.4tai ir saut6tai vietai 28 Kvapieii auealai 28 Sescii rirsJtantvs ausalai 28

l9

Zi.mk

so'do

auialai-28

Ausalai vaikam; 28 Sr,/rantys augalai 30

Gausiaiiedis fultililis (Campanula

isophtlla) - iews # iedauiclio kanrbariniq dugalq, hr

deniu.

rruos Qautma lai$ty6 kalketu vatu-

l(oip geriou

priiiir6ti

Douginli ougolus rc lcip iou

konbcrinius ougclus 32 Ka darvti isisiius aueala 32 Siir da du'J;ds Drir;ika 32 s usi pazinicite su augalu 33 Vesetaciios ritmas ir io reikimd priZioiint arigah 33
Penkios bfltiniausios sqlygos gerai augti: Sviesa, Siluma, vanduo, oras bei io drdsme, dirvoZemLs

sud6tingc 55 Dausidmas auealo dalimis

Dauiinima^s s6[lomis 55 Ka p;rivalu Zinoti apie

!15

daiiinima 56
Ko ieikia iuealu &usinimui 57 -dirva 57 Dausinimui iinkamu

PRA]<TINIAI PATARIMAI:
dau

Svorbiousios ougrl{ ypalyb6s ir potorimoi koip iuos Driiiurefi 8l-229 itsargiai: nuodingi augalai 87 Zydintys auealai nuo Acalvpha tki Tintcicschla I Reti ivdintvs auealai 135 Stamdt zydintyi augalai 138
Lapiniai augalai nuo Acorus

ir tisos 35 Ar reikia su augalu kalbetis? 39

kaiD DaruoSti Zeme ir teisineai

ginimas ataueomis

ir

ausiriais 58
PR-AKTINIAI PATARIMAI
dauginima-s s6klomis dar litaio 60
I

Zcbrina

l{0

ikf

PRAKTINIAI PATARIMAI:
periodinti augaluj 42

ir

Reti lapiniai augalai 192 Paoariiai nl.to Adiantutm iki

Ptiris 194
PallmEs

PRAKTIMAI PATARIMAI: kaiD laistvti. kaip minkitinti uiaeni,'taip dritinti orq 12 PRAKTINIAI PATARIMAI:
kaip gendti ir formuoti lajas bei kitos s6liu prieZiuos

S6jinukrl prieZiiira Ypatingas skyrius:

6l

ttto Archontoohoenix

iki

ausalai i5 eezotiSku vaisiu

saftu

53 "

lkrshingtonia 204 Orchid6ios nuo Carlera iki

Zy*opeialum 212
Reiosios orchidEios 220 Kaktusai nuo ,4siro 'ph'vtum Thelocactus t22

S6ia'63

Dtgimo trulore 63
"gz6tiSt<rrs

iki

gudrybes'4{'

'

Kaip toliau auqinti bei prDitueti '

aui!.,s 64

Augalus sarsdinaniios prieZiuros " khildos 17 Motio eun'uoliai vietoie Zemds 17 Bonsai- maias didelis oasautis 17 Kas Zinotina aoie bonsri

Vordg rodykl6 zro

Bolonikos ir sodininkystes lerrniny

rodykl6 58

iohinioi:
odresoi,

literottro

238

prieZitua

b"*,,

f8

d;.yUni tinkur'ttys augalai 18

Nuotraukoje (4 ir 5 puslapyje) nufo-

ikus bedqi 50 Pirmoii pcgalbo Kad ausalas biitu sveikas 5ll Kaip iv;ikti negaliq 50 Kaip paiiam pasieaminti butinu

p*Stino prie:moiiq52
veikla 52

Lycaste skinneri - epiftinc. kilaip tarianl. medliuose gyvenanti kaln4 orchidija i3 Wdurio Afrikos.

tograjoti augalzi (i3 kairis i tu1ing): Viduriemio iiros soulg m6ltslon. tys kombarinioi ougolcl
' Va

AntoJe eil|iet Citr ofortune lla miti.s i eg at a' v eisl6, l>ugenvilija

Jei sutriko auealo ev!'Ybin6 Jei atsirado kenkdiu 52 Jei bimete grybelis' 52

(B o ugainillca), A eoniun arbo r ewn' Atropurpur cun' v eisle, zk^cija (A c.o.cia armata), bugenvilijos

PR.AKTINIAI PATARIMAI; ka apie lieas ir kenkeius eali pisalTti iugalo lapi 5d'

rnGrinas, melsvoji pasiflora (Passiflora caerulea). Pirmoje eil6je: kiniris erdkdtis (Ro. sa chinensi.s), Adeniutn obesutn, kiniuis erSk6tis (Rosa chincnsis), tiklr oji lav anda (Iwandul a ans us t i /olia), gelsvasis kalistemonas (Callist e mo n c i tr inus), C ham e lau c ium, paprastasis oleaadtas (Nerium oleander), saulutind daratdl| (Dorothe-

onthw bellidifurnb

eieveija (Echeveria
Silokas
(Serlarz

rGis).

Kinkano

Vi&nHinis palnis lapai atrodo lvp iisksti rankos tpirStai. t""*' ( vasin I to -

(Fortunella margantd) vabiai valgomi.

sikl4 galiti naujus

aagalus-

Ii j4

l;1|*ot "

ma Eaugin-

ir leidykla iiatne leidinyje atsako trumpai: titrk:fnos prieZiuros. O norint tinkalnaij.r-s pri2iurEti. privelu gerai iirnuryti kiekvienosju poreikius ir rnokdti ! juos at-siZvelgti. KaZin ar visi girddjote. kad vienierns augalarns butirrrs poilsis, o kitietns - ne? Arbe kad ii augalo fonnos bei lapq galirna sprgsti. kiek jern reikia iviesos bei vandens? Jei Zinosite, ii l'ur ki-

J / 4.1 f\ I- .L.

o reikia, kad J[sq gel6s

sraziai ve!ht? I toki suddtingE klausim4 autore

Apie culorg

Halina Heic (l1alila H eitz), p\iLr kunbarinirl augaltl Zinove, 15 mehl vldovrvo "Marto sodo" kunbarfutitt

augalq s$riui. Berrdradarbiaudarna su botauikais, sodiuinkais bei iirntais tukstaniiq skaitytojq,ji ii tiesq gerai perkando kanbariliq augaltl prieZiuros paslaptis.

Autord ir leidykle dkoja fotografui

Frydriclrui Strausui lFricr/rich

Sfrarrss)

ui iavinga-s nuotraukas ir

Uiei Donrer (Usftie Dorner)

tarejarns:

uZ jos

aiikius ir raiikius pieiinius. Labai dkingi esame ir visiems mlsq Pa-

Tinkqmo prieii0rq turi b0ti nuoiirdi ir protingu

l(onborinioi ougoloi, ncidoug priei 300 metrl otgobenli ii lolimg kroirq i Europq, kqdoise bwo brongls ir reli koip ouksos
or drusko. llors Siondien iie - gono iploslo nr0stp nomq puoimeno, bel neluritume pomiriri, iog benoi visg komborinirp ougolq gimtin6 - lropinds bei subtropin6s iolys, tod6l iiems reikolingos ypotingos gyvenimo sqlygos Kuo dougiou iinosite cpie ios, luo geresnis b[site 96lininkos.
u kita-s augala-s ir prie kokiq sqlygq jis btrvo ipratgs savo rdryndje, tikai nepmZrrdysite jo. DidZioji knygos dalis skirta augalq ypatumans bei rupybai, tad ir Pradedaltysis g6lilinka-s joje ra-s naudingq dalykq. Geriau juos supra-sti pads puikios spalvotos nuotraukos ir tiksliis rrurodytnri. kJp deralnai augiuti daugiau rei 30O kambarinirl augahp, tilkarnq ir bunri, ir istaigai, ir 2iernos sodui. Tai Inustl p negti ir Zilorni, taip pat neregdti, nuostalgs vierns baus groZio retieji augalai. AStunta-

Dal'tarei Zuzatai Ambetger-Ochsenbauer (Dr. Susanne AnbergerO c hs e n ba ue r), diplomuotai Zernds ukio sodininkystes ilZinierei, dekomtyvilliq augalq specialistei, buvusiai Miuncheno technikos ul versiteto dekoratyviliq augalq

katedros tnokslirei bendradarbei.

Ponui Frarrcui Bech ereriri (Franz Beclerer), kal'tusq specialistui. Ponui Erniliui Liukeliri (Entil Liic &ef , Vokietijos orchidjr1 draugijos prezidentui. Profesotiui Vemeriui Rauchui (We r n e r Rn r h), lxvusiarn Heidelbergo Ruprechto - Klrlo universiteto sistemati ds botatrikos ir arrglq geografijos instituto vadovui.
Beie, nepamirikite kuo aticlZiau per-

skaityti skyrelio "Tai labai svarbu"

nurodymus P. 240.

me skyriuje, bendrojoje dalyje' glaustri pateiki:unos augilrtojui au-

rgos zinios. Praktiniq patarimq ptslapiuose rasite kiekvietrarn su-

prarrtarnq pieSiuiq apie persodilim4, laistyn4 bei oro drkiuirn4. Piesiniai pads i3rnokti greitai atpaiinti kenk6jus ir liga-s, tiksliai nurodys, kaip juos pa3alilti. Puikiose nuotraukose (daugelis jrl darytos specialiai iiarn leidiniui) aki diiug'rra sveiki ir graifls kambariliai augalai. Jose rasite gausybg idejq, kaip deriuti bei komPonuoti augalus, isradingiau juos isdestyti, srrmaliai panaudoti itvarus' lentyoeles ir kuo lvairiausius g6liapuodZius. Autor6 ir leidykla linki Jurns daug dZiaugsmo ir s6kns.

Bolro
Nuostah4 jos licdrl sktti su da r o povic ni oi s te r i I tts liedai. Hortcnzij os nft gsto kickrfigitesng ir nuoldt clragnq ia tg.

didiioii hodenziio

::i li: t'. .,.: ttj:t: . jr,:r

&
',*:

Ii

Picltl Atncrikos ki-

lgs nrcilcrtis

xtva

gin1tinajc \tut nkt|(s

ir iilto, ir

"jttlt<t.

l0

zlltoTrlrA
APIE

uAs

KAMBA. RI]IIUS
AUGAI.US

l:$rn
h .#

,t

Puikus ougolai neveio sovoime. iinir,r golino tikdtis s6km6s. Bene pogrindinr.i geros ougolrl prieiiuros posloptis - imituoli [iems iprostos gomtines sqlygos. Sios knygos puslopiuose atr[site viso, kos gali prcversli komborines gciles pom6gusiom g6lininkui.

Iik igiius buting

tl

\-t (+ P. l4l), Zrnogaus iigio gyvatvo16 ii ryikiai raudonu puansetijrl (+ P.89), kokoso palrns auksiuio srnlio paphldirnyje (-+ P.205), aki verialti viksvuolds Zalrrrla, dZiulgliu rnilZinu galihnq stuomenis apsivijusios ryikia-spalvds orchidjos ir brornelijos (+ P. l3 ir 213), eukaliptq, araukarijrl ir barnbukq giraites, didingi kaltusai nuo kaitros virp.rudioje dy-

ms fikri luo ioniniLl ia;ft ligi f I slolnls pat Zernds lutisuI t \t saKtulnls

iioje pladioje juostoje labai uevielodas: itin drgua-s ties ekvatoriruni, tarpais lietiugas, tarpais
rnatas

sausringas s2rvanose bei stepgse,

sausas ir karSta-s aukitikalliq prerijo:e. drFgnas ir vdsus krbryrrrl3iriose. Nors ivairiq atogrqzrl sridirl

sovo qugolus
Boloniks ir ougolq istoriic ylr lobiou ioudinonli ir ponokonli, nei daugelis mqno. Zinodomi, ii kur ougqlss kilgs, koip iis sudorytos ir koip gyveno, kod6l qlrodo toip, o ne kitoip, geriou suprssime io poreikius.

limokite puiinti
kutnoje (+ P. 223) - taip atrodo rniisq karnbariniai augalai savo girntosiose vietose. Taigi svediarns ii tolimq ir nuostabiq kra-itq sunku gerai jau,stis rnfrstl gliapuodZiuose, priptr-sti prie tamsiq Zietnq ir sauso, iildorno butrl oro. Tod6l uirrot pykg ant savo Zaliqjq draugq, kad, nepris.urt Jusq meil6s ir at-sidavirno, negraZiai gelsta ir vystajrl lapai, verdiau pasisten-

garntines s4lygos srDarkiai skiriasi dEl nevielodo oro drdgrrtuno ar !ilurnos bei kituliq kiekio, tadiau du dalykai visur jose vienodi: . nepriklausomai nlro rnetq laiko, iilurnos ir iviesos kiekis dienq visuornet toks pat. . iviesos ir tarnsos tmkrnE iStisus rnetus rresikeidia, ues tropilfllose diena nLrolat lygi uakdiai. Kilnip lariarrt. rtogr;lz! tLrenliri lrrp sta atrlr:tliarne iiltuatnyje! Atogrqiq miikuose, Zaliuojandiuose abiptr-s prr-siaujo, uuolat tvyro nepakeliarna tvalki iutra, kuri4 iiek tiek aprnaliina Debent nakties sutemos. Oro clr6gnuma-s api e 90 - 99 %, be paliovos pliarrpia srnarkios liutys, d6l kLrriq Zernd bernilZ niel<tloinet neprad;irlsta. Todl augtnetija dia

labai veili. AtnZinai Zaliuojantys

rnedZiai, lialos, vijokliai, paZerniui

kite paziDtijrl b[d+ ir poreikius, parnegilkite sLrhrti aplink4, kiek irnaDorna pana-iesllg ijq gnntaiq. Turint reikalirrgq Zinir; tai nebus ypatingai sunku.

besidriekiantys milZiniiki krurnai, Zolilriai, tadiau prailnatn[rs didZialapiai augalai, prxtg gyventi drdgrnds pritvinkrrsiarne ore, Zaliuoja iisid6stg keliais aukitais vienas virS kito, daZniausiai aukitesuiq medZirl parurksneje. Todel atogrqZq augalai karnbaryje suukiai pakelia tiesioginius saulds spildlror4. Nors jr1 tdvyneje Ziemos nebuta ir jierns nereikia Ziemos miego, tadiau musq tarnsiuoju metu lail-u jie daug 16diau auga, tarsi prisrrrirsta.

Iirs ir saus4 iildorn4

Gimtosios vieios
Karnbariniai augalai lealspanls ialiiui, todCl iitisr.s rnetrr,s turi gyveuti

ir klimoto iuoslos

iiltai jukjie kilg ii iiltq kra-itrl,

kur Ziernos nebiina. Aiikumo delei aptarsirne svarbiau-sia-s klimato juosta-s neparniridzLrni, kad dainai kelios jg gali kirstis arba d6l geograluiirl ypatrunq vienoje kurioje gali atsirasti kitos klirnato juostos

Augalai ii tokir!t4irl!! 4]!ag!4tzas9, hrr lietus kait:rliojasi su sausra. Tai augalai ii s:rvanq ir stepiq, taip pat ii ten, kur pudia rnlsouai bei pasatai. Tokie aLrgalai yra pratg prie staigios drdgrns ir sausros kaitos, toddl pageidauja to paties ir stov6darni a.nt palangds.

saleliq.

Atogr4Zq kahll tniikuose rdaugusiq augalu poreikiai vel kitokie. Gimtosiose vietose jie patiria ir lintis, ir ruku-s, ir tiesiogitius saules spindulius, ir vdsq, o labai aukitai
kalrruose - ret ialti, Tacl karnbaryje tokie augalai tzrip pat tnegsta iviesq, dr6gnq, gaivrl ir vdsrl or4. Dykunu-algaLri bette labiarrsiai prisitaikg iigyventi. Nuo neatrnenamq laikq juos ktnuoja be jokios atva* gos plieskialti kaitra dielros metu
sauls

Iropikoi (ctogrqios)
Atogr4ios plyti abipus Zemes pusiaujo. Siauris, arba veZio, ir pietq, arba oiiaragio atogr4Zos baigiasi atitinkamai ties 23027'Siaurcs ir tiekpat pietq platumos. Lygplatus dirZas juosia jos apkunq Zemes

"pilv4", sud,arydamos maZdaug 40

nuoSimdiq Zemes pamiriiaus. Kli-

jai, lluolatine

(iki 50'C ieidlyje), legailestirrgi spilduliai, sausi atiiaun:rs vesausrzr

(valdeus per

t2

Epirttui gJvena ant kitry augal4, bet neparazituoja juose. Plaiiaragis papartLr, .lcndrobis bci tilandsija gyvenaant

tropirti4 nediig iala1.

metus Ligarinama daugiau nei Glyja), Zvarbios naktys (temperatiira

nulrinta kone iki mrlio). Augalams

tokios s4lygos i5ties nelengvos. Lietaus daZnai nebrma m6nesiq rndnesiais ir uet metais, o kai prapliumpa lyti, Zem6 rebevalioja sugedi vandens. Tod6l dykumq augalai ipratg tenkiltis vien ruko arba rasos dr6gme. Natrtuose Siq augalq nereikia vasar4 gausiai laistyti, o iiem? jie turi bnti kone visai sausi. Be to, jiems reikia daug saul6s.

Suhropikoi (kitoip . vidutin6s ctogr{os)

Tai yra klimato juosta ta4r atogrqiq
rr DuosalKnuq, Inusq gyvenarnq vrdutinio klirnato zonu. Cia vidrrtir16 ialdiausio mdnesio ternDerat[ra .t0 - 18"C, Silurnos, kriiuliq ir iviesos kiekis bei dienos trukme Drikalso nuo metq laiko. Cia esti iiitos
vasaros
gausiau

siai ir palygilti satsai. Augalai, kil9 i5 kraitq, kur gau5iau lyja iiemE, megsta, kad Sviesos ir Silumos buhl

ir

Svelnios iiemos. Kai kur

_lyja vasarq, o kai kur Ziem4. Ziem4 gausiau lyja VidurZemio juros baseine, Pietq Afri-

reikia laistvti ir Ziema. Potcrirnosi Artimiau iusioaZinti su ivairiq klirnato juosq augmenija galirna Frankfurto oalmiu sode (+ Adresai, P. 238). C-ia savo akimis pamatysite ne tik pagrindines klirnato juosta-s, bet ir pereinam4sias bei ypating4sias sritis.

pakankamai kiaurus metus

juos

koje ir Kalifornijoje, vasarq JAV pietuose, Naujojoje Zelandijoje ir kai kuriose Kinijos vietovdse. Subtropiniai augalai daZnai turi Saknyse, stiebuose arba lapuose sukaupg vandens atsargq - iitaip apsisaugo uuo perdiinvirno. Jie mCgsta, kai nakti gerokai atvesta: tada jie ilsisi. Augalams, kilu-siems i5 ka-itr; kur gausiau lyja va^sar4, Siuo metq laiku reikia daug iilumos ir vandens, o Ziem4 jie turi bnti vd-

l3

I I

Apie ougolo gyvenino

liklq

F4 F g4

I =

@M
@@
Poienin6s ougohp dolys
f;agrindind ir Soninds iaknys. 2 S-akniestie bis su iaknimis.
3 Sakniapumbis su Saknimis.
4 Svopinqs su iaknimis.

Augalo g1'venimo pra-sme yra augti, Zydeti ir brandinti vaisius, kitaip sakarnt, daugintis ir pratEsti savo girning. Tai yra vienintele tikrcji kiekvienos l4stelqs. kiekvienos dalelyes ir viso augalo glruenimo uZduotis. Visos pozemines ir vin Zemes esaniios augalo dalys jau milijonw metq gamtoje sklandziai ir uitilrintai dirba S1 darbq. Jei augalui bandoma trukdlti, jis sukaupia visas
jegas ir Zut but stengiasi iveikti

kli[q.

PavyzdZiui, nuka44 zydinaiam augalui Ziedus, daZniausiai paskatirnme ji dar gausiau zydeti. Beje, Ziedas augalui tai vienas i5 svarbiausiq grr e nimo etapq, jo brandumo iSraiSka, kruios tiklas dauginimasis.

Botoniko
nuo ioknv

Gyveninos po ieme
PoZemhcs augalq dalys sakn\'s. svogunai, Sakniagumbiai -arba sakniastiebiai (- pieSirliai: PoZcmines augalq dalys) Sviesos nemato ir esri daZniausiai baltos arba rudos spa)vos. Nuo augalo ruSies ir augimo vietos priklauso jr1 forma ir issidestymas: pavirsiuje ar giliai, stipriai ar silpnai jos isi5aloija. Saknimis augalas lsitvirtina dirvoZemyje, siurbia iS jo vandeni ir maistingEsias medZiagas. Kitos polemines augalq dalr-s. Kai kurie augalai turi iakniastiebius arba pakitusius nglius (sakria gumbius arba svog[nus). kr-rie tarsi poieminds asargq saugyklos kaupia augalui reikalinga vardeni ir maistingqsias mcd2iagas.

iki iiedu

-.

''

:: ' li,t'' -.)

, '

Uiri ienr6s esoniios ougolo dalys pagri.ndinis stieba,

Salutiniai ugliai,
tapai, ziedai ir vaisiai.

,'..\

lil

Demesio: jeigu per daug laistant ar penodinant pa2eidZiama dalis saknq, gali sumenki ar net visai nunykti vin Temes esaniios augalo dalys.

Oyveninos

viri iern6t I Taureli, sudaryta ii taurilapi4. 2 Vainikelis, sudarytas iS voiniklapt4. 3 Kuokeliai su dalkinimis ir koteLiais.

Visos virS Zemds esaniios augalo dalys lgliai, lapai, 2iedai ir vaisiai -auga Sviesoje. BemaZ visos jos turi daZanaios medZiagos chlofofilo, todel esti Zalios ir Sviesoje gali anglies dioksid4 ir vandenl pa-

iledo scndoro

ve6ti i angliavandenius, tai yra asimiliuoti.

dal-".'s,

Stiebai, kaip ir visos kitos augalq liudija neZabotq gamtos iSmong bei iSradingumq. Jie btna iSsisakojg ir neSakoti, plonyiiai ir visai stori, sausi lyg Siaudai ir sultirgi, sumedejg ir kieti. Jie gali iliauzti, vyniotis ar kabintis. Jq u2duotis - iSlaiL,yti lapus ir Ziedus, tieLri jiems maisting4sias mcdiiagas ir kiek lmanoma labiau pesukti

4 Purka. 5 LiemeniLis. 6 Mezgine su seklapradiiu.

Purka, liemenilis ir mezgini sudaro iiedo moteriSk4jq dali, vadinomq piestele.

Juc I svles4.

mos ir spalvos (- pieSinys: Lapq formos), daZnai labai graZls. Jie gali bnti maZi i plonyiiai (- AspqTa grc, P. 146), dideli ir platns (.1 lo c asia, P. I 43), pergamento plonumo (.' adijantas, P. 196) arba rankos storumo (agava), bet jie visada lieka gyven.imo Serdimi ir 2aliaisiais augalq plauiiais. Juk i3 esmds juose ryksta fu fotosinteze (- ' P. 78). ir k\cpavimas ( ' P.69). ZicJai daZniausiai atspindi neilik6ti na gamtos kurybingum4. I3 esmds jie skirti tam, kad apsivaistintq ar

Lapai esti ivairiausio dyd2io, for-

@WffiM
I Varpelio formos iiedas, pavyzdiiui, galenis (Abutilon). 2 Piltuvo formos iiedas, pawzd1iaL streptokarpas (Streptocarpus). 3 Draqelio formos iiedns, pavyzdiiui, palep$k (Cytisus). 4 Vamzdiio formos Ziedas, pavyzdiiui, eschinantas (Aeschyrunthus)lvoirios iiedq furnos
:aa

bltq apvaisinami,

tad turi ryriSkq iiedadulkiq ir moteri5kq kiauSial4s-

pieSinys: Ziedo sandara). Spalva, forma (-- pie5inys: [vairios 2ied4 formos) ir kvapai - tai prier ilas vabzdZiams, kurie daZniausiai apdulkina Ziedus. Zydedamas augalas subrgsta ir pasiruoSia apvaisinimui. Visas jegas jis skiria brlsimiems vaisiams ir sekloms, todel z.vdintis lglis daZnai beveik liaujasi augti. Yaisiaiitsellos atsiranda sekmingai apvaisinus 2iedus. DaZniausiai nSkiq spalrrl arba skanus vaisiai privilioja ivdris, ir taip seklos nuke-

iiq (-

:CI

.iK 9X
..]k' ,1ts

dR

,,-.1tr .r-\

9A
v AF

\)6 /-JV Yb /.1 l_

liauja tolyn. Augalas iinaudoja

daug jegos brandindamas sdklas. Jei nenorite savo kambarinio augalo dauginti, nuZydejusius 2iedus

tuojau nuskinkite.

!,lJ
Dciniousioi positoikoniftp iiedyng schemos: I SAalis (Penras, Clivia, I)ora, PelarRonium Rrqndifiorumt.
2

:ll

XP

(Anthurium, Spathiphlllun). 3 Varpa (AcalyDha, Crossandra. P,Lchystachys. Vrieseaj.4 Keki (Cynbidiuni. SmithiAhtha). 5 Sluoteld tPhalaenoo sis, Medinillal. 6 Graiias (Chrysanthemum, Cynurq, Senecio)-

Burbuoli

t5

Apie kq byloio i5voizdo

A Lr;:elq

jauni ir beveik nebraudina vaisiu.

Auginto budni: . ruAti tiesiri irrrkiryl. pirvyzd2iuikorclilin:r t Cr vrlyiart.l vyniotis arba lipti, pavyzd2iLri_ hrDstrs (Ciss//-s)

visai rnaZuiiai. Jie atrodo nuolat

egzeruplioriu, arba pta<16ti daugirrti

pa elns.

gyve|arnostos vietos, prie kuriu kiekvierrs ju saveip yi, p.iprnt9., 5rl g) \4lJrl brrrybiu prorivi;,i rnilijo_ nrs rnetrg brrvo prikau-styti prie hi rros nors vletos, ktd tureio pnk:rnklrn:ri laiko prie ios prisiderinti ir trip istobulir)ti gyvenirno rirnrq lr tnlkmg, savo fonnq ir

!vairor'9.:1ly;:ojr sLirr irgos

Darrgi:rrnecili rrrg:rlli - kerii (,4rl/huriun veislEs, Catnpanula, Chri satl thetatn veisles, C)pcrii-r) arba svog[urinds gdl6s (]lippcastru t) turi kiekvienrl vegetacijos period4

r ilirrrzti :rrbr pletoiis.

elk\irld (,S.,1.1r,,/i,

Duv",,zdziui-

vrzol t ltltglrlJr raL\dnvo kllo etikd_ iiiusirl iieiiirt ir krro iir:rclLrliausiri prisirnikydrvo. Visa tai brrtLra Zi[oti priZiurint ktunbarinius augalus

ginu daugirris. Tarn rikrrr s4lygq

iivaizdq, kad galitrr hro ikrnirr_

chinaltas (,,1cs.rrylrlrrtr?/.s), kohunti.ja (Colututctt).

o augti uZsikabirrus, par,yzdZiui, es-

(+

lenteld apadioje).

Augirno budoi ir gyvenimo lrukm6

olllgE get]etlog progrnrnil, kuri le_ nre.;o arnZiu, dydi bei iSveizdrr. Bet Stui iSlakus, scvo lirrtiridie

lio grondilora arba dvirnediai kaip Ektotlt d[fi.ne pd vienerius arba -

Augalq zuniius esti labai ivairu-s. Jie buua vieuarneiiai, dviinediai arba daugiamediai, iilieka Zoliliai ar_ ba sLrrneddja (puskrLuniai, lrlmai ar rnedZiai). Vierrarrrediai augalai kaip DrtLwal-

gillrs. Gerai priziirimi tokie augalai ktnbaryje gali iibuti tnetq lnetlrsPrrskrrrrniai (,4-s7.rora.g rts setace s, Ilclt4>erone) savo 2olilg dali. kuri urnj rsta ir surnedi in. lisierrtine kiekvieneis rnetais. Gd lJcprro'dyje
Jre

naujus uglius i5leidZiandius Sakniastiebius, iankiagumbius arba svo-

gyvella
t

tlip

pat

d i si a, C t prL'ss u s, (;a r d c t i a, Gr cv i I lc<t, Fi<us, Mcdiuill,t, SDaruto ni.tlalnZinri ZlliUojultys .,r'bn l,rprrs rne-

Krrlrnai ir rnedriai (rrdkt rrria, Ar-

ilrri.

Kiekvienas augala-s turi jo miiai btF

iki kelirl -Inernl rlkiiio iiiux"nrv. rned2ini ir kLunai, iriteke il,rbriribotl gliapuod2io erdv9, ' Iigi pat dienq galo iibuna palygirrti

dvirneciiLi' arr5rl,ri regyverrr ilgri|rr..toctel,po nretq ;rr dvejr; reiki:r irrDr lstgytl ni Uil patngtos rrriies

dvejrrs rnehrs iidygstu._uzaug , perzyort uztnez:-lil vlrrsrrrs bei srrbriurdi_ rn ISpildg sirvo g.!nrinf -sdUas. pl!\krrf I Jte nutnir;ti. Sltpriuiarnir. lr lDusu narnuose vienarnediai bei

tartys med2irl padennds,ruealci eerli priziLuirni gilJ sulrrrki r"ikai"

SarDlllgo amzlaus.

Koip ougolui priritoiko

Kaip ginomosi nuo iviesos. Vieui augahi turi pLrkuiius, deugialdiu-s jq krrrrq lyg ierkina-s, kiti lyg tarturn va,iking, sidabro ar nrelsvei 2clsvos spelvos pldvele nornis, kad gal6tq pa-siekti didZiuliq rnedZiq viriunes.

Tai reiikia: rnedZirt qyventoici

1epifi tirrds orclriddjoi, t.orniti1os, pap:udiai) gali klesteti nebnri_

\L,chcvcria, aE rv ;, Cra.ssrr/a).' Taj re_iikia: lie augalai pakelia

oaug svtesos,

nai Zerndje. MilZiuiikus laprrs

sluokslius, arba lapLis peven i edatrs ar spyglius, arbi issieusino !odq pa:raiius lepus bei tarikius ierius (kaktusai ir karpaiolts, H oyo, Ixora, Leptospenut t, Myrtus).
lra sausil orq.

l(oip ginomosi nuo Der didelds koilros. Nordderni iiek r:rlirrt rnaiiau prara-sti drdgrnds, kai k-une augalai arba iisiugde vaiko

tunntys augalai (Alocdsio, Fatsia, Ficus lyrato, Ficus elestica\ \r litttos (Philodendron, Tbtro.slrgara) nereikalauja daug iviesos, Kcip gincmosi nuo scusros' Kai kurie augalai turi poZernines vanderrs saugykJrs (zlcfi incncs. Cycn u: n, Gl o ri osa, Si n n ingia, Za |cdrschia), stonLs, didgrng karrpiarrc irrs Iaprrs (C rossrt I o,' H o Ia

Tai reiikia: iie augalai gerai pakeXoip ginornosi nuo iviesos

Ko

ya, Kalanchoe) arba stiebus (Bea ca r n ee, Jdtrop ha, Po chiro). Tai rei-ikia: tokiLg augalq nereikia pefnetl. olmosferos dr6gm9 rusiurbiq Zvyueliai (brornelija), orinds daknys (orchiddjos) arba plaukudiai
(sanpaulijos).

bLi

'rr:*g::.n#*:iiiti,",..,, vtisl,'s lydi kuo ivniriatrsit! spalvtl

lornu! iidots. 'Eurato t'('Euratu
Dtos'),

stygious. Kai l-urie arogrqzrl miS-

li

plurksDas aUgal]i paliko

ir isil<r-re atrt rned2ju iakt. Kiti iisiugdd rnilZiniikn iviesa

Zerng

2 'Roso Perlc'('Pcrlint Foie,), 3 'Rosalie' ('Rozali'), 4 'Menoria Karl Glasen' ('Karlo Glasctlo atmi-

gaudandius lapus arba pavirto lia-

Tai reiikia: iierns arqalarns reiKla orcgto oto.

t1inas'),

('Licpsningoji'),

Rt\' ( Karalit6 ),7'Flatncnco.

Volic.,

5 Sc/lrri'l

Srricqas ),

8' De lVaele's Favorite, (' De nylinoji'), 9 'Stello Maus,,

1O 'Leopol.l Astrid'.

t6

lQ opie ougolq prsoko

vordos
{vaidose ialyse augalai ivairiai, kar. tais net keliais vardais vadinarni, tadiau kaip tikri pasaulio piliediai visi jie turi lyg kok[ tarptautin! pasq: bo talikos arba mokslini pavadinirnq, L:ur! sudaro pinnasis, ii didZiosios
raidds raioma-s genties ir antra-sis, ii maZosios raidds ra-dorna-s ruiies prvadirrirnas. Pavyzdiiui: C I i vi a ui-

l(q opie ngolq posoko onrroii io rGies porndinimo dolis

ftispitla = Seriuotoji
akalifa, P. 90). niniata = raudonai oraniind C/ivrn (+ klivija, P. lO3).

(+

Acalypha

dra, P. 104).

infitndibuliformis = piltuvelio payi<lalo Crossandra (-+ krosanttt = daugiaZiedis

polyanth
las mi num

/lr/t4rl.s =

- Billbergia (-+ bilbergija, P. 96).

(+
fika-s, P. 164).

svyralti

()

jasminaitis, -

P. r l9).
aeranthos = atkjtai ore - n andsia (-+ tilandsija, P. 134).
magntfi,ca = didngoji - M edinilla (+ medinil6, P. 122).

/yrala = lyros pavidalo

Ficzs

riata. Naujos kokios lors ruiies veislds gaula dar ir treiiq pavadinitnE, pavyzdZiui: C anel I io j aponica

'Barbora CIark'. "Botalikos tdvu"

vadinarnas Karlas fon Linejus 1753 rnetais savo veikale "Spccies Plantanar" lved6 dvilarg pavadinirnq sistetn4 (binadng nornerklathr4). Nuo tada uebeliko tokiq griozdiikq

Sis tos

komborinig ougolV isioliioc

ii

pavadinimq, kaip, pavyzd,iili, Cyclamen orbiculato folio infe me purpumscerre, o isvertus ciklamenas su apskritais, purpurine
apadia lapais. Tai apraSomasis Cycla-

men purpurqscens, rausvojo ciklameno, pavadinimas. GraikiSkq ir lotyniSkq elernentq turintys pavadinimai iiliko. Kadais jie labai ispudingai bei iSrai3kingai skarnba. Juose atpaiistame ahadejq, vardatdviq arba pinnqjq apraiindtojrl vardus, G jq suiinome kilimo vietas ir augalq i5ores ar budingq bruoZrl ypatumus. Esti augalq vaxdq, alsiradusiq sulotyninus kuri nors vietir{ tenniu4. Ypad Gsarniai apibndira augalq ruiies pavadinirnas.

liavo tik apiplauku-s pa-saulio juras bei iityrus koDli||entus. Stai kal(usq istorija pra-siddjo tik atradus Arnerikq. Manoma, kad Kristoforas
Kolurnba-s pinna^sis atgabeno

SunLu patiketi, bet .urksdiausiai kambarini u-s augalus praddta auginti Skaldinavijoje. Tenai nuo seno, pra-sidjus ilgai atSiauriai Ziemai, Zrnouds kai kuriuos augalus lailTdavo savo blste. Zinoma, i5 pradZiq tai nebuvo tolimqiq Siltq kaltq augalai, k-urie i Europ4 atke-

Daugelis karnbariniq augalLl pa-s rnus atkeliavo der,Tnioliklajarne iimtmede. Tuo metu radosi vis tobulesniq Sildymo sistemU, !iltlamiq bei oralierijq, toddl vis geriau seksi priiiudti augalus iS tolimqjrl

uzjunq.
Pasakojimus apiejq keliones ! rnumiausi4 nuotykiq romarq. Ddl retq augalq savo sveikat4 ir net gyrybg
sq lra-dtus galima skaityti kaip ido-

Euo-

pou neregdtq augalq i5 Naujojo pasaulio.

aukojo ne tik sodininkai, botalikai, misionieriai ar tyrinetojai, bet ir atsitiktitriai nuotykiq ie5kotojai, visai augalais nesidomintys pelejturai, kurie leisdavosi i uzjnrius Zntbiit pargabenti to, ka-s Europoje itin vertinarna. Sie Zmonds uepais6 rrei tropiniq ligq, nei gausybs kaujasiurbiq vabzdZiq, nuodingq gyvadiq ar pl6iriqjg Zveriq. Jierns buvo ne rnotais priesiskai usiteikg diabuviai ar praZutingos klirnatines s4lygos. Dil retesliq ruiiq negailestingai varzytasi, o menant astrollornines kai kuriq augalq kaila-s, visai imanoma, kad ir lietas kraujas. Itin sunki biidavo augalarns keliond I Europ4. Menesiq mdnesiais, grauZiami kenkejg bei ligq jie vargais negalais gyvaliodavo nevdilarnose medinse ddZese. Pagaliau augalg gydytojas ir gamtiniukas Natadelis Vordas (Nalhaniel WarQ visai atsitiltinai iSrado uZdarorn4 stiklili inda, Llriame Zemd raldio islikti iruolii drdgna. Sis atr;dir;as, botanikoje ligi Siol tebevadinarnas Vordo ddZe, padejo tinkamai gabelti opius atogrEirl augalus. Ii Vordo ddZes kilo anglq pamdgti kambariniai iiltnamiai, o vEliau ir visi rnodemieji Ziernos sodai bei vitrinos.

1570 viena-s anellq

vaistil

nka-s

kaip didZiausi4 botalikos retelyS pagarsino, rnatyt, Kristoforo Kolurnbo "Sauta Marijos" atgabent4

Melocdct

s-

e 1620 i5 Kapo Zerns (Pietq Afrika) atkeliavo rneilerris. r 1644 ParyZiuje karaliikajame sodejau Zyddjo kalijos. r 1690 didilal soduose atsirado alarrasas, i Europq b|o alvella Cocco. loba. 1698 Europoje jau buvo auginarna Aloe arborescens. . 1733 Europoje praZydo pinnoji tropin6 orchiddja - i3 Bahamq salrl atgabeDta Bleli., verrecunda. o Nuo 1774 i5 Kapo Zern6s praddta gabenti vis daugiau kvapiqjq pelargoruJrl. . 1770 iveicarq botalika^s Frederika-s Alemana-s (Fredcrik Allanandl

Sveiiqi ii viso posoulio

13

Pienl Auerikos kilu-

sios begonijos bei difen-

bachijos, iS tropinis Afrikos dracena bei

Pietq Arnerikoje surinko v6liaujo vardu pavadintos l/lomanda sd.klas

giltinA - VidicZemio j ir o s b as einas, davalij os (p r i e lcyj e de 3i n ij e )

Lairis j deSing). Elksints (priefoje kairije)

viksvuoli (antroji eili ii

. 1779 kapitonas Kukas (Jalres Cao,t) ir seras DZozefas Banksas (Joscpft Banfu) iS Naujosios Zelardijos atveZ6 araukarijq. .
ko dar viena meilenio miis.

ir nu,siunte ja-s Lindjui.

l819 ii Brazitijos iEurop4 atvy-

Kinija.

t9

ura, kad augalas perkamas impulsyviai, apEmus pasigdrejitno diiugesiui: koks jis graZus! Tadiau ii anksto ousprendus isigyti augal4, reikia mintyse iSrinkti jam tinkam4 vietq, kad blsirnasis bendras Zmogaus ir augalo gyvenimas teiktq malonurn4jierns abiems. Pinnoji mintis: koki4 vietq (abai svarbu iviesa ir iiluma) ai galiu pasillyti savo iirinktajam, ar toji vieta Bal6s atitikti jo gimtdU Yiehl
sqlygas?

.ft l-;f | r )-

karq pus6je. Sviesos irtensyvumas l0 000 20 0OO lx. o Pusiau ieidlyje = vieta prie Siaurinio lango arba netoli largo, kur sau16 tiesiosiai nekeuta. Sviesos
inten-syv:umas 50OO lO 0OO lx. . Se5tyje = vieta prie nedidelio

Siaurinio lango arba karnbaryje, kur Sviesos intensyvumas 2500 - 50OO lx. Apsiniaukruiornis Ziernos dienomis Sviesos intensyvurnas esti tik 40O - 50O lx, sauletomis vasaros dienomis * net iki 9O 000 lx. Augalo gyvenimui butinas minimalus
Sviesos kiekis 70O

Kuip rinktis, pirkti ir loilryti uugolus

Ko veilrri su komboriniois

daugelis augalq normaliai gyvuoti gali tik esant l0 00O lx Sviesai.

lluo ko priklouro iviesos kiekis
Daugiau ar maZiau Sviesos i musq bustus pateDka priklausomai nuo to, i kuriq pusg iSeina lalgai _ir L:uriarne aukite esame isik[re, Siaurinis langas ketvirtarni aukiie, jeigu jo niekas neuZstoja, teikia daugiau
Sviesos nei pietinis langas po balko nu pirmame aukite, ypad jei prie5ai-s ji auga" sal7sim, didelis

100O

Ix, o

gi itoi kq: iio pol, poSon6ie susikurri lopin6li rolimos iolies gomios, derinti kuo ivoiriousiq spolvrl guotus bei ioluno olspolvius, proturtinfi scvo buiti egzoti5kois kvopois orbo pory5kinti interiero doiklrp groii. Svorbiousio s6km6s prieloidr - porinkti ougolui tinkonqvietq.

oulohis?

Antroji mintis: kokio dydZio augalai tiktq mano butui bei ma:ro interjero stiliui?

Bene svorbiousio - ivieso

Sviesa augalq duona. Gamtoje augalai Svies4 papra-stai gauna i5 visq pusitl, o bute - dainiausiai tik i5 vienos. Taip pat nederdtq uZmirSti, kad daugelis kambariniq augatq kilg i5 atogrqiq, kur diena lygi nakdiai, bdel musq rudeni ir Ziem4 jierns labai stinga Sviesos. Augalai geriau-siai vela tada, kai gauna tiek Sviesos, kiekjq proteviai gaudavo girntosiose vietose. Prie tq selygq jie pratinosi milijonw metq. Pirmiau-sia prisitaiki lapai. Pagal lapus galima atspeti, daug ar maZai augalui reikia Sviesos (-+ P. 26-27). Rinkdamiesi ir pirkdami nezinomus augalus atkreipkite ddmesi iju lapus ir tikrumo delei pasiteimukite, kiek jiems reikia Sviesos. DaZnai augalai par'

kaitouas,
Jeigu augal4 ketinato statyti re tiesiai prie lango, pravartu reuinfuSti, kad Svies4 smarkiai filtruoja ne tik tankios, bet ir visai permatomos uZuolaidos bei Zaliuzs. Traukiantis tolyn nuo lango Sviesos intensyvumas maZeja mazdaug taip: . lm atstumu augalai gauna

80-50%5viesos,
o

c2loratsttmtu-25-1O%.

lJ

m atstumu

50 - 25%,

duodami su priZilros instrukcija, kurioje poreikis Sviesai iSreiSkiamas taip: e Saul6je = augalas mgsta kuo daugiau Sviesos, varlinasi, geriausiai Jam tll(s gyveu anl plerrnes Palan-

tokioje kiemo vietoje, kur saul6jiap3vies i3 visq pusiq,jei augal4 sumant laikyti lauke. Skaitgs arba

menin6 Liralika

apiviestumo vienetq liuksq (lx)

20 0O0

ir

oauslau, . Sviesoje = vieta prie pat lango, I'ru sautes spinduliai lcenta ryte arba vakare, pavyzdiiui, rytq arba va-

20

liloki

g616

su gehonomis

iiedu ivok6mis.
Pachy'sta chys
I u tea

bdi Drigstd Svicsq,

I atQ

tiarjokitt

butfut ne

tiesiogittiu,s saults spindulius. Bcje, ne visi !.ito, knd rikrieji iie-

tl,ti

tai naii balti karulioi, lq:ontys i3

sartlis gcllontuno pa

licdlity.

Poiorinos: Pirkdarni didel!, brangq

karnbarin! augal4 patikinkite liuksornetru vieg, kurioje ketirrate ji leikyti. Sis iviesomatis purasus i fotoaparato eksponornetr4. Ji !sigijg tikrai nesigailesite. Saulg ar daug Sviesos mdgstandius augalus isigykite tik tada, jei galite jiems pasiulyti viet4 tiesiai prie pietinio, rytinio bei vakarinio lango arbajei

l(ur geriou loikyri ougolus

Kaip jau kalbdjorne, augalams normaliai tarpti svarbu Sviesa ir iilurna. Asiivelgdarni ! tai aptarsine ivairaus pobudZio patalpas ir kokiems augalams jos labiausiai tikq. Visus rnetus 5iltoje. sauletoje ar beut iviesioje vietoje. Vidutin6 dienos telnperatum 20oC ir daugiau, Dakties - re rnazesne kaio l5'C. Tokios s4lygos paprastai buna ant
palangs uuolat gyvenatnuose butuose ir iildomuose Ziemos soduose. eia per dien4 augalai gauna keleq valandq sauls: ties pietiniu langu - vidudieni, ties rytiniupietrl prieipiet, ties vakariniu - po ryir vakare, o Ziernos sode - nuo to ligi vakaro. Prie pietinio lango ryiki4 vidudienio saul9 gali i3kgsti tik tie augalai, kurie savo t6vyneje auga po tokia pat ryikia saule, pa-

tiniam pteriui (Preris cretic a), tapipahnei (Mcpi.s), Soleirolio elksinei (Soleirolia).
Dregna. Silta- Sviesi vieta, daug iviesos, tadiau be tiesioginiq sau.l6s spinduliq. Oro dregnumas 60 %, temoeratira niekad nelukrenta Zemlau Id-U, loloas s4lygas gallma sukurti geliq vitrinose arba Siltnamiuose. Cia puikiai jaudiasi atograZLl

galite irengti dAbtirli apivietimq. Trumpam perkelus toki augal4 i tamsesng vietq, pavyzdZiui, stalo papuo5imui, papildomai ap5viesti jo nereikia.

misko gyventojai: rDaranta, ivairfrs papardiai, daugelis gesneridq bei ajeriniq ieimos augalq, taip pat epifitinds orchiddjos, brorrelijos bei tilandsijos.

llemoiiou svorbu ir iiluno

lsigydami naujq augal4 pagalvokite ir apie iilum4. Va-sar4 jas lyg ir nestinga, priedingai, daZnai reikia iiiirdti, kad per langq stiklus patalpa neprikaLstq per daug. Ziernq iiek nai atitinka jq gimqjq vietq s4lygas. Radiatoriai po langais ar Sildomos grindys, o tiksliau - nuo jtl kt lanti Siluma taip pat jiems visai patinka. Blogai tik tai, kad nuo dirbtinio iildymo Iabai Lidzilva ora-s h Zemd. Daugeliui augalq iiuo metq laiku kaip tik reikalingas L:uo drdgnesnis oras (-+ P. 43). Kai kurie augalai mdgsta Ziemoti Sviesioje, bet vdsioje vietoje. Pirkdami tokius augalus pagalvokite, aI galesite irengti jiems tilkarn4 Ziemos bustA!

tiek kebliau. Augalq netrikdo,jei lckdiai sumaZinate <ildyrnq: tai dai-

vyzdZiuirnargeris
Bca
u

(C o I e us) att>a

car nea. Ry

tink ir vakarinis

Rinkdamiesi ir pirkdami kambarinius augalus neparnirikite, kad jie gali pabreZti, o kartais uet lemti bendr4 busto nuotaik4 bei stiliq. Kas Siek tiek nusirnano interiero davieno augalo esmirius bruoZus, prie vienokio arba kitokio stiliaus deraldias formas bei spalvas
lyKuose, neaDeJorllrat lzvetgs KleK-

l(oip tinkonoi derinti bei iid6s$i augqlus

langa-s puikiausia vieta visiems SviesQ megshntiems, bet nepake-

liantierns ryikios saulds augalams. V6sioje. saul6toje arba iviesioje vietoje - prie lango maZai iildomarne miegarnajame, ret.sykiais pri-

(-+ lentel6 P. 25).

iylandiame vonios karnbaryje, prierneldje arba negyvenarrarne

Kombcrinioms cugoloms reikio vielos

Nepamirikite, kad augalas, kuri ketinate pirlti, nebus visqlaik tokio pat dydZio. Kiek jis dar uiaugs, priklauso nuo genetil6s augimo prograrnos, nuo gdliapuodZio, galiausiai nuo prieZiwos (+ Nuo ko priklauso augalo dydis, P. 36). Savo tdvyneje aukstais medZiais ar juka krumais augandios ruiys (Yacca), lvairios fiko rGys, sparmanija (Sparmannia) a$a hovdja (Howcia) - gerai prtiiudmos gali siekti lubas arba galingai i5sikeroti

- kelet4 valandq buna daug iviesos, va-sar4 5ilta, Ziem4

Ziemos so<le

vdsu: l0-15"C. Cia vela subtropiniai, Vidulzemio jtros pakrandiu ir tropiniU aukstikalniu augalai: galenis (Abuti lon), anukarija (Arauca rlc), citrinmedis (Ctrur), C o e I o gy n c, kipaisa:-s (C u p r e s su s), cikas (Cyca.s), deudrobis (Dendrob i u n r), gr ev ilEja (G r e v i I I c a), miLna

(Myrtus), azaliJos (Rhododendron l

miSrunai.

Siltoje vietoje ieidlyje, kur temperatiira apie l5-2I"C ir niekad neuZkly.sta saul6s spilduliai. Tokios vietos paprastai biina ties iiau-

riniu lalgu, ties bet kuriuo kitu

langu, kai

ji

kas nors uZstoja, arba

liduryje.labai i-vGsios Lta putKlal Jauctarst vtsl mlsKo gy-

patalpos.

ventojai, lpratg prie 5e36tiq arba Gsklaidytos Sviesos: papardiai, tropin6s palms bei ajeriniq Seimos
augaral.

kaip, pavyzdZiui, pandnas (Pandarinkdamiesi bei pirkdami karnbarini augalq pagalvokite apie viet4, kur jis galEtq netrukdornai augti ir teikti juns L:uo daugiau pasigdr6jimo. Nepamir5kite: vieram dideliam augalui reikia tiek pat vietos. kaip ir vienarn baldui.
nrr.s). Tad

V6si vieta 5e56lyje. Tai Ziem4 iiek tiek iildoma, va-sar4 esanti 3e56lyje, i 3iawg, rytus ,r vakarus atsigrgZusi patalpa arba Ziemos sodas, kurio vidutine temDeratiira lO - l5'C. dia patiLtq gyventi Se5lius m6gstantiems tropiniq bei subtropinirl kalnq giriose kilusiems augalarns:

aspidistrai (,4.spidisra), kalnarutei

(Asplenimt),
22

gebetl.ei

(Hefura), krc-

Zavinga lapini4 au.gal.4 ir indtt k>rttpttzicijo.

Kc

rintis

svt>gfi nini4

gtl

iry

derinys.

Kiti polorimoi . Didelius augalus geriarrsiai, stetyti po vieoq. MaZai patalpai parilkite
tik vien4 augal4!
ry5kius apmrd:rlq raitus ir gali biti puikus fonas srnrrl ki alapi arns. . Palmiq, papardiq arba !iulq para5iq augalq lapai itin dailiai atrodo apivietu-s juos i! priekio. o Maiesnie.ii augalai graZiai atrodo
sustatyti grupemis, Pavy zdiini: krepielis arba dubuo su gent tuzinu saipaulijrl (-+ nuotrauka P. 128), raltaioliq, maZqjq ciklanenq arba ivairiq violetiniq bei roZiniq alspalvir+ streptokaq)q miiruuq,

. Didiialapiai augalai sudvehina

AugalU spalvornis atkartokite uZuolaidq, sielLl ar bnldq aprnuialq, paveikslq spalvas arba, prieiingai, sufonnuokite kolrtril.stiikus spalviniu-s akcentus, pavyzdiiui, prie juodq b:rldq derindarni ryikiai raudonrn anturius. Dailus augalas padarys daug patrauklesni net prieikarnbari. Jei teDai jarn triiksta ivieSien4, ant kurios krenta tiesiogin6 iviesa, apZeldinkite vijokliniu augalu. Vyniotis augalui geriausiai pad6s medinds grotel6s. Groteles galirna ika-sti didestrirune gliapuodyje ialia augalo. Jarn uiaugus tut6site puiki4 sienelg erdvds dalijimui. . Jeigu gyvenate seros statybos itin aukitarne bute, Zalurnynus galite
sos, itaisykite specialLl aplvietirnq.

ti i pennatolnas stiklines lentynas.

Dideli pavieniai svynntys augalai,

kaip chlorofita^s (--> nuotrauka P. l5l), inkstpapartis (-) luotrauka P. 20O) arba tradiciniai kabinarni augalai graiiai atrodo alt keraminiq arba mediniq pa-sto\,'r] (+ Saltiniai, P. 238).

Dekorotyvinioi puodoi

ir kiti indoi
GraZus dekoratyvilis puoda^s visada pabrdZia augalo Zavesi. Sie indai

bina nuostabiausiq spalvq ir formU, pagaminti

ii

molio, porceliauo,

medzio, metalo, stiklo bei kitokirl

medZiagr.6 pinti

ii vyteliq ar pla-sti-

kabinti palubejey prie lubq pritvirtinp ske6ai ir isilgai sukryZiuotu-s bambuko strypu-s. Tokia konstrukcija padengg visa-s lubas, bet kurioje vietoje gal6site kabinti puodus su
g316mis.

ko (-+ Saltiniai, P. 238). Rinkdarniesi dekortyvini puodq, neparnirikite. kad jis ruri bi:ti ber)r per pirito storumq didesnis uZ gdliapuodI ir privalo derti prie augalo savo spalva bei fonna, Visada dera: balti bei naturalios rnolio spalvos prlodai

Bcldoi ougolcms
Jei gls jau nebetelpa ant palanges

ir latiiralios spalvos pirtinds. Keletas patarimq: . Margalapiarns augalams

ir nebeliko kitq jorns tinkrunq vietq aut komodq bei pa-stovr.1, pagalvokite apie specialius baldus augalarns.

suoliukq staleliq, kopdtdliq, Ientyoefiq (+ nuotrauka P. 146). Labai graiiai atrodo augalai s[statyriarLsir.l

Siuo metu parduotuv6se gausu ivai-

nui (Codiaeuut), matgeniui-(Co/eris) arba karaliSkajai begonijai (Bcgonia) parinkite vienaspalvius, dorninuojardios lapq spalvos puodus, pavyzdZiui, raudomrs arba violetinius. r Kaimu ir VidurZemio jiira dvelkirurtys augalai storalapis (Cra-s-

koto-

'1.:..-.

/.4, $,a

't!
1

/f

a;:

..'.;.=..':.:'..:'
:.-

\
Augalai pagyvina dorlxt viclq ir geritu pt!lolpos o14.
srrla) arba nedidelis citrinrnedis clera prie Inoliuirl, akmeninir.l arba

Koip ir kq pirkri
Visuomet atitlZiai Ziurakite, kad augalai bunl sveiki ir stiprus. . Nepirkite irugalrl, kuriuos paprastai silllo talnsiuose kanpuose :rr
skersr'6jo peqrudiarnuose pa-sa-Zuoaugalai turi buti iiaugg tolygiai, sveikais ugliais ir sultirrgais nepakenktais lapais. Nepirkite augalo, jei pa-stebesite geltonai rudur,s ddrnes ant jo lapq arba pemelyg iistypusius uglius, kai tarpai tary lapU atrodo neipr.r-stai dideli.
se isikurg prekeiviai.

glazrlruotos keratnikos puochl. . Tokie augalai kaip ciklarnenas (C'-vr:loarcrr), kvapiosios pelargonijos (Pc I ar go ti u n), erikEtis (Ro-sa) arba sarrpaulijos (Sa it t pa u I i d) Zrv jllgai atrodo porceliatiuiuose gel iq raltais padabintuose puoduose ltrba derarDos sprlvos Iahlotuose
r t t

jais gali buti pakelktos iaknys. . Puiku, jei prie augalo yra kortel6,
kur paZyrntas jo pavaclilitna-s ir

arba ilptraukta pelesio. Abietn atve-

nuodyrnai, kaip priiiurdti.

Metrp

ritmos

. Lapioiai

kepieliuose.
o

Zalsvai baltietns arba sidiibro Zaaglaonenrai

Lapiniai augalai paprastai Zaliuoja iitisus rnetr:s, o Zycliutys augalai Zydi tam tikrais laiko tarpais, kuriuos galirna ir dirbtilai regLrliuoti. Kai
kurie Zydi rndnesiu rndnesiiris iuba net ir visrB rnetus: saupaulijos (S.t i n t p d u I i a), a\rk\t osio s be g on ijos (BrSonin), atrturiai
(A nt h u

/aoar:ara) arba fi-totiiai (.Fi t tot tia) * tilrka rlyvuogitl arjiiros Zalulno spalvos indai. . Architektrl magiarnos pahnds, jukos (Irrcca), fikai ir spannanijos (Spd n td iln i d) tln tikroje aplinkoje gali stoveti h,adratiuiuose arba apvaliuose rnetalinirrose illduoser Kakusai, kol jie neTy di, itit puikiai atrodo ryikitrose ruba lilksrnai iimargintuose puodeliuose.
]

huro augalanls

(lg-

privalo turdti claug d:rr nepraZydrrsiq putnpunl. Niekada nepirkite visiikai praiydusio. :rba suuykusiais, lyg padZinvuaugala-s

. Zydilltis

riun) at

ba kalankds (Kaloaclroa).

slals Prunpurars. . Stebdkite, kad augalai nebitq apipulti keuk6jq: gerai apZiurdkite uglirl viriinles (arnarai) ir lapq apaai4 (voratinklines erkutes, skyrlarnariai). Ant Zied! tuoj pat pa-stebsite rnaZus pailgu-s tripsus. . Niekada rrepirkite aLrgalo, jei jo

gliapuodyje Zerne visai

24

iidiiur'rsi

Moii ir dideli
ougoloi
At-siivelgdarni I rnadq ir vartotojrl poreikius selekcinirrkai bei sodinitkai pateikia vis lauja-s dekoratyviniq augalq veisles. Jie ne tik keidia Zyddjirno laik4, "iirauda" vis naujrl spalvrl ir fonnq Ziedus bei lapus, bet ir "augina" augal4 iki jo miiai
nebrldingo, bet dekoratyvaus auk!dio arba sustabdo jo augitn4, sulnaZildarrri jarn skirtos Zernds kiekl, augindarnijl koue artpiridio dydZio puodelyje ar terpdruni dirvoZe-

Lavos dirvoZenyje laikouri augalai

luolat gaula ii jo

se parduotuvdse (+ Saltilliai, P.238). Pclcrimcs: Dairrai siulorna pirkti prie aktneus prilipdytrs tilandsijas.

drdgrns tiek, kiek jiems reikia, be to,ji garuoja ir ! apliulq, lvairaus starnbuno lavos sk:rldos galirnzr nusipirkti specialio-

Negana to, kad tai veikiausiai nelegaliai ii girntqjq vietq atgaberti augalai (ii rniis yra saugorna), toks

jausrnq. J11 groZis peZadina rrunrr se tyrq dZiaugsrrr4, priZiurichrni juos parniritarne ivairius srrkriti rnus, luoskaudas bei rrlpesiius, pabun.lne iiek tiek ardiau 2euris ir guntos. Tiriaut augahl poveiki dar bavietese paaiikdjo, kad kambariniai augalai pastebimai teigiarnai veikia Zmoniu sveikata bci nuotaikA. Bc to: Jie gerina orE. Augalai gana srnar-

augilirno b[da-s prieitarauja tq

augahl prigirndiai. Tikras tilardsijos gerb6jn-s pn^s rnu-s pirks ii sdklq arba vegetatyviniu brldu iiaugint4

rnin augimq,stabdalrdia-s rnedZiagas. Sitaip selekcijos,keliu pareukarna-s notitnas dydis. Zetniarr

pateikiarne ivairiq dydZiq augalq s4ra-i4:

ir ant aakq pritvirtint4 augal4 (-> nuotraukl P.46), Srnulkesn6 infonnacija teikiarna vokiediq brornelijq draugijoje (-+ Adresai, P. 238).

kiai drdkila saus4 iildornq bustrl or4 ir sutraukia dulkes (kai jos nusdda ant lapq,ja-s galirna tupurKti arba nuplauti). Be to, per dier4 augalai pagarnina nemaZai rleguollles. Jie sugeria ii oro kenksrniugEsias rnediia!as. NASA atliki tyrirnai nustatd, kad chlorofita-s, filodendra-s, gebele ir sansevjera sruarkiai

Maii Zydiltys aralai: cluiziurterna, spatifilis

> nuotrauka

P. 133), anturis, raudoriiede kalalkd (-+ nuotrauka P. 120), eriketis (-> luotrauka P. 128), sartpaulija (-) nuotrauka P. 128) ir Zernauge

Komborinig ougolq leikiomo noudo

Augalaiyra ue tik Zavinga-s rnisq jie dpesdiq bei triuso objekta-s

Mui hoiliai
mua.

azalija.

sukelia murns begalg kuo geriausiq

surnaiina fonnaldehidq koncentracijq ore. Benzolq bei trichloretileD4 geriausiai sugeria gerberos bei chrizartelnos.

aucelli: dracenc- oepariiai, krotorra-s, pahnds ir pepero-

Il.iutiebtat clrrizarternos ( ) rluc' trauka P. 101), paldpitis, P.rci,ys/a-

ctls (+

Drrotrauka P.

2l),

Augoloi kiekvienqm gwenino stiliui

Prie klcsikinio opstolymo, Bydertnejetio, turglq arba pralc0zq st! Iiaus baldq ypad gerai tiuka ciklatneuai, azalijos, Ziedirtds bei kru.rnilds begonijos, geben6s, papardiai, glok-sinijos, kamelijos, pahnes bei sarpaulijos. Prie gricifo Alt D6(o bci iounotviiko stiliaus dera rySkiq kontiiPrie modernous dircino boldg i! plieno, stiklo bei marnuro tirka ai3kiq grieZtq linijq arba lyg skulpturos atroddrtys augalai, pavyzdZiui: a-sparagas, dracela, karpaiol6s, papardiai, morstera,

hibiska-s,

puansetija ir azalija. Pakabinami augalai: visi, krrie

auga iliauZdami, vyniodatniesi ar kabirxlarniesi (-+ luotr:ruka

P. 30 - 31).

Bolsai: ivairios fikrl mSys (+ luo<:

tratka P. 48), B rac hychil <m, rnirta, rapipaln6, azalijos, araukarija. Nfustx Aa o niw n, M o n u> r di a,'l h s ndinario, ftka,s, ikora ir kroton:r-s, Sie augalai pdnzt-iit-s i bonstl tipo rniliatiuras srr specialie drkinirno sisSeltirriai, P. 2J8). Art Ianko besivyniojantys augalai: bugenvilija, dipladenija (-> ruotrauka P. l06), jasmilaitis (-+ uuotrauka P. 119), Gloriosa (-+ nuotrauka P. I l2), stefanotis (-) nuotrauka P. 112), iventmedis, pasifl ora (-+ Duotrzruka P. 124) ir vailrole.
terna

didieji fikai, kaklusai, palmis,

fl

3e-

em, a-spidistra, radermachera, juka, spannanija, araukarija,

trurnpakotis vltenis. rnieji dvedi3ki arba pilti) dera su spalvingais Zydindiais augalais: ciklarnenais, Zydindiornis begonijornis, raudonZiede kalalke, katilliais, S c hlunbe r ge r a, Rhi ps al ido p s is, pelargonijotnis, raklaZol6mis, kruminernis begotijomis, puansetija, bilbergija arba kietus lapus turindiais augalais: pladiaragiu, iefl era, azalija. Viduriemio iiros stilious boldqi ii pirijos tnedZio dera prie agavos, alavijo, bugervilijos, elksinds, eSeverijos, Iestudina

(+

ry, elegantiikai omarneDtuoti arrgalai, pavyzdZiLri, alokazija, rneilenis, anturis,spatifilis, molstera, gardenijn, krlija, ceropegija, pasiflora.

Kcirniiko slilious bcldci (vadila-

lgrotiiki boldci dera su visais

tropir
ais bei subtropiniais, visq pinna su ajeriniq ieitnos augalais fikais, Zydin- bromelijomis,ieimos augalais, diais gesneriniq medinil6mis, lnarantomis, orchiddjornis, paLnrnis ir pasifloro-

Suitrijearbasusippg kaudenat ivairios fi\ miys ( + pieSinys

P.44).
Dubenyse arba kituose pladiuose ilduose ( + nuotrauka P. 23, 29) augalai deriuarni daZniausiai pagal jq iiorg, o ne pagal ruSiq girninystg.

mts. Prie ioponiiko stilious boldq p tinka grieZtos fonnos arba Rytq

ria,

MiniatiLrriniuose iiltnarniuose laikorni tie mili augalai, kurierns b[tinas labai drgnas oras (-+ nuotrauka P. 39).

Azijos arrgalai: azalijos, barnbuka-s, viksvinis ajera-s, rapipahne ir visi kambariniai bon-sai,

karpaZoles, iiloko, storalapio, hibiskaus, kaktusq, rnirtos, pelijos, jukos (Ylcca), taip pat prie ivai-

riq citrinmedZio rGiq.

25

Lapai - ne tik puoirnena. PaZvelgps i juos iimanautis Zrnogus iSsyk pa-sakys, kiek Sviesos reikia vienatn ar kitarn augalui.
Mdsingi arba i spyglius+ayldplapar: rndgsta ryiki4 ivies4 ir saules atokait4. ParazdZiui: eieverija, iiloka-s (l), raudorZiede kalank6, kaktusai, ka4raZolds, hipocirta, sarsevjera. Tarvturn olona vriko olvele aotraukti lapai rndgsta, kad birtq daug iviesos, bet be saul6s. PavyzdZiui: fika-s, iksora, kavanedis, kamelija, stefalotis, va-ikuold (2).

Kiek ougolui reikio iviesos - motyti ii loprp

Maii, plonydiai lapai: daug

Didel

sauls.

ParyzdZiui: asparagas, raudonZied6 karpaZole, mirta (3).

idafuiausiailrbklijapd

be saulds, iviesoje arba pusiau Seie-

lyje. PavyzdZiui: rnonstera, atturis, gloksinija, fi lodendra-s, aspidistra, aralija, spannanija (4).
Baltai arba gelsvai dryZuoti Zali lapai: tie^sioginiq saulds spildulitl repakendia, bet Svies4 m6gsta labiau nei Zalialape-s rtiys. Par'yzdiiui: gebene (5), skindapa-s, chlor of itt-s, To I n i e a,

silgoni,s, pandana^s, oZekiuis, tradeskant6. Iiirntis: difenbachija ir aglaonema labiau megsta pu-siau ieili. Margi lapai: megsta reryikiE Svies4 ir pu-siau ieidl!, lepakelrdia tiesiogitrds saulds. ParyzdZiui:

karaliikoji ir kitos lapin6s begonijos, kalatja (C a I a t hca),

C tenant

he,

dt

ce:.la,

Hlpoestes, kro-

tonas, maranta (6), neotegelija, nidularijn-s, pipiras, .lrr o nan th e, kiptalta-s. Iiimtis: margeuis bei ire-

zine m6gsta tiesioghg saulg. Plunksuilki lapai: lepakeudia tiesioginds saul6s, m6gsta ivelni4 ivies4 ir pusiau ieieli. PavyzdZiui: papardiai (7), Polyscias, palnds. Pilkivai Zali lapai: mgsta daug iviesos. ParyzdZiui: Gre illea robrcta, ceropegija (8), tilandsija. Slcotelernis ausantvs miukiti laoai: mdgsta pusiau ie36li. Parryzdiiui: skeptok rpas, mkiaZole, sanpaulija (9).

26

l(omborinici ougoloi, tinkontys koriloi soul6tai vieloi Adcniun ( + P.9l).

Aconiun (-+ P. 142). Alavija-s (alijoiius), .4/oc

Chlorof itr-s (Zalioji forma), Chlorophytut (+ P. l5l). Rornbinis latnst.r-s,

Augoloi voikoms
ddorniausi yra tie augalai, kruierns augait \Tksta ka-s nors netikdta. Val gorna-sis arachis, vaclinarna-s Zemes rieiutu (,4roclis hJpogaco), Zydi tik kelet4 valaudq ir po saviclulkos nuvysta. Po to jis pailgina savo Ziedyuo kot4, leukiajiZemyn ir kiia i Zerng, ku braldiua vaisiq (ii to kilgs ir augalo pavadinima-s). Jei trorite s:r,,,o vaikatns parodyti toki neiprast4 vyksrnrl, va-sario rndnesi pirsdkite valgotn:j! arachl (Zinorna, te sndytq!). Sekla-s iilukitenkite ia mdos luobelis ir po tris sukiikite i vierrrl gliapuodi. Laikykite iviesoje ir Siltai, Duolat paliekite, neleisdatni iSdZiuti iemei. Vilnamedi (Gos.sypiun ha rba ceu nr) galirna pa-sdti ankstyv4 pavasarl kaip ir valgornqji arachi. Praeju-s maZdaug ieiierns nrduesiatns jis praZysta grietil6s geltonurno, i decleiv4 paua-iiais Ziedais, krrrie apsivaisina
parys. Po derynirl savaidirl su.siforlnuoj^ Zrlios dezutes, L:rrios netnrku-s su*sprogsta, iiskleisclaruos baltos vatos (rnedviln6s) gurnul1ius. lll4i-rnoza (M itnoza pirrlica) krupteli vos palietu-s j4 pirStu arba Siek tiek

()

Cissus

rfuinbifdio
t

P. ls2).

(+

P. 144).
Bo u ga inv i I Ie a

Pjautuvilis cirtornis,

() P. t47). Bugerl illja, (+ P. r39).

(

Beaucarneo

CJrto|tiu

P. 198). Davalila, Davallia (-+ P. 198).

Dtacena, Dracacna rorginata (-+ P. 160, 161). Gebenkrurnis, Forhcdera Fatsija, 1t i/.si.l

(+

Brachychiton
149). 'P. Storalapis, Cra.ssrr/a ririys (+ P. 155).

Eieverija, Ecicveria miys (+ P. lo7).

KarpaZole,

(-+ P. 163).
HovEja, Howeio (--) P. 209).

veiliosios firplrorbia ruiys (-+ P. 108, 163).

Raudtniuas, Haelmntft

Mikrolepijtr, M ic r o I epia
P. 199). eperonija, P c pe r orrid ruiys (-+ P. 177). Laipiojantysis fi lodeudras,
P

(+

P. I l3). Avortija, Haworthia (.) P. 168). Hiblskas, Hibrscrr.s (+ P. 113).

(.)

ls

(+
P

P hi I otlc

ndron

sca ndc ns
ce

P. 178).
riu n

Iaftofa,Jalropho (--> P. 119).

Kalalnk, Kolanchoc ( + P. 12O). Pachfta, Pachiro (-> P. 174). Pasiflora, Pa.s-si/ora (+ P. 124). Lapine pelargoflija, Pclargoniunt (+ P. 176). Kurarinis fi trika-s, Pli aenix cana-

(+

ladiar agis, P I a ty

P.2o2).

Pteris, Pre,"ls (-+ P. 203).

Tolmdja, Tolniea

(-+ P. 189).

ricnsis (--> P. 210).

iiemos sodo ougcloi Valdeniliai ir plaukiojantys aucala!

Clnbiie

da, P I e e tr o n t hu s

Zil6, Scnecio (+

P. l9O). Juka, /ircca (-+ P. l9O). Citrimnedis, Cilrrrs (+ P. 102). Ciklunetas, Cyclarrcn (+ P. 105). Emcmt (-s P- 1IO). Gardefija, Gardenia (-+ P. 1l l).
VaiL-uold,

C+ P. r93).

Crjptocorync wendtii, CryptocoEchinodorus rniiritnai

Vandens lelija,

ryne pontederiilolia

Kvopieii ougoloi

Nynlthoco daubcnyana P'Lstij^, P is t i a s t r d t io tc s Pelkiuiai augalai

kresteldjus gdliapuod! ir labai greiPajucliuus dar smarkiau,jos I ketrrrias dalis iisiiakojgs lapas nul inksta su visu kotu. Jautfllsis musekautas (,1)io ncd nuscipulo). Ji pal\etus tnikliai uZclaro savo jautriais iepetdliais padengt4 sp4stq dangtell. Tadiau karnbario s4lygonis !i augal4 priZiarati gaDa keblu (+ P. 192).
tzri su-skleidZia lapus.

Papirusas, Cyperus papyrus,

ir

viksvuol6s Cypcrrr.s al lcr nifu lius,

C y p e nt s hn sp a n, C y p e nts pu trri 1Ls,,,1naDias r[iys.

Hoya bella, Hoya camosa ( + P. 1ls).

Ja-sminaitis, Jrnrrinurz

Viksvarneldis, Scir2tr.s (+ P. l8s). Dr6grng mdgstartys kambariniai auralai

Itin puoinioi ougoloi olrodo poludoriume

(lotyni.*ki patus,
pclkc, bala). stil'Jo irtdq galino pri { pilti vandert! sulaikadiq

udis

(+

P. 119).
P al ar g

Viksvinis

ajer.r-s,

P elar gonila, (+ P. 176).

oniu at

Stefarotis, S/cplrnolis (-+ P. 133).

Acorus grQ uncus ()P. t42). Ilgalap6 gyvatbarzd,

Ophiopog<tn jaburan (+ P. 193).
S

rtolio gurwtolitl. Jis labai potikr posbviq dragmg lt,gsldttlie $ t i L-s v a n t I d ii u i, v i kv o

u

iei6li mcgdonrys
kcmborinici ougoloi
Adijantas,,4diarlllrl ruSys
(-+ P. 196). Aspidistra, lspidisrra (-+ P. 147). Begorija, Begonia (-+ P. 148).
28

atifrlitrs,

S p a t h i p hy

lI u nt

(-+ P. 133).
Pdlorinrcs: MaZesnierns augalarns pakarrka 6 cm aukidio itrdo, didesnius patartina sodinti i giles-

Iei ir obi.sininei kalijai. Jei noritc, knd abisiniti kalija sriydit4 dar knrtq, geguits pabaigoje

jq

iiii

kitc ii poludariu lo

n!gdliapuodi. Sveubu: visi 5ie Zahunynai labai

mdgsta 5vies4!

ir apie du ntnesius lailqkite bevcik sousr,i kitdt e indc. Po to jq galina vil

sodinli i senqj.l vick!,

Nuo vnsario iki kovct

jrts diiugins Mangi-

nio kalankes (Kalanc-hoe

nanginii)
le,

Zied4

zdls

ID
=
Anl polongds neb6ro vieios?

ougolq

pokobinti.

Ziedrl ir loprl pynet

Augalai, kurie augdami kabinasi, vytriojasi, karo arba plinta pazemiui. pakabirrti puikiai veia i visas

Osuotosios uolosh)lis
( S axifr a g a s t o lo

ni"fer a)

ugliai - ilgi ir ploni Iyg sinlai.

kioklio vanduo per kra-itus verZia-si sodri lapija, nuta-ikyta kupliais iiedq purslais, grakidiai svyra liauni daigai arba ngliai. Tik itai pakabinarnus augalus priZiureti- nera
paprasta. Juos reikia stropiai lieti, mat budarni gana veSlus, jie iSgarina daug varderLs ir aukitai kabodami daus greidiau iSdZiiista nei budarni api-

puses. Lyg kenta-rrtis

Streptokarpas (StrepIocarpus s.Ltorunt) Dtigsta sauletq ietq, o misingi lapeliai rodo, kad jan reikin visai nedaug vandens. Ziemq lailcyfi vesiai!

iioje. TodEl. jeigu karnbaryje Silta,

xerl relKla cuKart Det savatte. Geriausia tarn tikslui naudoii angliikq iiltnaniq laisrytuvdli su ilqu (apie 6O crn) lenktu snapu (-+ Saltiniai, P. 238). Svarbu vandens pilti

tiek, kiek augala-s gali i5garinti. Nepamir3kiie pakabinami indai gdlEms neturi

nupurkiti dmlglu vanderiiu.kad nesugadintumt baldq ir grindq, i viet4 augal4 kabinkite tik tada, kai vanduo visiikai nuvarv6ies.

tis vaaduo, i dugnq pravartu-iberti apie poros celtimetrq molio granuliq sluoksni ir tik po to istatlri geliapuodi. Pakabinamus auRalus reikia bent jau karta per savaite nukabhrti ir, pastaiiuiionioie. eirai

iibegti. Kad juose ne.sirinktq stovin-

-slf luiiq vandeniui

30

ir

)re ougoror itin iounioi otrodo pokobimi

Ypad veSli-s: ,4spatzg rts, BillberC er op e gi a, C ltlorophy tun, C issns, Hoya, Saxifraga stolonifera, msingos Senecio ru-6ys, Setcrease a, Tr adescantia, Zebrina.

gia,

Tinka menkai apiildomoms patal: vtms: Amoeloosis- Ficus DumilaH edera, Jasminum, P e largo nium odo r ati ssiruum, P ep er o mia, S c hlutnb er g er a mBrAr^i, S cir p us,
Tolmiea. M6gstantys Silum4 ir labai drna g4 Ae schynanthus, C o lumn ea, Hy -

pocyrta, Dipladenia, Episcia, Epipr emnunt, Fiats sagittata, M onstera, N epenthas, P hilo dendron, Syngonium,be to, begonijos ir, Zinoma, claugelis papardiq. Kadangi Siuos augalus pudkiant galima apgadinti baldus, geriau butq or4 drdkinti specialiu dr6kintuvu.

Skindapo (Epipremntnt pinn ltu ) ugliai ii.tuga iki 10 n ilgio.

trlorgano iilokas (Scjuolcais dar vadinamas beidiionis uodcga.

aUIn mOrSOnLq Um)

3l

avo sodas pageidauja, kad lankyturn ji kasdieq - sako sena valstiediq i3mintis. T4 pat! galima teigti ir apie geles miisq ramuo.se. Augalans,
Kalp u narn[uiuns gyvrulalns, relkia Zmogaus rupesdio: jie kendia,

Patikirrkite g6liapuodi. Jeigu Zeme sausa, paliekite gausiai ir po pusvalaodzio ispilkite istekdjusi vanden!.
Orchiddjas i3 pradZiq reiktr! tik

apipurkiti.
Nepersodinkite tik k+tnpirkto augeLs, net jei matote,jog 96liapuodis jam jau per ankitas. Palaukite beut por4 savaidiU, kol ateivis apsipras naujoje vietoje. Rudeni ir Zietn4 pirktus augalus penodinkite tik vasario pabaigoje. Tada rnaisting4sias medZiagas i3 naujo dirvoZetnlo jie ims siurbti kaip tik prieS praddami smarkiau augti. Persodildami Ziur6kite, kad naujasis gdliapuodis nebutq per didelis: augalai per dideliuose induose gauna per daug vandens.

iei nesulaukia ddrnesio. Tadiau vien 'iaistyti ir trfsti, ko gero, nepakanka. Stai, pavyzdiiui, fikas ir ciklameuas tikrai daug geriau vesa ramioje, be ltarnpos atrnosferoje. Tad jauskite augalruns simpatij4 arba, dar geriau, laikykite vien tuos,

Kuip geriou priii0r6ti kqmbqrinius qugqlus

[oboi svorbu iimokti teisingoi loisfri, trgiti, persodinti ir gendli, be lo, iinoti, kokion ougolui ko reikio. 8er ir Sito dor negono. llenoioi reikimds tud ir J0sr1 polonkumos
bei ioulrurnos sovo
juk tiesq yra mieli augal4 yra ne ikyrus rupestis, o nuolatinis rnalomuna-s, kuriarn noriai skirsite dali savo laisvalaikio,
kurie Jurns

Dainai dideliuose plokidiuose indlesg rnegstama susodinti kelis skirtingq rliiq augalus, L:urie ir pri-

iilrimi

ii

priZiudti patinkam4

nevienodai. Tokias kompozicijas geriausia laikTti Sviesioje, iiltoje (apie 2O"C), bet ne itin saul6toje vietoje. Nelaukdarni, kol iiq augalq Saknys tvirtai su,sipins, po kurio laiko persodinkite juos po vien4 i atskirus puodrls arba i kit4, erdvesni, ild4. Tai geriausia padaryti
pava-sari.

Kq doryri

isigiius ougolq

ioliesiems ouginlinicms

Pabandykirne kart4 pa-sijusti kambarinio augalo vietoje. Kiek sukrtimq teukajam patirti, kol atsiduria rniisq globoje! Kuri laik4 rupestingai puoseldta-s sodininkystis ulryje, vliau jis iS tos sodios terpds i5raunama^s

5i,f loikrq luns prireiks: . nedidelio grEbliuko bei kastuvdlio . laistltuvo su ilgu plonu snapu
o

purkltuvo vandetiui ir augalo ap-

saugos bei stiprinirno priernondms

purkiti
o laistytuvo su
o paprastq

filtm

ir koviuiniu automobiliu ga-

beuarna-s

iintus kilometrq.

Paskui - ler;unios, ilgesio kupinos dienos didmenilds gdliq prekybos b.uAje, o po to - gdliq parduohrveje. Cia jis praleidi.ia nemaiai laiko laukdarnas pirkdjo, o sulaukgs vel leidZia-si keliouu, kol pagaliau ant Jusq palang6s [gyja rarnybg. Kaskart pergabentas i kita viet4jis turi priprasti pde naujos ap-

Zirkliq r sodo Zirklirl r aitraus peilio

r mediniq

. .

ar bambukiuiq strypq vielos, virves arba plaudq trintos medZio arglies pjr-rviq vie-

toms dez infekuoti

r tr4s{

oro drdgmd ir temperatua, stovejimo vieta ir valdens kokyb6.

Tod6l naujai isigyt4 augd4patartina id pradZiq palaiLTti "neutralioje" vietoje - pusiau iei6lyje, gnaidaug l8oC tempe.aturoje, Ziem4 neneskite jo tuoj pat i gerai prikn-

linkos

juk

keidia-si apivietimas,

lio, stambaus Zvyro ir kitq priedq o ivairiq geliapuodZig

. vandens minkitiuimo priemoniq r ivairiq riiiiq Zetnes, durpiq, mo-

r tinkarno Sviestuvo (eigu augalas stovi per tamsioje vietoje) . augalq dr6kinimo sistemos, kuri labai pravers atostogaujant ar idvykus.

renq kambari, uetjei naujokas

mdgsta SilurnQ. Parduotuvdje g6l6s daZnai laikornos vdsiau nei der6tq.

Staigi temperatunl kaita augalui sujis gali imti mesti Ziekelia 3ok4
du-s,

purnpurus arba lapus.

32

Sios

jnnntriarsiais rait(ris iglnrgifitos uaranlos laboi netigsta satso Sildonu! potalpq oro.

Susipoiinkite su ougolu
Kartais augalai i5 tiesq stebina savo sugeb6jimr prisireil'7ti ir visai rreisi 2eid2iu jeigu tiks_liai nesileikote prieZiuros taisykliq. Zinoma, itin graiiai

Vegetociios rilmos ir io reikim6 priiiurinl ougolq

Augimo loikos
Augalq vegetacija prildauso nuo iviesos. Milsq augalai tarsi paburda ii miego, kai irna ilgeti dienos. Pozymiai: nauji iigliai, pagyvdjgs
augrma-s.

Augalai, povoizchtoti j4 ir 35 puslapyje. I"' kairts j deiing: Visi nuostcbiousi

iolumos cfspclvioi Antroje eileje: Viio kalattja (Colatheo veitchiana), il9alapis inkstpapartis (N e phr ol epis exa ltat a),

jie ve3a tik deranai priZiurimi. Toddl, alsiradus uatnuose naujarn augintiniui, pinniausiai padarykite Stai k4:

augalo apra-iyrne pa-salata apie jo prieZiur4

ka-s

. Atidziai
o

prskaitykite,

(- > P.84-229).

Palygilkite duomenis su tomis sElygornis, kr[ias ketinate sudaryti naujajam globotiniui, ir apskitai jau susiklosdiusiais augalq prieZitlros iprodiais. . Nagrilddami augalo apraiym4 ypad atkreipkite demes!, kiek ir ko. kiosjam reikia iviesos, iilumos, vandens bei oro (-+ P. 36) ir koks
jo vegetacijos ritrnas (desindje).

iiemos miegos
Daugelis augalq, pavyzdZiui, tropiniq ir subtropiniq platumq tolygaus rnq kambariniais augalais jie priversti kiek apsuusti dl

Stromanthc veisle 'Stipc stdr' ('DryZuotoj i ZvaigZdd'), pelargonija (Pe largoniun graveolcns). Pinnoje eil6je: ilgalapis inkstpapartis (Nephrolepis exaltata' Lirtda'), viksvameldis (Scirpus cernu us), kalizija (Cal lisia repins), guznalija
(G ua
na n

ia), bukalapd peperornija

klimato gyventojai, Ziernos miegu iSvis neuZrniega. Tapg mtsq platu-

(Peperonio obtusifolia), granadil6 r,erlera (Nerlera Bre radansis), viksvuo16 (Cypcrrts), ivelnusis adijantas (Adi.tntunl tenenrlt), viksvuold
(Cyperus).

srunaZ6ju-sio saulds spinduliq kie-

Parneginkite netinkamas s4lyga-s pagerinti. Jei reikia, irarkite papildom4

P.45), nuolat drekhlP.43), padarykite palatr gei ieiel! arbaj4 atitverkite (-+ P.45).

a$vietin4
kite orq

(+

(.)

kio ir trurnpesn6s dienos ruden! Ziemq.

ir

33

E
;od \

:t

lf.'

Tadiau poreikis "uZmigti", paiheti gali buti uZprogramuota-s ir karnbarinio augalo nr,iies genuose. Taip atsitinka su augalais, L-urie rrr.uryksta ir vel atauga ii svogulq bei iaknia-

Penkios b[tiniousios lqlygos geroi ougli Sviesa, iiluna, vanduo, oras ir iie maistingosios medZiagos

Treiioii sqlygo - vonduo

Vanduo - tai pagrindile augalo sudedarnoji dalis. Jis tramportuoja maistiDg+sia^s rnedZiagas (taip pat trda-s) ir pripildo l+steles. Jei vardens tnlksta arba per daug, augalas suglemba. Vanduo i5 Zem6s i3skalauja dmska-s, kuria-s "sugeria" iaknys. Augala-s nuolat gadna valrdelri. Karitoje sauletoje vietoje it esant sau-satn otui jo iigantoja daug daugiau uei vsiame ir drdgnarne ie5lyje. Dideli, ve3lus ir sultingi augalai iigarina jo daugiau nei rnaii kietalapiai. Polqrinos: Gausiau liekite augalus, kai jie smarkiai auga, taip pat stovindius dviesiai, diltai bei esalt sarF sam orui. MaZiau liekite Ziernos
rniego periodu, vdsiai, iei6lyje arba dreglarne ore esa:rdius augahs.

gumbiq (rneileuiai, ciklarnenai ir daugelis gesneriliq). Taip pat elgiasi lapus rnetaltys augalai (pavyz-

penki pagrindiniai dalykai-palaiko ir keipia augalo gyvenim4. Jie labai priklauso vieua-s nuo kito, daro
viena-s kita.rn ltak4, todel

dliui,

B o u ga

nvil I c a gl a b r a).

Augalai, kilg ii tq kaitU, kur bulra sausros,jas iigyvena kaip Ziernos rnieg4. Beje, ne visada iis ramybs laikas sutarnpa su milsq rudeniu ar

iiema. Stai kalijai, pavyzdiiui, jis

visai liaujasi) augti, pagelsta ir

nelygu, koks augalas ar rnetq laikas. Jq dennei kaip tik ir skirti augalq apraiymuose pateikiarni prieZiuros rnodeliai (-+ P.84-229).
atidZiai

deriuarni

turi buti

pra-sideda geguZ6s pabaigoje. Poivrniai: augalas irna ldiau (arba

nulrinta lapai.
Tuomet jam reikalinga ir kitokia Plisatua. Ramybes buvyje daugelis augah; ruoiia-si naujarn suveSejirnui bei Ziedq krovirnui, tad jiems reikia pabuti sausoje ir vsioje prietemoje. Tuomet suleteja gyvybidai procesai, augalas talsi uZrniega Zielnos miegu. Kartais ji reikia lailTti gana Zernoje temperaturoje ir visai nelaisfti, netrpiti, nes rarnybs busenoje ir be Sviesos esaltis augalas rnaistiDgqjq medziagU suva{toti egali. PavyzdZiui, Zierna Siltai laikomi ir trgiiami kaktusai lesugeba

Pirmoii butiniousin sqlygo iviesq Kaip tikjos ddka fotosiltezds budu

augalas ga.rnilasi butinus angliavandenius. Sviesa lemia augimo kryp

ti, daro !tak4 fonnai, lapq spalvai ir Ziedq kovirmri. PriterndZius apivietirnrl augalo gyvybe vos msen^s. ApiSlnatuota-s liuksolnetnl (-+ pieiinys P. 45). Gaudarnas ma-

ivietirna-s tarptautindje vienetr.l sistemoje rnatuojalnas liuksais ir ga-

li buti

100O liuksq Sviesos Ziau nei 7OO augalas sustoja augti bei lcrauti Ziedu-s, Geriausiai augarna, jei Sviesos

<AA
f@i, \ ,vt
{,

&o\

yra

uzsiauginti atsparau-s audinio ir kitais metais nezYdi.

liuksq. Augalui reikalirga iviesos trukmd

0OO

le tnaZiau kaip l0

Pqlorirnas: Ziemos miego nepripa-

jiems papildom4 dirbtini apSvieti mQ. Be to, jie megsta ntolat Silte ir
dr6gr4 or4.

Zistantiems atogr4zrl miiko augalams labai patiks,jei itaisysite

tikrosios girntitr6s s41ygq. VidutiniSkai per dienq augalui reikia apie

12-16 valandr; Sviesos.
Juo iviesesneje vietoje stovi augalas,juo greidizru jis auga. Tad iilunos, valdens ir h+irl jam reikia daugiau. Jeigu augal4 laikome tamsiau, tai ir kitrrs augirn4 skatilaldius veiksuius reik6tq

esti labai ivairi ir priklau-so nuojo

Pclcrincs:

surnaiinti.

Comellio ioponico veisl6s

1'Itrn Kurnagai' 2 'St. Eve' ('Sventoji leva') 3 'Inbricata Rubra' ('Raudonivyni')

Antroii ougimo sqlygo -

iilunro
Silurna skatina augirn4, maisti|gqjq medZiagq siurbirn4 ir lvairius au-

galui naudingus procesus diwoZernyje. Atogrqirl miiko augalams reikia nuolatiu6s iilumos, kitiems atogrqiq bei vidutiniq atoglEz{ augaluns patinka, kai Ziem4 nakdiai keliais laipsniais sumaZiuamas apiildyma-s, ato8r4zq

4 'Jury's Yellow' ('Gcltonoji') 5'C.M.WiIsotr'

('Vilsonas') 6 'Bob Hope'

('Pokitas')

kalnq gyventojus ir Viduriemio juros rGis tamsiu rnetq laikq reikia laikyti vdsiai. Visada svarbu; dirvoZemis neturi buti vesesnis ui orq. Pololinqs: Kuo Sildiau ir iviesiau laikomas augala^s, tuo daugiau jarn reikia vandels, Vsumoje stovindio augalo neliekite gausiai. V6sos ir drdgrnes derirrys ji gali praZudyti.

7 'Fred Sander' ('Fredas Sondcris') 8 'Ezo Nishiki'

('Ezo Niiiki') 9 Betty Sheffield Suprcne'

'

('Neprilypstano

'sui Sclila')

ii

35

lervirroii sqlygo oros ir io dr69nG

Orcs reikalingas augalui kvdpuoti. fo turddamas pakankamai augalas ilgai i3lieka sveikas. Tvalkiame ore, paryzdZiui, kai augalai srlstatyti per tankiai,juos daug labiau puola ken&6jai. Skersv6j is, iSmetamosios dujos, cigarediq dumai ir kiti oro tedalai taip pat kenkia augalui: jis net gali pradeti mesti lapus, Ziedus ar pumpruus.

Penklo ougimo sqlygo

Ii

dirvoiemis ir trqSor

dirvoZemio ausala-s siurbia malsting4sias medZialas. Jame isitvirtina augalo iaknys. Dirva turi btti pakaLnkarnai lengva ir pota, kad iaknys neiimirktq ir kad prie jq gal6tq patekti oras. Taigi tinkama dirva sulaiko kiek reikiant dregm6s ir gerai praleidZia orq. Zemg glms galima pa^siruoiti patierns ii lvairiq sudedamqiq daliq

svarbi maisto medZiaga, hri4 augala-s laudoja visq pinna chlorofilo gamybai. Milabelementals vadinarne tas maisto medZiaga-s, Lurios butinos augalo gyvenimui, bet tik labai maZais kiekiais. Tai geleZis, varis, manganas, molibdenas, cinka-s, boras. Gerose tra-iose turi bnti ir keturiq

0ro

ddgnri Tiems kambariniams

arba nusipirkti jau paruoitq. Patyrimas rodo, kad geriausiai augalai auga specialioje tam tikai augalq

pagrindiniq maisto medZiagq, ir visq gyvybiSkai svarbiq mikroelementq. Tadiau juos galirna skirtingai dozuoti. AugimQ skatinandiose tr45ose turi leZymiai vyrauti azotas, Zydejim4

augalams, kurie savo gimtin6je buvo ipratg i5garinti <laug vandens ar gauti jo tik i5 atmosferines dregmes

gmpei (-> P. 40) skirtoje Zem6je, paruoitoje ii darbq iimanardio specialisto. Savo kambariniams augalams pa-sirinkite tik ger4, kokybiik4 ji - nesulaiko kiek reikiant vandens ir nepraleidZia oio, joje ndra visg reikalingq rnaistingqjq medZiagg, nepakaaka puvenq ir kitq augalo sveikatai butinq dalykq. {vairus priedai Zemei gerinti yra iie: rupios durpEs, molis, Ziev6s puvenos, pustas molis arba molio gurvuoliai, perlita-s, putplasdio dribsniai. Be to, gali prireikti kiminq (Sphagnun), osmundos Saknq
Zemg. Nepirkite pigios

(pavyzdZiui, epifitai), arba augti

vandens garq pritvinkusioje atogr4Zq miSko aplinkoje, ypad svarbu, kad ore butq pakankarnai dr6grn6s, Mnsq dirbtinai Sildomq bustU ora-s jiems per sau-sas. Kai kuriems ato. grEZq augalarns reiki a net 60-8O % oro dregnumo, nors daugeliui musrl kambariniq augalq uZtenta 5O-8O %. Apskitai oro dregnumas patalpoje, kurioje sveika gyventi ir Zmogui, ir gyvuliui, ir augalui, turtq biiti 5O-60 %. Graiiu vasaros metri esti 50 %, apsiniaukruiomis ir lietingomis dienomis - 6O-aO %, iiemos rnetu patalpose su centriniu

skatinaldiose - visada daugiau fosforo ir kalio. Trqios esti lvairios sudEties ir ivairaus pavidalo. Ypad patogu naudoti srystas tr4sas, kurias laistydami pilarne i vande{, arba trEsq strypelius, Lriuos paprasdiausiai sukiBame i dirvoZe-

ml. Traios dozuojamos lmgal augalo

Saknq

jautrwn4 druskotns. Dauge-

(Os,, mla), taip pat kamstinio

qZuolo Zievs ir vytelig epifitams

I I vandens. Atidziai perskaitykite gamintojo nurodymus, visada jq laikTkit6s ir geriau pasigaminkite silpnesni, nei per stiprq tirpal4. (g), Matavimo vienetai - gramas mililitrap (rnl) ar Llbinis centimetras (cm")

liui augalq pakanka 2 g (2 ml) tr4dq

sutviltinti.

dr6enumas Jr.lsu bute? Jis matuoia-uihigrom.t ,r. Si prietaisq galite nusipirki sumontuot4 drauge su termometm ir barometru arba atskirai. Pclcrincs: Juo dr6gnestris ora-s, juo daugiau Silumos pakelia augatas,

iildymu

40-50 %. Koks oro

Pololinrs: Durpynai spardiai nyksta. Tad vietoje durpingos iemds galite isigyti maltq Zieviq ar pjuvenq Zernds, molio gruvuoliq (+ P. ,t0). Kiminai ir osmunda yra saugomos ruiys, todel jq galima gauti tik iS senq alsargq arba naudoti ivaidus pakaitalu-s. Dor vienos polcrimcs: Niekada ne-

kieki. Dnukoms jautrius augalus

reiSkia tA pati treirt

(orchid6jas, papardius) trglkite nesniu tiroalu,

silp

leiskite perdZiiiti durpiq Zemei! Durpds gerai sulaiko vandeni, tadiau perdZilvnsios vandenl geria sunKlal.
Augolus trg5ti bofino, nes Zem6 gd-

liapuodyje turi ribotq kieki maistingqiq me(Eiagq.

Pagrindin6s maistingosios medZiagpsi N - azotas, Pmagnis. Azotas - fosforas, kalis, Mg K leidZia augalui augti, reikatingas ugliams, lapams formuoti, chlorofi-

lui gaminti. Bet esant jo pedkliui audiniai suglemba, augalas tampa neatspanrs ligoms. Fosforas biitina-s iaknims ir pumpurams augti, taip oat vaisiams ir sEkloms brandinti. Ziediniams augalams jo reikia daugiau nei lapiniams. Kalis sutvirtina augalo audinius, teikia jiems atsparuno ligorns ir kenkEjams, dalyvauja fotosintezdje. Magnis yra labai
38

l-[:,fr.:'
.*?\V,,

'h..i

if,ri:

M o iy t i s papa

i i rl a l vd :J tr

(1

s d kvd r iu

Dt

e,

Po dirvos sluoksniu puklotas lavo.^ pagrindas

sulaikt

drigti{ k ri laip pa-

tirtLtt papariians,

Polorimqi:
Kambarinius augalus tuo rnetu, kzrijie auga, geriausia trgiti kas dvi savaites, uors ititr spardiai augardius galima ir ka-s savaitg, o ldtai arro

Ar reikio su ougolois kolberis?

PaZlstu nerna-Zai

Des?

Siaip ar tajp,jau iiandien gali-

gdlinilkg rn6g6jq,

hrrie tvirtila,jog su savo augirrtiniais butina kalbetis. Pati gana daZnai pagaunu save kalbant su augalais sode arba narnuose. Baldylnai su rnelo detektoriumi parod6, jog augalai "baugidiai" reaguoja !grdsmg (ugni, pjovinro irar <ius), taiiau vis dar leaiiku, ko-

galdius

. Niekad- nepilkite tr4iq ant iidZiullsios Zernds ir sauldkaitoje, . Geriau trgiti dajniau ir silpuesniu
tirpalu, negu retai ir stipriu tirpalLr. . Trgiti tik tada, kai augala-s auga. o Trgiti rnaZiau,jei augala-s negaulra tiek iviesos, kiekjarn iiaip jau reiktrl. Kai triksta !viesos, maistingosios rnineraliniq t14iq rnedZiagos lieka lepalaudojarnos ir ilgainiui

ka-s

4 savaitds.

persldo

. Augalus, L:lrie buna allyvr-ls kiaF

trgiti ir

Zerng.

rus metrls, kart4 per rn6rres! Zietn4.

Svarbui trFsirna^s meat-stoja perso-

dinirno!

statyta, kiLd ultragzrrsas skatina augirn4, kad panaudojus alestezijq tnedis lengviau pakelia persodinim:1, kad skiunbant karnerinei rnuzikai augalai veia geriau nei griaudZiant surkiajam rokui arba iiaip triukirnui. Kodal taip yra? Tai dar neiiaiikintr. Tadiau ar tegali egzistuoti tai, ko lernatome, Deglrdirne ar tecluriikai negalirne irodyti? Ar lelusiiypsosirne atlaidZiai rytoj, prisirning iios dienos abejo-

kios miiesjutirnilg sistern4 jie vis ddlto turi. Zirrgsnis po iingsnio atsiskleidZia ldorniausi dalykri. Jau nu-

me iigirsti iatroikusio augalo !larnesi. Arrglijoje sukurta-s itin jautnis aparatas, pajegus pagauti vandels iitroikusio augalo skleidZiarnus pavojaus garsus. I ultragars4 pana<fis I MlIz torrai atsirandajudalt rlaZyiiarns i kapiliarus pereinantierns vaudeos varnzdeliarns, krie iisidestg visarne augale. Tad Zrnogiikasis pasipitimas ii tiesu nieko verta-s, kol mes taip pa-sigaildtilai rnenkai paZistane gyvEiq garnll. Todil noriu patarti: Snekdkites su savo augalais, netgi paglostykite

kartkrrt6rn jq lapij11. Tikai dar leirodyta, kad tai nieko nereiikia.

39

I I -

I
Daugelis augalg mdgsta vadinam4j4 ZemC g6l6ms (ios pagrind4 sudaro durps, molis ir maistingosios mediiagos). tie greitai ap raizgo jq sveikomis Sakninis ir Gleidiia daug naujq lgliq.

Iq

derdfq

iimli

o;io rubstrolus
"pu[.i"aq.
i3

Substratas (srDsrratt s) lotyniikai reiikia pakloQ, o dabartinije kalboie sali reikiti Eaitidmo terpg arba

l- 4 F

I =

fu-. isiwiitim, ""galai jo sirubia maistingEsias EedZiasubstntas

gas bei vandeni. Geras

turi buti lengvas, puos, iiltas, pralaidus vandeniui, taiiau ir sugeriantis drcgmg, prisotintas maistingUiq medZiagq ir Siek tiek rugstus C,H kiekis nuo 5 iki 6J).

EA a
l(oip poruoiri ienrg ir teisingoi penodinti
ougolus

Ne maiiau jiems patinka

irgoskstqlis.

trejopo dydiio.

Jo burbulai buna Jis sukaupia

. 7rm6 tba

ubstra gil6m.s. J4 sudaro durpes,

daug drdgmes, jame gerai isiwirtina Saknys. Maist4 jos siurbia tiesiai i5 vandens.

priemolis, smlis, perlito grudeliai putplasaio dribsniai. Ji gali bn-

ti ivairiq ruiiq.

o Paprasdiausia arba standartind Zem6. li visada geros kokybis. Jos su60 % samaainiq durpiq ir detis

priemolio arba molio, 40 % P rfiie.s

niiinys hui maiiau

tr4.5q.

Substratas epifitams tinka laipiojaatiems bei orines laloris turin-

papariia:rs, tiems augalams b'romelijoms bei-orchidjoms. Jie ypad iaviai atrodo pritvktinti prie rynuogienojo ar medZio kauueno.

T rGis daugiau pahgsta. . Kulturiniai durpiq substratai (IKS 1 arba TKS 2 ). DiclZiqja jq dali sudaro durpes. Jq suddtyje nra nei priemolio, nei molio, o durPiq rugstim,s noutralizuoti plideta kalkiq. Galima isigl'ti maiiau (IKS 1)

ienr6r gniuiular torp rmlio gunuolirl Tiems. lqs netui kada lailar paloisttti arfu tuolar

jorns pritailryti ii'l gliq porei-kiaru. r Substratai orchiddjoms. Tai [vairns stambiaplauiiq durpig smulkintos iicves, pdplasdio guouldliq bei ivairiq mineraliniq medZiagiq (pemzos trupiniq, idrudio gurvuoliq,

ir daugiau (IKS 2) patryStq substratr]. . Substratai kakusarm arba azah-

skaldlq kriaukleliq, Iavos skaldos bei perlito) miiiniair Substratas epifitams gaminamas G smuftinq kiminq (Sphaenum), paparEio Osmundtt ialoq ir ruPitl

ll

Ftskui gnnnfu atiduotu

auqato saKrut Lt.

dumi q. stratai,

. Kirlmriniai smulkintq iieviq

o

sub-

Molio gurvuoliai - tai Zirnio dydzio kaupiantys &Cgmg, laidtrs c'rui ir nesulrantys molio trupiniai. o Pustas molis vandenyje augartiems ausalams-

Sakn4 stariai isplaunami iemi7 likuiiai. 2 Pet ilgos iaknys pcurumpinomos. supuvustos.nuPJ,autamos. .J AuSalas Flalot tcl.s l .Scltapuoctl, talrtd' me iau yra Siek liek molto gurvuotul tr aprberldrtl4s Is vtrsaus, ,..1,1] Ntrlal Laibr1ii.4 GeliapuoQ lsdtyti i hfi inrfi ir pripilti drungno vandens.
1 IS

iitoip gclimo ougolus cugirli vondenyie

l(oip teisingni persofinti ougolus

. visa Lemi apraizlyta <aknimis, . iemd atsiduoda pelesiais,

nesveikcs augalo Saloys, auSalui puodas per ankitas arba ii drenaZo skylut6s kySo Salorys. DaugeLi gdliq geriausia persodinti nnkstyvq pavasari (nuo vasario pabaigos) arba nuiyd6jus. Naujojo indo skers-rnuo h-r6tq bfiti bent pora centimetrq dide-snis nei senojo, Prie5 persodinant molio indus pdvalu
o

Penrodhti reikia, kai:

mirkyti Seras dvi valandasl O oersodinama taio: Pora valandu prie5 tai augalai palaistomi. Pzrskui giliapuodis apveriiamas. Smarkiau
pastukseDus papaastai

ishiDta. Jei jis itin tvirtai prilipgs, molinis geliapuodis sudauZomas, o plastikinis ipjaunamas. VirSutinis iemes sluoksnis paialinamas, o Saknys i6ke' denanos pagaliuku. Snknis apipjauswti reikia tik tuo atveju, jeijos parudusios (kdrtais iki juodumo), supulrsios a.rba labai seniems augalams, kuriq nebenorima persodilti i didesnius puodus. Pj[viq vietas biitina pabaEtyti mediio zrnglies milteiiais. Pusiausvyros ddlei galima paSalinti ir senus Dglius. Patzriama nuoiauti ir uslius be laou

jo turhys

Augolq persodinilrur

1 Zemg pridengus delnu, Biliapuodi apversti, atsargiai iiinrijo tuini, iikc' denti snsipynusias foftrlis, Wflaliti Selalimis neaProizgytos Zeneq ncsvei-

kas 2 SlcflutC dugne pridcnqfi i irs4 L4g.zubt4 puodo &.lG arba u,pihi pi to molio sluoksniu3 Uiberti Siek tiek iemiq Augalq sodinti per vi.duri, tokiama pat 0ukityie kaip ir pies tai. lberti iemi4 ir stipriai apspudytL paliel<amt I cm iki giliapuodZio irfous, l@d laist4nl vanduo netuAtq per ir34.

(+

P. 44).

Labai svarbu- kad laistymo vanduo gerai nutek6trl. Naujojo itrdo skylutg dugne pridengti puodo iuke auba ui-

berti pirsto storumo (dideliuose induose - 5 - l0 cm storio) molio gurvuoliq, perlito arba ivyro sluolisniu. Augalus pasodinus bndna sodriai palaistyti ir laikyti Sviesoje, ir Siltai, tik jokiu btdu ne sauldje. Jei Zema silta,
geriau auga naujce Saknys.

Tolimesn prieZi[ra: t aist)ai tik tiek kad iem6 neGdZi[tr.]. Pasirodzius naujiems ngliarns, kiekvieoq gdlg priii[reti pagaljos prigimti. Trgsti tik prajus 6-8 savaitms po persodidmo! Pakeisti virSutini Zemes sluoksni rek omenduojama tik dideliems augalnms, kuriq del vietos stokos nebenorima persodinti, ir augalams, L:urie nemdgsta persodinimo (paimdms). Norint auginti augala be iemds arba hidroooniniu b-du. butina ruDestingai iaplauti aaknis ( + pieiinys: O 5itaip gaLima augaius augi.oti vandenyje). tus pieSinys: Zemds gniuZulas tarp molio px-rrvr-roliq) augalo nd kiek nesnkeiia juk iemds gniuZLrlas, kuriame jis 1silalnijgs, visGkai nepalieiiamas, tik patalpinamas i nauj4 papildom4 substraq. Epifit..ri sodinami i skyltus indus, phtus krepiius arba riiami prie Zieviq, medZiq kamienq a; samanomis apriStq lazdq.

Koktusl persodinimr 1 Iiimti iS indo ltalctu.s. stt isomis ZenGmis. 2 Zemes ifltcedenti pgaliu*r+ poiolbrti nzsveil<a-s bei perdiifrvusias Sahtis. j Indo dryn4 uZberti tvlru arba plstu moliu, pati lubuq sodinti tokitme pat indo aul<Sttje, kokianc jis buw ligi tol. 4 Subertq stabstratq sipnai apkam,yti pil<avimo lazlele.

