Sie sind auf Seite 1von 24

Cveni

sicocxle
Cveni sicocxle
Cveni
Cveni sicocxle
Cveni
sicocxle
sicocxle
Cveni sicocxle
sazogadoebrivi gaerTianeba `bemoni~ Cveni sicocxle

Cveni sicocxle
Cveni sicocxle Cveni sicocxle
sicocxle Cveni sicocxle - fasdaudebelia!
Cveni sicocxle fasdaudebelia!
Cveni sicocxle-fasdaudebelia!
SevejibroT erTmaneTs cxovrebis jansaR wesSi
Cveni sicocxle
Tbilisi, 0186, qavTaraZis 16
fasdaudebelia!
SevejibroT erTmaneTs cxovrebis jansaR wesSi
am SejibrSi damarcxebuli ar arsebobs!
(samkurnalo kombinati, VII sarT.) am
SejibrSi SevejibroT erTmaneTs SevejibroT
SejibrSi
SevejibroT
tel: (+995 32) 18 60 61 SevejibroT
SejibrSi
SejibrSi cxovrebis jansaR wesSi SejibrSi
SevejibroT
SejibrSi SejibrSi
tel.: (+995 90) 18 70 30 SevejibroT Cveni sicocxle - fasdaudebelia! am
SevejibroT
am SejibrSi
SevejibroT am SejibrSi damarcxebuli amam
Telavi, universitetis 20 am
ar arsebobs! ar
SevejibroT erTmaneTs
arsebobs!
cxovrebis jansaR wesSi
tel: (+995 250) 7 10 94 am SejibrSi damarcxebuli ar arsebobs!

SejibrSi damarcxebuli

SejibrSi damarcxebuli ar arsebobs


am SejibrSi

am SejibrSi damarcxebuli
tel.: (+995 90) 18 90 30 SevejibroT erTmaneTs

SevejibroT erTmaneTs cxovrebis jansaR wesSi


SevejibroT erTmaneTs

am
am SejibrSi damarcxebuli ar arsebobs!
SevejibroT
cxovrebis jansaR wesSi
Cveni sicocxle

damarcxebuli ar arsebobs
fasdaudebelia!
Cveni sicocxle

Cveni sicocxle
Cveni sicocxle
fasdaudebelia

fasdaudebelia

damarcxebuli ar arsebobs
SevejibroT

damarcxebuli
Cveni sicocxle

SevejibroT
fasdaudebelia
Cveni sicocxle

ar arsebobs
fasdaudebelia fasdaudebelia
sainformacio masala daibeWda aSS saerTaSoriso ganviTarebis fasdaudebelia fasdaudebelia
fasdaudebelia
SevejibroT
saagentos mier dafinansebuli saqarTveloSi fasdaudebelia
SevejibroT SevejibroT
SevejibroT
aiv prevenciis proeqtis (GHPP) mxardaWeriT. proeqts axorcie-
lebs RTI International, Save the Children da PATH

www.geoyouth.ge
sarCevi

cxovrebis jansaRi wesi ................................ 1

es bukleti Seiqmna aSS saerTaSoriso fsiqoaqtiuri nivTierebebi


ganviTarebis saagentos mxardaWeriT da wamaldamokidebuleba ................................ 2
mimdinare saqarTveloSi aiv
prevenciis proeqtis farglebSi da Tambaqo ................................ 7
gankuTvnilia skolebis
ufrosklaselTaTvis. alkoholi ................................ 11
bukletSi ganxilulia Tambaqos,
alkoholisa da narkotikebis moxmare- marixuana ................................ 17
bis Sedegebi, mocemulia informacia
aiv infeqciisa da sqesobrivi gziT narkotikze uaris Tqma ................................ 21
gadamdebi sxva infeqciebis Sesaxeb.
es is sakiTxebia, romlebic ganixileba aiv infeqcia ................................ 23
biologiisa da sportis gakveTilebze
axalgazrdebSi cxovrebis jansaRi sqesobrivi gziT gadamdebi
wesis dasamkvidreblad. infeqciebi ............................... 29

