Beruflich Dokumente
Kultur Dokumente
Algunas perciben a los idiomas Mayas como lenguas muy exóticos y difíciles
de comprender. Y es cierto que cada idioma tiene sus propias características y
mientras más lejanas sean de nuestro propio idioma, más difíciles parece. Pero en el
caso de los idiomas Mayas, las diferencias con el castellano, algunas consonantes y
estructuras gramaticales no deben de distraernos de lo mucho que comparten en
común.
Marco Histórico-social
Hoy en día existen unos treinta idiomas Mayas, veintiuno de ellos hablado en
territorio guatemalteco y los demás en México y Belice. Igual como los idiomas
romances (el castellano, francés) italiano, portugués, etc) que se derivan de una raíz
común –el latín, todos los idiomas Mayas se derivan de un tronco común, que los
lingüistas han llamado el proto-Maya, idioma que se hablaba en la región que hoy es
el departamento de Huehuetenango hace unos cuatro mil años. Debido al tiempo y
la geografía, con los movimientos de población, se fueron diversificando los idiomas
Mayas. Como es sabido, a lo largo de su historia, los Mayas se destacaron por sus
avances en la arquitectura, la escritura, la ciencia y el arte, y sus logros hoy en día
son motivos de mucho estudio e investigación a nivel mundial.
Usted va a encontrar en este fascículo un esfuerzo por utilizar una forma del
idioma que sea lo más aceptada posible, pero debe reconocer que es probable
encontrar que en la comunidad donde usted trabaja existen ciertas variaciones. No
es de desesperarse. Si usted toma apunte de estas excepciones así enriquece sus
conocimientos sobre el idioma.
Gramática Base
Lo cual podemos contrastar con la mayoría de los idiomas Mayas que son de orden
verbo inicial, algunos VOS, y otros VSO, como vemos en ejemplos de diversos
idiomas Mayas:
Claro, como en la mayoría de los idiomas, este orden se puede variar para
lograr efectos diferentes como destacar o enfocar algún elemento en particular.
Nosotros dormimos.
O sea, hay dos juegos de pronombres, un juego se utiliza para expresar los
sujetos de los verbos transitivos y el otro para representar a los objetos de verbos
transitivos tanto como a los sujetos de verbos intransitivos. Esto significa para el
estudiante de un idioma Maya que tendrá que aprender dos maneras de conjugar
verbos, una para los transitivos y otra para los intransitivos. Al principio, puede
parecer un poco complicado, pero usted se acostumbrará rápidamente.
A diferencia con el castellano, una ventaja de la gramática de los idiomas
Mayas es que suelen ser bastante regulares, con pocas excepciones en sus
estructuras. Esto simplifica el proceso de aprendizaje.
Conclusión:
¡MUCHA SUERTE!
Comenzando
Saludos
K’ehok sahil ch’ool
Señora 1: ch’ona’.
Señora 2: ch’ona’.
Señora 2: sa b’anyox.
Ut laa’at.
Señorita: us b’anyox
Señorita: sa b’anyox.
Ut laa’at.
Señor 2: ch’owa’
Vocabulario
Ani laak’ab’a’:
Ink’ab’a’ me llamo…
Aak’ab’a’ te llamas…
Xk’ab’a’ se llama…
Qak’ab’a’ nos llamamos…
Eek’ab’a’ ustedes se llaman…
Xk’ab’a’eb’ ellos/as se llaman…
Ejemplos
ACTIVIDADES
Vocabulario
Link’aleb’aal mi comunidad
Laak’aleb’aal tu comunidad
Qak’aleb’aal nuestra comunidad
B’ar nakatchal chaq ¿de dónde eres?
Preguntas
Patz’om
Vocabulario
Heehe’ Sí
Ink’a’ No
Las preguntas que se contestan con “si/no” comienzan con la palabra ma. Otras
preguntas comienzan con la palabra tales como ani.
La parte de una oración que se quiere negar normalmente se enmarca por las
dos palabras moko y ta. El marco moko… ta encierra la unidad más pequeña
posible de la oración, frecuentemente una sola palabra.