(J

Koip reiringoi prilrirlinti orchirlGics 1 Orines orchidijos fulll,is ivynioti i jai skirtq sabstratq 2 Prispau.sti augal4 prie Zieves tuip, lud ni laielb vandens ncSqletq Patekjis ti i jo serdi - kitoiP ims pfiti! 3 Ne iin stipriai apvynioti perkirpta moteriska kojinz.

lf

I
gomas dirvoiemis ir vienodai pasiskirsto vandcnyje esaodios tr4sos. tci turitc gilirg kuriq lapai jaubis drdgmei, pravers laisSiaip jau geles geriausia laist*i iS virSaus: tuomct tolygiai suvil-

| 0 oukriniq tuisy|rlig fvairiems augalams vaadens reikia labai nevienodai - nelysu- kokia jo pri,gi'nlis (--r SvarbiiGi& augalq

hE F EE A
= lhip loistyti, koip ninkflinri
yondenl koip drdrinri
oro

yFtybes

b patarimai.

b'b ju6

re4 P. 8+229), metq lailss, dtvoZo-

rifi[-

g/tuvas ilgu snapelirl

mis, kiekjis eauna Sviesos, Silumos. kokio drgnlmo oras ii sumStai tO sv-arbiausiq taisylclig I Kai Zem6 paiviesia Lba arsioia

hffio -

nuo kra5to,

bi

indas-palenwiia"ar-

vandeniui itin laid-Ziame subst.ate. Toks dr6kinimas labai oatinka ir kabandioms g6l6ms,

Panardimrs geriausia &6kinti epifitus bci orchiddjas, laikomas

po in&is ar krep6eliais nehuildioms palankamo dydiio pad6klu.

i";.ai

vandeni butina miokitinti (+ piesinys: Vandens minldtinimas). 5 Vaadentickio vandeniui visuomet Ieisti nusistovEti per nakti, kad iiearuotq cb.loras ir nus6sh] k;kes. 6 DaZoiau rcikia laisg{i sausame, Siltaac ore, iviesiose, saul6t6e vieto bci molio induce laikomas piles. be to, vesLius, didiialapirs, drcfog
mdgstandius augalus, sodin"ms5

tik kai kurie ii apadi6. PsrdZiiivusius h bbaniius augalus bei epifios geriausia palai$ni panardintus vandenyje (-+ pie3iniai kaireje). 3 Laistymui geriausiai tinka drungnas ir minldtas vaqduo (O-8. dlft_ Vandens kietumq galima suzboti is vietiniu vandens tiekdiu. 4 Kietelui nei l3' dll-u'and.otiekio

ba augalas suglemba taiityt-i oats laikas. 2 Daugelis augalq laistomi G viriaus,

&6gnas, vdsu, augalai gauna ma i Sviesos, indai sintetiniai. auealai ne-

pricmo[o arba dupiq dirvoiemi. 7 Reiiau laistoma,jei oras labai

lromeliior geriouric loisryri por pihwdi kuri rudorc ip slondir lopcl

reikit4 tibq Ltuj, miiau bronclijoms jis patinka- Mat jos apsirupit

Daugeliui kit4 Eeliq toks l.aistyma.s

n4), h!.riose jos l(aupi.t wlndans ars<Lf8ar5.

esanii4 po lapais (wtdinam4 cister-

ra vandeniu bei moistingomis Edijasomb iS tam tikr4 ti1eneli4,

iuinio

8 Augimo laikotarpiu laistyti ne per dainai, bet gausiai. Nedideli vandens kiekiai sudr6kina tik paviniiu, o smulkiosioms Salorelems indo viduje - netenka, 9 Rudeni.ir iieT4 vandens augalagls telKla mazlau_ l0 Vandem pertckliu i5 padiklo ar virindo bffna viirrc:me

mdgsta dregmes ir pasodinti daZniausiai I smilio dirvoZemi.

iioilti.

ctonls nusit$ovetL

nanas kalkis, chlons bei kitos medzspos, 3 Pri&ijus slqst4 ar kietq cheminiv meA1iapa, minkitinaniig vondeni, .burina palilai vanfun! kzli6its valan_

foip ninkilinornar yonduo 1 Durpimis. I nnrlini maiielj jberti I I sausa duroia ir pqlnlqh.per Mlti Wk4binus &SiDtrrje lin4 vandeis. z rtanntarnc btstyuve, turiniiane joniniflrry: pasali-

l(oip dr6kinti orq

Daugeliui kambariniq augalq labiausiaj oras. Vasa14 d6l oro &grnes maiiau rupesiiq' bet iiem4 iiltame kambaryje jis

pati*a 60 -70 % &egnumo

&rZniausiai bina per sausas (maiiau kaip 40 %). Daugeliui augalq tai gali net labai pakenkti.

Paorasdiausiai purKdarni vandeni ii pllk5fuyg tiesiog sudr6kinate or4 (-r Oro &dkioimas, 4 pieiinys). TaiP

imituojama iSkritusi rasa, kurios

labiausiai pasigenda' pavyzdiiui,

l(oip poproiiousioi dr6kinti orq iSsyk koliems ougoloms

titandsijos ir kiti epifitai.

t-abai svarbu purkiti giles tik minKtu vandetriu, smulkiais purslais, rrepwkiti iiedq bei augalq, kutie stovi
lsaulyJe.

van I ptat4 plok'iAq ind4 jdiri,groteles ir pripihi dens iki pal j+ Augaly saJorJs varutens n"steKl4 ta' iiaujuos Saubta nuokll AJIanl-ts garat.

Daus labiau augalai megsta netiesioginloro drikinim4. Be parod;'tq Pavyzdiiu (-> Oro drdkinimas, l-3 pieSiniai), galima naudoti ir kitokias
pnemonesi
e Elektrinius oro drdkintuvus, akvariumus, kambarinius fontanus. . Salia laikyti kuo daugiau didZialapiq bei pelkiniq augalq . Arba tiesiog sustatyti augalus i dubenis su nuolat drdgnomis durpemis, sm6liu arba ivyru. Polodmtl3: Jei turite tik paprasiiausiq vandem purkituv4, purldkite juo ne

l(oip dr6kinti orq vienon ougolui duroiiis

1

t4 (iikq ap\crso

Giliapuadi su auxala Rafutu bbtJti i ar-molio gun rmliais 2 | plaal

Ukii.ar panaiiai).aip

paiius augalus, o or4 aplinkjuos (--) Oro drikinimas, 3 pieiinys). ypai jei lapai itinjautr[s drEgmei (Pavyz-

diiui, begonijq. streptokarpq. gloksinijq, mimozq, miltonijq). Beje, todrckinti netiesiogiai t(q doryli, kod cugoloi
kiems augalams or4 vis dilto geriau

neperdiiu'
Poprosiiousios dirbtinic dr6kinimos I idata maiiatns siali i vazon4 per sl.;rle itraukiarnus stiklo pl.uoito.rlagtis.

t Evaiiuojate vos kelioms dienoms, Jei

koi iiisg ilgiou ndro ncmie
uiter*a kiek gausiau palaistlti augalus,
pastatytijucs v6semeje vietoje arba karu su iemdmis isimus iS g6tapLroclzio patalpinti I didemi puod4 su molio ;1trruoliais- kurie sukaupia uecdaliu daugiau dregmes, nei parys sveria (-+ pieiinys: Zemis pgriuiulas tarP molio gurvuoliq, P.40). Jei ketinate negriiti narno kiek ilgiau, pravartu irengti dirbtini drdkinimq. Paprasdiausia panaudoti &egmei laidiias medriiagas, 2 Dinos pairSiuie isdilioianas iiardyns d48lrcs Sakrs tr pnd"ngramas zcntc ntb. Apaiiniai d4piio galai nuleidiiami iind4 su vantkniu3 Auqalai gati siirbti iarulznj per nolio lazdclf E ialia rybarlo itulo

kuriomis varduo i gdliapuodiius galetq a*eliauti G salimais stoviniiq indq su vandeniu (-+ Paprasiiausias dirbtinis dr6kinimas. 3 pieainys), dagti (-+ Paprasiiausias dirbtinis drekini-

mas,
lr-r-s.

suvelt4 vilnq. Pakloq veltini,

pieiiniai), vilnonius siu-

dii-

uto demblius (-+ pieiinysr Drkinimas atostogrl metu). Svarbu: pirrniausia iibandyti, ar tas budas tihai tinkarnas ir kuriam laikui pakaks vandens atsargq.

Dr6kinimcc closlog g

Virruviie ant in<lu d2iowklos padiklo patiesri vandrniui laid4 dembli (galina nusiDi;l<ri sDeciaiiai tani tikslii pa*amint4). Jo galas rui sielai kriaukl ar in d4 iu vandeniu- Toks irengimos.gili pagirtlyt.i kzlet4 augal4 i! !,1.,9 Pravartu qtkreiptt demcsl, k4rl dgmblys neknrotq nuo plovyKlos Ktctsto tr vanduo nelaiit\ ant grind\

r*tu

{3

[-Tl I fpl h E Frl

I I

I
-

I =

Er a

Apipiqusryrmt viriiinig poinlinirno: bei geetriims

1 Pjawnme daugmai 0,5 cm :li'ri fumblio. 2 Nugrnibius jaunl a4ahl irifinlles, jie pradeda graZiai Sakatis.

3 Genimi dauSiousiai senesni .tugalai jauninti arba pakeisti lzjosforn4

norint juos p.z,

papurkiti vandeniu. Kiek nglio pjauti, priklauso nuo augalo ririie's, jo Ugio ir Jnsq non| . Salinaot viriunilcs (-+ VirSUniu Pas^linimas, 2 piesiny;), ngliq vni
Sunles tiesiog nugnaibomos pirSl us. . Geidnt cendjimas, 3 pieii-

l(oip gendti ir f'rornuoli loics bei kiios g6liq

nys) nuka4)omos tik vir.irm6les, jei norime suteikti augalui tam tikr4

(J

foor4. Norint j[ atjarminti, nupjaujei

name net du treidalius ugliq. Nupjauti didesng uglig dali pravartu,

prieii[ros.
gud41t'is
lonkdioi
1 2

Sulenbi i3 vielos lank4

ir

gr,@r I zem?.

iliiti
ir

juas nasipiai pririiti.

Atsargiai apvyti lttnkeli frgliais

augalas spardiai auga. plinta nuo apadios arba leidZia per ilgus uglius (afshmai t2rp lapq tuomet pasidaro nelprastai ilgi). r Veiliems augalams pasaliramas vicnas ii dviejq pr afii esaraiq ug-

liu.

foip toi:ingoi lormuori loior

Augalai ilgais lanksdiais stiebais
nornis apriiti kotai (+ pie5iniai: Samanomis aprGtos lazdos) labai tinka filodendrui h monsterai. Kaip uisiauginti augal4 itir auldtu

dailiai atrodo pritviritnti prie lankolio (-+ pieiiniai: I-a*eliai). Sama-

9omnmrir opriSl,or lcdor

Ypat tinka augol,ams, tutintiems orines fubtis.
ta lazda

I I ieng ikaxznn vnanomis aprii-

stiebu (-+ pieiiniai: Autitastiebis). Toks medelis uZauga per kokius penkeris metus. D6l galimq nuostoliq geriausia vienu metu pradti jq auginti kelct4.

2 Salia jos pasodinmas eugalas. Jo ngliei wirtirunni pie atranos.

llgostiebioi ougaloi iupinloir konriemic

Jaun4 Bendinmeno fhl dar nesumedijg kanienai supitwmi j graldry ilgastiebj medeti.

t{

Aukirorriebir 1 Nuolat folinti jaurul sipri4 medeli4 Sonines iakas. 2 [smeigti fuolelj ir irwte pri*irtinti prie jo augal4 Medeliui i&aqus pagei.daujamo ad<3tio, rwpjauti jam irinng. 3 DaZruti getleti ionines iakas, kad flsifomuotq tanl&s
vainikas.

Dor t0 961i9

prieiiiros gudrYbig

Karnbariniams augalams s4lySas dazoai galima pagerinti labai paPrastai. I Triukas su obuoliais (-+ Prieiioros gudrybs. I pieSinysJ. Prinok obuo-

liai bei ivairiq citrinmediiq varsiai iaskiria nemaZai etileno

(+

P. 68), ku-

ris, be kita ko, )ta augalq hormonas Bromeliias iis skatina krauti Ziedus. 1-2 savaitems patalpinus bromelijq
su keliais obuoliais po

lviesai laidiiu

plastikiniu gaubtu, maZdaug po keturiq m6nesiq ji praiYsta. 2 Nuolat nuskabvkite senus iiedus

Prieiiiros gudryb6s

ian issisttlaitlyti. 2 Per|ydeiusi "ousininas

(-+ Prieiiuros gudrybds, 2 pieiinys).

Sdklos brandinimas atima i5 augalo daugjdgq ir trukdo jam gausiai ir ilsal Lvdtri. 5 CiiaouodZio Zenklinimas Kai dil kokiq nors prieZasiiq (valydami dulkes, langus ar pana.iiai) perstumdome auealus.labai sva-rbu iuG pastatytl ta

Obuoliu kvapas skatina Z\dati bromelijas, plastikinis gaubtas neleidiia Zied4 reikia kuo greiiiau pa.ialinti - sikl4 arinn i3 augalo dnug jig4. 3 labai palogu i langq atgr(Ztq indo so"n4 pa2enklinti.4 Puipkrsiio plokstis, 3;ildomieji dcmbliai arba elelariniai !;iltlyluvai apsauSo dugal4 iaknis nuo vasos.

paiia puse iSvies4llpai klivijas. aza' lijas, gardenijas, nes kitaip jos ima
mesti iiedus). Tai bus daug lengviau padaryti paienklinus g6liaPuod[

(-t hieiifiros

gudrybes, 3 pieiinys). 4 Jei oalangds laltos, jas paprasdiausia paiiltinti putplasdio ploKtimis
ba specialiais elekt-inia is Sildytuvais.

(--' hieZi[ros FudryLs.4 piriinys) .r5 Siltas lietus. Augalus butina karF kartdmis nuprausti drungnu va.nde-

gnu vandeniu. Nuo pnkuot4 lap4 &tlkes geriausia valyti kosmetiniu Sepetiliu. 2 Nukarpant rudus galiuk s bitin palikti siaurq rud4

Augclq kosnetiko 1 Ploksiiaiapius pruvartu kuo dQi.nidu nuplauti drun-

niu. Jei tai neimanoma. patartina ivelniu dregnu skudurdliu nuSluostyti dulkes nuo lapq r--+ Augalq kosmetika.

ruoielj.

I pieSinys). Po tokiq procedurq jie pe riau jauciasi ir lengviau kvipuoja. 6 Jeinoriie pasalinti parudl!,r.rsi lapo gale, ji nukirPdami palikite siaurq ru' dq ruo2eli. nes kitaip SvieZiai nukirptas galas d2ius toliau (-+ Augalq kosmetika, 2 pieiinys). ? Zemis uerolovimas. Resykiais svei ka palaikyti geliapuodi su augalu po letai tekandio &ungno vandens srove ji isplauna nqsq bei drus\ penekliq ditvoiemyje. Tai labai atgaivina augalus,

Perplovimcs ir pomrdinimos I llita randens srovi per ilgesni bik4 ifplauna iemio trqsq bei drusk4 perteUirl,
2 burbulai,

iS

dirvo-

nemdgstaniius daino persodilimo (palmesl). ir tu6, kuriq del vietos stokcs n(' benc,rimaper"oclinti (J Perplovimas

Perdiiiis uazono iemei geriausia galiapuodi Palai lqti ih kra\try parurdirus i vandenj, kol nustos kilti oro

ir panardinimas, I pieiinys), 8 Panardinimas. Jei ddl kokiq nors prieiasiiq Zemd gdliapuodyje perdziuvo ir augaJas ima vysti, kartais jl dar galima atgaivinti panardinus i vandeni t-+ Perplovimas ir panardinimas, I pieiinys).
9 Turint specialq Sviestuv4 galim.r net ir tamsiausiuose kampuose lailqti
Svies4

mdgsuniius bei 2ydiniius augalus (-r Sviesa, I pieiinys).

lO Fotometas. Kad oePadar)4umet klaidq pari*dami augalams viet4 geriausai ligyti fotometr4 (+ Sviesa,
2 pieSinys).

ffi'K=--==ivieso
1

Jei gilins stinga iviesos, biitinQs Sviestuv.Lr. 2 Liuksometru galima tiksliai nustatyti hiesos kieki.

t5

iis tos m6g6iui:

tilondsiic
Imontri

g tttbttot.r i.rka, gipso arba cemento

miiini pritvirtinta keratniniane inde - tinkama vieta pilkosioms
tilandsij o ttrs. G er iausia jas pririiti plonl Silki'
n

iq koj ini

Kadangi |ic augalai

ry a

tkar pomis.

siurbia drigng lapry

tuvi liai s, j uo s kia ne laistlti, bet
di u p

ei

kar t kar t inis ap ipur l<st i

minkitu kannbario temperattiros vandenit.

Augolus sorgdinrniios prieiiuros kloidos

o Per

Bonsoi -

noios didelis posoulis

iijaponq kalbos reikitq "medis dubelyje". Tai ne jauuas, k4 tik sudyggs rnedelis, bet
Bonsa-s iivertus

maiai Sviesos per Siltoje lai-

Deguonies trukumas blogai ve-

kymo vietoje.
c Saule parmksnes gdl6ms. o Paunksne saulg rndgstaltietns. r Agresyvi pavasario saul6.
o Silumos svyravirnai. . Per dau8 perkaitinta palangd. . Saltas tarpas tarp lango stiklo

dhamose patalpose.
e Sausas, nuo

dirbtinio Sildyrno
(dujos i5 uesan-

perdziivgs
o

ora-s.
ora^s

Nuodilgas

ir

uZuolaidos. . Saltas pagrindas.

dararu dujotiekio grba virykliq, cigarediq dumai, baldq prieZinros priernoniq garai). o Skersv6jis arba nesandarus lar-

tydia maZaugiu auginarna-s tnedis. Boma-s gali buti vos penkerirl metrl amZiaus, o atrodyti lyg pro j! bntu

I-aistoma 5a1tu, kietu vatdetiu. o Per daug vandens Baltai laikoo

l?", *uzl -uu p", clideli ilclai. . nepaisymas.

.
Ziernos rarnybis Atdari. langai geguiy, laparns

praliusios de5imfinedig audros, Keista-s regisi Zydintis ir vaisius nokinartis bon^sas: nors jo lgis ir lapija rykitukiniai, iiedai ir vaisiai
iiauga nonnalaus dydZio. Kiekviena-s bonsas tartum seka saar rniivo sa1cn9 - lapq kuZdejimu ko tyla kaip kad sageretijq guota-s kitarne puslapyje. Jo salone gali aF dailuoti rniiko lopineli uolos viriun6je, rnedZiq grurntyrres d6l
Sviesos, kuria-s lairn6j u-sieji vdiliomis Sakotnis kone siekia Zemg, ojq

mai g6lei.

liapuodZiu laiku uei5pilarna-s valdens pdeklius.

I3 paddklo ar duben6lio po 96-

skleidZiantis.

Molio gurvuolioi vietoie iem6s

Molio gurvuoliai arba lvataus dYdiio pusto molio burbulai nuo seno naudojami auginant dugalus be dirvoZernio, vandenyje, arba o pasrniSriai - i5 pradZiq Zem6je, kui paprasdiausiai perkeliant juos ! geliaprrod! su molio gurvuoliais, kuriuos jie bemat mielai apraizgo iaknirnis (+ pieiinys P. 40). Molio gurvuoliq substrato privalumai: . Jis turi augalams patiitanti rugities kieki (tarp 6P ir 6,5 pII). o Jis nesuyra ir nesutanheja, taigi yra nuolat lengvas ir punr^s, be to' jame augaldius augalus maZiau puola ligos bei keukdjai. o Jarne ialqritns daug letrgviau gauti deguonies bei valdens, be to, teisingai priZinrint, nelieka vaudens pertekliau-s pad6kle. . vandens lygro rooyKle. Jel augala-s auga va0deniu uZpiltuose pusto molio Burvuoliuose, arba dr6gmes matuoklis, jei augalas auga kitame substrate, parodo, kada reikis vdl laistyti.

Tai nra visai paprasta. Geriausia

persodinti jaunus, sveikrs ir gerai rugaliius augelus. Labai svarbu

kruopiiiai pa-ialinti

iS

iaknq visu-s

Zernig likudius (-+ pieSitiai P. 4O)' kad jie nepradetq puti. Tit*arniausia-s laikas persodinitnui - truo kovo iki mgs6jo. Patartila naudoti tik tatn tikrus gdliapuodiius, specialiai skirtus augalarns, auginarniems

Tai daug papra-sdiau, kadaugi augalq Saknys nejudinamos. Taigi tokio perkelimo nepabugtq i! seneslri augalal. Svarbu: naujasis inda^s privalo blti daug didesnis ir be skylutes dugne (-+ pieiinys P. 40). Geriausia, kai Zern6s gniuiulas uZima 1/3, o mo-

uZgoZti uykta ir meta lapus. Paunksng mgsta nebelrt sa$anos. Jos nukloja dirvoZetni storu Zaliu kilirnu, sugerialdiu sageretijos lapq burilarnesi - tylu mGke. Si lyg tais sumazinta gamtos dalele Zavi ne tik savo magija, bet ir galirnybe padiam t4 stebukl4 sukurti. Japonijoje, bonsq tBryndje, beveik 20OO rnetq sie lykitukiniai rnedZiai yra meditacijos objektai. Jie augitti vien iS laukiniq medZiq - pu,iq, klevq arbc qZuolq. Pradejrrs jtros gabenti i Europ4, augalai Zudavo. Tuornet bolsq augintojarns kilo rnintis suk-urti prieiybg Siems "lau"natninuhs", tai yra kinukarns" tropillius, subtropitlius arba Vidur2erniojuros pakaniiq rnedZius bei krurnus. Po ilgu-s metus trukusiU baldyrnq bol,sq specialistai i5rilko geriausiai tarn tikslui tinkandius.

. Molio gurvuoliuose sukauptq valF ders atsargq paprastai pakanka l-2 savaitdms, taigi galime rarniai itsvaZiuoti trumpr! atostogrl. o Tra!t1, pritaikytq rnolio guwuolitl
substratams, pakanka 4-6 rn6nesiarns (arba 2 mdnesiarns, jei jos naudojarnos trgsti kitiems substraurmsr. . Rediau reikia persodinti augalus. Kaip augilti hidroponiniu bndu auga14.

Geriausias laikas persodinimui nuo kovo iki rugsdjo. Sitaip persodinti ealima visus kambarinius auealus. augaliius Zemie. P[sto inolio br.ribulq bei rnolo gurvuoliq su ivairiomis priemaiSornis, reikalingg irankiq bei rakandq galima isigyti sodininkystes reikrnerq parduotuvese (-+ Adresai, P. 238).
Pctorimcs: Kadangi atsking rnolio
gLrrvuoliq druskinguma-s labai nevierrodas, prieS naudojant juos reikia gerai i5mirlqti.

tio guwuotiai

2/3 jo turio.

ligi tol

augu-si Zem6je?

4f

Bonsqi - egzotiikg

Bonsg dorytoi tinkontys ougoloi Kilg ii VidurZemio jlros giraidiq:

kiparisas (Cnpres,srs nacrocarpa), paprastoji mirta (Myrlw com Lu-

mediig miniqti[ros
iinolinq opie bonsg prieiiurq
Xas Sviesos- vandens- Silurnos ir maistingrdq ;edziagu j iems paprastai leikia tiek pat, kiek iI to paties pavadinirno kambariniams augalarns (-> Svarbiausios augalq ypatybes,

ris). Kilg i! subtropikU miSkq: kamelija

r ophy
s us

(Canrcllia japonica), Cartnona miclla, antarld.in:s lamstas (Citant ar c ti ca), azalijl (Rh o do d e ndr o n s i msii), japonine ap oni c ut n), azdija (Rhod o den d r

smnlkialapd guoba (Ulmus partifloro), sageretija (Sageretia thea), seri'

sa

oj

KilqisitogJgqruSh!

(Serisv foetida).

BendZami-

P.84-229).

MidurZemio jnros pakandiq ar

palaiaus klimato zonq pietvakariq Australij oje, Pietq Arikoje, Cilje ar Kalifomijoje kilg augalai m6gsta vasaroti lauke. Priei pinna-sias ruden-s Salnas turi buti iemelti i uamus ir Ziemoti Sviesioje bei v6sioje
(maZclaug

ro fikas (Fius benjani a), Fictts buxifulia, Ficus nerifolia, iliau' Ziantysis fikas (Ficus punila), Ficus retusa. iefleta ( Brassqia
a c t in o p lry lla), P o

lr s c i as fr u t i c o s a.

l0"C) patalpoje.

Subtropikq mediiai bei krumai, kilg ii vietoviq, kur drdg os kar5tos vasaros ir lietingos Svelnios iiemos, taip pat mielai vasaroja lauke. Rugs6jijas reikia ineiti vidun ir laiLTti tsviesioje, kiek Siltesneje (maZdaug 15'C) patalpoje.

Smulkialapi guoba (Ulnua parviflora) grakiiiai iilinkusiu ktmienu. Tropiniai medZiai bei krumai pratg prie visus mehu Silto bei dr6gno oro. Kai lauiems reikia stebitinai nedaue iviesos. Jie iitisus metus

kambaryje - itin iiltai, drgnai ir iviesiai, tik jokiu bldu ne saulEje (-+ P. 43). Sausuiu stepiq lflrmai prisitaikg prie sausros period4 ir ne[sDeidZia, iei kartais uZmirstama juos palaistyti. Geriausiai auga sauleje ir ne per

hiko;i

Gunbuotas 60 cn aukitio Ficus rctusa egzemplorius-

liltai laikomi

Ziem4.

Kilg

i5 stepiq

giraiiiq: ldcniaz

obaszlr, medjantis storalapis (C rassula ar bo rescers), karpaZold (Er tpho r b ia balsantifera), B rachy' chiton r pestris.
Palm6s: rapipalnd ( Rhapis e:ccelsa bei Rhapis hwnilis).

aus

Weneri4 mehg amZigrautto medis (Punica granatwn) M qsliai pasvir gs gau.siniie dis serisos (Serissa foetida) medelis-

jau fodi.

Bonsg prieiiiros gudrybGs Auginant bet koki bons4 visq pirma reikia neuZmiriti, kad jie Saknijasi labai maZame dirvos kielTje ir itin plolddiuose duben6liuose, kur iem6 iSdZirura greidiau ir rnaistingosios mediiagos sunaudojamos
spardiau uei paprastame inde. Tod6l: . Pirma gerai papurldkite Zemg, o tik paslIi liekite augal% kitaip vanduo negalds dorai susigerti ir be naudos nutek6s Zemes kauburefiu' nuskalaudamas dirvos pavirBiq. . Patartina lrgsti da:nai ir po nespecialiomis tr4daug, geriausia Somis bonsams,-kuriq buna g6liq

Palmes netinka bonsq menui. Bon-

suformuoti galima nebent tik atZalas auginandios rapipalm6s

s4

i!

(-+ Svarbiausios augalq ypatybs,

P. 210).

Marlaug 30 meq amijaus 45 cm aukiiio saSeretii\

parduotuvese, nes kitaip galima greit nudeginti iaknis druskq per-

Euotas.

Konsultuoic bonsg ldubai

Tam, kas nusipirko kambarini bons4 (-+ Adresai, P. 238) ir nori gauti daugiau bei smu.lkesniq Ziniq apie 5iq kambariniq augalq prieZiurq, geriaruia keiptis i artimiausiq bonsq specialist4 arba bonsq klub4 (+ Adresai, P. 238).

. Niekuomet netrgskite augalo, kai jis Zydi (arba priei pat Zydejimd, tq tik pe$oding afta nuPjaustg Saknis ir kai iis atrodo nesveikas.

tekliumi dirvoZemyje.

Vedantis vai.sius

sizigis

(Syqgint

panicukzlunr

etinkamai priZiurima-s arba netinkamoje vietoje laikomas augalas tampa neatsparus ligoms bei

kenk6jams (-+ lelltele P. 47). Daugiausia d6l to augalai ft setga. Zinau tai ii gausiq skaitytojq laiSkq, i kuriuos alsakindjau 15 metq. Todtsl tiksliai laikykites augalq prieZiuros utrodymq (-+ P. 84-229) ir parinkite savo augalams pagal galimybes palankiausi4 viet4.

Jq lalsval patektq oras. Izoliavimas. Ligotus augalus privalu laikyti atskirai, kad neapk6stq
KrIq.

apuinka amarai. NeparnirS kite dirstelEti i lapq apadi4. Kuo anksdiau aptiksite lig4 ar kenkejus, tuo lengviau bus juos iveikti. Jei negalite gerai iZiiirti, pasinaudokite padidinamuoju stiklu. Pakankama erdv6. Ne statykite augalq.pertankiai reikia, kad tarp

Pirmoii pogolbq iStikus bedqi

foks ougolos

Ne visuomet bltina G karto sriebtis nuodtl - daugeliu atvejq paf,anka visai paprastq priemoniq, Papra-sdiausios yra mechanines: . Paialinti apniklas ar ligotas augalo dalis. . Nurinkti, nubrauldi arba duiu luplauti uZpuolikus vabzdZius.

l(oip iveikri negoliq

Ore esandias augalo dalis panar-

neodloustos nuo ligg bei kenk6ig lciiou golirnl

poddri

l(od ougolos builq sveikos

Kaip jau miu6jau, geriausia-s vaistas tinkama prieiiura. Bet yra ir kitq-priemoniq, padedandiq uZkirsti keli4 ligorns arba anksti jas nustatyHigiena, Nuolat Salinkite sudZiivusius, supuvusius arba liguistai atrodaliius lapus bei Ziedus. At6jus laikui Ziedkodius nrpjaukite prie pat pagrindo, o pjuvio viet? bttinai pabarstykite medzio anglies milteliais. Svariai uzlaikykite indus bei Zemes. Kartkartmii supurenkite Zemds pavir5ig, kad neisiveistq drunbliai bei samanos. Kalkiq bei druskq nuogulas luo keraminiq 96liapuodZiq ruopradZ kruopSdiai nuDlaukite.

viriuje suriSti taip, kad iji nepatektq vandens. Yra nuo seno ZinomU kovos su kenkejais pdenelriq, bet jos, deja, ne

dinti i drungn4 vandoni su trupudiu skalbimo priemouiq. Priei tai geliapuodi ikiiti lpolietileno mai5elI ir

ion ougti sveikam

ir stiprion: vengli pdeiiuros kloidq, stiprinti ougolus, kilus povoiui fuoi pot surosti ir poiclinti ligos prieiostis, nrokdti greil ir geroi noikinli kenk6ius. Pwyzdiiui, vorotinkling erkg golimo benot nugolobyli kuriom loikui opriSus ougolq sondoriu polietileno

. Amani bijo dilgdliq ekstraklo (-+ receptas P. 52). . Asiuklio nuoviro tyre senov6je gydyta miltlig6 (-+ receptas P. 52). Naudoti I kart4 per savaitg, r Cesnako labai bijo grybeliai. lskus graudinguosius vabzdZius (-+ Saltiniai, P. 238). PavyzdZiui:

visad padeda.

.
.

r Pld5riosios gumbinds vapsvelCs, auksaakiai arba wdiai orieS amarus. . Fitoseiliai prieS vorat'intlines er-

vytis prieE baltasparng. Typhlodronus tiliac prie5 voratinklines erkes bei triosus.

moiieliu
tyrele

Ii

Kes.

skaistenio

(f),relhnnr)

ga::Jdnmi

apipurkikite augalus silpnu kvap-

ji stiprina

audinius. Arba

piretrumo miltetiai, kuriq bijo amarai ir baltaspam6. Tadiau jie labai nuodingi, todel reikia atidiiai Ziur6-

niqjq augaliniq aliejq tirpatu - iie aliejai naikina bakterijas ir grybeli juose esantys hormonai skatina 96les gerai augti. Stiprina augalus ir vadinamoji gydomoji Zeme (atrt peitio galiuko telpantis 2iupsnelis I I laistomojo vandens). Jos suddtyje ym vertingU mineralq, silicio mgities bei mikroelementq (motibdeno, seleno ir panaiiai). Nepatingdkite protarpiais idemiai
apZiureti auealus, kad laiku pastebetumdte kiekvien4 pfitim{. Ugliq viriundles bei pumpums dainai

ti, kad nepateldq I Zaizd4. Bioteclniniai budai:

o

bei juostos vabzdZiarns gaudyti

Geltoni klijais padengti lapeliai

vi-

lioja baltasparnes, minuojandias museles ir kih$ skrajiinus kenkejus. . Ypad dregnu oru (-+ pieihys
P. 50) naikinamos voratinklins erkds. Tuo tikslu augalai gausiai paliejami, istatomi i permatom4 polietilenini maiSeli (stambesniems augalams tinla dideli mai!ai), uZriSarni ir paliekamijuose kelioms die-

noms. Tadiau 3i bnd4 pakelia ne

50

J.;
l

l
.....:

Papaiioi ytikiai tinkn drigniens ir iiltietlts rollios kalttbdriaus, jei

visi augdai
nys.

tik jrtosc paknnktrnai iviesu.

gali isimesti puvi-

PolErincs: Karnbariniq augalq purikirnui uitenka apie l/2 I kokios

nors priernonds. Geriausia naucloti

griebirnasi
tuornet, kai lepadeda kitos prierno-

l6s.

tys ilsekticidai gali buti purikiami ant augalo, pilalni ar baNtomi ant dirvos arba isrneigiarni I ierng. o Akaricidai naikina erkutes. e Fungicidai raikina grybelitrs. e Baktericidai pas mus draudiiami, taigi priernouiq priei virusines ligas

. Kenksrningus vabzdZius nuodijau-

0,1 7" tirpal4. lsigykite vaistindje 1 rnl vienkartini ivirkit4, itraukite 0,5 rnl preparato ir iivirkikite i l/2 I valderls. Dabar galite purKti.

Reik6tg ntkreipti d6mesi i Sroi kq: . Verdiau nesinaudokite itin nuodilgais "T" arba "T+" pajenklintais preparatais. . Tiksliai laikf kitds naudojirnosi rurodyrnq, ypad neuZrnirikite laikr pakartotinai lupurkiti augalq, kad sunaikiltrundte ir kit4 kenlidjq kartq. . Garntosarrgos sunetirnais uesi-

priemonds arba tnuilo tirpalai ( + recepta-s P. 52) uZkernia vabzdZitl kvdpavino organrLs arba suardo jq apsaugini sluoksni. Panaiiai veikia ir vadilalna-sis lapq lakas, purikiarna-s kaip sLTstis arba dujos.

. Aliejilds

netuime.

naudokite aerozoliais. . Augalus purkikite tik lauke.

. Dhbkite srr pirBtilimis ir jokiu bldu nelkvipkite nuodq patys.

be to, uZrakintas, vaikams ir nami-

. Augalq apsa'.tgos prielnones lai$kite tik jorns skirtuose induose,

niarns gyvuliams neprieiuarnose vietose. . Nenaikirkite likudiq (iiq prepara-

trl veiksmingtunas ir be to greitai praeina), taip pat nemeskite i buitines atlieka-s, o nuneskite i tokom,s iiukilems skirtas surinkitno vieta-s.

tl

l(oip poiion posigominli biilinq purikino priemoniq

Dilgdlirl
nuo

Plorraodds erkds: auscla leihti v6siau ir sausiau, kelrkjq apliktas da-

ekstrokros

Spidto ir muilo tirpolcs

nuo poplosfviv bei nrilluolpiq

lis paialinti ir sunaikinti.

Salcrinds erkds: kenkdjq apnikta-s

olnor{

iakris,
biu-s

svogiinu,s arba iahria-stie-

500 g ivieZiq dilgdliq apie 12-24 vala:rdas mirkvti 5 [ vandens. Ka

tik nupilt4 ir neatskiestE antpilg '

ba glirrinkq parduotuvese galimaJo lsrgyn Jau pagamnro.

purkiti uuo arnarq. Vaistazoliq ar-

skydomorig I valgomqji Saukit4 skysto kalio muilo arba indU ploviklio iitirpinti redideliame kietcyje lilto vandens.

palardinti ijoms uaikinti skirt4 priemong (galima lsigyti parduotuvdse), pask-ui augal4 persodiuti i nauj4 Zemp. Laou nemetodai: Dakelktus laD[s

Asiikliq nuoviros
nuo mihlig6s
g Svieziai Duskintq arba 150 g dZioviltq diwiniq asilkliq maZdaug 24 valaldas mirkyti 5 I vandens, paskui pusg valatrdos
5OO

{pilti I I vandem ir I valgomeii Saukat4 teclmido spirito. Tirpale pamirkytu teptuku patepti amaru kolouiia-s arba voratiukliu raizginiu-s. Siuo tirpalu galirna apipurkiti ir vis4
augalq, tik svarbu nepamfudti apatinirl lapq pusiq! Augalus gleZnais lapals po 15 minudirl perlieti Svariu, dmngnu vandeniu, kad tirpalas mepakenktg

pa-ialinti ir sunaikinti. Laistant |eta-ikJti vandefts alrt lapU.

Zi.-irioi u"+ti"ir gitoirosios lentelds arba srnaigai.

Saloru nematodai: ausala sunaikhti.

pavirinti. Atsaldyti, nukosti ir prie5 pudkiant atskiesti l:5. Jo galima isigyti ir valsta2oliq arba gdlininkq parduotuvdse.

jiems patietns. Alsargiai: purskialt remlqti. Net ir atskiestas spiritas leugvai uZsidega!

Koletnbolos: Ziern4 rnaiiarr Iaistyti, perskalauti 96liapuodZio ierng (-+ P. 45). Straubliukai: lervas ir vabalus geriau-siai galirna aptikti rnl1i, pasiiviediant kiieniniu Zibintuv6liu. Naudoti specialius trematodrs. SliuZai: vakarais gyvius lurinlti. Dideliq iiltnamiU lysvese pa-statyti masalq su alurni.

fei sutriko ougolo gyvybin6 veiklo

Jei sutrir r ka augimas: taisyliprieZiiiros klaidas ir pmeiti augalq ijarn tinkandi4 viet4. Kartais gali buti pakenltos Salorys. Tuomet jas reikia pa.ialinti arba insekticidais naikilti Salinti dmetus laprs. Augal4 pa-stabet ne sauldtoje vietoje. Laistant augalus, kurie stovi saulkaitoje, vandeirs uepilti aDt lapq iSgaub,ti vandens la-iai juos
Saknu ken*6ius. Jei augalas iauna per daug saul6s:

Sos, gal

jarn stiuga Ziernos miego

arbajis neturi s4lygq tinkarnai Ziemoti.

Jei isinel6 grybelis

Tikroji ir netikroji rniltlig6:

fei otsirodo kenk6irl

Arnarai- skdcrnariai- rniltuotie ii auatai: augalus pastatyti i vesesng ir Sviesesng viet4, nukrapityti amaq kolonijas ir ta^s vietas patepti spi-

serganlapus Saliuti ir uaikinti. Asirklio nuovira-s (-+ receptas vfuiuje).

iits

Specialus fungicidas, Kekerinis puvinys: sergiurdi a-s augalo clelis pa-ialinti. Pastatyti vediuamoje, Sviesioje vietoje, kur ne

tyti Sviesioje,

dto bei muilo tirpalu (-+ recepta-s viriuje), Purtdti piretnunu arba insekticidais. KieLrlapiu-s augalus galirna tepti specialiaisiais aliejais a$a puldti aerozoliais lapq blizgesiui palaikyti.

toh

drAgua-s oras,

Lapq detnetlige: sergaudius lapus pa-ialiuti. Speciahrs fulgicidas. Rudys: apniltus lapus pa-ialinti.
Specialus fungicida-s, Suodlig6: pajuodusius laprrs paialinti, vm pradejusius juoduoti nuplauti dnulgnu vandeniu. Suraikiuti suk16jus (amanu, skydarnoriru arba miltuotuosius slcydarnarius ir bolt Lspanfus). Puvinys prie Salcn1, gurnbr5 koto ar kamiero pagrindo bei stiebo: neimanoma pagydyti. Pel6siai: balt4jq sluoksni nuimti uuo dirvos paviriiaus, augal4 laikyti 5ildiau, ne per daugiausiai laistyti, leisti gerokai pradZirlti. Pavasari

veikia kaip uZdegamasis lgiis!

Amarai: Amarai: dilgeliq ekshaktas

cepta-s

(-)

re-

Geleiies trukruna-s (plrl oroz6): priemon6s Siam trukurnui paSalinti parduodatnos parduotuvdse, Tiksliai pagal nurodyrnus pagarnintu tirpalu purkiti augalo lapus arba palaistyti

virSuje), Crysopa perla,

vydiai, muilo tirpapfuetrurnu afta kitais inI augal4

i5kelti i,i

dirvoZeml. Nuolat minkithti Iaistymo vandeni (-+ P.42),pavasar[ augal4 persodilti. SukamitFjimas: sergandius lapus ialinti. Augat4 pastatyti i Sviesesng vietA, r[pintis, kad Zeme butrl toly-

giai drdgra.
Pakeuklos ialnys: augal4 iiirnti G
gliapuodZio, sergandia-s ia.lcris paSa-

linti ivariu aitriu peiliu, paba$qai ipjovimq vietas mediio anglies milteOrchiddjU stiebai nestan!:nrsi patiais, augal4 pasoclinti i nauj4 Zemg.

kel&tas Saknis paialilti, ipjovirnq vietas pabarstyti mediio anglies milteliais, augal4 persodinti i nauj4

:nis iikedenti ir nuvalyti, persodinti, rnaZdaug po dviejq savaidiq palai,styti inselticidu. Gydym4 pakartoti kelet4 kartq. Tripsa,il nupurkiti drungnu vardeniu. Geltonosios lentelds arba smaigai. Pl65riosios erkes, irsekticidai. Voratirtlines elkes: drEkinti or4 (-+ P. 43), saule augalams (-+ P. 5l), daugeli sykiq apipurkiti dnurgnu valdeniu. Pl6Sriosios erkes, preparatai nuo voratinkliniq erkiq (pas mus vartojamas vadinarnasis karbofosas). Beje, preparatus patartina keisti, nes kenkdjai greitai igyja jiems atsparumE.

maZiau laistyti, lieti tik ii apadios. Pavasari pakeisti Zemg.

persodinti. Geltonoii Zr.vnabLrdele: Da-ialirti grybetius. Augalq laikTti Sildiau,

Orchid6ios -

Zemg. Augalas neZydi: ialinti prieZiiiros jarn neteisingai paklaidas - gal rintrla vieta, per daug azotingos tr4-

Baltasoamiai: sumazinti temDeratl14

dZiai nepakelia vsos. Geltouosios lentelds arba srnaigai. Vydiai, insek-

3ie tropiniai atogrqiqvabz-

ticidai.

nopsis miirflnas, Vt.jlstekcarq co tbrro 'Plush' bet kclelas Odontoglossun veislitl.

groiios koip woion6 Sios puikios gilis gali augti ir ant palongis. Tarp iali4 poporiio Iap4 aki veria Den drobiurn nobile ir Phalae-

52

I I I

I
Sveikor

hpor
tl., t :',i

l- E F
{

I =

Sveikas lapas tvinas, stamantrus, jo kaitai ir gaiai bc Drickaiitrl

.'...., ''

d6'm6r ---.-,' Sidchin6s augalams j<x Kai loriems

biina ir raudom arba dos. hieZa$ys: nudegimas nuo saules, tripai.

nt

t, -..
PRrdr0R6 XtAtpOS!

,J:'

7.,

Pagalba pakeisi augihimo vie*q gsesDe, pagaryti 5e3ilyje, rrlaisyti saul6!:.

Sukcn3l5iimr
PrieZastys: staigus tcmperahfos polgtis, per daug vaadeus, per maZa ivicsos, per staigis drig-

Ea a
l(q opie ligos ir kenk6ius

lufi

lopq

lcoitoi

at/

Priciastys: per mazai arba per daug vaadens, pertrpita, nuali.nta Zem6, per sausas oras. Pagal-

ba:

ialinti prieiilros
.;

.r'i

pokyiiai dirvoZcmyje. Pagalba: taiq.ti

mes

klaidas.

prieZiuros klaidas.

rcxf,irAt:

Rudi

-'.

Prieiastys:

pr sausas oras, sausa Zemi, Pagalba: drkinti or4 (--) P. 43) L geriau laistyti.
.,",ti.,

lopl goloi

Uorstinklirdr erk6: PoZyniai : voratinlliai

Siltas oras.

po lapais ir tarp jq. PrieZastis: per sausas t pr Pasalba: -+ P. 52.

goli posokyli lopoi

r":.'''t

Geltoni lopci
PrieZastys: perlaistyta, trirksta azoto, per tamsi, per Silta arba per ialta auginimo vieta. Pagalba:

Skydomorioi
PoZymiai: rudi slgde-

;:'i
.'"1.i' 'a:v

Prie

liai, po kuriais tlno kenkdjai, kenta lapai.

stis: per sausas

riboti laistym4, keisti viet4.

trdti,

Jit

oras. Pagalba:

+P52.

Amoroi

Suriokg lopoi
Prie-ia$ys: per sausas oras, sausa iem, pakeoktos Salcrys. Pagalbe ialin-

ti

priefilrc

klaidas,

jei

,ti ,t.li,'
.

PoZyrniai: lipols h deformuoti lapai. Prieiastys: skersv6jis, atverti langai pavasarl per sau.

sas oras. Pagalba:

P,

rei,kia pcrsodinti.

52.

:.;i"::''' .cn
Iriproi
Poiymiai: smulkiais taikeliais taikuoti, kanais

'

Bbikir lpoi (drlomzi)

Lapo gyslos dar ialios,
PrieZastys: per kietas vaaduo, truksta geleiies. .. Pagalba: i laistomqji vandeni imaGyti geleZies chelatq.

let sidabriniai lapai. Lapq apadioje

siurbimo vietos.
t'ft,t.l

nrsvos

,..

PrieZastis: sausas oras. Palba: + P. 52.

- .-^.
r

iviedor lopq d6rn6r

PrieZasys: pcr saigi tEm-

f|ihuotieii
drydomorioi
PoZymiai: i vat4 paDa5us dariniai, varganai auga, Prieiastis: pr sausas
oras. Pagalba:

, .

i j

peratiit6 kaita, Pr Saltas arba psr Siltas van&o,

laistant aptaikomi saulje

stoviniiq augalrl lapai. Paga.lbe pakeisti viet-q tais1.ti prieZinros

-r

P. 52.

klaidas.

5{

p^
"s
Plonoorl6s erk6s
PoZymiai: susisukg, deformuoti lapai, sutrikgs augimas. Prieiastys: u.Zkratas, palatrkios s4lygos Sildiau nei 23"C,
oras drCgnesnls noi 85%. Pagalba: -+ P. 52.

" -*-) .' t -.* i

1op9 d6nrddig6 PoZymiai: 5n bei teq at-

siradusic geltonos arba

&^.e

rud6 d6mis ant lapU, kartais su s1nn1 telkiniais pakaidiuce. Prieiastis: infekcija. Pagalba: -+ P. 52.

R-udys

PoZymiai: riicliiq spalvos dulkiq telkiniai apatinje lapq pus6je. I-apq virSuje dBmes. PrieZastis: atsine5ta iB kihtr.

Pagalba; -+ P. 52.

Loprl nemotodoi PoZymiai: panaiios i stikl4, veliau mduojandios ddmds tarp lapo gyslg kenta lapai. Prieiastis: uikatas, ;n-

Ssodlig& Poiymiai: juosvm, purvinos apnalos ant lapr;. Prieiastys: amarai ir skydamariai, baltaspamiai. Pagalba: -+ P. 52.
BATTERUOS

lankic s4lygos
buti sausi.

lapai. Pagalba: lapai

Slapi

nui ilopiosis pwirys

Juo serga ciklamenai, nes

di-

fenbachijos ir kambari-

kalijc. Poimiai:

puvinys prie kamie no pagrindo, veliau ir kitur. Pagelbdti niekuo nebegalima.

Bokterioz6
Ja serga

begonijos ir ge-

beues, Pozymiai:

virSut!

neje lapq puseje ir ant stiebq glidios, kanais tarsi sti*lines dmes. Pa-

gelbiti niekuo nebegalima.

Iaikroii milrlig6
PoZymiai: baltos arba purvinai rudos milteliq pavidalo apnaios lapq apatinije pus6je. Prieiastis: vCjo atDeStos grybe-

flozoikos virusos
I-abiausiai puola anturius, orchid6jas, bortenzijas, gloksinijas, meileniru. Poiymiai:
Sviesiai ft tamsiai nebegalima.

liq sporos. Pagalba: -> P. 52.

Zali6

demes. PagelGti nieL:uo

'i:,./-

l(ekerinis pwinyr
Pozyniai: nxvai pilkos apnaSos aDt lapq, kotq
arba Ziedq. Prieiastys:

Gorbcn6
Pirmiausia puola firJ<sijas ir pelargonijas. PoZymiai: sunykg, bjauriai
susigarbiniavg lapai. Pagelbeti niekuo nebegalima.

uipurkitas vanduo, vesi

i,;. .

drep6,

per drdgnas oras. Pagalba: + P. 52.

55

ie,

ka-s

uors syki bard6

pats dauginti augalus,

ti-

puikiai iuose puikiai juose viska-s prie pritaikyta tam tikslui. Papr Papra-stai augalai dauginami dvejopai: auVesetatwiai arba rrelvtiikai galo dalimis, Taip dauginant vanden^s

I-

kiatlsiai pastebejo, kaip

kad ruo jq galima bltrl alskirti naujus uglius arba ataugas. Krumq auginiu-s galima pjauti dar ir va-sar4. Pavasari Zydintys augalai, aGL:u, dauginarni tik nuZyddjg. Gumbai

dalijami pasibaigu-s ramybes periodui.

augal4.

iiauga augaleliai, kaip du laiai paua-ins i motinini

Dougininos s6klonis
Sis budas greita^s tik darrginant vienamedius augalu^s, lmrie per vieuerius metus iiauga ir praiysta. Nuo sEjos iki iydjimo praeina paprastai 8 -12 savaidiq. Kai kuriq augalq s6klos dygsta m6tesiq rndnesiais fuahnas), o paskui praeina uet keleri metai, kol augalas subrgsta ir gali Zydti. Megstan-

Generatyviai arba lvtiSkai - s6klo. mis. Tuomet augalai, paveldejg vienokias ar kitokias tCvinio bei

Duuginti augalus ne tuip iqu sudetingq

Douginli ougolus ne tik nolonu, bel ir noudingo: golimo uisiouginti rnAtionq g6lir; ir visuonel tureri poruoitq ioliq dovon6lg. Ypoi idomu s6ti egzotiSkg voisiq s6klos.
motininio augalo sarybes, i5auga
saviti, kaip visai naujas individa-s.

tiems ekspedmentuoti dauginima^s sklomis teikia galirnybg srt.sipaZil-

ti su begale riiiitl. Tam tikos par-

duotuves ir sirmtimo finnos pastaruoju metu prekiauja kuo ivairiausiq Zydindiq ir neZydindiq augalu. oahniu bei kaktusu sdklomis (-+

i;'utiiutui, i,. z:a). Ne;ikia pamhiti ir egzotiskq vaisiq seklq (-+

P. 63-65), kurios lieka suvalgius

Dougininor ougolo dolinis

Sitaip galima palyginti greit iiauginti kuo daugiau Zydeti galindiq augalq. lvairios augalo dalys Saknijamos vandenyje arba Zemdje (-> P. 59). Suddtirgiausias yra rneristemilis vegetatyvinio dauginimo budas, kai i5 mikoskopiSkai maiq l4steliq audiniq i5auginami nauji augalai. Kadangi jarn reikia suddtingq irengimq, gtnnrkui m6g6jui jis nerulKa. Saknijimasis vyksta taip: beveik visi augalai i5 brazdo, gaminamojo poZievinio audinio, sali iSleisti iaknis. Saknys gali imtirastis net suZeidus ar ipjovus augal4, arba kai jis pats itr[ksta. Tuomet augalai auginasi vadinamqji katiq (tok[ audini, susidaranti suZeistoje vietoje, lotynGkai cal/as) , kad iaizda uZsitraukq, o kaiu su juo gali praddti formuotis ir Salcrys. Kai kurie augalai, parAzdZiui, sanpaulijos, begonijos, streptokarpai atba sansevjeros atauga net i5 lapq arba lapo daliq. Geriarxia dauginti pavasari arba jami augal6liai ankstyv4 vasar4
gaus daugiau Sviesos ir greidiau su-

minkitim4.
Dygdamos s6klos sukaupia daug
vandens ir iSbrinksta, seklos kevalas sprogsta ir talsi Li miego pabunda augim4 skatinaldios tnedZiagos. Pinniausia pradeda augti Sala s, paskui uglis, po to pasimato paprastos sandaros sekla-skiltes, ir pagaliau - tikrieji lapai. S6klaskiltds nuvysta, uglis stiebiasi, iiauga vis daugiau lapq, augalas auga. Palankiau-sia-s laika.s s6jai yra pavasaris. Jei turite specialq SviestuvE, galite sti iitisu-s metus ir daigeliu-s, iidygusius rudeni arba Ziem4,

augirti toliau dLbtin6je Sviesoje.

l(q privolu iinoti opie douginimq

Kai kurie augalai turi uuodingqjrl medZiagq, kurios iitylsta juos ipjovus ir gali suerzinti od4 bei gleivines (-+ perspejantys nurodymai atskiruose augalq apraiymuose), be

to, galima susiieisti, todel dirbkite muvedami oir5tines. Dirbdami ne-

trinkite akirt ir stenkitds, kad augalq

syvai nepatektq i atviras Zaizdas. lpjautas "l<raujuojaldiq" (pavyzdZiui, karpaioliniq) augall vietas palardinkite i valdeni - tai stabdo syvq tek6jimq.

tvifies. Pavasa4genint kai kuduos augalus, nukarpomi jq vir5nniq auginiai. Jie labai tinka dauginimui. Kitus augalus galima dalinti persodinant. Anl$tyvq vasarq motininiai augalai jau buna ganetinai stipms,

55

Daugittimas

tarsi savotiikns inidinas.

ihliniai irsrniq ir

kitry augalo dali4 auginioi lengvai Soknij.tsi vdndenfie.

Ko reikio

ougolv dougininui

Douginimui tinkcmo dirvs Kone visi augalai gerai dygsta ir

iaknija-si nepertrgitarne diwoZemyje, kuris gerai praleidZia ir sugeria valrdenl oel yla purus. Svarbiausia s4lyga: jame ueturi biti 2alingq rnikoorganiztnq. Gclirna padiarn pasigaminti rni5irri ii dviejtl italiq ueirgstq aurpiq ir vienos dalies kvarcinio sm6lio arba isigyti parduotuveje Zems, specialiai paruostos auginimui arba sjai, pavyzdZiui, O, P arba TKS l. Neblogai

tierns storus, mesingus, sultingus stiebu-s (kaltu-sai), lapr.s (agava, ala-

r Zemds arba durpiq puodeliq sejai

bei daigq auginimui o hrdo su gaubtu arba iildomos dau-

ginirno lysvis (gali biiti nedidetis iiltlamis arba Sildymo padeklai augalams, kuriems bitinas Siltas dirvoZemis)
o Puodeliq i5 presuotrl durpirl arba plastmas6s a Lazdeles daryti duobutes sodiuukams o Etikediq augalarns suiym6ti o Vandeniui atsparaus pieituko uZ-

raiall|s o Aitraus virtuvinio arba skutimosi peilio

-.

tinka ir durpiq puodetiai, kurie daZniausiai gaminarni ii Siek tiek patrgdq durpirl.
Kaktu-sarns naudojamas miSinys

ii

Saknijimosi miltelirl r MedZio anglies milteliq arba smulkiq gabaldliq

trupintos petrEos, rupaus kvarcinio smelio ir trupudio smulkintrl durpiq. Norint sunaikinti uZkratq bei grybeliq sporas, mii'trii patartina po14 valandq palaill'ti orkaiGje

vijas) arba irlctis (kai.kurios pelargotllos), Kunems relKlx onrl ypac iaidaus dirvoZemio, labai patitrka kvarcinis smlis arba perlitas (-) Kur isigyti norirnrl augalq bei kitko, P. 238). Nenaudoti statybinio smdlio! Vandenyje auginamrl augalq daigai laikorni smulkiai grud|tzne Q-4 mm dydZio grudeliai) kerarnzite arba plastiko gur"'uoliuose. Auginimo rinkini su grotuotais gliapuodZiais galima isigyti Lrm tikrose parduotuvese (-+ Kur isi8yti norimq augalq bei kitko, P. 238). Vandenyje ialnijasi aglaonerna (A gl a oneua), begofija (B e g o ni a)'
krotonas (C o dia c tnt), margelis
(Colea-s), skindapa-s

(Epiprcnnwt),

ji sodinti galima tik pradjus dviem dienorn. Sukulentams. tai yra daugiamedia$s sausq vietq augalams, turini

tTOoC temperaturoje. Beje, augalus

iliauZiantysis fikas (Fictts puntilo), va(k:uold (H crya), Hypoe-stcs, Polys citrs, sarrpaulija (Sa intpaulia), tradeskantE (Tr a cl e s ca n t ia), zebita (Zebrina) i claugelis kitq augalq, kudq dia uesumin6si.

I I I
-

I
Augalai. GleidZiantys slrecialiai dauginimuisi skirtus visimo Dlslnrstt. paryzdiiui, kalankc
(Kalanc ho e pi rmala. fui Kalon dai gr e mo ntiatm) arba ka,llaline (Aspleni um b ul bife r um), i5augina ataugas jau su Salqrimis joms pakliiiti i iem9. - tercikia

F4

I =

c ho e

Ea A
Dclgininos ivoirionis

t-

Svogtneliais daugipasi kai ku-

jau Ataugos - tai susiformavusic augalo kopijos. Jos isauga prie motininio augalo stiebo, lapo arba 5akjau su Saknimis, nq. Vienos kitos be. Tos, kurios Salclq neturi, be vargo Saknijasi vos palietusios iemg. Taip daugimsi: o Kalal*6 (Kalonchoe pinnata, Kala rchoe daigremonti{ut{t), Aspleniwn bulbiferum, Tolmiea mcnziesii (-+ utaftauk' P. 1E9) ir Begonia hispida var. cutullfera

Douginimr clougomis

pasodirami i kita gdliapuodi. Praiysta maidaug po l-3 meq

rim svogunins gilCs, pavyzdiiui, mcilenis. Jie aSkiriami, kai uZauga iki 6 cm dydiio, ir

ka! rije). r Meilenis - svoglndliais (+ pielinys kaireje).

ataugomis G lapq (-+ pie,iinys
o Bromelijos * ataugomis i5 skrotcles (-+ piesinys kah6je). o

Uolaskili

Sinys kaireje

- palaipomis (-r picapalioje), uolaskdlds,

olilgonis

Brmeliix

savo

atagas iileid;ie

bei ouginiois

prig/ja- Pra ysta slfttingu laiku po penodinimo relygu koha rniis.

Fdc pat mdfuins skotoles. UZaugraias iki puscs motininio augalo dy&iqlrs gafima atskhti ir paso<tturi i kiQ gdliapuodi. Kuo.l',,gi'u savo Sa.liog turi "t"la, h|o leryvlnr

Orchi&jos, pavyzdtiur, Phal4enopsis arba, Dendrobium, tzip pt augina ataqas, vadinamas keikiais, Nuo motininio augalo augalilis atskiriamas, kai jau turi Saknis, ir paptasiiausiai sodinamas i gdliq :Zcmg arba pamerkiamas I vandeni, Svo. grmCliq ataugos tud blti uiaugusios bent iki ouses motiniaio svogrmo dyd'io. Bromclijq ske
teliq ataugc privalo tureti piltuvdli. Orchid6jq ataugos atskiriame su gabal6liu koto ir vieliniu gnybtu

klivijos, papardiai, sansevjeros, kaktusai ir kiti sukulentai ivairiomis aBugouus.

Poloipor lmgvoi

inloriiosi
Chlorofiuts arba uoIaskib ottt ilBV ugliry Ltalgtna amuSas,

pritvirtinami prie substraro.

htrias nupjovtts gdi\na atojau pal soditui.

iv
I
li
q
1r

\
rt

I
!

3 Lapo auginiai
su taoto cuutmL

mi atskii lapai

4 Begonij4 ir sanseujery lapo dalys

Sawttsi itin gerai (-+ piesiniai

Douginimos ouginiois Auginiai yra motini.nio augalo dalys, imamos daugilimui. Viriunds aueiniai () Auginiq ruSys, pie3inys l) pjaunami nuo vieneriq metq neiydinciq ngtiq. Jiems priskiriami ir dracenq bei viksvuoliq skediai (-+ pieiinys P. 6O). Dauginant skediais patartina pirmiarrsia padalinti dalimis. Pjauti tik aat-

friukqs su polietileno nciieliu Jis padis augalui geriau idJ,TDtis. G e I iapu od s i Li ianut i pc r nt a t,' t,1 polictileno naiiclj taip, l:ad ntpatek4 ora-s. Tuomet auginrs dtsttlu' rio.iilnnmyje ir per lapus nciigaritn dauR vandens. Didclius ploEiiius dauginimo irulus galitna irgi apdengti polietileno p livele.
i
t t

arba" jei labai staaiuos 'bus. iSretinti

gilininkui pravartu iinoti, latl augalai g-eriau saknii.tsi ,iihojc

Be to,
zemcJ e
r

n] d au o

sc gc I op uoa

zt u os

c.

riu peiliu ir pjuvio viet4 tu;tuojau pabarstyti medzio anglies milteliais. Tuomet sodinti, Dalirt auginiais (-+ Auginiq ruiys,

pieiinys 2) vadinamos visos dan nesukietijusios. lapus turiniios koto

dalys arba lgliq galai. Abi auginiq rtliys priklausomai nuo augalo riSies yra Zolinds, sumeddjusios arba

pusiau sumeddjusios. Zoliniai augiruat Jaut aust. Det Serlarl.slal saKrujasi. Sumedijg auginiai ne taiP greitai puna. bet letai leidZia iaknis. Pjaunama rnaZdaug O,5 cm Po laPo

bambliu. Auginys turetrl bnti 5 -10 cm ilgio ir tureti 2-4 laPq Poras. Apatiniai lapai Salinami, nes liesdamiesi su Zeme greitai puna. l,apo augini ( r Auginiq nriys. pieiinys 3,) sudaro lapas su koto dalimi, Jais geriausia dauginti sanpaulija:, ivairias iilokg ruiis. peperomijas arba begonijas. Jei lapq

EI
Lapg ouginici, iakniioni vcndenyie 1 NupjauLi lgp4 s" kot* I sriklini ind4 Drtptllt van4etls tr, lmelus tne(qto an-

'gliis guhulill. apdtngti polretrleno sk; aae. Skiautiie prarfurr slllut! ir prn iq prakSli l'tpo Lot+ -2 | siiaknijusj ln i gel pasotlint i.

auginiai saknijami vatdenyje, iji pravartu imesti gabaldli mediio an-

glies ji dezilrfeLtoja vandeni. LipCablilai (- Auginiq riisYs. piesinys 4) saknis leidZia ii vidurtnds gyslos.

Begonijq lapai perplatt nami skersai, lapo dalys iZemp ikiiamos pagal buvusiq arrgimo laypti. Streptokarpo vidurirg gyslq gatima iipjauti, o lapo puseles i dirvoZemi ikiSti gulsdiai. Kamieno auginiai - tai mesirgos ne per daug sumed6ju-sios kamieno dalys. Kiekviena iS jq privalo turdti bnt vien? akutg (augirno viet4). Jas'iaknyti galima gulsdias arba
starmenas

topo ouginici, irkniiomi diwoie

I NuDiauu lapLt su katu. 2 Piavio vietit iancrlai ilakniirnrcsi hornorul3 iupint ikiiii i dtipns;lirvq ir pirs!.lts ncsmnrkiai apspawlyli aPlittkui 4 IJ2"nn)ii policriteno nniseli. po apuiia pakiri iilduno paklotq. Pasiro diitts naujan ugliui, p<tlietileno maiieli nuinni-

('-) Dauginimrs skoteld

rnis bei kamienais, pieiiniai 2-4). Siuo budu tinka dauginti difenbachijas, filodendrus, dmcenas arba
Jukas.

Svarbu: augimo kryptis turi atitikti ankstesniAjA, akis blltina atsukti i

Sviesa.

Dauginimos skrotel6mis ir komienois

I l)racenos arba tukos viriining lap4 skrotalg nuplauti ir SaLzvti icucjc knip aupinius. 2 kanicnq supjousryti gabalais. piuvio vielas pabdrcNIi nc d.iio anilics niltcliais. 3 Kamieno gabalilius posodinli sntnrcndi augimo kryptini arba 4 culsiius, ptl\ukus i viriL auSimo akules sqndsrn! oM(ng' tt iolicrileno plcvclc. Pasirodiius dnigui pltvclg nuinti

I I

r
E
{
vlnsi Saloq gdutuh padalinti aitriu peilin, snsivijnsias Sahis
nauj4 icm9. Saknq dalijimas. Augalus atsargiai, bct ry*ingai atskirti. Susi-

Poprosiiousi douginimo bridoi

Saknu dalijimas (-+ pieSinys kaireje). Taip geriausia atjauninti augalus, leidiianiius daug susin arp tigj usi q ngliq. Sahiagumbio dalijima-s. Saloiagumbis pirmiausia padaigimmas, kad maffqsi &igq augimo vietos, tuomer supjaustomas dalimis taip, kad liktq po vrcn4 aKutg.

E F=
I
-

pami*yti. SeD4 im9 lruopsiiai iikratyti ir abi pnscs pasodinti I

Ea E
Douginirncs

t-

Skroteliu Saknijimas. Vilsvuoliq

skotelcs galima pamerkti i vanjie deni kad ir Zemyn galva

vis tiek isiiaklys.

s6llomis ir dor khoip

Atlankomis dauci.nti salima ausalus. kurie Gleid2la ileirs trelius Gcbenes, Sliauzianti;ji

lumniios). Jarmas uelis padeda-

filLi, to-

Svarbu: &ugiamcdiq ioliq poicmistiebo pjuvirt victrs tudbojau pabarstyti mcdiio anglics mlltcliais! Sakniastiebio dali iimas. Sakniastiebis &lijamas taip, kad kiekvienoje dalyje liktq beot po 2 aloites (uglio prutrpurus). Skotelig Sakoijimas (+ pieSinys kai. reje). Taip dauginarnos viksrruoles. Vir5utini lapq skotcl6 nupjaunama su 5 cm ilgio kotu, lapai apkarpomi paliekant 2/3 ilgio, kotas ikGamas I vaadeni arba drigr4 smdli. Naujas uglis i5augs iS slaoteles vidurio. Atlankos (-+ piesinys kairje) - tai truo motidiDio augalo atsktti vinitnis auginiai.

do

mas ant,maZo gCliag"uo&.io. su Ze-

Daugininoc s6Honir
Daugeli kambariniq gdlirf rlSiq

atlank4 gali-

seklas durpirf puode-

Douginims sd,ldomis S i ktni n I ai s1!do i gi nt i

DILt

miSmnq galima iiauginti ii sEklg. Kuo ivieiesods seklos, tuo didesod jq dalis sudygsta. Kai kurie sdklq prekijai laikojuos tam tilcuose maiieliuosc, kurie saugo nuo dygimo, taigi juos atidar-'ti geriau prieS pat sej4. Visuomet geriau paisyti patarimq, pateikQ ant sekJq maiselio. Ten nurodoma. ar sklas apiberti iemdmis (tamsojc dygstantys augalai), ar ne (5viesoje dygstantys augalai), ar priei sej4 jas parnerlCi i drungn4 vandeai, arjas

tjq

pradedaniiajam

Iluose

nesunlat net
nut<a sok,fvs

tokius ouidelius netiths pelrauga, taiiau Wrsodinant ji i didesni

g-d I i apuodi..futknq 6

nnptL Je

gili-

zuta nlretna afdvtr.

niu-

reikia prapliiti. Nurodoma optimali daiginimo temperatua, kuri svyruoja nuo l8"C (Zmiausia) iki 25-28'C (auHdiausia). Dideles s6klas geriausia seti po vicn4 durpiq puodeliuose, maias, smulkias scklas - dubeniliuce scjai.

senu|erts lwrsqe).

Douginimr lopo dolimir Taip laug|nti galtfa begonijas, streptoLarpus bei san-

Sveiks laps mpjauwuts mto,siprans trotininio augalo. 2 Supjatstitnnts ilizrxzi 5',6 cm dy'dZio gabalelbis. Fjawo we@s afupw] apaztow t.

3 Gatulilius'guli,i@i iliffi i snguo ipn? augimo lzyptimi.

i durpig puodelius I Durpia sbitulilbi sa/cdam i dideli pioLstb indq ir laistomi driignu vaideniu, kol iibrinksra.
l(oip
Yande ns per te Hirl"s nupilamas.

iiorm

2 | kiekvien4 durpi1 puodeli jspaudiiana siHa (maldaug i I cm g!' piama paubtu, Indas pastatomas iiltoje,-i'viesioje. bet he sauli toje vietoje.

si0os sulygsta, reikia nepamiriti indq dainai vidinti, kad ant

3 Kai -sal! ir daigeliai

lj), apiberiana ieme ir apdcn-

paubto susikaupusi rasa nuleluita

kans auganl, antrauktt luos vts rcliau ien4 nuo kito !

neimy.pai. Sijiiit-

Daroma taipi

pasiti i durpiq puodelius arba i dubeni sejai. Dubens apaiioje twi boti keramzito atba kito6 drenaiui tid<arn6 medZiagc beot pir,Sto storumo klodas. Zemes ant iioklodo pitarna tiek kad iki virsaus likq kokie 3 cm. %m9 Glyginti, padaryti vageles ir i jas paseti siklas. Tarnsoje dygstaoiiq augahl seklas per sieteli apiberti iemdmis f iiek tiek
Seklas

ppausti gillr. Beje, virsutinb 2emes sluoksois u,rrctq b[ti tik dusyk storesis ui paii4 klq. Zmg apipurKti minkitu

Seiinukq

perrodinh s (pik oinr.t) Sdiinukas persodinat rr's, kai jau turi dvi siUaskiltes ir du tibuosius lapus.
2 Salau saliuLai truputj

ji ve sudrelcq. Dubenl apdeogti gaubtu, polietilenu arba stiklu. Pohrirns$ l,abai smulkias sdklas pric6 sejq pnvartu sumaiiyti su smultuomet jos geriau pasikiu sm6liu skirstys. Patogumo ddlei galima suletrkti perpus laKtq popieriaus ir juo berti seklas i din4.
dn-rngnu vandgniu, kad

i3 izmis ploruoju pilavimo lazlelis Salu p,trtmqirnmi. 3 Storuoju pil<auimo laideles gdlu Wdaront duobtua SiliaPuodZio inneie. 4 Dagas pasodrrulntos tkt pd lapq, zenc apltnEJl atsarSutr .rPsPawwnut.

I $ejinukis i#ruukianas

Ypolingoc olveiis:

tcklus{ rkiepiiimos
Kaktusai skiepijami ne daugnimo tikslais, o norint greidiau praiydiati litai augandius kaktusus (-+ pieSiniai: Kaktusq skiepijimas). Kad skiepas gerai prigyq, itin svarbu tur6ti gerq poskiepi. Ypai tinka Eriocereus jusbertii, Echinopsis, trarn tiliros
Se

le

ni c e re us

l*i

Tri c ho c e re us tiAy s,

pnspau4zamrrs gwnere.

Poslcieois orapiaunanzc. piitvio lqoitai aplvrinani a-itriu peiliu 2 Sl<iepiglis nupjaunanas i|'pinio ieb di iat ilEPai a?liginqry! .,. J PrrcS suteda abu PJuwus &tf turft4 nuPlaun ote po Pton4 Sneztn4tl. 4 Inda loilzli4 Ziedai fldefumi tiksliai ienas sat kitu ir skiepds

l(oktusq skiq*iirnos

Hylocereus miEtrnal Palaokiausias laikas: ouo balaodiio iki sausio, Paskiep)'to l@ktuso iemd tui biti nuolat $iek tiek dreela jis hui blti laikomas iviesioje ir liltoje, bet ne
sau$toje vietojc.

Doudil.mi ponou*ricrl somonos

Taip dauginami augalai, kurie sunl.iai prigyja is auginiq, arba atjauDira mi labai dideli, seni ir apatinius lapus numeq augalai - iaknijamos lapus dar turiniios dalys. Sis bu&s tinka fikams. dracenoms, fi lodendrarns, monsteroms, fatsijorns, kordiliaoms, Sefleroms, lcotonams. Palanl:us laibirzelis, liekas: pavasaris, fikarns
pa.

Perougusif ougolq diouninirnos ponoudoiorl comonds I Kami.nas iDiaunanas. Piivio ieta pabargoma iaknijimosi hormonu. 2 Po Dinvio ;idtu priwirtinanas polieiileno naiielis- lji pridedama dri6n1 kimiii arba rupiit durpia. 3 Maii;elis ir1uje ulritumas, kad durpds neifd1iur4'. 4 Po 6, kai aiglilas isleidLia lsknrs, maiielis nuimama.s, kamrenas nupjaurutmas ir augalas paso ditamas 6t

a,

-"$

r ./ \b

Db. 7

'}-

I]f

LI

S6iinukq

prieii[ru

S6jinukams dygstant dirvoZemis privalo buti nuolat dreguas ir Siltas.

Ypotingos skyrius: ougoloi ii egzotiikq voisirl s6klr1

Egzotiikq vaisiq kauliuk-us arba augalq dalis gaila Lirnesti. Jei mgstate eksperirnelrtuoti, ii jq galite iisiauginti [stabirl augalq, kuriq ne kiekvienas turi. Dar viena-s privalumasr s6klos i5 vaisiq yra labii SvieZios, o daugeliui tropiniq augalg tai butina s4lyga, kad jos gerai sudygtq. Krurnai ir rnedZiai, subrauding mrlsq taip megstamus atveztinius vaisius, auga tuose padiuose ka-ituose, ii kuriq kilg ir musq kambariniai augalai, tadiau retas L:uris ii jq augitrarnas kaip karn-

Dvgimo tmkmE labai skirtinga. ,Vieni augalai sudygstajau po kelirl dieng, kitiems (pavyzdiiui, palrndms) prireikia i5tisq rn6nesiq. Juo didesn6s s6klos, juo ilgiau dygsta, todl apsi5arvuokite kantrybe ir lau-

Neparnir5kite:

.Zo"e pitlt,t uui"iq seklos gali buti pa-ialu-sios, tuomet jos nedygs. . Nedygs ir suzeistos (plapjautos)
s6klos.

kite. Pirmiausia diwos paviriiuje pasirodo viena arba dvi (nelygu koks augalas) seklaskiltEs, kudos ahodo kitaip, negu augalo lapai. Nuo tada privalu kasdien atidengti Baubtq kevdinti ir grnlioms valandoms

SEklos tq vaisir!, kruie skinami

pusiau sunokg - taip pat neprinolmsios ir nedaigios. Tokius vaisius alskirsite lygiudami jq spalv4 su prinokusiq vaisiq spalva, be to,jq skonis pra-stesnis, o seklos dar Za-

dinti daisu-s.

lios. S6io S6ti galima tuojau pat isdmus sdkIas arba po keliq dienq. Vienq vaisiq sklos nevalgomos, taigi jos Siaip ar taip yra atliekos, o i5 kitq vaisiq jas iiirnkite prieS valgydami. Nuplovg seklas uusausinkite milkitu popieriumi ir dar kelias valarrda-s padZiovinkite ore. Tuomet galima Sildornoje claigittisdti, geriausia mo lysv6je. -

Pashqi iSiuga abu pirmieji lapai arba lapq poros. Tuomet sejinuk4 galima persodinti (-+ piediniai P. 61). Persodiltiems sdjinukalns reikia
daug dviesos, nes

barinis augala-s, tod6l daiuai nepakanka patirties jq prieZinrai.

kitaipjie isstyps-

Ii

ta ir nusilpsta. Galima uZ claigeliq ji atspilrpastatyti balt4 plokie

d6s Svies4.

daigai

plaZlq!

Beje, laikomi isaulyje

atogrQZq atveZarn i, pavy zdiini', rnanSo, papaJos, guavos, rnaogostanai, anauasai, kokoso bei imbiero vaisiai. Taigi jiems reikia daug Sviene masos, drgmes ir Silumos

iiau kaio 15"C.

._

Tre5li dar nergikia,.

dirvg?:myje.

I5

tropilil aukitikalnirl kilusios Anavietis (RirDris g/atrctr.s) ir aloua

esanclq malstmgqju meqaagq v|slskai oaka*s pirmosiomis savaitdrnis. Tik vienamedius greitai augaldiu-s augalus pirm4 kart4 galima Siek tiek pahgsti po 4 savaidiq.

dr1

(Anono chcrimola)- Siern-s augalams reikia daug Sviesos, Silurncs va-sar4, o rudeui ir Ziem4 jie m6gsta
ve-s4.

Dygimo trukm6 labai ivairi. MedZiq sklos

VidutinC,s atogrQZos ir Vidurzemio

(Per- avokados ornericano), persernono (Dyospyros tzrli), fiuikq, granatq, apelsinq, citrinq, lidio (Litchi chirerisi.s), figq, pa-sifloros vaisiq girntile. I5 ten kilg augalai m6gsta va-sar4 buti lauke, o Ziem4 - vesioje, apie lO"C patalpoje.

iruqs+akanteq
sal a

paprastai dygsta lediau negu ioliniq augalq, pavyzdZiui, pasifl oros (+ P. 64). Kai kurios sdklos nedygsta visai, nesjos tGdios. Palmiq s6klorns sudygti reikia i5tisq m6nesiq. Neuuleiskite ranlng, jei i5 karto nepasiseks, bandykite vdl Li
1rauJo.

iiedqi ir voisici

Xoip ir

ii

kur gouti s6klrl

Ii

s6klos uiauginti egzotliki auga-

priklauso nuo to, kada ir kokiq vaisiq alsimrda parduotuvese.

Iitisus metus gausite trusipirlli: avokados (+ P. 64-65), cyfomandr<x (Cy phonandra betace d e), frnikg (-+ P. 64-65), guavq, kokoso, mango, pasifloros vaisitt (-+ P. 6465) ir cihusiniq (--> P. 64-65). Ne bet kada bigysite: ananasq (uuo rugs6jo iki gruodZio), alonos (nuo
rugs6jo iki va-sario, -+ P.64-65), guavos (nuo kovo iki liepos), granatq (nuo birielio iki gruodZio), Andq aviediq (nuo sausio iki birZelio), lidio (nuo sau-sio iki kovo ir nuo ge-

brandina vaisius, Juk daugelis jq savo gimtinje yra medZiai, tod6l gdliapuod2iuose visq laikq lieka jauni, nesubrendg. Nors kaiais, sulaukg tam tikro alt:iiaus, kai kurie augalai, net ir augdami geliapuodZiuose arba kubiluose, apsipila iiedais. Jei uisiDezgavaisiai, paprastai jq skonis smarkiai skiriasi nuo lprasto, nes vaismediiai

lai rela-s lflrris sukauna Ziedus ir su-

dainiausiai buna skiepijami,

Igzolikos dvelksnos
ii turi buti -koks.kitas

ii ietq, bi to, tuinbary iena bcl

G raiuolei palmei r eikia ,rDoi kr uo D1tia i Dqrink-

augal as t i k,.

iki gruodZio), rambutano (nuo sausio iki vasario, nuo birielio iki spalio h gmodZio m6nes!. Ananasq skroteles arba imbierq iakniastiebius geriausia sodinti pavasari (-+ P. 65).
guZ6s

menRnlaJos ctcSancu4.

53

Koip toliqu ouginti bei priiitr6ti egzotiikus s6iinukus

Iorlunello morgorito, kinkonos
Kauliukus sti i 3ildom4 daiginimo lysvg @G22'C).I5 s6klq i3auginti
augalai Zyd6s tik po 8 -lO metq.

Perseo cmeritonc, omerikind

pers6io (voisius

Kauliuk4 nulupti ir pladiqja apatine puse ikiiti i dirva.

nvokcda)

Kur lailcyti ir kaip prDiurdti: jaunus

augalus.Sviesioje, vdliau - saultovretoJe, nuo Seguzes V]ouno Je geriausia lauke. Vasar4 Sausiai laistyti, kas 14 dienq po truputi patrgs-

istis,,s metus Sviesioje, vasar4 Siltoje, Ziemq vdsioje (mazdaug l5oC) vietoie. Zemd turi b0ti nuolat vidutinGkai drdena.

Kulai\:vIi rr-k3ip+lizi-UdA

ti. Nuo mgsejo laistyti maziau ine5ti vidun, pastatyti iviesioje, v6sioje (10'C; vietoje. Jaunus augalus kasmet pavasari persodittti i geliq Zemg su plastiko guntoliais.

Pqssif loro edulis, posifloro Sdklas nuplauti, apdziovinti, pasdti

Zemdmis uiberti nereikia - dYgsta tik iviesoje! Daigai pasirodo po

2-4 savaiiiq.

Kur lailcyti ir kaip prDiureti

Passiflora. P. 124).

(-)

Kinknnas

Phoenix doctylifero,

dqtulinis tinikag
Ccriro popryo, popoiinis mepopoio) lionmedis (voisius Seklas nuplauti ir paseti. Apiberti Fiuikq kauliukus i3 pirktq finikq
2 -3 dienas brankinti Siltame vandenyje. S6klos sudygsta po 2-6 mue-

sirl.

olonu Zemds sluoksniu. UZmauti polietileno maiieli. Sudygsta po keleto dienq.

Kur laikyti,taigp'uZiluelr: i3tisus

metus Sviesioje, vasar4 iiltoje, Ziem4 v6sioje (apie l0"C) vietoje.

Kur lail7ti ir kaip priZiur6ti: iStisus

metus Siltoje, Sviesioje vietoje, drdgname ore. Vanders negail6ti, bet ir neDerlieti.

Laistyti vidutiniSkai, augimo

periodu

gausiai.

54

F
lltll| -.. ;.'-.

..'''' -<= -roI'

Zingiber officinole, imbieros

Saloiastiebi su
aL-utem

js, atsuktomjs

Pastatyti Sesilyje Siltoje vietoje. pirmasis [glis pasirodys po 2 mdnesiq, Lullalq!.taJp+riajlrrlljt nuo pavasario iki rudens Sviesioje. Siltoie vietoje. Zemd vis4 IaiQ turi biti Siek tiek drdg[a. Rudeni leisti nunylrti. Saloriastiebis Ziemoja gliapuodyje Karn biur o temperatdtoie. o oavasari vel i<leidzia Iilius. '

i viriq, padeti plokidiai ant dirvos (sodinti tik i specialq dirvoieml) ir uiberti nedideliu iemds sluoksniu.

{si!csa_,

iolumo
Vi-s daugiau kas jsirengia iiemos sodus. Tai D1tlkt SVeIQtrne tr vteI1

koip niekos kitas puoiio nonus

'

p o il sir ri.. e ia. a u g,al a i

gauna dauStau swesos

neSu ant polaltgcs. Svar bu jr cngt i vtd i t r i trrc ld-ngclius ir p.ttoqlas ?llt tzcs afDa littola fu|as, kuri os ap sd gohl augal.us, yPdi

vasarq, nuo vlQuQlcnLo

kqitros,

nos kanpcljje, be kiq, yro ir d .lvirti storlapioi (prielqje), lubas

Siaue jau.kiane iolu-

inn n lria is I ap ais (lei t-

ui

ktrs ( ka ir ij e ), i-vi e s o s i."troikusi kokoso pa| -

siekiantis BendZaneno
bei lilodcndras

nije)- Antranre plone

vaisius |edantis opelsinnedis, veili pasiflora ir nereiklfu aspi distrq Lvdrtatds. .it'clPric.irris 7,a1
I
I I

d I S ZI Cll

S Z'tQl

t1 U

olcandras. 67

Y} E J
\, I I I =

oY a C)
E
I

A
Akoriridos
Speciali priernotrE voratinklinerns ir kitokiorns erkerns naikilti, nors tilrka ir kitos vabzdZiq uaikirirno priemon6s (-+ Insekticidai). Tai daZuiau-siai bulla uruodyta aDt ipa-

ApnoSos
Tai kalkiq ir tr4sq dmskq uuosdos molinio gdliapuodZio i3oreje. Jos su-sidaro laistalt kalkingu vandeniu arba per dainai trgiiant. Salinamos valdeniu praskiestu actu ir Sepe6lirr Saklins valyti,

Apvoisinimos
Vyriikos iiedadulks spennio susiliejirnas su rnoteri5ka kiau5ial4ste.

FE C)

Areol6s
Puhrotos pagalvCles ant kaktusrl
speuelig galq, iikilirnrl pavirlitl arba briaunq kra-(tq, i5 lariq auga spygliai ir daZniausiai Ziedai bei Dgliai. Kiekvieua kaltusq ru3is turi jai b[rding4 areoliq rait4.

kavirno.

Akiovimos

I =

6 E H = l- E YI h
I

Dauginimo birda-s, kuornet vedingo augalo skiepnglis arba akis sujrurgiami su kitu augalu. Abu taip suauga, kad poskiepis irna^si aprupinti valdeniu ir maistilgosiornis medZiagornis, o skiepuglis, arba akis, leidZia [glius. Ii karnbariniq arrgahl daZniau-siai akiuojarnos Cirr.ls ru5ys, L:uriq sdjinukai neretai surkiai pnzysta.

Asimiliociia
palla-ius) - suvienodirti, daryti pana-iiu, "priimti savin", suvirikinti. Botar koje tai reidkia svetimkuuitl pavertirn4 savomis rnedZiagomis. Alglies dvidegiuio a-sirniliacija dar vadinarna fotosinteze (--)), Jas metu susidaro aflgliavande[iai (i Zaliuojandiarne augale be Sviesos energijcxi neryksta). Asirniliuojant azot4 pagaminarnas baltyrnas.

Asimiliuoti ootydikai c.ssirri/is

Alkoloidoi
Azotifigos augalq rnediiagos, veikiandios irnogaus nervq sistem4, Alkaloidq turi: difenbachijos, kavamedZiai, arbatkrutniai, laurarnedZiai bei visi bulviniai. Kadais net labai maios alkaloidq dozds gali buti rnirtinos.

\r,

I =

Alougos
Jauni augaldliai, lmrie i5auga i5 stiebo, iileidZia ialaris k tuornet gali br-rti atskirti nuo motininio augalo ir

a C)
I =

funoroi
-+ Pinnoji pagalba iitikus bedai,

P.52,s4.

pasodinti. Tokias ataugas leidiia agavos, brornelijos, cl orofitai, pan-

dalai (-+ pieiiuys P. 58).

Anglies dvideginis (COz)

Be,spalv6s ir bekvaps dujos, esan-

Allonko
Tai vienatnetls arba dvimetis augalo lglys, prilenkta-s prie Zernes, pritv ir:tiflta-s ir apiberta-s iemernis. Satqris susidaryti skatina ihukimai arba ipjovimai lenkirno vietoje.

dios ore ir diwoje. Fotosintez6s metu augalai i5 jq gamirra-si

algliavaldenius.

Apdulkinimas
Ziecladulkiq pemelirnas ant purkos,
Perneia vdja-s, vanduo, vabzdiiai,

Almoinu
Salrtrurnpa: var.=varicla.s. Vadinama dar veisle (-+),

paulddiai arba Zmogw, pavyzdZiui, teptuku.

Apipiouslymos
Butina priemond augalui formuoti, atnaujinti, paskatinti leisti uaujus uglius ir tankiau Sakotis (-+ P. 44).

Atromin6s Soknys
Tokios orin6s iakuys, Iauios susilietusios su Zeme ima Sakotis (pa-

vyzdiiui, monsteros).

Alronko
Tai augahl veislinhkystes s4voka, dar vadinarna selekcija. Jos metu atmetami tie augalai, kuriuose leaptinkarna ketintq sukurti arba su-stiprinti savybiq. Atnnka \yksta

ir garntoje.
58

Atiola Kitaip - nglys. Jq paprastai sudaro lglio a-iis, lapai ir vtSuninis purnpums

Auginioi
SodililLastdje taip vadinatnos auniu gali buti
galo dalys, kurios kiSarnos i Zetng arba valdeni, kad isiaak)ytrt. Augigabalas, lapas arjo dalis (-+ P. 58).

Bioterhninis kenkeirp noikinimos

Kerkdjq naikinirna-s ne ruodais, o
kitomis priernor6tnis, pavyzdZiui, geltonai nudaZytais, vandens pripildytais indais, geltolornis klijais i5teptomis lertelemis (uuo arnarq, balta-spamiq ir iieminiq uodetiq), viliojaldiornis rnedZiagornis ir masalais. Kartais kenk6ju,s galima paprasdiausiai nubraukti. nurilkti irba uuplauti valdeniu.

lglio viriln, kamieno

Augolrl opsougos prienon6s

Chernikalai, kuriuos po kuopdtau-s patikinirno, retnicntis augalq apsaugos istatyrnu. leid2iam:r ttaudoti augalq ligoms gydyti ir kenkdjarns

Aukirus komienos

Augalui, kol jis iiauga rorirno aukidio, nuolat nupja[storni Soriniai ugliai (iakos) - taip stiprinarnas pagrindinis lglis (-+ pieiiniai

naikinti.

P.44).

Augohl opsougos iinybos

Oficialios'lstaigos, paga I augalq apsaugos istatyrn4 ikudos daugelyje Vokietiios miestu. Jos teikia iufor-

Arotos (ll)
trijq svarbiausiq maisto medZiagq,jo bula bernai vlsose
i5

Bonsos
MaZa-s,

Viela

nyldtukinis, gdliapuodyje

iiarrginta-s rnedis, japoml rnena-s arF

macij4 iodininkains megdjarns visais augalq apsaugos klausimais, dazrai rengia netnokamas kotsultacljas.

trAiose. Be azoto augalai uepasigarniutq baltyrnq, ueuZsiaugintq lapq bei atzalq.

Bi ti tokius medzius. Japoni3kai

Dor = puodas,.sai = rnedis.

Botoninis povodinimos
Tai mokslinis visame pasaulyje pripcZillta-s augalo pavadinirna-s, Botanini pavadio.irnq sudaro kelios dalys: l Geuties pavadilimas, pavyzcliiul, Fic us. 2. F.liies pavadiuinas, pavyzdiii elaslica. 3. Veislds
pavadinimas, paryzdiiui,' D ec orc'. Taigi visas augalo pavadinima-s yta Ficus clastica 'Dccora' .

Augolr; souno
Soditiukai papra-sdiausiai uZrnaula
ant gdliapuodZio polietilerro rnai3eli (-+ pieiinys P. 59) arba sandariai u2dengia stikline plokstele sjinukq deZg. Tokia priernou6 sutnaZina garavim4, neleidZia atialti diwai, ora-s po stildu ar plEvele nuolat blua
drdgnas. Tai itin palalkiai veikia sodinukus ir pa-sdta-s seklas, au-

Boktedios
Tai vienal4sdiai seuiau-sieji gyviai. Jq esarna visur. Skaidydami organines rnedZiagas jie garnina kornpostq ir prisodrirra Zerng rnitrerali.rriq

Brinksroniir; durpir; puodelioi

Nuo vaudens isbrilkstaltys durpirl skituliai. Puikiai tinka s6jinukams ir augiliarns. Jaunus augalus vdliart galima su visu puodeliu persodinti ! didesni ind4 (-+ P. 61). Toks Ziedynas atitinka varp4 (-+ pie5irrys P. l5) sustorejusia aiitrti. Burbuol6rnis Zydi, paryzdZiui, ajerl al,

giuiai geriau iaknija-si, o sklos

dygsta.

Augimo kugelioi
t Uglio virinniq, Satcrq galq ir prunpurq augirno ta-ikai.

Augimo nediiogos

rnedi,iagq. Kai Llrios jq rGys ititt svarbios augalq rnitybai, kitos sukelia sulkia-s ir daZniausiai neiSgydoaugalai d6l neaiSkitl mas liga-s prieZasdiq nususta arba ima pnti,

Burbuol6

Honnouai, SckrLijirnosi prepara-

tai.

Boltosis olieius
-+ Vasarinis alieju-s.

Augimo periodos
-+ Vegetacijos laikotarpis.

Bohospornioi
-+ Pinnoji pagalba LitiLLs b6dai,
P. 52, 55.

Augino reguliotodoi
MedZiagos, kurias Glaisto arba i5pur.ikia sodilirrkas, kad sustcbdyttl augirnq 'Lr paskatintq augti so[irrirrs uglius, Taip sufonnuojarni neiil isg, Sakoti, veSIus augalai. Vos tik augimo reguliatoriai liauuasi veikg, augalai v6l auga kaip buvg. Kai kurios 5iq medZiagq skatina arba paanJ<stina Zyd6jimq.

Bonblys
Sustordju-si stiebo dalis, prie kurios

laikosi lapai. Kai kuriq augalq (pavyzdZiui, gvazdikiniq) bambliai

itin sustordjg.

Biologinis kenk6iv noikinimos

Naudojarni uaudingi v alxdiiai, ivairus antpilai, augalq stipdnimo priemouds, pavyzdZiui, aromatiliai dezodorautai (-+ P. 50) arba augalq

nuovini.
69

Dozovimos

C
Chemile medZiaga, reikalilga ttn, kad diwoje geriau tirptq geleZies junginiai ir augalai galetq jucs lsisa-

do.si.s = daviuys. Teisinir tikslus augah; apsarrgos priernonitl, trEiq arba valrdets tatn tiL'ro kiekio skTrirnas.

Graikiikai
ga-s

Drenoios Doliiimos
Dauginirno buda-s, tinkantis augalams su daugeliu ugliq, pavyzdZiui, bromelijorns, elksinei, kalatejai, neretai pardalui. ArgliSkai, d r a in a g e = sausinirna-s, drdgms pertekliaus Salinima-s, Dregrnds pedeklius augalarns daZniausiai kenksminga-s, toddl ji bntina ialinti, ypad jei augalai pasodinti didesniuose g6liapuodZiuose arba kubiluose. Ant indo dugno priberiama Zvyro, smdlio, kerarnzito arba rupiq perlito gabaleliq. Kad dreuaZas esimaiiytq su Zeme, tarp drenazo ir substrato sluokniq
lklojarna-s kariinio arba palorlq sluoksr1is.

Chelolus

viuti. Sodiniukai m6g6jai uaudoja,

pavyzdZiui, geleZies chelatus. Rusvai ruudoni milteliai istirpinani laistomajame vardenyje ir juo laistoma gydant nuo chlorozes.

Douginimos
-+ Gereratyvinis dauginirna^s, Vegetatyvilis dauginirnas.

Chenrin6s ougohl opsougos

priernon6s
Kenl6jus naikinandios chemin6s medZiagos. Netir*amai arba neatsargiai naudojart pavojingos ir Zmogui, Jos buna daugiau arba rnaZiau uuodiugos, reta kuri visai nepavojinga, toddl paprastai paZymimos

Deguonis
Kvdpuodamas augala-s pa-siima deguon!, reikalhg4 suvi$kinti orgaliues rnedZiagas (-+ Disitniliacija).

Reta-s

Taip gaurmna energijos augirnui.

Ore

yn apie2l%

deguouies.

atitinkamais pavojiugumo simboliais (+ pie3iniai : Pavojaus sirnboliai). Tai iusekticidai (-+), fungicidai (-+), akaricidai (-+),

Dengionieii lopoi
Dengiarnieji lapai iSaugg aukidiau
nei

priemons nuo nematodq (+ Ligos ir kenk6jai, P. 54) bei SliuZq. Pagal naujEji augalq apsaugos istatym4, priimt4 1988 O7 01 Vokietijoje, augalq apsaugos priemooes, llet ir visai nekenksminga-s, leidZiarna pardavin6ti tik aprnokytieurs darbuotoJarns,

pakeidia Ziedlapius (puarsetija). Bet katais tai pakitg lapai, skirti

privilioti, todel btura rySkiq spalvrl ir

da.rns saugoti bei vabzdZiatns

tikieji.

Kartais jie skirti Zie-

Dr6gme kaupiasi,jei vartduo uegali ' Dutekdti ir tvenkia-si Zemeje. Kai valdeus perteklius iistumia i5 Zern6s deguoni, iaknys ima dusti ir puti. Todel butina pa^sinipiuti, kad valduo gerai nutekdtq (-+ DreuaZas).

Dr6gnds pedeklius kurls augala-s ji pakendia.

Dukterinioi svogun6lioi
Tarn tikri svoguldliai, iaaugantys
svogr-urq

puvenoms arba vandeniui rinkti, pavyzdZiui: rudi pladiaragio lapai.

lukitq

paZastyse, pavyz-

dZiui, meilenio (lli12 les).

eastrlt

veis-

Dirglumos
Daugelis augalq jarrtrus kuo ivairiausierns dirgikliarns: iviesai, Saldiui, !ilLunai, cherniudrns rnedZiagorns, lyt6jirnui ir, Zinoma, srtZeidirnarns. Akivaizdiiausiai reaguoja rnimoza (Mirtrcsa pudica). Jos plunksni5lo1 lapq koteliai turi sqnarius, kurie vien&s po kito, iki pat stiebo susilenkia vcs juos palietus. Daugelio augalq (pavyzdZiui, paprastojo ki3kiakopiisdio) lapai arba Ziedai Sviesoje pra-siskleidZia, o tamsoje susiskleidZia.

Durp6s
Kasatnos nu-sau^sinus pelkes, rnalarnos ir pahrojamos i rnaiSus. Naudojarnos sodo iemei gerilti ir g6liq Zernei ruosti. Pa-siaruoju lnefir vis dainiau vietoje drupiq naudojarna srnulkinta medZiq iievd.

Chloros (Cl)
Dujind medZiaga, lrnaiSorna I vandentiekio vaadeni dezinfekcijai. Augalams kentsminga. Chloras i5ganroja, jei vanduo pastatomas nakdiai nusistoveti. Kita vertus, ct ora-s vienas id rnikroelernentq,jo ym mineralinese trqsose.

Durpiq puodelioi
Gatninarni ii presuotrl durpiq. Puikiai tinka s6jinukans ir augiriarns. Jaunus augalus vliau galima su visu puodeliu perkelti i didesui ittd4.

Chlorofilos zaI augatmlat

oarzal, oe Kunq nega-

moglobine atitinta magnis chlorofile.

li rykti fotosintezd (-+). Sardata panaii iZmogaus kaujo. Geleil he-

Dygimo tenrperoftiro
Diwos ir oro temperatura, kuriai
Kiekvienai rniiai ji gali bnti skirtinga. Vienq augalq sdklos geriau vsoje. dygsta Silumoje, kitrl
esant geriausiai sudygsta stsklos.

Dvimelis ougolos
Pinnaisiais rnetais iileidZia tik lapus, antraisiais Zydi, veda vai-

Chloroz6
P.52,54.
-> GeleUies arba magnio tr[kumas

sius, o paskui mirita, pavyzdZirri,

Emcurt afJine-

Disiniliotiio
Prieiingas asimiliacijai veiksrna-s

Cisternq
Bromelijq skrotelds darinys vandeniui ir maistingosioms medZiagorns rintrti (-+ Piltuvilis).

(-+), dar vadinarnas kvEpavirnu, Jam vykstant energija ne kaupiarna, kaip asimiliacijos metu, o atpalaiduojama,

70

Dvinomis
Jei vienos ruiies vyri3ki ir moteriiki Ziedai auga at.skirai ant skirtingq tos padios ru5ies augalq,jie vadina-

Irerinioi olieioi
Dainiausiai rnalolaus ir stipraus
kvapo lakicsios rnedZiagos, kaupiamos liaukq l4stel6se arba maZytese aliejq kaupyklose, pavyzdZiui, gardeuijq Ziedlapiuose, kvapiosios pelargouijos lapuose, irnbiero
Saknyse, cinamono Ziev6je,

Iiloklodiio
Graikiikai p&v//or =
lapa-s,

k/arlo-s = iaka. Augalo stieba-s), atliekanti lapo

pakit$i
fulkcijas

(plokidia, yliika) iaka (kartais ir

(vadinarniej i lapiniai arba epifitiEpiphylrriai atogrqiq kaku.sai

mi dvinardais. Toks yrc,p vyzdiiui, gluosnis, o i5 karnbaridq

g6liq -._ akalifa (.4calypha hispidn)

ir pahnes.

pipinl

/alrl ir kiti).

sklose arba citrinq vaisiq Zievdje.

Botalikoje augalai su dvietn ii iono iiddstytomis skiltirnis (Dicotylerlozeae). Pagrindine ialois daZniausiai iSauga tiesi, lapai ivai-

Dviskiliioi

Iiloksero
Etilenos
Dujq buvio augalq honnona-s, kuri
i5skiria nokstantys vai^siai (pavyzdZiui, obuoliai, citnr-siniai). Bromelija-s skatina Zyddti, orchideja-s bei kiruoZes, prieiingai, mesti Ziedrr.s ir

Vabzdys kenkeja-s Phylloxera vos-

ratrir (-+ Pinnoji pagalba iStikus

bdai, P. 52).

riq formq, juose

Eyslq'

visas raizgiuys

purnpruus.

Fosforos (P) Viena ii trijq pagrindilir1

augalq

rnaistingrjrl rnedZiagq. Fosfora-s

Itiolirriio
Praucuzi5kai c/iofu = iSblyakgs, sunykgs. Neuonnalus augalq augirna-s del Sviesos stokos ir Sihunos pertekliaus: stiebai ir lapkodiai iStista, lapuose rnaZa arba visai nra chlorofilo, audiniai rnenki, ddl to augalai btura gleZni, trapiis, greit liita arba isgula.

itir reikalinga-s formuojautis iaknims, Ziedalns ir vaisiarns, skatiua nokim4.

Fotoperiodiznos
Augahl priklausomyb6 nuo dienos ir uakties ilgurno santykio. G6lininkq naudojarna Ziedrl fonnavimuisi

valdyti, pavyzdZiui, cbrizaltetrrl ir

puarsetijq (+ Trutnpadieniai augalai, Ilgadieriai augalai).

Epidernis
Viso augalo kuno i5oriuis audiniq sluoksnis. Kai kuriq augalq epiderrnyje yra kalcio karbonato alba audiuius stiprinardiq silicio jurginiq.

Evoliueiio Lotyrilkai evohttio = iSsirutuliojimas. Pasaulio kitirnas, raida, lti ko-

Iolosinfezi
Orgauiniq jrurginiq susidaryma-s i5 neorgauiniq medZiagq d6l iviesos poveikio (graikiSkai photos = lviesa,.synlftesis = sujulgimas, sudaryma-s). Jos tnetu lapai per savo

Epifitoi
Taip vadinami augalai, krrie savo atogrqZq gimtineje apsigyve0a rnedZiq bei kmmq vainikuose arba Sakose (-+ pieiilys P. 4O). Daugelis jq (kai kurie papardiai, bromelijos, orchiddjos) i5leidZia orines Sakuis,

kabiriai kitirnai, rnokslas apie gamtos raidq. Augalai, kaip ir visos gyvos butybds, rutuliojosi ii paprustesniq i suddtingesrius ir tobulesll1us.

rnikroskopirf o dydZio Zioteles pairna ii oro anglies dvidegili ir Sviesos, chlorofilo bei vandeus pagalba pavertg j! angliavandeniais, iilaisvina deguoli. Be augalq ir jq gebeji-

jomis prisitvirtim ir pasiima mai-st4

bei dr6gmg, Lruriq negali pasiitnti ii Zem6s, Gyvenantys arrt kitq augalq

epifitai nera parazitai.

lpifitg koloniio
Di(btioai sukurtas irenginys kambariniams epifitams auginti. Tinka tikri medZiq kamienai arba Sakos, nendriq stiebai arba samanomis apriStos lazdos.

F
toseiociio
sujuostdjima-s. Anornali, Kitaip panaii - gaidZio skiauterg kaktusq i ir kitU sululentrl ugliq augimo forma. Uglys auga rangydarnasis, to-

rno rnudoti ivies4 kaip euergijos Saltini Zerndje negalirna butrl isi-

vaizduoti gyvyb6s (-+ Asimiliaci-

ju).

Fololropizmos
Graikiikai
p/zo1os =

iviesa,

,ropo.s = posirkis. Augalq judejima-s pagel iviesq. Ugliai papra.stai krypsta iviesos lilk, Saklys nereaguoja ! j4 arba lenkiasi jos.

Erkes
-+ Pirmoji pagalba iStikus b6dai,

d6l suformuoja parnekliil:us

Iungicidoi
Chernin6s priernones nuo grybiniq ligq (-+ Pinnoji pagalba Litikus bedai, P. 52,55).

dar rius.

P.52,54.

Ferlilus
LietuviSkai
vaisinga-s. Antonimas stellus (nevaisilgas), Ziedai su lyties organais (tai yra su

Fuzorioz6
Zerneje esandiq Ftsari&/z genties (lieliatrs) grybq sukeltos ligos ( -> Pinnoji pagalba iitikus bedai, P. s2).

piesteldmis ir kuokeliais) yra vaisiugi, Ziedai be 3ir1 organq - revaisingi, pavyzdZiui, padididjg kr.r-itiniai hortenzijos Ziedai.

7l

Gen6iimos
-+ P. 44.

Grridinimos
Atsargus augalo pratinirnas prie pakitusirl ternpemt[rros bei iviesos s4lygq. Dar vadinarna-s aklirnatizacija.

Genties pwodinimos
Pinnoji augalo botaninio pavadinimo dalis, visada ra-ioma didZiqja
raide. PavyzdZiui,,4 eschynant hus,

Gumbos

Goidiio skiquter6

Saintpaulia, Ficus.

Fasciacija.

0entis
Botanikoje - slsteminis vieDeta-s, jungiantis artirnas augalq ruiis.

+ Pieiinys P. 14. Srlstorejusi stiebo arba rnaZiau rn6singa uglio ar daknies dalis. B[na po Leme, pavyzdiiui, ciklamenq bei grunbinhl begouijq, arba vAi jos, paryzdZiui, ceropegijq. Gumbuose augalai kaupia maisto atsarga-s,

Gorinimos
-+ Transpiracija.

Gorinimo v6so
Vdsa, atsirandalti garinirno, pavyzdiiui, lapq tran^spiracijos ( +) rnetu, bet gali kilti ir nuo drdgnos Zernds arba moliniq geliapuodZiq.

G6liopuodis oroliions
Tai Zemesnis uZ !prast4, bet to paties skersmens (dar vadirama-s trijrl ketvirdiq) gliapuodis. Tinka auga-

3::::,:ry:':',1'.:lis j/zrL,ur, (zdutuuLr.

v

icklirnis'

pa-

Gegniikos
Taip vadinam&s netolygiai rnedjantis augalas ilgais, netaisyklingai augardiais igliais.

Gniuiulas
Saknq apraizgyta Zeme (kitaip daktrtl arba gliapuodZio gniuZula-s) arba tarn tika-s presuotq durpiq kie-

H
Hobiros
Botaninis tennina-s augalo pavidalui, jo iivaizdai nusakyti (lotyniikai habitus),

Geleiis (Ie)
Svarbus mikroelemeuta-s, be hrio augalai nepasiga:niltq chlorofi Io ir

kis (durpiq gniuZula-s).

Gronuliolos
Lotytilkai granuluar = gmdelis.
Kokia nors grudeta rnedZiaga (tr4ios, diwoZernis, chemin6s medZiagos).

baltymq. Kalkiugose dirvose arba laistant kietu vaxdeniu geleiis jungiasi su kalkdmis ir augalai nebegali jos isisavinti. Tuomet pa-sireiikia jos trukumas (-+ Jei sutriko augalo gyvybiu6 veikla, P. 52). Augala-s gali tiesiogile ZodZio prasrne mirti badu, ues jam tmksta chlorofilui gaminti reikalingos geleiies.

llousloriios
Lotyniikai iaa.sror
= siurbejas. Pa-

Gryboi
Zernesuiqjq augalq skyriau-s auga-

lai, kuriq k[n4, neturilti chlorofilo,

sudaro gijq pavidalo hifai, mice-

razitiniq augalq i5augos, kr.riotnis jie prisitvinina prie arrgalo maitintojo ir siurbia iSjo sultis.

lis(+). Laikorni "iiukiliq rijikais",

mat gali suvir5kiuti celiuliozg ir ligninq. Jie gyvena puvsiuose, parazituoja (sukelia Zrnoniq, gyvnnq ir augalq liga-s) arba simbiotiikai gyvena su kitais augalais, pavyzdZiui, orchidejomis. Kai kurie jq tiekia svarbias Zrnonrns rnedZiaga-s (peuicilin4) arba sukelia tarn tikrus procesus (paryzdZiui, rugirn4). Jierns gyvuoti reikalinga tarn tikra dregme ir temperatua, itin svarbi pH norma (-+), deguonies ir angliavandenilio koncentracija.

Hibridos
Augala-s, aLsiradgs sukryZrniuus e-

6ehonosios lentelds
Klijais apteptos ry5kiai geltouos

vielodo paveldimurno (skirtingq

veislirl, ruiiq arba gendiq) augalus. Lotytoi{kai hibrida = mi5nula-s.

jaldios vabzdiius (-+

spalvos plastma-sinds lentelds, vilioP.

5l).

Geniir; rniirunoi
Augalai, iiauginti sukryZminus skidingas gentis, ypad daZni tarp orchid6jq. Vengiant griozdiikq pavadinimq, daugiau negu trijq g:ndiq mEnurams DatenKirmas vlsal naujas pavadinimas. Pa*azdy s: Potina ra, kilgs ii Brassavola, Laelia, C a ttleya i S ophronitis.

Hidroponiko
Augalq auginirnas be Zetnds. Jie sodinami ! specialq grunt4, leidZiarili jierns isiSaknyti, pavyzdZiui, kerarnzit4, ir istatorni i ind4 su maitinarnuoju tirpalu.

llifsi
tlrklis. Siirli3kos l+stelds, sudaralrdios grybq vegetatyvi|9 dal!,j11 vaisiakiiniu-s.

Grybin6s ligos
-+ Pirmoji pagalba i5tikus bedai,
P. 52,55.