adreuli qorwineba ................................ 35

adreuli orsuloba ................................ 39


narkotikebs moixmaren imisaTvis, rom k
Cveni bednierebis cxra meaTedi imazea gaeqcnen realobas; magram gaugebaria, ratom g
damokidebuli, Tu ramdenad jansaRia Cveni gavurbivarT realobas, roca is aseTi k
cxovrebis wesi. mdidari da mravalferovania? m
artur Sopenhaueri jeraldina Caplini b
b
realobisagan gaqcevis sur- m
yovel CvenTagans surs, rom bednieri iyos da d
vili yvela CvenTaganisaTvis
didxans icocxlos. mecnierTa azriT, adamians
nacnobia, magram xSirad ar
Rrma siberemde gayveba zneobrivi, fsiqikuri da
vfiqrobT imaze, rom, SesaZloa,
fizikuri janmrTeloba, Tuki is cxovrebis jan-
es survili problemad iqces.
saRi wesis 10 ZiriTad mcnebas Seasrulebs:
adamianebs, romlebsac uWirT
1. ecade, siamovnebiT akeTo Seni saqme;
garemosTan an sirTuleebTan
2. ar mogeridos sakuTari azris
Segueba, SiSi euflebaT arsebu-
gamoTqma;
li sinamdvilis winaSe. swored
3. daicavi kvebis swori reJimi;
es SiSi badebs sxva realobaSi gaqcevis survils.
4. uari Tqvi Tambaqos, alkoholisa da
realobisagan gaqcevis yvelaze gavrcelebul sa-
narkotikebis moxmarebaze; b
Sualebebs fsiqoaqtiuri nivTierebebi warmoadgens.
5. nu daikleb Zils; S
6. yvelas da yvelafers siyvaruliT fsiqoaqtiuri saSualebebi moqmedebs adamianis
u
moepyari; cnobierebaze, grZnobebsa da aRqmaze. fsiqoaqtivo-
T
7. avarjiSe goneba; ba gamoixateba centralur nervul sistemaze niv-
a
8. nu ityvi uars fizikur Sromaze; Tierebis gasakuTrebuli zemoqmedebiT _ mastimuli-
b
9. xSirad mieci sakuTar Tavs emoci- rebeli, amgznebi, damamSvidebeli, Zilis momgvreli, l
uri ganmuxtvis saSualeba; halucinaciebis gamomwvevi da sxva efeqtebiT. u
10. uari Tqvi iseT qcevaze, romelmac narkotikis qveS ki igulisxmeba fsiqoaq- d
SeiZleba safrTxe Seuqmnas Sens tiuri nivTiereba, romelic fsiqikaze misi
janmrTelobas. gansakuTrebuli efeqtebis gamo, gamoiyeneba
arasamedicino mizniT (eqimis daniSnulebis
1 gareSe) da aqvs unari, gamoiwvios miCveva. 2
kanoni ganasxvavebs e.w. legalur da arale- rodesac raime nivTiereba an qceva adamianis
galur narkotikebs. aralegaluri narkoti- cxovrebaSi gansakuTrebul mniSvnelobas iZens,
ki aris fsiqoaqtiuri nivTiereba, romlis SeZena, adamiani kargavs Tavisuflebas da damokide-
moxmareba, Senaxva da gavrceleba kanoniT isje- buli xdeba siamovnebis momtan saSualebaze.
ba. yvelasTvis kargad nacnobi alkoholi, Tam-
baqo, kofeinis Semcveli sasmelebi da zogierTi
medikamentic narkotikebia, magram kanoniT neba-
darTul, legalur narkotikebs miekuTvneba. paTologiuri damokidebule-
ba aris realobisagan gaqce-
vis saSualebebze mudmivi
visac SeumCnevia, rom narko- fiqris mdgomareoba, rasac
tikebis saSualebiT, anu Ri- adamianis droisa da energi-
lakze TiTis daWeriT cudi is udidesi nawili miaqvs.
emociebi qreba, igi am sa- paTologiuri damokidebulebis erT-erT gamoxa-
SualebiT TandaTan Trgu- tulebas wamaldamokidebuleba warmoadgens.
navs sakuTari fizikuri
da sulieri regulaciis
bunebriv process. fsiqoaqtiuri nivTierebebis sa-
wamaldamokidebuleba (narkomania da alkoholizmi)
SualebiT problemis qimiuri gandevna bevrad
fsiqikuri damokidebulebiT iwyeba. narkotikis miRe-
ufro swrafi da ioli gza gaxlavT, vidre saku-
bis Sedegad viTardeba narkotikuli Trobis mdgo-
Tar Tavze muSaoba. rac ufro xSirad ganicdis
mareoba, romelic garkveul siamovnebasTan aris
adamiani Rilakze TiTis daWeriT xanmokle Sve-
dakavSirebuli. siamovnebis miRebis survili ubi-
bas, miT ufro izrdeba aseTi saSualebebis mimarT
Zgebs adamians narkotikis ganmeorebiT miRebisaken.
ltolva. iqmneba avtomatizmi, romelic yoveli
ugunebobis momentSi iwyebs funqcionirebas. TandaTan Zlierdeba ltolva narkotikisadmi,
droTa ganmavlobaSi warmoudgeneli xdeba am narkotikis gareSe adamiani mowyenili an gaRi-
daxmarebis gareSe sulieri simSvidis mopoveba, zianebulia, naklebad mniSvnelovani xdeba sxva
TandaTan ingreva ukan dasaxevi gza da ikvreba interesebi. es fsiqikuri damokidebulebis
mankieri wre... Camoyalibebaze metyvelebs.
3 4
rac ar unda mimzidveli iyos adamianis fsiqiki- magram rac ufro metad cdilobs adamiani saku-
saTvis narkotiki, organizmi masze, rogorc Sxamze, Tari problemebis mxolod dafarvas an gandevnas,
ise reagirebs da axdens damcvelobiTi sisteme- saboloo jamSi, miT ufro mZime mdgomareobaSi
bis mobilizebas. Sedegad, am Sxamis daSla or- aRmoCndeba is.
ganizmSi TandaTan ufro swrafad xdeba, amitom,
sasurveli fsiqologiuri efeqtis misaRebad, narkotikebis moxmarebis garTulebebi:
narkotikebis mudmivad mzardi dozebia saWiro.
* yvela narkotiki, miuxedavad imisa, ra gziT
fsiqikuri damokidebulebis mqone adamiani iwyebs xvdeba organizmSi, seriozul zians ayenebs ada-
narkotikebis regularul miRebas xan siamovne- mianis janmrTelobas, azianebs Tavis tvins da
bisTvis, xan ki cxovrebiseuli problemebiT mTel nervul sistemas, imunur sistemas, guls,
gamowveuli ugunebobisgan Tavis dasaRwevad da RviZls, filtvebs.
garkveuli periodis Semdeg aRmoaCens, rom Tu * narkotikebis ineqciuri moxmareba katastrofu-
narkotiki ar miiRo, awuxebs saxsrebisa da kun- lad zrdis virusuli hepatitiT (B,C) da aiv-iT
Tebis tkivili, Semcivneba, oflianoba da sxva dainficirebis albaTobas.
Semawuxebeli movlenebi, romlebic narkotikis * narkotikebis momxmareblebi, daqveiTebuli imu-
miRebisTanave qreba. es imas niSnavs, rom adamians nitetis gamo, xSirad avaddebian tuberkuloziT.
Camouyalibda fizikuri damokidebuleba narko- * alkoholisa da narkotikis moxmarebis
tikze. organizmi egueba ucxo nivTierebas da Sedegad izrdeba ubeduri SemTxvevebis albaTo-
misi moxmareba grZeldeba ara imdenad siamovne- ba, imatebs agresiuloba da TavSeukavebloba;
bis misaRebad, aramed, Zlieri fizikuri diskom- * yvelaze xSirad narkotikebis momxmareblis
fortis (e.w. lomkis) Tavidan acilebis mizniT. sicocxles safrTxes uqmnis zedozireba, anu
narkotikis didi doziT gamowveuli mwvave
raime saSualebaze damokidebuli nebismieri mowamvla.
pirovneba safrTxes uqmnis sakuTar suli- * narkotikis moxmarebis Sedegad adamiani
er da fizikur janmrTelobas. aseT damo- kargavs jer Tavisuflebas, Semdeg
kidebulebas uvargisi medikamentiT TviT- janmrTelobas, dabolos - sicocxles.
mkurnalobis cdis saxe aqvs. es niSnavs
5 Rilakze TiTis daWeriT problemis gadaWras. 6
damokidebulebis Camoyalibebis Semdeg,
