A.

Paradisis

Baltazaro Kosos
gyvenimas ir darbai
POPIEIUS JONAS XXIII

VALSTYBIN GROINS LITERATROS LEIDYKLA

VILNIUS * 1963

.

1961
Vert J. RAGAUSKAS

AUTORIAUS ODIS
Kai 1958 met ruden kardinol kolegija irinko
popieium kardinol Ronkal, jis, taps katalik banyios
galva, pasivadino Jonu XXIII. it vard dabar tars milijonai
tikinij, ituo vardu jis eis istorij. Bet maai kas turbt
ino, kad gerokai prie ms laikus jau buvo vienas popieius
tokiu pat vardu Jonas XXIII.
Gal tai koks nesusipratimas? inoma, ne. Visi ventajam
sostui artimi kompetentingi asmenys gerai ino, jog Vatikano
metraiuose Jono vardu figruoja dvideimt trys popieiai,
neskaitant dabartinio.
Tad kodl gi dabartinis ventasis tvas nusprend vadintis
Jonu XXIII, o ne Jonu XXIV? Kodl jis pasisavino savo pirmtako, gyvenusio bema prie 550 met, popieiaus Jono
XXIII vard, tarsi ano visai nebt buv?
Yra inoma, kad pirmasis Jonas XXIII buvo paalintas
nuo sosto, kad galiausiai jis ir pats turjo jo atsisakyti, betgi
prie tai jis penkerius metus buvo laikomas popieium, katalik
banyios galva. Juk tai jis suauk visuotin banyios
susirinkim Konstancoje ir jam pirmininkavo. J pripaino
popieium Vakar, iaurs, Centrins Europos tautos, Ryt
Europa (Lenkija), Vokietijos imperatorius ir Italijos valdovai.
Jonas XXIII kariavo su galingais monarchais ir juos
ekskomunikuodavo.
Kaipgi galjo atsitikti, kad Jonas XXIII, penkerius metus
ibuvs popieium, paskui paalintas nuo sosto ir dar ketverius
turjs kardinolo titul, dabar jau laikomas neegzistavusiu?
Remiamasi tuo, kad jis buvs klaidingai priskiriamas prie
popiei, buvs neteistai irinktas. Taiau, itaip irint, turt
bti neteistas ir jo pirmtakas popieius Aleksandras V (Petras
4

Filargas i Kretos salos), nes j rinko ta pati konklava, tie patys

kardinolai, kurie irinko Jon XXIII.
Kodl gi tad Rodrigas Bordia, praslinkus bema imtui
met po tokio pat neteisto Aleksandro V valdymo,
pasivadino Aleksandru VI, kodl du sekantys popieiai
Fabijas Kidis ir Petras Otobonis vadinosi atitinkamai
Aleksandras VII ir Aleksandras VIII? Kodl anksiau
Aleksandro V ir Jono XXIII irinkimas buvo pripastamas ir
tik dabar paskelbtas neteistu? Ar tik neklydo kartais dabartinio
popieiaus Jono XXIII pirmtakai? O jeigu jie neklydo, tai kaip
ir kada atsirado neteistumo versija?
Reikia manyti, kad ji atsirado tik 1958 metais, nes tiktai
vienoje knygoje Popiei srae, ileistame tais metais,
pirmasis Jonas XXIII jau nebefigruoja. Visos kitos katalik
banyios istorijos knygos, kuri autoriai yra inomi kaip
itikimi katalikybs alininkai, Fleri, Alcogas, abatas Mure,
filosofas Eimaras, pasakodamos apie vykius, buvusius prie
550 met, mini popiei Jon XXIII. Vienas seniausi katalik
banyios istorik, Kamilas da Vioredas, savo knygos
Popieijos istorija pratarmje rao: Nuo Jzaus Kristaus
mirties ligi i (1740) met buvo teistai irinkti du imtai
keturiasdeimt ei popieiai. Aleksandr V jis laiko du imtai
penktuoju, o Jon XXIII du imtai etuoju popieium.
Taigi vienas Jonas XXIII pirmasis Jonas XXIII jau
yra inomas istorijoje, ir bet kuris mginimas j nutylti yra
pasmerktas lugti. Nebemanoma visikai utrinti pdsak,
kuriuos paliko i asmenyb, skandalingai igarsjusi savo
audringu gyvenimu ir darbais, sugebjusi prasigauti
popieiaus sost, itisus penkerius metus jame isdjusi ir
neabejotinai paveikusi istorijos vyki eig.
O jeigu toks mginimas pasisekt, tuomet reikt ibraukti
i katalik banyios istorijos ir tkstanius kit ne maiau
gding vyki.
5

VADAS
Istorija, kuri papasakosime, yra tokia nepaprasta, jog
daugumai skaitytoj kils visai pagrstas klausimas: nejaugi
galjo tokius dalykus idarinti banyios korifjai? Daugumas
apraom vyki gali atrodyti netikimi netgi tuomet, jeigu j
herojai bt visuomens padugns. Taiau itraukos i
banyios istorik veikal, parayt ms herojaus Jono XXIII
laikais ir po jo, o taip pat citatos i iuolaikini altini ir paius
nepatikliausius skaitytojus tikins, kad i istorija yra tikra, kad
ia dstomi dalykai nepramanyti.
Netgi dabar, kai mons skaito nemaa istorini knyg,
kai kurie vykiai atrodo netikimi, nesuprantami ir tebra
neiaikinti. Istorija atskleidia tokius paslaptingus ir baisius
faktus, kuri akivaizdoje net lakiausia romanisto fantazija
atrodo vaik aidimas. Nordami padti skaitytojui susivokti
apraomuose vykiuose, iame vade pateiksime kai kuriuos
faktus i pirmojo Jono XXIII pirmtak gyvenimo ir veiklos.
Prie jus nelyginant ekrane praslinks daugelio apatalo Petro
pdini paveikslai tokie, kaip juos pavaizdavo j
amininkai ir inomi katalik banyios istorikai.
Kadangi ms herojaus pirmtak galerija gana ilga, tai
parodysime tiktai kai kuriuos i j. Imsime paveikslus i tos
epochos, kada vyko banyios skilimas.
Katalik banyios istorijos specialistas Eimaras rao:
Popieius Adrianas II buvo veds ir turjo dukter. Vienas
auktas dvasininkas, ymus popieiaus dvarikis, nordamas
susigiminiuoti su popieium, papra savo snui jo dukters
rankos. Popieius atsak neigiamai. eistas dvasininkas nutar
atkeryti, pagrob popieiaus mon ir dukter ir abi nuud.
Adrianui II pavyko surasti ir paiupti nusikaltl, ir is buvo pasmaugtas popieiaus kaljime.
Sekantis popieius, Jonas VIII, vis savo valdymo
laikotarp kovojo su protingu ir klastingu banyios hierarchu,
6

Porto vyskupu Formozu, kuris pagarsjo tuo, kad intrigomis ir

papirkimais mgino atplti nuo Ryt banyios atskiras
vyskupijas ir alis. Jo veikla buvo gana skminga, jam kone
pavyko prijungti prie Vakar banyios Bulgarij ir pasiskelbti
jos patriarchu. Kovoti su Formozu buvo juo sunkiau, todl, kad
j palaik Romos liaudis. Popieius buvo priverstas bgti
Florencij. Taiau jam pavyko apgaule prisivilioti Formoz, ir
jis veiojosi savo prieinink i vieno miesto kit, kol
pasibaig sukilimas Romoje.
Bet vos popieius gro Rom, j nuud jo gimins,
kurie prasigavo rmus, nordami pasigrobti ten laikomus
turtus. Jie privert popiei igerti stipri nuod. Nuodai
nepaveik. Tada giminaiiai nutar kitaip susidoroti su
popieium: vienas i j plaktuku praskl jam kiau.
Taip aprao Jono VIII mirt istorikas Karlas Jozefas fon
Hefel savo veikale Banyios susirinkim istorija.
Kardinolas Baronijus, kuris, raydamas daugiatom
Banyios metrat nuo Kristaus gimimo ligi 1198 met,
ikniaus visus Vatikano archyvus, pasakodamas apie t laikotarp, primygtinai prao skaitytojus neplsti jo, jeigu, skaitant t
veikal, imsi plaukai iautis i pasibaisjimo. Taiau a
privalau, rao jis, papasakoti nelaimingiems krikionims
apie baisias banyios tarn ventvagystes, suterusias
ventov. Ir priduria pranao Danieliaus odius: Tad
iklausyk, Dieve ms, savo tarno maldos, igirsk jo meldim
ir atgrk savo vies veid nuniokot ventov savo... Baigdamas kardinolas sako: Nesuskaitomos yra nelaims, kurias
utrauk monms pasibaistini galvijai, sdj ventajame
soste ir padar jam amin gd.
Nuo savo pirmtak neatsiliko n Adrianas III. Per trump
savo viepatavim jis irgi sugebjo kai k nuveikti. Pavyzdiui,
jis sum vien Formozo alinink ir idr jam akis. [52]1
1

ia ir toliau lautiniuose skliaustuose duodama nuoroda knygos

gale esani bibliografij.

Sekantis popieius, Formozas, protingas ir gudrus mogus,

sumaniai ir apsukriai var savo politik. Jis sudarinjo sjung
ia su vienu, ia su kitu valdovu arba, jei to reikalavo
aplinkybs, jas nutraukdavo. Taiau neilgai jam seksi.
Buvusieji sjungininkai greitai suprato, kad jis apgaudinja juos
vien po kito, ir gal gale visi tapo jo prieais. Be to, juo buvo
nepatenkinta ir Romos prastuomen. Popieius pamat, jog
pasiliko vienas. I baims itiko j paralyius, ir jis mir. Po jo
mirties popieium buvo irinktas Steponas VI, arus Formozo
prieininkas. engs sost, jis pirmiausia suauk Aukiausij banytin teism velioniui popieiui Formozui teisti.
Steponas VI sak ikasti i kapo savo pirmtako lavon ir
atneti rmus. Dvokiant lavon, bema dvideimt dien
iguljus emje, atgabeno naujajam popieiui, prideng
popieiaus rbais, ir prasidjo teismas.
Kodl tu sutikai palikti Porto vyskupij ir uimti
popieiaus sost? Argi tu nebuvai adjs popieiui Jonui VIII
neapleisti Porto ir nepriimti tokio pasilymo? klausinjo
vyskupai teisjai. Argi ne tu prisiekinjai jo ventenybei,
kad veriau visai atsisakysi tarnauti banyiai? [104]
Kadangi negyvlis nesigyn ir nesiteisino, j nuteis
paalinti nuo sosto. Steponas VI sak nuimti nuo jo popieiaus
rbus. Paskui mirusj itiko dar viena bausm: budelis peiliu
nupjov tris deins rankos pirtus.
O dabar meskite j Tibr!sak popieius.
sakymas buvo vykdytas. Kremonos vyskupas
Liutprandas, savo veikaluose irgi apras atsitikim (apie j
ra beveik visi katalik banyios istorikai), toliau sako:
vejai, kurie ne lavon prie ups, eidami pro vento Petro
katedr, ivydo stebukl: ventieji paveiksluose nulenk galvas,
reikdami pagarb sudarkytam buvusio popieiaus lavonui.
Romos gyventojai, pasipiktin popieiaus Stepono VI tironija,
sukilo, suiupo popiei, met kaljim ir vien nakt j ten
pasmaug.
8

Stepon VI palaidojo vienas i pretendent popieiaus

sost Sergijus, taip pat Formozo prieininkas. Sergijus
sukr Stepono VI garbei liaupsinam epitafij, ta proga
nepamirdamas iplsti Formozo.
Sergijus jau seniai taiksi ugrobti popieiaus sost, bet
dusyk jam nepasisek. Ir pirm, ir antr kart patyrs
pralaimjim, jis prisiglaud pas vien turting feodal. To
feodalo ank, ymaus Romos senatoriaus Teofilakto dukt
Marocija (Maryt), buvo Sergijaus meilu.
Per t laik pasikeit keletas popiei.
Neilgai, vos kok mnes, teisilaik soste Leonas V. J
kaljime nugalabijo Kristupas, ymus dvasininkas, ums jo
viet ir pasivadins popieium Kristupu I.
Bet ir tas vald maiau kaip metus laiko, nes i savo
prieglobsio Toskanoje vl gro Sergijus, sum Kristup,
grdo j kaljiman ir um popieiaus sost, pasivadindamas
Sergijum III.
Jo meilu Marocija buvo tokia pat grai ir bukli, kaip ir
jos motina, avingoji Teodora. Galimas daiktas, net dar
graesn ir apsukresn.
ios dvi moterys draugikai sugyveno su daugeliu
ymi dvasinink ir turjo jiems didel tak. Per ilg savo
gyvenim jos ikl sost ir nuvert apie deimt popiei.
Marocija, kuri buvo protingesn ir drsesn u motin,
pasilikdama Sergijaus III meilue, itekjo u hercogo Alberiko
Kamerino. Bdama daugelio stambi banyios hierarch
sugyventine, ji vliau labai padidino savo eimos turtus,
sigydama nauj pili, tvirtovi, dvar. [38, 42, 62]
Sergijus III septynerius metus kamavo katalik banyi.
Jo veikl vairs istorikai vertina vairiai.
Sakysim, Flodoardas savo metraiuose teigia, kad
Sergijus III buvs labai geras ir jo popieiavimas tikra
palaima visai krikionijai.
9

Visai prieingai kalba kardinolas Baronijus: Nebuvo

tokio nusikaltimo, kurio nebt padars is bjaurus popieius,
nebuvo tokio gdingo poelgio, kuriuo jis nebt susiteps. Tai
buvo niekas, budelis paskutinis, uzurpatorius popieiaus
soste. Baronijus nepripasta jo popieium.
Ms amininkas, katalik banyios istorikas Eimaras,
sako, kad Sergijus III buvs geras popieius, talentingas
menininkas ir labai isilavins mogus.
Teodora su Marocija naudojosi savo taka ir Sergijaus III
laikais. Tiesa, Teodora buvo jau pagyvenusi moteris, bet dar
nepraradusi groio ir jaunatviko temperamento. Tuo metu pas
j Rom atvyko jaunas kunigas, Ravenos arkivyskupo
pasiuntinys: arkivyskupas norjo per j kako iprayti i
Sergijaus. Ir Teodora i pirmo vilgsnio simyljo jaun
kunig.
Taigi dukt buvo senio popieiaus meilu, o motina
pasidar jauno kuniglio meilue. Bijodama jo netekti, ji
irpino jam Bolonijos vyskupo titul ir, toliau j globodama,
padjo uimti Ravenos arkivyskupo viet. Ji danai vaindavo
pas j.
Mirus Sergijui III, Teodora ir Marocija savo rankomis
teik sost dar keliems popieiams, faktikai ir toliau
valdydamos katalik banyi. Antai jos ikl popieiaus
sost du senelius: Anastazij III, sdjus popieiaus soste vos
por met, o po jo Landon, kuris mir po ei mnesi.
Po Landono mirties ikilo klausimas: kas gi dabar uims
popieiaus sost?
Teodora, gal nordama meiluiui parodyti, kad jis visikai
priklauss nuo jos, o gal tiesiog trokdama turti j alia savs,
i karto pagalvojo apie j. Susiiekojusi dukr, jai tar:
Marocija, popieium turi tapti mano biiulis.
Gerai, sutiko i, ir klausimas buvo isprstas.
itaip Marocijos motina pasodino vento Petro sost
paskutin savo meilu. Jono X vardu jis keturiolika met buvo
10

katalik banyios ganytoju. Keturioliktaisiais valdymo metais

jis susivaidijo su savo podukra.
Teodora tuo laiku buvo jau mirusi. Jos dukt Marocija
tebebuvo jauna ir pilna jg, todl nepanorjo klausyti savo
patvio. Jinai sukl prie popiei Romos liaud. Jos
sakymu Jono X akyse buvo vykdyta mirties bausm jo broliui.
Paskui buvo suimtas ir pats popieius Jonas X. Po keli dien
kaljime j udusino pagalviais. Taip uvo Jonas X. [52]
Po to Marocija padjo uimti sost dar dviem popieiams.
Mirus antrajam i j, Marocija nusprend, jog dabar vento
Petro sost turs ssti jai labai artimas mogus. Taigi ji padar
katalik banyios galva savo jaunyl sn Jon, gimus i jos
santyki su popieium Sergijum III. Tai buvo popieius Jonas
XI.
Marocijos ankas Oktavianas buvo dar visai jaunas, kai
mir jo tvas, antrasis Marocijos snus Alberichas, vis
romiei valdovas ir senatorius, paliks jam pasaulietin
valdi Romoje. Oktavianui tada buvo eiolika met. Taiau
po pusmeio vis romiei valdovo ir senatoriaus pdinis
kalbjo takingus mones irinkti j popieium ir um sost,
pasivadindamas Jonu XII. Tai buvo kiaurai sugeds jaunuolis.
Apie tai liudija romiei pasiuntiniai, atvyk pas imperatori
Oton I su skundu prie jaunj popiei.
Tai tikras velnias! pasakojo jie. Ir kaip velnias jis
neapkenia sutvrjo. Jam nra nieko vento, jis nepripasta
jokio teisingumo. Tai itvirklis ir prievartautojas. Jis n
ingsnio neengia be moter ir siekia j, nesiboddamas nei
ventvagysi, nei udyni, nei kraujomaios. Visos doros
romiets mergaits, itekjusios moterys ir nals bga i
Romos, bijodamos tapti jo aukomis. Laterano rmus, anksiau
buvusius nepalieiama ventove, jis pavert paleistuvysts
namais. Kartu su kitomis moterimis ten laikoma ir buvusi jo
tvo sugulov, dabar tapusi jo meilue.
11

Iklauss iuos kaltinimus, imperatorius sak suaukti

special banyios susirinkim, kuriame patys ymiausi
dvasininkai turjo apsvarstyti jaunojo popieiaus elges.
Susirinkime dalyvavo daug ital, vokiei ir prancz
dvasinink. I pradi popieiui buvo ikelti nereikmingi
kaltinimai: kad niekad nesiegnojs, rodsis tikintiesiems su
kario arvais ir ginklais, danai vyksts medioti kartu su
tartinais draugais, tolydio keikisis, lois kortomis ir pras
pagonikuosius dievus Dzeus ir Afrodit padti jam iloti.
Paskui sek rimtesni kaltinimai. Antai jis buvo kaltinamas
tuo, kad grs tono sveikat (buvo nurodomi liudininkai,
dalyvav su juo igertuvse).
Kardinolas Dovanis ir Nanto vyskupas kaltino Jon tuo,
kad jis vien savo numyltin ventins vyskupu arklidje. Kiti
nurod, kad jis pardavinjs banytines pareigas ir nustats tam
tikr mokest u suteikiamus titulus.
Buvo pasakojama, kad popieius u pinigus ventins
vyskupu deimties met berniuk.
Paskui buvo nurodyta daugyb visokiausi popieiaus
ventvagysi, j tarpe ir santykiai su itekjusiomis moterimis.
Perskait sra moter, su kuriomis jis turjo ryi; buvo tame
srae ir popieiaus giminaii.
Buvo pamintas ir vieno kardinolo nuudymas. Jono XII
sakymu jam buvo nukirsta nosis, ausys, rankos, kojos, ir jis
mir baisiose kaniose. Visus iuos faktus pateikia savo
veikaluose Liutprandas, pridurdamas, kad metratininkai
vyskupai, kunigai ir paprasti mons prisiekinjo sutink
aminai degti pragaro ugnyje, jei nors truput perdj.
Susirinkimas patvirtino visus tuos kaltinimus ir nusprend
popiei paalinti nuo sosto. jo viet imperatoriaus nurodymu
buvo irinktas pasaulietis mogus, imperijos riteris, ums
sost Leono VIII vardu.

12

Tiesa, katalik banyia ligi iol nepripasta io

popieiaus irinkimo ir laiko j antipopieium, o Jon XII
teistu popieium.
Otonui ivykus i Italijos, Jonas XII, kuris atrod jau
aprims, vl sibrov Rom ir sitais popieiaus soste.
Visiems savo prieininkams jis iauriai atkerijo. Leonui VIII
buvo ipjautas lieuvis, nukapoti pirtai, kardinolui Dovaniui
nukirsta ranka, o Nanto vyskupas iplaktas ryktmis.
Jonas XII suauk nauj banyios susirinkim, kuriame
ankstesnysis susirinkimas buvo apskelbtas parsidavli utve,
o popieius Leonas VIII atskalnu, idaviku, ventojo
sosto uzurpatoriumi. O prie Jono vardo susirinkimas prikerg
veniausiojo,
palaimintojo,
garbingiausiojo,
geriausiojo" epitetus. Taiau tai neprailgino Jonui gyvenimo
netrukus jis pasimir kiek neprastomis aplinkybmis.
Pastaruoju metu jis turjo ryi su viena graia romiete. Jos
vyras, suinojs apie tai, patykojo popieiaus ir taip j apkl,
kad is po savaits mir, nespjs priimti Komunijos, kaip
rao Liutprandas.
Knygoje Liber pontificalis nurodoma, jog sekantis
popieius, Benediktas VI, kaip ir daugelis jo pirmtak, buvo
mestas kaljim ir nuudytas; jo viet um diakonas
Frankas, pasirinks Bonifaco VII vard. Taiau kil Romoje
neramumai privert j sprukti Konstantinopol; bgdamas jis
vis dlto nepamiro pasiimti su savimi ventojo sosto
brangenybi. [52] Prajus deimiai met, Bonifacui pavyko
sugrti Rom, aretuoti popieiaujant Jon XIV ir udaryti
kaljim, kur jis ir mir badu. Bet ir pats Bonifacas po met
uvo.
Romieiai, kurie Bonifaco VII nekent u jo nepasotinam
gobum, laidotuvi dien upuol jo lavon, m spardyti
kojomis, badyti peiliais, pagaliau nuvilko eme ligi
Kapitolijaus ir prieais Markaus Aurelijaus paminkl supl
13

gabalus. Paskui kunigai surankiojo tuos gabalus ir ikilmingai

palaidojo.
Amininkai Bonifaco VII nepripaino teistu popieium.
Silvestras II vadina j siaubinga ir pikta pabaisa, o kardinolas
Baronijus pagarsjusiu banditu, dviej popiei udiku. O
dabar katalik banyia neinia kodl laiko Bonifac VII
teistu popieium. [52]
Prie praddami kalbti apie ms herojaus, popieiaus
Jono XXIII gyvenim ir veikl, papasakosime, kas per mons
buvo kiti dvasininkai kunigai, vyskupai, vienuolyn
vyresnieji ir vienuoliai, kad skaitytojas turt ir apie juos iok
tok supratim.
Mes inome, kad niriais vidurami laikais dvasininkija
Vakaruose buvo labiausiai apsiviets gyventoj sluoksnis.
Taiau tegul skaitytojai patys pasidaro ivad, koks buvo tasai
apsivietimas.
Beveik n vienas kunigas nesuprato lotyn kalbos, kuria
laik pamaldas. Jie mechanikai kartodavo imoktas maldas,
nesuvokdami j prasms. Kartais bdavo prieinama iki kurioz.
Popieiai inojo, jog maldos ikraipomos, bet taikstydavosi su
tuo, teisindamiesi, kad kunigai dar klaidas ne tyia, o per
neimanym, todl tikjimas lieks nepaeistas.
I kunig bdavo reikalaujama tiktai mokti Tve ms,
Tikiu diev tv ir maldas, kalbamas pamald metu, o taip
pat inoti banytini veni datas. Kai popieius Eugenijus II
udraud laikyti pamaldas kunigams ir net vyskupams, kurie
nepakankamai gerai ino pamald tvark ir menkai supranta
mald turin, ie pasiprieino ir nusiunt popieiui laik,
kuriame buvo sakoma: Js paalinsite mus, bet kur js rasite
geriau nusimanani? [58] Netgi religins knygos, paraytos
tais laikais, buvo pilnos grubiausi klaid. Pavyzdiui, vienoje
knygoje pasakyta, jog tam tikr pamald metu kunigai turi
minti ventuosius Oriel, Ranguel ir Dambiel. Taiau dar XI
14

banyios susirinkimas Romoje buvo nutars, kad ios btybs

neteisingai priskiriamos prie ventj, nes tai ne ventieji, o
velniai, gund moni gimin.
Klaid dar dargi tokie yms autoriai, kaip ventasis
Augustinas, ventasis Efremas ir popieius Feliksas. [64]
Anglijos karalius Alfredas Didysis skundsi, kad visoje jo
karalystje nes n vieno bent kiek ratingo kunigo. N vienas
i j neins savo pareig, nesuprants savo vaidmens
banytinse pamaldose.
Veronos vyskupas Roterijus aimanuoja, jog daugumas
dvasinink sitikin, kad dievas ess materialus, kad jis turs
mogik pavidal, kaltina dvasininkus, kad jie nesuprant
paprasiausi odi, vartojam pamaldose.
Dabar trumpai apvelgsime moralin dvasinink
gyvenim. ia tema galima prirayti daug stor tom, taiau
skaitytojas tepasitenkina kol kas trumpomis pastabomis.
Visiems inoma, kad katalik banyios dvasininkai
privalo laikytis celibato. Kadaise kunigams buvo leidiama
vesti, reikdavo tik gauti vyskupo sutikim. Buvo tiktai irima, kad bsimoji mona nebt nal, isiskyrusi su vyru
arba laisvo elgesio moteris. O vedus celibato statym,
dvasininkai pradjo gyventi su meilumis. Jie imdavo savo
namus graias mergaites, sakydami, kad tai j giminaits,
eimininks, tarnaits. (Moterys mielai su tuo sutikdavo, ypa
neturtingos, nes dvasininkai visada buvo vieni i labiausiai
pasiturini moni.) Kunigai nelaik nuodme n
prostitucijos. Turti meilu buvo ypatingo pramatnumo poymis. Nebuvo laikoma nuodme eiti banyi laikyti mii,
pakilus tiesiog i meilus glbio. Ir nors banyios
susirinkimai leisdavo sakus, draudianius itvirkauti, dvasininkai lengvai juos apeidavo, ne kart dargi padedami vyskupo,
kuris, gavs atitinkam pinig sum, umerkdavo prie tokius
dalykus akis. Katalik vyskupai ilgainiui taip priprato prie
15

kyi, kad m reikalauti pinig ne tiktai i t, kurie turjo

meilues, bet ir i t, kurie apie jas n negalvojo.
Mokkite pinigus, o meilu galite turti ar neturti
tai js reikalas.
mons aipsi i it kunig mokesi. Myli ar nemyli
pinig vis tiek mokk.
Pasak Agripos fon Netesheimo, kakoks vyskupas
pasididiuodamas pareiks, jog i i mokesi jis
susikrovs turtus. Kiekvienas kunigas, turintis meilu,
mokdavo jam kasmet po vien auksin. I viso per metus
vyskupui susidarydavo vienuolika tkstani auksini.
Minimas dar vienas pajam altinis: moterys, kuri vyrai
bdavo laikinai ivyk, sigeidusios tuo metu meiluio,
galdavo j turti, ir tai nebuvo laikoma nuodme, jeigu jos
sumokdavo savo vyskupui nedidel pinig sum.
Neapolio karalius Robertas Anujietis, nordamas
patraukti savo pusn dvasininkij, taip pat visaip nuolaidiavo
dvasininkams ir pro pirtus irjo j itvirkavim. Tiesa,
pasaulietini valdov nuomons ne per daug buvo paisoma, nes
dar Bonifaco VIII laikais buvo nustatyta, jog dvasininkai
nepriklauso pasaulietins valdios organ jurisdikcijai, kad ir
kokie bt j nusikaltimai.
Karalius nujo dar toliau ir ileido sak, skelbiant, kad
civilini teism galia nelieia n moter, su kuriomis gyvena
kunigai, nes moteris, tarnaujanti kunigui, tarnauja banyiai.
Tuomet tos moterys taip sidrsino, kad pradjo reikalauti dar
didesni nuolaid. Taiau kunig sugyventini buvo gana
daug, todl valstyb ir banyia, apskaiiavusios, kiek jos
neteks pinig, jei atsisakys i pajam, su tuo nesutiko.
Karalius Alfonsas teisino privalom mokesi rinkim i
dvasinink meilui, o taip pat pareigojo jas sumokti skol
u tuos metus, kai mokesiai dar nebuvo vesti. Pasirod
16

aplinkratis su ilgiausiu srau, kur buvo ivardytos kunig

draugs, turinios mokti mokesius.
Popieius Benediktas XII kaltino kunigus, kad jie su savo
meilumis pavert dievo namus, tai yra vietas, kuriose turt
viepatauti gris ir skaistyb, itvirkavimo lindynmis.
Kas mgsta tinginiauti, kam vien mintis apie darb kelia
pasibaisjim, rao ymus tos epochos teologas Klemani,
kas nori netrukdomas mgautis ir linksmintis, tas eina
kunigus. Ir tuomet jis, kaip ir jo kolegos, ima garbinti ne Krist,
bet Epikr, leidia laik smuklse, aisdamas biliard ir
lodamas kauliukais. Ten tie kunigai apsiryja ir kau oka
mutis, plstasi, burnoja prie sutvrj ir ventuosius. Paskui
jie nakt praleidia savo meilui glbyje ir i ten tiesiai eina
banyi laikyti mii.
Klemani buvo Jono XXIII amininkas ir dargi vienmetis,
ymaus teologo ersono mokinys. Ilg laik jis buvo
popieiaus Benedikto XIII sekretorium, vliau dst teologij
Paryiuje.
Kai dl vyskup, arkivyskup ir vienuolyn vyresnij,
tsia Klemani, tai jie visi beraiai, gods, visi jie
skundikai ir garbtrokos, meiikai, labai atlaids sau ir labai
reikls kitiems. Visi jie plepiai, tuti ir kvaili mons. Visi turi
meilues ir vaik. Jiems nra nieko vento; jie tik galvoja, kaip
patenkinti savo emas aistras. Ir nra kam dl j pasisksti.
Mes pavalds vien tik popieiui, sako jie.
Bet kas gi i beturi gali patekti pas popiei ir jam visk
papasakoti?..
Toliau Klemani kalba apie vento Dominyko ir vento
Prancikaus ordin vienuolius.
Tai plrs vilkai, prisideng avi kailiais. Tarsi besotis
Balas supunta jie tikinij suneamas aukas, o persirij ir
persigr ima visaip itvirkauti, nordami ugesinti juos
deginani galumo ugn.
17

O apie vienuoles a bijau net kalbti, nes skaitytojai gali

neteisingai suprasti mano odius ir pagalvoti, kad pasakoju
apie paleistuvysts namus, kuriuose gyvena veidmains,
itvirkusios, parsiduodanios moterys, kuriuose dedasi ir
prievartavimai, ir kraujomaios. Kristaus suadtini buveins
tai ne dievui tarnavimo vietos, bet lyktaus itvirkavimo
idiniai, kur gals pasileidliai stengiasi ugesinti
sisiautjusi savo aistr liepsn. Nra jokio skirtumo tarp
merginos, vilkinios vienuols rbais, ir keks, kurios darbas
pardavinti savo kn.
Juo aukiau pakyla mogus banytins hierarchijos
laiptais, tuo labiau itvirkauja.
Dant Dievikojoje komedijoje lygina turtingus ir
itvirkusius savo epochos XIII amiaus pabaigos
kardinolus su beturiais ir kukliais pirmaisiais apatalais,
pabrdamas, kad apatalai buvo darbts ir sulys, o
kardinolai tings ir taip nutuk, jog ir keliauti gali tiktai
raiti. Puoni mantija dengia ir raitel, ir arkl: Du gyvuliai
viename kailyje!
Benvenutas Imolensis, pirmasis Dants komentatorius,
bijodamas, kad kas nors gali nesuprasti Dants, paaikina:
Pirmasis gyvulys naudojamas sunkumams veioti tai
arklys. Antrasis gyvulys niekam nenaudingas tai kardinolas
su mantija.
Toliau Imolensis samprotauja, kad jeigu Dant bt
gyvens imt met vliau, jis bt paras Trys gyvuliai
viename kailyje, turdamas galvoje dar ir kardinolo meilu.
Jis pamini vien inom kardinol, kuris, bet kur vykdamas,
sodindavosi ant arklio ir meilu.
Kalbant apie kunig, vyskup ir kardinol moral,
negalima nepaliesti ir krikionijos tv elgesio.
Benediktas XII buvo pagarsjs didiu dorumu ir aukta
morale. Ir kaip tik itam dorybingiausiam seniui krito ak
labai grai atuoniolikamet mergina poeto Petrarkos,
18

gyvenusio prie popieiaus dvaro, sesuo. Benediktas XII pasil

Petrarkai, kad is atiduot jam seser, u tai addamas poet
pakelti kardinolu.
Pasipiktins Petrarka atsak, kad gauti tokiomis slygomis
kardinolo skrybl gdinga ir negarbinga ir kad tok poelg
jis vis gyvenim prisimint su pasibaisjimu. Taiau Petrarkos
atsisakymas neigelbjo sesers. Jo brolis, susigunds popieiaus
pasilymu, atidav jam mergin.
sieids
Petrarka
paliko
popieiaus
rmus.
Sukompromituot mergin poeto broliui pavyko vliau ileisti
u vyro, o jis pats, grauiamas sins, stojo vienuolyn.
fakt pateikia Petrarkos biografas Skvarifikas, taip pat
istorikai Diuplesi, Morne ir de Pote. Kiti, kuklesni banyios
istorikai, fakt nutyli. Tuo ir baigsime ms pasakojimo
vad, kuriame keliais bruoais nupieme kai kuri popiei
charakterius, dvasininkijos gyvenimo bd. Jau ir to pakanka,
kad skaitytojas turt iok tok supratim apie katalik
banyios dvasikuosius ganytojus.

19

------------------------------------------------------XIV amiuje, tiksliau 1385 metais nuo Kristaus

gimimo, balandio mnes, i nedidels tavernos alia kelio,
einanio kairiuoju Arno ups krantu, Pizos miesto pakraty,
sklido smarkus triukmas. Vir tavernos dur kabojo bronzin
emblema, kurioje baltais daais buvo nupieta avel (beje,
gerokai patamsjusi nuo laiko), o dar aukiau ikaba,
kurioje didelmis raidmis buvo paraytas tavernos pavadinimas: Romioji avel.
Taiau i vis lankytoj, buvusi tuo metu Avelje, tik
vien galjai irti be baims, nors ir jo akys atrod suktos,
ant kaklo aikiai matsi randas nuo stileto smgio, drabuiai
buvo dulkini, o batai aplip purvais.
Jaunuol buvo apspit kakokie mons nudvtais,
apiurusiais rbais i pairos nuolatiniai tavernos
lankytojai. Vieni j stovjo, kiti sdjo, ir visi vienas per kit
auk, reikalaudami kak paaikinti. J perkreipti veidai buvo
baiss. Klaikios udik fizionomijos! Buvo j tarpe rai, su
medinmis kojomis, su bjauriais randais sen aizd
pdsakais. Juos galjai palaikyti arba jreiviais, netekusiais
darbo, arba kartuvi ivengusiais nusikaltliais, arba elgetomis,
galutinai nusigyvenusiais monmis. Ratas aplink jaunuol
kaskart siaurjo, mons susijaudin garsiai klausinjo:
Kas jis toks, apie k tu kalbi? Kur jis? Kada jis atvyks?
Kaip jam pavyko pasprukti? Argi jo nesivijo? Kaipgi jo
nesuiupo?
O koks jo laivas? Na, bet a vis tiek nevyksiu su juo!
Pamanykit, irgi, mat, atsirado kapitonas!
Pastaruosius odius itar stambus, nerangus alikas,
raias, kreivaburnis ir raupltas vienakis milinas. Jis piktinosi
garsiau u kitus, kiti jam pritar, o jaunuolis su randu ant kaklo
kaip manydamas juos ramino.
20

 Jis tuojau bus ia. Sskite ir laukite. Jis pats visk

paaikins...
Pavakare, tuo paiu metu, kai tavernoje vyko i scena,
kiek iaur nuo Pizos, kelyje, einaniame i Lukos, pasigirdo
kanop kaukjimas. Keturi ar penki raiteliai kaip pal
uoliavo Pizos link. Miest jie pasiek kaip tik t akimirk, kai
sargai jau ruosi udaryti miesto vartus, tokiu pat palusiu
uoliu siver miestan, pravilp pro Kampo santo
garsisias miesto kapines, pro katedr su Pasvirusiu boktu",
pro arkivyskupo rmus, pro universitet, tebestovint Pizoje ir
iuo metu, ilk Arno krantu vingiuojant keli ir sulaik
arklius prie Romiosios avels tavernos.
Pirmasis nuoko nuo arklio auktas, tamsiaveidis,
plaiapetis dvideimt penkeri met vyras. Kol nusdo jo
bendrakeleiviai, jis padjo nulipti nuo arklio mogui, vis keli
sdjusiam upakaly jo.
is mogus su dailiai guliniom kelnm ir liemene, i po
kurios matsi baltutliai ploni markiniai, atrod labai jaunas,
dar visai berniukas. Atrod dl to, kad jo gra balt veid,
kakl ir ausis bema visikai deng megztas an laik almas.
Atvykliai sujo tavern. Driski minia prasiskyr,
klegesys pamau nutilo. Auktasis tamsiaveidis vyras, matyt,
atvykusij vadas, pasodino savo jaunj palydov, atsisdo
pats, isim i odinio krepio, kabojusio jam per pet, kakok
popieri ir pradjo garsiai skaityti.
Visa, k pelnysime savo operacijomis, skait jis,
bus tutuojau dalijama keturias dalis. Dvi i j, tai yra pus,
gaus ir pasidalys savo tarpe laivo gula; ketvirtadalis teks mano
itikimiems ir narsiems draugams Rineriui, Dovaniui,
Ovantui, Berardui ir Biordui. Paskutin ketvirtadal gausiu a,
kaip laivo kapitonas ir operacij vadovas.
mons mai su, visi kartu suneko, aptardami, k
girdj. Atvykli vadas rankos mostu juos nutild ir toliau
skait slygas.
21

Jeigu kas ms operacijos metu neteks akies, gaus

kaip kompensacij 50 aukso cechin, dukat ar florin, arba
100 skud ar real, arba 40 sicilik uncij. Arba, jeigu jis to
nors, vien verg maur.
Kas neteks abiej aki, gaus 300 cechin ar dukat, arba
600 skud ar neapolietik real, arba 240 sicilik uncij.
Arba, jei pageidaus, eis vergus.
Kas bus sueistas dein rank arba visai jos neteks, gaus
100 aukso cechin, florin ar dukat, arba 200 skud ar
neapolietik real, arba 160 sicilik uncij. Arba, jei nors,
du vergus.
Jei kas neteks abiej rank, gaus kaip kompensacij 300
dukat ar cechin, arba 600 real ar skud, arba 240 sicilik
uncij. Arba eis vergus.
Nepastamasis nutilo ir tiriamu vilgsniu i po suraukt
antaki apmet klausytojus.
tai ir viskas, pasak. Sutinkate?
Vl visi sujudo, suklego. Raiasis vienakis milinas staiga
prioko prie vado, ididiai vilgiojanio visus.
Ei tu, pagyr puode! Neriesk per daug nosies. A,
Gvindaas Buonakorsas, nepakeniu toki suki! Kur tavo
laivas? Pirma parodyk j!
Jis dar ariau prilindo prie atvyklio. Kiti irgi vienas po
kito paoko i savo viet ir grsmingai apsupo nepastamj.
is ramiai sdjo kaip sdjs.
Laiv sigysime patys, pagaliau tar jis.
is atsakymas siutino milin.
Lauk!suuko jis, pakls rank ir rodydamas duris.
Ne veltui sakiau skatiko tu nevertas!
Jaunasis vyras net nepajudjo.
Ei tu! dar garsiau suriaumojo Gvindaas
Buonakorsas ir taip isprogino savo vienintel ak, jog atrod,
kad ji bematant ioks i kaktos. Jau sakinji, kapitonu
usigeidei tapti, o laivo dar neturi!.. Ir savo sunkia didiule
22

ranka jis sugrieb jaunj vyr u odins striuks. Nedinkis

greiiau i ia ir tu, ir tavo...
Bet kas atsitiko? Kas privert Gvinda susyk nutilti? Jo
prieininkas strykteljo ant suolo, sugniau kumt ir i auktai
tvojo milinui krtin tok bais smg, kad is nespjo n
rankos kilstelti apsigynimui. Tai bent buvo smgis! Milinas
Gvindaas Buonakorsas susvyravo, ingteljo atatupstas,
suklupo ir nekteljo ant grind, kartu partraukdamas ir
buvusius u stalelio mones.
utv su, mons m bailiai vilgioti atvykl.
Dvi valtys, altakraujikai irdamas
susirinkusius, prabilo is, dvi maos valtys ir viena didel
laukia ms Arno pakrantje netoli miesto. Kas nenori sdti,
rankas sudjs, alkanas, be stiklins vyno, kai tiek laiv su
kroviniais iplaukia jr ir atplaukia uostus, tegul rytoj
ateina prie vali. Anksti ryt iplauksim jr ir ugrobsim
pirmj sutikt laiv, jeigu tik jis mums tiks.
Nepastamasis pakilo, atsistojo ir jaunasis jo biiulis, ir
kiti palydovai; jie ijo i tavernos ir pasuko link ueigos nam,
kur jau stovjo j arkliai ir kur jie patys turjo nakvoti...
Bet kol iau rytas, kol daugumas tavernoje buvusi
moni ateis kapitono skirt susitikim, kol jie visi kartu
iplauks jr upulti ir pasigrobti kokio laivo, kad galt
vykdyti bsimsias savo operacijas, reikia atsakyti daugel
skaitytojui kilusi klausim. Kas per mogus tasai kapitonas?
Kas jo draugas? Kas jo palydovai? O jei skaitytojas ir suprato,
kas tai per operacijos, atspjo, kad tai piratavimas, tai reikia
papasakoti, kodl jie taip staiga ryosi tokiam ygiui, kodl taip
lk zovada, tarsi juos bt kas vijsi. Kas jie? Kodl juos turjo kas nors persekioti?
Pirmiausia susipainsime su penki atvykli vadu, su
kuriuo Pizos Romiosios avels klubo garbs nariai turjo
leistis jr plti laiv ir pajrio miest, suinosime taip pat,
kas tas jaunasis jo palydovas pridengtu veidu.
23

Vadas tai Baltazaras Kosa, ios knygos herojus,

bsimasis popieius Jonas XXIII pirmasis Jonas XXIII, o
jaunasis jo palydovas ir biiulis tai Jandra Kapistrana dela
Skala, graioji pranaautoja, sugebanti atspti ateit ir buvusi
labai populiari, kol ja susidomjo ventoji inkvizicija.
Kosa, kuris dabar turjo apie dvideimt penkerius metus,
jau prie penket met, kada jis atvyko mokytis garsiojo
Bolonijos universiteto teologijos fakultet, buvo daug mats
gyvenime. Jis buvo i kilmingos gimins: jo tvas Piet
Italijos feodalas, kuriam priklaus Iskijos sala netoli Neapolio,
iaurs vakarus nuo Neapolio lankos, su keturiais ar penkiais
kaimais. Pasak eimos padavimo, Kosos gimin ikilusi Romos
imperijos laikais, ir pirm kart Kornelijaus Kosos, romn
karvedio, vardas pamintas 294 metais nuo Romos miesto
krimo. is faktas liudija, kad ms herojus priklaus vienai
seniausi Italijos eim.
Gerokai vyresnis u Baltazar jo brolis Gasparas Kosa jau
seniai plaukiojo jromis, bet ne kaip taikus jreivis prekybos ar
transporto laive, veiojaniame krovinius ir mones, ne, tai
buvo senas jr vilkas, piratas, pirat laivyno admirolas,
pagarsjs daugybe plikik antpuoli. Daugelis valstybi
stengsi prisivilioti j, kad su jo pagalba galt paralyiuoti arba
visai nutraukti varov prekybinius ryius. Vienoje tokioje savo
brolio operacijoje Baltazaras, prisipras Gaspar priimti j
pirat laivyn, gavo pirmj kovos krikt. Tada jam buvo
apie trylika met. Baltazaras buvo labai stiprus berniukas ir
petynse visada ieidavo nugaltoju. Jis mgo pasigalynti
dargi su suaugusiais. Pasiymjo jis ne tik didele fizine jga ir
itverme, bet ir gimtu gudrumu. Vliau pas ymius Neapolio
fechtavimo meistrus jis imoko ir io kovos meno. Pratybose
visada bdavo drsiausias ir vikriausias i vis ir laimdavo bet
kur susirmim su paiu narsiausiu prieu.
Piratauti jam patiko is verslas buvo didiai pelningas.
Admirolo Kosos laivynas prisigrobdavo galyb preki ir
24

pinig. Taiau jaunj Baltazar viliojo ne vien tai. Piratai

imdavo ir belaisvius, kuri tarpe pasitaikydavo nemaa grai
mergin. Ir ne vienos j ird stengsi palenkti Baltazaras. Beje,
meils srityje jis pasiymjo dar paaugliu bdamas ir, rasi,
daugiau nei kas kitas buvo perskaits dar neipjaustyt lap
meils knygoje, daugiau istudijavs skyri meils veikaluose.
Su bdingu jam narsumu dalyvavo jis visose stambiose
operacijose jroje ir pakrantse. Jis jautsi kaip uvis vandeny,
kai jiems sekdavosi plti, padeginti, grobti mones, imti
belaisvius ir, inoma, pirmiausia moteris ir mergaites. I j
tarpo jaunasis piratas rinkdavosi vis naujas ir naujas meilues,
kurios pakeisdavo nusibodusias arba paleistsias u ipirk.
Bet vien grai dien, sikius motinai, Baltazarui is
gyvenimas baigsi.
Vaikeli mano, tar ponia Kosa, kai Baltazaras
parvyko kart Iskijos sal ir ujo tv namus. Jau tu
jaunuolis, tau dvideimt met. Laikas engti keli, kur mes
tau su tvu parinkome, keli, kuris nuves tave galyb ir
pralobim: turi stoti tarnauti banyiai. Uuot gais laik pirataudamas, kaip tavo trys broliai, tu greitai tapsi kunigu, paskui
vyskupu, kardinolu ir be didelio vargo laimsi visas pasaulio
grybes.
Baltazaras, paklauss motinos patarimo, atsisak piratiko
gyvenimo, ivyko Bolonij, garsj universitet, ir stojo
teologijos fakultet, ketindamas visikai atsidti banytins
teiss studijoms, kurios tuomet, galingos katalik banyios
globojamos, buvo itin ipopuliarjusios.
Bdamas nekvailas, Baltazaras Bolonijoje veikiai
pasiymjo tiek moksle, tiek ir kitose srityse. Studentai juo
avjosi, stengsi j mgdioti ir pripaino savo vadeiva. Ir ne
vien studentai teologai Baltazaras pasidar vis universiteto
student vadeiva. O tai ne toks jau maas dalykas tapti
pripaintu autoritetu ir, be to, dar turti daug pinig (i nam
tolydio plauk jam neapolietiki realai). Gyveno jis kaip
25

karalius, kasdien ileisdamas dideles sumas ir su reikalu, ir

be reikalo.
Tais laikais, kada buvo vertinama tik jga ir gudrumas, jis,
bsimasis Jonas XXIII, buvo nekasdienis reikinys: jaunas,
graus, apsukrus, protingas, aistringas, niekad nepatiriantis
pralaimjimo grumtynse, tobulai sisavins men nugalti.
Argi i savybi nepakako tam, kad j laikyt dievaiiu studentai jaunuoliai, kuriems galvas susukdavo laisv,
garantuojama universiteto autonomijos? Tais laikais tiktai
statymo saugomi universitet studentai galdavo idarinti
tokias beprotybes, kokios djosi Bolonijoje. Studentai spieste
spietsi aplink Baltazar, pripaindami visapusik jo pranaum. Ms herojus tapo deimties pasiuiausi viso
universiteto triukmadari vadu. Tai buvo jo tabas, jo
dvaras. Velni deimtin taip juos vadindavo Bolonijos
gyventojai. [41]
Baltazaras pirmavo ir meils nuotykiuose. Ir kaip
nepirmaus! Jaunas, lieknas, graus, turtingas! Moterys
neatsigrodavo auktu tamsiaveidiu jaunuoliu, protingu ir
gudriu kaip tonas, student pripaintu vadu. Jos visos paino
j i matymo ir smalsiai bei velniai j vilgiodavo vienos
bailiai, slapia, kitos drsiai ir atvirai. Tai buvo vairaus
amiaus gerbjos ir jaunos mergaits, ir suaugusios
matronos, ir mergyts. Per penkerius metus, kuriuos Kosa moksi teologijos fakultete, jis susipaino su daugeliu i j. Jis
turjo ryi su daugybe vairiausi moter padori ir
palaid, kukli ir gali, su kilmingom damom ir prasiokm,
su mergaitm i turting eim ir su paprastom tarnaitm.
Smulkus i meils santyki apraymas uimt per daug vietos.
Uteks pasakyti, jog daugelis moter myljo Baltazar
nepaprastai kartai ir, jo atstumtos, susiddavo su jo draugais,
kad tik bt kuo ariau jo paties.
Tarp t moter buvo: Renata Fiorovanti, Bianka Dietajui,
Dilda Popoleski, Luandomija Kavalkampo, Konstanca da
26

Foliano. Baltazaro biiuliai Rineris Gvindis, studentas

teologas (sukt aki jaunuolis, apie kur kalbjome pradioje,
lauks Baltazaro tavernoje Pizos pakraty), Dovanis Fieskis i
Genujos, studentas medikas, Ovantas Umbaltinis i Florencijos,
teisininkas, Biordas Viteleskis, irgi medikas, mielai
gyvendavo su buvusiomis savo vadeivos meilumis.
Tiktai viena moteris, myldama Baltazar labiau u visas
kitas, nepuol taip emai, su niekuo daugiau nesusidjo ir, giliai
paslpusi savo jausm, nekliud savo buvusiam meiluiui. Tai
buvo Ima Daverona, turtinga ir grai dvideimt vieneri met
mergina. Tiktai retkariais tarsi paalin stebdavo ji Baltazar,
vidury nakties einant Bolonijos miesto varguomens kvartal,
pasimatym su paprasta mergaite Sandra Duni. Bet itaip
elgsi tik ji viena...
Visai kitokio bdo buvo kita Kosos meilu, Mona Oreta,
ymaus turtuolio Ladzaro Benvenuio mona. Kai Kosa j
pamet, jinai, deginama nepasotintos aistros (j santykiai truko
vos apie mnes laiko), nepripaino jokio nuolankumo nei
kantrumo. Jos pavydas buvo toks baisus, kad ji net pakurst
savo vyr nuudyti jos buvus meilu.
Ladzarai, kreipsi ji kart Benvenut, noriu tau
pasakyti, kad vienas studentas buvo pristojs prie mans ir
siuntinjo man meils laikelius per kakokias senutes.
Nenordama tavs pykinti, a tau j nerodydavau. Bet, matyt,
neteks vilties mane pavilioti, jis iandien eid mane gatvje... Jis pldo mane lykiausiais odiais! Tiesa, arti nieko
nebuvo, ir niekas to negirdjo. Bet jo laikus tebeturiu. tai jie.
Ir ji m verkti. Ak, koki jis man utrauk gd!
T dien juodu i tikrj buvo matsi. Mona Oreta
maldavo Baltazar vl ateiti pas j, bet is jai patar j umirti.
Ladzaras Benvenutis t pai nakt susitiko su vienu i
udik profesional, turjusi Bolonijoje (kaip ir kituose
miestuose) savo korporacij, ir susitar su juo.
27

O sekani nakt, kai Baltazaras vienas jo kvartal, kur

gyveno Sandra, udikas, patykojs u kampo, smog jam stiletu
rank. Laim, aizda buvo nedidel... Baltazaras baisiai
perpyko, kad jam nepavyko suiupti udiko, kurs nudm kaip
kikis, nepalikdamas jokio pdsako.
Kas jam u tai umokjo? klausinjo save Kosa.
Jisai suprato, kad tai padar kurios nors jo paskutinij
meilui giminaitis: snus ar brolis, vyras ar tvas, bet kas
btent ir kurios meilus? Jis pagalvojo apie Mon Oret. Bet
tai buvo tik spliojimas.
Biiuliai, ypa velni deimtin, pasisil vakarais j
lydti, taiau Baltazaras juokdamasis atsisak:
Jeigu kas nors i js eis kartu su manimi, jis neidrs
prisiartinti. O a noriu suiupti udik.
Kit nakt, tikriau pasakius, ankstyv ryt, bsimasis
popieius, susisups apsiaustu, gro i Sandros Duni. Ir vl
kakas jam smog stiletu, kart kair rank, kuri jis buvo
pakls apsigynimui, kai igirdo upakaly ingsnius.
I aizdos m srti kraujas. Baltazaras aibo greitumu
puol paskui udik, kaip mat j pasivijo, bet is i baims jau
buvo numets stilet. Viena ranka apkabins mog, Baltazaras
kita sugniau jam gerkl.
Kas tave pasiunt? pravokt jis. Sakyk arba
pasmaugsiu!
Klaikus Kosos vilgsnis ir rytingumas, o veikiausiai jo
rank jga, aikiai bylojanti, kad grasinimas nra tuias,
privert galvaud prakalbti.
Jos vardo a neinau, ukimusiu i baims balsu
pasak jis, bet galiu parodyti namus...
Kosa, tvirtai laikydamas udik, jo su juo link vento
Dominyko banyios (is ispan ventasis mir ionai,
Bolonijoje, beveik prie penkiasdeimt met, bet jo vardo
banyia buvo tik neseniai pastatyta). Kiek rytus nuo
banyios mogus sustojo. Kosa isyk suprato, kas siunt
28

udik. Jis dav mogui kelis klausimus ir, sitikins, kad jo

spjimas teisingas, djo keliu jam pasturgal, o pats plaia
gatve, kur dabar yra Santa Luijos banyia, patrauk
Benvenuio rmus. Nelyginant laukinis katinas, usirabdino
Kosa ant auktos tvoros, peroko j ir jam vienam inomais
ukaboriais nubgo t viet, i kur anksiau kasnakt lipdavo
pas Mon Oret. Akimirka ir jis jau viruje.
Mona Oreta! garsiai kteljo Kosa, adindamas
moter. Parodyk, kur guli tavo laimingasis vyras.
Naktins lempels viesoje ms herojus pastebjo
Benvenut, gulint alia savo itikimosios monos.
Aha! itar, prisiartins prie lovos. tai ir tu,
mielasis udik globjau... Mano mkla atjo tau padkoti...
Ir, nekreipdamas dmesio Monos Oretos klyksm, jis
suvar stilet Benvenuiui gerkl. Paskui apglb moter, vis
virpani i siaubo, ulau jai u nugaros rankas, tvirtai
sugniau jas kaire ranka, o deine nuogai j ireng. U dur
pasigirdo ingsniai, bet Kosa, nieko nepaisydamas, prispaud
prie savs Mon Oret ir peiliu r vaigd jos pilnoje
rusvoje krtinje.
tai itaip, sarkastikai pasak jis. Dabar tu
atsiminsi mane vis gyvenim!
Atsivr durys, ir pora tarn, puol kambar, oko ginti
savo eimininks. Bet Kosa, pirm negu jie spjo atsitokti, jau
buvo sode prie tvoros, aibo greitumu steljo per j ir, kol
tarnai atidar sunkius vartus, kol susiruo vytis, leidosi Via
Klari gatve link kvartalo, kur dabar yra San Dovani in Monte
banyia.
Sprsdamas i ingsni garso upakaly, kad persekiotojai
artja, jis pasislp u auktos mro sienos, kuri ivydo
deinje, skubiai siropt med, nuo jo ulipo ant sienos ir
nuoko emyn kit pus.
Buvo tik pradj auti.
Kain, ar jie pastebjo mane? galvojo ms herojus.
29

Jis nujo gilyn sod; pamats emas dureles, ramiai,

neskubdamas jas atidar ir jo vidun. Tyliai slinko pirmyn,
dl visa ko kietai suspauds rankoje stilet. Eidamas ilgu
koridoriumi, pastebjo gale keistas duris, kurias bema visikai
deng dvi puskolons. Prajs pro tas duris kair, Baltazaras
sustojo. Vienos durys i deins buvo praviros. Pusam
moteris, greiiausiai tarnait, laik degani lemp, ir jos
viesoje ms herojus ivydo jaudinani scen: i lovos klsi
jauna moteris. Tarnait buvo k tik nuklojusi antklod, o
moteris, atsainiai grakiu judesiu paklusi markinius, auktai
apnuogino kojas... Graios kojos, k tik palikusios ildyt
patal, iekojo ant grind daili lepei. Kas per groyb!
Baltazaras Kosa, ligi soties atsidiaugs avingomis moterimis,
buvo tiesiog pritrenktas, negaljo atplti aki nuo ios
dievikos grauols katoniniais plaukais, lieknos kaip kolona,
laibuiu vapsvos liemeniu, baltai rausva oda, marmuro kaklu ir
ikilia krtine, kuri matsi pro gili markini ikirpt. Kokios
puikios buvo jos juodos, migdolo pavidalo akys, siauruiai
antakiai, tamsios, tankios ir ilgos blakstienos, dar labiau
irykinanios aki aves, tiesi ir daili nosis.
Stebuklas! sunibdjo ekstazs pagautas Kosa.
Jis veltui stengsi prisiminti, ar nemats kada nors ios
merginos Bolonijoje per visus penkerius metus.
O gal ji visada ia gyveno, tik slapstsi? pagalvojo.
Staiga Baltazaras atoko nuo dur ir leidosi bgti atgal,
iekodamas, kur pasislpti, nes jaunoji mergina (Kosos
nuomone, jai buvo dvideimt, gal dvideimt vieneri metai)
pakilo, apsisiaut kailiukais apvediotu peniuaru ir eng dur
link. Tarnait dingo, o mergina ijo koridori. Baltazarui
teko trauktis toliau. Jis slinko visikai tyliai, vis atsigrdamas
mergait, artjani su lempa rankoje. J nustebino lengvut it
oro dvelkimas jos eisena. Rodsi, ji plaukte plaukia oru,
nesiekdama grind.
Mergina prijo prie mint keistj dur tarp dviej
30

puskoloni, pasuko rakt spynoje, atidar jas ir jau buvo

beeinanti kambar, kai netiktas lamesys patrauk jos dmes
ir privert atsisukti. Jos veide nebuvo matyti jokio igsio,
atrod, kad ji tiktai iri, kur pastatyti lemp.
Pamat ar ne?klaus save Kosa.
Mergait rpestingai udar kambario duris ir suplojo
delnais.
Lorenca! paauk tarnait.
Baltazaras krpteljo. Giedras spindini nepastamosios
aki vilgsnis buvo remtas j. Mergait tarsi tyrinjo j,
stengdamasi velgti pai sielos gilum.
Tave persekioja... suskambo melodingas balsas, ir
Kosa negaljo suprasti, kas tai klausimas ar teigimas.
Lorenca, kreipsi mergait atjusi tarnait, kuri
stebdamasi irjo atvykl. mogus sueistas.
Numazgok jam aizd.
Ji vl atidar paslaptingsias duris, pam lemp, jo
kambar ir utrenk duris.
Kol tarnait plov vir dubens jo sueist rank, Kosa,
kiek sutriks, galvojo apie tai, k jam pavyko pastebti
nuostabiajame kambaryje, kurio duris dukart buvo atidariusi ir
udariusi mergina. Koki nepaprast daikt buvo jis pilnas!
Nebaltintos, nirios, tamsios sienos buvo tartum apmutos
juodu audeklu. Juodose sienose rykjo nupieti baisingi veidai.
Po jais ir aplink juos buvo atvaizduoti enklai, panas
hieroglifus, fantastiniai paukiai didiuliais atriais nagais. Ant
apvalaus staliuko viena prieais kit stovjo dvi kaukols;
lempos ir idinyje liepsnojanios ugnies nuviestos, jos tarsi
gudriai viena kitai ypsojosi. Kambario gilumoje styrojo du
skeletai, o ant lentynls prie idinio kakoki egzotini
pauki ir iknosparni balzamuotos ikamos. Kosa dar
spjo pastebti asloje nubraiytas nepaprastas geometrines
figras, odius, raides, imtytas kortas tzus, karalius,
damas ir valetus, nubrto apskritimo centre smeigt stilet.
31

Ant staliuko dar stovjo kako pripilta piestel su grstuvliu, o

greta jos trys irdys, dailiai padarytos i metalo, medio ar
akmens, ir nudaytos raudonai, tarsi kruvinos.
imts pypki! svarst bsimasis popieius. Kas ji
tokia, ita mergina? Ir kaip ji nebijo?
Tarnaits jis nenorjo kamantinti. Taiau taip pat
negaljo ir negalvoti apie tai, k pamat mslingame kambaryje.
Kaip jos nesusek inkvizicija, popieiaus legatai?
Ar bereikia priminti, jog niriais vidurami laikais
katalik banyia bet kur tiesos iekotoj apskelbdavo eretiku
ir iauriai persekiojo? Kiekvienas usimimas, nesuprantamas
tamsiai miniai, buvo laikomas burtininkavimu ir kerjimu.
mons buvo tokie tamss, erezij baim buvo tokia didel,
kad net popieius Silvestras II, tais laikais plaiai isilavins ir
paangus mogus, buvo apkaltintas kerjimu ir pasmerktas
kaip... velnio biiulis!1
1

Herbertas Orijakietis, gyvens 1000 metais, buvo ymus mokslininkas,

i tikrj mokyiausias t laik mogus Vakar Europoje, ypa puikus
matematikas. Viljamas Malmsberietis savo Kronikoje rao: Herbertas
reng Reno mieste (jis buvo ampans feodalas) puikius fontanus, kuri
trykliai, krisdami taures, skambdavo harmoningais garsais,
primenaniais kakoki melodij. Vliau is mogus tapo popieium ir yra
inomas Silvestro II vardu. Bet, matyt, fizik jis iman geriau, negu
priderjo popieiui. Jis buvo apkaltintas tarnavimu velniui. inomasis
popiei biografas Platina ra, kad popieius Silvestras II kasnakt
kalbdavsis su tonu.
Pasakojama, kad, atlikdamas priemirtin ipaint, jis prisipains, jog
nuolatos kalbdavsis su tonu, ir pras, jam mirus, paguldyti jo lavon
veim, padaryt i k tik nupjauto medio, pakinkyti veim du arklius
vien juod, kit balt ir leisti jiems laisvai bgti gatvmis, o ten, kur jie
sustosi, j ir palaidoti. Taip ir buv padaryta: arkliai ilgokai veioj ratus
Romos gatvmis ir sustoj ties Laterano banyia. Popieius, velnio
biiulis, ten ir buvs palaidotas, o tkstaniai romiei, dalyvavusi
laidotuvse, baisiausiai auk, tarsi j vidurius bt ylomis bad deimt
legion velni.
O tai kitas atvejis, kai mogus buvo pasmerktas kaip burtininkas. Tasai
mogus buvo Karolis Martelas, garsusis Karolio Didiojo senelio

32

Kaipgi ventoji inkvizicija dar neprasigavo iki ios

grauols? galvojo Baltazaras.

ventoji inkvizicija, tas baisingasis teismas, kur

viduramiais steig katalik banyia kovai su eretikais, jau
kuris laikas persekiojo burtininkus1.

majordomas. is visagalis feodalas, pastojs arabams keli Pranczij ir

priverts juos atsitraukti, buvo turbt nelabai religingas. Metratininkai jo
neapkent vienuoliai ir dvasininkai, pasakodami apie jo gyvenim,
kaltina valdov grubumu, sako, kad jis niekad nesimelsdavs,
konfiskuodavs banyi ir vienuolyn pinigus ir juos naudojs savo
kariuomenei ilaikyti. O svarbiausia jis turjs bedievik prot dalinti
savo seniems bendraygiams dovanas, imdamas tam reikalui pinigus i
banyios ido. Vienuoliai dar pasakoja, kad jis nepralaimjs n vien
kautyni ir kad jo santykiai su dievu buv labai nekokie, nes artjant
kautynms, jis itisas valandas stovdavo prie tinklus, kuriuos pina vorai, ir
skaiiuodavo j gijas. Tai buvo ne kas kita, kaip burtai, kuri dka jis ir
laimdavo kautynes." O ventasis Eucherijus, Orleano Vyskupas, pasakojo,
jog danai regdavs sapne Karol, degant pragare. Kart jam pasirods
angelas ir pasaks, kad ventieji, globoj tas banyias, kurias Karolis
Martelas apipl, neleid jo dang ir net liep imesti i kapo jo lavon.
ventasis Eucherijus ra apie savo regjim ventajam Bonifacui,
Moguntijos ir Fulrado vyskupui, gyvenusiam prie karaliaus Pipino
Martelo snaus dvaro. Dvasininkai atkas kap ir prane: Lavono ten visai
nebuvo. Kape buv rasti tik smarkiai sudlj Martelo rbai. I kapo
pasklidusi baisiausia smarv, ir didiul gyvat nypdama staiga iliauusi
i jo. Ir koki dar dalyk nepripasakojo dvasininkai apie Europos
igelbtoj!
Kerjimais buvo apkaltintas taip pat ir ymus XIII amiaus filosofas
Albertas Didysis, skmingai tyrinjs daugel mokslo ak, gerai nusimans
apie chemij ir fizik, botanik ir zoologij. iais mokslais tuomet maai
kas tesidomjo, todl liaudiai jis atrod didiausias burtininkas. Vieni
metratininkai teigia, kad jis surads filosofin akmen, kiti kad jam
pavyk sukurti mechanin mog, kuris dirbs, kalbjs, atsakydavs visus
klausimus. Alberto Didiojo amininkas, banyios teoretikas Tomas
Akvinietis, perpyks u tai, kad jam nepavyk suprasti pirmojo roboto
konstrukcijos, lazda sudaus j ipulius. (ia ir toliau pastabos
autoriaus.).

