Sie sind auf Seite 1von 6

1) Grafas. Grafai tai pora aibiu (v,l).

Kur v bet kuri aibe vadinama grafo virsune, o l lanku aibe poaibis lc
v*v.
2) Orientuotas grafas. Orientuoti grafai su rodyklemis. Ju lankai briaunos.
3) Neorientuotas grafas. Neorientuoti grafaibe rodykliu
4) Plokscias grafas. Grafas yra polkscias tada ir tik tada kai joks jo pografis nera izomorfinis. K
5
ir K
3:3
5) Izomorfiniai grafai. Izomorfinis grafas tai grafas, to paties grafo geometrine realizacija.
6) Kilpa. Kai is vieno tasko iseina ir i ji sugrista - lankas.
7) Lankas. Atkarpa jungianti dvi virsunes.
8)Incidentines virsunes Incidentines (gretimos) virsunes jei jas jungia lankas x,ygreimos, kai (x,y)l arba
(y,x)l.
9) Incidentiniai lankai. Incidentiniai lankai visi tie lankai, kurie ieina arba iseina is virsunes.
10) Gretimos virsunes. Tai dvi virsunes sujungtos lanko.
11) Kartotiniai lankai. Kartotiniai lankai (c,a) ir (a,c). Kai dvi virsunes jungia priesingu krypciu lankai.
12) Keliai Kelias tarp virsuniu x,y
( ) ( ) ( ) y x x x x x , ,..., , , ,
2 2 1 2 1 - kelias, vedantis is x i y.
13) Ciklas. Jei kelias veda is x i x, tai jis vadinamas ciklu.
14) Izoliuota virsune. Izoliuota virsune i kuria neieina ir is kurios neiseina joks lankas.
15) Pografis. Pografis grafu dalis, gaunama isbraukus dali briaunu arba virsuniu.
16) Eulerio grafas. Eulerio grafasgrafas, kuriame eg-zistuoja ciklas, kai visos briaunos apeinamos tik po 1
kart.
17) Virsunes laipsnis. Tai lanku, iseinanciu is tos virsunes, skaicius.
18) Logikos algebros funkcijos. Logikos algebros funkcijos tai funkcijos, kuriu virsuniu ir apibrezimo aibes
{0,1} (Boilio funkcijos)
19) Formule. Formuls:
1) Loginiai kintamieji : (p, q, r, x, y, )
2) Jei F formule, tai F irgi formule.
3) Jei F, Gformul, tai (F&G), (FVG),..taip pat formules
20) Funkcija. Log. Algebros funkcijos nusakomos:
1. Lentelemis
2. Formulemis f(x,y) = (x(x / y))
21) Kompozicija. Funkciju kompozicija f(x), g(x) - f(g(x)).
22)Superpozicijos aibe. A
s
aibes A funkciju superpozi-cijos aibe. A
s
apibreziama:
1. Jei f A, tai f A
s
A A
s
.
2. Jei f(x1...x
n
)A ir (g
1
, g
2
,..,g
2
,)A
s
, tai f(g
1
,..., g
2
,)A
s
23) Uzdara aibe. Aibe A uzdara, jei A=A
s
24) Pilna aibe. Aibe A vadinama pilna, jei f ( log. algebros funkcija ) atsirastu g, tokia, kad f=g , ir gA
s
.
25) Zegalkino polinomas. Zegalkino polinomas tai polinomas, kuri gauname pilna logikos algebros formule
transformave i formule tik su neiginiais ir konjunkcija.
26) Klase
27) Loginis elementas tamtikrus signalus transformuo-jantis elementas turintis n iejimu ir tik viena isejima, be
to yra diskretus (tam tikrais laiko tarpais vienu metu ateina informacija); yra 1 arba 0; neturi atminties
28) Logine isvada F vadiname F
1
..F
n
isvada, jei su kiekviena interpratacija su kuria F
1
..F
n
yra teisinga, yra
teisinga ir F
29) Litera p, p, q, q, r, r
30) Disjunktas pVqVr
31) Teigiamo loginio kintamojo ieitis
32) Neigiama loginio kintamojo ieitis
33) Bazines funkcijos O tapaciai lygi; S(x)=x+1,
i p
i
p
x x x x pr ) ,.., , (
2 1
34) Primityviai rekursiniu funkciju aibe Pati mazaiusia aibe, kuriai priklauso bazines funkcijos ir kuri uzdara
