Sie sind auf Seite 1von 192

Zili aranairad ar monawileobs hipnozSi, Tu

ar CavTvliT imas, rom zogjer Rrmad relaq-


sirebuli adamianebi garegnulad Zilis magvar
mdgomareobaSi imyofebian (Tu adamians marTlac
sZinavs, maSin is ar reagirebs hipnozze). ufro
zustad Tu ganvsazRvravT, hipnozi aris cno-
bierebis Secvlili mdgomareoba, romelic
xasiaTdeba zogierTi adamianis gansakuTrebuli
unariT _ moaxdinos STagonebaze reagireba,
rasac Tan axlavs aRqmis, mexsierebis, moti-
vaciisa da TviTkontrolis gancdis cvlilebebi
(Orne, 1980). imyofebian ra hipnotur mdgomareobaSi,
monawileebi momatebuli STagonebadobiT
xasiaTdebian hipnotizioris STagonebis mimarT
_ isini xSirad grZnoben, rom maTi qceva yovel-
gvari ganzraxvisa da cnobieri Zalisxmevis ga-
reSe xorcieldeba (Hilgard, 1968).
mkvlevrebi xSirad ver aRweven Tanxmobas
hipnozis dros moqmedi fsiqologiuri meqa-
nizmebis Taobaze (Kirsch & Lynn, 1995, 1998).
zogierTi adreuli Teoriis mixedviT, hipnozis
zemoqmedebis qveS myofi individebi transis
mdgomareobaSi gadadian, romelic didad
gansxvavdeba fxizeli cnobierebis mdgomare-
obisgan. sxva Teoriebis Tanaxmad, hipnozi sxva
araferia, Tu ara momatebuli motivacia.
arsebobs Teoriebi, romelTa azriT hipnozi
socialuri roluri TamaSis nairsaxeoba, pla-
cebo reaqciis saxeobaa hipnotizioris mowo-
cedurebs, radgan es procedurebi arRvevs nebis dasamsaxureblad (ix. Tavi 2). faqtobrivad,
sizmris bunebriv mimdinareobas. mkvlevrebma gamoricxes mosazreba imis Sesaxeb,
rom hipnozi gansakuTrebul, transismagvar

cnobierebebis Semcvleli mdgomareobebi


cvlilebebs iwvevs cnobierebaSi. Tumca, vina-
hipnozi idan individebs hipnoturi zegavlenis gareSec
SeuZliaT hipnoturi mdgomareobisaTvis dama-
sazogadoebaSi garcelebulia azri, rom
xasiaTebeli qceviTi paternebis ganxorcieleba,
hipnotiziori mZlavr Zalas flobs mis nebayof-
lobiT Tu uneblie monawileebze. ramdenad naTeli xdeba, rom hipnozs motivaciuri an
placebo procesebis garda sxva damatebiTi
marTebulia es mosazreba hipnozis Sesaxeb? ra
efeqtebic gaaCnia. hipnoturi stimulaciisa da
aris hipnozi, ra mniSvnelovani niSnebiT
xasiaTdeba da rogoria misi sasargeblo/ hipnobilurobis ganxilvis Semdeg aRvwerT mis
zogierT efeqts.
validuri fsiqologiuri gamoyeneba? termini
hipnozi hipnos-idan, berZnul miTologiaSi
Zilis RmerTis saxelidan, momdinareobs. Tumca, hipnoturi stimulacia da
hipnobiluroba
hipnozi (Hypnosis) - cnobierebis Secvlili mdgo-
hipnozi hipnoturi stimulaciiT (hypnotic in-
mareoba, romelic xasiaTdeba Rrma modunebiT
(relaqsaciiT), STagonebisadmi mimReblobiT da duction) iwyeba. es aris mosamzadebel aqtivobaTa
aRqmis, mexsierebis, motivaciisa da TviTkon- erToblioba, romelsac minimumamde dahyavs
trolis cvlilebebiT. garegani gamRizianeblebi da monawileebs mxo-
209
lod SeTavazebul stimulebze amaxvilebinebs
yuradRebas da STaagonebs, rom isini cnobierebis
gansakuTrebul mdgomareobaSi gadasasvlelad
emzadebian. mosamzadebeli aqtivobebi gulis-
xmobs garkveuli gamocdilebis warmodgenas an
movlenebisa da reaqciebis vizualizacias.
ganmeorebadi praqtikis SemTxvevaSi mosam-
zadebeli procedurebi daswavlili signalis
funqcias iZens, Sesabamisad, monawileebi swrafad
gadadian hipnotur mdgomareobaSi. STagonebis
tipuri procedurebi moicavs Rrma relaqsaciis
mdgomareobis SeTavazebas, Tumca zogierTi
suraTi
6.5
adamiani iseTi aqtiuri, qmediTi stimulaciiTac
pirvelad gamowveuli hipnozis done
hipnotizirdeba, rogoricaa velosipediT
siarulis warmodgena (Banyai & Hilgard, 1976). grafiki gviCvenebs hipnoturi zemoqmedebis qveS pir-
velad moxvedrili 533 individis Sedegebs. hipnobi-
hipnozis scenuri warmodgenebi gviqmnian
luroba stanfordis hipnoturi damyolobis 12-de-
STabeWdilebas, rom hipnozis Zala hipnoti- bulebian skalaze gaizoma.
ziorisgan momdinareobs, Tumca, hipnozis erTad-
erTi umniSvnelovanesi faqtoria monawilis hipnobiluroba SedarebiT stabiluri maxasia-
unari Tu „niWi~ imisa, rom hipnozs daeqvemde- Tebelia. mozrdilebSi es maCvenebeli, faqtob-
baros. hipnobiluroba gviCvenebs, Tu ra xaris- rivad, ucvleli rCeba 10 wlis ganmavlobaSi
xiT eqvemdebareba individi hipnoturi reaqciebis sxvadasxva dros Catarebuli gazomvebis dros
gancdis standartul instruqciebs. arsebobs (Morgan et al., 1974). kolejSi hipnobilurobis tes-
individualur gansxvavebaTa farTo speqtri, tirebaSi monawile 50 cdis pirs (qalebi da
STagonebadobis sruli arqonidan totalur kacebi) 25 wlis Semdeg Cautarda ganmeorebiTi
STagonebadobamde. testireba da miRebuli Sedegebi mniSvnelovnad
suraTi 6.5 gviCvenebs kolejis studentTa korelirebda (koeficientiT 0.71) adrindel
Tavi 6 / goneba, cnobiereba da Secvlili mdgomareobebi

procentul ganawilebas hipnobilurobis xaris- monacemebTan (Piccione et al., 1989). bavSvebi ufro
xis mixedviT, rodesac maT pirvelad gaiares STagonebadni arian, vidre mozrdilebi; hipno-
hipnoturi stimulaciis testi. ras niSnavs am turi STagonebadoba maqsimums aRwevs mozar-
skalaze „maRali~ an „Zalian maRali~ maCvene- dobis periodSi da Semdeg mcirdeba. arsebobs
beli? testis dasrulebis Semdeg hipnotiziori garkveuli monacemebi hipnobilurobis geneti-
iZleoda posthipnotur instruqciaTa serias, kuri determinantebis Sesaxeb. kerZod, identuri
romelic TiToeuli individis qcevas Seexeboda. tyupebis maCveneblebi ufro uaxlovdeba erTma-
rodesac hipnotiziori eubneboda, rom maTi neTs, vidre araidenturi tyupebis (Morgan et al.,
gaSlili xelebi rkinis naWrad iqceoda, Zalze 1970). miuxedavad imisa, rom hipnobiluroba Seda-
hipnotizirebuli individebi ver axerxebdnen rebiT stabiluria, is ar korelirebs arc erT
xelebis moxras. Sesabamisi instruqciis SemTxve- iseT pirovnul maxasiaTebelTan, rogoricaa mim-
vaSi maT SeeZloT xeli gaeqniaT ararsebuli ndobloba an konformuloba (Fromm & Shor, 1979;
mwerisaTvis. aseve, Zalze hipnotizirebul indi- Kirch & Lynn, 1995). metic, hipnobiluroba moiazrebs
videbs ar SeeZloT „ara~-s niSnad Tavis gaqneva, hipnotur mdgomareobaSi mTlianad CarTvis
Tu hipnotiziori eubneboda, rom maT aRar unikalur kognitur unars.
SeeZloT amis gakeTeba. hipnobilurobis „daba-
li~ maCveneblis mqone studentebi TiTqmis ar
hipnozis efeqtebi
avlendnen msgavs reaqciebs.
hipnobilurobis gazomvis proceduris
hipnobiluroba (Hypnotizability) - aCvenebs, Tu ra aRwerisas saubari gvqonda hipnozis zogierT
xarisxiT eqvemdebareba mocemuli individi stan- standartul efeqtze: hipnoturi zemoqmedebis
dartul hipnotur STagonebas.
210 qveS individebi reagireben motoruli SesaZleb-
lobebisa (magaliTad, maT xelebs ver xridnen) xdeba. namdvilad hipnotizirebuli indi-
da perceptuli gamocdilebis (magaliTad, maT videbi gamocdilebaTa farTo speqtrs aRwe-
eCvenebodaT buzebi) Sesaxeb miTiTebebze. Tumca, ren: isini TavianT realur gamocdilebas-
rogor unda davrwmundeT, rom es qcevebi Tan miaxloebul gancdebs ufro hyvebian,
hipnozis gansakuTrebuli SesaZleblobebidan vidre imas, risi gagonebac surs maTi azriT
momdinareobs da ar aris monawilis Zlieri eqsperimentators ( Reed et al., 1996).
survili, rom daimsaxuros hipnotizioris mo-
woneba? am mniSvnelovan kiTxvaze pasuxis gasa-
am SemTxvevaSi simuliantebi arasworad
cemad mkvlevrebi xSirad atareben eqsperimentebs,
varaudoben, rom rac unda ganecadaT, realuri
romelSic erTmaneTs adareben da upirispireben
hipnozi iyo. aseTi tipis eqsperimentebidan
namdvilad hipnotizirebul individebsa da
naTeli xdeba, Tu konkretulad ra damoukidebeli
simuliantebs.
wvlili Seaqvs hipnozs adamianis gamocdilebaSi.
hipnozis erT-erTi Rirebuleba, romelzec
ar kamaToben, tkivilis Semcirebis unaria
saidan (hipnoturi analgezia). Cveni goneba winaswari
viciT ganWvretiTa da SiSiT aZlierebs tkivilis
stimulebs. am fsiqologiuri efeqtis Semcireba
hipnozi metia, vidre simulacia
hipnoziT aris SesaZlebeli (Chaves, 1999). tki-
eqsperimentSi studentTa ori jgufi vilis kontroli sxvadasxva hipnoturi STa-
monawileobda. erTi jgufi realurad iqna gonebiT miiRweva: sxeulis mtkivneuli nawilis
hipnotizirebuli. meore jgufs hipnozis araorganulad (xis an plastikatisgan gake-
simulirebis instruqcia misces: pirveli Tebulad) an mTliani sxeulisgan gancal-
eqsperimentatoris instruqciis Tanaxmad, kevebulad warmodgena, gonebis ganTavisufleba
maT unda moetyuebinaT meore eqsperimen- sxeulisgan da drois sxvadasxvagvarad `dama-
tatori da daerwmunebinaT igi, rom mar- xinjeba~. adamianebs maSinac ki SeuZliaT
Tlac hipnotozirebulni iyvnen. amis tkivilis gakontroleba, rodesac yvela azri
Semdeg orive jgufs waredgina tonebis da warmodgena gandevnilia cnobierebidan
seriebi da moeTxova am tonebis simaRlis (Hargadon et al., 1995). hipnozi gansakuTrebiT
Sefaseba. eqsperimentis mniSvenlovani Rirebulia qirurgiuli pacientebisaTvis, ro-
nawili iyo moTxovnis instruqcia, romel- melTanac SeuZlebelia sruli anesTeziis miR-
Sic cdis pirebs eubnebodnen, Tu ra unda weva, dedisTvis fiziologiuri mSobiarobis
ganecadaT (Reed et al., 1996, p.143).

cnobierebebis Semcvleli mdgomareobebi


dros da simsivniani pacientebisTvis, romlebic
daavadebasTan da mis mkurnalobasTan dakavSi-
isini, visac erTjerze metad waredgina
rebul tkivilTan gamklavebas swavloben. TviT-
toni, midrekilni iyvnen hipnotur mdgo-
hipnozi (autohipnozi) tkivilis kontrolisadmi
mareobaSi darCenisken, rac mniSvnelovnad
saukeTeso midgomaa, radganac pacients tkivilis
amcirebs maT mier gagonili bgeris inten-
gamoCenisTanave SeuZlia kontrolis gaZliereba.
sivobas. Tqven, albaT, am bolo cdaze isev
erT-erT kvlevaSi ikvlies metastazuri simsivnis
hipnotur mdgomareobaSi dabrundebiT da
mqone 86 qali, romlebic tkivils TviThipnoziT
amitom Zalze mcire bgeras gaigonebT.
akontrolebdnen. aRmoCnda, rom maTTan tkivili
savaraudoa, rom is saerTodac ver gaigo-
orjer naklebi iyo, vidre sakontrolo jgufSi
noT.
(Spiegel et al., 1989).
mkvlevrebi tkivilis Semcirebis faqtebiT
Tu hipnozis yvela efeqts eqsperimen-
aCveneben, rom hipnozis efeqtebi scildeba
tatoris moTxovnebis Sesabamisad indi-
monawileTa eqsperimentatoris an Tavad maTi
vidis moqmedebis survils mivawerT, unda
molodinebis Sesabamisad moqcevis survils.
movelodeT, rom hipnotizirebuli da simu-
Zalze hipnotizirebad individebTan tkivilis
lianti monawileebi msgavsad unda asru-
Semcireba hipnoturi STagonebiT ufro efeqtu-
lebdnen moTxovnebs, realurad ki ase ar 211
rad miiRweva, vidre tkivilis Semamcirebeli es mxolod im pirovnebis an pirovnebaTa
sxva teqnikebiT (Miller & Bowers, 1993). hipnobilurobis Sedegia, romelic hipnoturi
zemoqmedebis qveS imyofeba. hipnozSi yofna ar
niSnavs pirovnuli kontrolis dakargvas;
saidan
faqtobrivad, hipnozSi yofnis gamocdileba
viciT individs kontrolis gavarjiSebis axali gzebis
daswavlis saSualebas aZlevs _ hipnotiziori
hipnozi amcirebs tkivils
SeiZleba mwvrTnels SevadaroT, romelic
moxaliseebs Camouyalibes kunTebis au-
wvrTnis subieqts, romelic axorcielebs qcevas.
taneli tkivili. individebis mier tkivi-
es yvelaferi kargad unda gvaxsovdes, rodesac
lis amtanoba eqsperimentTa sam seriaSi vuyurebT scenaze gaTamaSebul sanaxaobas, sadac
izomeboda: (1) Zalze mamotivirebeli
adamianebi ucnaur qmedebebs axorcieleben
instruqciebiT; (2) hipnoturi analgeziis
hipnoturi zemoqmedebis qveS. scenis hipno-
gamowveviT da (3) placebo kafsulis tiziori imiT qmnis cocxal sanaxaobas, rom
gadaylapviT, romelic cdis pirebs eZle-
egzgibicionisturi maxasiaTeblebis mqone ada-
odaT, rogorc tkivilis momxsneli. (1) da
mianebs sxvebis TandaswrebiT iseT qcevebs
(2) seriebs Soris gansxvaveba hipnozis im axorcielebinebs, rasac adamianTa umravlesoba
efeqtis Sefasebis saSualebas iZleoda,
arasodes ar gaakeTebda. mkvlevrebisa da
romelic cdis piris mier instruqciaTa
TerapevtebisaTvis hipnozi warmoadgens teqnikas,
kargad Sesrulebis survilisgan damouki- romliTac SesaZlebelia cnobierebis SesaZ-
deblad miiRweoda. (2) da (3) seriebs Soris
leblobebis gamokvleva da modificireba.
gansxvaveba imis demonstrirebis saSualebas
iZleoda, rom hipnozi placebo efeqtze
metia. eqsperimentatorma, romelic atarebda meditacia
testirebas, ar icoda, Tu romel cdis
aRmosavluri mravali religia da tradi-
pirebs hqondaT miRebuli placebo kafsula
ciuli fsiqologiuri mimdinareoba muSaobs
da arasworad egona, rom yvela hipnoturi
cnobierebis gamocalkevebaze yoveldRiuri,
Tavi 6 / goneba, cnobiereba da Secvlili mdgomareobebi

analgeziis qveS iyo. aRmoCnda, rom 24 cdis


aqtualuri safiqralebisgan. isini cdiloben
piridan naxevari cdis pirebisa Zalzed
mentalur da spiritualur „me~-ze Sinagani
hipnobilurebi iyvnen, danarCen naxevars
fokusirebis miRwevas. meditacia warmoadgens
ki dabali maCvenebeli hqonda hipnobilu-
cnobierebis Secvlis formas, romelic mowo-
robis skalaze.placebo abebi mniSvnelovan-
debulia Rrma simSvidis mdgomareobis miRwevis
wilad amcirebda tkivils yvela monawiles-
saSualebiT sakuTari Tavis Sesaxeb codnisa da
Tan, motivaciuri instruqciebis xarisxi-
subieqturi keTildReobis, kargad yofnis
sagan damoukideblad. amasTan, hipnozis mo-
gaRrmavebisTvis. meditaciis dros pirovneba
lodini tkivilis Sesamcireblad, aseve,
SeiZleba fokusirdebodes da iwesrigebdes
yvela monawilesTan iZleoda mniSvnelovan
sunTqvas, iRebdes garkveul pozebs (iogas po-
efeqts – placebo molodinis efeqti. Tumca,
zebi), minimumamde dahyavdes garegani stimulacia,
Zalze hipnobilur monawileebSi tkivilis
axdendes specifikuri mentaluri xatebis generi-
amtanoba hipnoturi analgeziis gamowvevis
rebas an aTavisuflebdes gonebas yovelgvari
periodSi gacilebiT meti iyo, vidre nak-
azrisagan.
lebad hipnobilurebTan da vidre sxva
garkveulwilad sakamaTod rCeba meditaciis
nebismier danarCen mdgomareobaSi _ hipnozi
gazomvadi efeqtebi. kritikosTa TvalsazrisiT,
ar iyo mxolod placebo (McGlashan et al.,
TiTqmis ar arsebobs fsiqologiuri sxvaoba
1978).

meditacia (Meditation) - cnobierebis Secvlis for-


dabolos erTi SeniSvna hipnozis Sesaxeb: ma, romelic mowodebulia TviTcnobierebis Sem-
hipnozis Zala ar momdinareobs hipnotizioris cirebis saSualebiT sakuTari Tavis Sesaxeb
codnisa da TviTSegrZnebis gaumjobesebisaTvis.
212 gansakuTrebuli SesaZleblobidan Tu unaridan;
akrZalvebisgan. zogierTi mkvlevari fiqrobs,
rom meditaciis regularuli praqtika afarToebs
gonebis farglebs dasavluri fsiqologiis mier
aRiarebuli sazRvrebs miRma da mis Sedegad
SesaZlebelia gazomvadi inteleqtisa (IQ; ix.
Tavi 10) da kognituri unarebis (Cranson et al.,
1991) maCveneblis zrda. meditaciis wamyvani
budisti maswavlebeli naT hani (Nhat Hanh, 1991)
gvirCevs, gavacnobieroT sakuTari sunTqva,
ubralod davakvirdeT Cven irgvliv arsebul
garemos da davgegmoT yoveldRiuri moqmedebebi,
rac fsiqologiuri wonasworobisken maval
gzaze dagvayenebs.

halucinaciebi
uCveulo pirobebSi SesaZloa adgili hqondes
cnobierebis damaxinjebas, rodesac individi
xedavs an esmis is, rac awmyoSi realurad/
obieqturad ar aris mocemuli. halucinacia
aris naTeli aRqma, romelic Cndeba obieqturi
stimulaciis ararsebobis pirobebSi; es aris
individis Secvlili realobis mentaluri kon-
normalur „TvaldaxuWul~ modunebul mdgo- struqcia. halucinaciebi gansxvavdeba ilu-
mareobasa da meditaciis konkretul proce- ziebisgan, romelic realuri stimulis percep-
durebs Soris (Holmes, 1984). Tumca, meditaciis tuli damaxinjebaa. ganvixiloT suraTi 6.6.
damcvelebi amtkiceben, rom meditaciis realuri masze adamianTa umravlesoba samkuTxeds xedavs,
fiziologia SeiZleba daxasiaTdes, rogorc Tumca, is „realurad~ ar aris gamosaxuli. am
mSvidi sifxizle anu minimaluri sxeulebrivi
aRgznebis, magram maqsimaluri cnobierebis
mdgomareoba (Dillbeck & Orme-Johnson, 1987; Morrell,
1986). amrigad, meditacia, sul mcire, Seamcirebs

cnobierebebis Semcvleli mdgomareobebi


SfoTvas, gansakuTrebiT maTTan, visac stresul
garemoSi uwevs funqcionireba (Anderson et al.,
1999; Shapiro et al., 1998). Tumca, meditaciuri praq-
tikis mizani gacilebiT metia, vidre Tavis
droebiTi daRweva daZabulobisgan. meditaciis
praqtikosebis Tanaxmad, rodesac aseT praqtikas
regularuli xasiaTi aqvs, meditaciis zogierT
formas xelewifeba cnobierebis gaZliereba,

6.6
gaciskrovnebis miRwevaSi daxmarebis gaweva imiT, suraTi
rom individs saSualeba misces nacnobi sagnebis
axleburad danaxvisa da aZlevs aRqmisa da es iluziaa da ara halucinacia!
azrovnebis ganTavisuflebis SesaZleblobas
miuxedavad imisa, rom realurad ar arsebobs,
avtomaturi, kargad daswavlili paternebis adamianTa umravlesoba am suraTze samkuTxeds
xedavs. halucinaciebis SemTxvevaSic adamianebi
halucinacia (Hallucinations) - mcdari aRqma, rome- ararsebuls aRiqvamen, Tumca halucinaciebi
lic Cndeba obieqturi gamRizianeblis arar- individebis cnobierebis Secvlili mdgomare-
obidan warmoiqmneba da ara perceptuli proce-
sebobis pirobebSi.
sebisgan. 213
faqts halucinacias ver vuwodebT, radganac,
rogorc avxseniT mexuTe TavSi, samkuTxedi Cven religiuri eqstazi
mier samyaros aRqmis normaluri procesebis meditacia, locva, marxva da spiritualuri
Sedegad „Cndeba~. Cven ver gavaqrobT am komunikacia religiuri gamocdilebis gaZli-
iluzorul samkuTxeds imiT, Tu gavixsenebT, erebas, intensifikacias emsaxureba. uiliam
rom is ar aris realuri. iluziisgan gansxva- jemsisaTvis (1902) religiuri gamocdileba war-
vebiT, halucinaciebi individualuri gamocdi- moadgens unikalur fsiqologiur gamocdilebas,
lebaa, romelsac ar iziareben igive situaciaSi romelic xasiaTdeba movlenebis erTaderTobisa
moxvedrili sxva adamianebi. zogierTi halu- da dakavSirebulobis, gamocdilebis realu-
cinacia xanmoklea; Tu pirovneba sakuTari robisa da mkafioobis gancdiT, agreTve komu-
TavisTvis halucinaciis ararealurobis swrafad nikaciis unaris arqoniT, sxva sityvebiT rom
dafiqsirebas SeZlebs realobasTan misi dapiris- vTqvaT, mTliani gamocdilebis xasiaTiT. mra-
pirebiT, halucinaciuri gancda savaraudod vali adamianisaTvis religiuri gamocdileba
dasruldeba. Tumca, zog SemTxvevebSi individebi namdvilad ar warmoadgens maTi Cveulebrivi
ver axerxeben halucinaciebis „realurobis~ cnobierebis nawils.
daZlevas da es halucinaciebi maT cxovrebaze TiTqmis ar moiZebneba apalaCias wminda
zemoqmedeben (Siegel, 1992). aCrdilis (Holy Ghost) tomis xalxis religiur
halucinaciebs xels uwyobs momatebuli gamocdilebaze ufro Zlieri religiuri gamoc-
agznebadoba, intensiuri saWiroebis mdgomareoba dileba. maTi rwmenebi da qcevebi cnobierebis
an SemaSinebeli azrebis gandevnis uunaroba. unikalur formas qmnis, romelic maT gansakuT-
isini maSinac Cndeba, rodesac tvini uCveulo, rebuli qcevebis ganxorcielebis saSualebas
iSviaTi gamRizianeblis zemoqmedebas ganicdis, aZlevs. RvTismsaxurebisas maT Sxamiani gvelebi
magaliTad, maRali sicxis, epilefsiuri gulyris da cecxli uWiravT xelSi, svamen striqninis
an Sakikis dros; aseve, mZime gonebrivi aSlilo- sawamlavs. am qcevebisTvis mosamzadeblad usmenen
bis mqone pacientebTan, romelnic ise reagireben grZel qadagebebs da monawileoben xmamaRal,
Sinagan mentalur movlenebze, TiTqos isini yuradRebis mimzidvel simRerebsa, velur
garegani sensoruli gamRizianeblebi iyos. trialsa da cekvebSi:
Tavi 6 / goneba, cnobiereba da Secvlili mdgomareobebi

xSirad halucinaciebs iseTi fsiqoaqtiuri


enTuziazmi SeiZleba Zaladobis zRvars
nivTierebebic iwvevs, rogoricaa LSD da peioti
miuaxlovdes... wevrebi Wylopineben da ir-
da, aseve, halucinaciebi axlavs alkoholze
uaris Tqmas mwvave alkoholizmis SemTxvevebSi
(aseT halucinaciebs delirium tremens-s uwodeben,
DTs). am qimiurad gamowveuli halucinaciebis
arsebobas tvinze nivTierebaTa pirdapiri zemoq-
medeba uwyobs xels.
zogierT kulturul da religiur garemoSi
halucinaciebi sasurveli da mniSvnelovani
movlenaa (Siegel, 1992). am pirobebSi halucinaciebi
mistikur xilvad, gamocxadebad aRiqmeba, rac
maT mnaxvels gansakuTrebul statuss aniWebs.
amgvarad, sxvadasxva garemo pirobebSi
spiritualur ZalebTan aSkara kontaqtis erTi
da igive mkafio aRqma SeiZleba ganixilebodes,
rogorc sulieri avadmyofobis an rogorc
gansakuTrebuli niWis maniSnebeli. xSirad aseTi
gonebrivi statusis Sefaseba Tanabrad aris
damokidebuli rogorc damkvirveblis Sefasebaze,
ise Tavad perceptuli gamocdilebis Sinaarsze.
214
xevian da glosolaliis (lingvistur Si- Tavi socialur situaciebSi an ganicadon cno-
naarss moklebuli xelovnurad Seqmnili bierebis Secvlili mdgomareobebi. as welze
ena) gaurkvevel, eqstazur „axal enaze~ meti xnis win uiliam jemsi, romlis citirebac
metyvelebaze gadadian... maTi xelebi Cven ukve ramodenimejer movaxdineT, rogorc
erTmniSvnelovnad civia, cecxlis xelSi amerikaSi fsiqologiis damfuZneblis, aRwerda
daWeris Semdegac ki. es situacia SesaZloa cnobierebis Semcvlel nivTierebebze mis mier
Tanxvdebodes sxva religiur kulturebSi Catarebul eqsperimentebs. azotis oqsidis
arsebuli transuli mdgomareobebis kvle- SesunTqvis Semdeg jemsi aRniSnavda, rom „am
vebis monacemebs. es mexsierebis arqoniT, mdgomareobis umniSvnelovanesi momentia Zlieri
TiTqmis sensoruli amneziiTac SeiZleba metafizikuri iluminaciis moWarbebuli aR-
aixsnas, ris sailustraciod mkvlevrebs magznebeli SegrZneba. WeSmariteba TiTqmis
gvelebisa da cecxlis xelSi mWerTa ma- uxilavi movlenebis siRrmeSia da amavdroulad
galiTebi mohyavT (Watterlond, 1983, gv. 53, 55) Riaa dakvirvebisaTvis. goneba myisierad da
TvalSisacemi sisxartiT wvdeba arsebulis
gvelis xelSi damWerTa religiuri jgufis
yvela logikur mimarTebas da amis analogi ar
wevrebis fsiqologiurma kvlevam aCvena, rom
moiZebneba normalur cnobierebaSi; ver gavav-
isini kargad adaptirebuli, gawonasworebuli
lebT paralels normaluri cnobierebis fun-
adamianebi arian, romlebic jgufSi yofniT
qcionirebasTan~ (James, 1882, p.186). amgvarad, cno-
Zlier fsiqologiur da socialur mxardaWeras
bierebis Seswavlisadmi jemsis interesi cno-
iReben. „sulis momaswaveblebis~ ritualSi mo-
bierebis TviTgamowveuli Secvlili mdgo-
nawileoba „maTTvis personaluri jildos tol-
mareobis kvlevamde gafarTovda.
fasia, romelsac maTi cxovrebis verc erTi
cnobierebis Secvlis mizniT nivTierebebis
aspeqti ver gautoldeba~ (Watterlond, 1983).
gamoyenebis popularizacia aldos haqslis (Aldos
Huxley, 1954) publikaciis _ „aRqmis karibWis~ gamoq-
veynebis Semdeg daiwyo. haqsli sakuTar cnobie-
cnobierebis Semcvleli
rebaze meskaliniT eqsperimentirebda. misi wignis
nivTierebebi gamosvlidan ramdenime aTwleulis Semdeg, 1998
adamianebi antikuri xanidan iyenebdnen wels Catarebuli gamokiTxvis Sedegebis mixed-
sxvadasxva nivTierebebs realobis aRqmis viT, romelSic 12 wlidan zemoT asakis daaxlo-
Sesacvlelad. arsebobs arqeologiuri mona- ebiT 25 500 moqalaqe monawileobda, aSS-is mo-
cemebi, rom aSS-is samxreT-dasavleTsa da meq- qalaqeTa 6,2% aRniSnavda, rom ukanaskneli erTi
sikaSi 10 000 wlis manZilze uwyvetad iyenebdnen wlis manZilze miRebuli hqonda erTi an meti
„Rrma Zilis marcvlebs~ (sophora seed) anu akrZaluli nivTiereba (Substance Abuse and Mental

cnobierebebis Semcvleli mdgomareobebi


meskalis5 marcvals. antikuri actekebi ludSi Health Services Administration - SAMHSA, 1999). sixSire
azavebdnen meskalis marcvlebs. antikuri xanidan gacilebiT maRali iyo gviani mozardobis asakSi:
moyolebuli, CrdiloeT da samxreT amerikis 16-17 wlis mozardebis 16,4% da 18-20 wlis mo-
mcxovreblebis ritualebis nawils Seadgenda zardebis 19,9% aRniSnavda narkotikebis romelime
Teonanaqtalis, fsilocibis sokos gadaylapva, tipis moxmarebas. garda amisa, SerCevis 51,7%
romelic „RmerTebis sxeulis~ saxeliTac aris gamokiTxvamde erTi wlis ganmavlobaSi xandaxan
cnobili. am sokos mcire dozebi naTel iRebda alkohols, 27,7% ki - eweoda sigarets. es
halucinaciebs iwvevs. monacemebi xsnis imas, Tu ratom dgas auci-
dasavlur kulturebSi narkotikebi garTo- leblobiT mecnierTa dRis wesrigSi narkotike-
basTan, dasvenebasTan ufro asocirdeba, vidre bis gamoyenebis mizezebisa da Sedegebis kvleva.
jgufur sakralur ritualebTan. adamianebi mTel
msoflioSi iReben narkotikebs, raTa modundnen,
damokidebuleba da miCveva
gaumklavdnen stresebs, Tavi aaridon arsebuli
realobis usiamovnebebs, komfortulad igrZnon fsiqoaqtiuri nivTierebebi qimiuri naerTebia,
romelic cnobieri aRqmis droebiTi SecvliT
215
5 zegavlenas axdens mentalur procesebsa da
erTgvari narkotiki.
qcevaze. xvdebian ra tvinSi, ejaWvebian sinafsis mimarT ganviTardes. nivTierebaze damokidebu-
receptorebs da garkveuli reaqciebis blo- lebis Sedegad adamianis cxovrebis stili
kirebas an stimulirebas axdenen. amiT safuZ- imdenad fokusirdeba narkotikis miRebis ir-
vlianad cvlian tvinis sakomunikacio sistemas, gvliv, rom izRudeba an mcirdeba misi fun-
zemoqmedeben aRqmaze, mexsierebaze, guneba- qcionirebis SesaZlebloba. garda amisa, nar-
ganwyobilebasa da qcevaze. mocemuli nivTie- kotikis miRebis yoveldRiuri Cvevis Sesanar-
rebebis gaxangrZlivebuli gamoyenebis Sedegad Cuneblad da danaxarjebis dasafarad xSirad
viTardeba tolerantoba, anu imave efeqtis ubiZgebs nivTierebaze damokidebul individs
misaRwevad ufro da ufro meti doza xdeba qurdobisken, yaCaRobisken, prostituciisken an
saWiro (tolerantobis zogierT fsiqologiur narkotikebiT vaWrobisken. dResdReobiT
safuZvelze me-7 TavSi visaubrebT). toleran- narkotikebze miCvevis Tanmxlebi yvelaze mo-
tobas Tan sdevs fiziologiuri damokidebuleba, makvdinebeli safrTxea hipodermuli nemsebis
procesi, romlis drosac organizmi eCveva da Tanaziari moxmarebis Sedegad SidsiT daavadebis
damokidebuli xdeba mocemul nivTierebaze, saSiSroeba; intravenuri narkotikebis momxma-
nawilobriv imitom, rom narkotikis xSiri arse- reblebma sruliad gauazreblad SeiZleba
bobiT, SemcvelobiT gamoifiteba neirotran- `gauziaron~ organizmis siTxe imaTac, visac es
smiterebi. tolerantobisa da damokidebulobis momakvdinebeli daavadeba aqvT.
tragikuli Sedegia miCveva. adamians, romelic mozardebi emociuri stresebisgan Tavis daR-
miCveulia mocemul nivTierebaze, organizmSi wevisa da yoveldRiur stresorebTan gasam-
esaWiroeba narkotiki da Tu nivTiereba ar aris klaveblad akrZaluli nivTierebebis gamoyenebis
damangreveli, mtkivneuli simptomebiT (kankali, Semdeg xangrZlivi uaryofiTi SedegebiT itan-
oflianoba, gulisreva da alkoholis arar- jebian.
sebobis zogierT SemTxvevaSi ki sikvdili) itan-
jeba.
Tu individi mocemuli nivTierebis gamoyene- saidan
bas imdenad sasurvelad da sasiamovnod miiCnevs, viciT
rom viTardeba swrafva, Zlieri survili (miCvevis
Tavi 6 / goneba, cnobiereba da Secvlili mdgomareobebi

an miCvevis gareSe), mdgomareobas fsiqologiur nivTierebebis borotad gamoyenebis


damokidebulebas uwodeben. fsiqologiuri Sedegebi
damokidebuleba SeiZleba nebismieri nivTierebis mozardebis mier narkotikebis moxma-
rebis rvawliani kvleva 1976 wels daiwyo.
fsiqoaqtiuri nivTierebebi (Psychoactive drugs) - gamokvlevaSi monawileobda damamTavre-
qimiuri naerTebi, romelic cnobieri aRqmis beli klasis 1634 moswavle los anjele-
droebiTi SecvliT zegavlenas axdens mentalur sidan. sruli yovelwliuri monacemebi
procesebsa da qcevaze.
Seikriba 739 monawileze. maT Soris 10%-
tolerantoba (Tolerance) - situacia, romelic ze naklebi regularulad an qronikulad
nivTierebis xangrZlivi gamoyenebis Sedegad
moixmarda narkotikebs, 10%-ze naklebs ki
iqmneba, rodesac igive efeqtis misaRwevad in-
divids ufro da ufro meti doza sWirdeba. saerTod ar hqonda narkotikebTan aranairi
Sexeba. miRebuli Sedegebis dayofa oTx
fiziologiuri damokidebuleba (Psysiological de-
pendence) - procesi, rodesac organizmi eCveva jgufad gaxda SesaZlebeli (Newcomb &
da damokidebuli xdeba mocemul nivTierebaze. Bentler, 1988; Stacy et al., 1991):
miCveva (Addiction) - mdgomareoba, rodesac orga- narkotikis yoveldRiuri moxmareba
nizmi iTxovs narkotiks, raTa funqcionireba uaryofiTad moqmedebda pirovnul da so-
SeZlos, mis arqonaze yovelgvari fizikuri da cialur adaptaciaze, arRvevda urTier-
fsiqologiuri reaqciebis gareSe; xSirad Tan Tobebs, amcirebda swavlis potencials,
sdevs tolerantobasa da damokidebulobas. zrdida kriminals Zaladobis gareSe da
fsiqologiuri damokidebuleba (Psychological de- xels uwyobda dezorganizebul azrov-
pendence) - narkotikis fsiqologiuri saWiroeba nebas.
an survili.
216
Zlieri nivTierebebi, rogoricaa sinamdvilisgan gamocalkevebulad grZnobs Tavs.
stimulatorebi da narkotikebi, zrdida halucinogenuri nivTierebebi moqmedeben tvinSi
suiciduri da TviTdamangreveli azrebis specifikur receptorul ubnebze, qimiur neiro-
sixSires da amcirebda socialur mxar- transmiterze _ serotoninze (Aghajanian & Marek,
daWeras, riTac xels uwyobda martoobas. 1993).
nivTierebis efeqtebi icvleboda maTi kanafi fsiqoaqtiuri efeqtis mqone mcenarea.
tipisa da kombinirebuli gamoyenebis Sesa- misi aqtiuri ingredientia THC, romelic
tyvisad. ase, magaliTad, kokaini zrdida napovnia rogorc haSiSsa (mcenaris dafxvnili
konfrontacias da asustebda axlo urTier- fisi) da, aseve, marixuanaSi (mcenaris gamxmari
Tobebs, Tumca, fsiqologiuri da fizikuri foTlebi da yvavilebi). THC-s SesunTqviT
janmrTelobisaTvis yvelaze damangrevel gamowveuli gancdebis buneba damokidebulia
efeqts Zlieri nivTierebebisa da sigaretis dozirebaze: mcire dozebi iwvevs msubuq, sa-
kombinacia iZleoda. siamovno gabruebas, didi dozebi ki _ xangrZliv
moulodneli iyo, rom mozardebTan, halucinogenur reaqciebs. regularuli gamo-
romlebic zomierad iRebdnen alkohols yenebis SemTxvevaSi aRiniSneba eiforia, kargad
da sxvas arafers (aranair narkotiks), aRi- yofnis gancda, sivrcisa da drois aRqmis rRveva
niSneboda momatebuli socialuri integ- da, ra Tqma unda, sxeulidan gasvlis gancdebi.
racia da TviTpativiscema. es mozardebi Tumca, konteqstidan gamomdinare, SesaZloa
Tavis TanatolebTan SedarebiT ukeTesad negatiur efeqtsac hqondes adgili _ SiSi, SfoTva
adaptirebulni SeiZleba yofiliyvnen. da dabneuloba. mkvlevrebma wlebis manZilze
icodnen, rom kanafinoidebi, marixuanas aqtiuri
qimiuri naerTebi, Semakaveblad moqmedebs tvinis
specifikur receptorebze; es kanafinoiduri
fsiqoaqtiur nivTierebaTa saxeebi
receptorebi hipokampSi, anu mexsierebaze pasuxis-
gavrcelebuli fsiqoaqtiuri nivTierebebis mgebel Tavis tvinis ubnebSia ganlagebuli.
nusxa mocemulia 6.1 cxrilSi (me-16 TavSi sxva mxolod bolo aTwleulSi iqna nakvlevi axlad
tipis fsiqoaqtiur nivTierebebze visaubrebT, aRmoCenili anandamidi _ neirotransmiteri,
romlebic fsiqikuri aSlilobebis dasaZlevad romelic, aseve, Semakavebel efeqts axdens igive
gamoiyeneba). Cven mokled mimovixilavT, Tu rogor receptorebze (Di Marzo et al., 1994; Staht, 1998). ami-
aRwevs TiToeul klasSi Semavali nivTierebebi tomac aRweven kanafinoidebi cnobierebis Semcv-
maTTvis damaxasiaTebel fiziologiur da lel efeqts anandamidisadmi (tvinSi bunebrivad
fsiqologiur gavlenas; garda amisa, SevexebiT arsebuli nivTierebisadmi) mgrZnobiare tvinis

cnobierebebis Semcvleli mdgomareobebi


nivTierebebis borotad gamoyenebis pirovnul ubnebze. garda amisa, mecnierebma aRmoaCines,
da socialur Sedegebs. rom Sokoladi Seicavs nivTierebas, romelic
cnobierebis yvelaze fundamentur cvli- gavlenas axdens tvinis mier anandamidis mox-
lebebs iwvevs nivTierebebi, romlebic halu- marebaze (di Tomaso et al., 1996) Sokoladis
cinogenebis an fsiqodelikebis saxeliT aris molekulebma SeiZleba Seakavos kanafinoiduri
cnobili. es nivTierebebi cvlis rogorc ga- receptorebi an zemoqmedeba moaxdinos nervuli
regani samyaros, ise Sinagani cnobierebis aRqmas. reaqciebis zomaze. es molekulebi ar aris aR-
rogorc dasaxelebidan Cans, es nivTierebebi moCenili TeTr SokoladSi, riTac SeiZleba
xSirad iwveven halucinaciebs da `me~-sa da avxsnaT is faqti, rom adamianebs ufro xSirad
`ara me~-s Soris sazRvrebis gaqrobas. oTxi undebaT rZisa da Savi Sokoladi.
yvelaze cnobili halucinogenia meskalini opiatebi, rogoricaa heroini da morfini,
(miiReba kaqtusisgan), fsilocibini (miiReba Trgunavs fizikur mgrZnobelobasa da gamRizia-
sokosgan) da LSD da PCP (sinTezirdeba neblebze sapasuxo reaqciebs. heroinis intra-
laboratoriebSi). PCP, anu angelozis mtveri, venuri miRebis Tavdapirveli efeqtia siamov-
iwvevs gansakuTrebulad ucnaur disociaciur nebaSi gadaSveba _ yvela safiqralisa da sxeu-
reaqciebs, romlis drosac adamians ekargeba lebrivi moTxovnebis gacnobierebis adgils ei-
tkivilis SegrZneba, ibneva da garSemo arsebuli foriis grZnoba ikavebs. heroinis moxmareba 217
cxrili
6.1
fsiqoaqtiuri nivTierebebi: samedicino gamoyeneba, xangrZlivoba da
damokidebuleba
efeqtis damokidebuleba
samedicino gamoyeneba xangrZlivoba
(saaTebSi) fsiqologiuri fiziologiuri
opiatebi (narkotikebi)
morfini tkivilgamayuCebeli 3-6 maRali maRali
heroini kvlevis procesSi 3-6 maRali maRali
kodeini tkivilgamayuCebeli,
xvelis aRmkveTi 3-6 zomieri zomieri
haluciogeni
LSD ara 8-12 ara ar aris cnobili
PCP (penciklidini) veterinaruli
anesTetiki varirebs ar aris cnobili maRali
meskalini (peioti) ara 8-12 ara ar aris cnobili
fsilocibini ara 4-6 ar aris cnobili ar aris cnobili
kanafi (marixuana) qimioTerapiis
Tanmxlebi gulisrevis
aRmkveTi 2-4 msubuqad zomieri ar aris cnobili
depresantebi
barbituratebi sedatiuri, Zilis
(magaliTad, wamali, anesTetiki,
seqonali) antikonvulsanti 1-16 zomierad maRali zomierad maRali
benzodiazepini SfoTvis Semamcire-
(magaliTad, valiumi) beli, sedatiuri,
Zilis wamali,
antikonvulsanti 4-8 msubuqad zomieri msubuqad zomieri
alkoholi antiseptiki 1-5 zomieri zomieri
Tavi 6 / goneba, cnobiereba da Secvlili mdgomareobebi

stimulatorebi
amfetamini hiperkinezia, narko-
lefsia, wonis kon-
troli 2-4 maRali maRali
kokaini ara 1-2 maRali maRali
nikotini nikotinis saReWi
rezini mowevisTvis
Tavis dasanebeblad varirebs msubuqad maRali zomierad maRali
kofeini wonis kontroli,
stimulanti mwvave
respiratoruli
sirTuleebisas,
analgetiki 4-5 ar aris cnobili zomieri

xSirad iwvevs miCvevas. me-3 TavSi aRvniSneT, romelic tvinSi bunebrivad arsebuli niv-
rom tvini Seicavs endorfinebs (endogenur Tierebebis msgavsi qimiuri TvisebebiT xasiaT-
morfinebs), romelic mZlavr zegavlenas axdens deba. rodesac nervuli receptorebi xelovnulad
guneba-ganwyobilebaze, tkivilsa da siamovnebis stimulirdeba cnobierebis Semcvleli nivTie-
gancdaze. opiumisa da morfinis msgavsi nar- rebebiT, tvini kargavs faqiz balanss.
kotikebi tvinis igive receptorul ubnebs depresantebSi Sedis barbituratebi da,
ikavebs (Harrison et al., 1998; Reisine, 1995). amrigad, gansakuTrebiT AaRsaniSnavia, alkoholi. am
opiatebi da marixuana (rogorc zemoT aRiniSna) nivTierebebs axasiaTebT gonebrivi da fizikuri
imitom aRweven maTTvis damaxasiaTebel efeqtebs, aqtivobis daTrgunva (Seneleba) centralur
218 rom isini Seicaven iseT aqtiur komponentebs, nervul sistemaSi nervuli impulsebis gadacemis
zemoqmedebs GABA-s aqtivobaze (De Witte, 1996).
mcire dozis SemTxvevaSi alkoholma SeiZleba
gamoiwvios relaqsacia da mozrdilTa reaq-
ciebis siswrafis mcired gaumjobeseba, Tumca,
organizms mxolod mcire odenobis alkoholTan
SeuZlia gamklaveba. didi raodenobiT alkoholi
xanmokle periodSi iwvevs centraluri nervuli
sistemis gadatvirTvas. avtosagzao da ubeduri
SemTxvevebi 6-jer ufro xSiria adamianebTan,
romelTa sisxlSic 0,10% alkoholis Semcve-
lobaa, vidre maTTan, visTanac es maCvenebeli
2-jer naklebia. alkoholuri intoqsikaciis
meore Sedegi, romelsac wvlili Seaqvs ubedur
SemTxvevebSi, Tvalis gugebis gafarToebaa, rasac
Tan sdevs RamiT xedvis problemebi. rodesac
sisxlSi alkoholis Semcveloba 0,15% aRwevs,
adgili aqvs momatebul negatiur zemoqmedebas
azrovnebaze, mexsierebasa da gansjis unarze,
rasac Tan axlavs emociuri arastabiluroba
da motoruli koordinaciis rRveva.
alkoholis moxmareba umTavresi socialuri
problemaa aSS-Si. alkoholTan dakavSirebuli
avtokatastrofebi 15-25 wlis adamianTa sikv-
dilianobis wamyvani mizezia. rodesac smis
Sekavebis an Semcirebis saSualebiT. depresan- raodenoba da sixSire zemoqmedebs samsaxurze,
tebis moqmedebis efeqti, nawilobriv, miiRweva auaresebs socialur da ojaxur urTierTobebs
sinafsebSi nervuli komunikaciisTvis xelis da seriozul problemebs uqmnis janmrTelobas.
SewyobiT, sadac gamoiyeneba GABA neirotras- aseTi viTarebis Sesatyvisi diagnozia alko-
miteri (Dehaney & Sah, 1999; Malizia & Nutt, 1995). GABA holizmi. fizikuri damokidebuloba, toleran-
xSirad nervuli gadacemebis Semakaveblis fun- toba da miCveva _ es yvelaferi xangrZlivi
qcias asrulebs, riTac aixsneba depresantebis intensiuri smis fonze viTardeba. zogierTi
Semakavebeli efeqtebi. barbituratebi Zalze individisTvis alkoholizmi smaze uaris Tqmis

cnobierebebis Secvlili mdgomareobebi


saxifaTo SeiZleba iyos. 15-wlian kvlevaSi unaris arqonasTan asocirdeba; zogierTisTvis
gamovlinda, rom narkotikebis dozis gadametebis ki, alkoholizmi gamoixateba ramodenime Wiqis
SemTxvevaTa daaxloebiT naxevari barbitu- Semdeg smis SeCerebis unaris arqonaSi. 1998
ratebze modioda (Howard, 1984). yvelaze xSirad wels Catarebuli gamokiTxvis monacemebis
daniSvnadi depresantebi, rogoricaa valiumi Tanaxmad, 18-25 wlis respodentTa 13,8%-s aRe-
da qsanaqsi, mniSvnelovanwilad xasiaTdeba niSneboda intensiuri sma, anu isini svamdnen 5
miCvevis ganviTarebis SesaZleblobiT (Miller, 1999). da met Wiqas erT jerze/dalevaze yovel xuT
alkoholi iyo erT-erTi pirveli fsiqo- an met dReSi erTxel erTi Tvis ganmavlobaSi
aqtiuri nivTiereba, romelic farTod gamoiye- (SAMHSA, 1999), Tumca, yvela asakis respodentTa
neboda uxsovari droidan. misi gavlenis qveS saSualo maCvenebeli mamakacebTan (9,7%) gaci-
myofi adamianebi sulelebi, xmaurianebi, megob- lebiT maRali iyo, vidre qalebTan (2,4%).
rulebi da enawylianebi xdebian; zogierTi stimulatorebs, rogoricaa amfetamini da
maTgani agresiuli da moZalade xdeba, zogi ki kokaini, aRgznebisa da eiforiis mdgomareobis
iTrguneba da depresiul gancdebSi iZireba. gamowvevis mizniT iReben. stimulatorebi
mkvlevrebma dRemde ar ician, Tu konkretulad moqmedeben tvinSi iseTi neirotrasmiterebis
rogor moqmedebs alkoholi tvinze, Tumca, sxva donis momatebiT, rogoricaa norepinefrini,
depresantebis msgavsad, rogorc Cans, isic serotonini da dopamini. magaliTad, stimula- 219
torebi akaveben tvinSi im molekulebis moqme- romelic Tavs kargad gvagrZnobinebs raime
debas, romelTac, Cveulebriv, dopamini gamohyavs kargis/sworad gakeTebis Semdeg; rac gvagrZno-
sinafsebidan (Giros et al., 1996). kokainiT xangrZlivi binebs, rom yvelaferi wesrigSia _ fenomeni,
sargebloba iwvevs cvlilebebs tvinis siamov- romelic xels uwyobs gadarCenas. samwuxarod,
nebis gancdaze pasuxismgebel sistemaSi (Gawin, nikotini tvinis igive receptorebs aRizianebs,
1991). stimulatorebis zemoqmedeba sam sxvadasxva romelic gvatyobinebs, rom yvelaferi kargadaa,
efeqts iwvevs: momatebuli TviTdarwmunebuloba, roca veweviT, Tumca, realurad es ase ar aris.
moWarbebuli energia da hiperaqtiuroba da nikotinis mier janmrTelobaze uaryofiTi
eiforiasTan miaxloebuli guneba-ganwyobileba. zemoqmedeba mTlianobaSi didad aRemateba yvela
intensiuri momxmareblebi ganicdian SemaSinebel sxva fsiqoaqtiuri nivTierebis zemoqmedebas
halucinaciebs da uviTardebaT rwmena imisa, rom erTad, heroinis, kokainisa da alkoholis CaT-
sxvebi maTTvis tkivilis miyenebas cdiloben. vliT. sazogadoebrivi janmrTelobis samsaxuris
am rwmenebs paranoidalur iluziebs uwodeben. monacemebis Tanaxmad, weliwadSi 400 000
kokainis moxmarebis Tanmxleb gansakuTrebul sikvdili sigaretis mizeziT xdeba. miuxedavad
safrTxes eiforiul aRmafrenasa da Zalze imisa, rom moweva Seuqcevadi avadmyofobisa da
depresiul Cavardnebs Soris arsebuli kontrasti sikvdilis mTavari mizezia, is legalizebulia
qmnis. es garemoeba aiZulebs kokainis momxma- da yovelwliurad milionebi ixarjeba sigaretis
reblebs, rom yovelgvari kontrolis gareSe reklamirebaze. 60 mln amerikeli jer kidev
gazardon narkotikis moxmarebis sixSire da mwevelia, Tumca, mowevis sawinaaRmdego
dozebi. kokainis yvelaze sufTa formaa crack-i, kampaniebi garkveul Sedegs aRwevs da mcirdeba
gansakuTrebiT damangreveli quCis narkotiki, mwevelTa saerTo raodenoba (SAMHSA, 1995).
romelic swrafad abruebs da swrafadve kargavs yovelwliurad 2,1 milioni adamiani iwyebs
moqmedebis Zalas. vinaidan mcire odenobiT da mowevas da maTi umravlesoba 18 welze naklebi
iafad iyideba, es nivTiereba yovelTvis xel- asakisaa. es, nawilobriv, warmatebuli sareklamo
misawvdomia Raribebisa da axalgazrdebisaTvis; kampaniis Sedegi SeiZleba iyos, romelic xSirad
crack-i mraval socialur jgufs angrevs. swored axalgazrdobazea mimarTuli: mozardTa
ori stimulatori, romelTac xSirad ar Soris mwevelTa raodenobis mniSvnelovani
Tavi 6 / goneba, cnobiereba da Secvlili mdgomareobebi

aRviqvamT fsiqoaqtiur nivTierebebad, aris momateba mTeli rigi sareklamo kampaniebis


kofeini da nikotini. SeiZleba sakuTari gamoc- Sedegad moxda (Pierce & Gilpin, 1995).
dilebidan vicodeT, rom ori finjani magari es Tavi N.N-is SemTxvevis ganxilviT daviwyeT
yava an Cai sakmarisi raodenobis kofeins Seicavs da SevecadeT mis gamocdilebasTan Segvedarebina
imisaTvis, rom Rrma zegavlena moaxdinos gulze, warsulis mogonebisa da momavlis dagegmvis
sisxlsa da cirkularul funqciebze da daZine- Cveni unari. es magaliTi imis saCveneblad
basTan dakavSirebuli problemebi Segviqmnas. warmovadgineT, Tu rogor badebs Cven mier
TambaqoSi aRmoCenili qimiuri naerTi nikotini ganxorcielebuli sruliad Cveulebrivi aqti-
sakmarisad Zlieri stimulatoria, romelsac vobebi cnobierebis Sesaxeb zogierT saintereso
adgilobrivi amerikeli Samanebi maRali koncen- SekiTxvas: saidan modis Cveni azrebi? rogor
traciiT iyenebdnen mistikuri mdgomareobebisa Cndeba isini? sad inaxeba es azrebi? axla ukve
da transis gamosawvevad; Tumca, zogierTi viciT zogierTi Teoria, romelic pasuxs gascems
Tanamedrove momxmareblisgan gansxvavebiT, maT am kiTxvebs da viciT, rogor unda SevZloT am
icodnen, rom nikotini miCvevas iwvevs da did TeoriaTa gadamowmeba. Cven vnaxeT, rom
sifrTxiles iCendnen misi moxmarebisas. miCvevis cnobiereba, saboloo jamSi, saSualebas gvaZ-
gamomwvevi sxva nivTierebebis msgavsad, nikotini levs, rom gvqondes mTeli rigi gamocdilebisa,
tvinSi bunebrivad gamomuSavebul qimiur rac adamianad gvaqcevs.
naerTebs hgavs. kvlevebiT dadgenilia tvinis aseve, ganvixileT cnobierebis ufro da ufro
moqmedebis is regionebi, romelic pasuxismge- naklebad Cveuli gamoyenebis SemTxvevebi. Cven
belia nikotinsa da kokainze miCvevis ganviTare- davsviT kiTxva: ratom arian adamianebi
baze (Pich et al., 1997). nikotinSi Semavali qimiuri ukmayofiloni yoveldRiuri Cveuli cnobie-
220 naerTebi im receptorebis stimulirebas axdens, rebiT da ratom eZeben misi Secvlis mraval-
ferovan gzebs? Cveulebriv, ZiriTadi fokusi dvilad hipnozirebuli adamianebisa da simu-
arsebuli amocanebis mimdinare moTxovnebsa da liantebis reaqciebs, raTa gaimijnos hipnozis
situaciebze gakeTda, Tumca, Cveni cnobierebis originaluri efeqti hipnotizioris gulis mosa-
realobidan gamomdinare, SezRudvebsac vac- gebad ganxorcielebuli qcevebisagan. hipnotizmi
nobierebT; aseve, vacnobierebT, rom SezRudulia gansakuTrebuli mZlavri teqnikaa tkivilis
Cveni gamocdilebis diapazoni da siRrme, rac Sasamcireblad. adamianebs xSirad aqvT „faruli
arsebuli potencialis srulad gamovlenis damkvirveblis~ gamocdileba, rac gulisxmobs
SesaZleblobas gvarTmevs. drodadro, albaT, hipnozis zemoqmedebis qveS yofnisas movlenebis
sevda Segvipyrobs Cveuli realobis farglebs farul, aracnobier aRqmas.
miRma gaRwevis Zlieri survilis gamo da Cveuli meditaciiT SesaZlebelia cnobierebis cvli-
usafrTxo stabilurobis nacvlad Tavisuflebis lebebisa da sxva tipis kognituri winsvlis
ganusazRvrelobas varCevT. ganxorcieleba. halucinaciebi warmoadgens
mkafio perceptul gamocdilebas garegani gam-
Rizianeblis ararsebobis pirobebSi. zogierTi
Sejameba adamiani flobs religiur gamocdilebas, ro-
melic ar aris Cveulebrivi cnobierebis nawili.
nebismieri kulturis warmomadgenlebi eZieben
cnobierebis Secvlis mizniT nivTierebebis,
cnobierebis Secvlis saSualebebs. dakvirvebadi
rogorc eqstraordinaluri saSualebebis,
sizmrebis mqone adamianebi acnobiereben, rom
gamoyeneba xSirad saxifaToa, radganac arsebobs
sZinavT da SeuZliaT sizmris dasasrulis kon-
albaToba miCvevis ganviTarebis da zogjer
trolireba. adamianebi erTmaneTisgan gansxvav-
sikvdilisac ki. narkotikebi centralur nervul
debian imiT, Tu ramdenad eqvemdebarebian hip-
sistemaze neirotrasmiterebis stimulirebiT,
nozis zemoqmedebas. mkvlevrebi adareben nam-
daTrgunviT an SecvliT zemoqmedeben.

sakvanZo
sakiTxebi
aracnobierisgan da cno- procesebs Soris arsebul
cnobierebis Sinaarsi
bieri aRqmisgan; urTierTmimarTebas.
 cnobiereba gonebis Si-  sakvlevi teqnikebi, ro-
naarsebis gacnobierebas, goricaa xmamaRla fiqris
maT Sesaxeb codnas war- oqmebi da eqsperimentis Zili da sizmari
cirkaduli ritmi asaxavs
moadgens; SerCeva cnobierebis Si-
 arsebobs cnobierebis naarsis Sesaswavlad gamo- biologiuri saaTis moq-
sami done: (1) samyaros iyeneba. medebas;
bazisuri cnobiereba, (2) Ramis Zilis ganmavlobaSi
gaazreba imisa, Tu ras icvleba Tavis tvinis aq-
cnobierebis
vacnobierebT da (3) tivobis paternebi. REM
sakvanZo sakiTxebi

funqciebi
TviTcnobiereba;
 cnobiereba gvexmareba ga- Zili xasiaTdeba Tvale-
 RviZili periodis cno- bis swrafi moZraobiT da
darCenaSi da gvaZlevs re-
bierebis Sinaarsi gan- Tanxvdeba mkafio sizmre-
alobis pirovnuli da
sxvavdeba aracnobieri bis periods. mTliani Zi-
kulturuli konstruq-
procesebisgan, winare-
tebis Seqmnis SesaZleb- lis daaxloebiT 1/4 REM
cnobieri mexsierebisgan, Zilia 4-5 calkeuli pe-
lobas;
yuradRebis miRma dar-
 mkvlevrebi swavloben riodis ganmavlobaSi;
Cenili informaciisgan,
cnobier da aracnobier
221
221
Zilis raodenoba da REM TierebaTa ricxvSi Sedis:
da NREM Zilis Tanafar- cnobierebis Secvli- halucinogenebi, opiatebi,
doba asakTan erTad ic- li mdgomareobebi depresantebi da stimula-
vleba;  dakvirvebadi sizmrebi torebi.
REM da NREM Zili sxva- aris gacnobiereba imisa,
dasxva funqciebs emsa- rom sizmars vxedavT da
xureba, Senaxvisa da aR-
ZiriTadi sakiTxebi
mimarTulia sizmris kon-
dgenis CaTvliT; aracnobieri
trolze.
Zilis darRvevebi, ro- hipnozi cnobierebis Sec-
gamocdilebis SerCevis
goricaa insomnia, narko- meTodi
vlili mdgomareobaa, ro-
lefsia da Zilis apnoe dakvirvebadi sizmrebi
melic xasiaTdeba STago-
uaryofiT gavlenas ax- dRis Zilianoba
nebaze reaqciis saxiT hip-
dens dRis manZilze ada- Tvalebis swrafi
notizirebuli adamianebis
mianis funqcionirebis moZraobiT Zili (REM)
aRqmis, mexsierebis, mo-
unarze. dRis Zilianoba, Tvalebis swrafi
tivaciisa da TviTkontro-
aseve, farTod gavrce- moZraobis gareSe Zili
lis SecvliT.
(NREM)
lebuli seriozuli prob- meditacia cvlis cnobier
lemaa; TviTcnobiereba
funqcionirebas ritualu-
froidi Tvlida, rom ri praqtikis saSualebiT,
insomnia
sizmrebis Sinaarsi ara- meditacia
romelic garegani saz-
cnobieri masalaa, romel- midrekileba
runavebidan Sinagan gamoc-
mac gaiara sizmris cen- narkolefsia
dilebaze gadaanacvlebs
zura; sizmris muSaoba
yuradRebas.
sxva kulturebSi sizmre-  halucinaciebi naTeli aR-
tolerantoba
bis interpretacia regu- faruli Sinaarsi
qmaa, romelic Cndeba obi-
larulad xdeba da amas fsiqoaqtiuri nivTierebebi
eqturi gamRizianeblebis
gansakuTrebuli kultu- fsiqologiuri
ararsebobis pirobebSi.
damokidebuleba
ruli rolis mqone ada- zogierT kulturul jguf-
mianebi axorcieleben. in- SeTanxmebuli validizacia
Si adamianebi intensiur re-
terpretacia momavlis wi- cirkaduli ritmi
ligiur gamocdilebas ga-
cnobiereba
Tavi 6 / goneba, cnobiereba da Secvlili mdgomareobebi

naswarmetyvelebis fun- nicdian.


winarecnobieri mexsiereba
qcias emsaxureba. fsiqoaqtiuri nivTiere-
sizmris zogierTi Teo- bebi, cvlian ra nervuli
Zili apnoe
ria maTi wyaroebis bio- xiluli Sinaarsi
sistemis aqtivobas, zemoq-
logiur warmomavlobaze xmamaRla fiqris oqmi
medeben mentalur proce-
amaxvilebs yuradRebas, halucinaciebi
sebze cnobierebis droe-
Tumca, es Teoriebi sru- hipnobiluroba
biTi SecvliT.
hipnozi
lad ar Tanxvdeba siz- cnobierebis cvlilebebis
mris Sinaarsebs. gamomwvev fsiqoaqtiur niv-

222
222
daswavla da qceviTi analizi

7
daswavlis unaris kvleva
• ra aris daswavla
• biheviorizmi da
bihevioraluri
analizi

klasikuri ganpiro-
bebuloba
• pavlovis saocari
dakvirvebebi
• ganpirobebulobis
procesi
• SeZena
• klasikuri ganpiro-
bebulobis gamoyeneba
operantuli
ganpirobebuloba:
swavleba Sedegebis Sesaxeb
• efeqtis kanoni
• qcevis eqsperi-
mentuli analizi
• pirobiTi ganmtkiceba
• ganmamtkicebelTa
Tvisebebi
• ganmamtkicebelTa
cxrilebi
• qcevis formireba
(Seipingi)
fsiqologia Cvens
cxovrebaSi: afuWebs Tu
ara bavSvs dausjeloba

biologia da daswavla
• instinqturi swrafva
• gemos aversiiT
daswavla

kogniciis gavlena daswav-


laze
• cxovelTa kognicia
• dakvirvebiT daswav-
la
sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi
223
T avis wignSi _ „jadoqari loren-
co~ _ mwerali robert franklin
lesli daSavebuli cisferi Cxik-
vis, lorencos Tavgadasavals aRwers, romelic
leslis ojaxis stumari gaxldaT. stumrobis
onkanis qveS meWira, man raRac „amoilu-
RluRa~ da fexebis rtyma daiwyo.
me is linoleumian iatakze gadmovsvi,
vinaidan sveli frTebiT gadmofrenis
uflebas ver mivcemdi. leam mas win sarke
epizodSi lorenco iseT rames swavlobs, rac daudo, raTa lorencos kargad daenaxa, Tu
bevri TqvenganisaTvis SeiZleba nacnobi iyos: rogor gamoiyureboda. es is gamadidebeli
rodesac lorencom miaRwia im asaks, sarke iyo, romelsac mamakacebi maSin
romelsac Cven mozrdilobas veZaxiT, didi iyeneben, rodesac ulvaSebs iWrian. Cvenma
dResaswauli movawyveT da misi megobari damwuxrebulma lorencom iribad gaxeda
adamianebi moviwvieT. erTma Cemma megobarma sarkes Tavisi damZimebuli quTuToebidan,
am dResaswauls „Cxikvis bari micva~ (Bar waibarbaca da Senelebuli moZraobiT Zirs
Mitzvah) uwoda. sufra savse iyo lorencos daemxo. mas Semdeg, rac saswrafod galiaSi
sayvareli kerZebiT, rasac davumateT Rvino, moaTavses, kidev ufro saSinlad gamoiyu-
funTuSa da Sebolili oraguli. wveulebis reboda.
bolos leam (leslis meuRlem) lorenco meore dilas erTic ar daukvnesia. Cvenma
samzareuloSi Rvinis Wiqebis narCenebTan TavgadasavlebiT aRsavse Citma axali praq-
miyuJuli aRmoaCina. mis Zaxilze yvela tikuli codna SeiZina. veterinaris gamo-
stumari saswrafod Secvivda samzareuloSi, Zaxebisa Semrcxva, amitom me da lea vuv-
raTa sakuTari TvaliT enaxa danis saxe- lidiT nabaxusev frinvels.
lurze mofarTxale Citi. misi mTvrali mas Semdeg, lorencom samudamod Seaqcia
Wyipini kasetis Senelebuli CanaweriviT zurgi sasmels, miuxedavad dResaswaulebisa.
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi

JRerda. ukan gaCoCebuli, is TaviT Cavarda man im sakvebzec ki Tqva uari, romelic
samzareulos niJaraSi, romelic naxevrad RviniT mzaddeboda. misi TavSekaveba ar
savse iyo WurWlis sarecxi siTxiT. rodesac iyo absurduli.

am sabediswero SemTxvevis Semdeg ratom matebiT SegiZliaT sakuTar Tavs dausvaT


erideba lorenco Rvinos? pasuxi, romelic SekiTxva: rogor euflebiT axal asociaciebs?
savaraudod gvafiqrdeba, isaa, rom man axali fsiqologebi didi xania dainteresebulebi
asociacia daiswavla – leslis sityvebiT, man arian ganpirobebulobiT, anu im meqanizmebiT,
„praqtikuli codna SeiZina~, romelic SeiZleba romelTa saSualebiTac qceva da movlena
kidev araerTxel gamoiyenos cxovrebis manZilze. dakavSirebulia erTmaneTTan. winamdebare TavSi
dameTanxmebiT, STambeWdavia, Tu rogor iswavla
lorencom Wkua da dainteresdebiT kidec, ra ganpirobebuloba (conditioning) - gzebi, romliTac
meqanizmiT moxda es. rogor aiTvisa lorencom movlenebi, stimulebi da qceva asocirdeba
224 es axali asociacia ase advilad? igive war- erTmaneTTan.
ganixileba ganpirobebulobis ori ZiriTadi tipi:
klasikuri ganpirobebuloba da operantuli
ganpirobebuloba. TiToeuli maTgani organizmis
gansxvavebul reaqciasa da informaciis gada-
muSavebis formas warmoadgens. ganpirobebulobis
TiToeuli formisaTvis aRvwerT ara marto
ZiriTad meqanizmebs, romlebic mas marTaven
laboratoriis pirobebSi, aramed yoveldRiur
cxovrebaSi misi gamoyenebis magaliTebsac.
sanam ganpirobebulobis am formebs ganvixi-
lavT, daswavlis fenomens evoluciuri pozi-
ciidan unda SevxedoT. daswavla, umetesad,
genetikuradaa CvenSi Cadebuli, iseve, rogorc
Cveni gamocdilebis sxva mravali aspeqti. ada-
mianebi, iseve, rogorc sxva organizmebi, memkvid-
reobiT iReben daswavlis unars. daswavlis
unarebi gansxvavdeba genetikuri kodis mixedviT.
iseT arsebebs, rogorebicaa qvewarmavlebi da cvlileba qcevaSi an qceviT
amfibiebi, daswavlis unari garemosTan urTi- potencialSi
erTobiT umtkicdebaT da swavloben kidec cotas.
aSkaraa, rom daswavlis procesi maSin SeiZ-
maTi gadarCena damokidebulia iseT garemoSi
leba CaiTvalos ganxorcielebulad, rodesac
cxovrebaze, sadac maTi Tandayolili unarebiT,
Sedegi gvaqvs saxeze, magaliTad, SegiZliaT
upasuxon garemos ama Tu im movlenas, isini an
manqanis marTva an mikrotalRovani Rumelis gamo-
iReben imas, rac sWirdebaT, an ganeridebian arasa-
yeneba. SeuZlebelia, davakvirdeT uSualod
survels.. sxva cxovelebSi, adamianebis CaTvliT,
daswavlis process, radgan, Cveulebriv, am proce-
genebs gacilebiT ufro mcire roli aqvT garemo-
siT gamowveuli cvlilebebi tvinSi ar Cans,
qcevis urTierTqmedebis ganpirobebaSi da gaci-
magram daswavlis procesis arseboba aSkara xdeba
lebiT elastiuri da variabiluria daswavlasTan
qcevis ganmtkicebiT. Tumca, miuxedavad amisa,
mimarTebaSi. cxovelebs SeswevT unari, daiswav-
xSirad qcevaSi ar vlindeba, rac naswavlia.
lon imis mixedviT, Tu rogor icvleba garemo
xSirad, agreTve, adamians aqvs zogadi ganwyobebi,
maTi qcevis, moqmedebis Sedegad. ar unda
magaliTad, damokidebuleba Tanamedrove xelov-
dagvaviwydes, rom genetikurad mxolod daswavlis
nebisadmi an aRmosavluri filosofiis codna,
unars viRebT. rogor moxdeba am unaris reali-
rac ar vlindeba gazomvad moqmedebebSi. aseT
zacia, es genebze ukve aRaraa damokidebuli.
SemTxvevebSi, miRweulia potencia qceviTi cvli-
lebisaTvis, radgan naswavlia damokidebuleba
da Rirebulebebi, romlebic gavlenas axdenen
daswavlis unaris kvleva im literaturis SerCevaze, rasac adamiani kiTxu-
daswavlis unaris kvleva

lobs, agreTve, Tavisufali drois gatarebis


formaze. esaa saxecvlili daswavlis magaliTi
am kvlevis dasawyebad saWiroa, upirvelesad,
– sxvaoba naswavlsa da qcevaSi gamoxatuls Soris.
ganvsazRvroT daswavlis cneba.

