institutis perioduli samecniero Jurnali) tomi XII, gv., 175-181
Tamar mamardaSvili
brunebadi metyvelebis nawilebi
anton I-is qarTul gramatikaSi
anton I-ma gramatikis pirveli varianti 1753 wels dawera, romelSic
cnebaTa gansazRvrebebi laTinur-somxur tradicias misdevda. meore redaqciaSi (1767 w.) ki damatebiTaa gaTvaliswinebuli berZnuli, laTinuri, franguli, italiuri, germanuli da rusuli enis monacemebi, razedac Tavad miuTiTebs avtori. cnobilia, rom Zvel qarTul gramatikebSi dRevandeli metyvelebis nawilebi gagebuli iyo, rogorc sityvis nawilebi, amitom antonis gramatikaSic metyvelebis nawilTa Sesaxeb moZRvreba swored sityvis saxeobaTa CamoTvla-gansazRvras mosdevs. miRebuli tradiciisdagvarad antonic 8 metyvelebis nawils gamoyofs: saxeli, nacvalsaxeli, zmna, mimReoba, Tandebuli, zmnizeda, kavSiri, Sorisdebuli. saxelis ganmarteba antons organ aqvs mocemuli: `hniSvnen niadag raobasa anu viTarebasa nivTisasa erTi nawevroani oxvriTa. magaliTebr: cxoveli, kaci, sxeuli, TeTri, didi... xolo leqsni ese gvarni iwodebian saxelad" (anton I, 1881, gv. 120) da meore: saxeli ars nawili sityvisa gamrCevi wodebiT TviToisa myofTa arsebisa. amisaTvis viTarmed saxeli myofisa raimesa, romelisaca ars saxeli, arsebasa missa ara gansazRvrebiT da Sinagan sacnaurobiT ganarCevs, aramed wodebiT anu zedwodebiT" (iqve, gv. 124). maSasadame, saxeli gadmogvcems ara nivTis arss, mis Sinagan Sedgenilobas, rac qmnis cnebis Sinaarss, aramed aris misi dasaxeleba ganusazRvrelad. aq xazgasmulia, rom sityva sagnis pirobiTi niSania da ara misi arsis damaxasiaTebeli. pirvel gansazRvraSi yuradRebas iqcevs miTiTeba imaze, rom is aris `erTi nawevrobiTi oxvris" Sedegi. sayuradReboa, rom es gansazRvra antonTan yvela metyvelebis nawils axlavs. vfiqrobT, aq miniSnebaa imaze, rom sityva sametyvelo sunTqvis erTi rgolia, fonetikurad erT mTlian odenobas warmoadgens im struqturul erTeulSi, romelsac winadadeba ewodeba. sayuradReboa, rom avtori xedavs sxvaobas sagnis raobasa da mis Tvisebas Soris: `saxeli ukue iwvalebis orad, e.i. arsebisa mimarT da zedSesrulisa. arsebiTi ars TaviT TvisiT mdgomare saubarsa Sina da werilsa, xolo zedSesruli ars ara TaviT TvisiT mdgomare, aramed mosruli arsebasa zeda da hniSvnen raodenobasa anu viTarebasa arsebisasa" (iqve). am gansazRvridan sworad Cans urTierToba arsebiTsa da zedsarTavs Soris da zustadaa daxasiaTebuli saxelis es ori jgufi, romelTagan mogvianebiT ori metyvelebis nawili miviReT. saxelis gansazRvris Semdeg mocemulia misi jgufebi:`saxeli arsebiTi iwvalebis samTa mimarT saqmeTa, e.i. mxoloobiTisad, sazogadoisad da SemkreblobiTisad". mxoloobiTSi (romelic saTviToodac iwodeba), avtori sakuTar saxelebs gulisxmobs: farnavaz, mirian, mcxeTa, mtkvari... miuTiTebs, rom isini dahniSnaven erTsa oden ganukveTelsa arsebasa". sazogado saxelebTan dakavSirebiT avtori aRniSnavs, rom igi `ars mniSvneli nivTisa arsebisa sazogadod". yuradRebas amaxvilebs krebiT saxelebzec: `SemkreblobiT ars mniSvneli nivTTa mravalTa erTobasa Sina raimesa SeerTebulTa _ eri, gundi" (anton I, 1881, gv. 125). antonma pirvelad gaakeTa miTiTeba zedsarTavi saxelis xarisxis formebze. igi gamoyofs sam saxes: "dadebiTisa mimarT, SemsgavsebiTisa da udadebiTesisad". aqve ganmartavs: `dadebiTi ars mniSvneli nivTisa martivad viTarebisa anu raodenobisa: keTili, boroti, grZeli... SemsgavsebiTi ars mniSvneli nivTisa viTarebisa SemsgavsebiTa meorisa nivTisaTa: keTilebri, borotebri, grZelebri... da udadebiTesi ars aRmatebiTad mniSvneli viTarebisa erTisa nivTisa sxvaTagan nivTTa aRrad anu dared: ukeTilesi anu yovlad keTili, ugrZesi anu yovlad grZeli da sxuani". aqve SeniSnavs: `xolo Tu sadame saxeli igi iyosmca mniSvneli nivTisa dare yofisa zedkidebulni igi marcvalni u-esi amcireben mas, mag.: umecari, uumecresi _ yovlad umecari, friad umecari" (iqve, gv. 126). erTi SexedviT avtoris SeniSvna marTebulia da radganac yoveli xarisxi izomeba neitraluri formis sapirispirod, igulisxmeba, rom umecresi aris mcireze aRmatebuli da amitomac u-esi am magaliTSi aRmatebiT (udadebiTes) xarisxs awarmoebs. saxels aqvs xuTi "mdevari" (rac niSnavs kategorias, erT adgilas mas "Senardgeni" enacvleba). pirvel redaqciaSi miTiTebulia eqvsi da meeqvsed CaTvlilia bruneba, esenia: naTesavi (sqesi), nakveTi (fuZe), saxe (warmoqmna), ricxvi da brunva. iqve mocemulia maTi daxasiaTeba: saxeli sqesis mixedviT aris mamrobiTi (mama, Zma), mdedrobiTi (deda, dai), umeSveobiTi (cecxli, wyali), sazogado (Svili, lekvi); nakveTi saxels aqvs martivi (marTali) an rTuli (marTlmadidebeli). saxis anu pirvelwarmoebis gansazRvra da ilustrireba TiTqmis unaklodaa mocemuli, yovel saxels aqvs "pirvelsaxe da Ziri" (ca, arseba) an "sxmiTgardasvliTi" (cieri, arsebiTi). Semdeg CamoTvlis "marcvlebs" (afiqsebs), "romelnica saxelTa zeda pirvel saxeTa daisxmian da Tvisisgan mniSvnelobisa gardaiyvanen, arian aqa moxsenebulni: sa, u, uu, esi, ali, iani, ovani, evni, eli, eTi, iv, ieri, euli, are, mo, osani, ed, me, eba, oba, na, ia, ve, ca, o". rogorc vxedavT, mxolod garkveuli wilia sworad SemCneuli da gamoyofili. ricxvi aris mxoloobiTi (erTobiTi) an mravlobiTi, mawarmoeblad gamoiyofa: ebi, ani (naTesavebi, bunebani). zogjer mravlobiTis forma mraval sagans ar gulisxmobs, mag.: mTiebi, xorcni... iqve motanilia nimuSi, rom yovel saxels (arsebiTsac da zedsarTavsac) aqvs xuTi mdevari: "qalwuli _ naTesavisamebr ars sazogado, nakveTisamebr _ hrTuli, saxisamebr _ pirvelsaxe, ricxvisamebr _ mxoloobiTi da brunvisamebr _ wrfelobiTi". brunva saxelis mdevarTagan erT-erTi ZiriTadia. antonis mixedviT, bruneba aris "cEaleba mimoxriTi sxAsa da sxAsa mdgomobisa erTisa da misive saxelisa..." antoni brunebis aRsaniSnavad iyenebs terminebs: "brunva~"da "brunveba~", xolo brunebis tips "sqess" uwodebs (II redaqciaSi sqesi Secvala kankledobiT). avtori sagangebod miuTiTebs, rom qarTulSi bruneba aris erTi da saxelebi erTnairad ibrunvian; mas zogierTi enis msgavsad ar axasiaTebs wesi, romlis mixedviTac zogi saxeli Tavis brunvas miiRebs da sxva saxels aRar SeuZlia misi miReba: `xolo