Graikiikai ftypfte = audinys, vora-

Generotndnis dougininls
Lotyniikai generare
ma-s

= gimdyti, gaminti, hlrti. Lytinis augalo daugiui-

sEklomis. Sdklose yra augalo embdonas, uZsirnezggs susijulgus lytinems lestelems. Taigi palikuonys nebitinai atrodo taip pat kaip motininis augalas. PrieSLrgyb: vegetacinis daugiaimas (+).

Grynos

sn6lis

Higromelros
Kitaip

kiq, maiiomas i dirvoZemi, kad jis butq pralaidesnis vandeniui ir geriau pa-siskirstytq trdq druskos. Sis srndlis - svarbi sudtind iemds s6jinukarns dalis. Karn barindm-s 96lems netinka spalvota-s arba statybinis smClis.

Up6s arba kvarcinis smdlis be kal-

- dregnernatis. Prietaisa-s oro dregnumui rnatuoti.

72

Honnonoi
Augalq gaminamos veikliosios mediiagos. Net labai maZi jq kiekiai stimuliuoja arba stabdo augalq augim4 bei raid4. Dar vadina$i fitohormona$.

Jonizuolos lroios
Ilgalaikes dirbtiniil sakl grudeliq pavidalo trqsos. iS lto iiskidaDiios rnaistilgqsias rnedZiagas. Be to, iie

l(olis (K)
vybiikai svarbus: jo deka augalai tampa atsparils sausrai, Sahoms ir tarn tikroms grybelinems ligotns, Kalio yra visose pilnosiose trdose.
Kalio tr4iornis galima laistyti vistls
perZyddjusius augalus, kurie iki Ziemos turi sulnedeti.

Viena i5 trijq pagrindiuiq maistiugqjq medZiagq. Teigiarnai veikia l+steliU vandeis balans4 ir yra gy-

dirbtiniai sakai suri5a valdenyje

esandius

kietiltoius - cl ora bei kalkes ir ypad piverdia auginant

augalus hidropouiliu budu, kai reikia suminkitilti labai kiet4 valldentiekio vandeui.

Humusos ralti
Orgarind diwoiemio dalis, susidadel augalq ir gyvurrg liekaml biocheminio kitimo, kitaip tariant

- puvenos. Lotyniikai humus = md, dirvoZemis.

ie-

Jud6iinros pogol iviesq

-+ Fototropizma-s,

Kolius
Zaizdas uZtraukialtis audirys, lmr! uZaugila suZeista-s augalas. Tik jarn susidarius augLriai gali iileisti 5aknis. LotyuiSkai cal./as = stora oda, nuospauda.

fuodoii koield
Sejinukq ir auginiq liga, kuri4 sukelia, ypadjei tankiai snsodinta, dirvoZemyje esaltys grybeliai iaknq kenkdjai. D6l to augalai nuvlrsta.

l(onienos
Daugiametis, dainai sumed6jgs

ir

labai stolas, Sakotas arba reiakotas, Ziern4 neapmir5tantls lglis.

Augalai, kuriems reikia ilgq iviesos ir trumprl tamsos periodq, kad sulcautq Ziedus. Jierns prie5ingi tmmpadieniai augalai (-+).

llgodienioi ougolri

Konieno ruginys
Kamieno gabal6lis (parryzdZiui, difenbachijos, dracenos arba jukos), kuri galirna naudoti clauginimui (-> P. se).

llgoldk6s hqSos
Tokios tr4Sos (daiuiausiai grud6tos), kuriq maistingosios rnedZiagos labai pamaZu tirpsta diwoje, ilg4 laik4 po truputi maitindamos augal4.

Krpiliorinis efeklos
Koktusrp trqios
Maiai azoto turintis trqiq miiinys, tinkaltis kaktusams ir kitiems sukuleutmns, tikjokiu bldu ne epifitams. Galima isigyti gdliq parduotuvese,

Fizikiuis rei5kirrys, kuomet vanduo siaurais vamzdeliais "keliauja aukityn". Naudojamas dirbti am
augalq drdkinimui per atostogas (-+ pieiiniai P. 43).

Indq kulelioi
Augalo indai, kuriais vatrduo

irja-

Koupimo orgonoi
Orgallai, kaupiantys valderr^s

me iitirpusios maistingosios medZiagos keliauja aukityn, o

Kokifoboi
Augalai, kurie nem6gsta kalkiq, esaudiq vandenyje arba diwoZernyje (azalijos, kamelijos, apelsimnedziai).

ir

perdirbtos maistingosios medZia-

gos-Zemyn,iapadi4.

gurnrnaisto medZiagq atsargas bai, svoguneliai, tariatnieji -svogin6liai ir iaknia-stiebiai.

lnsektieidoi
Augalq apsaugos priernous, kuriomis naikinarni vabzdZiai.

l(eikioi
Sitaip vadilarnos orchid6jq ataugos.

Kolcis ((o)
Baltas metalas. Augalams - viena pagrindiniq maisto medZiagq. Stip rila audinius, sudaro s4lygas asimiliacijai (-+), suriSa augale atsirandandias riigstis.

l(ekerinis pwinyt
-+ Pirmoji p<t{{ pagalba iStik1's b6dai,

l(ek6
Tokia Ziedyno forma (-+ pie-iinys P. ls).

lfimbomosios Soknys

foulrumos druskons
Kai huie augalai itin jautnrs didelei tr4iq dmskq koncentracijai. Apraiymuose jie paiymeti t2ln tilau
Zentlu, Jiems reikia daugiausia puses arba ketvirdio nurodyto tr4.5q arba organiniq trq,5q kiekio.

SliauZiantys ir laipiojadys augalai jomis tvirtinasi prie medZiq karnienq, sienq bei atramU,

lfiminoi
Pelkiq samanos (Sphagunt squarroson i Sphagnun cuspidannl, arksiiau naudotos kaip dirvoZemio
orchi dejotns suddtin dalis, dabar

l(v6pwimos
Augala-s, kaip ir mes, dien4 nakt!

lopV d6nerlig6

kv6puoja visornis savo dalirnis. Ii oro jis pasisaviua deguoui, o iiski-

PS'5<

-+ Pinnoji pagalba iitikrr.s bedai,

baigia i5rykti. Galirna pakeisti per-

litu

(+)

arba stiklo vata.

ria valden! ir alglies dvidegini. Taip iilaisvinarna energija, sukaupta fotosfurtezs rnetu. Tod6l kvepavirnas, kaip a-sirniliacijos prieiyb,
vadila.rnas dar disimiliacija (-+).

lopr1 rnelimos
DaZnai augalai meta (daugiausiai apatinius) lapus del ueteisilgos pdeZiuros atba iviesos stokos, nors kai L-urierns tai bldiuga-s ruiies poZymis. Nurnetg apatinius lapus jie

Kolembolos
Y abzdliai C o I I e n
b o I a. Gy v etna tarp satnang Zoliq, ant ;ernds, valdens augalq, Kai kurios ruiys kenk6jai (-+ Pinnoji pagalba iStikus bdclai, P. 52).

sufonnuoja karniel4, pavyzdZiui, I)rocend t argindto atba Yucca.

loteksos
Loty[iikai Lrter = sk7stis, sultys.
Tai potkstis, baltos ar kitokios spalvos kiek nuodingas skystis, kurl iiskiria kai kurie augalai juos
suieidus, paryzdZiui, karpaZoliuiai.

Konloklinioi nuodoi
Augalq apsaugos priemon6. Kenkdjai Zusta prie jos prisilietg.

l(onleineris
Didelis platus
inda-s augalams,

dai-

niausiai pla^stmasinis, viertisomis arba grotuotomis sielrelemis.

Loikymos

l(rouiovimos
SuZeisti kai kurie augalai (fika-s, puarsetija, karpaZold) "kaujuoja" i3 jg teka syvai.

Daugeli augalq patartina Iai$ti SeS6lyje, ypad vidudien! bei pavasari, kai jie po tarnsau-s rnetq laiko dar nepripratg prie intensyvios iviesos. Prideugti galirna uZuolaidornis, ZaliuzEmis, plonu popierituni arba ieill metandiai^s kaimyniniais augalais.

iei6lyie

lqvos skoldo
Akyta mlkadnds kiftnes uoliena. Srnulki jos skalda rnaiiotna i dirvoZerni kaktusarns, kad jis brrtq pralaidesnis valder ui, lartdojama augilti augalus hidropouiniu (+) budu. Jos galirna isigyti sodinir*r! parduotuvdse.

l(rumos
Augalas suneddjusiais ugliais ir budingu iatcrijimusi beveik uuo pat
Zemds.

lionos
Dirvoje isiiaknijg augalai su lyrro
pavidalo sumedejusiais karnienai-s, kurie stiebiasi ! Svies4 lipdami, ralgydarniesi arba kopdarni auldtyn ir leisdami iaknis, Pavyzdiiai: rnonstera, fi lodendra-s, skindapas.

Loipioiontys ougoloi
Augalai, hrrie rsq galuose i5augila
apresorija^s, arba kibias Sahris, pa-

lGerofitoi
Daugiarnediai, atsparns karidiui ir sausrai augalai, gebaotys maZai iSgari[ti valderls arba kaupti jo alsarga-s savo audiniuose (kaktusai, agavos, alavijai, pluoitaglds).

vyzdiiui, geber6.

loistymo kroifos
Gdliapuodiio nereikia prikauti Zerniq ligi pat viriarr-s, tuornet laistaDt valduo nebgs per viriq, neiiplaus Zerniq ir tolygiai susigers i dirv4 (-+ Pieiinys P. 59).

lielwiikos povodininos
LietuviSkas, kartais liaudiika-s augatai sulielo pavadinirna-s. DaZnai
tuviDLl-s mokslillis pavadinirnas,

l(uokitin6s ioknys
Srnulkiausios iouinds iatoys. Kaip i5 dirvoZernio vauden! bei rnaisto rnedZiagas. Todl kuokitines Sahrys dar vadinarnos

tikjos ir siurbia

[opos
Svarbi augalo dalis, skirta mitybai (+ Fotosirtezd), be to, aprupina augal4 deguonirni (-+ Kvepavima-s), bei reguliuoja vandem apykait4 (-) Transpiracija). Lap4 sudaro lapo pagrindas, lapo kota-s ir lapo lakita-s.

pavyzdZiui, klivija (C/ivia). Tadiau daugelis augalq dar Deturi lietuviSko pavadinimo.

siurbiamosiomis.

l(utikul6
Lotyriikai cuticula = odeld. Plona
kutitro pl6vel, detrgianti augalg lapq bei stiebq epiderml, daZniausiai atrodo kaip sidabro atspalvio apnaia ant kai kuriq augalq lapq arba stiebq, pavyzdZiui, sululentq (Co4,ledon, Se&tm) arba kallusq (Ccr e ur p e r uv ian us).

Lapai gali buti plokiti, ploni kaip popierius, stori, mesilgi, bt buna ir spyglio formoa arba vamzdiniai.

Lipnios amarq bei skydamariq iislryros, aptilkamos ne tik ant lapq, bet ir art palangiq, grildq bei baldq. Lipdiu-s privilioja ne tik skruzdeles, bet ir riidis, kurios labai
apteriia lapus. Tudtuojau nuplauti! Augalai, kurie gyveua alt uohl ir alonerq (graikq kalbt lithos = akrnuo, pftlton = augalas).

lipiius

lopci su niiomis
-+ Dengiarnieji, gaubiarnieji lapai.

Litofitoi

Kutil:ul6 apsaugo

augalus nuo Sviesos pertekliau-s iSdZiuvimo (transpiracijos).

ir

lopo gyslos
Tai tokie kanale[ai, L-uriais i lap4
atiteka vanduo ir maisto medZiagos.

74

liuksomelros
-+ Sviesomatis.

Mediiogq opykoitr

Asirniliacijos ir disimiliacijos (+) rnaisto tnevienovd ir visurna

Mimikriio
GraikiSkai ariarilos = rnigdZiojirna-s,

[upo
Vidurinysis, labiausiai atsikiigs orchidBjos Ziedo vainiklapis, i3 tiesq panaius i lup4 "nusileidirno takas" vabzdZiarns, kurie apdulkina Ziedus.

dZiagq lsisavinimas, perdirbirnas ir pa-iali[irna-s, vadinarna-s dar rnetabe lizrnu (graikiikai ltetabole = perrnai a, kaita).
Meronlis
Sodir rno rnedZiaga orchid6jorns, garninaraa ii atogrqiq rnedZio Sliorea rnedieuos, kuri iiaipjau naudo jama langq r6mams garninti.Iki Siol uealiku, koddl orchid6jos taip

iEjirnas su aplinkos daikais arba kitais augalais, padedaDtis apsisaugoti nuo pdeiq, daugintis arba prisitaikyti prie aplirkos.

Biologijoje

augalo supana-

Lotyuiikai

LrDelfu 4t.

Minerolin6s trqios
Neorgarinds trqios, ivairios dmskos, tiukamos ii karto vartoti augalams. Pavojus: jornis galima
augalus pedrpiti. Priedingos joms

yra orgaliles tr4ios

(+),

kuriq

M
Mognis (Mg)
Svarbi augalq malsto rnedZiaga, butina chlorofi lui garniuti.

gerai iaknijasi Sio rnedZio droZldse.

maisting4sias tnedZiagas pinniau-

Meristemo
Graiki5kai nrcristo-s = dalus. Augalq gaminarnasis audilys (augirno kngelis, brazda-s), ii k-urio susidaro pa-stovieji audiniai. Daugiausia yra ugliq ir ialcrq galuose.

sia isisavila mikroorganiTrnai ir pritaiko vadoti augalams, o tai tmnka ilgiau.

tlliirios hqSos
Jose yra lvairiq orgalinig bei mine-

raliniq rnaistingqjq medZiagq.

Menlglioi
Nauji ngliai - tai Zenklas, kad vegetacija v6l prasideda, augala-s atgi1o, pavyzdLili, po iiernos rniego. Augalas, kuris gerai leidZia metuglius, yra sveika-s ir spardiai auga.

llliir0nos
ivairiq augalq ruiiq, pomiit5 atmainq arba veisliq kryZminilno rezultata-s,

Moistingosios nediiogos
tikos mineralhds medZiagos, kuriq reikia augalarns augti ir brgsti. Pagriudhds rnaistingosios mediiagos yra az ota-s (N), fosfora-s @), kalis (K), kalcis (Ca), rnaguis
Tam

Miirinai

dar vadilami

hibridais (-+).

Molio gurvuolioi
Itin gerai vande{ sugedalrti medZiaga, i5 kurios augalq iaknys gali uetrukdornai pa-siimti drEgrnes tiek, kiek reikia. Jq galirna isigyti sodo reikrneuq parduotuvdse.

Micelis
Graikiikai
= atauga. Grybieoa, plouq giiq, hifq (-r), rezginys.
zryfte-s =

(Mg) ir siera (S). Mikoelemerrtai

grybus + helos

Augalas
sl.lme.

tai visq pinna sunkieji metalai.

gauna maisting+sia-s me-

dZiaga-s su

tr4lomis, kuriomis ji trg-

Mikroelemenloi
ari&ro-s = maZa-s. Tai boras, geleZis, varis. Inattgaras, rnolibdenas, cir*as ir kiti chemiuiai

Morgolcpioi
arba geltonornis d6rn6mis ar juostomis alt lapq (ose n6ra chlorofilo, jos negali jo asirniliuoti). Margalapiai augalai paprastai m6gsta Svies4, bet daZniausiai nepakelia

Graikiikai

Monopodinis
Graikiikai lroro-s = viena-s, vieutisa-s.

Taip vadinami augalai su baltomis

elementai, bttini augalui. Nors jq reikia labai ledaug, tn-rkurnas gali sukelti ligas.

dinio uglio, ii kurio auga Soninds Sakos (pavyzdZiui, araukarij os). simpodinis (-+). Prieiinga-s jarn

Vienaa-iis augimo bldas. Ji galirna atpaZilti i3 statrneno pagrin-

tiesioginiq saul6s spinduliq. Augdami tarnsoje jie vel sukaupia cblorofilo, kad padidintq maithimuisi reikalingus asimiliacijos plotus.
MargalapiSkum4, pavy z<Iiiu, <|ry iIigg, gali sukelti ir virusai.

ttlikroklinrolos
Vieuarn ar grupei augalq tarntyd sukurta geriausiai jierns tirrkurti aplilka. Ji kuriarna Sildalt arba drekinant or4 bei dirvoZemi ir pana-iiai (-+ pieiiniai P. 43).

lllolininis ougolos
Augalas, ant kurio iSauga ataugos, nuo kurio pjaunami auginiai, arba

moteriikosios lyties

augala-s.

MorgolopiSkumos
Lapai tuomet buna Zatsvai baltai arba Talsvai eeltonai d6mdti. SviesiuosJplotuose n6ra chlorofilo, o tik bespalvEs arba gelsvos l4steles. MargalapiSkum4 sukelia mutacija (-->), virusinds ligos arba jis isvedamas specialiai.

Miltlig6
-+ Pinnoji pagalba Gtikr-s bddai,

Mutoeiio
LotyniSkai aiatario = pa(si)keiti-

Miltuotieii skydcmorioi
-+ Pirmoji pagalba iitikus bdai, P.52, s4.

Biologijoje - staigus paveldima-s augalo genetines rned2iagos pakitirnas. ddl kurio atsiranda laujq savybig. Ivyksta atsitiktirni arba paveiku^s augal4 ulhavioletiliais, reutgeno bei radioaltyviaisiais spinduliais arba clrernikama-s, pennaina.

lais. Ve istinilkystEje v6lyvio nuodais kolchicinu sukeliamas dirb-

tirai.

75

lluodingi ougoloi
Juose yra nuodingrl medZiagrl,uuo kuriq Ztnons arba gyvrurai mirita arba suserga. Da-Zrrai buna nuodingi

Oro dr6gnunos
Vandens molekuliu kiekis ore. i5reikitas procentais. O% visiskai sausa, lOO7o valdeus- garq prisotinta-s rukas. Karnbariniams ausalatns priklau-somai nuo jq kihnEs rcikta 50 -7O% oro drgm6s. Centri-

lloudingieii vohrrliioi
VabzdZiai. kurie naikiua kerk6ius.
Jq lsigyti galirna specialiose paiduotuv6se (-+ Adresai, P. 238).

araliniq, ajeriniq, stepukiniq, bulviniq Seimos augalai. Atkreipkite dmasi I ispjardiuosius Zenklus prie kai kuriq augalq apra-(yrnq!

niu Sildymu Sildorna-s ora-s visuomet per sausa-s. {vairiornis priernoudrnis (-+ piein ai P.43) j! salirna drekinti.

llekroz6
Graiki3kai nelzos = mirgs. Vietind Zutis - gyvo augalo audiniq arba organq iuvimas, kur! gali sukelti [vairios prieZartys: nereisiugas trSimas, per stiprus saules spinduliai, vandens stoka arba perteklius, per salsas ons, be to, ligos arba kenkeJar.

Oronieriio
Taip vadinarni botalikos sodu Siltnarniai. kuiuose vidutil tederatnrayra20 - 25"C. Juose auginami atogrqZq, vadinarnieji oranZerijr; augalal.

llemotodoi
GraikiSkai zcna Gilmininkas nermros) = siulas. Apvaliosios kinn6l6s Nenrtodes, Daueelis parazitai (+ Pirmojipagalba istikus bddai, P. 52, 55).

Poonkslinlos iyd6iirno loikos

Kai kurias gdles (pirmiausia svogiinirres) galima praiydinti norirnu laiku pasitelkus dLbtili iildyrn4 ir apSvietimq. Pavyzd2iui, lool-us. hiaciutu,s alba tulpes jau vdlq rudeni prad6ju-s auginti Siltarne karnbaryje, jie prazysta Kaledoms.

0rgonin6s trqios Trq"ios ii augalinds ar gyvulinEs kilmEs medZiagq (mdila-s, kraujo

ilaikrosis skefis
Tokia Ziedyno fonna P. is).

mil-

(+

pieiinys

ilerikroii rniltlisd + Pinnoji pagalba iitikus bddai,

P. 52,55.
maZo ugio augalai gali bnti iivesti atralkos bfldu arba iiausinti i! normaliq, paveikus juos aulim4

tai, ragq nuodroZos, srutos arba guanas). Jq nesulku pa-sigaminti patiems, bet galima ir isigyti parduotuvese. Orgarires tr$as pinniausia

llykitukinioi orrgoloi

Itin

tnilcoorganizmai, kad augala-s gal6trl jas pasiirnti. Kadalgi tai trunka tam tik4 laik4,jos veikia i5 lto. Kambarinems gdldms jos ne itin tiuka, ues ribotoje g6liapuodZio erdv6je mikroorganizmai gywoja labai
menkai.

turi isisavilrti dirvoje gyvenantys

Pokenkimoi nuo druskg

Atsiranda pedrgiu-s arba susikaupus trqiq druskonas "sernjane" substrate. Cali pa-sheikiti suletejusiu augirnas, isimesti chloroz (-+) arba Znti tam tikri audiniai. Pagalba: -+ P. 45.

stabdandiomis medZiacomis arba

Poloipos
Vird Zemes arba po ;eme esa[tys
atograpZq augalq.

laikatt itin maiame dirvos kiekyje.

0rin6s Soknys
Jas

turi daugelis

IIPK
Tr45os, prisodriutos trijq pagrindiniq rnaistingqjq medZiagq - N (az oto), P (fosforo), K (kalio). Skaidiais i5reiSkiama kieh,ienos iu dalis, pavyzdZiui: 14+7+14 aria'14

Jos geba tiesiai i5 oro siurbti vande-

ni, deguoni ir maistingqsias rnedZiagas. Patehrsios ant dirvos jos iSsiSakoja ir virsta tvirtomis atrami-

igliai, iSarrgg i3 stiebo palapq skotelds. rnotjlrilio augalo arba 5a[<nq kaklelio, dar vadinami stolonais (-+), Juos i5augiua, pavyzdZiui, uola-s6kle, inkstSouiniai

grildo,

//14

(tai reiskia: L4% azoto,TVo

fosforo, 14% kalio).

nemis Salnimis (paryzdiiui, molsteros). Orines orchidejq Saknis dengia sidabrine odel. Svarbu: oriniq Sakng niekada nenupjauti!

papad$.

Popedlopis
Kitaip spatas (graikiikai spathc = me td). Platus karnbari[s kalijos, anturio ir kitq ajeriniq paZiedlapis,
dainiausiai bnna ryikiq spalvr5 nes skirtas vabzdZiams privilioti.

lludegimos nuo soul6s

P.52.
-+ Phmoji pagalba istiL:us bedai,

Poprosrieii iiedoi
Turi daug maZiau Ziedlapiq negu piliavidudai, todel tarp jq dainiausiai ailkiai matyti kuokeliai.

75

Pcrozitui
-+ Jei atsirado kenkejq, P. 52.

Perlitos
Vulkaninds kilm6s, prarnonir u budu apdorota uoliena. Kaip ir keranzitai (-+) puikiai praleidZia or4 bei vandeui, netrunija ir suri5a maZai rnaistiugqjq rnedZiagq, naudoiarnas orcbidejorns bei kakusatns daugirt-

Pinrirovimos
Yokrikai pinzieran = nugnybti gaskabymas. 14. Kitaip

Poruoila iemd
Parduotuvdse parduodami prarnodniu budu pagarrinti Zernds mi^4iliai.

Pirelrumos
Skaistenis (loty nilkai pyra thrut4 grai{rikai py rcthron) - daugiausia Zold arba puskrumis Ptrethru L Kai kuriq rr15iq lapuose ir Zieduose yra insekticidiniq medZiagq, lekelksrnilgq biterns. Sios medZiagos buvo laikornos nenuodi.ugomis Zrnolems ir Zinduoliams, fles per skaldi ir sveik4 od4 beveik neveike, bet nar.rjausiq tyrirnq duomenimis ketrkia sveikatai, jei pate*a i atvira-s Zaizda^s. Per krauj4 gali pasiekti Dervq sistem4. Elgtis atsargiai, ypad susiZeidtr^s arba sergalt odos ligomis bei alergija! Purk6ti tik uisimovus piritines ir kai n6ra vejo. Dar daugiau abejoniq kelia in-

skirti !vairietns augalarns atitilkarnai pagal jq poreikius.

ti.

Poviriin6s ioknys
Jas

Perdiiivgs gniuiulos
Jei iaknq gniuZului truksta drdgmds, jis atioka nuo gdliapuodZio
I<Ia-(to. Daugelis augalq netrukns po to Zrrsta. Pinnoji pagalba: gdliaouodi su visu ausalu oarnerkti i iandlni 1-- pieiirrys i'. +2;.

turi augalai, neiSaugilartys gilyn siekialiios pagrindinds arba liemeniues Saknies. pawzd2iui, azalijos. Sios Salinys i<eroja negitiai

ir ! Sonu-s.

Pcvoious simbolioi
Nruodo augalq apsaugos priernolirl
nuodingrun4 ir pavoj ingum4:

Persodinimos
Taip vadilama-s augalo perkdlimas i didesni ind4 ir nauj4 dirvE (->

lE^lfn]
lffillffit
lnbai
n

P.41).

ldRrbllARth
| 62 ll-r. r. .,,-f-0

pll normo
I

l*'_LllIl J-l--ll7vl
l-"--ll--.

uodin gas N uoding a s r: _-------'----

po ten tia H Y dr o ge nii. Nurodo va:rdeuilio jonq koncentracijq ir yra i3reiSkiama skaiiicis iki iki 7 7 ir daugiau 7.7 - neutrali, gannireiskia nlgiiia-s, darrgiau nes reakciias. Beveik visi kambariniai augalii geriausiai auga, kai pH yra 5,5 6J. pH rtonnq nesuoku

Lotynilkai

sekticidai su piretroidais - sintetiniu Siq augalilig medZiagq pakaitalu.

Plonood6 erk6
-+ Pinnoji pagalba iitikrs bedai,

P.52,55.

nustltyti irdikatoriq lazdeldtnis

Piestel6

(q

PlunksniSkos lopos
Ji sudaro keleta-s porornis i5 abiejq lapkodio pusiq iiaugusiq lapeliq.

gatirna isigyti sodo reikrnenq arbe zoologijos parduotuvese).

Poruiis
Augalai su Siek tiek uuo ruSies nukrypusiais poZytniais. Pon-riirri prie jo botaninio pavadinirno papildornai pridedarna ssp.= sub sp e ci es

la-l--ll

fulus

Maiai nuodinsa.s

Moteri5kas Ziedo organa-s, sudaryta-s i5

kos

(+

rnezgiDes,liemen6lio ir purpie5inys P. l5).

(-)).

Pralcuziikai piqler
niai, P. Zenklais T+ arba T pazymetq priemonirl nepatatina naudoti kambariniq g6liq prieZinrai.

Pikovinos
6l).

srneigti. Sdjinukq isskirstyrnas po

vienq, kad gericu augtq

durti,

Proiongus
Lapq iisiddstyrna-s, kai lapai idaugg re vienas prieiais kit4, o prcz lgiai.

(+

Pie5i

Pilnovidurioi iiedoi
Ziedci su daugeliu vainiklapiq. Jie neturi kuokeliq, kurie daZniausiai buna viltg vainiklapiais. Prie6ingi jiems yra paprastieji Ziedai (+).

Priddtin6s ioknys
Jos iiauga ue

iiaip

sau, o

Pemzo
Vulkaninds kihnds standi, kieta, bet hapi uoliena stambiomis Poromis, g_alinti sukaupti.tik ngquB l*-. detrs. Jos Prlmarslus I orrvozemL Saknys lerrgviau kvpuoja. DaZnai naudojama drenaiui, pavyzdZiui, auginant orchid6jas.

ar ipjovirnq vietose, auginiuose arba apdorojrrs vienaskilti augal4 att-. gim4 bei iaknijirnqsi skatinandiornis priemondrnis.

itmkimq

Pilnosios trqios
Tr$os, kuriose yra visq augalui reikalingq pagrindiniq maistingqjq
medZiagq, neretai ir mikroelementq

Prieiinioi lopoi Ii vieno stiebo barnblio prie5prieSiais iiaugg lapai.

(-+ DirvoZemis ir tr4Sos' P' 38)' Taip vadinami bromelijq skoteliq cistemos (-+). dari iai, kitaip
Jie sureuka lietau-s, rasos valden[ bei maistingqsias medZiagas.

Prisodrinimas
Prietnotr6 padidirti oro dtegmunui augalo aplinkoje (-; pieiitrys P. 43).

Piltw6lis

Punpuroi
Augalq orgalai,

ii (.uriq auga

Ruiis
11g-

liai, lapai, Ziedai arba ataugos. Virsururuus purnpurus Krauna vir3iines, paZastinius - laprl paia-stys. Yra dar vadilarnieji miegaltys
purnpurai (miegardios aLTs), Lurie
metq rnetus gali iibiiti purnpuro btvyje ir tik susidarius tam tikorns sqlygoms issprogsta. I5 meristemi-

Tai augalo botaninio pavadiuirno dalis, paprastai nusakauti iivaizd4, savybes arba kilng, PavyzdZiui:
C livia

nini.ata

Riiies pavadinimas
klivij4 (oty= tamsrudis, raudo-

aririata reiikia, kad kalbama apie

geleZies rudZitl spalvos

Rolid6s
GraikiSkai rlla,alres (kiLnininka-s rhaphidos) = adata. Adatq pavidalo kalcio oksalato kristalai augalq lqsteldse. Jie pluoiteliais guli vieni ialia kitq. RafidZiU turi daugelis ajeriliq, pinniausia difenbachijos, chlorofitai ir drace os. Jq itin gausu augaudiose l4stel6se. Net meukiausiai ja-s spusteljus, jos akimoju alsidaro ir kalcio oksalata^s iitrykita laukar. Patekgs i bumos gleiviup gali j4 iisti arba suerzinti.

niikai zi?iart..t

nio audinio (-+) iSauga pridtiniai v$rmo purnpurq

purnpurai, ii Ziedpurnpuriq bei lapq pumpurq iiauga Zied,ri bei.lapai, ii

nai mdas, rudZiq spalvos). Vienai n13iai (.spccics) priklauso augalai, klriq esminiai poZymiai sutampa.

(-))

vls.Ls

alga-

Puodoi polnr6ms
Tai aukitesli ir siauresni indai nei papra^stai, nes paln6s veikiarr leidZia iaknis aukityn ir Zemyu,legu
[ 6onus. Jei u6ra pirkli puodtl palm6rns, galite naudoti tokius pat aukitus ir siaurus ko teinerius roZdms.

Romyb6s periodos
I-aikotarpis, krrornet augala-s lebeauga, nebeleidZia nei lapq, nei ug-

Somonolinos
DaZniausiai samanoti irna pemelyg sutarrkejusi arba per drdgna Zen6.
Salnarros trukdo orui patekti i dirva arba gali paken-Lti augalarns, kurie

Purko
Viriutinioji piesteles dalis ir tikasis apvaisinimo organa-s. Ji aptraukta gleivtstu arba lipniu sluoksdu, kad geriau prilipq Ziedadulks (-+ pie5inys, P. 15).

liq. Daugelis karnbariniq augalq ilsisi rudeui ir Ziern4, kai rnaZiau iviesos, Tuo rnetu juos reikia sai-

khgiau lieti, beveik netrglti ir lai-

Iqti veses

dje vietoje.

nepakendia dregm6s prie stiebo, to. del retsykiais sakute atsargiai suju-

Relinimos
S6jinukai daiuiausiai sudygsta taip kad juos reikia retinti. cleZniausi iiraunami, kad stipresuie-

Puskr0nioi
Augalai, kuriq apatin6s dalys sukietdja ir sumeddja, o viriutiuds lieka

talkiai,

dinkite viriutini Zernes sluoksni. Stenkites esuZeisti 3at<nq ir augalo! Sarnaml sluoksni paialinkite,

Zoliikos (pavyzdZiri, Col unmea, Pelargoniun tulys, Pentqs lanceoIata).

sierns liktq daugiau erdves.

$ononomis opriito lqzdo Tai ii tiesq samanq Luokitais aprista lazda arba kota-s, naudojamas kaip atrarna augalarns su orinemis iakrrimis (pavyzdZi ui, Philodendron i Syngoniutn riEims). Be kita ko, teikiajiems reikalinga drgmg (--> pieiinys P. 44).

Rezistenriio
Kitaip

Pustos molis
Kitaip niniu budu. Gaminarnas ii rinkirrio rnolio ir degamas 12OO'C tempenturoje. Molio rutuliuktuose esautis vanduo iSgamoja, jie pasidaro kieti ir poringi, sugeria uemaZai vanden-s, puikiai praleidiia or4, nedula, netruda, nepasidaro rugitrls ir nepLrna kaip Zem. Be to,juose puikiai isitvinina augalq Salcrys.
naudojama-s auginti gdles hidropo-

kerauzita-s. Nuo seno

resistenti.t - pasiprieiinima-s. {gytas arba jau esartis atsparuma-s ligoms ir kenkjarns (augalq) arba chernin6ms tnedZiagorns (vabz,lZit.l).

alsparumas. Lotyniikai

Sqvidulko

Rizomo

Rizomos dar vadinarnos Saknia-stiebiais fu nuo Saknq skiriasi tuo, kad suformuoja ptunpurus ir Zvynelius. Ja-s turi, pavyzdZiui, ivairios Geszeriaceae riiSys ir kalijos.
R63ies niSrunoi
RGies misrtmai arba hibridai - tai augalai, Gaugg sul<ryininus tos paiios riiiies skirtingq veisliq auga-

Gtaikilkai rhizotna = iaknis. Poietnire gulsdia uglio dalis, virSun leid;ianti ugius, o Zemyn iaknis.

- ivaisa, ircuchtas (vokiikai Inzuc ht), irtbry <lingas (angli5kai in bre cdin g). Apdtlkinirnas, kai to paties Ziedo iiedadulkes apdulkina purk4. Paveldirnos tik to paties auKitaip
galo savybes.

Selekeiio Lotyr ikai salecrio S6klo

= atraolo (-+).

Apvaisinta iiedirio augalo dalis,

lus.Itin daini msies rniSrunai tarp

orchidjq.

galiuti dygti ir iiaugti nauju augalu. DaZnai tud maisto atsargq ir apsarrgini apvalkal4.

78

S6kloskiltes
Pirmieji cugalo lapai. Vos iSrydg Sviesq jie ima gaminti chlorofilq

Siurbiontieii ivynelioi
Juos turi tilandsija. Jie gali siurbti

ssp.
Saitrurnpa.sirr.slrdcic.! kitaip

nuo tada augala-s irna pals maitintis. tik vieD4 sekYra augalq, turindiq
laskiltg (-+ Vienaskildiai) ir tokiq, kurie iileidZia dvi s6klaskiltes (-+

dregrng, Tod6l vandeoiu ir rnaistingosiornis rned2iagornis Sie :rugalai aprupilarni juos apipurSkiartt ir pa-

porrliis

(+).

ftrrdina|t.

Stomb0s komborinioi

ougoloi
irna^s

Dviskildiai).

Skobymos
Mirk5tq ugio galiuhg uuglyb

S6klos gemolos
Naujas augala-s, atsiradgs i5 apvaisintos kiau-iialqst6s. Gemal4 sudnro
Sakneld, s6kla-skiltes ir tarp

(+

pieiinys P. 44). Augala-s labiau iakojasi ir tankiarr suauga.

jq esartis gemalo pumpuras, sudarytas i5 gernalo lapeliq ir stiebo augimo kngelio. I5 gemalo Salcries rystosi iaknys, i5 gernalo pumpuro - [glys

$keris
Tokia Ziedyno forma (-+ pieiinys, P. 15).

Augalai, kurie sautykiuai greitai uZauga. Jierns reikia atitinkamai dideliq indq (kubilq) ir nernaiai erdvds. Kubiluose auginarni augalai dailiausiai kilg ii VidurZemio jtuos sridiq ir tik tuomet gerai auga,jei va-saroja lauke rarnioje ir sauletoje vietoje. Daugelis jq mdgsta Ziemoti

Skydomorioi

iviesioje, vdsioje patalpoje (5 -lO'C). Kai lanriuos galirna augilti ir karnbaryje (-+ P. 138, 139).

Sierq (S)

-: Pinnoji pagalba iitikrs bdai' P.52, s4.

Skrotel6
Itilr tankus lapq
issid6styrna-s, kuo-

Sterilizuoti

Cherninis elemeuta-s, viena ii pagrindiniq maistiugqjg medZiagq.

Augaluijos reikia galninti baltymams, vitaminui B1 ir aitriems aliejarns (desuakai, kieuai, garstydios). Siera pateikiarna jiems h4-

rnet visi lapai, regis, auga i3 vieno nglio aiies tasko. Tok ispiidis su-sidero toddl, kad uglio a-iis be galo

kaip kalio, rnaguio, amorio katcio sulfatai .

Sose

ir

trumpa. Skotelemis auga bromelijos, eieverijos, kahrarutds, salpaulijos.

Padaryti sterilq, sunaikilti rnikobus arba jq sporas kurioje non medZiagoje. Gdliq Zem6 sterilizuojarna chetnikalais arba kaithant specialiose kosneldse. J4 pravartu sterilizuoti, nes dirvo-je buna apstu ivairiq ligq sukdljq. Parduotuvese parduodarna Zeme gAlerns bana ste-

rili.

Silicis (Si)
Cheminis elemeltas, i5 kurio sudaryta 8070 musq Zemds plutcs. IS au-

Soros
Graikiikai soros = kmva. Papardiq
sporaugiq telkinys, Prikleusotnri
rrrro nlSies

Slerilus
Lotyniikai
fertilus
= -tlc rilir, Nevaisingas arba be bakterijq. Prieiingasjam

galqjo daugiausia turi a-siukliai

bei

viksvos. Silicio rugities jungirtiai sutvirtina augalq l4steliq sieneles ir padarojuos atsparius grybeliq L bclcerijq cntpuoliams. Tod6l asinkliq nuovirai (-+ receptas P. 52) bei arbatos yra puiki priemoud augalarns stiprinti. Neblogai tinka vadinamasis titnagZemis, specialus

jie

rcus dydZio grupeldmis apatildje lapq dalyje. Kai kuriq ruiiq, nesullolflrsrc-s sporaltrges oengla gleives.

brura i3siddstg lvai-

(+).

Stiebo puvinys
DaZniau-siai susidaro ddl grybinds

infekcijos (-+ Pinnoji pagalba i3tiL:us

bedai, P. 52, 55).

Botauinis n-riies pavadinitna-s (loty-

Speries

dirvoiemis, prisodrintas silicio.

nlikai .spacies = ruiis).

Naudojarna-s luo skydamariq recepta-s P. 52).

Slolonor
nrd
palaipa (-+).

Sinpodinis
GraikiSkai prieddelis sizr- reiikia t4 pat!, k4 ir lietuviSkai s4-, o pii.s (kilpagrind4 rnininkas podos) - pdd4, Daugiaasis augimas, prie!irtgas rnonopodiniam (-->). Ugtis liaujasi auggs, sunyksta viriinilis pumpuras arba iB io susidaro Ziedas. Aukidiausiai esandiq lapq paZastiniai pumpurai tgsia uglio augimq.

Spiriro ir nuilo tirpolos

Lotyniikai.sr.,/o (kilmininka-s sto/o. = iolinis ngti-s. Kitaip

(-)
Subslrqtos ir
Lotyniskai sr/rsl.ar.1,r, = pagrinda-s. Tai gali blti ue tik diwoZernis, bet ir Siaip kokia medZiaga (perlitas, molio gurvuoliai), kurioje ialotijasi
augala-s.

Spyglioi
ISsirutuliojo G lapq (kaktusai) prielapiq (robinijos).

Sporong6s
Sporq kapsulds, kuriose brgsta sporos. Susidaro papardiuose. Auga grup6mis (-+ Soras) apatindje papardio lapo pus6je.

Sistemin6 ougclg qpsougoc prienon6

Chemikalai, kurie i augal4 prasiskverbia per Saknis arba lapus ir pasiskirsto visoje jo indq kuleliq sistemoje. Kenkdjai, paragavg tokio augalo, Zt-rsta.

Sporos
nio. Brgsta sporangese. IS jtl iisviedZiami, kai tik subrgsta.

Vienalqsiiai belyiiai rlaigq grudeliai be gemalo ir maitinalnojo audi-

v)

SukomiGiimos
Suberilo (karndtiGs nedZiagos) susidarymrs. Jis kaupiasi l4steliq sienelese ir yra nepralaidus orui bei vandeniui. Kai kuriens augalarns karndtiena gali tiesiog suveidti ddl per dr6gno oro ar dirvos arba ddl
Sviesos stokos. Klivijorns karniti-

ieimos povodinimcs
Nurodo augalo priklausytn4 taln tikrai Seirnai. Pavyzdiiui, klumpelE yra geguZraibiniq (Or chidaceae) ieirnos, salpaulija - gesneriniq (Gesneriaceae),fikas (Moraccae) lilkmediniq Seirnos.

S
Sokniogumbioi
Gumbais iSaugusios iaknys, skirtos kaupti alsa{golns, pavyzdLfui, Lemes orchid6jq.

niq demiq atsiralda pertrgius. Itin daZnai sukarnit6jirnai Ziernos laiku alsiralda kai kurierns karpaioliliams augalarns. Sukarnitejg pavirSiai nebegali a-similiuoti (-+), bet

iioudos
Zolinis stiebas, biidingas varpiniarns ir viksviuiarns augalarns. Jis
buua apvalus ir tuornet daZuiausiai

augalui nekenkia, tik negmiiai atrodo. Pasitaiko ir begonijoms,

Soknies koklelis
Tarpine vieta tarp iaknies ir arrgalo nglio aiies. Kai Llriq rniiq labai
jautnrs
!

fi-

karns, kallusarns, orchidjorns, pelargonijorns ir peperornijorns (-+ Pirmoji pagalba iitihs bdclai,

tuidiaviduris (L-ukurirzrl ir cukaivendriq - su ierdimi) arba tribriauris ir uZpildyta-s ierdimi.

P.52,54).

Sokniiimosi pleporotoi
Honnodniai preparatai Qnilteliai,
skystis arba pasta), kr.rrie skatina au-

DidZiqlq varpiniq augalq, paqzdZiui, bambuko, stiebai tvirdiarlsi, storiausi, ilgiausi ir surned6jg.

Sukulentoi
Lotyniikai.snccalentus = sultinga-s. Daugiamediai sausringq vietoviq augalai, turiDtys storus, mdsingrts, sultiugus stiebus (kakusai), lapus (agava, alavija-s) arba Saknis (kai kurios pelargonijos).

Silro dirvo
20"C ir iiltesr6. Reikalinga augalarns, kurie gimtileje pratg prie iilumos ir vdsoje ima sirguliuoti. Daugelis atogr4Zq augalq dygsta tik tokioje diwoje, tad jierns daiginti reikalirgi tdrn tikri Sildomi dubeuys s6jai.

giliq iakuijirnq-si. Soknys

Daugeliui augalq iakuys reikalingos isitvirtinti dirvoje, siurbti valdeni ir maistingq-sia-s medZiagas bei jas perduoti toliau, kaupti atsarga-s (-+ pieiinys P. l4). Bet yra dar, pavyzdZiui, oriu6s, atrarnins ar kirnbarnosios Salcrys.

Sumeddiinos
Lignino (celiulioz6s) kaupirnas lqsteliq sieuel6se. Tokiu budu uglis sutvirteja.

iliouiionris ougolos
Augala-s, leidZiautis Souinius leng-

Suodlis6
p5?55
-+ Pinnoji pagalba iitikus bdai,

Soknq gniuiulos -+ G iuzulas.

vai isi5aknijandius uglius (-+ P. 69), dar vadinarnus SliauZiojaadiaisiais. Gerai tirka dirvai padengti. Paryzdiiui: uolaskele ir

iliauZiautysis fikas.

Sokng nemotodoi

Svyronlis ougolos
Augalai su svyraldiais arba SliauZiardiais ngtals. Jie itil patraukliai atrodo kabandiuose gEliapuodZiuose.

+ Pinnoji pagalba iitikus bedai, P.52.

Stiuioi
-+ Pirmoji pagatba iitikrr-s bdai,
P. 52, 55.

iorninis - bazinis, prieiilga-s rugitiliam arba rug5diam. DiwoZemis

Kitaip (-+) diukilgc-s - jopH nonn:r gieu kaip 7. Sannioiu dirvoZernis pasidalo laistad ji kalkingu, kiettr vandeniu ir uetilka beveik visiems kambariniams augalams. DirvoZernis laikoma-s silpnai iarminiu, jei jo pH rodiklis nuo 7,1 iki 8.
laikorna-s Sanniuiu, kai

iluore16
Sakotas Ziedyuas (-+

pieiilys

Svog0nos
Su-storejgs poZetniuis stiebas, kurio lglio a-iis itin sutrumpdjusi (-+ pieSinys, P. l4). Antjo iiauga mdsingi

jis itir kal-

P. l5).

iviero

Zrynai arba lukitai, sudaryti i.i lapo

pagrindo arba apatiniq lapq. Svogiinas skirta-s maisto atsargorns kaup-

ti, Pavyzdys: meilenis.

Ji butina fotosintezei, taigi nuo jos priklawo, kaip augala-s atrodo ir auga, kada ir kiek sukaura Ziedq, kada sudygstajo seklos arba ima kisti lapai.

Svogun6lis
Tai Zvynelio ar lapo paiastyje snsidargs pumpuras sultingais lapeliais, lengvai nulsintantis. Nepainioti su orchidjq tariamaisiais svogundliais (gumbais), kurie yra sustordjg ngliq tarpubarnbliai.

Seimo
Botaaikoje - augalq sistemiuis vienetas, jungiatrtis artitnas geutis

Sviesoie dygstoniios s6klos

Jorns sudygti reikalilga Sviesa, Jas geriau sdti ne per tankiai irjokiu bn-

tikais gimilingais poZymiais. Bene didZiausia augalq ieima - orchidejos. Jos sudaro beveik lO % visq Ziediniq augalq.
su tam

du neapibedi Zem6mis.

Sviesomotis
liuksornetra-s. Prietaisas Kitaip iviesai matuoti. Calima isigyti so-

do arba foto reikrneuq parduotuvese (+ pieiinys P. 43).

80

Sviesos trukumos
Kenkia visiems augalarns, les tuomet sutriuka fotosintezE (+). D6l iviesos trularmo Zaliuosius augalus

TKS
Saltrumpa, rei5f,iarti durpiq Zern9.
Prekiaujarna TKS I, maZai patrgsta sodinimo ir daugilirno diwa, bei TKS 2, darrgiau patrgita ir labiau tilkandia suaugu-siems augalarns

iitilka etioliacija (+), margalapiai paialiuoja, ngliai iitista arba visai nustoja augti, ima kristi lapai. M[sq platumose kambarin6s giles itin
stokoja iviesos spalio-vasario md-

persodillti.

nesla$.

fronspiroriic

Uidorcs g6lig longos

Itin plati tarpulange, tengta paxa-

Dvresos uyme
Zym6 ant g6tiapuodZio sienos reikalinga tam, kad augalai, nuprausus juos vonioje po duiu arba i5valius langus, vel lygiai taip pat bntq pastatyti kaip stovejo (-+ pisinys
P. 45.

:.

k'v6puoju. Vandens garq ialiuimas i5 augalo, dar vadinarnas garinimu. Augalai ialina vandens garu-s daugiausia per poras (-+), Esant aukStesnei tomperatlrai augalai vandens iigarira daugiau. Jei i5garintas vanduo nepakeidiamas kitu, augalas vysta. Tra$piracij os metu aplink augalo lapus susidaro garinirno vsa (+). Ji apsaugo augal4 nuo perkaitimo.

Lotyniikai prieiddlis /rans reiskia perkdlitn4 i kit4 viet?,.spiro

iiai kaip iiltnarnis.

J4

galima akli-

nai uZdaryti, lrengti joje oro drEkintur.rn, iildym4, vddinimq ir kitas priemones. Ypad tinka atogr4Zq augalams, kuriern-s reikia Situmos ir labai dr6gno oro.

Trqios
Maitinarnosios augalq medZiagos,
kudas augalams pateikia Zrnogus. Svarbiausios maitina$osios medZiagos: azota-s(l{), fosfora-s @) ir kalis (K). ca[ bnti mineralinds, organiles bei miirios trqios,

\-/
0sss
Augalq kopirno viriun organ.Ls. Vieni Osai i5auga ii lglir1, kiti - i3 lapq. Ugliq usus ilaugina, pavyzdZiui, pasiflora ir vynuoges, lapq usus turi Zimiai ir vikiai.

Tanrsoie dygstonfios s6klos

Dygsta tik visi5koje tamsoje, Sdjinukai iki sudygstart turi blti uZdengti, kad nepras iskverbtU Sviesa.

Tripsoi
GraikiSikai tlrrips. Y abzclZiai Thysa noptera. Ketk\a augalarns, platina
-

Toriomieii rvog0n6lici
Sustorejg orchiddjq lgliai, skidi vandeniui bei rnalstingosiorns medZiagoms kaupti ir padedaltys orchidjoms iitverti sausrcs periodus. Kasmet uZauBa naujas stangnn, lyBus tariama-sis

ligas (-+ Pinnoji pagalba iitikus be<lat,P.52,54)-

frumpodienioi ougoloi
Augalai, kuriems tam tikru laikotarpiu reikia trurnpq dienq, tai yra trurnpq Sviesos ir ilgq tarnsos periodg, kad sukautg Ziedus. Pav y z<lliai: ctrizaloterna, puausetija. Priedingi jietns ilgadieniai arrgalai

svog[ndlis ir iSlei

dZia vien4 arba daugiau lapq. Senasis susihaukia, numeta laprls,

jaunesniji dar apriipina maistu. Tai tam tikra-s gumbas,

bet

(-)).

forpubomblioi
jusiq stiebo daliq, i5 kuriq auga laPas'

frukumo ligos
Jomis sruerga neteisingai arba nepakankamai trgSiami augalai (-+ Pinnoji pagalba i5til,:us bdai, P. s2, s4).

Uobzdiio6diici
VabzdZius ddantys augalai, tokie kaip saula-iar6, musekautas (-) P. 173) arba tukl6. Jie dar vadinami "mesdZiais".

Stiebo sritys tary bamblirb sustorC-

Tourel6
Varpo, mtulio, vanzdZio arba piltuvdlio formos darinys, sudarytas ii taurelapiq.

Uoiniklopioi
-+ Pieiinys P. 15,

Voisioi
Susidaro sdkningai apvaisimrs Ziedus, DaZtriausiai vaisiq sudaro labai iSaugusi rnezgind, gaubianti

Tru16lopioi
Apsauginis, paprastai Zalias vainiklapiq, kuokeliq bei vaislapiq gaubtas,

s6klas.

tl

Volymos
Nuolatinis mirusiq augalo daliq ir nuvytusiq Ziedq Salinirna-s. Gerina
augalo sveikat4.

Vegetoeiios loikotorpis
Musq kaStuose d6l rnetq laikq kaitos augalq vegetacijos laikotarpis prasidedc vlyvq iiemq arba arrlstyv4 pavasar!, kai padaugdja Sviesos, o baigia-si kai dienos sutrurnp6ja. Vegetacijos laikotarpio pradZi4

Vienoskiliioi
Augalai, L:uriq seklos turi tik vieu4 seklaskiltg, pavyzdZiui, palms ir varpin6s Zo16s. Vieuaskildiq augalq grup6 vadinarna Mo no c o ty le d oneae,

Vondens kielurnos
Kalkiq kiekio vardenyje matavimo vieueta-s. lo dH = tO me kalcio oksido litre vandens. Nuob iki 8'dH
vanduo rnilkita-s, nuo 8 iki 12" dH - vidutinio kieturno, daugiau kaip l3' dH - labai kiet.as. Jei Dorite Zinoli vandens kielumq savo bute, pasiteiraukite siurblin6je arba namq

rodo nauji rlgliai.

Viioklioi
Taip vadinarni augalai, kruie lipa i viriq per svetimu-s uglius, rnedZiq
karnienus, Saka-s, ar kopeteles specialiai tarn skirtais organais, palyzdZiui, hau-storijomis (+),

Veisimos
kryZminalt ir atrankos budu iSauginti naujq veisliq, atitinkaniiq kokius rrors poreikius. VeisiPa-starrgos

valdyboje. Kietesds negu l0'dH vanduo kambariniams ausala.rrs tur6tq bnti minkitinamas (+ pieiiniai P. 42).

mo tiksla-s, be kita ko didesni ir pilnesui iiedai, naujos-Ziedq spalvos, augalq alsparuma-s ligoms ir

klimato poveikiui.

kimbarnosiornis iaknirnis, ngliq ir lapq usais, kablio formos Soniniais rlgliais, plaukeliais kopimui, spygliais, dygliais arba SliauZiojarnaisiais judesiais.

Vondens ninkitinimos

Veisl6
Iivestas augalo ruiies varialtlas, d.rr vadilc:nas alrncirra. Veislis pcvrdinirnas ra-iomas viengubose kabut6se, pavy zdiiui, C atr ryonul a Lsophylla ' Mayi' .

Viroz6

-;

PieSiniai P. 42.

Viru-sin6 liga (+ Pinnoji pagalba iitikus b6dai, P. 55).

Vonduo
Zmoniq, gyvunq ir augalq gyrybei bttinas elemonta-s, maistingqjq rnedZiagq gabenirno ir tirpdyrno priemon6, svarbus fotosidezds (+) veiksrys. Be vatderrs augalai vysta, lapq iioteles uZsiveda, nutriiksta fotosinteze ir transpincija (+). Daugelis kambariuiq augalq kilg ii kitq augalijos zonq, tod6l nem6gsta mlsq kalkingo vandens. Jierns vandeni butina minkitilti (+ pie5iniai P. 42).

Viliunes ouginys
Auginys, nupjauramas nuo iiglio

V6dininas
Patalpa-s,

viriunds (-+ piaiinys P. 58).

kul auga karnbarinds gd-

lds,

bltina gerai v6dinti, ypad Zie-

Visimo pumpuroi
Kitaip dar vadinalni gemaliuiais.
Tai maZi grunbeliai lapq paZastyse, rai tinka dauginimui. Taip atsiralda jau susiformavusios kai Lruiq rGirl (pavyzdZiui, kalarkes) ataugos.
lapq iraltose arba Ziedynuose. Ge-

rn4. Slogiame, sausarne ir liltame ole itin greitai plinta ligos ir kenkjai. Bet reikia neparnirsti, kad geles dar greidiau praiudo skersv6jls ir

tiesioginis ialtas olas !

V6duokl6
Liaudilkas pahniq arba papardio Iapq pavadinimas.

Visiolioi
Augalai, kurie mdeni lapq reuruneta. Jie savo lapij4 atuaujira re ii karto, o palaipsniui ir ne kokiu nors vienu metq laiku.

Vorpo
Ziedyno forma (-+ piedinys P. 15)

Vosorinis olieius
Taip vadinarnas specialus rniueralinis aliejaus produktas ftaltasls aliejus), ardantis vaSkin! vabzdZiq apvalkal4 ir uZkemiartis jq kvepavimo organus. Naudojarna-s nuo skydamariq.

Vdsus iiemos sodos

Ziem4 ue Siltesnis kaip 2 -12'C iiltnarnis. Augalai, kwiems butina vesiai Ziemoti, vadinarni vdsiqjrl
Ziemos sodq augalais.

Vitrinr
Istiklinta deZe augalams, kuriems reikia itin dr6gno oro. Galirna vadinti ir kambarinius SiltnanirLs. Vir rinos bldavo m6giarnos jau
pradjusiame amZiuje. Jos budavo dailiai mrliedinamos i5 ketaus (Vardo deZ6s). Siuolaikhds vitdnos tobulesn6s: jose lrengtas iildyrnas,
nima-s, R6mai paprastai garninarni

Vienomeiioi ougoloi
Augalai, klrie kalendoriniais sejos
metais Zydi, veda vaisius ir tuomet

Voiko sluoksnis
Labai plona danga arba apnaias, kai kuriq,augalq lapus saugantis
nuo pef(zluvtno.

mftita.

Vienononioi

oro drdkintuvai, apivietimas ir vdi-

Vegetocinis dougininos
Nelytinis dauginimo b[das augalo dalimis, Saknimis, lgiais ir lapais.
Taip i5augintas naujas augala-s iioriSkai ir genetiikai toks pat kaip

nanamis. Dvinarniq (+) augalq vyriSl:us ir rnoteriSkru Ziedus sukrarma skirtingi augalai, todel vieni tos nriies augalai vadinami
vyriikais, kiti

Jei tas pats augala-s firri ir vyri5k-us, ir moteriSkns Ziedus, taijis vie-

ii

aliurninio arba drdgmei atsparau-s

rnedZio,

Vonel6s
Pirmosios pagalbos priemon6 visai
i5dZiuvns ialcrq gniuiulrri (-+ pieiinys P. 42).

ir motininis (-+ P. 56).

kios, pavyzdZiui, yra palmes.

motedikais. To-

Vorqlinklin6 erk6
Pirmoji p<)<t pagalba iStikls b6dai, -+

82

Z
iqliovimos
Margalapiai augalai d6l Sviesos stokos paZaliuoja, kad pakaktq chloro-

iiediniqi ougoloi
Tai tobuliausi augalai. Gamtininkai vadina juos gau bta-sd kl iais. Senesni ir prirnityvesni yra plikasdkliai (cika-s, ginkrnedis, spygliuodiai). Dar
senesni yra papardiai, samanos, kerp6s, grybai, durnbtiai, balterijos.

iiedynos
-+ Pieiiuiai P.
15.

Daugelio iiedq

filo a-sirniliacijai (-+).

grup6, sutelkta specialiatne uglyje.

ien6 g6l6ns
Zeme, kuri susideda

iiedynkotis
ii
60-80% sa-

maliniq durpiq ir 2G40% podirvio

rnolio. Be to, pridedama kalkiq

ir

NeiisiSakojgs stiebas, allt L-urio auga Ziedai arba Ziedynai, kartais ir lapai. PavyzdZiai: meilenis, kalija.

maitirvurdiq rnedZiagq. Ypad tinka kambarinms gtsl6ms. Skiriamos ru3ys "O", "P" ir "T". Getiq ietndje O u6ra rnineraliniq tr4i,q, tik kalk6s pH nonnai reguliuoti. Zeme P ("pikuoti") yra Siek tiek patrgita, pagal

iieminiai uodelioi + Pinnoji pagalba iitikus

P.52.

bedai,

iiorelcs
Labai maZos lapo kiaurytnds,
daugiausia apatineje lapo pusje. Per ja-s kv6puojarna, vyksta dujq apykaita fotosintezes (+) metu, garinarnas vanduo.

maistilgqjq

medZiag_q

ka rnaZdaug TKS l. Sios abi Zem6s nr^iys naudojamos sEjinukams, sodi-

kiek! atitiu-

nukq dauginimui, pikavirnui ir kaip dirvoZernis dnrsku pedekliui iaut- . . .i' ,-.-t
nems augaiarns. zelne
-,

(voKlsKau

gliapuo- sodinti i dZius) pagal maistingqjq medZiagq kieki atitinka mazdaug TKS 2 ir naudojuna gildrns persodinti arba paiigejusiem.s, sutvirtdjusiems sodinukams toliau auginti,

'Topfen"

iemiousios ir oukiiiousios lemperoftiros lermolnelros

Matavirno prietaisas, fiksuojatrtis
aulddiau-si4 ir Zemiausi4 telnPeratiirq, taigijame matornas dienos ir rlaldies ternDerat[ru skirtuma-s. Reikalirrgas auginalt oichid6jas, L:uriorns reikia Zernestres temperatuos nakti, kad srrkrautq iiedus,

iiedodulkes
Ziedq dulke,s, tiksliau, Ziediniq ausalu mikrosporos, esaniios dulkin6J. zledadulke yra vyrlsKoJl lytlne hstele.

iiedos
-r
daugelio auq.alq dalis, skirta lytiam dauelmmuFl.

Pieiinys P.

15.

Patraukliausia

83

Pasiflora
nuostobus
gq

-viok-

lis. Ui rupestin-

prie{iurqjis

globdjq aibe aki

apaovanoJa savo

verianiiq Zied4.

8l

SUARBIAUSIOS AUGA1U. ATYBES IR

hrirlRin

lMAl, KAIP

Augoloi ne tik puoiio nomus ioluno, iiedois ir nel voisiois iie teikio begde diiougsmo. Perskcitg Siuos puslopius suiinosite, kcips6kmingoi ouginti ir deromoi prEiuteri iydiniius ir lopinius ougolus, poporiius ir polnes, orchid6ios

'

ir koklusus
85

0roiiousi komborinioi ougoloi ir koip iuos pdiiureri

nius augalus. su2iuosite, k4 jie rndgsta, ko bijo bei kirn-s jq prieZiiiros ypatybes, patLsite, kaip geriau

Aproiymg prodiioie noudoiomi

ienkloi ir

Cia rasite aprasytus kone visus puikiausius ir populiariausius kalnbari-

laikTti, kaip ir kiek laistyti, - reiar kia purkiti , ar tilka augioti valdenyje,_ ar nuodinga-s yra kuris lors
augatas.

Vos dirsteljg i Siuos Zenldus sui! uosite daug svarbiq dalykq lmr

irp reikim6

Laistyma-s. trgiirnas. Nurodo, kiek geriau-sia lieti vandeus, kaip ir kiek

trgsti. Beje, aptikg nurcdyrnq trgsti iiek tiek crbc truputi, Lnkite lik pusF ar rel treddali garnintojq rrurody-

to tr+irl kiekio 1 I valdens. Kiti prieiinros ypatumai. Teikia smulkesug informacij4 apie kokia-s
nors savitas augalo ypatybes. Dauginima-s. Pateikiarni duornenys, kaip geriausia dauginti apraiom4 auga lq.Srnulkiau cpie daugilirnq rasite slgzriuje "Praktiuiai patarirnai"
(P. 58 - 6r). Kenkdjai A tigos. Miuirni tie,

luos pasirinlci. derinti ir laikyti.

;ra ,re C
O

Mdgsta (net vidudienio)

saulg.

iis tcs opie

knygos sondorq

Sioje klygoje greitai ir nesunkiai susirasite iiliq apie kiekvien4 norirnq augalq. Augalq aprasyrnci iSddstyti ne bet kaip, o pagal tarn tikrq :ist:me. :a-d jlgs.rle.sunku palyginti

Mdgsta iviesi4, bet ne saul6t4 viet4 netoli lango. Gerai auga ir paunksn6je.

kl-

(--) renrete oeslneJe). Kalp rastr Do-

rim4 augal4? Jie iidstyti ab6cl6s tvarka pagal botarri i (lotylisldq) pavadlnrmr.

M6gsta 3ei6li.

riems augalas ypad ueatsparus, be to. sqlyBos, del kuriq cugalas suserga arba lusilpsta. Kaip jarn pad6ti, suZinosite skyriuje "Pirmoji pagalba iitikus bedai" (+ P. 50 55).
Patarirna-s. Autord pateikia k4

tors

Lietuviikas pavadinirna-s radomas dideldmis raiddmis ir yra serai iskaitomas viri uuotriukoi. Jis
Iabiausiai !prastas daugeliui gdliq rnegdjq. Jei augalas turi dar ir kitq pavadinimq, jq pateikiarna keletas.

Reikia daug valdens. Gausiai laistyti, kad padekle liktq nemaZai vandetu pertekliaus.
Zemd turi biiti tik vidutiuiikai dr6gna - paddkle gali likti vos viena-s kitas vandens ilakelis.

Botaninis pavadirimas ra-5oma-s vil5 lietuviSkojo jis pripaZiltas visame pasaulyje,- toddl jarn teikiama pirmenyb6. Jei kambarinio augalo apraiymo viriuje yra botaninis genties pavadintnas GavyzdZiuj, Echcve ria), t^i,tptariarnos keJios kambaryje auginti tinkamos ruiys. O jei virSuje kaip botaninis varda-s
pateikiamas ru5ies pavadinimas (parAzdiiui, Ardisia ciezata), tuomet apra5oma tik ii viena ruSis. ParaSiai taip atsitinka tada, kai kitos
Sios genties riiiys kambaryje neaugrnamos. Jeigu pateiktas tik botanini,s vardas, vadinasi, lietuviiko vardo iiam augalui dar n6ra.

svarbaus iS savo patirties. Atsargiai. Ra5orna apie luodingu*s :rugalus arba tum. ktrrie turi od4 dirgirnndiq medZiagq. Taip paZymdti augalai gali pakeulii jautresniems suaugusiems, vaikams ar net narniniarns gyviinalns. Mirtinai nuodinjq iiuldtu gi pazymeti kaukole negalima liesti oda ar-gleivindmis, tuo labiau dtis i bumE.

Lieti saikingai turi lilci sausa-s.-

paddkla-s

6< dh g

Dahai apipurkiti.
Tinka aueilti valdeuvie.
Nuoclingas.

Atscrgioi: augoloi - kqs iinotinq opie koi kuriuos komborinius ougolus

Zalumymrs rinktis reikia atsargiai, ypai jei turite ma2q vaikl arba naminiq gyvrmq. Kai kurie augalai itin daZnai sukelia alergijas. Daugeli pra-stai veikia chernin6 medZiaga priminas, kudo tud taurine rallaZole. Kitus istinka odos uidegimas vos prisilietus prie kai lruriq Ficzs bei Cilrz.s ru5iq. Manoma, kad_al_ersjjas. gali sukelti lr lvalrus gmEazredzlat, vlsu prnna
cluizanternos.

Anlroiiirl pooiikinimoi
Kad bntq lengviau susirasti norimE informacij4, svarbiausi duomenys
t-uri pajuodintas antrastes.

Zvdejimo laikas. Zydiniiq augalq, orchiddjg ir kaktusq apraiymuose j4 pamatysite pirmiausia - kad galetumete isigyti oorim4 glp tinkamu laiku ir panaliai.
Seima.

Be to. augalai gali suzeisti spygliais, dygliais, a-itriais lapq krastais

ar galais.

Kartcis zmonams trln tikri, dazniausiai aitriai kvepiartys, augalai suke-

iia

lia galvos skau-smus. Kai kurie gali tureti nuodingq medZiagr!, galindiq pakenkti imonirl
arba rarniniq gyvunq sveikatai nereikia pamir5ti, kad maZi vaikai kiSa visk4 i bum4, o katds bei daugelis kit4 naminiq gyvuoq taip pat

iasite nurodym4 apie

ffffi

tai. kaip vadinasi apraSytajam augalur gunrn|llglauslq ruslq grupe. Nutoao *"ografing augalo

Geriausiai auga. Augalo prieZiurai itin svarbls duomemys apie tai, kiek ir kada jam reikia Sviesos bei Silumos.

megsta paskanauti Zal6sir!. Cdlir! Zemeu isimetg p_sGsiai (galveuis) iisekusiems, rnidixu atsparierns Zmondms gali rirntai pakenlti. Medikai primygtinai per-

86

l
Gerai

.l-,:)t3.lr-',:.'1',:l:.:r':..: I

:.

r.i , .:..

r':;\'::'. : :

-r

priiiirimi

lapiniai augalai groZiu ni lgiek nenusileidZia Zldintiems.

sp6ja, kad patalpose, kuriose yra itin silpnq ligonirg kambariniq geliq laikyti nevendtq. Abejotinais atveiais pasitarkite su savo gydytoju.

Atscrgioi, nuodingo!

Nuodingi gali blti 3iq Seimq augalai: Ajeriniai. Jq syvai itin aitxils, lestel6se gausu vadinamqjq rafidZiq, adatu Davidalo kalcio oksalato kristalq,'kuriems paieidus od4, po ja gali patekti kitos nuodingosios medziasos.

Kur greiiiousioi kq rosile 135. Zydintys augalai: P. 88

klij'iniuose gali bnti sapouinq ir alkaloidq bei od4 dirginandig mediiagrl.

Retos gel6s: P. 136 - 137. Starnbns iydintys augalai: P. 138 - 139. Lapiniai augalai: P. 140 - 191.193. Reti lapiniai augalai: P. 192 2O3. Papardiai: P. 194 Palmds: P. 204 -2l l. Orchiddjos: P.212 - 219. 221. Retosios orchidijos: P.22O
Kdgls;u.P.222

Bulviniai pavojingi stipriai veikiandiais alkaloidais. Steoukiniuose aotinkama net dveiof[iuoa,1' utt ut,iia,l ir glikozidq.KarpaZol iniai tud nuodingq balty-

229.

miniq rnedZiagq. A3hus

svvai 6sdina oda.

Siq augalU

87

l,

zYDrl{ilS
A GAlAI

iiedois, kiti, nors ir kukliou iydi, diiuginu soldiiousiois kvupois orbo i5ougino groiius
spolvingus voisius. Dougelis ig kosmet nouio proiysto ir lompo neolskiriomo nong dolimi, kuriq skoudu butq prorosli.
88

ii

atsisphti trapia$ pavasarinirl raktaZoliq bei sanpaulijq Zavesiui, kamelijg arba gardenijq elegancijai? Ziedais apsipylusios g6ls kaip niekas kitas papuoi Jusrl
namus. Siuose puslapiuose rasite apraiyta-s kone visas puikiausias kambaxines geles, tarp

D::3,:Hil*"r,'f#i.?:o' Clrrs AUgaILS. Ar lmzUlorna I

I-

l(os

iinotino cpie iydintius

Iinkcmo prieiiirc

ougclus
Daugelis mlsq kambariniq g6liq kilusios i5 atogr4Zq bei vidutiniq ato'
gr4zq. Pirmieji "laukiniai" jr1 2iedai iisiskleidd drdsnuose ir kiaurus metus Siltuose at;gr4zq miikuose. Turedami tokia-s puikias s4lygas jie per daugybg rnetq iSsiaugiuo ruostabaus gro2io ir puikiausiq spalvu iiedus. Ziedqiusidaryrn4 letnia daugelis dalykq, bet svarbiausias - Sviesa. DaZnai g6l6s ka^srnet ii naujo $auua Ziedus, tadiau yra iiitndig. Stai brornelijos Zydi tik vieDq kart4

Nusipirki jau praZydusiq gdliq n6ra srmku, bet norint sulaukti, kad jos kitais rnetais vel prazystq, reikia nemaZai Zinoti apie jas ir denmai jomis pasiriipinti. Jums pad6s pateikti g6liq apraiymai ir nurodymai, kaip kuri4 priZiureti. Nesrmku vdl praiydinti atogrqiq g6les i3 tq vietoviq, hrr s4lygos iStisus metus tolydiios. Jei Ziem4 joms pakaDka

jq ir

oro dregrnd.s ir dviesos, kitais me-

tas, kuriq puoimrs ne Ziedai, bet vai-

tais jos Zydes be ypatingg priemo-

siai-ojukjieyra

liq. Taiiau

Ziedo t4sa. Be to,. aptiksite.ir naujq ar mazrau iprastq rniiq, kelet4 stambiq, kubiluose auginamq augalrt, tin-

iSaugilusios ZydEti pajigius palikuonis ios bemat Ziiva. Yra ir tokiu augalu, kurierns prireikia deiirnttnediiar net viso Sirntmeiio, kol sukrauna pinnqji Zied4 ftambukai, Simtametis alavijas) . tikras g nlos steDaueelis Ziedu prisiminti rnedinilg buktl, tereikii @. 122) arba pasiflor4 @. 84' 85). Skirtilgos ruiys Zydi skirtiugu laiku, tadiau ji galirna pakeisti ir pra-

yra gdtiq, kurioms 2iema reikia pailsdti arba pabuti vesiai ai sausai. Zodiiu, gEliniukas turi mokti kaip galint geriau pamdgdZioti gdliq gimtrjq vietq sqlyga^s.

kandiq
etdvesnems pa-

talpoms. Daugelis

graiiq
gdliq

Zydiuti

(brovali-

ja,Emcwn affine, kalceoliarija) vadinamos se-

zonindmis arba

Kalddorns arba kitai kokiai iveDtei. Jei v6liau gdles iyd6jirno laikas dirbtinai nereguliuojama-s, antmisiais metais ji Zydi kaip ir anksdiau. Nutinka ir taip, kad Ziedai pa-sirodo prieZiuros klaidq' o ne laiku - d6l kartais apnikus kenkdjams augalas rnegira prie5 Z0darnas kuo skubiau

9619

Motirros dienai,

kaiphiisry Hevai. Paukiiiai nielai jose apsigyvena ar bent nutupio

ant jry

Puansetij os giqtt osio se i e tose uiausa tokiai.s iil akiab rnedii qi s

pasirupinti palikuonimis.

pailsiti.

vieokartilemis gdlemis, nes yra viename_ t6s. Kai kurios (>ualsetiios, chrizaotemos, cirerarijos), nors ir ilgametes, bet ilgainiui darosi vis
neiBvaizdesnds arba kambariuose be brangiai kaituojandiq priemouiq

bupraitarni, augatai Zydi ne rnutns. Mes tik mdgaujarn6s iiotnis.;o Pastar)gomis iSlaikyti ru3i. Pasitelkusi spalvq, kvapq ir fonnq ivairovg, garnLl nesuskaii iuojatnq dauBybg kuo Pametq kantriai ktu6 g6les

nebepnzysta. Bet yra daugybd ruSiq, kurios deramai priZiurimos vis

labiau graZ6ja ir kasmet gausiai apsipila ZiecLais (klivijos, azalijos, ciklamenai, gardenijos, karnelijos). Veislininkai nuolat keidia ir tobulina Zytlindius augahu, kad

traukliausi4 prievilq ivairiern-s jq apdulkintojams, dainiausiai srnulkiems paukitukatns ir

vabzdZiarns.

jie kuo

graiiau, kuo gausiau ir kuo ilgiau Zyddq, l'uria vis naujq atspalvitl, formq bei dydiiq Ziedus ir iiedynus,

Augalai krauna .Ziedus, kad juos kQS OrS ApVdErnM. lienausuls puikaus mievilas kolibriui 'Ziedo - iio gelmise slypintis nbktaras.

89

Acalypha hispida

Achirnenes

J (D

Akqlifo

Achinen6

YI

a
I =

Yra akalifos rllJitL

c&

iyditiiry babonis lied4 varponk,

#g

Achinrcnas

cs6'

i]rrtndi

ildi

gausiai ir iQai.

Laukiniai akalifos kumai

auga visose
se.

tik dviflames flrsies moteriiki augalai. Vokiikai ii

naiiq iiedq varpq.

atogr4il !aly- moi: DaZnai apipurk(ti. Kambaryje augi arni Jei bitila, pavasari persodinti i didesri gdliapuodi

lfiti prieiiiros ypolu-

Gausiai Zydi[tis gesneriniq leimos augala-s, girni-

iki liepos pabaigos.

Pa-skli vis maZiau laistyti, o ruo rugsejo visai liautis, kad augalas galdq mrvys-

nilgas sarpaulijai ir

glokinijai,
d.dnas

vasar4 parduo-

(ti*a

Zemd gelens),

geld vadinarna katds uodega ddl baltq, i uodeg4 pa-

tik

iydintjs baltais,

ti.

Kartais buua pirkti veisliq su pieno baltumo iiedais ',4lba' ('Baltoji') bei pataukliq svy,randiq akalifg, pav y zdiiui, A c alyp h a pe d la, tai.ian jrl )tp^i

pries tai nupjaustyti riglius. Naujus aglius taip pat pruvaftu dailiau nugnybti tuomet geld bus
vesle$16.

Douginimcs: Pavasar!
auginiais. Kad gelai isisaknytq, Zeme turi biiti Siltesne ne$ 20"C, ora-s labai dlegl1as, toddl geriau naudoti Sildom4 dauginirno 1ysv9. {siiaknijusiq jaunq augalq vir5nnes k_uo dainiau nugnaibyti.

viriiuiq

maze$i, labiau Sirdiskos

fonnos.

iydriiimo loikos: Nuo

balandZio

iki spalio.

ieimtz Euphorbiaceae,
karpaioliniai. Tdvyn: Ato$qzq ialys.

gelto[ais, musvais, violeti- Kili prieiilros ypotuuiais ir melynais iiedais. mdi: Sudiiirvusia-s dalis Tri veisles, tir*anos au- nupjauti ir iki pavasario 8 lE nK K:fnbxryJe. zvy- palikti gdliapuodyje (galinuoti iaknia-stiebiai ma iSimti ir suddti i 20"C paruL<is i mairls egles durpes arba snelD. Vasakar*orezius. Lapq virius rio menesl iakriastiebius Zalias,,lpaiia p.ldengta vel sudeti i geliapuodiius, rausvais plaukeliais. uZpilti 2 cm iernds sluoksiyd6iirno loikos: Nuo 1riu ir pa-statyti Sviesioje, liepos iki rugsdjo mdnesio. bet 11e sauletoje vietoje, Nuolat palieti Siltu vaudeSeimaz Gesneria.ceae, du, pasirupinti, kad oras gesneriniai. f6vyn6: Vidurio ir Pieq patalpoje buq drdgnas Amerika. Prekiaujama tik (-+ P. 43).

Geriousici cugc: Sviesioje, bet ne sauletoje, visus metus Siltoje vietoje, (fle vdsiau l6'C). Vengti
skersvejo.

Kenkdioi, ligos: Jei ziem4 orrs per sausas, aptunka voaatinklines erkes,
baltaspamiai, amami ir skydamariai.

kultiirinemis veisldmis.

Dcu

ginimcs: Saloriastie-

Geriousioi ougc: Nuo pavasario iki rudens iviesioje ir Siltoje (20 - 25"C)
vietoje. Vengti tiesioginas saulqsl kiu budu pelaistyti ialtu
ga

bio dalimis pavasar! arba virilniq auginiais 20'C

Zemaje,

Pasloba: Auginami ir
mat Ealalapiar A
Wi I kes iana
ca ly p

l(enk6ioi, ligos: Nr.ro per ialto valdens arba surrr.reina

loistymds, trgiimas:
MiJGtu, karnbario temperahlros vaiderliu lieti Saknq
f$iuzul4 tieh kad bartrl dr6Fas. Nuo lapkidio iki
sausio laistyti negausiai.

ha

mi*una| liav

Lcistymos, tr?iimos: Jo= ilapg lapai

diikai vadinami margqja

dilgdle.

vardefliul Kol aucxlas xuir iydi, Zeme privalo

Alsorgioi: zlcafpla ru-

b[ti nuolat iiek tiek dregna. Trgati lluo tada, kai sueha Seiios savaites sudygus iaknia-stiebiams

iiq ir veisliq visos dalys

nuodilgos.

Nuo va$rio iki tugpjudio

pabaigos kas savaitg

ddmdmis. Kanais apliuka amarai ir virusai, P asld'bo:. G lox ini a sJ lv a ti ca (arbl kitaip Seenallnia sy lra t i c a) piiittriana lygiai taip pat.

tlgiti.

90

Adenium

Aechmea

Erhm6ia

Adeniutn obesurn jskiepttas i oleandro u8li.

#&tu

A,

c&

il"" I t:
t

nto

lot'"l,tl\rt - ta svi
per.rfiroje. Pakeli l cenhid iildym4.

n'ds
priHau'

Vardas tikriausiai kilgs nuo Adero uostamie-saio

iio iki kovo laistyti tik tielq kad lezuq ialalys.

Augimo laikoLrrpiu kas l4 dierq pakaitomis i laistom4ji vandeui imaiiyti gdliq ir kakusq rq.iq.

Ae c h

ne a gerdiai

so ma;daug 150 ruSiq.

Arabijos pietvakariuose. Ptel<tarjana Adeniunr obesun ir Adeniun swazialn, (llesa, reial). zleorl spalva labai ivairi - nuo baltai Eusvos iki violetinds. UZ tai, kad ilggaZiaiiedi augal4 galima isigyti ir auginti, reikia ddkoti so-

lfili prieii0ros ypol,unci: Jei butina, pav.rsari

persodiiti i T Zemg su trupudiu molio. Per daug stF
stabardjusius Lrglius geriau nugendti.

Daugiausia tai epifitui - loistymcs, lrgiimos: augalai, gyvetantys alrt Llistlti tik minKtu vandekinl augalq, bet nepaiazi- niu. Nuo balandZio iki spatuoialtYs iuose. Parduoda- lio ialcrq ppiuZulas turi bfiti m:r-daiiiausiai rausvos tik vidutiGkai drdpas, spalv os Ae chnea fas c i alaistaot vardori pilti i lapq td, taip pat kitos: dryiuopiltrvdli. Nuo lapkriaio iki
donai auksitiu iiedyru), Ae c hnrea chanl i ni i (kot^lU spalvos Ziedais) arba Aechtirca n iniala (fiely nos ir mudouos spalvos iitedals). \,/ arda.. Aech lea
toJl Aechmea IuLgells

(tun-

kovo laistyti maZiau. Pavasari ir va-wr4 i laistomqji vandenl kzs 15 dienq imai-

dinirkams, iskiepijusiems gana 1epi4 ruii i tvirtesri

iyti

tr+sq gelerns.

gimhaiti oleandr4. Todel

ir kamienas nevienodo
stotio.

Douginimass virinrds
auginiais, larie pavasari skiepijami i tokio pat storio oleandnl uglius. Sud6ungar

Kili prieiiiros ypotu-

nqi: Karitomis dieromis

augal4 daZnai apipurKti. Ka-s dveji metai persodinti

kilgs

iS

gr.rikq kalbos.

(di.rrre=ietigrlis) il r)uro-

iyddiimo lcikos: Nuo

balandZio

iki tugpj[dio.

clnaceae, ste- puola voratiflkline.s erkes, miltuotieji slrydamatiai. Alsalgidiz Bal|d Adeniunt Uganda, Kenija, Tanzani- syvai labai nuodingi. ja. Pjaustalt !aka-s, genejant Gericusioi ougo: va,sa- ar skiepijant mautis pirstilabai sauldtoje, Silto- nes. Jei namuose yra mar4 je, iiem4 tamsioje ir Zq vaikq arba naminiq g).v[[q, geriau Sio augalo kiek vese$dje (apie 15'C) vietoje. Vasarq gali- asisakyti. ma iineSti I lauka kur

ieimlz Apt

Kenk6ioi, ligos: Dainai

pukiniai. Tevyn6: Arabijos pietus,

do smailius dengiamuosius lapus. Jie Gsideste skoteie, sudaro piltuv'dli iI dainiausiai yra tankiai dygliuoti. Pastaruoju metu sukurta nedygliuota veisld, kuri vadinasi ' Fri e der i ke' (' Fidenk' ).

i T arba TKS 2 Zem9. NuZyddjusias skoteles Salinti.

Dcuginimqsl Ataugomis

(--) piesinys P. 58) arba sdjinukais, Kenkdicl ligos: oet puvinio llba per zemos temiyddiimo loikos: Nuo peiat[.os gali imti ruduoti geguzes iki spalio. Tatiau lapai. Be to, puola slqdavisos laDu skoteles iisiaumariai, iaknq kenkjai figina tikp6 vienq iied4 ir loksercs (Phyl.laxera tik po vien4 kart4,
Seirnoz Brotne liacea.e,

bromeliniai.

daug saules, bet

tik i uZuo-

vei4.

f6vyn6: Brazilija. Geriousici cugo: Sviesioje, bet Desauletoje vietoje. Istisus metus 1le

vasldtflx), Pqlorimcss Arialos praZysta tik gerai priziurimos

irjau gaua

didele-s. Jeigg

Loistymcs, lrgiirncs:
Nuo balaodzio iki spalio laikyti drdgr4, nuo lapkri-

vis tiek spyriojasi, pagelb6s obuoliai P. 45).

(-+ pieiinys

iemesnaje kaip 18"C tem-

9l

Aeschynanthus

Allamanda cathartica

Esrhinonlas

c@6

ETF

Gerai prizilrima-s e-schi- ieimoz Gesneriaceae, ge$eriniai. nartas stebina ryikirl Ziedq gausa. Galima isi- T6vynd: Javos sala, Borgy ti A es c hynanl h us s Pe - neo Kalimartaftitaip crbsas (ugtiniais no) sala Malajq salyne ir Lled^is), Aes chrnan nuo b.dlos kiti kmitai thLs radi.ans (atban' Himalajq iki Naujosios

Gvinjos,

Gericusici ougc:

L<tisus

metus Sviesioje, bet nesau-

ldtoje, iiltoje (daugiau kaip 20'C) vietoje. Ziem4

4 savaites laikyti ve-sesnaje temperattuoje (apie 15"C) ir beveik sausai.

Tai skatina iedq krovima.

lcislyncs, trgiincs:
Salorq

gtiuiulq laikyti

vos &dgn4. Mesingi lapai kaupia vatdens at.sarga-s, tad Si augal4 laistyti reikia saikingai. Nuo kovo iki

rugpj[aio pabaigos ka-s dvi savaites po trupudiuk4

trgsti.

Kiti prieiiiros ypctu-

nqi: DaZnai apipurkiti. Persodinama vasario

kovo malesiais arba po

ZydejimoiTiemdsbei
perlito arba puQlasiio

All.tmta da per tr\tr]tp4laik4 iileidZia daug ilgtt [gliq. Vienas po kito artjq skleidZiasi 8 - 12 cm ilgio ryskiai geltoni iiedq trimit^i. PrckjaijaJn^ A Llananda .afiartica veislemlsi ' Hendersonii' (kone oianiiniai iiedai),' Gr an difl o-

#Sn'sbg
ra' (citrininiai
Ziedai)

AIIal anda cathartica yra vijo klis.

las ilsisi, tad temperafira

nakimis gali nukisti iki

15'C. Tadiau labai blogai,

jei aGqla iaknys (dina)

loislyncs, trgiimcs:
Nuo balardzio iki spalio
gausiai laistYi ir daZnai

dribsniq miiini.

Aesclrynanthu-s

Dcugininls: Dar nesumeddjusiais augiliais atkstyv4 vasar4, Uglius galima paprasiiausiai padeti ant dregnos ir Siltos Zemds, Prie bamblio tuomet susidaro Sak[Ys. Svarbu, kad Zemd bittl luolat dr6gfla.
l(enk6ioi, ligosl Kartais puola amarai, Pakeitus viet4, svyruojant tempef at[rai, per daug arba per mazai laistant lcenta pum-

ir

apipuddti. Vdliau lieti ir purKti maiiau, Vasar4

labai ggeitai augarti

h$ti

kas savaite, Ziem&

jei auga labai iviesioje 'Scrortil' (geltoniiedd). lh]d Er,\Zial AIIa nnda at- vietoje - po truputi kas 4
rodo erdviuose Siltnamiuose bei Ziemos soduose, prie dideliq lanpxl ir drdgouose iiltuose baseinuose. Dafuai ji parduodama dailiai apsivijusi la*eli, tad karnbaryje jai nebereikia atranos vyniotis. iydeiinro loikos: Nuo
geguZds

savaites.

Kili pr'reii0ros ypclu-

giai laistonas

radicans netolytnw mcstr lqpus.

taip Aesclrynarxthus p lcter-; ialsvai geltonais Zie- purar. dak) , Aeschynanthus Pdtcrimcs: vasar4 eschihilde br andii (tatdotats) tricolor nant4 galima pakabinti

iki rugs6jo, jei

karka iviesos
dg.

iki Kald-

kovo memoi: Vasario nesi peNodinti i Zemg gelems su detlirgu moliu. Po Zydejimo rudeoi arba pava-sari pries persodinant uglius galima treadaliu patrumpinti Ziedai skleipasis al1t naujg uglir].

Dougirinos: virsnniq
auginiais pavasari arlm rutemperath-

Aeschy anthr$ (rusvai raudonais Zied^is). Vbos A es c lt) nantrr.s rusys t velslds labai ispUdingi svymntys augalai,

medyjg kudo laja re itin

tanki. Va-sariSkas Pusi au pavCsis ir dr6pa tvankuma jam labai patinka.

ieimaz Apo
pukiniai.

<y nac eae,

se- denl, kai dirvos

m - 25"C.

fdwrG3

Pietq Amerikos

Siaures rytai, daugiausia

l(enk6ini, ligos: oal

maisto medzia!$ stokos geltonuoja lapai, tadiau voratinldines erkes ir skydamariai rctai kada apnilrka.

Brazilija. Geriousioi ougc: sauletoje, istisus metus Siltoje (ne vesesndje kaip 18"C) vietoje, itin Siltoje dirvo-

iyd6iino loikos: vasara, tadiau daugelis rusirl jau pava-sari parduodamos Zydindios.

je. Tiesa, iiemq iis auga-

Aiscrgiai: visos

llla-

mandz dalys nuodingos!

92

Anthuriur

Aphelandra

Anturis

Afelondro

Anth rifin scherzerianu

t.

Aphel.andra squarrosa kilnsi

c@6'dH
Tilaa-sis anturio Ziedas tai ne spalvotasis papedlapis, o iijo kysanti pailga

c&6'db
-

ii

Brazilijos.

liais kiekiais,
dyta pakelyje.

negu

ruro-

Kiti p eziiiros ypatumai: burbuold. Piekiaujama,4r?- pavasari ir vasar4 datrai apipurlciti, Jei iakrrl prith uri nt s cherzer ianu nt augo pihas puodas, pavamiirunais su kiek ma:esniais ivairiq spalnl paped- mri persodinti. Tinka TKS 2 arba T Zetnd su lapiais ir daZniausiai oralr;inemis sukomis bur- perlito grudeliais. brolemis, AnthuriLt crys- Dcuginimos: Dalimispatallinun labai graiios va-sarl arba sdjinukais. formos lapai. l(enk6ici, ligos: Jei per

t abiausiai paplitps iios ru- iiem4 ne ve-sesndie tegu 20:e), be to, oras ptivalo p rduo- bnti pakar*.unai drdgnas dra sq arrosa tuvdse ra-site net kelet4 jos (+ P. 43). mismnq. Ji neauL<ta, iki Lcislymos, lrgiimos: 30 crn aukidio, lapai puoi- Laistyti tik lnhkitu, kammrs tamsiai iali sn bado temperataircs vanderySkiomis baltomis gyslo- niu. Zemd ouolat nri biiti
Sies augala.s yra .,11rrelan-

mis. {spnding4 saulas geltonumo iiedo varpq tlrsi

iyd6iimo lcikos: ztn*ar i Ln

s c herzer i

gaula per daug tiesiogires saules, lapai susisuka, ieimaz Arace ae, ajeiniai. ima pulti voratinklines f6vyn6: vidurio ir Pietq erkes, Nuo netil*amos piiezitros dememis nueiAmedka. Gericusioi ougc: IsGus na lapai, isimeta amarai, skydamariai arba fu zariometus Siltoje ir labai Svie(lieliaosJ vie- zE, F us ar i un

anufi mii-

sausas oras arba augalas

kankordil sudaro gana tvttos paziedes, L1lios laikosi palyginti ilgai, ir

trumpaamzi ai Sviesiai gel-

dri$ra. Nuo kovo iki nrgpj[dio ka-s 14 dienq tr9iti.

Siek tiek

lfili prieii0ros ypotunoi: Dainai apipurkiti.

Pavasari nugeniti il petsodinti i T, TKS 2 arba

fiinai iydi istisus tnetus.

sioje,-bet ne sauldtoje toje. Ziem4 pasirupinti, kad ieme bntq Silt!, oras labai dregnas.

genties ggybq sukeltos gos.

li-

Pclcrinoss Purkidami
prideokite iiedus, antaip ant jrl atsira-s bjaurios rudos ddmesl

Lcislymcs, trgiimcs:
Augimo laikotarpiu Zemd turi bDti tolygiai dregna . Jokiu bfidu nelieti kalkin-

Alsorgioi: Atturiuose
yra gleivines dirginalairl

paOeUe"tihsiradsd

lar arba aaltu vandeniu. hroiau nuDilti. Nuo kovo iki rugpdjo trgsti kas savaitg, tadiau perpus arba dviem treddaliais maZes-

toni vamzdiniai iiedeliai. Jei tudte iiltnami arba sandaq geliq lang4, galite auginti ir raudonai Zydiniias tri)is Ap h e latxdra sinclairi ana atba Aphelandra tetraqorur. iyd6iirno loikas: Nuo liepos iki spalio (lpielandra squarosa), tuiiau 1i nesu1rhr pakeisti, taigi siuos augalus fu kitu metu galima isigyti iydindius. ieimoz Acanthaceae, akantiniai.

gdliq Zem?.

Dquginimos: vtustuiq augidais iiltoje dauginimo lysveje.

Kenkdici, ligos: Amarai

arba skydamariai, jei per ailtas arba per sausas oms. Susisuka ir kellta lapai, kai sausa-s oras, skersvdjis arba per vesu,

Polorimrs: Kirais metais

afelandra iydi tik tuomet, jei ziemq 8 savaites
iSbnna ve-sioje (10"C)

mediiagq.

f6vynd: Vidurio ir Pieq

Amerika.

ir

Gerirusioi ougo: Istisus

metus Sviesioje, bet ne-saul6toje, iiltoje vietoje G

labai Sviesioje vietoje, geriausiai tiesiai po Sviestu-

93

Ardisia crelata

Begonia elatior

Atdiziic

Aukiroii begoniio

t9
=

YI

a
= -

Ardiljos

ttogos laikosi daugelj nittesirl. arn

Atuk'tosios begonijos ltri{rfrnai - dailns geli4

kt

ilmeuai.

rl@^R'dra a-l

C@
Ziedindmis begonijomis niinai pirmiarsia vadinam1 Beqonia elatior miirunai, anlcsdiau vadinti

je. l-abiausiai tiktq rytinis Tai patrauklus visialis medelis ii Azijos,jo puoS- langa-s. mena - ryikiai raudonos l!islymos, lrgiinos: uogos. Balti arba rausvi Sahrq gniuZulas turi blti Ziedai ne itin iivaizdns. vidutiniskai drdgna-s. Nuo Gamtoje Sis augalas isau- kovo iki rugpjudio ka-s saga iki I m auk<iio, Botavaitg truputi patrgsti. niSkai idornus daigeliai, Xili prieiirlros ypatujau esantys uogose. Taigi nai: Zeme turi bnd Silta, ardizija yra tikras gyvave- oras drdlnas. Dainai apidis augalas (vivipams). purkitil Pavasari pelsoKita ypatybd: mazgeliq dinti i T Zeme. formos sustordjimuose lapq l(Iaituose gyvena bak- Dcuginimos: Sdklomis, jei Zemes iemperatiira per tedjos, b[tinos ardizijai. 25"C, arba auginiais, taPastebdta, kad daigeliai ii diau jie suukiai Saknija-si. seklq, krriose bakte.ijos Kenk6ioi, ligos: :ei oms sunaikintos, irlsta. Kambaryje paprdstai augiDama per sausas, apninka tikieji t miltuotieji skydamatik Ardisia crenata. iydeiimo lcikos: cegu- riai. Pdlqritttqs: Pries Zyddjiiis ir birZelis. Raudonos
Zimio dydiio uogos lieka kyboti pus? metq, kartais
m4 pzsirupilti, kad
ora-s

iyrl6iirno loikos: neveik

istisus metus.

Seimaz

egoni aceae,

1*-

d'rr

ir Begottia x hienaLis,

nes kadaise Zydddavo Zie-

goniniai. Tdvynd: Pietq Amerika.

Prekiaujama

m4, Tai viera populiariausiq Zydindiq gdliq, matyt, ddl to, kad jos Ziedai bufla kuo ivairiausiq spalvq ir be paliovos iydi beveik metus. Ypad !traiios veisl6s: '.4/nu' su bumbulo

viet tik

kulhrriidmis veisldnis,

Geriousioi ougo: Sviesioje, bet ne saul6toje, iStisus metus iiltoje (rte

maiiau kaip 18'C) vietoje.

loistyEas/ lrgiimds:
Zeme turi biiti nuolat vieoodai dregm. Vengti perlieti ir perdZiovirtil Trgsti

pavidalo ugliniais fiedais, raudoDZiede

'Renaissance' ('RenesanlZyrioji Rygerio (Rjeger) 'SchwabenhnA ('Svabi ja'), rausvaiiedes

sa-s'),

l4 dienq. Kili pr'reii0ros ypctukas

'tusie' ('Sjnzi')

'Gold-

noi:

PersodiDti nereikia,

ir ilgiau.
Seimot Myr s i nace ae, mtt-

bnil itin drelFas, kitaip naujq iiedq ir uojSl uisimegs vos kele%s. Ziedus patartina dirbtinai apvaisinti Svelniu teptuku, kad uZsimegztq kuo daugiau vaisiq.

srar' ('Aul(she Zvaigzdd'), Iq]rios gausus pilnaviduriai Zie<lai panaius i kinroZes iiedus. Itin
mdgiamos

nes nuzydejusios nevefi a

toliau laikyti.

Dougininos3 Vhilnes
geauginiais balaurdZio guzes mdre-siais (galima

iiek tiek wy-

tardios 'Ap hrodite'

ir kitu netu), taaiau juos

pjauti patartina tik 1tuo stipiiq ir visai sveikg augalq. Geriausiai dauginti iildomoje dauginimo lysveje.

sininiai. Tdvyttd: Japolija, Koreja, Taivanis, Kinija, Siaurds Indija. Gericusici cu gc: Istisus metus iviesioje ir iiltoje, betne sauldtoje, iiem4 iiek tiek vdsesndje vieto94

('Aftodites') veisles baltais, mudonais arba mus-

vais iiedais, kurios itin graziai atrodo kabanaiuose geliapuodiiuose, Ziedilles begodjos papra-stai
auginamos vie[erius metus.

l(enk6ioi, ligos:
miltligd

riuoji

- daugiausia del pemelyg drdgno oro,

Begonia

Beloperole guttata

Kr0nin6 begoniio

Beloperon6

Begonia

li

rmhxgheana Zjdi

o kDvo iki

geg ias.

Be|operone bnna

ir aukStaklnie i.

C@
Krimines begolijos auga
kerais, puskrumiais arba krlmais, daugelis jq daugiametes, Vielos labai gausiai Zydi , o kjq isnbiai patraukliis l3pai. Populiariausios yra:

o@
loistymcs, trqiincsl
ma turi bfiri visqlaik vienodai dregna, Yengllir

pedziuyitne-ir-drdsilis
Dertekliaus foxd6kle susi-

veisles, pavyzdiiui,'Comte de MiribeL' ('Grdfa,.

Koralinds begonijos (CoraLlina lljiatrrj), . B egonia limmillg hea.tra, . B egonia se r ratipet ala, . Begonia tuetaLlica, . Beqonia egregia, . Begonia coccineai i\ Nuostabusis').

kaupusi v,rndeii tuojau iipiltr). Nuo kovo iki rugpjndio trgiti ka-s 8 -14 die-

Beloperon6 kartais auginama kaip vienmetis kambarinis ar balkoninis augalas. O iis graius puslirumis iS Melcsikos gali illus metus biti jiisq namq puosmelra. Jo l,lp.li kiausi-

Kili prieiiuros yprtu-

nci: Pavasari, jei reikia, peNodintiiTarbagdliq Zemg, Priq{ tai dviem reddaliais patrumpinti nglius. Nuo to augalas bus tik veilesnis ir graZesnis, gausiai iydds. Vasaiq patarti-

ml

oiski ir iiek tiek pukroti. Zie<lai pana-fis i apyniq

varpa-s, suda.iyti iS tams-

m irgi kiek datuiau

geneti, kad laja bnQ dailesnd.

iyd6iimo loikcs: lvairus

nelygu kokia ri5is ir veisl.

lio, jei reikia, ir kihis metq laikais galirna persodiiti. Ti*a T, TKS 2 arba Zeme azalijoms, tik ij4 patartina imaisyti perlito grudq arba putplasaio dribsniq. Pavasari priei peNodinant nupjauti [glius, va-sar4 iugendti,
kad augQ graii laja. Ilgesnir:s uglius patartina nuolat

lfiti prieiiuros ypctunoi! Nuo kovo iki bir;e-

geltoniq paiied;iq ir tarp jq kyiandiq ilgq baltq tik-

njq
des

Ziedq.

iyd6iino loikos: Pa;ieisbina nevysdamos

beveik iitisus metus, taaiau balti tikrieji Ziedai iisilaiko vos kelet4 dienq. ilimoz Acanthaceae, akantiniai. fdvyn6: Meksika. Geriousici cugc: Lauke ir kambaryje labai Sviesioje, bet ne sauletoje vieto-

Douginintcs: Pava-sari augiliais iiltoje lysvdje. l(enkdici, ligos: amarai puola po iildymo periodo.
Ziem4 lairytas per Slapiai ir per tam.siai augalas ima mesti lapus. Patolinos: Ii auginiq

Beloperoni -

lcboi gyvybingos puskrimis, iis diiugins ius ne vienerius

melus.

ieimaz

B eg o n i a c e az,

be-

gooiniai.
Zos.

(+

P. 44)

pameginlite

ii-

f6vyn6: Amerikos atogr4- nugraibyti. Geliousidi augd: Iitisus

metus Sviesioje vietoje. Rfiiys lygiais lapais megsta daugiau iviesos ir saules, negu rlSys ir veisles pukuotais lapais.Va-sar4 joms pathka 20 - 22"C, iiem4 kiek vesesfle, bet ne iemesne nei 15oC ternperatdra.

siaugi'rti aukstakamieniq
augalq.

Daugini[os! Vilslres
Kenk6ici, ligos: Jei ze-

auginiai itin gerai ialcrijasi ir vandenyje, ir Zemdje.

md perdZilvusi ar per puola miltdaug Slapia lig. G-ali.praddti laisti la-

Postobo: PaMiiai pdzi[r'tma tr Patahystachys

je. Vasar4 magsta Silum4, o rudeni ir iiem4 apie

12 -16"C (bet pakelia

tea

(')

lu-

nuotrauka P.21),

ir

tikji

labiau bijo vsos.

pal

zecLll.

kambario temperahlr4).

Palarinas: Krnminiq begolllq ruslLl f velsllq ym

itin Zaviq. Teiraukites asortirnento sqra.Sq gdliAdre-sai, P. 238).

loistytnos, lrgiimos:
Vasar4 laistyti dainai ir gausiai, nuo rugpjuiio reiiau. Ziemq laikyti sausiau. Nuo kovo ik mgpjuiio tresti kas savaitg.

ninkystes lmorese (->

95

Billbergia nutals

Browallia

Bilbersiio

(9

3
F
I =

YI

a
N

v-Ditbergija ne tik graz.us, bet ir labai atspar

Lus a.ugalas.

s,

Browallia speciosa iydi iitisas metus,

c@{
Laisfymas, tr?iimos:
Vasar4 laistyti gausiai.

c@g
IS visq 6 Zinomq rusiq be11e

Tai vienas atspariausirl kambariniq augalq. Ji iydi nepailsdama ir isaugina

daugybg ataugq. Bilbergijos slixoteles sudaro siauri ir ilgi taNi viksvos lapai. ISjq ant ilgq kotq kyio

20'C), Ziem4
slau.

populi.fiausia ym B/o-

kiek ve-

Ziernq jei laikoma vdsiai,

lieti maz^i,jei iiltai

daugiau. Nuo geguZes iki rulpjiidio ka-s savaitg trgitr,

uuliukg Ziedynai (lotyniSkai zntares - linkstantis), sudaryti iS violetiniq iiedq ir tamsiai rausvq papedlapiq. Brna misri:nq ir su ora11iirriais
papedlapiais.

speciosa. Tai loistymos, lrqiincs: 30 iki 50 ctn aukiiio pus- Va-sarq laistyti gausiai, krDmis tamsiai Zaliais laZiem4 saikhgai (gresia pais. L< lapq pazastq puviflys). Kol augala-s auiitisus metus auga ir sklei- ga, kas savaitg trgsti.

u,a ! Iia

rto

Kili prieiiiros ypctu-

noi:

Vasar4 dainai api-

purksti ir, jei bntina, persodinti i plokitesni ird4 (tinka T arba g6liq Zemd) .

dfiasi vis uauji melyni, violetiniai ar balti paviefiai ijeAat. Browallia viscosa it Browallia

lfili plieiirllos ypalu-

n*

nrci: Persodinti nereikia,

grandifora

Dauginimos: atialomis. iyd6ir'mo lcikos: rei per- l(enk6icl ligos: netai. Patarimas: Bilbergija geZiemojaialtri vdlyvq
vasar4,

Gs vasarin6s sodo gelds. Zydi priklausomai 1luo sd-

tretane-

Browallia laikoma vienerius mefus.

tk

Dcuginincs: Auginiais
arba seklomis. Vasa{ paseti prie Sviesaus laluo ir s6klq neapiberti Zemamis. 20 - 25'C temperaturoje sudygsta per 14 dierq. I vien4 geliapuodi pasodinti 5 - 6 sejinukus, kad i5augtq gra;us krimas.

jos laiko. Kaip sodo gdles

sejamos vasari, kaip kambarines rugpjfiti.

jei iiltai

mos pabaigoje.

iie-

ieima: Broneliaceae,
bromeliniai, T6vyn6: Pieq Brazilija, Urusvaius. Pamcvaius. Sia;ds Argendn;.

rai tinka pmdedantiesiems gdlininkams, be to, gana gerai pakelia saus4 iildomq patalpq or4 ir nereikalauja ypatingos prieziiiros.

iydeiino lcikcs: t:rowallia speciosa iy<li titisus metus, B,'otr)dlll4 grandiflo r a ir Br ow allia rlscosa nuo lapkriiio

Geriousici cugc: t-abai

Sviesioje, bet ne sauletoje

iki sausio. icimaz Solannceae,btJviniai.

Kenk6ioi, ligos: tei oras per sausas, puola baltaspamiai.

Alsorgioi: Kaip ir visi

bulv

vietoje, vasaroti gali lauke, Iitisus metus pakelia kambario temper:ttu4,ril.bergia naans ilem4 gali stovdti ir vdsesndje patalpoje, miirunams ir kitoms r[-iims reikia iilu-

f6vyn6: Amerikos atogqZos.

iriai, B rowa lli a nto -

dinga.

Gerirusici augo: Sviesioje (ret saulEtoje), Eeiai vedinamoje vietoje. Vasa14 tarp I I ir 15 valandos pridengti nuo saulds. Vasar4 laikyti Siltai (per

96

Brulfe lsia

Calceolaria

Brunfelsiic

l(olceolioriio

:."''

B t{elsia paucifloru var. calycina.

c&6'db
Brutfelsijq gerQ sudaro
medeliq t populiariausia kambarind gdli yra Bnadelsia pauciflora var. calJcina. li iileidZia tvirtus, i Salis augandius iglius, kude l1elir*g iakotis. Balti, geltoni, ivairiq atspalviq violetiuiai, dideli ir kiek mazesd (relygu ruSis) Ziedai laikosi relabai ilgai, bet uitat nuolat skleidZiasi vis nauji.
apie 30 rusiq Zemangiq

Gera.i priiiiirina kalteoliarUa apsipila gakrybe mie14 tarsi VelJk4 arg iiaiiied4.

g
Loisfymas, lrgiimos:

uV^
^iA\
C'dlceo16 lotyliiskai rei!kia 1naiq kurpaitg. MaZdaug 500 ivatfu iio augalo ruiiq ir visos isvestos veisles tud para-

lalxlq, IS jrl

laistyti millKtu Silh vandeniu. Nuo kovo

Geriousioi cugo: Labai

tsviesioje, bet ne visai sauldtoje, kuo vdsasndje (15 - 20'C) L gerai vddi-

jo

iki rugse-

drdSmes negaileti

ir

iijq

kas 14 dieml

trgiti. Paskui

liautis trgiti ir maZiau laistyti. Labai nemdgsta sauso iildomu kambariu oro.
DaZnai apipurkiti,

plati larpaite iSsiai tinkr langai i Siaurg. pnst4 apatini vainiklapi Loistyrnqs, frgiinos: - vienspalvi, dvispalvi Laistyti gausiai, bet va[arba demet! ryAkiai geltoSrl, lyg

namoje vietoje. Labiau-

llili prieii0ros ypofumoi: Augalui periyd6jus

ankstlnr'4 vas.f 4 pe1sodinti i P arba TKS I iemg, il-

nos, raudonos arba orallzifle-s spalvos. Tq mi*iflLl,

dells pertekliq po pusva-

latrie parduodami pava-sari kaip kambariid gele,

nedera painioti su puskrimiu C alc e olar ia integr i/olia, kuris daZniau auginamas balko[uose

landiio ii paddklo iipilti. Trgiti kas savaitp.

gus Dglius patrumpinti

Kiti prieiiriros ypotumci: PeNodhti nereikia,

nes gyvuoja mefus.

Nuo bangliq auginiais, 25"C sausio iki rugpj0dio. Yra iemdje. Prigyja sunkiai. ir iiem4 iydinti veisld lail(enk6ioi, ligos: Lapai laidiq m6lynumo Ziedais geltonuoja (chlorozd) ddl su baltl alote. per kieto laistomojo val1Seimoz S o lanace ae, btldens, puola amarai.

iyd6iino loik*:

Daugininos: Vbi[dq ar-

tik vienerius

ir so-

viniai.

f6vynd: Brazilija. Grirusioi ougc: Sviesioje, pusiau sauldtoje ir Siltoje vietoje. Nuo lapkidio iki sausio augal4 pasta-

Atsolgioi: Kaip ir visi

bulviniai, brunfelsija nuodinga.

pinarium4, galite auginti net i labai ret4 Calceolaria darwinii.

duose, nors ir vieni, ir kiti tera viemmeaiai augalai ir perzydejg ismetami . Jei turite vesq Silharni al-

Douginimcs: Va-sar4 sdklomis. Daiginimo temperafira l8'C. Zememis neapiberti. Rudeni ir Ziemq daigelians reikia papildomo apivietimo.
Silto ir

l(enk6ioi, Iigos: odl per tvalkrus oro puola

iydeiino loikcs: t.tu"

sausio
ae,

baltaspaflriai ir amarai.

iki geguiBs.

tyti vdsioje (10 - 12'C)

patalpoje
tuomet gpusiau Zydds.

jis

S crop h^lariacebervidiniai. l6wr: Pieq Amerika. Prekiaujama tik kultiirind-

Seimo;

mis veisldmis.