33

Iki tol eretik nepersekiodavo. Burtininkai nebuvo laikomi

nusikaltliais, o juo labiau baudiami mirtimi. Ir tik tais atvejais, kai
banyiai bdavo naudinga, eretikams skirdavo mirties bausm. Tais laikais,
apie kuriuos pasakojame, tai yra XIV amiuje, prasidjo negirdtas eretik
persekiojimas, vyko daugyb teismo proces, egzekucijos tapo prastu
reikiniu.
sak apie tai, kad burtininkus reikia teisti ir bausti mirtimi, pirmasis
paskelb popieius Jonas XXII. Istorikas P. Morelis tai aikina paties
popieiaus bailumu ir prietaringumu. Jis tolydio sksdavosi, kad jo prieai
savo magikais veiksmais ksinasi jo gyvyb, ir 1317 metais sak imtis
represij prie daugel ventojo sosto tarnautoj. Po siaubing kankinim
mons prisipaindavo" kalti, sutikdavo su viskuo, k jiems diktuodavo j
kankintojai. Netrukus Jonas XXII pareigojo inkvizicij gaudyti bet kokius
burtininkus ir avtojus.
Bule Super iilius specula" popieius teisino dogm, kad burtininkus ir
avtojus reikia bausti ir bausti lygiai taip, kaip eretikus, tai yra karti arba
deginti ant lauo, konfiskuojant turt.
Pateiksime itrauk i tos lidnai pagarsjusios popieiaus buls,
davusios pradi iauriam daugelio tkstani moni naikinimui.
Yra moni, neturini nieko krikioniko, iskyrus vard; jie, atsisak
dievikosios tiesos, sudaro sandr su tamsiomis jgomis, aukoja aukas
velniui, garbina ton ir jo snus. Jie nusipieia patys arba kur nors sigyja
ventj paveiksl, kakoki ied, buteliuk, veidrodi bei kit daikt ir
visokiais magikais veiksmais susibendrauja su tonu, prao j atsakyti
vairius klausimus bei padti jiems vykdyti savo antikrikionikus kslus ir
taip per savo piktadarikus darbus tampa tono vergais.
Li, erezij persekiojimo klausim specialistas, paymi, kad popieiaus
Jono XXII buls, skirtos kertojams demaskuoti ir pareigojanios
inkvizicij naikinti nelaiminguosius, tariamus erezija, dav visikai prieingus rezultatus. Popieiaus buls tik dar labiau ipopuliarino kerjim.
Nuo to laiko, kai popieiaus buls pasidar katalik banyiai dogma,
mons m tikti, kad magija yra i tikrj rimtas, dmesio vertas
usimimas.

34

Usisvajojs apie grauol, ms herojus jo susimsts

koridoriumi laukujes duris. Tuomet jis dar neinojo, kad visa,
kas nutiko t nakt, pasiksinimas jo gyvyb, jo paties
vykdyta mogudyst, persekiojimas, prieglobstis, kur jis rado
ituose namuose, susitikimas su mergina, kad visi tie vykiai
buvo lemtingas poskis jo gyvenime ir netgi istorijoje: jie buvo
dingstis vlesniems vento Petro pdiniams atsiadti savo
pirmtako, Jono XXIII. Piratas dar galjo tapti kunigu,
kardinolu, pagaliau ir popieium, ir netgi pripaintu popieium.
Bet dabar mums sunku suprasti, kaip galjo tapti popieium
igarsjs sausumos ir jr plikas, kuris, kaip skaitytojas
pamatys, vykd tiek mogudysi tik dl to, kad
atsitiktinumas suved j su ia mergina.
Baltazaras ltai jo koridoriumi link dur, pro kurias buvo
sibrovs vidun, nusileido sod ir, susisups apsiaustu,
atsargiai ikio galv pro vartelius, apsidair. Nieko nesimat.
Jau buvo iau. Kosa ijo gatv ir pamau patrauk
vakarus, miesto centr. Tenai viename kvartale (po penkeri
met toje vietoje buvo pastatyta pati didiausia Bolonijoje
vento Petronijaus katedra) jis sustojo.
Prieais j stksojo senos ir itikimos jo draugs Imos
Daveronos rmai...
T ankstyv ryt mergina pirm kart po tv mirties
patyr pilnutins laisvs ir laims jausm pabudusi ji ivydo
prie savo lovos Baltazar Kos.
Jos dmes patrauk sueista ms herojaus ranka, ir Kosa
papasakojo jai apie du udiko mginimus j nudurti, apie tai,
kaip jis pagavo t mog, kaip is visk prisipaino ir nurod
idavik, kaip iauriai jos biiulis u tai atkerijo ir kaip jis
pateko graios nepastamosios namus.
A suprantu, Baltazarai, ko tu atjai... Tu nori suinoti,
kas toji mergina? gaiiai ypsodamasi, tar ji. Tu jau ir
Sandr ketini pamirti!.. Kol kas gulk va ionai... Kai pabusi, a
jau visk inosiu. Man rodos, a kai k numanau, bet noriu bti
35

visikai tikra, kad neapsirinku, ir, kai po kurio laiko tave

paadinsiu, visk tau papasakosiu.
Ms herojus patenkintas nusiypsojo, atsigul Imos
priildyt patal ir pasiunt oro buin merginai, jau beeinaniai
pro duris.
Ima sak teisyb. Ji painojo mergin, padariusi tok
stipr spd Kosai. Jei Baltazaras bt kiek pagalvojs, bt
prisimins, kad Ima, dar bdama jo meilue, pasakojo apie
kakoki jaun mergait, Jandr dela Skal savo vienmet,
atvykusi i Veronos, i miesto, kur jos abi buvo gimusios.
Jandra buvo turtingiausia mergina Veronoje. Jos tvas
Antonijas ir senelis Kane dela Skala, kaip ir jos protviai, buvo
Veronos valdovai. Bet jos tv prie kelerius metus nuud
brolis Bartolomjus dela Skala, kuris dabar vald Veron.
Septyniolikamet Jandra 1381 metais, tai yra prie ketverius
metus, buvo priversta bgti, gelbdamasi nuo nusikaltlio
dds.
Ima Daverona susipaino su Jandra tuojau po to, kai i
atvyko Bolonij. Im nustebino nepaprastas naujosios
pastamos isilavinimas, jos erudicija ir didiuliai gabumai.
Bet ir visi, kas tik painojo Jandr, laik j nepaprasta
moterimi, fenomenu. jo kalbos, kad ji esanti burtinink,
pranaautoja, neva sugebanti atspti ateit. Tuo bent tikjo
Veronos ir Bolonijos gyventojai. Taiau magija, brimas,
alchemija, astrologija, bet kokie tyrinjimai, netgi
paprasiausias eretik knyg skaitymas (iskyrus tiktai
banyios pripaintus Aristotelio veikalus) tada buvo laikomi
velnikais usimimais. Krikioniui buvo nevalia jais
domtis. Ir kiekvienas tartasis neivengiamai paklidavo
ventosios tarnybos rankas ir turdavo stoti prie inkvizicijos
teism, uoliai saugant krikioni tikybos grynum.
tai kokia ji!susimsts itar Kosa, kai jis po keli
valand pabudo ir Ima visa tai jam papasakojo.
36

Jai buvo lidna, nes suprato, kad buvs jos meiluis,

rengdamasis dabar jos akivaizdoje, galvoja apie kit.
Baltazarai, kreipsi Ima Kos, jam atsisveikinant,
neik pas Jandr. Ji pribgo prie dur ir ustojo jas,
mgindama j sulaikyti. Tu rizikuoji.
Tu turi galvoj Ladzar Benvenut? Ne... jis ia
niekuo dtas... Jis nemir. Jis gyvas ir, inoma, tau nekerys...
Bet tu neturi eiti pas Jandr...
Kosa ypteljo, bet ji atkakliai j tikinjo:
Tu neturi eiti pas j... Bus labai blogai, jeigu nueisi pas
j iandien.
Ir, matydama, kad jis neketina keisti savo sprendimo,
irzliai ir garsiai suriko:
Namas, kur, tu buvai, kur gyvena Jandra, ne jos. J
ten apgyvendino kardinolas di Santa Kiara, jis j myli...
Kosa surauk antakius.
Kardinolas, ts Ima, j ten paslp, gelbdamas
nuo inkvizicijos, kuri pradjo j persekioti. Prie pus met, kai
tu buvai Neapolyje, todl nieko ir neinai apie tai,
inkvizicija buvo j sumusi, bet kardinolas umokjo
Alberingui Dusianui, kondotjerui, kad is j ivogt ir atvest
pas j tuos namus, kur tu j matei...
Varg, tiek tepasak Kosa ieidamas.
Baltazarai! suuko nusiminusi Daverona. Podesta
man sak, kad kaip tik iandien ventoji inkvizicija pasisianti
savo mones tuos namus jos suimti. Prie por dien jie
suinojo, kur ji gyvena. Sugrk!
Viskas veltui! Kosa atsigr, nusiypsojo jai
atsisveikindamas, ir ji suprato, kad jis nepatikjo ja,
manydamas, jog ji nenuoirdi. Ir tai Kosa vl tuos namuos, kur
buvo autant. Jis apirinjo ma dail salonl, laukdamas jo
eimininks. Jo dmes patrauk baldai, kambario apstatymas,
niekuiai. Ant sienos pastebjo rmint paveiksl, kuriame
buvo atvaizduotos kakoki diding laipt pakopos. Tai turbt
37

jimas jos karalikuosius rmus. Jis galvojo apie dela Skalos

eim Veronoje, apie dabartin valdov, Jandros dd, kuris
privert mergin bgti Bolonij ir tuo bdu galino Kos susipainti su ja.
Staiga Baltazaras pajuto, lyg j bt trenkusi srov,
suadinusi malon virpul visame kne: kakas patrauk j tarsi
magnetas. Jis atsisuko ir pamat Jandr. Jo akys susidr su
ramiu, bet skvarbiu vilgsniu. Kada gi i neemika btyb
suspjo ia atsirasti?
Karaliene mano! tyliai pratar Kosa, ukertas jos
keisto vilgsnio. Atleisk, kad a nakt, arba, tikriau sakant,
ryt pas tave sibroviau. A, Baltazaras Kosa, grafas Belant,
Iskijos ir Procintos valdytojas, atjau tau padkoti. A dkoju
likimui nuo pat tos akimirkos, kada jis suved ir supaindino
mane su tavimi paia avingiausia ir geriausia i vis ligi
iol paint moter.
Ilgos, tankios ir juodos mergaits blakstienos, atrod, vos
krusteljo, ir didels juodos, kiek paaipios akys smigo j.
Mesire Kosa, prabilo ji kiek ididiai, subtiliausi,
velniausi ir nuoirdiausi paties idealiausio vyro
prisipainimai labai danai nepasiekia moters sielos... jeigu...
Jeigu, pertar atsidusdamas Kosa, jeigu ji kupina
meils kitam laimingajam...
Jandros dela Skalos akys ybteljo.
Ne meils, patais j mergina. Kupina
dkingumo. Dkingumo gelbtojui, i vadavusiam j nuo
siaubingiausios mirties mirties ant lauo. A giliai dkinga
tam mogui u tai, kad tebesu gyva ligi iol.
Kaip lidnai ji itar paskutiniuosius odius: gyva ligi
iol! Kaip savotikai juos pabr! Rodsi, ji vis dar nerimauja
dl savo gyvybs, netiki, kad iliks gyva.
O Kosa sielvartingai galvojo: Kodl ia nebuvo mans,
a pats biau j igelbjs!
38

mai jis krpteljo ir paoko. Trys ar keturios galvos

kyteljo vir sodo sienos. Kosa pribgo prie lango, nordamas
geriau pamatyti tuos mones, ir pastebjo dar kelet. Galvoje
msteljo Daveronos spjimas, kuriuo jis tada nepatikjo.
Bk, mano karaliene! suuko jis. Tik taip gali
isigelbti. Bk! ventosios inkvizicijos budeliai supa nam.
Deja... pratar ji beviltikai. Buvau tikra, kad ta
diena nebe toli, tik nemaniau, kad tai atsitiks iandien.
Bk, mano karaliene!
Pro lang jis mat, kad sode renkasi vis daugiau moni.
O mergina, kariai ypsodamasi, nejudjo i vietos.
Kosa pasiirjo j, rytingai iupo u rankos ir patrauk
dur link.
Kok pasirinkti keli? galvojo jis. Kur jie nepastat
sargybos, pro kur galima prasmukti?
Mergina dels, ir Kosos akys nuomiai sublizgjo.
Atjo mano eil gelbti tave. Ir a tave igelbsiu!
suuko jis.
Pams j ant rank, pakl it pkel ir m leistis slaptais
laiptais, tikdamasis pasiekti gretimus namus ir nepastebimai
simaiyti mini. Taiau, atsidrs gatvje, isyk prarado bet
kuri vilt: kokia deimtis ventosios tarnybos budeli jau
lauk j. Veltui Baltazaras, paleids mergin, isitrauk stilet,
veltui kart kit suvar j kakieno knus budeliai suiupo
ir Jandr dela Skal, ir pat Baltazar.
Bolonijos miesto centre, miesto valdovo podestos
rmuose, udarytas bokte, kankinosi ms herojus, budriai
saugomas veniausios Marijos kapiton ordino sarg. Tai
buvo pusiau vienuolikas, pusiau karinis ordinas, kurio nariai
dvjo metalinius arvinius markinius po vienuoliku
apsiaustu su raudonu, kryiumi ant krtins. [25]
Net patys artimiausieji Kosos biiuliai: Gvindis, Fieskis,
Umbaltinis, Viteleskis, n vienas i velni deimtins,
nekalbant jau apie tkstant kit Bolonijos student, norjusi
39

pasimatyti su Kosa, negaljo prasmukti pas j. Ir tiktai

Daverona, kuri sukl ant koj visus savo pastamus ir
sumaniai panaudojo savo paint su podesta, deimtos dienos
vakare gavo leidim pasikalbti kelias minutes su Baltazaru.
Baltazarai, skubiai m nibdti jinai, pamaiusi
Kos. Bk ramus. Js likimas bus sprendiamas tiktai po
trij mnesi, o per t laik tau neatsitiks nieko blogo.
O Jandra?
Ir jai nieko nebus. Didysis inkvizitorius savo
nuosprend jums abiem ir kitiems suimtiesiems paskelbs t
pai dien.
I tikrj, Domenikas Brantalinas, Italijos didysis
inkvizitorius, prie tris dienas nusprend pasielgti kaip tik
itaip. Jau sekani dien po to, kai buvo suimtas Kosa ir
mergina i Veronos, jis sak atvesti juos kiekvien skyrium pas
j ir pats juos tard, dalyvaujant generalvikarui ir vyriausiajam
notarui, kurie vadovavo sekliams sbirams.
Ar tu isiadjai iganytojo? paklaus jis mergait.
Ne.
O vis tik isiadjai. Tu piktodiauji prie veniausi
trejyb?
Ne.
O burtai? Argi tai ne dievo niekinimas? Ar tu garbini
velni?
Ne.
O vis tik tu meldiesi velniui. Argi ne tonui tu aukoji
dar nepakriktytus kdikius?
A nesu paaukojusi net vaballio.
Kam gi kitam, jei ne tonui, js aukojate dar
negimusius savo vaikus? Ar js negundote moni tarnauti
tonui? Kiek kart esi papiktinusi diev kraujomaios
nuodme?
Mergina paraudo ir nieko neatsak.
40

 Tu neudei moni? klausinjo inkvizitorius.

Nevirei ir nevalgei virtos mogienos?.. Ar negalabijai moni
nuodais ir burtais? Ar neukeikdavai galvij, kad jie krist, ir
moter, kad jos tapt nevaisingos? Ar nevertei vaisi
neprinokusi kristi nuo medi?
Pastarieji klausimai nuskambjo kaip monologas, nes
mergina tyljo. Taiau inkvizitorius to nepais jis dav jai
klausim, privalom visiems kertojams.
Ar neturi knik santyki su tonu? Jei ne kiekvien
dien, tai kiek i viso kart esi su juo guljusi?
Vyriausiasis dominikonas buvo didiai patenkintas, kai
pablyk Jandros skruostai m rausti, ir pateik jai nauj
oficial kaltinim.
Kakokia moterik, tavo ker auka, taip itino, kad jos
pilvas bema udeng veid. I jos viduri girdti vairs
garsai, panas gaidio giedojim, vit kudakinim, avin
bliovim, jaui baubim, karvi maurojim, un lojim,
kiauli kriuksjim, arkli vengim. Tasai, kuris tave
skund, sak, jog tos moteriks pilvas primena vaikiojant
tvart.
lyktu buvo Jandrai viso to klausytis, ir ji nesigyn.
Kovojanios banyios atstovas iauk sargyb ir sak
nuvesti mergin kamer, o atvesti josios auk jos
ukert student, jos gynj ir meilu.
Didysis inkvizitorius inojo, kad mergina buvo kardinolo
di Santa Kiaros meilu, bet, kad nepainiot i istorij
tikrojo meiluio vieno i banyios korifj, jis djosi
nieko apie tai neins ir tiks, kad burtinink apsukusi galv
Kosai, kad jis ess jos meiluis.
Skaitytojams pravartu inoti, kad inkvizitorius, nors ir
bdamas paprastas vienuolis, nebijojo nieko, dargi kardinolo,
nes ventoji tarnyba nebuvo pavaldi nei banytinei, nei
politinei vyresnybei ji betarpikai priklaus ventajam
41

sostui. Ir pavojus, kuris grs ms herojui ir mergaitei, lygiai

kaip ir kiekvienam, kas tik patekdavo inkvizicijos nagus, buvo
i ties baisus. Galimas daiktas, kad mintieji kaltinimai, kurie
buvo jiems pateikti, iuo metu atrodo juokingi, taiau anais
laikais toks ventosios inkvizicijos kaltinimas addavo
neivengiam ir baisi mirt. ventoji inkvizicija buvo katalik
banyios kalavijas1.
1 ymus XIX amiaus istorikas de Pote knygoje Krikionybs istorija
rao:
Katalikyb turjo panaudoti valdi, jg, kankinimus ir teror, nes
kitaip ji nebt isilaikiusi. it kodl atsirado tokie iaurs ventojo teismo
statymai. Viename statymo straipsnyje nurodoma, kad apkaltinim erezija
reikia paremti net ir tuo atveju, jei gautas nors ir vienintelio skundiko
praneimas.
ventoji inkvizicija atsirado XIII amiaus pradioje pirmiausia Italijoje ir
Pranczijoje, o paskui kai kuriose Ispanijos ir Vokietijos valstybse. Tuomet
ir prasidjo ligi tol negirdtas eretik persekiojimas. Inkvizicijos lozungas
buvo kova su eretikais ir burtininkais velnio bendrininkais pagal
Vatikano statym kodeks, pagal jo program, sudaryt imintingiausi
banyios mstytoj. Persekiojimo organizacija priklaus ne vietiniams
banytins valdios organams, ne atskir rajon vyskupams arba atskir
ali valdios organams. Persekiojim valdybos centras buvo Vatikane, ir
jam vadovavo pats popieius. Visas persekiojimo operacijas vykd
ventajam sostui atsidavs vento Dominyko ordinas. Dominikonai buvo
popieiaus patiktiniai vairiose alyse. Jie itin stropiai persekiojo eretikus,
bet kokiomis priemonmis stengdamiesi ilaikyti tautas ventojo sosto
valdioje. Elgetaujantys vento Dominyko ordino vienuoliai buvo
fanatiki ventosios inkvizicijos valios vykdytojai. Jie bastydavosi po
kaimus ir miestus, rinkdami imald, o kartu ir inias apie mones,
iekanius tiesos (tai buvo laikoma kerjimu), arba apie tuos, kurie
idrsdavo skstis vairiais popieiaus ir katalik banyios piktnaudiavimais, kurie smerk prabang ir palaid viepaties tarn gyvenim.
Pagal ias inias mons, reikalav reformuoti banyi, grti prie apatal
laik paprastumo, bdavo atiduodami teismui. Eretikus ir kertojus
dominikonai teis neapsakomai uoliai, j kertingumas buvo beribis.
Vienuoliai atimdavo ir perduodavo motinai banyiai teisiamj turtus,
sudegindavo atskaln" ir tono tarn namus bei paslius, keldami
dang rankas ir aukdamiesi Kristaus, kur idav atskalnai... Popieius
Honorijus III sak vyskupams teikti pagalb dominikonams, kurie, pasak

42

Ms herojus, udarytas dabar tvirtovje prie podestos

rm, atidiai irjo savo buvusi draug, atneusi jam i
jo, su ventu uolumu skelbia banyios vali. Suteikite jiems, liep
popieius, visas priemones atskalnams bausti...
Vadovaudamiesi popieiaus aplinkraiais, banytins ir pasaulietins
valdios organai vairiose alyse visokeriopai rm vienuoli ordin.
Ordino krjas ventas Dominykas, pareiks, kad jis nors atgaivinti
banyioje apatalikj paprastum, suorganizavo i it banyios
alinink gausingas skundik ir sekli grupes. ie turjo iekoti ir perduoti
ventosios inkvizicijos teismui kiekvien tartin mog, kiekvien, kurs
bent odiu prasitars apie banyios sugedim, j pareiga buvo ugnimi ir
kalaviju kovoti su banyios prieais.
Reikia pasakyti, kad pasaulietiniams valdovams, imperatoriams ir
karaliams buvo naudinga padti banyiai savo sjungininkei. Jie taipgi
stengsi slopinti dvasin mait, triukinti naujas, eretikas idjas. Visi
valdovai globojo vienuolius pamokslininkus, kurie miestuose ir kaimuose
iekojo bandit eretik ir kertoj, sakydavo savo valdiniams iduoti,
aretuoti ir kiti kaljimus visus tartinus asmenis. [25]
Tvas Tomas, 1484 met rugpjio 2 dien perms didiojo
inkvizitoriaus post, per atuoniolika savo veiklos met tik vienoje alyje
nusiunt kit pasaul deimtis tkstani moni, sudegindamas juos ant
lauo. Tos dienos, kuriomis degindavo mones u antibanytines idjas,
bdavo labai ikilmingai veniamos. Valstyb ir banyia dar k
manydamos, kad. is reginys bt kuo spdingesnis ir varyt gyventojams
kuo daugiau baims.
Tkstaniai moni i vis krat suplaukdavo centrin aikt, kur
ant malk krvos jau stovdavo pasmerktieji eretikai. Kad ias oficialias
ikilmes suplaukt kuo daugiau irov, bdavo pakvieiami aukti
banyios pareignai (inkvizitoriai, vyskupai, j padjjai), auktj klasi
atstovai ir danai pats karalius.
Dvasininkai naudodavosi proga ir kreipdavosi susirinkusi
daugiatkstantin mini ugningomis prakalbomis prie eretikus ir tono
tarnus". Jie pateikdavo monms it gyv pavyzd, kuris turjo igelbti
irovus ir klausytojus nuo netikjimo. Ilgai lauktas reginys moni
sudeginimas bdavo paliekamas pabaigai. Ir tamsi minia linksmindavosi,
stebdama gyv lau. Akys lakstydavo visas puses: k irti, k
sekti?! mons visi kartu aukdavo, aptardavo, k mat, atviriausiai,
primityviausiai reikdavo savo entuziazm, regdami, kaip monija vaduojasi i didiausi nusikaltli banyios, o drauge ir politins valdios
prie.

43

ini. Jam reikjo dar daug pasakyti Imai, kol sargybiniai

banyios biiuliai j ives.
Ima, tyliai tar jis, surauks antakius. Pasakyk
velni deimtinei, kad du ar trys i j, kiekvienas atskirai,
nuvykt Neapol, susiiekot ten mano brol Gaspar ir
papasakot jam, kas atsitiko. Tegul suranda ir kondotjer
Albering Diusian ir pasikalba taip pat su juo. O a tikiuos k
nors nuveikti ionai. Svarbiausia, ko noriu, tai igelbti
Jandr. Ima, perduok tai, k tau pasakiau, Rineriui, Dovaniui,
Ovantui, Berardui ir Biordui visiems.
Kad ir kaip stengsi varg Ima nuslpti savo sielvart, kai
banyios biiuliai" atjo ivesti jos, buvo aikiai matyti, kaip
ji kenia. Ji inojo, kad jokiomis priemonmis negalima
igelbti t, kurie nusidjo, paeid banyios statymus.
Jiems negali padti joks valdovas, jokia valdia. Jie patys turi
ti ant lauo, o j namai nesvarbu, ar tai rmai, ar tvirtovs,
sugriauti ligi pamat arba sudeginti, danai net kartu su
gretimais namais.
Sudegintj gimins ir draugai netekdavo vis teisi. Juos
izoliuodavo tartum raupsuotuosius. Jiems reikdavo dvti
gdos rb1. Visas j turtas atitekdavo banyiai. O banyia
turjo saugoti visuomen nuo blogo pavyzdio, kuri galjo
rodyti nepatenkinti nubaustj gimins.
Ima inojo, kad kaltinamj neigelbdavo nuo
egzekucijos dargi mirtis. Tokiais atvejais bdavo ikasami ir
sudeginami j lavonai. Tiesa, gyvyb jiems galdavo igelbti
gdingas prisipainimas2.
1

Ant ito rbo i priekio ir upakalio bdavo atvaizduotas didelis

juodas kryius.
2
Vien tiktai 1482 metais Ispanijoje 17 000 moni pasira
prisipainim. Jie pasirinko it paeminim todl, kad norjo gyventi,
norjo isivaduoti i neapsakom kani, kurias turdavo ikentti prie teism! Baiss, kas dien kartojami kankinimai tsdavosi daugel mnesi, kol
suimtasis prisipaindavo...

44

Kai ventoji inkvizicija pasirod Ispanijoje, jau paiais pirmaisiais

metais 1000 moni buvo sudeginti ant lau arba nukirsdinti eafotuose
kardu ar kirviu. monms nukirsdavo rankas, kojas arba pirtus. O dar 7000
moni prisipaino kalti ir pra banyios pasigailjimo. Juos paliko
gyvus, bet kitiems pagsdinti sudegino j ikamas, o paius atgailotojus
met poemius, kur jie netrukus mir. I j gimini atm namus ir turt,
apvilko juos gdos rbais ir itrm i miesto. Andalzijoje, vien tiktai
Sevilijos mieste, per metus itutjo 5000 nam.
97 000 moni buvo nubausti lengvai: vieniems nukapotos galns,
kiti iplakti rimbu arba pririti prie gdos stulpo, kur kiekvienas praeivis
turjo teis juos spjaudyti.
Per vienerius metus vien tik Ispanijoje buvo pasmerkta miriai arba
aminai gdai tkstaniai eim. Taip pat Ispanijoje banyios sakymu
buvo kriktijami ydai ir musulmonai.
Ferdinandas Katalikas 1492 metais itrm i Ispanijos visus ydus,
nepanorjusius priimti krikioni tikjimo. Buvo itremta 170 000 eim
bema vienas milijonas moni. Tkstaniai moni uvo kelionje i
nusiminimo, nuo bado, trokulio, alio, audr Viduremio jroje, nuo
beirdi krikioni jreivi teroro. ie danai tyia mesdavo juos jr,
kad galt pasigrobti menk j mant.
Dar blogiau ventoji inkvizicija pasielg su Ispanijos musulmonais
apauk juos atskalnais, kitaip sakant, mirtininkais, kuri lauk baisus
kankinimai, o po to mirtis ant lauo.
Taiau valstyb pam juos savo globon, todl banyiai teko j
pasigailti. Jie buvo susodinti laivus ir igabenti musulmon alis.
Bet pairkime, kaip jiems pavyko tenai nukeliauti! I pirmosios
partijos, kuri sudar 140 000 moni, daugiau kaip 100 000 uvo nuo bado
ir trokulio. Patys musulmonai maurus, tai yra Ispanijos musulmonus, laik
katalikais ir europieiais. Taiau katalik banyia juos pasmerk myriop, o
karalius itrm kaip musulmonus. Be t, kurie uvo dl mint prieasi,
tkstanius moni sunaikino laiv gulos. Vyrus ud moter akivaizdoje.
monas ir dukteris pasiimdavo sugulovmis, o paskui, kai jos atsibosdavo,
imesdavo jr ir pasirinkdavo naujas.
Taip Ispanijoje buvo inaikinta apie tris milijonus maur ir yd. [63]
Visiems yra inoma, kaip Pranczijos karalius ir popieius Klemensas
V inaikino riteri tamplieri ordin, nordami pasigrobti jo turtus.
Ordinui buvo ikelti absurdiki, pramanyti kaltinimai: velnio
garbinimas, Kristaus isiadjimas, itvirkavimas, kdiki udymas. Sujudo
valstybs ir banyios teismai. Stojo darb budeliai. Senos, Ronos ir Ruano
arkivyskupai drauge su provincij vyskupais prim tok nutarim: jei

45

1385 metais vien ankstyv vasario mnesio ryt

Bolonijoje kilo toks triukmas ir klyksmas, tarsi bt atjs
pasaulio galas.
Didiausias sujudimas buvo miesto centre, prie podestos
rm.
Na ir smyis! Dar neiau, o aikt prieais rmus jau
pilna moni, j eliai patamsyje blakosi, nelyginant,
velniko okio skury, uoliuoja raiteliai, daugiabals minios
urmul kartas nuo karto ugoia kakokie pergalingi auksmai.
Riksmas, staugimas, dundesys, pokjimas, ginkl vangjimas, aimanos! Visas miestas ia kaip avilys.
Didiulje minioje msiojo persikreip ginkluot
moni veidai, o ginklai j buvo stiletai, kardai, vzdai,
lentgaliai ir vairiausi, net virtuviniai, peiliai.
Kelyje iems monms teko nugalti nemaa klii, ir
jie, siver miest, elgsi iauriai. i improvizuota, margai
ginkluota kariuomen, vadovaujama grups moni vjo
nugairintais ir bema juodai degusiais veidais, versi m
nelyginant alkan, kraujo itrokusi vilk ruja.

kaltinamieji vliau atauks savo prisipainimus, padarytus kankinim metu,

tai toks poelgis bus laikomas grimu erezij, atskalnyst, Kristaus
isiadjimu, ir jie vis tiek turs bti sudeginti ant lauo.
Po baisi kankinim riterius suvarydavo ant lauo briais po
penkiasdeimt ir daugiau ir gyvus sudegindavo. Vienuoliai ir katalik
banyios ventieji tvai mokjo taip nuviesti reikal, jog mons
deginim laik visai teisingu dalyku ir taip nekent tamplieri, kad net j
lavonus iniekindavo: ikasdavo i kap j palaikus, dar kart juos
sudegindavo ir pelenus ibarstydavo vjyje.
Pasakojama, kad Jokbas Mole, didysis ordino magistras, prie
sigaunant lauo liepsnai, kreipsi popiei, kviesdamas pasimatym
dievo akivaizdoje po 40 dien, o karali po met. Ar tai atsitiktinumas?
Bet keista, kad, praslinkus 40 dien po Jokbo Mole sudeginimo, mir
popieius, o po met karalius.

46

Smarkiausias i vis vad buvo graus, tamsiaveidis gal

dvideimt penkeri met vyras. Kardu skindamasis keli, jis
spariai kop laiptais auktyn. Pirmas ubgs antrj
tvirtovs bokto aukt, jis stipriai smog kardu vienam
banyios biiuliui, kuris su grupe savo valdini stovjo prie
laipt, ustodamas jam jim.
Kur Jandra dela Skala? kteljo jaunasis vyras.
Jau visas mnuo, kai ms herojus buvo laisvas (tiesa, jam
teko slapstytis Bolonijoje). Pabgti jam pavyko, net
nepasinaudojus maa dilde, kuri kartu su stiletu atne jam
Ima pyrage. Kit dien po jos apsilankymo, kai vienas i
veniausios Marijos kapiton prisiartino prie kameros, Kosa
susig prie dur, o kai tas pavelg pro langel vidun,
dairydamasis kalinio, staiga viena ranka apkabino kapitono
kakl, o kita uiaup jam burn. Smarkiai sugniaus sargui
gerkl, jis palauk, kol tas neteko smons, ir pam i jo
raktus. Atsidars duris, Kosa trauk kn kamer ir skubiai
m j nurenginti, nordamas pats apsivilkti veniausios
Marijos kapitono rbais, bet nespjo. Pasigirdo ingsniai, ir
kakieno balsas paauk kapiton.
Bsimasis popieius nutar, jog svyruoti dabar ne laikas.
Jis oko i kameros, suvar stilet tiesiai ird naujam
laimingajam ir taip pat sitemp j kamer. Paskui nusireng
prie mnes gautj uniform ir apsivilko kryiuoio
rbais.
Stilet ir dild paslps po drabuiais, jis giliai ant aki
usismauk kapion, kiek galdamas ramesniu ingsniu ulipo
laiptais, ijo i bokto kiem ir pro didij rm sal, t
pai, kurioje po dvideimties met buvo suaukta konklava,
paskelbusi j popieiumi [9], islinko aikt. Netrukus jis
dingo Bolonijos gatvse.
Imos namuose jis nepasiliko, nes ionai pirmiausia turjo
iekoti jo ventoji inkvizicija. Jis tiktai prane merginai apie
savo pabgim. Taip pat neapsistojo n pas vien i savo
47

artimj. Nenakvodavo tuose paiuose namuose n dviej

nakt i eils. Pas vienus jis praleisdavo ryt, pas kitus vakar, pas treius nakt. Jis inojo daugyb nuoali priebg
ir turjo tkstanius alinink Bolonijos universiteto student
tarpe. Vien dien jis susitiko su admirolu savo broliu
Gasparu Kosa. Juodu apsikabino, ir Gasparas juokdamasis
papasakojo Baltazarui, kaip jis ir jo piratai (kartu su juo buvo
imtas dvideimt moni, o kiti lauk jo laive Viaredo uoste)
apgavo sargyb ir prasiskverb miest. Pakeliui miest jie
pavijo avi, ok ir karvi kaimen. I piemen patyr, kam jie
gena band, piratai nulipo nuo arkli, surio piemenis, sumet
juos kakoki ln ir, slpdami arklius bandos vidury,
patrauk miesto link. Vakarop, trumpai prie udarant miesto
vartus, jie prasigavo miest, o band nugin jos savininkui.
Gaspar sutiko student atstovai.
Ar galima reikal ubaigti inakt? paklaus
Baltazar vyresnysis Kosa.
Alberingas Dusianas duoda imt moni deimiai
valand ir prao u tai dviej tkstani skud, atsiliep
ms herojus.
Jis gaus juos.
Baltazaras isitrauk jo paties paruot plan ir parod
broliui.
Nakt mums reikia susirinkti aiktje prie podestos
rm. Tenai, bokte, yra kaljimas. aikt ateis apie tkstant
pai drsiausi ir stipriausi student, mano biiuli. Jie bus
ginkluoti. O dar trys keturi tkstaniai vaiktins netoliese,
kad sutrukdyt miesto apsaugai, jeigu jai ateit galv padti
ventosios tarnybos monms. Bet jos visi nekenia.
Dusianas yra tikras, kad nei podesta, nei gonfalonierai
netrukdys. Banyios biiulius jie paliks likimo valiai, nes j
tiesiog nepakenia.

48

 Tavo vaikinai tegul susidoroja su sargyba prie miesto

sien, ypa prie iaurini vart. Atlik, kas reikia, pro tuos
vartus mes pabgsime.
Kur mergina?
Kosa veik rytingai. Jis turjo tbt igelbti jaunj
grauol. Visa jga jis niojo kardu banyios biiuliui.
Pasigirdo sausas, lyktus trakteljimas. Deinioji banyios
biiulio ranka bejgikai nukaro.
Kur Jandra dela Skala? vl nuaidjo piktas
Baltazaro balsas.
Jis suprato, kad kaljimo gynj, ventosios tarnybos
pagalbinink ia labai daug. Banyios biiuliai,
veniausios Marijos kapitonai, tikjimo gynj draugijos
nariai (o i tikrj skundik utv) visi jie stengiasi
pastoti jam keli. siuts bsimasis popieius abiem rankom
stvr kard ir isijuoss m kapoti banyios biiulius.
auksmai sklido ia i deins, ia i kairs, kiriai, matyt,
buvo taikls. mai ms herojus pajuto smark skausm
petyje. Kraujo jis nemat, bet juto j tekant.
Bet tai pagaliau ir piratai, jo senieji draugai, jau lekia kaip
patrak laiptais. Kosa ts grieb u gerkls pasipainiojus po
ranka veniausios Marijos kapiton ir m j smaugti.
Kur ji? pergedusiu balsu kartojo Kosa, vis stipriau
spausdamas kapitono gerkl. Kur Jandra? Ar tu prabilsi
pagaliau?
is pakl rankas. Triukm, kleges, riksm staiga
nustelb baisus bildesys piratai ilau duris.
Jandra!..
Mergina ities j rankas. Dievika ypsena nuviet jai
veid. Bet, pamaiusi aizd jo petyje, ji igstingai puol
luostyti kraujo.
49

Jandra, ar i proto ijai! Dabar ne laikas! auk

Baltazaras. Jis pam mergin ant rank, kaip anuomet jos
namuose, ir, saugomas keturi pirat, kurie jo i paskos ir i
abiej pusi, nusileido laiptais gatv.
Gasparai, Alberingai, Dusianai, Biordai, Berardai,
Ovantai, Rineri! Mano biiuliai velniai, draugai studentai!
Reikalas atliktas! Visi ant arkli ir prie iaurini vart!
Brys raiteli lk zovada keliu, spariai toldami nuo
Bolonijos. Perkop dviej tkstani metr aukio Apenin
virukaln, kit dien apypiete raiteliai prijojo Pistoj ir tiktai
ia prilaik arklius. Admirolas jau kuris laikas vilgiojo
brol.
Jeigu jau nenori eiti su manimi, tar jis jau mieste,
bejojant pro garsij vento Zenono katedr, jeigu jau
nutarei veikti savarankikai, a pradiai tau padsiu duosiu
laiv ir tris valtis. Valtys stovi Arno ups iotyse, prie Pizos. Ir
paliksiu tau trisdeimt savo moni.
Baltazaras paspaud jam rank.
A pats susitvarkysiu.
Grinsi, kai galsi.
Ne, spyrsi Baltazaras. A pats visk sigysiu.
Bet valtis vis tik paimsiu. Gasparas para kelis odius
popieriaus skiautje ir padav broliui.
Tai dl vali. Tad skirsims. I ia a vykstu
Viared, o js per Luk pasieksite Piz.
Po triukmingos scenos Romiosios avels tavernoje,
apie kuri jau esame pasakoj, ms herojus ir jo palydovai
nujo miegoti. Po keli valand, dar prie autant, jie paliko
ueigos namus, kur praleido nakt.
50

Vos pradjus visti, Kosa ir jo draugai ijojo i miesto ir

patrauk vakarus, tolydio laikydamiesi Arno ups kranto.
Merginai vyrikais drabuiais, buvusiai Veronos valdovo
dukteriai Jandrai dela Skalai, jojusiai su Kosa ant vieno arklio,
Baltazaro akipliko sikiimo dka pavyko tiesiog netiktinai
pabgti i kaljimo. Dar vakar ji nusiminusi galvojo apie tolesn
savo likim, o iandien, praleidusi nakt Pizoje, buvo kaip nebe
ta. Jandros veidas, nutviekstas pirmj auros spinduli,
vytjo laime.
Baltazaras, siirjs tolum, pastebjo brolio jam
paliktas valtis. Jis pamat ir dar kai k ir vilgterjo savo
palydovus.
Alberingai, Rineri, sunibdjo, ten laukia...
biiuliai... mons, kurie nenorjo vakar mans klausyti, dar
nakt atjo ionai. Bijo, kad galiu iplaukti be j.
I tikrj, ia lauk visi, kurie vakar buvo tavernoje,
netgi vienakis raupltasis banditas, kuris vakar taip siautjo.
Taip, atjau ir a! sumis itar jis, krypuodamas
visu savo gremzdiku knu. Jeigu jau eina draugai, a j
nepaliksiu. A su jumis. Ir jis guviai eng prie Kosos.
Baltazaras vos susilaik nenusiypsojs ir garsiai
sukomandavo:
Pirmyn, draugai! valtis!
Ketverius metus Baltazaro Kosos laivai skrod
Viduremio jros vandenis. Kaip vanagai upuldavo jie
praplaukianius
musulmon
ir
krikioni
laivus,
priklausanius vairioms Europos valstybms, iudydavo arba
pagrobdavo j gulas ir keleivius. Piratai isikeldavo taip pat
Afrikos ir Europos pakrantse, prie miest ir kaim, salose,
apipldavo vilas, namus, lnas ir, susigrob vis turt, juos
sudegindavo.
Mes ne atsitiktinai pasakme laivai: Kosa j turjo
kelet. Vien i j pasigrob jau pai pirmj dien. Tai buvo
Aragonijos laivas, plauks i Genujos Feran Elbos saloje. is
51

laivas buvo pagrindas itisam pirat laivynui, vykdiusiam

stambias operacijas. Reikia pasakyti, kad Kosa mieliau veik
Berberijos rajonuose, toje teritorijoje, kur dabar yra Tunisas,
Tripolis, Alyras ir Marokas. Ne dl to, kad tai musulmonikos
alys ir kad jis bt neapkents musulmon. Ne, Kosa neturjo
toki prietar. Jis puldinjo taip pat ir vairias Ispanijos sritis,
Balear salas, Korsik, Sardinij, Sicilij ir net savo gimtosios
kontinentins Italijos rajonus. Vienintel vieta, nepatyrusi
Baltazaro antpuoli, buvo Provansas Pranczijos provincija,
kurios valdovui tarnavo Kosos brolis Gasparas su savo piratiniu
laivynu. Baltazaras nenorjo daryti nemalonum broliui, nes
juk Provanso hercogas galjo pasisti Gaspar sunaikinti Kosos
laivyno.
Taigi, jeigu ms herojui nepasitaikydavo prekybini
laiv, kuriuos bt galima apiplti, jis upuldavo pajryje
esanias musulmon alis. Taip jis darydavo dl to, kad
daugelis pajrio gyventoj patys buvo piratai ir i kiekvieno
savo ygio parsivedavo namo daugyb verting preki ir
aukso monet. Viduremio jros pakrani miestai teikdavo
Kosai brangi trofj.
Ms herojus neaplenkdavo netgi Pozitano ir Ravelo
(netoli Amalfio) vietovi, esani greta Kosos eimai
priklausanios salos.
Upuldindamas Afrikos pakrani miestus, Baltazaras
neimdavo nelaisv vis, kas paklidavo. Jis veik pagal
griet sistem. Ir niekas, kas turdavo kokio nors turto, neivengdavo jo apsilankymo.
Isikl krikioni alyse, vertingiausi trofj piratai
laimdavo banyiose. j rankas patekdavo auksins ir
sidabrins patenos bei taurs, auksu isiuvintos vliavos,
sidabriniai arnotai, auksins urnos su ventj relikvijomis ir
tikinij dovanos. Aikus daiktas, pirmiausia bdavo
apipliami altoriai.
52

Namai Berberijoje bdavo pilni grybi, kuri

Mauritanijos piratai prisigrobdavo Europoje. Be vairi ali
auksini ir sidabrini monet dublon, real, skud,
konstantinat, tornezi, cechin, Kosa rasdavo tenai
briliant ir perl, brangi ilkini moterik drabui, verting
ginkl (verting todl, kad daugumas j bdavo papuoti briliantais; pasitaikydavo arvini markini, kuriuose bdavo iki
penki imt perl, rubin ir safyr) ir valdov mantij,
nusagstyt kokiais devyniais imtais perl. I turting vil
Kosos mons pintinmis arba didiulmis dmis nedavo
auksinius bei sidabrinius daiktus ir brangius servizus, o paias
vilas sudegindavo.
inoma, ir vargo bdavo nemaa. Savininkai, kaip
sakoma, visomis keturiomis gindavo savo grybes, todl
vykdavo baisios skerdyns. Kosos mons, nelyginant juodi
demonai, apsupdavo vis rajon ir pjaudavo, durdavo,
daigodavo besiprieinanius mones ir gatvse, ir namuose, kur
jie usidarydavo. Kaip laukins kats usirepekindavo jie ant
stog, ilaudavo duris bei langus ir siverdavo vidun. Daug
kraujo buvo tais metais pralieta. Apie tai rao D. Dovenelis
knygoje Piratai.
Pagrobs prekybinius laivus, vis krovin, kur jie vedavo
i Afrikos ir Azijos, Kosa pargabendavo tv namus Iskijos
saloje. Turtuoliai mielai pirkdavo drusk, kvieius, audinius,
kilimus, prieskonius, grimus. Ir vergus musulmonus. Mat, tais
laikais, XIV amiuje, Viduremio jroje nebdavo n vieno
laivo i Venecijos, Aragonijos, Provanso, Genujos, Neapolio
ar i kitur, kuris nebt ves verg i Afrikos ar Azijos.
Vergus pardavindavo Europos uostuose turtuoliams, kurie
juos naudojo vairiems darbams, pirmiausia juos pakriktij ir
tuo bdu igelbj j sielas nuo praties, o podraug ipirk ir
savo nuodmes, padarytas per vis gyvenim.

53

Baltazaro motina, kai jis kart tarp dviej operacij

usuko Iskij, patar snui:
Liaukis, Baltazarai. Nors ms namai ir dideli, bet
visas Kastelas, net visa ms sala greit nebesutalpins to, k tu
atgabeni. K daryti su grybmis, kurias tu atveei ir vis dar
tebevei? Jeigu taip ir toliau bus, tai joms tikrai per maa bus
vietos Iskijoje. O ypa jei pradsi ia gabenti ir belaisvius,
uuot pardavs juos pakeliui kituose uostuose. Gana jau moter
per daug j ia priveei. K man su jomis daryti? Tu negali
n vienos i j vesti netgi tos merginos i Veronos, kuri
laikai savo laive. Tu privalai tarnauti banyiai, mano snau,
tam juk a tave auginau. Jau penki imtai met, kai daugelis
ms gimins kart teikia banyiai dvasininkus. Tu irgi turi
tapti dvasininku. Gerai pagalvok apie tai. A nenoriu, kad tu vl
ivyktumei jr. Tavo pasirinktasis pavojingas gyvenimas jau
per ilgai tsiasi, o juk tu esi man paadjs greitai mesti it
versl... Tebnie is ivykimas paskutinis. Kai sugri, pradk
nauj gyvenim, ram, taiking, iaip juk vis tiek gausi gal
si ir tu, ir Gasparas, ir Mikel, ir Dovanis... Visi js
staiai iprotjote beplikaudami... kalbjo jinai, ir jos
akyse blizgjo aaros.
Reikalas tas, kad Kosa i tikrj ruosi didelei
operacijai. tai kodl motina buvo tokia susirpinus ir taip
lidnai velg snui akis. Pamusi j u rankos, pasisodino
alia savs.
Kaip tu sublogai! ts ji. Dl dievo, pakaks jau
tau meils ir moter tiek moter i karto!.. Tiesa, visos jos
graios, kiekviena savaip avinga... Jos labai egzotikos ir
mielos, tos merginos i tolim krat, bet, mano snau, a
bijausi dl tavs... Taip, susimsiusi pasak ji, uteks
tau ir vienos. Gana tau Jandros ji labai grai ir taip kenia,
vargel... O tu, j pamets, bgi pas kitas... Mergina visk
supranta. Ji nekvaila. Nors ir nieko tau nesako, bet mato visk.
Kart a pastebjau, kaip ji iblyko, kai tu, kakuo
54

susidomjs, ijai, nekreipdamas j dmesio. Ji visk giliai

pergyvena. A maiau, kaip ji pasiirjo tave.
Klysti, motin. Jai tas ne galvoj. Ji niekad su manimi
apie tai nekalbjo. Antra vertus, atvirai a nieko nedarau...
Ne, spyrsi motina. A neklystu. A visk
maiau, ir tu pagalvok apie tai. Tu jos neteksi. Mes, moterys,
nedovanojame tiems, kuriuos mylime.
Kosa pabuiavo j atsisveikindamas ir ijo.
Kokia grai saulta iemos diena jros platybse! Kosos
laivai plaiai iskleistomis burmis, tyliai skrosdami vanden
savo pirmagaliais, lengvai nea sunk krovin, pagrobt puikiai
nusisekusioj operacijoj Afrikoje.
Didiojo Sirto uoste Derite jie susigrob visas prekes,
kurias buvo atgaben paskutinieji karavanai i Sacharos.
Kembilyje (Nefzaua), Gambesoje, El-Hame (visi ie uostai
prekiavo juodaisiais vergais) piratai vl pagrob kokius penkis
imtus jaun vyr ir moter, atvet ten parduoti.
Jandra, mvjusi siaurom, dailiai gulaniom kelnm, i po
suraukt antaki met trump vilgsn juodaod mergin,
kuri k tik buvo apirjs Kosa. Taiau, bdama pakankamai
ididi ir gudri, ji tuojau pat nusiypsojo, ddamasi stebinti
linksm kompanij Albering Dusian, Riner Gvind ir
Gvinda Buonakors, kurie sdjo laivo denyje ir lo
kortomis.
Baltazaras stovjo kiek atokiau ir irjo, pakls galv,
debesis, pasirodiusius emai dangaus pakratyje.
Penkiasdeimt cechin! suuko vienas i loj.
Statau visus!
Kosa atsigr. Jis paino vienakio giganto bals. Kosa
inojo, kad tas mogus azartikas lojas. Bet jam buvo
domu, k Gvindaas kurst. Kreivaburnis milinas kreipsi
Riner Gvind, mgindamas traukti j stamb loim.
55

Na, o tu? ragino Buonakorsas. Klok ir tu

penkiasdeimt...
Dabar jis kreipsi Albering.
Matyt, jam seksi, ir dabar jis norjo arba patrigubinti
savo laimik, arba... visk praloti.
Tikras kortininkas! pagalvojo Kosa ir sistebeilijo
dang. Kakas jam kl nerim. Jam labai nepatiko maas
tolimas debeslis.
Netrukus turbt pstels smagus vjelis, pagalvojo.
Bet ia jo dmes vl atitrauk lojai.
Gerai! sutiko Gvindaas. Statykit. Mano reikalai
prasti a visada praloiu.
Ir m pasakoti, kaip jam nesiseka. Kart per vien nakt
jis pralos penkiasdeimt skud visk, k buvo susitaups
per savo piratik gyvenim.
Mane pam siutas, ir a, pasiskolins i vyruk dar du
imtus, loiau toliau. Prakiau ir tuos. O kadangi usimokti
neturjau kuo, tai man reikjo atitarnauti nebepamenu kiek
met. Galiausiai atidirbau savo skol, ir man dar liko
penkiasdeimt real. Ir kart nakt sdau tavernoje loti i j. Ir
k js manot? Iloiau eis tkstanius aukso cechin, vis
lob! Susiglemiau laimik ir prisiadjau daugiau nebeloti,
grti Piz ir ten ramiai pagyventi. Bet pakeliui, Neapolyje,
ujau tavern pavalgyti. Ten pamaiau turting keleiv, yd.
Jis pietavo. sispoksojo tas ydas mane, ir a nutariau, kad jis
usiman paloti su manim. Neitvriau ir pats pasiliau jam
sumesti kok syk kortomis. Iloiau i to ydo eis imtus
penkiasdeimt aukso cechin ir vis krovin prieskoni, o j
vert buvo penkiasdeimt tkstani aukso dukat. Ir dar
iloiau i jo maln ir eiasdeimt verg.
Ms herojus, klausydamasis io pasakojimo, pamiro ir
savo nerim.
ydas, var toliau Gvindaas, idav man
paskolos ratel ir papra, kad neieiiau, truput lukteriau.
56

A greit griu, pasak jis. Jei norsi, galsim dar

paloti. Ir i tikrj, netrukus jis gro ir atsine tkstant
penkis imtus aukso lir. Man ujo noras ir jas iloti.
Pradjome vl, ir a pravilpiau visa, k buvau i jo laimjs,
praloiau ir savus pinigus, ir net markinius. Vis dlto ydas
mans pagailjo ir markinius atidav. Kaip grau Piz, be
pinig, alkanas, tai jau kita istorija.
Gvindaas baig pasakoti, kompanija lo toliau, o Kosa
vl neramiai surauk antakius. Pasiirjo vjo ipustas bures
ir nusikeik. Pam garsiakalb, pakilo kapitono tiltel ir m
komanduoti. Skardus jo balsas, kylanio vjo neamas, gerai
girdjosi visuose flotils laivuose.
Nuimti grotus, bom-bramselius, bramselius, bomkliverius ir kliverius! Palikti nord-vestus!
Savo paties nuostabai, Gvindaas Buonakorsas, ilos i
Rinerio Gvindio, dabar aplo ir Dusian. imt
penkiasdeimt aukso cechin per dvi valandas!
Vjas sustiprjo ir palusiai vilp burse. Juodi, sunks
debesys aptrauk dang, bang skiauterse subolavo putos.
Dangus, dar prie valandl ypsojsis, apsiblaus ir paniuro.
Vjas pt prieais flotil, laivai brakjo ir vaitojo nuo jo
gsi. Kreiva Gvindao burna dar labiau persikreip i baims,
vienintel akis nerimastingai blizgjo, kai nerangus ir
prietaringas milinas rinko pinigus, vyniojo juos tris
skepetaites ir grdo kien, bambdamas:
Nereikjo mums imti to, k pamm. Nereikjo daryti
to, k padarm Lampeduzoje. A inojau, kad dievas nubaus
mus...
K turjo galvoje tas niekingas bailys? Kas nutiko
Lampeduzoje? Kas tai per vietov?
Lampeduza sala beveik paiame Viduremio jros
vidury, pietus nuo Sicilijos vakarus nuo Maltos, tarp
Pantelerijos salos ir Tuniso uosto Machdijos, kiek ariau io
pastarojo.
57

i sala, esanti tarp Afrikos ir Europos, europiei ir arab,

krikioni ir musulmon piratiniams laivams buvo nelyginant
neutralioji teritorija. Jos centre buvo gilus urvas. iame urve
ant vienos sienos kabojo senas veniausios Marijos su
kdikliu Kristumi paveikslas. Palei prieing sien buvo
musulmon ventosios marabu kapas. Abi urvo puss
buvo uverstos vairiomis prekmis.
Prie sienos su dievo motinos paveikslu buvo sukrauta
maiai su diovintais paplotliais, didiuliai sriai, sviesto
puodyns, kavos maiai, vynmaiiai, pinigai. Prieingoje,
musulmon, pusje madaug tokie pat daiktai ir dar ds su
turkikais, arabikais ir persikais drabuiais. Visa tai buvo
aukos, kurias palikdavo europiei ir musulmon laiv
ekipaai. Palikdavo jas specialiai vergams, kuriems pavyks
pabgti i galer. Tasai, kuriam pasisekdavo isivaduoti i grandini, okdavo vanden, plaukdavo Lampeduz,
susiiekodavo urv, piln preki, ir bdavo tikras, kad iliks
gyvas, kol prie salos priplauks koks nors laivas su jo tikjimo
monmis ir j paims.
Ispan piratas Alonsas de Kontrera, pasakodamas savo
atsiminimuose apie i sal, tvirtina, kad abiej religij
alininkai gerb nusistojus paprot ir niekas nedrsdavo n
pagalvoti apie tai, kad galima paliesti nors menkiausi daiktel
i t auk. Kontrera taip pat sako, jog es nemanoma
iskaiiuoti vis t stebukl, kuriuos darydavo dievo motinos
paveikslas urve. Argi ne stebuklas, sako jis, kad lempel
prie paveiksl degdavo vis laik: dien ir nakt, net ir tada,
kai saloje nebdavo n gyvos dvasios? Taigi, palikdamas sal,
niekas nesirydavo isineti i urvo n segtuko.
Ir tai ventvagyst, apie kuri bijodavo net pagalvoti
tiek krikionys, tiek ir musulmonai, vykd bsimasis
popieius Baltazaras Kosa.
O ia kas? nustebs paklaus jis, apirindamas
prekes, gulinias toje dykoje vietoje. Kraukite visk laivus!
58

Gvindaas idrso papasakoti jam apie sen paprot,

parod Kosai stebuklingj paveiksl.
Asilas! ipldo j bsimasis popieius. Nekite
visk laivus, nepalikite nieko!
... tai k prisimin tuo metu prietaringasis Buonakorsas.
Oi, pagautas siaubo, dsavo jis, irdamas bais
juod dang ir piestu stojanias bangas. tai kur nelaim!
Kuri gal mes mm tas aukas i Lampeduzos? Juk jeigu
btume pardav penkis imtus juoduk verg ir prekes,
pagrobtas per skerdynes su berberais, tai btume pilnas kienes
prisikim aukso. Kam reikjo liesti tas aukas? Mes patys
usitraukm i bausm!
Ko tu ia vis rypuoji, bambekli? pasigirdo
grsmingas Kosos balsas, nustelbs audros es.
Milinas akimirka paoko.
Ko reikia, kapitone? K man daryti? K tik tu sakysi,
viskas bus teisinga.
Padk nuimti bures.
Gvindaas, puldamas vykdyti sakymo, vos nenuvirto
jr.
Iimti vartovus ir kentelius! griaudjo prieblandoje
Kosos balsas.
Kaip sisiautjo jra! Kaip lsta bangos! Kaip staugia
vjas! Laivas brakjo; atrod, kad jis dejuoja nuo audros
smgi!
Nuimti nord-vestus! komandavo Kosa, griebdamasis
u stiebo, kad nepargrit.
Blausioje udegt fakel viesoje sukruto mogystos,
okdamos vykdyti sakymo. Stvarstydamiesi u laivo bort,
mons liaute liau prie stieb. I laivo sklido nemonikas
kauksmas. Tai klyk triume prirakinti vergai, moterys ir vyrai.
Visus apm siaubas. Niekas neprisimin tokio tormo.
59

Jandra, kibusi kakok stulp, tarsi prirakinta prie jo,

guljo ant grind didelje kajutje, priekinje laivo dalyje.
Sutriko net ir vyrai, seni jr vilkai, pus savo amiaus
praleid jroje. Kiekvienas stengsi ko nors sitverti: lyno,
borto ar stiebo. Daugelis guljo ant denio, laikydamiesi u
atidaryto triumo angos, pro kuri aidjo baisingas, iurpus
krvon susimetusi verg klyksmas.
Staiga juodus debesis perskrod aibas, pasidar viesu
kaip dien, ir perkno trenksmas privert mones krptelti.
Pabiro stambs kaip monetos laai, ir netrukus prapliupo litis.
Tokios pylos niekas niekad nebuvo mats. Atrod, jog i
dangaus veriasi baisus krioklys, o laivu niokdami plsta
vandens urduliai.
Ei! suriko Kosa. Matyt, usikim nutekamieji
vamzdiai. Ivalyt juos!
Bet niekas negaljo pasijudinti.
Perknija griaudjo be perstojo nakties tamsoje,
nustelbdama triume stani verg auksm ir bais
brakjim, kuris pasigirsdavo kiekvien kart, kai laivo on
trenkdavo didiul banga.
Kosa irjo bangas, grivanias ant laivo. Turbt jau
visi triumai pilni vandens, galvojo jis. Kiek moni
prigers! us ne tik brangios, geriausios preks, bet ir pats laivas
gali nugarmti dugn.
Reikjo kak daryti, kaip nors gelbti laiv. Bet kas
stengs iuo metu pajudti i vietos? mons velg dang, i
kurio tebepldo pasibaistini vandens srautai. Visi galvojo apie
vergus triume jie prigers.
I kakur pasigirdo velnus balsas:
Baltazarai!
Tai buvo Jandra.
Atrik mones ten apaioje, maldavo ji meiluio.
Prigers jie.
Kosa niriai tyljo, bet pamgino prisiartinti prie jos.
60

Viskas baigta! pagalvojo. Neteksiu vis laiv. N

vieno jau nematyti... Reikia pabandyti igelbti nors it.
Labai atsargiai, laikydamasis lyno, m slinkti deniu.
Perknija nesiliov trankiusis, vjas lo dar smarkiau. aibai
blykiojo be perstogs, buvo viesu kaip dien. auksmas ir
klyksmas triume pritilo, girdjosi vien duslios aimanos ir tylus
verksmas. Tie vergai, kurie dar buvo gyvi, apraudojo
mirusiuosius ir savo likim.
Dl dievo meils, Baltazarai! vl pasigirdo
maldaujantis Jandros balsas.
Staiga nemonik klyksm vl utrenk baisus perkno
drioskjimas. Didiul kaip kalnas banga sibteljo per laiv,
nusinedama apie trisdeimt moni. Laivas brakjo. Jis tai
steldavo auktyn ant putotos bangos keteros, tai vl krisdavo
praraj, ir atrod, jog bematant perl pusiau.
Audra siuto vis labiau, vjo gsiai vienas po kito gul
prisismusi laiv, blakydami j visas puses.
Kosai pavyko pagaliau prasigauti ligi Jandros.
Baltazarai! susijaudinusi tar mergina. Turbt jau
visi vergai uvo!
Apie tai nebra ko kalbti, Jandra! suriko Kosa.
Laivas sksta! Neinau, ar pajgsime patys isigelbti!
Laivo gilumoje pasigirdo sausas, kraupus trakesys.
mons sustingo i siaubo.
O! suuko persigands Kosa. Laivas pramutas!
Palusiai gurgdamas, niokdamas ir damas, vanduo
m vertis pro skyl.
Aiman! Mes uv! pasigirdo gailus auksmas netoli
Kosos ir Jandros.
Kosa surauk antakius.
Vl liumbi, Gvindaai! Nutilk! Eik su manimi!
Kosa atsargiai prislinko prie borto, sitvr geleini
stryp, prie kuri buvo pririta valtis, palypjo aukiau,
atnarpliojo virves ir nuleido valt ant vandens. Blyksteljus
61

aibui, jis pamat, kad jam padeda Rineris, o Gvindaas stovi

atokiau denyje.
Js ir taip dviese, teisinosi jis Kosai. A jums
nereikalingas. K man daryti?
Padk Jandrai ateiti ionai! sak Kosa.
Netrukus mergina, prilaikoma trij vyr, nusileido valt.
Piratai oko paskui j.
Tviriau laikykits! spjo bendrakeleivius Kosa.
Paskui atsigr laivo pus ir suuko: Ei js, valkatos,
nenaudliai! Greiiau valt!
Niekas neatsiliep.
Nejaugi visus nuplov vanduo?.. Ei driskiai! Ar yra
bent vienas gyvas mogus?
Tyla. Vien bangos niokia. Keturi mons pajuto, kaip
per j nugaras perbgo iurpas.
Putotos bangos dau valt laiv.
Rineri, ir tu, Gvindaai, imkit abu po irkl, paliep
Kosa.
Jandr jis pasodino valties paskuigaly, o patsai sdosi prie
vairo. Trise jie stengsi atstumti valt nuo laivo. Laivelis tai
pakildavo ant vilnies keteros, tai vl smukdavo emyn, ir is
supimas ia buvo kur kas labiau juntamas negu laive.
Milinas viena ranka irklavo, o kita egnojosi sulig
kiekvienu aibo plyksteljimu, su siaubu irdamas
grimztant laiv. mai pasigirdo baisingas esys, nustelbs
visus kitus garsus. Tai niokt vanduo, kliokdamas sudauyt
laiv.
Dieve mano! lemeno vienakis milinas, virpdamas
visu knu ir be paliovos egnodamasis. Pasaulio galas!
Igelbk mus, viepatie, ir a visam laikui mesiu prakeikt
amat!
Banga ikl valt auktai auktai, o paskui blok
bedugn; mons igriuvo, valtis vos neapsivo.
62

 Motina veniausioji! auk Gvindaas. Igelbk

mus, ir a tapsiu kunigu!
Jis atsisuko Kos.
Brangusis kapitone, gerasis mano kapitone! Duok ir tu
ad! Ir mes isigelbsim! Ir tu, Rineri, pasiadk tapti kunigu.
Tik tada dievas pads mums.
Kosa prisimin motin, jos nerimastavim prie jam
ivykstant i paskutin kelion, sen jos trokim pamatyti
sn, apsivilkus sutana...
Galiu tapti nors ir diakonu kad tik nepaskstume
kaip unyiai, atsak Kosa.
Prajus parai po baisiosios nakties, apie kuri
papasakojome, ram ryt, saulei eriant spindulius veli
gamt, toli nuo smlto jros kranto, auktai kalnuose, krmo
pavsyje prie kakokio urvo, miegojo keturi mons: moteris ir
trys vyrai kanios isekintais veidais, suplyusiais,
suglamytais, dar lapiais rbais. Skaitytojas tikriausiai jau
atspjo, kad tai ms herojus, jo meilu ir du jo bendraygiai
visi, kuriems pavyko ilikti gyviems, uvus piratiniam
laivynui paskendus laivams, j ekipaams ir keleiviams
grandinmis sukaustytiems vergams. O kartu su jais ir visam
pagrobtam turtui.
Valtis su nelaims itiktaisiais vis par blaksi jroje.
Kai kitos dienos ryt valtis uoko ant seklumos prie kranto ir
stiprus smgis paadino juos i gilaus sustingimo, jie atrod
kaip lavonai.
Mums reikia kur nors pasislpti, tar Kosa.
Bijau, kad iose vietose mons mus pasta, nes kadaise ia
esame darbavsi. Prisiminkite, k mes padarme Ravele ir
Pozitane. Reikia palaukti auros, suinoti, kur esame, ir bti
atsargiems.
Kaip norjosi jo bendrakeleiviams pasilikti smltame
krante, kristi ant ems ir isimiegoti! Taiau Kosa buvo
nepermaldaujamas. Ir, nepaisydami baisaus nuovargio, jie
63

patrauk kalnus ir tik tenai, tarp uol ir krm, sumigo kaip

umuti.
Staiga Kosa pabudo ir paoko. Greta jo kietai tebemiegojo
draugai. Ne, jam nepasivaideno: netoliese buvo girdti
skambant ok kaimens varpeliai, o alia mieganij stovjo
kakoks mogus ir irjo juos.
Ms herojus pasisteng neparodyti savo susijaudinimo.
Jis nepastebimai dirsteljo kairn, deinn, nuirjo, kas ia
per vietov, met vilgsn krant, sauls paauksuotus
kaimiei namuk stogus, alumynuose skendinius
miestelius, dang, jr. Paskui atsainiai, nors knas jam
pagaugais jo, nukreip vilgsn kaimen ir, ddamasis
visikai ramus, kreipsi piemen:
Gerasis mogau, parduok man asiliuk. Mums reikia
kuo greiiau bti Merkate, o mona negali paeiti.
Jis isitrauk i u juostos kapiuk ir, ims cechin,
atkio piemeniui. is nesiskubino jo imti, tad Kosa im dar
vien cechin.
tai, duodu u tavo nususus asil du aukso cechinus...
Kosa tutuojau paadino savo draugus, padjo Jandrai
ssti ant asilo, ir ok taku visi pajudjo Merkato link.
Ar inote, kur mes pakliuvome? prabilo Kosa, kai
jie liko vieni. inote, kur bangos imet ms valt? Prie pat
Ravelo ir Amalfio. Ten, kur prie pus met mes apiplme
visus kaimus.
O-o! suaimanavo milinas. Viskam galas!
Neineim savo kailio! Ir vl pagavo save plsti ir
aimanuoti.
Vl verkleni, gvra tu! rikteljo ant jo Kosa.
Mes eisime ne ten, kur a pasakiau piemeniui. A tyia
pasakiau, kad eisime Merkat, o mes pasuksime prieing
pus, Noer. Girdi, dievo motina sopulingoji?