kompozicijos ir primityvios rekursijos atzvilgiu.
35) Daline funkcija kurios argumento reiksmes neapibreztos
37) Bendrarekursines funkcijos visur apibreztos dalinai rekusines funkcijos
38)Rekursyviai skaic aibe yra (skaiciu pora A N
+
), jei ji yra kurios nors dalinai refursines f-jos apibrezimo
sritis.
39) Formule, isvedama teiginiu skaiciavimas yra pilnas tapaciai teisingu formuliu atzvilgiu.
40) Ordinaliniai skaiciai (w, , n, 0, 1,...)
41) Universalioji aibei A f-ja F(x
0
, x
1
,... ,x
n
) yra universa-lioji aibei A , jeigu A={F(0, x
1
, ... , x
n
,),F(1, x
0
, ... ,
x
n
,),...}
F(x
0
, x
1
, ... ,x
n
) yra universalioji aibei A , jeigu : f(x
0
, x
1
, ... ,x
n
)A atsiras i, F(i,x
0
, x
1
, ... ,x
n
)=f(x
0
, x
1
, ... ,x
n
), i
funkcijos numeris.
42) Funkcijos pratesimas y = f(x); f(x)DR; tada jei f(x) apibrezta, tai g(x
o
)=v f(x
o
) kitu atveju g(x
o
)= y
o
, g(x
o
)
reksme bet kokia, bet apibrezta
43) Termas 1. Kintamasis yra termas: x, y, z, x
1
, y
1
, z
1
, ... , u, z, ... . 2. Jei u, v yra termai, tai (uv) irgi termas
(Aplikacijos op.). 3. Jei x kintamasis, t termas, tai xt irgi termas (Abstrakcijos op.)
44) Keitinys Keitiniu x i t, vadiname termo t irasymo vietoj visu x laisvuju ieiciu terme u, rezultata.
45) Kintamojo ieitis konkreti padetis, kai kintamasis yra zodyje (x ne ieitis). (occurence of variable)
46) Laisvoji kintamojo ieitis Nepatenka i x veikimo sriti.
47) Suvarzyta kintamojo ieitis Patenka i x veikimo sriti.
48) Uzdaras termas Terma t vadiname uzdaru, jei visos kintamuju ieitys jame yra suvarzytos.
49) Redeksas (xu)t vadinamas redeksu.
50) Redekso santrauka u[t/x] redekso santrauka.
51) B redukcija
52) Abstrakcijos operacija Jei u, v yra termai, tai (uv) irgi termas (Aplikacijos op.).
53) Aplikacijos operacija Jei x kintamasis, t termas, tai xt irgi termas (Abstrakcijos op.)
54) Determinuota Turing masina vienareiksmiskai nurodoma ka atlikti.
55) Nedeterminuota Turing masina galimi keli variantai, leidziama rinktis.
56) Pozicija be iseities kai f-ja su prtadiniais duomenimis neapibrezta. (q
i
, x) nera nurodyta ka atlikti ( nera
apibreztas toks )
57) Masinos M sudetingumas laiko atzvilgiu T
m
(n) = Max {T(x): |x|=x}
58) Ekvivalentus kodavimai Du kodavimus vadinsime ekvivalenciais, jeigu is vieno pereiti i kita reikia C*n
k
laiko (C, k - konstantos).
59) L DTIME(f(n))klasei, jeigu jei k juostu tokia dvejetaine Turingo masina, kurios kalba L ir T
m
O(f(n)).
60) L DSPACE (f(n)) klasei, jei tokai determinuotoji daugejuoste Turingo masina, kurios kalba L ir
E
m
O(f(n)).
61) L NTIME(f(n)) klasei, jeigu jei tokia nedeterminuota daugejuoste Turingo masina, kurios kalba L ir visi
skaiciavimo keliai aprezti f-ja O(f(n)).
62) L NSPACE(f(n)) Klasei, jei tokia daugiajuoste nedeterminuota Turingo masina, kurios kalba L ir
visuose skaiciavimo keliuose naudoja atminties O(f(n)).
63) Gretimi rinkiniai
64) Priestaringa aibe Jei D priestara, tai ir S priestara. Jei S |- , tai S - priestara.
65) disjunktas isvedamas is aibes
66) Veikimo sritis
67) f T
0
f(x
1
,...,x
n
) T
0,
jei f(0, ... , 0)=0.
68) f T
1
f(x
1
,...,x
n
) T
1,
jei f(1, ... ,1)=1.
69) f S (Autodualiuju klase) f(x
1
,...,x
n
) S,