97

Camellie

Komeliio

J
19
=

YI

I-

a
I =

o seno oltgitana Camell.ia japonica veisle 'C h and le ri El ega ns (' C a n d le r io gr akii ioj i' ).

Camelliajaponica veislds 'Alba Simpl.et ' ('Bahoji pa-

prustoji') aiedai da g Wesn|

iviesioje patalpoje be tiesiogines saulds. Ziemoti
melsta 6 - 8oC temperatii-

-^.F'
-

tl

pJuflo menesl, zalsvl uggeriausia tnediiaga. Saknijasi maidaug po 8 savaidiq.

balti, ir kuo ivairiausiq ar ne?" kankina-si berausrq bei gelsvai roZines maZ visi, krrie augina ka- spalvos atspalviq, ir Svelmelijas irjau sulaukd niai raudoni, ir purpurisukrauq pumpurq. Mat niai, t rct rnargi. Be to, apie katnelijas daug kalba- jie skiriasi dydiiu, pilnumu ma, nevajos del metlkiau- ir kuo imantriausiais paraukimais sios prieZiiros klaidos - pemelyg suddtintudtuojau netalriios pum- ga bltrljuos visus ii]vardillpurus, Tai rte visai taip, ti ir apraiyti. Beje, sodinirJei pasirupinsime, kad kystes lmones <laZuiausiai oras ten, kur jos auga, b0- pateikia nuo seno iSbandyt4' C hand.ler i Elegans' tg labai drdg9Es ir ve-sus, veislg, nestatysime Siq geliq arti radiatoriq, neleisime joms iyddiino loikos: Nuo k9sti staigiq temperatiros spalio iki kovo. svyravimq ir nelaistysime ieirnaz Theaceae, atbatkalkingr vandeniu, kasrnediniai. met Sios puikios gCles praZys nuostabiais Ziedais.

"Ar jai nubyrds pumpurai,

liai

roje,

te$eje kaip l2'C. Kenk6ici, ligos: Puola Pumpurams susikauti bi- amarai, mudonosios tina alrkita tempemfiru erkes, be to, augalas meta (geriausia 20 - 25C), bet lapus,jei per iilvri Ziernokad pumpurai subrgstq,

jei lmanoma ne auki-

tempemfircs vtiyti flepatartha, a[traip jie |rukis. Nuo gelxrzes ituesti i lauk4 ir pastatyti paurks-

l5'C

jo arba ddl neteisirlgos priezilros vasar4. Ddl per

aukitos temperatiiros arba sukiojant jau sukromsi pumpurus augalq, ddl per
sausos ;e1nes, drdgmes

neje.

lcislyncs, lrgiimos:
Siukstu nevartoti kalkifi go-vandeus. Saknq
Zula-s

griu-

Mdgdjai gali rinktis bet

HLiffi,lf"H:111i

nuolat tolygiai dregnas. Nuo tada, kai ima leisti met[gius, iki liepos pabaigos tr9sti azalijq trqsomis. Paskui laistyti r,aziau taip geriau krausis pumpurai.

turi

blti

pertekliaus arba per kieto valldells kre0ta pumpruai. Pofcrinos: Kambaryje geriausiai tinka auginti Cane Lh a sos anqua't erslds. Jos auga ldtai, iilei-

diia gxaKiiai svy'randius flglius irjau nuo spalio mtue-sio iydi, Ii nepilnaCamellia j aponica veisliq gerai tinka

viduti\

lfili prieiiiros ypclumoi! Ziem4lapus ir pumpurus ka.sdien apipurldtj,

jokiu bidu repurkiti jie iisiskleidusiq Ziedq
tadiau l1uo to ruduoja,

auginti kambaryje'.4polla' ,' Si Lver Waves' , ' Appb Blossom' k'Maidzn's

Pe6odi[a-

Blash'.

f6wri:

Ryq Azija. Gericusici cugc: cerai

ma visada po Zyddjimo, vdliausiai iki liepos pabaigos (geriausia i T iemg).

vddinamoje, vesioje

ir

Tikro iieuos sodo ,,.I puos tcna - Latnctua miiritnas 'Barbara Dougininas: virsnniq Clark' yra istabaus dybe pumpurq augitriais rug- diio ir gau,siai fodi-

98

w '-- -pr-eo>,ld-:. , ' ' 7,F --&.

Carnpanula

Capsicun annuum

Korilelis

J
19

Vienumetd popdko

3
lI =

YI

a
N
Catnpanula isctphylLa 'Mayi', Lat gero, Labiausiaipa plitusi ir l|agiantu katiLlb vcisL.
Grai us rirrur

is

la

ugo paplto|ales.

Sis augala-s o tai retai pasitaiko - pakelia net ir kalkiug4 laistom4ji varde1.'1. lr Canpanula isolthylla, @alta'AIba' bei meisvai violetitle'Mol'i'
v

c&
eisl),

o&g
Dekoratyvios vien.r1net6s paprikos parduodarnos daugiar.rsia ruden! ir apie Kal6das, Jq vaisiai buna
bet gerai veclinruloje vietoje, ne aukitesneje kaip 20'C tenrperaturoiq. Ziem4 pirktus augalus laikyti

kaitrirl sirules spinduliLl. Vasarq laikyti gerai vddinamoje parrlpoje, geriausia

balkone. Ziem4 poilsiui

p.rkaks vesios, mazdaug 10"C, vietos.

uZuovejoje

apskiti, cilindriiki arba

smailiahrgiai, violetines, raudollos, oral)Zi A\ arba gelto os spalvos. Daugelis neZino, kad iis augala-s
pSpnKo\ gnnlnlrus, z3lrosios augalo dalys lruodinEos,

ve-siai trip jie

gyvens.

ilgiau

ji-

Can

pa.n u I a

gi/ls, ir trapusis katildlis,

fra

it Canpa.nula pyronida
lls, kuriq Zrnonas dar vadiJokr'ibo kopddiornis, auginamos ir priZiurimos panaiiai.
rua

loistymas, lrgiimos:
Nuo pavasario
visQ

lairlymas, hgSimar:
Laikyti toly!:iai drdgnE, bet ne ilapiq. Augimo laikotarpiu trgiti kas savaitp.

ik

rudens

laikt laikyti tolygi.ri

dregn4. KlrStomis dielrornis gausiai, Ziern4 labai

T:ir"..u,]sollo*lo:.

l(ili prieii0ros ypclunci3 PeNodinti nereikia,

nas glwuoja

iyd6iimo loikcs: Nuo

kovo iki spalio.

tnazri lieti. Nuo geguies iki ru!:pjuiio kas 14 dierq

taiiau vaisiai,llors ir karhls, uenuodingi. Jlose

tik vieuerius

par?iti.
e,

ieimot

C a nt pa n u la cca

katil6liniai.
Tdvynds Vidurzemiojitos prkrarltes.

nugendti, pavasari persodinti i nauj4 Zemg.

Kili prieiilros ypotunai: Po iyddjimo ruder i

Dauginimcs: Augitiais,

yra ivairaus stiprunro od4 Douginimas: Pavasari dirgiuauiio alkaloido kap(gal;ma isigyti saicilo. Kaip sako botmri- sdklomis pclcuoruve-se/, zyclncrus pavadilirlas
nis ni!ies

lnetus,

Gericusici ougo: Sviesioje, l1et sauletoje vietoje, bet va-sar4 saugoti Duo

l:urie lengvai iaklijasi durpiq ir smdlio miiinyje.

armzzrr, iis augalas yra vien:lmetis. Jis iSmet:lmas, kai vaisiai susinaukia.

augalus laikyti labai Sviesioje vietoje, o kad geriau bet p.r.stogeje ir u:uovejo-

megztqsi vaisiai

lauke,

Kenkdici, ligos: VoraIs,l.bit 1tr7

liai: Vir*tje: Conpan*

Ia poscharslqona.

iit r -lraUIe-

tinklines erke-s del per iilto Ziemojimo ir per sauso kambario oro. Pilkasis puvi1lys ir lapq ddmddige
d61

iyddiimo loikcs: lavasaris ir vasara. Tikasis jo

groZis vaisiai, kurie simezga nuZydejus.

je.

Kenk6ioi, ligos: ter

iil-

ui-

ieino:

So/anaceae, br:l-

toje patalpoje, nuo per sauso ir tvankaus oro puola atnar:ri ir skydamariai.

per dideles drdgmds.

Daiinija: Campanulo isophylla

Polcrimcsr Baltus syvus, kurie teka pjaunant

augiI1ius, sustabdyti galima panardinus augalq i dnrlgnq vandeni.

viniai. T6vyn6: Rytq Azija ir tuo Vidurio iki Pietrl

Amerikos.

Atsolgioi: Kaip ir visi

bulviuiai, vienarnet6 paprika yra nuoding:r. Vaikus ypad vilioja vaisiai,

'Alha'.

Geriousioi ougo: Itin

Sviesioje, net sauletoje,

betjie tokie .ritrrls, kad juos norisi beo1at iispjautj.

t00

Cathannthu-s roserls

Chrysentlrernrrrn irrdicurn

Indiiind chrizonteno

Daagianrct^ wis!2s ilgahiui auga vis veiliaa.

c@g

Chrizantentos Egsta rXsq.

c@

Catharanth srose

s-

egzotiika-s musiskes nelsvai violetines iieme-s (/i?ca rarnor) pusbrolis, anksdiau vadint!-s I/ir?cd Iosea, Atogrqiq kosmopolitas, kuris iS tiesrl y.a keras, parduodamas kaip viellanetis kambarinis augalas, o Siltoje rarnioje vietoje gali augti net sodo lysvdje. Jo tamiai Zalius, 2,5 - 7 cm ilgio lapus puoSia balta vidurhe gysla. Mazdaug 3 cm dydzio Ziedli roziniai arba balti, ojq viduriuka-s raudonas arba geltonas. Catraranth s roseus karnbary:e auginamasjau nuo 1757 metrl ir yra vis labiau megstamas,

lcistymcs, lrgiimcs:
Va^s:f4 Iaistyti gausiai,

Daugiausia Siq gdliq galima p.llllatyti apie Visus

5VellltloslUS 1r Vellllei. JoS

laistymos, lrgiimos:
Sakrq griuZulzrs nrri buti
vos dregra-s. Jei vandeus per malzai, .rugalir.s bemat

bet

velgti drdltmes pertek-

laul
kns

Zietn4 saikilgai. Nuo kovo iki -mgpjndio

blua sniego baltumo, citrinq geltonumo, aukshes, bronzines, roiindq raudonos kaip vynas, purpurilas ir iviesiai violetines, su piluavidwiais ir nepilnaviduriais gaiiais. Vienos auga

l4 dieDq trgiti. lliti prieii0ros ypotumci: Kiekvien4 pavasari

persodinti i T, TKS 2 arba gdliq Zemg.

suglanba. Naujai isigy&Ls chriz.artemas bei per-

iiemojusius arba

jarunr-s

augalu-s nuo pava-sario iki rudens ka-s savaitg

D!uginit||os: Auginiais
kovo mdDesi arba seklomis va-sario mduesi iildomoje daugirimo lysveje, I vienq gdliapuodi susodhti po 3 daigus ir vierl kart4 Dugelldti, kad iisisakohl,

buvo megsurmiarrsios karnbariuas geles.

krip kumai, kitos - klip Kiti prieiiriros ypclutrulnpakfi ietrini ir vainiki- mdi: Po 2ydejimo nugeuiai medeliai. Ankdiau, ndti. Ziemojimo tempekai kambariuose prie lango ratiira l1uo 3 iki 5'C, Ziebrldlvoversu,clnizlntemos m4 daug maZiau laistyti
ret.ri ir tik tjek, kad visai nenudziuhl. Kovo md-

trgsti.

Kenkdioi, ligos: netai.

iyd6iimo lcikos: enrciiau nuo liepos iki gruodZio, dabar, iimokus

Indijine
chrizortiSartginto

nesipersodintiiTarba
TKS 2 iemg. Naujus Lrglius daug sykiq gendti. Chizdltemos gali Ziemoti ir taip: lugendtus augaivie-sioje, ramioje vietoje, Prie-i Salnas .rpdengti egliq Sakelernis. Tadiau labai dideliq ialnq augalas

b- ii
ialiiui.

Potorimoss Nepamirskigeld hbai

jauhi
au-

reguliuotiZyddjim4 i!tisus mefus.

nedelis.

iyddiino laikos:
geguzqs

Nuo

Alscrgioi: Visos iio

iki spalio. st -

galo dalys nuodingos.

ieimlz

C o np osi t ae,

gtai- lus prsodinti sode

iaLiedilai.
T6vyn6: Kinija ir Japonija. Prekiaujama tik kultudndmis

Seimoz Apoclnaceae,

pukidai. f6vyn6: AtogrqZos. Gericusici ougc: Itin

Sviesioje, bet ne sauletoje vietoje.Vasar4 mdgsl1 bnti Siltai, Ziem4 kiek vdsiau (apie l5"C). Nekaip auga ten, kur vdsus, lietin-

rliimis.

Gericusioi augc: Sviesioje ir vdsioje vietoje.

Siltuose kambaduose ilgai neiisilaiko. PerZiemojusius augalus ir padiq isaugintus daigus l'luo geguZds isneiti i laukq.

gali neistverti.

Douginimos: Pavasrri auginiais.

gas klimatas.

Kenk6ici, ligos: emarai ir voratilklins erkds, jei laikoma per iiltai minuojandios muselqs.

0l

Citrus

Clerode dnnn

dtrinmedis

iventmedis

(9

3
I =

vl
1-

a
N

#&n'
citrsiniai

Kairdje

Cyt rolort uttella,

deiiije

kit*uzas

Svenlnedis

gaj s ).'ijoklis.

-^^
lqistynas, tr?iimo5:
Nuo pavasario iki rudem laistyti gausiai. Vellgti kdllslgs YandelNl Ziem4 laistyti labai m.r1ai, Nuo kovo iki rugpjtdio kas savaitp truputi pafftr<ti.
IE4OO

n'
lqi5lymas, hfiimos:
Vafioti tik suminh<tllt4

GtaZ[s vaisiai, balti, nuostabiai kvepiantys Ziedai, viszaliai odiiki blizgantys lapai del iiq ypatybiq
auga)ai tapo itil1 mdgstamais kambari-

Clerodendru r!!iq kambaryje auginamos

tik nedaugelis, Zinomiau- kalnbario temperaffiros sia vallde11i, Zeme turi biti - Clerodetldru t ,ro,r.roride, j4 mDsq sene- vos drdg|a. Nuo kovo iki
las poetiskai va dindavo

niais kubiluose arginamais augalais. Augillti ant pala[gas arba patalpose, klr maza vietos, ti kanebent I -2 ln aukidio te-

Kiti prieiiiros ypclumoi: DaZnai apipurkiti.

Kai visrl puodo Zerng

ii-

uiaugaltys Cif nrs ricrocarpa (arba kltarp Citrus

j apon ica, vadinana kinkanu, arba Citn$ i,r Fott nella miirijr:'s C i t I oIo r t u n e I I a
rrt it

raizgo iaklys, persodinti i T, TKS 2 arba geliq zemg, maiiyt4 su sodo mo1iu. Kaip gaiima
mr8e11eU.

"Nekalta meile". Gal ddl baltq kaip sdeg.rs trurelapiq, ii kuriq Llio ryikiai raudori iiecLri. Tai gajrs vijoklis, hrris savo girntindje

rugpjuiio
ti.

kas savaitg h?s-

lfiti prieii0ros ypolubihl

moiS Pasinrpirrti, kad oras labai dre$ras, da;nai apipuk\ti. Jei reikia, pavnsari persodirrti.

Aftikoje lailGiiais

is), Fonune

I! a

maiiau

,nitis.

iydeiimo lcikos: Ziedai

ir vaisiai yisus metus ran-

vie[u kartu. Vaisiai iisilaiko kelias savaites, o

dasi

Douginimcs: Augidais iildornoje daugilimo lysvdje. Prigyja itin sunkiai. Xenk6ioi, ligos: skyaamariai, miltuotieji skyda-

kibiais stiebais uisliuogitr et i4 m aulciti. Nuo kovo mdne-sio ima skleistis Ziedai tankiais netikrais skedials ir q laaihl sodams suteikia kvap4 piauzianti vaizd4. Europoje Sis augalas chemindmis slopinandiomis mediiagomis

Douginimos: Auginiais
geguZes mdnesi. Pavyksta

mariai, voratinklines erkes. Geltoni lapai (chlokaftais net me0qsius. ioze) ddl pemelyg kalkinSeimo: Raraceae, nttiniai. go laistomojo vandens.

fdvyn6: Pieq Azta. Geriausiai ougo: Iitisus

metus labai sviesioje ir oet Muldtoje vietoje. Vasarq jei pakalkamai iilta,

Pctorinos:

Jei savo

cit-

Lvugiramas iemas i-r parduodan Ls kaip l<r[lnas. iyrl6iimo lcikas: Nuo kovo iki rugsdjo.

rinmedZio negalite iineiti

laukan, jo ieapvaisills

ieimaz
beniriai.

V a rb enace a e,

er-

tik Sildomoje dauginimo lysvdje. Kenk6ici, ligos: Del per sauso oro ima L_risti Ziedai ir prunpurai, jei per lalta, lapai rrrreina ddtrdrnls. Pclarimos: Kadangi Svenhneclis visai :regali augti kambariuose su centriniu Sildymu, jam geriausia Zielnoti vesoje

(12"C) ir kaupti jdgas kitai vasarai. Tadiau tuomet jis numeia Iapus. Pavasari, ger.ri apgenejus, perso-

pravadr iiresti laukar i

uzuovej4. Ziema mdgsta nuo 15 iki l8"C temperatur4.

vabzdziai, toddl ziedldulke-s reikia teptuku pemesti ant purkos. Gedausia tai daryti vidudieni.

f6vyn6: Vakant Afiika,

Kamerunas.

Geriousioi ougo: Labai iviesioje vietoje, bet ne

saulekaitq.ie. Visus metus melsta b[ti Siltai, dregname ore,

dintiji! raujq Zemg ir

pel.stltyti Silaiau, Netrukus

jis iileidiia naujus uglius, o antjq sukrauna laujus

Ziedus.

102

Clivia

Colutmrea

Kliviio

l(olunndio

\r cP
/I
(U/\J

Tai bene puikiausias svy-

rantis augalas, ka-skart apsipilaDtis

nqsulaikotrais ugniaspalviq bei skaisdiai raudo1rl Ziedrl srautais. Ge[ninkai mdgsta ivairias jo r[iis ir veisles, pavyzcl i,iui, C o lan n e a h i r t a, Coltuvxea )c banksii, Co-

humea gLoriosair jos veisl1' Purpurea' , Colunr ea t i cr op h! I I a (keletzs jos veisliq rnargalapds) bei ruiiq miirunus ('Sfa-

ranger').

iydtiiimo lcikos: lvaiKlivija kasnet darosi vis Eraiesnd.

c@B'fu9

rus, nelygp miis ir veisld. Ziem4 Ziedus krauna 30 - 40 dienq palaiky-

ta 15"c.
Seimaz Gesneriaceae,

Klivija auga drdgrose, [ksmingose vietose tarp uolq aiba miskuose, Ii svoghDo ji iileidZia kardo formos lapus, o pava-vr! - ilgq Ziedynkotl. iyd6iimo lcikos: Nuo vasario iki geguze-s, tinkamai l1audojartt Zem4 temjau per peratiir4
Kalddas.

saus4). Nuo kovo

pos kas 14

iki liedieiq trgiti.

gesreriniai

T6vytt6: Vidurio

Kiti prieiiiros ypotumois Kai iileidZia lapus

ir

Amerika, daugiausia Kosta Rika.

krdulra ZiedyDkoti, puksti. Nuo lapq kuo dazDiau

Geriousiai

!ugo:

Ne per

valyti dulkes dr6$ru vatos guiuiuleliu. Jaunus augalus kasmet pexsodilrti i T zemg, seDes[ius geriau palikti ramybdje. PerZyd6jusius Ziedynkoiius tud-

iviqsioje, pusiau [knnhgoje, bet siltoje vietoje, Tik kraudarna iiedus apie menesi turi pabuti vdsiai.

Loislymcs, hgiirnos:
Augimo laikotlrpiu Zemd turi buti tolygiai drdgna,
kas savaitg po

ieimoz Anaryllidaceae,

amarililiai.

tuojau [upjauti

fdwnd:

Natalis, Afrika. Gericusioi ougo: Nuo spalio iki vasario pabaigos iviesioje, vesioje (ne Siltesreje oei 12'C) ir nesauldtoje vietoje. Vos tik pasirodo iiedynkotis perkelti I Silt4 pusie,{dli

Pavasar! arba va-sar4 atzalomis. Jas

Dcuginimcs:

tuputi

trgs-

(18 - 20'C). Vasaroti iis Palorinas: Jei jIsq kliviaugalas gali lauke, tik reijos Ziedu-s gofia lapai, vakia pa;)meti gdliapuodi, kad kilnojant i.d vietos i vie- dinasi, ji negavo deramai q augalas bfiq vjs ta paiia pailsdti, per arksti praddjote gausiau laistyti pavapuse i ivias4 (+ P. 45).

alsargiai atskirti. Piflnuosius Ziedus sukmus po 3 6 metq. Itenk6ici, ligosr rei ziemq per dilta, aprinka miltuotieji ir paprastieji skydamariai,

ti. Venlrti kalkirgo vandens ir kalkingq tr+irl I Ziern4 laistyti tik tiek,
kad visai neiSdiiutq. Vos

Puikus svyra tis

tik pumpurai iiauga iki

0,5 cm, laistyti gausiau ir pastatyti Siltesneje vietoje.

augalos

Iunnea tniirilnas
'Stavonger'.

Co

Kiti prieiiuros ypotuItlci: Alsargai purk(ti

kanbado temperatiros vandeniu * jokiu bidu ne saul6je ir ne alt iiedtl.
PerZyddjusi4 apkarpyti

ir

sari (Ziedynkotis turi buti laislymds, l]fiinas: mariiausiai 15 qn auKVasar4 laistyti gausiai, bet vetgti drdgmas pertek- dio) arba nepakankawrai liau$ Nuo spalio mdnesio laistete augart ;iedynko-

persodilti ! Zemus gdliapuodiius su T arba

TKS 2 Zeme.

Kenk6ici, ligos: Jei karnbaio ora-s per Musas ir

nuo skersvdjo meta lapus.

Polllimo$
je.

Nuo birzelio

Douginimcs: Virsunes
arba Soniniais auginiais, 25'C Silumos dirvoje.

mdnesio kolumndjos gali

iki vasario pabaigos duoti

pailseti (laikyti 8 - 10'C temperafiroje ir beveik

vasaroti pakabiltos rnedy-

Atsoryiqi: Klivija turi

nuodingq alkaloidq,

I03

Cra-ssttla

coccilea

Crossandra infrurd ibu lifonnis

Rorhiio

l(rosondro

tD

3
F
I =

a
N
.---*-J
Rochijas iiedai

#&

I iepsnoj a li

ii t!

deg I t!

G aN

c&6'db
iS

i |isa me

pa-so u lJj e ve is l

i'

M ona Wa!.l h ed'.

Alrksiiau jos boturinis pa- Lcistymos, trgiimos: vadinirnas buvo Roclca Vasaftl Zeme tud biiti vos
coc.tr-a, o Siuo metu ji priskiriama beveik 300 ruiiq vienijandiai storrlapiq Crdss/ld (.) P. 155) gendiai. Rochija yra puskimis ([ors tai ne iikart pastebima, re-s tik apatines jos dalys medeja), ji uzauga 30-60 cm aukiiio ir iydi ry-ikiai raudonais
Ziedais. Zrli, uuo pat iemds augantys IBli.ri ap.rLlgF kryzniikai isdestytais 2 cm ilgio lapais.
drdgD.r, ziemq beveik sausa. Va,sar4 kas 4 savaitqs palaistyti kakusq hQ-

Viena

penkirsdei jmtiqs

Sios genties

risirl, C/os
Indijos. G6li-

Lcislymcs, lrgiimcs:
Augirno ir iydejimo laikotarpiu laistyti gausiai

sandra i nfu ndi bttlifornti s, l8l7 metais buvo atvezta

miikitu, kambario

tempe-

Sotis.

Xiti prieiiriros ypotumoi!

Po Zydajimo

rdnlros vlr1deoiu, ruo spaninkamsji nepatiko ddl sa- iio iki vasario mdlesio leperlieti. Nuo kovo iki vo inorjrgo bhdo, bet kai

i Europ4

iS

iiglius

vienas ivedq sodininka-s

SeStarne

daiimtnetyje

patrumpinti maZd.rug l0 crn. Naujiems ugliams bus erdviau, ojuk kaip tik

jie krauna traujus

Ziedus.

veislininkystes budu pa-ialino jos "tropinius kaprizus", vel iipoprrliardjo. Jos veis],e'Mana Wall
&ed' megiama ir iiandien. Ji gerokai stnulkesnd ir keslresne ui Dataraliai gamtoje augandias apie I m aukiiio savo seseris.

rugpjniio krs 14 dienq i laistom4ji varderi imaiiyti galiq tr4sq.

Kifi prieiiiros ypotu-

dre!

mdi:

Or.Ls tr.rri

buti labai

iyd6iimo loikosr ceguZd

ir birielis.
Crassulaceae,

Dcuginincs: Ugliq galais birZelio menesj srndletoje Zelndje. Pjnvio viet4 priei ikisant ietndn kelet4 dieDq apdZiovinti.
l(enkdioi, ligos: ler siltai ir per tamsiai laikomq
augal4 puola amarai,

as, todel pat rfiina auga14 daZnai trpipurkiti,

Piltuvelio fonnos geltoni,

gelsvai roZiniai arba oranZiniai Ziedai grupuojasi va.rpomis allt ilee kotq, hde iiauga iS laprl paza-s-

bet iiukitu DesrFlaDillti Z.iEd]ILPavasari persodinti T, TKS 2 arba gdlitl ;emg su perlito gnideliais. Demesior krosaoclra atvd-

ieimai

sr:s iaklims (ypai dr6!tloje Zemeje) gali bemat

storlapiniai.

mil-

praznti ! P.isirfipinti, kad

Zemd br.lq

T6vyn6: Pieq Afrika. Geriousioi auga: I-abai iviesioje, sauldtoje ir gerai vddinamoje vietoje.
Tadiau islldiqkai$ls nemdgsta. Vasaroti gali lauke, bet tik pa-stogeje. Rugsejo rndnesi inaiti vidur ir Ziemai pastatyti iviesioje bei vdsioje (apie

tuotieji skydamariai, ploluodds erkds, lapinds nematodos. Jei per dregras ora-s, gali apnikti miltlige.

tdliq.

Silk. Douginimos: Vas.rrio md-

iydeiimo loikas: Nuo

geguZ6s iki rugsejo. Seimoz Aranthoct*
,

ne-si virSuuiLl

auginiais, larrie ger ai Saknijasi Sildomoje dauginirno lysveje.

Jaunus augalus dazlai ge-

akarthiai.
T6vyn6: Lrdija, Ceilotas.

neti, kad isaugq grazus

krDnelis.

Gericusici cugc: Sviesrau pavesDSole, [esauldtoje, iStisus metus

sioje (ypad Zjemd, betpu- voratir*linqs erkqs. Jei

Siltoje vietoje. Ziem4 megsta Siltas (ne vesesne,s kaip l8'C) patalpas.

l(enk6iai, ligos:,+marai,

l0"C) vietoje, kol pasirodys ijedpumpuriai.

per sausils orus arba salta ia per dragna Zeme, ima lristi arba susisuka lapai.

t04

Cyclarnerr persicurn

Ciklamenos

\t..

Tradi

c i nd

/-)

ci klanr en 4 spalva..

Tokios |eis!as va.dino.tnos "balta su akule"

(A
veisles gausiai Zydi ir gerai laikosi, tik svarbu neleisti rnaiiesietr-s jr1

Gaivi vdsa ir saikinga - itai ciklarnenq prieZiuros paslaptis. Tai kalnq mii\ augalas, tarystartis kalki|gose dirvose, daugiausia lapq Zemdje. Sauldkaitos uemegsta ir vdsiame miegadregmd

puodeliams iidZiIti. Dau-

taidios l). Jauriems augaiydGir'mo lcikos: Nuo lams reikia labai daug rugsdjo iki balaudiio kad augtq graSeimaz P r in ulaceaz, rak- Sviasos,

geliui ciklamerai tdra proginiai, lyg "vienkartiniai"

augalai,
o

taioliriai.

jukjq

groZis

ii-

ryikdja tik dauf:eli metq

Trivynri: Rytine-s Viduriemio jiiros srilys. Geriousioi ougc: Suiese-sniais mdne-siais.

sioje, bet
De

Ziais knlrneliais, o neiistyptq. Toddl seti geriarusia vasario mdnesi, kad sejiuukai iidygtLl ivie-

majame jarriiasi geriau te- juos auginant. g3r Sildomose patalpose. Beje, apie Zemg reikia pasakyti, kad s4lyg1, pana-

sauletoje, iSti-

sus metus gerai

Xenk6ioi, Iigos: oel

drdgrnes pertekliarrs gali paruduoti iaknys arba isime-sti gumbq puvinys. Jei augalas laikoma-s per iiltai, puola amarai, voratinklhds bei plonaod6s erkes, jei per dregnas oras, gali isiraesti pilka-sis

ilykifukinidi
riklomenoi kamborio femperolurq pokelia doug geriau negu

iiq i ginllsia-s viet

Ls,

vddilamoje, re per iiltoje vietoje. V,Lsar4 pasbtyti lauke pusiau

paunksndje, Ziemq geriausia lailAti apie 15"C.

nereikia imituoti. Vietos prie VldurZemio jIros, kur auga laukiliai ciklamenq broliai, va-sarq bina gana sausos, be to, gumbai gludi tankesodje, kal-

Lcistymcs, hgiimos:

Zeme vasar4 turi bfiti vos dregru, bet ne Slapia. cik- puvlllys. lamenai labai jautriis drdg-

didiiosios
veisl6s ir yro be golo iovis.

kingoje dirvoje. Ciklamenai itin rndgstamos gdlas. Vokietijoje

mei! l-ristvti iemg. o ne ir Iapus iirauti vienu trokgumbq. Prie-i ir per Zydejiteldjirnu, Depjauti jq, ues
mq kas savaitg

Polorimqs: Senus Ziedus

tigiti.

kasmetjq L{auginarDa apie 20 milijonq egzemplioriqr daugybe veisliq zu maiais arba dideliais, plunlcmiriais arba lygiais,
baltais, raudonais, roZiniais arba gelsvai rausvais ir violetiniais Ziedais, su

lfili prieii0ros ypctumai: RudenipeNodinti i T, TKS 2 arba gliq iemg. Treddalis gumbo turi
matytis. Tik jaunu-s sejinuL-us galima giliau susodintr,

lihNi dalis greitai pnva, toddl gali uzsikre-sti Zeme. Trikio vietq rpiberti medzio arglies 1r1ilteliais.

ialiais arba margais lapais, be to, vadinamieji

Douginimas: Is sdklq sildomoje dauginimo lysvd-

kvapieji ir nykSnkiniai ciklarnenai. Veislininkai j, ,qirias kad nyk;tukinds

je (18 - 20'C) bet kuriuo

metq laiku. Sekl.6 apiberd zememis (tamsoje dyAs-

105

Dipladenia

pteracalthus

Dipludeniio

Diplerokontos

rg
=

YI

l-

a
= -

Bahaiedi D

c&n'g
ip I aden

ia bo liviensis.

Dipterakanto lahai grains lapei.

o&

Dipladenija vis4 vasanl

iydi purpuriniais, tamsiai roiiliais arba baltais Ziedais. Geli0inkai negsia

iv a]rirs D i p Ladeni a sa ndz

dio ruolat laistyti ir ka-s 8 - 14 dienq trtriti. Auga-

Ii

250 Sio augalo

ruiiq

kambaryje auginami tik

I) ipte rac ant h us da|osi

vidutiniikai drdgna, tuo kovo iki ngpjridio kas 2

ri it Dipladenia

splendens

lui pezydejus laistyti saikingiau: nuo rugs6jo spalio iki kovo gele turi pailseti.

miSrulus, pavyzdZiui, itin veSliai Zydindi4'Rosea' (rcZind - Aelsvai rozhe) ir ne taip gausiai iydinii4

drdkirti or4, jeijis sausr-s()P.43).

Kili prieii0ros ypotumci: D.li1ai apipurkiti,

per

savaite-s po truputi trgsti. anus (atba kitaip Ru e I I i a Kili prieiiuros ypoludevosraza) baltais bei vio- mci: Rtpintis, kad oras letiniais dryZiais iSrnargil- bi:tq labaj dregnas, o Zetais iiedals ir l)iptcrucan- me iilt1l. ZiemQ ant ialtus portellae (t\rb.r kltt\ip q akmeuinirl palangirl

' Rubiniana' (roZine arba Jaunus augalus kiekvienq taudona) veislas. Visai pavasari persodinti i T Zena'uja ytu Dipllldenia boli- mg su perlito grideliais, vie?xtis, kurios balti Zied.li senesoiems tinka kiete$e turi oialrziDes Ziotis. Beje, dirva-TKS2miiiuys dipladelijai reikia tvirtq su molinga sodo Zeme bei karteliq vyniojimuisi. trqsomis. iyd6iimo loikos: Nuo Dcugininos: Pava-sari gegrZe.s iki spalio, daliq auginiais iildomoje Seima:. Apo clnaceae, ste- dauginimo lysvdje. pukiniai. l(enk6ici, ligos: Ddl per

portellac) roiiais Ziedais. ISvardhhl nisiq lapai tarsi aksominiai, iivagoti iviesiomis
Ruell.ia

patiqsti Sildanti paklot4 arba neplou4 putplasdio

plokitg. Kasmet pava-sari

gyslon,is. Sie augalai tai Zemi, iliauziantys puskrumiai, todel tinka papuoiti geliq vitrinq apadi4 arba auginti kabandiuose
gdliapuodZiuose.

persodilti I iernus dube-

nis (tinka P, TKS I arba geliil ;emd su perlito gmdeliais),

Dougininos: Pavasari virinniq augiuiais 22"C

Zernje

iyrGiimo laikos: Nuo

rugsejo

(iildomoje daugi-

iki gpodZio, ieimoz Acanrhaceoe,

timo lysveje). Kai gerai

isiSaknija, ponl sykiq nugeneti, kad geriau iakoq-

Itivynd: Amerikos atogrqZos.

Gericusici ougc: Istisus

metus labai iviesioje, bet re sauletoje, labai Siltoje vietoje. Ords turi buti drdgn,s, ypad kai leidZir naulus uglrus. 4retn4 uz-

sauso oro susisuka lapai, ddl dregmqs pertekliaus serga lapai ir iakflys, puola skydarnariai, miltuotieji

akantiniai.

fdvyrG: Brazilija.

skydamariai, voratinkli-

tds erk6s.

Alsorgioi: Visos dipladenijos dalys labai nuodingos.

terka 15"C.

Xenk6ici, ligos: Jei oras per sausas, susisuka lapai, jei Zemd per ialta ir per sioje, bet lresaulebje pusiau paunksrdje, L_ur visus drd!3la, ima pr.Lstai augti, hetus bttq silta, bet oras isimeta sakml puvi[ys arba ggybelis, apdr*a ballabai dr6gnas. Nuo sauso taspamiai. oro ir vesos augakthe: mal DmZxva. Gericusioi cugc: Svie-

laistymqs/ trf iimos3 Ja: kiu budu nevartoti ialto ir

kieto vandentiekio vanderc. Nuo kovo iki rugpj[-

loislynos, trgiirnos:
t aistyti minKtu kambado temperdh:lrcs vande-

niu, kad Zemd nuolat butq

t06

Echeveria

tseverrlo

Echeveria clerenberg i i

#&
-

iS

Me

ksi kos.

Echewria put,tila

ijdi

rtuo baLandiio iki

birielio.

Zemauges eieverijos labai dailios, o vietos

it

prieZilros joms reikia uedau8. Gantojejos auga Vidurio b Pietq Amerikoje daugiau kaip 100 ntiiq, Beveik visoms joms

spalvos skotele,s iiauga ,int 30 - 50 c1n aukidio stleDq. zydl svlesrar rJudonais, baltai apiannojusiais Ziedais, k-urie rudeni skleidZiasi ant ilgU netik-

bestiebdmis skrotelmis.

Kili prieiiriros ypolumoi: Jaulus augalus ka-snet peiiodinti i Zem? kaktusrrns arba stafldarting tik Zetng, senesnius
P

zyol

pava-s44.

Graziausiai eieverijos atrodo susodiltos grupdmis ivairiosjq ruiys ir

veisles.

nl kekirl.
c Echeveria

iydeiimo loikas: t-auai

budingi skotele isside-stg mesingi lapai, Kai larios jq auga kaip bestiebiai kemi, kitos - kaip trumpastiebiai Sakoti puskrumiai arba krimai. { ionus
leidZia tvirtus Ziendynkodius su orarriiniais, tamsgeltoniais arba raudonais Zierlynais. Prekiaujama labai lvairiornis r0Si-

rnaZydiai

puskmniai dai-

harnsii

liomis skoteldmis suarF

gusiais lapais. RudZiq spalvos iiedai iisiskleidZia vasarq.

ivairus, lelygu ruSis arba veisle. Ziedus krauna priklausomai uuo dieros ilgumo bei Sihunos, bet ivaidos rusys skirtirgai.

mis. Labiausiai mdlFtamo6 ir paplitusios yra: . Eche|eia agavoides lapq kraitai rudZiq raudograrius 'Red numo, itin

Echeveria noclulosa. itin grazusjos lapai, ismarginti violetiliais dryZiais.Iiauga tik 20 cm aukiiio ir nuo kovo menesio Zydi rausvai rudais
geltoDai apkra-{tuotais Zie-

ieimaz Crassulaceae,
storlapiniai.

tuomet, kribiitina. Douginimos: Po zyddjimo iorrindmis skoteldmis arba lapq auginiais. Auginius atpjo\.us hnputi apdZiovilti, ikisti ! smelio dirv4 ir leisti iaknytis (geriausiai prigyja 20"C iilumoJe).

fdvyn6: JAV pier[s, vidurio ir PieQ Amerika.

Kenkdio'r, ligos: Nuo

drdgme.s pertekliaus paprastli isineta Salorq puvi-

Geriousici ougo: IsGus

metus sauletoje, vasarQ liltoje vietoje. Saugiausiai jaudia-si lauke, saule-

deliais. . Echereria pulvh@ta l^pai, kaip sako pavadinimas, atrodo

tdge' ('RaudonkaiGs')
veisles lapai.

lylt

kaitoje. Ziemq ndgsta iheds vesoje (5-10'C). Sildiau lailqti nebent iiemq Zydindias rirSis.

nys ir miltliga. Be to, puola miltuotieji skydanariai, sakrhiai amami (Saklq kerkejai filokseros) dainiausiai del to, kad augalas per

iiltai

Ziemoja.. I

nupudtuoti, o

ii

tiesq

Echeveria carnicoLor

mdsos spalvos

eSeverija.

apaugg baltais plaukudiais. Tai reiikia, kad jai

Pqslaba: Lygiai taip pat

pr iZii'lt jdr'a
be G r a p I o p e t 4 I ul,

loislynos, trgiimos:
Va-sar4 laistyti

maiai, Zie-

GmZiai kerojasi ir leidiia

ataugas, tad galima auginti kaip svyranti augal4. . Ec heve r ia deren berg ii

reikia daug iviesos. Veis16

m4

neiydiniiq eSeverijq

'Raby' ('Rubinas') pa-si-

Zymi rnudonals lapq kmstais, bet tamsioje vie-

la- ialiais blizgandiais pais ir orarZiniais iiedais

. Echeveria gibbiflora srnlio bei purpurinds

jie pazaliuoja. EcheNeriasetosa - Seriuotoji eieverija, suaugusi plok<diomis,

toje

beveik visai nelaistyti. Dregmd j.|s prazudo. Nuo kovo iki rugpjuiio augimo laikotarpiu ka-s savait9 palieti trupuiiu kaktusrl
trqsq.

llun, ktri iydi nuo geguids iki birZelio mdnesio tamsiai rcZiniq zvaigidiikq Ziedr! kuokiteliais.

t07

Euphorbia milii

Roudoniied6 korpoiol6

rg

3 vl
l-

a
I =

'"'''----"^dr
Visie
bia
s

gerai

Karpaioliq yra per 2000

#&dhg
iI llet mediius.
ikaudiuklpa11aBendra visoms karpazo-

nilii,

iino

M ruudonoji karyaiola

Euphor

BaltaZiedis

E phorbia milii tniirunas 'Maralhon'

('Marat on as').

ruiiq. I! pinno Zvilgstio jos atrodo labai skirtilgos vielos pan,Liios i kak-

tusus,kitos-iioles,
kr-runus
len1.s

RaudonZiedd karpaiolE iileidZia il$rs, pieStuko storio spygliuotus [glius, kuriuos galima iilenkri larku ar dar kaip kitaip. Naujos ri:iiys auga stahnenai ir yra Zeme-snes, noIS

iytl6iimo loikos:

Nuo spalio iki kovo mdnesio, Seimcz Euphorbi a cea.e, karpaZoliniai.

Pjuvio vietas p.nardioti i drun!!4 vaDda{, kad liau-

qsi tekdj? s)'vai, I diena

apdziovilrti ir tuomet ikisti i durpiq ir srr6lio miiiul. Xenk6iai, ligos: tei per

balti. L{ Madaga,skaro kicijadiais. RaudonZied6 lusi baltai arba ruusvai ZykarpaZola nereiklus, dintt Euphorbia lophonepaliaujamai Zydintis na- 8or?a - vis;ald, i-itisus mq bidiulis, kuriarn nemetus Zydinti ruiis, teD kliudo rrei Musas lruo ce1r- augarti pomiskyje. Trl trinio Sildymo or.rs, nei dviejq ruiirl mi5runai gekaitri saule. Savo gimtine- rai auga bei Zydi ir beveik je, vidurio ir pietq Mada- isstumd gry4sias veisle-s, gaskare, ant gmnito ir 5re vaduamreJr zr./prorgneiso kahrl jis auga gal llia lorri miirunai (pavadimetro aukidio kdiin:ds. nime - motininiq ruiiq pirmosios raides) iydi kol1e iStisus metus geltonais, roZiniais, raudonais ir violetinjais Zierlais, nemeta lapq L megsta &egnesn?
Zerng. Beje,

ius balti, nuodingi aitris sywai ir vienalydiai (arba hermafroditiSki) netikri iiedai, botadkq vadinani

:;""T'ilff::il"f',,
lumo, roZiniai, geltoui ir
na L:uo lvairiausio raudo-

Tdvyn6: Mardaga-skaras, Geriousioi augo: Istisus ialta, per daug vandeus, metr.rs labai iviesioje, sauina kristi lapai. Idtoje ir iiltoje vietoje. VaAlscrgici: Visos raudorsar4 galima penodilti

sodo lysvg, kur l1ols uzuo-

Ziedes karpaZoles dalys

vdjoj ir isaulyje.

Lcisfynos, lrgiinos: Laistyti vidutiniikai, ypai

iiem.l. Po Zyddjimo vien4 mdnesi laistyti tik tiek,
kad neisdZiutq gniuZula-s.

luodingos, o syvuose yra od4 ir gleivine-s dirginandiq medZiagrl. { spyglius galima susiZeisti.

Nuo kovo iki nrgpj[dio laistyti gausiau ir kas 2 savaites i laistomqji vandeni irnaiSyti kaktusrl tr+\.

lfili pdeiiiros ypclunci: Jaunus augalus kas

2 metai pesodhti i iemg kaktusams su trupuiiu molio. Pavasarl, kol dar

neiileisti nauji ugliai, senuosius privalu patrumpiiti arba visai lrugelrti. pavasari.

jie dainiau

sergamildige.

Douginimos: Auginiais Ypai thka gen6-

jimo atliekos! Panaudoti

senesniq ngliq gabalilius.

t08

Euphorbia pulcherrirna

Puonsetiio

Puatsetios Sali htili tE tik rauLlonos

c&nudh

Savo gimtinEje Meksikoje puansetijos keroja taip pat veiliai kaip pas mus seivamedis ir iiaugadaugiau nei 3 metnl aukiiio. "Zy-

iS jq iiaugiihis dailiais medeliais. Labiausiai vertirrama-s puansettrl veislqs sukfre pasaulillio gaNo

ir

Loislymos, hgiimcs: Pdei iydejimq Duo geguZe.s

Kenk6ici, ligos: Jei oras

per saus:r-s, puola milfuotie.ji ir paprz$tie.ji skyda-

iki lapkriiio gausiai

veislirirlkai Ekd (Ecke),

Hegas (Heggas), Gro

l ristyti. Po Zyddjimo nuo v.Lsario iki geguzes laisty-

dejimo" laikotarpiu (gruodzio menesD sie puikiis

medeliai ir krimai tampa tikra terykidiq sodq

(Gro) ir Gutbyras (Gxt Pr.lr:.bier).' Gropa tn'

ti lnazai, Nuo birzelio iki

spalio kas savaitg trgsti.

cizijoje sukufia veisle

Ziedlapiai

!fiti pr'reii0ros ypcturnqi: Auginant toliau, kai

rulaeDta tikieji zjedai (lle paziedlapiai), patrunpirti: kerais bei knimais
augalrdias puansetijas l0 cm. svyraniias 5 cm, Patrumpirlus pa-statYti 1 8-20oC temperah'tros pa-

puoimela. Pas mus tie Duostabiai dekoraryvis karpaioliniai augalai

daZniausiai perkami kaip

mariai, baltasp:rmiai. Polorimos: Kad susikrautq Ziedai ir nusispalvinq paziedlapiai, puansetta nuo rugsejo ndnesio apie 2 mdnesius

abrikosq spalvos paZiedlapiais. Veisles 'Regira' pa-

balti,'Dororrca' ('Doroteja') kerojapaZiedlapiai

lelygu ruiis Sviesos turi gauti tik l0 -12 valandrl,

iskaitart ir lempos aiba gatvis iibhto ivies4l Geriausia ka-snakt l2 -14 valandq augal4laikyti kibiru arba ddie. Alsorgici: Sywai gali etzinti od4 arba gleivines.
apvoZu-s

"vierkartiniai" ir dideliais si i Sonus, todel parduodakiekiais augiiani pardavi- ma kaip svyrantis

mo sezooui apie Kalddas.
augal:r-s. Jos

Syki imkite ir reiimeskite

Sio augalo

apdl(s amarai. Ji verta au-

netjeiji

ryikiai roiiliai.

talpoje ir lailTti beveik

sausai. PeNodinama

iydeiimo lcikcs: Nuo laploidio iK sausio, bet

dozuojallt apivietim4 (trumpadienis augalas) ga-

tik

ginti ilgiau. IS pradiiq atrodanti kaip Zo16 ilgainiui puansetija sumeddja ir lleh.l.tl:us vi6ta graziu Sakotu lalimeliu. Kaip ir giminingosios raudolriiedds karpazolds (-+ P. 108), tikieji puaisetijos Ziedai reisvaizdos. Labiausiai aki traukia dideli

nuo geguZds vidurio i T, TKS 2 arba geliq Zemg.

li Zyded istisus metus. ieimoz Euphorbiaceae,

karpazoliDiai. f6vyn6r Meksikos ir vidurio Amerikos atogr4zos. Geriousici ougo: Istisus
metus iiltoje lviesioje, bet nesaul6toje patalpoje. Zydijimo rnetu oras turi

Tuometvel $arkillgai laistyti ir treiti. Naujus

Dglius gel1eti, kad augalas graZiai Sakotqsi.

Dqugininos: virsfirirl
auginiais vasarq. Imti liekala-s po gendjimo. Syvai iS pjflvio vietos liausis tekdjg imetkus jq i dnnlgrq valdeni. Auginius sodinti
I maZus gdliapuodZius. Pa-sodinus kietai apspaudyti Zeme.

balti, geltoni, gelsvai ro;i niai, toiiniai ir ryikiai raudori paziedlapiai. hekiaujama vienastiebdmis, Sakotomis arba svyrandiomis puarsetijomis

blti

kiek vese$ s

met Ziedai ilgiau laikosi.

tuo-

Vasaroti gali lamioje vietoje lauke.

t09

Eustorni grlndiflor rn

Exacun affiue

J tD

6 h

a
I =

-=_="-4
Eustona grantlifonon

;,

iavi ir nercikli kztnbario

Eracum alfine

/-\ A
Ali]K*salan

o&
Laislymos, lrgiimos: trri brlti nuolat vidutiniikai drdgna, kirs saZeme vaitF

didiiuli

ku.api4

iied4 puokltt.

Eusk,n a g|an-

di! o ru nt (sytt. Lis i ant h us nlJ.!d?4r6) buvo auginama viefl tik kaip skil]ama
gele. DabarpripaZistama, kad iis dvimetis, apie 90 cm auksdio augalas, vavt14 praZystantis kerriuiais,

E-Ya.rrl aJ'lirc kilusi

ko&os salos Adeuo

ii

So- jam

puikai tiks pavesind,

je ir

teD

ilarko- balkolas arba terasa, jei auga kaip dvirnetik ten reuZlyja lienrs.

hgiti.

lfiti prieii0ros ypctunoi: Persodinti nereikia,

nes gyvuoja

tis augalas. Pas mus l5-20 cm aukidio iakot

ii

loistymos, lrgiimcs:
r

Vis4 vasar4 Zeme turi buti

Zold augimrna kaip viena-

tik dvejus

rozidais ii violetiniais varpeliais, gali buti iavi ir uereikli kambario puoimera. Taigijinudjo t4 pat!keli4 kaip ir gerbera: l1uo v.rzos iki gdliapuo-

mefus,

Dcuginimos: Sdklomis.
N4egejams suddtirga, bet idomu. Sekla-s pa^sdti bir-

mete. Jos lapai Dedideli, nuo va$Ios iki nrdelrsji gausiai iydi kvapiais iviesiai violetiriais arba baltais Ziedais. Zymiausios

vidutiniikai drdgna. Jei gliu;ulas isdziuvgs, bemat lubyra Ziedai. Va-sar4 ka-s l4 dienq trgiti.

Zelio

diio. Augim4 stabclniio-

tnis medZiagomis buvo isaugintos Zemail ges kamtoje, 15 - _18'C tempebarile,s veislas. Jq lapai raturoje. Ziemoja l0"C melsvai Zali, kiauiinilki patalpoje. Kovo pradZioje arba pailgi. PerZyddjusi susodintipo tris i ll dyaugal4 galirna ismesti.

i iildomzl dauginimo lysvg. Apiberti labai ploru Zemiq sluoks[iu. Sejin0kai laikoni iviesioje vie-

liepos mnesiais

veislis:'

At

(tamsiai violetilre) ir''ll,llrr' (balta). NuZyd6jusi

rocoeruleuu'

Dcuginimcs: Pavasarj au, giniais arba seklomis. Vasario me[esi seti prie lango. Sekll ieme reapibetti: dygsta tik iviasoje!
Sejirlukus persodinti i at skints geliapuodZius. Tiuka T, TKS 2 nrba gdliq ieme,

\acu,t afJi n e iilnet]]]ma. motininis augalas Ziemojimui laikomas vesoje

E

Jei

(maZdaug

l5'C),

pavursari

iydiino loikos: Nuo liepos iki nrrpiiiio.

Seimcz Gentianaceae, gencijoniniai,

dZio gdliapuodZius. Svarbu: lapq skroteld turi

susidaryti iki iiemos pradiios! Zyddti pradeda po

galima nuojo nupjtllrti aul(enkdioi, ligos: Ddi to, ginius ir prigydiius juos kad augrlas vierametis, auginti toliau. lereikirringi. iyd6iimo loikcs: Nuo liepos iki mgs6jo.

ieinot

Gentianaceae,

l0 - l2

mdnesiq nuo sejos.

gencijodlliai.

T6vyn6: Kolorad:rs, NeDrasK:l! I eJCSarS! )tiltires Meksikt.

Gericusioi cugc: t,abai

Sviesioje, llesaultoje

TAvy[6: Sokotros sa]a. Gericusioi cugo: Labai iviesioje, betne visiikai

sauldtoje patrlpoje, vidutiDdje kambario temperatiroje. Augala*s negsta gai\..tI orq toddl v.Lsa(l

jr

iiltoje vietoje.

t0

Gardeuia

Gordeniic

c&6'fu
G

ar deni a j as nr ino i dcs

jos pilmvidures veisles gali isaugti per I m aukidio ir iydi baltais, gardZiai kvepianiiais Ziedais,

Auga keru, lapai viszaliaj, odidki, blizgantys. iyd6iimo loikos: Nuo liepos iki spalio.
Seimaz
Ru b i aceae,

raudiJa-

dai.
f6vyn6: Riukiu salos,
ponija, Kinija.

Geriousiai auga: Labai iviesioje, kone sauldtoje

vietoje. Vasar4 mdgsta

ii-

- 15 -18'C, bet Zemd vis tiek turi buti

lumq Zienq
Silta.

loistynqs, h?5imas:
Niekada nelaistyti kietu.

5ah:aulpulu! Vasa4
ialorq gniuiulas turi buti tolygiai drdgras. NLto kovo iki rugpjuiio kas savaitp po tmputi tigiti rekalkirgomis trqSomis. Ziem4 lieti saikingai.

lfiti prieiitros ypctunci: Pashodzius pumpurdns, rupintis, kad o.as labai ddglra-s (+ P. 43) ir daiuai apipurkiti.

b[q

Zvdifliio augalo [ebeDurkSti ! Vasario mdlre-si

peFodintiiT;emg.Senesnius egzempliorius pries persodinant apgendti,

Dougininos: Pavasari ir
vdlyvq vasar4 auginiais iildomoje dauginimo lysvdje. Xenk6ioi, ligos: nel tem-

perahfos wyravimrl

Si-

lumos pertekliaus kel1ta pumpurai ir Ziedai. Jei per vesu arba laistoma kietu vandeniu liaujasi augti, pagelsta lapai.

Aromclos ir elegontiio
jos vienodai tauriai atrodo ir bfidanos visoi naiutis, ir paitgtju.
.stos.

Gardenijoms bidinga ir viena, ir kita. Be to,

Gloriosa rothschildiana

c&n'g
Gloriosa

vijokliois augalas su l0 cm skelsmens ugniniais iiedais.

itir puoirus

iyddiinro loikos: Nuo birZelio iki rugpj[iio. Seimt: L i i a c e ae, leliji l.

niai.

fdvyn6: Azijos atogr4Zos, Afrika, Madagaskams,

Gericusici ougc: oygimo ir augimo metu labai Svie,sioje k Siltoje vietoje.

loislyncs, lrgiincs:
Nuo kovo iki rugpjndio

laistyti l1uolat ir
tp

ka-s

savai-

tri<ti.

Pa-skui

lieti daug

saikingiau ir leisti augalui

palenppa ruvysti.

Kili prieiiriros ypolucumbas Ziemoja g6liapuodyje (15"C). Kovo mdnesl persodinti, palieti ir daigirti 25 -30"C Zemd-

ndi:

je. Itvirtinti kartelg vynioj,imuisi. Kol zusikraus

pumpuraL qazoar aPF

purKti. Douginincs:

Pava-sari

io-

niniais prmbais, bet kiekvienas jU privalo turdti nors vien4 augimo kfigeli.

Kenkdiai, ligos: emarai ir vorati0klines erkds. Nepiazysta, jei pavasa4 maZa Sviesos iriilumos.

Pdld ncs: Pirkdami a&reipkite ddmesi i tai, kad gumbai bnq be ialiq virSrmdliq (augimo kugeliq). Alscrgici: Gumbuose yra nuodingojo kolchicino.

lgzotiiki iiedoi
anl lcnkelio
Po iientos poilsio Glor io sa p raZy s ta

puikiau-

staus ztcauns.

Haemauthus

Hibiscus rosa-sinensis

Roudminos

Kinroi6

lr*$rr.r---r' Ratd
tin as, Haema.lxlhtts ltutltiflorus-

c&g

Kan$aryje kintoie gali iiauSli iki

l aukiaio.

#&dH
l5
gausiai laistyti ir kas sa-

Baltaziedis, storalapis l1a vidutilriikai dregna, o Ziee enthas albi|l.os - vaEa- mq, esant vdsiai temper.rtilai - safltykinai sausa. 14 Zydhtis tvidas Ka-s 4 savaites trtriti,jei rereikLrs kambariois aureikia, peNodilrti. galas. Vokiiku pavadini"Kraujo g6les" vasatl rnu "kraujo gld"
vadinamos taudomi Zydindios H a e mant h rls katharitxae ir Hae mnlhus

Piltuvelio pavidalo killroias iiedai gali iSaugti iki

cm dydZio. Jie buna

m4 rnaziau. Nuo tada, kai

pasirodo nauji ngliai, iki

piluaviduriai ir lepihravidudai, geltoni, gelsvai roZiniai, oratiiniai, skaisiiai roZiniai arba raudo:ri. Grynoji nriis Zydi rausvai raudonais ziedais. Ypad pahaukli veisle'CooTreri'
su mazesniais baltais, rozi-

rugpjldio vidurio kas savaie hg<ti dide$ds koncentmcijos tr:fomis, iiltoje ir Sviesioje iiemoji-

vait? tigsti. Nuo rugsejo menesio laistyti maziau,

kad galeq

mo vietoje k:irt4 per meuesj. KinroZp reikia gerai rnaitinti, kitaipji neZydes,

nultilorus tiiys. iyddlimo laikcs: riaath sm btflarus

liepos mdnesi.

nurykti lapai.

lfili prieii0ros ypaluSvogims iiemoja

Kiti prieiiulos ypqtu-

"kauMllthus albillos - r\r1o mci3 SudZiilvnsius liepos iki spalio, llaenran- jo ge[{' lapus pasalinti.

balandzio ir geguids, nanthus katharinae

-firoH@e -

I2 -14'C.ternpemhrroF.
zlnet llelelsu vlsal tsdZiuti. Vasario lndrasi virSutid ietnes sluoksni

niais ir rySkiai raudolais margais lapais bei t.rlli-siai roZiniais iiedais. iyddiimo lcikcs: Nuo kovo iki spalio. Seimot Malvaceae, de-

noi:
se

Sildomosepatalpo-

dazrri apipurliiti ,rba

pasiruphti, kad ords butq

dreg[i]-s. Jaunus augalus jeikasmet, senesuius gu tai bfitina, pavasari persodint iTKS 2 arba gdliq

ieinaz

n aryI
.

I.

i da c e ae,

amariliniai

fdvynds Pieq Afrika, rytines Afrikos atogqzos.

atnaujhti ir daiginti augal4 kartkartemis palieti

drungnu vandeniu.. Douginincs: llaerrrozth

deiviniai, T6vyn6: Azijos atogr4Zos, tikriausiai Pietq KiniJa.

Zemg su molio priemaiia. Priq< tai per ilgus [glius

gerokai patrumpinti.

Gericusiai cugo: llema thus albiJlos liiisu'S metus iviesioje, flet sauldtoje vietoje. Vasar4 mdgsvds4 (12 -15"C). "KEujo g6lems" tinka labai Sviesi, bet ne sauldta vieta, iiem4
ta Silumq,

us

a Ib

iJI o s (lav gfia'J].:a:..

Gericusioi
na

!ug!r

l-abai

Douginimcs: Pusiau subrendusiais viriiniq auginiais geguZds rnene-si Siltoje zemdje,

atialonis, "kraujo

gdle.s"

Sviesioje, saul6toje ir iiltoje vietoje. Jei Ziem4 gaugau-siau

iiem4

l(enk6ici, ligos: :ei drdgme.s per daug,

svoNlrais.

pabiti vesiau, pavasa4 iydi. Nuo birie-

l(enkdioi, ligos: Jei oras

apnilka amarai, miltuotieji skydamadai ir
sausa,s,

lizujasi aug-

lio galimape6odinti i lysvp sode, Siltoje, sauldtoje vietoje. Prie-i tai alsargiai pratinti prie saules, kad

tr.

patalpa.

ne vesesnd negu

l2"C

Alsargidi: Visq arnarilidrl svollr.inuose yaa nuodinlq medZiagq.

voratinklines erkes. Pakeitus viet4, kai truksta iviesos, drdgmds arba

ne[usvilhl atokaitoje.

lcistymos,

lrgiincs:

lcislymos, lrgiimas:
Iki rugsdjo meresio gausiai ir nuolat laistyti, Zie-

iillunos, krilt:r pumpumi

Haena
iiai

hus aLbiflas va-sar4 Zemd turi buti

ri-

ir Ziedai.

l3

Hippea-struln

Meilenis

J ID
=

F
I =

a
Veislis'liixie' iiedynkotis
svog[reliu-s (-> Adresai, Apie Kale<la-s galirna isigyti dritrl meiledo svogi- P. 238), visuomet turi kuo ivairiausiq ir puikiausiq veisliq. Jei karn per ilgu laukti, kol svog;ina-s suialiuos, pastaruoju metu Ym mo, gelsvai roiiliais, oranZiniais, roZhiais, rau- vaditamqjq P/e-Pot melleniq (preparuotq svoghdorais Ziedais. Biina ir baltq su raudonais pakra-<- ndlid, kurie Pr.IZYSta Per diais, pana-iirl i apkastuo- 5-6 savaites. tus baleto sijolelius, dviiyddiimo loikas: Nuo spalviq, dryirotq ir kitosausio iki balaidZio. kiq Ziedq. Zymiausios ieimoz Anarytlidaceae, tai olandiiki vaveisles - Ladwig meile- amariliniai. dilamieji T6vyn6: Arnetikos atogr4liai, pavyzdZiui, baltai ir Zos bei vidutire.s atogr4raudonai dryZuota veisl6 zos. Prekiaujama tik kultl' Fantastica' , tamsiai toi\rinemis veisldmis. nA ' Dutch hclLe' ('ol^Dd\l
nq. Parduodama lresuskaidiuojamai daug veisliq, iydindiq sniego baltu-

)N

#&tu9

su trinis iicdtLis

Apple Blossonr' (kaireie)

i'Fa

asticd' (dciinaie).

laistyti ir iki rugpjnaio Pdslobo: Lygiai taip pat kas savaitg trpiti. Lapai hr- pr''i!.irr.as t H ip p eastr ari sr.rvsieti, kad svogtulas lia, Hippeostrun bei Spte' sukauptrl naujrl jd!q. Nuo ,telia milrfinas. Jo Ziedai mgpjrlaio mdnesio laistyti smulkesllj, be to, ir Pats
vis maZiau ir leisti lapams nudZiuti,
augala-s iiauga zeme-s is.

Kiti prieiiuros ypclumoi: Sudziuvusius

lapu-s

Al5drgioi: Meileniai turi

nuodingrl medZiaSl

pa<alinti ir svogul4 palik-

ti iketis l5"C durpese. Douginimos: Svogunais.

Nuo motirinio augalo at_ skjrti ne nazesdus kaip obuolio dydZio svollnus, Galima dauginti augitiais
is svoginq luKtq adra sajinukais, bet Sie bndai la-

graiuol6'), ugoine'Lzdwig's Go liath' (' Galijo-

Geriousioi ougo: K4 tik

bai suddtingi.

pirktus arba perziemojusius svo!![us pasodinti i ta-s') arba ryikiai raudolla nemaz4 geliapuodi (tink1 ('Stebukltl ',Fairjldnl' Sodirialis'). Itio didelg paklau- T arba geliq Zeme) veisl6s: 'Md- ti taip, kad puse svog!flo s4 tud baltos

Kenkdici, ligos: oeguliai (meileniarns brldirrga

grybelind liga) daZtiausiai plinta, kai augalas laikoma-s pe. saliai ir per dra$1ai. Jei grybelis dar

ria Gorelti',' Ludwie's

kySotrl

Zemes.

Dazler' ('Spindesys')' 'Picotee'('Dantyto.ji') ir ' Eat ly Wh i te' ('Adcstyva

baltoji'). Visados populiari rozine arba balta ivel-

toislymos, tr?iimos: Is
pradziq beveik nelaistyti. Kai pasirodo uglis, laistY-

le itin giliai

isigxauZ6 i au-

ti gausiau. Papmstai Pries

isdygstant lapams pasirodo Ziedyikotis, bet gali

dilius, paketktas vietas galima iipjauti ir apibarstyti medzio anglies milteliais. Kartais Sitaip pasiseka svog[n4 iigelbdti.

fiai

k t epianti 'App le

Blosso ' ('Obelq Zydejimas'). Geliiinkyste-s ftumos, auginandios gdliq

I

buti ir atvirlciiiai. Ziedams nuvytus ZiedYllkoti

rupjauti, augal4 gausiai

t4

Hoya

Voikuol6

Hq,d bella i),.h lahai gatsiai ir ant karrelts,...

... ir

FiriSta prie lankelio, ir kaip svyrantis augalas.

/-) \__/

<l-- ,F t_)
(tN
H oy),

.tr*
HH
dama Ho'ua lacanosa su

Del savo vardo ii geDtis turi buti ddkiiga Tomui

Hojui ('Ih o n as

l:tt-

ris 1788-1809 metais bu-

vo Nofiamberlando (N o r t h un fi e r land, Attgllja) hercogo vyriausiasis

eliptiskri lancetiikais lapais ir sagll lonnos baltai ialiais iiedais, kurie skleidZiasi skeiiais nuo kovo iki birZelio mdnesio. Sis

iyd6iimo loikos: Nuo

geguZes

Kili prieiiuros ypolusauso

iki rugsejo.
As c I ep i a c!a c e a e,

ieimat

moi: Abi rlsys llebijo iiklomq kanbariq

puoSnus svyrantis augalas sodilliflkas. Ii 200 iiflonq mdgsta pusiau paunl(.slrp ruSiq kaip knmbarinius au- ir Silurn4 iitisus metus. Sa-

galus imta auginti dau-

vita ir taip p.rt

mdgst ulti

iilun4

ugliai, apkib? baltais iiedyflais, daiiiai linksta Zemyn. Tarsi blizgaDdiq Australijos, ilol,a rclld streliq pluostai atrodo lloya nulliflora iie<lai. Jt1vi,tevijoklinis augalas, iemesds ir smulkesds uZ duriukai tamsiai raudori, Hoya.atnosa, Eajq vijok- o iiedlapiai gelsvai Zali. li{ krtunrl su mesingais Si ruiis, kilusi ii Malaizijos, priZiurilna taip pat, lapais, Abu Zydi vasarq. Balti ir stalrgris taisi vaS- kaip lt Hola beLla. kiniai ziedai turi raudon.l viduriuk4 ir salsvai kvepia. Jie auga 0etikrdis sk6Eiais, Hoya bella geiausiai auga orchiddjq laepielyje arba kaip svyrantis ya
ca rn

t'ilffiiI"il?#l1l;
osa,

Hold lirealis is Himalajq. Ilgi, plori jos

oafrtalial

veianti daugelyje !aliL1 nuo Vidurio Kinijos iki

lat pukitil Per ilgus uglius i:rlilti. Pavavrri persodinti iT, TKS 2 .!rba g6liq Zemg. je, bet vidudienio sar.rl6s Douginimcs3 Vi*arniq arnepakelia. Virsar4 rnegsta ba ugliq augiriais iildoiilnm4 (18 -23"C), iietn4 ves4 (14 -18"C). Sils- moje daugilirno lysvdje, Kenkdioi, ligos: Jei augane apliok4 mdgsta llola l.rs Ziemoja per siltai, aphal.la. ninka amar,li, [r]o dregloistynos, frgiirnos: me.s pertekliaus ir vdsos Vasarq laistyti vidutiDiSkenta Iapai, irstn u8liai. kai, Ziem:1 dar rnaZiau. Jei per tamsu arba pakeiAugimo laikotarpiu ka-s tus viet4 2 savaites trgiti. Taiiau - byra Ziedai. Balti r.rikeliai arlt lapll penelyg gerai hgiiama
daugiau augina [glius bei lapus, it maZiau Zydi. Tuos augalus, kxrie atrodo per daug vesliis, trgskite rediau arba visiikai lebetrgskite. Gausiausiai
DUOr11gr

klemaliniai. Tdvynd: Binna, Vidurio Kinija, Austnlija. Geriousioi ougo: t bai iviasioje, sauldtoje vieto-

or4, bet tuo metu, kai leidZia iglius,jas reikia nuo-

lUSral.

Potqrimos: Ruiiai Hola corrosa nuZydejus, palikitetrumpqji Ziedyr*oti ant jo susidaro trauji ;iedrl skeiiai,

iydindias vaikuoles madiau pas tuos gdliiinkus mdgdjus, kurie ja-s ne itin popsto ir niekada nejudina ii vietos, matpakitus

augalas dregname ir iiltame gdliq lange. Yra dar ir Hoy a be l l a v eisl6' Var i e gara' su gelsvai Zaliais margais lapais, betji ue

iviasos spinduliq

kypiiai

tokia gaji irveili kaip grynoji rIiis. Red;au parduo-

vaiklold daZnai inra mqsti Ziedus ir pumpurus.

I t5

Hydrangea macrophylla

Hypocyrta

J
19
=

Didiiolop6 hortenziio

Hipotino

YI

a
I =

*\r-.r,2
Diliialapis hortcnzijos bina

c@

ir

elabai aukito ii8io.

Hlporyfla glabla lakos ,tdliau nustyra-

-^^
soje. Nuo vasario vdl pastatyti i Siltesng ir iviesesn? viet4.

Didelius baltus, rozirius, raudonus arba melynus skdtinius iiedynus sudaro sunykg sterills pavierliai iiedai spalvingnis taurdlapiais. Pastaruoju metu vel populiados veisles, kur Ziedynq viduryje esaniirl neiivaizdZiq pavieniq Ziedq guotus supa didelirl ste-

lcislyrnos, lrgiinos:
Pavasari, vasarq ir rudeul

laistyti gausiai. (Hldlan8ea - iive.tus reiikia vandem siurbikdl) Ziemq Iaistyti tik tiek, kad nisdzintq gniuzula-s. Niekada nvartoti kalkingo vandeml Vasar4 iki mgpjtrdio pabaigos i laistom4ji

siplt9 jq vaidktapiai aro"

do lyg pabudiavimui

kaboti lletaDkios lajos medyje. Nuo gruodZio iki vasario laikyti 12 -15'C iiuojanti bunytd". Tai vis patalpoje - tai skatila del oraniiniq iiedq iSpumpurq k'ovirn4.

Si gdld vadinama kiekjuokingu, bet taikliu vardr,r "be-sibu-

Vokiikai

loisfyncs, lrgiimos:
Nuo pavasario iki ruders
Zemd

riliq iiedq

vainika-s.

Melsvo atspalvio biina taudoros ir roZiles hortellzijos, laistomos aliurni- vandenl ka-s 14 diettl nio sulfatu arba kalio imaiiyti rododetdrq tt+irl.

atkiStos luputes. Hipocirta yra Zemas puskrimis su odi5kais lapais, rodandiais, kad Siam augaluige-

turi blti vos dregna,

dau ti11ka sausas or.rs,

negu daugunaijo girni-

- beveik sausa. Nuo kovo iki rugpjiidio kas 2 savaitas po hupud hqsti.
Kili pr'reiiriros ypotuPava^sari persodinti i T arba gdliq iemg. Po iyddjimo augal4 Siek tiek ap-

Ziem4

naiiiq, tarpsllniirl dregnose atogr4zose. Be

parduontve-se galima ap-

nci:

al!fiu.

mqis NuZydEjusiq galimc puodziuose Zydhdios hor- apgeneti, Pavasa4 balt $, tenzijos parduodalnos 11uo roiines ir raudonas veiskovo iki gegu;ds, bet llales persodinti i vidutiDio turaliai ii ruiis Zydi birZe- ru!6tingumo, mellnas

iyd6iimo lcikos: cetia-

lfiti prieii0ros ypctu-

Htpoclrta tlabra, gefiq

tikti ir paraiios iivaizdos

HJpo.jrt a st igi I los d, kn ri pastaruoju metu priskil,hzs.

karpyti

iSleis daugiau naujq ngliq ir graiiau kerosis,

tuometjis

li ir liepq.

veisles

Seimaz Saxifragaceae,

uolaskeliniai.

(azalijr)- ilenp.
augrruars,

iitin riigiii4

iarna genaiai N e n a t a.n Abi iios geles istabiis svyrantys augalai.

r

T6vytGr Japonija.

Douginimcs: virsnniLl l(enk6ioi, ligos:.lei oras

ZytGiimo lcikos: Sis gerai perkrmas augalas parduodama-s Zydintis nuo velyvos vasaros iki pavasario.

Dduginimos: Datimis arba virSruriq auginiais apie 20"C Zefneje. Cerai pavyksta tik vasar4. KenkGioi, ligos:

ro

sit-

Geriausici ougo: Svie-

sioje, saulStoje (bet viduper sausas ir per iiltr-s, apdienio saulas nemdgsta), ninka voratinllinds erkes ne per iiltoje vietoje, vasa- bei amarai, rq ge.iausiai lauke, vesio-

tai iiemojand 5i augalq apninka amarai.

ieima'. Gesneriaceae, ge.sneriniai.

TdvyrG: Brazilija.

je sodo paunk$eje. Ziem:t paka[ka 4 - 8"C. Kadangi hortenzijos meta iapus, Zietnoti grli ir t.lm-

@riousioi ougo: Labai

Sviesioje, ber ne itilr saule-

toje vietoje. Va-sar4 gali

Lnpatierrs

Sprig6

Ryi*iaspalves sprr8ds itin graaiai atroda susturybs grape tis.

cEk
Kas nemate sprigds mirsq miSkuose, vadinamos dar 'Neliesk mantrs' (1'?dtie olitdtxgere)? Balzado kabardiuose gdliapuodziuos.

lfiti prieiiiros ypotunoi: Sprige-s pravartu

kartkartemis nugendti jos liilusios isstypti. Pavamrl persodinti i gdliq ZemC. Geriau iiaknyti auginius irjuos laikyti per Ziem4 nes ilgainiui sprimat gds darosi neiSvaizdZios.

Kenk6ioi, ligos:

Per

iil-

mine sprigd iS Afrikos atogrqiq yra jos giminaite. Tai viena mdgiamiausiq kamberinirl. balloro rr sooo te q. zyol oallllls! Svelniai roZiniais, gelsvai roZiniais, ry5kiai raudonais ir aly\/idais Ziedais. Be to, yra Svelniai roiiliq su balta akute veisliq, pa-

iyd6iimo loikcs: visos sprige,s iydi vasar4 ir ru<le:r\, o lnryat iens wal

tai Ziemojanii4 sprigg labai pr.rola anarai ir voratinklinds erkds.

le-

- iitisus metus. ieimo. Balsaniruceae, balzamiliniai. T6vyn63 Rytq Afrikos atogrqios, Ceilonas, Indija, Naujoji Gvindja. Parduodamos
lds.

riara

Dcuginim!s: Viliruliq
arlgitiais, I nry at i e ns w al-

tik krltirinds veis-

leliara pavasari dauginama ir sdklomis, larriq

vyz<liiui,

'A ccetxt

Bright

Gericusici ougo: Sviesioje, vasarq pusiau pavesingoje, Siltoje vietoje.

Zyes' ('Sviesiaakd'), ir balhi raudonai dryzuohl,

S t a r b t ig ht' ('Svytinti Zvaigzdd'), bei nykitukiniq'Daby' ('Ma-

galima nesunkiai isigyti kone visose seklq parduo-

pav yz(liiui,'

Naujosios Gvinejos
mj-{runai labia! megstlr .""tnl g. I nt p a t i e ns rt a I er i ard Ziemq megsb vesq
L

Zyle') arba vejslirl, kurios auga tik 15 cm aulciiio ir

(r2 -15"C). Si augal4lai-

buna gausybes spalvq. Ge- karlt tamsesleje vietoje, lininkams patiko ir hrpa- reikia ir iilumos apmaZintr, tien t miirunai ii Naujosios Gvindjos, kilg ii 1zrpat i etzs haw ker i. Labiav siai mdgstamos veislas:

Virhtje : Inpotiens wal.-

Apaiiojc: htpaticns wolleriata 'Bclizm

Iachspastell'.
I tnp a I i c rt s w a I I e rian a

leriana'

Be

lizrl

WeilJ'-

laislymas, kgiina5:
Vasar4 laistyti Duolat, Ziem4 rediau, nes gali ru-

rugpjirdio ar rugsejo kas savaite trF<ti, bet geriaurica'.I5 Ceilono kilusi gel- sia vartoti tik pusp nurotonZiecle hn p ati ens repens dyto h+iq kiekio. iliauzial1ti riiis gerai atrodais ir margalapd 'E-:ro-

- brcnzlnio ialumo lapais, ugriniais iie-

'Ta go'

puti stiebai. Nuo kovo

iki

'Belizz! Rotstern'.

Inpaticns wallcriana
'Oranga'.

tt7

Ixora coccinea

Jacobinia

llaorq

rg
=

YI

a
I =

I{

Gelsvai orarriirris

U Y>N\
Tai viszalis kima-s 5 -10 cm ilgio lapais. Vasar4

|xora

iirin.Ls.

.lacobinia canLed

/-\ A
Kiri plieiiiros ypotu-

atogrqal grua ola.

ugliq galuose skeiirl

noi:

Kambaryje iksorq

kekdrnis iisiskieidiia rySkiai raudoni Ziedai. Gerai priZiurirna ikora gdliapuodyje iiauga iki I m aukiiio. Pastaruoju mehl iive,sta ir kitokiq veisliq, Zydindiq tamsiai orariiniais, gelsvai roiiniais ir ivie.siai oranZiniais su raudonais intarpais Ziedais. iyd6iimo loikos: Nuo geguZas iki mgsejo.
Seimaz Rub
i a c c a e,

dairai apipurk<ti, perzydejusi4 (mdenj) apgendti, nes iiedus iis augalas kfauoa antjaunq ugliq galq. Jei reikia, pavasari persodinti i T arba TKS 2
ZemQ.

5lo JUgrlo yru Jpre )u ruiit1. Jacobinia carnea av ginama iiltosiose oranietijose, Ja@bintu po cifTora - vdsesndse../dcohinia carnea iieda1 tamsiai roiiniai ir raudo.

ti labai dregnas, toddl gedau laikyti specialiame gdliq large../acoliria p4flciJq.ra iitisus metus iviesioje, saikirgai sauletoje vietoje, vasaral lauke, Ziem4 ve,sio-

d, pukuoti ir lipDirs,

Dcugininos: Pavasari virSnliq augiuiais 25'C

Zemeje, labai drdglarne
ore, Jaunus augalus geneti, kad labiau Sakotqsi. Kenk6ioi, ligos: Jei gauna per daug saule-s, snsisuka lapai, jei vanduo per kietas ar per Saltas arba per ialta dirva lapai blunka (chlorozd), Staiga

su.rug9 t$kiomis, pailgomis arba apvaliomis Sluoteldmis. Pei kelet4 metq gali uiaugti per I m ar.rkidio

je, l5'C patalpoje.

rio drdgrumo
Zulas niekada

Laistymos, lrgiinos: Abi ruiys mdgsta vidutiZerng, gniu-

nen(i

ir tinka laikyti kanbaryje. Vasian Ziemos sodui puik)ai, t:rtka Jaco b inia paucrr{.ora, viszalis, veilus,

lsozlurr. 4rell1+ rarsryrL mciiau. Nuo kovo ikj ru8pjndio trtriti kas 14 dienq.

ratdi-

niai. TGvyn6: Lrdija.

apie 30-60 cln auk<dio

lfili prieii0ros ypotumdi: Pavasari

auga14 pa-

Geriausici cugc: Iltisus

metus Siltoje, Sviesioje, bet nesauldtoje vietoje, drdlillame ore. Labai svarbu, kad butq iilta zeme.

lcistyrnos, trgiirncs: Kaip ir kavos medis bei

gardenij a, kuri em,s iksota

pakeitus tempradr4 ar viet4, Ziedai ir lapai gali iivis nukristi. Jei oms per sausas, augal4 apninka skydamariai.

trumphti perpus ir pelsodinti i T Zemp. iydeiimo lcikcs: -racoDi Douginimcs: Zoliniais hia carnea fi\\o birielio auginiais iildomoje daugiikt rugpjnilo, .laco binia nimo lysveje (20-22"C ). patcillora grJoUglius nugrybti 2-3 kar- nuo
dzio iki va-sario. ieimaz Acanthaceoe,
tus.

krumelis. Ziedai raudori, oraniiniais galiukais.

gimininga, jiJabai_rcmeg= sta kieto ir .ialto vaidens. Vasarq Zernd turi bnti tolygiai drdgna, Ziem4 laistyti maZiau, Nuo kovo iki ru!!pjuiio kas 2 mvaites po truputi trgsti.

akartiniai. T6vyn6: Brazilija. Geriousioi ougo: Jacob! /ri4 c4li?ea - iitisus metus iviesioje, bet tesauldtoje vietoje, vasarq itin mdgsta iilum4, iiem4

Kenk6ioi, Iigos: Jei per

sausas oras,

apnilka vora-

tintlinds erkes bei amarai,

susisuka lapq galiukai. Jei per sausa Zeme, nubyra lapai.

?cslaboa.I a cob
nea

ini a

ca

[e

Zemesnp

kaip l6'C

girninaite Wh i tJie Ldia, pdz;nrima lygiai taip pat.

temperahlrq. Oras tu.i buI

t8

Ja-srninutn

J;rtrophe podagricr

Jcsninoitis

.
Jasntiunt ollicinale

',-nuostabiai kt'ap us

-*" Ur.
a
gdlds.

o&

Jatropha

#e.q

sukulenta-s su butelio

povidolo kantianu.

c iu I e, y pad clicliiaiiedt jo ! eisli 'Gra nd iJla nnt' Nuo birielio iki rugsejo

met kitlis nretajs vargr ar Labj,rllsiai n1dgst.llnas iios gimines k.rmbadnis sukraus Ziedus. 'augalas yrt Jasninun olJi- Dcuginimcs: Pava-sari ir
vas.l14 pusiau sl.unedeju.

roZiriais Ziedais Zydi Jast t t i t1

uDt po l), a t1t h ui I t.

ceo

si:ris viriflr;L] arba ilglirl auginiais 20oC dirvoje. Jarulus augalus kelet l k.tr-

-lotropha podagrica kilnsi beveik nebelaistyti. Kai tik arrkstyv4 pavasari ima is rokiq kaitq, krrr dainos ir ilgos srusros, tad vi- skleistis nauji Ziedai ir 1apai, vdlpo truputi vis gausuomet turi pasinrosusi vandeu,s aLsarg!. Taigi iis siau laistyti.Vas.f4 kartil permdllesi laistymo val1augalas ypai tirka tiems, kils nuolat parnirsta pahis- dedn i0raiiyti kaknrsq tr4-

nuskabyti.

ieimaz o[eo
rrediniai.

e, aly't -

fdwn6: Kinija,

IraDas iki Ka-inryro, Iudija, Ceilonas.

l(enkGioi, ligos: Ziern4 lnikorr4 per iiltai augall puola amami../dsrri/ l'/
ollicinaLe ilen4 ga],i

tyti gelqs. Sis savotiikos iSvaizdos, 30-60 cm auki-

srl.

iio sukulelltas kil?s ii Vidurio Amerikos. Jo lapai yra skydiSki, 3'5 ski1iit1, apie 20 cm skersmens. Ziedyn:ri geleiies nrdZiq spalvos ir dairai susidaro arksiiau uZ ilgakodius lapus, bet pavasari gali skleistis ir krftu su

Kiti prieii0ros ypclu-

noi:

iT

Jei reikir, persodinti arba kaktusll Zerng.

nt-

Gericusioi auga: Jasrrinunt oJficinale ir Jastni-

rnasti lapus, o pnvasari leisti uauj!rs.

ii-

Dougininos: SvieZiomis
seklonris, kurios sureukarnos nuo perzydejusill Ziedu. Bet txnr Ziedus reikia

iitisus rnetrs labai iviesiosioje vietoje, Ziem4

stengtis laikyti

ltr

pafianlhul

Pclorimos: Zien4 laikorras per iiltei j:rsmiraitis

lius, graZiai suZaliuoja, bet llekautla Ziedq. Todd]
pava-sa.ri patalp4,

je, gerai vedinamoje ir ve- per al)ksti iml leisti ilg-

Zeme eje

jais.

d;rbtinai apdulkiuti. Geriausiai dygsta 20 -25"C temperatlroje.

llieko piho, ieigu Jotropho podcarirc rudeni numefo lopus pdvosoli iie v6l otiels ii nouio.

Laip I0'C temperaturoje,

Nrtxaip nesukraus Ziedq.

hrrioje

iyddiirno loikos: Nuo

kovo iki liepos, jei prie;iirru gera kone istisus
metus.

Kenk6ioi, ligos: Retaj,

jis auga, pravartu darZliau

vediDti - kad iseiq silumos perteklius ft leg.rlen]

lcistynos, lrgiimos: Siuk<tu nelaistyti&lkir

Lru

Alsorgici: Non pavadinina-< Jat rop h a, laisv, verreiikja gydym4 (qr ldrlos=gydytoj:ls, rropie=patiekalas), iio augalo visos d.rlys nnodingos.
aiant,

ir Salru vandeniul Va-

plisti amarai.

sir4 laistyti gausiau,

ziem4 Zeme turi biti vos dre-qna. Vasar4 trgsti kas 14 dierq,

Atsargiai: Stiprus ja$nilaidio Ziedq kvtrpa.s garli

sukelti galvos skausmus.

Seimoz Euphorbiaceae, karpaZoliniai. f6vyn6: Nikaragya, Gvatemala, Kosta Rika.

Geriausiai augo: Iitisus

meflrs vtuleto.je ir liltoje (iiem4 ue ve-sesueje

Kili prieiiriros ypatumci: Jei bhtina, persodinri i T arba TKS 2;emg. Jei apaiioje numeta lapus, -ialima apgeneti, bet tuo-

kaip 16"C) vietoje.

Ioistymos, trgiimcs:
Laistyti mazai. Kri rudeni lapai s:lvilime nukrcnta,

ll9

Kalanchoe

Kolonk6

(9
=

YI

a
I =

lr ,lilclis, ir nains knlankis gr,dia .\ini atro,lo sutnryro.s grupinis.

-'Pi &
Kalarkt

dh
b I

sfekliana) - vlena labiav su prekiautoju sdklornis ii siai megiarnq karnbariniq PoLsdamo Blosfeldu gdliq. Ka-smet jq iiperka(Aloss/elo. Gentyje e-sama milijonai. Veislitinkai ma per 200 nliiq, Kambanuolat tobuliDa ii lengvai ryje da. auginama KalarpriZiurim4 augalq, taigi choe natzgin ii, iydi,ttti roZiniais varpeliais (+ uuoivairios jo veisles iydi kuo ivairiausiq spalvq Zie- traukos P. 30 ir apadioje), dais - geltonais, oranZi- Kalanchoe ipinnata,t iKauiais, roZiniais, raudouais Ian c h oe da gre o n ana

(Ka.la nch oe

os-

iies pavadinima-s sietina-s

Saknijasi visur, kur yra nors fuputis Zeme-s.

15"C, kitoms rirsirns 10 -14"C).

iyrGiino lcikos: ralarr

choe

blossfeldiana
iki
gegrde,s,

nuo

loistymos, lrgiimos: Vasar4 laistyti vidutilriikai, Ziein4 Zeme turj buti beveik sausl. Nuo kovo

va-sario

lanchoe ntangitii vasario iki kovo.

Kanuo

ieimoz Crassulacea.e,

iki rugpjuiio kas 4 savaites trgiti kaktusrl tr+<ornis. Kalanchaa b I ossk lii a nd kas 14 C'ie-

storlapi

.li.

Tcivy nr.i: Mada gaskaras.

ir net violetiniais. Be to,

gdld beveik iStisus rnetus parduodama iydinti, mat bet krduo metu jQ galima apgauti sudarius

ir

Ka lattchoe

tubiflara.

Geriousioi ougo: Sviesioje ir saul6toje, vasar4 iiltoje, Ziem4 vqsesneje yietoje, Ka lalc h oe h lossle kli at1 a meFsn Eil\t:m4 (zemiarlsia temperatiila

nrl trpiti Edlir! tftliomis.

ii

Beveik visos iios nliys a]1t lapq iiaugiir mazas ataugeles jau su iaknelmis, kurios llukritusios

lfili prieii0ros ypctumci3 Jei ieikia, persodinti i paprast4 A6liq zem?. Visos kalalrkes - mlmpaorenrsr augalir, zledus ima krauti, jei 4 - 6 savaites kasdien iviesoje pabina nuo 8 iki 10 valandq.

trumpq dien\ rgimyb9

tai skatiraj4 kauti Ziedus, Laukil1e.s rDiys savo gimtineje, Siaurds Madaga-skaro kalluose, auga 30 cm aulcidio puskrumiais, o geleiies rudZiq spalvos Ziedai skleidZiasi sausio mdnesi. Kalankg atrado pranclzas Perjd de la Bati (Perrier de la Batiie) i5 Madagaskaro Camtananos kahyno alsi-

Manginio knlanki
(Kaldncho_e ma.n-. Stnrr) Sr4ztausnl.

atrodo kaboniia-

rtc giliopuobje.

Dluginimcs: Pavasari arba vasar4 augiuiais arba ataugelelnis.

Kenk6ioi, ligos:
Per

iil-

tai ir per drdgnai laikoinus augaius apninka miltligd, niltuotieji ir pa-

p6stieji amarai.

veZej4 iParyZiq. Tenji pirm4kart pratydo 1927 metais. Neiprasta^s milsrl ausiai genties pavadinimas Kal!7nchoe, sakofi4" kiles ii kinq kalbos. RD-

t20

Leptosprmum scoparitun

Lotus berthelotii

Goridenis

GininJsti

c@

nirta

akjvaizdi.

Gar=z"denio

c@
ir

gdliapuotlyje Zemi niekad net ri

iidiiiti

visi mirtiniai augalai, jis mdgstama yl1l Si. Savo baisiai nefrdgsta kalkiql gimtineje ji auga ir kaip Ziem4 laistyti tik tiek, kad 30 cm aukidio kriimas, ir nei<dZiutq lgriuZulas. Nuo kaip 10 m auKdio medis. kovo iki rugpjldio trgiti Beje, iyddti ima dar visai kas 14 dienq. jau0i augalai. Dabar siiilo- lliti prieiiriros ypctumos veislas krauna raudo- mcis Pavasari persodllti i nus, tausvus bei talnsT Zemg, po iyddjimo, mudooius, paprasfu s arba prie-i iiemojim4 arba kopileavidurius iiedus. Vis- vo me1le.si iiek tiek aplapai i^li, brordgereti niai arba rausvi ir labai Daugininos: 2bliniais ivairiq formq, bet dazniau- auginiais (imti likuiius po siai siauri su dygia virSfl-

LeptosPer uttt scoPari nr - mfisq gdlidrkams dar naujovd, mat augi11ti kambaryje pradeta pirmiausia Australijoje. IS 50 zinomq ruiiq gdlininkq labiausiai

lcislyncs, lrgiimas:
laistyti gausiai, minkihr vandeniu. Jei
Va-sar4

gduzula-s sauMs, augalo

spygliai lubyra. Kaip

GarZdenis yra puikus svyrantis augalas, pava,sari daznai aptinkama-s parduotuvese, Tai keras, prie Zemes iileidZia meddjandia-s, gulsdias arba svy-

zremq lleu lnazrsu, Jer gniuZulas sau-sas, bemat kenta lapai. Nuo vasario iki spalio trgiti ka-s 14 dielq. Augalui reikia daug
maistifl gr.liq medZiagrl.

mDiia^s Sakas su

Kili prieii0ros ypclu-

srnulkiais, iki 2 cm ilgio, moi: Nuzyddjusi augalq sidabriniais plaukeliais ap- pemodinti I T, TKS 2 arba augusiais lapais. MaZdaug g6liq Zerng. Pravartu iiek 3 cm ilgio ir dazniausiai tiek apkdpyti iakas.

ryikiai raudolli iiedai

skleidZiasi iakq galuose ( ) nuotrauka P. 3l ).

Dcuginimcs: euginiais,
kurie lengvai ialorijasi 20 -25"C dirvoje. Xenk6ioi, ligos: .rei per

'l erslts'

Go

ltl

F ! rts h'

('Aukso sraukrs') ziedai

i,lial

iyd6iimo lcikcs: t'luo

kovo iki balandiio.

geltoni.

iilta

arba oras slogus, ypad iiemq, puola arnalai.

1le.

iyd6iirno laikcs: ceguid, birZelis. Seimla M! rt a c e a e, mtr tJ' niai. f6vy[6: Aushalija, Naulandija.

joji

apipjaustymo I) pava-sari arba pusiau sumed6jusiais auginiais rugpjudio mdnesi. Auginiai .iakrijasi sm6lyje arba smdlio ir durpiq mi.Sinyje 4 -6 savaites. UZmauti folijos rnai6elius

ieimaz Leguminosae, ankitiniai.

fvyn6: Kanarysalos. Gericusioi ouga: Istisus' metus lviesioje saultoje,

20'C, Ziemq Siltesneje kaip 10'C
vasar4

ne

(+

P. 59)!

patalpoje. Nuo birZelio ga-

Geriousici cugc: Iitisus

metus labai Sviesioje, sau-

Itenk6iri, ligos: netai.

letoje, vasar4 Siltoje,

iie-

mq vesioje (4 -10"C) vie-

lima laikyti lauke, bet pastogaje ir uzuovejoje (rudeli, priei pirmq,sia-s 5a1nas, j4eiti vidun).

toj".

loistymos, tl?iinrqs:
Palaikyti tolygiq dr6gmp,

betjokiu bidu nePerlieti.

t2l

Medinilla rnagnifica

Nedera gralladensis

Puikioii medinil6

o&n'
400 Sios

Gronodin6 nederq

Ii

ge ties rusirl

puikioji medidle yra graiiaLrsia. Ji iSvis, ko gero, puoSliasias Zydintis augalas. Filipinq atogrqzq miikuose savaime auga

Jei reikia, pava-sari persodirti i T Zemg, sumaiiyt4 su puplasdio dribsniais.

Nuskurd g augalai nupjauniuni iK sumedejusio kamie1ro,

daugiaukaip2maukidio
krima-s storomis kenrr-

briaundmis iakomis ir talnsiai Zaliais, stanlriais kaip oda, mazdaug 30 cln

Dquginimos: virialles augiriais 25 -30"C zemeje. Prigyja sLurkizri.

Kenkdici, ligos: Menkai

auga ddl per sauso oto ir laistoma per Sallu varde-

ilgio lapais. Jo tar-rsvai raudonos, grakiiiai uusvi- niu. rusios iiedq kekes sudaryPolotinos: Sukrovusiai tos ii mazrl paviedt] ZieZiedus medililei reikia deliq, krriuos dengia Sviehlo daugiau ramybes. siai rausvos, apie 40 cm ilPoslobo: Ka-s hrri Silt4 ir gio paZiedes. Medinild drdgpq geliq lang4 arba sunkiai daugiurma, toddl vitrjrz! gali laikyti dvi me)'ra itil1 brangi.

iyddiirno loikos: nutor'disJiepa.

Seimaz Melastonataced", melastomidai.

dinilisgiminaites
tolo.oij:4 (lJert
o

ber-

tania) sonerilg (Sonerila).

hges, iliauZianiios Zoles

. Bertolonijos -

Zema-

f6vyn6: Filipinai, Lusono sala.

ii Pieq

c&fr'
-

o|nios nerleros uogos iisil4iko ntnesi! llianesius.

Amerikos, tinka
B e ft o I o

ier']rer ap ieldl]i.ti.

Grailal kilmes pavadhimas netero.s reiikia "iemals". Nerteaa iities uZauga tik keliq ceDtimetrq aukiiio ir plediasi kaip veja ar samanq kilimdlis. Craziausia, kq sis augala-s

loistymos, trgiimcs:
Vasarq Zeme turi b[ti nuolnt dregua, uuo rudeus iki pavasario lieti rnaZai. Nuo kovo ikiru!:pjudio kas ketvirt4 savaitp po truputi
paff ?Sti, mat pzrdlugiDus

Gericusioi ougo: Sviesioje, bet ne sauletoje, labai siltoje (daugiau kaip 20'C) patalpoje arba dr6gname ir iilttne gdliq lalae. zlemq I metlesrus (ramybe-s periodas) laikoma vsiau (16'C) sukrauna daugiau Ziedpumpuriq.
Zeme ttrd

nia houllean!7 labai grazns lapai: pilkai ialsvj,

platus, apvalaili, papuoiti

tamsiai raudonomis gyslomis ir taskais. Bertolodjoms iitjsus metus oro bei dirvos temperatii.a turi biti daugiau nei 20'C, jos nemegsh kieto, ialto val1de1N,

- tai tunsgeltones bei raudolos iimio didu-

turi

tr4sq, lapeliai irna

itiu

laislymos, lrgiinos: b[ti visQ Iaik.]

jrl negalirna purkiti.

&agfla. Jokiu budu nelieti ialtlr. kalkihgu vandeniu! Raflybes periodu vande0s reikia mazai. P6iro- jos. Galim.r-s daikras ji vietas ii Befioloni a houtd;ius punpurams biitina lieti gausiau ir perkelti au- leaza proGviq, Kambaryje dar auginama, nors galq i iiltesrg vieLl. Nuo gana retai, sidabrdlape sokovo iki rulpjldio he-<ti neril (S o n e r i la n a r g ar i kart4 per savaiQ. ta c e a' A ry e nt ea'). DidesKili prieii0ros ypotunisjq pasirinkimas mdi: Medhilg patartina JAV. Tai apie 30 qn aukiL1|o datuiau apipurkiti, dio labai i5siiakojgs pusbe to, butina drekinti kamkrumis. Virsutird lapr] bario or4 (-+ P. 43). puse papuoita sidabriikai ialiu pieiiniu. MaZi Ziede-

Sodiuti geriausia iT zerng, kurion gnlima inaiiyti puQlasdio dribsniq. . Sonerild kilusi ii Azi-

mo uogos, kurios uZsimezga nuzydajus neislfiii prieiiuros ypoluvaizdiems Zalsviems mais Augalui periydejus, Zvaigidiikiems Ziedams. retkardiais ji apipurKti, Beje, ii daugiamete iliau- jei reikia, persodinti T ari ZiaDti Zold nera fumpaamba TKS 2 Zemg. ja galima ilgai dZiaugZe, Dcuginincs: Kero dalitis.

smarkiai ve-<eti ir nustelbiauogas.

iyd6iirno lcikos: tavasaris. Uogos iisilaiko nuo ruppjndio iki Ziemos ir il-

po to, kai lukdnta mis vaisiai.

l(enk6ioi, ligos: ler siltai iiemojanii4 arba ddl skersvejo puola amarai.

giau.

ieimo:,Rlbiaceae, raudiniai.

Tdvyn6! Kalnuotos vidurio bei Pietq Amerikos sritys, Naujoji Zelandija ir Ta-smadja (sala Aushalijos pietrydiq pakaiteje).

lilies relo groiio

s6l6
Ne veltui jai duotas vardos.' Puikioji'
Dt4SnU|CO.

liai rausvos spalvos, su himis taurdlapiais ir trinis

dulkinds lapeliais. Priiinrima taip, kaip ir bertolo-

Geriousici ougc: Iitisus

metus iviesioje, bet 1re sauldtoje, gerai vddinamoje, ne per iiltoje, bet lle vdsesndje kaip I2"C patal-

nlja.

poje.

123

Passiflora

Posifloro

tD
=

tI =

a
PassiJl ora caentlza n i el.ia u iienr oj a visoje.

c&#

Passiflora violacea niqsla SiIu tq.

Nors pa-sifloros esama daugiau kaip 400 ruiiq, kambaryje daugiausia auginama mdlyroji pasifl ora. Ten, kur Ziemos nera Saltos, j4 galima pa.sodinti net lauke, kur nors p.ie namo sie[os,jei tik rnokdsite apsaugotij4 nuo speigq. Labiau Silufi4 megsta valgornoji (Passrr{ora e./a/rs), kekind (PassrJflrra raaemosa), v iolej!,]i'e (P as siJ'lora v i o lace a) bei,

floros rulys

augalai, i!leidZiartys apie

vijokliniai

metro ilgio lglius, todel geriausiai auga prie atlamos arba tvorelds. Beje, daznai prrduodami jau ir;audDti ant ldnko, bet Sitaip auginant labai susispaudiia lapai, tarp jq flebepEeina or,rs, t augalus pradeda pLrlti ketkdjai v oratinkline-s erkes, baltaspamiai .

dauginti ir sekiomis (-) ramybes periodu geiau br?sta Ziedpumpuriai. PdJ P.64-65). siflard racemosa ir Passif- Kenk6ioi, ligos: Jei stinlora Etudraltg latis g Ii- ga iilurnos ar naisto rnema visus metus laikyti diiagrl, augalas pradeda dregDame ir iiltame gelirl skursti, menkai zydi. Per
7an9e, P ass tJl ora cacruI" a, P ass i|l o r a ! i o I acea ir

ra violacea - apie 15"C, mat tokioje temperanrroje

rd ed Lisir Passilara tto/issi?la lengvai galima

Passifora edu I is v asanl gali biiti lauke.

iiltoje ir blogai vddinamoje patrlpoje puola slfdamariai, voratillkliras

erks bei tripsai.

iyd6iino loikos:

p^',f

loislynos, trgiimcs:
Va-sar4

Polorimos: Nesijaudi1lkite, jei Passifl.orc caeruled Ziem4 numeta lapus. Pavasariji iileis naujus [glius.

lieti gausiai, Ziem4

keturkampe pasiflora

Iora caen ea k Passiflo(P as s iJ'lo r a q u a<lr a tz g u Iara edulis - r,rto btieho ri;9. Visos jos turi neipras- iki rugpjuiio arba mgsetos formos Ziedq, Iorrio jo, Passilora Endrangu dalys tapo Kristaus kanldris - nuo geliuzes iki dios simboliu. XII anliepos. P dssi|lora race nrc;iaus botanikq raAtuose sa - nuo geguZes iki rugraioma: smailiis triskiausE)o. P assiJlo ra v io lacea diai ziedlapiai rugpjnti ir rugseji. - tai ietis, nseliai dmbas, trys Ziu- Seimo:. P assiflo rac eae,

tik tiek, kad leperdiiutq Zetr6. Nuo kovo iki ntg-

pjhiio rgiti
vaiQ.

kart4 per sa-

lfili prieii0ros ypaluItloi:

Pava-sari, pries per-

sodhant i gelems skirt4

Zemg, augal4 patartira ap-

karpyti ir palikti vos du

ieliai - kyZiaus vil ys, - kempind, ziedo purka palFindo siDlai - erskadiq vainikas, vidurine
piestele

pasifloriniai. TdvytG: Atogr4zq Amerika.

- ris [glius. Sellesni jaunesd kr-smet.

r'i^:-s22"C ie/,liLi.je.

au-

galai persodinami retai,

metus Sviesioje, sauldtoje, gerai vddinamoje, vasar4 vese$rdDel b jezuitai Si4 gal? pa- iiltoje, Ziem4 vadino Parsfl ora (lotydS- je p t^lpoJet P ass illor a kai passio kar.aia, flas, caerulea Passifora ed* /oris gdld). Visos pasi- /is apie 10'C, Parstflo-

kurio Kristus buvo pririitas ir nuplaktas mbu.

stulpas, prie

Gericusioi ougo: visus

Douginimcs: Kiek sumedejusiais vi.sturiiiais augi{siiaknijp augiliai, prieSingai motininiatns augalarLs, pirmaisiais metais

laikomi ir iiem4 iiltoje,

Sviesioje vietoje. Passrr4o-

124

Pelargoniurn graldifl orurn

Penta-s larrceolata

Didiioiied6 (koroliikoii) pelorsoniio

Penlos

D i dai aZi ed a pe

lar gonij a Zydi iitisus

et

s.

.-tJ.8A
Kai kuriq karali5kqjq pelargonijq Ziedai susitelkg ankiais skeiiais, iiauga iki 5 cm skersmens, bina dailiai margi arba kuo ivairiausiq spahq nuo baltos, roZines ir raudonos iki tamsiai violetines. Sviesiai Zali lapai dantytris pakra-iiiais daimi didesni uZ balkodniq pelargonijq. KaralGkoji pelargooija daZniausiai tetlri vien4 iigli, jos stiebas sumeddja ir i5auga iki 40 cm

Pentos Zldi roZiniais, gelsvai roiiniais ho tan$iai raudonais iiedais.

ir bbtikiais ar-

sbgeje arba dengtame balkone, Vasar4 mdgsh SilF vdsq m+ Zien4

C@
IS 50 ruSiq, savaine tarys-

patalpoje. Itin

iiltu oru ga-

(r0-1s"c). -

tardirl atogrqzq Afrikoje

bei Madagaskare, pas
mus auga tik sukultirinIAs Pelxtas lanceol.ata atogrqzq kraituose mdgiama sodo gele, pas mus daugiau kaip .t00 meq au-

lima iinesti ilauk4.

Lcislynos, trgiimos:
Lieti vien minkstu k6rnbario telnperatiiros vandeniu, Vengti dregnes perteklalsl Perzydejusi laistyti reiiau, kol atsiras nauji pumpurai. Trgiti po truputi, kas 14 dienq.

lcislynos, lrgiinas:
Nuo kovo iki rulpjtdio lieti gausiai. tadiau vengti padekle uisililosio vandell.sl Trgsiama k lrt4 per savaitg. Rudeniop lieti saikingiau, tiah. i rin rarai -

gilama iiltiamiuose, Tai

tiqsus arba Sliauziartis

5iq Kilimcndioro

prieikolnig,
Arobiios ir Abisiniios sodg

lGti prieiiiros ypclu-

sumaiiyq su sndliu. Vos niais Ziedais bei lapais. pa-sirodZius jauniems [giyd6iimo lcikcs: nalrn- liams, augala-s pastatomas birzelis. Tadiau ji ga- kiek Siltesreje vietoje ir djs lina keisti palaikant vdl gausiai laistoma.s. atitinkamq temperdtrr4 bei Dougirimos: virsmas auivie,sos kieki, toddl yra auginiais, geriausia tugpjfigalq, Zydiidiq iStlsus metus. dio mdnesi durpiq -ir smdlio

auKdio, Taiiau )'t"a L iemesriq veisliq smulkes-

Pavaslri lgliai nukerpami, augalas persodi-

noi:

pusknunis, kambaryje uZaugantis iki 30-60 cm auGaio. Ziedynai susitelk9 Ziedkoiig galuose Sluorelemis. Gali blti balti, gelsvai rausvi ir rySkiai raudoni. Pavietiai Ziede-

T arba TKS 2 iemg. Douginitnqs: virsnnirl je. Jauniems augalams

tfili prieiiuros ypolum!i: Pavasari persodfuti i

auginiais Sildomoje lysvd-

puoimenq
d169mis

pdeklius

liai susideda G dvideiimties maZdaug 3 cm

ieimai

Ge raniace

putiniai. augalai peisodinami padidajus saloq friuzului, virl6vyn63 Pietrl Afrika. Parduodamos vien kulturi- fines nuskabornos.
nes veisles,

ae,sra- mEinyje. lsEalcij g jauri

llenk6ici, ligos: Puola

baltaspamiai ir amarai. Ddl iviesos stokos, ddgmes pertekliaus bei nevedinto oro augala-s gali susirgti grybine infekcija

si, Persodinti du kartus. vamzdeliq. Lapai kiau.iiPaskutini kart4 peNodini.iki arba pailgi, plauktorus trgsti kas 14 dieml. tr. lGnkdloi, ligos: Perlieiyd6iimo loikos: nugse- jus, fluo kieto ialto vanjis spalis. der^s arba ddl paddkle Seimaz Rubi ac eae, m:udi- uZsistovejusio vandens niai. gelsta Iapai. f6vyn6: Atogr4zq AfriPohrimos: Pent4 pravarka,

ilgio

karq nuskabyti viriines, kad graziai iakotqdaug

veikio koip nuodri.

Geriousioi ougo: Iitisus

metus labai Sviesioje ir sauldtoje, gerai vedinamo-

Arabija.

tl.r

daifliau apkarpyti, kol

Geaidusioiougos Iitisus dar nepasirod Ziedpummetus labai iviasioje, bet prrriai, nromet jis lieka
ne saulatoje, va,sar4

je patalpoje, Nuo birZelio pelargonijas galima laikyti ir lauke, bet geriau pa-

iilto-

ir pilkuoju peldsiu.

je, gerai vddinamoje, Zievesioje (12 -15'C) mq

kuplus ir iakohs.