64

 Brangusis kapitone, nepyk ant mans be reikalo,

tar Gvindaas. A noriu tiktai gero, noriu, kad tu btum
atsargesnis.
Tris dienas teko sugaiti keleiviams, kol pasiek Noer.
Jie visikai nusivar, nes pakeliui teko nugalti daugyb
klii. Reikjo laviruoti tarp Neapolio karaliaus kariuomens
dalini, kurie irgi ygiavo Noer arba stovjo, ilsdamiesi
alikelje. Paskutin kelions dien Kosa ir jo draugai pavijo
br valstiei, apie penkiolika moni, kurie jo paskui
kariuomen Noer.
Matyt, ms herojui ir jo bendrakeleiviams nebuvo lemta
engti miest laisviems. Iki Noeros bebuvo lik gal pusvalandis kelio, kai Baltazar ir Gvinda netiktai upuol
vzdais apsiginklav valstieiai. Veltui Kosa grsmingai
vaistsi stiletu. J buvo per daug. Ir vis dlto trys valstieiai
gavo paragauti stileto, du i j krito negyvi. Bet kiek dar j
liko! Vienas valstietis vzdu imu Kosai stilet i rank.
Valstieiai suiupo keleivius, surio ir atved Noer. Nuvar
prie tvirtovs bokto, sugrdo visus keturis kamer, kurioje ir
vienam mogui bt anktoka.
Na ir puikiai sitaism! ironikai pasak aminas
niurzga Gvindaas. Ir reikjo gi mums isikelti kaip tik ia!
Lyg nebt buv kitos vietos!
Usiiaupk tu, verksny, skystablauzdi, baily paskutinis!
rsiai uriko ant jo Kosa, siutintas itikusios neskms.
Nieko tau nereikia kad tiktai gautum palembti. Nutilk
pagaliau, neerzink mans, nes kai dsiu!.. Avigalvi t, idiote
besmegeni argi nakt mes matme, kur imet ms valt? O
j imet kaip tyia ten, kur vos prie kelis mnesius mes
plikavome ir udme! Kvaily, mazgote, patyltum veriau!
A toks piktas, kad galiu nenorom tave pasmaugti...
Staiga jo odius nuslopino baisus dundesys. Tvirtovs
sienos sudrebjo.
65

Dieve mano! pralemeno Gvindaas, pamaldiai

sunrs rankas. Ak, nespjau vykdyti savo ado!
Sunkus Kosos kumtis bbteljo milinui nugar. is
susmuko, daudamas galva marmurines grindis. Bet tuo metu
u tvirtovs sien pasigirdo naujas trenksmas, po jo antras,
paskui treias...
Kas ia dedas? galvojo Kosa, pamirs patiestj
slibin. Nejaugi audo tvirtov? Bet juk miestas yra
karalysts gilumoje, o karo, kiek inau, iuo metu nra. Kas ia
galt bti?
Jis prisimin karaliaus kariuomen, kuri jie mat vykstant
Noer, ir vl klaus save: K visa tai reikia?
Tarpdury pasirod ietimi apsiginklavs tvirtovs sargybos
karys kartu su priirtoju, kuris juos buvo udars kamer.
Priirtojas dav enkl Kosai eiti paskui j.
Kopdamas laiptais, Kosa stebdamasis apirinjo turting
tvirtovs patalp apstatym. Iki iol jam dar nebuvo tek matyti
tokios prabangos. Bet tai kakas privert j krptelti. Eidamas
pro kakokias atviras duris, jis ivydo didel pustut kambar ir
baisius daiktus jame: rimbus su mazgais ir be mazg,
vynmaiius su vandeniu, virves, peilius, smailus baslius,
nyples, pleitus, vairius pjklus, stalus, ant kuri guldomi
kankinamieji, ir kitus tortr nagius.
Kos atved didiul sal, uimani vis virutin
tvirtovs aukt. I ten vrsi reginys Noer.
Dundesys netilo, smgiai vienas po kito drebino tvirtov.
Kosa stengsi pamatyti pro lang, kas dedasi. Pastebjo,
kad miestas apgultas kakokios kariuomens, kuri audo i
katapult pabkl, svaidani pastatus didiulius akmenis.
Akimirkai Kosa pamiro, kokioje padtyje jis pats
atsidrs, jam rpjo tik viena: kas ia vyksta? Tai ne
karaliaus kariuomen! Miest supanti kariuomen buvo vietin!
Tad kas gi dedasi? K ji apaudo?
66

Sals gilumoje, krsle, kuris stovjo ant medins, gal

dviej pd aukio pakylos, primenanios sost, sdjo ei
deimi met mogus rimtu ir grietu veidu. mogus smeig
Kos skvarb vilgsn, tarsi j tyrindamas.
Tu Kosa? trumpai paklaus.
Baltazaras atkreip dmes tai, kad visi ia esantieji
suklaup. Liko stovti tik jis vienas, ididus ir nepalenkiamas.
Plikas Kosa? vl paklaus mogus.
Piratas, patais Baltazaras.
Naujas smgis sudrebino tvirtovs sienas. Du didiuliai
akmenys, imu lang, lk sal. Visi isigand krpteljo,
tiktai du mons Kosa ir senis nepajudjo.
Ms herojus i karto vertino padt ir greit sumet
gynybos plan.
A upuldinjau netiklius musulmonus ir to nesigailiu,
ramiai atsak.
Vienas i klpani moni tuojau pat paneig Kosos
odius.
Js ventenybe, pagarbiai nulenks galv, tar jis,
itas plikas ipjov daugyb moni pajrio miestuose ir
kaimuose, Pozitane ir Amalfyje, Ravele, o taipogi Menorkoje ir
Maljorkoje.
it kaip! pagalvojo Kosa. Viskas aiku. Tai
popieius! Reikia k nors sugalvoti!
Jis veidmainingai nusilenk prie didj pontifik, apatalo
Petro pdin, dievo vietinink emje.
ventasis tve! dirbtinai virpaniu balsu pratar.
Padariau pikt darb per savo neimanym ir esu pasiruos
grinti monms visa, k i j atmiau, vis prisiplt turt,
umokti u kiekvien uvus giminait. Jeigu tiesa, kad a,
bdamas krikionis, padariau alos kitiems krikionims,
nuolankiai praausi dovanojamas. Tai bus man didiausias
diaugsmas ir didiausia laim iame niekingame pasaulyje. A
67

noriau pasitraukti nuo vis velnio pagund. Noriau tapti

vienuoliu... arba kunigu.
Visi salje buv mons m pusbalsiu kudtis. Niekas
neabejojo, kad pliko gailestis tik veidmainyst. Kakas
netgi nutrauk Kos ir idrso kreiptis popiei:
ventasis tve...
Bet nespjo baigti, nes nauja salv sukrt tvirtov ligi pat
pamat. Keletas apelsino didumo akmen, imu beveik visus
stiklus, lk pro langus ir nuriedjo prie jo ventenybs, kuris
tikjosi, kad storos tvirtovs sienos turi j apginti. Jis dav
enkl visiems ieiti i sals. Pasiliko tik du iki dant
apsiginklav sargybiniai ir Kosa.
Kai jo ventenyb pavelg Kos, jo akyse ybteljo
keista, mslinga ypsena.
Visa, k tu pasakei, teisyb? paklaus.
Taip, ventasis tve. A padariau dievui ad prie
kelias dienas, kai tormo metu mano nuodmingi laivai
skeldjo it rieut kevalai. Tuomet a prisiekiau stoti
vienuolyn arba tapti diakonu, jei isigelbsiu. Dievas ir jo
veniausioji motina pasigailjo mans ir igelbjo. Nieko
daugiau nebenoriu, kaip tik testi savo priesaik. Leiskite
mums tai padaryti, ventasis tve, ne tiktai man, bet ir mano
bendrakeleiviams. Mano sesuo ir du biiuliai kartu su manimi
padar tokius pat adus. Leiskite mums igelbti savo sielas,
ventasis tve, padkite tapti vienuoliais arba kunigais, idant,
skaisiai ir dievobaimingai gyvendami, suvoktume, kaip emai
buvome puol, koks nuodmingas buvo ms gyvenimas iki
iolei.
Jo ventenyb vis taip pat mslingai ypsojosi.
Tavo noras bus patenkintas. Taipogi ir tavo palydov.
Bet...
Kosa sukluso. Prakeikimas... K sugalvojo is
klastnas?
68

 Prie apvilkdamas tave sutana, noriu kai ko tave

paprayti. Padk man. Visi turi remti krikionijos galv kovoje
su prieais. Krikionys turi padti man grumtis su idavikais,
kurie drsta ne tiktai mane kaltinti nebtais nusiengimais, bet
ir niekingai kelia rank prie vis banyi.
Kosa lengviau atsikvp.
A pasiruos, ventasis tve! tar jis.
Po kurio laiko grs kamer, jis pirmiausia vo antaus
milinui, kur pamat liumbiant.
e tau paskutin kart! Po keli dien a bsiu
emesnis u tave: tu bsi kunigas, o a diakonas... O dabar eikit
visi i kameros esat laisvi! Ir parod biiuliams kapiuk,
prikimt auksini neapolietik real.
Kas gi nutiko? Ko j pra popieius ir k jis sutiko
padaryti? Kas buvo tasai popieius ir kokius sunkumus jis
buvo pateks? Su kuo jis kovojo?
Kad skaitytojui paaikt toji situacija, kurioje atsidr
Kosa, reikia trumpai papasakoti apie tuometin krikionijos
galv, didj pontifik, ir apie tai, kodl jam prireik Kosos
pagalbos.
Tai buvo Urbonas VI pirmasis popieius, sikrs
Italijoje po lidnai igarsjusios Babilono nelaisvs
beveik imt met trukusio laikotarpio, kada popieiai buvo
isikl i Romos ir gyveno Avinjone, atkampiame Pranczijos
mieste, i kur jie ir vald banyi1.
1

Ten, Avinjone, pontifikato nupirktame Pranczijos mieste, popieiai,

turdami milinikus turtus, naudojosi visais gyvenimo malonumais ir
patogumais. Gyveno jie puikiausiuose rmuose, pastatytuose ankstesnij
popiei prancz, gyveno taip, kaip dera popieiams, pamir
apatalikj paprastum. Didiausieji to meto mstytojai smerk popieius,
pasislpusius Avinjone. Smerk ypa Petrarka, kuris ilgai gyveno prie
popieiaus rm ir buvo gerai susipains su viskuo, kas ten darsi. Jis sak,
kad bet kuris popieius, gyvenantis Avinjone, yra jau nebe popieius. [80]
Viename savo krinyje Petrarka lygina popiei miest su Babilonu, apie

69

1378 met balandio 7 dien, pirm kart po septyni

deimi met pertraukos, konklava susirinko Vatikane rinkti
naujo popieiaus.
Kardinol ital tebuvo vos keturi. Visi kiti pranczai,
trokt grti Avinjonan ir ten vl smagiai sau gyventi. Taiau
prieais rmus, kuriuose posdiavo konklava, susirinko mane
visa Roma. Spjama, jog ten buvo apie 20 000 moni tiems
laikams didiulis skaiius. mons triukmavo, rk, dau
duris ir sienas (gimtas ital ekspansyvumas), aukdami
rmuose usidariusiems kardinolams:
Romieio, romieio, norim romieio... ar bent italo,
jeigu jau negalit irinkti romieio! [52]
Nors daugumas kardinol buvo pranczai, taiau jie irgi
nesutar. Kardinolai i pietins Pranczijos norjo isirinkti
savo atstov. iaurieiai nesutiko. O kad nugalt pietieius, jie
susitar su keturiais kardinolais italais ir nusprend laikinai
irinkti popieium ital, Bario arkivyskup Bartolomj
Prinjan.
Tai ir buvo tasai popieius, su kuriuo susitiko ms
herojus Noeroje.
Taiau kardinolai neidrso vieai paskelbti rinkim
rezultat, nes balandio 8 dien romiei reikalavimai pasidar
dar konkretesni.
kur rao Jonas savo Apokalipsje,. Popieiai, be abejo, n negalvojo
palikti ios puikios vietos, nesireng isiadti ramaus gyvenimo ir grti
Rom, t atsilikus miest, kur vl j lauk susidrimai su noringa ir
nenuolankia minia. Bet vis dlto Kotrynai Sijenietei, moteriai, pagarsjusiai
savo ventumu, pavyko prisivilioti Grigali XI Rom. i jauna moteris,
privertus popiei atkeliauti i Avinjono Rom, buvo populiari todl, kad,
liaudies manymu, ant jos buvo nuengusi dievo malon. Popieius
Grigalius neman ilgai pasilikti Romoje, kuri, palyginus su Avinjonu, atrod
kaip kaimas. Jis neapkent prastuomens, bijojo romiei. Grigalius ruosi
grti atgal graj Avinjon, bet taip ir pasimir, nevykds savo ketinimo.
Pagal paprot jo pdinio rinkti kardinolai turjo atvykti t pai viet,
kurioje didysis pontifikas buvo atidavs dievui siel.

70

I gatvs aidjo auksmai:

Popieius turi bti romietis! Jei ne, tai mes jus visus
igalabysim! [52, 72, 89]
K reikjo daryti kardinolams, kad minia pagaliau nurimt
ir netekt nukentti jiems patiems?
Popieikais rbais prievarta apreng vien kardinol
romiet (is prieinosi, nes bijojo, kad apgaul ieis aiktn ir
minia susidoros su juo) ir atidar rm duris prie Romos
liaud, kad mons galt matyti irinktj popiei romiet.
A ne popieius! Irinko ne mane! auk
persigands kardinolas Teombaldeskis.
Jo ir kit kardinol laimei, niekas tame smyyje
negirdjo io protesto, nes kardinolai sveikinimo ksmais ir
plojimais nustelb kardinolo Teombaldeskio bals. Taip dvi
valandas, kol isiskirst minia, kankinosi niekuo nekaltas
mogus. [80]
Meco banyios (Lotaringijoje) metraiai pasakoja, kad
kardinolai, prie irinkdami Bartolomj Prinjan, su juo
susitar, jog po keli dien naujai irinktasis popieius
atsisakysis sosto. U tai paadjo pakelti j kardinolu (jis buvo
arkivyskupas). Tikruoju popieium norta padaryti prancz,
enevos kardinol. [22] O kad apsisaugot nuo romiei
rstybs tuo atveju, jei iaiks apgaul, kardinolai isislapst
Romos tvirtovse bei pilyse ir pasirod tik tada, kai aistros jau
buvo atslgusios.
sitikin, kad mieste siviepatavo rimtis, kardinolai atliko
arkivyskupo Bartolomjaus intronizacijos apeigas. Naujasis
popieius pasirinko Urbono VI vard.
Veikiai kardinolai pamat, kad jie apsiriko, irink j
popieium, nors ir trumpam laikui.
Urbonas VI buvo valdingas, grietas mogus, tvirtai
vykds savo nutarimus. Ir jis nusprend pasilikti Italijoje, nors
kardinolai trokte troko kuo greiiau grti Pranczij. Be to,
71

jie suinojo, kad popieius ketina udrausti simonij, kuri

kardinolams duodavo didiules pajamas.
Urbonas VI mat, kad visa ventoji kolegija nusistaiusi
prie j, ir, nordamas apsidrausti, pakl kardinolais daugel
jam atsidavusi arkivyskup.
Urbonas VI nesiskaitydavo su odiais ir kart kardinol
Orsin, ym romiet, vieai pavadino kvailiu.
Po kurio laiko kardinolai susirinko Ananio miestelyje ir
paskelb, kad popieiaus irinkimas ess neteistas, nes
kardinolams dar spaudim romieiai. Pas Urbon nusiunt
delegacij su tokiu pareikimu: Mes sutinkame, kad tu ir toliau
valdytumei banyi, bet nutarme paskirti tau globj; jis
pads tau laikytis poste, kurio uimti tau neleidia tavo
iurktumas ir pati tavo prigimtis.
Apie tai rao Aeros arkivyskupas Tomas veikale Apie
popieiaus Urbono VI irinkim. [75]
Kardinolai pasamd Gaskonijos, Anglijos ir Navaros
kariuomen ir pasiunt j prie popieiaus alininkus. Visoje
Italijoje prasidjo baisios skerdyns. Sukil Romos gyventojai
ud visus svetimtauius, laikydami juos kardinol statytiniais.
Popieius Urbonas VI pagal savo plan paskyr dvideimt
devynis naujus kardinolus. Kardinolai maitininkai vienas
ispanas, keli italai ir pranczai, susirink konklav, paskelb
Urbon apsiaukliu, atskyr j nuo banyios ir irinko
popieium enevos kardinol Robert, igarsjus bandit ir
udik, kuris, dar bdamas popieiaus legatu, ipjov visus
eenos gyventojus. [76]
Taip Europoje atsirado du popieiai. Urbon pripaino
daugumas Italijos ir Vokietijos valstybi, Anglija, Vengrija ir
Lenkija, Antrj popiei pripaino Pranczija, kotija,
Neapolio karalyst, Savoja ir Ispanija.
Sekaniais metais abu popieiai pakaitom prakeikinjo
vienas kit. Kiekvienas stengsi kuo plaiau igarsinti nevarius
ir skandalingus vienas kito darbelius. Visur djosi keisti
72

dalykai: kiekvienoje vyskupijoje buvo po du vyskupus: vienas,

paskirtas vieno popieiaus, kitas kito; kiekviename
vienuolyne po du vyresniuosius; kiekviename
pelningesniame banyios poste po du dignitorius.
Nuostabiausia buvo tai, kad n vienas i j nebuvo padorus
mogus. lykts ir pasileid buvo mons, paskirti popieiaus
Klemenso VII (buvusio enevos kardinolo, kuris rezidencij
turjo Avinjone), o trigubai didesni niekai ir menkystos
Urbono VI statytiniai, atvyk paskyrimo vietas i Romos. [66]
Abeji popiei rmai buvo pasiek aukiausi
demoralizacijos laipsn, rao vienas banyios istorikas.
Demoralizacija buvo tokia akivaizdi, kad net abu popieiai tai
mat. Ir nutar, jog, norint ivengti gdos, vienintel ieitis
nenusileisti. Abu jie griebdavosi lykiausi ir baisiausi
tironijos form, nevengdami bjauriausi ir negarbingiausi
priemoni jai gyvendinti: melo, klastos, apgauls. Liaudis
nustojo gerbusi dvasininkus jie nebedar liaudiai jokio
poveikio. [87]
ioje baisingoje kovoje, rao Klemenso VII biografas,
mirtinas pavojus grs ne tiktai moni knams, bet ir
sieloms. Tiek vieno, tiek ir kito popieiaus alininkai, laikinai
pam vir, iauriai susidorodavo su prieininku degindavo
mones, kapodavo jiems galvas, ud kaip manydami. Visa
Popieiaus sritis Romos apygarda ir Ankonos grafyst
virto didiuliu kovos ir skerdyni lauku. Besivaidijani
popiei kariuomens apipldavo prieingos puss banyias
ir vienuolynus, o paskui sugriaudavo juos arba sudegindavo.
Nebuvo kitokios kalbos, kaip tiktai apie plimus,
prievartavimus, mogudystes vieno ir kito popieiaus
alinink siautjim. Visur viepatavo siaubas ir suirut.
Tiesiog stebtis reikia, jog daugelis garbing asmen,
tikrai padors mons, rm vien ar kit popiei ir fanatikai
jam tarnavo. Taip elgsi ir tie mons, kurie tuomet buvo
laikomi ventais.
73

Klemenso VII, Urbono VI prieininko, alininkai buvo

palaimintasis Petras Liuksemburgietis ir ventasis Vincentas
(Ferj). Klemensui ir jo pdiniui taip pat itikimai tarnavo ir
ventoji Kolete, kurios u tai beveik imt met po mirties
nepripaino ventja ir kanonizavo tiktai Pijaus VI laikais.
Turjo alinink ventj tarpe ir Urbonas VI. Tai buvo
Petras Aragonietis ir Kotryna Sijeniet. i ventoji, kuri mes
jau minjome (ji suorganizavo popieiaus Grigaliaus grim i
Pranczijos Italij), kartai rm Urbon VI, popiei, su
kuriuo ms herojus susitiko Noeroje. Ji vieai skelb, kad
kardinolai, irink Robert, yra ne mons, o siknij velniai.
Ir kl iais odiais smy liaudyje. [16]
Kotryna Sijeniet susitiko su Urbonu VI ir patar jam
paskelbti kryiaus yg prie pseudopopiei, prie popiei
antikrist.
Urbonas VI paklaus ventosios patarimo ir paskelb
kryiaus yg prie Klemens VII, jo alininkus ir visus tuos,
kurie padjo Klemensui ivengti tikrojo popieiaus rstybs
bei kerto ir laik jo irinkim teistu. Kiekvienas uolus ir
itikimas tikrojo popieiaus alininkas kaip atpild galjo
gauti indulgencij ikilming vis nuodmi ir net praeity
padaryt nusikaltim atleidim, kur suteikdavo banyia
popieiaus vardu.
Vienoje bulje, popieiaus Urbono VI paskelbtoje 1378
metais, sakoma: Sunkia ir pratinga liga serga banyia, nes
tikri jos sns drasko jai krtin savo gyvatikais dantimis.
Karas vis labiau pltsi. Kadangi Neapolio karalien Joana
prisidjo prie antipopieiaus, tai Urbonas VI j ekskomunikavo
ir paalino nuo sosto. 1380 metais popieius dar uoliau vaistsi
prakeikimais ir grasinimais. Balandio 21 dien paskelbtoje
bulje Urbonas pavadino karalien neteisybs ir nuodms
dukteria (tuo tarpu anksiau jis buvo itikimas jos valdinys ir
netgi j lovino). Ivadino j taip pat atskalne, eretike,
apkaltino ruous prie j smoksl ir prisidjus prie t, kurie
74

piktadarikai ugauliojo garbing jo asmen. Jis atm i jos

karalyst, konfiskavo vis jos turt, nes ji, bylojo
popieiaus sakas, usitrauk gd, sivl sunkius
nusikaltimus ir niekybes. Atms i Joanos karalyst,
popieius atleido jos valdinius nuo klusnumo priesaikos.
Udraudiu kiekvienam, buvo pasakyta bulje, klausyti
valdovs, kuri taip nederamai elgiasi. Kas moks jai mokesius,
bus prakeiktas, ir j itiks toks pat likimas, kaip ir it nedor
moter. [74]
Paalinti nuo sosto kok nors valdov nelengvas
dalykas, tam reikalinga kariuomen. Urbonui reikjo tokio
valdovo, kuris paskelbt kar Joanai. Surasti tok mog
popieiui Urbonui padjo ventoji Kotryna Sijeniet. Ji nuvyko
Vengrij ir prikalbjo Vengrijos karali palikti laikinai
ramybje turkus (kurie grasino alies saugumui), ygiuoti su
kariuomene Italij ir sumuti krikionikj karalien,
popieiaus paskelbt u statymo rib. Vengrijos karalius buvo
senas, tad pasiunt su kariuomene savo snn Karol Durac.
kryiaus yg finansavo popieius, parduodamas banyiai
priklausant turt ir apddamas dideliais mokesiais
dvasininkus.
Pardavinjo jis paius brangiausius daiktus: mii
kielikus, patenas, kryius ir ventj paveikslus. Vis
banyiose buvus auks sulyd monetas. Tuos pinigus
padalijo dvi dalis: vien pasim pats pragyvenimui, kit
teik Karoliui Duracui, iygiavusiam prie Joan.
Jiems pasisek. Nugaljo popieius Urbonas ir Karolis
Duracas. I pradi buvo paimtas nelaisv karaliens vyras, o
paskui pakliuvo prieo rankas ir ji pati.
Urbonas VI met j kaljim ir sak pasmaugti. Taip ir
buvo padaryta. Neapolio karaliumi buvo paskelbtas Karolis
Duracas.
Sutarimas ir geri santykiai tarp karaliaus ir popieiaus
truko labai neilgai. Popieius Urbonas VI, pasieks laimjim,
75

nutar, kad jis, tiek daug padjs Karoliui, turi dabar kaip
bendrininkas teis gauti dal laimikio. Jis suman ikelti savo
snn Franesk Prinjan ir ikelti kaip tiktai Karolio sskaita. Prinjanas turjo tapti Kapujos ir Amalfio hercogu,
Noeros markizu ir taip toliau. Urbonas privert visus savo
kardinolus vykti drauge su juo Neapol. Naujai ikeptasis
karalius, apsirengs diakono rbais, psias pasitiko j, pam
popieiaus arkl u pavadio ir pagarbiai ved per miest.
A padariau tave karalium, prabilo Urbonas, kai jie
atvyko rmus ir pasiliko vieni. O dabar tu padaryk mano
snn savo karalysts didiku. Perleisk jam Kapuj, Amalf,
Noer ir dar kelet miest. Karolis iblyko.
Jeigu a visa tai atiduosiu, tai kas be liks man paiam?
paklaus.
Atiduosi ar ne?
Negaliu skaldyti karalysts.
Tuomet a visai tave paalinsiu! [74]
Popieiaus Urbono VI snnas, lidnai igarsjs
Prinjanas, tais laikais gyvenusio metratininko liudijimu, buvs
tuias mogus ir tinginys, jam rpj tiktai pramogos, puotos
ir moterys.
Patogiai sitaiss Karolio rmuose, jis pagrob ir parsived
vienuol i ventos Klaros vienuolyno.
ventasis tve! uprotestavo Karolis. K gi ia
idarinja js snnas?
A! numojo ranka popieius. Jis dar jaunas, sunku
jam sutramdyti savo aistras! teisino jis snn.
Vadinasi, jaunam mogui leistina nesitvardyti ir grobti
moteris! Betgi, kaip nurodo Prinjano amininkas Ditrichas fon
Nimas, popieiaus snnui buvo tada jau keturiasdeimt met!
Taigi, Urbonas VI tvirtai sikr Neapolio karalystje, ir
Karol pasiek nerim keliantys gandai, jog popieius,
gyvendamas Noeroje, daro sandrius ne tiktai su jo prieininkais, bet veda i kelio ir jo biiulius.
76

Karolis nusiunt popieiui laik, silydamas apsigyventi

Neapolyje, kur gyveno jis pats: taip jam bt patogiau sekti
popieiaus veiksmus.
Tu per daug urietei nos, atsak jam popieius. Tai
tu privalai atvykti pas mane ir pulti man po koj, jei nori
kalbtis su manimi.
Urbonas pradjo vainoti karali, tikdamasis tuo patraukti
savo pusn liaud.
Tu apkrovei nepakeliamais mokesiais vargus,
nelaimingus mones, kurie ir taip skurdiai gyvena. Reikia
sumainti mokesius.
iuo demagoginiu laiku Urbonas VI norjo parodyti
liaudiai, kad jis rpinasi jos likimu.
Ne tau sprsti, ar a turiu didinti ar mainti mokesius
savo karalystje. Patariu nesikiti reikalus, kurie lieia vien
mane. Tu gali tvarkyti kaip tinkamas tik savo dvasininkus,
atsak Karolis.
Po io laiko Urbonas VI visai nutrauk santykius su
karaliumi. (Kaip tik tuo metu Kosa ir ivyko savo paskutin
kelion.)
Vis dlto Urbonas VI mat, jog daugumas jo kardinol vis
dar palaiko draugikus santykius su Karoliu ir jam prijauia.
Nordamas bti visikai saugus ir tikras, kad visi jam artimi
mons yra i ties jam atsidav, Urbonas sak suimti eis
paius garbingiausius ir mokyiausius kardinolus, ventosios
kolegijos narius, ir kalinti Noeros pilies poemyje. Prie tai
jis kalbjo vien savo artimj apkaltinti iuos kardinolus, kad
jie reng prie popiei smoksl.
Kaltinamajame akte buvo pasakyta, kad tie kardinolai
ruosi pateikti popieiui sufalsifikuotus melagingus
kaltinimus, suimti j, nuteisti, paskelbti eretiku ir paalinti nuo
sosto. [76]
77

Ditrichas fon Nimas, gyvens tais laikais ir patsai stebjs

iuos vykius (jis buvo popieiaus sekretorius), rao, jog
Urbonas VI, keldamas i byl, norjo nusikratyti takingesniais kardinolais.
Redo metratyje nurodoma, kad, be kardinol,
popieius sum ir kai kuriuos kitus banyios hierarchus,
arkivyskupus bei vyskupus, ir sak juos kankinti, kad jie prisipaint kaltais. Neapolio karalius Karolis, buvs Urbono VI
kompanionas, padjs jam kovoti su karaliene Joana, irgi buvo
atskirtas nuo banyios. Buvo ekskomunikuota taip pat Karolio
mona, karalien Margarita, ir jos vaikai iki ketvirtos kartos.
Vietoj kardinol, apkaltint idavyste ir mest kaljim,
kur jie kankinami turjo prisipainti kaltais, Urbonas paskyr
kitus, tuo bdu atnaujindamas ventj kolegij. Visi jie buvo
neapolieiai, visi karaliaus Karolio prieininkai, visi kyininkai
ir palaidnai. Popieiaus Urbono kanceliarijos sekretorius
Ditrichas fon Nimas gerai inojo, kas dedasi mieste ir kaip
itvirkauja kardinolai. Danai jam tekdavo girdti, kaip
kilmingos Neapolio damos, rengdamos kok pasilinksminim,
sakydavo: Btinai reikia pasikviesti ms mieluosius
kardinolus...
Kit dien po ms aprayto pokalbio su popieiumi
Baltazaras Kosa surinko popieiaus kariuomen, padrsino
mones ir, netiktai upuols prie, pam vienuolika katapult. Jis vijosi prie beveik ligi pat pajrio. Po kautyni
Kosa nuvyko popieiaus rmus, nes jam prane, jog Urbonas
noris j matyti.
Popieius dmiai pairjo Kosai akis.
Tu sakei, kad nusimanai apie teologij. Ar tai tiesa?
A nesakiau, kad nusimanau apie teologij, sakiau,
kad esu teologas, tvirtai pareik Kosa, teologas, ir dargi
inau kanonus. Penkerius metus mokiausi Bolonijoje ir visada
78

bdavau pirmas. Atsitiktinumas privert mane nutraukti

moksl, a negavau diplomo, bet tai nieko nereikia: diskusijoje
a sukirsiu bet kur teolog.
Urbono akys suibo.
Klausyk, kreipsi jis Kos, Karolis Duracas i
mano rank gavo karaliens Joanos sost, o dabar atsimoka
man tuo, kad kariauja prie mane. Jis atvirai stojo prie
banyi. Negana to, kad pasiunt prie mane kariuomen,
jis, kaip tikras nelabasis, mgina patraukti savo pusn kai
kuriuos ypa patvirkusius kardinolus, rausiasi ir po mano sostu.
A tariu daugel kardinol ir vyskup. Dabar, kai Karolio
kariuomen man nebebaisi, pavedu tau juos itardyti.
Kame jie?
Tvirtovje yra poemis. sakiau juos ten mesti. Gavs
ventimus, tuojau pat pradsi tardym. Tardyme dalyvaus mano
snnas. Kartais ateisiu ir a.
altiniai nenurodo, kuo vardu buvo mogus, kuriam
Urbonas VI paved tardyti kardinolus. Juose tepasakyta, kad
tardym... pontifikas paved buvusiam piratui, tapusiam
dvasininku.
Visi metratininkai vieningai kalba apie popiei Urbon
VI vien tiktai bloga. Vadina j tvaudiu, girtuokliu, kraugeriu
vrimi, galiniu vykdyti bet koki piktadaryb. iuolaikiniai
katalikybs tyrintojai vadina popiei tironu ir smurtininku.
[74]
Katalik arkivyskupas Bondrijaras vadina j beproiu, o
abatas Mure tvirtina, jog popieius Urbonas VI buvs
maniakas.
Vienas metratis pasakoja, kad suimtuosius vyskupus ir
kardinolus Urbonas liepdavs taip iauriai kankinti, jog kai
kurie mir nuo kani, o kiti liko luoi visam gyvenimui.
Ditrichas fon Nimas, kuris, kaip popieiaus sekretorius,
geriau u kitus inojo visa, kas vyko tais metais, yra
papasakojs iurpi smulkmen apie vyskup ir kardinol
79

kankinimus, apie popieiaus Urbono VI nemonikum. Fon

Nimas pabria, kad visa tai jis mats savo akimis, nes
dalyvaudavs kankinamj tardyme ir uraindavs j
parodymus.
Toliau fon Nimas pasakoja, kad sukaustytus grandinmis
dvasininkus i rsio atvesdavo kankinim kamer; ten
sddavs tardytojas (ms herojus), kuris uoliai vykds savo
pareigas ir kasdien kartojamais kankinimais stengsis igauti
prisipainim. Danai ten bdavs Urbonas ir jo snnas.
Urbonas pats duodavs Kosai nurodymus, kaip jis turs
tardyti.
Nereikia jiems kelti tiesiogini kaltinim. Reikia tiktai
paklausti: K tu padarei? Kodl tave sum? Jie, inoma,
neatsakys, ir tuomet juos nusisi kankinim kamer.
Baltazaras ir jo biiuliai Rineris Gvindis ir Gvindaas
Buonakorsas, dabar jau kunigai, msi io nevaraus darbo.
Atrodo keista, kad kaip tik itiems k tik ikeptiems kunigams
su randais rankose, veiduose ir kakluose, buvo pavesta tardyti
auktosios dvasininkijos atstovus. Jie nebuvo teisjai. Jiems
terpjo viena igauti i tariamj suokalbinink
prisipainim. Didiausi efekt dar savo ivaizda
Gvindaas, tas bjaurus ir grubus milinas, raupltas,
kreivaburnis ir raias, su rykiai blizgania vienintele isproginta akimi. Jis jo kunigo ir tardytojo pareigas. Pasikls
sutan, Gvindaas didingai sddavo u tardytojo stalo, o
vliau u stalo kankinim kameroje.
Mes pagailsime skaitytoj ir neaprainsime vis t
baisi kankinim, kuriuos turdavo ikentti daugiausia ligoti ir
seni dvasininkai. Pastebsime tik, kad vienintelis i vis trij
tardytoj, bent kiek ujauts suimtuosius, buvo milinas.
Kankinimai buvo tokie iurps, kad Akvilos vyskupas
neitvr.

80

 Liaukits! suuko. Sakykit, ko js norit i mans?

Prisipastu kaltas. Nustokit kankin mane, veriau tegul a
numirsiu! [78]
Po vyskup pradjo vien po kito muti ir kankinti
kardinolus. Budeliai tol tsdavo savo nieking darb, kol
mons netekdavo smons. [74]
Kosa altakraujikai trauk i savo auk prisipainimus.
Jis atsimin, kaip ventoji inkvizicija kvot j panaioje
kameroje, ir tie prisiminimai dabar jam pravert. Taiau jis
mat, kad abu jo pagalbininkai, ypa sutanotasis milinas,
gailisi kankinamj. Vienintelje Buonakorso akyje blizgdavo
vos sulaikomos aaros. Popieiaus snnas, Kapujos, Amalfio
ir Noeros valdovas, pastebjo kart milino jautrum ir
m tyiodamasis i jo kvatotis kankinamo banyios
korifjaus akivaizdoje. Urbonas VI, kuris sode, kankinim
kameros palangje, garsiai giedojo psalmes (jo balsas pynsi su
klaikiu kankinamo kardinolo riksmu), nustebo, igirds linksm
snno juok, ir atjo pasiirti, kas ia darosi. Jis pamat, kad
neseniai ventintas kunigu milinas, kuriam jis patikjo tok
rimt darb, sdi susilenks ir vos neverkia i gailesio.
Urbonas VI siuto, kraujas mu jam galv. nirtingai
dbteljs susigraudinus Gvinda, suuko:
Js tik pairkite it mog! O juk a jam
pavediau vesti tardym! Ko paleidai ddas kaip boba?
Net ir maiausia uuojauta, parodyta aukoms kankinim
metu, ra popieiaus kanceliarijos sekretorius,
pykindavo popiei, kuris danai stebdavo ias nemonikas
scenas; kas nesugebdavo nuslpti savo silpnumo, bdavo
negailestingai baudiamas. Popieiaus veidas parausdavo, jis
imdavo aukti gergdianiu, trkiojamu balsu. Kart vos
neivijo dviej tardytoj, pastebjs, kad jie negali ramiai
irti kankinamuosius.

81

Nedinkits lauk! rk jis. Js bobos, liumbos,

toki man nereikia! Tutuojau nedinkits, arba sakysiu
iplakti!
iais odiais jis duodavo suprasti visiems, o ypa vienam
i pirat, vyriausiajam tardytojui, kad jam pavest darb reikia vykdyti dar iauriau. [78]
Kosa stengsi nuraminti Urbon VI.
Js neteisingai juos supratote, ventasis tve, tvirtai
tar jis, kreipdamasis popiei. Anksiau, kai mes
vertms anuo amatu, abu jie buvo pakankamai iaurs. Jus,
matyt, klaidina blizganti to pliko akis.
Ji ir mane kitados buvo suklaidinusi, ventasis tve.
Urbonas VI ijo ir u lango vl garsiai utrauk psalm,
tarsi akompanuodamas siaubingiems riksmams. Tai jis
darydavo sistemingai, tyia, kad tardytojai nuolat just, jog jis
netoliese, ir nenutraukt kankinim.
Bet niekas negelbjo kardinolai ir vyskupai
neprisipaino kalti. Tiesa, Sangro kardinolas, nebepakeldamas
kani, dav enkl, kad nors kalbti (Pagaliau prisipains!
pagalvojo ms herojus), bet pasak visikai ne t, ko buvo
i jo laukiama.
A i tikrj esu nusikaltimo dalyvis. Sunkiai a
nusidjau. Bet nusidjau ne prie popiei. Prieingai, a
norjau padti Urbonui VI. Bdamas popieiaus legatu, a kankinau arkivyskupus, vyskupus ir kitus banyios dignitorius,
savo kolegas, nors neturjau teiss to daryti, a tik norjau
paremti savo dabartin kankintoj. [87]
Palikite j, sak Kosa. Atveskite Venecijos
kardinol.
Venecijos kardinolas buvo silpniausias i vis kardinol,
bet kankino j iauriausiai ir vrikiausiai. Budeliai ilaik j
kameroje mane keturias valandas, taikydami vairiausias
tortras, nes i sodo be paliovos girdjosi akompanimentas
popieiaus malda.
82

Urbonas be atvangos giedojo psalmes, rao popieiaus

kanceliarijos sekretorius, nenuleisdamas balso, kad
tardytojai kameroje girdt j ir nesuvelnint baisi kankinim, inodami, jog popieius yra ia pat ir juos seka. Tuo
tarpu jo snnas juoksi ir laid smojus, mgaudamasis
iurpiu reginiu.
Kart a neitvriau, priduria Ditrichas fon Nimas,
nebepajgiau stebti io reginio, apsimeiau, kad staiga mane
sum blogumas, ir ijau i kankinim kameros. [10, 74, 78]
Visas pasaulis inojo, kokie dalykai dedasi popieiaus
tvirtovje Noeros mieste. Visi mons ujaut kankinamas
aukas. Karalius Karolis, piktindamasis Urbono VI intrigomis ir
piktadarybmis, kaip manydamas stengsi j ivaryti i savo
vald. Anksiau jam tai nepavyko dl to, kad jis turjo labai
ma kariuomen. O dabar buvo sutelks stiprias pajgas ir
patrauk Noer, pasirys ivyti pagaliau popiei i savo
karalysts. Didel kariuomen su karaliumi prieakyje
atygiavo prie Noeros sien, tvirtai nusistaiusi nedaryti su
popieiumi joki ceremonij.
kart bus sunkiau, ventasis tve, atvirai pareik
Kosa Urbonui VI.
Karalius apaud popiei i katapult, lyg jis bt ne
krikioni banyios galva, o koks turkas, sakoma
Neapolio metratyje.
O Ditrichas fon Nimas rao: Popieius Urbonas VI,
nordamas bent mauml atkeryti Karoliui, tris keturis
kartus per dien pasirodydavo prie pilies lango su vake
vienoje rankoje ir varpeliu kitoje ir didiu balsu ikilmingai
ekskomunikuodavo karali ir jo kariuomen. Paskui eidavo
kankinim kamer ir liepdavo budeliams dar iauriau dirbti
savo darb. [78]
Visa tai gerai. Bet kas bus su mumis po savaits, kai
nebetursime nei ginkl, nei maisto?.. galvojo ms
herojus.
83

Ir vl Kosa padar popieiui nepaprastai verting

paslaug. Sunki valand, kai popieiui grs pavojus patekti
rankas savo negailestingiausiam prieui (kokia gda ir
paeminimas!), Kosa ispruko i Noeros ir susitiko su Nolos
grafu Raimondu dei Balu, Tamazu San-Severinu ir Monte
Kasino vienuolyno vyresniuoju Pietru Tarteru. Visi trys jie
pretendavo karaliaus Karolio sost. Surink kariuomen, jie
kartu su Kosa iygiavo padti popieiui.
Pirmiausia popieius buvo pervetas i Noeros Salern.
Ten persikl ir Kosa su savo draugais.
Karolis netrukd jiems pabgti. Jis norjo tik vieno: kad
intrigantas popieius visam laikui apleist jo karalyst.
Bet Urbonas VI, ivyds Salerne j laukianius laivus,
kuriais jie turjo vykti toliau, isigando.
Kieno ia laivai?
Gasparo Kosos.
O! pasibaisjo Urbonas VI. inau a t
admirol jis tarnauja Provansui. Jis paims mane nelaisv
ir perduos budeliui antipopieiui.
I tikrj, arkipiratas, ms herojaus brolis, teik
paslaugas Provanso valdovui. Urbono VI nepasisek perkalbti.
Veltui stengsi Baltazaras j nuraminti, laiduodamas u savo
brol, Urbonas vis tiek nesiryo plaukti Gasparo laivu. Teko
keliauti sausuma Benevent, o i ten miestel, esant tarp
Barletos ir Tranio, Adrijos jros pakrantje. [104]
Kaipgi jautsi kardinolai ir kiti aukti dvasininkai,
popieiaus Urbono VI aukos, kurias jis bgdamas pasim
kartu?
Akvilos vyskupas buvo taip nukankintas, jog panjo
lavon su isukintais rank ir koj snariais. Jis ne tik
nebegaljo paeiti, bet ir vos laiksi ant arklio.
Urbonas VI tolydio atsigrdavo ir irdavo
atsiliekant vyskup.
84

 Tas velnias vos velkasi. Jis nori, kad mus suiupt,

tar jis Kosai, jojusiam greta.
Popieius, perpyks, kad vyskupas trukdo jiems keliauti,
kraupiai nusiypsojo Kosai, kuris, nors ir buvo su sutana, gana
gerai jautsi balne.
Snau mano! Reikia nusikratyti ituo velniu jis
stengiasi praudyti mane.
Baltazaras isitrauk kard, paslpt po sutana, usimojo ir
smarkiai kirto vyskupui per galv.
Lengva mirtis, pagalvojo Kosa. Nespjo n
pajusti!
Nuomus Urbono VI vilgsnis bylojo, kad jis dar
nepatenkintas.
Palikite j ant kelio! suriko jis monms, kurie
apsupo lavon ir mgino j pakelti. Meskite emn, tegul
sukapoja varnai. Apraydamas atsitikim, popieiaus
sekretorius sako: Man neteko girdti, kad kuris kitas
banyios galva bt taip neteistai uds mones pats ar
svetimomis rankomis. [78]
Genujiei laivas, kuriuo Urbonas VI ir ms herojus
iplauk Genuj, sustojo Pizoje. Popiei ten sutiko miesto
valdovas Pietras Gambakortis.
Gandai apie kardinol kankinimus pasiek ir miest, ir
Gambakortis kreipsi popiei, praydamas bent kiek
pagailti dvasinink.
Urbonas VI niro. Jis paliep atvesti aukas ir sak Kosai
vl vieai juos apkaltinti, kad jie es suokalbininkai,
tvaudiai (juk jie ksinsi nunuodyti ventj tv!),
ukietj intrigantai, klastingesn u pat ton.
Kuo galite pasiteisinti? paklaus Kosa.
Mes nekalti! pasigirdo tylus atsakas. Mes nieko
nepadarme prie jo ventenyb.
Sunki suimtj bkl nejaudino Urbono VI, nors jie visi
panjo griauius, aptrauktus oda, ir netgi tie, kuriems
85

nebuvo isukintos rankos ir kojos, negaljo pasijudinti

buvo virt tikrais invalidais.
Veskite juos laiv!sak popieius.
Genujoje doas perdav popieiui Anglijos karaliaus
laik.
Istono kardinolas mano valdinys, ra karalius
Riardas. Jeigu jis tikrai ketino tave nunuodyti, jeigu bijai
dl savo gyvybs paalink j. Atsisk j pas mane, a pats j
priirsiu...
Urbonas VI nenorjo apie tai n girdti. Bet laik
perskait iki galo.
O jei neatsisi kardinolo pas mane, ts Riardas,
tai bus enklas, kad nesiskaitai su manimi. Tuomet a bsiu
priverstas pagalvoti, ar kartais nebus teistas popieius
Klemensas VII (antrasis popieius), o ne tu.
Urbonas VI pasipiktino, taiau sak paleisti Anglijos
kardinol, kad dl jo neprarast savo takos Anglijoje. Bet utat
kitiems penkiems suimtiesiems kardinolams kliuvo dvigubai.
Urbonas VI j nepaleido, nepaisydamas kilmingj genujiei
tarpininkavimo, kalbinjim ir praym.
Kosa kaip ir anksiau kasdien vaikiojo kaljim ir juos
tard pagal popieiaus nurodymus.
Bet tai vien ryt popiei siutino inia, jog dingo du jo
ministrai Ravenos ir Pietra-Molo kardinolai.
Urbonas nirts kramt lpas.
Tai vilkai! auk. Tai laps! Matyt, ne kas kitas,
kaip jie, kurst genujieius reikalauti, kad paleisiau
suimtuosius!
Netrukus atjo naujos inios: abu kardinolai, jo
vakarykiai ministrai, pabgo Avinjon pas popiei
Klemens VII. Perbgo pas jo prieinink!
Urbono VI vos neitiko stabas.
Ir ituos gyvates a tiek met ildiau savo anty!
auk jis.
86

Veltui genujieiai prisispyr pra j paleisti penkis

suluointus kardinolus ir keturis vyskupus.
Baltazarai, kasdien primindavo jis ms herojui,
neiopsok! Jie i kailio neriasi, stengdamiesi iplti juos i
mano rank. Kiekvien nakt jie gali ikrsti bet kok pokt!
Nesibijokite, ventasis tve.
Vien nakt tikrai kakas mgino ilaisvinti kardinolus, bet
Kosa nesnaud ir ubgo vaduotojams u aki, per susirmim
nukaudamas du mones.
Nesirpinkite, ventasis tve, kalbjo jis t ryt
popieiui. Niekam nepasiseks j ivogti.
Ir i tikrj, pakartotiniai genujiei mginimai ivaduoti
suimtuosius nujo niekais.
Bet ir Urbono VI viejimas iame mieste pasidar
nebepakeniamas. Pasiauks kart ms heroj, jis tar:
Kosa, a ivykstu. Genujieiai per daug jautrs jie
staiai neduoda man ramybs.
Surask por ar trejet laiv su itikimais kapitonais ir
nepastebimai nakties metu pergabenk juos ir suokalbininkus.
De Pote paymi, kad kai kurie metraiai pasakoja, jog
penki kardinolai, ir keturi vyskupai popieiaus aukos, kurias
jis atkakliai tamp kartu su savim, buv papjauti ar
pasmaugti Genujos kaljime. Taiau tai nepagrstas tvirtinimas.
Kai Urbonas VI, priverstas apleisti do miest, sdo
laiv, penki kardinolai bei keturi vyskupai buvo gyvi ir Kosos
rpestingai ten atgabenti.
Urbonas panoro pats sitikinti, kad jie tikrai atvesti. Jam
parod suimtuosius. Tada jis sak:
Paimkite devynis stiprius maius, kikite juos
kardinolus ir vyskupus ir gerai urikite. O kai nuplauksime
toliau nuo kranto, kur nors gilesnje vietoje imeskite juos i
jr.

87

Ir, laivui nutolus nuo Genujos, devyni maiai buvo imesti

u borto. Tai atrodo netikima, bet kaip tik toksai buvo Urbono
VI kardinol ir vyskup galas. [74, 78, 89]
Ms herojaus lydimas, Urbonas VI pasiek Luk. ia
jam teko utrukti. Toliau vykti buvo negalima. Visa Neapolio
karalyst bruzdjo. Popieiaus alininkai, yms didikai, tie
patys, kurie padjo popieiui apleisti Noer, sukilo prie
Karol. Karaliui laikinai buvo pavyk paimti vir, bet netrukus
jis buvo nuudytas.
Aistros siliepsnojo dar stipriau. Karalius mir, bet liko
karalien, jauna nal, velionio vienmint. K su ja daryti?
Atskirti nuo banyios! Taip ir padar. Popieius pats nusiunt
karalienei ilg ir pompastik ekskomunik. iuo prakeikimu
Urbonas VI susidorojo ne vien su karaliene jis sudav smg
ir jos snui, velionio karaliaus pdiniui, o taip pat ir kitiems
savo prieo eimos nariams.
Net ir mirusiam karaliui Urbonas VI nesiliov kerijs!
Visi karnuotieji privaljo drebti prie vento Petro pdin.
uo prakeiktas, sak Urbonas VI apie velion
karali, taip jam ir derjo padvsti, kad nenorjo paklusti
ventajam sostui. Niekas jo nelaidos. Nei Vengrijoje, nei
Italijoje, nei visame pasaulyje neatsiras kunigo, kuris rytsi j
palaidoti! [89]
Urbonas dar syk pasiunt prakeikim nalaujaniai
karalienei ir sosto pdiniui. Visos popieiaus gudrybs turjo
vien tiksl palenkti neapolieius, kad udt karaliumi jo
snn.
Popieius ileido bul, kurioje sakoma, kad jis, Urbonas
VI, ess dabar vienintelis teistas Neapolio karalysts valdovas.
Bet tai nieko netikino...
Be snno, Urbonas VI dar turjo dvi dukterias, prie
atuonerius metus stojusias vienuolyn ir pasiventusias
aminai mergystei. Tada j dd dar nebuvo turtingas. O
praturtjs Urbonas VI atsim dukterias i vienuolyno ir tuoj
88

pat ileido u vyr. Krait jos gavo didiul. Buvusioms

vienuolms teko po trisdeimt tkstani aukso dukat i
banyios turto.
is atvejis ne vienintelis. Redo metratis nurodo,
kad Urbonas VI danai konfiskuodavs banyi, vienuolyn ir
net ligonini turt, j parduodavs, o gautus pinigus
pasisavindavs. [74]
Urbonas VI brandino dideli karo ygi planus. Buvs
prie jo piratas, dabar taps dvasininku, dar labiau kurst
grobikikus jo siekimus. Popieius paskelb kryiaus yg prie
Neapolio karalyst, o paskiau prie atskalnus graikus
Bizantijoje, nedamas jiems vies, kuri jie prarado prie
daugel ami dl Konstantinopolio patriarcho Fotijaus kalts.
Specialioje bulje buvo paskelbta, kad konfiskuojamas
Peloponesas (Achaj kunigaiktyst), formaliai priklauss
jaunam karaliui Vladislovui.
Ruokis, mano snau! spjo Urbonas VI Kos ir
pradjo telkti kariuomen smgiui prie vengrus ir pranczus.
Taiau Urbonui VI nepavyko gyvendinti savo plano.
Katalik banyios istorikas Vioredas sako: Urbonas VI
rengsi vl sikurti Romoje, bet dievas nesiteik jam to leisti.
Bekeliaudamas jis nuvirto nuo mulo ir, atvyks Rom,
netrukus mir.
Urbono VI snnas, kuris laiksi vien tik savo dds
pagalba, mirus popieiui, m bgtauti, kad Neapolio
karalystje gali j suiupti ir pakarti. Savo vienuol jis nugabeno atgal t pat vienuolyn, i kurio buvo j pasigrobs,
pasim mon ir vaikus, nusisamd laiv, susikrov j visa,
k spjo prisiplti i savo laikin valdini (rbus, pinigus), ir
taip pat nutar grti Romon. Taiau laivas paskendo,
popieiaus snnas ir jo eima uvo, ipltos grybs atsidr
jros dugne.
89

Dabar, mirus Urbonui VI ir likus tik vienam popieiui,

visiems atrod, jog turi baigtis ir schizma katalik banyios
skilimas. Taiau tos viltys neisipild. Keturiolika Urbono VI
kardinol (tiek j liko po to, kai penki kardinolai buvo
prigirdyti, o du pabgo pas Klemens VII Avinjon), bijodami, kad gali netekti savo viet, irinko nauj popiei, tai yra
Urbono VI pdin.
Taigi schizma nebuvo likviduota. Naujasis popieius,
Petras Tomaelis, pasivadino Bonifacu IX. Jis buvo neapolietis,
Kosos eimos biiulis, Baltazaro vienmetis ir toli grau per
jaunas vadintis krikionijos tvu. Jis turjo trisdeimt met,
o ms herojus dvideimt devynerius. Taiau Baltazaras
buvo isilavins mogus, o Bonifacas IX beratis tamsuolis.
engs sost, kit dien Bonifacas IX pasiauk Kos ir
paskelb jam:
Skiriu tave vento Eustachijaus katedros arkidiakonu.
Noriu, kad btum prie mans Vatikane. Bijau, kad gali prasidti
dideli vykiai, ir man bus reikalingi tavo patarimai.
I tikrj, kai tik Pranczij pasiek inia, kad Romoje po
Urbono VI mirties irinktas naujas popieius, Klemensas VII
tutuojau atskyr j nuo banyios.
Teitinka apsiaukl Romos popiei visi Senojo ir
Naujojo testamento prakeikimai, buvo sakoma
ekskomunikoje. Tenubaudia Dievo kalavijas antipopiei ir
jo bendrininkus, teugsta amiams j gyvybs ibintas, o j
sielos tesudega pragaro ugnyje. Tebnie prakeikti visi
popieiaus-antikristo alininkai. Teitinka juos Aukiausiojo
rstyb, ir tebnie jie atskirti nuo Kristaus banyios, ir
tenegauna ventosios komunijos per ami amius.
Naujasis popieius sutriks pavelg Kos, laukdamas jo
atsakymo.
Kaip liudija Vatikano sekretorius Ditrichas fon Nimas, is
jaunas Neapolio feodalas, Urbono VI kardinol dka taps
90

popieium, buvo toks nemoka, kad ne tik nesuprasdavo

pasiraom dokument turinio, bet vos stengdavo ir juos
pasirayti. J suglumindavo net patys paprasiausi klausimai, ir
jis neinodavo, k atsakyti.
Ir tai dabar is mogus kreipsi Kos, praydamas
draugiko patarimo.
Kaip man pasielgti, Baltazarai? A irgi noriau
prakeikti savo prie. Ir dar baisiau taip, kaip dar niekas nra
ko nors prakeiks. Bonifacas IX dmiai pasiirjo Kos.
T prakeikim turi sukurti tu.
A tai padarysiu, ventasis tve, ramiai atsak ms
herojus savo eimos biiuliui, ikilusiam tok aukt post.
Sukursiu. Bet noriu paprayti ir tave paslaugos.
Noriau, kad t katedr, kurioje tarnauju, paskirtum du
kunigus, senus mano biiulius: Riner Gvind ir Gvinda
Buonakors. Tegul jie man vadovauja...
Kit dien popieius Bonifacas IX urbi et orbi"1 paskelb
ekskomunik savo prieui antipopieiui ,Avinjono antikristui",
ekskomunik, kuri, kaip skaitytojas tuojau pat matys, i
tikrj toli pranoko Klemenso VII ekskomunik.
Tamsybi kunigaikiui tonui, gyvenaniam pragaro
gelmse su velni legionais, pavyko savo vietinink emje,
antikrist Klemens VII, udti krikionijos galva ir duoti jam
patarjais kardinolus, sutvertus pagal velnio paveiksl bei
panaum, pagimdytus gyrpelnysts bei gobumo, o taipogi j
seser godulysts ir lybs.
Tepasiunia jam Viepats aklum ir beprotyb,
teprasiskiria dangus ir teitinka j aibais ir perknais. Tekrinta
ant jo Visagalio ir ventj Petro ir Povilo rstyb. Teprakeikia
j kiekvienas ateinantis ir ieinantis. Teesie prakeiktas jo valgis
ir visas jo turtas, ir unys, kurie j sergsti, ir gaidiai, kurie jam
gieda. Teitinka j Datano ir Abirono likimas. Tepraryja j gyv
pragaras, kaip Ananij ir Safir, apmeiusius Viepat, tebnie
1

91

jis nubaustas, kaip Pilotas ir Judas, Viepaties, idavikai.

Tekrinta ant jo Mergels Marijos ir vis ventj prakeikimas,
teitinka j, t banyios niokotoj, baisiausios pragaro kanios.
Tepasikelia prie j visas pasaulis. Teprasiveria ir tepraryja j
em, ir net jo vardas teinyksta amiams nuo ems veido.
Visi, kas gyvas, tepaskelbia jam kar, tesukyla prie j gamtos
jgos bei mons ir tesunaikina j. Tepavirsta tyrais jo buvein.
Tesumaio ventieji jam prot, o po mirties angelai tenulydi
juod jo siel tono karalyst, kur velniai, nepaisydami su
juo sudaryto sandrio, kankins j per amius u jo piktadarybes.
Tepasiunia Visagalis ir visi ventieji tam tono vietininkui ir
jo patarjams kardinolams tok prakeikim, kokiu buvo prakeikti Judas Iskarijotas ir Julijonas Atsimetlis. Tenie visi
antikristo Klemenso VII alininkai, kaip uvo Diokletianas ir
Neronas. Tebnie suskaitytos pasigailjimo vertos j dienos.
Teitinka juos nelaims ir badas, tesuserga jie raupsais ir
kitomis ligomis. Tebnie prakeikta j gimin, tenepadeda jiems
maldos, tegul nenuengia ant j Dievo malon. Teesie
prakeikta vieta, kur jie gyvena, ir ta, kur jie persikels. Prakeikimas visiems, kurie nepripasta Bonifaco IX. Telydi juos
prakeikimas dien ir nakt, kas valand ir kas minut, vis tiek,
ar jie valgo ar virkina maist, bdrauja ar miega, kalba ar tyli.
Prakeikimas j knui nuo virugalvio ligi koj nag, teapkursta
jie, teapanka ir tepraranda kalb, tenudista jiems rankos ir
kojos, telydi juos visad prakeikimas ar jie sdi, stovi ar guli.
Prakeikti jie nuo iol ir per ami amius ligi paskutinio teismo
dienos. Tepadvesia jie kaip unys ar asilai, o vilkai tesudrasko
j smirdinius lavonus. Ir tebnie tonas ir juodi jo angelai
jiems amini palydovai. Amen! [2] is prakeikimas buvo
skaitomas per kiekvienas pamaldas visose Romos popieiui
Bonifacui IX pavaldiose banyiose, lygiai kaip Avinjono
popieiaus prakeikimas buvo skaitomas visose jo inioje
esaniose banyiose.

Miestui ir pasauliui", t. y. vis iniai (lot.).

92

Kart popieius Bonifacas IX liep paaukti ms heroj

i vento Eustachijaus katedros.
Baltazarai, kreipsi Bonifacas savo draug, a
nusigyvenau! Kaip man isikapstyti i skurdo?
Pinig mgo daugelis vento Petro pdini, bet
Bonifacas IX, Kosos eimos biiulis, buvo itin gobus. istorij
jis jo Simonininko vardu, nors simonininkai plaia io odio
prasme buvo daugelis kunig, imtai ir net tkstaniai. Nebuvo
n vienos banytins beneficijos1, n vieno net neymaus
banytinio posto, kurio popieius Bonifacas IX nebt
pardavs i varytyni: jie buvo atiduodami bet kam, kas
pasilydavo aukiausi kain, kad ir kokios bt moralins
kandidato savybs.
Banytini beneficij kainos buvo nustatomos labai
paprastai u jas bdavo imama triguba j metini pajam
suma. Atseit, duodamas kunigui parapij, Bonifacas IX i karto
gaudavo i jo trigub numatom metini jos pajam sum. O
jeigu jau kunigas sutikdavo mokti toki didel sum u kukli
vietel, tai galima suprasti, kokius baisius pinigus mokdavo
koks nors bsimasis arkivyskupas ar vienuolyno vyresnysis
(vienuolynai tada buvo labai turtingi ir duodavo didiules
pajamas), arba kokia nors kilminga dama, sigeidusi tapti
vienuolyno vyresnija (tokie dalykai tada buvo madingi), arba
arkivyskupas, pasiruos atiduoti visa, k turi, u kardinolo
skrybl, kuri teikdavo nepalyginamai didesnes pajamas, negu
mokestis u titul.
Bonifacas IX, buvs kardinolas Petras Tomaelis, kaip jau
sakyta, neirjo, kam parduodama beneficija, j domino tik
pinigai. Ir danai arkivyskup, vyskup ir vienuolyn
vyresnij vietos atitekdavo itvirkliams ir mogudiams, o
moter vienuolynuose inomoms kurtizanms, nes
pirkjams nereikdavo laikyti joki, nors ir formali, kvotim;

jiems nebdavo skiriama joki bausmi, sakysim, kad ir

privalom mald, kuriomis jie bt ipirk savo senas nuodmes ar net nusikaltimus. Atsitikdavo, kad naujieji kunigai arba
arkivyskupai nepajgdavo i karto umokti popieiui grynais
pinigais. Tuomet Bonifacas IX darydavo jiems nuolaidas.
Vietoj pinig imdavo, arklius, kiaules, kvieius, karves,
kiauinius ir taip toliau. O kandidatus menkas beneficijas,
tuos, kurie buvo neturtingi ir nieko negaljo duoti, popieius
versdavo dirbti jam kaip paprastus darbininkus dviej pilitvirtovi statyboje (tvirtovs, statomos netoli kalvos, ant kurios
yra Kapitolijus, turjo bti patikimos priedangos upuolimo
atveju). Tuo bdu neturtingieji kandidatai kunigus neiojo
plytas ir sijas, o Bonifacas IX deramai vertindavo j stropum,
kaip savyb, privalom bsimam banyios tarnautojui. [87]
Be to, Bonifacas IX, nordamas padti jam dirbantiems
kandidatams kunigus, leido Vatikano teritorijoje sitaisyti
lupikautojams ir pinig keitjams, skolinamj ir keiiamj
kas savininkams su savo stalais ir dmis, nepraleisdamas,
inoma, progos paimti ir i j atlyginim u suteikt malon.
Danai tarp lupikautoj ir kandidat banytinius postus
kildavo ginai ir net petyns, nes lupikautojai reikalaudavo per
dideli procent. J ginus sprsdavo tiek patsai Bonifacas IX,
tiek ir banytinis teismas.
Taiau labiausiai pradiugdavo popieius, kai suinodavo,
kad vienas ar kitas kardinolas, jau sumokjs pinigus u savo
aukt post, dl kurios nors prieasties negali eiti savo
pareig. Tuomet Bonifacas IX, nors pinigus jau bdavo
pasims, laikydavo sudaryt sutart nutraukta, o asmuo, pirks
beneficij, negaudavo i vyskupijos joki pajam.
Bdavo skelbiamos naujos varytyns ir beneficija vl
parduodama kitam.
Katedra n vienos dienos negali likti be klebono,
sakydavo popieius.

Beneficija dvasininkui suteikiama teis naudotis nekilnojamu

turtu ir i jo gaunamu pelnu. (Vertjo pastaba.)