SedarebiT mudmivi cvlileba


ra aris daswavla imisaTvis, rom aRvweroT, rogorc naswavli,
daswavla aris procesi, romlis Sedegadac daswavlili qceva an qceviTi potenciali unda
viRebT SedarebiT stabilur, mudmiv cvlilebas iyos stabiluri da mudmivi sxvadasxva SemTxve-
qcevaSi an qcevis potencialSi da romelic damya- vaSi. magaliTad, Tu erTxel viswavleT curva,
rebulia gamocdilebaze. Tumca, am gansazRvrebaSi yvela SemTxvevaSi SevZlebT am codnis gamoye-
gamoiyofa sami kritikuli nawili. nebas, viqnebiT zRvaze Tu sacurao auzze. aRsa- 225
niSnavia, rom stabiluri cvlileba araa yovel-
Tvis mudmivi cvlileba. magaliTad, SeiZleba
gavxdeT badros sakmaod kargi mtyorcneli mo-
cemuli droisaTvis, magram Tuki Tavs davanebebT
am sports, gansazRvruli drois Semdeg SevniS-
navT, rom ise kargad veRar vflobT mas, Tumca,
xelaxla swavlis SemTxvevaSi igrZnoba is siadvi-
le, romliTac daswavla xdeba, TiTqos codnis
raRac nawili Senaxulia warsuli gamocdilebis
Sedegad. am konteqstSi cvlileba SeiZleba
mudmivi iyos.

gamocdilebaze dafuZnebuli procesi


daswavla mxolod gamocdilebiT SeiZleba.
gamocdileba gulisxmobs informaciis miRebas
(Sefasebas da transformacias) da reagirebas,
rac gavlenas axdens garemoze. daswavla Sedgeba
bilia, rogorc biheviorizmi. daaxloebiT 50
mexsierebis gakveTilebis Sedegad aRmocenebuli
wlis manZilze amerikul fsiqologiaSi domi-
sapasuxo reaqciisagan. naswavli qceva ar gulis-
nirebda bihevioristuli tradiciebi, romlebic
xmobs cvlilebas fizikuri momwifebis an tvinis
gamoxatuli iyo uotsonis mier 1919 wels ga-
ganviTarebis SemTxvevaSi, organizmis asakis mate-
mosul wignSi _ „fsiqologia bihevioristis
basTan erTad, agreTve, avadmyofobis an tvinis
gadmosaxedidan~. igi amtkicebda, rom intros-
dazianebis dros. zogierT xangrZliv cvlilebas
peqcia – adamianebis verbaluri moxsenebebi maTi
qcevaSi sWirdeba gamocdilebisa da momwifebis,
gancdebis, xatebisa da SegrZnebebis Sesaxeb, ar
mzadyofnis kombinacia. magaliTad, warmovid-
iyo misaRebi saSualeba qcevis Sesaswavlad,
ginoT skala, romelzec asaxulia, ra asakSi
rogorc zedmetad subieqturi meTodi. rogor
iwyebs bavSvi tualetis damoukideblad gamoye-
unda ganesazRvraT mecnierebs aseTi TviTdak-
nebas. yovelgvari cda am Cvevis daswavlisa im
virvebebis sizuste? magram Tuki introspeqcia
asakamde, romelSic kanonzomieria am unaris
uaryofilia, raRa iqneboda fsiqologiis sagani?
SemuSaveba, anu sanam bavSvi sakmarisad ar ganvi-
uotsonis pasuxi am kiTxvaze iyo dakvirvebadi
Tardeba, amao iqneba. fsiqologebi gansakuTrebiT
qceva. misi sityvebiT: „cnobierebis mdgomare-
dainteresebulebi arian imiT, Tu qcevis ra
obebi, egreT wodebuli spiritualizmis feno-
aspeqtebi SeiZleba Seicvalos da ra meqaniz-
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi

meni, araa obieqturad gansazRvradi da am mizeziT


mebiT SeiZleba ganxorcieldes es cvlilebebi.
verasodes gaxdeba monacemi mecnierebisaTvis~
(Watson, 1919, gv. 1). uotsonma, aseve, gansazRvra
fsiqologiis ZiriTadi mizani, rogorc „qcevis
biheviorizmi da bihevioraluri
kontroli da prognozi~ (Watson, 1913, gv. 158).
analizi
skinerma (B.F. Skinner, 1904-1990) ufro ganavrco
Tanamedrove fsiqologiaSi daswavlis Teo- uotsonis ideebi. misi pozicia cnobilia, ro-
riebis didi nawili saTaves jon uotsonis gorc radikaluri biheviorizmi. man aRiara, rom
(John Watson, 1878 -1958) Sromebidan iRebs. uotsonma evoluciis Sedegad yoveli saxeoba aRWurvilia
daaarsa fsiqologiuri skola, romelic cno- qcevaTa gansazRvruli paternebiT. Tavis yvelaze
daswavla (Learning) - gamocdilebaze damyarebuli
popularul wignSi _ „Tavisuflebisa da
procesi, romlis drosac SedarebiT mudmivad Rirsebis miRma~ (1972) _ igi amtkicebs, rom am
icvleba qceva an qceviTi potenciali. paternebis miRma arsebuli yvela saxis qceva
daswavla-gamovlenis gansxvaveba (Learning-Perfor- ganxilul unda iqnes, rogorc daswavlis mar-
mance distinction) - gansxvaveba imisa, Tu ra iyo tivi formebi.
226 daswavlili da ra gamomJRavnda qcevaSi.
skinerma wamoiwyo kvleva, romelic miiyvanda meTodebisa da sferos gafarToebiT SeviswavloT.
mas am poziciis formulirebamde. 1924 wels amocana isaa, rom aRmoaCinon universaluri
gamosuli uotsonis wignis _ „biheviorizmis~ kanonzomierebebi, romlebic saerToa cxovelTa
_ wakiTxvis Semdeg skineri swavlas agrZelebs yvela saxeobisaTvis, adamianebis CaTvliT.
harvardSi. igi eTanxmeba uotsons Sinagani mkvlevrebi askvnian, rom daswavlis procesi
mdgomareobebisa da fsiqikuri movlenebis ar- yvela saxeobaSi gvxvdeba, ra Tqma unda, sxvadasxva
arsebobaSi, Tumca, aqcents ufro metad akeTebs formiT, magram SenarCunebuli ZiriTadi maxa-
ara maTi, rogorc monacemebis, gamoyenebis siaTeblebiT. amitom kvlevebi cxovelebze
SeuZleblobaze, aramed maT, rogorc qcevis xSirad xvdeboda kritikis qarcecxlSi. das-
gamomwvevi mizezebis ararsebobaze (Skinner, 1990). wavlis kompleqsuri formebi martivi procesebis
sxva sityvebiT, igi Tvlis, rom fsiqikuri kombinacias warmoadgenen. bihevioraluri ana-
movlenebi, rogorebicaa azrovneba da warmosaxva, lizi cdilobs aRmoaCinos is ZiriTadi prin-
ar iwveven qcevas, metic, isini, Tavis mxriv, cipebi, romelTa mixedviT adamianis qceva icv-
ganixilebian, rogorc qcevis formebi, romlebic leba gamocdilebis Sesabamisad. ZiriTadi aq-
garemo stimuliTaa ganpirobebuli. magaliTad, centi ki qcevasa da garemo movlenebs Soris
vaSimSiloT mtredi 24 saaTis ganmavlobaSi; kavSirze keTdeba da ara _ qcevasa da fsiqikur
movaTavsoT mowyobilobaSi, sadac mas SeuZlia, movlenebs Soris kavSirze.
niskartis patara diskze dakakunebiT moipovos
sakvebi. aRmovaCenT, rom is swored ase akeTebs.
skineri am SemTxvevaSi daasabuTebda, rom mtredis
Sejameba
qceva ganpirobebulia garemo movlenebiT –
SimSiliT da sakvebis, rogorc ganmamtkiceblis, daswavla aris procesi, romelic SedarebiT
gamoyenebiT. SimSilis subieqturi gancda, mdgradi qcevis an qceviTi potencialis cvli-
romlis pirdapir Seswavla an gazomva ar lebidan momdinareobs da gamocdilebas emyareba.
SeiZleba, ar aris am qcevis mizezi, es qceva qceviTi analizi amodis uotsonisa da skineris
mxolod deprivaciis Sedegia. amitom arafris Teoriebidan da yuradRebas amaxvilebs daswavlisa
mTqmelia imis daskvna, rom mtredma SimSilis da qcevis garemo determinantebze.
an sakvebis mopovebis surviliT daiwyo diskze
kakuni. imisaTvis, rom avxsnaT, ras akeTebs si-
namdvileSi mtredi, ar aris saWiro misi Sinagani
klasikuri ganpirobebuloba
fsiqologiuri mdgomareobis garkveva. saWiroa,
ubralod, gavecnoT daswavlis martiv princi-
pebs, romlebic saSualebas aZlevs mtreds, aso- warmoidgineT, rom kinoSi xarT da saSinele-
ciacia daamyaros qcevasa da jildos Soris. baTa films uyurebT. filmis gmiri daxurul
esaa skineris biheviorizmis sakvanZo wertili kars uaxlovdeba, musika iZabeba, Tqven ki giC-
(Delprato & Midgley, 1992). ndebaT survili, iyviroT „ar Sexvide!~ amasobaSi
klasikuri ganpirobebuloba

swored es Sexeduleba daedo safuZvlad aRmoaCenT, rom guliscema aCqarebuli gaqvT, SeiZ-
bihevioralur analizs, fsiqologiis im sferos, leba gaiofloT kidec, magram ratom? raRacna-
romelic aqcents daswavlisa da qcevis garemo irad Tqvenma sxeulma iswavla fiziologiuri
determinantebis aRmoCenaze akeTebs (Grant Evans, reaqciis warmoSoba (guliscema), rodesac erTi
1994). sazogadod, bihevioraluri analizi garemo movlena dakavSirebulia meoresTan (da-
cdilobs imis damtkicebas, rom adamianuri Zabuli musika saSiS vizualur efeqtTan). am
buneba SeiZleba sabunebismetyvelo mecnierebebis tipis daswavla cnobilia, rogorc klasikuri
ganpirobebuloba, daswavlis ZiriTadi forma,
romelSic erTi stimuli an movlena gvamcnobs,
bihevioraluri analizi (Behavioral Analysis) - fsi- winaswarmetyvelebs sxva stimulis an movlenis
qologiis ganxra, romelic yuradRebas daswav- gamovlenas. organizmi swavlobs axal asociacias
lisa da qcevis garemo determinantebze amax-
or stimuls Soris – pirvelsa, romelic adre
vilebs.
ar iwvevda reaqcias, da meores Soris, romelmac 227
gamoiwvia reaqcia. rogorc naxavT, Tqven gaqvT daiwyo. aRmoCnda, rom nebismieri stimuli,
Tandayolili unari, sxartad daawyviloT mov- romelic sistematurad win uswrebda saWmlis
lenebi garemoSi asociaciis principiT, es ki miRebas, nerwyvis gamoyofas iwvevda. sruliad
qceviTi midrekilebaa. SemTxveviT, pavlovma aRmoaCina, rom daswavla
Sedegia erTmaneTTan asocirebuli ori sti-
mulisa.
pavlovis saocari dakvirvebebi pavlovSi, rogorc mecnierSi, am fenomenis
klasikuri ganpirobebulobis pirvel radika- mimarT cnobismoyvareobam gaiRviZa. man arafrad
lur kvlevas Tamamad SeiZleba ewodos fsiqolo- CaTvala im droisaTvis udidesi fiziologis,
giis yvelaze cnobili saswauli. rus fiziologs, ser Carlz Seringtonis rCeva, Tavi daenebebina
ivan pavlovs (1849-1936) miznad ar dausaxavs am suleluri axirebisaTvis. pavlovma miatova
klasikuri ganpirobebulobis, an sxva fizio- Tavisi kvleva gadamuSavebis Sesaxeb da amiT
loguri fenomenis kvleva. klasikur ganpirobe- samudamod Secvala fsiqologiuri azrovnebis
bulobas igi SemTxveviT, saWmlis momnelebeli mimarTuleba (Pavlov, 1928). mTeli darCenili
sistemis kvlevisas waawyda, risTvisac 1904 wels sicocxlis manZilze igi agrZelebda im cvla-
nobelis premia miiRo. debis Zebnas, romlebic gavlenas axdenen kla-
pavlovs gamiznuli hqonda, gamoekvlia gada-
muSavebis procesi ZaRlebSi, maT jirkvlebsa da
saWmlis momnelebel organoebSi milebis CadgmiT
(ix. sur. 7.1). igi am teqnikiT gamoyofili sekretis
raodenobas gansazRvras da gaanalizebas SeZ-
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi

lebda. sekreciis gamosawvevad pavlovis asis-


tenti ZaRls pirSi damuSavebul xorcs udebda.
es procedura meordeboda gansazRruli rao-
denobiT, ris Semdegac pavlovma aRmoaCina, rom
ZaRls nerwyvi gamoeyofoda manam, sanam mis pirSi
xorci moxvdeboda, ubralod saWmlis danaxvaze
da asistentis danaxvazec ki. metic, ZaRlma
nerwyvis gamoyofa ukve misi nabijebis xmazec
suraTi
7.1
klasikuri ganpirobebuloba (Classical Conditioning)
- daswavlis tipi, romelSic qceva (ganpirobebu-
pavlovis eqsperimenti
li reaqcia) gamowveulia stimuliT (ganpirobe-
buli stimuli), romelic, Tavis mxriv, gan- Tavis eqsperimentSi pavlovma gamoiyena sxvadasxva
mtkicebulia biologiurad mniSvnelovan sti- neitraluri stimuli: xmebi, zari, Suqi da metronomi.
mulTan asociaciis gamo (ganupirobebeli sti- eqsperimentatori iyenebda erT-erTs am stimulTagan
da sakvebs, nerwyvs agrovebdnen specialuri milis
228
muli).
saSualebiT.
sikurad ganpirobebul qcevaze. klasikuri gan- damokidebulia ganupirobebel stimulTan
pirobebuloba, agreTve, pavloviseul ganpiro- asociaciaze. ramdenime cdis Semdeg ganpirobebul
bebulobad iwodeba, radgan ganpirobebulobis stimuls mohyveba reaqcia, romelsac ewodeba
fenomeni swored mis aRmoCenad iTvleba. ganpirobebuli reaqcia (CR). Zalian xSirad,
pavlovis mniSvnelovanma kvleviTma gamoc- ganpirobebuli reaqcia hgavs ganupirobebel
dilebam mas saSualeba misca, martivi strate- reaqcias. magaliTad, pavlovis ZaRlebisaTvis
giuli gegma aerCia, raTa ZaRlebSi nerwyvis orive reaqcia nerwyvis gamoyofa iyo. Tumca,
gamoyofa ganepirobebina. eqsperimentebSi ZaRli zogierT SemTxvevaSi, ganpirobebuli reaqcia
sagangebo mowyobilobaSi iyo moTavsebuli, sadac bevrad gansxvavdeba ganupirobebeli reaqciisagan:
regularuli intervalebiT iRebda stimuls ganpirobebuli reaqcia warmoadgens nebismier
zaris saxiT, ris Semdegac mas garkveuli pasuxs, rac, Tavis mxriv, daswavlis Sedegia.
raodenobis sakvebi eZleoda. aRsaniSnavia, rom amgvarad, buneba uzrunvelgvyofs ganupi-
ZaRlisaTvis aranairi kavSiri ar arsebobda zarsa robebeli stimuli-reaqciiT, magram daswavla
da sakvebs Soris. erTaderTi reaqcia zaris klasikuri ganpirobebulobis meSveobiT ganpi-
pirvel gagebaze saorientacio refleqsi iyo – robebuli stimuli-reaqciis kavSirs qmnis.
ZaRlma yurebi dacqvita da Tavi miatriala xmis
wyaros dasadgenad. Tumca, zarisa da sakvebis
miwodebis ganmeorebiTma dawyvilebam gamoiwvia ganpirobebulobis procesi
saorientacio refleqsis Sewyveta da nerwyvis
rogor viRebT ganupirobebeli da ganpiro-
gamoyofa.
bebuli stimulebis damTxveviT klasikuri
fenomeni, rasac pavlovi Tavis adrindel
ganpirobebulobis efeqts? ramdenad myifea
kvlevebSi akvirdeboda, SemTxveviTi ar iyo. is
daswavla? ramdenad myaria asociaciebi? am TavSi
SeiZleba kontrolirebuli pirobebiT yofiliyo
vupasuxebT im kiTxvebs, romlebic ibadeba cxo-
gamowveuli. imis dasamtkiceblad, rom es zogadi
velTa saxeobebze Catarebuli sxvadasxva kvlevis
efeqti iyo, pavlovma zaris garda gamoiyena
Sedegad.
mravalnairi stimuli, rogoricaa: naTura, eJvani,
metronomi. refleqsi (Reflex) _ specifikuri stimuliT ga-
klasikuri ganpirobebulobis birTvad ref- mowveuli dauswavleli pasuxi, romelsac bio-
leqsebi unda CaiTvalos. refleqsi aris logiuri mniSvneloba aqvs organizmisaTvis.
dauswavleli pasuxi, reaqcia, magaliTad, nerwyvis ganupirobebeli stimuli (Unconditioned stimulus)
gamoyofa, Tvalebis xamxami da misTanani. yvela _ klasikur ganpirobebulobaSi stimuli, ro-
refleqsi bunebrivadaa gamowveuli specifikuri melic iwvevs ganupirobebel reaqcias, pasuxs.
stimuliT, romelic biologiurad aqtualuria ganupirobebeli reaqcia (Unconditioned response)
organizmisaTvis. nebismier stimuls, romelic _ klasikur ganpirobebulobaSi ganupirobebeli
bunebrivad iwvevs refleqsur qcevas, ganupiro- stimulis mier gamowveuli reaqcia winaswari
bebeli stimuli ewodeba, radgan swavla araa varjiSis an daswavlis gareSe.
ganpirobebuli stimuli (Conditioned stimulus) _
klasikuri ganpirobebuloba

stimulis kontrolisaTvis aucilebeli piroba.


qceva, romelic gamowveulia ganupirobebeli klasikur ganpirobebulobaSi aqamde neitraluri
stimuli, romelic iwvevs ganpirobebul reaq-
stimuliT, ganupirobebeli qcevaa.
cias.
tipuri, klasikuri ganpirobebulobis eqsperi-
ganpirobebuli reaqcia (Conditioned response) _
mentSi (sur. 7.2) neitraluri stimuli, magaliTad,
klasikur ganpirobebulobaSi reaqcia, romelic
sinaTle, zari da a.S., romelsac, Cveulebriv, aRmocendeba aqamde neitraluri stimulis sa-
aranairi mniSvneloba ara aqvs refleqsuri fuZvelze. es xdeba imis Sedegad, rom neit-
qcevisaTvis, meordeba wyvilSi ganupirobebel raluri stimuli Sewyvilebulia ganupirobebel
stimulTan ise, rom ganupirobebeli stimuli stimulTan.
mohyveba neitralur stimuls. neitralur sti- SeZena (Acquisition) _ klasikuri ganpirobebu-
muls, magaliTad, zars, dawyvilebuls ganu- lobis eqsperimentis stadia, romlis drosac
pirobebel stimulTan, ewodeba ganpirobebuli ganpirobebuli reaqcia pirvelad aris gamow-
veuli ganpirobebuli stimuliT.
stimuli (CS), radgan misi Zala, gamoiwvios qceva, 229
suraTi
7.2

klasikuri ganpirobebulobis ZiriTadi maxasiaTeblebi


ganpirobebulobis procesamde, ganupirobebeli stimuli (UCS) bunebrivad iwvevs ganupirobebel
reaqcias (UCS). neitralur stimuls ara aqvs gamomwvevi efeqti. ganpirobebulobis procesis dros
neitraluri stimuli wyvildeba ganupirobebel stimulTan. amgvari dawyvilebis Sedegad neitraluri
stimuli gadaiqceva ganpirobebul stimulad da ganpirobebul reaqcias iwvevs, romelic ganupirobebeli
reaqciis msgavsia.
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi

SeZena da Caqroba unda gamovlindnen imisaTvis, rom organizmma


isini dakavSirebulad aRiqvas (am wesis gamonak-
ganupirobebeli da ganpirobebuli stimulebi,
liss mogvianebiT aRvwerT sxva TavSi gemos
saerTod, ramdenjermeE unda dawyvildes, vidre
aversiis daswavlasTan dakavSirebiT). mkvle-
ganpirobebuli stimuli ganpirobebul reaqcias
vrebma SeimuSaves oTxi droiTi paterni or
ar gamoiwvevs (sur. 7.3, nawili 1). ganupirobebeli
stimuls Soris, rogorc es naCvenebia suraTze
da ganpirobebuli stimulebis sistematuri
7.4 (Hearst, 1988). yvelaze farTod gavrcelebuli
dawyvilebiT, ganpirobebuli reaqcia aRmocen-
tipia Seferxebuli ganpirobebuloba, romelSic
deba mzardi sixSiriT da amitom SegviZlia
ganpirobebuli stimuli Cndeba da narCundeba
vTqvaT, rom organizmma SeiZina ganpirobebuli
manam, sanam ar gamovlindeba ganupirobebeli
reaqcia.
stimuli. kvalis ganpirobebulobaSi ganpirobe-
klasikur ganpirobebulobaSi, iseve, rogorc
buli stimuli Sewyvetilia, sanam gamovlindeba
kargi anekdotis moyolis dros, dro Zalian
ganupirobebeli stimuli. kvalSi igulisxmeba
mniSvnelovania. ganpirobebuli da ganupiro-
is gavlena Tu nakvalevi, rac SeiZleba organiz-
bebeli stimulebi droSi ukiduresad axlos
230 mze daetovebina ganpirobebul stimuls. Tan-
suraTi
7.3
SeZena, Caqroba da spontanuri
aRdgena klasikur
ganpirobebulobaSi
SeZenis dros (CS+UCS) ganpirobebuli
stimulis siZliere swrafad matulobs.
Caqrobis dros, roca ganupirobebeli
stimuli aRar moyveba ganpirobebul
stimuls, ganpirobebuli reaqciis siZ-
liere nulamde Camodis. ganpirobebulma
reaqciam SeiZleba Tavi iCinos mcire
Sesvenebis Semdeg, maSinac ki, roca ga-
nupirobebeli stimuli ar arsebobs.
ganpirobebuli reaqciis xelaxal gamo-
Cenas spontanuri aRdgena ewodeba.

xvedril ganpirobebulobaSi orive stimuli digmaSi, anu mokle intervaliT or stimuls


gamovlenilia erTdroulad, xolo, droSi gada- Soris. Tumca, zusti dro, romelic saWiroa
weul ganpirobebulobaSi, ganpirobebuli sti- ganpirobebulobis aRmocenebisaTvis, damoki-
muli gamovlenilia ganupirobeblis Semdeg. debulia ramdenime faqtorze, magaliTad, ganpi-
ganpirobebuloba, Cveulebriv, yvelaze efeq- robebuli stimulis intensivobasa da ganpi-
turia Seferxebuli ganpirobebulobis para- robebul reaqciaze. SevCerdeT ganpirobebul
reaqciaze. magaliTad, iseTi kunTuri reaqcii-
saTvis, rogoricaa Tvalebis xamxami, erTwamiani
an naklebi intervalia saukeTeso; visceraluri
reaqciebisaTvis, rogoricaa guliscema da
nerwyvis gamoyofa, intervali SeiZleba 10-15
wamamde gaizardos. ganpirobebuli SiSis aRmo-
cenebisaTvis ki saWiroa kidev ufro didi
intervali, wamebi da, zogjer, wuTebic ki.
ganpirobebuloba iSviaTad aRmocendeba
Tanxvedri an droSi gadaweuli procesebis dros.
droSi gadaweuli ganpirobebulobis aRmoceneba
SeiZleba ramdenime wyviluri gamovlinebis
Semdeg SevityoT, magram igi maleve qreba, radgan
cxoveli swavlobs, rom ganpirobebul stimuls
mohyveba ganupirobebeli stimuli. orive
SemTxvevaSi ganpirobebuloba sustia, radgan
klasikuri ganpirobebuloba

ganpirobebuli stimuli ar niSnavs ganupiro-


beblis aRmocenebas (winaswarmetyvelebisa da
SemTxveviTobis mniSvnelobas momdevno TavSi
suraTi
7.4 davubrundebiT).
magram ra emarTeba ganpirobebul stimuls
(magaliTad, xmas), romelic aRar winaswar-
ganpirobebuli da ganupirobebeli
stimulebis oTxi variacia droSi metyvelebs ganupirobebel stimuls (saWmlis
fxvnils). aseT garemoebaSi ganpirobebuli
mkvlevrebi daakvirdnen oTx SesaZlo droiT
ganawilebas ganpirobebul da ganupirobebel reaqcia (nerwyvis gamoyofa) droTa ganmavlobaSi
stimulebs Soris. ganpirobebuloba yvelaze sustdeba da TandaTan saerTod aRar vlindeba.
efeqturia Seferxebul ganpirobebulobaSi rodesac ganpirobebuli reaqcia saerTod aRar
ganpirobebul da ganupirobebel stimulebs
Soris mcire intervaliT. 231
suraTi
7.5
stimulis ganzogadebis gradientebi
saSualo mwvaneze ganpirobebulobis aRmocenebis Semdeg subieqti reagirebs msgavsi Tvisebis
mqone stimulzec, rogorc es naCvenebia sqemis A nawilSi, sust generalizaciaSi. magram,
rodesac subieqts miewodeba ferebis ufro farTo speqtri, reaqciebi miT ufro sustdeba, rac
ufro Sorsaa miwodebuli feri sawyisi stimulisagan. ganzogadebis gradienti xdeba Zalian
Zlieri, rogorc es sqemis B nawilSia mocemuli. eqsperimentators SeuZlia ganzogadebis
gradientis Secvla subieqtisTvis diskriminaciuli wvrTnis Catarebis Semdeg. aseT SemTxvevaSi
saSualo mwvane stimuli dawyvildeboda ganupirobebel stimulTan.

vlindeba ganpirobebuli stimulis an ganupi- rodesac sawyisi dawyvileba aRdgenilia,


robebeli stimulis Semdeg, adgili aqvs Caqrobis Caqrobis Semdeg, ganpirobebuli stimuli
process (ix. sur. 7.3, nawili 2). ganpirobebuli sagrZnoblad Zlierdeba. es uecari daswavla
reaqciebis mudmivoba araa organizmis qceviTi dakavSirebulia im maragTan, romelic pirvelad
repertuaris ZiriTadi aspeqti; Tumca, ganpi- daswavlam gamoiwvia da amitom amjerad naklebi
robebulma reaqciam SeiZleba susti formiT droa saWiro axali asociaciis asaTviseblad.
Segvaxsenos Tavi, Tuki ganpirobebuli stimuli ase rom, zogierTma eqsperimentulma asociaciam
marto aRmocendeba (ix. sur. 7.3, nawili 3).
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi

pavlovi am movlenas gansazRvruli drois Sem-


deg, ganupirobebeli stimulis eqspoziciis ga-
reSe swavlobda da mas spontanuri droebiTi
aRmoceneba uwoda.

Caqroba (Extinction) _ ganpirobebulobaSi, ganu-


pirobebeli stimulis an ganmamtkiceblis ara-
rsebobis Sedegad ganpirobebuli asociaciis
Sesusteba.
spontanuri aRdgena (Spontaneous recovery) _ Camqra-
li ganpirobebuli reaqciis xelaxali gamov-
lena garkveuli periodis Semdeg.
stimulis generalizeba (Stimulus generalization) _
ganpirobebuli stimulis avtomaturi gavrcoba
yvela im msgavs stimulze, romelic ar yofila
232 Sewyvilebuli ganupirobebel stimulTan.
SeiZleba Caqrobis Semdegac Seaxsenos organizms stimulis diskriminacia aris procesi, romlis
Tavi. sxva sityvebiT, Caqrobam mxolod Seasusta drosac organizmi swavlobs, gansxvavebuli
daswavlili asociaciis gamovlena da ara reaqcia moaxdinos erTi da imave saxis gan-
saerTod amoSala mocemuli paterni. swored sxvavebul stimulebze (magaliTad, gansxvaveba
amitom unda gavmijnoT daswavla da gamovlenis wyalsa da zeTs Soris). organizmis mier
xarisxi daswavlis sawyis ganmartebaSi. stimulis diskriminaciis daswavla SeiZleba
eqsperimentuli procesiT, romlis drosac sxva-
dasxva intensivobis zaris SemTxvevaSi mxolod,
stimulis ganzogadeba (generalizacia)
magaliTad, 1,200 herci sixSiris zars mohyveba
davuSvaT, ZaRlma iswavla, rom garkveuli ganupirobebeli stimuli, xolo sxvebi mis
sixSiris zaris xma niSnavs sakvebis miRebas. gareSe meordebian. ganpirobebulobis pirvel
specifikuria Tu ara ZaRlis reaqcia mxolod etapze ganpirobebuli stimulis msgavsi sti-
am stimulis mimarT? araa gasakviri, magram am muli msgavs reaqcias, Tumca arc ise Zliers,
kiTxvis pasuxia „ara~. zogadad, radgan erTxel warmoSobs. diskriminaciis treningis gagrZe-
gansazRvrulma ganpirobebulma stimulma gamo- lebasTan erTad reaqcia sxva msgavs stimulebze
iwvia gansazRvruli ganpirobebuli reaqcia, iklebs. organizmi TandaTan swavlobs, romeli
msgavsma stimulma SeiZleba imave warmatebiT stimuli moaswavebs ganupirobebel stimuls
gamoiwvios msgavsi reaqcia. magaliTad, Tu da romeli _ ara.
ganpirobebuloba dakavSirebuli iyo maRali organizmma rom qceva optimalurad, saWiro
sixSiris mqone zarTan, dabali sixSirec gamo- drosa da adgilas gamoavlinos, unda arsebobdes
iwvevda ganpirobebul reaqcias. bavSvs, romelsac balansi stimulis diskriminaciasa da ganzoga-
ukbens didi ZaRli, am SemTxvevis Semdeg patara debas Soris. ar aris saWiro, bevri dro daeTmos
ZaRlebisac SeeSindeba. am avtomatur dawyvilebas stimulis diskriminacias; amasobaSi, SesaZloa
stimulisa, romelic arasdros yofila dakav- mtaceblis arseboba gamogvrCes da arc zedmeti
Sirebuli ganupirobebel reaqciasTan, stimulis reaqciaa saWiro, raTa yvela Crdili ar gva-
ganzogadeba ewodeba. rac ufro mimsgavsebulia Sinebdes. klasikuri ganpirobebuloba organizms
mocemuli stimuli sawyis ganpirobebul sti- uzrunvelyofs meqanizmiT, romelic saSualebas
mulTan, miT ufro Zlieri iqneba reaqcia. ro- aZlevs am ukanasknels, Sesabamisad reagirebdes
desac reaqciis siZliere izomeba mocemul gan- garemos struqturebze (Garcia, 1990).
zomilebaSi yoveli SemTxvevisaTvis, cxadi xdeba
generalizaciis gradienti (ix. sur. 7.5).
generalizaciis gradientis arsebobam Tavad SeZena
unda gvikarnaxos klasikuri ganpirobebulobis
am qveTavSi ufro vrclad ganvixilavT im
meqanizmi yoveldRiur gamocdilebaSi. radgan
pirobebs, romlebic saWiroa klasikuri gan-
mniSvnelovani stimuli bunebaSi iSviaTad
pirobebulobisaTvis. aqamde Cven klasikurad
vlindeba zustad erTi da imave formiT, sti-
ganpirobebuli reaqciebis SeZena aRvwereT, Tum-
mulis ganzogadebis faqtori afarToebs daswav-
klasikuri ganpirobebuloba

ca ar agvixsnia es fenomeni. pavlovi Tvlida,


lis speqtrs sawyisi gamocdilebis miRmac. am-
rom klasikuri ganpirobebuloba ganpirobebuli
gvarad, axali movlena SieZleba aRqmul iqnes,
da ganupirobebeli stimulebis dawyvilebis Se-
rogorc imave Sinaarsis an qceviTi mniSvnelobis
degia. misi azriT, Tu reaqcia klasikuradaa
mqone, miuxedavad aSkara gansxvavebebisa.
ganpirobebuli, ganpirobebuli da ganupirobe-
beli stimulebi TiTqmis erTdroulad unda
stimulis diskriminacia gamovlindnen, anu adgili hqondes droSi
zogierT garemoebaSi mniSvnelovania, rom
stimulis diskriminacia (stimulus discrimination) _
reaqcia mxolod stimulis mcire raodenobaze
ganpirobebulobis procesi, romlis drosac or-
aRmocendes. organizmma ar unda gadatvirTos ganizmi swavlobs, gansxvavebulad upasuxos gam-
sakuTari Tavi imiT, rom yvelanairi cxovelisgan Rizianebels (stimuls), romelic ganpirobebuli
stimulisagan raime ganzomilebiT gansxvavdeba.
233
garbodes, romelic namdvil mtacebels waagavs.
Tanxvedras. Tumca, Tanamedrove kvlevebma
erTgvarad Secvales es Sexeduleba.

pirobiTi ganmtkiceba
klasikur ganpirobebulobaSi dominanti 1960
wlamde pavlovis Teoria iyo. 1960 wels robert
reskorlam (Robert Rescorla 1966) Caatara erTob
mravlismTqmeli eqsperimenti, romelSic ZaRli
gamoiyena, rogorc cdis subieqti. reskorlas
eqsperimentSi zari (ganpirobebuli stimuli)
emTxveoda Soks (ganupirobebeli stimuli), rac,
Tu pavlovi sworad msjelobda, sakmarisi

7.6
iqneboda klasikuri ganpirobebulobis aRmocene- suraTi
bisaTvis.

saidan
viciT

klasikuri ganpirobebulobis
mniSvneloba
wvrTnis Semdeg ZaRlebi kvlav moaTavses
eqsperimentis pirvel fazaSi reskorla
saeqsperimento yuTebSi. zari, romelic Soks
wvrTnida ZaRlebs _ gadamxtariyvnen ba-
moaswavebda, axla periodulad rekavda.
rierze ise, rom aridebodnen masSi gamaval
ZaRlebi SemTxveviTi SerCevidan (ganpiro-
eleqtroSoks (sur. 7.6). Tu ZaRli ver
bebuli-ganupirobebeli kavSiri) xtebodnen
SeZlebda gadaxtomas, iRebda eleqtroSoks;
meti sixSiriT, vidre ZaRlebi meore Ser-
Tu gadaxtomas moaxerxebda, eleqtroSoks
Cevidan (sur. 7.8).
airidebda. ZaRlebis gadaxtomis sixSires
reskorla iyenebda SiSis ganpirobebulobis
gasazomad. amgvarad, garda imisa, rom ganpirobebuli
rodesac ZaRlebma daiswavles barierze stimuli droSi Tanxvedrili unda iyos ganu-
xtoma, reskorlam isini or jgufad dayo pirobebelTan, is, agreTve, sandod unda moas-
wavebdes ganupirobebel stimuls – es ori piroba
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi

da axali amocana dausaxa. SemTxveviT Ser-


Cevas ganupirobebeli stimuli (Soki) spon- aucilebelia imisaTvis, rom adgili hqondes
tanurad da ganpirobebuli stimulisagan klasikur ganpirobebulobas (Rescorla, 1988). es
(zarisgan) (sur. 7.7) damoukideblad eZleoda. aRmoCena sakmaod mniSvnelovania. cxovrebiseul
miuxedavad imisa, rom ganpirobebuli da situaciebSi, sadac daswavla exmareba adamians
ganupirobebeli stimulebi xSirad vlin- adaptaciaSi, stimuli gacilebiT ufro difu-
debodnen droSi erTmaneTTan axlos an zuria, vidre laboratoriaSi.
erTad, isini SemTxveviT, droebiT iyvnen
Tanxvedrilni _ ganupirobebeli stimuli
SeiZleba imave warmatebiT ganpirobebuli informatiuloba
stimulis gareSec gamovleniliyo, xolo reskorlas kvlevam aCvena, rom pirobiTi
sakontrolo jgufisaTvis ganupirobebeli ganmtkiceba gadamwyvet rols TamaSobs klasikur
stimuli yovelTvis mohyveboda ganpi- ganpirobebulobaSi. leon kaminma (Leon Kamin,
robebul stimuls. amgvarad, am jgufisTvis 1969) aCvena, rom ganpirobebuli stimuli (CS)
zari sando momaswavebeli iyo eleqtro- SeiZleba informatiuli iyos (ix. sur. 7.9).
Sokisa.
234
suraTi
7.7

reskorlas procedura albaTobis demonstrirebisaTvis


SemTxveviTi SerCevisaTvis 5-wamiani zarebi (ganpirobebuli stimuli) da 5-wamiani Soki (ganu-
pirobebeli stimuli) eqsperimentis manZilze SemTxveviT, spontanurad iyo miwodebuli. pirobiTi
ganmtkicebis jgufis ZaRlebma gamoscades mxolod zarebi da Soki, romelic ukve mosalodneli
iyo zaris Semdeg. mxolod am jgufis ZaRlebma iswavles asociacia ganupirobebel da ganpirobebul
stimulebs Soris.

saidan
viciT

informatiulobasac aqvs mniSvneloba


kaminis kvlevaSi CarTuli iyo virTxebis
2 jgufi. eqsperimentuli jgufi pirvelad
iwvrTneboda saxelurisTvis xelis daWe-
raSi zaris rekvis dros (ganpirobebuli
stimuli) Sokis Tavidan asacileblad (ga-
nupirobebeli stimuli). amis Semdeg eqs-
periments daemata kidev erTi ganpiro-
bebuli stimuli – sinaTle. amjerad ganu-
pirobebel stimuls ukve ori ganpirobebu-
li stimuli moaswavebda – zari da sinaT-
le. sakontrolo jgufSi vlindeboda
klasikuri ganpirobebuloba

mxolod zari-sinaTle-Sokis Tanxvedra, anu


am jgufSi zari ar moaswavebda Soks. amis
Semdeg kaminma Seamowma orive jgufSi SiSis
suraTi
7.8
ganpirobebuloba mxolod Suqze an mxolod
zarze. Tu pirobiTi ganmtkiceba sakmarisia pirobiTi ganmtkicebis roli
klasikuri ganpirobebulobis asaxsnelad, klasikur ganpirobebulobaSi
maSin virTxebis orive jgufs erTnairad
reskorlam aCvena, rom ZaRlebi, romlebic pi-
unda epasuxa zarsa da Suqze, magram eqspe- robiTi ganmamtkicebeli-upirobo ganmamtkice-
rimentuli virTxebi reagirebdnen mxolod belis pirobebSi iwvrTnebodnen, anu pirobiTi
zarze da ara _ sinaTleze, roca sakontro- ganmtkicebis kavSiriT, ufro metad xtebodnen
lo jgufSi virTxebs erTnairi reaqcia (SiSi metad iyo ganpirobebuli), vidre ZaRlebi
upirobod ganmtkicebis kavSiriT.
hqondaT sinaTlesa da zarze (Kamin, 1969).
235
suraTi
7.9

kaminis procedura
dablokvis efeqti-
saTvis
eqsperimentuli jgufis vir-
Txebs jer unda epasuxaT zarze
(CS1) Semdeg ki _ zarsa (CS1)
da sinaTleze (CS2), virTxebs
sakontrolo jgufSi unda
epasuxaT mxolod sust Suqsa
da zarze. roca Semowmda ganpi-
robebuloba mxolod zarze
da mxolod sinaTleze, marto
sakontrolo jgufis virTxebs
hqondaT reaqcia orive sti-
mulze. kaminis mixedviT, eqspe-
rimentulma virTxebma imitom
ar upasuxes sinaTles, rom is
aranair axal informacias ar
Seicavda ganupirobebeli sti-
mulis gamovlenis Sesaxeb;
zaris efeqtma dabloka sinaT-
lis efeqti.

kaminma eqsperimentebis Sedegebi ganpiro- miT ufro didia misi SemCnevis albaToba. Tu
bebuli stimulis informatiulobis konteqstSi gindaT, rom kargi ganpirobebuloba miiRoT,
axsna. eqsperimentuli virTxebisaTvis zarTan unda warmoadginoT Zlieri, ucxo stimuli
dakavSirebulma gamocdilebam aqtualoba dau- ucnob garemoSi, an Zlieri, nacnobi stimuli
karga zars, rogorc ganupirobebeli stimulis ucxo situaciaSi (Kalat, 1974; Lubow et al., 1976).
momaswavebels. virTxebisTvis sinaTle SeiZle- cxadi xdeba, rom klasikuri ganpirobebuloba
boda arc arsebuliyo, radgan is aranair dama- bevrad ufro rTuli meqanizmia, vidre amas
tebiT informacias ar iZleoda. pirveli ganpi- pavlovi warmoidgenda. neitraluri stimuli
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi

robebuli stimulis unars, Seamciros meores efeqtur ganpirobebul stimulad iqceva mxolod
informatiuloba, blokireba ewodeba. virTxebis maSin, Tu is erTdroulad Tanxvedrili da,
sakontrolo jgufisaTvis zari da sinaTle amasTan, informatiulia. modiT, axla yuradReba
erTnairad informatiuli iyo, maT ar hqondaT im cxovrebiseul situaciaze mivmarToT, ro-
warsuli gamocdileba dakavSirebuli romelime melSic klasikuri ganpirobebuloba did rols
maTganTan, amitom erTma ar Seamcira meores asrulebs.
informatiuloba. informatiuloba xsnis, ratom
vlindeba ganpirobebuloba yvelaze xSirad
maSin, rodesac ganpirobebuli stimuli upiris- klasikuri ganpirobebulobis
pirdeba garemoSi arsebul sxva mraval stimuls.
gamoyeneba
rac ufro intensiuria da konkretulia stimuli,
klasikuri ganpirobebulobis codna gvex-
blokireba (Blocking) – fenomeni, romlis drosac mareba, gavigoT yoveldRiuri qceva. magaliTad,
organizmi ar daiswavlis axal stimuls, radgan ra roli aqvs mas emociebsa da upiratesobaTa
axali stimuli warmodgenilia ukve arsebul miniWebaSi, sxvadasxva nivTierebebTan damokide-
efeqtur signalTan erTad.
236 bulebaSi; dabolos, rogor SeiZleba klasikuri
klasikuri ganpirobebulobis erT-erTi yve-
laze aqtiurad Seswavlili aspeqti SiSis
ganpirobebulobaa. biheviorizmis sawyis etapze
jon uotsonma da misma kolegam rozalin rai-
nerma daadastures, rom SiSis reaqciebis ume-
tesoba unda gavigoT, rogorc neitraluri sti-
mulis dawyvileba raime SiSis momgvrelTan. am
ideis dasamtkiceblad maT Caatares eqsperimenti
patara albertze.

saidan
viciT
ganpirobebuloba gamoviyenoT imunologiuri
patara albertis SeZenili SiSi
funqciis gasamdidreblad.
uotsonma da rainerma (1920) alberti
daaSines patara TeTri virTxiT, romelic
emociebi da upiratesobebis miniWeba
Tavidan Zalian moswonda. maT TeTri vir-
gavixsenoT magaliTi saSinelebaTa filmis Txis gamoCena daawyviles aversiul ganup-
Sesaxeb. am SemTxvevaSi aracnobierad daviswav- irobebel stimulTan – bavSvis uknidan
leT asociacia SemaSinebel musikasa (ganpiro- momdinare xmaurTan, romelic gamowveuli
bebuli stimuli) da gansazRvrul movlenebs iyo liTonis firfitaze CaquCis dartymiT.
Soris (ganupirobebeli stimuli – movlenebi, SekrTomis ganupirobebeli reaqcia da
romelbic refleqsur reaqciebs iwveven). Tu emociuri distresi gaxda mizezi daswav-
kargad CavuRrmavdebiT, aRmoCndeba, rom bevr lisa: alberti SiSiT reagirebda TeTri
movlenaze gvaqvs Zlieri emociuri reaqcia, ris virTxis danaxvaze ukve 7 cdis Semdeg. emo-
mizezsac xSirad ver vxsniT. SeiZleba Tu ara, ciuri ganpirobebuloba ganzogadda qceviT
es klasikuri ganpirobebulobis Sedegi iyos? ganpirobebulobaSi, radgan albertma is-
ganvixiloT situaciebi (Rozin and Fallon, 1987; Rozin wavla virTxisaTvis Tavis arideba, misgan
at all 1986): gaqceva. amis Semdeg bavSvis SiSi ganzogadda
 SeWamdiT Tu ara gaurkvevel sakvebs, romel- saerTod bewvian sagnebze – baWiaze, ZaRlze
sac ubralod ZaRlis sasqeso organos forma da santa klausis niRabzec ki. albertis
aqvs? dedam, romelic meddad muSaobda imave
 dalevdiT Tu ara wylisa da Saqris xsnars, hospitalSi, sadac eqsperimenti tardeboda,
Tuki Saqari Cayares im yuTidan romelsac Sec- manamde waiyvana igi, vidre mas SiSs
klasikuri ganpirobebuloba

domiT ewera „Sxami~? mouxsnidnen, amitom aravin icis, ra bedi


 dalevdiT Tu ara vaSlis wvens, romelSic ewia mas (Harris, 1979).
sterilizebuli tarakani tivtivebs?
Tu yovel situaciaze upasuxebT „araviTar axla cnobilia, rom ganpirobebuli SiSi
SemTxvevaSi~, es imas niSnavs, rom klasikurma Zalian gamZlea. drois gasvlasTan erTad ada-
ganpirobebulobam Tavisi roli iTamaSa. kla- mians SeiZleba daaviwydes kidec, ratom vlindeba
sikurad ganpirobebuli reaqcia: _ „es sazizR- reaqcia. ganpirobebuli SiSi SeiZleba arsebob-
robaa~ an „saxifaToa~, Sedegia aqamde miRebuli des wlebis manZilze, maSinac ki, roca sawyisi
codnisa Tu gamocdilebisa. vinaidan klasikurad ganupirobebeli stimuli aRarasodes aRmoce-
ganpirobebuli reaqcia araa cnobierad gaCenili nebula gamocdilebaSi. magaliTad, mkvlevrebma
azris Sedegi, Zalian Znelia is cnobieri mizez- daadastures, rom meore msoflio omidan 15
SedegobriobiT CavaqroT. wlis gasvlis Semdeg, veteran mezRvaurebs jer
237
agrZelebs Zlieri emociebis gamowvevas vete-
ranebSi (Edwards & Acker, 1962).
sainteresoa, rom, Tu Zlieri SiSia CarTuli,
ganpirobebulobas SeiZleba adgili hqondes
neitraluri stimulisa da ganupirobebeli
stimulis mxolod erTxel dawyvilebiT. erTi
travmatuli movlena SeiZleba ganapirobebdes
fizikur, emociur da kognitur reaqciebs – es
SeiZleba mTeli cxovreba gagrZeldes. maga-
liTad, erTi Cveni megobari mZime avariaSi moyva
Weqa-quxilis dros. axla yovel jerze, rodesac
is saWesTan zis da wvimdeba, ewyeba panikuri
SiSi im donemde, rom zogjer manqanasac aCerebs
da elodeba, sanam wvima gadaiRebs. erTxel igi
manqanis ukana nawilSi gadacocda da pirisaxiT
qveviT daemxo wvimis Sewyvetamde. me-16 TavSi
vnaxavT, rom Terapevtebma SeimuSaves mkurnalobis
gzebi iseTi saxis SiSebisaTvis, romlebic
TiTqos uaryofdnen klasikuri ganpirobebu-
kidev hqondaT reaqcia „safrTxis niSanze~ – lobis efeqturobas.
omis dros mezRvaurebs sabrZolad gongi yovelive zemoT moTxrobili ar niSnavs, rom
uxmobda – wuTSi 100-jer darekili zari. es mxolod uaryofiTi reaqciebia klasikurad
gansakuTrebuli smeniTi paterni, romelic Tavis ganpirobebuli. piriqiT, bednierebisa da
droze sandod moaswavebda safrTxes, axlac aRfrTovanebis reaqciebic SeiZleba ganvixiloT,
rogorc klasikurad ganpirobebuli. cxadia, rom
reklamis Semqmnelebi swored klasikuri ganpi-
robebulobis meqanizms eyrdnobian, rogorc
dadebiT Zalas. magaliTad, isini amyareben
asociaciebs TavianT produqtsa da vnebas Soris
(jinsebi, sunamoebi da a.S.); isini imedovneben,
rom maTi reklamebis verbaluri elementebi,
magaliTad, „seqsualuri~, adamianebisa Tu situa-
ciebis aRsawerad, imoqmedeben ganupirobebli
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi

stimulisa da reaqciis gamosavlenad. maT


gaTvlili aqvT, rom produqti TavisTavad iqceva
ganpirobebul stimulad, xolo misi yidvis
procesi – ganpirobebul reaqciad. imisaTvis,
rom moviZioT dadebiTi emociebis meti maga-
liTebi, sakmarisia, davfiqrdeT im momentebze,
rodis gvaqvs dadebiTi gancdebisa da emociebis
mozRvaveba, magaliTad, roca xangrZlivi
mogzaurobis Semdeg saxlSi vbrundebiT.

nivTierebebze damokidebulebis daswavla


ganvixiloT erTi SemTxveva: manhetenze ipoves
kacis cxedari, romelsac mklavSi CarCenili
hqonda Sprici. sikvdilis mizezad narkotikis
238 zedmeti doza daasaxeles, magram aRmoCnda, rom
es kaci regularulad iRebda gacilebiT ufro fazaSi yvela virTxas ganuviTarda mimReb-
did dozebs, vidre man sikvdilis win miiRo. am loba heroinis mimarT. sakontrolo dRes
SemTxvevam aaforiaqa mkvlevrebi – rogor yvela virTxam miiRo heroinis Cveulebrivze
SeiZleboda aseT dozas moekla organizmi, didi, TiTqmis orjer meti doza. virTxebis
romelsac am nivTierebis sakmaod didi naxevars heroini ukve miRebuli hqonda,
mimRebloba hqonda? xolo meore naxevars ganpirobebulobi-
pavlovma (1927) da mogvianebiT misma kolegam saTvis eZleoda deqstrozi. ukanaskneli
bikovma (1957) aRmoaCines, rom mimRebloba jgufidan mokvda orjer meti (64) virTxa,
narkotikebis mimarT SeiZleba maSin ganviTardes, vidre pirvelidan (32).
rodesac adamiani elodeba wamlis farma-
kologiur moqmedebas. Tanamedrove mkvlevarma
savaraudod, virTxebi, romlebic iRebdnen
Sefard sigelma (Shepard Siegel) daxvewa es ideebi.
heroins, ufro momzadebulebi iyvnen am poten-
igi Tvlida, rom is garemo, romelSic gamoi-
ciurad saxifaTo situaciisaTvis, radgan
yeneba wamali, aqcevs mas ganpirobebul sti-
konteqstma (ganpirobebuli stimuli 1) gamoiwvia
mulad im situaciisaTvis, romelSic organizmi
iseTi fiziologiuri reaqcia (ganpirobebuli
ewinaaRmdegeba wamlis Cveul efeqts. wamlis
reaqcia 1) romelmac winaaRmdegoba gauwia wamlis
miRebisas wamali (ganupirobebeli stimuli)
tipur efeqts (Poulos & Cappell, 1991).
iwvevs gansazRvrul fiziologiur reaqciebs,
imis gamosakvlevad, igive process SeiZleba
razec organizmi reagirebs sawinaaRmdegod
Tu ara adgili hqondes adamianebSi, sigelma da
homeostazis damyarebis mizniT (ix. Tavi 3).
misma kolegebma gamokiTxes heroinze damokide-
swored esaa am SemTxvevaSi ganupirobebeli
bulni, romlebic araerTxel sikvdilis piras
reaqcia. droTa ganmavlobaSi kompensatoruli
iyvnen misulni zedmeti dozis gamo. aTidan
reaqciac ganpirobebuli reaqcia xdeba. es
Svid SemTxvevaSi wamali miRebuli iyo axal
niSnavs, rom garemoSi, romelic, Cveulebriv,
da ucxo garemoSi (Siegel, 1984). miuxedavad imisa,
asocirebulia wamlis gamoyenebasTan (ganpirobe-
rom es aranair monacemebs ar gvaZlevs, cxadi
buli stimuli), organizmi fiziologiurad
xdeba, rom doza, romlis mimarTac individs
amzadebs Tavs (ganpirobebuli reaqcia) wamlis
SemuSavebuli aqvs mimRebloba, SeiZleba zedmet,
mosalodneli efeqtebisaTvis. mimRebloba Cndeba
momakvdinebel dozad iqces ucxo garemoSi. es
imitom, rom individis mier moxmarebuli wamali
analizi gveubneba, rom manhetenze napovn kacs
metia kompensatorul reaqciaze, sanam daiwyeba
arasodes gaukeTebia wamali swored im adgilas,
raime saxis „dadebiTi~ efeqti. mzardi doza
sadac igi ipoves.
niSnavs, rom izrdeba kompensatoruli reaqciac.
miuxedavad imisa, rom mocemuli kvleva
sigelma es ideebi gamoscada laboratoriaSi,
exeboda heroins, klasikuri ganpirobebuloba
gamoumuSava ra virTxebs mimRebloba heroinis
mniSvnelovani komponentia sxvadasxva wamlis
mimarT.
mimarT mimReblobis gazrdaSi (Goodison & Siegel,
1995; Poulos & Cappell, 1991; Siegel, 1999). ase rom, igive
klasikuri ganpirobebuloba

saidan sawyisebi, romlebsac pavlovi swavlobda


ZaRlebis, zarebis da nerwyvis gamoyofasTan
viciT
dakavSirebiT, gvexmareba, avxsnaT zogierTi
narkotikul nivTierebebze meqanizmi adamianis narkotikul nivTierebebze
damokidebulebis ganpirobebulobis damokidebulebisa.
aspeqtebi
erT-erT kvlevaSi sigelma da misma klasikuri ganpirobebulobis gamoyeneba
kolegebma gamoiwvies virTxebSi heroinis adreul, 1980-ian wlebSi mkvlevrebma gaakeTes
ineqciis molodini – erT SemTxvevaSi (gan- aRmoCena, rom daswavlis procesebma SeiZleba
pirobebuli stimuli 1) da deqstrozis gavlena iqonion organizmis imunur sistemaze.
(tkbili Saqari) – meoreSi (ganpirobebuli istoriulad dadasturebulia, rom imunolo-
stimuli 2) (Siegel et al., 1982). wvrTnis pirvel giuri reaqciebi _ antisxeulebis swrafi gamo- 239
muSaveba, raTa SeebrZolos im substanciebs, Cuneblad. kvlevis axalma sferom, fsiqoneiro-
romlebic organizms vneben _ arsebobda. eq- imunologiam Seiswavla aseTi tipis Sedegebi.
sperimentebma ganpirobebulobaze daadastures am kvlevaSi Sedis fsiqologia, centraluri
am daskvnebis mcdaroba. nervuli sistema da imunuri sistema (Ader &
Cohen, 1993; Coe, 1999).
am axali dargis mizania, aRmoaCinos axali
saidan teqnika, romelic saSualebas miscems ganpiro-
viciT bebulobas, Secvalos is medikamenturi dozebi,
romlebsac xSirad seriozuli gverdiTi mov-
klasikuri ganpirobebuloba da lenebi aqvT. aderma da misma kolegam antoni
imunologiuri funqcia suxmanma, aRmoaCines, rom maRali wnevis mqone
robert aderma da nikolas kohenma (Rob- pacientebs, romlebsac mouxsnes wamlebi, magram
ert Ader and Nicholas Cohen, 1981) virTxebs as- mkurnalobdnen placeboTi, wneva ufro didxans
wavles saxarinis (ganpirobebuli stimuli) SeunarCundaT normis farglebSi, vidre maT,
asocireba ciklofosfamidTan (ganupi- romlebic ar iRebdnen placebo abebs (Suchman
robebeli stimuli), wamalTan, romelic & Ader, 1989). rogor SeeZlo inertul abebs
asustebs imunur sistemas. sakontrolo moexsna maRali wnevis problema? pasuxi viciT
jgufi iRebda mxolod saxarins. mogvia- winamdebare Tavidan, romelic exeboda narko-
nebiT, roca virTxebis orive jgufs misces tikuli nivTierebis mimarT mimReblobas. war-
saxarini, im virTxebSi, romlebSic saxa- moidgineT rutina, romelic viTardeba wamlis
rini ciklofosfamidis asociacias iwvev- regularulad miRebis dros. wamlis miRebis
da, warmoiSva metad naklebi antisxeulebi es rituali SeiZleba aRviqvaT, rogorc ganpi-
ucxo ujredebis mimarT, vidre sakontrolo robebuli stimuli, romelic moaswavebs ganupi-
jgufis virTxebSi. amgvarad, daswavlili robebel stimuls – wamlis miRebas. mxolod
asociacia sakmarisi aRmoCnda imisaTvis, Tavad am aqtma SeiZleba Seamciros sisxlis
rom Seemcirebina imuniteti da virTxebi wneva. amgvarad, placebo, romelic ubralod
ufro mowyvladi gaexada sxvadasxva daa- qmnis rituals, iwvevs sasargeblo organul
vadebebis mimarT. daswavlis efeqti im- reaqcias.
denad Zlieri iyo, rom zogierTi virTxa imisaTvis, rom kvlevis Sedegi samkurnalo
mokvda mxolod saxarinis xsnaris dalevis meTodad iqces, mkvlevrebi unda darwmundnen,
Semdeg.
fsiqoneiroimunologia (Psychoneuroimmunology)
– kvlevis dargi, romelic swavlobs interaqcias
aseTma Sedegebma SeiZleba advilad migviyvanos iseT fiziologiur procesebs Soris, rogo-
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi

im daskvnamde, rom saWiroa klasikuri ganpiro- rebicaa reaqcia stresze da imunuri sistemis
funqcionireba.
bebulobis aRmofxvra imunuri sistemis Sesanar-

240
rom wamlis uaryofiTi efeqtebic ar gamovlin- imaze, Tu rogor cvlis qcevas dajildoeba da
deba ganpirobebulobis Sedegad. dasja, ukve erTi nabijiT win xarT operantuli
mkvlevrebs imedi aqvT, rom SeimuSaveben ganpirobebulobis sakiTxSi.
teqnikas, romelic ganavrcobs da gazrdis imunur
reaqciebs klasikuri ganpirobebulobis meSve-
obiT. Sejameba
mas Semdeg, rac pavlovma SemTxveviT aRmoaCina
saidan klasikuri ganpirobebulobis ZiriTadi prin-
viciT cipebi, mTeli Tavisi darCenili kariera im
specifikur cvladebs dauTmo, romlebic
imunuri reaqciis ganpirobebuli ganpirobebulobaze axdenen gavlenas. klasikur
gaumjobeseba ganpirobebulobaSi ganupirobebeli stimuli
mecnierebis jgufma Seqmna ganpirobebu- iwvevs refleqsur qcevas, romelsac ganupirobe-
lobis situacia, romelSic saxarinis gemo beli pasuxi, reaqcia ewodeba (unconditioned re-
dawyvilda lisozimTan, nivTierebasTan, sponse). manamde neitraluri, ganpirobebuli
romelic iwvevs reaqcias virTxis imunur stimulis ganupirobebel stimulTan Sewyvile-
sistemaSi. am paradigmaSi saxarini asru- bis Semdeg, ganpirobebuli stimuli iwvevs
lebda ganpirobebuli stimulis rols, ganpirobebul reaqcias. drois faqtors didi
xolo lisozimi – ganupirobebeli stimu- mniSvneloba aqvs ganpirobebuli reaqciis SeZe-
lisas. dawyvileba mxolod erTxel moxda. nisaTvis. stimulis generalizacias maSin aqvs
miuxedavad amisa, rodesac virTxebis erT adgili, rodesac ganpirobebuli stimulis
jgufs saxariniT gazavebuli wamali mis- msgavsi gamRizianebeli ganpirobebul reaqcias
ces, magram lisozimis gareSe, maT orga- iwvevs. cxovelebis gawvrTna SesaZlebelia ise,
nizmebs hqondaT iseTive Zlieri imunuri rom maT gadalaxon generalizacia da SeZlon
reaqcia, rogoric meore jgufs, romelsac Sesatyvisi da Seusatyvisi ganpirobebuli sti-
mxolod lisizimi miewoda (Alvarez-Borda

operantuli ganpirobebuloba: swavlebis Sedegebis Sesaxeb


mulis garCeva, gansxvaveba. klasikurad ganpi-
et al., 1995). robebuli reaqciebis SeZena damokidebulia gan-
pirobebul da ganupirobebel stimulebs Soris
kontingentursa da informatiul damokidebu-
es eqsmperimenti TvalsaCinoebaa imisa, rom
lebaze. cxovrebiseuli magaliTebi klasikuri
mxolod erTi epizodi, sadac ganpirobebuli
ganpirobebulobisa gvxvdeba emociebis, narko-
stimuli asocirebuli iyo ganupirobebel
tikul nivTierebebisadmi mimReblobisa da
stimulTan, sakmarisi aRmoCnda imisTvis, rom
fsiqoneiroimunologiis sferoebSi.
imunuri reaqcia mxolod ganpirobebul sti-
mulze warmoSobiliyo. amgvarad, cxadi xdeba
klasikuri ganpirobebulobis potencia imunuri
sistemis gasaZliereblad.
operantuli ganpirobebulo-
vidre „fsiqologia da cxovrebas~ waikiTxav- ba: swavleba Sedegebis
diT, albaT Zalian cota ram icodiT klasikuri Sesaxeb
ganpirobebulobis Sesaxeb, Tu ar CavTvliT
bundovan warmodgenas pavlovsa da mis ZaRlebze.
vimedovnebT, rom ukve sakmaod kargad gaecaniT davbrundeT kinoTeatrSi: saSinelebaTa filmi
damTavrda da Tqven gaWirvebiT adeqiT Tqveni
daswavlis am saxeobas, raTa daafasoT misi
adgilidan. megobari, visTan erTadac uyureT
mniSvneloba Tqvens yoveldRiur cxovrebaSi.
Semdegi Cveni gansjis sagani iqneba daswavlis films, gekiTxebaT, rogor imoqmeda filmma. Tqven
pasuxobT: „me viswavle, rom saSinelebaTa filmze
iseTi saxeoba, romlis Sesaxebac, savaraudod,
aRar unda wamovide~. albaT, marTali xarT, magram
meti gifiqriaT, vidre fsiqologiis kursis Ses-
wavlas daiwyebdiT. Tu odesme mainc gifiqriaT ra saxis daswavlaa es? pasuxs kidev erTxel

241
gadavyavarT XX saukunis dasawyisSi.
kavSiri (S-R). amgvarad, katebma iswavles iseTi
reaqciis gamovlena, (magaliTad, Rilakze an
kvanZze kawvra) romelic gansazRvruli stimu-
lis pirobebSi (datyveveba labirinTSi) miiyvans
maT sasurvel miznamde (momentaluri Tavisuf-
leba). gaiTvaliswineT, rom S-R kavSiris daswav-
la TandaTanobiT moxda da, amasTan, cdisa da
Secdomis meTodiT. etapobrivad, is qcevebi,
romelTac dadebiTi Sedegi hqondaT, gaxSirda,
isini TandaTan iqcen dominantur reaqciebad,
rodesac cxoveli kvlav xvdeboda labirinTSi.
Torndaikma am kavSirs qcevasa da mis Sedegs
Soris efeqtis kanoni uwoda: reaqcia damakmayofi-
lebeli SedegiT iZens met albaTobas miznis
miRwevisas, vidre is reaqcia, romelic arasasu-
rvel Sedegs iwvevs.
suraTi
7.10
qcevis eqsperimentuli analizi
skinerma aiTvisa Torndaikis Sexeduleba imis
Taobaze, rom garemo Sedegebi Zlier efeqts
axdens qcevaze. man SeimuSava kvlevis programa,
romlis mizanic iyo stimulis ganpirobebu-
lobis sistematuri variaciebis migneba, im meqa-
efeqtis kanoni nizmisa, romelic ganapirobebs gansazRvruli
qcevis did albaTobas sxvadasxva garemo
daaxloebiT imave dros, roca pavlovi mu-
pirobebSi.
Saobda ZaRlebTan klasikur ganpirobebulobaze,
eduard Torndaiki (Edward L. Thorndike, 1898) bunebrivi monacemebi qcevis mecnie-
akvirdeboda katebs, romlebsac unda epovaT rebaSi gansazRvruli qcevis gamovlinebaa
gamosasvleli yuTi-labirinTebidan (sur. 7.10). gansazRvrul dros. eqperimentuli ana-
Torndaikma male gamoaqveyna kidec Tavisi dak- lizi ikvlevs albaTobas sixSiris an
virvebebis Sedegebi da daskvnebi. Tavdapirvelad reaqciis xarisxis terminebiT. eqsperimen-
katebi ibrZvian mxolod datyvevebis winaaRmdeg, tuli analizis amocanaa, aRmoaCinos yve-
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi

magram, radgan erTxel maTma romeliRac im- la is cvladi, romelzec damokidebulia


pulsurma moqmedebam gamoiwvia karis gaReba, reaqciis sixSire (Skinner, 1966, gv. 213-214).
„yvela warumatebeli da gamousadegari impulsebi skineris analizi ufro eqsperimentuli iyo,
CaixSo da win wamowia mxolod isini, romelsac vidre Teoriuli: Teoretikosebi xelmZRvane-
SeiZleba katebi mieyvana sasurvel Sedegamde~ loben derivaciebiTa da winaswametyvelebebiT
(Thorndike, 1898, gv. 13). sakuTari Teoriebidan, magram iseTi empiristebi,
ra iswavles Torndaikis katebma? Torndaikis rogoric skineri iyo, eyrdnobian mxolod
analizis mixedviT, daswavla iyo asociacia realur, konkretul monacemebs. isini iwyeben
situaciis stimulsa da reaqcias Soris, rome- eqperimentis konteqstSi monacemebis SegrovebiT
lic iswavla cxovelma, anu stimuli-reaqcia da ar arian mijaWvulni romelime Teorias.
imisaTvis, rom qceva eqsperimentulad gaeana-
efeqtis kanoni (Law of effect) _ daswavlis Zi-
riTadi kanoni, romlis mixedviTac stimulis
lizebina, skinerma ganaviTara operantuli gan-
Zala, gamoavlinos reaqcia, Zlierdeba, rodesac pirobebulobis procedura. igi manipulirebda
reaqcias mohyveba jildo da sustdeba, rodesac organizmis Qqcevis SedegiT imisaTvis, rom mi-
242 mas ar mohyveba jildo. Rebuli efeqti daenaxa. operantulia nebismieri
mavlod igi ufro mets iRuRunebs. operantuli
ganpirobebuloba amgvarad cvlis sxvadasxva
operantuli qcevis albaTobas imdenad, ram-
denadac isini, faqtobrivad, garemo Sedegebis
funqciebad gvevlinebian.
Tavisi axali eqsperimentuli analizis ga-
sagrZeleblad, skinerma Seqmna aparati, romlis
meSveobiTac is akontrolebda qcevis Sedegs.
mis mier Seqmnili operantuli kabina gamosaxu-
lia suraTze 7.11 da naCvenebia, agreTve, rogor
funqcionirebs is. rodesac virTxa gamoimuSavebs
qcevis im meqanizms, romelic eqperimentators
aqvs gansazRvruli, virTxa aWers Rilaks da
sanacvlod iRebs sakvebs. es meqanizmi sa-
Sualebas aZlevs mkvlevars, ikvlios is cvla-
debi, romlebic gavlenas axdenen daswavlaze
an dauswavlelobaze. magaliTad, Tuki Rilakis
daWeriT virTxa mxolod im SemTxvevaSi miiRebs
sakvebs, roca kabinas Semouvlis (Seipingis
suraTi
7.11 procesiT, romelsac mogvianebiT SevexebiT), is
swrafad iswavlis, rom Rilakis daWeramde ka-
operantuli kabina binas unda Semouaros.
sagangebo aparatSi Rilakze daWera iwvevs sakvebis operantul eqsperimentebSi did interess
mowodebas virTxisTvis. iwvevs is periodi, romlis ganmavlobaSic
cxovels SeiZleba gansazRvruli qcevis paterni
qceva, romelic SemuSavebulia organizmis mier
axsovdes. mkvlevrebma Caiweres paterni da misi

operantuli ganpirobebuloba: swavlebis Sedegebis Sesaxeb


da SeiZleba daxasiaTdes im dakvirvebadi,
yoveli gamovlena eqperimentis ganmavlobaSi.
konkretuli gavleniT, rasac axdens garemoze.
es meTodologia saSualebas miscemda skiners,
sityvasityviT, operantuli niSnavs garemoze
gaerkvia pirobiTi ganmtkicebis efeqti cxovelis
gavlenas, misiT operirebas (Skinner, 1938). operan-
qcevaze.
tuli qceva ar aRmocendeba gansazRvruli sti-
muliT, rogorc es klasikur ganpirobebulobaSia.
mtredebi kenkaven, virTxebi eZeben sakvebs, pirobiTi ganmtkiceba
bavSvebi tirian, zogi adamiani laparakisas pirobiTi ganmtkiceba aris myari kavSiri
xelebs iyenebs, zogs ki ena ebmis. am qcevaTa reaqciasa da garemos im cvlilebas Soris,
albaToba momavalSi SeiZleba gaizardos an romelsac es reaqcia iwvevs.
Semcirdes im Sedegebis mixedviT, rac maT magaliTad, warmovidginoT eqsperimenti,
mohyveba. magaliTisaTvis, Tu bavSvi RuRuniT romelSic mtredis mier firfitis kenkvas
aCqarebs sasurvel kontaqts mSoblebTan, samo- (reaqcia) mohyveba marcvlebis miwodeba (Se-
sabamisi cvlileba garemoSi). es myari kavSiri
operantuli ganpirobebuloba (Operant condition- anu pirobiTi ganmtkiceba, Cveulebriv, iwvevs
ing) _ daswavlis forma, romelSic reaqciis kenkvis intensivobis gazrdas. imisaTvis, rom
albaToba icvleba Sedegebis mixedviT. gavzardoT mxolod kenkvis qcevis sixSire,
operantuli qceva (Operant Behavior) _ organizmis marcvlebi unda mivawodoT mxolod kenkvis
mier ganxorcielebuli qceva, romelic SeiZleba
Semdeg. miwodeba unda moxdes mkacrad kenkvis
mis mier garemoSi moxdenili TvalsaCino
cvlilebis terminebiT aRiweros. gansazRvruli periodis Semdeg da ara Tavis
mitrialebisa da daxris qcevebis Semdeg.
pirobiTi ganmtkiceba (Reinforcement contingency)
_ myari kavSiri reaqciasa da garemos im cvli- skineris Sromaze dayrdnobiT, Tanamedrove
lebebs Soris, romlebsac es reaqcia iwvevs. bihevioraluri analizi cdilobs, qceva axsnas
243
pirobiTi ganmtkicebis konteqstSi. modiT, ufro Sedegi iqneba sakvebis miwodeba. adamianebi
axlos gavecnoT imas, Tu ra iqna aRmoCenili kvlavac mohyvebian anekdotebs, Tuki amis Sedegad
am pirobiT ganmamtkiceblebTan dakavSirebiT. miiReben xalxis sicilsa da aRfrTovanebas,
rac, Tavis mxriv, maT siamovnebas aniWebs. mov-
lenas, rodesac qcevas aversiuli stimulis
dadebiTi da uaryofiTi ganmtkiceba
CamoSoreba mohyveba, uaryofiTi ganmtkiceba
davuSvaT, SegipyroT ideam, rom Tqveni virTxa ewodeba. magaliTad, adamiani, romelsac marwyvi
galiaSi wreze arbeninoT. aseTi qcevis sixSiris ar uyvars, ganaxorcielebs qcevas, romelic mas
gasazrdelad saWiroa ganmamtkiceblis gamo- aaridebs marwyvis Wamas. qolgis gamoyeneba wvimis
yeneba. ganmamtkicebeli aris nebismieri stimuli, dros imisaTvis, rom ar davsveldeT, klasikuri
romelic myaradaa qcevasTan dakavSirebuli da magaliTia uaryofiTi ganmtkicebis efeqtisa.
zrdis am qcevis gamovlenis sixSires droTa am SemTxvevaSi aversiuli stimulia dasveleba.
ganmavlobaSi. dasja aris damsjelis miwodeba qolgis gamoyenebiT ki Cven Tavidan vicilebT
garkveul reaqciaze. mas.
ganmamtkiceblebi yovelTvis empiriuladaa manqanis usafrTxoebis Rvedis signalic, er-
gansazRvruli im efeqtis mixedviT, romelsac Tgvarad, uaryofiTi ganmamtkiceblis funqcias
is qcevis sixSiris albaTobaze axdens. Tu Tqven asrulebs; misi damamcirebeli, Semawuxebeli
irgvliv samyaros gadaxedavT, aRmoaCenT sti- xmis gaCereba SeiZleba, Tu mZRoli Rveds
mulTa sam klass: (1) stimuli, romlis mimarTac gadaiWers.
neitralurad xarT ganwyobili; (2) stimuli, imisaTvis, rom cxadad gavarCioT erTmane-
romelic gizidavT da (3) stimuli, romelic Tisgan dadebiTi da uaryofiTi ganmtkiceba,
aversiulia, anu cdilobT, Tavi aaridoT maT. davimaxsovroT Semdegi kanonzomiereba: orive
cxadia, rom am stimulTa klasebis Semadgenloba – dadebiTi da uaryofiTi ganmtkiceba zrdis
gansxvavebuli iqneba TiToeuli individisaTvis. im reaqciis albaTobas, romelic win uswrebs
is, Tu ra aris mimzidveli da ra aversiuli, maT. dadebiTi ganmtkiceba zrdis reaqciis
individualuri organizmis qceviT ganisazRv- albaTobas sasargeblo stimulis miwodebiT,
reba. magaliTad, marwyvi. miuxedavad imisa, rom xolo uaryofiTi ganmtkiceba akeTebs imaves,
marwyvi saerTod gemrielad iTvleba, zogierTi oRond sapirispiro meqanizmiT, aversiuli sti-
mas saWmelad uvargisad Tvlis. Tu aseT adamians mulis CamocilebiT, SemcirebiT an SeferxebiT.
SesTavazebT marwyvs, konkretul qcevaze pasuxad gavixsenoT, rom klasikur ganpirobebulobaSi
miiRebT principulad gansxvavebul Sedegs, Tu ganupirobebeli stimuli aRar mogvewodeba,
vidre maSin, marwyvi moyvaruls rom SesTavazoT. ganpirobebuli reaqcia TandaTan qreba. igive
movlenas, rodesac qcevas sasargeblo sti- kanonzomiereba ZalaSia operantuli ganpi-
mulis miwodeba mohyveba, dadebiTi ganmtkiceba
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi

robebulobis SemTxvevaSi: Tu ganmamtkicebeli


ewodeba. virTxa Semouvlis yuTs, Tuki am qcevis mcirdeba an saerTod Camocilebulia, adgili
aqvs operantul Caqrobas. amgvarad, Tuki qceva
ganmamtkicebeli (Reinforcer) _
aRar iwvevs mosalodnel efeqtsa da Sedegs, is
dadebiTi ganmtkiceba (Positive reinforcement) _
brundeba im doneze, romelzec iyo operantul
uaryofiTi ganmtkiceba (Negative reinforcement)) _ ganpirobebulobamde. sakuTar Tavze dakvirvebisas
iwvevs.
araa Zneli, aRmovaCinoT qcevebi, romlebic
operatiuli Caqroba (Operant extinction
garkveuli periodi ganmtkicebuli iyo da Semdeg
Caqra. Tu gqoniaT SemTxveva, rom telefonis
aparatSi fulis Cagdebisas moneta gaWedila,
ver gilaparakiaT da dagirtyamT avtomatisTvis?
Tuki am dros fuli Cavardeba avtomatSi, Tqven
sxva drosac gaimorebT imave qcevas, radgan man
erTxel ukve moitana Sedegi. magram momavalSi,
Tuki Tqveni cda uSedegod dasrulda, es qcevac
244 Caqreba.
dadebiTi da uaryofiTi dasja cebis meSveobiT gansazRvruli stimuli,
romelic win uswrebs reaqcias – diskriminaciul
albaT icnobT qcevis Caqrobis sxva teqnikasac
stimuls – qmnis am qcevis konteqsts. organizmi
– dasjas. damsjelia nebismieri stimuli,
swavlobs, rom raime stimulis TandaswrebiT
romelic droTa ganmavlobaSi amcirebs ama Tu
mis qcevas gansazRvruli efeqti aqvs garemoze.
im reaqcias. dasja aris damsjelis miwodeba,
magaliTad, quCaSi mwvane Suqis anTebisas
rasac mohyveba reaqcia. dadebiTi da uaryofiTi
ganmtkicebulia quCis gadakveTa; magram rodesac
dasja iseve SegviZlia ganvsazRvroT, rogorc
anTia wiTeli, aseTi qceva SeiZleba daisajos
dadebiTi da uaryofiTi ganmtkiceba. rodesac
– amas SeiZleba Sedegad mohyves jarima an
qcevas moyveba aversiuli stimuli, movlenas
ubeduri SemTxveva. skinerma SeimuSava stimuli-
ewodeba dadebiTi dasja (dadebiTi SegiZlia
qceva-Sedegi formula, rogorc sampirobiani
daimaxsovroT, rogorc raRac, rac situacias
albaToba (contigency, ix. cxrili 7.1) da Tvlida,
emateba). magaliTad, cxeli Rumelis Sexeba iwvevs
rom swored es formula xsnida adamianis
tkivils, rac „sjis~ masze adre aRmocenebul
qmedebis did nawils (Skinner, 1953). cxrilSi 7.1
qcevas, amitom momavalSi nakleb savaraudoa,
aRwerilia, Tu rogor SeiZleba sampirobianma
rom cxel Rumels xeliT SeexoT. movlenas,
albaTobam axsnas sxvadasxva ramdenime tipis
rodesac qcevas moyveba sasargeblo, sasurveli
qceva.
stimulis Camocileba, uaryofiT dasjas vu-
laboratoriul pirobebSi qcevis SedegebiT
wodebT (uaryofiTi SegiZliaT daimaxsovroT,
manipulirebiT, diskriminaciuli stimulis
rogorc raime, rac akldeba situacias). amgvarad,
miwodebiT SegviZlia vakontroloT qceva.
rodesac mSobeli sjis bavSvs imisTvis, rom
magaliTad, mtreds SeiZleba mivawodoT sakvebi
man daartya patara Zmas, bavSvi swavlobs, rom
diskis kenkvisas mxolod mwvane Suqis da ara
meored Zmas aRar unda daartyas. romeli dasja
wiTeli Suqis anTebis SemTxvevaSi. mwvane Suqi
xsnis, ratom aRar gindaT saSinelebaTa filmis
am SemTxvevaSi diskriminaciuli stimulia,
naxva?
romelic sazRvravs im SemTxvevas, roca mtredma
miuxedavad imisa, rom dasja da ganmtkiceba
unda akenkos, xolo wiTeli Suqi aris dis-

operantuli ganpirobebuloba: swavlebis Sedegebis Sesaxeb


Zalian axlos mdgomi cnebebia, isini mniSvne-
kriminaciuli stimuli, romelic sazRvravs im
lovnad gansxvavdebian erTmaneTisagan. amaze,
SemTxvevas, roca mtredma ar unda akenkos.
pirvel rigSi, is migvaniSnebs, rom maT sxvadasxva
organizmi swrafad swavlobs pirobebis garCevas,
terminebiT aRvniSnavT. gansazRvrebis mixedviT,
reagirebs regularulad mxolod erT stimulze
dasja yovelTvis amcirebs qcevas, gantkiceba
da ar reagirebs meoreze. sampirobiani albaTobis
ki yovelTvis zrdis mas. magaliTad, zogierT
komponentebis kontroliT SegviZlia qceva
adamians awuxebs Tavis mwvave tkivili, Tu miiRo
konkretul konteqstSi CavsvaT.
kofeinis Semcveli sasmeli. Tavis tkivili aris
stimuli, romelic dadebiTad sjis yavis dalevis
damsjeli (Punisher) – nebismieri stimuli, rome-
qcevas. Tumca, Tavis tkivilis dros xalxi lic amcirebs reaqciis sixSires.
xSirad mimarTavs wamlebs tkivilis Casaqrobad.
dadebiTi damsjeli (Positive Punishment) – qcevas
wamlis efeqti aris stimuli, romelic uaryo- mohyveba aversiuli stimuli, romelic amcirebs
fiTad ganamtkicebs wamlis miRebas (sur. 7.12). qcevis albaTobas.
uaryofiTi damsjeli (Negative Punishment) – qcevas
mohyveba sasurveli stimulis Camocileba, riTac
diskriminaciuli stimuli da
mcirdeba am qcevis albaToba.
ganzogadeba
diskriminaciuli stimuli (Discriminative Stimu-
nakleb savaraudoa, qcevis albaTobis Secvla lus) – stimuli, romelic moaswavebs ganmtkicebas,
yovelTvis gvindodes an gvWirdebodes. SeiZleba radgan konkretuli qceva dadebiTad iyo gan-
qcevis albaTobis Secvla dagvWirdes konkretul mtkicebuli.
konteqstSi. magaliTad, xSirad gvinda gavzardoT sampirobiani albaToba (Three Term Coningency) –
imis albaToba, rom bavSvi wynarad ijdeba meqanizmi, romliTac organizmi swavlobs, rom
konkretuli stimulis SemTxvevaSi misi qceva
saklaso oTaxSi gakveTilis ganmavlobaSi.
gavlenas moaxdens garemoze.
konkretuli asociaciebiT, dasjis an ganmtki- 245
suraTi
7.12

operantuli ganpirobe-
buloba Tqvens
cxovrebaSi

organizmi, agreTve, ganazogadebs reaqcias rodesac ganmamtkiceblebi ar arian pi-


sxva stimulzec, romelic diskriminaciuli robiTi, maSin maT naklebi efeqti aqvT
stimulis msgavsia. Tuki erTxel reaqcia qcevaze. magaliTad, Tuki mSobeli kargi
ganmtkicda diskriminaciuli stimuliT, msgavsi saqcielisTvis iseve aqebs Svils, rogorc
stimulic SeiZleba iqces diskriminaciul cudi saqcielisTvis, bavSvi ar iswavlis
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi

stimulad da igive reaqcia gamoiwvios. maga- kargad moqcevas, Tumca, dadebiTi gan-
liTad, mtredebi, romlebic gawvrTnes, rom diski mtkicebis gamo, SeZleba gaizardos sxva
mxolod mwvane Suqis SemTxvevaSi unda ekenkaT, qcevebis sixSire (ra qcevebi SeiZleba iyos
mainc akenkaven gansxvavebuli tonis mwvane Suqis es?).
SemTxvevaSic. analogiurad, Cven ganvazogadebT
rogor unda gansazRvroT konteqsti,
mwvanis sxvadasxva tonebs SuqniSanze.
romelSic qceva adekvaturi an ara-
adekvaturia? gvaxsovdeT, rom iSviaTad
ganmtkicebis albaTobis gamoyeneba gvinda qcevis yvela aspeqtisa da gamov-
lenis Secvla. gavixsenoT magaliTi, ro-
Tu mzad xarT, rom Tqveni codna samuSaod
melSic mSobels undoda bavSvis sasur-
gamoiyenoT, gaiTvaliswineT Semdegi rCevebi:
veli qcevis gazrda klasSi. am SemTxvevaSi
rogor gansazRvravdiT im qcevas, romelic unda ganvsazRvroT diskriminaciuli sti-
gindaT, rom ganamtkicoT an CaaqroT? muli da vikvlioT, ramdenad farTod iq-
amisaTvis mizanSi amoiReT specifikuri neba sasurveli reaqcia ganzogadebuli
qceva, romlis sixSiris Secvlac gindaT. msgavs stimulze. Tu, magaliTad, bavSvma
246
cxrili
7.1
sampirobiani albaToba: damokidebuleba diskriminaciul stimuls, qcevasa da
Sedegs Soris
diskriminaciuli Sedegi
reaqcia
stimuli

operantuli ganpirobebuloba: swavlebis Sedegebis Sesaxeb


iswavla klasSi wynarad jdoma, ganzogad-
deba Tu ara es qceva sxva seriozul
situaciebSic?
gangimtkicebiaT Tu ara raime qceva Sem-
TxveviT? davuSvaT, gsurT romelime qcevis
Caqroba. sanam mimarTavT dasjis meqanizms,
rogorc qcevis Semcirebis saSualebas
(ufro dawvrilebiT seqciaSi „fsiqologia
Cvens cxovrebaSi~), unda SeamowmoT, SegiZ-
liaT Tu ara moZebnoT ganmamtkiceblebi
am qcevisTvis. Tu SeZlebT, moaxerxebT,
rom am ganmamtkiceblebis SezRudviT mo-
cemuli qceva CaaqroT. warmoidgineT,
magaliTad, rom axalgazrda ymawvili av-
lens didi raodenobiT tantrums. hkiT-
xeT sakuTars Tavs: „me xom ar ganvamtkice
es tantrumebi, rodesac zedmet yuradRebas
vaqcevdi mis kivils?~ Tu asea, tantrumis
Semcireba ganmtkicebis SemcirebiT SegiZ-
247
fsiqologia Cvens cxovrebaSi

afuWebs Tu ara bavSvs dausjeloba?

