Specialybes Kalba W

MYKOIO ROMIR!O \N!\IRS!
TITAS

Gintautas Akelaitis, Laima Peckuvien ,
Vida Zilinskien

Administracines kalbos vadovelis

\ilnius 2OO9
UDK 808.82:34(075.8)
Ak24

2009-10-01 Nr. 09-03
Lietuvos Respublikos svietimo ir mokslo ministerifos
Aukst f mokvkl benar f vaaov li leiavbos
komisifos rekomenauota

\ a d o v c l | i c c c n z a v o :
\ilniaus univcisitcto doc. di. Regina Kliukiene,
Iictuviq kalbos instituto vyiiausio|i mokslo daibuoto|a, Iictuvos muzikos ii
tcatio akadcmi|os doc. habil. di. Laima Kalediene.

\adovclis svaistytas Mykolo Romciio univcisitcto \icso|o administiavimo
fakultcto taiybos 2OO9 m. kovo 31 d. poscdy|c (piotokolas Ni. 2\A-4 ii icko-
mcnduotas spausdinti.

\adovclis svaistytas Mykolo Romciio univcisitcto \icso|o administiavimo
fakultcto Kalbos kultios katcdios 2OO9 m. kovo 16 d. poscdy|c (piotokolas
Ni. 2KKK-3) ii ickomcnduotas spausdinti.

Mykolo Romciio univcisitcto moksliniq-mokomq|q lcidiniq apiobavimo
spaudai komisi|a 2OO9 m. gcguzcs 28 d. poscdy|c (piotokolas Ni. 2I-4) vadovcl|
patviitino spausdinti

9LVRVOHLGLQLROHLG\ERVWHLVVVDXJRPRVLVOHLGLQ\VDUEDNXULMRGDOLVQHJDOL
E WLGDXJLQDPLWDLVRPLDUNLWXE GXSODWLQDPLEHOHLGMRVXWLNLPR

Leidybq pareme Valstybine lietuvi kalbos komisija
!SBN 978-9955-19-148-3 Mykolo Romciio univcisitctas, 2OO9
3

TURINYS

Pratarm .................................................................................... 7

Svarbiausi zenklai ir sutrumpinimai...................................... 9

1. Bendrin kalba (J. Zilinskien )............................................ 10
1.1. Bendrin kalba..................................................................... 10
1.1.1. Bendrin s kalbos k rimosi raida ir zidiniai............... 10
1.1.2. Bendrin s kalbos susiIormavimas.............................. 16
1.1.3. Bendrin s kalbos stiliai.............................................. 17
1.1.4. Specialyb s kalba (G. Akelaitis)................................ 18
1.2. Valstybin kalba.................................................................. 22
1.2.1. Valstybin s kalbos teisinimo istorija........................ 22
1.2.2. Valstybin s kalbos politika........................................ 24
1.2.3. Valstybin s kalbos politikos gyvendinimas.............. 26
1.2.4. Teis s aktai, sudarantys s lygas valstybinei kalbai
Iunkcionuoti...............................................................

28

2. Kalbos norma (L. Peckuvien ).............................................. 30
2.1. Kalbos norma ir jos pozymiai.............................................. 30
2.2. Kalbos kodiIikavimas.......................................................... 34

3. Administracin s kalbos terminija ir kita specialioji
leksika (G. Akelaitis)..............................................................

36
3.1. Termino samprata. Termino pozymiai................................ 36
3.2. Administracini termin r sys. Termin saltiniai............... 49
3.2.1. Termin r sys............................................................ 49
3.2.2. Termin saltiniai........................................................ 55
3.3. Skolinti administraciniai terminai ir kita leksika................. 61
3.4. Administracini termin ir specialiosios leksikos vertyba.. 73
4
3.5. Administracin s leksikos semantizmai................................ 78
3.6. Apibendrinamieji pratimai................................................... 84

4. Oficialieji administraciniai pavadinimai (J. Zilinskien ).. 87
4.1. Sud tiniai institucij pavadinimai....................................... 87
4.2. Sud tiniai dokument pavadinimai..................................... 90
4.3. Sud tini pavadinim trumpinimas..................................... 90
4.4. Pareig pavadinimai............................................................ 91
4.5. Apdovanojim pavadinimai................................................. 92
4.6. Istorini vyki , epoch , svenci ir kt. pavadinimai........... 92
4.7. Didzi j raidzi vartojimas stilistiniais sumetimais............ 93

5. Termin ir kit administracin s kalbos zodzi tartis
(J. Zilinskien )........................................................................

98
5.1. Balsi tartis.......................................................................... 98
5.2. Dvibalsi ir misri j dvigarsi tartis................................... 100
5.3. Priebalsi tartis.................................................................... 101

6. Termin ir kit administracin s kalbos zodzi kirciavi-
mas (J. Zilinskien )................................................................

106
6.1. Kirtis ir priegaid ................................................................. 106
6.2. Termin kirciuot s ir j nustatymas.................................... 111
6.3. Priespaskutinio skiemens taisykl ....................................... 121
6.4. Sud tini termin b dvardzi kirciavimas.......................... 122
6.5. Administracin je kalboje vartojam savit veiksmazodzi
ir prieveiksmi kirciavimas..................................................

126

7. Termin ir kit administracin s kalbos zodzi daryba
(L. Peckuvien ).......................................................................

139
7.1. Pagrindin s s vokos............................................................. 139
7.2. Terminai............................................................................... 145
7.3. Specialioji leksika................................................................ 168
5
7.3.1. B dvardis................................................................... 168
7.3.2. Skaitvardis.................................................................. 185
7.3.3. Veiksmazodis............................................................. 186
7.3.4. Prieveiksmis............................................................... 196

8. Termin ir kit administracin s kalbos zodzi gramati-
n s formos (L. Peckuvien )....................................................

211
8.1. Daiktavardzio gramatin s Iormos........................................ 213
8.1.1. Gimin ........................................................................ 213
8.1.2. Skaicius...................................................................... 215
8.1.3. Gal n ........................................................................ 219
8.2. B dvardzio gramatin s Iormos............................................ 221
8.2.1. Laipsnis...................................................................... 222
8.2.2. vardziuotin s ir ne vardziuotin s Iormos.................. 223
8.2.3. Gimin ........................................................................ 225
8.3. Skaitvardzio gramatin s Iormos.......................................... 228
8.3.1. Gimin ........................................................................ 229
8.3.2. Linksnis...................................................................... 230
8.3.3. vardziuotin s Iormos................................................ 233
8.4. vardzio gimin s ir linksnio Iormos..................................... 237
8.5. Veiksmazodzio gramatin s Iormos...................................... 239
8.5.1. Laikai ir nuosakos...................................................... 239
8.5.2. Sangr zin s Iormos.................................................... 241
8.5.3. Bendratis.................................................................... 244
8.5.4. Dalyvis....................................................................... 245
8.5.4.1. Veikiamieji dalyviai...................................... 245
8.5.4.2. Neveikiamieji dalyviai................................... 245
8.5.4.3. vardziuotin s Iormos.................................... 247
8.5.4.4. Daiktavardin vartosena................................ 248
8.5.4.5. Gimin ........................................................... 250
8.5.4.6. Laipsnis.......................................................... 251
8.6. Prieveiksmio laipsni Iormos.............................................. 253

6
9.9. Administracin s kalbos sakinys ir tekstas
(J. Zilinskien )....................................................................

264
9.1. Administracinio (teis s ir valdymo) ir mokslinio tekst
santykis.................................................................................
265
9.2. Savitos linksni konstrukcijos............................................. 267
9.2.1. Vardininkas................................................................ 267
9.2.2. Kilmininkas................................................................ 273
9.2.3. Naudininkas............................................................... 278
9.2.4. Galininkas.................................................................. 287
9.2.5. nagininkas................................................................. 292
9.2.6. Vietininkas................................................................. 301
9.2.7. Sauksmininkas........................................................... 315
9.2.8. Apibendrinamieji pratimai......................................... 317
9.3. Savitos prielinksni ir polinksni konstrukcijos.................. 319
9.3.1. Prielinksni konstrukcijos.......................................... 319
9.3.2. Polinksni konstrukcijos............................................ 350
9.3.3. Prielinksni ir polinksni kartojimo pratimai............ 352
9.4. Padalyvi , pusdalyvi ir dalyvi konstrukcijos................... 354
9.5. Su sakiniu gramatiskai nesusijusi zodzi vartojimas......... 361
9.6. Sakinio dali ir sakini jungimas........................................ 364
9.6.1. Sakinio dali jungimas............................................... 364
9.6.2. Sujungiamieji sakiniai................................................ 366
9.6.3. Sujungiamieji sakiniai................................................ 368
9.6.4. Prijungiamieji sakiniai............................................... 375
9.6.5. Sakini prid rimas..................................................... 375

10. Kartojimo pratimai
(G. Akelaitis, L. Peckuvien , J. Zilinskien )........................

383

11. Pratim atsakymai.............................................................. 391

Literat ra.................................................................................. 422
7

PRATARM

Sis vadov lis yra skirtas tiems, kuri ir studij , ir b simos pro-
Iesin s veiklos kalba administracin kalba. Administracin s veik-
los specialist kompetencija yra tokia: specialyb s zinios ir gera
(taisyklinga, tiksli, aiski ir pan.) administracin kalba. Administra-
cin kalba, vaizdingai tariant, yra j darbo rankis. Visiems, atrodo,
suprantama, kad su prastu rankiu darbo gerai nepadarysi. Vadinasi,
teisininkai, (prokurorai, advokatai, teis jai ir kt.), ypac teis s akt ir
kit dokument reng jai, taip pat ir tie, kuriems reikia daug viesai
kalb ti, s kmingai atliks savo darb ne vien specialyb s zini nes-
tokodami, bet ir geb dami tinkamai, lanksciai vartoti akademin se
studijose gyt , proIesin je veikloje tobulinam , pl tojam admi-
nistracin kalb , kuri yra savita bendrin s kalbos atmaina.
Vadov l sudaro kelios dalys. Pirmiausia aptariami b tiniausi
bendrieji dalykai: bendrin kalba, valstybin kalba, specialyb s
kalba, kalbos norma. Toliau yra svarbi specialyb s kalbos dalis
apie administracinius terminus, j savit r s oIicialiuosius pa-
vadinimus ir kit administracin leksik . Tokios pat svarbios yra
termin ir kit administracin s kalbos zodzi kirciavimo, darybos,
Iorm vartojimo dalys. Vadov lis baigiamas administracin s kal-
bos sintaks s dalimi, kurioje yra nagrin jami sios kalbos konst-
rukcij , istis sakini sudarymo ir kai kurie administracini tekst
dalykai. Praktin s vadov lio dalies medziaga pateikta kalbos tai-
syklingumo atzvilgiu. Integraciniu b du, kur tinka, skyrius de-
dami probleminiai rasytin s ir sakytin s administracin s kalbos
skirtybi , tos kalbos vartojimo elektronin je terp je dalykai. Zo-
dziu, teminiu atzvilgiu vadov lis parengtas pagal svarbiausius
Valstybin je lietuvi kalbos komisijoje parengtos specialyb s kal-
bos programos reikalavimus. Administracin kalba, kaip ir bet ku-
ri kita bendrin s kalbos dalis, pakl sta visiems bendrin s kalbos
reikalavimams, taciau tam tikrais atvejais turi savit vartojimo
ypatum , kurie atsispindi vadov lio medziagoje.
8
Sis vadov lis yra susij s su 2003 m. ,Specialyb s kalbos kul-
t ra': tas pats vadov lio adresatas, panasi vadov lio sandara ir
kryptis (administracin s kalbos taisyklingumas). Kita vertus, yra
d ta nauj skyri apie specialyb s kalb , apie terminij , apie
oIicialiuosius administracinius pavadinimus. Net ir tie skyriai, ku-
ri temos yra tokios pat kaip 2003 m. vadov lyje (ypac kirciavi-
mo, darybos, Iorm vartojimo) yra is esm s atnaujintos. D l nauj
ir atnaujint dalyk sio vadov lio nebegalima laikyti pataisytu ir
papildytu antruoju ,Specialyb s kalbos kult ros' (2003 m.) leidi-
mu. Ir dar vienas naujas svarbus dalykas: pagal dabartinius vado-
v li reikalavimus po kiekvienos temos (skyriaus) teorin s me-
dziagos yra pateikta kontrolini klausim ; praktiniam darbui pa-
rengta ir d ta pratim . Vieni pratimai su atsakymais jie skirti
savarankiskam darbui, ypac ist stini studij studentams. Kiti pra-
timai, kurie be atsakym , yra skirti auditorin ms pratyboms.
Tiesa, tie, kurie siuo vadov liu naudosis, neras programos rei-
kalaujam viesojo kalb jimo, dokument parengimo dali . J ne-
buvimo priezastis ta, kad b simiems teis s, valdymo ir administ-
ravimo specialistams atskirai yra d stoma ir retorika, ir dokumen-
talistika yra parengti issam s si dalyk vadov liai: Reginos
Kozeniauskien s ,Juridin retorika'(2005), Bronislavo Vonsavi-
ciaus ,Dokumentalistikos pagrindai' (2006).
Jeigu skaitytojui vietomis susidaryt stilistinio nevientisumo
sp dis, jis teisintinas tuo, kad yra trys vadov lio autoriai.
Uz kritines pastabas, patarimus autoriai d koja recenzent ms
Vilniaus universiteto doc. dr. Reginai Kliukienei, Lietuvi kalbos
instituto vyriausiajai mokslinei darbuotojai habil. dr. Laimai Ka-
l dienei, Gedimino technikos universiteto doc. dr. terminologei
Angelei Kaulakienei.
Teis vertinti komentuoti, kritikuoti vadov l turi kiekvie-
nas, kas juo naudosis ar j skaitys. Vadov lio autoriai pastab lau-
kia adresu kkkmruni.eu.
Autoriai
9

SVARBIAUSI ENKLAI IR SUTRUMPINIMAI

zenklas rasomas tarp klaidingo kalbos vieneto (zodzio, Ior-
mos, konstrukcijos) ir taisyklingo atitikmens
- zenklas rasomas tarp vengtino kalbos vieneto ir taisyklin-
gesnio jo atitikmens (kita reiksme sis zenklas vartojamas
,Kalbos patarimuose')
' zvaigzdute zymimi pratimai, kuri atsakymai yra pateikti
vadov lio pabaigoje
zenklas rasomas tarp lygiaverci bendrin s kalbos normos
variant
zenklas rasomastarp salutinio (dalinio) ir pagrindinio nor-
mos variant
ir kt. ir kita
ir pan. ir panasiai
ir t.t. ir taip toliau
pav. paveikslas (schema)
plg. palvginti
pvz. pavv:aiui
t.y. tai vra
zr. i r ti nurodyt vadov lio ar literat ros saltinio viet
10

1. BENDRIN KALBA

1.1. Bendrin kalba.
1.1.1. Bendrin s kalbos k rimosi raida ir zidiniai.
1.1.2. Bendrin s kalbos susiIormavimas.
1.1.3. Bendrin s kalbos stiliai.
1.1.4. Specialyb s kalba.
1.2. Valstybin kalba.
1.2.1. Valstybin s kalbos teisinimo istorija.
1.2.2. Valstybin s kalbos politika.
1.2.3. Valstybin s kalbos politikos gyvendinimas.
Iunkcionuoti.

1.1. Bendrin kalba

1.1.1. Bendrin s kalbos k rimosi raida ir zidiniai

Bendrin kalba - visos tautos rast , zmoni viesojo gyve-
nimo ir kult ros reikm ms skirta kalba. Ji pradedama kurti ku-
rios nors vienos (dazniausiai sostin s apylinki ) tarm s pagrindu
ir gyja daug platesn vartosen negu ta tarm . Bendrin kalb ku-
ria visa tauta vis tarmi atstovai, tautosakos k r jai, rasytojai,
vert jai, vairiausi srici specialistai. Ji nuolat turt ja, nes j
traukiami naujoms s vokoms reiksti reikalingi zodziai, vairi
mokslo srici terminai, tarptautiniai zodziai. Kuriama kalba kartu
ir norminama, t. y. stengiamasi vengti skolini , netinkam zodzi
reiksmi vartojimo atvej , pazodini vertini , kurie kenkia kalbos
sistemai. Bendrin s kalbos brandum rodo susiIormav jos stiliai
|22|.
11
1599 m. isleistos ,Postil s' prakalboje Mikalojus Dauksa
kalb nurod kaip vien is trij pamatini tautos pozymi : ,Kur-
gi, sakau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir niekinga, kad netur -
t si trij sav ir tarsi gimt dalyk : t v zem s, paproci ir kal-
bos? Visais amziais zmon s kalb jo savo gimt ja kalba ir visados
r pinosi j islaikyti, turtinti, tobulinti ir grazinti
1
.' Taigi jau
pries 400 m. M. Dauksa ras apie zmoni r pinim si savo kalba ir
jos islaikym . Is tikr j tai daug senesnis reiskinys. Kaip glaustai,
bet aiskiai raso proI. A. Pirockinas |34, p. 78|, net nuo Antikos
laik kiekviena isprususi tauta suvok kalbos svarb ir r pinosi ja.
Romos imperijos klest jimo metais lotyn kalba buvo puikiai su-
tvarkyta, istobulinta, tod l ji nepavirto dulk mis, o tapo vienu is
pagrindini tarptautini zodzi kilm s saltiniu, ji ilgai buvo moks-
lo kalba, buvo ir yra d stoma Europos universitetuose. Ten pat uz-
simenama ir apie pranc z kalbos tvarkymo raid , kuri siekia
1635 m., kai buvo steigta Pranc z akademija, turinti teis apro-
buoti pranc z kalbos reiskinius. Ir v liau, ir dabartiniais laikais
sioje salyje buvo priimta potvarki , reguliuojanci pranc z kal-
bos vartojim , sauganci j nuo angl kalbos takos. Amziams b -
gant, ir kitos kult ringos tautos r pinosi savo kalba, nors ir keit si
r pinimosi mastas ir Iormos. Yra pasteb ta, kad klestint valstybei,
jos ekonomikai, kult rai dazniausiai klesti ir kalba, o smunkant
valstybei kalba menk ja, prast ja.
Nors dziaugiam s lietuvi kalbos senumu, jos sandara, j ly-
giname su sanskritu ar kitomis senosiomis kalbomis, taciau reik -
t nepamirsti, kad lietuvi kalba kaip savarankiska atsaka susi-
Iormavo (atsiskyr nuo giminiskos latvi kalbos) tik antroje pirmo
t kstantmecio po Kr. pus je. O kalb ti apie m s prot vi r pi-
nim si savo kalba galime tik nuo XVI amziaus, kai verciant lie-
tuvi kalb religinius rastus iskilo daugyb sunkum .
Pirmoji knyga lietuvi kalba Martyno Mazvydo (?1563)
katekizmas buvo isspausdinta 1547 m. Karaliauciuje. M. Maz-
vydas katekizm paras piet zemaici (t. y. gimtosios) tarm s

1
zr. Lietuvi literat ros chrestomatifa. Vilnius, 1957, p. 65.
12
pagrindu, bet jame yra ir aukstaici tarm s element . V lesniuose
jo rastuose aukstaitybi padaug jo, nes kunigaudamas Ragain je
taik si prie parapijieci vakar aukstaici tarm s. Mazojoje Lie-
tuvoje M. Mazvydo prad t darb toliau t s Jonas Bretk nas
(15361602). Jis pareng pamoksl rinkin , isvert lietuvi kalb
Biblij ir Pr sijos kunigaikscio papras is gerai lietuviskai mo-
kanci kunig sudaryti komisij , kuri jam pad t iskilus kalbos
klausimams. Toks atsakingas pozi ris vertim ir bendros pastan-
gos dav atitinkam vaisi . Lietuvi literat ros tyrin tojas proI. A
Jovaisas, nurodo, kad ,J. Bretk no rastai pasizymi israiskos gry-
numu, taupumu ir aiskumu, leksiniais naujadarais, kuri dalis pri-
gijo. Kalbos turtingumu jie liko nepralenkti iki K. Donelaicio.'
2

Taip pat lietuvi kalba ir savo rast kalbos gerumu r pinosi: Da-
nielius Kleinas (lotyniskai paras ir 1653 m. isleido pirm j
spausdint lietuvi kalbos gramatik , skirt kunigams, nes jiems
lietuvi kalba buvo b tina bendraujant su parapijieciais, giesmyn
su maldaknyge, reng vokieci lietuvi kalb zodyn ), Jonas Sul-
cas ( lietuvi kalb isvert ir isleido Ezopo pasak cias, kalbos
reikalui rinko liaudies dainas ir posakius), Kristijonas Gotlibas
Milkus (paras poem ,Pilkainis', isvert giesmi , kartu su kitais
pareng giesmyn ), Adomas Fridrichas Simelpenigis (jaunesny-
sis) (vert ir eiliavo giesmes, isvert dal Biblijos ir paras jos ei-
liuot prakalb , eiliavo pasaulietine tematika). Greta j dar min -
tini: Baltramiejus Vilentas, Simonas Vaisnoras, Jonas R za ir kt.
Visi sie religini ir pasaulietini rast k r jai irgi labiau laik si
vakar aukstaici tarm s, kiek ismanydami tobulino rasyb . Taigi
tokiu b du vienas is bendrin s lietuvi kalbos zidini prad jo
Iormuotis XVI a. Mazojoje Lietuvoje kartu su pirmaisiais spaus-
dintais lietuviskais rastais, nes cia buvo palankiausios s lygos
(svarbiausia is j protestant , pripazinusi taut kalbas, jud ji-
mo plitimas tarp vietos gyventoj ).
Panasiu metu Didziojoje Lietuvoje aktyviai dirbo Mikalojus
Dauksa (1527(?)1613), savo issimokslinimu issiskyr s is amzi-

2
zr . Lietuvi literat ros chrestomatifa. Vilnius, 1957, p. 78.
13
nink , kurio svarbiausias darbas J. Vujeko mazosios postil s
vertimas. Postil je, be isverst Vujeko pamoksl , yra ir originali
pried , vienas is j auksciau min toji ,Prakalba malon j skaity-
toj '. Sio darbo kalba irgi gerai vertinta: ,Postil s vertimas pasi-
zymi sinonim gausumu, leksikos klod (buitin s, IilosoIin s)
vairumu, raiskos vaizdingumu ir isbaigtumu, harmoninga period
strukt ra'
3
. Be to, postil s tekstas yra seniausias kirciuotas lietu-
viskas tekstas. Taip pat M. Dauksa is lenk kalbos isvert Jok bo
Ledesmos katekizm . Jis isspausdintas 1595 m. Vilniuje ir tai yra
islikusi pirmoji lietuviska knyga, isleista Didziojoje Lietuvos
Kunigaikstijoje. M. Dauksa irgi ras savo gimtosios (vidurio
aukstaici ) tarm s pagrindu, taciau taip pat band derintis ir prie
kit tarmi . M. Dauksos rast kalbos variantu buvo rengiami net
ir reIormat rastai, isleista anonimin lietuvi kalbos gramatika.
Taip susidar dar vienas bendrin s lietuvi kalbos zidinys vadi-
namas viduriniu.
XVII a. Didziojoje Lietuvoje buvo ir kitas bendrin s kalbos
zidinys vadinamas rytiniu, kuris r m si Vilniaus krasto ryt
aukstaici tarme. Sio bendrin s kalbos varianto sigal jim labiau-
siai nul m Konstantinas Sirvydas (tarp 1578 ir 1581 1631). Jis
pareng pirm j originali lietuvisk postil ,Punktai sakym ' (1
dalis isspausdinta 1629 m., 2 dalis 1644 m.), paras lenk
lotyn lietuvi kalb zodyn ,Dictionarium trium lingvarum'
(pries 1620 m.), lietuvi kalbos gramatik (deja, ji kol kas neras-
ta).
XVIII XIX a. bendrin lietuvi kalba ypac aktyviai Iorma-
vosi Mazojoje Lietuvoje, cia leidziamuose rastuose vis labiau si-
gal jo vakar aukstaici tarm . Min tini zodynai (Frydricho Vil-
helmo Hako 1730 m., Pilypo Ruigio 1747 m., Kristijono Got-
libo Milkaus 1800 m.), gramatikos (GotIrido Ostermejerio
1791 m., Augusto Sleicherio 1856 m., Frydricho Kursaicio
1876 m.). Svarbu ir tai, kad leidziamus zodynus, gramatikas nere-
tai redaguodavo specialiai sudarytos komisijos. B tent A. Sleiche-

3
zr. ten pat p.109.
14
rio ir F. Kursaicio gramatikos bendrin s kalbos pamatu galutinai
tvirtino pietini vakar aukstaici tarm .
Didel reiksm tur jo ir siuo laikotarpiu sukurti K. Donelaicio
,Metai' (pirm kart Liudviko R zos isleisti 1818 m), pad j ge-
rus pamatus groziniam lietuvi kalbos stiliui. Labai svarbu ir tai,
kad XIX a. pabaigoje Mazojoje Lietuvoje buvo prad ti leisti lietu-
viski laikrasciai ,Ausra' (1883), ,Varpas' (1889) ir kt. Laikrasci
leid jai (J. Basanavicius, V. Kudirka) laik si pietini vakar auks-
taici tarm s, buvo stengiamasi vienodinti rasyb , buvo spren-
dziami kalbos norminimo klausimai, ypac prie to prisid jo 1onas
1ablonskis (18601930), m s bendradarbiauti ,Varpe'. Taigi
lietuvi kalbos publicistinis stilius Iormavosi irgi vakar aukstai-
ci (kauniski ) tarm s pagrindu. Primintina, kad vakar aukstaici
(kauniski ) tarm yra labai artima Mazosios Lietuvos vakar
aukstaici tarmei.
XVIII a. lietuvi aukstuomen s lenk jimas, lenk kalbos si-
tvirtinimas Baznycioje, Lietuvos valstybingumo zlugimas, carin s
Rusijos vykdoma arsi rusiIikacija ir 1864 m. vestas lietuviskos
spaudos draudimas labai suvarz bendrin s lietuvi kalbos raid
Didziojoje Lietuvoje. Siuo metu cia isleist rast kalba labai su-
prast jo, joje atsirado daug polonizm . D l si priezasci Didzio-
joje Lietuvoje prad jo plisti rastai, parengti pietini vakar auks-
taici tarm s pagrindu ir isleisti Mazojoje Lietuvoje, tod l bendri-
n lietuvi kalba nebegal jo susiIormuoti sostin s apylinki , t. y.
ryt aukstaici , tarm s pagrindu.
Tik kilus zemaici bajor lituanistiniam s j dziui (XIX a.
pirmoje pus je), v l imta kurti grozin literat ra ir lietuvi kalba
Didziojoje Lietuvoje prad jo atsigauti. Dionizas Poska suk r ne
tik poem ,Muzikas Zemaici ir Lietuvos', bet ir sueiliavo litera-
t rini laisk , panegirik , vert lenk poezij , ras lenk lotyn
lietuvi kalb zodyn . Simonas Stanevicius paras 6 pasak cias,
od , nemazai vert , perspausdino 1737 m. lotynisk lietuvi kal-
bos gramatik su savo parasyta prakalba, 1829 m. isleido pirm j
Lietuvoje dain rinkin . Simonas Daukantas ne tik lietuviskai pa-
ras 4 istorijos veikalus, bet ir rinko dainas ir pasakas, pareng
15
gramatik , isleido praktini knygeli valstieciams, reng lietuvi
lenk , lietuvi lotyn zodynus ir kt. Laurynas Ivinskis isgars jo
kaip pirm j lietuvisk kalendori reng jas ir leid jas, rinko tau-
tosak , paras eil rasci , vert , ras zodynus. Motiejus Valancius
ne tik organizavo parapini mokykl tinkl , blaivyb s s j d , lie-
tuvisk rast spausdinim Pr sijoje ir j gabenim Lietuv , bet ir
paras istoriograIin veikal ,Zemaici vyskupyst ', apysak ,Pa-
langos Juz ', didaktini knygeli , religin s politin s publicistikos.
Sie zemaiciai ras savo tarme, nors ir steng si derintis prie viduri-
nio varianto, ypac M Valancius. Siuo laikotarpiu dar min tini: ry-
t aukstaitis poetas Antanas Strazdas, ras s ryt aukstaici tarme,
vakar aukstaiciai Mikalojus Akelaitis, Antanas Juskos, irgi ras
savo tarme. Antanas Juska surinko ir paskelb t kstancius lietuvi
liaudies dain , tvirtino tautosakos rinkimo ir publikavimo princi-
pus, M. Valanciaus paragintas sudar lietuvi lenk kalb zody-
n , kuriam pavyzdzius rinko is snekamosios kalbos ir kt. Visi cia
pamin ti rastijos veik jai savo darbuose uzIiksavo nemazai svar-
bi lietuvi kalbos Iakt , puikiai suprato ir brangino m s kalbos
savitum , daug prisid jo prie lietuvi kalbos tobulinimo, tvarky-
mo, populiarinimo.
Toliau jau reikia min ti XIX a. kalbininkus, is kuri ypac issi-
skiria Jonas Juska, Antanas Baranauskas, Kazimieras Jaunius. Jo-
nas Juska pateik lietuvi kalbos tarmi klasiIikacij , rus kalba
paras lietuvi kalbos gramatik , reng ,Lietuvi kalbos sakn
zodyn ', daug prisid jo prie brolio Antano Juskos leksikograIijos
darb ir kt. Antanas Baranauskas Kauno kunig seminarijoje d st
lietuvi kalb , rinko tarmi tekstus ir remdamasis pagrindiniais
vokalizmo bruozais detaliai ir motyvuotai suklasiIikavo lietuvi
kalbos tarmes (ta klasiIikacija is esm s remiamasi ir dabar), tyri-
n jo m s kalbos akcentologij . Kazimieras Jaunius, kuris irgi ty-
rin jo lietuvi kalbos tarmes, pateik gana sistemisk j klasiIika-
cij , pareng lietuvi kalbos gramatikos kurs , pirmasis is lietuvi
kalbinink placiau tyr balt ir Iin kalb santykius. Siuo laiko-
tarpiu A. Baranauskas ir K. Jaunius band derinti tarmes ir rengti
bendr rasyb . Taigi sie kalbininkai sukaup daug lietuvi kalbai
16
tvarkyti ir norminti reikalingos medziagos, taciau dar nepaj g
nustatyti norminimo princip |34, p. 9|.

1.1.2. Bendrin s kalbos susiformavimas

Paci didziausi tak bendrin s kalbos Iormavimuisi, jos
norminimui padar J. Jablonskio vakar aukstaici (kauniski )
tarm s pagrindu parengti lietuvi kalbos vadov liai ir lietuvi
kalbos gramatikos. 1901 m. Tilz je Petro Kriausaicio slapyvardziu
isleistoje gramatikoje yra pateikta bendrin s lietuvi kalbos
norminimo programa, aptartas bendrin s kalbos ir tarmi santy-
kis, piet vakar aukstaici (kauniski ) tarm tvirtinta kaip
bendrin s kalbos pagrindas.
Tai, kad bendrin lietuvi kalba susiIormavo pietini vakar
aukstaici tarm s pagrindu, nul m keli veiksniai:
x tarm tiko bendrinei kalbai, nes skiria priegaides, islaiko
ilgas nekirciuotas gal nes ir kt.,
x sios tarm s pagrindu pirmiausia susiIormavo ir nuolat gy-
vavo rast tradicija Mazojoje Lietuvoje,
x is sios tarm s buvo kil daugelis tautiskai susipratusi (J.
Basanavicius, V. Kudirka, J. Jablonskis ir kt.) inteligent , o
j iskilim l m palankesn s sio krasto ekonomin s ir kul-
t rin s s lygos.
1919 m. ir 1922 m. isleistose J. Jablonskio gramatikose nusta-
tytos pagrindin s bendrin s kalbos normos, svarbios bendrin s lie-
tuvi kalbos raidai, taip pat nul musios lietuvi kalbos rasybos ir
skyrybos stabilizacij . Jonas Jablonskis sistemingai tvark lietuvi
kalbos leksik , zodzi daryb , gramatik , isval is lietuvi kalbos
daugyb barbarizm , netaisykling naujadar ir sintaksini konst-
rukcij , baig kurti ir sunormino gramatikos terminij , pad jo kit
srici specialistams sukurti daugyb termin , labai apdairiai zi r -
jo tarptautini zodzi vartojim . Siuo laikotarpiu prie lietuvi
bendrin s kalbos Iormavimo daug prisid jo Kazimieras B ga. Jis
daug nuveik vairiose kalbotyros srityse (leksikologijoje, etimo-
17
logijoje, istorin je Ionetikoje ir kt.), o svarbiausias K. B gos ,Lie-
tuvi kalbos zodynas', kuriam medziag buvo prad j s rinkti
1902 m.
Taigi per gana trump laik lietuvi bendrin kalba buvo ko-
diIikuota (zr. 2.2 sk.) ir pakilo tok lyg , kad gal jo tenkinti visas
vartojimo sritis, buvo ispl toti Iunkciniai stiliai.

1.1.3. Bendrin s kalbos stiliai

Bendrin kalba, b dama tautos viesojo gyvenimo kalba, yra
sud tinga ir nevienalyt sistema. Kadangi bendrin kalba reiskiasi
vairiose gyvenimo srityse ir privalo atlikti tam tikrai sriciai b -
dingas Iunkcijas, tai ji yra istoriskai issisluoksniavusi vadina-
muosius Iunkcinius stilius, kuri kiekvienam b dingas savitas zo-
dynas, gramatini Iorm ir konstrukcij vartojimas, teksto sanda-
ra. Taigi Iunkcinis stilius yra istoriskai susidariusi kalbos atmaina,
kurios ypatyb s priklauso nuo vartojimo srities ir Iunkcij . Ski-
riami penki pagrindiniai stiliai:
x mokslinis,
x administracinis (kanceliarinis),
x buitinis,
x beletristinis (meninis),
x publicistinis.
Moksliniam stiliui b dinga zodzi vienareiksmiskumas, spe-
ciali termin , tarptautini zodzi vartojimas, d stymo nuoseklu-
mas, tikslumas ir rislumas, d stymo objektyvum pabr ziancios
beasmen s konstrukcijos, ilgi prijungiamieji sakiniai ir pan.
Administracinis stilius pasizymi savita ir aiskiai apibr zta lek-
sika, sustabar jusiomis Iraz mis, sabloniskumu, tam tikromis san-
trumpomis, kartais labai ilgais sakiniais.
Buitiniame ir beletristiniame stiliuje zodziai ir zodzi jungi-
niai neretai vartojami perkeltin mis reiksm mis, gausu sinonim ,
emocin ir ekspresin atspalv turinci zodzi , daug trump ir ne-
piln sakini , gan daznos sutrumpintos zodzi Iormos ir t. t.
18
Publicistinis stilius tarsi uzima tarpin pad t tarp mokslinio,
administracinio ir beletristinio, buitinio stili . Taigi cia gali b ti ir
d stymo nuoseklumo, objektyvumo, login s argumentacijos ir tam
tikro emocionalumo, ekspresijos.
Aisku, kad grieztos ribos tarp stili n ra ir negali b ti. Pavyz-
dziui, memuarin literat ra vienu atveju gali b ti visai beletristi-
nio stiliaus, kitu atveju gali priart ti prie publicistikos, vieno ar ki-
to dalyko vadov li kalba visada tur s moksliniam stiliui b ding
bruoz , bet tai nebus grynas mokslinis tekstas. Tod l neretai kal-
bama ne tik apie stilius, bet ir apie postilius.

1.1.4. Specialyb s kalba

Kaip jau sakyta, vienas is bendrin s kalbos pozymi yra jos
susiskaidymas. Geriausiai zinomas bendrin s kalbos susiskaidy-
mas Iunkcinius stilius (zr. 1.1.3). Visiems dar geriau supranta-
mas bendrin s kalbos susiskaidymas pagal vartojimo b d yra
skiriama rasvtin kalba ir sakvtin kalba. Specialvb s kalbos, tiks-
liau tariant specialvbi kalbos, s voka yra palyginti nauja.
Svarbiausias specialvb s kalbos isskyrimo kriterijus tai
veiklos sritis, kurios vartotojai (specialistai), tenkindami savo
bendravimo poreikius, daro d sning bendrin s kalbos priemoni ,
pirmiausia zodzi ir posaki , atrank , patys papildomai t prie-
moni kuriasi, suIormuodami savit bendrin s kalbos sluoksn
konkrecios specialyb s kalb . Specialist bendravimo poreikiai
yra dvejopi, nes priklauso ir nuo atitinkamo konkretaus mokslo, ir
nuo atitinkamos praktin s veiklos srities. Taigi bet kokiai s p e -
c i a l y b s k a l b a i b d i n g i p a t y s b e n d r i a u s i mo k s -
l i n i o s t i l i a u s p o z y mi a i . Nuo t pozymi priklauso, kad
skirting specialybi atstov (pvz., teisinink , medik , inzinieri
ir kt.) kalba yra tiksli, neekspresyvi, neIamiliari ir t. t. Konkreci
specialybi kalbai daug svarbiau skiriamieji pozymiai, kuriuos
lemia, pirma, moksl grup s (humanitariniai, socialiniai, realiniai
mokslai) ir konkret s mokslai (teis , vadyba, anatomija, Iizika ir
19
kt.), antra, nuo konkrecios praktin s veiklos (advokatas, zurnalis-
tas, terapeutas, statybos inzinierius ir t. t.) priklausantys kalbos
priemoni atrankos ir vartojimo polinkiai. Skiriamieji specialybi
kalbos pozymiai gali priklausyti ir kitiems stiliams administra-
ciniam, publicistiniam. Pavyzdziui, teis s (kaip specialyb s) kalba
turi pozymi , b ding moksliniam stiliui, taciau pozymiai, kurie
teis s kalb daro savit , isskiria j is kit specialybi kalbos, pri-
klauso administraciniam stiliui.
Is to, kas jau pasakyta, akivaizd s keli dalykai. Specialyb s
kalba yra vienas is bendrin s kalbos susiskaidymo atvej . Specia-
lyb s kalba susijusi su Iunkciniais stiliais. Funkciniai stiliai apima
vis bendrin kalb . Specialyb s (specialybi ) kalba yra tik dalis
bendrin s kalbos; ji apima tiek bendrin s kalbos, kiek apima daly-
kiniai Iunkciniai stiliai: mokslinis, administracinis, is dalies ir
publicistinis. Su tais Iunkciniais stiliais specialyb s kalba, kaip jau
sakyta, susijusi sud tingais santykiais.
Specialyb s kalba yra bendrin s kalbos sluoksnis, kuris is-
skiriamas ir suskaidomas pagal veiklos sritis, susijusias su ati-
tinkamais mokslais; specialyb s kalbos savitum sudaro ter-
minija, specialioji leksika, savitas gramatini form vartoji-
mas, saviti sakinio sandaros ir viso teksto komponavimo po-
zymiai, specifinio pob dzio tekstai.
Suprasti, kas yra specialyb s kalba, padeda sios s vokos san-
tykio su artimomis s vokomis aiskinimas. Linijiniais santykiais
specialvb s kalba yra susijusi su aalvko kalba ir su profesine kal-
ba, o hierarchiniu santykiu su speciali:acifos kalba. Zr. 1 pav.
Dalvko kalba tai atskiros studijuojamos disciplinos kalba. Ji
yra siauresn uz specialyb s kalb , ji, kaip atskiras komponentas,
e i n a specialyb s kalb : is atskir studijuojam dalyk kalbos
pagal kalbos reiskini suderinimo princip Iormuojasi specialyb s
kalba. Juo studijuojam dalyk vadov li , d stymo kalba yra tai-
syklingesn , aiskesn , stilingesn , juo didesn prielaida, kad sa-
vaiminiu (pavyzdzio) b du susiIormuos geresn specialyb s kal-
ba.
20

dalyko kalba specialyb s kalba proIesin kalba

specializacijos kalba |proIesinis zargonas|

1 pav. Specialvb s kalbos ir kit s vok santykis

Profesin (profesifos) kalba Iormuojasi specialyb s kalbos,
gytos studij laikotarpiu, pagrindu. Is tikr j proIesin kalba yra
pagal atitinkamos praktin s (proIesin s) veiklos poreikius papil-
dyta, pakoreguota specialyb s kalba. Nereikia manyti, kad proIe-
sin kalba d l papildymo, pakoregavimo pasidaro platesn ar net
tobulesn negu specialyb s kalba. Specialyb s kalba apima visus
savitus kalbos reiskinius, kurie gali b ti ir yra vartojami visose
konkrecios specialyb s ziniomis besiremianciose praktin s veiklos
srityse. Taciau n viena tokia praktin s veiklos sritis nei zini , nei
kalbos (zini israiskos priemon s) neapima daugiau negu buvo
gyta per specialyb s studijas. D l to kurios nors proIesijos kalba
yra siauresn negu atitinkamos specialyb s kalba. Specialyb s
kalba yra akademiska, tai yra, kiek manoma tam tikru laikotarpiu,
sunorminta, sakytume, pavyzdin kalba. ProIesin kalba taisyk-
lingumo atzvilgiu netur t b ti menkesn negu specialyb s kalba.
Bet proIesin kalba Iormuojasi saviugdos b du, jos kokyb labai
priklauso nuo atitinkamos proIesijos atstov didesnio ar menkes-
nio supratimo, kad j paci prestizo reikalas pasir pinti, jog pro-
Iesiniam bendravimui b t vartojama kiek galima tobulesn kal-
ba. ProIesin s kalbos savitum lemia ir laisvesnis vartojimas: ji
dazniau b na sakytin nei rasytin , atitinkamos proIesijos atstovai
turi bendrauti ir su nespecialistais. ProIesin s kalbos kokyb labai
lemia jos vartojimo viesumas, oIicialumas arba neoIicialumas.
Teis s, administravimo specialistai, dirbdami pagal proIesij ,
daugiausia kalba viesai, oIicialiose situacijose. Tod l j proIesin -
21
je kalboje netoleruotini tokie kalbos reiskiniai, kurie gali b ti pa-
teisinti buitinio bendravimo situacijose.
Buitiska, zemo stiliaus proIesin kalba, kurioje vartojama ne-
normini , daugiausia skolint , kalbos reiskini sudaro profesin
argon . ProIesinis zargonas yra uz bendrin s kalbos rib . J pa-
gal proIesij dirbantys specialistai vartoja arba bendraudami su
nespecialistais, arba, jei nesir pina proIesin s kalbos prestizu, ir
vieni su kitais. ProIesinio zargono terp neviesa kalba. Kadangi
teisinink , valstyb s tarnautoj proIesin kalba yra viesa, lyg ir
n ra si proIesij zargono. O jeigu viesai kalbanciam teisininkui
ar valstyb s tarnautojui isspr sta tokie zodziai ir posakiai kaip
biski, aaleiskim, ant kiek tai ir pan., valia pasnekovui suabejoti, ne
tik jo kalbine, bet ir proIesine kompetencija.
Be profesinio argono, dar galima kalb ti ir apie proIesin
aialekt . Siais dviem terminais reiskiam s vok nereikia painioti.
ProIesinis dialektas yra specialyb s nestudijavusi , amato ismo-
kusi zmoni (kubili , raci , kalvi , kailiadirbi ir kt.) savaime
susiIormavusi savita buitin s kalbos atmaina. Kadangi min tu b -
du gyt proIesij (amat ) kaip ir nebeliko, proIesinis dialektas
laikytinas pasyv j kalbos Iond pasitraukusia kalbos atmaina.
Speciali:acifos kalba yra aukstesnio rango specialyb s kalba.
Ji yra gyjama magistrant ros, ypac doktorant ros studij pakopo-
se, kada gilinamasi siaur atitinkamos specialyb s srit . Is tikr j
tai zmoni , dirbanci tam tikros siauros specialyb s mokslin dar-
b , paprastai ir d stanci kok dalyk studijose, kalba. Taigi spe-
cializacijos kalba yra siauresn negu atitinkamos specialyb s kal-
ba, kita vertus, jai reikalingi tokie kalbos istekliai (ypac terminai),
be kuri specialyb s kalba gali issiversti. Specializacijos kalba yra
mokslo kalba, kuri turi ar bent privalo tur ti geros specialyb s
kalbos pagrind . Specializacijos kalba savo inovacijomis veikia
dalyko kalb (per dalyko turinio d stym ), o per dalyko kalb ver-
cia keistis (geriausia b t tobul ti) specialyb s kalb .
Specialyb s kalba tarp artim bendrin s kalbos atmain yra
centrin , pati pereinanti tas atmainas ir j veikiama (zr. dar 1
pav.).
22
Kontroliniai klausimai

1. Kokie buvo bendrin s kalbos k rimosi zidiniai?
2. Kokios tarm s pagrindu susiIormavo bendrin lietuvi kalba?
3. Kod l sios tarm s pagrindu susiIormavo bendrin lietuvi kal-
ba?
4. Kas laikomas pagrindiniu lietuvi kalbos normintoju?
5. Kokiame darbe ir kada buvo paskelbta lietuvi kalbos normi-
nimo programa?
6. Kokius stilius turi bendrin kalba ir koks specialyb s kalbos
santykis su Iunkciniais stiliais?
7. Kas yra specialyb s kalba ir kod l ji yra savitas bendrin s kal-
bos sluoksnis?
8. Kokios yra kitos s vokos, susijusios su specialyb s kalbos s -
voka, k jos reiskia?

1.2. Valstybin kalba

1.2.1. Valstybin s kalbos teisinimo istorija

Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, 1922 m. Lietuvos
Respublikos Konstitucijoje lietuvi kalba pirm kart pa-
skelbta valstybine. Tai reisk , kad lietuvi kalba oIicialiai tvirti-
nama valstyb s valdymo staigose, teismuose, kariuomen je, viso-
se mokyklose. Lietuvi kalba valstybine buvo pripazinta 1928 m.
ir 1938 m. Lietuvos Konstitucijose.
Vokieci ir soviet okupacij metu Lietuvos Respublikos
Konstitucijos negaliojo, tai ir lietuvi kalba buvo praradusi vals-
tybin s kalbos status .
Viltis, kad lietuvi kalba v l taps valstybine, atsirado prasid -
jus Atgimimui. Kaip zinoma, 1988 m. lapkricio 18 d. Lietuvos
(tiksliau LTSR) Auksciausioji Taryba statymu papild tuometin
Konstitucij . Konstitucijos 77
1
straipsniu buvo teisintas lietuvi
23
kalbos vartojimas ,valstyb s ir visuomen s organ veikloje, svie-
timo, kult ros, mokslo, gamybos ir kt. staigose, mon se ir orga-
nizacijose'. Tokiu b du dar iki Lietuvos Nepriklausomyb s atk -
rimo buvo bandoma pristabdyti gr sming rus kalbos tak . Is
ties si Konstitucijos pataisa lietuvi kalb dar tik prilygino rus
kalbai, nes tas pats straipsnis pareigojo ,mokytis ir vartoti rus
kalb kaip TSRS taut tarpusavio bendravimo priemon '.
Netrukus, 1989 m. sausio 25 d., Auksciausiosios Tarybos Pre-
zidiumas saku ,D l Lietuvos TSR valstybin s kalbos vartojimo'
paskelb lietuvi kalb privalom visiems vadovams ir vadovau-
jantiems darbuotojams. Buvo numatyta visose Lietuvos staigose,
mon se ir organizacijose per dvejus metus pereiti prie rastvedy-
bos ir susirasin jimo lietuvi kalba
4
, Ministr Taryba buvo parei-
gota parengti ir gyvendinti ,reikiamas priemones siam sakui
vykdyti'.
Atk rus Lietuvos Nepriklausomyb 1990 m., r pintasi kuo
spartesniu kitakalbi Lietuvos pilieci integravimu valstyb s gy-
venim . Lietuvos Respublikos Auksciausiosios Tarybos 1990 m.
lapkricio 29 d. nutarimu ,D l valstybin s kalbos statuso gyvendi-
nimo termin ' Vyriausyb buvo pareigota patvirtinti diIerenci-
juotas valstybin s kalbos mok jimo normas vadovaujantiesiems
bei gyventojus aptarnaujantiems darbuotojams. Is nutarimo matyti
nuosaikus valdzios pozi ris tautines mazumas: t. y. tose gyve-
namosiose vietov se, kur kitakalbiai gyventojai sudar daugum ,
iki 1995 m. sausio 1 d. vadovaujantiesiems ir gyventojus aptar-
naujantiems darbuotojams tur jo b ti taikomi tik minimal s vals-
tybin s kalbos mok jimo reikalavimai, taip pat laipsniskai tais
paciais terminais gal jo b ti pereinama ir prie rastvedybos vals-
tybine kalba.
1992 m. referendumu priimtos Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 14 straipsnis skelbia, kad ,Valstybin kalba -
lietuvi kalba~.

4
Lietuvos Respublikos valstvbin kalba. teis s akt rinkinvs. Vilnius: Mokslo ir
enciklopedij leidybos institutas, 1997, p. 3.
24
1992 m. balandzio 30 d. nutarimu Nr. 314 Lietuvos Respubli-
kos Vyriausyb patvirtino Valstybin s kalbos mokymo pro-
gram ir valstybin s kalbos mok jimo kvaliIikacines kategorijas.
Per kelerius metus Lietuvos Respublikos administracini tei-
s s pazeidim kodeksas buvo papildytas keliais straipsniais, ku-
riuose numatytos nuobaudos uz valstybin s kalbos nevartojim
antspauduose, iskabose ir kituose viesuosiuose uzrasuose, atlie-
kant tarnybines pareigas, rastvedyboje, dokumentuose ir pan., uz
Valstybin s lietuvi kalbos komisijos nutarim nevykdym . Teis
skirti nuobaudas suteikta Valstybinei kalbos inspekcijai, v liau ir
apskrici , savivaldybi kalbos tvarkytojams.

1.2.2. Valstybin s kalbos politika

1995 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Seimas pri m
Lietuvos Respublikos valstybin s kalbos statym , nustatant
kalbos politik Lietuvoje. Kalbos politika tai valstyb s priimami
sprendimai d l kalbos statuso, vartosenos, vartojimo srici ir var-
tojimo teisi . Taigi statyme nustatytos svarbiausios valstybin s
kalbos vartojimo viesajame gyvenime sritys, reglamentuota jos
apsauga ir kontrol , teisin atsakomyb uz sio statymo nesilai-
kym , taip pat ispl tota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14
straipsnio nuostata ,Valstybin kalba lietuvi kalba'. statymas
nereglamentuoja Lietuvos gyventoj neoIicialaus bendravimo
kalbos.
Svarbus dokumentas Valstybin s kalbos politikos 2003-
2008 m. gair s, kuriose isd styta lietuvi kalbos raidos skatinimo
strategija. Gairi bendrosiose nuostatose teigiama, kad lietuvi
kalba yra Lietuvos tautinio ir kult rinio savitumo pagrindas, ji yra
valstyb s valdymo valstyb s ir individo, valstyb s ir visuomen s
santyki kalba.
Gair se nusakomas pagrindinis valstybin s kalbos politikos
tikslas ,issaugoti kalbos paveld ir skatinti jos pl tr , kad b t
uztikrintas lietuvi kalbos Iunkcionalumas visose viesojo gyveni-
25
mo srityse. Svarbiausias kalbos politikos uzdavinys planingai ir
k rybingai veikti valstybin s kalbos raid taip, kad visuomen su-
vokt savosios kalbos vert ir nenusivilt jos galiomis.'
Labai svarbu, kad valstybin s kalbos politika turi b ti supran-
tama ir priimtina visuomenei, kad visiems Lietuvoje gyvenan-
tiems asmenims, priklausantiems tautin ms (etnin ms) mazu-
moms, b t sudarytos s lygos puosel ti ir pl toti savo mazumos
kalb .
Gair se nurodoma, kad ,valstybin s kalbos politika yra ben-
drosios valstyb s politikos dalis, tod l neatsiejama nuo Europos ir
pasaulio integracijos skatinam proces . Viena vertus, Europoje
stipr ja visuotin nuostata, kad b tina issaugoti kalb vairov ,
kad nacionalini kalb apsauga ir puosel jimas yra valstybin s
svarbos dalykas. Kita vertus, kalb vartojimui didel tak daro ir
ekonominiai bei socialiniai veiksniai, o jie palankesni vadinamo-
sioms tarptautinio bendravimo kalboms. Kalbos politikos gyven-
dinimo pagrindas yra kalbos planavimas, apimantis sias sritis:
kalbos status (kalbos vartojimo teisin s baz s k rim ir tobuli-
nim ), kalbos sistem ir vartosen , kalb mokym .'
Be min t dokument , valstybin s kalbos Iunkcionavim dar
reglamentuoja: Lietuvos Respublikos statymas ,D l Lietuvos
Respublikos valstybin s kalbos statymo gyvendinimo', Lietuvos
Respublikos tautini mazum statymas, Lietuvos Respublikos
svietimo statymas, Lietuvos Respublikos pilietyb s statymas,
Lietuvos Respublikos Valstybin s lietuvi kalbos komisijos statu-
so statymas, Lietuvos Respublikos teism statymas, Lietuvos
Respublikos administracini teis s pazeidim kodeksas, Lietuvos
Respublikos teritorijos administracini vienet ir j rib staty-
mas, Lietuvos Respublikos vartotoj teisi gynimo statymas, Lie-
tuvos Respublikos valdinink statymas, Lietuvos Respublikos
statym ir kit teis s normini akt rengimo ir tvarkos statymas,
Lietuvos Respublikos laisv j ekonomini zon pagrind staty-
mas, Lietuvos Respublikos visuomen s inIormavimo statymas,
Lietuvos Respublikos statymas ,D l pab g li Lietuvos Respub-
likoje statuso', Lietuvos Respublikos Auksciausiosios Tarybos
26
nutarimas ,D l vard ir pavardzi rasymo Lietuvos Respublikos
piliecio pase', Lietuvos Respublikos Vyriausyb s nutarimas ,D l
valstybin s kalbos mok jimo kvaliIikacini kategorij ' ir kt. (zr.
saltini s ras ).

1.2.3. Valstybin s kalbos politikos gyvendinimas

Siuo metu valstybine lietuvi kalba r pinasi dvi valstybin s
institucijos:
x Valstybin lietuvi kalbos komisija ir
x Valstybin kalbos inspekcija.
Valstybin lietuvi kalbos komisija (www.vlkk.lt) ,spren-
dzia lietuvi kalbos kodiIikacijos, norm vartojimo ir Valstybin s
kalbos statymo gyvendinimo klausimus, taip pat vykdo valstybi-
n s lietuvi kalbos ugdymo programas, tvarko ir naudoja valsty-
b s biudzeto bei kitas l sas, skirtas sioms programoms gyvendin-
ti' (zr. Lietuvos Respublikos Valstybin s lietuvi kalbos komisi-
jos statuso statym ). Komisijoje yra kaupiami kalbos norminimo
ir vartojimo duomenys, sukurta visuomen s konsultavimo sistema
kalbos vartojimo klausimais. Valstybin s lietuvi kalbos komisi-
jos nutarimai (teis s aktai), priimami pos dziuose, yra privalomi
visoms mon ms, staigoms ir organizacijoms bei masin ms in-
Iormacijos priemon ms. Komisijos pos dziuose svarstom klau-
sim ekspertiz paprastai b na atlikta pakomisi pos dziuose, ku-
riuose, be Komisijos nari , dalyvauja tos srities, kuriai priklauso
nagrin jamas klausimas, atstovai.
Pl todama savo veikl , Valstybin lietuvi kalbos komisija iki
2005 m. dirbo pagal Lietuvos Respublikos valstybin s kalbos var-
tojimo ir ugdymo 19962005 met program , patvirtint Lietuvos
Respublikos Vyriausyb s 1995 m. gruodzio 4 d. nutarimu Nr.
1525 (Zin., 1995, Nr. 100-2240, 1997, Nr. 44-1089), kurioje buvo
numatyti kalbos mokslo, kalbos ugdymo, kalbos vartojimo ir kal-
bos leidini leidybos darbai. Siuos darbus pagal sutartis su Komi-
sija vykd vairios institucijos. Buvo remiamas kalbos mokslo
veikal , Iilologijos ir ypac termin zodyn , tarmi tekst ir zody-
27
n rengimas, leidyba, kalbos duomen kompiuterini bazi suda-
rymas, kalbos kult ros ir specialyb s kalbos d stymas aukstosio-
se, aukstesniosiose ir proIesin se mokyklose, valstybin s kalbos
kursai kitakalbiams ir kt. Kalbos komisija koordinavo ir koordi-
nuoja ,Lietuvi kalbos inIormacin je visuomen je 20002006
met program ', ,Tarmi ir etnini vietovardzi issaugojimo
20012010 met program ' ir ,Svetimzodzi keitimo lietuviskais
atitikmenimis gyvendinimo tvark '. Baigiantis Lietuvos Respub-
likos valstybin s kalbos vartojimo ir ugdymo 19962005 met
programai, 2005 m. patvirtinta nauja Valstybin s kalbos normini-
mo, vartojimo, ugdymo ir sklaidos 20062015 m. programa ir jos
gyvendinimo tvarkos aprasas.
Taip pat Kalbos komisija, remdamasi Lietuvos Respublikos
termin banko statymu, tvarko ir pildo Lietuvos termin bank
(terminai.vlkk.lt), kur is pradzi buvo perkelta keliolika Lietu-
voje isleist vairi mokslo srici termin zodyn . Dabar siam
Termin bankui savo prizi rim srici teis s akt terminus galio-
tos teikti ministerijos, Vyriausyb s staigos, Seimui atskaitingos
institucijos. Banke esantys terminai turi b ti aprobuoti atitinkamos
srities specialist ir kalbinink terminolog , apsvarstyti ir patvir-
tinti Terminologijos pakomis s ir Kalbos komisijos pos dziuose.
Iki siol Termin banke sukaupta apie 80 000 termin is vairi
mokslo srici . Smulkiau apie Valstybin s lietuvi kalbos komisi-
jos istorij ir veikl zr. http://www.vlkk.lt/lit/apie/vlkk-istorija.html.
Kalbos politikai svarbus ir tai, kad 2005 m. rugs jo 22 d.
Valstybin s lietuvi kalbos komisijos pirminink Irena Smetonie-
n ir Latvijos valstybin s kalbos komisijos pirmininkas Andrejas
Veisbergas pasiras komisij bendradarbiavimo sutart . Sutartimi
steigta Balt kalb taryba, kuri sipareigota kurti bendr sali
kalbos politik . Balt kalb taryba nuolat keisis inIormacija apie
Lietuvos ir Latvijos valstybini kalb vartojimo tendencijas, reiks
bendr oIiciali nuomon kalbos politikos klausimais tarptautiniu
lygmeniu.
Valstybin kalbos inspekcija (http://vki.lrs.lt/), steigta 1990
m., kontroliuoja Valstybin s kalbos statymo bei Valstybin s lie-
28
tuvi kalbos komisijos priimt nutarim vykdym . Inspekcija turi
teis nagrin ti administracini teis s pazeidim bylas ir skirti ad-
ministracines nuobaudas uz vairius valstybin s kalbos vartojimo
ar kalbos taisyklingumo pazeidimus. Valstybin s kalbos vartojim
ir taisyklingum prizi ri ir savivaldyb se dirbantys kalbos tvarky-
tojai.

funkcionuoti

Lietuvos Respublikos Konstitucija (priimta Lietuvos Respub-
likos pilieci 1992 m. spalio 25 d. reIerendume).
Lietuvos Respublikos valstybin s kalbos statymas // Zin.,
1995, Nr. 15-344.
Lietuvos Respublikos statymas ,D l Lietuvos Respublikos vals-
tybin s kalbos statymo gyvendinimo' // Zin., 1995, Nr. 15-347.
Lietuvos Respublikos tautini mazum statymas // Zin.,
1989, Nr. 34-485, 1991, Nr. 4-117.
Lietuvos Respublikos svietimo statymas // Zin., 1991, Nr. 23-
593, 1993, Nr. 32-734, 1994, Nr. 8-122, 1995, Nr. 57-1419, 1996,
Nr. 106-2427.
Lietuvos Respublikos pilietyb s statymas // Zin., 1991, Nr.
36-977, 1992, Nr. 7-162, Nr. 34-1031, 1993, Nr. 32-733, Nr. 70-
1303, Nr.71-1327, 1995, Nr. 53-1300, Nr. 86-1940, 1996, Nr. 16-
415, 1997, Nr. 67-1668.
Lietuvos Respublikos Valstybin s lietuvi kalbos komisijos
statuso statymas // Zin., 1993, Nr. 11-265, 1994, Nr. 51-952,
1995, Nr. 9-183, Nr. 87-1955, Nr. 100-2227.
Lietuvos Respublikos teism statymas // Zin., 1994, Nr. 46-
851.
Lietuvos Respublikos administracini teis s pazeidim ko-
deksas // Zin., 1994, Nr. 58-1132, 1995, Nr. 43-1045.
Lietuvos Respublikos teritorijos administracini vienet ir j
rib statymas // Zin., 1994, Nr. 60-1183, 1995, Nr. 79-1819.
29
Lietuvos Respublikos vartotoj teisi gynimo statymas //
Zin., 1994, Nr. 94-1833, Nr. 94-1859.
Lietuvos Respublikos valdinink statymas // Zin., 1995, Nr.
33-759, 1996, Nr. 55-1292.
Lietuvos Respublikos statym ir kit teis s normini akt
rengimo ir tvarkos statymas // Zin., 1995, Nr. 41-991, 1996, Nr.
68-1632.
Lietuvos Respublikos laisv j ekonomini zon pagrind
statymas // Zin., 1995, Nr. 59-1462, 1996, Nr. 35-871.
Lietuvos Respublikos visuomen s inIormavimo statymas //
Zin., 1996, Nr. 71-1706, Nr. 82-1971, Nr. 121-2848, Nr. 121-
2851, 1997, Nr. 12-232.
Lietuvos Respublikos statymas ,D l pab g li Lietuvos Res-
publikoje statuso' // Zin., 1995, 63-1578, 1996, Nr. 29-707, 1997,
Nr. 108-2734.
Lietuvos Respublikos termin banko statymas // Zin., 2004,
Nr. 7-129.
Lietuvos Respublikos Auksciausiosios Tarybos nutarimas
,D l vard ir pavardzi rasymo Lietuvos Respublikos piliecio pa-
se' // Zin., 1991, Nr. 5-132.
Lietuvos Respublikos Vyriausyb s nutarimas ,D l valstybin s
kalbos mok jimo kvaliIikacini kategorij ' // Zin., 1992, Nr. 18-
538, 1993, Nr. 28-647, 1996, Nr. 53-1265, 1997, Nr. 55-1269.
Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 1995 m. gruodzio 4 d. nu-
tarimas Nr. 1525 // Zin., 1995, Nr. 100-2240, 1997, Nr. 44-1089.


1. Kada lietuvi kalba tapo valstybine kalba?
2. Kas reglamentuoja valstybin s kalbos Iunkcionavim ?
3. Kada priimtas Lietuvos Respublikos valstybin s kalbos staty-
mas?
4. Kokios valstybin s institucijos siuo metu r pinasi lietuvi kal-
bos apsauga?
30

2. KALBOS NORMA

2.1. Kalbos norma ir jos pozymiai.
2.2. Kalbos kodiIikavimas.

2.1. Kalbos norma ir jos po ymiai

Kalbininkai tiria kalb , nustato jos d snius. Tie d sniai kalbos
kult roje paprastai vadinami norma. Kitais zodziais tariant, tai,
kas, remiantis kalbos d sniais, privalu vartoti, ir yra norma. J ga-
l tume apibr zti kaip kalbos kult ros s vok , rodanci , ,kaip kal-
bant (kalbos akte) realizuojama ir Iunkcionuoja tos kalbos siste-
ma.' |36, p. 19|.
Normoms nustatyti labai svarbu kalbos grynumas, autentis-
kumas. Siuo atveju negalima zi r ti kitas kalbas ar pasiduoti j
takoms, nes ne viskas, kas tinka ir vartojama kurioje nors vienoje
kalboje, gali b ti priimtina kitai. Kiekviena kalba vengia nereika-
ling svetimybi , posaki , sintaksini konstrukcij .
Bendrin s kalbos norma negali remtis atsitiktinumu, vieno ar
kito zmogaus kalbos jausmu. Skiriami tokie normos pozymiai:
x variantiskumas,
x stabilumas,
x istoriskumas,
x visuotinumas,
x susiskaidymas.
Norm variantiskumas suprantamas kaip galimyb kalboje
lygiagreciai vartoti kelis variantus, pavyzdziui: nepaaar nieko
blogo ir nepaaar nieko bloga, sua tin s aalvs ir suaeaamosios
aalvs, situacifofe ir situacifof, institucifofe ir institucifof, kraufvfe
31
ir kraufufe, prieiti isvaa ir prieiti prie isvaaos, griebtis siauao ir
griebtis u siauao, isvvkti atostog ir isvvkti atostogauti, kviesti
apklaus ir kviesti apklausti, klausti teisiam f ir klausti teisiamo-
fo, pervaiuoti muitin ir pervaiuoti per muitin , vaiuoti autobu-
su ir vaiuoti su autobusu, gauta aaugiau kaip (nei, negu) aviae-
simt prasvm ir gauta per aviaesimt prasvm , gvvena apie milifo-
nas moni ir gvvena apie milifon moni , ein s ir einantis, tiri s
ir tiriantis ir pan. Yra ir kirciavimo variant : pasaulinis, - ir pa-
saulinis, - ; sklininkas, - ir skolinikas, - ; paariai ir paaoria .
Normos stabilumas garantuoja, kad viskas, kas sakoma ar ra-
soma, bus suprasta b tent taip, kaip to nori kalbantis ar rasantis
asmuo. Kalbos norma yra gana pastovus dalykas. Jeigu norma
daznai kaitaliot si, visuomen paprasciausiai negal t susikalb ti.
Kita vertus, kalbos norma istorin kategorija. vairiuose gy-
venimo etapuose zmogaus kalba kinta. Vieni zodziai vartojami
mokantis mokykloje, nauj zodzi ismokstama studijuojant spe-
cialyb s kalb , uzsiimant vienokia ar kitokia proIesine veikla.
Be to, paci kalb keicia ir laikas. Pavyzdziui, daug kas, kas
buvo priimtina ikikarin s Lietuvos dokument kalbai, yra nepri-
imtina siandien. 1918 m. paskelbus Nepriklausomyb susir pinta
teis s kalba. Tuo metu imtasi termin k rybos. Laikui b gant kai
kuri tarpukario Lietuvos teis s termin buvo atsisakyta, pavyz-
dziui, kliauais (dabar vartojama kaltis), atsakvtofas (dabar atsa-
kovas), o dalis vartojama iki siol: kaltinimas, kaltinamasis, liuai-
fimas, melagingas liuaifimas, teismo antstolis, karaomofi priemo-
n , tarnvbin paslaptis. Is tarpukario Lietuvos m s kalb at jo
ir administracini termin : savivalavb , apskritis, aepartamentas.
Tuo metu vienas zymiausi JAV lietuvi visuomen s ir kult ros
veik j Vytautas Andrius Graici nas, dirb s uzsienio valstyb se
valdymo konsultantu, pasi l termin vaavba (sovietmeciu termi-
nas buvo nevartojamas ir uzmirstas, o jo viet v liau band uzimti
meneamentas).
Keiciantis politinei ir ekonominei situacijai, atsirandant nau-
joms technologijoms, nemazai naujovi randasi ir kalboje. Rys-
kiausiai tokie visuomen s ekonominio, politinio ir kult rinio gy-
32
venimo pokyciai atsispindi zodyne. Atk rus Nepriklausomyb at-
sirado ne vienas naujas pavadinimas: anksciau buvo aeputatai, o
dabar Seimo ir savivalavbi tarvb nariai, apskrici valavtofai
apskrici virsininkai, milicifa policifa, automobili inspekcifa
keli policifa, kontrol auaitas, kaarai personalas ir pan. Kal-
boje atsiranda nauj skolini , kuriems reikia rasti tinkam ir vi-
suomenei priimtin vartoti atitikmen . Taip nutiko ir su m s
kalba, kai j pl stel jo meneaeriai, moaeratoriai, holaingai, li-
:ingai, laptopai, parkingai, printeriai, pre:entacifos, sponsoriai,
ofisai, hakeriai (hackeriai) ir panas s zodziai.
Normos visuotinumas reiskia tai, kad kalbos norma visuoti-
nai priimama ir privaloma, t. y. jos turi b ti laikomasi, kaip kad
ir gyvenime visiems privalu laikytis galiojanci teis s akt . Siuo
metu pagal priimtas taisykles reikia taip rasyti, tarti, kirciuoti, var-
toti kalbos dalis, j gramatines Iormas, jungti sakinius ir negalima
kitaip. Pavyzdziui, rasant staig , moni , organizacij ir doku-
ment pavadinimus, susidedancius is keli bendrin s reiksm s
zodzi , tik pirm j reikia prad ti didzi ja raide: Jalstvb s saugu-
mo aepartamentas, Socialin s apsaugos ir aarbo ministerifa,
Tarptautinis valiutos fonaas, Civilinis koaeksas, Jalstvbin s kal-
bos statvmas, Paramos ir labaaros statvmas ir t. t. Zodyje susi-
d rus dviem tokiems patiems priebalsiams, tariamas tik vienas
(rasoma aplinkkelis, o tariama aplinkelis, rasoma issauti, o tariama
isauti, rasoma perrasvti, o tariama perasvti), visi nosin mis rai-
d mis zymimi garsai turi b ti tariami ilgai. Nusakant daikto dal ar
neapibr zt daikt kiek , o ne visum , vartojami kilmininko, o ne
vardininko ar galininko linksni zodziai: gauname skuna (ne
skunaus), yra vairi nuomoni (ne vairios nuomon s), girdime
toki kalb (ne tokias kalbas). Tam tikri veiksmazodziai reikalau-
ja tam tikr linksni zodzi , pavyzdziui, atstovauti vartojamas tik
su naudininku (atstovauti Jvriausvbei, atstovauti rink fams), ati-
tikti tik su galininku (atitikti Konstitucif , atitikti keliamus reika-
lavimus), siekti tik su kilmininku (siekti ekonomin s nepriklau-
somvb s, siekti tikslo), pasiekti tik su galininku siekiamojo daly-
ko visumai reiksti (pasiekti ekonomin nepriklausomvb , pasiekti
33
tiksl ). R siniam daikto pozymiui reiksti turi b ti vartojamos
vardziuotin s, o ne paprastos b dvardzi ir neveikiam j dalyvi
Iormos: viesofi (ne viesa) tvarka, smulkusis (ne smulkus) verslas,
mobilusis (ne mobilus) rysys, aiskinamasis (ne aiskinamas, ne
aiskinantis) rastas, kaltinamofi (ne kaltinama, ne kaltinanti) isvada
ir pan.
SpeciIin bendrin s kalbos normos ypatyb yra jos susiskai-
dymas proIesijos, socialini skirtum , teritorijos ir stiliaus atzvil-
giu. Yra speciIin (proIesin ) leksika, b dinga atskir proIesij
atstovams, skiriasi atskir kalbos stili ypatumai. Tradiciskai ski-
riamos tokios kalbos atmainos: buitin snekamoji, menin , publi-
cistin , mokslin ir administracin (kanceliarin ). Pazi r kime,
kas nutinka, kai buitin s kalbos zodziai perkeliami publicistinio
stiliaus tekst : ,H. Daktar Jilniaus 2- f apvlink s teism atlv-
a fo 5 policifos pareig nai: 3 civiliskai vilkintvs vvrai ant veiao
buvo uzsimaukslin (paryskinta vadov lio autor s) kaukes, o aar
2 policininkai vilk fo uniformas ir buvo ginkluoti automatais.
kaususiems bernams (paryskinta vadov lio autor s) ukliuvo pa-
kel s stulpai' (Lietuvos rytas, 2005 10 10).
OIicialieji rastai ir valstyb s dokumentai rasomi administraci-
ne, arba kanceliarine, kalba. Lietuvi kanceliarin kalba buvo pra-
d ta kurti XX a. pradzioje, kai buvo atgauta spauda. 1918 m. pa-
skelbus Lietuvos Nepriklausomyb , lietuvi kalba buvo prad ti
rasyti valstyb s dokumentai, administraciniai rastai. Tada ir susi-
r pinta kanceliarini rast kalba. Kalbinink ir visuomen s pas-
tangos dav apciuopiam rezultat .
Administracin kalba pakl sta visiems taisyklingos kalbos
reikalavimams, taciau turi ir speciIini raiskos b d . Cia vartoja-
ma bendrin je kalboje ne prast jungini (remtis statvmais, laikv-
tis statvm (taisvkli ), statvmai galiofa, statvmai veikia, priimti
atsistatvainim , atlikti patikrinim , perimti savo inion, isieskoti
priverstine tvarka, prasvmas rasomas airektoriaus varau, turtas
urasvtas gimini varau, patraukti atsakomvb n, utraukti baua
(nuobaua , arest ), iskelti (nutraukti) bvl , iki gvvos galvos), zo-
dziams gali b ti suteikiama nauj reiksmi . Pavyzdziui, daikta-
34
vardis tvarka administracin je kalboje vartojamas reiksme nusta-
tyta reiskini , veiksm ir j atlikimo eil ir sistema`: moni stei-
gimo tvarka, stuaif tvarka, vaikinimo tvarka, pensif skvrimo
tvarka ir pan. Veiksmazodzio lva ti dalyviai irgi yra gij nauj
reiksm rodo buvim salia pagrindinio dokumento ir jo papil-
dym : statvmas ir f lvaintvs aktai, Konstitucifos patais lvaintis
statvmas.
Zinoma, kad bendrin je kalboje vediniais su priesagomis
- fas, -a ir -tofas, -a vadinami asmenys pagal atliekam nuolatin
veikl , darb ar nenuolatin , atsitiktin veiksm , pvz.: tvr fas, -a;
vert fas, -a, rink fas, -a; patar fas, -a; valavtofas, -a; steb tofas,
-a; mok tofas, -a. Administracin je kalboje si priesag vediniai
taikomi ir staigoms, mon ms. Ne tik asmenys, bet ir staigos bei
mon s gali b ti veik jai ir veiksm atlik jai. Pavyzdziui, jos tei-
kia paskolas, paslaugas, kreditus, tod l yra paskolos, paslaugos,
kredito teik fos, kaip ir darb atlik fos, rast siunt fos, paskolos
gav fos ir pan. mon ar institucija gali b ti vadinama priesag
- fas, -a ir -tofas, -a vediniais: vanaens tiek fa, silumos tiek fa,
mon gamintofa, mon importuotofa
5
.

2.2. Kalbos kodifikavimas

Kalbos normas vis laik b tina Iormuoti ir palaikyti. Bendri-
n s kalbos normos yra sisteminamos, aprasomos zodynuose, gra-
matikose, zinynuose, vadov liuose ir pan. Toks kalbos norm Iik-
savimas yra vadinamas bendrin s kalbos kodifikacija.
vairi kalb kodiIikavimo istorija skiriasi. Griezciau kodiIi-
kuojamos tos kalbos, kurios labiau susiskaidziusios tarmes. To-
kioms priklauso ir lietuvi kalba. Be to, bendrin s kalbos Iorma-
vimo pradzioje kodiIikuojama griezciau, sakmiau. Kita vertus,
skirtingi kalbos lygmenys kodiIikuojami ne vienu metu. Paprastai

5
Zr. Kni ksta P. Aaministracin kalba ir fos vartosena. Vilnius, 2005, p. 29, p.
230-231.
35
pirmiausia kodiIikuojama rasyba ir skyryba, v liau (kartais net po
istis desimtmeci ) tartis. Taip kodiIikuota ir lietuvi kalba. Pa-
vyzdziui, Kazimieras B ga 19071910 m. straipsni serijoje
,Kalbos dalykai' sunormino daugelio zodzi Iormali j isvaizd
ir vietoje teip, pagelba, paselpa, avas , ismok vartoti taip, pa-
galba, pasalpa, avasia.
Kalba n ra nesikeiciantis, uzdaras reiskinys. Taigi istoriskai
kinta ir atskir kalbos reiskini kodiIikacija. Pavyzdziui: ilg laik
buvo mokoma tarti bfaurus, pfauti, spfauti, o rasyti biaurus, piau-
ti, spiauti. Pakeitus norm , si zodzi tartis ir rasyba suvienodinta.
Pagal siuo metu galiojanci tvark moter pavard s gali b ti suda-
romos ne tik tradiciniu b du, t. y. pridedant priesag -ien (-
uvien ), bet ir vyriskosios gimin s gal nes pakeitus moteriskosios
gimin s gal ne - , pvz.: Jalaitis Jalait , Motu:a Motu: ,
Jaitk nas Jaitk n . Tokiu b du gali b ti daromos ir mergaici
pavard s.
Svarbiausia kodifikavimo s lyga - laikytis esamos siste-
mos. Ne maziau svarbu paisyti norminimo tradicijos ir funkci-
nio tikslingumo. Skirtingose gyvenimo sIerose bendrin kalba at-
lieka skirtingas Iunkcijas, kurios reikalauja speciIini raiskos
priemoni . Pavyzdziui, statym , sakym , instrukcij , nutarim ,
sprendim kalbai privalomos speciIin s Iormuluot s (remtis sta-
tvmu, vaaovautis koaeksu, rvsium su ir pan.), ypatingas aiskumas,
tikslingumas, grieztumas, kur b t galima pavadinti ,sausumu',
netinka grozinei literat rai.

Kontroliniai klausimai ir u duotys

1. K vadiname bendrin s kalbos norma?
2. Apib dinkite bendrin s kalbos normos pozymius.
3. Paaiskinkite kodiIikacijos s vok .
4. Kod l bendrin kalba turi b ti kodiIikuojama?

36

3. ADMINISTRACINS KALBOS TERMINIJA IR
KITA SPECIALIOJI LEKSIKA

3.1. Termino samprata. Termino pozymiai.
3.2. Administracini termin r sys. Termin saltiniai.
3.2.1. Termin r sys.
3.2.2. Termin saltiniai.
3.3. Skolinti administraciniai terminai ir kita leksika.
3.4. Administracini termin ir specialiosios leksikos vertyba.
3.5. Administracin s leksikos semantizmai.
3.6. Apibendrinamieji pratimai.

3.1. Termino samprata. Termino po ymiai

Kiekvieno mokslo ir praktin s veiklos srities, kuri tuo mokslu
remiasi, patys svarbiausi sudedamieji elementai, susij sistemi-
niais santykiais, yra s vokos. S voka tai abstraktus m stymo tu-
rinio elementas, susij s su kitais elementais linijiniais ir hierarchi-
niais (sisteminiais) santykiais. Ji skiriasi nuo jutiminiu patyrimu
Iiksuojam reiskini , kurie taip ir lieka konkretyb s lygmens.
Abstrakci m stymo element s vok , atspindinci svarbiau-
sius bendruosius objekt pozymius, b tinoji egzistavimo ir Iunk-
cionavimo s lyga kalbin . Jos raiskos Iorma yra zodziai, zodzi
junginiai, kiek reciau aprasomosios keliazod s konstrukcijos.
S vokos dar gali b ti isreiskiamos ir simboliais (raidiniais ir ne-
raidiniais). Zodin s vok ir j santyki raiska, tiksliau tariant,
s vok ir j santyki vardijamieji zodziai arba zodzi junginiai
s vok vardai yra terminai
6
. Taciau terminais nelaikytinos saki-

6
Terminas yra tarptautinis zodis, kil s is lotyn kalbos zodzio terminus, kurio
pirmin s reiksm s yra galas`, riba`, siena`. Lietuvi kalboje te minas yra
37
nio tarin turincios konstrukcijos, pvz.: asmuo, kuris teikia paro-
avmus teisme; teismui pateikiamas aokumentas, kuriame isa stv-
tos vienos salies (fi:inio arba furiainio asmens) preten:ifos kitai
saliai ir pan., raidin s santrumpos, simboliai, pvz.: UAB, I , Lt, ct,
CV ir pan. O stai yra laikytinas graIiniu s vokos zenklu. Taigi
terminas - tai atskiras zodis ar pastovus zodzi junginys, ku-
riuo yra vardijama speciali kurios nors srities s voka arba
s vok santykis; terminai traukiami atitinkamos mokslo sri-
ties termin zodynus, taip pat elektroninius termin bankus.
Konkrecios kalbos termin visuma sudaro tos kalbos termini-
f . Atskir moksl , jais besiremianci specialybi ir praktin s
(proIesin s) veiklos srici terminai sudaro t srici (cia r p t pa-
sakyti: specialvbi ) terminif . Mokslas, kurio objektas yra termi-
nai, t. y. termin k rimo ir norminimo teorija ir praktika, yra va-
dinamas terminologifa
7
. Kaip nurodyta termino apibr zime, atski-
r srici terminai yra pateikiami termin zodynuose, elektroni-
niuose termin bankuose termin zodyn , termin bank teori-
niai sudarymo principai ir praktika yra terminografifos mokslo ob-
jektas.
Visi terminai, vartojami moksliniuose, mokomuosiuose ir kt.
lietuviskuose tekstuose, laikytini bendrin s lietuvi kalbos leksi-
kos dalimi. Vadinasi, terminai turi b ti norminiai, kodiIikuoti zo-
dziai ir zodzi junginiai. Tai svarbiausias kalbinis reikalavimas,
keliamas terminams (zr. toliau apie termin taisyklingum ). Ter-
minai turi ir kit reikalavim ir ne tik kalbini . D l to lietuvi
terminologai ir leksikologai (Kazimieras Gaivenis, Evalda Jakai-
tien ) net terminus tiriant moksl terminologij vaizdziai api-
b dina taip: terminologija visada eina per trij mokslo sak kryz-
kel tam tikros mokslo sakos, logikos ir kalbotyros. Sios sritys
sudaro terminologijos teorijos pagrind . Tod l kiekvienas termi-

pirmos kirciuot s zodis visos jo Iormos kirciuojamos pastoviai; salutinis
kirciavimo variantas 3
b
kirciuot (zr. kirciuoci skyriuje).
7
Zodziu terminologifa nedera, kaip kartais pasitaiko, vardinti termin visu-
mos, t. y. t zod reikia vartoti tiksliai: termin visuma terminifa, terminus
tirianti kalbos mokslo saka terminologifa.
38
nas turi b ti mo k s l i s k a i mo t y v u o t a s, l o g i s k a i p r a -
s mi n g a s ir k a l b i s k a i t a i s y k l i n g a s |8, p. 70|. Vadinasi,
terminams yra keliama daugiau reikalavim negu visuotinai varto-
jamiems bendrin s kalbos zodziams. Terminams keliami reikala-
vimai lemia paci termin pozymius, kuriuos irgi galima suskirs-
tyti atitinkamos mokslo srities, loginius ir kalbinius. Kadangi
termin pozymiai nustatomi ne vienu pagrindu, galima tik apy-
tiksliai pasakyti, kuris termino pozymis yra mokslo srities lemtas,
kuris yra loginis, o kuris kalbinis. Yra skiriami sie termin pozy-
miai: t i k s l u ma s, s i s t e mi s k u ma s, v i e n a r e i k s mi s k u -
ma s, s i n o n i m v e n g i ma s, s t i l i s t i n i s n e u t r a l u ma s,
p a t o g u ma s, t a i s y k l i n g u ma s .
Termino tikslumas tai termino ypatyb kalbos priemon -
mis, kiek manoma, adekvaciai isreiksti s vokos turin . Vadinasi,
termino tikslumo dalykin prielaida tai aiskiai suprasta ir api-
br zta s voka. Ne manoma tur ti tikslaus termino, jeigu nesuta-
riama d l s vokos apimties. Tikslus terminas, kitaip nei daugelis
visuotinai vartojam bendrin s kalbos zodzi , turi b ti gerai su-
prantamas be teksto. Termino tikslum padeda isreiksti ir termino
priklausomieji zodziai, jei terminas yra zodzi junginys. Nemazai
yra termin tarptautini zodzi , daugiausia paimt is senov s
graik ir lotyn kalb tiesiogiai arba per kalbas tarpininkes. Ter-
min reiksmi ir s vok aiskintojai paprastai nurodo pirmines
(senov s graik ir lotyn kalbose tur tas) terminais tapusi zodzi
reiksmes. Zinoma, gerai, kai tos pirmin s reiksm s padeda at-
skleisti terminu reiskiam turin . Bet nereikia paversti pirmini
reiksmi s vokos turinio atskleidimo priemone: terminu reiskia-
mos s vokos turinys per ilg laik gal jo pakisti ir terminas gal jo
gyti nauj reiksm ar reiksm s komponent . Bet pats terminas
kaip zodis lieka nepakit s.
Termin sistemiskumas tai termino ypatyb atspind ti
kalbos raiskos priemon mis vardijamo dalyko viet sistemoje,
taip pat vardijam dalyk santykius. Sistemiskumas yra labiausiai
susij s su loginiais termino reikalavimais. Termin sistemiskumas
priklauso nuo s vok susisteminimo, t. y. suklasiIikavimo, kuris
39
yra atitinkamo mokslo brandos rodiklis. Tik tuomet, kai gerai su-
tvarkytos atitinkamo mokslo s vok klas s, galima pagr stai rei-
kalauti, kad atskir klasi s vokos b t isreikstos kiek galima
vienodesn s sandaros terminais. Kalbos priemon s, kuri skaicius
yra ribotas, u n i v e r s a l i a i, visuose moksluose panasiai, isreiskia
priklausym vairioms darybos kategorijoms. Siam atvejui iliust-
ruoti jau reikia konkreci pavyzdzi . Paimkime vien veiksmazo-
dzi abstrakt kategorij , kuriai priklauso panas s veiksm pava-
dinimai, kuri kiekvienas yra vis kito darybos tipo. Pavyzdziui, su
priesaga -imas, -vmas teis s kalboje yra sudaroma daug termin
tikr j veiksm pavadinim : su mimas, kaltinimas, neveikimas,
nugincifimas, nu(si)salinimas, nutraukimas, paleiaimas, papirki-
mas, pasik sinimas, prisipainimas, sekimas, nustatvmas, ukar-
avmas ir t. t. Taciau yra ir sukonkret jusi priesagos imas vedi-
ni , pvz.: kal fimas, bausm s atlikimo vieta (sis terminas skirti-
nas prie vietos pavadinim kategorijos); atsitikimas vykis, atve-
jis, palikimas paveld tas turtas (sie du terminai laikytini veiks-
mo rezultato pavadinimais). Toks konkret jimas yra daugiau se-
mantinis, o ne zodzi darybos reiskinys. T pat galima pasakyti
apie terminus, sudarytus su priesaga -vba, vardijancius veiklos
sritis, pvz.: gvnvba, ( statvm ) leiavba, r pvba ir pan. ar gal n s
-a vedinius, kuriuos galima laikyti veiksm (veiklos) su orientyru
veiksmo rezultat pavadininimais: paieska, patikra, paaiaa ir
pan. Visa tai yra polinkiai, kuri suabsoliutinti negalima. Ir dar:
termin priklausymo kokiai nors sistemos klasei polinkiai yra b -
dingi ne vieno mokslo terminijai, o visai konkrecios kalbos termi-
nijai.
Termin vienareiksmiskumas. Sis termin pozymis gali b ti
aiskinamas net keliomis kryptimis. Paprasciausias ir turb t leng-
viausiai gyvendinamas reikalavimas yra toks: t e r mi n a i, kitaip
negu visuotinai vartojami bendrin s kalbos zodziai, p r i v a l o
t u r t i t i k p o v i e n r e i k s m , kuri tur t b ti aiski be
konteksto. Kitas dalykas konkretus terminas bent jau vieno
mokslo atstov tur t b ti vartojamas viena (ta pacia) reiksme.
Keliamas net dar didesnis reikalavimas: gerai b t , kad net skir-
40
tingas kalbas vartojantys vieno mokslo atstovai atitinkamus t
kalb terminus vartot panasia reiksme. Tai yra siekiamyb , ku-
ri nereikia numoti ranka. D l to yra atliekami termin standarti-
zavimo darbai. Tai, kad ne vis vartojami tie patys terminai turi
vienodas reiksmes, priklauso nuo skirting mokslini koncepcij ,
nuo konkreci mokslinink skirting pazi r .
Termin sinonim vengimas. Daznai vienai s vokai pava-
dinti atsiranda sinonim ir variant , nors siaip terminas turi pava-
dinti tik vien mokslo ar technikos s vok , o s voka turi atitikti
tik vien termin . Taciau tai yra terminijos siekiamyb . Gerai su-
tvarkytoje vieno mokslo terminijoje netur t b ti termin por ,
kuri nariai skirt si garsine sandara, bet arba tur t t paci
reiksm (absoliutieji sinonimai), arba tur t labai artim reiksm
(diIerenciniai sinonimai), arba b t tos pacios saknies ir skirt si
tik darybos priemon mis (darybiniai sinonimai). Ypac tokie sino-
nimai nereikalingi, jei tame paciame tekste gali b ti pakeisti vieni
kitais be kiek akivaizdesnio reiskiamo turinio skirtumo. Juk kito-
kio isorinio pavidalo terminas vercia manyti, kad vardijama kita
s voka (terminai, kaip jau sakyta, turi b ti suprasti be konteksto).
Deja, terminijos tvarkymo praktika rodo k kita. Pasak terminolo-
go Stasio Keinio, sinonimijos draudimas terminijoje yra grynai
Iormalus, praktikoje toli grazu nepasiektas idealas |15, p. 255|.
Kod l taip yra? Mokslinio pazinimo raida vercia nuolat kurtis
nauj termin ne visada pavyksta parinkti ar sudaryti pat ge-
riausi termin , kad jis is karto sitvirtint vartosenoje. Tod l na-
t ralu, kad kur laik konkuruoja terminai sinonimai. Tokios ne-
pagr stos termin sinonimijos gausa b dinga pradiniam tam tikros
mokslo srities terminijos raidos tarpsniui. Ypac netoleruotini sino-
niminiai terminai, kuri radimosi priezastis yra mokslininko as-
menin s ambicijos b tinai pasakyti kitaip, nei yra prasta.
Dazniausias termin sinonimijos atvejis, kuris gali b ti lai-
komas pagr st ja sinonimija, yra l i e t u v i s k a s t e r mi n a s
t a r p t a u t i n i s t e r mi n a s. Keletas pavyzdzi : furistas teisi-
ninkas, ekscesas issisokimas, elektoratas rink fai, komunikaci-
fa benaravimas, stagnacifa s stingis, (teiginio) verifikacifa
41
(teiginio) patikra ir pan. Yra tokia nuostata: jeigu tarptautinis ter-
minas (ar siaip tarptautinis zodis) reiskia t pat , k reiskia ir lie-
tuviskas, pirmenyb yra teikiama lietuviskam (cia pateiktiems pa-
vyzdziams tas reikalavimas tinka)
8
. Leidziant termin sinonimus
arba j vengiant, reikalingas atsargumas ir ismanymas. Ypac svar-
bu nepadaryti t a r i a m s i n o n i m por , kai tarptautiniu ir lie-
tuvisku terminu reiskiamos, atrodyt , artimos, bet is tikr j skir-
tingos s vokos. Pavyzdziui, konfiskavimas ir po mis. Pirmas ter-
minas reiskia ko nors at mim negr zintinai, paprastai valstyb s
naudai, o antras terminas vardija per krat rast daikt , dokumen-
t ir kt. pa mim teisminio tyrimo reikalu. Tariam sinonim ran-
dasi netinkama reiksme vartojant terminus. Dazniausia priezastis
panasi garsin termin sandara: aaviniai (maisto; paprastai var-
tojamos vns. Iormos) auomenvs (Iaktai, skaiciai), kompanifa
( moni junginys bendrov ; asmen , turinci bendr interes ,
grup ) kampanifa (kaip administracinis terminas zymi per trum-
p laik atliekam politin , propagandin veikl , pvz., rinkim
kampanifa); lvgis (kaip administracinis terminas reiskia kokyb s,
raidos laipsn , pvz., pragvvenimo lvgis) lvgmuo (kokios nors
strukt ros arba jos tyrimo pakopa: savivalavbi l v g me n s spren-
aimai); nugincifimas ( veikimas gince) ugincifimas (paneigi-
mas) ir pan.
9
Tariamos sinonimijos atvej yra ne tik terminijoje,
bet ir kitoje specialioje vairi mokslo srici leksikoje, taip pat ir
administracin je.
Stilistinis termin neutralumas tai terminams keliamas
reikalavimas netur ti emocini ekspresini atspalvi . Paprasciau
tariant, pageidaujama, kad terminai tur t tik pagrindines savo
reiksmes ir nereikst jausminio vertinimo, o administraciniai ter-
minai nekelt vaizdini asociacij
10
. Emocinio ekspresinio termi-

8
Zr. Lietuvos Respublikos statym ir kit teis s normini akt rengimo ir
tvarkos statymo 12 str. (Zin., 1995, Nr. 41991, 1996, Nr.68-1632).
9
Tariam sinonim atsiranda d l netoleruotino polinkio zi r ti atitinkam
svetimos kalbos zodzi reiksmes, tas reiksmes skolintis. Taip kalboje at-
siranda semantizm reiksm s skolini (apie semantizmus zr. 3.5 sk.).
10
Kit moksl (pvz.: zoologijos, botanikos, mineralogijos) terminijoje ekspre-
42
n neutralumo pozymio nereikia suprasti kaip Iakto, kad terminai
visiskai nesvarb s stilistikai. Terminai svarb s Iunkcinei stilisti-
kai. Jie yra pagrindin kalbos priemon , padedanti atskirti dalyki-
nius stilius (mokslin , administracin ) nuo nedalykini (publicisti-
nio, meninio, buitinio). Ta riba nusakoma kaip termin vartojimas
(dalykiniai stiliai) ir termin nevartojimas (nedalykiniai stiliai).
Dalykini stili viduje yra skiriami postiliai kiekvienam posti-
liui irgi b dinga sava terminija. Kita vertus, dalykinius stilius ir
postilius s i e j a tam tikra terminijos dalis, kuri sudaro tokie ben-
drieji vis mokslo sak (ir specialybi ) terminai kaip sistema,
strukt ra, r sis, vienetas, atitikmuo, te: , argumentas, motvvas,
kriterifus, kvestionavimas, kvintesencifa ir pan.
Termin patogumo pozymis, vaizdziai tariant, yra pluostin s
prigimties. Tai keli pageidavim , rekomendacij (ne griezt rei-
kalavim ) rinkinys. Termin patogumas yra kalbinis stilistinis po-
zymis. O stilistinis kalbos reiskini vertinimas n ra grieztas. Pato-
gus terminas tai pirmiausia t r u mp a s terminas. Geriausia, kai
terminas yra vienazodis, o jo gramatin sandara yra nesud tinga.
Tarkim, teis s terminijoje yra nemazai s reikalavim gerai atitin-
kanci gal nin s darybos termin , pvz.: gintis, paieska, patikra,
sauga, pasauga, paaiaa, senatis, valaa, veikla ir pan. Taciau r -
siniai terminai paprastai yra junginiai, kuriuose vartojami zodziai,
zymintys r sin priklausym , pvz.: b tinofi gintis, ieskinio senatis,
pasaugos sutartis ir pan. Jeigu tok termin sudaro ne vien pazy-
mimosios reiksm s zodziai, tai jis ne tik kad yra daugiazodis (il-
gas) jis n ra visiskai tikras terminas, nes panasus s vokos turi-
nio aprasym , pvz.: arauaimas b ti lobistin s veiklos usakovu,
aarbo sutarties nutraukimo sali susitarimu atmetimas, paraav fo
prievol s perauoti nekilnofam f aaikt vvkavmo momentas ir
pan.
Terminas patogus, jeigu jis d a r y b o s a t z v i l g i u y r a
p e r s p e k t y v u s. Termino darybos perspektyvumas tai gali-

syvi termin nevengiama. Placiau zr. Gaivenis K. Lietuvi terminologifa.
teorifos ir tvarkvbos metmenvs. Vilnius: Lietuvi kalbos instituto leidykla,
2002, p. 4447.
43
myb is atitinkamo termino padaryti kiek galima daugiau vedini
ir d rini , pvz., nuoma: nuomininkas, ( manomas, bet nereikalin-
gas nuomininkavimas), nuompinigiai. Taciau terminijoje perspek-
tyvumas yra ribotas, juo nelabai ir naudojamasi.
Patogiais laikomi tie terminai, kuriuos l e n g v a i s t a r t i .
Nepatogi tarti garsini kompleks atsiranda sudarant isvestinius
terminus. Tie kompleksai tai arba pasikartojantys skiemenys,
arba ne prastos priebalsi sankaupos. Vienas kitas pavyzdys.
Lengvai istariamas terminas kompetencifa, bet kompetentingumas
klaidingai ne tik tariamas, bet ir parasomas be n (kompetetingu-
mas). Taip gali atsitikti ne tik terminams, bet ir sud tini termin
r siniams d menims. Is priesagos -invs vedinio ieskinvs sudarytas
b dvardis ieskininis, kuris vartojamas manomame sud tiniame
termine ieskininis pareiskimas. Matyt, d l nepatogaus kartojam
skiemen inin tarimo cia atsirado m, l m s ne manom (netaisyk-
ling ) zod ieskiminis. Toks pat nepatogus tarti yra terminas ben-
arininkavimas (jis istariamas be paskutinio n) ir pan. Sunkiai ista-
riam priebalsi sankaup atsiranda d rini d men sand rose.
T sankaup isvengiama vartojant d rinius su jungiamaisiais bal-
siais. Tod l lengva tarti benaraskolis, benaraturtis ir pan.
Termin taisyklingumas, kaip min ta, yra vienas svarbiau-
si kalbini termin reikalavim . Terminas turi atitikti b tinus
bendrin s kalbos zodzi ir zodzi jungini taisyklingumo kriteri-
jus. Vienazodziai terminai, sud tini termin d menys, negali b ti
normin s leksikos uzribio zodziai, pvz.: arenaa nuoma; par -
avmas nurodymas, sakymas, potvarkis; minoriteto ( mazu-
mos) teis ir pan. Administracin terminija yra nuolat pildoma.
Ypac svarbus termin pildymo saltinis termin daryba. Termini-
jos k r jai ir vartotojai turi gerai ismanyti bendruosius normin s
darybos reikalavimus ir savitus termin sudarymo reikalavimus,
pvz.: arauaimin s ( draudziamosios) l sos (paimtas netinkamas
pamatinis zodis); sumarinis ( supaprastintas(is)) procesas (ne-
tinkamas pamatinis zodis, netinkamai pavartota (su -ar-) priesa-
ga -inis); viesi ( viesieji) aarbai, vvkaanciofi ( vykdomoji) val-
aia (sud tiniuose terminuose yra vartojamos vardziuotin s b d-
44
vardzi ar dalyvi Iormos; paprastai r sinis pozymis nurodomas
vardziuotine neveikiamojo dalyvio Iorma) ir pan. Ypac neteiktini
terminai, kurie yra sudaryti nepaisant ne tik kalbos taisyklingumo,
bet ir logiskumo ar kit reikalavim , pvz., nefuaama nuosavv-
b nekilnojamasis turtas (nefuaama neteiktinas vertinys; nuo-
savvb abstrakci s vok zymintis zodis vietoje reikalingo zo-
dzio, zymincio daiktus). (Termin ir kitos administracin s leksi-
kos taisyklingumo dalykai yra detaliai aptarti toliau.). Kai kurie
termin vartotojai, termin sudarytojai, perd m atsiedami termini-
j nuo kitos bendrin s kalbos leksikos, remdamiesi kylanciu po-
reikiu greitai tur ti termin , bando pateisinti laisvesn bendrin s
kalbos reikalavim taikym terminams (pavyzdziui, neribotas
termin skolinimasis). Kai pradedamas vartoti ar net sigali netai-
syklingas terminas, pasidaro sunku jo atsisakyti net ir sudarius tai-
sykling atitikmen . Tod l taisyklingumo reikalavimas terminams
turi b ti taikomas iskart juos sudarant.
Kaip matyti is aptarimo, termin pozymiai yra nevienodi.
Termin tikslumas dalykinis pozymis, priklausantis nuo atitin-
kamos mokslo srities s vok turinio apibr ztumo. Sistemiskumas
yra akivaizdziausias loginis pozymis. Kiti pozymiai vienareiks-
miskumas, sinonim vengimas, stilistinis neutralumas, patogumas,
taisyklingumas yra kalbiniai. Kadangi terminija yra kalbos reis-
kinys, tai ir tikslumas, ir sistemiskumas isreiskiamas kalbos prie-
mon mis. Dar vienas dalykas akivaizdus: termin pozymiai ypac
susij su termin daryba.


1. Kas yra terminas?
2. Kokios s vok isreiskimo Iormos nelaikomos terminais?
3. K reiskia terminifa, terminologifa, terminografifa?
4. Kurie termin pozymiai n ra kalbiniai? Kod l jie yra svarb s?
5. Kokius reikalavimus, keliamus terminams, apima kalbiniai
termin pozymiai?
45
6. Kas yra tariamoji termin sinonimija?
7. Is skyriaus tekste pateikt pavyzdzi atrinkite 45 sid m tino
tinkamumo administracinius terminus.
8. Rekomendacija: sudarykite termin pozymi schem , pateik-
dami joje glaustus pozymi apib dinimus.

Pratimai

'3.1.1 pratimas. Is pateikt zodzi ir konstrukcij isrinkite administra-
cinius terminus.

Iorminti dokumentus; bendroji ieskinio tvarka; rinkim agitacija;
asmuo, kuris gali duoti parodymus teisme; liudytojas; veiksnus; nevei-
kimas; darbo sutartis; darbo ginc komisija; draudziama kistis komisi-
jos veikl ; draudimas mazinti darbo uzmokest ; metrologija; parceliaci-
ja; sakinio komponento parceliacija; sitikinti asmeniskai; asmenin at-
sakomyb ; teis gynyb ; tvirtinim gynyba; juridinis asmuo; Iizinis
asmuo; restitucija; ikiteisminis tyrimas; aplaidus; apylink ; apylink s
teismas; teis tai; teis tai gytas turtas; draudziama ispirkti akcijas; prie-
derm ; teismo sud tis; sud ties veiksmas; nelieciamas; diplomatin ne-
lieciamyb .

3.1.2 pratimas. Is pateikt zodzi ir konstrukcij isrinkite administraci-
nius terminus. Paaiskinkite, kod l kiti zodziai arba konstrukcijos termi-
nais netaikomi.

Valstyb s tarnautojas Iizinis asmuo, kuris turi valstyb s tarnauto-
jo status ir teikia vies sias paslaugas visuomenei; A lygio valstyb s
tarnautojas; asmuo, vieso konkurso b du siekiantis b ti paskirtas vie-
sojo administravimo valstyb s tarnautojo pareigas; valstyb s tarnautojo
statusas; politinio (asmeninio) pasitik jimo valstyb s tarnautojas; loja-
lumas, nesaliskumas; nesaliskas; nusisalinimas nuo savo veiklos verti-
nimo; nusalinti nuo pareig ; pareigos; pareigyb ; pareigybi s rasas; pa-
reigin alga; priedas uz tarnybos staz ; asignavimai tarnautoj darbo
uzmokesciui; tarnautojo asmens byla; atiduoti byl valstyb s tarnautoj
46
registrui; valdyti personal ; personalo valdymas; laikinas leidimas dirb-
ti; aplaidumas atliekant pareigas; apsirikta priimant sprendim ; rasytin
sutartis; kreip si rastu; kreipimasis rastu; staigos vadovo kadencijos pa-
baiga; t stinis kvaliIikacijos k limas; peticija; peticijos teis ; teis vers-
tis advokato praktika; teistas; teistumas.

'3.1.3 pratimas. Raskite terminus kodekso istraukoje. Uzrasykite juos
vienaskaitos vardininko Iorma. Jeigu terminas kartojamas, j uzrasykite
tik vien kart .

Preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito su-
tuoktinio sutikimas, isskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti nereikalin-
gas rasytinis kito sutuoktinio sutikimas. Isimtiniais atvejais, kai delsimas
padaryt esmin s zalos seimos interesams, o kitas sutuoktinis negali is-
reiksti savo sutikimo d l ligos ar kit objektyvi priezasci , sandor su-
tuoktinis gali sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo sio kodekso 3.32
straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.
Sandorius, susijusius su bendr ja jungtine sutuoktini nuosavybe
esancio nekilnojamojo daikto ar daiktini teisi j disponavimu ar j
suvarzymu, taip pat sandorius d l bendros mon s perleidimo ar teisi
j suvarzymo bei vertybini popieri , kurie yra bendroji jungtin su-
tuoktini nuosavyb , perleidimo ar teisi juos suvarzymo gali sudaryti
tik abu sutuoktiniai, isskyrus tuos atvejus, kai vienas is sutuoktini turi
kito sutuoktinio isduot galiojim tok sandor sudaryti.
Kiekvienas sutuoktinis turi teis be kito sutuoktinio sutikimo atida-
ryti banko depozitin s skait savo vardu ir laisvai disponuoti joje esan-
ciomis l somis, jeigu tos ...~ l sos nebuvo perduotos bendrojon jungti-
n n nuosavyb n.
Lietuvos Respublikos civilinis koaeksas

'3.1.4 pratimas. Raskite terminus specialyb s teksto istraukoje. Uzra-
sykite juos vienaskaitos vardininko Iorma. Jeigu terminas kartojamas, j
uzrasykite tik vien kart .

Gerbiamieji teis jai, ieskovas meta skunde testamento IalsiIikavimo
motyv kaip pirm j ir, matyt, svarbiausi j . Ne, jis nei apylink s teismo
47
pos dyje, nei cia, apeliacin je instancijoje, nepraso teismo, kad b t
kreiptasi prokuror istirti, o civilin byla b t sustabdyta. Apeliantas
gana atkakliai kartoja, jog testament pasiras ne J. Milkus. Taip, tur ti
nuomon yra m stancios asmenyb s bruozas. ...~ Koki gi argument
ieskovas isd liojo teismui ant stalo, m gindamas rodyti t apeliacinio
skundo motyv ? Atsakau tik savo nuomon . Bet tai ne rodymas. Jis
nepras paskirti pakartotin s ekspertiz s, kad ekspertai graIologai papil-
domai istirt kuri nors aplinkyb . Ieskovas skundziasi, kad teismas
ekspertams perdav tirti atsakov IalsiIikuotus parasus. Stai kaip! Kad
b t rodytas tikrasis testatoriaus parasas, ieskovas primygtinai pras
teismo isreikalauti velionio asmens pas ir pateik dvidesimties met
senumo atvirlaisk su parasu. Anot jo, tie parasai tikri.

Rinktin s aavokat kalbos teisme. Vilnius: Justitia, 1998, p. 162.

3.1.5 pratimas. Raskite terminus statymo istraukoje. Uzrasykite juos
vienaskaitos vardininko Iorma. Jeigu terminas kartojamas, j uzrasykite
tik vien kart .

Pareig n tarnybos vertinimo komisija sudaroma is 5 asmen . Po
vien nepriekaistingos reputacijos ir ne maziau kaip 5 met darbo staz
valstyb s tarnyboje turint asmen komisij 3 metams skiria uz valsty-
b s tarnyb atsakingas ministras, Vyriausyb s kancleris, Valstyb s mo-
kesci inspekcijos virsininkas, Valstyb s saugumo komiteto generalinis
direktorius ir Policijos departamento generalinis komisaras. Paskirtieji
asmenys komisijos nariais gali b ti ne ilgiau kaip dvi kadencijas is eil s.
Vyriausyb is tarnybos vertinimo komisijos nari paskiria komisijos
pirminink . Komisijos darbo tvark nustato jos patvirtintas darbo reg-
lamentas. Komisijos darbe gali dalyvauti proIesini s jung ir (ar) vals-
tyb s tarnautoj rinkti atstovai. Komisija veikia visuomeniniais pagrin-
dais. Komisij techniskai aptarnauja valstyb s tarnybos tvarkymo Iunk-
cijas atliekanti staiga.

Lietuvos Respublikos valstvb s tarnvbos statvmas

48
'3.1.6 pratimas. Parinkite tinkam termin ar kit zod sitikinkite, ar
administracin s kalbos tekstuose juos taisyklingai vartojate.

1. Krasto apsaugos karininkai, tarnaujantys laivuose ir aviacijos da-
liniuose apr pinami (duomenimis, daviniais), laikantis krasto apsaugos
ministro patvirtint norm ir tvarkos. 2. S kart pareikalauta tiek statisti-
ni (davini , duomen ) ir operatyvi ataskait , kad buv (vieningi, vie-
nodi) reikalavimai atrodo tikrai nedideli. 3. Ar j s atstovaujama (kom-
panija, kampanija) neketina prisid ti prie is naujo pradedamo rengti
elektros energijos tilto projekto? 4. Reklamin (kompanija, kampanija)
tai kompleksas reklamini rengini , suderint su organizacijos vadybos
strategija. 5. Kreiptis teism d l t vyst s (motinyst s) (nugincijimo,
uzgincijimo) nustatytas vieneri met ieskinio senaties terminas. 6. Re-
torikos Iragment turi vair s psichologijos, inIormatikos, vadybos, ko-
munikologijos, dalykinio bendravimo (eIektingumo, eIektyvumo), dia-
logo technikos ir taktikos kursai. 7. Taigi galima kalb ti apie politin
naud ir ekonomin (eIektingum , eIektyvum ) ar nuostol . 8. Netole-
ruotini tokie vadovo bendravimo su pavaldiniais principai kaip sokira-
vimas, z tb tinis (eIektingumo, eIektyvumo) siekimas. 9. Kod l institu-
cijos, turincios kovoti su valstyb s tarnybos nusikaltimais, pareig nai at-
lieka dokument (konIiskavim , po m ) laikrascio redakcijoje? 10. Nu-
matytas daikt , kurie buvo administracinio teis s pazeidimo padarymo
rankis arba tiesioginis objektas (konIiskavimas, po mis). 11. Vertinant
gydytojo kompetencij , atsizvelgiama ligos priezasci ir pozymi (zi-
nojim , ismanym , mok jim ), geb jim atpazinti konkreci lig ir Ior-
muluoti diagnoz . 12. Vienu is reikalavim , keliam pareig nui, yra
Lietuvos Respublikos valstybin s kalbos (zinojimas, pazinimas, mok -
jimas, ismanymas). 13. Rink j (zinojimo, ismanymo, pazinimo) laips-
nis negali b ti juridiskai nustatomas. 14. Visuotinai pripaz stama, kad
siuolaikin je visuomen je inIormacija yra zmogaus poreikis, jo (mok -
jimo, ismanymo, zini ) matas.

49

3.2. Administracini termin r ys. Termin altiniai

3.2.1. Termin r sys

Administraciniai terminai r sis yra skirstomi pagal bendr j
termin skirstym .
Kaip jau uzsiminta (zr. 3.1.) yra skiriami b e n d r i e j i
mo k s l o t e r mi n a i
11
ir a t s k i r o mo k s l o (sa v i t i e j i,
s p e c i a l i e j i) t e r mi n a i. Bendrieji mokslo terminai yra varto-
jami daugmaz tomis paciomis reiksm mis vis moksl tekstuose.
Tais terminais yra vardijamos tokios s vokos, kurios reprezentuo-
ja moksl apskritai, ypac mokslo metodologij ir metodik . Zino-
ma, tos s vokos yra itin abstrakcios. Jas vardijanci termin
reiksm yra labai plati. D l to nemazai bendr j mokslo termin
yra zinomi daugeliui atitinkamos kalbos vartotoj ir neturi aki-
vaizdaus termininio zym tumo, pasidaro lyg ir artimi visuotinai
vartojamai leksikai. Tai, kas cia pasakyta apie bendruosius mokslo
terminus, akivaizdziai matyti is termin pavyzdzi (pluostas t
pavyzdzi jau buvo pateiktas 3.1. skyriuje): argumentas, hierar-
chifa, hipote: , taka, forma, klas , koeficientas, kriterifus, kves-
tionavimas, metoaas, motvvas, norma, paraaigma, prielaiaa, rai-
aa, rvsvs, r sis, santvkis, s voka, sistema, strukt ra, teiginvs (te-
: ), teorifa, vienetas ir pan. Taigi bendrieji mokslo terminai tai
terminai, kuriais vardijamos pacios bendriausios visiems moks-
lams ar bent daugeliui moksl b dingos s vokos. Reikia pridurti,
kad kai kuriems bendriesiems mokslo terminams suteikiamos sa-
vitos reiksm s tam tikrame moksle jie atsiskiria nuo bendr j ,
tampa tik to mokslo terminais. Tarkim, norma viena reiskia teis -
je, kita kalbotyroje; motvvas vienaip suprantamas retorikoje, kitaip
muzikos teorijoje; o stai bendrasis mokslo terminas argumentas

11
Bendr j mokslo termin nereikia tapatinti su tarpmoksliniais terminais.
Tarpmoksliniai terminai tai bendri keli susijusi , gretim , gimining
moksl terminai.
50
yra specialus logikos terminas (yra atskira saka argument logi-
ka).
Atskiro mokslo, arba savitieji, specialieji, terminai isreiskia to
mokslo kalbos savitum . Isvardijus kelet ar keliolika termin ,
paprastai nesunku pasakyti, kurio mokslo terminijai jie priklauso.
Dar vienas dalykas: atskiro mokslo, pavyzdziui, teis s, terminai
n ra vienodi. Tod l dar yra skiriami vieno mokslo sak , arba spe-
cializacijos, terminai. Galima kalb ti, pavyzdziui, apie konstituci-
n s teis s terminus (antikonstitucinis veiksmas, valstvb s teritori-
fos vientisumas, tautos suverenitetas, valaios galios, pilietvb s
gifimo ir netekimo tvarka ir pan.), apie baudziamosios teis s ter-
minus (apklausa, sulaikvmas, kalinimas, smurtas, tvcia, (ne)veik-
snumas, vertimas paaarvti nusikaltim , b tinofi gintis, benarinin-
kavimas, bauaiamofi atsakomvb , bauaiamasis procesas, bau-
aiamofi bvla ir pan.), apie komercin s teis s terminus (komerci-
nis kreaitas, komercin paslaptis, nacionalinis komercinis arbit-
raas, beviltiskos skolos, tarpininkavimas, ustatas ir pan.). Var-
dyti, zinoma, galima ir toliau. Bet ir is t pavyzdzi matyti, kad
vairi mokslo srici terminijos bendrum lemia sisteminis s vok
giminingumas. Skiriamoji teis s terminijos ypatyb yra ta, kad
teis s tekstuose vartojama termin is t srici , kurias teis regu-
liuoja. Nemazai toki termin dedama net teis s termin zody-
nus, pavyzdziui: aarbaavvs, aarbuotofas, etatai, aarboviet , aar-
bo laikas, aarbo apsauga, neaarbingumas, alga, uaarbis, avan-
sas, isskaita is aarbo umokescio, streikas ir pan. tai pluostas
vienos tematikos netikr j teis s termin is A. Ziurlio sudaryto
,Teisini termin zodyno' (1954).
Terminologas Stasys Keinys teigia: ,Terminai n ra palaidas,
kits nuo kito nepriklausom zodzi ar zodzi jungini rinkinys.
Kiekvienoje savo vartojimo srityje jie sudaro termin sistemas'
|16, p. 23|. Vieni terminai isreiskia giminines, o kiti su gimini-
n mis susijusias r sines s vokas. Tad turinio atzvilgiu terminai
yra skiriami g i mi n i n i u s ir r s i n i u s t e r mi n u s . Gimini-
niai terminai yra tie, kurie isreiskia pacias bendriausias giminines
kurios nors mokslo srities s vokas. D l to j reiksm platesn ;
51
gimininiai terminai daugiausia yra vienazodziai terminai. Pavyz-
dziai: bvla, gincas, eksperti: , ieskinvs, teismas, teis ir pan. Kiti
terminai, kurie reiskia konkretesnes, r sines s vokas, einancias
giminines s vokas, yra r siniai terminai. R siniai terminai papras-
tai yra sud tiniai. Giminin priklausym dazniausiai rodo pagrin-
dinis tokio termino d muo, kuriuo dazniausiai b na daiktavardis.
R sin priklausym rodo atributinis zodis ar zodziai. Taigi r siniai
terminai sisteminiais santykiais yra susij su gimininiais. R sini
termin vairi mokslo srici terminijoje yra daugiau nei gimini-
ni . R sini termin pavyzdziai: bauaiamofi bvla, civilin bvla;
bvlos parengimas, bvlos nusiuntimas teism , bvlos nagrin fimas;
aarbo gincas, turtinis gincas; apvlink s teismas, apvgaraos tei-
smas, Lietuvos Auksciausiasis Teismas; astuoni valana aarbo
aiena, nenormuota aarbo aiena ir pan.
Formos atzvilgiu yra skiriami v i e n a z o d z i a i
12
ir s u d t i -
n i a i t e r mi n a i. Vienazodziai terminai yra patogiausi. Taciau ir
neskaiciuojant akivaizdu, kad vis mokslo srici terminijoje vy-
rauja sud tiniai terminai. To Iakto priezastys: ne manoma sudaryti
kiekvienai s vokai atskir (vienazod ) termin ; terminais vardi-
jamos ne tik atskiros (giminin s), bet ir hierarchiskai susijusios
r sin s s vokos vardijamos sud tiniais terminais. Kaip jau mi-
n ta, terminai traukiami atitinkam mokslo srici termin zody-
nus. Paprastai termin zodyn straipsn sudaro vienazodis gimini-
nis terminas, po to ab c l s tvarka pateikiami sud tiniai r siniai
terminai, kurie gali b ti dvizodziai, trizodziai, keturzodziai ir pan.
Taip sudaromi termin zodyn lizdai, pvz.:
gincas
civilinis gincas
darbo gincas
ikisutartinis gincas

12
Vienazodziai terminai dar yra vadinami vientisiniais terminais. Tas pavadi-
nimas kalbiniu atzvilgiu labiau pamatuotas, nes paisoma sistemingumo:
vientisinis terminas sua tinis terminas. Taciau kai kurie terminologai pir-
menyb teikia inIormatyvesniam pavadinimui vienaoaiai terminai; tod l ir
vadov lyje b tent tas terminas vartojamas.
52
sali gincai teisiamajame pos dyje
teism savitarpio gincai d l teisingumo
turtinis gincas
13
.
Atitinkamos srities terminus kuria tos srities specialistai. To-
d l pravartu bent trumpai aptarti, kaip (pagal kokius modelius) yra
sudaromi sud tiniai terminai. Labiausiai paplit sio modelio ter-
minai: r sin priklausym rodantis b dvardis ar dalyvis arba kil-
mininko Iormos daiktavardis giminin priklausym zymintis
daiktavardis, pvz.: civilinis ieskinvs, lvgtinis nuteisimas, vvkaomo-
fi valaia; mokesci lengvatos, nusikaltimo sl pimas ir pan. Pri-
klausomojo d mens pozicijoje gali b ti kitas kilmininko Iormos
sud tinis dvizodis terminas: furiainio asmens buvein , sprenaia-
mofo balso teis , teismin s meaicinos ekspertas ir pan. Priklauso-
mojo d mens pozicijoje gali b ti tik k aptartos Iormos trizodis
terminas, pvz., b tinosios ginties teis tumo s lvgos. Dar vienas
sio modelio variantas atskirai gramatiskai prie pagrindinio d -
mens jungiamas ir b dvardis ar dalyvis, ir daiktavardzio kilminin-
kas: misrusis gvvvb s arauaimas. Terminologiskai zi rint, cia su-
d tinis terminas yra pagrindinio d mens pozicijoje: misrusis gv-
vvb s arauaimas. Visais siais atvejais (nesvarbu, kokia b t ter-
mino Iorma) r sin priklausym isreiskiantys zodziai issid sto
pries giminin priklausym zymint zod .
Kiti sud tini termin sandaros modeliai turi atvirksci d me-
n issid stymo tvark : giminin priklausym zymintis zodis yra
pirmas, o r sin priklausym (apib dinim ) zymintis zodis (zo-
dziai) eina po jo. Toki sud tini termin pirmas zodis dazniau-
siai b na veiksmazodinis daiktavardis. Yra modelis, kai prie gi-
minin priklausym zymincio daiktavardzio jungiamas kito daik-
tavardzio naudininkas arba nagininkas, arba prielinksnin konst-

13
Zr. Teisini termin oavnas. Sudar A. Ziurlys. Vilnius: Valstybin poli-
tin s ir mokslin s literat ros leidykla, 1954, p. 46. Sis zodynas yra vercia-
masis lizdinis. Rus kalbos termin skiltis pavyzdyje praleista, nes iliustraci-
jai ji nereikalinga. Placiau apie sios r sies termin zodynus zr. Jakaitien E.
Leksikografifa. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, 2005, p.
201202.
53
rukcija. Siomis gramatin mis Iormomis isreiskiamas ne paprastas
apib dinimas, o apib dinimas su tikslo, priezasties, pob dzio at-
spalviais, pvz.: arauaimas avarifos atvefui, balsavimas pastu, pa-
reiskimas a l ieskinio, sl pimasis nuo ikiteisminio tvrimo ir pan.
Dar vienas modelis r sinis apib dinimas isreiskiamas bendrati-
mi, labai retais atvejais padalyviu: leiaimas airbti, benarininka-
vimas (is anksto) susitarus ir pan. Sio modelio terminuose prie
bendraties gali b ti prijungtas daiktavardzio galininkas: galiofi-
mas tvarkvti ina l , leiaimas laikvti ginkl , sutikimas imti paskol ,
atsisakvmas iskelti bauaiam f bvl ir pan. Tokie terminai daz-
niausiai yra dokument pavadinimai. Beje, tokiuose terminuose
pavartotas naudininkas yra klaida. D l jos terminas pasidaro nelo-
giskas, pvz., leiaimas laikvti ginklui: kelti klausim kam leiaimas?
(ginklui) yra nelogiska (juk ne ginklui leidimas duodamas, o as-
meniui); tinkamas klausimas k laikvti? (ginkl ).
Cia pateikti tik b dingiausi sud tini termin sandaros mode-
liai, siekiant parodyti, kokie vair s yra sud tiniai terminai. Issa-
mus t modeli aprasymas yra speciali terminologijos darb ob-
jektas
14
. Taciau pagrindini , paprasta Iorma pateikt modeli pa-
zinimas padeda isvengti gramatini ir logini termin sudarymo
klaid , padeda suvokti, kokie priklausomojo d mens santykiai su
pagrindiniu d meniu yra isreiskiami, kai sud tiniai terminai suda-
romi pasinaudojant skirtingais modeliais.
Beje, prie sud tini administracini termin sliejasi ir oIicia-
lieji keliazodziai dokument , institucij ir kt. pavadinimai. Jie yra
sudaryti pagal tuos pacius modelius kaip sud tiniai terminai. Skir-
tumas tas, kad oIicialiaisiais pavadinimais yra vardijami vieneti-
niai dalykai. Tod l oIicialieji pavadinimai yra aptariami tuoj pat
po administracin s terminijos ir kitos specialiosios leksikos (zr. 4
dal ).