sigareti, misi sworad gamoyenebis mowevis Sewyveta iwvevs guneb-ganwyobis
SemTxvevaSi, klavs. daqveiTebas, SfoTvas, koncentraciis unaris
Tambaqos sawinaaRmdego kampania, aSS daqveiTebas. TandaTan mwevelis organizmi veRar
kmayofildeba nikotinis uwindeli dozebiT, Se-
sabamisad, izrdeba moweuli sigaretebis raode-
noba da mcirdeba intervali mowevebs Soris.
rodesac adamiani pirve-
lad iRebs xelSi si- Tambaqos bolSi Semavali niv-
garets, ar fiqrobs im Tierebebidan yvelaze toqsiku-
mZime Sedegebze, romlebsac ria: naxSirJangi, kancerogenuli
moweva iwvevs, miT umetes, (kibos gamomwvevi) fisebi, radio-
rom sistematiuri mowevis aqtiuri nivTierebebi, azotis Se-
savalalo Sedegebi mogvi- naerTebi, mZime liTonebi (ver-
anebiT iCens Tavs. yoveli cxliswyali, kadmiumi, kobalti,
mweveli, romelic dReSi nikeli) da sxv. erTi sigaretis
1 kolof sigarets eweva, moweva manqanebiT gadatvirTul
nebayoflobiT imoklebs sicocxles 5 wliT, avtomagistralze 36 saaTis gan-
yoveli moweuli sigareti mas sicocxlis 5,5 wuTi mavlobaSi yofnis tolfasia.
ujdeba. mwevelebs Soris sikvdilobis maCvenebeli sayovelTaod cnobilia, rom Tambaqos moweva
orjer ufro maRalia aramwevelebTan SedarebiT. iwvevs sisxlZarRvovan cvlilebebs. nikotini
zrdis miokardiumis infarqtisa da Tavis tvinSi
Tambaqos bolSi 4000-mde nivTiereba Sedis, xolo sisxlis mimoqcevis darRvevis risks. nikotinis
miCvevas maTgan mxolod erTi nikotini iwvevs. mcire doza iwvevs arteriuli sisxlis wnevis
swored nikotinis moTxovnileba aiZulebs adami- momatebas, xolo didi doza _ gulsisxlZarRvTa
ans, kvlav da kvlav SeisunTqos Tambaqos boli. sistemis muSaobis daTrgunvas. swored amiT
dasawyisSi,nikotini iwvevs centraluri nervu-
aixsneba nikotiniT mwvave mowamvlis dros
li sistemis stimulirebas da mweveli grZnobs
arteriuli wnevis mkveTri davardna, rac
energiis mozRvavebas, xdeba ufro aqtiuri.
iwvevs Tavbrusxvevas, gonebis dakargvas da,
7 8
mZime SemTxvevebSi, sikvdils.
mwevelebSi momatebulia sasunTqi gzebis daavadebebi _
qronikuli bronqiti, bronquli asTma, filtvis kibo. mwevelebi: Tuki adamiani
Tambaqos wevis Sedegad avTvisebiani simsivne SeiZleba Sewyvets mowevas:
ganviTardes, agreTve, piris RruSi, xorxSi, saylapav milSi,
TirkmelSi, Sardis buStSi.
maTi sicocxlis xangr- ukanaskneli sigaretis
Zlivoba 15 wliT nak- mowevidan 20 wuTSi nor-
nikotini aZlierebs kuWis malizdeba arteriuli
lebia aramwevelebTn
wvenis gamoyofas, mkveTrad wneva, umjobesdeba kidu-
SedarebiT
imatebs kuWisa da nawlave- rebis sisxlmomarageba
bis anTebis ganviTarebis
maT 8-jer ufro 8 saaTis Semdeg nor-
riski. Tambaqos kvamlis Se-
xSirad emarTebaT mi- mas ubrundeba sisxlSi
sunTqvisas ziandeba kbilis
okardiumis infarqti Jangbadis Semcveloba
minanqari, rac iwvevs kariesis
gaCenas, kbilebi yviTldeba,
xSirad viTardeba stomatiti. 2-jer ufro xSirad 2 dRis Semdeg
orsulobis periodSi Tam- emarTebaT kuWis umjobesdeba ynosva da
baqos moweva aferxebs wyluli gemovneba
nayofis sisxliT momarage-
bas da Jangbadis miwodebas, 1 kviris Semdeg qreba
3-4-jer ufro xSirad
azianebs nayofis gulsa da usiamovno suni kanidan,
kvdebian uecrad
Tavis tvins, zrdis TviTneburi Tmebidan da piridan
abortis, mkvdrad Sobadobisa
da naadrevi mSobiarobis risks.
11-jer ufro xSirad 1 Tvis mere
bevri aramweveli ganicdis Tambaqos bolis zemoqmede- emarTebaT filtvis umjobesdeba sunTqva,
bas, radgan isunTqavs mas saxlSi, samsaxurSi, sazoga- kibo qreba xvela
doebrivi TavSeyris adgilebSi, yvelgan, sadac arian
mwevelebi. radgan es procesi ar aris damokidebuli ada- RamiT bevrad ufro 1 wlis Semdeg gulis
mianis survilze, mas SeiZleba vuwodoT pasiuri moweva. cudad xedaven daavadebis riski mniS-
vnelovnad mcirdeba
adamians, romelic sunTqavs Tambaqos boliT dabi-
nZurebul haers, pasiuri mweveli ewodeba. pasiuri 5 wlis Semdeg mkve-
moweva gansakuTrebul safrTxes uqmnis bavSvebs da uqveiTdebaT smena Trad mcirdeba
mozardebs; adamianebs, romelTac aqvT filtvebis, filtvis kibos ganvi-
gulis Tu sxva organoebis seriozuli daavadebebi. Tarebis albaToba
9 10
alkoholi wyalSi zavdeba nebismieri Tanafar-
alkohols ar SeuZlia Tqveni problemebis
dobiT. sxvadasxva alkoholuri sasmeli eTi-
mogvareba, magram Tavisuflad SeuZlia, Tqve-
lis spiritis gansxvavebul raodenobas Seicavs:
ni mTavari problema gaxdes.
ludi _ 2-6%, Rvino _ 9-20%, liqiori _ 20-40%,
ucnobi avtori
arayi _ 40-56%, viski da jini _ 40-55%, romi _
70-77%. alkoholis Tanabar raodenobas Seicavs
1 kaTxa ludi, 1 Wiqa Rvino da 1 sirCa arayi.
dRes bevrs weren imaze, rom erTi-ori Wiqa Rvi-
no ara marto karg gunebaze dagvayenebs, aramed organizmSi moxvedrili alkoholi swrafad Sei-
dadebiTad imoqmedebs Cvens janmrTelobze. meore woveba kuWidan da wvrili nawlavidan da gadadis
mxriv, 1975 wels janmrTelobis msoflio orga- sisxlSi. Trobis xarisxi, anu centralur nervul
nizaciam daadgina: alkoholi CaiTvalos narko- sistemaze alkoholis zemoqmedeba damokidebulia
tikul Sxamad. ras warmoadgens sinamdvileSi al- imaze, Tu ra koncentraciiT Seicavs sisxli alko-
koholuri sasmeli RmerTebis sasmels, rogorc hols. Sesabamisad, gansxvavebulia Trobis suraTi.
Zveli berZnebi Tvlidnen, Tu mavne nivTierebas?
alkoholuri Trobis dinamika:
alkoholi, anu eTilis spirti
adamianis organizmze I faza ibRinZeba, moZraobs
sxvadasxvagvar zemoqmedebas narnarad
axdens: eiforiuls, toqsikurs da
narkotikuls. eiforiuli efeqti II faza iwyebs xumrobas da
siamovnebas da modunebas iwvevs, laqucs
toqsikuri zemoqmedeba mwvave da
III faza amayi, sakuTar ZalebSi
qronikuli mowamvliT gamoi-
darwmunebuli
xateba, xolo narkotikuli
zemoqmedebis Sedegad viTardeba
alkoholze damokidebuleba, anu IV faza wevs lafSi
alkoholizmi.
11 12
alkoholis toqsikuri doziT miReba (zedozire- yoveli daTrobis dros tvi-
ba) xSirad cnobierebis daTrgunvis mizezi xde- ni mniSvnelovnad ziandeba,
ba. umravles SemTxvevebSi, es mdgomareoba gansa- magram Tu es iSviaTad xdeba,
kuTrebul samedicino Carevas ar moiTxovs da tvini,metnaklebad,umklavde-
cnobiereba, garkveuli periodis Semdeg, TavisiT ba am problemas. alkoho-
aRdgeba. magram zedozirebis dros SeiZleba ganvi- lis regularulad miRe-
Tardes koma, romelic, Sesabamisi samedicino dax- bis SemTxvevaSi ki, TandaTan
marebis gareSe, SeiZleba, sikvdiliT damTavrdes.. uaresdeba tvinis funqcio-
nireba _ qveiTdeba mexsiereba,
azrovneba da bolos, mTavrdeba Wkuasusto-
biT, rasac alkoholuri demencia ewodeba.