f*(x
1
,...,x
n
) = f(x
1
,...,x
n
)
70) f M (Monotoniniu funkciju klase) Jei x
0
< x
1
, tai ir f (x
0
) f (x
1
).
~
=<
1
,...,
n
> ,
i
{0,1}. f(x
1
,...,x
n
) M
tada ir tik tada, jei ir kokie ilgiai bebutu
~
,
~
, jeigu tik
~
<
~
f(
~
) f(
~
).
71) f L (Tiesiniu funkciju klase ) f(x
1
,...,x
n
) L tada ir tik tada, kai funkcijai lygus Zegalkino polinomas bus :
a
1
x
1
a
2
x
2
a
3
x
3
... a
n
x
n
a
n+1
.
72) Perejimo funkcija
73) Rekursine aibe Tai aibe i kuria ieina rekursines funkcijos.
74) O(f(n))
75) Jungtinis grafo sarasas
76) Jungtine matrica
77) Atkirtos taisykle Atkirtos taisykle tai metodas, kuriuo is dvieju disjunktu gaunamas naujas. Sios taisykles
taikymu seka ir yra irodymas.
78) Paneigimo metodas
79) Sudetingumas atminties atzvilgiu E
m
(n)= Max{E(x): |x|=x}(E(x) panaudotu darbiniu lasteliu skaicius).
80) Turing masinos kalba Visi zodziai su kuriais pereinama i galutine busena, vadinam Turing masinos kalba
(L).
81) Dalines tvarkos sarysis tarp lyginamu yra ir nepalyginamu aibiu.
82) Visiska (tiesine) tvarka jei visos aibes yra palyginamos.
83) Panasios aibes
84) Kanto numeracija (0, 0), (0, 1), (1, 0) , (0, 2), (1, 1), (2, 0), (0, 3), (1, 2),......
T.
Jei A={fM, 0, 1, }, tai A
s
={, }
Kadangi formule fM, tai atsiras tokie rinkiniai
~
ir
~
, kad
~
<
~
, f(
~
)f(
~
). Jei
~
ir
~
ne gretimi
nagrinejam kelia is
~
i
~
.
~
<
~
1
<
~
2
<
~
3
... <
~
s
<
~
, cia
~
ir
~
1
,
~
2
,
~
3
... ,
~
s
ir
~
gretimi.
f(
~
) f(
~
1
) f(
~
2
) f(
~
3
) ... f(
~
s
) f(
~
)
|| ||
1 0
a) =0 (ok., gretimi ir salyga tenkinama)
b) =1 (nagrinejam toliau )
Taigi, randam bent viena gretima pora
~
l
,
~
l+1
, kad f(
~
l
)> f(
~
l+1
). Tegul skiriasi ju i-toji koordinate.

~
l
=<
~
1,

~
2,

~
3,...,

~
i-1,
0,
~
i+1, ...,

~
n,
>

~
l+1
=<
~
1,

~
2,

~
3,...,

~
i-1,
1,
~
i+1, ...,

~
n,
>
nagrinejam funkcija (x) = f(
~
1,

~
2,

~
3,...,

~
i-1,
x,
~
i+1, ...,

~
n,
). (0)=f(
~
1,

~
2,

~
3,...,

~
i-1,
0,
~
i+1, ...,

~
n
)= f(
~
l
)>
f(
~
l+1
)=f(
~
1,

~
2,

~
3,...,

~
i-1,
1,
~
i+1, ...,

~
n
)= (1).
(1)=0, (0)=1, t.y. , (x)=x.
Jei A={fL, 0, 1, }, tai A
s
={&, }
Perdirbame i Zegalkino polinoma :

