El examen de acreditacin de Quechua consta de tres partes:
Parte 1- Competencia gramatical El estudiante organizar sus conocimientos y los plasmar en ejercicios gramaticales manejando las estructuras del idioma a nivel intermedio-avanzado (ejercicios de seleccin mltiple, conjugaciones de verbos correspondientes, ejercicios de verdadero y falso, ejercicios de combinacin de frases, ejercicios de sustitucin, etc.).
Parte 2- Comprensin escrita El estudiante comprender las preguntas y seleccionar la(s) respuesta(s) correcta(s) a cada una de las preguntas. Requiere un buen nivel gramatical y amplios conocimientos lexicales.
Parte 3- Produccin escrita y/o comprensin oral a- Produccin escrita El estudiante escribir un ensayo y/o oraciones sobre un tema especfico organizando sus ideas y demostrando su manejo y dominio del idioma a nivel intermedio-avanzado. b- Comprensin oral El estudiante escuchar un documento sonoro dos veces, luego contestar las preguntas relacionadas al mismo.
N.B.: La estructura del examen de acreditacin de Quechua puede variar de una sesin a otra.
2. CONTENIDOS MNIMOS
Fontica y representacin grafmica Uso de sufijos Uso de tiempos verbales Presente/pasado/futuro/condicional/subjuntivo/imperativo Tiempos simples y compuestos Expresiones de tiempo-preguntas y respuestas Adverbios Expresiones cariosas Formas progresivas Forma jti,spa , rayku (causal) Formas pronominales Conjugacin reflexiva, simple, compuesta Partculas ysi, lla Comparativos Diminutivos 2 Formas habituales Pronominal condicional e irreal Temas culturales
3. MODALIDADES DE EVALUACIN
3.1. Duracin del examen La prueba tiene una duracin total de 150 minutos.
3.2. Puntaje La calificacin total es sobre 100 puntos repartidos de la siguiente forma:
Parte 1- Competencia gramatical: sobre 50 puntos Parte 2- Comprensin escrita: sobre 25 puntos Parte 3- Produccin escrita y/o Comprensin oral: sobre 25 puntos
N.B.: la nota mnima de aprobacin es de 51/100. La distribucin de puntos puede variar dependiendo del examen.
4. MODELO DE EXAMEN
UNIVERSIDAD CATLICA BOLIVIANA SAN PABLO UNIDAD DE SERVICIOS DE IDIOMAS EXAMEN DE ACREDITACIN
Q U E C H U A Duracin del examen: escrito 2 horas 30 minutos. Usar solamente bolgrafo. No se pueden consultar textos ni diccionarios. Favor apague su telfono celular durante el examen. Nota Final
II. Sustitucin de nmero y persona Klisapi kajtiykichu qolqeta chinka-cherqanki. (Noqayku) (Noqa) (Paykuna) ... (Manwil) .
III. Ejercicios de reemplazo Aychata munajtiyku wakata akaj kanku. Qolqeta kankichej. Yarqhawajtiyku kanki. 4 I V. Sustitucin de nmero 1. Llajtapi llankajtiy, qara chumpita antipuwanki. 2. Pay midiku kajtin, tukuyta jampichi-sunchej. 3. Sarata tarpujtiyki yanaparisqayki. 4. Papata tarpojtinku yanapasunchej.
