Sie sind auf Seite 1von 7

1

UNIVERSIDAD CATLICA BOLIVIANA SAN PABLO


UNIDAD DE SERVICIOS DE IDIOMAS

CARACTERSTICAS PARA LOS EXMENES DE ACREDITACIN

QUECHUA LEN-170

1. ESTRUCTURA DEL EXAMEN

El examen de acreditacin de Quechua consta de tres partes:

Parte 1- Competencia gramatical
El estudiante organizar sus conocimientos y los plasmar en ejercicios gramaticales
manejando las estructuras del idioma a nivel intermedio-avanzado (ejercicios de seleccin
mltiple, conjugaciones de verbos correspondientes, ejercicios de verdadero y falso,
ejercicios de combinacin de frases, ejercicios de sustitucin, etc.).

Parte 2- Comprensin escrita
El estudiante comprender las preguntas y seleccionar la(s) respuesta(s) correcta(s) a cada
una de las preguntas. Requiere un buen nivel gramatical y amplios conocimientos lexicales.

Parte 3- Produccin escrita y/o comprensin oral
a- Produccin escrita
El estudiante escribir un ensayo y/o oraciones sobre un tema especfico organizando sus
ideas y demostrando su manejo y dominio del idioma a nivel intermedio-avanzado.
b- Comprensin oral
El estudiante escuchar un documento sonoro dos veces, luego contestar las preguntas
relacionadas al mismo.

N.B.: La estructura del examen de acreditacin de Quechua puede variar de una sesin
a otra.

2. CONTENIDOS MNIMOS

Fontica y representacin grafmica
Uso de sufijos
Uso de tiempos verbales
Presente/pasado/futuro/condicional/subjuntivo/imperativo
Tiempos simples y compuestos
Expresiones de tiempo-preguntas y respuestas
Adverbios
Expresiones cariosas
Formas progresivas
Forma jti,spa , rayku (causal)
Formas pronominales
Conjugacin reflexiva, simple, compuesta
Partculas ysi, lla
Comparativos
Diminutivos
2
Formas habituales
Pronominal condicional e irreal
Temas culturales

3. MODALIDADES DE EVALUACIN

3.1. Duracin del examen
La prueba tiene una duracin total de 150 minutos.

3.2. Puntaje
La calificacin total es sobre 100 puntos repartidos de la siguiente forma:

Parte 1- Competencia gramatical: sobre 50 puntos
Parte 2- Comprensin escrita: sobre 25 puntos
Parte 3- Produccin escrita y/o Comprensin oral: sobre 25 puntos

N.B.: la nota mnima de aprobacin es de 51/100. La distribucin de puntos puede variar
dependiendo del examen.

4. MODELO DE EXAMEN


UNIVERSIDAD CATLICA BOLIVIANA SAN PABLO
UNIDAD DE SERVICIOS DE IDIOMAS
EXAMEN DE ACREDITACIN

Q U E C H U A
Duracin del examen: escrito 2 horas 30 minutos.
Usar solamente bolgrafo.
No se pueden consultar textos ni diccionarios.
Favor apague su telfono celular durante el examen.
Nota Final

/ 100


MODELOS DE EJERCICIOS DE QUECHUA


I. Preguntas

1. Maypi Pawlu tiakoj chitisitullaraj kaspa.
2. Pikunawan tiakoj.
3. Imata poqochispa Pawloj tatan llankaj.
4. Pawloj tatan llankanan chajras pataman iti urmajchu.
3
5. Qasa purejtajchu.
6. Llajtaykipi iti urmajchu.
7. Imata uaj Pawloj mamanri.
8. Pigroj irmanan punchustachu chumpistachu awaj.
9. Maypitaj windimoj kanku awasqankuta.
10. Maynejpi karqa wasinkuri.
11. Chujllanku maynejpitaj karqari.
12. Maynejpitaj kurajta tiakoj kankuri.
13. Imapaj kurajta chujllapi tiakoj kankuri.
14. Mashkha watanpitaj Pawlitu iskwilaman qallarerqa iyta.
15. Mashkha watapi yachakorqa liiytawan qhelqeytawan.

II. Sustitucin de nmero y persona
Klisapi kajtiykichu qolqeta chinka-cherqanki.
(Noqayku)
(Noqa)
(Paykuna) ...
(Manwil) .

III. Ejercicios de reemplazo
Aychata munajtiyku wakata akaj kanku.
Qolqeta
kankichej.
Yarqhawajtiyku
kanki.
4
I V. Sustitucin de nmero
1. Llajtapi llankajtiy, qara chumpita antipuwanki.
2. Pay midiku kajtin, tukuyta jampichi-sunchej.
3. Sarata tarpujtiyki yanaparisqayki.
4. Papata tarpojtinku yanapasunchej.