s
i i
x x ... ) x , ... , f(x
1
n 1
. fL, tai atsiras bent dvieju kintamuju sandauga (tegul x
1
ir
x
2
). Tada polinomas x
1
x
2
f
1
(x
3
, ... , x
n
) x
1
f
2
(x
3
, ... , x
n
)f
3
(x
3
, ... , x
n
)f
4
(x
3
, ... , x
n
). Pagal prielaida f
1
(x
3
, ... ,
x
n
) 0, todel rinkinys <
1
,...,
n
>, kad f(
3
,...,
n
)=1 tada f(x
1
, x
2
,
1
,...,
n
)= x
1
x
2
x
1
x
2
. (, , -
konstantos)
Tegul ( x
1
x
2
)=x
1
x
2
x
1
x
2
.
Jeigu ===0, tai ( x
1
x
2
)= x
1
& x
2
.
Jeigu bent vienas 0, keiciame x
1
- x
1
, (keiciam neigimu)
x
2
- x
2
:
(x
1
)(x
2
)(x
1
)(x
2
) = x
1
x
2
x
2
x
1
x
1
x
2
= =x
1
x
2
. ( =
) Jeigu = 0, ( x
1
x
2
)=x
1
x
2
Jeigu = 1, pries f prirasom neigima: f = x
1
& x
2
.
Pilnumo teorema
I. Tarkime A yra vienos is 5 aibiu poaibis. Visos sios aibes uzdaos ir napilnos.
A M
a) M uzdara, tai A
s
M.
f
1
(x
1
, ... , x
n
) M, g
1
, ... , g
1
M, tai f(g
1
, ... , g
1
)M.
Reikia rasti g(x
1
, ... , x
n
) = f(x
1
, ... , x
n
) A
s
.
Bet xy M: (0, 0) < (1, 0)
00 = 1 > 10 = 0.
O jeigu A butu pilna, xy = (x, y)A
s
M,
Taigi A nera pilna. A
s
T
0

b) x = (x) x = 1 (x) T
0
c) xy S; d) x&y L; e) x|y T
1
II. Tarkime, A nera ne vienos is 5 aibiu poaibis. Tada atsiras 5-kios funkcijos, tenkinancios salygas:
a) f
1
A

, f
1
T
0
(f
1
(x
1
, ... , x
n
)T
0
);b) f
2
A

, f
2
T
1
;
c) f
3
A

, f
3
S; d) f
4
A

, f
4
M; e) f
5
A

, f
5
L
Irodysim kad B = {f
1
, f
2
, f
3
, f
4
, f
5
,} (funkcijos gali buti lygios, taigi elementu 5) yra pilna. Tada ir A bus pilna.
1.f
1
T
0
, tai f
1
(0, 0, ... , 0) = 1.
a) jei f
1
(1, 1, ... , 1) = 1, tai (x) = f
1
(x
1
, ... , x
n
) 1.
(0) = 1, (1) = 1.
Kadangi f
1
T
0
, tai f
2
((x), ... , (x)) = f
1
(1, 1, ... , 1) = 0.

'

atveju pries
x v jei
x X
. , 0
0 ) ( ... , 1
) (
1, 0 B
s
b) jei f
1
(1, 1, ... , 1) = 0, (x) = f
1
(x, ... , x) = x ((0) = 1, (1) = 0).
Kadangi turime ir f
3
(x
1
, ... , x
n
) S, tai galim gaut viena konstanta (teorema). Antra gaunam is pirmos ir . 1,
0 B
s
.
2.Jei priklauso konstantos ir f
4
M, tai B
s
.
3.Jei priklauso konstantos, ir f
5
L, tai & B
s
.
Neigimas ir konjunkcija gali buti isreiksti B funkciju superpozicija, tai B yra pilnoji.
Jei A = {fS,, ...}, tai A
s
= {C, ...}
Kadangi f*( x
1
, ... , x
n
) = f(x
1
, ... , x
n
), o f S, tai f*( x
1
, ... , x
n
) f( x
1
, ... , x
n
). Atsiras reiksmes f(
1
, ... ,