gjeraT Tu ara, rom ,,gauw- vas Soris iyo. xalxuri sib- arasodes iyenebdnen fizikur
keplaoba bavSvs afuWebs~, anu rZnis sawinaaRmdegod, bevri dasjas. 68% bavSvebisa ityipe-
bavSvebi, romlebic zogjer Teoritikosis azriT, Tu mSob- bodnen dedebis mier. danarCeni
mainc ar gaiwkeplebian, sabo- lebi iyeneben fizikur agresias 26% ki ufro intensiurad is-
lood gafuWdebian? Tu Tqven Svilebis winaaRmdeg, im Sem- jeboda fizikurad, dedebi maT
am gamonaTqvamis gjeraT, Tqven TxvevaSic ki, Tu is gamoiyeneba an muStebiT urtyamdnen, an
emsgavsebiT amerikel mSobelTa araSesatyvisi qcevis Sesacvle- mujlugunebs wahkravdnen
umetesobas. 991 amerikeli mSob- lad, agresia gvevlineba bavSve- xolme.
lidan 35%-ma aRiara fizikuri bisaTvis qcevis modelad, rac dedebis gamokiTxvidan 6
dasjis (magaliTad, mityepa, situaciurad sxva individebis Tvis Semdeg, daakvirdnen am
Semortyma) gamoyeneba Tavis 1-2 qcevis kontrolSi vlindeba. ase bavSvebis urTierTobas Tana-
wlis SvilebTan, xolo 94% rom, savaraudod, bavSvebi saku- tolebTan. mkvlevrebma daa-
iyenebda fizikur dasjas Tavis Tari mSoblebisgan swavloben fiqsires bavSvebis agresia
3-4 wlis asakis bavSvebTan (Stra- fizikuri agresiis gamoyenebas Tanatolebis mimarT. maga-
us & Stewart;1999). mSobelTa sxva, (Cven ufro mets vityviT mode- liTad, roca isini braz-
449-kacian jgufSi mSoblebis lirebiT swavlis Sesaxeb mo- debodnen, dascinodnen an
93% TviTon isjebodnen bavSvo- gvianebiT, TavSi ,,dakvirvebiT scemdnen maT. TiToeuli bav-
baSi fizikurad da 87% eTan- swavla~). rogor gamovikvlioT Svi saaTobrivad iRebda qulas
xmeboda dasjis am formas (Bun- es hipoTeza? agresiuli qcevisaTvis. rac
tain-Ricklefs et al;1994). Tqven xedavT, erT-erT kvlevaSi, sadac in- ufro intensiur dasjas axor-
rom mityepa sakmaod xSirad dianasa da tenesis 273 sabavSvo cielebdnen mSoblebi, miT
dasjis meTodia da adamianebi, baRis aRsazrdeli monawile- ufro agresiulebi iyvnen maTi
ZiriTadad, iyeneben mas, rogorc obda, mSoblebs sTxoves, Se- Svilebi. es monacemebi gvar-
dasjis formas, magram ra aris evsoT kiTxvari imis Sesaxeb, wmunebs, rom bavSvebi agre-
dasjis am formis Sedegi? Tu fizikuri dasjis ra for- siul qcevas TavianTi mSob-
mkvlevrebma daiwyes amaze mebs iyenebdnen sakuTar bav- lebisgan daiswavlian. Tqven
pasuxis gacema im SesaZlo kav- SvebTan mimarTebaSi (Strassberg SeiZleba ifiqroT, rom es
Siris ZiebiT, rac mSoblebis et al;1994). aqcenti bavSvebis de- bavSvebi SeiZleba TavisTavad
mier fizikuri dasjis gamoyene- debze iyo gakeTebuli. bavSvebis iyvnen agresiulebi. sxva kvle-
basa da bavSvis agresiul qce- 6%-s hyavda dedebi, romlebic va gviCvenebs, rom es ase ar
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi

liaT. ukeTesia, Caqrobis kombinireba dade- truqciul qcevas. Tu SegimCneviaT, rogoraa


biT ganmtkicebasTan. ganmtkicebuli morcxvobis qceva, miuxedavad
imisa, rom morcxv adamians sulac ar unda,
qceviTi analitikosebi askvnian, rom nebis-
iyos morcxvi. ra Tqma unda, SeuZlebelia, yovel-
mieri qceva, romelic ewinaaRmdegeba Caqrobas,
Tvis davadginoT, ra ganmamtkicebeli moqmedebs
jer kidev eqvemdebareba ganmtkicebas. nebismieri
garemodan ama Tu im qcevaze. Tumca, rodesac
qceva, amtkiceben isini, rac unda ucnauri an
qceva xdeba metad an naklebad albaTuri,
sasacilo iyos, SeiZleba avxsnaT ganmtkicebiT.
SegiZliaT cotaodeni qceviTi analizis Cata-
magaliTad, fsiqikuri aSlilobebis simptomebi
rebac scadoT.
zogjer imitom narCundeba, rom adamiani iRebs
rekomendebulia, rom, rac SeiZleba met Sem-
yuradRebas, TanagrZnobas da Tavisufldeba
TxvevaSi, qcevis Sesacvlelad gamoviyenoT
Cveulebrivi pasuxismgeblobebisgan, rac ganmtki-
dadebiTi ganmtkiceba. vnaxoT, rogor SeiZleba
cebaa da meti araferi. es meoradi sargebeli
avamoqmedoT sxvadasxva sagnebi da aqtivobebi,
ganamtkicebs iracionalur da, zogjer, TviTdes-
248 rogorc ganmamtkiceblebi.
a r i s ( Chess & Thomas; 1984). jgufebSi: depresia, suicidi, • es unda iyos pasuxi spe-
savaraudod, simarTlis marcva- alkoholizmi, sakuTari bav- cifikur arasasurvel
li, SesaZloa, imaSic iyos, rom Svebis mimarT fizikuri Seu- qcevaze da arasodes _
,,cudi~ bavSvebi ufro xSirad racxyofa, (kacebTan) colebis p i r o v n u l
imsaxureben fizikur dasjas. es cema. mkvlevrebma daaskvnes, rom maxasiaTebelze;
kvleva cxadyofs, rom fizikuri „nebismieri fizikuri dasjis • limitirebuli unda
dasja ar gvaZlevs sasurvel gamoyenebis Sewyveta mniSvne- iyos im situaciis
Sedegs da ver aswavlis ,,cud~ lovan faqtorad gvevlineba Sesatyvisad, sadac
bavSvebs imas, Tu rogor gaxdnen bavSvTa fizikuri Seuracxyofis, reaqcias aqvs adgili;
ukeTesebi (Mahoney et al; 2000). depresiis, suicidis da alko- • Sedgebodes dasjisagan
Tu Cven jer kidev ver da- holizmis pirvelad prevenci- da ara _ fizikuri
garwmuneT, rom fizikuri dasja aSi~ (gv. 558). tkivilisagan.
araswori strategiaa mSoblebis Cven gvjera, konkretuli ma-
ufrTxildiT: sakmaod xSi-
mxridan, modiT ganvixiloT ki- galiTebiT dagarwmuneT, rom bav-
rad, mizezi, ris gamoc bevri
dev erTi kvlevis Sedegebi. Svebis gatyepa ar aris Sesa-
mSobeli dasjas iyenebs, aris
analizi dafuZnebulia erT-er- tyvisi an efeqturi aRzrdis
is, rom dauyovnebliv wydeba
Ti mizanmimarTuli proeqtis strategia. aRsaniSnavia, rom
bavSvis arasasurveli qceva.
monacemebze, romelic ikvlev- Cveni mizani ar aris nebismieri
mSobeli aRwevs ra Tavis
da 6002 amerikul ojaxs, raTa dasjis akrZalva. SesaZloa,
xanmokle mizans, imavdro-
SeeswavlaT maTi ojaxuri Zala- arsebobdes situaciebi, sadac
ulad, bavSvis myiseuli reaq-
dobis Sedegebi. am kvlevaSi bavSvis arasasurveli qcevis
cia ganamtkicebs mSoblis
mecnierebi dainteresebulni SemaCereblad mxolod dasja
damsjelobiT qcevas (Grant &
iyvnen gardatexis asakis bav- gvevlineba. kvleva gviCvenebs,
Evans, 1994), magram Sedegi
Svebze ganxorcielebuli fizi- rom dasja unda iTvaliswi-
aseTia _ ,,xanmokle sargebeli,
kuri dasjis gavleniT maT nebdes garkveul pirobebs (Wal-
xangrZlivi tkivili~. mSob-
momaval cxovrebaze (Straus & ters & Grusec, 1977).
lebma moTmineba unda gamoi-

operantuli ganpirobebuloba: swavlebis Sedegebis Sesaxeb


Kantor; 1994). Sedegebi sakmaod dasja unda iyos:
Cinon da Tavi Seikavon xanmok-
dramatuli gamodga. mokled
• swrafi da xanmokle; le ganmtkicebisagan sakuTari
rom vTqvaT, 50% aRiarebda, rom
• unda gamoiyenoT imwamsve, Svilebis Soreuli interese-
maT fizikurad sjidnen Tine-
rogorc ki reaqcias aqvs bis gamo.
ijerobisas (58% _ biWi, 44% _
adgili;
gogo). maT, visac sjidnen, mog-
• intensivoba unda iyos li-
vianebiT hqondaT problemebi.
mitirebuli;
isini Semdeg xvdebodnen risk

vityviT, rom qcevis Sedegebi ar yofila realuri


ganmamtkiceblebi).
ganmamtkicebelTa Tvisebebi
ganmamtkiceblebi operantuli ganpirobebu-
pirobiTi ganmamtkiceblebi
lobis energiis brokerebad SeiZleba CaiTvalos
— isini cvlian an inarCuneben qcevas. ganmamtki- roca am qveyanas moevlineT, auracxeli pirve-
ceblebs bevri saintereso da kompleqsuri ladi ganmamtkicebeli dagxvdaT, magaliTad,
Tviseba aqvT. isini SeiZleba daswavlil iqnen wyali da saWmeli, romelTa ganmamtkicebluri
gamocdilebis Sedegad da ar iyvnen biologi- Taviseburebani bunebiT iyo gansazRvruli.
urad ganpirobebuli da, SesaZloa, mogvevlinon droTa ganmavlobaSi bunebrivi stimuli asocir-
aqtivobebad da ara raime sagnebad. zog Sem- da pirvelad ganmamtkicebelTan da axla, ro-
TxvevaSi, Cveuli Zlieri ganmamtkicebeli, SesaZ- gorc pirobiTi ganmamtkicebeli, ise gvevlineba
loa, ar aRmoCndes sakmarisi imisaTvis, raTa operantuli reaqciebis dros. faqtobrivad,
dominanturi qceva Seicvalos (aseT SemTxvevaSi adamianis qcevis umetes wilze gavlenas xSirad
249
sxvadasxva tipis pirobiTi ganmamtkicebeli
axdens da iSviaTad _ biologiuri pirveladi
ganmamtkicebeli. fuli, niSnebi, mxardaWeris
gamomxatveli Rimili, oqrosferi varskvlavebi
da bevri sxva simbolo im pirobiT ganmamtkice-
belTa ricxvSi Sedis, romlebic Cvens qcevas
gansazRvraven.
faqtobrivad, nebismieri stimuli SeiZleba
iqces pirobiT ganmamtkiceblad, Tu is pirvelad
stimuls dauwyvildeba. erT eqsperimentSi
gamoyenebuli iyo martivi Jetonebi cxovelTa
swavlebis dros.
maswavleblebma da eqsperimentatorebma daad-
gines, rom pirobiTi ganmamtkicebeli ufro mar-
tivi gamosayenebelia da gacilebiT efeqturicaa,
vidre pirveladi ganmamtkicebeli. vinaidan: (1)
ramodenime pirveladi ganmamtkicebeli yovel-
Tvisaa klasSi maSin, roca nebismieri stimulis
gamovlena, romelsac maswavlebeli akontro-
lebs, SesaZloa gamoyenebul iqnes pirobiT
ganmamtkiceblad; (2) swrafad SeiZleba maTi
gacema; (3) isini advilad gadasatania; (4) maTi
ganmtkicebis efeqti ufro swrafia, radgan is
damokidebulia ganmamtkiceblis miRebaze da ara
biologiur ganpirobebulobaze, rogorc es
pirveladi ganmamtkiceblis drosaa.
saidan
zogierT dawesebulebaSi, magaliTad, fsiqiat-
riul saavadmyofoSi an narkologiur dispan- viciT
serSi, Jetonebis ekonomika am principebs emyareba.
pirobiTi ganmamtkicebeli
sasurveli qcevebi (magaliTad, medikamentis
SimpanzeebisTvis
miReba) kargad ganimarteba da roca es qceva
gamovlindeba, Jetonis saxiT sazRauri gaicema Simpanzeebs aswavles problemis gada-
wyveta qiSmiSis, rogorc pirobiTi gan-
momsaxure personalis mier. mogvianebiT, es
mamtkiceblis gamoyenebiT. Semdeg qiSmiSi
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi

Jetonebi pacientma SeiZleba gadacvalos sxva


tipis jildoze an privilegiaze (Kazdin, 1994; JetonebiT Caanacvles. rogorc ki Jetonebi
gamoCnda, maimunebma moTminebiT daiwyes
Martin& Pear,1999). ganmamtkicebelTa es sistema
muSaoba sakuTari ,,fulis~ mosapoveblad.
gansakuTrebiT efeqturia pacientis qcevis
modificirebisTvis Tavis movlis qcevis Tval- maT mogvianebiT SeeZloT, gadaecvalaT
Jetonebi qiSmiSze (Cowles; 1937).
sazrisiT; gansakuTrebiT mniSvnelovania maTi
pozitiuri socialuri urTierTobebis gazrdis
TvalsazrisiT.
savaraudo aqtivobebi, rogorc
dadebiTi ganmamtkiceblebi
pirveladi ganmamtkicebeli (Primary reinforcers) _
davuSvaT, rom Tqven gsurT bavSvs raRac
biologiurad gansazRvruli ganmamtkicebeli
gaakeTebinoT; ar gindaT, mas gadauxadoT an
_ saWmeli da wyali.
misceT oqros varskvlavi da amitom sTavazobT
pirobiTi ganmamtkicebeli (Conditioned reinforc-
garigebas: ,,roca saSinao davalebas daasruleb,
ers) – klasikuri ganpirobebulobis mixedviT
yofili neitraluri stimuli, romelic ganmam- SegiZlia kompiuteruli TamaSi iTamaSo~. Tqven
250 tkiceblad iqca. mier gamoyenebuli ,,kompiuteruli TamaSi~
mocemul situaciaSi premakis principad gvev- axla xedavT, Tu rogor SeiZleba gamoiyenoT
lineba, romelic david premakma (David Premak) premakis principi dabali sixSiris qcevaSi
1965 wels aRmoaCina. premakis mixedviT, ufro bavSvebis CasarTavad. socialurad aqtiuri
metad albaTuri aqtivoba (qceva, romelsac Cveul bavSvisaTvis amxanagebTan TamaSi ganamtkicebs
garemoSi gamovlenis meti albaToba aqvs), davalebis Sesrulebis naklebad sasiamovno
SesaZloa, gamoviyenoT naklebad albaTuri qcevas. morcxvi bavSvisTvis ki axali wignis
qcevis ganmamtkiceblad. Tavis sawyis kvlevaSi wakiTxva SeiZleba gamoviyenoT sxva bavSvebTan
premakma aRmoaCina, rom wyliT deprivirebulma TamaSis qcevis ganmamtkiceblad. nebismieri
virTxebma savarjiSo borblis datrialebis aqtivoba SeiZleba gamoyenebul iqnes ganmamtki-
mizniT sirbili iswavles maSin, roca am aqti- ceblad da es zrdis imis albaTobas, rom miR-
vobas wylis daleva mohyveboda da, piriqiT, weul iqneba im qcevis sixSiris mateba, rac
savarjiSoTi deprivirebuli virTxebi zrdidnen konkretul SemTxvevaSi naklebad albaTuria.
wylis smis qcevas. premakis mixedviT, ganmamtki-
ceblad organizmisTvis mniSvnelovani nebis-
mieri qceva an aqtivoba SeiZleba mogvevlinos. ganmamtkicebelTa cxrilebi
premakis principi xSirad gamoiyeneba gansakuT-
ra xdeba maSin, roca Tqven ar gindaT, rom
rebiT bavSvTa instituciebis iseTi qcevis
Tqvens Sinaur cxovels ganumtkicoT raime
sixSiris gasazrdelad, rogoricaa mSvidad jdo-
konkretuli qceva? axalgazrda skiners mouwia
ma da vinmes saubris mosmena. qvemoT aRwerilia
Tavis laboratoriaSi erTi kviriT yofna ise,
erTi klasikuri SemTxveva.
rom ar hqonda sakmarisi kvebiTi ganmamtkicebeli
Tavisi mSromeli virTxebisaTvis. is ekonomias
saidan akeTebda da virTxebs saWmlis natexebs raRac
viciT intervaliT aZlevda. miuxedavad imisa, Tu
ramdenjer daaWerdnen isini TaTs Rilaks, met
bavSvebi imuSaveben imisaTvis, rom sakvebs veRar iRebdnen. aRmoCnda, rom virTxebi

operantuli ganpirobebuloba: swavlebis Sedegebis Sesaxeb


iTamaSon ufro metad reagirebdnen am parcialur ganmam-
Caatares kvleva, romlis drosac klasSi tkicebelTa formaze, vidre mudmivmoqmed gan-
gamoyofili iyo droiTi intervalebi, ro- mtkicebaze. rogor fiqrobT, ra mouvidaT cxo-
ca bavSvebi mSvidad uyurebdnen dafas da velebs, roca isini qcevis Caqrobis safrTxis
zogjer esmodaT zaris xma. zaris xmas winaSe aRmoCndnen da meti saWmeli aRar iyo?
mohyveboda instruqcia: „gaiqeciT da iy- is virTxebi, romelTa qcevac ufro iSviaTad
vireT~.Mmoswavleebi dauyovnebliv wamox- ganmtkicdeboda, gacilebiT intensiurad aWer-
tebodnen da darbodnen klasSi, yvirodnen dnen GTaTs Rilaks, vidre isini, romlebsac
da erTobodnen. ramdenime wuTSi Semdegi ganmamtkicebeli yovel jerze eZleodaT.
signali afrTxilebda maT, rom dabrune- skineri, raRac, Zalian mniSvnelovans miuax-
buliyvnen TavianT adgilebze. mogvianebiT lovda.
bavSvebs aZlevdnen Jetonebs dabali am parcialuri ganmamtkiceblis efeqturobam
sixSiris qcevis — maTematikis mecadine- migviyvana kvlevamde ganmamtkicebelTa gansxva-
obisTvis. bavSvebs Jetonebi saSualebas vebuli intensivobiT miwodebis Sesaxeb (ix.
aZlevda, CarTuliyvnen SedarebiT maRali sur. 7.13). Tqven TviTon gangicdiaT ganmamtki-
aqtivobis qcevaSi, rogoricaa saTamaSo- ceblis gansxvavebuli efeqtis roli sakuTar
ebiT TamaSi. am tipis proceduriT kon- cxovrebaSi. roca Tqven xels swevT klasSi,
troli SesaniSnavad ganxorcielda ramo- maswavlebeli xan giZaxebT da xan _ ara. realur
denime dReSi (homme et al,1963). cxovrebaSi an laboratoriaSi ganmamtkicebeli
SeiZleba miwodebul iqnes rogorc propor-
sxva tipis saklaso programa, sadac maswavleb- ciuli ganmamtkiceblis forma — ramdenime
lebis mier xSirad gamoiyeneboda dasja, cema konkretuli reaqciis Semdeg; an ganmamtkicebeli
intervalebiT — roca ganmtkiceba drois raRac
da yvirili, Cavarda. 251
intervalis Semdeg gaicema. TiToeul SemTxvevaSi
SeiZleba adgili hqondes fiqsirebul an varia-
bilur ganmtkicebas. axla Cven viciT parcialuri
ganmamtkiceblis efeqtis Sesaxeb da aRmoCnda,
rom parcialurad ganmtkicebuli qceva metad
gamZlea Caqrobis mimarT, vidre Tanmimdevrulad
ganmtkicebuli (Bitterman, 1975). modi vnaxoT, sxva
ra saintereso aRmoCenebi gaakeTes mkvlevrebma
ganmamtkicebelTa sxvadasxva cxrilebTan dakav-
SirebiT.

fiqsirebuli proporciis (dozis)


cxrilebi
fiqsirebuli ganmamtkiceblis cxrilebSi
ganmamtkicebeli gaicema mas Semdeg, rac or-
ganizmi gamoavlens reaqciaTa fiqsirebul ode-
nobas. roca ganmtkicebas mohyveba erTi reaqcia,
cxrils ewodeba fiqsirebuli proporcia-1 (fp-
1; es aris Tanmimdevrulad ganmtkicebis cxrili).
roca ganmamtkicebeli mosdevs yovel 25-e
reaqcias, cxrils ewodeba fp-25. fiqsirebuli
suraTi
7.13
ganmamtkicebelTa cxrilebi (
fiqsirebuli ganmamtkicebeli ganmamtkicebelTa cxrilebi
verbaluri proporcia qcevis gansxvavebuli paternebi yalibdeba ganmamtki-
cebelTa oTxi cxrilis gamoyenebiT. grafikebze
arsebuli aRniSvnebi imaze miuTiTeben, Tu rodis
miewodeba ganmamtkicebeli.

proporciis cxrilebi iZleva reaqciis maRal


xarisxs, radgan reaqciasa da ganmtkicebas Soris
pirdapiri korelaciaa. mtreds SeuZlia,
garkveuli drois ganmavlobaSi, imdeni sakvebi
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi

miiRos, ramdenic unda, Tu sakmarisad xSirad


akenkavs. rac ufro maRalia proporcia, miT
metia pauza TiToeuli ganmamtkiceblis Semdeg.
fiqsirebuli intervalis cxrili (fixed-interval
schedule) – ganmamtkicebelTa cxrili, romelSic ganmamtkiceblis misaRebad meti sapasuxo reaq-
ganmamtkicebeli miewodeba fiqsirebuli drois ciebis miRebis moTxovniT proporciis Semci-
gasvlidan pirvelive sapasuxo reaqciisas. rebam im SemTxvevaSi, roca cxoveli gawvrTni-
cvalebadi intervalis cxrili (vaiable-interval li da momzadebuli ar aris amisaTvis, SeiZleba
schedule) – ganmamtkicebelTa cxrili, romelSic migviyvanos Caqrobamde. bevri adamiani gayidvebis
ganmamtkicebeli miewodeba pirvelive pasuxisas industriaSi fp cxrilebs mimarTavs: maT manamde
cvladi periodis gavlis Semdeg, romlis saSu- unda gayidon saqonlis gansazRvruli raodeno-
aloc winaswar gansazRvrulia. ba, vidre jamagirs aiReben.
warmatebuli miaxloebebis mixedviT Seipingi
(shaiping by successive approximations) – qceviTi variabiluri proporciis cxrili
meTodi, romelic ganamtkicebs im reaqciebs,
romlebic warmatebulad uaxlovdebian da variabiluri proporciis cxrilSi winaswar
maqsimalurad axlos arian sasurvel reaqcias- gansazRvrulia ganmamtkicebelTa Soris reaq-
252 Tan. ciaTa raodenoba. vp-10 cxrili niSnavs, rom
saSualod yovel 10 reaqcias mohyveba ganmamtki-
cebeli, magram ganmtkicebas SeiZleba adgili qcevis formireba (Seipingi)
hqondes mxolod erTi reaqciis an 20 reaqciis erT-erT eqsperimentSi Cven vilaparakeT virT-
Semdeg. aseTi saxiT ganmtkicebuli qceva sakmaod xebze, romlebic Rilaks aWerdnen TaTs saWmlis
rezistentulia Caqrobis mimarT. davuSvaT, Tqven misaRebad. Rilakis daWera daswavlili qcevaa.
mtredTan muSaoba daiwyeT vp-5 cxriliT da Tu mas operantul kameraSi movaTavsebT, albaT,
Semdeg gadaxvediT vp-110-ze. mtredi akenkavs 12000 ar daaWers saxelurs TaTs spontanurad. virTxas
marcvals saaTSi da ase gagrZeldeba saaTebis naswavli aqvs Tavisi TaTebis sxvadasxva gziT
manZilze, ganmamtkicebelTa gareSec ki. azar- gamoyeneba, magram saxeluri sxva dros arasodes
tuli TamaSebic SegviZlia vp cxrilebis kon- Camouwevia. rogor vaswavloT virTxas qcevebi,
trols daqvemdebarebulad miviCnioT. am princips romlebic, savaraudod, iSviaTad vlindebian?
emyareba saTamaSo manqanebis principi _ masSi Tqven moifiqreT ganmtkicebis gza, optimaluri
monetis Cagdebis Semdeg ar iciT, rodis miiRebT sakvebi, ganmamtkicebelTa cxrilic gaqvT (fp-1),
Sedegs, romelsac eliT da kvlav agdebT da rogor moviqceT axla? imisaTvis, rom Tqven
agdebT monetebs. vp cxrili gayenebT gamocanis aswavloT axali rTuli qceva, unda gamoiyenoT
winaSe – rodis mova jildo. Tqven gjeraT, rom Seipingi warmatebuli miaxloebebis mixedviT.
is Semdegi Tqveni reaqciis TandarTuli iqneba am dros Tqven ganamtkicebT nebismier qcevas,
da ara ufro mogvianebiT (Rachlin, 1990). romelic warmatebulia da Tanac miaxloebuli
saboloo mizanTan.
es ase keTdeba. jer unda moaxdinoT virTxis
fiqsirebuli intervalis cxrili
saWmliT deprivireba erTi dRis ganmavlobaSi.
roca saqme gvaqvs fiqsirebuli intervalis deprivaciis gareSe saWmelma SeiZleba ar imu-
cxrilTan, ganmamtkicebeli miewodeba pirveli Saos, rogorc ganmamtkicebelma. Semdeg Tqven
reaqciis Semdeg, anu fiqsirebuli drois gasvlis sistematurad aTavsebT sakvebs kabinis erT
Semdeg. FI-10 cxrilSi, magaliTad, roca subieqti kuTxeSi ise, rom virTxa mas xedavdes. axla Tqven
iRebs ganmtkicebas, unda gavides 10 wami, sanam SegiZliaT daiwyoT Seipingi imiT, rom sakvebis

operantuli ganpirobebuloba: swavlebis Sedegebis Sesaxeb


meore reaqcia ganmtkicdeba _ reaqciaTa raode- miwodebis sixSire daukavSiroT virTxis
nobisda miuxedavad. specifikur qceviT reaqcias, magaliTad, karis
saxelurTan misvlas. saWmeli virTxas miewodeba
mxolod maSin, roca is ufro axlos midis karis
cvalebadi intervalis cxrili
saxelurTan. ganmamtkicebeli ki im SemTxvevaSi
cvalebadi intervalis cxrilSi saSualo gaicema, Tu virTxa exeba mas, xolo saWmlis
intervali winaswar aris gansazRvruli. magali- misaRebad man unda saxelurs daaWiros. am dros
Tad, ci-20 cxrilSi ganmamtkicebeli miewodeba, virTxa swavlobs, rom saxeluris Camoweva misTvis
saSualod, yovel 20 wamSi erTxel. es forma sakvebis momtania. ase rom, SeipingisTvis Tqven
iwvevs saSualo siswrafiT, magram Zalian stabi- unda gansazRvroT progresis etapebi samizne qce-
luri qcevis formis Camoyalibebas. Caqroba am vis Sesatyvisad da gamoiyenoT diferencirebuli
dros etapobrivi da Zalian nelia. erT Sem- ganmtkiceba TiToeuli etapis formirebisaTvis.
TxvevaSi mtredma 18 000-jer akenka pirveli 4 axla ganvixiloT sxva SemTxveva, roca Seipin-
saaTis ganmavlobaSi mas Semdeg, rac ganmtkiceba gi gamoyenebul iqna patara autisti bavSvis
Sewyda da 168 saaTi dasWirda am qcevis srul cxovrebis pirobebis gasaumjobeseblad.
gaqrobas (Ferster & Skiner, 1957). SegiZliaT CaTva-
loT, rom ci-20 cxrili sakuTar Tavze gaqvT
saidan
gamocdili, Tu gyoliaT leqtori, romelic
araregularulad, moulodnelad gitarebdaT viciT
koloqviumebs. yoveldRe emzadebodiT momavali qcevis formireba autist bavSvTan
gakveTilisaTvis? pacienti 3 wlis biWi iyo, romelsac
dausves autizmis diagnozi. mas hqonda
normaluri socialuri da verbaluri 253
qcevis deficiti. xSirad axorcielebda
tantumebs da sakuTari Tavis damazianebel
qcevebs. kataraqtis operaciis Semdeg man
uari Tqva saTvaleebis tarebaze, rac
Zlier mniSvnelovani iyo misi mxedvelobi-
saTvis. pirvelad mas eZleoda kanfeti
saTamaSos Wyvitinis Semdeg. ase rom,
saWmelTan asociaciis fonze es xma piro-
biTi ganmtkiceba gaxda. Semdeg treningi
gagrZelda uSuSo saTvalis CarCoTi.
Tavidan Wyvitini ismoda maSin, roca patara
saTvalis CarCos xelSi iRebda, male es
xma ismoda mas Semdeg, rac CarCo xelSi
yovndeboda, bolos _ roca bavSvs ekeTa
saTvale. nel-nela biWi jildovdebida
maSin, roca mas TvalTan axlos mihqonda
CarCo. ramodenime kviraSi bavSvma daiwyo
CarCos Tavze wamocma da male sworad
moirgo Tvalebze. treningis Semdeg etapze
bavSvma iswavla saTvalis tareba dReSi
12 saaTis ganmavlobaSi (Wolf et al., 1964).

axla davubrundeT Cvens virTxas. vTqvaT, Tqven


mogindaT aswavloT virTxas galiaSi wreze
sirbili. rogor gegmas ganaxorcielebdiT am
SemTxvevaSi? ra SeiZleba iyos is miaxloebuli
qceva saboloo mizanTan, romelsac Tqven ebuloba, romelTac yvelaze xSirad iyeneben
dasawyisSi ganamtkicebdiT? SesaZloa, Tqven daswavlisas cxovelebTan. cdebs mecnierebi
Tavidan ganamtkicoT saWiro mimarTulebiT Tavis axorcielebdnen ZaRlebze, katebze, virTxebze
mibrunebis qcevac ki. Semdeg Tqven virTxas da mtredebze. aRsaniSnavia, rom adamianebic
saWmeli im SemTxvevaSi unda misceT, Tu is msgavs qcevas axorcieleben. saboloo jamSi,
mTel tans miabrunebs saWiro mimarTulebiT. mkvlevrebi mividnen daskvnamde, rom daswavla
ras gaakeTebdiT amis Semdeg? bevr situaciaSi modificirdeba garkveuli
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi

daswavlis ori forma ganvixileT — klasi- saxeobis biologiuri da kognituri SesaZleb-


kuri ganpirobebuloba da operantuli ganpirob- lobebiT. axla Cven gadavalT im procesebis

254
ganxilvaze, romlebic daswavlis zogad kanonebs leba aris swored is SezRudva, rac saxeobas
SemosazRvraven. memkvidreobiT gadaecema. es iZulebebi SeiZleba
gamoyenebuli iqnes cxovelTa sensorul, qceviT
da kognitur unarTa mimarTebaSi. ganvixilavT
Sejameba kvlevis or sferos, romelic cxadyofs, rom
Torndaikisa da skineris mier aRmoCenili qceva-garemo kavSiri organizmis genotipiTaa
operantuli ganpirobebulobis meTodika marTavs ganpirobebuli _ instinqturi swrafva da gemos
organizmis qcevis Sedegebs ise, rom imoqmedos aversiiT swavla.
Zireul qcevaze. dadebiTi da uaryofiTi ganmtki-
ceba zrdis qcevis gamovlenis albaTobas.
ganmasxvavebel stimulze muSaoba amcirebs instinqturi swrafva
generalizacias samizne qcevis miRma. ganpirobe-
cxadia, ginaxavT cxovelebi, romlebic
buli ganmamtkicebeli gacilebiT did gavlenas
aTasgvar ileTebs akeTeben. cirkSi da tele-
axdens adamianis qcevaze, vidre pirveladi ganmam-
ekranze. zogierTi cxoveli beisbols, ping-
tkicebeli. premakis principi gvamcnobs, rom
pongs TamaSobs, zogi manqanas atarebs. wlebis
metad albaTi aqtivoba SeiZleba iqnes gamo-
manZilze keler brelandi da marion brelandi
yenebuli naklebad albaTi aqtivobis gansamtki-
iyenebdnen operantuli ganpirobebulobis teq-
ceblad. ganmamtkicebelTa sxvadasxva cxrilebi
nikebs, rom gamoewvrTnaT aTasobiT sxvadasxva
reaqciaTa gansxvavebul paternebs gansazRvraven.
saxeobis cxoveli. brelandebs sjerodaT, rom
Seipingi moiTxovs, rom samizne qcevasTan
zogadi principebi, romlebic laboratoriuli
warmatebulad miaxloeba diferencialurad
kvlevebidan gamomdinareobda, realuradac
iqnes ganmtkicebuli.
imuSavebda da nebismieri reaqcia an jildo
niSnavda cxovelis kontrols laboratoriis
gareT.
biologia da daswavla Tumca, wvrTnis raRac etapze zogierTi
cxoveli „cudad moqcevas~ iwyebda. magaliTad,
enoti iwvrTneboda, rom aeRo moneta, Caegdo
is Sexeduleba, rom daswavlis ZiriTadi yulabaSi da amiT gamoemuSavebina sakvebi, magram
principebi adamianebTan da cxovelebTan msgavsia, enoti maSinve ar iRebda monetas da ori monetis
pirvelad ingliselma filosofosma david iumma aRebis Semdeg ganpirobebuloba saerTod
(David Hume) 1748 wels wamoayena. man Tqva, rom wydeboda, anu enoti saerTod aRar iRebda
„nebismieri Teoria, romliTac Cven gagebis monetebs. samagierod, is xeliT xexavda yvela
operaciebs vxsniT adamianSi, raRac damatebiT monetas erTad, tenida yulabaSi da Semdeg iqidan
mniSvnelobas SeiZens, Tu vnaxavT, rom igive iRebda. aris Tu ara es ucnauri? enotebs xSirad
fenomeni msgavsad aixsneba yvela danarCen axasiaTebT xexvisa da recxvis qceva, rodesac
cxovelTanac~ (Hume, 1748/1951, gv.104). maT sayvarel sakvebs moipoveben niJarebidan.
am Tvalsazrisis mimzidveli simartive amis msgavsad, rodesac Rorebs wvrTnidnen, raTa
kamaTis sagani gaxda, rodesac 1960-ian wlebSi gamomuSavebuli monetebi did yulabaSi CaeyaraT,
biologia da daswavla

fsiqologebma aRmoaCines sxvadasxva kanonzo- isini Zirs yridnen am monetebs, jer dingiT
mierebebi da SezRudvebi ganpirobebulobis ynosavdnen da mere haerSi agdebdnen. isev
ganzogadebasTan dakavSirebiT (Bailey & Bailey, 1993; ismis kiTxva, unda CaiTvalos Tu ara cxovelis
Garcia, 1993; Todd & Morris, 1992-1993). mesame Tavidan es qceva ucnaurad an sakvirvelad? Rorebi
Tqven ukve icnobT im ideas, rom cxovelebis zustad ase iqcevian saWmlis mopovebisas, radgan
ganviTareba iyo reaqcia gadarCenis saWiroebaze. qcevis es repertuari maT memkvidreobiT aqvT
bevri sxvaoba saxeobebs Soris swored adap- miRebuli.
taciiT SeiZleba aixsnas. zustad aseTive evo- aseTma gamocdilebam daarwmuna brelandebi,
luciuri perspeqtiviT vudgebiT daswavlis rom, miuxedavad imisa, rom raRac etapamde
unars (Leger, 1992). daswavlis biologiuri iZu- cxovelebma daiswavles operantuli reaqciebi,
255
daswavlili qceva iswrafvis instinqturi qce- davuSvaT, Tqven gTxoves, SeimuSaoT strategia
visaken droTa ganmavlobaSi. am tendencias maT ucnobi nivTierebebis degustaciisaTvis. Tqven
instinqturi swrafva uwodes (Breland & Breland, rom gqondeT virTxis qcevis memkvidruli
1951, 1961). cxovelebis qceva ar aixsneba operantu- paterni, am dros uaRresad frTxilad iqnebodiT.
li principebiT, magram savsebiT gasagebi xdeba, rodesac isini awydebian axal sakvebs an surnels,
Tuki am qcevas saxeobebisTvis damaxasiaTebeli Zalian frTxiloben da Zalian patara raode-
memkvidruli qcevis paternebis konteqstSi nobas iReben gasasinjad. Tuki es nivTiereba
ganvixilavT. es tendencia cvlis qcevas, romelic maT arafers dauSavebs, Semdeg ubrundebian da
SemuSavebulia operantuli ganpirobebulobiT. miirTmeven. magram, Tu eqsperimentSi CavrTavT
cxovelTa swavlebis kvlevaTa umetesoba fo- iseT nivTierebas, romelic avad xdis virTxebs,
kusirebuli iyo Sesatyvisad misawvdomi stimu- maSin isini am nivTierebas arasdros aRar mieka-
lebisaTvis winaswari ganxilvis safuZvelze rebian. am fenomens ewodeba gemos aversiiT das-
SerCeul reaqciebze. brelandebis Teoria cxad- wavla. am genetikur unars _ sakvebis gasinjvas
yofs, rom SeuZlebelia daswavlis yvela as- da daswavlas, romeli sakvebia usafrTxo da
peqtis gakontroleba. qcevebi SeiZleba met- romelia toqsikuri, didi Rirebuleba aqvs.
naklebad advilad Sesacvleli iyos, rogorc gaixseneT Cxikvi lorenco. rogorc Cans, misTvis
cxovelis Cveulebrivi, genetikurad daprogra- Rvinis gemo aversiuli gaxda mas Semdeg, rac man
mebuli reaqcia garemoze. ganpirobebuloba maSin „simTvraleSi~ gamoscada.
iqneba efeqturi, rodesac samizne reaqcia biolo- gemos aversiiT daswavla Zalze Zlieri meqa-
giurad aqtualuria cxovelisaTvis. magaliTad, nizmia. gansxvavebiT klasikuri ganpirobebulobis
ra cvlilebaa saWiro imisTvis, rom Rorma mon- sxva aspeqtebisagan, gemos aversiiT daswavla
eta yulabaSi Caagdos? Tu es qceva dawyvilebul mxolod erTjeradi dawyvilebiT xdeba. wyvil-
iqneba wylis miwodebasTan, mowyurebuli Rori deba ganpirobebuli stimuli (axali sakvebi/
bevrad swrafad daiswavlis am rutinas. surneli) da misi Sedegi (ganupirobebli stimu-
lis – elementis, romelic, faqtobrivad, iwvevs
avadmyofobas – Sedegi). es debuleba WeSmariti
gemos aversiiT daswavla rCeba didi droiTi intervalebis drosac (12
am wignis avtorebma ramdenime aRiareba unda saaTi da meti, dro, romlis SualedSi virTxa
gaakeTon: erT-erT maTgans dResac zaravs Roris iRebs nivTierebas da avad xdeba). sabolood,
xorcisa da muxudos Wamis warmodgenaze, xolo gansxvavebiT klasikurad ganpirobebuli asoci-
meores zustad aseTive reaqcia aqvs popkornze. aciebisagan, romlebic sakmaod myifea, gemos
Cven mZimed avad gavxdiT zemoT CamoTvlili aversiiT daswavla myari xdeba erTi gamocdile-
sakvebis miRebis Semdeg. nakleb savaraudoa, rom bis Semdegac. kidev erTxel, imisaTvis, rom
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi

Cven avad am sakvebis gamo gavxdiT, Tumca, aseTi gavigoT klasikuri ganpirobebulobis normaTa
reaqcia mainc SemogvrCa. imisaTvis, rom avxsnaT darRvevebi, unda gaiTvaliswinoT is, Tu raoden
es fenomeni, mivmarToT isev cxovelebs. dramatulad moiTxoven es meqanizmebi gadarCenas.
jon garsiam, fsiqologma, romelmac pirvelad
daswavlis biologiuri iZuleba (Biological con- daafiqsira gemos aversiiT daswavla laborato-
straints on learning) – nebismieri limiti organizmis
riaSi da misma kolegam, robert kolingma, es
daswavlis SesaZleblobaze, romelic gansa-
fenomeni gamoiyenes imisaTvis, rom TvalsaCino
zRvrulia erTi saxeobis individebis mem-
kvidruli sensorul-kognituri unarebiT. gaexadaT cxovelebis mzadyofna konkretuli
asociaciebis daswavlisaTvis. mkvlevrebma aR-
instinqturi swrafva (Instinctual drift) _ daswav-
lili qcevis tendencia, droTa ganmavlobaSi moaCines, rom zogierTi ganpirobebuli stimuli-
instinqtur qmedebaSi gadavides. ganupirobebeli stimuli kombinaciebi SeiZleba
gemos aversiiT daswavla (Taste-aversion learning) klasikurad iyos ganpirobebuli cxovelTa kon-
– daswavlis biologiuri kanonzomiereba, kretul saxeobebSi.
romelSic organizmi swavlobs avadmyofobis
gamomwvevi sakvebisagan Tavis aridebas.

256
saidan
viciT
stimulisa da Sedegebis Tanxvdena
garsiasa da kolingis eqsperimentis pir-
vel fazaSi virTxebi jer ecnobodnen
situacias, romelSic milis alokva iwvevda
sam ganpirobebul stimuls: saxariniT Seza-
vebul wyals, xmaurs da Zlier sinaTles.
meore fazaSi, rodesac virTxebi mils
lokavdnen, maTi naxevari iRebda mxolod
tkbil wyals, xolo meore naxevari – suraTi
7.14
xmaurs, sinaTles da sufTa wyals. Semdeg
orive jgufi daiyo: TiToeuli jgufis Tandayolili unarebi
erTi naxevari moxvda eleqtruli Sokis garsias da kolingis kvlevebma (1966) aCvena, rom
zemoqmedebis qveS, rac tkivils iwvevda, virTxebs aqvT Tandayolili unari, gansazRvruli
stimuli daakavSiron gansazRvrul SedegTan.
xolo meore naxevari ki radiaciuli virTxebi eridebodnen saxarins, roca is avad-
dasxivebis qveS, rac iwvevda avadmyofobasa myofobas moaswavebda da ara Soks da piriqiT _
da gulisrevas. wylis is raodenoba, ro- ferad wyalsac eridebodnen, radgan Soks moas-
wavebda da ar eridebodnen, rodesac mas avad-
melic virTxebma pirvel fazaSi dalies, myofoba mohyveboda.
Seadares meore fazaSi daleuli wylis
raodenobas. raodenoba sagrZnoblad mcir-
deboda, rodesac surnelovani wyali aso- rom koiotebma Sewyviton cxvris xocva, jon
cirdeboda avadmyofobasTan (gemos aversia) garsiam da misma kolegebma daawyves batknis
da rodesac xmauri da sinaTle asocir- toqsikuri xorci, romelic gaxveuli iyo cxvris
deboda tkivilTan. Tumca, qcevaSi mxolod tyavSi. toqsikuri xorciT koiotebi daavaddnen
patara cvlileba SeiniSneboda ori sxva da ganuviTardaT zizRi batknis xorcis mimarT.
pirobis SemTxvevaSi: rodesac surneli amis Semdeg cxvris danaxvaze isini Setevis
moaswavebda tkivils, an, rodesac Zlieri magivrad ukan ixevdnen.
sinaTle, xmauri da wyali moaswavebda gemos aversiis erT-erTi yvelaze seriozuli
avadmyofobas (ix. sur. 7.14). aspeqti Tavs iCens kiboTi daavadebul pacien-
tebSi, romlebic veRar uZleben Cveulebriv
sakvebs qimioTerapiisa da misgan gamowveuli
miRebuli Sedegebi cxadyofs, rom virTxebs
gulisrevis gamo.
aqvT Tandayolili unari, asociacia daamyaron
konkretul stimulsa da konkretul Sedegs
Soris (Garcia & Koelling, 1966). ganpirobebulobis saidan
zogierTi aspeqti, aqedan gamomdinare, damokide- viciT
bulia ara marto stimulsa da qcevas Soris
biologia da daswavla

kavSirze, aramed imazec, Tu rogor dispozicias mkerdis simsivnis mqone pacientebSi


avlens organizmi genetikurad am stimulis gemos arideba
mimarT mocemul garemoSi (Barker et al., 1978).
22 qalisagan Semdgarma jgufma, romel-
cxovelebs aqvT memkvidruli klasifikacia im
sac dasmuli hqonda mkerdis kibos diag-
stimulebisa, romeli SeiZleba moaswavebdes
nozi, gviambo sakuTari kvebiTi priori-
safrTxes da romeli – jildos. amitom eqperi-
tetebis Sesaxeb qimioTerapiis rva kursis
mentatorebi, romlebic ecdebian am paternebis
ganmavlobaSi, romelTa Sorisac Sualedi
darRvevas, bevrs verafers miaRweven.
sami kvira iyo. qalebma CamoTvales yvela-
mkvlevrebma gemos aversiiT daswavlis meqaniz-
feri, rasac Wamdnen 24 saaTis manZilze
mis praqtikaSi gadmotanac scades. imisaTvis,
257
Terapiamde da Terapiis Semdeg. isini
ranJirebas ukeTebdnen sakvebsa da sasmels
1-dan (Zalian armowoneba) 9-mde (Zalian
mowoneba). mkvlevrebi aversiis gamovlenas
maSin aRiarebdnen, Tuki sakvebis Sefaseba
4 quliT daecemoda. aRmoCnda, rom qalebis
46%-s ganuviTarda aversia, sul mcire,
erTi sakvebis mimarT. Tumca, aversiebi,
romlebic Cndeboda Terapiis pirveli ori
kviris ganmavlobaSi, xanmokle iyo. cxadi
gaxda, rom, virTxebisagan gansxvavebiT,
pacientebi arCevdnen, rom gulisreva
Terapiis Sedegi iyo da ara sakvebisa, rom-
lis Semdgomi gasinjvisas ganpirobebuli
aversia qreboda (Jacobsen et al., 1993).

imis garkveviT, rom aversia SeiZleba klasi-


kurad iyos ganpirobebuli, mkvlevrebs SeuZliaT,
SeimuSavon amis Sesamcirebeli saSualebebi (Ber-
stein, 1991). magaliTad, kiboTi daavadebul bavSvebs
sakvebi qimioTerapiamde miawodes. amasTan, miwode-
bul kanfetebs an nayins sruliad specifikuri
surneli hqonda anu aversia swored am surnelis
mimarT yalibdeboda. amgvarad, bavSvebs SeeZloT,
kvlavac eWamaT sayvareli surnelis mqone kanfeti
an nayini. mkvlevrebma aRmoaCines sxva aspeqtebic
pacientebSi, rac klasikuradaa ganpirobebuli.
bevr pacients gulisreva ewyeboda qimioTerapiis
seansis dawyebamde. is garemo da ganwyoba, romel-
Sic isini mkurnalobdnen, ganpirobebul sti-
mulad iqca (Tomoyasu et al., 1996). amgvari efeqtebis
safuZvlebis gaanalizeba mkvlevrebs mkurnalobis
meTodikis SemuSavebis saSualebas aZlevs. kidev
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi

erTxel _ ganpirobebulobaSi amgvari gavlenis Sejameba


efeqtebis safuZvlebis codna mkvlevrebs saSua-
instinqturi swrafvis fenomeni gulisxmobs,
lebas aZlevs, SeimuSaon amave efeqtebis sawinaaR-
rom organizmebi limitirebulni arian im
mdego mkurnaloba.
TvalsazrisiT, UTu ras daiswavlian saxeobidan
axla cxadi xdeba, ratom unda iyvnen Tanamed-
gamomdinare instinqtTa gamo. gemos aversia
rove qceviTi analitikosebi yuradRebiT reaqciis
imdenad Zlieria zogierT cxovelTan, rom is
im tipebis mimarT, romlebic ama Tu im saxeo-
permanentulad daiswavleba ganpirobebuli
bisaTvis ufro Sesaferisebi arian dasaswavlad
stimulisa da ganupirobebeli stimulis erT-
(Todd and Morris 1992). Tu Tqven gindaT moxuc ZaRls
jeradi SewyvilebiTac ki. qimioTerapiaze myof
aswavloT xrikebi, mainc ver SecvliT mis
adamianTa umetesoba ganicdis ganpirobebul
genetikurad ganpirobebul qceviT potencials.
gemos aversias. mkvlevrebi cdiloben, gamoigonon
Cveni disciplina ar aris srulyofili, ramdena-
klasikur ganpirobebulobaze dayrdnobili me-
dac jer ar SevxebivarT daswavlis iseT formebs,
Todebi, raTa Tavidan aicilon, an gaauqmon es
romlebic umaRles kognitur procesebs moiTxo-
aversiebi.
ven. axla swored aseTi saxis daswavlas SevexoT.
258
kogniciis gavlena
daswavlaze

rogorc aRiniSna, qcevis Zalian didi speqtri


SeiZleba aixsnas, rogorc daswavlis martivi
procesis Sedegi. Cndeba kiTxva: arseboben Tu
ara daswavlis iseTi tipebi, romlebsac ufro
kompleqsuri kognituri unarebi sWirdebaT?
kognicia aris nebismieri fsiqikuri aqtivoba,
romelic CarTulia codnis gadamuSavebisa da
warmoCenis iseT procesebSi, rogorebicaa:
azrovneba, mexsiereba, aRqma da metyveleba. amitom
axla ganvixilavT daswavlis iseT formebs,
romlebic ar SeiZleba aixsnas mxolod kla-
sikuri an operantuli ganpirobebulobiT. aqedan
gamomdinare, iTvleba, rom qceva, nawilobriv,
kognituri procesebis Sedegia.
suraTi
7.15
cxovelTa kognicia kognituri rukebi labirinTebSi
am TavSi ganvixileT daswavlis wesebi vir- siarulis daswavlisas
Txebis, ZaRlebis da mtredebis magaliTze. cdis pirebma upiratesoba pirdapir gzas (gza 1)
mkvlevrebma daadgines, rom ara mxolod klasi- mianiWes labirinTSi, roca is Tavisufali iyo.
roca es gza daibloka A blokiT, isini meore
kuri da operantuli ganpirobebulobiT SeiZ- gzaze gadavidnen. roca gamoCnda B bloki, vir-
leba sxvadasxva saxeobebis unarebis ganzoga- Txebma Cveulebriv mesame gza airCies. maTi qcevaa
deba (Wasserman, 1993-1994). Tavis evoluciis Teo- aCvenebda, rom saWmlis mopovebis kognituri ruka
gaaCndaT.
riaSi Carlz darvinma ganacxada, rom kognituri
unarebi izrdeba da viTardeba cxovelTa fi-
zikur formasTan erTad. amitom axla ganvixi- kognitur rukas – labirinTis zedxeds, nacvlad
lavT cxoveluri daswavlis or, erTob STambeW- imisa, rom brmad daewyoT gamosavlis Zebna cdisa
dav, tips, romelic miuTiTebs cxovelTa kogni- da Secdomis meTodiT (Edward Tolman, 1948).
tur unarebze. tolmenis Sedegebma aCvena, rom ganpirobebuloba
Seicavs gacilebiT ufro mets, vidre ubralod
asociaciur dawyvilebas. is moicavs daswavlas
kognituri rukebi
da, Semdeg, am daswavlili masalis warmoCenas
kogniciis gavlena daswavlaze

edvard tolmeni (Edward Tolman, 1886-1959) iyo qceviT konteqstSi.


pirveli, vinc daiwyo kognituri procesebis tolmenis tradiciiT gagrZelebulma kvlevam
kvleva cxovelebSi sxvadasxva eqsperimentuli gamoavlina sivrcobrivi mexsierebis gasaocari
situaciebis gamogonebiT, romlebSic meqanikuri, unari CitebSi, futkrebSi, virTxebSi, sxva cxo-
erTi-erTze asociaciebi ver axsnida cxovelis velebsa da adamianebSic ki (Tolman, 1948). kog-
qcevas. daakvirdiT 7.15 suraTs. tolmenma da
misma studentebma aCvenes, rom, rodesac la- cxovelTa kognicia (Animal cognition) – cxovelebis
birinTSi blokirebulia Tavdapirveli biliki, kognituri SesaZleblobebi; mkvlevrebi eZeben
virTxebi iq adreuli gamocdilebiT airCeven kognituri unarebis ganviTarebas sxvadasxva
umokles gzas gamosvlisaTvis, miuxedavad imisa, saxeobebSi, saxeobebis ierarqiis mixedviT, ada-
rom aranairi ganmtkiceba ar miuRiaT (Tolman & mianamde.
Honzik, 1930). Tumca, virTxebi iqceodnen ise, kognituri ruka (Cognitive map) – fizikuri sivr-
TiTqos isini emorCilebodnen gansazRvrl cis gonebrivi reprezentacia.
259
nituri rukis gasagebad yuradReba unda mivaq-
cioT im funqciebs, romlebsac isini emsaxu-
rebian:
cxovelebi sivrcobriv mexsierebas iyeneben
sakuTari garemos Tvisebebis amosacnobad;
maTTvis mniSvnelovani samizne obieqte-
bis misagnebad;
garemoSi sakuTari rutinis dasagegmad.
Tqven SegiZliaT dainaxoT kognituri ru-
kebis sxvadasxva funqcia frinvelTa sxvadasxva
saxeobebSi. es frinvelebi inaxaven saWmels far-
To arealze, magram unari aqvT, zustad miagnon
saWmels saWiroebis SemTxvevaSi.
klarkis TxilCita Cempionia saWmlis
gadanaxvaSi. gvian zafxulSi es frinveli
marxavs 6000 fiWvis Tesls amerikis samxreT-
dasavleT nawilis mTebSi. isini marcvals
momaval gazafxulze eZeben, anu maSin,
rodesac damaluli sakvebi sWirdebaT
bartyebisaTvis (Shettleworth, 1993, gv. 180).
Citebi ara mxolod dafrinaven erT gansa-
zRvrul garemoSi, aramed, TuUgaumarTlaT,
me-11 TavSi aRvniSnavT, rom metyvelebis
marcvlebs ki ar esevian, isini miwaSi flaven
dawyebisas bavSvebisTvis erT-erT mTavar amo-
maT nawils da gansazRvruli drois Semdeg
canad iTvleba axali cnebebisa da kategoriebis
84% sizustiT brundebian am adgilze (Kamil &
daswavla. magram aRmoCnda, rom bavSvebi ar arian
Balda, 1990). isini kargad agneben im adgilebsac,
erTaderTi arsebebi, romelTac am amocanis
sadac adre hqondaT marcvlebi, magram isini
daZleva SeuZliaT. mkvlevrebma aRmoaCines, rom
ukve carielia. Citebis is saxeobebi, romlebic
mtredebs aqvT kognituri unari, gamoiyenon
didad arian damokidebulni gadamalul sakvebze,
konceptualuri gansxvavebebi.
qceviT maRla dganan maTTan yvelaze axlomdgom
saxeobebTanac ki. aranairi gansxvaveba qcevis
warmatebulobas Soris araa am saxeobisTvis, saidan
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi

romelic samalavis magivrad laboratoriaSi viciT


sivrcobriv eqsperimentSi monawileobs (Kamil et
al., 1997). amasTan, gavixsenoT, rom am Citebis mtredebi gadawyvetilebebs
qceva – samalavSi marcvlebis damalva araa kategorizaciis struqturis mixedviT
ganmtkicebuli. isini mxolod im SemTxvevaSi iReben
miagneben gadamalul sakvebs, Tuki maTi kogni- edvard vasermanma da misma kolegebma
turi ruka SenarCundeba. (1992) warmoudgines mtredebs adamianebis,
yvavilebis, manqanebis da skamebis fotoebi.
konceptualuri qceva yoveli mtredisTvis oTxi cneba dayofili
iyo or ufro did kategoriad (sur. 7.16).
kognituri rukebi, nawilobriv, exmareba cxo-
magaliTad, erTi mtredi miiRebda sakvebs,
velebs garemoSi orientaciaSi, magram sxva ra
Tuki niskarts daartyamda narinjisfer
kognituri procesebi unda hqondeT cxovelebs
Rilaks adamianis an manqanis Cvenebis
da raSi unda iyenebdnen maT?
Semdeg da wiTel Rilaks _ yvavilis an
260 skamis Cvenebis Semdeg. mtredebma iswavles
adekvaturad reagireba da maTi 80% swori virTxebisagan. roca Cven, adamianebi, axal sakvebs
feris Rilaks urtyamda niskarts. wvrTnis vsinjavT, yovelTvis gvaqvs konteqsti. es
meore fazaSi mtreds axali reaqcia unda konteqsti imas gulisxmobs, rom viciT, sxva
SeemuSavebina ufro mcire kategoriis Ti- adamianebma ukve gasinjes da moewonaT igive
Toeuli suraTisTvis. amgvarad, mtreds sakvebi. Tqveni „saWmlis Wamis qceva~ sxva
unda daertya mwvane RilakisTvis adamianis adamianebis codnis paternebiTaa ganmtkicebuli.
suraTis miwodebisas da TeTrze – skamis es magaliTi gviCvenebs, rom adamianebs SeuZliaT
fotos Cvenebisas. amjeradac, mtredebis daiswavlon sxvebis gamocdilebaze dayrdnobiT,
80%-ma Tavi gaarTva amocanas. risTvisac isini kognitur unarebs gamoiyeneben.
Sesabamisad, Cven vcvliT sakuTar qcevas sxvebis
gamocdilebis mixedviT.
magram ra xdeba, rodesac miewodebaT yvavilis
Zalian xSirad, socialuri daswavla im
an manqanis suraTi da uwevT, airCion mwvane, an
situaciebSi iCens Tavs, sadac daswavla ar
TeTri Rilaki? maT ar aqvT ganmtkicebis aranairi
aris gamowveuli tradiciuli ganpirobe-
gamocdileba, Sesabamisad Cven ar SegviZlia
bulobis TeoriiT. adamianebi ubralod sxvebze
daswavlis procesze dafuZnebuli qcevis winas-
dakvirvebiT swavloben, anu, Tu adamiani uyurebs,
warmetyveleba. ras izamdiT Tqven, Tu msgavs
Tu rogor daisaja an waxalisda sxva raRac
situaciaSi aRmoCndebodiT? albaT, eqsperimentis
qcevisTvis, cdilobs igive qceva gaimeoros an
pirvel fazaSi Tqven daiswavlidiT, rom yva-
Seikavos Tavi. amas dakvirvebiT daswavla hqvia.
vilebi da skamebi erTad moiazreba. eqsperimentis
asaniSnavia, rom Cveni kognicia dakvirvebiT
meore fazaSi ki iswavlidiT, rom unda gamo-
daswavlisas garkveul molodinebs gamoimu-
amJRavnoT erTi an ori reaqcia yvavilis Ti-
Savebs. roca models (adamians, romelic raRac
Toeul fotoze. roca saqme skamebze midgeboda,
qcevas axorcielebs) vuyurebT, Cven vfiqrobT,
Tqven, albaT, igive reaqcia geqnebodaT, rac
rom, Tu zustad imas gavimeorebT, rasac modeli
yvavilze gqondaT. igives akeTeben mtredebic.
akeTebs, igive jildos miviRebT an iseve
testebis triadebis 60-70 procentSi maT
davisjebiT. umcrosi Svili SesaZloa ukeT
gamoiyenes „kategorizaciis~ msgavsi informacia.
iqceodes, vidre ufrosi, radgan man ufrosis
Secdomebze iswavla.
daswavlis amgvari unari, razec zemoT iyo
dakvirvebiT daswavla saubari, sakmaod momgebiania. aRaraa saWiro im
imisaTvis, rom daswavlis axal formas cdisa da Secdomis meTodis mravalgzis gamo-
gavecnoT, albaT, kargi iqneba SevexoT sakiTxs yeneba, rom raime viswavloT. sxvebis Secdo-
adamianebis da virTxebis mier axali sakvebis mebis mixedviT SeiZleba daskvnebis gakeTeba.
SerCevasTan dakavSirebiT. virTxebi gacilebiT dakvirvebiT daswavla (Observational lerning) –
frTxilebi arian am sakiTxTan mimarTebaSi,
vidre adamianebi, ZiriTadad im mizezis gamo,
kogniciis gavlena daswavlaze

rom akliaT mniSvnelovani informacia sxva

suraTi
7.16
kategoriebis swavla mtredebTan
wvrTnis pirveli faza mtredebs aswavlis,
Tu romeli cneba erTiandeba msxvil kate-
goriaSi. meore faza aswavlis axal reaqcias
kategoriis cnebebis naxevarze. testirebis
faza aCvenebs generalizacias, romelsac
adgili aqvs axali kategoriis cnebebTan
mimarTebaSi (es erTi magaliTia sxvadasxva
mtredebTan stimulisa da reaqciis sxvadasxva
kombinaciisa).
261
adamianis mier dakvirvebiT daswavlis kla- teresoa, ra cvladebi gansazRvraven imas, Tu
sikur magaliTebs adgili hqonda albert ban- romeli modeli moaxdens gavlenas Cvenze?
duras laboratoriaSi. mas Semdeg, rac bavSvebma kvlevebma aCvena (Baldwin &Baldwin, 1973, Bandura,
uyures mozrdili modelis mier Tojinis cemas 1977), rom modeli gansakuTrebiT didi gavlenis
da Cqmetas, mogvianebiT maT igive qceva gamoam- mqonea, roca:
JRavnes. amasTan, sxva bavSvebma, romelTac ar adgili aqvs qcevis Sedegebis ganmtkicebas;
unaxavT es qceva, msgavsi agresia ar gamoavlines modeli aRiqmeba dadebiTad, moswonT da
(Bandura et al., 1963). kvlevebma aCvena, rom bavSvebi endobian;
agresiuli qcevis imitacias maSinac ki axdendnen, arsebobs msgavseba modelisa da damkvirveb-
roca multiplikaciur filmSi qcevas akvirde- lis Tvisebebs Soris;
bodnen. damkvirvebeli iRebs jildos modelis
amgvarad, Cven prosocialur (daxmarebis) da qcevaze yuradRebis miqcevisaTvis;
antisocialur (dazianebis) qcevas modelebze modelis qceva xiluli da TvalSisacemia
dakvirvebis Sedegad vswavlobT. amasTan, Cven – is cxadad gamoirCeva sxva modelebisagan;
garSemo sakmaod bevri modeli arsebobs. sain- damkvirveblis kompetenturobis xarisxzea
damokidebuli qcevis wamowyeba.
mizezTa am CamonaTvalis gagebisaTvis, warmo-
idgineT sakuTari Tavi modelis situaciaSi da
naxavT, ra roli aqvs TiToeul erTeuls am
siidan. magaliTad, warmoidgineT, rom uyurebT
viRacas, vinc paraSutiT gadmoxtomas swavlobs;
an gaixseneT, rogor SeiZleba vinmem iswavlos
mafiis srulfasovan wevrad yofna mxolod
sxvaTa dakvirvebiT.
radgan xalxi ase efeqturad swavlobs mo-
delisagan, advili gasagebia televiziis didi
nawili ratom muSaobs swored qceviT gavlenaze:
axdens Tu ara gavlenas telemayureblebze is,
rasac uyureben televizorSi jildosa da
dasjis saxiT? gansakuTrebuli yuradReba mieqca
Zaladobis faqtebis Cvenebas televiziiT –
mkvleloba, gaupatiureba, qurdoba, terorizmi
da TviTmkvleloba – Sedegad ki bavSvebis da
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi

mozrdilebis qceva. xels uwyobs Tu ara


Zaladobis Cveneba Zaladobis imitacias?
fsiqologiuri kvlevebis mixedviT, pasuxi am
kiTxvaze dadebiTia zogierTi xalxisTvis,
gansakuTrebiT SeerTebul StatebSi (Comstock &
Scharer, 1999). kvlevis ramdenime aTwleulis
Semdeg gamoikveTa sami saSualeba, romliTac
televizia uaryofiT gavlenas axdens mayureb-
lis cxovrebaze (Smith & Donnerstein, 1998): pirvel
rigSi, Zaladobis yureba zrdis agresiul qcevas.
es asociacia gansakuTrebiT mniSvnelovania
bavSvebisaTvis _ agresiuli Cvevebis SeZena
Zaladobis adreul asakSi xilviT, SeiZleba
antisocialur qcevaSi gadaizardos ufro
gviandel asakSi; meorec, xdeba yoveldRiur
262
cxovrebaSi Zaladobis gamovlenis araswori lon prosocialuri da damxmare qceva, Tuki
raodenobrivi Sefaseba. mayurebeli SeiZleba amis magaliTs televiziiT naxaven (Rosenkoetter,
Seipyros SiSma, rom TviTonac ar gaxdes Zala- 1999; Singer & Singer, 1990). seriozulad unda mivud-
--dobis msxverpli sinamdvileSi; mesame, Za- geT im azrs, rom bavSvebi swavloben televi-
ladobis yurebam SeiZleba migviyvanos desen- ziidan imas, rasac uyureben, amitom mSobeli
sitizaciamde – emociur aSlilobasa da distre- an momvleli unda zrunavdes bavSvisaTvis
samde. ganvixiloT disensitizaciis laborato- programebis SerCevaze.
riuli magaliTi. dakvirvebiT swavlis analizi avlens or
kanonzomierebas: qcevaze did gavlenas axdens
ganmtkiceba da, agreTve, adamianis kognituri
saidan SesaZleblobebi, romlebsac isini iyeneben qce-
viciT vis Sesacvlelad. es midgoma qcevis kvlevaSi
yvelaze mZlavri aRmoCnda (Bandura, 1986). me-16
mediaZaladoba cxovrebiseuli agresiis TavSi Cven vnaxavT warmatebul Terapiis progra-
mimarT tolerantobas ayalibebs mebs.
davubrundeT saSinelebaTa filmis naxvas.
meoTxe da mexuTe kursis 42 studentidan
rogor SeiZleba qceviTma analizma axsnas Tqveni
TiToeuli Seiyvanes eqsperimentul oTax-
gamocdileba?
Si, sadac unda eyurebinaT an Zaladobis
Tu Tqven filmze megobris rCevis gamo
scenebiani filmi „karates Svili~, an
waxvediT, e.i. uneblie ganmtkicebas daemorCileT;
araagresiuli sportuli sanaxaoba 1984
Tu kinoTeatrSi moxvdiT imitom, rom es Tqveni
wlis zafxulis olimpiadidan. am kasete-
Cveuli rutinaa, aq kognituri rukis gavlenis
bis yurebis Semdeg studentebi daajeres,
efeqti SeimCneva; Tu SemaSinebelma musikam Tqven
rom axla isini naxavdnen namdvil ambebs,
SegaSfoTaT da dagafiqraT gmirebis bedze, es
rac Cumad gadaRebuli iyo videoze da
klasikuri ganpirobebulobis efeqtia, magram,
maxlobel oTaxSi paralelurad xdeboda.
Tu Tqveni mcdeloba, gesiamovnaT filmiT,
sinamdvileSi es iyo videoCanaweri, romel-
damTavrda imiT, rom aRarasodes mogindebaT
Sic ori bavSvi (6 wlis) jer TamaSobs
saSinelebaTa filmis naxva, es dasjis Sedegia.
oTaxSi, xolo Semdeg nel-nela xdeba
mzad xarT kinoTeatrSi dasabruneblad?
erTmaneTis mimarT agresiuli. studentebs
instruqciaSi neba darTes, moeZebnaT eqs-
perimentatori, Tuki SeSfoTdebodnen imiT,
rasac videoze uyurebdnen. studentebma, Sejameba
romlebsac „karates Svili~ hqondaT
mkvlevrebma daswavlis kognituri formebi
nanaxi, orjer ufro metxans uyures Cana-
aRmoaCines, romlebic klasikuri da operantuli
wers, vidre maT, vinc olimpiur TamaSebs
ganpirobebulobiT ar aixsneba. kognituri rukebi
kogniciis gavlena daswavlaze
uyura. amgvarad, mkvlevrebma daaskvnes, rom
cxovelebs moqmedebisa da gadarCenis saSualebas
Zaladobis scenebis yurebam gamoiwvia meti
aZleven rTul garemoSi. mtredebs SeuZliaT,
tolerantoba namdvili agresiis mimarT
daiswavlon konceptualur gansxvavebebze day-
(Molitor & Hirsch, 1994).
rdnobiT gansxvavebis gakeTeba, rac percep-
tualur ganmansxvaveblebze ar aris damoki-
Tqven SeiZleba ifiqroT, rom esaa laborato- debuli. qceviTi daswavlis Sedegebidan
riuli kvlevis mcire efeqti, magram warmoid- gamomdinare, adamianebi da cxovelebi swavloben
gineT mTeli im Zaladobis gavlena, risi yurebis axal qcevebs cxovrebiseul „sibrZneze~ day-
saSualebac bavSvebs televiziiT aqvT. gaiTva- rdnobiT. adamianebi prosocialur da antiso-
liswineT, rom bavSvebma SeiZleba, agreTve, iswav- cialur qcevebs modelirebiT daiswavlian.

263
sakvanZo
sakiTxebi
daswavla  imisTvis, rom adgili hqondes  sacdeli aqtivobebi ise
 daswavla iwvevs Sedare- klasikur ganpirobebulobas, funqcionirebs, rogorc
biT mudmiv cvlilebas saWiroa ganpirobebul da dadebiTi ganmtkiceba.DEGAD
qcvaSi an gamocdilebze ganupirobebel stimulTa  qcevaze gavlenas ganmam-
damyarebul qceviT po- Soris uwyveti, informati- tkicebelTa Semdegi cxri-
tenciaSi. uli kavSiris arseboba. lebi axdenen: fiqsirebuli
 bihevioristebs sjeraT,  klasikuri ganpirobebuloba proporciis cxrili, vari-
rom qcevaTa umetesoba xsnis narkotikis mimarT abeluri proporciis cxri-
SesaZloa axsnil iqnes tolerantulobas da mraval li, fiqsirebuli interva-
daswavlis martivi pro- emociur reaqcias. igi aseve lis da variabeluri in-
cedurebiT. gamoyenebul iqna imunuri tervalis cxrilebi.
maT aseve sjeraT, rom ne- sistemis funqcionirebis  kompleqsuri reaqciebi Se-
bismieri cocxali orga- Sesacvlelad. saZloa Seipingis Sedegad
nizmisTvis daswavlis iqnes daswavlili.
erTnairi principebia ga- operantuli ganpiro-
mosadegi. bebuloba: swavleba biologia da daswavla
Sedegebis Sesaxeb  kvlevebis mixedviT daswav-
klasikuri ganpiro-  Torndaikma aCvena, rom kom- la SesaZloa konstruire-
bebuloba: daswavlis fortuli, sasiamovno Sede- bul iqnes saxeobis speci-
ganmsazRvreli gebis gamomwvev qcevebs aqvT fikurobidan gamomdinare.
niSnebi gameorebis tendencia.  instiqtebma SeiZleba zog-
 klasikur ganpirobebulo-  skineris qceviT-analizuri jer gadasZalos Sedegi-
baSi pirveli wvlili midgoba eyrdnoba ganmamtki- ganmtkicebis procesi.
pavlovma Seitana Semdegi ceblis ganpirobebulobiT  gemos aversiiT daswavlis
aRmoCeniT: ganupirobe- manipulirebas da qcevaze am mixedviT, zogierTi saxeoba
beli stimuli ganupi- gavlenis Seswavlas. genetikurad mzadaa asocia-
robebel reaqcias iwvevs.  qcevebis umetesoba dadebiTi ciis zogierTi formebis-
ganupirobebel stimul- da uaryofiTi ganmtkicebis Tvis.
Tan dawyvilebuli neit- Sedegad yalibdeba. da nak-
raluri stimuli gan- lebad yalibdeba dadebiTi kogniciis gavlena
pirobebul stimulad an uaryofiTi dasjis Sede- daswavlaze
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi

gad.
gadaiqceva, romelic  daswavlis zogierTi forma
Tavis mxriv iwvevs ganpi-  konteqstualurad Sesatyvisi
ufro rTul, kompleqsur
robebul reaqcias. qceva aixsneba Semdegi gan-
procesebs asaxavs, vidre
 Caqrobas maSin aqvs ad- pirobebulobiT: ganmasxva-
klasikuri an operantuli
gili, roca ganupirobebe- vebeli stimuli – qceva _
ganpirobebulobaa.
qcevis Sedegi.
li stimuli aRar mohyveba  cxovelebi kognitur rukebs
ganpirobebul stimuls.  pirveladi ganmamtkiceblebi
SeimuSaveben da Semdeg maT
 stimulis generalizacia is stimulebia, romlebic
rTul garemoSi funqcio-
movlenaa, roca ganpiro- ganmamtkiceblad gvevline-
nirebisTvis iyeneben.
bian maSinac ki, roca or-
bebuli stimulis msgavsi  konceptualuri qceva sa-
stimuli iwvevs ganpiro- ganizms maTTan dakavSirebiT
Sualebas aZlevs cxovelebs,
bebul reaqcias. aranairi gamocdileba ar
generalizeba moaxdinon ga-
 ganmasxvavebeli daswavla hqonia. ganpirobebuli gan-
remos struqturis Sesaxeb.
mamtkiceblebi pirvelad
aviwroebs im ganpirobe-  qcevebi xan waxalisdeba da
buli stimulebis speqtrs, ganmamtkiceblebTan asocire-
xan isjeba. adamianebs da
romlebzec reagirebs biT formirdeba.
cxovelebs dakvirvebiT
organizmi.
264
swavla SeuZliaT.
264
spontanuri aRdgena dadebiTi damsjeli
ZiriTadi sakiTxebi stimulis generalizeba uaryofiTi damsjeli
stimulis diskriminacia diskriminaciuli stimuli
ganpirobebuloba blokireba pirveladi
daswavla efeqtis kanoni ganmamtkicebeli
klasikuri operantuli pirobiTi ganmamtkicebeli
ganpirobebuloba ganpirobebuloba fiqsirebuli intervalis
refleqsi operantuli qceva cxrili
ganupirobebeli stimuli pirobiTi ganmtkiceba cvalebadi intervalis
ganupirobebeli reaqcia ganmamtkicebeli cxrili
ganpirobebuli stimuli dadebiTi ganmtkiceba daswavlis biologiuri
ganpirobebuli reaqcia uaryofiTi ganmtkiceba iZuleba
SeZena operantulobis Caqroba instinqturi swrafva
Caqroba damsjeli

sakvanZo sakiTxebi

265
mexsiereba

8
ra aris mexsiereba
• ebinghausi zomavs mex-
sierebas • mexsierebis
tipebi • mexsierebis
procesebi
sensoruli mexsiereba
• xatiseburi mexsiereba
• eqo-mexsiereba

xanmokle mexsiereba da muSa


mexsiereba
• xanmokle mexsierebis
moculobis SezRudu-
loba • muSa mexsiereba
xangrZlivi mexsiereba
• kodireba da Senaxva
• konteqsti da kodireba
• mogonebis mimniSnebeli
• kodirebis da aRdgenis
procesi • arastruqtu-
ruli informaciis
daxsomebis gaumjobeseba
• metamexsiereba
fsiqologia Cvens cxov-
rebaSi: rogor SeioZleba
mexsierebis gamokvlevebi
dagexmaroT gamocdebisTvis
mzadebaSi
xangrZlivi mexsierebis
struqturebi
• mexsierebis struqturebi
• mexsierebis struq-
turebis gamoyeneba •
mogoneba, rogorc
rekonstruqciuli pro-
cesi
fsiqologiaXXI saukuneSi:
adamianis da kompiuteris
mexsiereba
mexsierebis biologiuri
aspeqtebi
• engramis ZiebaSi
• tvinis suraTi (ska-
nireba)
sakvanZo sakiTxebi
266 • ZiriTadi cnebebi
T avis avtobiografias marlon
brando Tavisi cxovrebis yvelaze
adreuli epizodis gaxsenebiT
iwyebs: „rodesac Tvals vavleb Cemi cxovrebis
ganvlil wlebs da vcdilob gavixseno warsuli,
safexurze da daviwye lodini. rogorc Cans,
gazafxuli iyo, radgan Cveni saxlis win mdgom
maRal xes yvavilebis, WriWinis frTebis msgavsi,
bumbuli cvioda. uqaro amindi iyo, bumbuli
haerSi dafarfatebda da nel-nela ecemoda miwaze.
naTlad araferi magondeba da, mainc, im drois me kisermoRrecili da pirdaRebuli maT
Cemi pirveli mogoneba ukavSirdeba, asaks, moZraobas miwaze daSvebamde vadevnebdi Tvals
rodesac sul pawawina viyavi; im rodesac Tavis da xeli mqonda gawvdili, raTa erTi bumbuli
asaks bavSvebi verc acnobiereben. maxsovs, er- mainc dameWira, magram isini ostaturad uvlidnen
Txel diliT, Tvalebi rom gavaxile, nacrisfer gverds Cems xels. ase mivacilebdi yovel
bind-bundSi mimovixede da mivxvdi, rom ermis bumbuls miwamde da mere isev axali saswaulis
(brandos momvlels) jer kidev eZina. rogorRac molodinSi zeviT mivapyrobdi xolme mzeras.
Cavicvi da nabij-nabij daviwye saxlis win mze ealerseboda Cems oqrosfer Tmebs.
kibeze Casvla _ yovel safexurze marcxena fexs swored es molodini axali saswaulisa iyo
vdgamdi da radgan sandlebis Sekvra ver yvelaze tkbili mogoneba Cemi cxovrebis 65
movaxerxe, fratun-fratuniT mivaRwie karis wlis manZilze~.
zRurbls. Camovjeqi 32-e quCis win mzeSi, kibis

mexsierebis Sesaxeb am Tavis kiTxvis dawyebis gamocdilebas? Tqven xom saubris gagrZelebasac
win kargi iqneba, Tu gaixsenebT raime movlenas ver SeZlebT da verc satelevizio gadacemis
Tqveni cxovrebis yvelaze adreuli periodidan. azrs gaigebT. yvelaferi sruliad ucnobad
rodis moxda is? iseve naTlad gaxsovT es mogeCvenebaT, TiTqos yvelafers pirvelad xedavT
movlena, rogorc marlon brandos? Tqvens da TiTqos arasodes adre araviTari azri ar
mogonebaze moaxdina Tu ara gavlena igive gqoniaT TavSi. rogor fiqrobT, SesaZlebelia
movlenis Sesaxeb sxvebis monaTxrobma? nebismieri moqmedebis ganxorcieleba mexsierebis
axla warmoidgineT, ra moxdeboda, moulod- gareSe?
nelad rom aRmogeCinaT, rom dakargeT mexsiereba Tu am sakiTxis Sesaxeb adre arasodes gifiqri-
da araferi gaxsovT warsulidan - arc xalxi,
ra aris mexsiereba?

aT, es imas niSnavs, rom, rogorc Cans, Tqveni


romelTac icnobdiT da arc movlenebi, romelic mexsiereba Tavis funqcias mSvenivrad asrulebs
Tavs gadagxdaT; ar gaxsovT, rogor gamoiyureba da rom Tqven Tqvens mexsierebas iseve udgebiT,
dedaTqveni; dagaviwydaT, ra xdeboda Tqvens rogorc zogierT sxeulebriv procesebs, magali-
dabadebis dReze, rodesac aTi wlis gaxdiT. Tad, sunTqvis, an kuW-nawlavis sistemebs, romel-
Tqveni pirovnebidan warsulis amgvari amoSlis Ta moqmedebac, normalur pirobebSi, Tqveni cno-
pirobebSi Tqveni raobac, Tqveni TviTidentobac bieri Carevis gareSe mimdinareobs. magram aqac,
daikargeba da ver ityviT, vin xarT, ras warmoad- iseve, rogorc kuWis tkivilis Tu alergiis
genT. davuSvaT, dakargeT axali STabeWdilebebis SemTxvevaSi, Tqvens mexsierebas maSin aqcevT
dafiqsirebis unari. ra mouva Tqvens uaxles yuradRebas, Tu raRac arasworad xdeba, 267
darwmundebiT, Tu raoden araCveulebrivi ram
aris mexsiereba.
dabolos: ramdenadac es Tavi mexsierebas
exeba, modiT, Tqveni mexsiereba Tavidanve CavrToT
saqmeSi. Cven gvinda, rom Tqven daixsomoT ricxvi
37. gaakeTeT yvelaferi, rac saWiroa am ricxvis,
37-is dasaxsomeblad. diax, es iqneba testi.

ra aris mexsiereba

mexsiereba aris informaciis Senaxvisa da


aRdgenis unari. am TavSi mexsierebas ganvixi-
lavT, rogorc informaciis gadamuSavebis erT-
erTi formas. mTeli Cveni yuradReba mimarTuli
iqneba imaze, rom gaCvenoT, Tu rogor aRibeWdeba
informacia Cvens mexsierebaSi da rogor gvavi-
wydeba is (sxva sityvebiT, rogor Semodis infor-
macia mexsierebis sistemaSi da rogor gamodis
am sistemidan). informaciis aRbeWdvisa da aR-
dgenis procesebis ganxilva SesaZleblobas mog-
cemT, daazustoT, Tu ra aris mexsiereba. Cven
daviwyebT 1885 wels gamoqveynebuli pirveli
mecnieruli gamokvleviT mexsierebis Sesaxeb,
Semdeg ki ganvixilavT Tanamedrove mkvlevarTa
mier gamoyofil mexsierebis gansxvavebul for-
magaliTad, gaviwydebaT manqanis gasaRebi, mniS- mebs.
vnelovani TariRi, pasuxi gamomcdelis Seki-
Txvaze, romelic namdvilad iswavleT da ico-
diT. ra Tqma unda, es SemTxvevebi Zalian usia- ebinghausi zomavs mexsierebas
movnod ganicdeba, magram, isic unda gaacnobi-
eroT, rom adamianis tvini saSualod informaci- ramdenad sworia Semdegi debuleba: „masala
is 100 trilion bits itevs. mexsierebidan gar- swrafad gvaviwydeba, Tu is ar aris gaazrebuli
kveuli informaciis amosatanad ki, jer am uzar- da mimarTebaSi moyvanili sxva masalasTan, xolo
mazari moculobis gadaxedva unda moxdes. ami- Semdeg ganmeorebebiT ar aris ganmtkicebuli~.
tomac, ar unda gagikvirdeT, rom zogjer pasuxis sxva sityvebiT, Tu naCqarevad daiswavliT
saWiroebisamebr swrafi amotana ver xerxdeba. masalas, ramdenime dReSi am masalis didi
Cveni mizania, am TavSi agixsnaT, Tu rogor nawili dagaviwydebaT. es mniSvnelovani da
ixsomebT amdens da ratom iviwyebT zogjer uaRresad aqtualuri dakvirveba germanel
Tavi 8 / mexsiereba

imas, rac icodiT. visaubrebT yoveldRiur cxov- fsiqologs, herman ebinghauss ekuTvnis, romelmac
rebaSi daxsomebasa da daviwyebaze. gaecnobiT amgvar kanonzomierebaTa mTeli seria daadgina,
fsiqologiis monacemebs mexsierebis sxvadasxava ramac, Tavis mxriv, mis mier mexsierebis axali
formebis arsebobis da muSaobis Sesaxeb. vime- mecnieruli mimarTulebis Seqmna ganapiroba.
dovnebT, rom mexsierebis Sesaxeb mravalri- ebinghausis es dakvirvebebi damatebiTi sabuTi
cxovani faqtiuri masalis gacnobis Semdeg Tqven iyo mexsierebis Sesaswavlad empiriuli kvle-
vebis upiratesobis saCveneblad, magram amisTvis
mexsiereba (Memory) _ informaciis kodirebis, aucilebeli iyo axali meTodologia da ebin-
268 Senaxvisa da aRdgenis fsiqikuri unari. ghausmac brwyinvaled gaarTva Tavi am amocanas
_ Seqmna mexsierebis kvlevis meTodebi. igi saTvis. Tu mwkrivis aRdgenas naklebi ganmeoreba
iyenebda uazro marcvlebs, romlebic ori Tan- sWirdeboda, vidre Tavidan dasaswavlad iyo
xmovnisa da SuaSi erTi xmovnisgan Sedgeboda, saWiro, iTvleboda, rom informacia Senaxuli
magaliTad, ceg an das. is azrian marcvlebTan iyo da swored amis gamo dasWirda xelmeored
SedarebiT, magaliTad, ZaR, upiratesobas uazro daswavlas naklebi dro.
marcvlebs aniWebda, radgan Tvlida, rom amiT
sufTa mexsierebis kvlevas SeZlebda, Tavisufals
saidan
pirovnebis adrindeli gamocdilebis gavlenebisa
da asociaciebisgan. ebinghausi ara mxolod mkvle- viciT
vari iyo, aramed cdis piric sakuTar eqspe-
ebinghausis daviwyebis mrudi
rimentebSi. igi Tavis Tavze atarebda cdebs da
Tavis Sedegebs TviTonve amowmebda (zomavda). Tu ebinghauss Tavidan 12 ganmeoreba
dasaxsomebeli amocana gansxvavebuli sigrZis sWirdeboda mwkrivis dasaswavlad, xolo
masalis daswavlaSi mdgomareobda. ebinghausi 9 ganmeoreba _ mravali dRis Semdeg xel-
ikvlevda uSualo mexsierebas, sadac amocanis meored dasaswavlad, ekonomiis koeficien-
daxsomeba masalis meqanikur ganmeorebaze iyo ti 25% iqneboda (12-9=3 anu 25%). am pro-
damokidebuli. ceduris gamoyenebiT igi zomavda gansxvave-
ebinghausi Tavis eqsperiments iwyebda uazro bul droiT SualedSi mexsierebaSi Sena-
marcvlebisgan Sedgenili mwkrivis kiTxviT, xuli informaciis raodenobas. mrudi, ro-
pirveli marcvlidan bolo marcvlamde (TiToe- melic man miiRo, gamosaxulia 8.1 suraTze.
uli marcvlis kiTxva zustad dadgenili peri- rogorc xedavT, masalis swraf daviwyebas
odulobiT xeboda). am proceduras imeorebda adgili aqvs daswavlis Semdeg pirvel
manam, sanam mwkrivis igive TanamimdevrobiT aR- dReebSi, xolo Semdeg daviwyebis tempi
dgenas SeZlebda. es ukanaskneli daswavlis TandaTan klebulobs. ebinghausis mrudi
kriteriumad iTvleboda. amis Semdeg xangrZlivi tipuria uSualo mexsierebaze Catarebuli
drois manZilze igi pirveli mwkrivisgan gan- yvela eqsperimentuli monacemisTvis.
sxvavebuli marcvlebisgan Sedgenil mwkrivebs
swavlobda. bolos ebinghausi isev Tavdapirvel
mwkrivs ubrundeboda da ganmeorebebis im rao- ebinghausis gavleniT, fsiqologebi ramdeni-
denobas zomavda, romelic saWiro iyo am mwkri- me aTeuli wlis manZilze Seiswavlidnen uazro
vis uSecdomo (igive TanmimdevrobiT) aRdgeni- marcvalTa daxsomebis da mogonebis procesebs.
mexsierebis am, SeZlebisdagvarad, sufTa formis
Seswavlisas, mkvlevrebi imedovnebdnen, rom
ipovidnen im ZiriTad, bazisur principebs, ro-
melTa daxmarebiTac mexsierebis ufro rTuli
procesebis axsna iqneboda SesaZlebeli. mkvlev-
rebi dRemde cdiloben am bazisuri procesebis
dadgenas, Tumca, axla yuradReba azriani masalis
daxsomebazea gadatanili _ informaciis im saxe-
obaze, romelsac yoveldRiur cxovrebaSi aqvs
ra aris mexsiereba?