93

94

Bet bdavo ir taip, kad popieius be jokios prieasties

paskelbdavo naujas varytynes, nors beneficija bdavo jau
parduota ir uimta, o pinigai u j gauti. Jis tiesiog atimdavo
beneficij ir vl parduodavo j auktesne kaina. Kaip rao
daugelis metratinink, ito popieiaus Simonininko aminink, atsitikdavo, kad jis ne tiktai perparduodavo vien ar
kit banytin post du tris kartus per savait, jis
pardavinjo netgi perspektyv j gauti. Jis apgaudinjo visus.
Vis dlto Bonifacas IX mat, kad, itaip elgiantis, gali
visikai nusmukti preks vert. Juo niekas nebepasitikjo.
A neteisingai elgiuos, samprotaudavo jis kartais.
Reikia bti atsargesniam.
Kaip tik tada ir kreipsi Bonifacas IX savo patiktin,
ms heroj, kad is padt jam rasti kit pasipelnymo bd. O
kol Baltazaras suko galv, k reikia daryti, Bonifacas mst,
kaip susigrinti dl savo paties gobumo prarastj
pasitikjim.
Ir sugalvojo tai k: sudarydamas naujas sutartis su
kandidatais, jis duosis garantij ir prisiimsis tam tikrus
sipareigojimus tam atvejui, jeigu susitarimas bus sulauytas.
[78]
A duodu garantij, sakydavo jis dabar monms,
atjusiems varytynes. Ko gi js dvejojate? A negalsiu
atimti i js beneficij, nes tuomet turiau brangiai jums
umokti, o tai man nenaudinga.
Kaip jau sakme, popieius pardavindavo net or
perspektyv gauti banytin post. i malons viltis buvo
kainojama nuo dvideimt penki iki penkiasdeimt dukat. Bet
ir ia jis netesdavo odio. Galiausiai naivs mons
praregjo, pirkjai liovsi j varytynes. Bonifac erzino toks
nepasitikjimas. K gi jis padar, kad atgaut pasitikjim? Gal
m skelbti naujus sipareigojimus? Ne, jis tiesiog anuliavo
savo saku beneficij pardavinjim, inoma, nesugrindamas
95

monms gaut i j pinig. O toki akcij savinink buvo

tkstaniai.
Iki iol mes neteisingai elgms, motyvavo jis
akcij panaikinim. Neteisinga imti rankpinigius u
beneficij, kuri, galimas daiktas, n nebus suteikta.
Parduotosios perspektyv akcijos buvo paskelbtos
negaliojaniomis vienos savaits pabaigoje, o jau kitos
pradioje Bonifacas IX ileido naujas, kiek kitokio tipo akcijas. J kaina buvo nustatyta nedidel tiktai vienas florinas,
specialiai pirkjams privilioti.
Ditrichas fon Nimas, popieiaus kanceliarijos sekretorius,
dstydamas ias ir kitas smulkmenas (visko ia neipasakosi),
rao: Nemanau, kad bt kada nors gyvens kitas mogus,
kuris taip iradingai ir akiplikai bt iekojs bd pralobti,
kaip Bonifacas IX.
Taiau reikalai klojosi toli grau ne taip gerai, kaip norjo
Bonifacas IX. Tad popieius ir vl buvo priverstas kviestis
ms heroj.
Na, Baltazarai, ar sugalvojai k nors? paklaus.
K-ne-k sugalvojau, ventasis tve.
Neinau tik, ar pritarsi mano planui.
Baltazaras i ties ilgai galvojo. Jis tam skirdavo vien
kit valandl, atliekam nuo meils nuotyki. Jandra dela
Skala buvo kurdinta vienuose labai turtinguose, ir gerai
isilaikiusiuose rmuose, nors Aminojo miesto bkl tuo metu
buvo ities apverktina. Jandr ms herojus lankydavo naktimis, o dienomis danai negaldavo apsisprsti, kuriai i
romiei, savo naujj meilui, atiduoti pirmenyb ir
pradiuginti savo apsilankymu, nes j buvo labai jau daug. Prie
joki kit vyr moterys taip nelipdavo, kaip prie kunig, Kaip
labiausiai isilavin tos epochos mons, jie buvo laikomi
auniausiais meiluiais. Su jais n i tolo negaljo lygintis nei
kariai, nei amatininkai, nei turtingieji dyknai.
96

Jei kas i skaitytoj abejoja i odi teisingumu, tegul

pasiskaito Podo Fiorentino (Braolinio), Franko Sakeio,
Bantelo veikalus, inomj Bokao knyg arba Margaritos
Navariets Hektameron. I vis galim meilui moterys
labiausiai pasitikdavo kunigais, nes jie mokjo saugoti paslapt... O Kosa buvo ne tiktai dvasininkas, bet ir turtingas feodalas,
jaunas, graus, isilavins vyras, popieiaus favoritas; jis turjo
visas gersias savybes, kuri galjo reikalauti i meiluio pati
reikliausia moteris nesvarbu, ar tai buvo kilminga dama, ar
paprasta moteris, ar hetera.
Bet nemanoma ia smulkiai aprayti vis ms herojaus
meils nuotyki iuo jo gyvenimo laikotarpiu...
K gi nusprendei? paklaus Kos Bonifacas IX.
Galime... pasinaudoti jubiliejumi.
Pirm kart jubiliejinius metus buvo paskelbs beveik
prie imt met Bonifacas VIII, nordamas kiek pagyvinti
baisiai nuskurdusios ir apleistos vidurami Romos gyvenim,
o podraug, inoma, papildyti ir banyios id. Ir tai 1300
metais, kaip ir buvo numats Bonifacas VIII, m plaukti
Rom nesibaigianios maldinink minios.
Itisus metus didiuls moni bangos pldo miest ir
atgal. Palik savo gimtsias emes, jie vairiausiom susisiekimo
priemonm skubjo Rom aplankyti vento Petro katedros,
ten pasimelsti ir gauti nuodmi atleidimo.
Bonifacas VIII nustat, kad toks krikioni sambris
(tuomet jis dar nebuvo vadinamas jubiliejumi) vyks kas imt
met. Taiau po penkiasdeimties met, 1350 metais, popieius
Klemensas VI nutar, jog ir jam neverta praleisti progos
pasipelnyti, ir paskelb, kad jubiliejus bus kartojamas kas
penkiasdeimt met, nes imtas met ess per didelis laiko
tarpas, o krikionys maldininkai nor daniau turti prog atsikratyti nuodmi. O Roma ir banyia nuo to
nenukentsianios.
97

Vliau Urbonas VI, pastebjs, kad jubiliejai turi didel

pasisekim, nutar skelbti juos dar daniau.
Kodl jubiliejai turi vykti kas imt ar kas
penkiasdeimt met? Juk ie terminai yra atsitiktinai parinkti.
Teisingiau bus juos kartoti kas trisdeimt trejus metus...
Motyvavo jis tuo, jog trisdeimt treji metai tai Jzaus
Kristaus igyventas emje amius.
O banyiai, inoma, buvo naudingiau skelbti jubiliejus
kuo daniau.
Dar vliau popieius Pijus II sutrumpino ir termin
jubiliejus pradta rengti kas dvideimt penkeri metai. Kiek
met igyveno emje iganytojas, buvo pamirta dabar
popieiams rpjo vien moni kaimens siel iganymas.
Bet gali juk mai ikilti koks nenumatytas atvejis, neatidliotinas reikalas kuo greiiausiai nusikratyti nuodmmis! O jei
taip, tai jubiliejus galima daryti ir daniau.
Remiantis dievo valia, pradta skelbti nepaprastuosius
jubiliejus (protarpiais tarp eilini jubiliej, vykstani
reguliariai kas dvideimt penkeri metai). Prieastys bdavo
vairios: naujo popieiaus rinkimai [27], kryiaus ygiai ir pan.
Maldininkai i vairi ali ve Rom pinigus, ir
vento Petro katedros kas suplaukdavo tokios didiuls sumos,
kad Europos ali valdovai m nerimauti. Pavyzdiui, Karolis
VI sak pastatyti sargybas prie vis svarbesni keli Rom,
kad sutrukdyt ivykti maldininkams ir iveti pinigus i jo
karalysts.
inomas metratininkas ir banyios istorikas Fruasaras,
ms apraom vyki amininkas, rao: Tuo metu buvo
paskelbtas didysis nuodmi atleidimas Romoje, ir daugelis
krikioni rengsi aplankyti vento Petro katedr. Bet kadangi
maldininkai ivea i valstybs daug pinig, tai pranczams
buvo udrausta keliauti Rom. Pakelse ir prie Pranczijos
sienos buvo pastatyta speciali sargyba, kuri turjo sulaikyti
moni judjim.
98

 Tai tu manai, kad reikia paskelbti jubiliej, Baltazarai?

nustebs paklaus popieius. Bet ar kas nors atvyks?
Be abejo, bus toki, kurie negals atkeliauti. Apie tai a
galvojau. Man rodos, reikt susisiekti su Dovaniu Galeacu
Viskoniu Milane, jis neleidia Lombardijos gyventojams
vykti Rom...
Argi Lombardijoje yra turting gyventoj? su
kartliu paklaus Bonifacas IX. Tad k a turiu daryti?
Turi susitarti su Viskoniu ir kitais valdovais,
trukdaniais ivykti maldininkams. tai mano patarimas. Ir
jis smulkiai idst savo plan.
Baltazarai! entuziastingai suuko Bonifacas IX,
iklauss Kosos. Tu vyksi Milan ir kitas vietas ir mano
vardu susitarsi su tais banditais ir apsiaukliais, t viet
valdovais, kurie neleidia monms atvykti Romon savo siel
apvalyti.
K gi sugalvojo ms herojus, su kuo taip mielai sutiko jo
ventenyb?
Baltazaras Kosa nuvyko Milan, apsilank pas Viskont,
smulkiai iaikino jam reikal ir kalbjo pasirayti susitarim,
kuriame buvo sakoma tai kas: Uuot leidsi brangiai
atsieinanion kelionn Rom ir ve tenai auks i savo alies,
krikionys gali vietoje, neivykdami i Lombardijos, nusipirkti
indulgencij su nuodmi atleidimu, kurias ia atve specials
popieiaus patiktiniai. ios indulgencijos niekuo nesiskiria
nuo t, kurias maldininkai sigyt Romoje, jeigu turt laim
ten patekti. Taiau ios popieiaus agent atvetosios
indulgencijos kainuos ia tik du tredalius sumos, reikalingos
kelionei Rom (jei ta kelion bt jiems leista). mogus,
sumokjs ymiai maiau pinig, negu reikt kelionei,
paaukojs auk ventajam sostui ir Jzaus Kristaus vietininkui
emje, turs dar prieiti ipainties pas vietos kunig ir tuojau
pat gaus nuodmi atleidim. [31, 89]
99

is susitarimas buvo teisintas specialia Bonifaco IX bule.

Bulje taip pat buvo nurodyta, kad jubiliejiniai metai tsis nuo
1391 met pradios lig t met velyk1.
Kelion Milan su popieiaus misija buvo nebe pirma
ms herojui. Prie tai jis buvo nukeliavs Florencij ir Pavij
kalbti Toskanos ir Lombardijos valdov paremti popiei
Bonifac IX. Jam pavyko sudaryti trisdeimiai met paliaubas,
kurios, beje, netrukus buvo nutrauktos.
Vyko jis ir Ankon. vairiom diplomatinm gudrybm jis
atpl Adrijos pajrio miest nuo Avinjono popieiaus ir
prijung prie kit Italijos miest, rmusi popiei Bonifac
IX.
Tuo metu mir Bonifaco IX prieininkas, Avinjono
popieius Klemensas VII. Pasklidus iai iniai, Pranczijos
karalius, Aragono karalius, Paryiaus universitetas, Moguntijos
ir Bolonijos valdovai, o taip pat Bonifacas IX kreipsi laiku
Avinjono kardinolus, praydami juos neskubti rinkti naujo
popieiaus vietoj mirusiojo ir sil, sudarius atitinkam
susitarim, likviduoti pagaliau katalik banyios skilim,
dviej popiei valdi.
Taiau Avinjono kardinolai pabijojo, kad, atidj
Klemenso VII pdinio rinkimus ir sutik laukti, jie turs
paklusti Bonifacui IX ir, kaip atgailaujantys nusidjliai,
maldauti jo atleidimo. Ir, nieko neirdami, jie suauk
1

Vienas katalik banyios istorikas, grafas Dulinis, gindamas

popiei, Milano istorijoje sako: Popieius specialioje bulje paaikino,
kad, nordamas gauti indulgencij su nuodmi atleidimu, krikionis
btinai turjo pirmiausia prieiti ipainties pas vietos kunig, atverti jam
savo siel. Pasak io istoriko, indulgencij pardavjams vis pirma rpjs
siel iganymas. Bet jis taip pat paymi, kad popieiaus agentai lengvai
parduodavo indulgencijas ir tiems, kurie nenorjo eiti ipainties, jeigu tik
jie sumokdavo u indulgencijas brangiau, negu buvo nustatyta. Ir priduria:
inoma, galjo susidaryti spdis, jog popieius pats galiojo savo
pasiuntinius nereikalauti ipainties i nusidjli (kuri tarpe pasitaikydavo
ir mogudi), perkani indulgencijas.

100

konklav ir irinko popieium Petr de Lun, Aragono

kardinol, pasivadinus Benediktu XIII.
Kardinolai kaip manydami stengsi isilaikyti savo
postuose, o Petras de Luna pasirod ess sukalbamas mogus.
Nors jis ir dalyvavo ankstesniojo popieiaus rinkimuose, nuo
kuri prasidjo banyios skilimas, bet jau tada sak, jog abi
alys turinios iekoti keli susitaikymui. Kardinolai suprato,
kad savo nenuolaidumu jie gali sukelti prie save viej
nuomon, ir, susirpin savo likimu, pareik, jog banyios
labui jie es pasiry visk paaukoti.
Naujasis Avinjono popieius Benediktas XIII, ums
sost, prisidjo prie io banyios hierarch pareikimo.

A tuojau pat atsisakysiu sosto, ikilmingai

paskelb, jei krikionys nusprs, kad turiu taip pasielgti.
Ir savo odius sutvirtino priesaika.
Taiau veltui visos Europos krikionys lauk io tauraus
gesto, veltui tikjosi, kad Avinjono popieius itess duotj
paad.
Benediktas XIII, sitvirtins soste, neskubjo vykdyti
pasiadjimo; jis m svyruoti ir dvejoti. [61, 96]
Ar teisinga bus palikti banyi be teistos galvos? O
juk teistas, tikrasis popieius esu a. Negaliu patikti
banyios valdymo prakeiktam atskalnui.
Veltui Pranczijos karalius ir Paryiaus universitetas sil
abiem popieiams atsisakyti sosto, o kardinolams, vieno ir
antro alininkams, susirinkti ir nutarti, kas bus naujas vieningos
katalik banyios popieius. Benediktas XIII, vinkliai
laviruodamas, atidliojo sprendim, laukdamas, jog kada nors
jis bus pripaintas vieninteliu popieium.
Ar ne geriau bt man ir mano prieininkui susitikti kur
nors ir apsvarstyti, katras teisus? sak jis. Jeigu teisus pa101

sirodyt ess mano prieininkas, a pasirengs pulti jam po

koj. [79]
Avinjono popieiaus nuolaidumas atrod toks nuoirdus,
kad net italai buvo priblokti. Florencijos gyventojai kreipsi
laiku Romos popiei Bonifac IX, ms herojaus biiul:
Bt gerai, jeigu Js pasektumte Js prieininko
kuklumo pavyzdiu...
Bonifacas IX pasiunt Avinjon patiktin, nordamas
suinoti tikruosius Benedikto XIII kslus. O Benediktas savo
ruotu pasiunt panai misij Rom, bet dav savo
pasiuntiniams ir slapt uduot susitikti su Romos popieiaus
artimaisiais ir prikalbti juos pereiti Avinjono popieiaus
pus.
Benedikto XIII pasiuntiniai m veikti, bet jiems
nepasisek. Bonifaco rankas pateko laikai, atskleid j
niekikus ketinimus. Pasiuntiniai buvo ivyti. Jiems kandin
Bonifacas IX ileido Avinjon nauj pasiuntin, kuris turjo
kalbti Benedikt XIII atsisakyti sosto Bonifaco IX naudai.
Benediktas XIII irgi pasiunt Rom savo patiktin
Ferdinand Pere, Tarasonos vyskup. Vyskupas turjo susitikti
su romieiais ir patraukti juos Benedikto XIII pus. Bet
Bonifacas IX suinojo apie tai ir udar pasiuntin popieiaus
rmuose. Vyskupas supyko ir Bonifac IX ivadino
antipopieiumi.
Pamatysite, kur js bsite po puss met! pagrasino
jis Kosos biiuliui. Ms kariuomen nuvers jus nuo sosto,
kur neteistai uimate!
Bonifacas IX nusikvatojo.
Nelaimingasis! Tu mus laikai kvailiais? Manai, a
nematau, kokia lidna Benedikto padtis? Juk jo nepripasta
net pati Pranczija.
I tikrj, pranczai nebenorjo remti Benedikto XIII dl
daugelio prieasi, o labiausiai dl to, kad popieiaus dvaras
Avinjone laiksi vien i banytini beneficij pardavinjimo, o
102

is sunkia nata slg parapijieius, kuriems nebelikdavo i ko

mokti mokesi karaliui.
Pranczijos karalius 1395 met vasario mnes suauk
Paryiuje banyios susirinkim ir paragino abu popieius
atsisakyti sosto, idant bt igelbta banyia. Popieiai
neatsiliep kreipimsi. Buvo suauktas dar vienas
susirinkimas, kuriame nutarta ivaduoti banyi i vieno ir
kito popieiaus valdios.
Kadaise buvs toks sukalbamas, Benediktas XIII dabar
nenorjo n girdti apie atsisakym.
Pranczijos kariuomen apsupo popieiaus pil-tvirtov
Avinjone ir privert Benedikt XIII pasiduoti. Tai buvo 1399
met balandio 14 dien.
Pasiadu tutuojau nusiimti tiar, pareik
Benediktas XIII, kai tik Bonifacas tai padarys. A
isiadsiu sosto net ir tuo atveju, jei mirtis igelbt nuo jo
krikionis ir atidaryt keli banyios suvienijimui. Ir jis
tuojau pat pasiunt karaliui laik, oficialiai patvirtindamas tuos
odius Pranczijos valdovui. [61]
Pranczija, Anglija, Kastilija ir kitos alys nutar pasisti
Rom pasiuntinius.
Pasiuntiniai susitiko su Bonifacu IX ir primygtinai sil
jam atsisakyti sosto, kad pagaliau baigtsi schizma.
Bonifacas IX, pasitars su Kosa, itaip atsak:
A tutuojau priimsiu sprendim ir j ratu praneiu
js valdovams.
Taiau laikas jo, o valdovai veltui lauk Bonifaco IX
atsakymo. Jis nesitrauk. Nei vienas, nei kitas popieius
nenorjo palikti savo posto.
Vokietijos imperatorius Vaclovas pareik karaliui
Karoliui VI, kad Vokietijos imperija daugiau nebepripains
Bonifaco IX, jei Pranczija ir kitos alys taip pat nelaikys jo
irinkimo teistu. Taiau Vaclovas netrukus buvo nuverstas, o
103

jo viet um imperatorius Ruprechtas, Romos popieiaus

Bonifaco IX alininkas.
Bonifacas patenkintas tryn rankas, bet tuo metu vienas
stambus feodalas, Kolona, susitars su kitu popieium ir
Provanso valdovu, sukl prie j romieius.
Laisv Romai! Mirtis tironui popieiui! auk
liaudis.
Ms herojus, buvs piratas, o dabar kunigas, pasiraitojo
sutanos rankoves ir stojo vadovauti popieiaus kariuomenei.
Kolona buvo sutriukintas, liaudis numalinta, trisdeimt
sukilimo iniciatori suimti ir atvesti pas popiei.
Pakarti juos! sak Bonifacas IX.
Liks vienas su Kosa, jis paliep:
Parayk ekskomunik Kolonai.
ventasis tve! kreipsi j Kosa. mons,
kuriuos sumiau, yra tiktai pabgusi valdov valdiniai.
Pakanka udaryti juos kaljim.
Ne. Pakarti! sak popieius.
Tuo metu Romoje nebuvo budelio. Taiau popieius rado
ieit i keblios padties. Jis paskelb, kad tas i trisdeimties
suimtj, kuris sutiks pakarti kitus dvideimt devynis, bus
amnestuotas. I trisdeimties pasmerktj atsirado vienas
jaunuolis, kuriam patiko popieiaus pasilymas, ir jis, gelbdamas kail, pakor savo vienminius, kuri tarpe buvo jo tvas ir
du broliai.
Susidorojs su paskutiniuoju, ivargs, jis jau buvo
beeins savais keliais, bet Bonifacas IX juokdamasis j sulaik.
Tu irgi bsi pakartas... Jis vilgterjo Kos.
Baltazarai, ar tavo senasis biiulis Buonakorsas gali j pakarti?
ventasis tve, uprotestavo Kosa, juk jis kunigas!
Tegul nusivelka sutan.
Jis nesutiks.
Bet tuo metu i minios romiei, stebjusi regin,
pasigirdo pasipiktinimo auksmai:
104

 Kaip tatai? Jo negalima pakarti pats popieius

paadjo dovanoti jam gyvyb!
Jie ipl jaunuol i sargybini rank, ived u Romos
miesto rib ir paleido. [87]
Laimjs prie Kolon, Bonifacas IX gavo pasitikjimo
savimi. Dabar jis nebenorjo n girdti apie atsisakym nuo
sosto. O popieius Benediktas XIII, bdamas geresnis
diplomatas, ketvirt kart ikilmingai prisiek:
A atsisakysiu sosto, jeigu banyia to pareikalaus ir
Bonifacas, tasai apsiauklis, rodys, kad jis pasirys sekti
mano pavyzdiu.
Nordamas patvirtinti savo atsidavim banyios
suvienijimo idjai ir nuoird trokim j gyvendinti,
Benediktas XIII nusiunt pas savo prie du arkivyskupus.
Popieius Benediktas, pareik pasiuntiniai
Bonifacui IX, yra pasiruos sutikti su bet kuri
kompetenting asmen nutarimu likviduoti banyios skilim
ar tai bus abiej ali atstov susirinkimas, ar bendras vis
kardinol suvaiavimas. Jei Bonifacas mano, kad klausim turi
sprsti korifjai, yms banyios veikjai, Benediktas sutinka
ir su tuo. Jo ventenyb pritars bet kuriam Bonifaco
pasilymui.
Bonifacas IX, jausdamas, kad jis tvirtai sitaiss Romoje ir
ventajame soste, atr pasiuntiniams:
Apie jokius susitarimus negali bti n kalbos. Teistas
popieius esu a! O Benediktas antipopieius. Jis eretikas ir
atskalnas, negana to jis bedievis, jis...
Ir jis prikerg prie savo prieo charakteristikos dar
daugyb pagrainani epitet, rao popieiaus
kanceliarijos sekretorius Ditrichas fon Nimas, be kuri bt
buv galima apsieiti, nes jie neturjo nieko bendro su
svarstomo klausimo esme.
Benedikto XIII pasiuntiniai, pasipiktin Bonifaco IX
odiais, neikent atkirto:
105

Kad ir k js sakytumt apie Benedikt, jis ne

simonininkas. Jis nepardavinja, kaip js, banytini post.
Bonifacas IX baisiai perpyko, bet nieko negaljo padaryti
ir tik sak pasiuntiniams tuojau isinedinti.
J smaug apmaudas, jis niekaip negaljo apsiprasti su tuo,
k jam pasak pasiuntiniai pranczai [74, 89], ir po trij dien
mir nuo pernelyg didelio susijaudinimo.
Bet dar gerokai prie mirt jis buvo pasirpins savo
biiulio Baltazaro Kosos likimu. 1402 met vasario 27 dien
Kosa, vento Eustachijaus katedros arkidiakonas, buvo pakeltas
kardinolu; kaip asmeninis popieiaus pasiuntinys, jis vykd
visokiausius jo pavedimus ir, kaip vliau pamatys skaitytojas,
labai skmingai darbavosi vairiausiose veiklos sferose.
Reikia pasakyti, kad, gyvendamas Romoje, Kosa, kaip ir
anksiau, aktyviai reiksi ir meils srityje. Vatikano
sekretorius Ditrichas fon Nimas, jo amininkas ir biografas,
rao:
Negirdtus neregtus dalykus idarinjo Baltazaras Kosa,
gyvendamas Romoje. ia bta visko: ir itvirkavimo, ir
kraujomaios, ir idavysts, ir prievartavimo, ir kit lyki
nuodmi, prie kurias kitados buvo nukreipta Dievo rstyb.
Nepasakosime smulkiai vis to laiko Kosos nuotyki,
paliesime juos tik prabgomis, nes vlesn jo veikla ioje
srityje, kai jis tapo popieium Jonu XXIII ir gavo banytin
bei politin valdi, toli pranoko visus ankstesniuosius jo
darbelius. Paminsime nebent tai, kad daugel nakt jis praleido
su... savo brolio Mikelio mona. J suvediojo jis seniai, kai
bsimoji brolien buvo dar mergyt. Ji buvo vieno kardinolo
sesuo, ir Baltazaras nutar, kad jeigu jis apvesdins brol su ta
mergina, aukto dvasininko seseria, tai brolis piratas ateityje
lengviau gals padaryti karjer. Jam pasisek juos sutuokdinti.
Mikelis, kaip ir ketvirtasis j brolis Dovanis, vis dar

106

tebesekiojo paskui savo vyresnj brol admirol Gaspar

Kos1.
Mikelio beveik niekada nebdavo Romoje, ir jo mona,
nuobodiaudama be vyro, prisimin savo senj meilu ir vl
susidjo su juo, inoma, slapta nuo pavydulingosios Jandros
dela Skalos, kurios rmai buvo kitame miesto kvartale. Tiesa,
varg Jandra pati nebeinojo, dl kurios neitikimybs rstauti
ant Kosos ir kuriai i daugybs jo meilui pavyduliauti.
Kosos biografas, popieiaus kanceliarijos sekretorius
Ditrichas fon Nimas, rao: Vien tiktai Bolonijoje Kosai
pavyko suvedioti daugiau kaip 200 moter. Popieiaus pavestas, jis buvo ten nuvyks sprsti vairi klausim, susijusi su
banyia ir politika, bet neumiro ir meils reikal. Jo meilumis buvo itekjusios moterys, nals, merginos ir
vienuolynuose gyvenanios vienuols. Vienos i j myljo j ir
savo noru tapdavo jo meilumis, o kitas Bonifaco IX biiulis,
buvs
piratas,
iurkiai
iprievartaudavo
tiesiog
vienuolynuose.
Itekjusios moterys smoningai aukodavosi, nes, nors
Kosa dl aki jas neva pagrobdavo (joms sutinkant), j likimas
bdavo i anksto nulemtas. Daugel i j nuud pakvait i
pykio ir pavydo j vyrai, kai jos gro namus, kuriems buvo
utraukusios gd.
Reikia pasakyti, kad popieiaus kanceliarijos sekretorius
truput ikreipia faktus. I daugelio kit altini yra inoma,
kad Kosa dosniai atsilygindavo savo meilums ir jos, gavusios
pinig, galdavo ir nebegrti namo.

Popieius Bonifacas IX, Baltazaro praomas, paskyr Mikel jros

pajg, tarnavusi Romos banyiai, generaliniu kapitonu. Vis banyiai
tarnaujani laiv kapitonai turjo dabar klausyti generalinio kapitono
sakym. [79]

107

Tais laikais monos nuudymas u neitikimyb buvo

laikomas paprastu dalyku, ir kiekviena moteris gerai inojo, kas
jos laukia, jei gr apgauto vyro namus.
Bolonijoje Kosa mgino susirasti savo senj biiul Im.
Iekojo Imos ne kaip vienos i daugelio savo meilui
norjo dar kart jai padkoti. Kosa nepamiro, kad vien tiktai
Ima igelbjo j i inkvizicijos nag. Jei ne ji, vargu ar jis bt
iliks gyvas jau seniai bt kartu su Jandra sudegintas ant
lauo. Bet Imos Bolonijoje nebuvo.
Pereitais metais ji itekjo, pasak jam tarnait
Daveronos namuose. Vyras jos turtingas tai Anjolas
Danobis. Dabar gyvena Milane.
Bolonij Kos buvo atsiunts Bonifacas IX isiaikinti
politins situacijos. I ten 1403 m. pradioje jis nuvyko
Ferar, kur drauge su Malatestos kondotjerais ir markizu d'Este
turjo organizuoti kariuomen ir jai vadovauti. Jo udavinys
buvo pabandyti vl prijungti prie Popieiaus srities miestus ir
emes, isivadavusias i banyios priespaudos ir patekusias
toki pat sunki vietos valdov priespaud1.

Toks miestas buvo, pavyzdiui, Bolonija, kuri ilgus amius kovojo

dl nepriklausomybs. Netgi miesto herb sudar karna ydrame fone ir
apaioje aukso raidmis raytas odis LAISV. Prie por met gyventojai
buvo sukil prie vietos feodal Dovan Bentivolij, tapus miesto valdovu.
Tegyvuoja liaudis! auk minia. Mirtis tironui Dovaniui! Neseniai
dar buvs visagalis viepats, dabar jis turjo bgti, gelbdamas savo gyvyb.
Persirengs svetimais drabuiais, jis bastsi, neimanydamas, kur dingti;
sugavo j kakokios vargingos moteriks lnoje ir nugabeno skaitytojams
jau inomus podestos rmus Bolonijos miesto centre, i kur po liaudies
teismo j ived aikt ir vrikai nuud. mons, daug nuo jo
prisikentj, i neapykantos nepaliko ramybje n jo lavono. Jie pjaust j
peiliais, bad stiletais ir tiktai po keli dien, surankioj lavono gabalus ir
suvynioj apsiaust, be jokios pagarbos palaidojo prie kakokios banyios
ventoriaus. [97] Bet ar buvo i to kokia nauda? Liaudis nuvert feodal, bet
pateko banyios jung. Valdovas buvo nuudytas 1401 metais, o Kosos
ygis prie savo alma matei" (motin maitintoj", t. y. universiteto miest)

108

Popieiaus kariuomen um Bolonij, taip pat Moden,

Red ir Parm, ir Kosa leido kareiviams plti gyventojus.
Popieiaus Bonifaco IX prieininkai buvo priversti pasiduoti.
ioje operacijoje Baltazaras Kosa pasiymjo ne tiktai kaip
gabus karvedys (kapitonas, kaip tada jie buvo vadinami),
ins visas strategijos gudrybes, bet ir kaip puikus politikas bei
sumanus diplomatas, nesibods nei intrig, nei apgauls, nei
idavysts priemoni, kurios to meto Italijoje (dar prie
Makiavel) buvo laikomos visai normaliomis.
Taigi 1403 met rugpjio 25 d. Bolonija, Peruda ir
Asyius turtingiausios Popieiaus srityje parapijos, vento
Petro tvonijos, atsidr popieiaus legato, dabar kardinolo
Baltazaro Kosos, valdioje. [41]
Ms herojus, dabar galingas ir turtingas, staia galva
metsi meils nuotykius. Kosos nebedomino ankstesniosios
pastamos merginos, kuri irdis jis buvo pavergs, bdamas
Bolonijos universiteto studentu (dabar jos, aikus daiktas, jau
sensteljusios!), iskyrus Im, kurios Kosa niekad nepamiro.
Naujai meils intrigai umegzti turtingam jaunam kardinolui
net nereikdavo ypating pastang: daugelis jaun,
skaistveidi mergin paios padovanodavo jam savo meil.
Vis dlto ir dabar pasitaikydavo atvej, kada nei auktas
banytinis rangas, nei turtai, nei grai ivaizda nepaddavo jam
laimti pergals. Tuomet ts jis griebdavosi jau imgintos
priemons smurto. Jis iprievartaudavo ir grautes vienuoles
tiesiog vienuolynuose, ir miestietes j pai namuose.
Yra pasakojamas, pavyzdiui, atsitikimas su trimis
seserimis.
Baltazaras, suinojs, kad jos gyvena vienos, kart ryte
pasirod j namuose ir visoms trims atm nekaltyb. Paskui
ileido jas u vyr.

vyko 1403 metais, taigi vos po dvej met; vadinasi, mons buvo dar
nespj n atsikvpti kaip reikiant laisvs oru.

109

is trij seser iprievartavimo faktas buvo trauktas

oficial kaltinim, kur po deimties met Konstancoje pateik
Kosai susivienij prie j galingiausieji Europos valdovai.
Taiau, kad ir labai usims su moterimis, Kosa
neprarado politinio budrumo. Bolonija buvo pavergta rugpjty,
o prajus vos vienam mnesiui, rugsjy, buvs piratas ir
bsimasis popieius susek mieste smoksl. Jam pavyko
suiupti smokslo vadovus, ir jis, kaip savo piratavimo laikais,
pats nukapojo jiems galvas.
Kondotjeras Al da Barbianas kadaise buvo ugrobs kelis
miestus, esanius Popieiaus srities pasienyje. Kosa gudrumu ir
klasta (nemanoma ia smulkiai papasakoti, kaip btent) atm
i jo tuos miestus.
Jis nukirsdino tarnavus jam kondotjer ek da SanSeverin u tai, kad is netiksliai vykd jo sakym. Kosa
taipgi suiupo buvus Faencos valdov Astor Manfred ir
nuud dl to, kad jis mgino atsiimti pagrobt jo miest.
mons su pasibaisjimu tardavo kardinolo Kosos vard.
Siekdamas savo tiksl, Kosa liejo marias kraujo, bet iuo
negirdtu iaurumu jis tik dar labiau pakilo Bonifaco IX ir
kardinolo akyse. [41] Panaudodamas senus klastos metodus,
Kosa mgino netiktai upulti Forl. Bet kai jo kariuomen
prisiartino prie miesto, jame buvo paskelbtas aliarmas. Visi
Forlio gyventojai sulipo ant miesto sien ir atrm Kosos
kariuomen. I staigaus upuolimo nieko neijo.
Visuose karo ygiuose ms heroj lyddavo du itikimi
jo biiuliai, du seni piratai: Rineris Gvindis ir Gvindaas
Buonakorsas, kurie likimo valia dabar buvo dvasininkai.
Rineris Gvindis, kiek nusimans apie teologij, Kosos
protekcij dka ikilo ir tapo Fano vyskupu.
Gvindaas Buonakorsas, raupltasis vienakis milinas,
pasiliko paprastu kunigu, nes Kosa nesiryo (net ir jis
nesiryo!) suteikti jam auktesn rang. Betgi ir kunigo rangas
jam buvo per auktas.
110

Tiems, kurie stebisi, kad toks auktas dvasininkas, koks

dabar buvo Kosa, vadovavo popieiaus valstybs karinms
pajgoms, mes sakome: nesistebkite. Tiek ms apraomais
laikais, tiek anksiau ir vliau dvasininkai kunigai,
vyskupai, arkivyskupai ir net popieiai danai dalyvaudavo
karinse operacijose ir net joms vadovaudavo. Jie usiddavo
sunkius geleinius arvus, bet neturdavo jokio metalinio ginklo kardo ar ieties, nes religija draudia dvasininkams lieti
krauj. Taiau vietoj i ginkl jie skmingai vartojo kitokius,
visai krikionikus", kurie nepraliedavo kraujo, bet buvo
pakankamai baiss, didiulius vzdus. Ikeldavo juos dievo
tarnai abiem rankomis ir i vis jg tvodavo per galvas
banyios prieams1.
Buonakorsas lyddavo ms heroj ne vien karo ygiuose.
Vienakis milinas paddavo jam ir kasdieniuose reikaluose.
Taip buvo ir t dien, kai popieiaus legatas, kardinolas ir
Bolonijos valdovas ruosi eiti pasimatym, paskirt dviem

ios taisykls ne visada buvo laikomasi. Kai kurie dvasininkai

nepais i subtilybi ir skmingai naudojosi peiliais. Antai, Burkhartas
pasakoja, jog dvasinink tarpe bdavo toki, kurie savo iaurumu pralenkdavo baisiausius banditus, pavyzdiui don Nikolas dei Pelegardis. is
kunigas i Figarolo savo ventinimo dien, 1495 met rugpjio 12-j,
vykd mogudyst ir buvo priverstas slapstytis Feraros miesto SanDulieno banyios varpinje. I Feraros jis nukako Rom, atliko ten
ipaint, ir gavo nuodmi atleidim. Bet netrukus po to jis nudjo dar
keturis mones, ved i karto dvi moteris ir vainjo su jomis po Italijos
miestus. Bdamas kunigu, jis vadovavo bandit gaujai. Banditai ir j
vadeiva, persireng karikiais, veik Feraros rajone: pl, ud, grob ir
prievartavo moteris. Don Nikolas apddavo gyventojus mokesiais, o tuos,
kurie nenordavo mokti, nuudydavo.
Burkhartas taip pat sako, jog tais laikais Italijoje mogudiai ir banditai
bdavo verbuojami ypa i dvasinink tarpo daugiausia vienuoliai ir
kunigai. Jiems lengviau sekdavosi apgauti tuos, kuriems reikdavo saugotis
upuolim, nes mons jais pasitikdavo.

111

savo meilums, motinai ir dukrai, gyvenusioms vienuose

namuose. Tenesistebi tuo skaitytojas.
Tokia pat istorija buvo su Kosa ir Perudoje. Ten taip pat
motina ir dukt buvo jo meilus ir taikiai gyveno po vienu
stogu. Su motina jis susipaino, dar bdamas piratu, Neapolyje,
o su savo dukrele mama j supaindino prie eerius metus. Ir
primygtinai tikino, kad tai jo dukt. Jis netikdamas aipsi.
Kaip ten buvo, kaip ne, bet nuo to laiko jis m rpintis savo
jaunuts meilus likimu ir ileido j u pasiturinio burua,
mokyto Perudos gydytojo, vaistins savininko.
Ir tai dabar panaus dalykas nutiko Bolonijoje. Prie
mnes jis viename balkone pamat dvi merginas. Beje, odis
merginos ia lyg ir netikt, nes vienai i j buvo trisdeimt
dveji metai, o kitai keturiolika. Tai buvo motina ir dukt...
Po deimties dien Kosa jau turjo motin, o dar po
penki (taps nam draugu) suviliojo ir dukr1... Lankydavo
jas mane kas ryt, sulauks, kol ieis nam eimininkas.
ia jam ir paddavo Gvindaas. Prieais nam, kuriame
gyveno moterys, buvo taverna. Kosa nusisdavo j Gvinda,
ir buvs piratas, siurbiodamas vyn, atidiai stebdavo nam
kitapus gatvs. Kai i jo ieidavo eimos galva, jis bgdavo
praneti Kosai, ir jie abu traukdavo tenai.
Bet vien dien milino nebuvo tavernoje.
Kurgi dingo tas dilba? supyko Kosa.
Buvo dar ankstyvas metas, ir Kosa neinojo, ar eimos
galva tebra namie. O t dien jis ypa norjo ivengti
skandalo, nes apie j galjo suinoti Jandra, prie por dien
atvykusi Bolonij i Romos. Jai pakyrjo laukti. Pritrko jai
kantrybs!
Kosa, nirdamas ant savo bendrininko, kuris prauvo taip
ne laiku, nujo pas j namus. Buonakorsas gyveno netoli

Kosos prieininkai ir it atsitikim paminjo oficialiame kaltinime,

pateiktame jam Konstancoje.

112

tavernos, toje paioje gatvje. Kosa pirmsyk pamat balkone

abi merginas kaip tik pro jo buto lang.
Kopdamas laiptais pas Gvinda, Kosa igirdo kakok
keist triukm, bruzdes, tyl dviej bals pokalb: vienas
balsas buvo velnus ir melodingas, antras kimus ir iurktus.
Paskui pasigirdo prislopintas aikteljimas.
O! nusistebjo Kosa. Ak tu, senas itvirkli!
Pametei mane dl mergs!
Kosa gul peiu duris ir jas ivert.
unsnuki tu, iurke, gyvate! suriko jis ant savo seno
biiulio, kuris stovjo iblyks ir paaliavs i baims,
nesusigriebdamas, k daryti... Palikai mane dl savo
lyki geidi! Privertei mane laukti!
Bet ia ms herojus nutilo j apstulbino prieais j
gulinios nuogos moters kno grois. Kokia balta ir glotni oda!
Ir kokie pastami jam tie peiai, ta krtin, launys. Moters
veido nebuvo matyti. Igirdusi Kosos bals, ji sikniaub
pagalv ir usitrauk ant galvos drobul.
Dvasikas tve... sumiksjo Buonakorsas, pamats,
kad Kosa engia prie lovos, ketindamas atidengti moters veid.
Dl dievo... nesiartink...
Moteris sujudjo, beviltikai ir neskmingai mgindama
sirausti patalyn.
Nereikia... pakartojo Buonakorsas. Veriau
umuk mane!
Moteris i baims dar tviriau suspaud pakaklje drobul.
Atrod, kad kraujas liovsi tekjs jos gyslomis toks baltas
buvo jos knas.
Kosa mgavosi jos igsiu, o taip pat Gvindao siaubu ir
galvojo: Matyt, kokia kilminga Bolonijos dama... Utat ir bijo.
Moter siela tikra pragaro gelm... Ir eik tu man pas tok
isigiml!
113

Jis eng dar vien ingsn prie lovos. Moteris

mlungikai sikibo drobuls.
Gvindaai, netiktai paklaus Kosa, k tu
renkiesi: ar kad nutraukiau drobul ir pamatyiau tavo
aviosios meilus-veid... ar kad guliau prie jos,
neatidengdamas veido?
Jis juoksi ir velniai, vos lytdamas, glamonjo puik
moters kn. Jam buvo linksma, kad Gvindaas taip isigando.
Daryk, k tik nori, dvasikas tve... murmjo
mikiodamas Gvindaas. K tik nori... Tik neatidenk jos
veido.
Kosa pastebjo, kad, prie tardamas tuos odius,
Buonakorsas vilgterjo moter, tarsi laukdamas i jos kokio
enklo.
Ak, ponia, kreipsi ms herojus moter.
Prastas riteris js meiluis, jeigu taip lengvai jus perleidia...
Visai apdujs, Buonakorsas spoksojo juos,
nestengdamas atplti aki.
Tik staiga gatvje pasigirdo kakoks triukmas. Subildjo
laiptai auktyn skubiai kop mons. Kosa kaip mat isirito
i lovos, o Buonakorsas skubiai apklojo moter drobule.
Js eminencija! suuko vienas i jusij. Jau
trys valandos, kai js iekome. Jums reikia tutuojau vykti
Rom.
O! sumurmjo Kosa, ir jo vilgsnis apsiblaus.
Taip greit!
Jis skubiai apsireng, susitvark ir atsisuko moter.
Gaila, kad tenka taip greitai palikti toki aving
moter! Jis pavelg sen j pirat. Na, nieke, tavo
laim... Ir ijo.
Kas gi buvo ta paslaptingoji moterik, pasirinkusi
meiluiu tok baidykl, kaip Gvinda? Kodl taip atkakliai ji
slp savo veid? Tai skaitytojas suinos vliau.
114

O dabar ms herojus turjo pasiimti Jandr ir skubiai

grti Rom.
Kas gi vis dlto atsitiko? Kodl Baltazaras Kosa, tas
visagalis kardinolas ir popieiaus legatas, turjo vykti Rom?
Mir popieius Inocentas VII, Bonifaco IX pdinis.
Inocentas VII vald krikionikj pasaul vos dvejus metus
(nuo 1404 iki 1406 m.), ir jo valdymas nebuvo niekuo ypatingas, jei neskaitysime klastingo ymi Romos piliei
iudymo Vatikane. Nuudytj lavonai buvo imesti pro
popieiaus rm lang gatv. Pasipiktin ia mogudyste,
romieiai sukilo1.
1

ios udyns buvo atsakas Romos piliei reikalavim suteikti

Romai laisv, su kuriuo popieiai, aiku, negaljo sutikti (nors ne kart buvo
adj tai padaryti). Inocento VII valdymo metais romieiai sukilo ir
ivadavo Rom i popieiaus alinink, palikdami jiems tiktai Vatikan.
Norom nenorom popieius Inocentas VII buvo priverstas priimti romiei
slygas. Nuo to laiko miest turjo valdyti deimt moni, kuri septynis
rinks gyventojai, o tris skirs popieius. Inocentas VII, nordamas usitikrinti
sau param, paskyr kelet nauj kardinol. J tarpe buvo Petras Filargas i
Kretos, venecijietis Andelas Korarijas ir romietis Otonas Kolona. Gerai
sidmk, skaitytojau, j vardus, nes ie trys mons vaidins svarb
vaidmen ms istorijoje. Be to, popieius, paeids susitarim, nepaleido
kariuomens ir atsisak palikti jo uimt Kapitolij. Romieiai kovojo
toliau. Tai kovai nesimat galo, ir 1405 met rugpjio 6 dien
garbingiausieji Romos pilieiai nutar liaudies vardu eiti popieiaus rmus
ir pradti su popieiumi derybas. Inocentas VII prim romiei
reikalavimus; delegatai jau norjo eiti ir papasakoti apie tai gyventojams, bet
j nebeileido i rm. Inocento VII snnas Liudvikas Melioratis,
dalyvavs derybose, dav sargybai sakym visus juos iudyti. Kai kuriuos
pasiuntinius pribaig jis pats. Lavonus liep imesti pro lang gatv. Tuo
jis norjo tikinti visus Vatikano mones, jog susidoroti su riaumis galima
tik teroru. Visi nuudytieji buvo inomi pilieiai, um auktus postus
neseniai kurtoje Romos respublikoje. I viso buvo nuudyta devyni mons.
Vis dlto ios udyns dav visikai prieingus rezultatus, negu tikjosi
popieiaus dvaras. Rstybe ir kertu suliepsnojo moni irdys, kai jie
pamat imestus lavonus ir suprato, kokie iaurs ir klastingi yra gods
popieiaus pakalikai. Akimirka visi apsiginklavo, rankose pasirod deglai
(miest jau gaub sutemos). Buvo sudeginti visi kardinol namai, umuta

115

Inocentas VII, kaip prane Kosai, mirs nuo apopleksijos.

Bet kodl gi paniuro Kosa, su bema sadistiniu
pasimgavimu glamonjs paslaptingj Buonakorso meilu,
kai igirdo, jog mir popieius ir jam reikia ivykti i Bolonijos?
Tik prajus deimiai met po Inocento VII mirties
mons suinojo, kad popieius buvo nunuodytas ir kad nuod
jam dav Baltazaras Kosa.
Em. Fanelis rao: Visi inojo, kad popieius Inocentas
VII nuolat pavydjo savo legatui jo politini laimjim ir
slapia rengsi nualinti j nuo valdios Bolonijoje. Ir kai jis
mir, paplito gandai, kad j nunuodijo Kosa su savo
vienminiais. Ilgainiui ie gandai pasitvirtino.

daug popieiaus artimj ir uimti rmai vakarinje Romos miesto dalyje,

kuriuos ligi tol buvo pavyk ilaikyti savo rankose popieiaus alininkams.
Apie udynes Vatikane ir po j vykusias skerdynes t baisij nakt pasakoja
metratininkai, buv t vyki liudininkai. Leonardas Aretinas aprao, kaip
sunku jam buv prasigauti pro nirtusi mini iki popieiaus rm.
Susisups savo tarno apsiaust, kur jis man umet ant pei, usidengs
veid, slinkau i vienos gatvs kit, vargais negalais braudamasis per
ginkluot moni minias. Prie popieiaus rm pirmiausia man krito akis
umutj lavonai. Jie lagsojo aiktje prie Vatikano rmus, ir kraujas
sunksi i aizd, kurias popieiaus snno sakymu padar nekaltiems
monms udikai. Mane pagavo siaubas, bet a vis dlto sustojau ir
pavelgiau j veidus. Tarp j painau kelet savo draug ir negaljau
sulaikyti aar... Man pavyko prasiskverbti rmus, ir ten radau popiei
Inocent VII, labai susikrimtus dl to, kas vyko. Jis nebuvo davs sakymo
udyti t moni ir nedalyvavo savo snno nusikaltime. Bet sukilliai to
neino ir, vadinasi, jis negali pasilikti Romoje. Jis turi bgti, gelbdamas
savo gyvyb, o jis toks senas! Jis liejo aaras dl savo likimo, pakls akis
dang, tarsi aukdamas diev liudininku, jog jis nekaltas. T pai nakt Inocentas VII, bijodamas liaudies kerto, pabgo i Romos ir pasislp Viterbe.
Rom gro tik tada, kai jo snno nusikaltimas buvo primirtas." I to
meto istorik apie sukilim ir popieiaus pabgim i Romos rao P.
Paskinis.

116

Bet tai vyko po deimties met. Inocentas VII mir 1406

met lapkriio mnes, o tiktai 1415 met gegus mnes
Kosai buvo pateiktas oficialus kaltinimas, kad jis nuuds
popiei Inocent VII1.
Kiekvien kart, kai viena i dviej besivaidijani ali
(pasidalijusi Europ) netekdavo savo popieiaus, prie tuio
sosto susirinkdavo kardinol konklava ir irinkdavo mirusiojo
pdin, vadovaudamasi tik viena mintimi isaugoti
nepaliest savo klik. Bdavo renkamas ne visos Vakar
krikionijos galva, bet vienos ar kitos klikos vadeiva.
Kardinolams nerpjo banyios suvienijimas, jie nesiskait
nei su liaudies spaudimu, nei su valstybi valdov
reikalavimais. Jie teirjo vien sav interes.
Vis dlto, kai 1406 met lapkriio mnes Romoje
susirinko konklava, kardinolams teko atsivelgti
pasipiktinusios liaudies ir valstybi valdov reikalavim
likviduoti schizm.

Skaitytojai turi inoti, kad tais laikais, XV amiaus pradioje, Italijoje

nebuvo nieko paprastesnio, kaip apmokamos mogudysts, vykdomos
treiojo asmens. [21] D. Pontanas pastebi: mogaus gyvyb buvo
vertinama maiau u visk. Apmokam nusikaltim skaiius svyravo tik
pagal tai, kiek bdavo moni, galini umokti, ir moni, galini u
pinigus padaryti visk, rao Burkhartas. Ir reikia pasakyti, kad jeigu
net ir nedidel dalis vis smurtini miri buvo apmoktos mogudysts, j
skaiius vis vien buvo didiulis. Pavyzd ia rodydavo galingieji, kurie
prireikus nesvyruodami griebdavosi mogudysts, kad neprarast savo
galios. Sforc eima, Aragono karaliaus dvaras, Venecijos respublikos
valdovai, karalius Karolis V visi jie udydavo nesivarydami. Italijos
gyventojams n galv neateidavo, kad kas nors i io pasaulio galin"
gali mirti sava mirtimi. Milano, Neapolio ir kit miest valdovai,
gelbdamiesi nuo prie, gan danai griebdavosi samdom udik pagalbos.
O j kariuomense visada rasdavosi moni, troktani pinigo.
Nusikaltim skaiius bt ymiai sumajs, jei viepaiai nebt buv
tokie tikri, jog utenka jiems tik duoti enkl, ir atsiras daug norini
pasitarnauti savo ponui, baigia Burkhartas.

117

Taiau atsivelgti dar nereikia galutinai isprsti

reikal.
Ir, nelaukdami, kol bus irinktas bendras, vienintelis
popieius, kur pripaint abi besivaidijanios stovyklos,
kardinolai vl isirinko savj popiei.
Kosos patarimu buvo irinktas pats tinkamiausias, bet ne
visai prastas kandidatas, mogus, turs aukt titul ir uims
svarb post Ryt banyioje Konstantinopolio patriarchas1
Andelas Korarijas, buvs drauge ir Vakar banyios
kardinolu. Kardinol kolegijoje jis pasireik kaip didiai
imaningas mogus.
Gyvename sunkiais laikais, sak jis. Visa liaudis
pradjo svarstyti tokius klausimus, kurie jai neturt rpti.
Banyios valdymas tai banyios korifj reikalas, ir tik jie
gali isprsti banyios suvienijimo problem. Skilim
likviduos ne politin valdia. Mes patys turime dti visas
pastangas j likviduoti. Tad duokime ikilming priesaik
visomis jgomis to siekti.
Kardinolai prisiek prie evangelij kovoti u banyios
suvienijim.

Popieiai jau seniai teikdavo savo auktiems dvasininkams

patriarch titulus, nordami tokiu bdu sumenkinti io titulo reikm Ryt
banyioje. Pavyzdiui, banyi vadovai Grade, Venecijoje ir daugelyje
kit miest vadinosi patriarchais (tam pritar ir dargi to pageidavo
popieius). i praktika atsirado nuo 1204 met, kai frankai ukariavo
Konstantinopol. Priminsime, kad grobikai kryiuoiai, IV kryiaus karo
dalyviai bei frank kariuomens vadai, i vienos puss, ir Venecijos laivyno
vadai i antros, prie renkant Bizantijos imperatori, sudar tarpusavy
tok susitarim: jei imperatoriumi bus irinktas venecijietis, tai viso pasaulio
patriarchu turi bti pranczas, ir atvirkiai. Imperatoriumi buvo irinktas
pranczas, tad patriarchu paskyr venecijiet. Ir kol frankai viepatavo
Konstantinopolyje, ligi juos ivejant, patriarchu visada buvo skiriamas
venecijietis.

118

 Prisiekiu, suuko patriarchas, kandidatas popieius,

kad jeigu irinksite mane, a panaudosiu visas priemones
banyiai suvienyti. Netgi, jei reiks, atsisakysiu sosto...
Tebnie taip! sutiko kardinolai. Bet turk
galvoje, kad ms irinktasis popieius bus slyginis: jis
greiiau bus popieysts simbolis, bet nebus vienvaldis ir
naujus kardinolus gals skirti tik mums sutinkant ir ypatingais
atvejais, sakysime, jei klastingasis Benediktas XIII padidins
savj kardinol skaii, siekdamas mus apsukti ir gauti bals
daugum. [7, 87]
Visa tai buvo oficialiai uprotokoluota, protokol pirmas
pasira Baltazaras Kosa, kaip ymiausias asmuo, po jo visi
kiti, galiausiai padjo para ir naujai irinktasis popieius,
pasivadins Grigaliumi XII.
Buvs patriarchas pirmomis savo popieiavimo dienomis
kartu su ms herojumi entuziastingai svarst prisiimt
sipareigojim suvienyti banyi.
Idant is didis reikalas man pasisekt, kalbjo jis
Kosai, esu pasirys, nepaisydamas senyvo amiaus, vykti
pas Benedikt, netgi jei reikt vis keli eiti psiam su lazda
rankoje arba valtimi plaukti per jr. [80]
Grigalius XII nusiunt laik savo prieininkui.
Neverta mums ginytis dl savo teisi. Mes turime elgtis
kaip ta moterik, apie kuri pasakojama Senajame testamente:
ji sutiko veriau visai atsisakyti snaus, negu leisti j perkirsti
pusiau.
Benediktas XIII, nieko nelaukdamas, atsak:
Sutinku su tavo pasilymu. Esu pasiruos atsisakyti
sosto tokiomis pat slygomis, kaip ir tu. [89]
Taiau, kaip rao ymus katalik banyios istorikas
Liudvigas fon Pastoras, abu itie laikai buvo kiaurai
melagingi, o abu popieiai ir Grigalius XII, ir jo prieininkas
apgavikai.
119

Dvejus metus po Grigaliaus XII irinkimo (14071408)

abu popieiai, griebdamiesi vairiausi politini gudrybi,
intrig ir klastos, sudarinjo vis naujus ir naujus veidmainingus
susitarimus. Jie neyktjo paad, kuri n vieno nevykd.
Prasidjo susirainjimas...
Grigalius, Dievo tarnas ir vergas, Petrui de Lunai, kur
apgautieji krikionys atskalnai vadina Benediktu XIII.
Benediktas, Dievo tarnas ir vergas, Andelui Korarijui,
kur apgautieji krikionys atskalnai vadina Grigaliumi XII.
Karalius Karolis VI pasil labai paprast bd schizmai
likviduoti (anksiau jau rekomenduot Paryiaus universiteto):
abu popieiai turi kartu atsisakyti sosto, kiekvienas prie savj
konklav. Paskui abi konklavos, sujusios daikt, turi irinkti
nauj popiei.
Atrod, abu popieiai ir j dvarai tikrai galjo susitarti.
Jie susitar ir... vienbalsiai atmet visai proting
pasilym.
Ne, ra karaliui abu popieiai beveik tais paiais
odiais. Veriau suaukti bendr abiej ali kardinol
konklav. Joje a atsisakysiu sosto t pai dien ir valand,
kaip ir mano prieininkas.
Popieiai pasil i priemon, gerai inodami, kad ji
nevykdoma. Taiau abu djosi trokt suaukti suvienyt
konklav, taigi j nes kuo apkaltinti.
Ir, tartum pasityiojimui i Vakar Europos krikioni,
prasidjo begalins derybos dl tinkamiausios vietos, kurioje
turt susirinkti Romos ir Avinjono popiei atstovai ir
isprsti abiej popiei abdikacijos klausim. Popieiai
stengsi uvilkinti ias derybas, darydami dirbtines klitis,
keldami vis naujus reikalavimus ir kaltindami vienas kit
banyios suvienijimo lugdymu. [5]
Pairti gana artimos nuomons i tikrj buvo viena
kitai prieingos. Ginams ir deryboms dl seniai laukiamo
popiei susitikimo vietos, rods, nebus n galo.
120

Kosa, inoma, vadovavo tiems, kurie rm jo popiei.

Grigalius XII buvo Kosos statytinis, nes, nors Baltazaras
buvo jaunesnis, kardinolu jis tapo anksiau u Grigali.
Naujasis popieius visais reikalais tarsi su juo ir paliko j legatu Bolonijoje. Tai buvo ymiausias ir svarbiausias postas
popieiaus valstybje. Kosa tapo pirmuoju kardinolu.
Pagaliau atrod, jog ilgos popiei derybos ir ginai
baigsi, nes vis dlto buvo susitarta dl susitikimo vietos.
Susitikimas turjo vykti viename miestelyje rytus nuo
Genujos, Savonoje. ia turjo atvykti abu popieiai su savo
kardinolais ir nutarti, k toliau daryti. Buvo taip pat sudarytas
susitarimas tarp abiej katalikikj banyi atstov, i vienos
puss, ir Pranczijos karaliaus, kurio valdioje tuomet buvo
Genuja ir aplinkiniai rajonai, i antros. Karalius sutiko
padalyti Savon ir jos apylinkes dvi lygias dalis, kad
kiekvienas popieius ir j lydintieji kardinolai galt atskirai
sikurti.
Kiekvienas popieius tursis savo zonoje kelet
gyvenamj kvartal ir tvirtov, kad jeigu prasidt kiviras,
nei vienas, nei kitas popieius nelikt beginklis.
Susitarime taip pat buvo nurodyta, kad kiekvieno
popieiaus apsaug turi sudaryti ne daugiau kaip du imtai
kari. Be to, kiekvienas popieius gals turti savo inioje atuonis laivus, kurie j pat ir kardinolus perve Savon.
Susitarim pasira abu popieiai. Grigalius XII dargi
pasisteng su juo supaindinti visus krikionikj valstybi
valdovus (nors ir buvo pasirys j sulauyti). [96]
Kad skaitytojas suprast, kaip nuoirdiai veik vienas
ir kitas popieius, reikia pasakyti, kad, einant deryboms,
pasibaigusioms mintu susitarimu, j ventenybs atsidj kas
vienas kitam duob ir kiekvienas stengsi tbt apgauti
prieinink ir tapti vieninteliu Vakar krikionijos valdovu.
Pateiksime tik du faktus. Popieius Benediktas XIII,
ruodamasis pasirayti susitarim, tuo paiu metu slaptai tarsi
121

su Genujos laivynu dl Romos umimo, tikdamasis pagrobti

Aminj miest i savo prieininko ir patsai jame sikurti. O
Grigalius XII, neinodamas, k jam rengia varovas, idavikikai susitar su Neapolio karaliumi ir leido jam engti Rom,
kad prireikus turt stipraus monarcho param. [5]
Artjo istorin dviej katalikijos valdov susitikimo diena,
ir tai Grigalius XII pareik negals vykdyti susitarimo, nes
neturs savo inioje laivyno, o prieininkas j turs.
Venecijieiai neduoda man laiv. O a dar neijau i
proto, kad vykiau Savon ar kit kur pajrio miest be
apsaugos ir patekiau ten abangas, paspstas klastingo mano
prieo, sak jis.
Ar i tikrj venecijieiai nedav Grigaliui XII laiv? Ne,
jie mielai bt dav jam laivyn, nes i to galjo gerai
pasipelnyti ir, be to, buvo tikri, kad tuo padt savo emieiui
isilaikyti popieiaus soste, o to jie didiai troko. Taiau jie
atsak neigiamai, nes Grigaliaus XII gimins ir artimieji prikalbjo juos taip pasielgti, kad vieninteliam teistam Vakar
krikionijos valdovui lengviau bt sulauyti susitarim. [61,
98] Kai Pranczijoje mons suprato, kad abu popieiai varo
veidmainik politik, karalius, kur rm Paryiaus
universitetas ir visa Pranczijos dvasininkija, sak: jei popiei
susitikimas nevyks, nebeklausyti nei vieno, nei antro. Kai tik
Benediktas XIII tai suinojo, jis ikeik visus, kurie reikalavo
jo atsistatydinimo, atseit, ikeik ir karali.
Kas nori atimti i mans apatalo Petro suteikt teis
tvarkyti emje krikioni reikalus, tas yra velnias, nesibijs
Dievo bausms ir negalvojs apie jo laukianias aminas
pragaro kanias. Tebnie jis prakeiktas... Dievo ir banyios
rstyb tekrinta ant jo galvos.
Buvo laikai, kada valdovai drebjo prie popieiaus
ikeikim. O dabar karalius neisigando. Jis suauk banyios
susirinkim, kuriame dalyvavo eiasdeimt keturi arkivyskupai
ir vyskupai, imtas keturiasdeimt vienuolyn vyresnij ir
122

teologijos bei banytins teiss daktar, o taip pat ymiausi

karalysts feodalai. Jie apibdino popiei kaip usispyrus
atskaln, eretik, skandalist, taikos ir banyios ramybs
drumstj. Turo arkivyskupas, pasisakydamas prie popiei
Benedikt XIII, vartojo posakius, kurie nedar garbs nei
popieiui, nei paiam kalbtojui. Jis, be kitko, pasak:
Jis kils i tos vietovei, kurioje auginami patys stipriausi
ir atkakliausi mulai. Jeigu mulas patraukia kuria nors kryptimi,
tai jokiomis pastangomis nepasuksi jo teising keli. Veltui
mogus vargs mulas neklausys, net jeigu jam kail imt
dirti.
Benedikto XIII ekskomunika, kuria jis ikeik Pranczijos
karali, buvo perduota vienam kareiviui, kad jis vieai, minios
akivaizdoje, j suplyt, o ekskomunik atveusius mones,
popieiaus alininkus, apvalkst ilgais juodais palaidiniais, prie
kuri prisagst popieiaus ikeikime nuoraus ir Benedikto
atvaizdus auktyn kojomis, ant galv jiems umauklino
popierines mitras ir susodino karuius, kuriuos vartojo Paryiuje gatvi valytojai. Taip jie buvo ijuokti prie moni
minias, idant suprast, kad jie idavikai, pasisti idavik
idaviko popieiaus, rao Sen-Deni vienuolyno vyresnysis.
Karaliaus galiotinis, ventos Trejybs ordino kavalierius,
teologijos fakulteto rektorius, kuriam paved perskaityti
susirinkimo nutarim parapijieiams Paryiaus Notr-Dam
katedroje, vaizdingai pridjo nuo savs: A mieliau sutikiau
pabuiuoti purviniausios kiauls pasturgal, negu popieiaus
Benedikto XIII veid. [87]
Pastebsime, kad gerbiamasis galiotinis leido sau,
stovdamas presbiterijoje, itarti prie susirinkusi liaud dar
sresn odel, kurio mes nedrstame ia pateikti.
Matydami vis didjani liaudies rstyb, popieiai buvo
priversti k nors daryti. Abu jie paliko savo rezidencijas ir
ivyko kelion, apsimesdami, jog tikrai pasiry susitikti.
Grigalius XII, ivyks i Romos, atkeliavo Sijen, bet ia
123

apsistojo ir vl pradjo derybas. Reikia paskirti kit miest

bsimajam susitikimui. Be to, Benediktas turi pasisti atgal
Genujos laivyn, nes a neturiu savo inioje n vieno laivo.
Apskritai, mano prieininkas turi atvykti susitikimo viet toks
pat beginklis, kaip ir a.
Benediktas XIII elgsi taip pat nuoirdiai, kaip ir
Grigalius XII. Grigaliui sustojus Sijenoje, Benediktas keliavo
toliau, ddamasis nors susitikti su savo prieu, ir skirtu laiku
atvyko Savon. Grigalius suprato, kad jeigu jis tuojau pat ko
nors nesugalvos, bus viskas baigta. Todl jis keliavo toliau iki
Lukos. Benediktas XIII, rodydamas savo drs, ivyko i
Savonos pasitikti Grigaliaus. Atkeliavo Porto-Vener, o i ten
netrukus leidosi tolyn Specij. [96] Grigali XII ipyl altas
prakaitas.
K gi man daryti? K daryti? klausinjo save. Kosa
tikriausiai patart k nors, bet a j vl isiuniau Bolonij.
Dabar abu popieius vien nuo kito teskyr vos
penkiolikos myli kelias.
Leonardas Aretinas savo atsiminimuose apie t laik
vykius rao: Vienas popieius, nelyginant jr gyvnas,
veng artintis prie kranto, o kitas, kaip sausumos gyventojas,
bijojo palikti pakrant.
Buvo galima pamanyti, kad popieiai tyia vaidina
komedij prie Europos krikionis. Abu jau buvo nusen, ir
bt buv visai natralu, jei tokio amiaus mons bt
negailaudami palik savo auktus postus ir pasitrauk poilsio. Ir
vienam, ir kitam buvo daugiau kaip atuoniasdeimt met. Abu
stovjo prie mirties slenksio. Ir abu irinkimo dien buvo
pareik, kad es pasiruo palikti savo postus banyios
sutaikymo labui. T dien Benediktas XIII pareik:
Jeigu irinksite mane, a atsisakysiu sosto, kai tik js to
pareikalausite. A tai pa darysiu taip pat lengvai, kaip dabar kad
nusiimu nuo galvos kardinolo skrybl. [54]
124

Bet kadangi jis nepaliko savo posto, tai daugelis kardinol,

visuotins liaudies rstybs spaudiami, pasitrauk nuo
popieiaus, surinko kariuomen, po kardinolikomis
mantijomis pasivilko arvinius markinius, isirinko karvediu
kardinol Neokastr, nuvyko Avinjon, kur jau buvo sugrs
popieius, ir apsupo jo rmus.
Vienas rm turmas buvo itin skmingas: popieius buvo
sueistas ir paimtas nelaisv. Bet po kurio laiko jam pasisek
persirengusiam pabgti. Kardinolai pabgo, m atgailauti ir
vl stojo jam tarnauti. Popieius dovanojo, bet nuo to laiko
pradjo j bijoti. N vienu nepasitikjo ir danai jiems
grasindavo.
Js panas Penelops jaunikius. Visus jus magina
popieiaus sostas, todl js norite manimi nusikratyti. Bet
nepamirkite, kaip Odisjas pasielg su jaunikiais. Panaiai, o
gal dar blogiau gali atsitikti ir jums. [28, 61]
Ne geresn buvo ir Grigaliaus XII padtis. Argi jis galjo
pasikliauti savo kardinolais? Grigalius irgi inojo, kad jei
susivienyt abi konklavos, tai jis netekt nepatikim savo
kardinol paramos, o drauge ir sosto. Jam btinai reikjo turti
nors nedidel grup aklai atsidavusi kardinol. Tad jis paskyr
kardinolais kai kuriuos savo artimuosius.
Grigalius XII, savo irinkimo dien ikilmingai pareiks,
jog ali sutaikymo ir banyios suvienijimo labui ess
pasiruos vej laiveliu perplaukti jr arba su lazda rankoje
eiti nors pasaulio krat susitikti su savo prieininku ir j
tikinti, jog reikia abiem atsisakyti sosto, dabar pradjo
vykdyti klasting plan, tikdamasis uvilkinti kriz ligi
begalybs. Vis pirma pakl kardinolais keturis labiausiai jam
atsidavusius mones. Du i j buvo jo snnai. [104] Po to
leidosi derybas su Neapolio karaliumi Vladislovu, paiu
klastingiausiu ir baisiausiu ventojo sosto prieu, tolydio
rezgusiu pinkles prie Vatikan. Jis seniai stengsi likviduoti
125

Popieiaus srit, uimti Vidurin Italij ir tuo bdu iplsti savo

tak ligi pat iaurs Italijos sien1. [106]
Skandalingos slygos, kuriomis popieius kapituliavo
prie aik Vatikano prie, sujudino visos Europos krikionis.
U 25 000 florin, kuriuos jis gavo i Vladislovo per savo
atstov, popieius pardav jam savo sostin ir neribot valdi
joje.
Tai atrodo netikima, taiau fakt mini tokie yms
istorikai, kaip Dinas Kaponis, Ferdinandas Gregorovijus,
Markas Renieris. Pasakojama, kad Grigalius XII buvs neapsakomai patenkintas, kai Vladislovas sivers Rom.
Nors ir labai stengsi Grigalius nuslpti savo tikruosius
planus, rao Sismondis, jis vis dlto nesusilaik
diaugsmingai nekteljs, kai suinojo apie tai, nes vis labiausiai bijojo, kad, kol jis bus Toskanoje, jo prieininkas
Benediktas, pasitelks Pranczijos maral Busiko ir Ostijoje
stovint Genujos laivyn, gali ugrobti Rom.
Dabar jis lengviau atsikvp. Benediktas nebegaljo
uimti Romos, nes bt reikj susiremti su galingu karaliumi.
Be to, Grigalius dabar turjo pakankamai l ir lengviau galjo
atremti bet kokius usipuolimus ir reikalavimus suaukti abiej
Vakar banyi atstov susirinkim banyios suvienijimo
klausimui isprsti.
A pats suauksiu susirinkim, jeigu tai bus man
reikalinga, pareik jis. Kada panorsiu ir kur panorsiu.
Pats jam vadovausiu, ten bus mano mons. Susirinkimas bus
Udinoje.
Ilgai jis svarst ir smoningai pasirinko miest. Miestas,
kur jis laik tinkama vieta susirinkimui, yra iaurs Italijoje,
netoli Grigaliaus tvyns Venecijos. Artimi kaimynai jam buvo
Tirolis ir Vokietija, kur tuo metu viepatavo Ruprechtas, vienas
1

Jo devizas buvo: Aut Caesar, aut nihil! Arba Cezaris, arba

niekas! (lot.}

126

i nedaugelio valdov, pripainusi j popieiumi. Jis buvo

sitikins, kad tai pati ramiausia ir saugiausia vieta neramiojoje
Italijoje, kur j pripaino tik atskiros valstybs. Grigalius
pasiunt laikus visiems monarchams, praydamas juos atsisti
susirinkim banyi atstovus.
Nuo Grigaliaus XII neatsiliko ir Benediktas XIII. Jis irgi
isiuntinjo kvietimus visuotin banyios susirinkim.
Susirinkimo vieta buvo parinktas Perpinjanas, tuo metu
priklauss Aragonui, kurio karalius rm popiei Benedikt
XIII. Taigi abu popieiai, nuodugniausiai ityr padt ir visk
apsvarst, prijo t pai ivad: negalima parodyti, kad jie
nesiskaito su visos Vakar Europos krikioni reikalavimu
suaukti susirinkim. Reikia tikinti mones, kad jie sutinka
atidiai inagrinti susidariusi kebli padt ir ieko i jos
ieities. Tuomet niekas negals j kaltinti, kaip tat buvo iki iol,
kad jie nor ivengti banyios suvienijimo.
Tokie tai buvo reikalai. Kiekvienas popieius tikjosi, kad
jo suauktas susirinkimas rems tiktai savj popiei, tiktai jo
veiksmus laikys teisingais, ir tuo bdu schizmai nebus galo.
Komedija tssi, katalik banyios hierarchai atvirai
tyiojosi i krikioni. Abu jie laiksi tvirtai sikib sost. Abu
bijojo vienas kito, bet n vienas nenorjo to parodyti.
Kiekvienas stengsi rodyti savo alininkams, kad jis
absoliuiai teisus, kiekvienas stengsi tikinti prieinink, kad
jis labai galingas. Abu jie buvo panas plriuosius vris,
kurie man suryt vienas kit. K gi tuo metu veik Kosa?
Kaip pasakojama, buvs piratas tapo viena ymiausi to laiko
figr, galingiausiu katalik banyios kunigaikiu". Ikilti
jam padjo ne tiktai jo gabumai, protas ir inios, apsukrumas ir
jga, bet ir turtai, kuri jis prisipl pirataudamas ir kurie ypa
padidjo per pastaruosius eerius metus, kai jis tapo kardinolu
ir popieiaus legatu. Stambiausias ir turtingiausias Italijos
rajonas, Romanija, buvo nelyginant jo valstyb. Ten jis ved
gelein drausm ir tolydio stengsi iplsti savo valdas. Jis
127

nepamiro prie dvejus metus nepavykusio Forlio miesto

upuolimo ir dabar, gerai ityrs padt, vl patrauk tenai su
kariuomene. kart jam pavyko uimti miest ir popieiaus
valstybs karn segti nauj perl.
Jis buvo vienintelis i senj kardinol, kur Grigalius XII
laik savo biiuliu. Naudodamasis tuo, Kosa, pasiliks vienas
su Grigalium ir kitu jo palydovu, kai ie keliavo per Romanij
ir Toskan, m aikinti popieiui, jog pastaruoju metu jis daug
kart pasielgs netinkamai, ir patar, kaip reikia elgtis ateity.
Popieius Grigalius djosi susikrimts: biiulis neteisingai
j suprato.
Argi svarbu, kad susirinkimas bus ne Savonoje! A j
suauksiu Udinoje, ir daugelis tuo tik apsidiaugs.
Kosa met Grigali paniekinam vilgsn.
Kam tu tai kalbi, ventasis tve? tar jis. Manai,
kad gali apgauti ir mane? Ir senuosius kardinolus? Kam reikjo
skirti naujus kardinolus?
Grigalius surauk antakius.
A esu popieius! suuko. Ir, kaip popieius,
skiriu tiek kardinol, kiek man patinka. Ir dar paskirsiu.
Kosos akys patamsjo.
Atsargiau, ventasis tve, niriai pasak.
Nesiskaityti su niekuo, savavaliauti tau paiam nenaudinga.
Esi tik popieysts emblema. Mes irinkome tave slyginai. Tu
sutikai su tuo ir pasiraei sutart.
Dabar nesilaikai nutarimo, kur mes primme, prie tave
irinkdami. Tad kas gali pareigoti mane sutikti su tavo kvaila ir
absurdika politika?
Popieius piktai pasiirjo Kos, paskui atsisuko savo
palydov.
Karoli...
Tai buvo Riminio valdovas, itikimas Grigaliaus XII
alininkas, ventojo sosto kondotjeras Karolis Malatesta.
128

 Karoli, pakartojo popieius, aretuok nedorl.