saTanado ukve ars Tqmad viTarmed mebr romelTame enaTa ara ars qarTulebr rame TviToman saxelman ganiTvisosmca sakuTrad brunvai da igi sxvaman arRara miiRosmca" (gv. 6). brunvaTa rigi iwyeba wrfelobiTiT, amas mohyveba brunvaTa CamoTvla Semdegi rigiT: naTesaobiTi, micemiTi, SemasmenlobiTi, dawyebiTi, moTxrobiTi, moqmedebiTi, wodebiTi. "qarTuli enis saxelis brunebis paradigmas dRevandeli gagebiT aklia mxolod viTarebiTi brunvis calke gamoyofa (micemiTis saxeliT is mainc aris paradigmaSi), amitom SegviZlia vTqvaT, rom antonis mier Sedgenili saxelTa brunebis paradigmiT arsebiTad sworad xdeba qarTuli enis saxelTa bruneba" (T. uTurgaiZe, 1999, gv. 154). mocemulia brunebis nimuSi da brunvis niSnebi. sayuradReboa, rom naTesaobiTi brunvisTvis gamoyofilia Svidi niSani: -isi, -isa, -sa, -s, -is, -si. antoni mravlobiTis orive formas icnobs, Tumca paradigmaSi ratomRac ar gvxvdeba Taniani formebis nimuSebi. brunvis paradigmaTa ganmartebisas antoni erTmaneTisgan asxvavebs sazogado da sakuTar saxelebs. sakutar saxelTa brunebis paradigma gansxvavebulia I da II redaqciebis mixedviT, mag.: I redaqciaSi mariami wodebiT brunvaSi (mx. r.) warmodgenilia mariam formiT, xolo II redaqciaSi gvaqvs mariam-o forma. mariam-o sametyvelo enis forma Cans, xolo mariam - wignuri forma. aseve gansxvavebulia mariam saxelis bruneba mr. ricxvSi: I-II redaqciebSi wrfelobiTsa da wodebiTSi wignuri formebia warmodgenili (mariam-n-i, mariam-n-o), xolo danarCen brunvebSi - xalxuri sametyvelo (-eb sufiqsiani) formebi: I redaqcia: mariamebisa (naT.), mariamebTa (mic.), mariamebni (Semasm.), mariamTagan (dawy.)... Sdr. II redaqcia: mariamebisa, mariamebs, mariamni, mariamebisagan... (T. uTurgaiZe, 1999, gv. 165-166). brunvaTa Taviseburebebze msjelobisas yuradRebis gareSe ar darCenia kumSvac: `rameTu saxelsa raivesaca ekidurebis xmovani i, amas odesme, Tu sadme aqvs sazogadosa saxelsa saSual xmovani raive mimRe ars igi brunvaTa Sina meryeobisa. mag.: naTeli, naTlisa, naTlisagan, naTliTa." sxvagan igi asaxelebs samive xmovnis (a, e, o) kumSvis magaliTebs: naTeli, taZari, godoli, naTlisa, taZrisa, godlisa. antonisTvis dRes saxelobiTi brunvis niSnad gagebuli -i xmovani fuZiseulia. igi sagangebod Cerdeba -i fuZian saxelTa brunebaze da aRniSnavs, rom Tu wrfelobiTis i-s CamovaSorebT saxels, igi mainc miuTiTebs saganze, rasac adre aRniSnavda. aSkaradaa naTqvami, rom i- xmovnis miuxedavad wrfelobiTis forma miuTiTebs saganze, fuZea da amitom. erTi sityviT, SemCneulia metad mniSvnelovani faqti: sityvis sagnobrivi mniSvneloba dakavSirebulia fuZesTan. sworad aqvs warmodgenili mas -o da -u fuZian saxelTa bruneba, romlebic arc ikumSeba da arc ikveceba. Tu naTqvams SevajerebT, saxelTa bruneba Semdeg jgufebs iZleva: 1. TanxmovanfuZianebi (kumSvadebi da ukumSvelebi); 2. xmovanfuZianebi (kvecadebi - a da e xmovanze daboloebulni da ukvecelebi - o da u xmovanze daboloebulebi). gramatikis saxelmZRvaneloSi calkea gamoyofili `kerZoobiT" saxelTa (gamonaklisTa) bruneba, romelTac wodebiTi