adgili.

suraTi
8.1 mexsierebis tipebi
ebinghausis daviwyebis mrudi rodesac mexsierebis Sesaxeb iwyebT fiqrs,
mrudze gamosaxulia uazro marcvalTa daxsomebis pirveli, rac mogdiT TavSi, aris is situaciebi,
raodenoba individTa mier ekonomiis meTodis gamoye- romelSic Tqven iyenebT Tqvens mexsierebas _
nebiT 30 dRis ganmavlobaSi. mrudi swrafad eSveba igonebT Tqvens sayvarel films, meore msoflio
269
qveviT da Semdeg daaxloebiT erT doneze Cerdeba.
omis dawyebis TariRs da a.S. faqtobrivad,
suraTi
8.2

ra Secdomaa daSvebuli
am suraTze?
Tu baWia uceb gadmoxteba magi-
didan da Tqven gaifiqrebT _
`ra unda baWias samzareuloSi?~
amis mizezi Tqveni mexsierebis
procesebis mier samzareulos
situaciis aracnobieri gadamu-
Savebaa, romelic baWias samza-
reulosTvis zedmet elementad
miiCnevs.

mexsierebis erT-erTi umniSvnelovanesi funqcia es magaliTi kargad gviCvenebs gansxvavebas


isaa, rom Tqvens individualur Tu sazogadoeb- mexsierebis gamoyenebis implicitur da eq-
riv warsul gamocdilebaSi SesaZlebeli gaxdes splicitur unarebs Soris. Tqven mier kurdRlis
saWiro informaciis cnobieri moZieba, magram SemCneva implicituri mexsierebis funqcia iyo,
mexsierebis mniSvneloba gacilebiT ufro metia. radgan Tqveni mexsierebis procesebma samza-
masze dayrdnobiT SesaZlebeli xdeba yovelgvari reulos Sesaxeb codna naxatis interpretacias
Zalisxmevis gareSe bevri yoveldRiuri saqmis yovelgvari gansakuTrebuli Zalisxmevis gareSe
Sesruleba. magaliTad, rodesac quCaSi manqanis daukavSira, magram axla Tu gkiTxavT: _ ra aklia
saWesTan zixarT, gza, maRaziebi quCis orive samzareulos am suraTze? am kiTxvaze pasuxis
mxares nacnobi, Cveulebrivia TqvenTvis. es gasacemad eqsplicituri mexsierebis amoqmedeba
mexsierebis meore mniSvnelovani funqciaa, ro- dagWirdebaT. gagiCndebaT kiTxvebi: _ rogoria
melic cnobierebis Caurevlad moqmedebs. mex- tipuri samzareulo? ra aklia? (gaifiqreT
sierebis tipebis ganxilvisas giCvenebT, Tu ro- onkanze an gazquraze?). amrigad, rodesac saWiro
gor muSaobs mexsiereba am funqciebis gansaxor- xdeba mexsierebaSi Senaxuli informaciis gamo-
cieleblad, xSirad aracnobier donezec. yeneba, es SeiZleba moxdes zogjer impliciturad
_ informacia amodis cnobieri Zalisxmevis
gareSe, zogjer ki _ eqspliciturad _ informaciis
implicituri da eqsplicituri amosatanad cnobieri Zalisxmevaa saWiro.
mexsiereba aseTive gansxvavebas aqvs adgili ara mxolod
ganvixiloT suraTi 8.2. ra Secdomaa daSve- warsulis aRdgenis, aramed axali informaciis
buli am suraTze? pirveli, ramac gagakvirvaT, miRebis, anu aRbeWdvis (kodirebis) procesSic.
cocxali kurdRelia samzareuloSi, magram saidan iciT, ra xdeba samzareuloSi? rodesme
saidan modis es gancda? Tqven, albaT, ar dagiswavliaT ra unda xdebodes samzareuloSi,
CamouvliT TiToeul sagans da ar ikiTxavT: _ an rogor unda gamoiyurebodes is? albaT, ara.
Tavi 8 / mexsiereba

es samzareuloSi unda iyos? an _ es kabinetSi ufro savaraudoa, rom es codna Tqven ara-
unda iyos? cnobierad SeiZineT da, piriqiT, samzareuloSi
arsebuli bevri sagnis saxeli, albaT, eqspli-
mexsierebis eqsplicituri gamoyeneba (Explicit uses
citurad daixsomeT. rogorc me-11 TavSi vnaxavT,
of memoty) _ cnobieri Zalisxmeva mexsierebidan
informaciis aRdgenisa.
asociaciebis damyareba sityvebsa da Sinaarss
Soris bavSvobaSi, eqsplicituri mexsierebis
mexsierebis implicituri gamoyeneba (Umplicit uses
procesebze dayrdnobiT xdeba. Tqven daimax-
of memory) _ kodirebis da aRdgenis procesebis
gaucnobiereblad informaciis daxsomeba da sovreT sityva macivari imitom, rom odesRac

270 aRdgena.
viRacam migaqcevinaT yuradReba am sityvaze,
rogorc am konkretuli sagnis saxelze.
es gansxvaveba implicitur da eqsplicitur
mexsierebas Soris Zalian afarTovebs mexsie-
rebis Sesaxeb Sesaswavl sakiTxTa diapazons
(Buchner & Wipich, 2000; Roediger, 1990). tradiciulad,
ebinghausis Semdeg, mkvlevarTa umravlesoba
eqsplicitur mexsierebas Seiswavlida. eqsperi-
mentatorebi, Cveulebriv, informaciis daxso-
mebas Txovdnen cdis pirebs, xolo mexsierebis
Teoriebis mizani iyo, aexsnaT am pirobebSi
daxsomebis da daviwyebis faqtebi da kanon-
zomierebani. axla ki, rogorc Semdgom am Tavis
gacnobisas vnaxavT, Seiqmna meTodebi impli-
cituri mexsierebis Sesaswavladac. amrigad, axla droSi mimdinareobaze amaxvileben yuradRebas
ufro ukeT SegviZlia gavigoT mexsierebis (Anderson, 1996, Anderson et al., 1999): rogor xdeba
saWiroebis da gamoyenebis mravalferovneba. axla gadasvla garkveuli aqtivobis Sesaxeb dekla-
ukve viciT, rom informaciis aRbeWdvis da raciuli faqtebis CamonaTvalidan igive aqti-
aRdgenis procesebSi monawileobs rogorc vobis aracnobier, avtomatur Sesrulebaze? an
eqsplicituri, ise implicituri mexsiereba (Toth., ratom xdeba, rom Cvevis gamomuSavebis Semdeg
et al., 1994). axla ganvixiloT sxva kriteriumis xSirad gviZneldeba am Cvevis gamomuSavebis
safuZvelze gamoyofili mexsierebis formebi. procesis met-naklebad detaluri gaxseneba da
deklaraciuli faqtebis aRdgena, romelic, Tavis
droze, safuZvlad daedo am Cvevis SemuSavebas.
deklaraciuli da proceduruli
am fenomenis TvalsaCinod warmosadgenad
mexsiereba
gavarCioT Semdegi martivi moqmedeba - telefonze
SegiZliaT stvena? aba, midiT, daustvineT; nomris akrefa. Tavidan, rodesac telefonze
Tu stvena ar SegiZliaT, maSin TiTebi daat- darekvas cdilobdiT, gixdebodaT yoveli cifris
kacuneT. mexsierebis romeli formaa pasuxis- akrefis win dafiqreba, anu moqmedebdiT dekla-
mgebeli am moqmedebebze? Tqven SeiZleba gaxsovT raciuli faqtebiT:
kidec, rogor swavlobdiT am moqmedebebs, magram Tavidan unda avkrifo 2,
axla amas yovelgvari Zalisxmevis gareSe ake- Semdeg unda avkrifo 3,
TebT. zemoT moyvanili eqsplicituri da im- Semdeg isev 3
plicituri mexsierebis Sesaxeb magaliTebi da a.S.
faqtebisa da movlenebis daxsomebas exeba, magram, Tu sakmaod xSirad mogiwiaT am nomris
romelsac deklaraciuli mexsiereba ewodeba, akrefa, ukve aRar anawevrebT telefonis nomers
magram, rogorc vxedavT, gvaqvs mexsiereba imisac, cnobierebaSi calkeul cifrebad, aramed
Tu rogor unda vimoqmedoT, an gavakeToT raime, erTianad, uswrafesad, meqanikurad krefT nomers.
rac proceduruli mexsierebis kompetenciaa. am process codnis kompilacia ewodeba (Ander-
ramdenadac am Tavis didi nawili faqtebis da son, 1987). praqtikis Sedegad Tqven SegiZliaT
ra aris mexsiereba?

movlenebis daxsomebas da mogonebas exeba, sxvadasxva moqmedebebis TanmimdevrobiT Sed-


saWiroa imis ganxilvac, Tu rogor viZenT raimes
gakeTebis, an raRac moqmedebis Sesrulebis unars. deklaraciuli mexsiereba (Declarative memory) _
mimarTulia faqtebisa da movlenebis daxso-
proceduruli mexsiereba mimarTulia im
mebaze.
gzebis daxsomebaze, romelic raime moqmedebis
proceduruli mexsiereba (Procedural memory) _
Sesrulebas, an raimes gakeTebas ganapirobebs.
mimarTulia imaze, Tu rogor unda Sesruldes
is safuZvlad udevs perceptuli, kognituri da moqmedeba; rogor, ra gziT unda moxdes per-
motoruli Cvevebis SeZenas. proceduruli ceptuli, kognituri da motoruli Cvevebis
mexsierebis Teoriebi yvelaze xSirad daswavlis SeZena da gamoyeneba.
271
genili sakmaod rTuli moqmedeba cnobierebis formaciis cnobierebaSi amotanas, an mis
Carevis gareSe SeasruloT, magram, amave dros, gamoyenebas warmoadgens. martivad rom vTqvaT,
Tqven ver ixsenebT cnobierad am moqmedebis kodirebas Semoaqvs informacia sacavSi (Senaxva),
calkeul mdgenelebs. Tu isev telefonis maga- akavebs mas, sanam saWiroeba moiTxovs, xolo
liTs davubrundebiT, arc ise iSviaTad, SeiZleba aRdgenas amoaqvs is. axla ufro vrclad ganvi-
SegxvdeT adamiani, romelmac SeiZleba ver xiloT TiToeuli maTgani.
gaixsenos telefonis nomeri, sanam akrefis kodireba saSualebas iZleva, rom mexsierebaSi
imitacias ar gaakeTebs. codnis kompilacia is gare samyaroSi arsebuli sagnebisa da movlenebis
maxasiaTebelia, romlis gamoc proceduruli Sesaxeb warmodgenebi Seiqmnas. mexsierebis
mexsiereba sxva formebSi ar agerevaT. Tu odesme warmodgena Cveulebrivi warmodgenis analo-
Tqvens mSoblebs (an nebismier pirovnebas) giuria. vTqvaT, me mainteresebs rogoria is sau-
ucdiaT TqvenTvis manqanis tarebis swavleba, keTeso saCuqari, romelic Tqven bolo dabadebis
SeiZleba miaqcieT kidec yuradReba, rom dReze miiReT (igulisxmeba, rom es saCuqari
miuxedavad imisa, rom mSoblebi TviTon SeiZleba Tan ar gaqvT). ras gaakeTebT amisTvis? Tqven
Zalian kargi mZRolebic iyvnen, mainc ver SeZles agviwerT am nivTs, mis Tvisebebs. SeiZleba
kargad da sworad gadmoecaT manqanis marTvi- dagvixatoT, an imitacia gaakeToT, rogor iyenebT.
sTvis aucilebel moqmedebaTa Tanmimdevroba. yvela SemTxvevaSi es iqneba realurad arsebulis
Tqven, albaT, imisTvisac migiqceviaT yurad- mxolod warmodgena. miuxedavad imisa, rom arc
Reba, rom codnis kompilacia, zogjer, Sec- erTi maTgani ar aris originalis identuri,
domebis mizezic xdeba. magaliTad, Tu Tqven TiToeuli maTgani mainc garkveul codnas gvaw-
xSirad gixdebaT kompiuterze inglisurad beW- vdis am saCuqris yvelaze mniSvnelovan aspeq-
dva da, SeiZleba iTqvas, rom gawafuli mbeWdavi tebze. mexsierebis warmodgenebi zustad aseve
xarT, udaod SeuwuxebixarT the-s problemas. moqmedeben. maTSi Senaxulia warsuli gamoc-
proceduruli mexsierebis gareSe cxovreba dilebis yvelaze mniSvnelovani niSnebi, rac
uaRresad garTuldeboda, radgan TiToeuli SesaZleblobas gvaZlevs ganviaxloT, warmovid-
moqmedebis Sesruleba yovel jerze nabij-nabij ginoT warsuli gamocdileba.
mogiwevdaT da, miuxedavad amisa, yovelTvis, Tu informacia aRbeWdilia mexsierebaSi, misi
rodesac SecdomiT dabeWdavT, advilad gaarCevT Senaxva drois garkveuli periodis ganmavlobaSi
am Secdomis mizezi ucodinarobaa Tu meqanikuri moxdeba. Senaxvis procesSi Tavis tvinis struq-
Secdoma. turis xanmokle da xangrZlivi cvlilebebi
xdeba. am Tavis bolos vnaxavT, Tu rogor
cdiloben mkvlevrebi daazuston Tavis tvinis
mexsierebis procesebi is adgilebi, sadac xdeba axali da Zveli
informaciis Senaxva. garda amisa, vnaxavT, ra
mexsierebis nebismieri forma moiTxovs sami
xdeba amneziis gansakuTrebul SemTxvevaSi,
saxis mnemur moqmedebas: aRbeWdvas (kodirebas),
rodesac individebi kargaven axali informaciis
Senaxvas da aRdgenas. kodireba aris informaciis
Senaxvis unars.
gadamuSavebis pirveli safexuri, romelic in-
aRdgena ki aginazRaurebT yvela mis winmswreb
formaciis mexsierebis sistemaSi Semosvlas
Zalisxmevas. aRdgenis process SeuZlia wamebSi
emsaxureba. Senaxva akavebs informacias garkv-
uzrunvelyos adre aRbeWdili informaciis
euli drois manZilze. aRdgena Senaxuli in-
Tavi 8 / mexsiereba

migneba da amotana. SegiZliaT gaixsenoT, ra


uswrebs win Senaxvas: _ kodireba Tu dekodireba?
kodireba (Encoding) _ procesi, romlis saSua- axla Zalian advilia amaze pasuxi, magram aseve
lebiTac mexsierebaSi formirdeba mentaluri swrafad gaixsenebT, ras moiazrebs dekodirebis
reprezentaciebi. cneba da aseve darwmunebuli iqnebiT Tqveni
Senaxva (Storage) _ kodirebuli informaciis Se- pasuxis sisworeSi am momentidan ramdenime Tvis
kaveba garkveuli drois manZilze. Semdeg? sakiTxi, Tu rogor aris SesaZlebeli
aRdgena (Retrieval) _ Senaxuli informaciis aR- erTi biti specifikuri informaciis amotana
272 dgena, amotana mexsierebidan. mexsierebaSi arsebuli uzarmazari raodenobis
suraTi
8.3
informaciis gadasvla xangrZliv mexsierebaSi da misi
aRdgena
mexsierebis TeoriebSi aRwerilia informaciis gadasvla xangrZliv
mexsierebaSi da iqidan misi cnobierebaSi amotana Tu gamoiyeneba. TeoriebSi
informaciis Tavdapirveli aRbeWdva miewereba sensorul da xangrZliv
mexsierebas; informaciis gadasvla xangrZliv mexsierebaSi _ Senaxvas,
xolo informaciis gadmosvla ukan _ muSa mexsierebaSi _ aRdgenas

informaciidan, udides interess iwvevs im


fsiqologTa Soris, romelTa mizanic aris imis Sejameba
garkveva, Tu rogor muSaobs mexsiereba da rogor mexsierebas ganvsazRvravT, rogorc infor-
SeiZleba misi gaumjobeseba. maciis gadamuSavebis process. fsiqologebi
marTalia, kodirebis, Senaxvisa da aRdgenis, Seiswavlian mexsierebis sistemaSi informaciis
rogorc damoukidebeli mnemuri procesebis, Sesvlasa da gamosvlas. ebinghausi iyo mex-
daxasiaTeba SedarebiT advilia, magram am sam sierebis pirveli mkvlevari, romelmac Seqmna
process Soris urTierTmoqmedeba sakmaod rTu- kvlevis meTodologia da aRmoaCina daviwyebis
lia. magaliTad, imisaTvis, rom Tqvens mex- siswrafis fundamenturi kanonzomierebani. arse-
sierebaSi vefxvis aRbeWdva moxdes, saWiroa, rom bobs mogonebis eqsplicituri da implicituri
vefxvis cneba gqondeT; aseve, imisaTvis, rom formebi. mexsierebis zogierTi forma Seicavs
mexsierebaSi Cajdes Semdegi winadadeba: _ „is deklaraciul mexsierebas _ faqtebis Sesaxeb
iseTive patiosania, rogorc benediqt arnoldi~, codnas. zogierTi forma ki _ procedurul
saWiroa, rom TiToeuli sityvis mniSvneloba informacias _ codnas, rogor Sesruldes esa
gavixsenoT, unda vicodeT inglisuri gramatikis Tu is amocana. kodirebis, Senaxvisa da aRdgenis
wesebi, romlebic sityvebs winadadebebad kravs, Zireuli procesebi kompleqsurad moqmedeben
dabolos, Sesabamis kulturasTan dakavSirebul da gvexmarebian axali gamocdilebis SeZenasa
informaciasac unda vflobdeT, kerZod, Tu da gamoyenebaSi.
rogori patiosani iyo benediqt arnoldi,
revoluciuri omis es cnobili moRalate.
axla Tqven ukve mzad xarT, ufro Rrmad
gaecnoT informaciis kodirebis, Senaxvisa da sensoruli mexsiereba
aRdgenis procesebs. Semdgom Cven xanmokle
mexsierebis formebs ganvixilavT, sensoruli
mexsierebiT daviwyebT da xangrZlivi mexsie- daviwyoT mexsierebis zogierTi formis si-
sustis demonstraciiT. 8.4 suraTze sakmaod
sensoruli mexsiereba

rebis formebze gadavalT (sur. 8.3); agixsniT,


rogor vixsomebT da ratom gvaviwydeba. Cveni rTuli vizualuri scenaa gamosaxuli. gTxovT,
mizania, rom samudamod gaacnobieroT, Tu sad momentalurad (daaxloebiT 10 wamis ganmavlo-
da rogor iyenebT Tqvens mexsierebas. vimedovnebT, baSi) SexedoT mas da Semdeg furceli daafaroT.
rom es Tqveni mexsierebis zogierTi aspeqtis amis Semdeg ramdenime kiTxvas dagisvamT
gamosworebaSi dagexmarebaT. suraTTan dakavSirebiT:

sensoruli mexsiereba (Sensory memory) _

273
suraTi
8.4

ramdens daixsomebT am
scenidan?
aTi wamis ganmavlobaSi uyureT am
naxats, Semdeg furceli daafareT
da ecadeT, upasuxoT teqstSi
dasmul SekiTxvebs. Cveulebriv,
xatiseburi mexsiereba mxedvelo-
biTi velidan mcire xniT mxolod
wamier xats inaxavs.

1. ra iaraRi uWiravs patara biWs suraTis


qveda nawilSi? xatiseburi mexsiereba
2. ras akeTebs kaci suraTis zeda nawilis mexsierebis mkvlevrebma sensorul mexsierebas
SuaSi? sensorul sferoSi xatiseburi mexsiereba uwodes
3. suraTis dabal marjvena kuTxeSi qals (Naisser, 1967). xatiseburi mexsiereba umciresi
qolga marjvena xelSi uWiravs Tu marcxenaSi? drois ganmavlobaSi inaxavs aRqmuli informa-
am kiTxvebze pasuxis gasacemad, albaT, su- ciis Zalian did raodenobas. xatiseburi mexsie-
raTze xelmeored daxedva mogindebaT, ara? reba, anu xati daaxloebiT wamis naxevars
sabednierod, amgvari, xelmeored gadaxedvis grZeldeba. pirvelad masze dakvirveba moxda
SesaZlebloba Cadebulia Tqvens mexsierebaSi. eqsperimentSi, sadac cdis pirebs, ekranze wamis
fsiqologebi varaudoben, rom sensoruli mexuTedis ganmavlobaSi miwodebuli informa-
mexsiereba yovel sensorul modalobas gaaCnia. ciis aRdgena evalebodaT.
TiToeuli sensoruli mexsiereba gamRizia-
neblis fizikur Tvisebas wamis, an wamze naklebi
saidan
Tavi 8 / mexsiereba

drois ganmavlobaSi inaxavs. es mexsiereba kidev


ufro afarToebs garemodan informaciis miRebis viciT
SesaZleblobas. am azris naTelsayofad mxedve-
lobiT da smeniT sensorul mexsierebaze Cata- xatiseburi mexsiereba
rebul ramdenime gamokvlevas moviyvanT. jorj sperlingi (1969-1963) cdis pirebs
awvdida asoebsa da cifrebisgan Sedgenil
xatiseburi mexsiereba (Iconic memory) _ sam mwkrivs

274
7 1 V F Semdeg odnav dagvianebiT xdeboda. 8.5 suraTze
X L 5 3 Cans, rom intervalis gaxangrZliveba nulidan
B 4 W 7 erT wamamde aRdgenili wevrebis raodenobas
amcirebs. fsiqologebma zustad gamoiangariSes
cdis pirebs sTxovdnen ori gansxvave-
is dro, romelic xatiseburi mexsierebidan in-
buli amocanis Sesrulebas. masalis mTli-
formaciis waSlas sWirdeba (Gegenfurtner & Sperling,
anad aRdgenis SemTxvevaSi maT unda aRed-
1993; Loftus et al., 1992). imisTvis, rom maqsimalurad
ginaT maqsimaluri raodenoba, rasac SeZ-
cota ram daikargos Cveni mxedvelobiTi sam-
lebdnen. Cveulebriv, am SemTxvevaSi daax-
yarodan, mexsierebis procesebma Zalian swrafad
loebiT oTxi wevris aRdgena xdeboda.
unda gadaitanon informacia ufro myar sacavSi.
cdis pirTa meore nawils masalis nawi-
gaiTvaliswineT, rom xatiseburi mexsiereba
lobriv aRdgenas sTxovdnen, anu am dros
ar aris fotografiuli mexsierebis sinonimi,
maT mxolod erTi mwkrivi unda aRedginaT.
rogorc amas SeiZleba zogierTi Tvlides. fo-
masalis miwodebis Semdeg gaismoda daba-
tografiuli mexsierebis teqnikuri cnebaa
li, saSualo, an maRali bgeriTi signali,
eideturi warmodgena: _ xalxs, romelsac gaaCnia
romelic cdis pirs miuTiTebda, romeli
eideturi warmodgenebi, SeuZlia ufro didi
mwkrivi unda aRedginaT. sperlingma daad-
xnis ganmavlobaSi, vidre xatisebur mexsierebas,
gina, rom ganurCevlad imisa, romeli mwkri-
detalebSi aRadginos suraTi _ TiTqos aRiqvams
vis aRdgenas mosTxovdnen, cdis pirebi am
da aRwers mas. „xalxi~ realurad bavSvebia,
mwkrivs srulad aRadgendnen.
radgan dadgenil iqna, rom bavSvTa Soris 8%,
xolo mozrdilTa Soris 0%-ia eidetikosi (Neath,
imis gamo, rom cdis pirebs zustad SeeZloT 1998). ar arsebobs met-naklebad damakmayofile-
aRedginaT bgeriTi signalis Sesabamisi nebis- beli Teoria, romelic axsnida, Tu ratom qreba
mieri mwkrivi, sperlingma daaskvna, rom mTeli asakTan erTad eideturi warmodgenebi (Crowder,
miwodebuli informacia xatisebur mexsierebaSi 1992). miuxedavad amisa, Tu Tqven, am wignis
gadadis. es miuTiTebs am ukanasknelis did mkiTxveli, damamTavrebeli klasis moswavle
moculobaze. amave dros, masalis sruli da an kolejis studenti xarT, Tqven namdvilad
nawilobrivi aRdgenis meTodiT gansxvavebuli ar geqnebaT eideturi warmodgenebi.
raodenobiT masalis aRdgena gviCvenebs, rom
informaciis swrafi daviwyeba xdeba: masalis
sruli aRdgenis moTxovnis SemTxvevaSi cdis eqo-mexsiereba
pirebs ar SeeZloT xatisebur mexsierebaSi
bgerebze sensorul mexsierebas eqo-mexsiereba
asaxuli mTeli informaciis srulad mogoneba.
ewodeba. eqo mexsiereba, iseve rogorc xati-
es dadasturda eqsperimentSi, romlis drosac
seburi, mcire xniT inaxavs ufro met infor-
bgeriTi signalis miwodeba masalis eqspoziciis

suraTi
8.5
sensoruli mexsiereba

mogoneba nawilobrivi aRdgenis


meTodiT
uwyveti mrudi gviCvenebs nawilobrivi
aRdgenis meTodiT daxsomebuli masalis
saSualo raodenobas rogorc uSualod
miwodebis Semdeg, ise mogvianebiT. Sedare-
bisTvis, wyvetili xaziT mocemulia masa-
lis mogoneba sruli aRdgenis meTodiT
(sperlingi, 1960).

275
macias, vidre daviwyebamde misi aRdgenis unari yuradReba imas miaqcieT, rom moqmedi fizi-
gaaCnia adamians (Crowder & Morton, 1969; Darvin et al., kuri gamRizianebeli erTi da igive iyo, magram
1967). eqo-mexsiereba, xatisebur mexsierebasTan mxolod maSin irRveoda eqo-mexsiereba, rodesac
SedarebiT, 5-10 wamiT metxans grZeldeba. misi cdis pirebi mwkrivis da mee-s kategorizacias
aseTi xangrZlivoba SeiZleba droSi bgeraTa axdendnen (asoebsac da sufiqssac adamianis xmiT
Tanmimdevari urTierTdakavSirebis gzebs davu- wakiTxulad miiCnevdnen). amrigad, kodirebis
kavSiroT. magaliTad, rodesac vusmenT wina- da Senaxvis ukve uadres safexurze mniSvneloba
dadebas, yoveli bgeris Tanmimdevari Semosvla aqvs informaciis gadamuSavebas.
xdeba Cvens yurSi. eqo-mexsiereba gvexmareba, Tqven, albaT, dasvamT kiTxvas: ratom aqvs
rom es calkeuli bgerebi mTlianobebad Seikras. sensorul mexsierebas ori ZiriTadi niSani –
eqo-mexsierebaze Catarebulma gamokvlevebma wamebis manZilze grZeldeba da advilad irRveva.
gamoavlina sensoruli mexsierebis meore mniS- saqme isaa, rom es niSnebi garemosTan Cvens
vnelovani Tviseba: axlad Semosuli informacia urTierTobas asaxavs. Cvenze mudmivad moqmedebs
advilad gandevnis winas. Tu vinme sityvaTa axali mxedvelobiTi da smeniTi gamRizianeb-
mwkrivs gikiTxavT, yoveli axali sityva gadaaad- lebi. es axali informacia gadamuSavebas moi-
gilebs winas eqo-mexsierebaSi. mkvlevrebi Tavi- Txovs. sensoruli mexsierebis xangrZlivoba
danve darwmunebulni iyvnen, rom bgeraTa msgav- sakmarisia imisaTvis, rom garemos cvalebadoba
seba gansazRvravs sityvaTa amovardnas eqo- asaxos, magram arc imdenad Zlieria, rom winaaR-
mexsierebidan (Crowder, 1976), magram axla ukve mdegoba gauwios axal sensorul STabeWdi-
viciT, rom amis mizezi msmenelis mier smeniTi lebebs. Cven Semdgom mexsierebis gadamuSavebis
gamRizianeblebis kategorizaciac SeiZleba iyo im saxeebs ganvixilavT, romlebic SesaZlebels
(Ayres et al., 1979). garedan smeniTi informaciis xdian ufro xangrZlivi droiT daxsomebas.
Semosvlisas Tqven am gamRizianeblebis nakadis
nawilebad dayofas axdenT _ gansazRvravT, ro-
meli bgerebi erTiandeba mTlianobebad. eqo- Sejameba
mexsiereba damokidebulia imaze, Tu rogor aj-
sensoruli mexsiereba garemodan informaciis
gufebT smeniTi modalobiT Semosul gamo-
Semosvlas uzrunvelyofs. xatiseburi mexsiereba
cdilebas (LeCompte & Watkins, 1995).
mxedvelobiTi mexsierebis formaa, romelic
SesaZleblobas gvaZlevs didi raodenobis
saidan informacia umciresi drois manZilze SevinaxoT.
eqo _ mexsiereba asaxavs gamRizianeblebs, Tumca,
viciT
is ufro didxans grZeldeba, vidre xatiseburi
kategorizacia gavlenas axdens eqo- mexsiereba, mas axali informacia ufro advilad
mexsierebaze arRvevs.

studentebze Catarda mexsierebis eqspe-


rimenti, sadac maT ekiTxebodaT asoTa
mwkrivi, romelsac sufiqsi mosdevda. xanmokle mexsiereba da muSa
sufiqsi yovelTvis erTi saxis iyo da
mexsiereba
JRerda, rogorc Txis kikini _ mee. eqs-
Tavi 8 / mexsiereba

perimentis erT seriaSi monawile cdis


pirebi darwmunebulni iyvnen, rom es xma sanam am Tavis wakiTxvas daiwyebdiT, Tqven,
namdvilad cxvars ekuTvnoda, xolo meore SeiZleba, arc icodiT, rom xatiseburi da eqo-
seriaSi ki darwmunebulni iyvnen, rom am mexsiereba gqondaT, magram SeiZleba icodiT
xmas adamiani gamoscemda (rac, marTlac, kidec, rom gagaCniaT mexsierebis iseTi forma,
ase iyo). aRmoCnda, rom sufiqsi mxolod
im SemTxvevebSi Sedioda eqo-mexsierebaSi, eqo-mexsiereba (Echoic memory) _ mexsiereba,
Tu cdis pirebi Tvlidnen, rom xma ada-
276 mianis iyo (Neath et al., 1993).
romelic mxolod xanmokle droiT informaciis operaciebs, romlebic xels Seuwyoben Zebnis
Senaxvas uzrunvelyofs. ganvixiloT Zalian procesis warmatebiT dasrulebas. ganxilva
Cveulebrivi SemTxveva, rodesac satelefono xanmokle mexsierebaze saubriT daviwyoT.
wignSi amoikiTxeT nacnobis telefonis nomeri.
Tu es nomeri dakavebulia, Tqven isev dagWirdebaT
telefonebis wignSi Caxedva. es magaliTi gasa- xanmokle mexsierebis
gebs xdis, Tu ratom gamoyves mkvlevrebma mex- moculobis SezRuduloba
sierebis calke forma, romelsac xanmokle mex- xanmokle mexsierebis ZiriTadi funqcia erT-
siereba uwodes. jeradi aRqmiT informaciis uSualo aRbeWdvaa
Tqven ar unda warmoidginoT, rom xanmokle cnobierebaSi. me-5 TavSi aRvniSneT, rom yurad-
mexsiereba specialuri adgilia, sadac dax- Rebis funqcia gare samyarodan garkveul obieq-
somebuli masala Sedis; is meqanizmi ufroa, tTa da movlenaTa seleqciaa. ramdenadac Tqveni
romelic SemecnebiT SesaZleblobebs warmod- yuradRebis moculoba SezRudulia, imdenad,
genaTa momcro sqemaze uyris Tavs (Covan, 1999; SezRuduli iqneba xanmokle mexsierebaSi Semo-
Shiffrin, 1993), magram xanmokle mexsierebis resur- suli informaciis raodenoba. xanmokle mexsie-
sebi Zalian cvalebadi da aramyaria. Tu te- rebis SezRudul moculobas yuradRebis SezRu-
lefonis nomris magaliTs gavixsenebT, imisTvis, duloba ganapirobebs.
rom ar dagaviwydeT informacia (am SemTxvevaSi xanmokle mexsierebis moculobis dasadgenad
telefonis nomeri), Tqven sagangebo zomebi unda mkvlevrebma uSualo mexsierebis testi gamoi-
miiRoT, raTa ufro saimedod aRbeWdoT is. Cven yenes. SeiZleba, odesaRac Tqvenc SegisrulebiaT
ufro farTod xanmokle mexsierebis im tipis msgavsi amocana:
SesaZleblobebs gavecnobiT, romelic eqspli- erTxel waikiTxeT mocemuli cifrebi, xolo
cituri mexsierebis ganxorcielebas uwyobs Semdeg CamowereT igive TanmimdevrobiT, ram-
xels. amas imitom vusvamT xazs, rom implicituri densac SeZlebT:
mexsierebis xanmokle formebis Seswavla mkvlev-
8 1 7 3 4 9 4 2 8 5
rebma mxolod axla daiwyes (McKone & Trynes,
ramdeni CamowereT sworad?
1999). winaswari monacemebiT, implicitur mexsie-
axla waikiTxeT asoebisgan Semdgari mwkrivi
rebasac SeiZleba gaaCndes xanmokle forma, sai-
da, aseve, ramdensac SeZlebT, aRadgineT igive
danac informacia implicituri mexsierebis
TanmimdevrobiT.
xangrZliv formaSi gadava.
amave qveTavSi Cven informaciis mexsierebaSi I M R S O F L P T Z B
gadamuSavebis kidev erT formas SevexebiT, ramdeni aRadgineT sworad?
romelic azrebisa da qcevebis Tanmimdevar da Tu Tqven sxva adamianebisgan ar gamoirCeviT,

xanmokle mexsiereba da muSa mexsiereba


yovelwuTier mimdinareobas gansazRvravs. es daaxloebiT xuTidan cxra erTeuls aRadgenT.
aris muSa mexsiereba. rogorc vnaxavT, muSa jorj mileris (George Miller, 1976) mixedviT, ada-
mexsiereba gamoiyeneba iseTi amocanebis Sesas- miani saSualod ixsomebs Svid (plus, an minus
ruleblad, rogoricaa metyveleba da msjeloba or) erTeuls, romelsac igi „magiur cifrs~
(Baddeley, 1986). davuSvaT, Tqven cdilobT, daix- uwodebda. es vrceldeba SemTxveviTi wesiT
somoT telefonis nomeri da iwyebT fanqris ganlagebuli cifrebis, asoebis, marcvlebis,
da qaRaldis Zebnas, raTa CaiweroT is. Tqveni sityvebis da nebismier azrian Tu nacnob
xanmokle mexsiereba gaZlevT SesaZleblobas, masalaze.
SeaCeroT telefonis nomeri Tqvens mexsierebaSi, uSualo mexsierebis testiT xanmokle mexsie-
muSa mexsiereba ki arCevs da iyenebs im fsiqikur rebis SesaZleblobebi gadafasebulia, radganac
cdis pirebs SesaZlebloba aqvT, amocanis
xanmokle mexsiereba (Short-term memory (STM) _ mex- Sesasruleblad sxva wyaroebic gamoiyenon. gaix-
siereba, seneT, magaliTad, rom eqo-mexsiereba SesaZ-
leblobas gaZlevT, xmamaRla wakiTxuli masa-
lidan ukeT daixsomoT bolo ramdenime wevri
277
(Tu sufiqsi ar erTvis Tan). arsebobs faqtorebi, da gansxvavebuli droiTi intervalebis
romlebic amcireben xanmokle mexsierebis gamoyenebiT mraval cdis pirze Catarda.
moculobas oridan oTxamdec ki (Crowder, 1976), rogorc 8.6 suraTze Cans, aRdgenili
magram Tu mxolod es aris is raodenoba, riTac masalis raodenoba sul ufro iklebs
iwyebT informaciis SeZenas, maSin ratom aris, aRbeWdvasa da mogonebas Soris, drois
rom xSirad verc amCnevT Tqveni mexsierebis zrdasTan erTad. sami wamis Semdeg ukve
aseT SezRudulobas? adgili hqonda daviwyebas, 18 wamis Semdeg
ki cdis pirebs aRaraferi axsovdaT.
ganmeorebis SesaZleblobis ararsebobis
xanmokle mexsierebis SemTxvevaSi aRdgenili masalis raodenoba
mcirdeba drois gasvlasTan erTad (Pater-
mniSvneloba
son & Paterson, 1959).
miuxedavad imisa, rom xanmokle mexsierebis
moculoba sakmaod SezRudulia, es mexsiereba
Sedegi aradamakmayofilebelia imis gamo, rom
Tavis funqcias mainc warmatebiT asrulebs ori
informaciis ganmeoreba ar moxda. aradamakma-
mizezis gamo: pirveli, mas aqvs informaciis
yofilebelia imitomac, rom moxda am informa-
ganmtkicebis SesaZlebloba ganmeorebebisa da
ciis distraqtoris masalasTan interferencia
dajgufebis saSualebiT da, meore, xanmokle
(interferenciaze Cven Semdgom vimsjelebT).
mexsierebidan informaciis amotana Zalian swra-
Tqven, albaT, SegimCneviaT, rom rodesac
fad xdeba.
wveulebaze pirovnebas gacnoben, is Tavis saxels
da gvars geubnebaT, romelic xSirad swrafadve
ganmeoreba gaviwydebaT. erT-erTi ZiriTadi mizezi amisa
Tqven, albaT, SegimCneviaT, rom saukeTeso isaa, rom saWiroa dro am saxelisa da gvaris
gza Tqveni nacnobis erTxel amokiTxuli tele- ganmeorebisaTvis. aba, scadeT, rodesac gagac-
fonis nomris daxsomebisaTvis ramdenjerme misi
gonebaSi (an xmamaRla) ganmeorebaa. daxsomebis
am teqnikas SemaCerebeli ganmeoreba ewodeba.
ra mosdis ganmeorebis gareSe informacias,
kargad Cans erT-erT maxvilgonier eqsperimentSi.

saidan
viciT

xanmokle mexsierebaSi ganmeorebis


gareSe informaciis daviwyeba xdeba
cdis pirebs ukiTxaven sam Tanxmovans,
magaliTad, F, C da V-s. maT es Tanxmovnebi
gansxvavebuli droiTi intervalis Semdeg
unda aRadginon, romlis xangrZlivoba 3-
Tavi 8 / mexsiereba

dan 18 wamamde meryeobs. ganmeorebis


Tavidan asacileblad, kodirebasa da suraTi
8.6
aRdgenas Soris CarTulia xelis SemSleli
amocana (distraqtori): cdis pirebs aZ- xanmokle mexsiereba ganmeorebis
leven samniSna ricxvs da avaleben ukuRma gareSe
daiTvalon samis gamoklebiT manam, sanam rodesac intervali stimulis miwodebasa da
im sami Tanxmovnis aRdgenis niSans mis- aRdgenas Soris sxva amocaniT aris Sevsebuli
(distraqtoriT), mexsierebis moculoba mcirdeba,
278
cemen. eqsperimenti sxvadasxva Tanxmovnebis
ramdenadac intervali izrdeba.
noben adamians, manam, sanam saubars gaagrZeleb- saidan
deT, gaimeoreT ramdenjerme misi saxeli da
viciT
gvari.
amrigad, SegviZlia davaskvnaT, rom ganmeoreba dajgufebis (Chanking) upiratesoba
dagexmarebaT, raTa SevinarCunoT informacia
S.F-is oqmi gviCvenebs mis gonebamaxvi-
xanmokle mexsierebaSi. magram, Tu es informacia
lobas. ramdenadac is grZel distanciebze
sakmaod rTulia, an didia gasameoreblad, maSin
darboda, man SeamCnia, rom mwkrivis bevri
mis SenarCunebaSi dajgufebis strategia dagex-
cifri SeiZleba dajgufebuliyo, rogorc
marebaT.
garbenis dro sxvadasxva distanciaze. maga-
liTad, man moaxdina 34925614935 mwkrivis
dajgufeba (Chunking) Semdegi saxiT dekodireba: - 3:49,2 aris
jgufi (Chank) azris matarebeli informaciis sarekordo dro; 56,14 aris 10 milis distan-
erTeulia (Anderson, 1996). es erTeuli SeiZleba ciaze garbenis dro; 9,35 sWirdeba 2 milis
erTi aso an erTi cifri, an ramdenime wevrisgan garbenas. Semdgom dasaxsomebeli mwkrivis
Semdgari jgufi, sityvac da winadadebac ki iyos. dasajgufeblad S.F. iyenebda, agreTve, asaks,
magaliTad, cifrebis es Tanmimdevroba 1 9 8 4 oTxi RirSesaniSnav TariRebs, specialur cif-
erTeulisgan Sedgeba da Tavisuflad jdeba robriv kodebs. aseve, SeeZlo mas Tavisi
xanmokle mexsierebis moculobaSi. magram Tu xangrZlivi mexsiereba gamoeyenebina, raTa
Tqven am cifrebs aRiqvamT, rogorc weliwads grZeli, SemTxveviTi wesiT dalagebuli
(1984 weli), an jorj orvelis wignis _ „1984" wevrebi azrian jgufebad gaeerTianebina.
saTaurs, maSin es erTi erTeuli iqneba da Tqvens magram, amave dros, S.F-s asoebze saSualo
xanmokle mexsierebaSi sxva masalisTvisac dagr- mexsiereba hqonda, radgan ar hqonda gamo-
CebaT adgili. dajgufeba (Chunking), msgavsebis muSavebuli asoTa mwkrivis dajgufebis
an sxva maorganizebeli principis safuZvelze, araviTari strategia (Chase & Ericsson, 1981;
dasaxsomebeli masalis patar-patara jgufebad Ericsson & Chase, 1982).
rekonfiguraciis an xangrZliv mexsierebaSi
Senaxul informaciaze dayrdnobiT ufro didi S.F-is msgavsad, Tqvenc SegiZliaT, axlad
jgufebis (patterns) Seqmnis procesia (Baddeley, 1994). Semosuli informaciis gadastruqtureba moax-
ramdeni erTeulisgan Sedgeba cifrebis mwkrivi dinoT Tqveni pirovnuli gamocdilebidan gamom-
_ 19411917186518121776? dinare (magaliTad, daukavSiroT is megobrebis,
im SemTxvevaSi, Tu erTeulad ganixilavT an naTesavebis asaks), an daukavSiroT axali masala
TiToeul cifrs, Tqveni pasuxi iqneba „20“, xolo Tqvens xangrZliv mexsierebaSi arsebul kodebs.

xanmokle mexsiereba da muSa mexsiereba


Tu am Tanmimdevrobas gaanawilebT amerikis maSinac ki, rodesac Tqven ver SeZeliT Tqvens
SeerTebul Statebis istoriaSi momxdari omebis xangrZliv mexsierebaSi arsebuli wesebis,
mixedviT, pasuxi iqneba „5~. Tu Tqven meore mniSvnelobebis Tu kodebis gamoyeneba, am stra-
strategias airCevT, erTi Tvalis gadavlebiTac tegiiT sargebloba mainc SesaZlebelia. SegiZ-
Zalian gagiadvildebaT igive TnmimdevrobiT am liaT daajgufoT ritmis, riTmis, an droiTi
mwkrivis aRdgena, xolo Tu am mwkrivs, rogorc intervalebis mixedviT (magaliTad, 181379256460-
20 damoukidebeli erTeulisgan Semgars ganixi- dan miiRebT 4 erTeuls: 181, 379, 256 da 460).
lavT, ara Tu misi TanmimdevrobiT, aramed srulad yoveldRiuri gamocdilebidan Tqven iciT, rom
aRdgenasac verafriT SeZlebT. aseTi dajgufebis principi mSvenivrad muSaobs
Tqveni xanmokle mexsierebis moculoba telefonis nomris damaxsovrebisas.
aucileblad gaizrdeba, Tu Tqven didi mocu-
lobis masalis ramdenime jgufSi gaerTianebis xanmokle mexsierebidan informaciis
gzas monaxavT. cnobil pirovnebas S. F-s (igi aRdgena
gamoCenili mrboleli iyo) 84 cifris daxsomeba
ganmeorebasa da dajgufebazea damokidebuli,
SeeZlo maTi distanciis garbenis droTa mixedviT
Tu rogor aRibeWdeba informacia, raTa uzrun-
dajgufebis safuZvelze.
velyofil iqnes misi Senaxva, magram am 279
cifrebs Soris ar iyo. Stenbergma daiT-
strategiuli midgomis gareSec aRmoCnda, rom
vala es dro da aRmoCnda, rom testuri
xanmokle mexsierebidan masalis aRdgena Zalian
masalis aRbeWdvasa da Semdeg pasuxs sWir-
efeqturia. saul Stenbergis klasikur gamok-
deboda 400 miliwami, xolo 35 miliwami _
vlevaTa seriaSi (Saul Sternberg, 1966, 1969) gamoye-
am gamRizianeblis (cifris) mexsierebaSi
nebuli iyo amocana, romelic naTelyofda im
Senaxul informaciasTan Sedarebas. erTi
did siswrafes, romliTac cdis pirebi xanmokle
wami sWirdeba 30 aseT Sedarebas. rogorc
mexsierebaSi Semosul informacias afasebdnen.
vxedavT, xanmokle mexsierebidan infor-
maciis aRdgena araCveulebrivad efeqturi
saidan aRmoCnda.
viciT
miuxedavad imisa, rom Stenbergis Sedegebis
xanmokle mexsierebidan masalis asaxsnelad gansxvavaebuli Teoriebi iyo Semo-
efeqturi aRdgena Tavazebuli (Ratcliff, 1978. Townsend, 1971, 1990),
cdis pirebs didi raodenobiT Catare- yvela Tanxmdeba, rom xanmokle mexsierebidan
buli cdebis TiToeul jerze eZleodaT informaciis amotana Zalian swrafad xdeba.
dasaxsomebeli masala, romelic erTidan modiT, gavakeToT garkveuli daskvnebi am aRmo-
eqvsamde erTeuls moicavda, magaliTad, Cenidan da paraleli gavavloT did samecniero
cifrebs 52946. cdidan cdamde es masala biblioTekasTan. mocemul biblioTekaSi wig-
icvleboda imis mixedviT, Tu romeli da nebis didi raodenobaa (aRsaqmel STabeWdilebaTa
ramdeni cifri iyo miwodebuli. TiToeuli didi raodenoba), magram, Tqvenda samwuxarod,
saxis masalis miwodebis Semdeg Stenbergi yovel jerze mxolod sami wigniT sargeblobis
maSinve sTavazobda erT gamosacdel tests ufleba gaqvT (xanmokle mexsierebis SezRuduli
– cifrs, romlis Sesaxebac cdis pirebs moculoba). davuSvaT, rom yoveli msurveli
unda eTqvaT, Sedioda Tu ara es cifri wigns Zalian swrafad kiTxulobs (xanmokle
uSualod mis mier aRqmul masalaSi.
Tavi 8 / mexsiereba

damokidebuli cvladi cnobis siswrafe


muSa mexsiereba (Working memory) _ mexsierebis
iyo. ramdenad swrafad SeeZlo cdis pirs
unari, romelic gamoiyeneba, rogorc iseTi
daeWira xeli Rilakze, romelzec aRniS-
amocanebis Tanmxlebi, rogoricaa mizezobrioba
nuli iyo „diax~, raTa daedasturebina, da metyveleba. Sedgeba fonologiuri yulfis,
rom axsovda, rom es cifri iyo dasaxso- sivrciT-vizualuri matricisa da centraluri
mebel masalaSi da daeWira xeli Rilakze aRmasruleblisagan.
aRniSvniT „ara~, raTa eCvenebina, rom dar- dajgufeba (Chunking) _ informaciis calkeul
wmunebuli iyo, rom es cifri miwodebul wevrTa dajgufebis procesi msgavsebis an sxva
280 maorganizebeli principis safuZvelze.
meoreSi da paralelurad ukuRma iTvaloT samis
gamoklebiT 132-dan, am SemTxvevaSi Tqven mex-
sierebas ufro met moTxovnebs uyenebT. mkvlev-
rebma gaaanalizes mexsierebis is funqciebi,
romlebic yoveldRiur cxovrebaSi gWirdebaT
da Seqmnes Teoria muSa mexsierebis Sesaxeb,
sadac es ukanaskneli klasikuri xanmokle mexsie-
rebis formad ganixiles (Healy & McNamara, 1996).
alan bedlim da misma kolegebma (Alan Baddeley,
1986, 1992; Baddeley, Andrade, 2000) muSa mexsierebaSi
sami komponenti gamoyves:
fonologiuri sacavi: masSi xdeba enaze
(metyvelebaze) dafuZnebuli informaciis Semos-
vla da misi gamoyeneba. fonologiuri sacavi
ratom aris informaciis aRdgena xanmokle
mexsierebidan biblioTekaSi wignis nawilobriv emTxveva xanmokle mexsierebas. ro-
monaxvis analogiuri? desac daxsomebis mizniT imeorebiT am wuTSi
mosmenil TqvenTvis ucnob telefonis nomers,
am dros fonologiuri sacavis moqmedebas
mexsierebidan informaciis amotanis siswrafe). eyrdnobiT;
aseTi unaris gamo Tqven mSvenivrad isargeblebT mxedvelobiT-sivrciTi sqema: _ is fonolo-
biblioTekiT da iSviaTad gaacnobierebT bib- giuri sacavis msgavs funqcias asrulebs, oRond
lioTekaSi moqmed ganawess sami wignis gatanis sivrciTi da mxedvelobiTi STbeWdilebebis
Sesaxeb. Tqveni xanmokle mexsierebac msgavs mimarT. Tu, magaliTad, vinme gkiTxavT, ramdeni
samuSaos asrulebs informaciis miRebasa da merxia Tqvens auditoriaSi, Tqven mxedvelobiT-
efeqtur aRdgenas Soris. sivrciTi sqemis SesaZleblobebs iyenebT audi-
toriis warmosadgenad da Semdeg iTvliT mer-
xebis raodenobas;
centraluri aRmasrulebeli _ aq xdeba
muSa mexsiereba yuradRebaze kontroli da fonologiuri saca-
Cven gansakuTrebiT gavamaxvileT yuradReba vidan da sivrciT-mxedvelobiTi sqemidan
xanmokle mexsierebaze da im rolze, romelsac miRebuli informaciis koordinacia. yovelTvis,
xanmokle mexsiereba asrulebs axali infor- rodesac gaqvT amocana, romelic fsiqikur pro-
maciis eqspliciturad aRbeWdvis procesSi. ro- cesTa koordinacias moiTxovs, Tqven centra-

xanmokle mexsiereba da muSa mexsiereba


gorc adre aRvniSneT, Tqven gWirdebaT kidev luri aRmasruleblis funqcias eyrdnobiT,
iseTi mexsiereba, romelic mudmiv aqtivobaSia romelic warmarTavs Tqvens fsiqikur SesaZleb-
da nebismier momentSi nebismieri Tqveni moqme- lobebs amocanis sxvadasxva aspeqtis gadasa-
debis ganxorcielebis SesaZleblobas mogcemT, wyvetad (am sakiTxs me-9 TavSi davubrundebiT).
mexsierebis im formebisgan gansxvavebiT, rome-
xanmokle mexsierebis muSa mexsierebis cnebis
lic faqtebis aRbeWdvas udevs safuZvlad. amave
ufro farTo konteqstSi Seyvana amtkicebs im
dros, aucilebelia mexsierebis TvalsaCino
mosazrebas, rom xanmokle mexsiereba procesia
Sedegis gamovlenamde mimdinare procesebic.
da ara _ lokaluri adgili. SemecnebiTi saqmia-
gaxsovT, albaT, am Tavis dasawyisSi Cven gTxoveT
noba, magaliTad, metyvelebis procesi Tu
dagexsomebinaT ricxvi. SegiZliaT moigonoT
problemuri situaciis gadawyvetis msgavsi kog-
es ricxvi? Tu SeZeliT misi mogoneba, maSasadame,
nituri aqtioba, bevri gansxvavebuli elementis
Tqven aqtiurad warmoidgineT daxsomebuli
swraf da Tanmimdevar amoqmedebas da CarTvas
ricxvi – es mexsierebis sxva funqciaa. Tu Cven
moiTxovs. muSa mexsiereba SegiZliaT ganixiloT,
gTxovT, gaakeToT raRac ufro rTuli, maga-
rogorc aucilebeli elementebis sagangebo da
liTad, gadaisroloT burTi erTi xelidan
xanmokle mobilizacia. Tu gindaT, ukeT daak-
281
individs, mecnierebi mas gansxvavebul amoca-
cxrili
8.1 nebze SesaZlo pasuxTa prognozirebisaTvis
iyeneben.
muSa mexsierebis moculobis teqsti
waikiTxeT es winadadebebi xmamaRla da Semdeg saidan
scadeT gaixsenoT TiToeuli winadadebis bolo
sityvebi. viciT
kaci patronobda gogonas, rodesac is skolis
moswavle iyo, xolo, roca studenti gaxda, muSa mexsierebis moculoba gavlenas
mosvenebas aRar aZlevda. axdens teqstis daxsomebaze
mas hqonda gawelili Tavis qala, romelic mis
mecnierebma gamoyves individTa sami
mxrebze ise idga, rogorc msxali langarze.
jgufi, romelTagan TiToeuls, Sesabamisad,
cifruli eleqtronikis nawarmi mniSvnelovan
hqonda maRali, saSualo da dabali mex-
rols Seasrulebs Tqvens momavalSi.
sierebis moculoba. TiToeul cdis pirs
taqsim auxvia miCiganis prospeqtze, saidanac tbis
sruli xedi iSleboda.
sTxovdnen waekiTxaT moTxroba „mSvenieri
Zveli saxlis~ Sesaxeb, erTi mxriv,
bolosdabolos, roca man Tvalebi gaaxila,
triumfis sxivic da gabrazebis Crdilic ukve myidvelis da, meore mxriv, mZarcvelis
gamqraliyo. poziciidan. moTxrobaSi aRwerili sagnebi
da faqtebi savsebiT sakmarisi iyo rogorc
wyaro: deinmeni & karpenteri, 1980.
erTi, ise meore poziciis gansamtkiceblad.
magaliTad, saxlis moZvelebul saxuravs
virdeT romelime fizikur obieqts, SegiZliaT upirispirdeboda monetebis Zveli koleq-
ufro metad gamokveToT is; muSa mexsierebas cia. mkvlevrebs ainteresebdaT, ra gavlenas
Tqveni fsiqikuri obieqtebis _ mexsierebis moaxdenda maT mexsierebaze is pozicia,
warmodgenebis naTlad asaxvac SeuZlia. muSa romelic maT moTxrobis kiTxvisas hqon-
mexsiereba koordinacias uwevs, agreTve, am daT. cdis pirebs sTxovdnen, orjer aRed-
obieqtebTan dakavSirebul aqtivobebs. ginaT moTxroba – erTxel Tavdapirveli
mecnierebma daamtkices, rom muSa mexsierebis poziciis mixedviT (myidveli an mZarcveli)
mixedviT adamianebi individualurad gan- da Semdeg meore poziciis safuZvelze
sxvavdebian erTmaneTisgan (Daneman, Merikle, 1956; (axla warmoidgine, rom xar...). cdis pirebs,
Jenkins et. al., 1999). erT-erTi ZiriTadi kriteriumi romelTac mexsierebis didi moculoba
amis dasadgenad muSa mexsierebis moculobaa. hqondaT, meore poziciidanac sakmao
am mizniT, mkvlevrebi cdis pirebs winadadebaTa masalis aRdgena SeeZloT, rac ver SeZles
seriis xmamaRla wakiTxvas da, Semdeg, TiToeuli sxva cdis pirebma (Lee-Sammons & Whitney,
winadadebis bolo sityvebis aRdgenas sTxoven. 1991).
8.1 cxrilSi sacdelad warmogidgenT ramdenime
aseT winadadebas. am amocanis Sesruleba arc
mkvlevrebma daaskvnes, rom mcire da saSualo
ise martivia. dadgenilia, rom maT, vinc saSua-
moculobis mexsierebis mqone cdis pirebi Tavi-
lod 4 an met erTeuls ixsomebs, kargi mexsie-
danve irCeven pozicias da am poziciidan xdeba,
rebis moculoba aqvT, xolo Tu 2,5 erTeuls an
ZiriTadad, moTxrobis informaciis gadamuSaveba.
naklebs ixsomebs - mcire moculoba. es gansxva-
Tavi 8 / mexsiereba

didi moculobis cdis pirebs ki SeuZliaT orive


vebuli amocanebis gamoyenebiT Catarebuli
poziciis safuZvelze am informaciis gadamu-
mravali cdidan gamoyvanili saSualo monacemia.
Saveba. eqsperimentebi, romlebSic muSa mexsier-
ase rom, 8.1 cxrilSi motanili testidan amaze
ebis moculoba izomeba, xels uwyobs imis
mets sakuTari Tavis Sesaxeb verafers SeityobT.
garkvevas, Tu ra gansazRvravs mexsierebis SesaZ-
imis gamo, rom muSa mexsierebis moculoba imis
leblobebis gamoyenebis individualur gansxva-
sazomia, Tu Tavisi xanmokle kognituri pro-
vebebs.
cesebis gamoyenebis ra SesaZleblobebi aqvs
282
dabolos: muSa mexsierebis mier xdeba Tqveni rodesac fsiqologebi xangrZlivi mexsierebis
fsiqologiuri awmyos SeCereba. swored misi Sesaxeb saubroben, isini gulisxmoben, rom
saSualebiT Semodis konteqstSi axali infor- daxsomebuli Sinaarsi da STabeWdileba xSirad
macia, damoukidebli epizodebis erTmaneTTan SeiZleba mTeli sicocxlis manZilze axsovdes
dakavSireba da erTian Sinaarsad Sekvra. is adamians. aqedan gamomdinare, Teoriam unda axsnas
gaZlevT SesaZleblobas, cvalebadi situaciis ara mxolod is, Tu rogor inaxeba informacia
Sesabamisad, mudmivad ganaaxloT, SeavsoT Tqveni didi xniT, aramed isic, Tu rogor SeuZlia
STabeWdilebebi Tu warmodgenebi da gamokveToT mexsierebas misi aRdgena-gamoyenebac. xangrZlivi
arsebiTi momentebi saubarSi. es yvelaferi mexsiereba SegrZnebebis da xanmokle mexsierebis
simarTlea, radgan muSa mexsiereba gamtaris gziT miRebuli nebismieri saxis gamocdilebis
rols TamaSobs Semosul informaciasa da xan- sacavia. masSi Sedis movlenebi, informacia,
grZliv mexsierebas Soris. axla gadavideT dro- emociebi, Cvevebi, sityvebi, kategoriebi, wesebi
Si ufro gamZle mexsierebis formebis ganxil- da msjelobebi. xangrZlivi mexsiereba inaxavs
vaze. pirovnebis mTlian codnas samyarosa da sakuTari
Tavis Sesaxeb.
fsiqologebisTvis cnobilia, rom xSirad
ufro advilia xangrZlivi droiT daxsomeba,
Sejameba
Tu mis Sesaxeb winaswar garkveuli azri gaqvs.
xanmokle mexsierebis funqcia eqsplicituri winaswari informacia gexmarebaT da erTgvari
saxiT informaciis pirveladi aRbeWdvaa. xan- sqemis rols TamaSobs Semosuli informaciis
mokle mexsiereba oridan oTxamde erTeuls itevs. ukeT gagebisTvis. daskvnis saxiT mexsierebis
ganmeorebas SeuZlia informaciis SeCereba xan- Sesaxeb Cven Semdegi unda giTxraT: Tqveni
mokle mexsierebaSi. moculoba izrdeba, Tu mexsiereba gacilebiT ukeTesi iqneba, Tu is
informacia azrobriv nawilebad dajgufdeba. pirobebi, romelSic informaciis aRbeWvda moxda,
informaciis amotana xanmokle mexsierebidan daemTxveva an maqsimalurad Tanxvdeba im pirobebs,
swrafad xdeba. klasikuri xanmokle mexsierebis romelSic mis aRdgenas cdilobT. amis Sesaxeb
cneba Secvala ufro farTo, muSa mexsierebis mogvianebiT visaubrebT.
cnebam. muSa mexsierebis sami komponenti asaxavs
adamianis mier gamocdilebis SeZenis mudmiv
process. konteqsti da kodireba
manam, sanam kodirebasa da aRdgenas Soris

xangrZlivi mexsiereba: kodireba da Senaxva


Sesabamisobas SevexebodeT, gvinda ganvixiloT
xangrZlivi mexsiereba: fenomeni, romelsac „konteqstis Soks~ uwodeben.
kodireba da Senaxva xalxiT gavsebul oTaxSi dainaxeT pirovneba,
romelsac grZnobT, rom namdvilad icnobT,
magram ver mogigonebiaT vin aris da mxolod
ramden xans inaxeba informacia mexsierebaSi? met-naklebad xangrZlivi da zrdilobiani
ganvixiloT 90 wlis qalis mexsiereba, romelsac dakvirvebis Semdeg gaxsendebaT misi vinaoba.
TvalnaTliv axsovs san franciskoSi 1906 wels imasac acnobierebT, rom gagiWirdaT misi mogo-
momxdari miwisZvra da xanZari, romelic am neba, radgan mas adre sxva konteqstSi SexvdiT.
miwisZvras mohyva. mas zustad axsovs, Tu ras ras akeTebs fostaSi werilebis ganyofilebaSi
ganicdida, rodesac igi sxva bavSvebTan erTad mosamsaxure qali Tqveni saukeTeso megobris
mirboda yuresTan didi brezentis tomrebis wveulebaze? Tu gqoniaT Tqvens gamocdilebaSi
wyliT asavsebad. Semdeg mama arTmevda am svel aseTi SemTxveva, mixvdebiT ra moiazreba
tomrebs da asxamda saxuravze im imediT, rom
saxls xanZrisgan gadaarCenda. veraviTarma xangrZlivi mexsiereba (Long-term memory) _
Semdgomma STabeWdilebebma ver waSala is SiSi daxsomebis procesi, romelic uzrunvelyofs
informaciis Senaxvas da, Semdgom, nebismier
da SfoTva, romelic am patara gogonam ganicada,
dros mis aRdgenas.
rodesac xedavda, Tu rogor ingreoda qalaqi. 283
kodirebis specifikurobis principSi: - mexsiereba
yvelaze efeqturad maSin moqmedebs, rodesac
aRdgenis procesis konteqsti kodirebis konteq-
sts emTxveva. vnaxoT, Tu rogor moaxdines mecnie-
rebma am principis demonstrireba.

kodirebis specifikuroba
ra mniSvneloba aqvs konkretul konteqstSi
informaciis swavlas? pirvelad endel tulving-
ma da donald tompsonma 1973 wels moaxdines
kodirebis specifikurobis mniSvnelobis demon-
strireba, rodesac mogonebasa da cnobas Soris
Cveuli urTierTdamokidebulebis sawinaaRmdego
Sedegi miiRes.

saidan
rodesac quCaSi moZraobis wese-
viciT bis daRvevis Semdeg SexvdebiT
am kacs, ratom ver cnobT? mas
kodirebis specifikuroba gavlenas xom wveulebaze SexvdiT?
axdens cnobasa da mogonebaze
Zneli iyo misi aRdgena, roca konteqsti sityva
cdis pirebs sTxoven, daiswavlon TeTriT Seicvala. Tuki aseT mniSvnelovan
sityvaTa mwkrivebi, magaliTad, vagoni _ cvlilebas konteqstis es minimaluri cvlileba
Savi, magram, amave dros, afrTxileben, rom iZleva, warmoidgineT yoveldRiur cxovrebaSi
maT unda daixsomon wyvilis mxolod meore arsebuli rTuli konteqstebis cvalebadoba
sityva. eqsperimentis Semdeg stadiaze maT ramdenad did efeqts gamoiwvevs.
sTxoven sityvaze TeTri oTx Tavisufal mecnierebma SeZles mexsierebaze konteqstis
asociacias. es sityva specialurad aris sakmaod Zlieri gavlenis eqsperimentuli gamow-
SerCeuli imisTvis, rom am asociaciaTa veva. erT-erT aseT eqsperimentSi myvinTavebi
Soris sityva Savi aRmoCndes. amis Semdeg swavlobdnen sityvaTa mwkrivs zRvis napirze
cdis pirebs sTxoven, icnon am asociaci- da wyalqveS. Semdeg ki imave sityvaTa Semowmeba
ebSi is sityva, romelTa daxsomebac maT am or konteqstSi (napirze da wyalqveS) xdeboda.
eqsperimentis pirvel fazaSi wyvilebidan aRmoCnda, rom daxsomebis efeqturoba 50%-iT
moeTxovebodaT. cdis pirebma mxolod 54%- meti iyo, rodesac kodireba da aRdgena erTnair
is mogoneba SeZles. xolo maSin, rodesac pirobebSi, erT konteqstSi xdeboda, Tumca, TviT
wyvilis pirveli wevri dausaxeles, 61 % masalas araferi saerTo ar hqonda arc napirTan
aRadgines. da arc yvinTvasTan (Gooden & Baddeleyi, 1975). aseve,
daxsomeba ukeTesia, Tu masalis aRdgenisas Tan-
mxlebi musika igivea, rac daxsomebisas (Balch &
Tavi 8 / mexsiereba

ratom iyo mogoneba ukeTesi, vidre cnoba?


tulvingis da tomsonis mixedviT, amis mizezi Lewis, 1996). Sabis eqsperimentSi daxsomebis efeq-
konteqstis Secvlaa. cdis pirebisTvis, rom- turoba ufro maRali iyo, rodesac Sokoladis
lebmac sityva Savi daixsomes vagonis konteqstSi, sunis fonze xdeboda daxsomeba da aRdgena (Schab,
1990). sunsa da konteqstis efeqts Soris
kodirebis specifikuroba (Encoding specificity) _
urTierTkavSirze Catarebulma eqsperimentebma
es principi gulisxmobs, rom aRdgenili infor-
maciis raodenoba matulobs, Tu daxsomebis da gamoavlina, rom yoveldRiur cxovrebaSi
aRdgenis procesSi erTi da igive mimniSneblebi gansxvavebuli suni gansxvavebul gavlenas axdens
284 moqmedeben. konteqstis efeqtze.
saidan am gamokvlevebSi naTlad gamoCnda, rom ara
yovelgvari suni monawileobs konteqstis efeq-
viciT
tSi. sunis mniSvneloba SeiZleba sxvadasxva
mkveTri suni mimniSneblis rols konteqstSi icvlebodes. tkbileulobis maRa-
asrulebs ziaSi SeiZleba vanilma Tavisi Zala, rogorc
konteqstis elementma, dakargos.
romeli sunia ufro mniSvnelovani
mexsierebis konteqstis efeqtisTvis? am
mimarTulebiT sxvadasxva sunelis gamoye- rigSi adgilmdebareobis efeqti
nebiT ramdenime eqsperimenti Catarda. erT konteqstis efeqti Cven, aseve, SeiZleba
SemTxvevaSi es iyo cdis pirebisTvis mexsierebis erT-erTi klasikuri kanonzomierebis
sruliad ucxo, uCveulo sunis matarebeli – rigSi adgilmdebareobis efeqtis asaxsnelad
osmantusi (aziuri warmoSobis mcenareul- gamoviyenoT. davuSvaT, Tqven unda daiswavloT
kenkrovani mcenare; Herz, 1997, gv. 375), Cveu- sityvaTa mwkrivi. Tu Cven gTxovT, gaixsenoT
lebrivi, nacnobi suni, magram uCveulo TanmimdevrobiT es sityvebi, raodenoba, romel-
kvleviTi laboratoriisTvis (vanili) da sac Tqven aRadgenT, Sesabamisi iqneba 8.7 suraTze
laboratoriisTvis Cveuli (fiWvis) suni. gamosaxuli Sedegisa: _ Tqven mSvenivrad aRadgenT
hipoTezis mixedviT, mxolod ori suni mwkrivis dasawyisidan (dasawyisis efeqti) da
miipyrobda yuradRebas Tavisi siaxliTa bolodan ramdenime sityvas (daboloebis efeqti).
da uCveulobiT da kodirebis procesSi mwkrivis Sua nawilidan ki erTi-ori sityva
CaerTveboda. hipoTeza dadasturda. miu- gagaxsendebaT. 8.7 suraTze gamosaxuli kanon-
xedavad imisa, rom kodirebasa da aRdgenas zomiereba zogadia mexsierebis, rogorc Tavisu-
Soris 48 saaTi gavida, cdis pirebi mniSvne- fali wesiT aRdgenili masalis mimarT (gaix-
lovnad met sityvas ixsomebdnen (20- seneT, ramdeni sityvis gaxsenebasac SeZlebT),
sityviani mwkrividan), rodesac aRdgenis ise igive TanmimdevrobiT aRdgenis instruqciis
dros igive suni iyo oTaxSi, rac aRbeWd- SemTxvevaSi (gaixseneT igive TanmimdevrobiT,
visas, magram es mxolod osmantuss da ra TanmimdevrobiTac moismineT) da, agreTve,
vanils exeboda (Herz, 1996). sxvadasxva raodenobis – 6, 10, 15 sityvaTa mwkrivis

xangrZlivi mexsiereba: kodireba da Senaxva

suraTi
8.7
mwkrivSi adgilmdebareobis efeqti
mrudi gviCvenebs adgilmdebareobis efeqtis zogad kanonzomierebas. studentebs sTxoven, gaixsenon gansxvavebuli
sigrZis sityvaTa (6, 10, 15 sityva) mwkrivebi an seriuli aRdgenis wesiT (gaixseneT sityvebi imave TanmimdevrobiT,

285
ra TanmimdevrobiTac moismineT), an Tavisufali aRdgenis wesiT (gaixseneT, ramdensac SeZlebT). TiToeul mrudze
kargad Cans, rom daxsomeba ukeTesia dasawyisSi (dasawyisis efeqti) da boloSi (daboloebis efeqti).
suraTi
8.8
konteqstis mixedviT
gansxvaveba
Tqven SegiZliaT Tqvens mex-
sierebaSi informacia mata-
reblis liandagis msgavsad
warmoidginoT. A nawilis ana-
logiurad, SegiZliaT ifiq-
roT, rom didi xnis win Tqvens
mexsierebaSi Semosuli in-
formacia erTmaneTzea mWid-
rod miwyobili, rogorc
moSorebiT ganlagebuli lian-
dagis `Spalebi~, B nawilSi
ki vxedavT, rom am efeqtis
acilebis erT-erTi gzaa adre
miRebuli es `Spalebi~ erTma-
neTisgan proporciulad da-
Sorebulad ganvalagoT. aseve,
SegiZliaT Zveli informacia
gamokveToT fsiqologiurad
gansxvavebuli mniSvnelobebis
miniWebis gziT.

daxsomebis dros (Jahnke, 1965). mecnierebma daad- vebis gasagebad SeiZleba dasvaT kiTxva: „ramdenad
gines, rom dasawyisis da daboloebis efeqti gansxvavdeboda situacia (konteqsti), romelSic
bevr satesto situaciaSic moqmedebs (Crowder, me miviRe informacia, im situaciisgan, romel-
1976; Neath, 1993). ra dRea dRes? daijerebT, rom Sic me unda aRvadgino is?~ SevCerdeT dabo-
erTi wamiT ufro swrafad upasuxebT am kiTxvaze loebis efeqtze. 8.8 suraTze mocemulia vizua-
kviris dasawyisSi da bolos, vidre Sua kviraSi luri gamokveTilobis magaliTi. warmoidgineT,
(Koriat & Fischoff, 1974)? rom suraTze Tqven matareblis liandags xedavT.
mrudis aseTi forma mwkrivis wevrebis gan- Tqveni yuradReba liandagis bolozea (suraTis
sxvavebuli konteqstualuri mniSvnelobiT, Tqve- ukana nawilze) mimarTuli da xedavT, rom
ni cxovrebiseuli gamocdilebis Sinaarsebis boloSi, horizontze liandagebis Zelebi TiT-
gansxvavebuli mniSvnelobiT da sxva faqtorebiT qos uerTdebian erTmaneTs, Tumca, Tanabrad arian
aixsneba (Knoedler et al., 1999, Marks & Crowder, 1997; sivrceSi daSorebulni. Cven ki SegviZlia vTqvaT,
Neath & Knoedler, 1994). konteqstualuri gansxva- rom wina nawilSi ganlagebuli liandagebi
gvecema TvalSi da is Tqveni (liandagis bolos-
rigSi adgilmdebareobis efeqti (Serial position gan) konteqstisgan gansxvavebulia. axla war-
effect) _ mexsierebidan informaciis aRdgenis pro- moidgineT, rom gindaT, moigonoT bolos nanaxi
cesis maxasiaTebeli, rodesac mwkrivis dasa-
aTi kinosuraTi. am SemTxvevaSic liandagis
wyisi da bolo wevrebis ukeT mogoneba xdeba,
vidre mwkrivis Sua wevrebisa.
msgavsi situacia gvaqvs. umravles SemTxvevaSi,
Tqven bolo suraTs ukeT warmoidgenT, radganac
dasawyisis efeqti (primacy effect) _ mwkrivis pirve-
Tavi 8 / mexsiereba