175

Prirnula

Reilwardtia indica

Roktoiol6

tD

6 l-

a
I =

Kairija Prinula nalacoidts, deiiije Prhuda

Sis

puikts augala-s

kas

iienq

apsipiLa saulas

gelo

u-

.A
RakaZoliq esama apie tiktai klrlr[rines veislds.
500 riisiq. Kambaryje dau- Geriousioicugc: Sviegiausiai auginamos Sios: sioje,-bet ne saulBtoje vie. Prirula nalacoidcs toje. Zyddjimo menr ivelnioji rakrazold. Taime!:sta ve-stt (10 -15"C) a.ba tik bump4laik4 iilvienmetis augalas, per;ydomus kambarius. Dauddjgs ilmetama-s. giausiai iilumos pageidau. Prhtu a obconica tauriDe raktaiold. Uzauga ja taurind raktaZold. loisfyncs, lrgiimcs: iki 25 cm auL(iio, Zydi Zeme tu biiti nuolat stor.ris baltais, roiilriais,
raudonais aib.r iviqsiai violetiriais Ziedais, Lurie tvirtq ilgq Ziedkodiq virshDdse telkia-si skddiais. Ji Syvuoja kelet4 metq. . Pritnula vtlgaris,- padr6gna, bet padekle vatrderrs neturi

c&
Nauja kambarind gele, neseniai aLsiradusi gdliq parduotuvese, Uzauga beveik mefto aukiaio pusKrumrs, zrelnq ilpslprlc ryskiai geltonais Ziedais, Si musq melynojo lino gi-

fgsti. Ziern4 lieti dar ma-

lfiti prieiiuros ypctunoi: Vrsar4 hro daz[iau

tnnnpinti irglius, kad augahs augtq kupius ir veslus, be to, Ziedai kaunasi

mimiG ii atogr4zll kaihl

tik

augalq kas 14 dienq

likti. Zydinti trFiti

silpnu tr4iq tirpalu.

lfiti prieiiiros ypctunciS Periydejusi4 P/nrrji

lo rlrlgarrs geriausia pa-sodiuti sode kiq pavasari
ten vdl praZydds. NuZyimula obconi c a pravartu persodinti i Dau<lejusit1 Pr

prastoji raktazole. Zydi baltos, lqemir'les, gelto-

buvo pavadillta olatdrl bo- Dauginimasr Virinlrinirl taliko K.rsparo Geor!:o augifiiais pavasari. IsiiakKarlo Reinvarto (Caspor uija ir vesioje dirvoje. Georg Carl Reinwardr) vardu. XIX iirntmede jis Kenk6ici, ligos: eer Siitai ZiemojandiLrs augalus Dzakafioje ihrd botatipuol.r amarei. kos sod4 ir prr.r(e k[yg4 apie Iudijos vandeuyno s.1lq augalij4.

al1t naujLl rlgliLl.

nuostabi dovana

tdZola

Paprdstoji rdk-

pavasari.

lros, ordnzines, roZiies, raudonos, puq)urines, violetilds ir mlynos spalvos Ziedais.

iyd6iimo lcikos: urpkri-

tis

kova-s.

iyd6iinro loikos: iiema

Seima: Prinulaceae,
raktaioliniai.

j4iemp. Dcuginimcs: Daugiausia

i4imaz Li nace a e, liriniai. fdvynd: Siaures hrdijos

kalnai.

vasar4 sdklomis. Mdgdir pavasaris. Taurine raktaJams nepatfflna. Zoli Zydi iStisus metus.

Gcriausiai augq! L-lbai

iviesioje ir gerai vedinamoje patalpoje. Tiesiogi-

Kenk6ioi, ligos: oel netinkamos prieiiiros gelsta

lapai, ruduoja lalceys. Prieiastys - per daug 5ihunos, tr.Fq, drdgme-s,

dq

saules

spinduli!

l6uyttdz Prinula wtlgaris Ya-

tos rUiys Afiorgioi: Taurina raktakilusios iS Ki- Zold jautriems imonms gali sukelti alergij4. . rijos. Karnbanuose auglllalnos

: .

kary ir-Pietq

nemegsta. Vasaq gali biti lauke, pusiau riksrnirrgo-

Euopa, ki-

per kietas vanduo arba per sausa Zemd.

je vietoje, iim.l l0 -12'C temperaturoje.

loislymas, lrgiimosr
Vasar4 laistyti saikingai ir kas 14 dielrq po tmputipa-

Rhododendroo

Aroliio, rododendros

Azalia

|is

ohrct stebina iied4 gausa.

PiLnavidurd Rhododendron

si

sii

wisL.

C@
Ii
viso ZirT oma daugiau nei 800 rododenrdo r[iiq, bet kambaryje auginami trk clidiiaiiecliiai R h o da
Jiems iSbrinlrs augala-s perkeliana-s i iiltasng viet4 (apie l8'C).

Dougininos: viriunirirl
augidais 20 -25'C zemeje. lsiiakrija sulkiai, ti:d6l dauginami tik specialir.rose sodirrinlrystes

ii palprastos kanb.irinqs az.:rlijos sufonnuoti gfirZri

nykiflrkini augal4
teratura, P.238).

(+ Li-

fundron sinsii tniiinai ir smulkiaZiedds japoniikosios azalijos (Riododendron obtnsunr var.

Loistymos, lrgiirnos: histoma tik mhkitu va1ldedu azalijos baisiai

nemdgsta kalkiq. Saklq gniuzulas nieklda neturi isdzilti. tadiau reikia vengti ir nuolatirio dregme-s pertekli aus. Vas,ar4

Alscrgioi: Rododendrai
gali tureti nuodingq me-

[kiuose,

japotxicuni,

iyddlimo loikcs: ruroao

fundron sin:.sii miErinai

Kenk6ici, ligos: tei oras dZia!3l. per iiltas ir per sausas, gali susiraukileti lapai, be
to, augal4 aplinkit voratinkli0es erkes ir miltuo-

iydi vis4 Ziem4 iki pavasario

Rh o do dendr ot t o bt usunt - balalrdzio menesi, nors kartais galima pamatyti

Zydhti ir per Kaledas. Seirmz Er i c a c e a e, eil,t-

uelygu veisle.

Azalijai perZydejus,

azalija laistoma gausiai, formuojantis Ziedpunpuriarns kiek maiiau.

tieji srydamariai. Lauke

gali apjxauZti straubliukai.

iki

Pclcrimos: Azalijos

rre-

rugpjliio kas 14 dienq i

neturindirl kalkiq).

laistymo v.ndeni ibe ama Siek tiek tr4irl (Siuldtu

dai, fdryn6: Vidurio Kinija,

Japonija.

lliti prieiiuros ypolunqil B[tim nuolat Salinti

nuZydejusius Ziedkoiius, kas dveji metai pe6odinti i rododendram,s skirt4 iem?. Vasarcs pradZioje tg-

blogai auga kaip bonsai. Geriausiai tfi tiktq kambarinds azalijos, vasarq praleidusios drdgloje sodo paunkndje. Rudeni tokia azalija atitblamai
apdorojama h persodinama i borlsui skirt.? irE. Vienintelis trukuma-s: azalijos Sakelds lengvai luZta. Bonsq megejarns patartina lanlGtant augal4 laikyti kamien4 abiem nyk#iais, apgldbus kuo didesni jo

Gericusiciougo: vdsioje, gerai vedinamoje, iviesioje ar pusiau iksrningoje, bet ne sauletoje vietoje. Nuo geguzds vidurio galima iineSti i laukq ir laikyi pusiau ieielyje.

Rudeni ir iiem4 Rlododendron simsii yeisl|s laikomos 5-\2'C, Rhododendron obtusqttt 5oC patalpoje. Tuomet subrcsta daugiau Ziedpumpuriq.

lius keleq sykiq patrumpinti, kad augalas gaiiai Sakoqsi. Jauni ugliai, iiaugg nuo balandZio
mdnesio arba iydejirno metu, pa-ialinami.

plot4, Pasitarkite su artimiausiu bousq specialistu, kokia forma azalijoms labiausiai tikq, arba nusipirkite Zinyn+ kur bus smulkiai paai5kinta, kaip

127

Rosa chinesis

Saintpaulia jonarrtha

d 19
=

Kininis e-rikitis, kinin6 roi6, rore mozyte

l{oiloilin6 sonpouliio

6 l-

a
I =

Puikios kanbarhis roZes

didesnes

ir

vis.ti

rtaiyas.

Sanpa lijos bitxa itin SvelniL! spaLv!.

vieni nuostabiausiq-graiZaZiedZiq .ru-

RoZ6s

'Pi &

Gericusioi cugo: Labai

iviesioje, saulitoje. geraJ
vealnamoJe putstpoje! vasar4 lauke, iviesioje, bet luo tiesiogiDes saulds apsaugotoje vietoie. Ziem4 megsta ves.l (De dau-

A rpEg
e*lrc begrles veisliq ruiiiavidurjJis. pilnaviduriais, banlnlotais .rba giubanotais, baltq, rusr.q. r.rudon q, v iolerirliq u mllnU utspalviq bei dvispalviais Ziedais, be to, visaimaZydiq.
Salpaulijq Zyrl6iirno lcikas: Iitisus metu-s - nelygu amiius. Zydi beveik vis4 laik4 perhaukos trtnka vos keleta sxvaidiu.

pihaviduriais drba tuiiiaviduriais fi edais, visomis roZens budirgomis spalvomis. Itin megstanos veislesi 'Zwergkdnig'

galq. Kad rozirl megdjai galetq dZiaugtis jomis ne tik sode, gdlininkai sukure daugybF nykstuk r irl giau kaip l0'C). kambarirriu veisliq. Labiausic i paplirusios yra ki- laislynas, hfiimos: nines tozes (R4r4 .rtn?r- Nuo pavasario iki ruden^s Zeme turi bIti nuolat drdgsts) veislas, pavyzdiiui, nr. Ziemq lristomr rik taudoniied). 'M irina' ('Maiyle'). Jos u;ausa iki tiek, kad neperdiiotq Ze25 - 40 cm aukidio if Zydi md. Nuo kovo iki liepos

s pnu nEsrl 0rp3tu. l(iti prieiiOros ypctu-

k,rrt4 per sxvxitg trg(ri

nql!
dus

Perzydejusius zie-

reikia tuituojau iShaukti su visu Ziedkoiiu.

P3vasari augalq persodilrri i T arba TKS 2 2ern9. Patalpose su centririu iildymu b[tina drekiDti orA (-+

P.43).

Dcuginimos: hp:ris siltesndje nei 20"C Zelne-je. Kenk6ioi, ligos: .lei oras per sausas, puola amarai bei milhrotieji skydnmariai, ddl drgmds pertek-

pabaigos trgsiama ka-s 14 dieDq. Po to daugiau 1lebetrgsiama, kad subrFsq ir sumeddtq iakelds.

ieims'. Geineriaceae, gesueridai. T6vyn6: Tanzrnija,

l(ili prieii0ros ypctundrs Ziem4 laikyti vesioje, bet apsaugotoje nuo

('Maiasis kalalius' tunsv a),' Z w e r g kij n i- i n' g ('MeZoji karaliend'tarrs\ a),' Bab! M as k at ar/e' ('Kaukdtoji maiyle' tamsgeltoDe),'Colirrl'

ialiiq vietoje, pavasar! persodinti, apkarpyti, Iaikyti Sviesesndje, bet vis dar vsioje vietoje.

Gericusioiougc: Sviesioje ar pusiax iiksmjngoJe, Der e s0oletole vletoje, visus menrs kambario temperanlroie (va-\1ra 20"C ir daugixu. tie;q
ne Zemesneje

skldamariai bei pilkrsis peldsis. Dainai srga miltuge.

liaus ir veso"s

nipsai.

kiip l8"C).
$lto

('Kolibris'

Labai nemegsta

van-

Kaip ir visos roZes, Sios seklomis, akutdmis. MdgdmaZylds iydi vasarq o ru- jarns nepatartila, nes Sakdeni numeta lapus ir Dijasi sunkiai. mdgsta iiernoti vesioje
vretoJe.

raudona).

Dougininos: Augidais,

lcislynrcs, lrgiimcs:
Laistyti saikingai, minKtu Kainbano temperatl]ros vandeniu. Geriau nelieti G vii.iaus! Per Saltu ar per iiltu vandeniu apta-ikyti lapai ir iiedai urieina ddmemis. Vandens pertekliu iS padekjo tvrrkiilri ispilri - stovintis virniiuo sinpaulijoms mirtilai keilcsmingas. Pavxsari ir vasar4

Kenkdioi, ligos: amarai,

iyddiino loikos:
irruduonlat.

vasara

voratinklin6s erkes, miltlig3.

2d-

yios

Seino: Rosaceae, erikdti- Potcrinost Tudtuojau ia-

li*ite
dus

periydejusius Zietuomet gausiatu

T6vyn6: Kinija. parduodamos tik

kulhriies

veisle.s.

iydds.

paulijos

aendiZ 8Ls,s.rrr

trtiiiovidttriois iicdais-

128

Schizauthus WisetoneNis

Scutellaria

skelroiiedit

Kolpok6

--rP-/

/-) V" \,-/

(A

Vic n a n e! i skel ! a Zi ed i ga I i nn pasiset i

lar icn s.

Kalpoke

c@

tikxa kalnl gruZ ole.

z.yorllus sKettazrec,rs

tai kupli Ziedq puoKte. Ziedai brma kuo lvairiausir.l spal',rl - balti, mudoni, geltoni, gelwi, rau-svi, tamsraudoniai arba violetiniai. Bnna skeltaZiediiq ir
margais iedais, del to juos mdgstama lyginti su orchidejomis. Iki pat rudens ii gausiaziedd gdle puoSia lysves, balkolus ir palanges, Perzydejes skeltaZiedis ismetama-s, oes yra vienametis augalas,

Loislymos, lrqiimcs:
Zemd turi

nuolat dregla. Trgiiama kart4

per savaitg.

biti

Dcugirimos: Seklomis
lapkidio-balandiio mdnesiais. Dygsta

Kaip ir Alpiq kalpok6 (Sane llaria alpi na) , atolrqiq kalpokd (.tc/rtellaria costaricana) y(n kalnltq augala-s, priprdtgs prie gausios Sviercs. Kad
namuose ant palangqs per daug neisstyptq, sodininkai apdoroja augirnq stabdandiomis priemolemis. Sis dailus, kiek linkgs su-

vaitg trtriti silp1u trdq tirpalu.

Kiti prieiiriros ypolumqi3 K6s dveii inetai rudeni gerokai apkarpius

periodintiiTZemg,bet
geriau rudelri iisiauginti nauq augalq, k:urie praZys kitais metais.

t6 -18"C

tempemttlroje. JauDi augalai po kelis sodinami i 12 cm skersmens g6liapuodziu-s su T, TKS 2 arba gdliq ieme ir auginami vesioje bei Sviesioje vieto-

medeti augala^s kambaryje iiauga iki puses metro

Douginimas: Virstrniq auginiais arba stiebo dalimis 20-25"C Zemeje.I vien4 geliapuodi patartila sodiflti jq po kelet4, kad

je.
llenk6io'1, ligos: Serga retai ir nesrxrkiai, kaip ir visi vienamediai augalai. laikomas tiesioginiuose saules spinduliuose, ypad uZ lango stiHo, skeltaziedis gali apdegti.

aukidio, vasarq sukauna

rySkias varpas su ugpiaspalviais trumpal[piais Ziedais. Europon jis buvo atveztas 1863 metais.

kurl lengva iisiauginti ii sdklq (q visada b[na sdklq parduotuvese).

susidaryq t lkesnis krumelis. ViriDtdliq skabyti teteikia! Mat iiedynai susidaro tik [glio gale. Kenk6io'r, ligos: Jei iie-

iydiimo loikas: Nuo

liepos iki spalio.

iyd6iimo laikos: ceguid liepa.

Seimaz lab i atae,

ieinaz

So

lanace ae,

btl-

vioiai. T6vyn6: eild. Parduodamos tik kultflrines veisles. Geriousioi cugc: Zydintys augalai labai iviesioje, Siltoje ir gerai vddinamoje vietoje. Jauni au-

Polclinos: Jeigu sdklas pasesite ruded, gdl6s Zydes pavasari, pasejus geguzes menesi,jauni

diiai.

mojaper iiltoje ir sausoje lnpaiie- vietoje, puola voratinJdinds erkds.

kroiluose tropinioi kolng ougoloi visuomef slokoio iviesos, lod6l ir kolpok6 bus doug groiesn6, iei irengsire ioi (ypoi iiemq) popildomq opivielim+
lUlisrp

Tdvyn6: Kosta Rika.

Gericusioiougc

Istisus

augalai suZydes tik va-sar4.

metus labai iviesioje ir gemi v6dinamoje, bet ne sauletoje, vasar4 apie 20'C, iiemq ne ve-ses-

galai Ziem4 sauldtoje, gerai vddilamoje ir vesio-

je (apie l0'C) patalpoje.

rdje kaip 15'C patrlpoje. Svarbu: Zemd neturi buti

vdsesnd

ui or4, lcislymcs, lrgiincs:

Lieti saikingai, tuo kovo iki mgpj[dio kart4 per sa129

:.r ' t|Ie, (rneloltlo

Jellecto cruelltlts

(D

vr

rl

a
I =

C&
Ii

Cinerarijas labai ndgsta anarai.

(-) P. 43) tuomet cinerarija ilgiau ;ydi, j.l r1e yra didiiausia ir m:f8iau- t.rip puola amarai. TrFiti sia Sentis. Karnbaryje dau- tik hromet,jei ketinxte augiausiai auAirratnos hrlhl- gal4 p.rsidauginti: 11uo lap2000 -3000 graizaZiedZiq Seimos nriiq Ziles
rines veisles. Jq

mi iviesioje ir vesioje vietoje (9-12"C).

pfiraiios iZil9. Kaip tik te-

tui panatysite, kajp du

Kenk6ici,ligos: vpat
puola amar.li, todel visuomet pravartu i gdliapuodzius su cireradjonlis prismai gstyti insekticidq

gallna

kiiio

iki

sarrsio

kas 14

nusipirkti pavasari. Perzyddjusios jimetanos, ues toliau auginti nevertn. Vokiika-sis pavadinirnas "pelenq gele" (Aschenblune) siejamas su pilkaj Zalia laprl apatlne puse, o liaudyje papiitgs pavadirim:rs "glindd" rodo, kad iiq gelg labai rnegstzi nilftti.

dieurl, kitais meresiais

kart{i per savaitg.

augalni ii visiSkai skirtin, grl ie ml runrliojirsi, re, gis, visiikai t r paiia lirkne: Sattecio stapeIii-

Kili prieiiriros ypotumoi! Pelsodiiti nereiki:t, lles.rugalas perkamas tik

Zydi1rlis ir tik del iiedq.

/ornrrs be galo p:urzGi i kri le.ias st rpelijas. Taiiau iios ieinos skiriasi ZiePclqrimos: Borarikos soiazdelirl.
dais.

Dcugininos: sdktonis
liepos-nrgpjuiio tnene-si. Jauni augzrlai iiemq laiko-

iyddiimo loiklsi
ir balandis.

Kovas ai-

duose, daZniausiai kaktusq irsukulenhl skyriuose, bft1a daugybe Sdre./o genties miirl. IsiZiur6kjte ijas. SteberiDa, kokia daugialypd !i gentis ir kaip maZri daugelis jos miirl

Jerc.io Ziedai oran-

Ziriai, bndingi graizaZiedZ;alns, o stapeli.jq,

prieiingai, budilgi jq

iiai

r[tri-

- unguriu kvepiantys, Zv:rigZdiiki Ziedai.

Kitas tokios vienodos
dos pavyzdys (botanikai

il reiikili vadim
gercija)
,rl? a/o!1o.s.rla,

ieimoz

C onryo si t ae, gr

iaiiedliai.
Parduodamos
nds veislds.

T6vynr.i: Dregni ir vesus Kanarq salq kalnq miSkai.

tik kultirri,

Milyna su boltrt viduriu cinerarija.

Gericusioi cugc: Sviesioje, gerai vddin,unoje,

ne per

hlri Into musu -qebenes (Ilcdel.r) skiriasi tik storestriais lapais. Kaip ir tikrosios gebenes, jos buu.r ir baltrnargas.

konvertai Screclo

iiliiausioje

(16 -18'C) vietoje. Be to, SiU angahl nereikja statyti labai arti vieno S.1lia kito!

lcislyrncs, lrgiimcs:
Lieti gausiai. Mdgstr dregn4 or4, ttd iildomosepatalpose ji reikia drekirti

t30

Sinnirgia

Glolsiniio

Net

ir ta"iiiavidares bndamos gloksinios atroda itit proitzios.

c6)"
isvesta daugybe kitq miiriq veisliq, tarp jq ir garsioji raudoniied8'Sauldjq esarna apie 50 ivairiq lydis'. Tai pirmoji miiruruiiq. Ko[e visos (i$ky- nd.tirrir?gla mazesniais, rus dvi) turi gumbus, taminldasniais lapais, kudiau Zydi gana kukliais ir de nebeluiindjo kaip neiivaizdiiais Ziedais. Da- aiksdiau. Bego metai, ir bar mosrl palanges puonaujos kuo ivairiausiq Siandios miirines spalvq bei aspalviq veis-

KambarilAs gloksinij os giminaites gyvena Pietq ir Vidtuio Amerikoje. Ten

damos vien veisles.

kultirifles

Geriousioi ougo: Sittoje, Sviesioje vietoje, bet tiesiogidq saulas spinduliq fu sauso oro nemdgsta,

lcislynos, trgiincs: Lieti saikilgai, milKtu

gloksinijos tika-sis protdvis Sinfiingia speciosa.

Savaime gamtoje
se uolq ilaituose

ji

l6s radosi kaip iS gausybes lago. Buvo sukurta ir

di. kambario temperat[ros vandeniu. Jei ketharna au- Poslcbc: Tokia pat priegal4 augirti toliau, b[tina ZiUra tiDla ir mudodiedei
kart4 per savaitg

Kenk6ioi, ligos: .lei oras per sausas, susisuka lapai, augal4 apninka amarai . Nuo per ialto val1deIls ima Ibkti stiebai bei plti Sakrlys. Pa-stlrosios ligos gali apnikti ir per giliai pasodiuus augalq i geliapuo-

auga

Pietq Brazilijos &dgruo-

ir iydi

violetiniais ir tam-smdlyniais maiais fiedq varpeliais, 1815 metais ji buvo atvezta i Anglij4. Pirmosios didZiaZiedis veisles
atsirado sukryZminus.tirning i a spe c iosa S innin-

gia regifla. Past.zl"oii, rtJlrs, atveZta i Europ4 1m3 metais, pasizymi nidai Eudonais alGomjikais lapais, iimarghta js baltomis gys-

dvispalviq, ir kvepianiiq, ir aksomiSkrl, ir blizganiiq kaip Silka-s, ir pilnavidwiq iiedq, beje, labai pana-iiq i iisiskleidusias roZes, Pirkdami gloksinijas Zinrekite, kad jos tureQ kuo daugiau Ziedpumpudq, matnuzyddjusirl Siuolaikiniq gausiai Zydiniiq veislirl neverta toliau auginti, krdangi gumbai buna per mazi, kad isleishl kitais metais laujus iiglius, ir dazniausiai
Ziemodami Ziva.

trgiti,

Sinnhgia cardilalis (syn.

Re c hsteinei

lfili prieiiuros ypclumoi! Cloksinijq negalima

purksti, geriau drekinti or4 (-+ P.43). Negalima drdkinti lapq! Gloksinijai

a c ardinaus). Beje, 5i ruiis lengviau iSaugina naujas atzalas,

periyddjus, Ieidiiama gumbams palenlya susitraukti. Sausi lapai paialinami, gumbai apdZiovinami ir laikomi laltai senoje iemdje (15'C). Pavasari penodinami i SvieZi4

iemg ir laikomi iiltoje,

lomis. Kabantys violeti-

Sviesioje h dlelr)oje vietoje, kol iileis naujas atZa1as.

dai

Ziedai viduryje turi

bly5kiai gelwq juost4, iimarght4 violetinCmis ddmCmis. Ii abiejq Siq r[Siq, taip pat iE Sinnihgia Euttata, Sinnhgia helleri t Sinningia vi llosa brvo

itdiimo laikos:

Kovas

rugpjntis.

Douginincs: Sdklomis,
taiiau mdgdjams nepatartina, kadangi mro lapkridio iki vasario reikalingas dirbtinis apivietimas.

Seimtz Gesneriaceae,
gesneridai.

T6vynd: hoteviai kilg i5 Bmzilijos, tadiau parduo-

t3l

Solanln

lfiouliouog6

C'

3
h

YI

a
I

Solanun nelottgena panaSi i baHaaanq.

o.@ng

L'aralini Lliauliauoe,i Solottun l,'eudorafsiu,t.

panaii vieuamete so/a

Trys Sola;zrnr gentias r[Sys miisll kr.L<tuose augiuamos kaip karnbariniai augxlaii koralind kiauliarro5E - Solanun pse da capsicu t, ibakJai^r4

Geriousioi ougc: Svie, sioje, sauletoje, gerai vddine m oje pa talpoje.l/asu rq 83Lr Drrrr rr rxuKe, z,temolil l0 - 15"C tenperahlroje.

nkiai (+ Adresai, P.238) iiaugha ir kitoki!

tds

Palorimqs: celidnkys-

dydZio vaisiai, kurie ptinokg pa-sidaro

. So|anu

orariiniai.

ranfonnelii,a.rl-

idomirl SoldT?arl genties

giiikai kalbandiose ialyse

hrmrs.'rnelyrruoju ourvrslleozru , zydr nuo liepos iki spalio (gerai priZi[rirnas beveik istisus
vad

ruiirl:
c

loislymos, trgiimcs:
Pavas.lri ir va-s.r4 lieti gausiai, nrdeni ir Ziem4 tik tiek, kad leisdziltq zeme. Nuo kovo iki rugpjiidio [giti kas 14 dienq.

Solanun aviculare, Yo-

nun nelonSienair Solarutn calt s i cas t ntnq k.uri btna ir talgi margintais lapais. Zalsvai balti Ziedai labai panains i bulviq. Jei

kietijoje vadin,unas "ketgflros obuoliu" - nuo rugpjndio iki mgsdjo blyikiui violetiniais Ziedais Zydlntis krimas ii Naujosios Zelardijos bei Australijos. . Solanun ja\ntilloides greitai augantis vijoklinis augalas vesiam Ziernos sodui. Zydi uuo Zientos pabaigos iki pat va-s.ros baltai malyrzris Ziedais. Tinkamai priZinrirna-s bei rpSiamas gaii iileisti net

metus) pavied.ris 3 cm skenimens melynai violetillrars zredJLs. 5rs Prenl

ryti jiems tir*amas sqlygas 2d

koralind kiauliauogd nelai lfili ntoi: Laikom4 Siltoje pakoma per daug iiltai, geltalpoje kiauliauogp reikia tollos, orallzir1qs arba dairiau purl(rti, kitaip gaiyikiai mudotrosjos uoli apl kti amarail Pavas.fi gos iisilaiko nuo rudet1s peNodinti iT, TKS 2 arba iki Zietnos vidurio, Nukrigdliq Zemg, i kiek didesri tus puosriems vaisiams gdliapuodi. Saknis iiek daugelis augalq iimeta, tiek apkarpyti, o laj4 Gaila, res iiuos visZalius apgered. krumelius galima auginti ir toliau reikia tik suda- Dcuginincs: sdklomis.

prieii0ros ypctu-

t Solanuu wendlandii, kai larr dar vadinamas "Kosta Rikosbulve" iilutnamdgis visialis vijoklinis augalas kablio pavidalo dygliais. Jis laikonas graziausiu Sios Seimos laipiojmdiu augalrr. 6 cm sker$n ens violetiniai Ziedai dZiugina nuo v.Lsaros vidurio ikj vdlyvo

tiai fonnuoti.

Atnerikos k[ma-s spariiai auga, jj galima labai ivai-

Vaisiausminkft ima-spiuia-

. Solanwr laciniat

l0 m ilgio figlius.

iiemoti.

linama.s, seklos i-6dZiovi-

iytGiino lcikcs:

CegubirZelis. Vaisiai laikosi nuo mgsdjo iki

vas,atio.

ja, Urugvajus.

Kenk6ioi, ligos: Jei oras Silt..l-s il per sausas, fdvyn6: Madeira, Brazili- puoJa voratirkliids erkds
viniai.
per

himaz Solanaczae,bul-

flamos ir pavaM4 pasejamos. Sudygg jauni augalai bent dukart patmmpinami, kad graZiai Sakotqsi.

vq<lus atolll4zq puskriimis karpytals lapais, pakankamai erdviarre

rudeff. Lapai uZauga iki

25 cm ilgio. gdliapuodyje galintis uZaugti iki 3 m auk<iio. Gra- Alscrgioi: Koralires Ziis violetidai Ziedai kiauiiauogas bei kinl iia iisiskleidiia pavasari ir k4 tik iivardytq So/ana,r iydi iki mdens. Sdkninr[iiq visos dalys uuodilgai apdulkinus, iijq iiau- gosl

ir baltasparniai.

gabalardZio kiauSiiio

t32

Spathiphy llurn

Stephilnolis

fl

oribunda

Spotililis, popddiiolopis

$lefonotis

Spatiflis auga ir didelis, ir nazps.

o&
,+0

Stefa11otis er epsta

o&E'fu
Savo tevyndje auga kaip

isti Iietos.

Ii

iios gelrtie-s miirl, sivaime aug.$iiq .rto!T4Zq Amerikoje, karrbaryje daugi:rusiai auginami 30 40 cm.ruL(dio

bario temperaturoje
(18 -25'C), vesiau kaip

Ziem4

r1e

viszalis ltripiojantis lcultars su il-sais useliais. Ta-

S/alr?r)l-

l6'C. loistymcs, trgiimos:

Pavasariir vasarq lieti saikilrgai, minkitu kxmbario ternperafitos viuldeniu, Ramybas periodu (nuo spalio iki sausio) laistyti dar rnaZiau. Nuo kovo iki nrgpjndio k,rs 14 dienq patrgiti silpDu tr4\q tirpalu.

loistymos, trgiimcs: Nuo kovo iki rugpjiiio

g.rusiai laistyti tninLitu kalmbario temperaturos vaDdelliu. Niekada neleis-

didesDis bei aukStesds SpathQh)II nt v'a lisii. P$tarosios nliies iive-sta net kvepiatti veisle, pavadiut^'Ma na Laa', Spatifilis ypad tinka auginti

llrl floti- b nd n

kJek

iiau jis labai nT egstur:rs ir kaip karnbarinis rugalas. Lrpai tamsiai illi, saDgriis ir Zvilg.!rtys. Va-

tj perdZjuli i.rknimsl Rudeniop iietj saikill-qiau

ji

NLro spalio iki s:rusio baltumo v.Gkin;xis Zvaigz- kristyti vos retsykiais. Nuo kovo iki rugpjhdio diiklis Ziedais, ii kuriLr kartil per savaitg patrg\ti. kartris iiauga vaisixi.

sarq slrsifon)luoja Detikrie- kad

greiiiau subresh! hgGroiicusio iio augolo puoimena bolti

skediai s.r sniego

liai.

K.rs

hidroponiniu bldu. Turi

vis;alius, iitisirius blizganiius lapus. Jie issidestg kuokiteliais aplirk vos ii Zenl6s kyianti stiebq.
Vasarq susifonnuoja iiai ieimai budiugas iiedyna-s, susidedaltis ii varpos pavidalo kremines spalvos burbuolds ir balto arba

Kili prieii0ros ypotumqi: Siltomis diellornis spntifi ]i patartina purkiti

arba drdkinri patrlpos on1

neturi d.lug vietos, leisti jam vylliotis ant nedidelio lauko. Erdve-sni:rrle iiemos sode ge.iau :ruginti prie ahamines sieueles.

Xiti prieii0ros ypotu-

moi: Vasar.l daZtiai purkit;, prv.rsari, jei reikia, peisodiuti i T, TKS 2 zrrba geliq Zem9, belapius uglius paflrmpinti.

ivoigidiiki ir

(-t P.43). Vasario

sodiiti i T Zemg
pl:r-siio dribsniais.

ko-

Zyd6iimo loikcs: nirzelis

ma p.rkeisti reguliuojant

vo menesi j i pravartu persu put-

rugsdjis. Betji gali-

Douginimat: Virinnirl
auginiais arba stiebo dalimis. Jie lrupjaun.dni pavars{ri ar vasar4 ir iSalnlijami iildomoje daugiuirno lys-

kvopis koip iozmino iiedoi.

ialsvo papddlapio.

Dcuginimos: Seklornis
arba augalo dalimis persodi11ant.

intensyvurn4 ir temperatrlr4. Tuomet Zydi

Svie-sos

l]et Ziem4.

iyd6iino loikcs: xovas

Seimot

Ascl cp iadaceae,

ieima: A race ae, ajeit iai.

T6vyn6: Kolumbija, Veuesuela.

rugsdjis.

Kenkdioi, ligos: tei

ora".

ldemaliniai. f r-iYyn6 : Mndagaskaras.

l(enk6ioi, ligos:

Per

iil-

tai iiemojanti ir nuo per sauso oro stefanoti apninka voratiDklil6s erkss, alnarri bei skydam:riai. Celst4 lapaj, krj tnlksta ivjesos arba laistoma per kiehr vandeniLr. Pakeitus vieq arba del skersv6jq pradeda kristi Ziedpumpuriai ir Zied:ri.

Geriousioi ougo: Sviesioje ar pusiau iksningo-

je vietoje. Beje, iis

augalas stebednai lengvai

per sau-sas, apninka skyd.rmariai ir voratinkline-s erke-s. Tuomet ant geliapuodZio su papddZialapiu reikia 1-2 dienoms uzmauti

Geriousioi cugc: Irin iviasioje ir luolat vddinanloje. bet ne sJLrletoje patrlpoje. Vus:rrq laikomas 20 - 25'C, iiem4 l2 -14'C, Sukrovusio

peregirnq polietiletro mai-

prisitaiko prie ivairaus

iviesos inteDsy!'umo. sus metus laikomas kan-

Vi

ieli (+ P. 50), Alsorgioi: Sis augal:rs turi od4 ir gleiviras dirgi-

iiedpumpurius augalo nepatrrtina ju d il1ti, be to, pravartu itaisyti djrbtirli

apivietim4 (-+ P. 45).

nariiq

medZiagq.

IJJ

Streptocarpus

Tillatrdsia

Slreptokorpos

Tilondsiio

(9

YI

l-

a
I =

N
Strcptocerpus wetldlandii teturi vicnq

Kvo l ) 11 io

c&sb

tr :i.

da

is a pt i l':rl (

\,,1

nF

nk

4)a s,

t t

iS

ru

o.r.

Tillandsia.!anea

a\
'I

- iali.i i rit:is.
sios tilandstos iltisus metus Siltoje ir iviqsioje, bet De suuletoje p3tdpoje..l.rDr3lrsrtr ullxa drefltrs rr iilurs geliq langas.

R< t\
<licliialsia -miiq (per ir

lapq, kur,io apatiit puse rysndt raudona,

balti, gelsvi, rausvi, raudoni, violetiniai, mdlyni, dryZuoti ir l1et garbanoti. Pasllruoju metu paplito metu smulkiaziedes nlsys! pasnruKr zleoes miys, pa vyzdZiui, Sviasiai mdlyrais Ziedeliais Zydiitis
Streptocarpus stj-xo-

1824 metais vienas botani- lqistymcs, trgiimosl kas atveid pifin.di sh.epto- Laistoma mifl kitu kambakarp4 i Etrop4. Nuo to rro ternperah:itos vandelaiko gelilinkai suknre niu, Zeme turi bnti nrrolrt daugybgjo veisliq. Kai drdgna, bet iiem4lieti saikuriq 1luostj]biai grakshts, kingiau. Nuo kovo iki rugpjhdio kas 14 dienr] ta$i orchiddjq, Ziedai

illandsia

daugiausiai

400) hrrinti broneliiirl Seilnos geDtis. Savailne

auga daugiausia

epifitii-

palieti silpios koncentracijos tr,liomis. Niekada netreiti sauso iaknq gniuZulol

kai aDt medzirl, uolq ar kito pagrlrdo. Yra Zaliq ir

loislymos, trgiimos!
Vasar4 kasdiel

purkiti

ith daitiai arrcdarltis k.lbandiame gdliapuodyje.

iyrl6iimo loikcs: ceguze

ru r, P. 30),

(J

Duotriruka

geli! Zemp. Dauginimcs: Miiruflai d:rrrgLrrmi LpJs lepo pusemlst lq dalllnrs rrlr:i strtmenai vidurirei gyslai
1

pesodilti iT, TKS

s.l patalp! orQ, pavasari 2 arba

l(iti prieii0ros yporumoi: B[tinai drekirti sau-

pilkq augalq. Pilknjrl tilanclsijrl lapai siauri ir ioliski, tankia; padergti sidabriikai pilkais ZvyneIiais, galiriiais siurbd iS
oro dregmg. Daugeliui tilandsijq reikia palygilti maZai vietos. Kai kur geliq parduotuvese pasirodo pririitq prie iakl arb.r priklijuonl prie akmeus ar medzio augalq. Tai nenatlralus auginirno b[d-as ir visiikai beprasmiika mada, hriai tika-s zrugahl

niu,Ziem4- I - 2 kartus per savaitg. Vasar4 kas 14 dienq i purikimo vandeni

jos tr+irl.
iddti silpnos koucentraci-

minkitu dnnrgnu vande-

Kiti prieii0ros ypofumqi: Nuolat drekirti

s4 kamb.rrio or.l sau-

(--)

P.43), Douginimos: Aaugomis, liaudiikai vadinamonis

"vaikuiiais". bet
Io

Seimoz Gesneriaceae, gesneriniai .

rugseJls.

T6vyndt Pieq Afiika,

Madagaskara-s, das h Birma.

nupjautomis lapq dalimis). Lapai isaloijarni apSildomoje clruginimo lysveje (3pie 20'cl istisus
mefus, bet geriausia pavasari. Jauni augalai isxrF ga ii iapo gyslqi Ru5ys dauginarnos sdklomis pavasari.

skfrus jas rcikia pririiti myl6tojJ\ netureftJ pritrrti. prie t.]lltyi panroitq Sak1l.

ne naiesries :iei puse motinit1io au8alo. At-

biti

ios Driva-

Tailal.

iytldiimo loikos:
sa4 arba vasxr4 nrsN.

e,ualrelygu
aa.

Gericusioi cuga:

ieimaz

Il ro n

e Li ac.e

nvresloje ar pusrau nlGmingoje, bet ne sauletoje vietoje. Visus metus - kzunbario temperahlroj e.
SmuikiaZiedZiams miirDDams Ziem4 rLffa r li-u temperc-

Kelkdici, ligosl.lei oras per sausas, puola amarai, voratinklhes erkds bei tripsai. Jei augalas laikomas pea drdgnai m per sausalJ parucluoJa lapq

bromeliniai. Tdvyn6: Arnerikos etogr4ios bei vidutines ato!trqios.

Geriousiai dugo! Pilkosios tilandsijos iitisus metus Sviesioje, vasar4 sxuletoje ir Siltoje.l gaUrn:r rr rsuKe)t zlemq vesroJe

hlra.

Kenk6iai,ligosr setgn retai. Kartais uZpuola miltuotieji itr paprastieji slf oairanar. Pctqrinos: Vezarrt ii tdvy|es kotlteireriuose augalai labaiapgadhami, todel geriau pirkti tik gdlinifl kystas rlkiuose uZaugintas tilandsijas ( ) Adresai, P.238).

(10-15"C) vietoje. Zalio-

t34

\:riesea

Zaltedeschia

tryriic

Koliio

os6'fu
Kiunbarins fryzijos tai daugiausia miiniinds.
Jq yra

Betu labia.usiai

nigstatn

Vriesca splcndeLr.

Kalija praiysra Ios PnstnatS s fa|tt)'nLs lct lr'attt,

o&
ch

.lloistymos, trgiimcs:
Periyddjusi kalija du menesius (ge$rZes ir

ialialapiq ir marga-

vietoje. Megsta iihm:1 ir dregr4 orQ, ypai Silturne ir dregDarne geliq 1a0ge.
Svarbu: Zeme
tesne

Puikioji ubisinin6 krlija

id a?t h i op i.a) kilusi iS Pietq Afrikos pelkq. laLrkir6je gamtoje tai mazdaug 80 cm aukiiio, visai arba ii dalies nLrdZir'lnanti Zold su stipriu, mdsirgu iakui.Lstiebiu. Soddai Zali, lygrrs lapai prisegti prie tiesiq stieb!. Ziedyurl sudrLro balta-s pap6dlapis (graikiikai rpatrd) ir geltona burbuold. Calina nusipirkti ir rarrs(Zd nt edes vaZiedes Zuntedd(hia reh n a n n i i bei geltolrrai

Vriesea spl.e de s 'UEtilis kalavijas'. Ji sufor-

lapiq. Populiariausia veisld

tllli

br'lti

nei 18"C.

iii-

birie-

loistymos, lrgiimcs:
Lieti saikhLai, minkstu
karnbario temperatiiros
vaudeDiu, vandeni pilri i skrorelds piltuv61i ir Siek

lio) l:rikoma visiiklri sausai (tuo rrehl blln.r s.lusros jos tevyueje). Po
to glriuzulas iipurtornas,
peniodiuarnas ir pamaZu vis daugiau 1:ristorras. Tuo metu kalijai reiki.r daug dtegrl6s. Kraulanii:1 uaujus Ziedus laistyti

muoja maZdau{ pusmetrio aul<siio laprl

skaoteles ir vienq

ftudoll.I

ploksiiq varp4. Lapai

marginti ryitinis rudai

ii-

tiek

sar+ kas 14 dienrl po

aDt

gDiuzulo. Va-

tm-

raudonais skesiniais dryZiais. Yra i.r Zalialapi!

puriparipiri.

milnlniLl tmrsiai raudonais Ziedynais arba aug:rlq su ivairiilspalvdmis Zied! varpomis, gautq sukryZninus Vriesea carrinald ir Vriesea psittacitxa. Fryzija-s

Xili prieiiiros ypctumci: D.rZnai purkiti ir

drekinti or4

reiiau,praZydusi:1 vel
gausiai. Nuo liepos iki prazystant kart4 per sa-

()

P, 43).

Peruodinti nereikia, res periydj9s augal:rs nunyks.

Douginincs: Ataugomis,
bet ne maZesnernis nei pusd tnotininio augalo. Ja-s als.rrgiai at-skyrus prjriiti

clil iios Z a n t a des c h i a l?otridnd gumbq (

e!

iy - v.ritp patrgsti. viduryj)

dalimis. tai

galirna augirti pririius prie apifihms skirtq Sakq arba nedideliuose gdliapuodZiuose su itin puria
Zeme,

Adresai, P. ?38), Jos auginamos specialiai puokitems.

Douginimos: Pasitraigus ramybes periodui (liepos

iak|i:rstiebio

prie specialiai

tm pamoii

tq iakq arba pasodilti

iyd6iimo loikcs: Nuo

ankstyvo pavasario iki vasaros pradZios,

Kenk6ici, Iigos: rer sit-

iierrojaniis

kalijas

iyddiimo lcikos: nazninusiai parduodarnos rniirunas fiyzijos, iydiniios iStisus metus. Perzydejusios pamazu mmyksta.

maZus gSliapuodiius su T Zemqs ir putplasiio dribs-

niq miiiniu. Beje, liyzijq

ataugos raldasi ir prigyja re taip le11gvai, kaip kihl

bromeliniq ieimos augalq.

Seimai Broneliaceae,
bromeliniai.

Kenk6ioi, ligos: eer ialtoje ar per salrsoje patalpoje (kambary.je su centriniu Sildymu), taip p,rt del dr6gmes pertekliaus su-

aplinkr arnarai ir voratinkliles erkes. Seino:,,1rar eaz, ajeriniai. Pqlorinos: Tel, lor iieTivyn6: Atogr4iq ir Pie- m4 ialdiq nebnnq, kalij.N q Aftika. galirna auginti sode. Gericusioi ougo: Sauldtoje ar pusi.ru uksmingoje vietoje. Va-vrq laikoma

Tdvyn6: Brazilija. je, bet ne sauletoje

iiltlti, Ziem4

vesioje pa-

Gericusici ougo: Sviesioje ir pusiau iksmingo-

trinkl augirnas ir pakenkiani augalo lapai.

talpoje, Nuo geguZds vidurio pastrtoma lauke, fl.rdeniineiama ivjdq.

t35

I {
{ -

Pavonia multiflora

Globba winitii

Povoniio
v

Globo
Paiasus i imbier4 augalas gumbiihr iakni:rstiebiu, pladiais lancetiskais lapais ir nusvirusiomis iiedr] iluotelelrtis. zrrorTros rrilzdJug I uu Io\ llenues tlriiq, keliomis iijq galinra lrozdtis botanikos soduose. 5i augalq nes!nku atpazintj iS ypatingq Ziedq. KitU rhii!l jie gali buti ir kemines spalvos. Be Globha winitii yra d,ar Glahba. atrosdn .qninea ii Bonreo, Globba b lbifemt ii Ramiojo varderyno pietilirl salq ki-

Isztl$ malzls Krumelts. z,reoq suoSro

rt
YI 1-

purpurind taurele, siek tiek trunsasnis vainikas, rausva purk.r ir mdlyra dulkine.

lnsl GIobba narantina.

a
I =

N I
lH

0riginolus

iydinfys
ougoloi: iis tos noule'nro relenybiq
megelomS.

Zyddjimo laika-s: Nuo rudens iki pavasrrio. Seima: Mall,aceae, dedeiviniai. Tdvynd: Brazilija. Geriausiai auga: Visu-s metus iviqsioje ir iiltoje patalpoje, iiem4 ne vdsesreje kaip l5'C. Laistvm:rs. treSimes: Saikinsai lieti minlL<tu vandedu, nuo kovo iki rulejhdio kart4 persavaiQ po truputi patigiti. Kiti Drie2iuros vDrtumd: P:rvonii.ri reikia labai drdguo oro, todelbutinaj4 daZnai purkiti. Pava-sari patartilra persodinti lT iemg, perZyddjusirl apkarpyti. Daugipim.l-sr Viriluriq augiuiais. Saknijasi sunkiai, Pastaba: Taip patpri-

Patarimasr Kurkum4
/?a)

(Curc

a roscca-

reikia priziiireti taip pat, kaip ir glo-

lapkitis. b4. ZJdBjimo laikas: Liepa Ss-na.. Zil gihe ru cea e, i:rbieriniai. f9; yy.nel Tailandas. Geriausiai aura:

L.biri svissioje, visr.rs netus 20 - 30'C prialpoje. bet tiesiogiriq saule,s spinduIiu neDrdrstu. Laislvlnxs. Eesimas: Lieti
saikingai, nuo kovo iki nrgpjndio kart4 oer srvaile necausiui ortre,iti. Kiti DrieZiuros

Zifrima ir ypatirgoji Goethea cauliflara, l'lrios ryikiai raudomi iiedai auga tiesiai ii kamieno. Zydi nuo liepos iki
spalio.

ypaturai: B[tina drekitti saus4

kambario or4l GruodZio-sausio menasi lapams leisti nuvysti, %iiau gumbas neturi isdzioti, pavasari persodirti i T Zeme. Dalg!tri[uq Cumbeliais arLJa senes[i! augalq dalimis.

P u si a u

ro

ij o s

isis kl ei d g s pa Zi e das p urpur i -

ne tourele, rausva purLn ir nilyno dulki-

t36

Eralthemrun pulchellurn

Smithialtha

At

gozanthos flavidrrs

Ironlemo
Mazas krumelis tamsiai Zaliais lapais it sodriai melynomis varpornis. DaZniausiai viermetis augalas. Kadalgi Zydi Ziem4, tilka iiemos sodui.

Smilionlo
S,tithiantha. apie 1840 mens pavadinla anglq dailininkes, pielusios aug.r1us, Matildos Smit (Mdtilda Srrui,rr) vardu. Atrksdia-u buvo vadin:ana Naegelia ntul.

"l(engIros lelenc"
Knllninis ilugalas siaurais pai)gais lapais, lirrp kudrl vasarQ iistypsh I.ribj Ziedynkoiiai, apkibp :rksorrrinj:ris Zieclilts.

rflora. Siuolaikilas veisles alsirado sukryimlnus Snithiatttha uLtiJlarc

si

S tithialltha zebrila.
Zvynuotq

turi miDkitus, rudai iSmarghtus Iapus ir ugniaspalvius Ziedus. Krimelis atsirraujjna ii

Jos

zvdeiiloqlaitasi Liepa

tr't

G e

SahliastiebiU. - rugsdjis. Set sncria ct ae. xesDeriuiai. Tevvne:

M"k ikr. C.r-i"u.i"i"u*", SuEsioie ir iihoie oarrlooie. Lllistvmil\. treiimas: Nuo kovo iki spalio saikiugai lieti minkitu vaDdeliu, k.rs 14 dienq po truputi patrtriti, Ziem4laikyti kone visai

-i.q

sausai.

z.YceIIt! M{!Si uruocl vcsarl. )91: zt Acanthaceaz, akantiriai. Tevynd:

Indija. Geriausiai auga: Sviesioje, bet
ne saul6toje, vasar4 .18 - 23"C,lien4 ne vesesndje kaip 16'C patalpoje. l,aistymas. trgiinasi Visus metus lieti saikingai, nuo kovo iki rugpjudio kas tris s3vaites Datreili. Kiti orieiiuros

kinti saus4 ktmbario or4 (-+ P. 43),

KjlijrisZilrasJpalulljliiDre-

nuo spalio jeisti nuvysti Iaparns. Ziem.l iak ia-stiebius sename geliapuodyje 1aikyti sausai ir ialtai (apie l2"C), pavasa-

ripersodilti i

P iemg ir palaistyti. Kol suialiuos, apgaubti polietilello maiieliu r-) P. 59r. Dcurinim.rs: Sklornis arbl iakliastiebiq dalirnis, P:rtf im&s: Na-

ypatumai: Norint auginti toliau, kovo meuesi persodinti i T, TKS 2 arba gdliq
Zeme. Daurinima-q:

nuose ii ialoiasiiebiq iisiauginti augal.ri ne tokie lep0s kaip

pirki,

Iarrie

uiaugo iilirlamyje.

Aumlui

?vddjirno laikzrs: GeguZe - rugpjntis. Sgfut: Haenodoraceire. Tdvyner Pjetryiiq Aushalija. Geriarrsiai auga: Visus
metus labni Svie-sioje, va-sar4

DerZvd-

jus

voJe.

virinniq auginiais 20 - 25"C dir-

limn ir lauke), Ziem4 vdsioje (10 -15'C) patalpoje. L,ristym.Ls. he.iinqsl Vasar4 lieti gausiai, ro kovo iki

iiltoje (ga-

mgpjiriio Oxalis adenophylla

kas savaitg po truputipatr?iti. Ziem4laistyti rciiau, Kiti prie;irros

Xiikiokop0stir
Daugiametd Zoldpilkai Zaliais lapais, k-urie vakare susiglaudZia lyg rniegui. RySkiai rausvi Ziedai uzauga ar)tmazdaug 5 cm ilgio stiebq.

y!4truli.Jei

reikia, pava-safi persodin-

ti i TKS 2 Zemg su molio prietnaiia.

Daui!;nim.rs: Dalija11t sene-suius augalus arba sdklomis. Patarima-s: Si g6le labai megsta Svies4. Jei vasara lietirga ar npsiuiauktsi, ji visai nesukr.autra Ziedq. Be to, tlrrnsioje vietoje labai iitista, nes gdlininkystes ikiuose apdorojama augirnQ staM.urdiomis mediiagornis. Beje, Sirri gelei gininirrgq,4 niqoi.anthos tnan3/rtJ galirr:r iisiauginti iS sekhl (-+ Adresrri. P.238).

'\:ls$r:
zyoeJ'mo iarKas: Fatandts, 5e1rna: Lrrdlidaced", kiSkiakopustiniai. Tevyrer Cile, Argentina, Geriau-siai augat Sviesioje, euldtoje, bet visus metus vqsioje vietoje. I aisryrn asJgiimasi Augimo periodu lieti saikingai ir kartq per savaitg trpiti. Kiti pdeiinros ypatumair Ruded augalas iumeta lapus, o pasibaigus ramybes periodui vdl suZaliuoja. Dauginjmas: Dukteriniais gumbeliais.

It7

Abutilon

Cytisus x racenlosus

Golenis

Pol6pitis
VisZalis krlnas maiais tripiriiiais Japais ir ryikiai geltonornis iiedq kekemis. Parduodami veilis aukiti augalai, kurie geraipriZiurimi spadiai pleiia-si i ioDrls ir gali uiaugti apie I m aukiiio, o kartais ir d,!r aukitesni. Beje, paldpiiiui, kaip ir katildliui (+ P. 100), nereikia minkitiflti laistymo vandens. geguZd. Zyddjimo laikas: V:rsaris
Se,rr,a: Leg t n inosae, ankitbiai. ne: K.mrru sulos. Mxdeira. Ceriausihi ar.rga: Vasar:1 iiltoje, saulBtoje, iviesioje vietoje lauke, nuo mgsdjo nrba spalio

tD

D
l-

Tai klmas ialiais arba Zrlsvais auksiikai ddmetais lapais. Parduodami augaIai - misrunai, alsiradg sukryZmin!r-\ ivairias rusis, taip pat ir Ah t ilon megapolanianlsx Ab !ilotl pictunt,

YI

Iivy.

a
I =

Puoin0s ivdinfys ouguloi, kuriens greil posidoro per

Zvdeiimo laikrs: Iitisus nretus. Seirna: Ma[aceac, dedeiviniai. Td$'ne: Pietq

ir Vidurio Amerika. Geriausiai

mingoje vietoje, ruo
(12

- iviasioje ir vdsioje (8 -10'C) patalpoje (Ziemodamas iiliiau ne-sukaus Ziedu). l,ristvmas. tresimes: Visus metus lieti vienodai saikingai, vasarq kiek daugiau, iiem4 - maZiau. Nuo kovo iki rugpjnaio trtriti kart4 per savaitg, iiem4 kart4 per menesi. Kiti prieiiuros
ypNtumai: Jaunus nuZyddjusius augalus kasmet apgeneti ir peEodinti i T Zem9.

auga:

YI

onkilo onl
polong6s. Jie rn6gsto grynq vototos olq o zlemo - ve'ro

Virsaril lar.rke, iviesioje ai pusiau uks-

rugsejo

vesioje

-l4oc) patrlpoje. I aistym.$. trgiiuast Nuo kovo iki rugpjniio lieti gausiai, trFiti dukart per savaitg. Nuo mgsdjo iki vaslrio laistyti tiek, kad lreiidziarq gniuZulas. Kiti prieziuros vp.r-

Patlrim.rsi Zydinti palepiti geriau laikyti iviasioje ir vsioje vietoje (tik ne sauldje). ALsargiai: Pal6tritis gali turdti nuodingrl mediiagl.

3 E
l6
=

potolpq

!uui.:

Pavasa4 nugeneti apie du

neidalius ugliq ilgio ir penodinti ! T

ietnp. Dar.rgilimas: Zoliuiais auginiais
palvasari arba pusiau sumedejrrsi:ris rugpj[iio mdnesl.

Chanelauciurn turcinatun Visialis kmmelis spygliikais lapais,

maiais baltais arba tamsiai roiiniais Ziedais,

Zydejimo laikas: Kovas - balandis. iein'd Myrtaceae, mirtiniai. Tdvynd: Pietq Australija, Geriausiai auga: Vasar4 saul6toje, iiltoje ir gerai vedilamoje, Duo rugsejo (r.mybes periodu) ivie-

sioje ir vdsioje (10"C) patalpoje. Laistvmcs. tresimas: Lieli srikll!ri. ziemc dar maZiau. Dl dregnds pertekliaus pradeda kisti lapai! Nuo kovo iki mgpj[iio trgiti kas 14 dienq. Kiti prieziiiraryp-a--[u!ai Jei reikia, pavasari persodinti iT iemg, nuZyddjusius Ziedus tudtuojau nupjauti. Daulrinima-s: Zoliliais augiliais 25"C dirvoje.

-4K.*

t38

Bougainvillea

Bugenviliio
laipiojaurtis augalas ryikiomis (kemindmis, gelsvai rausvomis, rozhemis, raudolomis arba violetinemis) paZiedemis. Galirna rusipirki larl! dauginq gdliapuodyje, kruminiq ir aukitI'ilgiq

bugenvilijq. Be to, parduotuvese bauia i Bougaivillea glabra, ir spardiai augu7tl

B o u g aix v i I I e a sp e. t a b i I is,

ji s?yglius - auga taip greit, kad geriausiai tinka iiemos sodui. Zyddjino laikas: Balatdis - birZelis. Seima Nyctaginaceaz, niktaginiriai. Tevvne: Brazilija. Geriausiai auga: Vasat4 sauletoje, itio ivie-sioje ir Siltoje, nuo rugsejo - Sviesioje bei vdsioje (10-14"C) vietoje. Labai bijo vejrl. l-aist]'inas. triimas: Nuo tada, kai ima skleistis muji lapai, iki rugpjndio gausiai lieti L kas savaitg hgiti. Rudeniop laisrytirediau, 1ruo lapkridio - visai mazai, o pEdejus lsisti lapams iivis liautis. Kiti prieiifiros ),p,rtu1nai:- Kovo menqsi augalq nupjauti ir peNodinti i T
arba TKS 2;em? su nolio priemaiia. SaulAtomis dienomis apipurlciti. Daugi-

ttrirti

nimas: Suddtilgas. (galima ir lauke), nuo rugsejo - iviesioje ir vesioje (6 - 8'C) p,rtalpoje. lai;.
tvmas. trFSim,rs: Vasar4 lieti

DarZcliry LADTpA UtO

gili

mllkitu

vandeniu ir kart4 per savaitg trtriti. Kili prieiiiiros ypatumai: Pavasari pensodin-

ltoscharslqana itin puoi, niai atrodo pakabinanntosc gdliaput dZiuose.

ti I T arba rododetdrarD-s skirt4;emg.

Dauginima,s: Nuo rugpjudio Pashba: Lygiai taip pat M etr oi s i deros exce lsa.

iki spalio

vir5[riq auginiais 20 - 25'C dirvoje.

prizi[rima Carnpalula poschzrs$ana

Snulkioiiedis korilelis
Maidaug l5 cm aukiiio, klminga,
t21r-

Callistemon citrinus

Gelsvasis kolislemonos
Visialis krumas pilkai Zaliais lancetiSkais lapais ir apie 10 cm ilgio Ziedq varpomis, panaiiomis i iepetdli buteliams plauti. Ypad kinta i akis raudoni ilgi kuoleliai. Dazriausiai kambaryje auginatraa Callistehron citr?rus ruiis (sinonimar - Metroisideros citri@ a$a Callistemon lanceolat s) tevyndje uZauga iki 3 m aukiiio. Auginama kambaryje stiebiasi auKtyn irgi palygiiti greitai. Tyddjimo laikas: BirZelis liepa. Sb! EL Myrtaceae, mttlniai. Tdvyndl Pietrydiq Australija, Naujoji Kaledo1lija. Geriausiai auga: Vasar4 sauldtoje, labai iviesioje bei iilioje vietoje

DlS] Vasar4lieti gausiai (beje, megsta kalkirgil laistymo valdeni), tr$ti ka^s savaiQ. Kiti priezi[ros Jpatumai: PerZyddjusi katileli geriausia pa-sodilti so-

ki darZeliq gdld, gausiai Zydiiti Sviqsiai rndlynais Ziedq virpeliais, susitelkusiais mrrrpomis kekdmis. Lapai iirdiiki. LeidZia atauga-s. Labai dailiai ahodo pakabinamuose gdliapuodZi ose. Zvdejimo laik.rs: Birzelis - liepa, bet kartais 2ydi ir ilgiau. Seimar Carrrparzlaceac, katileliniai. Tdvyne: DaLmatija (Adrijos jwo.s pakaltes). Geriausini aulai Pusiau paunksr6je. I a;stymas-ASt

de (tenai pava-sarijis vdl suZaliuoja) arba laikyti per iiemq vasioje ir iviesioje patalpoje (laistyti labai retai). DAUgi: pjmas: Va-sar4 sode iileistomis

ataugolnf.

t39

LAPllllAl
AUGAI.AI

'l il

|-i"

ru

kiekvienome iiemos nes ioliq iq groiesn6s ir spolvingos iydiniios

t40

S tikrqjq visi lapiniai augalai taip pat Zydi ir veda vaisius. Iiintys - auk<toji araukarija, papartis ir kiparisa-s. Jie tiesiog yra senovi5kesrri gyvavo rnilijonus metq iki atsLandalt Zydintierrrs augalams. Daugelis vadinarnqjq lapiniq augalq pas rnu-s niekada leZydi, nes savo t6vynejejie yra didZiuliai rnedZiai, o allcitarne g6liapuodyje lieka nuolat jauni, tesubrendg Zydeti. Kiti lapiniais vadinami todel, kadjq lapai daug

iigarina vatrdens. Ii Iaprl dailai galima sprgsti, kiek arrgaJui reikia iviesos ir vandens (-+ P. l6 ir 26).

puoSne.sni, negu kuklu-s

ir neiSvaiz-

dus Ziedai. P. 142 - 191 susipaiitrsite su graiiausiornis ir popu-

liariausiornis lapiniq augahl ru-

iimis bei veisldrnis, irnantriais

retais augalais ir ldomiornis

rinkos naujienomis. Paln6s ir papardiai, norsjie taip pat lapiniai, bus apraSomi atskiruose slqzriuose, kadangi botanikos ir prieZiruos pozituiu jie labai savlti,

Milliniiki orturitl lalni - riLri .ivit sos ga dylltvai. Dideliu lapo paviriiu ui attgalas stcngiasi pagauti Atto
dougiau Sviesos, latri vos prasiskverbia pro otogrqiy niika lapijq,

Kas paivelggs i 3j rnilZinq etpaZintq savo snul kialapj.ftkg?'ftvynija Ficus benjauino sr(or tuojo ore sto-

ros ioknis, kuri<ntis lyg stipriai"s l!nr'is prisiris.t pric ieDris.

ypatingi. Skouingai parillors ir priderinus lapiuirs augalus, galirna labai papuosti patalpa^s. Jie

Kos

iinotino opie lopinius

gali karoti nuo kolonq ir pakylq, kabdti prie lubq, padalyti didesni

Lapiniai augalai kilg ii ivairiausiq ieirnu: ajeriniq, begorrinirl, brorneliniq, aralitiq, vyrunediniq, rnaranti-

cugolous

kamba{

ves arba buti gyva lalgo uiuolaida. Ypad puo5nus yra dideli, stambialapiai augalai.

atskira-s erd-

Nereikia parnidti ir teigiarno lapiliq augah;

poveikio mtl.sq sveika-

ni f '

tai. Zalios spalvos Zrnogui labiausiai reikia, nes tai rmybes spalva. Ji

(-) nuotraukir P. 33). Stebba dydZiq ir fonnq ivairovd. Yra tiesiai augaudiq, iliauZiaudiq ir laipiojandiq, Zoliniq, kn-uniniLl arba pala-iir1 irnedZius, visZaliq ir metandiq lapus, epifitq, sukulentq ir uet vabzdZiaedZiq. Lapq dydis ivairuoja nuo plonydiq spygliU iki alto (tokio rmrzikos ilstrunento) dydZio. Jie gali blti ploni arba rnsilniq gi, iiurk{tirs, odiiki arba aksolniniai, plaukuoti, ir netgi vaiL-uoti. {spiidingi lapq ra.itai ir spalvos rodo, kokia iSradinga yra garnta. Tiesa, vliau kai kuriuos ii jq sukurd g6lininkai.

pallrisoruotaikq,;amina
kas, Ziurddarnas i Zali4 spalv4,

juk musq akies lgiiu-

neturi prisitailTti fu rieiingai kitorns spalvoms). Statistikos duomenirnis rn6gstarniawi "Zalieji" yra jtka (Yucca), fikas, gebend, filodendras, dracena, difenbachija, lamstas bei viksvuol, Kas

Bendrieii lopinirl ougolq prieiiuros bruoioi

Lapai - be galo svarbi arrgalo dalis: juose Wksta fotosirrtez6, jais kv6puojama. Be to,jie pirmiausia
parodo, ar augalas serga, arji puola keukdjai. Laistydami augal4 visada prisiminkite, kad veiliam lapuodiui reikia daugiau vandens flegu augalui su rnenka lapija, nesjis daugiau

ieiko ko nors iSskifinio, gatirna

pa-sitlyti ne tokius paplitusius augalus, paryzdZiui sukulerrting Sen ecio ruii (+ P. 193), margalapia0turi (-+ vir5uje), arba alokazij4 (-+ nue. trauka kaireje).

r4l

Acorus grarniteus

Aeoliutn

Viksvinis oierrs

(9
= I I

a
I =

44.

J
Ge llonai

\\.-.-_-----.-.././
dryirot a |eis li' Argcnteosti atus'.
At

\J
Srs i

<)aa iolg (apie tai sako ir

paiiai Sei-

Tai pelkiq augalas, pana-

lotydikas jo pavadinim,rs grantineus = loli.rtis), piklausaDtis

t1ri

(iki 0"C arba, jei imanorna, ne iiltesneje klip l6"C) patalpoje.

m4 vesesndje M6gsta gryrq vasatos or4 Sviesioje, drdgloje ir vd-

kilmds vardas (aio- m[srl kaihrose lietaus nerzio-s=amiinas, ilgalnikis) megstl.

Gtai\

#&
trl

oli nt I

ht

t, uIt

- ":kror, li4 ntdis

jog iis sukulentrs puikiai p:rkelja sausr4. Tesako,

mai kaip ft moD-stera (-) P. 172) arba filodendras (-+ P. I ?8-179) ir gimini.ltgc.s Acorus calanus (baliuiam ajerui), nuo seno Zinomam vaistiniarn augalui. Celiq parduotuvese biiia baltai ir geltouai dryZuotq veisliq maidaug 50 on ilgio srnailiais Iapa:Ls

vyneje, kur a(lga savaime,

/'leo7?

lcislymos, lrgiimos: Lieti maiai. tik tiek. kid

lapai nuo sausros nesusi-

sioje vietoje - labiausiai patiktq pelketa sodo tveDkinio pakrante. Cdlinpuodigalima tiesiog ileisti i val1deri, o rudeni iitraukti.

sausros metu panaudoja savo sultinguose lapuose susikaupusi4

rdukiletql Ziem.l la;stoma

visai retai. Nuo geguZes

ikirugsdjo

lcistyncs, lrgiirnos:
Vardels negaileti
tai pelkirl-augal&s! Viksvilris aierirs piekada neturi iSdiillti. Geriausiai gdliapuodi istatyti i vanders pripildyt4 padklq. Nuo
kas 14 dienq, Ziern4 kas 6 -8 savaitqs.

ltk

drdgrrg. Lapai ilsidestg skroteldlrlis ant maZdaug I m aukiiio nuogrl stiebrl (Acon i utn d rhorcu rn).' AI
rc4t u r p u r u

triiti

kas 14

dienq, i laistyro vandeti ipylus kaktusarns skirtq

f+srl.

bi diugi vyno raudoturro

n

v eisl ei

Kiti prieii0ros ypoturnoi3 Jei reiki.r, pavasa4 persodinti i P (su rnolio ir smlio priemaiin) arba kaktusq Zern9.

Zis'). Ypai graii veisld 'P4sl,ls' (' MaZutdlis'), patrlpoje uiaugalti vos 10 cm aukiiio. Visos jos

-' ('Sidabrajuostis') ir'lareolarregdfts' ('Auksadry- pava-sario iki rudens trFiti l(ili prieii0ros ypatunoi: Jei reikic. pavlsari
pe*odintiiTKS2iemg.
Dcugininos: Sakliastiebio dalirnis pava-sari.

A rgent e osl r i at

us'

lapai v:rsari1, o Ziemil, kai trDkst r iviesos, jie paZF lirroja. fdomi ir Acotxiuor

tab ilorne riiis,

15 - 30 cm

Jos

p)oiio lekitas

Dcuginimos: Lapq skrotelemis arba alskirais lapais. Priei sodiialrt pjuvio vieta apdZiovinti.

tud iliauZianti Sakda-stiebi ir labai tinka maiienrs ir dideliem,s vandens arba

Ziemos sodams.

da ii 100 - 200 pavieDiq laprl ir driekiasi ant Uemds. Kambaryje,4conianr Zydi retai.

pavidalo skoteles suside-

Aeotrittl tabuhlornE d^\rgharnas tik seklornis,

ibimaz

Crossu!aceae,

ieimaz Araceae, ajeiniai,

l(enk6ici, ligos: rartais

puola voratinldines erke,s bei tripsai, ;iem4 laikomas per au8a.

storlapiniai.

Tdvynd: Krurarq salos,

Marckas.

Kenkdiai,ligos: Dau-. giausiai apninka d61 drdgmes pertekliaus, padkle uisilikusio vandens ir per Silto Ziemojimo,

Tdvynd: .laponija, Kilija, Tailandas, Indija.

iiltoje ir sausoje

Gericusici ougo: Sviesoje, sauletoje vietoje, Ziem4 l0-16'C patalpoje,

vasar4 lauke, bet geriau pastogeje, nes dairo

Gericusioi ougo: Svie-

vietoje ima dziuti, merkai

je,jokiu b[du

sioje ar pusiau iksmingone sauldto-

je, gerai vddinamoje, iie-

142

Aglaolerna

Aloca-sia

Agloonerno

Alokoziio

,\<_=_==3
'Silver

opdH&
^ ,A .

KiE'

veislAs lapai

tik fietotltis iali.

Alakazija gnl4lango p o]nenl.

:1

/--\

o&g

Sidabri5kas lapq pieiinys aglaonemos skiriamasis Zenklas. Kanbaryje angi]1a'J.a Agloonelr@

iiek tiek maii.ru, fluo kovo iki rugpuiio kas 14 die-

Alokazija
Ziausiq

conlnuttat n

tiiis

sidab-

riikai ialiais

dryZuotais, lat iilta, o patalpos oras ddmetais bei taskuotais Iadr6gna-s P.43). pais. lnbiausiai paplitut aprl nepurkiti. gali atsisios veislds: 'Silver King' msti demiq. JauDus auga('Sidabrinis karalius'), lus kas pavz-sari, senus

filpo truputipatrgsti. Kiti prieiiiros ypolunoi: Zeme turi biq nuo-

lapiriq augalq. Ii 70 iios genties ruiiq p.Ls mus parduodamos tik kelios. ,4locasia lowii iS Bortzunsiais xlyvmedZio Zalumo apie 40 cm ilgio lapais su baltomis pagrindilemis gyslomis. Alacasia sanderiatla tamsiai Zali metalu bliz-

vienas gga--

- nedaug (ramybe.s periodasl). Nuo kovo iki rugpjuiio kas 14 dielq po truputi plrtr9iti.
lfili prieiiiros ypafumoi: Oras privalo b[ti l:rbai drdgnas. Kas dveji metai vnwrio pabaigoje drAxl4persodhtiiTZemg, stnnaiiyt l su putplasdio dribsDiais.

neo

(J

gal4 dailiai smaildjartys lapai auga ant 50 cm aukidio stiebg. Beje, z1g1a- va-sari ir vasar4 onema coh|ttttdal nr Sali

Queen' ('Sidabind karaliene'), '.ta7r Rettro' i ' Pseudobracteatarr', Nemazi, plat0s, i

'S i lver

kai reikia, persodilti i Zemus indus su T, TKS 2 arba gdliq Zemds bei putplasdio dribsuiq miiiniu. Dcuginincs: Kero clrlimls persodinant arba pa-

gartys lapai papuoiti

sidabriskai baltomis gyslomis bei tokios pat spalvos laaitais. Amerikoje sukurta daug iio prasmatnaus lapuodio veisliq. Bene visos jos labiau tinJ<a iiltnamiui arba uZdaram

Dcuginimos: Sakniastiebio dalimis persodinnnt. Pjnvio ptrviriiq pabarstyti rnedZio anglies miJteliais
(apsaugo nuo infekcijos).

virinniq

iydti ir subrandinti raudonas uogas.

auginiais Sildomoje dauginimo lysveje (prigyja sun-

Saknyti Sildornoje dauginimo lysveje.

Aglaoneha costalun iemesnio lgio, Jos stiebai prie pat Zemes iisliakoja kaip krimo. Seimt: A race ae, ajeiniai. fewn! Pietrydirl Azija.

kiai).

l(enk6ioi, ligos: Jei oras per sau-sas, puola voratinklires erkes, paprasti il miltuotieji skydamariai. Jei laistoma per kietu ar per
Saltu vandedu, sutrinka

gdliq langui, kadalgi lepios ir uiima daug vietos.

l(enk6ici, ligos: rer

biai.

tai laikant puva iakn jastie-

vl-

ieimoz Arace a, ajet'rriai, f6vyn6: Pietryiirl Azija. Geriousioi ougc: Sitt:ie

(daugiau kaip 20"C), Ziem4 lre vdsesndje nei l7"c paunksndje ir pusiau

Alsrrgioi: Alokazija turi

ordq dirginarldirl medZiagq, o kai kuriq ruiiq l:rpai

ciaro rigSties.

Geriausioi ougc: Visus

metus Siltoje (Ziemq

augimas, ruduoja lapq

vase$Cje kaip 16'C) paAlscrgici: Aglaonema tutmksndje ir pusiau parnks- ri od4 ir gleivines dirgindje. nandiq medziagq, uogos lcislynos, trqiimos: nuodingos. Lieti mink<tu kambario
tempemh-iros vatdelriu,

ne

kraltai.

parukndje. loislyrncs, trgiimos: Lieti tik minKtu drungnu

vandeniu, pavasari, va-sagausiai ir rudeni (bet vardeN paddkle Siukitu nepaliktill, Ziem4
14

t43

Aloe

Arnpelopsis brevipedunculata

Aloviios, oliioiius

Trunpokotis vytenis

tD
= I { I

a
I =

Visur ltlagstal as

- Aloe firigatopatalpoje. Vasar4 megst

Vltenis

9'
r

c&dk
Antpe lopsis

tagstd

ltlrxq

tasaros orq lauke.

Raibasis alavijas (21loe va r?e8afa) mdgstamas visame pasaulyje. Baltri ddmdti, lneshgi trikampiai lapai,lyg ierpes den-

Sio augalo lapai stebetinai

sauldt4, bet apsaugot4 nuo iietaus viet4lauke.

panaits i vyunedzio, toddl sodininkai danrai v aC'il4 Vi t i s h c t c r op hy I la ruri.,. edtd, lloN teisilgas

ji

saikingai liltoje, gerai v6dinamoje patalpoje. Megsta Ziemoti 5 -12oC tempe-

lcislymos, frgiimos:
Nuo pavasario iki rudens lieti saikingai, Ziemq dar maziau. Vengti p.rdak-

ftturoje, vlsarq
Iauke.

- blti

giantys viena-s kit4,

uZauga daugiausia

iki 30

cm aukiiio. Kitas gerai paZistamas ir nereiklus

le uisiliklsio
Vasar4 ka-s

kambarids
A I o e ar
b

vandensl 2 - 3 s.rvaites

.rugarlas

or es ce n s.

A17U.s

diau

jo sultirnis Gvai gy-

laistymo valdeni iberti truputi klktusams skiml

ldll?. Gelitl p.lrduonlvdse galima daZnai matyri ir stnulkialapp Sios nliies v eisl? A n pe lops i s br ev ipe
dttn
a ul a I a.

botalirlis pavadinilnas yra lcistymos, lrgiimcs: ltevipeduncu- Vasaq lieti gausiai, iiem4
maziau. Numetusio lapus ar Zietr4 vasioje patalpoje laikomo augalo beveik visai nelieti, nuo kovo iki rugsejo trgsti kas 14 dienq.

vien4 iisiiakojusi, apaiiojeplik4 stieb4. Lapai Zali,

dydavo vaikams melytes Kiti prieii0ros ypotuant keliq. Jis auga aukiresrnoi: Jei reikia, pava-srri nis ir platqsnis, turi dairai peFodinti dygliuotu kaStu. Kaip gydomasis augala-s inomas i Alae barbaden
sis (syn.

tr+rl.

vr

r.

m a,r i n

bwi

xrl'fle3ans'. Tai puihrs

laipiojantis augalas raudonais irgliais ir Zaliais baltai arb:l r'ausvai margi tais lapais, kuriuosjis nr, deninumeta, jei gauna per maZaiiviesos ir iih:mos. Sis graZls spariiai

i P iemesmiiiui su smdliu arba i molilg4 sodo Zetng.

Kili prieii0ros ypotunCl: Kas pavasarism,Ikiai apgelrejus persodilrti i T, TKS 2 arba g6liq Zemg. Douginimcs: Vrsar4 virSiniq arba daliq auginiais.

Dougininos: Solin6mis
ataugomis, klrios atskiriamos, apdZiovinamos ir is-

Aloe wrq

Si

iis rekomenduojrna
Siandie[ kaip 'iaujas" kosmetinis augala-s. Jo sultingq lapq sultys es4 graZinariios bei lygfuardios od4. Zydi tik setesni lloe
ruSiq augalai.

meigiamos i smdlirg4
Zeme.

augartis vijoklinis
mas ypad

l(enk6ioi, Iigos: Kartais

apninla Sakr1q nemarodai ir miltuotieji amarai.

Ziemos
pz1

laik4 dailiai npraizgo

vytell! puola vorati[klines tllka ivjesiam sodui per ffun- erkes bei tripsai. -

ki-

jarti

Kenkdici, ligos: Zienoper Siltoje patrlpoje

kad ir pladiausins bei aul(<diausias sienas, pertvara-s ir koloDas.

Seimor Li l.i ace ae, lelijF

Seiml: Viaceae,vyrmediliai.
T6vyn6: Rytq Kinija.

ldwnd:

Aliik.r. Geriausioi augqt l,abai

Pieftt sauldtoje, vasar4 Siltoje, Ziem4 vesioje (6 -10"C)

Ge;icusioi ougc: Sviesioje, bet te szruldtoje, pusiau rikrniDgoje, 2ierrrl

kaip galima iviesesneje,

t44

Artana-s

Araucaria heteroplrylla

Anonosos

Aroukoriio

Ananasui rekia nenaZai vietos.

c&tu

Araukaria

r-\ <7 m \--l @. U

Araukarilos atraclelni

itin nAgsanos HS

kanhlrhis

tade!is.

JKiti prieiiriros ypotumqi: Daznai purkiti, drdkiDti pahlpos or4, kas 2 - 3 metii araukarij4 persodinti i iiek tiek nrgshl
dirvoZenr i Zernes rniiiuj su tre6daliu mpaus smdlio arba irriiini iS lapirres Zemes, samanq ir smdlio.

Galima Dusipirkti,4r?dn.2s m4 De ve-sqsndje kaip colnosu"s var. vdri egah4s l8'C patalpoje. ialiai, gelsvai ir baltai loislymos, lrtiin.s: juostuotais lapais, zlzanas Va-sat4 lieti gausiai milhico losus var. aufeovarie- tu k11nbado tempetaturos g4trs rausvai margintais valdeniu, Ziem4 - malap4is I Anallas bracteaZiau. Nuo geguies iki rugtr-s, krrio ryikiai raudoni sdjo k3-s 14 dienq tuputi virir.lr niai lapai susitelkp patrgsti. I skrcteles, deluiandias Kifi prieiiOros ypotuvaisius. Visos iios veislqs Itloi: Analus.1s palyginti tud bromeliriams budingerai pakelia saus4 orq. gas skrcteles, susidedallKas dveji metai vasar4ji dias iS kone metro ilgio pruvartu peiiodinti i P, dantyhl lapq, toddl jiems TKS I arba geliq Zemg. reikia nemazai vietos (apie 2 kv.m). Tik nyKtu- Dougirimoss Araugomis kirio a aiaso (Al1anas na- ("vaikuaiais"). Jas atskirri ,llj) skoteles apie 20 cm tik tada, kai uzauga iki puses motininio augalo dyske6me0s. Kai kudos Anaxas b r acteat us v eisTes dzio. Galima tiesiog nupjauti ananaso vaisiaus taip pat ryGtukines, esaskotelp ir isalalyti sdklq majq ir su lygiais lapq kaitais. Svarbu: perzyde- daiginimui skirtoje iemdjusios ir vaisius uiaugitu- je su smdlio priemai5a, uZsios ananaso skbtelds
l1ul1yksta,

2ymusis kapitonas Kuka-s (CookJ ir re maiian iy mus botanikas sera-s DZozefas Badcszr.s (Sir Josell Bdl1ts). IS l8 iinomq ruSiq tik Si tinka augiDtj namuose. Tevyleje araukarija uzauga iki 60 m auliiiio, tadiau atrodo vis vien labai grakiti.

Dcuginimos: cruocizio ir
sausio meDesi vitSuniq au-

I6vyn6ie

Seimai Araucariaceae,

araukrriliai.
T6vynd: Norfolko vJos, Geriousici ougo: tabai iviesioje, bet ne saul6toje
vietoje. Pastatyta kambario kampeji uiaugs keiva! Vasarq ardukalrija laikoma 18 -22"C temperaturoje (jei imanoma pusiau paunksneje lauke), Ziem4 vesioje, bet l1e per Saliiausioje (maiiausiai 5"C) patalpoje.

giriais (pjauti vidurhiu-s

uglius). lsiSaklija sunkiai, tikapdoroti specialiais

honnolais ir labai iiltoje

Zemeje.

Kenkdic'r, ligos: eer siltoje ir salFoje vietoje araukarijos i:rkos nulLlksta, irna byreti spyglili. Kenkia drdgrrds perteklius dirvoje Ziern4 arba stoka augimo metu. KadaDgi apatineje augalo dalyje nebeiiauga Dauji

oroukqriiq nuoldl glomon6ic goivus ir dr6gnos i0ros brizos, rodril iq privolu kuo dainiqu purkffi.

ieimoz BronteLiaceae, bromelidai. T6vyn6: Vidurio f Pietq

Amerikos atogr4zos.

molts ant viriaus polietilenini rnaiSeli (-+ P.59) ir pastadius i ivievieq. l(enk6ioi, ligos: netai,
si4 bei Silt4

lcislyncs, trgiinos:
Lieti tik labai minkitu
vandeniu: pavasari, vasair rudenl saikingai, Ziem4 dar maziau. Nuo kovo iki rugpj[iio po tru14

tlgliai, stiebas palelgva pasidaro lluogas.

Pclorimas: Si4 puiki4

kambariu? eglut? geiiausia trgiti rodode drams

Atscrgioi3 Lapq krairai

labai aitrus

Gericusioi cugo: Sviesioje, sauletoje, iiltoje (daugiau kaip 20"C), Zie-

il $nail[s

galima susiieistil

skitomis triliomis.

putipatrtr<ti.

t45

Asparagus

Smidros

o &sb g
riiill Zoies - trridaZlai arba puslar, miai, labai iisiSaVisos 300 smidro kojp. Kas atrodo kaip

"lapai" arba "dygliai", tetik netikrieji lapai (ioniniai rlgliai - filokladijos). Tikieji lapai daura

giausia virtg i spyglius, Seim6: Li lia ceae,lellji-

i'fin6, at iu, a';.1u.

Geriousici cugo: Labai
iviesioje, bet ne sauldtoje ('Sprengeri' veisld mdgsta ir saules atokait4), visus merus Silroje (20.C),
Ziema ne vdsesrdie kaip l0'C patalpoie.

toislymas, lrgiirnos:
Vasar4 ie1ne turi butj l1uolat dregna, iien4 lieti maZiau, kovo-nrgpjaiio mdnesiais kart4 per Mvzrit9 patrgsti.

l(ili prieii0ros ypclumci:

Per daug i(sikerojus

iaknims persodinti i T, TKS 2 arba gdliq Zemg su molio priemaiia. Douginimcs: Kero dali-

nis
inels

arba sdklomis pavasaZetneje.

ri 20 - 25'C
tamsojel).

Sdklas uZLrerti plonu

ie-

sluoksdu (dygsta

l(enk6ici, ligos: Ziemojantl iiltoje sausoje patalpoje smidr4 ap[inka amarai, voratinklines erkes bei skydarnariai.

Svarbu: Smidrai itin jautrust.rugalq apsaugos prie-

Alsorgioi:
gosi

Uogos

nuodiri

13 irious i apa<iiq: Aspdrogus setacctas

'

riiys ir veisl6s
gus gtrs

lvoirios Asporogus

Pyranidalis', Asporad ct

ifo I il t s, A-rpa / d -

tlensiftorus 'Mc'teri', Asparagus

A sp a r o1i u

d e n s iJl o r us,

.Idlcatus.

Aspidistra elatior

Beaucxnrea recrlrvatit

Aukitoii ospidistro

Alkitoji a4ridistra a ga ir tarpsta tisur.

o9

Sustorajgs Beaucarnea stie bas kaapia vandenj.

Anglijoje a-spidistra labai taikliai vadinama "ketaus" gdle, matji tikrdi wirta vbais atZvilgiais ir gali augti net menkai apSvie-stose patalpose

mos. Beje, vasarq aspidistra md&sta augti lauke.

loistymcs, lrgiinos: ZemC privalo b[ti vidutido dregrumo, iiemq beveik sausa, ypad vengti paddkle uisiliL:usio vandens. Nuo kovo iki rugpjndio trtrqti kas dvi
savalle-s,

Savo Gvyneje Meksikoje tai 8 -10 m Sis augalas auksdio iSsiiakojgs kri-

#&db
-

lcistyncs, lrgiimas:
Va-sar4

lieti saikingai, iie-

m4 iemd privalo

ilgio nusvirusiais pilkai ialiais

mas beveik 2 metrq

bfti be-

veik sausa.
Vengti iuolat imirklsios Zemqs.ji iiam augalui mirtinai oavoiingal Nuo gefxrzes iki spalio trgsti
kart4 per 4 savaites.

laipthese, riuose arba istaigose. Kilusi iS vqsiq, tankiq Japorijos kahq miskq, uZauga iki metro auKdio, plediasi i lonus auganiiaLs iakniastiebiais. Visialiai lapai bnna apie 70 - 80 cm ilgio ir 10 cm plodio. Susisukp hrteldmis jie isauga tiesiog iS Sak-

prieskamba-

lliti prieii0ros ypcturnai! Labai iisipldtus ;aknims, pava-sari persodiiti i T arba TKS 2 zem9.
Douginimos: Sakniastiebio dalimis (geriausiai persodinallt) kovo ba-

lapais. Keisiiausia-s regisi jo apvalus ir storas, iki I m skersmens kamienas, gruobldtas tarsi dramblio koja. Jame, be kita ko, slypi vandells alsargos, kurios padeda iiam augalui iStverti ilgas ir varginandias sausras. Kambaryje jis, iinoma, neuiauga tokiq mannesq, bet, gemi

lfili prieii0ros ypctunoi: Kas2 - 3 metus persodinti i T Zemes mi5ini.

zlureu, Kao outq ger.ts

drenaZas!

Dauginimas: sdklomis
arba Soniniais ngliais, kai

tnretiebio.' Var i egata'

veisles lapai geltoiai arba

baltai dryZuoti. Neisvaizd[s pilkSvai violetiniai Ziedai guli ant iemes. Seimar Li li ac eae, leliji-

latrdiio menesi.

Kenkdioi, ligos: oet

paddkle uisilikusio vandens arba jei blogai su-

priiiurimas, ir gdliapuodyjie pasirodo. je atrodo ispndingai. l(enk6ioi ligos: Per silieimoz A gavaceae, agav itai iiemojanti augal4 puoniai

niai T6vynd: Kinija, Japonija.

tvarkytrs galiapuodiio
dirvos drenaZa-s, ima

f6vyn6: Meksika. Oeriousici cugc: Itin

Sviesioje ir sauletoje, gerai vddinamoje patalpoje, vasar4 lauke, bet geriau pastogCje, mat dazni mnsq kmiq lietns Siam sausringq stepiq stipruo-

la voratinklinds erkds bei skydamariai.

p[ti

Geriousici cugc: Sviesioje at pusiau ukvningoje. tik ne saulloje vietoje. Ithr mdgsta ne per Sildiausias ir gerai vddinamas,

tuloys, ryikioje mules Sviesoje nudega lapai, Kai augalas Ziem4 laikomas per

iiltei, puola skydamariai

bei voratinklines erkes,

bet ne vesesoes kaip lo'C pat lpas, L1iiau pakeniia ir iiltesng temperarir4 bei saus4 kambario orq. Margalapems veislems reikia daugiau iviesos ir Silu-

Pctdtim!s: Margalapes
eisles' Var i e gar a' get ia]o nelepinti tr+{omis - per gerai maitinamq augalq lav

liui gali gerokai apgadinti

sveikat4. Ziemq mdlLsta ve.s4, bet [e iemesng kaip

l0"C lemperatur+

pai paialiuoja.

147

Begoda

Begoniio

J
19
= I I

a
I =

J
1:

kair* i

dzsing: Begonia @soniana 'lron Cross', BeSonia bowei nisriinai ir BeSonia 'Cleopatra'
r-lln

I I

9r"'

l!,"r1-

HS
('Gelezinis kryiius'), su
Sviesiai Zaliais lapais

Siuo metu kambaryje auginamos lapinds begoti-

ir

ieimaz

Be go n i ace ae,

be-

jos

- daugiausia karaliikosios begor, ijos ( B e o ni a r er) rr\ii^r,nal. I

juodu "geleZinio kryiiaus" pieiiniu aDtjr], Beje, mindtos veisles itirr dailiai
ahodo pakabiDamose g6liapuodziuose. Kas Doretq

go11idai.

T6vyG: nzijos, Amerikos ir Afrikos fiopikai bei

Jq esarna lepapra-stai daug. Karaliikoji begonija i Europ4 atkeliavo

subtropikai.

1858 metais. Nuo tada ir irntos kurti laujos veislds, Begonia rex labai lelgtai kyzminasi su kitomis r0Simis, kaip a.otai ,dgozia diade n,kutios poLymius dabartindse miirirrdse dar ir iiandiet galirna

iisirinkti daugiau veisliq, gali keiptis i specialius

begonijq gAlidnkystas Ikius (+ Adrasai, P. 238). Graiiausios ii jq yrai Begoni a i nver i ali s 'Specullrta' - lapai iali, netaisyldingais nrdais pak|a,4diais,
B e g o lx i a h e r a c Le i -

Gericusiai ougo: Sviesioje, bet lle sauldtoje, visus metus Siltoje (ziem4 ne vesesndje kaip 16"C) patalpoje.

lcistyncs, trgiimos:
saikhgai lieti tik minkitu
karnbario temperatflros vandeniu. Zeme nri b[ti nuolat siek tiek dreglra, tadiau paddkle vandens niekuomet
ue

tiebio dalimis Sildomoje dauginimo lysvdje (24'C). (enk6ioi, ligos: Nematodai, tikroji miltlig6 ir iakml puvhys del blole laikymo sqlygq arba netinkarnos prieZiuros. Rudeni nulaitg lapai paprastai vdl adelia pavasari. Pqtorimoss Karaliskqjq begonijq lapai ilgainiui sumazdja ir praialda iavesi, jei nenugnybiami Ziedai.

atpaiinti. Ii kaialiikqjq folia var. nigricarc begolijq veisliq aibs iSsi- lapai plastakos dydzio, juodai iSmarginti, zu Svies]Kllia'Cointesse Louise Erdody' ('Kunigaikitiene sia ieriuota apatile lapo

aalirna p:rliktil

Nuo kovo iki mgsejo kas 14 dienq po fuputi tr?Sti.

Lniz
iild').

Roths c hi

pais, Begonia foliosa i paparti pamliais lapais, susisukgs lapo paggindas, laantrosios lapq kaitai ir at- Begonia goegoensis pai tamsiai iali, skydi5ki, ialos graZiai raudoni. Be

Erdo<li'), i 'Bettiry ld' (' Betifla RotPitmosios imantriai

prsf-,

Begonia'Hali@'

raudonaijuodais la-

lfiti prieii0ros ypclunoir Nuolat drekinti patalpos or4 (+ P. 43), tr: diau:regalima prrkiti
laDu. lles at.sirals ne!:raziu Jei reikia, pav.Lsari persodinti i negilq ind4 su T, TKS 2 arba gdliq Zeme

didu.

karaliikqjq begonijq geliq beveik apskriti, apatild

puse - rydkiai raudolra. tq Begonia boweribei Me- Sidabriikais lapais iavi 'Sali', roiiniais perlais "vicross misdniq, gautrl sukryZrninus Begorra bo- virsutindje lapo puseje weri su kitomis lapiniq be- '?rurt' ('Viltis') begontrl gonijq ruSimis. Gdliriukai veisld, me$sia tr Begonia. fitasoparduotuvese bfina ddme-

bei putplasiio dribsniais. Persodhant gniuzul4 geriau sumaii0ti.

Douginimcs: Auginiais,
lapq, Saklq arba iakl1i,t-s-

niana veislg 'lron Cross' 148

Brachychiton rupestris

Caladiurn

Kolodis

IntetajCS Brachychiton

tanpa .quubuotas lyg honsas.

-ia.
Brachychiott pilJauso
kavmedis il kolamedis. Ii Lieti mazai, ge.iau tegu 11 Zhomq ruiiq Draciyonb[tu sausas. Verrsti oachiton rupestris bete labidekle uisilikusios dregausiai paplitgs, Tevyneje, mes| Nuo kovo iki Kvynslende, iiauga rugsdjo kart4 per 4 savaites Siek

o&
gilti

Kalodiio labdi graaiis raudon 1argidi lopai.

tu
du neDurkiti lJou! P. 43). Gumbus palikti Ziernoti seloje Zemdje arba iiimti ir suddti i du.pes (18'C), o sausio arba vas.Lrio menesi v61 pa-sodinti i T, TKS 2 arba gdliq Zemg ir pastadius iviasioje bei Siltoje vietoje, gausiai

tlri padiai SeirDai, kaip k1-

lcistymos, lrgiimcs:

G6liq parduotuvese parduodamos krladZio veisles yrl Caladiun bicolor arba Coladiun schont

f+

lrarStli miiriuai, iimarsniego baltumo, tausvomis arba raudonomis ddmdmis. 3io nepaptastai patr.ruklaus augalo
parduodarna-s daZliausiai tik grnnbuota.s Sak1,li.Lstiebis, ii kurio vasar4 iiauga

6 -15 m auk<dio medis su ispildin$, daugiau kaip 3 m skelsmens butelio formos kamienu . Tame sustordjitne jis kaupia vandens alsarga-s. To paties augalo pilkai iali Iapai gali bnti arba lygiais Ioa-<tds, arba karpyti.

tjekpaftgiti.

lfiti prieii0ros ypotumci: Jei iakimsjau

anlcita gdliapuodyje, pavasarl persodirti i T, TKS 2
arba geliq Zemg, gerokai

laistyti (oro ir Zemes temperat-ra 25 - 26"C). Laptuns iisiskleidus iaikyti 22'C p.rtalpoje.

llorint kolodi pasidouginti, reikio

poloukti, kol suioliuos nouii u9lioi, ir tik tqdo prdolyti iokniosriebi, nes kitaip sunku ofpoiinti gumbuoie okules, gclimo ios ipiquri.

prirnaiiius i j4 smdlio. Douginimas: Virsndq

auginiais bei seklomis. lGnkdlci, ligosl -rei zie-

Kaip rt Beaucantea (- .> nuotrauka P. 147), rr.tci1cft rlon liaudiikai vadil1ama-s butelmedZiu. Brac hj c hit olt r up estr is daznai parduodama-s kaip kambariuis bon-sis.

mojimo vieta per iillr ir trmsi, augal4 puola voratinklinds erkds ir skydamariai, per gausiai laistomas gali "apnifii".

puoinus lapai. Rudeti jie nunyksta, Ziem4 laikomi Dcugininosr Suaugus latik gumbai. pams, g.dim.r atskirti ioniieirncz A r a c e ae, ajettiai. nius grmbelius, r)ors T6vyn6: {togrqfu Arneri- galima dauginti ir gumbo dalimis, kai, didesniam ka, Brazilija.

Gerirusioi ougo: Sviesioje, pusiau nksmingoje, itin iiltoje (ne vesesneje kaip 20'C) patalpoje, nemegsta saules atokaitos.

arrgalui perZiemojus, iiauga 15 cm ilgio atzalos.

l(enk6ici, ligos: lei vegetacijos metu laikomas per sausane ore, aplrinka
amarai.

ieimo:

Sterculia ceae, ka-

kavmeditiai.

lcistynos, trgiimls:
Jauniems kaladiiams nuo pavasario iki rugpjuiio vande[s negaileti, bet vdliau i6vis nebelaistyti, kad

Tdvyr6: Rytq Australija. Geriousici cugc: Labai

iiesioje, sauldtoje ir iiltoje (vasar4 18 - 20'C, iiem4 ne Zemesndje kaip

Akorgioi:

Augalas turi

odq ir gleiving dirginau-

iiq medZiajxl.

nudziitq lapai. Nuo kovo

10'C) patalpoje. Nuo 1iepos gali buti ir lauke,jei

tik reuilyja lietus.

iki liepos

ka.s

savaitg po

ruputipatrgsti.

(ili prieiiiros
talpos

ypotumci: Nuolat drekinti paorq tadjaujokiu b[r49

Calatbea

Ceropegia woodii

Kolot6io

(eropegiio

J
19
= I I I =

O. J
Calalhea zebrina

jos

c&fr'=dh
Sios 4togr4zq drdgrqjq
miSkr.l g)nr'entojos md&sta-

nii4.

t'iena

ii

daugelio iinon4 kalati-

Cetopegija

labai

p oin s ir hereiklus a

{B

galas.

c&dh
Gericusioi ougo: Visus
metus iviesioje, bet rre sauldtoje pusiau pauDksndje, die[4 20"C, nakti ne vesesndje kaip l6oC. Jei Zeme per vdsi, liaujasi augti, o per tidnsioje vietoje nukeniia Iapq spalvos.

miausia vietn - uidaras geliq langas, vitrina arba dregnas ir iiltrs SiltD.rmis (omnzerija), 1lorc e-sama ir tokiq riiiq, kurios gerai auga kambaryje, pinniausi'd Calat h ea ntakoyana. Jos lapai ovalis, ketnines

ls tou zrnotnq rus l rrK ir nonnaliai iildomu-s Cerop<:g i a wood i i .rLrgina- kambarius. ma kaip kambarinis ruga- loistymas, lrqiimas: la-s. Taisukulent$ Visus metus lieti saikinmdsilgais lapais ir gumbiniu ianizr-stiebiu, ii kurio
ar.rga maZclrug 2

m ilgio

sillo plonumo iigliai, ant

kuriq retais tarpais iisidAsiirdiski, sidabriskai iSmarghti lapai. Itin g:nZiai atrodo kabaniiuot9 maZi, se g6liapuodZiuose. Va-sarzl lapq pazastyse

gai, vesioje Ziemojimo vietoje - retli. Nuo kovo iki rugpjniio kart4 per 4 savaites po truputi patrgsti.

loistymos, ligiimas:
Lieti saikirrgai, drunguu mink-(tu valdeniu, nuo kovo iki rugpjudio kas .14 dienq po tnrputi patr?iti.

Kili prieiirlros ypctumoi: Kas2-3metuspavasarl persodinti I T, TKS 2 Zemg su treddaliu smd-

spalvos, ismarsiDti alyvmedZio Zalumo dememis, Ji iSauga iki 30 cm aukS-

iio, Kitos

veisle-s: Cala-

palgi thea lancifolia 30 cm ilgiojos lapai prisitviding pde 10-30 cm ilgio lapkoiiq, Calathea p i ctu r at a' ArSetxt e a' pasiZymi sidabriskai baltais su Zliu pakraSiiu lapais, C al.at h e a or n a t a' Rose o

Kiti prieii0ros ypctuncis Dazniau purkiti ir

drdkinti kambario or4l
Kasmet vasarq persodinti i T, TKS 2 arba gdliq Zem?, sumaisyt4 su puQlas-

pasirodo apv!h-ls gumbeliai, hrrie, susilietg su 2eme, hroj iileidzia Saklis. MaZi Ziedeliai susideda iS
mdsos spalvos

lio, Dauginimos: Gumbeliais

arba daliq auginiais. Pjiviq vietas eS sodhant

vairikelio

bltina apdziovinti. l(enk6ioi, ligos: Retai.

aio dribsniais,

Douginimcs: Sakniastiebio dalimis (patogiausia pelsod inant),

Li

- lapai iirr,arginti iviesiais dvispalviais (baltais ir rausvais) bruhineliais, Calat hea ze br i rn lapai iimargilti iviasiai
eata'

Kenk6ici, ligos: Jei oras per sausa-s, suka-si lapai,

- vamzdelio ir penkiq juodai nrdq kampudiq, kurie suteikia Ziedui skdiio arbaiviastuvo form4. ieimoz Asckpiadaceae,
klemaliriai.

Pclclimos: Keletas cropeSijq, pakabintrl virs lango iS pietrl puses, sudarys puodni4 ir lengvai pdZiurim4 'hZuolaid4".

gali apipulti vordtinklinds erkds bei skydamariai. Seimot M aranr ac eae, ma- Polqrimqs: Neseniai paplit:usi C ala! he a e r o cat a, rantiniai.

fdvyndl Rodezija, Knpo

ieme, Geriausioi auga: Labai iviesioje, sauletoje, vasarq Siltoje, Ziem4 vese$eje (bet ne maziau kaip l2"C) patalpoje, nors pakeniia

ialiais dryieliais.

f dWnd: Atog-4;l.1 Amerika.

tu

ne tik graZius lapus, bet ir Zydi koko geltonumo iiedais,

t50

-lllorophr

tLrnt

Chlorofitos
.r

lr
S:!r\'
tN?5
:1:tl

,,..

aNlor.l-itrl.; argii trrrli:rrir .nr.rtcllLl ku.rkitris. is liu-

i"7

lk

iLl netnrkLrs inrr leisti illeLlilusiirs pxlxipls, o ant

jLr lirxurra DraZLrs baltus

ir btundiull atlru!iLs, liaLrcliikai tlri.rrt, ''r aikuiius". Tai hbei geZicdeliLrs

tLrs

ir nerelklus au-gales,

SeLrieLtsia

r.rsli,

)rx irLjxlape

bel pof uliilresu.

1e1iji-

ieimc: trlroctzc,

Tevyne: Irieht Afrik.l. Geriousioi ougc: SaLrtciviLrsioie !ieto-ie, b.r r,.r,l.riI!i.jaLrdia!i lr uksi, ,1,'.

rr ir-go.je. I\'legsta

kenLa-

riL-. !ilullr, bet nuo birZclio galintl iiueiti ] IrLrkrl ir laikytitcn vis4 va-

-,r= ili

\ilsLrs urctus Zelre

Loisfynos, lrgiimqsr tufi Lru

ti ruolet drdsrr.

lcleisri iidiiilti. bet ir nc

llirlidii

;rr.:tlieti tl!l i-iti.

giLli pradeti pii-

ti iaknlsl NLro kov,r iki rLr[]rLraio k|rtll per sxvaile

Xiti prieii0ros ypotumoi: Siltoje ir saLrsoje prrrrlpoje kar1Jis atipurkiti. Kai iakltirrs pasidaro pr:r

ankitl gelirpuodrje,
p)r,tiis gelirrpuodZiai.

per-re

lodirlti i T, 'l KS I arbr

Iiu Zerrre. Tinka dideli

/ )\

Douginimosl Atlu-qorris, :ret kLrd(ro rneq leihr. Kenk6iqi, ligos: t er silicje ir pcr s!Llsole patiilpo.1..

apnillka xmnrai,.jej per :raZai arba pcr chug lais

:'.urL. paruduojt lapq rllLi, per ijltoje arbe per irrisio je vietojc pradeda ,uZir)eti lNpiri.

li mofr6s clougos greif uicugo didelis

.inriti
Ii

ougdlds C ltolorofirtl

len.gva

nclttlh6

j!

pri-

ls kl)i

p11l

kds "v(l i ku-

Cissus

Clusia rosea

lqmslos

J (D
= I I

Kluziio

a
I =

J
Cissus

alltafctica 'Ellen Danica'.

Khrz.ijd

gi

inixga nttstl j onaiclei.

/-\(AR \J <l
laistyrnos, trgiimcs: Zemd tllri biti Duolat
dregua, tadiair vdsoje, toje

t'l
pavBsi ar vidudienio saulds atokaitq.

10"C, Crssres rlrscolor ir auginamos Sios rhiys: Crs- Cisuts atna1otica daususantarclica antrrkti- giau kaip 20"C. Dis lamstas

Kambaryje daugiausiai

Kluzija dar 1692 lnetais pateko i Europ{, t.rii.ru pladiai augilrti karnbuiuose pradeta neseniai. GanT

ii Australijos

(laipiojantis augalas, ku-

rio igliai uiluga daugiau kaip 3 rn ilgio, lapai blizgantys, iali, tvirti, paka-idiai dantyti), Clssr.rs r h o n b ifo li a - Lar aliikasis lanstas. Kaip sako ailSies pavadinim.i.s, jo lapai rombo formos. GruZiausia veisld - Crsstt s artarclic a' El I en D aix i ca' p,].siiy mi ikarpytais, kartais musvai plaukuotais lapais ir uzaugamazesld. Abi ruiys gali bfiti augilarnos kaip vijokliai - puolti, pertvaras, pasienius. Siltarne ir drdgname gelirl lange tinka auginti Cissgs

ii-

yra,epifitns, auga art uohl, Sakos storos,

ji

lcistymos, trgiimcs:
Lieti saikingai, minkStu kambado temperaturos vandelriu, augirno periodu ka-s 14 diefu] po truputi pa-

noma, ljeti maziau. Nuo kovo iki rugpjhiio kas savaiQ patrgiti.

visialiai pdeiilriai kiauiiniiki lapai standhs, odiikj, iiek tiek p.lll.rias i kaudiukrnedZio ir gali ui,rugti iki20 - 30 cm ilgio. Rausvi kvepiantys Ziedai panaius I didelius kamelijos Ziedus, pripildytus geltonq kuokeliq. Jrl vaisirl ddzutes turetq biitj Dazdaug golfo k.nnuoliuko dydiio. Deja, kambaryje laikorni iie augalai Zydi
be galo retai, bet megstami d6l savo puoiniq lapq. Seimtz G rtt t iJe r a e, jonai,-

hgiti.

Kiti prieiiiros ypolulnoi: Jaulresnius augalus

kiekvienq pavzrsari, seresjei reikia, personius dhti - TKS 2 arb.r iT, Edliq Zem?, plikus u8lius
nugenetl.

Kiti prieii0ros ypotumci: DaZnai purkiti, prireihrs pavasar! persodi11ti i T ierrg.

Dougirimcs: Virstll1iLl
auginiais Sildomoje dauginino lysvdje (25 - 30"C).

Douginimos: Vilsnnirl
bei daliliq auginiais Sildomoje dauginimo lysvdje. l(enk6ioi, ligos: Ddl netinkamos vietos bei prieZiiros lapai nueina ddmdmis arba iivis ima kristi. Jei augalas per

l(enkdioi, ligos: Retai.

discolor

Cissus

allnao-

ieimaz Vt ac e ae, vy nnte- daug laistoma-s Ziem4, gali isimesti miltligd bei kidiriai.
T6vyn6: Atogr4Zos, Geriousioi ougc: Sviesioje, pusiau rlksmingoje, bet re sauletoje vietoje.
Cissus

oliniai. Tevyn6: Amerika, atogr4ios bei vidutil1qs atogr4Zos.

tos grybines ligos.

Geriousici ougc: Sviesioje, pusiau irlcsrnilgoje, bet De sauletoje, visus metus Siltoje (Ziem4ne vesesreje kaip l8oC) patalpoje. BirZelio menes! gnlirra ii-

alxaratica

Cis-

s tts r hon b

ifo li a mi.Est^

l6-20"C, Ziern4 apie

neiti i lauk4, bet tik

De

152

Codiaerun

Codoualthe cra-ssifolia

lftolonos

l(odonont6

c&
Molukl

Spalvingiens lapans reikia daug '11

J:uiesos.

Ekg
liarls ir vesios temperatiros Zien4 (ji turi brlti ne
Zemesrle

o&fr'
Kodonantd leidZia ilgus, greil sumeddjaldius r.ru-svus [glius. Lapai prieiidai, odiski, Ddsirgi tai rodo ir ruiies pavadinimas Codanan t he classifo/id. Trimito pavidalo -{' Ziedai balti, su rausvais brulc{ueliais vidheje pus6- Kiri prieiitje. Kodonar) - ttralzus svyraltis augalas, dailiai ahodo kabanii:rme gdliapuodyje, o geriausiai jaudiasi klifiatizuotame gdliq lange.

paplitgs krumas. Ii kiq lapiniq augalq jis iisiskiia savo marpgrnu. Vier lteld kunbary augitl,ama riiis Codiaeul variegantm var. piatunt trli dlug veisliq. Odiiki lapai gali b[ti dideli, lygiakra!iiai arba ka.pyti, mazi, dirZiiki ir susisukg, Spalvos - luo ialios, geltonos, oranZinds ir mudonos iki purpuriliq ir beveik juodai Zaliq atspalviq.

salose kotolras

kaiLl!fe),
ir vasarq lieti sai-

loistynos, trgiimosl
Pavasari

kingai, rlro nrgsdjo iki kovo - dar fiaziau. Nuo kovo iki rugpj[dio karLt
per savait? p.rtrpiti.

,'

ll

lliti prieii0ros ypotumci3 Krotor4 butila laro dailiau purkiti, taip pat drekinti patalpos or.t (-) P. 43). Jar,uus augalus persodinti ka-smet, senesniLrs - kai reikia (i T, TKS I :rba gdliq Zemg su

ffiiBxll;,/'8,

iiJS'?#J J$
m6nasiarba

fls

Spalvrl riritai taip pat ivaibiDa ddmetr]) tai-

ieimtz

Gesneriaceae,

L:uotq, dryiuotq,

juostuotq. Kadatgi tik senesni lapai igyja savo galutinqs spalvas, daznai ant
to paties augalo bina skirLinEu

putplasiio d.ibsl1iais).

sDalw l3Du.

Seirnaz Eup ho r b i ac eae,

karpaioliniai.

kovo mdflesi:ris viriiniq ir stiebo daiiq auginiais 25 - 30"C Zemdje. Pjrrvio viehs sodriai apiberti mediio alglies milteliais,
kad [eiiteketr] baltos augalo sultys.

