DALYKO (MODULIO) APRAAS

Dalyko (modulio) pavadinimas Kodas

Kino filosofija

Dstytojas (-ai) Padalinys (-iai)

Koordinuojantis: Doc. Dr. Nerijus Milerius Filosofijos fakulteto Filosofijos katedra

Kitas (-i):

Studij pakopa Dalyko (modulio) lygmuo Dalyko (modulio) tipas

Antroji Pasirenkamas

gyvendinimo forma Vykdymo laikotarpis Vykdymo kalba (-os)

Auditorinis ir savarankikas darbas Pavasario semestras Lietuvi

Reikalavimai studijuojaniajam
Iankstiniai reikalavimai: Gretutiniai reikalavimai (jei yra):
Filosofijos istorija

Dalyko (modulio) apimtis Visas studento darbo Kontaktinio darbo Savarankiko darbo
kreditais krvis valandos valandos
5 133 32 101

Dalyko (modulio) tikslas: studij programos ugdomos kompetencijos

Kurso tikslas apibrti filosofin prieig prie kino studij, atskirti kino filosofij nuo kit kino studij disciplin,
apvelgti bendras kino filosofijos mokyklas ir kryptis, permstyti esminius kino filosofijos konceptus, atskleisti
filosofinius montao pagrindus, pristatyti ir permstyti esminius montao metodus kaip bdus konstruoti
kinematografines prasmes, permstyti perjim nuo modernybs, pagrstos montao principu, prie postmodernybs,
paremtos koliao principu, apmstyti vizualins prievartos slygas iuolaikinje visuomenje ir parodyti, kaip anrinis
kinas funkcionuoja ioje vizualins prievartos kultroje.

Ugdomos kompetencijos:
Gebjimas sujungti filosofijos, psichologijos, sociologijos teorijas kaip kino studij rankius.
Gebjimas pritaikyti filosofines teorijas nuosekliai vizualins mediagos analizei.
Gebjimas analizuoti, interpretuoti kino krinius ir pristatyti analiz ir interpretacij auditorijai.
Gebjimas suvokti kino istorij bendrame socialini ir humanitraini moksl kontekste.

Dalyko (modulio) studij siekiniai Studij metodai Vertinimo metodai

- Studentai turt gebti permstyti kino
Probleminis dstymas,
studij supratim, pavelgti kino istorij i Atsakymas ratu atvirus
seminar tekst skaitymas ir
socialini ir humanitarini moksl perspektyvos. egzamino klausimus.
interpretacija, diskusija.
- Studentai turt imokti taikyti kino
filosofijos teorijas kino analizei, matyti skirtumus Vizualini pavyzdi analiz ir
Individuali prezentacija odiu
tarp filosofinio ir istorinio kino traktavimo bdo. interpretacija atvejo analizje ir
(20 min.).
prezentacijose.

- Studentai turt gebti itobulinti

tarpdalykins kino analizs bdus, matyti ir Atsakymas ratu atvirus
vertinti skirting kino analizs metod specifik, Diskusijos, darbas grupse, egzamino klausimus.
privalumus ir trkumus, matyti kino teorijas individualios prezentacijos. Individuali prezentacija odiu
bendrame XX-XXI ami intelektualins idj (20 min.).
raidos kontekste.

1
 Kontaktinio darbo Savarankik studij laikas ir
valandos uduotys

Visas kontaktinis

Savarankikas
Temos

Laboratoriniai
Konsultacijos
Uduotys

Seminarai
Paskaitos

Pratybos

Praktika

darbas

darbas
darbai
1. Kino filosofijos vieta kit kino disciplin tarpe. 1 1 3 Milerius N. Kaip galima kino
Trys skirtingos prieigos prie kino: filosofija? Problemos 72,
kinematografininko, kino istoriko ir filosofo. p. 96-103.
Filosofo, sociologo ir psichologo santykis kin: Litch M. Philosophy Through
panaumai ir skirtumai. Film, p. 1-5.

2. Kino estetikos pdsakai pagrindinse filosofijos 1 1 3 Ponech T. Definition of

mokyklose. Kontinentin ir analitin kino cinema in: Plantiga C.,
filosofija. Kino filosofija fenomenologijoje, Livingston P. (Eds.) The
psichoanalizje, struktralizme ir Routledge Companion to
poststruktralizme. Philosophy and Film, p. 52-
63.
3. Esmins kino filosofijos idjos: 2 2 3 Davies D. Ontology in:
kinematografinio vaizdinio statusas (vaizdinio Plantiga C., Livingston P.
istorija nuo Platono iki kino laikmeio), krjo ir (Eds.) The Routledge
kino krinio santykis, vaizdo ir garso santykis, Companion to Philosophy and
vaizdo struktra ir montao idja. Film, p. 217-226.
4. Filosofiniai montao svokos pagrindai. 2 1 3 5
Deleuze G. Cinema 1. The
Montaas I: Amerikos organinio montao mokykla
Movement-Image, p. 24-31.
(Griffith). Atvejo analiz Nepakantumas
(Griffith).
Montaas II: Dialektin montao mokykla
(Eizenteinas). Atvejo analiz arvuotis
Potiomkinas (Eizenteinas).

5. Montaas ir ideologija 2 1 3 5
Jampolskij M. Kalba knas
(Taryb Sjungos, Vokietijos, Amerikos, Lietuvos
vykis: kinas ir prasms
kinas). Atvejo analiz Niekas nenorjo mirti
paiekos, p. 26-51.
(alakeviius).

6. Montaas III: Ekspresionistin montao 2 1 3 5

Deleuze G. Cinema 1. The
mokykla. Atvejo analiz Nosferatu (Murnau).
Movement-Image, p. 40-55.
Montaas IV: Siurrealistin montao mokykla.
Atvejo analiz Andalzijos uo (Bunuelis).

7. Anapus montao kaip prasms krimo principo. 2 2 3

Deleuze G. Cinema 2. The
Istorins ir sociokultrins montao atmetimo
Time-Image, p. 1-17.
prieastys. Deleuzeo idja apie perjim nuo
montao (vaizdinio-judjimo) kino prie
nemontainio (vaizdinio-laiko) kino.
8. Nemontainis kinas I: neorealizmas ir naujoji 2 1 3 5 Jampolskij M. Kalba knas
banga. Atvejo analiz Umberto D (de Sica), vykis: kinas ir prasms
Godardo Iki paskutinio atodsio. paiekos, p. 257-271.

9. Nemontainis kinas II: intelektualinis kinas 2 1 3 5 Tarkovsky A. Sculpting in

(Kurosawa, Bresson, Tarkovskis). Atvejo analiz Time.
Nuteistasis mirti pabgo (Bresson), Stalkeris
(Tarkovskis).
10. Perjimas nuo modernistinio montao principo 2 1 3 5
Friedberg A. Window
prie postmodernistinio koliao principo.
Shopping: Cinema and the
Postmodernus menas: filosofins prielaidos.

2
Postmoderni architektra ir postmodernus kinas. Postmodern, p. 157-203.
Atvejo analiz Bulvarinis skaitalas (Tarantino).
11. Vizualin prievarta, modernioji kultra ir 2 1 3 5 Crane L. Terror and
anrinis kinas. Everyday Life, p. 1-21,
anrinis kinas I: saspensas. Atvejo analiz 46-70.
Langas kiem (Hitchckock). Langas kiem
kaip kino reisieriaus, aktoriaus ir irovo
metafora.
anrinis kinas II: siaubo kinas. Siaubo kinas kaip
saugios prievartos distribucija. Prievartos
vaidmuo ir funkcija iuolaikinje visuomenje.
12. Vizualin prievarta, modernioji kultra ir 2 1 3 5 Milerius N. Apokalipss kinas
anrinis kinas. kaip kontrfaktinis fenomenas.
anrinis kinas III: Apokalipss kinas. Apokalipss Problemos 81, p. 165-175.
sekuliarizacija iuolaikinje visuomenje.
Apokalips kaip kontrfaktinis fenomenas.
Apokalipss kinas kaip kontrfaktini galimybi
vizualizavimo forma.
Individuali prezentacija 9 Pasiruoimas prezentacijai
Egzaminas 2 2 40 Pasiruoimas egzamimui
I viso 22 2 8 32 101

Vertinimo strategija Svoris Atsiskaitym Vertinimo kriterijai

proc. o laikas
Diskusijos ir darbas grupse 20 Viso Seminaro tekst skaitymas, gbjimas analizuoti ir
semestro interpretuoti, pritaikyti filosofijos teorijas vizualini krini
metu analizei, aktyvus dalyvavimas diskusijose.
20 Viso Prezentacija odiu (20 min.). Teorinis temos pagrindimas,
Prezentacija semestro praneimo temos skaidrumas, nuoseklumas. Gebjimas atsakyti
metu klausimus, apginti pristatom tez.
Egzaminas ratu 60 Birelis Paskait tem ir seminar tekst supratimas ir interpretacija.

Autorius Leidimo Pavadinimas Periodinio Leidimo vieta ir leidykla

metai leidinio Nr. ar internetin nuoroda
ar leidinio
tomas
Privalomoji literatra
Colman F. 2009 Film, Theory and Philosophy: Durham: Acumen
Key Thinkers. Publishing.
Crane J.L. 1994 Terror and Everyday Life. London: Sage
Publications.
Deleuze G. 2001 Cinema 1. The Movement- Minneapolis: University of
Image. Minnesota Press.
Deleuze G. 1999
Cinma 2. Limage-mouvement. Paris: Les editions de
minuit.
Deleuze G. 2001 Cinema 2. The Time-Image. Minneapolis: University of
Minnesota Press.
Deleuze G. 1999 Cinma 2. Limage-temps.
Paris: Les editions de
minuit.

Jampolskij M. 2011 Kalba knas vykis: kinas ir Vilnius: Mintis.

prasms paiekos.
Litch Mary M. 2010 Philosophy Through Film. New York, London:
Routledge.

3
Miler Milerius N. 2007 MileKaip galima kino filosofija? Prob Problemos 72. Vilniaus Universiteto
leidykla

Milerius N. 2012 Apokalipss kinas kaip Problemos 81. Vilniaus Universiteto

kontrfaktnis fenomenas. leidykla.
Plantiga C., Livingston 2008 The Routledge Companion to New York, London:
P. (Eds.) Philosophy and Film. Routledge.

Tarkovsky A. 1989 A. Sculpting in Time. Austin: University of

Texas Press.

Papildoma literatra
1985 Speaking of Soap Operas. Chapel Hill, London: The
Allen R.C. University of North
Carolina Press.
1976 The Major Film Theories: An
London, Oxford, New
Andrew J.D. Introduction.
York: Oxford University
Press.

1994
Friedberg A. Window Shopping: Cinema and Berkeley, Los Angeles,
the Postmodern. London: University of
California Press.

Milerius N. 2010 Apokalipss vizijos kine. Problemos 78. Vilniaus Universteto

Filosofins banalaus anro leidykla
prielaidos.