ar ewarmoeba: romeli-me, vin- me, rai-me... antoni axdens kiTxviTi nacvalsaxelebis dajgufebas. misi azriT, kiTxva ra? ixmareba usulo sagnebis mimarT, xolo vin? romelime? _ sulierebis mimarT. iqve dasaxelebuli magaliTebi zustad warmogvidgens saqmis viTarebas. vin naxmaria adamianTan, romeli _ lomTan da raime _ qvasTan, e.i. adamiani gaTiSulia danarCenebisagan. ricxviT saxelTagan antoni abrunebs `erTs" da brunvaTa paradigmis mocemis Semdeg ganmartavs: `iqmnebis ukve saxelebr brunva ricxvTaca" (gv. 15). momdevno paragrafSi ganxilulia `brunva sakiTxavTa saxelTa" da magaliTad dasaxelebulia vin, romeli. saqme isaa, rom es sityvebi adre ratomRac arsebiT saxelTa jgufSi aqvs Setanili. wesiT isini unda moxvedriliyo paragrafSi, sadac nacvalsaxelTa brunebaa mocemuli. aRniSnulis garda, antoni nacvalsaxelTa brunebas sakmaod kargad aSuqebs da ganixilavs Semdeg nacvalsaxelebs: me, Sen, Tqven, igi, igini, es, eseni, ege, egeni, imas, imaT, Cemi, Cueni, misi, maTi, Tvisi, TavianTi... rogorc vxedavT, ZiriTadad sami jgufia: piris, CvenebiTi da kuTvnilebiTi, magram swored es jgufebi qmnis sirTules nacvalsaxelTa brunebaSi, raSic avtori swored gaerkva. SeniSnulia, rom me nacvalsaxeli fuZemonacvlea da mas naTesaobiTSi Cem Seesatyviseba. sworadaa miniSneba gakeTebuli mesame piris nacvalsaxelebisa da CvenebiTebis monacvleobaze, Tumca, isic unda iTqvas, rom naTesaobiTi brunvis forma mas yvelgan arasworad aqvs mocemuli. kerZod, urevs pirisa da CvenebiTi nacvalsaxelebis formebs kuTvnilebiTSi da amitomacaa, rom naTesaobiTma masTan aseTi saxe miiRo: Cemi, Seni, Tqueni, misi, maTgani da sxva. aseTia antonis mosazreba qarTuli enis gramatikis pirvel nawilSi. rogorc vxedavT, aq ricxvze sagangebod laparaki araa, samagierod, am sakiTxs sagangebo Tavs uZRvnis meore nawilSi, sadac laparakia saxelTa ricxvze zogadad. SemCneuli aqvs iseTi SemTxvevebic, roca forma mravlobiTia, magram gageba mxolobiTisaa: daviTni, xorcni... sagangebod miuTiTebs, rom zog enas, msgavsad qarTulisa, ara aqvs orobiTi ricxvi. sainteresoa antonis mosazrebebi brunvaTa funqciebis Sesaxeb. am nawils igi brunvis gansazRvriTa da brunvaTa raodenobis dadgeniT iwyebs: `brunva ars cvaleba mimoxriTi sxvisa da sxvisa mimarT mdgmoebisa da erTisa da misive saxelisa" (gv. 134). e.i. brunva aris saxelis erTi da imave fuZis sxvadasxvanairad mimoxriTi cvla. antoni yuradRebas amaxvilebs naTesaobiTi brunvis funqciebze da aRniSnavs, rom naTesaobiT brunvaSi mdgari saxeli gvxvdeba msazRvrelad ise, rom igi Tavis formasac ar kargavs da SeeTanxmeba kidec sityvas mravlobiTSi, mag.: Zeni levisni. aqve mocemulia msjeloba Sebrulebuli wyobis Sesaxeb. naTesaobiTis Semdeg ganxiluli aqvs micemiTi brunva, romelic agreTve ar niSnavs `arsisa arsebasa, aramed misTa mimarTebasda raimesa, eseigi sawadsa, anu saxedvels, anu misacemelsa, romlisa ZliT iTqmis micemiTad" (gv. 138). micemiTis niSnebia: -s, -sa, -d, -ad, -da, -dad, -mi, -mimarT, -mde. miuxedavad aseTi simravlisa, antonma SesaniSnavad icis, rom micemiTi brunvis niSnad mxolod pirveli oTxi gamoiyeneba. ra Tqma unda, mxedvelobaSi unda miviRoT isic, rom masTan micemiTSi gaerTianebulia Tanamedrove viTarebiTic. miTiTebulia isic, rom micemiTSi saxeli arc ikveceba da arc ikumSeba. sainteresodaa warmodgenili SemasmenlobiTi brunvis gansazRvra- daxasiaTeba. rogorc cnobilia, antons yvelaze did Secdomad am brunvis Semotanas uTvlidnen. Tumca miuTiTebs, rom SemasmenlobiTi brunva qarTulisTvis bunebrivi araa: `ara ars CvenTa Sina povnil brunva ese romela SemasmenlobiTi da arc ipovebis gvari raime... viTar igi vcaniT italianTa da francisTamebr enisa da odesme laTinurisamebrca". moqmedebiTis funqciaze ki miuTiTebs, rom igi gadmogvcems ara `arsisa arsebasa, aramed saSualo raimes erTisa risTvisme dasasrulisasa da misi niSnebia -iTa, -Ta, -T, -mier". Semdegia moTxrobiTi, romelic qvemdebaris brunvaa (es SeniSvna metad zustia da faseuli), mas niSnad aqvs nacvalsaxeli -man. moTxrobiTi brunvis mravlobiT ricxvs orive formiT icnobs avtori: `hsTqviT qarTvelTa, kacebman". qarTuli enis pirvel gramatikaSi moTxrobiTi brunvis Semotana, misi formisa da funqciis dadgena udides mignebad unda CaiTvalos. gansakuTrebiT didia es aRmoCena im pirobebisaTvis, romelSic antons uxdeboda moRvaweoba. igi xelmZRvanelobda im enaTa gramatikuli literaturiT, romelTac es brunva ar gaaCndaT. sainteresoa, rom mogvianebiT akad. mari brosem, romelmac qarTuli enis gramatika dawera frangulad, brunvaTa rigidan amoiRo moTxrobiTi, ZiriTadad evropul enaTa gramatikebis gavleniT. amave brunvis Semotanis winaaRmdegi iyo d. CubinaSvilic. merve brunvad antons dasaxelebuli aqvs wodebiTi, romlis niSania -o. nacvalsaxelebze antoni Tavis pirvel gramatikaSi zogadad msjelobs. sxvagan ki, sadac metyvelebis nawilTa funqciebs exeba, farTod ganixilavs maT: `arian igini, romelnica erTiTa nawevrovani oxvriTa dahniSvnen pirobiTadre ganrCeulad arsebasa: me, Sen, igi, ese, eg, isi da sxvani. xolo eseni iwodebian nacvalsaxelad" (gv. 120). meoregan nacvalsaxeli asea ganmartebuli: `nacvalsaxeli nacvlad saxelisaca miiRebis" (gv. 148). am gansazRvrebebidan yvelaferi naTelia: nacvalsaxeli arsebis pirebis mixedviT ganirCeva da mas es saxeli hqvia imitom, rom ixmareba nacvlad saxelisa, romelic aris saxeldeba-niSani (garCeva) yoveli arsebisa. roca vambobT _ me, Sen, igi, pirebis mixedviT gamovxatavT arsebas da gasagebs vxdiT arsebis (anu sagnis, movlenis) samobiT myofobas, imas, rom sagani SeiZleba warmovadginoT sam sxvadasxva pirSi. antoni gamoyofs nacvalsaxelTa Semdeg jgufebs: 1. nacvalsaxeli arsebiTi _ me, Sen, igi, Cven, Tqven, igini. 2. mogebiTi _ Cemi, Seni, misi, Tqveni, maTi. 3. CvenebiTi _ es, eg, is, anu, ese, ege, isi. 4. kvlamoRebiTi _ romeli. `mdevarni vieTnime nacvalsaxelTani ricxvTa Sina arian eqvs: nakveTi (martivi, rTuli, zerTuli), saxe (pirvelsaxe, sxmiTgardasvliTi), piri, ricxvi (mxoloobiTi da mravlobiTi), naTesavi (sazogado, umeSveobiTi da mdedrobiTi), brunva" (gv. 150). amaTgan xuTi nacvalsaxels saerTo aqvs saxelebTan, gansxvavebaa meeqvseSi, esaa piri. unda aRiniSnos, rom nacvalsaxelis piris mixedviT cvalebad metyvelebis nawilad warmodgena dionise Trakielidan modis da mas imeorebs yvela Semdgomi drois gramatikosi. antonTan xSirad aRreulia nacvalsaxelTa jgufebi mniSvnelobis mixedviT (gansakuTrebiT piris da CvenebiTi), aseve xarvezebia nacvalsaxelTa brunebis drosac, magram, miuxedavad amisa, man met-naklebad gaarTva Tavi saxelTa Soris am yvelaze rTul metyvelebis nawilis daxasiaTebas da misi formacvalebis sakiTxi ZiriTadad sworad warmogvidgina. nacvalsaxelebis brunebasTan erTad ganixilavs antoni ricxviTi saxelis brunebasac da nimuSad moaqvs raodenobiTi ricxviTi saxeli erTi, romelsac abrunebs rogorc mxolobiT, ise mravlobiT ricxvSi. amdenad, anton bagrationis qarTul gramatikaSi mocemulia friad sayuradRebo da Rirebuli cnobebi brunebadi metyvelebis nawilebis Sesaxeb. marTalia, arsebiTi, zedsarTavi da ricxviTi saxelebi gaerTianebulia saxelis cnebis qveS da moiazreba erT metyvelebis nawilad, xolo nacvalsaxeli damoukidebladaa gamoyofili, magram udaod faseulia is faqti, rom gramatikaSi dawvrilebiTaa ganxiluli saxelis kategoriebi da maTi formacvalebis wesebi.
damowmebuli literatura
anton I, 1881 - anton I, qarTuli Rrammatika, tf., 1881.
e. babunaSvili, 1970 - e. babunaSvili, anton pirveli da qarTuli gramatikis sakiTxebi, Tb., 1970. T. uTurgaiZe, 1999 - T. uTurgaiZe, qarTuli enis Seswavlis istoria, Tb., 1999. a. focxiSvili, 1979 - a. focxiSvili, qarTuli gramatikuli azris istoriidan, Tb., 1979.
TAMAR MAMARDASHVILI
PARTS OF SPEECH WITH DECLENSIONS IN ANTON I’S
THE GRAMMAR OF GEORGIAN LANGUAGE Anton Bagrationi is the author of the first fundamental linguistic work of the Georgian language. In this context he is founder of the Georgian thought concerning the grammar of the language. His work gives account of the parts of speech that are declined through case forms. Anton’s grammar does not distinguish between noun, adjective and numerals; those are unified into one term as ‘nominal parts’ and only pronouns are ascribed independent existence. However, Anton carries out invaluable work by identifying them and giving meticulous descriptions of nominal categories and observing rules of their inflexion. The author clearly points out that as different from some other languages Georgian has only one form of declension and nominal parts of speech change according to a single case pattern. Among many of his observations the introduction of the narrative case i.e. ergative and determination of its form and function should be regarded as his great finding. The author also distinguishes five properties (mdevari) of the nominal parts: gender (natesavi), stem (nakveTi), derivation (sakhe), number and case. Anton was the first to indicate degrees of comparison of Georgian adjectives. With more or less precision he coped with the description of pronouns that is particularly difficult among nominal parts of speech. In fact he chiefly managed to provide pronoun inflexion correctly.