Dcugininos:

Sausio

f6vyne: Pietrt Azija. Gericusioi ougc: Sviesioje, bet ne sauldtoje vieioje. Ddl Sviesos stygiaus pablykita rySkios laprl spalvos. Visus metus kotonas iaikomas iiltame ir kiek galima dregnesniame ore. Augalas nepakendia skeisvejrl. drdgme-s pertek-

l(enk6ioi, ligos: Per sausame ore puola skydarnariai ir voratinldines erkds, netinkarnai priiiiritt [ukrel1tzr lapai
.

Alsorgici: Augalas nuodingas, balti jo syvai dirgina od4 ir gleivi:tg,

gesreriniai. dio dribsDiais. 4 Tdvyn6: Atogrqzq Atreri- Douginimos: Dnr ka. nesumeddjusiais auginiais (maiiausiai su trimis lapq Geriousioi cugc: Visus metus labai iviqsioje, bet poromis) vas.lros pradzioje. lgliai p:rprastai isrneil,Ie sauletoje vietoje. Tai Silumamegis augalas giami i dregn4 dauginijarn reikia auk(tesnes mui skirt4 Zemg, Svarbu: 4ei ji turibnd iilta. Didelius 20"c temperaturos. Ziem4 4 savaites laikom:Ls ve- augalus galima padalinti. siau (apie l5'C) ir beveik Kenk6ioi, ligos: eakeivisai nelaistomas. Tai ska- tus viet4, ddl rcrnperaht, tiiaji krautipumpurus. ros svyravimu, kai per lcislymos, trgiincs: daug ir per mazai laistoSalorq gniuZulas turi blti ma, pradeda kristi prunpuvisuomet vos dragnas, rai bei puola amarai. Nuo kovo iki rugpjrliio
pabaigos kas 2 savaites

it;:.;.i;"'pr;;--

/i
Kodonantei leikia labai drAgno oro.

l(L

po truputi patri<ti.

t53

Coleus

lflorgenis

Cordyline

J
19
r
I I =
{

Kordilino

=t

4
J
Saulitoje |ietoje ntaryenio lapai liepsnoja kaip ugttis. Marge|is vielras grdZiausirl ir spalvirrgiausill kambariniq augahl. Parduotuvese blDa Duosta-

#&db
-

Ki..ksetlesnis LardiIh1os stiebos stl;. aleJu.

o&6'db

neteks spalvin$rmo ir augalr-s ims skursti. Megsta

prieii0gu atveju lapai

biausirl ir ivairiausirl spalvq misrilnU, Balta,

kambado rempenltunl, Ziem.l ne Zeme-sng kaip 8"C.

kremhe, ialia, jvaidais

firudoDais alspalviais, tausva ir violetine spalva

Labtymos, trgiimos:

janiius, kerius, gyslotlls,

Vasar4 lieti gausiai (nuo sausros suglemba lapai)! iSdaiJina margenis liepsno- Ziemq kiek saikingiau.

Kordilino. iakiys baitos ir apaiioje sustorejusios. Labiausiai paplitusios ruayst CordylhE Iruti@sa i jos veislas - lapai ilgakodiai, platrls, Iancetiiki, raudonnargiai, uZauga iki metro ilgio. C-ol.d)1ine a slra.lis ir Cord))line indi-

Sio augalo iaklys! Kitos rhiys vasar4 laistornos sai-

kingai, Zietn+ ret i. Nuo kovo iki rugpjtiio po truputi tr9iiamos kas 14 dienq.

Kiti prieii0ros ypctu-

noi:

Datuai purkiti, dr8-

dryiuofus, apkra-(tuofu s savo lapus. Tai puskriimis

briauDotais stiebais (kaip

Nuo kovo iki nrgpjtdio trgiti kas 8 -14 dienrl.

Xiti prieiiriros ypciumoi: Pavasari smarkiai apgendti ir persodirti arba gdliq Zem9,
Dduginimast

donaidryZuod. arba geliq Zem?, Seimc:,,1garaceae, agavi- Douginimos: Viriinjq

kinti saus4 patllpos or4 ui.sa, lapai daug sinuresni, (-+ P. 43), pdreihrs pavakai kuriq veisliq brlla rau- sari persodilti P, TKS I i

nnsq dilgild), uiauga iki

50 cm aukiiio. Jo m6lyni neiivaizdhs Ziedai Siek tiek panails I ialavijo. Ypad graZus smulkialapis

lT

Tdvyrdr Atogr.lzq Azija,

Aushalija, Naujoji Zelardlja.

aulilri.ris (su 6.-10 lapq) ir sdebo dalilnis (su 3 - 6 lapo randais), kurios pa-

auginiais vandenyje, ir dinoZemyColeus punilus. lo lapai je) arba seklomis (Sildoraudonai ir baltai marginti moje lysvdje). Jauni bei apvedZioti Zaliais pakr.L<iiais, o stiebai

Villtniq (lsiSaknija ir

Gericusici cugo: Svie-

ilgi ir

svyrzotys, tad jis labai daiKenkdici, ligos: lei zieliai atrodo kabaniiuose mq orir-s pet sausas per gdliapuodZiuose, aeimaa Lab
i at

augalai daZDai genAjami, kad augtq veSI0s.

cae,

lipa-

iiediiai,
Tdtryl|d: Atogr4zq Azija

iiltas, apnhka voratilrldines erkes ir balhsparniai.

Pctcrimos: Ziedq kovimas mafgeniui atima

daug jdgrl, del

sioje, bet ne sauldtoje vietoje, visus metus iiltzrne ir dreltr1ame ore. Labiauvasnrio mdtesi). siai mdgsta uZdar4 geliq la]ng4, Cordj li ne o ustral is Xenkdioi, ligos: Patrlpott Cordylhre indivisa mtg- se su centriniu iildymu austa saul6t4 viet.:I. Vasar4 gal4 clairai puola galima iineSti i Iauk4, Zie- voratiDklinqs erke,s, skydam4 lail,lti vesiau mariai bei tripsai. Mdgs(5 -10'C). tandius vdsiai iiemoti

guldomos i dirvq ir isiiaknijusios padalijamos. Cordlline a stralis ir Cordy lhte i ndivisa dau ginamos sdklomis (sausio

irAfrika. Parduodamos vie[ L:ultiirinds veislqs, daugiausia miiliDai.

Gericusioi ouga: Visus
metus saul6toje patllpoje

loislyncs, lrgiimos:
C or dJ I i ne mehr-s lieti

b sunazd-

ja lapai. Toddl vos pasirodZius Ziedpumpuriams, tudtuojau juos nu.skabykite.

fni

i cosa v

isus

augalus jie paprastai apnhka per iiltoje patalpoje.

saikhgai.

Ypad vengti padekle uZsi-

likusio varders, kadangi

nuo

jo ima piti

mesingos

r54

Corynocarpus laevigatus

Cta-ssula arborescens

Storolopis

o&g
sia-s,

Corynocarpus gerokai panaius i jlkq.

--.'

Crassul.a ovdla

c&Bb
4UlOlnt oaugriru

riiji tinka auginti kaip

bonsq.

Sis praimahus krhma-s ovaliikais tamsiai Zaliais

dar maZiau. Nuo kovo iki rugpjudio trySti kas 14 dieDr].

lapais labai papuoi iviene itin iiltas patalpas. IS 4 ar 5 Sios genties ru5iq karnbaryje auginama tik viena Coryrocarpus laevigatus. Jos

lfiti prieiiuros ypcfu-

nci:

Jei reikia, pavasari

persodilti i T, TKS 2 arba

gelirl Zeme.

botadnis ruSies pavadinima-s susijgs tikriausiai su lygiais, pauaiiais i fiko lapais (lotyt ikai /aevigdlur
= lygus). Gertie-s pavadinimas, prieiilgai, nurodo

Dcuginimcs: sausio
vasario arba rugpjr.ldio

vaisiq fonn4 (graikiikai koryne - kttoka, karpos = vaisius). Savaime, gamtoje atgarlds Corynocarpus veda pailgus oranZinius kaulavaisius, kuriq seklos Iabai nuodingos. Pas mus
augalas neZydi.

rugsejo mdnesi stiebo daliq arba viriturir; augiriais apie 20'C Zemdje. Jaullus augalus da;nai nugeleti, kad graZiai Sakotqsi.

Karrp JUU giu6s saulSs ir lietaus apsaugotoje vietoje), Ziem4 C/.dssa/d fiisirl, taiiau vasq (apie lo"C). P.iekambaryje auginamos tik Silgu ntveju pradeda lris<1v i: C r ass u Ia a r bo r e sceru ir jjrl pana,{i Crasvr- ti lapai ir iitjsta ilgliai. /a or?/(1. Abiejq lapai loislyncs, trgiimcs: kiauiiniSki, mdsingi, siVasnr4 kambaryje iaikodahiikai pilki arba Zvil- m4 lieri saikingai, lauke gantys Zali, abi gali iiek tiek gausiar.r, Zieuzaugti Sakotos kaip kr[- m4 Zena turi buti beveik mai arba drltais kaniesausa. Va-saros mene,siais ntris kaip mediiai (ypad kas menuo trgsti kaktu-

Senesniems

sforolopioms

riiiis drro.es.ers). Aukityn stiepiasi greitai, per trump4laik4 u;auga iki I m aultiiio ir suforrnuoja maZdaug tokio pat skersmens laj.l. Abodo tvirti, gumbuoti ir pakankamai sunkis. Gerai priZiirima-s storalapis gali sulaukti garbilgo amiiaus ir praiysti (retai jaunesnis nei l0 metq) haiais rausvais arba baltais Ziedais.

sams skifi omis tr+iomis.

l(enk6ioi, ligos: Ziemojanti per iiltoje ii per sausoje vietoje, aplil1ka skydamariai bei voratinklines erk6s.

Kiri prieiiiros ypofuirqi: Jei rcikia, pav,isari

arba vasrrq peNodilti i T, TKS 2 arba g6liq iemg su molio bei smdlio priernaiSa, geriausia i

reikiu ploiig ir sunkirl 96liopuodiirl. Ant dirvos paviliious d6l svorio pcbericmc ivirgido or
okmenukg.

sunkius,

Alscrgici:

Sio augalo sdklos labai mrodingos.

tvirLli stovindius geliapuodZius, kad neapvintq.

ieimt: C ory n o c arpaceae.

T6Wn63 Naujoji zelafl diJa.

Ddugininos: Virsurirl
auginiais, karie lengvai isiiakrija durpiq ir srndlio miiinyje (pj[vio vietls por4 dienq npdZiovitti).

Geriousioi ougo: visus metus labai iviesioje, vasat4 20"C, pavasari ir Ziem4 ruo 5 iki 10'C

ielnaz

Crassulaceae,

storlapiniai. Tvyn63 Pietu Afrika.

l(enk6ioi, ligos:

Per

sil-

patalpoje. Megsta

Gericusici cuga: Svie-

lrtnq

tai iiemojaurdius augalus puola miltuotieji skydama-

vasarcs orq lauke.

lcistynos, trgiinos:
Lieti saikingai, Ziem4 laikant vesioje vietoje

sioje, sauldtoje vietoje aflt riai ir Snknq nematodai. palauger, bet ne vidurdie- Polclimos: Lygiai taip nio sauldkaitoje. Vasar4 pat priZiriri,T os ir kitos megsta iilumq (gali buti ir C/assala nliys. lauke iviesioje, nuo tiesio-

t55

I {
{

Cryptanthus

Ctelralrthe

Kriplonlos

Ktenont6

r9
= I I I =

I
J
Kripttintas, regis, tvirt.ti

ja iia

ienp po kojonis.

Ctc na nth e oppenh eili

<lq ^^R Kriptatto

\-/

/1

mnrl -\2

ia

nd' Vdriega ta.'

tevyDa

sieji Brazilijos miikai. Jo lapai stori ir tvirti, kad ne-

sau-

biausiai tinka g6liq langas, vitrina, terariuma-s.

iidZiovinhl sausas oras. Ptieiingai legu kiti bromeliniq ieimos nariai, jis

Laislymos, fr?iimas: Vis4 laikl lieti vielodai,

tuo kovo iki nrgpjuiio

kas 14 dienq po truputip.r-

iaklijasi

talpos orq, vasar.l lapus purkiti kasdjeD, Ziem4 biausiai p.rplitusios riiiys: kas 2 savaites. Jei reikia, Crypta hus bivit{atus bal- pe$odinti T, TKS 2 arba i tli arba rausvai dryZuotais !:e[q Zem? su putplasdio baluuotais lapais ir CrJ)/r- dribsniais. Iatx{hus a.caulis pilk,al ZvyDcuginincs: Ataugomis nuotais Zaliais, rausvilis jos turi ("vaikudiais") arba rusvais 8 - 20 crn ilgio lapais. Pasl6pti pazied- bi:ti puses motininio augalo dydZio. lapiai tai ploksdios l(enk6idi, ligos: Retai. Zvaigides fonnos skoteles, kuriq viduryje slepia- Laikom4 per sausame ote,

Zemeje. Kartuis parduofuvese galima pamatyti ir ant S:rkrl augilamus L'riptantus, bet tenjie daZniausiai iidZiIsta. La-

trgsti.

Xili prieiiuros ypolumoi: Nuolat dr6kilti pa-

nrsttl, savaine augaliiq Brazilijos atogriq lnjikuose, labiausiai paplitusios kaip kambariniai augalai dvi: Ctena n the oppen h eiutidna i Ctenonthe hbbersiana. Tinkznnitrusia vieta Siarn marantinirl Seinos augalui - drdgnas ir iiltas geliq l.mga-s. PuoiDDs )apai bhna iki l0 cm ilgio, jrl virSutin6 pusd den6ta arba C,ry'\tot^, Cte aithe oppenheinianabei jos
15 tU SIOS AenUe.S
y

iiemq ne v6siau kaip

l8"C), be to, labai svarbu, kad butq iilta jr Zeme.

laislymas, lr?iimass
Lieti mink(tu knmbario
temperaturos va1lde11iu, kad Zema biltq nuolat drepna. Augirno periodu ka-s 14 dienq po huputi pa-

tr+iti.

lfili prieiiriros ypotumoi: Dazmi purkiti, nuolat drdkinti patalpos or4 (_) P. 43), pava-sariarba vzr,saros pradiioje persodinti i Zerres miiini su

eidi\'

Var i e g aI a'

)t'

Tr i -

color' raudoni lapkodiai

bei apathd lapo puse. Visosjos uzauga beveik I m aukiaio ir tokio pat plodio,

putplasiio dribsdais. Douginimasa Ctenanthe

oppe n h e i nt i a.n a <lauEinatna stiebo dalimis, Clenan the Iuhbcrciana kata -gale pasirodZiusiais lapo

les leidZia

atZalas.

si neiivaizdls balti Ziedai. Ii iia augalo vardas: g.aikiikai tr1ttos = pasldptas, o dd,4os = Ziedas. Seimoz Broneliaceae,

gali apdki skydainariai arba iaknq nematodai . Atsorgioi: Kdptanlj-s hrri od4 dirginariiq medZiagl.

CIne anthe luhbersiana

Siek tiek maiesl1e,

tik 60 - 80 cm,

Seimoz M ar ant ac eae, manalne ore, rantiniai,

pradnelimis. !siiakuija tik Siltoje Zemdje ir dr6g-

brcmelidai.
T6vytt6: Brazilija. Geriousiai ougc: Sviesioje, pusiau ilcsmirrgoje, Ziem4 saul6toje, iiltoje

Tdvyn6: Brazilija.

Xenkdici, ligos: Laikant

Gericusioiougo: Itin
iviesioje vietoje, tadiau
tiesioginiq saules spinduliq repakerdia. Jei vieta per tamsi, iinyksta grazus
Iapq pieiinys. Mdgsa 5i1um4 (daugiau kaip 20"C,

lsaulyje ir per sausame ore susisuka lapai.

(20 - 22"C) vietoje. La-

t56

Cupressrs rnacroca4ra

Cycas revoluta

lfiporisos

Cikos

Kiparisas auga labai greirai.

Stai kbks

gali isarEti

ciL!1s.,

\t

,aa

rA)

z-l(AR'1-." vilFt \EH

Tai vienas iS seniausiq augalq Zemdje. I jauru-s palmes jis panasus tik savo isore. Ii tie-sq jis auga la-

pyti ir sufonnuoti koki tik nori vaidk4, Beje, kiparisus karpyti biitina, nesjie auga labai spariiai ir nese daZniausiai

rugsdjo trgiti daugiausiai diams spygliuoti medi iS kart4 per 4 savaites, nes Kalifomijos, pas mus grei- kitaip kiparisas augs dar greidiau. tai pamego getninkai. Si visZali augal4 galima kar- Kiti prieiiiros ypctu-

KiparjsA rcatsparg Sal-

leisti iemei visai iSdZi[ti. Ven!4i nuolatinio ddgmqs pertekliaus ! Nuo ko-

moi: Jei reikia, pavasari

arba rudeni persodinti i

bai ilgai - kas vieneri ar dveji metai susiformuoja

naujas lapq vaiiikas, toddl dideli egzemplioriai parduodami pagal centimetrus ir karuris gali kainuoti tiek pat, kiek

vo iki rugpjuaio kartq per savaitp truputi patrgsti.

lfiti prieiiiros ypdunoi: Ka-s2-5metuspersodinti ! T Zem9, sumaiiyt4 su smdliu. Douginimrs: Sdklomis 30"C Zem6je. Dygsta ilgai ir sunkiai. Kenk6io'1, ligosl Laikant Ziem4 per iiltoje ir pra.stai vCdimmoje patalpojq apninka paFastieji ir milhrotieji skydamariai. Aisargiai: Is literaturos Zinomi gyr,.uliq apsinuodijimo atvejai.

graziai istista. ParduotuvC-

iemp, Douginimos: vasar4 vir-

au giniais Sildomoje dauginimo lywdje (iakdisigy ti' G o ld c re s r' (' Atk- jasi suokiai). sakartis') veislg, krriai bDllenk6isi, ligos: Zieme dingi aukaspalviai laikaot per Siltoje vietoje

galima

ilniq

if

:PYgliai' apninka voratbtlilds erSeimtz C up r es s ac e a e, ld - kes, parisidai. fdrtyn6: Pieq Kalifornla. Oeriousioi ouga: Sviesioje, pusiau nksrningoje vietoje, vasar'4 lauke, bet ne saules atokaitoje. Vasa14 megsta buti Siltai, o Ziem4 vesiai (5 -10'C).

nedidelis automobilis. OdiSki lapai, panains i vdduokles, auga ii trumpo, dr[to, ! ananaso vaisiq pana,<aus kamie0o ir atrodo labai puosniis. Parduodami ttk janD'i Cycas revo lura augalai (dainai kaip
bonsai),

ieinat
niai.

Cy c adac e ae,

cil<-

f 6vyn6: Pietryiiq Azija,

Japonija.

Labiausiai tikq neiildomas Ziemos sodas.

Gericusioi ougc: Sviesioje, bet ne sauldtoje vietoje. Vasar4 megsta Silum4 (senesni egzem-

laislynras, lrgiirnos:
Vasar4 Zem6 turi blti nuolat dregna, Ziem4 ialtesnd-

je patalpoje laistyti mazai,

plioriai ga[ bnti ir lauke), iiem4 ves4 (12 -15"C).

iiltoie

triuZulo ir vengti paddkle uZsilikusio vandens! Nuo kovo iki

dZiovinti

dausiau. NeG-

laklynos, tr?iimass
biiti nuolat drdgna, Ziemq laistoma maziau, tadiau negalima
Va-sar4 Zemd turi

157

Cyperus

Vikswo16

..

G r akil us C! pen$ all e nxifolirts stiebas.

.7
CJper s albostrialus nemdgsta storefi vanden
e.

u sy"'
Viksvuolds savaime auga drdgnoje pelkiq ierndje, toddl ir kambaryje bndamos megsta dregmg. Daud it gn Cyp e r us ditlt ts tts vatdu. . CJperus graci lis, \ykitukinA vikvuole, uzauga

gumai veisliq budingos

skdiio pavidalo lapq skotelAs. MaZi fleryikr]s ske-

tik 30 cm auKdio. . Clper s haspan atrodo

kaip maZas papiruso krumelis (uzauga 30 -50 cm). . Cypen$ papJr s, tikftlabai egzotiikas augalas. Jis uzauga daugiau llei 2 m
sis papirusa-s

Gericusioi ougc: Sviesioje, sauldtoje, iStisus rnetus iiltoje vietoje. Visas riSis, iiskyrus Cyperus a/.Do.rarlatlrs, ruo ge!$Zqs pabaigos galima iinesti i
lauk4. Ziern4 augalas laikoma-s Siek tiek vesiau.

tiiki iiedai iydi

beveik

visus metus. Yra apie 600 vilcsvuoles ruiiq, ii kuriq kaip kambariniai augalai labiausiai paplitusios Sios:

Dduginimos: Kero dalimis arba "skediais" su 5 cm ilgio stiebais. Lapai heddaliu pahumpinami ir liaknijami kambario tempentircs vandenyje (-) priesirys P. 60). Seklomis dau gtfialJrl Cj p e n a I t e r Clpen$ papyrus Adresai, P.238). Sdklq lercikia uzberti ZemAmis dygsta tik iviqsojel
nifo tus

loislymcs, irgiimcs:
Laikart iviesioje ir siltoje vietoje, lieti labai gausiai - padeklas turi bnd vis4 laik4 pilms. ISirntis: Clyrezrs allosrriatas. Sios r[iies lapai kiek platesni. Jos Dereikia laistyti is apadios. UZter*a, kad gtiuZulas bltq nuolat drd$ias. Ziemq, laikant augal4 12 -15"C temperaturoj e,
iS apadios rereikia ir kitrl nl.(iq. Nuo balandZio iki rugpj[dio kas

(+

Li us,

^ Cyperus esculen-

auKdio ir suformuoja

CJper us ahenilo Ii us, io grakdi4 skrotelp, sudarybaltai marga veisld '/ane- t4 ii laisvai svyrandirl siu-

Kenk6ioi, ligos: Jei ora,s

Pei salosas aiba vanduo per kieta-s ar r[gitus, ruduoja lapq galai. Jei vilisvuole laikoma per ialtoje patalpoje, iplySta lapai. Beje, per sausame ore dainiausiai apninka voratinklinds erk6s bei tripsai.

Satus', porrie

s sp.

lifomis,
cilis

la

b e L-

liikq lapq it didelio

Simtaziedzio skeiio. Ji ga-

Cyperus
r us g ra-

lirna nusipirkti jau uiaugint4 arba padiam . Clp erus a b er ndo Ii us ri- uZsiauginti G sdklq. auga iki 1 m auk{dio. Stie- Visos viksrruolds girnininbai briaunoti, jq viriuje gos tokiems garsiems ir tanki skrotele ii 25 cm il- naudingiems augalams, gio lapq, kurirl viduryje iS- kaip valgomoji viknrol6 auga neryikDs rudi iiedai. (Cyperus esculenw) ir
a Ib o st ri atus, Cype

Cypents haspan.

laistyti

- 2 savaiies po trupuE

Pqlolintos: Vardels voneldje arba akvariume pasodhtus augalus trSti

per daug trdiant baltas margumas iSnyksta ir augalas pasidaSu

amiiuni

papitlrsf.s (Cy perus

p a py

ro Zalias, . CJpenls albostriatus stiebai Zemesfli, o lapai - platesni, su Siurk<diais kaitais. Da;nai gdliq parduotuvese siDlomas klai-

nls). ieimot. Cyp erace ae,,tiksvirdai,

patr*ti. Kili prieiiriros ypotumoi: Ziemq laikart viksuolg iiltoje sausoje

patalpoje, butina drekinti or4 bei augal4 daZnai apipurkiti. Jei reikia, pavasari persodinti i T, TKS 2 arba gdliq ;emi. Prideti iiek tiek molio ir srndlio!

retai ir tik po truputl, De.s kitaip valduo pasidarys pet siltus,

TdvytG: Atogr4Zos, vidutinqs atogrios, ouosaikaus vidutinio klimato

zollos.

Dieffenbachia

Dyzygotheca

Difenbarhiio

Dizigoteko

Viena

c&fr'dbg
rieltrpiti.

ii dalgclio

tlifenhachijos veislitl.

Puoini ir gruk<ti l)izJsotheca eIcEanIissit a.

c&6'sh
itin puoS-

bene Difenbachija mdgst uniausia-s selekci--

i.rtiros

vaurdeniu, Ziem4

nir*q argalas. kbiausiai

paplitusios veisles:

VaMr4 - kiek maZiau. upuE paka-s savaiQ po t

Savairne auga kaip visZ:rliai krilmai arba maii me-

DiLr.

Ir dregmds perteklius. ir oerdZir.lvinas mirtinai

dzi^i, Dizygolheca

prc4!i::gi. Ziemq dregme-s

fcnbachia atroena' Tropic Snow' ('AtoEIqz\

sniegas')

lfili prieiiiros ypdtumoi: Drdkhti patalpos

- k^ip sako irjos botaninis rusie-s

ekgantissir0
pavadirrirna-s

reikia kiek maiiau. Nuo kovo iki rugpjtdio kas 14 die11q trgsti.

(60 o11l (-+ P. 43) arba dnirai - dideliais cm ilgio) gelsvai baltais purkiti. Kas 2 metai paval.apais, D i eJlen bac h i a bow- sari persodinti iT, TKS 2 manni i' C am i lLa' (' Kami- arba geliq Zel'g su putle J pla-siio dribsniais. Pa-se- /) cm llglo Sviesiai Zaliai iimargintais ngs belapis augalas lapais, maLan ges D i clfa n - nupjaunama-s (is vdl suZabac h i a n aat I at a v eislts liuos). baltmargiais lapais. Ypai Dougininos: Virilnitl ar-

ous auAalas. Paprastai jis turi tik vienq stieb,l ir gali uZaugti beveik iki 2 m auk\iio. 7 -l I siaunl il8rl

lfili prieii0ros ypctumoi: Kuo dainiau purkiti! Jaunus augalus kas 2

metus percodirti i T, TKS 2 arba 96liq iemg, senesniu.s reiiau, Per spar-

iildomoje dauginimo lyska-itais. veje (25'C). Stiebo gabaSeimoz A raceae, ajeiniai. liukai akute lviriq lygiagrediai dedami ant T6vyn6: Viduio ir Pietrl dirvos paviriiaus. Amerikos atogrqrzos. Xenk6ici, ligos: VoratinGeriousici ougo:5viesioje, pusiau [ksmingoje klinis erkis, tripsai ir
vietoje, nepakendia tiasioginiq saules spinduliq, Per t.rrllsioje patalpoje margi lapai pasidaro iali. Visus metus mdgsta Silum4 - ne maZiau kaip 8"C. Vengti skersvdjqa temDemhrros svvrdvimu ! amami dl per sauso oro, Salorq puvinys dl drdgmes pertekliaus, grybines ligos ddl netinkamos laikymo vietos. Alsorgioit visos augalo dalys nuodingos, dirgina od4 ir gleiving,

iisiskida iS kitq veisle-s, kuriq lapai balti su Zaliais

ba stiebo daliq auginiais

pavieniq lapeliq prisegti kaip rankos piNtaiprie plono stiebo, Jaunijie bnna rausvi ir itit ploni, vdliau - tamsiai iali ir iiek tiek platesni. Palygiuti jauna veisl| - Dizygotheca vit&ii 'Ca-stor'.

iiaiauganiius galima
nugeneti, tadiau dizigoteka to nemgsta.

Dcuginimos:

Itir

SvieZio-

ieimot
niai.

Ar a I i ac e ae, araliva.ude-

mis s6klomis arba virS[niqauginiais. Dauginama sunkiai.

ldvynd: Ramiojo
nyno salos.

Gericusici cugc: Sviesioje, bet fie saulebje vietoje, visus metus

pastovioje ieme-s ir oro temperat[roje (per 20"C). Labiausiai tiktq dregnas ir iiltr.s gdliq lalga-s. YcrlitiilersYqj!], nqs prad& kisti lapai!

Kenkdioi, ligos: Per sausoje ir talrNioje vietoje puola voratinklines etkes ir skydamariai, per dr6gnoje ir vesioje pradeda kristi iapai, sausame ore arba kai perdZi[sta gniuZulas mduoja lapq virSiinds.

loistyrnds, lrgiimos:
visus metus lieti gausiai,

laistymas, lre5imass
Laistyti minkitu kambario temperattros varde-

Itizygothe;eitchii
'CLnor'

mhkitu kambado tempe-

t59

Dracaena

Drocenq

,.drJ.i*Dracaena surculosa 'Florida Beauty' auga kaip

kri

Ktapioj i Dracaena

fragrarr'

M assa n 3ea na'.

c&E'Eb
Nors savaime augandios seuesues draceuos labai pala-iios i palmes, trdiau su iia nugalq lein,a jos vi-

tas.

.
it

[)focaena dereJ e]Lsis

lapai tnalyrai Zali su baltais pakaiiiais.

. l)racazna sanderiana

tuojru pradeda kisti lapail Tr9siama nuo kovo iki mgpjudio krs dvi savaites.

sai negiminingos, kaip

ir

lapai blyilors, gelsvai arba pilkai dryZuoti.

juka (Izcca). Tiesa, dracena daZnai painiojama su kordiliia (+ Clordty'i@, P. 154). Labiausiai jos skiriasi iaklimis: dracenq

ialorys oranZiikai geltonos ir lygios, o kordilinq sustordjusios. Dracena vienas ii mdgstamiausirl ir daZniausiai auginarnq kambariniq augalq, Geliq parduotuvdse jq buna ivaidq rusir] iI veisliq:

. Druca.na. relexa - lapai Zali su kreminds spalvos pakaSdiais. Graziausia veisle 'Song of hr drb' ('hdijos giesrnd'). . Dracaena s rcul.asa
(syn.
,1a)
D r ac a e n a g o tls eJ!

Xili prieiiriros ypctunois Daznai purkfti, kzLs

dveji rnetai persodinti i T, TKS 2 arba gdliq Zemp. Galima bet kada geudti.

baltos iI gunbuotos,

Zuole, labiausiai

tika atolFiEil gratinkr

iovi drcrenrl
kompoririio

gdliq Iangui.

Dcuginincs: Margalapds veisles daugiuarnos tik virSrurirl arba stiebo daliq auginiais iiJdomoje darrgiruillro lysvdje (25"C). Kitos rllsys (rr'lrcaena s /culosd bei Dta(aena drd-

ieimo:,4gavaceae, agaviDiai.

ca)

ir seklonis.

Dracaena draco

T6vyn: Krurarq salos,

atogr4iq ir pusiau atopgqZq Afr ika, Madaga-skaras, Azija ir Piehydiq Azijos
saloc.

2 Dracaena san<leriana 3 Drocaena suraiosa

l(enk6icL ligos: Nuo sauso oro panlduoja lap!

ka-itai, puoln skydamariai ir voratinllines erkes. Ne-

'Florido Beauty' ('Floridos grafuoli')

4 Dracaena fragrans 'Massangeana' 5 Dracaena rlerentensis

'Warncc
7

kii'

6 Dracaena narginata

'Tricolor' ('Trispalvi' )
Drocda d congesta
Dracaeno margineta sonderiana

Dracaena l arginata bene populiariausia. Jos siauri ilgi lapai, kartais Zali, kadais ('?i.olor' veis16) rausvai, gelsvai ir Zaliai dryzuoti, auga tankiais L-upliais kr:okftais.

tiikamai laistant dziusta

lapq galai, ddl drdgmes pertekliaus, yp.ri stoviniio vatdefls padekle, pradeda p[ti iaknys.

Gericusioi ougo: Sviesioje, pusiau lksmilgoje,

bet De Muletoje vietoje. Margalapes veisles laikomos Sviesesndje patalpoje, kad nepaZaliuotq p5aZas lapai. Visus metus

Polqlinqs: Siukihr

ne-

9 Dracaena glauca

Dracaenafragrans kvapioji dncena. Taip pat dainai augilama. Lapai

c

purKti dracenq jokiomis

priemonemis (pavyzdZiui, kad garZiai blizgettl lapai

l0 Drocacna

gerokai platesui, Zaliai ir geltonai arba Zaliai ir bal-

temperatira turi b[ti t8 - 25"C.

ir pan.L<iai). Jos labai jaut-

11 Dracoena fragrart"^

tuijuostuoti.

loislymos, lrgiirnos:
Nepakeniia pei dragmds pertekliaus. nei stokos

'Victoria' ('Pergoli').

I6I

Epipremlurn piruraturn

Euonymu,s japonica

Skindopos

Joponinis oiekinis

Labai puo|Nts ir nereikhs augalas.

hrottynuts japonica ir veisle'Aureovarieqata' (fuiirdje).

co&
klmbado temperatlr4,
Ziemq

16"c.

ne Zemesng kaip

Oiekinis (faorryrras ezropaea), iiemai aLspai

E/onyrras gelties niiis

ieimtz Celastraceae, skietm ediniai .

fdvynd: Japonija, Kordja,
Riukiu salos.

ldislynos, tr?iinas:

ogtu
Skindapas

Lieti saikingai, nuo kovo iki rugpjldio kart4 pe. savaite patrsti.

- pas mus gerai iiromas ir vertinatnas sodo augalas. Kanbaryje arba vdsiame Ziemos sode tinkl augirrti tik japonine niiis

Kiri prieiiEros ypctu-

Geriousici ougc: Sviesioje, pusiau Ikmingoje, Zieln4 snuldtoje vietoje,

kad neiiflyktq lapq margumas. Nuo kovo iki rugpjf-

dveji rnetai persodinti i T, TKS 2 arba gel0 m ilgio uglius. Itir daigalima liai atrodo pakabinamuo- liq Zemg. Cerdti betkada. se geliapuodZiuose, Douginimos: virilniq argraZiai apmizgo siena-s ba stiebo daliq (privalo tubei pedvara-s. Parduodareti nors vien4 lap4) ma beveik viefl tik veisle augidais, kurie gerai iak'-,1ulerm' ('Auksa-spalnijasi ir vandenyje. I gdliavis'), Jaunq augalq lapai Sirdiiki, gelsvai iimargh- puodiius sodinti po kelet4 graiiar.l atiodys. ti, senesdq - gerokai di- l(enkdici, ligos: oet desni ir gali sutmkineti. Kartais 5is augala-s dar va- drdgmes pertekliaus arba dinamas senuoju savo var- laikaft per tamsioje vietoje pradeda pnti Saknys ir dt Scindnpsas.

uiaugim iki

nqi:

Ka-s

E ony Msjaponice.Tevynejejis uiauga iki 8 m

auKiio, o pas mus, gdliapuodyje arba kubile - tik apie I m, kartais ir daugritu, Jro vlszalro Ktumo
lapai

iio l8'C,1luo spalio iki

kaip 10'C patalpoje (eiji ailte-sre, oras turi b[ti labai drcg[.a), vasar4 megsta birti lauke.
va-sario

ne Siltesndje

ovaliiki, iiek tiek

dantyti, odiiki, ivilgartys. Labiausiai mdgltamos margalapds veislqsl

' Aure

loislymcs, trgiimas:
Nuo kovo iki rugsejo lieti

ir nebetrgiti. gara' ('Sidabramargis'), ' M ac r op hy I Ia' ('DidZialaKili prieiiiros ypctupis'),' F ramidata' ('Pia- noi: Jei reikia, pavasari

omar g i nat a' (' Avk- gausiai ir hgiti kas 14 diesakartls' ),' A r gen t e ovar ie- nq. Rudeniop lieti maiiau

Seimo: Araceaz, ajet',fia| kinta lapai.

midhis'), taip pat smulktalapd 't ebl ' M icrophy Ilz'. Visos jos parduodamos kaip kambariniai augalai, bet tik rada iilieka ilgai graZios, jei nuo gepgZds iine&mos i lauk4 visai vasarai, o iiem4laikomos labai vdsioje vieto-

persodiDti i T, TKS 2 arba gdlirl Zemg. Galima nu-

Trivytr6: Saliamono salos

Ramiajame vanderryre.

lieriousioi ougo: Sviesioje, pusiau [ksmingoje arba uksmingoje vietoje.

Pclcritncs: Jei norite papuosti sienas ar pertvaras, geriau auginti skindapq hidroponikos biidu tuomet nereikes augalo pelso-

pjauti ar apgeneti.

Douginincs: Nuo rugpj[dio iki spalio viri[niq

augfuiais iildomoje dauginimo deZdje (20 - 25'C).

Beje, pernelyg tamsioje patalpoje pailgeja tarpai tarp ugliq, lapai paZaliuoja ir sumatdja. Mdgsta

dinti.

Alsorgioi: Turi od4 ir

gleiving dirginandiq medZiagq.

Kenk6ici, ligos: eer siltai Ziemojandius augalus puola skydamariai, mildige,

kerta

lapai.

152

Euphorbia

Falshedera lizei

Korpoiol6

Gebenkr[mis

\__--_-*iar4"/<
E phorbia pseudocactus pana:i

#@dbg
KarpaZolidai, ketvirtoji
pagal dyd! Zydindiq augalq Seima, apima ir belapius sukuleutus. Tai keistoki nereiklus kambariniai augalai, kuriq daugelis labai paMius i kaktusus. Dazniau-siai su-

ikah

sq.

Fatshedera

o&6'db
gau%s

parisio karalienA.

su ketvirtadaliu molilrgos

sodo dirvos.

Botadnis iio augalo pava- daZnai apipurkiti. Nuo kodidmas rodo, kad tai ndra vo iki rugpjtdio ka-s 14
savarankiika geutis, o dienq patrg,iti.

Dcuginincs: Seklomis
arba stiebo daliq

augitiais

mifiras,

sukyZ-

- nely$r ruiis. Pjuvirl vietas butina palaikyti

drur1811ame valde[yje (sustabdo syvq tekejim4 ir neleidZia audiniams sukib-

nirus falsij4 (l"alsiaJaponica) s! Eehene (Hedera he lix). Fats h eder a \i^rE mazdaug 1,5 m aulddio. Stiebai tiesns, lapai - triskildiai arba penkiaskildiai, sodriai Zali, i\t ilgantys,' Var i eqat a' ('Margute') veisles

Kili prieiiuros ypolumoi: Jaulus augalus persodirti kiekvienq pavasari, senesnius kai labai iisikeroja iaknys (i T,
TKS 2 arba g6liq Zemg). ugl ru-s Kewfradslru pa-

tinkamos iios

riiys:

Eup hor b i a p se ado cactus,

Euphorbia tirucalli,

ti) ir priei istneigiaut i iemg kiek apdZiovinti.

hqhorbia
Eup
E up
h

trumpinti, kad augalas ia-

erythraeae,

or b i a b als anifer a hor b i a grand i corni s.

l(enkicl ligos:

netai.

koqsi.
Dauginimas: Rugpjudio
mdnesi subrendusiais viri[niq augi ais arba stie-

llsdlgiai:

Karpazoles

idimaz Euphorbiaceae,
Tdvynd: Afrika.

nuodingos Zmoldms ir gyv[]lams, syvai turi od4 ir gleiving dirginaliiq medZiagq, saugotis, kad jie nepatektq i akis arba i atSys

baltnargiai,

be toji ne

taip spardiai auga i aukiti.

ieimo:
Dlal.

Ar a!.i ac eae, atall-

6eriousici ougo: Sviesioje arba sauldtoje, vasarq Siltoje, Ziemq 15

fdvyr6:

\'r4L^izd4l Kai kurios ruspygliuotos

-18"C

patalpoje. Vasar4 galima

susiieisti.

galima

Neturi, nas ym dirbtinai sukryimintas mismnas. Geriousioi ougc: Sviesioje, pusiau

bo dalimis (lsiiaknija vandenyje, dirvoZdmyje arba samalose). Kenkdioi, ligos: rei ziemoja per Siltoje irsausoje vietoje, puola voratinkli-

laiM

lauke, bet pastogdb i a t iruc aLIi t inka augti hidropo iniu bud .

nkmingoje,

je, kad nedlybl lietus.

lcislyncs, lrgiimos:
Pavasari ir vasar4 lieti nedaug, rudenl ir Ziem4 dar maZiau (geriausia pilti \ andelli G apaaios), Tr9sti ouo balandZio iki rugsdjo kaktusams skirtomis gerai arskiestornis toqaomis.

Euphor

- visada Sviesioje vietoje, kad

nepaialiuotg margi lapai, Megsta kambado Silurn4 ir drdgnq orq, senesri augalai Siek tiek vesesnl (pakeniia iki l0'C).

'Variegata' veide

japonind fatsija (Fa.tsra japonica), tikjai reikia kiek

daugiau vandens.

iI skydam.riai. Pqslcbc3 Panaiiai priziurima ir Siek tiek didesnd

lrds erke-s

[cislynos, lrgiimas:
Nuo pavasario iki rudens lieti saikhgai, iiem4 vdsioje patalpoje rnaZiau, iil-

titi

prieiiriros ypoluJei reikia, pavasarl

mdit

persodirti i kalrtusq Zemg

tesleje

daugiau,

163

-:}

I I

Ficus

Fikos

c&6'db
Labiausiai mdgstama Siuo riijs - smulkialapis F i c u s b enj am i na. Kaip ir sedai paZistamas stambialapis fi kas (Ficzs elaslica), jis uiauga iki pat lubrl. Buna ivaidausirl ialialapiq bei margalapiq jo veisliq:
metu fikq

Slia Ziojart\sis bul!',urgis Jlkr.

Ficus

p ltlila leidai.t ltlbai tvittus sryranii

s r1gl.i|s.

Ficus llrala, Lapailyros pavidalo, baiguoti, kartais isauga iki alto dy-

4 m aukiiio i5si5akojgs krumn-s. Nulinkusios iK iemes iakos iileidZia Sak-

mas kai kurias riSis skatina Sakotis.

Douginimcs: Stiebo arba

lapq auginiais Sildomoje dauginimo ddiije (25 30"C) arba drCgnose samalose,

diio. Tiuka dideldtns

aukitoms patalpoms. . Ficus retusa, Lapai paFicus benjanina. Tinka auginti kaip bonsq. Ficus dehoidea iemaiigis, auga ldtai. Taip pat auga kaip bons.Ls.

nis, paskui naujas atialas ir greitai uZirna didelius

Zemes plotrls. l,abiausiai 'l4zriepaplitusi veisld

naiis

Sata' ('Margute').

Ficus rubiginosa a\tg lCtai, megstn iiemoti Svie-

. Jlauzlojaitysls
crts

prunila

IrK&s

t/-

bahmargis

sioje ir vesioje vietoje. 3eimo: Moraceae, iilkmediniai.

Kenkdioi, ligos: ler sausame ore puola skydamariai, voratinklins erkes, tripsai. Jei patalpa per v6-

si,odiwa-permirkusi,
ima kristi lapai.

F i cus sag i tt at a' Var i e I ata' graZiai ahodo pakabinamuose gliapuodZiuose.

Tdvyr63 Atogqzos ir vidutiDe-s atogr4zos.

. Fic s btLrifolia - Ereitai augahtis kimas su beveik trimkampiais, pana-

Geriausioi auga3 Ltbai

Sviesioje, bet oe sauldtoje, visus metus iiltoje (kam-

iiais i bukmediio lapais h

vario raudonumo stiebais. o )llumamegs f /c/ts dJ-

bario temperatircs ar kek vesesndje) patalpoje. svarbu: silta ieme ir drdg-

pera 'Parcelli'-

fiail's

ftls Oras.

iounioii likrl simin6:

2 Fiats elostica
'Doescheri'

krumelis i5 Polinezijos,

lcistymcs, trgiimos:
Pavasari ir vasarq lieti sai-

Ficus deltoidea

plaiiai i Sonus asikiSusiomis Sakomis ir trumpakodiais, dideliais, baltai margais, SiurGdiais lapais.

kingai, rudeni ir iiemq

dar maiiau. Paddkle

jokiu

3 Ficus benghalensi.s 4 Ficus puiila

Ficus benghalensis

Ficrts punila'Sonny' 6 Ficus benjanina

uiauga didelis, dailiais

r.t-

nes pradeda kisti lapail Va-sar4 trg<ti kas I 4 dienq,

'Etotica'

odiikais lapais. c Ficus rubigitasa

lfiti prieii0ros ypatumci: Dainai purKti, prireikus pava-sari petsodinti i T, TKS 2 arba gdlitl Zem9. Genijimas ir karpy-

7 Ficus sagittata 8 Ficus benjantina

9 Ficl/'s lyrdta

dai raudonais lapais, mdgsta vesq. Savo tdvyn6je Australijoje auga kaip

t65

Fittoria veISchaffeltii

Grevillea robusta

Fironiio

J
19
= I I I =

Didiioii srevil6io

I
J
Fitonijos veisld 'Arglroneura' su sidabriikt gyshl
GreNillea

rob6ta

c@8'&
JlO pUlKIUS slnulKrar0pro augalo krikitamote,s argles Elizabeta ir M.rri

puoittus

kanhar

is ntedzlis.

Ory.Eg
tikjokiu b[du ne sauldtoje vietoje, kambario ii]umoje arba dar Siliiau (net
;iemq nepakelia Zemesnes kaip l8'C temperutiiros), Nuo skeNveiq tuoj
Sis lengvai priiiurinu-s au- iki spalio krs savaitg patrtr{ti. sidabriikai Zaliais plunkrliikais lapais laKiti prieiiiros ypctubiar.r panaSls i papati nemoi: Jei reikia, pavaszLri gu iqzuol4 0otylriikai persodilti i T, TKS 2 arba robasrls = 4Zuolo, qZuoli- geliq Zemg. Pemelyg iitinis). Jam prilygsta gal tik su-si auga14 pavasari galidy <lifu , mat G r av i I I e a r o rna apgered, tadiau !rcra, kaip sako nliies pa- tuomet jis augs panasesvadinimas, stipd ir tvirta nis lknur4 negu i medi. uzauga savo tevyneje Dcuginimcs: Itin iviezioAustralijoje iki 50 m auK- mis sdklomis, res ir taip iio ir yra tikra giriq bei jau dygsta gana sulkiai. parkq puoimena. Pas mus Gelininkai profesionalai Sis puihs medis per 2 seja jas daugiausia iiiltas 3 metus uzar.rga iki 2 m pjuver.Ls. Rugpjuty galiaukidio, toddl geriausia ma bandyti dauginti puaugilti erdviame zielnos siau sumeddjusiais iakq sode. Deja, kambaryje jis ugliais, bet daZDiausiai niekada ueZydi. pmei1la mnesirl meneieimoz P rot ea ce a e, pr ot- siai, kol jie
gala-s

rtor (Elizabet h Fi

to

n,

Mary

jam botanid vard4. Itir papliirsios veislds:'.4r8)ronezra' ('Sidabragysld') fitonija su sidabriikomis

gyslomis ir'Pearc?l' su raudolomis gyslotnis. Abiejq veisliq lapai uiauga iki 7 cm ilgio ir gnii graziai uzdergti Zemg drdg1lame ir iiltane geljrl lange, vitrilrose, orarZerijose arba iiltose Ziemos
sodo lysve-se, Nedidelems oranZerijoms buvo sukur-

Fi'or),

davu-sios

glddatdslilapajl
loi5tymas, llgiintrs: Nuolat lieti miflKtu kalnbado tenperatuos vandeniu, rruo balrurdzio iki spalio kas 14 dierq po

Kiti prieii0ros ypoiumci: Drekinti patalpos

or4, auginarn4 kambaryje augalq laro daZniau purKti. Jei reikia, pava-sari per-

ji

itin smulkiais sidabriSkai iata su

veisld'Minrnla'

liais lapeliais. Fitonijos proGviai kilp ii drdgnq atogrqZq Ame.ikos miskq, bdel auginant ant palanges

sodinti i negilius dubenis su T, TKS 2 arba gdliq ieme bei putplasdio dribsnlars.

jiniai.

isiiakuija.

Douginincs: Pavasari
virsnniq augidais Sildomoje dauginimo lysv6je. Dainai skabant virsine-s, augalas labiau iSsiSakojn.

l6vyn6: Australija. Geriousici cugc: Labai

iviesioje, iiemq sauldtoje, gerai veiinamoje, Ziemq vesioje (re iiltesDeje kaip

Kenk6ici, ligos; Neteisilgai trgii.rnt paivieseja

lapai, Puola anarai il baltaspamiai.

bitina ruolat

drekinti or4. ieimorz Acathaceae,

akantiniai.

KenkGici, ligos: Siltramyje arba Ziemos sodo lysvdje labai puola vddard-

f6vynri: luo Kolunbijos

l5'C) patalpoje, nes prieSingu atveju negr,rZiai iiqsIa

iki Bolivijos. Gericusioi cugo: Sviesioje, pusiau

liai ir sraigds.

lcislynos, lrgiinos:
Vasar4 lieti gausi.r.r, Ziemaliiau, nuo kovo mq

iksmiigoje,

t55

Guznalia

Gynura

Guzmoniio

Ginuro

Vienas i3 daugybis guztnanAos miSrnn4.

c&ndb
Ispanq vaistilhkas Guzmana^s davd vard4 geo-

Neprikb)gstaln

i gin

uros purpur iniai Llpa

i.

c@tu
loisiymas, trgiimas:
Mir*Stls druDlllas
dr.ro pilamas ue
vat1-

Purpuridai phk-rroti ginu-

iiai, vienijaniiai
100 rusiq.

maZdaug

Kai kurios iSjq

tik aut dir-

buvo sodinin\ patobulintos ir Siandien daug kur

auginamos. GraZiausia, k4 tu.i iis augalas ryikjq spah,rl virsuridai lap:ri. l-abiausiai paplitusi

vos, bet ir

vasarqji turi bnti visq laik4pilna. ZiemA ljeti ma-

i lapq slcotel9,

iio

Ziau, nuo kovo iki rugpjikas 14 dienq po trupu-

tilis - Guzmania lingulata, Jai bfldinga maZdaug

ti patr+iti (ff+.Ls istirpinti Iaistymo arba pr.rrikirno vardeoyje).

50 cm skersmerc Zaliq la- ntois Vasar4 kasdien ap! pq skroteld, ii kurios vidu- purl(<ti fiiikitu kambario rio ilkyla ryikiai raudoni temperdtDrcs vandeDiu, n ilgartys paZiedlapiai, taip pat [etiesiogiai drdPag s Ziedai nera tokie kinti patalpos or4 (-+ ;-1udingi. Guzrnauijas ga-

lfiti prieiiiros ypotu-

ros lapai suteikia iiam ato- Sviasioje, Ziern4 saulStoje gr,lzq puskrumiui vietoje, bet nepakeniia vi(Glnura a rantiaca) nedudienio saulss atokaitos. pakartojamo iavesio. SaPer ttunsioje vietoje lapai vaime veii Javos kalnq praranda spalv4, stiebai iimiikuose. li pradziq stie- tista. Megsta kamb.f io bas auga tie-sus, prskui, temperatnr4 (18 - 20"C), jeigu i kt isikabiDa, lipa vaslr4 gali b[ti ir iildiau. aukityr ir uzauga iki puldistymds, lrgiimdss sqs arba I m auk{iio. GiPavasari h vas,rl4 laistyti nura aura.nti aca brrvo gausiai, rudeui ir Zietnq atvezta i Belgij4 1880 memaziau. V:rsar4 hBiti tais. Nauje-sne yra Glnzra po truputi, kas savaitg.

Geriousioi ougc: Labai

Jouni ginuros

,::,a auginti gliapuodyje

--:a kaip epifitus, pririSus nyksta. .:l: $kq.

ieimaz Il ro ntel i aceae, -_:;;reliliai. Tdvyn6: Vidurio ir Pietq a-:3iikn.

P. 43). Pe6odinti nereikia, nes perZyd6jusi nu-

Rytq Afrikos atogrqzrl. Jos lapai violetiniai ir plaukuoti, bet, prieiilgai ginurai ii Javos, smarkiai dantyti. Abi ruscanderr,s

ii

Kili prieiiuros ypclumdi: Nuolat drekiDti or4

drt xugxlo vxndels neDurLiti! PavxsaripeNodirti iT, TKS 2
(
P. 43), bet

augqloi iienrojo lengvicu negu seni, lod

Douginimos: Ataugornis ("vaikuiiais'). Uiaugusia-s belltjau pusds motillinio augalo dydiio ja-s
atsargiai

iys gana retos, abi itin puoiniai anodo kabandiose gdliapuodZiuose. MaZus oraoziniu-s iiedelius,

jrl

arba gdliq Zemg. o po dvemetq gedausiai pakeisti

1res

jauou auginiu,

se[as

atsk;ti ir paso-

6eriorsioi cugc: Svie._ :_':. pusiau iLsmilgojq

.'---..:<

dinti i orchiddjq iemg. Galima daugirti ir sdklomis.

:::i

netus Siltoje (dauiEip lO'C) patalpoje. : .= :;i bnti drel3las. t a-.,:--:-j Eika geliq langas

l(enk6ioi, ligos: lei

per
sausal"s,

ora-s

puola skydanematodai.

miriai, voratinkline-s erkqs bei

::]! i',:a:nii,

iaklq

pasirodandius vusar+ geriau nugnybti. Jie visai neiSvaizdns, skleidZia nemalonq kvap4 ir tik var- Dcuginimcs: Pavasari argina augal4, j-( esmes augi- ba rudeli auginiais, kruie lengvai isiSakrija. namq ne ddl Ziedq, o ddl l(enk6ici, Iigos: DazrograZiq lapq. positae, gyai- kai puola amarai. ieimot C on Z^LiedZial,

keras pasidaro nebepgaZus. Pmvatu nuolat geneti, kad labiau Sakotqsi.

nelurint iiemoiimui tinkomos vielos geriqu nlnouiinli ougalq ouginiois rudeni.

Tdvynd: Java, Rytq Afrika.

157

Haworthia

Hedera helix

Avorliio

o&fr
viel1u mdgstamiausiq

Geben6

dbg
Xiti prieiiuros ypotu-

(9

3
I I I =

Setoves Egipte gebeDd laikytll dievo Ozirio augalu, artikindje Graikijoje - paSvgsta Dionisui, o dabdrtiniais laikais tapo

nci:

Kambarius su centriniu Sildylnu biltina luolat drdkiDti (-+ P. 43), o pati au8alq cl:r;[ai purkiti. Ge-

beng rcikia kasmet persokambariliq bei sodo auga- dilti i T, TKS 2 arba i lq. Siandien sunku suskai- g6liq ietng.

diuoti visas jos veisles ir atmainas. Ypad paplito

sudnbialapd

Douginimas: viriuniq

baltrarge veide'Gloire de Marcngo' ('Mareirgo ilovd').

a
J
A|or(ija

s\tkty ilr|'jdlns H e d e r a h e Lix ssp. canariensis so He-

auginiais (lengvai iaknijasi vardenyje arba Zemeje). Galimr ir atlankomis (-+ pie,{inys P. 60). I vieKambaryje daZniausiai au- nq g6liapuodi sodiuti po ghamos miirluds, gartos kelet4, kad uzaugtq veslesnis krlrnelis. dera colchica. Yis;ts tri gebendms bndingus tr;skiaudius arba penkiaskiaudius lapus, kurie, priklausornai nuo veisles, labai skiriasi spalva bei margunu. Jie g:rli biiti balti, balnnargiai, kremi-

CS
-

tikras perlas

s htle

Kenk6ici, ligos: Jei oras pet sausas, puola slcydamariai, per iiltai Ziemojal1t apdr*a voratinklhes etkes,

t4 kolekctonterlut.

Polclinos:

Per

iiltoje ir

Avortijos

iedidukai sukuleDtai, pzrs%ruoju mehr tapg itin madingi. Jie kilg iS karStos Pietrl Afrikos, lnlr fluolat tud sleptis 11uo saules kftrnuose alrba po uola. Tdvyndje pet kariai]s Haworthia truncata

vdsesrdje (10 - l5'C) vietoje, nors tir*a ir kamba-

do temperatiira (apie

l8"C). lnbai lnegsta !Fytik Zirln4 v,rsaros or4 rdti, kad neuzlytq lietus.

geltoDmargiai arba papra-siiausiai Zali. Gebelaipiojantis augalas. ne Ji apraizgo visk4, kas tik pasitaiko jos kelyje. Visos

d.li,

per tarnsjoje vietoje iiauga tpvi, silpri lgliai, krrriuos pavasari geriau

nupjauti.

Alscrgioi:

Uogos labai

veisles
niai.

lqistym!s, t1?iimas:
Pavasari

let iki

it

lapq galq pasislepia Zendje. Pir-s mus sodininkrl itin megiamos dvi tilysi H aw or t hi a fds c i a t a su skersai dryiuotals, i

Zai, rudeni

lieti mair Ziem4 tik retva-sar.t

puoilliis ir De itin reikl[s vijokliai. ieitnoz A rali a c eae, ataliT6vynd: Europa, Azija,
Siauras Amerika. Parduodamos tik k-ultirine-s veisls.

nuodi1lgos. Jq gali tureti tik senesni augalai, augantys lauke arba Ziemos sode.

kardiais. Ypad vengti

padCBeuzsilihsio-va!:
dEELNuo kovo iki rug-

slaotelg susitelkusiais lapals ir Haworthia glabrala, kurios lapai tankiai nusagstyti baltais, panaiiais iperlus, gumbur6liais. Ziedai iikyla ant auldtq stiebq, adiau jie visai neiSvaizdhs. Kitos paplitusios r[!ys: Haworthia atten ata, Haworl hia Iinifoha, Haworthia reinwardtii. lq galima rasti kaltusq g6lininkystes ikiuose (-) Adresai, P.238).

pjuiio

kas 4 savaites

h?iti

kakusq trdomis.

Kili prieii0ros ypclu-

Geriousioi ougo:Sviesioje ir pusiau riLsmingo-

noi: Kas dvejus lnetus pavasa{ ,rba vasar4 persodiflti i T Zem su heddaliu molio ir tiek pat snalio.

je, visus metus iiltoje,

Ziem4 kiek vesesneje pa-

hlpoje (margalapiq veis-

Dcuginimcs: Sdklomis ir ionindmis ataugomis apatinill lapq pair-styse. Ja-s nupjauti, apdiiovirti ir tik
tada sodinti.

relaikyti ieme,sreje kaip I 5'C temperat[roje). Kuo ialesni lapai, tuo daugiau parmkslds il vesos pakelia iis augalas, l-uo margqsni tuo Sviesiall
lir.l

Puoiniosios
geDenes:

ir iiliiau mdgsta bLrti.

Kenk6ici, ligos: netni. Pqslobd: Lygiai taip pat

priziurimos pana-<iai atro-

loistynas, lrgiinas3
Lieti kambario temperahiros vandeniu. Pavasa4, vasar4 ir rudeui saikilgai, iiemq dar maZiau.

2 'Eva' 3 'Gold Child'

1'Ingrid'

4 'Gcrtrud Slauss' iiauginta'Gold Child'vcislis att aina

(' A ul:-sittis vai kutis' )

ieimot
Drat.

L i ti ace

ae, leliji-

5 Nescniai Danijoje

T6W]G: Pieq Aftika.

daniios gastedjos (Gdsl" ria), tik jos pakelia

daugiau saules.

Geriousioi ougo: Sviesioje, bet ne saulebje, va-

ka-s

Nuo kovo iki rugpjDdio savaitp po truputipa-

tr6ti.

sar4iiltoje, iiem4

7' Koraliaus i|rinkoji' 8'Calico'

('Kolenkoras')

6 Garbanotalapi veisli

t68

Hypoestes phyllostachya

Iresile

lrezin6

J
19
= I I I =

I
J
Hlpoestes savo tdikltotais lapdis

c@6'

graZiai idengia

ieDtC.

Thkanaipriiifirina

o@
Ii

Sio grazaus Zemnugio atogrqZq kumo botnnilis

varda-s kilgs

loistyrncs, trgiinos:
Zeme istisus metus turi buti iiek tiek dre$ra, nuo kovo iki mgpjudio kas 14 dieml po tnrputi patrpsti.

ii gaikl

Ar norefumet turdti alrt sa- loistyrnos, trgiimos: vo palanges ryikiai raudo- Vasar4 lieti gausjai, kihr
nq lap'.1 kupst4?

kal-

bos (hjpo = po 1r hestenai = statyti). Galbutjuo kaip tik norata pasakyti, kad iis augalas labiausiai tinka uidengti Zemei. Savo tevytdje Madagaskare t ri 50 cm aukiiio knlnelis. Lapai nusdti dide-niais ir mazes0iais ruudol1ais ar rausvais taikais bei ddme-

Tuometjums Jabiausiai tiks irezlle. Jos lapai ahodo lyg pamit$ti

sultyse.

lfiti prieii0ros ypolunci: Nuolat drekiDti or4 ir ziureti, kad buq iilt r ieme, Norfut augirti toliau, pavasari persodinti j T, TKS 2 arba geliq Zerng su

buro\

metu - saikingai. Sul]kiai pakeniia sauvl cettrinio Sildyuro or4. Nuo kovo iki rugpjniio kas savaitg

riliirl tik

70 Sio .rugalo dvi auginamos

tr9iti.

pas mus kaip vienamediai

Kili prieiiuros ypalumoi: Persodinti neverta,

geriau ka$net uZsiauginti
nauQ augalil.

mis, gali bnti ir bahai dryZuoti. Pas mus jis labiau panaius i Zole negu i krum4 ir papmstai laikomas

puQlasdio dribsdais. Pravartu kalrtkariemis krimejis li apgereti - nuo to bus tik dar verilesds.

kambnriniai ir sodo augalai: Iresine herbstii - 'apskritris lapais bei lresine li7?r/" il - smailiais ovaliikais lapais.' A ureor et i-

Dcuginimdsr Viriuniq
auginiais (lengvai iaknijasi ir va.ndenyje, ir Zend-

.4lta'('AuksadryZe')
veislds tik stiebai ir gyslos yra raudoni, o lapai iimarginti auksaspalviais dryiiais, Visos veislas gd-

Dqugininas:

viriuliq

je), Jaunus augalus keletq

sykiq apgendti, kad graZiai Sakotqsi.

tik vie1lerius metus. Lai-

kant ilgiau, lapai iSblunka ir krnmelis ddl Sviesos stoiakotqsi. Galima dauginti kos pradeda skursti. irsdklomis. Seimaz Acaahaceae, Kenkdioi, ligos: Retai. akantiniai. Poslobor Lygiai taip pat Tdvyn6: Madagaskaras. prtiirimas ir rausvamarGeliousiai ouga: l,abai gis Pseuderanthenu Sviesioje, bet ne sauletoje, bei sidabriSkai ialias iltisus metus iiltoje (vasa- C h amaeranlhen urn, ab\) t42O - 23"C, iiell.'qgiminingi Hlpoestes - ne
vdssnCje

augitriais 25 - 30'C iemdje. Jaulus augalus daugeli sykiq gendti, kad graZiai

l(enk6ioi, ligos: netai,

kartais apninka amarai.

liapuodyje uiauga lle aukitesnes kaip 30 dn ir

per kelet4 menesiq
v

jNta
ae,

Pctarimos: Ypad is?ndingai irezind atodo raudoname arbajuodame inde. ApSviesta ii priesingos pusesji Svytes kaip stiklas burgundiiko vyno.

tankiu knlmu. i,-itnaz A nnrant

ace

bumotiniai.

f6vyn6r Pietq Amerika. Gericusioi cugc: Kuo

Sviesesneje patalpoje (lau-

kaip l8'C) ir

drdgnoje paurlpoje. Labiausiai tinka uidaras gdliq langas.

gendiai.

ke galima laikyti ir sauleje). Tamsioje vietoje

Lezind pasidarojuodai
raudona. Mdgsta iihunq,

gryn4 or.! iiem4

1re ve.ses-

n9 kaip 15'C patalpq.

r70

Leea quineensis

Maranta

Moronlo

c&

fpai 6ra:i

roudonlaT,t r'.isla 'D rRtutdy

,^

c&n'fu
Marantinirl Seimos augalq

Maranta Le aone ra'Kerchov'iona

Sis grazus augala-s atkelia- mas lreDerdZiovinti. ne-s priesin!$ a8eju pradeda vo iAnglij4 1880 metais ir gavo Zinomo ikotq sodi- irmai kisti lapai. Nuo kovo iki rugpjndio kas 14 drko Dzeimso Ly (Jalres lee) vardq. Ilg4 laikrl dierq po truputi patrtriti.

tdvyne

drdltriatogr4zq

drdglloje pat rlpoje (labiausiai tl*a geliU laflgas).

jis buvo pamiritas ir tik d:rbar val pasircdd g6liq parduotuvese. Tai vienintele ieimos gentis. Ii 70

lfiti prieiiiros ypclumdis Kuo dazniau purkitl, pava-sari persodiuti IT, TKS 2 .llba geliq zemp, pdmaiiius putplasdio dribs11ill arba smdlio,

miikai. Mara ra gendit\i priHnuso 23 ruiys, krtrioms bldingos gumbuotos Saknys bei virinniniai iiedynai. Pa.s mus labiausiei paplrtnsi, Maranla

ldislynos, tr?iinos:
Vasar4 lieti gausiai, iiem4 maZiau, nuo balandZio iki fltgpj[iio kas .14 ctieDrl po truputi patrgsti.

miiq, augardiq kaip mazi kumai Pietrl Azijos atolFqZq miSk:uose, labiausiai paplitusi ,eea

corera4. Yla daugjos veisliq, pavyzdZiui,'Ker-

le - Kiti prieiiuros ypolu-

noi:

Laikalrt kambaryje

lUlcrontos cugi-

Dcuginimos: Seklornis,

mis demdmis
na'

aroridnd'

su tarnsio-

ant palarges ka"sdiefl api-

nioi polyginfi

ant

purLiti mink(tu vardeniu,

drdkinti karnbario oril (-->
P. 43). Prireihrs pavaMri

vGiniq augiliais arba 4rirneensis ir jos raudonla- stiebo dalinis iildomoje pd veisle 'rlr'gund)'. Kar- daugir1ilno lysveje. tais augalas prazysta Pavylcstn sullkiai. sketiikais Ziedais, kurie Kenk6ioi, ligos: Jei oras iiek tiek pan,r-iis i vynmeper sausas, puola arnarai Si ieima iS tiqsq dzio ir voratilldine.s erkes.
artima vynmediniq ieimai.

smaragdo Zalumo lapq.

Kita veisld'MdssarSd.i-

- su maZe-sniais IaPeliais, apatiudjq pusd

rattdo:oa.' Eryt hron eura' taip pat smardgdo Zalumo lapais, iviesiu dantytu pieliniu pagal viduring

persodinti iT, TKS 2 arba gdliq Zen? - bi:itinai su putplasdio dribsli,ris!

Dcugininos: Pavavrl,
kero dalimis persodinimo metu arba viNfurirl auginiais.

i4imo:. Leeaceae. T6Wn63 Pietq Azija. Geriousioi ougo: Sviesioje, bet ne sauletoje, istisus metus Siltoje (per

Pclorimcs: Panasns i cukrq kistaleliai ant stiebo ir lapq ndra ligos poZymis, o bidingas risies bruoias, reiikiartis, kad augalas jaudiasi gerai.

gysl4irraudonomis ionindmis gyslomis. Visos marantos tinka atogrqZq augalq langLri papuosti.
Seimora M ar antac,e az,

Kenkdioi, ligos: Laikart

per vdsiai ima dii[ti lapq kraitai, del per sauso oro
erke.s,

gleitci isiiqkniio Siltnomio sqlygomis, tod6l iodinukus geriousio uidengti sliklu qrbo iviesq ploleidiioniiu poliefileniniu moiieliu.

na- puola voratilklioes Pctolimos:

20'C, Ziem4jokiu bndu ne vdses:reje kaip 16'C)

patalpoje. Mgsta labai drelrl4 orq, todel smagiausiai jaudia-si uidarame ge-

rantiniai.

l6rtyn6: Dregni Pienl

Amerikos ato!r.!;q miskai. Gericusici ougc: Sviesioje, bet ne sauldtoje, visus metus labai Siltoje (ne

per daug Sviesioje vietoje iibJunka lapai. Susisukg lapai dienos metu rodo, kad augalas laikomals per sausame ore. Beje, nakti marantos visuomet susuka lapus i tltele-s (rai bndinga visai msiai).

liq lange. Lieti saikin gai, yc!g!LJ!!:

dens pertekliaus. bet Ze-

lcislymcs, lrgiimos:

vase$6je kaip 18"C)

ir

t7l

Mou-stera deliciosa

Myrtus comlnunis

lluostobioii monrlero

Poprostoii nirto

J tD
= I I

a
I =

c&6'gb
Graiiai karpyti lapai ir

Motstcra dcliriasa

rut

i tvirtar orina :oknis.

#&6'

Mir(a

labai

egsta

satlak! ietq laukc.

tai sa- Lieti saikingai, luo kovo ispndingas vybas, ddl kuriq monsteiki rugpjuiio kas 14 dienq ros itin megstanos. Gerai po truputi patrg-iti.

dydis

ldistyncs, lrgiimds3

Apie mirt4 fluo sel1o kuriiunos ivairio.s legendos bei istorijos. Sis ne daugiau kaip metro aukidio visialis kiilna-s pas mrls atkeliavo ii VidurZemio jhros pakraiiiq. KaZkada buvo pN-ivgstas graikll deivei Afroditei, todel tapo jaulrystes ir grozio sirnboliu. Graikai ir romenai turdjo paproti sktisdia; nuotakai uZddti mirtrl vainik4. Sis paprotys priei
300 metq atqo ir pas mus. Auga kaip kTumas arba medelis !trakidiu aukitu stiebu, Zydi vasaros viduryje daugybe mazq balrq ziedeliq. Deramai prizihrina gali g).r'uoti labai ilgai, Maii lapai sutrylrus skleidZia aitrq kvap4.

loistynos, trgiimos:
Lieti viell minkitu vandeniu, vasarq gausiai, Ziernq srikinrxi. Bel iokiu budu neperdZiovirti !oiuZulo ir vengti paddkle uzsi-

priiiurimas iis laipiojautis augalas iileidzia iki 5 m ilgio uglius ir daug oriuiq iaknq. D6l to jam reikia tvirtos atramos, ant LTrios galetq laikytis. Jauni lapai iirdiiki, vdiiau giliai iskarpyti, tnnsiai zali, odiiki, blizgantys, se1lesd augalai ka-smet Zydi. Ziedai burbuolas,
apgaubtos baltnis papd1a-

Kili prieii0ros ypotumci: Auga14 reikia nors relsykiais nuplauti, kad galetrl "kvepuoti", daznai
apipurkiti. Prireikrrs atsargiai persodinti i T Zemg. Oriniq iaknr] negalima paZeisti nei nupjautil

l!fos!p_yi4{e151 Nuo kovo iki rugpjriiio kn-s savaitp patrgiti.

Kiti prieii0ros ypclu-

noi:

Kambaryje l.rikorn:l

Douginimqs: virsnlriq
auginiais Sildomoje daugi-

nimo lysveje arba samano-

piais,
auga

ii

kuriq retrukus
s aranasu

ii-

violetir

k:vepialtis vaisyMs. Be Zalinlapes ruSies yra dar kiek maZesnio hgio veisle ' Bors i gia na' ir baltr]rarge

Kenk6ioi, ligos: :ei oras per sausas, apuinka skydarnariai bei voratinklins erkds.

daznai purkiti, jarulus augalus kasmet, senesn jus prireikus pavnsari persodllti i T, TKS 2 ,rba geliq iem?. Nuolat geo6ti, karpyti, bet pe. daug nugendjus nebesukrauua Zie-

dql

Aborgici: Turi

od4

ir

'Variegata'. ieimoz
A

gleiving dirginandiq me-

r ace az,

ajeiniar, dZiagq. Vaisiai nevalgomi.

Douginimcs: Pavasari arba vasar.l dar lesumedejusiais viriiiniri augiuiais. IsiiaknijrNius daug sykirl
ger6ti, krd graiiai iakotq-

T6vyti:

Meksika.

ieimoz Mytaceaa , tnirtjniai.

Gerioosioi ougo: Sviesioje, bet ne sauletoje vietoje, pusiau paunksndje, m6gsta dregn4, iilsl or4
Zemg (iitisus 18 - 22"C).

l6vytt6: Viduriernio
rcs krastai,

j[-

ir

metts

Geriousici ougo: Sviedrunariai. sioje, sauldtoje, gerai vddinamoje, va,sar4

Kenk6ici, ligos: Laikant netinkamoje vietoje uZpuola baltaspnmiai ir sky-

iiem4

iiltoje,

vesioje (apie I 0"C) patalpoje. Vasar4

megsta

biiti lauke.

r7l

Neoregelia

Nepenthes

lleoregeliio

{solenis

Neoregelia caloli tu1e su laudol1a is ltarted h pid is.

c&n'&

o@
loislymds, lrgiimos:
Lieti vien minkitu vandeniu, pilti daugiausia
telas piltuveli. Va-sar4 jis visada turi b0ti piha-s varde[s, iiem4 siek tiek pdpildytn-s. Augimo menr kas 14 dienq ilaistymo vandeni prid6ti iiek tiek

- g drns spqslai robz,4iiams.

'n'
Geriousioi ougc: Labai
Svie-sioje, bet l1e sauletoje,

Neoregelijos auga dr6gnuose Rytq Brazilijos atogqiq mi3kuose, dai-

Ii

dausiai kaip epifitai.

Skroteliq lapai sudaro di-

isko-

nedaugelio vatrzdZiadZiq augalq, l'-uriq bnna pasaulyje, ypad iisiskiria Nepenrftes. Lapq galuose

piltuvdlius, iS kuriq ilgainiui iiauga trumpakodiai Ziedai, parains i N?dulari iled]us (-+ P. 1?4). Bet labiausiai laeuta i akis spalvingi paZieddeliu-s

kabaltys +soteliq pavidalo daritiai visai re Ziedai,

o pasikeiQ lapai

tqiq.
1ri

dierq vandeiS skoteles piltuvdlio

K.Ls 14

sp,lstai vabzdziams. Augalo tevyndjejie visada iki tridalio pripildyti tam

tikri

visus metus Siltoje (daugiau kaip 20'C) patalpoje. Augalui reikia labai dreg11o oro, tad l.rbiausiai tiktrl g6liq langas, vitrila, drdgnas ir liltas Silhamis,

loirtynas, trgiinas:
Lieti vien mirkitu kambario temper,ltoros vandeDiu. DirvoZemis hrri bDti

lapiai, kurie ilgus mdnesius nepraranda

ryikiq

iipilti

ir pakeisti nauju.

tiko
gal.Ls

skysdio. Daigtelis

spahq. l-abiausiai sios risysi Neoregelia caro I ina e rautlonais paliedlapiais (os veislei 'Trico-

lfili prieii0ros ypatupaplitu- noi: Daznai purksti, dar

geriau 0uolat drekirti kambaiio orq (-+ P. 43).

neleidZia jiems prilyti.

lor' ('Trispalvd') b[dingi

gelsvai balti

Dcuginimas: seklornis
arba naujornis skoteldrnis ataugomis, kai jos uZ-

pi)

dryiuoti la-

tt Neoregelia concen-

rrica violetiniais paZiedlapiais. Visosjos tiuka papuosti dleln4 ir iilt4 gdliq

lang4 arba erdvias sakq kaip epifitus.

auga iki puses

motininio

augalo dydZio. Sl(roteles

atskirieuros ir pasodhamos i durpiq bei putplas-

suvirskinami, Grynqiq Sio augalo ruSiq galima gauti specialiuose sodininkystes ikiuose (-+ Adresai, P. 238), mG-

prieiiuros ypctudiiu kraitu nusl)'sta i skys- Xili nrois Daznai purkiti pati ti su nuodingomis iiskyaugal4, drekhti orq, prireiromis ir tell
lals pava,sari peFodinti i orchiddjrl iem9, Naudoti vien tokius gdliapuodZius

turi kvapiqjrl mediiagq, kurios privilioja vabzdZius. Jie lygiu sli-

Au- nuolat d.6!Fas. Augimo

periodu ka-s 3 - 4 savaites po truputi patrpiti.

vitri-

tras. Galima auginti

al1t

dio dribsniq miiini.

rinq

ieimaz Bromeliaceae,
bromeliniai.

l[enk6io't, ligos: lei ora-s per sausas, dzi[sta lapq

galai.

bei sod ininkyses parduotuvdse. Jie parduodami pakabinamuose induose, kad nusvirg 4soteliai gald-

paprastose gefiLl

arba krepSelius, ii kuriq gerai Duteka v:ulduo. Persodinant stengtis nepaZeisti Sakrq.

Dcuginimcs: Auginiais. Neigudusiam labai retai pavykta. l(enkdici, Iigos:

kada
Sausose

T6vyndr Brazilija. Geriousioi ougo: Labai

sviesioje, Ziem4 saul6toje,
vjsus metus siltoje (iemq ne vesesndje kaip 18'C) patalpoje.

Polorimds: Neisvaizdns iiedai tarp ryikiq paZiedlapiq Zydi humpai, tadiau patys paziedlapiai iSsilaiko mdnesiq mne-sius. Kai jie sunyksta, motinil]is augalas mirita.

tq laisvai augti.
Seimoz Nepenthaceae,

q-rcteliniai. T6vyn6: Malaizijos salyna^s,

patalpose augala-s gyvuoja

neilgai.

Filipinai, Austr-alija,

M adagaskaras.

173

Nidulariurn

Pachira macrocarpa

lliduloriius

Porhiro

r9
= I I I =

e.
J
Nkl arius

c@6'

E iiores ialias,

itfuje

ryikiai raudonas.

Pachira

o&

ptiL,w ir neswxkiai priZitirh

as

galas.

Ytsos25 Nifulariot r'tsys yra epifitai ir auga Brazilijoje. Tik uedauge-

Loistymas, lr?iimos: Lieti minKtu karnbario

tempemtlros vandeniu. lis auginan, os kaip kamba- Skoteles piltuvelis vis4 riniai augalai. Viera iijq laik4 turi buti pilnas vaflde[s, Zemei taip patDerei- Nidulariunt fulgens, Kaip ir Neo|c8"lia, iis Kra lersu rsozlull, J l rlole bromelidll Seimos augavietoje lieti gausiau. Va-salas turi piltuvelio pavidalo paziedlapiq skotele, iS ku- rll kas s:rvaitg po truputi rios kaip i( lizdo ilgainiui patrgiti - atskiestomis
i5auga Zieda-s. Ii dia ir kilo Sio augalo pavadidma-s (lotyniskai i?id16 = lizdas) . Abi gentys ga[a panasios. Dar ilgai priei Zyddjim4 jos sukauna ryskiai raudonus paziedlapius. Ypad i neoregelijq panaEi N idular i un i rwo trzgiomis apipurldti lapus.

pladiu vainiku, Ryikiai raudoni, apie 35 cm ilgio iiedai, tarytum laloKtas ilgrl germaZa,s medelis

Savo tevylldje pachira

laistynos, h?iinas:
Visus metus lieti saikingai, nuo kovo iki rugpjudio ka-s savaitg po huputi
patresti.

ves

pluiksmlstyro tarp

odiikq, pailgrl, lyg rankos

lfiti prieii0ros ypclumci3 Drekinti (ypai ziem.!) patalpos orq

pi.itai po penkis ant lapkodio iisidesdiusiq lapq.

(-+

Kiti prieiiiros ypctumoi: Nuolat drekinti patalpos or4 kas dveji metai persodinti i P arba TKS I Zeng, sumaisyt4 su putplasdio dribsniais.

P.4J). PnrelKrs pxvas l Deja, pas mus Sis augalas augal4 apkalpyti ir personeZydi, tadiau vis vier yta dinti geliq temp. i labai puosnus ir lereik]us
kambarinis medelis. Beje, pachira gimininga baobabaljils Adansonia dieitatu bei Adansonia nndagascarren-sis. Kaip ir iie augalai, kamiene ji kaupia
vandens atsargas. IS dia

Douginincsl Sdklomis
arba

virinniq auginiais iildomoje (per 25'C) Zemeje.

Dcuginimos: sdklomis gabillber- arba ataugomis, kurias lima atskirti persodilant, 8 o i de s paZie.ll^piai gel toni, o Ziedynai ilsikiia iS jei jos pakankamai didece tii. NiA

aa

jos senasis pavadinimas Pachira aquali.a (loty-

Kenk6ici, ligos: Jei oras per sausas ar per iilt s (iiem.r, umai pradeda byIeti lapai.

slqoteles net apie 20 cm. Lapai iali, blizgartys, gali buti ir dryzuoti arba ddmdti. Seimtz BroneLiaceae,

les. Beje, paprastai

jos

niskaiagz=vanduo).
Dabar

prazystatikpo2-3metq.

ii ruiis vadinaha

Pachira macrocatpa.
Seimoz Bombacaceae.

Kenk6ici, ligos: Jei ora-s

per sausas, dzi[sta lap!] galai, ddl ialto diwoiemyje uisilikusio vandens puva Saknys,

Tdvyn6! Meksika, Kosta

Rika.

bromeliniai. I6vyrG: Brazilija.

Gericusiai qugd: sauldtoje, pusiau nkrningoje, Siltoje, Ziemq Siek tiek vesesneje (bet ne maziau

Gericusioi cugo: visus

Pclqrimos: Per hmsioje metus iviesioje, bet ne sauletoje vietoje, ne vese-s- vietoje kai kuriq veisliq gelsvai ir baltai dryZuoti ndje kaip l8"C patalpoje, be to, labai drell1ame ore. lapai gali pazaliuoti.

kaip l2"C) patalpoje.

MelFta labai drCgnq or4.

174

Pachypodirun

Pandanus

Pondonos

Na, ar

jis

ne

puikus?

+Sdsg
Prieiilgai kaktusarns ir
cla

Parulanui reikia da.ug erdvds.

ugeliui kinl suhrlentq,

getal pakelia centrinio iildymo orq. Siam augalui nebatiua zieXiti prieii0ros ypotumoti vdsioje vietoje, be noi:Kast-2tnetusperto,jis visai neblogai jausodinti ikaktusq Zeng, 1ydiasi tT amuose, Jr-ur nuolat giomis d.rlimis sumaiSyt4 pamirstama palieti geles. su molinga dario dirva. Parduotuvdse daz1liarlsiai
P ac hyp o di

un

beveik sausa. Nuo geguids iki rugpjniio kart4 per sav.ritg tresti kaktusams skirtomis h+iomis.

#&#
P an

Kq tik nupirkti, jauias

danus,, ei t c h ii arba Pandanus sanderi labai

Kiti prieii0ros ypotumoi: Jaunesllius augalus

kasmet,

pan.Gusidracena\()
P. 160), t riiru ilgairliui pasidaro iyrnu, kad diriliZuoti

senesnilrs

kai

Douginimos: sdklomis, ,/i/lrl Seall su siauais si- kuriq, deja, labai retai budrbriikai pilkais ir Paclrypadiull la erei sD plal(enkeioi, ligos: oel iiais Zaliais lapais. Tdvy- drdgn6s penekliaus Zieparduodami Pdcr)poneje abi nriys auga kaip 6 -10 m aukldio medZiai, kambaryje mazdaug po 10 metq pa-siekia vos metm4 ptlvaiaknys ir juoduoja lapai, per &ug ar per maZai

laisturtjie visai nu-

ro auKti. Kai uiauga iki 120 cm aukiiio, galima tikdtis laba; graZjrl baltq, ivaigZdiSkq Ziedq, ieimaz A pct <:ynace ae, stepukiniai.
Tr.ivy

kinta, Beje, bidingas rriiies bruoZa-s nuolat

mesti apatinius lapus, 2 3 Ziemos menesius augalo visai nelaistyti. PasirodZius pimriasiems naujiens lapeliams vd1 praddti pamazu lieti.

ki, baltai arba gelsvai dry- dZio srnelingos sodo Zeiiq augahl lapai iisideste sraigtiikri, o ii Dcuginimcs: Sonindrnis stiebo ima augti keistokos ataugomis, kai jos uiauga ataugos, hrios veliau sumazdaug 20 cm ir iileimedeja ir isitv irtin:r Zem6dZia iakneles. je. Sitaip pandaias per Kenkdioi, ligos: Retai. trump:1 1aik4 gerokai iSsipleiia ir i ploti, ir i auk-iti. Pciotimos3 Nevienodas Taigijam reikia daug erd- lapU pavirsiaus b:rltunas budingas nriiai. Galirra vds (be to, ijo smailius susizeisti i dygliuotus laaStdus lapq kra.ihrs galiprl kaitus, toddl persodima susipleiyti kojines). naDt plllvtu-tu suriiti ieimoz Pantlant:eae, viNuje lapLl skrotelgl pandaniniai.

reikia, persodintl iT, TKS ? arba gdliLl Zem9, pridejus neidali geliapuo-

Pondoncs cugo

loboi sporiioi ir per kelelq metv tompo fokio

skersmens, kcip

cutomobilio pcdongo.

ldvytG: Polinezij:r.
Geriousioi ougo: kbai iviesioje, sauletoje, Siltoje (iiem4 re vdsesneje kaip l8"C) patalpoje, tik nemegsta v,Lsaros vidudie-

kamieno bei Japq syvai lasrau kaip 18'C). Geraipa- bai nuodingi, be to, galiielia saus4, Silq or4 ma susizeisti i a-<trirls J!li.sto!eti.prie pat iildy- stiebo dyglius. Ka-s turi :.4 lreng llo. vai\ ir naminiq gyvuliq, loisiymas, lrgiimas: geriau iio augalo atsisaky\--rr4 Zeme turi buti nuo- ti. .,: i:ek trek crecna. 2iema

jnetus Sviesioje, sauletoje :: iiltoje patalpoje (ne ve-

nri: Madagaskara-s. Geriousioi cugc: Visus

Alsotgiaiz

P a

c hyp o

di un

nio karidio.

lcistymcs, lrgiimos:
Vasar4 lieti gausird, rudeni ir Ziem4 maiai, nuo

kovo iki rugpjriiio vaite trgiti.

ka-s sa-

Pelargonir.ulr

Pelorgoniio

J
LD
= I I I =

a
J
Pelargonijas butrl
(P e lar go
n

#&

Sios

pcLargonijos bepia

tikt

onet, kai braukonaperj4lapus.

galina

skirstyti i juostuorlsia-s
hnn iona le), didiia'iedes (P e la r gon n t gr a n hJq o r t,lt), sky C'a1^ -

ktmpilnl. Juosluotosios pel.rgollijos biina ir ]lukinds, ir valdinlrmosios kn:lmi1lds (larlthrjnes) veisles. Pastanljq lnpai daugiau ar lnaZ;au d.u)tyti, pasipuosg balt ri raudonais, baltai ialiris, tuliai juodais arba zaljai geltonais ftitais, P.rprasti, bet dailus Ziedai bi!1a balti, geltorrj, raudoni, baltai raudo arba rausvi ir Zydi vasar4. Kai
kr.rrios pel.rgonijq risys ir veisle-s (pavyzdziui, kvapiosios) auga gandtiDai auLitos (iki 150 cm), kitos ir vis:ri Zemutes.

c Pelargon iunr gibbosunt (muskuso kvapas).

lercn'),'Bird Dattcer'
('Sokejeld'),'1"/-cdk o/ Nrz-

. P(.largoniu

t Era.vao-

,Ilra' ('Gamtos uZgrida').

Lrrs (citrusll kvapas), . PclLtrgoniw oalorolis

ieimol
putiriai,

(;era

n ia c,ca

e, sra-

pes (P e I a.ryo

tunt)

i un t p c I t a-

ir kvapiq,sixs.

silrlar (cininr; kvapas). . P.. I argonitrtu querc ifolizrrr (kamparo kvapas). t Pclar9oniunt 'Prince of Orarg?' (apelsiml kvap.'s).

ldvynd:

Pietrt Aftika.

Tai tikos balkoniniq soapudiq saserys. Jq Zieclri srnulhls, lapq fonna jaudinandiai daili, jos gali kvepeti rozemis, apelsinais, obuoliais, citrino-

Gericusici ougc: saule-

je (10 - l2"C) patalpoje.

V,Lsar4

toje ir gerai vedinarnoje, ziemq sviesioje, vesio-

. Pclareoniutu
Ziq kvap.rs).

raclens

(ro- Nemegsta vdjo. loistymcs, lrgiimos:

nl!0juaio rpiti kls vrvaitg,

[ris, [rigdolais, puiirnis, lnebmis, muskafu ir netgi

. PclMBoniw

'Scorlct P"a' (apelsinq kvapas). . Pclargoniu tonrcnto-

lieli gausiai, Zie-mQ vos vos. Nuo kovo iki

Kveoiosios oehruoliios:

. .

.t?rl (rnetq \-vapas). Lapires pelargorijos

'

Kili prieii[ros ypotu-

Pelargottiurt
kvapas).

lo ttdtla

r/ianzrr (migdolq, ialavi-

jq

Vcislt 'Prince of Orarr ge' ('Apcli-in! princos ).

Pe!argot|iuitl r cilrosrll (cimrsllkvapas). . Pelargoniuttt cl ispun. . Pelargoniunt 'E!.r' (stlprus gliq kvapas). o Pelargoniunr ,r frograns (citrusq pusq kvapas).

Nebijo sauso oro. Rudeni ir pavasari srnarkiai apkerpl'ti iiglius ir r|Ls'),'Dol\, Vardon' persodinti iT, TKS 2, dar('Doli Vardon'),'Mddzte Salleron' ('N4adam Sa- io arba gelirl iemg.
M a.st erp iece' ('SeC,ev -

mti:

Dcugirimos: Pavas.lri ir
rudeni gerai prigyja iake-

liq viriulds. Kenk6ici, ligos: arumi,

baltz*par-liai, 6gybq bakterijq sukelti negalavimai.

Alscrgioi:

Jei kas jauttus

(,'Raudonasis lcpfini-

Vcisli'Scarlet Pet'

Pelargoniun giblnsu

kvaprms, laikyti dru( kvapiqjq pelargorijrl kambaryje Dep:rt rrtirra.

nt, kitaip

toJr PctdrSonua.

gurnbuo-

176

Peperomia

Peperomiio

Auginnt daugiou peperolttijL, ii i4 Sali asukurti puiki4 kontpo:icij4

csn'fu
ges keruZes peperomijas

cdlininkai megsta zemaidel - labiausiai, Zinorna, graziq lapq. Sioje daugiarneciq

P epe f oit I i a

aperf at a,

ioliniq

augalq geu-

kitaip - Iauk<ldtoji peperomija ( + nuotraukoje virSuje ii kaires ir apaiioje antra bei ketvirta iS kaires) .
'

tineje eilje pirma iS kaires). Viena ii labiausiai

Geriausioi ouga3 Zalialapes n-riys pusiau apsvies-

tyje esama daugiau l1ei 1000 rusirl bei atnaiml. Peperomijrl stiebai stori,
lapai mdsi11gi, haskus

Lapai rauksleti,

Tricolor' ('Trispalves')

veisles

ir

sultingi, blizgauiiu "vai-

krasiiu. . Pepero tia clusiifolia

ypad isgrazeja suaugusi jos lapai tuomet pasidarc tamsiai mudoni.

drr ir baltu pa-

paplihrsirl ruiiq. Lapai iali, blizgautys, kartais baltai arba gelsvai pamargiflti. Populia ausios veislds 'Jeli' ('DZeli' ),' Gre en- gol d.' (' Zaliai auhha' ( ) mrohaukoje

labai toje, margalapes Sviesioje, visus ments iiltoje patalpoje, taiiau nei vienos, nei kitos uemegs-

ta

tiesiogilirl

saulds spin-

duliq. Rniys, auginandios

slon]sr mestlgus laprlsr
sauso

kiniu" pavidiuni.

apaiioje beiia is kaires), ' AIboDtur g i nat a' (' Baltmarg6'), ryKtukine 'Mi

iildomq patalp! oro

tebijo, o toms, Iau miuKtesniais, gleZnesliais lapais, reika drdgnc:ri".

Ivaidos peperomijq rlsys gali stiebtjs aukityn, svirti . Peperonia fraseri lapai zemyn arba sliauzti, daulabai malorriai kvepia. gelisjq leid2ia saknis ne. Peperot ia griseoargen butinai i zemg. Ziedri ted lapai tamsiai Zali, isvasmulkis, Deryshs, susigoti sidabmspalviais teikg kekdmis arba varpo- dryAais (J nuoha koje mis, vtsuje iS desinds). Stai kelios labiausiai pa. Peperonia incana,kiplitusios rusys bi veisles: taip peperomi- pilkoji . Peperonia argyreia, kj- ja. Mdsingus lapus dengia taip sidabriid peperorySkesndje iviesoje neblomija.- Tamsialiai jos lapai gai matomi pilki pukudiai. iimatgilti sidabro atspal- . Peperomi' aculosa, vio dryiiais, stiebai kitaip - margoji peperotamsiai raudoni. Daugiia- mija. Apie 20 cn ilgio ma lapais, panaSiai kaip lanceto formos lapus per vadinamosios nailaitinds viduri puosia ryilirs dramsanpaulijos (Sainrpaalia blio kaulo spalvos dryzis. ionantha), Stiebai, Sakos bei lap! koc Peperontia arifolia lateliai nuseti tamsraudopai apvalaini, I gal4 staidais taikuiiais. smaildjafltys, taDsiai c Peperontia obtusilolia, -siai zalia virsutine jq puse gr:a- kitaip - bukalapd peperoZiai blizga. mija (-+ nuohaukoje apa-

/'ir@' ('Mazyle'), kuri4 dar ma4 eikia paralnstyti, kad kumelis birq graZesnis.

laislymcs, tleiimos:
Svarbu

nepelliqLiltaqr!

Ypai grazios svyrandirl

peperomijq mSys: . Peperonia rot ndifolia, tfifi prieii0ros ypotupekitaip noi! Svarbu, kad balal1- apskitalapd peromija. MaZi apslsiti la- dzio - spalio menesiais pukai auga allt plo[rl netfl.rktq drdgmes, ypad sinlislll kotelirl po kelis iS mir]kstalapdms rusins. vienos paZastelds. Pavasa4 ir vasar4 labai . Peperonia serpens, kj- megsta bi-rti prsodirtos i taip - svyral)aioji arba TKS 2 arba laping zemg. SliauZiojaniioji peperomi- Pavasari, kol dar neiisija, ir margalape jos veisld skleid6 lapai, peperomijas pravartu apkarpyti. 'Variegata' dat vadin-

neleisti aGalti saknims gali isimesti peldsis. Nuo balandZio iki spalio trpSti kas his savaites,

os Peperornia scandens

Dougininqsr vhslnir] arba lapq auginiais.

vardu. Dgliai ilgi, svyrantys, nuberti gausybe smulkiq sirdies fomos lapeliq.

ligos: Del neteisingos orieZiuros sali kisti. [ueiii demmis"arba srsisrkti

lapai, imti puti lapai stiebai.

idimaz P ip erac e ae, pipt riniai. T6vytG: Pieq Amerika.

ir

tn

Philodeudrott

Iilodendros

o@6'fu
Staijau daugiau kaip 140 metq aki dziugha nepapm-stai dekorat)'vios Sios

gellties augalq r!!ys. Dvi

pagdtdines - rausvasis filodendrt (Philadendron erubes.ens) t laiplojantysis filodendras (P hi loden dron s c andens) ir - atkeliavo i EutoPq buvo pradetos augintr Patalpose apie 1850 metus Ziedai susitelkg burbuoleuoga. mis, vaisius Stai kelios labiau-siai paplitusios rltsys bei veisles

(iS

iiuo metu Ziromrl275)r

P hi Lo d erul.r on bip etzntfo-

. Philodetxdron bilri natil./a'l lapai dideli, Platus,

apvalaiti,

lapai karpyti, iirdies arba ieties fonnos.

lim,

. PhiLoderulton mel.anocrrysz lapai iimarginti .

juodais dryZiais.

siq.
c P hiLodendron
se

PhiLodelxdron pedalu l v iena alspariausiri nl-

lIount

turi fvirt4 sumeddjusi stiebq. Kitos kumiDas ruiys Philodenah on tttat'tia-

utn

tr Philodendron i. P oPl:liaian sios veisles yra 'Red Emew e ndlan tli

/al.l

(' Raudo0.Lsis sma-

r^gdas'),'Greelr El e-

rall'

('Zalia-sis smarag-

dos'),' Burgutzdy'

('Burgurdija').
Vijoklinems nriims reikalilUa atrarna. . Viena niLujausiq veisliq
' Ly n e I t e' (' LjJleta' ) trlt i nuostabius, filodetrdmms gana nelprastus lapus.

Sodrio lopiio kupc

iie A

d169ngirt orogrq'

iy miikrl

gyventoioi

puoinus Philodendron

t staliuko puikttoiqsi

sellount, Solia - raus' voio lilodcndro Philo-

dindron erube-scens vcisli 'Retl Eneral<l' ('Roudonasis snnrag

das').

Pilea

Pil6io

Sis

vijokLitis/ltodendras labai atsparas ir nereikl.us.

Vieta Labiotuiai paplitusitt pilijos veisli4

dierei' M inina' (' Maiy ld' ). ieimcz A raceae, ajeiniai. hl per aukitas, patartina
Tdvyn6: Pietq Amerika.
apkarpyti Dldiq viriunes.

Pilea ca-

c@tu

Geriousici cugc: Nelabai sauletoje ar net Dks-

Dcuginimcs: viriunemis, atialomis, seuo kamieto gabaliukais arba sdHotnis.

mingoje, re veses[dje kaip l8'C patalpoje. Svarbu, kad iemd neblq Saltesnd kaip oras.

lqislynqs/ tr?iinoss
lvelsta drdgn4 Zemg ir ne per sausq ot4. Kovo rugpj[dio m6nesiais tgsti kas por4 savaiiiq.

l{enk6ici, ligos: Jei ora-s per sausas, puola skydamariai bei tripsai, jei Zern6 per drdgna ir per ialta, ima pnti Saknys, Potcrimcs: apsilantg
botanikos sode dar syki idamiai apZiDrekite iios gelties augalus. Daugelis jq imeteje atrodo visiikai kitaip negu jami.

nir.l saules sphduliq 1)eTai giminGkas mnsq dilgdlei, apie 20 cm aukiiio megsta, lolinis augalas dailiais laislymds, tr?iimasl pailgais arba apskritais, Pava-sari ir va-sar4 lieti Siek tiek dantytais lapais. gar-rsiau, rudeni ir iiem4 Ziedai susitelkg Sluotelesaikingiau, lapu patartimis laprt paiEstyse, apdul- na nedrekinti. Kovo kinami vdjo arba rugpjudio meDesiais trgti pajudinus. I5 kambadniq kas savaitp. riiSiq labiausiai paplituKiti prieiiriros ypclu-

sios )ra Sios:

Kiti prieiiuros ypctumoi: Patartina kuo dazniau purk<ti, ypai kai pradeda leisti nglius.

Pilea cadierei gleinais st- or4, Pavasari pravartu perdabro spalvcs lapais, sodinti ir apkarpyti senas storalapes pildjos atz.rlas, kad 0etrukdytrl (Pile a crassdo ha) wtslE augti jaunoms.

ndi: Megsh dregDesDi

'Moon Va ey' ('Mi]si.tbo

Joldu ':[du neblizcinti lepul Jau- Atsorgici: Turi gleiving dirginandiq medZiagq. :us augalus persodinti

jei iusmet, senesnius Geriausiai i lau=iliia. ic. T, TKS 2 arba laping -me. Kad augalas neaug-

zauaE tE ars. Pakabinamuose gdliapuodiiuose labai puo$-

sldnis') juodomis glslomis iivagotais raukildtais lapus, Pilea spmceam sLdabro dryZiais iimargioarba gelsvai laT nrtlai

Douginimos: Viritniq atZalomis iitisus metus.

l(enk6ici: Jei oras per

sausas, isirneta nCs erkes.

voratil*li-

niaiajfcdo Pilaa numm.t-

lariifolia. ieimaa tJrticoce ae, dil1!liniai.

st

i'.ern naujauilodendro '..:-.':.'

f6vyne3 Atogr4Zos.

lbricusiei ougc visus

metus Siltoje ir sviesioje pata.lpoje, tadiau tiesiogi-

:: ' Linett').

179

Pisonia umbellifera

Plactranthr.Ls

Skefin6 rarikle

Cimbiiedo

J (D
I I I =

O.

J
Bahai drliuota ske nes ratiklds (Pisonia unbeLlifera) Sryranti Pleclranth s coLeoides veislc 'Marginottrs
.

c@6'db
Sis dekoratyws augalas atrodo kaip marg.rlapis fikas (Ficrs), tadiau yra gi-

Neisle' Variegata'

(' M argaA' ).

c-#@
I
Europ4

miningas Naujosios Cvilejos tropikuose kilusioms,bugenvilijorns (Bongenvi llea.) bei Mirabi Lis jalapa. Galntoje tai bemaz ieiiq met1l auk!iio medls ar lciirnas apie 40 cm ilgio pladiais, blizgandiais, stanldais lapaLs.
IS bemaz pelrkiasde.!im-

be to, nuojq gali iinyki lapq nargumas. Visus metus aplinkos bei dirvozemio temperah'lr.r turi btti ne maiesnd kaip l8'C. Patartina puod4 su Zernemis

iis atogr4zq au-

gala-s

atkeliavo

l8l7

me-

ndje kaip tranthus

fr

l5'C, o Plecicos s lO'C

tais. Bete labiar.rsiai Seimininkiq buvo lndgstama kamparu kvepiarti

palalpole.

loislyma5, lrgiimos3
Megsh drdgm?. Vasarq lieti regailht iiem4 daug naZi:ru. Kovo rugpjidio meDesi tlgsti
ka-s

liek tiek palildyti tr beot

paklotipo juo Silt4
dembll, nes laldamos Saknys ima piiti.

loistymas, h?iimos:
Dirva nrri buti nuolat rugpjndregoa. Kovo

krumine jo ruiis violetitll.ars iledais (P I ec t ra n thus frut icosus) , Eer,\i sauganti drabrriius tuo kardZiq, toddl vokiSkai dar vadinama "katrdZiq
kar

poq savaidiq.

Kili pr'reiiiros ypolumci: Senesniq augahl persodinti neverta, ne.sjie ilgainiui urtstoja savo buwsio grozio. DaZrliau
karpant

ltlivtr,i" (M o t t e n kii tx iB\,

(11edidr1-

ties ratikles

nriiq kamba-

ryje auginana tikeri Si,

sFGtitt ( P i so

dio mdnesiais n i a r n b a Mle - polq savaidirt.

hFiti kas

Tariiau dekorat''vesnes

yra kitos msys: Plc.r,"a/l-

th s oefiendohlii

ra). l,abiausiai paplitusi j6 \eis]e 'Variesata' ('Margute'). Tamsai iali jos lapai iinarginti baltomis arba sidabrinemis ddmernis. Musq s4lygomjs (kambaryje) ji iiauga daugiausiai apie I ,2 m auksiio, jei tiktai dirva ne ialte.snd lZ or4.

Kiti prieii0ros ypotunoi3 Lapus pat itina klo

daz[iau fluplauti arba apipurk<ti. Pava"sari neblogai persodinti i lauko, T, TKS 2 arba laping Zemg, nupjaustyti selas atzalas.

kais, ivieszaiiais, apvtrlainais, baltomis gysleld-

virlines

augala-s

dailiau atrodo.

mis iivagotais ir nudonai

apkaituotais lapais) ir
P

lectrant has

co

leoides,

ypda

jo veisl,' Margila-

Seimat Nyctaginaceae,
nyktag i nir iai.

Dcugininros: viriuniq augitiais gausiai laistomoje paiildytoje (20 - 25'c)

Zetnd|e.

,/is' ('Margutis') baltkrdsaiais lapais.Ir viena, ir kita leidiia dailiai svyraniia*s arba Zeme ili.ruzianiia"s atzalas.

Douginimos: Vdlq pavasaii arba vasar4 virsturiq ugliais, kurie gausiai palaistyti lel1pni isiSakdja. Kenkdioi, ligos: netai.

T6Wrd3 Australija, Nau-

joji Zelandija, fll salos.

atogr4Zq

j[-

Kenk6ioi, ligos: lei oras

per sausas, puola amarai

Scimo. Labiatar (La liniai).

ia-

cede), l[paziedziai (llotre-

bei skydamariai, jei iS-

Gericusici cu gc: Siltoje diilsur iema - pagelsta ir kuo Svie-ssldje patalpo- arba paruduoja ir ima histi lapai.

f6vytt: Pienl Amerika. Gericusici ougo: Sviesioje, sauldtoje, gerai vddinamoje, Ziem.l re ve-ses-

je, taiiau tiesiogiDiq saules spinduliq nemegsta,

t80

Pogonathenun paliceun

Polyscias

Pogonoleros

Zend, kurictje auga pogonateras, privalo visuonrct hiiti

Polyscias ba.lfouriana rfi:ics ldpai apskriti,

t1e

pl

nks-

c&
drdEna..

tliiki.

o&6'Ek
Kaip sakoma, 7?orelr arlatl - vafdas t\rfi lemties ienkll Ii iio augalo pavadirlimo natyd, kad jis mdgsta ieieli (graikiikai 2olv = daug, scia =

Tai lrakitus Zalia-stiebis lfiti prieii0ros ypclubambukq gimiraitis, iveis- nci: Kas p.rva-sari persot.ls 1980 lnetais. SeDialu dhti i lauko, T, TKS arba vaftotl$ pavadioim.r.s,Slzc lapinp Zemg. chanun paniceunt pi,meDouginimos: Pavasar! Da jo artim.l gimiryst? su ialarrl ataugomis arba su-

qu..u

Lcislymcs, lrgiimcs:
Nuolat lieti minlcitu kambafi o temperatilros vandeDiu, tadiau v6rdelrs inde

cukaivendre. Pogonater.rs yra 15 - 60 qn auki-

skirst.{rt
Dqs

kn:rD14 i lnazqs-

ieielis). Beje,

iijo

Bg-3:d1cs+ladu-llubll n. turi liktil Kovo rugpjndio mene-siais

pornd-

dio knimas nazdaug 7 c1n ilgio siaruais smailiais lapais. Lurkstus stieb:ri gali buti Daudojami pynimui,

dalis.
Rerai,

gi rodo ir kai kuriqjo nilapai, labai panaius i paparaio, Plurksniikus arba smarkiai karpyft]s lapus hrri Po1-],s-(:ira fi I i c ifo l.i a, Po l1s ci a-s gu i I foy le i 1r P ol.tsc ias pa n i cu ldrd. Dar iis augalas megsta dregn4 ir Silt4 orq. Gana patvarios ir plaiiai paplitusios yra Pollscias

trgiti kts

Xenkdioi ligos:

iirl

clvisavaites.

lfili prieiiiros ypotunoi: Ripintis, kad oras

patalpoje L).rhl dregnas, daZniau purkiti lapus, kas porzl metq persodinti ine per dideiius indus su 1:ru-

Nuostobgii Polyscios bcllouriono

Seimat Cranineae (Pe aceae), varpiniai (migliniai).

ko Zerne.

bei Polysrics fruliroso golimo ouginfi koip bon-

Tdvynd: Pietryiiq Azija. Geriousici cugo: Sviesioje, sauldtoje, ne vesesneje kaip l5"C patalpoje. \13&sur drdgmg, taiiau Debijo ir sausemio oro. Vawroti gali ir lauke, tik ne

saulekaitoje.

loistymos, lrgiimosr
Zemei, kurioje auga pogonatens, patartina neleisti :rekad iidZi[ti. Ddl drdg:::es stokos Sis augala^s J.3i! Zt!a, tad vars,f4

si4 Zemg. Prigyja sunkiai. su Zaliais inksto formos Ial(enk6ici, ligos: Jei oras pais, kurie kartais b[na per sausat.s, augalus aprlinbaltai apkm-ituoti, o kfika amarai, skydan, ariai, t ris iim.fginti b.rltomis vomtinklinas erkas. demernis arba gyslomis.

,d{forridra riiies

veisle.s

Douginimcs: Atzalas sodinti i iildom4 ir rluolat drdgng tadiau reperilapu-

sui

ieimol
niai.

A r al.i ac

eae, ardli-

ji

T6vyn6: Pietq Azija, Polirlez\4. Gericusioi ougo: oregnoje, ne per talnsiausioje, bet ir nelabai sxulebje patalpoje, ne vdsavrje kaip l8 - 20'c.

:.:ima tiasiog ist.rtyti iin. :: sJ vandeniu, Kovo

:i::,:aio menesiais trgiri i-: I - -l sar aite-s.

t8t

Radennachera sinica

Rhoeo spathacea

R6ius

J
19

=t
I I I =

a
d
\.r*sr_d

C&B'
Tai vienas

Radermacheta epakeniia ciga.reii4 dtlttul.

c&db
-

Moeo spalhacea paaiedLapiai Iuoto pouic!aIo.

ii

naujesnirl

loistymos, lrgiimos: pj[6io menesiais trgiti kas

3 savalites.

Rdjus be Ziedq i5 pirmo

kiek sausesne. Kovo

kas savait.
Kif

kanbarini!l augalrl, ddl sa- Laistyti saikiDgai, ziern4 vo puosniq p[uksniil:rl rugdar maiiau, kovo
lapq per rumpQ laikq tapgs

Zvilgsnio ahodo kaip dracena ar bromelija. Tik birzelio liepos mauesiais,

pa-sirodZius maZiems Zie-

.ugpjirdio m&lesiais trgsti

i prieiirltos ypafu-

geljrrinhl numyl6ti-

niu. Jis pavadintas rurghl gamtinirlko Rademacheri,o (Raderm ac h er) v ^r{l!. Savo tdvyndje auga kaip viszalis maLas medelis it

l(iti prieiiriros ypclumci: Dairliau purkiti, jauDIrs augalus kasmeti o se-

deliarns, tampa aiikr, kad tai nei viena, flei kita.

mqi: Nuolal drekinti or4 (--> P, 43), jei reikia, pavasarj auga14 penodinti i dldensi gdliapuodi su T, TKS 2 ftrba gelill Zeme.

nesrius prireikrrs perso-

iydi

sieros geltour.rtno di-

dinti i T Zerng. Hidroponiniu b[du augiflti, ko gero, netinka.