yvelaze didi dat-


virTva alkoholis
miRebis dros RviZls
adgeba. gamokvleve-
biT dadgenilia, rom
alkoholis didi raodenobiT miRebas alkoholis Tundac
xSirad Tan sdevs Rebineba. Rebineba orga- erTjeradi, zomieri
nizmis TavdacviTi reaqciaa, magram, SeiZle- raodenobiT miRebis
ba, pirnaRebi masebis sasunTq gzebSi moxve- SemTxvevaSic ki, erTi
dra gaxdes sikvdilis mizezi. amis Tavidan kviraa saWiro imisaTvis,
asacileblad, aucilebelia, gverdiT myo- rom RviZli Tavis normalur mdgomareobas
febma gaakontrolon, rom Zlieri simTvra- daubrundes. rodesac sisxlSi mudmivad aris
lis dros adamians gverdze dawolils alkoholi, RviZls gansakuTrebul reJimSi
eZinos da araviTar SemTxvevaSi _ piraRma. uwevs muSaoba, TandaTan viTardeba anTebiTi
procesi da RviZlis qsovilis gadagvareba.

13 14
miRebuli dozis miuxedavad, alkoholi aqveiTebs mozardebisaTvis alkoho-
fizikur da fsiqikur SesaZleblobebs _ mxed- li gansakuTrebiT sazianoa.
velobis simaxviles, yuradRebas, moZraobis koor- maTi sxeulis wona naklebia,
dinacias, cvlis gemovnebiT, ynosviT da smeniT ufro male Tvrebian da maTi
SegrZnebebs, iwvevs Tavbrusxvevas, anelebs reaqci- organizmi da tvini ufro
is siswrafes; aqveiTebs sakuTari SesaZleblobe- advilad ziandeba. erTi
bis kritikuli Sefasebis, axali informaciis ga- alkoholuri mowamvlac ki,
damuSavebisa da swori gadawyvetilebis swrafad SeiZleba sasikvdilo aR-
miRebis unars. zemoTCamoTvlili darRvevebi Sei- moCndes, an gamoiwvios Ta-
Zleba sabediswero aRmoCndes manqanis marTvisas vis tvinis mZime dazianeba
arafxizel mdgomareobaSi. am dros Cndeba e.w.
gvirabis efeqti _ mZRoli mkafiod ver aRiq-
vams, ra xdeba marjvniv da marcxniv. Tumca, TviTon
eqmneba iluzia, rom manqanas mSvenivrad marTavs,
ukeTesad, vidre Cveulebriv, kargavs sifrTxiles
da SeiZleba gaumarTlebel riskzec wavides.

alkoholis zemoqmedebiT alkoholis momxmarebeli


gamowveulma siTamamem, gau- mozardi advilad iRleba,
frTxileblobam, TviTkon- uWirs axali informaciis sworad aRqma,
trolis daqveiTebam SeiZleba damaxsovreba, analizi, azrovneba. mozardeb-
adamians sapirispiro sqesTan Si alkoholisadmi miCveva ufro advilad vi-
urTierTobaSic daaSvebi- Tardeba, vidre ufrosebSi. rac ufro adre
nos seriozuli Secdomebi. iwyebs mozardi alkoholis miRebas, miT ufro
es SeiZleba iyos naadrevi an SemTxvevi- swrafad xdeba igi alkoholze damokidebuli.
Ti sqesobrivi kontaqtebi, rac, moraluri
problemebis garda, SeiZleba arasasur-
veli orsulobis da sqesobrivi gziT ga-
15 damdebi daavadebebis mizezi gaxdes. 16
vcvli marixuanas marsidan ukan dasa-
brunebel bileTze preparatis moqmedeba iwye-
marixunas momxmarebeli ba mowevidan ramodenime
wuTis Semdeg lorwovani
garsebis gaSrobiT, Zlieri
wyurvilisa da SimSilis
SegrZnebiT, SeiZleba iyos
marixuana niSnavs momwamvlels da pirdapir yurebSi Suili, Tavbru-
miuTiTebs mosalodnel Sedegebze. marixuanas bo- xveva, Tavis tkivili,
lis Semadgenloba sakmarisad Seswavlili ar aris. sicxis an sicivis SegrZneba.
mas aqvs specifikuri (damwvari Tokis) suni da Cveulebriv, Tumca ara yovelTvis, viTardeba ei-
masSi Semavali narkotikulad moqmedi nivTiereba foria, aramotivirebuli sicili, irRveva sagnebis
tetrahidrokanabinolis (thk) saxeliT aris cnobili. zomebisa da maT Soris manZilis aRqma; irRveva
yuradRebis koncentracia da mexsiereba wina-
dadebis dasawyisi mis damTavrebamde aviwydebaT;
zogjer SeiniSneba SiSnarevi eWvneuloba, panika.
marixuanas mowevis
Sedegad wiTldeba sklerebi, marixuanas regularuli miRe-
farTovdeba sisxlZarRvebi, bis Sedegad viTardeba bodvi-
qveiTdeba arteriuli wneva, Ti azrovnebisaken midrekile-
SeiniSneba gulis cemisa da ba. didi dozebiT sistematurma
sunTqvis aCqareba, moxmarebam SeiZleba gamoi-
mowevis dros, Cveulebriv, iwyeba xvela, iTrgune- wvios qronikuli fsiqozi
ba RviZlis fermentebis aqtivoba, rasac Sedegad bodva, iluziebi, halucina-
mosdevs RviZlis funqciis daqveiTeba. ciebi, panika, agresiuloba.

17 18
thk grovdeba cximovan ujredebSi da organoebSi
Tavis tvinSi,saTesle jirkvlebsa da sakvercxeebSi, marixuanas moxmarebis gadavadebuli
efeqtebi:
elenTaSi, RviZlsa da
TirkmlebSi. es ki imas
niSnavs, rom narkotikis
moxmarebis Sewyvetis Sem-
> imunitetis daqveiTeba
degac misi zemoqmedeba
> simaRleSi zrdis SeCereba
xangrZlivi drois gan-
> mamakacis sasqeso hormonebis
mavlobaSi grZeldeba.
Semcvelobis Semcireba
> seqsualuri potenciis daqveiTeba
> filtvis qsovilis dazianeba
> axali informaciis aTvisebis unaris
daqveiTeba/dakargva
> pirovnuli Tvisebebis Secvla
marixuanas moweva bevrad ufro Zlierad azianebs > garemos aRqmis gaukuRmarTeba
sasunTq sistemas, vidre Tambaqosi. > mexsierebis daqveiTeba
bevrad ufro maRalia > Tavis tvinis Seuqcevadi dazianeba
filtvis kibos ganvi- (Wkuasustoba)
Tarebis riskic. Tavisi
damazianebeli efeqtebiT,
1 ulufa marixuana 5 Reri
sigaretis tolfasia.

19 20
ubralod, Tqvi: ara!
nensi reigani SesaZloa, Tqven SemogTavazon narkotiki.
ubralod, TqviT: ara!
uaris Tqma sxvadasxva formiT SeiZleba:

1. TqviT: ara! da daasaxeleT mizezi:


SesaZloa, Tqven SemogTavazon narkotiki. SesaZ-
didi madloba SemoTavazebisTvis,
loa, giTxran, rom narkotikis zemoqmedebiT Tavs
magram amis gakeTeba ar SemiZlia/ar
kargad igrZnobT, gagiadvildebaT urTierToba,
minda.
da rom mxolod erTxel araviTar zians ar
2. mieciT sakuTar Tavs dro: movifiqreb
moitans. rogor moiqceviT? arCevani Tqvenzea!
da xval getyvi Cems gadawyvetilebas
Tqvens gadawyvetilebazea damokidebuli Tqveni
3. SeinarCuneT simtkice. TqviT pirdapir:
momavali cxovreba.
gmadlobT, ar minda sigareti
(narkotiki, sasmeli). me minda...
4. Tqven sruliad ara xarT valdebuli,
auxsnaT sxvebs uaris Tqmis mizezi.
ubralod, TqviT: ara! da morCa!
5. uari TqviT ise, rom irgvlivmyofebisaT-
vis naTeli iyos Tqveni gadawyvetilebis
Tu arCevans narkotikis
simtkice.
sasargeblod gaakeTebT, is,
6. SeaqeT an daajildoveT sakuTari Tavi
adre Tu gvian, aucileblad
miRweuli warmatebisaTvis.
daangrevs Tqvens
janmrTelobas,
dagakargvinebT axlobel
adamianebs, mogispobT
21 momavlis perspeqtivas. 22
SeiZleba iTqvas, rom aiv epidemia klasi- aiv infeqcia - es daavadebaa,
kuri autogolia, romelic kacobriobam sa- romelic adamianis
kuTar Tavs gautana organizmSi aiv-is SeWris
irlandiis princesa ana Sedegad viTardeba, mimdinare-
obs usimptomod da SeiZleba
gagrZeldes mravali wlis
ganmavlobaSi.
aiv epidemia gamoucxadebeli omiviT
moulodnelad daatyda Tavs ka- aiv infeqciis saboloo stadia aris Sidsi .
cobriobas, agrZelebs Sete- Sidsi es aris abreviatura, romelic
vas da TandaTan i pyrobs axal Semdegnairad iSifreba:
saxelmwifoebsa da kontinentebs.
SeZenili
imunodeficitis
adamianis imunodeficitis virusi (aivi) - es aris sindromi.
virusi, romelic adamianidan adamians garkveu-
li gziT gadaecema da iwvevs adamianis imunuri imunodeficiti organizmis mdgomareoba,
sistemis darRvevas an saerTod dangrevas, anu rodesac imunuri sistema imdenad dangreulia,
imunodeficits. imunuri sistema uzrunvelyofs rom nebismier, Tundac umniSvnelo daavadebasTan
adamianis organizmis dacvas ucxo agentebisagan gamklavebas veRar axerxebs;
virusebisa da baqteriebisagan; deficiti aris SeZenili imitom, rom es aris araTandayoli-
raimes nakleboba. aivi Zalian mcire zomis mikro- li, cxovrebis ganmavlobaSi SeZenili daavadeba;
organizmia da misi danaxva mxolod eleqtronul sindromi aris garkveuli avadmyofuri mdgo-
mikroskopSia SesaZlebeli. mareobisTvis damaxasiaTebeli niSnebisa da
simptomebis erToblioba.