Tqven gamoyofT erTmaneTSi areuli suraTebidan


li wevrebis ukeT daxsomeba.
imas, romelic ufro axlo warsuls miekuTvneba.
daboloebis efeqti (recency effect) _ mwkrivis bolo
am logikas Tu gavyvebiT, „Sua~ informacia ukeT
wevrebis ukeT daxsomeba.
daxsomebadi gaxdeba, Tu mas ufro gamovkveTavT
konteqstualuri gamokveTa (contextual distinctive-
(erTmaneTSi areuli aRar iqneba). es idea gaT-
ness) _ Tvalsazrisi, romlis mixedviTac mwkri-
vis adgilmdebareobis efeqtze SeiZleba gavlena valiswinebulia 8.8B suraTze, sadac liandagebi
moaxdinos konteqstma da gamokveTilma warsulma erTmaneTisgan Tanabrad arian daSorebulni.
gamocdilebam.
286
saidan klasikuri eqsperimenti mexsierebaze da amitom
gTxovT daimaxsovroT sityvaTa ramdenime wyvili.
viciT
gaimeoreT da daiswavleT es wyvilebi manam,
mwkrivis elementebis gamokveTa sanam eqvsives samjer uSecdomod zepirad ar
ityviT:
imisaTvis, rom matareblis liandagebi
Tanabrad daSorebuli davinaxoT, saWiroa, vaSli – navi
liandagis Zelebi Tanabrad davaSoroT qudi – Zvali
erTmaneTs. samagierod, nakls davinaxavT. velosipedi – saaTi
mecnierebma es logika mexsierebis eqspe- Tagvi – xe
rimentSi gamoiyenes, gaatares ra analogia burTi – saxli
sivrcesa da dros Soris. cdis pirebs yuri – sabani
sTxovdnen, daexsomebinaT asoTa mwkrivebi,
magram gansxvavebuli droiTi intervalis Tu Tqven ukve daiswavleT sityvaTa wyvilebi,
pirobebSi. drois es cvlileba Semdeg- am tests kidev ufro sainteresos gavxdiT. axla
nairad xorcieldeboda: _ cdis pirebs unda gvWirdeba Senaxvis intervali – dro, romlis
waekiTxaT SemTxveviTi ricxvebis garkve- ganmavlobaSic unda SeinaxoT informacia
uli raodenoba, romelic kompiuteris mexsierebaSi. modiT, drois gayvanis mizniT,
ekranze asoebs Soris Cndeboda. Cveulebriv visaubroT zogierT proceduraze, romelsac
pirobebSi, A nawilis msgavsad, 8.8 suraTze Tqveni mexsierebis Sesamowmeblad gamoviyenebT.
or wyvils Sua ori cifri Cndeboda. pro- Tqven SeiZleba gadawyvitoT, rom gaxsovT, an
porciul pirobebSi ki (B nawilis msgavsad) ar gaxsovT raRac da mexsierebis romeli meTo-
pirvel wyvils Soris 4 cifri iyo, xolo diTac ar unda Segamowmon, erTnair Sedegs
bolo wyvilebs Soris – arc erTi. amis miiRebT. es ar aris ase. magaliTad, Cven vnaxavT,
Sedegad wina cifrebi ufro gamokveTili rom implicituri da eqsplicituri mexsierebis
unda yofiliyo iseve, rogorc liandagis testebi sruliad gansxvavebul Sedegebs gvaZ-
SemTxvevaSi moSorebuli Zeli Canda ufro leven. jerjerobiT ganvixiloT eqsplicituri
Sors. marTlac, cdis pirebi ukeT ixsomeb- mexsierebis ori meTodi: mogoneba da cnoba.
dnen Soreul (adre aRqmul) masals im mogonebis dros xdeba adre miwodebuli
SemTxvevaSi, rodesac es wevrebi ukeT informaciis reproduqcia. „ra aris rigSi adgil-
iyvnen gamokveTilni (Neath & Crowder, 1990). mdebareobis efeqti?~ es kiTxva mogonebis kiTxvaa.
cnobis dros ki imis gacnobiereba xdeba, rom

xangrZlivi mexsiereba: kodireba da Senaxva


raRac movlena swored isaa, romelic Tqven
es eqsperimenti imaze miuTiTebs, rom stan-
adre aRiqviT (gaigoneT an dainaxeT). „ra ewodeba
dartuli daboloebis efeqts adgili aqvs imi-
mxedvelobiT sensorul mexsierebas: (1) eqo; (2)
tom, rom mwkrivis bolo wevrebi ukve avtoma-
engrama; (3) xati Tu (4) abstraqtuli kodi?~ es
turad gamokveTilia. igive principiT SeiZleba
ki cnobis kiTxvaa. cnoba da mogoneba Tqvens
avxsnaT dasawyisis efeqti: _ yovel jerze Tqven
yoveldRiur eqsplicitur mexsierebasac ukavSir-
raRac axals iwyebT, axal konteqsts qmniT. am
deba. kriminaluri pirovnebis dasadgenad poli-
axal konteqstSi pirveli ramdenime mocemulobaa
cia mogonebis meTods iyenebs, rodesac dazara-
gamokveTili. amrigad, dasawyisis da daboloebis
efeqti SegiZliaT ganixiloT, rogorc erTi da lebuls sTxovs aRweros da moigonos borot-
igive liandagis mimarT ori pozicia _ TiTo- moqmedis specifikuri niSnebi: _ „rame ucnauri
euli TiTo bolodan.
mogoneba (Recall) _ aRdgenis meTodi, romlis
drosac individs moeTxoveba adre miwodebuli
informaciis reproduqcia.
mogonebis mimniSneblebi cnoba (Recognition) _ aRdgenis meTodi, romlis
ramdenadac Cven vagrZelebT aRbeWdvasa da drosac individs moeTxoveba imis gacnobiereba,
mogonebaze saubars, droa Tqveni mexsierebac rom raRac movlena swored isaa, romelic Tqven
CavrToT muSaobaSi. vecdebiT gavimeoroT adre aRiqviT (gaigoneT, an dainaxeT).
287
xom ar SeniSneT Tavdamsxmelis garegnobaSi?~ gamocnobanas TamaSi iqneba, magram Tu ikiTxavs:
xolo, rodesac dazaralebuls uCveneben eWvmi- „vin iyo klaudiusis Semdeg imperatori?~ am
tanilTa fotoebs da ramdenimes Soris unda kiTxvaze Tqven maSinve upasuxebT – „neroni~.
amoicnos konkretuli Tavdamsxmeli, an TviTon davubrundeT isev mogonebasa da cnobas.
borotmoqmeds uCveneben policiis ganyofile- mexsierebis orive testi moiTxovs mimniSneblebs,
baSi, maSin cnobasTan gvaqvs saqme. magram cnobis mimniSneblebi gacilebiT Sede-
axla gamoviyenoT es ori procedura, raTa giania. mogonebis SemTxvevaSi Tqven mxolod
SevamowmoT, Tu rogor daimaxsovreT sityvaTa mimniSnebels unda miendoT, radgan is migiTi-
wyvilebi ramdenime wuTis win. daasruleT TebT informaciaze. cnobis SemTxvevaSi ki naxe-
sityvaTa wyvili: vari saqme gakeTebulia. rodesac uyurebT si-
tyvaTa wyvils Tagvi _ xe, Tqven mxolod „ki~
qudi _ ? velosipedi _ ? yuri _ ?
an „ara~ unda upasuxoT kiTxvas: „es aris, adre
SegiZliaT SearCioT is wyvilebi, romlebic rac vnaxe (Tu viswavle?)?~ vidre maSin, rodesac
daiswavleT? pasuxobT: Tagvi _ ?; „ra vnaxe (ra viswavle)?~
rogorc xedavT, cnobis testi mniSvnelovnad
vaSli _ bavSvi Tagvi _ xe burTi _ saxli
gagiadvileT, magram axla warmoidgineT, rom
vaSli _ navi Tagvi _ ena burTi _ mTa
amis nacvlad adre mocemul wyvilebs areulad
vaSli _ boTli Tagvi _ karavi burTi _ rqa
gaZlevT. romelia amaTgan swori:
cnobis testi ufro advilia Tu mogonebis?
qudi _ saaTi yuri _ navi
asec unda iyos. axla am Sedegis axsna mogonebis
qudi _ Zvali yuri _ sabani
mimniSneblebis daxmarebiT vcadoT.
mogonebis mimniSneblebs uwodeben im saSua- axla Tqven unda icnoT ara swored is sityva,
lebebs, romlebic mexsierebaSi garkveuli in- romelic adre naxeT, aramed misi Sesabamisi
formaciis moZebnaSi gexmarebaT. es mimniSnebeli konteqstic (Cven isev gavixsenebT konteqstis
SeiZleba modiodes garemodan, rogorc, vTqvaT, ideas). Tu Tqven xSirad gagikeTebiaT mravlobiTi
provokaciuli kiTxvebi („mexsierebis romel arCevanis testi, gecodinebaT, rogori cbieri
principebs daukavSirebdiT sperlingis da SeiZleba iyos cnobis situacia, magram umravles
Stenbergis kvlevebs?~), an, SeiZleba, Tqven SemTxvevaSi Tqveni cnobis Sedegebi ukeTesi
TviTon SeqmnaT („sad minaxavs igi adre?~). Tqven iqneba, vidre mogonebis, radgan mogonebis
yovelTvis cdilobT, eqspliciturad gaixsenoT. mimniSneblebi cnobis SemTxvevaSi ufro mizan-
amas garkveuli mizniT akeTebT da am mizans mimarTulia. axla mogonebis mimniSneblebis
xSirad mogonebis mimniSneblis saSualebiT zogierT sxva aspeqtsac gavecnoT.
aRwevT. ar unda gagikvirdeT, rom advili iqneba
gaxseneba Tu Zneli, damokidebulia mimniS-
epizoduri da semantikuri mexsiereba
nebelze. Tu Tqveni megobari gkiTxavT, „vin
aris is imperatori, ver vigoneb?~ Tqven unda Cven ukve aRvniSneT, rom mexsierebis gansxvave-
gamoicnoT vis gulisxmobs (faqtobrivad, es buli formebi arsebobs. Tqven gaqvT rogorc
implicituri da eqsplicituri, ise deklaraci-
uli da proceduruli mexsiereba. Cven SegviZlia
mogonebis mimniSneblebi (Retrieval cues) _ Signidan
sxva ganzomilebac SemovitanoT, romlis mixed-
an garedan momdinare stimulebi, romlebic gvex-
Tavi 8 / mexsiereba

viTac deklaraciuli mexsierebis formebi gamo-


marebian mexsierebaSi garkveuli informaciis
moZebnaSi. iyofa im mimniSneblebis gansxvavebis safuZ-
velze, romlebic aucilebelia informaciis
epizoduri mexsiereba (Episodic memories) _ xangr-
Zlivi mexsiereba avtobiografiuli xasiaTis mexsierebidan amosatanad. kanadelma fsiqologma
movlenebisTvis da im konteqstisTvis, sadac endel tulvingma (Endel Tulving) 1972 wels
es movlenebi xdeba. pirvelma miuTiTa deklaraciuli mexsierebis
semantikuri mexsiereba (Semantic memories) _ geneti- epizodur da semantikur formaze.
kuri, kategoriuli mexsiereba, rogoricaa si- epizoduri mexsiereba individualurad ina-
288 tyvebis mniSvnelobebi da cnebebi. xavs pirovnebis mier gancdil movlenebs.
viwydeT bevri faqti, romelic aRar ukavSirdeba
im situacias, romelSic is aRiqviT Tu dais-
wavleT. saukeTeso strategia im SemTxvevaSi,
rodesac ver igonebT semantikuri mexsierebidan
informacias, isaa, rom mas, rogorc epizodurs,
ise miudgeT. Tu etyviT Tqvens Tavs: „vici, rom
romaeli imperatorebis saxelebi dasavleTis
civilizaciis speckursSi viswavle~, es dagex-
marebaT gamonaxoT mimniSneblebi, romlebic
mexsierebaSi am TeTr laqas Segivseben.

interferencia
rodesac gTxoveT, dageswavlaT wyvilovani
asociaciebi, faqtobrivad, es iyo epizoduri
pirovnulad mniSvnelovani movlenebi, maga-
liTad, wlebis manZilze unaxav megobarTan mexsiereba. davuSvaT, axla sxva saxis epizoduri
Sexvedra, epizoduri mexsierebis kuTvnile- mexsierebis amoqmedebas gTxovT. kidev erTxel
baa. semantikuri mexsierebidan romeli in- scadeT daiswavloT sityvaTa es wyvilebi ise,
formacia Seedreba am SexvedriT gamowveul
sixaruls?
rom uSecdomod SeZloT samjer maTi ganmeoreba:

vaSli – qurdi
magaliTad, Tqveni yvelaze bednieri dabadebis
qudi – wre
dRe, an pirveli kocna Tqvens epizodur mexsie-
Tagvi – Jurnali
rebaSia Senaxuli. imisaTvis, rom gaixsenoT
velosipedi – saxuravi
esa Tu is movlena, Tqven gWirdebaT mimniS-
burTi – bavSvi
neblebi, romlebic gizusteben am movlenis dros
yuri – centi
_ rodis moxda is, an ra konteqstSi hqonda mas
adgili. informaciis kodirebaze bevrad aris rogor midis saqme? albaT, SeamCnevdiT, rom
damokidebuli, SeZlebT Tu ara ama Tu im mov- wyvilis yoveli pirveli sityva axal sityvasTan
lenis gaxsenebas. magaliTad, SeZlebT, gaixsenoT aris dakavSirebuli. Zneli iyo am axali wyvi-
Tqven mier kbilebis meaTed gamoxexvis stili lebis daswavla? rogor fiqrobT, Zvelad daswav-
riTi gansxvavdeboda meTerTmeted kbilebis lilis mogoneba axla ufro gagiWirdebaT (aba,

xangrZlivi mexsiereba: kodireba da Senaxva


gamoxexvisgan? scadeT)? orive SemTxvevaSi pasuxi erTia _
yvelaferi, rac Tqven iciT, Tavidan garkveul „Znelia~. es patara savarjiSo mimniSneblis
konteqstTan erTad Semodis, magram aris in- axal aspeqtze _ interferenciaze miuTiTebs. in-
formaciaTa garkveuli raodenoba, romelsac terferencias adgili aqvs maSin, rodesac mim-
uceb poulobT sruliad gansxvavebul konteq- niSnebeli ver moqmedebs efeqturad da ver
stebSi. am saxis informaciebi mexsierebaSi maTi aRadgens Sesabamis informacias. rac ufro didia
Sesabamis drosa Tu adgilTan mikuTvnebis da am specifikur mimniSnebelze SesaZlo pasuxTa
mimarTebis gareSe amodis. es semantikuri mex- raodenoba, miT ufro Znelia erTi swori pasuxis
siereba _ zogadi, kategoriuli mexsierebaa, aRdgena (Bower et al., 1994; Chandler & Gargano, 1995).
rogorc, magaliTad, sityvebis Tu cnebebis Cven ukve mogiyvaneT magaliTi yoveldRiuri
mniSvnelobebi. adamianTa umravlesobisaTvis cxovrebidan, rodesac gTxoveT, gangesxvavebinaT
iseTi faqtebi, rogoric aris E=MC2, an pasuxi kbilis gamoxexvis epizodebi. mogonebebi er-
kiTxvaze _ „romelia safrangeTis dedaqalaqi?~ TmaneTSi airia, moxda interferencia. proaq-
specialur miTiTebas, Tu rodis, an ra si-
tuaciaSi SeiZina man es codna, ar moiTxovs. interferencia (Interference) _ mexsierebis fenomeni,
ra Tqma unda, es ar niSnavs imas, rom Tqveni romelic maSin xdeba, rodesac mogonebis mimniS-
semantikuri mexsiereba yovelTvis saimedoa. Tqven neblebi ver miuTiTeben efeqturad erT kon-
mSvenivrad acnobierebT, rom SeiZleba daga- kretul movlenaze.
289
tiuli interferencia (proaqtiuli _ „Semdgomze romelTac xangrZliv mexsierebaSi informaciis
moqmedi~) niSnavs, rom informacia, romelic miReba da aRdgena emyareba. Cven vnaxavT, rom am
warsulSi SeiZineT, aZnelebs axali informaciis SemTxvevaSi saukeTeso Sedegi miiRweva, radgan
aRbeWdvas. retroaqtiuli interferencia (retro- kodirebisa da aRdgenis procesebi emTxveva
aqtiuri _ „winaze moqmedi~) ki imaze miuTiTebs, erTmaneTs.
rom axali informacia xels uSlis Zveli infor-
maciis aRdgenas. sityvaTa wyvilebi, romlebic
gadamuSavebis doneebi
Tqven daiswavleT, orive saxis interferencias
moicavs. aseve, orive saxis interferenciasTan daviwyoT iqidan, rom informaciis gadamuSa-
geqnebaT saqme, Tu xSirad icvliT telefonis veba – yuradRebis forma, romelsac Tqven
nomers. Tavidan telefonis axali nomris informaciis kodirebis procesSi iyenebT –
daxsomeba giWirT _ Zveli „amoxteba~ xolme gavlenas axdens Tqven mier informaciis daxso-
(proaqtiuli interferencia), magram rodesac mebaze. gadamuSavebis doneebis Teoriis mixedviT,
bolos da bolos kargad daimaxsovrebT axal rac ufro Rrma doneze xdeba informaciis
nomers, SeiZleba aRmoaCinoT, rom aRar gaxsovT gadamuSaveba, miT ufro ukeT daamaxsovrdeba is
Zveli, Tumca, wlebis manZilze iyenebdiT mas adamians (Craik & Lockhart, 1972; Lockhart & Craik,
(retroaqtiuri interferencia). 1990). Tu gadamuSaveba masalis analizs, Seda-
rogorc mexsierebis bevri movlenis, maT rebebs, interpretacias da sxva saxis gadamuSa-
Soris, interferenciis Seswavlac, pirvelad vebebs moicavs, daxsomebis efeqti ukeTesi iqneba.
ebinghausma daiwyo, romelic TviTon swavlobda gadamuSavebis siRrme xSirad ganisazRvreba,
uazro marcvalTa wyvilebs. man aRmoaCina, rom rogorc msjelobis saxeobebi dasaxsomebeli
daswavlilis 65% ar axsovda. 50 wlis Semdegac eqsperimentuli masalis mimarT. ganvixiloT
aRmoCnda, rom nordvesternis universitetis sityva yurZeni. Cven SegviZlia gTxovoT, fizikur
studentebs, romlebmac ebinghausis eqsperi- doneze warmarToT msjeloba: _ ra feris melniT
mentebi gaimeores, igive Sedegebi hqondaT. is aris es sityva dawerili? an riTmas miaqcioT
mwkrivebi, romelTac studentebi ufro adre yuradReba _ eriTmeba is sityva berZens? an
swavlobdenen da amisTvis mravaljer imeoreb- mniSvnelobaze gaamaxviloT yuradReba: magali-
dnen, aRdgenisas axlad naswavl mwkrivebSi Tad, imaze, rom is xilia. albaT, SeamCnieT, rom
ereodaT (interferencia) (Underwood, 1948, 1949). yoveli momdevno SekiTxva am sityvis sul ufro
gavixsenoT, ras vusvamdiT Cven mudam xazs: _ Rrma gadamuSavebas moiTxovs _ met sityvebTan
mogonebisTvis gadamwyvetia kodirebasa da dakavSireba gWirdebaT (Lockhart & Craik, 1990).
aRdgenas Soris Tanxvedra. am Tavis Semdgomi gadamuSavebis Teoriis nakli isaa, rom mec-
ori nawilis gacnobisas naxavT, rogor ukavSir- nierebs yovelTvis ar SeuZliaT daazuston,
deba nawilebi erTmaneTs mogonebis gansaxor- Tu ratom vakuTvnebT gadamuSavebis zogierT
cieleblad: konteqsti, romelSic cdilobT, process zedapiruls da zogierTs ki _ Rrmas.
warsuli movlenis aRdgenas, TviTon gamodis, am saxis gadamuSavebis SemTxvevaSic ki Sedegebi
rogorc mogonebis mimniSneblis wyaro, xolo, miuTiTebs, rom procesebs, romelTac iyenebT
rodesac ar Tanxvdeba kodirebis konteqsti mo- informaciis kodirebisTvis, gavlena aqvT imaze,
gonebis konteqsts, aRdgenisas Semotanil SeZlebT Tu ara am informaciis aRdgenas.
mimniSnebels ar SeuZlia da xelsac ki uSlis axla ki vnaxavT, rom kodirebis da aRdgenis
procesebs Soris damTxveva gansakuTrebiT
Tavi 8 / mexsiereba

mexsierebaSi saZiebeli movlenis povnas.


mniSvnelovan rols asrulebs implicitur
mexsierebaSi.
kodirebis da aRdgenis
procesebi gadamuSaveba da implicituri mexsiereba
Cven vnaxeT, rom kodirebis konteqstisa da Cven ukve aRvniSneT, rom gansxvaveba eqspli-
aRdgenis konteqstebis urTierTdamTxveva gadam- citur da implicitur mexsierebas Soris ko-
wyvet rols TamaSobs mexsierebisTvis. axla direbis da aRdgenis gansxvavebaSi mdgomareobs
290 davazustoT es daskvna im procesebis ganxilviT, (Roediger, 1990; Schacter et al., 1993). sxva pirobebTan
erTad, erT-erTi pirobaa, magaliTad, rom Tqven zustad iseve, rogorc martorqis SemTxvevaSi,
impliciturad SegiZliaT aRadginoT masala, swor pasuxs TiToeul amocanaze gansazRvravs
romelic Tavidan eqspliciturad gqondaT adre miwodebuli mwkrivis sityvebi. amave dros,
aRbeWdili. ase xdeba, rodesac saxeliT mimar- yvelaze sayuradRebo isaa, rom eqsperimentatori
TavT Tqvens saukeTeso megobars da saxelis cdis piris yuradRebas specialurad ar warmar-
gasaxseneblad araviTari Zalisxmeva ar gWir- Tavs Sesabamisobaze adre mwkrivSi arsebul
debaT. zustad aseve implicituri mexsierebis sityvebsa da axali amocanis pasuxebs Soris –
yvelaze aSkara gamovlenasTan gvaqvs saqme, swored amitom aris mexsiereba implicituri.
rodesac implicituri kodirebis da implici- implicituri mexsierebis Sesafaseblad
turi aRdgenis procesebis damTxveva xdeba. amas mkvlevrebi im cdis pirTa Sedegebs, romlebmac
gadatanis Sesabamisi gadamuSaveba (Transfer-ap- gaiares eqsperimentis pirveli stadia da
propriate pocessing) ewodeba: daxsomebis efeqti Seafases sityvebi sasiamovno-usiamovno mniSvne-
yvelaze maRalia, rodesac kodirebis procesSi lobis mixedviT (magaliTad, martorqa) udareb-
warmoebuli gadamuSaveba gadadis da gamoiyeneba dnen imaT monacemebs, visac es pirveli stadia
aRdgenis procesebSi (Roediger, 1989). Tu ramdenad ar gauvlia. suraTi 8.9 gviCvenebs, Tu ra gavlenas
efeqturia es saSualeba, amas ramdenime meTodis axdens implicituri mexsiereba sityvebze:
aRweris safuZvelze vnaxavT, romelic impli- procenti gviCvenebs, Tu ramdeni sityva aRadgines
citur mexsierebaSi gamoiyeneba; Semdeg ki sworad cdis pirebma im sityvebidan, romlebic
giCvenebT, Tu rogor xdeba kodirebisa da pirvelad miwodebul mwkrivebSi iyo, imasTan
aRdgenis procesebis urTierTSeTanxmeba. SedarebiT, romelic am mwkrivebSi ar iyo.
axla ganvixiloT implicituri mexsierebis sxvadasxva cdis pirebs sityvaTa sxvadasxva
Semowmebis tipuri eqsperimenti: _ mkvlevrebi mwkrivebi miewodeboda. yoveli davalebis
studentebs sityvaTa mwkrivs aZlevdnen da SemTxvevaSi xedavT, rom upiratesoba adre nanax
sTxovdnen 1-dan (yvelaze naklebad sasiamovno) sityvebs eniWebaT, maSinac ki, rodesac cdis
5-mde (yvelaze metad sasiamovno) quliT skalaze pirebs mxolod sasiamovno-usiamovno mniSvne-
SeefasebinaT, Tu ramdenad sasiamovno mniS- lobis mixedviT moeTxovebaT maTi Sefaseba. am
vneloba hqonda TiToeul maTgans (Rajaram & upiratesobas praimings (Priming) uwodeben, radgan
Roediger, 1993). eqsperimentis am pirveli fazis winaswar sityvis aRqma TiTqos amzadebs da
Semdeg cdis pirTa mexsiereba Semdegi oTxidan xels uwyobs Semdgomi gamocdilebis miRebas.
erT-erTi implicituri mexsierebis amocaniT mexsierebis zogierTi amocanis SemTxvevaSi
mowmdeboda (davuSvaT, erT-erT mwkrivSi aris praimingis efeqti kviraze metxans grZeldeba

xangrZlivi mexsiereba: kodireba da Senaxva


sityva martorqa):
(Sloman et al., 1988).
fragmentuli sityvis Sevseba. cdis pirs axla davubrundeT kodirebasa da aRdgenas
eZleva fragmentuli sityva —rt-rq-, romelic Soris Tanxvdenis sakiTxs. implicituri mexsie-
man TavSi mosuli pirvelive sityviT unda rebis oTxive testi masSi mocemuli informaciis
Seavsos. fizikuri maxasiaTeblebis Tanxvedras gulis-
sityvis fuZis Sevseba. cdis pirs evaleba xmobs. sxva sityvebiT, ra procesebic moqmedebs
Seavsos sityvis fuZe, magaliTad, mar______,
gadamuSavebis doneebis Teoria (Levels-of-pro-
TavSi mosuli pirveli sityviT.
cessing theory) _ am Teoriis mixedviT, rac ufro
sityvis identifikacia. cdis pirebs moni- Rrma doneze xdeba informaciis gadamuSaveba,
torze eZlevaT sityvaTa rigi iseTi siswrafiT, miT ufro ukeT daamaxsovrdeba igi adamians.
rom naTlad TiToeulis aRqma ver SeZlon, magram gadatanis Sesabamisi gadamuSaveba (Transfer-ap-
unda gamoicnon es sityvebi. am SemTxvevaSi erT- proptiate processing) _ Tvalsazrisi, romlis mi-
erTi sityva iqneba martorqa. xedviTac mogoneba saukeTesoa, rodesac impli-
anagrama. cdis pirebs eZlevaT igive sityva, cituri kodirebis da implicituri aRdgenis
magram areuli asoebiT, magaliTad, qatorarma procesebis damTxveva xdeba.
da maT unda daasaxelon pirveli azriani sityva, praimingi (Priming) _ implicituri mexsierebis
romelic TavSi mouvaT. Sefasebisas upiratesoba, romelic adre gagonil
sityvas, an nanax situacias eniWeba. 291
suraTi
8.9

impicituri mexsierebis
testze praimingi
praimingi gviCvenebs sxvadasxva amoca-
nebiT manipulirebas sakontrolo si-
tyvebze. gavlenis zogierTi implici-
turi testiT SesaZlebelia praimingis
gamovlena kviraze meti xnis Semdeg.

martorqis kodirebis procesSi, igive procesebi kategoriis asociaciis testi mniSvne-


ganapirobeben sityvis fuZis mar______s lobas efuZneba. Sesabamisad, mkvlevarTa
Sevsebas, magram arsebobs sxva _ kategoriuli hipoTeza is iyo, rom kategoriis asocia-
asociaciis testi, romelic mniSvnelobas, cnebas ciis testSi praimings eqneboda adgili,
efuZneba da ara _ fizikuri maxasiaTeblebis Tu Sedegebma hipoTeza daadastura. aseve,
Tanxvedras. davuSvaT, gaZlevT „miTologiuri fizikuri maxasiaTeblebis mixedviT masa-
qmnilebebis~ gvarovnul cnebas da gTxovT, lis damuSavebas praimingi mosdevs mxolod
daasaxeloT am kategoriis imdeni Semadgeneli, im testebSi, romelic masalis fizikuri
ramdensac SeZlebT mokle drois ganmavlobaSi, maxasiaTeblebiT damuSavebas gulisxmobs
magram Tu Tqven mogindebaT TqvaT „martorqa~ (Srinivas & Roediger, 1990).
imis gamo, rom is adre mowodebul sityvaTa
mwkrivSi (Tumca, gansxvavebul konteqstSi) amoi-
am tipis kvlevebi asabuTeben gadatanis
kiTxeT, saqme implicitur mexsierebasTan gveqneba.
Sesabamisi gadamuSavebis Sesaxeb Tvalsazriss:
Tu fizikuri maxasiaTeblebis da mniSvnelo-
Tu Tqven informaciis kodirebisTvis gadamuSa-
bis praimingze damyarebul implicituri mex-
vebis garkveul tips, magaliTad, fizikur an
sierebis or gansxvavebul tests gamoviyenebT,
mniSvnelobis mixedviT analizs iyenebT, maSin
vnaxavT kavSirs kodirebasa da aRdgenas Soris.
am informaciis aRdgena yvelaze efeqturi iqneba,
Tu am dros analizis igive tips gamoiyenebT
saidan (Park & Gabrieli 1995; Rajaram et al., 1998; Weldon et al.,
1995). adre Cven aseTi azri gamovTqviT: mogoneba
viciT yvelaze efeqturia maSin, rodesac pirobebi,
romelSic moxda informaciis kodireba, emTxveva
praimings adgili aqvs, rodesac
pirobebs, romelSic unda moxdes aRdgena. am
gadamuSavebis formaTa Tanxvdena xdeba
TavSi am azris dasasabuTebeli faqtebi war-
mexsierebis mkvlevrebma Caatares eqspe- mogidgineT. axla vnaxoT, rogor SeiZleba kodi-
Tavi 8 / mexsiereba

rimenti, raTa eCvenebinaT, rom implicituri rebisa da aRdgenis Teoriis Semdgomi gamoyeneba.
mexsierebis gansxvavebul formaSi gansxva-
vebuli tipis gadamuSavebas aqvs adgili.
cdis pirebs eZleodaT sityvaTa rigi arastruqturuli informaciis
instruqciiT, rom an mniSvnelobis mixed-
daxsomebis gaumjobeseba
viT (sasiamovno Sinaarsisaa sityva Tu
usiamovno), an fizikuri maxasiaTeblebis am nawilis wakiTxvis Semdeg Tqven ukve unda
mixedviT (ramden Tanxmovans Seicavs sityva) gagaCndeT garkveuli azri imis Sesaxeb, Tu
292 daemuSavebinaT masala. gaixseneT, rom rogor unda gaiumjobesoT yoveldRiuri mex-
siereba – meti daimaxsovroT da naklebi saSualebaa Tqveni moTxrobis mxedvelobiTi
daiviwyoT. qveTavi „fsiqologia Cvens cxov- warmodgenebiT gamdidreba. mxedvelobiTi
rebaSi~ dagexmarebaT, Tu rogor gamoiyenoT es warmodgenebi Zalian efeqturia mogonebisTvis,
codna swavlasTan mimarTebaSi. Tqven ukve iciT, radgan erTdroulad ormagi kodirebis _
rom informaciis aRdgena yvelaze ukeT xdeba, verbaluris da mxedvelobiTis _ SesaZleblobas
Tu mas igive konteqstSi igonebT, an gadamuSa- iZleva (Paivio, 1972).
vebis igive tips iyenebT, romelic masalis gadamamuSavebeli ganmeoreba, aseve, SesaZleb-
Tavdapirvelad aRbeWdvis dros gamoiyeneT, magram lobas iZleva, dagicvaT mwkrivis Semdgomi
aq garkveulwilad gansxvavebul viTarebasTan efeqtisagan. magaliTad, rodesac pasuxis gacemis
gvaqvs saqme da amis gagebaSi Cven dagexmarebiT. rigi an dro dgeba, xSirad adamians ar axsovs,
saqme exeba arastruqturirebul an SemTxveviT ra Tqva uSualod misma winamorbedma. Tu odesme
informacias. gqoniaT situacia, sadac wreSi myofs erT-
warmoidgineT, rom maRaziaSi muSaobT gamyid- droulad ramdenime adamians gacnoben, advilad
velad. Tqven unda daimaxsovroT uamravi ram, gasagebi iqneba ra igulisxmeba am efeqtSi. ra
rasac myidveli Tqvengan moiTxovs: „mwvane erqva Tqven pirdapir mdgom qals? am efeqtis
maisurian qals baRSi samuSao Sarvali da mizezi sakuTari saxelis, an sakuTari SeniSvnis
fexsacmlebi unda; cisferSarvlian mamakacs _ 2 Tqmaze yuradRebis gadatanaa (Bond et al., 1991).
cali brtyeltuCa, 6 cali 0,25 zomis xraxni da amis Tavidan asacileblad saWiroa gadama-
saRebavis safxeki.~ es situacia Zalian hgavs muSavebeli ganmeoreba. gadaitaneT yuradReba
eqsperimentis situacias, sadac Tqven dawyvile- mopirdapire qalis saxelze da roca gaigonebT
buli asociaciebi unda dagemaxsovrebinaT. „liza~, TqviT _ „icinis, rogorc mona liza~.
rogor daixsomeT sityvaTa wyvilebi, romlebic
wina TavSi iyo warmodgenili? amocana, albaT,
mnemonika
cota geZnelaT, radgan wyvilebi TqvenTvis
gansakuTrebul azrs moklebuli iyo. mniSvnelo- mexsierebis gaumjobesebis Semdegi saSualebaa
bas moklebuli informaciis daxsomeba Znelia. specialuri strategiebis Seqmna, romelTac
imisaTvis, rom ar SegeSaloT, romel myidvels mnemonikuri xerxi ewodeba (berZnuli sityvidan
ra misceT, saWiroa iseTi asociaciebis damyareba, „moigone~). mnemonika moicavs rCevebs, romlebic
rom SemTxveviToba maqsimalurad gamoiricxos. xels uwyoben faqtebis grZeli mwkrivis aRbeWd-
vas nacnob da adre aRbeWdil informaciasTan
dakavSirebis gziT. bevri mnemonikuri xerxi mza
gadamamuSavebeli ganmeoreba

xangrZlivi mexsiereba: kodireba da Senaxva


mimniSneblebs iZleva, romelTac wesrigSi moh-
aRbeWdvis gansamtkiceblad gamoyenebul yavT SemTxveviTi informacia.
ZiriTad strategias gadamamuSavebeli ganmeoreba ganvixiloT lokusis meTodi, romelic pir-
ewodeba. am teqnikis ZiriTadi idea isaa, rom, velad berZenma oratorma gamoiyena. lokusi
rodesac informaciis aRbeWdvisas masalas niSnavs „adgils~. lokusis meTodi niSnavs
imeorebT, amiT misi gadamuSavebis SesaZleb- sityvis Tu movlenis adgilis mixedviT dax-
lobac izrdeba. gadamuSavebis erT-erTi gzaa somebas da aRdgenas, xolo oratorisTvis _
araSemTxveviTi, azriani asociaciebis damyareba xangrZlivi moxsenebis calkeuli nawilebis
sityvebs Soris. magaliTad, Tu gindaT, daimax- nacnob adgilebTan dakavSirebas. imisaTvis, rom
sovroT sityvaTa wyvili Tagvi – xe, unda
warmoidginoT xeze amZvrali Tagvi, romelic
gadamamuSavebeli ganmeoreba (Elaborative rehearsal)
eZebs yvels. mogoneba ukeTesi iqneba, Tu infor-
_ mexsierebis gazrdis meTodi, romliTac xdeba
maciis calkeul nawilebs patara moTxrobis dasamaxsovrebeli informaciis gamdidreba.
saxes miscemT (Bower, 1972). SegiZliaT, maRaziis
mnemonikuri xerxebi (Mnemonics) _ strategiebi
SemTxvevaSi swrafad moifiqroT moTxroba, sadac an saSualebebi, romlebic xels uwyoben
TiToeul myidvels Tavisi moTxovnebiT adgils faqtebis grZeli mwkrivis aRbeWdvas nacnob
miuCendiT (amas patara praqtika sWirdeba). Tqven, da adre aRbeWdil informaciasTan dakavSirebis
gziT.
albaT, mixvdiT kidec, rom, aseve, Zalian kargi
293
suraTi
4.2

lokusis meTodi
lokusis meTodSi Tqven akavSirebT
dasamaxsovrebel sityvas (magaliTad,
sayidlebiis siidan) nacnob adgi-
lebTan (magaliTad, institutidan
saxlisken mimaval gzaze).

daimaxsovroT, ra gaqvT wamosaRebi supermar-


ketidan, gonebaSi isini saTiTaod unda gana-
metamexsiereba
lagoT im gzaze, romliTac institutSi midi-
xarT. Semdeg, mogonebisas „CamouvliT~ maT da davuSvaT, iseT situaciaSi xarT, rom raRacis
gaixsenebT (ix. sur. 8.10). mogoneba gWirdebaT. Tqven akeTebT yvelafers,
mimniSnebeli sityvis meTodi hgavs lokusis rom gamoiyenoT mimniSneblebi, romlebic
meTods, Tumca gansxvaveba isaa, rom mwkrivis kodirebis situacias asaxaven, magram mainc
wevrebs mimniSneblebs ukavSirebT da ara verafers igonebT. nawilobriv, imis mizezi, rom
adgilebs. am meTodisTvis tipuri mimniSneblebi aseT Zalisxmevas axmarT mogonebas, Tqveni dar-
gariTmuli strofebia, sadac sityvebi cifrebs wmunebulobaa, rom Tqven flobT am informacias,
eriTmeba. magaliTad: erTi-skveri; ori-lori, magram, gacnobierebuli Tu gaqvT, ras warmoad-
Tavi 8 / mexsiereba

sami-skami da sxv. SemTxveviTi informaciis gens Tqveni mexsiereba? iciT, Tu rogor muSaobs
daxsomebis gasaRebi informaciis iseTi saxiT Tqveni mexsiereba? an saidan iciT, rom am
dalagebaa, rom mimniSneblebma gagiadvilon informacias flobT? es metamexsierebis kiTxve-
aRdgena. bia. metamexsierebis mTavari kiTxvaa: _ rodis da
ratom inaxeba mexsierebaSi gancda imisa, rom
metamexsiereba (Metamemory) _ implicituri an vici.
eqsplicituri codna mexsierebis unarebis da
pirveli, vinc Seiswavla es gancda, iyo
mexsierebis efeqturi strategiebis Sesaxeb;
j.T. harti (J. T. Hart, 1965), romelmac kvleva daiwyo
294 mexsierebis Semecneba.
imiT, rom studentebs usvamda kiTxvebs zogadi
fsiqologia Cvens cxovrebaSi

rogor SeiZleba mexsierebis gamokvlevebi


dagexmaroT gamocdebisTvis mzadebaSi

yvelaze xSirad studentebi mwkrivSi adgilmdebareobis axsovs Tavisi mnemonikuri


mexsierebis Sesaxeb gamokvle- efeqti. adgilmdebareobis xerxi, romelic gamoiyena
vebis wakiTxvis Semdeg svamen efeqtis mruds Tu gavixsenebT, fsiqologiis SesavalSi ven-
kiTxvas: _ „rogor gamoviyeno vnaxavT, rom masalis SuaSi tramedialuri hipoTala-
miRebuli informacia swrafad?~ ganlagebuli informacia yve- musis, romlis abreviaturac
„rogor momexmareba es gamokv- laze cudad gvamaxsovrdeba. laTinurad aris VMH, da-
levebi momavali gamocdebis- faqtobrivad, studentebs ufro samaxsovreblad. es iyo Very
Tvis mzadebaSi?~ vnaxoT, ra kargad axsovT leqciis dasawyi- Much Hungry, magram rogorc
tipis rCevebi SeiZleba gamoviy- si da bolo, vidre Sua nawili me-12 TavSi naxavT, es mnemo-
vanoT am gamokvlevebidan: (Holen & Oaster, 1976; Jensen, 1962). nikuri xerxi mas Semdeg ukve
rodesac leqciaze xarT, eca- aRar aris iseTi zusti.
kodirebis specifikuroba. deT, swored leqciis Sua na- gadamamuSavebeli ganmeoreba
rogorc gaxsovT, kodirebis wils miaqcioT gansakuTre- ki xels SegiwyobT naswavli
specifikurobis principi gu- buli yuradReba. swavlis dros kidev ufro ganamtkicoT;
lisxmobs, rom mogonebis Tqven ganskuTrebuli Zalis-
konteqsti, anu pirobebi, ro- xmeva unda gamoiyenoT masalis metamexsiereba. am sferoSi
melSic mogoneba xdeba, daem- daswavlisaTvis, magram ecadeT, warmoebulma gamokvlevebma
Txves kodirebis konteqsts. rom masala yovelTvis erTi gviCvena, rom adamianebi kar-
swavlis procesSi konteqsti da imave TanmimdevrobiT ar gad grZnoben, Tu ra ician
xSirad „informaciis gan- iswavloT. imasac miaqcieT yu- da ra _ ara. rodesac Tqven
sxvavebul konteqstsac~ niS- radReba, rom es Tavi mex- gamocdaze xarT, sadac dro
navs. Tu Tqven yovelTvis sierebis Sesaxeb wignis SuaSia SezRudulia, Tqven unda
erTsa da imave konteqstSi ganlagebuli. Tu Tqven mTeli miuSvaT Tqveni intuicia da
swavlobT, gagiWirdebaT sxva wigni gaqvT Casabarebeli, maSin andoT mas drois ganawi-
konteqstSi misi aRdgena. ase mis swavlas meti Zalisxmeva leba. magaliTad, SegiZliaT
magaliTad, Tu profesori unda moaxmaroT, vidre dasa- bileTis mTeli kiTxvebi

xangrZlivi mexsiereba: kodireba da Senaxva


odnav sxvagvarad dagisvamT wyis, an bolo Tavebs; uceb gadaikiTxoT da naxoT,
kiTxvas, SeiZleba daibneT rogor grZnobT, romeli
gadamamuSavebeli ganmeoreba
da ver upasuxoT, amitom sakiTxi iciT ukeT. aris
da mnemonikuri xerxebi. zog-
Tqven swavlis procesSi iseTi gamocdebic, sadac
jer, gamocdisTvis mzadebis
konteqstebi unda cvaloT. yvela kiTxvaze pasuxi saval-
procesSi iseTi gancda giCn-
gadaawyveT masala, dausviT debulo ki ara, SerCeviTia,
debaT, TiTqos daulagebel,
Tqvens Tavs sxvadasxva ki- magram pasuxi siswrafes
arastruqturirebul masalas
Txvebi, scadeT masalaSi axa- moiTxovs. aqac Tqvens intu-
swavlobT. vTqvaT, Tqven swav-
li kombinaciebis Seqmna, mag- icias unda endoT da im
lobT tvinis gansxvavebuli
ram Tu mainc SeferxdebiT kiTxvebs unda upasuxoT,
nawilebis funqciebs. am Sem-
gamocdaze, scadeT gamoi- romelTa pasuxis siswore-
TxvevaSi Tqven TviTon unda
yenoT rac SeiZleba meti Sic darwmunebuli xarT.
ipovoT masalis gadamuSavebis
mimniSnebeli, raTa pirve- imedi gvaqvs, rom axla met-
efeqturi gza _ an mxedve-
ladi konteqsti aRadginoT: naklebad gasagebia, Tu ro-
lobiTi warmodgenebi daix-
_ „es xom igivea, rac xan- gor SeiZleba mexsierebaSi
mareT, an winadadebebSi Car-
mokle mexsierebis leqciaze Catarebuli gamokvlevebi
TeT, an TiToeul cnebas pa-
movismine~; gamocdebisTvis warmatebiT
tara istoria daukavSireT. am
momzadebaSi dagexmaroT.
wignis erT-erT avtors dRemde
295
ganaTlebidan. magaliTad, gekiTxebiT: _ „mzis xis wvdomas. amrigad, Tu kiTxva: _ „ra erqva
sistemaSi romeli planetaa yvelaze didi?~ iciT beThovens?~, TqvenSi advilad aRZravs infor-
am kiTxvaze pasuxi? Tu ar iciT, rogor moiq- macias, romelic, Tqveni azriT, am kiTxvaze
ceodiT, romel pasuxs airCevdiT am situaciaSi: swor pasuxTan aris dakavSirebuli, Tqven
„miuxedavad imisa, rom axla ar maxsovs pasuxi, gagiCndebaT gancda, rom swor pasuxs advilad
vici, rom ramdenimeAaraswor pasuxs Soris gamoicnobT (Koriat, 1993, 1995).
avirCevdi swors~. msgavs kiTxvebs usvamda harti
orive Teorias gaaCnia empiriuli dasabuTeba
Tavis cdis pirebs. pasuxebSi darwmunebuloba
da oriveSi igulisxmeba, rom Tqven SegiZliaT
maT 1-dan, („sakmaod darwmunebuli var, rom ver
endoT Tqvens grZnobas, rodesac darwmunebuli
avirCev sworad mravlobiTi arCevanidan~), 6-de
xarT, rom iciT raRac (mogvianebiT Cven
qulebiT unda SeefasebinaT („savsebiT darwmu-
SevexebiT mowmis Cvenebebze Catarebul gamok-
nebuli var, rom sworad avirCev~). Tqven rogor
vlevebs, romelic am zogadi wesidan gamonak-
gaanawilebdiT qulebs? ai, es alternativebi:
lisebze miuTiTebs).
a. plutoni Tqven ukve garkveuli codna gaqvT imis
b. venera Sesaxeb, Tu rogor aRibeWdeba da rogor aRdgeba
g. dedamiwa informacia Tqvens mexsierebaSi. Tqven iciT,
d. iupiteri Tu ras niSnavs aRbeWdvisa da aRdgenis situa-
Tu Tqven yuradRebiT daakvirdebiT darwmune- ciebis „kargi Tanxvedra~. Semdeg qveTavSi mex-
bulobis – „vgrZnob, rom vici~ gancdas, maSin sierebis procesebidan gadavinacvlebT mexsi-
swor pasuxs im SemTxvevaSi daasaxelebT („d~- erebis Sinaarsebze, anu imaze, Tu ra xdeba
s), Tu Sefaseba iqneba 6, xolo mis aRniSnvas mexsierebaSi.
naklebi albaToba eqneba, Tu Sefaseba 1 iqneba
(sando pasuxi rom miviRoT, ra Tqma unda,
kiTxvaTa didi raodenobaa saWiro). hartis mixed-
Sejameba
viT, visac 1 quliT aqvs Tavisi darwmunebuloba
Sefasebuli, 30%-iT nakleb swor pasuxebs iZleva xangrZlivi mexsierebis Teoriebma unda axsnan,
maSin, rodesac 6 qula 75%-ian warmatebas Tu rogor xdeba codnis SeZena da Senaxva
uzrunvelyofs. es faqtebi miuTiTebs imaze, rom mexsierebaSi mTeli cxovrebis manZilze. kodire-
„vgrZnob, rom vici~ gancda SeiZleba zusti bis specifikurobis principis mixedviT, informa-
indikatori iyos. ciis yvelaze kargad aRdgena xdeba maSin,
metamexsierebis Sesaxeb gamokvlevebi mimar- rodesac konteqsti, romelSic xdeba kodireba,
Tulia rogorc im procesebze, romlebic emTxveva aRdgenis pirobebs. mwkrivSi adgil-
„vgrZnob, rom vici~ gancdas iwveven, aseve imaze, mdebareobis efeqts iwvevs TiToeuli STabeW-
Tu rogor miiRweva Sefasebis sizuste (Koriat & dilebis (sityva, movlena da a.S) mogonebis
Levy-Sadot, 1999; Metcalfe, 2000). konteqstebs Soris gansxvaveba.
Tqven daxsomebuls mimniSneblebiT eZebT.
mimniSneblis nacnobobis hipoTezis mixed-
cnoba xSirad ufro advilia, vidre mogoneba,
viT, adamianebi Tavisi „vgrZnob, rom vici~
radgan am SemTxvevaSi mimniSneblebi met
gancdis dros mimniSneblis nacnobobas emya-
informacias Seicaven. epizodur mexsierebaSi
rebian. magaliTad, rodesac gekiTxebian: _ „ra
daxsomeba aRbeWdvis konteqstTan mimarTebaSi
Tavi 8 / mexsiereba

erqva beThovens?~, Tu Tqven adre gagigiaT mis


xdeba. semantikur mexsierebaSi ki informaciis
Sesaxeb, SeiZleba gagiCndeT azri, rom ramdenime
aRbeWdvis garkveul epizodTan mimarTeba dakar-
alternatividan amoicnobT mis saxels anu swor
gulia. interferencia SeiZleba iyos proaqti-
pasuxs (Metcalfe et. al., 1993; Reder & Ritter, 1992; Schwartz
uri, rodesac Zveli informacia ereva da xels
& Metcalfe, 1992).
uSlis axlis aRbeWdvas, an retroaqtiuri,
misawvdomobis hipoTezis mixedviT, adamiani rodesac axali informacia ereva Zvels.
cdilobs arasruli informaciidan swori pasu- informaciis gadamuSavebis Teoriis mixedviT,

296
informaciis ufro Rrma gadamuSaveba mis ukeTes
daxsomebas iwvevs. implicitur mexsierebaze wuTs, nebismieri sagnis aRqmisas Tu moqmedebisas,
Catarebuli kvlevebis mixedviT, aRbeWdvis da ambobdeT: _ „es is aris, rac samzareulos nivTebs
mogonebis procesebis damTxveva iwvevs praimings. miekuTvneba.~ garemosTan urTierTobis Cveuleb-
Tqven SegiZliaT gaiumjobesoT mexsiereba rivi gamocdilebiT Tqveni mexsierebis struqtu-
gadamamuSavebeli ganmeorebis da mnemonikuri raSi garemos struqturebi aisaxeba. ganvixiloT
xerxebis daxmarebiT. metamexsierebisTvis spe- mexsierebis struqturaTa formebi, romelic
cifikuri msjelobebi Tqveni mexsierebis Sesaxeb Camoyalibda Tqveni garemosTan yoveldRiuri
tipuri da zustia. urTierTobis procesSi.

kategorizacia da cnebebi
xangrZlivi mexsierebis daviwyoT me-11 TavSi ganxiluli movleniT
struqturebi – im gonebrivi ZalisxmeviT, romelic saWiroa,
raTa bavSvma daimaxsovros, magaliTad, sityva
ZaRlis mniSvneloba. imisaTvis, rom es sityva
aqamde Cven mier motanil yvela magaliTSi mniSvnelobis matarebeli iyos bavSvisTvis, mas
gTxovdiT, rom dagemaxsovrebinaT an aRgedginaT unda hqondes unari, daimaxsovros yvela is
izolirebuli an erTmaneTTan daukavSirebeli situacia, romelSic es sityva gamoiyeneba da,
informaciis erTeulebi. is, rasac Tqven umrav- agreTve, informacia konteqstis Sesaxeb. am gziT
les SemTxvevaSi aRadgendiT, organizebuli bavSvi aRmoaCens, ra aris ZiriTadi arsi: _
codnis nawilebi iyo. gaixseneT, magaliTad, bewviani arseba, romelsac oTxi fexi aqvs, niSnavs
rodesac gTxoveT gemsjelaT, iyo Tu ara yurZeni ZaRls. bavSvma unda Seimecnos, rom ZaRli
xili, Tqven daufiqreblad gaeciT dadebiTi ewodeba ara erT konkretul cxovels, aramed
pasuxi, magram ras ityviT avokadoze an tyemalze? amgvar cocxal arsebaTa mTel kategorias.
am TavSi Cven SeviswavliT, Tu rogoraa dakav- individualuri gamocdilebis kategorizaciis
Sirebuli am tipis pasuxis siZneleebi mexsie-
unari – erTi da igive qcevis ganxorcieleba
rebaSi informaciis struqturirebis xasiaTTan mis mimarT, an erTi da igive saxelis darqmeva
da gzebTan; vimsjelebT, agreTve, imis Sesaxeb, _ moazrovne organizmis erT-erTi yvelaze bazi-
Tu rogor gexmarebaT mexsierebaSi organizebuli
suri da mniSvnelovani unaria (Mervis & Rosch,
codna ama Tu im informaciis swrafad gaxsene- 1981).
baSi. Tqven mier gamoyofili kategoriebis gonebaSi
reprezentacias cnebebi ewodeba. cneba ZaRli,
magaliTad, ewodeba bavSvis mier ZaRlTan
mexsierebis struqturebi dakavSirebuli cxovrebiseuli gamocdilebis

xangrZlivi mexsierebis struqturebi


mexsierebis ZiriTadi funqcia msgavsi STabeW- mexsierebaSi SekavSirebas da Senaxvas (rogorc
dilebebis erTmaneTTan dakavSirebaa, raTa me-11 TavSi vnaxavT, Tu bavSvs jer kidev ar aqvs
garemosTan urTierTobis procesSi SeZloT misi dazustebuli ZaRlis mniSvneloba, es cneba
gamoyeneba (gaixseneT martivi gansazRvreba me-5 SeiZleba iseT niSnebsac moicavdes, romelic
TavSi aRqmis funqciis Sesaxeb). Tqven cxovrobT mozrdilebma SeiZleba am cnebisTvis Seusabamod
samyaroSi, romelic savsea uTvalavi indivi- CaTvalon.). Tqven SeZenili gaqvT uamravi cneba.
dualuri STabeWdilebebiT da movlenebiT, gaqvT sagnebis da qcevebis kategoriebi, maga-
romelTa mudmivi gacxrilva da maTi informaciis liTad, sakuWnao da fexburTi. cnebebi SeiZleba
iseT mcire, martiv erTobliobad dayvana asaxavdes Tvisebebs, magaliTad, wiTeli an didi;
gWirdebaT, romlis marTvasac SeZlebT. amave abstraqtul ideebs, magaliTad, WeSmariteba an
dros, Tqven ar gWirdebaT samyaroSi garkveuli siyvaruli; mimarTebebs, magaliTad, ufro Wkviani,
struqturis mosaZebnad yovel jerze cnobie- vidre. TiToeuli cneba Tqven mier samyarosTan
rebis CarTva. rogorc implicituri mexsierebis urTierTobiT SeZenili mTlianobebad Camoyali-
ganxilvisas vnaxeT, warmoudgenelia, rom yovel bebuli gamocdilebis reprezentaciaa.
297
Ti adrec iyo miwodebuli, zogierTi axali
iyo da gansxvavdeboda prototipisgan. iyo,
agreTve, prototipis suraTi, romelic
gansxvavdeboda pirvelad miwodebuli pro-
totipisgan. cdis pirebs evalebodaT gamoe-
cnoT, Tu romeli suraTi hqondaT maT
adre miwodebisas nanaxi.
kargad gamoikveTa sami Sedegi, romelic
mocemulia suraTze 8.1. cdis pirebi cnob-
dnen yvela im suraTs, romelic adre
hqondaT nanaxi, maSinac ki, rodesac maTgan
prototipTan mxolod 25%-s hqonda
msgavseba. axal suraTebze miuTiTebdnen,
rom axali iyo da cnobis xarisxi proto-
tipTan mimarTebiT ganisazRvreboda. cdis
pirebi dabolos, yvelaze darwmunebulni
iyvnen axali prototipis ucnobobaSi (Solso
& McCarthy, 1981).

am eqsperimentSi cdis pirebi ise moqmedebdnen,


TiTqos gaaerTianes yvela saxe, romelic ki
unaxavT, raTa prototipuli konstruqti SeeqmnaT.
kategoriebis, Tavisi TvisebebiTurT, proto-
tipebi iqmneba mTeli Tqveni gamocdilebidan,
amitom prototipebi yovel wuTs SeiZleba
icvlebodes da mdidrdebodes axali kategoriiT.
aqedan gamomdinare, mecnierebi mividnen im
daskvnamde, rom konkretuli kategoriisTvis
prototipebi
prototipis reprezentacia gonebaSi SeiZleba
im ZaRlebs Soris, romlebic Tqven ginaxavT, ar gqondeT. ufro savaraudoa, rom prototipi
romels warmoidgenT, rodesac waikiTxavT TviTon calkeul egzemplarebSi, rogorc
winadadebas: _ „ZaRli xravs Zvals~. SegiZliaT saSualo raRac moqmedebs (Hintzman, 1986; Nosofsly
konkretuli ZaRli daasaxeloT? Tu romelime et al., 1992). magaliTad, yvela ZaRli, romelic ki
tipuri ZaRli warmogidgebaT, romelic yvela am momentisTvis ginaxavT, ayalibebs prototipu-
nanaxi ZaRlebis saSualos – prototips war- li ZaRlis Tqveneul cnebas. ufro metic, Tu
moadgens? ganvixiloT eqsperimenti, romelic Tqven saRamos gaxvediT quCaSi da dainaxeT erTi,
dagvexmareba am kiTxvaze pasuxis gacemaSi. an ori ZaRli, Tqveni prototipi SeiZleba odnav
Seicvalos kidec.
is, rom Tqven gaqvT unari, iseT kategorias,
saidan rogorc, vTqvaT, ZaRlia, prototipi mounaxoT,
Tavi 8 / mexsiereba

viciT gaZlevT SesaZleblobas icnoT kategoriis met-


naklebad tipuri warmomadgenlebi _ rac ufro
prototipebis Camoyalibeba meti Tviseba aqvs saerTo kategoriis calkeul
cdis pirebs uCvenebdnen calkeuli
cnebebi (concepts) _ sagnebis, an ideebis saxe-
adamianis saxeebis suraTebs, romlebic
obebis, an kategoriebis mentaluri reprezen-
sxvadasxva xarisxiT gansxvavdebodnen pro- taciebi.
totipisgan (sur. 8.11); Semdeg maT aCveneb-
prototipi (Prototype) _ kategoriis yvelaze rep-
dnen saxeebis meore jgufs. zogierTi sura-
298 rezentaciuli magaliTi.
suraTi
8.11
A prototipuli saxe da calkeuli saxeebi
B prototipebis, Zveli da axali saxeebis prototipuli Sefaseba
(A) saxis 75% emTxveva prototips, 50%-s aqvs gansxvavebuli Tmebi da Tvalebi, 25%-s mxolod Tvalebi aqvs
saerTo, dabolos, 0% aqvs saerTo prototipTan. (B) cdis pirebs sTxoven Seafason, aqvT Tu ara nanaxi adre
es saxe. yvelaze maRali darwmunebulobis xarisxi aris prototipis mimarT, romelic adre arasodes
unaxavT; daaxloebiT Tanabaria darwmunebulobis xarisxi adre nanaxi saxeebis mimarT; axali saxeebis
SemTxvevaSi cdis pirTa darwmunebulobis xarisxi klebulobda prototipisgan misi msgavsebis SemcirebasTan
erTad.

wevrebs erTmaneTTan, miT ufro tipurni arian am SemTxvevaSi ufro advilia yvavisTvis, rogorc
isini. es kargad Cans, magaliTad, frinvelis frinvelisTvis, adgilis povna, vidre siraqle-
kategoriis ganxilvisas. ris gamo iTvleba yvavi misTvis (Tu, ra Tqma unda, Tqveni cxovrebis

xangrZlivi mexsierebis struqturebi


tipur frinvelad, xolo siraqlema, an pingvini manZilze didxans ar gicxovriT siraqlemebis
atipurad? pasuxi ganisazRvreba im xarisxiT, garemocvaSi).
riTac es qmnilebebi hgvanan im kategoriis
warmomadgenlebs, romelTac Tqvens mexsierebaSi ierarqiebi da bazisuri doneebi
frinvelis kategoriaSi aerTianebT. kategoriis
cnebebi da maTi prototipebi damoukideblad
wevrTa tipuroba ki, Tu rogor Seesabameba raRac
ar aRmocendeba. rogorc suraTi 8.12 gviCvenebs,
Tqvens prototips, yoveldRiuri cxovrebidan
cnebebi SeiZleba azrian organizaciebad gaer-
momdinareobs. gamokvlevebma gamoavlines, rom
Tiandenen. iseT did kategorias, rogoricaa
xalxi ufro swrafad reagirebs kategoriis tipur
cxoveli, gaaCnia qvekategoriebi _ frinveli da
warmomadgenlebze, vidre uCveuloze. Tqveni
Tevzi, romlebic, Tavis mxriv, moicaven saxeobebs:
reaqciis dro kiTxvaze, aris Tu ara yvavi
iadoni, siraqlema, zvigeni da oraguli. Tavis
frinveli, ufro swrafi iqneba, vidre is, rom
mxriv, cxovelis kategoriac aris qvekategoria
siraqlema frinvelia (Rosch, 1976). kidev erTxel
ufro didi kategoriisa _ cocxali arsebebi.
vimeorebT, rom es efeqti damokidebulia Tqvens
cnebebi dakavSirebulia sxva saxis informacias-
gamocdilebaze frinvelTa kategoriis mimarT.
299
fsiqologia XXI saukuneSi

adamianis da kompiuteris mexsiereba

rodesac kompiuterisa da deba. is gvTavazobs imis defi- adamianis mexsierebas cnebebi


adamianis SesaZleblobebs nicias, Tu ra aris cneba. ra- marTaven da ara sityvebi. ro-
adareben, xSirad iseTi STa- tom aris kompiuteris mexsie- desac Tqvens mexsierebaSi ko-
beWdileba rCeba, rom kompiu- rebidan es pasuxebi adamianis direbis specifikurobis Sesa-
teri jobnis adamians. kom- mexsierebisgan gansxvavebuli? xeb eZebT pasuxs, ar aqvs mniS-
piuteris mexsierebas bevrad Cven adamianis mexsierebis (mo- vneloba ras ityviT, „mkvle-
meti – aTasobiT da milio- gonebis) or Taviseburebas gamov- vars~ Tu „eqspermentators~,
nobiT _ biti informaciis yofT, romelic kompiuterTan „aRmomCens~ Tu „Semqmnels~.
Senaxva SeuZlia, vidre Cvens SedarebiT misi upiratesobis cneba aamoqmedebs TiToeul
mexsierebas, magram adamianis ilustrirebas axdens.pirveli: sityvas, rogorc mimniSnebels.
mexsierebas erTi iseTi Tvi- rogorc ukve gaecaniT, adamianis kompiuters ki saqme mxolod
seba aqvs, romelic mis mexsie- mexsiereba efeqturad iyenebs sityvebTan aqvs. magaliTad,
rebas ufro maRla ayenebs. Sinaarsobriv mimniSneblebs, rodesac Cven Google.com-s
procesebi, romlebic SesaZ- romlebic saZiebel informa- veubnebiT, Secvalos „aRmom-
leblobas gvaZleven, movigo- ciazea mimarTuli. is uzrun- Ceni~ „SemqmneliT~, is gvaZ-
noT specifikuri informacia, velyofs imas, rom aRdgenili levs bmuls mexsierebis Teo-
xSirad bevrad ufro efeqtu- informaciis Sinaarsi kiTxvis riaSi garkveuli gverdis mi-
ria, vidre kompiuterSi Zebnis Sinaarss Seesabamebodes. kompiu- TiTebiT. „mkvlevris~ Secvla
procedura.davuSvaT, Tqvens teri ki, piriqiT, ar iTvalis- „eqsperimentatoriT~ gvaZlevs,
megobars Tqveni gamocda unda winebs konteqsts da ufro si- rogorc pirveli bmulis Sem-
am Tavis mixedviT da geki- tyvis viwro mniSvnelobazea TxvevaSi, gverds saTauriT:
TxebaT: „romelma mkvlevrebma orientirebuli. magaliTad, Tu „talRebi, pulsi, neironuli
Semoitanes kodirebis speci- Cven „kodirebis specifikuro- masis Teoria~. es patara eqspe-
fikurobis cneba?~ Tqven Se- bas~ veZebT Google.com-Si an rimenti kargad uCvenebs, Tu
giZliaT gasceT swori pasuxi ASKJeeves-Si, TiToeuli maTgani kompiuteri, adamianis mexsie-
(tulvingi da tomsoni), mcda- maSinve gadmogviSlis gverds, rebisgan gansxvavebiT, rogor
ri pasuxi (soerlingi), an romelzec iqneba pasuxi pirvel ufro metadaa damokidebuli
TqvaT, rom ar iciT. albaT, kiTxvaze. kompiuterSi maZieb- sityvebze, vidre cnebebze.axla
ar gindaT, gasceT iseTi pa- lisTvis kiTxvis nawilebs, rom- mainc Tu grZnobT mcireoden
suxi, romelsac araviTari kav- lebic konteqstis dasazusteb- upiratesobas kompiuterTan
Siri ar aqvs kiTxvasTan. ro- lad iqneba mimarTuli (romelma SedarebiT? SegiZliaT, ramde-
gor ggoniaT, ra xdeba, ro- mkvlevrebma Semoitanes), aSkarad nime wuTi dauTmoT imaze
desac am kiTxvaze pasuxis gace- uaryofiTi gavlena eqneba Ziebis fiqrs, Tu rogor SeiZleba
mis davalebas manqanas aZlevT? efeqturobaze. kompiuterSi bev- adamianis mexsierebis es Tvi-
pirveli veb-gverdi, romelsac ri pasuxis mosaZebnad Zalian sebebi kompiutersac gadasceT.
Google.com gvTavazobs, Sem- Znelia CarTo konteqsti ise, rom veb-gverdebi:
degia: „aris Tu ara HIV-is izo- kompiuterma gaurkveveli mimar- www.google.com
lacia miRweuli. meore mcde- TulebiT ar gagagzavnos. meore: www.AskJeeves.com
Tavi 8 / mexsiereba

loba AskJeeves. com-s ukavSir-

Tanac: Tqvens mexsierebaSi Senaxulia codna imis rizacias. maT bazisur doneebs uwodeben (Rosch,
Sesaxeb, rom zogierTi frinveli iWmeva, zogi 1973, 1978). magaliTad, rodesac Tqven bazarSi
saSiSia, zogi ki nacionaluri simboloa. yidulobT vaSls, SegiZliaT ifiqroT masze,
rogorc vxedavT, ierarqiebSi garkveuli rogorc xilis erT-erT saxeobaze, romlis
safexuri arsebobs, romelzec adamianebi ukeT mniSvnelobac Zalian farToa, an rogorc Saf-
300 moiazreben obieqtebs da axdenen maT katego- ranze, rac specifikuri da viwro mniSvnelobisaa.
suraTi
8.12
cnebaTa ierarqiulad organizebuli struqtura
kategoria cxoveli SeiZleba daiyos iseT qvekategoriebad, rogoricaa frinveli da Tevzi,
TiToeuli qvekategoria SeiZleba kidev daiyos. zogierTi informacia (aqvs kani) gaaCnia ierarqiis
yvela dones; sxva informacia (magaliTad, SeuZlia simRera) mxolod dabali donis cnebebs
SeiZleba hqondes (magaliTad, iadons).

bazisuri done ki aris vaSli. Tqven rom gaCvenon rac Tqven gWirdebaT, aris iseTi saxis rep-
am obieqtis suraTi da gkiTxon, ra aris es, rezentacia mexsierebaSi, romelic samzareulos
Tqven ufro swrafad upasuxebT, rom es vaSlia individualur cnebas _ macivris, WurWlis sa-
(da ara xilis romelime konkretuli saxeoba). recxi niJaris Tu gazquris Sesaxeb codnas _
bazisur dones prototipis gamowvevis meti Zala gaaerTianebs ufro did struqturaSi. sqema aris
aqvs. Tqven vaSlis cnebasTan meti Sexeba da cnebiTi CarCo, an codnaTa klasteri sagnebis,
gamocdileba gaqvT, vidre mis specifikur adamianebis da situaciis Sesaxeb. sqemebi aris

xangrZlivi mexsierebis struqturebi


jiSebTan. Tqven rom vaSlebis gamomyvani iyoT, „codnaTa Sekvrebi~, romlebSic garemos struq-
bazisuri done am ierarqiaSi ufro dabali turis Sesaxeb rTuli ganzogadebebia aRbeWdili.
geqnebodaT. Tqven gaqvT samzareulos da sawoli oTaxis
sqema, samarSruto taqsis mZRolis da profe-
soris, qeifisa da banketis sqemebi. SegiZliaT,
sqemebi
Cven vnaxeT, rom cnebebi mexsierebis ierar-
bazisuri done (Basic level) _ kategorizaciis done,
qiaSi agurebis funqcias asruleben. maT es roli
romelic yvelaze swrafad SeiZleba amovitanoT
ufro rTul kompleqsebSic aqvT. gaixseneT
mexsierebidan da gamoviyenoT yvelaze efeq-
suraTi 8.2. saidan xvdebiT instinqturad, rom turad.
baWiis adgili ar aris samzareuloSi? Cven adre
sqemebi (Schemas) _ obieqtebis, xalxis, an situa-
ukve aRvniSneT, rom es procesi implicitur
ciis Sesaxeb konceptualuri CarCoebi, an cod-
mexsierebas emyareba, magram Cven ar gviTqvams, nis „klasterebi~, codnis erTeulebi, romlebic
Tu mexsierebis romeli struqtura iyo amisTvis moicaven garemos struqturebis Sesaxeb ganzo-
gamoyenebuli. ufro zustad rom vTqvaT, is, gadebebs. 301
davuSvaT, Cven winaswar mogamzadeT imisTvis,
rom dainaxavdiT ixvs, anu Tu Tqven SeusabamebT
naxatis niSnebs Tqvens sqematur molodinebs
am niSnebis mimarT, dainaxavT ixvs. igive moxdeba
baWiis mimarTac, Tu geqnebaT baWiis molodini.
Cven viyenebT mexsierebaSi arsebul informacias,
raTa gavamarTloT molodini.
Tqven gaqvT, agreTve, mexsierebis struqturebi,
romlebic gavlenas axdenen Tqvens aRqmasa da
suraTi
8.13 mogonebaze (Cantor & Mischel, 1979; Levy et al., 1999).
magaliTad, Tqven, albaT, ukve geqnebaT kbilis
cnobis iluzia eqimis, sakulto beladebis, ekologistebis da
ixvi Tu kurdReli maSvelebis cnebebi. Tu TqvenTvis ucnob pirov-
nebaze getyvian, rom is erT-erTi am profesiis
warmomadgenelia, Tqveni stereotipuli warmod-
ramdenime wuTi dauTmoT da dafiqrdeT, Tu ra gena miawers mas konkretul pirovnul maxasia-
da rogor aris am kategoriebSi ganzogadebuli. Teblebs an Sesabamis qcevebs. socialuri fsiqo-
erTi ram, rasac SeamCnevdiT, isaa, rom Tqveni logebis mier dadgenil iqna, rom enas da
sqema ar moicavs Tqveni cvalebadi gamocdilebis sityvebsac SeuZliaT, garkveuli gavlena moax-
yvela individualur detals. Tu prototipi dinon am cnebaTa interpersonalur gamoyenebaze.
kategoriebis Sesaxeb Tqveni gamocdilebebis es gamokvleva gviCvenebs, rom mexsierebis struq-
saSualoa, sqemaSi warmodgenilia garemoSi turebs SeuZliaT, gavlena moaxdinon samyaros
situaciaTa Sesaxeb Tqveni gamocdielebebis Sesaxeb Tqvens azrTa msvlelobaze: _ Tqveni awmyo
saSualo. iseve, rogorc prototipebi, Tqveni gamocdileba warsuli gamocdilebiT aris
sqemebic cvalebadia da cxovrebiseul movle- Seferili da es ukanaskneli cvlis Tqvens molo-
nebTan erTad icvleba (Rumelhart et al., 1986). Tqveni dinebs momavlis mimarT. male, aseve, naxavT,
sqemac mxolod im detalebs moicavs, romelsac rom xSirad erTi da igive mizeziT, cnebebi da
gansakuTrebuli yuradReba dauTmeT. magaliTad, sqemebi SeiZleba xels uSlides zust mogonebas.
rodesac ekiTxebiT, ra aris warmodgenili, ra
xatia Tu weria ocTeTrian monetaze, studentebi
arasodes amboben, rom masze iremia gamoxatuli, mogoneba, rogorc
Tumca, es gamosaxuleba yvela monetazea (Rubin rekonstruqiuli procesi
& Kontis, 1983). aba, SeamowmeT! amrigad, Tqveni
axla ganvixiloT sxva mniSvnelovani saSua-
sqema inaxavs zustad imas, rac SeamCnieT garemoSi.
leba, romelSic gamoiyeneba mexsierebis struq-
axla ki ganvixiloT yvela is gza, romelSic
tura. bevr SemTxvevaSi, rodesac gTxoven, moigo-
cnebebs da sqemebs iyenebT.
noT garkveuli informacia, Tqven ver axerxebT
amas. amis nacvlad, Tqven rekonstruqcias ukeTebT
informacias ufro zogadi saxiT Senaxuli cod-
mexsierebis struqturebis nidan. rekonstruqciuli mexsierebis naTel-
gamoyeneba sayofad ganvixiloT Semdegi sami kiTxva:
Tavi 8 / mexsiereba

modiT, vnaxoT, Tu rogor moqmedebs mexsie-


me-3 TavSi aris Tu ar sityva „da~?
rebis zogierTi struqtura. Tqvenma sqemam
SeasaZlebloba mogcaT, uyoymanoT mimxvda- 1991 weli Seicavs Tu ara 7 ivlisis dRes?
riyaviT, rom baWiis adgili samzareuloSi ar sunTqavdiT guSin @2.05 –sa da 2.10 wuTs
aris. axla gaixseneT me-5 Tavi, sadac ganvixileT, Soris?
Tu ra gavlenas axdens adrindeli codna oraz-
Tqven, albaT, samive kiTxvas dadebiT pasuxs
rovani figuris interpretaciaze. gaxsovT es
gascemT yovelgvari meryeobis gareSe, magram,
figura (sur. 8.13)? ras xedavT _ ixvs Tu baWias?
302 ra Tqma unda, am movlenebis konkretuli epi-
zoduri mexsiereba ar geqnebaT (im SemTxvevebis
gamoklebiT, Tu, magaliTad, vinme 7 ivliss ar
aris dabadebuli da misTvis es gansakuTrebuli
dRea). am kiTxvebze pasuxis gasacemad Tqven
unda gamoiyenoT zogadi codna, raTa rekon-
struqcia gaukeToT mas da ivaraudoT, ra SeiZ-
leba momxdariyo. rekonstruqciis es procesi
ufro detalurad gavarCioT.

rekonstruqciuli mexsierebis sizuste


Tu adamianebi zogjer codnis zogierTi
aspeqtis rekonstruqcias axdenen zusti mona-
cemebis aRdgenis nacvlad, maSin mosalodnelia,
aRmovaCinoT SemTxvevebi, rodesac rekonstrui-
rebuli mogonebis faqtebi gansxvavebul iqneba
realuri suraTisgan, anu mexsierebis Secdomebs
eqneba adgili. mexsierebis Secdomis erT-erTi
yvelaze STambeWdavi demonstracia sakmaod
Zvelia. klasikur naSromSi _ „mogoneba: eqsperi-
mentuli da socialuri fsiqologiis gamokvle- miyvnen ra bartletis kvals, Tanamedrove
vebi~ (1932) _ ser frederik bartleti ikvlevda mkvlevrebma Seiswavles mexsierebis darRvevebis
sakiTxs, Tu rogor moqmedebs warsuli gamocdi- mravalferovneba, romelTac adgili aqvT
leba axlad SeZenili informaciis mogonebaze. mogonebis konstruqciuli procesebis gamoye-
bartleti studentebs sTxovda, daemaxsovrebinaT nebis dros (Bergman & Roediger, 1999). magaliTad,
gansxvavebuli kulturis Tqmulebebi da legen- mkvlevarTa erTma jgufma gamoavlina kanonzo-
debi. yvelaze cnobilia misi masala „sulebis miereba, romelsac „sapnis operis~ efeqti uwoda
brZola~. (Owens et al., 1979). erTi epizodi am gamokvlevis
bartletma aRmoaCina, rom misi studentebis masalidan:
mier gaxsenebuli Sinaarsi gansxvavdeboda ori-
nensi mivida koqteilis wveulebaze. man
ginalisgan, anu imisgan, rasac awvdidnen dasamax-
mimoixeda oTaxSi, raTa iq myofni SeeTva-
sovreblad. Sinaarsis damaxinjeba sami saxis
rekonstruqciul process moicavda: lierebina. igi sasaubrod miuaxlovda Tavis
profesors. man icoda, rac unda eTqva

xangrZlivi mexsierebis struqturebi


donis daweva (leveling) _ moTxrobis gamar- misTvis, magram nerviulobda amaze. stumar-
tiveba; Ta erTma jgufma Saradebis TamaSi daiwyo.
gamokveTa _ garkveuli detalebis gansakuT- nensi zeviT avida cota mosamagreblad.
rebuli gaSuqeba; koniaki ki kargi iyo, magram mas ar aintere-
sebda, Tu raze saubrobda iq stumrebis
asimilacia _ detalebis Secvla ise, rom
nawili. cota xnis Semdeg, sakmarisiao,
isini ukeTes SesabamisobaSi mosuliyvnen sakuTar
gadawyvita man da datova wveuleba.
codnasTan.
axla warmoidgineT rogor gansxvavebulad
amrigad, cdis pirebi ixsenebdnen moTxrobas
aRiqvamT am nawyvets, Tu Tqven cdis pirTa
da maTTvis ucnob sityvebs Tavisi kulturisTvis
Cveuli sityvebiT cvlidnen: _ navi kanoes nac-
vlad, Tevzaoba _ selapebze nadirobis magivrad. rekonstruqciuli mexsiereba (Reconstructive
bartletis cdis pirebi, aseve, xSirad cvlidnen memory) _ mexsierebis konkretuli reprezen-
moTxrobis Sinaarssac, raTa SeemcirebinaT taciebis ararsebobis pirobebSi Senaxuli
codnis zogad tipebze dayrdnobiT informaciis
zebunebrivi Zalebis Sesaxeb frazebi, romelic
maTi kulturisTvis ar iyo damaxasiaTebeli.
erTad ganlagebis procesi.
303
meore jgufSi aRmoCndebiT, romelTac winaswar rekonstruqcias ukeTebs (Clark & Gerrig, 1990) da
es Sesavali waakiTxes: SegiZliaT sityvasityviT moitanoT is, an misi
dedaazri gadmosceT. am gadawyvetilebas Tqven
nensim gaRviZebisas isev sisuste igrZno
Tqveni sityvidan gamomdinare iRebT. mkvlevrebma
da gaukvirda, marTla fexmZimed iyo Tu
gviCvenes, rom mexsierebis gamoyeneba am miznebis
ara. rogor unda uTxras profesors, rac
cvlasTan erTad icvleba.
dainaxa?
axla xelaxla miubrundiT pirvel nawyvets
da xelaxla waikiTxeT. cdis pirebisaTvis am saidan
winasityvaobis arsebobas Tu ararsebobas gadam-
viciT
wyveti mniSvneloba aqvs maTi mexsierebisaTvis.
rodesac sTxovT, moigonon Sinaarsi, an icnon miznebi gavlenas axdenen mexsierebaze
nawyvetebi, isini, romelTac wakiTxuli aqvT
cdis pirebs aCvenebdnen wuTnaxevari
Sesavalic da, aqedan gamomdinare, TavSi mosdiT
xangrZliobis scenas videofilmidan da
„arasasurveli fexmZimobis~ sqema, ufro metad
sTxovdnen daemaxsovrebinaT dialogi am
imas aRadgenen an icnoben, romelic nensis
nawyvetidan. maT 45 wuTi eZleodaT, rac
fexmZimobas ukavSirdeba. cdis pirTa mier sqemis
sakmarisi iyo imisaTvis, rom TiToeul
gamoyeneba iwvevs Sinaarsis Sesabamis da mosa-
maTgans sakmaod zustad aRedgina dialo-
lodnel damaxinjebas.
gis teqsti. cdis pirebi or jgufad gayves.
magram unda gvaxsovdes da mniSvnelovanicaa,
TiToeul students dialogis Sinaarsi
rom rogorc me-5 TavSi, rodesac aRqmis ilu-
sxva studentisTvis unda gadaeca, magram
ziebze vsaubrobdiT, fsiqologebs procesebis
erT jgufs sTxovdnen es moTxroba
normaluri operaciebis saCveneblad xSirad
maqsimalurad zusti yofiliyo (teqstTan
iseTi pirobebi da situaciebi mohyavT, romlebic
axlos), xolo, meore jgufs ki sTxovdnen,
Secdomebs iwveven. iseve, rogorc aRqmis ilu-
rac SeiZleba saintereso yofiliyo maTi
ziebi ar gaiZuleben realurad kedelSi gasvlas,
monaTxrobi. is cdispirebi, romlebsac
mexsierebis „iluziebic~ Zalian iSviaTad Tu
maqsimaluri sizustiT aRdgenis instruq-
SegiSliT xels yoveldRiur cxovrebasa da
cia hqondaT, 99%-iT, sityvasityviT aRad-
saqmianobaSi.
gendnen dialogs maSin, rodesac meore
mexsierebis es damaxinjebebi SegiZliaT gani-
jgufis cdis pirebma dialogis mxolod
xiloT, rogorc Cveulebriv, Zalian kargad
62% aRadgines. miuxedavad imisa, rom orive
momuSave procesTa Tanmdevi movlena. faqtob-
jgufis wevrebma dialogis teqsti Zalian
rivad, Tqven umravles SemTxvevaSi garkveuli
kargad daimaxsovres, meore jgufma, ubra-
epizodis detalebis aRdgena arc ki gWirdebaT,
lod, arCia, rom ufro saintereso iqne-
movlenaTa arsis aRdgena rekonstruqciiTac
boda, Tu yvelafers ar uambobda sxvas
mSvenivrad xerxdeba.
(Wadi, Klark, 1993).
cota vrclad SevexoT im Tvalsazriss, rom-
lis mixedviTac, detalebis aRdgena yovelTvis
ver xerxdeba. imisaTvis, rom vnaxoT, rogor es Sedegi gviCvenebs, rom Cveni informaciis
SeuZlia rekonstruqcia ganicados mexsierebam, zustad aRdgenaze daxarjuli Zalisxmeva gare-
Tavi 8 / mexsiereba

raTa moergos mogonebis sagans Tu mizans, moebebzea damokidebuli. Tu Tqven TvliT, rom
gamoviyenoT citatebis SemTxveva. arcTu valdebuli xarT, zustad moigonoT ra moxda,
iSviaTia SemTxveva, rodesac gindaT Tqveni Tqven amas gaakeTebT _ obieqtur monacems
sityva Tu moxseneba gaamdidroT sxvisi gamo- waradgenT, an aRiarebT da ityviT, rom ar gaxsovT.
naTqvamiT, magaliTad, SeiZleba TqvaT: „gaixseneT, zogierT cxovrebiseul situaciaSi, marTlac,
Cveni fsiqologiis profesori rom gveubneboda sakmarisia imis ubralo rekonstruqcia, rac
_ „korelacia mizezobriobas ar niSnavso~. moxda anu met-naklebad zusti aRdgena. es Tqveni
rodesac vinmes sityvidan citatas iyenebT, Tqven gadasawyvetia. magram arsebobs erTi sfero, sadac
304 arCevT aspeqtebs, romlebsac Tqveni mexsiereba Tqven udao pasuxismgebloba gekisrebaT imis
sinamdvileSi Camsxvreuli minebi filmSi ar
iyo. miuxedavad amisa, pirveli jgufis cdis
pirTa mesamedma aRniSna, rom dainaxa SuSis
namsxvrevebi, xolo meore jgufidan ki mxolod
14%-ma daasastura es. amrigad, movlenis Semdgom
informacias arsebiTi gavlena aqvs mowmis
Cvenebaze.
movlenis Semdgomma informaciam SeiZleba
daamaxinjos mowmis mexsiereba maSinac ki, ro-
desac cdis pirs gacnobierebuli aqvs, rom
eqsperimentatori SeiZleba ecados mis SecdomaSi
Seyvanas. is ver axerxebs Tavisi mexsierebis
namdvili wyaros garCevas; veRar xedavs gansxva-
aRdgenis sizusteze, Tu ra moxda. ganvixiloT vebas movlenasa da mis Semdgom informacias
mowmis mexsiereba. Soris (Johnson et al., 1993; Weingardt et al., 1995).
rogorc mosalodneli iyo, rodesac adamians
ramdenjerme warudgenen mcdar informacias, igi
mowmis mexsiereba
swored mas miiCnevs ufro namdvilad (Mitchell
mowme sasamarTloze debs fics _ „Tqvas & Zaragoza, 1996), Tumca, garkveuli winaaRmdegoba
simarTle da mxolod simarTle~. am TavSi Cven arsebobs am movlenis axsniTi meqanizmebis
vnaxavT, rom mexsiereba zusti iqneba Tu mcdari, dadgenaSi (Lindsay, 1993; Loftus, 1992; Schreiber &
damokidebulia imaze, Tu rogor aris informacia Sergent, 1998). Semdgomi informaciis gavleniT
aRbeWdili da emTxveva Tu ara aRdgenis pirobebi mowmis Cvenebis Secvlis tendencia dadgenilad
aRbeWdvis pirobebs. vinaidan fsiqologebma iTvleba. es gamokvlevebi adastureben im azrs,
ician, rom adamianebma SeiZleba ver Tqvan rom Tqveni mexsiereba icvleba _ rekonstruqcias
„simarTle~ maSinac ki, rodesac es Zalian surT, ganicdis warsuli gamocdilebis sxvadasxva
maT yuradReba mowmis mexsierebaze gaamaxviles elementebis gavleniT.
da misi Seswavla daiwyes. maTi mizani gamoZi- Cven ganvixileT aRbeWdvis, Senaxvisa da
ebisTvis xelSewyoba da iseTi meTodis moZebnaa, aRdgenis bevri mniSvnelovani Tavisebureba.
romelic mowmis Cvenebis sizustes uzrun- dasasrul, mexsierebis am funqciebis biologiur
velyofs. safuZvlebs ganvixilavT.
am mimarTulebiT mniSvnelovani gamokvlevebi
iqna Catarebuli elizabet loftusis da misi
kolegebis mier (Elizabeth Loftus et al., 1979, 1992).
Sejameba
xangrZlivi mexsierebis struqturebi
maTi gamokvlevis ZiriTadi daskvna is iyo, rom
mowmis mexsiereba (Cveneba) Zalian advilad mexsierebis ZiriTadi funqciaa msgavsi gamoc-
icvleboda Semdgomi informaciebis gavleniT. dilebis erTmaneTTan dakavSireba, raTa garemoSi
magaliTad, cdis pirebs uCvenebdnen films, sadac ukeT gaverkveT. cnebebi mentalur kategoriebs
avtokatastrofa xdeboda - ori manqana erTmaneTs warmoadgenen. prototipebi iqmneba mTel Cvens
ejaxeboda da sTxovdnen, ganesazRvraT manqanebis gamocdilebaze dayrdnobiT kategoriis wevrebis
siCqare (Loftus & Palmer, 1974). maT erT nawils CaTvliT da, amdenad, yoveli axali wevris
kiTxvas Semdegnairad usvamdnen: „ramdenad aRqmasTan erTad TviTonac icvleba. iqmneba
swrafad moZraobdnen manqanebi Sejaxebisas?~ erTgvari bazisuri done, romlis daxmarebiTac
xolo meore nawils ki ekiTxebodnen: „ra siCqa- adamianebi ukeT axdenen kategorizacias da ukeT
riT moZraobdnen manqanebi, rodesac isini er- gaiazreben movlenebs. sqemebsa da konceptualur
TmaneTs Seejaxnen?~ pirvel SekiTxvaze cdis CarCoebSi gamocdilebis mozrdili monakveTebis
pirebis pasuxi saSualod 100km/sT iyo, meore kanonzomierebebi ukeT Cans, vidre cnebebi.
kiTxvaze ki _ 80km/sT. erTi kviris Semdeg maT rodesac informaciis zusti aRdgena ver
xerxdeba, misi rekonstruqcia xdeba. rekonstruq-
ekiTxebodnen: „dainaxeT Camsxvreuli minebi?~
305
ciaze sqema axdens gavlenas. mecnierebma gviC- amokveTda xolme da amowmebda labirinTSi nas-
venes, rom mexsierebis gamoyeneba komunikaciis wavl qcevas. man daadgina, rom tvinis dazianebiT
miznis cvlilebasTan erTad icvleba. mowmis gamowveuli mexsierebis darRveva amokveTili
Cveneba aucileblad moiTxovs zust mexsierebas, qsovilis zomis proporciuli iyo. darRveva
magram gamokvlevebma aCvena, rom is mowyvladia miT ufro Zlieri iyo, tvinis rac ufro didi
damaxinjebebisadmi movlenis Semdgomi infor- nawili iyo dazianebuli. amave dros, mexsie-
maciis gavleniT. rebaze gavlenas ar axdenda is, Tu tvinis ra
nawili iqneboda dazianebuli. leSlis mixedviT,
engrama tvinis erT konkretul ubanSi ki ar
Tavsdeba, aramed mTel tvinze vrceldeba.
mexsierebis biologiuri leSlim imitom ver SeZlo engramis loka-
aspeqtebi lizacia, rom martiv situaciaSi mexsierebis
sxvadasxva forma erTdroulad monawileobs.
labirinTis swavla moicavs sivrciT, mxedve-
droa, gTxovoT, gaixsenoT ricxvi, romelic lobiT da ynosviT gamRizianeblebs. neiro-
Tqven mexsierebis Sesaxeb Tavis dawyebisas unda mecnierebis mtkicebiT, rTuli, kompleqsuri
dagemaxsovrebinaT. SegiZliaT moigonoT? ratom, informaciis daxsomeba mraval neironul sis-
ra mizniT CagitareT aseTi savarjiSo? ifiqreT temaSia ganawilebuli maSin, rodesac diskre-
im unaris biologiur safuZvlebze, romelic tuli codna calke gadamuSavdeba _ tvinis mxo-
SesaZleblobas gaZlevT, nebismieri informacia lod SezRudul ubnebSi lokalizdeba (Marko-
monaxoT da moigonoT. rogor akeTebT amas? witsch, 2000; Rolls, 2000).
aRbeWdva mexsierebaSi Tqvens tvinSi garkveul mexsiereba moicavs oTx ZiriTad nervul
cvlilebebs gulisxmobs. Tu Tqven gindaT, rom struqturas:
es informacia, sul mcire, am Tavis bolomde
naTxemi – mniSvnelovan rols TamaSobs
dagamaxsovrdeT, am cvlilebas permanentuli
proceduruli mexsierebisTvis, romelic ganmeo-
xasiaTi unda hqondes. rodesme dagisvamT kiTxva
rebas saWiroebs da klasikuri ganpirobebisTvis;
Tqveni TavisTvis, Tu rogor aris es SesaZle-
zoliani sxeuli – wina tvinis kompleqsuri
beli? Cveni Txovnis mizezi, dagemaxsovrebinaT
struqtura. Cvevis Camoyalibebisa da „stimuli-
nebismieri ricxvi, swored es iyo, anu is, rom
reaqcia~ kavSirebis savaraudo safuZvelia;
gagegoT, Tu raoden didi mniSvneloba aqvs
didi tvinis qerqi _ pasuxismgebelia senso-
biologias mexsierebisTvis. axla cota ufro
ruli mexsierebas da SegrZnebebs Soris
Rrmad ganvixiloT es sakiTxi.
asociaciebize;
nuSisebri kompleqsi _ pasuxismgebelia
faqtebis, TariRebis, saxelebis deklaraciul
engramis ZiebaSi
mexsierebaze, agreTve, emociuri STabeWdilebebis
modiT, gavixsenoT wignis dasawyisSi Tqven- daxsomebaze.
Tvis mowodebuli testi, ufro zustad, Seva-
tvinis sxva nawilebs, rogoricaa: Talamusi,
mowmoT Tqveni mexsiereba. 37 xom is ricxvia,
bazaluri winatvini da prefrontaluri kor-
romlis damaxsovrebac gTxoveT. rogor unda
teqsi, agreTve, gaaCniaT saSualebebi mexsierebis
ganvsazRvroT, Tqvens tvinSi sad aRibeWda is?
Tavi 8 / mexsiereba

sxvadasxva tipis formirebisTvis.