14
Zr., pvz., tam reikalui skirt straipsn : Akelaitis G. Sud tini administracini
termin strukt riniai modeliai. Specialvb s kalba. terminifa ir stuaifos.
Mokslini straipsni rinkinys.Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidy-
bos centras, 2008, p. 5-12.
54
Lietuvi terminologijoje sud tiniai terminai yra skirstomi ir
pagal tai, kokiu gramatiniu rysiu priklausomasis d muo yra susij s
su pagrindiniu. Siuo atzvilgiu yra skiriami sud tiniai derinamojo
pazyminio terminai (civilinis ieskinvs, vvkaomofi valaia, pirmofi
instancifa), sud tiniai valdomojo pazyminio terminai (mokesci
lengvatos, balsavimas pastu, pareiskimas a l ieskinio), sud tiniai
sliejamojo pazyminio terminai (leiaimas airbti, benarininkavimas
susitarus). Kaip matyti is pavyzdzi , siuo atzvilgiu lengvai su-
skirstomi tik dvizodziai sud tiniai terminai. Trizodziams, keturzo-
dziams ir is daugiau zodzi sudarytiems terminams toks skirsty-
mas sunkiai pritaikomas ir neinIormatyvus.
Terminai r sis dar skirstomi pagal atsiradimo saltin . Tai
kiek platesn atskira tema ji aptariama kitame skyriuje.

Kontroliniai klausimai, u duotis

1. Kokiais atzvilgiais yra skirstomi terminai?
2. Kokios termin r sys yra isskiriamos kiekvienu atzvilgiu?
Rekomenaacifa. Sudarykite termin skirstymo schem arba
lentel , kurioje b t nurodyti termin skirstymo atzvilgiai,
kiekvienu atzvilgiu isskiriamos termin r sys, pateikta kiek-
vienos r sies termin pavyzdzi .
3. Kokie yra bendr j mokslo termin pozymiai?
4. Kas lemia sud tini termin gausum terminijoje?
5. Kaip r siniuose terminuose yra isreiskiamas r sinis s vok po-
zymis?

Pratimai

'3.2.1.1 pratimas. Apib dinkite terminus visais atzvilgiais pagal duot
pavyzd : bvlos nagrin fimas is esm s atskiro mokslo (teis s) r sinis
sud tinis terminas.

1) metoaika; 2) tarnvbinis pranesimas; 3) teisiniai santvkiai; 4) fi:i-
55
nis asmuo; 5) tvrin fimas; 6) a l neatsargumo paaarvtas paeiaimas;
7) teritorif planavimo aokumentai; 8) prievol atlvginti al ; 9) paskv-
rimas eiti pareigas; 10) r sis.

'3.2.1.2 pratimas. Parodykite sud tini termin sandar , suskaidydami
juos d menimis (tarp d men d kite pliuso zenkl ).

1) pataisos aarbai be laisv s at mimo; 2) teistumo isnvkimas;
3) benarasis ieskinio senaties terminas; 4) civilinis fi:ini asmen
veiksnumas; 5) aarbingumo netekimas; 6) sutuoktinio teis reikalauti
sanaor pripainti negaliofanciu; 7) teis aaikt ; 8) statvbos rangos su-
tartis; 9) informacifos apsauga; 10) pavofus gvvvbei.

3.2.1.3 pratimas. Apib dinkite visus terminus vairiais atzvilgiais (kaip
3.2.1.1 pratime). Isrink sud tinius terminus, suskaidykite juos d meni-
mis (kaip 3.2.1.2 pratime).

1) norma; 2) teis s norma; 3) isimtin teis ; 4) santvkis; 5) sutarties
sali santvkiai; 6) sanaoris; 7) sanaoris su atiaeaam fa s lvga; 8) r pv-
ba; 9) globos ir r pvbos institucifos; 10) inciaentas; 11) inciaent val-
avmas; 12) pasienio inciaentas; 13) tarptautinis inciaentas; 14) inciaen-
t pranesim schema; 15) schema; 16) kriterifus; 17) atrankos valstv-
b s tarnvb kriterifai; 18) atranka; 19) taisvkl ; 20) aokument valavmo
taisvkl s; 21) arauaimas; 22) arauaimas eiti pareigas; 23) asmens auo-
men atskleiaimas; 24) auomen tvarkvtofas; 25) slaptinti auomenvs;
26) auomenvs; 27) teisiamasis pos ais; 28) pos ais; 29) arestas;
30) skolininko turto arestas.

3.2.2. Termin saltiniai

Is termin atsiradimo saltini suzinoma termin kilm . Zinios
apie termin saltinius padeda vertinti pacius terminus, padeda
orientuotis, kaip, iskilus reikalui, rasti, sukurti, pasidaryti termin .
Administracini termin saltiniai yra tie patys bendrieji lietuvi
terminijos saltiniai. Jie matyti is 2 pav. (zr. 56 puslapyje).
56

Termin saltiniai

2 pav. Termin saltiniai

Vidiniai saltiniai apima tuos termin sudarymo atvejus, kai
panaudojamos vienos kalbos (m s atveju lietuvi kalbos) isga-
l s. Siame skyriuje daugiausia bus kalbama apie t e r mi n i z a -
v i m . Liaudiniai, arba paveld tieji, terminai automatiskai ne-
tampa atitinkam mokslo srici terminais. Jie, kaip ir paprastieji
bendrin s kalbos zodziai, yra terminizuojami verciant terminais
j reiksm prapleciama, susiaurinama ar kitaip pakeiciama. Lietu-
viskos administracin s terminijos intensyvus, tikslingas k rimas
prasid jo po 1918 met suk rus Lietuvos Respublik , kurioje
lietuvi kalba paskelbta valstybine ir prad ta vartoti ne tik sakyti-
ne, bet ir rasytine Iorma valstyb s valdymo ir visose teisinio regu-
liavimo srityse. Iki to laiko, be vieno kito Iragmentinio atvejo
15
,

15
Glaustai lietuvi teis s terminijos k rimo istorij iki 1940 m. yra apzvelg s
Alvydas Umbrasas daktaro disertacijoje ,Lietuvi teis s terminija 1918
1940 metais (pagrindini kodeks terminai)' (2005, p. 919).
Vidiniai termin saltiniai Isoriniai termin saltiniai
Liaudin
(paveld toji)
terminija
Terminiza-
vimas
Termin
daryba
Termin
skolinimasis
Termin
vertyba
Nauja-
darai
Nauja-
zodziai
Tarptau-
tiniai
terminai
Senieji
skoliniai
Naujieji
skoliniai
Terminai
skoliniai
is kit
moksl
Morfo-
login
Seman-
tin
57
buvo tik liaudin sakytin terminija, skirta vardyti giminyst s,
vairiems turtiniams ir kt. zmoni santykiams. Tarkim, XVII a.
Lietuvos Didziojoje Kunigaikstyst je isleistame Konstantino Sir-
vydo zodyne ,Dictionarium trium linguarum' yra pateikta toki
zodzi , kurie dabar laikomi administracin s kalbos terminais,
pvz.: alga, bvla, arauaimas, arausm , instatvmas ( statymas), sa-
kvmas, malon , muitas, nuoma, nuominvkas (nuomininkas), pa-
samavmas, paslaptis, priestaravimas, raa fas, skunaimas ir pan.
Sirvydo pateiktas ir vienas kitas administravimo srities zodis ar
posakis, kuris dabar turi kit pavidal , pvz.: pavaaintofas tieson,
bvlininkas, grausm (grasinimas), nu mimas (su mimas), teisvb
(teisingumas) ir pan.
16

Terminizavimas paprast j bendrin s kalbos zodzi verti-
mas terminais yra gana sud tingas reiskinys. Zr. 3 paveiksl .

3 pav. Terminizavimas

16
Pavyzdziai paimti is Kazio Pakalkos sudarytos kn. ,Senasis Konstantino Sir-
vydo zodynas' (1997).
Terminizavimas
Paprastieji bendrin s
kalbos zodziai gauna
speciali , terminui
b ding reiksm
Paprastieji bendrin s
kalbos zodziai, pereidami
terminus, gauna
perkeltin reiksm
Paprastieji
bendrin s
kalbos zodziai
gauna nauj
reiksm
Paprast j
bendrin s kalbos
zodzi reiksm
prapleciama
Paprast j
bendrin s kalbos
zodzi reiksm
susiaurinama

58
Viena bendra terminizavimo s lyga: paprastieji bendrin s
kalbos zodziai, jeigu yra daugiareiksmiai, paversti terminais pa-
prastai turi tik vien reiksm . Tiesa, nereikia klaidingai manyti,
kad paprastasis zodis, tapdamas terminu, isnyksta. Ne, jis lieka su
visomis savo reiksm mis, tik prisideda papildoma reiksm , kuri
bendruosiuose aiskinamuosiuose zodynuose (toks yra ,Dabartin s
lietuvi kalbos zodynas', dvidesimties tom ,Lietuvi kalbos zo-
dynas') specialiai pazymima, pvz.: teis. teis s terminas, polit.
politikos terminas ir pan.
Kaip konkreciai terminizuojami paprastieji bendrin s kalbos
zodziai, matyti is pateikiam pavyzdzi .
1. Paprastieji zodziai g a u n a n a u j r e i k s m . Tarkim,
zodis salis turi tris reiksmes: 1. sonas: Paa k aarb sal . 2. kras-
tas, valstyb : Lietuva em s kio salis. 3. pus , kryptis: Is rvt
salel s saulel tek fo. Ketvirtoji, kaip teis s termino, to zodzio
reiksm gal t b ti aptarta taip: zmon s ar zmoni grup s, arba
turincios priesing interes (Teismas siek salis sutaikvti), arba
susijusios sutarties sudarymo interesais (Susitariancios salvs pri-
pa sta, kaa...). Tai visiskai nauja reiksm
2. Paprastojo zodzio r e i k s m p r a p l e c i a ma tuo atveju,
kai jis, paverstas terminu, islaiko paprastojo zodzio reiksm s
komponent arba reiksm s pagrind ir gyja savit , tik jam, termi-
nui, b ding reiksm s komponent . Pavyzdys gincas. Jo, kaip
paprasto zodzio, yra viena pagrindin reiksm : savo nuomon s
gynimas zodziu, disputas (D l tos knvgos buvo aaug ginc ), kita
reiksm salutin , b dinga tik snekamajai kalbai: priesgyna` (Ne-
b k toks gincas'). Kaip terminas, gincas eina dviej srici ter-
minij su atskiromis reiksm mis. Teis. tarpusavio pretenzijos k
nors valdyti, sprendziamos teisme (turtinis gincas). Valdymo sie-
kimas, apibr zta ginco, kaip veiksmo, vieta papildomi teis s ter-
mino reiksm s komponentai. Kaip sporto terminas, gincas turi la-
biau nuo pagrindin s nutolusi reiksm .
3. Paprastojo zodzio r e i k s m s u s i a u r i n a ma , kai termi-
nu virsdamas zodis islaiko tik savo, paprastojo zodzio, reiksm s
branduol . Nauj reiksm s komponent jis ne gyja. D l to jis pa-
59
sidaro abstraktus. Susiaur jusi termino reiksm lemia mazesnes
galimybes jungtis su kitais zodziais moksliskai tariant, susiaur -
ja leksinio junglumo galimyb s. Pavyzdys zodis galia. Vartoja-
mas kaip ne terminas, jis turi sias reiksmes: 1. j ga, geb jimas,
sveikata (Senas esu, nebeturiu galios.) 2. galimyb , j ga (Sustip-
r fo ekonomin galia.). Bendr j sio zodzio reiksm s branduol
turb t reik t nusakyti taip: veikimo, potencijos, takos tur ji-
mas`. Kaip teis s terminas, galia vartojamas tokiuose junginiuose:
tur ti statvmo gali , teis s aktas fau neteko galios ir pan. Taigi
tas terminas siejamas tik su dokumentus pavadinanciais zodziais.
Leksinio junglumo galimyb s daug didesn s, kai galia yra papras-
tasis zodis: mogaus galia, ekonomin galia, auaros galia (silpn -
fa). Su dar kitokia termino reiksme zodis galia eina Iizikos ter-
minij .
4. Re i k s m s p e r k l i mo b du terminizuot zodzi n ra
daug, nes perkeltin s reiksm s ypatyb tur ti ekspresini kom-
ponent . Tai, kaip jau sakyta, yra nepageidaujamas termin po-
zymis. Terminu virstantis zodis daznai pats yra ekspresyvus jo
reiksm turi vaizdin komponent . gydamas nauj , perkeltin
termino reiksm , zodis vaizdinio komponento nebetenka. Pavyz-
dys ukaravmas. Ukaravmas daugiausia zemaici vartojamas
zodis, reiskiantis kli ties padarym dazniausiai kartimi (kartimis)
ar panasiomis priemon mis. Vartojant s zod laisvai, kyla vaizdi-
n asociacija. Kaip teis s terminas, ukaravmas vartojamas jungi-
niuose: nusikaltim ukaravmas, nusikalstamumo ukaravmas ir
pan. Termino reiksm nebeturi nei veiksmo atlikimo priemon s,
nei sukuriamo vaizdo reiksmini komponent
17
.
Terminizavimo b dai n ra izoliuoti, jie gali susipinti.
Is kit saltini darybos, skolinimosi, vertybos gaunami
terminai yra aptariami toliau atskiruose skyriuose.

17
Pateikiant terminizavimo pavyzdzius, naudotasi ,Dabartin s lietuvi kalbos
zodyno' ir ,Lietuvi kalbos zodyno' medziaga.
60

1. Kod l termin saltiniai vieni vadinami vidiniais, o kiti isori-
niais?
2. Kokie yra vidiniai termin saltiniai?
3. Kokie yra isoriniai termin saltiniai?
4. Kas yra liaudin (paveld toji) terminija?
5. Kas yra terminizavimas?
6. Kokie yra paprast j bendrin s kalbos zodzi terminizavimo
b dai?

Pratimai

'3.2.2.1 pratimas. Naudodamiesi termin saltini schema, apib dinkite
kiekvien termin pagal saltin .

Senatis, apeliacija, turtas, panauda, licencija, patar jas, skundas,
sankcija, r pyba, nusikaltimas, bendraatsakis, reiskinys, gincas, gintis,
gynyba, neveiksnumas, paieska, vert , veika, veikla, galia, teistumas,
teisnumas, parodymai.

3.2.2.2 pratimas. Nurodykite termin saltinius.

(Civilinio kodekso) straipsnis, atsakovas, (ikiteisminis) tyrimas,
prezumpcija, (kasacin ) tvarka, pareisk jas, klientas, nuosprendis, sutar-
tis, konvencija, malon , teisena, teis tvarka, testatorius, valia, globa, pa-
reigyb , paraiska, institucija, savivaldyb , nusisalinimas, meras, (sutar-
ties) salis, nuostatai, registras, (juridinis) asmuo, alga, konkursas, dispo-
navimas, nepriemoka.

61

3.3. Skolinti administraciniai terminai ir kita leksika

Skolinti administraciniai terminai ir kita skolinta leksika yra
vadinama tiesiog s k o l i n i a i s . N ra n vienos, ypac gyvosios,
siuo metu vartojamos kalbos, kuri netur t skolini . Skolini ra-
dimosi priezasci yra vairiausi . vair s nauji sukurti daiktai, nu-
statyti reiskiniai ir abstrakcios s vokos yra vardijamos ta kalba,
kurios vartojimo aplinkoje jie atsiranda. Plinta tai, kas nauja,
drauge plinta ir vardijimo zodziai. Kiekvienos kalbos, tiksliau sa-
kant, kalbos vartotoj , prestizas reikalauja is vidinio kalbos salti-
nio rasti sav zod naujam dalykui vardyti. Reikia paisyti princi-
po: jeigu vienu svetimu zodziu daugiau, vienu lietuvisku maziau.
B tino skolinimosi atveju reikia gerai suprasti kalb priimamo
svetimo zodzio vert . O skoliniai yra nevienodi.
Yra sen j skolini , paimt is kaimynini taut kalb . T
skolini garsin sandara sulietuvinta, jie isplito vairiais pavidalais
(tarkim, yra atitinkamos saknies daiktavardis, veiksmazodis ir
pan.), jie neturi lietuvisk atitikmen . Tik kalbininkai, specialiai
tirdami, paz sta juos esant skolinius, o siaip kalbos vartotojai pri-
ima kaip lietuviskus zodzius. Is teis s termin tokie senieji skoli-
niai yra liuavtofas ir liuaininkas, salia j veiksmazodis liuavti.
Pasiskolintas is senosios lenk kalbos zodis lua:ic, kuris siejamas
su lua:ie zmon s`
18
. Tvarkant teis s terminij , buvo svarstoma,
katr daiktavard rinktis. Kaip aiskesn s motyvacijos zodis labiau
sigal jo liuavtofas. Siuo metu vartojamas ir liuaininkas. Teis s
kalboje si zodzi reiksm s yra aiskiai atskirtos: liuavtofas as-
muo, galintis duoti arba duodantis parodymus teisme; liuaininkas
asmuo, k nors mat s. Senasis skolinys yra Lietuvos Respubli-
kos parlamento pavadinimas Seimas, paskolintas is lenk kalbos
(sefm); zodis seimas vartotas jau Mikalojaus Dauksos susitikimo,
(atstov ) susirinkim , suvaziavimo reiksm mis.

18
Placiau apie tai zr. Klimavicius J. Kas krato teis s kalbos vezim ? Gimtofi
kalba. Vilnius, 1998, Nr. 7, p. 3.
62
Kiti skoliniai is slav kalb , kazkada labai kenk bendrin s
kalbos leksikai, vadinamieji barbarizmai, siuo metu bendrine
kalba kalbanci zmoni beveik nevartojami juos nurung taisyk-
lingi lietuviski zodziai. Pavartoti jie yra siurkscios leksikos klai-
dos. Vienas kitas j dar yra uzsilik s teisinink , valstyb s tarnau-
toj snekamojoje kalboje, kartais pasitaikantis ir rasytiniame
tekste:
apart be, isskyrus: Ap a r t ( Be) tos informacifos, kuri
gavote, noriu pateikti papilaom fakt .
arenaa nuoma; vartojami zodziai arenauoti nuomoti,
arenauotofas, -a nuomotojas, -a: Lietuvos moni a r e n a u o -
f a mi ( nuomojami) laivai gali vefoti pagal licencifas.
bufoti klest ti, taip pat bufofimas klest jimas: Tai pro-
tekcif b u f o f i mo ( klest jimo) prielaiaa.
aabokl jau akivaizdziai pasitrauk s is vartosenos zodis;
vartojamas zodis arestin : Pataisos aarbai be laisv s at mimo ka-
riams pakeiciami laikvmu a a b o k l f e ( arestin je) iki avief
m nesi .
kolioti pl sti, keikti, koneveikti (taip pat koliofimas(is)):
Socialin s r pvbos aarbuotofai isgirsta ugauliofim , k o l i o f i -
mo s i ( pl dimosi).
mastabas mastas, dydis, apimtis (kai kam sis vokiskos
saknies zodis kelia problem , nes suvokiamas kaip tarptautinis):
Parengtas aiaelio ma s t a b o ( didel s apimties) teis s aoku-
ment rinkinvs.
par avmas potvarkis, nurodymas, sakymas; taip pat su-
r avmas sudarymas, sandara (tik ne s ranga!): Pavalainiai
vvkao tik savo tiesioginio vaaovo p a r a v mu s ( nurodymus).
Dokumento sur avmas ( sandara) be priekaist .
slagbaumas geriau uzkardas: Geleinkelio pervaose eism
stabaanci s l a g b a u m ( uzkard ) neb ra.
Barbarizmai yra seniausiai taisomi skoliniai. Jie beveik pasa-
linti is kalbos (ypac rasytin s). Vartotojams atrodo, kad tai nebe-
svarbus zodzi sluoksnis. Deja, ir vienas barbarizmas, isspr d s
viesoje tarnautoj ar kit asmen kalboje, labai prasikisa kaip ze-
63
mojo stiliaus zodis, parodydamas, kad kalb tojas maza d mesio
skiria savo kalbos (valia pamanyti, kad ir veiklos) tvarkingumui.
Savotiska sen j skolini priespriesa yra naujieji skoliniai,
ateinantys daugiausia is angl , reciau is vokieci , pranc z , sved
ar kit Vakar Europos kalb . Taciau pagal kalbinius pozymius
jie yra tokie pat uz normin s leksikos rib esantys zodziai kaip
barbarizmai.
Ypac siurkstus kalbos pazeidimas yra n kiek neaplietuvint
(be gal ni ) svetimos kalbos posaki traukimas lietuvisk saki-
n . Atrodo, tarsi kalbos vartotojas specialiai demonstruoja: girdite,
as moku angl (pranc z ar kt.) kalb ; k as turiu galvoj, ne lietu-
viskai, o tik ta kalba galima isreiksti. Plg.: Reformos re:ultatvvu-
m utikrina s t e p b v s t e p ( nuoseklumo) strateginis princi-
pas. Mokslo ir gamvbos paangos variklis vra k n o w h o w aie-
gimas. ( Mokslo ir gamvbos paang skatina nauj technologij
aiegimas.) Neribotas nauaofimasis savo c a r t e b l a n c h e
( veiksm laisve) aaniausiai vra talentingos asmenvb s griu-
vimo ( zlugimo) prielaiaa. Ne paslaptis, kaa vra tarvbos nari ,
kuri tikslas nieko neveikiant kaip nors islaukti savo kaaencifos
h a p p v e n a ( laimingos pabaigos) ir pan. Prie sios r sies ne-
toleruotin kalbos reiskini priskirtini ir nesulietuvinti lotyniski
zodziai maksimum ( daugiausia), minimum ( maziausiai).
Siaip nauj j skolini , vien dazniau, kit reciau vartojam ,
yra nemazai
19
. Daugelis j vartojami kaip vienos kalbos dalies zo-
dziai (daugiausia daiktavardziai), bet yra ir toki , kur salia daikta-
vardzio yra tos pacios saknies veiksmazodis, b dvardis. Is vairi
teis s reguliavimo srici tekst , ir apskritai is administravimo sri-

19
Naujiesiems skoliniams nagrin ti ir taisyti yra parasyta net speciali knyg :
Gircien J.Nauf f skolini atitikmenvs. strukt ra ir vartosena.Vilnius: Lie-
tuvi kalbos institutas, 2005, Rudaitien V. Leksikos skoliniai aaministra-
cin fe kalbofe. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras,
2008, Rudaitien V., Vitkauskas V. Jakar kalb naufiefi skoliniai. Vilnius:
Enciklopedija, 1998, Vaicekauskien L. Naufiefi lietuvi kalbos svetimo-
aiai. kalbos politika ir vartosena.Vilnius: Lietuvi kalbos institutas 2007;
,Kalbos patarim ' 2005 m. knyga, skirta svetimyb ms ir tarptautiniams zo-
dziams.
64
ties sakytin s ir rasytin s kalbos tekst matyti nemenkas polinkis
vartoti naujuosius skolinius. Netrumpas ir j s rasas.
aaoptacifa (sis teis s terminas laikomas skoliniu) vai-
kinimas; konkreciu atveju s nijimas, dukrinimas: Aa o p -
t a c i f o s ( vaikinimo) procea ra is viso nebuvo praa ta.
agremanas sutikimas: Kai bus gautas a g r e ma n a s ( su-
tikimas), bus paskelbta ir kanaiaato ambasaaorius pavara .
akceptas, akceptavimas, akceptantas, akceptuoti... zodziai,
kurie tarptautiniais nelaikomi, bet ir grieztai netaisomi kaip
siurkscios klaidos: Nenuroavtas atsisakvmo a k c e p t u o t i (- pri-
tarti) motvvas.
alkotesteris alkoholio tikrintuvas (matuoklis): Jien tik
buitinio a l k o t e s t e r i o ( alkoholio tikrintuvo) roamenvs ne-
galiofa.
antreperis, - , entrepreneris, - vadovas, - , savininkas, - ;
antrepervst ( vadovavimas, vadyba): Neaiael s mon s savi-
ninkas vra ir tos mon s vaaovas oaiu, a n t r e p e r i s . S saki-
n reikia baigti zodziu vaaovas, nes skoliniu nieko nauja nepasa-
koma.
anuitetas metin ismoka (pavartojamas ir b dvardis anuite-
tinis, - ): An u i t e t u i ( Metinei ismokai) gauti vra numatvti
keli b aai.
apatriaas, - sio zodzio saknis yra lotyniska, taciau lietu-
vi kalb jis at jo kaip naujasis skolinys; tai neteiktinas teis s
terminas, kurio atitikmuo bepilietis: Nuolat usienvfe gvvenan-
tvs asmenvs ne visaaa tiksliai apib ainami kaip a p a t r i a a i
( bepilieciai).
auslenaeris, - uzsienietis, - , atvyk lis, - : Jaainam f
a u s l e n a e r i ( Atvyk li , uzsienieci ) teis s kakaip tur t
b ti aptartos. Zr. dar eg:ilas, - .
blogas tinklarastis, internetinis dienorastis; tai angl kal-
bos skolinys, sudarytas is We(b log). Politik bloguose ( tink-
larasciuose) galima rasti ir domi svarstym , ir visiskai l kst ,
neaiski minci . Is pagrindinio skolinio sudaroma daugiau zodzi ,
pvz.: blogeris, - tinklarastininkas, - , blogosfera tinklaras-
65
ciai. Blogeriais ( tinklarastininkais) tampa ir Seimo nariai, ir
firm vaaovai, ir siaip mon s, kuriems svarbu, kaa f mintimis
kas aomisi. Lietuviska blogosfera ( Lietuviski tinklarasciai) at-
siraao apie 2000-uosius metus.
barteriniai mainai nat riniai (preki ) mainai: Usakovai
u atliktus statvbos aarbus atsiskaito b a r t e r i n i ( nat rini )
main tvarka.
bi:nis verslas, taip pat bi:nesmenas, - verslininkas, - :
Pirmenvb vra teikiama geriausi b i : n i o ( verslo) plan pa-
teikusiems asmenims.
brifingas (brvfingas) trumpa spaudos konferencija: Tuof
po pos aio buvo surengtas b r i f i n g a s ( surengta trumpa
spaudos konferencija). Temiskai sis zodis susij s su neteiktinais
skoliniais, prasidedanciais pres- (zr. tuos skolinius).
carterinis nuomojamasis (uzsakomasis) reisas: Paraiskofe
turi b ti nuroavtas c a r t e r i n i o ( uzsakomojo) reiso usako-
vas.
aatatorius datos spaudas: Apskaitos aokument tvarkvmo
aarbas be a a t a t o r i a u s ( datos spaudo) gerokai pasunk fa.
aileris, - neapibr ztos reiksm s zodis, kurio atitikmenys
priklauso nuo konteksto: tarpininkas, - , prekybos agentas, - ,
(Iirmos) atstovas, - : Di l e r i ( prekybos agent ) aarbo u-
mokestis tiesiogiai priklauso nuo veiklos re:ultat .
aistributorius, - neapibr ztos reiksm s skolinys; pagal kon-
tekst parenkami jo atitikmenys yra sie: platintojas, -a, skirstyto-
jas, -a, galiotinis, - : J. A. manvmu, statvmas akivai:aiai pa-
lankus preki importuotofams ir a i s t r i b u t o r i a ms ( platin-
tojams).
ekskliu:vvinis, - sis zodis, nors turi lotynisk sakn , yra is
tikr j sietinas su angl , pranc z kalb atitinkamais zodziais; lie-
tuviski jo atitikmenys yra isskirtinis, - , ypatingas, -a, prasmat-
nus, -i: Pabr tinio taupvmo programa visiskai nesiaerina su
e k s l i u : v v i n i ( prasmatni ) automobili pirkimu.
66
establismentas (isteblismentas) valdzia, aukstuomen : Ja-
ainamiefi populistai visuomet usipuola e s t a b l i s me n t o
( aukstuomen s) atstovus.
eventualus, eventualiai galimas, manomas; galimai: Pri-
vati:avimo s lvgas ir tvark vertino e v e n t u a l s ( galimi)
pretendentai.
fiskalinis, - negrieztai taisomas zodis, nes jis yra siejamas
su lotyn kalbos zodziu fiscalis, bet lietuvi kalb jis paimtas is
dabartini Vakar Europos kalb ; geriau vartoti atitikmenis: izdo,
mokesci (zr. dar monetarinis, - ): Jvriausvb s vvkavta f i s k a -
l i n ( mokesci ) politika neatitiko kio skatinamosios funkci-
fos.
gastarbaiteris, - atvyk lis, - , uzdarbiautojas, -a: Ga s t -
a r b a i t e r i a i ( Uzdarbiautojai uzsienyje), mainaami neaar-
bo lvg , sukuria kvalifikuot specialist tr kum savo salvfe.
holaingas, holaingo kompanifa kontroliuojanti kompani-
ja: Jei h o l a i n g o ( kontroliuojanti) kompanifa buvo kreaito
firma, fi veik ne pagal statvm .
imiaas reiksme vaizdis`, galima sakyti, yra veiktas, bet ima
ir netik tai pasirodo toks zodis kaip imiameikeris, - vaizdzio
k r jas, -a: I mi a me i k e r i s ( vaizdzio k r jas, -a) gali su-
kurti politiko veia (- isorin paveikum ), bet politiko asmenvb s
fis neformuofa.
interviueris, - t skolin vartoja ne tik save taip vardijantys
zurnalistai, bet ir vairi apklaus atlik jai: Jisose salvse labai opi
problema i n t e r v i u e r i ( apklausos vykdytoj ) kontrol .
Vartojamas ir ne k geresnis zodis hibridas interviuotofas, -a.
klerkas, - tarnautojas, -a, valdininkas, - : Puikiai inoma,
kaip tokie leiaimai ministerifos k l e r k ( tarnautoj ) buvo is-
auoaami; beje, klerkas daugiausia yra vartojamas sakytin je kal-
boje, kur jis turi menkinam j reiksm .
kopvraitas autoriaus (autori ) teisi zenklas: Ko p v r a i -
t a s ( Autoriaus teisi zenklas) privalomas antrame antrasti-
niame knvgos puslapvfe.
67
li:ingas ilgalaik nuoma, isperkamoji nuoma (priesingos
reiksm s yra rentingas zr. toliau); vartojamas ir veiksmazodis li-
:inguoti (is)nuomoti ispirktinai, finansuoti issimok tinai; yra
ir b dvardis li:inginis, - : Suteikta teis asmen grupei mon nu-
sipirkti l i : i n g o ( isperkamosios nuomos) b au.
marketingas rinkodara; pasidarytas b dvardis marketingi-
nis, - , net asmens pavadinimas marketingistas: Numatvta skatinti
investicifas vvkavti ma r k e t i n g o ( rinkodaros) tvrimus.
meneaeris, - vadybininkas, - ; meneamentas vadyba:
Fonao steig fas ir valavba skiria arba samao me n e a e r
( vadybinink ). Logistika tik is aalies vra naufa me n e a -
me n t o ( vadybos) saka.
moaeratorius, - ved jas, vadovas, pirmininkas; moaeruo-
ti vadovauti, pirmininkauti: Darbo grup s mo a e r a t o r i u s
( vadovas) valao grupinio sprenaimo pri mimo proces . Sunku
mo a e r u o t i t u o s ( vadovauti tiems), kurie remiasi principu:
vis karas su visais.
monetarin (politika) tai negrieztai taisomas zodis (plg. ne-
taisom zod moneta); zinoma, geriau angl kalbos paveikt , is jos
paskolint zod keisti; be jo, vartojami zodziai monetari:mas, mo-
netari:uoti: Skubiai susauktas mo n e t a r i n s (- pinig ) politi-
kos tarvbos pos ais.
monitoringas geriau priezi ra, steb sena, tyrimas, kont-
rol : Aplinkos ministerifa vvkao aplinkos mo n i t o r i n g
(- priezi r ).
ofisas biuras, b stin , kontora, staiga: Dokumentai nu-
si sti Jaliutos fonao o f i s ( biur ; galima ir paprastai pasa-
kyti: Jaliutos fona ). Benarov s o f i s a s ( b stin ) tos ben-
arov s vaaovo butas.
ofsorin neapmokestinama, lengvatinio apmokestinimo:
Taaa buvo svarbu priimti statvm a l o f s o r i n s ( neapmo-
kestinamos, lengvatinio apmokestinimo) veiklos.
ombuasmenas, - kontrolierius (Seime dirbantis): Om-
b u a s me n a i ( Seimo kontrolieriai) traaiciskai vra vaainami
mogaus teisi gvn fais.
68
parkuoti, parkavimas, taip pat parkingas tai jau visa vienos
saknies nauj skolini grup . Plg. j atitikmenis sakiniuose: Kai
paaisk s sklvpo seimininkas, aisku bus ir a l galimvb s ten p a r -
k u o t i ( statyti) automobilius. Savivalavb patenkino prasvm
leisti nugriauti menkavert statin , kuris trukao pagal plan rengti
automobili p a r k a v i mo ( stov jimo) aikstel . Pa r k i n g o
( Automobili stov jimo aikstel s) avais turi b ti toks, kaa f
(j ) aptarnaufantis asmuo gal t kontroliuoti automobili vaia-
vim ir isvaiavim .
personalinis nors pripaz stamas kaip tarptautinis zodis (plg.
paskirta personalin pensifa), bet tam tikruose pavadinimuose,
kuriuose isreiskiamas priklausymas, tas zodis keistinas: persona-
lin ( individualioji) mon , personalinis ( asmeninis) kompiu-
teris: Personalin s ( Individualiosios) mon s ,Kompa` veiklos
sritis p e r s o n a l i n i ( asmenini ) kompiuteri remontas.
Yra visa grup zodzi su pres-: presa spauda, presatas -
spaudos atas , prescentras spaudos centras, preskonferencifa
spaudos konferencija, pressekretorius spaudos sekretorius,
pvz.: Po lemtingo Seimo komiteto pos aio komiteto nariai suren-
g p r e s k o n f e r e n c i f ( spaudos konferencij ).
presingas spaudimas (beje, presingas netaisyklingas ir kaip
sporto terminas): Usienio reikal ministerifos aelegacifa atlaik
netik t p r e s i n g ( spaudim ) a l tran:ito s lvg keitimo.
pre:entacifa pristatymas (tai bendriausias atitikmuo; yra ir
kit ), plg. pvz.: Departamentas turi utikrinti viesuosius rvsius
rengti tarptautines paroaas, konferencifas, p r e : e n t a c i f a s
( pristatymus). Panasiai keiciami zodziai pre:entuoti, pre:enta-
vimas, pre:entacinis.
rentingas trumpalaik nuoma (plg. li:ingas reiksm ir tai-
sym ): Esant noroavtoms s lvgoms r e n t i n g a s ( trumpalaik
nuoma) tampa li:ingu ( ilgalaike nuoma).
servisas nevartotinas reiksm mis aptarnavimas`, paslau-
gos`: Klient s e r v i s a s ( aptarnavimas) tai visas fiems tei-
kiam paslaug kompleksas.
spikeris, - viena reiksme tinka atitikmuo parlamento (zi -
69
r ti, kaip jis atitinkamoje valstyb je vadinamas) pirmininkas, kita
reiksme kalb tojas, oratorius: Be islvg pareikalauta, kaa
G. S. pasitraukt is D mos s p i k e r i o ( pirmininko) posto.
Jienas s p i k e r i s ( kalb tojas) kanaiai primin , kaa Europos
S funga n ra NATO virsinink .
Parama, r mimas kartais nusakomas netinkamai vairiais pa-
vidalais, pasklidusiais zodziais sponsorius, - sponsoriauti, spon-
soriavimas, sponsorvst , sponsorinis ir pan., plg. pvz.: Jalstvb
negali remti s p o n s o r i a v i mo ( pad ti r m jams) atleisaama
nuo mokesci .
S vadavim , uztraukiant atsakomyb , irgi siekiama nusakyti
tariamai naujoviskai: suteneris, - , suteneriauti, suteneriavimas,
sutenervst : Teisiamasis apie 12 t kst. lit uairbo nelegaliai is
s u t e n e r v s t s ( s vadavimo).
totalus, -i, totalinis, - visuotinis, - , visiskas, -a: Reikal
tvarkvmas kartais atsimusa t o t a l i n ( visisk ) nenor aarvti
aarb , u kur mokama alga.
vauceris vertybinis popierius (administracin je kalboje):
Aisku, v a u c e r i ( vertybini popieri ) sistema neissprenaia
vis privati:avimo problem .

Savitas yra v i d i n i s , vienoje kalboje vykstantis l e k s i k o s
s k o l i n i ma s i s : vienos srities specialistai bando imti termin ,
kit zodzi is kitos srities leksikos. Toks skolinimasis kelia abejo-
ni . Dazniausiai kitos srities leksikos skoliniai trukdo sukurti rei-
kalingus zodzius, net nustelbia paprastus, aiskius srities, kuriai
skolinamasi, zodzius. Administracin je kalboje bene daugiausia
bandoma skolintis is technikos moksl . Re : o n a n s i n bvla,
r e : o n a n s i n i s nusikaltimas dabar jau dazniau pasakoma: at-
gars (su)kelianti bvla (nusikaltimas). Taciau kai kurie vidiniai
skoliniai, tegu ir sakytiniu pavidalu, vartojami: valstvb s a p a r a -
t a s (dazniausiai tarnautojai), statvmo me c h a n i : ma s , sta-
tvmo s a u g i k l i a i , teisiniai s v e r t a i . Nelinkstama atsisakyti
sisen jusi jungini su zodziu organas, organai: valavmo orga-
nai, valaios organai, valstvb s organai, notarinis organas, kolek-
70
tvvinis organas, kontroliuofantis organas, galiotas organas, ko-
legialus organas, konstitucinis organas, vvkaomasis organas, vv-
riausvbinis organas, viaaus reikal organai ir t. t. Is medicinos
terminijos pasiskolintas, tiesa, retai pavartojamas klapsas (garan-
tuotas klapsas garantuotas zlugimas). Zvalgomasi net muzi-
kologij : forsmaoras ne veikiamos aplinkyb s, harmoni:uoti
statvmus suderinti statymus.
Tikrieji vertingi skoliniai yra t a r p t a u t i n i a i z o d z i a i . Jie
papildo ir kalbos leksik apskritai, ir atskir moksl terminij . Tik
tarptautin termin ar siaip zod reikia geb ti atskirti ypac nuo
nauj j taisytin skolini . Tarptautiniai zodziai turi du lengvai su-
prantamus pozymius: 1) svarbiausias j saltinis lotyn ir senoji
graik kalbos; 2) jie vartojami daugelyje Europos taut kalb
sprendziant, ar zodis tarptautinis, zi rima, kad jis b t vartojamas
bent penkiose kalbose. Zinoma, yra siek tiek tarptautini termin
is pranc z , angl , vokieci , ital ir kt. kalb .
Siuo metu, kaip jau sakyta, laikomasi tokio principo: jeigu
tarptautinis zodis turi lietuvisk atitikmen (atitikmen ), pirmeny-
b yra teikiama tam lietuviskam atitikmeniui. Taciau reikia zinoti
du dalykus. Pirma, tarptautinio zodzio vartojimas n ra kalbos
klaida. Antra, yra toki vartosenos situacij , kur tarptautinis zodis
labiau tinka negu lietuviskas. Saltiniuose, kuriuose pateikiami
tarptautini zodzi atitikmenys matyti, kad daznas tarptautinis zo-
dis turi ne po vien , o po du ar daugiau lietuvisk atitikmen . Va-
dinasi, tarptautinio zodzio reiksm platesn , abstraktesn , o lietu-
visk atitikmen konkretesn . Taigi reikia zi r ti konkretaus
konteksto ir nuspr sti, katras tarptautinis ar lietuviskas zodis
tinka pagal reiksm . Is karto reikia pasakyti: tai subtilus, nepasi-
duodantis kaip nors Iormalizuoti dalykas. Plg. sakini poras: 1)
Numatvtos s lvgos, kai sprenaimai gali b ti a n u l i u o f a mi . 2)
Numatvtos s lvgos, kai mon s skolos gali b ti a n u l i u o f a mo s .
Akivaizdu, kad pirmame sakinyje visiskai tinka lietuviskas atitik-
muo: (sprenaimai gali b ti) paskelbti negaliofanciais. Antrame
sakinyje: skolos panaikinamos netikslu (naikink nenaikin s
skola yra skola); skolos nubraukiamos perd m konkretu; vadi-
71
nasi, cia anuliuofamos nepasiduoda keiciamas. Kitas dalykas:
tarptautinis zodis paprastai turi ryskesn Iunkcin stilistin atspalv
negu lietuviskas. Plg. sakini poras: 1) Teis fas n vienos salies
atvilgiu negali tur ti a p r i o r i n i o nusistatvmo. 2) Tai buvo tik
a p r i o r i n i a i teis s specialist svarstvmai. Pirmame sakinyje
prasyte prasosi pavartojamas lietuviskas atitikmuo isankstinio.
Antras sakinys yra vadinamojo aukstesniojo stiliaus isankstiniai
j patraukt buitiskesn s kalbos link; be to, isankstiniai netinka d l
konkretesn s reiksm s. Taigi neatsisakant nuostatos, kad pirme-
nyb reikia teikti ne tarptautiniam zodziui, o lietuviskam jo ati-
tikmeniui, b tina to nedaryti automatiskai.
Is to, kas siame skyriuje pasakyta, akivaizdu, kad skoliniai yra
labai vair s: barbarizmai, senieji vartojami skoliniai, naujieji sko-
liniai, vidiniai skoliniai, tarptautiniai zodziai. Reikia pazinti kiek-
vienos r sies skolinius, kad b t galima vertinti j tikim ar neti-
kim specialyb s kalbai.


1. Kokios yra termin ir kit specialyb s kalbos zodzi skolini-
mosi priezastys?
2. Kas yra senieji skoliniai? Kokie j pozymiai ir kaip jie skirs-
tomi?
3. Kokie yra barbarizm ir nauj j skolini bendrieji ir skiriamie-
ji pozymiai?
4. Kas yra vidinis leksikos skolinimasis?
5. Kas b dinga tarptautiniams terminams ir kitiems tarptautiniams
zodziams?
6. K reikia zinoti, keiciant tarptautin zod lietuvisku atitikmeniu,
kai toks atitikmuo turimas?
7. Rekomenaacifos: a) sudarykite skolini skirstymo schem ;
b) prad kite daryti individualiosios vartosenos zodyn l j
rasykite tuos konkrecius skolinius, kuri vartojimas asmeniskai
svarbus.
72
Pratimai

'3.3.1 pratimas. Sugrupuokite administracinius terminus ir kitus teis s
tekstuose vartojamus skolinius: a) tarptautiniai terminai, b) tarptautiniai
zodziai, turintys lietuvisk atitikmen (tuos atitikmenis uzrasykite),
c) neteiktini naujieji skoliniai, j lietuviski atitikmenys. (Atlikdami pra-
tim , pasitelkite papildom literat r , ,Kalbos patarimus studentams'.)

Dekretas, aktas, sankcifa, nota, aealainas, inkriminavimas, verifi-
kavimas, ba:iniai, funaamentiniai, koaeksas, apeliacifa, apeliacinis
(skunaas), hipoteka, furistas, kasacinis protestas, impicmentas, holain-
gas, mass meaia, parolis, konvencifa, rentingas, legalumas, provokavi-
mas, penitencifa, preiskurantas, registras, refestras, u:ufruktas, imia-
meikeris, probacifa, spikeris, epi:oaiskas, sutenervst , sponsorvst , om-
buasmenas, minimum, minimalus, personalinis, nonsensas, ofisas, su-
marinis, unifikavimas, fiktvvus, cirkuliaras, garantifa, iaentiskas, furis-
aikcifa.

'3.3.2 pratimas. Raskite ir istaisykite naujuosius ir kitus skolinius.

1. InIliacija gali b ti mazinama ir monetarin s politikos priemon -
mis. 2. Toks alkotesteris gali b ti jungiamas prie printerio ir jo parody-
mai isspausdinami. 3. Debatus moderuos tarptautini santyki politikos
ekspertas F. S., kuris yra laikomas labiausiai patyrusiu debat moderato-
riumi Pietryci Europoje. 4. Tarptautinis marketinginio menedzmento
institutas nustat , kad daugeliui komercin s veiklos srici galioja spe-
cialios taisykl s. 5. Viena is lizingo operacij grupi yra trumpalaikis li-
zingas, arba rentingas. 6. Bankai, holdingo kompanijos nebepasikliauja
vien teis s aktuose numatytomis priemon mis gintis nuo hakeri vis
daugiau l s skiria patikimesni elektronini saugos priemoni diegi-
mui. 7. Kai kuriuose departamento pranesimuose Vyriausybei ombuds-
menai nustat Ialso atvej . 8. Gastarbaiteri , kitaip dar vadinam egzi-
lais, auslenderiais, beatodairiskas pri mimas didina apatrid skaici
valstyb je. 9. Pakeisti paraisk gauti tiesiogines ismokas sortiravimo
principai. 10. Bet kokia partija, net ir marginalin , nerespektabili, nenori
atsidurti politinio autsaiderio pozicijoje. 11. Datatoriaus netur jimas ir
negal jimas pagal reikalavimus pazym ti gavimo datos negali b ti pa-
73
teisinama dokumento ne traukimo rejestr priezastis. 12. Neleidziama
likviduoti personalin s serviso mon s, kuri turi sipareigojim kredito-
riams. 13. Po kiekvieno tyrimo etapo, patikrinus kiekvieno interviuerio
klausimynus ir nustacius neteisingai ar nes ziningai atlikt uzduot , visi
to interviuerio klausimynai atmetami. 14. ,D l kait islaisvinimo am-
basados vadovai savo darbuotojams jokio presingo nedar ', tai tiksl s
presatas zodziai. 15. Kai atsiskaitoma grynaisiais pinigais ir barteriu,
daug problem kyla d l mokesci mok jimo.

3.4. Administracini termin ir specialiosios
leksikos vertyba

Vertyba priklauso isorini termin ir apskritai isorini leksi-
kos saltini grupei. Vertyba yra dvejopa: morIologin ir semanti-
n . Cia bus kalbama apie morIologin vertyb . Jos atveju zodis
sudaromas pa mus svetimos, tam tikru laikotarpiu didel tak da-
rancios kalbos zod . Paimtasis zodis isverciamas atskiromis
reiksmin mis dalimis. Vertimas zodzio reiksmin mis dalimis ir
yra morIologin vertyba, pvz.:

+

statym + dav + ys

statymdavys

Gal n s, kaip matyti, vertyba neapima.
Jeigu sitaip isverstas zodis atitinka kalbos, kuriai reikia zo-
dzio, gramatinius reikalavimus, ypac jeigu verciama tikslingai,
nesant kito zodzio, kurio viet isverstasis pretenduot , tas zodis
kalboje priimamas, vartojamas ir, vaizdziai tariant, prigyja. Jis yra
vartosenai t e i k t i n a s v e r t i n y s. Toki prigijusi vertini kaip
74
aplinkvb , aarbaavvs, tampa, paa tis, pos ais ir pan. vartojama
administracin je kalboje. Jau ir nebepastebima, kad jie vertiniai.
Jeigu verciant pazeidziami nurodyti reikalavimai, isverstas zodis
negali tapti kalbos Iaktu, jis yra taisoma leksikos klaida n e -
t e i k t i n a s v e r t i n y s, vadinamasis vertalas. Beje, zodis, tiks-
liau terminas, statvmaavvs (ir statvmaavvst ) yra neteiktinas
vertinys. Ne geresni statvmleiavs, statvmleiavst . Taisyklingi ati-
tikmenys sud tiniai terminai statym leid jas, statym leidy-
ba. Daugiausia problem kelia neteiktini vertiniai. Apie juos to-
liau ir bus kalbama.
Neteiktini vertiniai yra ne tik atskiri zodziai, bet pastov s jun-
giniai.
Ne t e i k t i n i z o d z i a i v e r t i n i a i . Jie n ra gaus s, atsi-
rado verciant slavisk kalb , daugiausia rus kalbos, zodzius. Ne-
teiktini vertiniai kaip tam tikra zodzi grup taisomi senokai, bet
teb ra gaj s, net kiek ir pasipildo. Jie yra vairi kalbos dali zo-
dziai. Yra viena kita vedini grandin , kuri sudaro tos pacios
saknies daiktavardis, b dvardis, prieveiksmis. Kai kurie rodo net
darumo ypatyb .
Salia verstinio veiksmazodzio atstov ti ( apginti) yra veiks-
mazodinis daiktavardis atstov fimas ( apgynimas): At s t o v t i
( apginti) savo teises sovietiniame teisme buvo itin sunku. Darb-
aaviui iskelt reikalavim a t s t o v f i ma s ( apgynimas) pa-
grinainis si keli aien tikslas.
Betarpiskas, -a tiesioginis, - ; malonus, -i nuosirdus, -i;
betarpiskai tiesiogiai, maloniai, nuosirdziai: M s skvrius be-
tarpiskai ( tiesiogiai) pavalaus ministerifai.
Neteiktinas vertinys gerb vis vartojamas dviem reiksm mis,
kurias turi atskiri zodziai gerov ir aplinkotvarka. Salia gerb -
vio, vartojamo antra reiksme, pasidarytas veik jo pavadinimas
gerb vininkas, - ( aplinkotvarkininkas, - ). Plg. pvz.: Nesku-
bios reformos visuomet vra orientuotos socialin g e r b v (
socialin gerov ). Dalis paskolos isleista g e r b v i u i
( aplinkos tvarkymui), pastat remontui. Savivalavb atsisak
g e r b v i n i n k ( aplinkotvarkinink ) paslaug .
75
Daiktavardis isaava (dazniau pasitaikanti jo daugiskaita isaa-
vos) vartosenos parib stumia zodzius padarinys, rezultatas:
Delsimo i s a a v a ( padarinys) su f s senaties terminas. Ilga-
laiki profekt gvvenainimo i s a a v a s ( rezultatus) galima nu-
sp ti tik isimtiniais atvefais.
Salia veiksmazodzio vertinio issireiksti Iorm yra daiktavar-
dis issireiskimas, nustelbiantis kelis konkreciuose kontekstuose
savo specialiomis reiksm mis tinkancius zodzius: pasakymas,
posakis, sakinys, fraz : I s s i r e i s k i ma s ( posakis) ,benara
tautos gerov ` niekaip nesusif s su teis s terminu ,nuosavvb `.
Smeiikisko turinio, eiaiamo pob aio skunao i s s i r e i s k i -
ma i ( sakiniai) tur t b ti vertinti teisiskai.
Vertini grandin s zodziai laisvanoris, laisvanoriskas, laisva-
noriskumas, laisvanoriskai turi dalykiniu atzvilgiu netiksl pirm
d men laisva-. Jo vietoje turi b ti sava-: savanoris, savanoris-
kas, savanoriskai. Jisi pageiaaufantvs gali l a i s v a n o r i s k a i
( savanoriskai) apsiarausti civilin s atsakomvb s arauaimu.
Lvgsvara pusiausvyra. Kartais pavartojami ir lvgsvarus,
lvgsvarumas: Turi sivvrauti l v g s v a r a ( pusiausvyra) tarp
nor ir galimvbi , tarp pareigos ir pasirinkimo.
Nekuris tam tikras, vienas kitas. Dazniau pavartojamas
nekurie kai kurie: Pripa stama, kaa n e k u r i e ms ( kai ku-
riems) teks is naufo integruotis aarbo rink . Sutikite, kaa po
n e k u r i o ( tam tikro) laiko sianaien priimt statvm v l rei-
k s taisvti.
Vertini grandin sudaro savistovus, savistovumas, savistoviai
( savarankiskas, savarankiskumas, savarankiskai): Jalstvb s
politikos s a v i s t o v u ma s ( savarankiskumas) priklauso nuo
aaugelio veiksni . Tautin s maumos turi teis s a v i s t o v i a i
( savarankiskai) tvarkvti savo kult ros reikalus.
Stovis ( pad tis, b kl ). Sis zodis, ko gero, labiausiai nejun-
tamas kaip leksikos klaida junginyje karo s t o v i s ( pad tis):
Karo s t o v i o ( pad ties) paskelbimas, atsaukimas visaaa b na
teisiskai aptartas. Nugriautas avarinio s t o v i o ( b kl s) pasta-
tas.
76
Ne visai menk grup sudaro vertiniai j u n g i a mo s i o s
p a s k i r t i e s z o d z i a i i r k o n s t r u k c i j o s: vienok ( bet,
taciau), ant tiek..., ant kiek ( tiek..., kiek), kai a l ir kas link, taip
pat kas liecia ( o d l), kaip pavv:aiui ( pavyzdziui), ne tai...,
ne tai ( lyg..., lyg), taip vaainamas, -a ( vadinamasis, -oji).
Plg. pvz.: Ka i a l ( O d l) reformos v i s t i k ( vis d lto) fi
nesustofo. Cia vra amerikietiskas t a i p v a a i n a ma s ( vadi-
namasis) valai balanso moaelis. Ta i p k a a ( Vadinasi,) aar
bvla neparengta teismui ir pan.
Is pastovi posaki vertini issiskiria g r u p p o s a k i s u
t a i : kas (ko, kam...) tai, kakaip tai, kakiek tai, lvg tai, neva tai...
Is toki posaki reikia salinti tai, pvz., Avanso k a k i e k t a i
( kazkiek) buvo sumok ta. Is t posaki savitas yra vertinys ka-
kur tai. Juo reiskiamas apytikrumas; dazniausiai jis vartojamas sa-
lia apytikrumo reiksm turincio prielinksnio apie. Tokioje varto-
jimo situacijoje posakis kakur tai yra nelogiskas, nes perteklinis,
o be tai zodis kakur iskreipia sakinio mint . Tod l iskart salina-
mas visas verstinis posakis: Pos ais prasia fo k a k u r t a i apie
aesimt valana Pos dis prasid jo apie desimt valand .
Kiti verstiniai posakiai akivaizdesni bendrumo ypatybi ne-
turi: iki tokio laipsnio tiek; laikas nuo laiko, kartas nuo karto
kartais, kartkart mis; kaip svkis, kaip kartas kaip tik; kalba
eina (neina) kalbama, nekalbama; kaip nekeista keista, kad
(nors) ir keista; kaip papuola (papuol ) bet kaip, kaip taisvkl
dazniausiai, paprastai; n prie ko niekuo d tas, -a.

Kontroliniai klausimai ir u duotis

1. Kas yra morIologin zodzi vertyba?
2. Kokius reikalavimus turi atitikti teiktini vertiniai?
3. Kuri neteiktin vertini turi ypac vengti administracin s kal-
bos vartotojai?
4. Kokios yra neteiktin vertini savitos grupel s? Pagal k jos
skiriamos?
77
5. Rekomenaacifa: atsirinkite vertinius, kuri vartojimas yra as-
meniskai sid m tinas; jei prad jote rasyti individualiosios var-
tosenos zodyn l , surasykite j vengtinus vertinius su taisyk-
lingais atitikmenimis.

'3.4. pratimas. Raskite ir istaisykite neteiktin vertini ir kitas pasitai-
kancias leksikos klaidas

1. Valdanci j daugum buvo ap m s kazkoks tai nusiraminimas.
To isdavoj, staiga prisid jus ekonominei krizei, teko veikti nepasiruo-
sus. 2. Jaunoje valstyb je statymdavyst , net paci teis tvark reikia
sukurti lyg ir is nieko. 3. Zmogaus socialin s raidos indeksas, arba hum
develpoment, yra suvokiamas kaip zmogaus gerb vio matas. 4. Abiej
valstybi muitininkai, jeigu taip galima issireiksti, dirba po vienu stogu.
5. Kontrakt teis yra pagr sta laisvanoriskumo principu. 6. Nekurie ne-
sugeba islaikyti emocin s lygsvaros, pasiduoda nekontroliuojamam
emocij proverziui. 7. Sunku islaikyti mon s savistovum , kai reikalai
tvarkomi kaip papuola. 8. Paskelbus karo stov , pilieci teis s kazkiek
tai suvarzomos. 9. Toks dalykas, kaip pavyzdziui, sutarci sudarymas,
atid tas, nes dabar, atseit, yra taip vadinamas mon s reorganizavimo
laikotarpis. 10. Kas link laisvosios prekybos sutarci , kaip nekeista,
procesas pajud jo. 11. Ir taip laikas nuo laiko atliekama karsto vandens
skaitikli patikra. 12. Iki tokio laipsnio nusigyvenusio zmogaus r pybos
darbuotojai nebuvo mat . 13. Rekonstrukcijos projektai, kaip taisykl ,
derinami architekt ros valdybose. 14. Taip kad apie kainius jokios kal-
bos nebuvo. 15. Kaip sykis dabar kalba eis apie konkurso s lygas.

78

3.5. Administracins leksikos semantizmai

Semantizmai tai reiksm s vertiniai. Reiksm s, arba seman-
tin , vertyba yra svetimo zodzio reiksm s pasiskolinimas ir tos
reiksm s suteikimas Iormaliu vertimo atitikmeniu galinciam eiti
lietuviskam zodziui. Tikroji tokio zodzio reiksm ar reiksm s nu-
stelbiamos, nes zodis imamas vartoti skolint ja reiksme. Vadinasi,
semantizmai yra isoriskai sunkiai pastebimi. Negana to, j yra
nemazai. Be to, kai kurie semantizmai (gaunasi, reiskia, ranaasi ir
kt.) yra ypac daznai vartojami. Kai taisomas semantizmas, svar-
biausia yra atpazinti t svetim reiksm ir nurodyti, koks kitas zo-
dis (kiti zodziai) t reiksm turi.
Toliau pateikiami administracin s kalbos semantizmai. Ka-
dangi net ir atrinkt toki semantizm yra daug, jie su taisyklin-
gais atitikmenimis pateikiami glaustai be sakini , tik su b tinais
konteksto zodziais, kurie padeda suprasti reiksmes; kur reikia,
trumpai paaiskinama.
atskiras, -a geriau, kur tinka, vartoti sinonimus tam tikras,
pavienis ir kt.: atskirais ( tam tikrais, kai kuriais, pavieniais)
atvejais, t. y. zi r ti, ar zodis atskiras, -a turi saknies skir- reiks-
m , pvz., atskirofi nuomon ;
apspr sti (nu)lemti;
atstatvti atkurti, gr zinti; atstatvmas atk rimas, gr zi-
nimas;
benarai nevartotinas kaip semantizmas terpiniuose: benarai
apskritai (tik ne aplamai) imant (kalbant, sakant, tariant);
biuletenis nevartojamas reiksme nedarbingumo lapelis`;
aukterin ( antrin , priklausoma, giminiska) mon ; taip
pat motinin ( pagrindin ) mon ;
auotuofu ( siuo) atvefu (momentu);
avigubai yra semantizmas junginyje su maiau; taisyklingas
atitikmuo perpus maiau;
eil ( daug, daugelis) klausim , reikal ir pan.; netinka ir ei-
linis, kuris turi reiksm paprastas`: eilin kart dar kart ;
79
(pa)garsinti ( (pa)skelbti) komisifos sprenaim ;
gautis iseiti, pasidaryti, vykti; tai ypac daznai sakytin je
kalboje vartojamas semantizmas;
gili ( nuodugni, issami) anali: ; taip pat taisomas ir giliai
( nuodugniai, issamiai) isanali:uoti;
glaustas terminas, glausti terminai; semantizmo atitikmeniu
laikomas zodis trumpas, trumpi; terminas suvokiamas ne kaip lai-
ko atkarpa, o kaip ko nors galutin data (plg. senaties terminas,
praleisti termin ), tod l, regis, tiksliau nei glaustas terminas b t
pasakyta taip: trumpas laikas;
grubus ( siurkstus) paeiaimas; grubi ( siurksti, didel )
klaiaa; grubus ( ziaurus, didelis) nusikaltimas;
(si)fungti ( (si)traukti) aarb , veikl ir pan.; prifungti prie
bvlos, taip pat pria ti prie bvlos ( d ti bvl , kitame kontekste
susieti su bvla, pateikti su bvla);
nesti patais (pakeitim , papilavm , pasi lvm ir pan.) po-
sakiai keiciami veiksmazodziais: pataisyti, pakeisti, papildyti,
pasi lyti;
sisavinti ( taikyti) metoa ; sisavinti ( panaudoti) l sas;
iseinant is nutarimo ( remiantis, vadovaujantis nutarimu;
pagal nutarim );
iseities po:icifa ( pradin pad tis);
issaukiantis ( z lus) elgesvs; issaukti ( (su)kelti) nepasi-
tenkinim , pasipiktinim ir kt.;
ispilavti ( atlikti) pareig ; pareig pilavmas ( jimas) ir,
savaime suprantama, pilavti ( eiti) pareigas; cia galima pridurti
panasia reiksme vartojam pasakym uimti ( eiti) pareigas;
isi r ti ( isnagrin ti) bvl , prasvm ir kt.;
krastutinis ( blogiausias) atvefis;
matomai, taip pat regimai nevartotini kaip terpiniai ar moda-
liniai zodziai; geriausias j atitikmuo terpinys matyt;
nuimti ( panaikinti) arauaim , sankcifas, arest ir kt.; tas
veiksmazodis ir daiktavardis nu mimas yra klaidingai pavartojami
tokiuose posakiuose: nuimti ( atleisti, pasalinti) is pareig ; tie-
sa, vartojamas posakis nusalinti nuo pareig , turintis reiksm lai-
80
kinai neleisti eiti pareig `; nusisalinti nuo atsakomvb s salintis,
(vengti) atsakomvb s;
nukreipti ir daiktavardis nukreipimas negali b ti vartojami
kalbant apie siuntimo veiksm ; turi b ti nusi sti, siuntimas (ir
veiksmas, ir tam tikro dokumento pavadinimas);
nutekinti ( atskleisti, paskelbti neskelbtin ) informacif ;
taip pat informacifos nutekinimas ( atskleidimas, neleistinas
paskelbimas);
pakankamai nevartojamas tokiuose posakiuose kaip pakan-
kamai ( gana, labai) tiksliai, aiskiai ir pan.;
pasimesti nevartojamas zodzio sutrikti reiksme; tuo zodziu,
kur reikia, jis ir keiciamas;
pasisakvti, pasisakvmas - kalb ti, (viesoji) kalba;
pasteb ti nevartojamas tokiomis reiksm mis, kurias turi zo-
dziai pasakyti, pabr zti, taip pat posakis atkreipti d mes ;
pasv sti kaip semantizmas traukiasi is vartosenos jis nevar-
totinas zodzio (pa)skirti reiksme;
patalpinti, pats reiksdamas d ti, padaryti, kad tilpt `, nevar-
totinas tokiais atvejais, kai jam suteikiama kito zodzio reiksm :
patalpinti ( uzdaryti) arestin , patalpinti ( paguldyti) ligo-
nin , net ir patalpinti ( d ti) elektronin terp ;
pastovi ( nuolatin ) kontrol , gvvenamofi vieta ir kt.; taip
pat pastoviai ( nuolat) kontroliuoti;
pervesti ( perkelti) kit aarb , skvri ir pan.;
pilnas, pilnai neturi reiksm s visiskai, issamiai, iki galo`; tie
reiksm s paaiskinimo zodziai ir yra taisyklingi atitikmenys, pvz.,
pilnas ( issamus) atsakvmas, pilnai ( iki galo, visiskai) atlikti
aarb ; pilnavertis ( visavertis) visuomen s narvs;
plonvb subtilyb : teisin plonvb ( subtilyb );
pus reiskia vien is dviej lygi dali ; teis s terminui sudary-
ti vartojamas zodis salis (apie tai buvo jau kalbama), plg. besita-
riancios pus s ( salys);
rastis nevartojamas, kai norima nusakyti ko nors buvim , pri-
klausym : ranaasi ( yra) pas prokuror ;
ratas tai semantizmas, priklausantis vadinam j mading
81
zodzi grupei, kurie vartojami tarsi m gaujantis pasakymo mant-
rumu; prie sio semantizmo paprastai prijungiamas zodis siauras:
aiskusifa siaurame rate ( nedidel je grup je);
reiskia ypac daznai vartojamu semantizmu tampa eidamas
terpiniu: reiskia ( vadinasi), be reikalo buvo abefofama;
sekantis, sekanciai tai zodziai, priklausantys jau min tai in-
tensyviai vartojam semantizm grupei (zr. gautis, rastis, reiskia):
sekantis ( kitas) pos ais; reikia isa stvti sekanciai ( taip, si-
taip); visos is to sekancios ( kylancios) aplinkvb s;
skaitvti, skaitomas ir kt. tarp semantizm patenka, gav s
reiksm laikyti`: statvmas skaitomas ( laikomas) priimtu;
smulkus ( nedidelis), stambus ( didelis) nusikaltimas;
statvti, statvba semantizmais tampa pavartoti siaura reiksme
tiesti`: keli , gatvi statvba ( tiesimas);
stebimi ar pastebimi tr kumai, netikslumai ( akivaizd s, pa-
sitaikantys tr kumai, netikslumai);
susisaukiantvs ( susij ) statvmai;
suvesti ( apibendrinti) re:ultatus; re:ultat suveaimas
( apibendrinimas);
tampr s rvsiai; siame junginyje semantizm tampr s si loma
keisti zodziu glaua s; vis d lto tikslesnis atitikmuo b t tvirti;
taigi sakytina ne tampr s rvsiai, o tvirti rvsiai;
teisingas ( tinkamas) istekli nauaofimas; teisingas oais tu-
ri reiksm ties atitinkantis zodis`, jeigu zod norima vertinti pa-
gal tikim , sakoma: taisvklingas oais;
ua ti ( (pa)skirti) arest , baua , bausm ;
veikiantvs ( galiojantys) statvmai, teis s aktai, sprenaimai
ir kt.; taip sakytina, norint pabr zti teisin s galios tur jim ;
vvstvti ( pl toti), vvstvmas ( pl tra);
emai ( mazai, menkai) mokamas aarbas; emas ( nedi-
delis) avaringumas; bet emas avaringumo lvgis (emas cia sie-
jamas su zodziu lvgis);
inomai ( akivaizdziai) melagingas;
inoti ( ismanyti, suprasti) statvmus, teis s aktus; tik ne
mok ti taip kai kas, atsimin s kitame kontekste taisom inoti,
82
keicia; deja, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje parasyta: sta-
tvmo neinofimas neatleiaia nuo atsakomvb s.
Administracin je kalboje pavartojam semantizm apzvalga,
ypac pavyzdziai, rodo, kad pasakyti, ar zodis yra semantizmas, ga-
lima tik turint konteksto zod , padedant isryskinti, kokia reiksme
pavartotas tas r pimas zodis, arba tiesiog nurodant, kokia reiksme
r pimas zodis nevartojamas.


1. Kas yra semantin vertyba?
2. Kuo skiriasi semantiniai vertiniai nuo morIologini vertini ?
3. Kokie yra semantizm pozymiai?
4. Kurios kalbos dalies zodziai vyrauja tarp semantizm ?
5. Rekomenaacifa: atsirinkite asmeniskai svarbius semantizmus;
jeigu darote individualiosios vartosenos zodyn l , j rasykite
atsirinktus semantizmus.

Pratimai

3.5.1 pratimas. Su zodziais, kurie daznai pavartojami kaip semantiz-
mai, sudarykite ir uzrasykite po vien taisykling sakin . (Pageidautina,
kad sakiniai atitikt specialyb s kalbos tematik . Zodzi Iormas galima
keisti).

Jieningi, eilinis, issaukia, sekanciai, usi mimas, pilnas, nukreipti,
atmainvti, benarai, atskiras.

'3.5.2 pratimas. Administracini tekst sakiniuose raskite ir istaisykite
semantizmus ir kitas pasitaikancias leksikos klaidas.

1. Skaitoma, kad uz pateiktus zinomai iskreiptus duomenis betar-
piskai yra atsakingas skyriaus vadovas. 2. Vienareiksmio atsakymo m -
83
s pus dar neturi. 3. Nutekinta slapta inIormacija ne matomai, o tikrai
takos tolesn rezonansin s bylos tyrim . 4. Sprendimai d l strategini
dalyk negali b ti priimti siaurame specialist rate. 5. Pilnai sutinku,
kad blogai suorganizuotas darbas yra amoralus zmogisk j gali naudo-
jimas, susisaukiantis su nusikaltimu tiems zmon ms. 6. Tarnautojo per-
vedimas kit skyri nepriestarauja veikiancio Darbo kodekso nuosta-
toms. 7. Neskelbtin duomen pagarsinimas iki bylos nagrin jimo tei-
siamajame pos dyje uztraukia baudziam j atsakomyb . 8. Esant intere-
s konIliktui, tarybos narys pats turi pranesti apie nusisalinim , o ne pa-
simesti, kai jam tai pasi loma padaryti. 9. Reiskia, atskiri atvejai negali
daryti takos visumai tai pasteb jo ne vienas seminaro dalyvis.
10. Seimo narys, kuris nesutinka su visomis isvadomis arba nori k pri-
d ti papildomai, gali tai pateikti rastu kaip atskir j nuomon .
11. Nesvarbu, ar nusikaltimas smulkus, ar stambus, jis uzdeda atsako-
myb tam, kas nusikaltim padar . 12. D l pareig n savivaldziavimo
nukencia niekuo d ti zmon s, taip kad proIesionalumo, atsakomyb s
klausimai dar turi b ti svarstomi. 13. Krastutiniu atveju reik s pasitelkti
visas poveikio priemones, kad rangovas, laim j s konkurs ir sipareigo-
j s glaustais terminais atlikti visus darbus, savo sipareigojimus pilnai
istes t . 14. Duomenys turi b ti patalpinami ziniatinklyje iki sekancio
m nesio 15 dienos. 15. Diplomatai domaujasi vairiausiomis tarptauti-
nio protokolo ir etiketo plonyb mis.

3.5.3 pratimas. Raskite ir istaisykite semantizmus ir kitas leksikos klai-
das.

1. Su statymo projektu susipazino platus teisinink ratas: teis jai,
prokurorai, advokatai, teisininkai mokslininkai, ir jie vieningai isk l
teigiamas projekto puses. 2. Dabar svarstomas trecias statymo projekto
straipsnis pastebimai susisaukia su antru straipsniu ir su pasi lyta alter-
natyva. 3. Numatyta, kaip isduodami oIicial s dokumentai su visomis is
to sekanciomis kituose veikianciuose statymuose numatytomis pasek-
m mis. 4. Nemanau, kad turime pasimesti d l to, jog klausimo svarsty-
mas pakrypo tokia linkme, kuri neaptarta reglamente; si lau pasisaky-
mus t sti. 5. Dr stu tvirtinti: toks Speciali j tyrim tarnybos pareig no
pasisakymas tolygus inIormacijos nutekinimui nusikalt liams. 6. Frakci-
ja jau dabar nebegali nusiimti atsakomyb s uz nest statymo patais .
84
7. Ind lio sum bank gali nesti (pervesti) pats ind lininkas arba jo
vardu kitas Iizinis ar juridinis asmuo. 8. L s bus skiriama dvigubai ma-
ziau, atsizvelgiant dabartines biudzeto galimybes ir galimybes tas l -
sas sisavinti. 9. Jeigu valstyb , nors ir maza, yra pilnateis ir pilnavert
tarptautin s organizacijos nar , su jos nuomone turi skaitytis kitos orga-
nizacijos nar s. 10. siteis jusiame teismo nuosprendyje nustatyti zino-
mai melagingi liudytoj parodymai. 11. Teisiamo asmens namuose buvo
isimta ir prijungta prie bylos nemazai specialios literat ros apie sprogi -
sias medziagas, sprogstamuosius uztaisus ir j gamyb . 12. Aplinkyb s
vercia manyti, kad prokuroras buvo uzpultas ne uz sunki rezonansini
nusikaltim tyrim , o tapo eiline pl sik auka. 13. Krasto apsaugos ka-
rininkas, tarptautini misij instruktorius, padar grub Medziokl s tai-
sykli pazeidim ; tiesa, tarnybos vadovai j charakterizuoja tik teigia-
mai, matomai, jam pavyks isvengti grieztesn s bausm s. 14. Juk pazei-
dziamos net konstitucin s ne gali zmoni teis s, ir siuo krastutiniu at-
veju jiems belieka tik teis streikuoti. 15. Esant tokiai sistemai, kai pen-
sijos mokamos is l s , gaunam surenkant socialin mokest is duotuoju
momentu dirbanci salies gyventoj , pensij didinimo galimybes ap-
sprendzia ir pensinink skaicius, ir dirbanci gyventoj gaunamos algos.

3.6. Apibendrinamieji pratimai

'3.6.1 pratimas. Raskite ir istaisykite vairias leksikos klaidas.

1. sigydamas nejudam nuosavyb A. D. juridines ir kitas kli tis
veik darydamas spaudim kaimynams, tuo paciu sukeldamas pastar j
nepasitenkinim . 2. Komisija per glaust savo veiklos termin nustat
sekanci ne kiskumo ir Iinansinio nekompetetingumo Iakt : a) kazkur
tai apie 40 t kst. Lt kainavusi televizijos stotis buvo nupirkta personali-
nei monei ...~. 3. Jeigu partija sudaryt Seimo daugum , reiskia, jos
priederm b t ir toliau nesti piln atsakomyb uz ankstesn s Vyriausy-
b s priimtus sipareigojimus. 4. Duotuoju atveju ekspertas neuzsitraukia
baudziamosios ar kitokios atsakomyb s, bet, kaip nekeista, toliau pildyti
eksperto pareig jis nebegali. 5. Laikas nuo laiko (ne reciau kaip kart
per dvi savaites) kiek tai pakeiciama kompensuojam j vaist nomenk-
lat ra, vedama vairi kitoki patais , tod l gydytojai turi nuolat studi-
85
juoti taip vadinam j kompensuojam j vaist s ras jiems lieka ma-
ziau laiko betarpiskam darbui su ligoniais. 6. Vienas pazymos egzemp-
liorius lieka gamintojui, kitas arba patiekiamas muitinei, jeigu muitin
pridedamosios vert s mokest nuima, arba, jeigu pridedamosios vert s
mokestis sumokamas, t mokest gr zinanciai mokesci inspekcijai.
7. Steb toj tarybos eilin pos d eilin kart teko atsaukti nesulaukus at-
stov is Vyriausyb s pus s. 8. Kompanijos b kl , kuri labai priklauso
nuo isorini Iaktori , padeda atskleisti auditoriai iseinant is j ataskai-
tos sprendziama apie kompanijos Iinansin stov ir j apsprendziancius
veiksnius. 9. Alternatyvus pasi lymas sukurti pensij Iondus, kuriuos
dirbantys zmon s laisvanoriskai nukreipt kazkoki tai dal savo paja-
m . 10. Matomai, nereik t galvoti, kad vien tik salies ekonomikos au-
gimas ir eIektingas pajam transIormavimas socialini galimybi au-
gim yra salies gerb vio pagrindas. 11. Netur damas tiksli davini is
banko, negaliu atremti kai kuri ieskovo pus s argument . 12. Siekiant
isvengti t v ( t vi ) piktnaudziavimo, ypatingai istuokos atveju, savi-
valdyb s vaik teisi apsaugos tarnybai suteikta teis isduoti leidim be
t v ( t vi ) sutikimo patalpinti vaikus valstybines globos staigas.
13. Leidziama laikinai uzdrausti transporto ir p sci j jud jim arba
gatvi , keli statybos darbus ypatingais atvejais, kai kyla pavojus zmo-
ni arba transporto saugumui. 14. ProIesin s s jungos, j susivienijimai
turi teis vesti derybas ir sudaryti sutartis su darbdaviais d l darbuotoj
uzimtumo ir perkvaliIikavimo. 15. Is Lietuvos Respublikos gali b ti is-
si stas apatridas, jeigu jis siekia gauti leidim apsigyventi Lietuvos
Respublikoje pateikdamas zinomai melagingus duomenis.

'3.6.2 pratimas. Raskite ir istaisykite vairias leksikos klaidas.

1. statyme nurodoma, kad sandoris, kuriam statymas nenumato
tam tikros Iormos, laikomas sudarytu ir tuo atveju, kai is asmens elgesio
matyti jo valia sudaryti sandor . 2. D l to, kad bus nuimtas prid tin s
vert s mokestis, kainiai negali b ti sumazinti 18, nes dauguma m s
moni ir taip dirba minus . 3. Pretendentas privalo zinoti teis s akt ,
projekt ir sutarci rengimo principus, mok ti savistoviai organizuoti
pareigini Iunkcij atlikim . 4. Departamento darbuotojai, ypatingai ju-
ristai, tok nesud ting klausim gal jo isspr sti maksimum per kelias
valandas. 5. Juridin teksto pus nepriekaistinga, vienok keliose vietose
86
issireiksta kazkaip tai neaiskiai. 6. Is mazdaug 400 medziag (daugiau-
sia smulkiosios vagyst s), d l kuri atsisakyta kelti baudziam sias by-
las, buvo pasirinkta patikrinti kazkur tai apie 50. 7. Tie, kas yra pilnai
supazindinti su operacijos planu, nesa vis atsakomyb , kad veikiant
pagal Operatyvin s veiklos statym nuostoli b t isvengta, o jeigu j
gaut si, tai tik minimum. 8. Yra valstybi , kuriose oIicialiai patvirtintas
vienas ombudsmenas, taciau jis turi 100 ar net 200 zmoni oIis , kurio
tarnautojai dirba pagal atitinkam veikiant statym . 9. Svarstant sekan-
ci met biudzet Seime, Sveikatos apsaugos komiteto narius labiausiai
neramino, kad svarstymo eigoje neb t kazkiek nuimta sveikatos ap-
saugai skirt l s , nes sveikatos apsaugos stovis tai pripaz sta ne tik
m s valstyb s, bet ir tarptautini organizacij atstovai Lietuvoje yra
kritiskas. 10. Neatmetama galimyb , kad sios valstyb s valdzia ims pre-
singuoti m s Uzsienio reikal ministerij , Seimo Uzsienio reikal ko-
mitet , net Prezident neduodama agremano tik d l jai vienai supranta-
m kazkoki tai priezasci tai d l vieno, tai d l kito asmens, si lomo
uzimti ambasadoriaus pareigas. 11. Uzsakovo priederm savalaikiai
pateikti pretenzijas mon ms, gamintojams arba pardav jams, distributo-
riams d l nepilnai sukomplektuot arba valstybini standart neatitin-
kanci prietais . 12. Stai, sakysim, tokia situacija: koks nors eilinis sa-
vivaldyb s klerkas eilin kart parengia viening reikalavim neatitin-
kanci pazym ir klient nukreipia kit institucij , kad... 13. Pajam ar
apmokestinam objekt sl pimas arba zinomai iskreipt davini apie
juos pateikimas Valstybinei mokesci inspekcijai uztraukia pateik jui
atsakomyb . 14. Ne paslaptis, kad Vokietijoje dirba daugyb gastarbai-
teri , atvykusi is t sali , kuriose yra zemas apmok jimas uz darb .
15. Kas liecia si byl , ji d l didel s apimties negali b ti isnagrin ta su-
marinio proceso tvarka.

87

4. OFICIALIEJI ADMINISTRACINIAI
PAVADINIMAI

4.1. Institucij sud tiniai pavadinimai.
4.2. Dokument sud tiniai pavadinimai.
4.3. Sud tini pavadinim trumpinimas.
4.4. Pareig pavadinimai.
4.5. Apdovanojim pavadinimai.
4.6. Istorini vyki , epoch , svenci ir kt. pavadinimai.
4.7. Didzi j raidzi vartojimas stilistiniais sumetimais.

4.1. Institucij sudtiniai pavadinimai

staig , moni ir organizacij pavadinim , susidedanci is
dviej ar daugiau bendrin s reiksm s zodzi , tik pirmasis zodis
rasomas didzi ja raide, pvz.: Finansini nusikaltim tvrimo tarnv-
ba, Tarptautinis valiutos fonaas, Nacionalin mok fimo agent ra,
Jalstvb s sienos apsaugos tarnvba, Kult ros vertvbi apsaugos
aepartamentas, Socialinio arauaimo fonaas, Pasienio policifos
aepartamentas, Jalstvbin aarbo inspekcifa, T vvn s s funga.

Kai oIicialus staigos, mon s, organizacijos pavadinimas, su-
sidedantis is dviej ar daugiau zodzi , prasideda geograIiniu
(valstyb s, miesto, kaimo ir pan.) ar zymaus asmens vardu, tai
didzi ja raide pradedamas tik tikrinis zodis, o zodis, einantis po to
tikrinio vardo, kaip ir toliau einantys bendriniai zodziai, rasomas
maz ja raide, pvz.: Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuvos aarbo
bira, Jilniaus 1-asis notar biuras, Anvksci rafono apvlink s
teismas, Sirvint rafono apvlink s prokurat ra, Kauno miesto vv-
riausiasis policifos komisariatas, Mvkolo Romerio universitetas,
88
Jilniaus universitetas, Jvtauto Diaiofo universitetas, Lietuvos
moksl akaaemifa, Lietuvos rasvtof s funga, Lietuvos socialae-
mokrat partifa.

Atkreipiame d mes , kad t Lietuvos institucij (vis pirma
ministerij ) pavadinimai, kurie turi zodzius Lietuvos Respublikos,
rasomi taip: didziosiomis raid mis rasoma tik Lietuvos Respubli-
kos, o po to einantys visi zodziai pradedami mazosiomis raid mis,
pvz.: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerifa, Lietuvos Res-
publikos svietimo ir mokslo ministerifa, Lietuvos Respublikos ge-
neralin prokurat ra, Lietuvos Respublikos finans ministerifa,
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerifa.

Auksciausi j valstybin s valdzios staig pavadinim visi
zodziai rasomi didziosiomis raid mis, pvz.: Lietuvos Respublikos
Seimas, Lietuvos Respublikos Jvriausvb , Lietuvos Auksciausiasis
Teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Diaiosios
Britanifos Lora R mai, Islanaifos Altingas.
Taip pat didziosiomis raid mis rasomi auksciausi j tarptau-
tini organizacij ir vyriausi j institucij pavadinim visi zo-
dziai, pvz.: Jungtin s Tautos (Suvienvt f Nacif Organi:acifa),
Generalin Asambl fa, Saugumo Tarvba, Tarptautinis Zmogaus
Teisi Teismas, Europos S funga, Europos S fungos Tarvba, Eu-
ropos Parlamentas, Europos Komisifa, Europos Ministr Tarvba,
Siaur s Tarvba.

Sud tiniame pavadinime esantis kitas oIicialus pavadinimas,
t.y. pirmojo padalinys, pradedamas didzi ja raide, pvz.: Mvkolo
Romerio universiteto Teis s fakulteto Konstitucin s teis s kateara,
Teisingumo ministerifos Teism aepartamentas, Lietuvos krimina-
lin s policifos biuro Organi:uot nusikaltim tvrimo tarnvba, Lie-
tuvos Respublikos Seimo Auaito komitetas, Seimo Kaimo reikal
komitetas, Seimo Socialaemokratin s koalicifos frakcifa.

Jeigu staiga, mon ar organizacija turi simbolin pavadinim ,
89
rasom kabut se
20
, didzi ja raide rasomas tik sis pavadinimas. Kai
pastarasis susideda is dviej ar daugiau zodzi , didzi ja raide ra-
somas tik to pavadinimo pirmasis zodis, pvz.: saugos tarnvba
,Kvintencifa`, uaarofi akcin benarov ,Neris", kino teatras
,Skalvifa", ne pelno mon ,Meais", berniuk choras , uoliu-
kas", uaarofi akcin benarov ,Miesto statvba`, aviakompanifa
,Lietuvos avialinifos`, valstvb s mon ,Jisagino statvbininkai`.
Pries simbolin pavadinim einantys zodziai gali b ti trumpi-
nami, pvz.: UAB ,Jilniaus energifa`, AB ,Kometa`, J ,Jisagi-
no statvbininkai`.
Kartais pries simbolin pavadinim b na kitas isskirtin s
reiksm s pavadinimas, kuriuo apib dinamos staigos, mon s ar
organizacijos Iunkcijos bei ypatyb s. Jis turi b ti pradedamas di-
dzi ja raide, pvz.: Antiteroristini operacif rinktin ,Aras", Mo-
tori:uotofi p stinink brigaaa ,Geleinis vilkas".

sid m tina, kad neoIicialiai vartojami staig , moni ir or-
ganizacij pavadinimai yra bendriniai ir rasomi maz ja raide,
pvz.: Nutarimas issiuntin tas visiems apvlink s teismams ir polici-
fos komisariatams, Jilniufe statoma naufa klinikin ligonin . Pa-
koregavus Aukstofo mokslo statvm , universitetai gal s priimti
aaugiau stuaent .
Masiskai paplitusi padalini (pvz.: buhalterij , kas , rastini ,
staig bibliotek , kabinet , laboratorij , cech ir pan.) pavadini-
mai paprastai yra bendriniai ir rasomi maz ja raide, pvz.: Teisin-
gumo ministerifos kanceliarifa, Kauno technologifos universiteto
biblioteka, Muitin s aepartamento buhalterifa, aviakompanifos
,Lietuvos avialinifos` biliet kasa.
Taip pat maz ja raide rasomi staig , moni , organizacij
valdymo vienet pavadinimai, pvz: Jilniaus universiteto rektora-
tas, Moksl akaaemifos pre:iaiumas, Lietuvos banko valavba.

20
Lietuviskame tekste kabut s turi b ti rasomos taip: , atidaromosios (kom-
piuteriu rinkti Alt0132), ' uzdaromosios (Alt0147).
90

4.2. Sudtiniai dokument pavadinimai

vairi teis s ir valdymo dokument pavadinimai, susidedan-
tys is dviej ar daugiau bendrin s reiksm s zodzi , rasomi pagal
tas pacias taisykles kaip anksciau min ti staig , moni ir organi-
zacij pavadinimai, pvz.,: Aaministracini teis s paeiaim ko-
aeksas, Jalstvbin s kalbos statvmas, Jalstvbini pensif statv-
mas, Baltifos taut teisi aeklaracifa, Branauolinio ginklo nepla-
tinimo sutartis.
Pavadinimai, prasidedantys zodziais Lietuvos Respublikos, ra-
somi kaip anksciau min ti atitinkam institucij pavadinimai: Lie-
tuvos Respublikos civilinio proceso koaeksas, Lietuvos Respubli-
kos pilietvb s statvmas, Lietuvos Respublikos saugaus eismo au-
tomobili keliais statvmas.

Ypatingos reiksm s dokument visi pavadinimo zodziai ra-
somi didziosiomis raid mis, pvz.: Lietuvos Respublikos Konstitu-
cifa, Lietuvos Statutas, Lietuvos Nepriklausomvb s Aktas, Helsin-
kio Baigiamasis Aktas.

Zodziai sakvmas, sakas, nutarimas, sprenaimas ir pan. is-
skirtin s reiksm s neturinciuose pavadinimuose rasomi maz ja
raide, pvz.: Jvriausvb s nutarimas, viaaus reikal ministro sa-
kvmas, rektoriaus sakvmas, Jilniaus miesto mero sprenaimas,
Jalstvbin s lietuvi kalbos komisifos nutarimas, generalinio ai-
rektoriaus potvarkis.

4.3. Sudtini pavadinim trumpinimas

Sutrumpinti oIicial s staig , moni ir organizacij pavadi-
nimai rasomi kaip atitinkami nesutrumpinti, t. y. didzi ja raide ra-
somas tik pirmasis zodis, pvz.:
Lietuvos apeliacinis teismas Apeliacinis teismas,
91
Lietuvos moksl akaaemifa Moksl akaaemifa,
Kauno technologifos universitetas Technologifos universite-
tas,
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerifa Teisingumo
ministerifa,
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerifa Aplinkos ministe-
rifa,
Lietuvos Respublikos generalin prokurat ra Generalin
prokurat ra,
isskyrus tuos pavadinimus, kuri visi zodziai buvo pradedami di-
dziosiomis raid mis, pvz.:
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas Konstitucinis
Teismas,
Lietuvos Auksciausiasis Teismas Auksciausiasis Teismas,
Lietuvos Respublikos Seimas Seimas,
Lietuvos Respublikos Jvriausvb Jvriausvb .

P a s t a b a . Negalima taip trumpinti oIiciali staig pavadi-
nim , pvz., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerifa LR Tei-
singumo ministerifa (trumpinama Teisingumo ministerifa), Polici-
fos aepartamentas prie Jiaaus reikal ministerifos PD prie
JRM (trumpinama Policifos aepartamentas), Muitin s aeparta-
mentas prie Lietuvos Respublikos finans ministerifos MD prie
LR FM (trumpinama Muitin s aepartamentas).

4.4. Pareig pavadinimai

Pareig pavadinimai ir titulai paprastai rasomi maz ja raide,
pvz.: pre:iaentas, ministras pirmininkas, premferas, ministras,
rektorius, airektorius, karalius, chanas ir pan.
Garb s ir pad kos rast ar garb s vard bei laipsni pavadi-
nimai irgi rasomi maz ja raide, pvz.: garb s rastas, paa kos ras-
tas, socialini moksl aaktaras, habilituotas moksl aaktaras,
profesorius, aocentas, akaaemikas, sporto meistras.
92

4.5. Apdovanojim pavadinimai

Apdovanojim pavadinimai irgi rasomi pagal tas pacias tai-
sykles kaip anksciau min ti staig , moni ir organizacij pava-
dinimai, pvz., Jvcio krviaus 1-ofo laipsnio orainas, Diaiofo Lie-
tuvos kunigaikscio Geaimino orainas, Jvtauto Diaiofo oraino
Karininko krvius, Sausio 13-osios atminimo meaalis, Lietuvos
nacionalin premifa, Jalstvbin Jono Basanaviciaus premifa.

4.6. Istorini jvyki , epoch , venci ir kt.
pavadinimai

Svarbi istorini vyki ir epoch , svenci pavadinimai, susi-
dedantys is vieno zodzio, irgi rasomi didzi ja raide, o susidedan-
tys is dviej ar daugiau zodzi , rasomi pagal tas pacias taisykles
kaip min ti staig , moni ir organizacij pavadinimai, pvz.: Re-
nesansas, J lin s, Jonin s, Zalgirio m sis, Pirmasis pasaulinis
karas, Trisaesimties met karas, Svieciamasis amius, Liepos mo-
narchifa, Atgimimo epocha, Jasario 16-ofi, Naufiefi metai.

Maz ja raide rasomi tokie epoch bei istorini vyki pavadi-
nimai kaip: akmens amius (paleolitas), feoaali:mas, matriarcha-
tas.
Taip pat maz ja raide rasomi stili , pasaul zi r , geologin s
istorijos laikotarpi pavadinimai: barokas, gotika, rokokas, rene-
sansas, materiali:mas, humani:mas, paleo:ofus, me:o:ofin era,
leavn laikotarpis (leavnmetis).

Architekt ros paminkl , r m , sali , pavadinimai, susidedan-
tys is vieno zodzio, rasomi didzi ja raide, o susidedantys is dviej
ar daugiau zodzi , rasomi pagal tas pacias taisykles kaip min ti
staig , moni ir organizacij pavadinimai, pvz.: Luvras, Ermita-
as, Jilniaus leao r mai, Kauno sporto hal , Jerki avaro ansamb-
lis, Baltofi sal , Ausros vartai, Baltiefi r mai, Kongres r mai.
93

4.7. Did i j raid i vartojimas stilistiniais sumetimais

Didzi ja raide gali b ti pradedami zodziai, kuriais mandagiai,
pagarbiai kreipiamasi kit asmen (prasymuose, laiskuose, svei-
kinimuose, kvietimuose ir pan.), pvz.: Rektoriau, Ministre Pirmi-
ninke, Pone, J s, Tamsta, Biciuli, Drauge, Brangusis.
Didzi ja raide gali b ti rasomi zodziai, kai j zymimoms s -
vokoms teikiama isskirtin reiksm bei pagarba, pvz.: T vvn ,
Nepriklausomvb , Laisv , Jiltis, Motina.
Is pagarbos didziosiomis raid mis gali b ti rasomi reiksmin-
giausi organizacij , visuomenini jud jim ir kit panasi pava-
dinim visi zodziai, pvz.: Lietuvos Jalstvb s Tarvba, Baltifos
Asambl fa, Diavsis Jilniaus Seimas, Lietuvos S f ais.
Is pagarbos didziosiomis raid mis taip pat gali b ti rasomi
auksciausi pareig n pavadinimai, pvz.: Lietuvos Respublikos
Pre:iaentas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, Ministras
Pirmininkas.

Prasymuose, pareiskimuose ir pan. dokumentuose didzi ja
raide rasomas bet kurio pareig no, kur kreipiamasi, pavadini-
mas, pvz.:
Mvkolo Romerio universiteto Rektoriui, Jiesofo aaministra-
vimo fakulteto Dekanui, Filosofifos katearos Jea fui.


'4.8.1. pratimas. Raskite sakinius, kuriuose n ra didzi j raidzi rasy-
bos klaid .

1. Vilniaus apygardos teismo Baudziam j byl skyriaus teis j ko-
legija baig min tos bylos nukent jusi j ir liudytoj apklaus . 2. Pra-
nesta, kad Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo statymo patais
si l Seimo Sveikatos reikal komiteto bei Krikscioni demokrat Irak-
94
cijos narys K. K. 3. Vakar prezidentas isleido atostog Lietuvos Auks-
ciausiojo Teismo pirminink . 4. Nuo lapkricio 1 d. jis dirbs teis ju Eu-
ropos Zmogaus Teisi Teisme. 5. Lietuvos Respublikos Seime darbo
partijos atstovai veik kasdien spaudos konIerencijose g sdina taut ypa-
tingom rudenin m kovom, o pirmiausia interpeliacija Vyriausybei.
6. ,Temid s akys uzristos jau antikos laik skulpt rose. Visi siekiame,
kad taip b t ', sako Apeliacinio teismo teis jas, Teis j asociacijos
pirmininkas Virgilijus V. 7. Pastato rekonstrukcijos projekt pareng
Uzdaroji akcin bendrov ,Arstuva'. 8. Seimo kontrolierius vieninteliu
Lietuvoje esanciu melo detektoriumi m dom tis pavasar , kai Lietuvos
Respublikos krasto apsaugos ministerijos Kadr atrankos ir kontrol s
skyriaus darbuotojai karininkams isdalijo specialias anketas. 9. Vilniuje,
prie Taupomojo banko centrin s b stin s, isminuotojai susprogdino
rankin , tar esant joje sprogmen . 10. Atvyk Strasb r kaip specia-
l s Europos Tarybos sveciai, jie pasiteiravo, kur gyvena skandinav de-
legacija, ir Europos Tarybos sekretoriatas nurod b tent s viesbut .
11. Rajono savivaldyb ne kart kreip si Lietuvos Respublikos Vy-
riausyb , tiesiog Lietuvos respublikos kio ministerij .

'4.8.2. pratimas. Raskite sakinius, kuriuose n ra didzi j raidzi rasy-
bos klaid .

1. Pranesta, kad Lietuvos makroekonomin pad t ir bendras kio
raidos prognozes analizuos ir Iinans sektoriaus pl tr , biudzeto bei so-
cialin s politikos priemoni gyvendinim vertins Tarptautinio valiutos
Iondo ekspertai. 2. Buv s krasto apsaugos ministras liberaldemokratas
A. B. savanorio ir buvusio Valstyb s saugumo departamento darbuotojo
J. A. z t bando sieti su kai kuriais Seimo nariais. 3. Lietuvos Respubli-
kos Seimui bus teikiami tvirtinti Socialin s paramos mokiniams staty-
mo pakeitimai. 4. Min tus projektus Nacionalinio saugumo ir gynybos
komiteto atstovai pareng po to, kai Valstyb s saugumo departamentas
neatsizvelg Seimo nutarim , kuriuo buvo prasoma pateikti pazymas.
5. rang naudos Lietuvos policijos Kriminalistini tyrim centras ir
Lietuvos kriminalin s policijos biuras. 6. Sios bendrov s laim jo Euro-
pos S jungos l somis Iinansuojam konkurs , kur vykd Centrin pro-
jekt valdymo agent ra. 7. Nors pra jusi met valstyb s biudzeto is-
laid Lietuvos Respublikos Iinans ministerija kol kas neskelbia, Z. B.
95
nuomone, pirm kart Lietuvos istorijoje nacionalinis biudzetas gali b ti
subalansuotas. 8. Vilniaus apygardos teismas j buvo isteisin s, taciau
pra jusi met birzel Lietuvos apeliacinis teismas s nuosprend panai-
kino ir at m teis dirbti teis saugos, teis tvarkos ir teism institucijose.
9. Salia Vyriausyb s r m esanti Savivaldyb s aikst pervadinta Vinco
Kudirkos vardu. 10. Vakar Lietuvos Respublikos Vyriausyb pri m nu-
tarimo projekt , kuriuo pritariama Alkoholio kontrol s statymo pakei-
timo projekto nuostatai, draudzianciai jaunesniems kaip 18 met zmo-
n ms vartoti alkoholinius g rimus kavin se, baruose, valgyklose ir kito-
se viesojo maitinimo staigose. 11. Valdanci j Irakcij atstovai pritar
socialdemokrat perengtiems Lietuvos Respublikos Savivaldybi taryb
rinkim statymo patais projektams, pagal kuriuos mer rinkim re-
Iorma b t gyvendinta nekeiciant Konstitucijos.

4.8.3. pratimas. Pasirinkite didzi j ar maz j raid .

Vilniaus (A,a)pygardos (P,p)rokurat ra su min ta (B,b)audziam ja
(B,b)yla, iskelta pagal Lietuvos (R,r)espublikos (B,b)audziamajame
(K,k)odekse esant straipsn , dar nesusipazino. Ar jau svarst (S,s)eime
Lietuvos (R,r)espublikos (P,p)ilietyb s ( , )statymo pataisas? Aisku, jog
(P,p)rivatizavimo (F,I)ondas, pardav s ,Marijampol s (C,c)ukraus' ak-
cijas, realiai gaus tik 2,5 milijono lit . Nemazai V. PutvinskisP tvis
pad jo ir (L,l)ietuvi (D,d)ail s, ir (L,l)ietuvi (M,m)okslo draugijoms.
Ar asmeniskai paz state nors vien Lietuvos (R,r)espublikos (K,k)ons-
titucinio (T,t)eismo teis j ? Pranesta, kad Lietuvos (P,p)rezidentas daly-
vauja (J,j)ungtini (T,t)aut (G,g)eneralin s (A,a)sambl jos (S,s)esijos
atidarymo ceremonijoje. klausimus, pateiktus Lietuvos (R,r)espublikos
(V,v)idaus (R,r)eikal (M,m)inisterijos darbuotoj , issamiai atsak ir
ministras, ir jo pavaduotojai. Birz rajono (A,a)pylink s (T,t)eismas pri-
m nutart suimti desimciai dien (U,u)zdarosios (A,a)kcin s
(B,b)endrov s ,Astravas' saltkalv A. Z. Vilniaus (U,u)niversiteto
(A,a)dministracin s (T,t)eis s (K,k)atedr kreip si Vytauto (D,d)idziojo
(U,u)niversiteto (R,r)ektorius. Kaip pranes (P,p)ataisos (R,r)eikal
(D,d)epartamentas, Siauli (T,t)ardymo (I,i)zoliatoriuje pirm kart vienu
metu badauja tiek daug kalint j net septyni. Kauno rajono
(P,p)olicijos (K,k)omisariato (K,k)riminalin s (P,p)aieskos (S,s)kyri
buvo atsi stas ypatingai svarbus dokumentas. vykius laikrasciui ko-
96
mentavo (K,k)rasto (A,a)psaugos (S,s)avanori (P,p)aj g Utenos
(R,r)inktin s (S,s)tabo (V,v)irsininkas. Po skambucio prie pastato atva-
ziav (S,s)peciali j tarnyb pareig nai ir (A,a)ntiteroristini operacij
rinktin s ,Aras' isminuotojai (M, m)okesci inspekcijos patalpas tikrino
daugiau nei valand . Reaguodama student skund , (P,p)rezident ra
praso (S,s)vietimo ir (M,m)okslo (M,m)inisterijos istirti pad t . Pagrin-
din operatyvin darb atliko (S,s)ostin s (P,p)olicijos (O,o)rganizuot
(N,n)usikaltim tyrimo tarnybos pareig nai.

4.8.4. pratimas. Pasirinkite didzi j ar maz j raid .

1. Bankas apie atliktas operacijas, kurios virsijo nustatyt rib , yra
pranes s (F,I)inansini (N,n)usikaltim (T,t)yrim (T,t)arnybos (P,p)ini-
g (P,p)lovimo (P,p)revencijos (S,s)kyriui. 2. Kaip pranes (S,s)ostin s
(V,v)yriausiasis (P,p)olicijos (K,k)omisariatas, avarijos metu buvo su-
zeistas vykyje dalyvav s Gruzijos (R,r)espublikos (A,a)mbasados
(A,a)dministracinio (T,t)echninio (P,p)ersonalo darbuotojas, vairav s
(D,d)iplomatin s (A,a)tstovyb s automobil . 3. Vakar (V,v)yriausyb
pritar atitinkamoms (V,v)isuomen s (I,i)nIormavimo ( , )statymo pa-
taisoms, kurios bus teikiamos (S,s)eimui. 4. ,Nelabai nor ciau apie tai
kalb ti', sak Lietuvos (N,n)acionalinio (D,d)ramos (T,t)eatro
(A,a)ktorius. 5. Kaip pasakojo Kauno m. (P,p)riesgaisrin s (G,g)elb -
jimo (T,t)arnybos (I,i)nIormacijos ir (A,a)naliz s (P,p)oskyrio (I,i)ns-
pektorius Andrius Eidimtas, pranesimas apie nelaim gautas apie 13 val.
6. Isankstiniais Lietuvos (R,r)espublikos (F,I)inans (M,m)inisterijos
duomenimis, pernai (V,v)alstyb s (B,b)iudzet be Europos
(S,s) jungos l s gauta apie 14,5 mlrd. (L,l)it pajam mazdaug 882
mln. (L,l)it daugiau nei planuota. 7. Vilniuje po rekonstrukcijos nese-
niai atidaryti (L,l)osimo (N,n)amai ,Ggrand casino world' Vilniaus
(A,a)pygardos (T,t)eismui pateik skund d l (V,v)alstybin s (L,l)osim
(P,p)riezi ros (K,k)omisijos priimto sprendimo. 8. Sprendim d l
(D,d)raudimo pries savait pri m Vilniaus m. 2-asis (A,a)pylink s
(T,t)eismas. 9. Ieskin jam pateik Rusijos (D,d)uj (K,k)oncerno
,Gazprom' kontroliuojama (D,d)uj (I,i)mporto (B,b)endrov ,Dujote-
kana'. 10. Prezidento (D,d)ekretas, kuriuo is pareig buvo atleisti trij
(T,t)eism (P,p)irmininkai, atitinka (K,k)onstitucijos ir (T,t)eism
( , )statymo nuostatas.
97
'4.8.5. pratimas. Raskite sakinius, kuriuose pavadinimai yra sutrum-
pinti taisyklingai.

1. Vadovavosi Lietuvos Respublikos baudziamojo proceso kodekso
21 str. Vadovavosi LRBPK 21 str. 2. Taip teig buv s Lietuvos Res-
publikos Seimo narys G. Patackas Taip teig buv s LRS narys G. Pa-
tackas. 3. LR pilietyb s statymo pataisa. 4. Lietuvos Respublikos Sei-
mo T vyn s s jungos Irakcijos nar su sia nuomone nesutiko Seimo
TS Irakcijos nar su sia nuomone nesutiko. 5. Pranesta, kad uzdaroji ak-
cin bendrov ,Gelm ' dirba nuostolingai Pranesta, kad UAB ,Gel-
m ' dirba nuostolingai. 6. Pranesta, kad uzdaroji akcin bendrov
,Gelm ' dirba nuostolingai Pranesta, kad uab ,Gelm ' dirba nuosto-
lingai. 7. Prasid jo Jungtini Taut Saugumo Tarybos sesija Prasid jo
JT ST sesija. 8. Kal jim departamentas prie LR teisingumo ministeri-
jos. 9. Prasid jo Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikal komiteto
pos dis Prasid jo Seimo Kaimo reikal komiteto pos dis. 10. Abejo-
ni suk l sis Lietuvos Respublikos administracini teis s pazeidim
kodekso straipsnio taikymas Abejoni suk l sis LR Administracini
teis s pazeidim kodekso straipsnio taikymas.

4.8.6. pratimas. Parasykite visus manomus teis s ir valdymo institucij
ir dokument sud tini pavadinim sutrumpinimus.

Lietuvos Respublikos svietimo ir mokslo ministerija. Muitin s de-
partamentas prie Lietuvos Respublikos Iinans ministerijos, Lietuvos
Respublikos Vyriausyb , uzdaroji akcin bendrov ,Medis', Lietuvos
Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Tei-
smas, Civilinio proceso kodeksas, Mykolo Romerio universiteto Viesojo
administravimo Iakultetas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas,
Lietuvos Auksciausiasis Teismas, Lietuvos Respublikos Seimo Social-
demokrat Irakcija, Lietuvos Respublikos Prezidento patar jas, Lietuvos
Respublikos Seimo Audito komitetas.

98

5. TERMIN IR KIT ADMINISTRACINS
KALBOS OD I TARTIS

5.1. Balsi tartis.
5.2. Dvibalsi ir misri j dvigarsi tartis.
5.3. Priebalsi tartis.

Tartis yra kalbos gars artikuliavimo, zodzi tarimo b das.
Bendrin s lietuvi kalbos tartis prad ta norminti XX a. pradzioje,
kai issipl t mokymas lietuvi kalba ir isaugo lietuvi kalbos
vaidmuo valstyb s ir viesajame gyvenime. Siuo metu pagrindiniai
m s bendrin s kalbos dalykai jau nusistov j . Bendrin s lietuvi
kalbos tarties normos remiasi trump j ir ilg j balsi , priebalsi ,
j jungini , zodzio galo ir kitomis taisykl mis.

5.1. Balsi tartis

Siekiant, kad viesosios kalbos tartis b t taisyklinga, svar-
biausia ismokti ir prasti tinkamai istarti ilguosius ir trumpuosius
balsius (taip jie skirstomi pagal tarimo trukm ).
Bendrin je lietuvi kalboje raid mis i, u zymimi trumpieji
balsiai. Jie visada tariami trumpai, nesvarbu, ar kirciuoti, ar ne.
Pvz.: kirciuoti balsiai: tvr mas, biuras, sutart s, liuaifimas, sau-
gumas nekirciuoti: benarifa, vi:a, biuatas, buve n , prokuroras,
bua tofas. Taip pat reikia tarti trumpai siuos balsius nekaitom
tarptautini zodzi kirciuotose gal n se, pvz.: taks , iur , inter-
viu, tabu.
99
Balsi i ir u tarties klaid dazniausiai atsiranda tada, kai kir-
ciuotame skiemenyje jie pailginami, pvz.: roa klis, t kslas, ais-
kusifa, liuavtofas.
Raid mis a, e yra zymimi trumpieji ir ilgieji balsiai. Sie bal-
siai visada tariami trumpai, kai skiemuo nekirciuotas, pvz.: as-
mu, akreaitcifa, iaeksas, kompetecifa, b sena.
Kirciuoto skiemens balsiai a, e tariami dvejopai: arba ilgai,
arba trumpai. Ilgieji a, e tariami tada, kai:
zodzio saknyje jie yra kirciuoti ir kaitaliojasi su trumpaisiais
a, e, pvz.: ktas aktus, fr: fra:, ps pasu, pr k pre-
ks, pilnam tis pilnameciu,
jie yra daiktavardzi priesd liuose ne-, at-, pa-, pvz,: n gal ,
n tiksa, tlvgis, tpilaas, pfamos, pgrinaas,
jie yra daiktavardzi priesagose: -atv , -elis, -eklis, pvz,:
sentv , vientv , aikst l , kort l , murm klis, vm klis,
jie yra b tojo laiko dalyvi , padaryt is bendraties kamieno su
trumpaisiais kirciuotais a, e, saknyse, pvz,: kstas is kasti, rstas
is rasti, m stas is msti, v tas is vti.
Visais kitais atvejais kirciuoti a, e yra tariami trumpai. Pav.:
gal n se bauaa, bauaas, veikla, su veikla, su atstov, bausms,
su vaaov, vert, priesagoje -snis, - patikimsnis, - , tiksls-
nis, - , tinkamsnis, - , priesd liuose atmeta, atpl sia, nkelia,
nskiria, pakalba, pamina, praaeaa, pranesa, bendraties ir is jos
padaryt Iorm saknyse atrasti, atrasaavo, prasti, prasaamas,
vti, vaavo, vaamas, vardziuotini Iorm gal n se taria-
masis, pirmasis, sprogstamasis, teisiamasis, vardziuose mano,
savo, tavo.
Taigi tik k min tais atvejais kirciuoti a, e neturi b ti ilgina-
mi.

Tarptautiniuose zodziuose balsiai e, o paprastai tariami trum-
pai, pvz.: ckis, obfktas, procsas, protstas, subfktas, t: ,
banknotas, bankrotas, koaeksas, metoaas, perioaas, prokuroras,
protokolas. Tik kai kuriuose seniai lietuvi kalb patekusiuose
100
zodziuose balsis o tariamas ilgai, pvz.: aamirlas, kapitnas, ma-
fras, tribunlas.
Nereik t tarti lietuvi kalbai neb ding balsi . Balsis e ne-
lietuviskuose zodziuose kartais netaisyklingai pailginamas ir ista-
riamas, tarsi kaip rus kalboje , nors turi b ti tariamas aiskiai
trumpai, pvz.: fakulttas, tema.

Ilgieji lietuvi kalbos balsiai , , , y, , o, , visada turi b -
ti tariami ilgai, t. y. ir kirciuotuose, ir nekirciuotuose skiemenyse.
Kirciuotuose skiemenyse sie balsiai paprastai ir tariami ilgai, ta-
ciau nekirciuotuose neretai trumpinami ir tada pazeidziama lietu-
vi kalbos norma. Tod l reikia kreipti didesn d mes tai, kad
zodzi gal n se visada b t ilgai tariami , , , , , pvz.: t v n ,
valstvb , kanaiaat r , vaav , savivalavb , roa kl , te gin , teisi .
Taip pat reikia ilgai istarti visus ilguosius balsius, kai zodyje j
yra keli (ir kirciuotas, ir nekirciuot ), pvz.: sttvm , vvki , pa-
si lvm , paroavm , s skait , v liav , vvriausvb . Laikantis kalbos
norm reikalavim , nekaitom tarptautini zodzi gal n je irgi
tariamas ilgai, pvz.: atas , es , ff , kup , re:ium .
Lietuvi kalboje yra lietuvisk ir tarptautini zodzi , kuriuose
susiduria keli balsiai (tokia balsi samplaika vadinama hiatu |lot.
hiatus anga; plysys|). Kalbos norma reikalauja, kad tokiuose zo-
dziuose b t istariami abu balsiai, pvz.: koal cifa, koeficietas,
neapvkanta, neutralittas, nulintas, paagituoti, paaiskinti, pa-
akstinti, reabilitcifa, rekcifa, reorgani:cifa.

5.2. Dvibalsi ir mi ri j dvigarsi tartis

Dvibalsiai ir misrieji dvigarsiai skiemenyje turi panasi Iunk-
cij kaip ilgieji balsiai, t. y. j sudaromi skiemenys visada yra ilgi
ir gali tur ti skirtingas priegaides.
Skiriami du sutaptiniai ie, uo ir keturi sud tiniai ai, au, ei, ui
dvibalsiai, pvz.: s ena pili tis, nuoma, nuosavvb ; raiaa, kaina,
101
tauta, taurus, teis , te sti, buit s, uguitas. Tarties norma reikalau-
ja, kad visose zodzi Iormose dvibalsiai b t aiskiai istariami.
Negalima vienbalsinti sutaptini dvibalsi ie, uo, ypac jei jie ne-
kirciuoti, ir tarti j panasiai kaip e, o, pvz.: Lietuva (ne Letuva),
lietuvi (ne letuvi ), pilietvb (ne piletvb ), nuomoti (ne nomoti),
nuolatinis (ne nolat nis).
Misri j dvigarsi yra sesiolika a, e, i, u + l, m, n, r. Tariant
misriuosius dvigarsius al, am, an, ar, el, em, en, er paprastai klai-
d nedaroma, nebent supainiojama priegaid (apie tai issamiau
kirciavimo skyrelyje). Daugiau b d atsiranda tariant skiemenis
su dvigarsiais il, im, in, ir, ul, um, un, ur. Kadangi zinoma, kad
lietuvi kalboje i ir u visada tariama trumpai, tai ir dvigarsiuose
sie balsiai turi b ti trumpi, pvz.: p rmas, t ltas, J lnius, smulkus,
kurti, stumti. Neretai si dvigarsi pirm d men besistengiant is-
tarti labai trumpai, skiemuo tampa panasus tvirtagal , o tada jau
susipainioja tvirtapradziai ir tvirtagaliai skiemenys tarpusavyje,
pvz., vietoj p lkas jau girdim p lkas (tarsi kaip pi kis), vietoj
p rmininkas pirmininkas (tarsi kaip vi sininkas), vietoj s -
in ngas s iningas, vietoj plti pulti (tarsi kaip pu kas) ir pan.
Taigi skiemenis su il, im, in, ir, ul, um, un, ur reikia istarti tinka-
mai ir sugeb ti skirti, kada jie tvirtapradziai, o kada tvirtagaliai.

5.3. Priebalsi tartis

Visi bendrin s lietuvi kalbos priebalsiai (isskyrus j, kuris vi-
sada tariamas minkstai) gali b ti minksti ir kieti. Priebalsiai yra ta-
riami minkstai pries priesakin s eil s balsius (i, y, , e, , ) ir
pries dvigarsius, kuri pirmi d menys yra sie balsiai, pvz., c
is
(

minkstumo zenklas), a
iplomas, m
ras, visat
e s
is. Pries prie-

sakin s eil s balsius suminkst ja ne tik salia esantis priebalsis, bet
ir visa priebalsi samplaika, pvz.: a
el
is, buhal
eris,
kal
inamas
is, kom
et
ifa, smul
ena, val
in
ikas.
102
Pries uzpakalin s eil s balsius a, , o, u, , ir pries dvigar-
sius, kuri pirmi d menys yra sie balsiai, priebalsiai tariami kie-
tai, pvz.: staiga, statai, konkursas, s mata, s nauaos, s voka,
smurtas, transportas.
Tam tikrais atvejais pries uzpakalin s eil s balsius esantis
priebalsis gali b ti tariamas minkstai; tada po jo rasomas minks-
tumo zenklas i, pvz.: aktvvia , apelicifa, bauaiamasis, painiava,
liavos.
Zodzio gale esantys priebalsiai tariami kietai, pvz.: a l, gal,
koa l, ku , te, toa l.
Reik t atkreipti d mes k tik min tas taisykles ir taisyklin-
gai kietai tarti priebalsius zodziuose: asfaltas, kalkulicifa, konsul-
tcifa, kult ra, re:ulttas, Alma, Jalaas, J lma ir pan.
Pagal balso styg tempim lietuvi kalbos priebalsiai skirs-
tomi dusliuosius (p, t, k, s, s, ch, f), skardziuosius (b, d, g, z, z,
h, v, j, l, m, n, r). D l asimiliacijos (supanas jimo) duslieji prie-
balsiai, atsid r pries skardziuosius, suskard ja, pvz.: tgarsis,
|aagarsis|, bansaavo |bau:aavo|, isaiaia |iaiaiai|, kasaien nis
|ka:aieninis|, trukati |trugavti|, o skardieji priebalsiai, atsid r
pries dusliuosius, sudusl ja, pvz.: absolvetas |apsolventas|,
a rbti |airpti|, kakaaa |kaskaaa|, te gti |teikti|, vengti |venkti|.
Tariant priebalsius asimiliacija turi b ti islaikoma, o tarimo klaid
atsiranda tada, kai stengiamasi istarti taip, kaip parasyta.
Kai zodyje susiduria priebalsiai s, s, z, z vyksta kitokia asimi-
liacija tariamas tik antras priebalsis, pvz.: pussunkis |pusunkis|,
pussimtis |pusimtis|, usieni tis |usienietis|, usn kino |usnekino|.
Tam tikruose zodziuose priebalsis s pries virsta priebalsiu s,
pvz.: mokesciai |mokesciai|, p sciasis |p sciasis|, vsciau |ves-
ciau|, o priebalsis z pries dz virsta z, pvz.: pvv:aiui |pavvaiui|,
va :aiai |vamaiai|.
Susid rus dviem vienodiems priebalsiams, vienas j netaria-
mas, pvz.: aplikkelis |aplinkelis|, issauti |isov |, perrasvti |pera-
svti|, svarrastis |svarastis|.
Skardieji priebalsiai d, g, z zodzio gale tariami dusliai, pvz.:
aa g |aauk|, aaugma |aaugmas|, kaa |kat|.
103
Neretai padaroma priebalsio j tarimo klaid . Reikia sid m ti,
kad sis priebalsis tariamas lietuvisk zodzi pradzioje (ir po pries-
d li ) pries dvibals ie, pvz.: ieskoti |fieskoti|, ieskin s |fieskinvs|,
iesk klis |fieskiklis|, ieskvas |fieskovas|, apieskoti |apfieskoti|, is-
ieskoti |isfieskoti|, paieska |pafieska|. Taip pat sis priebalsis ta-
riamas svetimos kilm s zodziuose tarp i ir kit balsi , pvz.: biblio-
teka |biblifoteka|, inicilai |inicifelai|, iniciatvva |inicifetvva|,
klietas |klifentas|, komisaritas |komisarifetas|, orientuotis |ori-
fentuotis|, pre: aiumas |pre:iaifumas|, socilinis |socifelinis|,
specialvb |specifelvb |, specialus |specifelus|.
Nereikia j tarti zodzi Iormose labian ir labiausiai.
Netaisyklingai j prad tas tarti tokiuose tarptautiniuose zo-
dziuose, kuriuose i yra tik minkstumo zenklas (ne balsis), pvz.:
inflicifa, fubilitas, kompiuteris.
M s kalboje yra trys nelietuviskos kilm s priebalsiai f, h, ch.
Priebalsis h yra skardusis ir jo negalima duslinti, taigi reikia ais-
kiai tarti hrbas (ne cherbas), h mnas (ne chimnas), hipno: (ne
chipno: ).


1. Kokie lietuvi kalbos balsiai yra visada trumpi?
2. Kada balsiai a, e tariami ilgai, kada trumpai?
3. Koki klaid daroma tariant trumpuosius balsius?
4. Kokie balsiai visada tariami ilgai?
5. Koki klaid daroma tariant ilguosius balsius?
6. Isvardykite lietuvi kalbos dvibalsius.
7. Isvardykite misriuosius dvigarsius?
8. Koki klaid daroma tariant dvibalsius ir misriuosius
dvigarsius?
9. Kada priebalsiai tariami minkstai ir kada kietai?
10. Kas yra asimiliacijos reiskinys?
11. Kaip tariami zodzio gale esantys priebalsiai?
12. Kada tariamas priebalsis f, kai jis nerasomas?
104


5.4.1 pratimas. Taisyklingai perskaitykite zodzius. Sutelkite d mes
balsi trukm .