PRÁCTICA
Ixmukane: ch’ona’.
Itz’amna: _____________________
Ixmukane: sa aj wi’
Aj B’ex: ch’owa’
Aj Kanek: ____________________
Aj Kanek: ______________________
Aj B’ex: sa aj wi’
Aj Kanek: ______________________
Sinakan: ________________________________________
Sinakan: ________________________________________
Sinakan: ________________________________________
CAPÍTULO 2
Hablando sobre la clase
Li tem li meex
Vocabulario
VOCABULARIO
¿Qué haces?
K’a’ ru nakab’aanu
Vocabulario
Anaqwan ahora
Preguntas
Patz’om
A’an nawark él/ ella duerme eb’ a’an nake’war ellos duermen
- Yaab’ak - llorar
Xik ir
Chalk/k’ulunk venir
¿Dé que color es?
Chan ru xb’onol
Kaq Rax
Raxtz’oin/raxjo’hin Q’eqtz’oin
PRÁCTICA
Sa’ jun li tzoleb’aal wank jun li tzolom. Mayari xk’ab’a’ ut naroksi jun li xpo’ot
naab’al paay ru xb’onol. Lix Mayari a’an jun li tzolom jwal ch’ina’us
Vocabulario
Vocabulario
Los números
Eb’ li ajl
Jarub’ wank
Wank jun wank kiib’ wank oxib’ wank kaahib’ wank oob’
Wank waqib’ wank wuqub’ wank waqxaqib’ wanq b’eleeb’ wank lajeeb’
Mi escuela
Sa’ li tzoleb’aal natawman k’ila k’a’aq reeru chi na’b’al xb’onol. Wan lajeeb’
chi kawil. Wan aj wi’ kiib’ chi meex, jun ch’ina ka’ch’in b’ar wi’ nake’k’anjelak eb’ li
kokal ut jun nim b’ar wi’ nak’anjelak qana’ k’utunel. Jwal ch’ina’us na’ilok qana’
k’utunel.
a. ________________________________
b. ________________________________
c. ________________________________
Kaqyojin xk’ab’a’
d. _________________________________
Laa’in ninxajok
e. _________________________________
Ch’ina’us.
f. ___________________________________
___________________________________________________________________
___________________________________________________________________
___________________________________________________________________
___________________________________________________________________
___________________________________________________________________
Hablando de ti mismo y de los demás
La gente
Li poyanam
k’a’ ru a’an.
Ixq a’an.
Winq a’an
Ixqa’al a’an
Saaj al a’an.
K’ula’al a’an.
Ixmukane: B’aanu usilal, chawilaq li eetalil a’in
Ixmukane: Aaa, wank jun li winq yo chi b’eek, wank jun li ixqa’al xchaq’al ru
ut jun li al yo chi b’ichank.
B’aalam: B’anyox
Vocabulario
Chawil ¡Mira!
Vocabulario
Che’ árbol
Tz’i’ perro
Kape café
Kaxlan pollo
EJEMPLOS
ACTIVIDADES
il – ver (lo)
laa’in nawil yo lo veo laa’o naqil nosotros lo vemos
La ropa
Li aq’ej
punit koton
2. Ma kaq li xkamiis
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
Li x’ak’il po’ot lix Chahim
Lix Chahim yo chi b’eek sa’ k’ayiil. A’an yo xsik’b’al jun xpo’ot. Li ixqa’al Ixmukane
nak’ayink.
Vocabulario
B’ayaq un poco
Patz’om
––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
PRÁCTICA
Li aq’ej
Jun li ixqa’al ut jun saaj al te’xik sa’ jun nimq’e anaqwan. Joka’an naq yookeb’
chi xloq’b’al raq’eb’ sa’ k’aayil. Li ixqa’al naxloq’ xpo’ot, ruuq, xper xaab’ ut xk’aamal
sa’ saheb’ sa’ xch’ool xb’aan naq te’suluq.