V. Ejercicios de escritura
Copie las siguientes palabras y escriba sus respectivos antnimos.
Ej. Qoi Chiri
1. Mana -
2. Imilla -
3. Kusikuy -
4. Qhapaj - ..
5. Mama - ...
6. Phatu -
7. Watay -
8. Apay - ..
9. Jatun - ...
10. Qhepa -
11. Rantiy -
12. Chejnikuy - ..
13. Joqo - ..
14. Qaylla -
15. Nipi -
16. Yuraj - ..
17. China -
18. Qhella -
19. Qonqay - ..
20. Mosoj - .
VI. Sustitucin de nmero y persona
1. Noqaqa qoi yakuta qoyki.
Paykuna
Noqayku
Karmen ..
Noqa ..
5
2. Qan puka awtuta qonki.
Noqa ..
Noqanchej .
Qankuna
Marsila ..
Noqayku
Paykuna .
3. Tumas qankunata maqasunkichej.
Noqayku
Paykuna .
Noqa ..
Pay .
4. Paykuna chuuta windiwayku.
Qan
Qankuna
#unakuna .
Pigru ..
VII. Ejercicios de traduccin
1. Kay phulluta apachimuwanchej.
Nos han enviado este juguete. .
Me han enviado este sombrero.
Le han enviado esta olla. ...
Te han enviado este gorro. ...
2. Kay untuta qowanku.
Me ha dado este maz. .
6
Me han dado esta pelota (ellos). .
Me has dado este pato.
Me han dado esta oveja (ustedes). .
Nos han dado esta gallina (ellas).
3. Paykuna maqawayku.
Ellos nos han besado. ..
Ellos les han matado (a ellos).
Ellos le han matado (a l). ..
Elle te ha llevado.
VII I. Lectura y preguntas
LUISPAJ YAWARMASIN PARLAWASUNCHEJ
Llajtayqa uj jatun orqoj chakinpi puusan, chirimanta pakasqapi, juchuychejkamalla, intej
llojsimunan laduman kutirisqa punkitusniyoj.
Inti yaykupusqanmantapacha inti llojsimunankama; chiri wayras puriykachanku ichhusta
pujllachispa, chayrayku sinaytawan kikin waykuna kwartullapia puukapuyku qoncha
qayllapi llama qarasta mastaspa.
Tata #amunpaj alma misachikun chayamin, mana kunan dia llankayta atisajchu.
Karmiluta pichaysinay tian wasita, chantari kurdirustawan wallpastawan wauchiysinay tian,
waykujkuna mikhunawan ejsisqasta suyanankupaj.
Tutuy imata wakichiytawan, tata #amunpaj pachasnintaataj mayukama qepisqayku,
purej yakuwan tajsanankupaj. Waojpaj thanta pachasnintapis chijllanayku kanqa
uphachinaykupaj.
Llimphuchasqa pachasmantataj, tukuy ima tata #amun kay pachapi saqesqanmantataj
churisnin akikaponqanku.
Aqhatapis jatun wirkhimanta puusman wisinayku kasan, qharis aywilata pujllaspa almaj
sutinpi ujyanankupaj, warmispis Pachamamata challaspa ujyanallankupajtaj.
Tata ramn kawsakusaspaqa tukuy sonqo wallpa chhanqata mikhurikuj, chay
mikhuyllatatajch kunanpis waykonqanku awiluta yuyarispa tukuy mikhunaykupaj.
Luisqa urpi jina wawa sonqoyoj, anchata jatun tatanmanta llakikuspa purin
waqaspallapuni, paypis ipullaytatajch munan awilunpaj qhepanta.
Janajpacha llajtapeqa mana llakiy ejsikunchu, tukuy unas llankarinku kusisqalla
jaqaypeqa. Jaykajllaachus ipusun chhika sumaj llajtamanqa, ima kusiychus chaypacha
sonqosninchejpaj kanqa.


1. Pitaj parlawanchej.
2. Maynejpitaj Luispaj yawarmasisnin tiakusqanku.
7
3. Jatuchajchu chay llajtapi wasis kasqanku.
4. Ima ladumantaj punkus kutirisqas kasqankuri.
5. Jatun punkusniyojchu wasis kasqanku.
6. Imatataj chiri wayra phukuspa pujllachej kasqari.
7. Senakuytawan mayllapiataj puukapoj kasqankuri.
8. Imaraykutaj Luispaj yawarmasisnin mana llankayta atisqankuchu.
9. Imatataj aqhawan uananku kasan.
10. Imata cariz pujllanqankuri.
11. Pej sutinpitaj aqhata ujyanqankuri.
12. Imata warmikuna aqhawan challanqankuri.
13. Imatataj tata #amun tukuy sonqo mikhurikuj kawsasaspa.
14. Ima jina sonqoyojtaj Luis kasqa.
15. Ima llajtapitaj mana llakiyta ejsinchejchu.

Das könnte Ihnen auch gefallen