Reiks suimti Lukoje ir kitus maitaujanius kardinolus bei
kunigus.
Nespjo Riminio valdovas n odio itarti, kai Baltazaras
susijuoks staigiu judesiu nusimet nuo pei raudon
kardinolo mantij, ir prieais juos stojo arvuotas piratas su
stiletu rankoje.
Karoli, kreipsi jis Malatest. Esi protingas
mogus ne toks, kaip tavo ponas. Prie penkis imtus tavo
kari a pastatysiu pusantro tkstanio savj. A jau seniai
supratau, jog negalima pasitikti iuo klastingu venecijieiu.
Jis net neitar popieiaus vardo.
Gvindaai! kteljo. Kelk aliarm, tegul juodu
pamato msikius.
I anapus udangos ijo bjaurusis sutapnotas milinas su
kardu ir stiletu rankose.
Varpo diai iauk gatves imtus iki dant
apsiginklavusi moni. [2]
Apraydami epizod, banyios istorikai pareikdavo,
kad Kosa buvo paruos spstus popieiui, kai is keliavo per
Romanij, ir kad popieius isigelbjs vien Malatestos
pagalbos dka. [89]
Po penki dien Grigalius XII, apleids savo legato
valdas, ikeik j, pasmerkdamas aminoms pragaro kanioms.
Be to, Grigalius XII atm i Kosos legato titul ir teises.
Bolonijos ir visos Romanijos gyventojus jis atleido nuo
prievols klausyti legato, kuriam jie kadaise buvo prisiek
itikimyb. Buvo udrausta vykdyti bet kuriuos Kosos sakymus.
Buvs legatas tironas, jo kalavij vald tonas,
pasakyta popieiaus bulje. Kosa tik nusijuok.
A jam parodysiu, tam seniokui! suuko jis.
Nuplkite to seno kvailio eimos herb nuo vis emblem
valstybiniuose pastatuose! Nuo iol a bsiu absoliutus ir
129

nepriklausomas turtingiausios ir graiausios vyskupijos

valdovas. [89] Po to Kosa ivyko i Bolonijos Luk susitikti
su broliais kardinolais. Jie labai apsidiaug, ivyt Kos.
Kardinolai laik j mogumi, galiniu vadovauti sjdiui prie
popiei. Jie tarytum pabudo i miego.
Kvaili js, kad sdite Lukoje! pasak jiems Kosa.
Kas gali garantuoti, kad js neiduos popieiui? Ir ar galima i
viso kuo nors pasitikti?
Siaubas nupurt visus, kai prisimin eis kardinolus,
kurie, pakliuv Urbono VI rankas, ikentjo baisius
kankinimus, o paskiau buvo sukiti maius ir imesti
Ligrijos jr. Kardinolai pamat, kad j brolis, buvs
piratas, kur kas geriau u juos supranta laiko dvasi, melo,
idavysi, klastos, iaurumo epoch, kada mane kiekvienas
mogus, prisidengs dorybs kauke, vykd nusikaltimus.
Atvykite pas mane Piz, ten js bsite saugs.
Ir buvs piratas (o dabar pripaintas dvasinink vadovas)
paaikino: Piza prie kelet met buvo prijungta prie
Florencijos vald, o jis, Kosa, turs ryi su Florencija.
Svarbiausiasis Toskanos miestas ir Kosos valdomos sritys turi
bendr interes ir todl nesudarins paalini sutari ir
sjung.
Kardinolas Kosa, rao M. Renieris, tvirtai
laikydamas savo rankose Bolonij ir vis Romanij,
disponuodamas
popieiaus
valstybs
materialinmis
vertybmis, o taip pat savo paties didiuliais turtais, kuriuos
susikrov savo valdymo laikais, tapo svarbiausiu kardinol
sjdio svertu ir primygtinai sil suaukti banyios
susirinkim Pizoje.
Gudrumu ir papirkimais jam pavyko patraukti savo pusn
daug koleg, j tarpe Petr Filarg, skundiasi savo
laikuose Grigalius XII. [89]
Kardinolas Petras Filargas buvo ymus katalik
banyios veikjas, didiai isilavins, auktos morals
130

mogus, nepanaus daugum tos epochos banyios vyr. Jis

buvo (tenesistebi skaitytojas) graikas, kils i Kretos salos. Dar
visai jaunas jis liko nalaitis. Venecijieiai, vald t didel
Graikijos sal, pastebjo nepaprastus jaunuolio gabumus.
Nusive Venecij, padar kataliku, atidav mokykl, o
paskui pasiunt studijuoti i pradi Paryi, vliau
Anglijon Oksford. Grs jis gavo vyskupo ventimus, o po
kurio laiko tapo Milano arkivyskupu. Milano valdovai ir
ventasis sostas danai siuntinjo j su visokiomis misijomis
vairius Italijos miestus, o taip pat Vokietij, Bohemij
(ekij), Lenkij. Jis garsjo savo teologinmis iniomis ir
ikalba (buvo Paryiaus universiteto profesorius). Tai, kad
Kosai pavyko it ym banyios veikj, konservatori,
traukti kov prie Grigali XII, buvo laikoma dideliu Kosos
nuopelnu. [90]
Dar niekad katalik banyia nebuvo atsidrusi tokioje
apverktinoje padtyje. mons pradioje juoksi i dviej
katalik banyios korifj, bet netrukus popiei elgesys
pradjo kelti vien pasibjaurjim. Visa Vakar krikionija
nekantriai lauk, kada gi pasibaigs ta lykti komedija, kurioje
svarbiausius vaidmenis turjo ventieji tvai.
Karolis VI pasiunt laikus abiej Vakar banyi
(Romos ir Avinjono) ventosioms kolegijoms. Jis ragino
auktuosius dvasininkus atsisakyti savo vadov.
Gana! ra jis. Kodl ie bukagalviai krikionijos
tvai vis dar tyiojasi i js ir i visos Vakar Europos
krikionijos? Nejau per metus jie negaljo susitarti, kurioje
ems vietoje susitiks ir vykdys savo pai duot ikilming
pasiadjim? Uuot stengsi suvienyti banyi, jie nori
aminti schizm, aukdami viens kitam prieikus banyios
susirinkimus. Kardinolai! Isiadkite j, susivienykite ir
suaukite bendr susirinkim bet kuriame mieste! [61, 89]
131

Grigalius XII taip pat kreipsi laiku savo buvusius

kardinolus:
Tutuojau ivykite i Pizos ir pamirkite savo piktus
sumanymus. Kol dar yra laiko, pereikite pas mane. O jeigu ir
toliau klausysite antikristo patarim, nemanykite, kad paskui
galsite sugrti pas mane. A nebepriimsiu js jokiomis
slygomis. Esu popieius ir pasiliksiu popieiumi. Paskirsiu
naujus man atsidavusius kardinolus, kurie itikimai man
tarnaus. [104]
Laikas nieko nepadjo. Grigaliaus XII kardinolai pasiliko
Pizoje ir, kurstomi ms herojaus, demaskavo savo popiei
prie vis krikionij.
Tiek anksiau, tiek ir dabar Grigalius XII savo neteistais
poelgiais nuolat lauo nusistojusius ventus kanonus. Mes
protestuojame ir kaltiname popiei neteistais veiksmais.
(Taip ra kardinolai, kurie patys buvo j irink!) iam
klausimui apsvarstyti nutarme suaukti banyios susirinkim,
kuris turs irinkti nauj popiei. [74]
Atsakydamas tai, Grigalius XII maitaujanius
kardinolus atskyr nuo banyios.
Stengdamasis juos apjuodinti, popieius vartojo tokius
odius, kuriais bt buv nepatogu iplsti paskutin niek
arba valkataujant vienuol.
Taiau kardinolai dl to nesijaudino. Jie ilipino Pizoje ant
nam sien lapelius, kuriuose Benediktas XIII ir Grigalius XII
buvo vadinami schizmos kaltininkais ir antikristo pasekjais.
Grigalius XII, nieko nelaukdamas, paskyr naujus
kardinolus. Nors jis ir djosi nekreipis dmesio pasmerkim,
vis dlto neikent nepasiunts savo seniesiems kardinolams
dar vienos ekskomunikos su dar grubesniais keiksmais.
Kartu jis kreipsi Vokietijos imperatori Ruprecht,
praydamas atvykti Italij ir ivaikyti arba paimti nelaisv
132

kardinolus bei kitus banyios veikjus, ruoianius susirinkim Pizoje. Be to, jis pasiunt pas Ruprecht vien
kardinol, savo snn, kuris turjo paraginti imperatori, kad
tas greiiau vykdyt jo praym. [104]
Tuo metu Florencijos respublika imto dvideimties
ymiausi savo teolog lpomis paskelb, kad popieius
Grigalius XII eretikas, atskalnas ir krikioni banyios
prieas.
Florencija udraud savo valdiniams klausyti popieiaus.
Andelui Korarijui (tai vardas, kuriuo vadinosi Grigalius, prie
tapdamas popieiumi) nusiunt laik, kuriame reikalavo
atvykti susirinkim Pizoje ir pasisakyti dl jam pateikt
kaltinim.
Tokioje pat padtyje buvo ir Benediktas XIII. J irgi
apleido jo kardinolai. ie taipgi vieai apkaltino savo popiei,
ivadindami j nedorliu intrigantu.
Benediktas XIII specialia bule juos ikeik. Podraug jis
ivyst aktyvi veikl Kastilijoje, Aragone, kotijoje ir
Pranczijoje, stengdamasis sukviesti kuo daugiau dvasinink
savj susirinkim.
Tuo bdu 1409 metais turjo vykti trys visuotiniai
banyios susirinkimai, kuriuos buvo sukviesti atstovai i
vairi ali, ipastani t pai religij! Vienas Perpinjane,
kitas Udinoje, treias Pizoje! inoma, ikilmingiausias ir tikrai
visuotinis buvo tiktai pastarasis.
Udinos ir Perpinjano susirinkimuose turjo dalyvauti
mons, kuriems rpjo, kad banyios skilimas nesibaigt.
Tuo, tarpu Pizos susirinkim rm tos Vakar Europos alys,
kuri valdovai ir banyios hierarchai norjo banyios
susivienijimo. Netgi daugelis Benedikto XIII kardinol atvyko
Piz.
1409 met kovas. Ligi iol dar nebuvo graesnio ir
didingesnio reginio, kaip banyios susirinkimo atidarymas
Pizoje, rao inomas katalik banyios istorikas J. Alcogas.
133

Susirinkime dalyvavo 23 kardinolai i abiej Vakar banyios

stovykl, 90 vyskup, keletas atstov nuo 102 arkivyskup, 87
atstovai nuo 200 vienuolyn vyresnij, keturi elgetaujani
vienuoli ordin generolai, 120 teologijos dstytoj, 300
banytins teiss profesori ir licenciat, Anglijos, Pranczijos,
Portugalijos, Lenkijos, Bohemijos, Neapolio ir Kipro
karalysi pasiuntiniai. [4, 67]
J. Alcogas toliau rao:
1409 met kovo 25 dien susirinkimo dalyviai, iklaus
dviej ymi teolog Pjero d'Egiu ir Zersono
praneimus, paskelb sinod Visuotiniu. Benedikto XIII ir
Grigaliaus XII protestai buvo atmesti, o jie patys pavadinti
nedorais priesaikos lauytojais, nepataisomais atskalnais,
atsimetusiais nuo krikionybs eretikais. Nei vienas, nei antras
negals bti krikionijos galva.
M. Renieris rao:
Pirmasis tarp kardinol, anksiau rmusi Grigali XII,
buvo vento Eustachijaus katedros kardinolas Baltazaras Kosa.
Dabar jis tapo svarbiausiu Pizos susirinkimo ramsiu, nes is
prireikus galjo gauti i jo kariuomens, pinig, emi. Tuo
metu, kai popieius Grigalius XII buvo priverstas iekoti
prieglaudos pas Karol Malatest, Riminio valdov, Kosa elgsi
kaip visavaldis eimininkas Bolonijoje, Forlyje ir Faencoje, nekreipdamas dmesio popieiaus grasinimus ir prakeikimus. Ne
kas kitas, kaip jis, sutrukd Neapolio karaliaus Vladislovo kariuomenei siverti Piz ir ivaikyti susirinkim.
inoma, mogus, taip auktai ikils ir siekis prasimuti
dar aukiau, turjo daug draug ir daug mirtin prie. Visoje
Europoje sklido apie j prietaringiausi gandai.
Vieni kalbjo, kad jis ess senos ir kilmingos Neapolio
eimos palikuonis, studijavs men ir filosofij, paskui
susidomjs kryba, pasiymjs daugelyje kautyni, bet
galiausiai visk mets ir stojs tarnauti banyiai, greit ikils ir
ioje srityje, ir popieius Bonifacas IX paveds jam valdyti Bo134

lonij bei aplinkinius rajonus, kuriuos jis sugebjs apsaugoti

nuo ugrobimo ir ilaikyti popieiaus valstybs valdioje.
Kiti teig, kad Kosa dar visai jaunas piratavs Sicilijos
pakrantse ir nuo to laiko prats dienomis miegoti, o naktimis
veikti: kad, bdamas Bolonijos universiteto studentu,
lengvabdikai irjs studijas ir labai palaidai gyvens. O
kai Kosa taps dvasininku, tai popieius Bonifacas IX, jo
emietis, inodamas j sugebant apsukriai tvarkyti bet kuriuos
reikalus, ms j kelti vis auktesnius postus ir pagaliau
paskyrs Bolonijos valdovu. ia ypa irykjs Kosos karinis
ir administracinis talentas. Jis pasidars visavaldis tironas,
savavalis vis piliei turto ir gyvybs eimininkas, su niekuo
nesiskaits ir nieko negerbis.
Bet kaip ten buvo, kaip ne, jo draug balsai nustelb
prie balsus, ir mons buvo sitikin, kad tiktai jo
vadovaujami gals gyvendinti bsimuosius susirinkimo nutarimus ir atidaryti naujai irinktam popieiui vartus Rom, kuri
tuomet buvo Grigaliaus XII draugo, Neapolio karaliaus, valdioje. [49, 50, 53, 88]
Vien pavasario vakar trys dvasininkai ijo i Pizos
katedros, kurioje vyko kardinol ir mokyt teolog
susirinkimas, ir, lydimi smalsuoli vilgsni, patrauk pro
inomj Pasvirus bokt, pro arkivyskupo rmus, nusileido
emyn t viet, kur dabar botanikos sodas, ir eng tolyn Arno
ups kryptimi.
Kiek moni! nusistebjo dvasininkas, js i
deins, kreipdamasis t, kuris buvo vidury. Turbt
daugiau kaip deimt tkstani suplauk Piz, kad galt
paskui girtis, jog ir jie buv ia susirinkimo metu.
Be abejo, mano dievotasis Rineri! paaipiai tar js
vidury auktas tamsiaveidis grauolis, kurio raudon mantij
deng juodas apsiaustas. Visi didiuosis tuo, kad buvo
ionai, kai vyko is istorinis susirinkimas.
135

Tolumoje pasirod Arno up. mogus raudona kardinolo

mantija, Baltazaras Kosa, kaip, tikriausiai, skaitytojas jau bus
atspjs, atsisuko savo palydov i kairs, aukt ir tvirt vyr.
irk, Gvindaai! Kad n kojos nekeltum tavern!
Blogai bus tau, jei dar kart utiksiu tave tenai.
Kitados raumeningas, o dabar nutuks ir pilvotas vienakis
milinas, kunigu taps piratas, Kosos bendrininkas, nutais
kankinio min ir suinkt:
Eminencija, ar yra kas labiau tau atsidavs, kaip a?
Kodl tu visada man neteisingas? Kas gi tarnauja tau itikimiau
u mane?
Kosa staigiai pasigr j.
Nutilk, idavike, nieke! Ne tau kalbti apie itikimyb!
piktai suriko. Atmink t dien, kai mir Inocentas ir a
gavau ivykti Rom... Prisimink moter, su kuria tu tada
buvai, bjaurybe...
Buonakorsas uraudo, paskui iblyko, vl uraudo.
Ne... ne... murmjo pro dantis, nedrsdamas pakelti
Kos aki.
Prie puonios vilos savo rezidencijos Pizoje Kosa
sustojo. ia irgi briavosi mons.
Gvindis, Fano vyskupas, Kosos studij ir piratavimo
laik biiulis, kreipsi j:
Visi ino, kad tu dabar ymiausia figra vis
dvasinink tarpe, Baltazarai, tad ir atjo tavs pasiirti.
Kosa papurt galv, ddamasis tuo abejojs.
Jau buvo beengis vid, tik staiga kak pastebjo
minioje, ir jo akys suibo.
Jis puol mini, stumdydamas nustebusius mones, ir
pasivijo bgani moter, i pairos kilming poni,
rpestingai slepiani savo veid. Jis iurkiai sugrieb j u
rankos ir privert atsigrti.
Ima... susijaudins pratar.
136

Ji, lidnai ir skausmingai ypsodamasi, irjo Kos.

Braudamasis pro mini, Kosa nusived moter namus.
Ms herojus stebdamasis turjo pripainti, kad prabg
metai nepaliko jokio pdsako Bolonijos grauols veide. Jis
dmiai velg dideles, raikias akis, smeigtas j,
virpanias i susijaudinimo blakstienas. Jos vilgsnis buvo
velnus ir svajingas. Jis mat, kad ji diaugiasi iuo susitikimu.
Be abejo, meil, vis tokia pat gyva ir karta, tebeliepsnojo Imos
irdyje po tiekos met!
Ar seniai tu ia? tyliai paklaus Kosa, tvirtai
spausdamas jos rank.
Jau deimt dien... Bet a vengiau susitikti su tavimi...
Ji droviai nusiypsojo. Mes seniai nutarme ia
atvaiuoti... ir nuraudo, itarusi od mes.
Kosa i padilb vilgterjo j.
Tu pasilei atvaiuoti, ar... jis?
A, greit atsak susijaudinusi Ima, irdama savo
dievinamj buvus meilu.
Kosa, nespjs pasidiaugti jos prisipainimu, pajuto
kakieno vilgsn. Jis krpteljo ir atsisuko. Virutinje laipt
aiktelje stovjo Jandra ir atidiai irjo j.
Kosa altakraujikai atsigr savo senj draug.
Ima, sukudjo, ateik rytoj Kampo santo,
iaurin kairj kamp. (Kampo santo vienas i Pizos
stebukl. Tos kapins garsios surinktais jose meno kriniais.
Jos yra netoli katedros aikts.) Ir Kosa ramiai nusived Im
auktyn.
Jandra, kreipsi savo meilu, tai ponia
Danobi i Milano, mano sena biiul. Jos dka mes ilikome
gyvi.
Jandra altu vilgsniu permet moter, o Kosa prijo prie
Fano vyskupo, sekusio paskui j kartu su Buonakorsu.
Rineri, tyliai sak, tutuojau lk palaco
Gambakorti kairiajame Arno krante ir pasakyk, kad a j uimu.
137

Palaco Gambakorti tai dideli rmai pietiniame Arno

ups krante, ilik ligi ms laik ir inomi turistams Palaco
komunale pavadinimu. iuos rmus ir norjo panaudoti Kosa
pasimatymams su savo ankstesne mylimja, itekjusia u
Milano feodalo Anjolo Danobio, kuris atvyko Piz
susirinkimo proga ir, nieko neinodamas apie monos praeit,
pasim j kartu, meste mesdamas vilkui nasrus...
Tai buvo Pizoje 1409 met birelio 15 dien. Artinosi
vakaras. Dvideimt keturi kardinolai, i kuri deimt buvo
popieiaus Benedikto XIII, o keturiolika popieiaus Grigaliaus XII alininkai, sunkiai stumdamiesi pro mini, perjo
aikt ir sujo arkivyskupo rmus.
Laiptais pakil sal, susdo paruotus dvideimt keturis
krslus. Durys usidar. Prasidjo konklavos posdis. Reikjo
irinkti vien, bendr visai Vakar krikionijai popiei vietoj
dviej, paalint nuo sosto.
Skaitytojas jau turbt suprato, kad i dvideimt keturi
tiktai du tegaljo pretenduoti aukt post. Vienas i j
tai ventj apatal katedros kardinolas, Milano arkivyskupas
Petras Filargas, kilimo graikas i Kretos salos, inomas savo
isimokslinimu ir aukta morale, kitas vento Eustachijaus
katedros kardinolas, ymus neapolietis, popieiaus legatas,
Romanijos valdovas, apsukrus ir takingas politikas, ms
herojus Baltazaras Kosa.
Dauguma kardinol pasisak u tai, kad popieium bt
Kosa. Taiau buvs piratas, ramiai pakils i vietos, santriai ir
kukliai kreipsi kardinolus:
Broliai! A negaliu priimti js pasilymo, nes ms
tarpe yra mogus, labiau vertas ios garbs. Ir jis parod
kretiet. Jei ms tarpe yra toks dorovingas ir imintingas
banyios vyras, kaip Petras Filargas, tai niekas kitas negali
vadovauti katalik banyiai, ypa dabar, kai vis krikioni
akys nukreiptos ms konklav ir visa liaudis laukia, kad
greiiau bt ugydytos dvasins aizdos, padarytos
138

ankstesnij popiei. Tiktai jis vienas vertas bti popieium.

[96]
Ir dvideimt trys kardinolai, sumaniai Baltazaro Kosos
suagituoti, atidav savo balsus u io visagalio mogaus
nurodytj kandidat. Tuo bdu liepos 7 dien popieium buvo
irinktas kardinolas graikas Petras Filargas, pasivadins
Aleksandru V. [79]
Kardinolams ijus i arkivyskupo rm, kur vyko
rinkimai, Fano vyskupas suglums pasiirjo savo senj
biiul ir su kartliu tylomis paklaus:
K tu padarei, Baltazarai? Kas tau atsitiko?
Kosa patenkintas nusijuok.
Vargas Rineri, tu norjai, kad a sutikiau dabar tapti
popieium? Dabar, kai vis dmesys atkreiptas ionai? Nori,
kad a pats teikiau ginkl rankas savo atviriems prieams ir
vadinamiesiems biiuliams, kad duoiau akstin kniaustis
mano praeityje ir koneveikti mane? Ne, dabar tam ne laikas.
Dabartinmis slygomis Filargas tinkamiausia figra. Apie
j visi geros nuomons ir tie, kurie rm Benedikt, ir tie,
kurie rm Grigali. Dabar Pranczija ir Anglija bus u j.
Lenkija, Bohemija, Vengrija alys, kuriose jis yra buvojs
kaip popieiaus legatas, pripains j teistai irinktu popieium.
O ir Italijoje daugelis j pripains. [87]
Skaitytojas, be abejo, supranta, kad ms herojus labai
imintingai pasielg, atidjs savo irinkim popieium
vlesniam laikui.
Em. Fanelis rao:
Kosa jau seniai galjo bti irinktas popieium, taiau jis
nusprend atsisakyti sosto ir uleisti tuo metu pavojing
auktj post Petrui Filargui, inodamas, kad is, ums
popieiaus sost (Aleksandro V vardu), taps klusniu rankiu
galingo kardinolo ir popieiaus legato Bolonijoj rankose. Taip
veikdamas, Kosa daugiausia rpinosi savimi ir savo giminmis.
Trys jo broliai, inomi piratai, buvo um auktas karines
139

pareigas popieiaus valstybje. O patsai Kosa, kaip popieiaus

Aleksandro V patarjas ir mokytojas, gavo dar didesn gali.
Jis vadovavo ventojo sosto usienio politikai. O nusenusiam
Aleksandrui V mirus, jis neabejotinai turjo pats uimti ventj
sost.
... Tai buvo 1409 met rugpjio pradioje. Vien ryt
ms herojus jo pas savo buvusi meilu, tapusi dabar
Milano feodalo Danobio mona, su kuria jis atnaujino
santykius. Taiau jo nuotaika buvo prislgta. Jam kl nerim
tai, kad vakar, eidamas pietin Arno ups krant, ant Ponte di
Medo tilto jis susitiko Jandr dela Skal.
Po velni, kaip ji atsirado taip arti Imos? pagalvojo
Kosa.
Jandra apsimet jo nepastebjusi. Bet Kosa susirpino
pastaruoju metu ji kakaip keistai elgsi.
Gal ji k nors suinojo? Bet i ko? Be Rinerio ir
Gvindao, niekas nieko neino... O kas gi ten atsitiko? Kodl
tiek moni?
I tikrj, prie palaco Gambakorti buvo susirinkusi didel
minia.
Buvs piratas, praskyrs mones, siver rmus.
Lovoje, papldusi krauju, guljo moteris. Kiek atokiau
keturi vyrai laik udik. Vieno j rankose buvo kruvinas
stiletas.
udikas dr jai keturis kartus, pasakojo jis,
dukart, labai stipriai, krtin ir dukart kakl.
Kosa istm vyrus i kambario ir sugrieb u gerkls
udik.
Kas? nuomiai irdamas j, paklaus piratas.
Kas privert tave tai padaryti?
udikas tyljo. Kosa atsivedjs smog jam kumiu
veid, imudamas tris dantis. I nusikaltlio burnos pasipyl
kraujas.
Sakyk, kas tau umokjo? pravokt Kosa.
140

udikas, susvyravs nuo baisaus smgio, irjo sumis

siutus dvasinink ir kak vapjo perskeltomis lpomis...
Kosos akys patamsjo i pykio.
Buonakorsas pasiov atvesti geriausi miesto gydytoj.
Kakas jau paauk moteris velionei paarvoti. Nejudani Im
apreng kita suknele ir ive tuos namus, kur gyveno Anjolas
Danobis...

Iki Pizos susirinkimo Europoje buvo du popieiai. Dabar

j atsirado trys! Taiau naujasis popieius Aleksandras V irgi
ne visur buvo pripaintas. Tiesa, paios didiosios alys
Pranczija, Anglija, Lenkija, Bohemija (ekija) ir daugelis
Vokietijos bei Italijos valstybi pripaino Aleksandr V. Bet ir
ankstesnieji popieiai turjo savo alinink. Grigali XII rm
Neapolio karalyst, Riminis, kai kurios Vokietijos valstybs ir
Vengrija. Benedikt XIII pripaino Ispanija ir kotija. [4]
Popieiai nesdjo rankas sudj. Kiekvienas kaip
manydamas stengsi pakenkti savo prieininkams. Tam dabar
reikjo daugiau pastang, nes kiekvienam i j teko kovoti su
dviem varovais.
Grigalius XII nedelsdamas ekskomunikavo ir Benedikt
XIII, ir Aleksandr V. Vyskupai ir kunigai, lik jam itikimi,
turjo tikintiesiems skaityti gaut ekskomunikos tekst
sekmadieniais ir veni dienomis, kai banyi susirinkdavo
ypa daug moni.
Kunigai, laikydami rankose deganias vakes, sustodavo
pusraiu ir skaitydavo ekskomunikos tekst. O jeigu pamaldose
dalyvaudavo vyskupas, tai jis, apsivilks puoniausiais rbais ir
stovdamas prie altoriaus paioje veniausioje banyios
vietoje, pats ikilmingai paskelbdavo Grigaliaus XII ikeikim.
141

Benediktas eretikas, atskalnas ir atsimetlis

dabar jau nebe vienas. I tamsybi karalijos pasirod dar vienas
gudrus nelabasis. tonas, pasiverts senu kardinolu, pranoks
pat antikrist, jo vietininkas emje. Tebnie prakeikti abu
antipopieiai: ir Benediktas, ir Aleksandras. Aminas prakeikimas tekrinta ant abiej antikrist galv. Teitinka juos
Viepaties rstyb. Tesudegina juos jo rstybs liepsna, kaip
gaisras kad sudegina mikus, tepaveria juos pelenais, kaip
ugnis kad paveria pelenais kalnus. Tekrinta nelov ant j
galv.
Po kiekvienos ikeikimo pastraipos kunigai choru, kad ir
nepagaudami gaidos ir ne per daug sutartinai, bet taigiai ir su
kvpimu traukdavo progiesmiu:
Ame-en!
Viepaties prakeikimas, Mozs lpomis pagarsintas
Izraelio snums, tekrinta ant banyios rimties ir vienybs
ardytoj. Teesie prakeiktos j bstins, pajamos ir j turtai,
prakeikimas ir jiems patiems!
Ame-en!
Tepasiunia jiems Viepats trokul, skurd, alt ir
kart ir tepriveria juos nusieminti.
Ame-en!
Teigaiina juos Viepats ioje emje.
Ame-en!
Tesudrasko j lavonus dangaus paukiai ir vrys.
Ame-en!
Tenepriima em po mirties n vieno, kuris juos remia
ir pripasta.
Ame-en!
Baigdami i ikilming apeig, dvasininkai mesdavo
emn vakes ir jas sumindiodavo... [94]
Neatsiliko nuo Grigaliaus XII ir Benediktas XIII.
Atskalnai dvasininkai, susirink Pizoje, o taipogi
antikristas Grigalius pakilo prie mane, teist popiei.
142

Taiau susirinkimas Pizoje tai netikras susirinkimas, tai

begdika klasting maitinink sueiga, tai sambris
suokalbinink
ir
bedievi,
pragarikose
nuodmse
prasmegusi, dangaus bausms vert ventvagi, tai kirmlyn,
knibdanti dvokianiuose puvsiuose ir purve, ra jis savo
ekskomunikoje, [87]
Ir toliau:
Su didiausiu nusieminimu ir atlaidumu atiduodame
Grigali ir Aleksandr, antikristus, tono bendrininkus, Dievo
teismui. Tenumirta j knai, o sielos, padariusios atgail,
teisigelbi paskutiniojo teismo dien. Bet jeigu jie neatgailaus ir
neipirks savo kalts, tai teugriva ant abiej antipopiei ir j
kardinol visi Senojo ir Naujojo testamento prakeikimai, o
taipogi ir ant kiekvieno j gynjo, ar tai bt valstietis,
miestelnas ar valdovas. Tebnie jie amiams prakeikti gyvi ir
po mirties. Tenutrenkia juos Viepaties kalavijas praraj, o j
vardai tebnie umirti per amius. Teitinka juos Viepats
votimis, nieais ir susna, tepasiunia jiems aklum ir
silpnaprotyst. Naudodamiesi Jzaus Kristaus apatalo, pirmojo
krikionybs skelbjo vento Petro pdinio teismis,
uginame jiems ir j pakalikams priimti komunij, o j knus
udraudiame laidoti emje. Tepraryja juos pragaro gelms u
bausm dl j baisi nusikaltim. [86]
Neaprainsime smulkiai t apeig, kurios buvo
atliekamos, skelbiant Benedikto XIII ekskomunik,
skambinimo varpais, vaki mindiojimo ir odio Amen,
kur imtus kart giedojo kunigai, nes reikt tam skirti daug
puslapi.
Kaipgi dabar bus? klaus Aleksandras V ms
heroj, kai jie dar buvo Pizoje.
Nesirpink, ventasis tve, atsak Kosa. Tu
teistas popieius. Irinko tave Visuotinis banyios
susirinkimas Pizoje. Kol kas dar ne visi Vakar krikionys
tave pripasta, bet netrukus pripains, utikrinu tau. Greit pats
143

sitikinsi, kad a sakau ties. Nesibaimink. Paskelbk ir tu

ekskomunik seniesiems popieiams. Ji bus daug svaresn, nes
j pasirays visi auktieji dvasininkai, kurie dalyvavo Pizos
susirinkime.
Ir penkioliktame savo posdyje susirinkimo dalyviai
atskyr nuo banyios abu nuverstuosius popieius. Pasmerk
juos kaip nepataisomus nusikaltlius. Grasino Grigaliui XII ir
Benediktui XIII baisia bausme, taikoma panaiais atvejais,
sudeginimu ant lauo, jeigu jie nepaskubs atgailauti ir paklusti
j nutarimams.
Per ikilmingas pamaldas monms buvo apskelbta, kad
visos
atstatytj
popiei
ekskomunikos
laikomos
negaliojaniomis. [58]
De Pote rao: Kosa buvo Pizoje susirinkusi banyios
auktj dvasinink siela. Jis ir toliau, po susirinkimo,
pasiliko ios treiosios, gausiausios grupuots varomoji jga".
Jis sumaniai stiprino bei plt i grupuot ir galiausiai turjo
atvesti j pergal. Aleksandras V, bevalis ir nerytingas
mogus, vis dlto mat, koki bedugn pateko abu senieji
popieiai: j suauktus susirinkimus atvyko labai nedaug
dvasinink, o mons tose vietovse, kur vyko susirinkimai,
buvo nusiteik labai prieikai, ypaiai Friaule, kur sukviet
savo alininkus Grigalius XII. Grigalius, pajuts t prieikum,
nutar, kad geriausia bus pasislpti ir taip ivengti galimo
susidorojimo. Persirengs, kad niekas nepaint, nukeliavo jis
Latisan, kur ketino ssti laiv. Bet mons atspjo popieiaus
sumanym, suiupo j ir atm i jo visas brangenybes. [79].
Tokio pat likimo bijojo ir Aleksandras V. Jis neiman, k
toliau daryti, ir pasikliov vien Kosos patarimais, juoba kad
finansin ventojo sosto padtis buvo sunki. Popieius negaljo
imtis joki ygi. Jis danai sakydavo:
Kai buvau arkivyskupu, buvau turtingas. Tapau
kardinolu nusigyvenau. Dabar a popieius ir likau
vargas. [104]
144

Tais neramiais suiruts laikais Kosa buvo vienintelis

popieiaus Aleksandro V patarjas ir ekonominis jo ramstis.
Vis tiktai, nors Kosa duodavo Aleksandrui V tiek pinig, kiek
jis praydavo, popieius nesiliov aimanuoti ir skstis savo
likimu.
Kaipgi dabar bus? nuolat klaus jis. Juk mes
dabar trys!
Tai nieko nereikia, ramiai atsakydavo Kosa.
Argi pirm kart banyia turi tris popieius vienu metu?
I tikrj, buvo laikai, kada katalik banyi vienu kartu
vald trys... ir net penki popieiai. Toks nepaprastas vykis
buvo prie tris imtus met, mirus popieiui Benediktui VIII. Jo
brolis, ligi tol nieko bendro neturjs su banyia, nusipirko popieiaus sost ir tapo popieium Jono XIX vardu.
Pajuts, kad netrukus mirs, Jonas XIX popieiaus sost
perleido snnui, buvusio popieiaus snui, kad eima
neprarast tokio pelningo posto. Jo snnui tada buvo tik
dvylika met (o pagal kai kuriuos kitus altinius deimt)1.
Berniukas popieius jau tuomet buvo kiaurai sugeds ir
juo toliau, juo labiau tvirko. Vienas i vlesnij popiei,
Viktoras III, ra apie j: Tai buvo ne apatalo Petro, o tono
pdinis. Jis buvo toks sugeds, toks pasileids ir suniekjs,
kad a nedrstu apie tai rayti.2

Katalik banyios istorijos specialistas F. Eimaras rao: Paskirti

popieiaus sost dvylikamet berniuk buvo galima todl, kad Tuskulano
graf eima (kuri paprastai ikeldavo popieiaus sost vien i savo nari)
vl nepagailjo aukso ir paveik mones, kurie turjo irinkti popiei.
T vyki amininkas, prancz metratininkas Raulis Glaberis rao:
Vis rang dvasininkai atvirai prekiavo banytiniais postais."
2
Panaiai apie j atsiliepia kardinolas Baronijus.
Glaberis savo Metraiuose rao: Dar niekad prostitucija,
kraujomaia ir visoks itvirkavimas taip neklestjo, kaip to berniuko
popieiavimo laikais, nes jis duodavo pavyzd visiems monms. Ir
baigia itaip: Koks ganytojas, tokia ir banda.

145

Kai Benediktui IX buvo apie penkiolika met, pasipiktin

romieiai nuvijo j nuo sosto. Tuomet jis kreipsi pagalbos
Vokietijos imperatori Konrad II, ir is padjo jam sugrti
Romon ir vl uimti popieiaus sost. Degdamas aistra
moterims, is berniukas nepakeit savo gyvenimo bdo, ir
romieiai vl sukilo, reikalaudami j paalinti.
Popieius Viktoras III rao: Romieiai, pasipiktin jo
itvirkimu, emom jo aistrom bei proiais, moter grobstymu,
udynm, vykdomom jo sakymu, reikalavo j paalinti ir
irinkti kit popiei. [87]
Tada buvo irinktas popieium Savonos vyskupas Jonas,
pasivadins Silvestru III. Tai buvo antrasis popieius. Bet
neprajo n trys mnesiai, ir Benediktas IX, tv ir j biiuli
padedamas, vl um popieiaus rmus, Benediktas atskyr
nuo banyios Silvestr III, taip akiplikai nutraukus jo
ganytojik veikl, ir vl ts savo senus darbelius.
Vis dlto jis pagaliau suprato, kad liaudies neapykanta
nemaja ir kad jeigu jis ir toliau taip pat vadovaus savo
ganomiesiems, tai jo dienos bus suskaitytos.
Viktoras III rao: Benediktas, bemeilydamas gyventi kaip
epikrietis, o ne kaip dvasininkas, nutar, pasitraukdamas nuo
sosto, bent pasipelnyti ir... t sost pardav. [52]
Nupirko sost Benedikto IX giminaitis, Romos dekanas
Jonas Gracianas, pasivadins Grigaliumi VI. Tai buvo jau
treias popieius. Buvs dekanas, kaip rao de Pote, buvo
veikiau karikis, negu dvasininkas, ir menkai tenusiman apie
banyios reikalus. Todl buvo nutarta priskirti jam dar vien
banyios hierarch, kuris turjo padti jam eiti ventojo tvo
pareigas. Taip soste atsirado i karto du popieiai, neskaitant
an dviej, kurie buvo nualinti, bet to nualinimo nepripaino.
Romieiai, susilauk keturi popiei, didiai piktinosi ia
146

neteista padtimi ir reikalavo irinkti nauj popiei, vien

visai krikionijai.
Labai greitai popieiai susivaidijo. Grigalius VI ir jo
pagalbininkas susitar ivien stojo prie naujai irinktj
paskutin popiei. Naujasis popieius savo ruotu stengsi
ivaduoti ventj sost nuo prisiplakli veltdi, kurie
pasisavino popieiaus teises bei ventojo sosto pajamas ir nenorjo pripainti jo vienvaldysts. Rietenos nesiliov. Penki
popieiai (Grigalius, jo pagalbininkas, naujai irinktasis
popieius, o taip pat Silvestras III ir Benediktas IX) vienu kartu
pretendavo sost. Rom jie pasidalijo rajonais: Grigalius
sikr vento Petro katedros rajone, Silvestras III prie Santa
Marija Madore katedros, Benediktas IX Laterane, prie
vento Jono katedros.
Kai Vokietijos imperatorius Henrikas III atvyko Rom
vainikuotis, Grigalius VI, pats gudriausias i vis popiei,
pirmasis oko jo pasitikti. U tai imperatorius j paskui
garbingai prim, o vliau jis pirmininkavo banyios
susirinkime Sutryje. Taiau kakoks vienuolis atsiskyrlis
slapta painformavo Henrik III apie tikrj padti Romoje.
Neleisk, pone, ra jis jam, kad Abizaga Sunamit
ir toliau sanguliaut su trimis vyrais (Benediktu, Silvestru ir
Grigaliumi). Tavo priederm isiaikinti dievo vali ir ivaikyti
i begdik trigub santuok. [76]
Banyios susirinkimas pripaino Benedikto IX, Silvestro
III ir Grigaliaus VI rinkimus netikrais, neteistais, simonikais.
Vyskupas Benonas rao: Imperatorius igujo visus tris
popieius-velnius ir pasil romieiams savo nuoira isirinkti
nauj popiei. O kadangi Romoje neatsirado tinkamo asmens,
tai popieiumi buvo irinktas saksonietis, Vandenbergo
vyskupas, pasirinks Klemenso II vard. Po met j nunuodijo
Benediktas IX, kuris trei kart um ventj sost. [76]

147

Apie iuos vykius, kurie djosi prie tris imtus met, ir

usimin Kosa Aleksandrui V, stengdamasis kvpti jam drsos
ir isklaidyti jo bgtavimus.
Taip... Anais laikais galjo taip nutikti... Bet geriau,
kad tai nebepasikartot.
Popieiui kl pasipiktinim kai kuri valdov elgesys.
Jei karaliai panort, schizma jau seniai bt
likviduota, sak jis. Bet daugelis i j stengiasi aminti
j, pavyzdiui, Aragono, Kastilijos karaliai, Vokietijos imperatorius Ruprechtas ir ypa Neapolio karalius Vladislovas,
pats pavojingiausias i j vis. Jis juk ia pat, jis valdo Rom.
Kame gi mano vieta? Argi ne Roma turt bti mano
rezidencija?
Kosa ir pats suprato, kad popieius saugiai jausis tik tada,
kai Vladislovas, Neapolio karalius, bus ivytas i Romos (kuri
jam pardav Grigalius XII).
is udavinys buvo vienas i svarbiausi Kosos planuose,
ir jis jau seniai energingai ruosi j vykdyti.
Kosa daug pasidarbavo, verbuodamas popieiui
talkininkus ir kurdamas iki tol neregt galing sjung kovai
su paiu stipriausiu ir pavojingiausiu ventojo sosto prieu
Neapolio karaliumi.
Po ilg deryb jam pavyko kalbti Florencijos, Provanso,
Sijenos valdovus, hercog Liudvik Anujiet, pretenduojant
Neapolio karaliaus sost, ir ymiausius Italijos kondotjerus
ivien stoti prie Vladislov.
Sjunginink kariuomenei vadovavo Kosa. Buvo paimtas
Orvietas, Viterbas, Montefieskon, Kometas, Sutris. Paskutin
rugsjo dien Kosos kariuomen apsiaut Rom. Spalio pirmj
buvo paimta vento Petro katedra ir popieiaus rmai, o dar po
keli dien. Kastel-Sant-Andelo tvirtov.
Blokada truko tris mnesius, o 1410 met sausio 2 dien
Vakar krikionijos sostins vartai atsivr prie Kosos
kariuomen. Ms herojus lengviau atsikvp ir paskubjo
148

praneti popieiui, esaniam Pistojoje, kad Vladislovo

kariuomen sumuta ir Roma ivaduota.
Bet ne vien i inia teik diaugsmo Aleksandrui: j
pripaino popieium Vengrija ir Vokietijos valstybs, ligi tol jo
nepripainusios. Dabar jo nelaik popieium tiktai Aragonas ir
Kastilija Ispanijoje (ten popieium buvo pripastamas
Benediktas XIII) ir Neapolio karalyst, kur viepatavo
Vladislovas, globojs Grigali XII.
Dabar Aleksandras teturjo vien didel rpest jam
trko pinig.
Aleksandro V biografas rao: Popieius buvo neturtingas,
j savo lomis ilaik kardinolas Kosa. [90]
O de Pote rao: Aleksandras V buvo isilavins mogus,
bet labai silpno bdo. Jis neturjo t yd, kuriomis,
metratinink liudijimu, pasiymjo daugelis dvasinink. Tik
vien dalyk buvo galima jam prikiti jis mgo gerai
pavalgyti. Milano istorikas Bernardinas Korijas rao, kad
Aleksandras V buvs didelis smaguris. Jo piets trukdav
itisas valandas, kol rmuose isibaigdavo visos valgi atsargos
arba kol vyriausiajam virjui pristigdavo vaizduots ir jis
nebesugalvodavo jokio naujo patiekalo, kuris suadint apetit
ir taip jau linkusiam apsiryti popieiui. Virjas turdavs
stropiai ir pagarbiai laikytis recept, kuriuos visiems valgiams
ir skanstams sudarydavs pats popieius. Tam reikalui
Aleksandras V pasikviesdavs j pas save, ir juodu ilgai
tardavsi, kaip sutaisyti ir apipavidalinti tuos patiekalus. Vienu
odiu, popieius Aleksandras V buvo didlis gastronomas.
ias inias Milano istorikas pam i Andrs Bilijaus,
Aleksandro V metratininko ir amininko, veikal. O Korijas
nurodo, kad Aleksandras V turjs dar vien yd mgs
prabang ir pramatnum. Bet is bruoas bdingas apskritai
visiems jo tvynainiams (graikams). (Kuriuo pagrindu is
italas taip kalba? Kokius graikus jis turi galvoje? Gal
bizantieius juk tai vyko 1410 metais.)
149

Sismondis rao apie it popiei: Keistas popieiaus

Aleksandro V bdas. Jis buvo labai isilavins, geras, garsjo
labdaringumu ir taikingumu. Bet kartu buvo ilaidus, lengvabdikai vaist vento sosto pinigus, aklai pasitikdavo
sukiais ir pataiknais, nepaprastai mgo prabang ir skanius
valgius. Valgymas jam tapo tokia didele aistra, kad jis galdavo
itisas paras valgyti ir gerti, nepakildamas nuo stalo ir
nemiegodamas. (Ir tai dvasinis vis katalik ganytojas!) Tad
visai suprantama, kodl po jo mirties iliko apie j dvejopa
nuomon. Daugelis Bolonijos vienuolyn dar ligi iol
Aleksandr V laiko ventuoju, o romieiai vadina j atskalnu ir
antipopieium!
Kosa negailjo Aleksandrui V l, ir is galjo tenkinti
visus savo ugaidus. Tuo bdu popieius visikai priklaus nuo
Kosos, ir is dar, k tik norjo, i esms, jis ir vald
banyi. Bet argi jis pirmas taip elgsi? Argi ne taip elgsi
gerokai prie Kos popieius Grigalius VII, ymi figra
popieijos istorijoje?1
A noriu grti atgal Rom, tar Aleksandras V
ms herojui.
Negalima.

is grietas klerikalas, prie oficialiai uimdamas ventj sost,

faktikai jau kelet met vald banyi, atkakliai siekdamas gyvendinti
savo idjas, ir keturi ankstesnieji popieiai buvo tiktai jo rankiai.
Ypa klusnus jam buvo popieius Aleksandras II, buvs Lukos
vyskupas.
Bsimasis Grigalius VII mat, kad jo usibrtam reform planui gresia
pavojus, nes nerytingas Aleksandras II neidrs pasiprieinti Vokietijos
imperatoriui. Kad Aleksandras II jam netrukdyt, Grigalius VII griebsi
pai efektyviausi priemoni paliko j be l ir tuo katalik banyios
valdov visikai pajung savo valiai. Jis pam savo inion visas banyios
pajamas ir duodavo popieiui po penkis soldus per dien pragyvenimui. Tik
itokiu bdu jam pavyko vykdyti reformas, pavertusias banyi jga, prie
kuri itisus amius lenksi daugelis valdov ir net imperatori (ligi pat
schizmos).

150

 Kodl? nustebo popieius. Argi Romos mes

neivadavome?
Roma ms, atsak Kosa, bet vykti ten
pavojinga: miesto apylinks dar neivaduotos. Peruda tebra
Vladislovo rankose, Ostijoje ir Tirolyje irgi dar eimininkauja
prieas. Vykime Bolonij. Tokiais neramiais laikais ji bus tau
tinkamiausia vieta.
monms a paadjau paslpti naujj popiei
Bolonijoje, kol Roma ir jos apylinks bus visikai ivaduotos1.
[79]
Reikt pasisti bul Liudvikui, patarinjo vliau
Kosa Aleksandrui. Reikia padti jam uimti sost. Tiktai
tada mes galutinai nusikratysime Vladislovu.
Bul buvo pasista ir visiems perskaityta, kad kiekvienas
suinot, jog banyia nori perduoti Neapolio karalyst naujo
karaliaus rankas. Buls nuora su aibe kaltinim ir prakeikim
nusiunt Vladislovui. Kaltino tuo, kad jis:
1) nepaisydamas kvietimo, neatvyko banyios
susirinkim Pizoje, o atsiunt tiktai atstovus;
2) globoja antipopiei Grigali XII;
3) neteistai um daugel popieiaus srities rajon;
4) sum ir laiko kaljime du Kosos brolius Mikel ir
Dovan ir du jo snnus, Gasparo Kosos snus;
5) neteistai sum ir pasodino kaljim Kristup
Kaetan, kardinolo brol, ir pasisavino tos eimos turt.
Tuo laiku sukilo buvs Forlimpopolio valdovas Dordijas
dela Ordelafis, ir Kosai reikjo vykti tenai. Sukilim pavyko
nuslopinti. Grs Bolonij, jis rado Aleksandr V sergant
1

T pat rao ir Sismondis: Kosa norjo tbt nusitempti Aleksandr

V Bolonij. Ir Aleksandras, nepaisydamas florentiei protest, nusek
paskui garbtrok legat.
F. Eimaras irgi paymi: Savo valdymo metu popieius Aleksandras V
buvo visikai pasidavs Baltazaro Kosos valiai.

151

kakokia keista liga. Popieius buvo apatikas, nusilps ir, nors

anksiau kaip tik turjo pavydtin apetit, visikai nieko
nevalg. Jis nyko beirint.
Dar keisiau buvo tai, kad sirgo ir Jandra dela Skala.
Tiesa, ji susirgo dar prie ivykstant Kosai Forlimpopol.
Anksiau tokia linksma ir guvi, Jandra jau beveik pusantro
mnesio guljo lovoje, ir gydytojai negaljo nustatyti, kas jai
yra.
Bet ar steng jie, tie Bolonijos universiteto medicinos
fakulteto ymybs, atspti popieiaus Aleksandro V lig?
Tai psichin liga, teig eskulapai. Tegul jo
ventenyb ilsisi ir daugiau valgo. Viskas praeis.
Taiau liga neprajo. Gal dl to, kad popieius nieko
negaljo valgyti. Popieius, kuris itisas paras galdavo sdti
u stalo, dabar nenori n irti valg ir nejuddamas guli
lovoje, ms jau mint buvusi podestos rm pirmame
aukte, kur buvo jam paskirti kambariai. ia ventoji inkvizicija kitados tard Kos ir Jandr, i ia aunieji studentai ir
piratai pagrob Jandr. iuos rmus Kosa padar savo
rezidencija.
Taigi, pirmame rm aukte savo paskutines dienas
gyveno ligos ikankintas, jau beveik nieko nebejauis
popieius Aleksandras V, o antrame aukte, prabangiai Kosos
rengtame miegamajame, taip pat vos begyva, panai lavon,
guljo buvusi galingojo kardinolo meilu. Jos knas nusilpo,
suglebo, apmir; gyvos tebebuvo vien didels, graios, neramia
ugnimi deganios akys.
Ji pasipra kunigo, o po komunijos pasiauk Kos. is
atjo, pasim kd ir atsisdo jos galvgaly.
Ko taip keistai iri mane, Jandra? paklaus jis,
nenuleisdamas nuo jos aki.
A primiau komunij, netiktai pagyvjusi, atsak
ji. Esu pasiruousi mirti.
152

Mirtis man nebaisi. A gerai praleidau gyvenim. A

patyriau didel meil. Tu buvai man mylimasis, apie kur a
svajojau, dar bdama mergait...
Kaip ji irjo j! Jos veidas praydo ypsena. Keista
buvo toji ypsena! Jei tai bt buvs ne mirtanios grauols
ypsnys, bt buv galima j palaikyti ironiku.
Baltazarai, sukudjo Jandra, irdama Kosai akis
ir vis taip keistai ypsodamasi. Netrukus paliksiu tave. Jau
palieku. Matyt, nesulauksiu vakaro. Bet, prie pasitraukdama i
tavo gyvenimo, noriu atlikti tau ipaint. Turiu pakalbti su
tavimi, papasakoti, ko tu neinai apie mane. Iklausyk mane...
Ji pamgino prisitraukti ariau jo. Lengvas kaip pkas,
beveik jau perregimas jos knas vargais negalais pasislinko prie
lovos krato. Jos vilgsnis vl susitiko su Kosos vilgsniu.
Nuo tos dienos, kai mudu susipainome, tu visada
laikei mane itikima ir tau atsidavusia mylimja... A nebuvau
tokia...
Kai pirm kart suinojau, kad tu man neitikimas,
nebegaljau rasti sau vietos, irdis tiesiog plyo i pavydo. Ir jei
ne viena aplinkyb, a tikriausiai biau mirusi i sielvarto...
Atsimeni Albering Dusian, buvus kondotjer, kuris tapo
piratu? Vien nakt Iskijos saloje, kada a kaip paprastai
vaiktinjau viena pakrante, nordama isiblakyti, jis girtas
prijo prie mans. Mans jis nepaino. A jam buvau tiesiog
moteris... Bdamas u mane stipresnis, jis u gniau man
burn, parvert ir... pam mane.
Ji vilgterjo Kos, nordama suinoti, kok spd
padar jam tie odiai. Bet jo veide nebuvo matyti jokio
jausmo.
Pirmu akimoju mane apm siaubas, ts silpnu
balsu mirtanioji, bet paskui nusiraminau ir nutariau nieko
tau nesakyti.
Tuo labiau, kad t nakt maiau tave su kakokia verge.
Kit dien vl susitikau su Dusianu ir jau pati jam atsidaviau.
153

Ir kiekvien kart, kai matydavau tave buiuojant kit moter,

u tavj neitikimyb atsimokdavau neitikimybe su
Dusianu ir... taip pat su kitais. Netgi su vergais...
musulmonais.
Ji neatitrauk aki nuo Kosos veido. Bdama prie mirties
slenksio, ji vis dlto norjo inoti, kok spd padarys
meiluiui jos prisipainimas. Taiau i Kosos veido nieko
nebuvo galima sprsti.
Man pasidarydavo lengviau, kai bdavau tau
neitikima, a jausdavau pikt pasitenkinim: kaip tu man, taip
ir a tau. Taip a galjau ilg laik gyventi nesikankindama
kaip anksiau. Seniai svajojau tau atkeryti, ir tai buvo mano
kertas, O jeigu man ypa neduodavo ramybs kokia nors tavo
neitikimyb, a igiedavau savo apmaud dviguba, o kartais
ir triguba neitikimybe tau, Baltazarai; a atsiduodavau mane
visiems tavo laiv ekipao vyrams ir daugeliui, daugeliui
verg... O kai tu tapai dvasininku, a gyvenau su tavo broliais
Kristuje, pradedant paprastais kunigais ir baigiant kardinolais...
Veltui stengsi Jandra velgti savo biiulio veide bent
maiausi pasipiktinimo el. Jis buvo ramus ir abejingas.
Kas yra? klausinjo save Veronos grauol. Kas jam?
Juk jis visada bdavo toks kertingas! Rodsi, jis visai
nesidomi jos odiais, o juk ji taip nekantriai lauk ios
valandos, kerto valandos, paios spdingiausios valandos
savo gyvenime! O jis...
Mane turjo visi tavo pastami ir draugai, ts jinai.
Girdi, Baltazarai? Net Gvindaas Buonakorsas. Pameni, tu
kart atjai pas j ir pamatei jo lovoje nuog moter, slepiani
savo veid. Tai buvau a. Tasai lyktus piratas buvo mano
meiluis. Taip pat ir tavo itikimasis biiulis Rineris Gvindis...
Kosa, taip ilgai ir mslingai tyljs, nutrauk j:
Tai Rineris tau pasak, kad Ima atvyko Piz?
Mirtanioji n nekrusteljo, tik jos akys suaibavo.
154

 Taip... abejingai atsak. Tu myli j... O ito a

ypa negaljau tau dovanoti... Pizoje nepavyko man su ja
susidoroti...
Bet mons kalba, kad tai pavyko Milane...
Ji mir... Ir tegul a mirsiu, bet ir jos tu nebetursi...
Klysti, ramiai pasak Kosa. udikai, kuriuos
papirkai, tave apgavo. Ima gyva.
Kosa pakilo, perjo per kambar, vl atsisdo ir prabilo:
Atvirumas u atvirum, Jandra. A seniai inau apie
tavo neitikimyb. Nors ir ne i karto, bet supratau, koki
priemon pasirinkai man atkeryti! A vos neumuiau
Buonakorso, bet pagaliau priveriau j smulkiai papasakoti apie
tavo meils nuotykius... taip pat ir apie Gvind... Tavo
nuoirdumas veria ir mane prisipainti... inok, kad tu mirti
nuo mano rankos. Tu esi apnuodyta baisiais nuodais, kuriuos
man sutais vienas Perudos gydytojas...
Tylus it atodsis ksnis isiver Jandrai i lp, jos akys
isiplt i siaubo.
Jandra, tyliai kalbjo toliau Kosa. Nunuodijau
tave ne dl tavo neitikimybs. Biau ir toliau j kents, kaip
keniau tuos kelerius metus po to, kai ivydau tave nuog
Buonakorso lovoje. Kad tai buvai tu, a suinojau, klausydamas
Gvindao ipainties. Mane jaudina ne tavo neitikimyb. Tu
sti dl to, kad kertingai ir atkakliai persekiojai Im. O mano
meil, patys velniausi jausmai priklauso Imai... tik jai vienai ir
niekam daugiau iame pasaulyje...
Ir jis eng duris. Jandra suuko, pasikl lovoje, bet vl
tuojau susmuko ir numir.
Kosa atsigr, prijo prie lovos ir, itiess rank,
uspaud mirusiajai akis...
O didiulje salje, paverstoje miegamuoju, blaksi
agonijoje popieius Aleksandras V.

155

Sal i anksto buvo gedulingai idrapiruota, u jos dur

lauk kretieio Petro Filargo mirties gydytojai, kardinolai,
dvarikiai.
Popieiui Aleksandrui V irgi nebuvo lemta pergyventi
1410 met gegus 3 dienos. Sekani dien minios moni,
apraudodamos popiei, lydjo karst su jo palaikais kapines
prie v. Prancikaus katedros (tai vienas pirmj gotikos
paminkl Italijoje, sukurtas XIII amiaus pradioje), kur vyko
laidotuvi apeigos. Aleksandro V kap prideng brangia
marmuro plokte, kurioje buvo ikaltas popieiaus portretas ir
lotynikas raas, gerai skaitomas ir dabar:
DIDYSIS KRIKIONI GANYTOJAS
ALEKSANDRAS V
(KRETIETIS PETRAS FILARGAS)
MIR 1410 METAIS1
Daugelis tos epochos metratinink ir vlesnij laik
istorik yra tos nuomons, kad popieiaus Aleksandro V
mirties kaltininkas ess Kosa.
Baltazar Kos kaltino tuo, kad jis nunuodijo Aleksandr
V, nordamas uimti popieiaus sost. is kaltinimas nebuvo
nuimtas Kosai ir po jo mirties.
Bolonijos metratis paymi: Kosa specialiai atgabeno
popiei Aleksandr V Bolonij, kad galt j ia nunuodyti.
Morelis rao: Visi vienbalsiai tvirtino, kad popieius
buvo nunuodytas Bolonijos kardinolo sakymu.
Kosa atve popiei Aleksandr V Bolonij, dav jam
laiko parayti ir isisti bulei su ekskomunika jo prieininkams.
1

Vazaris rao, kad popieiaus graiko antkap, sukrs skulptorius

Mykolas Aretinas. Jis nenorjs imtis io darbo, bet pagaliau sutiks,
primygtinai praomas savo giminaiio Leonardo Aretino, mirusiojo popieiaus sekretoriaus.

156

Grigaliui XII ir Benediktui XIII ir, kai io klusnaus rankio

jau nebereikjo, nutar juo nusikratyti, rao de Pote.
Ar i tikrj taip ir buvo?
Turime priminti skaitytojui Burkharto pastab, kad t
laik italai buvo link bet kuri staigi mirt laikyti
mogudyste. Italai negaljo sivaizduoti, kad mogus, ypa
ymus, galt mirti natralia mirtimi. Jie buvo tvirtai sitikin,
kad bet kuri tokia mirtis tai mogudyst.
domu, kad popieiaus Aleksandro V biografas rao:
Kosa nepagrstai kaltinamas tuo, kad nuodais pagreitins
Aleksandro V mirt. [90]
Dar labiau bdinga, kad Ditrichas fon Nimas, keli
ankstesnij popiei, o taip pat ir Kosos sekretorius, paras
popieiaus-pirato biografij tikr pamflet prie j, Kosos
nelaiko Aleksandro V mirties kaltininku. [96]
Bet jeigu Kosa ir neturjo nieko bendro su Aleksandro V
mirtimi, vis dlto sunku j pavadinti ventu, nekaltu avinliu.
Gegus 3-j, tai yra Jandros ir popieiaus Aleksandro V
mirties dien, jau temstant, ms herojus, pasislps po mantija
du stiletus, atjo nedidel namel prie v. Dominyko
banyios. Greit ukops laiptais, siver ten gyvenusio
kunigo miegamj.
Tu, Rineri, esi niekas ir idavikas, suuko Kosa.
Ginkis! ir numet jam vien stilet.
O kadangi Rineris, nieko nesuprasdamas, irjo
tyldamas j, Kosa paaikino:
Tu papasakojai Jandrai, kad Ima apsigyveno Pizoje...
Ir suvar stilet savo seno draugo, Fano vyskupo, ird. [2]
Po to ramiai, lyg nieko t dien nebt atsitik, Kosa
aplank kelet kardinol ir tarsi su jais dl naujo popieiaus
rinkim.
itos derybos buvo jam reikalingos tam, kad po keli
dien, kai susirinks konklava, jis utikrintai ir vienbalsiai bt
irinktas popieium.
157

Gegus 17 dien rmuose, i kuri prie dvi savaites

buvo ineti du numirliai, susirinko kardinolai. [9]
Konklav sudar septyniolika kardinol, ir daugumai i j
Kosa buvo priadjs pinig, nam, vynuogyn arba ems
vairiuose Italijos rajonuose, o taipogi aukiausius banytinius
postus, jeigu irinks j popieium.
Panas sandriai ir papirkimai, renkant popiei, bdavo
prastas dalykas. Kiekvienas kardinolas, kuris dievo valia
turdavo tapti krikionijos galva, inojo, kad kit dien po
irinkimo jis neteks viso turto, vis dievo dovan, sukaupt
per ilgus kardinolavimo metus. Nebeturs jis nei nam, nei
pinig, nei emi. Neliks net nam apyvokos daikt. Mat,
mons, suinoj, ant kurio i kardinol nueng dievo
malon, puldavo jo namus ir ipldavo aliai daiktel.
Inedavo ne tiktai baldus, bet ir smulkius kambari
papuoalus, o taip pat ugrobdavo emes.
Ir vis dlto kiekvienas kandidatas Kristaus, vietininkus
emje diaugdavosi irinktas, nes inodavo, kad nuskriaustas
neliks. Visa, k jis turjo, bdamas kardinolu, buvo niekai,
palyginus su tais turtais, kuriuos gaudavo, taps popieium.
Naudodamasis
savo
valdia,
jis
galdavo,
pats
nenusiskriausdamas, apdovanoti visus savo snus, dukteris ir
snnus, o taipgi auktuosius dvasininkus.
Ms herojus, nutars uimti popieiaus sost po Petro
Filargo (Aleksandro V), i anksto sudar visus sandrius.
Taiau svarbiausias Kosos rankis, veiksmingesnis u brangias
dovanas kardinolams, buvo jo kariuomen, laikoma Bolonijoje,
pagrindinis jo ramstis1.
Ir vis tiktai Kosa nuogstavo, kad gali atsirasti moni,
kurie iandien, gegus 17-j, nebalsuos u j. Kai kurie
kardinolai rimtai svarsto, ar verta u j atiduoti savo bals, nes
1

Da Vioredas rao: Kosa turjo pakankamai didel ir gerai

apginkluot kariuomen, kad galt jga priversti kardinolus irinkti j
popieium.