23 24
stadia, romelsac Sidsi ewodeba, dgeba maSin, roca
aivs gamravleba mxolod adamianis organiz-
imunur sistemas aRar gaaCnia iseT daavadebebTan
mSi SeuZlia, garemoSi is sakmaod male iRu-
brZolis unari, romlebic adre organizmisaTvis
peba, mgrZnobiarea maRali temperaturis mi-
saSiSroebas ar warmoadgendnen. am etapze adamians
marT. adamianis organizmSi moxvedris Semdeg,
imunuri sistema sabolood uziandeba da uviTarde-
imunodeficitis virusi iwyebs gamravlebas da
ba sxvadasxva infeqciebi, daavadebebi, avTvisebi-
saSen masalad iyenebs imunuri sistemis Semad-
ani simsivneebi, nervuli sistemis dazianeba da a.S.
genlobaSi Semaval ujredebs limfocitebs da
nel-nela anadgurebs maT, rasac Sedegad imu-
nuri sistemis TandaTanobiTi dazianeba moyveba. amgvarad, aivi da Sidsi erTi da igive ar aris.
aivi aris virusi, romelic iwvevs imunuri sistemis
daTrgunvas, xolo Sidsi janmrTelobis prob-
lemebisa da daavadebebis kompleqsia, romlebic
daqveiTebuli imunitetis fonze aRmocendeba.
aivi Cveulebrivi virusi ar aris, radgan ada-
miani SeiZleba inficirebuli iyos wlebis
aivi vrceldeba mxolod adamianidan adamianze. in-
manZilze da ar icodes amis Sesaxeb. aiv in-
feqciis wyaro SeiZleba iyos inficirebuli ada-
feqciis stadiaze inficirebuli adamiani
miani daavadebis nebismier stadiaze, e.i. klinikuri
Cveulebrivad gamoiyureba da Tavsac kargad
simptomebis ararsebobis drosac. gamokvleve-
grZnobs, magram SeuZlia, gadasdos infeqcia
biT dadgenilia, rom aivi adamianis organizmis
sxvebs. aris Tu ara adamiani inficirebuli
sxvadasxva biologiur siTxeSi sxvadasxva raode-
aiviT, dgindeba mxolod specialuri labora-
nobiT aris warmodgenili. im koncentraciiT,
toriuli gamokvlevis adamianis imunodefici-
romelic sakmarisia inficirebisTvis, aivi aris
tis virusze sisxlis testirebis saSualebiT.
sisxlSi, spermaSi, saSos gamonadenSi, dedis rZeSi.

25 26
a aivi adamianis organizmSi mxolod aiv infeqcia sayofacxovrebo kontaqte-
n sami gziT xvdeba: biT ar gadadis. SeuZlebelia,
s
s
dainficirde sacurao auziT, abazaniT,
- > aiv-inficirebul adamianTan daucveli sqeso- sapirfareSoTi sargeblobis Sedegad,
- brivi kontaqtis dros (sqesobrivi partniorebis aiv-inficirebulis napirali sakvebiT
. xSiri cvla dainficirebis risks zrdis; sqeso- an WurWliT, masTan misalmebiTa da
brivi gziT gadamdebi infeqciebis arseboba xel- CaxutebiT. igi ar gadaecema
sayrel pirobebs qmnis aivis gavrcelebisTvis); cxovelebiT da mwerebiT.
.
s
-
> aiv-inficirebuli adamianis sisxlis moxvedris aiviT inficirebisgan aravin dazRveuli ar aris,
c
gziT janmrTeli adamianis organizmSi (es SeiZle- miuxedavad asakisa, sqesisa, sacxovrebeli adgili-
.
ba moxdes aiv-inficirebuli donorebis sisxlis sa da religiuri mrwamsisa. TiToeuli CvenTagani
gadasxmiT; arasteriluri samedicino xelsawyoe- valdebulia, icodes, rogor daicvas sakuTari
- bis, maT Soris, sxvisi naxmari Spricis gamoyenebiT; Tavi aiv epidemiisagan da moeridos safrTxis
- yurebis gaxvretis an sviringebis (tatu) gakeTebis Semcvel qcevebs.
i dros dabinZurebuli instrumentebis gamoyenebiT);
yovel 15 wamSi dedamiwaze 1 adamiani in-
-
ficirdeba... Cvenzea damokidebuli, gavxdebiT
s
Tu ara am savalalo statistikis obieqtebi.
-
> aiv-inficirebuli dedidan Svilze (es cnobismoyvareobis gamo gakeTebuli narkotikis
T,
SeiZleba moxdes rogorc orsulobis dros, aseve Tundac erTi ineqcia, an Tundac erTi daucveli sqe-
s
mSobiarobis procesSi da ZuZuTi kvebis dros.) sobrivi kavSiri SeiZleba sabediswero aRmoCndes.
.

27 28
seqsualuri revolucia virusebis sruli sggi TavisiT, mkurnalobis gareSe ar ganikurne-
gamarjvebiT dasrulda... ba, amitom, rac ufro adre mivmarTavT eqims,
patrik o-rurki miT meti iqneba imis Sansi, rom swrafad ganvi-
kurnebiT da Tavidan avicilebT garTulebebs:

1. daavadeba SeiZleba qronikul stadiaSi


gadavides da ufro Znelad daemorCilos
mkurnalobas;
2. anTeba SeiZleba gavrceldes saSarde
sistemasa da Tirkmlebze;
3. infeqciam SeiZleba gamoiwvios unayofoba.