karl leSlim (Karl Lashly, 1929, 1950), romelmac
me-3 TavSi tvinis anatomia ganvixileT. axla
Seqmna pirveli wigni mexsierebis anatomiis
ganvixiloT is neirofsiqologiuri meTodebi,
Sesaxeb, es sakiTxi engramis _ tvinSi mexsierebis
romelic SesaZleblobas gvaZleven gamovitanoT
fizikuri warmomadgenlis _ Ziebas daukavSira.
daskvnebi im rolis Sesaxeb, romelsac tvinis
leSli virTagvebs labirinTSi gavlas aswav-
specifikuri struqturebi asruleben mexsierebis
lida, Semdeg maT tvinis calkeul nawilebs
muSaobaSi. Cven ori tipis gamokvlevebs SevexebiT.
engrama (Engram) _ mexsierebis fizikuri kvali pirvel rigSi, visaubrebT „bunebriv eqspe-
306 tvinSi. rimentze~, romelsac tvinis bunebrivi daziane-
suraTi
4.16
tvinis struqtura ........
ii

bisas vxvdebiT, Semdeg ki im axal teqnikur winadadebebi aRar axsovs; satelevizio gada-
saSualebebs aRvwerT, romelTac mkvlevrebi cemidan azri ver gamoaqvs, sanam reklamis
tvinSi mimdinare mexsierebis procesebis Sesaxeb ganmavlobaSi aqtiurad ar moigonebs da gai-
codnis gasaRrmaveblad iyeneben. meorebs oriode wuTis win nanaxs.
mecnierebi sargebloben nikis msgavsi pacien-
tebiT, radgan „bunebriv eqsperimentad~ Tvlian
amnezia aseT SemTxvevebs. nikis msgavsi tvinis dazianebis
1960 wels, sahaero Zalebis radarebis axal- adgilis dakavSirebam qcevis deficitTan saSu-
gazrda teqnikosi niki a. saSineli dazianebis aleba misca mkvlevrebs daedginaT mexsierebis mexsierebis biologiuri aspeqtebi
msxverpli gaxda, ramac Zireulad Secvala misi sxvadasxva formebis mimarTeba tvinis garkveul
cxovreba. ubnebTan. Tavis mxriv, niks jer kidev axsovs
niki magidasTan ijda, misi mezobeli ki moqmedebebi, anu ara aqvs darRveuli procedu-
miniaturuli safarikao daSniT TamaSobda. ruli mexsiereba, Tumca, deklaraciuli mexsie-
moulodnelad niki wamodga da Semotrialda – reba aRar funqcionirebs. ase magaliTad, mas
swored im dros, rodesac misma amxanagma moiqnia axsovs, rogor unda aurios sxvadasxva masala,
daSna. daSna nikis marjvena nestos moxvda da magram ar axsovs ra komponentebia am narevSi.
moZraoba marcxena tvinis mimarTulebiT ganag- eqsplicituri mexsierebis darRvevis es faqtebi
rZo. am SemTxvevam igi seriozulad daaziana. naTlad miuTiTeben imaze, rom eqsplicitur da
yvelaze mZime problema amnezia, xangrZlivi implicitur mexsierebaSi tvinis gansxvavebuli
droiT mexsierebis dakargva iyo. amneziis gamo ubnebia CarTuli.
niks yvelaferi aRqmisTanave aviwydeba; wignSi amnezia (Amnesia) _ mexsierebis dakargva .........
ramdenime abzacis wakiTxvis Semdeg pirveli
307
axla ganvixiloT mexsierebis sxva dayofa, is faqtebi, rom tvinis dazianebis zogierTi
romelic SeiZleba gansxvavebul anatomiur forma azianebs eqsplicitur da ara implicitur
struqturas davukavSiroT. gamokvlevebis Se- mexsierebas, SesaZleblobas aZlevs fsiqologebs,
degad aRmoCnda, rom hipokampis dazianebis dros amtkicon, rom mexsierebis es ori forma gan-
eqsplicituri mexsiereba irRveva da ara _ sxvavebul kanonzomierebebs avlens kodirebisa
implicituri (Squire, 1992). da aRdgenis procesebSi. ganvixiloT, magaliTad,
is gzebi, riTac adamianebi amyareben asociaciebs
iseT winadadebasTan, rogoricaa _ „medicina
saidan
arCens enabluobas~. Cven ukve viciT zemoT
viciT moyvanili gamokvlevidan, rom amneziis mqone
individebi iZenen codnas eqsplicituri cnobie-
amneziis dros implicituri mexsiereba rebis gareSe, magram ramdenad SeuZliaT codnis
daculia SeZena sityvebs Soris asociaciuri kavSirebis
gamokvlevaTaHerT seriaSi monawileob- Sesaxeb? erTi pasuxi, romelic im individis
dnen cdis pirebi, romelTac korsakovis monacemebs ukavSirdeba (Rajaram, Coslett, 2000),
sindromis (qronikuli alkoholizmi) romlis inicialebicaa C.V. da romlis amneziac
Sedegad dazianebuli hqondaT hipokampi. gamowveulia Sublis wilis nawilis, kerZod,
rogorc amneziis mqone pacientebis, ise medialuri temporaluri lobis dazianebiT,
janmrTelebis jgufs awvdidnen sityvaTa aris – „ara~. miuxedavad imisa, rom C.V. percep-
mwkrivs da sTxovdnen, SeefasebinaT emo- tul implicitur mexsierebas avlenda, mas ar
ciuri TavalsazrisiT, romeli sityva mos- hqonda konceptualuri implicituri mexsiereba.
wondaT da romeli – ara. maTi mexsie- es Sedegi miuTiTebs imaze, rom eqsplicituri
rebis Sesamowmeblad iyenebdnen or tests. mexsierebis gareSe garkveuli tipis asociaciebis
erT SemTxvevaSi cdis pirebs eZleodaT SeZena SeuZlebelia. am tipis gamokvlevebi
sityvis dasawyisi marcvali, romelic SesaZleblobas aZleven mecnierebs, ukeT
unda SeevsoT TavSi mosuli pirvelive Cawvdnen mexsierebis biologiur safuZvlebs
sityviT (Sevsebis testi), meore testSi da mexsierebis procesebis organizacias.
ki marcvali mimniSneblis rols TamaSob-
da, radgan cdis pirs masze dayrdnobiT
unda moegonebina Sesabamisi sityva wa- tvinis suraTi (skanireba)
kiTxuli mwkrividan (mimniSnebliT mogo- fsiqologebma didi codna daagroves
nebis testi). mimniSnebel testSi amneziis anatomiasa da mexsierebas Soris kavSiris Sesaxeb
mqone pacientebi naklebs igonebdnen, vidre amneziis mqone individebze dakvirvebis gziT,
janmrTelebi, magram sityvis Sevsebis magram tvinis gadaRebis teqnikam SesaZlebeli
testSi pacientebis da janmrTelebis gaxada janmrTeli cdis pirebis mexsierebis
mexsierebis moculoba Tanabari iyo (Graf procesebis Seswavla (Niberg, Cabeza, 2000) (SegiZ-
et al., 1984). liaT gadaxedoT me-3 Tavs, sadac saubaria
gadaRebis teqnikis Sesaxeb). magaliTad, PET-
es Sedegi imaze miuTiTebs, rom korsakovis skanis saSualebiT endel tulvingma da misma
sindromiT gamowveuli tvinis dazianeba gav- kolegebma (Nyberg et al., 1996; Tulving et al., 1994)
Tavi 8 / mexsiereba

lenas axdens eqsplicitur mexsierebaze, xolo daadgines, rom epizoduri informaciis kodi-
implicitur mexsierebas ucvlelad tovebs. rebisa da aRdgenis dros tvinis ori naxevar-
mecnierebma daadgines, rom es gavlena SeiZleba sfero gansxvavebuli aqtivobiT xasiaTdeba. es
sakmaod xangrZlivi iyos (Cave & Squire, 1992). gamokvlevebi iseTivea, rogorc mexsierebis stan-
gamokvlevebiT implicituri mexsiereba 7 dRis dartuli gamokvlevebi, im gansxvavebiT, rom
Semdeg gamovlinda. hipokampis mniSvnelovani kodirebisa da aRdgenis procesSi cdis pirTa
dazianebis SemTxvevaSic implicituri mexsiereba sisxlis mimoqcevis skanireba xdeba PET-iT. am
ar irRveva. gamokvlevebSi gamovlinda tvinis Zlieri
308 aqtivoba marcxena prefrontalur korteqsSi
epizoduri informaciis kodirebis dros, xolo xdeba (Brewe et al., 1998; Wagner et al.,1998). am
marjvena prefrontalur korteqsSi tvinis gaZ- gamokvlevebSi cdis pirebs martivad unda
lierebul aqtivobas adgili hqonda epizoduri SeefasebinaT sityvebi an siuJetebi (scenebi).
informaciis aRdgenis dros. amrigad, anatomiuri (magaliTad, abstraqtulia Tu konkretulia esa
sxvaobac gamovlinda im konceptualuri sxvao- Tu is sityva). am amocanis Sesrulebis dros
bebis garda, romelic kogniturma fsiqologebma cdis pirebs skanirebas ukeTebdnen magnituri
aRmoaCines. rezonansiT, raTa gamoevlinaT tvinis aqtivobis
funqcionaluri magnituri rezonansiT (fMRI) ubnebi. skanirebam gasaocari ram uCvena: -
warmoebulma gamokvlevebmac gamoavlina mexsie- prefrontaluri qerqis da parahipokampuli
rebis operaciebis tvinSi ganawilebis mniSvne- (hipokampTan axlos mdebare) qerqis is ubnebi
lovani detalebi (Gabrieli, 1996, 1997). iyo ukeT ganaTebuli, romelTa Sesabamisi
sityvebis Tu siuJetebis Sefasebac ukeT SeZles.
am axal gamokvlevebSi gamoCnda mexsierebis
saidan
SemuSavebis pirveli periodis biologiuri
viciT safuZvlebi.
skanirebis Sedegebi gviCvenebs, rom sxvadasxva
tvini da kodirebis operaciebi
disciplinis mecnierebma erTad unda imuSaon,
magnituri rezonansiT gamokvlevis raTa srulad Cawvdnen mexsierebis procesebis
dros cdis pirebs mexsierebis eqsperimen- kanonzomierebebs. fsiqologebi adamianis
tebi utardebodaT. maT proeqtoriT mexsierebis Sesaxeb monacemebs moipoveben, rac
ekranze miewodebodaT sityvebi, romlebsac Semdgom neirofsiqologebisTvis masalaa tvinis
xedavdnen Tavs zemoT sarkeSi da eva- Sesabamisi struqturebis aRmosaCenad. amave dros,
lebodaT, TiToeuli sityvis Sesaxeb ori fiziologebis monacemebi koreqcias ukeTeben
tipis msjeloba ewarmoebinaT: _ seman- fsiqologiur Teoriebs informaciis kodirebis,
tikuri: _ „es sityva, (magaliTad, „skami~, Senaxvisa da aRdgenis Sesaxeb. am sferoSi
an „siyvaruli~) abstaraqtulia, Tu kon- momuSave mecnierebi saerTo ZalisxmeviT did
kretuli?~ an perceptuli _ „es sityva, warmatebebs uzrunvelyofen mexsierebis proce-
(magaliTad, „ndoba~ an „wigni~) fanqriT sebis kvlevaSi.
aris dawerili, Tu melniT?~ funqcio-
naluri magnituri rezonansiT gamokvlevam
gviCvena, rom marcxena prefrontaluri
qerqis midamoSi (frontaluri qerqis Sejameba
aramotoruli ubani) semantikuri kodire-
karl leSlim, romelic pirveli iyo, vinc
bis ufro maRal aqtivacias aqvs adgili,
engramebis Zieba daiwyo, aRmoaCina, rom mexsiereba
mexsierebis biologiuri aspeqtebi
vidre perceptuli kodirebis SemTxvevaSi
mTel tvins moicavs. tvinis mravali struqturaa
(Gabrieli et al., 1996).
CarTuli swavlisa da mexsierebis procesebSi.
amneziis mqone pacientebze gamokvlevebma
mecnierebi varaudoben, rom qerqis am ubnis
daamtkica, rom implicituri da eqsplicituri
aqtivacias semantikuri kodireba iwvevs marcxena
procesebis ganxorcielebaSi gansxvavebuli
naxevarsferos metyvelebasTan kavSiris gamo (ix.
struqturebi monawileoben. tvinis skanirebis
Tavi 3).
teqnika SesaZleblobas iZleva ganisazRvros
ramdenime axali gamokvleva tvinis specifi-
janmrTel adamianTan mexsierebis procesTa
kuri regionebis Seswavlas mieZRvna, romelTa
biologiuri safuZvlebi.
aqtivacia axali mexsierebis Camoyalibebis dros

309
sakvanZo
sakiTxebi
ra aris mexsiereba  xanmokle mexsierebis mo- lebs mxolod Sesabamis
 kognituri fsiqolo- culoba SeiZleba gaizardos informaciasTan (mexsiere-
giis warmomadgenlebi dasaxsomebeli wevrebis basTan) ar mivyavarT.
ganixilaven mexsierebas, azrian jgufebad dalagebis  rac ufro Rrmad aris gadamu-
rogorc informaciis Sedegad. Savebuli informacia, miT
gadamuSavebis process.  aRdgenis procesi xanmokle ukeTesia daxsomeba.
 mexsiereba, romelic moi- mexsierebidan efeqturad implicituri mexsierebis-
Txovs cnobier Zalisxme- xorcieldeba. Tvis mniSvneloba aqvs, rom
vas, aris eqsplicituri.  muSa mexsierebis farTo gageba kodirebis da aRdgenis pro-
aracnobieri mexsiereba xanmokle mexsierebas moi- cesebi msgavsi iyos.
implicituria. cavs.  mexsiereba SeiZleba gavium-
 deklaraciuli mexsie-  muSa mexsierebis sami kompo- jobesoT gadamamuSavebeli
reba uzrunvelyofs faq- nenti xels uwyobs gare samya- ganmeorebiT da mnemonikuri
tebis daxsomebas. proce- rodan gamocdilebis yovel- xerxebiT.
duruli mexsiereba ki wuTier asaxvas.  Cveulebriv, darwmunebu-
unarebis SemuSavebas. lobis gancdas zustad SeuZ-
 mexsierebas xSirad gani- lia mexsierebaSi infor-
xilaven, rogorc kodi-
xangrZlivi mexsiereba. maciis arsebobis winaswar-
rebis, Senaxvis da aRdge-
kodireba da aRdgena metyveleba.
nis samsafexurian pro-  xangrZlivi mexsiereba moi-
cess. cavs Tqvens srul codnas
samyarosa da Tqveni Tavis xangrZlivi mexsiere-
Sesaxeb; is TiTqmis ganu- bis struqturebi
sensoruli mexsiereba sazRvreli moculobisaa.  cnebebi aris azrovnebis-
 sensoruli mexsierebis  Tqveni gaxsenebis unaris Tvis mexsierebis saSeni
sistema didi moculobis, pirobaa kodirebisa da aR- agurebi. maTi Camoyalibeba
magram Zalian mcire xan- dgenis pirobebis damTxveva. xdeba, rodesac mexsiere-
grZlivobisaa.  swavlisa da aRdgenis kon- baSi Camoyalibdeba saerTo
 xatiseburi mexsiereba teqstebs Soris damTxveva niSnebis mqone obieqtebis,
mxedvelobiT vels wa- ganapirobebs aRdgenas. an azrTa jgufebi.
mebis ganmavlobaSi aCe-  adgilmdebareobis mrudis  prototipi warmoadgens
rebs. Tavisebureba aixsneba kon- cnebis saSualo egzem-
 eqo-mexsiereba smeniT gam- teqstebs Soris gansxvavebiT. plars.
Rizianeblebs inaxavs.  mogonebis mimniSneblebi  cnebebi xSirad ierarqi-
xels uwyoben xangrZliv mex- ulad arian dalagebulni
sierebaSi informaciis mo- zogadidan kerZosaken.
xanmokle mexsiereba Zebnas.  sqema ufro zogadi kog-
da muSa mexsiereba  epizodur mexsierebas iseTi nituri klasteria.
 xanmokle mexsierebas Se- movlenebis daxsomebasTan  mexsierebis yvela es zogadi
Tavi 8 / mexsiereba

zRuduli moculoba aqvs aqvs saqme, romlebic pi- struqtura gamoiyeneba axa-
da swrafad qreba gan- rovnebis subieqtur gamoc- li informaciis molodi-
meorebis SesaZleblobis dilebaSi monawileobdnen. nebisa da interpretaciis
ararsebobis pirobebSi. semantikuri mexsiereba si- konteqstisTvis.
 ganmeoreba masalas xan- tyvebisa da cnebebis ar-  mogoneba mxolod angariSi
mokle mexsierebaSi aCe- sebiTi mniSvnelobebis Sesa- ar aris, is rekonstruq-
rebs. xeb mexsierebaa. ciuli da seleqciuri pro-
 interferencias maSin aqvs cesia.
adgili, rodesac mimniSneb-
310
310
 wina gamocdileba da  tvinis skanirebis teqnikam gadamuSavebis doneebis
miznebi gavlenas axdens udidesi roli Seasrula Teoria
mogonebaze. mexsierebis kodirebis da xangrZlivi mexsiereba
 axalma informaciam SeiZ- aRdgenis procesebSi tvi- mexsiereba
leba Secvalos mogoneba nis monawileobis Sesaxeb metamexsiereba
da amiT mowmis Cveneba codnis mopovebaSi. mnemonika
arasando gaxados, Tu mas dasawyisis efeqti
axali movlenis Semdgo- praimingi
mi informacia Seereva. ZiriTadi sakiTxebi proceduruli mexsiereba
amnezia prototipi
bazisuri done mogoneba
mexsierebis biolo- dajgufeba mwkrivis daboloebis
giuri aspeqtebi cnebebi efeqti
konteqstis mixedviT
 tvinis gansxvavebuli cnoba
gansxvaveba rekonstruqciuli
struqturebi (hipokampis,
deklaraciuli mexsiereba mexsiereba
amigdalas, cerebelumis
eqo-mexsiereba aRdgena
da cerebruli korteq-
gadamamuSavebeli mimniSneblebi
sis CarTviT) monawile-
ganmeoreba sqemebi
oben sxvadasva tipis
kodireba semantikuri mexsiereba
mexsierebaSi.
kodirebis specifikuroba
 eqsperimentebi amneziis sensoruli mexsiereba
engrama adgilmdebareobis efeqti
mqone pacientebze daex-
epizoduri mexsiereba
mara mkvlevrebs imis xanmokle mexsiereba
mexsierebis eqsplicituri
garkvevaSi, Tu rogor sacavi
gamoyeneba
xdeba gansxvavebuli ti- gadatanis Sesabamisi
xatiseburi mexsiereba
pis mexsierebis Camoya- gadamuSaveba
mexsierebis implicituri
libeba da tvinSi maTi muSa mexsiereba
gamoyeneba
ganawileba.
interferencia

sakvanZo sakiTxebi

311
311
kognituri procesebi

9
kognituri procesebis
Seswavla
• fsiqikuri procesebis
aRmoCena
• fsiqikuri procesebi da
resursebii
metyveleba
• eqspresiuli metyveleba
• impresiuli metyveleba
• metyveleba, azrovneba
da kultura
fsiqologia Cvens cxov-
rebaSi: SeuZliaT Tu ara
cxovelebs enis Seswavla

vizualuri Semecneba
• vizualuri
reprezentaciebis
gamoyeneba
• verbaluri da
vizualuri
reprezentaciebis
kombinireba

problemis gadaWra da
azrovneba
• problemis gadawyveta
• deduqciuri azrovneba
• induqciuri azrovneba
fsiqologiaXXI saukuneSi:
eqspert-sistemebi da medicina
msjeloba da gadawyvetilebis
miReba
• evristika da msjeloba
• gadawyvetilebis miRebis
fsiqologia
sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi
312
r odesac TojiniT vTamaSobdi, mi-
sis salivanma [elen keleris
maswavlebeli] xelze damawera
sityva `T-o-j-i-n-a~ (doll). me damainteresa TiTebis
am TamaSma da Sevecade gamemeorebina... ar vicodi,
Cemma maswavlebelma xeli wylis nakadSi Cama-
yofina. roca erT xelze civi wylis nakadi
Semexo, man meore xelis gulze damawera sityva
`wyali~ jer nela, Semdeg ufro swrafad. me
wynarad vijeqi da mTeli gulisyuriT Sevig-
rZnobdi misis salivanis TiTebis moZraobas.
rom vambobdi sityvas; saerTod ar vicodi, rom
sityva arsebobs, me ubralod TiTebiT vTa- uecrad dameufla bundovani amaRelvebeli
maSobdi. gancda, TiTqos raRac daviwyebuli brundeboda;
erTxel, rodesac axali TojiniT vTamaSobdi, da rogorRac enis saidumlos farda aexada. maSin
misis salivanma aiRo Cemi Zveli Tojina, Camisva mivxvdi, rom `w-y-a-l-i~ aris is mSvenieri grili
kalTaSi da aso-aso miTxra `T-o-j-i-n-a~ da See- raRac, xelebze rom mexeboda. am cocxalma si-
cada mivexvedrebine, rom orive `T-o-j-i-n-a~ iyo. tyvam gamoafxizla Cemi suli, mianiWa mas sinaTle,
manamde, cota xniT adre, veWidavebodiT sityvebs imedi, sixaruli da Tavisufleba. Tumca, siZne-
`t-a-l-a-x-i~ da `w-y-a-l-i~. misis salivani cdi- leebi amiT ar dasrulebula, magram es siZneleebi
lobda, mivexvedrebine, rom `t-a-l-a-x-i~ aris ukve advilad gvardeboda.
talaxi da `w-y-a-l-i~ aris wyali, magram me es saxli swavlis dauokebeli surviliT
kvlav mereoda es ori... davtove. ukve yvelafers hqonda Tavisi saxeli
Cven saxlis garSemo biliks mivuyvebodiT da da TiToeuli axal azrs badebda. saxlSi dab-
mcenaris surneliT vtkbebodiT, romelic saxlis runebisas yvela sagani, romelsac ki vexebodi,
kedlebs faravda. viRac wyals avsebda. sicocxliT iyo gamsWvaluli (Keller, 1902/1990,
gv.15-16).

elen keleris avtobiografiis _ `Cemi cxov- ganuwyvetliv mimdinareobs, magram adamiani-


kognituri procesebis Seswavla
rebis ambavi~ _ am nawyvetSi avtori aRwers saTvis SeumCneveli rCeba. miuxedavad amisa,
enisa da azris gamoRviZebis mniSvnelovan deta- metyvelebisa da abstraqtuli azrovnebis unars
lebs. erTi wlis asakSi elenma gadaitana gaur- xSirad ganixilaven, rogorc adamianuri yofis
kveveli daavadeba, romlis Sedegadac man dakarga arsebiT niSans. Tumca, roca kargad Camoya-
mxedveloba da smena. sami TviT adre, sanam mas libebuli moxseneba ipyrobs Tqvens guls, an
Svidi weli Seusruldeboda, mis cxovrebaSi rodesac deteqtiur istoriaSi gamomZiebeli
gaCnda ana salivani _ misi maswavlebeli. ramdenime samxilze awyobs danaSaulis gaxsnis
salivanma SeZlo SeWriliyo keleris wyvdiadSi virtuozul logikas, Cven vacnobierebT Semec-
da, rogorc avtori aRniSnavs, saSualeba misca nebiTi aqtiobis inteleqtualur triumfs.
gamoecada `azris dabrunebasTan dakavSirebuli termini Semecneba SemecnebiTi procesebis
mRelvareba.~ yvela formas aerTianebs. rogorc 9.1 suraTzea
Tqven, albaT, arasdros dagWirvebiaT ase cxa- naCvenebi, kognituri procesebis Seswavla
dad aRgeqvaT sakuTari kognituri procesebi. es adamianis fsiqikuri cxovrebis Seswavlas gulis-
procesebi, rogorc wesi, cnobier mdgomareobaSi xmobs (me-5 TavSi ganxilulia 9.1 suraTze 313
kognituri
fsiqologia

fiqri da
grZnoba ena inteleqti yuradReba mexsiereba problemebis
gadaWra

suraTi
9.1
kognituri fsiqologiis sfero
kognituri fsiqologebi Seiswavlian umaRlesi fsiqikuri funqciebis Semdeg sakiTxebs: _ rogor xdeba
adamianis mier codnis SeZena da am codnis gamoyeneba garemos gagebisa da gardaqmnis mizniT.

aRwerili zogierTi sakiTxi). kognicia (Semec-


neba) aerTianebs rogorc Sinaarsebs, ise pro- momijnave sferoebSi erTi da imave sakiTxis
cesebs. SinaarsebSi moiazreba is, rac Tqven irgvliv arsebul codnaze. TiToeuli am sferos
iciT _ cnebebi, faqtebi, wesebi, mogonebebi: warmomadgenlebs SesaZlebloba aqvT, erTmaneTs
`ZaRli ZuZumwovaria~; „wiTeli sinaTle niSnavs monacemebi da aRmoCenebi gauziaron. me-8 TavSi
`sdeq~; `saxlidan wavedi 18 wlis asakSi~. kogni- Tqven naxeT, Tu rogoraa SesaZlebeli, mexsie-
turi procesebis saSualebiT Tqven manipu- rebis biologiuri safuZvlebis Sesaxeb sxvada-
lirebT im fsiqikuri SinaarsebiT, romlebic sxva kvlevebis gamoyenebiT, mexsierebis Teori-
gare samyaros interpretaciisa da cxovrebi- ebis daxvewa: kognituri mecnierebis arsi kargad
seuli dilemebis dros racionaluri gadawyveti- gamoCnda muSaobis procesSi. Teoriebis umrav-
lebis miRebis saSualebas gaZlevT.
fsiqologiaSi Semecnebas kognituri fsiqo-
logiis specialistebi Seiswavlian. bolo sami
aTwleulis ganmavlobaSi kognitur fsiqolo-
giasTan erTad am sakiTxebze muSaobdnen ukve
axali interdisciplinaruli sferos _ kognitu-
ri mecnierebis warmomadgenlebic (ix. sur. 9.2).
kognituri mecniereba fokusirebulia sxvadasxva

kognituri procesebi (Cognitive processes) – iseTi


umaRlesi fsiqikuri procesebi, rogoricaa: aR-
Tavi 9 / kognituri procesebi

qma, mexsiereba, metyveleba, problemis gadawyveta


da abstraqtuli azrovneba.
Semecneba (Cognition) – codnis SeZenis procesi,
romelic moicavs yuradRebis miqcevas, gaxse-
nebas, azrovnebas; aseve, gulisxmobs procesebis
Sinaarss: cnebebs da STabeWdilebebs.
kognituri fsiqologia (Cognitive Psychology) –
mecniereba, romelic Seiswavlis umaRles fsi-
suraTi
9.2
qikur procesebs – yuradRebas, enis gamoyenebas,
aRqmas, problemis gadaWras da azrovnebas. kognituri mecnierebis sfero
kognituri mecniereba (Cognitive science) – in- kognituri mecniereba warmoadgens filosofiis,
neiromecnierebis, lingvistikis, kognituri
formaciis gadamuSavebis procesebisa da sis-
fsiqologiis da kompiuteruli mecnierebis
temebis kvlevis interdisciplinaruli sfero.
314 (xelovnuri inteleqtis) rTul kombinacias.
lesoba, romelsac winamdebare TavSi ganvixi-
lavT, sxvadasxva momijnave specialistebis
cxrili
9.1
urTierTTanamSromlobis Sedegadaa Seqmnili.
Semecnebis Seswavlas kognituri procesebis dondersis fsikuri procesebis analizi
kvlevis mokle aRweriT daviwyebT _ rogor cdi- (qarTuli varianti)
loben mkvlevrebi kognituri funqcionirebis CainiSneT TiToeul davalebaze daxarjuli
Sinagani procesebis gazomvas; Semdeg ganvixi- dro (wamebSi). davalebebi SeasruleT mocemuli
lavT kognituri fsiqologiis kvlevis ZiriTad TanmimdevrobiT. imuSaveT SeZlebisdagvarad
sakiTxebs, romlebsac praqtikuli gamoyeneba swrafad.
aqvT: metyveleba, vizualuri Semecneba, prob-
davaleba 1: yvela didad daweril asos
lemis gadaWra, azrovneba, msjeloba da gadawyve- daawereT Tavze „s~
tilebis miReba.
iyo arabeTs rostevan,
mefe RmrTisagan sviani,
maRali, uxvi, mdabali,
laSqar-mravali ymiani
kognituri procesebis dro: __________
Seswavla
davaleba 2: didad daweril xmovnebs
daawereT Tavze „v~, xolo didad daweril
rogor SeiZleba Semecnebis Seswavla? pirve- Tanxmovnebs „s~
li, rac TavSi mogivaT, isaa, rom kognituri iyo arabeTs rostevan,
procesebi Tavis tvinTanaa dakavSirebuli. Tqven mefe RmrTisagan sviani,
SegiZliaT dainaxoT masSi Sesuli informacia, maRali, uxvi, mdabali,
magaliTad, fraza `damireke~ da daakvirdeT Sedegs laSqar-mravali ymiani
dro: ___________
_ darekes; magram rogor SegiZliaT moaxdinoT
im moqmedebebis identifikacia, romlebic frazas davaleba 3: yvela didad daweril asos
Tqvens reaqciasTan akavSirebs? rogor SegiZliaT daawereT Tavze „v~
gaigoT, ra moxda am SualedSi _ romeli
iyo arabeTs rostevan,
kognituri procesebisa da fsiqikuri reprezen- mefe RmrTisagan sviani,
taciebis aqtivacias efuZneba Tqveni reaqcia? am maRali, uxvi, mdabali,
TavSi aRwerilia logikuri analizis is tipebi, laSqar-mravali ymiani
romelTa safuZvelzec SesaZlebeli gaxda dro:__________
kognituri fsiqologiis mecnieruli Seswavla.

CamoTvaloT safexurebi, romlebic gaiareT


fsiqikuri procesebis aRmoCena davalebis Sesasruleblad. CamonaTvali daax- kognituri procesebis Seswavla
loebiT aseTi iqneba:
fsiqikuri procesebis Seswavlis erT-erTi
ZiriTadi meTodologia Seiqmna 1868 wels holan- a. gansazRvreT, niSani didia Tu patara;
dieli fsiqologis f. dondersis (F.C. Donders) b. Tu didia, daawereT Tavze „s~.
mier. `fsiqikuri procesebis siswrafis~ Seswav- ramdeni xani dagWirdaT meore davalebis
lis mizniT dondersma Seqmna eqsperimentuli Sesasruleblad? am savarjiSos Sesasruleblad
davalebebi, romelTa warmatebiT Sesrulebis studentebis umravlesobas naxevari wuTiT meti
dros SesaZlebeli gaxdeboda gonebrivi safe- an kidev ufro meti dro sWirdebaT. es gasagebi
xurebis gamoyofa (Lachman et al., 1979). cxrilSi gaxdeba, rogorc ki aucilebel safexurebs
9.1 mocemulia eqsperimenti, romelSic daculia CamovTvliT:
dondersis logika. sanam kiTxvas gaagrZelebdeT,
a. gansazRvreT niSani didia Tu patara;
gTxovT, SeasruloT TiToeuli davaleba.
b. gansazRvreT didi aso xmovania Tu
ramdeni xani dagWirdaTEpirveli davalebis
Tanxmovani;
Sesasruleblad? warmoidgineT, rom Tqven unda 315
g. Tu Tanxmovania, daawereT Tavze „s~, Tu xSirad iyeneben reaqciis dros _ drois xan-
xmovania, daawereT „v~. grZlivobas, romelic cdis pirs sWirdeba kon-
kretuli davalebis Sesasruleblad. dondersis
amgvarad, pirveli davalebidan meoreze
ZiriTadi debuleba, rom damatebiTi fsiqikuri
gadasvlisas Cven davamateT ori gonebrivi
procesi saWiroebs damatebiT dros, kvlav
safexuri, romlebic SegviZlia ganvsazRvroT,
fundamentur wanamZRvars warmoadgens kognitur
rogorc stimulTa kategorizacia (xmovani Tu
fsiqologiaSi Catarebul kvlevaTa umetesobaSi.
Tanxmovani) da pasuxis arCeva (v-s Tu s-s dawera).
vnaxoT, rogor ganviTarda es mosazreba ukanas-
pirveli davaleba stimulTa kategorizaciis
kneli 130 wlis ganmavlobaSi.
erT safexurs moiTxovs, meore davaleba ki _
aseTi kategorizaciis or safexurs da, agreTve,
or pasuxs Soris arCevanis gakeTebas. vinaidan
meore davalebaSi yvelafris gakeTeba giwevT,
fsiqikuri procesebi da
rac pirvel davalebaSi gaakeTeT da kidev metis,
resursebi
amitomac meore davalebis SesrulebisTvis meti kognitur fsiqologiaSi momuSave specia-
droa saWiro. es iyo dondersis mosazrebis listebis mier iseTi umaRlesi kognituri pro-
ZiriTadi arsi: damatebiTi gonebrivi safexuri cesebis Semadgenel komponentebad (calkeul
(operacia) yovelTvis met dros saWiroebs procesebad) daSla, rogoricaa metyveleba da
SesrulebisTvis. albaT, gainteresebT, ratom problemis gadaWra, kubebiT TamaSs waagavs.
SemovitaneT mesame davaleba. es eqsperimentis TiToeuli kubi warmoadgens gansxvavebul
Catarebis aucilebeli proceduraa. Cven unda komponents (process, romlis ganxorcielebac
davrwmundeT, rom pirveli da meore davalebis unda moxdes). aqtivobis mizania gansazRvros
Sesrulebaze daxarjul droebs Soris sxvaoba TiToeuli kubis forma da zoma da kubebi ise
ar aris ganpirobebuli imiT, rom v–s daweras moargos erTmaneTs, rom mTliani procesi
sWirdeba meti dro, vidre s–s daweras. mesame ganxorcieldes. dondersis davalebebSi Tqven
davalebas ufro naklebi dro unda sWirdebodes, naxavT, rom kubebi SeiZleba daewyos mwkrivSi
vidre meores (Tqvens SemTxvevaSic ase iyo, ara?) (ix. sur. 9.3., nawili A). erT safexurs pirdapir
Tavdapirvelad donderss imedi hqonda, rom mohyveba meore. kubebis metaforuli gamoyeneba
Tavis proceduras sxvadasxva fsiqikuri proce- saSualebas gvaZlevs, davinaxoT, rom SesaZle-
sebis xangrZlivobis zusti SefasebisaTvis gamoi- belia ramdenime procesis erTdrouli mimdina-
yenebda. misi meTodis gamoyenebiT Tqven SegeZ- reoba (nawili B). es ori suraTi warmoadgens
loT, gamogekloT pirveli davalebis Sesrule- me-5 TavSi aRweril seriul da paralelur
bisaTvis daxarjuli dro meore davalebaze procesebs Soris gansxvavebis ilustracias.
daxarjuli droisaTvis da gangesazRvraT Tqven xedavT, rom vizualuri Zieba zogierT
stumulis kategorizaciisa da pasuxis arCevi- SemTxvevaSi SeiZleba warimarTos paralelurad
sTvis saWiro dro. Tu Tqven SeqmniT davalebas, _ rigSi mocemuli yvela elementis Semowmeba
romelic mxolod stimulis kategorizacias SesaZlebelia erTdroulad, xolo sxva tipis
Tavi 9 / kognituri procesebi

saWiroebs (xolo pasuxis arCeva ar iqneba saWiro, Zieba moiTxovs TiToeuli elementis seriul
rogorc es dondersma gaakeTa), maSin Tqven gadamuSavebas. Semowmeba unda moxdes cal-calke,
SegiZliaT mianiWoT ricxvebi _ garkveuli dro erTimeoris miyolebiT.
_ calkeul process. amgvarad, SesaZloa, sti- procesebis paraleluri Tu seriuli mimdi-
mulis kategorizacias sWirdebodes 100 miliwami nareobis identifikaciis mizniT fsiqologebi
(wamis measedi), xolo pasuxis arCevas _ 150 xSirad iyeneben reaqciis dros, Tumca, 9.3
miliwami. suraTis me-3 nawilSi mocemuli magaliTi
kognitur fsiqologiaSi momuSave specialis- dagarwmunebT, rom es meTodi yovelTvis ar
tebi aRar iyeneben gamoklebis meTods, radganac amarTlebs. warmoidgineT, rom gvaqvs davaleba,
nebismieri procesisaTvis saWiro dro damokide- romelic, savaraudod, or process moicavs. Tu
bulia davalebis detalebze. Tumca, mkvlevrebi Cven gvecodineba mxolod am procesebis
mihyvebian dondersis ZiriTad logikas. isini mimdinareobis dro, verasodes ganvsazRvravT
316
suraTi
9.3
umaRlesi kognituri
procesebis analizi
kognituri fsiqologebi cdiloben, gan-
sazRvron im fsiqikuri procesebis iden-
turoba da organizacia, romlebic umaR-
lesi kognituri procesebis (maRali donis
kognituri aqtivobebis) saSen masalas
warmoadgenen;
(A) dondersis davalebis avtoriseuli
versia moiTxovs, rom, sul cota, 3 procesi
Tanmimdevrulad ganxorcieldes;
(B) zogierTi procesi mimdinareobs se-
riulad, anu Tanmimdevrulad; zogierTi
ki erTdroulad, erTmaneTis paralelurad;
(C) davalebis Sesrulebaze daxarjuli
dro yovelTvis ar aZlevs mkvlevrebs
saSualebas, gansazRvron procesebis para-
leluri Tu seriuli mimdinareoba.

rom megobarTan erTad midixarT saswavlebelSi.


maTi mimdinareobis specifikas zustad, anu ar
Cveulebriv, TqvenTvis advilia, iaroT pirdapir
viqnebiT darwmunebulni, Tanmimdevrulad
da Tan isaubroT _ am dros gadaadgilebisa da
mimdinareobs es ori procesi TuU erTdroulad.
metyvelebis procesi paralelurad mimdinareobs;
kognituri fsiqologiis kvlevis erT-erT mniS-
magram ra moxdeba, Tu moulodnelad trotuarze
vnelovan problemas warmoadgens davalebis
gubeebs dainaxavT? gubeebs Soris gzis gasak-
iseTi pirobebis Seqmna, romlebic saSualebas
vlevad, SesaZlebelia, Tqven SewyvitoT saubari. kognituri procesebis Seswavla
miscems eqsperimentators, gansazRvros uamravi
axla gadaadgilebis procesi moiTxovs dama-
SesaZlo konfiguraciidan blokebis swori
tebiT resursebs gegmis SesamuSaveblad; metyve-
varianti. savarjiSos meore davalebaSi (rome-
lebis procesi ki momentalurad ferxdeba.
lic Tqven axlaxan gaakeTeT) Cven SegviZlia
am magaliTSi ZiriTadi daSveba isaa, rom
darwmunebulebi viyoT, rom procesebi seriulia,
adamianebs gadamuSavebis SezRuduli resursebi
radgan erTi aqtivoba Tanmimdevrulad moiTxovs
aqvT, romelTa gadanawilebac unda moxdes
Semdeg aqtivobas. magaliTad, Tqven ar SegiZliaT
sxvadasxva davalebaze (Kahneman, 1973; Navon &
moaxdinoT reagireba (moemzadoT s-s an v-s
dasawerad), sanam ar gansazRvravT, Tu rogori seriuli procesebi (Serial processes) _ ori an
unda iyos pasuxi. meti fsiqikuri procesi, romelic Tanmimdevru-
Teoretikosebi procesebis seriuli da para- lad, erTmaneTis Semdeg mimdinareobs.
leluri mimdinareobis gansazRvras xSirad paraleluri procesebi (Parallel processes) _ ori
aqtivobaSi CarTul fsiqikur resursebze moTxov- an meti fsiqikuri procesi, romelic erT-
317
nis xarisxis SefasebiT cdiloben. warmoidgineT, droulad mimdinareobs.
cxrili
9.2
ricxvebis gadamuSaveba
dasviT raime niSani fizikurad gansxvavebuli
wyvilebis Tavze, iqneba es ricxvebis Tu sityvebis
wyvilebi (e.i. unda aRniSnoT 4-6 da oTxi-eqvsi).
SeecadeT, gansazRvroT, romeli sia ufro rTulia.
sia A.

8-8 cxra-rva 1-2 rva-rva


2-1 8-9 9-9 2-2
ori-ori erTi-ori cxra-cxra rva-cxra
erTi-erTi 1-1 ori-erTi 9-8
sia B.

1-1 cxra-ori erTi-erTi cxra-cxra


2-9 rva-ori 9-9 1-9
cxra-erTi 8-8 rva-rva cxra-erTi
2-2 1-8 2-8 ori-ori

Gopher, 1979). am resursebis gadanawilebaze Tqveni


yuradRebaa pasuxismgebeli. me-5 TavSi yuradReba
ganxilulia, rogorc procesebis erToblioba, paralelurad, masSi cnobieri CarTulobis
romelic saSualebas gvaZlevs konkretul situa- gareSe.
ciaSi amovarCioT CvenTvis saWiro perceptuli qvemoT moyvanilia avtomaturi procesebis
informacia. am SemTxvevaSi termini yuradReba magaliTi. dasawyisisTvis gTxovT, SeasruloT
gulisxmobs seleqcias. Tumca, gasarkvevia, 9.2 cxrilSi mocemuli davaleba. rTuli iyo
romeli fsiqikuri procesi unda iqnes amor- Tu ara A sia, B siasTan SedarebiT?
Ceuli, rogorc gadamuSavebis resursis mimRebi.
aqve unda aRiniSnos kidev erTi sirTule
saidan
yvela procesi ar saWiroebs erTnair resurss.
faqtobrivad, Cven SegviZlia ganvsazRvroT, viciT
avtomaturia procesi Tu saWiroebs kontrols
(Shiffrin & Schneider, 1977). kontrolirebadi pro- Tqven ar SegiZliaT uaryoT ricxvebis
cesebi saWiroebs yuradRebas, avtomaturi pro- `mniSvneloba~
cesebi ki, rogorc wesi _ ara. erTdroulad cdis pirebs sTxoves, SeefasebinaT 9.2
Tavi 9 / kognituri procesebi

erTze meti kontrolirebadi procesis ganxor- cxrilSi ricxvebs Soris gansxvaveba. mi-
cieleba Zalian rTulia, radganac isini ufro Rebuli Sedegebis mixedviT, cdis pirebs
met resurss moiTxoven; avtomaturi procesebis bevrad ufro uWirT, roca ricxvebi axlos
Sesruleba ki SesaZlebelia sxva davalebis mdgomni arian (magaliTad, 1-2) vidre maSin,
roca maT Soris didi intervalia (magali-
Tad, rva-erTi), ganurCevlad imisa, Tu ra
kontrolirebadi procesebi (Controlled processes)
formiTaa cifrebi mocemuli _ arabuliT
_ procesebi, romlebic moiTxoven yuradRebas;
xSirad rTulia erTdroulad erTze meti Tu sityvebiT. miaqcieT yuradReba, rom
kontrolirebadi procesis erTd ganxorcieleba. pirvel siaSi mocemulia gansxvavebuli
avtomaturi procesebi (Automatic processes) _ wyvilebi, romelTa Sorisac mcire inter-
procesebi, romlebic ar moiTxoven yuradRebas, valebia, xolo meore siaSi mocemul wyvi-
maTi ganxorcieleba SesaZlebelia sxva moqme- lebs Soris intervali didia, amitom
318 debis paralelurad. pirveli sia ufro Zneli unda yofiliyo.
magram, ratom unda moexdina ricxvebis axla Tqven xvdebiT fsiqikuri procesebis
siaxloves gavlena maTi fizikuri msgav- logikas. rTuli saazrovno amocanebis gadaWris
sebis gansazRvraze? erTi-ori da erTi- mimdinareobis axsnis mizniT, Teoretikosebi
cxra fizikuri gansxvavebulobis xarisxis gvTavazoben modelebs, romlebSic kombini-
mixedviT TiTqmis identuria. mkvlevrebi rebulia rogorc seriuli da paraleluri, ise
varaudoben, rom, rodesac xedavT 2-1 an kontrolirebadi da avtomaturi procesebi.
ori, Zalauneburad fiqrobT Sesabamis kognitur-fsiqologiur kvlevaTa umravlesobis
raodenobaze, maSinac ki, rodesac es xels mizania iseTi eqsperimentuli situaciis Seqmna,
uSlis davalebis Sesrulebas. am dros romelic daadasturebs aseTi modelebis TiTo-
xdeba ricxvis mniSvnelobis avtomaturi euli komponentis arsebobas. axla, rodesac
Sefaseba, miuxedavad imisa, rom, es ar ukve naTelia kognitur-fsiqologiuri kvlevis
gvWirdeba an ar gvinda (Dohaene & Akhavein, logika fsiqikuri procesebis Seswavlisas, droa
1995). gadavideT ufro konkretul sakiTxebze. Cven
saSualeba gveqneba, ganvixiloT konkretuli
kognituri procesebi muSaobis procesSi. davi-
bavSvobidan, albaT, gaxsovT, rogor eufle-
wyebT metyvelebis gamoyenebiT.
bodiT raodenobas da ricxvis cnebebs. axla
kavSiri ricxvsa da raodenobas Soris imdenad
avtomaturi gaxda, rom misgan Tavis daRweva
TiTqmis SeuZlebelia. zemoT moyvanili Sejameba
davalebidan Cans, rom avtomaturi procesebi
kognitur fsiqologiaSi da kognitur mecnie-
mniSvnelovnadaa damokidebuli mexsierebis
rebaSi momuSave specialistebi Seiswavlian
efeqtur gamoyenebaze (Logan, 1988,1992). iqneba
fsiqikur procesebsa da struqturebs, romlebic
obieqti „2~ Tu „ori~ – aRqmulis mexsierebaSi
saSualebas aZlevs adamians, gamoiyenos ena,
gadamuSaveba uzrunvelyofs informacias rao-
gadaWras problema da miiRos gadawyvetileba.
denobis Sesaxeb.
dondersma pirvelma Seqmna kognituri davalebis
axla es informacia kontrolirebadi da
calkeul Semadgenel procesebad gaanalizebis
avtomaturi procesebis Sesaxeb, gamoviyenoT
meTodi. Tanamedrove mkvlevrebi fsiqikuri
erTdrouli siarulisa da saubris situaciis
aqtivobis komponentebis gansazRvris mizniT
gansaxilvelad. swor gzaze siarulis dros
Seiswavlian seriuli da paraleluri procesebis
ori moqmedeba xels ar uSlis erTmaneTs, rac
komponentebs, sxvadasxva donis avtomatur da
imaze miuTiTebs, rom swor gzaze siaruli da
kontrolirebad procesebs.
laparaki SedarebiT avtomaturi aqtivobebia;
Tumca, gubeebis gamoCenisTanave situacia ic-
vleba, rac gaiZulebT gzis mravali varian-
tidan airCioT erT-erTi _ unda gadawyvitoT,
metyveleba
saiT waxvideT da ra TqvaT.
radganac Tqven ar SegiZliaT orive moqme- SuaRamea da karze viRac akakunebs. kars aRebT
debis erTdroulad Sesruleba, Tqveni yurad- da iq aravin aris; ucbad SeamCnieT, rom Zirs
Reba „CixSi eqceva~ (Pashler, 1992,4). konverti devs, konvertSi ki furcelia, romel-
es magaliTi cxadyofs, ratom xdeba kontro- zec weria: „kata xaliCazea~. ras geubnebaT es
lirebadi da avtomaturi procesebis xarisxis Setyobineba? ra SegviZlia SevcvaloT, rom es
da ara zusti kategoriebis mixedviT gansazRvra. Setyobineba gasagebi gaxdes TqvenTvis? am
metyveleba

pirobebis garTulebis SemTxvevaSi is, rac SemTxvevaSi yvelaze advilia, mogawodoT Sesa-
avtomaturi iyo, ukve yuradRebis kontrols bamisi konteqsti. warmoidgineT, rom Tqven sai-
saWiroebs. amgvarad, konteqstidan gamomdinare, dumlo agenti xarT da instruqciebs yovel-
esa Tu is procesi SeiZleba met-nakleb yurad- Tvis aseTi ucnauri saxiT iRebT. maSin Tqven
Rebas iTxovdes. gecodinebaT, rom „kata~ aris Tqveni kontaqti,

319
xolo „xaliCaze yofna~ sabrZolo adgils
niSnavs, e.i. Tqven unda waxvideT.
magram imisaTvis, rom fraza _ „kata xali-
Cazea~ _ gasagebi iyos, sulac ar aris auci-
lebeli, saidumlo agenti iyoT. mas SeiZleba
sxvadasxva mniSvneloba hqondes.
warmoidgineT, rom Tqveni kata xaliCaze
karis win mxolod maSin wveba da gelodebaT,
roca gareT gasvla surs. rodesac Tqven Tqveni
ojaxis romelime wevrs eubnebiT „kata xali-
Cazea~, Tqven gulisxmobT: _ „SegiZlia, kata
gareT gauSva?~
warmoidgineT, rom Tqvens megobars surs suraTi
9.4
manqanis gamoyvana farexidan da SiSobs, radgan
ar icis, sad aris kata. am dros Tqven eubnebiT: eqspresiuli metyveleba
„kata xaliCazea~ da am sityvebSi gulisxmobT, SegiZliaT aRuweroT suraTi Tqvens megobars?
rom katas safrTxe ar emuqreba da mas SeuZlia ras SecvlidiT, Tqveni megobari rom brma
manqanis gamoyvana. iyos?

warmoidgineT, rom gsurT SeajibroT


Tqveni kata da Tqveni megobris ZaRli. am dros metyveleba), ise mosaubris mier nagulisxmevi
Tqven ambobT: „kata xaliCazea~, riTac miuTiTebT, azris gagebaze (impresiuli metyveleba):
rom „kata isvenebs da ar surs sirbili~. nagulisxmevi azris gamosaTqmelad ro-
Tavi 9 / kognituri procesebi

aRweril magaliTebSi mocemulia gansxvaveba gor iyenebs mosaubre swor sityvebs;


winadadebis azrsa da mosaubris mier nagulis- rogor igebs msmeneli mosaubris mier
xmev azrs, sazriss Soris (Grice, 1968). metyvelebis nagulisxmev azrs.
gamoyenebis Seswavlisas fsiqologebi aqcents
akeTeben rogorc produqciaze (eqspresiuli
eqspresiuli metyveleba
SexedeT 9.4 suraTs da SeecadeT, ramodenime
eqspresiuli metyveleba (Lenguage production) –
is, rasac adamianebi amboben, aniSneben an weren; sityviT aRweroT is. ris Tqmas apirebT? axla
am Sinaarsebis gadmocemis procesi. warmoidgineT, rom igigve suraTi unda aRuweroT
msmenelis gaTvaliswineba (Audience design) _ brma adamians. ras SecvlidiT? gWirdebaT Tu
konkretul auditoriaze gaTvlili Sinaarsis ara meore SemTxvevaSi gonebis ufro meti daZabva?
320 formirebis procesi. eqspresiuli metyvelebis Seswavlisas aqcenti
cxrili
9.3
graisis aqsiomebi eqspresiuli metyvelebis Sesaxeb
1. raodenoba: Setyobineba unda iyos imdenad informaciuli, ramdenis moTxovnac aris. nu miawodebT imaze met
informacias, vidre mogeTxovebaT.
rCeva mosaubrisaTvis: Tqven unda ecadoT, gansazRvroT, realurad ra raodenobis informacia esaWiroeba Tqvens
msmenels. amisaTvis SeiZleba saWiro gaxdes winaswar imis gansazRvra, Tu ra icis msmenelma.
2. xarisxi: SeecadeT, ilaparakoT simarTle. ar TqvaT iseTi ram, rac mcdari ggoniaT da risi damadasturebeli
faqtebic ar gaqvT.
rCeva mosaubrisaTvis: rodesac Tqven laparakobT, msmeneli elodeba Tqven mier miwodebuli informaciis
dadasturebas. TiToeuli gamonaTqvamis dagegmvis dros mofiqrebuli unda gqondeT misi damadasturebeli
faqtebi.
3. mimarTeba: Tanmimdevruloba.
rCeva mosaubrisaTvis: rodesac raimes ambobT, darwmunebuli unda iyoT, rom msmenelisaTvis gasagebia kavSiri
Tqven mier miwodebul Setyobinebasa da manamde miwodebul informacias Soris. Tu cvliT saubris Tema anu
Tqven mier Camoyalibebuli azri pirdapir kavSirSi ar aris wina informaciasTan, Tqven unda auxsnaT, ris
Sesaxeb saubrobT.
4. stili: ilaparakeT zustad da garkveviT; moerideT orazrovani frazebis gamoyenebas. teqsti agebul unda iqnes
mokle da gamarTuli winadadebebiT.
rCeva mosaubrisaTvis: Tqven valdebuli xarT ilaparakoT SeZlebisdagvarad garkveviT, Tumca, ara xarT dazRveuli
Secdomebisagan. rogorc yuradRebiani da gulisxmieri mosaubre, unda darwmundeT, rom msmenelebma sworad
gaiges, risi Tqmac gsurdaT.

5. Cans Tu ara qvemoT mocemul dialogSi, ramdenad iyenebs daTo graisis aqsiomebs?

ras amboben? ra SeiZleba ifiqros daTom?

giorgi: yofilxar niu-iorkSi? ar vici ratom mekiTxeba, amitom, albaT, ufro meti
daTo: erTxel, 1992 wels. unda vuTxra, vidre, ubralod `ho~.
giorgi: wasvlas vapireb, magram meSinia ar ver vetyvi, rom sanerviulo araferi aqvs, mainc ar
gamZarcvon. damijerebs. ra SeiZleba vuTxra iseTi, rac
daTo: Cemi azriT, iq bevri usafrTxo adgilia. simarTles hgavs da Tanac daamSvidebs?
Tu vetyvi, rom sastumroSi ar gavCerebulvar,
giorgi: sastumro rogori iyo?
SeiZleba ifiqros, rom sxvagan gavaTie Rame. iseTi
daTo: RamiT ar davrCenilvarT.
ram unda vuTxra, rac gasagebs gaxdis, ratom ar
SemiZlia kiTxvaze pasuxis gacema.
wasvla ar minda, magram ar minda uaris Tqma uxeSad
giorgi: ar ginda, erTad wavideT?
gamomivides. mixvdeba giorgi, rom Tavs varideb?
daTo: ar vici, unda vnaxo, ramdenad SevZleb
(Tavis daZvrenas vcdilob)
wamosvlas.

giorgi: aa . . .
gaeba maxeSi.
daTo: hm

keTdeba rogorc metyvelebis produqciaze (ras msmenelis gaTvaliswineba


irCeven adamianebi mocemul momentSi saTqmelad),
Cven SemogTavazeT, aRgeweraT 9.4 suraTi
ise, im procesebze, romlebic Setyobinebebs,
normaluri mxedvelobis mqone da brma ada-
gamonaTqvamebs udevs safuZvlad. metyveleba ar
metyveleba

mianisTvis im mizniT, rom gamonaTqvami konkre-


gulisxmobs mxolod zepir metyvelebas; metyve-
tuli msmenelis gaTvaliswinebiT dagegegmaT.
lebaa, agreTve, wera da JestebiT saubari. advi-
nebismier SemTxvevaSi saubrisas unda gaiTvalis-
lad gasagebad saxelmZRvaneloSi gamoyenebulia
winoT, vin aris Tqveni msmeneli da is infor-
sityvebi: mosaubre – is, vinc metyvelebs anu
macia, romelic unda miawodoT auditoriis
wers an laparakobs (igulisxmeba JestebiT
wevrebs (Clark, 1992, 1996). magaliTad, Tqven, albaT,
laparakic) da msmeneli – is, vinc ismens (igebs). 321
TavSi azrad ar mogivaT vinmes uTxraT, rom gasagebi iyos imitom, rom Tqven da Tqveni
`kata xaliCazea~, Tu man ar icis, rom kata megobari mcire jgufis wevrebi xarT, romelsac
xaliCaze mxolod maSin wveba, rodesac gareT aleqsic miekuTvneba (jgufis wevroba), an,
gasvla surs. msmenelis gaTvaliswinebis wesi, SesaZloa imitom, rom adre Tqven ukve aRniSneT
romelic TanamSromlobis princips emyareba, aleqsis arseboba (lingvisturi Tanaarseboba),
pirvelad filosofosma h. pol graisma (H. Paul an, sulac, imitom, rom aleqsi iqve dgas oTaxSi
Grice) Semoitana. graisi TanamSromlobis prin- (fizikuri Tanaarseboba).
cips ganixilavs, rogorc mosaubris instruqcias,
gamonaTqvami aagos mimdinare saubris pirobebisa saidan
da mniSvnelobis mixedviT.
am instruqciis arsis gasagebad graisma Camoa- viciT
yaliba oTxi aqsioma, romelsac gulisxmieri
eqspresiul metyvelebaze gavlenas axdens
da yuradRebiani mosaubreebi iyeneben. 9.3. cxril-
jgufis wevroba
Si warmodgenilia TiToeuli aqsioma da SeTx-
eqsperimentulLpirobebSi mkvlevrebi
zuli dialogi, sadac naCvenebia metyvelebis
studentebs sTxovdnen, SeesrulebinaT
dros aRwerili aqsiomebis gavlena pasuxebis
Sedarebis davaleba ise, rom winaswar ara-
SerCevaze. rogorc 9.3 cxrilidan Cans, karg
fers eubnebodnen. eqsperimentators win
mosaubres unda SeeZlos, gaTvalos, Tu ra
ewyo gansazRvruli TanmimdevrobiT 16 Ria
SeiZleba icodes da gaigos misma msmenelma.
baraTi (4X4) niu-iorkis xedebiT da mas
amgvarad, Tqven ar etyviT Tqvens megobars: „dRes
ise unda aRewera suraTebi, rom cdis pirebs
aleqsisTan erTad vsadilob~, Tu darwmunebuli
swori TanmimdevrobiT daelagebinaT isini.
ara xarT, rom man icis, vin aris aleqsi. garda
eqsperimentatori da cdis piri erTmaneTs
amisa, TqvenTvis da Tqveni megobrisTvis nacnob
ver xedavdnen, Tumca, maT hqondaT saubris
yvela aleqss Soris mxolod erTs axsenebT am
SesaZlebloba. eqsperimentators swrafad
konteqstSi (sadilad sxvasTan erTad ar
SeeZlo ganesazRvra, icnobda Tu ara c.p.
waxvalT); anu „saerTo codnaSi~ arsebobs vinme
niu-iorks. rodesac isini niu-iorkis mcxov-
aleqsi, romelic cnobilia rogorc TqvenTvis,
reblebs esaubrebodnen baraTebis aRsa-
ise _ Tqveni megobrisaTvis. herbert klarks da
werad, isini ufro metad iyenebdnen saku-
qeTrin marSals (Herbert Klark, Kethrine Marshal, 1981)
Tar saxelebs: „es aris sitikorpis Senoba~,
miaCniaT, rom „saerTo codna~ informaciis sam
vidre zogad maxasiaTeblebs: „es aris
wyaros eyrdnoba:
maRali Senoba samkuTxa saxuraviT~ (Clark,
jgufis wevroba – sxvadasxva sididis jgu- 1987).
fis wevrebi Semoklebul msjelobebs iyeneben,
roca azri eyrdnoba jgufis wevrebis saerTo
ufro dawvrilebiT ganvixiloT jgufis
gamocdilebas da gasagebia misi wevrebisTvis;
wevroba. warmoidgineT, rom vinmes pirvelad
lingvisturi Tanaarseboba – saubrisas
Tavi 9 / kognituri procesebi

xvdebiT. Tu Tqven gsurT, rom yuradRebiani da


adamianebi ukve ganxilul informacias (wina gulisxmieri mosaubre iyoT, pirvel rigSi unda
saubrebis dros) miiCneven „saerTo codnis~ gaarkvioT ra sazogadoebas (jgufs) ekuTvnis
nawilad; igi. amgvarad, mosaubre laparakis dros iTvalis-
fizikuri Tanaarseboba – roca mosaubre winebs Tavis molodins msmenelis Sesaxeb (Tu
da msmeneli fizikurad erT situaciaSi imyofe- ra iqneba misTvis gasagebi). adamianebs SeuZliaT
bian da Sexeba aqvT erTsa da imave obieqtebTan. TiTqmis zustad gansazRvron, ra SeiZleba
es gulisxmobs rogorc saubris garemos (sivrces, icodnen sakuTari jgufis wevrebma, Tumca,
romelSic saubari mimdinareobs), ise _ maT tendencia aqvT dauSvan, rom sxvebisTvisac
garSemomyof adamianebs. cnobilia is, rac TviTon ician (Fussel & Kraus,
1992). msmenelis codnis zusti gansazRvra SesaZ-
amrigad, rodesac Tqven axsenebT aleqsis: lebels xdis eqspresiuli metyvelebis adek-
„me dRes aleqsisTan erTad vsadilob~, SesaZloa,
322 vatur regulacias.Y
daakvirdiT, Tu ramdenad detaluri infor-
macia unda miawodoT quCaSi adamians, romelic
cxrili
9.4
gzis miswavlebas gTxovT. aZlevT Tu ara
Secdomebi gamonaTqvamis dagegmvaSi
konkretul kiTxvebs (magaliTad, iciT, sad aris
meria?), cdilobT Tu ara misi Cacmulobidan dagegmvis doneebi:
da metyvelebidan gamomdinare, gansazRvroT,  mosaubrem unda airCios sityvebi, romlebic
saidan aris igi da ramdenad dawvrilebiT unda saukeTesod gamoxataven mis azrs.

aRuweroT gza. Tu mosaubres enaze ori sityva adgas, magaliTad,


`movifiqre~ da `movigone~, SeiZleba Tqvas _
Cven ganvixileT eqspresiuli metyveleba
`movifone~.
Setyobinebis doneze. rogorc vnaxeT, gamona-
Tqvamis formireba damokidebulia msmenelze,  mosaubrem arCeuli sityvebi sworad unda daalagos
da gaaerTianos winadadebaSi.
romelsac esaubrebiT. axla ganvixiloT fsiqi-
kuri procesebi, romlebic saSualebas gaZlevT, radgan adamiani gegmavs gamonaTqvams, rogorc mTlian
erTeuls, SesaZloa, moxdes sityvebis gadanacvleba.
gamoTqvaT azri. cxviridan sisxli wamskda → sisxlidan cxviri
wamskda.
lamazi gogos kaba → gogos lamazi kaba.
metyveleba da Secdomebi
 mosaubrem bgerebi unda gaaerTianos sityvebSi,
gindaT saxeli gaiTqvaT? gavixsenoT v.a. romelTa Tqmasac apirebs.
spuneri (Reverend W.A. Spooner) oqsfordis
radganac adamianebi gamonaTqvams winaswar gegmaven,
universitetidan, romlis saxelis mixedviTac, SeiZleba moxdes bgeraTa gadanacvleba.
ori an meti sityvis pirveli marcvlebis gada- cali xeli → xali celi.
nacvlebas spunerizmi ewoda. riverend spunerma
es saxeli samarTlianad daimsaxura. zarmac
students semestris gacdenis SemTxvevaSi frazis li Secdomebis mxolod bunebriv pirobebSi
„You have wasted the whole term~ („Sen mTeli semes- dakvirvebiT da maTi aRnusxviT. maT Seiswavles
tri gaacdine~) nacvlad eubneboda: _ „You have eqsperimentul pirobebSi metyvelebis Secdome-
tasted the whole worm~ _ („Sen mTeli matli SeWame~) bis xelovnurad gamowvevis sxvadasxva xerxebi
(waste – gacdena; taste _ gemos gasinjva, term _ (Bock, 1996).
semestri). spunerizmi metyvelebis Secdomebis am teqnikis gamoyenebiT SesaZlebeli gaxda
erT-erTi saxeobaa, romelsac saubris dros moqnili eqspresiuli metyvelebis safuZvlad
vuSvebT. es Secdomebi gasagebs xdis azris gamoT- mdebare rogorc procesebis, ise reprezen-
qmis dagegmvis process. rogorc 9.4 cxrilidan taciebis met-naklebi gageba.
Cans, gamonaTqvamis dagegmva ramodenime erTma-
procesebi. gaixseneT me-6 TavSi ganxi-
neTisgan gansxvavebul doneze xdeba, romelTagan
luli xelovnurad Seqmnili predispoziciuli
TiToeulze SeiZleba gamovlindes metyvelebis
spunerizmi. es teqnika cdis pirebs ubiZgebs,
Secdomebi (Bock&levet, 1994; Rapp&Goldrick, 2000).
laparakis dros dauSvan spunerizmiseuli Sec-
gasaocaria, magram aRwerili Secdomebi, rogorc
domebi (baars, 1992). cdis pirebs sTxoven, waiki-
Cans, ar unda iyos SemTxveviTi – isini gasagebi
Txon dawyvilebul sityvaTa sia, romlebsac
xdeba, Tu gaviTvaliswinebT sasaubro enis
msgavsi fonematuri struqtura aqvT:L
struqturas. mosaubrem SeiZleba gadaanacvlos
styvebis pirveli asoebi – „tips of the slung~– buzi-fuli
nacvlad „slips of the sung~-isa, magram arasodes baRi-fari
ityvis „tlips of the sung~, radganac am SemTxvevaSi boli-foni
metyveleba

irRveva inglisuri enis marTlweris wesi, bedi-fexi


romlis mixedviTac sityvis TavSi arasodes
Semdeg ki sTxoven, xmamaRla Tqvan „feri-
gvxvdeba „tl~(Fromkin, 1980).
beri~. rig SemTxvevebSi zogierTi cdis piri
metyvelebis Teoriuli modelebis agebisas
manamde wakiTxuli sityvebis gavleniT ambobs
didi mniSvneloba eniWeba metyvelebis Secdomebs,
„beri-feri~.
amitom mkvlevrebi ar Semoifarglebian aRniSnu-
323
am teqnikebis gamoyenebiT mkvlevrebs saSua- SeiZleba erTmaneTisgan gansxvavebuli azris
leba eZlevaT, Seiswavlon mosaubris mier Sec- gamosaxatad. Tqven, rogorc msmeneli, rogor
domebis daSvebis albaTobaze moqmedi faqtorebi. airCevT mxolod erT azrs? metyvelebis gagebaze
magaliTad, spunerizmis msgavsi Secdomebis saubars orazrovani mniSvnelobis problemis
albaToba izrdeba, rodesac bgerebis gadaad- ufro detaluri ganxilviT daviwyebT.
gileba realur sityvebs gvaZlevs (Baars et al.,
1975; Stemberger, 1992); amgvarad, „feri-beri~-s magi-
orazrovnebis daZleva
vrad „beri-feri~-s Tqmis albaToba ufro metia,
vidre, magaliTad, „coli-qmari~-s magivrad ras niSnavs sityva bari? TavSi, albaT, misi
„qmoli-cari~-s Tqmis albaToba. msgavsi Sedegebi ori mniSvneloba mainc mogividaT: erTi,
savaraudos xdis, rom metyvelebaSi CarTuli romelic dakavSirebulia miwaTmoqmedebasTan
zogierTi kognituri procesi uzrunvelyofs (sasoflo-sameurneo saqmianobasTan) da meore,
kognituri Secdomis gamovlenas da gasworebas. romelic dakavSirebulia kafesTan. warmoid-
es procesebi ar gvaZleven iseTi Secdomebis gineT, rom vinme geubnebaT: `mas aqvs bari~,
daSvebis uflebas, romlebic konkretuli rogor xvdebiT, ra igulisxmeba am konkretul
enisaTvis miuRebeli da ararealuri sityvebis SemTxvevaSi? Tqven unda SeZloT am or mniSvne-
gamoTqmas gulisxmobs. lobas Soris arsebuli leqsikuri orazrovnebis
daZleva. Tu dafiqrdebiT, aRmoaCenT, rom zo-
reprezentaciebi. erT-erTi eqsperimentis
gierTi kognituri procesis gamoyenebiT, konteq-
dros cdis pirebs sTxovdnen wyvil-wyvilad
stidan gamomdinare cdilobT sityvis orazrov-
waekiTxaT idiomaturi gamoTqmebi, magaliTad,
nebis daZlevas. ris Sesaxeb saubrobdiT manamde
shoot the breeze – raise the roof (bevri laparaki –
_ samuSao iaraRebze Tu gasarTob adgilebze.
aurzauris atexva); ori wamis Semdeg ki sTxov-
es farTo konteqsti unda dagexmaroT sityvis
dnen, rac SeiZleba swrafad gaexsenebinaT erT-
ori mniSvnelobidan erT-erTis arCevaSi, magram
erTi. droSi SezRudvis pirobebSi cdis pirebi
rogor?
zogierT SemTxvevaSi urevdnen ori frazis
sanam am kiTxvaze pasuxs gavcemdeT, gagacnobT
sityvebs da iZaxdnen shoot the roof. Secdomis
orazrovnebis kidev erT tips. ras niSnavs es
daSvebis albaToba am SemTxvevaSi ufro didia,
winadadeba: `ninos da giorgis dedas gadasces
vidre zemoT aRweril SemTxvevaSi, radgan bolo
daxmareba.~ Tqven SeiZleba gaigoT misi mxolod
or gamonaTqvams erTnairi mniSvneloba aqvs. es
erTi mniSvneloba, magram am SemTxvevaSi saqme
Sedegebi miuTiTebs, rom erTnairi mniSvnelobis
gvaqvs struqturul orazrovnebasTan. (Akmajian
mqone idiomebiT reprezentaciebi erTmaneTTan
et al., 1990) (ix. suraTi 9.5). lingvistebi winadade-
aris mexsierebaSi dakavSirebuli: rodesac
bis struqturis sailustraciod xSirad iyeneben
adamiani apirebs Tqvas erTi idioma, msgavsi
diagramebs. I nawilSi warmodgenilia winada-
mniSvnelobis mqone idiomis reprezentaciulma
debis _ `kata xaliCazea~ _ analizi. am winada-
kavSirma SeiZleba ganapirobos kombinirebuli
debis struqtura Zalian martivia. II da III
Secdomis aRmoceneba (Cutling & Bock, 1977).
nawilSi ki warmodgenilia winadadebis _ `ninos
Tavi 9 / kognituri procesebi

Cven ganvixileT zogierTi faqtori, romelic da giorgis dedas gadasces daxmareba~ _ ori
ganapirobebs ama Tu im gamonaTqvamis warmoTqmas gansxvavebuli mniSvnelobis SedarebiT rTuli
da zogierTi procesi, romelic xels uwyobs struqtura. II nawilSi gakeTebuli analizis
maT aqtivizacias. axla ki SevexoT msmenelebs, mixedviT, fraza `ninos da giorgis~ exeba dedas,
romlebic mosaubris mier nagulisxmev azrs erT adamians _ ori bavSvis dedas gadasces
igeben. daxmareba. III nawilSi warmodgenili analizis
mixedviT, winadadebaSi gamoyofilia ori qvem-
debare _ `ninos~ da `giorgis dedas~, e.i. or
impresiuli metyveleba adamians gadasces daxmareba. romeli mniSvnelo-
warmoidgineT, rom mosaubre ambobs: `kata biT igebT winadadebas, rodesac mas pirvelad
xaliCazea.~ Tqven ukve iciT, rom, konteqstidan kiTxulobT? rogorc xedavT, am SemTxvevaSic
324 gamomdinare, am gamonaTqvamis gamoyeneba winadadebas ori mniSvneloba aqvs da Cven vub-
suraTi
9.5

winadadebis
struqtura
winadadebis gramatikuli
struqturis TvalsaCino
ilustraciis mizniT, lin-
gvistebi xSirad iyeneben
diagramebs. I struqtura
warmoadgens winadadebis _
`kata xaliCazea~ _ struqtu-
rul analizs; II da III struq-
tura ki gviCvenebs, rom
winadadeba _ `ninos da gior-
gis dedas gadasces dax-
mareba~ _ ori erTmaneTisagan
gansxvavebuli struqturuli
analiziT SeiZleba iyos war-
modgenili. vis gadasces
daxmareba? or adamians Tu
erTs?

rundebiT igive kiTxvas, romelic leqsikuri nebuli yvavili, iseve, rogorc meore winada-
orazrovnebis dros gaCnda: rogor gansazRvravs debaSi. mesame winadadebis pirvel nawilSi aRwe-
konteqsti erTi mniSvnelobis amorCevas ori an rilia situacia, romelic qmnis konteqsts meore
meti SesaZlo variantidan? winadadebisTvis _ `yvavili aqvs~. es magaliTebi
davubrundeT leqsikur orazrovnebas (sityvis gviCvenebs, rom Tqven iTvaliswinebT miniSnebis
orazrovnebas), ganvixiloT Semdegi winadadeba: sxvadasxva tips. konteqstis mixedviT msmeneli
„anas yvavili aqvs~. momentalurad gansazRvravs orazrovani sityvis
ra aris am SemTxvevaSi yvavili? warmoidgineT, mniSvnelobas (Binder & Morris, 1995; Sereno, 1995).
rom TavSi leqsikoni gaqvT. yvavilis mniSvne- struqturuli orazrovnebis daZleva konteqstis
loba, albaT, aseTi iqneba: mixedviT xdeba (MacDonald, 1993; Shapiro et al., 1993;
gansazRvreba 1: mcenare. Trueswell, 1996). erTmaneTisgan gansxvavebul aseT
gansazRvreba 2: infeqciuri daavadeba. gramatikul struqturebs Soris swrafi arCevis
am winadadebiT gadmocemuli informacia ar SesaZleblobas konteqsti iZleva.
gvaZlevs saSualebas, SesaZlo ori mniSvnelo- modiT, Cvens magaliTs davubrundeT, romelic
bidan avirCioT erT-erTi. rogorc kvlevis pirvelad ganvixileT da romelic sakmaod
Sedegebi adasturebs, aseTi tipis winadadebis
wakiTxvis Semdeg mexsierebisTvis misawvdomi
xdeba sityvis orive mniSvneloba (Vu et al., 1998).
konkretul situaciaSi sityvis mniSvnelobis
gansazRvrisaTvis saWiroa konteqstis gaTvalis-
wineba, magram rogor gvexmareba is mniSvnelobis
arCevaSi? kvlevebis mixedviT aRmoCnda, rom
konteqsti uzrunvelyofs azris gagebis ramdenime
(tipis) saSualebas (Vu et al., 1998, 2000). ganvixiloT
metyveleba