V. Ejercicios de escritura Copie las siguientes palabras y escriba sus respectivos antnimos. Ej. Qoi Chiri 1. Mana - 2. Imilla - 3. Kusikuy - 4. Qhapaj - .. 5. Mama - ... 6. Phatu - 7. Watay - 8. Apay - .. 9. Jatun - ... 10. Qhepa - 11. Rantiy - 12. Chejnikuy - .. 13. Joqo - .. 14. Qaylla - 15. Nipi - 16. Yuraj - .. 17. China - 18. Qhella - 19. Qonqay - .. 20. Mosoj - . VI. Sustitucin de nmero y persona 1. Noqaqa qoi yakuta qoyki. Paykuna Noqayku Karmen .. Noqa .. 5 2. Qan puka awtuta qonki. Noqa .. Noqanchej . Qankuna Marsila .. Noqayku Paykuna . 3. Tumas qankunata maqasunkichej. Noqayku Paykuna . Noqa .. Pay . 4. Paykuna chuuta windiwayku. Qan Qankuna #unakuna . Pigru .. VII. Ejercicios de traduccin 1. Kay phulluta apachimuwanchej. Nos han enviado este juguete. . Me han enviado este sombrero. Le han enviado esta olla. ... Te han enviado este gorro. ... 2. Kay untuta qowanku. Me ha dado este maz. . 6 Me han dado esta pelota (ellos). . Me has dado este pato. Me han dado esta oveja (ustedes). . Nos han dado esta gallina (ellas). 3. Paykuna maqawayku. Ellos nos han besado. .. Ellos les han matado (a ellos). Ellos le han matado (a l). .. Elle te ha llevado. VII I. Lectura y preguntas LUISPAJ YAWARMASIN PARLAWASUNCHEJ Llajtayqa uj jatun orqoj chakinpi puusan, chirimanta pakasqapi, juchuychejkamalla, intej llojsimunan laduman kutirisqa punkitusniyoj. Inti yaykupusqanmantapacha inti llojsimunankama; chiri wayras puriykachanku ichhusta pujllachispa, chayrayku sinaytawan kikin waykuna kwartullapia puukapuyku qoncha qayllapi llama qarasta mastaspa. Tata #amunpaj alma misachikun chayamin, mana kunan dia llankayta atisajchu. Karmiluta pichaysinay tian wasita, chantari kurdirustawan wallpastawan wauchiysinay tian, waykujkuna mikhunawan ejsisqasta suyanankupaj. Tutuy imata wakichiytawan, tata #amunpaj pachasnintaataj mayukama qepisqayku, purej yakuwan tajsanankupaj. Waojpaj thanta pachasnintapis chijllanayku kanqa uphachinaykupaj. Llimphuchasqa pachasmantataj, tukuy ima tata #amun kay pachapi saqesqanmantataj churisnin akikaponqanku. Aqhatapis jatun wirkhimanta puusman wisinayku kasan, qharis aywilata pujllaspa almaj sutinpi ujyanankupaj, warmispis Pachamamata challaspa ujyanallankupajtaj. Tata ramn kawsakusaspaqa tukuy sonqo wallpa chhanqata mikhurikuj, chay mikhuyllatatajch kunanpis waykonqanku awiluta yuyarispa tukuy mikhunaykupaj. Luisqa urpi jina wawa sonqoyoj, anchata jatun tatanmanta llakikuspa purin waqaspallapuni, paypis ipullaytatajch munan awilunpaj qhepanta. Janajpacha llajtapeqa mana llakiy ejsikunchu, tukuy unas llankarinku kusisqalla jaqaypeqa. Jaykajllaachus ipusun chhika sumaj llajtamanqa, ima kusiychus chaypacha sonqosninchejpaj kanqa.
1. Pitaj parlawanchej. 2. Maynejpitaj Luispaj yawarmasisnin tiakusqanku. 7 3. Jatuchajchu chay llajtapi wasis kasqanku. 4. Ima ladumantaj punkus kutirisqas kasqankuri. 5. Jatun punkusniyojchu wasis kasqanku. 6. Imatataj chiri wayra phukuspa pujllachej kasqari. 7. Senakuytawan mayllapiataj puukapoj kasqankuri. 8. Imaraykutaj Luispaj yawarmasisnin mana llankayta atisqankuchu. 9. Imatataj aqhawan uananku kasan. 10. Imata cariz pujllanqankuri. 11. Pej sutinpitaj aqhata ujyanqankuri. 12. Imata warmikuna aqhawan challanqankuri. 13. Imatataj tata #amun tukuy sonqo mikhurikuj kawsasaspa. 14. Ima jina sonqoyojtaj Luis kasqa. 15. Ima llajtapitaj mana llakiyta ejsinchejchu.