aris Tu ara adamiani inficirebuli sqesobrivi


gziT gadamdebi daavadebiT, amis dadgena SeuZlia
mxolod eqims specialuri analizebis Catarebis
sqesobrivi gziT gadamdebi infeqciebi (sggi) _ Semdeg, magram aris garkveuli simptomebi, rom-
es aris sxvadasxva saxis infeqciebi, romelTa lebic sggi-is savaraudo arsebobaze miuTiTebs:
gadacema xdeba sqesobrivi kontaqtebis dros. sggi
cnobilia uxsovari droidan. adre maT veneriul > uCveulo gamonadeni sasqeso organoebidan;
sneulebebs uwodebdnen. dReisaTvis cnobilia 100- > qavili gareTa sasqeso organoebis
ze meti sggi, magram maT Soris yvelaze xSirad midamoSi;
gvxvdeba sifilisi, qlamidiozi, sasqeso orgnoebis > siwiTle da sxvadasxva saxis gamonayari
herpesi, gonorea, triqomoniazi, papilomavirusuli (buStukebi, meWeWebi, wylulebi) gareTa
infeqcia, aiv infeqcia, virusuli hepatitebi (B da C), sasqeso organoebis midamoSi;
citomegalovirusuli infeqcia da sokovani in- > sxvadasxva saxis diskomforti _ wva,
feqcia. es daavadebebi mimdinareobs xangrZlivi tkivili, SeSupeba;
drois ganmavlobaSi, talRiseburad, xSirad, > gaZnelebuli, mtkivneuli an xSiri Sardva.
faruladac.
29 30
unda aRiniSnos, rom yovelTvis aseTi gamovlinebe- sasurvelia gamokvlevis Catareba sasqeso organoe-
bi ar aris - xSirad, gansakuTrebiT, mamakacebSi, bis midamoSi nebismieri, Tundac Zalian xanmokle
sggi usimptomod mimdinareobs. jer kidev naxe- usiamovno SegrZnebebis SemTxvevaSic ki drouli
vari saukunis win, e.w. faruli infeqciebis Sesa- diagnostika da adreuli mkurnaloba swraf Sedegs
xeb arc ki icodnen da venerologebi, ZiriTadad, iZleva; isic unda aRiniSnos, rom faruli infeqcie-
mxolod or daavadebas sifilissa da gonoreas bisagan gaTavisufleba gvian dawyebuli mkurnalo-
mkurnalobdnen; magram, seqsualuri revoluciis bis SemTxvevaSic xdeba, Tumca, SesaZloa, rom
Semdeg, scenaze sxva mikrobebic gamovidnen qla- garTulebebi da sxvadasxva organoebis dazianebe-
midiebi, virusebi, sokoebi, mikoplazmebi. am agente- bi adamians mTeli sicocxlis ganmavlobaSi gayves.
biT gamowveuli daavadebebi TveobiT da, xSirad,
wlobiTac praqtikulad usimptomod mimdinareobs.

aseTi faruli infeqciebis sawyisi gamovlinebe- sqesobrivi gziT gadamdebi infeqciebis


bis SemCneva sakmaod rTulia: umniSvnelo qavi- gavrcelebis ZiriTadi gza aris yvela saxis
li, msubuqi wvis SegrZneba, msubuqi gamonayari, daucveli sqesobrivi kontaqti.
mcire gamonadeni male gaivlis, adamiani maT
yuradRebas ar aqcevs da swrafad iviwyebs
maT Sesaxeb; Tumca, sul tyuilad: organizmSi
myudrod mokalaTebuli faruli infeqcia nel-
31 nela viTardeba da azianebs mTel rig organoebs. 32
garda amisa, zogierTi sggi - aiv infeqcia, B da C
hepatitebi, sifilisi, adamians SeiZleba sisxlis rac Seexeba profilaqtikas rogor k
saSualebiTac gadaedos _ Seumowmebeli sisxlis aviciloT Tavidan sggi? q
gadasxmis, arasteriluri samedicino instrumente- qorwinebamde sqesobrivi kontaqtebisagan T
bis gamoyenebis, narkotikebis ineqciuri moxmarebis TavSekaveba profilaqtikis saukeTeso
dros. saSualebaa;
aranakleb mniSvnelovania ojaxuri si-
zogierTi sggi gadadis wmindis dacva _ meuRleebis erTmaneTi-
a
daavadebuli dedidan sadmi erTguleba;
a
Svilze orsulobis, dabolos, SemTxveviTi sqesobrivi kon-
g
mSobiarobis an ZuZuTi taqtebisagan Tavis arideba, ukidures
w
kvebis dros. aseTebia: SemTxvevaSi, Tavdacvis saSualebis (kon-
e
citomegalovirusi, aiv domi, igive prezervativi) gamoiyeneba. usa-
g
infeqcia, qlamidiozi. frTxo sqesobrivi qceva niSnavs, moiqceT
g
SesaZlebelia zogierTi ise, rom sqesobrivi kontaqtebis dros
n
sggi-s sayofacxovrebo infeqciebiT Tqveni dasnebovnebis riski
m
gziT gavrcelebac. minimumamde iyos dayvanili.
a
magaliTad: triqomo-
niazi gadadis in-
ficirebuli adamianis
TeTreulis, pirsaxo-
cis gamoyenebiT, auzSi
curvis dros, Tuki
wyali arasakmarisad
aris qlorirebuli.