158

numato, ko gali po to susilaukti. O jei mons staiga ims ir

suinos, kad jisai dvasininkas, laikomas paiu
dorovingiausiu ir teisingiausiu i vis kardinol, buvs
piratas, mogudys, pasileidlis, budelis?
J siutino mintis, kad kardinolai, gav didelius kyius ir
sutik balsuoti u j, gali apsigalvoti ir irinkti k nors kit,
sakysim, Oton Kolon. Jis netiktai paoko nuo suolo, ant
kurio, rodos, ramiai sdjo, sumaniai slpdamas susijaudinim,
greit prijo prie kardinolo Kolonos ir, dmiai irdamas jam
akis, altai pasak:
Otonai, kadaise a tau padjau. Neprietaravau, kad
Inocentas pakelt tave kardinolu. Atsimink tai!
Kosa atlapojo raudonos mantijos skvern, ir jo rankose
suvytravo stileto amenys. Prislinks prie pat ymiojo
romieio, jis smarkiai bed stilet stal, u kurio tasai sdjo.
Neapykanta deganios Kosos akys tariai velg kardinol
veidus juk kiekvienas j gali balsuoti prie j1.
Tu balsuosi u mane, grietai pratar sakomu tonu.
Jei to nepadarysi kaltink pats save. A esu nuuds
septyniasdeimt du mones, ir man nieko nereikia nudti dar
vien2.

Atsitikdavo, kad ir konklavos posdiuose, ir konsistorijos

susirinkimuose kardinolai sprsdavo ginytinus klausimus petynmis (tuo
atveju, kai grupuots bdavo kiekybikai lygios).
Taip buvo, pavyzdiui, vienos konsistorijos susirinkime, kuriame vienai
grupei vadovavo kardinolas Taleiranas Perigordis, Bohemijos karaliaus
alininkas, o kitai kardinolas Komengis, rms Vengrijos karali. Gino
kartyje kardinolai vieai vadino vienas kit mogudiu ir vaistsi kitais
ugauliais odiais, ir, matyt, ios charakteristikos nebuvo perdtos, rao
de Pote. Prieita ligi to, kad abu griebsi durkl, ir reikalas tikriausiai bt
baigsis kraujo praliejimu, jei du ar trys altakraujikesni banyios tvai
nebt j iskyr.
2
Da Vioredas rao: Pasakojama, kad Kosos rinkimai nebuv laisvi, ir
vliau popieiui buvo sunku atremti kaltinim.

159

Taiau Kosa klydo, abejodamas dl Kolonos. Romos

kardinolas nustebs pasiirjo buvus Neapolio pirat ir su
kartliu paklaus:
O kodl man nebalsuoti u tave? Kaip tau galjo ateiti
galv tokia mintis? Argi a nebuvau visada itikimas tavo
draugas? I tikrj, is kilmingas romietis kardinolas ilgus
metus buvo visikai atsidavs Kosai. Be reikalo tu abejoji,
Baltazarai. Mano manymu, tu labiau u visus kitus esi vertas
garbs uimti po velionio Aleksandro vento Petro sost...
Laikau tave tinkamiausiu kandidatu ir inau, kad ir kiti yra tos
paios nuomons.
Ir jis, kaip visi kardinolai, nuoirdiai atidav savo bals
u Kos, buvus mogud ir pirat, tvirtai tikdamas, kad
kardinol tarpe nra kito mogaus, kuris bt labiau vertas
uimti Kristaus kaimens ganytojo post. Ir Kosa buvo
irinktas popieium... Jei laikysime pirmuoju Romos popieium
apatal Petr, tai Kosa buvo du imtai etasis.
Vainikavimo ikilms buvo paskirtos 1410 met gegus
25 dien.
Kokiu gi vardu pasivadinti? klaus save Kosa.
Kokiu vardu eisiu banyios istorij kaip popieius?
N vieno i neseniai popieiavusi banyios korifj
vardas jo neviliojo, visi tie mons suter savo reputacij:
vieni savo iaurumu, kiti negailestingu liaudies engimu, treti
vrikomis mogudystmis. Dviem paskutiniaisiais
didiai piktinosi visi krikionys, kurie aikiai mat j veidmainikum: neva stengdamiesi suaukti visuotin banyios
susirinkim, i tikrj abu kaip manydami tam trukd.
Tad kaipgi pasivadinti? Kurio pirmtako vard
pasirinkti? svarst Kosa.
Mintimis perkrats daugyb vard, jis apsistojo ties
mogumi, palikusiu rykius pdsakus katalik banyios
160

istorijoje. Tasai gudrus ir valdingas mogus, sdjs popieiaus

soste beveik prie imt met, buvo popieius Jonas XXII.
Jonui XXII pavyko tapti vyskupu ir popieiaus favoritu
suklastoto rekomendacinio laiko dka. T laik jam tariamai
paras karalius Robertas, nors i tikrj karalius su tuo laiku
neturjo nieko bendro. [87]
Ums popieiaus sost, Jonas XXII tutuojau paskelb
bul, kurioje buvo pasakyta, kad, mirus Henrikui VII,
imperatoriaus sostas liks tuias, ir jis, Jonas XXII, kaip
apatalo Petro pdinis ir Jzaus Kristaus vietininkas emje,
ess galiotas tvarkyti pasaulietinius ir dvasinius krikioni
reikalus, todl ne tik Popieiaus srities, bet ir visos Italijos
gyventojai tur jo klausyti.
Vargas tiems, kurie nepripains mano galiojim! A
atskirsiu nuo banyios visus, tiek karalius, valdovus, tiek
paprastus kunigus, tiek ir itisas bendruomenes bei
universitetus, ir mano prakeikimas privers visus pripainti
mane vieninteliu valdovu. Po Henriko VII mirties a paveldjau
imperatoriaus sost!1
Jonas XXII pakl kardinolu savo sn Bertran ir
pasiunt j legatu Italij, aprpins bule, kurioje buvo
pasakyta: A, didysis pontifikas, gavs i Dievo teis savo
nuoira skirstyti dvasines ir emikas grybes man
priklausanios imperijos monms, siuniu Italijon kardinol
Bertran, savo sn, ir pavedu jam valdyti jos salas, kalnus ir
lygumas. Jis turs gali atimti ir prijungti emes, griauti ir
statyti, daryti savo tvark. [89]
1

De Pote rao, kad puikyb, kurios persunkta popieiaus bul, papiktino

paius ymiausius tos epochos mones. Dant, jau Dievikojoje
komedijoje parods negra ventj tv elges, suinojs apie naujas
popieiaus pretenzijas, para knyg Monarchija, kurioje sako, kad
karaliai, sprsdami politinius klausimus, neprivalo paklusti banyiai.
Vos tik pasirodius tai knygai, ventasis sostas tuojau trauk j sra
draudiamos literatros, alingai veikianios krikioni protus.

161

Kad Bertranui bt lengviau viepatauti, Jonas XXII

paskelb kryiaus yg, susitar su gvelfais kovoti prie
gibelinus, paleido darb inkvizicijos main Lombardijoje,
ekskomunikavo Milano ir Feraros valdovus ir udar iuose
rajonuose visas banyias, nordamas sukirinti prie tuos
valdovus liaud. O Lombardijos valdov apkaltino erezija ir
kerjimu1.
Popieius Jonas XXII taip pat atskyr nuo banyios
Vokietijos imperatori Liudvik, apkaltins tuo, kad jis
ugrobs sost, tariamai priklausant popieiui. Jono nuomone,
Liudvikas turs pasitraukti nuo sosto ir atsiklaups prayti
popieiaus atleidimo.
Popieiaus kryiuoiai pl ir ud Italijos gyventojus,
degino j namus, prievartavo moteris, vog vaikus.
Kariuomen, kelet met siautusi Italijoje, praliejusi tiek
moni kraujo, popieius ilaik lom, kurias surinkdavo i t
pai moni. Jonas XXII, leids didiules sumas Bertranui
remti, vis dlto sugebjo susikrauti nema turt
atuoniolika milijon pinigais ir vien milijon brangenybmis.
i turt altinis buvo mokesiai, kuriuos jis gaudavo i ali,
buvusi jo takoje.
Popieius Jonas XXII pirmasis ved anat mokest,
kur sudarydavo visos banytins pajamos, dvasinink

Jono XXII ekskomunikoje Lombardijos valdovai Viskoniai buvo

kaltinami tuo, kad jie netik Kristaus prisiklimu i numirusi ir nepripast
ipainties. Niekas tenedrsta paduoti Viskoniams vandens, pasodinti juos
prie savo idinio. Bkite nuo j kaip nuo maro. Tepraranda Viskoniai, j
vaikai, draugai ir vienminiai visus savo turtus, teatstumia juos visi, kol jie
bus ligi vieno sugaudyti ir deramai nubausti gyvi sudeginti ant lauo.
Toliau bulje pasakyta, kad kryiaus ygio dalyviai gausi i Kristaus
vietininko emje vis nuodmi atleidim (Genujos metraiai, 1322 m.,
ir Italijos metraiai).

162

gaunamos pirmaisiais tarnybos metais. ios pajamos turjo bti

mokamos popieiaus idan.
Tai buvo energingas, usispyrs, arus religinis fanatikas,
kertingas, nepasotinamas gobas su inkvizitoriaus siela, su
neramia mistiko ir tamsybs apatalo fantazija. Jonas XXII
buvo ne tiktai ymus teologas jis para taip pat medicinos
veikal ( Apie aki ligas, Apie reumatizm ,Apie gemalo
vystymsi), domjosi alchemija. Taiau tokios plaios inios
nekliud jam, kaip ir daugeliui jo aminink, bti prietaringu
fanatiku.
Jis nepajudinamai tikjo dievo buvimu, bet dar labiau
tikjo tono buvimu. ton jis laik savo asmeniniu prieu ir
dvideimt met atkakliai, be atlydos su juo kovojo. Jam nuolat
vaidenosi, kad j persekioja tono tarnai, tykodami pagrobti jo
siel anksiau, negu jis ipirks savo nuodmes. I jo ura,
laik ir aplinkrai matyti, kad jis sirgo persekiojimo manija
ir bijojo dviej dalyk: kad j gali nunuodyti ar apkerti.
Jis tolydio jaut greta savs ton, niekad nuo jo
neatstojant. Popieius stengsi nuvyti j maldomis,
kalbinjimais, grasinimais, mgino j nubaidyti kryiaus
enklu ir vstu vandeniu. Bet niekas negelbjo: velnias nuolat
grdavo atgal, sisdavo pas j nuodytojus ir kertojus.
Jonas XXII ra vienam vyskupui: Burtininkas Jokbas
Brambasonas ir gydytojas Jonas Amanas sutais nuod,
nordami nunuodyti mane ir kelet kardinol. Bet jiems tai
nepavyko. K gi jie tada padar? Nulipd i vakini vaki
ms figras, giedojo prie j egzekvijas, bad jas unuodytomis adatomis. Dievas vis tik apsaugojo mus nuo nelaims,
padjo mums, ir tos velnikos figros pateko ms rankas.
Burtininkai mesti tams poem, i kurio niekas nebeieina
gyvas.
Lig tik Jonui vargais negalais pavyko ivaryti velni i
savo vakinio antrininko, prieai pasiunt jam kit, paslp j
iede. baugintas popieius visikai nusimin jokios maldos
163

negaljo veikti ker. Ir jis iradinjo vis iurpesnes bausmes

burtininkams, manydamas, kad visos pavartotos priemons dar
nepakankamai iaurios.
Su maniako usispyrimu jis ts i kov, griebdamasis
kankinim, egzekucij ir mald.
Kaoro vyskup Ug Gerard, apkaltint kerjimu, vilko
geleiniais kabliais Avinjono gatvmis, drask jo drabuius ir
veid. O kai tas mogus virto purvinu, kraujo prisigrusiu
skuduru, umet j ant lauo, sukrauto prieais popieiaus
rmus, uolos papdje, greta banyios, skirtos mergelei
Marijai, simbolizuojaniai tikintiesiems gailest ir atlaidum.
Roderis Bekonas, Raimondas Lulijus, Albertas Didysis,
Dant ir daugelis kit mstytoj buvo apaukti eretikais ir
kertojais.
Popieius, pasens ir nusilps, stovs prie pat mirties
slenksio, sugebs vien tik neapksti, su sadistiniu iaurumu
kankino ir tortravo visus, kuriuos tik pavykdavo jam nutverti,
o paskui sisdavo ant lauo. Sudeginus Ug Gerard, lauai
suliepsnojo Marselyje, kur buvo deginami vento Prancikaus
pasekjai prancikonai u tai, kad nenorjo liautis skelb
ventj neturt. [3]
Taip, is popieius buvo garbinga asmenyb, galvojo
Kosa. Jo vard kaip tik ir dera man pasiimti.
Ir per vainikavimo ikilmes garsiojoje vento Petronijaus
katedroje jis pasivadino Jonu XXIII. Jis buvo savaip teisus.
Reikia pastebti, rao abatas Mure savo daugiatomje
Popieijos istorijoje, kad kartu su Jonu XXIII ventj
sost prasiskverb pasaulietin dvasia.
Netgi L. Pastoras, inomasis katalik banyios istorikas,
rao: I vis nelemtojo Pizos susirinkimo pasekmi pati
nelemtoji buvo Jono XXIII irinkimas popieium. inoma,
Jonas XXIII nebuvo toks pabaisa, kokiu j vaizduoja prieai.
164

Bet yra inoma, kad j domino vien pasaulietiniai reikalai, kad

Jonas XXIII galvojo tik apie savo materialin naud, kad jis
buvo sumanus ir apsukrus politikas, atkakliai sieks savo tikslo,
buvo veikiau karys, negu dvasininkas.
Baiss kaltinimai, pateikti jam po penkeri popieiavimo
met, buvo nerodyti, Nekelia abejoni tik viena: is sumanus
politikas buvo taip atsidavs besaikiam itvirkavimui, kad jam
nelikdavo laiko dvasininko pareigoms.
S. Antonijus rao: Popieius Jonas XXIII (Baltazaras
Kosa) puikiai orientavosi pasaulietiniuose, bet ne banytiniuose
reikaluose.1
Taps popieium, Kosa nusprend, kad vis pirma reikia
papildyti savo id, gerokai itutjus per pastaruosius
pusantr met, kai jis ilaik Aleksandr V, beatodairikai
vaisius svetimus pinigus. Didiul dal savo turt Kosa
idalijo ir broliams kardinolam, kuriuos papirko, kad irinkt
j popieium.
Tad kaip pataisyti reikalus?
Baltazaras ne veltui ilgus metus tarnavo popieiui
Bonifacui IX, prekiavusiam banytinmis beneficijomis. Per t
laik jis daug ko imoko.
visus Europos miestus buvo isiuntinti popieiaus
patiktiniai, kuri kiekvienas vesi maiel indulgencij.
Atvyk kur nors miest, jie uimdavo didiausius ir graiausius rmus, ikabindavo vliav su isiuvintais vento
Petro raktais ir sakydavo skambinti varpais.
Paskui veiksmas persikeldavo banyi. Dievo nam
vidury rengdavo sost, kur ssdavosi popieiaus pasiuntinys,
vir jo ant keturi stov iskleisdavo baldakim. Turbt tam,
1

Pastoras paymi: Reikia specialiai istudijuoti Jono XXIII veikl,

norint atskirti ties nuo melo, kurie nepaprastai susipyn ios asmenybs
gyvenimo apraymuose. Hergenreteris, Raimondas, Hefel, Pastoras,
Erleris gana palankiai atsiliepia apie Jon XXIII. Vienintelis dalykas, kur
jam prikia, tai jo itvirkimas.

165

kad nuo lub nenukrist kokia mus ar blak ir neaptert

auktojo sveio pliks, ironizuoja Ditrichas fon Nimas,
popieiaus kanceliarijos sekretorius.
Pasiuntiniai, kreipdamiesi tikiniuosius, ragindavo juos
pirkti indulgencijas, tikindami, kad ie pinigai eisi kryiaus
karui organizuoti.
Pirkite, broliai, aukdavo, negailkite pinigo! Jo
ventenyb ruoia kryiaus yg Konstantinopolio krikionims
padti.
Jiems gresia didis pavojus, juos apsupo turkai.
Neyktkite pinig ventam reikalui!
Igelbsite ne tiktai Konstantinopolio krikionis, bet ir
patys save! Atiduosite nedaug, o isivaduosite i vis savo
nuodmi! Gelbkits nuo kani, kurios laukia js po mirties
skaistykloje! Gelbkite savo ir artimj sielas!
Jie bdavo kyrs ir akipliki. Niekas nedrsdavo
suabejoti j teisumu. O jei kas ir pakraipydavo galv, tokiam
atsakymas bdavo i anksto paruotas:
Mus pasiunt ventasis tvas, js siel valdovas, o
mes vien jo itikimi tarnai. Tu abejoji? Vadinasi, tu eretikas,
atskalnas, maitininkas!
Ir mog imdavo persekioti kaip eretik ir atskaln.
Ditrichas fon Nimas pasakoja: Man paiam danai yra tek
girdti, kaip popieiaus pasiuntiniai garsiai aukdavo:
Pats ventasis Petras, jei dar bt gyvas, neturt toki
galiojim atleisti jums nuodmes, kokius mums suteik
popieius Jonas!
Net maiausiuose miestuose u indulgencijas surinkdavo
nuo ei iki atuoni tkstani aukso florin. Vienas tik
Liubekas Vokietijoje dav dvideimt tkstani aukso monet,
o visoje alyje popieiaus pasiuntiniams pavyko surinkti
daugiau kaip imt tkstani auksini. Kad pasiuntiniai su
indulgencijomis galt aplankyti kuo daugiau miest, Kosa,
vos tik engs sost, pradjo derybas su tais valdovais, kurie
166

nesiskait su Pizos susirinkimo nutarimais, ir jam pavyko

kalbti tuos, kurie nepripaino jo pirmtako Aleksandro V,
pripainti popieium j, Jon XXIII.
Kaip jau inoma, Kosa buvo ymus politikas. Jam pavyko
susitarti ne tiktai su Vengrijos ir Bohemijos karaliumi
Zigmantu, bet ir pradti derybas su senu ventojo sosto prieu
Neapolio karaliumi.
Didjo teritorija, didjo ir skaiius moni, buvusi
dvasinje ms herojaus valdioje. Jono XXIII agentai,
pardavindami sen ir nauj nuodmi atleidim, prasiskverb beveik visas Vakar Europos alis. Juos buvo galima
matyti Pranczijoje, Anglijoje, Vokietijoje, Italijoje, Lenkijoje,
Bohemijoje, Vengrijoje ir kitose alyse.
Pirkite, nusidjliai! aukdavo jie monms. Jei
tikite diev pirkite! Pasirpinkite pomirtiniu gyvenimu,
apkuopkite savo nuodmingas sielas! Pirkite, nebrangu! Kas
jums tie keli skatikai!
Veltui mons sksdavosi, kad nuolatiniai karai juos visai
nuskurdino, kad jie vos ginasi nuo bado.
Eretikai, bedieviai! pldosi indulgencij pardavjai.
Veriau atiduoti visa, k turite, ir numirti badu, negu
kankintis po mirties! Pirkite, nes po mirties negausite
atleidimo! Veltui maldausite diev pasigailjimo! Jei nepirksite
indulgencij niekas jums nepads, nors itisas paras
melstumts, parpuol ant keli!1 [65]

Reikia pasakyti, jog is pinig melimas i moni katalik banyios

labui ne ms herojaus iradimas. Skaitytojai prisimena, kaip plaiai
prekiavo indulgencijomis popieius Bonifacas IX. Bet ir jis buvo ne pirmas.
Tai prasidjo gerokai prie j.
1032 metais seno Kasavros vienuolyno vienuoliams pavyko kalbti
vien labai turting eim, kad ji paaukot didiul pinig sum vienuolynui
atstatyti.
Js turite atiduoti iuos pinigus, kad isigelbtumte nuo baisios
bausms u savo nuodmes, sak vienuoliai. O kitaip nueisite

167

Jono XXIII pasiuntiniai brovsi visur, skmingai

viliodami i prast moneli pinigus. Jie prasigaudavo ligi
pai nuoaliausi kaim vairiose Europos alyse. Yra ilikusi ratik dokument, liudijani, jog ne visada j
operacijos vykdavo sklandiai: kad daugiau laimt, kartais
jiems irgi tekdavo atriti savo kapiukus. tai laikas i vieno
kaimo:
Mums pasisek surinkti imt skud. Bet deimt skud
ileidome, vaiindami kaimo kunig, kad jis mums padt.
I ura, kuriuos paliko vairs an laik dvasininkai,
galima susidaryti vaizd apie popieiaus Jono XXIII ir kit
popiei pasiuntinius indulgencij pardavjus.
Tai bdavo netikri vienuoliai, perjnai, arlatanai ir
melagiai, mokj naudotis paprast moni lengvatikybe,
meilikautojai ir apgavikai, kurie nieko nesivar, kad tik
igvelbt pinigus. O kai jiems tai pavykdavo, jie tyiodavosi i
t pai moni. Jie nuolatos kartodavo:
Mokkite! Ir mes ipraysime jums nuodmi
atleidim1. [87]
pomirtin gyvenim nuodmingi ir paklisite pragar, kur velniai dien ir
nakt jus kankins.
Pas turting feodal markiz Malfrid atjo kart vienuoliai i Tremiio
salos ir pareik, kad jis neivengsis dievo rstybs u nuodmes, kuri jis
galyb pridars. inoma, galima jas ir ipirkti...
Na, na? susirpins paklaus markizas. K gi man reikia daryti?
Yra tik viena tikra priemon, atsak vienuoliai. Prie mirt turi
suteikti mums malon ir testamentu palikti vienuolynui vis savo turt ir
emes, tuomet igelbsi savo siel.
Ir mogus padar taip, kaip jie patar. [75] Popiei Klemenso IV,
Mikalojaus III ir Urbono V laikais mirtaniajam bdavo atleidiama
tredalis nuodmi, jeigu jis apsivilkdavo prancikono rbais (arba jeigu j
mirus apvilkdavo gimins), kurie turjo bti jam kaps, o jo turt
pasiimdavo banyia. [87]
1

Teologas Tomas Akvinietis tai k pasakoja apie tuos popiei

pasiuntinius: Jie kopdavo kalnus, perbrisdavo upes, apipldavo

168

inoma, popieiaus pasiuntiniai nepasiymjo dideliu

siningumu, ir popieius danai siusdavo, gaudamas i j labai
menkas sumas.
Sukiai! aukdavo jis. Apgavikai, niekai! K js
norite apgauti, grdami tuiomis rankomis?
ventasis tve, atsakydavo veidmainiai. Vargai
moneliai baisiai nuskurd. Maai kas stengia nusipirkti
indulgencij, todl nedaug ir teatveme.
Nordamas apsisaugoti nuo apgauli, Kosa sugalvojo
atspausdinti naujas indulgencijas, atskiras kiekvienai nuodmei,
ir jose nurodyti j kain. Kas sumokdavo paymt sum, tam
bdavo atleidiama atitinkama nuodm. Dabar Jonas XXIII
galjo tiksliai nustatyti, kokios bus pajamos. Pasiutiniai
gaudavo tam tikr kiek indulgencij, u kurias turjo irinkti
atitinkam pinig sum. Vagysts liovsi.
i popieiaus indulgencij tarifai yra ilik iki ms
laik. Ir mes matome, kad atsikratymas nuodme ne per
brangiai atsieidavo. Sakysime, mogus, nuuds savo motin,
tv ar seser, galjo ipirkti nuodm, sumokjs tiktai vien
dukat u indulgencij. mogus, umus mon, kad galt
vesti kit, turjo sumokti du dukatus. Kas umudavo paprast
kunig, mokdavo keturis dukatus, vyskup devynis. Tie
keli dukatai apsaugodavo nuo pragaro kani.
lengvatikius vargus, atimdami i j paskutin skatik. O kad jiems niekas
nedaryt klii, danai susitardavo su vietos kunigais:
Jei suauksi savo parapijieius kaimo vidur, mes atiduosime tau
tredal surinkt pinig. Kartu su mumis valgysi, k tik norsi, ir gersi u
tuos, kurie sune mums pinigus...
Toliau Tomas Akvinietis sako:
Kunigai, kuri daugumas buvo kyininkai ir pasileidliai, pasiruo
visk atiduoti u pinig ir valg, lengvai susitardavo su popieiaus
pasiuntiniais ir paddavo tiems sukiams iparduoti indulgencijas. O paskui
prasiddavo orgija, kuri bdavo kvieiami ir pasiturintys valstieiai (su
dovanomis). ie mielai eidavo, galvodami sau: Pasilinksminsiu, paiu
iandien, o ryt sigysiu indulgencij, ir man bus atleistos visos nuodms.
[88]

169

Nunuodijimas nebuvo laikomas didele nuodme, nes

nuodytojas turdavo sumokti tik pusantro dukato. ymiai
brangiau mokdavo mons, netesj koki nors sipareigojim, devynis dukatus.
Vienuoliai, paleistuvav vienuolyne ar u jo sien,
turdavo usimokti u nuodms atleidim atuonis dukatus.
Sodomija buvo kainota dvylika dukat.
Vienuols, nusidjusios vienuolyne ar u jo sien,
isipirkdavo nuodm devyniais dukatais, ir joms bdavo
leidiama pasilikti vienuolyne; o jeigu tai bdavo vyresniosios,
jos neprarasdavo savo aukto rango ir pareig1.
vairiu metu buvo rasti kit popiei indulgencij
tarifai. Nurodysime kai kuriuos i j. Dvasininkas, nusikalts
paleistuvyste, u savo sielos igelbjim turdavo mokti tris
dukatus.
Tas, kuris gyveno su savo motina, dukteria ar kuria kita
artima giminaite, galjo igelbti savo siel, sumokdamas du
dukatus. U toki pat sum ipirkdavo savo nuodm tas, kurs
iprievartaudavo mergait.
Kas norjo pasninko metu valgyti kiauinius, sviest ir
ms, turjo mokti u indulgencij pustreio dukato.
Kas kadaise vog, padeginjo ar ud mones, galjo
isipirkti nuodm, sumokjs du dukatus.
De Pote nurodo, kad kai kurios indulgencijos bdavusios
tokios brangios, kad jas galdavo sigyti vien turtuoliai. Vargai
galjo sau mirti, negav nuodmi atleidimo i to, kuris
pasivadino Kristaus vietininku emje, paauktu guosti
keniani ir apsunkint.
Reikia pridurti, kad Tridento susirinkimas 1560 metais
iuos tarifus trauk draudiam knyg sra, o
1

De Pote rao, kad is tarifas turjs 385 punktus. Jis, tarp kitko,
nurodo, kad jei kunigas palaidodavo banyios ikeikt mog (apie tai
inodamas), turdavo sumokti tiek pat, kiek tvo, motinos arba monos
udikas.

170

fanatikasis Ispanijos karalius Pilypas II sak net juos

sunaikinti. De Pote nurodo, kad buvo numatomos ir kitos
bausms, nustatytos pagal banyios kanonus ir taip pat
trauktos tarifus. Antai, kai kurias nuodmes bdavo galima
ipirkti pasninku, kurio ilgum nustatydavo banyia, viena
diena, mnuo, metai ir taip toliau. Bet nusidjlis, sumokjs
popieiaus id nema sum, galdavo ir nepasninkauti.
Turtingieji daniausiai taip ir darydavo atsipirkdavo, o
paskui vl nusiddavo. Tos ipirkos duodavo dvasininkams
dideles pajamas, ir iuo pelningu monopoliu jie plaiai ir
meistrikai naudodavosi.
Jie uddavo didesnes, sunkesnes ir iauresnes bausmes,
tad atitinkamai padiddavo ir ipirkos. Indulgencijos ir
padidinti mokesiai u ypatingas nuodmes duodavo Jonui
XXIII milinikas pinig sumas, ir jis galjo rytingiau veikti.
Jis vl pradjo derybas su atkakliuoju popieiaus sosto prieu
Neapolio karaliumi Vladislovu.
Jeigu tu neremsi Grigaliaus XII ir pripainsi Romos
popieiaus valdi, a sumoksiu tau imt tkstani aukso
florin, ra Kosa Vladislovui. Vladislovas, labai
stokodamas pinig, sutiko. Jis suauk savo karalysts
auktuosius, dvasininkus, ir jie nutar nebeklausyti Grigaliaus
XII, o pripainti vieninteliu popieium Jon XXIII, kur dar
Pizos susirinkimas buvo ikls kandidatu krikionijos
valdovus.
Mes pripastame tave vieninteliu teistu popieium
visoms Vakar Europos alims, j tarpe ir Neapolio karalystei,
ra jie.
Kosa atskaiiavo Vladislovui imt tkstani auksini, o
Vladislovas pasil Grigaliui XII, tuo metu viejusiam pas j
Gaetoje, tutuojau isinedinti.
Iki spalio mnesio tu turi apleisti mano karalyst,
ra jis buvusiam popieiui.
171

Ir Grigalius su trimis jam itikimais kardinolais buvo

priverstas, prie ueinant iemai, apleisti pastog, kuri lig iol
buvo jam tokia svetinga. Nuvyks . uost, sdo Venecijos
laiv. Atviroje jroje jo lauk pasala, suorganizuota Gasparo
Kosos, kur Baltazaras buvo spjs apie Grigaliaus ivykim.
Taiau likimas pasigailjo senojo popieiaus: laivams
Adrijos jroje pavyko pasprukti nuo vijik ir laimingai pasiekti
Rimin, kurio valdovas buvo popieiaus Grigaliaus biiulis
Karolis Malatesta.
Kosa, atsiskaitydamas su Vladislovu, nepaliet savo
asmeninio kapitalo. Pinig jis gavo i keturiolikos naujai
paskirt kardinol. ie u paskyrim sumokjo sum, dargi
didesn u t, kurios prireik Vladislovui papirkti.
sitvirtins Neapolio karalystje, Jonas XXIII tuojau pat
ekskomunikavo popiei Grigali XII, netekus patikimos prieglaudos pas Vladislov, ir popiei Benedikt XIII, kuris dabar
gyveno Ispanijoje.
Popieius Grigalius XII, nepaisydamas to, kad Jonas buvo
dabar mane visos Vakar krikionijos galva, nepasidav ir
ekskomunik atsak taip pat ekskomunika.
Taiau Kosa dabar jau nieko nebebijojo. Jo valdi
pripaino visi. Jam pavyko padaryti tvark ir Lenkijoje, kur dar
tebesiaut naikinamas karas tarp karaliaus ir ankstesniojo
popieiaus usiundyt kryiuoi. al buvo upldusios
minios avantirist, pasiovusi tarnauti katalik banyiai ir
begdikai plusi liaud.
Jonas XXIII pasiunt pas Lenkijos karali Piaencos
arkivyskup, kuriam pavyko sutaikyti karali su kryiuoiais1.
1

Da Vioredas rao: Teuton riteriams kryiuoiams, turjusiems

gausesnes pajgas, Vladislovo Jogailos kariuomen kirto smg po smgio.
Jonas XXIII, msis tarpininkauti tarp kariaujani pusi, rpinosi
daugiausia kryiuoiais. Vladislovas, rao Fosteris, sutiko su
paliaubomis tik ta slyga, kad riteriai sugrins visa, k buvo prisipl, ir
dar sumoks eis imtus tkstani florin karaliui. ios slygos buvo
priimtos.

172

Bgo laikas, vyki raida buvo palanki Kosai. Bema visos

Vakar Europos alys pripaino j vieninteliu teistu
popieium.
Dabar pagaliau Kosa galjo gyvendinti savo svajon
ikilmingai engti savo tikrj sostin, Aminj miest.
Romiei minios entuziastingai sveikino popiei Jon XXIII.
[104]
sikrs Romoje, Kosa vis pirmiausia pasirpino
papildyti savo id, tam reikalui pakeldamas dar kelet
kardinol, o paskui kreipsi laiku popiei Grigali XII.
Visi pripaino mane popieium. Atsiadk sosto, kad
banyia pagaliau susivienyt. Padaryk ger darb, pripaink
mane ir tu. Jeigu sutiksi, paskirsiu tave pirmuoju kardinolu, ir,
be to, dar gausi penkiasdeimt tkstani florin. [79]
Taiau Grigaliaus XII nesugund penkios deimtys
tkstani florin jis norjo bti popieium ir atsak
kreipimsi nauja ekskomunika Jonui XXIII. Pastarasis taipgi
atsilygino ikeikimu ir m ruotis banyios susirinkimui,
kuris turjo isprsti klausimus, ikilusius dar ankstesniame
susirinkime Pizoje.
1413 metais Romoje buvo ikilmingai atidarytas
banyios susirinkimas, kuriame dalyvavo atstovai i vis
Vakar Europos valstybi: Pranczijos, Vokietijos, Kipro ir
Neapolio karalysi, Florencijos, Sijenos ir kit. Susirinkime
kalbj oratoriai ypa pabr reikal pasmerkti kontinentin
Europ prasiskverbusi Viklifo erezij. Viklifas, ymus
Oksfordo universiteto teologijos profesorius, beveik 150 met
prie Liuter reikalavo reformuoti ir sutvarkyti banyi.
Viklifas energingai gyn Anglijos ar bet kurios kitos
nacionalins banyios teis kovoti prie ventojo sosto
ksinimsi j savarankikum.
Jo manymu, banyios nuosavyb kartu esanti ir valstybs
turtas, ir jeigu banyia ja piktnaudiauja, tai valstyb gali ir
173

turi konfiskuoti banyios nuosavyb. Jis ikl mint, jog

reikia iversti Biblij i lotyn kalbos visas kitas kalbas, kad ji
bt visiems prieinama ir suprantama1.
Jau du mnesiai, kai Romoje jo susirinkimas, suauktas
Jono XXIII. Jo darbui artjant pabaig, Kosai pribrendo
mintis stoti kov prie Anglijos eretikus. Jis prikalbjo
paklusn kardinol Dambarel oficialiai susirinkime juos
apkaltinti.
Prakeiktiesiems bedieviams, taigiu balsu skait
kardinolas, pavyko perkelti antkryt kontinentin Europ.
Jie para daugyb knyg, kurios skleidia mar. Prie tai yra
tik vienas vaistas: deginti ir knygas, ir tuos, kurie jas
platina. [79]
Dievobaimingi, garbs auktieji dvasininkai, susirinkimo
nariai ir sveiai, sukviesti Vatikan prie vento Petro sosto,
1

Iki 1381 met ir Anglijos karalius, ir stambieji feodalai rm

Viklif, nes pavydjo banyiai turt ir norjo ugrobti jos emes. Taiau
1381 metais vyks valstiei sukilimas privert visus, kurie turjo valdi,
susivienyti, ir Viklifas liko vienas. Jo mokymas buvo pasmerktas ir
paskelbtas eretiku. Ums sost, Henrikas IV i Lankasteri dinastijos
buvo reikalingas banyios paramos (faktikai jis tapo paklusniu jos rankiu)
ir pradjo persekioti lolardus Viklifo mokymo alininkus. 1401 metais
bendruomeni rmai prim statut prie eretikus.
Apgailtini ir smerktini pamokslautojai, buvo pasakyta statute,
stumia liaud sukilim, o banyios tarnai neimano, kaip su jais kovoti,
kaip juos igaudyti ir nubausti. Nauj idj skelbjai laisvai vainja po
al, pasirodo ia vienoje, ia kitoje vyskupijoje, nepaisydami banyios
draudimo. Nuo iol vyskupams suteikiama teis suiminti eretikus lolardus
ir mesti juos kaljimus. O jeigu jie ir ten nesiliaus gyn savo idj,
nepanors atsisakyti erezijos, tai bus perduoti pasaulietins valdios
organams, kurie vykdys banyios nustatytas bausmes. Eretikai bus
sudeginti ant lauo, o deginimo viet turi bti suvaryti mons, kad
pamokslautoj likimas bt pavyzdys tiems, kurie rengiasi sekti j
mokymu.
Be gailesio persekiojo lolardus ir sekantis karalius, Henrikas V,
apkaltins juos tuo, kad jie organizuoj smokslus prie Anglij. Visoje
alyje prasidjo aretai, kankinimai ir udyns. [66]

174

susigraudin klaussi kvptos kardinolo kalbos ir vieningai

pripaino, kad reikia nubausti ramybs drumstjus",
kariaujanius prie banyi, reikia vykdyti dievo vali
sudeginti visas knygas. Vos tik nuaidjo paskutiniai kardinolo
prakeikimai eretikams, pakilo popieius Jonas XXIII, ijo i
susirinkimo, nusileido laiptais aikt, kur jau liepsnojo
banyios tarn ukurtas lauas, pam i kunig rank kelet
eretik knyg ir met jas ugn. [74]
Baigus dievobaiming darb, ventieji tvai,
manydami, jog dabar pats tinkamiausias momentas, prisiartino
prie jo ventenybs ir pagarbiai, taiau tvirtai papra j bti
santresniu ir ateity nebekartoti toki poelgi, kurie
nesuderinami su dvasininko luomu.
Kardinolai ir arkivyskupai nuemintai spjo popiei, kad
jo elgesys neatitinks jo padties, kad jis, tvarkydamas
banyios reikalus, per daug leidis sau piktnaudiauti. [79]
Toki pastab popieiui buvo padar dar anksiau
Pranczijos dvasininkai, ypa Paryiaus universitetas ir
Aukiausiasis banytinis teismas, taiau jos nedav joki vaisi.
Apie k buvo kalbama tuose spjimuose? Kokie
reikalavimai ir kaltinimai buvo pateikti popieiui? Ar jie liet
vien tiktai jo dorov? Be abejo, visiems norjosi, kad popieius
elgtsi padoriau. Be abejo, visi buvo nepatenkinti dl
indulgencij pardavinjimo, bet... juk jas pardavinjo ir
ankstesnieji popieiai. Vadinasi, prieastis buvo kakokia kita?
Nepasitenkinim kl ypa tai, kad naujai irinktasis
krikionijos galva vertsi... lupikavimu! Vertsi atvirai,
nesislapstydamas, pats susikrs iam reikalui gudrias
taisykles. Lupikavimas buvo pagrindinis jo pralobimo altinis.
Jis ne tiktai atsim, k prarads, bet gavo ir didiul peln.
Laikydamasis tam tikros sistemos, kruopiai ityrs i
veikimo dirv, be pasigailjimo pldamas klientus, is prityrs
lupikautojas sugebjo pagaliau atidaryti bank, kurio skyriai
175

sisteig didesniuose ir maesniuose Popieiaus srities

miestuose. Turtuoliai ir vargai, visi, kuriems tik reikjo pinig,
kreipdavosi bank ir jo skyrius, o popieius nesivarydamas
lupo nuo j devynis kailius. Maa to, mons, kuriems prireikdavo pinig, galjo kreiptis tik popieiaus bank, nes Jonas
XXIII iauriai persekiojo visus kitus lupikautojus. Lupikavimo
monopolis popieiaus valstybje priklaus jam.
Sumaniai tvarkydamas pelning versl, Jonas XXIII
susikrov pasakikus turtus, rao Ditrichas fon Nimas.
Lupikavimas buvo vienas i pai svarbiausi kaltinim,
pateikt ms herojui (jei neskaitysime plataus indulgencij
pardavinjimo daugelyje krikionik ali).
O liaudis ypa piktinosi dar sunkesniais popieiaus Jono
XXIII nusiengimais: jo neabota aistra moterims,
itvirkavimu, kraujomaios santykiais, erotiniais nuotykiais.
Kaip ir anksiau, kai jis buvo piratu, o vliau studentu
Bolonijoje, taip ir dabar, taps popieium, dvasiniu
krikionijos ganytoju, jis jaut nesutramdom potrauk prie
grai moter. Jis n kiek nepasikeit. Sddamas popieiaus
soste, susirainjo su valdovais, visiems patardamas gyventi
dorai, neikrypti i tiesaus grio kelio, eiti viepaties
nurodytu keliu, o pats dar visk atvirkiai.
Romieiai mat, kad tas dvasinis ganytojas, dorovs
sergtojas, savo bulse ir laikuose propaguojs dorovin
tyrum ir santrum, pats tebebuvo vis toks pat vilkas, tyks
velni aveli.
Tik dabar, tapus popieium, jam buvo lengviau
sutramdyti tas aveles, kurios usioiuodavo. Laikui bgant,
jis darsi ioje srityje vis aktyvesnis. Dabar, kai jis buvo jau
nebe paprastas kunigas ir net ne iaip sau banyios hierarchas,
bet krikionijos tvas", nebebuvo, kas j kontroliuoja. Niekas
dabar nebegaljo sutrukdyti jam itvirkauti. Staiai
nesuskaitomi buvo jo santykiai su palaidomis moterimis arba
merginomis, kurias jis pats tvirkino nelyginant gali bedion,
176

o paskui palikdavo likimo valiai. Kaip tik tuo laiku jo meilue

tapo Dinora eretami i Perudos. Skaitytojai gal pamena, kad,
bdamas dar jaunas piratas, ms herojus turjo Neapolyje
ryi su mergina, vardu Konstanca. Po kurio laiko, bdamas
kardinolu prie popieiaus Bonifaco IX, Kosa suviliojo
Konstancos dukr, kuri, kaip tikino jos motina, buvo jo dukt.
Ir tai dabar jis tapo jau savo anks, Dinoros, meiluiu. Dinora
turjo eretami pavard, nes Kosai pavyko tuomet savo jaunj
meilu, jos motin, ileisti u eretamio, pasiturinio burua,
mokyto gydytojo ir vaistins savininko Perudoje1.
Dinorai buvo keturiolika met. Jos motina Dilda ne kart
sak ms herojui, kad jos dukt esanti ir jo dukt (lygiai kaip
kitados jos motina Konstanca tvirtino, kad Dilda gimusi i jo).
Taiau Jonas XXIII djosi netiks tuo, kvatojo, leisdamas visk
juokais, ir sugebjo pavilioti mergyt. Bet tiek mergyts
motina, tiek ir jos senel kalbjo apie visa tai tik padorumo
dlei. Taip pat tik dl aki pyko ir eimos galva eretamis,
taiau Kosa, padars eimos tvui nemaa paslaug, nekreip
tai dmesio. O paiai mergytei labai patiko, kad ja avisi toks
galingas asmuo.
Baltazarai, elmikai ypsodamasi, klausdavo ji
ms heroj, ar tiesa, kad tu esi mano tvas ir senelis?
Ir girdavosi motinai bei senelei:
A dabar ymi asmenyb. Pats popieius susiavjo
manimi! [2]
Skaitytojams reikia turti galvoje, kad anais laikais
kiekviena moteris ar mergina laikydavo didele garbe bti
aukto dvasininko meilue. Petrarka savo Laikuose be ad-

Daugelis metratinink teigia, kad eretamis tiekdavo Kosai nuodus,

kuriais buvo nunuodyta daugelis jam nepatinkam asmen.

177

reso duoda stebinani pavyzdi, kaip jaunos merginos

troko pakliti kardinol glb1.
Suprantama, kad palyginti dar jaunas, graus ir visagalis
Baltazaras Kosa lengvai pavergdavo jaun moter ir mergaii
irdis. Kasdien i koki penki ar deimties daili moter
isirinkdavo jis pai graiausi. Florencijoje, Bolonijoje, o
dabar jau ir Romoje jis danai sakydavo savo itikimajam
Buonakorsui:
Gvindaai, apgyvendink mergait tokiame ir tokiame
vienuolyne...
Bet kurio vienuolyno virinink i kailio nerdavosi, kad tik
galt pasitarnauti krikionijos tvui. Vienuolyne
paruodavo kelet kambari ir paklodavo lov baltutliais
kvepianiais skalbiniais: reikjo gi parodyti brangiam
auktajam sveiui ir jo draugei prideram svetingum, sudaryti
visas slygas jo knikiems malonumams.
Sustorjs milinas kaip manydamas stengsi tikti savo
eimininkui.
1

Kadangi ia nemanoma pateikti vis t laik, tai atpasakosime

tiktai XVI laik, kuriame kalbama apie auktj banyios dvasinink
moral.
Kakokio kardinolo patiktinis tarsi su jauna mergina ir jos eima,
kalbindamas j ateiti pas kardinol. Mergait mielai prim aukto
dvasininko pasilym. Bet kaip ji pasipiktino, pamaiusi plik, bedant sen,
apsirengus civiliniais drabuiais (specialiai susitikimui su meilue!).
Mergina nusprend, kad j viliojo spstus, kad tasai senis visai ne
kardinolas, o apgavikas ir suvediotojas. Ji pradjo verkti ir grasinti, kad
idraskysianti akis tam ikarusiam seniokui, kur jai pakio vietoj adtojo
banyios kunigaikio. Jo eminencija suprato, kad merginos nepriveiks,
kol ji nepamatys jo su kardinolo rbais, visoje didybje, ir buvo priveistas
ieiti ir usidti kardinolik skrybl banyios hierarch skiriamj
enkl. Ar dabar jau tiki, kad a kardinolas?! piktai rikteljo jis
nesukalbamai merginai, gerokai j privarginusiai. A kardinolas. Tavs
neapgavo. Tiki dabar?

178

 Gerai, ventasis tve, u pusvalandio ji bus vietoje...

Taip aprao vienuolyn gyvenim P. Aretinas. Gal jis ir ne
visur teisus, gal kiek ir perdeda, iaip ar taip, didelio
pasitikjimo skaitytojui jis nekelia. Bet vis dlto reikia
pripainti, kad vienuolyn paproiai ir j poveikis liaudiai
tada iek tiek skyrsi nuo dabartini.
Koks didelis buvo tasai skirtumas, matyti i sako, ileisto
1403 metais Baltazaro Kosos Bolonijoje, kur jis tuo metu buvo
popieiaus legatu. sake skaitome:
Siekdami isaugoti moter vienuolynuose gyvenani
vienuoli dor ir garb, nordami apginti jas nuo pagund...
udraudiame lankytis vienuolynuose vyrikos lyties
pasaulieiams be specialaus miesto banytins vyresnybs
leidimo, nes ten jie gali lengvai susitikti su vienuolmis ir su
jomis kalbtis. Taipogi udraudiame groti armonika ir kitais
muzikos instrumentais netoli vienuolyn. Kas paeis sak,
bus sulaikytas ir turs sumokti popieiaus id 25 auksinius.
Nusikaltusi paleistuvyste vienuol turs sumokti 500 dukat
pabaudos, o kai kuriais atvejais gali bti nuteista myriop. [44,
91]
Kodl gi Kosa taip rpinosi vienuoli dora? Kitur bausms
u toki nuodm nebuvo tokios grietos. Nusidjusi
vienuol paprastai irengdavo ir iperdavo seser akyse,
neleisdavo sstis u stalo, dar priversdavo ilaiyti nupiet ant
grind kryi, bet ir tai vien tais atvejais, kai j nutverdavo
nusikaltimo vietoje.
Jonas, dar prie tapdamas popieium, atsidjs rpinosi
Kristaus suadtini dora. inoma, ne dl to, kad jam bt
labai rpjusi j skaistyb, o vien todl, kad pasaulieius vyrus
laik pavojingais varovais ir, nordamas usitikrinti sau
monopol bent vienuolynuose, kaip manydamas stengsi nuo
j apsidrausti.
Kosa laiksi nuomons, kad tik jis vienas turs teis
mgautis Kristaus suadtini tyrumu. Kaip rao Ditrichas
179

fon Nimas ir de Pote, Jonas XXIII savo popieiavimo metais

atm nekaltyb trims imtams Kristaus suadtini.
Bet ar tik vienam Kosai vienuols aukodavo savo
skaistyb? Abejotina.
Anais laikais nei vienuols, nei vienuolynai nepanjo
ndienius. Vienuols nebuvo laikomos ten udarytos, kaip
galtume spti. Ir jos anaiptol nelikdavo abejingos tam, kad
kardinolai ir kiti banyios korifjai j vienuolynuose rengia
susitikimus su savo meilumis pasaulietmis. Visos vienuols
pavydiai valgsi laimingsias moteris bei merginas, k tik
pabuvojusias Jono XXIII glbyje. Ir bet kuri i j, pasitaikius
progai, nukreipdavo j viliojant, aistring vilgsn.
Pastebsime, jog daugumas mergin, tapusi Kristaus
suadtinmis, eidavo vienuolynus ne savo noru.
Devyniasdeimt procent i j kurdindavo vienuolyne tvai,
vos sulaukus joms eeri septyneri met amiaus. Mat,
ilaikymas vienuolyne atsieidavo pigiau, negu aukljimas
namie1. [69, 91]
Daugelis vienuoli pasiymjo nepaprastu aistringumu.
Jeronimas Prahietis yra pasaks: Moter, pasiventusi dievui,
jau vien vyrikas balsas veikia kaip velnio pagunda.
1

Pagrindin vienuoli palaidumo prieastis ir buvo prievartinis toki

jaun mergaii udarymas vienuolyne. Bokaas rao: Ms moter
vienuolynams nepavyko palenkti n vienos sielos tarnauti dievui. Bet utat
jie dav nesuskaitom daugyb Afrodits vaidilui (Apie ymisias
moteris"). Taiau itvirkimas vienuolynuose klestjo ir dl kit prieasi.
Vienuolynuose buvo daug moter, kurios prie tai vertsi prostitucija.
Kai kurios i j stodavo vienuolynus dl to, kad nebeisimokdavo skol, o
kitos ten eidavo tiesiog savo noru. Atsisakyti ankstesniojo gyvenimo joms
bdavo sunku, tad jos ir vienuolyne gyvendavo po senovei.
Pasitaikydavo, kad ios moterys atiduodavo vienuolyn savo vaikus.
Antai 1515 metais Florencijoje moteris atved vienuolyn dukrel ir
pasak: A noriu, kad mano vaikutis bt ia aukljamas. O po penkeri
met a j pasiimsiu ir imokysiu savo profesijos. Bet tokiais atvejais
reikdavo gauti special vienuolyn vyresnybs leidim.

180

Tingiai ir nuobodiai tekdavo savo prastine vaga

vienuolyno gyvenimas su kasdienmis maldomis, klpojimais,
apeigomis ir litanijomis. J pavairindavo tiktai svei
pasauliei ar dvasinink apsilankymas.
I pamaldumo, kuriuo pasiymjo vienuoliai atsiskyrliai
pirmaisiais krikionybs amiais, neliko n yms, j moral
buvo netiktinai smukusi. Moter ir vyr vienuolynuose
viepatavo prabanga, ilepimas ir pasileidimas. Neaprainsime
smulkiai vis fakt, rodani, kaip vienuolynai buvo nutol nuo
savo paskirties, pateiksime tiktai kai kuriuos i j.
Kunigaiktien Stiljano ir jos dukteria Ana Karafa,
gavusios special popieiaus leidim apirti moter
vienuolyn Dona Redina, nusigabeno j pietums (dviem
asmenims!) tris didiulius meitlius, 15 ok, 12 kalakut, 12
gaidi ir daug kitokio maisto. Ir Kristaus suadtins, per
dienas dykinjusios, joms juk nereikjo nei arti, nei sti,
kaip j seserims valstietms, kurios paios niekad neragaudavo
i valgi, mielai mgavosi drauge su atvyklmis emikais malonumais. [23]
Nepaddavo isaugoti doros n vienuoli drabuiai,
pabriantys j gimt gro ir graktum. (Aminink
liudijimu, vienuolynus nepatekdavo negraios mergaits, o
juo labiau tos, kurios turjo koki fizini defekt.) Beveik
visuose Italijos moter vienuolynuose, rao Rodokanakis,
galdavo lankytis vyrai. Vizit dienomis vienuols garsiai ir
liai pasakodavo apie savo vaikus, aukles ir virjas, tuo
erzindamos mones gatvse.
Apie Venecijos vienuolyn gyvenim mes galime suinoti
ne vien i Kazanovos. San Didje rao: Niekas Venecijoje
nekl tokio susidomjimo, kaip vienuolynai... Danai juose
lankydavosi ir didikai. O kadangi visos vienuols buvo graios
ir lieknos, tai n viena nelikdavo be meiluio. O priirtojos
taip rpinosi vienuolyn dora, kad mielai pamokydavo maiau
gudusias vienuoles, kaip geriau susitikinti su meiluiais ir
181

juos slpti. Karnavalo metu Venecijoje (o karnavalai ten

utrukdavo kone pus met) moter vienuolynai virsdavo oki
salmis, juos prigudavo vyriki su kaukmis. Juo
komikesn bdavo kauk, tuo didesn turdavo pasisekim jos
savininkas. Buvo toki vienuolyn, kuriuose (ypa
paskutinmis karnavalo dienomis) vienuols pasirodydavo
vyrikais rbais.
Kaip jau minjome, drabuiai pabrdavo vienuoli
graktum. Venecijoje vienuolms nereikdavo dvti gobtuv,
galv dengdavo tik daili kepurait. Suknel bdavo siaurut,
imta per liemen, su didele ikirpte, kad bt matyti baltas,
putlus vienuols knas. Kai kurios vienuols dargi segjo prie
korsao gles. [91]
Pelnicas rao, kad Venecijos vienuols garbanojosi
plaukus, neiojo trumpas sukneles, neslepianias graki koj,
o krtin prisidengdavo tik tada, kai giedodavo banyios
chore.
Romos vienuoli rbai irgi nebuvo kukls. O Florencijos
vienuols, kaip liudija vienas vyr vienuolyno vyresnysis,
apsilanks Florencijoje, panjo veikiau mitologines nimfas,
o ne Kristaus suadtines1. [84] Daugelis vienuolyn turjo
teatrus ir leisdavo rengti spektaklius, bet vaidinti juose
galdavo tiktai vienuols.
Atsitikdavo, kad jos susiginydavo ir net susipedavo,
nepasidalydamos vaidmenimis. Taip kart buvo, pavyzdiui,
Bolonijoje: trys vienuols susipe, paleisdamos darb durklus
i teatro rekvizito. [44]
Nepasiymjo santrumu ir Genujos vienuols. Viename
popieiaus sake su apgailestavimu sakoma: vento Pilypo ir
vento Jokbo vienuolyn seserys bastosi Genujos gatvmis,
nepadoriai elgiasi, atsiduodamos savo neabotai fantazijai,
1

Leonardo da Vinio paveiksle, pavadintame Vienuol,

atvaizduota jauna moteris su diadema ir pusiau nuoga krtine (Piti galerija,
Florencija).

182

gyvena begdikai ir nedorai. Yra ir dar ankstesni liudijim

apie Genujos vienuoli moter gyvenim. 1472 metais tvas
Danetis, vienas i prancikon ordino vadov, ra tvui Jonui
Frandoniui: Vienuols gyvena palaidai, begdikai, jos
kekauja, nepaisydamos joki religijos statym. [14]
Bolonijos Jono Kriktytojo vienuolyno seser itvirkimas
buvo toks didelis, kad valdios organai turjo pagaliau ivaikyti
visas seseris, o vienuolyn udaryti. vento Leonardo
vienuolyno seseris buvo pavesta priirti vento Lauryno
vienuolynui, kuris savo grieta ir iauria regula buvo gijs
moter vienuoli budelio reputacij.
Daugel seser i it dviej, o taip pat i kit Bolonijos
vienuolyn Kosa gerai painojo, dar prie tapdamas popieium.
Vienuoli, teisingumo organ persekiojam u pasileidim,
diena i dienos daugjo. Kiekvienas Bolonijos vienuolynas
turjo pravard: llyi vienuolynas, lieuvautoj
vienuolynas, atgailaujani Magdalen vienuolynas,
besarmai vienuolynas, Mesalin vienuolynas. [44]
XV amiuje Ambraziejus Kamaldulas, prireikus skirti
kurio nors benediktin ordino vienuolyno vyresnij, turdavo
jos iekoti vento Bernardo ordino vienuoli tarpe, nes tarp
benediktini nebuvo n vienos padorios ir garbingos moters,
kuriai but buv galima patikti ias pareigas. Tuo pat laiku
Venecijos doas Dinas Frangozas laike popieiui Mikalojui
V (1447 met gruodio 16 d.) ra: Doryb moter
vienuolynuose labai retas dalykas. Vienas i jo potvarki
(1459 met kovo 15 d.) byloja t pat: Vienuols liai
vaiktinja po miest ir itvirkauja, nepaisydamos religijos prisakyt norm, j begdikumas, j nesantrumas pereng
visas ribas... Todl... ir taip toliau.
1574 metais deimt vieno Venecijos vienuolyno seser
buvo tuo paiu metu vieno kunigo ir trij patricij meilumis.
A. Kantarinis, paras doui panegirik, ypa j garbino u tai,
kad jis nepasidavs Venecijos vienuolms gundytojoms.
183

Kristaus suadtini itvirkavimas niekam nebuvo paslaptis.

Banyios vyresnyb sisdavo moter vienuolynus dvasios
tvais kunigus vienuolius. Jie turdavo gyventi alia moter,
priirti jas, kelti rytmetinms maldoms ir atlikinti visas
apeigas. Daugiausia tai bdavo jauni ir sveiki elgetaujanio
prancikon ordino vienuoliai.
Rodokanakis, pasakodamas apie tai, rao: Vilkus
sisdavo tiesiai avides. Ir pateikia kaip pavyzd atsitikim,
vykus Venecijoje. Kunigas Dovanis Pietras, vieno stambaus
vienuolyno dvasios tvas, vadovavs keturiems imtams seser,
daugiausia jaun ir grai vienuoli, vienuolyno vyresniajai, jo
senai draugei, inant ir pritariant, vien po kitos jas tvirkino.
Devyniolika met jis taip mgavosi gyvenimu,
veidmainingai apgaudindamas visus. Jis buvo labai gerbiamas
asmuo Venecijoje, igarsjs savo labdaringais darbais (kuriuos
dar kit sskaita). Dvasikasis tvas turjo didel autoritet,
danai j sisdavo kaip revizori kitus vienuolynus.
I vis seser jam pasiprieino tiktai viena, kuri turjo
mylimj. Suinojs apie tai, dvasikasis tvas grietai j
nubaud u kaprizus. Mergait buvo mesta belang ir ilgai
ten kankinama, kad pagaliau susiprast ir nusileist.
Taiau meil teik jai jg. Jai pavyko praneti savo
mylimajam apie tai, kas atsitiko, ir jis demaskavo dvasios tvo
veikl.
Vikaras Palis, pasistas revizuoti vieno moter
vienuolyno, su nuostaba ir pasipiktinimu ra:
Vienuols nepripasta n vieno sakramento, netiki
pomirtiniu gyvenimu nei antruoju Kristaus atjimu. Jos tvirtina,
kad ne kiekvienas nusikaltimas yra nuodm. J nuomone,
nenuodmingas ess taip pat ir fizinis suartjimas su vyrais.
Vienuoli amoralumas vis didjo, ir, kaip rao savo
Atsiminimuose Pistojos vyskupas Scipionas Riis, jis
neinojo, kaip su tuo kovoti, juoba kad seseris palaik vienuoliai dominikonai. Visai suprantama, kodl ir dominikonai, ir
184

keliaujantieji vienuoliai prancikonai rm vienuoles: beveik

kiekvienas j turjo i seser tarpo po meilu. Utat jie taip
budriai jas saugojo.
Mazuas rao: Vienuoliai laik vienuoles savo
nuosavybe. Vos tiktai kuri j sitaisydavo meilu pasauliet, j
imdavo persekioti, mesdavo belang ir kankindavo.
Vienuols, rao toliau Mazuas, pasirinkusios sau
meiluiu vienuol, to neslpdavo. Sjungos sudarymo proga
bdavo keliama puota ir laikomos pamaldos. A pats esu ne
kart dalyvavs tokiose ikilmse. Itekjusi vienuoli buvo
labai daug. ios Kristaus suadtins gimdydavo vaikus arba,
pasinaudodamos gydytoj paslaugomis, j atsikratydavo,
nugramzdindamos pragaro gelmes dar nespjusius ivysti dienos viesos, nepakriktytus kdikius. Nemginkite prietarauti
iems mano odiams, nes a priversiu jus vilgterti
vienuolyn pamazg duobes, kuriose, kaip Erodo laikais
Betliejuje, js rasite glen kdiki kauleli.1
Seser meiluiais bdavo ne vien tiktai vienuoliai. Antai,
didel pasisekim seser tarpe turjo drsus ir lus pasaulietis
jaunuolis Achilas Malvedis, pagarsjs meils nuotykiais.
Angl Tom Koriat, pirmsyk patekus Venecij,
apstulbino nemonikas kontinentins Europos gyventoj
iaurumas. Pirmas dalykas, kur jis pamat kanal mieste,
buvo kakokio mogaus galva, umauta ant kardo gelets. A
paklausiau, pasakoja jis, k tai reikia, ir man paaikino,
kad tai kunigo galva, o j nukirto u tai, kad tas kunigas turjo
devyniasdeimt devynias meilues vienuoles.
inomasis humanistas Pontanas pasakoja, kad Valensijoje
ispanai laisvai lankydavosi moter vienuolynuose ir kad sunku

bdavo atskirti ias ventuoli buveines nuo blogos reputacijos

nam1.
Gyvendamas Romoje, Kosa priimindavo meilues
paiame Vatikane, senuosiuose rmuose, pastatydintuose
popieiaus Mikalojaus II 1275 metais, taip pat ir Laterano rmuose, ir vento Anupro vienuolyne. inoma, nei Vatikano, nei
Laterano rmai tuo metu nebuvo pakankamai patogs ir tinkami popieiui gyventi. Dabartinius Vatikano rmus pastat tik
XVI amiuje ymusis architektas Fontana. Vatikanas XV
amiuje nebuvo panaus dabartin: rmai jau seni, papuoimai
ibluk, vara toli grau ne pavyzdinga. Todl popieius
mieliau gyvendavo vento Anupro vienuolyne, buvusiame
vienos kalvos atlaitje, netoli Tibro ups, u Romos. iuo
metu toje vietoje, kur buvo vienuolynas, yra banyia, pastatyta
1440 metais, tai yra prajus 25 metams nuo apraomj vyki.
Kosai patiko i vietov. I auktumos kaip ant delno
matsi plati Romos ir jos apylinki panorama. Tai buvo
nuostabus reginys. Vienuolyne taip jauku ir varu! O kaip
okinjo apie popiei vienuolyno gyventojos! Jis turjo ryi
beveik su visomis seserimis,. kiekvien jis buvo pradiugins
savo meile ir gausiomis dovanomis. Be to, vienuols inojo,
kad daugelis i t, kurios ne kart pabuvojo jo ventenybs popieiaus Jono XXIII glbyje, susilaukdavo ir kitokio atpildo:
jos gaudavo vyresnij vietas kituose vienuolynuose.
... T ryt alia Kosos guljo sesuo Anezija. Ji jau
nebemiegojo, bet bijojo pajudti, kad neibudint kietai
migusio popieiaus Jono XXIII. Mergait buvo dar labai jauna
ir visai neseniai stojusi vienuolyn. ia j pamat Kosa ir
dabar pirmsyk praleido su ja nakt.
Pasigirdo ingsniai, kakas tyliai pasibeld duris. Kosa
atvr akis ir isirito i lovos. Bet, nors ir labai vikriai jis

Setenbrinis, tyrinjs paskutinij Mazuo veikal laid, rao, kad

jo knyga Vyr ir moter vienuoli santuokos buvo konfiskuota ir 1564 m.
traukta indeks, o jos autorius atskirtas nuo banyios.

185

Fontano odiai paimti i Enriko Stefano, inomo odyn

sudarintojo, knygos Herodotui apginti.

186

prideng mergin antklode, vis dlto rausvi auros spinduliai,

prasiskverb pro uuolaid, spjo apviesti prarastos nekaltybs
enklus baltutlje drobulje1. Skaist merginos veid uliejo
raudonis, kai Kosa papra atvykl eiti.
Pro duris prasispraud vienakis milinas, buvs piratas,
taps dabar deinija ms herojaus ranka. Jis ramiai apsidair,
nes jau seniai buvo priprats prie panai regini, matyt
tkstant kart.
Gvindaai, kuriame i artimesnij vienuolyn nra
vyresniosios? paklaus Jonas, akimis rodydamas mergin,
kuri droviai suposi antklod. Suinok ir pranek man2.
Arba veriau pasakyk Paschalijui, tepasirpina jis, pridr.
Paschalijus tai arkivyskupas, turjs aprpinti
popieiaus meilues.
Kaltinime, susirinkimo pateiktame Jonui XXIII, buvo
pasakyta, jog jis, Kosa, specialiai paskyr Paschalij
vienuolyn revizorium, kad galt be joki klii pasirinkti
meilues ir paskui jas aprpinti.
Bet kodl Gvindaas dabar tokiu neprastu laiku ryosi
trukdyti savo buvusio kapitono, dabar krikionijos tvo,
poils? Kodl tas buvs plikas, o dabar kunigas, burbuliuoja
kak panosje, ir taip neaikiai, kad galima suprasti vos vien
kit od: vento Jono... palaikai...?
1

Tenepamirta skaitytojai, kad nuostabj ventj tv, popiei

Jon XXIII, jo amininkai buvo apkaltin kaip prievartautoj ir
agintoj. iuos kaltinimus jam oficialiai pateik auktieji banyios
dvasininkai, dalyvav visuotiniame banyios susirinkime. [87]
2

Nereikia manyti, kad vienuolyno vyresniojo postas teikdavo vien

garb. Pretendent iuos postus (tiek vyr, tiek ir moter vienuolynuose)
visada bdavo labai daug, bet gauti juos galdavo tik mons, turj plaias
paintis, nes i vieta buvo labai pelninga. Ne tiktai Vatikano prieai, bet ir
patys banyios korifjai Konstancos susirinkime kaltino Jon XXIII tuo,
kad jis dalijs tuos postus vienuolms buvusioms savo meilums.

187

Ir vl verkleni, Gvindaai! uriko ant jo Kosa.