Vocabulario
––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
El cuerpo
Li qajunxaqalil
Lix Nikte’ naxk’ut jun li jalam uuch chi ru lix Ixchel
Vocabulario
Sum’aatin novio/a
––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
Muchos sustantivos cambian al ser poseídos. Tal vez se ha fijado que algunos pierden su
vocal relajada, tales como:
Kaahib’ Ajpuub’: ink’a, moko we ta, laa’in ink’a nin’oksin uuq. Ma nakat-oksin put
wex laa’at
Vocabulario
1. K’a’ut naq yookeb’ roksinkil li raq’ lix Mukay ut laj Kaahib’ Ajpuub’.
2. Ani aj e li kamiis.
Laa’in sa linch’ool
Laa’in ra inch’ool
Laa’in yo ink’a’uxl.
Yo intz’okajik yo inkalajik
Yo intitz’jik yo injosq’il
Rilb’al xsa’ li hu
Sa’ jun kutan yookin royb’enikil jun linlo’y sa’ tenamit, ab’anan kib’ay chi hulak.
Kintitz’ ut kichal injosq’il. Chi rix a’an kiwil jun li qawa’chin yo chi wa’ak, kinxik rik’in ut
kinye re naq yo “intz’okajik”, a’an kixye we “wa’ inqo”. Kisaho’ sa’ lich’ool xb’aan naq
kixsi inwa. Chi rix a’an kik’ulun linlo’y ab’anan yo xkalajik. Xkaano’ aawu, chankin re,
ut kichal injosq’il xb’aan naq kikala.
Vocabulario
Kaan loco
Patz’om
Verbos intransitivos
Prenombre + adjetivo
Ninjosq’o me enojo
Laa’ex xexjosq’o ustedes se enojaron
Ejemplos
ACTIVIDADES
1. Eetz’u li taawil:
Ra xch’ool.
Sa xchool.
Xti’tz’k.
Josq.’
Tkalaaq.
Ink’a us xjolom.
Hablando de la vida
El trabajo
Li k’anjel
Ejemplos
Laa’o ajtzolonel.,
Nosotros somos estudiantes
ACTIVIDADES
Patz’om:
La familia
Lin junkab’lal
Inna’chin Inwa’chin
Inna’ Inyuwa’
Inchaq’na’
Laa’in Inb’elom
Wiitz’in ixq Wiitz’in winq Inyum inko’
Patz’om
1. Jarub’eb’ xrab’in laj Q’uq’ulkan wank ________________________________
Ejemplos
ACTIVIDADES
A. Mire los últimos dibujos y responda a las preguntas.
Jun Ninq’e
Sa’ jun li tanamit Iximche’ xk’ab’a’, nake’xb’aanu jun nimla nimq’e b’ar wi’
nake’tz’aqon naab’al li poyanam. Wankeb’ li yuwa’b’ej nake’xajok rik’in li xrab’ineb’ toj
nake’lub’ ut nake’chal xwara.
Vocabulario
Xajok bailar
Wark dormir
Patz’om
1. B’ar nake’nimq’ehik. _____________________________________________
K’uub’leb’aal kumum ut
Warib’aal Wa’leb’aal
Dentro de la casa
Chi sa’ li ochoch
Na’aj k’a’atq re ru
Xna’aj hu Warib’aal
Laj Aq’ab’al ch’ina’us tz’aqal li rochoch. Naq wan sa’ rochoch naxk’uub’
xtzakahemq, naxsik’jun ch’ina emel ut jun xch’inas lekleb’ tzakahemq. Naxsik’ jun
ch’ina xaar re xk’uub’ankil xkape. Chi rix a’an naxsik’ xtem ut naxk’ojob’ rib’ chi
wa’ak. Sa sa’ xch’ool naq wan sa’ rochoch
Patz’om
1. Ani aj e li ochoch. ______________________________________________
El tiempo pasado
Li ak xb’aanumank
Ixsahulew: Saqb’alam. Sa sa’ linch’ool xb’aan naq ewer kiwaatina jun li saaj al.