Svelnls, balti iiedai issidast? luoto pavidalo paZiedlapiuose - prie pat jq alies, tiesioll prie stiebo. Rhoeo spathacea vier nteld iios ieimos
'

Douginimcs: Solinemis
ir viri[niq atialomis bei seklomis (-+ Adrqsai, P.238).

deliais varpelio pavidalo iiedris. Laikom$ kambaryje neZydi, erdviame gdliapuodyje uZauga iki 1,5 m aukidio. Nereiklus, taiiau negali p:rknsti rukalq kvapo tudtuojau meta
lapus.

Dougininos3 seklomis
arba hgliais.

nliis. l,abiausiai paplitusi

Kenk6ioi, ligos:

Per

iil-

/iffara' ('Juostuotoji')

tai ziemoj.rDq augal4 dazniausiai apninka amardi, skydamariai, voratinklinds erkes,

veisle. Jos 30 cm ilgio laprl virsus Zatiai ir baltai dryZuotrls, o apaiia skaisdiai raudona.
kom elininiai.

Kenk6ici, ligos: Jei oras per sausas! paruduoja if susiraito lapai,jei pet liausjai Zeme laistoma, ima

plti

Saknys.

AnlGdiao Sis augala-s buvo vadilarna-s Stereospcr ,4rl sixicnrr, o liaudyje ddl lapq, pana-iiq i uosio, pranintas kambariniu uos1u.

hiFai.
m6nesiais Ra-

Polorimqs: Liepos

Seimt: Connelimceae,

Pclc
ne-s

mcs: Isaugtrs

ii
!!lin-

mgpjiiio

viet1o hglio rejus atrodo

dennaaheru g lirrt\ Lriky-

Tdvyn6: Vidruio Amerika.

ypai graiiai, bdel ioniatiirlas pataitifla ti, Jei norite, kad iis
augalas graiiai iakoftlsi, geriau ji paremti.

ti lauke - tik uzr.lovdjoje ir ne saulekaitoje.

Geriousici cugc; Sviesioje, bet ne sauletoje, visus metus ne veseslldje

ieimaz Bignoniaceaa,
bignonijiniai.

fdryn: Pietvakrirt Kirija, Taivaris.

kaip l8"C patalpoje. Vasar4 megsta kuo dragl1e-s-

ni or4,

Gericusici ougc: Sviesioje, nuolat gerai vEdinamoje, vasarq siltoje, zie1nq 15'C patalpoje.

loislymas, tlgiimos:
Laistyti tik minlGhr, kambario temperafiros va11de-

du, Vaslr4 zeme hlri bDti

nuolat drdgna, o Zim4

t82

Rhoicissus capensis

Saruevieria trifa-sciata

Koplomstis

Triiuosl6 sonseviero

.'!

o&

Kapla

stis

a ga itin spariiai.
I

San-\etj eros nepaprastai

Eg ir
si zeme benat prazudo augal4l Geguzes rugpjiiio menesiais trpsti kas

c&Ek
ii Salsevjera i Europq atkel liavo ir buvo pradeta auginti kambaryje dar 1770
metais

it' er nt i n gos.

Kaplamstis yra gajus

Seimo: Agalaceae, agavi-

veslus laipiojaltis augalas, todel ja1n rcikalingi tvidi pastoliai. Jo 18 cm

dai.
Tdvyn6: Vakanl Afrikos
atogr4zos.

14 dienrl.

plodio Sirdislo1 blizganiiq lapq apadiq dengia rausvi

plauL-udiai, o sumedj9 ugliai taip pat plaukuoti.

lfli

prieii0ros ypclu-

Vidurzemio juros kaituosejis sodria Zaluma apraizgo stogiles, balko[us ir galerijas. Beje,jam uZterka vos 5"C , todeljis

moi: Lapus kuo daitiau atsargiai luplauti, pavasari persodinti i dide-sdus gdliaprrodZius su T, TKS 2 arba geliq Zerne. Jei per spariiai auga, galima apgeneti.

puikiai tinka neSildomiems Ziemos sodams. idimaz v i r a c e a e, v ynrr'e diniai. fdYynd3 Kapo zeme (Pie-

Dcuginincs:

Stiebo arba

virsudq auginiais.

Siardien tebera labai po Gcriausili auga: saulepuliad greidiausiai ddl toje, pusiau irkmingoje, itin trereiklaus bodo ir tre- visus metus Siltoje (11e veitikdtino aLsparumo. Ma- sesnje kaip l5'C) patalt)t kaip tik ddl Siq savypoje. biq liaudyje j4 imta vadinlcislymos, lrgiincs: ti 'uosves liezuviu", o ; Lieti saikingai, visuomet sarsevjeros vard4 ji gavo pagal kunigaiKd fon Satr- leisti Zemei pradziarti. Nebijo kieto varldeirs. Kovo san jet4 (von S ans ev ier io),

Austijoje, bet ir

Kenk6ici, ligos: oet

drdgmds pertekliaus gali ap kti vorati[klines erkes, miltlige nes ligos.

I5 70 iinomq Sio augalo rusiq soduose ft kambaryie augllaala Sansevieria

rugpjuiio menesiais

retsykiais patrtriti gelirl arba kaktusrl tr4somis.

q Afrika),
Oeriousioi cugc: Sviesioje, pusiau ukmirgoje, gerai vedinamoje (ziem4 6 -10'C) patalpoje, taiiau gerai pakelia ir kambario

ir kitos grybi-

Kiti prieii!ros ypctutr ifas cid a, A ra a\*Etairgiq veislig meto ilgio sta- moit Kasmet persodinti i negilius plaiius indus (ddl diai aukitl,n augandiais iakniastiebirl) su T arba lapaiq yta iemq, pavyzdli.ui,' Laar ent i i' (' l,,\rrentijaus') vek16 geltoogdliq Zeme.

Douginincs: Dalimis,Sonilremis atzalomis arba laprl augilliais, bet iiuo btdu padaugintos margalaps nlSys iSleidZia

kaidiais lapais, )fa slxotelCnis augaodig, pavyz-

remperafir4. Nemegsh
tiesiogines saules.

diiui,'Goldzn Hahnii'

ldislymaJ, l1?iinqss
l-aistyti saikingai, Ziemq
dar maziau, mat kaplallNris luri sulthgus Sakniagumbius, kurie padeda

('Auksini')
'

ilver H a ln i i' ('Sidabi- Zalias atzalasl n6') - baltai moZuobis la- Kenk6icL ligos: neurl, pais Sarsevjerm tui labai [ebe11t smarkiai perliejus. stiprius i! stangrius SaloliaPotorinos: visq msirl
S

geltonai

ir

viel

ralrl iveikti sausr4. Yengti padekle uailikusio r andens

stiebius, kurie kartais taip smarkiai auga, kad suskal-

permirk-u-

do gdliapuodZius

sansevjenl Ziedai nuostabiai kvapns.

t83

Srxifraga stolonifera

Schefflera

Usuotoii uolosk6l6
augaldliri. vasaq pasirodo Ziedynai su maiais ivaigZdiikais Ziedais.
Seimaz Saxifragaceae, uola-skdliniai.

Seflero

Tdvyn6: Kinija, Japonija.

Gericusioi cugo: Sviesioje, pusiau iiksmirgoje,

gemi v6dinamoje, vesioje,

iiem4 maiai iildomoje patrlpoje. MarAoji ru5is '1ii-

color' turi buti laikoma

iviesioje ir iiltoje patalpoje (ne vesiau kaip t5"C),

loistymcs, trgiimos:
Laistyti saikingai, Ziemq

- dar maziau, kovo rulpjudio menesiais trtriti

kas savaitg,

Kili prieiiiros ypctu-

ndi: Pdreikus vii-saq persodinti igdliq Zemg. Dcuginimos: Ataugomis, kurios daznai jau turi Sakflis.l vien4 geliapuodi patartina sodinti keli{Ls, kad isaugtq veilus kmmelis.
l(enkdioi, ligosl
Per

Kaip aranq ieferai (ScheJlero athoricol.a) EalinM

sil-

o&6'dh
Jl e ra

ardoti sa nnonis apriitq lazdq.

tai laikant puola amaiai, nuo drdgrns pertekliaus piiva Saknys, Polcrimos: Jei gdliapuodis pa-statytas ar pakrbintas aul(itai, iisuotosios

kant v6siau,lieti visai neSavo tevynejeji auga kaip krumas arba medis. daug. Kovo - nrgpjrrdio Kirmbaryje daZniausiai au- mnesiais trgiti kir-s 14 ginamos dvi nriys: Scftef a r bor i co I a ir Sc h eJn

die1rq.

f e ra a ct i

o phy Il a,

k,nios

lfifi prieii[ros ypotumoi: Lrikant iilre$r6je

vietoje d.rZDi.ru purkiti.
JaLrne-snius augalus

uolasekles palaipos dailiai svfa,jei stovi ant Zemas

naujesr:s, dabar vartojamas botlrinis pavadirli-

t
at[:aq.

(pavyzdiiui, iiemos sode), jos driekiasi paiemiui.

fias yra Brassaia actiroplyl/a.lr vienos, ir kitos lapai yra piGteti, tik S ch efJl e r o a r h o r i co I a m:aZesni, si.ruresni ir kaft1is b[na dryZuoti, o ,rffsairz lapai didesd, turi apie 30 cm ilgio kotus ir atrodo

kls-

met persodiuti iT, TKS 2 arba Edliq iemg, senesDir.rs

Jei nenorima, kad augalai uZnugq per dideli, juos

tik

esant reikalui.

Uolasakli vie .as iavia si4 s\,yranii4

c&dh
Sis dnugiametis augalas leidZia ilgps, laibus, svyranaius lglius, tod6l giaZiausiai ahodo pakabinut.s.

pravartn apkarpyti ir lru-

kaip nulakuoti.
Seimaz
A

gtybti virsrlnes. Dcuginimcs: Sdklomis

(rugpjnaio
re-siais

raliaceae, arali-

niai.

ir nuo gruodZio iki

nr8sajo me-

f6vyn6: Taivanis, Siaure-_s

va-sario) arba virlunir1 at-

Rytq Australija, Nau-

Grynos dsies pusiau

apvalus
sd

inktiiki

-iol1 uvrDeJa.

plaukuoti, vi.sutind jq pu-

lapai 1ta

Gericusioi ougo: Sviesioje, pusiau frksmingoje, gerai vddinamoje, l0 l 8"C patalpoje. Vn-str4 galima laikyti ir lauke. Nemessta tie-siocifles sautes rr ve-lo, 4alralslts rusls iiem4 geriau lailcyti vdsiai (12 - l6'C), dryinoqsias ne iemesneje knjp l8"C temperahrroje.

tunsiai Zalia su pilki-

ialomis Sildomoje dauginimo lysveje. lsiiaknijinT ui ga1irna naudoti ir s.man.s. Dygsta ir

vais dryZiais, o apatind violetinAs spalvos. Veisle

margais
ga
iS

'Tricolor' ('Trispalvd') ialiai, baltai ir ramvai

lapais. Stiebai au-

prigyjr sunkiai. l(enkdioi, ligos: Per siltai irper sar.stri laikant Ziemq puola slldamadai. Jei

temperalllra Zemasne nei

skotelds. Apie 60 cm ilgio siilo plonumo palaipq galuose formuojasi ataugos maii nauji

l2'C,

krenta lapri.

Atsorgioi: Turi od4 ir

gleiving dirginandiq medZiagrl.

i::Y#?;1f,:S.lii"tiek dregra, bet Zieln.l, lai-

t84

Jclmus cenluus

Sedum

Viksvomeldis

iilokos

Vietoje lapt!

o&db

plotri tarsi nelio stiebai.

Morgano iiloko lahai keisti lapa|

.-#
Ii

Si1tuose krd-ftuose, gaudamas pakalkamai Sviesos,

dirlti i T, TKS 2 arba ga1iq Zelng su ketvirtadaliu

600 Sio auAlo rhsirl

sieboldii labiau 06gsta ves4.

uzauga vos 20 cm auki-

smdlio.

karnbaryje auginti pirmiausiai praddta,Scrtrrr

nrorgan ian

iio. Tik ieidlyje vikvaneldzio ngliai istista ir Svelniai nulinksta iernyn, todel jis itin dailiai atrodo
kabandiame g6liapuodyje.

Dauginimos: sdklomis
arba kero dalimis (pelso-

un, Motgaro

loislynas, lriSimos:
Vasar4 laistyti negausiai, Ziem4 tik karais padr6kinti. Vasar4 ka-s 4 savai-

iilokq, itir pahaukliai atrodanti kabaniiuose gdliapuodiiuose. 50 cm ir

ilgesni
augg

dillti pavasari). Kenkdioi, ligos: rei per

sausas oftLs

Istisus netus plonqjo [gliq galuose kauna-si smulkis varpos pavidalo

lrba dirva,

iiedai.
Seimo; C yp e rc c e ae, v il<s viniai. Tdvyn6: viduriemiojnros ka-iuri, ntogr4Zos ir viduti11qs

ima dZiiti vGunes, puola amami. Detnesio: Sis augalas labai jautrus herbicidams.

pilkim

jo ugliaitarkiai ap- tr+iomls. Beje, h+iq

apnaiu paperteklius pakeiiia augalo iivaizdzl ir lapq spalv4,

tes

trSti kakhtsrl

Pclcrimot: Viksvameldis puikiai tillka augiDti ter,ldunuose arba vaDalens soduose, tadiau ne visa
Sio augalo Zeme turi

atogrqios.

buti

Gericusici cugo: Sviesioje, pusiau [kmingoje, visus mehrs iiltoje patalpoje be tiesioginiq saulds spinduliq.

vandenyje.

deugtais atrivaliais rne-siugais lapeliais, kurie (kaip ir kitq nrsirD nukinta vos jr.ros palietr.s. Tiesiai auga S e dr n n$r o I c I u t t, l<\trio lapai sauldje nusidazo raudonai. Labai plaiiai notna ii Japonijos kilnsi Saldiams atspari Sedarr

Kiti prieiiiros ypctumci: Prireikus persodinti

i kaktusq iemg. Douginincs: Auginiais
arba atskhais lapais. Nupjauta-s vietas

ii-

priei sodini-

m{ kelet4 dienq l(enkdioi, ligos: Puvinys

ddl drdgme-s pertekliaus.

sierollii ruiis kiek plones- padZiovinti.

niais, pusiau apvaliais md-

loislyncs, trgiimos:
Lieti gausiai, mdgsta, kad Daddkle roolat b[tu iiek tiek vandens. Kovo rupgjuiio mdnesiais kas dvi savaites po truputi pa-

trgiti. Kiti prieii0ros ypolumoi: Sildomoje g).venamoje patalpoje l1uolat drekinti orq (-+ P. 43),

lynai ialiais, rausvai apvedZiotais lapeliais, Rudenl iis augalas nunyksta, o pavasari vel leidZia [glius. ieimrz crass aceae, storlapiniai. f6vyri: Meksika, sedrn sieboklii - lapor,ila, Gericusioi cugo: Sviesioje, sauldtoje, vasarq

sil-

toje, iiemq vdsioje (5 I0'C) patalpoje. se./u ri

kiekviel4 pava$ri persoI

tt)

Soleirolia soleirolii

Spannannia africana

Elksin6

Alrikin6 spornoniio

c@db
Tai !traius kambarinis medelis, tiksliau, sumedejg"s krima-s, reikalaujantis uemaiai erdvds ir iviesos. Minksti ir sveliis tarsi aksomas, ii abiejq pusiq apaugg smulkudiais plaukeliais lapai kabo atrt ilgq koq. Kai kurie (bet oe visi) augalai nuo ziemos vidurio iki pavasario iydi. Balti su raudonais ir geltonais kuokeliais Ziedai sukrauti sk8dio pavidalo Ziedynuose.

(i'
= I I

medzia$l t ik1lmo ir del

Silumos pertekliaus. Del

boikaus, nevedinto oro

apniDka vomtiridile,s erpsai, baltasparniai kes,

ir miltuotieji slqdamariai.

Potqrinos: Afrikine
sparmanija leugvai apvirsL!, jei auga per mazame gdliapuodyje, todel jQ pravartu sodhti i Siek tiek di-

a
I =

desni,oitarpustary Zemes su iaklimis bei il1do sieneliq pripilti vanden! kaupiandiq molio

Seimo;
nlat.

Ti ! i ac eae,

liepi-

gurvuoliri

(-) P.40).

I6vynet

Pietq

Afika.

Geriousici cugc: Sviesioje, bet ne sauletoje, geZemA,

o@fr'
t
Silblami,

hiioje a

ga eLksine, turi biiti

lt

ol'at dregna.

rai vadinamoje, vqsioje (fiem4 l0 - l5"C) patalpo-

je. Gaudama-s per maiai

Sviesos augalas nef3aZiai

Kosikoje bei Sardinijoje iis gajus nedidukas, paZemiui basidriekiantis auga-

Dcugirimos: Tiesiog sakelemis, kurios stebetinai greit i5leidZia iaklis, arba

istista.

loistymcs, lrgiimos:
Dideli lapai rcdo, kad afrikin sparmalija iigarina
daug dregrne-s, todel Zem, kurioje ji auga, privalo niek:uomet neiidZiiiti. Taiiau oadekle uZsilikps vanduo taio pat prazhtinlG5t Va-sar4 laistyti daugiau, Ziem4 maziau (jei
augala-s laikomas ve-soje),

las tarpsta net uolq bei dalinart ker4. Sodiiti i T, sierq plySiuose tarp Sali- TKs 2 arba geliq Zem? po gatvio plyteliq. Kas turi kelet4 Sakeliq ii karto.

jos iieclai.

Sveln s

naii spornnni-

iiio,

kaip greitai

elksine plilta, Itin graziai ji atrodo geliapuodyje, ypad jei jis pakabifltas.

l(enk6ioi, ligos: Retai.

Seimc: Urricdcedc, dilgdliniai. fdvynd: vidurzemio jalros kr,L{t4i.

Kovo

Geriousioi augc: Sviesioje, pusiau uksmhgoje, tiek iiltoje, tiek ir vdsesfld-

siais trg"iti kas savaitg, Ziemq iviesioje vietoje ka^s 2 mdnesius.

rugpj[dio mAle-

je patalpoje. Nebijo Saldio,jei tik neis4la iakrys.

lfiti prieiiiros ypclundi: Jaunus augalus kasmet, senesnius

Zem?.

loistynds, lr?iimas:
Lieti saikingai, bet tolygiai, vdsestdje patalpoje tik Etsykiais sudrdkiiti, tadiau neleisti ir visai i!dziuti. Jei laistoma nevienodai- prieiokiais. lapai luoi nueina ddmemis arbzr

kia, persodiuti i gdliq

jei rei-

Kai luneta lapus,

nugeneti iki sumedejr:siq

stiebq.

Dlugininos:

Pavasari

dauginimo lysvje. Ii ugliq su Ziedais papiastai iiauga ke-snesni ir gausiau

;oliniais ngliais iildomoje

i$dqimaktisL Kovo rulpjldio mdnesiais trtriti

kas 4 savaites.

Zydintys medeliai, ii neiydindiq didesui ir tvirtesni, bet suaug9.

Kiti prieii0ros ypotumoi: Dainiau purkiti.

PeNodinti neverta.

iydi tik budani

ta-

ioliolcp6.cfrikin6
spormonllo
na daug

;,

Kenkdioi, ligos: Meta

pus ddl iviesos bei maisto

Ji ouga greitai, dkleli karpJti jos l.tpdi iSgari-

drignis.

t85

Syngoniurn

Tetra-stigrna voiuieriantun

Singonis

Tehosligmo

tD
= I I I =

I
J

c@6'db
Singonio lapai iirnarginti baltais arba sidabriniais dryziais - pagaljuos ir galirna aLskirti ii augal4 nuo kai kuriq filodendry
( + P. l?8). Vdlesliame amZiuje, jau subtendls

Singonis

pt@StuLs

rijoklis.

o&
lfiti prieii0ros ypotun!oi: Dazriau purkiti, retkardiais uuvalyti dulkes
Duo lapq, prireikus perco-

Tetrasliqt@ steh.'rit1ai Irett .1 gd.

Tai labai gajus vijokliuis

k-rUma-s, per mefus

galin-

gdliq zemg, senus, neiivaizdiius Iglius apkarpyti.

tisuiaulti5-6m,todel
jam reikia tvirtos atramos. Tetastigma priskiriama prie viszaliq lianq. Ji lei-

Dougininros: Pavasarl
ugliais (su maiiausiai viena akute ir

dinti iT, TKS 2 arba ge-

vielu lapu)

liq

Ze

mg su puQla-sdio ar-

iildomoje (25'C) daugiri-

dribsniais,

singonis sukauna ialius

ba stiebo daliq (privalo dus ryikiai raudonais patureti nors vien4 lap4) auZiedJapiais. giniais iildotnoje (25"C) Yra keletr-s Sio augalo rh- dauginirno lysvdje. Siq tadiau dairiausiai pa-sil(enk6ioi, ligos: Jei oras tuiko StngoniuDt per sausa-s, daZnai apninpodaphtLlutt jos marka skydamariai, gaspalviq veisliq daZnai Atsorgiai: Turi od4 ir bi1la paaduotuvdse. gleiving dirginattdiq meieimc:,4raceac, ajeriliai. dZiagq. Tdvyn6: Pietq Amerika,

ajeriliruns bldir gus iie-

Dcuginimcs: viriiiDiq

dzia apsukui Zeliandius mo lysvdje. [sus, lapai dantyti, viriuti- Xenk6ici, ligos: Retai. 1ldje puseje tamsiai Zali, Pclorimca3 Jaud ngliai rudai plauapatineje garetinai trapns, tad juos kuoti, su-siskirstp po 3 - 5 geriausia atsargiai, bet aot tvirtq stiebq. Augdatvirtai priristi pde kopetema geliapuodyje tetrastigliq fia Zydi retai. Seimct V itac eae, v y ntrre-

diniai. fvyn63 Vietnanas.

Geriousici cugo: Ne itin

iviesioje, pakankamai

iil-

Geriousici cugo: Margalape-s

ruiys Sviesioje, Za-

lialapqs iviesioje ir
pusiau [kmingoje, visus
metus Siltoje (net Ziem4 lre vesesnaje kaip l8'C) patalpoje. Megsta draglr4 or4 ir siltq zemg.

toje (ne vesesneje k.rip l0'C patalpoje). Nebijo sauso Sildomq kambariq

loislyncs, trgiimos:
Vasarq vandens negaildti, ypai paumdjus augirnui, fi em4 laistyti saikbgai, priklausomai nuo temperun'uos. Augino rnetu trgsti kas savaitg.

[cislymos, frgiimcs:
Laistyti milrk<tu, kamba-

do tempera$tos vandeniu, visus metus vienodai

gausiai, kovo dio menesiais

lfiti prieiiuros ypctunci3

KiekvieDq pavasari

h$ti

rugpj[krs 14

persodinti I T, TKS 2 arba

dienq.

t88

ToLniea rnenziesii

Tradescarrtia

Tolm6io

Trodeskont6

c@

ToLnija

Ggsta gerai NAdinanns

ir

vesias patalpas.

Zal i alap

c@6'#

Trad es c anti a ftunti&txs is.

Tai ne tik puoSnus, bet

istabus augalas:

ir

iirdies

formos plaukuotq lapq visimo pumpurus. Ii jrl ilgainiui iiauga mafi augaliukai, kurie tudtuojau iileidiia ialois, kai tik senas lapas patelka ant zemes. Del tos savybCs kituose kaituose sian augalui buvo duoti ivairls juokingi pavadinimai, pavyzdZiui: "Nugarinis", "Viita su viSdiukais", "Vaikelis ant keliq", "Jauilankdlase j isai stkrauna

patariama iaikyti visioje (5 - l0'C) vietoje, va-sarq lauke ieielyje.

[oislymcs, lrgiimcs:

turi biti dregm. Kovo rugpjldio mene,siais trgsti

kas 14 dienq.

Vasar4 lieti gausiai, iiem4 saikingiau, bet iemd

lliti prieiitros ypctunoi: Persodinti Dereikia,

geriausiai kiekvienq pevasil4 lrbc vssJrq pasooulu jaulus augalelius (i T, TKS 2 arba geliq Zeme). Dcuginincs: Jaunaisaugaldliais (+ nuotrauka nyste senatvdje" arba Lruie i Zemg so"TukstanG motinq". Dau- apaiioje), dinami be arba su motinigiametis 25 - 30 cm auki- niu lapu. iio Zolinis augalas puikiai llenk6ioi, ligos: Ziem4 atrodo kabardiame gdlialaikoma per Siltai kartais puodyje. zydi tik augdaima sirgti. mas rctiiraliai gamtoje, savo tevynajer geguzes Lapas su jaunu augaleliu, birZelio mdlesiais prasiskleidiia ialiai rudq bei oranZiniq Ziedynq kekes. Seimaz Saxifragaceae, uolaskdliniai.

Tai itin gajus, veilus ir ne- Gericusioi ougc: Margareiklus svyrartis augala-s, lapes rriiys bithai iviedailiausiai anodantis kasioje, bet lle sauletoje, balldiuose geUapuodziuoblogiausiu atveju - puse. Ii 60 rusiq kaip siau iksmingoje vietoje, kambarines geles augimsiltoje, Ziem4 kiek vesesmos iios: ndje (bet fle Zemiau 10"C) c Trades cant ia a lb iflara sausoje patalpoje. maiais, ii vieno galo loislymds, treiimas: smailiais, ii kito - apva- Zemd turi b[ti nuolat lainais lapeliais. Itin popu- drdgDa, betjei Ziemq lailiarios yra jos veisle-s koma vesiai, laistyti visai 'Roc,vor.l's Silr"r' (' Roknedaug, Kovo rulpjufordo sidabrind') bei 'lf aio mene-siais trtrsti kas 14

,avi'atd' ('Baltajuostd')
sidabriniais dryiiais iStrispalviais bei 'zlareo

dienq.

Kili prieii[ros ypctumargiitais Iapais ir 'iriicomci3 Kambado temperalor' ('Trispalve')

,t,atd' ('AuksajuosG')
o Trades cant i a b lo s sfe ldiaaa lapai mesingi, raudona apadia. Veisles

gelsvai dryZuotais lapais.

turoje daZriau ?urkiti. Persodinti rereikia. Geriau kasmet pasodhti jau-

nus uglius, juolab kadjie prigyja labai leDgvai.

Douginimcs: Visus metus [gliais, kurie loriai leidZia ialoris ir va[de[y-

T6vyn6: Siaudnd Ramiojo vandenyno pakmnG.

Gericusioi qugo: Sviesioje, pusiau uksmingoje,

jaunq augalq vir,iiures ir visqjq pluoit4 pa-sodiiti i pana- vien4 gdliapuodi. sis'Variegata' labai i:i i Trodescanlia aIbirqora, l(enk6ioi, ligos: Kartais, [ors retai, puola amaJai. ieimaz. C o n m e I i nace a e,

Veriegata' ('MarguG') lapai iimdgirti kreminemis bei musvomis demdmis. . Tr ades cant i a Jlu.l i nen'
'

je,

Zemeje.

Apskabyti

gemi vEdinemoje
patalPoJe.

remq

komelinhiai. fdvynd3 Pieq Amerika.

189

Yucca

Juko

#@tu
Yucca aloifolia

rto

se'dg

laikq yra mdgstama didefi q geliapuodi,irl gyventoja, tmukiarti aki tankiais pilkai zaliq, ilgr.t (50 -100 cm), kieq ir smailiq laprl

kuokitais,

ieimaz Ag av ace ae, againiai.

l6vyn6! Meksika, Vidurio

Siaures Amerika.

Gericusici ougo: Labai

aviesioje ir sauletoje, vasarq siltoje aplinkoje (mieliausiai lanke, sauldtoje terasoje). Ziem4 megsta vqs4 (5 - 10'C), nols geIai pakelia ir kambario Silumq.

loislyncs, lrgiinas:
Vasarq lauke lieti gausiai,

patalpoje - saikingai, iiemS priklausomai ouo temperatuios - visai nedaug. Kovo nrlpjndio mdnesiais tl$<ti kas 3 savaites.

lfiti prieii0ros ypotulttoi3 Jei rcikia, peNodinti i T, TKS 2 arba gdliq zem9.

Dcuginincs:
Zalomis.

Saknr; ga-

balais arba doninemis at-

Kenk6ioi, ligos: Ztemq laikant per Siltai arba kai trulsta Sviesos, ima blaCti lapai. Beje, apatiniai lapai apmirsta ir laenta nuolat faip susidaro aukstas plikas kamienas,

Pclcrimos!

Per

auKtai

isa[gusias jukas pavasa4

galima norimoje vietoje patrumpinti, tik ieuzmirSkite pjivio vietos pabarstyti mediio anglies

milteliais.

Alsorgici: Lapq kaitai

bei smaigaliai aitrus

(ypai Y cca aloifolia) ti.

galima nejuokais susiZeis-

Scul6s voikss

Akj traukia veilus htcca aloifuIia laprl

htokitdi.

Xalthosorna lindetii

Zebi:na

lindeno ksonlosomo

Zebrino

Ksantosottos lapai

o@

reto &roZio.

Kabaniiane gdliapuod

c@
Tai artima tradeskantes
P. 189) gimintitd. Visos tlys Ziiomos rflSys auginamos kambaryje. Zehrina pen&tLa, k*tip teigia jos

zebrina alrodo dar graiiau.

Kaip ir jos giminaiG alokazija (-) P. 143), ksantosoma laikoroa vienu iS puoSniausiq lapiniq augalq, auginamq kambaryje, lpad veisld' M agn ift cr.m'

mg, sumaiiyt4 su smeliu

arba putpl.Lsiio

dribsriais.

()

iiltai, ne vesiau kaip

l2'C, nebijo

sauso oro.

Dcuginincs: Snkriastiebiq dalimis, persodiuant. Prigyj:r tik iildomoje daugirimo lysvdje.

Loislymcs, lrgiimcs:
Lieti saikilgai, kovo
rugpjndio me]resiais rgsti kas 14 dienq. Vandens ir tr+\q perteklius blogai veikia lapq spalvq.

botarinis pavadini-

('Didingoji'). Senesni augalai sukrauna ajeriniams

bfiding4 Ziedln4 sr balhr papedlapiu, Smagiausiai Itsadosoma jaudiasi uidarame gCtq lange arta &egname Siltame SilbamyJe'

Kenkdici, ligos: Jei ora-s per sausas, puola voratinklirle-s erkds. Be to,

mas (lotyniskai pcndr.la =

5h!

augalui praZ[tirga ialta. drdlrra dirva - gumbai tudtuojau ima p[ti,juos

apdrka bakerijos bei grybeliai. Xanthosona

nusvirusi) - puihs svyr.ultis .lugalas, iti1r graziai atrodaltis kab.uliiuose geliapuodiiuose. Kadangi auga it keroja labai greitai, daiuai naudojama apZeldinti geliq vit'inq arba
Ziemos sodrl lysves. Beie populiariausia yra dryZuota v eisld' Quair i co lor' (' Kearspalv e' ), Ze br i na

Kili prieiiiros ypotu-

nci:

Pavasari peFodinti

T, TKS 2 arba gdlirl iemg, bet daug geriau kas' met pasodintijaunus
augalus.

Seimaz Arace ae,

Tvyn6: Kolumbia. Geriousioi ougc: Visus

metus pusiau paunlctrje
arba Seddlyje, &ignamg Siitame (18 - 20'C) oe.

ajeinia, Alsotgiaiz

/jrde,?ii turi odq bei gleiving dhgiftrlrdiq neiZiagrl, taaiau kitos ruiys ir veisles tokiomis savybdmis

Douginimos: Ugliais, kurie ir vandelyje lengvai iileidzia Salqds.

pasizymi retai.

luisfynos, hgiirnos!
Kovo
siais

iiek

rugsejo mdnearri bfiti nuolat tiek dregna. Tr$ti

iend

par.pr.rii De tokia t api ir neturi dryziq. Rediau pasitaikanti yta Ze br hw ! o ccr../osa rir-iis, Jos lapai minkiti, ballc{vi, apaugg

l(enk6ioi, ligos: Retai.

FIliudiats.
Scimaz commelinaceae,

kas 14 dienq. Ziem4

lieti

saikinsai. Daddkle uisilihrsi vandenl nedelsiant ii-

komelininiai.

l6vyni: vidwio Amerika.

oiltil

f,ifi pdeiiiros ypctu!rdi: SiaE augalui feikalilga tret 70% oro dregl3e- Kd metus arba lqs d ejus, tai pradeda leisti
a5.alas,

Geriousici ougo: Sviesioje, bet ne saulCtoje vier toje. Tamsiose patalpcc gra.iios spalvos nublunka.' Meg$a visus metus biiti

pesodiati i T Ze

I9l

I I I =

Barnbusa vulgaris'Striata'

Dionaea muscipula

Bombukos

Joulrusis nusekoulos
Mazas, slTotele,s fonnos vabzdZiaedis augalas pailgais lapais, Lrrriq galai pafl.Lius i sp.lstus. Vos palietusjie bemat susiglaudZia. Sis augalas labai jaufus ir retri kada namuose ilgiau iisilaiko Jam reikia dregnos, vesios, Ziemq iviesros pataipos.

J
CD
Reiiou

Apie nletro auk(dio gelton.Ls, Zali.ri dryZuotirs, storirs (skersnuo 2 - 6 ctn) jo karnienas atrodo nupjaut.Ls, ikishs iZe-

r3
J
I

m9, isiiaknijgs ir iileidg-s vis4

].:t.tpet

vsiliq irgliq.

F H

positoikonlyr, imonfr0s orbo keisti lopinioi ougoloi, nemo$i cteiviai ii

Tolimgirp Rylq, v6l i5 nouio alrosti

Seina: Gran ineae, varpiniai. Tdvyrrd: Atogr4zos. Geriausiai auga: Vasar4 la_ bai sviesioje ir siltoje, iiem4 - vdsesueje, ber ne ialtesleje kaip 5"C patalpoje.
Jei

iilta

vasaru, nuo

birielio iki ruderrs

galimr laikyti lauke. Laistymas. tr9si11ari Silumoje lieti daug, vesoje - maZiau.

Uisilihrsi

vandeni

ii

padeklo

seni poiistomi.

tuituojau iipiltil Vasar4 trpiti kas 3 savaites. Kiti priezifiros ypatumai: Kjekvienil pava-sari persodhti i T zemg. Ziem4 laikart per iiltai ir per sausai gali uZpulti vorati|klines erkes D!ugiq!: loilsislu1kiai. Pastab:r: Tinka augirrti hidropolliniu bildu.

Seina: D roseraceae, saulaiariniai Tsr vvne: Karoiina (JAV) Geriausiai augil; Sii..ioj", uesioj", g"rai vddharnoje patalpoje. Vasar4 laikyti lauke, ziemq 5l0'C teDpera$roje. l,aistvmas. trgiirnrs: Nuolat lieti lnidcitu vaDdelutl ir laikyti drdgrai (pelkiq gyventoja-sl) Tik vasar4 rebykiais Po truputi Patr9iti. Kjti prieziaros ypatumri : Kiel-vietuis rnetris persodiDti i irrd4 sr durpdmis. Dauqinimas: Sakel6mis arba lapq dalin-ris.

Testrr

inari a

Iesludinoriio
taipiojantis pusiaukrlmis, k:utiam vietoje iDr:l\ttl LiftrNu stjebu i(errl]J kietj, <umedd-

j9 gr,rrlrui itirimuplet r privirsiLuni Testrr ditnria elcphantipcs n3z1i kuo skirisi :ilno Tesndinat itL sllvali.d. Sirdiiki arba inkstiiki rySkiai Zali Sio augalo lapai laikosi ant metro il$rmo iglirl.

ju.,stuoto sticbo (lotJ-

Bontbuso vulgaris 'Striqta'- Vcisle tuip pavadbtta dil ialiai tuotds).

niikni stria tus -.1uns-

192

Se]llna: Discoreaceae.

Tevvlle: Pietrl

Buddleja indica

Afrika. Geriausiai auga: Sviesioje, sauldtoje, Siltoje (visus metus ne maZiau 18"C) patalpoje. Laistvmas. tresimas: Siems augalams vasar4 reikia poilsio, taigi tuo metu beveik nelaistytl. Rudeni ir Ziem4 irgi geriau neperlieti, kas 4 savaites po truputi patrgsri. Kiti p ezjnros ypatumai: Jei reikia, flrgpjuiio m6resi, pries iileidziant daiglls, persodinti i kaktusrl ZemF su putplasdio ddbsniais arba kitomis korytomis medZiagomis. Daugilimas: Seklomis ir rlgliais (sutr-

Budl6io
Tai viszalis krimas apvaliai karpytais tamsiai zaliais lapais. Jis labai rlereiklus, bet retai kasji augha.

[FSti kas 14 dieDr]. Kiti prieziauos vpatumai: Jei reikia, pava-sari persodinti. Daugitimas: Pavas"ri kero dalimis.

Perilepta dyeriana

Perilefia
ga14 smaildjandiais, ivilganiiais tarnsialiais lapais. Jrl virsutine pus kole ligi kradhl yra metalinio su vjoletiriais atsvaitajs atspalvio, o apaiia - raudo11a, Seima: A cant h aceae, akandliai. TevyqBirma, Geriausiai augai Visus metus Sviesioje arba pusiau uksmingoje, dregnoje ir Siltoje patalpoje (iemq ne v6sesneje kaip 16'C), labai nemegsta tiesiogines saule.s ir sauso oro. Laistvmas. tresimas: Saikingai lieti milkitu

Zolinis knrmas elipsiikais, i

kul).

Senecio rowleyanus

Korolin6

iil6
Seima: Budd.lzj aceae, budl6jiniai. Tdryng-Madagaskaras, Geriausiai auga: Sviesioje, pusiau ulsmingoje vietoje. Patalpos temperatira gali wyruoti nuo 5 iki 20oC. r .isrj/mas- trg<ima,s: Laistyti gausiai, iiem4 ir laikant vdsoje - Siek tiek maZiau, kovo - spalio menesiais ttsti kas savait. Kiti prieiiuros vpatulsai; Per ilgas ataugas pahumpinti. Apgendjus iiglius ir nupurdius senas iemes kiekvienais metais pesodhti i T z"nP. P+gisiga$ P*iau sumeddjusla$ ugua6.

Sliauziantis augalas, plonais, gal metro ilgumo ugliais, ant kuriq lyg perlai alt viflutes rikiuojasi Zimio fonnos mesingi lapai. Zydi pava-sarl maiais, cinamonu kvepianiiais Ziedais. Settr,a: C omposit ae, gra:djatiediiai. T.a: g4liPietvakariq Afrika. Geriausiai auga: Sauletoje ir Siltoje (Zia4 10 -12"C) patalpoje. lrisfymas. trgsimas: l-aistyti retsykiais, laikyti beveik sausai, vasar4 kart4 per m&esi patrySti.

vatdeniu, vasar4 po ttuputi trpsti kas 14 dienq, Kiti prieZiuros ypanunai, dauginimas: Kadangi perilepta greitai auga

Ophiopogon jabural

llgolop6 gywrborzd6
Viszalis augalas Zaliais arba gelrorai dryZuotais lapais (veislt ' Variegatus') ir baltais bei violetioiais iiedais. Labai
atsParus.

irjos jauni augalai biina gaZiq spalnl, pavasari reikia apkarpyti iglius, kurie
Siltoje dauginimosi lysvdje greitai iileidiia iaknis. Jaunus augalus reikia vien4 arba du kartus apgen6ti, kadjie bntq
veslfls, graZiai Sakohtsi.

Seimat Lil iaceae, lelijiniai. Tdvyrq Japonija. Geriausiai auga: Visus metls Sviesioje, vasarq Siltoje, Ziemq vdsesnd-

je patalpoje. Laistymas. bgsimas: Visus metus lieti vienodai ddgnai, Ziema laikant vdsesneje patalpoje, laistyti maZiau, esant sausam, Sildomam orui purkSti. Kovo - rugpjuiio mdnesiais

XiJ Frietinros )patumair Prireikus pava-rE:i persodind getapuodil neaukita;J

Dau!:rirar: \ulauinrs lgiius

prdZo!
je

ka:';ur i kakusq

Zemg.

hi : ;

2eme_je.

Pll-ba:

2 dienas lei-rti Lslrrlorlti smilingo-

Panajiai pri2iarimi

atc}J,o Senec;o

cirrifornis, Senecio
surilkami srlrantys

herretruts
augalai.

Senecio r.tdicans - uljp pat

ne per daZniarijiai

t93

Vienr; poporiiq lopoi lyg0s, kiQ - korpyti or ponoiiis i ploniousirl n6rinirp skoros, o dor treiir; - stondus ir blizgontys loryfum nelolinioi, loiiou visi be golo groius ir grokiiioi suyronlys veilionis v6duokl6nis. Dougolis poporiig - niSko ougoloi. fie m6gslo dr6gnq org pusiou ir nuolor iiek tiek

dr6gnqiemg.

yg taok-us skCdiai nuo saules ar kuplios v6duokliq puoklGs sie dosnia Zemds
sodra tryk5tartys ialumos

pa-saulyje. Papardiai

veii ir viduti-

fontaDai atgaivina pavargusi keliaunink4 savo gyrTbes versmc, leidiia pails6ti akims ir clZiugina Sirdi m!slingais, padios notuS6les gamtc su meile nunertais lapg raltais. Taip prie5 ger4 Simhaed rai6 vienas botanikas, apsilankgs drEgname atogrezq miSko - tikoje papardiq karalysteje. Praeit4 tsimtmeti buvo itin iavimasi Siais Gties puikiais augalais. Jg gal6jai panatyti kone kiekvienoje svetaindje, parduotuvdje, praimatnaus restorano ar vie5buiio sal6je. Anglijoje Viktorijos laikrl imones i4iF mdgo papardius, kad i5 ketaus ir stiklo gamindavo jiems puotsnias vitrinas, kadjie galCtq taryti nuolat drCgname ore bei dirvoiemyje. Dar ir Siandien papariiai bene ndgstamiausi lapiniai augalai, nors jq amiius ir ndra labai

rrio klirnato juostq, ir atoBrqzq miS, kuose, ir pusiau paunksneje, ir giliame ieidlyje, tarp aukitq senq medZiq, ant saules nutviekstq uolrl ir Iret vandens pavtiiuje, Pluduriuojantys papardiai (Salthria) aptraukia vandenis Pietq Afrikoje tcip tankiai, kad jais uet galima vaikSiioti, o ilgainiui,jq kilirnui sustor6jrLs, ten pasis6ja ir auga kiti augalai - kartais net mediiai ir krumai, Paparniai neZydi. Motila garnta pirma suk-urd juos, o tik pa-skui iirado Ziedus, taigi 5ie seuoliai dauginasi kitaip nei iiediliai augalai. Jie daugina-si panaiiai kaip grybai - sporomis. Sporos iisid6sto apatineje suaugusig lapq pus6je ir atrodo kaip smullcl.rs laskeliai, birios krlvelFs arba ploni brukineliai. Priuoku-

Bendri poporiig prieiiwos

bruoioi
Daugelis karnbadniq papardiq yra Siltq kra-itq giriq gyventojai, o tai reiikia, kad jiems labiausiai patilka drdgnas, punr-s ir maistingas, puvenq apstus dirvozemis. Jie nemegsta tiesioginiq saulds spinduliq, vesos, ialtos iemds ir sausros, nes savo kupliomis di<liiulmis lapq v6duoklrnis iigarina daug vandens. Tad jie auga, privalu rruolat laistfi minkitu drungnu vandeniu ir Ziureti, kad oras taip pat butq itin dregna-s. Negana to, daugelis papardiq nemdgsta purikimo, todl
Zemg, kurioje
or4

jiems drekinti reikia kitaip.

sios sporos yra srnulkios lyg pudra, tad jas gali iiueiioti vdja-s. Ant drg-

ilg*.

Sioje knygoje jie buvo suraili i atskir4 skyriq ii esmes ddl dviejq

StardZial apes nr-iys, pav y zdiiui, pjautuviSkasis cirtomis bei pladiaragis, pakendia sau-s4 or4, nes jq lapus nuo perdZilvimo apsaugo vaikinis sluoksnis. Ne itin lepi ir apskitalape pel6ja, nes nuo seno yra pmtusi prie sarlsringq vietovir+. Bet daugelis kitq kambariniq papardiq geriau-siai jaudiasi vonioje, drdg-

prieiasdiq: 1 Skirtingai nuo kitrl kambariniq augalq, jie nepriHauso tobulesni{

bei modernesnig iiediniq augal4

uoje ir iiltoje geliq vitrinoje, iiemos sode, terariune, paludariume arba Siltnamvie.

klasei.
2. Jie patys,jg savyb6s ir groZis

tiek saviti, kad apiejuos stadiai bOtina kalbCti atskirai. Taigi tolimesniuose puslapiuose rasite apraayhls kamba-

si liulini kalnIriiti isitlise platione atogrqhy ruediio tarpLia$e.

no ir iilto pagrindo (pavyztliitri,iem6je) susidaro pinnilis Zelnuo, vadinarnas polaiikiu. JLs turi

rinius papardius, papartainiq (Filicopsi-

&)

klases augalus. Savaime suprantama, telr rerasite i papardius panaiaus

ciko (Cycns), kuri pagal jo prigimt[ privalu patalpinti i kite botanikos sLariq.

Pom6ginkite prisininli, kq

iino-

le opie poporti
Ar Zinote, kad papadis, ramiai sau Zaliuojantis ant Jusq palanges, yra tikras "dinozaura-s " augalq pasaulyje? Jo giminei apie 250 - 40O milijonq metq, betjis maiai tepasikeite. Irs, kaip irjo protdviai, tikras kosmopolitas Siandien botanikam-s Zinomos apie 2OO Seimg ir 900O riSiq papartainiq, paplitusiq visame

moteriilor^s dauginimosi organus, kurietns swijungus iiauga jauuas papardiuka-s. Daugurnos rGiq lapai yra daugiau ar maZiau ploni, plunksni3ki. Jie gaf bnti Sviesiai arba tarnsiai Zali, sidabriniai, pilki arba rausvi, stangrus kaip oda arba gleZni ir trapts. Nauji lapai randasi i3 augalo vidurio, i3 padios Serdies, ir ahodo lyg pamaZu, bet atkakliai i viriq keliami maZudiai susukti kurniteliai. Jei augalas jaudiasi gerai, jie kyla vienas paskui kit4, ir skleidZiasi vis naujos lapq v6duokl6s. Beje, iitaip susult4jaunqji lap4 ne taip lengvai apgrauiia Zvrys.

ryriikus

Papariirts, kurie savo tdwnije at4ga ant kilry ougal4, dainiausiqi dideliry medii6 galima priri|ti prie medZio iievds gabalry - tuotuet jie jausis kaip namuose.

t95

Adialtum

Anchuiodes

Adiiontos

a
E

o&n'dk
,4 r/idrur..rr rusitl nepakendia uei sauso Sildomq patalpq oro, nei skersvajq, tad kambaryje auginamos tiktari nedauge-

Adiantas krap s ir itin iwLnus.

o@
rugpjudio

aristata nebijo sauso iildal

L!

pata.l.P4 ol

Visos 200

minkitu, drunguu vande-

tiu,

Jei Saknys gauta nors kart4 isdzinti, augalas Zu-

val Kovo

Sis kiimu augantis papartis turi stargrius talryfum odidus lapus. Art vieno stiebo bfina po dvi ir net

lqislynos, lrfiirflos:
Lieti viefl minKtu ir dnugru vandeniu. Siltoje pagausiau, maZiau, kovo rug)jfrdio menesiais ka-s savaitg po tnrputipa-

talpoje

melle-siais kas 2 savaites

po trisjq plurksms, k1ros kartais uzauga net 70

vdsesndje

lis. Labiausiai paplitusios ytu Adiantun raddialant

po truputi trpsti, geriau skystomis r.liomis.

jo veislas'f)ecorrnt' ('Puosnusis'),'Fragrartissi,l!arl' ('Kvapdausiasis') '$ba' Fritz L h'

ir

Kiti prieiiiros ypotunoiS Bnthai drekiflti or4

cm ilgio. Sis papartis veSa arrt kitq augalq, dazniausiai art medziq kamierq.
Jo Sakniastieb is yra storas, iliauiiantis, pasidenggs ilgais, raudonai rudais

trtriti.

(r

P. 43), dainiau

pu*i-

Kili pr'riiuros ypotuJei ziemoja iiltai, darinai purkiti, pava-sari,

noi:

('Fricas Lutas') bei

tu

ldiaa-

ti (ypai kai butas iildomas), didesrius augalus pava,sar! persodinti i P arba TKS I Zeme (i labiau
patr?St4

teixenntr, knio veislas'Sc tullt Roseunt' ('Rozir s skyda-s') lapai smulkir-s ir rozirle.s spalvos. Adijantui chamkerin-

prideti durpiq).

ivynais. tabiausiai pzrplihrsios iios genties riiys ym Arachniodes adi anti-

jei reikia, petsodinti i

ba TKS

P ar-

Zemg.

Dougininos: sporomis
24 - 26"C Zemdje (sdjos indus zu drcgromis dutp6mis pastatyti po lapq veduoklemjs) arba kero dalirnis, l(enk6ioi, ligos: Perlieta-s nebeisleidzia ataugtl. Ta,s pat gali asitikti ir ddl per ialtos Zehds arba kieto vandens.

fornis

gi ploni ir stard[s kaip

viela, tamsrudziai alba

juodi stiebai. ieimoi. A di antace ae, adi-

jantidai,
Tdvyn6: Atogrqil ialys, visq pirma Amerika. Geriousioi ougo: Pusiau
par.urksrdj e, be saulds, ge-

ft Arachniodcs arisratd, ypai jos veisld ' Vari egatuhr' (' Mar E\ttis'). Nebijo sauso Sildomll patalpq oro ieimtz A sp i & a c e a e, ttkrapapartifliai. I6Wn6: Pietq Amerika,

Dcuginimts: Dalirnis arba sporomis paiildytoje

dauginirno lysvdje Q2 - 24'C). Gali;na clanniastiebio dalirnis.

ginti ir atZalomis, ir Sak-

l(enk6ici, ligos: oet

iviasos stokos Drinkiteja stiebai, puola voratinklines erke.s bei skydarna-

rai vddinamoje, dreguoje

ir iiltoje (ne vdsesndje

kaip 20'C) patalpoje, o vitrinoje ardar geriau ba uidarame galiq lange.

loislymos, lrgiimcs:
Zemd visus metus privalo

Australija, Polifl ez jja, Naujoji Zelandija. Geriousioi lugc: Sviesioje, pusiau nksmhgoje be tiesiogines saulds vietoje, dregnoje, iiltoje patalpoje, Ziem4 ne vqsesndje kaip l2'C, nes kitaip ne-

Vidurio ir Pietq Amerika,

riai,jei per iiltai iI pei

sausai Zietnoja, suserga

suodlige.

Poslobo: Jautrus cheminians vabzdiiq naikinimo preparatams.

bnti dregna. Lieti

vie11

beleidiia atzahl. Vasar4 galima isnesti i lauka,

t96

Aspleinirun nidu-s

Bleclurum

Lizdin6 kolnorut6

Unksmen6

(t*

Liadin(:s kalndnitts

la\! skrotela
Btr

tarsi

pihu|ilis.

Nuo ISlechnun gihbttnt

-l t^l - ln1 t <!te tl

Sis senllju

o&
nlsiai

sutik

dkis

atitra

Rtt.

Ze les misku langeje. l-rlbai nelnegit l tarpdamas natura- Zemds, vesesnds uZ ot+, .:., i ganrtoje uZaugina betacljei pal.rnge ialta, buti.::k merro ilgunro plaiius Da paklotip:Fildq. i. liiZi{lius l.lpus su talnloislymas, treiimos: .::, g\ sh per viduri. LaZeme tud bliti nuolxt

Tai vieuas puoiniaLrsirl

::prrtis

kambaririu p:rpzrriiq praimat[iornis didZiu]enis

t
ZrliL1

1lesiais trgiti po truFuti kas 2 savzrites.

phurksnii\

Xili prieiiiros ypclu-

lapq veduokldmis, ilgai-

naii
i

-: ,:.:iaijara patinka iilt:r :: .::a-{1ril aplinka, rrors kaj

,. :a:as kxrrrbarinAs veis-

drdlgia, laistyti minkiru,

rliui sufonnuoja {al metro ilgio, daZniausirri jkyp:ri

auganti ispuding.l Srrkiri.rstiebi. Ii k.nnblry auginamq labiausiai plplitLrsi

Nepurkiti. geriau drekinti or4 (-) P.43). Jei

reikia, p:rvasari persodinti
P Zern? srr pLrtplasdio

dnrrllru vandeniu, p:rvasari ir vasarq k:rd4 per savairp iiek riek patreiti.

dribsniais.

-...
,

rxa

Asl) |?n

iu

idtts

Dcuginimos: Spororris
paijldytoje daugin jrrlo lysveje (20 - 25'C) arba kero dalirnis.

Dirvoiemis

:-:,,:,:rr,arrr' ( Grrba.i' . leberinai llerai pa-

Kiti prieiiuros ypotuse

kalrranlte, : :.-::,: kaip brornelija, \'anl tltL l]1e. :._ :: -a\

: - ::... Lrzdilrd

- r-,irr{ iildomrl patrl-

moi: Sildornose prrrlpodailliau purkiti n1i[Li-

ya IJLc.htunt gibbttr '.riis. Daugiru Silumos ir

itiu drdguo oro reikia
B

iiems puikiems
ougolqms luli br)ti toks, koip

tu viurdeniu arba drekinti or4 (--) P. 43). Kas por4

lech

ut n h ra-si I ien.s a

Kenk6ic'r, ligos: Prastai

v6dirr.rnose patalpose puola skydamariai, jei ora-s per sauvrs, trpnitika vorartirklines erkes.

ir

- : S:,\.i l.rpLlskroteles : .,: \::sureDkaliexrus ::::::. D.irlelis neZino, .-.:-::a

kuLnirute

l. - .::.i:ucse autaniios

)r.l

lnetq vaMrQ persodilttj i T, TKS 2 arb:r geliq Zerrg. Douginimos: Sporomis iiltoje daugiuimo lysvdje. l(enk6io'r, ligos: Jei per
Salta

$arui lapai buna rudai raudonos spalvos) ir

IJlechnun iltoarei.

ig prot6virp
gimluosiuose

miikuose:

ieiman lsLechnaceae,
uuksmeriniai.

Pcldtinos: Rulis
nar? slri( z?r/

iihcs, drclgnos,
lengvos, purus ir opslus Puven{.

/J/ecl
augiDti

fdvyni:

Pietq Amerika,

tilkr

l-: :.
!e

i..:r"nite-s (ls?1e -.--i,rrrrJrrTJ artrnla

r,r:i.:cc,rzr:,

ir per sarrsas

orat.s,

m-

duoja laprl lgastlli,

Saltas dirvozelnis

jei per
liau-

Naujoji Kaledonija. Geriousioi ougc: Sviesioje, pusiau irksmiDgoje

dideliuose induose bei lai-

kyti Seselhgose terasose ir balkonuose, taii:ru ne

vesesnirme llei l3'C ore,

ino: :.:

kal-

jasi rugti, be to, gali uZpulti 11ematod.ri,

bakterines ligos.

TaYyne:

lr:--::: .:.-{raZu

(nerisesrrqjc-kaip I81c) p.rtalpoje. Labai nemegst.l skersvejq ir irltos dirvos.

3<riolsioi quga: P:ri..r

:. .: :. -::::::_:. i:--

Potorimos3 Jokiu budu rrepurkikite lizdines kaln.r.riltes priemone, suteikiariia lapans bliz-qesi iij aucal||s jos nepa-

loistymos, lrgiimos;
Laistyti mhkitu

nba-

do temperatiLtos va[denju, vasar4 dazltiau,

Ziem4

reiiau, bet Zema rugpjrtiio m6-

niekad neturi iidziuti. Ba-

lturdiio

'197

Cyrtomium falcatum

Davallia

PioutuviSkosis cidomis

Dcvoliio

IJ

E 4 L

PjaunL'iskojo cirtol|io lapai blizga tarsi lakuoti.

Da\.dllia nariesii itin dailiai atrodo kabantia

puot\,je.

rc

gelia-

o@8

dh
nuo aplillkos tempelafiros lieti saikingai arba gausiai (kartais panardirti i vande.d) ir tr$ti kas 4 savaites.

o&6=
tos lapai ne per tamsiau-

Tai atsparus ir nereiklus augalas, pakendiantis v6sias patalpas bei Ziemos sodus ir visiSkq paulksng. Kraituose, lau Ziemos Svelresnes, gali ret Ziemo-

40 ,dralfa nrsiq laGeriousici ougc: S"iebiausiai paplitusios Daval- sioje, bet ne sauletoje, itit't !ia hulIatair Datallio drdEroje patalpoje, 49191 arariesil.lr vienos, ir kisiau kaip 18"C.
IS

ti lauke, Zinoma, gemi apklotas egliiaKais ir senais

Kiti prieii0ros yputuDazlliau purkiti ir, jei rcikia, pavasari persodinti iTKS l arba P Zemg.

nci:

snulhrs, dalltyti, stand[s lyg odiniai lalapais. Jo

pai graZiai blizga tarsi polimoti. Labiausiai paplitt:si veisl vadinasi 'Rocfifordianun' ir yra panaii i rapipalmg. Jos lapai tamsiai Za1i, smulkiai dantyti

Dcuginimos: Kero dalimis arba sporomis. Sdjos indq su dregnomis durpdmis pastatyti po laprl vdduokle. Subrendosios sporos nukelta ijq ir sudygsta.
Per siltoje

siei Zali, smrlhis ir plunksniski, Siek tiek panasus i builio. Gamtoje sis papartis auga ant medziq, todel ir kambaryje geriausiai jausis priri5tas prie kokio kamieto arba

loislymcs, trgiimos:
Nuolat lieti minKnr kambario tempemtaaos vafl deniu (Sakriastiebiai niekad neturi jsdZind), vasar4 kas 2 savaites ideti Siek tlek
trq,sq

iieves gabalo itin drglame gliq lauge. Yra dat vielra Sio puoinaus augalo
prieZiuros gudrybd. Jo md4 arba sidabro spalvos plaukuot4 Sakniastiebi galima apriiti aplink molinl gdliapuodi, kurio skylutd apaiioje yra uzkish. Tuomet pripilti tq gdliapuodi mink;to, drungno vandens. Vanduo ganrodamas ddkins orE, o sulkdamasis pro gdliapuopapariio dzio sieneles

ivalldeni purkfti augal4.

irj

ru-

Kili prieiiriros ypclu-

ir plunhdski.

ieimtz

Aps idiaceae,

tik-

Iapapafihiai.
Tdvytlds Rytrt Azrja,

Kenk6ioi, ligos: netai. ir per sausoje

nci! Daidau purkti. Beje, siam augahd tinka plok<ti, negihrs geliapuodZiai ir iernes miiinys, skrtas epifitams (galima
llusipirkti parduotuvdse).

Irdi-

ja, Pietq Afrika.

Geriousiai ougo: Sviesioje paunksndje, vdsioje, gerai vddinamoje patalpoje, Ziem4 ne Siltesleje

kaip 10 - 14'C temperatnroje, Nuo geguies vidurio Eali vasaroti lauke.

vietoje gali apnikti skydamariai. Polorimos: ItiD patraukli yrair Clrtal camoti 4dllrt nrsls (lapal panasus ipah[ts Caryota mitis veduokl9 (-+ P, 20?)),

Dcuginincs: Sporornis
arba Salcriastiebiq gabalais, hriie gana gieit isleidZia riglius dregname ir iiltame srndlio bei durpirl misinyje, jei tik patalpos oras pakankamai dregnas
(

in

iaknis. valijiniai.

P. 43). Sausa-

Loistytnos, trgiimas: Laistyti mir*stu, kambario tempeEh'lros vande-

i\eimo/. D aval t i ace ae,

C,a-

l(enk6ici, ligos:

me Sildonq patalprl ore

Tritryni: Kalanl salos,

aplinka skydamariai,

du. Bala0dzio - rugpj[iio

mdnesiais priklausomai

198

Didytnochlaena f nurcatrrla

N{icrolepie speluucae

Mikrolepiia

\fr#
I)id|no(hIaena lctui jd t:klsi Iiktui
dt aqndtD(

ir iilta

Subrcndusi nikrolcptja. iisiauglna lahai ilgus lapus, to

deL

)
Ctuntoje iis keisurs ir idoprp.irtis uZsiaullina puses metro aukiaio -:.,1 i,llrienil ir stebetinai vei:r urelro ilgutio laptl i.:-.ki[I. odiiki, apvalaini .:r:,i Laikosi m! rudai rau:r_,1is

o&E'

jaircikia laug

vit,tos.

ru!:pJUCrO rnellesrilrs po tnrpLrt! Patrgiti.

Ii

Kiti prieiiuros ypctumoi: Dairiilu purksti, kas

rretai pavasari persodinti
I P arba TKS

Zemg.

Douginimcs: Sporornis siaug.rll p.i- arba kero drliuris. ::i.:.ti l!bri Iengva, jei Kenkdioi, ligos: PerdZiir. j j dreggos
::,-1lt srieb!.

:.

il1y

laikyti

.:r:: ofa, mal

saLrso

iildo-

:i, ip!ktsti.
Se

'-'ri:rlpu oro visai

imo: .1-V,i1tu..2.r, tik-

vrN sakllims ir estDt srlrsan onri suglemba vedriokles, nukrerrta lapelirr i, gali upnikti skydarn.r-

45 Zinornu iios ieifios miiU k.riDbar)je augllana rier Microlepid spe/arcnt:, Jos lapri Svieszaliai, Inirlklti, iick tiek plrukuoti. Sxkuiastiebis kajp ir davxlijos ( ) P. 198) jrgi plaukrotls. Lapai labai veiJris ir dide li, todel iigarina claug vanders ir reikalauja daug vietos. Sipapanj dar priei 100 metrl pinr4syk apra-

siais krs

ul

savaites po

hr-

pLrtipatrgiti.

Kiti prieii0ros ypatumdi: Nuoht drekiuti or.l

(+

P.43), drzriiaLr purksti. Jei xuga spxrdiai, kiekvien4 pa\':rsari pedalyli kems ir persoclinti j P, TKS I arba geliq Zemg.

Dcuginimcs: Sporornis 20'C Zeureje arba kero da1imis, geriausia persodi-

riai.

ie .lglLl botrllikN Torn.rs Mir^s (Thontus Moar.).

Tdvyne: Atogqzos.

(kiekvjeuas iakniasriebis turi tureti aktyv jai .ruganiiq virilur?).

11arlt

levyner.Aro$'qzos.

Seimot Dcnnsr uetlt iaceae. Kenk6lci, ligos: Jei oras

Per srrrsiN,

Gcliousioi ouga: Visus .: :. ir rrrioje, pusi:lr

lia[jasi

.r!r-gti.

Geriousici cugc: Visus

rretus iviesioje, bel.iokiLr
.je

: .-:::.,i illlrLrglrs, )'paa . - .:: i,LrLr.ja itin : : .::::s Ziemil llali.

:: :::.

--1e

pauJpoje.

: :' :

,: :: r:.iirlr

L.,l'iJLrsiri pr: ::. :., !i.,1;:iDe Pir-

btdu ne sauletoje, dre-qnoir !ilbje pat rhoje (pavasari ir vasar4 20'C, 2iern4 ir rudenine maZiau kaip I6'C).

lqislymos, trgiimo5:
Lieti miuk(tu kambado ternperrthros v,ll]der!u. )rlclys tun olrtr nuol.lt dregnos, kitlip rukris lapaj. Ziemq, laikant vesiau, hislyti nrilZiau, gegrZes-rugpjiriio mene-

..:51rn05, lreaimos:

t99

Nephropelis exaltata

Pellaea

llgolopis inkstpoportis

Peleio

Apslft lape felcjo dailiat atr.dn ir lohoniiattte, ir pa

p r astam e

gi

l i apu

odllj e.

() t3siltoje (ziem4 ne vdse e-

je kaip 18"C) patalpoje.

.'!

loistyrncs, lrgiinras:
Kovo
siais gausiai laistyti kambado temperathros

rugpjidio md1re-

Anglai apskitalapg peldjq (Pe I laea romnd ifo Li a) del jos apvaliq stalgriq ir blizgariirl lapelirl taikliai va-

f 6vyn6: NaLrjoji Zelandija, Aus*alija, Norfolko salos, Amerika, Azija, Afrika, Madagaskaras, Gericusici cugc: Svie.je ,

6\a

vandeuiu, kas s.evaitg truputi patrgsti. Birzelio meresi palaikyti po lietumi. Nuo spalio lieti saikiflgiau, tadiau Sakrys visuomet turi brJti drdgllos.

" button Jam" , sag\ papardiu, Is tikndrl si Pe/aea ruiis is pirmo zvilgsl1io ret rlepanasi i paparti jos lapai neauga ve-

sioje, bet ne labai sauldtovisus metus Siltoje

patalpoie. Pellae@

duokldmis ir gyvela

taip negu daugelis jos miiko giminaiiirl: ne-

ji ki- folia

Pellaea atropurpurea Ziem4 laikyti 15"C

temperaltlroj e,

rot ndi-

I lg a bp i s in kttp ap ar t i s tikras ialumos kriok-

lls

o&n'fu
Labiausiai paplitgs iS 30
Sios Seirnos
iS

Kili prieiilros ypatumci3 Ziem4 purKti kasdiel, kiekvienais metais

pavasari arba vasar4 persodinti i P, TKS I arba gd-

megsfa drdgmes, o vesa palyginti sausose vietose. Jos apie 20 cm ilgio lapai lukar9 zemy11, toddl ji labai graiiai atrodo pakabinamuose g6liapuodZiuose. Kitos klmbarines Sios

loislymcs, lrgiincs:
Visus metus lieti saikiugai, vengti nesusigerusio vandens oaddkle po gelia-

roiiq, vieoas liq Zemg. megstamiausir.l kambariDcugininos: Dainiauniq augalg. Esama ir disiai atzalomis arba dalidesniq, ir mazesir.l ja0t kerus, rcdiau veisliq susiraiiiusiais, sporomis (siltesreje nei banguotais arba plulksniS20"C i.em'je). kais lapais. Kai kurios leidZia ilgas palaipas, kurias Kenk6ioi, ligos: Kartais galima pauaudoti daugini- apninka amarai, skydamadai, voratinklhes erkes. mui,
Seimora N eph ro Ie p i dac eae, inkstpapartiliai.

p!q1ziu, nes kitaip augalas geitai apmtsta. Kovo

tugpjndio mdresiztis trgsti kas 2 savaites,

seimos

riiys

daugiau pa-

naiios i tolimesoius savo

giminaiiius, dregml mis-

ktl papardius, negu i apskitalapg pelej4. Tai Pellaea viridis ii Pietg Afrikos ir Madagaskaro su puses meno ilgio lapais,
P e lae a

Kili prieiiriros ypolumci: Jokiu budu nepurldE-L

Naujai isigytus arjau-

faL

al a ia

nus augalus kiekvien4 pavasari peisodinti i plokSdius indus su P arba

P i,et\l

Poslcbo:

Itin jautrLrs

in-

sekticidams.

Tdvynd: atogr4zos,

Gericusici cugo: Sviesioje, pusiau irksmingoj e,

visus metus dregnoje ir

Azijos, Aushalijos bei Naujosios Zelandijos ir P e llae a atrop urpur e a 1i Siauras Amerikos atslparus Ziemai uolq papartis 25 cm ilgio raudonai nrdais lapais.

TKS

1 Zeme

(iinreti, kad

gemi 0utektrl laistymo

vanduo).

Dcuginimcs: Sporomis,
kero dalirris.

lbnk6ioi, ligos: rartais

puola skydamariai.

Seimtz S inopt e r i dac e ae.

200

Pblebodium aurerun

Phyllitis scolopendrium

Auksuotosis flebodis

Poprostoii hiedliel6

\'**}r/
Phleboditnt aureunt
Gar.e daugiau itiesos, briedlieles lapdi

llusidaag

tal\,l1a.i.

(/n)
Sis

lrr=

o
nri
liq lange, bet neblogai jauiiasi ir ant iiaurires, rytine-s aa

&
iki pat spalio mdgst! buti po atvift d.rngumi.

atogqzq papartis

plaLrlarotus, i kiikio letendles pa[aiius Sakl1iastiebius ir melyDai Zalius lapus auko geltonurno sporomis lusdta apatile puse. UZauga gana dide-

vakarhds palarlge-s.

toislymos, lrgaimos3
Zemd nrri bi-rti rluolat iiek tiek dregna. Augimo laikotaryiu kas 14 dienq negausiai patrgiti.

Seniau si europilri, 2ien4 Zaliuojanti paparti itir megu lailqti kambaryje. Vien Anglijoje buvo su-

loislymos, trgiinros:
Vandens negaileti, ber ir neperlieti. CeguZes spalio m6nesiais negausiai trgSti kas 14dienq.

lis. Nors flebodis ki19s

dra-qDq,

silnt

kaiq, jo

ii

krrta nesuskaiiillojama da gybe lio augalo veisliq. Siarrdien vel tapo mabriedliele, ypai tinkanti neSildornam iiemos sodui. Parduon)ve-se bina veislirl graZiai banguotais, pailgais, pavyzdiiui,

s'andis lapai isga.ina pa,l ginti rraiai vandens, ir _,r srebtiiai gemi prisitai:io prie apiildomq patalpq
--ao. Parduotuveje bii1la

Kiti prieiiriros ypotumoi: Apsildomame kimbarle daZniau purkiti pati augal4 ir drekhti or4

lfiti prieiiriros ypclunci: Dazrai purksti, drekinti patalpos orq, jei reikia, pavasari persodinti
P arba

(+

P. 43), kiekvienq pa-

ririr.! sio augalo veislir.l: _.1reolzrzrn' pladiais bal;-,.-ais lapais, greitai au:'.

va-sari persodinti i P arba

'Clisadda' ('Kuoduoto-

TKS I Zemg. Douginimos: Rusi sporo-

TKS I iemg.

ji'),'Crispa'
sa

('Garband'),

Dougininosr Sporomis
ir daiijart sakiastiebius.

arba pana,iiais i peraZolg

mis, veisles kero dalimis. l(enk6ici, ligos: oel per

:i'-is'Mandaianwn'
_Ci:rrcrrrrr' _:::Li.

.':-:i dek leiiau augaDtis

melsvai Zaliais
p ol1,
o

l(enk6iai, ligos: Retai.

Pcf

lapais, pavyzdZiui,'Rrzaro M arg i nat a' ('Sakotajr

iilto il

per sauso oro la skydamariai.

pro-

crincs:

Persodinant

34imat P

di ac e ae,

-:-. iriai. Tit/ynd: Pietq Amerika. Gerio.rsioi ougo: veis,= ::3i1rai 2aliais lapais
r. :esioje, pusiau pav6-

Ziudti, kad Sakiiastiebiai biitq kiek islirrdg iS Zemes. Kai papartis itin
smarkiai sulapoja, iakDiastiebi reikia pritvirtirti apristi nestora izoliuota viela irjos galus ii-

Poldrinos: Jei briedliemargute'),'Rdnosa C/rs lels negarsite gelirl paiduorarrz' ('Sakotoji looduotuvdje, ieikokite jos t6'). 3:eimat A sp I e n i ac e ae, kal- Zolinirl daugiamedi! augalq sodininkystds ukyje. naril iilliai.

l6vyni:

Europa, MaZoji

Azta, Siaures Afrika,

JAV, Japonija. Geriousici cugc: visrs
metus uksmiugoje ir pusiau ul$mi11goje patalpoje (puikiai tiuka iiatuinis langas), vasarq 15 - l8'C, Ziemq I 0'C temperahiroje. Nuo geguzes vidurio

.--::.:. lietoje.

'_..-:i--::. i :: :

kur neuz:esio-Einiai saules

\-aL:arE megsta

narlki pro gliapuodZio

dreuaZo slqlg, kol augalas tvirrai isi5aklys,

teir nr- - - i ?n3 !=^-re k.rib - - a'C. G-iz::i-ri:i\e-

20t

Platyceriurn

4 E &
vie-

Plaiiaraeis

nas nuostabiausi4

svyanii4 auga14.

og

diaragiui geriausiai patikPladiaragis atrodo itin keisrai ir, be to, soarkiai q uZdarame geliq Iange skfuiasi noo &iq papdaiq. patalpiotas tvirtas kokio nors mediio kamiems, Jo qie meto ilgio lapai penains i Sakotus briedtio ant kurio jis galq augti ragus. Apatineje jrl puse- visai kaip nat0raliomis s4jg pritlausonai nuo ld- lygomis. Jei tokios galiSics, srsiclaro rudai mybes 11er4 jis visai juodos plokidios sponl neblogai jaustqsi skiedrisad<aup6. Be to, Sis epi niame lcepielyje arba kabandiame gdliapuodyje, fitinis papartis turi kitus, nevaisilgus lapug pana- P laty c erium genru pri' Sius i vin4 ant kitos suklauso apie I 7 ruSiq, bet klotas stogo deryes, krie labiausiai paplitusios (ir prilaiko Sakotus sporenro- bene lepiausios i3 visq) sius ir kaupia maisto me- Plat cerium bif rcatuttt' 'l;irgae: jie hputli lveista Anglijoje 1808 meabilnoj9, tad s:udaro tam tais,ir P Lotlceriaxn Srantikus duburius a$a nilas de iS Lusono salos lietaus vandeniui, laioo- (Filipinq salynas). Jq sterilus dengiamieji lapai yra Zali, Siek tiek baoe$oti ir galuose lyg [kirpti, o tie, kurie brandina spoms, iSauga daugiau kaip metro

PlatJccril

angolense

pladiais vientisais spoms

auginandiais lapais.

gdliapuodyje, sodinti i rupiq, birirl durpiq, P Zemes ir putplasdio dribsniq mi-

3eimtz Potypodiaccae, Sertviniai,

iini.
Dcuginimas: Sporomis
(respecialistui suo*oka) arba kartais iiaugandiais Soniniais ngliajs.

f6vyn6: Australija, Peru,

Madagaskans, Naujoji Gvindja. 0ericusioi ougo: Sviesioje pusiau oksmingoje' nesauletoje, visus metus

l(enk6ici, ligos: rei oras

Siltas ir pemelyg sausas, lapq apadias apninka sky-

je kaip l6'C) patalpoje.

darnariai. Juos pdvalu atsargiai nukapityti arba, ouvalius spirito bei muilo loirlynos, hgSincs: dmnpxtu MinKtq kambario tempe- tirpalu, nuplauti ('+ receptas ratlros vande.ni lieti i den- vandeniu P. s2). giamdq lapq dilas arba kart4 pt savaiq pusvalan- Porsll',ba'. PlatJcerhlm dZiui panadinti i vandeni )Ta itin jautus bet kokioms chemhems vabzvisq paparti.
Siltoje (Ziem4 ne vesesn6-

Balandiio

mdnesiais i vanileni ddti tuputi tr4tU afta ui dengiamqjq lapq uZkiiti tltai-

ru$jndio

diiq naikidmo

pdemofldms.

ilgio ir jauni btua plaukuoti. Reiiau pasitaiko sutikti i5 Afrikos kilusi4 ru5i

tinamajanc tirpale

iinirkyQ

iturpiq

gabali
uiien-

aurodl'to tq$l kiekio.

Uq. 1 litui vardels ka 1/4 ipakavimc

lGli pdeli0ro: ypctumoi: Bfltinai drekinti orR

Retenlbe

angloense.

Plaryceritt tr

laru oe,iluostyti. Priri5lq egzeinplioriq nercikia persoditrti, o hros, kwie taryo

202

Pteris

Pleris
'i.1.

,/
f

?.

Gilininlq itin ndgianti

o&n'
Siq) tarpsta vier se ir vidutiDese galapiq,

Pteris

e sifonnis

'Evergemiensis' (knirdje) il' Pteris cretica 'Albolineata' (de!inije).

Prerls gentis (apie 280 m-

atogqio-

nevaisingi lapai auga ant l5 cm ilgiojuodq kotq.

F'teris etlsifo .]is Zavus mazalapis papartis.

millgoje patalpoje. Jautrias

er?l

kuo maZe-snius geliapuo-

ruils (Pter i s qua dri-

diius,

atogrq:ose. Jos pavadini: ma-s kilgs ii graikiiko ZodZio Pteron = sP tn s. Sios gerties papariiq yra ir dideliq, ir mazq, ir mar-

aurita tr Pteris
i/orrr i.r) visus metus laikyti 20"C temperaturoie, heris cretica gali ijemotj vesesoeje patalpoje
(dryZuotosios veisle-s

l(enkdioi, ligos: lei oras per sausa-s, puola amrrai

ir skydamariai,

Jarn

reikia itin dreggro oro

jie :luga krumeliu

minirl sakia-stiebiq pirmiausia stiebi.rsi aukityn,

o veliau palinksta galais

lapai

ii trurpq

poze-

tad labiausiai tinka iiltnarniai arba specialis paparty[ai. Si ruiis taip pat turi fertilius ir sterilius lapus. Labiausiai pa-

il Silunos,

Potqlimos: Nelra;iai
atrodaniius senesnius lapus geriau nukirpti

l6 -18"C, ialialapds
l2"C). Labai svarbu, kad oras biitq pakankamai
dregn.r^s!

taip tik atjau0insite augal4.

Si-

plitusios jo veisle-s: I 956 metais Belgijoje strkurta

Zemyr. Kai kuiios nrlys

b^\t^juoste' Everg emensis' ir nuo 1890 metq gy-

loistyncs, trgSimos:
Laistyti rnhk<tu kambario temperatiros varlderiu. Va-sarq Zemd turi btti nuolat drdgna, iiem4 laikant vqsiau, lieti maiiau. Balandiio - mgpjudio mdnesiais po huputi trgsti
kas 14 dienq,

vuoj'atttt' Vi ctor iae' . trumpus, tevaisingus, ir il- Turintys uzdar4 gdlirl pagesdus, vaisiugus. Apati- langg ga)i laikyti ypad graii4 P teri s q uadr iaurit a nds vaisilgqjq pusas pakra-(diuose iisidesdiuruii arba jos veislg',4/8r l'aed'. Erdviuos iiemos sios sporalgds. Kai kada lapai uzriedia kra-<tus, kad soduose itin dailiai atrodo apsaugotq spordlges. Tuo- ryiKai iali^ Pteris tre rt/z ii Naujosios Zelandijos met jie atrodo lygiis. Jeiir Aushalijos, uzauga[ti !u iS tolo matyti, kadjie iki I metro aukSiio. Visi Siek tiek dantyti, vadina-si, iie papariiai auginami 96tai nevaisiugi lapai, Labiausiai paplitusi lios gel1- liapuodZiuose (ue epifi tai).

turi dvejopus lapus:

Kili prieii0ros ypctunci3 Kartais purk{ti, pavasari persodinti i P iemg. Beje. pteris Iabai remegsta skersvdjo!

Prsris .rericd ir jos veisle-\ 7rbolineata' (srr blnlh! dtyties ruSis yra

ieimot

A c r o st i c h ace ae.

Daugininasr

Pava-sari

TdWn6: AtoSr4zq bei vidutiniq ahogr4Zrl kftitai, VidurZemio jiiros pakantes.

ziu iiilgai lapo) bei

' Ro''en''drba' Wi ns ett i i' (ir viena, ir kita i petid;o-

peFodinant kerc dalimis arba sporcmis, kuriq susidaro tiek daug, kad net pasis6ja gretimuose
gdliapuodZiuose. Jaulrus, k4 tik sudygusiu-s papardiukus bntina sodinti !

les panaiiais lapais). Ple-

Gericusioi ougo: 5iltoje, drdgnoje, pusiau [ks-

rb cretica taisingi

203

PA1IUIES

Polm6s -

lqi dolelyt6 pierV

i[rg iavesio, ilgoiniui topusi neolskiriomo Jurg nomg

dolini.

I I

e veltui patalpr! architektai taip megsta Siuos atG. grqzq pakraniiq romantika dvelkiandius, didinjie go taurumo |rrpins augalus suivelnina modemi.l stiklo ir plieno konstmkcijq 3alt4 spindes!. Cia rasite iSvardytas kambariniq paLnirl ruiis, Lruias privaltt visus rnetus laikTti Siltoje patalpoje ir net vasarq neisnesti i lauk4 (iislTms l/asftingronia, rapipaLng ir sabalpalng).

Kos
300O

iinolinr opie polmes

rlriiq ir Tikai augdotttos natirqlionis sqlygonis palnts sukranta i burbuoles panaiius iicdyrtus, i3 htriq randasi spah,oti vaisiai, brandinantys sik1os.

Palminirl Seirnai priklatuo apie

apie 20O genditl. Gamtojejos veia ir drdgnuose bei rltksminguose atogrEZtl slenirl tankumynuose, ir 3000 metnl auks-

tyje Zaliuojaniiose kalnynu giriose,

nutviektose rySkirl

sar.rles

spindu-

Jq esti savanose, stepse, dykumose ir jirq pakrant6se, tadiau visos jos Siltqjq kaitq dulros, nepaprastai jautrios Saldiui, Botanin6-

liil.

puodZio erdvdje, lieka nesubrendusios.

Bendri polmirp prieiiuros

je sistematikoje jos priskiriamos prie ankstyvesuiq, primityvesnitp

augalq. Jq sdklos yra vienaskiltds, o lapq gyslos ilgos, kone lygiagredios. lapq fonn4 palmes skhstotros i plunksni5kas ir veduokliSkas. o Plunksnidladq (chamedordja) lapai pailgi tarsi papardirl.

bruoisi
)le putKus olqurgl augalal taoal megsta Svies4, tadiarr bemaZ visi jo tiesiogiriq vidudienio saules bi-

Veduokli6kUjrl

( Lv.?

shitl gto n ia)

palmitl lapai

ar.rga

beveik apskrito-

mis vdduokldmis. Veilns lapq kLrokstai dainiausiai i5sidestg tiesaus, beiakio kamieno vir5uje. Kambaryje Zydi nebent chamedoreja, visos kitos kambariles palmds, augdamos ribotoje gdlia-

spinduliU. Rr.1sys, huindios kietus, SiurkSdius lapus, geriau pakelia saus4 orq, Svelnialapdms reikia dregnesnio. Veduokli5l'qjq palmirl dideli lapai iSgarina daug vandens, tod6ljas reikia daZniau ir gausiau laistyti, Jei dirva perdZihvusi, o patalpq oras sausas, irna nlduoti laprl galai, Laistant reikia Ziiuti, kad vanduo nepateltq I palmds "Sirdi". Sis i svogiinq panasus sustorejgs uglis turi auginio krtgi, i5 krio randasi nauji lapai. Jei jis pradeda puti, palme Zuva. Be to, palms labai nemegsta pad6kle uZsilikrusio vardens

ir Saltos Zemes.
Savo girntosiose vietose palms auga ivairiame dirvoZemyje smlyje, ant kalkakmenio uolq, magnio bei silicio junginiq turindiose uolienose ir puvenq bei geleZies turtingame atogr4Zq giriq nudonajame dirvoZemyje. Joms tinka paprasdiausios mineralinds bei silicio junginiq prisotintos asiuklin6s trEsos

(-+ receptas P. 52), gydomasis

Kokoso rieiutos - toi didiiuli snkla. Ji goli nuplaulai jura tukstatl iius kilo etr!! ir iSdygti t o I iu i a us i o se pa kr at1 t i se. durpZemis, TKS arba glir1 Zem su smelio bei molio priemaiia ir ypad speciali Zem6 palm6ms.

205

6 H
J =

Archontophoer x cunuingharniana

Areca catechu

Areko

Archotxlophoenix lialuviiko para<linino ko! kas neturi.

c&n

o@n'

Vyrcsnio anlZious ar, ka a!rodo \ isai

ki@f.

Sios nriiqs palmiq plur*suiiki lapai su amiiumi eilra plat)t. Daug kas jas dar tebevadira seDes0iu p av a diniw S e afo r t h i a'at ba Ptychosperna, Be a, ddl pavadiiimo j4 galima lergvai supainioti su A c ant h o p h o e ni.t, Matnilctjaus saloje (Maskarerq salynas Indijos vandenyne)

laislyma!, liTiimot:
Oras ir dirva hrri bnti nuolat drEgni. Paddkte vandens iiuKtu n@alikti!

Nuo balandiio iki rugpj[dio kartkariemis po hupu-

ti trdti.

Savo tevyn6je !i palmd uZ- ldislym.s, lrfiinas: auga iki 30 merq aukiLaistyti vienodai, balariio. Pas mus paprdstai dZio rugpjniio mADepa.rduodami palygillti ma- siais po truputi trgsti kas iijos sejinLrkai su 2 - 4la- l4 dierq. pais. Ii pradZiq tie lapai prieiiOros ypotu-

b[o.r stori, o veliau tampa

Kiti

lfili prieiiiros ypclumoi: Dazniau purkiti,

lpad kai prasideda Sildymo sezonas. Jei reiki4 penodinti i T, 2 ar'm geliq Zem9.

plorri, gr:'k(tis ir pluuksniSki. Sios lielcrakrmie-

moi: Bfitillai &6kinti or4

(+

P. 43)

ir kuo dazniau

nis palms ilgai negyvena, jeigu lailor neatsiduria drdgft.me iI iiltame geliq lalge arba iiltramyje. Gamtoje petiydd.jusi areka subrandila vaisius (riesuhrs). Ciabuviai jr.1 branduolius reoka, pjau-sto h p.iddj? tabako, gambyro (toks kvapus augalq ek\tralftas) ir betelinio plpto (Piper batle)
lapq, gamhasi tam

purkiti. Persodinti retai. Douginimas! sdklomis

25"C Zemdje. Sudygsta

augalliia maiiau ZiI1oma tiiirni. Ar c hont op h oe nix

ta

fiS

auga 18 - 22 m auk{iio. Kartnis (bet labai retai) borrnikos sode galima j4 pamatyti suaugusi4 - sr.t levaldos mdlynumo Ziedais, ii kuriq veliau ra:rdasi raudonos uogos.

c nninghd iana at$abe[- D0ugirinta5! sdklomis ii Australtos. Terji iS- iildomoje &uginimo lysvdje.

po2-3rndnesiq. l(enk6ici, ligos: Jei oras

per vesus at per sausa-si liaujasi augti,

Polori|rrds3 Paklojus
t4 dembli Si palmd
Sals

l(enkdici, ligos: Jei oras

Siltas ir sausas, apninla voratinklines erkes bei

iil-

11e-su-

netgi ,urt suolelio prie

lango.

skydamariai.

ieimoz.

recaceae, palmi-

Pqtorintos: Jau4 ,4.c hontophoenix pllmg galtma lengvai supainioti su

tikq

todzuojanti lqamtomeji

T6vylr Rytq Australija. Gedcusici ougo: Svie- 209) atba C hrysalidocarsioje, bet ne sauldtoje, vi- prr (-+ P. 208). Geriau(iiem4 ne vdsesndje kaip 10"C)
sus metus Siltoje

pbne (Euterpe), hovja (Howeia, -+ P ,

asajos

rniiinl.
ieimoz Are caceae, palminiai.

fdvyn6: Filiphai, Piehydiq Azija.

siai atpaiinti galima G to, kadjos lapq galai atodo patalpoje. Labai nemegsta lyg apkarpyti. sauso Sildomq kambariq oro, toddl rudelli geriau pasrrtyti | lviesi4 laipting ar iiemos sodq.

Geriousiai cuga: visus

metus Sviesioje, bet De sauletoje, bltinai iiltoje

(daugiau kaip 20"C) patalpoje. Orus ir Zemd tuti buti nuolat drdgni.

206

Caryota rnitis

Chiunaedorea elegals

l(oriiotu

6rokiiioii rhonedor6io

c&n'
IS 27

Karijotos lapai atrodo tarsi eeruhiai apkarp))ti

kas daagiau tokiL! neturi.

ie

Graki iio.i i

c ha

nedoreja iydi dar visai j

au na..

o&6'dH
liSios iities grakiiios paliiaurilis langas. Vasar4 mes kamienas tiesus, paly- mdgsta 20'C, Ziern4 giflti plon.rs, tankiai kiek vesesnj oq. Nuo biriieduotas, karnb.fyje iiau- Zelio rneresio galirna iigadaugiausiai2mauldllesti i laukq, tik ne i saulekait4. iio. Lapai ryikiai zali,

iios gentie-s rusiq tik Caryola t itis ^,Jgitl]n|l kambaryje (Europoje lluo
1850 metq,

laisfymos, frgSimcs:
Zemd privalo buti visuomet iiek tiek drdgna
arba Dermirktu. Padekle

JAV

alrl('siiau). Jos lapai plunksniski, atrodo tarsi negrabiai apkarpyti joks kitas augalas tokiq Deturi. Auga tarsi kruna-s, palyginti ldtai, iSleidzia daug ugliq, klriais gtrlima dauginti. Ti1)kamai prizi[rirnos iiauga iki 150 cm auKdio ir suformuoja tokio pat skersmen^s laj4. Kambaryje neiydi, taigi &lnsiai ialiq vaisiq neiiaugina - juos galirna pamatyti neberlt botanikos

kiek

nereikia, kad ji perdZiutrl

kui vrndeni tuituojau iipi.tiLNuo pavasario iki nrdeDs klls savaitg po tru-

purirrgiti.

plunksniiki, gracirgai nusvir9. Gamtoje grakidioji chanedoraja luga neizengiarnuose Meksikos ir Gvatemalos kal]lyllq giriq

loistyrnos, lrgiimos:
Zemd turi brlti lruolat dregna, rugsejo menesiais k1s 3 savaites

kovo

Pclm6 doug i6-

lfili prieiiiros ypolunoi: Nuoltrt drdkinti orq

(getiausitri kas dietq sukelti rukq). PersodiDti tik tuomet, kai sakDims tikai

Siek tiek

patrgili.

9{ oliduodq s6klp brondinimuL ner, kdip ir visrl ougoly, ios svorbiousios tikslos yro dougininrosis.

trikst.r vietos, geriausia - i T arba gdliq Zeng. I naujo gdliapuodiio dugr4

pirmiausia negailint ipilti ivyro, puSlasiio dribsniq soduo.se, arba smdlio, ieimaz A re cac eae, pdml - Dcuginimos: seklornis niai. (+ Adre-sai, P. 238) arbir f6vyn6: Birma, Java, Fili- atzalomis. pinai. llenkdici, ligos: Jei ora-.

Geriausioi ougo: visus metus iviasioje ir iiltoje (ne vdsesndje kaip l8'C),
Orir-s turi bfrti visuomet drd-cn.Ls, todel l.rbiausiai

bet ne sauldtoje patalpoje.

per sau-sas, apnirka voratinklinds erkes, perdiiivus arba, prieiingai, permirkus Zemej ilna ru-

t$1fl.mynuose, tai8i kitq, auKtesniq mediiq Seidlyje. Ji vieua ii uedaugelio palmiq, kurios Zydi dar visai jautos, be to dvinamd. Sviesiai geltoni moteriiki Ziedri nepaprastai kvaprrns, vyriiki - bekvnpiai. Tinkamai priZiurima iydi ir kambaryje. Neseniai imta prdavlrelj Chanaedorea clzldrdalrrt ii Meksikos ir Havajrl. Jos lapai tamsiai

Kifi prieii0ros ypclumci: Dazniau apipurkiti.

Jei reiki.r, persodinti iT, TKS 2 arba gdliq Zem9.

Douginimcs: Sdklomis
(-+ Adresai, P. 238).

l(enkdioi, ligos: lei oras per saus.iri, gali apdkti vomthlliDes eikes, o perliejus, ypad pet tamsioje vietoje, gali praddti puti Sakrys.

Polctimcs:

Jei chamedokad augalas

iali.
ieimlz
niai.
Ar e cace a e,

rja Zydi per gausiai, o

pakri- Jis lerrorite,

duoti viril'llr6s.

fdvynd: Meksika,
mala,

Gvate-

penlelyg lrusilptq, verii.ru apkarpykite Ziedyru-s, kol jie dar neiisiskleidd.

dkr.l -{dliu lan-cas arba

r:LnrLs,

iilt-

Geriousioi ougo: Sviesioje, pusiau liksmhgoje

vietoje. Labiausiai

tikq
207

6 H
=

Chrysalidocarpus httescens

Cocos nucifera

RieSulin6 kokospolm6

e.

/-\ A tR \-/<l^L\Es

Chnsalidoca.rpus lutes.ens panasi I

hotiq.

KokospaLnei reikid daug Sviesos, tlraglllas ir Silutttos.

"+"
Nuo kovo iki mgpjr:riio pradzios ka-s savaitg po

c&6'db
Pas mus parrduodarnos

Tai bene labiausiai paplitusi kambarine palm6. Zavumu ji prilygsta hovejai (H aweia, --> P. 209), taiiau uuojos skiriasi iviesesDiris, gelionri zaliais seuesl ais l:rpais ir vasaftl iisprogstana jais naujrl lapq verpstais. Madagaskare ji iiauga iki

ir

kanbaryje ar.rginatnos ko-

rnrpurirrFiti.

kospallmes tai srnulkr-ts

jaud augalai, dar neatsiskyrg nuo riesuto, kuris teikj.r jiems maisto me-

po pleq ti iieiSli.
14

Senau

p$mty-

Loislymqs, trgiimos:
zelne pn!irlo Dlth tlLiolJl rugdrd$ra. BalandZio
sejo mdnesiais

Xiti prieiiuros ypctumqi: Butinai drekipti patalper er4, ziemQ kas dienrl apipurkiti. Kas 2 - 3 metus persodirti i TKS 2, pahnirl arba geliq iem9.

diiagas. Po lygiu iiotiniu rie.<uto kevalu yral lengv:rs, plauSetas shroksnis,

s savaitg

po truputi patreiti.

Kiti prieiiiros ypotu-

l0 m auki6io. Bute, esalt geroms sa, ygons, kasmet uZauga po 20 cm. Lapai
i^ -.^ -,1 --ts^ plunksriiki, labai puoi,

Douginimos: seklomis (-+ Adresai, P. 238) arba kero dalinis. Beje, Cr,1
sa

moi: Nuolat drekinti orq, huis padeda riq<utui nudaZriau apipurkiti, kaip plaukti jhrd hrLstariirrs ki- galima rediau percodinti, lometq. Pas mus supuna
ne taip greitai, kaip dregname iilt.llne savo levyne-s

l,,

lida car p us Zalas.

i\leidiia at-

Douginimcss li sdkhl (kokoso rjeiutq).

Dils. Parduotuvese jq galim:r isigyti jvairaus arniirus ir dyd_Zio, d:rugiausrll Kiilp Kr[mil. zydr rt duod:r vaisiq tik bhdama keletos menl.

l(enk6ici, ligos: :ei oras

per saus:Ls, puola amalar, gelsta arba ruduoja lapai.

klirnate, ilgainiui

l(enk6ioi, ligos: Retai.

De1 saLrso oro mduoj:r l:rpq galai. Apatiniai lapai nuolat dZiilsla ir kelrta taip susidaro kamienas.

Pclcrimos:
rrr.ro

Va-sa14,

jei

darosi sausir-s ir kietas, toddl gali tnrkdyti augd jauniens augalams. Miisrl

orirs drclFas ir tvankus,

krnituose kokospa}nei bei iilumos (juk

birZelio pradiios ii4 pnlmg galima laikyti lauieimot A rec accae, pabnike, pauDk$dje. M6gsta ntal. lietq.

triksta Sviesos, drgmes ji kilusi

Pclcrincs:

Ziern4

iiam

ii

atogryZq abipus Zemes

Tdvynd: Madagaskarns.

pusiaujo), toddl aughama kambaryje ji niekad nesubrgsta.

Geriausici ougc: Sviesioje, bet ne sauldtoje, vimetus Siltoje (ne vesasneje kaip 16'C) pasr.ls

lepiam augalui pravartll irengti dirbtini apsvietim4 ir ka-sdier apipurksti minkstu, iilhr v:mdeniu tuometjis ilgiau gWe-

ieiman
nial.

A re t'ac'

eae, palml-

talpoje,

l:dislynas,_lrQiimos:

/-eme rrl
dregna. Jei

Dutl lruollrt ji pakankiLmai

pzrddk]e.

Tdvyn6! Atolr4zos. Geriousiai ougo: Sviesioje, Siltoje (re vesesndje kaip l8'C) p.rtalpoje, lato
drdgnesdame ore. I\469sta saulekaitq, tadiau vasa-

iilta, galima netgi palikti iiek tiek vandeus

208

Howeia

Nlicrocoelurn rveddelizururn

Hov6lo

Kokosinis mikrorelis

\-*..
P la

i iai i lsi ke roj s i Howe

io

Ot.}fi
Hav,eia

lo

r.st ar ia n a_

Iorsteriand i Holnoreano . I atl[vt\ augalLls sruku atskirti, tik velisrr juos galirnr rrp.rZinti ii eugirno. Horr,..ra lorster iana avga spuiiau ir daugiau keroja i ploti, o Hou,e i a be hnor iana arpstr letai ir labiau tista aukityn. Abiejq iiq paLniq
wcia
be

Parduotuvdse dainiarsiai pilnatysite dvi jos {riisl

'rh
le susikaupusi laistvtno

o&B'
tiktq ne

Kokositlis

nikracelis tgsta [aboi drc]n+

o] q.

v:!rdenj tuitLroiau iipiltil

nrgsejo menesiais kas savaitg po tnrpu,

Kovo

Si4 palmp nuginti geriau pr:rd ed.rntie.s iems gelininkams, o tiems, kas laiko d:rugiau iepiq auga-

Douginimos: Seklorris (30'C Zemdje).

ti p.rtrgiti.

lq ir turi geliq vitrirus su

drekinarnu oru .Lrb:r Zietnos sodus. Tenai kokosi-

Kiti prieiiiros ypotuHovdja paly8inri Aerai p:rkelia sausil Sildomr.1 pat rlpq or4, taiiau Zienl4 prdvaftu j.l dazlliau apipurkiti. Jei reikia, persodhti i T arba TKS 2 Zern9. Svarbu: i naLrjo geliapuodZio dugl]4 priberti
senq

l(enkdici, ligos: Jei oras pet silusasr alplulKa votatitrklinas erkds. Jei per-

noi:

lapai pluDksniSki, Lusiai Zali, krtrrietra-s viena-s. DaiuiaLrsiai jos auginamos kaip knlmas.

dZiivu-si Zelne, ruduoja lapq galai. Jei dirva per ruis mikocelis jausis iitiqs Salta, Iiauja-si augti. gemi ir gal6s ilgiau pa-silikti, juolab kad retai krda Polqrimos: Kokosinis mik'rocelis ilgiau iigyvens uZaluga .rukitesllis nei nuolat dr6l11aune ore. Be 180 cm. to,ji geri:ru sodinti ididesSeimo:.4recaccae, paLnini puod4, pripildyl4

Seimo: zlrcraccac, palmil]ral, Tcivyn6: Lordo Hau salos (Australija, i Siaureis ryhrs nuo Sidnio).

iuki!,

skaldos arba

p[sto molio.

Trivynri: AtogllZq BrazliJa.

rnolio bei durpiq nys P.43).

(+ pieii-

pusto

Douginimos: Sdklomis
(25 - 30'C ierndje).

l(enkdioi, ligos:

Jei orurs

Geriousioi ougo: Svieper sausas, apninkr vomsioje, pusiau rikvrirrgoje, tirkliles erkes bei skyd:rjokiu bidu nesruletoje vie- mariai. Jei padekle Jieka
to.je. UzteDlcr

Gericusici ouga: Sviesioje ir liltoje (ne vese-sneje kaip 20"C) patulpoje. Saugoti nuo tiesioginiq saulds spinduliq. Megsia ii1t4 dirv4,
Zemd privalo

ir visai ne-

nesusigdnrsio valldens!

daug ivie-sos, bet tuomet beveik liauja-si augti, Mdgs-

(dienomis iki 25'C, naktimis g.rli bhti

Silurn:1

Pclctimos:

loislyncs, trgiimcs: biti nuolat

MaZiausiai

drdgra. Ziem4lnistyti

vesiaLr). Senasnlus augalus nLro geguZes pabaigos

du kartus per nT enr.s apdulkdjusius palme.s lapus rei-

iiek tiek maZiau, pavasari

ir vasar4 kas mdnesl po

ka uuplauti dmuguu viurdeniu, kadjai butrl lengviau kvepLroti. Ypai megsta minkitil geguies lietaus valldeut.

tmputipatrpiti.

geriau iine-iti i huk4, uksl]lrn-{otl uZuovdjon,

lfili prieii0ros ypotumci: Ziem4 brltinaj

daZ-

loislymqs, tr?iinqsi
Lieti s!ikin-sai. leisti Ze,
mei gerai iidZiili. Prdek-

niau apipurkid. Jei reikia,

kas2-3metuspeNodinti
i T arba TKS 2 iemg su putplasdio dribsniais. 209

YI

E
=

Phoenix

Rhapis

Finikos

Ropipolm6

A.

-^--2..

Phoettix roebelcnii

c&6'ds

ilin puoitxus kanlbdrinis a Ealas.

Rapr)aLma

C&B

taryt

nr

dvelkiaToli aisiais

^)\tais.

Ii l3 Zinomq Procnli riiiiq kambaryje ar.rginamos

trys: datuli:ris fiDikrs
(P h o e n i x dacty I ilar a, -> Duotrauka P. 64), kallarjtris fiflikas (Proer?r-r .arir-

lqistymor, trgiimas:
zeme turl DuLl lluoli]t
dregna,
k-usi.

triiau ne pelmir-

- rugpjudio menesiais po truputi

Balandiio
patrPiti.

Maza[ge pa]rnd Rr.4ris ,nrrilis yra :rpie meffo aukiiio ir Iabiau tinka laikyti kambariuose, o Rlla
lrrs ?,rael.sd, kuri dideliame puode uzauga net iki 2 m aulc<dio, dazniau augir, ama iiemos so-

jaudiasi laiprirese, jei tik

ten nem skersv6jo.

loistymo5, lrfiimos: Pava-sa4 ir vasar4 lieti

gausiai, Ziern4

riensrs) ir Robelenio fi1:,ikut (P hoelxir roe bc le

Pinnosios dvi auga paiygillti greitai, todel joms reikia itin didelirl geliapuodZiq, Tai puiki ir prilimaffli ter.Lsrl bei vdsiq

ni).

Kiti prieiiiros ypotumci: Dainiau apipurkiti

Gepries - nrgpjDdio mdlesiais po tmputi tryiti.

tedaug.

oei patalpa sildoma kasdien). Jei reikia, persodinti i T zemg su puQlasdio dribsniais. Dougininass li seklq Ziemos sodq puosmelra. (iildoDroje daugiDimo lysRobelenio firikrs, prie-ii11veje). gai, ir blldamas senesnis, vos uZauga 1,5 ar 2 rr, be Kenk6ioi, ligos: Jei vanduo per kiet -s, apserga to, reikalauja daug Siluper saumos, tadjam labiausiai pa- chloroze. Jei oras s6-s, apl 1lka voratinklhes tiik.r galiq langai ir iilti

duose.kvienos,fukitos ilgi, liekni, rudais piaukais apaugg lapkoiiai laiko i!ke19 aulcityn apie 15 - 30 cm ploiio lapq ve-

lfiti prieiiriros ypolumci3 Kuo daA au purkiti

lapus. Jei Salarys nebetelpa gdli:rpuodyje, persodi11ti iT arba moliflg4 sodo Zemg su smeliu.

iiemos sodai. Beje,jau

iiq

augalq lapai atrodo lyg apibaxstyti miltais, o issiskleidg turi baltas gyslas.

erkes. Jei Zemd per lalta arba per kietas vanduo, gzrli sutrikti augimas ir paruduoti lapai.

duokles. R apis r/rrri,s lapai yra siaulesni, !$akitesni ir vesle$li nei R,4apis e,rcelsa. Rhapis yra vienintele palmiq gentis, tinkdti bonsrl darybai. JAV rapipalme tokia m6giama, kad daugelis sodininkystes ukirt augina vien, kaip amerikiediai jq vadina,
"Lady

Dcuginirnos: S6klomis arba ata[gomis, lflrios atskiiamos nuo molininio augalo ir pasodirumos.

Kenk6ioi, ligos: .lei oras per sausas ir per iiltas, Iapai ima ruduoti

dzinti.

UZpuolus voiatillklinems erkems,jie pagelsta.

Paln'

icilna: A r e caceac, palmiT6vyn6: Laosas.

ieimoz Arecac,eae , palminlal.

T6vynd: Kinija, Japoni.ja.

Geriousici ougc: Sviesioje, pusiau pave-singoje, vasar4 Siltoje, Ziemq vdsioje (5 -10"C) patalpoje. Nuo geguzes vidurio gali va-saroti pusiau pavesiigo-

Geriausioi augo: tabai

iviqsioje, tadiau ne saul6toje, visus metus iiltoje
(ne vesesndje kaip dregnq or4.

l5'C)

patalpoje. Megsta labai

je vietoje lauke. hrikiai

2t0

Sabal

Washilgtonia

Sobolpolm6

Voiingtonilo

c&
Jrl

Palnei Sahal. ninor reikia doug iuiesos.

Vasingtonioi reikia daug vietos.

C&
purKr

Yra bekamiedrl, krllnais aug.uriiq ruiiq ir msiq su galingais iiarnbiai augardiais kamieMis. Cantoje jie b[Da apie meto skersmens ir 25 metrU aukidio.
paunrq esunr aple

durio g.rlima iineiti i iilt4, saulet4 viet4 lauke.

Loislyncs, lrgiimos:
Vasar4 gausiai, Ziem4 tik tiek kad reisdZiotr! Sakiul

prlmrrl rusrs uK kas 14 dienq iiek tiek palaikq tit*a laiky- trpiti. ti kambaryje. Ilgainiui ji Kiti prieiiiros ypctu-

)r

L1m

tik4

trlmpa tokia dideld

fu

sto-

r)

gtiuZulas, GeguZe-s

rlsys, jos v-ia nuo Venesuelos (Vidurio Amerikoje, Meksikoje, Pietq Amerikoje) iki Antilq. Siuo metu jq itin daug Kuboje, o kaZkadr, mioceno laikais (tokia Zemes geologine.s istorijos epocha), jq buvo ir Ir.rlijoje. Rusis vos 21']' Sabal thror aukiiio krimas, daugiau

rugpjtiio

mene-siais kas sav,ritg po truputi patrtriti.

lliti prieii0ros ypctumdi: Jei rcikia, persodirlti

i T arba sodo Zeng su

tinga, kad jai reikia aukito b erdvaus Ziemos sodo. Ji pletojasi labni greitai ir dideliame gdliapuodyje netrunka isaugti kokiq 2 m ploiio ir 3 m aukidio.
Was h ilgt oni a ro b usta

mci: Jaunus augalus ka-smet, setlesllius rediau persodinti. Siai palmei tiri<a T arba molinga sodo :eme su smdliu.
Dougininos: Seklornis
iildomoje dauginimo lys-

r.t-

sm6liu.

iis kilusi

i5 Mel<sikos, o

Dougininos: S6klomis.
SabaL

Woshhxgtonid

ntitlor

r\ii

galilna

ii

rtlifere

Kalifomi.jos.

|lasiirgtifir-

plbaldyti daugilti irgliais. l(enkdioi, ligos: Laikant

iviesioje vietoje pa-sitaiko
retai.

totxia robusta lapal sini Zali ir Zvilga, o

Kenk6ioi, ligos: Jei oras per sausas ir tvatkus, gali apnikti amarai ir paruduoti lapq galiukai.

Washitgtoniaflifera
pilkai tali.
niai.

Atsolgioi: vaiingtonijq
lapkodiai apaugg aibiais spygliais, i kuriuos galima susiZeisti, taigi Siuos augalus reikia pastatyti

kaip metro ploiio giliai ipiautais melsvai Zaliais lapais. Rniis Sabalpalnretto ii nunylorsiq senq lapkoiiq likriiq uZsiaugina graZq stiebq. Abijos puikiai tinka Ziemos sodui.

Seimaz Ar ec acaae, pahni-

Tdvynd: Arizola, Kalifor- trip, kad praeidama-s denijq Meksika. kas negaleq jq uzkliudyti. Geriousioi ougc: Sviesioje, gerai vddharnoje, va-sar4 iiltoje, Ziem4 vesioje (10'C) patalpoje. Lrbai remdgsta sauso Sildomr] patalpr] oro. Nuo gepgZis vidurio iineSti I
lauk4.

Voiingtoniios komienq iuosic senv opoliniv lopq liekonos, fod6l Amerikoie ii vodinomo "cpolinio siiono pqlme" (Pelliroct polme).

Seimc:

,4

rccaceae, palmi-

TdWn6:
ka.

Atolriq

Ameri-

Geriousici cugo: Visus

pai Ziem4) labai s\ iesioje, vavr4 iiltoje.
merrrs (y

lcislynos, trgiinos:
Vasar4 gausiai, Ziem4 nedaug laistyti, Balandzio rugpjtdio manesiais

Ziemq resioje (10 -15"C) pa'.a1poje, nuo geguZes vi-

lle visoms orchiddioms butinos iiltnomis orbo gdlirl vitrino. Dougelis ncuig veislig puikiousioi veio ir iydi ont poprosiiousios polongds.