Kiek jau kart tau sakiau, kad negaliu paksti verklenimo!
ventasis tve, sidrsino pagaliau dikis,
stengdamasis kaip galima aikiau tarti odius. Negalima...
isisti... vento Jono palaik ... Florencij.
Kodl negalima? rikteljo Kosa, ir jo akys piktai
suaibavo. Tu, bjaurybe, vl kam nors iplepjai mano
sumanymus! Kosa sugniau kumius.
Mat, Kosa ketino slapta parduoti vento Jono palaikus
jau treius i eils, nes Vokietijoje ir Pranczijoje jau buvo po
vien i palaik komplekt. Romoje esanius palaikus dabar
norjo nupirkti Florencija u penkiasdeimt tkstani aukso
florin (apie tai rao Ditrichas fon Nimas, o taipgi Lanfanas
knygoje Konstancos susirinkimas ir kiti). iuos palaikus
Jonas XXIII turjo ivogti i Romos, kuriai jie priklaus, o paskui parduoti.
Kosa grieb milin u pakarpos ir suriko:
Sakyk pagaliau, koks reikalas!
Romieiai sukilo, praneko Buonakorsas. Kakas
suuod tavo sumanym. A nesakiau niekam n odio. N pro
miegus neprasitariau. Bet vis dlto kakas apie tai suinojo.
Suinojo, ir mons susirinko prie katedros, nieko artyn
neprileidia. Niekas tenedrsta paliesti ventj palaik!
aukia mons. Jie pasiliks ia! Pats ventas Jonas apreik
mums, k js ketinate daryti! Ne, jie pasiliks Romoje! [87]
Jonas XXIII nelabai norjo tikti, kad Gvindaas ia
niekuo dtas, bet smg sutiko ramiai. Jis tiek tepasak:
Netekau penkiasdeimties tkstani florin. Man tik
domu, i kur jie apie tai suinojo. Bet irk, nieke, jeigu
tu man dar plepsi!.. Umuiu.
Ir dar... iko pro supuvusius dantis buvs plikas,
kasydamasis ylanius gaurus po apvalia kepuraite.
Atvaiavo sinjorina Dinora, o kartu su ja sinjora Dilda
eretami ir sinjora Konstanca.
188

 Kur jos? greitai paklaus Kosa.

Apgyvendinau jas ten... Ir Gvindaas parod ranka
iaur, Vatikano link.
Ms herojus tutuojau paliko vienuol, su kuria buvo
praleids nakt, ir nuvyko pas tris moteris, atkeliavusias i
Perudos. Jis jau buvo visai abejingas savo pirmesniosioms
meilums ir Konstancai, kuri primindavo jam piratavimo
laikus Neapolyje, ir Dildai, su kuria susipaino, taps kunigu.
Taiau prie mergyts, Konstancos anks ir Dildos dukters,
tebebuvo labai prisiris. J trauk jos grois, protas,
elmikumas, guvumas.
Mergyt, ivydusi Jon, puol jam glb ir su neprastu
jos amiui aistringumu sukudjo aus:
Mano brangusis!.. Gerasis mano! Dabar a visuomet
bsiu su tavimi! Ji rpestingai j apvelg. Mes visos
liksime ionai: ir mama, ir senel. O tvas gyvens Perudoje...
Prajo beveik dveji metai. Dabar, 1414 metais, Dinorai k
tik buvo sukak 16 met, bet jinai jau turjo didel patirt ir
auniai jo meilus pareigas, drauge neprarasdama vaikiko
naivumo ir nuoirdumo, kdikiko tyrumo ir groio.
Jinai daug ko imoko i Jono XXIII ir puikiai orientavosi
ne tiktai meils, bet ir kituose dalykuose. Bdama gabi ir
protinga, ji visk akimoju suvokdavo. Jonas danai susiavjs
irdavo dail savo anks ir meilus veidel.
i mergyt gali man padti... Kaip tiktai iuo metu...
mst jis.
K jis turjo galvoje? Kuo jam galjo bti naudinga
eiolikamet mergait?
Pastaraisiais metais vl susikomplikavo Jono XXIII
santykiai su Neapolio karaliumi Vladislovu, nuolatiniu
popiei prieu, kuris vis savo gyvenim stengsi iplsti savo
valdas popieiaus valstybei priklausani emi sskaita. Jonas
XXIII ir anksiau su juo kivirijosi. Jis net paskelb prie j
189

kryiaus kar ir nugaljs vos nesunaikino Vladislovo. Po to,

kaip skaitytojai prisimena, jie susidraugavo, Vladislovas
pripaino Kos popieium ir atsisak antrojo popieiaus. Bet
Grigalius XII, apsigyvens Riminyje, tenykio valdovo dvare,
nesiliov siuntinjs Jonui XXIII ikeikimus dl jo orgij.
Kosai baisiai norjosi suiupti Grigali XII, suruoti jam
teism, rodyti, kad jis eretikas ir atskalnas, ir sudeginti ant
lauo. Jis papra Vladislovo pagalbos. Taiau Vladislovas
neparod jokio noro gaudyti Grigali XII. Ir Kosa siuto.
Asilas! kartojo jis kasdien. Mielai pasisiau j
ant lauo ir galutinai nusikratyiau tuo rpesiu. (Asilu" jis
vadino Vladislov.) Jis taip elgiasi todl, kad nori mano
praties. O kai mans nebebus, jis pasiglem vis popieiaus
valstyb, pradedant Roma. Jam negana Neapolio, Apulijos,
Kalabrijos, Kapitanato ir kit viet jis nori ugrobti vis
Italij.
Nerim Kosai kl taip pat ir kariniai Vladislovo
pasirengimai. Turdamas iek tiek l, is surinko nema
kariuomen. Pinig Vladislovas gaudavo i savo valdini,
pardavindamas jiems titulus. Be to, jis pasisavindavo jam
prieik eim turtus. Vladislovas tikjosi sumuti popieiaus
kariuomen ir priversti Kos pasiduoti. Taiau Kosa nebuvo
prats pasiduoti. mons, kurie prisimin Kos kaip pirat,
inojo, koks jis rytingas ir aktyvus, koks apsukrus jis politikas
ir taktikas. Dabar jis staiga m meilikauti romieiams, kurie
iki iol buvo apkrauti nepakeliamais mokesiais ir labiausiai
buvo nepatenkinti dl mokesio u vyn. Nordamas apmalinti
liaudies rstyb ir pasirodyti geradariu, Kosa panaikino
mokest ir sak, muant bgnais, vieai pagarsinti apie tai.
I meils romieiams a panaikinu mokest! buvo
pasakyta potvarkyje. [79] Sekani dien, birelio 5-j, buvo
paskelbtas dar vienas popieiaus sakas: Atsivelgdamas
romiei pageidavimus, a sugrinu liaudiai visas teises ir
laisves, kuriomis ji naudojosi, prie man uimant sost. Nuo
190

iol Rom valdys konservatoriai ir pai moni renkami

valdovai.
Romieiai diaugsmingai sutiko i naujien ir, garsiai
kaudami, reik dkingum Jonui XXIII.
Tikkite, ventasis tve, kad visi romieiai yra
pasireng pralieti savo krauj u ventj sost ir u jus!
Tomis dienomis Kosa msi ir kit, praktikesni ir
veiksmingesni priemoni. U didelius pinigus jam pavyko
pasamdyti apie tris tkstanius kareivi. I Trasteverso
kvartalo, esanio kairiajame Tibro krante, jis persikl Romos
miesto centr, kunigaikio Orsinio rmus.
Kas gi atsitiko, kad Kosa pasidar toks geradaris? Kam
jis sutelk kariuomen prie Romos sien? Jis suinojo, kad Vladislovas netiktai isireng su kariuomene bei laivynu yg ir
jau artinasi prie Aminojo miesto. Vladislovo laivynas keturiasdeimt keturi laivai, burlaiviai ir galeros atplauk Tibro
iotis prie Ostijos netoli Romos. O pats Vladislovas, vadovaudamas sausumos kariuomenei, um Frodzinon miestuk
prie pat Romos.
Taiau mons, susirink Romos gatvse ir aiktse 1413
met birelio 7 dien, dar nieko neinojo apie pakibus pavoj
ir auk:
Klausykite visi: romieiai greiiau sutiks mirti badu,
negu pasiduoti tam siaubnui Vladislovui! [79]
Kosos irdis aprimo. Apirjs miesto sienas, jis
pavakare nuvyko Orsinio rmus; ten j sutiko Buonakorsas,
kuris, vykdydamas prastines pareigas, jau buvo atgabens
Kosos ank-meilu naujj popieiaus rezidencij Orsinio
rmuose.
Sutiks Jon, Buonakorsas emai nusilenk ir ijo, gerai
urakins paskui save visas duris.
Stojo naktis. Vos prie kelias valandas romieiai
prisiekinjo, kad veikiau si ir paaukosi savo vaikus, negu
pasiduosi tam siaubnui... Tik pradjus visti, kakas
191

stipriai pabeld popieiaus miegamojo duris. Kosa oko i

lovos ir akimirka atsidr prie dur.
Tai a... pasigirdo i anapus dur verksmingas
Gvindao balsas. ventasis tve, greiiau renkis. Vladislovo
kariuomen jau mieste...
Ir tikrai, i miesto sklido tolimas bruzdesys, buvo girdti
auksmai: Tegyvuoja karalius Vladislovas!
Jonas XXIII prijo prie lovos.
Kelkis, Noreta!
Senu papratimu jis beirint apsireng. Dinora gaio.
Jonas iupo mergait ant rank, nors ji tebebuvo vienmarkin,
ir ine i kambario.
Tai it kaip tie unsnukiai romieiai lieja u mane krauj!
Taip jie tesi paad!.. galvojo jis.
Triukmas didjo. auksmai Tegyvuoja karalius! buvo
girdti vis aikiau. Gvindaas styrino paskui Kos, neant ant
rank mergait.
ventasis... ventasis tve... ia... Tavs ieko...
Jonas XXIII pastat ant grind Dinor, atsisuko ir, visas
parauds i pykio, skl antaus savo itikimajam asmens
sargybiniui, n toki valand neduodaniam ramybs.
Gvindaas susiriet nuo nepelnyto smgio, ugavusio jautri
jo prigimt; deine ranka pakl suplyusios sutanos skvern ir
prisideng juo veid, slpdamas savo paeminim.
Silpnoje Gvindao neamos vaks viesoje sudlavo
moters siluetas. Kosa veltui stengsi irti patamsyje, kas ten
galt bti.
Kas ia? paklaus.
Matai, ventasis tve... suniurnjo Gvindaas. Be
reikalo tu mane... Tai senjora Danobi.
vard jis itar visai tylomis, kad neigirst Dinora.
Neslpdamas savo diaugsmo, Kosa puol prie moters,
paliks Dinor.
Kur tavo vyras? tyliai paklaus jis Im.
192

 A nebeturiu vyro, irgi tylomis atsak jinai.

Kosa pasiauk Dinor ir su abiem moterimis slaptu urvu,
ikastu dar Aleksandro V nurodymu, ijo Tibro pakrant.
Persikl per up ir pasislp Arkangelo tvirtovje. ia jie buvo
saugs.
Dinora, kreipsi Kosa mergait. Man reikalinga
tavo pagalba...
Mergait, suraukusi antakius, vilgiojo ia meilu, ia
moterik i Milano. A noriu, altai kalbjo toliau Kosa,
kad tu pasiliktum ia, Romoje, susipaintum su Vladislovu
ir priverstum j tave simylti. inau, kad sugebsi tai
padaryti...
Ir jis panibdomis dav mergaitei smulkius nurodymus.
Paskui j atleido ir pasiauk Buonakors.
Gvindaai, nueik pas Paschalij ir paimk i jo penkis
imtus florin. Pams pinigus ir laik, kur paraysiu, tu
nuvyksi Perud ir visk atiduosi vaistininkui eretamiui.
Jis atsisuko Im.
Tai mano dukt, lyg ir didiuodamasis paaikino
jis savo itikimajai draugei, rodydamas akimis mergait.
Paskui atidiai pasiirjo Imai akis. Tai senjoras Danobis
mir?
Nueidama Dinora piktai ir pavydiai dbiojo it por.
Ima ypsojosi laiminga, jog vl susitiko savo pirmj ir
vienintel meilu, tapus dabar popieiumi.
Ne... patyljusi atsak ji. Mano vyras gyvas. Ir
nusigrusi tyliai pridr: A j pameiau ir atvykau pas
tave...
Jonas XXIII nustebs pavelg j.
Jis tave kankino?
Ne, tyliai atsak ji nukaitusi. Jis mane myljo.
Ir usideng veid rankomis.
Neinau, kas man darosi, patyljusi kalbjo Ima.
Ligi iol a tebesikraustau i galvos dl tavs... Po tiekos
193

met... Atrodo, laikas jau bt ateiti prot... Bet a

nebeitvriau ilgiau Milane.
Kosa tvirtai j apkabino.
Kosa, matydamas, kad romieiai j idav, t pai dien
kartu su Ima, Buonakorsu ir keliais artimais monmis paliko
Arkangelo tvirtov, nuvyko Viterb, o i ten Sijen.
Gvindaas su laiku ir kapiuku, prikimtu florin, i Viterbo
nukeliavo Perud. Laik ir pinigus atidav eretamiui,
gydytojui ir vaistininkui, Konstancos entui, Dildos vyrui ir
Dinoros tvui, svarbiausiam Kosos nuod tiekjui1. Laike
Baltazaras dav eretamiui tikslius nurodymus.
Taiau kovoje su Vladislovu Kosa negaljo pasikliauti
vien tiktai eretamio nuodais ir Dinoros gundomja galia. Jis
pradjo derybas su karaliumi Zigmantu, kuris jau seniai ragino
popiei suaukti banyios susirinkim kai kurioms
reformoms padaryti ir opiesiems banyios klausimams
isprsti. Anksiau ms herojus, lygiai kaip ir jo pirmtakai,
nenorjo n girdti apie tokius dalykus. Bet dabar padtis
susikomplikavo, liaudis pradjo atkakliai reikalauti reformuoti
ir apvalyti banyi, paalinti moralikai nusmukusius
dvasininkus. Romieiai, kuriais Kosa buvo pasikliovs, idav
j (taip jam atrod), Vladislovas skmingai ygiavo vis tolyn.
Kosa sunerimo. Jis nujaut, kad banyios susirinkimas gali
bti jam pratingas, taiau, nordamas patraukti savo pus
Zigmant, vis dlto sutiko j suaukti, nors kol kas tiksliai
nenurod, kur ir kada.
Kas tuo metu djosi su Dinora?
Um Arkangelo tvirtov, Vladislovo kariai rado joje
sinjor eretami ir atved j pas karali. Dinora, n kiek
nesutrikusi, drsiai kalbjosi su karalium. Papasakojo jam, kad
1

K. Trevizanis,Vidurami Romos istorijoje rao: Popieius Jonas

XXIII dar jaunas gyveno labai palaidai. Suaugs jis, be to pasidar dar
gobas ir garbtroka ir lidnai pagarsjo kaip dviej popiei nuodytojas.

194

esanti popieiaus dukt, kad jos motina ir senel gyvenanios

ia pat, Romoje.
Vladislovas apgyvendino visas tris moteris vienuose
rmuose. Jis, kaip ir Kosa, buvo neabejingas graiajai lyiai ir
labai greit simyljo jaunut ir daili mergait.
Dinora, kaip ir buvo numats Jonas XXIII, tapo
Vladislovo meilue. Taiau ms herojus negaljo numatyti dar
vieno dalyko kad ir mergaitei patiks Vladislovas.
ia daugiausia nulm eista savimeil. Supratusi, kokie
artimi yra Kosos ryiai su Ima, Dinora to. Ir kai Kosa
atidav j Vladislovui, jos irdis pamau vis labiau m linkti
prie karaliaus. Kaip moteris, ji negaljo pamirti pirmojo savo
meiluio eidimo ir n negalvojo padti tvui susidoroti su
Vladislovu.
Vladislovas, ums Rom, ygiavo tolyn ir netrukus
pam taip pat Tivol, Braan, Veletr ir kitus miestus.
Birelio 26 dien jis um Viterb, o po to ir Perud. Dinora,
kaip pripainta karaliaus draug, visur lydjo Vladislov.
Drauge su juo atvyko ir Perud, savo gimtj miest.
Tuo metu ia atkeliavo ir Buonakorsas su nauju pinig
kapu ir naujais Jono XXIII nurodymais vaistininkui
eretamiui.
Veik rytingiau ir spariau, ra popieius.
Perduok Dinorai tinkamus vaistus. Jinai karaliaus
meilu, ji visada laikosi arti jo ir suras prog pavaiinti savo
meilu.
eretamis, perskaits laik, mslingai nusiypsojo.
Gerai, pasak jis popieiaus pasiuntiniui. Tegul
ventasis tvas nesijaudina. A perduosiu dukteriai, kas reikia,
pabr jis.
Reikalas tas, kad Dinora jau buvo kelet kart atjusi
tvo namus ir pra j pagalbos. Ji norjo gauti i jo meils
eleksyro, kuris padt jai ilaikyti savo rankose karali
Vladislov. Dinora eretami susirpino todl, kad jos meil
195

Vladislovui tolydio stiprjo, tuo tarpu jo jausmas pastaruoju

metu ymiai atalo. Neapolio karalius vl leidosi meils
nuotykius, kuriuos buvo trumpam nutraukusi jo aistra Dinorai.
Dinora eretami Vladislovui vis dar patiko, bet jis nuo
seno mgo vairov: kas savait jam reikdavo dviej ar trij
nauj mergin1.
1

Karnuotojo Vladislovo gyvenimas turjo ir kit, slaptj pus. Tai

buvo itvirklis, prievartautojas, mogus be jokios morals. Jam apibdinti
utenka pateikti vien fakt. 1389 metais, eidamas vos penkioliktuosius
metus, jis ved Konstanc Klermon, Manfredo Klermono, stambiausio
Sicilijos feodalo, dukter. Didiulis ios jaunuts siciliets kraitis padjo
Vladislovui sitvirtinti soste. Visas karaliaus dvaras negaljo atsigrti
tobulu jaunosios moters groiu. Bet netrukus Klermonai neteko vis savo
turt. Vladislovas nutar, kad dabar, kai jis jau karalius, reikia susituokti su
kokia nors kita, takingesne moterimi, juoba, kad jo mona, visuomet rami ir
santri, buvo jam nusibodusi. Jis kreipsi popiei Bonifac IX
(Simoninink, Kosos draug) ir papra leidimo tuoktis antr kart.
Vladislovas buvo pakankamai takingas mogus, tad banyia
negaljo ir nenorjo atmesti jo praymo. Juk jo karalyst buvo taip arti
Romos... Antra vertus, popieius Bonifacas IX nenorjo praleisti progos
pasipelnyti. Ir tai vien kart (buvo tai 1392 metais) Gaetos vyskupas,
laikydamas pamaldas, nutrauk jas ir pradjo skaityti popieiaus bul,
skelbiani apie Vladislovo ir Konstancos ituok.
Konstanca, kuri labai myljo Vladislov, buvo tiesiog pritrenkta. Ypa
ji susijaudino, kai Gaetos vyskupas prijo prie jos ir numov jungtuvi
ied.
Isituokti tais laikais banyia neleisdavo, todl Bonifaco IX
Simonininko poelgis sukl moni pasipiktinim.
Taiau Konstancai buvo lemta susilaukti dar skaudesnio smgio:
karnuotasis jos vyras po ituokos nutar udaryti j kaljim. Itisus trejus
metus nelaimingoji karalien kankinosi belangje. Po trej met Vladislovas
teiksi j paleisti ir apvesdino su kitu vyru.,..
1395 met gruodio 26 dien turjo vykti karaliens santuoka su
Andriejumi Kapujieiu, Vladislovo favoritu. i santuoka banyios poiriu
buvo neteista.
jusi banyi u paranks su savo bsimuoju vyru, Konstanca
neikentusi suuko:
Tu laimingiausias mogus visoje karalystje, grafe Andriejau!
Tavo meilu bus teista karaliaus Vladislovo mona. [47, 96]

196

Ilaikyti savo rankose Vladislov Dinorai buvo ambicijos

reikalas. Ji norjo rodyti visai Italijai, o ypa savo neitikimajam meiluiui, kad sugeba tai padaryti. tai kodl ji buvo kelis
kartus atjusi pas savo tv eretam. Jai reikjo meils
eleksyro.
Kai Dinora pirmsyk atjo pas eretam, is susimst. Ir
galvojo ne vien dien. O kai ji atjo ketvirt kart, jis buvo jau
apsisprends. Jo akys sublizgjo, kai jis pam i lentynos
indel su tirtu pilkvu tepalu ir padav dukteriai.
ia tas, ko tau reikia, pasak. is tepalas visam
laikui prijunkys prie tavs Vladislov.
Kaip j vartoti? paklaus nudiugusi mergina.
Vaistininkas prijo ir pakudjo aus vartojimo bd.
Dinora paraudusi nuleido akis.
Oi! Kaipgi a tai padarysiu? paklaus ji.
Dukrele mano, ikilmingai pasak eretamis, tu
turi tai padaryti. Kitokio bdo a neinau. Isitepk iuo tepalu,
prie pat ateinant Vladislovui.
Mergait pasim indel ir ijo.
Po poros dien, kai Vladislovas nakt atjo pas Dinor, ji
buvo linksma ir nerpestinga. Bet vos tik Vladislovas ijo, ji
pajuto bais skausm apatinje pilvo dalyje. Vis nakt ji
kankinosi. Paryiu jai pasidar visai bloga, o vidurdien ji
numir... eretamis, jos tvas, laiksi visikai ramiai. Jis
atkerijo popieiui, dviem moterims (savo monai ir uovei) ir,
be to, gavo tkstant florin.
Liga, atneusi mirt Dinorai, itiko ir Vladislov. Jis irgi
sunkiai susirgo. Raitydamasis i nepakeliamo skausmo, jis
klausinjo:
Kas mane taip degina? Mgino karieta pasiekti sostin,
bet po septyni dien mir kelyje. Tai buvo rugpjio 7 dien.
[96]
197

Dar prie ituos vykius Kosa, bdamas toli nuo prieo

ugrobtos sostins, Florencijoje, kur jis atvyko i Sijenos,
danai klausdavo save: Kain, kaip ten darbuojasi eretamis ir
Dinora? Ar padarys gydytojas, ko praiau? O Dinora gal vis dar
tebepyksta ant Imos? ymioji Milano grauol dabar atvirai
gyveno su popieium.
Kadangi Kosa nemgo sdti sudjs rankas, jis vl
pradjo derybas su karaliumi Zigmantu, kuris norjo isiderti,
kad popieius Jonas XXIII vainikuot j imperatoriumi ir kad
sutikt suaukti banyios susirinkim banyios negalioms
gydyti.
Deryboms Kosa nusiunt pas Zigmant tris pasiuntinius.
Tu nori, kad suaukiau susirinkim? ra Kosa
karaliui. Jis bus suauktas. Nori vainikuotis Romoje
imperatoriumi? Praau! Bet pirmiau padk man ivaduoti
sostin i to antikristo Vladislovo, kuris j ugrob. Siuniu pas
tave tris kardinolus tarkis su jais. [87]
inoma, ir is krikionijos tvas nenorjo aukti
susirinkimo. Kuriems galams jam telkti (ir dargi kviesti!)
dvasininkus ir teologus i viso pasaulio? Kad jie samprotaut,
rkaut ir patarint, kas teisinga, o kas neteisinga, ir... j
erzint? Bet k daryti? Kosa man, jog Vladislovas (tuo metu
jau mirs) dar tebra gyvas ir toksai galingas, kad gali uimti
vis Italij. Jis jaut gyv reikal turti stipr alinink ir pagalbinink, galingesn u Vladislov. Toks buvo Zigmantas.
T pai dien, kai atjo inia apie Neapolio karaliaus
mirt, Kosa suinojo, kad romieiai ivijo Vladislovo
vietininkus, ijo gatves ir aukia: Tegyvuoja popieius
Jonas! Igirdo Kosa ir dar vien naujien: jo pasiuntiniai
susitar su Zigmantu, kad susirinkimas vyks met pabaigoje
Konstancos mieste. i inia Jon apstulbino.
Kur? paklaus jisai.
Vokietijoje, Konstancos mieste.
198

Popieiaus akys suaibavo, jis rm kardinolus nir,

iaur ir bais vilgsn. Toks bdavo jo vilgsnis prie
trisdeimt met, kai jis, pajuods nuo sauls ir vjo piratas, su
savo itikimais biiuliais rai jr, keldamas aplinkui siaub ir
panik.
Kvailiai! suriko jis. Ir js sudarte tok bais
susitarim?! Net Buonakorsas, jeigu biau j tenai pasiunts,
nebt padars tokios kvailysts!
Bet kodl gi? mikiodami klaus sumi kardinolai.
Juk js pats, ventasis tve, sakte mums susitarti!
I tikrj, Kosa buvo davs tok priesak, nes suprato, kad
tai neivengiama. Bet jis buvo tikras, kad susirinkimas vyks
Italijoje, ir nesijaudino. O k jis gals bauginti ir paveikti ten,
Konstancoje, kur jis, svetimalis, bus vienas tarp daugybs jam
nepastam ir tolim moni?
Buvs piratas suirzs ingsniavo i kampo kamp.
Mulkiai! Js udote ir banyi, ir mane. Argi gali
vienas mogus atsispirti prie tkstanius pasauliei ir
dvasinink, kurie suvaiuos susirinkim, turdami vienintel
tiksl sutriukinti mus?
Jo pasipiktinimas buvo begalinis. K jis, neapolietis,
padarys tenai, iaurje, pasaulio krate, altame ir niauriame
Vokietijos mieste?
Ir susijaudins kartojo:
Sic capiuntur vulpes!1
Jis turjo galvoje save. Jis visk stengsi pasverti,
apgalvoti; jam nedav ramybs viena mintis: Koki ygi dar
galima imtis?
Prisimin taip pat du savo pirmtakus, kurie veng aukti
visuotin banyios susirinkim, bijodami jo kaip velnias
kryiaus. Kaip tik jie neisisukinjo! Bet jis taip pat prisimin,

199

Taip gaudomos laps. (lot.)

kaip piktinosi liaudis, kada tas nedoras aidimas ijo aiktn,

ir kaip pasmerk juos susirinkimas Pizoje.
Reikia vaiuoti! nusprend.
Zigmantas atvyko Lombardij, ir Jonas XXIII turjo ten
su juo susitikti, juoba, kad karalius prie tai atsiunt laik,
reikdamas giliausi pagarb jo aukiausiajai ventenybei,
didiai gerbiamam Jonui...
Ruokis, Ima! tar jis Daveronai. Vaiuosim.
Jis jai paaikino, kad pasiuntiniai pasielg kaip paskutiniai
kvailiai ir vos galutinai jo nepraud. Todl reiki dabar kaip
nors palenkti savo prieus. Su meilue ir keliais kardinolais
ivyko jis iaurin Italij susitikti su Zigmantu.
tai mums ir sutrumps kelias pasaulio krat... Tarsi
Italijoje neutekt vietos...
inoma, jei susirinkim suaukt Italijoje, viskas bt
tvarkoj. Jis buvo tikras, kad tuomet n vienas jo prieas nelikt
nedemaskuotas.
iaip ar taip, susirinkimas vis tiek turi vykti, nors ir
Vokietijoje.
Kosa dav nurodym kanceliarijos sekretoriui isiuntinti
visiems katalik banyios dvasininkams kvietimus banyios
susirinkim. Kiek anksiau t pat buvo padars ir Zigmantas,
kaip Vokietijos imperatorius. Buvo kvieiami vis katalikik
ali valdovai arba j atstovai.
Jonas XXIII ir Zigmantas susitiko Lombardijos miestelyje
Lodyje. Ireiks veidmaining diaugsm dl susitikimo, ms
herojus mgino priversti pirmj i vis valdov pakeisti savo
sprendim.
Kodl js, Zigmantai, parinkote susirinkimo vieta
Konstanc? paklaus Kosa. is miestas taip toli nuo
Italijos, nuo Viduremio jros. Ko gero, a negalsiu nuvykti.
Kvietimus isiuntinjau, bet susirinkimo vietos juose
nenurodiau.
Zigmantas irjo popiei, reikmingai ypsodamasis.
200

 Konstanc parinkau todl, kad is miestas yra Vakar

pasaulio centre. pietus nuo Konstancos yra Italija, iaur
Vokietijos ir Skandinavijos valstybs, vakarus Anglija,
Pranczija, Ispanija, rytus Austrija, Vengrija, Lenkija ir
pravoslavikos alys, kurios politiniais sumetimais turs
prisijungti prie ms. Malonkite, veniausiasis valdove,
upildyti tui viet savo kvietimuose, paraykite, kad
susirinkimas vyks Konstancoje.
I tikrj, Zigmant irgi buvo ugrdin vairs kivirai,
jis jau turjo didel patirt.
Kai 1382 metais Zigmantas ved karaliaus Liudviko
dukter, bsimj Lenkijos ir Vengrijos sosto pdin, jo
valdioje tebuvo Brandenburgas (rajonas, kuriame sikrs
Berlynas, tuo metu dar nedidelis kaimelis). Zigmantas mgino
pasiglemti Lenkij, bet lenkai sukilo ir ivijo j i savo alies.
O kai tapo Vengrijos karaliumi, prie j sukilo chorvatai.
Zigmantas numalino sukilim.
Pakl mait valakai Zigmantas ir juos pajung. Be to,
jam nuolatos teko kovoti su suokalbiais, taringas Zigmantas
iauriai naikino suokalbininkus. Nuo jo rankos uvo daugelis
ymi vengr eim atstov. Buvo diena, kada jis i karto
nukirsdino galvas trisdeimt trims vengrams.
Prie Zigmant stojo ir turkai. Jis paskelb prie juos
kryiaus kar, nuygiavo Bulgarij, bet kautynes prie
Nikopolio kryiuoiai pralaimjo. Deimt tkstani kari,
patekusi nelaisv, buvo iudyti, visus kelius ir brastas
um turkai, pasiry suiupti pat Zigmant. Bet jam vis dlto
pasisek itrkti. Laiveliu Dunojaus upe jis nuplauk Juodj
jr.
Alkan ir nusikamavus, kelias dienas j blak lstanios
bangos. Tkstant kart jo gyvyb kabojo ant plauko. Vis tiktai
jam pavyko pasiekti Bizantij. Po kurio laiko i ten jis iplauk
Dalmatij. Po pusantr met vl sugro Vengrij. Bet ia
201

nepatenkinti feodalai j suiupo ir met ariausio jo prieo

pilies poem. Pilies savininko sns patys j sergjo. Bet
Zigmantui pasisek apsukti jiems galvas ir kalbti, kad j
paleist. Jis vl atgavo valdi ir m kitis Bohemijos
reikalus, kur karaliavo jo brolis Vaclovas. 1410 metais
Vokietijos imperatori rinkikai irinko j Vokietijos imperatorium vietoj netikusi jiems Ruprechto ir Vaclovo. [13]
Ir tai prie it bais mog turjo dabar spirtis ms
herojus. Beje, Zigmantas buvo toks pat itvirklis, kaip pats
Kosa ir velionis Vladislovas. Visos neskms j itikdavo kaip
tik tada, kai jis bdavo sitrauks meils nuotykius.
Pasinaudodami tuo, kad jis visikai atsiduodavo savo aistroms,
jo prieai ir ruodavo prie j smokslus. Bet kai pajusdavo
pavoj, Zigmantas nusikratydavo tingumu, vl atsiddavo valstybs reikalams ir beatodairikai kerydavo savo prieams.
Kam nors pasirys, jis veikdavo, neirdamas joki klii
nei pavoj.
Banyios susirinkimas buvo jam labai reikalingas, todl
jis taip kartai ir msi j organizuoti, apvaiuodamas vis
Europ. Taip spariai nekeliaudavo net jo senelis, Bohemijos
karalius Jonas, pramintas vainikuotuoju karali laikininku.
Zigmantas pabuvojo daugelyje Europos ali. I Lenkijos
skubjo Anglij, i Pranczijos Vengrij, i Vokietijos
Italij ir Ispanij, kalbindamas j valdovus atvykti
susirinkim. Dabar jis tarsi su ms herojumi, popieium Jonu
XXIII.
Ir popieius, ir imperatorius buvo vienas kitam be galo
paslaugs. I Lodio Jonas XXIII ir Zigmantas ivyko
Pjaenc, paskui Kremon. Kremonos valdovo lydimi, Im
palik apaioje, jie kop garsij Kremonos katedros varpin.
Prie juos atsivr puikus Lombardijos reginys su vingiuota,
didinga Po ups vaga. Buvo rudens dienos popiet. Popieius ir
imperatorius grjosi prie juos atsiskleidusia panorama
vaizdingais kaimais ir miesteliais, skendiniais alumynuose,
202

veliai sulapojusiuose po lietaus, mantriais ups vingiais.

Staiga emai pasigirdo igstingas Imos auksmas. Jonas
krpteljo, o Kremonos valdovas Gambrinas Fontolas iblyko
ir sumis atoko atgal.
Kosa kaip mat atsisuko ir savo geleinmis rankomis
stvr Kremonos valdov.
K tu sugalvojai, mesire Gambrinai? suuko jis.
Dl dievo meils, ventasis tve, k js tuo norite
pasakyti? Pasak metratinink, Kremonos valdovas Gambrinas
Fontolas, lidnai igarsjs kaip klastingas idavikas, norjo
pasinaudoti tuo, kad popieius ir imperatorius vieni buvo pasikl aukt bokt. Jis nusprend popiei ir imperatori
nustumti emyn (nors Zigmantas buvo nemaai jam
pasitarnavs) ir, kadangi jis pirmas bt suinojs apie vyk,
panaudoti kilus smy savo tikslams1.
siuts popieius buvo jau benors pats tuojau pat nustumti
idavik emyn. Zigmantas, matydamas tok staigum, i pradi ypsojosi, o paskui, paniekinamai susirauks, patar
popieiui palikti Fontol ramybje. Jis netikjo, kad is i
tikrj bt norjs juos nuudyti.
Tebnie taip, sutiko buvs piratas. Bet emyn
tegul jis lipa pirmas.
Paskui, kai jie buvo vieni, pasak Zigmantui:
Kaip matyti, Zigmantai, mums reikia tutuojau vykti i
Kremonos. Be kariuomens ia ilgiau pasilikti nesaugu2.

Po 11 met Gambrinas Fontolas, Milano hercogo Pilypo-Marijos

Viskonio paimtas nelaisv ir nuteistas mirti, atlikdamas priemirtin
ipaint, pasak: Labai gaila, kad man nepavyko tuomet susidoroti su
popieium ir imperatorium, kai jie buvo mano rankose.
2

Apie vyk pasakojama Genujos metraiuose. Tai buvo 1414

met lapkriio 16 dien imperijos laisvajame mieste Konstancoje.

203

Koks neregtas moni sambris! N vien banyios

susirinkim nebuvo suplauk tiek moni. Konstanc, kurios
gyventojus buvo galima suskaiiuoti ant pirt, suvaiavo
imtas penkiasdeimt tkstani moni. Apie trisdeimt
tkstani riteri atjojo raiti nematytas ligi tol dalykas. [13]
Male rao: is susirinkimas buvo pats spdingiausias i
vis, kuriuos kada nors buvo mats krikionikasis pasaulis.
Kartu su auktais banyios dvasininkais ir teologais ia
suvaiavo vis krikionikj ali monarch ir valdov
pasiuntiniai, imperatorius Zigmantas dalyvavo pats asmenikai.
Vien tiktai svetimali dvasinink atvyko atuoniolika
tkstani.
Alcogas pateikia tokius duomenis: susirinkim atvyko
dvideimt arkivyskup, devyniasdeimt du vyskupai, imtas
dvideimt keturi vienuolyn vyresnieji ir begalin daugyb
valdov ir viepai.
Pirm kart istorijoje visuotinis banyios susirinkimas
vyko Vokietijoje, rao arkivyskupas ir katalik banyios
istorikas Hefel. is vykis buvo neprastas ir be galo
svarbus. ionai suplauk tkstaniai moni i vairi krat.
Kiekvienas valdovas stengsi pasiimti kuo daugiau palydov,
kad nustebint kitus.
Vienus ia trauk paprastas smalsumas, kiti norjo
pademonstruoti savo didyb, treti tikjosi susitikti su draugais
ir pakalbti apie reikalus. O labai daugelis skubjo ionai,
vildamiesi sudaryti naudingus sandrius ir i to udirbti. Buvo
ia ir pirkli, ir amatinink, ir darbinink. Privaiavo
Konstanc artist, muzikant ir iaip dykintoj bei
avantirist.
Bet tai dar ne viskas. Konstanc, rao de Pote,
atvyko imtai kurtizani, kurios irgi tikjosi pasipelnyti, u
pinigus pardavindamos meil; jos norjo pasitarnauti
svetimaliams ir ypa patvirkusiems auktiems dvasininkams.
Dominikonas tvas Nideris tvirtina: Galyb velni sugujo
204

Konstanc ir susimai su prostitutmis. Tie velniai apsdo

vyrus ir trauk juos galum, knikus pomgius. [70]
Konstancos miesto valdios organai paved Ulrichui fon
Richentaliui teikti statistines inias apie atvyklius, suinoti j
vardus, usimim ir kitus duomenis. Ulrichas fon Richentalis
Konstancos susirinkimo kronikoje rao, kad jis rads mieste
apie septynis imtus svetimali gatvs moter. Kai kurios i j
bendrai, o kitos ir pavieniui isinuomojusios mieste namus.
Taiau, be j, es dar moter, kurios slapstosi, o kiek j i viso
to jis negals inoti1.
Raitas ant balto irgo, kur ved u pavadio pramatniai
apsirengs karys, po ilkiniu baldakimu su keturiais aukso
kutais kampuose, pritvirtintu ant keturi sidabro lazd (jas ne
keturi banyios riteriai), Jonas XXIII ikilmingai jojo
Konstanc, Prieaky jo dvasininkai, ietininkai ir lankininkai,
nedami ant pagalvli plaiakrates raudonas kardinol
skrybles. Patys kardinolai lydjo Jon XXIII i paskos.
Vis keli nuo saultosios Italijos iki rkanosios
Konstancos, nuo iltos ir malonios alies iki alto imperijos
miesto ms herojus sdjo nirus sename ekipae, ltai
riedaniame duobtais keliais, nors Ima, visur lydjusi Jon,
kaip manydama stengsi j pralinksminti...
Nepatinka man i kelion, kalbjo popieius.
Neinau, kokius mones a ten sutiksiu. Bijau, kad toli nuo
Italijos ir nuo sav moni man bus riesta.
Vis keli, rao katalik banyios istorikas Alcogas,
Jonas XXIII jautsi neutikrintai; jis ia maloniai
kreipdavosi sutinkamus kelyje miestieius ir valstieius, ia
juos keikdavo. I visko buvo matyti, kad jam nesinori vykti

Katalik banyios istorikas abatas Mure tvirtina, kad moterys

atvykusios Konstanc ne banyios vyr gundyti, kaip neteisingai (jo
nuomone) teigia daugelis istorik, nordami apmeiti dvasininkus. Jos viliojusios tiktai pasaulieius.

205

Konstanc. Pamats i tolo t miest, jis pakartojo tai, k jau

buvo pasaks Italijoje: Taip gaudomos laps.
Taiau pirmosios dienos Konstancoje kvp jam vilties
susirinkimo atidaryme dalyvavusieji atstovai daugiausia
buvo italai, ir, atrod, jam prielanks.
Banyios hierarch susirinkimas vyko dar neseniai
pastatytame didiausiame name, kuriame buvo kraunamos
preks, atveamos imperijos miest.
Sunku net sivaizduoti, koks didelis buvo tas pastatas. Jis
tebra iliks iki ms dien. Tiktai viena i jo patalp yra
48x32 metr dydio. ioje patalpoje pasieniais buvo sustatyti
suolai, ant kuri sdjo auktieji dvasininkai ir kiti susirinkimo
dalyviai: trys Vakar patriarchai, dvideimt devyni
kardinolai, trisdeimt trys arkivyskupai, imtas penkiasdeimt
vyskup, apie tris imtus teolog, daugyb vienuolyn vyresnij. Visi jie kartu ir sudar Konstancos susirinkim.
Taiau susirinkime dalyvavo ne vien dvasininkai.
Konstanc atvaiavo taip pat takingi ir yms mons bei
valdovai i Bavarijos, Austrijos, Saksonijos, Lotaringijos,
Meklenburgo, kotijos, Lenkijos, i vis Skandinavijos ali, i
Neapolio karalysts ir Sicilijos. Kaip stebtojai atvyko Bizantijos imperatoriaus Emanuelio Paleologo pasiuntiniai.
Kosa, ididiai pakls galv, majestotingai prajo pro
susirinkimo dalyvius sals vidur. Sukalbjs mald, visus
dalyvius palaimino. Paskui paliep jo krsl pakelti aukiau ir
pareik:
Pirmininkausiu a.
Krsl pastat ant auktos pakylos. Kosa atsisdo. Tik
itaip a juos priversiu klausyti, galvojo jis. Bet dar nespjo
jis nusprsti, k daryti toliau, kai kilo triukmas ir klegesys:
penki imtai moni suneko i karto visomis pasaulio
kalbomis (lotyn kalba buvo vartojama tiktai oficialiuose pasisakymuose), ir toj sumaity, tame antrajame Babelio bokte,
206

buvo priimtas kakoks nutarimas, kurio prasm Kosa ne ikart

suprato.
O nutarime buvo pasakyta: Be kardinol, arkivyskup,
vyskup ir vienuolyn vyresnij, sprendiamojo balso teis
turs taip pat teologai, kanauninkai bei civilins teiss inovai.
Kuriuo pagrindu jie gauna t teis? svarst Kosa,
grdamas po pirmojo posdio rmus, kur buvo jo
rezidencija. Kaip jie drso to reikalauti? Ir kaip sugebjo
apginti t reikalavim? Juk teis balsuoti turi tik dvasininkai...
Tai pranczo darbas!1
Baltas irgas ltai tapsjo gatve. Kosa vis tebesvarst. O
vis dlto pirmoji diena prajo neblogai. Man pavyko parodyti
jiems, kad autoritet j susirinkimui teikia tik mano
dalyvavimas ir pirmininkavimas.
Artdamas prie rm, jis ivydo, kad prie j susirinks
brys moni. I brio atsiskyr vienas mogus, prijo prie
popieiaus ir tar italikai:
ventasis tve...
Jis buvo i Italijos! Kalbjo italikai, lombardiei tarme!
mogus buvo vidutinio amiaus ir atrod labai susijaudins.
ventasis tve, vl pratar jis, kai Kosa nusdo nuo
arklio, o mons, susibr prie rm, apsupo j, nordami i
ariau ji pamatyti. ventasis tve, padkite man! Padkite
man susigrinti mon!
mogaus balsas bt kiekvien sugraudins.
Bet Jonas XXIII skubjo. Juk jis turjo tiek darb! Tad
nekantriai ir priekaitingai pasak:
Gerasis krikioni, argi dera trukdyti popiei ir
gaiinti jam laik tokiais praymais!..
Ir Kosa greit m kopti laiptais, kad atsikratyt kyriu
praytoju. Bet is neatstojo ir paskui Jon sek rmus.
1

I tikrj mintj asmen balsavimo teiss klausim ikl

Kambre vyskupas Pjeras d'Alji. Jo pastangomis is klausimas ir buvo
teigiamai isprstas.

207

Gvindaai! Nieke! uriko Kosa ant savo asmens

sargybinio. Kaip drsti palikti mane be apsaugos? Kur Ima?
Buonakorsas piktai dbteljo mog ir sukudjo Jonui
aus:
Tai Danobis, sinjoros Imos vyras. Jis buvo jau
anksiau atjs, norjo isivesti j, bet jinai pabgo... A
imeiau j lauk.
Popieius Jonas rsiai irjo Anjol Danob. Milano
turius buvo nusprends tbt susigrinti mon (juoba, kad
ir katalik banyia skelbia, jog moteryst neiardoma). Didiai
susijaudins, aar pilnomis akimis, puol jis ant keli prie
ms heroj.
ventasis tve, ventasis tve, paleiskite mano mon,
tegul ji grta pas mane! maldavo.
mogau nelaimingas, k gi a padarysiu, jeigu ji to
nenori! suuko Jonas.
Pro atviras duris spraudsi mons, stebdami klpant
prie popiei svetimal.
Sugrinkite man mon, ventasis tve, sakykite jai
grti pas teist vyr, meld Danobis.
Kosa siuto:
Pas teist vyr! sarkastikai pakartojo Danobio
odius. Tu teistas vyras, tu j myli. O ji ar myli tave?
Deimt met... Deimt met igyvenau su ja
santaikoje. Deimt met j myljau, o dabar myliu dar
kariau. Atiduokite man j! verkleno Danobis, apkabins
popieiaus kelius.
Smalsuoli minia prie atvir dur kaskart didjo.
Kosa atstm Danob, nuomiai vilgterjo j ir vo
atsivedjs per aus.
Tu deimt met pasti Im? Deimt met j myli? O
a myliu j trisdeimt met. A j painau, kai buvo dar
mergikt, mano rankose ji tapo moterimi. O kaip ji mane
myljo! Kai man grs kankinimai ir mirtis, ji igelbjo mane,
208

rizikuodama savo gyvybe! Daugel met aplinkybs neleido

man su ja susitikti, bet kai tik galjau atvykti Bolonij, a
pirmiausia stengiausi surasti j... Bet neradau. Vis laik,
varguose ir diaugsmuose, prisimindavau j su dkingumu
irdyje ir galvodavau: ita moteris tai mano gyvastis... O tu
nori, kad a atiduoiau j tau? Eik... pasiimk j, jeigu ji to
panors!
pyks Kosa dabar jau vienas kop laiptais. Moteris, su
aarom akyse stebjusi kivir i tamsaus kampo, oko jam
prieais ir puol glb, kartodama:
Baltazarai, Baltazarai... Ji raudojo, visas jos knas
krpiojo.
Ima, jeigu tau labiau patinka... tavo vyras...
Jinai trauk j kambar, udar duris ir susijaudinusi
kalbjo:
Baltazarai, Baltazarai... A nemaniau, kad tu... Jeigu
biau inojusi, nebiau itekjusi...
Nuo tos dienos Imos likimas neatskiriamai buvo susijs su
Kosos likimu.
Deja, per daug buvo liudinink, stebjusi popieiaus
kivir su Danobiu. Prie rm susigrd svetimaliai ir vietos
gyventojai mat, kaip Milano feodalas gavo antaus i
krikionijos tvo. Trisdeimt moni, regjusi t scen,
papasakojo apie j trisdeimiai tkstani miesto gyventoj ir
atvykli, kiekvienas t dar nuo savs priddamas.
T pai dien gandas apie vyk pasklido visoje
Konstancoje, pasiekdamas ir tuos, kurie tik ir lauk panai
skandal. Maas triukmas grs virsti tikra perknija. O tai jau
galjo smarkiai paveikti susirinkimo eig...
Kit dien susirinkimas prim dar vien nutarim,
nepatikus Kosai.
Siekdami suteikti savo nutarimams didesn svor,
susirinkimo dalyviai susitar balsuodami vadovautis
209

nacionaliniu principu: prie paskelbiant nutarimo projekt

auktajam susirinkimui, j turi atskirai apsvarstyti kiekvienos
nacionalins grups atstovai. Balsavime turjo dalyvauti Italija,
Pranczija, Vokietija, Anglija. (Pranczija taip pat atstovavo
kotijai ir Savojai, o Vokietija Lenkijai ir Vengrijai). Tokiu
bdu Italijos atstovai, nors j buvo ir daug, negaljo turti
takos susirinkimo darbui, jeigu Pranczija, Vokietija, Anglija
(ir vliau prie j prisidjusi Ispanija) nesutikdavo su kuriuo
nors pasilymu. Tai galutinai imu Jon XXIII i
pusiausvyros.
Man regis, Ima, kalbjo jis savo draugei, kad
itie niekai nutar praudyti mane. Nepatinka man j
imons...
O bdamas vienas su Buonakorsu, nesivaldydamas auk:
Ar tu kada nors girdjai, Gvindaai, kad saujel suski
bt galingesn u popiei?! J, mat, dauguma! Prasmegt ji
kur... Jis lykiai nusikeik. Jie turi daugiau teisi u
mane!
Be to, ms herojui labai nepatiko ir Zigmanto laikysena.
Zigmantas sugebjo apsivainikuoti be popieiaus pagalbos.
Grs Konstanc, jis gana altai sutiko Jon (matyt, ir j buvo
jau pasiek gandai apie popieiaus skandal su milanieiu).
Kosa suinojo, kad Zigmantas pasidavs ymi Pranczijos
teolog (toki, kaip ersonas ir Pjeras d'Alji) takai ir kursto
daugel arkivyskup prie Jon XXIII.
Kosa kasdien vis labiau irzo, nes mat, kad jo pozicijos
tolydio silpnja.
Kvepia paraku, kalbjo jis Imai. Tik pavelgs
tuos snukius, matau, kad jie neada man nieko gero. Visi jie
neapkenia mans ir manydami neleist man n pirmininkauti.
Bet nesijaudink, a dar jiems parodysiu, k galiu... Turiu vien
plan...

210

 Gvindaai! paauk jis kart savo asmens sargybin.

Eik pas Austrijos hercog ir paprayk, kad atvykt pas
mane.
Vienakis kunigas tuojau nubgo pas Fridrich Austrijiet
perduoti jam popieiaus kvietimo.
Pirm kart Kosa buvo susitiks su Fridrichu Tridente,
imperijos mieste (Tirolyje). Austrijos hercogas, patyrs, kad
popieius pakeliui Konstanc vaiuos per Trident, nuvyko
tenai ir sureng krikionijos tvui deram sutikim. Tarp j
usimezg gana geri santykiai.
Hercogas Fridrichas Austrijietis buvo pikiausias
Zigmanto prieas ir konkurentas. Jis buvo pirmesniojo
imperatoriaus Ruprechto entas ir dabar vadovavo kovai su
Liuksemburgu dinastijos atstovu Zigmantu. Ir nors jis tebuvo
hercogas, vis dlto turjo nema gali. Be Austrijos, jam
priklaus daugelis rajon veicarijoje ir Elzase (i ia kildino
save Habsburgai), o taip pat didels teritorijos piet
Vokietijoje, ypa apie Konstancos miest.
Hercoge Fridrichai, oficialiu tonu prabilo popieius,
Austrijos valdovui atvykus pas j. Tu gausi aukt post prie
ventojo sosto, bsi gonfalonieru, gausi tkstanius aukso
dukat, jeigu... [13]
Apie k juodu kalbjosi? Koki sutart sudar hercogas ir
popieius?
Tai buvo paskutiniosiomis 1415 met vasario dienomis.
Kosos padtis darsi grsminga. Italijos atstovai patyliukais
ipasakojo kitiems susirinkimo nariams, k idarinjo ms
herojus, prie tapdamas popieium, nenutyljo, inoma, ir jo
pastarj met nuotyki. Jie suprato, i kur vjas puia, ir
stengsi atsiegnoti nuo popieiaus, pasakodami apie jo
iaurum, kyininkavim ir vykdytas mogudystes.
Kaip rao popieiaus kanceliarijos sekretorius Ditrichas
fon Nimas, popieius Jonas XXIII buvo kaltinamas visomis
didiosiomis nuodmmis. Ir priduria, kad ie pasakojimai
211

padar tok bais spd kitiems susirinkimo nariams

vokieiams, lenkams, anglams, kad ie prayte pra toliau
j nebeplatinti. Dl dievo meils, liaukits! meld jie italus.
Gana! Neterkite ventojo sosto, pasakodami apie jo tarno
nuodmingus darbus!
Auktieji dvasininkai bijojo, kad jeigu mons suinos
apie krikionijos tvo nusikaltimus, tai banyia praras
autoritet savo ganomj akyse ir gali prasidti antibanytiniai
isiokimai, baigia Ditrichas fon Nimas.
Kosa greit suinodavo apie visas savo prie kalbas, nes
kiekvienoje grupje turjo nip.
Jis piktinosi:
K a padariau blogo? Argi a ne vyrikis?
Nedorovingai elgiausi? Betgi a ne veidmainys ir neketinu
gintis to, k padariau. A ne pirmas. Kas i j be nuodms? A
juos demaskuosiu. Ir paklausiu: K gi js man padarysite? A
popieius ar ne? Kas mane paalins nuo sosto? Niekas!
Popiei galima paalinti tik tada, kai jis eina prie banyi, o
visais kitais atvejais, net jeigu jis daryt paius baisiausius
nusikaltimus, popieius lieka soste, nepajudinamas kaip
uola! [77]
Bet tai buvo tik raminimasis. K galjo Kosa padaryti,
jeigu susirinkimas nutar, kad nuo iol aukiausiasis banyios
organas bus visuotinis susirinkimas ir popieius turi jo
klausyti? ersonas, Pjeras d'Alji, kardinolas Dambarela
(kuriuo Jonas taip pasitikjo, laikydamas atsidavusiu ir itikimu
mogumi), o taipgi ymiausieji teologai visus tikino, kad
Konstancos susirinkimas, bdamas Visuotinis, turi didesn
gali u popiei.
Taip susiklojo reikalai anais laikais. Dabar, kai katalik
banyia jau atstat popieiaus autoritet, visuotini
banyios
susirinkim
pranaumas
nebepripastamas.
Popieius yra aukiau vis aukiau susirinkim, aukiau
savo pirmtak ir, galimas daiktas, dargi aukiau popieijos
212

krjo" apatalo Petro. Banyia priversta laikytis ios tvarkos,

kad ivengt pakrikimo, kurs jau ne syk buvo prasidjs. Bet
tuomet visi katalik banyios alininkai prijo ivad, kad
popieius turi paklusti visuotini banyios susirinkim
sprendimams. Ypa grietai is klausimas buvo ikeltas
Konstancos susirinkime. Jonas, tiek vykdamas susirinkim,
tiek ir bdamas Konstancoje, guodsi menka viltimi:
Kadangi imperatorius ir visi valdovai, kartu su manimi
suauk susirinkim, pakviet j mano varovus, o ie
neatvyko, tai susirinkimas gali paalinti juos nuo sosto kaip
eretikus ir atskalnus. Schizma bus likviduota, ir vieninteliu
popieium liksiu a.
Taiau pastaruoju metu aplinkybs susikomplikavo. Ir
tada Kosa, galutinai prispirtas, ryosi kratutinei priemonei:
Vaikai mano, kreipsi jis susirinkimo narius,
siekdamas atkurti taik banyioje ir visiems laikams panaikinti
skilim, esu pasirengs isiadti ventojo sosto. Nuoirdiai
esu pasirys pirmas atsisakyti sosto, nelaukdamas, kol
atsisakys Grigalius XII ir Benediktas XIII, ir tuo bdu parodyti
nesavanaudikumo pavyzd. Broliai, vaikai mano, a
pasitrauksiu sulig pirmu js odiu!
Tai atsitiko 1415 met kovo 1 dien. Ir nuo tos dienos
Jonas XXIII nebeturjo ramybs.
Tai kodl neatsisakote sosto? klausinjo j
susirinkimo dalyviai. Juk paadjote atsisakyti. Js pats tai
pasilte.
Galiausiai, pristigs kantrybs, 1415 met kovo 20 dien
Kosa pasiauk Buonakors ir tar:
Nueik pas Fridrich Austrijiet. Ilgai keniau, bet
daugiau nebegaliu. Pasakyk jam, jog tai, dl ko mes susitarme,
turi vykti rytoj arba niekad. Paklausk, ar tebegalioja ms
slygos.
Gvindaas gro po valandos.
Rytoj... tiek tepasak jis.
213

Kit dien nuo pat ryto Konstancoje viepatavo ventika

nuotaika. Tkstaniai moni vietos gyventojai ir sveiai
vyko umiestin, didel piev, kurioje meistrai, prie savait
pasamdyti Fridricho Austrijieio, buvo reng tribnas
Konstancoje susirinkusiems valdovams, didikams ir j
monoms. Tribnos buvo idrapiruotos rykiais vairiaspalviais
audiniais. ia vyks turnyras, suorganizuotas Fridricho
Austrijieio, o jis pats, usidjs geleinius arvus, turjo raitas
alioje arenoje prieais tribnas kautis su grafu eliu.
mons psti ir raiti trauk pasigrti retu ir domiu
reginiu. Bet tai i minios atsiskyr kakoks raitelis ir pasuko
siaur gatvel, einani vakarin miesto pakrat. Apsivilks
jis buvo nuskarus marg turnyrin kostium, o vir jo senus
surdijusius arvinius markinius su nutrkinjusiais
metaliniais iedeliais. almo antveidis buvo nuleistas ir perpus
deng veid. Jis panjo kokio nors riterio, dalyvaujanio
turnyre, arklinink. Toki arklinink buvo daugyb, ir niekas
nekreipdavo juos dmesio. mones labiau domino stotingi ir
graiai apsireng riteriai. Tad niekam nerpjo n itas raitelis;
jis netrukdomas ijojo i miesto ir veikiai buvo jau gana toli
nuo pievos, kurioje vyko turnyras. Tada jis spusteljo arkl ir
zovada leidosi tolyn. [72]
U pusvalandio kelio nuo Konstancos, trij keli
akumoje, raitas ant mulo kako lauk drtas vienakis kunigas,
neramiai stebeilydamas veidus visiems, kurie jojo nuo
Konstancos puss. I tolo pastebjs mums jau inom keistj
arklinink, jis suragino mul, bet gyvulys n neman judti i
vietos. Tada kunigas enklais m rodyti atjojaniam, kad
sustot. Tasai sulaik irg.
Viskas tvarkoj? paklaus.
Taip, atsak kunigas. Tavs laukia tvirtovje.
Skaitytojai, be abejo, jau suprato, kad arklininkas tai
persirengs popieius Jonas XXIII, o kunigas jo itikimasis
asmens sargybinis Gvindaas Buonakorsas.
214

Nordamas
susilpninti
anarchikai
nusiteikusi
susirinkimo nari ir imperatoriaus Zigmanto spaudim, Kosa
nutar pabgti i Konstancos to vapsv lizdo. ia jam turjo padti Fridrichas Austrijietis, inoma, ne u dkui.
A beveik laisvas, Gvindaai, tar Kosa. Ir bsiu
visikai laisvas, kai tik atsidursiu Fridricho pilyje. Man reikia
skubti...
Ak ventasis tve, ventasis tve! verkleno
sustorjs milinas. A jau nebe tas, kaip pirmiau...
Nebeturiu jg sekti paskui tave...
Ir nereikia. Jok Konstanc ir pasakyk Fridrichui, kad
sutikai mane paskirtoje vietoje. Bet jis tegul nenutraukia
turnyro, kol atsisiu i tvirtovs ygn su inia, kad esu jau
vietoje.
Suplieks arkl, jis nuuoliavo keliu vakarus. Kosa atjojo
afhauzen, apsistojo svarbiausioje miesto tvirtovje ir,
bdamas tikras, kad jo priebga neveikiama (tvirtovs sienos
buvo penki metr storumo), pasiunt laik imperatoriui
Zigmantui.
Imperatoriau Zigmantai! A vl esu laisvas ir
nepriklausau nuo Js nei nuo pikiausi mano prie, prie
kuri Js prisidjote. Jauiuosi ia puikiausiai. Ir vis dlto a
neatsisakau savo paado atsistatydinti. A pasitrauksiu, kad
banyioje siviepataut taika. Taiau a pats nusprsiu, kada
man tai padaryti. [51, 67]
Tai buvo naujas gudrus Jono XXIII manevras, sako
katalik banyios istorikas Mure. Jonas XXIII tikjosi, kad,
jam pabgus, susirinkimas iirs.
ventikai nusiteikusioje Konstancoje niekas ir nenuman,
kas atsitiko. Vis dien tssi fechtavimo varybos regini
itrokusios liaudies malonumui. Turnyrui vadovavo hercogas
Fridrichas. Ir tiktai vakare, gavs ini i afhauzeno, kad
popieius jau tvirtovje, jis paskelb, jog vent baigta.
Gvinda, kuris i nuovargio vos benusdjo ant. mulo, jis
215

pasodino ekipa, o patsai zovada nulk afhauzen pasimatyti su popieium. [13]

Apie popieiaus pabgim Konstanca suinojo sekani
dien. Susirinkimo dalyviai sunerimo.
O-o! Koks gali bti banyios susirinkimas, jeigu jo
nepripasta banyios galva! auk kardinolai, popieiaus
Jono XXIII alininkai. Jei banyios galva pasitrauk,
susirinkim reikia paleisti.
Kardinolai rm popiei, nes mat, jog dvasininkijos
atstovai, susirink i vis Europos kamp, juos nusveria. Jie
sudaro daugum ir priima nutarimus, nesiskaitydami su
kardinol nuomone.
Jon XXIII rm ne vien kardinolai. Jo alinink atsirado
ir pasaulietini valdov tarpe. Be hercogo Fridricho, teikti jam
pagalb buvo pasireng (i neapykantos Zigmantui) ir kiti
valdovai: Nasau hercogas (vienas i septyni kurfiurst,
rinkusi imperatori) ir markgrafas Bernaras Badenietis.
Didesnioji susirinkimo nari dalis tie, kurie priiminjo
nutarimus, nusivyl: j pastangos nujo niekais. Tiesa, jie
pasmerk popieiaus elges, bet neiman, k daryti toliau.
Vis dlto atsirado moni, kurie, pasipiktin popieiaus
elgesiu, var susirinkimo darb toliau. Didj penktadien, kovo
29 dien, Vokietijos, Pranczijos ir Anglijos atstovai prim
tok nutarim:
Ms susirinkimas, atstovaujs kovojaniai banyiai,
yra paenklintas ventosios dvasios vardu ir teistas. Gali jis
semiasi i paties dievo. Ir visi, net ir pats popieius, turi
klausyti jo nutarim, kuri tikslas likviduoti schizm ir
reformuoti banyi.
is banyios korifj, susirinkimo dalyvi pareikimas,
priimtas nedalyvaujant pirmininkui popieiui ir jo
alininkams kardinolams, buvo tarsi tolesni j veiksm
pateisinimas. Tarp eilui buvo justi tam tikras svyravimas ir
jaudinimasis, juoba kad kardinolai, Kosos alininkai, uoliai
216

kirino susirinkimo dalyvius. Jie atvirai gyn popiei,

sakydami, kad politin valdia Konstancoje savo prieikumu
banyios galvai privertusi j bgti, kad kitaip jis ir negaljs
pasielgti. Jie para ir ilipd ant nam sien lapelius,
ragindami tuos, kurie remia popiei Jon XXIII, vykti
afhauzen ir tenai tsti susirinkimo darb.
Apleiskite Konstanc, ra jie, vykite
afhauzen. Tebnie atskirtas nuo banyios kiekvienas, kas to
nepadarys. Ir, rodydami pavyzd, jie pirmieji ivyko
afhauzen. [87]
Popieiaus pabgimas, dl kurio taip subruzdo susirinkimo
nariai, imperatoriui Zigmantui nepadar jokio spdio. Jis
stojo vadovauti teologams, karingai nusiteikusiems prie
popiei, sugebjo iblakyti pesimistines nuotaikas ir neleido
susirinkimui iirti. Jau sekani dien po netikto Jono XXIII
pabgimo Zigmantas, lydimas brio raiteli, perjojo
Konstancos gatvmis, aukdamas monms:
Nusiraminkite, viskas bus gerai. A priversiu popiei
grti Konstanc, o tuos, kurie jam padjo, prideramai
nubausiu.
Susirinkimas buvo igelbtas nuo visiko iirimo. Kai
kurie i jo nari buvo pasine susidoroti su popieiaus
alininkais kardinolais, bet daugumas taikingiau nusiteikusi
auktj dvasinink prilaik smarkuolius, o Zigmantui patar
dar palkti ir kol kas nesigriebti joki veiksm prie popiei.
Zigmantas sutiko ir nusiunt pas Jon pasiuntinius, paveds
jiems iaikinti, ar popieius ketina testi savo paad atsisakyti
sosto, ar gal jau pakeit savo nusistatym.
Pas popiei nuvyko du kardinolai (i t, kurie nepabgo
afhauzen) ir du vyskupai. Kosa juos prim... guldamas
lovoje.
Nei js, nei kuris kitas popieius negali paleisti
banyios susirinkimo, pareik pasiuntiniai, jeigu jis
pats nenutars baigti darbo. Ms susirinkimas tebevyksta, visa
217

valdia, nors js ir pabgote, priklauso jam. Visi, neiskiriant

n js, turi paklusti jo nutarimams, nes jis tai pati banyia.
(i mint ikl teologas ersonas, ir j prim susirinkimas.)
Jonas XXIII nusiypsojo.
Samprotaujate kaip eretikai. i mintis svetima
banyiai, niekas nesutiks su ja. Organizmas bna sveikas tada,
kai sveiki atskiri organai. Viskas turi bti darnu. Galva tai
organizmo dalis, be kurios organizmas us, lygiai kaip ir galva
negali egzistuoti be viso organizmo. Tas pat ir su banyia.
Banyia tai tam tikras organizmas, kurio neregimoji galva
yra Jzus Kristus, o regimoji a, popieius. Todl is js
nutarimas prietarauja banyios statymams...
ventasis tve, idrso nutraukti j vienas i
kardinol, js pareikte, kad banyios labui atsisakysite
sosto...
Taip, esu tai pasaks, pripaino Kosa. Bet is
pareikimas buvo igautas per prievart. Js patys matte, kad
nutarimai buvo priimami ne bals dauguma, kad tyia buvo
sugalvota balsuoti pagal nacijas.
Kaipgi dabar bus, ventasis tve? Vadinasi, js
neatsisakote sosto? Js paadas nebegalioja?
Kosa ididiai vilgterjo pasiuntinius.
O k man duos susirinkimas, jeigu atsisakysiu? Ar js
galite man paadti Bolonij ir gretimas emes? Ar galite
priadti, kad a pasiliksiu kardinolu ir gausiu po tris deimt
tkstani aukso dukat kasmet? Ar galite atleisti visus mano
neteistus poelgius, kuri js taip uoliai iekojote? Ir dar: ar js
galite utikrinti, kad naujai irinktas popieius, mano pdinis,
sutiks iduoti man indulgencij, atleidiani visas mano nuodmes ir visus nusikaltimus, kuriuos a gal dar padarysiu, jeigu
mane privers aplinkybs?
Pasiuntiniai, pasipiktin tokiais Jono XXIII reikalavimais,
m nibdtis. Kosa, sarkastikai ypsodamasis, stebjo juos.
218

 O k js galvojote, dvasikieji tvai? Mante, kad a

imsiu be niekur nieko ir atsisakysiu sosto, kur umiau per
dievo malon?
Ir, atsuks pasiuntiniams nugar, Kosa demonstratyviai ir
begdikai m kasytis upakal, rao jo biografas
Ditrichas fon Nimas ir kiti istorikai.
Pastarieji popieiaus odiai, o ypa cinikas jo gestas
tikino pasiuntinius, jog derybos nieko gero neduos. Vienintel
ieitis, j nuomone, dabar buvo sutikti su Zigmanto pasilymu:
paskelbti kar popieiui ir jo gynjui Fridrichui Austrijieiui.
Pasiuntiniai prane apie deryb rezultatus susirinkimui, ir is
ekskomunikavo Fridrich, atimdamas i jo visas teises, nes jis
apgavo imperatori ir veik prie banyi.
Banyios ekskomunika reik, kad Fridricho valdiniai
atleidiami nuo duotos jam itikimybs priesaikos.
Imperatorius ir susirinkimas ragino valstybes, turinias bendr
sien su Austrija, pulti Fridrich ir adjo atiduoti joms visas
uimtas emes. [33]
Zigmantas pasirod ess labai geras organizatorius. Per
mnes laiko jis sugebjo sukelti ant koj vis lig tol
nepaslanki imperij. Trisdeimt tkstani Niurnbergo grafo
kari buvo pasista prie Fridrich. Jie um kelet jam
priklausani miest tarp Konstancos ir veicarijos sienos ir
patrauk afhauzen.
Matydami, kad prieas artja, popieius ir Fridrichas
Austrijietis pabgo i afhauzeno. Miestas pasidav
imperatoriaus Zigmanto malonei ir papra jo globos. Jo pavyzdiu pasek Frauenfeldas ir Turgau. Toenburgo grafas
um Feldkircho miest ir gretimas emes, priklausanias
atskiriems smulkiems feodalams. Zekingen um Bazelio
grafo kariuomen. Taip pat buvo okupuotas Habsburgams
priklausantis Elzasas. Fridrichas per didel varg surinko
kariuomen. Bet ia jis suinojo, kad veicarijos miest
219

Zoloturno, Neatelio ir Bazelio kariuomens susivienijo, ikl

imperatoriaus vliav ir um Bruk, Arau, Leicberg ir
Armberg. veicarai siver Aro ir Reiso sln ir per
atuonias dienas, netek i viso keturi moni, uvald didel
tirtai gyvenam rajon su puikiai dirbtomis emmis. Taip pat
skmingai veik Ciuricho ir Liucernos miest kariuomens.
[33]
Tuo paiu metu, kai imperatoriaus ir veicarijos
kariuomens viena po kitos grob Fridrichui priklausanias
teritorijas, banyios susirinkimo nariai nutar paskelbti
kaltinim pabgusiam popieiui. Dabar, kai Jonas buvo bejgis
ir persekiojamas, jie sidrsino. Dargi tie kardinolai, kurie
anksiau rm popiei, vienas po kito gro Konstanc.
Tyliai ir kukliai ateidavo jie posdius ir ddavosi atidiai
sek jo darb.
Devintasis ir deimtasis susirinkimo posdiai buvo skirti
Kosos kaltinimo liudinink apklausai. Ir ko tik nebuvo
prikalbta apie ms heroj! Kaltinimai buvo tokie baiss, jog
banyios tvai isigando, kad jie nepakenkt vis dvasinink
reputacijai, kad nesukelt skandalo, ir nutar paius rimiausius
kaltinimus nuslpti. Kaip jie tai padar? Pateiktuose Kosai
kaltinimuose vengiama smulkiau aprainti tokius faktus, kaip
kraujomaia, moter grobimas, vagysts, mogudysts,
itvirkavimas1, mergaii suvediojimai (istorija su trimis
imtais vienuoli), pirmtak nunuodijimas, kyininkavimas.
Oficialiame kaltinime visi ie popieiaus prasiengimai buvo
pavadinti labai sunkiomis nuodmmis, neatskleidiant ios
formuluots turinio.
Tokie faktai buvo ne naujiena. Tokius dalykus idarinjo
ir kiti ventieji tvai. Taiau Konstancos susirinkimo nariai

Kosos apkaltinime odis od buvo taip pasakyta: Multos juvenes

destruxit in posterioribus, quorum unus in fluxu sanguinis decessit...
(Igdino daugel jaunikaii, kuri vienas mir nuo kraujo nutekjimo...)