Semdegi magaliTebi:
1. ana avadaa yvaviliT;
2. ana krefda yvavilebs;
3. ana ver mova. mas yvavili aqvs.
pirvel winadadebaSi zmnis mixedviT, SesaZ-
loa ganvsazRvroT, ra mniSvnelobiTaa gamoye- 325
vnaxeT, rom sityvasityviT versia axlo
cxrili
9.5 kavSirSia sityvebis pirdapir mniSvne-
lobasTan. igive gamonaTqvamis arapir-
orazrovani gamonaTqvamis pirdapiri dapiri versia mas sarkastul mniSvnelobas
da sarkastuli interpretacia aniWebs. axla gamoviyenoT zemoT aRniS-
pirdapiri mniSvnelobiT naxmari gamonaTqvami nuli modelebi leqsikuri orazrovnebis
ilustraciis mizniT. Tu mkiTxveli infor-
marta dis saxlSi mivida stumrad. gareT yinavda da
marta Zalian bednieri iyo, rom saxlamde miaRwia. man macias sityvasityviT amuSavebs konstan-
uTxra das: „Seni saxli Zalian myudroa, ra mSvenieria turi rigis (Tanmimdevrobis) mixedviT,
aq da rogor Tbila~. maSin mosalodnelia, rom Tavdapirvelad
igi Seecdeba gamonaTqvamis pirdapiri mniS-
sarkastuli moTxovna
vnelobis gagebas. Tu es gza warumatebeli
tonis amxanagi, romelTanac cxovrobs igi, yovelTvis aRmoCndeba, mkiTxveli gamonaTqvamis sxva
Rias tovebs misaRebi oTxis fanjaras, maSinac ki, mniSvnelobas ganixilavs (Crice 1975; 1978;
rodesac gareT yinavs. tonis mravaljeradi Txovna –
daeketa fanjara – uSedego iyo; erTxel fanjara Ria Searle, 1979a). am modelis mixedviT, moTxovnis
iyo, tonis ar sjeroda, rom mis amxanags ar scioda da da sarkastuli gamonaTqvamis gagebas ufro
uTxra amxanags: „ra mSvenieria aq da rogor Tbila~.
meti dro sWirdeba, vidre pirdapiri gamo-
naTqvamis. mkiTxvelisTvis ki ufro advilia
orazrovania: `kata xaliCazea~. am SemTxvevaSi sarkastuli gamonaTqvamis gageba, vidre
orazrovneba ganpirobebulia Tavad SinaarsiT pirdapiris. kvlevebis safuZvelze dad-
da ara calkeuli sityvebiT an winadadebis ginda, rom mkiTxvelebi ufro swrafad
struqturiT. mkvlevrebma aRmoaCines, rom kon- igeben sarkastul moTxovnas, vidre igive
teqstis mixedviT gadawyobis kanoni am Sem- gamonaTqvamis pirdapir mniSvnelobas (Gibbs,
TxvevaSic moqmedebs (Gibbs, 1994). 1986).
SegviZlia davaskvnaT, rom metyvelebis
procesSi adamiani orazrovnebis dasaZlevad
efeqturad iyenebs konteqsts. am dros sruli
ra gvesmis
SeTanxmebulobaa naTqvamsa da msmenelis mier orazrovnebis daZlevis Sesaxeb saubrisas
gagebul azrs Soris. metyvelebis procesis aqcenti gavakeTeT imaze, Tu ras vigebT. axla
ganxilvisas Cven gamovyaviT e.w. „msmenelis yuradRebas gavamaxvilebT naTqvamis gagebaze,
gaTvaliswineba~ _ procesebi, romelTa saSuale- Sesabamisad, kiTxvas ase davsvamT: rodis Cndeba
biTac mosaubre mimdinare situaciis Sesatyvis mexsierebaSi reprezentaciebi _ frazis Tu
gamonaTqvams irCevs. impresiuli metyvelebis mTliani teqstis gagebis dros? magaliTad, ra
analizis safuZvelze dadginda, rom msmenels inaxeba mexsierebaSi, rodesac Tqven gaigebT
aqvs molodini, rom mosaubre sworad metyvelebs. ukve nacnob frazas: `kata xaliCazea~. kvlevebis
amrigad, msmenelisaTvis mizanSewonilia, naT- safuZvelze dadginda, rom mniSvnelobis mqone
Tavi 9 / kognituri procesebi

qvami fraza gaiazros konteqstidan gamomdinare. reprezentaciebi warmodgenilia bazisuri


erTeulebiT, romlebsac propoziciebs uwodeben
(Clark & Clark, 1877; Kintsh, 1974). propozicia
saidan
gamonaTqvamis ZiriTadi azria. winadadebis _
viciT `kata xaliCazea~ _ ZiriTadi azri isaa, rom
raRac wevs raRacaze. am frazis wakiTxvisas
konteqsti gvexmareba arapirdapiri
Tqven gamoyofT propozicias ze da cdilobT,
mniSvnelobis gagebaSi
gaigoT katasa da xaliCas Soris arsebuli
ganvixiloT gamonaTqvami: „aq mSvenieria mimarTeba, romelic gamoxatulia am propoziciiT.
da Tbila~. ras niSnavs es? rogorc 9.5 propoziciebis Cawera xSirad ase xdeba: ze
cxrilidan Cans, SesaZlebelia, am tipis (kata, xaliCa). mravali gamonaTqvami erTze met
martiv gamonaTqvamebs sxvadasxva istoriis propozicias Seicavs. ganvixiloT Semdegi
326 SeTxzviT sxvadasxva azri mivaniWoT. Cven
winadadeba: `kata uyurebda Tagvs, romelic SeZvra mocemuli, vidre maSin, rodesac mas sxva
taxtis qveS~. aq pirveli Semadgeneli propo- propoziciidan amoRebuli sityva uZRoda
ziciaa qveS (Tagvi, taxti). aqedan vawyobT: win. es Sedegi cxadyofs, rom cnebebi _
SeZvra [(Tagvi, qveS (Tagvi, taxti)]; sabolood „mavzoleumi~ da „moedani~ erTad iyo
ki miviRebT: uyurebda [kata, SeZvra (Tagvi, qveS warmodgenili mexsierebaSi (Ratclif &McKoon,
(Tagvi, taxti))]. 1978).

qveS (Tagvi, taxti)


rodisme SegimCneviaT, rom Zalian Znelia
SeZvra [Tagvi, qveS (Tagvi, taxti)]
vinmes naTqvamis zustad damaxsovreba? SesaZloa,
uyurebda [kata, SeZvra (Tagvi, qveS (Tagvi,
gicdiaT zustad (sityvasityviT) dagemaxsov-
taxti))]
rebinaT raime fraza filmidan da saxlSi dab-
rogor SegviZlia SevamowmoT, rom mniSvne- runebuls aRmogiCeniaT, rom aqedan mxolod
lobis fsiqikuri propoziciebi marTlac ase zogadi azri gaxsovT. es magaliTi miuTiTebs,
muSaobs? metyvelebis fsiqologiis sferoSi Tu ratom ar aris srulyofili sityvasityviT
Catarebuli zogierTi kvleva miznad isaxavda, damaxsovreba. imitom, rom erT-erTi ZiriTadi
eCvenebina propoziciuli reprezentaciebis operacia, romelsac Tqveni metyveleba axor-
roli metyvelebis gagebaSi (Kintsch, 1974). rogorc cielebs, propoziciebis gamoyofas gulixmobs,
kvlevebis safuZvelze dadginda, Tu frazaSi xolo propoziciebis zusti Tanmimdevroba
ori sityva ekuTvnis erTsa da imave propozicias, swrafad ikargeba Cvens mexsierebaSi (magaliTad,
mexsierebaSi maTi warmodgena xdeba erTdrou- „kata misdevs Tagvs~ _ „Tagvi gaurbis katas~).
lad, maSinac ki, rodesac isini erTad ar dganan mexsierebaSi Senaxuli yvela propozicia ar
winadadebaSi. aRmocendeba zustad miRebuli informaciis
safuZvelze. msmenelebi xarvezebis Sevsebas
daskvniT axerxeben, logikuri daSvevebis gakeTeba
saidan SesaZlebelia mexsierebaSi arsebuli informa-
viciT ciis safuZvelze. ganvixiloT ori winadadeba:
me sakonditroSi mivdivar TeasTan Sesaxved-
propoziciebi qmnian mexsierebis rad.
struqturas igi Sempirda, rom miyidis namcxvars.
ganvixiloT winadadeba: „mavzoleumi, imisaTvis, rom es winadadeba gaigoT, saWiroa,
sadac mefe ganisvenebda, moedans gadah- sul cota, ori daskvnis gakeTeba. Tqven unda
yurebda~. miuxedavad imisa, rom am wina- gaarkvioT, vin aris `igi~ meore winadadebaSi
dadebaSi mavzoleumi da moedani erTmane- da rogor aris maRaziaSi wasvla dakavSirebuli
Tisgan daSorebulia, propoziciuli ana- dapirebasTan, rom giyidian namcxvars. megobari,
lizi gvafiqrebinebs, rom isini mexsie- vinc es winadadeba giTxraT, vTqvaT, darwmune-
rebaSi erTad unda Seikribos propozi- bulia, rom Tqven SegiZliaT am ori momentis
ciaSi gadahyurebda (mavzoleumi, moedani). gaTvaliswineba. Tqven arasodes getyvian: _ `me
am analizis Sesamowmeblad mkvlevrebma mivdivar sakonditroSi TeasTan Sesaxvedrad;
cdis pirebs warudgines sityvebis Camo- igi _ Teas vgulisxmob _ Sempirda, rom miyidis
naTvali da sTxoves, ganesazRvraT, iyo Tu namcxvars da sakonditro aris maRazia, sadac
ara TiToeuli sityva winadadebaSi. gemrieli namcxvrebi iyideba~. mosaubre yovel-
zogierT cdis pirs CamonaTvalSi mavzo- Tvis Tvlis, rom msmeneli TavisTavad, varaudiT
metyveleba

leumi uSualod moednis Semdeg miewoda, akeTebs daskvnebs miRebuli informaciidan.


zogs ki _ sxva propoziciidan amoRebuli uamravi gamokvleva mieZRvna imis garkvevas,
sityvis Semdeg. pasuxi _ „diax, iyo Tu ra saxis daskvnebs akeTeben msmenelebi regu-
mavzoleumi~ gacilebiT swrafad modioda daskvna (Inference) _ xarveziani informaciis
im SemTxvevaSi, rodesac CamonaTvalSi Sevseba arsebuli mtkicebulebebis an rwmenis
mavzoleumi uSualod moednis Semdeg iyo
327
da Teoriis safuZvelze.
fsiqologia Cvens cxovrebaSi

SeuZliaT Tu ara cxovelebs enis Seswavla

Tqven, ra Tqma unda, gina-


xavT filmi, an satelevizio
Sou, sadac cxovelebi Cveu-
lebriv saubroben adamianeb-
Tan. gaxsovT mister edi _
molaparake cxeni? SesaZle-
belia es realur cxovrebaSi?
am sakiTxis kvleva gasuli
saukunis 20-iani wlebidan
daiwyo; fsiqologebma scades
SimpanzeebisaTvis eswavlebi-
naT laparaki. radganac Sim-
panzeebs ar gaaCniaT lapara-
kisaTvis Sesaferisi sametyve-
lo aparati, mkvlevrebi iZu-
lebulni gaxdnen, komuni-
kaciis damyarebis sxva meTo-
debi moeZebnaT. magaliTad, cema) (Premark, 1971). am eqsperi- azriani gamoyeneba. aseve, mniS-
Simpanzes, saxelad vaSos, as- mentebis Sedegebma azrTa sxva- vnelobaTa umetesoba, rac mie-
wavles amerikuli niSnebis dasxvaoba warmoSva (Seidenberg & wereba maimunis gamonaTqvams,
enis gamartivebuli varianti Pebitto, 1979). kritikosebi dainte- xom ar Cndeba adamianis da
(Gardner & Gardner, 1969); Sim- resdnen Semdegi sakiTxebiT: ara maimunis TavSi.
panzes, saxelad saras ki daas- Simpanzeebis mier simboloebis ukanaskneli wlebis ganmav-
wavles simboloebiT manipu- an Jestebis SemTxveviTi kombi- lobaSi siu sevij-rumbaum (Sue
lacia (simboloebi aRniS- naciebis (magaliTad, vaSo bo- Savage-Rumbaugh, 1998) da misma
navdnen iseT cnebebs, rogo- diSi, Sen meti daleva) gamo- kolegebma Caatares kvleva,
ricaa, magaliTad, vaSli, mi- yeneba aris Tu ara metyvelebis romlis Sedegadac gamoikveTa

larulad (Gerrig, 1993; Graesser et al., 1994; McKoon & aRniSna, rom es iyo dana. Tumca, kvlevis
Ratcliff, 1992). aRmoCnda, rom nebismieri gamonaT- Sedegebis mixedviT dadginda, rom am da msgavsi
Tavi 9 / kognituri procesebi

qvamis SemTxvevaSi potenciuri daskvnebis tipis winadadebebis kiTxvis bunebriv pirobebSi


raodenoba SeuzRudavia. magaliTad, vinaidan adamianebs TavSi ar mosdiT cneba `dana~ (Dosher
Tqven iciT, rom Tea aris adamiani, Tqven SegiZ- & Corbett, 1982). kvlevis aseTi Sedegebi adasturebs,
liaT gaifiqroT, rom mas aqvs guli, RviZli, rom sakmaod sando daskvnebis gakeTebac ki ar
filtvebi da a.S. magram Tqven, albaT, es TavSi xdeba avtomaturad, magaliTad, viRaca daWres
azrad ar mogivaT maSin, rodesac vinme geubnebaT: daniT. daskvnebis umetesoba, romlebsac Tqven
`me sakonditroSi mivdivar TeasTan Sesaxvedrad~. akeTebT, daaxloebiT iseTivea, rogorc wina
kvlevebis safuZvelze dadginda, rom msmenelebi winadadebis SemTxvevaSi, romelic gulisxmobs
sakmao sifrTxiliT ekidebian daskvnebis gake- mimarTebis damyarebas `Teasa~ da nacvalsaxel
Tebas. ganvixiloT Semdegi winadadeba: `arqi- `igi~-s Soris da `sakonditrosa~ da `namcxvars~
teqtorma daWra kaci~. Soris. aseTi daskvnebi saSualebas gaZlevT,
rodesac cdis pirebs ekiTxebodnen, ra iaraRi gamoiyenoT im informaciis reprezentacia,
328 igulisxmeboda am winadadebaSi, umravlesobam romelsac mosaubre gadmogcemT.
ufro zusti monacemebi Simpan- miani enis adreuli aTvisebis SeuZliaT xmis Secvla _
zeebis metyvelebis unaris Se- periodSi (ix. Tavi 11). kvlevis mdedri maimunebi saSiSroebis
saxeb. sevij-rumbau, ZiriTadad, safuZvelze dadginda, rom dros ufro maRali sixSiris
bonobos jiSis Simpanzeebze Simpanze-panpanzesac ki SeuZlia xmebs gamoscemen, roca Tavis
muSaobda, romlebic, evolu- zogierTi inglisuri sityvis STa m o m a v a l m a i m u n e b Ta n
ciuri TvalsazrisiT, ufro mniSvnelobis daufleba, Tumca, erTad arian, vidre sxvebTan.
axlos arian adamianTan, vidre bonobos jiSis maimuns – panba- vervetis jiSis maimunebs ar
Cveulebrivi Simpanzeebi. aRsa- niSas bevrad ufro meti sityvis SeuZliaT msmenelis codnis
niSnavia, rom bonobos jiSis daswavlis unari aqvs (Brake & gaTvaliswineba da, aqedan
orma maimunma, kinzim da muli- Savage-Rumbaugh, 1995). gamomdinare, xmis Secvla:
kam kvlevis procesSi spon- bonobos jiSis maimunebze mi- eqsperimentul pirobebSi
tanurad aiTvises plastma- Rebuli Sedegebi gasaocaria, Seqmnili saSiSroebis Sem-
sisagan damzadebuli simbolo- Tumca, metyvelebis unarisa da TxvevaSi deda vervetebi
ebis mniSvneloba; maT ar sityvis ubralod gamoyenebas erTsa da imave xmebs gamos-
dasWirdaT rTuli treningi. Soris didi gansxvavebaa. gavix- cemen marto yofnis drosac
isini simboloebis mniSvne- senoT e.w. msmenelTa gaTvalis- da maSinac, roca maTi STam-
lobebs avtomaturad daeuf- wineba. SeuZliaT cxovelebs in- omavali safrTxis momaswave-
lnen adamianebsa da bonobos formaciis Secvla auditoriaze beli movlenis TviTmxilve-
jiSis maimunebs Soris komuni- morgebis mizniT? mkvlevrebma lia. mkvlevrebma daadgines,
kaciis procesze dakvirvebisas. gadawyvites, pasuxi gaecaT am rom adamiani erTaderTi
garda amisa, maT esmiT zogier- kiTxvaze. doroTi Cenim da ro- cocxali arsebaa, romelsac
Ti inglisuri sityvis mniS- bert seifarsTma (Dorothy Cheney, SeuZlia sxvisi codnis gaT-
vneloba, magaliTad, kanzas Robert Seyfarth, 1990) didi kvleva valiswineba da, Sesabamisad,
SeuZlia sityvis gagonebaze Caatares. isini vervetis jiSis qcevis Secvla (Povinelli &
dados misi Sesabamisi simbo- maimunebis komunikaciur unarebs Prince, 1998).
lo an foto. mkvlevrebma swavlobdnen. sxvadasxva tipis rogorc naxeT, Simpanzesa
bonobosa da Simpanzes jiSis saSiSroebis, magaliTad, leo- da bonobos jiSis maimunebs
ori maimunisaTvis Seqmnes pardis, arwivis an gvelis moax- gaaCniaT adamianis msgavsi
pirobebi, sadac maimunebi loebis dros es maimunebi metyvelebisaTvis aucile-
metyvelebis iseT gamocdi- gansxvavebul xmebs gamoscemen. beli zogierTi, magram ara
lebas iRebdnen, rogorc ada- maT auditoriidan gamomdinare yvela unari.

metyvelebis ganxilvam gviCvena, ramdeni ram araerTgzis ganixilaven. es kiTxva rom ufro
esaWiroeba mosaubres, raTa warmoTqvas swori konkretuli iyos, gagacnobT kros-lingvistur
winadadeba Sesabamis dros da msmenels, raTa magaliTs. warmoidgineT, rom bavSvma dainaxa,
sworad gaigos mosaubris mier nagulisxmevi rogor isrola mamamisma burTi. Tu bavSvi
azri. Cven, rogorc wesi, amas ar vacnobierebT. inglisurenovania, ityoda: _ Daddy threw the ball –
rogor ggoniaT, kargad aris agebuli Tqveni `mamam isrola burTi~, xolo Tu bavSvi Turqul-
kognituri procesebis muSaobis meqanizmebi? enovania, maSin ityoda Topu babam atti. rogor
fiqrobT, am winadadebebSi erTi da igive azria
mocemuli da mxolod sityvebia gansxvavebuli?
metyveleba

metyveleba, azrovneba da es mTlad ase ar aris: -ti sufiqsi Turquli


kultura winadadebis boloSi miuTuTebs, rom mosaubre
Tu swavlobT, an iciT ucxo ena? Tu asea, movlenis TviTmxilvelia; roca mosaubre
rogor ggoniaT, or enaze Tqven gansxvavebulad gagonils hyveba, maSin winadadeba mis sufiqsiT
fiqrobT? axdens Tu ara gavlenas ena azrov- mTavrdeba, anu iqneboda atmis. inglisur enaze
nebaze? es is kiTxvaa, romelsac mkvlevrebi mosaubre adamianebi samyaros ar yofen im
329
movlenebis mixedviT, romlebic sakuTari raodenobaa. lingvisturi analizis safuZvelze
TvaliT ixiles da romlebic sxva wyaroebidanaa dadginda, rom inglisur enaSi ferTa 11 dasa-
cnobili (Slobin, 1982; Slobin & Aksu, 1982). SesaZ- xelebaa (Savi, TeTri, wiTeli, yviTeli, mwvane,
lebelia Tu ara, rom ori enis gansxvavebulma lurji, yavisferi, mewamuli, vardisferi, stafi-
gramatikulma moTxovnebma gavlena moaxdinos losferi, nacrisferi), xolo zogierT enaSi,
azrovnebis stilze? Turquli da inglisuri magaliTad, papua axal gvineaze mcxovrebTa enaSi,
enis SemTxvevaSi am kiTxvaze pasuxi ucnobia. romelsac dani ewodeba, ferTa ori dasaxeleba
xom ar gsurT CaataroT kvleva? es gansxvaveba arsebobs _ Savi da TeTri (muqi da Ria) (Berlin &
gasagebs xdis azrovnebaze enis potenciuri Kay, 1969). uorfi miiCnevs, rom adamiani `samyaros
zegavlenis sakiTxiT dainteresebas. mSobliuri enis safuZvelze adiferencirebs~
am sakiTxis mecnieruli Seswavla edvard (1956 gv. 213): mkvlevrebi varaudoben, rom ferTa
sepirma (Edward Sapir) da misma studentma benjamen dasaxelebis raodenoba (2 an 11), SesaZloa,
lii uorfma (Benjamin Lee Whort) daiwyes. kros- gavlenas axdendes sxvadasxva enaze mosaubre
lingvisturi kvlevebis safuZvelze miRebul adamianebis mier ferebis klasifikaciis una-
Sedegebze dayrdnobiT avtorebma daaskvnes, rom rebze.
enaSi gansxvavebebi azrSi gansxvavebebs Semdgomi kvlevebis Sedegebis analizis safuZ-
ganapirobebs. sepiri aRniSnavs: velze dadginda, rom sxvadaxsva enaze molaparake
adamianebi erTnairad asruleben ferebis klasi-
„Cven vxedavT da gansxvavebulad gan-
fikaciis davalebebs. es monacemebi eWvqveS
vicdiT movlenebs, radganac Cveni sazo-
ayeneben mtkicebas lingvisturi determinizmis
gadoebis enobrivi Cvevebi interpretaciis
Sesaxeb, Tumca, mkvlevrebi mainc iziareben azrs
gansazRvruli arCevanisadmi gangvawyobs~
SedarebiT susti gavlenis Sesaxeb – metyve-
(Sapir, 1941/1964, gv. 69)
lebaSi gansxavebebs kognituri gansxvavebebi
sepirma da uorfma es daskvna maT mier Cata- sdevs Tan.
rebuli kvlevebis Sedegebis safuZvelze gaakeTes.
uorfma Camoayaliba ori hipoTeza, romlebic
sepir-uorfis hipoTezis saxeliTaa cnobili (ix.
saidan
Brown, 1976). viciT
 lingvisturi fardobiToba _ enebs Soris metyveleba gavlenas axdens ferebis
arsebuli struqturuli gansxvavebebi aisaxeba klasifikaciaze
am enebze molaparake individebis gansxvavebul mkvlevrebma cdis pirebs sTxoves, See-
aralingvistur kognitur unarebze. mowmebinaT sami feris wiri. ferebi aRe-
 lingvisturi determinizmi – enis struq- buli iyo lurjidan mwvanemde speqtrul
diapazonSi. cdis pirebs evalebodaT, gane-
tura Zlier gavlenas axdens da, SesaZloa,
sazRvraT, sami elferidan yvelaze metad
mTlianadac gansazRvravdes am enaze molaparake
romeli gansxvavdeboda danarCeni orisagan.
individebis mier samyaros aRqmasa da azrovnebas.
Tavi 9 / kognituri procesebi

cdis pirTa erTi jgufi warmodgenili


am ori hipoTezidan lingvisturi deter- iyo inglisurenovani individebiT (ingli-
minizmi SedarebiT ufro Zlieria, radgan is sur enaSi arsebobs mwvanisa da lurjis
amtkicebs, rom ena, faqtobrivad, gansazRvravs leqsikurad gansxvavebuli erTeulebi),
azrovnebas. Tanamedrove mecnierebma – fsiqo- xolo meore – CrdiloeT meqsikaSi mcxov-
logebma, lingvistebma da anTropologebma rebi individebiT, romlebic tarahumaras
araerTgzis scades kvlevis zusti meTodebis enaze laparakoben. am enaSi lurjisa da
Seqmna am hipoTezis gadasamowmeblad (Gumperz & mwvane elferis aRsaniSnad arsebobs
Levinson, 1996). mxolod erTi sityva – Siyoname. mkvlevrebi
ganvixiloT azrovnebaze enis gavlenis erT- varaudobdnen, rom, Tu sepir-uorfis
erTi aspeqti. SesaZloa, gagikvirdeT, rom sxva- hipoTeza marTalia, maSin inglisurenovani
dasxva enaSi ferTa dasaxelebis gansxvavebuli individebi SeZlebdnen lurjisa da mwva-
330
nis zRvarTan axlomyofi elferis garCevas, sadac mniSvneloba vizualur xatzec aris
radganac inglisur enaSi arsebobs sityve- damokidebuli.
bi mwvane (green) da lurji (blue); xolo
imis gamo, rom tarahumaras enaSi aseTi
gansxvavebuli erTeulebi ar arsebobs, am Sejameba
enaze molaparake cdis pirebi ver SeZle-
saubrisas adamianebi cdiloben, iyvnen
bdnen mosazRvre elferebis garCevas (Key
gulisxmierebi da yuradRebianebi. Sesabamisi
& Kempton, 1984, p.68). miRebuli Sedegebi
msmenelis arseboba saerTo codnis gaTva-
adasturebs sepir-uorfis hipoTezas: ferTa
liswinebas moiTxovs. spunerizmi da metyvelebis
triadis Sesaxeb msjelobis dros ingli-
sxva Secdomebi SesaZlebels xdis swori
surenovani cdis pirebi arCeven sxvadasxva
frazebisa da gamonaTqvamebis dagegmvisa da
elferebs, tarahumaras enaze molaparake
Sesworebis procesebis met-nakleb gagebas.
individebi ki _ vera.
orazrovani sityvebis, struqturebisa da gamo-
naTqvamebis gasagebad, mniSvnelobebis SesaZlo
msoflioSi aTasobiT enaa, romelTa Soris variantebidan swori arCevanis gasakeTeblad
uamravi saintereso gansxvavebaa, rogorc es msmenelebi iyeneben konteqsts. fsiqikuri
Turquli da inglisuri enebis magaliTze reprezentaciebi propoziciebis garSemo yalib-
giCveneT. Sesabamisad, arsebobs uamravi sakiTxi deba. miRebuli informaciisagan ufro metis
(hipoTeza), romelic Semdgom kvlevas saWiroebs gasagebad, msmenelebs uxdebaT daskvnebis
(gerrig &Banaji, 1994; Hunt & aGnoli, 1991; Smith, 1996). gakeTeba, romlebic ar atareben SemTxveviT
savaraudoa, rom azrovnebaze ar aisaxeba enebs xasiaTs. sepir-uorfis hipoTezis Tanaxmad, enebi,
Soris arsebuli bevri iseTi leqsikuri da romlebzec adamianebi laparakoben, gansazRv-
gramatikuli gansxvaveba, rogoricaa, gansxvaveba raven adamianis mier samyaros aRqmasa da gaaz-
sityvebsa da struqturebs Soris. miuxedavad rebas. am hipoTezis zogierTi damadasturebeli
imisa, rom Cven kulturuli gansxvavebebi aRvwe- faqti ferebze Catarebul eqsperimentebSi
reT „fsiqologia da cxovrebaSi~, mizanSe- gamovlinda. mkvlevrebis winaSe kvlav dgas enebs
wonili iqneba, gaviTvaliswinoT lingvisturi Soris arsebuli uamravi gansxvavebis Seswavlis
fardobiTobisa da determinizmis sakiTxebi. Tu sakiTxi, romelic, SesaZloa, gavlenas axdendes
gaviTvaliswinebT, rom bevr situaciaSi gan- azrovnebaze.
sxvavebuli kulturis warmomadgenlebi er-
TmaneTisagan gansxvavebul enebze laparakoben,
SegviZlia davsvaT sakiTxi kulturul gansxva-
vebze metyvelebis gavlenis Sesaxeb. vizualuri Semecneba
axla sityvebis saSualebiT azris gadacemis
sakiTxidan gadavideT im pirobebis ganxilvaze,
9.6 suraTze mocemulia winadadebis _ „kata
xaliCazea~ _ reprezentaciis ori nimuSi. ro-
melia TqvenTvis ufro misaRebi? Tu winadadebas
lingvistur propoziciebze dayrdnobiT gaiaz-
vizualuri Semecneba

rebT, orive sworia – orive suraTze kata


xaliaCazea. miuxedavad amisa, TqvenTvis, albaT,
ufro misaRebi A variantia, radgan am wina-
dadebis gagebisas savaraudoa, rom zustad am
suraTis Sesabamisi scena warmogidgebaT (Searle,
1979b). ras fiqrobT meore suraTis Sesaxeb?
cota ucnauria, ara? ase ggoniaT, kata sadacaa
daecema. es SfoTva imitom Cndeba, rom Tqven
SegiZliaT situacia gaiazroT suraTebze day-
331
es magaliTebi imisaTvis movitaneT, rom
Tqvenc vizualuri xatebiT azrovneba scadoT,
Tumca, maTiT manipulaciis unars yovelgvari
mcdelobis gareSec regularulad iyenebT.
ganvixiloT klasikuri eqsperimenti, sadac cdis
pirebs sTxovdnen, moexdinaT vizualuri xatebis
warmodgenaSi „datrialeba~.

saidan
viciT

gonebaSi rotacia fizikuri rotaciis


msgavsia
cdis pirebs miewodebodaT sxvadasxva
kuTxiT daxrili laTinuri aso „R~-sa da
misi sarkiseburi aslis (rusuli „ß~) nimuSebi
(ix. sur 9.7). asos miwodebisTanave cdis pirs
suraTi
9.6 evaleboda, ganesazRvra miwodebuli nimuSi
vizualuri reprezentaciebi „R~ iyo, Tu misi sarkisebuli asli. aRmoCnda,
rom gadawyvetilebis miRebaze daxarjuli
aris Tu ara orive kata xaliCaze? dro da daxrilobis kuTxis sidide pirdapir-
proporciul kavSirSia – rac ufro metad
rdnobiT da zustad warmoidginoT, ra SeiZleba
aris mobrunebuli grafema, miT ufro meti
moxdes. am nawilSi Cven azrovnebaze vizualuri
dro sWirdeba mis identifikacias. miRebuli
xatebisa da procesebis gavlenas ganvixilavT.
Sedegebi mowmobs, rom, cdis pirebi cdiloben,
warmoidginon figura da moatrialon is verti-
kalur mdgomareobamde garkveuli fiqsirebu-
vizualuri reprezentaciebis li siCqariT, ris Semdegac iReben gadawyveti-
gamoyeneba lebas. rotaciis siCqaris erTnairi maCveneb-
kacobrioba icnobs warmodgenis safuZvelze lebi miuTiTebs, rom gonebaSi rotacia fizi-
gakeTebul uamrav mniSvnelovan aRmoCenas kuri rotaciis msgavsi procesia (Shepard&
(Shepard, 1978). gaixseneT f. a. kekule (Cven igi Cooper, 1982).
ukve vaxseneT me-6 TavSi), romelmac benzolis
qimiuri agebuleba aRmoaCina. muSaobis dros
adamianebi Zalian xSirad iyeneben gonebaSi
kekule xSirad cdilobda, warmoedgina mocekvave
rotaciis unars. rogorc me-5 TavSi naxeT, xSirad
Tavi 9 / kognituri procesebi

atomebi, romlebic molekulaTa erT jaWvSi


sagnebis aRqma TqvenTvis ucnobi kuTxidan
erTiandebodnen. benzolis rkali man sizmarSi
gixdebaT. gonebaSi rotacia saSualebas gaZlevT,
aRmoaCina, roca gvelismagvarma molekulaTa
SecvaloT sagnis aRqmuli xati da moargoT
jaWvma sakuTar kuds piri Caavlo da wre Sekra.
xats, romelic Tqvens mexsierebaSi inaxeba
maikl faradei, romelmac magnitizmis uamravi
(Srinivas, 1995; Tarr, 1994; Tarr&Rinker, 1989). magaliTad,
Tviseba aRmoaCina, naklebad erkveoda maTema-
9.6 suraTze mocemuli figuris aRqmisas Tqven,
tikaSi, magram cxoveli warmodgenebi hqonda
albaT, daatrialeT figura, raTa amogecnoT
magnituri Tvisebebis Sesaxeb. rogorc amboben,
is, rogorc kata (an iqneb Tavi moatrialeT?).
albert ainStaini mTlianad vizualuri xatebis
vizualuri xatebis gamoyeneba SegiZliaT,
terminebiT azrovnebda da mxolod maTze
agreTve, zogierTi tipis kiTxvebze pasuxis
dayrdnobiT gakeTebuli aRmoCenebis Semdeg
gacemis mizniT. warmoidgineT, rom gekiTxebian:
gadmoscemda maT maTematikuri simboloebisa da
„golfis saTamaSo burTi ufro didia Tu ping-
332 sityvebis saSualebiT.
suraTi
9.7
sxvadasxva kuTxiT daxrili
`R~, romelic warmodgenis
Sesafaseblad gamoiyenes

cdis pirebs SemTxveviTi Tanmimdevro-


biT miewodebodaT figurebi da
moeTxovebodaT, rac SeiZleba swrafad
ganesazRvraT, ra iyo miwodebuli _
`R~ Tu misi sarkiseburi asli. rac
ufro metad iyo figura gadaxrili
vertikaluri mdgomareobidan, miT
ufro meti iyo reaqciis dro.

pongis?~ Tu Tqven ar gaxsovT, SegiZliaT dnen, warmoedginaT navis kidev erTi de-
erTdroulad warmoidginoT maTi vizualuri tali, magaliTad, saqare mina an Ruza.
xatebi. sagnis xatis aseTi gamoyenebis SemTxve- aRmoCnda, rom Ruzis „dasanaxad~ (warmosad-
vaSic, mas bevri saerTo aqvs realurad aRqmul genad) cdis pirebs ufro meti dro sWiro
saganTan. axlosaa ZravasTan, vidre Ruza. reaqciis
droebs Soris gansxvaveba adasturebs, rom
adamianebi iseve aTvaliereben vizualur
saidan
xatebs, rogorc realur sagnebs (Kosslyn,
viciT 1980).

vizualuri xatebis skanireba


ganvixiloT Semdegi problema:
erT-erTi kvlevis dros cdis pirebs
sTxovdnen, daemaxsovrebinaT rTuli fi- warmoidgineT, rom gaqvT carieli, didi
gura, kerZod, motoriani navi (ix. sur 9.8). furceli da gadakeceT is Suaze (miiRebT
Semdeg sTxovdnen, warmoedginaT TvalsaCi- or gverds), kidev gadakeceT Suaze (oTxi
nod da yuradReba SeeCerebinaT erT-erT gverdi) da ganagrZeT ase, sanam 50-jer ar
detalze, magaliTad, Zravaze; Semdeg sTxov-

suraTi
9.8

warmodgenis vizualuri
skanireba
vizualuri Semecneba

333
gadakecavT. rogor ggoniaT, ra sisqis sivrciTi fsiqikuri modeli realuri sivrciTi
iqneba Tqveni qaRaldi (Adams, 1986)? gamocdilebis niSnebs (Rinck et al., 1997).
warmoidgineT, rom kiTxulobT saintereso
pasuxi aseTia: daaxloebiT 50 milioni mili
nawyvets moTxrobidan:
(250 x 0.028 diumi – qaRaldis sisqe), daaxloebiT
dedamiwidan mzemde manZilis naxevari. Tqven, operaSi megobrebTan erTad sxedxarT.
albaT, ufro naklebi gegonaT. Tqveni warmodgena Tqveni mosvlis mizania, SexvdeT da
gadaitvirTa warmosadgeni informaciiT. esaubroT maRali wris warmomadgenlebs
da saintereso adamianebs. axla dgaxarT
eleganturi aivnis moajirTan, romelic
verbaluri da vizualuri parters gadahyurebs. zustad Tqven ukan,
Tvalis simaRleze, aivnis kedelze Cuqur-
reprezentaciebis kombinireba Tmebiani lampa kidia. lampis fexi, rome-
Cven, ZiriTadad, yuradReba gavamaxvileT lic kedelzea mimagrebuli, mTlianad
vizualuri reprezentaciebis im tipebze, ro- mooqrovilia (Franklin&Tvresky, 1990, gv. 65).
melTa Camoyalibeba xdeba garemoSi arsebuli
seriul eqsperimentebSi cdis pirebi (mkiTxve-
vizualuri stimulis mexsierebaSi xatis saxiT
lebi) teqstebs swavlobdnen, romlebSic
gadataniT, an misi warmodgenis SemTxvevaSi – detalurad iyo aRwerili damkvirveblis garSemo
mexsierebidan amotaniT. vizualur xatebs Tqven
arsebuli sagnebis ganlageba (Franklin & Tvresky,
xSirad qmniT verbaluri informaciis safuZvel-
1990). mkvlevrebs surdaT eCvenebinaT, rom go-
ze. magaliTad, miuxedavad imisa, rom realurad nebaSi warmodgenili arsebuli obieqtebis
arasodes ginaxavT, Tqven SegiZliaT warmoidgi-
sivrceSi ganlageba gansazRvravs am sivrcis
noT kata, romelsac sami kudi aqvs. verbaluri
Sesaxeb informaciis mexsierebidan amotanis sis-
informacia saSualebas gaZlevT, SeqmnaT vizua- wrafes. (sur. 9.9.) cdis pirebi ufro swrafad
luri reprezentacia. gansakuTrebiT mniSvne-
pasuxoben kiTxvaze: „ra aris Tqven win~, vidre
lovania verbaluri informaciis xatovani war-
kiTxvaze: „ra aris Tqven ukan~, miuxedavad imisa,
modgenis unari mxatvruli literaturis kiTxvis rom TiToeuli obieqti erTnairi sizustiT iyo
dros, romelic sivrciT detalebs Seicavs.
aRwerili.
ganvixiloT nawyveti moTxrobidan: _ „ganzra-
am Sedegebis gageba Zalian advilia, Tu
xvidan mkvlelobamde~: dauSvebT, rom kiTxvis dros aRmocenebuli
mdelo sididiT CogburTis ori kortis reprezentaciebi saSualebas gaZlevT „moxvdeT
zomis iyo, sqeli balaxiTa da xavsiT scenaze~; Tqven SegiZliaT verbaluri gamocdi-
dafaruli. misi erTi nawili SroSanebiT leba gardaqmnaT vizualur sivrciT gamocdi-
iyo mofenili, garSemortymuli xeebis qveS lebad.
ki enZelebi mimofantuliyo. mdelos erT zogadad, Tqven garSemo arsebul samyaroze
mxares mayvliTa da ayvavebuli vardebis fiqris dros, TiTqmis yovelTvis gixdebaT in-
ekliani buCqnariT dafaruli patara gora- formaciis vizualuri da verbaluri reprezen-
Tavi 9 / kognituri procesebi

ki esazRvreboda. bondi gars uvlida taciebis Sejereba. Tu gindaT darwmundeT amaSi,


goraks da daJinebiT iyureboda buCqebs scadeT msoflio rukis daxatva. rogor apirebT
Soris, magram iq araferi Canda, garda amis gakeTebas? zogierTi ram TqvenTvis cnobi-
gorakis miwiani zedapirisa (Flemming, 1959 lia vizualuri gamocdilebiT, magaliTad, Tqven
gv. 19-20). daaxloebiT iciT afrikis kontinentis moxazu-
loba, radganac is nanaxi gaqvT. Tqveni naxatis
scadeT, warmogedginaT scena da daxmare-
zogierTi detali ki verbalur informacias
bodiT bonds safrTxis moZebnaSi? (is mas ipovis).
eyrdnoba, anu, SeiZleba gaxsovdeT, rom iaponia
kiTxvis dros, aRwerili detalebis warmodgenis
ramodenime kunZulisagan Sedgeba, Tumca,
mizniT, SegiZliaT sivrciTi fsiqikuri modeli
SeiZleba ar icodeT, sad unda daxatoT is.
SeqmnaT (Zwaan & Radvansky,1998). mkvlevrebi
erT-erTi gamokvlevis dros, romelic 49
araerTxel dainteresdnen, Tu rogor asaxavs
334 qveyanaSi Catarda, 79 qalaqSi macxovrebel 4000
daxatuli rukebi. es rukebi gviCvenebs, Tu ra
xdeba, roca verbaluri perspeqtiva – Cemi saxli
unda iyos centrSi – gavlenas axdens vizualur
reprezentaciaze.
am nawilSi vnaxeT, rom Cveni vizualuri
procesebi da reprezentaciebi Seavsebs verbalur
unarebs. informaciis miRebis es ori tipi
yoveldRiurad aRmocenebuli moTxovnebisa da
amocanebis gadaWris damatebiT saSualebebs
warmoadgens. axla ki ganvixiloT is sferoebi,
sadac xdeba vizualuri da verbaluri reprezen-
taciebis gamoyeneba problemuri situaciis
daZlevis dros. es sakiTxebia: problemis gadaWra
da azrovneba.

Sejameba
adamianebs SeuZliaT vizualuri reprezen-
taciebis gamoyeneba sagnis gonebaSi rotacii-
saTvis. adamianebi warmodgenil xatebs aTvalie-
reben ise, rogorc realur sagnebs. vizualuri
da verbaluri informaciis SejerebiT adamianebs
SeuZliaT srulyofili fsiqikuri reprezenta-
ciebis Seqmna.
suraTi
9.9

problemebis gadaWra da
azrovneba

warmoidgineT erTi Cveulebrivi cxovrebiseu-


li situacia: Tqven SemTxveviT CageketaT Tqveni
students sTxoves, daexataT msoflio ruka saxlis, oTaxis an manqanis kari da gareT darCiT.
(Saarinen, 1987). kvlevis mizani iyo imis dadgena, rogor moiqceviT am SemTxvevaSi? moifiqreT, problemis gadaWra da azrovneba
Tu rogoria kulturaTa Soris sxvaoba msoflios Tu ra ,,gonebriv nabijebs~ gadadgamdiT am
vizualizaciis mixedviT; is mSvidobis xelSewyo- problemis dasaZlevad. es ,,gonebrivi nabijebi~
basac isaxavda miznad. aucileblad gulisxmobs kognitur procesebs,
kvlevis safuZvelze dadginda, rom umravles romlebic problemis gadwyvetasa da azrovnebas
SemTxvevaSi warmosaxuli msoflio fokusi- ganapirobeben. dasaxuli miznis misaRwevad es
rebulia evropaze – evropa mocemulia naxatis
centrSi, xolo mis garSemo ganlagebulia problemis gadawyveta (Problem solving) _ azrov-
nebis procesi, romelic mimarTulia konkre-
sxvadasxva qveynebi. es SesaZlebelia ganpiro-
tuli problemis gadawyvetaze, romelic sawyisi
bebuli iyos imiT, rom saukuneebis ganmavlobaSi momentidan miznis miRwevamde mimdinareobs
geografiis saxelmZRvaneloebSi warmodgenil mTeli rigi fsiqikuri operaciebis saSualebiT.
rukebze evropa rukis centrSia. Tumca, dafiq- msjeloba (Reasoning) _ azrovnebis procesi,
sirda kulturaze orientirebuli rukebic. 9.10 rodesac vaskvniT faqtebis erTobliobaze day-
da 9.11 suraTebze warmodgenilia CikagoSi da rdnobiT; mocemul mizanze an obieqtze mimar-
avstraliaSi mcxovrebi studentebis mier Tuli azrovnebis procesi. 335
suraTi
9.10

orive aqtioba saWiroebs mocemuli axali borotma arsebam _ sfinqsma _ Tebes xalxs am
informaciis dakavSirebas mexsierebaSi arsebul amocanis amoxsna ubrZana, xolo sanam vinme mis
informaciasTan. Cven ganvixilavT problemis amoxsnas SeZlebda, xalxi misi tiranuli mmar-
gadawyvetis sxvadasxva aspeqtsa da azrovnebis Tvelobis qveS icxovrebda. oidiposma gamocanis
or formas _ deduqciursa da induqciurs. elementebSi metaforebi amoicno _ dila, SuadRe
da mwuxri adamianis cxovrebis sxvadasxva
periodebs warmoadgens. bavSvi xoxavs siarulis
problemis gadawyveta dawyebamde, amdenad, igi oTxze dadis; mozrdili
adamiani ki _ or fexze, xolo moxucebulobaSi
,,ra arsebaa, romelic diliT oTx fexze
adamiani, miuxedavad imisa, rom or fexze dadis,
dadis, SuadRisas _ orze, xolo mzis Casvlis
siarulisas yavarjensac iyenebs, e.i. sam fexze
Semdeg _ samze?~ berZnuli miTologiis Tanaxmad,
dadis. oidiposis pasuxi iyo _ ,,adamiani~.

suraTi
9.11

yuradReba miaqcieT _ msof-


Tavi 9 / kognituri procesebi

lio avstraliaze centri-


rebulad aris warmodgenili.
axla vin aris qvemoT?

336
mareobasa da sasurvel mizans Soris. magaliTad,
materialur gaWirvebas ganicdiT da fulis Sovna
gsurT; TqvenTvis cnobilia, agreTve, ra SegiZ-
liaT (an gindaT) gaakeToT problemis dasaZ-
levad. magaliTad, Tqven SeecdebiT SeTavsebiT
raime samsaxuris Sovnas da ar daiwyebT jibis
qurdobas. problemis formaluri gansazRvra
sam elements moicavs (Newell & Simon, 1972).
problema ganisazRvreba:
1. Tavdapirveli mdgomareobiT _ arasruli
informacia an aradamakmayofilebeli pirobebi;
2. mizniT _ informacia an pirobebi Tqven-
Tvis sasurveli garemos Sesaxeb;
3. operaciaTa TanmimdevrobiT _ is sava-
raudo safexurebi, romlebsac gaivliT mocemu-
li mdgomareobebidan sasurveli miznis misaR-
wevad.
am sami elementis erTobliobiT ganisazR-
vreba problemuri situacia. ilustraciis mizniT
problemis gadawyveta SegviZlia SevadaroT
labirinTSi gzis povnas (problemuri situacia),
Tumca, Cveni yoveldRiuri problemebi ar romelic sawyisi wertilidan (Tavdapirveli
aris oidiposis gamocanasaviT rTuli, magram mdgomareoba) sasurvel wertilamde gadaadgi-
problemis gadaWra yoveldRiuri cxovrebis lebas (mizani) gulisxmobs. am dros Tqven
ZiriTadi nawilia. Tqven gamudmebiT awydebiT gixdebaT dasaSvebi operaciebis ganxorcieleba.
problemebs, romelTa gadawyvetac gixdebaT: problemebis gadaWrisas sawyisi siZneleebis
rogor movaxerxoT samuSaosa da movaleobebis umravlesoba im SemTxvevaSi Cndeba, Tu am sami
Sesruleba drois gansazRvrul periodSi; elementidan romelime ar aris sakmarisad
rogor mivaRwioT warmatebas gasaubrebaze; gansazRvruli (Simon, 1973). kargad gansazRvruli
rogor gavwyvitoT urTierToba arasasurvel problema saxelmZRvaneloSi mocemul problemas
pirovnebasTan da a.S. mravali problema dakav- hgavs, romelSic garkveviTaa warmodgenili
Sirebulia realur codnasa da TqvenTvis saWiro sawyisi mdgomareoba, mizani da operaciebi,
informacias Soris gansvlasTan. rodesac prob- romelic miznis misaRwevadaa saWiro. Tqveni
lemas wyvetT, Tqven amcirebT am gansvlas saWiro amocanaa, mixvdeT, Tu rogor gamoiyenoT ope-
informaciis mopovebiT. problemis daZlevis raciebi pasuxis misaRebad. cudad gansazRvruli
problemis gadaWra da azrovneba
arsis ukeT gasagebad, SeecadeT gadaWraT 9.12 problema ki saxlis dizainis Seqmnas, romanis
suraTze mocemuli problemebi. fsiqologiuri daweras an Sidsis mkurnalobis meTodis aRmo-
kvlevis Sedegebis gacnoba saSualebas mogcemT, Cenas hgavs, sadac naTlad ar aris gamoyofili
naTeli warmodgena SeiqmnaT problemis gada- sawyisi mdgomareoba, mizani da operaciebi. aseT
wyvetis Taviseburebebis SesaxebAda, SesaZloa, SemTxvevaSi, pirvel rigSi, saWiroa problemis
TqvenTvis saintereso rCevebic miiRoT, rom- arsis zusti gansazRvra _ misi sawyisi mdgo-
lebic davalebis Sesrulebis gaumjobesebaSi
problemuri situacia (Problem space) _ elementebi,
dagexmarebaT.
romlebic qmnian problemas: sawyisi mdgomareoba
_ arasruli informacia an pirovnebisaTvis
problemuri situacia aradamakmayofilebeli pirobebi; mizani _ in-
formacia an mdgomareoba, romelsac eswrafvis
rogor gansazRvravT problemas realur adamiani; operaciebis erToblioba _ pirovnebis
cxovrebiseul pirobebSi? Cveulebriv, Tqven mier sawyisi mdgomareobidan sasurvel miznamde
acnobierebT gansxvavebas Tqvens arsebul mdgo- misaRwevad gavlili safexurebi.
337
(A) SegiZliaT daakavSiroT yvela wertili erTmaneTTan oTxi swori xazis
gavlebiT ise, rom kalami furclidan ar aiRoT?
(B) 6 futis simaRlis milSi romelic fizikis laboratoriaSi iatakzea
mimagrebuli, Caagdes 3 cali ping-pongis burTi. rogor amoiRebdiT burTebs
milidan?
(C) Wadrakis dafas ori mopirdapire kuTxidan moaciles TiTo ujra, darCa
62 ujra. Tqven gaqvT 31 cali dominos koWi, TiToeuli or ujras faravs.
scadeT mTlianad dafaroT Wadrakis zedapiri dominos koWebiT?
(D) Werze erTmaneTis daSorebiT ori Tokia Camokidebuli ise, rom, Tu
xels erTi Tokis bolos mokidebT, meores veRar miwvdebiT. Tqven gevalebaT
miwvdeT meore Tokis bolos da gadaabaT isini erTmaneTs?
(E) Tqven gaqvT sanTeli, Wikartebi da asanTis Rerebi asanTis yuTSi.
daamagreT anTebuli sanTeli karze.
(F) gadasawyveti gaqvT `3 wylis qilis~ problema. SegiZliaT mxolod 3
qilis gamoyenebiT (wylis raodenoba gansazRvruli ar aris) miiRoT yovel
konkretul SemTxvevaSi wylis gansazRvruli raodenoba?

suraTi
9.12
SegiZliaT gadaWraT es problemebi? (nawili I)
scadeT amocanebis amoxsna (pasuxebi mocemulia suraTze 9.13. nu naxavT
pasuxebs, sanam TviTon ar ecdebiT am problemebis gadawyvetas.)
Tavi 9 / kognituri procesebi

mareobis, idealuri gadawyvetis da miznis miR- fexureobrivi procedura, romelic yovelTvis


wevis SesaZlo saSualebebis dadgena. gvaZlevs swor pasuxs (konkretuli tipis prob-
rogorc Tqveni gamocdilebidan iciT, maSinac lemebis gadasaWrelad). Tu algebrul wesebs
ki, rodesac sawyisi mdgomareoba da saboloo sworad gamoiyenebT, aucileblad miiRebT x-is
mizani kargad aris gansazRvruli, mainc Znelia swor mniSvnelobas (e.i. 3 da -4). algoriTmi
swori operaciebis (moqmedebebis) moZebna miznis saketis kodis daviwyebis SemTxvevaSic dagex-
misaRwevad. Tu Tqveni gamocdilebidan gaix- marebaT. Tu Tqven TanmimdevrobiT cdiT sxva-
senebT maTematikis gakveTils, darwmundebiT, dasxva variantebs (magaliTad, 1, 2, 3; 1, 2, 4),
rom es marTlac asea. magaliTad, maswavlebelma gasaRebs aucileblad miagnebT, Tumca, amisTvis,
mogcaT formula x2+x-12=0 da gTxovaT, gansazR- SesaZloa, Zalian didi dro dagWirdeT. algo-
vroT x-is mniSvneloba. ras akeTebT amisaTvis? riTmis gamoyeneba ufro efeqturia kargad
am algebruli amocanis gadasawyvetad SegiZliaT gansazRvruli problemis gadasaWrelad, sadac
338 gamoiyenoT algoriTmi _ Tanmimdevruli, sa- naTlad aris gamoyofili sawyisi mdgomareoba
da mizani, vidre cudad gansazRvruli problemis SeiZleba mixvideT daskvnamde, rom „uamravi ram
SemTxvevaSi. aris erTdroulad gasaTvaliswinebeli.~ prob-
rodesac algoriTmis gamoyeneba SeuZle- lemis gadawyvetis procesebze dakvirvebas zus-
belia, adamianebi xSirad iyeneben evristikul tad imave daskvnamde mivyavarT. xSirad prob-
meTodebsa da strategiebs, romlebic efuZneba lemis gadaWras aZnelebs is, rom misi gadawyvetis
praqtikul saqmianobasa da gamocdilebas. gonebrivi moTxovnebi aRemateba gadamuSavebis
warmoidgineT, rom kiTxulobT deteqtivs sai- arsebul resursebs (Kotovsky et al., 1985; Kotovsky &
dumlo mkvlelobis Sesaxeb da gsurT gaar- Simon, 1990). problemis dasaZlevad saWiroa mTeli
kvioT, vin mokla mdidari komersanti. Tqven, rigi Tanmimdevruli operaciebis dagegmva. Tu
SesaZloa, gamoricxoT, rom igi ufrosma msaxurma moqmedebaTa es rigi an TviTon gegmaSi mocemuli
mokla, radgan Tqveni gamocdilebiT migaCniaT, TiToeuli moqmedeba metad rTulia, SesaZloa,
rom avtori ar mimarTavda Sinaarsis aseT verc ki dainaxoT sawyisi mdgomareobidan sabo-
banalur ganviTarebas. rogorc Semdeg vnaxavT, loo miznamde misaRwevi gza. rogor SegiZliaT
evristika warmoadgens msjelobisa da gadawyve- am SesaZlo problemis gadaWra?
tilebis miRebis mniSvnelovan aspeqts. problemis gadawyvetis gaumjobesebisaTvis
mkvlevrebi dainteresdnen problemur situa- didi mniSvneloba aqvs Tqveni resursebis
ciaSi adamianebis mier algoriTmisa da evris- Sesabamisi, realurad ganxorcielebadi gegmis
tikis gamoyenebiT. azrovnebis safexurebis SemuSavebas.
Sesaswavlad isini xSirad mimarTavdnen xmama- Tu Tqven regularulad gixdebaT erTi tipis
Rali fiqris meTods, romelic fiqris verba- problemebis gadaWra, maSin mizanSewonili iqneba
lizacias gulisxmobs (Ericson & Simon, 1993). daeufloT daZlevis procesSi gamoyenebul
magaliTad, mkvlevrebma gadawyvites, SeeswavlaT komponentebs, rac ganapirobebs procesis avtoma-
is fsiqikuri procesebi, romelTa saSualebiTac tizacias da nakleb Zalisxmevas (Kotovsky et al.,
cdis pirebi wyvetdnen Wadrakis dafis prob- 1985). davuSvaT, taqsis mZRolad muSaobT niu-
lemas (suraTi 9.10, nawili C) (Kaplan & Simon, iorkSi da yoveldRiurad gixdebaT manqanebiT
1990). qvemoT mocemulia erT-erTi cdis piris gadaWedil quCebSi pikis saaTis dros moZraoba.
xmamaRali fiqris oqmis Canaweri, sadac igi SegiZliaT qalaqis sxvdasxva monakveTSi gan-
akeTebs mniSvnelovan daskvnas, rom problemis sxvavebuli sapasuxo reaqciebi gamoimuSavoT.
gadaWra SeuZlebelia, Tu igi koWebs mxolod ase rom, Tu droTa ganmavlobaSi gadayvetilebis
vertikalurad an horizontalurad daalagebs mza komponentebi geqnebaT, Tqven mTel yurad-
(dafas vardisferi da Savi ujrebi hqonda). Rebas gzas miapyrobT. magaliTad, mgzavrs misi
ayvanis adgilzeve gadaaxdevinebT mgzavrobis
,,...ase carieli adgili rCeba... es mok-
safasurs, Semdeg ki SeZlebT mTeli Tqveni
lea,uhhh... vardisferi ufro metia, vidre
yuradReba moZraobaze gadaitanoT.
Savi;imisaTvis, rom Sevavso, saWiroa
gagacnobT warsuli gamocdilebis awmyoSi
SevaerTo ori vardisferi, magram amas ver problemis gadaWra da azrovneba
gamoyenebis erT-erT saukeTeso magaliTs. msof-
vizam imitom, rom isini diagonalzea... es
ixureba? .... (Kaplan & Simon, 1990 gv. 388). algoriTmi (Algorithm) _ Tanmimdevruli, safe-
cdis piri mixvda, rom mizans ver miaRwevda, xureobrivi procedura, romlis saSualebiTac
vpoulobT swor pasuxs konkretuli tipis
Tu dominoebs sul horizontalurad an ver-
problemis gadasaWrelad.
tikalurad daalagebda. xSirad mkvlevrebi cdis
evristika (Heuristics) _ kognituri strategia an
pirTa azrovnebis Canawerebs problemis gadaWris
,,praqtikuli meTodi~ romelic xSirad gamoi-
modelis amosaval wertilad iyeneben (Simon, yeneba rogorc Semoklebuli gza rTuli amo-
1979, 1989). canis gadasaWrelad.
xmamaRali fiqris meTodi (Think-aloud protocols)
problemis gadaWris gaumjobeseba _

ra uSlis xels problemis gadawyvetas? Tu


gamoiyenebT Tqvens yoveldRiur gamocdilebas,
339
suraTi
9.13
SegiZliaT gadaWraT es problemebi? (nawili II)
aq mocemulia amocanebis amoxsnis gza. Tqven rogor amoxseniT? radgan
pasuxebi naTelia, SegviZlia visaubroT imaze, Tu ra arTulebs am
amocanebs.

lio Cempions, gari kasparovs SeuZlia Wadrakis lemuri situaciis adekvaturi reprezentaciis
figurebis wamgebiani ganlagebis poziciebis mniSvnelobaSi. Tqven unda mixvdeT, rom milidan
gansazRvra da TiToeul SemTxvevaSi gamocdili ping-pongis burTebis amosaRebad ar aris saWiro
strategiis gamoyeneba, rac mas saSualebas aZlevs milSi SeRweva. erTamaneTisagan moSorebiT
erTdroulad ramdenime oponenti daamarcxos Camokidebuli Tokis boloebis SesaerTeblad
(Gobet & Simon, 1996).
rig SemTxvevaSi sasargeblo reprezentaciis cxrili
9.6
povna problemis sruliad axal WrilSi gaaz-
rebis saSualebas iZleva. waikiTxeT 9.6 cxrilSi gamocana `beri~
mocemuli amocana. rogor apirebT am amocanis
erT diliT, zustad mzis amosvlisas budisti
amoxsnas? dafiqrdiT, sanam kiTxvas gaagrZe- beri iwyebs asvlas maRal mTaze. mTis biliki
Tavi 9 / kognituri procesebi

lebdeT. Tu Tqven am problemis mosagvareblad viwroa, daaxloebiT erTi Tu ori nabijis siganis.
maTematikuri xerxebis gamoyeneba scadeT, war- spiraliviT daklaknili biliki mTis mwverva-
matebas ver miaRwevdiT. am SemTxvevaSi ukeTesi lisaken miemarTeba. beri xSirad Cerdeba dasasve-
neblad, Wams gamxmar xils da taZarSi mzis
iqneba warmoidginoT ori beri, romelTagan erTi
Casvlamde cota xniT adre midis. ramdenime dRis
mTis wveridan Camodis, meore ki - adis (Adams, marxvisa da meditaciis Semdeg, isev mzis amos-
1986). isini xom erT wertilSi Sexvdebian er- vlisas, beri igive bilikiT mTidan qvemoT eSveba,
TmaneTs (ix. sur. 9.14)? axla ori beri SecvaleT isev xSirad Cerdeba Sesasveneblad. qvemoT Camos-
erTiT. azrobrivad es erTi da igivea, e.i. amocana vlisas misi siarulis saSualo siCqare bevrad
aRemateba qvemodan zemoT asvlis siCqares. daam-
damtkicebulia. amocanis aseT gamartivebas
tkiceT, rom bilikze aris wert-ili, sadac beri
uzrunvelyofs swori – vizualuri da ara ver- zustad erTsa da imave dros imyofeboda asvli-
baluri an maTematikuri reprezentaciis gamo- sasac da Camosvlisasac
yeneba. Tu 9.12 suraTze mocemul amocanebs
(pasuxi ix. sur. 9.14-ze).
340 gadaxedavT, kidev erTxel darwmundebiT prob-
suraTi
9.14
gamocana `beri~-s
amoxsna
A suraTze naCvenebia ori
beri. erTi moZraobs qve-
modan zemoT, meore _
zemodan qvemoT. B suraTze
warmodgenilia maTi Sex-
vedris adgili dRis erTsa
da imave momentSi. axla
SecvaleT ori beri erTiT;
amocana damtkicebulia.

ki saWiroa yuradReba miaqcioT Tokis qveS, restoranSi sakre-dito baraTiT, „American Ex-
iatakze myof erT-erT sagans da gamoiyenoT is, press~, sargebloba?~ restornis mepatrone gpa-
rogorc simZime. anTebuli sanTlis karze dasa- suxobT: „Cven yvela ZiriTad sakredito baraTs
magreblad ki aucilebelia asanTis kolofi viRebT~. am pasuxis Semdeg SegiZliaT daaskvnaT,
gamoiyenoT, rogorc Sandali, xolo sanTeli rom isini Tqvens sakredito ba-raTsac miiReben.
unda gamoiyenoT, erTi mxriv, rogorc iaraRi, ratom? am SemTxvevaSi SegviZlia vixelmZRva-
xolo, meore mxriv, sagani, romelic unda neloT silogizmiT (ori winadadebidan gake-
miamagroT karze. bolo ori problema funqcio- Tebuli logikuri daskvniT), romelic berZenma
naluri rigidobis fenomenis ilustraciaa (ix. filosofosma aristotelem 2000 wlis win mogvca:
sur. 9.13) (Duncker, 1945; Maier, 1931). funqcionaluri wanamZRvari 1. restorani iRebs yvela ZiriTad
rigidoba xels uSlis sagnis tradiciulad sakredito baraTs;
miRebuli Tvisebebis ugulebelyofas da misi
wanamZRvari 2. „American Express~ aris ZiriTadi
axali Tvisebebis Tu funqciis danaxvas, riTac
sakredito ba-raTi;
uaryofiT gavlenas axdens problemis gadaWraze.
rodesac problemur situaciaSi aRmoCndebiT, daskvna: restorani miiRebs baraTs „American
pirvel rigSi, daukvirdiT, rogor warmoidgenT Express~.
mas; xom ar arsebobs misi gaazrebis an daZlevis aristotele ikvlevda, Tu ra logikuri mimar-
gansxvavebuli an ukeTesi gzebi? Tu sityvebi Teba arsebobda winadadebebs Soris, romlebic
ar gSveliT, SeecadeT, es problema naxatis realur daskvnamde migviyvanda. deduqciuri
saxiT warmoidginoT. mosinjeT Tqveni variantebi azrovneba logikuri wesebis sworad gamoyenebas problemis gadaWra da azrovneba
_ naxeT, Tu romeli funqciis Secvlaa SesaZle- gulisxmobs. Cven sakredito baraTis magaliTi
beli axali kombinaciis misaRebad. moviyvaneT, raTa gveCvenebina, rom gvaqvs
rodesac raime problemis gadaWras cdilobT, logikuri daskvnis gakeTebis unari, romelsac
rogorc wesi, Tqven fiqrobT, anu azrovnebT. logikuri, deduqciuri mtkicebulebis forma
qvemoT ganvixilavT azrovnebis erT-erT formas, gaaCnia. miuxedavad amisa, fsiqologebi ikvleven,
romelsac deduqciuri azrovneba ewodeba.
funqcionaluri rigidoba (Functional fixedness) –
sagnis tradiciuli xedvis Secvlis da axali
deduqciuri azrovneba funqciis danaxvis da misi efeqturad gamoyenebis
unaris arqona.
warmoidgineT, rom midixarT restoranSi da
deduqciuri azrovneba (Deductive reasoning) –
fulis gadaxdas Tqveni erTaderTi sakredito
azrovnebis forma, romelic ori an meti
baraTiT _ „American Express~ _ apirebT. rekavT wanamZRvridan logikuri daskvnis gakeTebis
restoranSi da ekiTxebiT: „SeiZleba Tqvens unars gulisxmobs.
341
gvaqvs Tu ara deduqciuri azrovnebis forma-
luri wesebi (Schaeken et al., 2000). es masStaburi
kvleva gvafiqrebinebs, rom, SesaZloa, marTlac
gagvaCnia zogadi logikuri azrovnebis unari,
magram realur samyaroSi deduqciur azrovnebaze
gavlenas axdens specifikuri codna samyaros
Sesaxeb da konkretul problemasTan dakavSi-
rebuli reprezentaciuli resursebi.
modiT, es msjeloba qvemoT mocemul daskvnaze
ganvavrcoT da vnaxoT, Tu ra gavlenas axdens
codna deduqciur azrovnebaze. ganvixiloT
Semdegi silogizmi:
wanamZRvari 1. yvelafers, rasac aqvs Zrava,
sWirdeba benzini;
wanamZRvari 2. avtomobilebs sWirdebaT ben-
zini;
daskvna: avtomobilebs aqvT Zrava.
rogor fiqrobT, sworia es daskvna? logikis
wesebis Tanaxmad — ara, radgan pirveli
wanamZRvari Riad tovebs im faqts, rom zogierT
Tu arsebobs iseTi damajerebeli daskvna,
sagans, romelsac ara aqvs Zrava, agreTve,
romelic Seesabameba adamianis gonebaSi prob-
sWirdeba benzini. siZnele isaa, rom is, rac
lemis reprezentacias, es daskvna WeSmaritad
arasworia logikur problemaSi, ar aris auci-
miiCneva. avtomobilis SemTxvevaSi, codna avto-
lebeli, rom mcdari iyos realur cxovrebaSic.
mobilebis Sesaxeb aZnelebs am daskvnis uar-
e.i., Tu Tqven mxolod pirvel da meore
yofas. Tumca, roca monawileebs misces zustad
wanamZRvarSi mocemul informacias flobT da
es wanamZRvrebi da sTxoves, gaekeTebinaT daskvna,
Tqven mas ganixilavT ubralod, rogorc for-
daaxloebiT naxevarma SeZlo sworad ganesazRvra,
maluri logikis savarjiSos, maSin es daskvna
rom am formulirebiT swor daskvnas ver gamoi-
mcdaria. miuxedavad amisa, rodesac cdis pirebi
tanda. amrigad, codnas, SesaZloa, ufro naklebi
msjeloben, gamomdinareobs Tu ara daskvna
gavlena hqondes Tqveni sakuTari azrovnebis
logikurad ori wanamZR-vridan, isini dadebiTi
procesebze, vidre Tqven mier sxvisi daskvnebis
pasuxisken ufro maSin ixrebian, rodesac daskvna
Sefasebaze (Rips, 1990).
avtomobils exeba, vidre, rodesac raime uazro
logikuri azrovnebis iseTi formaluri in-
termini gamoiyeneba (Markovitz & Nantel, 1989).
struqciebi, romlebic aq aris aRwerili,
aseTi Sedegi rwmenis efeqtis naTel magaliTs
amcirebs rwmenis gavlenas daskvnaze (Evans et
Tavi 9 / kognituri procesebi

warmoadgens. rwmenis efeqti gulisxmobs, rom


al., 1994).
adamianebi WeSmaritad miiCneven im daskvnebs,
azrovnebis unars gamocdilebac aumjobesebs.
romelTaTvisac SeuZliaT realuri samyaros
amaSi dasarwmuneblad SeadareT, Tu ro-gor
misaRebi modelis konstruireba (ageba), xolo
asrulebT erTsa da imave davalebas abstraqtuli
mcdarad Tvlian im daskvnebs, romelTaTvisac
azrovnebis saSualebiT da samyaros Sesaxeb
amis gakeTeba uWirT (Evans et al., 1983; Janis & Frick,
realuri codnis gamoyenebiT.
1943; Newstead et al., 1992).
warmoidgineT, rom erT rigSi dalagebulia
rwmenis efeqti (elief-bias effect) – situacia, 4 baraTi, romelTagan TiToeulze weria „A~,
romelsac pirovnebis codna, ganwyoba, Rire- „D~, „4", „7" ise, rogorc es 9.15 suraTzea war-
bulebebi amaxinjebs da romelic cvlis az- modgenili. romeli baraTi unda gadmoabrunoT,
rovnebis process, aiZulebs mas miiRos mcdari rom SeamowmoT wesi: „Tu baraTis erT mxares
argumentebi.
342 xmovania, mis meore mxares iqneba luwi ricxvi~
suraTi
9.15
abstraqtuli da sagnobrivi azrovneba
Tqven gevalebaT gadmoabrunoT zeda rigSi mocemuli baraTebidan is baraTebi,
romelTa saSualebiTac SeamowmebT wess: `Tu baraTis erT mxares mocemulia
xmovani, mis meore mxares iqneba luwi ricxvi~. qveda rigSi mocemuli
baraTebidan unda gadmoabrunoT is baraTebi, romlebic saSualebas mogcemT,
SeamowmoT Semdegi wesi: `Tu momxmarebeli apirebs alkoholuri sasmelis
dalevas, igi 18 wlis mainc unda iyos~. rogorc wesi, cdis pirebi meore

(Jihnson-Laird & Wason, 1977). ras izamdiT? umrav- alkoholuri sasmelis dalevas, igi 18 wlis
lesoba fiqrobs, rom unda gadmoabrunos baraTi mainc unda iyos~ (CHeng & Holyoak, 1985).
„ A~ — rac sworia da baraTi „4", rac arasworia. am SemTxvevaSi, albaT, maSinve mixvdiT, romeli
mocemuli wesis mcdarobis dasamtkiceblad baraTebi unda gadmoabrunoT: „17" da „ludis
araviTari mniSvneloba ar aqvs baraTs „4", amitom daleva~. realur cxovrebaSi msgavsi problemis
mis gadmobrunebas azri ar aqvs (xvdebiT, ratom?); dros SegiZliaT azrovnebis pragmatuli sqema
Tqven unda gadmoabrunoT baraTi „7" da Tu gamoiyenoT. rogorc me-8 TavSi aRvwereT, sqemebis
naxavT, rom mis meore mxares mocemulia xmovani, Camoyalibeba xdeba gamocdilebis Sedegad. Tqven
gamodis, rom wesi ar aris swori. akrZalvebis didi gamocdileba gaqvT. gaixseneT
am davalebas veisonis seleqciis davalebas is dro, rodesac geubnebodnen: „televizors
(Wason selection task) uwodeben, romelic eWvqveS ver uyureb, sanam saSinao davalebas ar Seas-
ayenebs adamianis efeqturad azrovnebis unars. ruleb~. aseTi tipis interaqciebis procesSi
es negatiuri azri Semdgom modificirebul iqna Tqven imuSavebT gonivrul sqemas. realur
ori mimarTulebiT. pirveli: mkvlevrebma gamoT- cxovrebiseul situaciaSi, sadac erTmaneTTan
qves varaudi, rom, SesaZloa, cdis pirebi bara- kavSirSia asaki da sma, xdeba am sqemis aqtivacia,
Tebis Sesamowmeblad iyeneben aradeduqciur xolo pirobiT situaciaSi, romelic luw ri-
strategias, ris gamoc isini ufro adastureben, cxvebsa da xmovnebs akavSirebs, sqemis aqtivacia
problemis gadaWra da azrovneba
vidre uaryofen wesSi asaxuli mimarTebis ar xdeba. amitom aseTi pirobiTi tipis dava-
ganzogadebas. miuxedavad imisa, rom am stra- lebebi ar iZleva deduqciuri azrovnebis unaris
tegias mcdar deduqciur azrovnebamde mivyavarT, saTanadod Sefasebis saSualebas.
realur situaciaSi is mizanSewonilia mimarTe- aRsaniSnavia, rom ukanaskneli kvlevebis Se-
bebis Sesaswavlad da gadawyvetilebis misaRebad degad gaCnda akrZalvebis procesSi sqemebis
(Oaksford, Chater, 1994; Oaksford et al., 1997). SeZenis azris alternatiuli idea.
meore: deduqciuri azrovnebis gamoyeneba zemoT aRwerili davalebis 3 wlis asakis
ufro efeqturia, rodesac cdis pirebs saSualeba bavSvebisaTvis modificirebuli variantis Cata-
aqvT, rom veisonis davalebis Sesrulebis dros rebis dros aRmoCnda, rom maT kargad SeuZliaT
gamoiyenon samyaros Sesaxeb realuri codna wesis gageba, Tu ra aris nebadarTuli da ra –
(Holyoak & Spellman, 1993). warmoi-dgineT, Tqven akrZaluli. es Sedegebi savaraudos xdis, rom
gTxoves 9.13 suraTis qveda rigSi mocemul akrZalvis situaciis gaazreba, SesaZloa, Tan-
baraTebze logikuri davalebis Sesruleba. unda dayolili iyos (Cummins, 1996). radgan is ar
SeamowmoT wesi: „Tu momxmarebeli apirebs aris damokidebuli socialur normebze, SesaZ- 343
loa, warmoadgendes genetikuri informaciis uecrad ar gauCinardeba (an Tu iswavliT, Tqveni
nawils, romelic memkvidreobiT gadaecema ada- codna ar gauCinardeba testirebis dros).
mians, rogorc socialur arsebas (Cummins, 1999). dabolos, am TavSi ganvixileT daskvnis ti-
am nawilis dasawyisSi aRvwereT situacia, pebi, romlebic adamianis saubridan gamom-
saidanac Tqven swor deduqciur daskvnas dinareoben. Tqveni varaudi, rom igi namdvilad
akeTebdiT sakredito baraTis gamoyenebis maRali wris warmomadgenelia, misi metyvelebis
Sesaxeb. samwuxarod, cxovrebaSi arsebobs uamravi maneridan gamomdinare, induqciuri azrovnebis
SemTxveva, rodesac SeuZlebelia swori daskvnis nimuSs warmoadgens.
gakeTeba, sakmaod sando wanamZRvrebidanac ki. realur cxovrebaSi problemis gadaWris
axla, ganvixilavT am magaliTis axal versias, unari xSirad induqciur azrovnebazea damoki-
romelic Tqvengan gansxvavebuli formis az- debuli. davubrundeT isev Cvens magaliTs. Tqven
rovnebas moiTxovs. SemTxveviT CageketaT kari da gareT darCiT.
ras moimoqmedebT am SemTxvevaSi? warsulSi aseT
dros miRebuli gadawyvetilebis gaxseneba
pirveli mizanSewonili nabijia. am process
induqciuri azrovneba
problemis analogiuri gadawyveta ewodeba. Aam
warmoidgineT aseTi situacia: mixvediT dros Tqven iwyebT awmyo da warsul situaciebs
restoranSi da mxolod maSin gagaxsendaT, Soris saerTos Ziebas (Holyoak & Nisbett, 1988;
SegemowmebinaT, gaqvT Tu ara sakmarisi naRdi Holyoak & Thagard, 1997). `karis Caketvis da gareT
fuli. aRmoaCineT, rom Tqveni sakredito baraTis darCenis~ warsuli gamocdilebis safuZvelze
_ „American Express~ _ gamoyeneba mogiwevT, magram SeiZleba gagaxsendeT zogadi wesi _ `iseTi
restornis gareT ar aris gancxadeba restoranSi adamianebis moZebna, romelTac aqvT gasaRebi~.
sakredito baraTiT sargeblobis Taobaze. am wesiT SeiaraRebuli, Tqven iwyebT am adamia-
restornis fanjrebidan moCans kargad Cacmuli nebis gamoyofas da fiqrs, Tu rogor ipovoT
momxmarebeli. meniuSi ki xedavT, rom fasebi isini (Ross & Kenedy, 1990), risTvisac SeiZleba
sakmaod maRalia. mxedvelobaSi iRebT ra Tqven dagWirdeT im meTodis gaxseneba, romelic Tqveni
garSemomyofTa maRal materialur mdgomareobas, megobrebis mosaZebnad SeimuSaveT. am problemis
mocemul situaciaze dakvirveba gafiqrebinebT, gadaWra imitom geadvilebaT, rom Tqven ukve
rom es restorani miiRebs Tqvens sakredito mieCvieT warsuli gamocdilebis gamoyenebas _
baraTs. es aris deduqciuri daskvna, radganac induqciuri azrovneba saSualebas gaZlevT,
is Tqvens varauds emyareba da ara _ logikur gamoiyenoT gamocdili meTodebi da swrafad
wanamZRvars. Tqveni daskvna ki induqciuri az- gadaWraT axali problemebi.
rovnebis nimuSia, rodesac azrovneba gulisxmobs problemis analogiuri gadawyvetis Sesaxeb
savaraudo (da ara sando) daskvnebs mocemul kvlevebs xSirad saganmanaTleblo mniSvneloba
situaciaze dayrdnobiT. aqvT (Kolodnery, 1977), magaliTad, Tqveni maTema-
Cven ukve SemogTavazeT induqciuri azrov- tikisa da sabunebismetyvelo mecnierebis maswav-
nebis ramdenime nimuSi. me-5 da me-8 TavebSi
Tavi 9 / kognituri procesebi

leblebi gacnoben ramdenime amocanas Tavisi


vnaxeT, rom adamianebi warsulSi dagrovil in- amonaxsniT. amocanebi ukve damuSavebuli pasu-
formacias iyeneben awmyosa da momavlis gansa- xebiT mocemulia saxelmZRvaneloebSic. Semdgom
zRvris mizniT. Tqven induqciur azrovnebas Tqven gixdebaT msgavsi tipis amocanebis amoxsna,
Semdeg SemTxvevebSi iyenebT: haerSi popkornis romlebsac, savaraudod, daZlevT. aseTi midgoma
surnelis safuZvelze askvniT, rom viRac emyareba im mosazrebas, rom Tqven gamoiyenebT
popkorns akeTebs; induqciur azrovnebas iyenebT, induqciur azrovnebas da SeZlebT Zveli meTo-
Tu daeTanxmebiT azrs, rom asoebi am furcelze debis gamoyenebas axali problemebis dasaZlevad.
mkvlevrebi Seecadnen, ganesazRvraT is pirobebi,
induqciuri azrovneba (Inductive reasoning) –
azrovnebis forma, romelic misawvdom mtkice- romlebSic moswavleebi warsuli gamocdilebis
bulebaze da warsul gamocdilebaze dayrdno- maqsimalurad gamoyenebas SeZlebdnen (Lorett &
biT garkveuli albaTobiT daskvnis gakeTebas Anderson, 1994; Novick & Holyoak, 1991). zogadi
344 gulisxmobs. daskvna, romelic maT gamoitanes, gulisxmobs,
rom moswavleebs analogiis mosaZebnad xSirad ganapirobebs am gansxvavebas? rogorc Cans,
daxmareba sWirdebaT. imisaTvis, rom moswavlem warsuli gamocdilebis eqsplicituri Sex-
SeZlos axal problemaSi Zveli problemis senebisas (magaliTad, gaixseneT, rogor
mniSvnelobis danaxva, xSirad saWiroa damatebiTi gamodis wylis nakadi sarwyavi milidan),
waxaliseba — miniSnebisa da mimarTulebis cdis pirebi iwyeben induqciur azrovnebas,
micema (Ross & Kennedy, 1990). modiT ganvixiloT Tumca, am Sexsenebis gareSe isini fiqroben,
magaliTi. rom „miamituri fizikis~ kanonidan gamom-
dinare, milidan gamosvlis Semdeg wylis
saidan nakadi ganagrZobs cirkularul moZraobas
(Catrambone et al., 1995).
viciT

msgavsebebis mosaZebnad adamianebs am eqsperimentSi kargad Cans, rom adamianebis


xSirad daxmareba sWirdebaT umravlesobas problemis gadaWrisas sWirdeba
Sexseneba (miTiTeba), rom gamoiyenon induqciuri
daakvirdiT 9.16 suraTis I nawilSi mo-
azrovneba.
cemul figuras. warmoidgineT, rom viRacam
Tqven SeiZleba ar mogwonT, rom aseTi Sex-
milis zeda bolodan Caasxa wyali. ra
seneba xSirad aucilebelia — maswavleblebi
mimarTulebiT wava wylis nakadi milis
da saxelmZRvaneloebi iSviaTad iZlevian aseT
qveda bolodan gamosvlis Semdeg? SegiZ-
miniSnebebs. ra unda qnaT? SeecadeT, Tqven
liaT gamoiyenoT meore nawilSi mocemuli
TviTon, SeZlebisdagvarad, moZebnoT konkretuli
nimuSebi. ganvixiloT odnav Secvlili
analogia; SeecadeT, gansazRvroT problemis
varianti. warmoidgineT, rom viRacam milis
struqtura da gamoiyenoT msgavsi struqturis
TavSi Slangi daamagra. cvlis es rames?
mqone, TqvenTvis ukve nacnobi problemis
cdis pirebs pirvelad sTxovdnen, daexataT
daZlevis meTodi.
wylis nakadis mimarTuleba, romliTac,
rac ufro zustad da sworad gaqvT gagebuli
maTi azriT, wyali wavidoda milidan gamos-
Zveli problemis komponentebi da struqtura,
vlis Semdeg. Semdgom sTxovdnen, amoerCiaT
miT ufro advilia Zvel da axal problemebs
is suraTi, romelic yvelaze metad hgavda
Soris msgavsebis danaxva da gadawyvetilebis
maT naxats. erT-erT eqsperimentSi, sadac
meTodis morgeba. manamde ki SegiZliaT, endoT
pirobebSi ar iyo mocemuli Slangi, cdis
fsiqolog-eqsperimentatorebs da maT mier
pirTa mxolod 30%-ma gasca swori pasuxi
miRebuli Sedegebi maswavleblebs da saxel-
(f varianti), xolo Slangis Semotanis
mZRvanelos avtorebs gauziaroT.
Semdeg es ricxvi 75%-mde gaizarda. ra

problemis gadaWra da azrovneba


suraTi
9.16
ra mimarTulebiT wava
wyali
warmoidgineT, rom suraTis pir-
vel nawilSi daxatuli mowyo-
bilobidan gamodis wylis nakadi.
rogor ggoniaT, ra mimarTulebiT
wava wyali? daxateT. Semdeg ki,
meore nawilSi warmodgenili
nimuSebidan airCieT erT-erTi,
romelic yvelaze metad hgavs
Tqvens naxats.