33 34
mozardebi Zalian arc Secvlilan: isini Tqven Seyvarebuli xarT.
kvlavindeburad izrdebian, midian saxlidan, es pirveli siyvarulia.
qorwindebian magram ara aucileblad am yvelaze Zlieri da samu-
TanmimdevrobiT damo. cxovreba mSvenieria,
ucnobi avtori Tuki gverdiT is aris.
uzomod bednieri xarT.
gindaT, mTeli cxovreba
adreuli qorwinebis cneba erTad iyoT. amitom,
arc Tu ise didi xnis win gadawyviteT, daqorwindeT.
gaCnda. qorwinebis asakze vin Tqva, rom siyvarulSi
warmodgena sxvadasxva asakobrivi SezRudva ar-
epoqaSi sxvadasxva iyo, ma- sebobs? vin moigona cneba
gram TaobaTa gamocdileba adreuli qorwineba?
gviCvenebs, rom ojaxis Seqm-
na mizanSewonilia mxolod sanam iseTi mniSvnelovani nabijis gadadgmas daa-
maSin, rodesac adamiani pirebT, rasac adreuli qorwineba qvia, dafiqrdiT.
amisaTvis momwifdeba. SesaZloa,qvemoT mocemulma informaciam SegaCeroT:
droTa ganmavlobaSi, siyvaruli fermkrTal-
deba. meuRlis is patara nakli, romelic adre
magram, aq ismis kiTxva: romelia simwifis asa- Rimils gvgvrida, axla Zalian gvaRizianebs. ax-
ki? biologiuri asaki mniSvnelovani, magram algazrda ojaxSi TandaTan xSirdeba Cxu-
ara erTaderTi kriteriumia am sakiTxis gada- bi da konfliqturi situaciebi, rac, saboloo
sawyvetad. ojaxuri cxovrebisaTvis mzaobas jamSi, SeiZleba ganqorwinebiT dasruldes.
ganapirobebs ara marto fizikuri, aramed zneo-
brivi da socialuri momwifebis xarisxic. ada- materialuri problemebi. sad vicxovroT? fuli
mianis Camoyalibebis es etapebi ki erTdrou- saidan movitanoT? Seswevs Tu ara axalgazrda vaJs
lad da yvelasTan erTnairad ar mimdinareobs. unari, Seinaxos sakuTari Tavi, meuRle da Semdeg
Svili? Tu ara mSoblebis kiserze unda viyoT?
35 36
yofiTi problemebi. Taflobis Tvis Semdeg aR-
gamoucdeloba. mzada xarT, aiRoT pasuxismge-
moCndeba, rom colma ar icis saWmlis momzadeba
bloba ara marto sakuTar Tavze, aramed sxva
da recxva, xolo qmarma gafuWebuli onkanis
adamianzec? miiRoT gadawyvetileba? SeasruloT
SekeTeba.
dapireba? gadawyvitoT esa Tu is problema?
Svilebi. bavSvis gaCena didi pasuxismgeblobaa. cxovrebiseuli gamocdilebis nakleboba adreu-
mzada xarT, rom patara mtirala arsebisaTvis li qorwinebis aucilebel problemad iqceva.
msxverplad gaiRoT Tqveni dro, janmrTeloba,
nervebi, Zili?
iciT, ra unda
aswavloT? gyavT
Tavisuflebis SezRudva. ojaxuri movaleobebi
dedebi da bebiebi,
gulisxmobs imasac, rom naklebad geclebaT me-
romlebic mouvlian,
gobrebTan, diskoTekaze an kinoSi wasasvlelad,
abanaveben, eqimTan
gansakuTrebiT im SemTxvevaSi, Tu bavSvi gaCnda.
waiyvanen?
mzad xarT imisTvis, rom Tqveni meore naxevari
uTqvenod wava gasarTobad?
ararealuri molodinebi. qorwinebamdeli
molodinebi ar gamarTlda realur cxovre-
baSi yvelaferi bevrad ufro mosawyeni da Cveu-
ra Tqma unda, es ar aris adreul
lebrivia. Tqven imedgacruebuli rCebiT.
qorwinebasTan dakavSirebuli
problemebis sruli CamonaTvali.
TiToeul ojaxur wyvils Sei-
mSoblebis Careva gansakuTrebiT aqtualu- Zleba aRmoaCndes Tavisi, sxvebi-
ria, Tuki isini materialurad gexmarebian. isi- sagan gansxvavebuli gadauWreli
ni erevian Tqvens urTierTobebSi, gaswavlian, problemebi.
rogor icxovroT, mudmivad gaZleven SeniSvnebs.
37 38
sityvaara uwindeburad rCeba yvelaze rac ufro axalgazrdaa momavali deda, miT ufro
efeqtur Casaxvis sawinaaRmdego saSuale- maRalia orsulobisa da mSobiarobis garTule-
bad baTa riski da raime daavadebis ganviTarebis al-
Jarko petani baToba rogorc dedis, aseve SvilisaTvis.

mozardebSi orsulobasa da mSobiarobas


adreul anu mozardTa orsulobebis umravle- SeiZleba Semdegi garTulebebi axldes:
soba arasasurvelia. aqedan gamomdinareobs sam-
wuxaro statistika: aseTi orsulobebis daax-
loebiT 70% xelovnuri abortiT mTavrdeba, 15%
- TviTneburi abortiT da mxolod 15% - mSobi- > sisxlnakleboba (anemia)
arobiT. mozardTa orsulobas Tan sdevs prob- > arteriuli wnevis momateba
lemaTa mTeli jaWvi, romelic cvlis rogorc Ta- > toqsikozi
vad mozardis, aseve misi axloblebis cxovrebasac. > naadrevi mSobiaroba;
> gaxangrZlivebuli an garTulebuli
mSobiaroba;
> nayofis samSobiaro travmebi;
xSirad, orsulobis faqts gogonebi gvian
> xSiria mSobiarobis Semdgomi
acnobiereben. pirveli bunebrivi reaqcia depresia;
Sokia sircxvilis, braleulobis gancda, > adreuli ganmeorebiTi orsulobebi,
dabneuloba, SiSi, panika. aseT stresTan gam- rasac xSirad moyveba aborti.
klaveba maTTvis Zalian rTulia.

39 40
adreul asakSi orsuloba da mSobiaroba
SeiZleba gaxdes risk-faqtori
axalSobilisTvis da gamoiwvios:

am problemaTa umravlesoba gamowveulia


> axalSobilis mcire masa imiT, rom mozardTa organizmi ar aris bo-
(2500g-ze naklebi); lomde momwifebuli. amas garda, mozardi
> orsulobis, mSobiarobis an orsulebi xSirad ignorirebas ukeTeben
mSobiarobis Semdgom periodSi TavianT mdgomareobas da ar icaven kve-
nayofis sikvdilobis maRali bisa da dasvenebis Sesabamis reJims. amas
maCvenebeli; emateba isic, rom gogonebi xSirad didi
xnis ganmavlobaSi umalaven mSoblebs or-
> araadekvaturi kveba dedis rZiT;
sulobis faqts da cdiloben, Tavad gaum-
> arasakmarisi mzrunveloba, rac klavdnen sakuTar problemas. adreuli
Sesabamisad zrdis bavSvis avadobis orsulobis gamo gogonebi iZulebulni
risks. xdebian, Tavi daanebon swavlas, riTac sa-
frTxe eqmneba maT momaval ganaTlebas,
TviTrealizacias da karieras.

41 42
narkomania, aiv infeqcia, sqesobrivi gziT gadamde-
bi sxva infeqciebi am daavadebaTa gavrceleba
damokidebulia adamianebis cxovrebis wessa da
qcevis Taviseburebebze.

Cveni sicocxle fasdaudebelia!

SevejibroT erTmaneTs
cxovrebis jansaR wesSi - am SejibrSi
damarcxebuli ar arsebobs!

43

Das könnte Ihnen auch gefallen