n
) = f(
1
, ... ,
n
).
Jei
i
= 0 , x
i
x, jei
i
= 1, x
i
x. Gaunam (x).
(0) = f(
1
, ... ,
n
) = f(
1
, ... ,
n
) = (1).
(x) yra konstanta.
Pvz: f(1, 0, 1) = f(0, 1, 0)
f(x, x, x) = (x). (0) = f(1, 0, 1) = f(0, 1, 0) = (1).
Dedukcijos teorema:
I. D. A
1
,, A
m-1
A
m
B
. A
1
,, A
m
B
Jei A
1
,, A
m-1
A
m
B, tai atsiras baigtin formuli seka C
1
, C
2
,, C
s,
kur C
s
= A
m
B, o C
i
aksioma,
prielaida, arba gauta i prie j stovini formuli pagal MP: C
1
,, C
s-1
, A
m
B. Prie ios sekos kaip prielaid
prijungiam A
m
, i MP gaunam B:
C
1
,, C
s-1
, A
m
B, A
m
, B. rodyta.
II. D. A
1
,, A
m
B
. A
1
,, A
m-1
A
m
B
Atsiras seka C
1
,, C
s
, kur C
s
= B, o jei C
i
prielaida, tai
{ }
m i
A A C ,...,
1

. Sudarom sek, pakeisdami


C
i
A
m
C
i
. A
m
C
1
, A
m
C
2
,, A
m
C
s
Dabar kiekvien ios sekos nar pakeisime tokia formuli seka, kad narys bt prielaida i T(T = A
1
,, A
m-1
),
aksioma arba gautas i MP, o po pakeitim seka tapt
A
m
B rodymu A
1
,, A
m-1.
a) Jei C
i
yra aksioma, keiiame: C
i
(aksioma), C
i
(A
m
C
i
) (aksioma 1.1), A
m
C
i
(MP);
b) Jei C
i
yra prielaida i A
1
,, A
m-1
: C
i
(prielaida), C
i
(A
m
C
i
) (aksioma 1.1), A
m
C
i
(MP);
c) Jei C
i
= A: keiiam rodymu: (A((AA) A)) ((A(AA)) (AA))
1.2 A-A, B-AA, C-A
A((AA) A) 1.1 A-A, B-AA
(A(AA)) (AA) MP
A(AA) 1.1 A-A, B-A
AA MP
d) Nuo tam tikro i, C
i+1
gali bti ir gauta pagal MP i C
j
,C
k
(j, k<i):
1
,
+ i
k j
C
C C
B
B A A ,
, tai buvo

,
_


+
+
+
+
1
1
1
1 , ,
i
i k k
i
i j j
C
C C C
C
C C C
Todl C
k
= C
j
C
i+1
.
(A
m
(C
j
C
i+1
)) ((A
m
C
j
) (A
m
C
i+1
)) 1.2 A- A
m
, B- C
j
, C- C
i+1
A
m
(C
j
C
i+1
) (A
m
C
k
, formul prie C
i+1
)
(A
m
C
j
) (A
m
C
i+1
) MP
A
m
C
j
(formul prie)
A
m
C
i
Taigi, visais 4 atvejais galim gauti A
m
C
i
, i MP, A
1
,, A
m-1
ir aksiom. Galiausiai gaunam A
m
C
s
t.y. A
m
B.
1) Netuia aib rekursyviai skaiioji, jei ji yra kurios nors primityviai rekursins f-jos reikmi aib. 2)
Aib A rekursyviai skaiioji, jei tokia primityviai rekursin f-ja f(a, x), kad lygtis f(a, x) = 0 turt
sprendin tada ir tik tada, kai a A.
Jei netuia aib yra kurios nors PR f-jos reikmi aib, tai tokia PR f-ja f(a, x), kad f(a, x) = 0 a A.
I. (1) (2): h(x) PR, A-jos reikmi aib.

'


>

1 ... ), (
3 ... ), (
0 , 3 * 8 ... , 0
0 , 3 * 8 ... ), 1 ( (
5 * 3 * 4 ... ), ( (
5 * 3 * 2 ... ), ( ) (
) , (
n jei x S
n jei x g
x n jei
x n jei x f f
n jei x f f
n jei x f x f
x n F
a
a
n a
b a
b a
b a
b a

'

A x
A x
x X A
, 0
, 1
) (

'


atveju pries
x v jei
x sg x h
. , 1
0 ) ( ... , 0
) ( ) (
[ ]
2 .
) ( x x x g
|h(x)-a| = 0
f(a, x) = |h(x)-a|
II. (2) (1): f(a, x) PR, A-netuia ir f(a, x) = 0aA
h(f) =
,... 3 , 2 , 1 , 0 , ), ) ( , ) ( ( ) ) ( , ) ( ( ) (
2
2
1
2
2
2
1
2
1
2
+

t A b t t sqf b t t f sq t
(a, n) = l(ia L), f(a, n) = 0. Skaiiuojam h(l).
Tada
1 0 ) , ( ) ) ( , ) ( (
2
2
1
2


sq n a f sq t t f sq
0 0 ) , ( ) ) ( , ) ( (
2
2
1
2


sq n a f sq t t f sq
a l b l l h +

1
2
1
2
) ( 0 1 ) ( ) (
Jei hl = (d, n), d a, tai f(d, n) 0
h(l) = dsqf(d, n) + bsqf(d, n) = d0 + b1 = b
Kai aA, f(a, x) = 0 ir tada h(l) = a. h(l) PR ir gyja reikmes tik i A. Kai aA, lygtis f(a, x) = 0 sprendini
neturi, tai bet kokiam n, kai l = (a, n), h(l) = b. bA, tai ir tada h(l) gyja reikmes tik i A.
Teiginiu skaiciavimas nepriestaringas
Kiekviena aksioma yra t. t. formule (tikrinam teisingumo lentele schemas, aksiomas ir ju gautas). Sakykime A ir
AB yra t. t. Tada butinai B t. t. (jei ne, tai atsirastu interpretacija u(B)=k . Su sia interpretacija: kad u(AB)
butu t, y(A) turi buti klaidinga priestara). Taigi kiekviena teiginiu skaiciavime irodoma formule yra tapaciai
teisinga. Jeigu F t. t. , tai F t. k. , tai jos abi teiginiu skaiciavime negali buti irodomos. Jei negali buti irodomos
F ir F , tai nera irodoma bet kuri formule.
8. rekursyviai skaiciosios, bet ne rekursines aibes. Tegul D(x
1
,x
2
) universalioji vieno argumento dalinai
rekursine f ja.
x) (x, D sg v(x)
. 1) v(x) = 0, 1, arba D
~
(x,x) = 1; D
~
(x,x) = 0; D
~
(x,x) = ;
2) v(x) pratesimo neturi. Nagrinejam aibe A = {x: v(x) = 0} A N. Ji rekursyviai skaicioji nes sutampa su DR f-
jos. N
z
(v(x)+z = 0) = g(x).
Tarkime, funkcija Yra rekursine perbegam visus A elementus.
Jei v(x) = 0, tai xA, jei v(x) 0, tai xA.
, taigi h(x) v(x) pratesimas. Bet v(x) pratesimo neturi, priestara. (Vadinasi, nera rekursine, todel
ir A nera rekursine).
9. f(x
1
, ... , x
n
)DR. Ar g(x
1
, ... , x
n
)BR f pratesimas?
) ,..., , (
1 0
1
n
s
x x x D
+
- universalioji dalinai rekursine funkcija.
) x ,..., x , (x D sg v(x)
s 1 0
1 s+

0, D
~
(x,x) = 1; 1, D
~
(x,x) = 0; , D
~
(x,x)
= ; Tegul w(x) yra v(x) pratesimas
( ) ( )
s s
x x x w pr ,..., ,
2 1
1
yra s argumentu DR f-ja, todel atsiras toks a, kad
( ) ( )
s s
x x x w pr ,..., , ) x ,..., x (a, D
2 1
1
s 1
1 s