ORCHIDEIOS
212

aug dZiaugsmo teikia Zydirrdios sanpaulijos bei klivijos :uba kiekvieuq kovo rn6nesi Ziedais apsipilali'ti C o el o gyn e. Bet jei pavyksta praZydirrti iviesarne ges Cynbid i u nL arba Paphiopedilwri tai jau !ventd. Beje, nauj4sia-s garsiqjq orchide-

Ziedai pasirodo ugliq galuose arba

ioluose. Lapar liuiji3kai gysloti ir daZniausiai bnla lygiais [<ra-itais. Jq spalva bei saldara iiaip jau gerokai skiria-

jq veisles daug lengviau priZiurdti.

Sie nuostabiai puo! u-s ir pra^imatn0s augalai nepalyginarnai geriau

si,lelygu kur auga. IpratusiU tenkiltis paurksne orchiddjq lapai tamsiai iali, rn6gstandios ivies4 augirn-si iviesesnius lapus, pilkivai Zalia spalva rodo, kad tai riliiai reikia kuo ryikesnio apivietirno. Orchiddjos, kurios uebijo nei Saldio, nei sar ds atokaitos, dainiau-siai turi kietus lapus, o paurksng ir iilum+ mdgstardios lepiosios ruiys
daug

il r Siltlri lrilryli. Mer !r'ririos orclriddju nliys kilusios i( skirtirrg-u knitq, kur gamthes sqlygos labai nevielrodos. Vesiq ka-itq orchidejas surkiausia, o iiltq - lengviausia laikyti kambaryje. Or4 galima dr6kinti eleltriniu oro drdkintuvu arba kitomis priernonmis (->
P.43). Siaip jau orchiddjorns lcbiarrsiai rirrka specialus giliq langci :uba iiltrramiai. Kad.gerai Zydetq, jorns reikalinga visi5ka ramybe, v6sesnis oras nakti, daug iviesos ruderri ir pakalkamai dregnas oras. Butina atsirninti: olchidejos standZials lapais ir storais gumbais ramyb6s periodu mgsta pabnti sausos, o tos, kuriq lapai minkiti ir ivelnir-s, niekad tetud jausti dr6gmes stygiaus. Vlyv4 Ziern4 ir pava-sari, kai irna

pdsitaikg prie mrr.srl s4lygq ir Zydi kur ka^s gausiau bei noriau negu lau-

kilds n1iys. Siuose puslapiuose kaip tik apie juos ir bus kalbarna.
Jei kq nors vis d6lto dotnina retesuds ir auginti keblesn6s rliys, ra-s jas surnildta-s priede (-+ P.
22O

milkitesrius,

Orchiddjq Ziedai yra nepapra-sto groZio ir steb6tinai ilgai nenuvysta.

- 221).

Kos

iinolino

Bendd orrhid6iq

pfieiiiros

opie orrhid6ios
Orchiddjos yrajauliausi Ziediniai aug:rlar zelnele. ue to,jq ieirna didZiausia: 750 gen-

bruoioi
Pirkdarni orchid6j4 bttinai pasiteiraukite, kokiosji n-riies ir kaipjE priZiurdti vesiai, vidutiniSkai ar

leisti nauja-s atZalas, joms reikia

daugiau vanderls.

Ankstyv4 va-sar4, kai orchidejos

spardiai auga, jorns reikia daugiau tnaisto rnedZiagq (tr4iq), vandens ir

diq, l0 ooo - 30 O0O nLiiq ir daugiau trei

70 0OO veisliU. Jq esama visarne Zernds rutulyje, iislTrus arnZiDojo ialdio ir ledq surakinta-s poliariles sritis bei uegailestingai saulds i5deginta-s dyklunas, tadiau naturaliai garntoje jos auga daugiausia atogrqiose iuba vesiuose, drdgnuose, iikalotuose kalnq miilarose bei uoldtose Azijos ir Vidurio bei Pietq Arnerikosjrrq pakarrtdse. Ten daugelis jt1 veia alt rnedziq, keleta-s ruaiq Zerndje, o kai

iilurnos.
V6lyv4 va-sar4 ir rudeni, kai susidaro gumbai ir irna krautis Ziedpurnpuriai, svarbu, kad nakties temperatua rukistq iki 4 - 6'C. Orchid6jorns tada reikia daugiau iviesos ir rnaZiau vanden-s. Rudeni ir Ziern4 iie augalai ilsisi atogrose tuo metu b[na sausros. Taigi orchiddjoms reikia itil daug
Sviesos ir kuo maiiau vandeLs.

Ki-

taip, nei dauguma karnbario augalq, substrato ( ) Adrcsai, P. 238), k.rlris bfltq ir punrs, ir lengva-s, ir prisotinta-s oro, ir aprupintq augal4 maisto medZiagomis bei vandeniu.

orchidejos auga ne g6liq Zemeje. Jorns reikia specialaus orchid6jry

kurios - alt uolq. Augirno b[dai. Orchidjos auga dvejopai: o Monopodiniu budu (su viena Sakojirnosi aiimi) augarttios (Phal a e
aopsi.s) turi nuo ialorq

Orchitlijos dainiausiai ouga ant

ueclfitq, o naisto inasi puven4.

ii

ougal4

aukityo kylanti pagrindini iigl! ir

kraura Ziedus abipu-s jo. o Sirnpodiniq riiiiLt (Cattlcya) angimo aiis statrnena, o naujos atjalos asiralda prie pagrindo ionq ir auga i visa-s puses viri puodo kra-itq. Sirnpodin6s orchid6jos turi tam tikrus gumbus, kartais dar vadinarnru taria.rnaisiais arba netikraisiais svogDnais, kurie kaupia vandeni ir maisto rnedZiaga-s, taigi gelbsti Siuos puikius augalus uo sausros. 213

lstriiai

6
I I

Cattleya

C) rt

l(oll6io

a
C)

TJ -

Cattlep bicolor kilusi ii Brazilijos,

Cdtleya bowringial@ subauna ii slkio daug iied4.

I,F

L]

Kaflejos savo tdvyndje dainiausiai auga ant kiht augalq Sakq arba kamienll. zydr drdelra.rs! sparvlllgais Ziedais su asikiSusin tarsi lipa vienu Ziedlapiu. Ziedpumpuriai iki praZystant bina apgaubti pap6dlapio. Specialiose parduotuvdse galima isigyti ir tikt4j4 Cattleya m{1, fu begg19

vertinami orchidejrl C att lzy a bel Lt e li a ri4ti nai (-+ P. 216), vadinami Laeliocatt leJ a, ypad v ets-

iyd6iimo loikos: tavasari, vasarq, rudeni ir iiem4

apipurlGti,kas2-3metus augal4 persodinti

l&'Abna Wiebrann'
('Alma Vylonan')

ar.kt pvasti,'Mtu -

Zydi und

Morirz' ('Maksas ft Moricas') bei 'lryinter b luher'

('Ziemos pasaka')

nauj4 orchiddjr.l substrat4. - llelyliu veisla. vasar4 Zydilieima:. or chi ttace ae, ge - Pava-sari ir dia-s veisles persodinti po guimibiniai. Zyddjimo, ruded ir Ziem4 f6vyli: Vidurio ir Pieq Zydinaia-s kovo ir baAmerik4 Karibq juros salos.

laldzio mdnesiais.

iy-

Geriausioi ougc: Labai

Douginimas: Persodi-

veisliq, dainiausiai

di Ziemq. Jie yra priZiurimi taip pat, kaip kaddjos.

daugiarnsiq miSrunq
(B r a s o b e Ii o c att ly e a, Ep

i-

cattleya, Potina| a atba S o p fu o I ae li o c at t Iy e a.). Ziedai b[na balti, geltoni,

rauwi ir kuo ivairiausiq

raudooq atspalviq. Itin Daugiau Laelia negu Cattlaya - La.eliocatt laya veis Ii' Creamton' (' Kreminis atspalvis' ).

nant padalyti ppmbus. Sviesioje vietoje, taiiau l(enkdici, ligos: Jei oras tiesiogioig saules spirduper sausas, apninka skydaliq visai nepakeniia, taigi tikq rytiniai ir vakaridai mariai. Atkreipkite ddmes! i skruzddle,s, kurias langai. Vasar4 ir augimo paprastai labai masina lipmetu vis4 dien4 laikyti nus ir saldus orchidejq Zie25"C gerdi vadinamoje padrl nekhras. DaZdausiai talpoje. Svarbu: mldi oms jas lydi amarai. Beje, iiai turi bnti keletu laipsriq msiai yra b0dingas Ziedyvisesnis. Ziem4 dienomis no makities rudas atspalpakanta l8'C, naktimis vis bei plauiai ant $rmbq 14'C iilumos. jie apsaugo nuo saulds.

Yp ai spalvingas Laeliocattle!@

Pqldlimas: Vasar4 lieti gausiau, karkiekvienais metais vdl iytais net panardinti i vandedetq, privalu slbretrdusi saikingiau, ni, iiem4 flgli patalpinti i vesi4 vietik tiek, kad iaknys ir ta ir maziau lieti. Pet siltai gumbai neiidiiiittl. Vasalaikant kaddja iileidZia tik 4 i laistymo vandeni kas- lapus, kart prideti orchidejq
Kad kadeja

lcistymcs, lrgiincs:

miiranas' C ulmi-

hssq.

nari RecitaL',
Balroj i Lae liocatt leJa

lfili prieiiiros ypalutnoi: Gel]]zes

mdnesiais lapus daznai

miiranas gebon pentinu.

spalio

214

Cytnbidium

Cimbidis

Sis

rutlasis miirinas

iti

higstamas gelinink!.

Cinbidiio iiedai veria aki naostabiausiomis spalvomis.

,Pi @ n'
CimbidZio iiedai itin ilgai iibnna nuskinti, todel visai nekeista, kad net Tailando atgabentos

ry

ii

P inchess',,' De I Rey', 'Delight'('ZJ.yesys'-

Zavus pakabinamas auga-

jos ne tik stebetinai iswer- 'Lemfdrde Surprise' mingos, bet ir graZios, ve- (' Lemfiordo siurprizas'
ria aki nuostabiomis spalvomis. Daugelis cimbidZio rii5iq auga Zemdje - turi storas, mesingas iaknis bei standiius ir illus talsi dirZai lapus, kurie dainiausiai i{auga iS apvaliq pgmbq, Ziedq kekes taip pat auga iS gumbq ir Zydi nepaprastai ilgai. Itin populiar-rs yra
C,l

iios lasl),' M i nne ke n' (' Meil]upuikios gCles uitvindo vi- E ) ,' Pink To\ver' so pasaulio furgus. Be to, ('Rausvasis boKtrs'),

kas 4 savaites trgiti orchidejq tr4somis. Valyvq rudeni ir Ziem4 lieti maziau,

Cimbidiio nriirunqi

nuolroukoie:
Virsuje kaireje: fisai ZaIias su dimAa IApa. A paiioj e kairij e :'Si lvi a M iiller C itrone I Ia' (' Ge ls-

nebetrdti,

lfili prieii0ros ypctunoi: Nuolat drdkinti patalpq or4, dainiau purKti. Kas 2 metus po iyddjimo pemodinti i orchiddjq substrat4.

iyd6iimo loikcs: tavasari, vasarg rudeni ir iiem4 - nelygu ruSis ir veisld. ieimo. or c hi dace az, ge-

kvapi veisld).

voji Silvija Miuler'). Viiuje deiineje: kre inis spalvos miiriinas su

agniaspalve lipa.

Douginincs: Dalijant
gumbus.

lxrzraibiniai. Tdvyt!6: Atogrdrl Azija, Australija.

l(enk6ioi, ligos: Jei oras per sausas, gali apnikti vo- Kapel.a' tokia ivaigZd, ratinklines erkes. Isimetus Veiijo ivaigidyne). tam tikram virusui, lapai

Apaiioje deiineje: popu Liarioj i'Star bright Capel la' ('Spindulingoji

rrrrdlaft miSrunai, ku-

Gricusioi ougo:

Visus

rie Ziemos soduose uzauSa iki I meho aukiiio, o kambaryje - apie 80 cn. Dau-qelis jrl megsta Silutaip labai bijo sauso Sildo.rq patalpq oro. Ziedai bn:a kreminiai, balti, _reltooi, oranZiniai, roZi,ai. \'ioletiniai, rudi ir net ieli. l,abiausiai paplitusr:'s cimbidiio veisles Zyi: Ziem4 ir pava-sarlr

metus gelai vddinanoje, labai iviesioje ir sauldtoje patalpoje. Senesnius tam

m4 fodi nuo rudens ir ne

tikrq veisliq cimbidiius (reiKa teirautis perkant)

iki rugsdjo pabaigos galima laikyti lauke !vie-

paivieseja arba juos iiberia gehoni ilakai. Toki augal4 reikia izoliuoti, kad jis rcuzkesh+ kitt, dar geriau - sunaikinti, nes nuo virusiniq ligq kol kas nem jokiq vaishl.

sioje vietoje, bet ne vidudienio saules atokai-

PItalinos: Cimbidziai,
sausio mdnesiais, iiedus krauna geguids ir birZelio mdnesiais, taigi tuo metu jiems dien4 reikia daug 5i-

kurie Zydi rugsejo

toje. Vasar4 laikyti Sihai, nuo rulpj[iio mdnesio naktimis megsta vesq.

'.7?n4 \'onon','5hor*

loislynos, trgiimos:
Nuo kovo iki rugs6jo pabai-eos

lumos,oflakti-pakankamai gaivios vdsos.

,-'Pamaiva'), 'Dag A-<;e . ' Ercalibur' ,' |t[a-

-;"

-ealsiai laisqti ir

215

6
I

o rt E a
r/ E
-

Laelia

Miltonia. Miltoniopsis

Miltoniic, miltoniopsis

C)

La.elia

taut

&B

ni

Brazi I ijos Btla.

lltlt

t'|.i .,:i,.1,ti

;.ti,. tnt'Jiu\ it'aitoit,'t

Visos 50 l.?elid n:rsiq yr.r arba epifitai (savo tevyneje, atogrqzq Amerikos giriose, auga.rnt medzirD arba veia smdlingoje Zendje (pavyzdziui, akneni-

gerai ved jnamoje, t.liiau Siulcitu be skersvejo patrlpoie. Rudeni riiiai laella c i i n a.b a r i n a' r eikia dangiau sau)es. Pavasari, va_

Miltonijos iiedai platus,

ploksti, labai alsivdrg, au-

^)

ieimoz Orchi
gu

da

ceae, ge-

iar4 ir dienomis btltiia l8

- 24"C, rudeni, Ziem4 ir naktirnis 4"C.

tdelia).Is tokiq yra ir ryikiai r.rudona rdelia

ne

cill trabd ri na, paptasl^i re-

Loistymos, trgiimos;
Jei vir-sar.r

komenduojalna vos prddejusiam orchiddjas au ginti

ka*ta, gausiatl

gelininkui. Ji Zydi pava-sari, kalp t LaeLia purpura ta. Ya\a(4Zydi Laelia crislra. RudeDi Zied s pra- knd augalns neimtq vysti
skleidii:^ Laelia p! Iila. (didZiuliai violerirriai ir rausvi Ziedai). Ziem4 Zydi dejq tr4iq.

laistyti arba relsykiais Pana.dir1ti i v.udelli, taaiau ii naujo lieti tik tada, kai subsnrrrs jru ger.ri iid2irrves. zletn4 lrelr trK IreK!

Krs treiiil lr;styrnq iv deui iddt; iiek iiek orchi-

Zraibiniai. ga alrt trunpudirl kotelirl T6vynr.i: Pieq Arnerika. ir, beje, ii pirmo Zvilgsnio Geriousici ougo: Visus kiek panails i naslais armetus iviasio.je, bet geba Zibuokle-s Ziedus. S4lyriau iiek tiek r.rksmingoje ginai miltorijas br.ltrl galinei labai sauldtoje PaNiPoma padalinti i dvi gnrpe.s: je. Vasrr4 megsta brtti 1le Milto jos (Milrol?ld), ge- siliiau kaip 25'C, ziem4 rai tinkurdios auginti kamapie 20'C, nakimis b:ryje ir riiiys, dar vadi15 - 18"C. n.nnos nailaitinemis milloislymos, lrgiimos; toutomis (Mrlroniopsis), itin !:aukilusios ii drdgnq ir vesiq Vasar4lieti ne siai, bet perdziovirti irgi ikanotq miilcl, nepake-

iolet:lriai bei rausvi iiedai) ir lae Li a haryop hy I la (or aniiL ae I i a anc

eps (v

Kili prieii0ros ypalu-

lianiios sauso gyvenamqjq bustq oro. lr vie[q, ir kitq yra apie 15 - 20 nrSiq, Tos, kudos auga ant

lereikia. Pavasari il
14

va-sa_

kas 3 savaites

iiek tiek

noi:

Nuolat drekinti or{,

patresti. Visais kituds meq laikais irgi leperlieti.

fiai lie<lai), Laelia

lengviausiai kryZminasi

.iq substrrLl. Epifitines (art kitq augalq augans\r C all lela () P . 2l1) , iias) taelra ruSis geriausu kitomis gelrtimis srulkiai arba visai tesikryirni- sia pririSti prie kokio kamieno ar iakos, .f pana.

kas2-3metuspavasa4 persod tti inerrjq orclide-

kitq augalq (epifit ri), ntri

daugiausiai ivie,siai ialius, suplotr.rs gumbus su vienu-trimis siaurais lap:ris. DaZ ausja;balt raudonai margi arba rartsvi Ziedai auga iSjaunq

Kiti prieii&ros ypctumoi: Nuolat gausiai drd-

kiiti orq (-+ P. 43), be! paties4cab-it!}s$'!e.

k.!ro reiiar.r, bet geriausia nrdeni arba pava-sarj i orchidejq substrat4, skirq epifi tiniams augalams.

iir

purkitil Persoditlti

iyddiimo loikos: lavasarl, vasarq, rude-ni ir ZieDelySu rus$ 1.I m4

pr.Lsdiausio medZjo zieves

gabalo.

veisld.

Dcuginimcs: Persodinant padalyti gumbus.

gumbq. Vasaq ir rudeti ly di Mi ltonia c I owes i i,

Mihonialavs.eLt bei

ieinaz
ka.

Ort: hida

ce

ae, ge-

guZraibiniai.

lle nk6iai, ligosz L a e i a labai keniia Duo tvank.us

L

l6vyn6: Atogr4iq ArneriGeriousici ougo: Sviesioje, pusiau irksmilgoj e,

Milronia speclabil is ir lvairiosjq veislis. iyd6iino loikos: oazniausiai va-sar4 ir rudeu!,

kiirtais ir vislls lnetus.

Douginimcs: Persodil1al,lt

Kenk6ioi, ligos: tit neteisingai priiiirrint. Jei

gauna per daug Sviesos, lapai nusidazo musvai.

gumbr] dalimis

216

OdoDtoglossum

hin nregstama VuJlstekeara

Ca l)ria 'Plttsh' (PLittii-

c&n'
Siq orchiddj! esama gal 100 ru-iiq. Daugelis kilusios ii auKtikalniq giriq (auga maidaug 1500 3000 m aukityje), bdel mdgsta gaiq, drdgr4 ir vesq or4. Keleta-s net pa-

Margas taryt fir [eopardas niirinds.

L-

t
0donloglossum yro dougelio kcmborinig orthid6jg prof6vir l(oi kurios ir1 vadinrmos visoi kitcis vordois,

Odotxonia

(ii

Odolrtog-

Iossuttt x Millonia), c Odantocidiun (ii Odon

Geriousioi ougo: Svie-

sioje, pusiau pavesingoje

toglassul| x On.idi Dt), . V ylstekeara (ii Odontoelosstitr x Cochlioda x

. Wilsotxara (iE Odonto kelia tumpalaikius Saldius. Toks keistas glassutrt x CochLioda x botaninjs pavadinimas (iS- Oncidiul ), vertus pa- dantytas lie;u- Jos sulautos specialiai bei vis) atsfuado del savitrl langdms ir itin gausiai Ziedq, kurie kartais prie graiiai Zydi didiiuliais pagdldo turi dailtyt.Ls iiedynais ddmetais,Slaataugas (gmikiskai odolx kuotais bei .ainais (daztos = daotis,glossa = lieniausiai rudai bei geltonai Zuvis). Gumbai dainai arba rausvai, baltai ir raub[na ploKti, isleidZia po donai margais) Ziedais. vien4-his lapus, o prie pa- IS margqjq ruSiq kambarypa- je auginti geriausiai tinka -elindo sukraura kekiq vidalo Ziedynus, Odont og loss ntr b i ct oniendaZriausiai auganiius tie- s e, ()dotxto I la s s u n p u Isiei auKtyn. Viena ii secrellarr bei pakalDutemjs niausiai paplitusiq rusiq lr,r eplanti Odo nlo g I o ss unt
dotlt o I loss un I rankuri Siandiel laikoma atskira gentimi Ros.\'r a O

Miltoniopsis),

patalpoje, tinka rltinis, karinis arba iiaurilis, o Ziem4 - pietinis langas. Va-sar4 megsta 20 - 24"C,

Polorimcs: Jei turite sodq, nuo birZelio pakabinkiva- te Odolttoglossut i

nakimis

ve-sesng

(18 - 20"C), Ziem4 14 - ls"C temperahr4.

loistynos, lrliimos:
Augimo metu substrutas privalo b0ti nuolat Siek tiek dragna-s, Ziem4 lieti tik tiek, kad neiidzintq gumbai, birZelio rug-

relabai tarkq medi. Orchiddjos mdgstr gaivq ankstyvos va-safos of4, dienos kariti ir vsias naktis. Svarbu: Nepamiriti palaistyti,jei ilgjau nebum litausl Jei lietus ilgai uZsitgsia, augalq geriau inqiti pasbgell, kitaip subNuo rugsejo menqsio

strata-s supus,

crispun.

de,

iyd6iimo loikos: ravasari, va-sar4 nrdeni arba iiem4 nelygu riiSis ir

-troglossrlr. Kambaryje au ginri geriausiai tinka It ainos a do nt o g I o s s unt

veisles galima pastatyti pjudio mdnesiais kas 14 dienq lapus nupurksti van- saules atokaitoje - ji reideniu su trupuiiu trqirl or- kalinga iiedlms krauti ir jauniems gumbams branchiddjoms tai apsaugos substnt4 ir iak- diiti. Iki spalio mdnesio nis nuo kenksmingo drus- vidurio galime laikyti lauke, bet nakdiai (ddl gali\ poveikio. mq ialdiD geriau ine-<ti i Kiti prieii0ros ypolumqi3 Nuolat &6kinti or4, vidq ir pastatyti vdsioje vietoje. Netrul:rts pasiropurksti,kas2-3metus dys Ziedpunpuriai. po Zyddjimo persodinti
nauj4 orchiddjq subshatA.

()dontog|ossL tiiis

1r

povyzdiiui, Vuylslekecro.

veisld.

Douginimos: Pesodinant padalyti lgmbus. l(enkdioi, ligos: Jei oras per drdgna-s, lapai darosi

'.:i:1e.. ) pai geniiq mii-

ieimcz

O r ch i daceae, ge-

guZraibiniai.

. A:!.ntitdd
.-

(E Odontog

f6vyn6: Vidurio ir Pienl

Amerika.

banguoti.

':

t,t: x Cocltlioda),

2tf

Oncidirun

c&

Paphiopetlilum

ffi'

Roibuol6

Nuo lapkidio iki kovo laistyti tik tiek, kad grmbai ir lapai nenuvyshl, Augimo metu kas 3 savaitas I vandeni

iiuptelti iiek

tiek orchidejq tr+iq.

Kiri prieiiiros ypctuapie

\OO

Ollcitli tlt

genties ruiirl. Joms reikia labai skirtiugos Pnezturos tld pirkda1ni

mci! Nuolat &ekhti or4, bet Ziemq ir pavasari purKti alsargiai, ne.r oaujos los geitai pnva. Jei grunbamsjau per maZa vietos geliapuodyje, au-

Paph

sl-

ga14

peNodinti i erdvesni

vi-

suomet pasiteiraukite, kaip elgtis su isigytuoju

indq su orchiddjq subsnatu. ce ausia tai padaryti

o&n'

iof edi hnr

nt i iraruts

nesunlat pri ii itrat

i.

augalu.

iyddiinro loikos: rauasari, va-vr4, rudeni

mmybes laikui baigiantis (kovo menesi), kai pradeda augti ialnys ir tauji

mq nelygu rliis. Seimoz orchidaceae, geguZraibiniai.

Zie-

Igliai.
Douginimqs3 Percodinant padalyti gumbus.

T6vyn6: Atogr4zq ir viduprieziufos klaidas. tiniq atogr4;q Amerika, Pqlqrinas: NuzyddjuKaribqjuros salos.

l(enk6ici, ligos: Puola tik darant labai dideles

siomr\ ()ncidiu t kranrctianun b Oncidiunt

0eriousioi ougc: va.*q

Sviesioje, pusiau vesioje aplinkoje. Nemegsta tiesiogines saulas. Visq dien4 laikyti iiltoje, naki vdsesndje patalpoje. Ziem4 iilumos nemAgstuclas ms$

Z|atona apie 6o Paphiope- a las,2- 3 savaites naktimis laikyti ve-sioje, diedilrirl gentie-s rusiq, bet nomis sauletoje vietoje. dar daugiau kuo ivairiausiq mituurq ir veisliq. Lcislyncs, lrgiimos: Beje, Sie augalai daug pa- Dirva, kurioje ialcrija-si tvareslli 11e!$ gryllos riSis augalas, privalo luolat sys, ne taip bijo Muso btti saikingai dtegna. iildomq patalpq oro. Rai- Laistyti tik tada, kai ji gebuol6 auga kiek kitaip, rckai pmdziivusi, o Zienei daugelio kitq gendirl mq - dar maziau. meorchidejos mgsdjo BalandZio - kiekviena jos lapq slqoteld isaugina oesiais kas - savaites Siek 3 tik vien4 Zied4 tiek parrgsti. - balt1,

p api I io (P sy c ho ps is)

ij.e-

gelto4, Zaliq, rud4 arba

dynkodiq nenupjauti kitais metais ant to paties

stiebo susilaauna nauji

purpurini, o kartais marg4

tq. Jam perzydejus susidaro naujos skotelas, kurios Zydi tik kitais metais.

Xili prieiiiros ypctu-

Slahrot4 arba dryzuo-

pumpulal.

iyd6iimo lcikcs: tavasari, vasaq. rudeni nely!$ r[iis mq

ir Zie-

veisld.

ir

Nuolat drdkinti patalpos or4, dainai apipurkSti augalo lapus, o perZyddjusi petsodinti, bet tik tuomeE jei substlatas sukietdj?s arba atsiduoda puvesiais.

nci:

ieimaz Orchidace ae, geguZraibiniai.

fdvyn6: Atolr4zq Azija. Geriausioi cugo: vasar4 laikyti 15'C, o iilumameges 20'C patalpoje, sauldkaitoje.
Onicidium mErfiras rainais ir Svelniais tarsi tigro kailis Ziedais, pusiau r.rksmhgoj e, Ziemq Sviesioje, bet ne sauletoje patalpoje. Visus metus dien4 mdgsta kambario tempe.atirq, o naki
vesq. Rugsdjo menesl, raibuolei baigus leisti naujas

Dcugininos: Kero dalimis (persodinant). Kenk6ioi, ligos: Kartais apninka voratir dines erkes arba skydamariai. Ddl drdgfnes dirvoje pertekliaus gali puti pumpurai,
lapai
keras,

ir

Sakuys,

Pllorinosi
be rcikalo

Juo didqsris

Loistynos, lrgiimcs:
spalio mdnesiais ir oras turi biiti nuolat Siek tiek dregni.
substratas

Kovo

juo raibuold puikiau jauiiasi, tad geriau

jo nedalyti!

Phalaenopsis

P halaenopsis

o&6'Eb
Sak-

lapai

paltgilti

p Latils.

Phalaenopsis niiriinai i)tdi beteik visus teft$.

P h a I4e n o p s i s :nes\ralar o

pusiau paunksueje, iiem4 nq, kudos bemat apraizgo Sviesioie. t:riieu iokiu biviskq, ka-s tik gretimais pa- du ne saul6toje patalpoje. sitaiko. Jo lapai yra lieiu- Visus rnetus laikyti iiltai. vio formos ir palyginti Dieromis 20 - 22"C (va-saplatlrs, Ziedai labai 14 ir iildiau), naktimis ne vesiau kaip 18'C. Iiimtis: ivairiq formq, spalvq bei margumo ir Zydi kone vi- rudenl augalus 4 - 6 savaisus metus. Jie biura geltotes laikyti l6"C tempera-

!!mbrl, bet turi daug

Geriousioi ougo:

va-sar4

l(enk6ici, ligos:

Per gau-

siai laistart gali isimesti grybelis, per iiltai ir per tamsiai laikant apninka skydamariai, krenta ptunpurai. Silhamiuose dazniausiai puola iliuZai.

karpomi viri tredio arba ketvifi o stiebo b3mblio.

Paldrimusa Phalaenop
sis ant to paties stiebo gali net2 - 3 kartus sukauti
Ziedus,

ni, rausvi, raudol , Yioletioiai, rudi ir iali. Daugelis iios ieimos rtiiq bei miirunq tinka au(.,1

tnroje

Ziedus.

tai skrtha kauti

jei baigiait jam

zyddti iiedrystiebiai nu-

loistymos, trgiimcs:
Visus metus lieti saikingai, taiiau neleisti Zemei visiikai iidZinti. Niekad

s c oltop s i s, D or itae n opis Renant hopsi s), o ^tba pradedantiesiems, ne per

-.

labiausiai igudusiems orchid6jq augintojams ypad ::nka spalvitrgi ir ne itin

',epils
:,31,

viduri - sali isimesti ouvinvsl Va,sar4 kas 14 dienq po truputi patresti.

Si Zatiai

auksiri

edq su

krovd

ntiiri|nas' Matnbo'.

P h a laeno p s i s

mi*r.i-

iyddiimo loikcs: rava-

ln. r asar% rudenl arba I::rq - nelygu r[iis.

\Limnai

Kiti prieiiuros ypotumoi: Dazniau apipurkiti lapns. P h ala"nopsis riays mdgsta itjn dragn4 org o
miSrunai labiau prisitaikg prie sausq iildomq patalpq, Kas por4 metrl geguZds menesipeNodinti i pulrl orchid6jq subsbr.it4. Siulcitu nepazeisti iaknq!

aii ;:

Zydi beveik inems,

vige-

ieimot orchidaceaz,
z-"

ibiniai. TdYyn6i Indija, Pietq Azi- Dauginincs: Ataugonis,

Ph
'

alaenopsis It

i5 runas

i::-=i

Aurtlalija.

hrios

susidarc ant

iie-

Hotuspokus' (' Iidaiga' ) il.ak otais iiedais.

dynstiebio.

Miirfinas 'Cossandra
su

purpurue l!7pa.

2t9

YI

c) Ir
H

Coelogyne cristata
Tai epifitin. orchiddja 15 - 30 cm ilgio, smailiais, t rsiai ialiais lapais ir kiaGinio fomos gumbais, Jos sv)'raltys sniego baltumo Ziedai, pasipnoig ispudingomis aukso geltonumo skiauteremis, auga ant 30 cm ilgio stiebq.

pusiau uksmingoje patalpoje, jei tik naktimis joje ne iildiau kaip 16 - 18'C. Ziem4 Siai orchidejai patir*a oe Siltesne kaip l8"C temperatiira dierq ir l4"C temperatfrra nakti. l-aistvmas. tiesimas: Nuo balandZio iki rugsejo gausiai lieti minldtu vaadeniu ir kas 2 savaitqs Siek tiek patrFSti. Nuo spalio iki kovo lieti tiktai tiek, kad neperdintq gumbai.

Kiti priezitros ypatumai: Nuolat purki-

fJ
-

ti

YI YI H

C)

- esant per sausam orui gali apnikti skydanariai. Daugidmas: Gumbq dalimis.

Dendrobium densiflorum

Dendrobis
Tai epifitini orchiddjq gentis panasiais i bambuko gumbais. .l)endrobium den\/ie/]as Eraziausiq dendrcsi|lorum biq, kasrnet apsipilantis auko geltonumo iiedq kekdmis.

C) I

o F
4

Zvdljimo laikas: Nuo lapkidio iki kovo, Sejmu Or chidaceae, geguiraibiniai, Tdvyndr Himalajai, Nepalas. Geriausiai '!!a: Visus metus Sviesioje ir gerai vddinamoje patalpoje, vasar4 lauke. Nepakelia tiesioginiq saules spindulirl. Ziem4 dienomis mdgsta 14"C, nakimis 8"C. Laistvmas. trFsimas: Nuo geguzds iki rugsdjo lieti saikingai, kas 2 savaites po truputi trgSti. Nuo spalio iki balandZio laikyti beveik sausai. Kiti prieii[ros vDahrmai: Jaufiu [sliu oer daus oepurkiti, kad jie nepradeq pnti ! Jei reikia, perzyddjusi augal4 persodinti i orchidejrl substmt4. Dauginirnas: Kero dalimis. Patarimas: Coelogyne cristata iydi geriau, jei rudeni pab[na saulds atokaitoje.

Rinktin6s, irin lepios ir relos orrhid6ios i5 iiltrp ir dr6gnq otogrqig giriq bei v6siq

oukitikolniu miiky.

Zydejimo laikas: Kovas

Dg
Brassia vemrcosa
Sios rfiSies orchidejq gumbai plokiti, lapai pailgi, stangms tarytum odiniai. Ziedai ilgais ir plonais lyg uodegdlds Ziedlapiais auga ant puses metro ilgio stiebq,

Or chidace ae, geguimibiniai,

geguZE.

Sbt

Tyf

nri Himalajai, Birma, Indokinija.

Geriausiai auga: Visus metus Sviesioje, bet ne sauldtoje, pava-sari ir vasar4 iiltoje, nuo spalio menesio 12 - 15'C patalpoje. Laistvmas- treiimasr Pavasari ir vasar4 gausiai lieti ir kas 14 dienq po truputi trgsti. Nuo spalio lieti maiiau, Ziem4 tik tiek, kad gumbai reGdziltq.
niau

Kiti Drie;iiros vDatumai: Vasara daipurKti. paughioasr Gumbq dali-

mis po Zyd6jimo.

Zyddjimo laikas: Pavasari arba vasar4 - nelygu veisld. Seima: Orchidaceae, gepiraibiniai. Tdvynd: Atogr4Zq Amerika. Geriausiai auga: l-abai Sviesioje,

220

Zygopetalum

'Atur

Si orchiddja nemagsta Silumos

wyravi-

mq ir e'.vena Zemeje, Ji turi storas Saknis ir du arba daugiau smailius, lanceGkus lapus bei kiauSinio formos palviais graiiai margais Ziedais. Keista-s gumbus. Zydi rySkias-

jos

pavadinimas kilgs iS gmikalbos ir skirtas pavadinti nedideli sustorejim4 prie 1[pos pagrindo, kaip arklio ka-

mantai prilaikand Ziedlapius Graikiikai: zygoz = kamant:i, petalan = Iapas, Ziedlapis). Paduotuvese bnna prynq ruSi q ir miSninq. Zvdiimo laikas: Ziema. Se na: ()rc h idace oe, ge gt:ltaibiniai. Tdwn 6: Pietu Pietq Amerika. Geriausiai auga: Geriausiai auga: Sviesioje ir pusiau iksmingoje, gerai

vedinamoje, iiltoje, iiem4 15 - 18.C patalpoje. Laistymas. treiimas: Laistyti saikingai, nuo kovo iki rugsdjo kas 2 savaites po tuputi tresti, Kiti priezi[fos ypaturnai; Nuolat drekinti patalpos ore bet paties augalo nepwkSti, kitaip ant lapq atsiras ddmes. Kasmet peNodinti po iyddjimo. Dauginima-s: Gumbg dalimis (tud blti su latais).

Ma-sdevallia militaris

BuLboplryllam longi

aukitikah q giriq, j4 laikyti privalu tik vesiame Silhamyje! Ji twi mqsingq iakliastiebi L Zydi keistais Ziedais: jq vainiklapiai
tad

Si orchiddja kilusi iS

flomm dar vadinama

Cirrhopetahar
.

beveik visai iSnykg, o iS taurelds iisirutuliojgs neiprastas darinys bimis vir![ndmis.

Zyddjimo laikia: Pavasari ir vasarq flelygu rGis. Seima: ()rchidaceae, ge-

Bulbophyllum longifl onun

Si epifitind orchiddja kilusi iS itin iilhl l(raitq. Ji turi pailgijusius, iliauiiandius Saloiastiebius ir briaunons g!mbus, iS

$rzraibiniai. Tdv),ne: Pieq ir Vidurio Amerika. Geriausiai auga: Sviesioje, pusiau ukmingoje, gerai vddinamoje, dieFroje ir vdsioje aplinkoje. LaisDl: mas- trpiimas: Zemd turi b[ti nuolat

klriq

isauga odiska-s lapas, Jos

iiek tiek

drdgpra. Vasar4 kas tris savaites po truputi patrpsti , Kiti prieiiDros

pavadinimas kilgs Li lotyorl fu grailq kalbos (lotynGkai ,a/rar = gumbas,

graiktEkai phyllon = lapas). Jos nuosta-

ypatrm4i-Jei reikia, pavasari persodinti i orchiddjq iemg, Dauginimas: Sakniastiebiq dalimis, bet gedau palikti
dideles grupes!

b[s pailgdjg iiedai susiburg j pumpskri-

timi Ziedyn4. Zvdejimo laikas: Birzelis, Seima: Orc h i dac e ae, ge goitaiblniai. T6wnd: Visuomet iali, &dggi ir Silti atogrqiq
miSkai. Geriausiai auga: Visus metus ivie-sioje, dien4 20'C, oaki oe v6sesneje kaip l6oc patalpoje. laislt mas, tr$irnas: Mdgsta nuolat drdgo4 aplink4, Augimo hetu kas 14 dienq Siek riekpatrFti. Kiri prieziuros ypatul4aii Nuolat drdkinri oq (-+ P, 43). Dauginimas: Gumbq dalimis.

221

fie neuiina doug viefos ir nereikolouio ypolingo d6mesio, i5 pirmo ivilgsnio regisi niOris, ne ilin sinpotingi. Ber iloi - per vienq nokti 5ie kuklis, neiivoizdus ougoloi ino ir opsipilo posokiSko groiio iiedois. Tuomel supronli, kad po lo dygliuoto, nepoprosloi sunkirp ir
sqlygrp sufornuoio r0siio iSore slypi begolinis ilgesys ir no-

oliiouriq

rios neiisokyto ivelnumo

KAKTUSAI

palangg arba vdsq, iviesq but4, gali isigyti kaktu-sq ir diais dygliuotais keistuoliais gerdtis kasdien ii ani. Nedidelei jq kolekcijai uZtektq tiek vielos, kiek uzilna viso hbo paddklas kavai ne5ioti, Galite praddti nuo

J / a< |\ I- .L.

iekvienes,turirrris sault4

diq ruiiq. Jie yra Zydirrtys augalai, kaip sarrpaulijos erba azalijos - rik arrodo visiskai kitaip. Jie raip pr-sikeit po milijonus metq trulnrsirl Z-tbiitiniq gnnntyniq su nepakel iamornis sausromis bei negailestiuga sauls kaitra. Priversti L-uo labiau

Bendd koktusg plieiiuros

bruoioi
Kaktusai

itil

iStvenningi, rrai3u

Iengviausiai priZiurirnq rii6iq, kurir.

charalleristika-s rasite iau kitarne puslapyje, bet galite pa-sirinkli ir epifitGkai gyvenandius lapinius atogr4Zq kafrtusus. Jei esate prityrgs gdlinirkas ar, juo labiau, kaltusq megeja-s, galite rinldis lepesnius, daugiau iimanymo, o karta is ir specialaus Siltuamio reikalaujandirr-s augalus. Jei jau ntrspreldete papuoiti savo namus diais Zaviais dyl-urmt asis$rliais, pravartu isi gyti apie pusg tuzino vienodai priZi[rirnq ivairiq rniiq, nes kaktusai idorniausiai atrodo grup6mis, kuo skaitling_esndje bei margesndje draugijoje. Kaktusai itin Zaviis ddl savo oaslantingo ir stebetinai priestaringo bui do. Ii pinno Zvilgsnio jie atrodo ne per labiausiai patrauklns, kartais net atgra^sus dygliuoti pikdiumos ir galblt ii tiesU tokie yra, kol runai suskurta vien4 po kito skleisti t:epaprasto ivelnumo ir trapuno bei nuostabiausio groZio iiedus juo mielesnius, juo ataiaurestis attodo
pats kaktusas.
.

surnaiinti garinimo paviriiq ir nuolat girrtis nuo mirtino ultraviolet! niq spindulig pertekliaus, kakusai "iirado" rutulio A stulpg form4, laprls pavertd i dyglius ir uZsiaugino
valkalu, kaniting dang4, stonls dyglius bei sidabrrspalviu plaukepladiai po Zemmis ilsikerojusias plok{dias Saknis, kudos tu;tuojau
srlsiurbia net pati menkiausi4 dirvon patekusi dragmds Slakeli, kitos uesiaugina storus tarsi ropiq gumbru, kaupiandius valdeni. Beje, visi kaktusai yra suLrrlentai - labai mdsingi ir =sultingi augelai (lotyniSkai slccrrs sultys, d169m6). Manoma, kad vanden! kaupia irjq Zieve, ir vidinis audinys, dar vadinamas lerdimi, DaZnai jauni kaktu-sai brura rutulio formos, bet yra rUiiq, kurios ii patjaunurn6s yra stulpo arba kilirndlio pavidalo. lami6jg kaktusai dainiausiai atrodo kaip krumai, medZiai arba milZini3kos Zvakidds. Laipiojantys kaktusai Q.{aLties karaliene) turi ilgus stiebus ir Sakojasi kaip kmmai. Tik nedaugelis epifi tiniq augalq (pa*ry zdiirti, S c hl um b e rg e r a arb a Rhipsalidopsi^s) |ui lapq pavidalo nglius. Zyddti kaLtusai pradeda

(beisu ir pagalvoti!) iskentg gyverimo dykumose nepriteklius, neiirnandlio rankose qali praZuri - vDxi ddl dregmes p;rteliliaus. Taigi^jq perlieti nevalia! Svarbu, kad apie
Saknis niekuomet netelKotq vindens perteklius: ii naujo lieti reikia

tik tada, kai

Zernd

visi5kai iidZins-

stor4 od4 su papildornu vaikirriu ap-

ta. Rudeni vandens kattusai pagei-

dauja dar maZiau, o 2iern1,

liq 'kailiuk4". Kai k-urios'm-iys turi

vsiai, 2ernesudje kaip l0"C ternperatiroje. ir visaj nebenori. Tiese,jei

patalpa, krrr kaLtrLsai Ziernoja, kiek iiltesrrd, juos b[tina retsykiais pagirdyti. Tarnsiuoju metq leik-u jokiu budu negalirna trgiti. Dirva, kurion ruoSiaGs sodinti kaLtus4, turi b[ti para.li i smdling4 dykumos Zemg - geni praleisti va.nderri. orq ir turdti pakankarnai druskq, trigi nusi-

laiktrr

pirkus kakusq 2emes, pravartu

dar imaiSyti smlio bei trupirrtos pernzos.

ij4

Apie 1500 metus pirmieji kaktusai

atkeliavo i Europa su Kristupo Kolumbo 'Santa Mariia". Apie 1700 m_

jau buvo skiriarni rutuliniai, stulpeliniai, lapiniai ir opunciniai kaktusai. Bene Iabiausiai Siais auealais

imta Zavetis delyuiolil,tojo iirntrnedio pirmoje pusdje, bydennejerio laikais ( B iertr nn ei er, pagal vokiediq poeto L.Eichroto eil6raidiu personaZo pavardg - toks dail6s ii dizaino stilius). Beje, 1892 rnetais ikuda Vokieiiq kaktLrsrr mdsdiu tuaugija (+ Aciresai, P. 283j (i; k iiand.ien vienija daugiau kaip 860O uKnlJq nanq.

lvairiai - nelygu rGis: alksdiausiai po 2 - 3 metq arba tik iiaugg tam tikro dydiio. Dauqelis fiiBiu 2ydi pavasari ir an ksty v q 1iedai buna kuo lvairiausiq"asar4, spahrl netJuodl.

Beje, sodindama-s Siuos niaura-s dygliuodius galite nejuokais susiZeistil Kaktusui nieko bloga neatsitiks, jeigu j! paimsite rarkon miiv6damas pirStines arba suimsite DutplasdiJgabatiukais (+ pieSinjs P.47), agurkq bei kepiniq Znyptmis. Visai ko kito reikia epifitiniams kaktusams. Pinniausia lengvos maistingos, apsiiai puvenrl prisodrintos Zemds, daug valrdens ir drgno oro. Be to, prieSingai nei dykumose gyveoantys broliai, saulesjie ne iS tolo negali pakgsti.

Kos iinotino lpie koktusur Kallusai Siaip jau yra "amerikiediai". Natlraliai garrrtoje jie auga
nuo Kanarq iki Patagonijos - daugiausiai sava-nose ir saules kepinamose dykumose. Tik labai nedaugelis 5it1 augalq prisitaik6 gyventi
dregnose ir Siltose atogrEzose. Tai epifi tai, prisiglaudp tankiuose laiimynuose arba aukituose medZiuose, KaLAsq Seima Cactace.te ap-

Daugelis gannojc krinais kcrojankaUustl giliapuodfie rcisa ga vicniSo stulpo pavidalo. Tokias isoidin gas.Zvo_icidis gati nn ponaryii'nc-

ii4

ima 20O gendiq ir daugybg mkstan-

Mekikos (Echinocactus ingens). Gamtoje jisoi u1auga net

sas i3

Sis tilainiikas rutulys

tai kalau-

oc n t t r Kr oJ c cly A1t mol c -

tonos syorio. Senov)s acteknms

jis
27:t

buvo

a u koj imo

altorius.

Kohusoi, kuriuos lengviousio priiiuriti

YI

F = \,
I

\t I

.^. <"t tl 'Yi A

Si

os

sinpath?us eaiukls es nka priverstii))(lati.

iia i.lvardytus kktusus gali tuituojau praded sehningai auginti kiekvien:rs, net ir labiausiai neprityrgs geliuinkas. Be to, jam bus visai nqsu*u padaryti, kad jie vi<1 laik4 Zydanl.

syk i laistymo v.rndeDi ipilti (ar iberti) daugiau fosforo turiniiq tr4iq jos skatina augalq krauti
pumprmrs ir

Tilkernos krmbarvie auginti rlsys bei Ziedq spalG.baldianun (r:i]ndorni violetind), G.rzcrii (tarsv a), G. de nudat u nl (lrlemin), G. nn lt ifla ntn (r,rusva, nusvai oranzina),
su raudoflu
G. Et
e h ! i an

yLG. an dr e ae (leltn:,a),

iydati.

Kiti prieiiiros ypotumci:K.Ls2-3metus

Seimc: Cactaceac, kaktu- ankstyvQ pavasad pelsodinti i kaktusq Zemg su siniai. smeliu k pemzos fupifovynd: Vidurio ir Pietq Amerika. Douginimcs: sdklomis Geriousioi ougo: Nuo
pavasario

ut

(b^lt^

N otra

viduriu),

G. u r ugu a cy nse

(krcnlft).
3

koje: GJltutocoLtciLltr unlgu4! elxse

col1c

Zvdeiirno laikes: Nuo peva-sado

2 N oto c ac tus

ilnus

iviesioje, sauldtoje ir iiltoje p.ltalpoje. Nuo spalio

mdnesio jiems reikia pa-

iki rudens labai

Sildomoje (28"C) dauginimo lysvdje, geriausia vasario pabaigoje. Sudygusius sjirukrs ir persodiDti.

iki vasarcs,

Mantnilla.ria

iiretinti

(5 - l2'C) viet4 Nuo gep- KenkGici, ligos: rattusai sulegaluoja per daug Ze,s vidwio galima iina*i i lauk4 saulqs atokaiton, bet trniiami, nuolat perliejami, neturddami s4lygq tiusaugoti nuo lietnus. kamai Ziemoti arba nuo laistyrnos, lrgiinos: tvankaus prastai vedinaNuo geguis ikirugsjo laistyti saikhgai, bet kad iaknys kaip reikiaDt suGynrnorclycium drdktq. Kit4 syki iieti tik tada, kai Zemejau visiikai Rutulio arba storo paploiidZiivusi. Nuo spalio_pa- dio pavidalo kaktusai. Uibaigos laikyti sausai. Zie- auga 15 - 20 cm aukiiio bei 15 cm skersmeN, mojariio visiai (vdsiau kaip 10"C) visai nelaisty- ataugas leidzia prie pat pagrindo. Ym ruSiq su priti, Siltoje patalpoje retsygludusiais ir aLsikiiusiais kiais Siek tiek palieti. dygliais. Trejq meq arnPavasari val lieti tuputi gausiau, vos pa-sirodZius Ziam praZysta gana didenaujiems daigams kas 14 liais (apie 6 crn skesdienU trupuri patlgcti kak- mens) labai mielais ivaitusq tr+(ornis. Rudenj, riq spalvq Ziedais. pries pat Ziemojim4, kelis-

rinki

ivie-siq, bet vasiq

4 Rebutia ritteri Rutulio fonnos arba iiek 5 Rebutia i uscula tiek pailgi, 15 - 20 crr 6 Echinolossulacactus aukidio bei tokio pat sker7 Lobivia vatteri smens kaknrai kuo lvairiausio pavidalo dygliais. Ataugas leidzia bndamr vyresnro altlzraus, aple I cm skersmens Ziedus krduna netoli viri[ne,s.
-tik

llolococfus

Ihtamorkamb-aryje au. ginti rui),s bei Ziedq spalya: N.aprictrs, N. cotlcinn s, N.otbnis, N.suhnanr ,rrrlosrlj (visi geltoni), MrurilarJ (tamsiai iaudo11a), N. ue be l o t1n ianus (ugnine, vyinine, raudofla bei violetire).

si M a ltitli Ll ari a Eet:l.ies kakhMi turi karpq pavidalo iiaugas ant briaulq. Jie brura rutulio, storo paploiio, kartais plonqsnio, kart:ris storesnio cilhdro pavidalo ir kuo ivairiausiai dygliuoti. Datuiausiai leidZia gana daug atialq ir netrul'us s,udarc veihl atvai)nQ. Vied uiauga Det 50 cm, kiti vos keleto

Zy<hi.isrqlaikaslNuo pava-sario

iki vasaros.

Visos iios genties diys mdgiainos ir augiramos

lSambaryje.
Pavasa4yddjimo laikas:

centiretrq auk<dio.

lVlommilloriq
Liaudiika-s pavadinimas "lrpuotarsis" rodo, kad vi-

ns.

224

Vis

kitokt dygljuotunas, L,aip ir lap4 itairovd, diiugixa aki.

Rebufiq
Lab:ri mieli ir daugelio megst mi augaleliai, galrntys papuoSti net paiiq m3zuustq pxlangg, mat di_ d:irusi iSjq retai krda uZauga daugiau nei 8 cm aukiiio ir tiek pat storio.
Jre gaDa

ifitist C le ist ocad us wendIandiorun xalj Zy],eti

VamzdZio pavidalo 9 on ilgio Zjedai auga nuo liemens j iorrus, toidel 2vdintis C/( is/o.dcr?6 do tarrsi prismaigstyta^s

trumpais dyglieis. Zydi trk isrugf 30 - 80 cm.IS-

iio.

budama-s vos

l5 im auki-

lobivio
Itill
tanlciai briaLrnomis

spariiai leidzia

ataugas, toddl l1eh.ukus iu suZelia visa-s miSkas. Dvcliai labai srnulkDs, 2 cm skersrnens Ziedai rySk.us, margi. Beje, Sie luyk<ruk.i raip gausiai 2ydi, krd per ziidus dazn;i nd paties kaktuso nebema-

-.i' -

vagoti mtulio pavidalo arba liek tiek pall[esni

kaktusai,

ii-

rlsies. l0 cm skersmens
Ziedus krauD.r
iS Sonu.

aukitqsni nei 30 cm irne storeslri nei l0 cm. Dyghuofumas pdklauso nuo

dainiaisiai ne

tyti,

Tirrkerros karnbsrvie auyAj v rsos. bet

l<, n t

Sva$u: Lobi|ia r[Sims

reikia gilaus, plataus geliapuoozto, Tinl<.lmos k3mberyje rugintj nl<vs be; 2iedu spilyz- L. backeberBiata (ot^nii,ne), L. rc b a i o i des

gindruiys ir Zjedq spal-

an;- N nttu /.aj(: I CleistocactrLs straussii spalvoq sfypeliq. 2 Echittocereus pectinatus T,r !"I9. \.1!,-yj.,r- 3 Matttnti arta hocasana !I]tU rlivs lsr4sq c.,l- I Echnorotus r,4r+rJri+ be; tier]rr !_Sp4l: , -^, Rrnsnnii !a: c./drl.efs (rEudona). ) L n t'! os < F^r.j,.^f^^ k i c o I tL\ *;f:.;,,1-":;f4i ;" , "1" ,. tc ucndlandiorun \oren|iO rArOdtA ntAlrotn 1 nil, 7 Ma.nnillar;o ?Yrieii,no laikrs: Prvrs u4 rl(]vasal"C6pradiios. :ellntanttlatta
t
1

ypri

i ( lella:|ra Rti ola c ifio ra\v ioleridl , Rserilis ir jos veislds

ars ot
t

er

Erhiaorcrlus grusonii
niais dygliris. Sivo tevyPana-ius i e2iuka auksi-

IS plrukeis pidengros

pavieniui, bet kai L-urios ri:isys leidzia dauA atzalu.

Geltona, raudona). Zyddiimo laika-s; Ankstyvas pavasrris.

[rhinofossulocorfus
Iiskhtind iirt rutuiio Davigilios, dr2nai baolru;los liai
sr,

dalo kakrusu srvvbd

wa

tuudona), L.p etxt land i i (balta, geltona, rausva ir u iole.;ne), L.v, r i ht i atxa I trausvaJ. Zyddjimp laikas: Nuo pava-sano rKr vasaros.

tr L.fan at i n e ns k qgeltona), I jajcuana lskrisiiri

briaunos. Prkc-sciu dytiesus fu

flo

ploni. vidi-

le*ti

staxrdis

ir

(leislotqctus
PaiJA.s

ci.:izltai

ta$i mgai. Ziedai

jq iiemuo drzriau-

buna ivairaus dydZio ir spalvos nelygu rusis.

siai cpilgs plouais, lebei tankiais ir palyginti ne-

Pusrutulio, suploto rutulio cilildro formos nedidukai augalui (dauAirusiai 20 cm auKtio bei 8 cm ploiio). Dazniausiai auga
arba

neje Meksikoje u2aura iki Sines pcsirodo ziedai 1,5 m auksiio. Bnda;as Zydi gara a1rksryvo amjau solidaus arnziaus ir ne ztaus, maiiau kaip 6O cm skersmem, prazysta graz jajs gi ntj$:s_be-rzrcdqrltL geltonais Ziedais. ta: P. chrysacanthioi Zyddjimo laikas: Va-sara. (geltona), P. rldassii (mudo\a), P. nutabilis (t fi)s_ geltond), P. sanpuitriflora Porodio (kraujo raudonumo) .

vir-

ri, iki pat vasaros pradiios.

Zvd6iimo laikas: Pavasa-

225

Epiphyllum

lopinioi koktusoi

YI

F = \t
I

!t I

Lapiniai kah sai dauS ga.usiaL Ad' jei gau@ vasaroti lauke.

o&n'

Epiphytlum reiikla " afi la- Amerikoje iiuo metu augipo" (graiKikai el = ant narna daugiau kaip phylLrn = lapas). Siuo pavadinimu, matyt, noreta pasakyti, kad Sie augalai
Ziedus kauna ant lapo. tiesq tai, kas laikoma lapu, tera ploKiias, dai10 000 Siq nepapr2stai

kysGs iikiuose (-+ Adrcsai, P. 238). iydeiino loikc: Nuo

gegui.es

puoiniq augalq veisliq.

Ziedq skersmuo ivairus - nuo 5 iki 35 cm, Jie buoa laeminiai, geltod, oraniiniai, rausvi, mudooi, purpuriniai, violetiniai arba ivairiausiq atspalvirl, vis dainiau pasitaiko ir margq. Pats augalas gali uzaugti didelis (mefto ir ilgesniais lgliais) arba sai, maZyns (' Minli") ,

iki liepos.
C a c t ac e ae, kal<I\r-

Ii

ieimn
siniai,

fdvynd:

Pietq Meksika

Nuotraakaje:

Mj \aw
ii edais
b esip

dausiai nematomai dygliuotas iiglys. Camtoje (ara$qicse) Epiphyl. km svlrantys

epifi tiniai augalai, toddl itir gmziai atrodo kabaniiuose gEliapuodZiuose.

iki pat Pieq Amerikos atoFiq. Parduodamos tik kultorines veislds. 0ericusioi cugc: Sviesioje, pusiau [ksmiflgoje (galima ir sauldtoje) patal-

I Didiiuliais raudo ais

ui laroj ant is

Epiph!llatu miiriinas.
2

Babaliediiai Epiphlllun miitiinal

plryllanthoides

vi-

3 Nopahochia

Didiiausias pasirinkimas bona specialiuGe sodinin-

poje. Vasaroti galetq huke. Nuo pava-sario iki

rudens laikyti iiltai ir drdgname ote, iiem4

l(enk6iai, ligor:

artais

vdsiau (10 -15' C).

iiedpumpurius apninka
amarai bei skydamariai.

Lcislynos, trgiinos:
Visru metus saikingai lieti minKtu, kambario temperaturo6 vandeniu, hgsti nuo kovo iki ruppjudio.

Pastobo: Taip pat prizinrimi rausvaiiedZiai Nopal

xoc hia p hy llant ho idzs,

itio graziai atrodantys kabandiuose gdliapuodZiuose.

lfiti prieiioros yporunoi: Kartais apipurKti,

Raa.donas Epiphyllum mi'fino Ziedas.

jei reikia, petsodinti i broGebonas

Pqlqfmoss Nuo lapkddio iki kovo iiems auga-

EpipltlU m mii-

fino iied.at.
Marniera chrysocardium Ziedas.

laos reikalingas ramybds melijq substrat4, puvenq laikotarpis, Tuo metu paarba durpiq turin6i4 iemg. pavasari vdl ir plonas ieties pa- buvg vesiai, Menkas
vidalo atZalas iSpjauti. Dougininos: Ugliais. Pjovio vietoms leisti ap-

ozlutl.

pratruksta Zyddti. Pertemojg Siltai tiek daug Ziedq niekuomet nesukauna arba net vlsai nebeZydi.

226

Rhipsalidopsis

Velykinis koktusos

Schlumbergera

l(ol6dinis koktuscs

c@n'
trys
c

Tvirtas ir atryarus gaasiaiiedjs paikwlis.

KaLdinis kal'usas hegs.ta dragn4 ory.

cgn'-

Gamtoje (atogrqiose) Rhipsalidopsb paflttp kaip epifi tinis augalas. Kambaryje auginamos

lcislyncs, irgiimos:
Augrmo mefu (vasariospalio mdnesiais) nuolat, bet saikingai lieti mhKtu
karnbaxio temperamros

jo riiiysl
4-5

Rhipsa li dopsis gaertne-

/i rySkiai raudorais

cm ilgio Ziedais, t Rhipsalidopsis rosea

vandeniu, Praejus 4 savaitelns po iyddjimo praddti laistyti reiiau ir po nedaug, nmybes laikohrpiu (nuo lapkidio iki sausio) lieti visai maiai. Vasar4 kartais fuputi patrgsri

perkiabdaudais, SiurK-

iiai

apaugusiais nareliais

ir kiek maiesniais raus-

Kalddinis kaktusas ym ZySocactus tnancatus k S c hlum b erger a russe liaza miSinys, Abi iios riSys yra epifitai auga arlt medziq Sem do Maro kalnyne prie Rio de Zaneiro (Brazilija), 900 - 1400 m auldtyje. Jq mGrunai lrm zavus. zydr Daltatsr rausvais, raudonais, putpuriniais bei violetiniais iiedais. Viena naujausiq veisliq puil-usis 'Go1l Clarzr'-('Auksaspalvis iavuolis'), iydintis nuostabiais auksinio atspalvio

loistynot frgiinrs:
Vasar4 lieti nuolat, bet sa! kingai, iki liepos mdnesio galo trtsti kas 14 dierq. Nuo rugpjiidio vis maiiau

lieti ir trfsri, kad subrgshl

ngfiai.

lfiti prieiiuros ypatulncB DaZnicu purKti.

Rugsdjo pabaigoje vdl ineSti i kambari ir pastatyti Siltai (18 - 22'C). Trumpdjaniios dienos paskatins augal4 kauti iiedus.

. Siq abieiq msiq mi#[rs Rhipsalidopsis x graeseri musvais bei violetiniais Ziedais. Visos trys rDSys kas pavasa4 apsipila begale nuostabiq
Ziedq.

vais Ziedais,

kaktusq trdomis.

lliti prieiiiros ypctulijq substrat4 arba Zemg, sumaisyt4 su smdliu bei

rupiomis durpdmis.

nor: Dainiau purlGri, jei reikia, persodinti i brome-

iiedais.

iyd6iimo lcikcs: c'nromddZio sausio menesiai, kartais net iki kovo tre-

Dcuginincs: Lapq ataugomis (priei sodinant i dr6gn4 iemg pjnviq vietobs leisti apdZinti).
l(enk6ioi, ligos: pakei
tus viet4, apivietim4 arba

iyd6iino loikos: rovas Dcugininos: A lomis. Geriausia geguZes

- geguZd.a ieimfit C
siniai,

ct ac e a e,

nesi, bet galima ir visus kaktu- metus. Leidus apdzifti nu-

lygu veisl6.

revienodai laist nt krenta

pumpurai.

irimaz
siniai.

Cactaceae,

kairt-

l6vyn6: Brazfija.
Oeriousici ougo: Visus

pjautoms vietohs, su$neigti nglius i dregr4

lengv4 iemg,

metus Sviesioje, pusiau lGnkdioi, ligos: redieDkmingoje ir Siltoje patal- jus ima pfiti Saktrys. Per poje. Nuo lapkridio iki vesiai, per Siltai alba per sausio 8 savaites laikyti tar$iai laikant krenta vesiau (10'C) tai skati- pumpurai. Jei Zemd arba na il augal4 krauti dauotas pet sausi, irna raukigiau Ziedpumpudq. l6tis lapai.

Tdvyr! Brazilija. Geriousici ouga: Sviesioje, pusiau uksmingoje, maiai saulatoje patalpoje, m6gsta vasaros gaiv4 (iki rugs6jo mdnesio pabaigos), tikjokiu bndu ne vidudienio saulekait4.

?27

g6lininkoms

lkktusoi lobicu potyrusiens

Meloroclus

#@n'
Gretimoje lluotraukoje
matote lepeslriu-s kaktusus, labiau tinkandius

iyd6iimo lcikcs: nnugiausia pava-sari ir vasarq. Theloca.tts Zydi nrJo pavasario iki velyvos vasaIOS.

pri-

tyrusiems geliq mdgdjams. Mat daugeliui iirl

gan retq, bet Zaviq dygliuoiiq reikaling,rs specialus iiltnamis, Kad tie augalai Zyddtq, jiems bntinas tam tik rs iviesos kie-

ieino:
siuiai,

Caoaceae, kaktu-

T6vyn6: Nuo pietifliq JAV sriiiq iki Pieq Amerikos.

kis ir tilkamas klimat.rs. Keletas geDdiq, pavyzd'ivi, Strlcorebutia t Me-

Geriousici ougc: Nuo

pavasario iki mdens labai sauldtoje, iviesioje ir Silto-

diolobivia, ya lrrl7 i!,

kalnq sridiq, aigi yra praQ gauti itin daug iviesos
bei ultravioletiniq sphdu-

je vietoje. Nuo spalio laikyti Sviesioje ir vdsioje (5 - l2oc) patrlpoje. Nuo geguZes pabaigos galima iiDeiti i sauldt4 ir Silt4 viet4

Iiq.

lauke, bet s.rugoti nuo lie-

t!usl loistymos, h?iimos:

Pavmar j, vos pasirodZius

Mios pikuobs

naujoms atzaloms, laistyti nuolat bet saikiluai flaujo lieti riktai Zemei

t s iiedai.

karfrndles skleidiiasi ptrikieji Melocac

ii - v!

si!kai iidiiuvus.

lfiti prieiiuros ypotumci: Vasarq ir ruded kartais apipurkiti, kas 2 - 3 metus persodinti. Svarbu, kad Zemd, i kuriq sodinsite, gemi pr.rleishl vaDdeni ir turetq pakankamai dmskq. NeMudoti kaktusq Zemes su puveml priemaisomis. Geriau maiiyti ;emg su pemzos tmpiniais, smulkintr.r perlitu, mpiu smdliu arba smr,rlkin lavos skalda,
Douginimos: Sdklornis Q8"C iemt je).

.i1= qF tRz -v,,' L_\ ^iis augalas buPirmtlsyk

vo apra-iytils dar 1588 metais. Aituiltus gyvenimo lnetus eidama.s Melocactl{s ljaltasi auginti Zali4 briauDot+ savo kin.L ii jo virsilnaje susifomuoja
keist!-s plaukuot!-s pDpsnys, kokio jolG ktrs kaktu-sa-s neturi. Tame plpsnyje brgskr iio augalo

ldislymas, lrgiim0s:
Vasar4 lieti nuolat, nuo

spalio iki kovo

I 2 3 4 5 6 7 I 9
I

giau, bet Zelne privalo biti Siek tiek dregna. Vasarq kas 4 savaites patrFiti kaktusr.l

saikir-

Astrophttunr

tr+ionis.

Cephalocereussenilis Thelocact s bicolor

Kiti prieiiriros ypcfumci: Visus metus dazniau apipurkiti. Kas 2 - 3 mehrs persodtuti i plokiiius arba didelius puodus su labai smdlinga, maiai puvenq turiniia Zeme. Siukitu lepaZeisti SaknLl kepurdle-s jau turintiems
augaJams,

Neopofteria villosa Mamnillaria napina Manmtillaria laui Thel.ocact sb eckii

Wehlgartia nu,hispil,:t Astrophytum

iiedpumpuriai. Taigi nuo tol Meloc4clrls pasiivelliia vien iyddjirnui. Beje,

iis

nugala-s labai m6gsta

iilumq ir saules abkait4,

tod6l puikiai jaudiasi ant
pietine-s palangds tiesiai

tynoshg & 0
Ast ro p hjtt!fi

asterias

Manrnti llaria yaquatsis skydamariai, kaktusq pu12 Mediolabivia jei per gausiai vioys schttiedcheniana l listoma, ypad Ziemq. 13 Sulcorebatia Pqtarimos3

l1

lbnkdic'r, ligos: voratinklilds erkds, miltuotieji

virt celtrinio Sildymo radiatoriq.

Daugininqs: sdktomis
smdlirgoje 28"C Zemeje. Kenk6ici, ligos: Laikoma-s per

steinbachii

iia iiva yti

kaktusai iydds tik laikomi

art sauldtos palangds.

fdvyn63 Vidurio ir Pietq

Amerika.

dr6grai ir per vdsiai ima pnd. 5eirno: Caclaceae, kaktuPatlrimqss Taip pat prisiniai. iiuimas Cephala.cgeguZis iki rugsdjo.

iyd6iimo loikcs: ttuo

reus seni lis,

tik iiem4 ji

Geriousioi rugo: visus

metus sauldtoje, labai

galima laikyti kiek vdsiau (bet ue Zemesrdje kaip

iviesioje ir iiltoje patalpoje. Va-sar4 galima laikyti

lauke saulekaitoje, bet saugoti nuo liekus.

l5'C

temperah'rroje).

229

E J
Y I

ZvaigZdute pazymetuose puslapiuose ra-site augalq

-rt gens 9l miniata9l

Aeoniun23,142*

apraiymus, juodesniu Sriftu alspausd intuose spalvota-s nuotaukas atba pieSinius,

Apipjaustyma-s 41, 79 ApMuga nuo gamvimo Apsauga nuo sau-sros 12 Apsaugos priemonds 51,

Avokada 63, 64

Avortija 26,28, 168*,

168

arboreunt 4lS, 742,

142

Azzlija22,25 , 45, 72, 7 4,89, L27

a C)
tietwiiki
ir botoninisi

te 142 Aeschynanthus 15, 16,

tabLlilo

78,8l
Apvaisinimas 69 Arachis hlpoeaea2E Arachniodes 196*

Abutilan 15,22 meqapota icuht 138

- pictun 138 Acacia amota

Acalypha
15

- hildebrandii92 radicans - speciosus 92,92 - tricolar 9292 Afelandra 93*, 93

Afrikind sparmanija 186*,186
Agava 16, 25, 75, 81, 83 Aglaonema 24,26,57,

- a antiforlrlis 196 - aristata 196 Araucaria 16,22 145

12,

heterophylh 145*, 22, 145* ,

415

Baktericidai 5l Bakterija 55, 69, 70 Bakteriozd 55 Balq augalai 28,43 Bambukas 12, 192*, 192
Bambusa

Anukatija
r45

rulgark'Str ia-

Aca thopheoni.r206
Achimenes \6,90*,90 Achimend 90*, 90

ispida 83,90*,90

ta' 192*,I92
Barometras 38

pentu a9O

ArchontophoenL( 206*,

143*,143
Ajeras 25

206 Ardisia 16

Beaucamea 16,22,28,

Akacija 4, 5

cunninghantiana2O6*

r41*,t47,149
Begonia23,24,28,57,
95*, 95, 148* boweri 148,148 cleopatra 148
coccinea95

ougolv povodinimci bei koi kurios

3qvokos

Acorus caLtnus 142 - gramineus 28, 142*, - 142

Adansonia

Akalifa 19,83,90*, 90
Akaricida.s 51, 52, 68, Aklimatizuotis 32, 68 143

7l

- crenata 94*,94 Ardlztja 94* , 94

Areca catechu206* Areka 206*,206 Asconopsis219

Aglaonena 24,51, 143*,

- di|itata 174 iensis 1,7 4 - madagascar Ad.hi ht28,9l* obesum 4l5,48,88, 91, 91 swazicunr 9l

- commulatum 743 - costat ttt 143 Alavijas (alijo5iu-s) 25,

28,81,83, 144*, 144
ALlamanda 19,92*

Asimiliacija 69, ?1, 74

Asotenis 173*, 173 Asparugus 25, 26, 31 ,
146* ,

diadena 148
egregia 95
148
1.18

-fotiosa goegoensis

t46

Adiantun 2a, 196*,196 * radcliawnr 196

Alo.asia 16, Iowii 143

cathar1ica92,92
143* , 143

- tenerum 34135, \96 Adijantas 15, 28, 34/35,

196*,196

sander iana 140, 143

- aeutifolius 146 - densillorus 146 - falcatus 146 - setaceus 16,146 Asparaga-s 25, 26
Asp i dist r d 22, 2a, 66 I 67 elatior 147*, 147 Asp idistr a 22, 26, 30

heracLeifoLia var. nigricarx 148

hiemalb 94 - thispida var. cucullife- ra 58

imperialis 'Spea ata'

148

Aechmea9l*

chantinii

9l

fasciata 9l , 9l

- arboresaens 19, 144* - barbadensis 144* 144*,144 - variegata 25, 140, Alokazija
143*,143
Antpelopsis 3l

Linmingheana95,95
mesoniana 'lrotl

Aspleniun 22

brevipedanculata

- nidt 197*,197 - n amuraria 197 AstfoPhytum asTerias veunr

bulb(erun 58

- rex 1,48 - serralipetala95 Begonija 18, 25,26,43,

56,57,58,59,82,
94* , 94, 95* , 95,

Cross' 148, 148 metallica95

144*,144

228

Ananas 145* 145 bracleatus 1,45

caPncorne var. nt-

- comosus 145 Andq aviete 63

228

148*,148
BeLoperone 14, 16 Beloperon6

Anigozatuhos

- manglcsii 137 Anona 63, 149*, 149 Anthuri m 15,24,93* - crystalliram 93 - eeitchiil4l Anturis 24,26,70,93*,
93

fuvidus

137* , 737

myriostigma22S Ataugos 58, 68, 75 Adankos 58, 60, 68, 79 Atraflka 69, 80 Augimo s4lygos 22, 33,

guttata 95* , 95

25,95*,95

Bertelodio garzdenis 30

Benolania 123
houneana 123 nttatus 96*,96

36,38 Augimo vieta 12, 13, 20,

22
Auginima-s 32, 33, 36,

BilLbergia3l Bilbergija 25
BIe chrutm 197*

39, 52, 57 , 79,83 Auginys 58,68,69,8l Auksuotasis flebodis

{".*

,{t

Anubias 28 Apdulkinimas 69 Apelsinmedis 63

Ap he

201*,20r
Auldtastiebiai augalai

J!,"

landta 93* sincb.iriana 93 squarrosa93,93

tetragona 93

21,25,44,73

brasilense - gibbun 197197 - moofei 797 - spicant 197 - verrecutula. 19 Bletia Bon:sx
25 , 41

AuKtoji aspidisha
147*,147

22,

, 48149 , 70

2s,26,28,66167,

Boras 38,76
Botanika 12, 14

Bougainvillea 415,25, 28, 7q 139*, 139, 180 glabra 36, 139 spectabilis 139 Brachychiton 28 f uwstfis 48, 149* , 149 Brassaia actinophylla 48, 184 Brassavola 76 Brassia 220*

poschars$ana lCF'
100, 139*, 139

- pyramidalis lN Capsic m annuum IOO*,

100

straussii 225,225 - wendlandiorum 225 Clerodeubum lA2*,102

Cynbidiun 15,215*,215
Cyperus 16,29,34135, 158*

Dirbtinis ap5vietimas 22,

23,33,45,56
Dirvos organizmai 36 Dirvos Siluma 22' 41,59, 70 Dizigoteka 159 Dizlgotheca 159* elagantissitua 159, 159

Clivia 15,103*,103
Clusia raea I52*,152 Cocolaba 19
Cocos 66167

thot soniae 102

Carica papaya 64 Carmotw microphylb 48 Caryota nitis 198,2o7* CaI haranthus roseus

albostri@tus 158,158

allemifolius28,158,
158

l0l*,101
Catt leya
7

- ntcifera2oS*,208 Codiaeum 23, 57 , 153*,

153

6,2l4x , 214

Brass o laelio c att leJa 2 14

Briedlield @aprastoji)

201),,201 Brornelija | 6, 22, 25, 45, 58,68, 75, 79, 81, 82,
89, 135 Bro$laLlia 96*

- bicolor 214 214 - bowrinqiana senilis Cephalocereus

228,229
Cereus peruvianus 69

vartagetu
tum 153

var. pic-

esculentqs - grcciLis 158158 - haspan - papyrus 28, 158 28, - pumihts 28 158 Cynomiun 28

Dorot

veitchii 159,159
he ant has be Llifor-

mis4l5
Doritaenopsis 219

Codonanthe 151*

- crassifolia 153* , 153 Coeloglne 22 - crbtata 220* , 2?n Coleus 22,23, 57 , 154*,
154
154 - punitus 16,31,73, Cohnnea

- caryotideuh 198 - falcatum 198* CJtisr,,s 15 x racemosus 138*,

138

Drccaeha 761* ,
@ngesta 160

16l

- grandiflora 16, 96 - speciosa96,96 - viscosa Brovalija 89, 96*, 96

Br nlebia14,97*
na 97,97 Brunfelsija 9?*, 9/ Bud.lleja indica 193* Budl6ja 193 Bugetrvilija 4/5, 25, 28, 139*, 139
B u I b o p hy I I um long iJl o-

Ceropegia 3l woodii 14, l5O*,150 Ceropegija 25, 26, 150 Chamaedorea

calaractun 2Oj - elagans 207* Chamaeramhenum l'l0

ChameLaucium 415, 138 Chelatas 71

103*

Dalinti 68,

8l

- deremensis l@, 16l - draco 160, 16I - fragrans lffi,16l, t6l glauca 160 - marginata 28, 82, - 160, 161 reiexa 16l
sandEria a160 . surcubsa 160,16l,
161

paacifiaru var. calyci-

uncinatum 138*,138

Cherimoja 63

- hifta 103 - microphyla lO3 Corallina95

Cor d! Iine 16,
161
15

x banksii 103 gloriosa lO3

Dauginimas 15,56,57, 58, 59, 60, 64, 73, 82 Dauginimasis iaknimis

56,9, s9,69 Davallia 28, 198*

Dftcen
80

Chlorofilas 15, 70, 71, 74,74 cltlorcfrl?F 22,23,25,

4*, 1.54,

26,28,5a,75,79,

mm22l*,221
Burbuold 15, 75, 80

l5l*,151
Chlorophyun 74, 28, 3I
comosam 151*,l5l Chrysalidocarpus 206

154, - fruticxa 154 154 indtuisa C o no c arp us laev ig at us

ry

australis 154

- mariesii 198,198 Davalija 19, 30, 198*,

198

b llata

198

28, 161*,161
DrenaZas 41,61,70, 71, Dregrnd 33, 52

18,25,26,

r55*,155
CotJlcdon 69

- lutescehs 2O8* , 208 Chrysamhemtn 15

Caladi m 14,149*,149
Calathea26,150*
(*1triza'itEtna 25,
7 5, 7

CrasuLa 16,24,28,
66167

Dendrobium 13,22, 58 densiJlorum 220* , 220 Denbdrobis 13, 220*, 220 D i dy mochloena t r uncatula 199* Didzialapd hortebzija I 16

Du1kin615 Duryes 38,40,42,57,81

8,

101*,101

crocata 150

Cik?622,26,70, 157*,

lancifolia l5O
makoyana 150

ts7
Ciklamenas 24, 25, 28, 36, 75, 85, 105*,105 Cimbidis 215

- coccirca lcd.*,104 155 - falcata155,155 - ovata 15,lO4*, Crossandra

lo4

arborescens 48,155*

Didziaiiede (karaliskoji) pelafgonija 125*, 125

Dicliioji gr ev ilija 22, 26,

166*,166 Diefenbachia 159*,159 bowmannii 'Camilla'
159 maculata, 159 Dieros ir nakties tempe-

ornata 'Roseo lineato' l5O picturata 'Argentea'

150

Cimbiieda 28,30, 180*,

180

- infundibulifornis 104*,104 Cryptanthas 156*,156

156 - acaulis s 156 bivittat Cryptocoryne

veitchiana 34135 - zebrina 750 Calceola.ria

- darwinii 97 97 - integrifolia 34135 Callisia repens

C allistemon

Cinerarija 130*, 130 Cissrc 16,31, 152* amazonica 152 antarctica 48, 152,

raturq skLtumas 22,

72

Difenbachija 18, 26, 59,

79, 80,

- gibbilora 1O7 - harmsii lO7 - noduhsa 1O7 - pulvinata l0j - punila lU7 - setosa lO7 Echinocactus

Echereria 4J5,16,28, 107* agavoides lO7 cornicobr 1Oj darenbergii 107 ,lW

citr inus

41 5,

139*

- rhonbifolia 28,19 Cit|,nmeA:6 213,22,24,

C itrolortane

1<t tliscolar 152

- pomederiifolia 28 - wenAii23 Ctenafthe 26,156*

156 Cupressus 16,22

t4l,

159*,159

Dionaea muscipula 28,

192"

2X*,225 - grwonii223 ingens E c hino c e r e us p e ct inafias

77< EchiloJossubcactas

Ca ellia98*,99

-japonica37,48, 98
sqsanqaa 98 Campanula 16, 1OO*

25,28,30, 102*,tOz lla mitis 213,

415,

labbersiana 156 oppenheimiana 756,

Dipladcnia3l, \06*
boliviensis 106,106 sanderi 106 splcndens 106 Dipladenija 25, 106*, 106 Dipterucanthus 106* , 106 devosianus 106 makoyanus 106

rt2
tuz*

macrocarpa 48, 157*,

2U,225*,225
Echinopsis 61
Echmdja 28,48, 88, 9l*, 97 Elksine 19, 186*, 186

itrus 22, 24, 2A, 66 167,

u,

t57

Curcuma roscoeana 136

Cycas 22,195

ftaqilis

IOO

isoplryUa 6, 1OO, 10O poftetusch lagiatn 6

Citrusiniai -

miclocarpa l0z

vaisiai 63 Cleistocactus 225* laniceps 225

Cyclanen 16,24,28

revolua 157*,157
percicum lO5*,105

- poftellae 16 Dipterdkantas I 06*, 106

EpicattleJa 214 EPifitai 13, i6,38,41,

42,43,69,72
EpipnraUum

n6',226

231

H
J Y I

Epiprenuum3l,51

pinnatun
162

31

162* ,

3l Eranthenn l3T*,137
Episcia
putcheLlum 1,31* , 737 Erantema 137 Eriocercus jusbertii 6l

a o 4

Eustoma grandiJlorwn 110*, 110 Euterpe 206 Evoliucija 72 Exacunt 28 a1fine I lO* , 110

Gebent

22.25.26P7,

80, 14l, 163, 168*,

168 Gebenkrumis 29, 163*, 163

- albiflos 113113 - hltharinae lI3,I13 - muLtiflorus 168* , 168 Haraofl hia 28,
768 - attenudla168 Iascidta 168 - glabrcta 168 Iintifolia - reinv'ardlii 168 - trun.ata 168 Hederc22,3l
he tit 163, 168* ,764 Hibiscus 2a rosa sineflsis II3* Hibiskas (kimoZe) 30, .t 13*, 113

Geleiis 38,12.76
Gelezies stoka 52, 54 Gdliq langas 22 Gdliq temd 40 Celsvalsis kalistemonas 139*, 139 Cendjimds 44 Gerbera 25 Ginura 167*, 167 Globa 136*, 136

Erikdtis 24
Eschinantas 15,
.16,

92*,
Fatshedera28

92
ESverija 25,26, 28, 79,

107*,107
Eterinis aliejus 68
Etilenas 45,68 Eukalipta-s 12 Euolryntus euroPea 762

- lizei 163*,163 Fatsia 16,28,6I jdponica 163

Fatsija 30

Ferocact .s 229 Ficus 16, 5'7,'1 5, 165*,

165

Globba 136*,136

- japonica 162*,162 Euphotbia 163*,163 babanifera 48,163

erytraceae 763

asperu 'ParceLli' 165

benghal.ensis 164 benj an ina 48, 141,

- atrosdttguinea 136 - bulbifera 136 - marantira 136 - $,iniii 136*,136 90, Gloksinija 25,26, 43,
t3t*,
131

Hipocirta26,116
Hippeastralia
H ip pe

Il4

as r unt lO 111,, 16, 81, I l4*, 114 Hortenzija 8

grondicornis 163

164, t65 blltifolia 48, 165

Howeia22,2a,206,208,
209*
209 - belmoreatn 209,209 fors eriana HovEja22,2a,2o6,

trysil

108

dehoidea14,l&,
lyrara 16,
165
66167

lophogotu 1oB

165 elastica 16, 164, 165

Gloriosa 16 rothschildiana 112*

Gloxinia

sylvatica9O

niltt 14, 108*, 108 pseudocact s 163 pulcherrina 109*,

109 splendens l0g tintcalli 163

, 164 ,

neriifolia 48

pthtilo 31, 48, 57,

164, 165, 165 rctusa 48,48, 165 rubightosa 165 sagiuata 31,164, 165

Eurdtomas 16

Figa 63

Goethea cauLiiora 136 Gosslp i unt h e r bac eurn 28 Gralciiioji chamedordja 205,207* , 207 Gmnadind nertera 30, 123 Granatas 48

209",209

Hola 16,31,57,115*

Graptopetal
107

be

lhotl

GreiviLlea 16,22 Grevildja 16,22, 166*,

166 Crrybiena 71

- bella 28, 115,11,5 - carnosazS,I75 115 - laatnosa115 Iinearis - nultifiora 115 Hydrangea nacrophylla
t

Fikas 12, 165", 165

Filicopsida 195 Filodendras 178*,178,

tob sta

166*

,166

l6*,

116

t79*, 179
Finikas 63, 64, 210*, 210 Fitonija 24, 166*, 166 Filtonia 24 verscharfekii 166* , 166

Grybhes ligos 52, 55, 7O,72,18

Guava 63 Cuoba (smulkialapd) 30, 48, 48 Guzmania 34135, 167*, 167 Lingulata 167

Hylocere s 6l Hypo cJfia 31 , 116* - glabra 1,16,716 - strigillosa 116 Hypoestes26,57

phyllastachya 170*, 770

Fiziologiniai sunikimai 52,78

Flebodis (auksuotasls)

T
I
T

2Ot*,2Ol
FortunelLl japonica lo2

Guzrnanija 30, 167

Glhnocalj cium 224*

- margarita 7,64 Fryzija 135*, 135

runglctoal Jl, )2, /1. /z

- arulreae 224 - baldian m 224 bruchii224 - denudatun 224 - mubifiorum 224 224 - Euhliarun 224 - urguayense Gynura 15,167*,167 aurantiaca 167
scandens 167

Iksora 25,26, ll8*,118 Ilgalape gyvatbarzdd 28, 30, 193*,193 Ilgalapis inlGQapartis
23, 34135, 2oO"

,200

Ilgastiebiai augalai 21,

25,44,73
Inbieras 63 Impatie s 1I7*

Galenis 22, 138*, 138

Gardznia 16,28, 111*,

111

jasmircides 111 Gardenija 25, 28, 45, 69,

111*,

1ll

GarZdenis 31,

12l*,l2l

- hawkri 117117 - nolitangere - repens ll7 Il7 - walleriana Indijind chrizaniema

l0t*,101
Iresine 26,I'10*

28,1t3*

herbstii l7O,l70

- linfunii l1O hezin'26,l70*,L70

kora

Yucca22,24,25,28,59,
80,82,

coccinea

15,16 ll8*

38, 50,76,77,80,82 Katildlis 6,25, l0O*, 100 Lavendtla angustifolia Mikoklimatas 76 Katpa)nlintai

28,44,76,83 26

16,25,26,

Lapinis kaktusas 226

226*,

Mikroelementai 28,

conciwtus 221 ottonis 224

rutilatLs 224

l4l, 190*

alodolia

19O,l9O
l9O

Kadja 214 Kavamedis Kekd 15,8I "Kengircs letena"

4lS

elephantipes

f37
Kerkdjai

171*,171 Miltligd 50,52, 55, 71, 137*, Leptospahum 16 72,76 scoparium l2l*,121 Miltonia2S,43,216*, 33,50, 52, 54, 216 Lindeno ksantosoma
80

Leea quineercis

17\*,771

Milcolepija 28,
199

199*,

NPK77

submammulosts224 uebelnannianus 221

83 Kerpds 70

Kiauliauog6

Jacobina

7l Jasminum28,3l,ll9* Kiparisas 22, 157 Kiskiakop[stis 137*, 137 ofrtcinalr l19,ll9 - pollahlhtht |19 Klivija .103*, 103 Kl,luzi)^ 152* 152 Jatropha. 14, 16,28, '
lr9*,119
192*,192
Jatrofa 30

canea 118,118 - paucilara Il8 Jaooninis oieKnis 162 Ja^sminaitis 19, 119

Il8*

132 erimaiyld)

191*,191 Liuksometas 22,

'76

Kiminai 40,

Lizdine

clowesii2l6 36,45, - flavescerc216 - spectabilis2l6 kaharutd 195, Miltohija (miltoniopsis)

28,2t 6*,216 Miltoniopsis 216*,216

Nudegimas sauleje 52, 54 Nuodai 38 Nuodingi augalai 73 Nuostabioii monstera 25-

26,6\,75,76,8-,
172*,172
Nymphea datbenyana2S

Kinind roid ftininis

kdtis, roZd

197*,197 Lobivia 224,225*

128*,728 Kirminai 52,55'

Jautusis musekautas

podagrica

ll9

28,

KodonanG 153*,153 Kolumndja Kokospalmd

103 66/67'

l8O - wrightianaz2s MitI^22,25,26J27, 211*,217 bictoniense2\ - grand.e 217 Lotus benhetotii3\, 1,12*,172 121* l2l Molis29,38,40,4.1,43, Odontonia2lT
vatteri

- backebergiarc225 - famatimensis 225 - jajoiana22s - pentlandii 225 rebutioides 225

2U

Mimikrija 76
Mimosa pudica28,69 Mimoza
Min-sai 25

30,43,69
5l

Minuojandios museles MirabiLis jaLapa

Odontioda 2I7 Odontocidium 217 Odonto7lass t 53,

208*,208
Kokosinis mikrocelis 209

' Llcaste 7

1uka22,24,28,30,
r90*,190

Kordilina 154
Kotelis 15 Kretinis pteris 22 Kriptantas 26, 156*, Kristalq susidarymas

156 Mamnillaria 7l - bocasana22S Kromndra 19, 104 laui228 - napina228 Krotonas 23,26,57.61, Kaktusas 12,222 153*' 153 Kaladis 149*,149 - laquensis 228224,225 Kalanchoe 16,24,28. Krimas 16 - zeilmanniana Ktemnte 156 Manginio kalanke 30 120*
blossleldiana

Monsrera3l,44 Oncidium 218*,218 lcamerianutuzl,S - deliciosa 172*,172 - papilio 218 Morgano iilokas 30 - hiopogon jaburan 28, Myrtus 16,22 Op connunis 48,172*, l9J*, 193 - 172 Oras 36, 38, 73, 79
Orchidja 16, 25, 42, 53,

47,81

Olealldns 415,66167

5a,68,71,72,74,76,
77 ,

78, 82,212, 213,

l7l,l7l 50,70,77 - 70,120 19'34135'69' 1'16*, Mamnta25,26,30, Nenatanttus 1\6 1.71*,171 Neoporteria villosa22S manginii 30,120,120 176 - pinnata 58,120 Kvarcinis smdlis 57 Margenis 22,26, 154 Neoregeha 173*, 174 - tubi1lora I2O Kvdpavimas 15' 69' 78 Marniera chrysocardium - carolinae 173,173 226 KalankC24,25,26,28, - concentrica 173 Mwdevallia 221*,221 Neoregelija 26, 73 120*,120 Medejantis storalapis 48 Nepenthes 31, I13*,173 Kalateja 26, 34135, 81,
daigremo tiana

I2O

Ktrokeliai

15

58,

Kvapiosios

pelargonijos

Maranta

l7l*

NaSlaitind sanpaulija

Naudingieji

128 vabzdZiai

220,221 Oiekinis 26
Oro dregnurnas 12, 22, 25,33, 36, 38, 42, 43,

leuconeura

4'7,52,54,72,'16 Oralis adercphylh 137*,137

.t

150*,150

Medinild 19,25,

89,

Nephrolepis

Medinilla 15, 16 Nerium 66167 174 - anceps2l6 cinnabarinazl6 - magnifca 123*,!23 - oleandzr 415 atl atica 174 - crispa2l6 - mocrocarpa 1,74*,774 Nertem 30.34/35, 123*, - harpoplrylla2l6 Mediohbieia22g Kainattte22 Pachtpodiuht 175*,775 - putnila2l6 - schmiedcheniana22a 123 Meilenis 10, 11, 19,25, Nenera granadensis Kalpok6 129*,129 - purpwa.ta216,216 36,79,8l,83, 114*, - lamerei 175 34135,123*,123 Pachytachts lutea 21,95 Kambarinis bonsas 25 pakabinami augalai 23, lneliocanlelaz| ,zt4 114 Nidularijus 174x, 174 Kamelija 25,98 t-lipiojaotis filodendms Melocactas 19,229*,229 Nidularium 173, 174*, Kamienas 25, 80 25,30,31,42,68 30 Metrosidercs eacelesa 174 Kanarinis frnikas 30 Palepads 15,25, 138*, l,9isiymas 42,43,74 139 Kaplamstis 183*, 183 I38 - billbergoides 114 Ka'ijot^207*,207 lantst^s 1,52*,152 Mezgin615,80 Pa1rna24,25,26,41,45, -fulgerc 174 lapai 14,15,16,26,33, Microcobum weddelie.Koolin iild 28, l4l, 56,62,72,77,83,2U - innocentii 174 54,55,70,80,l4l num2o9* Nopakochia phlllnrthoi- Pandanas 22, 26, 75, 8l, 193*,193
Kalija 19, 135*,135 Kalizija 30
KalCdinis kaktusas

Kalceoliarija89,9T*,9 LaeliaT6'21'6*

227

t23t,L23

34/35,200*

exabata

Pachim 30, 174

Pachira 16,28,174*,

Kar!Eiale25,26,163*, l,apirespelargonijos19,
163

MicrclapiazS

28, 176*,176

spelancae

199*

dzs 226,226 Notocactus224*

?5r

17<

apricas 224

at3

H J
\, I

Pandanus 22, 175*, 175

sanderil'15

- vioLaceae 124,124 Pat4rimai 23

Pavojaus simboliai 73 Po.'onia 136

Papaja 64
Pap,attrs

bipennifolimt 178 bipinnatiJidun 178 entbescens 178,178 manidnum 178

hieZinra 32, 36, 38, 39,

45

16,22,25,
7O,80,

Pa|onia lti|larc 136*,

136

a o E

26J27 , 51, 58,

194 PapedZialapis (spatifi lis) 133*, 133

P ap h i op e di lu

Pavonija 136*,136 Pelargonija 19,24,25,

28,82, r25*,125,
176*, t76

n 2 la", 218

mela.nochrysunt - pedatu l'78 7'78 - scandens23, \18,179 - sellaun l'78,178 - wendlanclii 178 Phlebodium

Prieiiuros klaidos 47, 54 Primula 126*,126 nalacoidzs 126

- obconica 126 - wlgaris 126 Pseuderanthemult

Pteridophyta \95

170

Papirusas 28, 30, 158*, 158

Pelargoniun 24,28,

Papfastoji b.iedliel6

20r*,201
Paprastoji mirta 172*, 172

176*,1'16 grandiJlorum 15,

- scolopendriunt Phoenix2lO*

aureunt2Ol*

Reris 30, 203*,203 Pter is 28, 203* oetica 22,2031203 - ensiformis 203,203 - Endriaurita 203 - tre ul!:t203 70, 75, Puansetija 12,25,
76, 78, 89, 109*, 109

201

r25*,125
gibbosun 176

Patuzitai 79 Parodia 225x chrysacanthion225

- graveolens34l3S - ofu)ralissinurt 3l Peldja 195, 200*,200

Pelesiai 52 Pellaea 2oo* atopurpurea2OO

28,210 - canariercis 64,21o dactJliferd - roebelenii 210,210 Ph rodiklis 38, 72, 78

Pikuoti 57, 61, 63, 78

Puikioji medinild 123

Punica granotum 4E
Purka 15,69, 7?, 80 PurKti 43, 51, ?9

- oasil225 - nniranana225 - mutabilis 225 - sanguinJlora225 Pa-siflora 25, 28, 30,

66167,r24*,lU
Passillor a 28, 63,

Pilea 179*,179

- falcara20O 2oo - rctundifolia - viritlis20O Pentas 125 -

- ky' t19 num tulatiilolia - spruceana 179 179 Pildja 119*,179

,

cadierei 179,179 crassifolia 'Moon Val-

66167 ,

Pentas 15, 125*,125

lan.eolatu 7 3, 125*

Pinija 25 Pipitas 26

Radernachera 25 , 182* ,

taz

caerulea 415,84185,

124,724

125 Peperontia 31, 117*, 171

Pirefumas 52, 78
Pisonia umbe!!ifera 180*, 180 Pistia stratiotes23 Pistija 30
PjautuvL(k lsis cirtomis 28, 195, 198*,198 Pladialapis papartis l3

edtlis 64, 124

nlollissitna 124 quadrangularis 124 racenosa 124

argyreia 117 ariJolia 177

caperata 177

- sinica 182*,182 Raibuol6 72, 218*, 218 Raktainl, 25 ,26, 126* , 726
Rambutirllas 63 Rapipalmd 22, 48,210*,

chtsiifolitt 111
fraser i 177

2to
Raudminas 30, 113*, 113 Raudon;iede kalaflke 26

glabella 111
griseoargenlea 177 incana 177 mac lasa 777
obtusifoLia 34J35, 177

Pladiatagis 13,25, 28, 76, t95, 202* ,202

Platycerium 13,28,

202*,202

Peperomija

aLtI -fotutldIu 177 scadens - serpens 177 25, 30, 82,

177*,177

- anqo lense 202,202 bilurcalufir - grande 202 202 Plaukiojantys augalai 28

P laul:uotumas 16 Plectrcnthus 28, 180*

Raudoniiede karpa;ole 26, 108*, 108 Rebutia 225* marsoneri22S

Perilepta 193

Pe lcpta 193*,193
Perlitas 38, 40, 77, 80 Persea americana64 Persemonas 63 Persodinimas 15, 32, 39, 40,41, 81, 82

4eriana 193*

- coleoitus ),80,180 - frfiicosus l8O - oeflendahlii l8O Ple#osios erkes 50, 52

Pogonateras l8l*, 181 P o go nat he rum pan i c eunt

* a224 - ntinasa 225 muscula - titte 2U - senilis 225 - vio laciflora 2i25,225 Rdjus 182*, 182
ar dt i a indi ca 126*,

Re inw

126

Renafihopsis2l9
Retinimas 69
Rhapis
212,

2Io*

l8l*,

181

Pert$imas 54
Perzyddjimas 69

Poilsis 33, 36, 39, 79 Polrscias 57, l8l*

Phal@nopsis 12, 15,53,

58,2t9*,219
P hylLil is s co Io pendr i u

nl

201*,201 Philod.ndrcn 16,25,26,

28,31,44,59,61,
66167,75,76, r41, 178*,77a, n9x,779,
U4

Potinaru76,214 Pdemones priei kenkajus 50,51, ?0

- bafouriana l81,I8l t8l -f licifolia 48 - fntticosa la1 - Suifoylei l8l - pani.ulata

ercelsa 48,210 huthilis 48,21O Rhi psa li dop sis 227*, 227 gaertneri 227 x graeseri 221

- rosea 227 Rhododendron 22, l2'l*

48 - japoniatm727 obtusun - sinsii 17,48, 127,127 Rhoeo spathacea 182*,

782

Moicissus capensis 183*, 183

RiesutinC kokospahe 208 Rochija 104 Rodemachera 25 Rododendms 127*, 127 Rombinis lamstas 30
Rosa 24

morganiatlunt 31, 185,185

Sparnannia 14, 16,22,

t4

- butckii 228 Tillandsia 134*

Tilandsija 13, 22, 25, 26,
43, 46, 79, 134* , 734

Visimo pumpurai 58
Voratinklines erkes 24,

- siebouni 1,85 - 60, 61, 63 SCja

rLbrotinctunr 185

- africana 186*,186 Spathiphyllun 15,28, 133*,133

-fiotibunda walLisii 133
l33

clanea 134

50,52,54,68,80
Vitis heterophllLt variagata 144 Vriesea 15,135* carinala 135 psittacina 135 splendens 135,135

Sejinukai 63, 69 S6kla 15, 56, 63, 72, 79

Selenicereus 6l Senecio 15, 28, 31, 130* , 130

TKS 40,

8l

- lis (papddiialapis) Spatifi

25, 30, 133*,133

ToLneja 26,28, 58,

189*,189

Tolimiea28,3l
menziesii - raaesaan a 189*a t, I J l, 189*

chinensis 415,128*,

Sphagnmt 38,40,80

Vuyhtekara2lT 217

128

Rossioglass 2\7
RoZd 16
RoZd mazyld

(kinrot6, kinine rci;, kininis elskdtis) 128

- herreanas 793 - radicatus 793 - rowleyarus ),93* - stapeliilorntis l,3O Serisa 48

Serissa

citrdornis I93

- sE&frosuflt 80 Sprigd 25, I l7*, 117

Stefanotis 25, 26,28,

cuspidatumSO

Canbria'Plush'53,

133*,133
Stephanotis23

- albiflora 189 189 - blossfeLdianaI89,789 - Jluninensis Ttadeskante 26, 57,

189*, 189 Tr+ios 38, 39,71, 74, 75, '76,'7'1,82

KUCyS

)1. )) /J

loetida 48, 48

RGis 68, 69, 70

K[Stes mlsrunat

Setcreasea3l Shorea'76
Sidabrinds ddmes 54

floribLnda 133* , 133 Soralapls 24, 25, 66/67,

55)q

<5
.s

Streptocarp

15,59

TrichocereLs6l
TrijuosG sansevjera 183*, 183 Trumpakotis vytenis 25, 144,,,144 Tulpes 82

Singonis 26, 188*,188 Stngonium 31,76, 188* podophyllun 188

stLrornm 30, 134 Streptokarpas 23, 26,

- jilifera2ll - robu-la2Il Weingartia muhispina

224

WahingtoniaT,2O5, 2t l*

Sabal2ll*
ntinor

- palmeuo2Il SabalpaLne 2l I *, 2l l
Sagerctia49

2ll,2ll

- ingia 16,I3l*,l.3l Sin cardinalis I31 guttata l3l

t34*,134

Wifieaia l\8
Wikonara 217

S bspeciesSo
S

ukarn-(tej ima-s 52, 54

- thea 48 Sagefetija 48
Saintpaulia 1,4, 24, 57,

- regina 13O - speciosa 13l 131, - villosa pani ulatum 49 Sy4t gi um

c

Sul.corebutia229 steinbachii22S Suodlig6 52, 55 Svyrantys augalai 23, 25, 30, 3t, 42, 68 Svolinnelis 70, 7l

Xanlhosoma 191*,191

X
-

Oglis 14, 15, 16,80

U Inus

Lin&znii

9l*

pamifiora 48, 48

t28x, t2a
Salvinia \95
Samanos 50,61, 68, 70,

77
S'anpaulija

16,23,24,
s6, s7,

2s,26Jn,42,

skeltaziedis 129*, 129 Skathd ratikld 180*, 180 Skiepijimas 82 Skydamadai 24,52,54, 55, 80 Skindapas 25, 26, 31, 57,

Saloriastiebis 14, 65, 79, 80

Unksmene 197*, 197 Uolaskel6 30, 58, 69, 75 Usuotoji uolaskdld 184*,
184

Zanedeschia 16,29,

59,72,79,90, t28*,

75,162*,162
Skotela 79 Smi&as 146*, 146 Snithianrha 15,l3'1*, r37
Smitianta 137*, 137 Smulkialapd guoba 30, 48, 48 SmulkiaZiedis katildlis

Sakrijimas 60

lza
S arLs e

v i e r i a t r ifas c i at a

Salois 69, 72 Seflera 25,48, 184*, 184

Siloka^s 25, 26127, I

Vaisiai 14, 15, 16, 63,72

Valgomasis arachis 30 Vandens lelija 30 Va-iingtooija 7, 2 I 1 *, 2U
VasL-uole 25, 26127,

183*,183
Sansevjera 26, 183*, 183 Sausra 12, 36 S axiJr aga sto lanifera 30, 31, 184*, 184 Scheflera 25, 48, 6l ,

- ellioftiana 135 - rehma nii 135 Zebina 191*,791

Zebrina

135*, 135 aethiopica 135

3l,

57,

19

l*,

L91,

85*,

185

Slrauaantysrs lrKas J /
Slruzal )2, )J Sluoteld 15, 79 svelnusN aouanlas Ju Sverbned js 25, 102*, 102

lt5*,115
Velykids kaktusas 227

Z! go cactus t runcatas
Zingiber ofrcinale 65

flocculosa 19l pendala l9L purpusii I9l

ZZj

184*

Schizanthus
S ch|um

actinophylla 184 arboricola 184,|U

129* , 129

t39 Solllnun 132*

aviculare 732 - jasminoides 132 - lanciniatum 132 - melongena 132,132 - pseudDcapsicun 132 - fantonnetii 132 - endl.endii 132 - ' Solcirolia 16,22

Viio kalateja 30
Viemmet paprika 12,

ZygopetaLm 22\* , 221

loo*,100
Vijokliniai augalai 44
Viksvameldis 28, 29, 30, 34135, 185*, 185 Viksvinis ajeras 30, 142 Vikswoli 12, 18,28, 29, 34/35,59, 158*, 158 Vilmmedis 30 Vinca minor lO1 rosea l0l v rlsunlq auglltal 5/, 56,

S chlumbergeru

31,227* ,

Z
7l
zle

bergera russe li a-

40,50,72,80,8r

Tamsoje dygstantys auga-

na227
Scindapsus 162

Scirp s31

cernuas 28,29, 34135, 185*,185

- soleirolii 186*,786 Sonetil/1123 Sop hro lae lioc att ley a 21 4

Sophronitis 76 margar itaceae 723

lai 60,61, 7l Tesrudina a 192* ebphafiipes - sylvaticd lq2 192 Testudinarija 192*, 192 Tetrastigma 16 - voinierianum 188* Tetrastigma 188*, 188 Thelocaaas 29

Zemds rieiutas 28 ^eme zemes stoKa tJ6 Zyddjimo laikas 89 ziedai 24, 36, 45 , 63,

io,

Scutellaria 129* , L29 alpina 129

- costaricana 129 Sedun 415,59,69, 185*

Ziemcx. sodas22,66l67

(cmer:rnja) JU! 28, 141,

130*,130

59,75
Virusines ligos 51,71

Sparmanja22,2.6p7, 186*,186

Z e (karohe)
193*,193

bicolor 228

235

YI

c)

Iologrofoi:
Apel: P. 107 deSindje (d.); BAMBOO/Descat P.213 d.221 viritje (e .)i Becheren P. 222,224,225,226 't ., apaiioje (a.), kaireje (k.), a., viduryje (vid.), 228, 229; Becker: U I v., 62, 6Q67; Benary:. P . I 17 a. (4); BonsaiCentrum, Heidelberg: P. 49 a,; Busek: P. 223 ki Eisenbeiljr P. 1, 7 vid., 53,

ftfe

und Unzer Verlag GmbH,

E
4

Miinchen, 1990 Lietuviiko leidimo teises *Gamta ', Vilnius, 1995

UAB

l6

k.. 106 d., 136 v., 143 k., 1,14 k., k., 147 d., 150 k, 153 k., 154, 155, d., 157 d., 159 v.k., 163 d., 166 k, 168, 173 k., 175 k., l8l k., 182 k., 183
104 145 156

d., 184 d., 185 k., 189 v.k., a.,

k., 197, 198, r99,2O2't., 2o3,212,2\4 v.d., a.k ,216 d.,2l.l, 218,219,r.k, v d.,22o v., d., 221 k a., 227 d.,U 4 vid.a.; GEO/George: P. l3g
Hansel-Genelett P. U 1 a,i Heitz: P. 7 k., Luckel: P. 220 a.; mein sch<jner GartedKdeg: P. 201; mein schdner Gartery'Stolk: P. 12, 24, 5 |,216 k ,219 a.d.; Photoplanr P. 141 d., 195 v.,205 a,i Pott P.205 v.; RaufiP.l4l\.,223 d.; Reuter: P. 214 v.k.,215 k., d.v.; Riedmillen P. 48 d., 176 (4),206k., l; 207 k.,208,209,21O, 2l ^. Sammer: P. 64 vid.a., 65 a.k.; Sperlingr P. 132 k.; Stork P. 39,48 k., vid.v., vid.a.,49 v., 56, 57, 148, 158 k., 194,214 a.rid., a.d.,215 vid.v., vid.a., d.a., 219 a.k., a.vid.; Wetterwald: P,6,91 d",92 d., 93, 95 k,96 k., 101 v.d., a., 103 k., 105 k., 106 k., 110, ll1, 113 k., .118, 119 d., 122, 124 d., 126 v .d., l2a k , 129 d., 132 d., 134 a.,136 d., 137 v.k., a.d,., 142 d., 144 k, 145 d., 149 d., 150 d., 152 d., 153 d., 1s7 k., 162 d., .163 v.k., a., 165, 166 d., .167,1,70,171 d., t72,173d.,174, 175 d., 179, 180, l8l d., 182 d., 183 k., 184 k., 186 k., 188, 189 d., 190, 191 k., 192 a.k., a.d., 193, d.,2@ d'202 a.,26 d.,207 d., 227 k.; Wothe P. 89, 195 d.,213 k.; StrauB: visos likusios nuotraukos.

192v.,\

l9l

d.,

lJrdyKla lr rologmlz|s fryoncnas J[!ausas

ui

param4 ddkingi:

Be[edikt Wolf, HolzbriinnisEaRe 17,

8051 Haag a. d. Amper Baumarm Stofnbach fe, Posdach I107, 6057

Svcrbiousi nurodynroi
Sioje knygoje pasakojama kaip priziureti kambarinius augalus. Kai kurie G jq nuodingi. Augalg aprail'rno ivade (P. 87) iSvardlti tie kambariniai augalai, kurie ypai nuodingi arba gali suzeisti ar sukelti kitokiq nemalotrumq. Be to, augalq apraiymuose Zodziu 'Atsargiai!" paiymimas pavojus sveikatai. Mirtinai nuodingi ar tik sukeliantys regalav imus

Die

Pie56i
Marlefle Gemke: P. 59 v,; Gydrgy
Jankovies: P. 14 k, 40 k' 42 k., 44 k", 50, 58 k,60 k.; Ceristel Langer: P. 16, 26, 36, 16r, 165, 224, 225, 226,

29;

Ushie Domen visi likusieji pieSiniai.

T'FuSy.iery.T.. .. vznKarns pzrzymeD rgtuKote. zlufelolq kad vaikai ar naminiai gyr'unai oeliestq
augalq, Kai kurie augalai iiskiria ir tai pamideta oda dirgimnti skysti

iiq

agaiymuose. Tie, kas skutdiiasi alergija" neturetq liesti 6iq augah.l neuisimovg pirstiniq.