Ixsahulew: xye we naq traj b’eek wik’in ab’anan xinye re naq ink’a’… ab’anan
xtz’iib’a jun inhu. Sa’ li hu naxye naq ewer ki’awk k’al.
Ixsaqulew: ink’a’. Xoohulak aj wi’ chi b’eek ut xoosajok. Naq xootawa xko’o sa’
wochoch. A’an xko’o. Naq yookin chi wark sa sa’ inch’ool.
Patz’om
1. Aniheb’ xk’ab’a’eb’ li poyanam. _____________________________________
Ejemplos
K’a’ru nakab’aanu.
Li tz’i’ Ixb’atz’
Ma nakawaatina Aj Kaji’ Aj
Kaahib’ Aj ¡uy! K’a’ ut naq tinwaatina.
Minawaatina.
Preguntas
ACTIVIDADES
3. Ma nake’k’ulub roksinkil
Los animales
Eb’ li xul
Sa’ jun kutan eb’ li xul ke’nimq’ehik sa’ li pim. Li mis ut li tz’i’ ke’xk’uub’ li
tzakahemq. Li b’aalam ut li wakax ke’b’ichan. Li K’anti’ kixajok rik’in li imul. Li aaq yal
kiwan xaq sa’ sulul. Xiikil naq kikala li halaw ut kixsak’ li tz’i’k. Jo’kan naq kiyaab’ak ut
kixik sa’ rochoch. Li b’aalam kixtiw xye li wakax. Chi jo’kain kiraqe’.
Vocabulario
Sulul lodo
Ye cola
Tzakahemq comida
Tiwok morder
Chi jokan así
Patz’om
Li kaway ______________________________________________________
Li kaxlan ______________________________________________________
Li mis ______________________________________________________
Las frutas
Eb’ li ki’il q’een
Las verduras
li supq’een
Jalanq jalanq paay ru li ki’il q’een natawman sa’ li k’ayiil. Jun li ixqa’al naxk’ayi
li b’arb’ookil ru awimq rax na’ilok. Wank jun qana’chin nak’ayin kaqi pix ut wank jun
qawa’chin naloq’ok k’ux. Jun li tz’i’ narelq’a jun li tul.
Patz’om
El sabor de la comida
Xsahil li tzakahemq
K’ehok echar
Ejemplos
ACTIVIDADES
Li ik __________________________________________________________
Li rax chiin. ____________________________________________________
Li xtib’el li aaq. _________________________________________________
Li tu. _________________________________________________________
Li kape maak’a’ xkab’el. __________________________________________
Escriba una breve composición sobre lo que comiste ayer:
2. K’a’ ru xatzaka ewer.
¡Comamos!
Wa’inqo
Re qa’eq’la naqatzaka…
Re qawa’leb’ naqatzaka…
Sa’
Xaar Sek’
Waqib’Kej naxsak’ lix Ixim Nikte’ chi rub’el meex. Nake’xsak’ rib’eb’.
Eb’ li kok’al nake’xsak’ aj wi’ rib’. Ab’an ke’xkanab’ naq ke’ok kiib’ ajtzolonel
aatinob’aal Maay. Ixya’ ut Ajch’ab’ xk’ab’a’eb’ ut ke’ok chi aatinak sa’ aatinob’aal
Maay.
Patz’om
Anaqwan yo saq’ehil.
Anaqwan chaab’ilaq li kutan, xb’aan naq xb’ichan eq’la jun aj tzo’ kaxlan,
xinwakli, xwil li xneb’aal li ochoch, xwil ru li choxa, xinxiwak xb’aan naq choql ru. Xiikil
li ke jo’kan xwoksi linb’aatal re li ke.
Chi rix a’in xinkohin sa’ link’anjel, naq xinhulak x-ilok chaq li saq’e, chi rix a’an
xchal li tiq. Sa’ xk’ab’a’ a’in xwisi linb’aatal re li ke, chi rix a’an xinsutq’i sal i wochoch
naq xtikla li hab’ jo’kan naq xint’aqa, xtikla inyajel, jo’kan naq anqwan yookin chi xik
rik’in laj b’anonel.