Pataria, studijos, savo, kilo, buvo, panasumas, atleidimas, cekis,
reiksmingesnis, kitas, bijo, didelis, islaidos, puiku, tikrasis, nekelia, ras-
davo, pliusas, nutarimas, skuba, bijo, nedera, truko, skubus, litas, atsar-
gesnis, atliko, saugumas, auditas, pakelia, akcizas, grup , isimtinis, ka-
binetas, tyrimas, detalus, nuramino, dvigubas, patar , pasitarimas, lietu-
vis, technika, teisingumas, primin .
Teisinis, tarkime, potvarkis, draudzia, teis tas, pazeidzia, pateisini-
mas, skatinti, reikalauti, valstyb , leisti, elgtis, dalyvavimas, teisingas,
laikymasis, pob dis, atviras, apgyvendinti, gincas, tvark , statymas, tai-
sykl s, veiksmas, palyginimas, skirtumas, atskleisti, derina, tiksliai, pa-
reigos, taikyti, autorius, elges , pareig , dazniausiai, perduoti, vertini-
mas, ataskaita, kelti, riaus s, aktas.
Isvada, aplinkyb s, diskusija, diskutavo, pazeid , pazeisti, pazeidi-
mas, pazeid jas, teismas, bendras, bendrija, bendrauti, vyriausyb , aki-
vaizdu, skundas, tikslas, taisykles, drausm , klausimai, virsininkas, pa-
veld ti, paveld jimas, paveldas, pazang , pazeng , skolingas, skol , pa-
skol , teis , teisia, priteis , liudytojas, draudzia, draudimas, draud jas,
nuomon , teiginys, teig , mokslas.

5.4.2 pratimas. Taisyklingai perskaitykite tarptautinius zodzius.

Agresija, akademija, ambicija, analogas, banknotas, bankrotas, bar-
jeras, biudzetas, diplomas, ekonomika, emocija, Iorumas, interesas, isto-
rija, kapitonas, kilometras, kodeksas, komisija, komitetas, kompleksas,
kompromisas, kongresas, kontekstas, kontrol , meras, metodas, milijo-
nas, norma, objektas, peticija, pozicija, principas, procesas, procentas,
progresas, projektas, protestas, periodas, prokuroras, protokolas, rajo-
nas, semestras, stresas, subjektas, teritorija, tez , tribunolas.

105
5.4.3 pratimas. Taisyklingai perskaitykite.

Atk rus nepriklausomyb , administracin kalba issivadavo is j tie-
siogiai sl gusios rus kalbos takos. Pager jo statym ir kit valstyb s
dokument kalba ir stilius, nes jie prad ti rengti savarankiskai, nebesais-
tomi rusiskai rasyt pavyzdzi . Laisvai ieskoma savos, lietuvi kalbai
tinkamos raiskos. Daug kas atgaivinama ir rengiamus dokumentus at-
keliama is tarpukario Lietuvos laik . Vis d lto liko nemazai is rus kal-
bos at jusi prie lietuvi kalbos nepritampanci kanceliarizm .
Daugiausia r pesci k l staig ir organizacij rastai, kitaip sakant
paprastoji kanceliarin kalba. Pirmaisiais nepriklausomyb s metais, vi-
suotinai per jus prie lietuvisk reikal rast , rastvedybos tvarkyti at jo
nemazai zmoni , netur jusi patirties arba paveikt rusiskai rasyt ras-
t . Tr ko ir lietuvisk dokument , ir lietuviskos kanceliarin s kalbos
pavyzdzi , ir leidini , is kuri galima pasimokyti.

Pranas Kni ksta Aaministracin kalba ir fos vartosena. 19 p.

106

6. ADMINISTRACINI TERMIN IR KIT
OD I KIRCIAVIMAS

6.1. Kirtis ir priegaid .
6.2. Termin ir kit zodzi kirciuot s, j nustatymas.
6.3. Priespaskutinio skiemens taisykl .
6.4. Sud tini termin kirciavimas.
6.5. Administracin je kalboje vartojam savit veiksmazodzi ir
prieveiksmi kirciavimas.

6.1. Kirtis ir priegaids

Su termin ir specialyb s kalboje vartojam zodzi tartimi
glaudziai siejasi kirciavimas. Siuo metu bendrin s lietuvi kalbos
kirciavimo dalykai yra nusistov j ir gana aisk s. B simi valdi-
ninkai, teisininkai ir kt. specialistai privalo mok ti taisyklingai
kirciuoti nors savo specialyb s terminus ir tai tur t tapti j kalbos
prociu. Juk jie tur t kelti bendrin s kalbos kult r , r pintis spe-
cialyb s prestizu, b ti pavyzdys kitiems, daznai juos girdintiems ir
besimokantiems is j .
Kirtis yra vieno skiemens stipresnis istarimas kit zodzio
skiemen atzvilgiu, pvz.: aiskiai girdima, kuris skiemuo paryski-
namas tariant terminus aaministravimas, aktas, bauaa, benaro-
v , aokumentas, koaeksas, liuavtofas, s lvga, stuaentas, tauta, tei-
smas, valavmas, valaininkas, veikla, vvriausvb . Matyti, kad ter-
minai kirt gali tur ti ir pirmame skiemenyje, ir zodzio viduryje ir
gal n je. Termino kircio vieta neretai skiria vien termino Iorm
nuo kitos, pvz.: bauaos ir bauaos, sutartis ir sutartis, maos tautos
107
ir maos tautos. Mums artimesni kaimyn kalb zodziai, zinoma,
irgi turi kirt , tik ne vis kalb zodzi kirciai yra vienodi. Vien
kalb , kaip ir m s , kirtis yra laisvas, pvz.: rus , o kit kircio
vieta yra Iiksuota, pvz.: latvi kalboje kirciuojamas pirmas zodzio
skiemuo, lenk antras nuo galo, pranc z paskutinis.
Stipriau tariant skiemen , galima justi skirting jo sp d
skiemens pradzioje ar gale. Tas skirtingas kirciuoto skiemens
tarimas ir vadinamas priegaide. Nepastovi kircio vieta ir skir-
tingos kirciuot skiemen priegaid s m s kalbos kirciavimo si-
stem daro gan sud ting . Jai suprasti ir ismokti reikia nemazai
pastang .

Kirciuoti skiemenys yra dviej r si : trumpieji ir ilgieji.
Skiemuo yra trumpas, kai j sudaro trumpasis balsis, t. y. vi-
sada, kai sudaro balsiai i, u (pvz,: isvaaa, savivalaa, aiskusifa, nu-
sikalstamumas) ir trumpai tariami balsiai a, e (pvz,: pastaba, ti-
riamasis, savo, patikimesnis, meras). Trumpieji kirciuoti skieme-
nys priegaidzi neturi, jie zymimi tik kairiniu kircio zenklu (`).
Ilgieji skiemenys yra tada, kai j pagrind sudaro ilgieji bal-
siai, dvibalsiai ar misrieji dvigarsiai. B tent ilgieji skiemenys ta-
riami nevienodai, kartais tariant daugiau spaudziama skiemens
pradzia, o kartais galas. Palyginkime du vienodai rasomus zo-
dzius: teis daiktavard ir teis veiksmazod . Pirmuoju atveju
sio zodzio tarim galima pavaizduoti taip:
t e e e i s

Jei tariant stipriau tariama dvigarsio pradzia e, tai tvirtaprad
priegaid , ji zymima desininiu ()zenklu. Antruoju atveju zodis
teis istariamas kitaip:
t e i i i s

Cia stipriau, ryskiau pabr ziamas skiemens galas i tai tvir-
tagal priegaid , zymima riestiniu zenklu (~).
Priegaidzi skyrimas lietuvi kalbos zodziams aktualus ir to-
d l, kad yra nemazai zodzi ar zodzi Iorm , kurios skiriasi tik
priegaid mis, pvz.:
108
aukstas ir a kstas,
kaltas ir ka tas,
ausiu ir a siu,
lauk ir la k,
merkti ir me kti,
sauk ir sa k.

Reik t prisiminti, kad zodzius ar zodzi reiksmes gali skirti
ne tik priegaid , bet ir kircio vieta, pvz.,
gentas ir agetas,
av ratis ir avirtis,
klausimas ir klaus mas,
kraitas ir krea tas,
tr kampis ir trika pis.

Priegaidzi tarimo skirtumai labai akivaizd s, kai ilguosius
skiemenis sudaro dvibalsiai, isskyrus ie, uo, ir misrieji dvigarsiai,
pvz.: atstolis, aarbas, gicas, kaina, karaomasis, klausimas,
sa giai, ke stas, te kti, teis , te stas. Taciau tik jautri ausis gali at-
skirti ilg j skiemen , sudaryt is ilg j balsi ar sutaptini dvi-
balsi ie, uo, priegaides, pvz, atstv , benarov , staiga, veaa,
rink fas, valstvb , kontroli rius, formulut , visuomen , v liava.
Kaip skirti tvirtaprad ir tvirtagal priegaid , kai aiskiai ne-
girdime?
Tvirtaprad priegaid visada turi kirciuotos daugiskaitos
naudininko linksnio Iormos, pvz.: agresvv ems, bauaoms, obfek-
tvv ems, paaugliams, paraiskoms, rvsiams, veikloms, vm ms.
Taip pat tvirtaprad b dinga zodziams, turintiems kirciuotus
priesd lius -, nuo-, prie-, pries- ar s - (iskrit s n), pvz.: mon ,
staiga, taka, vai:ais, nuofauta, nuokrvpis, nuolaiaa, nuomon ,
pr eaugis, pr eaanga, pr ekaistas, pr emon , pr esgvna, pr eskaris,
pr espriesa, s funga, s lvga, s mata, s nauaos.
Si priegaid turi kirciuotos veiksmazodzi bendraties priesa-
gos: - ti, -vti, -oti, -uoti, ir t priegaid islaiko is toki veiksmazo-
dzi padaryti daiktavardziai ar kitos (tam tikros) veiksmazodzio
109
Iormos (isskyrus b simojo laiko treci j asmen ), jei kirciuojamas
tas pats skiemuo pvz.: aemokrat fimas, aemokrat fa is aemok-
rat ti, pavela fimas, pavela fo is pavela ti, valavtofas, valavaavo
is valavti, samavtofas, samavaavo is samavti, globotofas, globofa,
globoaavo is globoti, nauaotofas, nauaofa, nauaoaavo is nauaoti,
laiauotofas, laiauofa, laiauoaavo is laiauoti, proteguotofas, pro-
teguofa, proteguoaavo is proteguoti.
Tvirtaprad priegaid b dinga ir sudurtini termin kirciuo-
tiems jungiamiesiems balsiams - , -o, pvz.: teis sauga, pasau-
l i ra, em valaa, aplinkosauga, kraufosruva, paminklosauga,
takoskvra.
Visada tvirtagaliskai (isskyrus anksciau min tas daugiskai-
tos naudininko Iorm gal nes) kirciuojamas ilgasis kirciuotas
zodzio gal n s skiemuo, pvz.: aikst , baua , bausm , kalt , kalt ,
taut , teism , veiksm , vert s, vm .
Tvirtagal priegaid turi kirciuotame skiemenyje pailg j bal-
siai a, e, pvz.: ktas, smeniskas, tvefis, sttvmas, liava,
g ras, pr k , m .
Visais kitais atvejais norint nustatyti ilg j kirciuot skieme-
n priegaid , reikia arba gerai siklausyti tariam zod , arba pasi-
tikrinti zodyne.
Kartais priegaid s painiojamos gana prastuose zodziuose.
Tvirtapradis skiemuo sukirciuojamas kaip tvirtagalis, pvz. tokiuo-
se zodziuose: autorius, feigu, laiptin , reiskin , savaitgalis, skelbti.
Ir atvirksciai tvirtagalis skiemuo istariamas, kaip tvirtapradis,
pvz. tokiuose zodziuose: f ga n , Ka nas, Kla p aa, la svas, pre-
ke vis, skve btis.
Kaip jau buvo min ta, priegaid s lengvai skiriamos, kai b na
kirciuoti misrieji dvigarsiai a, e + l, m, n, r, pvz.: atstolis,
kaltinimas, karaomofi, tarpininkas, ta t , kisenvagis, cetras,
ae pingas, pe nas, tenaecifa, ve slas, enklas.
Daugiau b d atsiranda, kai skiemen sudaro misrieji dvigar-
siai i, u + l, m, n, r ar dvibalsis ui. Paprastai b na gerai siminta,
kad balsiai i, u visada yra trumpi. Taigi juos trumpus visada ir
stengiamasi islaikyti tariant siuos misriuosius dvigarsius. Is tikr j
110
viskas b na gerai tada, kai sie skiemenys tvirtagaliai, pvz.: gicas,
giklas, ia lis, ki m , kitamas, pi kti, bu t , tu tas. Kas kita, kai
sie skiemenys tvirtapradziai (be to, j tvirtaprad priegaid visada
zymima kairiniu zenklu), pvz.: b ra, f rma, p rmas, s in ngas,
sk ltis, sk rsnis, teis ngas, J lnius, kumstis, kursas, pultas, sekuna ,
guiti. Siais atvejais trumpai tariant kirciuoto skiemens pradzi
dazniausiai pradedamas ilginti skiemens galas, t. y. tvirtapradis
skiemuo verciamas tvirtagaliu. Tada priegaid s kitimas sukelia ki-
t pakitim zodis pradedamas kirciuoti pagal kit kirciuot ir
laikytis kitos kirciuot s d sningum . Taigi siuo atveju reikia b ti
labai d mesingiems ir nesupainioti priegaidzi .
Kita vertus, su priegaidzi skyrimu susijusi ir priegaidzi kai-
ta (arba jos nebuvimas) giminiskuose zodziuose. Tai vadinamasis
metatonijos reiskinys. Metatonija - priegaid s pasikeitimas tai
paciai zodzio daliai priklausanciame skiemenyje zodzi dary-
bos metu ar skirtingose to paties zodzio formose, pvz.:
amius, aminas, bet benaraa is,-
aarbas, neaarbas, bet beaa bis,- ,
laisv , nelaisv , bet bela svis,- ,
teis , teisinis,- , teisininkas,- , bet bete sis,- ,
lvgiate sis,- , visate sis,- ,
t vas, bet bet vis,- ,
a rbti, a rba, a rbo, bet ai bt ,
b gti, b ga, b go, bet b gs.

Taciau daznai metatonijos neb na, pvz.:
fa smas, befa smis,
f ga (f g ), bef gis, bef giskas,
la kas, bela kis,- ,
savait , savaitgalis,
tu tas, netu tas, betu tis,- , tu tinis,- ,
va kas, beva kis,- , va kiskas,-a.

Taigi reikia b ti d mesingiems ir giminisk zodzi kirciavim
pasitikrinti zodynuose.
111

6.2. Termin ir kit od i kirciuots,
j nustatymas

Remiantis kircio sokin jimo d sningumais, visi terminai, kaip
ir kiti linksniuojami zodziai, skirstomi keturias kirciuotes. Jos
zodynuose b na pazym tos skaitmenimis 1, 2, 3, 4, parasytais
skliausteliuose po zodzio. Kaip rodo tyrimai, daiktavardziai daz-
niausiai (apie 80 procent ) kirciuojami pagal 1 ir 2 kirciuotes.
Taigi sias termin kirciuotes reikia atkreipti ypac didel d mes .
Termino kirciuot galima nustatyti pagal daugiskaitos naudinin-
ko ir daugiskaitos galininko Iorm kircio viet (zr. 1 lentel ).

1 lentel . Kirciuot s

1 kirciuot 2 kirciuot 3 kirciuot 4 kirciuot
Daugiskaitos
naudininko
kirtis

kamiene

kamiene

gal n je

gal n je
Daugiskaitos
galininko
kirtis

kamiene

gal n je

kamiene

gal n je

Pavyzdziai
staigoms,
staigas,
teis ms,
teises,
vvriausvb ms,
vvriausvbes,
teisininkams,
teisininkus,
atspauaams,
atspauaus
ktams,
aktus,
protokolams,
protokolus,
stuaetams
stuaentus,
ekspert : ms,
eksperti:s,
obfktams,
obfektus
pareigoms,
preigas,
aikst ms,
aikstes,
teiginiams,
te ginius,
uauot ms,
uauotis,
aarbaaviams,
aarbaavius
bauaoms,
bauaas,
bausm ms,
bausms,
teismams,
teismus,
skoloms,
skolas,
rvsiams,
rvsius

112
Pirmoji kirciuot

Tai nesud tinga kirciuot , nes jai priskiriami terminai visuose
linksniuose kirt turi tame paciame kamieno skiemenyje. Kaip ma-
tyti ir is lentel je pateikt pavyzdzi , sios kirciuot s zodzi gali
b ti kirciuotas priesd lis, saknis ar priesaga. Reikia sid m ti, jog
jei sios kirciuot s termin kirciuojamas antras nuo galo skiemuo,
tai jo priegaid visada bus tik tvirtaprad , pvz.: ia fa, r sis, s ena,
teis fas, enklas. Taip pat pagal si kirciuot kirciuojami tam tikri
tarptautiniai zodziai, kuri antras nuo galo skiemuo yra tvirtapra-
dis, bet jo balsiai e, o, i, u tariami trumpai ir skiemuo zymimas
kairiniu zenklu, pvz.: eksprtas, eksportas, f rma, fonaas, kursas,
transportas. Jei kirciuojamas tolesnis negu antras nuo galo skie-
muo, jis gali b ti ir tvirtapradis, ir tvirtagalis, ir trumpas, pvz.:
klausimas, kaltintofas, atrast , bearininkas, pre: aiumas,
sav valaa. Pateikiami keli islinksniuoti ir sukirciuoti pirmosios
kirciuot s terminai (kirciuotas zodzio priesd lis, kirciuota saknis
arba priesaga):

Vienaskaita
V. s skaita teis valstvb sav valaa
K. s skaitos teis s valstvb s sav valaos
N. s skaitai teise valstvbei sav valaai
G. s skait teis valstvb sav vala
n. s skaita teise valstvbe sav valaa
Vt. s skaitofe teis fe valstvb fe sav valaofe
Daugiskaita
V. s skaitos teis s valstvb s sav valaos
K. s skait teisi valstvbi sav vala
N. s skaitoms teis ms valstvb ms sav valaoms
G. s skaitas teises valstvbes sav valaas
n. s skaitomis teis mis valstvb mis sav valaomis
Vt. s skaitose teis se valstvb se sav valaose

Patartina sid m ti tam tikrus priesd lius turincius zodzius,
kurie kirciuojami pagal pirm j kirciuot , pvz.:
113
at- (ne nt-): atkainis, atpelnis, atpuolis, atrankiai,
atrast , atspauaas,
ap-: apvgaraa, apvlanka, apvlink ,
-: aarbis, kainis, kaltis, klifa, ranga, sp ais, staiga, taka,
anga,
s -, sn-: s funga, s lvga, s mata, s nauaos, s voka, sana -
ris, sanaoris, sanarauga, sankrva, santaika.
M s kalboje yra daug priesag , su kuriomis padaryti termi-
nai yra kirciuojami pagal pirm j kirciuot . Pateikiami administ-
racin je kalboje ir teis s tekstuose dazniausiai vartojami priesag
vediniai:
-itis, - : mergait , savait , vaikaitis, - , giminaitis, - , naslai-
tis, , Jilimait (ir kitos priesagoje -ait kirciuotos mergin pa-
vard s), (isimtis: auksta tis, - (2), ema tis, - (2)),
- jas, -a: araua fas, -a, patar fas, -a, rink fas, -a, steig fas, -a,
vea fas, -a,
-ba, -bos: gamvba, gvnvba, prekvba, tarnvba, valavba,
invba, valgvba, aalvbos, aervbos, netesvbos,
-b : aplinkvb , atsakomvb , atstovvb , galimvb , nepriklau-
somvb , nuosavvb , pilietvb , savvb , savivalavb , specialvb ,
vaaovvb ,
-nas, - : kaimvnas, - , kainvnas, knvgvnas, teisvnas, invnas,
oavnas,
-v : benarov , vietov , tikrov , gerov , vairov , naufov ,
-ininkas, - : kcininkas, - , bearininkas, - , aervbininkas, - ,
liuaininkas, - , p rmininkas, - , tarpininkas, - , teisininkas, - ,
ve slininkas, - , vi sininkas, - , (Yra nedaug daiktavardzi , kuri
priesaga -ininkas, - b na kirciuota, ir tada sie daiktavardziai kir-
ciuojami pagal antr j kirciuot , pvz.: valainikas, - , valanai-
nikas, - , salinikas, - , amatinikas, - , praainikas, - (zr. 2
kirciuot ).
Taip pat tarptautiniai zodziai, turintys atitinkamus baigmenis,
yra kirciuojami pagal 1 kirciuot , pvz.:
-(i)ntas, - : aoktorantas, - , imigrantas, - , interesantas, -
konsultantas, - , magistrantas, - , variantas,
114
-orius, - : aua torius, - , ambasaorius, - , instruktorius, - ,
krea torius, - , lktorius, - , organi:torius, - ,
-ntas, - : aisertantas, - , aoktorantas, - , interesantas, - ,
komersantas, - , konsultantas, - , magistrantas, - ,
-rtas: eksportas, eskortas, importas, sportas, transportas,
-rtas, - : eksprtas, - , koncrtas,
-rsas: konkursas, ekskursas.
Be to, tarptautiniai terminai su baigmeniu -ija paprastai kirt
turi treciame nuo galo skiemenyje ir kirciuojami pagal pirm j
kirciuot , pvz.: asocicifa, agrsifa, aelegcifa, aemokrtifa,
emigrcifa, institucifa, integrcifa, furisa kcifa, kompenscifa,
kompetecifa, konkurecifa, konvecifa, kopifa, licecifa, mrifa,
m sifa, provokcifa, rekomenacifa, sankcifa, ssifa, st chifa,
subs aifa (nepainioti su lietuviskais zodziais: benarifa, monifa,
nerifa, augalifa, brolifa, inifa ir pan.).
Be to, reik t atsiminti, kad terminai su priesagomis -(i)ava,
-ena kirciuojami pagal pirm j kirciuot , pvz.: rikliava, v liava,
painiava, rsliava, tgvvena, b sena, e sena, e gsena, laikvsena,
te sena.
Turime nemazai v i e t o v a r d z i kirciuojam pagal pirm j
kirciuot , pvz.: J lnius, Naufofi J lnia, Baltupiai, Buivvaisk s,
Gari nai, Just nisk s, Karv lisk s, Maisiagala, Pilait , Rkan-
tisk s, Santarisk s, Sn pisk s, Jalkampiai, Jerkiai, Jirsulisk s,
Zirm nai, Kla p aa, K aainiai, Marifampol , M aininkai, Rasei-
niai, Sa cininkai, J saginas.

Antroji kirciuot

Antrajai kirciuotei priklauso terminai ir specialiosios leksikos
zodziai, kuri daugiskaitos naudininkas kirciuotas priespasku-
tiniame skiemenyje, o daugiskaitos galininkas - gal n je. Is
zemiau pateikt islinksniuot ir sukirciuot termin matyti, kad
dauguma sios kirciuot s linksni turi kirciuot (tvirtagaliskai ar
trumpai) antr skiemen nuo galo ir tik keli linksniai gal n .

115
Vienaskaita
V. tvr mas skuaas problema hipot:
K. tvr mo skuao problmos hipot: s
N. tvr mui skuaui problmai hipot:ei
G. tvr m skua problm hipot:
n. tvrimu skunau problema hipote:
Vt. tvrim skuna problmofe hipot: fe
Daugiskaita
V. tvr mai skuaai problmos hipot: s
K. tvr m skua problm hipot:i
N. tvr mams skuaams problmoms hipot: ms
G. tvrimus skunaus problemas hipote:s
n. tvr mais skuaais problmomis hipot: mis
Vt. tvr muose skuauose problmose hipot: se

Kaip matyti, antrosios kirciuot s termin visada gal n je kir-
ciuojamas daugiskaitos galininkas, vienaskaitos nagininkas, kurio
gal n s -u, -a, -e (bet nekirciuojamas nagininkas su gal ne -iumi,
pvz.: ska ciumi, kontroli riumi), vienaskaitos vietininkas tik su ga-
l ne -e ir vienaskaitos vardininkas, kurio gal n tik -(i)a.
Pagal antr j kirciuot kirciuojama daug priesagini termin .
Administracin je kalboje ir teis s tekstuose dazniausiai vartojami
si priesag vediniai:
- mas, - mai: leia mas, nusikalt mas, nutar mas, sp f mas, su-
sirink mas, papeik mas, patvr mas, keit mas, sprena mas, su-
m mas, rink mai, atsimin mai (yra daug zodzi , kuri priesaga (ar
viena is priesag ) -imas yra nekirciuota; tokie zodziai kirciuojami
pagal pirm j kirciuot , pvz.: sktinimas, ket nimas, tv rtinimas,
aaministrvimas, registrvimas),
-mas: abefingumas, aplaiaumas, atsakingumas, atsargumas,
beteisiskumas, kaltumas, pavalaumas, pavofingumas, saugumas,
skaiarumas, slaptumas, teisingumas, teistumas, valstvbingumas,
-ykl (- kl ): gamvkla, leiavkla, saugvkla, sauavkla,
- kl : tais kl , roa kl ,
-ut : formulut , ginklut , gruput , komanairut , sta-
ut ,
116
-i tis,- : pili tis, - , tauti tis, - , usieni tis, - , europi tis, - ,
pasieni tis, - , vilni tis,- ,
-inikas,- : savinikas, - , valainikas, - , aarbinikas, - ,
karinikas, - , talkinikas, - ,
-vas, - : atstvas, - , atsakvas, - , ieskvas, - , rangvas,
- , varvas, - , vaavas, - , i rvas, - ,
- nas,- : pareig nas, - , seni nas, - , lak nas, - , at f nas,
- , pataik nas, - ,
- n : arest n , aegal n , isklot n , pinig n , rinkt n , suvest n ,
- n , - n s: t v n , avk n , lana n , eit n s, imt n s, rung-
t n s,
-(i)n : abefn , avefn , kelin , maln , svafn ,
-ulis, - : faunulis, - , ar sulis, - , aarbstulis, - , guaru-
lis, - , saunulis, - , teisulis, - , turtulis, - , vargulis, - ,
- klis: roa klis, airg klis, saug klis, sproga klis, taik klis, fun-
g klis, var klis.
Pagal antr j kirciuot kirciuojama labai daug tarptautini
zodzi . Dalis j yra dviskiemeniai, pvz.: pvz.: ktas, biuras,
cetras, ce:as, ckis, fktas, grup , aas, koaas, kr : , mtras,
nota, pktas, stas, sokas, sr ftas. Tarptautini daugiaskiemeni
sios kirciuot s termin kirciavim galima sid m ti pagal baigme-
nis. Administracin je kalboje daznesni is j , pvz.:
-etas, - : abonemetas, absolvetas, - , argumetas, aepar-
tametas, aisiaetas, - , aokumetas, eksperimetas, fragmetas,
konkuretas, - , mometas, oponetas, - , parlametas, recen:e-
tas, - , referetas, - , reglametas, stuaetas, - ,
- r (- r ): aavokat ra, agent ra, cen: ra, aiktat ra, aokto-
rant ra, infrastrukt ra, kanaiaat ra, klient ra, kult ra, kupi ra,
literat ra, magistrant ra, nomenklat ra, pre:iaent ra, procea ra,
prokurat ra, strukt ra,
-(i)tas, - : aavoktas, - , autokrtas, - , biurokrtas, - , ae-
legtas, - , aemokrtas, - , aiplomtas, - , aubliktas, komisa-
ritas, kanaiatas, - , konsultas, manatas, notaritas, plagi-
tas, refertas, rektortas, sekretoritas, sentas, sertifiktas,
- stas, - : afer stas, - , iaeal stas, - , fur stas, - , krimi-
117
nal stas, - , maksimal stas, - , material stas, - , real stas, - , reci-
avv stas, - , special stas, - , teror stas,- ,
-tas: autorittas, biuatas, buftas, etiktas, fakulttas,
imunittas, kabintas, komittas, neutralittas, parittas, portr-
tas, priorittas, suverenittas,
- zmas: altru :mas, chuligan :mas, ego :mas, formal :mas,
iaeal :mas, nacional :mas, saa :mas, real :mas, skeptic :mas, te-
ror :mas, vanaal :mas,
-lgas, - : aialogas, filologas, - , iaeologas, - , kinologas, - ,
kriminologas, - , monologas, psichologas, - , sociologas, - ,
-ktas: afktas, aspktas, aefktas, efektas, intelktas, komp-
lktas, konspktas, obfktas, profktas, prospktas, subfktas,
-ras, - : honorras, komisras, - , notras, - , parlament-
ras, - , seminras, signatras, - , stacionras,
-(i)las: fililas, kapitlas, kriminlas, originlas, personlas,
potencilas, profesionlas, - , signlas, skanalas, vanalas, - ,
urnlas,
- tas, - : aua tas, aepo: tas, krea tas, rekvi: tas, tran: tas,
vi: tas,
-sas: intersas, kongrsas, procsas, progrsas, regrsas,
-i rius, - : inini rius, - , kontroli rius, - , opo:icioni rius,
- , reisi rius, - .
Pagal antr j kirciuot kirciuojama dalis v i e t o v a r d z i ,
pvz.: Akm n , ties Akmen; Avii niai, Aviienius; Ignalina, ties
Ignalina; Kalvar fos, Kalvarifas; Ke m , ties Kelm; Kirt mai,
Kirtimus; La:a fai, La:aifus; Markuciai, Markucius; Mae kiai,
Maeikius; Niaa, ties Niaa; Skuaas, ties Skuoau, Skuoa; Sesk n ,
ties Seskin; Sill , ties Silal; Silut , ties Silut; Trkai, Trk ,
Trkams, Trakus, ties Trkais, Trkuose; Jisriai, Jisorius.

Trecioji kirciuot

Kaip min ta, pagal treci j kirciuot kirciuojami terminai ir
kai kurie specialyb s zodziai, kuri daugiskaitos naudininkas
kirciuojamas gal n je, o daugiskaitos galininkas kirt turi
118
kamiene (antrame ar tolesniame nuo galo skiemenyje). Zodynuo-
se prie treciosios kirciuot s zodzi b na parasytas vienas is sim-
boli : 3, 3
a
, 3
b
, 3
4a
, 3
4b
, 3
5a
,3
5b
, 3
6b
. Jeigu yra kirciuotas priespas-
kutinis zodzio skiemuo, tai bus pazym ta tik 3 ir skiemuo visada
bus tvirtapradis, pvz.: aikst (3), aarbas (3), mon s (3). Trecio-
sios 3
a
kirciuot s daugiaskiemeni zodzi kirtis tam tikruose
linksniuose sokin ja is gal n s treci nuo galo skiemen , turint
tvirtaprad priegaid , pvz.: auomenis, leiainius, pr eastis, reiski-
nius, o treciosios 3
4a
is gal n s ketvirt j nuo galo skiemen , tu-
rint tvirtaprad priegaid , pvz.: rengin . Treciosios 3
b
kirciuot s
daugiaskiemeni zodzi kirtis tam tikruose linksniuose soka is ga-
l n s treci nuo galo skiemen , turint tvirtagal priegaid arba
trump bals , pvz.: smen , plink , pa t , sua t , te gin , o tre-
ciosios 3
4b
is gal n s ketvirt nuo galo skiemen , turint tvirta-
gal priegaid arba trump bals , pvz.: paalin , pvalain ,
uaavin . Taigi prie kirciuot s zymens 3 laipsnio rodiklyje esantis
skaitmuo rodo kelint skiemen sokin ja kirtis, o raid kuri
priegaid turi kirciuotas skiemuo.
Is zemiau pateikt islinksniuot ir sukirciuot treciosios kir-
ciuot s termin sid m kite, kuriuose linksniuose kirtis yra gal -
n je, o kuriuose kamiene.

Vienaskaita
V. aarbas leiain s pavma sutart s
K. aarbo leiainio pavms sutarti s
N. aarbui leiainiui pvmai sutarciai
G. aarb leiain pvm sutart
n. aarbu leiainiu pvma sutartim
Vt. aarb leiainvf pavmof sutartvf
Daugiskaita
V. aarba leiainia pvmos sutartvs
K. aarb leiaini pavm sutarci
N. aarbams leiainiams pavmoms sutart ms
G. aarbus leiainius pvmas sutartis
n. aarba s leiainia s pavmom s sutartim s
Vt. aarbuos leiainiuos pavmos sutartvs
119
Kaip matyti is pateikt pavyzdzi , vienaskaitos ir daugiskai-
tos vietininko, daugiskaitos kilmininko ir naudininko linksni ga-
l n visada b na kirciuota, daugiskaitos galininko gal n visada
nekirciuota, o vienaskaitos nagininko taip pat nekirciuota, issky-
rus zodzius, turincius priesag -tis: sua tim , sutartim , benara-
tim , grauatim .
Administracin je kalboje is treciosios kirciuot s priesagini
zodzi reik t sid m ti si priesag vedinius:
-in s: ieskin s, rengin s, fungin s, kalin s, - , m gin s, paaa-
lin s, paaarin s, pasiuntin s, - , pavalain s, - , pirkin s, raain s,
samain s, - , spauain s, taikin s, teigin s, traukin s,
-mu: atitikmu, a mu, auomu, lvgmu, matmu, praamu,
sprogmu, vaiamu,
-men: aiamena, laikmena, mamena, na amenos, staigmena
(bet smulkmena (1)).
Yra grup sudurtini termin , kurie gali b ti kirciuojami pa-
gal skirtingus treciosios kirciuot s tipus, pvz.: triuksmaaar s, -
(3
4b
, 3
b
), geraaar s, - (3
4b
, 3
b
), piktaaar s, - (3
4b
, 3
b
), nieka-
aar s, - (3
4b
, 3
a
), alaaar s, - (3
4b
, 3
b
), ugniages s, - (3
4b
, 3
b
),
laiskanes s, - (3
4a
, 3
b
), stebuklaaar s, - (3
4b
, 3
b
), laivavea s, -
(3
4b
, 3
a
), galvaua s, - (3
4a
, 3
b
).
Tam tikri Lietuvos v i e t o v a r d z i a i kirciuojami pagal si
kirciuot , pvz.: Anvkscia (3), Anvksci , Anvkscius, Anvksciuos;
Jonava (3
b
), Jonavs, ties Jnava, Jonavof; Jurbarkas (3
a
), ties
Jurbarku, Jurbark; Kernav (3
b
), Kernav s, Ke nav , ties
Ke nave, Kernav f; Kretinga, Kretings, Kr ting , ties Kr -
tinga, Kretingof; Neringa (3
b
), Nerings, N ring , ties N ringa,
Neringof; Suaerv (3
b
), Suaerv s, Suaerv , Suaerv f; S rvintos
(3
a
), Sirvint , S rvintas, ties Sirvintom s, Sirvintos; Telsia (3),
Telsi , Telsius, ties Telsia s, Telsiuos; Jar na (3), Jar ns, ties
Jar na, Jar nof.

120
Ketvirtoji kirciuot

Ketvirtosios kirciuot s termin daugiskaitos naudininko ir
galininko linksniai kirciuojami gal n je. Sios kirciuot s termin
kirtis tam tikruose linksniuose sokin ja is gal n s tik priespas-
kutin tvirtagal ar trump skiemen . Bendriniai ketvirtosios
kirciuot s daiktavardziai b na tik dviskiemeniai, pvz.: bauaa,
bvla, globa, krata, pl tra, ranga, rvs s, skola, veika, veikla, vert ,
ala, vma, vm .

Vienaskaita
V. bausm bauaa skola ve ksmas
K. bausm s bauas skols ve ksmo
N. ba smei ba aai sklai ve ksmui
G. ba sm ba a skl ve ksm
n. bausm bauaa skola veiksmu
Vt. bausm f bauaof skolof veiksm
Daugiskaita
V. ba sm s ba aos sklos veiksma
K. bausmi baua skol veiksm
N. bausm ms bauaoms skoloms veiksmams
G. bausms bauaas skolas veiksmus
n. bausm m s bauaom s skolom s veiksma s
Vt. bausm s bauaos skolos veiksmuos

Kaip matyti is pavyzdzi , sios kirciuot s termin daugiskaitos
linksniai, isskyrus tam tikr zodzi vardininkus, kirt turi gal n je,
taip pat visada kirciuot gal n turi vienaskaitos naudininko ir
vietininko linksniai.
Pagal ketvirt j kirciuot kirciuojama dalis Lietuvos v i e -
t o v a r d z i , pvz.: Alvtus, Alvta s, ties Alvtum , Alvtuf; Balsia ,
Balsius, Balsiuos; Garliava, Garliavs, Garliv , ties Garliava,
Garliavof; Girulia , Giruli , Girulius, Giruliuos; Ka nas,
Ka n , ties Kaunu, Kaun; Ries , Ries s, Ri s , ties Ries,
Ries f; Sestoka , Sestok , Sestokus, ties Sestoka s, Sestokuos.
121

6.3. Prie paskutinio skiemens taisykl

Termin , kaip ir kit kaitom zodzi , kirtis sokin ja is vieno
skiemens kit pagal tam tikras taisykles. Pagrindin taisykl , ap-
imanti ir linksniuojamus, ir asmenuojamus zodzius, yra vadinamo-
ji priespaskutinio skiemens taisykl . Ji linksniuojam zodzi yra
tokia: jeigu vienaskaitos galininko linksnyje priespaskutinis
kirciuotas skiemuo yra ilgas tvirtagalis arba trumpas kirciuo-
tas (t. y. skiemen sudaro trumpasis balsis), tai kirtis visada nu-
soka gal n siose zodzi formose:
1. Vyriskosios ir moteriskosios gimin s daugiskaitos gali-
ninko linksnyje, pvz.: b a b aas, beaa b , - be-
aarbius, -s, aiagno: aiagno:s, gruput grupuo-
ts, katalog katalogus, lietuv , - lietuvius, -s,
mu t muitus, nutar m nutarimus, pr k preks,
telefon telefonus, ve kl veiklas.
2. Vyriskosios ir moteriskosios gimin s vienaskaitos nagi-
ninko linksnyje, kai gal n s yra -a, -e, -u, pvz.: aiagno:
aiagno:, saugum saugumu, seminr semi-
naru, sprena m sprenaimu, strukt r strukt ra,
telefon telefonu, tvr m tvrimu, vaav , - vaao-
vu, -, vaaov l vaaov liu.
3. Tik vyriskosios gimin s vienaskaitos vietininko linksnyje,
jeigu gal n tik -e, pvz.: leia m leiaim, nutar m
nutarim, obfkt obfekt, paragrf paragraf,
te sm teism, tvr m tvrim, ve ksm veiksm.
4. Moteriskosios gimin s vienaskaitos vardininko linksnyje,
jeigu gal n -(i)a, pvz.: ba a bauaa, mok kl
mokvkla, prokurat r prokurat ra, sistm sistema,
skl skola, va ai valaia, mon f monifa.
Antrojo nuo galo skiemens taisykl galioja ir tikriniams daik-
tavardziams, pvz.: Ka n ties Kaunu, Kaun, Europ
Europa, su Europa; Irk Iraku, Irak, Strasb r ties
122
Strasb ru, Strasb r, gn Agn, Ea t Eaita, su Eaita,
L n Lina, su Lina, Just su Justu, Liua su Liuau.

Is pateikt pavyzdzi galima suprasti, kad priespaskutinio
skiemens taisykl negalioja pirmosios ir treciosios kirciuot s ter-
minams, nes j arba priespaskutinis skiemuo yra tvirtapradis, arba
kirtis yra tolesniame nei antras nuo galo skiemenyje (tada priegai-
d gali b ti bet kokia arba trumpas balsis), pvz.: aikst ties
aikste, aikstes (3); galimvb galimvbe, galimvbes (1), kain
kaina, su kaina, kainas (1); pram su prama, paramof (3
b
);
nuoroa nuoroaa, su nuoroaa, nuoroaas (1), L etuv Lie-
tuva, su L etuva, Lietuvof (3
a
).

6.4. Sudtini termin b dvard i kirciavimas

Administracin je ir teis s srities kalboje nemazai vartojama
sud tini termin , pvz.: aaministrcin atsakomvb , finansin s
atskaitomvb s aokumetas, stat nis kapitlas, kascinis skuaas,
kontrolinis kcif paktas, kriminlin pol cifa, lengvtin
paskola, nuroaomiefi k lio enkla , operat vin s pr emon s, slapta
informcifa, tarptaut n teis , tvcinis paaeg mas, uaarofi kcin
benarov , valiutin s skaita, viesofi staiga. Sud tinio termino pa-
grindinis zodis paprastai yra daiktavardis, kuri kirciavim kaip
tik ir aptar me. O sud tinio termino r siniai terminai dazniausiai
b na b dvardziai ar dalyviai. Dabar juos ir panagrin sime.
R siniai terminai b dvardziai kirciuojami pagal tas pacias
taisykles, kaip ir terminai daiktavardziai ir taip pat turi keturias
kirciuotes, pvz.: aaministrcinis, - (1), teis tas, -a (1), bete sis, -
(2), tarptaut nis, - (2), tviras, a (3
b
), a aelis, - (3
b
), specialus, -
(4), sunkus, - (4).
Administracin je kalboje vartojama itin daug b dvardzi , tu-
rinci priesag -inis, - . Reikia sid m ti, kad vieni b dvardziai su
sia priesaga yra kirciuojami pagal pirm j , o kiti pagal antr j
123
kirciuot . Tai priklauso nuo pamatinio zodzio (daiktavardzio, is
kurio padarytas b dvardis) kircio vietos, kuri galima nusistatyti
pagal daugiskaitos naudininko (ar kilmininko) linksn .
Pagal pirm j kirciuot kirciuojami priesagos -inis, - b d-
vardziai tada, kai:
pamatinio zodzio daugiskaitos naudininkas (ar kilmininkas)
kirciuotas antrame nuo galo skiemenyje, pvz.: civ liams (civ li )
civ lin atsakomvb , aiplomtams (aiplomt ) aiplomtinis
korpusas, finansams (finans ) finansinis sanaoris, grup ms
(grupi ) grupinis nusikalt mas, psichologams (psicholog )
psichologinis smurtas, vertvb ms (vertvbi ) vertvbiniai ppie-
riai. (Yra viena kita isimtis: cetrams (cetr ) centr nis (2),
ka tams (ka t ) kart nis (2)).
padaryti is tarptautini zodzi su baigmenimis -ija, -ika, kurie
darant b dvard numetami, pvz.: aaministrcifa aaministrcin
bvla, aemarkcifa aemarkcin l nifa, aemokrtifa aemo-
krtinis re mas, ekonomika ekonominis nusikalt mas, infor-
mcifa informcin s technologifos, kompenscifa kompen-
scin smoka, profilktika profilktin s pr emon s, reprsifa
reprsin strukt ra, repre:entcifa repre:entcin s slaiaos,
sinttika sinttiniai narkotikai, tktika tktin s pratvbos.
(Isimtis part nis (2)). Darant b dvardzius is toki daiktavar-
dzi , -ij-, -ik- kartais neatmetama, tada b dvardis jau b na antro-
sios kirciuot s, pvz.: f :ika fi:ik nis a ais, klsika klasik n s
ka bos, kolonifa kolonif nis kras, srifa serif n gamvba).
B dvardziai su priesaga -inis, - kirciuojami pagal antr j kir-
ciuot , kai:
kirciuojamas gal n je, pvz.: asmen ms (asmen ) asmen nis
klausimas, buit ms (buici ) buit nis konfl ktas, aaiktams (aaik-
t ) aaikt nis roavmas, karams (kar ) kar niai mokvmai,
krvm ms (krvmi ) krvm n apklausa, lvt ms (lvci ) lvt nis
nusikalt mas, planams (plan ) plan nis kis, tautoms (taut )
124
taut n s mumos ir tarptaut nis konfl ktas, vm ms (vmi )
vm nis mokestis.
kirciuotas treciame ar tolesniame nuo galo skiemenyje, pvz.:
apvvartoms (apvvart ) apvvart nis kapitlas, atskaitoms (at-
skait ) ataskait nis susirink mas, pal kanoms (pal kan )
pal kan n paskola, ptentams (ptent ) patent nis susita-
r mas, s lvgoms (s lvg ) s lvg nis paleia mas, visuomen ms
(visuomeni ) visuomen niai santvkiai.
pamatinis zodis reiskia medziag , pvz.: auksas auks nis
ppuosalas, cemetas cement niai pamata , gitaras gin-
tar n apvrank , g psas gips n sliefa, m ais mea nis t ltas,
m aviln meaviln niai arabuiai, metlas metal nis str pas,
ppierius popier niai piniga , siabras siaabr nis la kroais.
(Yra isimci : ali fus ali finiai aaa , betonas betonin
utvara, bron:a bron:in skulpt ra ir kt.)
padaryti is prieveiksmi , pvz.: atga atgal nis aresas,
nulat nuolat nis aarbas, siaaien sianaien nis vvkis,
v enkart vienkart n pasalpa. (Bet: aplik aplikinis k lias,
savaime savaiminis usiaeg mas, tiesiog tiesioginiai
rink mai ir kt.).

Be pirmosios kirciuot s b dvardzi su priesaga -inis, - , dar
neretai pasitaiko sios kirciuot s b dvardzi su priesagomis:
- ngas, -a: avar ngas k lio ruoas, a mes ngas elges s, is-
kilm ngas ktas, kerst ngas mogus, kompetent nga pareig n , pa-
reig ngas stuaetas, plan ngas aarbas, pra t nga pol tika, sko-
l nga benarov , teis ngas sprena mas, vala ngas tonas,
-iskas, -a: analogiskos s lvgos, lietuviski gaminia , savana -
aiskas poelgis, savanriska araugifa, savarakiskas aarbas, va -
kiskas elges s,
- tas, -a: kauk tas pl s kas, neteis tas ve ksmas, pavela tas
aaiktas, teis tas savinikas, vm ta kupi ra.
R siniai terminai vardziuotiniai b dvardziai, padaryti is
pirmosios kirciuot s paprast j b dvardzi , islaiko j kircio viet
125
ir priegaid , pvz.: atsak ngas, -a atsak ngasis, -ofi, iskil-
m ngas, -a iskilm ngasis, -ofi, teis tas, -a teis tasis, -ofi,
vien ngas, -a, vien ngasis, -ofi.

Pagal antr j kirciuot , be priesagos -inis, - b dvardzi , kir-
ciuojama nemazai sudurtini b dvardzi , pvz.: aaugiaprsmis
paskvmas, aaugiare ksmis ais, avipusis e smas, trisl sutart s,
ilgam tis aarbas, lvgiate siai santvkiai, tusciaga bis mogus, visu-
re g masina.

Pagal treci j kirciuot kirciuojami priesd liniai b dvardziai,
pvz.: tviras atskvmas, tvirkscias ve ksmas, prastas elges s,
patikima (ptikim ) informcifa, stikimas tarnautofas, nuosavas
nmas.

B dvardziai, turintys gal n -us, -i, dazniausiai kirciuojami
pagal ketvirt j kirciuot , pvz.: aktualus reiskin s, amoralus
mogus, agresvvus kele vis, apsukrus ve slininkas, fiktvv sutart s,
forml s santvkiai, konfiaencial informcifa, nelegalus aarbas,
obfektvvus tvr mas, racionalus sprena mas, real pol tika, privatus
intersas, subfektvvus poi ris (su gal ne -us, -i yra ir treciosios
kirciuot s zodzi , pvz.: tankus, -i (3), mus, - (3)).
Taip pat aukstesniojo laipsnio b dvardziai su priesaga
-esnis, - kirciuojami pagal ketvirt j kirciuot , pvz.: aukstsn
instancifa, konkretsnis tvefis, pirmsn vieta, v lsnis la kas,
vmsnis mokslininkas.

R siniais terminais daznai b na neveikiamosios r sies daly-
viai, ypac j vardziuotin s Iormos, pvz.: keliama problema,
laukiamas re:ulttas, pateikiama atskaita, pr imamas sttvmas,
si lomas profktas, sva stoma pataisa, vertinama uauot s, atsi-
ska tomofi s skaita, baigiamasis aarbas, bauaiamasis procsas,
ara aiamosios pfamos, e namosios preigos, kaltinamofi kalba,
karaomofi pr emon , mokomasis leiain s, nuroaomiefi k lio enk-
la , sprogstamosios m aiagos. Vieni is si dalyvi yra kirciuoja-
mi pastoviai, t. y. linksniuojant kirtis visada lieka kamiene ir tame
126
paciame skiemenyje, o kiti yra kilnojamo kirciavimo. Pastoviai
kirciuojami paprastai tie neveikiamosios r sies dalyviai, kurie pa-
daryti is daugiaskiemeni arba is treciosios asmenuot (o kamie-
no) dviskiemeni veiksmazodzi , pvz.: gvv na gvv namas, -a,
isteisina isteisinamas, -a, kaltina kaltinamas, -a, rso
rsomas, -a, ta po ta pomas, -a. Taip pat dazniausiai pastoviai
kirciuojamos ir vardziuotin s toki dalyvi Iormos, t. y. jos islai-
ko ne vardziuotini Iorm kircio viet ir priegaid , pvz.: apmokes-
tinamasis, -ofi, atskomasis, -ofi, atsiska tomasis, -ofi, isteisina-
masis, -ofi, (ne)kilnofamasis,-ofi, baaomasis, -ofi, rsomasis,
-ofi, sa aomasis, -ofi, taraomasis, -ofi, ta pomasis, -ofi.
Dalyviai, padaryti is pirmosios ir antrosios asmenuot s (a ir i
kamien ) dviskiemeni veiksmazodzi , yra kirciuojami nepasto-
viai, pvz.: ba aia ba aiamas, -a, ba aiamo, -s, bauaia-
mam, -ai, ba aiamu, -a, bauaiam , -os; k lia k liamas, -a,
k liamo, -s, keliamam, -ai, k liamu, -a, keliam , -os; laukia
laukiamas, -a, laukiamo, -s, laukiamam, -ai, laukiam , -os, mvli
mvlimas, -a, mvlimo, -s, mvlimam, -ai, mvlim , -os; mi
mimas, -a, mimo, -s, vmimam, -ai, vmim , -os. Si dalyvi
vardziuotin s Iormos irgi yra kilnojamo kirciavimo, taigi bus:
bauaiamasis, -ofi, keliamasis, -ofi, laukiamasis, -ofi, mvlimasis,
-ofi, vmimasis, -ofi. Reikia pamin ti, kad dabartin je kalboje kil-
nojam kirt linkusios gauti ir is priesagini bei 3 asmenuot s
veiksmazodzi kamien padarytos esamojo laiko neveikiam j
dalyvi vardziuotin s Iormos, tod l konkreciu atveju verta pasi-
tikrinti.

6.5. Administracinje kalboje vartojam veiksma od i
ir prieveiksmi kirciavimas

Termin veiksmazodzi neb na, taciau tam tikros reiksm s
veiksmazodziai daznai vartojami konkreciose administracin s ar
teis s kalbos Iormuluot se, tod l reik t sid m ti nors pacius pa-
grindinius j kirciavimo d sningumus.
127
Yra pastovaus kirciavimo veiksmazodzi , kuri visos pagrin-
din s Iormos kirciuojamos tvirtapradiskai. J ir pirmasis, ir antra-
sis asmuo irgi islaiko pagrindin s Iormos kircio viet ir priegaid ,
pvz.: a rbti, a rba, a rbo a rbu, a rbi, a rbau, a rbai; grobti,
grobia, grob grobiu, grobi, grobiau, grobei; klvsti, klvsta,
klvao klvstu, klvsti, klvaau, klvaai; mokvti, moko, mok
mokau, mokai, mokiau, mokei; s ekti, s ekia, s ek s ekiu, s eki,
s ekiau, s ekei; skelbti, skelbia, skelb skelbiu, skelbi, skelbiau,
skelbei.
Pastoviai kirciuojami ir daugiaskiemeniai veiksmazodziai, ku-
ri kirtis (nesvarbu kokia priegaid ) yra tolesniame nei antras nuo
galo skiemenyje, pvz.: aiskinti, aiskina, aiskino aiskinu,
aiskini, aiskinau, aiskinai; apmokestinti, apmokestina, apmokes-
tino apmokestinu, apmokestini, apmokestinau, apmokestinai;
islaisvinti islaisvina, islaisvino, islaisvinu, islaisvini, islaisvi-
nau, islaisvinai; nuomoti, nuomofa, nuomofo nuomofu, nuo-
mofi, nuomofau, nuomofai; teisinti, teisina, teisino teisinu,
teisini, teisinau, teisinai; tv rtinti, tv rtina, tv rtino tv rtinu,
tv rtini, tv rtinau, tv rtinai; vertinti, vertina, vertino vertinu,
vertini, vertinau, vertinai; vi nvti, vi nifa, vi nifo vi nifu,
vi nifi, vi nifau, vi nifai.
Nepastovaus kirciavimo veiksmazodzi pagrindini Iorm
antras nuo galo skiemuo kirciuojamas tvirtagaliskai arba trumpai,
o 1 ir 2 asmens Iorm kirtis nusoka gal n , pvz., ba aia, ba a
bauaiu, baua , bauaia , bauae ; k la kvlu, kvl , k lo
kila , kila ; reka, riko renku, renk , rinka , rinka ; te gia,
te g teigiu, teig , teigia , teige ; te sia, te s teisiu, teis ,
te s teisia , teise .
Dar yra veiksmazodzi , kuri kirtis yra nepastovus tik esamo-
jo arba tik b tojo kartinio laiko Iormose, pvz.: k lia keliu, kel
ir k l k liau, k lei; g na ginu, gin ir gvn gvniau, gvnei;
gauna gaunu, gauni ir gvo gava , gava ; auoaa auoau,
auoai ir av aavia , aave .
Kirciuojant veiksmazodzius galima pritaikyti priespaskutinio
skiemens taisykl jeigu esamojo arba b tojo kartinio laiko
128
treciojo asmens priespaskutinis skiemuo yra ilgas tvirtagalis
arba trumpas (kur sudaro trumpasis balsis), tai si laik
pirmojo ir antrojo asmens formos kirt turi gal n je, pvz.:
atli ka, atl ko atlieku, atliek , atlika , atlika ; kekia, kek
kenkiu, kenk , kenkia , kenke ; pe ka, pi ko perku, perk ,
pirka , pirka ; r mia, r m remiu, rem , r mia , r me ;
skle aia, skle a skleiaiu, skleia , skleiaia , skleiae ; skuba
skubu, skub ; te gia, te g teigiu, teig , teigia teige ; t li
tvliu, tvl ; tika, t ko tinku, tink , tika , tika .
Nesunku sid m ti, kad beveik visada kirciuojamas veiksma-
zodzi priesd lis pr- pvz.: peraukl ti, peraukl fa, peraukl fo;
perkainoti, perkainofa, perkainofo; perspausainti, perspausaina,
perspausaino; persp ti, persp fa, persp fo; pervaiuoti, perva-
iuofa, pervaiavo.
Priesagini veiksmazodzi priesagos - ti, -yti, -ti, -oti yra
kirciuotos tvirtapradiskai ir tam tikrose toki veiksmazodzi Ior-
mose, kuriose islieka kirciuotas priesagos balsis ar dvibalsis, jis is-
lieka tvirtapradis (isskyrus b simojo laiko treci j asmen ), pvz.:
nauaoti nauaofu, nauaofa, nauaofai, nauaofo, nauaoaavo; pa-
vela ti pavela fau, pavela fai, pavela fome, pavela fote, pa-
vela fo, pavela aavo, pavela siu, pavela si; skub ti skub fau,
skub fai, skub fome, skub fote, skub aavo, skub siu, skub si;
valavti valavaavau, valavaavai, valavaavo, valavsiu, valavsi;
vetuoti vetuoaavau, vetuoaavai, vetuoaavo, vetuosiu, vetuosi.

Prieveiksmiai, kaip ir veiksmazodziai, neretai pavartojami
konkreciose administracin s ar teis s kalbos Iormuluot se, tod l
aptarsime reikalingiausius j kirciavimo atvejus. Paprastai susidu-
riama su prieveiksmi , turinci priesag -(i)ai, kirciavimu, kuris ir
kelia daugiausia neaiskum . Sie prieveiksmiai daromi is b dvar-
dzi ir dalyvi .
Prieveiksmiai, padaryti is dviskiemeni b dvardzi , turinci
gal n -as, -a, dazniausiai kirciuojami gal n je, pvz.: slptas
slapta , t kras tikra , tv rtas tvirta , aukstas auksta , r tas
reta (bet gre tas gre tai).
129
Is dviskiemeni b dvardzi , turinci gal n -us, -i, padaryti
prieveiksmiai kirciuojami gal n je, jei j saknis trumpa, pvz.:
buarus buaria , miklus miklia , pigus pigia , stiprus
stipria , tikslus tikslia . O jei b dvardzio saknis ilga, tai prie-
veiksmis islaiko b dvardzio kircio viet ir vienaskaitos galininko
priegaid , pvz.: baisus, ba s ba siai, brangus, brang
brangiai, saugus, sa g sa giai, smarkus sma k , sma kiai,
spartus spa t , spa ciai, taupus ta p , ta piai (yra isimci ,
bet tai buitin s kalbos zodziai, pvz.: garaia , karcia , salaia ).
Prieveiksmiai padaryti is daugiaskiemeni pastoviai kirciuo-
jam b dvardzi islaiko pamatinio zodzio kircio viet ir priegaid ,
pvz.: smeniskas smeniskai, atsak ngas atsak ngai, araus-
m ngas arausm ngai, kompetent ngas kompetent ngai, teisis-
kas teisiskai, (ne)teis tas (ne)teis tai, v siskas v siskai.
Jei prieveiksmio pamatinis zodis yra daugiaskiemenis nepa-
stoviai kirciuojamas b dvardis, tai prieveiksmis kirt turi priesago-
je, pvz.: absoliutus absoliucia , agresvvus agresvvia , aktv-
vus aktvvia , aemonstratvvus aemonstratvvia , efektvvus
efektvvia , inaiviaualus inaiviaualia , fiktvvus fiktvvia , for-
malus formalia , konkretus konkrecia , legalus legalia ,
moaernus moaernia , nat ralus nat ralia , normalus
normalia , nuosaikus nuosaikia , nuosiraus nuosiraia ,
obfektvvus obfektvvia , oficialus oficialia , operatvvus
operatvvia , originalus originalia , pastovus pastovia , pa-
angus paangia , preliminarus preliminaria , priekabus
priekabia , punktualus punktualia , racionalus racionalia ,
realus realia .
Is kai kuri daugiaskiemeni b dvardzi padarytus prie-
veiksmius galima kirciuoti dvejopai: amiai ir aomia , malniai
ir malonia , paariai ir paaoria , patgiai ir patogia .
Prieveiksmiai su baigmeniu -(i)ai, padaryti is veikiamosios
r sies esamojo ir b tojo kartinio laiko dalyvi islaiko dalyvio vie-
naskaitos galininko kircio viet ir priegaid , pvz.: pr aerantis,
130
pr aerant pr aeranciai, usispvr s, usispvrus usispvru-
siai, v k s, v kus v kusiai.
Prieveiksmiai, padaryti is pastoviai kirciuojam neveikiamo-
sios r sies esamojo, b tojo laiko ir reikiamyb s dalyvi islaiko
dalyvio kircio viet ir priegaid , pvz.:, t kinamas t kinamai,
neisvengiamas neisvengiamai, neismatuofamas neismato-
famai, nenuskomas nenuskomai, apgalvotas apgalvotai,
negira tas negira tai, abefotinas abefotinai, pakartotinas
pakartotinai. Prieveiksmiai, padaryti is toki paci , tik nepa-
stoviai kirciuojam dalyvi , kirt turi baigmenyje, pvz.: atstu-
miamas atstumiama , patikimas patikima , pr aeramas
priaerama , sukalbamas sukalbama , temptas tempta ,
st stas ist sta , b tinas b tina , atmitinas atmintina .


6.6.1 pratimas. Pabraukite kirciuot skiemen .

Kodeksas, sprendimas, kompetencija, klausimai, atsakymas, objek-
tyvus, kontrol , tekstas, administracinis, valdzia, visuomen , kompeten-
tingas, atstovas, pripazinimas, s lyga, parama, Iormaliai, uzsienis, imu-
nitetas, jurisdikcija, norma, privatus, juridinis, asmuo, turtas, politinis,
diskriminacinis, pilietis, pareig nas, protokolas, straipsnis, pranesimas,
nuosprendis, aplinkyb s, laisv , komisija, vyriausyb , kriterijus, gyven-
tojas, garantija, s junga, apsauga, aspektas, partija, tarnautojas, besalis-
kumas, konvencija, pareiga, demokratinis, saugumas, principas, intere-
sas.

'6.6.2 pratimas. Pabraukite kirciuot skiemen . vien stulpel surasy-
kite zodzius, turincius trump kirciuot skiemen , kit ilg kirciuot
skiemen .

Kolegija, pos dis, rajonas, prasymas, pareiskimas, pareisk jas, res-
publika, rinkliava, nutarimas, prekyba, centras, student , vieta, masina,
131
balsas, draugas, hipotez , bauda, kabinetas, pos dis, teismas, kalba, ras-
tas, teis tvarka, juriskonsultas, seimas, konspektas, sprendimas, auto-
mobilis, skola, diplomas, dialogas, reiskinys, valdytojas, zem , zodis.

6.6.3 pratimas. vien stulpel surasykite zodzius, kuri kirciuot
skiemen sudaro vienbalsis, kit dvibalsis. Sukirciuokite.

Bauginti baugina, kilti kilo kilimas, gadina gadinti, gyvena
gyventojas, rimti nurimo, barti bara barimas, kelti kelia, m gina
m ginti m ginimas, stumti stumia st mimas, saugo saugumas,
vaidina vaidinti, prikabino prikabinti, sprogdinti sprogdino
sprogdinimas, isdalinti isdalina, ramina raminti, priminti primin ,
atminti atmintis.

6.6.4 pratimas. Sukirciuokite zodzio gal .

Nariai, taut , skubius tyrimus, naujas zonas, tautinius konIliktus,
Lietuvos, skaudzioms pastaboms, teiginys, svarbi pazym , pavaldiems
teismams, didel mis baudomis, skaudzius sm gius, zmoni kanci ,
nuobodzioms paskaitoms, tautines bendrijas, geriems darbams, kelis pa-
reiskimus, taikiais veiksmais, zenklai, asociali asmen , specialias vi-
zas, turimoms atsargoms.

6.6.5 pratimas. Tvirtapradzius ir tvirtagalius skiemenis pazym kite ati-
tinkamomis priegaid mis.

Darbas, nedarbas, dirbti, darbingas, darbdavys, darbuotojas, darbi-
ninkas; kalt , kaltas, kaltinti, kaltintojas, bekaltis, kaltininkas; varginti,
vargsta, vargas, vargingas, vargsas; laisv , laisvas, nelaisv , islaisvinti,
laisv ti; laim , nelaim , laimingas, laiminti, laim ti; melas, melagis, me-
lagingas, meluoti, melagyst ; laiptai, laiptin , laipioti, laipinti; laipsnis,
laipsniskas, laipsniuoti, laipsniavimas, laiskas, laiskininkas, laiskinis;
vardas, vardazodis, vardyti, vardijimas; kelias, kelelis, keliauti, keliauto-
jas, keliavo, keliauninkas, keliazenklis, kelininkas; baud , bausti, baud -
jas, baudinys, bausm .
132
6.6.6 pratimas. Sukirciuokite zodzius.

Lietuva, darbas, zmogus, metai, didelis, diena, laikas, respublika,
straipsnis, kalba, salis, asmuo, naujas, kartas, zem , gyvenimas, klausi-
mas, vaikas, pagrindas, veikla, antras, bendras, grup , priemon , pasau-
lis, pradzia, moteris, tvarka, uzsienis, komisija, pinigai, gyventojas, kai-
na, reikalas, sprendimas, tikslas, socialinis, sutartis, vardas, pavard ,
elementas, rezultatas, sunkus, santykis, balsas, amzius, apsauga, reiks-
m , seima, turtas, namas, namai, laisv , pavadinimas, greitai, valdzia,
ministerija, valdymas, pad tis, krastas, jaunas, kaimas, pagrindas, auto-
rius, draugas, paskutinis, centras, politika, ministras, ministerija, laiko-
tarpis, islaidos, d mesys, priezastis, rinka, Iondas, savait , gatv , termi-
nas, suma, tekstas, esm , partija, svietimas, pastatas, reikalavimas.

'6.6.7 pratimas. Pagal daugiskaitos naudininko ir galininko linksni
kircio viet nustatykite termin kirciuotes ir sukirciuokite zodzius.

statymas, principas, bendrov , pareiga, tyrimas, kalba, b kl , ordi-
nas, apdovanojimas, valstyb , veikla, pad tis, problema, teismas, gincas,
reglamentavimas, teiginys, paraiska, bauda, vieta, argumentas, pob dis,
elgesys, grup , paslauga, straipsnis, paragraIas, apskritis, apylink , prie-
das, alga, atlyginimas, atlygis.

'6.6.8 pratimas. Isrinkite zodzius, kuriems tinka antro nuo galo skie-
mens taisykl .

Zd , Iirm , tais kl , asmenin , ve sl pratim , uost , Vilni ,
Lietuv , universitet , studet , Iond , Iakultet , kn g , pjamas, stre k ,
produkcij , marsrut , eksport , bank , tarptautin , pozicij , simbolin
mokest , draudim , kompnij , cet , rik , vietov , vilni t , nuolatin ,
pimt , pasaul , kongres , kompiuter , pad j j , lietuv , biudzet , lit ,
darb , prospekt , kult r , nuomon , atsaking .

'6.6.9 pratimas. Raskite zodzius, kurie pakl sta antrojo nuo galo skie-
mens taisyklei. Parasykite si zodzi vienaskaitos naudininko ir vieti-
ninko, daugiskaitos galininko linksnius ir sukirciuokite.

Laikas, sostin , sankryza, nepasitenkinimas, automobilis, sviesoIo-
133
ras, transportas, problema, gatv , b da, pus , signalas, sviesa, zenklas,
saugumas, tarnyba, pareig n , paslaptis, perdavimas, atstovas, vietov ,
vadov , inspekcija, virsininkas, pavaduotojas, spauda, aplinkyb s, pilie-
t , viza, siena, kontrol , auditas, salis, pasienis, autobusas, diena, nepil-
nametis, tvarka, nuobauda, miestas, vyriausyb .

'6.6.10 pratimas. Sukirciuokite ir nurodykite kirciuotes.

Administracinis, akademinis, akcinis, asmeninis, asmeniskas, atsa-
kingas, brangus, buitinis, civilinis, daiktinis, drausmingas, imlus, inIor-
macinis, istikimas, komercinis, kompensacinis, konkretus, masinis, ma-
zesnis, naujas, negatyvus, pareigingas, pastovus, prekybinis, s monin-
gas, studentiskas, tarnybinis, tarptautinis, tautinis, turtinis, universiteti-
nis, valingas, visuomeninis, visuomeniskas, zalingas, zalingesnis.

6.6.11 pratimas. Lygindami zodzius, raskite ir pazym kite kircio viet .

Biurokratas biurokratinis biurokratija; analogija analoginis
analogas; demokratas demokratinis demokratija; autokratas autok-
ratinis autokratija; aristokratas aristokratinis aristokratija; burzua-
zija burzuazinis; IilosoIinis IilosoIija IilosoIas; Iilologinis Iilolo-
gija Iilologas; Iiziologinis Iiziologija Iiziologas; pedagoginis pe-
dagogika pedagogas; sinonimiskas sinonimika sinonimas; sociolo-
ginis sociologija sociologas; pataloginis patologija patalogas;
mikroskopinis mikroskopija mikroskopas.

'6.6.12 pratimas. Sukirciuokite visus zodzius.

Darbo ministerija, patar j komanda, siuo metu, tie klausimai bus
sprendziami v liau, ziniasklaida be reikalo aptar tyrim medziag , turi
galimyb dirbti kartu su premjeru, laikomas labiausiai patyrusiu parei-
g nu, pateik isvadas, isklaus komentarus, patvirtino Lietuvos Respub-
likos Seimo komitet vadovyb , daugiausia aistr suk l permainos, ty-
rimus atliko generalinio direktoriaus sakymu, bendrov skolinga dau-
giau nei du milijonus lit , pernai si suma isaugo dvigubai.
134
6.6.13 pratimas. Sukirciuokite sudurtinius zodzius.

Aplinkosauga, aplinkotvarka, abipusis, abisalis, bendraklasis, ben-
drabutis, bendradarbis, bendrakalbis, bendrakursis, bendraturtis, darbda-
vys, darboviet , darbotvark , daugiareiksmis, dvikalbis, dviprasmiskas,
dvisalis, garb troska, gyvenviet , kisenvagis, bendravardis, piliakalnis,
pusiasalis, savaitgalis, savanaudis, savanoris, slapyvardis, slaptaviet ,
svetimzodis, sraigtasparnis, teis sauga, teis tvarka, trisalis, trispalv ,
vienareiksmis, zem lapis, zem tvarka, zem valda, ziniasklaida.

6.6.14 pratimas. Sukirciuokite Vilniaus mikrorajon ir apylinki pava-
dinimus.

Antakalnis, Antaviliai, Baltupiai, Buivydisk s, Dvarcionys, Kair -
nai, Galgiai, Naujoji Vilnia, Sapiegin , Naujamiestis, Senamiestis, Uzu-
pis, Markuciai, Naujininkai, Liepkalnis, Kirtimai, Rasos, Salininkai,
Zirm nai, Bukciai, Paneriai, Zv rynas, Lazdynai, Karolinisk s, Justinis-
k s, Virsulisk s, Pasilaiciai, Pilait , Zuj nai, Karvelisk s, Fabijonisk s,
Seskin , Snipisk s, Santarisk s, Verkiai, Visoriai, Aukstoji Ries , Su-
derv , Rokantisk s, Balsiai, Kryziokai.

6.6.15 pratimas. Sukirciuokite vietovardzius. Parasykite ir sukirciuokite
j kilmininko, galininko, nagininko ir vietininko linksnius.

Europa (2), Pabaltijys (3
4b
), Lietuva (3
a
), Vilnius (1), Kaunas (4, 2),
Klaip da (1), Siauliai (4), Mazeikiai (2), Trakai (2), Kernav (3
b
), Tel-
siai (3), Taurag (3
b
), Jurbarkas (3
a
), Kretinga (3
b
), Palanga (3
b
), Nerin-
ga(3
b
), Nida (2), Preila (1), Gargzdai (3
a
), Pabrad (3
b
), Salcininkai (1),
Alytus (4), Sestokai (4), Var na (3), Lazdijai (2), Ignalina (2), Birzai
(1), Panev zys (3
4b
), Anyksciai (3), Utena (3
b
), Ukmerg (3
b
), Sirvintos
(3
a
), Tauragnai (2), Maisiagala (1), Dubingia (3
b
), Karaliaucius (1),
Tolminkiemis (1), Tilz (2), Gumbin (2), Ragain (2).

6.6.16 pratimas. Taisyklingai perskaitykite.

Susitar su Europos S junga, dom josi Pabaltiju ir Lietuva, saugo
Neringos gamt , puiku Palangoje, vyko link Satrijos kalno, pakviet
135
Telsius, slidin jo Pabrad je, Sirvint savivaldyb , gim Trakuose, sp -
dingi Kernav s piliakalniai, lank si Zuvinto rezervate, salia Tauragn
yra Tauragno ezeras, buvau Siauliuose, traukinys atvaziavo Sestokus,
senasis Stelmuz s zuolas, apsigyveno Jurbarke, Kretingos meras, Rie-
s je yra zirgynas, susitiko ir Alytuje, ir Var noje.

'6.6.17 pratimas. Sukirciuokite.

pareiginga specialist , su pareiginga specialiste, pareigingas specia-
listes,
teis tas aktas, teis tu aktu, teis tame akte, teis tus aktus,
senas sovinys, senu soviniu, sename sovinyje, senus sovinius,
tarnyba, su tarnyba, tarnyboje, tarnybas,
greitas automobilis, greitame automobilyje, greitu automobiliu,
greiti automobiliai, greitus automobilius,
sud tinga byla, sud tingoje byloje, sud tingas bylas,
asmenin atsakomyb , asmenine atsakomybe, asmenin je atsako-
myb je,
Iizinis asmuo, Iiziniai asmenys, Iiziniu asmeniu,
Vilnius, ties Vilniumi, Vilniuje.

'6.6.18 pratimas. Sukirciuokite.

tarptautin staiga, tarptautine staiga, tarptautin s staigos, tarptau-
tines staigas,
jaunas prezidentas, jaun prezident , su jaunu prezidentu, jaunus
prezidentus,
motociklas, motociklu, motocikle, motociklus,
piktas tardytojas, su piktu tardytoju, piktus tardytojus,
asmeniskas skundas, asmeniskame skunde, asmeniskus skundus,
sud tingas uzdavinys, su sud tingu uzdaviniu, sud tingame uzdavi-
nyje,
didel bauda, didel je baudoje, didel s baudos (dgs. V.), dideles
baudas,
turistin agent ra, turistin je agent roje, turistines agent ras,
Klaip da, ties Klaip da, Klaip doje,
Justinisk s, Justinisk se.
136
6.6.19 pratimas. Sukirciuokite.

s kminga paieska, s kming paiesk , su s kminga paieska, s kmin-
goje paieskoje,
ministras, ministr , su ministru, su ministre, ministrus, ministres,
tikslus nurodymas, tiksl s nurodymai, tiksliu nurodymu, tikslius
nurodymus,
teisin valstyb , su teisine valstybe, teisin je valstyb je,
puikus kabinetas, puik kabinet , puikiu kabinetu, puikiame kabi-
nete, puikius kabinetus,
bausm , bausm , su bausme, bausm je, bausmes,
diagnoz , diagnoze, diagnozes,
visuomeninis renginys, visuomeniniu renginiu, visuomeniniame
renginyje, visuomeninius renginius,
pareiskimas, su pareiskimu, pareiskime, pareiskimai, pareiskimus,
Lietuva, Lietuvoje, su Lietuva, o Lietuva! Pabaltijys, su Pabaltiju,
Pabaltijyje,
Vilniaus senamiestis, senamiestyje.

6.6.20 pratimas. Sukirciuokite administracin s ar teis s kalbos Iormu-
luot se daznai vartojamus veiksmazodzi Iormas.

Galioti, galioja, galiojo, kelti, kelia, k l , drausti, draudzia, draud ,
draus, tirti, tiria, tyr , nutarti, nutar , leisti, leidzia, leido, apmokestinti,
apmokestina, apmokestino, remti, remia, r m , paveld ti, paveldi, pa-
veld jo, paveld s, perduoti, perduoda, perdav , stoti, stojo, pareigoti,
pareigoja, pareigojo, rasti, randa, rado, ras, nuomoti, nuomoja, nuomo-
jo, kainoti, kainojo, kainuoti, kainuoja, kainavo, pasirasyti, pasiras ,
pasirasys, imti, ima, m , suvokti, suvokia, suvok , tapti, tampa, tapo,
atgauti, atgavo, atgaus, pripazinti, pripaz sta, pripazino, prival ti, priva-
lo, prival s, siekti, siekia, siek , laikytis, laikosi, laikysis, kontroliuoti,
kontroliuoja, kontroliavo, remti, remia, r m , atmesti, atmeta, atmet ,
atsaukti, atsaukia, atsauk , atsauks, kilti, kyla, kilo, skirti, skiria, skyr ,
tekti, tenka, teko, reikalauti, reikalauja, reikalavo, reikalaus, tur ti, turi,
tur jo, vengti, vengia, veng , ginti, gina, gyn , atstovauti, atstovauja, at-
stovavo, atsovaus.
137
'6.6.21 pratimas. Sukirciuokite sud tinius terminus.

Nekilnojamasis turtas, ginamoji kalba, teisiamasis pos dis, drau-
dziamasis kelio zenklas, apmokestinamosios pajamos, gyvenamoji vieta,
isteisinamasis nuosprendis, kardomoji priemon , tvarkomasis pos dis,
nurodomasis kelio zenklas, atsakomosios priemon s, vykdomasis rastas,
atsakomoji redakcija, kaltinamoji kalba, atsiskaitomoji s skaita, bau-
dziamasis procesas, draudziamosios pajamos, galiojamasis rastas, ei-
namoji skola, kaltinamasis nuosprendis, skiriamasis zenklas, isperkamo-
ji vert , kilnojamasis turtas, sp jamasis kelio zenklas, pridedamoji ver-
t , samdomasis darbuotojas, konstatuojamoji nutarimo dalis.

6.6.22 pratimas. Sukirciuokite konkreciose administracin s ar teis s
kalbos Iormuluot se vartojamus prieveiksmius. Nurodykite pamatin
Iorm , kuri lemia atitinkamo prieveiksmio kirciavim .

Pakartotinai tikrino, proporcingai paskirst , siurksciai pazeid , per-
spektyviai atrod , krupsciai perzi r jo, klaidingai paskelb , atkakliai
reikalavo, sek paskui, absoliuciai tyl jo, skubiai sprend , taigiai ir
kantriai aiskino, staigiai pranes , pigiai nuomavo, papildomai ras , tiks-
liai susitar , akivaizdziai tendencingai kalb jo, rezultatyviai der josi,
paskui papild , gudriai suras , liguistai reagavo, narsiai gyn savo nuo-
mon , pavydziai sl p , tikinamai priestaravo, populiariai kalb jo, visis-
kai nepais , bailiai elg si, tikinamai pasakojo.

6.6.23 pratimas. Sukirciuokite tekst .

Viskas rodo, kad Europos Parlamentas is tikr j vis aktyviau daly-
vaus teis s akt pri mimo procese. Taciau kol kas negalima manyti, kad
taip bus is tikr j . Parlamentas teb ra institucija, kuriai tolimi kasdieniai
Bendrijos pilieci r pesciai, t liudija zemas dalyvavimo rinkimuose
lygis valstyb se, kuriose balsavimas n ra privalomas. Be to, tokie bal-
suotojai, dalyvaudami Europos S jungos rinkimuose, labai daznai is-
reiskia savo nuomon vidaus, o ne Europos klausimais.
Pagaliau Teismas. Speciali jo paskirtis uztikrinti Bendrijos teis s
taikymo ir aiskinimo vienov , taciau jis negali priversti nacionalini tei-
138
sm vadovautis jo sprendimais. Kaltinimai, nors ir nepagr sti, kad jo tei-
smin politika daugiau remiama politiniais nei teisiniais motyvais, gali
paskatinti is naujo vertinti jo, kaip Bendrijos teis s glob jo, vaidmen .
Siaip ar taip, aisku, kad smarkiai issipl tus Bendrijos geograIijai bus
reikalinga institucin s strukt ros, kuri is esm s isliko tokia pat kaip ir
tada, kai Bendrij sudar tik sesios nar s, reIorma. (Walter Cairns. Eu-
ropos S fungos teis s vaaas. 78 p.)

139

KALBOS OD I DARYBA

7.1. Pagrindin s s vokos.
7.2. Terminai.
7.3. Specialioji leksika.
7.3.1.B dvardis.
7.3.2. Skaitvardis.
7.3.3.Veiksmazodis.
7.3.4. Prieveiksmis.

Terminams daryti naudojami visi pagrindiniai m s kalbos
zodzi darybos b dai. Ypac daug nauj termin daroma is daikta-
vardzi , veiksmazodzi , b dvardzi . Terminijos naujadar daryba
kai kuriais atvejais gali siek tiek skirtis nuo bendrin s kalbos nau-
jadar darybos, bet neturi priestarauti jos bendriesiems polin-
kiams
21
.

7.1. Pagrindins svokos

Pries pradedant kalb ti apie zodzi darybos b dus ir bendrin -
je kalboje pasitaikancius netinkamus zodzi darybos atvejus, rei-
k t prisiminti, jog pagal sandar visi zodziai skirstomi papras-
tuosius (pirminius) ir isvestinius (darinius). Zodzius, kurie n ra
padaryti is kito zodzio, vadiname paprastaisiais, o bet kuriuo da-
rybos b du padarytus is paprast j dariniais. Tie zodziai, is ku-

21
Zr. Gaivenis K. Lietuvi terminologifa. teorifos ir tvarkvbos metmenvs. Vil-
nius: Lietuvi kalbos instituto leidykla, 2002, p. 57.
140
ri yra padaromi dariniai, vadinami pamatiniais zodziais. Dariniai,
kurie remiasi vienu pamatiniu zodziu, vadinami vediniais, o tie,
kurie remiasi dviem pamatiniais zodziais, vadinami sudurtiniais
zodziais, arba d riniais.
Lietuvi kalboje yra keturi pagrindiniai zodzi darybos b dai:
x priesaginis,
x priesd linis,
x gal ninis,
x d ryba.
Is lietuvisko ar tarptautin s kilm s pamatinio zodzio bet ku-
riuo darybos b du padarytas zodis (darinys) vadinamas naujada-
ru.
Priesd liniu ir priesaginiu darybos b du gali b ti padaroma ir
nauj zodzi (siena ir uzsienis, pasienis; skvrius ir poskvris; gauti
ir apgauti, sugauti; rinkti ir rink jas, rinkikas, rinkimai; naufas ir
naufiena, naufinti), ir tiems patiems zodziams suteikiamas naujas
reiksm s atspalvis (pulti ir pulain ti; vaiuoti ir apvaiuoti, isva-
iuoti, vaiuoti). Zodis gali tur ti ne tik vien , bet ir kelias priesa-
gas, priesag ir priesd l kartu (zr. 4 pav.).

ieskoti
iesk ovas is ieskoti
iesk inys su ieskoti
ap ieskoti
iesk iklis pa ieskoti
skola
skolinys skol inti paskolinti
skolin- imas
skolin- tojas
skol ingas skol ininkas

141

4 pav. Darybos iliustracin schema

Nauj zod galima padaryti pakeitus vien gal n kita: sauga
(: saugus), kalt (: kaltas), greitis (: greitas), vert (: vertas), karys
(: karas), apklausa (: apklausti), mainai (: mainvti), ustatas (: u-
statvti), spauaas (: spausti), rasas (: rasvti), aesimtas (: aesim-
tis), sakmus (: sakvti), duslus (: dusti). Kai kuriais atvejais gali
pasikeisti pamatinio zodzio saknies balsis: kaitas (: keisti), na-
sas (: nesti).
Dalis nauj zodzi padaroma suduriant dviej zodzi kamie-
nus: aarboviet , puskarininkis, nuompinigiai, benarakaltis, ben-
araaarbis, kraufomaisa, laikrastis, rinkoaara, greitkelis, maa-
reiksmis, visateisis, si nakt, penkiasaesimt, pussimtis. Daugiausia
sudurtini termin yra padaroma suduriant daiktavard su daikta-
vardziu (aienpinigiai, kelkrastis, vietovarais, asmenvarais, aar-
kaltas
kalt umas
kalt ai
kaltin tojas kalt inti ap kaltinti
kaltin imas
pirmas
pirminink auti pirminikav- imas
pirm ininkas
pirm auti pirm iau

pirm yn
pirm utinis
pirm inis
142
botvark ), daiktavard su veiksmazodziu (aarbaavvs, paminklo-
sauga, em valaa, taikaarvs) ir b dvard su daiktavardziu (pilna-
metis, benaraautoris, plikleais). Sudurtini zodzi , arba d rini ,
kamienai gali b ti sujungti tiesiogiai, t. y. be jungiam j balsi
(rankpinigiai, aelspinigiai, lvakrastis, kelkrastis, vienmetis, visu-
reigis, pusantro, trecaalis), arba su jungiamaisiais balsiais (savi-
valaa, akligatvis, em lapis, prekystalis, airvoemis, ilgalaikis,
savikaina, paminklosauga, lvgiateisis, savanoris, savaaarbis). D -
rybos b du gali b ti padaroma ir toki zodzi , kuri vienas d muo
yra ne zodzio kamienas, o visas zodis, pvz.: aplinkrastis, aplinkke-
lis, savikaina, savikritika, trissvk, kakoks, kakas.
Nauj zod galima padaryti vieno zodzio pradzi suduriant su
visu kitu zodziu, pvz.: profs funga, kol kis. Tokie zodziai vadi-
nami sudurtiniais sutrauktiniais zodziais. Lietuvi kalboje j n ra
labai daug, nes toks zodzi darybos b das, palyginti su pries tai
min tais, n ra paplit s.
Visa tai, kas buvo pasakyta, pavaizduota 5 paveiksle.

5 pav. Dariniai

DARINIAI

VEDINIAI
D RINIAI
benara kaltis
vien manaatis
kit met
avi aesimt
PRIESAG
laiauo tojas
aaikt inis
vaaov auti
slapt ai
PRIESD LI
antkainis
per rinkti
apy sunkis
be aarbis
GAL NI
uaarb is
apklaus a
ras as
tar us
143
Norint taisyklingai padaryti isvestinius zodzius, reikia laikytis
tam tikr zodzi darybos d sni , suvokti, kokia yra zodzi , daro-
m su vienu ar kitu darybos elementu, reiksm . Tik tada galima
pasirinkti tinkamus zodzi darybos b dus. Pavyzdziui, daiktavar-
dziai su priesaga -vmas daromi is toki veiksmazodzi , kurie ben-
dratyje turi priesagos bals -v ir esamojo laiko 3 asmens gal n -o
(( sakymas (: sakyti, sako)), rasymas ((: rasyti, raso)), o kitais
atvejais daromi priesagos -imas vediniai ((virsifimas (: virsyti, vir-
sifa, virsifo)), kaltinimas ((: kaltinti, kaltina, kaltino)). Su tomis
paciomis priesagomis negali b ti daromi ranki , prietais ir vei-
k j pavadinimai (autopakrov jas ir krov jas), veiksm , veiksmo
rezultat ir daikt pavadinimai (apvaiavimas nevartotinas vietoj
lankstas, aplinkkelis, o sustofimas vietoj stotel ) ir pan.
Darant naujus zodzius, ne visada galima remtis analogiskais
kit kalb pavyzdziais. Pirmiausia reikia zi r ti, kad dariniai ne-
sikirst su savo kalbos zodzi darybos d sniais, negriaut esamos
sistemos.
Kalbos praktika rodo, kad darant isvestinius zodzius pasitaiko
vairi bendrin s kalbos norm pazeidim . Pavyzdziui, vietoj ve-
dini su priesd liu ne- daznai vartojami priesd l be- turintys zo-
dziai ((beaarbvst ( nedarbas), betvark ( netvarka), bealko-
holiniai ( nealkoholiniai) g rimai)), is veiksmazodzi abstrakt
daromi b dvardziai su priesaga -inis ((rinkimin ( rinkim )
kampanifa, arauaiminis ( draudziamasis) vvkis, ieskininis
( ieskinio) pareiskimas, statvmin ( statym ) ba: )), is vei-
kiamosios r sies esamojo laiko dalyvi prieveiksmiai su priesa-
ga -(i)ai, nors f vietofe geriau vartoti tos pacios priesagos veai-
nius, paaarvtus is neveikiamosios r sies esamofo laiko aalvvi
( tikinanciai ( tikinamai) kalb fo, pasiaukofanciai ( pasiauko-
jamai) gvn ).
Kartais vediniai daromi be jokio reikalo, nes lygiai t pat ga-
lima pasakyti pamatiniu zodziu. Pavyzdziui, prie zodzio prideda-
mas priesd lis, nors zodis be priesd lio yra tikslesnis: apmokamos
( mokamos) paslaugos, neapmokamos ( nemokamos) atosto-
gos, apsaugos ( saugos) tarnvba, pakvietimas ( kvietimas) ir
144
t. t. Vietoj labai paplitusi b dvardzi su priesaga -inis, - daug
kur puikiai tinka pozym , r s , priklausym rodantis daiktavardzio
kilmininkas: aervbinis ( deryb ) obfektas, teismin ( teism )
reforma, kreaitin ( kredito) unifa ir pan.
Kai kuriais atvejais vienoms kalbos dalims daryti tinkami b -
dai taikomi norint pasidaryti kit kalbos dali zodzi . Pavyzdziui,
sakytin je kalboje vartojami priesagos -ietis, - vediniai gerietis,
- , blogietis, - netinkami tod l, kad sios priesagos vediniai ben-
drin je kalboje daromi is daiktavardzi ((vilnietis, - (: Jilnius),
kaimietis, - (: kaimas)), o ne is b dvardzi . Bendrin je kalboje
nevartotini daiktavardziai, padaryti prie skaitvardzi prid jus prie-
sag -uk , pvz.: t r e f u k (( trejetas, trejetukas; trijul ; trivie-
tis, - ; treiukas (autobusas, troleibusas)). Su tokia priesaga daik-
tavardziai daromi is daiktavardzi .
Nauj zodzi kalboje gali atsirasti ne tik juos darant cia min -
tais b dais, bet ir skolinantis is kit kalb , issiverciant is kit kal-
b , suteikiant zodziui nauj reiksm . Visi nauji zodziai vadinami
naujazodziais, arba neologizmais.


1. Kuriuos zodzius vadiname pirminiais zodziais, o kuriuos
dariniais?
2. Nurodykite pagrindinius zodzi darybos b dus.
3. Kuo naujadarai skiriasi nuo naujazodzi (neologizm )?

145

7.2. Terminai

Terminais dazniausiai eina daiktavardziai. Didziausi termin
dal sudaro dariniai.

Priesag vediniai

Priesag vedini yra daug daugiau negu kit tip darini . Su
priesagomis daiktavardziai gali b ti daromi is vairi kalbos dali :
is veiksmazodzi , pvz.: gvnimas (: gvn ), gvnyba (: gvn ), veiks-
mas (: veikti), ieskinys (: ieskoti),), valavtojas (: valavti), nusikal-
t lis (: nusikalto), tikrintuvas (: tikrinti), ginklas (: ginti), is daik-
tavardzi , pvz.: vagyst (: vagis), aervbininkas (: aervbos), amba-
saaorius (: ambasaaa), parlamentaras (: parlamentas), iseivija
(: iseivis); is b dvardzi , pvz.: saugumas (: saugus), benarov
(: benaras), lengvata (: lengvas), sveikata (: sveikas), aukstuome-
n (: aukstas); is varai , pv:.: savininkas (: savo), visuomen
(: visas); is skaitvardzi , pvz.: pirmininkas (: pirmas), antrininkas
(: antras); is prieveiksmi , pv:.: aaugetas (: aaug). Bene daugiau-
sia toki vedini padaroma is veiksmazodzi .

Administracin je kalboje labai paplit veiksmazodiniai daik-
tavardziai, turintys priesagas -imas, -ymas. Toki vedini galima
padaryti is kiekvieno veiksmazodzio. Dazniausiai tokiais vediniais
reiskiamos abstrakcios s vokos (veiksmai, b senos): vaaovavi-
mas, sp fimas, klastofimas, kaltinimas, persekiofimas, sekimas,
svarstvmas, papilavmas, si lvmas, laikvmas, karavmas, mokvmas,
laisv s apribofimas, bvlos nagrin fimas, nuosprenaio svelnini-
mas, skunao paaavimas, ikiteisminis tvrimas, turto kainofimas,
skolos isieskofimas, prekvbos reglamentavimas, taisvkli paeiai-
mas, statvm nesilaikvmas, galiofim virsifimas, verslo aami-
nistravimas ir t. t. Taciau yra ir sukonkret jusi , turinci specia-
lias reiksmes vedini , kurie vartojami kaip konkretieji daiktavar-
dziai. Tokie yra administracin je kalboje vartojami dokument
146
pavadinimai: statvmas, sakvmas, prasvmas, nutarimas, pareis-
kimas, pavm fimas, galiofimas, leiaimas, liuaifimas, sprenai-
mas.
Darant si priesag vedinius, reikia sid m ti, kad priesag
-ymas turi daiktavardziai, padaryti is toki veiksmazodzi , kurie
bendratyje turi priesagos bals -y- ir esamojo laiko 3 asmens gal -
n -o. Pavyzdziui:
svarstvti, svarsto svarstvmas; skirstvti, skirsto skirstvmas;
valavti, valao valaymas; roavti, roao roavmas; sakvti,
sako sakymas.

Priesag -imas turi daiktavardziai, padaryti is t veiksmazo-
dzi , kurie bendratyje pries -ti neturi priesagos bals s -y-: nutarti
nutarimas; aaministruoti aaministravimas; leisti leiaimas;
nusikalsti nusikaltimas; apriboti apribofimas.
Su priesaga -imas daiktavardziai daromi ir is t veiksmazo-
dzi , kurie bendraties priesagoje turi bals -y-, o esamojo laiko 3
asmenyje -ija ir b tojo kartinio laiko 3 asmenyje -ijo. Pavyzdziui:
liuavti, liuaifa, liuaifo liuaifimas; varavti, varaifa, varaifo
varaifimas; virsvti, virsifa, virsifo virsifimas; kersvti, kersifa,
kersifo kersifimas.
Rast , dokument kalboje (ypac kai reikia pasakyti abstrak-
ciai, apibendrintai) tokie veiksmazodzi abstraktai vartojami daz-
nai, pvz.:
Pareiskimas a l civilin s b kl s akto registravimo, akto raso
atk rimo, pakeitimo, papilavmo, istaisvmo ar anuliavimo pa-
auoaamas pareisk fo gvvenamosios vietos apvlink s teismui
|Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 514 str.|.
Leiaim prekiauti ir teikti paslaugas viesosiose vietose isaa-
vimo ir panaikinimo tvark , leiaim prekiauti svenci ir ren-
gini metu isaavimo tvark bei isveiofamosios, isnesiofamo-
sios prekvbos tvark numato Jilniaus miesto savivalavb s
valavba
22
. Pagrinain teismo antstoli funkcifa vra teismo

22
Prekybos viesosiose vietose taisykl s Lietuvos rvtas. 2002.04.13.
147
sprenaim ir kit statvm numatvt vvkaom f aokument
priverstinis vvkavmas
23
. U normini aokument reikalavim
nesilaikvm atsakomvb nustato Lietuvos Respublikos aami-
nistracini teis s paeiaim koaeksas.

Su si priesag vediniais daromos dokument antrast s,
svarstom klausim pavadinimai. Tokiais atvejais vartojami jun-
giniai su prielinksniu a l, pvz.:
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro sakvmas ,D l Ci-
vilinio proceso koaekso oficialaus teksto isleiaimo`;
Konvencifa ,D l priverstinio aarbo panaikinimo`, ,D l
teis s fungtis organi:acifas ir vesti kolektvvines aervbas
princip taikvmo`;
Lietuvos Respublikos Jvriausvb s, profesini s fung ir
aarbaavi organi:acif 1999 m. vasario 11 a. susitarimas
,D l trisalio benaraaarbiavimo`;
Svarstvta: 1. D l mokslo laipsni pavaainimo trumpinimo.
2. D l valiutos pavaainimo ,euras` kirciavimo.

Toki abstrakcios reiksm s daiktavardzi vardininko Iormos
vartojamos sudarant dokument atskir dali , skyri , skirsni ant-
rastes. Pavyzdziui:
Darbo sutarties s lvg pakeitimas. Darbo sutarties suaarv-
mas. aarbinimas. Darbo sutarties pasibaigimas. Darbo teisi
gvvenainimas ir gvnimas. Kolektvvini aarbo sutarci reg-
lamentavimas. Civilin s b kl s akt ras atk rimas, papil-
avmas ir istaisvmas. Santuokos registravimas. Streiko skelbi-
mas. Jaiko laikinosios globos (r pvbos) nustatvmas. Prasvmo
nagrin fimas |pateikti pavyzdziai yra Lietuvos Respublikos
darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sky-
ri ir straipsni pavadinimai|.

23
Kuconis P., Nekrosius V. Teis saugos institucifos. Vilnius: Justitia, 2000,
p. 63.
148
Veiksmazodiniai daiktavardziai b dingi rast kalbai, taciau
pernelyg daznai vartojami stumia is kalbos prastesnius minci
raiskos b dus. Tokios darybos zodziai sunkina kalb , tod l reikia
stengtis issiversti be j . Ypac daznai abstrakci veiksmazodini
daiktavardzi naudininkas yra vartojamas tikslui su paskirties at-
spalviu reiksti. Tokius vedinius reikia keisti veiksmazodzi , is ku-
ri jie yra padaryti, Iormomis (asmenuojamosiomis, bendratimi,
padalyviu), salutiniu sakiniu ar kitaip, pvz.:
Siunciant v v k a v mu i ( vykdyti) nuosprena ar (ir) vvkao-
m f rast , bvlofe turi b ti paliekami atitinkam lvarasci
nuorasai, patvirtinantvs aokument issiuntimo fakt
24
. Jeigu
buvo pasi lvti au skirtingi klausimo issprenaimo variantai,
kiekvienas is f apsvarstomas f pateikimo s v a r s t v mu i
( svarstyti) eil s tvarka ir a l kiekvieno is f priimamas
sprenaimas
25
. Jiaaus aokumentai nauaofami organi:acifos
viaaus veiklai forminti ir fofe vvkstanci operacif f i k s a -
v i mu i ( vykstanioms operacijoms fiksuoti). Seimo komi-
tetas pateik s v a r s t v mu i ( svarstyti) statvmo profekt .
Savivalavb profekto gvvenainimui ( projektui gyvendinti)
skvr 187 t kstancius lit . Na g i n f i mu i ( Nagrin ti) ati-
auotos sesios bauaiamosios bvlos. (dar zr. naudininko varto-
sen ). v a i a v i ma s atomin s elektrin s teritorif be lei-
aimo arauaiamas ( vaziuoti atomin s elektrin s teritori-
j be leidimo draudziama). Ar statvmas nenumato l v g t i -
n i o p a l e i a i mo ( lygtinai paleisti) is laisv s at mimo vie-
tos? Pa t i k r i n i mu ( 1ikrinant) nustatvta, kaa skunaus ir
pareiskimus buvo atsakvta statvmo nustatvta tvarka. Pateik
suklastotus aokumentus nor fo roavti k r o v i n i o i s s i u n -
t i m ( kad krovin issiunt ). Drauaimo statvmas leiaia
gvvvb s arauaimo monei v v k a v t i a r a u a i m ( d r a u-
s t i ) nuo nelaiming atsitikim ir nuo ligos.

24
Lietuvos Respublikos bauaiamofo proceso koaekso komentaras. J-XI aalvs.
Vilnius: Teisin s inIormacijos centras, 2004, p. 332.
25
Ten pat, p. 190.
149
Naudininko Iormas tikslui reiksti tinka vartoti tada, kai si
priesag vediniai yra sukonkret j ir nereiskia veiksmo pavadini-
mo arba daiktavardziai turi konkretinam j pazymin :
Europos Parlamentas pritar si lymui ispl sti s ras srici ,
pagal kur visoms Europos S fungos salims bus leiaiama tai-
kvti maesn pria tin s vert s mokest . Pritariama sprendimui
atnaufinti rvsius su Baltarusifos valaios institucifomis. Dalis
pafam buvo skirta sveikatos draudimui. Jis aar tr ksta l s
mokslui ir svietimui. statvmas teikiamas pirmajam balsavi-
mui. Statuto profekt rengia antram svarstymui.

Reikia sid m ti, kad priesag -imas, -ymas vediniai, kuriais
bendrin je kalboje vadinamas veiksmas, nevartotini veiksmo vie-
tai pavadinti, pvz.:
valiutos k e i t i ma s ( keitykla); spalvot f metal s u p i r -
k i ma s ( supirktuv ); buitin s technikos t a i s v ma s ( tai-
sykla); autobus ir troleibus s u s t o f i ma s ( stotel ) ir
pan.

Administracinei kalbai b dingi ir abstrakcios reiksm s daik-
tavardziai, sudaryti su priesaga -umas. Sie abstraktai daromi is
vardazodzi : b dvardzi , sub dvard jusi dalyvi , daiktavardzi
ir pan. Tokie vediniai dazniausiai daromi is laipsniuojam b d-
vardzi nelyginamojo laipsnio Iorm , pvz.: saugumas (: saugus),
teisnumas (: teisnus), veiksnumas (: veiksnus), konfiaencialumas
(: konfiaencialus), konkretumas (: konkretus), nuosaikumas (: nuo-
saikus), sistemiskumas (: sistemiskas), gr smingumas (: gr smin-
gas), teisingumas (: teisingas), teis tumas (: teis tas). Is nelaips-
niuojam b dvardzi sios priesagos vediniai nedaromi.
Reik t sid m ti, kad bendrin je kalboje tokius vedinius
prasta daryti is b dvardzi , turinci paprast ar darybiskai ne tok
sud ting kamien . Kai to nepaisoma, atsiranda nevartotin zo-
dzi , pvz.:
problematiskumas problemiskumas (: problemiskas); si-
stematiskumas sistemiskumas (: sistemiskas); aaekvatisku-
mas adekvatumas (: adekvatus), tapatumas (: tapatus).
150
Kiti si priesag turintys vediniai daromi is dalyvi . Didel j
dalis yra padaryta is neveikiamosios r sies esamojo laiko dalyvi ,
pvz.: pavelaimumas (: pavelaimas), patikimumas (: patikimas),
tinkamumas (: tinkamas), lankomumas (: lankomas), sergamumas
(: sergamas). Kur kas maziau vedini yra is kit r si dalyvi ,
pvz.: is reikiamyb s dalyvi ((t stinumas (: t stinas), tik tinumas
(: tik tinas)), is neveikiamosios r sies b tojo laiko dalyvi ((tei-
stumas (: teistas), apibr tumas (: apibr tas), netik tumas (: neti-
k tas)).
Vienas kitas si priesag turintis vedinys yra padarytas is kit
kalbos dali zodzi : pirmumas (: pirmas), aaugumas (: aaug), in-
valiaumas (: invaliaas). Atkreiptinas d mesys tai, kad vietoj ne-
lietuvisk zodzi invaliaas, invaliaumas kalbininkai si lo vartoti
lietuviskus ne galusis, ne galumas, negal .

Priesagos -umas vediniais nusakomos su konkreciu dalyku
nesiejamos ypatyb s, suprantamos kaip abstrakt s reiskini pava-
dinimai. Administracinei kalbai tokie zodziai labai parank s, pvz.:
Darbaavio teisnum ir veiksnum reglamentuofa Civilinis ko-
aeksas |Lietuvos Respublikos darbo kodekso 16 str.|. Bau-
aiamosios bvlos teismingumas fos priklausvmas vienam ar
kitam teismui, kuris turi isnagrin ti bvl . Jei kai kuri sutar-
ties s lvg nereglamentuofa nei statvmai, nei sali susitari-
mai, tai fas ginco atvefu nustato teismas remaamasis papro-
ciais, teisingumo, protingumo bei s iningumo kriterifais,
statvm ar teis s analogifa |Lietuvos Respublikos civilinio
kodekso 6.149 str.|. Konstitucifos isskirtin pob a atskleiaia
ir sie fos bruoai: teis tumas, stabilumas ir realumas
26
. Kiek-
vienam teismo sprenaimui ar nuosprenaiui vra keliami teis -
tumo ir pagr stumo reikalavimai
27
. Prokurat ra .~ statv-
m nustatvta tvarka paaeaa vvkavti teisingum be utikrinti

26
Kuconis P., Nekrosius V. Teis saugos institucifos. Vilnius: Justitia, 2000,
p. 16.
27
Ten pat, p. 37.
151
teis tum
28
. Konstitucifos 109 straipsnio 1 aalvfe nustatvta,
kaa teisingum Lietuvos Respublikofe vvkao tik teismai
29
.
Abefofama kai kuri straipsnio autoriaus teigini pagr stumu.
Jisos sios institucifos privalo r pintis saugumu. But pirk fai
buvo pasirinkti vertinus f patikimum . Seimo suaarvta ko-
misifa tikrins komunalines paslaugas teikiancios akcin s ben-
arov s veiklos teis tum .

Pasitaiko, kad priesagos -umas vediniai kalboje vartojami
jiems neb dinga reiksme. Pavyzdziui:
Pri mus atitinkamus teis s aktus buvo grietinama valstvbinio
socialinio arauaimo mok s u r e n k a mu mo ( rinkimo, su-
rinkimo) kontrol . Galima ar siai teigti, kaa toki teis s pa-
eiaim i s a i s k i n a mu ma s v i s a i a f a ( isaiskinama
vis daugiau). Statistikos auomenvs roao, kaa salvfe kasmet
ma fa g i ms t a mu ma s ( gimim , gimim skaiius). Tei-
giama, kaa sumainus vaiavimo greit , suma s a v a r i n -
g u ma s ( avarij , avarij skaiius). Avaringumo ( Ava-
rij ) prieastvs aaniausiai tos pacios: nepasirenkamas sau-
gus greitis.
Is pateikt pavyzdzi matyti, kad ne vienu atveju is dalyvi
padaryti priesagos -umas vediniai vartojami vietoj priesag -imas
ir -ymas vedini veiksmui pavadinti.

Kuopiniai pavadinimai zymi gyv b tybi ar negyv daikt
grup ar visum . Tokie vediniai daromi su priesagomis -ija (isei-
vifa, monifa, stuaentifa), -ynas (laivvnas), -imas (faunimas),
-uomen (aukstuomen , kariuomen ) ir kt. Administracin je kal-
boje vartojami kuopiniai priesagos -etas pavadinimai: visetas (ap-
linkvbi visetas, nusikaltim visetas), aaugetas (prievoli aauge-
tas, skolininink aaugetas, kreaitori aaugetas, aktvvusis aauge-
tas, pasvvusis aaugetas):

28
Ten pat, p. 105.
29
Lietuvos Respublikos Konstitucifos komentaras. 1 dalis / atsak. red. Jovaisas
K. Vilnius: Teis s institutas, 2000, p. 237.
152
Galimas ir kreaitori ir skolininink aaugetas. Tai vaainama
misriuofu prievol s asmen aaugetu. .~ asmen , kurie vra
kreaitoriai, aaugetas vaainamas aktvviuofu aaugetu
30
. Toa l
sprenaiant, ar konkreciu atvefu aarbo sutartis vra nutraukta
a l svarbi prieasci , reikia atsivelgti aarbo sutarties nu-
traukimo aplinkvbi viset .
31

Didel bendrin je kalboje vartojam asmen pagal j atlie-
kam veiksm ar proIesij pavadinim dal sudaro priesag vedi-
niai. Paprastai jie daromi is veiksmazodzi ir daiktavardzi .
Is veiksmazodzi tokie vediniai, kuriais galima pavadinti as-
men tiek pagal trumpai trunkant , atsitiktin darb ar atliekam
veiksm , tiek pagal nuolatin versl , proIesin darb , kaip nurodo
,Dabartin s lietuvi kalbos gramatika' |2, p. 104111|, dazniau-
siai daromi su priesagomis -tojas, -a (vvkavtofas,-a; pavela tofas,
-a; nuomotofas,-a; gelb tofas, -a; steb tofas, -a; valavtofas, -a) ir
- jas, -a (araua fas,-a; palik fas,-a; tvr fas, -a; teis fas, -a; r m -
fas, -a). Kiek maziau toki vedini sudaroma su priesagomis
-ovas, - (ieskovas, - ; atsakovas,- ; usakovas, - ), -ikas, - (skun-
aikas, - ; arauaikas, - ; nesikas, - ), -inys, - (pasiuntinvs, - ; ka-
linvs, - ), -tinis, - ( galiotinis, - ; globotinis, - ; sugvventinis,- ;
islaikvtinis, - ). Vos vienas kitas vedinys turi priesag -inius
(karsincius), -yv (gimavv ), -agis, - (melagis, - ).

Dalis bendrin je kalboje vartojam toki reiksm turinci as-
men pavadinim yra daiktavardin s kilm s priesagos -ininkas, -
vediniai (muitininkas, - ; rentininkas,- ; skolininkas, - ). Siais ve-
diniais ,asmenys daznai pavadinami pagal t objekt , kur jie nuo-
lat doroja, tvarko, tyrin ja, prizi ri, saugo, kuriuo prekiauja ar
siaip r pinasi, pvz.: iaininkas, - ; geleinkelininkas, - ; aurinin-
kas, - ' |2, p. 138|. Nurodoma ir kit pozymi , pagal kuriuos gali
b ti sudaromi tokie asmen pavadinimai: darbo vaisius, gaminys

30
Mikel nas V. Prievoli teis . I dalis. Vilnius: Justitia, 2002, p. 126.
31
Lietuvos Respublikos aarbo koaekso komentaras. I, II dalys. Vilnius: Justitia,
2003, p. 34.
153
(plvtininkas, - ; s rininkas, - ), darbo ar siaip uzsi mimo priemo-
n , rankis, instrumentas (kanklininkas, - ; keltininkas, - ), darbo
vieta (f rininkas, - ; spaustuvininkas, - ). Toki vedini gali b ti
padaryta is zodzi , zyminci asmens turt , jo nuosavyb ir kartu
pragyvenimo, pelno saltin (avarininkas, - ; monininkas, - ). Kai
kuri vedini (aarbininkas, - ; prekvbininkas, - ) pamatiniais zo-
dziais pasakomas pats darbas, verslas ar veiklos sritis.
Dalis toki vedini yra padaryta is b dvardzi , pvz.: privati-
ninkas,- ; benarininkas,- ; blaivininkas,- ; p stininkas,- .

Yra atitinkamas priesagas turinci tarptautini zodzi , varto-
jam asmenims pagal proIesij ar atliekam veiksm pavadinti.
Pavyzdziui, -istas, - (kriminalistas, - ; prokuristas,-
32
;

urnalis-
tas, - ; karferistas, - ), -ierius, - (kontrolierius, - ; ininierius, - ;
revoliucionierius, - ), -orius, - (kreaitorius,- ; ambasaaorius, - ;
airektorius, - ; reaaktorius, - ), -aras, - (komisaras, - ; notaras,
- ; parlamentaras, - ), -eris, - (makleris, - ; lvaeris, - ; felceris,
- ). Didziausi toki vedini dal sudaro priesagos -istas, - vedi-
niai.

Lietuvi kalboje kai kuriais atvejais asmenims pagal proIesij
ar veiklos pob d pavadinti lygiagreciai vartojami tiek priesag
-ininkas, - , tiek priesag -istas, - turintys daiktavardziai, pvz.:
automobilininkas, - ir automobilistas, - ; finansininkas, - ir fi-
nansistas, - ; kompiuterininkas, - ir kompiuteristas, - ; monopo-
lininkas, - ir monopolistas, - . Ar abiej priesag vediniai teiktini
bendrinei kalbai? Jau pries kelis desimtmecius isleistuose ,Kalbos
praktikos patarimuose'
33
buvo atkreiptas d mesys kalboje varto-
jamus priesagos istas, - vedinius ir su nuoroda geriau si lyta j
vietoje rinktis priesagos -ininkas, - atitikmenis: finansistas (- fi-
nansininkas), futbolistas (- futbolininkas), parasiutistas (- para-

32
Prokuristas galiotinis, veikiantis pagal komercinio juridinio asmens galio-
jimus.
33
Zr. Kalbos praktikos patarimai. II pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius:
Mokslas, 1985, p. 7.
154
siutininkas), traktoristas (- traktorininkas) . Taip pat pateikti ir
lygiaverciai Iorm variantai (propaganaistas propaganainin-
kas, ralistas ralininkas, telegrafistas telegrafininkas), o apta-
riant leidinio sandar paaiskinta, kad ,antrasis (paskutinis) zodis
ar Iorma d l tam tikr priezasci (vartojimo tradicijos, tendenci-
jos, sistemos ir kt.) gali b ti siek tiek ger lesnis'.
Siuo metu kalbos praktikai skirtuose darbuose laikomasi to-
kios nuostatos: tais atvejais, kai esama is ko rinktis, reikia pasi-
rinkti ir vartoti zodzius su lietuviska priesaga, o nelietuvisk prie-
sag -istas, - turincius vedinius vartoti tais atvejais, kai tokio pa-
sirinkimo n ra. Kalbos praktika rodo, kad toks polinkis yra. Pa-
vyzdziui, ne taip seniai muzikos pasaulio atstovai turb t sunkiai
sivaizdavo savo kalb be violoncelisto, saksofonisto, perkusisto ir
pan. priesagos -istas, - vedini . Siandien si zodzi vietoje pui-
kiai prigijo priesagos -ininkas vediniai violoncelininkas, saksofo-
nininkas, perkusininkas.
Taciau kartais nutinka atvirksciai ir kalb gr zinami nevarto-
jami zodziai.
2005 m. pradzioje Lietuv sukr t s KGB rezervo karinink
skandalas atgaivino seniai uzmirst priesagos -istas vedin re-
:ervistas:
Demaskuoti KGB re:ervistus ( atsarginius) paa s Rusifa.
Per m nes komisifa aaa apklausti visus skanaalo aalvvius ir
issiaiskinti, ar KGB re:ervist ( atsargini , rezervo kari-
nink ) s rase n ra aaugiau aukstas pareigas einanci asme-
n . Komisifai taip pat pavesta issiaiskinti, ar aukstuose po-
stuose n ra aaugiau KGB re:ervist ( atsargini , rezervo
karinink ). Seimo suaarvta komisifa tur s issiaiskinti, ar re-
:ervistai ( atsarginiai) s moningai benaraaarbiavo su
KGB.

Tais atvejais, kai priesagos -istas, - vedini negalima pakeisti
lietuviskas priesagas turinciais atitikmenimis, jie vartojami kalbo-
je. Pavyzdziui: lobistas, specialistas, monarchistas, teroristas, in-
aiviaualistas, aferistas, publicistas, turistas, taksistas ir t. t.
155
Jau buvo rasyta, kad su priesagomis - jas, -a ir -tojas, -a da-
romi veik j pavadinimai pagal atliekam veiksm (tiek pagal
nuolatin veikl ar darb , tiek pagal nenuolatin , atsitiktin veiks-
m ): gvn fas,-a; teis fas, -a; tvr fas, -a; tarnautofas, -a; valavto-
fas, -a ir pareisk fas, -a; pirk fas, -a; siunt fas, -a; liuavtofas, -a;
kalb tofas, -a; prasvtofas, -a; vartotofas, -a; laiauotofas, -a.
Administracinei kalbai ypac b dingi nenuolatinio veiksmo
veik j pavadinimai: testamentin s isskirtin s gav fas, profekto
reng fas, paslaugos teik fas, paramos gav fas, kreaito laiauoto-
fas, testamentin s isskirtin s vvkavtofas, fonao steig fas, konkurso
nugal tofas, l s skirstvtofas, aokument suaarvtofas, rinkim
steb tofas, paslaugos vartotofas, mokescio mok tofas ir pan.
Priesag - jas ir -tojas vediniai administracin je kalboje tai-
komi ir staigoms bei mon ms
34
. Jos vadinamos furiainiais asme-
nimis (plg. fi:iniai asmenvs). mon s ir staigos (kaip ir asmenys)
taip pat gali atlikti tam tikrus veiksmus ir b ti veik jai ir veiksm
atlik jai, pvz.: kreaito gav fas (kredit gali gauti tiek Iizinis, tiek
juridinis asmuo), rasto siunt fas (rast si sti gali ir Iizinis, ir juri-
dinis asmuo), turto vertintofas, aokumento suaarvtofas, aarb at-
lik fas. Priesag - jas ir -tojas vediniais gali b ti vadinamos mo-
n s ar institucijos: vanaens tiek fa ,Vilniaus vandenys'; salavtuv
gamintofa ,Snaig '; mon gamintofa AB ,Panev zio pienas',
mon importuotofa ir pan.
Nusizi r jus kitas kalbas, priesag - jas, -a ir -tojas, -a ve-
diniai gana daznai pavartojami prietaisams, rankiams bei chemi-
n ms medziagoms pavadinti. Lietuvi kalbai tai neb dinga, tod l
tokie isvestiniai zodziai, kuriais vadinami daiktai, o ne asmenys,
neturi b ti vartojami, pvz.:
telefono numerio s u r i n k f a s ( rinkiklis); akumuliato-
riaus p a k r o v f a s ( ( )kroviklis); autopakrov fas au-
tomobilinis krautuvas; isfung fas isjungiklis; jungiklis;
jungtuvas; informacifos n e s f a s ( laikmena); magnetinis

34
Zr. Kni ksta P. Aaministracin kalba ir fos vartosena. Vilnius: Lietuvi kal-
bos instituto leidykla, 2005, p. 230-231.
156
nes fas magnetin laikmena; surink fas rinkiklis; (oro,
vanaens) rinktuvas; ar kintofas (oro) dr kintuvas; skirstv-
tofas (srov s) skirstiklis, skirstytuvas; (liepsnos) sklaidiklis;
balintofas baliklis, balalas; valvtofas (a mi ) valiklis;
(sniego) valytuvas; skiea fas skiediklis ir pan.

Kalbos praktika rodo, kad greta asmen pavadinimus reis-
kianci vedini su priesaga -ovas, - (atsakovas, - ; ieskovas, - ;
usakovas, - ; rangovas, - ; inovas, - ; varovas, - ; atstovas, - ),
gana paplit s ir daznai vartojamas sios reiksm s neturintis zodis
autoatsakovas. J reikia keisti atsakikliu.

Dera sid m ti, kad bendrin je kalboje vartojami ranki , prie-
tais pavadinimai daromi pridedant priesagas -iklis (variklis, ae-
giklis, rasiklis), -tukas (mvgtukas, teptukas, arotukas), -tuvas
(tikrintuvas, spausaintuvas, si stuvas), -ykl , -ykl s (narsvkl , ro-
avkl , tvarkvkl , svarstvkl s), -eklis (vmeklis, mirkseklis), -klas
(ginklas, aurklas), -ikas (vilkikas, kirtikas), -tas (gr tas, svertas)
ir t. t.
Tok pat baigmen turintys tarptautiniai zodziai gali reiksti ir
asmen , ir prietais pavadinimus. Pavyzdziui: kasatorius, - ; au-
aitorius, - ; ambasaaorius, - ; aaministratorius, - ir ventiliato-
rius, akumuliatorius, transformatorius; prokuroras, - ir motoras;
filantropas, - ; mi:antropas, - ir mikroskopas, teleskopas.

Bendrin je kalboje asmen pavadinimai, rodantys j gyvena-
m j ar kilm s viet , daromi su keliomis priesagomis: -ietis, -
((miestietis, - (: mieste gyvenantis ar is miesto kil s zmogus); u-
sienietis, - )), -iskis, - (kauniskis, - ; palangiskis, - ), - nas, -
(anvkst nas, - ; kupisk nas, - ). Kai kuriais atvejais priesagos
-ietis, - vediniai gali b ti vartojami lygiagreciai su priesag
-iskis, - ir - nas, - vediniais (vilnietis ir vilniskis, klaip aietis ir
klaip aiskis, panev ietis ir panev iskis, rokiskietis ir rokisk nas
ir pan.). Ir vien , ir kit priesag turintys zodziai savo reiksme ne-
siskiria.
157
Nemaza dalis asmen pavadinim su priesaga -ietis, - pada-
roma is valstybi ir is vietovardzi pavadinim : amerikietis, -
(: Amerika), kanaaietis, - (: Kanaaa), ukrainietis, - (: Ukraina),
kor fietis, - (: Kor fa), europietis, - (: Europa), sibirietis, -
(: Sibiras). Toks darybos b das gana paplit s, tik reikia sid m ti,
kad asmen pavadinimai su priesaga -ietis, - nedaromi is valsty-
bi ar vietovardzi pavadinim , turinci baigmen -ija. Tokiais
atvejais vartojami gal ni -as, - ir -is, - vediniai arba zodzi
junginiai, pvz.: slov nas, - (: Slov nifa), austras, - (: Austrifa),
vokietis, - (: Jokietifa), emaitis, - (: Zemaitifa), a: kas, -
(: D: kifa), aanas, - (: Danija), turkas, - (: Turkija), suomis, -
(: Suomija), Inaone:ifos gvventofas, -a (: Inaone:ija). D l sios
priezasties nevartotini vis dar pasitaikantys nenorminiai vediniai:
kinietis, - kinas, - ; australietis, - australas, - ; a:ifietis, -
Azijos gyventojas, -a ir pan.
Reikia vengti kalboje vartojam priesagos -ietis, - vedini ,
kurie neturi sios priesagos zodziams b ding reiksmi (nerodo nei
asmens gyvenamosios, nei kilimo vietos). Jais dazniausiai vadi-
nami zmon s pagal veiklos srit , priklausym kolektyvui, pvz.:
aarbietis,- Darbo partijos narys,- ; profs fungietis, -
profs jungos narys, - ; profesin s s jungos narys, - ; par-
tietis, - partijos narys, - ; s f aietis, - s j dininkas, - ;
s j dzio dalyvis, - ; geleinkelietis, - gelezinkelininkas,
- , gelezinkelio darbuotojas, -a; apsaugietis, - apsaugos
darbuotojas, -a; apsaugininkas, - ; apsauginis, - .

Kalboje vartojama keletas sios reiksm s neturinci priesagos
-ietis, - vedini , pavyzdziui, pasienietis, - ; tautietis, - ; pasau-
lietis, - .
Bendrin je kalboje reik t vengti asmen pavadinimus reis-
kianci sudurtini zodzi , padaryt su priesaga -ietis, - is dvizo-
dzi ar keliazodzi gyvenam j arba darbo viet , staig , moni
ar organizacij pavadinim , ir j vietoje vartoti zodzi junginius:
naufavilnietis, - Naujosios Jilnios gyventojas, -a; naufa:e-
158
lanaietis, - Naujosios Zelandijos gyventojas, -a; vaikna-
mietis, - vaik nam aukl tinis, - ir pan.

Priesd li vediniai

Nauj zodzi galima pasidaryti pridedant prie pamatinio zo-
dzio atitinkamus priesd lius (beaarbis, atgarsis, kaltis, rankis,
nuosprenais, isvakar s, priesnuoais, poskvris, santaupos, pavara
ir pan.). Daiktavardziams daryti vartojami tokie priesd liai: ant-,
apy- (ap-, api-), at- (ata-, ato-), be-, -, is-, ne-, nuo-, pa-, per-,
po-, pra-, prie-, pries-, pro-, s - (sam-, san-), uz- (uzu-, uzuo-).
Beveik visi priesd li vediniai yra daromi is daiktavardzi . Su
vienais priesd liais yra sudaryta vos po kelias desimtis daiktavar-
dzi , kiek daugiau vedini yra su priesd liais ant- (antrast , ant-
peciai, antkainis), uz- (usienis, umiestis, uribis), prie- (prie-
miestis, prielinksnis, prieangis). Dariausias yra priesd lis pa-.
Dauguma sio priesd lio vedini zymi viet : pasienis, pakel , pa-
krant , palang , parast , pamisk ir pan.
Darant priesd lin daiktavard , paprastai keiciasi zodzio gal -
n : siena pasienis, t vas t vis, kalnas nuokaln ir pan.
Bendrin je lietuvi kalboje yra zodzi , sudaryt ir su tarptau-
tiniais priesd liais: asimetrifa, antisemistas, disproporcifa, eks-
cempionas, infrastrukt ra, kontekstas, kontr(a)pasi lvmas, kont-
raargumentas, prorektorius, proaekanas, subnuoma, subnuomi-
ninkai, vicemeras ir t. t. Su tarptautiniais priesd liais padaryt
daiktavardzi gal n s nesiskiria nuo pamatini zodzi gal ni .
Daiktavardzius su priesd liais reikia daryti ir vartoti tik tada,
kai pamatiniams zodziams norima suteikti tam tikr reiksm , plg.:
komitetas ir pakomitetis; komisifa ir pakomis ; grup ir pogrupis;
siena ir pasienis, usienis; miestas ir umiestis, priemiestis; ranka
ir antrankiai, parank , apvrank ; pulkininkas ir papulkininkis; t -
vas ir t vis, pat vis; kalnas ir pakaln , prieskaln , nuokaln .
Tada, kai priesd l turinti zodzio Iorma savo reiksme nesiski-
ria nuo nepriesd lin s Iormos, zodzio su priesd liu reikia atsisaky-
ti. Pvz.:
159
Speciali f tvrim tarnvbos pareig nai mero kabinete raao
p a s i k l a u s v mo
35
( klausymosi) rengin . Pa k v i e t i mu s
( Kvietimus) gaus tik registruoti kurs aalvviai. Ap s a u -
g o s ( Saugos) tarnvbos teikia paslaugas fi:iniams ir furiai-
niams asmenims visofe Lietuvofe. Darbuotofams suaarvtos s -
lvgos vvkti p a s i t o b u l i n i mo ( tobulinimosi) kursus.
Darant ranki , prietais ir veik j pavadinimus reikia vartoti
veiksmazodinius daiktavardzius be priesd lio, jeigu priesd lis ne-
turi specialios reiksm s. Priesd l turintys zodziai vartojami tada,
kai priesd lis skiria reiksmes: aia fas ir aia fas, fungiklis ir is-
fungiklis
36
.

Kita klaida zodis vartojamas ne su tuo priesd liu, kurio rei-
k t , pvz.:
Socialin s apsaugos ir aarbo ministerifa aarbo ieskantiems
arba p e r s p f i m ( sp jim ) apie atleiaim is aarbo ga-
vusiems asmenims mokvti skirs beveik 200 mln. lit . Jvriau-
svb s nutarimas pareigofa atsakvti Jalstvb s turto fonao
u k l a u s i mu s ( paklausimus). rink f u k l a u s i m
( paklausim ) niekas neatsak . Tai p r a s i e n g i ma s
( nusizengimas) siuo metu galiofanciam statvmui. D l ne-
tinkamo elgesio aarbuotofui pareikstas p e r s p f i ma s
( sp jimas, pastaba). Savivalavb s pastatai sufungti siauru
p r a f i mu ( per jimu). Asocialiofe seimofe augusiems
vaikams teko patirti aaug p e r g v v e n i m ( isgyvenim ).
Be a a r b v s t s
37
( Nedarbo) lvgis, palvginti su tokiu paciu
pra fusi met laikotarpiu, n kiek nesuma fo. D l b e -
t v a r k s ( netvarkos) ir statvm nesilaikvmo tarnvbos
aarbuotofai kreip si Jalstvbin aarbo inspekcif .

35
Priesd l turintys priesag -imas, -vmas vediniai, padaryti is priesd lini
veiksmazodzi , nelaikomi priesd li vediniais, taciau patogumo d lei apta-
riami siame skyrelyje.
36
Kalbos patarimai 1. Gramatin s formos ir f vartofimas. Vilnius: Mokslo ir
enciklopedij leidybos institutas, 2002, p. 4748.
37
Sis zodis kartu yra ir priesagos vedinys.
160
Ne visada skiriama, kur priesd l (be- ar ne-) reikia vartoti
darant vedin , tod l priesd lio be- vediniai beaarbvst ir betvark
gana daznai vartojami vietoj neaarbas ir netvarka Reikia prisi-
minti, kad priesd lis ne- suteikia zodziui priesing reiksm . Tod l
laikas, b sena, kai n ra darbo, turi b ti vadinamas oaiu neaar-
bas, o ne beaarbvst (plg.: nelaisv , nesantaika, neturtas, nelai-
m ). Kai stinga tvarkos, yra netvarka, o ne betvark .
Priesd lio be- vediniai zymi asmen , neturint to dalyko, kuris
yra pasakomas pamatiniu zodziu. Zmogus, netek s darbo, yra be-
aarbis, tas, kuriam stinga tvarkos betvarkis, prarad s laisv
belaisvis, netur s turto beturtis, lik s be nam benamis, be
valdzios bevalais ir pan.

Gal ni vediniai

Gal niniu darybos b du nauj daiktavard galima padaryti is
skirtingoms kalbos dalims priklausanci pamatini zodzi . Aptar-
kime kelis tokios darybos atvejus.

Veiksm pavadinimai (veiksmazodzi abstraktai) gali b ti da-
romi is veiksmazodzi pridedant gal nes -a (-ia), -is (-ys), -as.
Tokie vediniai daromi tiek is priesd lini , tiek is nepriesd lini
veiksmazodzi : istuoka (: istuokti), apklausa (: apklausti), api ra
(: api r ti), atsakas (: atsakvti), nuofauta (: nufausti), t is
(: t ti), samaa (: samavti), trauka (: traukti), sklaiaa (: sklaiavti),
skunaas (: sk sti). Darant tokius gal ni vedinius, kai kuriais atve-
jais pasikeicia pamatini zodzi saknies balsiai, pvz.: pagalba
(: pagelb ti), kaita (: keisti), skryais (: skristi), kancia (: k sti).

Veiksmo rezultato pavadinimai gali b ti daromi is veiksma-
zodzi , pridedant gal nes -a, -as, -is (-ys), - . J pamatiniais zo-
dziais gali b ti ir priesd liniai, ir nepriesd liniai veiksmazodziai:
paklausa (: paklausti), nuolaua (: nulauti), kaitas (: keisti), ra-
sas (: rasvti), israsas (: israsvti), nuorasas (: nurasvti), ustatas
161
(: ustatvti), pastatas (: pastatvti), uaarbis (: uairbti), atlvgis
(: atlvginti), grobis (: grobti), l is (: l ti), atspinays (: atspina -
ti), riek (: riekti).

Ypatybi pavadinimai (vardazodzi abstraktai) daromi is
laipsniuojam b dvardzi , turinci darybiskai nesud ting kamie-
n , pridedant gal nes -is, -a (-ia), - . Pavyzdziui, kalt (: kaltas),
vert (: vertas), greitis (: greitas), saltis (: saltas), skonis (: ska-
nus), narsa (: narsus), gausa (: gausus).

Veik j ir veiksmazodin s ypatyb s tur toj pavadinimai da-
romi is veiksmazodzi su gal n mis -a (-ia), -is, - (-ys, - ), -as,
pvz.: pamaiva, saugas, neregys, - .

Vardazodin s ypatyb s tur toj pavadinimai gali b ti daromi
is kokybini b dvardzi ar daiktavardzi pridedant gal nes -is, - ,
(-ys, - ); -ius, - ; pvz.: bailys, - ; serm gius, - ; kurcius.

Asmen pavadinimai pagal proIesij , padaryti is daiktavar-
dzi pridedant gal ne -ius, retai vartojami pvz.: stalius, knvgius. Is
vietovardzi su gal ne -is, - padaryti tik keli pavadinimai, kuriais
vadinami asmenys pagal kilimo ar gyvenam j viet : linkuvis, -
(: Linkuva), seauvis, - (: Seauva).

D riniai

Aptariant zodzi darybos b dus, buvo kalb ta, kad naujadar
galima padaryti ir suduriant dviej zodzi kamienus. Sud rimo
b du daiktavardziai gali b ti daromi is vairi kalbos dali , pvz.:
aarbaavvs, p asakas, kainoaara (is daiktavardzio ir veiksmazo-
dzio); aelspinigiai, gvvenviet , kirtaviet (is veiksmazodzio ir
daiktavardzio); kitatautis, savikaina (is vardzio ir daiktavardzio);
aienpinigiai, pusgaminiai, turgaviet , tinklapis, kelkrastis (is dvie-
j daiktavardzi ); benaraturtis, viesbutis, brangakmeniai, kurcne-
162
bvliai (is b dvardzio ir daiktavardzio); vienkiemis, trecaalis (is
skaitvardzio ir daiktavardzio); saligatvis, aplinkrastis (is prie-
veiksmio ir daiktavardzio); virsvalanaiai, tarpuvart (is prie-
linksnio ir daiktavardzio); savigvna, savimon (is vardzio ir
veiksmazodzio) ir t. t. Jau buvo min ta, kad daugiausia sudurtini
termin padaroma suduriant daiktavard su daiktavardziu, daikta-
vard su veiksmazodziu ir b dvard su daiktavardziu. Kalbos prak-
tika rodo, kad salia taisykling d rini yra ir padaryt netinkamai.

Prad kime nuo d rini , kuri pirmasis d muo yra bendr-. To-
kiais sudurtiniais zodziais yra pasakoma, kas su kuo kitu ar kitais
yra bendra. J gal n turi b ti -is, - . Pavyzdziui, benaravarais, -
(: benaras varaas); benaramokslis, - (: benaras mokslas);
benaraaarbis, - ; benaraklasis, - ; benarakursis, - ; benaraauto-
ris, - ; benarabutis, benaraautorvst .
D men benar- turintys terminai vartojami Lietuvos Respub-
likos kodeksuose, j komentaruose, pvz.:
Jeigu skolinink vra au ar aaugiau asmen (benaraskoli ),
tai kiekvienas is f privalo vvkavti prievol lvgiomis aalimis,
isskvrus statvm ar sali susitarimu nustatvtus atvefus |Lie-
tuvos Respublikos civilinio kodekso 6.5 str.|. Benaraturciu
gali b ti kiekvienas asmuo, galintis b ti nuosavvb s teisini
santvki subfektu |Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
4.66 str.|. Taikos sutarciai suaarvti, atsisakvti ieskinio ar ies-
kin pripainti b tinas vis benarinink (benaraieski arba
benaraatsakovi ) sutikimas, isskvrus atvefus, kai sie veiks-
mai vra atliekami tik nevirsifant reikalavim ar sipareigofi-
m |Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 44 str.|.
Jeigu nusikalstam veik paaar keli asmenvs kartu, tai kiek-
vienas is f laikomas vvkavtofu (benaravvkavtofu). Tokiu
atvefu kaltininkas atsako kaip nusikaltimo benaravvkavto-
f as, organi:atorius ar paa f fas | Lietuvos Respublikos bau-
dziamojo kodekso 24 str.|. traukti bvl kaip benaraatsa-
kovius tiek autori , tiek visuomen s informavimo priemon
svarbu a l to, kaa si norma reglamentuofa tik atsakovo klau-
163
sim sprenaiant a l turtin s ir neturtin s alos atlvginimo
38
.
Nutarimo skirti laikin nuosavvb s teis s apribofim nuora-
sas teikiamas turto, kur laikinai apribofama nuosavvb s
teis , savininkui (benaraturciams)
39
. Apribofimai turtui turi
b ti taikomi operatvviai, toa l komentuofamo straipsnio 2 aa-
lies nuostatos pareigofa pareig n nutarim a l turto apri-
bofimo neaelsiant paskelbti tokio turto savininkui ir benara-
savininkiams
40
.
Palyginkime pateiktuose sakiniuose pavartotus d men benar-
turincius zodzius. Kas turi su kuo bendr skol , tas vadinamas
benaraskoliu, kas turi bendr turt benaraturciu, kas su kuo
bendrai iesko benaraieskiu. Toki paci reiksm turi tur ti ir kiti
zodziai: benaraatsakovis, benarasavininkis, benaravvkavtofas.
Tik vargu ar taip yra: benaraatsakovis tur t b ti suprantamas
kaip atsakovas, kuris yra bendras kelioms byloms, nors siuo zo-
dziu teis s kalboje paprastai vadinami keli vienos bylos atsakovai,
benarasavininkis tur t reiksti, kad kas su kuo kitu turi bendr sa-
vinink , taciau yra kitaip: keli savininkai gali tur ti bendr turt .
Atkreiptinas d mesys tai, kad administracin je kalboje ben-
dro turto savininkai vadinami ir benaraturciais, ir benarasavinin-
kiais. Ar reikalinga vartoti du terminus?
Sunku paaiskinti, kod l pasirinkus tinkamai sudaryt termin
benaraieskis (: bendrai iesko), nenueita toliau ir tokiu paciu b -
du nepasidaryta termin benaraatsakis (: bendrai atsako) ir ben-
aravvkais (: bendrai vykdo), vietoj kodeksuose ir j komenta-
ruose teikiam vartoti benaraatsakovis ir benaravvkavtofas?
Kalbos praktikai skirtuose darbuose atkreipiamas d mesys,
kad bendrin je kalboje sudurtiniai daiktavardziai paprastai daromi
is priesag ir priesd li neturinci zodzi . D l sios priezasties ne-

38
Lietuvos Respublikos bauaiamofo proceso koaekso komentaras J-XI aalvs.
Vilnius: Teisin s inIormacijos centras, 2004. p. 71.
39
Lietuvos Respublikos bauaiamofo proceso koaekso komentaras I-IJ aalvs.
Vilnius: Teisin s inIormacijos centras, 2003. p. 382.
40
Ten pat, p. 384.
164
tinka vartoti asmenis reiskianci sudurtini daiktavardzi , kuri
pirmas d muo benar-, o antras d muo turi priesag , pavyzdziui:
benaranuomininkas, - , benaranuomininkis, - bendranuo-
mis, - ; benarakaltininkas, - , benarakaltininkis, - bendra-
kaltis, - ; benaraskolininkas, - , benaraskolininkis, - ben-
draskolis, - ; benaravvkavtofas, -a bendravykdis, - ; vyk-
dymo bendrininkas, - ; benaraatsakovis, - bendraatsa-
kis, - ; atsakomyb s bendrininkas, - ; benaraieskovis, -
bendraieskis, - ; ieskinio bendrininkas, - ; benarasavinin-
kis, - bendraturtis, - ; nuosavyb s bendrininkas,- .

Bendrosios nuosavyb s tur tojus si loma vadinti nuosavvb s
aalininkais.
41
Jeigu bendroji nuosavyb yra jungtin , tai jos tur -
tojas vadintinas benarosios fungtin s nuosavvb s aalininku. Ben-
drosios dalin s nuosavyb s tur tojus si loma vadinti benarosios
aalin s nuosavvb s tur tofais.

Sud rimo b du yra padaroma toki zodzi , kuri pirmasis
d muo lietuvi kalboje savarankiskai nevartojamas (aero-, euro-,
foto-, mikro-, makro-, poli-, video- ir pan.): aeroklubas, europar-
lamentaras, euroskeptikas, euroaervbininkas, fotonuotrauka, foto-
robotas, mikrorafonas, mikroautobusas, mikrofilmas, mikrosche-
ma, makroekonomika, poliklinika, viaeofilmas ir pan. Reikia at-
kreipti d mes skirtingus toki d rini rasymo atvejus. Siekiant
j isvengti, reikia sid m ti, kad toki d rini d menys negali b ti
rasomi atskirai. Klaida laikytinas ir br ksnelio rasymas tarp sude-
dam j toki d rini dali : foto robotas, foto-robotas ( fotoro-
botas); foto popierius, foto-popierius ( fotopopierius); viaeo
aparat ra, viaeo-aparat ra ( videoaparat ra); auaio aparat ra,
auaio-aparat ra ( audioaparat ra).

41
Zr Klimavicius J. Ar taisyklingas benarasavininkis? Gimtofi kalba. 2007.
Nr. 6, p. 910.
165
Ir viaeoaparat r , ir auaioaparat r gal tume vadinti lietu-
viskiau, t. y. vai:ao aparat ra ir garso aparat ra. Kartu reikia at-
kreipti d mes tai, kad vienas kitas tokio sudurtinio zodzio d -
muo yra vartojamas ir kaip savarankiskas zodis, pvz.: Mis foto,
klubas ,Retro'.
Tam tikri nelietuviskos kilm s nekaitomi zodziai yra vartoja-
mi savarankiskai. Jie rasomi atskirai nuo kit zodzi , pvz.: veto
teis , gama spinauliai, alfa aalel ir kt.

Kalboje gana paplit d riniai, padaryti is d mens auto- ir lie-
tuvisko zodzio, reiskiancio automobilio dal ar automobiliui pri-
klausant daikt . Tokie dariniai nevartotini, pvz.:
autoibintas automobilio zibintas; autopaaanga automo-
bilio padanga; autoaetal s automobili detal s; autoprie-
kaba automobilio priekaba (plg.: automobilio stiklas, au-
tomobilio aurel s).

Bendrinei kalbai neteiktini ir tokie sudurtiniai zodziai, kuri
pirmasis d muo auto-, o antrasis priesag turintis veiksmazodinis
daiktavardis, reiskiantis veiksmo pavadinim ar veiksmo viet ,
pvz.:
autoparaavimas automobili pardavimas; autoplovvkla
automobili plovykla; autogamvkla automobili gamykla;
autolenktvn s automobili lenktyn s ir pan.

Nevartotini ir tokie d riniai, kuri pirmieji d menys yra tarp-
tautiniai zodziai ir gali b ti vartojami kaip savarankiski, pvz.:
Namo savininkas kaltinamas tuo, kaa suklastofo e l e k t r o -
s k a i t i k l i o ( elektros skaitiklio) roamenis ir paaar vals-
tvbei 10 t kst. Lt al . Naufofo e l e k t r o p r i e t a i s
( elektros prietais ) salono atiaarvmo proga aalis preki
parauoaama 30 procent pigiau. Gav s pranesim apsaugos
policifos ekipaas r a a i o p r e k i ( radijo preki ) parauo-
tuv atvvko po 5 minuci .

166
Reikia sid m ti, kad su savarankiskai vartojamais zodziais
tarptautinis d muo elektro- sudurtinio zodzio nesudaro. Su siuo
d meniu daromi ir laikomi norminiais tik tokie d riniai, kuri ant-
rasis d muo lietuvi kalboje savarankiskai nevartojamas (elektro-
veis), ir kai d rinio antruoju d meniu eina tarptautinis zodis, var-
tojamas vairioms mokslo s vokoms zym ti (elektromagnetas,
elektroainamika).

Jau min ta, kad turime sudurtini sutrauktini zodzi (san-
technikas, santechnika, profs funga, kol kis, komfaunimas), nors
toks zodzi darybos b das lietuvi kalboje neturi sen tradicij .
Tod l toki zodzi , kurie padaryti prie vieno ar keli zodzi pra-
dzios prid jus vis paskutin zod , si loma nevartoti, pvz.:
orgvaavba organizacij vadyba; teraktas teroro aktas;
narkoprekeiviai narkotik prekeiviai; narkobi:nis narko-
tik verslas; specvalgvba specialioji zvalgyba; spectarnv-
bos specialiosios tarnybos; specmeatechnika specialioji
medicinos technika; specl sos specialiosios l sos; genran-
govas generalinis rangovas; orgkomitetas organizacinis
komitetas; politekonomifa politin ekonomija; reakolegifa
redakcijos, redaktori kolegija ir pan.
Isimtis daroma tik tvirtai sigal jusiems (anksciau min tiems)
tokios darybos zodziams, o analogisku b du daromi naujadarai
kalboje netur t b ti vartojami, pvz.: krikaemai vietoj krikscionvs
aemokratai, socaemai vietoj socialaemokratai ir pan.


1. K pavadiname priesag -imas ir -vmas vediniais?
2. Ar tinka priesag -imas, -vmas vedinius vartoti tikslui su pa-
skirties atspalviu reiksti?
3. Su kuriomis priesagomis gali b ti daromi asmen pavadinimai
pagal atliekam veiksm ir proIesij ?
167
4. Priesag - fas, -a ir -tofas, -a vedini vartojimo ypatumai ad-
ministracin je kalboje.
5. Priesagos -istas, - vediniai ir j vartojimas bendrin je kalboje.
6. Kuri priesag vediniai vartojami asmenims pagal kilm s arba
gyvenam j viet pavadinti?
7. Kurios priesagos vartojamos ranki , prietais pavadinimams
daryti?
8. Priesd li vediniai: normin ir nenormin daryba.
9. Kada vartojami vediniai su priesd liu be-?
10.Su kuriomis gal n mis galima daryti veiksm ir veiksmo re-
zultat pavadinimus?
11.D rini su d meniu benar- daryba: normos ir klaidos.
12.Vartotini ir nevartotini d riniai.

Pratimai

'7.2.1 pratimas. Nurodykite taisyklingai sudarytus zodzius. Paaiskinki-
te, kod l netinka vartoti nepasirinkt zodzi .

Bedarbis, benamis, bedarbyst , laiduotojas, kredito gav jas, krimi-
nalistas, rezervininkas, rezervistas, prokuristas, subnuomininkas, vice-
meras, sklaida, bendravykdis, bendrininkas, bendraturtis, bendrasavi-
ninkis, nusikaltimo bendravykdytojas, auto vykis, mikrorajonas, ben-
drapartietis, pasienietis, krastietis, Iotorobotas, spectarnybos, pasiklau-
symo renginys, rinkimai, pasirinkimas.

7.2.2 pratimas. Jums zinomais b dais padarykite asmen pavadinimus.

Alytus alytiskis Belgija-
Klaip da - klaip dietis, klaip diskis Vokietija-
Anyksciai - Kinija-
Didziasalis - Azija-
Jonava - Amerika
Zemaitija - Europa-
Suvalkija - Saudo Arabija-
168
7.2.3 pratimas. Raskite netaisyklingai sudarytus terminus ir juos patai-
sykite

1. Generalinis rangovas yra atsakingas uz subrangov prievoli
vykdym . 2. Keli skolininkai vadinami bendraskoliais, o asmen , kurie
yra skolininkai, daugetas pasyviuoju daugetu. 3. Taikos sutartis negli
b ti sudaryta be vis bendraieski arba bendraatsakovi sutikimo.
4. Pagal pirkimo pardavimo issimok tinai sutart pardav jui islieka
nuosavyb s teis daikt tol, kol pirk jas nesumoka visos kainos.
5. Asmuo negali b ti skiriamas testamento vykdytoju pries savo vali .
6. Su apsaugos tarnyba sudaromoje sutartyje nurodomos paslaug sutei-
kimo s lygos. 7. Testatorius turi teis sudaryt testament pakeisti, pa-
pildyti ar panaikinti. 8. Prokuristu vadinamas galiotinis, veikiantis pa-
gal komercinio juridinio asmens galiojimus. 9. Palik j pergyven s su-
tuoktinis paveldi pagal statym arba kartu su pirmos ar antros eil s p -
diniais. 10. Uz pravaziavim be bilieto skiriama nustatyto dydzio bauda.

7.3. Specialioji leksika

7.3.1. B dvardis

B dvardziai, kaip ir daiktavardziai, skirstomi paprastuosius
ir darinius. Darini yra dviej r si : vedini ir d rini .
Didziausi vedini dal sudaro priesag vediniai (aaiktinis,
teis tas, viautinis, aiplomatiskas, seiminis). Maziau vedini suda-
ryta su gal n mis ( sakmus, lanaus, aarbstus, tarus, auslus),
maziausiai su priesd liais (apysunkis, ponaufis, parankus. Kit
darini dal sudaro d riniai (kitatautis, visateisis, vienmanaatis,
aaugianacionalinis, trumpalaikis, avisalis).

Priesag vediniai

B dvardziams daryti vartojama vairi reiksmi priesag . Pa-
vyzdziui:
x vidin s ypatyb s b dvardziai gali b ti daromi su priesago-
mis:
169
-ingas, -a (reiksmingas aarbas, nuostolingas sana ris, apgau-
lingas sp ais, vertingas pasi lvmas, melagingas liuaifimas),
-otas, -a (ribota civilin atsakomvb , ribotas veiksnumas,
skubotas vertinimas, galvotas mogus),
-inas, -a (laikinas perk limas, laikinas atvvkimas (isvvkimas),
laikinas aarbas, laikinas reiskinvs);

x isorin s ypatyb s su priesagomis:
-uotas, -a (ginkluotas asmuo, spvgliuota viela, vingiuotas ke-
lias),
- tas, -a (kauk tas mogus, a m tas pavirsius);

x panasios bei b dingos ypatyb s su priesagomis:
-iskas, -a (aiplomatiskas elgesvs, grobikiskas karas, aemokra-
tiski rinkimai, lvgiateisiski santvkiai, viautiniskas atlvginimas, vi-
siskas alos atlvginimas, araugiskas patarimas, analogiska sutar-
tis);

x isskiriamieji (r siniai) su priesagomis:
-inis, - (vertvbiniai popieriai, pria tin vert , prastin aaik-
to vert , prastin s islaiaos, kovinis ginklas, kolektvvin sutartis),
-tinis, - (atsitiktinis aarbas, pakartotinis skunaas, pakartoti-
n eksperti: , t stinio vvkavmo sutartis, t stinis leiainvs, privers-
tinis gvavmas, isskirtinis interviu),
-utinis, - (gretutin s turtin s teis s, viautin pal kan nor-
ma, viautin s pafamos, galutinio teismo sprenaimo galia, galuti-
nis sprenaimas, galutin isvaaa);

x ypatyb s stiprinimo bei kiekio b dvardziai su priesago-
mis:
-(i)ulis, - (aiaiul s s nauaos, aiaiul atsakomvb ),
-okas, -a (sunkokas uaavinvs, brangokas pirkinvs),
-yvas, -a (ankstvvas keleivis, senvva moteris) ir t. t.

170
Darant tokius vedinius, kiekvienu atveju svarbu pasirinkti tin-
kam pamatin zod ir priesag , kad padarytas zodis b t taisyk-
lingas, t. y. tur t reikiam reiksm ir atitikt prastas darybos
normas.

Vartojimo daznumu issiskiria priesagos -inis, - b dvardziai.
Daugiausia j padaroma is daiktavardzi ((aiplomatinis (: aiplo-
matas), autorinis (: autorius), kolektvvinis (: kolektvvas), strukt -
rinis (: strukt ra)), neveikiam j b tojo laiko dalyvi ((pria tinis
(: pria tas), ( prastinis (: prastas), ispl stinis (: ispl stas), rinkti-
nis (: rinktas), rasvtinis (: rasvtas), priverstinis (: priverstas)).
Zymiai maziau priesag vedini is b dvardzi ((vientisinis (: vien-
tisas), atbulinis (: atbulas), benarinis (: benaras), istisinis (: isti-
sas)), skaitvardzi ((pirminis (: pirmas), t kstantinis (: t kstan-
tis)), prieveiksmi ((atgalinis (: atgal), tvcinis (: tvcia), tuometinis
(: tuomet)), prielinksnini konstrukcij ((ikiteisminis (: iki teismo),
isankstinis (: is anksto), tarptautinis (: tarp taut )).
Jau min ta, kad tokie vediniai dazniausiai zymi daikt r s ar-
ba skiriam sias j ypatybes. Su jais daromi sud tiniai terminai,
pvz.:
aiplomatiniai santvkiai, neturtiniai teisiniai santvkiai, aaikti-
nis roavmas, kolektvvin sutartis, lobistin veikla, kin ko-
mercin veikla, procesiniai paeiaimai, smurtiniai nusikalti-
mai, pinigin prievol , pinigin bauaa, vmin rinkliava, sta-
tinis kapitalas, konsulin staiga, visuomenin s organi:acifos,
koalicin vvriausvb , ses linis ministr kabinetas, lengvatinis
kreaitas, kontrolinis akcif paketas, atominis kuras, toksin s
meaiagos, istorinis susitarimas, esmin s pataisos, l tin liga,
atbulinis b gis, istisinis tekstas, pirmin api ra, atgalinio
veikimo galia, tiesioginiai nuostoliai, tvcinis bankrotas, atga-
lin aata, tuometin vvriausvb , pria tin s vert s mokescio
mok tofas, ispl stin teis f kolegifa, rinktin s paf gos, isskir-
tin s s lvgos, prastin kaina, popietinis pos ais, isankstinis
vertinimas.

171
Priesaga -inis, - yra dazniausiai vartojama b dvardzi dary-
bos priesaga. M s kalboje atsiranda vis nauj priesagos -inis, -
vedini . Ne visus tokius vedinius tinka vartoti. Vienu atveju d l
to, kad jie vartojami neb dinga reiksme, kitu kad yra netinkamai
padaryti. Darant isvestinius zodzius pirmiausia reikia remtis savo
kalbos zodzi darybos normomis. Issiversti be sioki toki nukry-
pim nuo prast zodzi darybos b d ne visada manoma, taciau
kiekviena isimtis turi b ti pagr sta. Ne prastos darybos zodziai ga-
li b ti vartojami tada, kai jiems sunku rasti taisykling ir priimtin
vartoti pakait . Kai kuriais atvejais vairiomis isimtimis bandoma
papiktnaudziauti ir kalb sibrauna toki zodzi , kuriems be di-
deli pastang galima rasti taisykling atitikmen . B da ta, kad
netinkami vartoti zodziai skamba ne tik sakytin je kalboje, bet pa-
tenka ir rastus. Taip jie gyja savotisk nelieciamyb , nes rasyti-
n kalba lyg ir teisina, o kartu ir pateisina vieno ar kito kalbos
reiskinio vartojim .

Dalis kalboje vartojam priesagos -inis, - vedini padaroma
is tarptautini daiktavardzi , turinci d menis -ij-, -ik-. Paprastai
toki vedini d menys -if- ir -ik- pries priesag -nis, - yra pralei-
dziami, pvz.: akcin (: akcifa) benarov , aaministracin s (: aami-
nistracifa) teis s paeiaimas, konstitucin (: konstitucifa) teis ,
Apeliacinis (: apeliacifa) teismas, kasacinis (: kasacifa) procesas,
kvalifikacinis (: kvalifikacifa) eg:aminas, partin (: partifa) pri-
klausomvb , loginis (: logika) m stvmas, grafinis (: grafika) vai:-
aas, keraminis (: keramika) pavirsius. Tik tais atvejais, kai pralei-
dus siuos d menis vediniai darosi dviprasmiski arba sunku suvokti
j reiksm , -if- ir -ik- paliekami: klasikinis (: klasika) pavv:avs ir
klasin (: klas ) visuomen , kolonijin (: kolonija) santvarka ir ko-
loninis (: kolona) stilius, linijinis (: linija) mastelis ir lininis (: li-
nas) auainvs, serijin (: serija) gamvba.
Gyvenime vykstantys pokyciai atsispindi kalboje. Pavyzdziui,
prasid jus papildom , arba kaupiam j , pensij sutarci sudary-
mo ir pasirasymo vajui, diskutuojant d l socialinio draudimo pen-
sij reIormos ir Pensij kaupimo statymo, ,ispopuliar jo' b d-
172
vardziai pensifinis ir priespensifinis. Susidar sp dis, kad be si
zodzi ne manoma issiversti kalbant apie pensij reIormos staty-
m baz , pensij skyrim , skaiciavim ar kokius kitus su pensijo-
mis susijusius dalykus. Pvz.:
Sutartis garantuofa p e n s i f i n ( pensin ) apr pinim as-
menims, kurie is vienos valstvb s vvksta gvventi arba airbti
kit . Pri mus Beaarbi r mimo statvmo pataisas, prat stas
beaarbio pasalpos mok fimas p r i e s p e n s i f i n i o ( pries-
pensinio) amiaus beaarbiams. Suaarius pensif kaupimo su-
tart , pinigai kaupiami asmenin fe s skaitofe pensif fonae, o
ismokos mokamos sulaukus p e n s i f i n i o ( pensinio, pensi-
jos) amiaus. Tarnvba nagrin fo ne vien skuna a l nustatv-
to skirtingo p e n s i f i n i o ( pensinio, pensijos) amiaus vv-
rams ir moterims.

Nevartotini priesagos -inis, - vediniai, pries t priesag turin-
tys d menis -al-, -ar-, -at-, -et-, -vv-, -or-. Tokie is kit kalb at j
b dvardziai taisomi skirtingai. Jeigu kalboje yra tos pacios saknies
daiktavardis, priesagos -inis, - vedinys turi b ti daromas is jo:
intelektualin (( intelektin (: intelektas)) veikla, nuosavvb ;
problematinis (( probleminis (: problema)) klausimas; teo-
retinis (( teorinis (: teorifa)) aarbas: represyvin s (( repre-
sin s (: represifa)) strukt ros; progresyviniai (( progresiniai
(: progresifa)) mokesciai; feaeratyvin (( federacin (: feae-
racifa)) respublika; racionali:atorinis (( racionalizacinis
(: racionali:acifa)) pasi lvmas.
Kai tokio daiktavardzio n ra, daromas gal n s -us, -i vedinys
ir paliekamas min tas d muo:
preliminarinis ( preliminarus) svarstvmas, (teismo) spren-
aimas, skaiciavimas; alternatyvinis ( alternatyvus) reikala-
vimas); kolegialinis ( kolegialus) sprenaimas; kolegialin
( kolegiali) nuomon ; lokalinis ( lokalus) reiskinvs; globa-
lin ( globali) problema.

173
Nurodant r s turi b ti vartojamos toki b dvardzi var-
dziuotin s Iormos:
soliaarin ( solidarioji) prievol , reikalavimo teis , skola;
alternatyvin ( alternatyvioji) prievol ; preliminarin
( prieliminarioji) sutartis.

Taciau kai kuri min tus d menis turinci priesagos -inis, -
vedini taip paprastai pataisyti negalima. Negalima ir be j issi-
versti. Pavyzdziui, Jiaaus reikal ministerifos generalinis inspek-
torius, Ceneralin prokurat ra, Ceneralin Asambl fa, Federa-
lini tvrim biuras, operatyvin informacifa, operatyvin veikla,
socialinis aarbas, socialin s garantifos, Socialin s apsaugos ir
aarbo ministerifa, Jalstvbinis socialinio arauaimo fonaas, socia-
lin s partnervst s sistema, valstvbinio socialinio arauaimo pensi-
fos, komunalin s paslaugos, komunalini paslaug benarov .

Administracin je kalboje daznai vartojamas netinkamas ter-
minas, sudarytas su priesagos -inis, - vediniu, ieskininis (kartais
net ieskiminis) pareiskimas. Der t sid m ti, kad lietuvi kalboje
ne prasta daryti priesagos -inis, - b dvardzi is isvestini daikta-
vardzi , o ypac is veiksmazodzi abstrakt . B tent toks yra sio
b dvardzio pamatinis zodis ieskinvs (: ieskoti)
42
. D l sios priezas-
ties junginio ieskininis pareiskimas vietoje turi b ti vartojama ies-
kinio pareiskimas, pareiskimas d l ieskinio. D l tos pacios prie-
zasties nepriimtini ir kiti su siuo vediniu sudaryti junginiai, pvz.:
benarofi i e s k i n i n ( ieskinio) tvarka; ieskinin ( ieski-
nio) senatis; ieskinin s ( ieskinio) senaties terminas; ieski-
niniai ( ieskini , o gal ieskov ?) reikalavimai; p r i e s i e s -
k i n i n i s p a r e i s k i ma s ( priesieskinio pareiskimas, pa-
reiskimas d l priesieskinio).

B dvardziai su priesaga -inis, - taip pat nedaromi is toki
veiksmazodzi vedini , kurie turi priesagas -imas, -vmas. Taciau

42
Zr. Pupkis A. Ar vartotinas ieskininis pareiskimas? Gimtofi kalba. 1995.
Nr. 1, p. 21.
174
administracin je kalboje vis nepavyksta issiversti be b dvardzi
statvminis, po statvminis, arauaiminis, rinkiminis, kurie yra pada-
ryti is tokias priesagas turinci vedini . Kalb apie juos reik t
prad ti nuo ne prastos darybos b dvardzio statvminis, - , kur
statym leid jai ypac daznai vartoja junginyje statvmin ba: .
,Kanceliarin s kalbos patarimai' |14, p.112| atkreipia d mes ,
kad tai grem zdiskas, daznai be reikalo vartojamas ir kalb sunki-
nantis zodis. Norint jo atsisakyti, iseit rasti nesunku. Pavyzdziui:
Siekiant subalansuoti Jalstvbinio socialinio arauaimo fonao
biuaet , buvo tobulinama statvmin ( statym ) ba:
(junginio statvm ba: vietoje tinka vartoti ir vien zod sta-
tvmai). Per nuroavt laik turi b ti paruosta visa statvmin
( statym ) ba: . Tokios statvmin s ( statym ) pataisos
bus nauaingos ne silumos vartotofams, o fos tiek fams. sta-
t vmi n s ( statym ) spragos suaaro prielaiaas valainin-
kams priimti tokius sprenaimus ir savivaliauti. Likusi turto
aalis priklauso statvminei p ainei ( p dinei pagal sta-
tym ) sutuoktin pergvvenusiai sutuoktinei. statvmini
p aini ( p dini pagal statym ) eil s. Reikalavim pri-
painti sanaor negaliofanciu gali pareiksti neveiksnaus as-
mens statvminis atstovas ( atstovas pagal statym ).

Darybos pozi riu nevyk s kalboje vartojamas junginys po s-
tatvminiai aktai. ,Kanceliarin s kalbos patarimuose' aiskinama,
kad siuo junginiu vadinami , statym konkretinantys ir j gyven-
dinti padedantys dokumentai gal t b ti statvmus papilaantvs ar-
ba statvmus lvaintvs aktai, o kaip terminas statvmo lvaimiefi ak-
tai` |14, p. 21|. Taip pat nurodoma, kad veiksmazodzio lva ti da-
lyviai kanceliarin je kalboje yra gij nauj reiksm ,roao bu-
vim salia pagrinainio aokumento ir fo papilavm : Konstitucifos
patais lydintis statvmas, statvmas ir f lydintys aktai` |14 p.
148|. Tod l vietoj junginio po statvminiai aktai b t galima varto-
ti cia si lomus pakaitus. Taciau kartu reikia atkreipti d mes tai,
kad kai kada tokiais aktais sureguliuojami ir tokie valstyb s gyve-
nimo klausimai, kuri statymai nereguliuoja. D l sios priezasties
175
si lomas vartoti terminas statvmo lvaimiefi aktai ne visais atve-
jais gali b ti tikslus.

N vieni Lietuvoje vyk rinkimai neapsi jo be rinkimini sou,
rinkimini agitacif , rinkimini apvlinki , rinkimini paaa ir ki-
toki rinkimini dalyk . Rinkimai reiksmingas vykis valstyb s
gyvenime. Rinkiminiai sou nemenkina jo svarbos, peiktinas tik
pries kiekvienus rinkimus skambantis zodis rinkiminis, - , kurio
netinka vartoti d l ne prasto darybos b do. Vediniai su priesaga -
inis, - nedaromi is toki pamatini zodzi , kurie patys yra vedi-
niai ir turi abstrakci reiksm . Toki reiksm turi veiksmazodinis
daiktavardis rinkimai. Tod l ir cia pateiktuose, ir panasiuose jun-
giniuose b dvardzio rinkiminis, - vietoje vartotina daiktavardzio
kilmininko Iorma, pvz.:
Rinkimini ( Rinkim ) kampanif metu aiael s organi:a-
cifos gali lengvai utikrinti aiael rink f bals skaici re-
miamam kanaiaatui, o turtingi r m fai gali skirti aaug l s
priesrinkiminei ( rinkim ) agitacifai ir reklamai. Rinki-
m aien arauaiama agituoti rinkimin se ( rinkim )
apvlink se. Protokole komisifos nariai nuroao, ar buvo rasta
sugaaint rinkimini ( rinkim ) biuleteni .

D l netinkamos darybos nevartotinas b dvardis arauaiminis,
- , mat jo pamatinis zodis arauaimas yra veiksmazodin s kilm s
priesagos -imas vedinys:
vvkus arauaiminiam( draudziamajam) vvkiui kreaito-
rius, kurio reikalavimai utikrinti keitimu, turi pirmumo teis
patenkinti savo reikalavimus is arauaimo atlvginimo sumos
| Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.205 str. 3 d.|. Ki-
tais atvefais profesin s ligos nebuvo pripaintos arauai mi -
niais ( draudziamaisiais) vvkiais a l tos prieasties, kaa
ligos nustatvmo aien asmuo nebuvo aparaustas valstvbiniu
socialiniu arauaimu. Numatvta, kaa arauaimo ismoka ismo-
kama ne tik vvkus arauaiminiam ( draudziamajam) vv-
kiui, bet ir pasibaigus arauaimo sutarties galiofimo terminui.
176
Tam tikr neaiskum kyla vartojant priesagos -inis, - vedi-
nius seiminis, - ir seimvninis, - . Abu vediniai yra taisyklingos
darybos, tik turi skirtingas reiksmes. Tas reiksmes rodo j pamati-
niai zodziai. Pirmasis padarytas is daiktavardzio seima, kuriuo va-
dinama zmoni grup , susidedanti is t v , vaik (kartais ir artim
giminaici ), gyvenanci kartu` |3, p. 802|. Antrojo b dvardzio
pamatinis zodis yra daiktavardis seimvna, kuris, be reiksm s sei-
ma` (paprastai taip vadinama didel seima), turi ir kit reiksm
visi nam zmon s (savi ir svetimi)` |3, p. 802|. Pastaruoju metu
zodziu seimvna vadinami nedideli vaik globos namai, kuriuose
globotiniai gyvena kartu su glob jais kaip vienos seimos nariai.
Kada vien ar kit vedin vartoti? Tai priklauso nuo to, k no-
rima pasakyti. Santykiui su seima nusakyti vartotinas b dvardis
seiminis, - , pvz.:
Arest atliekantvs nuteistiefi .~ gali gauti trumpalaik is-
vvk namus a l itin svarbi seimini aplinkvbi |Lietuvos
Respublikos bausmi vykdymo kodekso 55 str. 5 d.|. Stuaen-
tas gali nutraukti stuaifas a l seimini , tarnvbini ar kit ap-
linkvbi . Aavokato teigimu, ginam f papiktino tai, kaa viesai
buvo paskelbta fo gvvenamofi vieta ir seimin paa tis.
Vedinys seimvninis, - tinka tuo atveju, kai reiskiama s saja
su seimyna: Praa fus ikiteismin tvrim , sustabavta seimynini
vaik globos nam veikla.
Taciau administracin je kalboje b dvardis seimvninis, - daz-
nai vartojamas tais atvejais, kai norima nurodyti asmens b kl
santuokos ir seimos atzvilgiu, pvz.:
Norint gauti banko paskol , prasvme b tina nuroavti seimv-
nin ( seimin ) paa t . Ar renkantis aarbuotofus svarbu f
seimvnin ( seimin ) paa tis? Anketofe pateikiamas klau-
simas apie seimvnin ( seimin ) paa t . Moteris gali tur ti
pavara , neroaanci fos seimvnin s ( seimin s) paa ties.

Junginiu seimos paa tis pasakoma, kaip seima gyvena, kokia
jos materialin , socialin pad tis.
177
Priesagos -inis, - vediniai labai paplit ir gana daznai varto-
jami be reikalo. Daugeliu atveju vietoj b dvardzio su priesaga
-inis, - vartotinas pozym , r s , priklausym nusakantis daikta-
vardzio kilmininkas. Pvz.:
teism (o ne t e i s mi n ) reforma; teism (o ne t e i s mi n )
praktika; teismo (o ne t e i s mi n ) eksperti: , psichiatrifa,
meaicina; vedyb (o ne v e a v b i n ) sutartis; deryb (o ne
a e r v b i n i s ) obfektas, sutartis; apsaugos (o ne a p s a u g i -
n s ) priemon s, sistema; konkurso (o ne k o n k u r s i n i a i )
reikalavimai; Konstitucijos (o ne k o n s t i t u c i n ) pataisa;
Jyriausyb s (o ne v v r i a u s v b i n ) garantifa, programa,
veikla; parlamento (o ne p a r l a me n t i n ) aauguma, ma-
uma, komisifa; ekonomikos (o ne e k o n o mi n i s ) nuosmu-
kis, reforma.

Vedini su priesaga inis, - reik t vengti darant sud tinius
staig , moni , organizacij ar j padalini , kabinet , literat ros
r si ir pan. pavadinimus. Visur, kur tik manoma, pirmenyb de-
r t teikti daiktavardzi kilmininko Iormoms. Pvz.:
notar , notaro (o ne n o t a r i n i s ) biuras, priezi ros (o ne
p r i e i r i n s ) instancifos, teis s (o ne t e i s i n i s ) aktas,
teis s (o ne t e i s i n i s ) terminas, kompiuterijos (o ne k o m-
p i u t e r i n i ) termin oavnas, silumos (o ne s i l u mi n i a i )
tinklai, medicinos (o ne me a i c i n i n s ) staigos, reklamos
(o ne r e k l a mi n ) agent ra ir pan.

Neretai priesagos -inis, - b dvardziai gali b ti vartojami si-
nonimiskai su daiktavardzi kilmininku, pvz.: vietos ir vietin val-
aia, pramon s ir pramoninis centras, tarnvbos ir tarnvbiniai rei-
kalai, aarbo ir aarbiniai arabuiai ir pan. Kalbos praktika rodo,
kad tokiais atvejais priesagos -inis, - vediniai beveik visada stu-
mia is vartosenos daiktavardzio kilminink . Kad b dvardziai su
priesaga -inis, - neb t be reikalo ar pernelyg daznai vartojami,
kalbininkai si lo elgtis taip: jeigu tai, k norima pasakyti, gali-
ma isreiksti daiktavardzio kilmininko forma, tai priesaginio
b dvardzio vartoti nereikia.
178
Taciau svarbu nepersistengti, nes tam tikrais atvejais daikta-
vardzio kilmininku ir b dvardziu su priesaga -inis, - gali b ti pa-
sakomi skirtingi dalykai, pvz.: valstvb s (t. y. visos salies) nuosa-
vvb ir valstvbin (t. y. ne privati) nuosavvb ; valstvb s em ir
valstvbin em ; valstvbinis bankas ir valstvb s (t. y. centrinis)
bankas; autoriaus teis ir autorin teis ; notaro veiksmas ir nota-
rinis veiksmas; seimos paa tis ir seimin paa tis; mokvklos auto-
busas ir mokvklinis autobusas. Kilmininku pasakoma tiesiogin
priklausomyb , o b dvardziu reiskiama netiesiogin , is priklau-
somyb s atsirandanti ypatyb .

Kalbos taisyklingumui aktualu ir priesagos -ingas, -a b dvar-
dzi vartosena. Bendrin je kalboje sios priesagos vediniais pa-
prastai reiskiamas vidin s ypatyb s gausumas, polinkis k , pa-
m gimas ko, pvz.: turtingas turintis daug turto` mogus, protin-
gas issiskiriantis protu` oponentas, lietuvi kalba labai oainga
turinti daug zodzi `, konkurencingos galincios konkuruoti` pre-
k s, reiksmingas svarbus, turintis reiksm s` faktas, karinga lin-
kusi kariauti` tauta, tvarkingas m gstantis tvark , j palaikantis`
mogus, k rvbinga daug kurianti, linkusi k ryb ` asmenvb ,
kompetentingas gerai ismanantis, suprantantis` specialistas.
Nemaza dalis is daiktavardzi padaryt sios priesagos vedini
zymi pamatiniu zodziu pasakyto daikto vidin s ypatyb s tur jim ,
s saj su tuo daiktu, nereiksdami tos ypatyb s gausumo. Pavyz-
dziui: melagingas liuaifimas, nuostolingas sana ris, veiksmingos
priemon s, alingas protis, kenksmingos aarbo s lvgos, tvarkin-
gos aarbo priemon s.
Administracin je kalboje vartojami gyvajai kalbai neb dingi
dirbtiniai b dvardziai invbingas, atskaitingas, teismingas ir pan.
priesagos -ingas, -a vediniai, kuriais reiskiamas pavaldumas, pri-
klausymas, kompetencija ar pan. dalykai. Daugeliu atveju be toki
vedini galima puikiai issiversti, pasakyti ir aiskiau, ir paprasciau.
Pvz.:
1okie pareiskimai sprendziami teisme ar arbitraze arba 1o-
kius pareiskimus sprendzia teismas ar arbitrazas (o ne Tokie
179
pareiskimai i n v b i n g i t e i s mu i a r a r b i t r a u i ) .
Paaisk jo, kad d l tokio ieskinio negali b ti keliama byla ar-
ba Pareiskimas d l tokio ieskinio negali b ti nagrin jamas
teisme (o ne Paaisk fo, kaa t o k s i e s k i n v s n e t e i s mi n -
g a s t e i s mu i ). Zinyba turi atsiskaityti (atsiskaito) Seimo
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (o ne Zinvba
a t s k a i t i n g a Seimo Nacionalinio saugumo ir gvnvbos ko-
mitetui). 1okias bylas nagrin ja aukstesn s instancijos tei-
smas arba 1okios bylos nagrin jamos aukstesn s instancijos
teisme (o ne Tokios bvlos t e i s mi n g o s a u k s t e s n s
i n s t a n c i f o s t e i s mu i ). Apygardos teismas nagrin ja
baudziam sias bylas, kuriose asmenys kaltinami padar
sunkius nusikaltimus (o ne Apvgaraos teismui t e i s mi n g o s
bauaiamosios bvlos, kuriose .~). Baudziamoji byla nag-
rin jama tame teisme, kurio veiklos teritorijoje padaryta nu-
sikalstama veika (o ne Bauaiamofi bvla t e i s mi n g a tam
teismui, kurio .~).

Priesagos -ingas, -a vediniai netinka panasumo ypatybei
reiksti. Tokia reiksme vartojami is asmen pavadinimus reiskian-
ci daiktavardzi padaryti vediniai, pvz.:
giminingos ( giminiskos) invbos, staigos, mon s, kalbos;
giminingi ( giminiski) oaiai; pranasingas ( pranasiskas)
enklas ir pan. (plg.: araugiski rvsiai, kolegiskas poelgis, bro-
liski santvkiai, klafokliskas gvvenimas, vienuoliskas elgesvs).

Atkreiptinas d mesys priesagos -iskas, -a vedinius. B din-
giausia si priesag turinci b dvardzi darybin reiksm yra to-
kia: panasus pamatiniu zodziu pasakyt daikt `: aiplomatiskas
poelgis, araugiskas susitikimas, prisitaik liskas elgesvs, karalis-
kas pri mimas. Daiktavardiniai sios priesagos b dvardziai gali
zym ti b dingas arba esmines daikto ypatybes, t. y. rodyti, kad
pamatiniu zodziu pasakytas daiktas sudaro pazymimuoju zodziu
reiskiamo daikto esm , pamat , pvz.: asmeniskas reikalas, aemok-
ratiski rinkimai, logiskos isvaaos, saliskas mogus, rastiskas atsa-
180
kvmas, rastiskas atsisakvmas, pompastiskas renginvs, stichiskas
fua fimas ir pan.
B ding arba esmin ypatyb zymintys daiktavardiniai prie-
sagos -iskas, -a b dvardziai daznai yra artimi priesag -inis, - tu-
rintiems b dvardziams ir net eina j sinonimais. Pavyzdziui, ae-
mokratiski ir aemokratiniai rinkimai, asmeniskas ir asmeninis rei-
kalas, stichinis ir stichiskas fua fimas, mokslinis ir moksliskas
straipsnis, sventiska ir sventin aiena. Tai nereiskia, kad sutampa
si priesag vedini reiksm s. Priesagos -inis, - b dvardziai zy-
mi isskiriam j arba r sin ypatyb , o priesagos -iskas, -a b dvar-
dziai rodo b dingas arba esmines daikt ypatybes. Pavyzdziui, k -
rvbinis aarbas ir k rvbiskas aarbas: b dvardis k rvbinis rodo san-
tyk su k ryba, o k rvbiskas kad k ryba sudaro to darbo esm .
B ding arba esmin daikto ypatyb zymintys sios priesagos
b dvardziai gali b ti daromi is isvestini arba sudurtini b dvar-
dzi : besaliskas (: besalis) sprenaimas, abipusiska (: abipus )
nauaa, vienasaliskas (: vienasalis) atsisakvmas, vienasaliskas su-
tarties nutraukimas, lvgiateisiski (: lvgiateisiai) santvkiai.

Priesagos -iskas, -a vediniai netinka veik jo priklausymui ko-
kiai nors kategorijai (ypac tautybei) reiksti, pvz.: naufi l i e t u -
v i s k i e f i e mi g r a n t a i ( lietuvi emigrantai, emigrantai lie-
tuviai) ir pan.
Bendrinei kalbai b dingos darybos normos taip pat yra pazei-
dziamos, kai b dvardziai daromi is zodzi , reiskianci veik jus,
kuriems priklauso pazymimasis daiktavardis:
mogiskiefi ( zmoni ) istekliai, mon s; zmogiska ( zmo-
gaus) garb , galimvb s; mogiskas ( zmogaus) orumas; stu-
aentiskas ( student ) streikas; vartotofiskas ( vartotoj )
soliaarumas.

Reikia skirti, kada kalbama apie panasum , o kada apie pri-
klausym , ir kiekvienu atveju pasirinkti tinkamus raiskos b dus,
pvz.: aiplomatiskas (panasus aiplomato) atsakvmas ir aiplomato
atsakvmas; vergiskos aarbo s lvgos ir vergo aarbo s lvgos; ie-
181
miskas (panasus iemos) oras ir iemos oras; vaikiskas (prime-
nantis vaik , b dingas vaikui) elgesvs ir vaiko elgesvs.

Priesd li vediniai

B dvardzi su priesd liais padaroma palyginti nedaug. Viena
dalis priesd li vedini zymi ypatyb s kiek , kita pamatiniu zo-
dziu pasakytos vidin s ypatyb s tur jim . Neapibr zt ypatyb s
kiek zymintys b dvardziai daromi su priesd liais apy- (apvsunkis
tvcinis nusikaltimas, apvnaufis), po- (polaisvis, popiktis), prie-
(prietamsis, prietrumpis), pro- (proretis). Vidin s ypatyb s b d-
vardziai daromi pridedant priesd lius ap- (apk nus), at- (atsiau-
rus), pa- (parankus), pra- (prakaulus).

Yra misraus tipo priesd lini priesagini vedini , darom is
prielinksnini konstrukcij . Tokie b dvardziai zymi isskiriam -
sias ypatybes bei daikt r s pagal pamatinini zodzi leksin
reiksm , pvz.: ikiteisminis (: iki teismo) tvrimas, tarptautin
(: tarp taut ) teis , prieslaikiniai (: pries laik ) rinkimai, isanksti-
nis (: is anksto) balsavimas, isankstin ginco (bvlos) sprenaimo ne
teisme tvarka, ikisutartiniai (: iki sutarties) santvkiai, ikiveavbin
(: iki veavb ) sutartis, poveavbin (: po veavb ) sutartis, pries-
gaisrin (: pries gaisr ) sauga.

Atkreiptinas d mesys b dvardzius, daromus is prielinksnio
be konstrukcij , pvz.: beseimininkis (: be seimininko) aaiktas, be-
priei riai (: be priei ros) naminiai gvv nai. Tokie vediniai turi
priesd l be- ir gal n -is, - . Jie daromi nepridedant priesagos
-inis, - : beaokument (o ne beaokumentin ) apskaita; beprocent
(o ne beprocentin ) paskola; bepreceaentis (o ne bepreceaentinis)
atvefis, vvkis; bevi:is (o ne bevi:inis) reimas; belaiais (o ne be-
laiainis) rvsvs; befungtukis (o ne befungtukinis) sakinys.
Priesag -inis, - , turintys b dvardziai vartojami ne su pries-
d liu be-, o su priesd liu ne-, pvz.:
182
nepinigin s prievol s, nepinigin israiska, nepiniginio pob -
aio sprenaimai, nevalstvbiniai vaik globos namai, neturti-
niai teisiniai santvkiai, neturtin ala, neklasin visuomen ,
nealkoholiniai (o ne bealkoholiniai) g rimai, nepiniginis (o ne
bepiniginis) atsiskaitvmas.
Tik nedidel dalis priesd l be- ir priesag -inis, - turinci
vedini vartojama kalboje, pvz.: bes lvginis sanaoris, bes lvgin
kapituliacifa, begalin aib , begalinis rvtas.
Kai kurie priesd l be- ir gal n -is, - turintys b dvardziai
kalboje vartojami lygiagreciai su priesd l be- ir priesag -iskas,
-a turinciais b dvardziais, pvz.: besalis ir besaliskas sprenaimas,
beprasm ir beprasmiska aiskusifa, bef gis ir bef giskas mogus,
bevalis ir bevaliskas asmuo.

Gal ni vediniai

Tokie vediniai gali b ti daromi ir is veiksmazodzi , ir is var-
dazodzi . Veiksmazodiniai vediniai daromi pridedant gal n
-us,-i. Pavyzdziui, kalbus (: kalb ti), islaiaus (: isleisti), priekabus
(: prikibti). Jie gali b ti daromi ir is paprast j , ir is priesd lini
veiksmazodzi . Dauguma toki vedini zymi ypatyb s gausum ,
palinkim pamatiniu zodziu pasakyt veiksm : apaairus mogus
(t.y.link s numatvti priek , atsargus), sant rus mogus. Pries ga-
l n kartais gali eiti priebalsinis Iormantas, pvz.: -mus ( sak-
mus), -nus (paklusnus).
Vardazodiniai vediniai daromi pridedant gal n -is,- . J
reiksm s sutampa su priesagos -inis, - veaini isskiriamosiomis
reiksm mis: kasaienis arabuis, paaienis aarbininkas.

D riniai

Sud rimo b du b dvardziai gali b ti daromi is vairi kalbos
dali . Pavyzdziui:
x is b dvardzio ir daiktavardzio (ilgalaik paskola, lvgiateis
benarifos nar , pilnametis asmuo, maametis vaikas, trum-
183
palaik sutartis, trumpalaik nuoma, maareiksmis nusi-
kaltimas);
x is skaitvardzio ir daiktavardzio (vienasalis sipareigofimas,
vienasalis pareiskimas, avisal restitucifa, avisal sutartis,
avisal s prievol s, avisaliai sanaoriai, trisal tarvba, an-
traeiliai aaiktai, antraeil s sutarties s lvgos, vienaoais
terminas);
x is vardzio ir daiktavardzio (abisalis susitarimas, abipus s
aervbos, savalaikis pasi lvmas, kitatauciai zmon s, sava-
aarbis ginklas);
x is prieveiksmio ir daiktavardzio (aaugiasal sutartis, aau-
giasaliai sanaoriai, aaugiaaukstis pastatas, aaugkartinis
teikimas, aaugiaenklis skaicius, visureig transporto
priemon );
x is daiktavardzio ir daiktavardzio (pusamis mogus, pietva-
karis v fas) ir t. t.
Darant sudurtinius b dvardzius, reikia vengti d rini , kuri
antrasis d muo turi priesag -inis, -
43
. Pvz.:
aaugiapakopiniai ( daugiapakopiai) rinkimai; aaugiaman-
aatin ( daugiamandat ) rinkim sistema, apvgaraa; aau-
giametinio ( daugiameio) aarbo re:ultatas; aaugiametin
( daugiamet ) patirtis; avipakopin ( dvipakop ) stuaif
sistema; abipusin s ( abipus s) pareigos; abipusin ( abi-
pus ) atsakomvb , nauaa; vienpakopinis ( vienpakopis) tei-
sinis universitetinis issilavinimas; benaraeuropin ( visos
Europos, Europos) problema; benara kin s ( viso kio,
bendrosios kio) islaiaos; orgvaavbin s ( organizacij va-
dybos) teorifos.
Priesag -inis, - turi tokie sudurtiniai b dvardziai, kuri vie-
nas arba abu d menys yra kit kalb zodziai, pvz.:

43
Kai kurie tokiu b du padaryti zodziai taisomi ne taip grieztai, pvz.: Klimavi-
cius J. Vienkartinis, daugkartinis, dukartinis .Gimtofi kalba.1999. Nr. 6, p.
714.
184
aaug(ia)partin sistema, vienpartin sistema, smulkiaburua-
:in s partifos, aaugianacionalin valstvb , aaugiat kstantin
minia, aaugiamilifoninis pelnas.

Kontrolins u duotys

1. Nurodykite b dvardzi darybos b dus. Pateikite pavyzdzi .
2. Vedini su priesaga -inis, - daryba: teiktini ir neteiktini vartoti
vediniai.
3. B dvardzi su priesaga -inis, - ir daiktavardzio kilmininko
Iorm vartojimas.
4. Priesag - ingas, -a ir -iskas, -a vediniai administracin je kal-
boje.
5. Paaiskinkite vedini su priesd liu be- darybos normas ir pasi-
taikancias klaidas.
6. Aptarkite norminius ir nenorminius sudurtini b dvardzi da-
rybos atvejus.

Pratimai

'7.3.1.1 pratimas. Prid kite priesag arba gal n .

Jalstvb...... social...... draudimo mokos; valstvb.... herbas; teis......
pagalba; teis..... terminas; preliminar...... ataskaita; reklam..... skydas;
ekonom...... nuosmukis; turt..... santykiai; kar.... tarnyba; silum....... kis;
kreait..... kortel ; kasaien..... paklausos prek s; met.... pal kan norma;
bevi:..... rezimas; bepreceaent..... atvejis; begal..... ryztas; maagaba-
rit.... atliekos.
185
7.3.1.2 pratimas. Nurodykite, kurie junginiai sudaryti su tinkamai pada-
rytais b dvardziais. Pataisykite nenormin s darybos b dvardzius ir pa-
aiskinkite j darybos klaidas.

Nepinigin prievol , nepal kanin paskola, beprocentin paskola,
bes lyginis sandoris, beseimininkis turtas, statinis kapitalas, statymin s
pataisos, priesrinkimin agitacija, kolonijin santvarka, pensijinis am-
zius, administracin nuobauda, globalin problema, intelektualin nuo-
savyb , intelektin veikla, veiksminga kardomoji priemon , giminingos
strukt ros, giminiski rysiai, zmogiskieji istekliai, generalinis prokuroras,
nacionalinis investuotojas, socialinis b stas, preliminarin sutartis, abi-
pus nauda, menkavert parama, vienkartin ismoka, daugiapakopiniai
rinkimai, radioaktyvinis spinduliavimas, smulkiaburzuazin s partijos,
dvipakop s studijos.

7.3.2. Skaitvardis

Pagal sandar skaitvardziai skirstomi paprastuosius ir sud -
tinius.
Paprastieji skaitvardziai gali b ti neisvestiniai (vienas, du, trys
. t. y. visi skaiciai nuo vieno iki desimt) arba isvestiniai. Isves-
tiniai skaitvardziai daromi pridedant priesagas: -eji, -ejos (avi
avefi, avefos; trvs trefi, trefos), -etas (septvni septvnetas,
aevvni aevvnetas), -eri, -erios (sesi seseri, seserios; septvni
septvneri, septvnerios), -tas (ketveri ketvertas), -tas, -ta
(sesi sestas, sesta; avvlika avvliktas, avvlikta) arba gal n
-as, -a (aesimtis aesimtas, aesimta).

Su priesaga -efi, -efos daromi tik avefi, avefos ir trefi, trefos, o
su priesaga -eri, -erios visi kiti dauginiai skaitvardziai, t. y. ket-
veri, ketverios.aevvneri, aevvnerios. Tod l kalboje pasitaikan-
cios Iormos aveferi, aveferios, treferi, treferios laikomos klaida ir
taisomos. Pvz.:
aveferi ( dveji) koalicifos valavmo metai, Seimo rinkimai;
aveferios ( dvejos) pratvbos, skvrvbos;
treferios ( trejos) aervbos, lavbos ir pan.
186
Sud tiniai skaitvardziai gali b ti suaurtiniai ir samplaikiniai.
Sudurtiniai skaitvardziai yra sudaryti is dviej paprast j , pvz.:
trisaesimt (: trvs ir aesimt), keturiasaesimt (: keturi ir aesimt), arba
is skaitvardzio ir kito zodzio, pvz.: pusantro (: pus ir antro),
pustrecio (: pus ir trecio) ir pan. Sud tiniai samplaikiniai skait-
vardziai yra sudaryti is keli paprast j , pvz.: au simtai trvs, ketu-
ri t kstanciai simtas au arba is paprast j ir sudurtini skaitvar-
dzi , pvz.: trisaesimt trecias, sesiasaesimt seseri, t kstantis simtas
aviaesimt aevvni, trvs ketvirtaaaliai, vienas penktaaalis.

7.3.3.Veiksmazodis

Darybos atzvilgiu veiksmazodziai yra skirstomi paprastuo-
sius ir isvestinius. Paprastieji (eiti, tirti, skirti, skelbti) n ra pada-
ryti is jokio kito zodzio, o isvestiniai ( eiti, ateiti, istirti, paskirti,
grietinti, gvventi, antrinti, nuvertinti, roain ti) yra padaryti is
kit zodzi , prid jus priesd lius ar priesagas. Zodis gali kartu tu-
r ti ir priesag , ir priesd l .
Isvestini veiksmazodzi galima padaryti ir su sangr zos da-
lele si (-is, -s), pvz.: aer tis, nauaotis, bartis, susitaikvti, pasi-
skelbti. Sud rimo b du veiksmazodziai n ra daromi.

Priesag vediniai

Su priesagomis veiksmazodziai dazniausiai daromi is daikta-
vardzi , b dvardzi , paprast j veiksmazodzi , kur kas reciau is
vardzi , skaitvardzi , prieveiksmi . Tokiu b du padaryt veiks-
mazodzi visos trys pagrindin s Iormos (bendratis, esamojo laiko
3 asmuo ir b tojo kartinio laiko 3 asmuo) turi priesagas. Pvz.:
-(i)auti, -(i)auja, -(i)avo
tarpininkauti, tarpininkaufa, tarpininkavo (: tarpininkas),
pirmininkauti, pirmininkaufa, pirmininkavo (: pirmininkas),
benarauti, benaraufa, benaravo (: benaras).
-(i)uoti, -(i)uoja, -(i)avo
vi:ituoti, vi:ituofa, vi:itavo (: vi:itas),
187
grupuoti, grupuofa, grupavo (: grup ),
filmuoti, filmuofa, filmavo (: filmas).
rauaonuoti, rauaonuofa, rauaonavo (: rauaonas),
-yti, -ija, -ijo
vienvti, vienifa, vienifo (: vienas),
virsvti, virsifa, virsifo (: virsus),
varavti, varaifa, varaifo (: varaas),
g avti, g aifa, g aifo (: g aa).
-(i)oti, -(i)oja, -(i)ojo
nuomoti, nuomofa, nuomofo (: nuoma),
aukoti, aukofa, aukofo (: auka),
b gioti, b giofa, b giofo (: b gti).
-inti, -ina, -ino
tikslinti, tikslina, tikslino (:tikslus),
kaltinti, kaltina, kaltino (: kaltas),
turtinti,turtina, turtino (: turtas),
ankstinti, ankstina, ankstino (: anksti),
artinti, artina, artino (: arti).
- ti, - ja, - jo
aisk ti, aisk fa, aisk fo (: aiskus),
art ti, art fa, art fo (: arti),
griet ti, griet fa, griet fo (: grietas).
-(d)in ti, -(d)in ja, -(d)in jo
rasin ti, rasin fa, rasin fo (: rasvti),
roain ti, roain fa, roain fo (: roavti),
snipin ti, snipin fa, snipin fo (: snipas).
apgauain ti, apgauain fa, apgauain fo (: apgauti),
pulain ti, pulain fa, pulain fo (: pulti).

Priesagos suteikia zodziams konkrecias reiksmes, kurias b -
tina atsizvelgti darant ir vartojant vien ar kit priesag vedinius.
Pavyzdziui, daiktavardiniai priesagos -(i)auti, -(i)aufa, -(i)avo ve-
diniai paprastai daromi is asmen pavadinim , nusakanci j dar-
b , versl , elges ir turi toki reiksm : atlikti Iunkcijas to, dirbti
tuo, elgtis taip, kas pasakyta pamatiniu zodziu`: sekretoriauti, aa-
188
vokatauti, virsininkauti, vaaovauti, airektoriauti ir pan. Nedidel
sios priesagos vedini dalis padaryta is daiktavardzi , vardijanci
tam tikr veiklos srit , ir reiskia dalyvauti tame, kas pasakyta pa-
matiniu zodziu`. Pavyzdziui, pos aiauti (dalyvauti pos dyje`),
atostogauti (b ti atostogose`). Is b dvardzi su priesaga
-(i)uoti, -(i)uofa, -(i)avo padaryti veiksmazodziai reiskia darytis
tokiam, kas pasakyta pamatiniu zodziu`: rauaonuoti (darytis rau-
donam`), b ti tam ar tokiam, kas pasakyta pamatiniu zodziu`:
fuoauoti (b ti, is tolo rodytis juodam`). Sios priesagos veiksma-
zodziai, padaryti is daiktavardzi , reiskia daryti tai ar tok , kas
pasakyta pamatiniu zodziu`, pvz.: vi:ituoti (daryti vizit `), komp-
lektuoti (daryti komplekt `), atsirasti, darytis tam, kas, pasakyta
pamatiniu zodziu`: kraufuoti (kraujui rodytis`).
Daiktavardiniai priesagos - ti, - fa, - fo vediniai reiskia dary-
tis, virsti tuo, kas pasakyta, pamatiniu daiktavardziu`: lietuv ti
(virsti lietuviu`), pelk ti (virsti pelke`), angl ti (virsti anglimi`).
Toki paci reiksm gali tur ti ir su priesagomis -vti, -ifa, -ifo is
daiktavardzi padaryti veiksmazodziai, pvz.: anglvti (virsti ang-
limi`). Dalies vedini reiksm s gali b ti kiek konkretesn s, pvz.:
r avti (trauktis r dimis`), pelvti (trauktis, apaugti pel siais`).
Is veiksmazodzi padaryti priesag vediniai nuo pamatini
zodzi skiriasi reiskiamo veiksmo trukme, kryptimi ar kt., pvz.:
b gti b gioti, pulti pulain ti, augti auginti, fuoktis fuokinti.
Tam tikrais atvejais keiciasi pamatini zodzi saknies balsiai:
grasinti (:gr sti, gresia), naikinti (:nvkti), ugavti (:augti).

Ar visada vediniai tinkamai daromi ir vartojami? Tam tikros
painiavos yra vartojant priesagos -(d)in ti vedinius. Reikia sid -
m ti, kad sios priesagos vediniai tinka kartojamam arba t siamam
mazybiniam veiksmui zym ti. Pvz.:
Kiekvienas mogus turi teis laisvai pasirinkti bet kuri religi-
f arba tik fim .~, atlikin ti religines apeigas, praktikuo-
ti tik fim ir mokvti fo |Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26
str.|. Paraav fas netenka teis s rodin ti, kaa pirk fas netin-
kamai atliko procesinius veiksmus |Lietuvos Respublikos ci-
189
vilinio kodekso 6.322str.2d.|. Jvriausvb s vaaovas susitikin -
ja su galimais mon s pirk fais. Nutarim nuorasai issiunti-
n jami visiems policifos komisariatams. Pardavin ti vaistus
turgaviet se arauaiama.
Sios priesagos vediniai gali b ti daromi ir is priesd lini
veiksmazodzi , taciau (skirtingai nuo prast priesd li vedini )
jie zymi ne uzbaigt , o trunkant veiksm , pvz.: roain ti ties ,
tarin ti mones, paeiain ti statvmus, apgauain ti visuomen ,
prisiekin ti teisme, atsakin ti klausimus, praleiain ti paskaitas,
eiain ti pareig nus ir t. t. Tada, kai kalbama apie veiksm , kuris
vyksta vien kart , t. y. nesikartoja, priesagos (a)in ti vediniai
netinka. Pvz.:
Dabar pareig nas a t l i k i n f a ( atlieka) bausm Jilniaus
antruosiuose pataisos namuose. Tie, kurie p a s i r a s i n f o
( pasiras ) toki sutart , negalvofo apie valstvb s interesus.
Jairuotofas kliua per gatv p e r e i a i n f a n t ( einant )
mog ir pab go is vvkio vietos.

Atkreiptinas d mesys daznai painiojamus priesag -uoti
(-uoja, -avo) ir -oti (-oja, -ojo) vedinius kainuoti ir kainoti. Pirma-
sis is j reiskia tur ti kain , atsieiti`, o antrasis nustatyti kain ,
vertinti`.Tada, kai kalbama apie esam daikto kain , vert , turi b -
ti vartojami priesagos -uoti (-uoja, -avo) vediniai:
Ant automobilio stogo tvirtinamas reklaminis skvaas kainuoja
au simtus lit . Kiek aabar kainuoja sios benarov s akcifos?
Zemairbius aomina, kiek kainuoja usienio gamintof em s
kio technika.
Kai norima pasakyti, kad reikia nustatyti kain , vert (jos ne-
buvo arba reikia pakeisti buvusi ), vartojamos veiksmazodzio Ior-
mos ( )kainoti, perkainoti, nukainoti:
Jvkavmo proceso metu kainoto turto vertei pasikeitus, ant-
stolio patvarkvmu turtas gali b ti perkainojamas laikantis
siame straipsnvfe nustatvtos tvarkos |Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso 681 str. 2 d.|. Arestuotas turtas turi
b ti kainotas (ne kainuotas) rinkos kaina, atsivelgiant tur-
190
to nusia v fim ir isieskotofo ir skolininko nuomones. Nu-
kainota (ne nukainuota) buitine technika prekiaufama atski-
rame prekvbos centro skvriufe. Negal aami parauoti paga-
mintos proaukcifos, gamvbininkai buvo priversti f nukainoti
(ne nukainuoti).

Veiksmazodzio nuomoti(s), nuomofa(si), nuomofo(si) (pagal
susitarim perleisti ar paimti k laikinai naudoti`) vietofe daznai
vartojamas netaisyklingas vedinys nuomuoti(s), nuomuofa(si),
nuomavo(si). Pvz.:
Tokiam seimos nariui gali b ti i s n u o mu o f a ma ( isnuo-
mojama) i:oliuota gvvenamofi patalpa. Benarov s aaminist-
racifa aal nenauaofam patalp i s n u o ma v o ( isnuomo-
jo) inaiviaualiai monei. Jerslo centre galima pirkti arba
n u o mu o t i ( nuomoti) patalpas biurams. Nebrangiai i s -
s i n u o ma v o ( issinuomojo) kinei veiklai tinkamas patal-
pas.

Priesd li vediniai

Priesd liniai veiksmazodziai gali b ti daromi tik is veiksma-
zodzi . Priesd liai gali b ti dedami ir prie paprast j veiksmazo-
dzi (apklausti, pareiksti, nuspr sti, veti), ir prie isvestini , t. y.
prie toki , kurie jau turi priesag (sugalvoti, pavm ti, isgvventi,
pabenarauti, priart ti, pervaiuoti, kainoti) ar priesd l (pripain-
ti, perparauoti, atpasakoti). Yra veiksmazodzi , kurie be priesd -
li is viso nevartojami, pvz.: apmokestinti, painti, nustebti, issi-
g sti, suprasti.
Lietuvi kalboje veiksmazodziams daryti vartojama 12 pries-
d li : ap- (api-), at- (ati-), -, is-, nu-, pa-, par-, per-, pra-, pri-,
su-, uz-. Priesd li vediniai dazniausiai zymi ne visai naujas s -
vokas, o t pat veiksm , tik gavus tam tikr papildom reiksmi
(atspalvi ). Pavyzdziui: veti veti, isveti, perveti, nuveti,
praveti; b gti isb gti, nub gti, atb gti, perb gti; rasvti apra-
svti, perrasvti, rasvti, israsvti, prirasvti, surasvti; kainoti kai-
191
noti, nukainoti, perkainoti; vaiuoti apvaiuoti, isvaiuoti, nuva-
iuoti, pravaiuoti, pervaiuoti; skaiciuoti suskaiciuoti, apskai-
ciuoti, paskaiciuoti, perskaiciuoti.
Taciau is to paties pamatinio zodzio padaryt vedini reiks-
m s gali b ti ir nutolusios, pvz.: isieskoti (baua , atlvginim , is-
laiaas) ir apieskoti (patalp , vietov , asmen ), roavti (ties , ne-
kaltum ) ir paroavti ( vvkio viet ), paimti (aaiktus, vertvbes, ao-
kumentus) ir priimti (sprenaim , teismo nutart ), pakviesti ( pos -
a ) ir iskviesti (is atostog ).
Su tuo paciu priesd liu gali b ti padaryta vedini , kurie pama-
tinio zodzio veiksm apib dina ne tuo paciu pozi riu ir d l to turi
kitoki darybos reiksm : isb gti reiskia b gti tam tikta kryptimi,
t. y. is vidaus`, o islaukti laukti tam tikr laik `, praslinkti
slinkti pro sal `, o prakalb ti kalb ti tam tikr laik ` ir prad ti
kalb ti` |2, p. 402|.
Kai kuriais atvejais priesd lis gali is esm s pakeisti pamatinio
zodzio leksin reiksm : gauti ir ugauti, apgauti, sugauti; manvti
ir ismanvti; roavti ir roavti, atroavti; klausvti ir priklausvti; auoti
ir isauoti, parauoti; tikti ir sutikti, patikti ir pan.

Darant priesd li vedinius svarbu zinoti, kokias reiksmes ati-
tinkami priesd liai gali suteikti pamatiniams zodziams. Pavyz-
dziui, veiksmo kryptis gali b ti nurodoma tokiais is slinkties (ju-
d jimo) veiksmazodzi padarytais priesd li vediniais:
ap(i) (kryptis aplinkui): apsupti pastat ,
(kryptis vid ): eiti saugom obfekt ,
is (kryptis is vidaus): isvvkti is Lietuvos, isb gti is aegancio
pastato,
nu (kryptis tolyn): nuvaiuoti keliu,
(kryptis zemyn): nut pti oro uoste,
pa (kryptis po kuo nors): pal sti po stogu,
par (kryptis namus): parvaiuoti namo, parvvkti atostog ,
per (kryptis per ko nors virs ): perlipti per tvor ,
pra (kryptis pro sal ): pravaiuoti (pro) muitin ,
192
pri (kryptis artyn prie ko nors): privaiuoti prie pasienio
posto,
su (kryptis ten ir atgal): suvain ti tok keli ,
uz (kryptis uz ko nors): ul sti u stalo,
(kryptis virs ): ulipti pal p .

Kai norima pasakyti, kad veiksm reikia atlikti is naujo, pa-
kartotinai, vartotini priesd li at-, per- vediniai, pvz.: atkurti ne-
priklausomvb , atgauti laisv , atgauti nekilnofam f turt , atstatv-
ti paminkl , perrasvti teismo nutart , perreaaguoti straipsn , per-
skirstvti l sas.

Kai kalbama apie veiksmo pradzi , (t. y. apie veiksm , kuris
prasideda ir po to t siasi) vartotini vediniai su priesd liais ap(i)-
(apsirgti profesine liga), pra- (prabilti apie aarbo arausm s pa-
eiaimus, prakalb ti apie alos atlvginim ), su- (suabefoti sanao-
rio teis tumu, susigincvti a l statvmo patais ), uz- (ur kti). Vi-
sus veiksmo pradzi reiskiancius veiksmazodzius galima pakeisti
zodzi junginiais: apsirgo m sirgti, prakalbo m kalb ti,
susigincijo m gincytis ir t. t.

Norint pabr zti veiksmo silpnum , menk intensyvum , reikia
vartoti vedinius su priesd liais ap(i)- (apmokvti, apgvavti), nu-
(nugirsti, nusemti, nupilti), pa- (paskaiciuoti, pasiklausvti, paair-
b ti), pra- (pramokti, pratarti, praverti), - ( skilti, ar ksti, br -
ti).

Kalbos praktika rodo, kad ne visada pavyksta pasirinkti tin-
kamus priesd li vedinius. Pavyzdziui, kartais neskiriama, kada
vartoti slinkties (jud jimo) veiksmazodzius su priesd liu par-, o
kada reikia rinktis vedinius su priesd liu at-. Tada, kai veiksmas
gr zta veik jo namus, nuolatin buvimo viet , vartotini priesd lio
par- vediniai, pvz.: parvaiuoti namus, parvvkti is usienio, o kai
art jama svetim , neutrali viet , tinka priesd lio at- vediniai,
193
pvz.: atvvkti muitin , atvaiuoti eg:amin sesif , atvvkti kon-
ferencif , ateiti pos a , atveti knvgas.
Toki atvej , kai vien priesd li vedini vietoje vartojami su
kitais priesd liais padaryti vediniai, kalboje pasitaiko daznai, pvz.:
registruoti ( uzregistruoti, t.y. rasyti tam tikr s ras ,
duomen sankaup ) eismo vvk , pranesim , viesosios tvarkos
paeiaim ; uregistruoti ( registruoti, t.y. traukti oIiciali
skait ar apskait , suteikianci tam tikr status ) santuok ,
vaiko gimim , sanaor , mon ; uslaptinti ( slaptinti) auo-
menis; paskaiciuoti ( suskaiiuoti, apskaiiuoti) gaut pel-
n , gamvbos islaiaas; pravaiuoti ( pervaziuoti) per muitin ,
per pasienio post ; praeiti ( paeiti) pirmvn; pergvventi
( isgyventi) netekt .

Negalima atskirai nepamin ti vedini su priesd liu aa-
(neaa-). Jie isskirti ir Didzi j kalbos klaid s rase, o tai rodo,
kad nepaisant ilgameci kalbos tvarkytoj pastang sio priesd lio
vediniai is vartosenos nesitraukia:
aaeiti ( prieiti) iki Europos Zmogaus Teisi Teismo, iki val-
aios; aabaigti ( pabaigti, uzbaigti) s ras , profekt ; aara-
svti ( prirasyti) tr kstamus auomenis, oa , skaici ; neaa-
leisti paeiaim , tr kum ( neleisti atsirasti pazeidimams,
tr kumams); neaabaigtas ( nebaigtas) aarbas, tekstas; ne-
aasvarstvti ( nebaigti svarstyti) klausimai ir pan.

Kalboje vartojamas priesd lio - vedinys takoti
44
. Jau buvo
min ta, kad priesd liniai veiksmazodziai daromi tik is veiksmazo-
dzi , tod l su priesd liais padaryti veiksmazodziai paprastai gali
b ti vartojami ir be j (isskyrus vien kit isimt ): eiti eiti, is-
spr sti spr sti, sugalvoti galvoti. Min to vedinio taip pavartoti
ne manoma, nes vargu ar kas pasakyt takoti. Jo vietoje der t
vartoti aarvti tak , tur ti takos, veikti, lemti. Pvz.:

44
Is dalies j galima laikyti ir priesagos vediniu, taciau ir tokiu atveju jo daryba
nenat rali ir neaiskiai motyvuota.
194
Kreaito gav fas utikrino, kaa nevvksta fokie teisminiai, arbit-
rainiai ar aaministraciniai gincai ar procesai, kuri baigtis
gali takoti ( tur ti takos) kreaito gav fo geb fim ( ge-
b jimui) vvkavti savo prievoles. Tokios kalbos gali t a k o t i
( veikti, lemti) rink f nuomon . Diskutuofama, ar vaist
kvotos t a k o s ligoni sveikat ( tur s takos ligoni svei-
katai).

Kartais veiksmazodziai vartojami su priesd liais, nors j pa-
matiniams zodziams nereikia. Paprastai nepriesd liniais veiksma-
zodziais reiskiamas nuolatinis ar tam tikr laik trunkantis veiks-
mas. Tod l tais atvejais, kai kalbama apie trunkant , o ne apie
baigt veiksm , geriau vartoti nepriesd linius veiksmazodzius.
Pvz.:
D l to, kaa laiku n e i s mo k a ( nemoka) atlvginim , gamvk-
los aarbininkai paskelb baao streik . I s k v l a ( Kyla) aaug
klausim a l pasirasvtos Jilniaus silumos tinkl nuomos su-
tarties. Baiminamasi, kaa b aamas laisv fe p a a a r v s ( da-
rys) tak liuavtofams. D l tokio vairuotof elgesio Je f
asociacifos vaaovams i s k v l a ( kyla) aaug problem . Tai
p a r o a o ( rodo), kaa sprenaiant em s gr inimo klausi-
mus buvo nauaofamasi tarnvbine paa timi.

Priesd liniai veiksmazodziai tinka veiksmo baigciai pabr zti.
Pvz.:
Gav s pranesim , saugos tarnvbos ekipaas atvyko po 5 mi-
nuci . Po trif aien paskelb aingusio vaiko paiesk . Seim
isrinko vienmanaat fe rinkim apvgaraofe.

Atkreiptinas d mesys tai, kad kai kuri esamojo laiko
veiksmazodzi priesd lin s Iormos reiskia ne vykus , o vykstant
veiksm : pareina, parnesa, atplaukia, atvea, isnesa ir pan.

195

1. Nurodykite veiksmazodzi darybos b dus.
2. Is kuri kalbos dali zodzi galima daryti priesaginius veiks-
mazodzius?
3. Kada turi b ti vartojami priesagos -(a)in ti vediniai?
4. Paaiskinkite priesd lini veiksmazodzi darybos normas ir
klaidas.
5. Kada vartojami su priesd liais par- ir at- sudaryti slinkties (ju-
d jimo) veiksmazodziai?

Pratimai

7.3.3.1 pratimas. Kuri priesd lini veiksmazodzi vartoti netin-
ka? Kod l?

Isieskoti skol , registruoti partij , surasvti prasym , suaarvti
testament , uregistruoti statymo pataisas, apmokvti naudotis
duomen baze, apfungti akcin s bendrov s padalinius, pervaiuoti
Europos S jungos sien , pravaiuoti be bilieto, gerai apmokamas
darbas, paskaiciuotos s naudos, apskaiciuoti darbo uzmokest , su-
gieaoti himn , pagieaoti himn , iskelti baudziam j byl , pervesti
pinigus, pravesti derybas, traukti komisijos sud t , nutraukti
darbo sutart , prailginti atostogas, prat sti darbo sutart , praeiti
konkurs .

7.3.3.2 pratimas. Kuriuos junginiuose pateiktus vedinius pataisy-
site?

kainuoti ieskin , svaistvti turt , nuomuoti patalpas, usiimin ti
kine veikla, isnagrin ti sutart , roain ti nekaltum , atlikin ti
bausm , aptarin ti sprendimus, atnaufinti tyrim , nukainotos pre-
196
k s, perk lin ti poilsio dienas, paraavin famos automobili dalys,
supirkin ti metalo dirbinius.

'7.3.3.3 pratimas. rasykite tinkam priesd l .

....registruoti kandidat ; ....vaiuoti p sci j per j ; ....vaiuoti
miest ; ....forminti darbo sutart ; ....t sti nuomos sutart , .... regist-
ruoti nauj mon ; ....skaiciuoti gamybos islaidas; ....eiti technin
apzi r ; ....baigti s ras ; papildomos ....mokamos atostogos; ....eiti
namo; ....auoti eksploatuoti pastat ; ....remontuoti kabinet ;
....kreipti d mes ; ....matvti galimus padarinius; ....mok ti gaut s -
skait ; ....eiti mokymo kurs ; ....mainti santuokin amzi .

7.3.4. Prieveiksmis

Didel dalis prieveiksmi yra padaroma su priesagomis,
priesd liais arba kartu su priesagomis ir priesd liais. Nemazai
prieveiksmi atsirado sutrump jus linksni Iormoms ir joms susi-
liejus vien zod su prielinksniu (isvien, issvk, peraien, pervasar,
nuotolaik). Prieveiksmi galima padaryti ir sud rimo b du (au-
kart, kelissvk, t aien, si nakt).

Daugiausia prieveiksmi yra padaroma priesaginiu darybos
b du is b dvardzi ir dalyvi , kiek maziau is skaitvardzi , var-
dzi , daiktavardzi .
Is b dvardzi prieveiksmiai daromi su priesagomis -(i)ai:
slaptai (: slaptas), saugiai (: saugus), agresvviai (: agresvvus),
kaltai (: kaltas); -yn: aukstvn (: aukstas), blogvn (: blogas), platvn
(: platus); -(i)uoju: bloguofu (: blogas), geruofu (: geras), piktuofu
(: piktas).
Is dalyvi prieveiksmiai daromi su priesaga -(i)ai: skaitvtinai
(: skaitvtinas, -a), issimok tinai (: issimok tinas, -a), pasirasvti-
nai (: pasirasvtinas, -a), tinkamai (: tinkamas, -a), tikinamai
197
(: tikinamas, -a), teigiamai (:teigiamas, -a), abefofamai (: abefo-
famas, -a), netik tai (: netik tas, -a), nelauktai (: nelauktas, -a).
Is vardzi prieveiksmiai daromi pridedant priesagas -(i)aip, -
iek, -ur: kitaip (: kitoks, kitokia), taip (: tas, ta), kiek (: koks, ko-
kia), sitiek (: sitoks, sitokia), kitur (: kitas, kita), visur (: visas,
visa).
Is daiktavardzi , b dvardzi ir skaitvardzi pridedant pries-
d l pa- ir priesag -(i)ui (pasroviui, pav fui, pamaui, pavieniui).

Administracinei kalbai itin b dingi b dvardiniai prieveiks-
miai, padaryti su priesaga -(i)ai:
siurksciai paeisti Konstitucif , oficialiai paskelbti, perioais-
kai mok ti. laikinai apriboti teises, vienasaliskai nutraukti su-
tart , ribotai pakaltinami asmenvs, soliaariai atsakvti, viesai
apkaltinti, laisvai reiksti sitikinimus, teisiskai registruoti
sanaor ir t.t.
Tokie b do prieveiksmiai dazniausiai daromi is gal nes -as,
-a ir -us, -i turinci b dvardzi . Kur kas maziau prieveiksmi su
priesaga -(i)ai padaroma is gal n -is, - turinci b dvardzi .

sid m tina, kad b do prieveiksmiai negali b ti daromi is san-
tykini (t.y. nelaipsniuojam ) b dvardzi , turinci vienaskaitos
vyriskosios gimin s vardininko gal n -is, o daugiskaitos naudi-
ninko -(i)ams (vienareiksmis vienareiksmiams, civilis civi-
liams, esminis esminiams, abipusis abipusiams, bef gis be-
f giams ir pan.). Pvz.:
S savivalavb s sprenaim reikia suprasti v i e n a r e i k s -
mi a i ( vienareiksmiskai). J. P. nuomone, eksperto isvaaa
tik vienas roavm , kur reikia vertinti n e v i e n a r e i k s mi a i
( nevienareiksmiskai). Tikimasi, kaa sis valstvbi vaaov
susitikimas bus a b i p u s i a i ( abipusiskai, abiem pus ms)
nauaingo benaraaarbiavimo praaia. Po ilg aervb pasira-
svta a b i p u s i a i ( abipusiskai, abiem pus ms) nauainga
sutartis. Oponent teigimu, si lomas priimti statvmo pataisas
198
galima suprasti a v i p r a s mi a i ( dviprasmiskai). Ar verta
b e t i k s l i a i ( be tikslo, betiksliskai) gincvtis?
Kaip matyti, tokie netaisyklingos darybos zodziai keiciami
prieveiksmiais, padarytais is b dvardzi su priesaga -iskas, -a,
kilmininko su prielinksniu konstrukcijomis ar kitokiais junginiais.

Taip pat reik t sid m ti, kad b do prieveiksmiai su priesa-
ga -(i)ai nedaromi is b dvardzi , turinci priesag -inis, - . Tokie
prieveiksmiai gali b ti daromi is b dvardzi , turinci priesagas
-ingas,-a (melagingai liuaifa, protingai pataria, a mesingai klau-
so, s iningai elgiasi), - tas, -a (teis tai sulaik , netik tai atvv-
ko), -okas, -a (brangokai pirko, ilgokai lauk , aanokai lankosi),
-otas, -a (miglotai kalba, apgalvotai elgiasi, skubotai aaro isva-
aas), -iskas, -a (asmeniskai atsakvti, teisiskai roavti, logiskai pa-
gr sti, pavirsutiniskai isnagrin ti).
Dalis priesag -iskas, -a turinci b dvardzi gali b ti varto-
jama lygiagreciai su priesagos -inis, - vediniais, pvz.: asmeniskas
ir asmeninis, ekonomiskas ir ekonominis, furiaiskas ir furiainis,
teisiskas ir teisinis, fi:iskas ir fi:inis ir pan., taciau prieveiksmiai is
vedini , turinci priesag -inis, - , nedaromi. Kalbos praktika ro-
do, kad is toki vedini padaryt prieveiksmi vis dar pasitaiko.
Ten, kur manoma, jie turi b ti keiciami prieveiksmiais, padarytais
is b dvardzi su priesaga -iskas, -a, pvz.:
Susivienifimu vaainamas moksliskai ir t e i s i n i a i ( teisis-
kai) pagr stas tarpusavvfe veikla susifusi moni susifungi-
mas. Privaloma b e s l v g i n i a i ( bes lygiskai, be islyg )
laikvtis statvm . Skvriaus vaaovas vra f u r i a i n i a i ( juri-
diskai) atsakingas asmuo. Kri: s paaarinius pirmosios pafuto
e k o n o mi n i a i ( ekonomiskai) atsilikusios valstvb s.

Kai toki priesagos -iskas atitikmen n ra, prieveiksmiai da-
romi is kit b dvardzi , j vietoje vartojamos prielinksnin s ar ki-
tokios konstrukcijos, pvz.:
Kreaitorius turi teis vienasaliskai nutraukti sutart ir parei-
kalauti visiskai arba a a l i n a i ( is dalies) sumok ti skol ir
199
pal kanas. Jvriausvb nutar aalinai ( is dalies) atlvginti
emairbiams patirtus nuostolius. J paroavmai e s mi n i a i
( is esm s) nesiskiria. Tai p r i n c i p i n i a i ( is principo)
naufas poi ris bauaiam f teis .

Isimtis yra prieveiksmis begaliniai, padarytas is priesaginio
b dvardzio begalinis.

Dalis prieveiksmi yra padaroma is dalyvi . Tokie priesagos
-(i)ai vediniai gali b ti daromi is sub dvard jusi ar b dvard jan-
ci veikiamosios r sies b tojo kartinio laiko dalyvi (netik s, -usi
netikusiai; sutrik s, -usi sutrikusiai), is neveikiamosios r -
sies esamojo laiko dalyvi (pasiaukofamas, -a pasiaukofamai;
patenkinamas, -a patenkinamai) ir neveikiamosios r sies b to-
jo laiko dalyvi (pagr stas, -a pagr stai; nelauktas, -a ne-
lauktai) bei is reikiamyb s dalyvi (issimok tinas, -a issimok -
tinai, ne tik tinas, -a ne tik tinai).
Administracinei kalbai b dingi tam tikri su tokiais prieveiks-
miais sudaryti junginiai, pvz.:
nepertraukiamai veikiancios mon s ir organi:acifos, pirki-
mas paraavimas issimok tinai, pirkimo paraavimo issi-
mok tinai sutartis, pakartotinai isrinkti, neatlvgintinai paimti,
neatlvgintinai perleisti turt , teikti pasirasvtinai, nenuginci-
famai roavti, tinkamai vvkavti prievoles, pagr stai arestuoti,
atmestinai tirti, priverstinai gvavti.

Kalboje vartojami ir is veikiamosios r sies esamojo laiko da-
lyvi padaryti prieveiksmiai. Tokie vediniai nelaikomi didele
klaida, taciau j vietoje geriau vartoti prieveiksmius, padarytus is
neveikiam j dalyvi :
Proceso metu gvn fas kalb fo aiskiai ir t i k i n a n c i a i
(( tikinamai (: tikinamas)). Ar sianaien fie v l taip p a s i -
a u k o f a n c i a i (( pasiaukojamai (: pasiaukojamas)) gint
laisv ir nepriklausomvb ? Pasi lvmus a l statvmo patais
reikia isa stvti argumentuotai ir t i k i n a n c i a i (( tikina-
200
mai (: tikinamas)). S kmingai reformavus ekonomik , mo-
n s aabar gvvena p a s i t u r i n c i a i (( pasiturimai (: pasitu-
rimas)).


1. Is kuri kalbos dali galima daryti priesaginius prieveiksmius?
2. Paaiskinkite b dvardini prieveiksmi , darom su priesaga
-(i)ai, darybos ypatumus.
3. Is kuri dalyvi daromi priesagos -(i)ai vediniai?

Pratimai

'7.3.4.1 pratimas. Is kuri b dvardzi ir dalyvi galima padaryti
prieveiksmius su priesaga -(i)ai? Sugalvokite su siais prieveiks-
miais zodzi jungini .

Abipusis, abipusiskas, dalinis, esminis, tikinamas, tikinantis,
socialinis, socialus, asocialus, nepertraukiamas, Iormalus, lygia-
vertis, lygiavertiskas, apysunkis, bes lyginis, bes lygiskas, bega-
linis, pasiaukojantis, pasiaukojamas, dvigubas, senas, globalus,
apylygis, galimas.

7.3.4.2 pratimas. Ar siuose sakiniuose yra pavartota netaisyklin-
gos darybos prieveiksmi ?

1. Prievoli vykdymas atidedamas labai retai ir tik esant ypa-
tingoms s lygoms. 2. Pirk jas, kuriam pardav jas nepagr stai atsi-
sako perduoti daiktus, gali atsisakyti vykdyti pirkimopardavimo
sutart . 3. Asmuo, panaudoj s savigyn neteis tai ar be pakanka-
mo pagrindo, privalo atlyginti padaryt zal . 4. Sandoris gali b ti
pripazintas negaliojanciu, jeigu jis sudarytas akivaizdziai nenau-
201
dingomis j sudariusiam asmeniui s lygomis. 5. tariamasis ir jo
gyn jas turi rasti abipusiai priimtin gynybos b d . 6. Gyn jas turi
teis savarankiskai rinkti gynybai reikalingus duomenis. 7. Darant
krat priverstinai istiriama, apieskoma patalpa, vietov ar asmuo.
8. Pareisk jui ar jo atstovui turi b ti laiduojama galimyb nevar-
zomai naudotis savo teis mis. 9. Vadovai dalinai pripaz sta savo
kalt d l mon s bankroto. 10. Saukimas adresatui yra teikiamas
pasirasytinai.


7.4.1 pratimas. Remdamiesi pavyzdziu, parasykite pateikt priesag
vedini ir nurodykite j reiksmes.

Priesagos Vediniai Reiksm s
-imas tyrimas, pirkimas,
perk limas
veiksm pavadini-
mai
nutarimas, liudiji-
mas, skelbimas
daikt pavadinimai
-vmas
-etas
- fas, -a
-tofas, -a
-ovas, -
-ietis, -
-iskis, -
-ikas
-inis, -
-ingas, -a
-iskas, -a
-(i)uoti, -(i)uofa, -(i)avo
-(a)in ti, -(a)in fa, -(a)in fo
202
7.4.2 pratimas. rasykite tr kstam zodzio dal .

Finansuoti rinkim...... kampanij ; ginti autor...... interesus; organi-
zuoti avipakop...... studijas; pasirasyti autor...... sutart ; atsisakyti pro-
gres....... mokesci ; isnuom....... kinius pastatus; saugoti privaci ir
valstvb..... nuosavyb ; sudaryti bes lvg....... sandor ; ......mok ti s skait ;
......vaiuoti valstyb s sien ; atsisakyti b ti benaraautor.......; suteikti
......procentin paskol ; vertinti .....turtin zal ; apklausti abu benara-
iesk........ ; ........vesti l sas s skait .

'7.4.3 pratimas. Kurie dariniai priestarauja bendrin s kalbos zodzi da-
rybos normoms? Pataisykite juos.

1. Draudimo sutartimi viena salis sipareigoja sumok ti kitai saliai
draudimo ismok , jeigu vyksta statyme ar draudimo sutartyje nustaty-
tas draudiminis vykis. 2. statymas numato, kad tokiu atveju kaltininkas
atsako kaip nusikaltimo bendravykdytojas, organizatorius ar pad j jas.
3. Jeigu neaisku, ar vaikinimas bus pripazintas kitoje salyje, vaikinti
draudziama. 4. Svarbu issiaiskinti, ar konstitucinis statymas supranta-
mas kaip konstitucin pataisa ar yra Konstitucijos sud tin dalis. 5. Lie-
tuvai negaunant pakankamai naItos, toks problemos sprendimo b das
b t abipusiai naudingas. 6. Nuosavyb s teis gali b ti gyjama ir pasi-
savinant beseiminink daikt , bepriezi rius naminius gyv nus. 7. Parda-
vin ti vaistus turgaviet se draudziama. 8. Kreditorius gali vienasaliskai
nutraukti sudaryt sutart ir pareikalauti visiskai arba daliniai sumok ti
skol ir pal kanas. 9. Kai kuriose salyse prezidentas turi pakankamai
teisini galiojim takoti politinius sprendimus. 10. Esant skolinink
daugetui dalin s prievol s labai retos.

203
7.4.4 pratimas. Is pateikt zodzi padarykite priesag , priesd li , gal -
ni vedini ir baikite pildyti lentel .

Vediniai
Pirminiai zodziai
Priesd li Priesag Gal ni
kaina
ranka
nuoma
rodyti
pirkti
ginti
saugus
vertas
naujas

rodyti

apginti

apynaujis
kainuoti

rodymas
pirk jas

vertinti

nuoroda

'7.4.5 pratimas. Ar visi pasviruoju sriItu isspausdinti zodziai tinkami
vartoti? Kod l?

1. Komentuojamo straipsnio nuostatos pareigoja pareig n nutari-
m d l turto apribojimo nedelsiant paskelbti tokio turto savininkui ir
benarasavininkiams. 2. Seimo sudaryta komisija turi nustatyti, ar aukst
pareig neina daugiau KGB re:ervist . 3. Terorist auka tapo Libano
Parlamento narys. 4. Beaarbi r mimo statyme numatytas proIesini
s jung dalyvavimas svarstant gyventoj uimtumo programas. 5. K ri-
niu autorin je teis je laikomas asmens intelektualin s veiklos rezultatas.
6. Jeigu n ra nei statvmini , nei testamentini p dini , mirusiojo turtas
gali atitekti valstybei. 7. Klientams nereik s pasirasin ti joki nauj su-
tarci ar pildyti prasym : norim mok ti sum galima pranesti teleIonu.
8. Beveik desimt t kstanci student priimta visiskai arba aalinai vals-
tyb s Iinansuojamas vietas kolegijose. 9. Visi sie ginklai isimti min t
krat metu. 10. Darbuotojui, slauganciam sergant seimos nar , gali b ti
suteikiamos nemokamos atostogos. 11. Studijos gali b ti nutraukiamos
ir studentas isbraukiamas is s ras paties prasymu d l seimini , tarnvbi-
ni ir kit aplinkybi . 12. Nuosavyb s teis s liudijimas isduotas sutuok-
tin pergvvenusiai sutuoktinei.

204
7.4.6 pratimas. Kuriuos priesd li vedinius reikia pataisyti?

1. Darbo apmok jimo s lygos nustatomos kolektyvin se sutartyse.
2. Be asmen isdavusios valstyb s sutikimo Lietuva negali sio asmens
perduoti treciajai valstybei. 3. K rybini atostog trukm , j apmok ji-
mo tvark reglamentuoja atitinkami teis s aktai. 4. Viesojo administra-
vimo institucijos turi nesaliskai nagrin ti pilieci pateiktus prasymus.
5. Teigiama, kad pasiklausymo renginys priklaus ne Lietuvos specia-
liosioms tarnyboms. 6. atsiskaitymo lapel rasoma darbuotojui apskai-
ciuota, ismok ta ir isskaiciuota suma. 7. Teismas privalo vaikinamajam
isaiskinti sutikimo davimo ir vaikinimo pasekmes. 8. Antstolio patvar-
kymas, kuriuo patenkinamas nusalinimas, neskundziamas. 9. Ar kiek-
vien sandor b tina apiIorminti notarine tvarka? 10. Darbdavys privalo
sudaryti s lygas isieskotojui susipazinti, ar tinkamai daromos isskaitos
is skolininko darbo uzmokescio.

7.4.7 pratimas. Atskliauskite ir pasirinkite tinkamas Iormas.

(Teis s, teisinis) terminas; (teis s, teisin ) norma; (statistiniai, sta-
tistikos) duomenys; (valstvb s, valstvbin ) nuosavyb ; (valstvb s, vals-
tvbin ) siena; (valstvb s, valstvbin ) kalba; (valstvbinis, valstvb s) kal-
tintojas; (vietos, vietin ) valdzia; (tarnvbos, tarnvbin ) paslaptis; (tarnv-
bos, tarnvbinis) automobilis; (pensiniai, pensifiniai, pensif ) Iondai;
(rinkim , rinkimin ) sistema; (progresiniai, progresvviniai) mokesciai;
( statvm , statvmin s) spragos; (Europos, europiniai) standartai; (rek-
lamos, reklamin ) kampanija; (prek s, prekinis) zenklas.

'7.4.8 pratimas. rasykite tr kstam zodzio dal .

1. Intelekt.... nuosavyb gina Lietuvos Respublikos statymai.
2. Byla jau perduota ekspert.... komisijai. 3. Taikos sutarciai sudaryti
b tinas vis benaraiesk.... sutikimas. 4. Valdininkas ....gvveno d l jam
pareikst tarim piktnaudziavus tarnyba. 5. Sulaikytas vagyste kaltina-
mas kin.... netur jo joki asmens dokument . 6. Ieskin.... senatis tai
nustatytas terminas, per kur asmuo gali apginti savo teises. 7. Rinkim....
kampanijai skirtos l sos bus viesai deklaruotos. 8. Lengvat turi tik
205
pens.... amziaus sulauk zmon s. 9. Teisme tariamasis buvo labai
nerv.... 10. mon s vadovams nurodyta dar kart ....skaiciuoti pajamas ir
islaidas. 11. Taip elgtis neleidzia mog.... savigarba. 12. Bendrov s san-
d lyje rasta neaiskios kilm s alkoholini ir ....alkoholini g rim

7.4.9 pratimas. Parinkite tinkamus priesd lius (j gali b ti vienas ar keli).

i-, per-, is-, uzregistruoti juridinio asmens buvein
-, per-, nuvertinti nekilnojam j turt
-, uz-, per- skaityti rasto darb
at-, pazym ti detaliajame plane
su-, pa-, per-, at- redaguoti statym
pa-, is-, ap- mokyti vairuoti
ne-, apmokamos paslaugos
-, uzregistruoti statymo pataisas
-, uz-, is- registruoti santuok
per-, pra- vaziuoti per muitin
-, is-, uz- slaptinti inIormacij
per-, su-, pa-, apskaiciuoti darbo staz
be-, nepal kanin paskola
be-, nesaliskas sprendimas

' 7.4.10 pratimas. Isrinkite taisyklingus d rinius ir parasykite juos.

Bendrakaltis, bendrakaltininkis, bendrakaltininkas, bendrabutis,
bendravalstybinis, bendraatsakis, vienkartinis, autopadangos, autonuo-
ma, spectarnybos, orgvadyba, daugianacionalinis, dviprasmiskas, dau-
giamandatis, daugiamandatinis, dienrastis, kainorastis, kelkrastis, savi-
kaina, bendraeuropinis, europarlamentaras, abipusinis.

' 7.4.11 pratimas. Pasirinkite skliausteliuose pateiktus tinkamus varian-
tus.

1. Tam tikrais atvejais teis jas gali kreiptis Konstitucin Teism
prasydamas spr sti, ar (teis s, teisinis) aktas atitinka Konstitucij .
206
2. Negal dami parduoti pagamintos produkcijos, gamybininkai buvo
priversti j (nukainoti, nukainuoti). 3. D l eismo vyki (aalinai, is aa-
lies, kartais) b na kalti p stieji. 4. (Rinkim , rinkimin fe) apylink je jau
balsavo daugiau nei 80 procent rink j . 5. (Nuomotofo, nuomuotofo)
reikalavimu nuomos sutartis gali b ti nutraukta. 6. But Pilait s seni ni-
joje (isnuomavo, isnuomofo) trejiems metams 7. Komisijos nariams kilo
abejoni d l (saugumieci , Jalstvb s saugumo aepartamento pareig -
n ) parengt pazym , kuriose neigiamai vertinamos kelios konkurse da-
lyvaujancios mon s. 8. Civiliniame kodekse pateikta (preliminarios,
preliminarin s, preliminariosios) sutarties samprata numato, kad salys
sipareigoja ateityje sudaryti pagrindin sutart . 9. statymus pazeidusi
asmen (nebauaiamumas, nebauaimas) mazina visuomen s pasitik ji-
m teis saugos institucijomis. 10. Ar toks vaist gamybos mon s veik-
los sustabdymas (teisiskai, teisiniai) pagr stas? 11. Lengvosios pramo-
n s moni asociacijos vadovai teigia, kad j versl zlugdo sal veza-
mos pigios (kiniskos, kinietiskos) prek s.

' 7.4.12 pratimas. Raskite ir pataisykite tai, ko netinka vartoti.

1. Prad tas ikiteisminis tyrimas d l dokument klastojimo, suklas-
tot dokument panaudojimo, sukciavimo, pareig neatlikimo. 2. Vi-
daus dokumentai naudojami organizacijos vidaus veiklai Iorminti ir joje
vykstanci operacij Iiksavimui. 3. Vandens tiek jai paskaiciavo, kad
mokesci surinkimo s naudos isaugo daugiau kaip tris kartus. 4. Taryba
teikia pasi lymus d l katedr , laboratorij ir kit padalini steigimo ar
panaikinimo. 5. Televizijos laidoje ,NarkomaIijos keliai: nuo Kolumbi-
jos iki Kauno' buvo pateikta daug Iakt apie Kauno nusikalt li gru-
puotes. 6. Tikrinimu nustatyta, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiks-
mus buvo padaryta procesini pazeidim . 7. Nekilnojamojo turto vertin-
tojai kainavo bendrov s turt . 8. Pasirasom sutart b tina atidziai per-
skaityti. 9. Komisijai pavesta issiaiskinti, ar rezervistai s moningai ben-
dradarbiavo su KGB. 10. Lietuvisko pacient teises reglamentuojancio
statymo vingrybi nesupranta net teisininkai. 11. Straipsnyje tvirtintas
teismo nelieciamumo principas uztikrina galimyb issamiai ir nesaliskai
isnagrin ti kiekvien byl .

207
' 7.4.13 pratimas. Raskite ir pataisykite netaisyklingus vedinius ir d -
rinius.

1. Jeigu bendrasavininkis yra valstyb , jai atstovauja vietos savival-
dyb s paskirtas pareig nas. 2. Ieskin d l priverstinio pardavimo pada-
v s juridinio asmens dalyvis privalo kreiptis kitus juridinio asmens da-
lyvius si lydamas tapti bendraieskiais. 3. Kokios gali b ti s lyginio
sandorio pasekm s ir kada sandoris laikomas bes lyginiu? 4. Konstitu-
cin s kontrol s institucij sprendimai koreguoja statymines nuostatas,
pripaz stant jas negaliojanciomis, jeigu jos priestarauja Konstitucijai.
5. Valstyb s institucijos ir j pareig nai privalo panaikinti savo priimtus
po statyminius aktus, jeigu jie paregti remiantis pripazintu nekonstituci-
niu teis s aktu. 6. Savotiska netiesiogini rinkim atmaina galima laiky-
ti daugiapakopinius rinkimus. 7. Savivaldybi taryb nariai renkami tre-
jiems metams daugiamandat se rinkim apygardose. 8. Rinkimams or-
ganizuoti sudaromos apygard ir apylinki rinkimin s komisijos.
9. Konstitucinio Teismo sprendimai yra galutiniai ir neskundziami.
10. K nagrin ja klasikin s orgvadybin s teorijos?

7.4.14 pratimas. vertinkite sakiniuose pavartot priesag vedini tai-
syklingum . Pataisykite netinkamus vedinius.

1. Sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo negali jam nuosavyb s
teise priklausancios gyvenamosios patalpos keisti, perleisti ar isnuo-
muoti. 2. Skolininko turto administravimo tvark nustato Civilinio ko-
dekso ketvirtosios knygos keturiolikto skyriaus nuostatos. 3. Leidim
dirbti turintys kinieciai sidarbino Kauno statybos bendrov je. 4. Uz to-
kius sandorius atsako nepilnamecio statyminiai atstovai, jeigu ne rodo
es nekalti. 5. mon s steig jai bendrai sprendzia visus steigiamos mo-
n s klausimus ir atsako solidariai. 6. 1990 m. pagal mazoritarin rinki-
m sistem (kai tarybos nariai renkami savivaldyb s vienmandatin se
apygardose) isrinkti miest , rajon ir apylinki taryb nariai. 7. Prane-
simo apie uzsieniecio su mim siuntimas diplomatinei atstovybei ar
konsulinei staigai derinamas su Uzsienio reikal ministerija. 8. Negali-
ma atsisakyti priimti asmen darb d l jo seimynin s pad ties. 9. Isais-
kinus liudytojui jo pareigas, apklausos protokol uzrasomi jo anketiniai
duomenys. 10. Abu nepilnameciai bausm atlikin jo pirm kart .
208
11. Preliminarin je sutartyje nurodomos preki pristatymo ar paslaug
suteikimo s lygos.

' 7.4.15 pratimas. Pasirinkite vartoti tinkamus variantus.

1. Negalima is darbuotojo isieskoti permok to ir neteisingai pritai-
kius statym (apskaiciuoto, suskaiciuoto, paskaiciuoto) darbo uzmo-
kescio, isskyrus skaiciavimo klaid . 2. Klubo (apsaugininkai, apsaugie-
ciai, apsauginiai) sulaik metaliniais strypais automobilius dauziusius
jaunuolius ir iskviet policij . 3. Bedarbiais laikomi asmenys, ( siregist-
rav , usiregistrav ) gyvenamosios vietos teritorin je darbo birzoje kaip
ieskantys darbo ir pasireng priimti pasi lym sidarbinti arba mokytis
proIesijos. 4. Nukent jusysis savo garaze pasigedo trij kaln dviraci ,
(keramini , keramikini ) plyteli , duj baliono. 5. Teismui pateikiant
ieskin , turi b ti nurodoma ieskinio suma, jeigu ieskinys turi b ti ( kai-
notas, kainuotas). 6. Vaiko teisi kontrolier buvo inIormuota, kad ne-
paklusn s vaik globos nam aukl tiniai buvo vezami (psichiatrifos,
psichiatrin ) ligonin . 7. Siuo atveju teis s normos suIormuluotos ais-
kiai ir (neaviprasmiskai, neaviprasmiai). 8. Pagal savo teisin prigimt
rinkliavos mok tojo ir rinkliavos gav jo tarpusavio santykiai artimi
(nuomotofo, nuomuotofo) ir nuomininko santykiams. 9. Statistikos de-
partamento duomenimis, 2006 m. is JAV Lietuv gyventi (atvvko,
parvvko) 600 zmoni . 10. Ministrai (atskaitingi, atsiskaito, atsakingi)
Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavald s Ministrui Pirmi-
ninkui.

7.4.16 pratimas. Raskite sakinius, kuriuose yra netaisyklingos darybos
arba netinkama Iorma vartojam zodzi , ir pataisykite juos.

1. Aplinkos ministerija n ra parengusi tipini daugiabuci nam
modernizavimo projekt , tod l nam bendrijos priverstos isleisti desim-
tis t kstanci lit projekt rengimui. 2. Rink jus ypac domina klausi-
mas, kod l salies moter uzimtumo lygis yra vienas zemiausi Europos
S jungoje. 3. Po statyminiuose aktuose nurodoma, kad prietaisas, kuris
sugedo nepra jus dvejiems metams, laikomas prastos kokyb s. 4. Dau-
gelis vartotoj nezino, kad sigytam daiktui galioja dvej met garantija.
209
5. Per pirmuosius si met m nesius isieskom skol suma padid jo de-
simtadaliu. 6. Raginama laikytis nuoseklios mokestin s politikos ir
vengti manipuliavimo mokesciais rinkiminiais tikslais. 7. Art jant vi-
suotiniams rinkimams garsiausiai aptarin jama tema salies ekonomi-
ka. 8. Remiantis energetik apskaiciavimais, silumos kainos Lietuvoje
kils ir art s prie issivysciusiose Europos salyse galiojanci kain . 9. Ap-
tikus pasiklausymo rengin reikia kreiptis Valstyb s saugumo depar-
tament arba Generalin prokurat r . 10. Uzregistruoti 1453 vaikai,
kuriuos be suaugusi j priezi ros paliko uzsien uzdarbiauti isvyk t -
vai. 11. Ekspert pateiktose isvadose teigiama, kad salis n ra pasirengu-
si stojimui Europos S jung .

7.4.17 pratimas. Raskite sakiniuose pavartotus neteiktinos darybos zo-
dzius ir paaiskinkite, kod l jie negali b ti vartojami bendrin je kalboje.

1. Toliau diskutuojama d l progresyvinio gyventoj pajam mokes-
cio vedimo. 2. Uzsienio spaudos vertinimu, valdzios kontroliuota rin-
kimin kampanija vercia abejoti rezultat teis tumu. 3. Santuoka buvo
uzregistruota Lukiski tardymo izoliatoriuje kal jime, kur jaunasis at-
likin jo Kauno apygardos teismo skirt bausm , o jaunoji lauk teismo
nuosprendzio. 4. vykus draudiminiam vykiui automobilio savininkas
privalo apie vyk pranesti policijai ir uzregistruoti vyk statymo nusta-
tyta tvarka. 5. Naudojimo tvark nustato standartai ir kiti norminiai ak-
tai. 6. Nepaisant to, kad dirbanci moter skaicius pasaulyje auga, mote-
r bedarbyst 2007 metais buvo 6,4 procento. 7. Autori teisi gyn jai
reikalauja nustoti pazeidin ti autori teises ir grasina paduoti pazeid jus
teism . 8. mon s darbuotoj santykiai takoja konIlikt sprendimo
strategij . 9. Knygoje pateikta vadybos mokslo vystymosi analiz bent
dalinai pad s atsakyti siuos ir kitus diskusinius klausimus. 10. Padidi-
nus pelno mokest iki Europos S jungos vidurkio, biudzet patekt mi-
lijardai lit ir rast si galimyb esminiai padidinti atlyginimus.

7.4.18 pratimas. Raskite tai, kas taisytina siuose sakiniuose, ir pataisy-
kite.

1. Tik Lietuvos Respublikos Seimas turi teis pavesti Valstyb s
kontrolei atlikti Valstybinio audito programoje nenumatyt valstybin
210
audit . 2. ReIerendumas d l elektrin s darbo prat simo b t veiksmin-
giausia priemon teisiskai pasiekti norim rezultat ir isvengti sankcij .
3. statymas numato, kad 50 t kstanci rinkim teis turinci Lietuvos
pilieci gali teikti Seimui statymo projekt ir Seimas privalo j svarsty-
ti. 4. Lietuvos proIesin s s jungos, opozicin s partijos ir visuomenin s
organizacijos nepritaria siuo metu vykdomai energetinei politikai.
5. Jeigu gyventojai yra sudar siluminio kio priezi ros sutartis su silu-
mos tiek jais, sio kio modernizavimo klausimus jie gali spr sti kartu.
6. Statistikos duomenys rodo, kad avaringumas salyje maz ja, taciau per
ilguosius sventinius savaitgalius eismo vyki ir viesosios tvarkos pa-
zeidim suvestin s pailg ja. 7. Prokuroras priima motyvuot nutarim ,
kuris siunciamas vykdymui arestin s administracijai. 8. Specialiai ap-
mokyti sunys pad jo pareig nams sulaikyti nusikalstam veik padariu-
sius asmenis. 9. Ar reikia rodin ti tai, kas visuomenei seniai zinoma?
10. Draudimo statymas leidzia gyvyb s draudimo monei vykdyti drau-
dim nuo nelaiming atsitikim ir draudim nuo ligos.

7.4.19 pratimas. Ar visi sakiniuose pavartoti dariniai yra taisyklingi?
Paaiskinkite, kod l taip manote.

1. Sandoriai, kuriems statymai ar sali susitarimas nenustato rasy-
tin s Iormos, gali b ti sudaromi zodziu. 2. Lietuvos Respublikos darbo
kodekse yra nurodyti 8 atvejai, kada darbuotojui gali b ti suteikiamos
neapmokamos atostogos. 3. Ir konservatoriai, ir darbieciai mano, kad
ministras turi prisiimti atsakomyb ir atsistatydinti is pareig . 4. Eksper-
tai rado pazeidim , kuriuos padar komisija, nustatin dama bazines si-
lumos kainas. 5. Teritorin se darbo birzose registruota 72,9 t kst. darbo
ieskanci asmen , t.y.15 proc. daugiau negu per tok pat laikotarp per-
nai. 6. Iki siol maziausiu nedarbo lygiu gars j s miestas skaiciuoja gau-
s jancias bedarbi gretas. 7. kio ministro teigimu, salis turi visas gali-
mybes islaikyti aukstus ekonominio augimo tempus. 8. Prabangiai
rengt verslininko nam teismo antstoliai tur s pardavin ti is varzyti-
ni . 9. Gamyba negali b ti pleciama d l didelio mon s rengini nusi-
d v jimo. 10. Pateikt s skait reikia apmok ti iki m nesio 25 dienos.
211

KALBOS OD I GRAMATINS FORMOS

8.1. Daiktavardzio gramatin s Iormos.
8.1.1. Gimin .
8.1.2. Skaicius.
8.1.3. Gal n .
8.2. B dvardzio gramatin s Iormos.
8.2.1. Laipsnis.
8.2.2. vardziuotin s ir ne vardziuotin s Iormos.
8.2.3. Gimin .
8.3. Skaitvardzio gramatin s Iormos.
8.3.1. Gimin .
8.3.2. Linksnis.
8.3.3. vardziuotin s Iormos.
8.4. vardzio gimin s ir linksnio Iormos.
8.5. Veiksmazodzio gramatin s Iormos.
8.5.1. Laikai ir nuosakos.
8.5.2. Sangr zin s Iormos.
8.5.3. Bendratis.
8.5.4. Dalyvis.
8.5.4.1. Veikiamieji dalyviai.
8.5.4.2. Neveikiamieji dalyviai.
8.5.4.3. vardziuotin s Iormos.
8.5.4.4. Daiktavardin vartosena.
8.5.4.5. Gimin .
8.5.4.6. Laipsnis.
8.6. Prieveiksmio laipsni Iormos.

212
Pagal savo reiksm (pasako daikto vard , reiskia daikto ypa-
tyb , zymi daikt kiek arba j skaiciuojam j viet eil je ir t. t.),
kaitymo ypatybes (tam tikri zodziai kaitomi linksniais, skaiciais,
gimin mis, laipsniais, nuosakomis, laikais, asmenimis), vartojim
sakinyje (eina veiksniu, papildiniu, kreipiniu, pazyminiu, aplinky-
b mis ir t. t.) zodziai yra skirstomi kalbos dalis.
Sioje vadov lio dalyje aptariami b dingesni pagrindini kal-
bos dali gramatini Iorm vartojimo atvejai, analizuojamos daz-
niau pasitaikancios klaidos.
Pavyzdziui, ne visada skiriama, kada vartoti vardziuotines ir
ne vardziuotines b dvardzi Iormas, tod l kalboje daznai girdime
skirtingai vardijamus tuos pacius dalykus: smulkus verslas ir
smulkusis verslas, smulk s verslininkai ir smulkiefi verslininkai,
viautiniai verslininkai ir viautiniefi verslininkai ir pan. Kurie jun-
giniai taisyklingi ir vartotini? Kai b dvardziais reiskiamos isski-
riamosios daikt ypatyb s, turi b ti vartojamos vardziuotin s
Iormos. Su tokiomis Iormomis sudaromi vairi mokslo srici
terminai, sud tiniai pavadinimai, nurodoma r sis: bauaiamofi bv-
la, viesiefi interesai, Jvriausiofi tarnvbin s etikos komisifa, Spe-
ciali f tvrim tarnvba, Laisvosios rinkos institutas, viesasis aa-
ministravimas, mobilusis telefonas, aukstofi mokvkla. D l to turi-
me vartoti smulkusis verslas, smulkiefi verslininkai. Priesag
-(ut)inis, - turintis b dvardis viautinis, - , kaip ir priesagos
-(ur)inis, - vediniai (viaurinis, - ; kult rinis, - ), isskiriamajai
daikto ypatybei reiksti vartojami ne vardziuotini Iorm . Taisyk-
lingai bus viautinis verslas, viautiniai verslininkai, kaip ir viauti-
n s pafamos, viautinis aarbo umokestis, viaurin mokvkla, viau-
rinis issilavinimas.
Lietuvi kalbos daiktavardziai (isskyrus kai kurias isimtis)
priklauso vienai is dviej gimini (vyriskajai arba moteriskajai),
tod l tai reikia atsizvelgti kartu su daiktavardziais vartojant gi-
min s kategorij turincias kalbos dalis ar j Iormas. Pavyzdziui,
zodis aiena yra moteriskosios gimin s, tod l su juo turi b ti varto-
jami moteriskosios gimin s skaitvardziai ir vardziai: liepos sest -
f (ne s e s t o ) minima Jalstvb s aiena; birelio keturioliktofi (ne
213
k e t u r i o l i k t o ) Geaulo ir vilties aiena; kelint (ne k e l i n t o )
prasiaeaa Seimo pavasario sesifai?
Su moteriskosios gimin s daiktavardziais nevartotini vyrisko-
sios gimin s dalyviai, pvz.:
Salys turi b ti susitarusios (ne s u s i t a r ), kurios valstyb s
teise vadovausis sudarydamos sutart . Ataskait laiku neparengu-
sios (ne n e p a r e n g ) darbuotojos buvo nubaustos. Nustatyta,
kad pareig n s, aariusios (ne a a r ) krat tariam j namuose,
virsijo galiojimus.

8.1. Daiktavard io gramatins formos

Pagrindin daiktavardzio reiksm daikt ir s vok vardiji-
mas. Daiktavardis turi tris morIologines kategorijas: gimin s,
skaiciaus ir linksnio. Daiktavardziai kaitomi skaiciais ir linksniais.
Pagal reiksm skiriami tikriniai ir bendriniai daiktavardziai.

8.1.1. Gimin

Dauguma lietuvi kalbos daiktavardzi priklauso vienai is
dviej gimini : vyriskajai (antstolis, muitininkas, protokolas, ka-
l fimas, nuosprenais, reimas) ar moteriskajai (apklausa, krata,
rinkliava, akistata, pareig n , nuomon , kvot fa). Kai kuriais
daiktavardziais galima pavadinti ir vyriskosios, ir moteriskosios
lyties asmenis, pvz.: akipl sa, valkata, garb troska, nenuorama,
nemoksa. Paprastai tokiais daiktavardziais reiskiamas asmenims
b dingas neigiamas pozymis.

Reikia sid m ti, kad pareig , proIesij , teisinio statuso, ran-
g , titul , mokslo laipsni , pedagogini mokslo vard , kvaliIika-
cini laipsni ir panas s pavadinimai apibendrintai reiskiami vy-
riskosios gimin s daiktavardziais. Siais daiktavardziais galima pa-
vadinti abiej lyci asmen pareigas, proIesijas ir pan. Ir vyras, ir
214
moteris gina aaktaro disertacij , gyja aavokato kvaliIikacij , gv-
avtofo proIesij , gauna aocento, profesoriaus pedagogin mokslo
vard , Lietuvos Respublikos piliecio pas , magistro, bakalauro
diplom , vairuotofo pazym jim ir t. t. Si lant darb ekonomistui,
teisininkui, vadybininkui, vert jui, projektuotojui ir t. t., supran-
tama, kad tas pareigas gali pretenduoti tiek vyrai, tiek moterys.
Taciau tada, kai moteris apib dinama pagal pareigas, proIesi-
j , teisin status , rang , titul ir t. t. (t. y. pasakoma, kas ji yra
teis ja, antstol , advokat , virsil , kapiton , d stytoja, parlamenta-
r , valdytoja) turi b ti vartojami moteriskosios gimin s daiktavar-
dziai, pvz.: aavokat J rat Zabielait , Kovo 11-osios Nepriklau-
somvb s Akto signatar Ka:imiera Prunskien , Seimo nar Dalia
Teiserskvt , aktor Jaiva Mainelvt , rasvtofa Gabriel Petkevi-
cait Bit , Lietuvos kariuomen s pulkinink leitenant Lina La-
fauskien .
Vyriskosios gimin s daiktavardziai negali b ti vartojami ten,
kur reikia moteriskosios gimin s zodzi . Pvz.:
Pa g r i n a i n i s l i u a v t o f a s ( Pagrindin liudytoja) Jon
Jon nait apklaus neatvvko a l ligos. Nekilnofamofo turto
e k s p e r t o ( ekspert s) L. Linien s teigimu, si lom pa-
rauoti nam kaina neatitinka f realios vert s. Suaarvt su-
tart patvirtino miesto antrofo notar biuro n o t a r a s ( no-
tar ) J. Jalinckvt . J r p stinink apsaugos paaalinio Jil-
niufe v a a a s ( vad ) 27-eri met serant . Dabar Jokie-
tifa vra f a i a i a u s i a s s f u n g i n i n k a s ( didziausia
s junginink ). M s salis vra knvg mug s s v e c i a s
( viesnia).

Kyla keblum vartojant nelinksniuojamus kit kalb kilm s
daiktavardzius, nes gal n s neparodo j gimin s. Is kit kalb
lietuvi kalb at j linksniais nekaitomi daiktavardziai, turintys
gale tiek kirciuot , tiek nekirciuot -o, -u, -i, lietuvi kalboje yra
vyriskosios gimin s, pvz.: ka:ino, bolero, kreao, interviu, tabu,
alibi, iuri, taksi. Isimt sudaro tik moteriskosios lyties asmenis
215
zymintys daiktavardziai jie yra moteriskosios gimin s, pvz.: fru,
leai.
Daiktavardziai su kirciuotu gal niniu - lietuvi kalboje yra
moteriskosios gimin s, pvz.: atelf , kup , es , fof , autoaaf , el .
Isimt sudaro vyriskosios lyties asmenis zymintys daiktavardziai:
atas , krupf , portf , rantf
45
. Kalboje toki linksniais nekaitom
daiktavardzi gimin , skaicius, linksnis reiskiami su tais daikta-
vardziais derinam kaitom zodzi Iormomis. Pvz.:
tariamasis neturi jokio alibi. Siuo metu sostin s gatv mis va-
in fa aaugiau kaip 3 t kstanciai nenauj taksi. 2002 met
vasario m nes Klaip aofe atiaarvtas pirmasis m s salvfe
kazino. Laiaos ,Aktualusis interviu' svecias naufasis fi-
nans ministras. Atroao, kaa skanaalingofo savaitrascio lei-
a fams n ra joki tabu. 1ame interviu aaugiausia vietos skir-
ta oponent kritikai.

Vartosena rodo, kad tokius is svetim kalb at jusius zodzius,
ypac tuos, kuri paskutinis d muo nekirciuotas, imta lietuvinti ir
linksniuoti, pvz.: gaminamos aliu: s (ne a l i u : i ), aiael a-
liu:i (ne a l i u : i ) paklausa, aomus hobis (ne h o b i ), neturi
laiko fokiam hobiui (ne h o b i ), eksta:io (ne e k s t a : i ) tableci
siunta, brenaio (ne b r e n a i ) gamvba ir pan.

8.1.2. Skaicius

Dauguma lietuvi kalbos daiktavardzi yra kaitoma skaiciais,
t. y. turi ir vienaskait , ir daugiskait . Pvz.: apklausa apklausos,
protokolas protokolai, pasalpa pasalpos, parlamentaras pa-
rlamentarai, sankrva sankrvos, sutartis sutartvs.

Kalbant apie proIesij , amat , specialyb , versl reikia vartoti
daiktavardzi vienaskaitos Iormas. Pvz.:

45
Pastaruoju metu kai kurie is j vartojami ir moteriskosios lyties asmenims
pavadinti.
216
T saamas seimos traaicifas, pasirinko advokato profesif .
Cydytojo profesifa ne tik garbinga, bet ir sunki. Gav s pasko-
l m si aarovi augintojo verslo. Mokvaamasis statvbinin-
k mokvklofe, ismoko m rininko amato.

Daiktavardzi daugiskaita tinka kalbant apie sventes, dienas ir
panasias progas, kurios yra susijusios su tam tikra zmoni grupe
(pagal proIesij , specialyb , socialin pad t ir pan.), pvz.: Lietu-
vos gvn f aiena, Angel sarg aiena, Tarptautin mokvtof aie-
na, Tarptautin stuaent aiena.

Skaiciais kaitom daiktavardzi vienaskaitos Iormas tinka
vartoti tada, kai kalbama apibendrintai. Pvz.:
Asmuo, paskirtas teis ju, statvmo nustatvta tvarka prisiekia
b ti istikimas Lietuvos Respublikai, vvkavti teisingum tik pa-
gal statvm |Lietuvos Respublikos Konstitucijos 112 str|.
Semo nariu gali b ti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis,
kuris nesusif s priesaika ar pasiaa fimu usienio valstvbei ir
rinkim aien vra ne faunesnis kaip 25 met bei nuolat gvve-
na Lietuvofe |Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 str.|. Jv-
riausvb nutar pakeisti statvm , kaa sutaupvtos mokinio
krepselio l sos gal t b ti panauaotos tik svietimo reikm ms
ir tik baigiantis finansiniams metams. Darbdavys tvirtina
aarbuotof , kuriems privaloma pasitikrinti sveikat , s ras .
1uristui paaarvta turtin ir neturtin ala atlvginama Civili-
nio koaekso nustatvta tvarka.

Neapibendrintai reiskiant daugiau kaip vien asmen , varto-
jama daiktavardzi daugiskaita. Pvz.:
Ministrai vaaovauaami fiems pavestoms valavmo sritims, at-
sakingi Seimui, Respublikos Pre:iaentui ir tiesiogiai pavala s
Ministrui Pirmininkui |Lietuvos Respublikos Konstitucijos 96
str.| Konstitucinio Teismo teis jai, eiaami savo pareigas, vra
nepriklausomi nuo fokios valstvb s institucifos, asmens ar or-
gani:acifos ir vaaovaufasi tik Lietuvos Respublikos Konstitu-
217
cifa |Lietuvos Respublikos Konstitucijos 104 str.|. Naufofi
partifa gins aarbo mo g a u s ( zmoni ) interesus. Politikai
vairiais b aais siekia r i n k f o ( rink j ) bals ir palan-
kumo.

Tada, kai kalbama apie didesn negu vienas kiek , taip pat rei-
kia vartoti daugiskaitos Iormas. Pvz.:
Akmens anglimis (ne a n g l i mi ) prekiaufancios benarov s
akcininkai nepatenkinti tokiu aaministracifos sprenaimu. Ne-
seniai salvfe sigaliofo naufa augal s kl (ne s k l o s ) kont-
rol s sistema. Reklamuofami uv (ne u v i e s ) taukai Lie-
tuv buvo veti is Norvegifos. Tikrinant mon paaisk fo, kaa
uv (ne u v i e s ) konservus ruos 7 nelegaliai airb asmenvs.

Ne visi daiktavardziai yra kaitomi skaiciais. Dalis daiktavar-
dzi turi tik vienaskaitos Iorm . Jie vadinami vienaskaitiniais
daiktavardziais, pvz.: valstvbingumas, galingumas, suverenitetas,
nuosavvb , atsakomvb , labaara, nuoma, prekvba, ginkluot .
Vienaskaitos neturintys daiktavardziai vadinami daugiskaitiniais,
pvz.: atostogos, mainai, l sos, pafamos, aervbos, netesvbos, pra-
tvbos, metai, s nauaos, pal kanos.
Kartais neskaiciuojamus daiktus reiskiantys daiktavardziai
klaidingai pavartojami daugiskaitos Iorma, pvz.:
Planuofama aiainti hiaroakumuliacin s elektrin s paf gumus
( paj gum ). Prekvbos benarovei reikalingas turintis aarbo
patirt p a r a a v i m ( pardavimo) vaavbininkas. Akcin
benarov plecia savo veikl ir iesko Pa r a a v i m ( Parda-
vimo) skvriaus vaaovo. Naufi mokesci tarifai suk l a i -
a i u l i u s Lietuvos gvventof p a s i p i k t i n i mu s ( didziu-
l . pasipiktinim ). Jairuotof n e p a s i t e n k i n i ma i
( nepasitenkinimas) kilo a l naufos pri mimo aarb tvar-
kos. Ar gresia pavofus nauf Europos S fungos nari s u v e -
r e n i t e t a ms ( suverenitetui)? Paaiainus pria tin s vert s
mokest , prekvbos a p i mt v s ( apimtis) suma fo. Ri : i k
( Rizikos) r svs ir f klasifikavimas priklauso nuo verslo
pob aio.
218
Taciau tam tikrais atvejais vienaskaitini daiktavardzi dau-
giskaita yra pateisinama. Pavyzdziui, kai bandoma suskaiciuoti
tokiais daiktavardziais vardijamus abstrakcius dalykus: avi gr s-
m s, kompetencif s rasas, al sureguliavimo tvarka. Tikriniai
vienaskait turintys daiktavardziai taip pat gali b ti pasakomi
daugiskaitos Iorma. Taip gali b ti vartojami zymi mokslinink ,
meninink , istorijos veik j , zinom literat ros k rini heroj
vardai ir pavard s, pvz.: nezinomi niutonai, napoleonai, naujieji
tartiufai. Vartojant tokias tikrini daiktavardzi daugiskaitos Ior-
mas pasakomas tam tikr asmeniui b ding savybi bendrumas su
zinomu konkreciu istoriniu asmeniu ar literat ros k rino veik ju.

Der t sid m ti, kad su daugiskaitiskai vartojamais ar tik
daugiskaitos Iormas turinciais daiktavardziais galima vartoti tik
kiekinius dauginius skaitvardzius avefi, -os . aevvneri, -ios ir
vardzio abefi, abefos Iormas, pvz.: trefos aervbos, avefos atosto-
gos, ketverios lavbos, abefi rinkimai, abefi vaik globos namai,
abefi parlamento r mai, abefos aatostogos.
Taciau kalbos praktika rodo, kad su tokiais daiktavardziais
pavartojamos ir vardzio abu, abi, ir kiekini pagrindini skait-
vardzi nuo 2 iki 9 Iormos. Pvz.:
T kstanciui Lietuvos gvventof tenka p e n k i o s ( penke-
rios) veavbos ir t r v s ( trejos) skvrvbos. Rengiamasi
a v i e m ( dvejoms) aervboms su usienio partneriais. Poli-
cifa gavo pranesim , kaa is baigiamo rengti namo aingo k e -
t u r i o s ( ketverios) uolin s aurvs ir au vanaens maisvtu-
vai. Aukcione parauoti t r v s ( treji) paf rvfe esantvs poilsio
namai. Pareig nai aiskinasi, kas isvart paminklus a b i e f o -
s e ( abejose) miestelio kapin se. Dabar mieste veikia t r v s
( treji) nakvvn s namai.

Atkreiptinas d mesys skaitvardzius ir vardzius, vartojamus
su daiktavardziu metai. Laikantis kalbos tvarkybos tradicij su
daugiskaitiniu daiktavardziu metai (kaip ir su kitais tik daugiskait
turinciais ar daugiskaitiskai vartojamais daiktavardziais) vartoti-
219
nos daugini skaitvardzi avefi, -os . aevvneri, -ios ir vardzi
abefi, -os, keleri, -ios Iormos. Pvz.:
Komitetas gali nutarti, kaa vieno ar keli renkam nari ka-
aencifa trukt ne seserius metus, bet b t ne ilgesn kaip de-
vyneri ir ne trumpesn kaip treji metai. Savivalavbi tarvb
nariai renkami trejiems metams slaptu balsavimu. Darbo rin-
kofe papilaomai remiami asmenvs nuo sesiolikos iki dvidesimt
penkeri met , pirm kart praaeaantvs aarbo veikl , ilga-
laikiai beaarbiai, kuri neaarbo trukm nuo siregistravimo
teritorin fe aarbo birofe aienos ilgesn kaip dveji metai. Ti-
kimasi, kaa po keleri met salis bus priimta Europos S -
fung . Tik po keleri met verslininkas buvo paskelbtas ain-
gusiu be inios. Abejus metus netur fo fokio aarbo.

Taciau naujieji ,Kalbos patarimai' |9:24| su daiktavardziu
metai vartojam vardzi abu, -i; keli, -ios ir kiekini pagrindini
skaitvardzi nuo 2 iki 9 Iorm grieztai netaiso, tik si lo j vengti
Kalbos praktikos darbuose atkreipiamas d mesys, kad su vie-
naskaitos ir daugiskaitos Iormas turinciais daiktavardziais neturi
b ti vartojami dauginiai skaitvardziai, pvz.:
avefos ( dvi) bvlos, apklausos; avefi ( du) aervb etapai;
trefos ( trys) savait s, aienos; penkeri ( penki) aesimtme-
ciai ir pan.

8.1.3. Gal n

Kalboje vartojamos ir ilgosios, ir trumposios daiktavardzi
vienaskaitos ir daugiskaitos nagininko, vietininko bei daugiskai-
tos naudininko Iormos, pvz.: prieastimi prieastim, s skaitomis
s skaitom, nuotraukofe nuotraukof, akligatvvfe akligatvvf
akligatvv, keliuose keliuos, pastatuose pastatuos, rinkimuose
rinkimuos, prieastims prieastim, atestacifoms atestacifom,
konkursams konkursam. Tiek ilgosios, tiek trumposios naginin-
ko ir vietininko Iormos yra taisyklingos ir vartotinos. Rast kalbo-
220
je prastos ilgosios, o sakytin je kalboje tinka ir ilgosios, ir su-
trump jusios Iormos.
Daiktavardzi daugiskaitos naudininko Iorm be gal n s -s
vartoti netinka. Pvz.:
aalvviam ( dalyviams) sutikti; aaministratoriam ( admi-
nistratoriams) mokvti; rinkimam ( rinkimams) organi:uoti;
aervbom( deryboms) pasiruosti; santvkiam ( santykiams)
gerinti.

Nepriesagini daiktavardzi , kuri vienaskaitos vardininko
gal n as eina po priebals s f, vietininko gal n gali b ti ir vfe,
ir ufe, pvz.: kraufvfe ir kraufufe, v fvfe ir v fufe.
OIicialiojoje kalboje nevartotinos daiktavardzi Iormos ma-
fio:is ( mafiozas, mafininkas), paparacis ( paparacas), orimul-
sionas ( orimulsija), lapkritvs ( lapkritis), atvefas ( atvejis),
krepsis ( krepsys), rvsis ( rysys), opifumas ( opijus)
Kai kurios Iormos gali b ti vartojamos lygiagreciai, pvz.:
stabais ir stabavs, trukais ir trukavs.


1. Kurios gimin s daiktavardziai vartojami pareig , proIesij ir
pan. pavadinimams reiksti?
2. Kurio skaiciaus daiktavardzius vartoti kalbant apie proIesij ,
amat , sudarant svenci pavadinimus?
3. Kada tinka vartoti daugiskait turinci daiktavardzi vienaskai-
tos Iormas?
4. Nurodykite norminius ir nenorminius vienaskaitini ir daugis-
kaitini daiktavardzi vartojimo atvejus.
5. Paaiskinkite, kuriuos skaitvardzius ir vardzius reikia vartoti su
daugiskaitiniais ir daugiskaitiskai vartojamais daiktavardziais.
6. Koki daiktavardzio gal ni vartojimo klaid padaroma?

221
Pratimai

8.1.4 pratimas. rasykite reikiam gal n ir paaiskinkite savo pasirin-
kim .

1. Studentei suteiktas kvaliIikacinis magistr.... laipsnis. 2. Pigi ki-
niska produkcija vercia mon mazinti gamybos apimt..... 3. Turto ver-
tintof....... A. Jank nait ir V. Jonaitis nustat parduodamo sklypo ir na-
mo kain . 4. Skelbiamas konkursas eiti finansinink..... pareigas. 5. Ar
numatoma didinti elektrin s paf gum.....? 6. Policinink vairavo auto-
mobil netur dama vairuotof..... pazym jimo. 7. Vairuotojo krauf.......
buvo rasta alkoholio. 8. Kada minima Lietuvos gvn f....... diena? 9. Rei-
kalingas darbo patirt turintis paraavim..... vadybininkas. 10. Kyla
gr sm....... salies nacionaliniam saugumui. 11. Baltijos salys pirmosios
paskelb nepriklausomvb...... .

8.1.5 pratimas. Nurodykite, su kuriais daiktavardziais netinka vartoti
pateikt skaitvardzi ir vardzi Iorm .

Ketveri koalicijos valdymo metai; baig si abejos derybos; dvi atos-
tog dienos; dvejos atostogos; sudarytos trejos sutartys; abu gyvenamie-
ji namai; abu poilsio namai; pasirasyti keli nutarimai; dveji rinkimai;
dveji rinkim turai; keleri susitarimai; keli patarimai; dvejos derybos; du
deryb etapai.

8.2. B dvard io gramatins formos

B dvardis rodo daikto ypatyb . Lietuvi kalboje b dvardziai
yra skirstomi kokybinius (kintamosios ypatyb s) ir santykinius
(nekintamosios ypatyb s). Beveik visi b dvardziai, turintys vie-
naskaitos vardininko gal nes -as, -a ir -us, -i, yra kokybiniai (ver-
tingas, -a; kaltas, -a; saugus, -i; smalsus, -i; agresvvus, -i), o turin-
tys gal nes -is, - santykiniai (asmeninis, - ; viaurinis, - ; turti-
222
nis, - ; procesinis, - ; praainis, - ; virsutinis, - ; apvsunkis, - ; il-
galaikis, - ).

8.2.1. Laipsnis

Kokybiniai b dvardziai (su retomis isimtimis) yra laipsniuo-
jami, is j daromos vardziuotin s ir bevard s gimin s Iormos.
Nelaipsniuojami santykiniai b dvardziai, nes jie reiskia tokias
ypatybes, kuri kiekis negali b ti nei didesnis, nei mazesnis.
Laipsniuojant b dvardzius (zr. 2 lentel ) prie nelyginamojo
laipsnio Iorm dedamos atitinkamos priesagos.

2 lentel . B dvardzi laipsniavimas

Nelyginamasis laipsnis kaltas, -a; saugus, -i
Aukst lesnysis laipsnis kalt lesnis, - ; saug lesnis, -
Aukstesnysis laipsnis kaltesnis, - ; saugesnis, -
Auksciausiasis laipsnis kalciausias, -ia; saugiausias, -ia
Vis auksciausiasis
laipsnis
pats kalciausias, pati kalciausia; vis kal-
ciausias, vis kalciausia
pats saugiausias, pati saugiausia; vis
saugiausias, vis saugiausia

Nelaipsniuojami kokybiniai b dvardziai, turintys priesagas
-okas, -a (aiaokas, -a; maokas, -a nusakantys tam tikr ypaty-
b s kiek ), -iskas, -a (lietuviskas, -a; lotvniskas, -a, t. y. nurodan-
tys daikt r s ), priesd lius apy- (apvsunkis, - ; apvnaufis, - ), po-
(poalis, - ; ponaufis, - ) ir dar vienas kitas.
D l ilgamet s rus kalbos takos lietuvi kalboje imta laips-
niuoti b dvardzius vietoj priesag pridedant prieveiksmio labai
aukstesniojo ir auksciausiojo laipsni Iormas, pvz.:
labiau kaltas ( kaltesnis) mogus; labiau populiarus ( po-
puliaresnis) aiskinimas, sprenaimas; labiau saugus ( sau-
gesnis) greitis; labiausiai prastas ( prasiausias) aarbas,
vai:aas.
223
Bendrinei kalbai tokios samplaikin s Iormos neb dingos.
Reikia sid m ti, kad aukstesniojo laipsnio b dvardziai nevar-
totini su prieveiksmiu maiau, pvz.: maiau pavofingesnis ( ne
toks pavojingas) greitis; maiau alingesnis ( ne toks zalingas)
protis.
Netur t b ti laipsniuojami tarptautiniai b dvardziai, kurie
rodo didziausi ypatyb s kiek : elementarus, ekstremalus, mini-
malus, maksimalus, optimalus. Tod l der t vartoti toki b dvar-
dzi nelyginamojo laipsnio Iormas, pvz.: optimalus, geriausias
(ne o p t i ma l i a u s i a s ) sprenaimas, pasirinkimas; minimalios,
maesn s (ne mi n i ma l e s n s ) pastangos, s nauaos; maksima-
li, aiaiausia (ne ma k s i ma l i a u s i a ) bausm , bauaa, nauaa;
maksimalus, aiaiausias (ne ma k s i ma l i a u s i a s ) pelnas, aar-
bo umokestis, greitis.

8.2.2. vardziuotin s ir ne vardziuotin s formos

Kokybiniai (kintamosios ypatyb s) b dvardziai gali tur ti
vardziuotines Iormas: slaptasis, -ofi (: slaptas, -a), mobilusis,
-iofi (: mobilus, -i), aukstesnvsis, -iofi (: aukstesnis, - ).
vardziuotiniai b dvardziai turi b ti vartojami siais atvejais:
x r sinei daikto ypatybei reiksti (viesasis aaministravimas,
viesieji aarbai, solidarieji skolininkai, smulkusis verslas,
vyriausiasis aervbininkas, nepaprastasis ir galiotasis am-
basaaorius, vyresnysis inspektorius, aukstesnysis teismas,
aukstoji mokvkla, atskiroji nutartis, viesoji staiga, radio-
aktyviosios meaiagos, spalvotieji metalai, mobilusis rv-
svs, raitoji policifa, tikroji kin benarifa);
x vienam daiktui isskirti is kit vienar si daikt (naujasis
statvmas, senosios pataisos, juodoji kronika, skandalin-
goji bvla, takingasis asmuo, garsusis aavokatas, didysis
kambarvs);
x k nors kreipiantis (J s Karaliskoji Prakilnvbe, mielieji
klausvtofai).
224
Nepamirskime vardziuotini Iorm vartodami r sin d men
turincius sud tinius pavadinimus: Auksiausiasis Teismas, Auks-
iausioji Tarvba Atkuriamasis Seimas, Savanoriskoji krasto ap-
saugos tarnvba, Jyriausioji tarnvbin s etikos komisifa, Jilniaus
miesto vyriausiasis policifos komisariatas, Laisvosios rinkos insti-
tutas, Jyriausioji rinkim komisifa, Lengvosios pramon s moni
asociacifa, uzdaroji akcin benarov , Speciali j tvrim tarnvba
ir t. t.

Kalbant apie kokybines daikt ypatybes, der t vartoti ne -
vardziuotines b dvardzi Iormas, pvz.: benara sutartis, benaras
turtas, atviras pokalbis, uaaras teismo pos ais, speciali ministe-
rifos komisifa, reiksmingas faktas, aukstas pareig nas, aukstos
pareigos.
Taciau tam tikrais atvejais ypatyb s nusakymas kartu gali
reiksti ir r s . Tokiais atvejais vartojamos tradiciskai sigal jusios
ne vardziuotin s b dvardzi Iormos, pvz.: fuoaa auona, balta ka-
va, liesas pienas, sausas aavinvs.

Santykiniai b dvardziai, kuriais nurodoma r sis ar daiktas is-
skiriamas is kit vienar si daikt , vartojami ne vardziuotini
Iorm , pvz.: teisin pagalba, konstitucin teis , ekonomin polici-
fa, socialinis aarbas, likutin vert , sumin aarbo laiko apskaita,
pakartotin eksperti: , pirmin vvkio vietos api ra, statutiniai
santvkiai, esmin s pataisos, neuniversitetin aukstofi mokvkla,
turtiniai gincai, strukt riniai pokvciai, galutinis re:ultatas.
Taciau kalbos praktika rodo, kad kartais isskiriamajai daikto
ypatybei reiksti sud tiniuose terminuose pavartojamos vardziuo-
tin s b dvardzi , turinci priesagas -(ut)inis, - , -(ur)inis, - , Ior-
mos |9: 26|. Tokie b dvardziai yra netaisyklingi ir taisytini, pvz.:
viautiniefi ( vidutiniai) kininkai, verslininkai; smulkusis ir viau-
tinvsis (vidutinis) verslas; viauriniefi amiai ( viduriniai am-
ziai, viduramziai); viauriniofi ( vidurin ) mokvkla; sunkusis ir
viautinvsis ( vidutinis) svoris.
Bendrin je kalboje tokias priesagas turinci vedini var-
dziuotin s Iormos vartojamos pabr ziamajai ypatybei reiksti (isa-
225
nali:avus visus pasi lvmus, sustota prie paskutiniojo), gretinama-
jai ypatybei reiksti (tai buvo pirmasis ir paskutinysis kartas) ir ta-
da, kai b dvardis yra suprieveiksm j s ir sudaiktavard j s (sten-
g si is paskutini j ; ateina paskutinioji).

Nors b dvardziais ne vardijami daiktai, o nurodomos j ypa-
tyb s, kai kurie vardziuotiniai b dvardziai link daiktavard ti,
pvz.: p sciasis (nevartokime Iormos p stvsis), saltofi (kal fimas),
faunasis (faunikis), faunofi (nuotaka).

8.2.3. Gimin

B dvardziai kaitomi gimin mis. Visi b dvardziai (zr. 3 lente-
l ) turi vyrisk j ir moterisk j , o kokybiniai b dvardziai dar ir
bevard gimines.

3 lentel . B dvardzi gimin s

Vyr. g. Mot. g. Bev. g.
asmeninis asmenin
pirminis pirmin
slaptas slapta slpta
geras gera gra
saugus saugi saugu
aomus aomi domu

Vyriskosios ir moteriskosios gimin s b dvardziai zymi ypa-
tyb , kuri siejama su tam tikru daiktu, pvz., naufas statvmas, nau-
fa rinkliava, saugus greitis, asmenin atsakomvb , valstvbin e-
m , aiael bauaa.

Bevard s gimin s Iormos ypatyb reiskia apibendrintai, jos
nesiejamos su daiktavardziu, nes bevard s gimin s daiktavardzi
lietuvi kalboje n ra. Pvz.: Cia saugu. Jiskas naufa ir aomu.
226
Bevard s gimin s b dvardzi Iormos dazniausiai vartojamos
vardininko ir galininko, kartais kilmininko ir nagininko reiks-
me. Pvz.:
Negird ta ir nauja visaaa aomu. Tokia skuba, privati:uofant
svarbius strateginius obfektus, ne gera. Licencif neturinci
firm , si lanci aarb usienvfe, skelbimai neturi nieko ben-
dra su priimta aarbinimo procea ra. tarimas, kaa paaugliai
aaro kak negera, pasitvirtino. Darbuotofa nemano k nors
bloga paaariusi. Grup parlamentar laiko tikslinga kreiptis
Jvriausi f rinkim komisif .

Bevard s gimin s reiksme neder t vartoti vyriskosios gimi-
n s b dvardzi . J vietoje teiktinos bevard s gimin s Iormos,
konstrukcijos su bevarde gimine ar atitinkamas vardzio tas links-
nis su salutiniu sakiniu. Pvz.:
Manoma esant r e i k a l i n g u ( Mano, kad reikalinga)
kreiptis Europos Zmogaus Teisi Teism . Komitetas laiko
r e i k a l i n g u ( reikalinga) paskelbti oficial paneigim .
Atsakvaami klausimus, n e r e i k a l i n g ( kas nereikalin-
ga, ko nereikia,) isbraukite. Ar galima laikvti n o r ma l i u
( Ar normalu), kaa tiek moni iki siol negali atgauti fiems
priklausancios em s? Laikome t i k s l i n g u ( Laikome
tikslinga; Manome, kad tikslinga) aar kart svarstvti pateikt
statvmo profekt . Siekiant aiskumo, apibr ime n e r e i k a -
l i n g o ( to, kas nereikalinga,) reikia vengti.

Su neapibr ziamosios reiksm s vardziais kas, kas nors, ka-
kas, niekas ir prieveiksmiais kiek, aaug, maai gali b ti lygiagre-
ciai vartojamos tiek b dvardzi vyriskosios gimin s, tiek bevard s
gimin s Iormos. Pvz.:
Pasitarime nieko naufo ( naufa) neisgirao. Taip elgaamiesi
vaiko t viai nieko blogo ( bloga) nepaaar . Nuog staufama,
kaa fie gali paaarvti k nors neteis to ( neteis ta). Ar pavvko
suinoti k nors vertingo ( vertinga)?
227

1. Paaiskinkite b dvardzi laipsniavimo b d ir pasitaikancias
laipsni raiskos klaidas.
2. Kuriais atvejais vartojamos vardziuotin s b dvardzi Iormos?
3. Ar visi b dvardziai gali tur ti vardziuotines Iormas?
4. Nurodykite bevard s gimin s vartojimo atvejus.

Pratimai

'8.2.4 pratimas. Atskliauskite ir pasirinkite tinkamos Iormos b dvard .

1. Pasirasyta sutartis su (speciali) paskirties mone. 2. Delegacijos
nariams buvo uzsakytas (specialus) l ktuvo reisas. 3. Diskutuojama d l
priimt (Aukstas) mokslo statymo patais . 4. Savo isvadas paskelb
(aukstas) Tarptautinio valiutos Iondo pareig nai. 5 Pareiskim isplatino
(Smulkus) ir (viautinis) verslo pl tros agent ra. 6. (Smulkus) verslininkai
nepatenkinti nauja atsiskaitymo tvarka. 7. Sutuoktinis turi teis kreiptis
teism ir prasyti uzdrausti sutuoktiniui disponuoti (benaras) sutuoktiniu
turtu. 8. Tam tikrais atvejais sandoriai, susij su sutuoktini (benara)
jungtine nuosavybe, gali b ti pripazinti negaliojanciais. 9. Visuomen
domisi (Specialus) tyrim tarnybos veikla. 10. Civiliniame kodekse nu-
rodyta, kad (viesas) konkursas gali b ti skelbiamas norint pasiekti gerai
moralei ar (viesa) tvarkai nepriestaraujant tiksl .

8.2.5 pratimas. Kuriuose sakiniuose pavartotas b dvardzi Iormas rei-
kia taisyti?

1. Atviro vieso konkurso s lygos gali nustatyti tam tikrus jo dalyvi
kvaliIikacijos reikalavimus. 2. Tik maksimaliausiomis derybinink pas-
tangomis buvo pasiekta toki rezultat . 3. Vilniaus teis s ir verslo kole-
gija yra aukstoji neuniversitetin mokykla. 4. Partija laiko reikalingu in-
Iormuoti visuomen apie savo ketinimus dalyvauti Seimo rinkimuose.
5. Keli eismo direkcija primena: pasirinkite greit , kuris tokiomis oro
s lygomis b t maziau pavojingas. 6. statymo tikslas skatinti vieso
228
administravimo institucij administracinius geb jimus, didinti j veiklos
eIektyvum . 7. Neaisku, katras is j labiau kaltas: zurnalistas ar polici-
ninkas. 8. Per metus bazin pensija buvo padidinta du kartus. 9. Miesto
vyriausio policijos komisariato vadovai kviecia pareig nus bud ti po
darbo uz papildom atlyg . 10. Vaiko teisi apsaugos tarnybos vyriau-
sioji specialist isvyko kvaliIikacijos k limo kursus.

8.3. Skaitvard io gramatins formos

Skaitvardis yra savarankiska kalbos dalis, rodanti daikt kiek
(avi bvlos, trefi metai, vienuolika tom ) arba j skaiciuojam j
viet eil je (pirmas svarstvmas, antras banavmas, trecias kursas).
Pagal reiksm ir gramatines ypatybes skiriami kiekiniai ir ke-
lintiniai skaitvardziai. Kiekiniai skaitvardziai zymi abstrakt skai-
ci arba daikt kiek . Jie dar skirstomi pagrinainius (au, penkio-
lika, aviaesimt), aauginius (avefi, -os, trefi, -os, ketveri, -ios),
kuopinius (avefetas, trefetas) ir trupmeninius (avi treciosios, viena
ketvirtofi). Kelintiniai skaitvardziai rodo daikt skaiciuojam j
viet eil je (antras, -a, penkioliktas, -a).
Bendrin je kalboje nuo 1 iki 9 yra vartojamos dvi poros kie-
kini skaitvardzi : pagrindiniai vienas, viena.aevvni, aevvnios ir
dauginiai vieneri, vienerios.aevvneri, aevvnerios. Jau buvo mi-
n ta, kad su daiktavardziais, turinciais ir vienaskaitos, ir daugis-
kaitos Iormas, vartojami kiekiniai pagrindiniai skaitvardziai (vie-
nas pareig nas, trvs fotorobotai, penkios gatv s, aevvnios nuo-
bauaos). Su daugiskaitiniais (neturinciais vienaskaitos) ar daugis-
kaitiskai vartojamais daiktavardziais turi b ti vartojami dauginiai
skaitvardziai (avefos atostogos, avefi rinkimai, trefi pataisos na-
mai).
Kai reikia pasakyti tiksl kiek , vartojami kiekiniai pagrindi-
niai ar dauginiai skaitvardziai, o kalbant apytikriai tinka kuopiniai
skaitvardziai. Pvz.:
Per s laikotarp Seimo komiteto nariai pareng svarstvti ke-
turis statvm projektus. Finans ministerifos skaiciavimais,
229
valstvb s biuaetas a l to negaus 2,7 mln. lit pajam . Po
trejus metus trukusios pertraukos bvlos tvrimas buvo atnau-
fintas. Po dviej iskovot pergali fungtin Lietuvos stuaent
komanaa uima antr viet . Benarov s akcinink skunaus ti-
riancios komisifos pos ais prasia fo pries trejet valand .
Teisme paaisk fo, kaa narkotik kurfere fi tapo pries trejet
met . Tokie faktai pirm kart paskelbti pries kok penket
met .

Kuopiniais skaitvardziais galima nusakyti ne tik apytikr , bet
ir konkret kiek . Tokie skaitvardziai reiskia kiek kaip tam tikr
b r (kuop ), pvz.: trefetas tariam f , penketas sauli , sesetas
konferencifos aalvvi , septvnetas aarbuotof .

8.3.1. Gimin

Skaitvardziai turi gimin , taciau gimin mis kaitoma tik dalis
j .
Ir vyriskosios, ir moteriskosios gimin s Iormas turi pagrindi-
niai kiekiniai skaitvardziai vienas, -a, ., aevvni, -ios, visi daugi-
niai skaitvardziai (avefi, -os, trefi, -os, penkeri, -ios ir t. t.), visi
kelintiniai skaitvardziai (pirmas, -a, antras, -a ir t. t.) ir misri j
skaici pavadinimai su d meniu pus- (pusantro, -os, pustrecio,
-ios ir t. t.).
Vyriskosios gimin s Iorm turi pagrindiniai skaitvardziai
(simtas, t kstantis, milifonas, milifaraas), visi kuopiniai skaitvar-
dziai (avefetas, trefetas ir t. t.), trupmeniniai skaitvardziai, sudary-
ti su d meniu - dalis (trecaalis, ketvirtaaalis ir t. t.).
Moteriskosios gimin s yra sud tiniai trupmeniniai (viena ant-
rofi, trvs ketvirtosios ir t. t.), bei kiekiniai pagrindiniai skaitvar-
dziai (vienuolika, ..., aevvniolika) ir aesimtis.
Skaitvardis vienas ir visi kelintiniai skaitvardziai dar turi ir
bevard s gimin s Iormas (viena, pirma, antra, aevinta ir t. t.), ku-
rios dazniausiai vartojamos d stom teigini eilei nusakyti. Pa-
vyzdziui:
230
Socialin partnervst gvvenainama:
1 (t. y. pirma) suaarant trisales ar avisales tarvbas (komisi-
fas, komitetus);
2 (t. y. antra) nauaofantis informavimo ir konsultavimo pro-
cea romis;
3 (t. y. trecia) veaant kolektvvines aervbas a l kolektvvini
sutarci pasirasvmo;
4 (t. y. ketvirta) kai aarbuotofai aalvvaufa valaant mon
|Lietuvos Respublikos darbo kodekso 43 str.|.

Nurodant dat , daznai praleidziamas zodis aiena. Tokiais at-
vejais ne visada taisyklingai pavartojamos skaitvardzi Iormos,
nes nelieka daiktavardzio, su kuriuo tas skaitvardis turi b ti deri-
namas. Reikia atsiminti, kad kelintini skaitvardzi vyriskosios
gimin s kilmininko Iormos netinka m nesio dienai nusakyti, ka-
dangi zodis diena, su kuriuo turi b ti derinamas skaitvardis, yra
moteriskosios gimin s. Pvz.:
Gegu s p i r mo ( pirm j ),Tarptautin aarbo aien , neair-
bama. Buhalterin s apskaitos statvmui gvvenainti reikalin-
gus teis s aktus reik fo parengti iki sausio p i r mo
( pirmos). Nuo kovo p e n k t o ( penktos) ministerifofe air-
bo speciali ekspert grup . Pri mimo komisifa airbs nuo ba-
lanaio 15 ((p e n k i o l i k t o ( penkioliktos)) iki 18 ((a s -
t u o n i o l i k t o ( astuonioliktos)). Keli eismo taisvkl se
numatvta, kaa nuo lapkricio 1 ((p i r mo ( pirmos)) iki ba-
lanaio 1 ((p i r mo ( pirmos)) galima vain ti su avgliuoto-
mis paaangomis.

8.3.2. Linksnis

Skaitvardis yra linksniuojama kalbos dalis. Nelinksniuojami
tik sutrump j desimci pavadinimai (aesimt, ., aevvniasaesimt)
ir trupmeniniai skaitvardziai su d meniu pus- (pusantro, -os, pus-
trecio, -ios ir pan.). Skaitvardziai, turintys tik vienos gimin s Ior-
m , linksniuojami kaip daiktavardziai, o tie, kurie kaitomi gimi-
n mis, linksniuojami kaip b dvardziai.
231
Sutrump j desimci pavadinimai linksniais nekaitomi, taciau
kalbos praktika rodo, kad greta Iormos aesimt, vartojamos vardi-
ninko ir galininko reiksme, kit linksni reiksme vartojamos
skaitvardzio aesimtis Iormos: aesimt liuavtof , aesimties liuavto-
f , aesimciai liuavtof ir t. t. Daznai taip vartojamos ir kit desim-
ci pavadinim Iormos, pvz.: po trisaesimties aien , keturiasae-
simcia lit pigiau, u aviaesimties metr , iki simto penkiasaesim-
ties kilometr per valana . .
Tokia vartosena nelaikytina kalbos klaida, taciau neder t
uzmirsti ir stumti is kalbos nuo seno vartojam linksniais nekai-
tom sutrump jusi desimci Iorm . Pvz.:
Nekilnofamofo turto ekspert teigimu, sis pastatas vertas ne
maiau kaip desimt milifon lit . Teismas nepatenkino proku-
rat ros prasvmo leisti suimti A. J. 1b (desimt) par . U tai
skiriama nuo 3b (trisdesimt) iki 5b (penkiasdesimt), o nusi-
engus pakartotinai nuo 5b (penkiasdesimt) iki 100 (simto)
lit avaio bauaa. Gr s po desimt minuci neraao kieme pa-
likto staigai priklausancio automobilio. Progno:uofama, kaa
si nakt temperat ra nukris iki trisdesimt laipsni salcio.

Sud tini kelintini skaitvardzi yra linksniuojamas tik pas-
kutinis d muo, pvz.: au t kstanciai trvs simtai trecias, au t kstan-
ciai trvs simtai trecio, au t kstanciai trvs simtai treciam, au t ks-
tanciai trvs simtai treci ir t. t. Sud tini kiekini skaitvardzi
kaitomi visi d menys, isskyrus desimci pavadinimus, pvz.: keturi
simtai aviaesimt astuoni, keturi simt aviaesimt astuoni , ketu-
riems simtams aviaesimt astuoniems, keturis simtus aviaesimt as-
tuonis ir t. t. Taciau kalbos praktika rodo, kad vartojant sud tinius
kiekinius skaitvardzius daznai yra linksniuojamas tik paskutinis
zodis. Pvz.:
Sp fama, kaa taip valaoma benarov patvr s e s i s i mt a i
( sesi simt ) penkiasaesimt penki milifon aoleri nuosto-
l . 2001 (au t kstanciai pirmais) metais Jalstvb s sienos ap-
saugos tarnvbos pareig nai sulaik 1354 (t k s t a n t i s
t r v s s i mt a i ( t kstant tris simtus) penkiasaesimt ketu-
232
ris) valstvb s sienos paeia fus, arba 23 proc. (aviaesimt tri-
mis procentais) aaugiau negu upernai. staigos archvve ne-
rasta a u s i mt a i ( dviej simt ) penkiolikos saugotin bv-
l . Po patikrinimo paaisk fo, kaa tr ksta t k s t a n t i s a s -
t u o n i s i mt a i ( t kstanio astuoni simt ) sesiolikos
vaaov li .

Reikia sid m ti, kad bendrin je kalboje skaitvardzi au, avi
naudininkas, skirtingai nei kiekini skaitvardzi trvs, ., aevvni
naudininkas, turi b ti vartojamas be gal n s -s. Pvz.:
aviem (ne a v i e ms ) sutartims parengti, sulaikvti aviem va-
lanaoms, suimti aviem m nesiams, atvvkti aviem paroms, kai-
na aviem asmenims, aviem statvmams isanali:uoti, aviem
mokslo aarbams paskelbti, plg.: trims teiginiams roavti, trims
atvefams istirti, keturiems sienos paeia fams sulaikvti, pen-
kioms akistatoms surengti, sesioms isvaaoms paskelbti.

Bendrin je kalboje nevartotinos tokios daugini skaitvardzi
galininko Iormos:
avefis ( dvejus) metus; penkeris ( penkerius); septvneris
( septynerius) ir pan.

Dauginiai skaitvardziai islinksniuoti 4 lentel je.

4 lentel . Daugini skaitvardzi linksniavimas

V. avefi, avefos ketveri, ketverios
K. avef ketveri
N. avefiems, avefoms ketveriems, ketverioms
G. avefus, avefas ketverius, ketverias
n. avefais, avefomis ketveriais, ketveriomis
Vt. avefuose, avefose ketveriuose, ketveriose

233
8.3.3. vardziuotin s formos

Kelintiniai skaitvardziai turi vardziuotines Iormas (pirma-
sis, -ofi, penkioliktasis, -ofi, simtas aviaesimt antrasis, -ofi ir t. t.).
Tokios skaitvardzi Iormos turi b ti vartojamos svenci , vai-
ri dali skaitvardiniams pavadinimams reiksti. Pvz.:
liepos 6-ofi (ne 6-a) Jalstvb s (Lietuvos karaliaus Minaau-
go kar navimo) aiena, Jasario 16-osios (ne 16-os) Nepri-
klausomvb s Aktas, Diaiofo Lietuvos kunigaikscio Geaimino
5-ofo laipsnio orainas, Sausio 13-osios (ne 13-os) atminimo
meaalis, Antrasis pasaulinis karas, Jilniaus miesto 6-asis po-
licifos komisariatas, Jilniaus miesto 1-ofi aavokat kontora,
1-iefi pataisos namai, 2-asis notar biuras, 5-ofi viaurin mo-
kvkla, 2-iefi vaik globos namai, Kauno miesto 1-asis apvlin-
k s teismas. Jasario 16- f , Lietuvos valstvb s atk rimo aie-
n , mon se, staigose ir organi:acifose neairbama.

Der t atkreipti d mes dar daznai pasitaikant netaisykling
apylink s teism numeravim . 1994 m. pri mus Lietuvos Respub-
likos teism statym , atsirado nauja teism r sis apylink s tei-
smai. Tai pirmoji ir zemiausia bendrosios kompetencijos teism
grandis. Didesniuose miestuose toki teism esama po kelis, tod l
juos teko numeruoti ir atsirado tam tikros painiavos vartojant
skaitvardzio Iormas, pvz.: ar pirmasis ar pirmosios apylink s tei-
smas? Miestai n ra suskirstyti apylinkes. Pavadinimo zodziu ap-
vlink nurodoma teismo r sis, o skaitvardziu tokios r sies, t. y.
apylink s, teismo numeris. Tod l skaitvardis turi b ti derinamas
su daiktavardziu teismas. Pvz.:
Bvl a l nuomos sutarties pripainimo negaliofancia nagrin s
Jilniaus miesto 1-asis apvlink s teismas. D l iskelainimo rei-
kia kreiptis Kauno miesto 2- j apvlink s teism . Tokia nu-
tartis buvo priimta 3-ajame apvlink s teisme. Pareig n
sprenaim apskuna Jilniaus miesto antrajam apvlink s tei-
smui. Sprenaimas gali b ti skunaiamas Jilniaus apvgaraos
teismui per Jilniaus miesto 1- j apvlink s teism .
234
Administracin je kalboje vartojami su vardziuotin mis Ior-
momis sudaryti junginiai treciasis asmuo (tretiefi asmenvs), tre-
ciofi salis, treci f teismas, pirmosios instancifos teismas:
Bet kokie kiti veiksmai s iningo treciofo asmens nauaai gali
b ti panauaoti pries restitucifos reikalaufant asmen |Lietu-
vos Respublikos civilinio kodekso 6.153 str. 3 d.|. Pirmosios
instancifos teismo nuosprenais siteis fa, fei pasibaigus ape-
liacinio skunao paaavimo terminui fis n ra apsk stas. Trecio-
fi salis vvka savo sutarties aal . Tretiefi asmenvs turi pateik-
ti auomenis apie gvventof pafamas ir islaiaas Jalstvbinei
mokesci inspekcifai. Treciofo asmens atstovas teismo pos -
a neatvvko. Toki isvaa pirmosios instancifos teismas paaa-
r sali pateikt roavm pagrinau.

Der t atkreipti d mes pasitaikanci skaitvardzio Iorm tre-
tvsis, vartojam vietoj treciasis:
vvkus arauaiamafam vvkiui, araua fas, aparaustasis ar
t r e t v s i s ( treiasis) asmuo gvfa teis arauaimo ismok .
T r e t v s i s ( 1reiasis)asmuo asmuo, kurio araua fas ne-
nuroao arauaimo sutartvfe, bet kuris tam tikromis s lvgomis
gvfa teis arauaimo ismok .

vardziuotin s skaitvardzi Iormos vartotinos ir tada, kai rei-
kia isskirti, pabr zti. Pvz.:
Neairbama pirm f gegu s sekmaaien Motinos aien . Ne-
pritariama Rinkim statvmo pataisoms, kuriomis atsisakoma
antrofo rinkim turo vienmanaat se apvgaraose. 1991-aisiais
isleista pirmofi sios aukstosios mokvklos absolvent laiaa.
Pirm f 2002- f met pusmet Ispanifa pirmininkavo Euro-
pos S fungai. Siaur s alfansas oficialiai pakviet Rusif tapti
aviaesimt fa fo nare. Treciafame knvgos skvriufe pateikta
aaug iki siol niekur neskelbt fakt . Pri mus tok statvm ,
netrukus salvfe gali atsirasti pirmasis legalus ka:ino.

Kai ypatyb s pabr zti netikslinga, vardziuotini skaitvardzi
Iorm geriau nevartoti. Pvz.:
235
Profektas teikiamas svarstvti fau t r e c i f ( trei ) kart .
Lietuva atiaar a n t r f ( antr ) garb s konsulat Pranc -
:ifofe, Borao mieste. Baig s a n t r f ( antr ) kurs , praa -
fo airbti Seimo nario paa f fu. Pi r ma s i s ( pirmas) ban-
avmas perskristi Atlanto vanaenvn buvo nes kmingas.

Reikia sid m ti, kad desimtis reiskianci kelintini skaitvar-
dzi vardziuotin s Iormos nevartotinos desimtmeciams zym ti.
Pvz.:
As t u o n i a s a e s i mt f ( devintojo desimtmeio) pabai-
gofe si grupuot pavvko infiltruoti au patikimus informato-
rius. Ke t u r i a s a e s i mt f ( penktojo desimtmeio)
praaiofe buvo praa ta masiskai tremti Pabaltifo gvventofus
Sibir .

Tokios vardziuotin s desimtmeci Iormos gali b ti vartoja-
mos tik kalbant apie konkrecius metus. Pvz.:
Keturiasaesimtaisiais (t. y. 1940 m.) Lietuva buvo okupuota.
Devvniasaesimt f (t. y. 1990 m.) kovo 11- f Auksciausio-
sios Tarvbos Atkuriamofo Seimo sprenaimu atkurta Lietuvos
Nepriklausomvb . Devvniasaesimtaisiais (t. y. 1990 m.) buvo
kurta Lietuvos policifos akaaemifa.


1. Kada vartotini kiekiniai pagrindiniai ir dauginiai skaitvardziai?
2. Paaiskinkite skaitvardzio gal n s vartojimo klaidas.
3. Nurodykite sud tini kiekini ir sud tini kelintini skaitvar-
dzi linksniavimo skirtumus.
4. Kada turi b ti vartojamos vardziuotin s skaitvardzi Iormos?

236
Pratimai

8.3.4 pratimas. Nurodykite junginius, kuriuose pavartotos tinkamos
skaitvardzi Iormos.

Apdovanotas pirmo laipsnio ordinu; perkeltas antr kurs ; sausio
pirm nedirbama; byla nagrin jama antrosios apylink s teisme; antroji
policijos nuovada; trecio asmens atstovas; duomenis pateikia tretysis
asmuo; treciasis asmuo; kreiptis pirmosios instancijos teism ; Vilniaus
miesto pirmasis apylink s teismas; nuveztas antruosius vaik globos
namus; steigti antri vaik globos namai; treci j teismas; uzdirbo keturi
t kstanciai penki simtai desimt lit ; sugadinta trys simtai balsavimo biu-
leteni ; tr ksta t kstancio penki simt lit ; mokosi dvejis metus; sulai-
kytas dviem paroms; suimtas dviems m nesiams; nedirbo trejus metus;
uz simto penkiasdesimt kilometr ; po desimties met ; Europos S jungos
nare tapo du t kstantis pirmais metais.

*8.3.5 pratimas. Atskliauskite ir pasirinkite reikiam kiekinio ar kelin-
tinio skaitvardzio Iorm .

1. Rasytin darbo sutartis sudaroma (2) egzemplioriais. 2. tarimai
pareiksti (3) departamento darbuotojams. 3. Lietuvos Respublikos civi-
linio proceso kodeksas sigaliojo (2003) m. sausio (1) d. 4. Metai turi
(365) arba (366) dienas. 5. Zaliav perdirbimo mon dirba (3) pamai-
nomis. 6. Vaikai iki (7) met vezami nemokamai. 7. Kitokia bausm ga-
li b ti skiriama Baudziamojo kodekso (62) straipsnyje numatytais pa-
grindais. 8. Kas pirmininkavo Europos S jungai (2) 2008 met pusmet ?
9. Terminuota darbo sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip (5) met laiko-
tarpiui. 10. Nutraukus darbo sutart pagal Darbo kodekso (129) straipsn ,
darbuotojui, turinciam toje darboviet je nepertraukiam darbo staz nuo
(120) iki (240) m nesi , mokama (5) m nesi vidutinio darbo uzmokes-
cio dydzio iseitin ismoka. 11. Laisv s at mimo bausm gali b ti ski-
riama nuo (3) m nesi iki (20) met . 12. Bausm atlieka Vilniaus mies-
to (2) pataisos namuose.

237
8.4. Jvard io gimins ir linksnio formos

vardis savarankiska kalbos dalis, nurodanti daiktus arba
ypatybes. Dauguma vardzi turi gimin s, skaiciaus, linksnio ka-
tegorijas. vardziai nereiskia daikt ar ypatybi turinio, jie tik nu-
rodo daiktus ar ypatybes tam tikru santykiu. Pagal tai skiriamos
keturios pagrindin s vardzi grup s:
x asmeniniai (as; tu; f s; sav s; manasis, -ofi; savas, -a; sa-
viskis, - ir t. t.),
x parodomieji (apibr ziamieji) (tas, -a; sitas, -a; toks, -ia;
anoks, -ia ir t. t.),
x klausiamieji bei santykiniai (kas; koks, -ia; kuris, -i; kelin-
tas, -a; keletas ir t. t.),
x neapibr ziamieji (kakoks, -ia; kakuris, -i; kuris ne kuris;
kuri ne kuri; toks, -ia; kitas, -a; kiekvienas, -a; foks, -ia ir
t. t.).

Kalboje kai kurie vardziai, pvz.: fis, fi, tas, ta, tai, sitas, sita,
toks, tokia, anas, ana, daznai pakeicia daiktavardzius, b dvar-
dzius, kitas kalbos dalis ir padeda isvengti t paci zodzi karto-
jimo. Siekiant kalbos aiskumo, reikia sid m ti, kad viename sa-
kinyje pavartojus kelis tos pacios gimin s ir to paties skaiciaus
daiktavardzius, kitame sakinyje vard tinka vartoti tik vietoj pas-
kutinio, o ne priespaskutinio ar ankstesnio daiktavardzio.

Administracinei kalbai b dingas nezymimasis vardis kas kita,
pvz.:
Dvisalio ar aaugiasalio sanaorio suaarvmo vieta laikoma ofe-
rento gvvenamofi ar verslo vieta, feigu susitarimu ar statvm
nenumatvta kas kita |Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
1.69 str. 2 d.|. Jeigu sutartvfe nenumatvta ko kita, pirk fas
privalo is karto sumok ti vis kain |Lietuvos Respublikos
civilinio kodekso 6.314 str. 4 d.|.

238
vardzio tas vyriskosios gimin s vardininkas ir galininkas gali
b ti vartojamas lygiagreciai su Iormomis tai, tat (tatai) apibendri-
nam ja reiksme, pvz.:
T ( Tai) nuspr sti gali tik teismas. Dabar fau neaisku, kas
pirmasis t ( tai) pasi l . B tina issiaiskinti, kas t ( tai)
paaar , ir nubausti kaltininkus. T ( Tai) aar reikia roavti.
Tas ( Tai, tatai) niekam nekelia abefoni .

Vartosena rodo, kad vardzio kelintas, -a vyriskosios gimin s
Iormos daznai pasirenkamos m nesio dienai nusakyti. Norint is-
vengti toki klaid , tereikia prisiminti, jog aiena yra moterisko-
sios gimin s daiktavardis, tod l ir su juo vartojamas vardis turi
b ti moteriskosios gimin s. Pvz.:
Ar fau inoma, k e l i n t o ( kelint ) prasia s eg:amin sesi-
fa? Ke l i n t o ( Kelint ) liepos p i r mo ( pirm ) ar
p e n k t o ( penkt ) planuofama rengti valavbos pos a ?
Kol kas neaisku, i k i k e l i n t o ( kelintos) reikia parengti
straipsn spauaai.

vardis keletas neturi moteriskosios gimin s Iorm , tod l ben-
drin je kalboje si loma nevartoti Iorm keleta, keletos, keletai ir
t. t. Reikia sid m ti, kad sis vardis turi b ti linksniuojamas kaip
kuopiniai skaitvardziai (avefetas, avefeto, avefetui, avefet , avefe-
tu, avefete ir keletas, keleto, keletui, kelet , keletu, kelete). Pvz.:
Po k e l e t o s ( keleto, keli ) apklaus paaisk fo, kaa tokia
stuaif forma n ra populiari. Jie sp fo isplatinti paairbtas ku-
pi ras k e l e t o f e ( kelete) Lenkifos miest ( keliuose Len-
kijos miestuose). Atlikus patikrinim k e l e t o f e ( kelete)
benarovi nustatvta, kaa buhalterin s apskaitos aokumentai
tvarkomi aplaiaiai ( keliose bendrov se). Ke l e t a i ( Ke-
letui) aien atia fo visus aarbus ir isvvko komanairuot
( kelioms dienoms). D l vanaentiekio avarifos k e l e t a i
( keletui) valana sutriko transporto eismas ( kelioms va-
landoms).

239
OIicialiuosiuose stiliuose vengtina vardzio pats kilmininko
Iorma pacio: klauskite paties (ne p a c i o ) pareig no; tai fo paties
(ne p a c i o ) reikalas; ir pan. vardzi kas ir tas nagininko Iorm
kuo, tuo vietoje nevartotinos Iormos kuom ir tuom, pvz.: tuo (ne
t u o m) galima apkaltinti ir esam , ir buvus vaaov ; kuo (ne
k u o m) fis tariamas.

8.5. Veiksma od io gramatins formos

Veiksmazodis yra savarankiska kalbos dalis, reiskianti veiks-
m (veti, klausti, samavti, roavti) arba b sen (fausti, senti, lvti)
ir turinti laiko, nuosakos, asmens, skaiciaus, r sies morIologines
kategorijas.
Skiriamos asmenuojamosios ir neasmenuojamosios veiksma-
zodzi Iormos. Asmenuojamosios Iormos kaitomos asmenimis.
Neasmenuojamosios veiksmazodzi Iormos dalyvis, pusdalyvis,
padalyvis, bendratis asmenimis nekaitomos.

8.5.1. Laikai ir nuosakos

Veiksmui reiksti kalboje gali b ti vartojamos tiek vientisin s,
tiek sud tin s laik ir nuosak Iormos, pvz.: maciau, roavciau,
gira fo, tar ir esu mat s, b ciau roa s, vra gira f s, buvo tar s
ir pan. Vientisin s Iormos reiskiamos asmenuojamaisiais veiks-
mazodziais, o sud tin s veiksmazodzi Iormos sudaromos is
veiksmazodzio b ti asmenuojam j Iorm ir dalyvi .

Vientisin s tariamosios nuosakos Iormos tinka kalbant apie
dabarties ar ateities tariam veiksm . Pvz.:
Jeigu gaut Europos S fungos param , ispl st gamvb . Jei-
gu gauiau paskol , prad iau versl . Jeigu suprasiau, pa-
aiskiniau, kas vvksta. Kaa tur t pakankamai fakt , rodyt
kalt ir skirt atitinkam bausm . Kaa zinot ties , visiems
paskelbt .
240
Kai kalbama apie tariam , ne vykus (dazniausiai su s lygos
atspalviu) praeities veiksm , reikia vartoti sud tines tariamosios
nuosakos Iormas. Pvz.:
Jeigu nukent fusiefi b t kreip si teis saugos institucifas,
pareig nai b t prad j ikiteismin tvrim . Jeigu b tume su-
reng referenaum a l elektrin s uaarvmo, b tume suzinoj
visuomen s nuomon .

Vientisin s tariamosios nuosakos Iormos nevartotinos vietoj
sud tini Iorm ne vykusiam veiksmui reiksti:
Jeigu organi:atoriai k r e i p t si ( b t kreip si) laiku,
g a u t ( b t gav ) leiaim praa ti streik . Jeigu paraisk
b t pareng tinkamai, g a u t ( b t gav ) strukt rini
fona param . Jeigu fie v a i u o t ( b t vaziav ) grei-
ciau, neb t pav lav komisifos pos a . Jeigu pareig nas
b t apsiaraua s, arauaimo benarov a t l v g i n t ( b t
atlyginusi) patirtus nuostolius. Jeigu oponentai p a l v g i n t
( b t palygin ) sen Civilin koaeks su naufu, b t pama-
t akivai:ai skirtum . Kas p a s i k e i s t ( b t pasikeit ),
feigu tok statvm p r i i mt ( b t pri m ) pries kelet
met ?

Ne vykusiam veiksmui reiksti vartotina konstrukcija uuot su
b tofo laiko aalvviu ar paaalvviu (uuot at f s, paskambino; uuot
pranes s, nutvl fo; uuot informavus, tvlima). Zodzi junginys
vietof to, kaa benaratis arba paaalvvis yra laikomas klaida:
Ji e t o f t o, k a a i s s i a i s k i n t i ( Uzuot issiaiskin ), pa-
aar skubotas isvaaas. Ji e t o f t o, k a a p a t a i s v t i
( Uzuot patais ), paliko visk kaip buvo. Ji e t o f t o, k a a
p a a i s k i n u s ( Uzuot paaiskinus), kas vvko, stengiamasi
nusl pti tikr sias avarifos naftos terminale prieastis.

Veikiamieji b tojo laiko dalyviai nevartotini kartu su tarinio
veiksmu vykstanciam ar v lesniam veiksmui reiksti. J vietoje turi
b ti asmenuojamosios veiksmazodzi Iormos. Pvz.:
241
Is Seimo frakcifos isstofo grup parlamentar , p a s k e l b u -
s i ( ir paskelb ) apie naufos partifos k rim . 1990 m. fis
baig Bostono universitet , g a v s ( ir gavo) teis s baka-
lauro laipsn . Juos pasveikino ministerifos sekretorius, p a -
l i n k f s ( ir palink jo) kiekvienam surasti viet gvveni-
me.

Kai veiksmai vyksta ne kartu, o vienas veiksmas sukelia ar
lemia kit , v lesn to paties veik jo veiksm , netinka vartoti pus-
dalyv . J reikia keisti asmenuojam ja veiksmazodzio Iorma. Pvz.:
Aukstesn s instancifos teismas atmet aavokato skuna , p a -
l i k a a ma s ( ir paliko) galioti anksciau priimt nuosprena .
Sunkveimio vairuotofas isvaiavo kit kelio pus , k l i u a v -
a a ma s ( ir kliud ) ten stov fus vilkik . Upuolikai paaeg
nam , p a l i k a a mi ( ir paliko) fame sumust ir surist mo-
ter . Siaut fusius paauglius sulaik policifos pareig nai, n u -
v e a a mi ( ir nuvez ) nuovaa .

8.5.2. Sangr zin s formos

Kalboje vartojamos sangr zin s veiksmazodzi Iormos pa-
prastai rodo, kad veiksm atlieka pats veik jas, pvz.: tuokiasi,
slapstosi, sukasi, ginasi, rengiasi, ruosiasi, arba keli veik jai tar-
pusavyje, pvz.: pesasi, stumaosi, kalbasi, barasi, musasi, skiriasi,
gincifasi. Sangr ziniai veiksmazodziai gali zym ti ir savaime
vykstancius dalykus:
Profesin s s fungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiskai
|Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 str.|. Skiriasi partifos
frakcifos nari nuomon s a l si lomo kanaiaato. Kai vieno is
teis f nuomon skiriasi, fis gali isa stvti atskir f nuomon
rastu, kuri skelbiant nuosprena neskaitoma, bet priaeaama
prie bvlos. Naufofo prekvbos centro aurvs pacios atsidaro ir
uzsidaro. Niekam nesinor jo veltis konflikt . Siuo metu vai-
ri kalbos reiskini variant randasi a l netinkamo vertimo is
242
kit kalb . Sprenaimas gaminti tokias meaiagas radosi po
benarov s atliktos apklausos.

Jeigu veiksmas negali vykti savaime, be kit pastang , siki-
simo, sangr zin s veiksmazodzi Iormos nevartotinos. Pvz.:
Tokios problemos turi s p r s t i s ( b ti sprendziamos) Jv-
riausvb s lvgiu. Lietuvos Respublikos viaaus reikal ministe-
rifa r a n a a s i ( yra) Sventaragio gatv fe. Daug specialvb s
kalbos oai k i r c i u o f a s i ( kiriuojama) pagal si tai-
svkl . Universitete a t s i a a r ( atidaryta, m veikti) inter-
neto svetain . Miesto centre i s s i n u o mo f a ( isnuomoja-
mos) patalpos biurams. Nu s i ma t o ( numatomas) oro at-
salimas. ( Numatoma, kad oras atsals).

Sangr zos dalel s -si netinka dubliuoti vardzio sav s Iormo-
mis, pvz.: pasisi liau save ( pasisi liau), nusipirkau sau ( nu-
sipirkau), sigifau sau ( sigijau) ir pan. Taciau tam tikrais atve-
jais vardis sau gali b ti vartojamas su sangr ziniais veiksmazo-
dziais kaip stiprinamasis zodelis (Ieskosi sau palaikvmo. Apsigink
save, o manimi nesir pink.).
Kai kurie sangr ziniai veiksmazodziai yra vartojami kaip ati-
tinkam nesangr zini veiksmazodzi sinonimai, pvz.: gira ti
gira tis, matvti matvtis, bifoti bifotis. Kalbos praktika rodo,
kad tokiais atvejais dazniau pasirenkamos ir vartojamos sangr zi-
n s Iormos, pvz.:
Is liuavtof paroavm matosi, kaa teisiamasis siuos veiksmus
atliko. Matosi, kaa parlamentarai nesutaria a l pereinamofo
laikotarpio parauoti airbam em usienieciams. Matosi,
kaa partifa rimtai ruosiasi art fantiems savivalavbi rinki-
mams. Kaimvnai skunaiasi, kaa is nuomofamo buto aanai
girdisi triuksmas. Cirdisi vairi nuomoni a l Ignalinos ato-
min s elektrin s uaarvmo. Bijosi, kaa po toki kalb sulauks
grasinim .

243
Be asmenuojam j veiksmazodzio Iorm , sangr zines Iormas
gali tur ti ir pusdalyviai (vaaovauaamasis vaaovauaamasi, tvar-
kvaamasis tvarkvaamasi, kreipaamasis kreipaamasi). Reikia
sid m ti, kad sangr zini pusdalyvi moteriskosios gimin s dau-
giskaitos gal n turi b ti -osi, o ne -osios, -osis, nes sangr zos da-
lelyt nekaitoma: skelbaama skelbaamasi ir skelbaamos
skelbaamosi, aalvaama aalvaamasi ir aalvaamos aalvaamosi
ir pan. Pvz.:
Socialin s apsaugos ir aarbo ministerifa, Sveikatos apsaugos
ministerifa, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Konstituci-
fa, siuo Koaeksu, kitais statvmais, Jvriausvb s nutarimais ir
kitais norminiai aktais, pagal savo kompetencif gvvenaina
valstvb s politik aarbuotof saugos ir sveikatos sritvfe |Lie-
tuvos Respublikos darbo kodekso 284 str.|. Remdamosi sutar-
ties laisv s ir sali autonomifos principu salvs gali susitarti,
kaa f teis ms ir pareigoms bus taikoma atitinkamos valstvb s
teis .
46

Taciau si gramatikos norm ne visada laikomasi. Pvz.:
Jisuomen s nuomon s tvrimo benarov s, r e ma a mo s i o s
( remdamosi) apklausos auomenimis, paskelb salies gvven-
tof nuomon apie valaios institucifas. Re ma a mo s i o s
( Remdamosi) siomis statvmo pataisomis, aukstosios mo-
kvklos gal s priimti aaugiau stuaent . L a n k v a a mo s i s
( Lankydamosi) globos namuose, seni nifos aarbuotofos
aom fosi vaik gvvenimo s lvgomis. Savivalavbi komisifos,
v a a o v a u a a mo s i s ( vadovaudamosi) statvmu, pareng
atestacifos nuostatus.

46
Lietuvos Respublikos civilinio koaekso komentaras.Pirmofi knvga. Vilnius:
Justitia, 2001, p.88.
244
8.5.3. Bendratis

Nekaitoma veiksmazodzio Iorma bendratis zymi veiksm
be asmens, skaiciaus, laiko.

Su veiksmazodziais ir neveikiamosios r sies dalyviais bendra-
tis vartojama tikslui bei paskirciai reiksti. Pvz.:
Statistikos aepartamentas rengia ir teikia tvirtinti statistikos
aarb program . Tais atvefais, kai turtas arestuofamas ir per-
duodamas kitiems saugoti ir administruoti, turi b ti suaarv-
tas sio turto aprasas. Akcinink si lvmus a l benarov s stat
papilavmo tarvba pateiks svarstyti po savait s. svarstyti pa-
teikt Civilinio koaekso profekt sis klausimas buvo trauktas.
Teismas gr zino bvl papildyti. Seimo komitetas svarstyti pa-
teik s statvmo profekt .

Veiksmazodzio bendratis su galininku vartojama dokument
paskirciai reiksti ir j pavadinimams. Pvz.:
galiofimas parauoti nam , galiofimas tvarkvti palikim , pra-
svmas sutekti atostogas, prasvmas skirti paskol , leiaimas or-
gani:uoti protesto akcif , leiaimas rekonstruoti pastat ,
sprenaimas praa ti silavmo se:on , sprenaimas arestuoti tur-
t .

Veiksmazodzio (pa)lvginti bendratis ir padalyviai palvginus,
lvginant vartojami lyginimui reiksti. Teiktinesne Iorma laikoma
bendratis. Ji gali b ti vartojama viena arba su prielinksniu su.
Pvz.:
Darbo umokestis palyginti geras. Palyginti su ankstesniais
metais, siemet banko pelnas 14 proc. aiaesnis. Zmoni pasiti-
k fimas Lietuvos banku, palyginti su sausiu, paaia fo. Lygi-
nant su pra fusiais metais, u moksl mokanci stuaent pa-
aaug fo.

245
8.5.4. Dalyvis

Dalyvis zymi is veiksmo kylanci daikto ypatyb , veiksmo
aplinkyb arba pat veiksm . Dalyviai yra dviej r si : veikiamie-
ji ir neveikiamieji.

8.5.4.1. Veikiamieji dalyviai

Veikiamieji dalyviai zymi ypatyb to daikto, kuris veikia pats,
pvz.: kalbantis mogus, buaintis policininkas, airbantis antstolis,
nusikalt s asmuo, r aifantis metalas, gri vantis pastatas, vaiuo-
fantis automobilis, siaucianti epiaemifa.
Veikiamosios r sies esamojo laiko dalyviai nevartotini su
veik jo nereiskianciais daiktavardziais daikto paskirciai, r siai, ti-
pui nusakyti. Pvz.:
provokuofantis ( provokuojamas) elgesvs, oais, gestas; ti-
kinantis ( tikinamas) argumentas, faktas; tinkantis ( tin-
kamas) poelgis, pasi lvmas, aaiktas; sp fantis ( sp jama-
sis) s vis, streikas; pasiaukofantis ( pasiaukojamas) aarbas,
elgesvs; svaiginantis ( svaiginama) karfera, perspektvva, at-
eitis; aiskinantis ( aiskinamasis) rastas, aarbas; vaaovau-
fantis ( vadovaujamas) aarbas ir t. t.

8.5.4.2. Neveikiamieji dalyviai

Neveikiamaisiais dalyviais pasakoma, kad veiksm atlieka kas
kitas is salies, pvz.: rengiama sutartis, priimama nutartis, raso-
mas atsakvmas, anali:uofamos pastabos, saugomas obfektas, sle-
piama tiesa, svarstvtas profektas, konstatuotas faktas, paskelbta
paieska, upilavta anketa, galiotas asmuo.
Prie neveikiam j dalyvi galima skirti reikiamyb s dalyvius.
Jais zymimos ypatyb s yra siejamos su veiksmu, kuri reikia atlik-
ti, pvz.: svarstvtinas klausimas, mok tina suma, nagrin tina pro-
blema, gincvtina tiesa. Administracin je kalboje tokios Iormos
daznos:
246
Atlygintinos alos ava suaaro tiesioginiai nuostoliai bei ne-
gautos pafamos |Lietuvos Respublikos darbo kodekso 257 str.
5.d.|. Dovanofimo sutartims taikytina teis | Lietuvos Res-
publikos civilinio kodekso 1.41 str.|. Jeigu al paaar keli
asmenvs, taikytina teis vra nustatoma atskirai kiekvienam is
f . Suaarius tiesioginio aebeto sutart , mok tina suma nura-
soma nuo s skaitos.

Neveikiamosios r sies dalyviai zymi ypatyb , kuri kyla is
veiksmo, atliekamo kit pastangomis, tod l jie negali b ti varto-
jami savaiminei ypatybei ar b senai reiksti. Taciau is kalbos prak-
tikos matyti, kad neveikiamieji b tojo laiko dalyviai daznai pasi-
renkami tokiai savaime, t. y. be pasalinio poveikio, specialaus si-
kisimo, atsiradusiai ypatybei, b senai reiksti. J vietoje turi b ti
vartojami veikiamosios r sies b tojo kartinio laiko dalyviai. Pvz.:
paaiaintas ( padid j s) pavofus, a mesvs; sumaintas ( su-
maz jusi) ri:ika, paklausa; paaiainta ( padid jusi) preki
apvvarta; sul tinta ( sul t jusi) reakcifa; sul tintas ( su-
l t j s) m stvmas; pagreitintas ( pagreit j s) pulsas.

Neveikiamieji b dvardin s reiksm s dalyviai netinka papildi-
nio vietoje. Tokiais atvejais der t vartoti dalyvio bevard s gimi-
n s Iorm , dalyv su daiktavardziu arba salutin sakin , pvz.:
D l i s a s t v t o ( D l to, kas buvo isd styta; Remdamasi
tuo, kas buvo isd styta,) Jilniaus apvgaraos teismo Civilini
bvl skvriaus teis f kolegifa mano, kaa Jilniaus miesto pir-
mofo apvlink s teismo nutartis vra pagr sta ir teis ta. Re-
miantis i s a s t v t u ( tuo, kas isd styta), si loma ieskin pa-
tenkinti. Jie nesitenkina p a s i e k t u ( tuo, kas pasiekta; pa-
siektais rezultatais; pasiekimais). Komiteto nariai svarsto, ar
pritarti pasi lvtam ( tam, kas pasi lyta; pasi lymui). Re-
miantis i s a s t v t u ( tuo, kas isd styta; isd stytais argu-
mentais), nuspr sta statvmo patais nesvarstvti. Jaaovaufan-
tis p a s a k v t u ( tuo, kas pasakyta), b tina papilavti si nu-
tarimo aal . Svarbu p e r s k a i t v t ( tai, kas perskaityta,)
247
suprasti. Jisaip stengiasi, nori roavti n e r o a o m ( ne -
rodoma; tai, kas ne rodoma) (dar zr. nagininko linksn ).

8.5.4.3. vardziuotin s formos

Neveikiamieji esamojo laiko dalyviai daznai vartojami kaip
b dvardziai (priimamas statvmas, nepriklausomas ekspertas, pa-
rauoaamas obfektas, saugomas asmuo). Tada, kai jais nusakoma
daikt ar reiskini r sis, reikia vartoti vardziuotines Iormas. Pvz.:
Atkuriamasis Seimas, bauaiamofi bvla, Bauaiamofo proceso
koaeksas, karaomofi priemon , tvarkomasis teismo pos ais,
perkamofi galia, nekilnofamasis turtas, ismetamosios aufos,
gvvenamasis namas, geriamasis vanauo, isperkamofi nuoma,
einamofi s skaita, kaupiamofi s skaita, nesiofamasis kompiu-
teris, sp famasis streikas.
Tais atvejais, kai nusakant ypatyb kartu nurodoma ir r sis,
tradiciskai galima vartoti ne vardziuotines Iormas: ariama em ,
airbama em .
Vartosena rodo, kad nurodant r s neveikiam j dalyvi vie-
toje neretai pavartojamos veikiam j dalyvi esamojo laiko Ior-
mos. Pvz.:
konstatuofanciofi ( konstatuojamoji) aalis; kaltinanciofi
( kaltinamoji) isvaaa; ginanciofi ( ginamoji) kalba; sprogs-
tanciofi ( sprogstamoji) meaiaga; sp fantiefi ( sp jamieji)
kelio enklai; fonao vvkaantvsis ( vykdomasis) airektorius;
vvkaanciofi ( vykdomoji) valaia; raminantiefi ( ramina-
mieji) vaistai ir pan.
Kartais b dvardin reiksm turintys neveikiamieji dalyviai
kalboje konkuruoja su paskirties kilmininku, pvz.: mokomosios
programos ir mokvmo programos, mokomiefi aalvkai ir mokvmo
aalvkai, pagiriamiefi oaiai ir pagvrimo oaiai.

Dalyvi vardziuotin s Iormos gali b ti vartojamos norint is-
skirti, pabr zti. Pvz.:
248
D l sios sutarties valdanioji dauguma ketina kreiptis Kons-
titucin Teism . Svarstant miesto pl tros plan , oponuojan-
iajai pusei pritr ko tikinam argument . Paskirtasis prem-
jeras Seimui pateik svarstvti Jvriausvb s veiklos program .
Jaldanioji koalicija nepritar tokiai Pre:iaento patar f
nuomonei.

Kokybinei daikto ypatybei reiksti vardziuotin s Iormos ne-
vartotinos. Ypac daznai vartojamos isskirtin pazymin einanci
dalyvi vardziuotin s Iormos. Pvz.:
Gvventofai, n o r i n t i e f i ( norintys) gauti tokias kompensa-
cifas, turi kreiptis Lietuvos gvventof genociao ir re:istenci-
fos tvrimo centr . Lietuvos pilieciai, v v k s t a n t i e f i
( vykstantys) usien Lietuvofe registruotu automobiliu,
privalo tur ti paprast arauaimo sutart . Pasaulvfe vra aau-
gvb mokslo sak , tarpusavvfe s u s i f u s i f ( susijusi ) ir
viena kit p a p i l a a n c i f ( papildani ). Zmon s, n e -
t u r i n t i e f i ( neturintys) aarbo, registruofami Darbo bir-
ofe.

Geriau vartoti ne vardziuotines Iormas t dalyvi , kurie eina
ispl stin pazymin . Pvz.:
Benarov s vaaov kalt r o a a n t i e f i ( rodantys) aoku-
mentai fau surasti. Sulaikvti JAJ pre:iaento vi:ito metu vies -
f tvark p a e i a u s i e f i ( pazeid ) asmenvs. Tokiam
sprenaimui n e p r i t a r i a n t i e f i ( nepritariantys) aarbuo-
tofai nebalsavo ir is fo is sal s.

8.5.4.4. Daiktavardin vartosena

Kai kurie neveikiamosios r sies vardziuotiniai dalyviai varto-
jami kaip daiktavardziai, pvz.: kaltinamasis, -ofi; ginamasis,-ofi;
nuteistasis, -ofi; tariamasis, -ofi; nepa stamasis, -ofi; priimama-
sis, laukiamasis.
249
Taciau ir sakytin je, ir rasytin je kalboje neretai taip yra var-
tojami ir veikiamieji esamojo laiko dalyviai. Ypac daznai daroma
klaida toki dalyvi vartojimas asmenims pagal pareigas (atlie-
kam veiksm ) pavadinti vietoj kalboje esam tapacios reiksm s
daiktavardzi . Pvz.:
Bauaiamofo proceso koaekso komentare aiskinama, kaa
p i r mi n i n k a u f a n t v s i s ( pos dzio pirmininkas) turi
taip organi:uoti teis f pasitarim , kaa kiekvieno teis fo
nuomon visais svarstomais klausimais b t isklausvta.
Pi r mi n i n k a u f a n t v s i s ( Pirmininkas) pateikaamas
kiekvien klausim turi laikvtis tam tikr taisvkli . Isaisk fo,
kaa t a r p i n i n k a u f a n t i e f i ( tarpininkai) nesilaik su-
tarties s lvg . Bu a i n t i s ( bud tojas) teig fokio triuksmo
negira f s, nieko tartina nemat s. Bu a i n t v s i s
( Bud tojas) pareikalavo paroavti asmens aokumentus. Gi -
n a n c i o f o ( Cyn jo) nuomone, nepagr stai si loma konfis-
kuoti turt . Nepatenkinti tokiu aaministracifos sprenaimu k a -
l i n t i e f i ( kaliniai) paskelb baao streik .

Esamojo laiko veikiam j dalyvi geriau nevartoti vietoj
daiktavardzi asmenims pagal nuolatin veikim , nuolatin b sen
pavadinti. Pvz.:
Meaicinos paslaug teikimo a i r b a n t i e s i e ms ( darbuo-
tojams) tvark mon fe nustato moni aarbuotof saugos ir
sveikatos tarnvb nuostatai. Profesin s s fungos gina a i r -
b a n c i f ( darbuotoj , darbinink ) teis s ir teis tus inte-
resus. Ir toliau tokiems s e r g a n t i e s i e ms ( ligoniams)
bus skiriami kompensuofamiefi vaistai.

Daiktavardzi vietoje tokios dalyvi Iormos vartotinos tada,
kai kalboje n ra atitinkam daiktavardzi , pvz.: tikintvsis, -iofi;
sk stantvsis, -iofi. Tokios dalyvi Iormos gali b ti vartojamos ir
kalbamuoju momentu (t. y. laikinai) veikianciam asmeniui pava-
dinti, pvz.: laukiantiefi nerimavo; stofantiefi fauainosi; s aintiefi
surmuliavo.
250
8.5.4.5. Gimin

Dalyvis yra gimin mis kaitoma veiksmazodzio Iorma. Saki-
nyje dalyvio gimin reikia derinti su daiktavardzio ir vardzio gi-
mine. Pvz.:
Darbo sutartvfe salys buvo nurodziusios, kaa sutarciai tai-
koma aarbo vietos valstvb s teis . 1os nesifaucia pazeidusios
Keli eismo taisvkli reikalavim , toa l ketina apsk sti poli-
cinink veiksmus. Netrukus tapo aisku, kaa maos mon s ne-
pasiruosusios tokiai konkurencinei kovai.
Taciau kalba rodo, kad moteriskosios gimin s veikiam j da-
lyvi vietoje daznai yra vartojamos vyriskosios gimin s dalyvi
Iormos. Pvz.:
Salys vra p a s i r i n k ( pasirinkusios) taikvti Anglifos tei-
s .Tiriama, ar bendrov s buvo suaar ( sudariusios) karte-
lin susitarim . Nustatvta, kaa moni valdybos, p r i m
( pri musios) sprenaimus sigvti privacios benarov s akcif ,
statvmams nenusieng . Nu k e n t f ( Nukent jusios) ku-
rorto viesnios kreip si policifos komisariat pagalbos. Buvo
apklaustos visos eismo vvk ma t ( maiusios) moterys.
Kelios konkurse a a l v v a v ( dalyvavusios) bendrov s ap-
kaltino fo organi:atorius tenaencingumu ir pareikalavo pa-
naikinti konkurso re:ultatus.

statym , sakym , nutarim , sprendim ir pan. rast kalboje
daznai vartojamos neveikiamosios r sies esamojo laiko dalyvi
bevard s gimin s Iormos (nuroaoma, pabr iama, pavmima, re-
komenauofama, reikalaufama ir t. t.). Tokios dalyvi Iormos reis-
kia apibendrintus, t.y. su konkreciais veik jais nesiejamus, veiks-
mus. Pvz.:
Draudziama versti auoti paroavmus pries save, savo seimos
narius ir artimus giminaicius |Lietuvos Respublikos Konsti-
tucijos 31 str.|. Neleidziama suaarvti terminuotos aarbo su-
tarties, feigu aarbas vra nuolatinio pob aio, isskvrus atvefus,
kai tai nustato statvmai ar kolektvvin s sutartvs |Lietuvos
251
Respublikos darbo kodekso 108 str.|. Pazymima, kaa J. J.
airba Jilniaus miesto vvriausiafame policifos komisariate.
Sios pakopos stuaif programose auaitoriniam aarbui reko-
menduojama skirti ne aaugiau kaip 45 proc. stuaif laiko.
Reikalaujama, kaa pateikti auomenvs b t apskaiciuoti pagal
patvirtint metoaik . Nurodoma, kaa arauaimo mokos skai-
ciuofamos nuo ina linink s skaitose esanci l s litais ir
(ar) usienio valiuta. U siuos paeiaimus traukiama atsako-
mvb n Lietuvos Respublikos statvm nustatvta tvarka.

Administracinei kalbai b dingos ir neveikiam j dalyvi be-
vard s gimin s Iormos: nutarta, svarstvta, suaerinta, patvirtinta ir
pan.

8.5.4.6. Laipsnis

Dalis dalyvi laipsniuojama. Veikiamieji dalyviai ir daugelis
neveikiam j dalyvi laipsniuojami pridedant atitinkamas pagal-
binio zodzio labai Iormas (patvr s labiau patvr s labiausiai
patvr s, nusikalt s labiau nusikalt s labiausiai nusikalt s,
saugomas labiau saugomas labiausiai saugomas).
Sub dvard j neveikiamosios r sies ir reikiamyb s dalyviai
laipsniuojami kaip b dvardziai, t. y. pridedant atitinkamas priesa-
gas (tinkamas tinkamesnis tinkamiausias, tikinamas tiki-
namesnis tikinamiausias, patikimas patikimesnis patiki-
miausias, priimtinas priimtinesnis priimtiniausias, tik tinas
tik tinesnis tik tiniausias). Pasitaikanci samplaikini Iorm
(labiau tinkamas, labiausiai tinkamas, labiausiai priimtinas ir
pan.) reik t vengti.


1. Paaiskinkite, kokiomis veiksmazodzio Iormomis reiskiamas
praeityje ne vyk s veiksmas.
252
2. Aptarkite sangr zini veiksmazodzio Iorm vartojimo atvejus.
3. Bendraties vartojimas administracin je kalboje.
4. Kada vartojami veikiamosios ir neveikiamosios r sies daly-
viai?
5. vardziuotin s dalyvi Iormos: normin ir nenormin vartose-
na.
6. Kada dalyviai teiktini daiktavardzi vietoje?
7. Paaiskinkite, kaip vartojamos dalyvi gimin s Iormos.
8. Nurodykite dalyvi laipsniavimo ypatumus.

Pratimai

' 8.5.4.7 pratimas. Daugtaskio vietoje rasykite pasirinkt dalyv .

............ kontrol ............... kalinimas
............ kalba ............... rysys
............ isvada ............... galia
............ salis ............... prek
............ s vis ............... valdzia
............ nutartis ............... krovinys
............ renginys ............... darbas

Pasirinkite: keliamas, karaomasis, vvkaomofi, vvkaoma, perkama, per-
kamofi, mokamas, keliamasis, sugrietinta, kaltinamofi, sp famasis, ti-
kinama, pirmininkaufanti, gr tamasis.

8.5.4.8 pratimas. Kurie sangr ziniai veiksmazodziai pateiktuose jungi-
niuose pavartoti tinkamai?

sik r nauja partija; gavosi nesusipratimas; susigr zino prid tin s
vert s mokest ; atsidar prekybos centras; pasiras sutart ; pasisavino
skirtas l sas; radosi nauj kli ci ; sipareigojo parengti atsakym ; issi-
nuomojo patalpas; susirasin jo su verslo partneriais; atsisak si lom
pareig .

253
'8.5.4.9 pratimas. Kuriuose sakiniuose yra veiksmazodzio gramatini
Iorm vartojimo klaid ? Raskite ir pataisykite.

1. Vyriausyb tvirtina darbuotoj , turinci teis pailgintas atosto-
gas, kategorij s ras ir nustato konkreci atostog trukm kiekvienai
darbuotoj kategorijai. 2. Remdamosios gauta inIormacija tyrim prad -
jo Valstybin darbo inspekcija ir Migracijos tarnyba. 3. Zemdirbi prob-
lemos neissispr s be Vyriausyb s sikisimo. 4. Skundai d l antstoli
veiksm zyminiu mokesciu neapmokestinami. 5. Is pasakyto negalima
daryti joki isvad . 6. Tam tikrais atvejais valstyb s ar savivaldyb s tar-
nautojas turi nusisalinti nuo dalyvavimo administracin je proced roje.
7. Kad prisiimti tokius sipareigojimus, pirmiausia reikia vertinti Iinan-
sines galimybes. 8. Palyginti su pra jusiais metais, kai kurie maisto pro-
duktai pabrango daugiau kaip du kartus. 9. Bendrabucio budintysis in-
Iormavo policijos pareig nus apie viesosios tvarkos pazeidimus.
10. Darbuotojams, perkeltiems kit darb d l prastovos, uz darb mo-
kama Darbo kodekso 195 straipsnio nustatyta tvarka.

8.6. Prieveiksmio laipsnio formos

Prieveiksmis yra nelinksniuojama ir neasmenuojama savaran-
kiska kalbos dalis. Tik tam tikra dalis prieveiksmi yra laipsniuo-
jami. Pagal reiksm prieveiksmiai skirstomi kelet skyri :
x vietos (anapus, svetur, emai, cia, kur ne kur),
x laiko (seniai, aabar, vakar, an aien, upernai, nuo seno,
kaaa ne kaaa),
x b do (aiskiai, ar siai, tinkamai, iauriai, paeiliui, senai,
issamiai, pasiaukofamai, aukart, penkiese, kelissvk),
x priezasties (koa l, toa l, utat, a l ko, a l to),
x tikslo (fuokais, tvcia, siaip sau).
Sakiniuose prieveiksmiai paprastai eina vairiomis aplinky-
b mis.

Dal prieveiksmi galima laipsniuoti. Laipsniuojami is kinta-
mosios ypatyb s b dvardzi bei dalyvi padaryti prieveiksmiai ir
254
dar vienas kitas. Pavyzdziui, saugiai saugiau saugiausiai; ti-
kinamai tikinamiau tikinamiausiai; toli toliau toliausia.
Be nelyginamojo, aukstesniojo ir auksciausiojo laipsni , prie-
veiksmiai turi ir aukst lesn j laipsn (tvl liau, tol liau, aaug -
liau). Vartojant auksciausiojo laipsnio prieveiksmius, ne visada
aisku, kuri gal n (-(i)ai ar -ia) reikia pasirinkti. Tai priklauso
nuo nelyginamojo laipsnio Iormos. Jeigu nelyginamojo laipsnio
prieveiksmio gal n yra -(i)ai, tai ir auksciausiojo laipsnio prie-
veiksmio gal n bus -(i)ai: gerai geriausiai, netik tai - netik -
ciausiai, tiesiai tiesiausiai.
Visais kitais atvejais auksciausiojo laipsnio prieveiksmiai tu-
r s gal n -ia: aaug aaugiausia, pirma pirmiausia, arti ar-
ciausia, toli toliausia, staiga staigiausia
47
.

Kai kuri kokybini (laipsniuojam ) b dvardini prieveiks-
mi nelyginamojo laipsnio Iormos gali b ti vartojamos lygiagre-
ciai su b dvardzi bevard s gimin s Iormomis. Pvz.:
Streikavusi kalini teigimu, kolonifofe fiems blogai ( bloga).
Kaltei roavti to mazai ( maza). Reikia pripainti, kaa abi
pus s paaar nemazai ( nemaza) nuolaia .

Norint pasakyti ne tiksl , o didesn ar mazesn ko nors kiek ,
vartojami aukstesniojo laipsnio prieveiksmiai aaugiau, ne aaugiau
ir maiau, ne maiau su lyginamasiais jungtukais kaip, nei, negu.
Pvz.:
Lietuvos Respublikos Seimas laikomas isrinktu, kai isrinkta ne
maziau kaip 3/5 Seimo nari . U statvmo pataisas balsavo
daugiau nei pus Seimo nari . Jeigu mon fe airba maziau
kaip 50 aarbuotof , toks komitetas gali b ti steigiamas aarb-
aavio ar profesin s s fungos iniciatvva arba daugiau kaip
pus s mon s aarbuotof reikalavimu. Neturincio astuonioli-
kos met asmens prasvmu teismas tur s teis sumainti san-

47
Kai kuriuose literat ros saltiniuose nurodoma, kad galima lygiagreciai vartoti
aaugiausia ir aaugiausiai, pirmiausia ir pirmiausiai, pirmuciausia ir pirmu-
ciausiai.
255
tuokin ami ne daugiau kaip trefais metais. Aaministracini
teis s paeiaim koaeksas numato, kaa bausm galima skirti
pra fus ne daugiau kaip metams po paaarvto nusiengimo.

Lyginamosios reiksm s prieveiksmi aaugiau, ne aaugiau,
maiau, ne maiau vartojimas su kilmininku be lyginam j jung-
tuk laikomas klaida. Pvz.:
Akci:ai ir pria tin s vert s mokestis suaaro a a u g i a u p u -
s s ( daugiau nei (negu, kaip) pus ) valstvb s pafam .
Sostin fe tokiomis vies f aarb programomis nauaofasi
a a u g i a u p u s s ( daugiau kaip (nei, negu) pus ) seni -
nif . Ustato suma negali b ti ma i a u s i mt o ( maziau
kaip (nei, negu) simtas) minimali gvvenimo lvgi . Apklausta
ma i a u p u s s ( maziau kaip (negu, nei) pus ) liuavto-
f . Pos ais truks n e ma i a u t r i f v a l a n a ( ne ma-
ziau kaip (nei, negu) tris valandas) (dar zr. kilmininko links-
n ).

Kiekio virsijimas gali b ti nusakomas ne tik prieveiksmiu
aaugiau su lyginamaisiais jungtukais, bet ir kitaip, pvz.: vra sim-
tas su virsum lit ; Jalstvbin s Jono Basanaviciaus premifos avais
per t kstant lit ; Zv rvne gvvena per aviaesimt t kstanci vilnie-
ci .
Kalbant apie kiekio virsijim netinka vartoti prielinksnio virs
su kilmininku, pvz.:
vra virs simto (( daugiau kaip (nei, negu) simtas)) lit ; ap-
klausta virs pus s (( daugiau negu (nei, kaip) pus )) ta-
riam muitinink ; paaarvta virs penki klaia (( daugiau
nei (kaip, negu) penkios klaidos)); gauta virs (( daugiau
nei (kaip, negu)) 50 kompiuterin s programos komplekt ;
kreip si virs (( daugiau kaip (nei, negu)) 700 gvventof .

Kai reikia nurodyti bendr j kiek , turi b ti vartojamas prie-
veiksmis is viso, o ne vardis viso. Pvz.: pasirasvti is viso (o ne
v i s o ) septvniasaesimt sesi sanaoriai; airba is viso (o ne v i s o )
350 aarbuotof ; sauta is viso (o ne v i s o ) 6 kartus.
256

1. Kokias gal nes gali tur ti auksciausiojo laipsnio prieveiksmiai?
2. Kaip pasakyti didesn ar mazesn ko nors kiek ?


'8.7.1 pratimas. Ar tinkamai pavartotos pasviruoju sriItu isspausdint
zodzi gramatin s Iormos?

1. Politin s partijos ir visuomenin s organizacijos veikia vaaovau-
aamosios Konstitucija ir savo statais. 2. Asmenys, atliekantys tikr karo
arba alternatvvi tarnyb , negali dalyvauti politini partij veikloje.
3. ProIesin s s jungos gali steigtis proIesiniu, pareiginiu, gamybiniu ar
kitais savo nustatytais principais. 4. Seimas atstovaufamofi valstybin s
valdzios institucija. 5. Uz asmens zeidim ar smeizt Seimo narys gali
b ti traukiamas atsakomyb n benara tvarka. 6. Tokius benarosios kom-
petencijos teismo ir administracinio teismo gincus rasytinio proceso
tvarka issprendzia speciali teis j kolegija. 7. Uaaros akcin s bendro-
v s airektoriaus pareigas einanti pavaduotoja atsisak bendrauti su zur-
nalistais. 8. Akcin bendrov plecia savo veikl ir si lo darb paraavi-
m vadybininkui. 9. Vilniuje veikiantys trvs nakvyn s namai negali pa-
tenkinti miesto poreiki . 10. Teismo pos dzio pirmininkaufantis isaiski-
na dalyvaujantiems byloje asmenims j teises ir pareigas bei atsakomy-
b . 11. Tokios nuostatos aiskinamos aalin s ir soliaariosios prievol s
skirtumais. 12. tariamasis gali b ti sulaikytas tik 48 valandoms.

'8.7.2 pratimas. rasykite tr kstam zodzio dal .

1. Jvriaus... rinkim komisijos pirminink skiria Seimas.
2. Pirm... instancijos teismas nurod , kad gincijami sprendimai n ra
norminiai administraciniai teis s aktai. 3. Savivaldyb s taryba turi teis
nustatyti rinkliav uz leidimo atlikti kasin jimo darbus savivaldyb s
vies.. naudojimo teritorijoje isdavim . 4. Savivaldyb s taryba neturi
teis s apmokestinti nekilnofam... daikto, kur valdo kitas asmuo.
5. Nedemokratinio rezimo valstyb se partij veikla gali b ti uzdrausta
isleidziant special... statymus. 6. Special... tyrim tarnybos direkto-
257
riaus ir jo pavaduotoj priesaik priima Lietuvos Respublikos Preziden-
tas. 7. Konstitucijoje tvirtinta tik jimo laisv negali b ti ribojama ve-
dus kar... ar nepaprast.. pad t . 8. Auksciaus.. Teismui tenka ki-
toks vaidmuo. 9. Organizacijai pleciant savo veikl atsiranda viaur. ir
emutin.. vadybinink sluoksnis. 10. Teorin ginc pad s isspr sti
auksciaus.. valstyb s valdzios institucij veiklos praktika.

'8.7.3 pratimas. Nurodykite ir pataisykite esamas gramatini Iorm
klaidas.

1. Gyvenam nam nuomos sutartys tarp Iizini asmen gali b ti
sudaromos zodziu. 2. Remiantis isd stytu reikia sudaryti tolesn mon s
veiklos plan . 3. Komisijos pirmininkas tur jo atsistatydinti is pareig .
4. Ar bus uzdrausta r kyti viesose vietose? 5. Seimo sudaryta komisija
viso pos dziavo 20 kart . 6. Tokios problemos turi b ti sprendziamos ne
savivaldybi , o Vyriausyb s lygiu. 7. Baznycios bei religin s organiza-
cijos tvarkosi pagal savo kanonus ir statutus. 8. Dabar mieste veikia treji
ne savivaldyb s steigti vaik globos namai. 9. Auksciausio Teismo tei-
s jus skiria ir atleidzia Seimas Respublikos Prezidento teikimu. 10. Jei-
gu rinkimuose dalyvauja maziau kaip pus vis rink j , isrinktu laiko-
mas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne maziau 1/3 vis rink j
bals .

8.7.4 pratimas. Pasirinkite normin variant .

1.Pamokomas, pamokantis
2. sp jamas, sp jamasis
3. Vykdantysis, vykdomasis
Atvejis.
streikas.
direktorius.
4. Pasiaukojantis, pasiaukojamas poelgis.
5. Pasiaukojantis, pasiaukojamas pareig nas.
6. Skiriamoji, skiriancioji juosta.
8. tikinantys, tikinami argumentai.
8. Padidinta, padid jusi paklausa.
9. Sul tinta, sul t jusi, l tesn reakcija.
10. Sumazintas, sumaz j s darbo uzmokestis.
11. Vadovaujantis, vadovaujamas darbas.
12. sp jantis, sp jamasis, sp jamas kelio zenklas.
13. Vykdancioji, vykdomoji valdzia.
258
'8.7.5 pratimas. Kurios pasviruoju sriItu isspausdintos zodzi gramati-
n s Iormos tinka? Tas, kurios netinka, pataisykite.

1. Tokios mon s, staigos ir organizacijos atitinkam valstyb s ar
savivaldybi turt valdo vaaovauaamosi savo statais. 2. Studentai tris
semestrus studijuoja Kauno policijos Iakultete ir gyja pirmin s grandies
policijos pareig no kvaliIikacij . 3. Mergina kreip si ambasad d l
neaiskiomis aplinkyb mis dingusio Lietuvos Respublikos piliet s paso.
4. Tai susij su gr sm mis salies nacionaliniam saugumui. 5. Per kele-
rius metus labai isaugo krasto ekonominiai paf gumai. 6. Is pasakvto ga-
lima daryti isvad , kad mokesci dydis tiesiogiai priklauso nuo mok
sumos. 7. Laikinai einanti airektoriaus pareigas R. Rimkien apgyven-
dino vaikus savivaldyb s steigtuose vaik globos namuose. 8. Nutr kus
sutartims su tiek jais akmens anglimi prekiaujanti bendrov negali vyk-
dyti savo sipareigojim . 9. Gvvenamosios patalpos nuomos sutarties sa-
lys yra nuomotojas ir nuomininkas. 10. Doktorant r baigusiai ir diser-
tacij apgynusiai advokatei suteiktas aaktaro mokslo laipsnis ir isduotas
daktaro mokslo diplomas. 11. Nepilnamecius vaikus gina statvmas.

8.7.6 pratimas. Parasykite skaitmenis zodziais.

Vasario 16; Kovo 11 Aktas;
tr ksta 1425 balsavimo biuleteni ; 3 apylink s teismas;
gavo 128 balsus; 3 solidarusis skolininkas;
2 policijos nuovada; 2 notar kontoroje;
kaina 2 asmenims; Sausio 13 atminimo medalis;
3 gyvenamieji namai; 3 slaugos namai.

'8.7.7 pratimas. Pataisykite rastus netaisyklingus sakinius.

1. Atsakovas per 20 dien nuo skelbimo paskelbimo turi teis pa-
teikti Vilniaus miesto 2-osios apylink s teismui atsiliepim ieskin , ku-
ris atitikt procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. 2. D l
duobi tvarkymo daugelyje miesto gatvi bus apsunkintos eismo s ly-
gos. 3. Gavus Vyriausyb s leidim , galima steigti juridinio asmens tei-
ses turincius padalinius. 4. Ligos ir motinyst s socialinio draudimo is-
259
mokos 2001 m., palyginti su 2000 m., sumaz jo 21,7 procento. 5. Re-
miantis nurodytu darytina isvada, jog atsakovai visiskai nesir pina savo
vaikais. 6. Uzdara akcin bendrov ,Vintra' plecia veikl ir si lo darb
vilkik vairuotojams. 7. tariamasis su advokatu d l teisin s gynybos
susitaria pasirasant sutart . 8. D l nepilnameciams parduot svaiginan-
ci g rim parduotuv s savininkas gali netekti licencijos. 9. susitikim
atvyko Kovo 11-os Akto signataras. 10. Apie vyk buvo inIormuotas
Vilniaus miesto treciasis policijos komisariatas.

'8.7.8 pratimas. Pasirinkite taisyklingus skliaustuose pateiktus varian-
tus.

1. Sustabdytame automobilyje muitininkai rado (is viso, viso) 15
t kstanci pakeli rusisk cigareci . 2. (Jaaovaufantis, vaaovauaamie-
si) Asmens duomen teisin s apsaugos statymu inIormuojame, kad
ruosiant byl teismui bus tikrinami j s (asmeniniai, asmens) duome-
nys. 3. M s salyje 67,3 proc. vis (aarbuotof , airbanci f ) uzdirba
(maiau, maiau nei) 1500 lit per m nes . 4. Vilniaus miesto (3-osios,
3-ios, 3-iame, 3-iafame) apylink s teisme iskelta civilin byla d l skolos
priteisimo (uaarai, uaarafai) akcinei bendrovei ,Miesto vandenys'.
5. Sesi transporto priemoni savininkai kreip si Vilniaus miesto (vv-
riausi , vvriausi f ) policijos komisariat d l apgadint automobili , pa-
likt prie ,Pramog banko'. 6. Gyventojams, nedeklaruojantiems karsto
vandens skaitikli rodmen (daugiau kaip du m nesius, daugiau dviej
m nesi ) is eil s, mokesciai uz karst vanden bus skaiciuojami atsi-
zvelgiant (gvvenamosiose, gvvenamose) patalpose gyvenanci asmen
skaici . 7. Policijos komisariato (buaintis, buaintvsis, bua tofas) (ure-
gistravo, registravo) 20 pranesim apie nusikalstamas veikas. 8. Ata-
skaitoje nurodoma, kad (abiefuose, abefuose) vaik globos namuose gy-
venantys nepilnameciai n ra mokomi savarankiskumo, patiria smurt ir
prievart , nepaklusn s vaikai kartais yra isvezami psichiatrijos ligoni-
n . 9. (Palvginti, palvginus, lvginant) su Europos S jungos valstyb mis,
Lietuvoje yra (aaugiausia, aaugiausiai) vaik , gyvenanci globos stai-
gose. 10. Siauli tardymo izoliatoriaus pareig nai is pasimatymo gr zu-
sio suimtojo bate rado (mobiliofo, mobilaus) rysio teleIon ir dvi SIM
korteles.
260
8.7.9 pratimas. Raskite gramatini Iorm vartojimo klaidas ir pataisy-
kite.

1. Vyriausyb turi tur ti zemutini j parlamento r m Nacionali-
nio susirinkimo pasitik jim . 2. Prezidentas Iormuoja Vyriausyb , ku-
ri yra jam atskaitinga. 3. Siekiant isvengti teisminio bylin jimosi, pra-
some per 18 dien nuo sio rasto issiuntimo dienos apmok ti nurodyt
siskolinim . 4. Ieskinio senaties termin egzistavimas skatina operaty-
viau ginti teises bei kontroliuoti sipareigojim vykdym . 5. Darbuotojai
tokiose organizacijose dirba tik d l to, kad patenkinti savo materialinius
poreikius, uzdirbti pinig . 6. Kiekvienas zmogus turi teis pasirinkti re-
ligij arba tik jim ir atlikin ti religines apeigas. 7. Treci j teismo tei-
s jus po vien ar po kelis skiria kolektyvinio ginco salys ir Iormina tai
rasytine sutartimi. 8. Konstitucijos 50 str. tvirtinta nuostata: proIesin s
s jungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiskai. 9. Tokie klausimai
sprendziasi ne savivaldybi , o Vyriausyb s lygiu. 10. Yra valstybi , lei-
dzianci ir vienam asmeniui pasiskelbti partija. 11. ProIesin s s jungos
veikia vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir ProIesini
s jung statymu.

8.7.10 pratimas. Paaiskinkite, kod l pasirenkate tokius skliausteliuose
pateiktus variantus.

1. Remiantis (isa stvtu; tuo, kas isa stvta) isvadas daryti anksti.
2. (Treti, tretiefi) asmenys duomenis apie gyventoj 2005 metais gautas
pajamas ir patirtas islaidas tur jo pateikti iki 2006 met vasario 15 die-
nos. 3. Darbo kodekse tvirtinta nuostata, kad nakt dirbantys ir pamai-
niniai darbuotojai privalo pasitikrinti sveikat pries ( siaarbinant, si-
aarbinaami). 4. 2004 met duomenimis, 96 vaik globos staigose gy-
veno (is viso, viso) 6,4 t kst. nepilnameci . 5. Tokiais atvejais pos dzio
(pirmininkaufantvsis, pirmininkas) pasi lo kiekvienam teis jui isd styti
savo nuomon . 6. Teism praktika leidzia daryti isvad , kad moterys n -
ra (paaar , paaariusios) itin sunki nusikaltim , uz kuriuos galima skir-
ti min t bausm . 7. Atsisakymas registruoti visuomenin organizacij
gali b ti grindziamas tik Visuomenini organizacij statymo 19 str. 1 d.
(nustatvtais pagrinaais, nustatvtu pagrinau). 8. (Kelis, kelerius) metus is
eil s did jo mon s pelnas. 9. Organizacija turi stengtis, kad jos interesai
261
(susiaerint , b t suaerinti) su visuomen s interesais. 10. Draudimo su-
tartis numato, kokiu atveju (tretvsis, treciasis) asmuo gyja teis drau-
dimo ismok .

8.7.11 pratimas. Nurodykite, kuriuose sakiniuose pavartotas gramatines
Iormas reikia pataisyti.

1. Po atestacijos prokurorei buvo suteiktas kvaliIikacinis jaunesnio-
jo justicijos patar jo laipsnis. 2. Avarijos kaltininkui teismas skyr mak-
simaliausi bausm . 3. Tarybos sprendimu is rajono biudzeto dviems
kininkams buvo skirta 114 t kstanci lit . 4. Jeigu b t daugiau pasi-
steng , vairavimo egzamin b t islaik . 5. B tina sumazinti atmosIer
patenkanci ir siltnamio eIekt sukelianci duj kiekius. 6. Specialiai
sudaryta parlamento komisija tirs salies saugumui iskilusias galimas
gr smes. 7. Tokiomis statymo pataisomis nepatenkinti tiek smulkiojo,
tiek vidutiniojo verslo atstovai. 8. Verslininkai suprato, kad j turimos
zinios yra pasen . 9. Sostin s komisariatuose prad ti sudarin ti pareig -
n , norinci j dirbti po darbo, s rasai. 10. Lietuvos laisvos rinkos insti-
tutas si lo neapmokestinti k rybini darbuotoj privalomu valstybiniu
socialiniu draudimu. 11. Gyvenam nam nusprendusiems renovuoti
gyventojams param si lo ir valstyb , kuri yra pasirengusi skirti net 30
procent reikaling l s .

8.7.12 pratimas. Kuri zodzi gramatini Iorm vartoti netinka?

1. Vairuotojas nepasteb jo draudziancio zenklo ir pasuko pries-
priesinio eismo juost . 2. Parduoti svaiginancius g rimus nepilname-
ciams draudziama. 3. Protokol pasiras prodekan , laikinai einanti de-
kano pareigas. 4. Du t kstantis penktais metais sudarytos sutarties ter-
minas baig si. 5. Jeigu b t padidintas pelno mokestis, biudzet patek-
t milijardai lit . 6. Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutin nuola-
tin palik jo gyvenamoji vieta. 7. Uz nuopelnus buvo apdovanotas Di-
dziojo Lietuvos kunigaikscio Gedimino penkto laipsnio ordinu. 8. Lie-
pos sesta yra Lietuvos karaliaus Mindaugo kar navimo diena. 9. Dvigu-
bos pilietyb s salininkai pateik tikinanci argument . 10. Kai mazi-
namas darbuotoj skaicius, pirmenyb s teis likti dirbti turi darbuotojai,
262
kuriems iki senatv s pensijos liko ne daugiau kaip treji metai. 11. Su-
teikta beprocent paskola trim m nesiams.

8.7.13 pratimas. rasykite vyriskosios, moteriskosios ar bevard s gimi-
n s gal n .

1. Tokiu atveju, jeigu statymas nenumato ko kit...., sandoris galio-
ja. 2. Leidinyje analizuojama kelet.... zymaus seimos teis s specialisto
straipsni . 3. Nubaustos dvi tarnybinius galiojimus virsif..... savivaldy-
b s darbuotojos. 4. Ne kart buvo bausta d l to, kad vairavo automobil
netur dama vairuotof....... pazym jimo. 5. Pri mimo komisija pradeda
darb geguz s penkiolikt..... 6. Islaikius kvaliIikacinius egzaminus su-
teikiama aavokat....... kvaliIikacija. 7. Buvusi mokytoja dabar yra Lietu-
vos Respublikos Seimo nar..... . 8. Lietuva ir Lenkija yra Ukrainos aa-
vokat...... siekiant tapti Europos S jungos ir NATO nar..... .9. Pareiga
rodyti, kad s moningai buvo siekiama padaryti k blog...., tenka iesko-
vui. 10. Jai suteiktas nepaprast..... ir galiot........ ambasaaor....... rangas.

8.7.14 pratimas. Raskite ir pataisykite netinkamas zodzi gramatines
Iormas.

1. Draudziama sp ti apie darbo sutarties nutraukim ir atleisti is
darbo darbuotoj laikino nedarbingumo laikotarpiu. 2. Terminuota dar-
bo sutartis gali b ti sudaroma ne ilgiau kaip penkeriems metams. 3. Dar-
bo kodekse nurodyta, kad bedarbiams teikiam darbinimo paslaug ir
paramos Iormas bei tvark nustato specialus statymas. 4. Jeigu salys
nesusitar kitaip, mokos pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus tu-
r toms islaidoms. 5. Kad nuspr sti, ar reklama yra klaidinanti, reikia tu-
r ti daugiau inIormacijos. 6. Ar vykdomoji valdzia atlieka savo Iunkci-
jas? 7. statymo patais iniciatoriai argumentus d st labai tikinamai.
8. Streikuojantieji darbuotojai atleidziami nuo sipareigojim atlikti savo
darbo Iunkcijas. 9. Jeigu kininkai b t zinoj visas aplinkybes, jie ne-
sudaryt tokios sutarties su pieno perdirb jais. 10. Advokatas turi pa-
teikti tikinancius argumentus.

263
8.7.15 pratimas. rasykite tr kstam zodzio dal .

Min ti Lietuvos pasieniec...... dien ; supainioti vies..... ir privac.....
interesus; nedalyvauti kelet..... pos dzi ; kreiptis 1..... apylink s tei-
sm ; deklaruoti nekilnojam...... turt ; patraukti baudziam...... atsakomy-
b n; rasyti grasinam...... turinio laiskus; nevykdyti soliaar...... prievol s;
perregistruoti uaar...... akcin bendrov ; spr sti turi special...... teis j
kolegija; steigti vies..... staig ; nedirbti geguz s pirm........; sigyti ne-
siofam....... kompiuteri ; benar........ kompetencijos teismas; benar.........
sali susitarimas.

8.7.16 pratimas. Ar taisyklingai vartojamos vardziuotin s ir ne var-
dziuotin s Iormos?