+
( )
1 s 1
1 s
) x ,..., x (a, D x w
+
, Kai x
1
= x
2
= ... =x
s
,
a) a,..., (a, D a) a,..., (a, D
1 s 1 s + +
sg
Lygybe negalima,
priestara. Todel pratesimas neegzistuoja.
10. Baigtinio skaiciaus rekursyviai skaiciuju aibiu ir yra rekursyviai skaiciosios aibes.
A
1
, A
2
, .. A
n
rekursyviai skaiciosios f
1
(a, x)=0 turi spr. aA
f
, f
n
(a, x)=0 turi spr. aA
n
,
1) A=A
1
A
2
... A
n
x=( x
1
,x
2
...x
n
)
f(a,x)= f
1
(a, x
1
)* f
2
(a, x
2
)*..* f
n
(a, x
n
)
f(a,x)= f
1
(a,
1
n
(x))* f
2
(a,
2
n
(x))*..* f
n
(a,
n
n
(x)).
Kai aA
1
arba aA
2 ...
aA
n
arba, f(a, x)=0 turi sprendini x
0
(aA
2
), tada x = (x
1
, x
0
, x
3
,..., x
n
) Kai aA
i
,1in, ne
viena is fun. (f
i
=0), 1in sprendiniu neturi. Taigi f(a, x)=0 turi sprendini aA.
2) A=A
1
A
2
... A
n
. f(a, x) = f
1
(a,
1
n
(x))+ f
2
(a,
2
n
(x))+..+f
n
(a,
n
n
(x)). f(a, x) = 0 turi sprendini aA
1
ir aA
2
ir
...
ir aA
n
sprendinis x = (x
0
1
, x
0
2
,, ... , x
0
n
,) Cia x
0
i
- f
i
(a, x
0
i
)=0 Sprendinys.
11. Jeigu n argumentu PR f-ju klasei universalioji, tai ta universalioji nera PR
jeigu n argum. BR f-ju klasei universalioji, tai ta universalioji nera BR.
g(x
1
,..x
n
)=F(x
1
,..x
n
)+1 jei F PR, g-PR, jei F-BR, g-BR
Tegul A-n argum. PR (BR) f-ju aibe, o f(x
0
, x
1
,..x
n
) jos universalioji: g(x
1
,..x
n
)A, tai atsiras i:
F(i, x
1
,..x
n
) = g(x
1
,..x
n
) = F(x
1,
x
1
,..x
n
)+1
Kai x
1
=i, F(i, i, x
2
.. x
n
) = F(i, i, x
2
.. x
n
)+1
12. n nagrinejamu PR f-ju aibei universalioji. Ji yra BR.
a) Apiberziame universaliaja vieno argumento PR. Bazines f- s:S(x)=x+1
Operatoriai : (sudeties)f(x)+g(x).(kompozicijos) f(g(x)).(iteracijos) I(g(x))= f(x);f(0)=0,f(n+1)=
g(f(n)). F-jos numeri apibreziama f-ja N(f): N(s)=1 N(f+g)=2*3
a
*5
b
a-f nr. b-g nr. N(q)=3 N(f(g))=4*3
a
*5
b
N(I(f))=8*3
a
. F-ja F(n, x) apibresime taip:
D(n, x)=F(n, x) ir bus vieno argumento PR f-ju universalioji, Ji BR.
b) Kai n>1, n argumentu PR funk. Aibes universaliaja gauname taip: Turim f-ja g(x
1
, x
1
, ..., x
n
,)PR,
Paverciame ja vienoargumento f-ja, naudodami Kantoro numeracija. f(x)=g(
1
n
(x)),
2
n
(x),...,
n
n
(x)). Rinkini
(x
1
, ... x
n
) keiciami
n
(x
1
, ... x
n
). Tada f(
n
(x
1
, ... x
n
)) = g(
1
n
(
n
)),...,
n
n
(
n
))= g(x
1
, ... x
n
). f(x) vieno argumento
f-ja, vieno argumento f-ju universaliaja turim. Tegul f(x)=D(x
0
,x), cia x
0
, fiksuotas numeris. Tada g(x
1
, ...
x
n
)=D(x
0,

n
( x
1
, ... x
n
)). D
n+1
(x
0
,x
1
,...,x
n
)= D(x
0,

n
( x
1
, ... x
n
)), x
0
fiks. , D
n+1
PR.
13. DR f-jos grafikas yra rekursyviai skaicoji aibe. Tegul f(x
1
, ... x
n
)DR. Jos grafikas A={( x
1
, ... x
n
,y):
y=f(x
1
, ... x
n
)}. A rekursyviai skaicioji F(a, x)PR:F(a, x)=0 turi sprendini aA. Rasim sia F(a, x). Imu
F(x
1
, ... x
n
,y,z)=0 turincia sp. (x
1
, ... x
n
,y)A (y=f(x
1
, ... x
n
,)) Fiksuoju x
1
, ... x
n
, randu maziausia t, kad F(x
1
, ...
x
n
,
1
2
(t),
2
2
(t))=0,
1
2
(t(F(x
1
, ... x
n
,
1
2
(t),
2
2
(t))=0)=y
0
=t(x
1
, ... x
n
,), tokiam y
0
, su kuriuo F(x
1
, ... x
n
,y,z)=0
turi sprendini.
=0

Das könnte Ihnen auch gefallen