Vocabulario
Patz’om
Naqab’aanu eq’la…
Nin’ajk. Ninwakli.
B’alam: At a ch’ina winq, xatb’ay chaq wi’ chik. Hoon nachal xjosq’il laj tzolonel.
B’alam: Yaal, eq’la nakatwakli. Ab’anan k’a’ put ru nab’ayok chaq aawe.
Kikab’: Xb’een wa jun hoonal tz’aqal ninq’uchle wib’, chi rix a’an nin’atink. Chi
rix a’an nint’e’ wismal, ut nink’e li waq. Chi rix a’an nink’uub’ b’ayaq
lintzakahemq ut sa’ xyaalal ninwa’ak. Chi rix chik a’an ninch’aj sa’ li we
ut ninxok linhu re xik chi tzolok
B’alam: Mare raj us naq tojo ewu taaq’uchle aawib’ re naq chi jo’kan ink’a’
tatb’ayq chi hulak sa’ li tzoleb’aal.
Kikab’: B’anyox rik’in li k’a’uxl nakaye we. Jo’kan chik tinb’aanu chalen tintikib’
hulak
Vocabulario
Ninwar Ninmatk’ik.
Li q’em aj al
Sa jun li q’ojyin jun li q’em aj al ink’a’ kiraj xb’aanunkil xwa x’ewu. Ka’aj wi’
kihilan, ki’ab’in son. Chi rix a’an ki’ilok mu sa’ li kaxmu. Ki’ok chi wark, ab’anan
kixmatk’i naq yo chi ti’wek’ li xtzelek xb’aan jun li tz’i’. Ajaamil ru. Kikub’e wi’ chik
xwara. Kimatk’ik wi’ chik ab’anan jun li k’anti’ chik kixmatk’i’ ki’aj ru kixik sa’ li
k’ub’leb’aal tzakahemq, kixk’uub’ xwa. Ut chi rix a’an sa kikub’e xwara.
Sa’ jun kutan wank len jun li al eq’la tz’aqal nawakli chi b’eek sa’ li k’aleb’aal
ut naxb’anyoxi li xyu’am chi ru li Qawa’ jo’ wi’ xyu’am li xjunkab’lal. Chi rix a’an naq
nasuq’i sa’ rochoch nasaanak li xch’ool jo’kan naq junelik nawulak sa’ li k’aleb’aal.
Vocabulario
Patz’om
Para describir como se realizan las actividades, son útiles las siguientes
palabras:
Ejemplos
ACTIVIDADES
1. Pregunte en Q’eqchi’ a sus compañeros que hacen en la mañana antes de
venir a clase.
Luego, escriba tres oraciones basadas en sus respuestas
2. Escriba una breve composición sobre las diferentes actividades realizadas por
la tarde en su hogar.
Kiib’ ajk’anjel jalaneb’ xna’leb’
Wank jun li winq jwal josq’. Wank kiib’ aj k’anjel. Li xb’een chaab’il tz’aqal
xb’aan naq naxch’olani li xk’anjel. Eq’la tz’aqal nahulak sa’ xk’anjel. Li jun jwal q’em.
Ewu nahulak, timil nak’anjelak, jo’kan naq li nataqlan re kixye re naq ink’a’ chik tk’eq
xk’anjel.
Vocabulario
Patz’om
Li ixqa’al Ixchel xk’ab’a jwal sak’a tz’aqal. Eq’ela nawakli junelik. Xb’een wa
naxk’uub’ xtzakahemq, chi rix a’an naxmesu li neb’aal, naxt’aqresi li ruutz’uuj ut
napuch’uk. Naq nahilan li neb’aal, naxtaqres li rutz’uuj ut napuch’uk. Naq nahilan
b’ayaq naseeraq’ik rik’ineb’ li xmel, chi rix a’an naxk’uub’ wi’ chik li tzakahemq.
Naxsaab’es li xna’aj li xsek’, chi jo’ka’an naxraq li kutan. Naq’ojyino’ naraho’ xch’ool
xb’aan naq tento twarq.
Patz’om: