Mediag apykaita ir pernaa augaluose

Augal aknys. Mediag pernaa aknimis

Augalo organai:
aknys;
Stiebas;
Lapai;
iedai.
Augal akn pagrindins funkcijos:
sitvirtinti em;
Siurbti i dirvos vanden su mineralinmis
mediagomis ir aprpinti jomis augal.
akn sistema visos augalo aknys
akn sistemos skirstomos :
Liemenines dviskili (kiaulpien), augal
aknys gerai isivysiusi pagrindin aknis i
kurios iauga nedidels alutins aknys.
Kuoktins vienaskili (kvieiai, svognai)
augal aknys, pagrindin aknis neilga, nesiskiria
nuo daugybs alutini.
Orins aknys aknys i aplinkos siurbianios
vanden, imanios deguon, patekusios dirv
sitvirtina ir tampa ramstinmis. Orins aknys
bdingos orchidjoms, monsteroms.
Kimbamosios aknys bdingos liauiantiems ar
laipiojantiems augalams, pavyzdiui gebenms.

Pakitusios akn sistemos:

Pakitusios aknys atlieka maisto mediag kaupimo
funkcij.
akniagumbiai sustorjusi pagrindin ir alutin
aknys (jurginai).
akniavaisiai sustorjusi pagrindin aknis
(morkos, ridikliai).

Vidin aknies sandara:

aknies almelis;
Lsteli dalijimosi zona;
Tsimo zona;
Siurbimo zona.
Funkcijos:
aknies almelis saugo aknies virn, kad jos
nesualot dirvoemio dalels;
Lsteli dalijimosi zona j sudaro gaminamasis
audinys, tai smulkios viena prie kitos prigludusios
lstels, kurios nuolat dalijasi ir j daugja;
Tsimo zona tai lstels, kurios tsta, todl aknis
ilgja;
Siurbimo zona - ioje zonoje vyksta augalo mineralin
mityba vandens su itirpusiomis mineralinmis
mediagomis siurbimas bei susidaro onins aknys.
Siurbimo zona padengta akniaplaukiais.

akniaplaukiai:
akniaplaukiai Tai itsusios aknies epidermio
lstels iaugos.
Padidina siurbiamojo paviriaus plot;
Itin plonos sienels, todl siurbtos mediagos
greitai patenka lstel;
akniaplaukiai trumpi ir nuolat atsinaujina.

Vienaskilio augalo aknies skersinis pjvis:

Vir siurbimo zonos yra praleidiamoji zona kurios

audiniais vanduo su mineralinmis mediagomis
patenka augalo stieb. akn apytakos indais aknis
neamos ir lapuose susintetintos organins mediagos.
aknies skersinis pjvis:
Dviskilio augalo aknies skersinis pjvis:

Paviri dengia epidermis, po kuriuo yra aknies

iev;
ievs lstels didels, netaisyklingos formos, turi
tarpulsi, gali kaupti maisto mediagas, pavyzdiui
krakmol;
aknies viduryje yra apytakos audiniai (karniena,
mediena) juos gaubia endodermis ir periciklas;
Endoderm sudaro vienas sluoksnis lsteli, kuri
sienels yra kamtins, prisotintos suberino;
Suberinas vak panai mediaga, kuri aplink
lsteles sudaro juost, vadinama Kaspario juostele.
Suberinas nelaidus vandeniui, todl endodermis
reguliuoja vandenyje itirpusi mineralini mediag
tekjim apytakos audinius.

Periciklas po endodermiu esantis sluoksnis, kurio

lstels geba dalytis ir i jo gali iaugti onins
aknys.

Vandens siurbimas aknimis:

Dirvoje vandens potencialas didelis, nes iame
vandenyje yra nedaug itirpusi neorganini drusk.
akniaplauki vakuolse itirpusi maisto mediag
yra daug, todl vandens potencialas jose maas.
Vanduo i dirvoemio augalo akniaplaukius
patenka kosmoso bdu.
Vandens molekuls siurbiamos i dirvos (vandens
potencialas didelis) akniaplaukius (vandens
potencialas maas);
Vanduo i akniaplauki lsteli skverbiasi aknies
iev ir patenka medienos vandens indus, esanius
aknies viduryje;

 Vanduo juda ia kryptimi todl, kad medienos lstelse

vandens potencialas yra maesnis u akniaplauki
vandens potencial;

Vanduo aknyje juda dviem bdais:

Apoplastinis bdas vanduo juda aknies ievs
lsteli sienelmis. Lsteli sieneles sudaro
celiuliozs skaidulos, vanduo teka tarp j esaniais
tarpais;
Simplastinis bdas vanduo teka per aknies
ievs lsteli citoplazm. Vandens molekuls i
vienos lstels citoplazmos kitos lstels
citoplazm patenka lsteles jungianiomis
plazmodezmomis.

I akniaplauki skersai ievs lsteli medienos

indus neorganiniai jonai patenka apoplastiniu arba
simplastiniu bdu.
Kai vandenyje itirp mineralini mediag jonai
pasiekia aknies apytakos indus, transpiracijos
srov jonus nea kitas augalo lsteles. Todl
mineralini mediag jon koncentracija akn
lstelse lieka maa, o koncentracijos gradientas
palankus naujiems jonams judti i dirvos akn

Kiti augal mineralini mediag siurbimo bdai:

Vabzdiadiai augalai kaip saulaar azot ir
kitus jonus gauna suvirkin vabzdius;
Parazitiniai augalai pvz. vynakn organines ir
neorganines mediagas siurbia i lazdyno akn,
prie kuri prisitvirtina siurbtukais;
Gumbelins bakterijos padeda anktiniams
augalams apsirpinti azoto junginiais. ios
bakterijos naudoja atmosferos azot, o jo junginius
pasisavina augalai.

Plazmodezmos tai daugyb siaur kanal, einani

kiaurai per augal lsteli sieneles. iais kanalais
driekiasi ir citoplazmos gijos, per kurias gretimos
lstels keiiasi mediagomis.

Mineralini mediag siurbimas:

Augalas mineralini mediag jonus siurbia i
dirvoemio. J reikia organinsms mediagoms
sintetinti.
Mineralins mediagos keliauja tuo paiu keliu kaip
ir vanduo.
Jos patenka akniaplaukius aktyviosios arba
pasyviosios pernaos metu.
Difuzijos bdu patenka norganiniai jonai, kai j
koncentracija akniaplauki lstelse bna maesn
u koncentracij dirvoje. Tada susidaro palankus
koncentraijos gradientas mediagoms patekti
augal.
Kai mediag koncentracija dirvoje maesn negu
akniaplaukyje, lstels jonus pasisavina
aktyviosios pernaos bdu, naudodamos ATP
energij.

Vandens svarba augalams:

Vandens yra kiekvienoje augalo lstelje ir visose
organelse. Daugiausia jo lstels centrinje
vakuolje, o maiausia branduollyje. Vandens
kiekis augaluose ir j organelse skirtingas.
Vanduo tirpina daugel mediag, sudaro
galimyb joms reaguoti vienai su kita. Itirpusios
maisto mediagos lengviau pasisavinamos;
Vykstant fotosintezei, vanduo skaidomas ir
naudojamas kitiems procesams;
Vanduo lemia augalo ilumos mainus. Garindamas
vanden, augalas vsta, neperkaista. Didelis
vandens ilumos laidumas padeda palaikyti beveik
pastovi augalo temperatr;
Vanduo, tekdamas augalo indais ir lstelmis,
padeda palaikyti btin jo organ ry;
Nuo vandens priklauso, kaip auga augalo aknys ir
isidsto jo antemin dalis;
Vandens prisisiurbusios akn lstels nesunkiai
veikia dirvos pasiprieinim;
Vandens veikiamos atsiveria ir usiveria ioteli
varstomosios lstels. Tai svarbu transpiracijai ir
duj apykaitai, vykstaniai pro lap ioteles.

Vanden augalas naudoja nuolat. Netekusios vandens

augalo lstels suglemba, audiniai suminktja, ir
augalas nuvysta.
Augalas nestokojantis vandens yra tvirtas, jo lapai
stands.

Mediams ir krmams tvirtumo suteikia medienos

plauai, o oliniams augalams standumo turgoras
(vandens itemptos lstels spaudia viena kit)
Vanduo jaunas lsteles veriasi dl osmosinio
slgio, nes jose yra daug cukringo tirpalo.
Neorganini mediag svarba augalams:
Pagal augaluose esant kiek elementai skirstomi ias
grupes:
Makroelementai (C, O, H, N, P, Ca, K, Na ir kt.)
Mikroelementai (Mn, Cu, Zn, B ir kt.)
Ultramikroelementai (Cs, Se, Cd, Hg, Ag ir kt)
Anglies augalai gauna i anglies dioksido, vandenilio
i vandens, deguonies i atmosferos, vandens ir anglies
dioksido, azot siurbia i dirvoemio amonio ir nitrato
jon pavidalu.
Neorganin
mediaga
Fosforas

Kalcis

Kalis

Magnis

Siera

Svarba augalui

Trkumas

Fosforo yra
nukleorgi,
ATP ir fosfolipid
sudtyje;

Kai augalams
trksta fosforo,
nebeauga j
antemins dalys
ir aknys, pradeda
geltonuoti lap
kratai, lapai
pamau apmirta
ir nukrinta
Kai trksta kalcio,
sta augal
akniaplaukiai,
maja
derlingumas.
Trkstant kalio,
sutrinka augal
krmijimasis,
sumaja
atsparumas
sausrai, emai
temperatrai,
labai stiprja
transpiracija.
Kai trksta
magnio, augalai
vliau ydi, iedai
bna mai,
blyks.

Reguliuoja
mediag
judjim pro
plazmin
membran
Kalis yra
ferment
kofaktorius,
padeda reguliuoti
ioteli
varstymsi.

Chlorofilo
sudedamoji dalis,
aktyvinanti
daugel ferment.
Jis ypa svarbus
formuojantis
augalo lytinio
dauginimosi
organams.
eina
aminorgi
sudt

Sieros stokojantys
augalai serga
chloroze, j lapai

pagelsta, ant
apmirusi audini
atsiranda rud
dmi.

Augal stiebai. Mediag pernaa stiebais

Stiebas augalo dalis, prie kurios tvirtinasi akos su
lapais;
Bamblys vieta, kurioje lapas prisitvirtina prie stiebo;
Tarpubamblis tarpas tarp dviej bambli;
Stiebas atlieka ne tik atramin funkcij, jo apytakos
audiniais i akn lapus teka vanduo ir mineralins
mediagos, o i lap aknis organins mediagos.
Kai kuri augal stiebai kaupia maisto mediagas,
pavyzdiui kaktus stiebai kaupia vanden, o bulvi
stiebagumbiai krakmol.
Stieb rys:

akniastiebiai (varpuiai)
sai (emuogs)
Svognai (tulps)
Sumedj stiebai (katonas)
oliniai (paprastoji unaol)
liauiantys (liauianioji vaisgina)
Laipiojantieji (mlyniedis vikis)
Vijokliniai (dirvinis vijoklis)
Sutrumpj stiebai (kiaulpien)
Stiebo vidin sandara:

iev
Kamtis

Karniena
Brazdas

Mediena
erdis