1. Viesojo administravimo institucija privalo priimti asmen pra-
symus ir juos nagrin ti pagal savo kompetencij . 2. Tuo atveju, kai tar-
nybin pagalb gali suteikti kelios institucijos, pirmiausia turi b ti krei-
piamasi zemesnio lygio institucij . 3. Pirmos instancijos teismas prii-
ma isteisinamuosius, apkaltinamuosius nuosprendzius ir nuosprendzius
d l bylos nutraukimo. 4. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teis jas kar-
dom sias priemones skiria ikiteisminio tyrimo metu. 5. Teismo spren-
dimu viesi darbai gali b ti pakeisti bauda arba arestu. 6. Kardomos
priemon s taikomos siekiant atimti tariamajam galimyb trukdyti bylos
tyrimui ir nagrin jimui. 7. Gruodzio desimta Tarptautin zmogaus tei-
si diena. 8. Darbuotojams, kurie mokosi bendrojo lavinimo, aukstesn -
se ir aukstosiose mokyklose suteikiamos mokymosi atostogos. 9. Pries
streik gali b ti organizuojamas sp jamasis streikas. 10. Darbuotojai,
nedalyvaujantieji streike, bet d l jo negalintys dirbti savo darbo, gali b -
ti perkelti kit darb .
264

9. ADMINISTRACINS KALBOS SAKINYS IR
TEKSTAS

9.1 Administracini ir mokslini tekst santykis.
9.2. Savitos linksni konstrukcijos.
9.2.1. Vardininkas.
9.2.2. Kilmininkas.
9.2.3. Naudininkas.
9.2.4. Galininkas.
9.2.5. nagininkas.
9.2.6. Vietininkas.
9.2.7. Sauksmininkas.
9.2.8. Apibendrinamieji pratimai.
9.3. Savitos prielinksni ir polinksni konstrukcijos.
9.3.1. Prielinksni konstrukcijos.
9.3.2. Polinksni konstrukcijos.
9.3.3. Apibendrinamieji pratimai.
9.4. Padalyvi , pusdalyvi ir dalyvini konstrukcijos.
9.5. Su sakiniu gramatiskai nesusijusi zodzi ir posaki vartoji-
mas tekstuose.
9.6. Sakinio dali ir sakini jungimas.
9.6.1. Sakinio dali jungimas.
9.6.2. Sujungiamieji sakiniai.
9.6.3. Sujungiamieji sakiniai.
9.6.4. Prijungiamieji sakiniai.
9.6.5. Sakini prid rimas.
9.6.6. Sakinio dali ir sakini jungimo pratimai.

265

9.1. Administracini ir mokslini tekst santykis

Administracinis stilius apima reikal rastus, valstyb s doku-
mentus ir teis s aktus, o mokslinis stilius vis srici mokslo vi-
suomen s veikl
48
. Ir vienas, ir kitas stilius is esm s prad jo Ior-
muotis tik XX a. pradzioje, kai Lietuva paskelb Nepriklausomy-
b ir prad jo lietuviskai rasyti valstyb s dokumentus, administra-
cinius rastus ir vairius mokslo darbus, nors tam tikr vieno ar kito
stiliaus pradmen galima rasti laikrasci straipsniuose, patarim
knygel se, kalendoriuose ir pan. Iki Antrojo pasaulinio karo ad-
ministracinio ir mokslinio stili kalba buvo ispl tota ir neblogai
sutvarkyta. V liau viena po kitos jusios okupacijos ir rus kalbos
sigal jimas daugelyje gyvenimo srici kalbos pl tr smarkiai su-
trikd . Ir tik XX a. astuntojo desimtmecio pradzioje atsirado gali-
mybi tvarkyti rastvedyb , buvo prad ta daugiau leisti mokslo ir
mokslo populiarinimo leidini . S lygos is pagrind pasikeit tik
atk rus Nepriklausomyb , kai lietuvi kalbai buvo suteiktas vals-
tybin s kalbos statusas, o tai reisk jos privalom vartojim oIicia-
liame valstyb s gyvenime.
Be bendros istorijos, abiem stiliams b dingos tos pacios kal-
bos ypatyb s: aiskumas, glaustumas, logiskumas, tikslumas. Kita
vertus, administraciniam stiliui dar b dingas sabloniskumas, tra-
diciskumas, o moksliniam objektyvumas ir issamumas. Abiej
stili tekstai turi ir vienod raiskos priemoni : termin ir termini-
zuotos leksikos, veiksmazodini daiktavardzi , beasmeni Iorm
ir sakini , pusdalyvini ir padalyvini konstrukcij , ilg sud tini
sakini . Akivaizdu, kad n vienas is si stili nepasizymi vaizdin-
gumu ir emocionalumu, taigi ir neturi atitinkam raiskos priemo-
ni .
Kaip matyti, tarp si stili yra daug kas bendra, o kadangi cia
susiduriame su teis s, valdymo ir administravimo srities moksli-

48
Siems stiliams taip pat priklauso ir sakytin administracin bei mokslin kal-
ba, taciau cia aptarsime tik abiej stili tekstams b ding vartosen .
266
niu stiliumi, tai jo s saj su administraciniu stiliumi dar padaug -
ja. Siuo metu abiej stili tekstams ypac didel tak daro angl
kalba, nes is angl kalbos verciama daug Europos S jungos teis s
akt , mokslo visuomen daug skaito mokslo darb , parasyt ang-
liskai, bei patys mokslininkai raso darbus angl kalba. Tod l rei-
kia b ti labai atidiems, kad svetimos kalbos d sningumai neardyt
lietuvi kalbos sistemos, kad kiekvieno stiliaus tekstas b t tai-
syklingas, sklandus ir lengvai suprantamas.
Siame skyriuje pirmiausia bus nagrin jami zodzi junginiai,
kurie sudaromi tiesiogiai su linksniu (imasi priemoni , moka mo-
kescius, nenustat tarif , steb fo veiksmus, vaaovavo kompanifai,
paeia statvmus, paaeaa klientui, priimtas nutarimas, miesto sa-
vivalavb , kain politika, mokesci inspekcifa, nusikaltimai tautai,
galiofa Lietuvofe, uimtumo garantifos, neatroao tikinamas, sa-
kvk ties ) ir zodzi junginiai, kurie sudaromi su linksniu, pries ku-
r eina prielinksnis, t. y. vadinamosios prielinksnin s konstrukci-
jos (elgiasi pagal reikalavimus, siv l aiskusifas, reagavo pra-
svm , kalba apie konkurencif , protestavo pries sankcifas, susia -
r su sunkumais, priteis is usakovo, poi ris asmenvb , aisku-
tuota a l metoaikos, ras apie teismus, atsakingas u tvark , viena
is funkcif , atskirta nuo Europos, pareng per metus).
sid m tina, kad lietuvi kalboje linksniai ir prielinksnin s
konstrukcijos neretai vartojamos sinonimiskai. Bus visiskai tai-
syklinga, jei sakysime: pareng kompiuteriu ir pareng su kom-
piuteriu, pats tinkamiausias ir vienas is paci tinkamiausi , airbo
vis nakt ir airbo per vis nakt , vaiavo automobiliu ir vaiavo
su automobiliu. Matyt, d l kit kalb takos lietuvi kalba prie-
linksn ja, t.y. tam tikras linksni reiksmes vis labiau linkstama
keisti prielinksnin mis konstrukcijomis |34|.
Siame skyriuje daugiausia nagrin sime zodzi jungini tai-
syklingum , tiksliau sakant, zodzi valdym ir zodzi derinim .
Derinami, pavyzdziui, pazyminys su pazymimuoju zodziu (tarp-
tautin sutartis, teis tas veiksmas, bauaiamofi bvla, kriminologi-
nis tvrimas, valstvbin agent ra, privati mon , moralin ala).
Vieni zodziai prisitraukia kitus tam tikros reiksm s ir tam tikros
267
Iormos zodzius, t. y. tarsi vieni zodziai valdo kitus (priima nuta-
rim , nepateik aokumento, paaiaino atlvginim , atitinka reikala-
vimus, atstovaufa valstvbei, svarst galimvbes, sutaup pinig )
arba du zodziai sliejasi vienas prie kito, ir tai nepriklauso nuo j
morIologin s Iormos (viesai paskelb , aaug pokvci , toliau ginci-
fosi, ilgai aer fosi, gerai vaaovaufa). Daugiausia daroma zodzi
valdymo klaid , nes ilgus metus diegtos dvikalbyst s s lygomis
lietuvi kalboje atsirado nemazai verstini konstrukcij is rus
kalbos, pvz.: b vio nagininko vartosena, vietininkai, reiskiantys
priezast ar tiksl , prielinksnio pas vartojimas tur jimo reiksme,
prielinksniu pries reiskiami objektiniai santykiai ir pan.
Taip pat siame skyriuje bus aptartos ispl stin s dalyvio, pus-
dalyvio ir padalyvio aplinkyb s (gav s pranesim , uuot airb s,
taikvaami statvmus, perrasvaamas protokol , siekaamas pri-
traukti nauf investuotof , atliekant tvrim , vvkaant nutarim ,
komisifai pasi lius, paaiainus aarbo nasum , patikrinus skuna )
bei vientisiniai ir sud tiniai sakiniai. Atskirai bus pamin ti vai-
r s terptiniai (gramatiskai su sakiniu nesusij ) zodziai ir posakiai.

9.2. Savitos linksni konstrukcijos

9.2.1. Vardininkas

Taisyklingai pavartotas vardininkas sakinyje eina:

veiksniu, pvz.:
Lietuvos pilieiai laikosi Lietuvos Respublikos statvm . 1ei-
siamasis savo kalt pripaino. Teisingum Lietuvos Respubli-
kofe vvkao tik teismas. Paprastai kiekviena reforma sukelia
aaug aiskusif .

vardine sudurtinio tarinio dalimi, pvz.:
Konstitucifa pagrinainis valstvb s statymas. Si nusikalti-
m obfektas vra kito mogaus sveikata. Dalia Poaien lei-
268
avklos redaktor , atsakinga u vaavbos srities vaaov li lei-
avb . Tai ir vra fo pagrinainis nasas salies kio pl tr .

vietos aplinkybe, tik dazniausiai ne vienas, o su kiekiniais
skaitvardziais ir tam tikrais vardziais, pvz.:
Si eismo nelaim vvko keli kilometrai nuo Jilniaus. Sueistas
faunuolis bana b gti namo, taciau kokie penki metrai nuo
aur susmuko.

laiko aplinkybe, pvz.:
Greit bus metai, kai Seime svarstomas sis statvmas. Kelinta
diena nesibaigia smark s gincai a l kit met biuaeto. Jau
treias m nuo airba naufofi Jvriausvb .

Daugiausia pridaroma vardininko vartojimo klaid , kai vardi-
ninku nusakomas neapibr ztas arba nezinomas daikt kiekis. Lie-
tuvi kalba dar nuo seno tebeskiria apibr zt ir neapibr zt daikt
kiek ir t skirtum isreiskia vardininku, kai kalbama apie apibr z-
t ar zinom daikt kiek , arba kilmininku, kai turimas galvoje ne-
apibr ztas daikt kiekis ar tik visumos dalis. Palyginkime papras-
ciausius sakinius: Atnesk is pasto a ut s laikrascius Nupirk
laikrasci . Sio skirtumo nedaro slav kalbos ir siais atvejais be-
veik visur vartoja vardinink , tod l tokia vartosena patenka ir lie-
tuvi kalb .
Taigi vardininku (v liau matysime, kad ir galininku) pasako-
me zinom visum , o kilmininku tik visumos dal ar neapibr zt
kiek . Kad sie linksniai neb t painiojami, reikia sid m ti veiks-
mazodzius, su kuriais dazniausiai ir pridaroma min tos r sies
klaid : ateiti, atplaukti, atsirasti, atsitikti, atskristi, atvaziuoti, at-
vykti, b ti, daug ti, (is)kelti, (is)kilti, vykti, kilti, maz ti,
(pa)daug ti, (pa)gaus ti, pasirodyti, pasitaikyti, (su)maz ti, susi-
daryti ir pan. Pvz.:
Komisifa pri fo isvaa , kaa bvla negali b ti svarstoma tol, kol
nebus pateikta nauj rodym (ne pateikti naufi roavmai).
Kilo gin (ne gincai) ir a l teismo kompetencifos. Atsiraao
269
keblum (ne keblumai) priimant min t statvm . Svarstant
teis saugos klausimus, tarp Seimo nari aanai kvla priesta-
ravim (ne priestaravimai).
Visgi vardininko ir dalies kilmininko vartosen reikia zi r ti
labai atidziai, sigilinti kontekst , paisyti logikos, gerai suprasti,
k norime pasakyti ar pabr zti tuo sakiniu. Pvz.: sakinyje Baigia-
mofo aarbo pabaigofe turi b ti pateiktos isvaaos ir apibenarini-
mai vardininko nereikia keisti dalies kilmininku, nes, aisku, kad
kalbama apie realiai galimas darbo isvadas ir apibendrinimus.

D l tiesiogin s rus kalbos takos paplitusi ir kita didel klai-
da
49
, kai kreipiantis kit asmen yra vartojamas vardininkas vie-
toj sauksmininko. Juk sauksmininkas, kaip sako linksnio pavadi-
nimas, ir yra skirtas saukti, pasaukti, kreiptis, teirautis. Pvz.: Di-
rektoriau (ne Direktorius), prasom paimti si pavm . Advokate
(ne Aavokatas), patarkite, kaip man siuo atvefu reik t elgtis (pla-
ciau zr. sauksmininko skyrelyje).

Paprastai prie veiksmazodzi tapti, virsti, pasidaryti ir pan.,
reiskianci virtim kuo nors, einantis daiktavardis vartojamas ne
vardininko linksniu, o nagininko. Pvz.:
Lietuva taps f r valstybe. Kur laik buvo abefofama, ar Pa-
baltifo valstvb s taps visateis mis Europos S fungos nar mis.
Avarifa benarov fe ,Maeiki nafta` aaugeliui moni virto
kosmaru.
Tais atvejais, kai norima pabr zti b vio laikinum , gali b ti
pavartotas ir daiktavardzio vardininkas. Pvz.:
Moksleiviai ir f t vai tapo svietimo reformos kaitai. Benaro-
v TEO v l tapo laiaos ,B a turgus' pirklys.

49
Is tikr j rus kalboje kreipimuisi irgi skirtas sauksmininkas (zvatelnyj pa-
dez), taciau jis savo Iorma sutampa su vardininko linksniu. Be to, kreipimui-
si vardininko linksniu gal jo tur ti takos ir tai, kad daugelis m s kaimyn
kalb sauksmininko nebeturi.
270
Taciau, jei po si veiksmazodzi eina b dvardis ar kitas b d-
vardiskas zodis, nusakantis b sen , jis turi b ti suderintas su daik-
tavardziu ar vardziu, kuris vardija b senos tur toj (zr. naginin-
ko linksnio vartojim ). Pvz.:
Jei nebus ieskoma nauf rink , mon netaps rentabili (ne
rentabilia). As sitikin s, kaa si energifos r sis taps perspek-
tyvi (ne perspektvvia).

Kaip zinome, sakinyje veik jo vardininkas gali b ti isreiks-
tas ne tik daiktavardziu, bet ir b dvardziu, sub dvard jusiu daly-
viu, vardziu. Tokiuose sakiniuose paprastai galima numanyti, kad
praleistas daiktavardis mogus. Pvz.:
Aiskiai mat si, kaa tariamasis meluofa. Aklas akl veaa.
Nukent jusieji buvo skubiai evakuoti saugi viet . 1oks tok
paino ir prie stalo pavaaino.
Siuo metu administracin je kalboje toki vardziuotin s Ior-
mos dalyvi vartojama gana daug. Reikia zi r ti, kad jie ne siga-
l t vietoj turim tinkam daiktavardzi , pvz., buaintis(-vsis) vie-
toj bua tofo, airbantis(-vsis) aarbuotofo, aarbininko, pirminin-
kaufantis(-vsis) pirmininko, sekretoriaufantis(-vsis) sekreto-
riaus, veaantis(-vsis) vea fo, aalvvaufantis (-vsis) aalvvio,
tarpininkaufantis (-vsis) tarpininko (dar zr. 193194 p.). Taigi:
Suvaiav akcininkai issirinko susirinkimo pirminink ir sek-
retori (ne pirmininkaufant ir sekretoriaufant ). Laiaos ved -
jas (ne veaantvsis) i rovams pristat visus dalyvius (ne aalv-
vaufancius). Tuo klausimu teko kreiptis bud toj (ne buaint -
f ).

M s kalboje yra ir vadinamasis vardo vardininkas. Jis var-
tojamas vairi tam tikros r sies staig , moni , organizacij oIi-
cialiuose pavadinimuose. Pvz.: akcin benarov ,Gausa', bankas
,Snoras', gamvkla ,Jingis', krepsinio komanaa ,Zalgiris', lei-
avkla ,Praaai', urnalas ,Romuva' ir pan. Daugeliu atvej gy-
vesniu, teiktinesniu laikomas vardo kilmininkas. Tur tume saky-
ti ir rasyti: ,Snoro' bankas, ,Jingio' gamvkla, ,Zalgiro' koman-
271
aa, ,Praa ' leiavkla. Taciau dabar leidziama vartoti pasirinktinai,
t. y. ir vardo vardinink , ir vardo kilminink . Pvz.: Jis savo san-
taupas laik banke ,Snoras' ir ,Snoro' banke. Akcin fe benarov -
fe ,Gausa' ir ,Gausos' akcin fe benarov fe rasta aaug paeiai-
m . Jeigu tai, apie k kalbama, visi pasnekovai supranta, tada
pried lio isvis galima nevartoti. Pvz.: Skelbimas isspausaintas
,Lietuvos ryte'. Jis vra ,Snoro' vvriausiasis finansininkas. Ar rv-
tof ais ,Zalgiris'?
Teb ra islikusi tradicija vartoti tik mokykl pavadinim kil-
mininkus, pvz.: ,Ausros' gimna:ifa, ,Saul s' gimna:ifa (ne gim-
na:ifa ,Ausra', ne gimna:ifa ,Saul '). Taip pat tik kilmininko
linksniu vartojami tradiciniai viet pavadinimai. Pvz.:
Jilniaus miestas (Jilnius) (ne miestas Jilnius) vra sik r s
prie Neries ir Jilnios santakos, tarp Asmenos ir Aukstaici
aukstum . Jilnios up s (ne up s Jilnia), kairiofo Neries inta-
ko, ilgis vra 82 km.
Viet vardai vardininku gali b ti pateikiami zem lapiuose,
kelio zenkluose ar pan., pvz.: miestas Panev zys, kaimas Skodi-
niai, up Dubysa, ezeras Zuvintas.

Pratimai

'9.2.1.1 pratimas. Pataisykite vardininko vartojimo klaidas.

1. Pastaruoju metu padazn jo atvejai, kai Lietuvos pilieciai keliauja
Rusij su Baltarusijos vizomis. 2. Akivaizdu, kad tam tikri ekonomikos
poslinkiai tikrai vyko. 3. Vadovas, prasyciau mane anksciau isleisti is
darbo. 4. Parodoje pateikti projektai, maketai, silum izoliuojancios me-
dziagos. 5. Prad j mokytis universitete, mes tapome ,Sakal ' koman-
dos gerb jai. 6. Vienas kaunietis kriminalistams nurod , kuriame sand -
liuke yra ginklai ir sprogmenys. 7. Zenklai, kad m s ekonomika ger ja,
aisku, yra. 8. D stytojas, as nor jau j s paprasyti, kad paaiskintum t
si taisykl . 9. Spaudoje rasyta, kad is moters buto, islauzus balkono du-
ris, pavogti vair s daiktai. 10. Pasaulis vis dazniau naudojasi kompiute-
272
riais, yra sukurtos vairios automatizuotos identiIikacijos sistemos.
11. Kilo gincai ir d l studento elgesio.

'9.2.1.2 pratimas. Raskite netaisyklingus vardininkus ir juos pataisyki-
te.

1. Teismas priverstas priimti visus skundus, nors d l to kartais kyla
vairiausi nesklandumai. 2. Kartais atsiranda tam tikr priestaravim
tarp mokslo ir praktikos. 3. Rasti ginklai yra auksciausios klas s, polici-
ja toki gali tik pavyd ti. 4. Jam t viet uzimti sutrukd V. K., prane-
s s, kad apie buvus prokuror policijoje yra kompromituojanti medzia-
ga. 5. D stytojau, as sitos uzduoties niekaip negaliu atlikti. 6. KonIeren-
cijos metu dalyviams buvo teiktos smulkios dovan l s. 7. Kursiniame
darbe privalo b ti pateikiamos ir keliamos problemos, ieskomi j spren-
dimo b dai bei pateikiami pavyzdziai. 8. Tam tikra dalis zmoni gali
tapti bedarbiais. 9. M s studentai daznai daro linksni vartojimo klai-
das. 10. Siuo klausimu issakoma vairi nuomoni . 11. As manau, kad
po sio susitikimo bus uzmegzti kontaktai. 12. Krat metu aptikti sprog-
menys, ginklai, t kstanciai doleri , Vokietijos marki bei kiti svarb s
kalciai.

9.2.1.3 pratimas. Raskite netaisyklingus vardininkus ir juos pataisykite.

1. Kriz s zenklai pastebimi ir m s kaimynin se valstyb se. 2. sto-
jus Europos S jung Lietuvai atsirado naujos galimyb s. 3. tariamojo
bute rasta apie kilogram susmulkint aguon galvuci , svirkst ir ada-
t . 4. Sioje srityje civilini ginc maz ja. 5. Pasak premjero, d l si lo-
mos kandidat ros yra tam tikros abejon s. 6. Stodama Europos S jun-
g m s valstyb prisi m tam tikrus sipareigojimus, kuri privalo lai-
kytis. 7. Kai kuriose rinkim apylink se rinkim rezultatai gali b ti anu-
liuoti, jei bus nustatyta siurksci rinkim pazeidim . 8. Siuo atveju sa-
liai buvo padaryti didziuliai nuostoliai. 9. Apibendrinus tai, kas pasaky-
ta, darytina isvada, jog teismo medik ekspert veikloje yra zvelgiama
nusikaltimo, numatyto BPK 132 str., pozymi . 10. Pasak Seimo nario K.
G., tada buvo padarytos ir kitos, tik daug rimtesn s, klaidos. 11. Minist-
ras teig , kad yra vair s b dai taisyti per privatizavim padarytas klai-
273
das. 12. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyti rimti pazeidimai vykdant
tarnybines pareigas ir buvo svarstomos drausminio poveikio priemon s.

9.2.2. Kilmininkas

Taisyklingai pavartotas kilmininkas sakinyje dazniausiai eina:

papildiniu, pvz.:
Benarov s pafininkai turi teis gauti dividend . U tokius pa-
aarinius atsakomyb s negali b ti. Toki zini nepranesimas
traktuofamas kaip nusikaltimas. Dabar reikia vpac aaug is-
minties. Ar uteko pinig knvgoms?

pazyminiu, pvz.:
sigaliofus statymo pataisoms, benarov toki teis gifo. Nu-
sikaltimo kalciai buvo pasl pti nevvkusiai. Tokiu atvefu ben-
drov s steig fai privalo susaukti steigiam f akcinink susi-
rinkim . Jiesofi rom n teis nunvko lugus Romos imperifai.

tikslo aplinkybe, pvz.:
Jis reng si vvkti usien studijuoti Europos S jungos teis s.
Gr o pasiimti dokument . Rvtof eisiu perlaikyti skaitos. Kaip
matyti is si pavyzdzi , tikslo kilmininkas dazniausiai vartojamas
su prislijusia veiksmazodzio bendratimi ir abu zodziai kartu atsa-
ko klausim kokiu tikslu? ko?

Galima nurodyti nemazai veiksmazodzi , kurie reikalauja
kilmininko: bijoti, gail ti(s), ged ti, griebtis, ieskoti, ilg tis, imtis,
issig sti, laikytis, laukti, netekti, nor ti, pab gti, pakakti, pri-
tr kti, reikalauti, reik ti, saugotis, siekti, tik tis, tr kti, uztekti,
vengti ir kt. Pvz.:
Nagrin fant bvl , imtasi vpating saugumo priemoni . Prem-
feras tvirtino, kaa ministerifose pakanka intelektualaus po-
tencialo ir pilietin s atsakomyb s. Socialinio arauaimo fon-
274
aas sausio m nes pritr ko pensifoms ismok ti 34 mln. lit .
Dabartin ekonomin ir politin paa tis tokia sua tinga, fog
tik tis esmini teigiam pokyi nerealu.

Pradedant aptarti nenormin kilmininko vartojim , pirmiausia
atkreiptinas d mesys tai, kad d l rus kalbos takos yra labai pa-
plitusios konstrukcijos, kurias sudaro aukstesniojo laipsnio prie-
veiksmiai (ypac aaugiau, maiau) su kilmininku. Tokios konst-
rukcijos turi b ti pakeistos lyginamaisiais posakiais su zodeliais
kaip, negu, nei ar prielinksni u, per konstrukcijomis. Pvz.:
D l tos sankcifos taikvmo buvo gauta a a u g i a u a e s i m-
t i e s ( daugiau kaip desimt, daugiau negu desimt, daugiau
nei desimt, per desimt ) skuna . Kaa b t priimtos Konstitu-
cifos pataisos reikia n e ma i a u p u s s ( ne maziau
kaip (negu, nei) pus s) Seimo nari bals . Atlvginimo per
m nes fis gauna ma i a u a s t u o n s i mt ( maziau
kaip (negu, nei) astuonis simtus) lit .
Kartais lygiai taip pat netaisyklingai pavartojamos konstrukci-
jos, kurias sudaro aukstesniojo laipsnio b dvardziai su kilmininku.
Pvz.:
Man buvo paaiskinta, kaa sioms pareigoms eiti reikia issila-
vinimo ne emesnio magistro laipsnio ( ne zemesnio
kaip (negu, nei, uz) magistro laipsnis). Jarikliui uvesti rei-
kia oro temperat ros n e e me s n s p e n k i l a i p s n i
( ne zemesn s kaip (negu, nei) penki laipsniai).

Vieno kilmininko negalima vartoti su veiksmazodziu prieiti.
Buitiskai kalb dami juk niekada nesakome: pri fau up s, pri fo
miesto, o sakome pri fau up (prie up s), pri fo miest (prie
miesto). Tuo tarpu oIicialiai kalb dami zmon s daznai pasako:
pri fau nuomon s, pri fo isvaaos. Taigi akivaizdu, kad ir siuo at-
veju reikia vartoti galinink arba kilminink su prielinksniu prie,
tik dabar toks junginys reiks at jim ar priart jim ne prie daikto,
o prie problemos, prie sprendimo, tai yra abstrakt ko nors pasie-
kim . Pvz.:
275
Komisifa buvo p r i f u s i i s v a a o s ( pri jusi isvad , pri -
jusi prie isvados), kaa toks pareig no elgesvs nepateisinamas.
Jisi p r i f o m v i e n i n g o s n u o mo n s ( vienod , t
pai nuomon , prie vienodos, prie tos paios nuomon s),
kaa statvmo profektas tobulintinas.
Aisku, kad galima ne tik prieiti isvaa , prieiti prie isvaaos,
bet ir paaarvti isvaa , nuspr sti, nutarti.
Lygiai taip pat netinka kilmininkas prie veiksmazodzio pa-
siekti, nors be priesd lio pa- veiksmazodis siekti yra vartojamas su
kilmininku (siek laisv s, siek nepriklausomvb s, bet pasiek
laisv , pasiek nepriklausomvb ). Pvz.:
Dar s pusmet reikia p a s i e k t i esminio p e r s i l a u i mo
( esmin persilauzim ). Tik tokiu b au tariamasis p a s i e -
k s a v o t i k s l o ( tiksl ).

Su veiksmazodziu reikalauti kilmininkas vartojamas tada, kai
vardijamas daiktas ar reiskinys, kurio reikalaujama. Pvz.:
Grietai reikalauju tvarkos! Sis aarbas reikalauja pastabu-
mo ir kruopstumo. namus sibrov kauk ti pl sikai reikala-
vo pinig .
Taciau kilmininkas netinka, kai kalbama apie asmen , is kurio
ko nors reikalaujama. Siuo atveju vartojama prielinksnio is konst-
rukcija ar salutinis sakinys. Pvz.:
Aa mi n i s t r a c i f o s a t s t o v o ( Is administracijos vado-
vo) buvo reikalaufama, kaa fis paaiskint suaarvt sutart .
miting atskub f policifos pareig nai r e i k a l a v o mo -
n i ( reikalavo is zmoni ) laikvtis tvarkos ( reikalavo,
kad zmon s laikyt si tvarkos).

Kartais pasitaiko akivaizdziai nelietuvisk jungini su kilmi-
ninko Iorm turinciu pazyminiu pirmo (pirmo b tinumo, pirmo
reikalingumo, pirmo rvskumo, pirmo svarbumo ir pan.). Pvz.:
Per pos a susp ta apsvarstvti tik p i r mo s v a r b u mo
( svarbiausius, labai svarbius) klausimus. Renginvfe kalb fo
p i r mo r v s k u mo p o l i t i k o s v e i k f a i ( zymiausi,
276
garsiausi, labai gars s politikai). Zmon s u tok atlvginim
negali sigvti net p i r mo b t i n u mo ( b tiniausi ) aaik-
t .

Zodziai taka, pagrinaas, prasm , atgarsis ir pan. su veiksma-
zodziais tur ti, aarvti, rasti ir kt. gali b ti vartojami ir kilmininko,
ir galininko linksniu. Pvz.: aar takos ir aar tak , raao pagrin-
ao ir raao pagrina , tur fo prasm s ir tur fo prasm , tur fo at-
garsio ir tur fo atgars . Taciau jei salia si daiktavardzi atsiranda
apibr ztos reiksm s pazyminys (pvz.: aiaelis, geras, miliniskas,
platus, svarbus, tam tikras ir pan.), kuris leidzia suprasti, kad ypa-
tyb labai svarbi, nedaloma, tada turi b ti vartojamas galininko
linksnis, t.y.: aar aiael tak , paliko ger sp a , raao svarb
pagrina , tur fo plat atgars . Pvz.:
Darbaaviui paaarvsite g e r o s p a i o ( ger sp d ), fei
pokalbio metu paroavsite, kiek aaug inote apie fo firmos
veikl . Tas poelgis fo karferai paaar a i a e l s a l o s
( didel zal ). Atroa , kaa l e mi a mo s r e i k s m s ( le-
miam reiksm ) tur s Kauno holaingo bvla.

Terminijoje pozymiui reiksti nevartotinas abstrakciojo veiks-
mazodinio daiktavardzio kilmininkas be pazymini , pvz.: i s t e i -
s i n i mo ( isteisinamasis) nuosprenais, k a l t i n i mo ( kalti-
namoji) isvaaa, g a l i o f i mo ( galiojamasis) rastas. Jei yra
pazyminys, tai toks kilmininkas tinka, pvz.: ilgalaikio arauaimo
l sos.

Dar viena kilmininko vartojimo klaida tai kilmininku reis-
kiama m nesio diena atsirado d l pazodinio vertimo is rus kal-
bos ir paplito daugiausia snekamojoje kalboje. Pvz.:
Ataskait reikia baigti iki balanaio k e t v i r t o ( ketvir-
tos dienos). Ar a v i a e s i mt o ( dvidesimt dien ) bus nu-
matvtas pos ais?
Darantieji si klaid paprastai teisinasi, kad taip sakyti trum-
piau, tod l geriau. O is tikr j , jei reikia trumpinti, tai trumpinda-
277
mi galime sakyti: Ataskait reikia baigti balanaio ketvirt . Ar
dvidesimt bus numatvtas pos ais (skaitvardzio gimin pasiren-
kame pagal numanom daiktavard aiena, kuris yra moteriskosios
gimin s).

Pratimai

'9.2.2.1 pratimas. Pataisykite kilmininko vartojimo klaidas.

1. Naujoje auditorijoje telpa daugiau simto zmoni . 2. Kasos apara-
to juostoje viso ismusta 80 ceki . 3. Pratyb metu jis netycia smarkiai
susitrenk galv , tod l ne maziau savait tur s gul ti. 4. FilosoIo zvelg-
ta dualistin meno prigimtis tur jo milzinisko poveikio v lesnei esteti-
n s minties pl totei. 5. Pagaliau visi studentai pri jo bendros nuomon s.
6. Pas mane ateik ne v liau 10 val. 7. lagamin susikrov tik pirmo b -
tinumo daiktus ir skubiai isvyko.

'9.2.2.2 pratimas. Raskite netaisyklingai pavartotus kilmininko links-
nius ir juos pataisykite.

l. KonIerencijoje, be Lietuvos student , dalyvavo ir sveci . 2. Va-
kar temperat ros tur jau tikrai ne maziau 39 laipsni . 3. Jei turtingas pi-
nig , labai prasau paskolinti. 4. Mes negal jome j nuraminti, bet tiesos
sakyti irgi nenor jome. 5. Rodykl rod kiek maziau pus s skal s, o at-
sarginis bakas dar buvo nepaliestas. 6. Tai kelia minci ir isvad , kad
pasaulio ir zmogaus raida, paremta atsitiktinumu, is esm s yra ne ma-
noma. 7. Mums buvo grieztai sakyta, kad gr ztume ne v liau 10 valan-
dos. 8. Atlyginimo per m nes gaunu per astuonis simtus lit .

9.2.2.3 pratimas. Raskite netaisyklingai pavartotus kilmininko linksnius
ir juos pataisykite.

1. Po apipl simo kasininkei prireik medik pagalbos. 2. konIe-
rencij susirinko ne daugiau simto student . 3. Jis atkakliai tvirtino, kad
si Vyriausyb ilgiau nei pusmet neissilaikys. 3. Buvo manoma, kad ka-
278
riuomen toliau Sarajevo nesitrauks. 4. Komisija pri jo nuomon s, kad
teismo psichiatrini ekspertizi aktuose padarytos isvados yra neargu-
mentuotos. 5. Dar siais metais pasieksime esminio pager jimo. 6. Keli
laivai nuo lyn nutr ko mazdaug 50 km auksciau Drezdeno, o vienas
laivas tebedreiIuoja. 7. Asmenims ir Iirmoms, staigoms ir organizaci-
joms, kurio paaukojo ne maziau t kstancio lit , suteiktas Valdov r m
statytojo titulas. 8. Labai pabrango net pirmo b tinumo maisto produk-
tai. 9. Sio sportininko gis ne didesnis uz du metrus. Jei teismas prieina
prie isvados, kad ekstradicijai teisini kli ci n ra, tai nutart vykdyti tu-
ri b ti pavedama arba Teisingumo ministerijai, arba Lietuvos generali-
nei prokurat rai. 10. Nukent jusiajam draudimo bendrov ismok jo per
penkis t kstancius lit .

9.2.3. Naudininkas

Taisyklingai vartojamu naudininku dazniausiai pasakome
daikt ar asmen , kuriam kas nors daroma ar kur krypsta veiks-
mas. Toks naudininkas sakinyje eina papildiniu. Sio naudininko
dazniausiai reikalauja tam tikri veiksmazodziai: atiduoti, atsto-
vauti, aukotis, d koti, drausti, grasinti, kenkti, kersyti, kliudyti,
nusikalsti, pad ti, pataikauti, patarti, patikti, pavyd ti, priesintis,
priestarauti, pritarti, trukdyti, vadovauti ir kt. Pvz.:
Kai kurie stat punktai is esm s priestaravo bank veikl re-
guliuofantiems statymams. Tarvbos aeputatai tur t priimti
sprenaim , kuris draust paaugliams vakarais bastvtis po
miest . Informacifa apie galimus prekvbos partnerius Lietu-
vofe teikiama usienio sali ambasadoms ar f speciali:uo-
toms organizacijoms.

Reikia gerai sid m ti, kad administracin je kalboje daznai
vartojamas veiksmazodis atstovauti reikalauja naudininko links-
nio
50
. Pvz.:

50
Lietuvi kalboje veiksmazodis atstovauti daznai klaidingai vartojamas su ga-
lininko linksniu tod l, kad rus kalboje sis veiksmazodis reikalauja galininko
linksnio (predstavliat` kogo?).
279
Komanaitorius neturi teis s atstovauti bendrijai (ne bendrij ).
Buv s premferas sutiko atstovauti konservatoriams vvksian-
ciuose Pre:iaento rinkimuose. Jvkavaamas savo galiofimus,
meras atstovaufa arba galiofa kitus asmenis atstovauti tary-
bai ir valdybai teisme.
Tod l taisome sakinius:
Pre:iaentas turi a t s t o v a u t i v i s u s Lietuvos p i l i e c i u s
( visiems . pilieiams), o ne b ti kurios nors partifos, kla-
s s ar grup s statvtinis. L i e t u v ( Lietuvai) tarptautin fe
paroaofe Hanovervfe atstovaus Zem s kio ministerifa.
Lygiai taip pat reikia vartoti naudininko linksn ir tada, kai sa-
kinyje atstovauti turi neveikiamojo dalyvio ar pusdalyvio Iorm .
Pvz.:
Susitikime pabr ta, kaa aarbinink interesams tur fo b ti
geriau atstovaujama. As, atstovaudamas teisinei institucijai,
nor ciau pasakvti, kaa mogaus teis s vra ir visuomen s, ir
pilieci problema.

Yra ir naudinink valdanci b dvardzi . Dazniausiai su nau-
dininku vartojami: analogiskas, artimas, atviras, gabus, geras, is-
tikimas, kenksmingas, naudingas, pavojingas, proporcingas,
reikalingas, svarbus ir kt. Pvz.:
Klaip aos valstvbinis f r uostas vra atviras tarptautinei lai-
vybai. Jis tvirtino, kaa sis sana ris bus naudingas valstybei.
Jeikos pavofingum lemia pagrobto turto mastas grobimo
metu, ir fis vra proporcingas tuo metu buvusiam minimaliam
gvvenimo lygiui. Siekiant apsaugoti vietos cukraus rink , bus
nustatvtas specialus cukraus mokestis, analogiskas siuo metu
taikomam akcizui u cukr .

Beasmeniuose sakiniuose naudininko linksniu reiskiamas vei-
k jas (subjektas). Pvz.: Studentams cia fauku. Mums nepaprastai
aomu. D l tokio fo elgesio man labai pikta.

280
Taisyklingai naudininkas vartojamas:

tikslo aplinkybei reiksti, pvz.:
J r teis s konvencifos 88 straipsnvfe nuroaoma, kaa atvirofi
f ra nauaofama taikiems tikslams. Per t laikotarp smulkia-
fam ir viautiniam verslui remti buvo skirta 54 mln. JAJ aole-
ri . Buvo paskirti atsakingi pareig nai aukstam sveiui sau-
goti.

laiko aplinkybei reiksti, pvz.:
Patentai mon ms gali b ti isauoaami metams, pusei met
arba ketviriui, o fi:iniams asmenims ir vienam m nesiui.
Siam terminui pasibaigus, preten:if nepareisk kreaitoriai
praranaa teis reikalauti, kaa b t pakeistas benarov s nuo-
savvb s paskirstvmo planas. Ar paras te paraiskas ateinan-
tiems metams.

Taip pat sid m tina, kad teis s ir valdymo srities kalboje ne-
retai vartojamas veiksmazodis nusikalsti ir is jo padarytas daikta-
vardis nusikaltimas irgi reikalauja naudininko linksnio. Pvz.:
Daugelio sali bauaiamiefi koaeksai nusikaltimams zmogui
teikia prioritet . Tam tikru laikotarpiu u nusikaltimus zmo-
gui buvo bauaiama aaug svelniau. Kuo as tau nusikaltau?
Pasak A. Pupkio, lietuvi kalboje niekada n ra buv , kad kas
nusikalst negyvam daiktui, pvz., bankui, Iinansams, nuosavybei.
Kai aiskiai turimos galvoje nusikaltim r sys, tada turi b ti sako-
ma: ne nusikaltimai bankui ar bankininkvstei, o bankiniai nusi-
kaltimai, ne nusikaltimai finansams, o finansiniai nusikaltimai,
ne nusikaltimai nuosavvbei, o turtiniai nusikaltimai ir pan.
51
Tuo
tarpu vairiuose Lietuvos teis s dokumentuose tik kartais nusikal-
tim r sys yra vardijamos b dvardzio su priesaga -inis ir daikta-
vardzio junginiu. Dazniausiai vartojami daiktavardiniai junginiai
su naudininku, pvz.: nusikaltimai Lietuvos valstvbei, nusikaltimai

51
Pupkis A. Ar galima nusikalsti finansams? Gimtofi kalba. 1998. Nr.7, p. 27.
281
moniskumui, nusikaltimai intelektualinei ir pramoninei nuosavv-
bei, nusikaltimai visuomen s saugumui, nusikaltimai informatikai,
nusikaltimas transporto eismo saugumui ir pan. (zr. Lietuvos Res-
publikos baudziamojo kodekso skyri pavadinimus).

Nors, kaip mat me anksciau, taisyklingas naudininkas sakiny-
je gali reiksti laik , kuriam kas nors skiriamas, taciau naudininkas
netinka laiko ribai zym ti. J reikia keisti kilmininku su prielinks-
niu iki ar kitu linksniu. Pvz.:
S i a i a i e n a i t u r i me r e g i s t r a v ( Iki sios dienos
registruota) 500 smulkiofo verslo moni . Pagaliau met
p a b a i g a i ( pabaigoje) mokesci surinkimas pager fo.
Teismo eksperti: s isvaa s i a n a i e n a i e n a i ( iki dabar,
iki sios dienos, iki siol, siandien, siuo metu) aar negavome.

Reikia taisyti naudinink ir tokio tipo sakiniuose:
B tina nustatvti pavogto aaikto kain t a i a i e n a i ( t die-
n ). vvkio vietofe reik fo nustatvti fo girtumo laipsn t a m
mo me n t u i ( tuo momentu).

Trump laiko tarp reiskianci daiktavardzi naudinink taip
pat reikia keisti galininku. Pvz.:
silau lis n a k i mi r k a i ( n akimirkos) neavefofo. Tik
p u s v a l a n a i u i ( pusvaland ) pav lavau aarb . Masi-
nos variklis a k i mi r k a i ( akimirk ) stabtel fo.

Ne visada naudininkas taisyklingai vartojamas tikslui ir pa-
skirciai reiksti. Pavyzdziui, administracinio stiliaus rastuose ypac
daug vartojama is veiksmazodzi padaryt abstrakcios reiksm s
daiktavardzi su priesagomis -imas, -vmas vairi linksni , tarp j
ir naudinink . Toki abstrakcios reiksm s zodzi naudininko rei-
k t vengti tikslui ar paskirciai reiksti ir keisti j bendratimi. Pvz.:
Direktorius protokol gr ino p e r r a s v mu i ( perrasyti).
S t o f i mu i ( Stoti) Lietuvos aukst sias mokvklas reikia to-
ki aokument . Telefonas p a s i t e i r a v i mu i ( pasiteirauti,
pasiteiravimo telefonas).
282
Dazniausiai tokie naudininkai dar turi ir kilmininku isreikst
pazymin , kur reikia keisti naudininku. Ir tada jau bus naudininko
su bendratimi konstrukcija, kuri labai b dinga lietuvi kalbai.
Pvz.:
Gautos l sos bus panauaotos c i v i l i n i o i e s k i n i o p a -
a e n g i mu i ( civiliniam ieskiniui atlyginti). Atsakovas ne-
sugeba uairbti pinig v a i k i s l a i k v mu i ( vaikams is-
laikyti). L s skvr n a u f t e c h n o l o g i f s i g i f i mu i
( naujoms technologijoms sigyti).

Taciau jeigu naudininkas su galininkinio
52
veiksmazodzio
bendratimi sudaro jungin , kuris reiskia ne paskirt , o tik abstrak-
taus daiktavardzio pozym , tada reikia vartoti bendrat su galinin-
ku. Pvz.:
Prokuroras aav nuroavm s s k a i t a i a r e s t u o t i
( arestuoti s skait ). Laikrascio reaakcifa aanai gauna
laisk su pasi lvmais p a a c i a i g e r i n t i ( gerinti pad -
t , kaip gerinti pad t , kokiu b du gerinti pad t , kad reikia
gerinti pad t ). Priminsiu, kaa Jvriausvb fau pri m nutari-
m s mu l k i a f a m v e r s l u i p l s t i ( pl sti smulk j
versl , kad reikia pl sti smulk j versl ). (zr. galininko varto-
jim ir |45|).

Negalima naudininko vartoti su vadinamaisiais slinkties (ju-
d jimo) veiksmazodziais, pvz.: b gti, eiti, l kti, plaukti, pulti,
rinktis, skristi, vaiuoti ir pan. (taip pat ir tais atvejais, kai sie
veiksmazodziai turi priesd lius). Cia naudininkas paprastai kei-
ciamas kilmininku, veiksmazodzio bendratimi ar prielinksnine
konstrukcija. Pvz.:
Man reikia vvkti aavokato biur p a s i t a r i mu i ( pasitar-
ti). Po piet p o s a i u i ( pos dzio, pos dziauti, pos d )

52
Galininkiniais veiksmazodziais vadinami tokie veiksmazodziai, kurie gali tu-
r ti tiesiogin papildin , isreikst galininko linksniu, pvz.: pasiraso aokumen-
t , laimi bvl , rengia rast , valao mon .
283
susirinks Universiteto senatas. aepartament atvvko keli
stuaentai p r a k t i k a i ( praktikos) atlikti.
Paskutiniame sakinyje prie naudininko yra bendratis, kuri is-
liko ir prie teikiamo kilmininko.

Naudininkas netinka daikto pozymiui reiksti, kai nezymima
paskirtis. Pvz.:
Per s m nes benarov atliko aarb 1 5 0 0 0 L t s u ma i
( uz 15bbb Lt). Buto s a v i n i n k a s u g n i e s p a a a r v t u s
n u o s t o l i u s v e r t i n o 1 1 0 0 L t s u ma i ( savininko
vertinimu, ugnis padar 11bb Lt nuostoli ).

Naudininkas nevartotinas moni , staig ar organizacij pa-
dalini vadov pareigyb ms pagal veiklos srit pavadinti. Pvz.:
M s firmofe nuolaia sistem tvarko a i r e k t o r i u s k o -
me r c i f a i ( komercijos direktorius). Tuo klausimu kreipki-
t s p r o r e k t o r i mo k s l o r e i k a l a ms ( mokslo
reikal prorektori ).

Kai kurie veiksmazodziai ar is j padaryti daiktavardziai rei-
kalauja ne naudininko, o kit linksni ar prielinksnini konstruk-
cij :
atitikti ne kam, o k : Si formuluot atitinka t o k i e ms nuta-
rimo p u n k t a ms ( tokius punktus). (zr. galininko vartojim ).
Paskirta bausm atitinka paaarvto nusikaltimo s u n k u mu i
( sunkum ).

atitikimas: Svarbu kolektvvini aarbo santvki reguliavi-
mo a t i t i k i ma s Eu r o p o s S f u n g o s a a r b o t e i s e i
( Svarbu, kad kolektyvini darbo santyki reguliavimas atitikt
Europos S jungos darbo teis ; Svarbu, ar kolektyvini darbo
santyki reguliavimas atitinka Europos S jungos darbo teis ;
Svarbu kolektyvini darbo santyki reguliavimo ir Europos S -
jungos darbo teis s atitikimas).

284
atsilaikyti ne kam, o pries k : Tie, kas nusprenaia atsilaikvti
b i u r o k r a t i n i o v a l a v mo s p r e n a i ma ms ( pries biu-
rokratinio valdymo sprendimus), turi fungtis savo organi:acif .
Jienas is ekonomini stofimo kriterif vra geb fimas atsilaikvti
k o n k u r e n c i f o s s p a u a i mu i ( pries konkurencijos spau-
dim ) Europos S fungofe.

kurstyti ne kam, o kurstvti bendratis: Ar specialiosios tarnv-
bos ino, kas kursto faunim t e r o r i s t i n ms a k c i f o ms
( rengti teroristines akcijas; kas past m jo jaunim teroristi-
nes akcijas). Bus issiaiskinta, kas Ruklofe pab g lius pakurst
n a c i o n a l i n e i n e s a n t a i k a i ( pakurst pab g li nacio-
nalin nesantaik ; past m jo pab g lius nacionalin nesantai-
k ).

kreipti d mes ne kam, o k : B tina kreipti a mes l i u a v -
t o f p a r o a v ma ms ( liudytoj parodymus). Reikia kreipti
a mes stuaent e s t e t i n i a m a u k l f i mu i ( student este-
tin aukl jim ).

kviesti ne kam, o ko: Kvieciame p o s a i u i ( pos dziauti,
pos d , pos dzio).

linkti ne kam, o k : Sis stuaentas labiau link s k o me r c i -
f a i ( komercij ), o ne mokslams ( mokslus).

prisitaikyti ne kam, o prie ko: Jisai m s salies pramonei
sunkiai sek si prisitaikvti n a u f o ms s l v g o ms ( prie nauj
s lyg ).

pasitik ti ne kam, o kuo: Sie rinkimai Lietuvos centro fua fi-
mui nebuvo s kmingi, nes f a m ( juo) pasitik fo tik 2,44 vis
balsavusi rink f .

285
pasitik jimas irgi ne kam, o kuo: Issilavinusios visuomen s
aalies emigracif vis pirma skatina maas pasitik fimas valaios
i n s t i t u c i f o ms ( institucijomis).

past m ti ne kam, o k : Jv k s t a n t i e ms p o k v c i a ms
( vykstanius pokyius) mane past m fo puosel fama ia fa
apie versl , paremt informacifos srautais. Kas past m fo sava-
norius a r a s t i s k i e ms v e i k s ma ms ( drastiskus veiksmus;
griebtis drastisk veiksm ).

sutelkti d mes ne kam, o k : Jaaovas reikalavo, kaa pa-
grinainis a mesvs b t sutelktas s i a m a a r b u i ( s darb ).

tik ti ne kam, o kuo: Jis tvirtino netik s t o ms a p k a l b o ms
( tomis apkalbomis).

Be to, reikia vengti, kad naudininkas nevaldyt b dvardzi :
goaus, lvgiagretus, svkstus. Pvz.:
Liuavtofas teig , kaa tariamasis labai goaus p i n i g a ms
( pinig ). Goaus p i n i g a ms ( pinig ), svkstus o -
a i a ms ( zodzi ).

Snekamojoje administracin je kalboje kartais prie naudininko
pasakoma viena bendratis: Jums tik triuksmauti, reikalauti. Ta-
ciau, jei ta bendratis neigiama, geriau jos vengti. Pvz.:
Sios situacifos mu ms n e s u v a l a v t i ( Sios situacijos mes
nesuvaldysime; Ne mums suvaldyti si situacij ; Sios situa-
cijos mes negal sime suvaldyti). Toki klausim taip greitai
n e i s s p r s t i ( 1oki klausim taip greitai neisspr sime;
1okie klausimai taip greitai neissprendziami).

286
Pratimai

'9.2.3.1 pratimas. Pataisykite naudininko vartojimo klaidas.

l. Studentus praktikai zadame si sti visas savivaldybes. 2. Sugedus
l ktuvui, bataliono kariai buvo priversti pasilikti Vyborge dar vienai pa-
rai. 3. Po tokio pratimo duodamas testas zini patikrinimui. 4. Pradziai
susikurkime lauz , susilkime ir tada statysime palapines. 5. D stytojau,
ar gal ciau trumpam iseiti. 6. Lietuvos Vyriausyb skyr siek tiek l s
AIganistano atstatymui. 7. S d ti antriems metams toje pacioje klas je
dabar ne prasta. 8. Pageidautina studentams daugiau savarankiskai mo-
kytis. 9. M s biblioteka pirko nauj knyg 10 t kst. lit sumai. 10. To-
kios piktogramos gali b ti naudojamos Iail katalog ir disk valdy-
mui.11. Teroristai is valdzios reikalavo autobuso pab gimui. 12. Skelbiu
pertrauk desimciai minuci . 13. Kolegija taip pat pri m atskir j nu-
tart nutar civilinio ieskinio uztikrinimui arestuoti O. D. priklausanti
but .

'9.2.3.2 pratimas. Raskite netaisyklingai pavartotus naudininkus ir juos
pataisykite

1. Akivaizdu, kad l s uzteks vos savaitei. 2. Toks tiesioginis savi-
tarpio prisitaikymas yra b dingas mazoms organizacijoms. 3. Skelbiu
pos d desimciai minuci . 4. Testo atlikimui skiriama tik 1 valanda.
5. Toks metodas taikomas sunkioms problemoms nagrin ti. 6. Galima
teigti, kad tokiu elgesiu jis nusikalto motinai. 7. Jau prad ti rengti teis s
dokumentai restitucijos gyvendinimui. 8. Ar vis reikaling priemoni
buvo imtasi dokument teisin s apsaugos uztikrinimui? 9. Diskusijose
departamento vadovas is esm s pritar tokiam nutarimo projektui, tik
pareisk pastab d l tekste vartojam s vok . 10. Pazymos suinteresuo-
toms staigoms arba asmenims isduodamos ne v liau kaip per 10 dien .
11. Si loma pritarti kio reIormos programai. 12. Balandzio penkiolik-
tai dienai buvo uzregistruoti 27 pranesimai apie eismo vykius. 13. Kra-
tos atlikimui reikalingas orderis.

287
9.2.3.3 pratimas. Raskite netaisyklingai pavartotus naudininkus ir juos
pataisykite

1. Ar jau zinoma, kas atstovaus m s universitetui? 2. Gaila, kad
toje konIerencijoje Lietuv atstovavo tik viceministras. 4. B kite istiki-
mi T vynei. 5. Sios l sos bus panaudotos naujai ginkluotei sigyti.
6. Ypac kenksmingas sveikatai yra ankstyvas r kymas. 7. Pasitarim
atid jo kitai savaitei. 8. Sulaikytieji jaunuoliai tvirtino, kad jie nenusi-
kalto statymams. 9. Birzelio 30 dienai reikia islaikyti visus egzaminus.
10. Naudotasi senesni met rus autori literat ra, kuri pasirod esanti
tinkama ir siai dienai. 11. Fondai neskiriami vert j darbo tobulinimui,
o skiriami tik vertimams. 12. L s skyr tik pirmam pusmeciui. 13. Au-
tomobilio pavirsiui apsaugoti vartojamas tam tikras misinys. 14. Domi-
masi kompiuteri galimyb mis teis tvarkos uzdaviniams spr sti. 15. Is-
vyko vienai dienai. 16. Sulaikytas asmuo tvirtino, kad jokiam gyvam su-
tv rimui jis n ra nusikalt s.

9.2.4. Galininkas

Taisyklingai vartojamas galininkas sakinyje eina tik dviem
sakinio dalimis:

papildiniu, pvz.:
Jakar tok sprendim pri m Lietuvos Respublikos Konstitu-
cinis Teismas. Jalstvb veikia ekonominius procesus skiraa-
ma subsiaifas. Ar ilgai toleruosime siuos arausm s pazeidi-
mus? Teismas vertina rodymus nuo pat bvlos isk limo mo-
mento.

Ilg laik tarptautine f r teise buvo laikoma paprotin teis .
J l balanaio 2-osios vakar buvo sulaikvtas benarov s ai-
rektorius. Genociao istorifa siekia simtmeius, taciau kaip
tarptautinis nusikaltimas pirm kart genociaas buvo pami-
n tas Niurnbergo tarptautinio karinio tribunolo statute.

288
sid m tina, kad administracin je kalboje daznai vartojamas
veiksmazodis atitikti reikalauja galininko linksnio (sio veiksma-
zodzio junginys su naudininku netaisyklingas). Pvz.:
Notar patvirtino, kaa nuorasas atitinka aokumento origina-
l . Geriausia b t , kaa pasi la atitikt paklaus . Bauaiama-
fame procese obfektvvi fa tiesa vra pripa stamos tvr fo ir
teismo isvaaos, tiksliai atitinkanios tikrov .
Taciau is sio veiksmazodzio padarytas daiktavardis atitikimas
nevartojamas nei su naudininku, nei su galininku. Jis dazniausiai
keiciamas veiksmazodziu ir sukuriamas salutinis sakinys. Pvz.:
Jakar Seime kilo ginc a l s i o s t a t v mo a t i t i k i mo
Ko n s t i t u c i f a i ( d l to, ar sis statymas atitinka Konsti-
tucij ). Leia fui r p fo v e r t i mo a t i t i k i ma s o r i g i n a -
l u i ( r p jo, ar vertimas atitinka original ; r p jo, kaip
vertimas atitinka original ; r p jo, kiek vertimas atitinka
original ; r p jo vertimo ir originalo atitikimas).

Prad dami placiau aptarin ti netaisyklingus galininko varto-
jimo atvejus, dar kart priminsime, kad lietuvi kalboje veiksma-
zodis atstovauti nevartojamas su galininku, o turi b ti vartojamas
su naudininku (zr. naudininko linksn ).

Galininkas, kaip ir anksciau min tas vardininkas (zr. vardi-
ninko linksn ), nevartotinas tada, kai kalbama apie neapibr zt
skaici , kiek , reikia vartoti neapibr zto kiekio arba dalies kilmi-
nink . Sis kilmininkas dazniausiai vartojamas su tam tikrais
veiksmazodziais: daryti, duoti, gauti, mok ti, patirti, pirkti, rasti,
teikti, tur ti ir kt. Pvz.:
Svarbiausia, kaa kaimvnin salis paaar n u o l a i a a s
( nuolaid ) ir sutarties pasirasvmas tik techninis reikalas.
Taip valaomos mon s patiria t a m t i k r u s s u n k u mu s
( tam tikr sunkum ). Kaa tinkamai pasiruost eg:aminui,
stuaentai gauna p a p i l a o ma s u a u o t i s ( papildom
uzduoi ).
289
Lietuvi kalboje tie veiksmazodziai, kurie valdo galinink
(vadinamieji galininkiniai veiksmazodziai), gav neigiam pries-
d l ne-, reikalauja kilmininko. Plg.: rengia statvm ir nerengia
statvmo, raso nutarim ir neraso nutarimo, tikrina veikl ir netik-
rina veiklos, surenka mokescius ir nesurenka mokesci . Tod l rei-
kia taisyti tokio tipo sakinius:
Nesumok fusi n u s t a t v t r i n k l i a v ( nustatytos rink-
liavos), mon paeia statvmus. S m nes aar neaiainame
paslaug k a i n i u s ( kaini ). Argi f u s ( j s ) neaomina
naufausi mokslo laim fimai.
Neiginys labai stipriai veikia linksn , tod l ir tada, kai prie
neigiamo veiksmazodzio atsiranda teigiama bendratis, geriau tinka
kilmininkas, o ne galininkas. Pvz.:
Daugelis pilieci negali gauti t e i s i n p a g a l b ( teisi-
n s pagalbos) a l materialini prieasci . Siuo metu finansi-
n s galimvb s neleiaia aaugiau aiainti paslaug k a i n i u s
( kaini ). Gal fis paprasciausiai nenor fo sakvti t i e s
( tiesos).
Reik t sid m ti, kad kuo toliau nuo neigiamo veiksmazo-
dzio atsiduria objekt nusakantis linksnis, tuo labiau galima varto-
ti galinink greta teigiamos j valdancios bendraties. Plg. Ar neno-
r tum fau aabar praa ti sio darbo (arba s darb )?

Kaip ir anksciau min tas naudininkas, prie slinkties (jud jim
reiskianci ) veiksmazodzi tikslui reiksti nevartotinas ir galinin-
kas su bendratimi, o reikia kilmininko (zr. kilminink , vartojam
tikslui reiksti). Pvz.:
Seimo pirmininkas sak , kaa naufasis Rusifos ambasaaorius
atvvko Lietuv gerinti santvkius ( santyki ) ir spr sti pro-
blemas ( problem ). Po paskaitos nueisime suinoti kontro-
linio aarbo r e : u l t a t u s ( rezultat ).

Su tam tikrais b dvardziais ir veiksmazodziais paskirciai
reiksti vartojamas galininkas taip pat keistinas naudininku ir ben-
dratimi tokio tipo sakiniuose. Pvz.:
290
Manvciau, kaa sis teiginvs labiausiai tinka a p i b a i n t i
s i o s a i e n o s s i t u a c i f ( sios dienos situacijai apib -
dinti). Issauk special furgon , skirt v e i o t i s p r o g s -
t a m s i a s me a i a g a s ( sprogstamosioms medziagoms
vezioti). Pe r v a i u o t i L i e t u v ( Lietuvai pervaziuoti)
tereikia keli valana . Benarovei stinga pinig s i g v t i
ma : u t ( mazutui sigyti). Jei chemin s meaiagos buvo
panauaotos operatvvini priemoni metu ir buvo skirtos v -
m t i v a i r i u s a a i k t u s ( vairiems daiktams zym ti),
tai tur fo b ti surasvta atitinkama pavma. Turistinei firmai
reikalingas aarbuotofas o r g a n i : u o t i k e l i o n e s ( ke-
lion ms organizuoti).
Is si pavyzdzi aiskiai matyti, jog, taisant tok galinink ,
tenka keisti ir zodzi tvark sakinyje, kad naudininkas atsidurt
pries bendrat .

Pratimai

'9.2.4.1 pratimas. Pataisykite galininko vartojimo klaidas.

1. Rytoj visi darbuotojai rinksis aptarti viesojo pirkimo konkurso
rezultatus. 2. Argi jums neaisku, kad negalime taip svaistyti l sas.
3. Sudaryt sutart mes nesugeb jome pilnai vykdyti. 4. Paduok maisel
sud ti knygas. 5. Siuo atveju neskiriame studentams papildom uzduot .
6. Siandien isg riau net tris kavas, nes nuo pat ryto skauda galv .
7. Pries valand jaunesnysis inspektorius isvyko apklausti tariam j .
8. Zmon s, kurie nemoka saikingai vartoti stiprius alkoholinius g rimus,
g da visai Lietuvai. 9. Cia jis buvo atvyk s Iilmuoti sventin rengin .
10. Lank si pas j ir advokatus, atstovaujantis Aplinkos ministerijos va-
dov interesus. 11. Versdamiesi kontrabanda nusikalt liai gauna milzi-
niskas pajamas ir taip gali paveikti daugelio pareig n sprendimus savo
naudai. 12. Terorist vytis soko net keli netoliese bud j policininkai.

291
'9.2.4.2 pratimas. Pataisykite galininko vartojimo klaidas.

1. Pabr ztina, kad tai neatitinka Administracini teis s pazeidim
kodekso reikalavimus. 2. Deja, tokias scenas savivaldyb s darbuotojai
mato nuolat. 3. Student atstovyb atlieka vien Iunkcij atstovauja
savo aukstosios mokyklos studentij ar tam tikr student grup . 4. J
darbas ne tam, kad duot peln ar naud . 5. ProIesorius atvyko skaityti
strateginio valdymo paskait . 6. Dabar ieskau daz tas automobilio deta-
les dazyti. 7. Bibliotek katalogai skirti supazindinti studentus su turima
literat ra. 8. Jis ismok mane kelet akrobatikos numeri . 9. Sugadin
kompiuteryje esanci inIormacij , jie gali padaryti didelius materialinius
ir moralinius nuostolius. 10. Atrodo, kad sis darbuotojas atstovauja Iir-
mos ,Limeda' interesus. 11. Laikrasciai ras , kad sulaikytieji gaujos na-
riai tur jo saunamuosius ir nesaunamuosius ginklus, dalyvaudavo api-
pl simuose.

9.2.4.3 pratimas. Raskite netaisyklingai pavartotus galininko linksnius

1. Protokol pasiraso susirinkimo pirmininkas ir protokol ras s
asmuo, jei kiti teis s aktai nenumato kitaip. 2. Migracijos departamentas
daznai gauna laiskus, kuriuose klausiama, ar ... 3. M s sesiolikmeciai,
kai jiems sukanka 16 m., nelabai skuba issiimti pas . 4. Paskaitysiu dar
kok pusvaland ir eisiu miegoti. 5. Tavo praeitis mane neg sdina. 6. Tik
tada politika bus teisinga ir atstovaus zmones. 7. Sie bandymai jau peln
tam tikr tarptautin pripazinim . 8. Vakar teatre buvau susitik s du pa-
cius geriausius savo draugus. 9. Kristina ateis studij atsiimti savo ka-
set , kuri yra Jogailos gatv je. 10. Dokument uzduotys turi atitikti
staigos Iunkcijas. 11. M s universitetas gauna vairius pasi lymus da-
lyvauti tarptautin se programose. 12. Vakar vis dien sugaisau tvarky-
damas siuos dokumentus. 13. Pateikta pazyma, kad moteris sunkiai
vaiksto, nes j kando suo. 14. Radijas pranes , kad artimiausias dvi
dienas oras nesikeis.

292
9.2.4.4 pratimas. Raskite netaisyklingai pavartotus galininko linksnius

1. Savivaldyb ms, kurios nebus patvirtinusios detali j plan , ne-
gal sime skirti l sas. 2. Beveik pries kiekvien egzamin d stytojai kon-
sultuoja studentus. 3. Laikrasciai dar kelias dienas ras apie Nyderland
karalien s vizit . 4. Atvykome is Kauno sp ti dalyvius, kad jie b t at-
sargesni ir j neapgaut sukciai. 5. Tokios prek s turi atitikti numatomas
investicijas. 6. Tuo metu departamente buvo tikrinta ir naujai parengt
dokument atitikimas statymams. 7. Juk ir mes daznai darome tokias
klaidas. 8. Rytoj vaziuosiu aplankyti sergant draug . 9. Zaviuosi tais,
kuriuos nepalauzia gyvenimo audros. 10. Nenor jau tave barti, bet rei-
k s. 11. Sis interneto puslapis skirtas pagerbti alternatyvaus meno grup .
12. Kita kryptis traktuoja ekonomin atsakomyb kaip savarankisk tei-
sin s atsakomyb s r s , turinci speciIinius pozymius, kuri j atriboja
nuo administracin s atsakomyb s.

9.2.5. nagininkas

Nors nagininkas lietuvi kalboje n ra daznas linksnis, taciau
jis turi nemazai b vio, b senos reiksmi . Taisyklingai vartojamas
daiktavardzio nagininkas sakinyje gali eiti:

tarinio vardine dalimi, pvz.:
Jo tikslas b ti geru specialistu. Svarbiausia visaaa b ti
zmogumi. Eiaamas min tas pareigas, kartais ir ieskovu b -
aavau.

papildiniu, kai reiskia objekt , pvz.:
Tokiu bendradarbiavimu buvo susiaom fusios abi besiaeran-
cios salvs. Speciali f tvrim tarnvba susiaom fo fo turto ir
pafam deklaracija. Jersaamasis komercine veikla, fis paei-
a Tarnvbos etikos statvm .

pazyminiu, pvz.:
Jisi trvs paaugliai rankose tur fo ilgus geleziniais galais pa-
galius ir sutaraami nuomiai baa fais or .
293
b do aplinkybe, pvz.:
Moteris is aarbo buvo atleista jos paios prasymu. Paaa fo
visomis j gomis kibti aarb . Gvveno svetima pavarde, toa l
slapst si. Zoais zvirbliu islekia, o jauiu sugr ta.

Pra jusiais metais buvo aptikta ir aaugiau pinig klastofimo
atvef . Jums buvo sakvta, kaa aarb reikia atlikti laiku. Siuo
metu teis saugininkai iesko efektvvesni kovos su korupcifa
b a . Defa, moksline veikla fis gal fo usiimti tik laisvalaikiu.

vietos aplinkybe, reiksdamas jud jimo viet , pvz.:
Kontrabanain s prek s is Karaliauciaus srities aanai pluk-
aomos Nemunu. Transporto aarbuotofai sp fa, kaa vaiavi-
mo s lvgos vieskeliais sua tingos. Mat , kaip fie nu fo gatve
link miesto rotus s.

priezasties aplinkybe, pvz.:
Nors ir nenor fo, fam teko vaiuoti generalinio airektoriaus
sakymu. 1uo tikslu mes kreip m s Darbo ministerif . 1ar-
nybiniais reikalais aanai lankosi Briuselvfe.

Taip pat nagininkas gali reiksti kiek , pvz., laiko, pinig ir
pan. Pvz.:
Pritaikius nauf technologif , aarbo nasumas pakilo devy-
niais procentais. Gaila, kaa lietuviskos prek s net keliais li-
tais brangesn s u importines. Gal tik metais fis vvresnis u
brol .

Be to, nagininkas, reiskiantis ko nors pagrind ar inIormaci-
jos saltin , administracin je kalboje daznai vartojamas terpi-
niams sudaryti. Pvz.:
Kas, j s nuomone, svarbiausia, norint gerai airbti? Jyriau-
syb s vadovo pareiskimu, aeaamos visos pastangos susiaa-
riusiems sunkumams salinti. 1o teigimu, monei turi vaaovauti
294
geras vaavbininkas, o ne ininierius. M s supratimu, taip
elgtis neaera.

Jei papildiniu einanciu nagininku pasakoma priemon , tai
taisyklingas ir vienas nagininkas, ir kartu su prielinksniu su. Plg.:
airba kompiuteriu ir airba su kompiuteriu, atvaiavo autobusu ir
atvaiavo su autobusu.

Veiksmazodis pripainti vartojamas su vis kalbos dali na-
gininku: pripaino neaarbingu, pripaino neveiksmingu, pripaino
kaltu, pripaino pirmu nors grieztai neatmetama ir galininko var-
tosena, t. y. pripaino neaarbingu ir pripaino esant neaarbing ,
pripaino netekusiu galios ir netekus galios |14, p. 228; 34|.

Veiksmazodis pa(si)skelbti tam tikrais atvejais irgi gali reika-
lauti nagininko. Pvz.:
Lietuvi kalba buvo paskelbta valstybine. Buvusi kolonifa pa-
siskelb nepriklausoma salimi.

Daugiausia nagininko vartojimo klaid pridaroma nusakant
b sen . sid m tina, kad kai b sena nusakoma b dvardziais, da-
lyviais ar kitais b dvardiskais zodziais, juos reikia derinti su daik-
tavardziu ar vardziu, kuris zymi b senos tur toj
53
. Tod l:
a) vietoj nagininko reikia vardininko: Nusikaltimas turi b ti
a k i v a i : a i u ( akivaizdus), kaa gal t b ti tiriamas
supaprastinto proceso tvarka. Nors abefi r mai statvm
leiavbos sritvfe vra l v g i a v e r c i a i s ( lygiaveriai),
taciau Senatas visgi svarbesnis u Atstov r mus. Nors ir
pateko avarif , taciau pareig nas neatroa i s s i g a n -
a u s i u ( issigand s).
b) vietoj nagininko reikia kilmininko: Naufi rasai pos aio
protokole nepaaar fo n e g a l i o f a n c i u ( negaliojan-

53
Reiskiantis b senos tur toj daiktavardis ar vardis, prie kurio reikia derinti,
sakiniuose pabrauktas.
295
io). Tie priekaistai nepaaarvs fo k i t o k i u ( kitokio).
Jien pinigai nepaaaro mogaus l a i mi n g u ( laimin-
go).
c) vietoj nagininko reikia naudininko: Tvrimo metu, norint
islikti o b f e k t v v i u ( objektyviam), reikia vaaovautis ir
statvmais ir s ine. Kas fam trukao tapti g a r s i u
( garsiam). Pasitaiko gvvenime toki moment , kai rei-
kia b ti s t i p r e s n i u ( stipresniam) u save.
d) vietoj nagininko reikia galininko: J lesnis atstovo prita-
rimas sanaor aaro g a l i o f a n c i u ( galiojant ) nuo fo
suaarvmo momento. Mano uimamas postas pareigofa
mane b ti n e u t r a l i u ( neutral ). Nuosavvb s formos
Lietuvofe vercia aaministravimo subfektus b ti l a n k s -
c i a i s ( lanksius) ir parinkti tiesioginius ir netiesiogi-
nius takos metoaus.
I s i m t i s: Veiksmazodziai laikyti, (pa)vadinti reikalauja
b dvardisk zodzi nagininko. Pvz.:
Dingus . apval f antspaua laikyti negaliojaniu. Jis lai-
komas dingusiu be inios. Seimo Pirmininkas paa t pavadi-
no pavojinga. Antan vadina ismintingu aarbuotofu.

Daiktavardzi nagininkas su veiksmazodzio b ti Iormomis
nevartotinas nuolatiniam (nekintamam) b viui reiksti. Pvz.:
Sio urnalo l e i a f u ( leid jas) vra m s universitetas. Kas
buvo sios nelaim s p r i e a s t i mi ( priezastis). Sprenaiant
is akcento, fis gal fo b ti p r a n c : u ( pranc zas).
O jei b vis laikinas, galima vartoti ir naginink . Pvz.:
Kai buvo atliekamas auaitas, fis aar buvo Panev io meru /
meras.

nagininkas netinka neveikiamojo dalyvio veiksmo atlik jui
reiksti. Pvz.:
Taikomos s t a t v ma i s ( statym , statymuose) numatv-
tos poveikio priemon s. Pavogt pinig suma nustatvta tar-
296
avmo o r g a n a i s ( institucij arba Pavogt pinig sum
nustat tardymo institucijos).
Taciau jei nagininkas prie neveikiamojo dalyvio reiskia
priemon (ne veik j ), kuria yra kazkas pasinaudoj s, tai jis tinka:
Sueistasis buvo uklotas balta paklode.

Negalima daiktavardiskai vartoti neveikiamosios r sies b tojo
laiko dalyvio nagininko. Pvz.:
Remaamasis i s a s t v t u ( isd styta medziaga; isd stytais
teiginiais; isd stytais faktais; tuo, kas isd styta), galiu aarvti
toki isvaa . Pa s i r e mi a n t v i r s i s a s t v t u ( Re-
miantis tuo, kas buvo pasakyta auksiau), galima teigti, kaa
santuoka vra aorovin fungtis. Jaaovauaamasis i s a s t v t u
( isd stytais faktais, isd styta medziaga), pranesu stai k .

nagininkas netinka kokyb s turiniui reiksti su gausos reiks-
m s b dvardziais aosnus, -i, gausus, -i, sotus, -i, turtingas, -a.
Pvz.:
Jie v i s k u o ( visko) buvo sot s, bet vis tiek vagiliavo. Pra -
fusi savait buvo gausi n a u f i e n o mi s i r v v k i a i s
( naujien ir vyki ). Jei turtingas p i n i g a i s ( pinig ),
paskolink. Pra fusiefi metai buvo turtingi kelion mis, konkur-
sais ( kelioni , konkurs ).

Taip pat nagininkas nevartotinas kokyb s turiniui reiksti su
b dvardziais, kurie sio linksnio nereikalauja. Pvz.:
Tas stuaentas labai a o mu s s a v o m s t v mu i r p a -
i r o mi s ( 1o studento labai domus m stymas ir pazi -
ros; 1as studentas labai domiai m sto ir jo pazi ros do-
mios). Neb k s i l p n a s a v a s i a ( silpnos dvasios, sil-
pnadvasis), mok k istverti.

nagininkas nevartotinas b dui reiksti, kai daiktavardis yra
abstraktus. Pvz.:
297
Sistemas, kurios automobil pavers mobili f komunikacif
centru, fie profektavo a i a e l i u u s i a e g i mu ( su dideliu
uzsidegimu). Jisi sventiniai renginiai vvko a i a i a u s i u
p a s i s e k i mu ( su didziausiu pasisekimu).

B dui reiksti reikia vengti vartoti jungin mielu noru be prie-
linksnio. Pvz.:
Jis mi e l u n o r u ( noriai, mielai, su mielu noru) konsul-
tuofa. Ateisiu mi e l u n o r u ( mielai, noriai, su mielu no-
ru).

Negalima vartoti zodzio tikslas nagininko su bendratimi prie-
zasciai reiksti. Pvz.:
T i k s l u u ma s k u o t i ( Nor damas uzmaskuoti; Kad
uzmaskuot ) savo nusiengim , fis apsimet serg s. Teismas
nutar bvl atia ti, t i k s l u s u t a i k v t i salis ( kad salys
susitaikyt , tur damas tiksl sutaikyti salis). Kiekviena
bausm , kokia fi beb t , visuomet paskiriama asmeniui,
t i k s l u a p r i b o t i ( turint tiksl apriboti, kad b t apri-
botos jo teis s ir laisv s) fo teises ir laisves.
Be bendraties, o teiraujantis siekiamo dalyko, Iorma tikslu
puikiausiai vartotina: Kokiu tikslu pas mus lank si aepartamento
vaaovas? Kokiu tikslu saukiamas pos ais?

Labai daznai priemon s nagininkas be jokio reikalo keicia-
mas gramozdiska konstrukcija su nagininku pagalba, esanciu po-
linksnio pozicijoje. Pvz.:
Jei valstvb turi garantuoti teisingum , tai tik s t a t v m
p a g a l b a ( statymais). Jiena is negrvn f pinig apvvar-
tos r si atsiskaitvmai c e k i i r v e k s e l i p a g a l b a
( ekiais ir vekseliais). Isspr sti narkomanifos ir alkoholi:-
mo problemas p r i e v a r t o s p a g a l b a ( prievarta) vra
ne manoma.
Taip pat pagalba polinksnio reiksme nevartojama padedan-
ciam ar tarpininkaujanciam veik jui reiksti. Pvz.:
298
Tik miestelio benaruomen s p a g a l b a ( padedant mieste-
lio bendruomenei; tik su miestelio bendruomen s pagalba)
pavvko laiku sutvarkvti aikst . Darbuotofas klient suprato tik
vert fo p a g a l b a ( padedamas vert jo; su vert jo pagalba;
per vert j ).

Galima pamin ti ir kit zodzi (atvilgiu, atvefu, b au, poi -
riu, apimtimi, s skaita ir pan.) nagininkus, kuri vartojimas saki-
nius padaro netaisyklingus, prastus. Pvz.:
Surinktofi meaiaga s k i r t i n g a k i l m s a t v i l g i u
( yra skirtingos kilm s). Kvito p a me t i mo a t v e f u
( Pametus kvit ), usakvmas be paso neisauoaamas. Jis
skvri galimvb s ispl stos k o mp i u t e r i n s t e c h n i k o s
p a g r i n a u ( naudojant kompiuterius). Fi:iniai asmenvs
gvfa civilin procesin veiksnum p i l n a a p i mt i mi
( visisk civilin procesin veiksnum ) nuo 18 m. amiaus.
Sios benarov s sustipr fo e k o n o mi n i u p o i r i u
( ekonomiskai). Neverta taip elgtis savo s v e i k a t o s s -
s k a i t a ( ir gadinti savo sveikat ). Duomenis reikia pateik-
ti a i a g r a m b a u ( diagramomis, diagramose).

Reik t vengti ir toki naginink , taip pat pavartot polinks-
nio pozicijoje. Pvz.:
Daug kritisk straipsni buvo skelbta em tvarkinink a a -
r e s u ( apie zem tvarkininkus; d l zem tvarkinink dar-
bo). Klientai gali b ti tikri, kaa f interesams bus tinkamai at-
stovaufama tiek krovinio transportavimo me t u ( krovin
transportuojant), tiek ismuitinant. Gautu pelnu galima laikvti
profektavimo me t u ( projektuojant) gvtas inias ir patirt .
Ar tai pasakei mano a a r e s u ( apie mane)?

Daznai painiojamas bendrasakni zodzi r pintis, r pinima-
sis, r pestis valdymas. Reik t sid m ti, kad r pintis kuo, ne a l
ko (Lietuva r pinasi informacini technologif eksportu. Ta sei-
ma labai r pinasi savo vaikais), r pinimasis irgi kuo (Tariamas
299
r pinimasis vartotoju atsisuka pries vartotof . Jo r pinimasis
savo pazymiais kartais net fuokingas.), bet r pestis ne kuo, o a l
ko (Jisus ap m r pestis d l fo likimo).

Reik t vengti vartoti junginius paaukstinti (paeminti) pa-
reigomis. Pvz.:
Mokvmasis gali b ti s lvga p a a u k s t i n t i p a r e i g o mi s
( skirti aukstesnes pareigas). Sis si lvmas leiaia karferos
valstvb s tarnautof p a a u k s t i n t i p a r e i g o mi s ( pa-
skirti (perkelti) aukstesnes pareigas). Jisi, kurie p a e -
mi n t i p a r e i g o mi s ( perkelti zemesnes pareigas), is fo
is aarbo.

Pratimai

'9.2.5.1 pratimas. Pataisykite nagininko vartojimo klaidas.

1. Pareig nai mano, kad Lietuva pasiruosusi b ti aktyvia Sengeno
zonos nare. 2. Vyriausiasis administracinis teismas byl G. Leipaus at-
zvilgiu sustabd ir paskelb , kad ... . 3. Svarbu, kad pareig nai visada
b t tvarkingais. 4. Sis padalinys gali disponuoti inIormacija, kuri jo ob-
jekt aptarnavim padarys rezultatyviu bei veiksmingu. 5. Orlaivio pa-
grobimas nuvarymo tikslu baudziamas labai grieztai. 6. Jis linki, kad vi-
si b tume lygiateisiais. 7. M s kal jimai perpildyti jaunais zmon mis,
d l ko labai gaila. 8. Tiesa, Vilniuje, b damas mokiniu, buvau uzsiras s
saulius, kai lenkai brov si Vilni . 9. Anketos pagalba paband me ap-
klausti studentus, kaip jie vertina studij proces . 10. Sios programos
pagalba galima lengvai ir paprastai perzvelgti Iail katalogus. 11. Sau-
gokime savo krasto ateit , b kime atsakingais. 12. Tai padaro m s pre-
kes Rusijoje nekonkurencingomis.

'9.2.5.2 pratimas. Pataisykite nagininko vartojimo klaidas.

l. Komisija turi teis pakviesti savo pos d asmen , kurio atzvilgiu
gauta skund . 2. Sveciai liko sujaudinti lietuvi draugiskumu ir nuosir-
300
dumu. 3. Ilg laik P. Pamataitis buvo Aukstesniosios policijos mokyk-
los lektoriumi. 4. Sis renginys tapo tradiciniu nuo 1991 m. rudens. 5. Jie
puosel ja troskim myl ti ir b ti mylimais. 6. Kiekvienoj valstyb j
parlament isrinkti nariai yra sios tarptautin s organizacijos nariais.
7. Prezidentas lank si ne tikslu mus patikrinti, bet kad suzinoti reali
pad t pasienyje. 8. Gynybos liudytojas Grusnys, 1920 m. buv s Sumino
mokytoju ir mok s j rusiskai, liudijo, kad ... 9. Antrasis maratonas jau
tapo respublikiniu. 10. Bet kompiuteriai ir vieliniai tinklai gali susiristi
vienas su kitu rysio kanal pagalba. 11. Kelio Rusn dalis buvo apsem-
ta pavasario polaidzio vandenimis. 12. Kas taip dirba, daug pasiekia,
tampa garsiais ne tik m s salyje. 13. Izraelio ministras pirmininkas ra-
gino Europos S jung b ti objektyvesne zyd ir palestinieci pozi riu.

'9.2.5.3 pratimas. rasykite tinkamas gal nes ir istaisykite klaidas.

1. Oro s lygos itin nepalankios, tod l vairuotojams primygtinai pa-
tariama b ti atid. 2. Jis palink jo, kad visi b tume lygiateis.
3. Visos tos priezastys jo gyvenim daro sud tingesn. 4. Lai vaikas
pajunta nor b ti geresn. 5. Pra jusi savait gausi spektakl
6. Ar zaisite krepsin b damas vadov? 7. B tina apr pinti pasienio
postus moderniais prietaisais, aptinkan zmog , asmens apzi ros
priemon mis tikslu nustatyti, ar n ra r buose slaptavieci . 8. Tai pa-
d t elektrin s darb padaryti saugesn. 9. Net ir patys didieji knyg
tirazai labai didel nebuvo. 10. Pries akis plyt jo lyguma, isbraizyta
plac sl n ir klon. 11. Kai zinai visus bendravimo niuansus,
atsiranda begalin pagunda b ti nenuosird, nes taip daug lengviau.

9.2.5.4 pratimas. Raskite netaisyklingai pavartotus nagininko linksnius

1. M s prezidentas pad kojo Olimpinio komiteto pirmininkui, kad
jis sutiko b ti Baltijos olimpini zaidyni glob ju. 2. Gal patirti vargai
zmones tokiais padar . 3. Lietuva, b dama pakankamai issivysciusia sa-
limi, gali puikiausiai tik tis kit Europos S jungos nari palaikymo siuo
klausimu. 4. Aukstasis svecias lank si prezidento kvietimu. 5. Argi So-
viet s jungos taut atzvilgiu genocidas nebuvo vykdomas? 6. Tarpvals-
301
tybin sutartis sudaryta trimis egzemplioriais. 7. Kompiuteri pagalba
galima rengti vairi Iorm dokumentus. 8. Tik damiesi, kad j s b site
didesniais optimistais, si vakaro laid baigiame. 9. Pakeisti komisij
reik jo tod l, kad buv jos nariais asmenys is jo is darbo. 10. Pagaliau
m s jaunimas turi susim styti, kad esame lietuviais. 11. B damas vai-
ku, visas vasaras praleisdavau kaime. 12. Leiskite zmon ms b ti lais-
vais. 13. zuolai, kurie gal jo b ti m s tautos simboliais, prad jo nyk-
ti.

9.2.5.5 pratimas. Raskite netaisyklingai pavartotus nagininko linksnius

l. Visi dokumentai turi b ti rengiami lietuvi kalba. 2. Siuo nutari-
mu patvirtinti m s skyriaus veiklos nuostatai. 3. Kitos valstyb s sta-
tymai negalioja Lietuvos Respublikos pilieci atzvilgiu. 4. Tai inIorma-
cija, kurios pagalba sudaromos prielaidos operatyviniams uzdaviniams
spr sti. 5. As v l stoviu po gimtin s saule, kaip kadaise b damas vaikas.
6. Darbais ir dziaugsmu uzpildytos plaukia dienos. 7. Ar kas kada nors j
mat supykus . 8. Tas medis vadinasi zuolu. 9. O sis hormonas, kur is-
skiria organizmas, ziem daro zmog pavargusiu. 10. Tas konIliktas kuo
toliau, tuo labiau tampa tarptautiniu. 11. Mums visiems daznai reik t
b ti mandagesniems ir pakantesniems. 12. Jau b damas Tarybos nariu,
J. S. ir toliau t s savo ,zygdarbi ' serij .

9.2.6. Vietininkas

Taisyklingai vartojamas vietininkas sakinyje eina:

dazniausiai vietos aplinkybe, pvz.:
Jakar salyse sukaupta ilgamet aiaiul strateginio valavmo
patirtis. Tuo metu Lietuvos valstyb je buvo vvkaoma viesofo
valavmo ir aaministravimo bei savivalaos reforma. Sio
straipsnio pirmojoje dalyje nuroaoma, kaa gretimoje teritori-
nei f rai zonoje pakrant s valstvb gali vvkavti kontrol s
funkcifas.
302
Jau IX amziuje pasiroa pirmiefi f r teis s saltiniai. Rom -
n teis s vvstvmuisi, pritaikant f naufoms s lvgoms, aiaiau-
sios reiksm s tur fo pretori veikla, o to laikotarpio pabaigo-
je ir teis s mokslas. Paciame vidurnaktyje isgiraome prane-
sim , fog Antakalnio gale kakas sprogo.

retkarciais b do aplinkybe ar ypac retai vardine tarinio da-
limi, pvz.:
Jis rvosi kur laik pagvventi skolose. Tap s vvriausiuofu
ginkluot f paf g vaau, fis ne tik nesikreip kariuomen ,
bet ir paliko laisv je gvnvbos ministr . Koa l fie auginami
paniekoj ir pasaipoj?

Is vis linksni vietininkas yra pats pavojingiausias, nes jo
klaid vairiuose administraciniuose rastuose, sakytin je adminis-
tracin je kalboje, palyginti su kitais linksniais, daroma daugiausia.
Klaidos paprastai b na atsiradusios d l pazodini vertim is rus
kalbos, kurioje vietininkas turi daug normini reiksmi , tod l ir
vartojamas daug vairiau bei placiau negu lietuvi kalboje.
Taigi d l rus kalbos takos lietuvi kalboje ypac paplit su-
prieveiksm j vietininkai aaugumofe, esm fe, pagrinae, pilnumo-
fe, principe, tikrumofe, visumofe ir pan. Daznai verta pagalvoti, ar
tokie vietininkai reikalingi. Ten, kur nereikalingi, t. y. jais nieko
naujo nepasakoma, niekas nepatikslinama, j visai nereikia varto-
ti. Jei tokie vietininkai pavartoti, juos reikia keisti zodziais: aau-
giausia, aaniausiai, is esm s, visai, is principo, is tikr f , is ties ,
ties sakant, apskritai, bema. Pvz.:
Es m f e ( Is esm s; Is ties ) as sutinku su tokiu valavmo
moaeliu, tik turiu kelet pastab . Privati:avimas gifo lauki-
ni bruo , aominuofancias po:icifas p a g r i n a e ( dau-
giausia, is esm s) u m valaininkai ir f interesai. Tie auo-
menvs gal t paroavti korupcifos mast p i l n u mo f e ( iki
galo, visiskai, tiksliai). Balsavimo re:ultatai p r i n c i p e ( is
esm s, is ties , is tikro, is tikr j , ties sakant) fiems buvo
303
palank s. Sie trvs bruoai v i s u mo f e ( Is tikro sie trys
bruozai) finansinius teisinius santvkius isskiria is kit teisini
santvki .

Kita labai dazna vietininko klaid grup laik reiskiantys ir
polinksniu einantys vietininkai: b gvfe, eigofe, laike, laikotarpvfe.
Jie dazniausiai keiciami prielinksnine konstrukcija. Pvz.:
T sum usakovas gali isreikalauti a v e f me t b g v f e
( per dvejus metus). Ra s t v e a v b o s e i g o f e ( 1varkant
rastvedyb ) bvl antrast s gali b ti tikslinamos. S i me t
e i g o f e ( Siais metais, per siuos metus) vvkavta aaug
programos pakeitim . Tikim s, kaa tvrimo re:ultatai paaisk s
l a i k e t r i f a i e n ( per tris dienas). J s prival fote
p e n k i a i e n l a i k o t a r p v f e ( per penkias dienas)
registruoti savo mon .

sio tipo klaidas siek tiek panas s netaisyklingi zodzi jungi-
niai su vietininku: p i r mo f e e i l f e , a n t r o f e , . p a s k u t i -
n f e e i l f e ; a a u g e l v f e ( e i l f e ) a t v e f . Juos b tina
taisyti taip:
Pi r mo f e e i l f e ( Pirmiausia; Is pradzi ) suaarvkime
svarstvtin klausim s ras . Pi r mo f e e i l f e ( Jis
pirma) savivalavb s aarbuotofams suteiksiu aaugiau spren-
aim laisv s. Diainama atleiaimo nuo bauaiamosios atsako-
mvb s instituto reiksm : p i r mo f e e i l f e ( pirmiausia)
pl tofami lvgtin s bausm s taikvmo pagrinaai, a n t r o f e e i -
l f e ( v liau, be to,) aiainama toki asmen elgesio kontro-
l . Defa, f s prasvm svarstvsime p a s k u t i n f e e i l f e
( paskutin , paioje pabaigoje, paskiausiai). Patikrinus
benaroves nustatvta, kaa a a u g e l v f e a t v e f ( dazniau-
siai, daugiausia) fos mok fo tik aal pelno mokescio (arba Pa-
tikrinus nustatyta, kad kai kurios bendrov s mok jo tik dal
pelno mokesio). Ei l f e a t v e f ( Kartais, daznai, nere-
tai) toki sprenaim paaariniai b na nuostolingi.
304
Lietuvi kalboje vietininku niekada nereiskiama priezastis ar
tikslas, t.y. nevartotini tokie zodziai: s rvsvfe su
54
, to (ko) isaavo-
fe, to (ko) pas kofe, re:ultate, s veikofe, to (kieno) takofe, povei-
kvfe, o vietoj j dazniausiai tinka: a l ko, a l to, toa l. Pvz.:
S r v s v f e s u t u o ( D l to, tod l) nutarta prasvmo nepa-
tenkinti. To i s a a v o f e ( D l to; 1od l) Jakar kapitalas
ateina Lietuv . T e i s mo e k s p e r t i : s p a s k o f e
( Po teismo ekspertiz s) paaisk fo, fog sumusimo pasekm
vra n stumo nutraukimas. Ga l u t i n i a me r e : u l t a t e
( Caliausiai; Pagaliau) teismo sprenaimas buvo pripaintas
teis tu. S i t e o r i f t a k o f e ( Jeikiant sioms teori-
joms; D l si teorij poveikio) formavosi specifiniai konkre-
ci tvrim metoaai ir valavmo reglamentavimo formos. As-
muo buvo veikiamas psichiskai ir fi:iskai ir t a me p o v e i -
k v f e ( d l to poveikio, tod l) paaar al vertvb ms. Jal-
ai paaalifimo principas vra vienas is teisin valstvb cha-
rakteri:uofanci element , s v e i k o f e su kitais kriterifais
suaarantis ( kuris kartu su kitais kriterijais sudaro) prie-
laiaas aemokratinei valstvbei eg:istuoti.

Daznai netaisyklingai vartojami abstrakcios reiksm s veiks-
mazodini ar b dvardini daiktavardzi su priesagomis -imas,
-vmas, -umas vietininkai. Pvz.:
Ji e t i n i r e i k a l t v a r k v me ( 1varkydamas vieti-
nius reikalus) meras gali konsultuotis su vairiais specialis-
tais. Defa, s i a n a i e n i n i a me t e i s mo b v l n a g r i n -
f i me ( dabar teisme nagrin jant bylas) pasitaiko klaia ,
kurios skauaiai paveikia asmens gvvenim . Turiu aiael p a -
t i r t s t a t v b o s a a r b o r g a n i : a v i me ( statybos
darb organizavimo patirt ). B aa gl a fo n u s i r a s i n -
f i me ( B da buvo nusirasin jimas). Konfliktai slvp fo na-

54
Administracin je kalboje priezasciai nusakyti kartais pateisinamas kancelia-
rizmo rysium su vartojimas. Pvz.: J vaaovo sakvmu atleiao is pareig rv-
sium su perk limu kit aarb . Paprastesniais atvejais sio kanceliarizmo var-
toti nereik t .
305
cionalini klausim i g n o r a v i me ( konflikt kilo d l .
ignoravimo). Jei liuavtofas t a r a v me ( per tardym , tar-
dymo metu) kalba vienaip, o teisme kitaip, tai skelbiami fo
pirmesni paroavmai. Reikia siekti, kaa t u o s e k l a u s i -
mu o s e ( tais klausimais) b t kuo aaugiau viesumo. Jals-
tvb s institucifa kaip autoritetas primeta savo vali asmenims,
kurie vra t a m t i k r a me p a v a l a u me p r i e s t i n s -
t i t u c i f ( pavald s tai institucijai).
Taciau visiskai geras sakinys: Jakar aalvvavau svarbiame su-
sirinkime, nes tai konkretaus daiktavardzio vietininkas.

Vietininkas nevartotinas gyvo padaro vidui reiksti; siais atve-
jais reikia kito linksnio. Pvz.:
Tiriant bvl paaisk fo, kaa mo n a i r e k t o r i a u s a s -
me n v f e ( mon , atstovaujama direktoriaus,) suaar su-
tart su . . S i t a me mo g u f e ma n p a t i n k a ( Man
patinka sio zmogaus) mok fimas benarauti. Labiausiai verti-
nu t a me mo g u f e s l v p i n t ( to zmogaus) pilietisku-
mo fausm . Reikia ugavti s t u a e n t u o s e ( student ) pai-
nimo troskul . Tokia nuomon ma n v f e fau seniai brenao
( 1au seniai brendo tokia mano nuomon ).

Taip pat vietininkas netinka veikimo, b senos ar pozymio sri-
ciai (bet ne vietai) reiksti: Pvz.:
Pretenaentas s post turi gerai n u s i ma n v t i t e i s f e
( ismanyti teis ). Ji pakankamai n u s i ma n o v a a v b o f e
( apie vadyb , ismano vadyb ), Sie aarbuotofai tur t tobu-
lintis moni v a l v me ( valdymo srityje).

Tam tikr zodzi vietininkas netinka ir daikto b viui, b senai
ar pozymiui, veiksmo pagrindui reiksti:

a p i mt v f e : Tie rinkos tvrimai buvo a t l i k t i p l a c i o f e
a p i mt v f e ( Buvo atlikti issam s rinkos tyrimai).

306
asmenvf e: Sutart tur fo pasirasvti b e n a r o v g e n e r a -
l i n i o a i r e k t o r i a u s J. B. a s me n v f e ( bendrov s ge-
neralinis direktorius J. B.). Lietuvos kompiuterinink s funga A.
Oto asmenvf e ( s junga, atstovaujama A. Oto,) ir Lietuvos in-
formatikos rvsi ir elektronikos benarifa A. Baseviciaus asmenv-
f e (bendrija, atstovaujama A. Baseviiaus,) susitar aerinti tam
tikrus klausimus.

a t s t u me ( n u o t o l v f e ): tariami kvsininkavimu pareig -
nai sulaikvti keli ingsni a t s t u me ( uz keli zingsni ) nuo
savivalavb s pastato. Nusikaltimas buvo vvkavtas soavbofe,
esanciofe visai n e a i a e l i a me n u o t o l v f e ( netoli) nuo vals-
tvb s sienos.

aukstumof e: Kol fie apgauain fo paprastus mones, viskas
sek si a u k s t u mo f e ( gerai, puikiai). Dar viskas a u k s t u -
mo f e ( klostosi gerai, puikiai sekasi), toa l apie paaarinius fis
negalvofa.

b k l f e ( s t o v v f e ) : Zmogus, b aamas n o r ma l i o f
b s e n o f , ( normalios b senos; Normalus zmogus) tokio
veiksmo nepaaarvt . Si veiksm tikslas palaikvti tam tikr
v a l a v mo s i s t e m r e i k a l i n g o f e o r g a n i : a c i n f e
b k l f e ( tam tikrai valdymo sistemai reikaling organizaci-
n b kl ). Avarifofe nukent f s a s mu o s u n k i o f e b k l f e
( sunkios b kl s asmuo, labai nukent j s asmuo) nuvetas li-
gonin . Sulaikvti trvs uniformuoti pareig nai g i r t a me s t o v v -
f e ( trys girti uniformuoti pareig nai).

e g : e mp l i o r i u o s e : Protokolas tur t b ti surasomas
a v i e f u o s e e g : e mp l i o r i u o s e ( dviem egzemplioriais;
Protokolo tur t b ti surasyti du egzemplioriai). Zaliav tiekimo
sutarties tekstas parasvtas t r i f u o s e e g : e mp l i o r i u o s e
( trim egzemplioriais; Parasyti trys zaliav tiekimo sutarties eg-
zemplioriai).
307
e t a t e , ( k e l i u o s e ) e t a t u o s e : Nustatvta, kaa fis airbo
net t r i f u o s e e t a t u o s e ( dirbo net trim etatais, tur jo net
tris etatus). T a me e t a t e aabar niekas neairba ( 1as etatas
dabar laivas).

f o r mo f e ( n u o t a i k o f e ): Ko k i o f e n u o t a i k o f e
( Kaip nusiteik s; Kokios nuotaikos) J s praaeaate aarbo aie-
n ? M s stuaent rinktin aabar g e r o f e f o r mo f e ( geros
formos, paj gi).

g a l i o f e : Tas statvmas ir toliau l i e k a g a l i o f e ( galio-
ja). 1992 m. Konstitucifa t e b r a g a l i o f e ( tebegalioja).

f u r i s a i k c i f o f e : Pagal si konvencif kiekviena valstvb
aalvv turi leisti inspektuoti fos f u r i s a i k c i f o f e esancias
( jos jurisdikcijai priskiriamas) asmen grupes. Pranesimo tema
Nusikaltimai, esantvs Tarptautinio bauaiamofo teismo f u r i s -
a i k c i f o f e ( priklausantys 1arptautinio baudziamojo teismo
jurisdikcijai).

k a l b o f e : Kai kurios paskaitos bus skaitomos a n g l k a l -
b o f e ( angl kalba, angliskai). Ar s statvm skaitei originalo
k a l b o f e ( kalba)?

k a me ( t a me ): Problema t a me ( ta), kaip nustatvti aa-
ministracin s atsakomvb s atsiraaimo moment . Ne t a me a a -
l v k a s ( Ne tai svarbu), kaa privati:avimas buvo skubus. Dalv-
kas t a me ( tas; 1as ir yra), kaa tokio atvefo statvmas nenuma-
to. Ka me r e i k a l a s ( Kas yra; Kas atsitiko), koa l taip susi-
nervinai. Jaun aarbuotof klaiaa aanai b na t a me ( ta), kaa
fie per aaug patiki klientais. T a me ( 1ai) ir vra sios avarifos
prieastis.

k o mp e t e n c i f o f e : Kitos ekonomin s politikos sritvs is es-
m s liko atskir euro :onos valstvbi nari k o mp e t e n c i f o f e
308
( buvo paliktos . kompetencijai). JPK k o mp e t e n c i f o f e
vra ( kompetencijai priklauso) vertvbini popieri apskaita.

l v g v f e : Ta sutartis bus pasirasoma a u k s c i a u s i a me
l v g v f e ( auksiausiu lygiu, t. y. valstyb s vadov ). Kursinis
aarbas a t l i k t a s a u k s t a me l v g v f e ( geras, puikus, auks-
to lygio).

no r mo f e ( n o r mo s r i b o s e ) : Teks issiaiskinti, ar visi
roaikliai vra n o r mo s r i b o s e ( geri, neperzengia norm ).
Jiskas n o r mo f ( normalu, gerai).

n u o s a v v b f e : Sis apgriuv s viesbutis buvo verslininko J.
D. n u o s a v v b f e ( nuosavyb ). mo n s n u o s a v v b f e
v r a ( monei priklauso) ir aaugiaaukstis benarabutis.

n u o t o l v f e : Nelaim vvko maaaug 500 m n u o t o l v f e
( nuotoliu, uz 5bb m) nuo sankrvos.

o r i g i n a l e : Jis atkakliai tvirtino, kaa knvg skait s o r i g i -
n a l e ( originalo kalba).

p a r a a v i me : Kontrolierius p a r a a v i me r a a o ( rado
pardavin jam ) alkoholini g rim be banaeroli .

p a r e i g o s e : Jau metai, kaip a i r b u f u r i s k o n s u l t o
p a r e i g o s e ( dirbu juriskonsultu, einu juriskonsulto parei-
gas). J. S. s kmingai a i r b a e k o n o mi k o s a i r e k t o r i a u s
p a r e i g o s e ( dirba ekonomikos direktoriumi, eina ekonomi-
kos direktoriaus pareigas).

p a v a l a u me : Paskelbtas komentaras a l Jv r i a u s v b s
p a v a l a u me esanci ( d l Jyriausybei pavaldzi ) staig re-
organi:avimo. Trumpai apib ainkite, kiek aarbuotof vra f s
p a v a l a u me ( kiek turite pavaldzi darbuotoj ; keli darbuo-
309
tojai jums pavald s)? Turi:mo s k v r i a u s p a v a l a u me v r a
( skyriui pavaldus) ir Jilniaus turi:mo informacifos centras.

p a v i a a l e : Per valstvb s sien nelegaliai banavti perveti
maisto proauktai buvo f a s u o t a me p a v i a a l e ( fasuoti). Au-
torini teisi agent ros leiaiamas ,Skaitmenin Lietuva 2001'
bus pristatvtas kompaktinio aisko (CD) p a v i a a l e ( pavidalu).

r mu o s e : Esamo finansavimo r mu o s e ( Esant tokiam
finansavimui; Kai toks finansavimas,) sios problemos isspr sti
negalime. Su siais universitetais TEMPUS programos r mu o s e
( pagal 1EMPUS program ) vvksta aktvv s stuaent mainai.

s l v g o s e : Stuaentai, mokvaamiesi s t r e s i n s e s l v -
g o s e ( stresin mis s lygomis), tampa vis labiau emociskai pa-
eiaiami. Gvvenant t o k i o s e s l v g o s e ( tokiomis s lygo-
mis) aaug lengviau mokvtis.

s l v t v f e : Lietuvi tautos istorifa pl tofosi g l a u a i a me
s l v t v f e ( kartu) su kaimvnini taut istorifa.

s a n t v k i u o s e : Sie tretiefi asmenvs v r a t o k i u o s e t e i -
s i n i u o s e s a n t v k i u o s e ( turi (palaiko) tokius teisnius
santykius) su viena is sali arba su abiem salimis. S a n t v k i u o -
s e su kurso araugais fis labai sant rus ( Su kurso draugais jis
bendrauja labai sant riai arba 1o ir kurso draug santykiai la-
bai sant r s).

s t a a i f o f e : Programa vra b a n a v mo s t a a i f o f e ( dar
tik bandoma). Min tofi usienio firma aar teb ra k r i mo s i
s t a a i f o f e ( dar tik kuriama, dar tebekuriama).

s t a t u s e : Pagal statvm sios valavmo institucifos tur t b ti
kitokiame teisiniame s t a t u s e ( gauti kitok teisin status ;
Si valdymo institucij teisinis statusas tur t b ti kitoks).
310

s u a t v f e : Ir antr pos a t e i s ma s a i r b o t o k i o f e
p a t s u a t v f e ( Ir per antr pos d dirbo tokios paios sud -
ties teismas).

s u mo f e : mon s pelnas b e n a r o f e s u mo f e vra 10 mln.
lit ( Bendra mon s pelno suma - 1b mln. lit . mon is viso
tur jo 1b mln. lit pelno). Pirko kanceliarini preki 1000 lit
s u mo f e ( uz 1bbb Lt).

t a me (r e i k a l a s t a me ): Reikalas t a me ( 1as ir yra),
kaa auaito isvaaos kelia aaug r pesci . Reikalas t a me ( tas;
toks; atsitiko taip), kaa baig si statvboms skirti pinigai.

t a me t a r p e , t a me s k a i c i u f e : Jie aom fos Baltifos sa-
li rinka, t a me t a r p e ( tarp j , is j ) ir Lietuvos. Konstituci-
n teis aaug a mesio skiria valstvb s institucif , t a me t a r p e
( taip pat) ir vietos valaios institucif formavimo tvarkai. Statv-
bai buvo paskirta 50 t kstanci lit , t a me s k a i c i u f e ( is j ,
is to skaiiaus) 20 t kstanci keliams tiesti.

Netaisyklingi ir tokie sakiniai:
Jienos aukstosios mokvklos valaios atstovas pareisk , fog
ia fa kilo paci v a a o v t a r p e ( patiems vadovams). To a s-
tvtofo prestias s t u a e n t t a r p e ( tarp student ) vra labai
aukstas.

t v a r k o f (e): Ar fau viskas t v a r k o f e ( Ar jau tvarka; Ar
jau viskas sutvarkyta; Ar jau viskas gerai)? Jisi aokumentai buvo
sumesti b a i s i a u s i o f n e t v a r k o f ( baisiai netvarkingai).

v a r i a n t e : I a e a l i a me v a r i a n t e valstvbinio valavmo
institucif sistemos turi b ti aarnios ir gerai sukoorainuotos
( Idealus variantas, kai valstybinio valdymo institucij sistemos
yra darnios ir gerai koordinuotos. Idealus variantas, kai valsty-
311
binio valdymo institucij sistemos dirba darniai ir koordinuo-
tai.).

Panasi vietininko klaid b t galima pamin ti dar daugiau.
Svarbiausia, reikia sid m ti: jei sakinyje vietininkas neina vie-
tos ar laiko aplinkyb mis, b tina atidziai isnagrin ti, ar tai ne
sio linksnio vartojimo klaida.

Kol kas buvo kalbama apie tok vietinink (pvz.: Lietuvofe,
valstvb fe, mon fe, pabaigofe, amiufe, viaurnaktv ir kt.), kuris
gramatikose vadinamas vidaus esamuoju vietininku, kitaip ine-
syvu. Be sio mums prasto vietininko, tarm se ir sakytin je kalbo-
je dar vartojamas ir einamasis vidaus vietininkas iliatyvas
55
,
pvz.: aarban, universitetan, staigon, Jilniun. Bendrin je kalboje,
ypac administracinio ar mokslinio stiliaus tekstuose, paprastai var-
tojamas ne sis vietininkas, o prielinksnio konstrukcijos, pvz.:
aarb , universitet , staig , Jilni . Taciau teis s, valdymo ir
pan. srici tekstuose yra vartojama sustabar jusi posaki su ilia-
tyvu, kurie laikomi taisyklingais ir nekeiciami prielinksnio
konstrukcijomis. Tai b t gana daznai valdinink ir teisinink
vartojami sustabar j posakiai: (pa)traukti administracin n (bau-
dziamojon, teismin n) atsakomyb n. Pvz.:
Pagal Konkurencifos statvmo 40 str. 3 a. kio subfektai gali
b ti patraukti atsakomyb n u sio statvmo paeiaimus ne v -
liau kaip per trefus metus. Drausmin n atsakomyb n pat-
raukta 2,03 karto aaugiau paeiaimus paaariusi aarbuotof .

Be j , dar gali b ti vartojami analogiski junginiai, kai kurie is
j gali b ti pakeisti prielinksnio konstrukcijomis: duoti (pirkti)
skolon, sigyti kreditan, rasyti skaiton, isleisti apyvarton, iskilti

55
Anksciau lietuvi kalbos tarm se ir senuosiuose rastuose buvo vartojami dar
du vietininkai: esamasis pasalio adesyvas (pvz.: miskiep) ir einamasis pa-
salio aliatyvas (pvz., Dievop, ruaeniop, vakarop). Taigi seniau lietuvi
kalba yra tur jusi keturis vietininkus.
312
aikst n, kelti viesumon, paimti (perimti) globon, perduoti (per-
imti) zinion, pereiti jurisdikcijon
56
ir pan. Pvz.:
mon s aaministracifa visgi buvo priversta tuos faktus kelti
viesumon ( viesum ). Min tus aokumentus Generalin pro-
kurat ra per m savo zinion. B. Matimaitis nuteistas u tai,
kaa paa fo E. Ancipoviciui ir E. Alechnoviciui aiaeliais kie-
kiais paleisti apyvarton ( apyvart ) netikrus JAJ aolerius.
N ra efektvvios asmen , norinci ir sutinkanci paimti glo-
bon vaik , atrankos sistemos. Problema iskilo netrukus po to,
kai is Lietuvos buvo isvesta Rusifos jurisdikcijon ( Rusijos
jurisdikcij ) per fusi kariuomen . Benarov tvarko kreditan
sigyt gvvenam f nam ir but kreait gr inimo klausi-
mus. Paskutin paslaptis iskilo aikst n.

Taciau gana panasios Iormos varaan, enklan, paprastai pa-
vartotos prielinksnio ar polinksnio pozicijoje, laikomos verstin -
mis ir taisomos dazniausiai prielinksniu a l. Pvz.:
Neaisku, v a r a a n k o ( d l ko) buvo taip keistai pasielgta.
Jis teig , kaa visk aar s p a v a l a i n i v a r a a n ( d l
pavaldini ). Daug pasiekta mo n i v a r a a n ( zmoni
labui). Susitaikvmo e n k l a n ( Patvirtindami, reiksdami
susitaikym ) fie paspaua vienas kitam rank .
Is tradicijos varaan (ko) netaisoma tik iskilmingo stiliaus po-
sakiuose, zegnojimosi Iormul je: Jardan tos Lietuvos vienvb te-
vai. Jardan Dievo 1 vo.

56
Placiau apie tai zr. Akelaitis G. D l posakio (pa)traukti atsakomvb n // Tei-
s s kalba. taisvklingumas ir stilius: konIerencijos pranesim tez s. Vilnius:
Lietuvos teis s universitetas, 2000, p. 4-5.
313
Pratimai

'9.2.6.1 pratimas. Pataisykite vietininko vartojimo klaidas.

l. Dziugu, kad darbo planas vykdytas pilnumoje. 2. Skaiciavimo
rezultate gauname stai tok skaici . 3. M s studentai pagrinde blogiau
laiko baudziamosios teis s egzamin . 4. Pranes per radij , kad renginio
metu oras daugumoje bus be krituli . 5. Ar bent kiek nusivoki staty-
muose. 6. Pirmadien si problema bus sprendziama auksciausiame lygy-
je. 7. Reikia veikti savyje baim , tik taip k nors pasieksi. 8. ReIormos
isdavoje atsiras laisv darbo viet . 9. Zmogus vis gyvenim ko nors
siekia; tame ir yra jo gyvenimo prasm . 10. Drabuzius isskalbiame ar
isvalome vienos paros b gyje. 11. Visi darbuotojai dalyvavo v liavos
pak lime ir nuleidime. 12. Audrius yra cempionas baidari irklavime.
13. KAM perduoti 4 l ktuvai, tame tarpe du visiskai atremontuoti.
14. Jis gerai skaito tik rus kalboje. 15. Liberal partij pagrinde sudaro
jauni verslininkai.


1. Susirink ministerij pareig nai valdymo problemas aptar vai-
riuose lygiuose. 2. Dabar student zinias vertiname desimties bal si-
stemoje. 3. Firma vykdo garantinius sipareigojimus laike vieno m ne-
sio. 4. Siame rajone paaugli tarpe puikiai dirbamas aukl jamasis dar-
bas. 5. Pirmieji lietuvi sviet jai mokslo siek sunkiose s lygose. 6. De-
ja, atsipalaidavimo isdavoje m s komanda pralaim jo. 7. Mes pagrinde
visi vaziuosim varzybas ir palaikysim savo komand , 8. Jis nor jo vi-
sada islaikyti savyje gyv suvokim apie dviej pasaulio veid egzista-
vim . 9. Neatsargumo pasekm je zmon s pakli na po masinos ratais.
10. Kieno nors blogos valios takoje v l gali kilti sunkum . 11. Svarbus
momentas teis javime abiej aikst s teis j sutarimas. 12. Nelaim
tame, kad mes vieni kit nesupratome.


l. Dabar jis jau dirba atsakingose pareigose. 2. Sios kriz s takoje
v l pabrango naItos produktai. 3. M s uzdavinys aukl ti jaun j kar-
314
t patriotin je dvasioje. 4. Is kur tame zmoguje tiek dr sos. 5. Toki
konkurs , tame tarpe ir pastatams restauruoti, reik t skirti daug dau-
giau. 6. Kolonijin s salys buvo didel je priklausomyb je nuo monopoli-
j . 7. Viskas tvarkoj, galim b ti ram s. 8. Pas mus pagrinde mokosi at-
letiski jaunuoliai. 9. Sl gimas padid ja gar poveikyje. 10. Jis zuvo ne-
laimingo atsitikimo pas koje. 11. Ne tame dalykas, o tame, kad visos
paieskos grandys dirbt darniai ir atidziai. 12. Dviej semestr b gyje
mes pra jome beveik vis etikos kurs . 13. Darius j gas isband b gi-
me. 14. Dabar jau Lietuvos krepsininkai atakoje. 15. Neblaiviame stovy-
je transporto vairuoti negalima.

9.2.6.4 pratimas. Raskite netaisyklingai pavartotus vietininko linksnius

1. Teismas skyr bausm statymo numatytose ribose. 2. Nemaz
reiksm si lig plitime turi amoralus gyvenimo b das. 3. S rysyje su
potvyniu sutriko susisiekimas su Rusne. 4. Jie teig , kad nesutarimai
slypi lenk tautin s mazumos klausim ignoravime. 5. Jus dominanti
administracin byla yra mano kolegos J. M. zinioje. 6. Vadyboje zmo-
n s laikomi racionaliai m styti sugebanciomis b tyb mis. 7. Jie pagrin-
de kalb jo apie Vilniaus apskrities valdymo problemas. 8. Argi mes gy-
vename vienodose s lygose? 9. Siame zingsnyje strategin s alternatyvos
yra vertinamos ir lyginamos tarpusavyje. 10. Sie darbuotojai bus pasto-
viame rysyje su rinkim apylink mis. 11. Meska pasak vaikui aus ,
kad draug pazinsi nelaim je. 12. Praneskite, kokiame stovyje yra sko-
los mok jimas. 13. Jaunim reikia ugdyti humanizmo dvasioje. 14. To-
ki dokument pavyzdziai pateikti rastvedybos instrukcijoje. 15. Paais-
kinkite, kokioj b kl j yra tas statymas. 16. Jeigu Lietuvoje ar kaimyni-
n se salyse ne vyks kardinali socialini bei politini pokyci , nusikals-
tamumo b kl is esm s keistis netur t . 17. Tokius nusikaltimus dau-
gumoje padaro aukstesni j technikos mokykl aukl tiniai. 18. Kursin
darb reikia parasyti dviej savaici laikotarpyje. 19. Baudziamoji teis
yra glaudziame s rysyje su bausmi vykdymo teise. 20. T v laim
slypi vaikuose ir j darbuose.

315
9.2.6.5 pratimas. Raskite netaisyklingai pavartotus vietininko linksnius

1. Be abejo, Lietuva taip pat dalyvauja tarptautin s teis s norm k -
rime. 2. Visumoje teis tvarkos pazeidim yra padaroma labai daug.
3. A. M. per tris dienas tur jo parasyti prasym d l pri mimo darb .
4. Pasak bendrov s direktoriaus, vertin ir geriau sutvark verslo val-
dym visuose lygmenyse ir sistemingiau dirbdami, pritrauksime dar
daugiau investicij . 5. Jo vaikyst prab go varge ir skurde. 6. Teis tvar-
kos pareig n nemalon n yra patek s ir N. D. s nus E. D. 7. Tokio di-
delio nedarbo rezultate gali atsirasti daug skurdo. 8. Mums teks prasti
gyventi naujose s lygose, teks taikytis prie globalizacijos reiskini .
9. Programos rengime dalyvavo virs 40 vairaus lygio Lietuvos organ .
10. Taip pat ir teis s srityje reikalingi atitinkami valstybini statym
pakeitimai, netgi Konstitucijos lygyje. 11. Suinteresuoto asmens atstovai
bylos nagrin jimo eigoje pilnai palaik suinteresuoto asmens pozicij .
12. Siame bendravime dalyvauja dvi pus s: kalbantysis ir asmuo, su-
prantantis kalb jim . 13. Pabr ztina, pareig nai tikrai veik savo kom-
petencijos ribose. 14. Daugumoje valstybi prasta nuostata, kad teisin
apsauga preki zenklui suteikiama nuo jo registracijos datos nacionali-
n je preki zenkl tarnyboje.

9.2.7. Sauksmininkas

Sauksmininkas yra visai kitoks linksnis nei anksciau min tie-
ji, nes jis su kitais sakinio zodziais gramatiskai nesusij s. Pvz.:
D stytojau, paaiskinkite s teigin . Direktoriau, prasom paimti
siuos aokumentus. Mykolaiti, prasvciau susipainti su protokolo
israsu. Taigi sauksmininku paprastai tik vardijamas asmuo (kar-
tais daiktas ar reiskinys, ypac poezijoj, tautosakoj), kur kreipia-
masi, kur norima pasaukti, pakviesti, paraginti, sp ti, pvz.: Karo-
li, Peciuli, biciuli, a stvtofau, aocente, pone, broli, a ae, melagi,
nenaua li, saulele, ibur li, Jilniau, T vvne, gerbiamasis, miela-
sis, brangiofi ir pan. Kitoki reiksmi sauksmininkas neturi. Tai
yra m s kalbos savitumas, kur b tina islaikyti.
Kaip zinoma, lietuvi kalbos sauksmininkas dazniausiai turi
siam linksniui b dingas vienaskaitos gal nes. Kartais sauksminin-
316
ko ir vardininko gal n s sutampa, bet skiriasi kircio vieta, pvz.:
Lietuva ir Lietuva, sta ir Asta, Alana ir Alaona. Ir tik kai kuri
moterisk vard sauksmininkas ir vardininkas visiskai sutampa,
pvz.: Daiva, Laima, Silvifa, Jaiva.
Be to, reik t sid m ti, kad bendrini daiktavardzi , turinci
gal n -as sauksmininkas yra katine, vanage, vilke, o tikrini
daiktavardzi Katinai, Janagai, Jilkai (kaip Balci nai, Ka:-
lauskai), tod l reikia kreiptis pone Janagai, pone Jilkai ir pan.
Kartais kreipiantis zmog , tenka vardyti ne tik vard ar pa-
vard , bet ir pareigas, proIesij , mokslin laipsn ar vard ir pan.,
pvz.: akcininke Sruogi, aaktare Petrosiau, vea fau Petraiti.
Dabar kreipiamasi pone mere ir ponas mere, pone vea fau ir
ponas vea fau, pone pirmininke ir ponas pirmininke. Abu sie va-
riantai galimi, bet geriau kreiptis pone mere, pone vea fau, pone
pirmininke, nes pried lis bus suderintas su kreipiniu. Kita vertus,
tam tikrais atvejais kreipinio ir pried lio nesuderinimas visai keis-
tai atrodyt , pvz.: argi kas nors kreipt si: inspektorius Petraiti,
profesorius Puskoriau, reaaktorius Zvmantai, sekretorius Matai-
ti
57
.
Visgi ir lietuvi kalboje yra tam tikro sauksmininko ir vardi-
ninko suart jimo, kuris b dingiausias apibendrintam kreipiniui,
t. y., kai mes zmog ne tiek kreipiam s, kiek j vardijame. Toks
vardijimo vardininkas gali tur ti siurkstumo atspalv , pvz.: Balsvs
prie aarbo arba, atvirksciai, prielankumo siekimo atspalv : Ar
valavtofas teikt si isklausvti m s pastabas? (placiau zr. |34, p.
345|).

57
Apie tai placiau zr. Gimtoji kalba. 1995, Nr. 8-9, p. 13. Su laisvesne pried lio
ponas vartosena kai kurie autoriai nesutinka |13|.
317
9.2.8. Apibendrinamieji pratimai

'9.2.8.1 pratimas. rasykite tinkam gal n .