220

nutar parodyti, kad jie stengiasi apvalyti banyi ir yra

pasiry ukietjus nusidjl paalinti nuo popieiaus sosto.
Kaltinamasis aktas susidjo i 54 punkt, kurie, anot
Ditricho fon Nimo, atskleid negirdt popieiaus itvirkim ir
ypaiai sunkias jo nuodmes.
Pasak Gobelinuso, popieiui pateikti kaltinimai, patvirtinti
liudinink kardinol, arkivyskup ir vyskup, maiusi
nusikaltimus savo akimis, buvo suformuluoti trumpai ir
grietai.
Jonas XXIII buvo kaltinamas tuo, kad jis:
1. Pardavinjo banytinius postus ir titulus.
2. T pat post parduodavo keliems asmenims.
3. mones, uimanius banytinius postus, paalindavo, o
j vietas vl parduodavo kitiems (jau brangesne kaina).
4. Norjo parduoti Florencijai vento Jono palaikus u 50
000 aukso florin.
5. U dideles sumas leisdavo pasaulieiams
ekskomunikuoti savo skolininkus. (i privilegij jis
suteikdavo monms, kurie buvo jam naudingi. Jei, pavyzdiui,
pasaulietis agentas, pardavinjs indulgencijas, matydavo, kad
mogus, sigijs indulgencij isimoktinai, nebemoka laiku
eilini mok, tai galdavo j ekskomunikuoti, tuo priversdamas
mog iparduoti savo turt ir sumokti skol, kad banyiai
nebt nuostoli.)
6. Neig pomirtin gyvenim.
7. Netikjo mirusij prisiklimu.
8. Guljo su savo brolio mona.
9. Paleistuvavo su savo dukteria ir anke.
10. Vienu metu gyveno su motina ir dukteria.
11. Suvediojo imtus mergin.
12. Turjo ryi su imtais itekjusi moter.
13. Tvirkino Kristaus suadtines vienuolynuose.
(Toki mergin, pasiventusi tarnauti dievui, o paskui
221

atsidavusi paleistuvysts nuodmei, buvo daugiau kaip trys

imtai.)
14. Vien Bolonijoje turjo tris imtus meilui.
15. Itvirkavo su vyrikos lyties asmenimis.
16. Eng vargus.
17. Paeidinjo visus statymus.
18. Buvo bedievi atrama.
19. Nuolaidiavo ydoms.
20. Buvo simoninink numyltinis.
21. Buvo kno geiduli vergas.
22. Buvo didiausias i vis nusidjli.
23. Nepripaino dorybi.
24. Turjo visas ydas, kokios tik gali bti...
ir taip toliau iki 54 punkto, kuriame buvo viskas
reziumuota: Jis siknijs velnias,
Lanfanas, pasakodamas apie Kosos teism Konstancos
susirinkime, ypa akcentuoja baigiamuosius kaltinimo odius,
apibdinanius Jon XXIII, ir sako: Kardinolai, irink tok
popiei, prisiek jam itikimyb ir laik j geriausiu i vis
kardinol, vadinasi, jie patys turjo bti tokie itvirkliai ir
nusikaltliai, koki nestengia nupieti ms vaizduot. Toliau
istorikas priduria: Konklavos irinkto popieiaus lyki
nusikaltim skaiius toks didelis, jog sunku patikti, kad juos
bt galjs padaryti vienas mogus.
Hefel rao, kad popieiui Jonui XXIII pateikt kaltinim
sraas turjs 72 punktus. Tuos kaltinimus dabar, kai buvo jau
galima nesibijoti Jono XXIII rstybs, kardinolai ir
arkivyskupai drsiai kl.
Auktieji banyios dvasininkai posdiavo toliau, taiau
popieiaus Jono XXIII jie dar neturjo savo rankose, ir
Fridricho Austrijieio padtis dar nebuvo visai beviltika.
Burhartas fon Mansbergas nirtingai gyn Baden, kurio
valdovas jis buvo, o Fridrichas, i Laufenbergo pasitrauks
Brisak, nutar laikytis iki paskutinij. Atkakliai gynsi
222

Zekingenas ir Feldkirchas. Daugelio miest valdovai, Fridricho

vasalai, atsipeikj nuo netikto upuolimo, paskelb kar
imperatoriui Zigmantui. Tirolieiai, itikimi hercogo Fridricho
valdiniai, feodal kurstomi, taip pat buvo pasireng atkeryti u
savo valdov. iuos karinius veiksmus finansavo Jonas XXIII,
leisdamas tam reikalui milinikas sumas. Burgundijos ir
Lotaringijos valdovai irgi buvo pasiruo teikti pagalb
Austrijos hercogui. Visi dar tikjosi, kad Fridrichui pads jo
giminaiiai Habsburgai brolis Ernstas ir pusbrolis Albertas.
Iki iol likimas buvo palankus Fridrichui, ir jis didiai
pasitikjo savimi. Taiau dabar laim nusisuko nuo jo.
Bdamas neapdairus ir silpnavalis, Fridrichas pasimet. Be to,
didel tak jam dar bailusis Bavarijos hercogas Liudvikas.
Per kelias dienas netekti septyni deimi miest ir tvirtovi
tai ne juokas! Nors popieius Jonas ir buvo tikjs juo, kaip
ventuoju, jis vis dlto tvirtai pasiryo nusilenkti Zigmantui,
pasiduoti jo malonei ir imelsti jo atleidim net jei tam
reikt iduoti Jon XXIII.
Dar niekad federalins alies valdovas taip nesiemino
prie imperatori!
Zigmantas, nordamas labiau pabrti savo pergal ir
suniekinti usispyrl hercog, nutar priimti Fridrich vis
akivaizdoje. didiul prancikon vienuolyno valgomj
sukviet paius takingiausius susirinkimo narius, paius
galingiausius Italijos miest valdovus ir atstovus.
Zigmantas prim Fridrich ir j lydjusius Niurnbergo
graf ir Bavarijos valdov Liudvik. Vis vilgsniai nukrypo
nelaimingj Austrijos hercog. Zigmantas paklaus:
Ko js norite?
Niurnbergo grafas, js tarpininko pareigas, atsak:
Galingiausiasis monarche! Austrijos hercogas, mano
dd, nuemintai prao jus ir banyios susirinkimo narius
atleisti jam jo sunk nusikaltim prie jus ir prie susirinkim.
Jis tiki jumis ir, jeigu priadsite, kad jis ir jo artimieji nebus
223

baudiami, yra pasiruos atgabenti Konstanc popiei Jon

XXIII.
Hercoge Fridrichai, garsiai paklaus imperatorius,
ar js patvirtinate savo snno odius? Ar galite prisiekti
savo gyvybe, kad nesulauysite ms susitarimo?
Taip, a sutinku... drebaniu balsu, kone verkdamas,
itar Fridrichas Austrijietis. emai lenkiuosi prie js
imperatorikj didenyb...
Fridrichas perleido imperatoriui Zigmantui savo
teritorijas nuo Tirolio iki Brisgau, tikdamasis, kad
imperatorius teiksis jam k nors i j sugrinti...
Dl visa ko Zigmantas pasiliko Fridrich kaitu.
Pasiauks dabar jau nuolank valdov, nujo kartu su juo pas
Italijos banyios atstovus.
Dvasikieji tvai, kreipsi juos. Js inote, kokie
galingi Austrijos valdovai. O dabar pasiirkite, k gali
Vokietijos imperatorius! Ir parod Fridrich.
Atleids Austrijos hercog, Zigmantas kreipsi
Niurnbergo graf:
Na, Fridrichai, pus darbo jau padaryta. Tu pabaigsi,
kas liko. Surask Jon XXIII ir pristatyk j ia. Niurnbergo
grafas, Fridrichas Hohencolernas, kaip manydamas stengsi
siteikti Zigmantui, nes is buvo jam paadjs labai aukt ir
pelning tarnyb. Jis turjo tapti vienu i septyni kurfiurst,
renkani imperatori, ir, be to, Brandenburgo ems paios
didiausios Ryt Vokietijos provincijos, kurioje buvo Berlynas,
valdovu1. [33]
Fridrichas Niurnbergietis paskubjo ir kart pasitarnauti
savo globjui Zigmantui. Surinks kariuomen, jis iygiavo
Freiburg, kur buvo pabgs Jonas XXIII. Gerai ityrs
vietov, atkirto visus kelius, paskui siver Freiburg. Jam
1

Zigmantas tesjo savo paad: Fridrichas Niurnbergietis, vienas

pirmj Hohencolern, i menko feodalo pasidar stambiausio imperijos
rajono Brandenburgo valdovu.

224

pavyko paimti nelaisv Jon ir atgabenti vien miestuk

netoli Konstancos.
Tai buvo 1415 met gegus 17 dien. Prie tris dienas,
gegus 14-j, buvo suauktas specialus susirinkimo posdis,
kuriame dar kart buvo sprendiamas Kosos likimas.
Susirinkimo nariai atm i Jono XXIII visas teises ir dabar,
nieko nesibijodami, galjo j teisti.
1415 met gegus 29 dien buvo suauktas dar vienas
posdis galutiniam nutarimui apgarsinti. tribn pakilo vienas
vyskupas ir garsiai paskelb:
iandien sprendiamas krikionikojo pasaulio
likimas. iandien bus paalintas nuo sosto banyios galva.
[87]
Po to buvo perskaitytas kaltinamasis aktas.
Jame buvo kalbama apie negarbing popieiaus pabgim,
persirengus svetimais rbais, iskaiiuoti jo simonistiniai
poelgiai, nurodyta, kad jis pardavinjo visk: banytinius
postus, titulus, indulgencijas; pamintas Romos banyios ir
kit Europos ali banyi turto eikvojimas, konstatuota, jog
per j dvasinje banyios valdioje sigaljo pasaulietika
dvasia.
Kaltinamajame akte taip pat kalbama apie pasibaistin
popieiaus Jono XXIII nedorovingum ir aib kitoki
nusikaltim. Jis vadinamas nepataisomu nusidjliu, baisiu
skandalistu, intrigantu, storieviu, pasileidliu, simonininku,
vagimi, kurstytoju, idaviku, mogudiu, kraujagdiu,
agintoju, banyios ramybs ir vienybs ardytoju, mogumi,
nevertu valdyti krikionij.
Sprendimas buvo paskelbtas dvyliktajame posdyje.
Susirinkimas nutar, kad Jonas XXIII turi bti paalintas nuo
sosto ir nugabentas patikim viet imperatoriaus Zigmanto
inion. [67]
Ms herojus tuojau pat buvo nusistas Gotlebeno
tvirtov Turgau mieste (veicarijoje) ir pasodintas karcer.
225

Niekam nebuvo leidiama su juo kalbtis. Atrod, kad dabar

jau viskas baigta. Jis toli nuo Italijos, kur su juo vis dlto daug
kas skaitytsi, net jeigu jis bt kaljime! Dienos karceryje
slinko be galo ltai... Pro karcerio langel Kosa danai
matydavo vedant tardyti kakok vidutinio amiaus vyr, rimt,
griet, patriarcho veidu, su barzdele. Kas jis? galvojo
Kosa. Pamgino uduoti klausim dviem savo
priirtojams. Tiktai itie du mons visada buvo prie jo ir dar
bus ilgus metus... Bet jie buvo vokieiai, nemokj nei ital,
nei lotyn, nei kurios kitos kalbos ir nesuprat Kosos. Vis ia
praleist laik Kosa negaljo su niekuo pasikalbti. Tik
savaits gal jam nusiypsojo laim, tarsi sauls spindullis
prasiskverb nir kaljim, atjo Ima.
Baltazarai... brangusis Baltazarai, neprarask vilties. Dar
viskas gali pasikeisti... Tau gali dovanoti...
Kosa palingavo galv. I Imos jis suinojo, kas tasai
rimtas mogus su barzdele ir kitas, jaunesnis, kur irgi kasdien
tard dvasininkai, specialiai atvyk i Konstancos. mogus su
barzdele buvo ekas Janas Husas, Prahos universiteto
profesorius, garsus ek teologijos magistras. Po Viklifo jis
pirmas usipuol turting ir moralikai smukusi Bohemijos
dvasininkij. Betliejaus koplyioje Prahoje Husas laikydavo
pamaldas liaudiai suprantama ek kalba. Tai buvo labai
dorovingas, ramaus ir gero bdo, ikalbingas ir atraus proto
mogus.
Savo
pamoksluose
Husas
negailestingai
demaskuodavo godios katalik dvasininkijos piktnaudiavimus ir nedorum.
Iganytojas ragino apatalus atsiadti emikj
grybi. Taiau iandienykt dvasininkija juokiasi i dievo
odio. emikieji nuodai prasismelk katalik banyios
kn, visa dvasininkija prisigrusi gobumo dvasios, kalbjo
jis.
Dar Romos susirinkime popieius Jonas XXIII ragino
pasmerkti eretikj Huso ir jo pirmtako anglo Viklifo
226

mokym. Ar galjo tada visagalis popieius pagalvoti, jog ateis

laikas, kai jam teks susitikti su Husu itame baisiame
Vokietijos kaljime? Hus pakviet Konstanc neva tam, kad
jis idstyt auktiesiems dvasininkams savo mokym, labai
populiar ne vien Bohemijos liaudyje, bet ir jos valdov tarpe.
Susirinkimui pakvietus Hus Konstanc, imperatorius
Zigmantas idav jam apsaugin rat, laiduodamas saugum
Konstancoje. Bet vos tik Husas atvyko Konstanc, j sum ir
pasodino kaljim.
Veltui Husas protestavo, remdamasis imperatoriaus
iduotu apsauginiu ratu. Zigmantas turjo nusileisti banyios
hierarchams, laikiusiems Hus eretiku.
Husui neleido idstyti savo pair ir nutar j teisti.
Dvasininkai atsidj knisosi jo veikaluose, iekodami
prasilenkim su katalik banyios dogmomis. Jis pats turjo
gintis prie susirinkim, prie savo teisjus, kurie jo
neapkent u tai, kad jis demaskavo j negraius darbelius ir
reikalavo apvalyti banyi. Jis vienas turjo spirtis prie
tkstant savo prie. Ir skmingai atsispyr, nors susirinkimo
nariai i paskutinij stengsi j paeminti, tyiojosi ir juoksi
i jo. Kai pagaliau suprato, kad neigali atremti jo argument,
dav jam pasirayti rat, kuriame buvo pasakyta, kad jis atsiada savo mokymo. Husas nesutiko pasirayti.
Negaliu atsiadti, sak jis. A tikiu tuo, k
skelbiu: esu itikimas evangelijos tiesai. Grkite ir js prie tos
tiesos, reformuokite banyi.
Tu usispyrs, nepataisomas eretikas. Tokie
mons, kaip tu, daro vien tik al banyiai, atsak tai
susirinkimo nariai.
Husas buvo pasmerktas kaip eretikas. O eretikams tebuvo
viena bausm mirtis ant lauo. Ir Janas Husas buvo
sudegintas Konstancoje.
Tad Kosa ir mat j vien ryt pro savo kaljimo langel.
Ant galvos didiajam ekui buvo umauklintas senovikas
227

gaubtas su velni atvaizdais. Banyia, pasmerkusi eretik

sudeginti, pasiunt j kit pasaul, rekomenduodama
velniams1.
Sudeginus Hus, atjo eil jo mokiniui Jeronimui
Prahieiui jaunuoliui, kur Kosa irgi mat tvirtovje.
Jeronimas Prahietis studijavo teologij Heidelberge, Kelne ir
Oksforde. Susirinkimo nariai tardymo metu neleido jam nieko
aikinti, jis turjo vien tik atsakinti klausimus.
Pagaliau jaunuolis neitvr.
Dvasikieji tvai! kreipsi teisjus. Tris imtus
keturiasdeimt dien js ilaikte mane sukaustyt grandinmis
purviname ir baisiame kaljime. Mano kaltintojai vaiktinja
laisvi ir meiia mane, o js neleidiate man n odio itarti
pasiteisinimui. Jus tikino, kad esu eretikas ir atskalnas, todl
js ir nenorite mans iklausyti. Bet js tiktai mons. Js ne
dievai. Kaip mons, js galite apsirikti ir suklysti. Reikalas
lieia ne tiktai mano likim, bet ir js garb, garb banyios
susirinkimo, kuriuo tiki liaudis, manydama, kad ia susirinko
viesiausi banyios protai... Kiekvienas mogus turi savo
sitikinimus, kurie jam atrodo teisingiausi. Dl j galima
ginytis. ventas Jeronimas ir ventas Augustinas galvojo
kiekvienas kitaip, bet niekas neapkaltins j erezija. Tiesa
gimsta besiginijant, mogus patsai pamatys, ar jis teisus, ar ne.
Kiek ymi moni, imintingesni ir teisingesni u mane,
buvo klaidingai apkaltinti banyios dogm paeidimu,
kankinami ir pagaliau nuudyti. Visai neseniai ia, ioje
vietoje, buvo nuteistas sudeginti ant lauo Janas Husas,
1

Katalik metratininkai teisina banyi. Jie sako, kad Hus

pasmerk ne banyia, bet pasaulietin valdia. Banyia, girdi, nelaidavusi
jo saugumo. J sudeginti saks imperatorius, nepaisydamas savo paties
apsauginio rato, kuris buvs iduotas tik apsaugai nuo savivals. O
susirinkimo nutarimas teistas, ir Huso sudeginimas ant lauo visikai
pelnytas! [72]

228

doriausias vyras, teisingas ir geras mogus... Matau, atjo ir

mano valanda.
Pastarieji odiai buvo pasakyti ne atsitiktinai: jis aikiai
mat, kad auktieji dvasininkai, pasikviet Hus ir j
Konstancos susirinkim apsvarstyti j mokymo, buvo i
anksto nusistat nieko nesvarstyti, bet teisti juos kaip eretikus,
o nuosprendis paruotas i anksto: Sudeginti ant lauo kitiems
pagsdinti. Jeronimui pamginus gintis, jie iurkiai j
nutraukdavo, pastebdami, kad jis turs vien atsakinti
klausimus. Jeronimas atkakliai, perrkdamas triukm, reikalavo iklausyti j, nors ir suprato, kad j vis tiek sudegins. Jo
balsas buvo stiprus kaip varpas ir nustelbdavo pykusi
dvasinink balsus, gestai santrs ir ors. Jis nepabgo,
nesipra dovanojamas baisij valand prie egzekucij. Kaip
ir Husas, jis nesutiko pasirayti atsiadjimo.
Pasirayk, saldiais balsais patarinjo jam daugelis
dvasinink. Tu isilavins ir ikalbingas teologas. Gaila,
jei us toksai mogus... Pasirayk, ir liksi gyvas. Nepasiraysi
mirsi baisia mirtimi, kaip eretikas...
Taiau j auka, Jano Huso mokinys, su panieka atmet
pasilym. Ididus ir drsus kalinys ironikai irjo juos.
Negaliu eminti savs, atsisakydamas savo sitikinim,
nors man ir gresia mirtis. Tikjau ir tikiu tuo, k skelbiau.
Ir Jeronimas Prahietis, kaip ir jo mokytojas, buvo
sudegintas1.

inios apie Jeronimo Prahieio teism paimtos i Podo Braolinio,

Kosos sekretoriaus Konstancoje, ura. Jis pats mat, kaip auktieji
dvasininkai tyiojosi i Jeronimo. Laike Florencijos istorikui Leonardui
Aretinui jis smulkiai aprao t scen. is apraymas beveik odis odin
sutampa su banyios susirinkimo protokolais, kurie pateikiami Lanfano
knygoje Konstancos susirinkimo istorija" ir Sismondio veikaluose.
ventajam sostui atsidav katalik banyios istorikai teigia, kad
Braolinis, nors ir jo ventojo sosto sekretoriaus pareigas, buvs
antipopieininkas" ir samprotavs alikai...

229

Jeronimo Prahieio, sdjusio viename kaljime su Kosa,

kanias aprao taip pat ir Enjus Silvijus Pikolominis, itikimas
banyios snus, mogus, kur sunku tarti simpatijomis
eretikui, bsimasis popieius Pijus II. Jis savo akimis mat
Jeronimo teism ir ra:
Jeronimas jo mirti ramiai ir drsiai. Atjs viet, kur
visai neseniai buvo nukankintas jo biiulis ir mokytojas, jis pats
nusivilko rbus, atsistojo prie stulpo, prie kurio j turjo pririti,
ir sukalbjo mald. Grandinmis pririo j prie stulpo,
apvynioto lapiais iaudais, paskui iki krtins apkrov
malkomis. Padegus lau, jis m giedoti psalmes. Paskui j
apsiaut liepsnos ir dmai, giesm nutrko... Taip uvo ymus,
didios sielos mogus (atmetant, inoma, jo idjas). Jis
pasirod tvirtesnis u Mucij Scevol, kuris susidegino rank,
tvirtesnis u Sokrat, kuris igr nuod.
Taip banyios hierarchai, oficials banyios dogm
saugotojai, nubaud mirtimi du eretikus. Tokios bausms
bdavo praktikuojamos ir anksiau. Jos nieko nestebino. Bet,
matyt, laikai jau buvo pasikeit, nes, kai tik Bohemijoje buvo
suinota apie dviej didi alies sn nuudym, ten prasidjo
sukilimas. Katalik kariuomen, pasista Bohemijon malinti
sukilimo, buvo sutriukinta. Huso alininkai patys m pulti
vokiei emes, nutar atsiskaityti u ilgamet priespaud.
Imperatorius Zigmantas, neimanydamas, kaip gelbtis nuo
kertingj ek, kreipsi Konstancos susirinkim, praydamas pagalbos. Juk jis buvo padjs jiems vilioti spstus du
ymius mones!
Konstancos susirinkimas iaikino imperatoriui, kad jo
sin galinti bti rami, tenesigrauia jis dl to, kad sulau
duot paad utikrinti Husui saugum. Hus ir Jeronim
nuteis banyios susirinkimas, pripains juos eretikais, o
eretikams niekas neturi duoti apsaugini rat!
Sudegintj pelenus rpestingai surinko ir ibr Rein.
[46]
230

Suinojs i Imos, kas dedasi anapus jo kaljimo grot,

Kosa klaus save: O koks bus mano likimas? I Imos jis
igirdo dar vien naujien irinktas naujas popieius!
Anksiau j buvo trejetas. Ir visi tebra gyvi! Tiesa, visi jie
paalinti nuo sosto (Grigalius XII neseniai pats atsisak,
pripains, kad seniai jam reikj tai padaryti). Kas gi dabar
tapo popieium? Ima diaugsmingai prane: Popieium
irinktas tavo itikimas biiulis Otonas Kolona!
Otonas Kolona, kaip skaitytojai pamena, visada buvo
atsidavs Kosai. Jis kartodavo Kosos odius, tikjo tuo, kuo
tikjo Kosa, galvojo taip pat, kaip Kosa, visada ir visais
klausimais sutikdavo su juo.
Kosai pabgus i Konstancos, Otonas pirmutinis nusek
paskui j afhauzen ir ilgiau u kitus tenai pasiliko. Apleido
jis Kos tik tada, kai sitikino, kad Kosos giesmel jau
sugiedota1. [8, 60, 77, 96]
Visa tai inojo Ima ir todl taip diaugsi.
Ruokis, Baltazarai. Netrukus jis sakys tave paleisti.
Taiau ms herojus, skeptikai ypsodamasis, purt
galv.
Ne, Ima, a j pastu. Jis nepaleis mans. Jis aklai
laikosi statym; ir su manimi jis jo tik todl, kad a buvau
teistas popieius. Dabar jis yra padties viepats ir nenors
mans ileisti. Laikys mane po raktu.
I tikrj, apie kalinio paleidim nebuvo n kalbos.
Naujasis popieius bijojo Kosos. Jis inojo, kad Kosa, iaip ar
taip, turi daug draug ir alinink net paioje Vokietijoje, todl

Daugumas istorik tvirtina, kad Otonas Kolona buvs geras

popieius. Jis buvo dorybingas, agnus, paprastas, kuklus, iaukltas. [4,
80]

231

pavojinga leisti jam laisvai vainti (apie tai kalba net istorikai,
neprijauiantieji popieiui Jonui XXIII)1.
Imos spjimas nepasitvirtino: banytiniai ir pasaulietiniai
valdios organai nutar perkelti ms heroj dar patikimesn
ir nuoalesn viet. Priirti Kos paved Liudvikui III, Pfalco
kurfiurstui, senam Kosos prieui, kuris nieku gyvu jo nepaleis,
bijodamas, kad neprasidt vl viskas i naujo.
Liudvikas perve Kos i Rudolfcelmo, kur jis buvo
laikomas pastaruoju metu, Manheim ir udar tvirtovje.
Toje tvirtovje ms herojus praleido kelet met, saugomas
dviej sargybini vokiei, n odio nesuprantani jokia kita
kalba. Jeigu ne Ima, kuriai kartas nuo karto leisdavo aplankyti
Jon, jis bt numirs i sielvarto. Atjus Imai, pasirodydavo
sargybiniai, mokantys italikai. Jie stovdavo netoliese ir
atidiai klausydavosi porels pokalbio, sekdavo, kad Ima
neperduot Jonui koki nors draudiam ini nuo jo alinink.
Mat, vokieiai banyios atvilgiu laiksi labai savarankikai,
ir Otonas Kolona (popieius Martynas V) prisibijojo, kad, kilus
maiausiam kivirui su juo, jie gali sugrinti Jonui XXIII
popieiaus tiar2.
Taiau Martyno noras neisipild. Kosa suinojo i Imos,
kad Zigmanto santykiai su Liudviku III pairo. Tuomet jis, Imos
padedamas, susitar su Liudviku III, ir is u 38 tkstanius
1

Pastoras rao: Iki 1418 met buvo daug moni, maniusi, kad Jono
XXIII paalinimas nuo sosto buvo neteistas. T pat rao ir L. Aretinas
savo Atsiminimuose.
2
Sismondis, remdamasis L. Aretinu, tvirtina, kad net Vokietijoje buv
Jono XXIII alinink, pasipiktinusi neteistu jo paalinimu nuo sosto.
Toliau Sismondis pasakoja, jog popieius Martynas V reikalavs (jam
pritars ir banyios susirinkimas), kad kalinys popieius bt perkeltas i
Vokietijos Italij, kur jis buvo paruos Jonui kaljim Mantujos tvirtovs
poemyje, nes, painodamas Jon, bijojo, kad jis nesusitart su vokieiais.
Martynas ketino laikyti ten Jon iki jo mirties.
Katalik banyios istorikas Mure rao, kad tuo metu Kosa ms
gailtis savo praeities nuodmi, ras filosofinius eilraius apie mogaus
bties nepastovum.

232

aukso florin atidar jo kaljimo duris (smulkmen istorikai

nepateikia). [80]
Buvs popieius, persirengs, niekieno nepaintas, kartu
su Ima persikl i Elzaso Burgundij, i ten Savoj, o vliau
Italij ( Ligurij) ir ten apsistojo (kuriame mieste, neinia).
Suinojs, kad popieius Martynas V yra Florencijoje, para
jam laik ir pasiunt Florencij Im, kad ji paprayt
turtingus feodalus Mediius pasikalbti su naujuoju popieium.
Nueikite ir pasakykite Martynui V, ra jis, kad
jam paiam pravartu gyventi su manimi taikiai, kad jam reikia
susitarti su manimi.
Dovanis, vyriausiasis i Medii, nuvyko pas popiei.
Dl dievo meils, ventasis tve, nesivaidykite su Jonu
tai jums paiam nenaudinga, tikinjo jis Martyn.
Susitaikykite su juo visos banyios labui. Labai dar daug jis
turi biiuli. Antra vertus, u tai, kad buvote pakeltas
kardinolu, js turite bti dkingas tik Baltazarui Kosai. Jis
visada jus rm. Ir js tai atmindavote, nes taip pat visada j
rmte. Tai js pamirote tik tada, kai atsirado viltis ikilti jums
paiam... Tad atleiskite jam. Kalindami Jon iki gyvos galvos,
nesutvirtinsite banyios vienybs, veriau tegul jis pats
atsiada popieiaus sosto.
Dovanis Mediis nutilo, perdav Martynui V Jono XXIII
laik ir pasialino.
Kas buvo parayta tame laike?..
Ms istorija eina prie galo. Belieka pasakyti, kad
popieius Jonas XXIII atvyko Florencij ir j prim popieius
Martynas V. Kosa atsiklaups prasi popieiaus dovanojamas,
tikino j, kad savo noru atsisakysis sosto ir neturs joki
pretenzij naujajam popieiui.
Taiau jo akys klastingai blykiojo.
ventasis tve, kukliai nuleids akis, kalbjo jis.
Ar galiu tiktis, kad paliksite mane pirmuoju kardinolu?
233

Sekani dien jis gavo i popieiaus rank raudon

kepurait ir vl pradjo vadintis kardinolu Baltazaru Kosa.
Jis buvo pirmasis ventosios kolegijos kardinolas ir gyveno
vienuose i graiausi Florencijos rm kartu su savo
itikimja drauge Ima.
Pasak kai kuri altini, buvusio Jono XXIII ir Dovanio
Mediio pasikalbjimas buvs ne per daug meilus. Ir tai kodl.
Ruodamasis vykti i Italijos lemtingj Konstancos
susirinkim, ms herojus pagalvojo: Kam man tampyti su
savimi vis turt (kur jis buvo susikrovs, plikaudamas
jrose, pardavindamas banytinius postus bei indulgencijas,
lupikaudamas), jeigu j galima palikti Florencijoje saugoti
Dovaniui Mediiui? Ir tai dabar, kai jis grs susitiko su
Dovaniu ir pareikalavo atiduoti jo didiulius lobius, is tvirtai
atsak:
Visa tai man paved saugoti popieius Jonas XXIII, ir
a pasiadjau visk grinti, kai tik jis pareikalaus. A ir
atiduosiu visk popieiui Jonui XXIII, kai jis gr...
Nieke... tiek tepasak Kosa savo biiuliui.
Mes neinome, ar taip i tikrj buvo. Bet visai galimas
daiktas, kad kaip tik Jono XXIII turtai, sukaupti nelabai doru
bdu, ir buvo pasakiko Medii pralobimo pagrindas. Panai
intrig bdavo nemaa. Taiau duomen, patvirtinani
fakt, nra. [96]
Nuo to laiko joki ini apie ms heroj neiliko,
iskyrus tai, kad 1419 met gruodio 22 dien jis pasimir ir
buvo ikilmingai palaidotas. Taip pat nieko neinoma ir apie
Im Daveron. Koks jos likimas? Ar ji gyveno Florencijoje, ar
susikrimtusi ivyko kur kit miest? Vienintelis dalykas, kur
dar galima paminti, tai koplyia, pastatyta ant ms herojaus
kapo, inoma visiems, kas yra lanksis Florencijoje. Tai ymus
skulptoriaus ir architekto Donatelo krinys.
Kozimas Mediis, kaip teigia pikti lieuviai, savo irdyje
pripains, kad jo eimos turto pagrindas tikrai buvo Kosai
234

negrintos brangenybs. Jis ir paved didiajam skulptoriui

pastatyti t koplyi. [99]
Ant balto marmuro plokts guli i bronzos nulieta ir
paauksuota Kosos kauk; emiau Jono XXIII herbas, o po
juo marmure ikalta kardinolo skrybl ir popieiaus tiara; dar
emiau uraas:
IA ILSISI
BALTAZARAS KOSA,
BUVS POPIEIUS JONAS XXIII
Ar nereikia dabar tame Donatelo krinyje panaikinti
ura, ypa odius: buvs popieius Jonas XXIII? Turbt
reikia: juk is vardas priklauso nebe mogui, gyvenusiam prie
550 met, o ms amininkui.
tai ir visa Baltazaro Kosos, pirmojo Jono XXIII, istorija.
Kai kas sako, kad jis pernelyg mgavsis gyvenimu. Tas tiesa:
is popieius tikrai myljo gyvenim ir buvo didelis nusidjlis.

235

BAIGIAMASIS ODIS
Uverstas paskutinis puslapis biografinio romano apie
pirat Baltazar Kos. Savotika io romano forma ir baisus
turinys. Skaitytojas susipaino su vienu i sudtingiausi
katalik banyios istorijos laikotarpi, vadinamu Didija
schizma. Aleksandras Paradisis papasakojo ne vien apie
Baltazaro Kosos popieiaus Jono XXIII meils
nuotykius, jis atskleid mums ir katalik banyios vidaus
gyvenim, dvasinink rpestingai saugom nuo paalini aki,
parod jos kadrus, dav itis galerij popiei, Jono XXIII
pirmtak, kurie visi, kaip matme, yra verti vienas kito. Kol
buvo gyvi, jie savo gobumu, itvirkimu ir nusikaltimais kl
amininkams vien neapykant. Jais ir dabar lyktisi kiekvienas
doras mogus, nors daugelis i t popiei yra paskelbti
ventaisiais, kaip tariamai neklaidingi ir visais atvilgiais
pavyzdingi krikionijos vadovai.
Aleksandro Paradisio romanas yra istorinis tikrja io
odio prasme. Autoriaus pateikiami faktai atitinka tikrov
juos yra paliudijs ne vienas tiek Baltazaro Kosos, tiek ir kit
autoriaus minim banyios bei valstybs veikj amininkas.
Tekste gausu pastab, kurios, nors ir apsunkina tarpais
skaitym, dar labiau pabria romano istorikum ir jame
pateikiam fakt tikrum. Pastabos atskleidia mums tas
katalik banyios ir jos tarn veiklos puses, kuri autorius,
apsiribojs tam tikra tema, negaljo terpti pat roman, taiau
be kuri daugelis dalyk iame romane bt skaitytojui nepakankamai aiks.
Aleksandras Paradisis, tautybs graikas, gim 1899 metais
smulkaus burua eimoje Smirnos mieste (Turkijoje). Nuo
1923 met, baigs Atn universiteto filosofijos fakultet, jis
236

dirba urnalistu vairiuose Atn ir usienio laikraiuose, rao

istorinius etiudus bei apsakymus. Rykiausi Aleksandro
Paradisio veikalai yra Neronas, Krauju ir auksu, Vakarin
Sicilijos vaigd, Kryiuoiai, Admirolai piratai,
Karaliens, valdovs, princess avantirists ir
nusikaltls. Romanas Baltazaro Kosos gyvenimas ir darbai
(Popieius Jonas XXIII) vienas paskutini jo krini.
Bdingas Aleksandro Paradisio bruoas yra jo kartas
trokimas pasakyti savo amininkams teisyb apie io pasaulio
galinguosius, atskleisti visas niekybes, gobum ir
piktadarybes t, kurie kaup turtus, nuniokodami ir
nuskurdindami itisas tautas, demaskuoti pirat, plik,
pasaulinio masto avantirist, j tarpe ir apatalo Petro vietinink, gyvenimo bd. Baltazaro Kosos gyvenimas ir
darbai vienas stambiausi Aleksandro Paradisio krini.
Obskurantizmas ir tamsumas, godumas ir parsidavimas,
itvirkimas ir cinizmas, plimai ir mogudysts, nunuodijimai
ir smurtas visos ios ydos ir nusikaltimai, kuri taip apstu
katalik banyios istorijoje, atsispindjo Baltazaro Kosos, kaip
dvasininko, gyvenime ir veikloje. Galimas daiktas, kad jis buvo
vienintelis piratas, taps popieium, bet visa kita, kas apie j
pasakojama romane, maiau ar daugiau bdinga visiems
popieiams.
Aleksandras Paradisis sako, kad retas kuris popieius
viduramiais mirdavo savo mirtimi. I tikrj, jei imsime,
pavyzdiui, vien tiktai Jonus, tai matysime, kad Jonas VIII
buvo nunuodytas ir pribaigtas plaktuku, Jonas X udusintas
pagalviais, Jon XII mirtinai sumu ts vienos jo meilus
vyras, Jonas XIV mir badu kaljime, Jonui XVI buvo idurtos
akys, nupjauta nosis, lieuvis ir ausys. Panaus likimas
itikdavo ne vien tik Jonus. Taiau is auktas postas buvo toks
pelningas, kad tie, kurie turjo vilties j pasiekti, nepaisydavo
gresianio pavojaus kiekvienas tikjosi ilikti gyvas ir
pralobti.
237

Popiei nuvertimo ir nuudymo faktai byloja apie atri

kov, vykusi tarp atskir dvasininkijos grupuoi, karali ir
feodal dl teiss disponuoti ventuoju sostu, kaip priemone
pralobti, ir dl galimybs panaudoti politiniams tikslams
banyios poveik masms bei tarptautiniams vykiams.
Katalik banyios ir visos krikionijos istorija tai tik
viena klasins visuomens visapusikai ydingos visuomens
istorijos dalis. Krikionyb atsirado kaip vergovins
santvarkos produktas: joje siknijo bejgikumas ir neviltis
didiuli verg masi, kuri sukilimai, neturj aikaus tikslo,
buvo vergvaldi sutriukinti, ji atspindjo engiam ir beteisi
moni trokim pasiguosti viltimi susilaukti viesios ateities
bent pomirtiniame pasaulyje, jeigu jos negalima pasiekti ioje
emje. Valdaniosios klass labai greit suprato, kad i krikionybs pus jos puikiai gali panaudoti kovai prie j pai
skriaudiamus vergus. Stichikai atsiradusi bendruomeni
krikionyb virto ganytoj ir ganomj banyia, kurioje
vadovaujam ganytoj vaidmen m savintis auktj
visuomens sluoksni atstovai. Banyia varg guodja
tapo inaudotoj klasi talkininke. Taiau banyia iveng
vergovins santvarkos likimo. Kai Romos imperija, nualinta vidaus sukilim ir puldinjama german bei slav geni, lugo,
o kartu su ja lugo ir vergovin santvarka Europoje, banyia
nesiliov egzistavusi. Vatikano propaganda, pabrdama
katalik banyios gajum, mgina dabar rodinti, kad to
gajumo altinis tai ypatinga ios dvasins organizacijos
paskirtis, kad ji stovinti vir moni visuomens ir kaupianti
savyje vis praeities ami laimjimus, kad jai lemta rodyti
monijai tolesnio vystymosi kelius. Vatikano propaganda
tvirtina, kad moni visuomenje siauianios audros
nepalieia katalik banyios, kuri esanti vienintel monijos
mokytoja ir ganytoja, kuri viena teturinti organizacij, tinkam
pasauliui valdyti, ir jg, reikaling naujai visuotins gerovs
visuomenei sukurti.
238

Taiau, kaip rodo faktai, katalik banyia pergyveno j

iugdiusi vergovin santvark ne dl to, kad ji bt ne io
pasaulio galyb ir turt kakoki antgamtin jg, bet todl,
kad vergov pakeit nauja klasin santvarka feodalizmas,
kuris taipgi trauk krikioni religij savo ideologin
arsenal. Svarbiausia krikionybs gajumo prieastis yra ta,
kad egzistuoja visuomen, susiskaldiusi klases; kol egzistuos
inaudotoj klass, tol gyvuos ir banyia, nes ji reikalinga
toms klasms kaip darbo moni dvasinio pavergimo rankis,
kaip viena i priemoni atitraukti masms nuo kovos u savo
socialines, ekonomines ir politines teises.
Taigi, ioje knygoje apraom vyki metu banyia buvo
jau pergyvenusi vergovin santvark ir stojusi tarnauti naujos
visuomenins santvarkos viepataujaniai klasei. Nors
Vatikano propaganda teigia, jog banyia nepriklausanti nuo
pasaulietini valdov, ji bema visada turjo visuomenje
priklausom padt. Nuo V iki X amiaus banyia buvo
karaliaus valdios atrama ir u savo tarnyb gaudavo i karaliaus emi ir baudiaunink. VIII amiuje frank karalius
Pipinas Trumpasis perleido popieiui dal savo ukariautos
Italijos teritorijos. Taip atsirado teokratin valstyb
vadinamoji Popieiaus sritis. Nuo to laiko (756 m.) popieiams
priklaus ne tik dvasin, bet ir pasaulietin valdia, o tai turjo
takos ir tolesnei j veiklai. Panaiai kaip ir kiti feodalai, jie
stengsi praplsti savo valstybs ribas, be paliovos kariavo,
malino sukilusius miestus ir provincijas. Ir vis dlto, gij
pasaulietin valdi ir teritorij, popieiai nepasidar
nepriklausomi. Ilg laik jie buvo Pranczijos karali, vliau
Vokietijos imperatori takoje. X amiuje popieius sodindavo
sost ir nuversdavo Romos feodalai. ymiosios to meto
romiets Teodora ir jos dukterys Marocija ir Teodora (apie
pirmsias dvi kalbama romano vade) buvo visai realios
asmenybs, valdiusios katalik banyi pirmoje X amiaus
pusje ir sodinusios ventojo Petro sost savo meiluius. XI
239

ir XII amiuje popieiai buvo laikinai sustiprin savo

tarptautin tak ir gij primat prie pasaulietin karali bei
imperatori valdi, ypa popieiaus Inocento III laikais
(11981210), kai, pasak istorik, visa Europa guljo prie
banyios koj. Ne atsitiktinai Vatikano propaganda lovina
tuos metus kaip geriausius monijos laikus ir svajoja apie
toki situacij, kada katalik banyia vl atsistos pasaulio
prieakyje.
Popiei valdi pakirto XII amiaus pabaigoje
Pranczijos karaliai, ir netrukus prasidjo vadinamosios
Avinjono nelaisvs ir Didiosios schizmos laikotarpis,
kada banyia buvo suskilusi dvi skirting popiei valdomas
banyias; apie tai smulkiai pasakojama Aleksandro Paradisio
romane. Tai buvo laikotarpis, kai popieiai, neskaitant ma
iimi, beveik neturjo jokio balso tarptautiniuose reikaluose.
XVI amiuje feodalins visuomens gelmse pradjo
formuotis naujos jgos, kurios j grau ir griov. T jg
veikiama, m irti ir banyia, popiei autoritetas dar labiau
palijo, sustiprjo antiklerikalizmas. Daugelis miest paalino
dvasininkus nuo j uimam pasaulietini post ir neleido
jiems sprsti civilini byl, ligi tol negirdtas ir
nesivaizduojamas
dalykas!
(Prasidjo
pasaulir
perkainojimas. Jei pasaulietin popiei valdia ir j politin
taka pasauliui viduramiais buvo nepastovi ir daugumas
popiei priklaus nuo karali, tai ideologinis banyios
poveikis monms buvo milinikas ir nuolatinis. Vidurami
pasaulira buvo daugiausia teologin. Pirmj smg
ideologinei banyios takai sudav ankstyvasis Renesansas,
atsirads XIV amiuje Italijoje. Po ilgus amius trukusios
dvasins stagnacijos ikilo naujos filosofins pairos,
pratingos viduramikajai scholastikai ir popieijai.
Stipriausia filosofin srov buvo nominalizmas su savo
materialistinmis tendencijomis. Sustiprjo ir vairios religins
srovs, atmetusios popieiaus valdi ir katalik banyios
240

dogmas: Viklifo mokymas Anglijoje, pasmerktas Jono XXIII

Pizos susirinkime, Jano Huso mokymas ekijoje, pasmerktas to
paties Jono XXIII suauktame Konstancos susirinkime, kurio
nuosprendiu Janas Husas buvo sudegintas ant lauo. Taiau,
kaip nemanoma buvo sulaikyti nauj visuomenini santyki
vystymosi, taip nemanoma buvo ugniauti ir vadinamj
erezij, reikiani visuomens struktros pakitimus ir
naujus klasinius poslinkius, gaunanius nauj religij form.
Konkreti t poslinki apraika buvo XVI amiaus reformacija,
kada nuo katalik banyios atskilo visa iaurin Europa.
Politin popiei taka dar labiau sumenkjo, o netrukus i
j buvo atimta ir pasaulietin valdia. Pirmasis tai padar
Napoleonas, atms i popieiaus jo valstyb. Mirus
Napoleonui, Popieiaus sritis buvo sugrinta banyiai, bet
neilgam. 1870 metais Italijos valstyb prijung t srit prie savo
teritorijos. Popieiai neteko savo feodalins atramos, ir katalik
banyia vl turjo taikytis prie naujos inaudotoj klass
buruazijos klass interes. Ir jeigu feodalizmo laikotarpiu
katalik dvasininkija pati turjo emi ir baudiaunink, tai
iuo metu jai patogiau imti procentus i kapital, investuot
pramons mones. Dabar Vatikanas vl turi savo teritorij ir
vadinasi valstybe, kurioje, kaip ir kitados, yra valdytojai,
armija, teismo staigos, kaljimas, rm sargyba; bet visa tai
atkurta miniatirikai ir sutelpa 44 hektaruose, kuriuos
popieiui Pijui XI 1929 metais padovanojo faistinis diktatorius
Musolinis.
Ms laikais katalik banyia stojo tarnauti faizmui ir
paskelb griet kov prie svarbiausij paklydim
marksistin materializm.
Visa katalik banyios veikla tra viena veidmainyb,
melas ir parsidavimas. Per vis savo egzistavimo laik katalik
banyia, pati fabrikuodama naujas biblines legendas ir
klastodama dokumentus, stengiasi rodyti, kad Romos vyskupai
gaun dvasin malon betarpikai i mitins asmenybs
241

apatalo Petro, kaip Romos vyskupijos krjo; kad Romos

vyskupai, arba popieiai, es viresni u visus kitus krikioni
vyskupus; kad jie es neklaidingi ir taip toliau.
Taiau istoriniai vairi laik mokslinink tyrinjimai
nerodo, kad katalik banyia turt teis kalbti apie kok nors
Romos vyskup primat. Reikalas tas, kad Romos vyskupija
atsirado tiktai II amiaus pabaigoje. Visi I ir II amiaus Romos
vyskup vardai buvo pramanyti jau vlesniais laikais, madaug
IV amiuje, kai katalik banyia pirmsyk ikl versij apie
savo kilm. Painiava popiei srauose nesutvarkyta ligi ios
dienos. Ir dabar juose tebefigruoja du Benediktai IX (1033
1045 ir 10461048), du Steponai II (752 ir 752757), du
Honorijai II (10611064 ir 11241130), kakur tarp 1033 ir
1276 met dings be pdsak Jonas XX iuo numeriu
paymto popieiaus i viso nra. Apie popiei-moter, kuri
valdiusi banyi Jono VIII vardu, liko vien legenda. Jei
moteris ir buvo kada popieium, tai banyia laiku suskubo
ibraukti j i popiei srao, jos numer priskyrusi popieiui
vyrui (872882). Lygiai taip pat ji pasielg 1958 metais su jai
nepatinkamu Baltazaru Kosa (Jonu XXIII). Tiktai dabar jau ne
tie laikai ylos maie nebepaslpsi.
Pastaruoju metu katalik banyia periri popiei sra
ir pamau j trumpina, palikdama tik neva paius tikriausius
katalik banyios ganytojus. Visi kiti vardai arba imetami,
arba priskiriami vadinamiesiems antipopieiams, kurie dl
koki nors prieasi buv neteisingai irinkti arba neteistai
um vento Petro sost, nors, kaip moko ta pati katalik
banyia, kiekvien kandidat popieius i anksto nuskiris
dievas.
VIII amiuje pasirod kita falsifikacija, kurios tikslas buvo
pagrsti popiei teis Popieiaus srit. Ji teigia, kad katalik
banyia gavusi teis pasaulietin valdi dar IV amiuje i
imperatoriaus Konstantino, kuris popieiui Silvestrui I tariamai
paveds valdyti Rom, Italij ir vis vakarin Romos imperijos
242

dal (Konstantino Didiojo dovana). suklastojim

demaskavo XIV amiaus humanistas Vala, bet katalik banyia ligi iol to nepripasta.
Sekanti stambi klastot buvo sufabrikuota XI amiuje ir
inoma Pseudoizidorini Dekretalij vardu. Buvo ileistas
rinkinys tariamai tikr dekret, kuriuos paskelb Romos
popieiai pirmaisiais krikionybs amiais. iame dokumente
katalik banyia vl mgina rodyti, jog Romos vyskupai tur
teis primat banyioje, jog katalik banyia esanti
nepavaldi pasaulietiniams valdios organams, stengiasi pagrsti
popieiaus neklaidingumo idj.
Istorijos falsifikavimu reikia laikyti taip pat katalik
banyios pastangas nuslpti kai kuriuos dokumentus,
nepalankiai nuvieianius jos veikl. Pavyzdiui,
Svarbiausij ms laik paklydim sra" (Syllabus),
ileist Pijaus IX 1864 metais, buvo trauktos ir indulgencij
taksos, kurias nustatinjo popieiai, j tarpe ir Jonas XXIII.
(Apie tai smulkiai pasakojama Aleksandro Paradisio romane.)
Nors ias taksas nustat neklaidingi popieiai, kuriems
vadovavo patsai dievas, katalikams grieiausiai draudiama
jas skaityti, u tai jie ekskomunikuojami.
Yra ir daugiau pavyzdi, rodani, kaip veikia banyia,
kai jai reikia, kad mons pamirt jos praeit. Antai, prancz
liaudies didvyr ana D'Ark buvo sudeginta katalik banyios
nuosprendiu. Taiau XX amiuje, po pirmojo pasaulinio karo,
ta pati banyia j paskelb ventja.
Ne kas kita, kaip eilin falsifikacija, yra taip pat Vatikano
pastangos ibraukti Jon XXIII i katalik banyios istorijos,
suteikiant jo vard naujam popieiui. Banyia dabar teigia,
kad tokio popieiaus nebuv, o kadangi ji neklaidinga, tai
reikia ja tikti, nors ji per akis meluoja: juk iki pai paskutini
laik Jonas XXIII buvo laikomas 206-ju popieium.
Audringas buvo Baltazaro Kosos Jono XXIII
gyvenimas. is popieius daug nuveik, stiprindamas banyios
243

pozicijas. Aleksandro Paradisio romane rykiai parodyta ir i jo

veiklos pus.
Bdamas kardinolu, jis suauk banyios susirinkim
Pizoje (1409), kuris irinko, katalik banyios poiriu, teist
popiei Aleksandr V. Pizos susirinkimas, aminink
nuomone, buvs vienintelis tikrai Visuotinis i trij
susirinkim, suaukt tuo metu. Jis prim nutarim udrausti
angl teologo Viklifo mokym. iame susirinkime buvo
mginama sutaurinti banyi, pagrainti jos istorij. Jo
nutarimus katalik banyia pripasta ligi iol, nors, kaip teigia
istorikai, to susirinkimo siela ir varomoji jga buvo ne kas
kitas, kaip nnai banyios ignoruojamas Baltazaras Kosa.
Baltazaras Kosa, bdamas prie popieiaus Aleksandro V
pirmuoju kardinolu ir faktiniu banyios vadovu, pasiek, kad
t popiei pripaino beveik visos to meto Europos valstybs.
Konstancos susirinkime Jonas XXIII dav sutikim perduoti
Jan Hus tardymo komisijai ir tuo nulm jo tolesn likim,
nes ios komisijos ivada tegaljo bti viena sudeginti Hus
kaip eretik. Jonas XXIII iplt indulgencij pritaikymo sfer,
ir jo patirtimi plaiai naudojosi vlesnieji popieiai. Spjama,
kad kaip tik jis steig pirmj popieiaus bank, kuris u
procentus skolindavo monms pinigus ir tapo dabartinio
Vatikano ventosios dvasios" banko prototipu.
Ibraukdama i popieijos istorijos kai kuri popiei
vardus, banyia susiduria su neisprendiamu udaviniu: k
daryti su banyios istorija tais laikotarpiais, kai nebuvo
popiei? Reikia arba palikti istorijoje spragas, arba iplsti
pripaintj popiei pontifikato metus, kitaip sakant, vl
griebtis falsifikavimo. Baltazaras Kosa popieiavo penkerius
metus. Kur gi popiei Vatikano istorikai gali rayti jo
vieton? Gal popiei Grigali XII ar Benedikt XIII, kurie
buvo popieiais tuo paiu metu? Taiau istorikai vieningai
tvirtina, kad j vaidmuo tada buvo lygus nuliui. Juodu tegaljo
vienas kit ekskomunikuoti, bet jokios realios galios neturjo.
244

Vis Europos valstybi pripaintas buvo popieius Jonas

XXIII. Romano autorius teisingai paymi, kad jeigu katalik
banyia nori nugramzdinti umartyje popiei Jon XXIII, tai
ji turi nutylti ir daug kit savo istorijos fakt. Neinia, kaip
elgsis katalik banyia toliau, bet kaip negalima imesti
odio i dainos, taip negalima ibraukti i katalik banyios
istorijos bet kurio popieiaus, o ypa taip igarsjusio
skandalais popieiaus-pirato Baltazaro Kosos. Romanas
Baltazaro Kosos gyvenimas ir darbai rykus ir
demaskuojantis liudijimas prie katalik banyi. Jis ne tik
ikelia vieumon katalik banyios slepiamus negraius jos
praeities faktus, bet ir duoda skaitytojui daug ini apie
vidurami katalik banyios ukulisin veikl, padeda jam
geriau velgti, ko vertos ms dien banyios korifj
deklaracijos.
M. Vozikovas

BIBLIOGRAFIJA1
1. A g r i p p a v. Nettesheim, De incertitudine et vanitate
omnium scientiarum et artium, 1622.
2. Alberghini (Filippo), B. Cossa, Bologna, 1825.
3. Almeras (Henri d'), Un proces d'envoutement au
Moyen-Age, Paris.
4. Alzog (Johannes Baptist), Lehrbuch der
Universalkirchengeschichte, Paris, 1881.
5. A m m i r a t o (Scipione), Istorie Fiorentine, Firenze,
1848.
6. Aretino (Pietro), Ragionamenti, 15321534.
7. Aretirio (Leonardo), Rerum suo tempore in Italia
gestarum commentarius ab anno 1378 usque ad annum 1440,
Milano, 1731.
8. Artaud, Italie, Paris, 1852.
9. Baedeker (Karl), Italie Septentrionale, Leipzig, 1913.
10. B a 1 u z e, Vitae Paparum avenionensium, Paris,
1693.
11. Bandello (Matteo), Tutte le opere, Milano, 1934.
12. Baronii, Annales ecclesiastici a Christo nato usque ad
annum 1198, Luccae, 1738.
13. Bas (Le), Allemagne, Paris, 1838.
14. Belgrano (L. J.), Della vita privata dei Genovesi,
Genova, 1875.
15. Bernareggi, I Papi, Bergamo, 1940.
16. B o 11 a n d u s, Acta sanctorum, Antverpiae, 1643.
17. Bonneau (Alcide), Nouvelles choisies de Masuccio,
Paris, 1890.
18. Borromeo (Carlo), Costituzioni e Regole del
Monastero di San Paolo di Milano, Milano, 1626.

245

altiniai, panaudoti raant i knyg. (Autoriaus pastaba.)

246

19. Botta (Carlo), Histoire des Peuples d'Italie, vol. 3,

Bruxelles, 1825.
20. Bracciolini (Poggio Fiorentino), Facezie, Milano (be
datos).
21. Burckhardt (Jacob), The Civilisation of the
Renaissance in Italy, London, 1950.
22. Calmet (Augustin), Histoire ecclesiastique et civile de
Lorraine, vol. 2, Nancy, 1728.
23. Cantu (Cezare), Storia Universale, vol. IXXIII,
Torino, 1884.
24. Capponi (Gino), Storia della Republica di Firence,
1875.
25. Cazal (Edm.), L'inquisition en Italie, Paris, 1924.
26. C h a 11 a m e 1, Les Corsaires et la guerre maritime,
Paris, 1904.
27. Cheruel (Adolphe), Dictionnaire historique des
institutions, moeurs et coutumes de la France, p. 12, Paris,
1874.
28. Chronique du religieux de Saint Denys, vol. III, Paris,
1841.
29. Clemangi (Nicol.), Liber de corrupto ecclesiae statu,
Leyden, 1613.
30. Contreras (Alonso de), Memoires (Confession du
Corsaire inconnu). Bulletin de l'Academie de Madride, 1900.
31. Corio (Bernardino), Historia di Milano, Milano,
18551857.
32. Coryat (Thomas), Crudities Hastily goblet up in five
Months Travels, London, 1905.
33. Coxe (Will), History of the House of Austria, 1807;
pranczikas leid.: Histoire de la maison d'Autriche, I, Paris.
34. Cronica di Bologna, Bologna, 1903.
35. Cypriani (sancti), Opera; Epistola 62 ad Pompon; De
habit. virgin., Paris, 1726.
36. Dante (Alighieri), Comedia Divina.
247

37. Didier (saint), La ville et la Republique de Venise,

Den Haag, 1685.
38. Duchesne (Louis), Ed., Liber Pontificalis, Paris.
39. Durant (Will), The Age of Faith, vol. 27, New York,
1950.
40. Estienne (Henri II), Apologie pour Herodote, Geneve,
1556.
41. Fancelli (Em.), L'Antipapa (Baltazaras Kosa Jonas
XXIII), Firenze, 1934.
42. Flodoardo, Annales (919966).
43. Forster (K.), Pologne, Paris, 1840.
44. Frati (Lodov.), La vita privata di Bologna nel Medio
Evo, Firenze, 1898.
45. F r o i s s a r t (Jean), Chronique de France,
d'Angleterre, d'Ecosse et d'Espagne, Paris, 1892.
46. Gardner (James), The Faiths in the World, vol. II,
London Edinburgh.
47. G i a n n o n e (P.), Storia civile del regno di Napoli,
vol. IV, 1723.
48. G obelinus (Persona), Cosmodromii, Aetas.
49. G o z z a d i n i, Nanne Gozzadini e Baldassare Cossa,
Bologna, 1880.
50. Gregorovius (Ferdinand), Geschichte der Stadt Rom
im Mittelalter, 18591872.
51. Hardouin (Jean), Collectio Conciliorum, Paris, 1715.
52. Haymard (Fer.), Histoire des Papes, Paris, 1929.
53. Hefele (Karl Josef v.), Konziliensgeschichte nach den
Quellen bearbeitet, Freiburg in Brisg.
54. Hodkin (Thomas), Passing of the age of chivalry and
the Papai supremacy restored (from Harmsworth History.of
the World"), vol. V, London, 1909.
55. Homo (L.), Cpeee P, Paris, 1934.
56. Hubac (Pierre), Les Barbaresques, Paris, 1949.
248

57. Kuhner (Hans), Dictionnaire des papes, de saint Pierre

a Jean XXIII, Paris, 1958.
58. Labbe (Philippe), Collection Generale des Saints
conciles (Conciliorum collectio), Paris, 1671.
59. Lea (Henri Charles), A History of the Inquisition,
1888.
60. Lenfant (Jacques), Concile de Constance, Amsterdam,
1714.
61. Lenfant (Jacques), Histoire du concile de Pise,
Amsterdam, 1724.
62. L i u t p r a n d (di Cremona), Antapodosis (ove sono
narrate le vicende dell Impero e dell' It. dall' 888950).
63. Llorente (Juan Antonio don), Historia critica de la
inquisicion de Espana, Paris, 18151817.
64. Mabillon (Jean), Vetera analecta, Paris, 1675.
65. Maillard (Olivier), Opera (Quadragesimale opus),
Paris, 1512.
66. Malet (A.), XIV Siecle, Paris, 1929.
67. Mansi (Giov. Dom.), Sacrorum Conciliorum nova et
amplissima collectio, vol. XXIX (iki 1509), Venetiis, 1788.
68. Masuccio (Guardato Tom.), II Novelino (su
pastabomis, ivadomis ir pavyzdiais), 1476.
69. Miscellanea di Storia Italiana, vol. VIII, ser, 1.
70. Morelle (P.), Histoire de la Sorcellerie, Paris, 1946.
71. Morelli (Giovani), Ricordi nelle delizie degli eruditi
Toscani, Roma, 1900.
72. Mourret (Fernand), Histoire Generale de l'Eglise (V.
La Renaissance et la Reforme), Paris, 1929.
73. Mulle r (Johann), Geschichte der schweiz.
Eidgenossenschaft, Bd. 2, Leipzig, 1786; pranczikas leid.:
Histoire de la confederation Suisse, Paris, 1837.
74. M u r a t o r i (Lodovico Antonio), Rerum Italicorum
scriptores, Milano, 1723 1738.
249

75. Mura tori (Lodovico Antonio), Antiquitates Italicae

medii aevi, Milano, 17381742.
76. Muratori (Lodovico Antonio), Annali d'Italia, Roma,
17441749.
77. N i m e n s i s (Theodoric, Dietrich von Niem arba
Nieheim), Historia de vita Johannis XXIII, Frankfurt, 1620 (r.
taip pat Meibonii, Rerum Germanicarum Scriptores, vol. I).
78. N i m e n s i s (Theodoric, Dietrich von Niem arba
Nieheim), De schismate papistico, Leipzig, 1890.
79. Paschini (Pio), Roma nel Rinascimento, Istituto di
Studi Romani, Bologna, 1940.
80. P a s t o r (Ludwig v.), Storia dei Papi dalia fine del
Medio Evo (italikas vertimas i 4-jo originalo leid.), Roma,
1910.
81. Petrarca (Francesco), Epistolae de rebus familiaribus
et variae, Firenze, 1859.
82. Petrarca (Francesco), Opera, Basileae, 1581.
83. Pie II (Aeneas Sylvius Piccolomini), Lettres, Lyon,
1505.
84. Pizzichi, Viaggio per l'alta Italia, Firenze, 1820.
85. Polnitz (Charles Louis, baron de), Memoires, Lyon,
1734.
86. Pontano (Giovanni), La vie de Benoit XIII, Paris,
1903.
87. Potter (L. J. A. de), L'histoire du christianisme, Paris,
1836.
88. Raemond (Florimond de), Histoire de l'heresie, Paris,
1610.
89. Raynaldi (Odor), Annales ecclesiastici (po
Baronijaus), Luccae.
90.

250

91. Rodocanachi (E.), La femme Italienne, avant, pendant

et apres la Renaissance, Paris, 1922.
92. Sacchetti (Franco), Le Novelle, Firenze, 1925.
93. Salvatorelli, Storia d'Italia, Torino, 1939.
94. Sanso vino (Mat.), II destino di Gregorio XII, Bari,
1871.
95. Schoell (M. S. Fr.), Cours d'histoire des etats
europeens, depuis le bouleversement de l'Empire Romain
d'Occident jusqu'en 1789, Paris, 18301834.
96. S i s m o n d i (J. C. L. Sim. de), Histoire des
republiques italiennes du moyen-age, Paris, 1840.
97. Strano (Titin.), Ginevra Benrivoglio, Milano, 1937.
98. Taxae cancellariae apostolicae et sacrae
paenitentiariae, Sylvae-Ducis, 1706.
99. Touring-Club, Toscano", Milano, 1934.
100. Treve s, Roma, 1912.
101. Trevisani (C), Storia di Roma nel Medio Evo, Torino,
1895.
102. Vasari (Giorgio), Vite de piu celebri pittori, scultori e
architetti (Vita di Nic. di Pier. Aretino).
103. Vie et Memoires de Scipion de Ricci, eveque de
Pistoie, Paris, 1826.
104. Vioreggio (Primo Camillo da), Vita de' Pontefici,
Napoli, 1753.
105. William of Malmsbury, Gesta rerum Anglorum (Acta
of the Kings of the English), transl. Chronicle, London, 1847.
106. Ze11er (Jules-Sylvain), Histoire de l'Italie depuis
l'invasion des barbares jusqu'a nos jours, Paris, 1853.

251

A.
H BATA3APA KOCCbl
Ha
Redaktorius J. Naujokaitis
Dailininkas I. Piekuras
Techn. redaktorius A. Jurnas
Korektors N. iemelien ir M.Sakalauskait
Pasirayta spaudai 1963.III.26, Leidinio Nr. 3763. Tiraas
25 000 egz. Popierius 70x90 1/825,875 pop. 1.= 13,74 sp. 1.;
12,7 leid. l. Spaud Valstybin Raids spaustuv Kaune,
Spaustuvinink g. 11. Usak. Nr. 604.
Kaina 74 kp

252