1. Skyriaus ved jas atstovauja savo skyri visose staigose ir
mon se. 2. Sis neapgalvotas dokumentas gali sukelti dar didesni ne-
ramum. 3. Si melodij groju tiems, kurie nelabai m gsta sud -
ting melodij. 4. Tikslo zinojimas pat darb daro lengvesn.
5. Sulaikyti kontrabandininkai d l to turi didel materialin nuo-
stol. 6. Paslaptingumo, didingumo bruoz mitas gavo dar pir-
mykst je visuomen je. 7. Vis kaimyn apvaiksciojau, bet niekas
negal jo paskolinti dviracio. 8. Pasak jo, samb rio tikslas surasti s zi-
ning zmon, galinc dalyvauti valstyb s valdyme. 9. Visi rin-
kosi sal pamin ti Nepriklausomyb s dien. 10. Prasid jus antrajam
k liniui, rungtyn liko steb ti vos pus zi rov . 11. Studijos tame
centre man paliko malon prisiminim. 12. Seime priimti statymai
turi atitikti m s valstyb s Konstitucij. 13. Reik jo tau apsimesti
serganc. 14. Nevykdant si reikalavim , ne manoma gyvendinti
ideali darbo metod , optimizuoti darbo operacij laik. 15. Tokiu
b du kiekvienas darbininkas tampa pavald astuoniems, siaurai spe-
cializuotiems virsininkams.

'9.2.8.2 pratimas. Raskite netaisyklingus sakinius ir juos pataisykite.

1. Pagrinde itin svarbus ir statym uzIiksuotas politinio neutralumo
principas. 2. Aikst n iskilo kelios s lygos, kuri privalu bes lygiskai
laikytis. 3. Valstyb s draudimo priezi ros tarnybai nesuteikta teis ais-
kinti draudimo sutarties s lyg . 4. Visumoje teis tvarkos pazeidim yra
labai daug. 5. Tyrin tojas ypac akcentuoja b tinum , Iormuojant struk-
t r , nesusieti joje numatomas pareigybes, padalinius su konkreciais
asmenimis, kurie galb t gal t uzimti sias pareigas. 6. Trij dien b gy-
je A. M. tur jo parasyti prasym d l pri mimo darb . 7. Beje, r pestis
,Mazeiki naItos' s kme tur t b ti ilgalaikis. 8. Atvyko komisija ap-
zi r ti namel ir tada spr s jo statybos teis tumo klausimus. 9. Tur dami
ger specialist , naudodami tinkam rang , kokybiskas medziagas ir
zaliavas, jie pirmieji Lietuvoje gamina sias prekes. 10. Jie turi teis pen-
ki dien eigoje apsk sti teismo nutart aukstesniam teismui. 11. Visose
318
valstyb se, pradedant senaisiais laikais, armijos vaidino isskirtin vaid-
men , o j organizavimui ir valdymui buvo skiriamas didelis d mesys.
12. Buvo imtasi priemoni , ko pas koje reikalai pasikeit . 13. Suprantu
J s r pest smulkaus verslo likimu. 14. To isdavoje lengvai gali kilti
gaisras. 15. Vairuotojo aplaidumo rezultate.

9.2.8.3 pratimas. Raskite netaisyklingus sakinius ir juos pataisykite.

1. Jungtini Taut Generalin Asambl ja apsvarst daugel klausi-
m , tame tarpe ir taikos buvusioje Jugoslavijoje problem . 2. Si savait
keliai buvo slid s, ko pas koje vyko daug avarij . 3. Visos b dos slypi
menkuose keli tarnybos paj gumuose. 4. Paaiskink, kame pasireiskia
jo nemoksiskumas. 5. Bylos tyrimo eigoje buvo gauta nauj rodym .
6. Si zaliava pagrinde yra gabenama keltu. 7. Mumyse dar lik labai
daug m stymo stereotip . 8. Modemai gaminami staliniame ir kiseni-
niame variantuose. 9. Nesir pinkite, visi klausimai bus apsvarstyti labai
aukstame lygyje. 10. Mokyklos statybai buvo paskirta 3 mln. Lt, tame
skaiciuje 2 mln. Lt statybos ir montavimo darbams. 11. Pateikiamas ap-
skrities pavaldume esanci globos staig s rasas. 12. Bet vis d lto vie-
tiniai valymo renginiai negali pilnumoje tenkinti visus poreikius.
13. B da tame, kad jam tr ksta ir gabum , ir darbstumo. 14. Mokslinin-
kas nurodo, kad vadovas negali tiesiogiai kontroliuoti daugiau kaip pen-
ki sesi pavaldini veikl . 15. Visokiais b dais, tame tarpe ir televi-
zijos reportazais, bandziau uzkirsti keli nelaim ms.

9.2.8.4 pratimas. Raskite netaisyklingus sakinius ir juos pataisykite.

1. Aplinkoje vykstantys procesai vienaip ar kitaip takoja j veikl ,
ko pas koje is dalies keiciasi ir kai kurie organizacijos vidinio Iunkcio-
navimo principai. 2. Reikia pripazinti, kad Antrajame pasauliniame kare
Raudonoji armija buvo apgail tiname stovyje. 3. Kompromisas kai abi
besitariancios pus s daro nuolaidas ir susitaria. 4. Prasau palikti mane
ramyb je, as dabar ne nuotaikoje. 5. Sis nutarimas turb t bus galioje iki
einam j met pabaigos. 6. Visi buvo sventiskos nuotaikos, o tai labai
trukd dirbti. 7. Skaitykloje yra 52 darbo vietos, tame tarpe 8 kompiute-
rizuotos. 8. Noras, kad organizacija padaryt zmog laiming , yra nena-
319
t ralus, kurti laim ne organizacijos reikalas; jos Iunkcija atlikti savo
vaidmen sios laim s k rime. 9. B da ta, kad visos Lietuvos silumos
mon s pagrinde vartoja gamtines dujas. 1 0 . To pasekm je komunis-
tin vyriausyb salyje buvo nuversta. 11. Netrukdyk, dabar as ne nuo-
taikoj. 12. Knygoje autorius nenagrin ja vairi lygi vadov zini turi-
nio klausimus ir tai yra sioks toks tr kumas. 13. Organizacij vadovams
be reikaling zini ir patyrimo dar reikia tur ti sugeb jim dirbti b tent
vadovo darb , kitaip tariant, tur ti vadovo talent .

9.3. Savitos prielinksni ir polinksni konstrukcijos

9.3.1. Prielinksni konstrukcijos.
9.3.2. Polinksni konstrukcijos.
9.3.3. Prielinksni ir polinksni kartojimo pratimai.

Prielinksniai, kaip aisku is pavadinimo, tai tarnybiniai zodziai,
kurie eina pries linksn ir rodo linksniuojamo zodzio rys su kitais
zodziais. Kaip zinome, lietuvi kalboje prielinksni yra nedaug,
jie vartojami su trim linksniais: kilmininku, galininku, nagininku.
Cia bus aptariami ne visi prielinksniai, o tik tie, kuriuos vartojant
administracinio (teis s ir valdymo) ir mokslinio stiliaus tekstuose
padaroma klaid .

9.3.1. Prielinksni konstrukcijos

Ant

Vartojamas su kilmininko linksniu. Taisyklingai vartojamas
prielinksnis ant rodo:

viet kaip pavirsi , kur kas nors yra, vyksta, ar kuri veiks-
mas dar tik krypsta, pvz.:
320
Ua k antspaua ant si dokument . Surask min tuosius ao-
kumentus ir paa k ant mano stalo. Kabinete ant sienos kabo
smulkus Jilniaus em lapis.

veiksmo atlikimo b d , bet siuo atveju visada galima zi r ti
tam tikr vietos ar pavirsiaus reiksm , pvz.:
K ismoksi, to ant pei nenesiosi.

objekt , kur nukreiptas veiksmas, pvz.:
D l neatlikt uauoci a stvtofas labai supvko ant student .
Jis grieia aant ant kaimyn . Pavarg s nirsta ant viso pa-
saulio.

Tai ir visi taisyklingi prielinksnio ant vartojimo atvejai.

Kitomis reiksm mis jo vartoti nedera, nes tos reiksm s bus
arba tarmin s, arba nevykusiai isverstos is slav kalb .
Taigi siuo prielinksniu negalime reiksti veiksmo priemon s,
nesusijusios su vieta. Pvz.:
Sak si, tuo metu airb s a n t a v i e f k o mp i u t e r i
( dviem kompiuteriais).

Taip pat ant nevartotinas laiko, b do, tikslo, priezasties aplin-
kyb ms reiksti tokiuose junginiuose:
a n t b i u l e t e n i o : Pasitarimo nebus, virsininkas a n t b i u -
l e t e n i o ( turi nedarbingumo lapel , biuleten , pazym jim ,
serga).

a n t i s s i mo k f i mo : Namas buvo pirktas a n t i s s i mo -
k f i mo ( issimok tinai).

a n t k e l i o n s : Ar skvr pinig a n t k e l i o n s ( kelio-
nei).

a n t k e l i a i e n ( m n e s i , me t ): Atsiskaitvm ati-
a fo a n t k i t me t ( kitiems metams).
321
a n t k e l i e t a t : Jau metai, kaip fi airba a n t a v i e f
e t a t ( dviem etatais, turi du etatus).

a n t k e l i l i t : Cekis buvo israsvtas a n t s i mt o l i t
( Buvo israsytas simto lit ekis). Kanceliarini preki paskvr
tik a n t p e n k i a s a e s i mt l i t ( uz penkiasdesimt lit ). Par-
auotuv fe f apskaiciavo a n t t r i f l i t ( trim litais).

a n t k e r s t o : Manau, kaa pareig nas taip bus pasielg s
a n t k e r s t o ( is kersto, kersydamas).

a n t k i e k : Benarov s airektorius negal fo paaiskinti a n t
k i e k ( kiek) isaugo paslaug kainos per pirm f pusmet . Sian-
aien niekas negali pasakvti, a n t k i e k ( kaip, ar, kiek) libera-
lai laikvsis valstieciams auot paaa .

a n t k i e n o v a r a o : Namas buvo urasvtas a n t mo n o s
v a r a o ( zmonos vardu).

a n t s s k a i t o s : J visi pinigai buvo paa ti a n t s s k a i -
t o s ( s skait , bank ).

a n t r v t o f a u s ( a n t p i e t , . a n t v a k a r o ): An t
r v t o f a u s ( Kit dien ) nutarimas buvo pakeistas. Teig , kaa
is Lietuvos isvaiuofa a n t v i s a a o s ( visam laikui, visai).

Prielinksnis ant nevartojamas veiksmo objektui reiksti su
veiksmazodziais keisti, mainvti. Pvz.:
Reformos metu simt rubli k e i t a n t v i e n o l i t o (
vien lit ). Susitar keisti but a n t ma e s n i o ( ma-
zesn ). Kas mainvs knvg a n t u r a s ( uzrasus).

Sis prielinksnis nevartojamas objektui reiksti su b dvardziais
gabus, goaus, svkstus, turtingas. Pvz.:
Pasak kaimvn , faunuolis buv s gabus a n t mu : i k o s
( muzikai). Jei turtingas a n t p i n i g ( pinig ; 1ei turi
pinig ), paskolink.
322
Sakytin je kalboje, nusakant kieno nors matmenis, labai daz-
nai pasakomas prielinksnis ant, kur reikia keisti prielinksniais is,
su, arba net jungtuku ir. Pvz.:
Prie aokument reikia pria ti tris nuotraukas, kuri avais 3
cm a n t (is, su, ir) 4 cm.

Panasi netaisykling jungini yra pavartojama labai daug,
taciau is pateikt pavyzdzi matyti, kad jie lengvai pastebimi ir
nesunkiai pataisomi.

'9.3.1.1 pratimas. Atskliauskite. Kur tinka, pavartokite prielinksn ant.

1. Parodyk, kokiomis gatv mis reik s vaziuoti (miestas, planas).
2. Tiek pavargau, kad nepastov jau (kojos). 3. Keiciant pas , reikia trij
nuotrauk , kuri matmenys (3x4). 4. Jis vis griez dant (kaimynas).
5. Nesusnek jome, bet daug k susirod me (pirstai). 6. Kas atsitiko, ko
bariesi (studentai)? 7. Automobilis apdraustas (t kstantis) lit . 8. (Kiek)
vienas brolis protingas, tai (tiek) kitas kvailas. 9. Nesir pink per daug,
baigsi daryti (rytojus). 10. Paskui apsivert (kitas sonas) ir uzmigo.
11. Cia (tiek) logiska, kad n ra k svarstyti. 12. Vaikai prastypciojo pro
miegant j (pirst galai). 13. (Jis) d stytojas neturi akies. 14. Nesusival-
d ir uzrik s (bendradarbis) puol versti visk aukstyn kojom.

Apart

Sis prielinksnis per lenk kalb yra atklyd s is pranc z kal-
bos (a part) ir m s valdinink vartojamas su kilmininko linksniu.
J visais atvejais reikia keisti savais prielinksniais be, isskvrus.
Pvz.:
Ap a r t t o ( Be to; Isskyrus tai), kas isa stvta Lietuvos
Respublikos civilinio proceso koaekse, aar reikia perskaitvti
ir si knvg . Ap a r t p a g r i n a i n s b a u s m s ( be pa-
grindin s bausm s, isskyrus pagrindin bausm ), kaltininkui
gali b ti paskirta ir papilaoma bausm . Ap a r t ( Be) gar-
b s rasto, fis gavo ir verting aovan .
323
Apie

Vartojamas su galininko linksniu. Taisyklingai pavartotas sis
prielinksnis reiskia:

viet , aplink kuri ar ties kuria kas vyksta ar daroma, pvz.:
Apie Marijampol aerlingos em s. Lenktvniavom, kuris grei-
ciau apib gs apie aikstel .

apytikr laik , pvz.:
Tikimasi, kaa s klausim svarstvs tik apie kovo m nes .
Manoma, kaa benarov fe gaisras kilo apie viaurnakt .

apytikr kiek , pvz.:
Pasitarime aalvvavo apie dvidesimt aarbuotof . Ignalinos
atomin s elektrin s vieno reaktoriaus uaarvmas kainuos apie
12 mlra. lit . Suskaiciavus nustatvta, kaa pagrobta apie 2,5
t kst. lit .

objekt , apie kur kalbama, pranesama, zinoma ir pan., pvz.:
Gvventof surasvmo lape turi b ti tiksliai ufiksuota aarbo-
viet , kaa b t galima spr sti apie ekonomin veikl . Susiti-
kime buvo kalb ta apie Europolo ir Lietuvos policifos ben-
araaarbiavim . Suinof s apie turting fona , P. J. kreip si
f . statvmo profekte n oaio apie isskirtin nusikalt li ka-
tegorif itin pavofingus reciavvistus. Gavau stulbinamos in-
formacifos apie savo kaimyn .

Prielinksnis apie nevartotinas su veiksmazodziais: liuavti,
priminti, roavti, skelbti, pamin ti, pavm ti, roavti ir pan., kurie
reikalauja tiesioginio papildinio. Pvz.:
Ap i e t a i ( 1ai) vakar pareisk Rusifos Feaeracifos ener-
getikos ministras. Koa l tau kasaien reikia priminti a p i e
t a v o p a r e i g a s ( tavo pareigas). Pos aio pirmininkas
324
pavm fo a p i e b t i n u m ( b tinum ) skatinti kinin-
kus.

Taip pat prielinksnis apie nevartotinas su kai kuriais sangr zi-
niais veiksmazodziais: aom tis, r pintis, sk stis, sitikinti, susipa-
inti ir pan. Pvz.:
Ap i e r e f o r mo s e i g ( Su reformos eiga) turite susi-
painti kiekvienas asmeniskai. Ap i e m s t a r i m p a -
g r s t u m ( M s tarim pagr stumu) galime sitikinti,
peri r f filmuot meaiag .

Sis prielinksnis nevartotinas daikto (dalyko) pozymiui nusa-
kyti su tam tikrais daiktavardziais, pvz.: gincas apie, skunaas
apie, statistika apie, suvestin apie ir pan.. Pvz.:
Argi laikrastvfe buvo skelbta suvestin a p i e n e mo k i a s
b e n a r o v e s ( nemoki bendrovi suvestin )? Prasia f
gincai a p i e mokslo ir svietimo r e f o r m ( d l . refor-
mos), roaos, niekaa nesibaigs. Jalstvb s kontrol neretai
gauna skuna a p i e l a i k u n e s u mo k a mu s a t l v g i n i -
mu s ( d l laiku nesumok t atlyginim ).

Su veiksmazodiniais daiktavardziais statvmas, nutarimas,
sprenaimas, sutartis, aervbos, pasitarimas ir pan. taip pat vartoti-
nas ne prielinksnis apie, bet prielinksnio a l konstrukcijos. Pvz.:
Pri m n u t a r i m a p i e nuolatin s komisifos s u a a r v m
( d l . sudarymo). sigaliofo statvmas a p i e s t a t v b a s
( d l statyb ) paf rio :onofe. Jakar prasia fo aervbos
a p i e b e n a r a a a r b i a v i m ( d l bendradarbiavimo).

Neretai pasitaiko panasi konstrukcij , kai apie irgi netaisyk-
lingai pavartotas vietoj prielinksnio a l. Pvz.:
Gautas aar vienas skunaas a p i e to aarbuotofo elges ( d l
. elgesio). Taaa buvo pareiksta aomi nuomoni a p i e
L i e t u v o s s i e k ( d l Lietuvos siekio) tapti NATO nare.
Kilo aiskusifa a p i e p r a n e s i mo t u r i n ( d l pranesi-
mo turinio).
325
Kartais prielinksnis apie netaisyklingai vartojamas vietoj prie-
linksnio su. Pvz.:
Ap i e My k o l o Ro me r i o v e i k l ( Su Mykolo Rome-
rio veikla) a stvtofas supainaino stuaentus.

Reik t sid m ti, kad dokument antrast se (virs dokumento
teksto) taip pat nevartotinas prielinksnis apie, o antrast reikia
prad ti prielinksniu a l, pvz.:
D l aarbo vi:ito aienomis; D l Jilniaus m. gatvi b kl s; D l
tvarkos pasienio poste.

'9.3.1.2 pratimas. Atskliauskite. Kur tinka, pavartokite prielinksnius
apie, aplink, a l.

l. mon s atstovai tur jo issami inIormacij (sie klausimai). 2. Man
rodos, kad ta statistika (automobilis, vagyst ) n ra tiksli. 3. (Tas nelai-
mingas atsitikimas) galvojau kelias dienas. 4. Apib k (stadionas) tris ra-
tus. 5. As visai (jie) negalvoju. 6. Vaziuok (miestas), nes tiesiai vaziuo-
damas pakli si didziul masin sp st . 7. Jis nuo pat vaikysies svajojo
keliauti (pasaulis). 8. (As) stov jo nepaz stami zmon s. 9. (Baigiamojo
darbo vertinimas) d stytojai prad jo gincytis. 10. Matyt, tur siu pasiais-
kinti (sio vykio tyrimas). 11. (Namas) augo nuostabus g lynas. 12. Va-
kar d stytojas papasakojo (sio zymaus teisininko) biograIij . 13. (Jis)
man neprimink, nieko nenoriu gird ti. 14. Ar tu kiek nors ismanai (eis-
mo taisykl s)?

D l

Sis prielinksnis vartojamas su kilmininku. Jam b dinga plati
priezasties reiksm , kartais gaunanti tikslo ar nuolaidos atspalv .
Pvz.:
Reikia vertinti, d l ko susiaar savivalavbi skolos per pasta-
ruosius trefus metus. Prasvciau mane atleisti is einam pareig
d l pablog fusios sveikatos. D l to tarp sali kvla ginc ir mes
turime imtis atitinkam priemoni . Buvusiam salies policifos
326
vaaovui teks bvlin tis d l pinig . D l to pareig nui buvo iskel-
ta arausmin bvla, fis atleistas is pareig .

Taisyklingai vartojamas a l nusako objekto turin ir su juo
susijusius dalykus. Pvz.:
Tartasi d l nutarimo projekto, bet nesusitarta. Jakar minist-
ras pasiras pavm , kuriofe pateiktos isvaaos d l aeparta-
mento vaaovo tarnvbinio tikrinimo. Jilniaus apvgaraos aa-
ministracinis teismas patenkino J. R. skuna d l gr zinimo
aarb . Saltini teigimu, A. S. sulauk nemaai priekaist d l
savo darbo.

Kaip jau min ta prielinksnio apie skyrelyje, su prielinksniu
a l sudaromos tvarkom j dokument ir rast antrast s. Pvz.:
D l premif skvrimo; D l valstvbin s kalbos vartofimo.

Taip pat su siuo prielinksniu daznai Iormuluojami ir darbot-
vark s punktai. Pvz.:
Pos aio aarbotvark :
1. D l islaia transportui.
2. D l arausm s paeiaim .
3. D l nauf teis s akt sigaliofimo.

Taciau su tam tikrais veiksmazodziais (mirti, atsakvti, atsi-
skaitvti, pretenauoti, reaguoti ir pan.) a l konstrukcijos visgi ne-
tinka objekto turiniui reiksti. Pvz.:
Jam teks atsakvti a l i s s v a i s t v t mon s l s ( uz is-
svaistytas. l sas). Benarov s vaaovas atsiskait a l savo
v e i k l o s ( uz . veikl ). Avarifos kaltininkas mir a l
smegen s u t r e n k i mo ( nuo sutrenkimo). Jie vra realiai
pretenauofantvs a l pasaulio cempiono v a r a o ( . var-
d ).

Lietuvi kalboje daugelis prielinksnio a l vartojimo klaid
yra atsiradusios d l rus kalbos prielinksnio vertimo prie-
327
linksniu a l. Is ties m s a l atitinka rus kalbos prielinksnius
, - . Pvz.:
Dokumentai a l p r i f u n g i mo p r i e b v l o s ( segti
byl , d ti byl ). Asociacifos vaaovai r pinosi a l s a v o
o r g a n i : a c i f s a n t v k i n s p a a t i e s ( savo orga-
nizacij santykine pad timi) automobili rinkofe. Duos au-
tomobil a l n e p i l n a me c i a p l a n k v mo ( nepilna-
meiams aplankyti). Skvr pinig a l mo k v k l o s s t a t v -
b o s ( mokyklai statyti).

Valdinink ir teisinink kalboje gana dazni tokie posakiai:
D l pasakyto pos ais nutraukiamas; D l nurodyto ieskinvs atme-
tamas; D l pamin to sutartis nepasirasvta ir pan. Si ne tik prie-
linksnio a l, bet ir vyriskosios gimin s dalyvio kilmininko klaid
reik t taisyti taip: D l pasakvt (nuroavt , pamin t ) motvv
(prieasci ); remiantis tuo, kas pasakvta (nuroavta); remiantis pa-
teikta meaiaga (teiginiais, motvvais faktais).

'9.3.1.3 pratimas. Raskite netaisyklingai pavartotas prielinksnio
a l konstrukcijas ir jas pataisykite.

1. Per pra jusius metus visose ministerijose d l aplaidumo ar blogo
pareig vykdymo nebuvo atleistas n vienas darbuotojas. 2. Suvaziavi-
me partijos vadovyb atsiskait apie savo veiklos. 3. Padav teism d l
zalos atlyginimo. 4. Liudytojas nedalyvavo teismo pos dyje d l ligos.
5. Nustatyta, kad tariamasis arestin je mir d l smegen sutrenkimo.
6. Pagirtinas vadovo r pinimasis d l savo darbuotoj darbo s lyg .
7. Kova d l Akciz statymo dar nesibaig . 8. Abejojant d l konkrecios
inIormacijos suteikimo, paprastai nustatoma, kokia institucija ar konkre-
tus pareig nas sprendzia s klausim . 9. Teismas nusprend , kad ben-
drov tur s atsakyti d l padaryt nuostoli . 10. Pazad jo, kad socialinei
darbuotojai duos automobil d l vaik lankymo. 11. Savivaldyb skyr
pinig d l gyvenam j nam renovacijos. 12. Vakar jie pasiras sutart
apie buto nuom . 13. Skirti 2 mln. lit mokyklos statybai.

328

Prielinksnis vartojamas su galininku. Taisyklingai vartojama
prielinksnio konstrukcija dazniausiai reiskia:

viet , kurios vid kas patenka, ar kurios link krypsta veiks-
mas, pvz.:
Jis skubiai fo pos ai sal . Piketuotofai m gino utverti
keli merei J. S. miesto savivaldyb . Pranes , kaa avarijos
viet isskub fo policifos automobilis.

kartais apytikr laik ir objekt , kur krypsta veiksmas,
pvz.:
met pabaig mon s finansin paa tis pager fo. Pavmofe
si loma kreiptis Jalstvbin mokesci inspekcij . Kreipkit s
aepartamento direktori . s f s klausim as negaliu atsa-
kvti. Teismas f gr ino ankstesnes pareigas. Patenkinu pra-
svm , atsivelgaamas Jilniaus universiteto Teis s fakulteto
rast .

veikimo b d ir pan., pvz.:
Jisus asmenis, pateikusius prasvmus, suras eil . Jis iskeltas
kanaiaatu savivalavb s taryb .

Matyt, pats dazniausias netaisyklingo vartojimo atvejis kai
siuo prielinksniu su linksniu reiskiamas laikas. Pvz.:
Ataskaita rasoma au kartus ( per) metus. Jaainasi, viauti-
niskai aptarnaufamas vienas skambutis ( per) minut . Kiek
gauta pafam ( per) m nes .

Taip pat prielinksnis nevartotinas junginiuose su tam tikrais
veiksmazodziais ar apstabar jusiais posakiais:

a t s i l i e p t i (reiksme tur ti poveik ): Bloga aarbo
arausm atsiliepia p r o a u k t v v u m ( produktyvumui). Bet,
329
kaip min ta, atsiliepti galima atsisaukimo, reagavimo reiksme,
pvz.: atsiliep prasvm , rast .

a a r v t i ( t u r t i ) t a k ( p o v e i k , s p a u a i m ) :
Jaaovas tur fo nemenk tak pavalaini elges ( elgesiui). Jie
aaro tak tvrimo e i g ( tyrimo eigai).

p r a s t i : Tas valaininkas buvo prat s lengv gvve-
nim ( prie lengvo gyvenimo, lengvai gyventi).

n u r o a v t i : Nuroaoma nepakankam kontrol .
( Nurodoma, kad nepakankamai kontroliuojama.).

p r i s t a t v t i : Pavma auota pristatvti S o c i a l i n i o
a r a u a i mo s k v r i ( Socialinio draudimo skyriui).

s k i r t i a me s ( a me s i o ) : Skirkite aaugiau a mesio
statvm vvkavmo k o n t r o l ( kontrolei).

r e mt i s k (reiksme 'imti pagrinau'): Pranesime teigiama,
kaa remiantis Ba n k r o t o s t a t v m ( Bankroto statymu)
buvo paskelbtas mon s bankrotas.

v e i k t i ( p a v e i k t i ) : Tokios karstos aiskusifos veikia
statvm l e i a f u s ( statym leid jus). Palankus vertinimas
teigiamai veikia a a r b u o t o f o s a v i mo n ( darbuotojo sa-
vimon ).

'9.3.1.4 pratimas. Raskite, kuriuose sakiniuose prielinksnis pavartotas
netaisyklingai, ir juos pataisykite.

1. D l svaros ir tvarkymo taisykli pazeidim administracin atsa-
komyb patraukti 57 asmenys. 2. Vanduo susalo led . 3. Jeigu toks nu-
sikaltimas padaromas du kartus metus, tai valstyb patiria dideli nuo-
stoli . 4. Spyriau kamuol basa koja ir susizeidziau pirst . 5. Zi r k,
330
k jis pavirto. 6. S. S. alkoholinius g rimus vartodavo vien kart sa-
vait , o kartais ir n sykio. 7. Tik vakar nurimo v jas. 8. Arklys neti-
k tai spyr zmog ir j suzeid . 9. L ktuvas marsrutu Vilnius
Hamburgas skrenda du kartus savait je. 10. Psichotropin s medziagos
labai neigiamai veikia zmogaus organizm . 11. Nem gstu, kai akis
meluoja. 12. Laikrastis eina tris kartus savait . 13. Nuvaziavus apie
200 metr reikia pasukti desin . 14. T paci dien reichskomisaras at-
sisaukime gyventojus oIicialiai paskelb apie vokieci civilin s val-
dzios vedim Lietuvoje.

Iki (ligi)

Sis prielinksnis vartojamas su kilmininko linksniu ir reiskia:

viet , iki kurios judama, iki kurios kas nors plinta, pvz.:
Jaiuoti iki valstvb s sienos liko apie aesimt kilometr . Paki-
l s vanauo uliefo gatv s vaiuofam f aal iki pat saligatvi .

laik , iki kurio kas vyksta, atsitinka, pvz.:
Sutartis galiofa tik iki birelio 30 dienos. Iki mon s privati-
zavimo liko tik kelios aienos, o reikalingi aokumentai aar ne-
sutvarkvti.

reiskinio (veiksmo) kiek , kiekio rib , pvz.:
Kompanifofe airba 1300 moni , o fos metin apvvarta siekia
iki 620 mln. JAJ doleri . Tikimasi, kaa siais metais benarov
eksportuos iki 75 procent savo proaukcifos.

veiksmo atlikimo b d (ypac snekamojoje kalboje), pvz.:
T tamp visaaa b aavo, nes mes netur fome ir neturime
lengvo kelio iki galo normali:uoti santvki su Rusifa. Pasku-
tinis sanaoris pasiroa nes s iki galo svarus.

Taciau beasmeniuose sakiniuose kartais pasitaikanti iki konst-
rukcija neigiamam b viui reiksti yra netaisyklinga. Pvz.:
331
Kai paaisk fo visos sanaorio aplinkvb s, fiems buvo n e i k i
f u o k ( ne juokai, visai prastai, blogai). Pries tokio masto
auait mums n e i k i l i n k s mv b i ( ne linksmyb s r pi).

Is

Taisyklingai vartojamas prielinksnis is dazniausiai reiskia:

viet , is kurios kyla veiksmas, pvz.:
Is Briuselio gr s pareig nas atsisak kalb ti su urnalistais.
Brit policininkas isvvko is Jilniaus, nesumok f s fam teismo
skirtos aaministracin s bauaos.
Tokiai vietos reiksmei artima kilm s reiksm , pvz.:
Jis kil s is Zemaitijos, is senos bafor gimin s.

laik , nuo kurio prasideda veiksmas, pvz.:
Reikalingus aokumentus parenk is anksto. Is vakaro abu susi-
tar , kaa tvirtai laikvsis savo oai .

objekt , kur krypsta veiksmas, pvz.:
Is si deryb abi salvs tikisi labai aaug. Pagrobtas vilkikas
buvo rastas garae, kur is vieno kaimo gyventojo nuomofo
A. S.
Siai reiksmei artima daikto medziagos reiksm , pvz.:
Rasti papuosalai buvo is brangi f metal . Nam stat is bal-
t plyt .

veiksmo atlikimo b d (dazniausiai suprieveiksm jusios kon-
strukcijos), pvz.:
Konkurs teko organi:uoti is naujo. To vvkio tvrimas vvksta
is l to.

priezast , kai prielinksnis is vartojamas su abstrakcios reiks-
m s daiktavardziais, pvz.:
332
Jis tvirtino, kaa narkotikus praa f s vartoti is sielvarto. Taip
pasielg is neapykantos.

Kitomis reiksm mis sis prielinksnis nevartotinas: juo negali-
ma reiksti dokumento, statymo, nutarimo ar siaip kokio nors rasto
pozymio, kai tas pozymis susij s su dokumento parasymo laiku.
Pvz.:
Reikia remtis pos aio protokolu i s si me t sausio 15 aie-
nos ( si met sausio 15 dienos pos dzio protokolu). Jaao-
vaukit s ne senosiomis taisvkl mis, o tomis, kurios i s pra fu-
si me t ( o pra jusi met taisykl mis).

Taip pat prielinksnis is netinka konstrukcijose:

i s k i e n o i n i c i a t v v o s : Jisos naufov s atsiraao ne i s
s a v i v a l a v b s i n i c i a t v v o s ( savivaldyb s iniciatyva).
Eg:aminas kit aien buvo nukeltas i s s t u a e n t i n i c i a t v -
v o s ( student iniciatyva).

i s k i e n o ( k o k i o ) t a s k o v e r t i n a n t ( i r i n t ):
Je r t i n a n t i s e u r o i n t e g r a c i f o s t a s k o ( Eurointeg-
racijos pozi riu) min t iniciatvv b tina palaikvti. I s ma n o
t a s k o i r i n t ( Mano manymu, mano nuomone, man ro-
dos), tas aarbas isvis neatitinka tokiems aarbams keliam reikala-
vim .

i s e i n a n t i s (reiksme pagal, atsivelgiant ): I s e i n a n t i s
p r o b l e mo s s u a t i n g u mo , f o s t v r i mu i ( vertinus
problemos sud tingum , jai tirti; Kadangi problema sud tinga,
jai tirti) teks suaarvti speciali komisif . I s e i n a n t i s p r o -
g r a mo s a p i mt i e s ( Pagal program , kaip matyti is pro-
gramos, atsizvelgiant program ), stuaent savarankiskam aar-
bui skiriama 40 val.

Veiksmo atlik jui nusakyti nevartojama verstin konstrukcija
is (kieno/kokios) pus s. Pvz.:
333
Tuo klausimu i s a a mi n i s t r a c i f o s p u s s ( adminis-
tracijos) nuroavm negauta. I s v a l a i o s p u s s buvo im-
tasi ( Jaldzia m si) aaekvaci priemoni .
Panasiais atvejais, kai n ra zodzio pus s, is konstrukcijos taip
pat geriau vengti. Pvz.:
Pastab i s r e a a k t o r i ( Redaktori pastab ) aar ne-
gauta. Savivalavb aaug priekaist i s mo k v t o f ( moky-
toj priekaist ) gavo a l v luofanci atlvginim .

Nuo

Su kilmininko linksniu vartojamas prielinksnis nuo turi daug
reiksmi , taciau administracinio stiliaus sakiniuose sis prielinksnis
dazniausiai rodo:

priezast , pvz.:
Priklausomai nuo vietos s lyg ir paproi , savivalaos teis
kartais b aavo keiciama ir gauaavo nauf pavaainim . Nuo
v tros aaugiausia nukent fo paf rio gvventofai. Pranesime
teigiama, kaa mogus mir nuo apsinuodijimo a mais. Akvs
vargsta nuo kompiuterio.

viet , pvz.:
Tik parvciu, nurimus uraganui, pavvko laiv , nutempti nuo
seklumos. Nuo kalvos buvo gerai matvti vanaens ulieti plo-
tai. Sis oais kirt turi antrame skiemenvfe nuo galo.

laik , pvz.:
1992 m. pri mus Konstitucif , savivalavb s tarvbos nari ga-
liofim laikas nuo penkeri met sumaintas iki avef . Nuo
siol J s esate isankstinio mok fimo paslaugos ,Labas' varto-
tofas. Jvriausvb s statvmas reikalaufa, kaa Ministras Pirmi-
ninkas ne v liau kaip per 15 aien nuo fo paskyrimo pristatv-
t Seimui savo suaarvt Jvriausvb .

334
Kartais prielinksnis nuo gali reiksti:

apytikr kilm s viet , pvz.:
Is tarimo matvti, kaa fis kil s nuo Panev zio. Ar tik fis kilimo
ne nuo paj rio?

veiksmo atlikimo b d , pvz.:
Taaa honorar skaiciuoaavo nuo eiluci skaiiaus. Rasto
aarb praa k rasvti nuo eksperimentin s dalies.

tiksl kiek , pvz.:
Siuo atvefu amorti:acifos islaiaos skaiciuofamos nuo visos
sumos. Susitar atskaiciuoti po au litus nuo kiekvieno simto.

objekt , pvz.:
Institucifos kompetencifos konkretus turinvs priklauso nuo tos
valdzios vietos benarofe valai sistemofe. Bet sua tiniai
principai nuo pirmini princip skvr si tuo, kaa . faktin s
Jvriausvb s veiklos glios priklaus nuo Seimo.

daikto pozym , pvz.:
B glvs nesuvala automobilio ir nuvert saligatvvfe pastatvt
aiaiul sk t nuo saul s. Nupirk vaist nuo galvos skausmo.

Taciau prielinksniu nuo negalima reiksti pozymio, susijusio
su vieta (su valstybe, su institucija ar pan.): Pvz.:
Dervbose aalvvaus ir trvs a t s t o v a i n u o L i e t u v o s Jv -
r i a u s v b s ( Lietuvos Jyriausyb s atstovai). K si lvsime
konferencif n u o ( is) m s aepartamento.

Taip pat siuo prielinksniu nereiskiamas ir toks objektas, kuris
sunaikinamas, nuvalomas nuo pavirsiaus ir pan. Pvz.:
Prasia fus p gai, kelininkai nesp fa valvti g a t v i n u o
s n i e g o ( sniego nuo gatvi ). Nestov k, nuvalvk lent n u o
k r e i a o s ( kreid nuo lentos).
335
Pagal

Sis prielinksnis vartojamas su galininku.
Jis dazniausiai zymi viet , t. y. buvim salia ko nors ir veiks-
m isilgai ko nors: Kelias eina pagal
58
valstvb s sien . Gincvtino
sklvpo riba vra pagal geleinkel . Is sios reiksm s issirutuliojo
abstraktesn s reiksm s pagrindo, kriterijaus. Dalykiniuose ras-
tuose b tent ir vyrauja pagrindo (r mimosi kuo nors) reiksm ar
vair s jos atspalviai. Pvz.:
Atsakomvb n traukiama pagal statym . Pagal strateginiam
investuotofui suaarvt grafik pirmame etape buvo ispirkta
60 proc. vis norim parauoti benarov s akcif . Pagal tarp-
tautinius apskaitos standartus benarov s grvnasis nuostolis
siek 117 mln. lit . Specialios paskirties aokumentai tvarkomi
pagal fiems skirtas instrukcijas. Pavm fimai israsomi pagal
eil . Kompensacifa mokama pagal gvvenam f viet . Pernai
pagal siskolinimo mok fimo atia fimo sutart IAE gr inta
130 mln. lit skolos. Pagal profekto reng f numatvt tvark
aaugiausia skol b t nurasvta Jilniaus savivalavbei. Rinki-
mai savivalavbes pagal proporcin rinkim sistem vvko
1991 m.

Taciau sio prielinksnio negalima vartoti atpazinimo, identiIi-
kavimo ir isvad darymo reiksm mis. Pvz.:
Asmens tapatvb pareig nai nustato p a g a l asmens a o k u -
me n t u s ( is . dokument ). Pa g a l t v r i mu s , a t l i k -
t u s ( Remiantis tyrimais, atliktais) 1999 m. birel , LTB
patikimiausiu salies banku pavaaino 30,9 proc. apklaust gv-
ventof . Pa g a l tvrim a u o me n i s ( 1yrim duomenimis;
Kaip rodo tyrim duomenys), gaisro prieastis buvo laia
trumpas fungimas. Specialist painsi p a g a l a a r b ( is
darbo). Pa g a l mo k s l i n i n k u s ( Pasak mokslinink ;
Kaip teigia mokslininkai), aaug lemia pavelaimumas. Pa -

58
Tokiai vietos reiksmei nusakyti taip pat tinka ir prielinksnis palei.
336
g a l 1999 m. pirmo ketvircio Teismo antstoli kontoros pro-
ceso vvkavmo a t a s k a i t ( Is . ataskaitos matyti, kad ...;
Kaip rodo . ataskaita; Kaip matyti is . ataskaitos) ataskai-
tinio laikotarpio praaiofe buvo 58960 vvkaom f bvl . Pa -
g a l liuavtof p a t e i k t u s p a r o a v mu s ( Is. pateikt
parodym ) aarome toki isvaa . Sianaien pateiksiu ne tik
r e : u l t a t a p i b e n a r i n i m p a g a l s k i r t i n g u s
f a k u l t e t u s ( atskir fakultet rezultat apibendrinim ),
bet ir.

Taip pat pagal nevartotinas priezasciai reiksti. Pvz.:
Pa g a l s f a k t ( D l sio fakto) aaministracin bvla ne-
bus keliama. Pa g a l mi n t f a k t ( D l min to fakto)
apklausti sie asmenvs.

Sio prielinksnio nereikia vartoti minties saltiniui nusakyti
59
.
Pvz.:
Pa g a l f ( 1o nuomone; 1o manymu; 1o sitikinimu; Pa-
sak jo), tokiems aalvkams svaistvti l s neverta |34|.

'9.3.1.5 pratimas. Raskite prielinksnio pagal vartojimo klaidas ir jas is-
taisykite.

1. Pagal s Iakt iskelta administracin byla. 2. Pagal Muitin s de-
partamento pateikt statistik kontrabanda Lietuvoje labiausiai sigal jo
1994 metais. 3. Masin vairuoja pagal galiojim . 4. Jo manymu, rinki-
mai savivaldybes turi b ti organizuojami pagal proporcin rinkim si-
stem . 5. Tokiu b du darbuotojas, atlikdamas tyrim pagal tokius nusi-
kaltimus, neretai prieina iki tam tikros ribos, uz kurios stovi valdzios vy-
rai. 6. Pagal KAM ministro sakym as vykau Kaliningrad . 7. Pagal
turimus duomenis salyje susiIormavo stiprios ekonomin s grupuot s,
praturt jusios is nusikalstamos veiklos. 8. Pagal darb ir uzmokestis. 9.
auditorij kviecia pagal s ras . 10. komisij jis eina pagal pareigas.

59
Kai kurie autoriai si reiksm grieztai taiso.
337
11. Biudzeto skiriamos l sos turi b ti naudojamos pagal paskirt . 12. Bet
konkreciai dirbant pagal akcija ,Saugus greitis' sulaikyta pilieci nebu-
vo. 13. Sustojus neutralioje zonoje, pakeiciami krovinio dokumentai,
pagal kuriuos jis uzmaskuojamas ir gr zta atgal Lietuv .

Pas

Taisyklingai su galininko linksniu vartojamas prielinksnis pas
paprastai zymi:

viet , pvz.:
Pas mus visiskai neskatinama formuoti viaurinio gvventof
sluoksnio. Buto raktai palikti pas kaimynus. Pas juos buvusi
vokiska tvarka.

veiksmo krypt , pvz.:
Laukiame pas mus atvvkstanci aervbinink . Zmon s tur t
pranesti surasin tofams, kaaa pas juos b t patogiau ateiti.
Jvksime pas Karaliauciaus srities verslininkus tartis a l sta-
tvb atnaufinimo.

Dabar sio prielinksnio klaid daroma labai daug, nes is rus
kalbos lietuvi kalb sklinda netaisyklingas pas vartojimas tur -
jimo ar nuosavyb s reiksme. Pvz.:
Atlikti tvrimai roao, kaa p a s f u o s a a r v r a ( jie dar tu-
ri) l s . Pa s ma n e vra klausimas ( As turiu klausim ;
Noriu paklausti). D l toki nemalonum aarbe pa s f
( jam) prasia fo nervinis sokas.

Pas nevartotinas veiksmo adresatui zym ti su veiksmazo-
dziais gauti, imti, sigvti, klausti, kreiptis, pirkti, prasvti, reikalau-
ti, skambinti, skolintis, sk stis, suinoti, sauktis, teirautis, vogti.
Pvz.:
D l atlvginimo kreipkit s p a s b u h a l t e r ( buhalter ).
Prasiau p a s v i r s i n i n k ( virsinink , virsininko) pagal-
338
bos. Bilietus gali sigvti p a s v a i r u o t o f ( is vairuoto-
jo). Paskambinkit rvtof p a s ma n e ( man) aarboviet .
Reikalavo p a s a i r e k t o r i ( is direktoriaus), kaa nesu-
maint atlvginimo. Skambinsiu p a s f u r i s t ( juristui) ir
issiaiskinsiu. Tvarkarast suinosiu p a s a r a u g u s ( is
draug ). Teiraukit s p a s a e p a r t a me n t o v a a o v
( departamento vadovo, departamento vadov ).

Didel klaida, kai pas vartojamas santykiui su savimi nusaky-
ti. Pvz.:
Direktorius nu fo p a s s a v e ( savo kabinet ). Ar vaavbi-
ninkas p a s s a v e ( savo kabinete, savo darbo vietoje)?

'9.3.1.6 pratimas. Raskite ir istaisykite prielinksnio pas vartojimo klai-
das.

1. Tai rodo, kad pas kai kuriuos vairuotojus yra silpni vairavimo
g dziai. 2. Teisininkai teig , kad asmen , nesusijusi nei su A. S. tar-
dymu, nei su jos gynimu, vizitai pas j neteis ti. 3. As steb jausi is kur
pas mokytoj tokia j ga. 4. Talon galite sigyti pas vairuotoj . 5. Vasa-
ros pas mus daznai b na saltos ir lietingos. 6. Pas t zmog yra valiuti-
ni saltini . 7. Aci ponui Zukui, kad jis moka skaiciuoti pinigus, kurie
yra pas mane kisen je. 8. At jau prasyti pas j pagalbos. 9. Jis teiravosi
pas direktori , ar jau patvirtintas bud jim graIikas. 10. Turiu skambinti
pas t vus ir jiems visk pranesti. 11. Pas kaimynus talka, ir tu nueik pa-
d ti. 12. Deja, ne pas visus zmones intensyvioms treniruot ms yra valios
ir laiko. 13. Pas j ant stalo mobiliojo rysio teleIonas.

Po

Sis prielinksnis vartojamas su kilmininku, galininku, nagi-
ninku, o keliuose sustabar jusiuose posakiuose net su naudininku
ir turi daug reiksmi . Pvz.:
Pra fusi savait Seimas po pateikimo nepritar ir gr ino
patobulinti Jvriausvb s pateikt statvmo profekt . Prokuro-
339
rai isk l kelias bvlas po straipsni spauaofe. Po kiekvieno
surasymo aarbuotofas privalo pasirasvti konkret sipareigo-
fim . Jain fo po Lietuv ir agitavo balsuoti u. Po truput
reikalai praa fo ger ti. vvk fie puikiai mat , nes viskas vvko
po kaimvn langais. Teig , nesiruosi s tvarkvti kio po seno-
vei. Ten ir po siai dienai tebegvvena.

Netaisyklingos po reiksm s dazniausiai pasitaiko j vartojant
su nagininku vietoj prielinksnio pagal. Taigi sis prielinksnis ne-
vartojamas:

su vieta nesusijusiam b dui reiksti: Isauoaa pavm fimus p o
p a r a s u ( pagal paras , pasirasytinai).

b viui reiksti: Laikomas p o p e r i r a ( Yra perzi rimas,
saugomas). Laikomas p o s a r g v b a ( Laikomas suimtas; Sar-
gybos saugomas). Yra p o a r e s t u ( arestuotas). Taaa gvve-
nome p o r u s a i s ( rus valdomi, rus valdzioje).

pozymiui reiksti: Dokumentai spausainami p o b e n a r u
p a v a a i n i mu ( bendru pavadinimu, su bendru pavadinimu).
Stuaent kolona vgiavo p o s p a l v i n g o mi s v l i a v o mi s
( su spalvingomis v liavomis).

Prie

Prie vartojamas su kilmininko linksniu. Lietuvi bendrin je
kalboje prie konstrukcijos paprastai zymi viet , pvz.:
Jis ragino visus rinktis prie savivaldyb s. fim saugof ap-
saugos aarbuotofai neleiao piketuotof prie pat dur . Min ti
pastatai atsiraao nuosaliofe soavbofe prie ezero.

Administracin je kalboje prie vartojamas su veiksmazodziais
(pria ti, priklausvti, prirasvti, priaurti, prisia ti ir pan.), reiskian-
ciais d jim salia ko nors ar kok papildym , pvz.:
340
Dokument s ras pridedame prie rastveavbos instrukcijos.
Prie pagrinainio teksto prirasytos pastabos. Jisa tai prisid t
prie ekonomikos stiprinimo.

Prielinksnin konstrukcija prie ko su staig ar organizacij
pavadinimais rodo netiesiogin priklausym tai staigai: Archvv
generalin airekcifa prie Lietuvos Respublikos Jvriausvb s, Rvsi
ir informacifos aepartamentas prie Jiaaus reikal ministerifos.
Taciau sis junginys netinka, jei toks priklausymas tiesioginis, to-
d l rasytina ir sakytina ne T e i s s i r p e r s o n a l o a e p a r -
t a me n t a s p r i e Ap l i n k o s mi n i s t e r i f o s , o Aplinkos
ministerijos 1eis s ir personalo departamentas.

Kitos prielinksnio prie konstrukcijos, reiskiancios laik ir tu-
rincios kit aplinkybi reiksmi yra taisytinos, nes paprastai b na
verstin s:

p r i e t o k i s l v g ( a p l i n k v b i ): Pr i e t o k i s -
l v g ( 1okiomis s lygomis; Esant tokioms s lygoms) pareig -
nams labai sunku airbti. Jis aingo p r i e l a b a i k e i s t a p -
l i n k v b i ( keistomis aplinkyb mis). Pr i e i s v a r a i n t
a p l i n k v b i ( Isvardytomis aplinkyb mis) teismas isnagrin fo
J. K. bvl . Pr i e mi l i n i s k o s k o n t r o l s s i s t e mo s
( Nors kontrol s sistema ir milziniska; Esant milziniskai kont-
rol s sistemai), klest te klest fo nes iningumas.

p r i e u a a r a u r : Komisifos pos ais vvksta p r i e u -
a a r a u r ( uz uzdar dur , yra uzdaras, slaptas).

p r i e p r o g o s : Pr i e p r o g o s ( Pasitaikius progai; Kai
bus proga; Cav prog ) aptarsime siuo reikalus. Pr i e p r o g o s
( Cav prog ; Kai pasitaikys proga), issiaiskinkime pafam ir is-
laia rvs .

p r i e g e r i a u s i n o r : Ir p r i e g e r i a u s i n o r
( Kad ir kaip nor iau; Kad ir labiausiai nor damas; Kad ir
341
kaip nor damas; Kad ir geriausi nor tur damas) aabar nega-
liu fums paa ti. Pr i e g e r i a u s i n o r ( Nors ir labai bus
stengiamasi,) kitais metais Lietuvai aar nepavvks vesti eur .

p r i e k o c i a a s ( t u , . f i e ): Pr i e k o c i a a s
( Kuo as ia d tas, kaltas), koa l mane kaltini? Jis cia n e p r i e
k o ( 1is ia niekuo ned tas, nekaltas; Su tuo jis neturi nieko
bendra).

Sakytin je buitin je kalboje manoma tokia prielinksnio prie
konstrukcija, nors galima pasakyti geriau:

p r i e c a r o ( v o k i e c i ) ir pan.: Pr i e c a r o ( Carui
valdant; Caro laikais) Lietuvofe buvo vestas spauaos arauaimas.
Pr i e v o k i e c i ( Jokieiams valdant; Jokiei okupacijos
metais) buvo sunku, bet aar sunkiau p r i e r u s ( rus okupa-
cijos metais, rusams valdant).

'9.3.1.7 pratimas. Raskite ir istaisykite prielinksnio prie vartojimo
klaidas.

1. Kaip rasoma statyme, narkotin mis medziagomis yra laikomi
vaistiniai preparatai ir medziagos, kurios priskiriamos prie toki pagal
Sveikatos apsaugos ministerijos s ras . 2. Girti asmenys padar 87 sun-
kius nusikaltimus prie sunkinanci aplinkybi . 3. Jis turi ne tik duonos,
bet ir prie duonos. 4. Kit ryt prie VRM bud tojo pri jo tariamojo mo-
tina ir lauk , kol ministerijos darbuotojai susirinks darb . 5. Prie tokio
salcio v jai retai kada pucia. 6. T vas mus ragino prie knyg skaitymo.
7. Ragink svecius prie stalo. 8. Prie toki s lyg labai sunku dirbti. 9. Jis
vis laik buvo link s prie kort . 10. Javus auginti gr dams neapsimoka;
prie dabartini kain vieni nuostoliai. 11. Prie tinkamo darbo dienos re-
zimo studentai nepervargsta. 12. Prasom prie kavos puodelio. 13. Ar-
chyv generalin direkcija prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb s pri-
m tok nutarim . 14. Prie saunam j ginkl priskiriami ir nupjaut-
vamzdziai sautuvai, pagaminti is medzioklini sautuv , prarad me-
dzioklinio sautuvo savybes.
342
Pries

Pati bendriausia prielinksnio pries, vartojamo su galininku,
reiksm pirmumas, priesingumas vietos, laiko ir kitais atzvil-
giais, pvz.:
Kokias garantifas bankui suteik norveg benarov pries im-
dama paskol ? Balsuofa pries kandidat . Jis es s pries salies
jungim si karinius blokus. Pagaliau isaisk fo, kurie parla-
mentarai buvo pries salies stojim Europos S fung . Stovi
pries teis jus (f akivai:aofe). Jie cia gvveno pries avefus me-
tus. Pries v j nepap si. Pasielg pries t vo vali . G aa pries
draugus. Pries namus plati gatv .

Taciau pries netinka priespriesai reiksti prie veiksmazodzi
priesintis, priestarauti ir prie is j padaryt daiktavardzi , taip pat
prie zodzi junginio b ti atspariam. Pvz.:
Lietuvi tauta atkakliai priesinosi p r i e s p a v e r g f u s
( paverg jams). Pr i e s s a s t v t o f ( Siam d stytojui)
nepapriestarausi.

Prielinksnis pries nevartotinas su veiksmazodziais, reiskian-
ciais tam tikrus moralinius veiksmus: nusikalsti, atsiskaitvti, bei
su zodzi junginiais fausti pareig , kelti uaavin . Pvz.:
Tas, kuris nusikalto p r i e s t a u t ( tautai), tur s atsakvti.
Seimo nariai tur t atsiskaitvti p r i e s s a v o r i n k f u s
( savo rink jams). Pries tris aienas ,,Lietuvos' viesbutvfe
v l buvo paaarvtas nusikaltimas p r i e s J AJ p i l i e t
( 1AJ pilieiui). Grau, kaa fis faucia pareig p r i e s s a -
v o a r a u g u s ( savo draugams).

Nereik t prielinksnio pries vartoti prie zodzi karas, kova,
kovoti. Cia tinka prielinksnis su. Pvz.:
Kova p r i e s o r g a n i : u o t n u s i k a l s t a mu m ( su
organizuotu nusikalstamumu) aiaelis m s r pestis. Tuo
metu Kaln Karabache vvko arm n karas p r i e s a : e r -
343
b a i a a n i e c i u s ( su azerbaidzanieiais). Pateik tok vi-
suomen s moael , kai kiekvienas kovofa p r i e s savo kai mv-
n . ( su kaimynu).

Geriau nevartoti prielinksnio pries su veiksmazodziu atsakvti:
Politikas teig , kaa es s pasireng s atsakvti pries statvmus
( pagal statymus). O akivaizdos reiksme vartoti si konstrukcij
visiskai tinka: Tau teks atsakvti pries teism .

'9.3.1.8 pratimas. Raskite ir istaisykite prielinksnio pries vartojimo
klaidas.

1. Pries statymus visi lyg s, ar yra lygesni ? 2. Kovojant pries al-
koholini g rim kontraband buvo isbandytos vairiausios priemon s.
3. Jis visada eina pries daugumos vali . 4. 1943 m. buvo m ginta suIor-
muoti ,vietin s savisaugos' b rius kovai pries bolsevik partizanus, bei
is to nieko neis jo. 5. Aspirinas ne tik skystina krauj , bet tinka ir pries
uzdegim . 6. Reikia tyl ti pries j , kitaip nieko nebus. 7. Lomzoje lank -
si vyriausiasis prokuroras J. V. ir Nusikaltim pries asmen skyriaus
prokuroras T. M. 8. Policija pries j nusizeng tuo, kad iskviet kaip liu-
dytoj . 9. O pries pensionato vadovus iskelta baudziamoji byla pagal
Valstyb s kontrol s departamento atliktos revizijos rezultatus. 10. V.
Bobin nuteis kal ti vienerius metus ir sesis m nesius uz ,lietuvi par-
tizan organizavim kovai pries lenkus'. 11. Nedera tokiomis priemo-
n mis priestarauti pries t v nor . 12. ,Uzkulisi ' leid jai ragina prad ti
byl pries A. ir J. S. ir yra pasiruos atsakyti pries statym .

Su

Sis prielinksnis vartojamas su nagininko linksniu. Bendroji
prielinksnio su reiksm yra buvimas kartu, drauge, pvz.:
Drauge su Premjeru Parvi atvvko f lvaintvs asmenvs. Ti-
kimasi kartu su kitu akcininku Jalstvb s turto fonau to-
liau ieskoti strateginio investuotofo. Jakar kartu su moni
bankroto statymu buvo priimtas ir moni restrukt ri:avimo
statvmas. Met pabaigofe tvrimo meaiaga su pateiktomis is-
344
vadomis buvo atiauota teisiskai vertinti Generalinei prokura-
t rai.

Zodzi junginyje ar sakinyje sis prielinksnis priklausomai nuo
daiktavardzio, pries kur yra su, gauna nemazai skirting reiks-
mi (veiksmo atlikimo b do, veiksmo atlikimo priemon s, laiko,
priezasties ir pan.), nors buvimo kartu ryskesn ar blankesn
reiksm lieka. Pvz.:
Bankrutavusios mon s turtas pirmiausia bus panauaofamas
atsiskaitvti su bankais. Benarovei buvo suteikta 59 mln. lit
paskola su valstvb s garantija. Tai teig ,Lietuvos energifos'
atstov rvsiams su visuomene. Jakar J. M. sak , kaa su sia
pazyma bus supainainti visi benarov s akcininkai. Nustatvta,
kaa fis niekaaa nebuvo susif s su kauka:ieci mafija.

Norint isvengti sio prielinksnio vartojimo klaid , jo nereik t
vartoti ten, kur negalima numanyti buvimo kartu atspalvio.

sid m tina, kad veiksmazodziai: aiaugtis, girtis, r pintis,
rengtis, vilktis, autis ir pan. reikalauja vieno nagininko, t.y. be
prielinksnio su. Pvz.:
sesif pasienieciai atvvko a p s i r e n g s u u n i f o r mo -
mi s ( apsireng uniformomis, uniformuoti). Nesigirk s u
savo p a v mi a i s ( pazymiais), aar visko bus.

Netaisyklingai su pavartotas tokiuose sakiniuose:
R. J. teig , kaa sis verslas s u p e r s p e k t v v a ( perspekty-
vus, turi perspektyv ). Noriu papasakoti, kas atsitiko s u
v i e n u a a r b u o t o f u ( vienam darbuotojui). Reikia baig-
ti s u t a i s g i n c a i s ( tuos ginus). Zi r k, kaa neprasi-
a tum s u s k u n a a i s ( sk stis, skund rasin ti). Peln
,Lietuvos geleinkeliai' panauaos keliams remontuoti, toa l
metus planuofama baigti s u nuliniu p e l n u ( tod l planuo-
jama, kad met pabaigoje jo ir nebus). Iki siol aiaeli pro-
blem s u kariniu t r a n : i t u ( d l . tranzito) nebuvo. Jie
345
buvo nuteisti laisv s at mimu avefiems metams s u t u r t o
k o n f i s k a v i mu ( konfiskuojant turt ).

Reikia vengti vartoti prielinksn su vidiniam pozymiui reiksti
su apkonkret jusi daiktavardzi nagininku
Dabar aarbaaviai aaniausiai pageiaaufa a s me n t i k s u
a u k s t u o f u i s s i l a v i n i mu ( baigusi universitetus as-
men ; turini aukst j issilavinim asmen ). Komisariate
vra tik trvs mo n s s u a u k s t u o f u i s s i l a v i n i mu
( zmon s, turintys aukst j issilavinim , baig aukst sias
mokyklas).

Sakytin je kalboje prielinksnis su netaisyklingai vartojamas
zodzi junginiuose: prasti reikalai su, blogi popieriai su, maa
(aaug) nauaos su ir pan. Pvz.:
Benarov fe labai p r a s t i r e i k a l a i s u patalpomis
( prasti patalp reikalai, o dar geriau konkreciai pasakyti
tr ksta patalp , patalpos nesuremontuotos). Kaaangi b u v o
v i s a i b l o g a i s u p i n i g a i s ( labai tr ko pinig , neuz-
teko pinig ), tai buvo suteikta 59 mln. lit paskola su valstv-
b s garantifa. Buvo aaug r p e s c i s u t r a n s p o r t u
( r pesi d l transporto, transporto r pesi ).

'9.3.1.9 pratimas. Raskite ir istaisykite prielinksnio su vartojimo klai-
das.

1. Darbdaviui pristatyta pazyma, kad A. Virkutis su sulauzyta ranka
gydosi ambulatoriskai. 2. Jis su visais labai mandagiai elgiasi. 3. Sub-
jektas tai Iizinis asmuo su nusikaltimu, sulauk s atitinkamo amziaus ir
pakaltinamas. 4. Kokios problemos su smulki moni bankrutavimu.
5. Pastaruoju metu buvo aktyviau dirbama su kontrabanda. 6. Su saule
atsik liau, bet vis tiek visko padaryti nesp jau. 7. Tarnybos gal t keis-
tis su j turima operatyvine inIormacija pagal kompetencij . 8. Rysys
tarp darbuotoj bus palaikomas su radijo stoties pagalba. 9. Taip buvo
daroma vien su tikslu pasipelnyti. 10. 1899 m. Lietuvoje veik 1426
346
mon s su 13,2 t kst. darbinink . 11. Pranesame, kad autobusas isvyks
su pav lavimu. 12. Darbo iesko vaikinas su aukstuoju issilavinimu.
13. Jis atsistojo greta su vadovu.

Ties

Taisyklingai su nagininko linksniu vartojamas sis prielinksnis
reiskia viet (erdv ), pvz.: Jienas is toki eismo organi:avimo
pakeitim buvo atliktas Jilniaus mero iniciatvva Diaiofofe gatv -
fe, ties Rotus s pastatu. Buvo pasi lvta atstatvti miesto gvnvbin s
sienos atkarp ties namu Universiteto g. 14.

Jei vietos santyki n ra, prielinksnis ties nevartotinas. Pvz.:
Nevert t mums susikoncentruoti t i e s finansini problem
s p r e n a i mu ( prie . sprendimo). T i e s sia s u t a r t i mi
( Prie . sutarties) savivalavb s pareig nai aar tur s gero-
kai paairb ti. Pateik netik t klausim , t i e s k u r i u o
( d l kurio) aar teks pagalvoti.

Uz

Prielinksnis u vartojamas su kilmininko ir galininko links-
niais.
Taisyklingai pavartotas su kilmininku jis reiskia viet , atstu-
m ar laik po kokio nors tarpo, veiksmo atlikimo b d , pvz.:
Uz biuro dur pasigirao neaiskus bru:aesvs. Buvo toks r kas,
kaa uz poros zingsni nieko negal fai matvti. Mokvkla netoli,
uz pus s kilometro. Gal uz keli dien tas namas ir suaeg .
Uz met ir fis baigs mokslus. Ciupo f uz rank ir tvirtai lai-
k . Sk stantis ir uz siaudo griebiasi.

Kai si reiksmi n ra, prielinksnis u nevartotinas. Pvz.:
Girtas pareig nas isar so s sti u ( prie) automobilio vairo.
S aint u ( prie) sio automobilio vairo, akis krinta prietai-
347
s skvaelio funkcionalumas. Kas po rinkim stos u ( prie)
valstvb s vairo?

Taisyklingai vartojamas su galininku prielinksnis u paprastai
reiskia atlyginim , kompensacij , atpild , pavadavim . Pvz.:
Benarov , nor aama sumok ti uz akcijas, fas ustat bankui
ir gavo paskol . Bet ir uz toki nakvyn reik fo mok ti. Tei-
smas J. R. priteis aaugiau nei 21 t kst. lit pinigin kompen-
sacif uz priverstines pravaikstas. Dabar as uz tave paairb -
siu. Jvkavaamas savo galiofimus, meras atsako ir uz ne gali
gvventof socialin integracij . Nuo neatliktos laisv s at mi-
mo bausm s aalies atleiaiami asmenvs, nuteisti iki 2 met
imtinai uz nesunkius nusikaltimus.

Prielinksnis u su veiksmazodziais balsuoti, b ti, pasisakvti
vartojamas pritarimui reiksti. Pvz.:
Pasisak uz toki koaekso straipsnio patais . Kas pasisakote
uz s kanaiaat , pakelkite rankas. Beveik visi akcinink susi-
rinkimo aalvviai buvo uz tok nutarim . Jisi vieningai balsa-
vo uz fo kandidat r .

D l slav kalb takos prielinksnis u sigali vietoj prielinks-
nio a l su veiksmazodziais kovoti, ti, lenktvniauti. Su siais
veiksmazodziais paprastai reikia a l, nes dazniausiai nurodoma
priezastis, tikslas. Pvz.:
Lietuvi tauta atkakliai kovofo u Ne p r i k l a u s o mv b
( d l Nepriklausomyb s). Jie uvo u T vvn s l a i s v
( d l . laisv s).

Nevartotini posakiai priimti u pagrina ir laikvti u pagrin-
a , nes yra verstiniai. Pvz.:
Pos aio metu buvo si loma s nutarim p r i i mt i u p a -
g r i n a ( pagrindu, kaip pagrind ). Susirinkimo aalvviai
nusprena pateikt f profekt l a i k v t i u nutarimo p a -
g r i n a ( nutarimo pagrindu).
348
Prielinksnis u netaisyklingai pavartotas ir tokiuose sakiniuo-
se:
U u n i v e r s i t e t o k o ma n a ( Universiteto komando-
je) startavo ir au absolventai. U I s p a n i f o s , Re a l o '
k o ma n a (,,Realo" komandoje) aiaia ir Lietuvos krep-
sininkai.

Prielinksnis u ir galininkas nevartotinas su veiksmazodziu at-
stovauti bei atstovavimo reiksm s posakiuose. Pvz.:
Mes tik aviese atstovavom u m s u n i v e r s i t e t
( m s universitetui). Kas u f s aepartament ( j s
departamentui) gal t atstovauti konkurse?

Sis prielinksnis vengtinas vartoti nusakant laiko tarp , kuriam
kas priskiriama, ir buvusiam laiko tarpui reiksti. Pvz.:
Ataskaita u p r a f u s i u s me t u s ( Pra jusi met ata-
skaita) buvo parengta netinkamai. Parasiau kontrolinius aar-
bus u v i s s e me s t r ( viso semestro). Buvo susumuoti
paangumo balai u a v e f u s mokslo me t u s ( dvej .
met ).

Reikia vengti vartoti prielinksn u junginiuose, reiskianciuose
kiekybinius pozymius. Pvz.:
Gaisras paaar n u o s t o l i u 1 0 t k s t . l i t ( 1b
t kst. Lt. nuostoli ). Nustatvta, kaa buvo pavogta preki u
5 t k s t . l i t ( kuri vert 5 t kst. Lt).

Virs

Vartojamas su kilmininku. Sis prielinksnis reiskia buvimo
auksciau ko nors santyk , pvz.:
Dokumento pavaainim reikia rasvti aesin fe lapo pus fe virs
datos. Jirs dur pritvirtintas kabineto numeris. Jirs namo
pla:aa Trispalv .

349
Verstinius posakius virs isa stvtas, virs pateiktas, daznai pasi-
taikancius vairiuose tarnybiniuose rastuose, reikia keisti posakiais
auksciau isa stvtas, pateiktas. Pvz.:
Ji r s p a t e i k t a ( Auksiau pateikta) statistika vercia
rimtai susim stvti. Ji r s i s a s t v t o s ( Auksiau, anks-
iau isd stytos) mintvs vertos m s a mesio.

Prielinksnis virs netaisyklingai vartojamas nusakant reiskini
persvar . Pvz.:
Defa, tai ir reisk virsenvb v i r s isvaravt s t a t v m
( reisk , kad tai auksiau uz . statymus, auksiau kaip
(negu, nei) . statymai). Asmeninius interesus fis stato v i r s
v i s u o me n i n i ( Asmeniniai interesai jam svarbiau
kaip (negu, nei) visuomeniniai; Asmenini interes jis paiso
labiau negu visuomenini ).

Prielinksnio virs geriau nevartoti kiekio ar skaiciaus virsijimo
reiksme. Pvz.:
Komanairuot fe isbuvau v i r s m n e s i o ( daugiau kaip
m nes , daugiau negu m nes , daugiau nei m nes ). Jilniufe
gvvena v i r s p u s s ( daugiau kaip (negu, nei) pus , per
pus ) milifono gvventof .

Nereik t virs vartoti ir nusakant ypatyb s virsijim . Pvz.:
Tai v i r s mano f g ( 1ai virsija mano j gas; 1ai man per
sunku). Tai fau v i r s l u mo ( 1ai negird tas z lumas;
1ai per daug z lu; 1ai daugiau nei z lumas).

'9.3.1.10 pratimas. Pataisykite prielinksni u ir virs bei kitas pasteb -
tas klaidas.

1. Vokietijos pilietei padarytas nuostolis uz 23 500 eur . 2. Beveik
visi pasisak uz pasi lyt kandidat . 3. Juodas debesis pakibo virs gal-
vos. 4. Rinkimin se apylinki komisijose dirba virs 900 zmoni . 5. Sta-
350
tistikos departamentas uz 1996 metus dar neapskaiciavo sio rodiklio.
6. Rytoj as uz draug bud siu prie konsultacij teleIono. 7. Siais metais
is kontrabandinink isimta virs 5 mln. ton spirito. 8. Si loma si rezo-
liucij priimti uz pagrind . 9. Paskaiciuota, kad produkcijos savikaina uz
siuos metus gerokai sumaz jo. 10. Tai rodo neistirt kontrabandos byl
skaiciaus did jimas, pvz., 1996 m. neistirta virs 50 byl .

9.3.2. Polinksni konstrukcijos

Kaip zinome, prielinksniai b na pries linksn . Taciau yra ir
prielinksni , kurie vartojami po linksnio. Lietuvi kalboje yra tik
vienas tikras polinksnis d ka, vartojamas po kilmininko, pvz.:
Tik r m f d ka pavvko surengti konferencif . Statvbinink
d ka mokvklos priestatas bus baigtas iki rugs fo 1-osios. Tik
t v d ka fis gal fo baigti moksl . Tavo d ka as visk laiku
paaariau.

Polinksnio a ka negalima vartoti priezasciai ir b dui nusakyti,
t. y. tais atvejais, kai negalima numanyti d kojimo reiksm s. Pvz.:
S i o p a s i l v mo g v v e n a i n i mo a k a ( gyvendinus
s pasi lym ) darbas palengv jo. Tik a i a e l i p a s t a n g
a k a ( didel mis pastangomis; labai stengdamiesi) t tv-
rim atliksime laiku. Bi u a e t o a k a v r a k u r i a mi
( Biudzete yra numatyti) valstvb s ir savivalavbi tobulini-
mo piniginiai fonaai. S i p a s t a n g a k a ( Siomis
pastangomis) buvo paa ti geri stabilaus ekonomikos augimo
pamatai. T svk eil a l em s gr inimo pafua fo tik s u k -
l a s t o t a o k u me n t a k a ( suklastojus dokumentus,
kai buvo suklastoti dokumentai).

Taip pat polinksnis a ka netinka, kai nusakoma bloga baigtis
ar nepalanki b sena, nes tada sakinys paprasciausiai pasidaro ne-
logiskas. Pvz.:
Je r s l i n i n k o A. J . a k a ( D l . A. 1. kalt s) patv-
riau aiaeli materialini nuostoli . Be n a r a a a r b i o a k a
351
( D l bendradarbio kalt s; Per bendradarb ) fis pateko
avarif .

Prielinksniai a l, link, viaurv, vietof gali b ti vartojami ir kaip
polinksniai: link centro ir centro link, viaurv gatv s ir gatv s viau-
rv, airbo vietof t vo ir t vo vietof.

D l rus kalbos takos m s valdinink kalboje kaip polinks-
nis prad tas vartoti atgal, kuris lietuvi kalboje yra prieveiksmis ir
kur b tina keisti prielinksnio pries konstrukcija. Pvz.:
T r v s s a v a i t s a t g a l ( Pries tris savaites) buvo ufik-
suoti aviaesimt au aaministraciniai nusiengimai. Ti k me -
t a i a t g a l i r a s t a i p g a l v o f a u ( 1ik pries metus ir
as taip maniau; Pries metus ir mano buvo tokia nuomon ).

'9.3.2 pratimas. Pataisykite polinksni ir kitas pasteb tas klaidas.

1. Vaziuokite toliau misko link, pervaziav tilt pasukite desin n.
2. vairi intrig d ka jis tur jo palikti s kolektyv . 3. toki situacij
pakliuvau tik bendradarbio d ka. 4. Man rodos, du metai atgal lygiai
toks pat vykis buvo Vilniuje. 5. Tik kaimyno d ka pavyko gauti dau-
giau duomen apie si lom darb uzsienyje. 6. Trinties d ka juosta ga-
l jo savaime uzsiliepsnoti ir sukelti gaisr . 7. Daugyb zi rov trauk
stadiono linkui. 8. Art jant link valstyb s sienos keli b kl yra gerokai
pablog jusi. 9. D ka si importini gobelen muziejus neatpaz stamai
pakeit te siuos baldus. 10. Dokumentus teikti pav lavau, konkursas jau
pasibaig s trys dienos atgal. 11. Su kaimyn pagalba pasisek skubiai
susiremontuoti biuro patalpas. 12. T v d ka s nus pasidar visai kitoks
zmogus.

352
9.3.3. Prielinksni ir polinksni kartojimo pratimai

'9.3.3.1 pratimas. Raskite ir pataisykite vairi prielinksni vartojimo
klaidas.

l. Ekonomikos kriz atsiliep ir konditerijos pramon . 2. Pab g li
stovykloje buvo per 300 viet . 3. Vakar ,Zalgiris' zaid pries ,Statyb '.
4. Is tikr j tai jie vienas is kito mok si. 5. Tu dar sauksiesi prie jo.
6. Kai ne leido, spyr duris ir jas islauz . 7. Verslininkai kontrabandi-
ninkai dazniausiai b na intelektual s zmon s su aukstuoju issilavinimu,
su atitinkamais j darbo speciIikos rysiais, didziai gerbiami zmon s vi-
suomen je. 8. Uz ,Atleto' komand siemet zais nemaza jaunimo. 9. Ar
teiravaisi pas palydov , kurioje stotel je reik s islipti. 10. Prie tokio
stipraus susirgimo tikrai reik s kelias dienas gul ti. 11. VRM Krimina-
lin s policijos Nusikaltim pries asmen tyrim skyriaus komisaras L.
B. papasakojo, kad siuo metu yra ieskomas kaunietis J. M. 12. Pas mane
rankose plakatas, kuriame parasyta ... 13. Maziausi pastang d ka pa-
siek me optimal eIekt . 14. Visus prasyciau prie vakarien s stalo.
15. Jis nepriklaus prie joki draugij . 16. Vyriskis su suzalota galva
paguldytas ligonin , o tariamojo ieskome. 17. Atlyginimo tegauna tik
600 lit per m nes .

'9.3.3.2 pratimas. Raskite ir pataisykite vairi prielinksni vartojimo
klaidas.

1. Negalima taikstytis prie toki l s panaudojimo tr kum . 2. Iki
m nesio 5 dienos reikia pateikti darbo ataskait uz pra jus m nes .
3. Pasak Nusikaltim pries asmen skyriaus prokuroro L. A., tariam j
sioje byloje dar n ra. 4. Stai kas atsitiko su vienu valdininku. 5. Lietuva
tur t r p ti labiau nei sava kisen ; Lietuva virs visko! 6. Pas mus baka-
lauro studij pirmame kurse prad s studijuoti per 1500 student . 7. Sa-
kosi, kad jo uzdarbis 3000 lit m nes . 8. Ir is kur pas jus kyla tokie
klausimai? 9. Jis visko teiraujasi pas direktori . 10. As seniausiai suku
galv su tuo vaziavimu. 11. Sak mat s plakat , raginant jaunuolius
kovoti pries lenkus ir uzsirasyti Sauli organizacij . 12. Transporto in-
tensyvumas ta gatve mazdaug 3000 automobili par . 13. Suprasdami
savo teisum studentai m rinkti protestuotoj parasus, kuri jau su-
353
rinkta per 750. 14. Jis nejaucia jokios atsakomyb s pries draugus. 15. Jie
nieko neturi, su ta diena gyvena. 16. Pas mane atvyko kolegos is Prien
savivaldyb s, uzeik ir tu. 17. As uz biuro vadov atvykau pasitarim .
18. sakau pavedim vykdyti ne v liau kaip per dvi dienas.

9.3.3.3 pratimas. Raskite ir pataisykite vairi prielinksni vartojimo
klaidas.

1. Didziausia bauda 1000 Lt, apart to vairuotojas gauna 8 balus.
2. Specialistai tur jo gauti reikiam inIormacij apie siuos klausimus.
3 . Dvi savait s atgal universitete lank si zymus krepsinio veteranas.
4. Pas juos isimta virs 3 kg narkotini medziag . 5. Prie toki s lyg la-
bai sunku nustatyti saug atstum tarp transporto priemoni . 6. Atsiimk
atgal savo daiktus ir einam namo. 7. Uzsienieci padaryt nusikaltim ir
nusikaltim , padaryt pries juos, tyrimo procesas yra tapatus. 8. Apie tai
liudija nusikaltimo vietoje rasti p dsakai. 9. Kai b siu pas save, as tau
paskambinsiu. 10. Vykti atgal, ne vykdzius uzduoties, nebuvo jokios
prasm s. 11. Kadangi buvo daug r pesci su pinigais, tai buvo paimta
paskola. 12. Apart t lengvat , kurias numat Vyriausyb , dar sigaliojo
ir papildomos. 13. Uz tai balsavo 13 bendrov s nari . 14. Grozno apy-
link se nesiliauja karas su cec n kovotojais. 15. Vakar pas mus buvo
talka.

9.3.3.4 pratimas. Raskite ir pataisykite vairi prielinksni vartojimo
klaidas.

1. Be baudos taikomas ir sio prietaiso konIiskavimas. 2. Nuo pu-
siaukel s tur jau atgal vaziuoti. 3. Rod si, kad jis visiskai nesidomi apie
kaimyn gyvenim . 4. Sak , kad pinigus pasiskolino pas kaimyn .
5. Apart to, kad jie atleisti is darbo, dar negauna ir iseitin s kompensaci-
jos. 6. Si knyga pasirod knygynuose gal koki savait atgal. 7. Narko-
tines medziagas rado po grindimis rengtoje sl ptuv je. 8. Sk siuosi pas
prokuror . 9. Vadovui bus taikoma didesn atsakomyb uz staigos
veikl . 10. Pas j islauztos durys ir pavogta. 11. Uz kelion Danij taip
pat mok jo Iondas. 12. N ra tikslios statistikos apie dingusius Lietuvos
piliecius. 13. Kai kas teigia, kad si teorija pamirso apie zmog . 14. Dar-
354
bo privalumas lyginamoji analiz , kurios d ka aiskiau apibr ziamas
Lietuvos viesojo sektoriaus etikos vaidmuo. 15. Tvark palaiko po al-
janso v liava veikiantys kariniai kontingentai.

9.4. Padalyvi , pusdalyvi ir dalyvini konstrukcijos

Padalyviai yra is veiksmazodzio kamieno daromos neasme-
nuojamosios ir nelinksniuojamosios Iormos, turincios veiksmazo-
dzi ir prieveiksmi ypatybi . Su veiksmazodziais padalyvius sie-
ja veiksmo reiksm ir laiko kategorija. vairi administracini ras-
t kalboje vartojami esamojo laiko padalyviai (pvz.: nagrin fant,
rasant, remiantis, rengiantis, steigiant, tiriant) ir b tojo kartinio
laiko padalyviai (pvz.: atsiraaus, steigus, (is)k lus, (is)nag-
rin fus, (pa)rasius, (is)tvrus)
60
. Su prieveiksmiais padalyvius sieja
aplinkybin vartosena. Sakinyje padalyvis reiskia antraeil veiks-
m , vykstant savaime arba atliekam kito, pasalinio veiksmo vei-
k jo.
Tod l taisyklingos padalyvin s konstrukcijos labai daznai turi
laiko reiksm . Pvz.:
Nagrin jant bet koki civilin byl , neisvengiamai susiau-
riama su rekonstrukcifos, atgaminimo b tinumu. 1aikant
tinklinio planavimo metodus, galima paaiainti valavmo efek-
tvvum . Prasid jus pasitarimui, paaisk fo, kaa aar n ra at-
vvkusi keli specialist . Darbuotojams susirinkus, prasia fo
garb s rast teikimas.
Laiko santykius rodo ne tik visa padalyvin konstrukcija, bet
ir padalyvio laikas (esamasis laikas rodo kartu su pagrindiniu
veiksmu vykstant veiksm , o b tasis kartinis pries pagrindin
veiksm vykus veiksm ). Plg.: Steigiant mon , reikia tur ti.
steigus mon , prasid jo. Dalijant anket , aiskinama . Is-

60
Is tikr j padalyvis turi dar ir b tojo dazninio (pvz.: nagrin aavus, rasvaa-
vus) bei b simojo laiko Iormas (pvz.: steigsiant, tirsiant), tik j vartojimas
labai ribotas.
355
dalijus anket , paaisk jo... D stytojui aiskinant, studentai tyli.
D stytojui nutilus, studentai prad jo bruzd ti.

Taciau netaisyklingos tokios padalyvin s konstrukcijos, kuri
padalyvio laiko Iorma nedera su pagrindinio veiksmo laiku. Pvz.:
Paskirtas tas pareigas, a i r e k t o r i u i s i l a n t ( direk-
toriui pasi lius ar direktoriaus si lymu, t.y. pirma pasi l , o
tik paskui paskyr ). Atleistas is pareig , f a m p a c i a m s u -
t i n k a n t ( jam paiam sutikus, savo sutikimu, t.y. pirma
sutiko, o tik paskui atleido).

Dalykiniuose rastuose gali b ti taisyklingai vartojamos pada-
lyvin s konstrukcijos, reiskiancios s lyg (daznai su priezasties
reiksm s atspalviu). Pvz.:
Neturint atitinkamo blanko, toks protokolas gali b ti raso-
mas stanaartiniame popieriaus lape. Siekiant teisingai pritai-
kyti teis s norm , pirmiausia reikia issiaiskinti, ar tikrai tarp
sali eg:istuofa materialiniai teisiniai santvkiai.

Padalyvis taisyklingai vartojamas tada, kai pagrindin sakinio
veiksm atlieka vienas veik fas, o salutin padalyviu pasakom
veiksm kitas veik fas. Pastarasis veik jas dazniausiai reiskia-
mas naudininko Iorm turinciu zodziu. Pvz.:
Jaldybai svarstant nutarimo profekt , komisifa pareng fo
nauf variant . Pos aio pirmininkui pasi lius, prasia fo
kanaiaat r svarstvmas. Nutarimas sigaliofo, paskelbus sta-
tvm spauaofe.

Padalyvio negalima vartoti, kai ir pagrindin , ir salutin saki-
nio veiksm atlieka tas pats veik jas. Pvz.:
Ap i b a i n a n t ( Apib dindamas) aaministravim , fis var-
tofa tokias sampratas. Seimas tur t n e a e l s i a n t ( ne-
delsdamas) priimti Saugom teritorif statvmo pakeitimus,
kurie reglamentuot veikl siose teritorifose. v e r t i n u s
( vertin s) liuavtof paroavmus, teismas nutar , kaa..
356
Baigiamofo aarbo angofe stuaentas turi paaiskinti, su ko-
kiais sunkumais susia r r a s a n t ( rasydamas) aarb . At -
s i v e l g i a n t ( Atsizvelg s) visas aplinkvbes, buvo pa-
reikstas oainis sp fimas. Ap r a s a n t ( Aprasydamas) pa-
tirt nuostoli prieastis, pareig nas kai k nutvl fo.
Is si pavyzdzi matyti, kad vienu atveju padalyvin konst-
rukcij reikia keisti dalyvine ( vertin s, atsivelg s), o kitu pus-
dalyvine (apib ainaamas, rasvaamas, neaelsaamas, aprasvaa-
mas) konstrukcija.

Padalyv galima vartoti tik tokiuose sakiniuose, kuriuose pa-
grindinis sakinio veiksmas reiskiamas beasmen mis Iormomis
(beasmeniais veiksmazodziais su bendratimi), sudurtin mis Ior-
momis su neveikiamaisiais dalyviais. Pvz.:
Patikrinus skuna , rasta (beasmen Iorma) aaug tr kum .
Adresuojant laisk , praaiofe yra rasomas (sudurtin Iorma
su neveikiamuoju dalyviu) aaresatas. Siekiant valavm paaa-
rvti efektvvesn , sudaromos tam tikros valavmo strukt ros.
Atsakant rast , pranesta, kaa.
Jei pagrindin veiksm reiskianci Iorm padarytume asmeni-
n , t. y. atsirast veiksmo veik jas, si sakini padalyvius atitin-
kamai tekt keisti dalyviais ar pusdalyviais. Plg.:
Patikrin s buhalterin s apskaitos aokumentus, kontrolie-
rius suras pasteb tus tr kum . Adresuodamas laisk , pra-
aiofe rasau aaresat . Siekdamas valavm paaarvti efektv-
vesn , jis sudar tam tikras valavmo strukt ras. Atsakydamas
rast , vadovas pranes , kaa.

Dar padalyv galima vartoti, kai salutin veiksm atlieka zmo-
ni grup , o j eina ir pagrindinio veiksmo veik jas, be to, pa-
grindinis veiksmas reiskiamas dalyvavimo reiksm s veiksmazo-
dziais: airbti, aalvvauti, prisia ti. Pvz.:
Prisid jo tobulinant nutarim . Dalyvavo svarstant perspektv-
vin plan .
Taciau t pat galima pasakyti ir taip:
357
Prisia fo prie nutarimo tobulinimo. Kartu su kitais svarst
perspektvvin plan .

Padalyvin s konstrukcijos gali b ti vartojamos kaip terpi-
niai. Tokie terpiniai yra: ties sakant, kieno oaiais tariant, vie-
na vertus, kita (antra) vertus ir kt. Kaip terpiniai, tik be aiskaus
rysio su pagrindiniu veiksmu, vartojami zodzi junginiai: skaitant
k , isskvrus k , praaeaant kuo. Pvz.:
statvmas tebegaliofa, isskyrus trei j punkt . Reikia per-
tvarkvti viso aarbo strukt r , pradedant zanga.

Negalima vartoti padalyvini konstrukcij su zodziais, kurie
pakartoja veiksmo pasakyt dalyk . Sios konstrukcijos dazniausiai
keiciamos dalyviu. Pvz.:
Dokumentai f u o s p a s i r a s i u s ( Pasirasyti dokumentai)
registruofami. Nenaufi butai, f u o s s u r e mo n t a v u s ,
( Nenauji suremontuoti butai) irgi parauoaami brangiai.
statvmas sigaliofa, f p a s k e l b u s s p a u a o f e ( Paskelb-
tas spaudoje statymas sigalioja; statymas sigalioja, kai
paskelbiamas spaudoje).

Kartais galima taisyti ir taip:
J. M. f a m p a c i a m p r a s a n t ( savo prasymu) isbrauk-
tas is stuaent s ras . Dokumentai, v v k a i u s f u -
a u o t i s , segami bvlas ( vykdzius uzduotis, dokumentai
segami bylas).

Padalyvin s konstrukcijos nevartotinos, kai apib dinam j
reiksm nustelbia veiksm nuoseklumas ar apib dinamosios
reiksm s apskritai n ra. Pvz.:
Senas bvlas reikia sunaikinti p e r a u o a a n t ( ir perduoti)
makulat ros surinkimo punkt . Panaikinti nuovaa p a s t a t
p e r a u o a a n t ( ir pastat perduoti) savivalavbei.

Negalima vartoti b tojo laiko padalyvio su jungtuku kaa tiks-
lui reiksti (tai tokia pati klaida kaip kaa su bendratimi). Pvz.:
358
Ka a s u p r a t u s ( Norint suprasti), kaip veikia Japonifos
aaministracin sistema, b tina isnagrin ti fapon elgsenos
orientvrus. Esamas ir b simas valstvb s turtas negali b ti
keistas tam, k a a g a r a n t a v u s ( kad b t garantuota .
skola) valstvb s skol . Ka a s u ma i n u s b a u s mi
v v k a v mo n e g e r o v e s ( Kad b t sumazintos . nege-
rov s; Norint sumazinti . negeroves), b tina tobulinti bau-
aiamuosius statvmus. Reikia imtis griet priemoni , k a a
a p r i b o f u s t r a n s p o r t ( kad b t apribotas transpor-
tas; Reikia imtis griezt transporto ribojimo priemoni ).
Ka a t a i s u p r a t u s ( Norint tai suprasti), reikia isnag-
rin ti kiekvien nusikaltimo paaarvmo staaif . (Dar zr. skyrel
,Prijungiamieji sakiniai.')

Lygiai taip pat nevartotinas b tojo laiko padalyvis su jungtu-
ku fei(gu) s lygai reiksti. Pvz.:
J e i g u p e r v e u s ( perveztume, b t pervezama) per
m s valstvb aaugiau krovini , aaugiau gautume pafam .
J e i rimciau t p a t v r i n f u s ( patyrin tume), tai paais-
k t rimt nusiengim .

Nereik t , nusizi r jus rus kalb , padalyvin mis konstruk-
cijomis nei rint ko ( k ), nepaisant ko salutini nuolaidos aplin-
kyb s sakini jungti prie pagrindini . Tam reikalui vartotinas nuo-
laidos jungtukas nors (nors ir). Pvz.:
Ne i r i n t k a i n p a a i a f i mo ( Nors kainos padid -
jo,) perairbamosios pramon s kai kuri moni paa tis vra
labai sua tinga. Tik kim s, kaa 2009 metais, n e i r i n t
p r a k t i s k a i a a r l a b i a u s u ma f u s i o f i n a n s a -
v i mo ( nors finansavimas is tikr j dar labiau sumaz s),
bus rasta galimvbi bent . Jargu ar valaininkams pavvks is-
naikinti mokslininkus kaip ,r s ', n e i r i n t n u s k u r a u -
s i l a b o r a t o r i f i r me n k a t l v g i n i m ( nors
nuskurdusios laboratorijos ir menki atlyginimai).

359
Pusdalyviai yra is veiksmazodzi kamien daromos nelinks-
niuojamosios Iormos, turincios veiksmazodzi , b dvardzi ir
prieveiksmi ypatybi . Sakinyje pusdalyviai reiskia antraeil
veiksm , kylant is to paties veik jo, kuris atlieka ir pagrindin
veiksm . Pusdalyvio vartosena pasizymi tuo, kad pusdalyviu zy-
mimas veiksmas visada laiku sutampa su kitu to paties veik jo at-
liekamu veiksmu. Pvz.:
Jaziuodamas aiaeliu greiciu, nesuvald automobilio (tas pats
asmuo ir vaziavo, ir nesuvald ). Mokydamasis isjunk magne-
tofon (tas pats asmuo ir mokosi, ir jungia magnetoIon ). Su-
laikvaami nusikalt lius, panaudojo ginklus.

Kada reikia vartoti pusdalyvines konstrukcijas, akivaizdziai
matyti is padalyvini konstrukcij vartosenos, taisym .

Reikia tik sid m ti, kad pusdalyvin s konstrukcijos netinka,
jeigu veik jas du veiksmus atlieka ne tuo paciu metu; tada abu
veiksmus reikia nusakyti veiksmazodzio asmenuojamomis Ior-
momis. Pvz.:
Baigiau Mvkolo Romerio universitet , g v a a ma s ( ir gi-
jau) teisininko specialvb . Automobil staigiai staba , s u -
a a u v a a ma s ( ir sudauz ) priekvfe sustofus automobil .
Nakt girta gr usi motina praa fo musti aukr , s u a u o a a -
ma ( ir sudav ) kelet stipri sm gi galv .

Kada reikalingos dalyvin s konstrukcijos, jau buvo min ta,
aptariant padalyv ir nagininko linksn . Veikiam j esamojo laiko
dalyvi Iorm vartosena taip pat issamiai aptarta anksciau (zr.
8.5.4.1 skyrel ).

Dar kart primenama, kad b tojo laiko neveikiam j dalyvi
negalima vartoti be daiktavardzi abstraktiems dalykams nusakyti.
Pvz.:
Rvsium s u i s a s t v t u ( Remdamasis isd stytais faktais)
sakau.. Re ma a ma s i s a u k s c i a u p a s a k v t u ( tuo,
360
kas auksiau pasakyta) konstatuofu.. I s s u ma n v t o ( Is
to, kas sumanyta,) aaugiau nepaaarvta, negu atlikta.

Kartais vartojant veikiamosios r sies dalyvi konstrukcijas
yra pazeidziami laiko santykiai. Pavyzdziui, is sakinio Turnvr
laim fo m s universiteto krepsinink komanaa, iskovofusi kelia-
lap final iseina, kad krepsinink komanda pirmiausia iskovojo
kelialap , o paskui t turnyr laim jo. O juk nor ta pasakyti pries-
ingai, kad turnyro laim jimas buvo kelialapio iskovojimo pagrin-
das. Taigi sakin reik jo Iormuluoti taip: Turnvr laim fo m s
universiteto krepsinink komanaa ir (a l to) iskovofo kelialap
final .
Jeigu norime pagrindin ir salutin veiksm labiau susieti, var-
tojame pusdalyv . Pvz.:
Lankydamas net trif sporto sak treniruotes, Jvtautas ne-
daug laiko turi mokslui.

'9.4.1 pratimas. Tinkamai pavartokite padalyvius, pusdalyvius ar daly-
vius

1. Remiantis sia logika, autorius si lo dar vien skirting statymo
variant . 2. Vadovaudamasis isd stytais motyvais, departamento vado-
vas pri m tokius sipareigojimus. 3. Formuojant kain politik , m s
specialistai m si toki priemoni . 4. Siekiant eIektyviau vykdyti mo-
ni kontrol , buvo prieita prie paprastesn s sistemos. 5. Kaina turi b ti
nustatoma sali susitarimu, laikantis sutarties sudarymo metu galiojan-
ci kain . 6. Uzsakovas turi visisk teis atmesti si lym nepaaiskinant
priezasties. 7. Iseinant is to, nustat me eil , pagal kuri bus kvieciami
Iirm atstovai. 8. Manau, kad pra jus keliolikai met , sis verslas zlugs.
9. Apibendrinant pabr sime, kad visi trys si lomi tyrimo metodai yra
neperspektyv s. 10. Privatizavus bendrov , buvo labai sumazintas dar-
buotoj skaicius. 11. Tuo remiantis, Iirma pasirinko tinkamiausi va-
riant . 12. Taigi pereinant prie rinkos ekonomikos, valstyb turi vis
pirma siekti kuo tolygesn s ekonomikos pl tros ir suteikti kuo didesni
socialini garantij . 13. Firma, nor dama panaudoti tok planuojamo
361
pelno skaiciavimo metod , pirmiausia turi vertinti realiai egzistuojanci
paklaus . 14. Atlikdami darbuotoj kvaliIikacijos vertinim , nustat me,
kad vos ne ketvirtadalis j neatitinka keliam reikalavim .

9.4.2 pratimas. Raskite netaisyklingai pavartotus padalyvius, pusdaly-
vius ar dalyvius ir juos pataisykite.

1. Po zangos anonimas nurod A. V. steigti nauj etat ir priimti
darb zmog , paskiriant jam 2000 Lt atlyginim . 2. Vadovas grieztai
pasak , kad laisk privalau atsakyti nedelsiant. 3. Sutart sudarant tarp-
tautin je konIederacijoje ar organizacijoje, galiojimai pateikiami si
institucij nustatyta tvarka. 4. Tik vieninteliu atveju sutarties tekst pat-
virtinus v liau dar nustatomas jos autentiskumas. 5. Nagrin dami nacio-
nalin s teis s derinimo teisinius pagrindus, privalome atsizvelgti ir
1957 m. Romos sutart . 6. Zurnalistai teigia, kad pirmadien mat eksp-
rezident losiant tenis viename sporto centre. 7. Nuo lapkricio m n. pi-
nigus gausite Centriniame paste, pateikus savo kreditin kortel . 8. Sutar-
ties galiojimo s lyg nesilaikymas sudarant sutart , gali sukelti sutarties
negaliojim . 9. Vilniaus m. prokurat ra, remiantis sia medziaga ir papil-
domais tyrimais, isk l baudziam j byl . 10. Sprendziant tarptautini
sutarci taikymo nacionalin je teis je problem , neisvengiamai kyla
klausimas, koki viet jos turi nacionalin s teis s sistemoje. 11. Nepai-
sant gauto skundo d l J. A. elgesio, direktorius jam paskyr premij .
12. D l ieskovo argumento, kad draudikai dar pries pasirasant sutart
prival jo isaiskinti draud jui 5.13 punkto turin , si lytume laikytis to-
kios pozicijos.

9.5. Su sakiniu gramati kai nesusijusi od i
vartojimas

Gramatiniais rysiais sakinyje su kitais zodziais b na nesusij
vair s terpiniai: kreipiniai, kreipimosi zodziai ir terptiniai zo-
dziai. Jie vienaip ar kitaip tikslina sakinio reiksm , bet pagrindin
reiksm b na aiski ir be t terpini .

362
Administracinio stiliaus sakiniuose daznai pasitaiko netaisyk-
lingai sudaryt ar netaisyklingai vartojam terpini , pvz.: aar
aaugiau, is vienos pus s, . is kitos pus s, kaip pavv:aiui, kaip
taisvkl , matomai, prieao, regimai, reiskia ir pan. Pvz.:
Kai kurios pramon s sakos, k a i p p a v v : a i u i ( pavyz-
dziui), lengvofi pramon praaeaa prisitaikvti prie rinkos s lv-
g . Tokie opo:icifos atstovai, k a i p p a v v : a i u i
( pavyzdziui), A. J., R. J., R. S., gilinasi aetales, o esm s
nemato. Tokius nusikaltimus, k a i p t a i s v k l , ( dazniau-
siai, paprastai) paaaro paaugliai. Ka i p t a i s v k l ,
( Paprastai) tokia rinka lieka be fokios alternatvvos, fautri
menkiausiai kri:ei. Situacifa benarov fe ma t o ma i ( matyt,
tikriausiai, turb t) greitai nepasikeis. Tai regimai ( matvt,
turb t, tikriausiai) pats palankiausias privati:avimo varian-
tas. Re i s k i a ( 1aigi, vadinasi), fie tik fosi t l s gauti is
biuaeto. (J taisym buvo pateikta ir anksciau.)

Tam tikrais atvejais, kai norima paremti pries tai pasakytas
mintis ar pasakyti tarsi isvad , nereikia vartoti terpinio ir taip.
Pvz.:
I r t a i p ( 1aigi; Ir stai), gavome net keliolika paraisk . I r
t a i p ( 1aigi; Jadinasi), baigiam f aarb gvnim galime
praa ti.

Kaip jau buvo min ta, lietuvi kalboje kreipimuisi reiksti is
seno vartojamas sauksmininko linksnis. Pvz.:
D stytojau, ar galiu paklausti? Lik sveika, Letuva! (ne
Lietuva).

OIicialiai kreipiantis sud tiniu kreipiniu (kreipinys su pazy-
miniu), vartojama vardziuotin Iorma, pvz.: gerbiamiefi kolegos,
gerbiamiefi konferencifos aalvviai, brangiefi araugai. vardziuoti-
n s Iormos nereikia, kai kreipinys pradedamas Iorma aiaiai, pvz.:
aiaiai gerbiamas ministre (ne aiaiai gerbiamasis!). Kai pazymi-
363
niu eina daiktavardis, geriau ir jo vartoti sauksminink : pone ai-
rektoriau, pone Jonai.

Ko nors prasant, pageidaujant, kur nors kvieciant, vartojami
mandagumo zodziai: prasom, prasau, prasvciau. Geriausiai tinka
apiprieveiksm j s prasom. Kam nors pasibeldus duris, kvie-
ciama prasom! (jokiu b du ne taip! ar eikite!). K nors duodant,
irgi pridedama prasom. Prasom neberodo nei asmens, nei skai-
ciaus, tod l tinka kreipiantis ir vien , ir kelis, prasom dazniau-
siai yra neutralus. Daznai prasymas patikslinamas bendratimi:
prasom paaiskinti, prasom paauoti, prasom pasakvti ir pan. (ne-
taisyklinga prasom paaiskinkite, perauokite, patikslinkite). Kartais
prasom gali b ti ir sakmus (priklauso nuo greta esancio veiksma-
zodzio bendraties ir intonacijos). Pvz.: Prasom eiti pas vaaov ir
aiskinti. Prasom man netrukavti.
Forma prasvciau (prasvtume) dazniausiai tinka tik mandagiai
prasyti. Si Iorm dera vartoti prasymuose ar kalbant su aukstes-
nes pareigas einanciais zmon mis.

D kojama zodziais a kui ir aci . Jie gali b ti vartojami pasi-
rinktinai. D kojimui sustiprinti pries d kojimo zod pridedama la-
bai, nuosiraiai, aiaiai, is visos siraies ir pan. Netinka sakyti aci
labai. Intensyvaus d kojimo nedera reiksti jungtuku ir sujungtais
dviem tais paciais prieveiksmiais. Taigi sakoma labai labai a kui
(o ne labai ir labai).
Prie prasymo ir d kojimo zodzi (prasom, aci , a kui) gali
b ti prislieti b do prieveiksmiai. Taigi sakoma: nuosiraiai pra-
som (ne nuosiraus prasau), labai aci (ne aiaelis aci ).

Sveikinamasi prastais zodziais: labas rvtas, laba aiena, labas
vakaras. Galima vartoti ir: lab rvt , lab aien , . . su draugais
galima sveikintis trumpai: labas, sveikas, gvvas. Netinka sveikin-
tis Pagarba! Atsisveikinant sakoma: suaie(v), iki pasimatvmo,
lik(-ite) sveikas(-i), viso labo, laimingai, s km s.
364
K nors sutikus ir pasisveikinus, klausiama: kaip sekasi, kaip
gvveni (gvvenate), kas naufa (naufo), kas gera (gero), kaip sveika-
ta? Negalima vartoti verstin s vardininko Iormul s kaip gvve-
nimas?

9.6. Sakinio dali ir sakini jungimas

9.6.1. Sakinio dali jungimas

Sakinys yra maziausias bendravimo vienetas, turintis grama-
tiskai nepriklausom Iorm . Vientisinis sakinys turi vien sintak-
sin centr (veiksn ir tarin arba tik tarin ), o sud tinis du arba
kelis centrus. Sakin gali sudaryti vienas zodis ( vvko.), zodzi
junginys (Pri m sprenaim .) ir ispl stin konstrukcija, kuri ga-
li eiti vair s zodzi junginiai ( sigaliofo naufas statvmas. Keti-
nama skelbti sios mon s paraavimo konkurs . Siemet bus pakeis-
ta transporto priemoni tikrinimo procea ra. Tiriamam poligrafu
asmeniui turi b ti leista bet kaaa nutraukti tvrim .) Vientisini
sakini taisyklingumas paprastai didesni problem nekelia. Rei-
kia atkreipti d mes tik kai kuriuos dalykus.

Jei sakinyje yra konstrukcija, kuri sudaro daiktavardis
daiktavardis b dvardis (ar dalyvis), tai pastarasis turi b ti deri-
namas su antrojo daiktavardzio gimine ir skaiciumi. Pvz.:
Savivalavb s pavaainimas ir panauaotos l sos p a t e i k i a mi
( pateikiamos) pirmofe lentel fe. Bet.: Panauaotos l sos ir
savivalavb s pavaainimas pateikiamas 1-ofe lentel fe.
Reikia sid m ti kad tokiuose sakinyje esantis kelintinis skait-
vardis turi b ti rasomas pries pazymim j zod , o ne po jo. Pvz.:
Pelno aia fimas paroavtas treioje lentel je (ne lentel fe
3). Kaip matvti is antros diagramos (ne is aiagramos 2), re-
:ultatai geresni nei tik fom s.

Vientisiniame sakinyje klaid pasitaiko d l to, kad rus kalba
yra paveikusi lietuvi kalbos sakini zodzi tvark . Tai pirmiausia
365
pasakytina apie svetim nederinam j pazymini ir pazymim j
zodzi jungini sandar , kuri tolygi pasakymams s lvgos privati-
:avimo ( privati:avimo s lvgos), aanga kelio ( kelio danga),
uniforma Dariaus ( Dariaus uniforma). Sud tingesniais atvejais
tokie junginiai atrodo taip:
Importuofam p r e k i , b r a n g e s n i nei 100 Lt,
( Brangesni nei 1bb Lt preki ) apskaita. S v o r i , s u n -
k e s n i kaip 500 kg, ( Sunkesni kaip 5bb kg svori ) k -
limo rengini paraavimas. D s t v t o f , b u a i n c i katea-
rofe, ( Katedroje budini d stytoj ) aarbo grafikas.
Siuose pavyzdziuose ispl stinis dalyvinis ar b dvardinis pa-
zyminys yra iskeltas is svetimos jam pozicijos.

Reik t sid m ti ir tai, kad vardazodzi ir prieveiksmi stip-
rinamosiose konstrukcijose (b riai ir b riai, aar ir aar, aaug ir
aaug, labai ir labai, simtai ir simtai, t kstanciai ir t kstanciai, v l
ir v l bei pan.) zodziams jungti nevartotinas jungtukas ir. Pvz.:
monei l a b a i i r l a b a i ( labai labai, nepaprastai, be ga-
lo) tr ksta apvvartini l s . Mokslininkai tuo klausimu a a r
i r a a r k a r t ( dar kart , daug kart , dar daug kart )
kreip si ministr . Jiems reik fo peri r ti aaugvb bvl , pa-
tikrinti s i mt u s i r s i mt u s ( simtus, simt simtus) fakt .
Tuo metu prie Seimo r m vis rinkosi b r i a i i r b r i a i
( b ri b riai) moni . Ar pasteb fai, kaa fis v l i r v l
( is naujo vis, nuolat(os), v l, vis) gilinasi sutarties tekst .

Pasikartojanci veiksmazodzi jungimas jungtuku ir yra tai-
syklingas. Taip tarsi sustiprinamas veiksmas. Pvz.: Jis kartofo ir
kartofo t teigin , kol pagaliau visi suprato, k nor fo pasakvti.

Vientisiniuose sakinuose reiksme arauge, kartu nereikia
vartoti vertinio tuo paciu. Pvz.: Ekonomikos nuosmukis paveik
visas gvvenimo sritis, tuo paciu ( taip pat, kartu) palau ir
moni avasi .

366
9.6.2. Sujungiamieji sakiniai

Sujungiamieji sakiniai susideda is dviej ar keli sintaksiskai
lygiaverci d men . Priklausomai nuo si d men tarpusavio
santyki skiriami tokie sujungimo tipai: sudedamasis (d menims
sujungti vartojami jungtukai ir, ir .ir, nei .nei, tai .tai, cia
.cia) priesinamasis bei gretinamasis (jungtukai o, bet, taciau, tik
(tai), jungiamieji zodziai vis a lto, vis tiek, utat, tuo tarpu), ski-
riamasis (jungtukai ar, arba, ar .ar, arba .arba), paremiamasis
(jungtukai tai, taa, taigi, jungiamieji zodziai a l to, per tai, toa l)
ir pazymimasis (jungtukai ir, o, bet, taciau).
Administracin je kalboje nemazai vartojama priesinamojo bei
gretinamojo sujungimo sakini , kuriuose vieno d mens mintis yra
priesinama kito d mens minciai. Pvz.:
Materialin teis apibr ia, k asmuo gali ar privalo aarvti, o
procesin teis nusako, kaip apginti paeist ar negincifam
materialin teis . Jiesofo aaministravimo moaelis pagr stas
grieta biurokratifos hierarchine strukt ra, o valstvb s tar-
nautofai vra nuolatiniai, neutral s, nesaliski pareig nai. Tei-
singumo koncepcifos kelvfe pasitaiko ne tik fos salinink , bet
vra ir akivai:ai priesinink . Yra valstvbi , turinci aar ir
treci procesin s teis s sak aaministracinio proceso teis ,
taiau fi interpretuofama vairiai. Jiesasis sektorius aabar
vra net svarbesnis negu anksciau, taiau turi b ti nustatvtos
naufos sio sektoriaus funkcifos. Esame min f , kaa si tenaen-
cifa labiau tur t b ti pastebima viesosios teis s sritvfe, ta-
iau siuo metu negalima aarvti kategorisk isvaa . Is esm s
sutikaamas su auaito isvaaomis, vis d lto nor ciau atkreipti
a mes tokias, mano manvmu, svarbias aplinkvbes: .. Jaik
teisi apsaugos aarbuotofai buvo nuvvk patikrinti, tik glob -
fo namuose neraao.

Taciau tokiuose sujungiamuosiuose sakiniuose d men nega-
lima jungti dalelyte gi. Pvz.:
367
Mes labai steng m s, g i ( taiau) pasalp reikalai n is vie-
tos. Jienas pareig nas, tariamas neteis tu Europos S fungos
l s skirstvmu, pateiktus klausimus atsakin fo nenoriai, g i
( o) kitas isvis tvl fo.

Dviej jungiam sakini minciai priesinti arba gretinti nevar-
totinas ir sud tinis jungtukas tuo tarpu kai, kuris tinka tik saluti-
niams laiko aplinkyb s sakiniams prijungti. Pvz.:
Tokiais veiksmais tik skatinami,,skraf nai, t u o t a r p u k a i
( o, tuo tarpu) vis moni personalo skvriai turi kovoti su
kaar kaita. Taaa gvventofai netekt bet kokios apsaugos ir
prieaangos, t u o t a r p u k a i ( ir, tuo tarpu) kariuomen
likt senose po:icifose.

Tikt vartoti: Tuo tarpu, kai tu pietavai, as paruosiau ataskai-
t .

Toki sujungiam j sakini d menims jungti nevartotini ver-
talai is slav kalb vienok ( taiau, bet, o) ir o taip pat
61
( ir,
taip pat). Pvz.:
Jau buvo sutarta pasirasvti sutart , v i e n o k ( taiau) tai
sutruka nenumatvtos aplinkvb s. Jisuomen fe susiformavo
teisinis nihili:mas, a l to imta abefoti teisinink kompetencifa,
f s iningumu, o t a i p p a t ( taip pat) nepasitikima ir tei-
s s sistema apskritai. Buvo fam aaug visoki valana , v i e -
n o k ( taiau, vis d lto) fis nepal o. Nagrin fant traaicin
viesofo aaministravimo moael , paaisk fo, kaa valstvb s
vaiamuo ekonomikai turi b ti mainamas, o t a i p p a t
( taip pat, ir) b tina aemokrati:uoti viesofo sektoriaus veik-
l .

61
Administracin je kalboje o taip pat daznai netaisyklingai vartojamas ir viena-
r s ms sakinio dalims jungti. Pvz.: Tam tikrais atvefais u toki veik asmuo
gali b ti traukiamas arausmin n, o t a i p p a t ( ir, taip pat) aaministra-
cin n atsakomvb n.
368
Sujungiam j sakini d menims jungti taip pat nevartotinos
samplaikos o tuo paciu, ir tuo paciu
62
. Pvz.:
Per trump laik Jokietifofe ne tik buvo atkurta ekonomika,
em s kis, gamvba, o t u o p a c i u ( bet ir) vmiai page-
r fo moni gvvenimas. Gerinant ekonomikos paa t , gal t
aaugiau paa ti usienio, o t u o p a c i u ir ( o ypa) JAJ
lietuviai. Lietuva taip pat atsigaut , pager t ekonomika i r
t u o p a c i u ( ir, kartu ir) moni gvvenimas.

9.6.3. Prijungiamieji sakiniai

Sud tiniai prijungiamieji sakiniai yra sudaryti is dviej ar
daugiau d men , kuri vienas yra pagrindinis, o kitas (kiti) sa-
lutinis, prijungtas prijungiamuoju zodziu: jungtuku (pvz.: kaa,
fog, kai, iki, kol, kaaangi, nes, fei(gu), nors ir kt.), santykiniu var-
dziu (pvz.: koks, -ia, kuris, -i, keli, -ios ir kt.) ar prieveiksmiu
(pvz.: kaaa, kaip, kiek, kur, koa l ir kt.). Sie prijungiamieji zodziai
daznai kartu rodo ir sakini rysio pob d , t. y. kokio tipo (veiks-
nio, papildinio, pazyminio, kokios nors aplinkyb s) salutinis saki-
nys prijungiamas.

Pasitaiko netaisyklingai prijungt pazyminio, laiko, vietos,
tikslo, s lygos ir nuolaidos aplinkybi salutini sakini .
Kaip zinome, salutiniai pazyminio sakiniai atsako klausimus
koks? kokia?, aiskina koki nors pagrindinio sakinio dal ir prasi-
deda tuojau po zodzio, kur aiskina. Pvz.:
Dokumentas, kuriuo vaaovavosi pareig nas, is ministerifos
buvo gautas pries m nes . G. J. buvo paskelb s oficial pra-
nesim , kuriame kritikavo partifos vaaovvb s politik . Asme-
niui turi b ti suteikta galimvb is anksto perskaitvti klausi-

62
Sios samplaikos taip pat nevartotinos vienar s ms sakinio dalims jungti.
Pvz.: Kalini amnestifa paa t spr sti laisv s at mimo viet perpilavmo
problem i r t u o p a c i u ( ir, kartu) auot teigiam ekonomin efekt .
369
mus, kurie bus pateikti tiriant melo aetektoriumi. Knyga, is
kurios mokiausi, buvo gerokai apiplvsusi.

Jei salutinis pazyminio sakinys atsiduria ne po to zodzio, kur
turi paaiskinti, b na sunku suvokti sakinio prasm ar net susidaro
dviprasmyb . Pvz.:
Bus priimami g v v e n t o f mo k e s c i a i , k u r i e g v v e n a
r a f o n u o s e ( rajonuose gyvenani gyventoj mokesiai,
arba gyventoj , gyvenani (kurie gyvena) rajonuose, mo-
kesiai, arba mokesiai gyventoj , kurie gyvena rajonuose).
S t u a e n t s r a s u s , k u r i e n o r i g a u t i p a s k o l ,
( Norini gauti paskol student s rasus) suaaro komisi-
fa. Kelis m nesius truk s pasiruosimas NATO f o r u mu i
Ji l n i u f e , k u r i s l a i k o ma s svarbiausiu Lietuvai met
politiniu renginiu, baig si ( Kelis m nesius truk s pasiruo-
simas NA1O forumui, kuris vyks Jilniuje ir kuris laikomas
svarbiausiu Lietuvai met politiniu renginiu, baig si).

Netaisyklingi ir tokie is rus kalbos nusizi r ti sakiniai:
Aisku, renginvfe aalvvavo ir Seimo p i r mi n i n k a s , gauti in-
terviu i s k u r i o ( is kurio gauti interviu), nepasisek . D l
eismo nelaimi keliuose aaniausiai nukencia p stiefi ir avira-
tininkai, a a u g u ma k u r i ( kuri dauguma) b na girti.

Kartais prijungiamajame sakinyje pavartojamas koks nors zo-
dis, kuris yra vienar s sakinio dalis su pagrindinio sakinio atitin-
kamu zodziu, ir tada tokio prijungiamojo sakinio nebegalime lai-
kyti pazyminio salutiniu sakiniu (neatsako si sakini klausim ).
Pvz.: Per gatv jo berniukas, kuris pakliuvo po motociklu. Ka-
dangi jo ir pakliuvo yra vienar siai tariniai, tai prijungtas sakinys
nelogiskas, jis neatsako klausim koks berniukas? Taisome taip:
Berniukas fo per gatv ir pakliuvo po motociklu. Reikia taisyti ir
tokius sakinius:
Auaros metu kilo au gaisrai, k u r i e ( bet) buvo greitai u-
gesinti. M s benarov fe airbo au ligoti aarbuotofai, k u r i e
( ir jie) greitai met aarb .
370
Matome, kad siuos sakinius reikia jungti sujungiamaisiais
jungtukais.

Laiko aplinkyb s salutiniai sakiniai rodo arba tikslina pagrin-
dinio sakinio veiksmo laik ir atsako klausimus kaaa? nuo (iki)
kaaa? kaip ilgai? Tokie salutiniai sakiniai jungiami jungtukais ka-
aa, kai, kol, iki. Pvz.:
1erminas pradedamas skaiiuoti nuo sausio 1 aienos po t
met , kada vyko furiainis faktas, kurio pagrinau praaeaamas
skaiciuoti nuroavtas terminas. Jau pra jo metai, kai fis baig
m s universitet . Sua tingiau sprendziamas vaik pilietvb s
klausimas, kai t vai yra skirting valstvbi pilieciai. Prokuro-
ras J. K. tvirtino, fog sias pareigas eis tik laikinai, kol aepar-
tamentas suras kit kanaiaat r . Kauno :onos organi:uot
nusikaltim tvrimo tarnvbos pareig nai sulaik is Hamburgo
atskriausius vvrus, kai fie band vezti neaeklaruotos valiutos.

Laiko aplinkyb s salutini sakini geriau nejungti prieveiks-
miu kuomet. Pvz.:
Ku o me t ( Kai) susikaup aaug klausim , airektorius su-
sauk susirinkim . Ueikit m s biur , k u o me t ( kai) b -
site Jilniufe.
Taciau kuomet gali eiti paprasta laiko aplinkybe. Pvz.: Ar esi
kuomet buv s Jilniufe? Kuomet tu atb gsi greiciau u mane?

Tikslo aplinkyb s salutiniai sakiniai rodo pagrindinio sakinio
veiksmo tiksl ir atsako klausimus kam? kuriam tikslui? Pvz.:
Kaa pagr st savo teiginius, fis surinko aar aaugiau auome-
n . 1eks dirbti kelias aienas, kaa b t suskaiiuoti patirti
nuostoliai. S dome taksi, kaa tik susp tume (susp tum me)
pos a . Sprena me aaug uaavini , kaa ismoktume (ismok-
tum me) eismo taisvkles.
Is si sakini matyti, kad tikslo salutiniuose sakiniuose varto-
jama tariamoji nuosaka, o ne bendratis (kas labai daznai pasitaiko
ir yra ypac siurksti klaida). Pvz.:
371
Ka a i s v e n g t i ( Siekiant isvengti; Kad b t isvengta)
klaia ir organi:acini nesklanaum , reikia atsivelgti aa-
ministracin s praktikos patikrintus valavmo stanaartus ir
principus. Komisifos nariai susirinko, k a a a p t a r t i ( kad
aptart , nor dami aptarti) tolimesnius veiksmus. J.M., k a a
s u t a u p v t i ( kad sutaupyt , nor damas sutaupyti) l sas,
nusprena namo nevaiuoti ir nakvoti Jilniufe. Ka a n u -
s t a t v t i nusikaltimo sua t ( Norint nustatyti; Kad b t
nustatyta . sud tis), reikia roavti tokius povmius. Ka a
t a i s u p r a s t i ( Norint tai suprasti; Kad tai b t supras-
ta), reikia isnagrin ti kiekvien nusikaltimo paaarvmo staaif .
Ka a i s v e n g t i ( Kad b t isvengta) infliacifos, Lietuvos
bankas vvkao atitinkam pinig politik . Ka a s u r a s t i tok
finansin nusikaltim paaariusius asmenis ( Norint surasti;
Kad b t surasti nusikaltim padar asmenys), teis saugos
pareig nams reikia a ti labai aaug pastang .

Kita labai panasi (tik reciau pasitaikanti) klaida, tai tikslo sa-
lutiniuose sakiniuose bendraties pozicijoje vartojamas b tojo kar-
tinio laiko padalyvis. Pvz.:
Ka a i s v e n g u s susitikimo ( Jengdamas susitikti; Kad is-
vengt ) su urnalistais, fis is fo pro kitas auris. Jietos savi-
valaos pareig nai imsis priemoni , k a a t v e i k l s u -
s t a b a i u s ( tai veiklai sustabdyti, kad sustabdyt t veik-
l ). Ka a k u l t r i n g a i a p t a r n a v u s ( Norint kult -
ringai aptarnauti) gana maus ina lius turincius gvventofus
(arba Kad b t kult ringai aptarnauti gana mazus ind lius
turintys gyventojai), reikia labai aaug aarbuotof . Centras
kurtas tam, k a a p a r u o s u s ( kad ruost ) aarbuotofus,
reikalingus vairioms pataisos aarb institucifoms. Jisa tai
turi b ti atliekama korektiskai, ramiai, aalvkiskai, k a a gera-
noriskai n u t e i k u s liuavtof ( Norint geranoriskai nuteik-
ti liudytoj ; Kad liudytojas b t nuteiktas geranoriskai, visa
tai turi b ti .). (dar zr. 9.4 skyrelyje padalyvio vartojim ).

372
Tikslui reiksti nevartotina zodzio Iorma tikslu su bendratimi.
Pvz.:
Taip jis padar , t i k s l u p a g s a i n t i ( kad pag sdint ,
nor damas pag sdinti) pavaldinius. T i k s l u s u ma i n t i
( Norint sumazinti) bausmi vvkavmo negeroves ( Kad
b t sumazintos . negerov s), b tina tobulinti bauaiamuo-
sius statvmus. Reikia imtis griet priemoni , t i k s l u a p -
r i b o t i t r a n s p o r t ( kad b t apribotas transportas).
T i k s l u s u ma i n t i ( Norint sumazinti; Kad sumaz t )
avarif , reik fo surengti instrukta (dar zr. nagininko varto-
jim ).

Nereikia tikslo sakini painioti su papildinio salutiniais ir pa-
geidaujamaisiais sakiniais. Juose bendratis ir padalyvis vartojami
taisyklingai. Pvz.: Jaunuolis garsiai sauk , kad airektori fam
nusispjaut. Sis salutinis d muo atsako klausim k sauk ?, tod l
yra papildinio salutinis sakinys. Bus taisyklingas ir toks pageidau-
jamasis sakinys Kad taip aar valana l numigus (numigti).

Konstrukcija vietof to, kaa nevartotina su bendratimi ar pada-
lyviu, o turi b ti keiciama konstrukcija uuot su dalyviu ar vienu
uuot. Pvz.:
Toks nutarimas v i e t o f t o , k a a p a a t i p r a mo n s
p l t r a i ( uzuot pad j s pl toti pramon ), f tik apribofo
ir suvar . Ji e t o f t o , k a a i s s i a i s k i n t i ( Uzuot issi-
aiskin s), fis nutilo ir steng si su niekuo nebenarauti. Ji e -
t o f t o , k a a a t s i v e l g t i ( Uuot atsivelg ) gvvento-
f prasvmus, valaininkai usiaar savo kabinetuose. Ji e t o f
t o , k a a p r a n e s t i ( Uzuot pranes ) vaaovvbei apie s
laisk , praa fo ieskoti fo autoriaus. Ji e t o f t o , k a a
( Uzuot) ieskofus iseities, pasirenkamas lengviausias kelias.
Ji e t o f t o , k a a ( Uzuot) propagavus sveik gvvenimo
b a , reklamuofami tabako gaminiai.

Netaisyklinga jungtuku fei(gu) jungti s lygos salutinius saki-
nius, kuri tarinys (kaip ir tikslo salutini sakini tarinys) taip pat
373
reiskiamas viena bendratimi ar vienu b tojo kartinio laiko padaly-
viu. Vietoj bendraties ar padalyvio reikia vartoti b simojo laiko
arba tariamosios nuosakos atitinkamas Iormas; kartais tinka ir ki-
tokie taisymai. Pvz.:
J e i i r t i ( 1ei zi r sime; 1ei zi r tume) formaliai (ar-
ba Formaliai zi rint), sis statvmas tikrai nepaeistas. J e i
t i k t i ( 1ei tik sime; 1ei tik tume) spauaa, tai m s eko-
nomika vis aar neatsigauna. J e i g u p a t e n k i n t i benarov s
vaaov p r e t e n : i f a s ( 1eigu b t patenkintos . preten-
zijos), tai viskas pasiaarvt labai sua tinga. J e i g r i e t a i
r e mt i s n u o s t a t a i s , t a i ( Crieztai remiantis nuosta-
tais) sio klausimo sprenaim reikia traukti aaugiau specia-
list . statvmo profektas tikrai b t patobulintas, f e i g u
v e r t i n u s ( vertinus, jeigu vertintume) opo:icifos si -
lvmus (arba jei b t vertinti opozicijos si lymai). J e i p a -
s a k i u s tiksliau ( 1iksliau kalbant; 1ei pasakyiau tiksliau;
1ei pasakysiu tiksliau), reik fo nepamirsti partif steigimo
tvarkos prieskario Lietuvofe. J e i g u s k a i c i u o t i ( 1eigu
skaiiuotume; jeigu skaiiuosime) pafamas vienam gvvento-
fui, tai Lietuva vra treciofe vietofe. J e i g u k a l b t i ( 1ei-
gu kalb sime; 1eigu kalb tume) is esm s, tai tariamofo
vaiamuo aar nevisiskai aiskus.

S lygos salutiniams sakiniams jungti geriau nevartoti zodzio
svk : Pvz.:
S v k ( 1ei; 1eigu jau) susirinkome, tai visk issiaiskinkim
is esm s. Tai ir elkis, kaip ismanai, s v k ( jei, jeigu) taip
usispvrei.

Jeigu sakinyje kalbama apie praeityje vykusius vykius, varto-
jamos sudurtin s veiksmazodzi Iormos. Pvz.:
1eigu b iau zinoj s, kaa taip atsitiks, neb iau kreip sis
teism . Jei m s pareig nai b t buv r pestingesni, aoku-
mentus b t sutvark laiku.

374
Nuolaidos salutinis sakinys rodo, kad nepaisoma pagrindi-
niame sakinyje pasakyto veiksmo. Jis prie pagrindinio sakinio gali
b ti jungiamas jungtukais nors, kaa ir. Pvz.:
Nors ir kas b t , tikrai tas problemas svarstvsime. Kad ir uz-
sirasysiu si lom patais , vargu ar sp siu f sigilinti.

siuos sakinius yra panas s vietos ir b do aplinkybi saluti-
niai sakiniai, turintys nuolaidos atspalv . Pvz.:
Kur tik kreip m s, atsakvmo nesulauk me. Kaip steng m s,
vis tiek nieko neis fo.
Kaip matome, toki pagrindini sakini veiksmazodis yra tei-
giamas (svarstvsime, sp siu pataisvti, kreip m s, steng m s).

Tokiuose sakiniuose nevartotini neigiami veiksmazodziai.
Pvz.:
Nors ir kaip n e s i s t e n g me ( steng m s), vis tiek nesp -
fome laiku baigti. Ka i p n e k e i s t a ( Kad ir keista, nors ir
keista, nors ir kaip keista), to tikrinimo as visiskai nebifau.

Taip pat nelabai taisyklinga padalyvine konstrukcija nei rint
ko, nepaisant ko jungti priesinamosios nuolaidos sakinius, kaip
daroma rus kalbos sakiniuose. Pvz.:
Ne i r i n t firm , si lanci informacifos apsaugos sistemas
bei paslaugas, p a s i r o a v mo ( Nors pasirod firm , si -
lanci informacifos apsaugos sistemas bei paslaugas), si rin-
kos sritis vis aar nepakankamai ispl tota. Ne i r i n t
Jv r i a u s v b s k a i t ( Nors Jyriausyb ir keit si), buvo
islaikvtas svarbiausi sipareigofim t stinumas. Ne p a i -
s a n t a a n a i g i r a i mo s k r i t i k o s ( Nors ir daznai
kritikuojama), fonao vaaovvb grietai laikosi ministerifos
nuroavm

375
9.6.4. Sakini prid rimas

Dalykiniuose rastuose kartais pasitaiko toki salutini sakini ,
kurie aiskina ne vien pagrindinio sakinio dal , bet vis pagrindin
sakin arba apibendrina jo turin . Pvz.:
Jam sak ateiti bua fim , k jis ir padar . Stai fums trans-
porto eismo schema, k ir reik jo pavaizduoti.

Panasi sakini negalima pridurti zodzi junginiais kas link,
kas liecia. Vietoj j geriausiai tinka prielinksnis a l (kartais su
jungtuku o). Pvz.:
Ka s l i e c i a t r i u k s m ( 1ei kalb sime apie triuksm ;
Kai d l triuksmo; Kas d l triuksmo), tai mieste su fuo kovo-
fama. Ka s l i e c i a ma n e ( Kai d l man s; Kas d l ma-
n s; 1ei klausi man s), tai as sutinku. Ka s l i n k k n v g
( D l knyg ), tai, roaos, fau susitar me. Nor fau pasiteirau-
ti, kas link ( d l pos dzio, apie pos d ) pos aio.

9.6.5 Sakinio dali ir sakini jungimo pratimai

'9.6.5.1 pratimas. Raskite ir istaisykite sakini sandaros ir jungimo
klaidas

1. Tam, kad dokumento tekst d ti piesin l kaip objekt , b tina
atlikti tokius veiksmus. 2. Jeigu kaupti ir analizuoti visos salies laikras-
ci inIormacij , nepriklausomai nuo to pasitvirtino ji ar ne, metams b -
gant tur tume kartotek , su kuria ministerijoje esancios kartotekos nega-
l t lygintis. 3. Jei esate pakankamai gudrus, kad sugalvoti pavadinim ,
tai ir sugalvokite. 4. Min jim baig me, sugiedant Lietuvos himn .
5. Gaila, kad sie studentai m gsta vien detektyvus, kai tuo tarpu rimtos
grozin s literat ros neima n rankas. 6. Jis studijuoja teis , o taip pat
papildomai mokosi angl kalbos. 7. D l to, kad nesinervuoti, as jums
pasi lysiu stai k . 8. Si paskait skaiciaus jeigu nedidinti, tai bent ne-
mazinti. 9. Kad greitai gauti pas , pilietis tur s sumok ti 135 Lt.
10. Vietoj to, kad rengtis egzaminui, jis is jo stadion pab gioti.
376
11. D stytojas, paaiskinkite prasau, kaip suprasti s teigin . 12. Tas mo-
delis reikalingas tam, kad teisinus agento nusikalstamus veiksmus.
13. Matyti, kiek j g sud jo pareig nai, kad demaskuoti tokias automo-
bili vagystes. 14. gyvendinant strategij , svarbu apibr zti ir suderinti
aiskias gaires tiems, kas gyvendins strategij .

'9.6.5.2 pratimas. Raskite ir istaisykite sakini sandaros ir jungimo
klaidas

1. Koki gi reikia imtis priemoni , kad isvengti tokios kontraban-
dos? 2. Jeigu kalb ti apie transporto vagystes ir lyginti pernai met pir-
m pusmet , tai matysime, kad pad tis n ra tokia bloga. 3. Tu net negali
sivaizduoti, ant kiek man visa ta neaiski pad tis nusibodo. 4. Kad nesu-
sidurti su jais, reikia nedelsiant sprukti. 5. Reikalas tame, kad jie pasi-
tarim at jo visai nepasireng . 6. A. M. laim jo vies j pirkim konkur-
s , gi O. V net neband pateikti paraiskos. 7. Pats s moningai puldavau
trib n , kad pilti zibalo diskusij liepsn . 8. Jei tik ti autoriumi, pas
mus yra pakankamai sios srities specialist . 9. S rysyje su tuo, kad ins-
pektorius vis savait neis jo darb , o taip pat nepateik pateisinanci
dokument , jam buvo paskirta nuobauda. 10. Abiej ministerij specia-
listai darbuojasi, kad parengti viening koncepcij . 11. Kad laiku nutie-
sus keli , b tina is anksto gerai visk suplanuoti ir paruosti. 12. Direkto-
riau, pasirasykite, prasau, s protokol . 13. Jeigu uzsiimti tokiais ieski-
niais, tai is teism neiseisi. 14. Tipiskas sis uzduoci rengimo ir komu-
nikacijos procesas apima tai, kas turi b ti padaryta, kuriuo laiku ir su
kokiais istekliais. 15. Si programa realizuojama, kai negalima veikti
sunkum gyvendinant issami arba daugiapakop program .

9.6.5.3 pratimas. Raskite ir istaisykite sakini sandaros ir jungimo klai-
das

1. Susidarius tokioms s lygoms, nutarta skubiai organizuoti mon s
apsaug (saugoti mon s turt , l sas, o taip pat joje dirbancius darbuoto-
jus). 2. Kad tapti geru specialistu, reikia d ti labai daug darbo. 3. Dar-
buotojas tik tada dirbs gerai, kuomet darbo turinys atitiks jo kvaliIikaci-
j , sugeb jimus, polinkius ir pan. 4. Studentas neislaik ziemos sesijos
377
egzamin , to rezultate buvo isbrauktas is student s ras . 5. Vietoj to,
kad imt si priemoni , jis sl p pavaldini nusizengimus. 6. Kad paleng-
vinus s uzdavin , jis paband sudaryti vagi zargono zodyn l . 7. Taip
atsitiko tod l, kad buvo per mazai kontrol s is departamento pus s.
8. Siuo atveju pirmenyb teikiama agresyvioms deryboms, kad b t uz-
sitikrinama maziausia kaina sutart paslaug teikimams. 9. Kad issiais-
kinus, kaip buvo is tikr j , jis nuvyko min t j bank . 10. Nor dami
atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos, is jome misk pasivaikscioti.
11. Sie reikalavimai privalomi staigoms, mon s, organizacijoms, o taip
pat akcin ms bendrov ms ir Iirmoms. 12. Jeigu sakyti, kad m s pozi -
ris pasikeit , tai vis tiek reikia atsizvelgti s lygas. 13. Kad gyvendinti
reIormas, kurias numat ministerija, reikia labai daug pastang . 14. Pa-
sakyk man, k reikia daryti, kad istes ti duot zod . 15. Pirmoje eil je
reikia paduoti prasym , gi paskui pazi r sime.

9.6.5.4 pratimas. Raskite ir istaisykite sakini sandaros ir jungimo klai-
das

1. Sutart is vienos pus s pasiraso administracija, is kitos proIesi-
n s junga. 2. F. Teiloro si lymus gana negatyviai sutiko proIs jungos,
o taip pat ir darbdaviai. 3. Tuomet b tina jiems leisti dalyvauti ir spren-
dim pri mimo procese, priimant atstovus tarybas, komitetus. 4. sta-
tymas sigalios, j paskelbus spaudoje. 5. Darbuotojai organizacijose
dirba tik d l to, kad patenkinti savo materialinius poreikius, uzdirbti pi-
nig . 6. Puiku, kad gauta tinkam pasi lym is student pus s. 7. Patai-
sykite, prasau, pos ki jungikl , apsimok sime. 8. Ar Vyriausyb buvo
pakeista tik d l to, kad bandyta nusl pti susidariusi sunki pad t .
9. Cia ypac svarbu nustatyti ir aprasyti konkrecias skyri Iunkcijas, o
taip pat paskirstyti laik joms atlikti. 10. Zmogui suklydus, reikia jam
pad ti. 11. Jo galimybes skatinti reIormas lemia du pagrindiniai veiks-
niai: is vienos pus s, jo galiojimai yra gana riboti, is antros pus s, jis
gerai neperprato interes zaidimo mechanizmo. 12. Beje, valstyb gali
nustatyti, kad atsisakyti pilietyb s galima tik nuolat gyvenant uzsienyje.
13. Du ekspertai teigia, kad Baudziamojo kodekso ab c lin s rodykl s
sudarymas n ra vien techninis darbas.

378

'9.7.1 pratimas. Istaisykite vairias klaidas.

1. Kaip nekeista, valstyb s kontrol je teb ra elektros energijos tari-
Iai. 2. Bylos tyrimas to pas koje sustabdytas pagal BPK 2I straipsn .
3. Perduokite, prasau, mano geriausius link jimus savo kolegai A. M.,
su kuriuo as anksciau kartu dirbau. 4. Pasak zurnalisto, s met net du
Seimo nariai tapo milijonieriai. 5. Kad maz t degal kainos m s sa-
lies kolon l se, kol kas dar nepasteb ta, greiciau priesingai. 6. Kad pasi-
sverti, vilkiko vairuotojas nesustodamas pravaziuoja svarstykles, reng-
tas pacioje autostradoje. 7. Kaip taisykl kiekviena kompiuteryje vyk-
doma programa uzima ekrano lang . 8. Paaiskinkite, kai, atliekamas
agento vedimas tyrim . 9. Dabar sis sportininkas geroje Iormoje ir
varzybas, matomai, laim s. 10. Pasaulyje egzistuoja t kstanciai taip va-
dinam program paket . 11. Siai dienai nusikaltim , kurie liecia Iinan-
sus, yra labai daug. 12. Pilnai sutinku su eile recenzento pastab . 13. Tai
paskatino j radikaliam rysi su savo praeitimi nutraukimui. 14. And-
riumi apart senel s niekas nesir pino, tod l neuzilgo jis pasidar visai
nesukalbamas; vienok aukl tojos pareiga padaryti visk , kas nuo jos
priklauso. 15. Dvisal je sutartyje pabr zta, kad uzsakovas turi teis at-
mesti si lym nepaaiskinant priezasci .


1. Tikimasi, kad patvirtintos turizmo pl tros programos d ka bus
ispl stas turizmas Lietuvoje. 2. KvaliIikuoti teis s specialistai ir dabar
suranda isimtis statyme, taip j apeidami teisiniais metodais. 3. Siun-
ciamos Iaksogramos kokyb kaip taisykl b nu aukstesn . 4. Rysium su
kontrabandinio krovinio savininko nustatymo sunkumais buvo sustabdy-
ta nemazai byl . 5. T reiskini aptarimui paskirtas sekantis vadov lio
skyrius. 6. Kreipkis pas vadov , gal jis paaiskins reikalo esm . 7. Dau-
gumoje atvej pakanka nustatyti atitinkam koeIiciento reiksm . 8. Pro-
blema dar yra tame, kad mon s yra daugiau pus s milijono skolingos
savo darbuotojams. 9. Stai prie ko priveda vairavimas neblaiviame sto-
vyje. 10. Tai galutiniame rezultate atsilieps bendr gyventoj pragyve-
nimo lyg . 11. Kainas valstybei b tina reguliuoti, kad ekonomika islikt
379
subalansuotoje b senoje. 12. Daugelyje si sali , kiekvienoje gyvenvie-
t je, greitis ribojamas iki 50 km/h. 13. Byl perduoti sioje dalyje naujam
nagrin jimui tam paciam teismui.


l. Kad uzskaityti kontrolin darb , turi b ti padaryta ne daugiau
penki klaid , o tai prie dabartin s programos reikalavim labai ir labai
sunku. 2. Ir gerame statymo projekte galima rasti netikslumus. 3. Net ir
tokiose s lygose reikia siekti kain politikos, apsprendziancios didziau-
si peln . 4. Manyta, kad po privatizavimo daugiau nei pus moni taps
akcin mis bendrov mis. 5. Apeliacinis Teismas patvirtino Vilniaus m.
pirmojo apylink s teismo nuosprend . 6. Kadangi Lietuva, b dama Eu-
ropos centre, yra puikioje socialin je plotm je, tai ir l m , kad Lietuva
taps daugelio tranzitini keli susikirtimo vieta. 7. Kompiuterio pagalba
architektas, projektuojantis tilt arba pastat , turi paskaiciuoti apkrovi-
mus. 8. Bet kok uzsakym atliekame tik savait s b gyje. 9. Visas sis
reikalas tur jo b ti pirmoje eil je apsvarstytas akademiniame lygyje,
kaip reikalauja universiteto statutas. 10. Savo sveikinimus institutui
perdav Lietuvos respublikos Ministras pirmininkas, sveikino Svietimo
ir mokslo, kio ir aplinkos ministerij atstovai, taip pat sveikinimo zod
tar Kauno miesto meras. 11. Duomenys n ra tiksl s, nes ne visos auks-
tosios mokyklos gal jo tiksliai nurodyti, kiek jose mokosi b tent ne ga-
li student . 12. S met cia mokosi per du simtus lietuvi kilm s moki-
ni , atvykusi is uzsienio sali . 13. Teismo sprendimu jis buvo kalintas
penkiems metams ir sesiems m nesiams. 14. Laikrastyje buvo skelbtas
konkursas tokioms pareigoms eiti.

'9.7.4 pratimas. Istaisykite vairias klaidas

1. Kaip jau min jau, pagal BK komentar kontrabanda yra laikoma,
kai buvo bent vienas is sesi jos pozymi , tame tarpe ir apgaulingas
muit ir kit dokument panaudojimas. 2. Taciau glaudziausiai imta
bendradarbiauti b tent Nepriklausomyb s laikotarpiu, kai teko bendro-
mis j gomis ieskoti iseici is kritini situacij . 3. Bendroje sumoje mui-
tin surinko 1,4 t kstanci lit . 4. Lietuvos student s jungai atlikus ap-
klaus , kurioje dalyvavo 611 student , paaisk jo, jog didzioji dalis ap-
380
klaust j nesinaudojo karjeros centr teikiamomis paslaugomis. 5. Va-
karo pradzia 20 val. Universiteto Akt sal s patalpose. 6. akcij susi-
rinko daugyb student , norintys joje dalyvauti tur jo stov ti ilgose eil -
se, taciau niekas tuo nesipiktino. 7. Nors kraujosp dis normos ribose,
taciau pirmininkauti teismo pos dziui jis negal s. 8. Rajonuose pasirod
antisovietiniai pareiskimai. 9. Egzaminai mokyklose turi b ti pravesti
birzelio penkioliktai, tod l dabar ir sukame galvas, kaip laiku baigti kar-
toti temas. 10. Ta vykio vietoje rasta neaiski medziaga yra kietoje b k-
l je. 11. Perskaicius darbo plan , jis nieko nerado apie tyrimo metodus.
12. Skirtingais laikais skirtingose tautose zmon s reng si skirtingai.
13. Be to, prekyboje rasta eil kit nusizengim . 14. ,Pagal apklausos
duomenis galima spr sti, jog studentai yra pasyv s asmenin s karjeros
planavime', pasteb jo Lietuvos Respublikos Svietimo ir mokslo mi-
nisterijos studij departamento direktor G.J.

'9.7.5 pratimas. Raskite ir istaisykite vairias klaidas

1. Direktorius, ar negal tum t isskirti siek tiek l s konIerencijos
rengimui, tuo paciu pakeistume ir sal s apsvietim . 2. Paprastai atskiras
reiskinys yra vairiuose santykiuose su reiskini visuma 3. Gaisras kilo
d l netvarkingo elektros isjung jo, o juo, as skaitau, tur jo pasir pinti
darb mokytojas. 4. Departamento inventorius dar geroje b kl je. 5. Po-
s dzio metu buvo prieita isvados, kad bendrov privatizuota pazeidziant
statymus. 6. Vilniaus Apygardos teismas vakar nusprend is pataisos
nam paleisti E. D. 7. Ji tapo treci ja Lietuvos atstove, konkurso keliu
uz musia aukstas pareigas ES institucijose. 8. statym sutvarkymas,
kurie liecia ekonominius nusikaltimus, vykdomas taip. 9. Teigiama, kad
tai atitinka kazkokiam tai pozymiui, kuris teisintas Administracin s tei-
s s pazeidim kodekse. 10. Siuo apibr zimu as ir r miausi, rasant bai-
giam j darb . 11. M nesio b gyje pareig nas patikrina virs 20 pareis-
kim , o taip pat nepamirsta ir operatyvinio darbo. 12. Seimo Zmogaus
teisi komiteto pirmininkas susir pino, kad politik paskelbta kova d l
saugumo keliuose nevirst karu su vairuotojais.

381

l. Anot Muitin s kriminalin s tarnybos, persinesti pinigus per Me-
dinink pasienio post ukmergiskis band treciadien v lai vakare.
2. Pareig nai atlieka patikrinimus, reidus, o taip pat vykdo paties prem-
jero nutarim d l pilstuko, kasos aparat , kontrabandos tikrinim .
3. Lietuvoje irgi yra teigiam dalyk , kas liecia organizuot nusikalsta-
mum . 4. V liau VSD atstovas spaudai aiskino, kad departamento atsto-
vas teism neatvyko per nesusipratim . 5. Atsakant klausim apie
valdymo schemas, tur ciau pasakyti, kad jos taikomos ne vien Lietuvo-
je. 6. Netrukdykite, prasau, sal s patalpose vyksta paskaita. 7. Ypatingai
tai pasteb jau literat roje skaitant apie KGB operacijas. 8. Teisme liu-
dytoju apklaustas Seimo narys T. U. ir kiti liudytojai incident vadino
nesusipratimu. 9. Zinant eismo intensyvum , pasirenku steb jimo viet .
10. Taip pri jome prie ekonomini nusikaltim prevencijos ir j kontro-
l s programos, kurios negalime nepaliesti kalbant apie siuo metu vien
aktualiausi problem ekonominius nusikaltimus, kurie gavo plat
mast po Nepriklausomyb s atstatymo. 11. Si savait Lietuva nuspren-
d nuo 2007 m. atverti darbo rink b sim ES nari Bulgarijos ir Ru-
munijos pilieciams. 12. Didzi j l s dal numatyta panaudoti nebaig-
toms statyboms t sti, medicinos rangai pirkti, svietimo, kult ros, spor-
to, socialini staig remontui.


1. Tikimasi, kad naujos taisykl s duj pardav jus pareigos prisiimti
didesn atsakomyb uz parduodam produkt kokyb . 2. Nor t si, kad
si diena neb t kaip Zem s diena, kai zmon s prisimena, kaip myli Ze-
m , o likusius metus ramiai j tersia. 3. Pranesta, kad treciadien , dienos
metu, neaiskiomis aplinkyb mis is spaudos kiosko dingo apie 100 lit ir
500 vienet pravaziavimo biliet . 4. Akivaizdu, kad vien bausmi pa-
galba sio reiskinio nebus manoma isgyvendinti. 5. Smagu, kad jis ne tik
puikus specialistas, bet ir gerai nusituokia muzikoje. 6. Lenkijos pykt
issauk Maskvos draudimas importuoti m s . 7. Parlamentar grup ,
apsilankiusi rytiniame Lietuvos pasienyje, pabr z , jog sis sienos ruozas
yra maziausiai apsaugotas, kas matosi is pl stancio kontrabandos kiekio.
8. T pavyzd duodu tam, kad parodyti, kaip reikia visk surasyti. 9. Jo
382
manymu, naujoji juriskonsult nelabai orientuojasi statymuose. 10. De-
partamento direktor teig , kad klientai jau atpranta keliones veztis
grynuosius pinigus ir noriai naudojasi kredito korteli privalumais.
11. Taciau klausimas labai komplikuojasi, kai gabenamos juridiniams
asmenims priklausancios prek s, o jie baudziamojoje teis je n ra trak-
tuojami kaip subjektai. 12. Formuojame naujo Iilialo personal , tod l
reikalingi menedzeriai, j asistentai, pardav jai.


l. Teis jas turi b ti tvirtas savo sprendimuose. 2. Sios savait s b gy-
je as pakviesiu eil darbuotoj savigynos pratybas. 3. Galutin je isva-
doje tai tik kaimyn gincai, ir nieko daugiau. 4. Pasirod lapeliai, ra-
ginantys zmones b ti budriais. 5. Kiekvienas is m s gyvenime susidu-
riame su kova uz b v . 6. Sakykite, prasau, keli d stytojai bus per vals-
tybin egzamin . 7. As, leiskim, pasteb jau, kad m s studentai labai
nem gsta s vokas. 8. Be to, vakar parlamentaras pasi l Konstituciniam
teismui istirti, ar siuo klausimu priimti Vyriausyb s nutarimai nepriesta-
rauja konstitucijai. 9. S nutarim ko gero reik s perzi r ti ir pakeisti.
10. Sukilimui Lietuvoje malsinti Rusija panaudojo 30 t kst. armij , o
Lietuvos sukil liai is pradzi tur jo ne daugiau 10 t kst. zmoni regulia-
ri armij . 11. Seimo narys pareisk , kad galimyb s sureguliuoti pro-
blem tikrai yra. 12. Sukaupt pinig uzteks koki trij dien laikotar-
piui. 13. Ministras ir toliau tikin jo savanorius iki 12 val. gr zti nuola-
tin dislokacijos viet , pabr zdamas, kad konIliktas turi b ti isspr stas
ministerijos vidaus ribose. 14. Policininkas parod moteriai kazkokius
tai dokumentus ir pareikalavo, kad leist namus atlikti krat .
15. Kompensacija uz buto apsildym prie toki pajam bus ne mazesn
nei 150 Lt. 16. Galutin je isvadoje turime su tuo sutikti. 17. Sie vadov -
liai bibliotekoje yra, paimkite prasau.
383

10. KARTOJIMO PRATIMAI

10.1 pratimas. Sukirciuokite

advokatas, advokatu, advokat , su advokate, advokatus, advokates,
tautin v liava, tautin s v liavos, su tautine v liava, tautines v lia-
vas,
asmeninis ginklas, su asmeniniu ginklu, asmeniniame ginkle, asme-
ninius ginklus,
postas, postu, poste, postai, postus,
puiki gynyba, su puikia gynyba, puikioje gynyboje,
sud tinga anketa, sud tingos anketos, sud tingoje anketoje, sud -
tingas anketas,
naujas automobilis, nauju automobiliu, naujame automobilyje, nau-
jus automobilius,
taikinys, su taikiniu, taikinyje, taikinius,
protokolas, su protokolu, protokole, protokolai, protokolus,
Regionini reikal ir tautini mazum departamentas.


juridinis asmuo, juridinio asmens, juridiniu asmeniu,
geras kriminologas, su geru kriminologu, gerus kriminologus,
gyvyb , su gyvybe, gyvybes,
teisminis tyrimas, teisminiu tyrimu, teisminiame tyrime, teisminiai
tyrimai, teisminius tyrimus,
sunkus klausimas, sunk s klausimai, sunki klausim , sunkius
klausimus,
troleibusas, troleibusu, troleibuse, troleibusus,
greitas sprendimas, greitu sprendimu, greitus sprendimus,
s ziningas pareig nas, su s ziningu pareig nu, s ziningus pareig -
nus,
384
Palanga, ties Palanga, Palangoje,
Santarisk s, Santariskes.


statutas, statutu, statute, statutai, statutus,
valingas studentas, su valingu studentu, valingus studentus,
visuomenin tarnyba, visuomenin tarnyb , su visuomenine tarny-
ba, visuomenin je tarnyboje, visuomenines tarnybas,
buitinis konIliktas, buitiniame konIlikte, buitinius konIliktus,
transporto agentas, su perdavimo aktu,
problema, problem , su problema, problemoje, problemas,
atgalin data, atgaline data,
nauja pataisa, su nauja pataisa, naujoje pataisoje, naujos pataisos,
naujas pataisas,
asmeniska atsakomyb , su asmeniska atsakomybe, asmenisk atsa-
komyb , asmeniskos atsakomyb s,
Vilniaus apskrities virsininkas.

10.4 pratimas. Raskite ir pataisykite klaidas.

1. Dalin s prievol s esm sudaro tai, kad esant ne vienam skolinin-
kui pareiga yra dalijama tiek dali , kiek yra bendraskoli . 2. Ar Lietu-
vos smulkaus ir vidutinio verslo pl tros agent ra turi juridinio asmens
teises? 3. Vyriausioji rinkim komisija paskelbia vienmandatin se apy-
gardose iskelt kandidat pavardes. 4. Vidutinis darbo uzmokestis yra
paskaiciuojamas Vyriausyb s nustatyta tvarka. 5. Konkret s darbo ap-
mok jimo dydziai yra nustatomi kolektyvin se ar darbo sutartyse.
6. Savivaldyb s tarybos sprendimai yra bendro pob dzio norminiai tei-
s s aktai, kuriuose ne manoma sureglamentuoti vis situacij , gal sian-
ci atsirasti juos taikant. 7. Agent ros vykdanciojo direktoriaus kadenci-
ja gali b ti prat sta kitiems penkeriems metams. 8. Globalinius verslo
santykius veikia daugyb ekonomini , politini ir technologini s lyg .
9. Planavimas organizacijoje apima tiksl suIormulavim bei priemoni
tiems tikslams gyvendinti parinkim . 10. Siekdamos kuo daugiau abi-
pusini garantij sutarties salys sudaro s lyginio deponavimo s skaitos
sutart .
385
'10.5 pratimas. Pratime yra 5 sakiniai su kalbos klaidomis. Raskite
juos ir pataisykite klaidas.

1. Auksciausi j valstyb s valdzios institucij sistemoje isskirtin
vieta tenka salies parlamentui. 2. Prezidentas privalo atsizvelgti politi-
ni j g santyk abiejuose parlamento r muose. 3. Kol bus gauti teismo
medicinos ekspertiz s rezultatai, praeis kazkiek tai laiko. 4. Uzstato su-
ma negali siekti maziau 30 minimali gyvenimo lygi . 5. Per zemdirbi
surengt protesto akcij viso surinkta keturi t kstanciai paras . 6. Kons-
titucinio Teismo pirmininko galiojimai gali nutr kti tik tais pagrindais,
kurie numatyti Konstitucijoje. 7. Lyginant su ankstesniais metais, mo-
kanci uz moksl student daug ja. 8. Auditoriniam darbui studij pro-
gramose rekomenduojama skirti ne daugiau kaip 45 proc. studij laiko.
9. JAV ir Europos S jungos salyse kartelius draudzia antimonopoliniai
statymai. 10. Savininko neturintys daiktai turi b ti pripaz stami besei-
mininkiais daiktais. 11. Susilazinusius asmenis, jeigu lazybos nepriesta-
rauja viesai tvarkai ar moralei, sieja prigimtin prievol . 12. Gyn jo pa-
reiga maksimaliai palengvinti ginamojo pad t naudojant teis tus gy-
nybos b dus ir priemones.

10.6 pratimas. Pasirinkite ir pabraukite taisyklingus variantus.

1. Kasmet dal gauto pelno uzdaroji akcin bendrov skiria (miesto
tvarkvmui, miestui tvarkvti). 2. Atstovaudamas (teisin institucif , teisi-
nei institucifai) tur ciau pasakyti, kad zmogaus teis s yra tiek visuome-
n s, tiek paci pilieci problema. 3. Dalis skirt l s bus panaudota
(naufos ginkluot s sigifimui, naufai ginkluotei sigvti, nauf ginkluot
sigvti). 4. vykio vietoje reik jo nustatyti girtumo laipsn (tuo momentu,
tam momentui). 5. (Darbo atlikimui, aarbui atlikti, aarb atlikti) buvo
skirtos 2 valandos. 6. Domimasi kompiuteri galimyb mis (teis tvarkos
uaaviniams spr sti, spr sti teis tvarkos uaavinius). 7. Siuo klausimu
kreipkit s (airektori komercifai, komercifos airektori ). 8. Gyn jas
teigia, kad prokuroro si loma bausm neatitinka padaryto nusikaltimo
(sunkumui, sunkum , sunkumo). 9. Siuo klausimu gird ti ( vairi nuo-
moni , vairios nuomon s). 10. Rasto darbo pabaigoje turi b ti (pateik-
tos isvaaos ir apibenarinimai, pateikta isvaa ir apibenarinim ).
11. Daznai ne manoma gauti (tinkamos teisin s pagalbos, tinkam teisi-
n pagalb ). 12. Ir mes kartais darome (tokias klaiaas, toki klaia ).
386
10.7 pratimas. Sudarykite zodzi junginius.

laisv s,
siekti laisv
pasiekti nepriklausomyb ,
nepriklausomyb s,
tiksl ,
tikslo,

tak , didel tak ,
daryti takos, didel s takos,
zal ,
zalos,

pagrind , lemiam reiksm ,
tur ti pagrindo, lemiamos reiksm s,
prasm ,
prasm s,

linkti mokslus, komercij ,
mokslams, komercijai,

kviesti pos dziauti, pos dziui, pos d , pos dzio,
vakarien s, puodelio kavos,
vakarienei, puodeliui kavos,
apklausai, apklaus , apklausti

r pintis nuteistuoju, kaltinamuoju,
r pinimasis d l nuteistojo, d l kaltinamojo,
r pestis

atsilaikyti valdzios spaudimui, grasinimams,
pries valdzios spaudim , pries grasinimus,

nusikalsti tautai, valstybei, statymams,
pries taut , pries valstyb

387
10.8 pratimas. rasykite reikiamas gal nes.

Pri jome isvaa.., kad toks veiksmas neteis tas. 2. Pasi la dar
neatitinka esam... paklaus. . 3. Garsus advokatas atvyko skaityti pa-
skait. . 4. Si statymo patais iniciator. yra Seimo Ekonomikos ko-
mitetas. 5. Kas nenori pasirodyti ismintingesn.? 6. Po sprogimo gyve-
namasis namas yra avarin. b kl. . 7. Dokument Iorminimas turi
atitikti standarto reikalavim. . 8. Lengva b ti ger., o sunku tei-
sing.. 9. B tina siekti, kad ir m s kis b t tok. ekonomin.. lvg.
. 10. Teismas pripazino j nekalt. . 11. Po metus trukusios paieskos
verslininkas buvo paskelbtas aing.. be zinios.

10.9 pratimas. Nurodykite sakiniuose esamas kalbos klaidas ir jas istai-
sykite.

1. Medicinos ekspert komisija pri jo isvados, kad sis asmuo nepa-
kaltinamas. 2. Mol t apylink s teismas ieskin patenkino, o ieskinio uz-
tikrinimui uzd jo arest redakcijos atsiskaitomai s skaitai. 3. Tyrimo
duomenis b tina pateikti savait s pradzioje, o ne spalio desimtai dienai.
4. Visa tai buvo daroma vien su tikslu pasipelnyti. 5. Skirta 30 000 lit ,
tame skaiciuje 10 000 lit mokomajai literat rai. 6. Toks zmogus jau yra
paskutin je alkoholizmo stadijoje. 7. Apipl sta sodyba randasi uz keli
kilometr nuo ezero. 8. Tokia veika uztraukia baud nuo 700 iki 1000 li-
t su narkotini priemoni konIiskavimu arba pataisos darbus iki dviej
m nesi . 9. Teisin je valstyb je visi privalo laikytis veikianci staty-
m . 10. Steb tina, kad lazinantis pinigus prasoma pervesti Lietuvos
bank s skaitas, kai tuo tarpu Lietuvoje atsiskaitymas su lazyb organi-
zatoriais per bankus is viso yra draudziamas.

'10.10 pratimas. Raskite ir istaisykite vairias klaidas

1. S Iakt konstatavus, galima prieiti prie isvados, kad valstybi
pagrindini statym neatsiejamas elementas yra skyrius apie zmogaus
teises. 2. P. Drakeris pabr zia, kad vadovas net ir b damas labai auks-
tame hierarchiniame lygyje, visuomet tur s vykdyti operatyvinio val-
dymo darb . 3. Paprastai diplomatin gynyb galima vykdyti tik savo
pilieci atzvilgiu, tod l net valstyb , kurioje apatridas pastoviai gyvena,
negali vykdyti jo diplomatin s gynybos. 4. Vis d lto dauguma sios teori-
jos atstov pripaz sta, kad vadovai-proIesionalai savo veikl privalo or-
388
ganizuoti remiantis vienoki ar kitoki princip visuma. 5. Tokio b si-
mos konstitucijos skyriaus tikslas suIormuoti plat , issam , atitinkant
siuolaikines realijas zmogaus teisi ir laisvi katalog . 6. Dr stu teigti,
kad nemaza atvej , kai terminai vaavba, vaavbininkas naudojami nesigi-
linant j esm ar netgi nesuprantant si zodzi prasm s. 7. Iki tos datos
valstyb s nar s prival jo pranesti Europos Komisijai apie sios direkty-
vos gyvendinimo priemones. 8. Vadovas yra darbuotojas, kuris turi is-
skirtin privilegij kit darbuotoj tarpe priimti sprendimus. 9. Per-
tvarkius sias Iormules, V. Graici nas nustat , kad visi galimi rysiai
skaiciuojami taip: ... 10. Vargu, ar uzsienio valstyb s statymai numatys,
kad gali b ti baudziami asmenys, vykd nusikaltimus pries kitos vals-
tyb s interesus. 11. Ne vykdzius sio reikalavimo (principo), bet kokia
organizacin veikla netenka prasm s, nes ji, kaip taisykl , b na chaotis-
ka ir gali tur ti ne tik teigiamas, bet ir neigiamas pasekmes. 12. Nepa-
vykus sukurti vieningos universalios antiteroristin s konvencijos, bau-
dimo uz terorizm srityje buvo pasirinktas taip vadinamas ,sektorinis'
b das. 13. Veiklos rezultatai turi b ti pastoviai, tiksliai, patikimai ir pil-
nai apskaiciuojami ir vertinami. 14. Nesant apskaitai arba jei ji netiksli,
ne tik nezinosime, k esame pasiek , bet ir negal sime planuoti ateities.
15. statymas teisina isradimus kaip pramonin s nuosavyb s objektus.


1. Darbuotoj uzimamos pareigos turi grieztai atitikti j kvaliIikaci-
jai. 2. Jo galimybes skatinti reIormas lemia du pagrindiniai veiksniai: is
vienos pus s, jo galiojimai yra gana riboti, is antros pus s, jis gerai ne-
perprato interes zaidimo mechanizmo. 3. Kiekvieno strukt rinio pada-
linio viet ir svarb strukt roje apsprendzia b tent jo vykdomos Iunkci-
jos, tod l strukt rizavimas ir Iunkcij paskirstymas yra vieningas, integ-
ruotas procesas. 4. Dazniausiai esti akivaizdu, kad teroristinis aktas pir-
miausia yra kriminalinis aktas, kokiais motyvais jis neb t teisinamas.
5. Taciau tai, matyt, jam gaunasi nes moningai, nes po to administravi-
mas vadinamas integruoto valdymo sud tine dalimi. 6. Kalb tojas pa-
br z , kad tikrinamas bendrov s stat atitikimas statymams. 7. Tyr -
jams nesunkiai pavyko atskleisti mon s vadov nusikaltimus Iinan-
sams. 8. Tai buvo labai svarbi metodologin isvada, takojusi vadybos
vystymosi tendencijas. 9. Stambioje korporacijoje jos sud tin s dalys
privalo b ti kiek galima labiau savarankiskos. 10. Iki liepos 1-os dienos
savivaldyb je registruojami gyventoj prasymai gauti pasalp . 11. Ko-
389
voti su sia zala ar uzkirsti keli sios zalos atsiradimui valstyb s imasi
vairi priemoni . 12. Norint s kmingai valdyti siuos tampriai susietus
procesus, vadovai privalo sisavinti vairiausi srici zinias ir sugeb ti
jas eIektyviai panaudoti. 13. Ataskaitoje teigiama, kad pastaruoju metu
daugelyje valstybi auga nusikaltim inIormatikai skaicius.


1. Teismas negali pripazinti isteisinto asmens kaltu d l nusikaltimo
padarymo, jeigu pries j buvo nutraukta byla d l to paties kaltinimo.
2. Kritikos isdavoje susiIormavo nauja vadybos teorij srov sociop-
sichologin s teorijos. 3. Europos S junga laipsniskai tampa politine,
monetarine ar net gynybine organizacija. 4. Pagrindin sios teorijos
nuostata darbuotojas geriau atlieka uzduotis tada, kai jis dalyvavo si
uzduoci Iormulavime, buvo sprendimo pri mimo dalyvis. 5. Pazym ti-
na ir tai, kad kai kurie statymai, nors ir suderinti su Europos S jungos
teise, taciau tr ksta po statymini akt d l j gyvendinimo. 6. Jis band
jungti orgvadybines teorijas su motyvavimo teorijomis, tuo prad damas
vadybos kaip integratyvaus mokslo tyrin jimus. 7. Dziugu, kad juridini
asmen registro statymas yra priimtas 2001 m., taciau reikia apgailes-
tauti, kad iki siol ne steigtas pats juridini asmen registras. 8. Asmeni-
ni savybi tarpe isskiriami gabumai talentas dirbti vadovo darb .
9. Pagrindini teisi chartija tur t tapti pirm ja sio konstitucinio proce-
so dalimi. 10. Darbuotojai, dalyvaudami sprendim pri mime, tampa at-
sakingais uz visos organizacijos veiklos rezultatus. 11. Tai svarbu d l to,
kad b t manoma darbus sugrupuoti analogisk darb grupes ir j at-
likimui nustatyti bendras taisykles. 12. Liudytojas teig negal j s kalti-
nam j isduoti, nes sis jam grasin s. 13. Tarptautin je praktikoje sigal -
jo tvarka, kad uzsieniecio atvykimui kit valstyb reikalingas pasas ir
pastarosios valstyb s viza.

10.13 pratimas. Tekste raskite ir istaisykite kalbos klaidas, taip pat ir
rasybos, skyrybos klaidas. Pabrauktus zodzius sukirciuokite.
Papildoma uzduotis: nustatykite retorikoje nurodomas teksto strukt ros
dalis, aptarkite retorin argumentacij .

Carbingasis teisme,
Kreipiuosi Jus nor aama issiaiskinti iskilusius nesusipratimus a l nekom-
petetingo teis f aarbo ir nuosprenaio inaiviaualiofe bvlofe.
390
Kai teikiau savo skuna apeliacinei instancifai fis buvo priimtas ir apsvars-
tvtas, taciau buvo praleistos kelios esmin s aetal s, kurios vra labai svarbios siai
bvlai, toa l kai k pamin siu. Apie pusantr met svarstant bvl Kauno apvgar-
aos teisme, fo trif teis f kolegifa negal fo nepasteb ti prokurat ros klaiaos ar-
ba netikslumo. T teis fai tur fo paaarvti fau teismo nutartvfe, perauoaant bvl
nagrin ti teisiamafame pos avfe. Kai kaltinamasis aktas neatitinka statvm rei-
kalavim , bvla pagal bauaiamofo koaekso 234 str. 2 aal ,perauoaama proku-
rorui`. Teismas paeia s statvm , o v liau t s paeiaimus nagrin fimo metu.
Taip pat bvlos nuosprenavfe rasoma. ,Kauno miesto apvgaraos teismo nuo-
sprenais vra neteis tas ir naikintinas a l netinkamo bauaiamofo statvmo pritai-
kvmo ir paaarvto esminio bauaiamofo proceso statvmo paeiaimo`. Siofe vieto-
fe prisiminkime, k sako Konstitucifos 109 st. 3 aalis ,Teis fai, nagrin aami bv-
las, klauso tik statvmo`, bet fuk si situacifa visai priesinga, toa l cia kvla pirmas
is ties esminis klausimas.
Ar teis fas esmingai paeia s statvm , n kiek neatsako u savo poelg ?
Siofe situacifofe b tent taip ir nutiko. teis fas neatsak u savo paeiaim , u tai,
kaa neklaus statvmo, f paeia arba s moningai sulau .
Galb t siofe vietofe fam siek tiek pagelb fo Konstitucifos 114 str. 2 aalis ku-
ri teigia. ,Teis fas negali b ti patrauktas bauaiamofon atsakomvb n be Seimo,
o tarp Seimo sesif , be Respublikos Pre:iaento sutikimo`. Tuo metu kaip tik ir
buvo laikotarpis tarp Seimo sesif , taciau man vra neinoma ar buvo kreiptasi
Pre:iaent a l sutikimo patraukti atsakomvb n sios bvlos teis fus, o galb t toks
esminis statvmo paeiaimas Lietuvofe neturi b ti bauaiamas? Galb t mes tur -
tum m leisti teis fams savivaliauti ir vvkavti sav teisingum , o ne numatvt
Konstitucifos? Manau tokiu atvefu valstvb fe greitai sivvraut chaosas, b tent
tam mes ir turime ukirsti keli .
Pacituosiu Generalin s Prokurat ros teksto istrauk . ,Teismas netinkamai
pritaik bauaiam f statvm , nes nepagr stas bauaiamofo statvmo netaikvmas
taip pat vra fo netinkamas taikvmas`. Matome, fog prokurat ra pripa sta fog
buvo ufiksuotas paeiaimas, taciau foki priemoni tam isspr sti nebuvo imtasi.
Trumpiau tarus cia velgiame kurio:isk situacif ,kaltas, taciau nubausti fo
negalima`.
Bet kokiu atvefu statvm neinofimas ne tik nepuosia teis f , bet ir neatlei-
aia nuo atsakomvb s. Tai pakankamai grubus paeiaimas, kur nebuvo sure-
guota. Tur kime omenv ir tai, fog netinkamas ir nekompetetingas teis f spren-
aimas gali pakenkti vienai is besibvlin fanci pusi . Negana to, fog bvla buvo il-
gai vilkinama, fi ieskovui kainavo aaug laiko, sveikatos ir pinig , toa l b t pro-
tinga reikalauti moralin s alos atlvginimo, taciau pirmiausiai tai vra garb s rei-
kalas issiaiskinti teisvb . Prieasci a l ko taip vvko nesp liosiu. Neabefofu, kaa
teismin s ir teis f etikos strukt ros issiaiskins ar tai vvko a l teis f profesinio
silpnumo, ar a l koki pasalini paskat .
Garbingasis teisme, aar kart prasau isnagrin ti si bvl , ir mano pateiktus
argumentus remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucifos nuostatomis ir vvkavti
teisingum .
391

11. PRATIM ATSAKYMAI

3.1.1 pratino atsakynai.

Bcndroji icskinio tvarka, rinkim agitacija, liud,tojas, ncvciki-
mas, darho sutartis, darho ginc komisija, draudimas ma inti darho
u mokcstj, parccliacija, asmcninc atsakom,hc, tcisc j g,n,h,, juri-
dinis asmuo, tizinis asmuo, rcstitucija, ikitcisminis t,rimas, ap,lin-
kcs tcismas, tcisctai jg,tas turtas, pricdcrmc, tcismo sudctis, diplo-
matinc nclicciam,hc.


Sutuoktinis, sandoris, ras,tinis kito sutuoktinio sutikimas, is-
imtinis atvcjis, dclsimas, csminc ala scimos intcrcsams, ohjckt,vi
pric astis, kodcksas, straipsnis, kodckso straipsnio dalis, numat,ta
tvarka, hcndroji jungtinc sutuoktini nuosav,hc, nckilnojamas
daiktas, daiktincs tciscs, disponavimas, tcisi suvar ,mas, hcndros
jmoncs pcrlcidimas, vcrt,hiniai popicriai, pcrlcidimas, jgaliojimas
sudar,ti sandorj, hanko dcpozitinc s,skaita, lcsos.


Tciscjas, icskovas, apcliacinis skundas, tcstamcnto talsitikavi-
mas, ap,linkcs tcismo poscdis, apcliacinc instancija, tcismas, proku-
roras, civilinc h,la, apcliantas, tcstamcntas, argumcntas, pakartotinc
ckspcrtizc, ckspcrtas gratologas, talsitikuotas parasas, tcstatorius,
asmcns pasas.


1. daviniai, 2. duomcn,s, vicnodi, 3. kompanija, 4. kampanija,
392
5. nugincijimo, 6. ctckt,vumo, 7. ctckt,vum,, 8. ctcktingumo,
9. pocmj, 10. kontiskavimas, 11. isman,m,, 12. mokcjimas, 13. pa-
inimas, 14. ini.

3.2.1.1 pratino atsakynai.

1 hcndrasis mokslo gimininis vicna odis tcrminas, 2 atskiros
sritics vald,mo rusinis sudctinis tcrminas, 3 atskiro mokslo tci-
scs gimininis sudctinis tcrminas, 4 atskiro mokslo tciscs gimini-
nis sudctinis tcrminas, 5 hcndrasis mokslo gimininis tcrminas,
7 atskiros sritics vald,mo rusinis sudctinis tcrminas, 8 atskiro
mokslo tciscs rusinis sudctinis tcrminas, 9 atskiros sritics vald,-
mo rusinis sudctinis tcrminas, 10 hcndrasis mokslo gimininis vic-
na odis tcrminas.


1 patasos darba be lasues atemmo, 2 testnmo snyhmas,
3 bendrass eshno senates termnas, 4 culns [zn asme-
n uehsnnmas, 5 darbngnmo netehmas, 6 sntnohtno tese
rehalant sandor prpa nt negaloancn, 7 tese daht, 8 staty-
bos rangos sntarts, 9 n[ormacos apsanga, 10 pauons gyuy-
be.


Senats vidinis, dar,ha. Apelaca isorinis, skolinimasis,
tarptautinis. 1nrtas vidinis, tcrminizavimas. Pananda vidinis,
dar,ha. Icenca isorinis, skolinimasis, tarptautinis. Patareas vi-
dinis, tcrminizavimas. Shnndas vidinis, tcrminizavimas. Sanhca
isorinis, skolinimasis, tarptautinis. R pyba vidinis, dar,ha. Nn-
shaltmas vidinis, tcrminizavimas. Bendraatsahs vidinis, dar,-
ha. Reshnys vidinis, dar,ha. Gncas vidinis, tcrminizavimas.
Gnts vidinis, dar,ha. Gynyba . Neuehsnnmas vidinis, dar,ha.
393
Paesha vidinis, dar,ha. Verte vidinis, tcrminizavimas. Veha
vidinis, dar,ha. Vehla vidinis, tcrminizavimas. Gala vidinis,
tcrminizavimas. 1estnmas vidinis, dar,ha. 1esnnmas vidinis,
dar,ha. Parodyma vidinis, tcrminizavimas.


a Tarptautiniai tcrminai: dehretas, ahtas, sanhca, nota, nhrm-
naumas, hodehsas, apelacns shnndas , hpoteha, hasacns protestas,
honuenca, pentenca, regstras, nzn[rnhtas.
h Tarptautiniai od iai, turint,s lictuvisk atitikmcn: uer[ha-
umas tciginio patikra, [nndamentna svarhiausi, csminiai,
pagrindiniai, apelaca krcipimasis, skundas, maloncs pras,mas,
nrstas tcisininkas, legalnmas tcisctumas, prouohaumas
kurst,mas, epzodshas atsitiktinis, ncrciksmingas, trumpalaikis,
mnmalns ma iausias, personalns asmcninis, individualus,
crhnlaras aplinkrastis, garanta laidavimas, u tikrinimas, tik-
rumas, dentshas tapatus, toks pat, vicnodas, nrsdhca tcisc,
tcisctvarka, tcisingumas.
c Nctciktini naujicji skoliniai, j lictuviski atitikmcn,s: dedla-
nas galutinis tcrminas, kritinc riha, bazna pagrindiniai, m-
pcmentas valst,hcs apkalta, apkaltos proccsas, holdngas
kontroliuojanti kompanija, mass meda iniasklaida, parols
slapta odis, rentngas trumpalaikc nuoma, preshnrantas kai-
norastis, kain,nas, reestras rcgistras, md mehers jvaizd io
kurcjas, probaca l,gtinc pataisa, sphers parlamcnto pirminin-
kas, kalhctojas, snteneryste s,vadavimas, sponsoryste rcmimas,
ombndsmenas kontrolicrius, mnmnm ma iausiai, nonsensas
ncs,monc, nickai, o[sas hiuras, hustinc, kontora, jstaiga, snma-
rns supaprastintas is .


1. monctarincs pinig. 2. alkotcstcris alkonolio tikrintuvas,
printcrio spausdintuvo. 3. Dchatus modcruos Dchatams vado-
394
vaus, modcratoriumi vadovu. 4. markctinginio rinkodaros,
mcncd mcnto vad,hos. 5. lizingo nuomos, trumpalaikis lizin-
gas, arha rcntingas trumpalaikc nuoma. 6. noldingo
kontroliuojancios, nakcri kompiutcrini sistcm jsilau cli.
7. omhudsmcnai kontrolicriai, talso apgaulcs. 8. Gastarhaitcri
u darhiautoj, cgzilais isciviais, auslcndcriais u sicnicciais,
apatrid hcpilicci. 9. sortiravimo rusiavimo. 10. marginali-
nc ncrciksminga, ncrcspcktahili ncvcrtinama, autsaidcrio
atstumtj. 11. Datatoriaus Datos spaudo, rcjcstr, rcgistr,.
12. pcrsonalincs individualiosios, scrviso paslaug. 13. intcr-
viucrio klauscjo klausim tcikcjo . 14. prcsingo spaudimo,
prcsatasc spaudos atasc. 15. hartcriu naturini main hudu.

3.4 pratino atsakynai.

1. ka koks tai ka koks, to isdavoj dcl to. 2. jstat,mdav,st
jstat,m lcid,h,. 3. arha num dcvclpomcnt , gcrhuvio
gcrovcs. 4. issirciksti pasak,ti, gcriau hut: egn tap galma s-
srehst vaizd iai tariant. 5. laisvanoriskumo savanoriskumo.
6. nckuric kai kuric, l,gsvaros pusiausv,ros. 7. savistovum,
savarankiskum,, kaip papuola aplaid iai hct kaip . 8. stovj
padctj, ka kick tai ka kick. 9. kaip pav,zd iui kaip, taip va-
dinamas vadinamasis. 10. Kas link O dcl, kaip nckcista kad
ir kaip kcista. 11. Ir taip Vadinasi, laikas nuo laiko kartais.
12. Iki tokio laipsnio Tick. 13. kaip tais,klc paprastai da niau-
siai . 14. Taip kad O apic, kalhos nchuvo nchuvo kalhama.
15. Kaip s,kis Kaip tik, kalha cis hus kalhama.


1. skaitoma laikoma, inomai akivaizd iai s,moningai ,
hctarpiskai ticsiogiai. 2. vicnarciksmio vicno, mus pnse dar
ncturi mcs dar ncturimc. 3. Nutckinta Atsklcista , nc mato-
mai nc ahcjotinai, tahos rezonansnes h,los t,rim, padar,s jta-
k, atgarsj visuomcncjc turincios h,los t,rimui. 4. sanrame spccia-
395
list ratc ncdaugclio spccialist. 5. Pilnai Visiskai, susisaukian-
tis susijs. 6. pcrvcdimas pcrkclimas, vcikiancio galiojancio.
7. pagarsinimas atsklcidimas paskclhimas . 8. pasimcsti
sutrikti. 9. Rciskia Vadinasi, atskiri pavicniai, tai pastchcjo
apic tai kalhcjo. 10. . 11. smulkus ncdidclis, stamhus
didclis, u dcda u traukia. 12. savivald iavimo savivalcs, taip
kad vadinasi, klausimai rcikalai. 13. Krastutiniu Blogiausiu,
glaustais tcrminais pcr trump, laik,, pilnai visiskai iki galo .
14. patalpinami natnhlye jdcdami j iniatinklj, sckancio
kito. 15. jdomaujasi domisi, plon,hcmis suhtil,hcmis.


1. ncjudam, nuosav,h nckilnojam,jj turt,, pastarj j.
2. pcr glanst... tcrmin, pcr trump,... laik,, sckanci si, nc-
kompctctingumo nckompctcntingumo, ka kur tai , pcrsona-
linci jmonci individualiajai jmonci. 3. rciskia vadinasi, ncsti
piln, atsakom,h huti visiskai atsakingai. 4. duotuoju atvcju
siuo atvcju, kaip nckcista nors ir kcista, pldyt... parcig
citi... parcig. 5. laikas nuo laiko nuolatos rcguliariai... , kick
tai kick, jvcdama jrasoma jtraukiama, padaroma... , taip vadi-
nam,jj vadinam,jj, hctarpiskam ticsioginiam. 6. patickiamas
patcikiamas, mokcstj nnma mokcstj panaikina. 7. cilinj kart,
dar kart, vcl , atstov is V,riaus,hcs pnses V,riaus,hcs atsto-
v. 8. taktori vciksni, senant is ... ataskaitos rcmiantis ata-
skaita, stovj hukl. 9. altcrnat,vus kitas, galimas kitas gali-
mas , laisvanoriskai savanoriskai savo noru , nukrcipt
pcrvcst, ka koki, tai tam tikr,. 10. matomai mat,t ko gc-
ro, galhut , galvoti man,ti, ctcktingas ctckt,vus, trans[ormau-
mas j ... augim, sk,rimas augimui, gcrhuvio gcrovcs. 11. davi-
ni duomcn, icskovo pnses icskovo salics icskovo . 12. ,pa-
tingai ,pac, patalpinti j valst,hincs glohos jstaigas apg,vcndinti
valst,hincsc glohos jstaigosc.13. judcjim, cism,, stat,hos
ticsimo. 14. . 15. apatridas asmuo hc pilict,hcs, inomai
akivaizd iai.

396

1. . 2. nuimtas panaikintas, dauguma daugclis, j minus,
nuostolingai. 3. inoti isman,ti, savistoviai savarankiskai.
4. ,patingai ,pac, ncsudcting, klausim, galcjo ssprst j ncsu-
dcting, klausim, galcjo atsak,ti, maksimum daugiausia. 5. juridi-
nc tcksto pnse ncprickaistinga tcisiskai tckstas ncprickaistingas,
vicnok hct taciau , issirciksta paras,ta, ka kaip tai ka kaip.
6. mcd iag nusikaltim, smulkios ncdidclcs, ka kur tai .
7. pilnai iki galo issamiai, visiskai, gcrai , ncsa vis, atsakom,h
visiskai atsako atsakingi , gautsi hut atsirast , minimum
kick galima ma iau ma ai . 8. omhudsmcnas kontrolicrius,
otis,, kurio... jstaig,, kurios, vcikiantj galiojantj. 9. sckanci
kit, narius lahiausiai neramno nariams kclc daugiausia ncri-
mo, svarst,mo cigojc pcr svarst,m, svarst,mc , stovis huklc
padctis . 10. prcsinguoti ... ministcrij, dar,ti spaudim, ministcri-
jai, agrcmano sutikimo, ka koki tai ka koki, u imti citi.
11. savalaikiai laiku, distrihutoriams platintojams, ncpilnai
nc visiskai nc iki galo . 12. klcrkas tarnautojas, eln kart,
vcl dar kart, , vicning iskclt vicnod , nukrcipia
nusiuncia. 13. inomai s,moningai, davini duomcn.
14. gastarhaitcri u darhiautoj, emas apmokcjimas ma ai
mokama. 15. has leca si, h,l,, ji ... si h,la jci kalhcsimc apic si,
h,l,, ji... , sumarinio supaprastintojo.

4.8.1 pratino atsakynai. Ncra klaid 1, 3, 4, 6, 8, 9, 10 saki-
niuosc.

4.8.2 pratino atsakynai. Ncra klaid 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10
sakiniuosc.

4.8.3 pratino atsakynai: 1, 2, 4, 5, 7, 9.

397
6.6.2 pratino atsakynai

kolcgija, poscdis,
rajonas, pras,mas,
parciskimas, parciskcjas,
rcspuhlika, rinkliava,
nutarimas, prck,ha,
victa, ccntras,
masina, studcntc,
nipotczc, halsas,
hauda, draugas,
kahinctas, poscdis,
kalha, tcismas,
juriskonsultas, rastas,
konspcktas, tcisctvarka,
sprcndimas, scimas,
automohilis, rciskin,s,
skola, vald,tojas,
diplomas, cmc,
dialogas, odis.


}stat,mas 1 , pr ncipas 1 , hcndrvc 1 , parciga 3
h
, t,r mas
2 , kalha 4 , h klc 1 , ordinas 1 , apdovanjimas 1 , valsthc
1 , vcikla 4 , padct s 3
h
, prohlcma 2 , tc smas 4 , gincas 2 ,
rcglamcntavimas 1 , tcigin s 3
h
, paraiska 3
h
, hauda 4 , victa
2 , argumcntas 2 , phudis 1 , clgcs s 3
h
, gr pc 2 , paslauga
3
h
, straipsnis 1 , paragratas 2 , apskrit s 3
h
, aplinkc 1 , pri das
1 , alga 4 , atlginimas 1 , atl,gis 1 .


Zodj, tais kl, asmcnnj, vc sl,, pratm,, univcrsitct,, studcnt,,
takultct,, kn g,, strcik,, marsr t,, tarptautnj, draudm,, ccnt,,
398
rink,, vilni tj, nuolatnj, kongrcs,, kompi tcrj, lict vj, hiud ct,,
lt,, prospckt,, kult r,.


laikas, laik , laikc, laik s,
automohlis, automohili , automohl,jc, automohili s,
svicsotoras, svicsotor , svicsotorc, svicsotor s,
prohlcma, su prohlcma, prohlcmojc, prohlcmas,
gatvc, gatvc, gatvcjc, gatvcs,
hcda, su hcda, hcdojc, hcdas,
p sc, pusc, p scjc, puscs,
signalas, signal , signalc, signal s,
svicsa, su svicsa, svicsojc, svicsas,
saug mas, saugum , saugumc, saugum s,
parcig nc, parcigunc, parciguncs,
atstovas, atstov , atstov s,
vadovc, su vadovc, vadovcs,
spauda, su spauda, spaudojc, spaudas,
pili tc, pilictc, pilictcs,
tikrvc, tikrvc, tikrvcjc, tikrvcs,
viza, su viza, vzojc, vizas,
kontrolc, kontrolc, kontrolcjc, kontrolcs,
audtas, audit , auditc, audit s,
sals, salim, sal,jc, sals,
autoh sas, autohus , autohusc, autohus s,
dicna, su dicna, dicnojc, dicnas,
ncpilnam tis, ncpilnamcci , ncpilnamcci s,
tvarka, su tvarka, tvarkojc, tvarkas,
mi stas, micst , micstc, micst s.


Administracinis 1 , akadcminis 1 , akcinis 1 , asmcn nis 2 ,
asmcniskas 1 , atsak ngas 1 , hrang s 3 , huit nis 2 , civ linis 1 ,
daikt nis 2 , drausm ngas 1 , iml s 4 , intormacinis 1 , stikimas
399
3
4h
, komcrcinis 1 , kompcnsacinis 1 , konkrct s 4 , masinis 1 ,
ma csnis 4 , naujas 4 , ncgat,v s 4 , parcig ngas 1 , pastov s
4 , prckhinis 1 , s,mon ngas 1 , studcntiskas 1 , tarnhinis 1 ,
tarptaut nis 2 , taut nis 2 , tu tinis 1 , univcrsitctinis 1 , val ngas
1 , visuomcn nis 2 , vis omcniskas 1 , al ngas 1 , alingcsnis
4 .


Darho ministcrija, patar j komanda, siuo mct , ti klausimai
h s sprcnd iam vcliau, iniasklaida hc rcikalo aptarc t,rm
m d iag,, t ri galimh drhti kart s prcmjcr , laikomas
lahiausiai patrusiu parcigun , patcikc svadas, isklausc komcntar s,
patvrtino Lictuvos Rcsp hlikos Scimo komitct vadovh,
daugiausia aistr suk lc pcrmainos, t,rim s atlko gcncralinio
dircktoriaus jsak,mu, hcndrvc skolnga daugiau nci d milijon s
lt, pcrnai s suma isaugo dvguhai.


parcignga spccialstc, su parcignga spccialistc, parcigngas
spccialistcs,
tcis tas aktas, tcis tu akt , tcis tamc aktc, tcis tus akt s,
s nas sovin s, scn sviniu, scnamc sovin,jc, scn s svinius,
tarnha, su tarnha, tarnhojc, tarnhas,
grcitas automohlis, grcitamc automohl,jc, grcit automohili ,
grcit automohliai, grcit s automohili s,
sudctnga h,la, sudctngojc h,lojc, sudctngas h,las,
asmcnnc atsakomhc, asmcninc atsakomhc, asmcnncjc
atsakomhcjc,
tzinis asmuo, tziniai asmcn,s, tziniu asmcniu,
Vlnius, ti s Vlniumi, Vlniujc.

400

tarptautnc staiga, tarptautinc staiga, tarptautncs staigos,
tarptautincs staigas,
jaunas prczidcntas, jaun, prczidcnt,, su jaunu prczidcnt ,
jaunus prczidcnt s,
motocklas, motocikl , motociklc, motocikl s,
pktas tard,tojas, s pikt tard,toju, pikt s tard,tojus,
asmcniskas skundas, asmcniskamc skundc, asmcniskus skund s,
sudctngas u davin s, su sudctngu daviniu, sudctngamc
u davin,jc,
ddclc hauda, didclcjc haudojc, ddclcs haudos dgs. V. , ddclcs
haudas,
turstinc agcntura, turstincjc agcnt rojc, turstincs agcnturas,
Klaipcda, tics Klaipcda, Klaipcdojc,
}ustniskcs, }ustniskcsc.


Nckilnjamasis tu tas, ginamji kalha, tcisiamasis pscdis, drau-
d iamasis k lio cnklas, apmkcstinamosios pajamos, g,v namoji
victa, istcisinamasis n osprcndis, kardomoji prcmonc, tva komasis
pscdis, nurodmasis k lio cnklas, atsakomosios prcmoncs, vk-
domasis rastas, atsakomoji rcdakcija, kaltinamoji kalha, atsiska to-
moji s skaita, haud iamasis proccsas, draud iamosios pajamos, jga-
lijamasis rastas, kaltinamasis n osprcndis, skiriamasis cnklas,
ispcrkamji vcrt , kilnjamasis tu tas, pridcdamji vcrt , sa do-
masis darh otojas, konstat ojamoji nutar mo dal s.


Bcdarhis, hcnamis, laiduotojas, krcdito gavcjas, kriminalistas,
rczcrvininkas, prokuristas, suhnuomininkas, viccmcras, sklaida,
hcndrav,kdis, hcndrininkas, hcndraturtis, mikrorajonas, pasicnictis,
krastictis, totorohotas, pasiklaus,mo jrcngin,s, rinkimai, pasirinki-
mas.
401
1.3.1.1 pratino atsakynai

Valst,hinio socialinio, valst,hcs, tcisinc, tciscs, prcliminari, rck-
laminis, ckonomikos, turtiniai, karo, silumos, krcditinc, kasdicncs,
mctinc, hcvizis, hcprcccdcntis, hcgalinis, ma agaharitcs.


}rcgistruoti, pcrva iuoti, pcrva iuoti ir prava iuoti, jtorminti,
pratsti, jrcgistruoti, suskaiciuoti, apskaiciuoti, pcrciti, u haigti ir
pahaigti, ncmokamos, parciti, atiduoti, surcmontuoti ir parcmon-
tuoti, nukrcipti, numat,ti, apmokcti, isciti, suma inti.


Ahipusiskai : ahipusiskas , jtikinamai :jtikinamas , socialiai
: socialus , asocialiai :asocialus , ncpcrtraukiamai : ncpcrtraukia-
mas , tormaliai :tormalus , l,giavcrtiskai :l,giavcrtiskas , ap,sun-
kiai : ap,sunkis , hcs,l,giskai : hcs,l,giskas , hcgaliniai : hcgali-
nis , pasiaukojamai : pasiaukojamas , dviguhai :dviguhas , scnai ir
scniai : scnas , glohaliai : glohalus , ap,l,giai : ap,l,gis , galimai
: galimas .


1. draudiminis draud iamasis, 2. hcndrav,kd,tojas hcn-
drav,kdis, nusikaltimo hcndrininkas, 4. konstitucinc Kosntitu-
cijos , 5. ahipusiai ahipusiskai, ahicm puscms, 8. daliniai is da-
lics, 9. jtakoti politinius sprcndimus dar,ti jtak, politiniams
sprcndimams


1. savininkui, 3. tcrorist, 4. hcdarhi, u imtumo, 8. visiskai,
10. ncmokamos, 11. scimini, tarn,hini, 12. pcrg,vcnusiai.
402

1. intclcktin, 2. ckspcrt, 3. hcndraicski, 4. isg,vcno, 5. ki-
nas, 6. icskinio, 7. rinkim, 8. pcnsijos, pcnsinio, 9. ncrvingas,
10. suskaiciuoti, apskaiciuoti, 11. mogaus, 12. ncalkonolini.


hcndrakaltis, hcndrahutis, hcndraatsakis, vicnkartinis, daugiana-
cionalinis, dviprasmiskas, daugiamandatis, dicnrastis, kainorastis,
kclkrastis, savikaina, curoparlamcntaras.


1. tciscs, 2. nukainoti, 3. is dalics, kartais, 4. rinkim, 5. nuo-
motojo, 6. isnuomojo, 7. Valst,hcs saugumo dcpartamcnto parcigu-
n, 8. prcliminariosios, 9. nchaudimas, 10. tcisiskai, 11. kiniskos.


2. v,kstanci opcracij tiksavimui v,kstancioms opcracijoms
tiksuoti, 3. paskaiciavo suskaiciavo, apskaiciavo, 5. narkomatijos
narkotik matijos, 6. tikrinimu tikrinant, 7. jkainavo jkai-
nojo, 9. rczcrvistai rczcrvo karininkai, atsarginiai, 10. lictuvisko
Lictuvos.


1. hcndrasavininkis hcndraturtis, nuosav,hcs hcndrininkas,
4. jstat,mincs jstat,m, 6. daugiapakopinius daugiapakopius,
8. rinkimincs rinkim, 10. orgvad,hincs organizacij vad,hos.

403

1. apskaiciuoto, suskaiciuoto, 2. apsaugininkai, apsauginiai,
3. u sircgistrav, 4. kcramini, 5. jkainotas, 6. psicniatrijos, 7. nc-
dviprasmiskai, 8. nuomotojo, 9. atv,ko, 10. atsakingi, atsiskaito.


1 tinansininko. 2. apimtj. 3.vcrtintojai. 4. magistro. 5. pajcgu-
m,. 6.vairuotojo. 7. krauj,jc, kraujujc. 8. g,ncj. 9.grcsmc. 10. nc-
priklausom,h.


dvcjos dvi atostog dionos, trcjos trys sutartys, ahu
aboji parlamcnto rnai, dvcji du rinkim turai, kclcri
koli susitarinai.


1. spccialiosios, 2. spccialus, 3. Aukstojo, 4. aukstas, 5. Smul-
kiojo ir vidutinio, 6. smulkicji, 7. hcndru, 8. hcndr,ja, 9. Spcciali-
j, 10. vicsas konkursas, vicsajai tvarkai.


1. dvicm, 2. trims, 3. du tukstanciai trcci, pirm,, 4. tris simtus
scsiasdcsimt pcnkias, tris simtus scsiasdcsimt scsias, 5. trimis, 6. scp-
t,ncri, 7. scsiasdcsimt antramc, 8. antr,, antr,jj, 9. pcnkcri,
10. simtas dvidcsimt dcvint,, simto dvidcsimt, dvicj simt kctu-
riasdcsimt, pcnki, 11. trij, dvidcsimt, 12. antruosiuosc.

404

sugric tinta kontrolc, kaltinamoji kalha, jtikinama isvada, grj -
tamasis r,s,s, kardomasis kalinimas, pcrkamoji galia, pirmininkau-
janti salis, pcrkama prckc, jspcjamasis suvis, v,kdomoji vald ia,
v,kdoma nutartis, kcliamas krovin,s, kcliamasis jrcngin,s, moka-
mas darhas.


2. Rcmdamosios rcmdamosi, 3. ncissisprs nchus issprs-
tos, 5. Is pasak,to is to, kas pasak,ta, 7. Kad prisiimti kad prisi-
imtum, prisiimant, 9. hudint,sis hudctojas.


1. vadovaudamosios vadovaudamosi, 2. tikr, tikr,j,, altcr-
nat,vi, altcrnat,vi,j,, 7. u daros u darosios, 8. pardavim
pardavimo, 9. tr,s trcji, 10. pirmininkaujantis pirmininkas.


1. V,riausiosios, 2. pirmosios, 3. vicsojo, 4. nckilnojamojo.
5. spccialius, 6. Spccialij, 7. karo, ncpaprast,j,, 8. Auksciausia-
jam, 9. vidurinis, cmutinis, 10. auksciausi.


1. G,vcnam g,vcnamj, 2.isdcst,tu tuo, kas isdcst,ta,
4. vicsosc vicsosiosc, 5. viso is viso, 9. Auksciausio Auks-
ciausiojo, 10. nc ma iau 13 nc ma iau kaip 13.

405

3. pilictcs piliccio, 5. ckonominiai pajcgumai ckonominis
pajcgumas, 6. is pasak,to is to, kas pasak,ta, 8. anglimi ang-
limis.


1. 2-osios 2-ajam, 2.apsunkintos sunkcsncs, sudctingcsncs,
5. nurod,tu tuo, kas nurod,ta, 6. U dara u daroji, 7. pasirasant
pasiras,dami, 8. svaiginanci svaiginamj, svaigij, 9. 11-os
11-osios.


1. is viso, 2. vadovaudamicsi, asmcns, 3. darhuotoj, ma iau
nci, 4. 3-iajamc, u darajai, 5. v,riausi,jj, 6. daugiau kaip du mcnc-
sius, g,vcnamosiosc, 7. hudctojas, u rcgistravo, 8. ahcjuosc, 9. pa-
l,ginti, pal,ginus, l,ginant, daugiausia, 10. mohiliojo.


1. atvcjai atvcj ... su Baltarusijos vizomis turcdami ...
vizas , 2. poslinkiai poslinki , 3. vadovas vadovc , 4. patcikti
projcktai, makctai, silum, izoliuojancios mcd iagos patcikta pro-
jckt, makct, silum, izoliuojanci mcd iag , 5. gcrhcjai gcr-
hcjais , 6. ginklai ir sprogmcn,s ginkl ir sprogmcn , 7. cnklai
cnkl , 8. dcst,tojas dcst,tojau , 9. pavogti jvairus daiktai
pavogta jvairi daikt , 10. sukurtos jvairios automatizuotos
idcntitikacijos sistcmos sukurta jvairi automatizuot idcntitika-
cijos sistcm , 11. gincai ginc .

406

1. jvairiausi ncsklandumai jvairiausi ncsklandum , 2. tai-
s,klingas, 3. tais,klingas, 4. kompromituojanti mcd iaga kom-
promituojancios mcd iagos , 5. tais,klingas, 6. jtciktos smulkios
dovanclcs jtcikta smulki dovancli , 7. icskomi j sprcndimo
hudai hci patcikiami pav,zd iai icskoma j sprcndimo hud hci
patcikiama pav,zd i , 8. tais,klingas, 9. klaidas klaid , 10. tai-
s,klingas, 11. u mcgzti kontaktai u mcgzta kontakt , 12. aptikti
sprogmcn,s, ginklai, ... kiti svarhus jkalciai aptikta sprogmcn,
ginkl, ...kit svarhi jkalci .


1. daugiau simto daugiau kaip simtas, daugiau nci simtas,
pcr simt, , 2. viso is viso , 3. nc ma iau savait nc ma iau
kaip savait, nc ma iau nci savait, nc ma iau ncgu savait , 4. mil-
inisko povcikio mil inisk, povcikj , 5. pricjo hcndros nuomo-
ncs pricjo pric hcndros nuomoncs, pricjo hcndr, nuomon ,
6. nc vcliau 10 val. nc vcliau kaip 10 val., nc vcliau nci 10 val.,
nc vcliau ncgu 10 val. , 7. pirmo hutinumo daiktus hutiniausius
daiktus .


1. tais,klingas, 2. nc ma iau 39 laipsni nc ma iau kaip 39
laipsnius, nc ma iau ncgu 39 laipsnius, nc ma iau nci 39 laipsnius ,
3. tais,klingas, 4. j, jos , 5 ma iau puscs ma iau nci pusc,
ma iau ncgu pusc, ma iau kaip pus , 6. tais,klingas, 7. nc vcliau
10 valandos nc vcliau kaip 10 valand,, nc vcliau ncgu 10 valan-
d,, nc vcliau nci 10 valand, , 8. tais,klingas.


1. praktikai praktikos , 2. vicnai parai vicn, par, , 3. ini
patikrinimui inioms patikrinti , 4. prad iai prad iojc ,
407
5. trumpam trumpai , 6. Atganistano atstat,mui Atganistanui
atstat,ti , 7. antricms mctams antrus mctus , 8. studcntams dau-
giau savarankiskai mok,tis kad studcntai daugiau savarankiskai
mok,tsi , 9. 10 tukst. lit sumai u 10 tukst. lit , 10. katalog
ir disk vald,mui katalogams ir diskams vald,ti , 11. pahcgimui
pahcgti , 12. pcrtrauk, dcsimciai minuci dcsimtics minuci
pcrtrauk, , 13. nutarc civilinio icskinio u tikrinimui civiliniam
icskiniui u tikrinti nutarc .


1. tais,klingas, 2. tais,klingas, 3. poscdj dcsimciai minuci
dcsimtics minuci poscdj , 4. Tcsto atlikimui Tcstui atlikti ,
5. tais,klingas, 6. tais,klingas, 7. rcstitucijos jg,vcndinimui rcs-
titucijai jg,vcndinti , 8. tcisincs apsaugos u tikrinimui tcisinci
apsaugai u tikrinti , 9. tais,klingas, 10. tais,klingas, 11. tais,klingas,
12. pcnkioliktai dicnai pcnkiolikt, dicn, , 13. kratos atlikimui
kratai atlikti .


1. rczultatus rczultat , 2. lcsas lcs , 3. sudar,t, sutartj
sudar,tos sutartics ... pilnai iki galo , 4. sudcti kn,gas
kn,goms sudcti , 5. papildom, u duotj papildomos u duo-
tics , 6. tris kavas tris puodclius kavos , 7. jtariam,jj jtariamo-
jo , 8. stiprius alkonolinius gcrimus stipri alkonolini gcrim ,
9. svcntinj rcnginj svcntinio rcnginio , 10. intcrcsus intcrc-
sams , 11. mil iniskas pajamas mil inisk pajam , 12. Tcrorist,
Tcroristo .


1. rcikalavimus rcikalavim , 2. tokias sccnas toki scc-
n , 3. studcntij, studcntijai ... grup grupci , 4. pcln, ir
408
naud, pclno ir naudos , 5. paskait, paskaitos , 6. tas automo-
hilio dctalcs toms automohilio dctalcms , 7. supa indinti studcn-
tus studcntams supa indinti , 8. kclct, akrohatikos numcri
kclis akrohatikos numcrius , 9. didclius matcrialinius ir morali-
nius nuostolius didcli matcrialini ir moralini nuostoli ,
10. intcrcsus intcrcsams , 11. saunamuosius ir ncsaunamuosius
ginklus saunamj ir ncsaunamj ginkl .


1. narc narc , 2. h,l, G. Lcipaus at vilgiu G. Lcipaus h,-
l, , 3. tvarkingais tvarkingi , 4. rczultat,viu hci vciksmingu
rczultat,v ir vciksming, , 5. nuvar,mo tikslu , 6. l,giatci-
siais l,giatcisiai , 7. pcrpild,ti jaunais moncmis pilni jaun
moni , 8. mokiniu mokin,s , 9. Ankctos pagalha Ankcta ,
10. Sios programos pagalha Sia programa , 11. atsakingais at-
sakingi , 12. nckonkurcncingomis nckonkurcncingas .


1. kurio at vilgiu dcl kurio , 2. draugiskumu ir nuosirdumu
draugiskumo ir nuosirdumo , 3. lcktoriumi lcktorius , 4. tra-
diciniu tradicinis , 5. m,limais m,limi , 6. nariais nariai ,
7. nc tikslu mus patikrinti, hct kad su inoti nc norcdamas mus
patikrinti, hct kad su inot , 8. mok,toju mok,tojas , 9. rcspuh-
likiniu rcspuhlikinis , 10. susiristi vicnas su kitu r,sio kanal pa-
galha gali huti vicni su kitais sujungti r,sio kanalais , 11. vandc-
nimis vandcns, vandcn , 12. ohjckt,vcsnc ,d ir palcstinicci
po iuriu ohjckt,vcsn ,dams ir palcstinicciams .


1. atidicms, 2. l,giatcisiai, 3. sudctingcsnj, 4. gcrcsnis, 5. spck-
takli, 6. vadovas, 7. aptinkanciais ... tikslu nustat,ti kad hut
409
galima nustat,ti , 8. saugcsnj, 9. didcli, 10. placi slcni ir kloni,
11. ncnuosird iam.


1. pilnumojc iki galo , 2. skaiciavimo rczultatc suskaicia-
v , 3. pagrindc da nai , 4. daugumojc daugiausia , 5. nusi-
voki jstat,muosc ismanai jstat,mus , 6. auksciausiamc l,g,jc
auksciausiu l,giu , 7. sav,jc savo , 8. rctormos isdavojc po
rctormos, dcl rctormos , 9. tamc tai , 10. vicnos paros hcg,jc
pcr vicn, par, , 11. vcliavos pakclimc ir nulcidimc kcliant ir
nulcid iant vcliav, , 12. ccmpionas haidari irklavimc haidari
irklavimo ccmpionas , 13. tamc tarpc tarp j, is j , 14. rus kal-
hojc rusiskai, rus kalha , 15. pagrindc daugiausia .


1. jvairiuosc l,giuosc jvairiais l,giais , 2. sistcmojc sistc-
ma , 3. laikc vicno mcncsio vicn, mcncsj, pcr vicn, mcncsj ,
4. paaugli tarpc tarp paaugli , 5. sunkiosc s,l,gosc sunkio-
mis s,l,gomis , 6. atsipalaidavimo isdavojc atsipalaidavusi, dcl
atsipalaidavimo , 7. pagrindc hcvcik , 8. sav,jc savo , 9. Nc-
atsargumo pasckmcjc Dcl ncatsargumo , 10. Kicno nors hlogos
valios jtakojc Dcl kicno nors hlogos valios , 11. momcntas tcisc-
javimc tciscjavimo momcntas , 12. tamc ta .


1. dirha atsakingosc parcigosc cina atsakingas parcigas, dahar
jo parcigos atsakingos , 2. sios krizcs jtakojc dcl sios krizcs ,
3. patriotincjc dvasiojc patriotinc dvasia, patriotiskai , 4. tamc
mogujc tas mogus turi , 5. tamc tarpc tarp j, is j , 6. di-
dclcjc priklausom,hcjc lahai priklausomos , 7. tvarkoj gcrai ,
8. pagrindc daugiausia , 9. padidcja gar povcik,jc dcl gar
410
povcikio , 10. nclaimingo atsitikimo pasckojc jv,kus nclaimin-
gam atsitikimui, dcl nclaimingo atsitikimo , 11. nc tamc dal,kas, o
tamc nc tai svarhu, o tai , 12. Dvicj scmcstr hcg,jc mcs prac-
jomc Pcr du scmcstrus mcs iscjomc , 13. hcgimc hcgimo
rungt,jc, hcgdamas , 14. atakojc atakuoja , 15. Nchlaiviamc sto-
v,jc Nchlaivicms, Girticms, Isgcrusicms .


1. sk,riui, 2. didcsni ncramum, 3. sudcting mclodij,
4. lcngvcsnj, 5. matcrialini nuostoli, 6. hruo , 7. Visus kaim,-
nus, 8. s, ining moni, galinci, 9. dicnos, 10. rungt,ni,
11. maloni prisiminim, 12. Konstitucij,,13. scrganciam,14. lai-
ko, 15. pavaldus.


1. Pagrindc Is tics, Is tikrj , 2. tais,klingas, 3. tais,klin-
gas, 4. Visumojc Is tics , 5. numatomas parcig,hcs, padalinius
numatom parcig,hi, padalini , 6. Trij dicn hcg,jc Pcr
tris dicnas , 7. rupcstis Ma ciki nattos sckmc rupcstis dcl
Ma ciki nattos sckmcs , 8. namclj namclio , 9. tais,klingas,
10. pcnki dicn cigojc pcr pcnkias dicnas , 11. j organizavi-
mui ir vald,mui joms organizuoti ir vald,ti , 12. ko pasckojc
dcl to, todcl , 13. rupcstj smulkaus vcrslo likimu rupcstj dcl
smulkiojo vcrslo likimo , 14. To isdavojc Dcl to, Todcl, Dcl tos
pric astics , 15. Vairuotojo aplaidumo rczultatc Dcl vairuotojo
aplaidumo .


1. micsto planc, 2. ant koj, 3. 3 is 4, 3 su 4, 3 ir 4, 4. ant kai-
m,no, 5. pirstais, 6. ant studcnt, 7. tukstanciu, 8. kick, ... tick,
9. r,toj, 10. ant kito sono, 11. tick, 12. pirst galais, ant pirst gal,
13. Ant jo, 14. ant hcndradarhio.
411

1. siais klausimais, 2. automohili vag,sci statistika, 3. Apic t,
nclaiming, atsitikim,, 4. aplink stadion,, apic stadion,, 5. apic jj,
6. aplink micst,, apic micst,, 7. apic pasaulj, aplink pasaulj, 8. apic
manc, aplink manc, 9. Dcl haigiamojo darho vcrtinimo, 10. dcl sio
jv,kio t,rimo, 11. Aplink nam,, apic nam,, 12. sio ,maus tcisinin-
ko, 13. }o, 14. cismo tais,klcs.


1. tais,klingas, 2. apic savo vciklos u vcikl, , 3. tais,k-
lingas, 4. tais,klingas, 5. dcl smcgcn sutrcnkimo nuo sutrcnki-
mo , 6. dcl savo darhuotoj darho s,l,g savo darhuotoj darho
s,l,gomis , 7. tais,klingas, 8. tais,klingas, 9. dcl padar,t nuostoli
u padar,tus nuostolius , 10. dcl vaik lank,mo vaikams
lank,ti , 11. dcl g,vcnamj nam rcnovacijos g,vcnamj na-
m rcnovacijai , 12 sutartj apic huto nuom, huto nuomos sutar-
tj , 13. tais,klingas.


1. tais,klingas, 2. tais,klingas, 3. du kartus j mctus du kartus
pcr mctus , 4. tais,klingas, 5. j k, kuo , 6. kart, j savait
kart, pcr savait , 7. tais,klingas, 8. j mog mogui , 9. tai-
s,klingas, 10. j mogaus organizm, mogaus organizm, , 11. tai-
s,klingas, 12. tris kartus j savait tris kartus pcr savait , 13. tai-
s,klingas, 14. tais,klingas.


1. Dcl sio takto, 2. Is patciktos statistikos, 3. tais,klingas,
4. tais,klingas, 5. atlikdamas toki nusikaltim t,rim,, 6. ministro
jsak,mu, 7. Turimais duomcnimis, 8. tais,klingas, 9. tais,klingas,
412
10. tais,klingas, 11. tais,klingas, 12. v,kdant akcij, Saugus grci-
tis , 13 taip jis u maskuojamas.


1. pas kai kuriuos vairuotojus kai kuri vairuotoj , 2. tai-
s,klingas, 3. pas mok,toj, is kur mok,tojas turi scmiasi tick jc-
g , 4. pas vairuotoj, is vairuotojo , 5. tais,klingas, 6. Pas t,
mog ,ra Tas mogus turi , 7. kuric ,ra pas manc kiscncjc
kuriuos as turiu savo kiscncjc , 8. pas jj jj, jo , 9. pas dirckto-
ri dircktoriaus , 10. pas tcvus tcvams , 11. tais,klingas,
12. nc pas visus moncs ... ,ra nc visi moncs trcniruotcms turi ,
13. Pas jj ant stalo Ant jo stalo .


1. tais,klingas, 2. pric sunkinanci aplink,hi sunkinancio-
mis aplink,hcmis , 3. tais,klingas, 4. tais,klingas, 5. Pric tokio sal-
cio Kai toks saltis, csant tokiam salciui , 6. tais,klingas, 7. tais,k-
lingas, 8. Pric toki s,l,g Tokiomis s,l,gomis , 9. tais,klingas,
10. csant dahartincms kainoms , 11. Pric tinkamo darho dicnos
rc imo Kai tinkamas darho rc imas , 12. tais,klingas, 13. tais,k-
lingas, 14. tais,klingas.


1. Prics jstat,mus Pagal jstat,mus , 2. Kovojant prics alko-
nolini gcrim kontrahand, Kovojant su alkonolini gcrim
kontrahanda huvo ishand,ta jvairiausi pricmoni , 3. tais,klingas,
4. kovai prics holscvik partizanus kovai su holscvik partiza-
nais , 5. prics u dcgim, nuo u dcgimo 6. tais,klingas, 7. Nusi-
kaltim prics asmcnj sk,riaus Nusikaltim asmcniui sk,riaus ,
8. prics jj jam , 9. prics pcnsionato vadovus pcnsionato vado-
vams , 10. kovai prics lcnkus kovai su lcnkais , 11. prics tcv
413
nor, tcv norui , 12. pradcti h,l, prics A. ir }. S. pradcti A. ir
}. S. h,l, .


1. su sulau ,ta ranka sulau ,t, rank, , 2. tais,klingas, 3. as-
muo su nusikaltimu asmuo, padars nusikaltim, , 4. su ... hank-
rutavimu dcl hankrutavimo , 5. dirhama su kontrahanda
icskoma kontrahandos , 6. tais,klingas, 7. kcistis su j turima ...
intormacija kcistis turima intormacija , 8. su radijo stotics pa-
galha pcr radijo stotj , 9. su tikslu turint tiksl, , 10. su 13,2
tukst. darhinink. jmoncs, turincios darhinink , 11. su pavc-
lavimu pavclavs, pavcluotai , 12. su aukstuoju issilavinimu
turintis aukst,jj issilavinim, , 13. tais,klingas.


1. nuostolis u 23 500 cur 23500 cur nuostolis , 2. tais,k-
lingas, 3. tais,klingas, 4. virs 900 pcr 900, daugiau kaip 900,
daugiau nci 900 , 5. dcpartamcntas u 1996 mctus dar ncapskaicia-
vo sio rodiklio dcpartamcntas dar ncapskaiciavo sio 1996 mct
rodiklio , 6. tais,klingas, 7. isimta virs 5 mln. paimta pcr 5 mln.,
paimta daugiau nci 5 mln. , 8. u pagrind, pagrindu, kaip pa-
grind, , 9. Paskaiciuota, kad ... u siuos mctus Apskaiciuota, kad
... siais mctais, pcr siuos mctus, 10. virs 50 h,l pcr 50 h,l,
daugiau kaip 50 h,l, daugiau ncgu 50 h,l .


1. tais,klingas, 2. }vairi intrig dcka Dcl jvairi intrig ,
3. hcndradarhio dcka pcr hcndradarhj , 4. du mctai atgal prics
dvcjus mctus , 5. tais,klingas, 6. Trintics dcka Nuo trintics ,
7. tais,klingas, 8. tais,klingas, 9. Dcka si importini gohclcn
Siais importiniais gohclcnais , 10. tr,s dicnos atgal prics tris
dicnas , 11. tais,klingas, 12. tais,klingas.
414

1. j konditcrijos pramon konditcrijos pramonci , 2. tais,k-
lingas, 3. prics Stat,h, su Stat,ha , 4. tais,klingas, 5. pric jo
dar jo sauksicsi , 6. tais,klingas, 7. moncs su aukstuoju issilavi-
nimu, su atitinkamais j darho spccitikos r,siais moncs, turint,s
aukst,jj issilavinim,, j darho spccitik, atitinkanci r,si , 8. U
Atlcto komand, Atlcto komandojc , 9. pas pal,dov, pa-
l,dov,, pal,dovo , 10. Pric tokio stipraus susirgimo Esant to-
kiam stipriam susirgimui, Kai toks stiprus susirgimas , 11. Nusikal-
tim prics asmcnj t,rim sk,riaus Nusikaltim asmcniui t,rim
sk,riaus , 12. Pas manc rankosc Mano rankosc , 13. Ma iausi
pastang dcka Ma iausiomis pastangomis , 14. tais,klingas,
15. pric joki draugij jokioms draugijoms , 16. V,riskis su su-
alota galva Su alota galva v,riskis , 17. tais,klingas.


1. pric toki ... trukum su tokiais ... trukumais , 2. ataskait,
u pracjusj mcncsj pracjusio mcncsio ataskait, , 3. Nusikaltim
prics asmcnj sk,riaus Nusikaltim asmcniui sk,riaus , 4. su vic-
nu valdininku vicnam valdininkui , 5. Lictuva virs visko Lic-
tuva svarhiausia , 6. tais,klingas, 7. j mcncsj pcr mcncsj , 8. pas
jus jums , 9. pas dircktori dircktoriaus, dircktori , 10. su
tuo va iavimu dcl to va iavimo , 11. prics lcnkus su lcnkais ,
12. j par, pcr par, , 13. tais,klingas, 14. prics draugus drau-
gams , 15. tais,klingas, 16. tais,klingas, 17. tais,klingas, 18. tais,k-
lingas.


1. Rcmiantis Rcmdamasis , 2. tais,klingas, 3. Formuojant
Formuodami , 4. tais,klingas, 5. tais,klingas, 6. ncpaaiskinant
ncpaaiskins , 7. Iscinant is to Tuo rcmdamicsi , 8. tais,klin-
gas, 9. Apihcndrinant Apihcndrindami , 10. tais,klingas, 11. Tuo
415
rcmiantis Tuo rcmdamasi , 12. pcrcinant pcrcidama, cidama ,
13. tais,klingas, 14. Atlikdami Atlik .


1. kad j dokumcnto tckst, jdcti picsinclj kaip ohjckt, kad j
dokumcnto tckst, hut jdctas picsinclis , 2. }cigu kaupti ir analizuo-
ti }cigu kauptumc ir analizuotumc , 3. kad sugalvoti kad su-
galvotumct, kad galctumct sugalvoti , 4. haigcmc, sugicdant hai-
gcmc ir sugicdojomc , 5. kai tuo tarpu o , 6. o taip pat taip
pat, ir taip pat, ir , 7. kad ncsincrvuoti kad ncsincrvintumctc ,
8. skaiciaus jcigu ncdidinti, tai hcnt ncma inti jcigu skaicius nc-
hus didinamas, tai hcnt ncrcikct jo ma inti , 9. Kad grcitai gauti
Kad grcitai gaut pas,, Norcdamas grcitai gauti pas, , 10. Victoj
to, kad rcngtis cgzaminui, U uot rcngsis cgzaminui, , 11. Dcs-
t,tojas, paaiskinkitc prasau, Dcst,tojau, prasau paaiskinti, Dcst,-
tojau, prasom paaiskinti, Dcst,tojau, pras,ciau paaiskinti , 12. tam,
kad jtcisinus agcnto nusikalstamus vciksmus. tam, kad hut jtci-
sinti agcnto nusikalstami vciksmai, sickiant jtcisinti agcnto nusikals-
tamus vciksmus , 13. kad dcmaskuoti kad dcmaskuot, norcda-
mi dcmaskuoti , 14. tais,klingas.


1. kad isvcngti kad hut isvcngta, sickiant isvcngti , 2. }cigu
kalhcti apic transporto vag,stc, ir l,ginti pcrnai mct pirm, pusmctj
}cigu kalhcsimc apic transporto vag,stcs ir duomcnis l,ginsimc
su pcrcit mct pirmo pusmccio duomcnimis , 3. ant kick man
kaip man , 4. Kad ncsusidurti Vcngiant susidurti, Kad nchut
susidurta , 5. tamc tas, toks , 6. gi o , 7. kad jpilti kad
jpilciau, norcdamas jpilti , 8. }ci tikcti }ci tikctumc , 9. S,r,s,jc
su tuo, kad inspcktorius vis, savait nciscjo j darh,, o taip pat ncpa-
tcikc patcisinanci dokumcnt, Dcl to, kad inspcktorius vis, sa-
vait nchuvo darhc ncjo j darh,, ncdirho ir ncpatcikc patcisinam-
j dokumcnt , 10. kad parcngti vicning, konccpcij, kad pa-
416
rcngt hcndr, konccpcij,, norcdami parcngti hcndr, konccpcij, ,
11. Kad laiku nuticsus kcli, Kad kclias hut nuticstas laiku, No-
rint laiku nuticsti kcli, , 12. pasiras,kitc, prasau, prasau pasiras,-
ti, prasom pasiras,ti, pras,ciau pasiras,ti , 13. }cigu u siimti
}cigu u siimsi, U sicms , 14 tais,klingas, 15. tais,klingas.


1. Kaip nckcista, valst,hcs kontrolcjc tchcra clcktros cncrgijos
taritai Nors ir kcista, valst,hc tchckontroliuoja vis dar kontro-
liuoja clcktros cncrgijos taritus , 2. B,los t,rimas to pasckojc
Dcl to h,los t,rimas , 3. Pcrduokitc, prasau, Prasom pcrduo-
ti , 4. milijonicriai milijonicriais , 5. kolonclcsc dcgalincsc ,
6. Kad pasisvcrti Kad pasisvcrt, Norcdamas pasisvcrti , prava-
iuoja pcrva iuoja , 7. Kaip tais,klc Paprastai, Da niausiai ,
8. kaip atlickamas agcnto jvcdimas kaip agcntas jtraukiamas ,
9. gcrojc tormojc gcros tormos , matomai, mat,t, tikriausiai ,
10. taip vadinam vadinamj , 11. Siai dicnai nusikaltim, ku-
ric liccia tinansus Dahar tinansini nusikaltim , 12. Pilnai
Visiskai , su cilc daugcliu , 13. radikaliam r,si su savo praci-
timi nutraukimui radikaliai nutraukti r,sius su savo pracitimi ,
14. apart hc scnclcs issk,rus scncl , ncu ilgo nctrukus,
grcitai , vicnok taciau , 15. ncpaaiskinant ncpaaiskins, ncais-
kindamas .


1. patvirtintos turizmo plctros programos dcka patvirtinus
turizmo plctros program, , 2. isimtis isimci , taip jj apcidami
ir taip jj apcina , 3. kaip tais,klc paprastai , 4. R,sium su
kontrahandinio krovinio savininko nustat,mo sunkumais Dcl
kontrahandinio krovinio savininko nustat,mo sunkum , 5. T
rciskini aptarimui Ticms rciskiniams aptarti , sckantis kitas ,
6. pas vadov, j vadov, , 7. Daugumojc atvcj Da niausiai ,
8. ,ra tamc ta , daugiau puscs daugiau nci pus, daugiau kaip
pus, daugiau ncgu pus , 9. Stai pric ko privcda vairavimas nchlai-
417
viamc stov,jc Stai kas atsitinka, kai vairuoja nchlaivus , 10. Tai
galutiniamc rczultatc atsilicps j hcndr, g,vcntoj prag,vcnimo l,gj
Tai gal galc turcs jtakos hcndram g,vcntoj prag,vcnimo l,-
giui . 11. suhalansuotojc huscnojc suhalansuota , 12. B,l, pcr-
duoti siojc dal,jc naujam nagrincjimui Si, h,los dalj pcrduoti
nagrincti is naujo tam paciam tcismui .


l. Kad u skait,ti Kad jskait,t , nc daugiau pcnki klaid
kaip pcnkios klaidos , o tai pric dahartincs programos rcikalavi-
m csant dahartincs programos rcikalavimams lahai ir lahai
lahai lahai sunku, 2. nctikslumus nctikslum , 3. Nct ir to-
kiosc s,l,gosc tokiomis s,l,gomis , apsprcnd iancios lcmian-
cios , 4. tais,klingas, 5. Tcismas tcismas , 6. Kadangi Lictuva,
hudama Europos ccntrc, ,ra puikiojc socialincjc plotmcjc, Lic-
tuva ,ra Europos ccntrc, tai ir lcmc, kad Lictuva ji , 7. Kompiu-
tcrio pagalha arcnitcktas, projcktuojantis tilt, arha pastat,, turi pa-
skaiciuoti apkrovimus Projcktuojantis tilt, arha pastat, arcnitck-
tas apkrovas turi apskaiciuoti kompiutcriu , 8. savaitcs hcg,jc pcr
savait , 9. pirmojc cilcjc pirmiausia, vis pirma , akadcminiamc
l,g,jc akadcminiu l,giu , 10. rcspuhlikos Rcspuhlikos Mi-
nistras pirmininkas Pirmininkas , ukio ir aplinkos Ukio ir
Aplinkos , 11. tais,klingas, 12. tais,klingas, 13. pcnkicms pcn-
kcricms . mctams ir scsicms mcncsiams, 14. tais,klingas.


1. tamc tarpc tarp j , 2. tais,klingas, 3. Bcndrojc sumojc
Is viso , 4. tais,klingas, 5. Akt salcs patalposc Akt salcjc ,
6. tais,klingas, 7. normos rihosc normalus , 8. antisovictiniai pa-
rciskimai antisovictini parciskim , 9. turi huti pravcsti hir clio
pcnkioliktai turi jv,kti iki hir clio pcnkioliktos dicnos , 10. kic-
tojc huklcjc kicta, kictos huklcs , 11. Pcrskaicius Pcrskaits ,
12. skirtingosc tautosc skirting taut , 13. cilc ncma ai ,
418
14. galima sprsti, jog studcntai ,ra pas,vus asmcnincs karjcros pla-
navimc planuodami asmcnin karjcr, , pastchcjo Lictuvos
Rcspuhlikos Svictimo ir mokslo ministcrijos studij dcpartamcnto
Lictuvos Rcspuhlikos svictimo ir mokslo ministcrijos Studij
dcpartamcnto .


1. Dircktorius Dircktoriau , isskirti skirti , kontcrcncijos
rcngimui kontcrcncijai rcngti , tuo paciu taip pat , 2. jvai-
riuosc sant,kiuosc jvairiai susijs , 3. isjungcjo jungiklio , as
skaitau manau , 4. gcrojc huklcjc gcras, gcros huklcs , 5. pri-
cita isvados pric isvados , 6. Vilniaus Ap,gardos ap,gardos ,
7. tais,klingas, 8. }stat,m sutvark,mas, kuric liccia ckonominius
nusikaltimus, }stat,m, kuric susij su ckonominiais nusikalti-
mais, tvark,mas , 9. ka kokiam tai po ,miui tam tikr, po ,mj ,
10. rasant ras,damas , 11. Mcncsio hcg,jc Pcr mcncsj , virs
daugiau nci , taip pat ir , 12. tais,klingas.


1. tais,klingas, 2. o taip pat taip pat , 3. kas liccia organizuo-
t, nusikalstamum, kuric sicjasi su organizuotu nusikalstamumu ,
4. tais,klingas, 5. Atsakant Atsak,damas , 6. Nctrukd,kitc, pra-
sau, salcs patalposc Prasom nctrukd,ti, salcjc , 7. Ypatingai
Ypac , skaitant skait,damas litcratur, , 8. liud,toju kaip
liud,tojas , 9. Zinant Zinodamas , 10. kurios ncgalimc ncpalicsti
kuri, rcikia aptarti , atstat,mo atkurimo , 11. tais,klingas,
12. tais,klingas.


1. tais,klingas, 2. tais,klingas, 3. prava iavimo va iavimo ,
4. hausmi pagalha hausmcmis , 5. nusituokia muzikojc is-
419
mano muzik, , 6. issaukc sukclc , 7. matosi mat,ti , 8. kad
parod,ti kad parod,ciau, norcdamas parod,ti , 9. oricntuojasi
jstat,muosc ismano jstat,m , 10. tais,klingas, 11. komplikuoja-
si sudctingas , haud iamojojc tciscjc haud iamosios tciscs sri-
t,jc , 12. mcncd criai vad,hininkai .


l. Tciscjas turi huti tvirtas savo sprcndimuosc Tciscjo sprcn-
dimai turi huti tvirti , 2. Sios savaitcs hcg,jc Si, savait , cil
daug , 3. Galutincjc isvadojc Galutinc isvada , 4. Pasirodc la-
pcliai, raginant,s lapcli, raginanci moncs huti hudriais
hudrius , 5. u huvj dcl huvio , 6. Sak,kitc, prasau Pras,-
tumc pasak,ti , 7. lciskim tarkim , s,vokas s,vok , 8. tci-
smui Tcismui , konstitucijai Konstitucijai . 9. tais,klingas,
10. nc daugiau 10 tukst. nc daugiau kaip , rcguliari,
rcguliari,j, , 11. galim,hcs galim,hi , 12. koki trij dicn
laikotarpiui kokioms trims dicnoms , 13. ministcrijos vidaus ri-
hosc ministcrijojc , 14. ka kokius tai ka kokius atlikti krat,
kratos atlikti , 15. Kompcnsacija u huto apsild,m, pric toki
pajam sild,m,, csant tokioms pajamoms, , 16. Galutincjc isva-
dojc Galutinc isvada , 17. pasiimkitc prasau prasom pasiim-
ti .

10.3 pratino atsakynai

2. ahicjuosc ahcjuosc, 3. ka kick tai sick tick, 4. ma iau
simto ma iau kaip nci, ncgu simt,, 5. viso is viso, 11. vicsai
vicsajai.


1. tais,klingas, 2. aukstamc nicrarcniniamc l,g,jc auksto
nicrarcninio l,gio , 3. pilicci at vilgiu pilicciams , apatridas
hcpilictis , 4. vadovai-protcsionalai vadovai protcsionalai ,
420
rcmiantis rcmdamicsi , 5. tais,klingas, 6. naudojami vartoja-
mi , 7. tais,klingas. 8. kit darhuotoj tarpc tarp kit darhuoto-
j , 9. Pcrtvarkius Pcrtvarks , 10. jv,kd nusikaltimus prics ki-
tos valst,hcs intcrcsus padar nusikaltimus, susijusius su kitos
valst,hcs intcrcsais , 11. kaip tais,klc da niausiai , tcigiamas, ...
ncigiamas pasckmcs tcigiam, ... ncigiam pasckmi , 12. vic-
ningos hcndros , taip vadinamas vadinamasis , 13. pastoviai
nuolat, nuolatos , pilnai iki galo , 14. apskaitai apskaitos ,
15. tais,klingas.


1. u imamos cinamos, v,kdomos , kvalitikacijai kvali-
tikacij, , 2. is vicnos puscs vicna , is antros puscs kita , 3. ap-
sprcnd ia lcmia , vicningas hcndras , 4. tcroristinis tcro-
ro , kokiais mot,vais jis nchut tcisinamas kad ir kokiais mot,-
vais jis hut tcisinamas , 5. gaunasi iscina , 6. tikrinamas hcn-
drovcs jstat atitikimas jstat,mams tikrinama, kaip hcndrovcs
jstatai atitinka jstat,mus , 7. nusikaltimus tinansams tinansinius
nusikaltimus , 8. jtakojusi lcmusi , 9. daugiau savarankiskos
savarankiskcsncs , 10. tais,klingas, 11. Kovoti su sia ala ar u -
kirsti kcli, sios alos atsiradimui Kovodamos su sia ala ar u -
kirsdamos kcli, siai alai atsirasti , 12. Norint Norcdami , tamp-
riai glaud iai, artimai , jsisavinti jg,ti, sukaupti , inias
ini , 13. nusikaltim intormatikai skaicius su intormatika
susijusi nusikaltim skaicius .


1. prics jj huvo nutraukta h,la dcl to patics kaltinimo huvo
nutraukta jam iskclta h,la dcl to patics kaltinimo , 2. Kritikos isda-
vojc Po kritikos , sociopsicnologincs socialincs psicnologi-
ncs , 3. tais,klingas, 4. dal,vavo si u duoci tormulavimc, huvo
sprcndimo pricmimo dal,vis dal,vauja tormuluojant sias u duo-
tis, ,ra sprcndim pricmimo dal,vis , 5. dcl j jg,vcndinimo
jicms jg,vcndinti , 6. orgvad,hincs organizacincs vad,hos ,
421
intcgrat,vaus intcgralaus , 7. juridini }uridini , 8. Asmcni-
ni sav,hi tarpc Is asmcnini sav,hi , 9. tais,klingas,
10. sprcndim pricmimc priimant sprcndimus , atsakingais
atsakingi , 11. j atlikimui nustat,ti hcndras tais,klcs nu-
stat,ti hcndras j atlikimo tais,klcs , 12. kaltinam,jj kalti-
namojo , 13. u sicniccio atv,kimui u sicnicciui atv,kti , pasta-
rosios sios .
422
LITERAT RA

1.Atgalinis aabartin s lietuvi kalbos oavnas. Sudar V. Zilinskien . Vilnius:
Mokslo aidai, 1995.
2.Dabartin s lietuvi kalbos gramatika. Redaktorius V. Ambrazas. Vilnius:
Mokslo ir enciklopedij leidykla, 1994.
3.Dabartin s lietuvi kalbos oavnas. 6-asis (3-asis elektroninis) leidimas. Vil-
nius: Lietuvi kalbos institutas, 2006.
4.EUROVOC (Europos zodynas) (prieiga internete http://www3.lrs.lt/pls/ev/
ev.main).
5.Gaivenis, K. Lietuvi terminologifa. teorifos ir tvarkvbos metmenvs. Vilnius:
Lietuvi kalbos instituto leidykla, 2002.
6.Gircien J. Nauf f skolini atitikmenvs. strukt ra ir vartosena. Vilnius: Lie-
tuvi kalbos institutas, 2005.
7.Grumadien , L., Zilinskien , V. Daninis aabartin s rasomosios lietuvi kal-
bos oavnas. ma fancio aanio tvarka. Vilnius: Mokslo aidai, 1997.
8.Jakaitien , E. Lietuvi kalbos leksikologifa. Vilnius: Mokslas, 1980.
9.Kalbos patarimai 1. Gramatin s formos ir f vartofimas. Vilnius: Mokslo ir
enciklopedij leidybos institutas, 2002.
10.Kalbos patarimai 4 (1). Leksika. skolini vartofimas (svetimvb s, tarptautiniai
oaiai). Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, 2005.
11.Kalbos patarimai 2 (3). Sintaks . vair s aalvkai. Vilnius: Mokslo ir enciklo-
pedij leidybos institutas, 2003.
12.Kalbos patarimai 2 (1). Sintaks . linksni vartofimas. Vilnius: Mokslo ir en-
ciklopedij leidybos institutas, 2003.
13.Kalbos patarimai 2 (2). Sintaks . prielinksni ir polinksni vartofimas. Vil-
nius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, 2003.
14.Kanceliarin s kalbos patarimai. Pareng P. Kni ksta. Vilnius: Mokslo ir en-
ciklopedij leidybos institutas, 2002.
15.Keinys, S. Dabartin lietuvi terminologifa. Vilnius: Lietuvi kalbos institutas,
2005.
16.Keinys, S. Terminologifos ab c l . Vilnius: Mokslas, 1980.
17.Klimavicius, J. Leksikologifos ir terminologifos aarbai. norma ir istorifa. Vil-
nius: Lietuvi kalbos institutas, 2005.
18.Kni ksta, R. Aaministracin kalba ir fos vartosena. Vilnius: Lietuvi kalbos
instituto leidykla, 2005.
19.Kozeniauskien , R. Juriain retorika. stuaif vaaovas teisininkams. Vilnius:
Teisin s inIormacijos centras, 2005.
20.Kunevicien , A., Peckuvien , L., Zilinskien , V. Specialvb s kalbos kult ra.
Vilnius: Lietuvos teis s universiteto Leidybos centras, 2003.
21.Kvasyt , R. Mokomasis terminologifos oavn lis. Siauliai: Siauli universiteto
leidykla, 2005.
22.Lietuvi kalbos enciklopeaifa. Sudar K. Mork nas; redagavo V. Ambrazas. 2-asis
patiksl. ir papild. leid. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, 2008.
23.Lietuvi kalbos komisifos nutarimai 1977-1998. Vilnius: Mokslo ir enciklope-
dij leidybos institutas, 1998.
423
24.Lietuvi kalbos tarties oavnas. Sudar V. Vitkauskas. Vilnius: Mokslas, 1985.
25.Lietuvi kalbos invnas. Kaunas: Sviesa, 2007.
26.Lietuvos Respublikos termin bankas (prieiga internete terminai.vlkk.lt).
27.Lietuvos Respublikos valstvbin kalba. teis s akt rinkinvs. Vilnius: Mokslo ir
enciklopedij leidybos institutas, 1997.
28.Mikul nien , D., Pakerys, A., Stundzia, B. Benarin s lietuvi kalbos kirciavi-
mo invnas. 2-asis patais. leidimas. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto
leidykla, 2008.
29.Mockevicius, R. Lietuvos Respublikos statvmuose vartofam s vok oavnas.
2-asis leidimas. Vilnius: Teisin s inIormacijos centras, 2002.
30.Mokomasis lietuvi kalbos rasvbos ir kirciavimo oavnas, Kaunas: Sviesa,
2007.
31.Pakerys, A. Akcentologifa. Kaunas: Sviesa, 1994.
32.Pakerys, A. Tarptautini oai kirciavimas. Kaunas: Sviesa, 1991.
33.Paulauskien , A. Teisinink kalba ir benarosios kalbos normos. Vilnius: Justi-
tia, 2004.
34.Pirockinas, A. Aaministracin s kalbos kult ra. Vilnius: Mokslas, 1990.
35.Prokuror apeliacini ir kasacini skuna pavv:aiai. Redakcin kolegija: B.
Zeberskis ir kt. Vilnius, 1997.
36.Pupkis, A. Kalbos kult ros pagrinaai. Vilnius: Mokslas, 1998.
37.Pupkis, A. Kalbos kult ros stuaifos. Vilnius: Gimtasis zodis, 2005.
38.Rinktin s aavokat kalbos teisme. Sudar V. Zabiela. Vilnius: Justitia, 1998.
39.Rudaitien , V. Leksikos skoliniai aaministracin fe kalbofe. Vilnius: Mykolo
Romerio universiteto Leidybos centras, 2008.
40.Rudaitien , V., Vitkauskas, V. Jakar kalb naufiefi skoliniai. Vilnius: Encik-
lopedija, 1998.
41.Specialvb s kalba. sistema ir vartosena. Mokslin s konIerencijos darbai. Vil-
nius: Lietuvos teis s universiteto Leidybos centras, 2004.
42.Specialvb s kalba. tvrimas ir a stvmas. Mokslin s konIerencijos darbai. Vil-
nius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2006.
43.Specialvb s kalba. terminifa ir stuaifos. Mokslini straipsni rinkinys. Vilnius:
Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2008.
44.Sukys, J. Kalbos patarimai politikams ir visiems kalb sakvtofams. Vilnius:
Seimo leidykla ,Valstyb s zinios', 2000.
45.Sukys, J. Lietuvi kalbos linksniai ir prielinksniai. vartosena ir normos. Kau-
nas: Sviesa, 1998.
46.Teisini termin oavnas. Sudar A. Ziurlys. Vilnius: Valstybin politin s ir
mokslin s literat ros leidykla, 1954.
47.Vaicekauskien , L. Naufiefi lietuvi kalbos svetimoaiai. kalbos politika ir
vartosena. Vilnius: Lietuvi kalbos institutas, 2007.
48.Jietovarai kirciavimo oavnas. Vilnius: Kult ra, 1994.
49.Vladarskien , R. Dokument tekstai. Vilnius: Lietuvi kalbos instituto leidykla,
2003.
50.Zilinskien , V. Teis s terminai ir termin zodynai. Jurispruaencifa. Vilnius,
2001, Nr. 21(13), p. 165-170.
51.Zuperka, K. Stilistika. Siauliai: Siauli universitetas, 2001.
Akclaitis Gintautas, Pcckuvicnc Iaima, Zilinskicnc \ida
Ak24 Spccialybcs kalba: administiacincs kalbos vadovclis. \ilnius:
Mykolo Romciio univcisitcto Icidybos ccntias, 2OO9. 424 p.,
iliusti.
Bibliogi.: p. 422423.
!SBN 978-9955-19-148-3

S|s tadote/|s s/|||amas /|ems, /u|| || s/ud| , || | s|mos p|ojes|nes te|//os
/a/|a - adm|n|s/|a:|ne /a/|a Iame a|s/|nama |end||nes /a/|os |a|da, ta/s/;||nes
/a/|os po/|/|/a || os t;/d;mas Bend||nes /|e/ut| /a/|os no|mos ap/a||amos ||
(/t||/|namos, |em|an/|s pat;:d:|a|s |s adm|n|s/|a:|n|o, /a|/a|s mo/s/|n|o s/|/|aus /e/s/ ,
|s t|esa| pasa/;/ /a/| /e|ses, ta/d;mo || t|esoo adm|n|s/|at|mo //aus|ma|s
Ap/a||am| /e|m|na|, /||:|at|mas, da|;|a, |ama/|nes jo|mos, s|n/a/s|nes
/ons/|u/:|os, /|/a spe:|a/|o| /e/s|/a Ana/|:uoam| adm|n|s/|a:|nes /a/|os |e|s/|n|
sat|/| /a|s;//|no ta|/o|mo a/tea|, te|/|nam| || /a|som| /a/|os no|m pa:e|d|ma|
!adote/;e po /|e/t|eno sta||esn|o s/;||aus a| pos/;||o pa/e|/|am| /on/|o/|n|a|
//aus|ma|, ;|a p|a/|m , /u|| da/|s /u|| a/sa/;mus (|e s/||/| sata|an/|s/am da||u|), o
/on/|o/e| s/||/| p|a/|ma| ;|a |e a/sa/;m
Kn;a p|ate|s/ || spe:|a/;|es da/;/ des/;/oams, (ta||| /;| ta/d|n|n/ams,
/u||e no|e/ e||au sup|as/| adm|n|s/|a:|nes /a/|os spe:|j|/

\DK 8O8.82:34(O75.8)

Gintautas Akclaitis, Iaima Pcckuvicnc, \ida Zilinskicnc

SPECIALYBES KALBA
Administiacincs kalbos vadovclis

Koickti skaitc C|n/au/as A/e/a|/|s, La|ma Pe:/ut|ene, !|da Z|/|ns/|ene
Makctavo Re|na S|//ot|ene
\iisclio dailininkc S/an|s/ata Na|/et|:| /e

SI 585. 2OO9 1O 22. 18,26 lcidyb. apsk. l.
Tiiazas 5OO cgz. \zsakymas .
!slcido Mykolo Romciio univcisitcto Icidybos ccntias, Atcitics g. 2O, IT-O83O3 \ilnius.
Tinklapis intcinctc www.miuni.cu
Il. pastas lcidyba_miuni.cu
Spausdino \AB ,Balti|os kopi|a', Kaiciviq g. 13 b, IT-O91O9 \ilnius.
Tinklapis intcinctc www.kopi|a.lt
Il. pastas info_kopi|a.lt

Specialybes Kalba W

Hochgeladen von

Dokumentinformationen

Originaltitel

Copyright

Verfügbare Formate

Dieses Dokument teilen

Dokument teilen oder einbetten

Freigabeoptionen

Stufen Sie dieses Dokument als nützlich ein?

Sind diese Inhalte unangemessen?

Copyright:

Verfügbare Formate

Specialybes Kalba W

Hochgeladen von

Copyright:

Verfügbare Formate

MYKOIO ROMIR!O \N!\IRS!

is. Pries prie-

Das könnte Ihnen auch gefallen