345
induqciur azrovnebasTan dakavSirebiT kidev mivmarTavT. Cven aRvwereT zogierTi mniSv-
erTi ram unda aRvniSnoT. xSirad SesaZlebelia nelovani kvlevis Sedegebi, romlebic dakavSi-
efeqturi gadawyvetilebis ganmeorebiT gamo- rebulia gansjisa da gadawyvetilebis miRebis
yeneba, magram rig SemTxvevebSi, roca Zvel da procesebTan; agreTve SemogTavazeT, Tu rogor
axal situacias Soris kritikuli gansxvavebaa, unda gamoiyenoT es Sedegebi TqvenTvis mniSvne-
warsulze damokidebulebam SeiZleba xeli lovan situaciaSi.
SeuSalos axali problemis daZlevas. 9.12
suraTze aRwerili wylis qilebis amocana amis
klasikur magaliTs warmoadgens. am SemTxvevaSi
Sejameba
warsul gamocdilebaze damokidebulebis gamo
SeiZleba amocana saerTod ver amoxsnaT (Luchins, problemuri situacia moicavs Tavdapirvel
1942). pirveli ori amocanis „F~ nawilSi Tqven mdgomareobas, mizans da mTel rig operaciebs,
aRmoaCenT, rom pasuxis misaRebad arsebobs romelTa saSualebiTac Tavdapirveli mdgo-
zogadi formula B-A-2(C). bunebrivia, rom mesame mareobidan individi aRwevs mizans. problemis
amocanis amoxsnisas isev SeecdebiT mis gamo- daZleva ufro efeqturia, roca adamianebi
yenebas da naxavT, rom am formuliT mesame gadawyvetilebis komponentebs gamocdian da
amocana ar amoixsneba. am SemTxvevaSi unda sasargeblo reprezentaciebs pouloben. deduq-
gaavsoT „A~ qila da gadmoasxaT imdeni, rom ciuri azrovnebis gamoyenebiT sando daskvnebs
Seivsos „C~ qila, ris Semdegac dagrCebaT wylis viRebT. kvlevis Sedegebis safuZvelze dadginda,
saWiro raodenoba. Tu Tqven ver mixvdiT, es rom adamianebi yovelTvis ar arian Tanmimdev-
rogor unda gagekeTebinaT da amocanis amo- rulni deduqciuri azrovnebis dros. magaliTad,
saxsnelad pirvel formulas iyenebdiT, es imas isini tyuvdebian rwmenis gavleniT, Tumca,
niSnavs, rom SegeqmnaT im gamocdili wesis „akrZalvebis~ situaciaSi deduqciuri azrovne-
gamoyenebis fsiqikuri ganwyoba, romelmac war- bis efeqturoba imatebs.
mateba mogitanaT. ganwyoba - es aris fsiqikuri induqciuri azrovneba warsuli gamocdilebis
aqtivobis, azrovnebis Tu Cvevis winmswrebi generalizacias moiTxovs. induqcias didi
mdgomareoba, romelsac garkveuli pirobebis gamoyeneba aqvs analogiuri problemis gadaWris
zemoqmedebiT SeuZlia aRqmisa da problemis dros, rodesac adamianebi cdiloben, ipovon
gadaWris xarisxisa da siswrafis gazrda. Tumca, misi analogiuri Zveli problema, romlis daZ-
maSin, rodesac azrovnebisa da moqmedebis Zveli levis gzebic maTTvis ukve cnobilia.
xerxebi axal situaciaSi ar aris produqtiuli,
maT SeuZliaT fsiqikuri aqtebis Seferxeba da
damaxinjeba. rodesac problemur situaciaze
fiqris dros gaiWedebiT, daixieT ukan da hkiTxeT msjeloba da
sakuTar Tavs _ warsuli warmateba xom ar gadawyvetilebis miReba
ganapirobebs Tqveni xedvis SezRudvas?
Tavi 9 / kognituri procesebi

problemis gadaWrisas gaiTvaliswineT prob-


lemuri situaciebisa da maTi daZlevis rac
msjelobisa da gadawyvetilebis miRebis
SeiZleba farTo speqtri, rac ufro Semoqme-
Sesaxeb saubars Tqveni yoveldRiuri gamoc-
debiTs gaxdis daZlevis process.
dilebis erT-erTi yvelaze didi WeSmaritebiT
am nawilSi Cven problemis gadawyvetisa da
daviwyebT: Tqven cxovrobT samyaroSi, romelic
azrovnebis sxvadasxva tipebi da konkretuli
savsea gaurkvevlobiT. gadaixdiT Tu ara 9
etapebi ganvixileT, romlebic realur pirobebSi
dolars im filmis sanaxavad, romelic SeiZleba
moqmedebis gaumjobesebis mizniT unda gaiaroT.
an mogewonoT an _ ara? gamocdis win Tqveni
am Tavis bolo nawilSi Cvenc imave strategias
Canawerebis swavlas amjobinebT Tu saxel-
mZRvanelos xelaxla gadakiTxvas? mzad xarT
fsiqikuri ganwyoba (Mental set) _ axali prob-
Tu ara CaebaT xangrZliv urTierTobebSi? radgan
lemis dasaZlevad wina problemis daZlevis
momavlis Sesaxeb mxolod varaudi SegiZliaT
346
stilis, saSualebis gamoyenebis tendencia.
fsiqologia XXI saukuneSi

eqspert-sistemebi da medicina

Tu odesme gqoniaT seri- 1976). am programis muSaoba spert-sistemebi erTad uyris


ozuli samedicino konsulta- eyrdnoba ,,Tu – maSin~ wesebs, Tavs ama Tu im sferoSi dagro-
cia eqimTan, Tavad yofil- romelTa saSualebiTac xdeba vil codnas. aseTi tipis sis-
xarT im situaciis monawile, wanamZRvrebisa da am sferoSi temebSi mocemulia ara mxo-
roca individis msjelobasa momuSave specialistebis evris- lod faqtebi, aramed maT am
da problemis gadaWris unars tikul codnaze (magaliTad, faqtebze dayrdnobiT SeuZ-
udidesi mniSvneloba aqvs. praqtikaze) damyarebuli das- liaT „azrovneba~. mecnierebi
Tqvens janmrTelobaze pa- kvnebis dakavSireba. realuri cdiloben iseTi sistemebis
suxismgebelma pirma unda samedicino diagnozis msgavsad, Seqmnas, romlebic uzrunvel-
moaxdinos Tqven mier CamoT- MYCIN sistemis saSualebiT yofen axsnas, Tu ratom unda
vlili simptomebis erTob- SesaZlebelia wanamZRvrebisa daakavSiros momxmarebelma
liobis (paternis) identifi- (magaliTad, pacientis sisxlis (janmrTelobis dacvis mu-
kacia da daadginos daavadebis analizis pasuxis) da konkre- Sakma) faqtebis garkveuli
gamomwvevi mizezi; miRebuli tuli daskvnis (magaliTad, erToblioba konkretul das-
daskvnis safuZvelze indi- diagnozis an mkurnalobis kvnebTan (Chandrasckaran& Mittal,
vidma samoqmedo gegma unda rekomendaciebis) dakavSireba. 1999).
SeimuSavos. am procesSi mo- programas, aseve, SeuZlia gviC- axla pacientis TvaliT
cemuli sirTuleebidan gamom- venos (moTxovnis SemTxvevaSi), SevxedoT am yvelafers. ram-
dinare, warmoidgineT raoden Tu rogor mivida igi saboloo denadac XXI saukuneSi eq-
Znelia zustad Tqveni daava- daskvnamde. miuxedavad imisa, rom spert-sistemebis mniSvne-
debis simptomebis aRwera ise, es sistema arasodes gamouye- lovni gaumjobeseba xdeba,
rom sxvebisaTvis gasagebi nebiaT praqtikaSi, Tanamedrove Tqven SeiZleba SexvdeT eqims,
iyos. swored amitom kognitur mkvlevrebis mier Seqmnili romelic Seitans Tqvens kon-
mecnierebaTa mimdevrebi ram- msgavsi programebi inarCuneben kretul monacemebs kompi-
denime welia muSaoben kompi- igive princips – rekomenda- uterSi da sakuTari codnis
uterul programebze, romle- ciebis garda momxmarebels garda eqspert-sistemaSi mo-
bic mniSvnelovan daxmarebas miawodon informacia „azrov- cemul codnasac gaiTvalis-
uwevs eqimebsa da janmrTe- nebis procesebis~ Sesaxeb (Chae, winebs.
lobis dacvis personals 1998; Hudson & Cohen, 2000). veb-gverdebi:
diagnostikasa da mkuranlo- faqtia, rom am programebis http://smi.stanford.edu e s

msjeloba da gadawyvetilebis miReba


bis dagegmvaSi. SesaZlebloba – daadginos aris stenfordis samedicino
am programebs ,,eqspert- daavadebis gamomwvevi mizezebi, informatikis veb-gverdi, sa-
sistemebs~ uwodeben, rom- mkurnalobis procesis warma- dac ganTavsebulia infor-
lebic profesionalTa mier tebis mniSvnelovani komponen- macia mkvlevarTa jgufis
problemebis gadaWris simu- tia. warmoidgineT, magaliTad, Sesaxeb, romlebmac ganaxor-
laciaa, arsebuli codnis eqimi, romelic iyenebs samedi- cieles mTeli rigi proeq-
gaTvaliswinebiT. sistema cino eqspert-sistemas. rogorc tebi medicinasa da eqsper-
MYCIN, romelic SemuSavebul eqimma, Tqven SeiZleba ar tul sistemebTan dakavSi-
iqna 1970-ian wlebSi, safuZ- aRiaroT, rom romelime kompi- rebiT.
vlad daedo mecnierul kvle- uterul programas SeuZlia www.cis.upenn.edu/~traumaid
vaTa did nawils am sferoSi. Tqvenze ukeTesad gansazRvros „TraumAID~ aris programa,
igi Seiqmna, rogorc infeq- daavadeba da Secvalos Tqveni romelic Seiqmna kritikul
ciur daavadebaTa diagnos- codna da mravalwliani gamoc- situaciaSi eqimTa dasax-
tikisa da mkurnalobis dam- dileba, Tumca, mniSvnelovania mareblad. veb-gverdze ganTav-
xmare saSualeba (Shortliffe, imis gaTvaliswineba, rom eq- sebulia eqspert-sistemebis
sademonstracio versiebi.

347
da radgan TiTqmis arasodes gagaCniaT sruli momavali kvirisaTvis; gadawyvetilebis miReba
codna warsulis Sesaxeb, Tqven Zalian iSviaTad mWidrod ukavSirdeba qceviT moqmedebas. davub-
SeiZleba iyoT darwmunebuli, rom sworad rundeT azrovnebis am ori tipis kvlevas.
imsjeleT, an swori gadawyvetileba miiReT.
amgvarad, msjelobisa da gadawyvetilebis
miRebis procesebi unda uzrunvelyofdnen evristika da msjeloba
ganusazRvrelobis Semcirebas. kognituri romelia msjelobis saukeTeso gza? warmoid-
fsiqoloogiis erT-erTi fuZemdebeli herbert gineT, rom Tqven gekiTxebian: mogewonaT Tu
saimoni (Herbert Simon) wers: ,,im rTul garemosTan ara filmi? am kiTxvaze sapasuxod Tqven mogiwevT
SedarebiT, romelSic adamians uxdeba cxovreba, cxrilis Sevseba, romlis erT mxares aRniSnavT,
misi azrovnebis Zala metad mokrZalebulia~. Tu ra mogewonaT filmSi, xolo, meore mxares
is unda dakmayofildes problemebis ,,sakmaod – ra ar mogewonaT da naxavT, romeli sveti
kargi~ gadawyvetiTa da moqmedebebis ,,sakmaod gamogivaT ufro grZeli. imisaTvis, rom Tqveni
kargi~ gegmiT (1979, gv. 3). Aaqedan gamomdinare, Sefaseba ufro zusti iyos, Tqven kargad unda
saimoni varaudobs, rom azrovnebis procesebi awon-dawonoT yoveli debulebis wili TiToeul
imarTeba SezRuduli racionalurobiT. SesaZ- mxares, maTi mniSvnelobis gaTvaliswinebiT
loa, Tqveni msjeloba da gadawyvetileba ar (magaliTad, TqvenTvis SeiZleba ufro mniSvne-
iyos yovelTvis maqsimalurad kargi da racio- lovani iyos ,,msaxiobis Sesruleba~ (plusebis
naluri, rac ganpirobebulia SezRuduli mxare), vidre _ ,,gaxmovanebis efeqtebi~ (minusebis
resursebis iseT situaciaSi gamoyenebiT, mxare). Tu mTel am proceduras gaivliT, Tqven
romelic swraf moqmedebas moiTxovs. SegiZliaT darwmunebuli iyoT msjelobaSi,
sanam SezRuduli racionalurobis Sedegebis magram es mxolod savarjiSoa, romelsac
ufro detalur analizze gadavidodeT, ganvi- iSviaTad akeTebT. realur cxovrebSi Tqven ufro
xiloT gansxvaveba msjelobasa da gadawyve- xSirad da swrafad giwevT msjeloba. Tqven ar
tilebis miRebis procesebs Soris. msjelobis gaqvT dro, anda sakmarisi informacia amgvari
procesSi Tqven ayalibebT mosazrebebs, gamo- formaluri procedurisaTvis. ras akeTebT amis
gaqvT daskvnebi da axdenT adamianebisa da nacvlad? am kiTxvaze pasuxis gacema pirvelad
movlenebis kritikul Sefasebas; xSirad Tqven amos tverskim da daniel kanemanma scades (Amos
msjelobT spontanurad, motivaciis gareSe. Tversky & Daniel Kahneman). isini amtkicebdnen, rom
gadawyvetilebis miReba ki ramdenime alterna- msjeloba eyrdnoba analizis ufro evristikul,
tividan erT-erTis amorCevas, SesaZlo varian- vidre formalur meTodebs. rogorc zemoT iyo
tebis seleqciasa da uaryofas gulisxmobs. aRniSnuli, evristika warmoadgens aramecnierul,
msjeloba da gadawyvetilebis miReba or urTier- praqtikul meTods, romelic amcirebs msjelobis
TdakavSirebul process warmoadgens. magaliTad, (gadawyvetilebis miRebis) sirTules.
SeiZleba viRacas SexvdeT wveulebaze da ra SemTxvevaSi iyeneben adamianebi am praq-
xanmokle saubrisa da cekvis Semdeg es adamiani tikul, gamocdilebaze damyarebul meTodebs?
Tavi 9 / kognituri procesebi

CaTvaloT saintereso, Wkvian, patiosan da rogorc qvemoT naxavT, mkvlevrebi upiratesobas


gulwrfel pirovnebad. Semdeg Tqven SeiZleba aniWeben im garemo pirobebis aRweras, sadac
gadawyvitoT, rom danarCeni dro wveulebaze aRniSnuli meTodebis gamoyeneba ganapirobebs
gaataroT masTan erTad da daTqvaT Sexvedra Secdomis daSvebas. am eqsperimentebis logika
aseTia: rogorc aRqmis iluziebis SeswavliT
msjeloba (Judjment) _ procesi, romlis saSua-
lebiTac adamianebi ayalibeben mosazrebebs, SeiZleba aRqmis bunebis gageba da mexsierebis
akeTeben daskvnebs da axdenen adamianebis an Seswavla – mexsierebis darRvevebis SeswavliT,
movlenebis kritikul Sefasebas xelmisawvdom aseve SesaZlebelia msjelobis procesebis
masalaze dayrdnobiT; fsiqikuri aqtivobis Se- Seswavla mcdari msjelobebis SeswavliT
degi. (Kahneman, 1991). rogorc mexsierebis, aRqmisa da
gadawyvetilebis miReba (Decision making) _ alter- sxva fsiqikuri procesebis SemTxvevaSi, am dro-
nativebs Soris arCevis procesi, SesaZlo varian- sac erTmaneTSi ar unda agerioT meTodi da
348 tebis seleqcia da uaryofa.
daskvna. miuxedavad imisa, rom aRqma ar aris sityvis dasawyisSi, vidre SuaSi. realurad ki
srulyofili da fsiqologebs SeuZliaT dagar- ,,k~ orjer ufro xSirad gvxvdeba sityvis SuaSi
wmunon Tqveni aRqmis mcdarobaSi, kedelze ver (inglisur enaSi).
ivliT; Sesabamisad, miuxedavad evristikuli ratom hgonia adamianebis umravlesobas, rom
msjelobebis gamo aRmocenebuli Secdomebisa, ,,k~ aso ufro xSirad gvxvdeba sityvis TavSi?
Tqven ar ejaxebiT kognituri SezRudvis ba- es pasuxi ganpirobebulia mexsierebaSi arsebuli
rierebs. xelmisawvdomi informaciiT. gacilebiT advilia
niSnavs Tu ara es imas, rom Tqven sruliad im sityvebis mofiqreba, romlebic ,,k~-Ti iwyeba,
komfortulad grZnobT Tavs, roca aseTi tipis vidre im sityvebisa, romlebSic ,,k~ mesame
Secdomebs uSvebT? am SemTxvevaSi aRqmasTan adgilzea. am SemTxvevaSi Tqvens daskvnaze,
Sedareba garkveulwilad araadekvaturia. aRqmis rogorc Cans, gavlenas axdens misawvdomobis
iluziebis umravlesoba ar aris codnaze damo- evristika _ Tqveni daskvna emyareba im infor-
kidebuli. Tqven yovelTvis mzad xarT, aRiaroT macias, romelic ufro misawvdomia mexsierebi-
miuler-laieris iluziis (ix. Tavi 5) xazebis saTvis da umravles SemTxvevaSi swor daskvnamde
sigrZeTa sxvadasxvaoba, miuxedavad imisa, rom mivyavarT, amitom ganixileba, rogorc swori.
iciT, isini erTi sigrZisani arian, xolo, Tu Tu, magaliTad, Tqven fiqrobT, rom boulingi
iciT, rom Tqvens gamocdilebaze damyarebuli ufro usafrTxoa, vidre paraSutiT xtoma, Tqveni
msjeloba zedapirul xasiaTs atarebs, Se- daskvna emyareba misawvdomobis evristikas.
giZliaT Tavidan aiciloT zogierTi tipis problemebi warmoiqmneba mxolod im SemTxvevaSi,
Secdoma. inteleqtualuri unarebi ar ganapi- roca: (1) mexsierebaSi tendenciuri informaciis
robeben Secdomebis Tavidan acilebas (zogierT aqtivacia xdeba; (2) mexsierebaSi Senaxuli
SemTxvevebSi Zalian Wkviani adamianebic ki informacia ar aris zusti. ganvixiloT am
uSveben Secdomebs), specifikuri treningebis SesaZlo problemebis magaliTi.
saSualebiT SesaZlebelia msjelobis gaumjo- amocana, romelSic cdis pirebs „k~ asos
beseba. am nawilSi Cven swored am unarebis Semcveli sityvebis raodenobis gansazRvra
efeqturobis zrdis ramodenime saSualebas gan- evalebaT, misawvdomobaze dafuZnebuli araswori
vixilavT. davubrundeT evristikis sam tips: msjelobis (daskvnis) karg magaliTs warmoadgens.
misawvdomobas, reprezentatulobas da „Ruzis~ mexsierebaSi sityvebis organizaciidan gamom-
evristikas. dinare, bevrad ufro advilia sityvebis gaxseneba,
roca gansazRvrulia maTi pirveli aso. ganvi-
xiloT yoveldRiuri cxovrebisTvis damaxa-
misawvdomobis evristika
siaTebeli kidev erTi msjeloba.
gTxovT, moifiqroT pasuxi Zalian martiv

msjeloba da gadawyvetilebis miReba


kiTxvaze (Cveni azriT, naklebad mosalodnelia
swori pasuxi da amitom ar gTavazobT rTul
saidan
amocanas, raTa uxerxul mdgomareobaSi ar viciT
CavardeT). warmoidgineT, rom gevalebaT mo-
Txrobis patara monakveTis wakiTxva; rogor guneba-ganwyobileba gavlenas axdens
ggoniaT, am nawvyetSi romeli sityva iqneba ufro mexsierebis xelmisawvdomobaze
meti: sityva, romelic iwyeba aso ,,k~-Ti mkvlevrebs surdaT eCvenebinaT, Tu ra
(magaliTad, kalaTa), Tu sityva, sadac aso ,,k~ zegavlena SeiZleba moaxdinos guneba-
mesame adgilzea? (magaliTad, nakrZali). Tu Tqven ganwyobilebam adamianis msjelobaze. cdis
tverskisa da kanemanis cdis pirebis msgavsad pirebs evalebodaT, waekiTxaT sasiamovno
fiqrobT (Amos Tversky & Daniel Kahneman 1973), maSin da usiamovno informacia, rac ganapiro-
Tqven daaskvniT, rom ,,k~ ufro metad gvxvdeba bebda Sesabamisi guneba-ganwyobilebis
Seqmnas. Semdeg ki sTxovdnen dadebiTi da
xelmisawvdomobis evristika (Availability heuris- uaryofiTi movlenebis, magaliTad, sasia-
tic) _ daskvna, romelic efuZneba mexsierebaSi movno saRamos da mtkivneuli Wrilobis
349
Tavisuflad xelmisawvdom informacias.
misawvdomobasTan, rogorc msjelobis evris-
gaxsenebas da, aseve, msgavsi movlenebis
tikasTan, dakavSirebuli meore sirTule Tavs
ganmeorebis albaTobis gansazRvras uax-
iCens im SemTxvevaSi, roca masze gavlenas axdens
loesi eqvsi Tvis ganmavlobaSi. miRebuli
mexsierebaSi arsebuli informacia. erT-erTi
Sedegebis analizis safuZvelze dadginda,
kvlevis dros Seiswavlidnen kavSirs tele-
rom warsuli movlenebis gaxsenebaze
vizoris yurebasa da SeerTebuli Statebis
gavlenas axdens guneba-ganwyobileba,
mosaxleobis saSualo keTildReobis Sefasebas
xolo am ukanasknelis Sesabamisi mogo-
Soris (O’Guinn & Shrum, 1997). adamianebi, romlebic
nebebi gansazRvravs momavlis Sesaxeb
ufro xSirad uyureben „dinastiisa~ da „dalasis~
msjelobas. karg guneba-ganwyobilebaze
tipis serialebs, fiqroben, rom bevr amerikel
myofi cdis pirebi ixsenebdnen sasiamovno
diasaxliss aqvs televizori an hyvas mosamsa-
movlenebs da fiqrobdnen, rom momavalSi
xureebi. mkvlevrebis azriT, es korelacia imiT
ufro meti sasiamovno da naklebi usia-
aixsneba, rom satelevizio programebi qmnis
movno movlena moxdeboda (MacLeod &
keTildReobis ararealur warmodgenas, romelic
Campbell, 1992).
advilad misawvdomia mudmivi mayureblisaTvis.
ganvixiloT meore magaliTi: adamianis msjeloba
am eqsperimentiT naCvenebia, Tu ra gavlenas sxvadasxva qveynis mosaxleobis Sesaxeb (Brown
axdens msjelobaze mexsierebisaTvis xelmisaw- & Siegler, 1992). SegiZliaT Tu ara ganalagoT es
vdomi informaciis tipi. mniSvnelovan samomavlo oTxi qveyana mosaxleobis raodenobis mixedviT
sakiTxebze msjelobisas unda gaiTvaliswinoT mciredan didisken:
guneba-ganwyobilebis gavlena TqvenTvis misaw- a. SvedeTi
vdom informaciaze da hkiTxoT sakuTar Tavs:
b. indonezia
,,aris Tu ara raime specifikuri Cems guneba-
c. israeli
ganwyobilebaSi, rac gavlenas moaxdens mex-
sierebidan amotanil informaciaze?~ d. nigeria
kvlevebis safuZvelze dadginda, rom, rac
ufro meti icis adamianma qveynis Sesaxeb, miT
ufro maRalia mis mier populaciis raodenobis
Sefaseba. garda amisa, mniSvnelovani korelaciaa
qveynebis Sesaxeb codnasa da imas Soris, Tu
ramdenjer iyo is naxsenebi ,,niu iork taims~-is
statiebSi mimdinare wels (sxvaTa Soris, swori
pasuxia: israeli, SvedeTi, nigeria, indonezia.
SegiyvanaT Tu ara SecdomaSi misawvdomobam)?
rogorc Cans, Znelia endoT Tqvens kognitur
procesebs, radgan masmedia TqvenTvis xarveziani
Tavi 9 / kognituri procesebi

monacemebis mowodebas uzrunvelyofs. miuxe-


davad amisa, mniSvnelovani daskvnis gamotanamde,
informaciis wyaros gadamowmebiT Tqven SegiZ-
liaT Tavi daaRwioT misawvdomobis gavlenas.
darwmunebuli xarT, rom rasac fiqrobT, Tqven-
Tvis namdvilad cnobilia?

reprezentaciuli evristika
rodesac msjeloba reprezentaciul evris-
tikas eyrdnoba, Tqven iTvaliswinebT kategoriis
arsebiT niSnebs. magaliTad, Tu sagani an
350 movlena am Tu im kategoriisaTvis damaxa-
warmatebul ierusalimel iurists, kolegebis ganvixiloT, magaliTad, 9.17. suraTze mocemu-
azriT, axirebuli xasiaTi aqvs, ris gamoc ar
li warmatebuli iuristis daxasiaTeba. gaiTva-
SeuZlia jgufSi muSaoba. warmatebul karieras
isini mis konkurentunarianobasa da energiulobas liswineT zemoT aRwerili eqsperimentis Sede-
ukavSireben. igi gamxdari, saSualo simaRlis ada- gebi Tqvens yoveldRiur cxovrebaSi. nu `gamoeki-
miania; yuradRebas aqcevs sakuTar garegnobas da
aris amayi. kviraSi ramdenime saaTs uTmobs Tavisi debiT~ yvelaze tipur reprezentatul arCevans,
sayvareli sportis saxeobas. sportis romeli sa- sanam ar SeiswavliT yvela danarCeni alter-
xeobiTaa igi dakavebuli?
nativis struqturas.
a. swrafi siaruliT
b. burTis TamaSiT
c. CogburTiT saidan
d. msubuqi aTletizmiT da mindvris TamaSebiT
viciT

reprezentatuloba gavlenas axdens


msjelobaze
erT-erT eqsperimentSi cdis pirebs mie-
savaraudod
sworia ufro metis wodebodaT 9.17 suraTze mocemuli pasu-
momcveli kategoria. xebis CamonaTvali da eZleodaT 45 do-
laris mogebis SesaZlebloba. amisaTvis
maT swori pasuxisaTvis unda mieniWebinaT
cifri `1". Tqven romel variants amoir-

9.17
suraTi CevdiT? Tu Tqvenc iseve fiqrobT, rogorc
monawileTa umravlesoba, Tqven dakargavT
45 dolars, radgan Tqveni pasuxi iqneba
reprezentaciuli evristikis `CogburTi~ da ara `burTiT TamaSebi~.
gamoyeneba
9.17 suraTis qveda nawilidan Cans, Tu
reprezentaciuli evristikis gavleniT umrav- ratom ver iqneba CogburTi kargi fsoni.
lesoba miiCnevs, rom advokatis sayvareli
sporti CogburTia, Tumca, rogorc suraTzea is Sedis `burTiT TamaSebis~ kategoriaSi.
naCvenebi, ufro sworia `burTiT TamaSebis~ cdis pirebis azriT, CogburTi ukeTesi
dasaxeleba, radgan igi CogburTsac moicavs.
pasuxia, radgan mas aqvs sportuli TamaSis
yvela is Tviseba, romelsac iuristi
siaTebeli niSniT xasiaTdeba, misi am kategori- iTamaSebda (upiratesobas mianiWebda). rep-
isadmi mikuTvneba xdeba. evristikis es tipi rezentatulobaze dafuZnebuli es msje-
nacnobi unda iyos TqvenTvis. is gulisxmobs loba monawileebs ubiZgebs, ugulebelyon

msjeloba da gadawyvetilebis miReba


warsuli gamocdilebis safuZvelze msjelobis sxva tipis informacia, kerZod, kategoriis
agebas mocemul, msgavs pirobebSi, rac induq- struqtura. am pasuxis amorCevis SemTxve-
ciuri daskvnis arss warmoadgens. vaSi mogebuli Tanxa 45 dolaria (Bar-Hille
urTierTSeTanxmebuli maxasiaTeblebisa da & Neter, 1993).
kategoriebis Sesaxeb informaciis arsebobis
dros, mizanSewonilia msjelobis ageba msgav-
ganvixiloT reprezentatulobis meore maga-
sebis mixedviT. amrigad, gadawyvetilebis miRe-
liTi, romelsac, agreTve SeuZlia gavlena moax-
bisas, SeudgeT Tu ara varjiSs sportis iseT
dinos Tqven mier dadebul fsonebze. warmoid-
axal saxeobaSi, rogorica paraSutiT xtoma,
gineT, SesaZlebloba geZlevaT, monawileoba
mizanSewonili iqneba gansazRvroT, Tu ramdenad
miiRoT latareis gaTamaSebaSi. gasamarjveblad
hgavs is sportul saxeobaTa im kategorias,
romelic adre gizidavdaT. Tumca, rogorc reprezentaciuli evristika -(Representativeness
qvemoT naxavT, msgavsebam SeiZleba SecdomaSi heuristic) – kognituri strategia, romelic
SegiyvanoT, Tu misi gavleniT yuradRebas ar miakuTvnebs obieqts garkveul kategorias, am
miaqcevT sxva mniSvnelovan informacias (Kahne- kategoriisaTvis damaxasiaTebeli ramdenime
mean & Tversky, 1973). niSnis safuZvelze.
351
Tqven unda SearCioT sam mocemul ricxvSi gamravlebas, rac ukve sakmaod did ricxvs
cifrTa swori Tanmimdevroba, anu am cifrebidan gaZlevT. Semdegi moqmedebis SesrulebiT Tqven
romelze Rirs, Tqveni azriT, fsonis dadeba? isev nawilobriv pasuxs miiRebT da ganagrZobT
859 101 333 magaliTis amoxsnas. tverski da kanemani (Amos
Tversky & Daniel Kahneman, 1974) eqsperimentis mona-
574 948 772
wileebs aZlevdnen identuri problemis or
Tu Tqven moTamaSeebis umravlesobas hgavxarT,
variants. pirveli variantis SemTxvevaSi pasu-
Tavs aaridebT im ricxvebs, romlebSic cifrebi
xebis mediana Seadgenda 512-s, xolo meore va-
meordeba, radgan nakleb savaraudoa, rom es
riatis SemTxvevaSi _ 2,250-s (swori pasuxia 40320).
ricxvebi SemTxveviTi Tanmimdevrobis reprezen-
rogorc Cans, nawilobrivi Sefaseba (5 wamis
tatuli iyos. sinamdvileSi samcifriani ri-
ganmavlobaSi Sesrulebuli moqmedebebis pasuxi)
cxvebis 27%-s, sadac TiToeuli cifri aRebulia
gavlenas axdens saboloo Sefasebaze: rac ufro
SemTxveviTad diapazonidan 0-dan 9-is CaTvliT,
didia nawilobrivi (arasruli) pasuxi, miT ufro
eqneba ganmeorebiTi cifrebi. miuxedavad amisa,
didia saboloo Sefaseba. A
gaTamaSebaSi „Indiana pick-3" 15 dRis ganmavlobaSi
am martivi magaliTis amoxsniT Cven davasa-
monawileTa mxolod 12.6%-ma airCia ricxvi
buTeT „Ruzis~ efeqtis arseboba. raime movlenis
ganmeorebadi cifrebiT (Holtgraves & Skeel, 1992).
an Sedegis Sesaxeb msjeloba, romelic emyareba
imis gamo, rom azartuli TamaSebis situaciebis
„Ruzis~ evristikas, sakmarisi ar aris. misi
umravlesoba winaswar mofiqrebulia, umjobesia,
gamoyeneba ganapirobebs Sedegis realuri mniS-
maT sifrTxiliT moekidoT. umeteswilad, ada-
vnelobis gadafasebas an verSefasebas. „Ruzis~
mianebs imedi aqvT, rom reprezentatulobis mixe-
evristikis gamoyeneba mizanSewonili ar aris,
dviT da ara realur albaTobaze dayrdnobiT
roca Tavdapirveli Sefaseba Seicavs mocemuli
gaakeTeben momgebian arCevans.
msjelobisaTvis WeSmaritad relevantur in-
formacias. miuxedavad amisa, im SemTxvevaSic
„Ruza amoRebulia!~ ki, roca mocemuli informacia aSkarad naklebad
mniSvnelovani an saerTod usargebloa, ada-
evristikis mesame formis gasacnobad, scadeT
mianebi „Ruzis~ efeqtis Zlier zegavlenas
azrovnebis eqsperimentis Catareba. daiwyeT
ganicdian.
qvemoT mocemuli magaliTis amoxsna da 5 wamis
Semdeg dawereT miaxloebiTi pasuxi.
1 x 2 x 3 x 4 x 5 x 6 x 7 x 8 = _____
saidan

5 wamSi Tqven, albaT, SeZlebT ramdenime


viciT
moqmedebis Sesrulebas da miiRebT arasrul
SemTxveviTi `Ruza~ cvlis Sefasebas
pasuxs, SesaZloa, 24-s, Semdeg ki gamoiyvanT
saboloo pasuxs. erT-erT eqsperimentSi studentebs mia-
axla scadeT Semdegi magaliTis amoxsna: niWes pirobiTi saidentifikacio nomrebi
Tavi 9 / kognituri procesebi

(1,928-dan 1,935-mde), romlebic instruqciis


8 x 7 x 6 x 5 x 4 x 3 x 2 x 1 = _____
mixedviT unda gadaeweraT Tavis kiTxva-
im SemTxvevaSic ki, Tu Tqven SeamCnevT, rom rebze (sakontrolo jgufis studentebi
es sapirispiro mimarTulebiT dalagebuli igive ar iRebdnen nomrebs). am ricxvze studen-
ricxvebia, naxavT, rom miRebuli Sedegi sakmaod tebis yuradRebis gasamaxvileblad sxvada-
gansxavebuli iqneba. albaT, magaliTis amoxsnas sxva saSualebas (magaliTad, sTxovdnen
daiwyebT Semdegi moqmedebis SesrulebiT - 8 X 7 aReniSnaT, iyo Tu ara is 1,940-ze meti)
da miiRebT 56-s; Semdeg, SeecdebiT 56-is 6-ze mimarTavdnen, magram saidentifikacio no-
meri naTlad iyo gansazRvruli, rogorc
„Ruzis~ evristika (Anchoring Heuristics) – zogier- sxva nebismieri pasuxisTvis irelevanturi.
Ti movlenis an Sedegis mniSvnelobis Sesaxeb mogvianebiT, studentebs sTxovdnen, Seefa-
msjelobisas misi sawyisi mniSvnelobis gada- sebinaT adgilobriv sainformacio broSu-
352
faseba an verSefaseba.
raSi mocemul eqimTa ricxvi. pasuxebze gadawyvetilebis miRebis
aSkara gavlena moaxdina absoluturad
fsiqologia
irelevanturma, pirobiTma „Ruzam~. studen-
tebi, romlebmac yuradReba gaamaxviles warmogidgenT gadawyvetilebis miRebaze
pirobiT saidentifikacio nomrebze, fiq- fsiqologiuri faqtorebis gavlenis TvalsaCino
roben, rom broSuraSi mocemuli eqimebis magaliTs. ganvixiloT problema, romelic
raodenoba didia – 631, vidre sakontrolo mocemulia 9.7 cxrilis pirvel nawilSi. waiki-
jgufis studentebis – 219. im SemTxvevaSic TxeT instruqcia da airCieT A an B varianti.
ki, roca studentebs specialurad afrTxi- axla am problemis meore naSilSi warmodgenil
lebdnen, rom saidentifikacio nomerma variants gaecaniT. xom ar SecvlidiT arCevans?
SeiZleba gavlena moaxdinos Sefasebaze, eqsperimentul pirobebSi studentebi kiTxu-
maTi Sefaseba gacilebiT maRali iyo (539), lobdnen am problemis erT-erT versias (Shafir,
vidre sakontrolo jgufSi gaerTianebul 1993). roca maT pirvel nawilSi ekiTxebodnen,
studentTa mier micemuli Sefaseba (219) Tu romel variants amjobinebdnen, studentebis
(Wilson et al., 1996.). 67% irCveda B variants, xolo, rodesac studen-
tebs sTxovdnen, gaeuqmebinaT arCevani, es
maCvenebeli 52%-mde ecemoda (48% auqmebs B vari-
es ukanaskneli Sedegebi namdvilad imsaxu- ants). ratom aris es cvlileba ucnauri? Tu
reben yuradRebas: gafrTxilebac ki ar aRmoCnda yuradRebiT gadaxedavT problemis orive versias,
sakmarisi. gamyidvelebi Zalian xSirad iyeneben naxavT, rom maT Soris araviTari gansxvaveba ar
„Ruzis~ efeqts, roca cdiloben dagarwmunon, aris. erTi SexedviT, Tqven SeiZleba ifiqroT,
iyidoT produqcia. magaliTad, Tqven apirebT rom msgavsma informaciam imave gadawyveti-
axali magnotofonis yidvas. gamyidvelma SeiZ- lebamde unda migiyvanoT, magram adamianebi ase
leba giTxraT: ,,Tqven varaudobT 1 000 an 2 000 ar iqcevian. rogorc Cans, ,,upiratesobis~
dolaris gadaxdas, ara?~ mas Semdeg, rac maRal miniWebis SemTxvevaSi adamianTa yuradReba
fasze ganewyobiT, realuri fasi (magaliTad koncentrirebulia arCevanis pozitiur mxareebze
599, 99 dolari) ukve mizanSewonilad geCvenebaT. _ Tqven agrovebT aSkara damamtkicebel sabuTebs
vfiqrobT, am nawilis wakiTxva dagexmarebaT, raRacis sasargeblod maSin, roca ,,gauqmebis~
Tavidan aiciloT „Ruzis~ uaryofiTi gavlena; moTxovnis SemTxvevaSi yuradRebis koncentri-
rac mTavaria, Tqven gafrTxilebuli xarT, reba arCevanis negatiur aspeqtebze xdeba _
rom windaxeduleba gamoiCinoT. Tqven agrovebT informacias raRacis winaaRmdeg.
msjelobisas Tqven iyenebT evristikis iseT amitom, SesaZloa, Tqveni gadawyvetileba
saxeebs, rogoricaa: xelmisawvdomoba, reprezen- Seicvalos.

msjeloba da gadawyvetilebis miReba


taciuloba da „Ruza~, radgan umravles Sem- aseTi sworxazovani magaliTi gviCvenebs, rom
TxvevaSi isini efeqturi da misaRebi msjelobis gadawyvetilebis miRebaze did gavlenas axdens
SesaZleblobas gaZlevT. situaciis gaurkvev- kiTxvis formulireba (Solvic, 1995), swored amitom
lobidan da Tqveni SezRuduli resursebidan saWiroa gadawyvetilebis miRebis fsiqologiuri
gamomdinare, Tqven, garkveulwilad, maqsimums aspeqtebis codna. Tqven unda SegeZloT Tqveni
akeTebT. Cven giCveneT, rom evristikam SeiZleba gadawyvetilebis Semowmeba, raTa darwmundeT,
Secdomamde migiyvanoT. mniSvnelovani daskvnis eqvemdebareba Tu ara is detalur analizs. am
gakeTebis dros SeecadeT gamoiyenoT es codna SemTxvevaSi Tqven SegiZliaT hkiTxoT sakuTar
da SeamowmoT sakuTari azrovnebis procesebi. Tavs: ,,rogor Seicvleboda Cemi arCevani ama Tu
gansakuTrebiT kritikulad miudeqiT sxvebis im variantis uaryofis da ara arCevis Sem-
SesaZlo mcdelobas, winaswari ganzraxviT ze- TxvevaSi?~ Tu romelime konkretul arCevans
gavlena moaxdinon Tqvens msjelobaze. axla erT SemTxvevaSi aniWebT upiratesobas, xolo
ganvixiloT gadawvetilebis miReba, rac xSirad meore SemTxvevaSi uaryofT, es imas niSnavs,
swored am msjelobis safuZvelze xdeba. rom mas aqvs rogorc dadebiTi, ise uaryofiTi

353
cxrili
9.7
fsiqologiuri faqtorebis gavlena gadawyvetilebis miRebaze

nawili 1: upiratesobis miniWeba nawili 2: uaryofa

1. warmoidgineT, rom sagazafxulo Svebulebis 2. warmoidgineT, rom sagazafxulo Svebulebis dros


dros apirebT erTi kviriT sadme Tbil apirebT erTi kviriT sadme Tbil adgilas wasvlas.
adgilas wasvlas. Tqven gaqvT ori arCevani, Tqven gaqvT ori arCevani, romelic iafi gijdebaT.
romelic iafi gijdebaT. turistul bro- Tqven orive dajavSnuli gaqvT, magram erT-erTi
SuraSi am ori adgilis Sesaxeb mocemuli unda gaauqmoT. turistul broSuraSi am ori adgi-
informacia sakmaod mwiria. mocemul infor- lis Sesaxeb mocemuli informacia sakmaod mwiria.
maciaze dayrdnobiT, romel adgils amoir- mocemul informaciaze dayrdnobiT romeli adgi-
CevdiT dasasveneblad? lis javSans gaauqmebdiT?

adgili A saSualo amindi adgili A saSualo amindi


saSualo sanapiro saSualo sanapiro
saSualo donis sastumro saSualo donis sastumro
wylis zomieri temperatura wylis zomieri temperatura
RamiT zomieri garToba RamiT zomieri garToba

adgili B bevri mzis sxivebi adgili B bevri mzis sxivebi


brwyinvale sanapiroebi da brwyinvale sanapiroebi da
marjnis rifebi marjnis rifebi
ultraTanamedrove sastumro ultraTanamedrove sastumro
Zalian civi wyali Zalian civi wyali
Zalian Zlieri qari Zalian Zlieri qari
RamiT aranairi garToba RamiT aranairi garToba

mxareebi. bolos dasviT kiTxva: `misaRebia Tu


dolariT gazrdas, maSin rogor xasiaTze dad-
ara es arCevani?~ es Tqveni kritikuli azrovnebis
gebiT? uecrad SeiZleba iseTi gancda dageuf-
unarebis ganviTarebis mniSvnelovan safexurs
loT, TiTqos fuli dakargeT, radgan 1 000
warmoadgens.
dolari gacilebiT naklebia, vidre Tqven elo-
arCevanis forma diT; Tumca, orive SemTxvevaSi 1 000 dolariT
gadawyvetilebis miRebis erT-erT yvelaze mets miiRebdiT weliwadSi _ obieqturad, Tqven
bunebriv gzas imis gansazRvra warmoadgens, Tu zustad erTnair mdgomareobaSi iqnebodiT, magram
romeli arCevani mogvitans udides sargebels, fsiqologiuri efeqti Zalian gansxvavebulia.
an umcires danakargs. ase rom, Tu SemogTavazeben ai, ratom aris mniSvnelovani orientirebi
5 an 10 dolars, yovelgvari yoymanis gareSe gadawyvetilebis miRebisas (Kahneman, 1992). ras
mixvdebiT, rom ukeTesia 10 dolaris arCeva. ganvixilavT mogebad da ras _ danakargad,
situacias arTulebs is, rom sargeblis da dana- nawilobriv, ganisazRvreba molodinebiT 1 000
dolaris an 10 000 dolaris momateba _ romelzec
Tavi 9 / kognituri procesebi

kargis aRqma xSirad damokidebulia imaze, Tu


ra formiTaa arCevani mocemuli. „forma~ warmoad- orientirebulia adamiani (am SemTxvevaSi gada-
gens arCevanis detalur aRweras. warmoidgineT, wyvetileba SeiZleba exebodes samsaxurSi dar-
rom gekiTxebian: `ramdenad gagaxarebdaT xel- Cenas).
fasis gazrda 1 000 dolariT?~ Tu Tqven ar axla ganvixiloT SedarebiT rTuli maga-
elodebodiT xelfasis momatebas, es didi miRweva liTi, romelSic `formireba~ ufro mniSvne-
iqneba da Zalian gagabednierebT, magram manamde lovan gavlenas axdens gadawyvetilebis mi-
Tu ramdenimejer Segpirdnen xelfasis 10 000 Rebaze. 9.8 cxrilSi Tqven filtvis simsivnis
mkurnalobis meTodis arCeva gevalebaT _
operacia an radioTerapia. pirvelad waikiTxeT
forma (Frame) – arCevanis gansakuTrebuli aRwera.
gadawyvetilebis miRebaze da arCevanis gake- `gadarCenis~ formiT warmodgenili problema
Tebaze gavlenas axdens arCevanis formulireba, da airCieT mkurnalobis strategia; Semdeg ki
354 misi ama Tu im kuTxiT warmodgena. `sikvdilianobis~ formiT gadmocemuli igive
problema da naxeT, SecvliT Tu ara Tqvens
arCevans. yuradReba miaqcieT, rom monacemebi
obieqturad erTi da igivea, gansxvaveba mxolod
statistikuri monacemebis aRweraSia, romelic
mkurnalobis TiToeuli meTodisaTvis gadarCenis
an sikvdilianobis terminebiTaa warmodgenili.
cdis pirebis mier mkurnalobis meTodis arCe-
vaze mniSvnelovan gavlenas axdens mogebaze da
danakargze fokusireba. problemis `gadarCenis~
formiT miwodebis SemTxvevaSi radioTerapias
cdis pirTa 18% irCevs, `sikvdilianobis~ kuTxiT
miwodebis SemTxvevaSi ki – 44%. `formirebis~
es efeqti erTnair gavlenas axdens gadawyve- wakiTxvis Semdeg maTi rekomendacia iyo
tilebis miRebaze klinikuri pacientebis, sta- daaxloebiT 78,968 dolaris odenobis ja-
tistikis mcodne biznes studentebisa da gamoc- rima (Dunegenm 1996). rogorc xedavT,
dili eqimebis jgufebSi (McNeil et al., 1982). ramdenime sityvam mniSvnelovani gavlena
es magaliTi mniSvnelovania imdenad, ram- iqonia gadayvetilebis miRebaze.
denadac masSi asaxulia Tqveni realuri cxov-
rebisaTvis damaxasiaTebeli gaurkvevloba. rogor SegviZlia aseTi Sedegebis sakuTar
cxovrebaSi gamoyeneba? realur samyaroSi
gadawyvetilebis miReba gixdebaT, romelic
saidan momavlis Sesaxeb Tqvens sakuTar an sxvebis
viciT mosazrebas (varauds) eyrdnoba. aseT SemTxvevebSi,
scadeT problemis rogorc mogebis, ise wagebis
msjeloba cudi saqmianobis Sesaxeb kuTxiT ganxilva. warmoidgineT, magaliTad, rom
warmoidgineT, rom Tqven gTxoven, mo-
nawileoba miiRoT disciplinarul komi-
siaSi, romelmac unda gadawyvitos, Tu ra
cxrili
9.8
TanxiT daajarimos kompania, romelic rek-
lamis saSualebiT mcdar informacias formirebis (gadmocemis) efeqti
avrcelebda. moaxdens Tu ara gavlenas gadarCena
sakiTxis miwodebis forma Tqvens gada-
operacia. 100 adamianidan postoperaciul periodSi
wyvetilebaze? eqsperimentSi kompaniis jer kidev cocxalia 90, erTi wlis Semdeg – 68, xolo

msjeloba da gadawyvetilebis miReba


saqmianoba warmodgenili iyo erT Sem- xuTi wlis Semdeg _ mxolod 34.

TxvevaSi dadebiTi kuTxiT (magaliTad, radioTerapia. radioTerapiiT mkurnalobis procesSi


100 adamianidan yvela cocxali rCeba; erTi wlis Semdeg
,,20%-ia imis Sansi, rom organizaciam ar cocxalia 77 adamiani, xolo xuTi wlis Semdeg – 22.
icoda reklamaSi mcdari informaciis mkurnalobis romel meTods airCevdiT: operacias Tu
Sesaxeb~), xolo, meore SemTxvevaSi - nega- radioTerapias?
tiuri kuTxiT (magaliTad, `80%-ia imis sikvdilianoba
Sansi, rom organizaciam icoda reklamaSi
operacia. 100 adamianidan operaciis dros an mis Sem-
mcdari informaciis Sesaxeb~). xedavT, rom dgom periodSi iRupeba 10 adamiani, operaciidan erTi
orive gancxadeba zustad erTi da igive wlis ganmavlobaSi – 32, xuTi wlis ganmavlobaSi ki –
66.
informacias gvawodebs? cdis pirebi,
romlebic kiTxulobdnen pozitiuri radioTerapia. radioTerapiiT mkurnalobis procesSi
100 adamianidan arc erTi ar daRupula; mkurnalobidan
kuTxiT miwodebul gancxadebas, iZleodnen erTi wlis ganmavlobaSi daiRupa 23 adamiani, 5 wlis
daaxloebiT 40,153 dolaris odenobis ganmavlobaSi ki – 78.

jarimis rekomendacias maSin, roca nega- mkurnalobis romel meTods airCevdiT: operacias Tu
radioTerapias?
tiuri formiT miwodebuli gancxadebis
355
gatareba, romelsac dRemde warmateba moaqvs~ ;
cxrili
9.9 oponents SeuZlia mis sawinaaRmdegod Tqvas,
rom ,,mas eSinia axali ideebis.~ erTi kandidati
gadawyvetilebis aversia SeiZleba ambobdes: ,,es politika ekonomiur
A. warmoidgineT, rom Tqven `sidipleeris~ yidvas aRmavlobamde migviyvans.~ misi oponenti ki
apirebT, magram gadawyvetili ar gaqvT, Tu romeli SeiZleba SeewinaaRmdegos: ,,es politika sazianoa
modeli iyidoT. maRaziaSi, sadac gamocxadebulia
erTdRiani fasdakleba. isini gTavazoben popu- garemosaTvis.~ xSir SemTxvevaSi orive marTals
laruli firmis _ SONY-s `sidipleers~ sul raRac ambobs _ erTi da igive politika SeiZleba
99 dolarad, rac sakmaod iafia mis Tavdapirvel
fasTan SedarebiT. rogor moiqceviT? ekonomikisaTvis kargi aRmoCndes, magram gare-
1. iyidiT SONY-s `sidipleers~. mosTvis _ saziano. aseT dros formis damajereb-
lobas mniSvnelovnad gansazRvravs adamianis
daicdiT, sanam ar gaerkveviT sxva modelebSi.
biografia (Tversky & Kahneman, 1981; Vaughan & Seifert,
B. warmoidgineT, rom Tqven `sidipleeris~ yidvas 1992). amgvarad, gadawyvetilebis miRebaze
apirebT, magram gadawyvetili ar gaqvT, romeli
modeli iyidoT. maRaziaSi, sadac gamocxadebulia gamonaTqvamis formulirebis gavlenis codna
erTdRiani fasdakleba, gTavazoben popularul dagexmarebaT imis gagebaSi, Tu ra ganapirobebs
firmis _ SONY-s `sidipleers~ sul raRac 99
dolarad da umaRlesi xarisxis AIWA `sidipleers~ msgavs situaciebSi erTmaneTisagan radikalurad
159 dolarad. orive modelis fasi bevrad ufro gansxvavebuli gadawyvetilebebis miRebas. Tu
dabalia maT Tavdapirvel fasTan SedarebiT. rogor
moiqceviT? Tqven sxva adamianebis qcevis gagebis survili
gaqvT, SeecadeT ifiqroT imaze, Tu rogor
1. iyidiT AIWA -s `sidipleers~.
moaxdines am adamianebma gadawyvetilebis for-
2. iyidiT SONY-s `sidipleers~.
mireba.
daicdiT, sanam ar gaerkveviT sxva modelebSi.

gadawyvetilebisTvis Tavis arideba


Tqven axali manqanis yidvas apirebT. gamyidveli (aversia)
Seecdeba, yvelaferi warmogidginoT mogebis
kuTxiT: `qsenoni~-s 78%-s SekeTeba ar sWirdeba warmoidgineT, rom Tqven didi Sromis Semdeg
pirveli wlis ganmavlobaSi!~ Tqven SegiZliaT sxvadasxva kuTxiT SeafaseT alternativebi. ra
mis mier mowodebuli informaciis perefrazi- moxdeba Semdeg? SeiZleba aRmoaCinoT, rom ar
reba: ,,22%-s esaWiroeba SekeTeba pirvel wels!~ gindaT gadawyvetilebis miReba. 9.9. cxrilSi
cvlis Tu ara axali formulireba Tqven mier aRwerilia iseTi pirobebi, romlebmac SeiZleba
situaciis aRqmas? es savarjiSoa, romelic rea- gamoiwvion gadawyvetilebis miRebis survilis
lur cxovrebaSi gamogadgebaT. dakargva. ganvixiloT A nawilSi mocemuli
manqanis gamyidvelis SemTxveva im situaciis situacia, ras airCevdiT? mkvlevrebma aRmoaCines,
saukeTeso magaliTia, rodesac viRac cdilobs rom mxolod cdis pirTa 34% ambobs, rom
informaciis iseTi formiT mowodebas, romelic moicdian, sanam ufro met informacias ar
saSualebas miscems mas, sasurveli gavlena miiReben (Tversky & Shafir, 1992); axla ganvixiloT
B nawilSi aRwerili odnav Secvlili situacia.
Tavi 9 / kognituri procesebi

moaxdinos Tqvens gadawyvetilebaze. aseTi ram


sistematurad xdeba Cvens cxovrebaSi. magaliTad, gsurT Tu ara Tqveni arCevanis Secvla? sinam-
yovelTvis, arCevnebis moaxloebisas, ori mowi- dvileSi cdis pirTa 46%, vinc es varianti
naaRmdege kandidati cdilobs sakuTari Tavisa waikiTxa, ambobs, rom daicdis, sanam damatebiT
da sxvadasxva sakiTxebis Sesaxeb informacia informacias ar miiRebs. ra xdeba? (rogor ggo-
warmoadginos ise, rom amomrCevelTa simpaTia niaT, ratom?) Cveulebriv, Tqven eliT, rom axali
daimsaxuros. erTma kandidatma SeiZleba Tqvas: alternativis damateba Seamcirebs sxva alter-
`vTvli, rom unda gavagrZelo im politikis nativis xvedriT wils. Tu magaliTad, poli-
tikur arenaze Semodis mesame kandidati, sava-
gadawyvetilebisTvis Tavis arideba (aversia)
raudoa, rom igi xmebis garkveul raodenobas
(Decision aversion) _ gadawyvetilebis miRebisagan
waarTmevs pirvel ors; Tumca, am SemTxvevaSi
Tavis aridebis tendencia; rac ufro rTulia
gadawyvetilebis miReba, miT metia misgan gan- mesame SesaZleblobis gaCena 12%-iT zrdis erT-
356 ridebis albaToba. erTi pirveli arCevanis xvedriT wils. ra xdeba?
aseTi Sedegi SesaZlebelia im SemTxvevaSi, TviTon gadawyvitoT TqvenTvis mniSvnelovani
roca Znelia gadawyvetilebis miReba. rodesac problemebi. nu daarwmunebT sakuTar Tavs imaSi,
cdis pirebs miewodebodaT problemis iseTi rom Zalian rTuli problemis winaSe dgaxarT
varianti, sadac maT damatebiT, dabalxarisxiani da ar SegiZliaT gadawyvetilebis miReba.
`sidipleeris~ arCevis SesaZlebloba aqvT, ZiriTadad iqonieT Tqvens kognitur procesebze
monawileTa mxolod 24% ambobs, rom daicdian, damyarebuli msjelobebis imedi da gamoiyeneT
sanam axal informacias ar miiReben. am maCve- isini Sesaferisi arCevanis gasakeTeblad!
neblis Semcireba (da ara gazrda) imiT aixsneba, am Tavis dasawyisSi Cven movitaneT citata
rom `sonis~ arCeva advilia, Tumca, arCevanis elen keleris publikaciidan _ ,,azris
gakeTeba `sonis~ SedarebiT iaffasian modelsa dabrunebiT gancdili mRelvareba~; Semdeg
da umaRlesi xarisxis `aivas~ Soris rTulia. ganvixileT sxvadaxsva kognituri procesi _
ufro mosaxerxebelia, gadavdoT gadawyveti- metyveleba, vizualuri Semecneba, problemis
lebis miReba da davelodoT axal informacias. gadaWra, azrovneba, msjeloba da gadwyvetilebis
miuxedavad individualuri gansxvavebebisa, miReba _ da vimedovnebT, rom Tqven dafiqrdebiT
adamianTa umravlesobisaTvis damaxasiaTebelia im sixarulze, romelsac es unarebi ganiWebT.
gadawyvetilebis miRebis Tavidan acilebis SeecadeT, isargebloT elen keleris gamocdi-
sakmaod Zlieri tendencia, rac ganpirobebulia lebiT da ar moepyroT Tqvens SemecnebiT pro-
ramdenime fsiqologiuri faqtoris zemoqmedebiT cesebs, rogorc TavisTavad arsebuls; ifiqreT
(Bettie et al., 1994): Tqveni azrovnebis Sesaxeb, daasabuTeT Tqveni
 adamianebs ar uyvarT iseTi gadawyvetilebis argumentebi da a.S. Tqven asaxavT adamianuri
miReba, romlis Sedegadac zogs eqneba meti yofis arss.
sasurveli keTildReoba, zogs ki – naklebi;

 adamianebs SeuZliaT, winaswar ganWvriton, Sejameba


rogor inaneben, Tu maT mier gakeTebuli arCevani
msjelobaze Catarebuli gamokvlevebi gviC-
ufro cudi aRmoCndeba, vidre is, romelic maT
venebs, rom adamianebi ufro xSirad eyrdnobian
ar gaakeTes;
evristikul da ara formalur analizs. evris-
 adamianebs ar surT, pasuxismgebelni iyvnen tikis xelmisawvdomoba gulisxmobs, rom
im gadawyvetilebaze, romelsac SeiZleba cudi adamianebi akeTeben daskvnas im informaciis
Sedegi hqondes; safuZvelze, romelic Tavisuflad misawvdomia
 adamianebs ar moswonT gadawyvetilebis mexsierebaSi. evristikis reprezentatulobis
miReba sxvebis magivrad. mixedviT, daskvna emyareba ama Tu im sagnis an
movlenis ama Tu im kategoriis arsebiTi niS-

msjeloba da gadawyvetilebis miReba


im pirobebis gansazRvris mizniT, romlebSic nebis gansazRvras. `Ruzis~ evristikis mixedviT,
adamianebi eZeben gadawyvetilebas, SegviZlia adamianebis msjelobis Sefasebis dazusteba
am ukanaskneli debulebis sapirispiros formu- sawyisi sidididan gamomdinare xdeba. kiTxvis
lireba. ramdenadac adamianebs ar uyvarT forma gavlenas axdens gadawyvetilebis miRebaze.
gadawyvetilebis miReba, isini ukeT grZnoben mkvlevrebi Tvlian, rom gadawyvetilebis
Tavs, Tu amas maT magivrad sxva gaakeTebs. es sirTule ganapirobebs gadawyvetilebisadmi
yovelTvis unda gaiTvaliswinoT. SeecadeT, antipatiur damokidebulebas.

357
sakvanZo
sakiTxebi
kogniciis Seswavla vizualuri kognicia SeiZleba SecdomaSi Segviy-
vizualuri reprezentaciebi vanos. gadawyvetilebis
kognitur fsiqologiaSi
SesaZloa gamoyenebul iqnes miRebaze gavlenas axdens
momuSave specialistebi
propoziciuli reprezenta- arCevanis SesaZlo varian-
Seiswavlian fsiqikur
ciebis Sesavsebad. tebis formireba.
procesebs da struqtu-
vizualuri reprezentaciebi fsiqologiuri zemoqmedebis
rebs, romlebic safuZ-
garemos vizualuri aspeq- gamo adamianebi avlenen
vlad udevs adamianis
tebis gaazrebis saSualebas rTuli gadawyvetilebis
aRqmis, metyvelebis, az-
rovnebis, problemis ga- gvaZlevs. miRebis ganridebis tenden-
daWris, msjelobisa da adamianebi qmnian vizualur cias.
gadawyvetilebis miRebis reprezentaciebs, romlebSic
unarebs. gaerTianebulia rogorc
im fsiqikuri procesebis verbaluri, ise vizualuri
ZiriTadi sakiTxebi
gamoyofis mizniT, rom- informacia. avtomaturi procesebi
lebic rTuli amocanis azrovneba
Sesrulebas udevs safuZ- algoriTmi
vlad, mkvlevrebi mimar- problemis gadaWra da gadawyvetilebis aversia
Taven reaqciis drois azrovneba gadawyvetilebis miReba
gazomvas. deduqciuri azrovneba
adamianebma unda gansazRvron
evristika
sawyisi mdgomareoba, mizani
eqspresiuli metyveleba
da is operaciebi, romlebic
metyveleba varaudi
saSualebas miscemT, sawyisi
adamianebs SeuZliaT az- induqciuri azrovneba
mdgomareobidan miaRwion
ris gamoTqma da naTqva- kognituri procesebi
mizans.
mis gageba. kognituri fsiqologia
logikur wesebze damyare-
gamonaTqvamis Sinaarsis kognituri mecnierebebi
buli wanamZRvrebis safuZ-
gansazRvra xdeba audito- kontrolirebadi procesebi
velze gakeTebuli daskvna
riis gaTvaliswinebiT. misawvdomobis evristika
deduqciuri azrovnebaa.
metyvelebis Secdomebi msmenelis gaTvaliswineba
induqciuri azrovneba gulis-
naTels hfens metyvele- msjeloba
xmobs daskvnis gakeTebas
bis dagegmvis bevr pro- paraleluri procesebi
xdomilebis albaTobis gaT-
cess. problemis gadaWra
valiswinebiT.
gamonaTqvamis Sinaarsis problemuri situacia
gageba – orazrovnebis reprezentaciuli evristika
seriuli procesebi
Tavi 9 / kognituri procesebi

daZleva – xdeba konteq- msjeloba da


stis mixedviT. forma
gadawyvetilebis miReba
mniSvnelobis mexsiere- funqcionaluri rigidoba
msjeloba da gadawyvetile- fsiqikuri ganwyoba
baSi Senaxuli reprezen-
bis miReba, ZiriTadad, efuZ- Ruzis evristika
taciebi efuZneba propo-
neba evristikas, romelic Semecneba
ziciebs, xolo maTi Sev-
adamians gadawyvetilebis xmamaRali fiqris oqmi
seba xdeba daskvniT (vara-
swrafad miRebis saSualebas avtomaturi procesebi
udiT).
aZlevs. azrovneba
ena, romelzec adamianebi
misawvdomobis, reprezenta- algoriTmi
laparakoben, SesaZloa
tulobisa da „Ruzis efeq- gadawyvetilebis aversia
gavlenas axdendes maT az-
tis~ arasworma gamoyenebam
rovnebaze.

358
358
inteleqti da inteleqtis Sefaseba

10
ra aris Sefaseba
• Sefasebis istoria
• formaluri Sefasebis
ZiriTadi niSnebi

inteleqtis Sefaseba
• inteleqtis testebis
istoriuli safuZvlebi
• IQ testebi
fsiqologia XXi saukeneSi:
Sefaseba internebtiT

inteleqtis Teoriebi
• inteleqtis fsiqomet-
riuli Teoria
• sternbergis inteleqtis
triarqiuli Teoria
• gardneris mravlobiTi
inteleqti da emociuri
inteleqti
inteleqtis politika
• jgufuri Sedarebebis
istoria
• memkvidreobiToba da IQ
• garemo da IQ
• kultura da IQ testebis
validoba
SemoqmedebiToba
• kreatulobis Sefaseba
da kavSiri inteleqtTan
• gansakuTrebuli
kreatuloba da
SeSliloba
Sefaseba da sazogadoeba
sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi 359
a dre, naklebad rTul droSi, imi-
saTvis, rom xeloba geswavlaT
da saqmianoba dagewyoT, ucvleli
gza Segirdidan ostatamde unda gagevloT. Tqven
bunebrivi procesis Sedegad gaxdebodiT sando
dizaineri, Tqven SeiZleba testis Sesruleba
dagavalon.
imis dadgenis mizniT, Tu zustad ras moiTxo-
ven damqiraveblebi da profesiuli organiza-
ciebi TavianTi TanamSromlebisa da wevrebisgan
xelosani da ar dagWirdebodaT nerviuloba da, sxvaTa Soris, imis dasadgenad, Tu ra saxis
imis gamo, rom gamxdariyaviT `serTificirebuli~ samuSaos Seveferebi me yvelaze metad, ocda-
da ori nomeri fanqriT SemogexazaT pasuxebi TerTmeti samsaxurebrivi Tu praqtikuli testi
`WeSmaritia~ an `mcdaria~ fsiqologiuri tes- gaviare. testebis klasifikacia metad mraval-
tis punqtze _ `me upiratesobas vaniWeb maRal ferovani iyo _ barmenebisaTvis, safosto manqanis
qalebs~. ara, mWedeli imitom iyo mWedeli, rom meqanikosebisaTvis, radiodiqtorebisaTvis, samog-
ubralod mWedeli iyo; meduqne vaWrobda, Tvle- zauro agentebisaTvis, geologebisaTvis, sagareo
bis ostati ki Tvlebs Wedavda. dRevandel, uwyebaTa moxeleTaTvis da federaluri gamoZi-
superracionalur da postindustriul samya- ebis biuros agentebisaTvis.
roSi Cven ricxvebs ufro vendobiT, vidre gamoc- Cemi Sedegebi yovelTvis ar iyo damaimedebeli.
dilebas, amitom nebismier Semosavlian sferoSi me Tavi gavarTvi mxolod sam tests.
muSaobisaTvis _ iqneba es iuristi Tu interieris
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

nawarmoebSi, `Tqven aRarasodes mouvliT umetes skolebSi maswavleblebi da administra-


ZaRlebs am qalaqSi~, eseisti henri alfordi torebi Tqveni cxovrebis adreul periodSi
(Henry Alford, 1993) zogierT im testsa da gamocdas cdiloben Tqveni inteleqtis gazomvas. yvelaze
aRwers, romelic man Semosavliani samsaxuris xSirad mizani imis gansazRvraa, Tu saklaso
Zebnisas gaiara. nebismierisaTvis, visac didi davalebebi ramdenad Seesabameba moswavleebis
gza gauvlia samsaxuris ZiebaSi, misTvis kargad inteleqtualur SesaZleblobebs, rac maT
nacnobi iqneba alfordis mier aRwerili iumo- garkveul moTxovnebs uyenebs, Tumca, rogorc
ristuli SemTxvevebi. damqiraveblebi TiToeuli Tqven, albaT, ukve SeniSneT, adamianis cxovrebaze
kandidatis `SesaZleblobis~ gansasazRvrad inteleqtis testirebis gavlena saklaso oTaxis
sxvadasxva tests iyeneben. zogjer Zalian Znelia farglebs scildeba.
testsa da samuSaos Soris kavSiris danaxva, am TavSi inteleqtis Sefasebis safuZvlebsa
Tumca, TiTqmis yovelTvis arseboben eqspertebi, da gamoyenebas SeviswavliT. mimovixilavT im
romlebic arwmuneben kompanias, rom testi zomavs wvlils, romelic fsiqologebma inteleqtis
relevantur gansxvavebebs kandidatebs Soris. sferoSi individualuri gansxvavebebis gagebaSi
Tu Tqven aSS-Si gaizardeT, savaraudoa, rom Seitanes. aseve, vimsjelebT azrTa im sxvada-
Tqveni `SesaZleblobebi~ bevrad ufro adre sxvaobaze, romelic aucileblad aRmocendeba,
gazomiliyo, vidre samsaxurs daiwyebdiT _ rodesac adamianebi am gansxvavebebis axsnas
360
iwyeben. Cveni yuradRebis centrSi iqneba, Tu
rogor muSaobs inteleqtis testebi, ra xdis
nebismier tests vargisad da ratom aris, rom
isini yovelTvis ar asruleben im saqmes,
romlisTvisac arian gankuTvnilni. dabolos,
davasrulebT piradi CanaweriT, romelSic
ganvixilavT fsiqologiuri Sefasebis rols
sazogadoebaSi.
Cvens fsiqologiuri Sefasebis zogadi gamo-
yenebis mokle mimoxilviT daviwyebT.

ra aris Sefaseba

fsiqologiuri Sefaseba gulisxmobs indi-


vidTa unarebis, qcevebisa da pirovnuli
maxasiaTeblebis Sesafaseblad zustad dadge-
nili procedurebis gamoyenebas. fsiqologiuri testebi saxelmwifo samoqalaqo samsaxurSi
Sefaseba xSirad ganixileba, rogorc indivi- daqiravebuli moxeleebis kompetenturobis
dualuri gansxvavebebis gazomva, radgan Sefa- gamosavlenad gamoiyeneboda iseT sferoebSi,
sebaTa umravlesoba adgens, Tu riTi gansxvav- rogoricaa iurisprudencia, samxedro saqme,
deba, an emsgavseba individi sxvebs mocemuli agronomia (an sasoflo-sameurneo saqme) da
niSnis mixedviT. fsiqologiuri testirebis geografia. mingis dinastiis periodSi (Cv. w.
ZiriTadi maxasiaTeblebis detalur ganxilvamde aR-iT 1368-1664ww.) saxelmwifo moxeleebis SerCeva
mokled mimovixiloT Sefasebis istoria. es samsafexuriani obieqturi SerCevis proceduraSi
istoriuli eqskursi dagexmarebaT, gaigoT miRebuli Sdegebis safuZvelze xdeboda. pirvel
Sefasebis rogorc sargebeli, ise SezRudvebi; etapze gamocdebi adgilobriv doneze tardeboda.
aseve, xels SegiwyobT, SeafasoT am sakiTxis im adamianebis 4%, romlebic warmatebiT abareb-
irgvliv arsebuli zogierTi dava. dnen gamocdebs, gamocdis meore etapze gadadiod-
nen, anu cxra dRisa da Ramis ganmavlobaSi
werdnen narkvevebs klasikur nawarmoebebze.
Sefasebis istoria mxolod 5%-s imaTgan, vinc abarebda am gamocdas,
ufleba eZleoda, gasuliyo testirebis saboloo
SefasebisTvis gankuTvnili formaluri etapze, romelic qveynis dedaqalaqSi tardeboda.
testebisa da meTodikebis ganviTareba SedarebiT
1800-iani wlebis dasawyisSi CineTSi arsebu-
axali saqmea dasavlur fsiqologiaSi, romelic
li SerCevis proceduras britaneli diploma-
farTo asparezze mxolod 1990-iani wlebis tebi da misionerebi akvirdebodnen da aRwerdnen.
dasawyisSi gamovida. Tumca, didi xniT adre,
Zalian male britaneTSi, mogvianebiT ki ameri-
vidre dasavluri fsiqologia daiwyebda adamian-
kaSi, saxelmwifi samoqalaqo samsaxuris per-
Ta Sesafasebeli testebis gamogonebas, Sefasebis sonalis SerCevisaTvis danergil iqna Cinuri
ra aris Sefaseba

meTodebi ukve arsebobda antikur CineTSi.


sistemis modificirebuli versiebi (Wiggins,1973).
faqtobrivad, CineTSi 4000 wlis win gamoiye-
inteleqtis testirebis ganviTarebis istoria-
neboda sakmaod daxvewili programa saxelmwifo Si erT-erTi mTavari adgili uWiravs inglisel
samoqalaqo samsaxurSi misaRebi moxeleebis
testirebisaTvis. saxelmwifo moxeleebs Tavian-
fsiqologiuri Sefaseba (Psychological assessment)
Ti kompetenturobis gamovlena yovel mesame
_ individTa unarebis, qcevisa da pirovnuli
wels moeTxovebodaT zepir gamocdaze. ori
maxasiaTeblebis Sesafasebelad arsebuli gan-
aTasi wlis Semdeg, hanis dinastiis dros, weriTi sazRvruli procedurebi. 361
aristokrats, ser frensis galtons (Sir Francis memkvidreobiTia, xolo aRzrdas minimaluri
Galton). misi wigni `geniosobis memkvidreobiToba~ gavlena aqvs inteleqtze. misi azriT, inteleqti
1869 wels gamoqveynda, romelmac mniSvnelovani darviniseul saxeobaTa SeguebasTan da, garkveul-
gavlena moaxdina testirebis meTodebis, wilad, moralur RirebulebebTan aris dakavSi-
Teoriebisa da praqtikis Semdgom ganviTarebaze. rebuli. galtoni cdilobda sazogadoebrivi
galtoni, romelic Carlz darvinis naTesavi politika genetikurad `uaresi~ (inferioruli)
iyo, adamianis qcevis Seswavlisas misi evoluci- da `saukeTeso~ (superioruli) adamianis cnebaze
is Teoriis gamoyenebas cdilobda. mas aintere- daefuZnebina. man Camoayaliba evgenikuri moZ-
sebda, Tu rogor da ratom gansxvavdebian raoba, romelic, evoluciuri Teoriis gamoye-
adamianebi erTmaneTisagan maTTvis damaxasiaTe- nebiT, adamianTa modgmis gaumjobesebas uWerda
beli unarebis mixedviT; agreTve, akvirvebda mxars da dadebiTad iyo ganwyobili biolo-
is, rom zogierTi adamiani niWieri da warmate- giurad superioruli adamianebis gamravlebisa
buli iyo, rogorc TviTon, xolo zogierTi ki da inferioruli adamianebis mxridan STamomav-
_ ara. lobaze uaris Tqmisadmi. galtoni werda: `arse-
galtoni iyo pirveli, romelmac wamoayena bobs mosazreba, xSir SemTxvevaSi sakmaod
oTxi mniSvnelovani idea inteleqtis Sefasebis usafuZvlo, inferioruli rasis TandaTanobiT
Sesaxeb. pirvelis mixedviT inteleqtis mixedviT gadaSendebis ideis gaumarTleblobis Sesaxeb~
gansxvaveba raodenobrivia da inteleqtis (Galton, 1883/1907, gv. 200).
xarisxis terminebiT aRiwereba. sxva sityvebiT es sakamaTo mosazrebebi mogvianebiT im
rom vTqvaT, maT Soris gansxvavebis dasafiqsireb- adamianebmac gamoTqves, romlebic Tvlidnen,
lad raodenobrivi mniSvnelobebi SeiZleba rom inteleqtualuri (superioruli) rasa
mieniWos adamianebis inteleqtis doneebs. meore, naklebad inteleqtualebis (inferiorebis) xarj-
adamianebs Soris inteleqtis mixedviT gansxva- ze unda gamravldes. am ideebis damcvelTa Soris
vebebi zaris formis mruds, anu normalur iyvnen amerikeli fsiqologebi godardi (Goddard)
ganawilebas qmnis. zaris formis mrudze adamian- da termeni (Terman), romelTa Teoriebsac
Ta umravlesobis maCvenebeli ganawilebis Sua mogvianebiT ganvixilavT. aseve, visaubrebT
nawilSi grovdeba da mxolod mcire nawilia nacisti diqtatoris, adolf hitleris Teoriis
moTavsebuli ganawilebis ukidures _ geniosobis Sesaxebac. garda amisa, am TavSi vnaxavT, rom es
da mentaluri deficitis aRmniSvnel _ werti- elitaruli ideebi dResac aqtualuria.
lebTan axlos (zaris formis mruds mogvianebiT ser frensis galtonma safuZveli Cauyara
davubrundebiT). mesame, inteleqtis, anu goneb- inteleqtis Tanamedrove Sefasebas. axla ganvi-
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

rivi unarebis gazomva SesaZlebelia obieqturi xiloT formaluri SefasebisaTvis damaxasia-


testebiT, romelTa TiToeul kiTxvas mxolod Tebeli Taviseburebebi.
erTi swori pasuxi aqvs. meoTxe, testis ori
jgufis maCveneblebs Soris arsebuli mimarTebis
zustad gansazRvra SeiZleba statistikuri formaluri Sefasebis
proceduriT, romelsac galtonma korelacia ZiriTadi niSnebi
uwoda da romelic dResdReobiT korelaciis
formaluri Sefasebis procedura, romelic
saxeliTaa cnobili.
gulisxmobs individebis klasifikacias, an maT
samwuxarod, galtonis mravali idea mniSvne-
SerCevas, sam moTxovnas unda akmayofilebdes.
lovani kamaTis sagnad iqca. magaliTad, mas
Sefasebis instrumenti unda iyos (1) sando, (2)
miaCnda, rom geniosoba memkvidreobiT gadaece-
validuri da (3) standartizirebuli. Tu
moda. misi azriT, talanti, an `sidiade~
Sefasebis instrumenti am moTxovnebs ar akma-
formaluri Sefaseba (Formal assessment) _ sis- yofilebs, maSin miRebuli Sedegebi sando ar
tematuri procedurebi da gazomvebi, romelic iqneba. miuxedavad imisa, rom winamdebare Tavi
gavarjiSebuli profesionalebis mier gamoiyene-
inteleqtis Sefasebas Seexeba, formaluri
ba individebis funqcionirebis, unarebis, qce-
vebis (Cvevebis) an fsiqikuri mdgomareobis Sesas- Sefasebis qvemoT aRwerili procedura yvela
saxis fsiqologiuri testirebis dros gamoi-
362
wavlad.
rom aranairi urTierTkavSiri ar arsebobs
pirveli da meore testirebis maCveneblebs
Soris. aseT SemTxvevaSi, Tu cdis pirma
pirvelad umaRlesi qulebi miiRo, meored
SeiZleba sruliad gansxvavebuli Sedegi aCvenos.
korelaciis koeficientis zrdasTan (idealur
+1.00-Tan miaxloebasTan) erTad testis sandoobac
izrdeba.
sandoobis Sefasebis kidev ori gza arsebobs.
pirveli, erTi da imave testis nacvlad cdis
pirs testis urTierTSemcvlel, paralelur
formebs aZleven. paraleluri formebis gamoye-
neba amcirebs amocanebis damaxsovrebis gavlenis
SesaZleblobasa da individis survils, Tanamim-
devruli Candes erTi testidan meoreze gadas-
vlisas. sandoobis meore sazomi Sinagani SeTan-
yeneba. imisaTvis, rom am principebis farTo xmebulobaa, romelic erTi da igive testis
gamoyeneba gasagebi gaxdes, ganvixilavT magali- pasuxebis Sesabamisobas gulisxmobs. magaliTad,
Tebs rogorc inteleqtis testirebidan, ise _ SegviZlia erTmaneTs SevadaroT luwi da kenti
fsiqologiuri Sefasebis sxva sferoebidan. davalebebis Sesrulebis Sedegad miRebuli
qulebi. sando testis TiToeuli nawilisaTvis
erTnairi qulebi miiReba. am SemTxvevaSi SeiZ-
sandooba
leba iTqvas, rom testi Sinagani SeTanxmebulo-
sandooba gviCvenebs, esa Tu is Sefasebis bis maRali doniT xasiTdeba, rac SuaSi gax-
instrumenti ramdenad iZleva sando monacemebs. leCvis sandoobis meTodiT miiRweva.
Tu diliT abazanaSi samjer aiwonebiT da umetes SemTxvevaSi sando unda iyos ara
sasawori samjerve sxvadasxva Sedegs giCvenebT, marto TavisdaTavad sazomi instrumenti, aramed
ifiqrebT, rom is ar muSaobs. Tqven SegiZliaT am instrumentis gamoyenebis meTodebic. davuSvaT,
TqvaT, rom is ar aris sando, vinaidan ver
iRebT myar maCvenebels; Tu awonvebs Soris
sandooba (Reliability) _ xarisxi, romelic uzrun-
kargad danayrdebiT, maSin, bunebrivia, aRar
velyofs erTnair qulebs testis nebismier dros
geqnebaT molodini imisa, rom saswori erTsa
gamoyenebisas, instrumentis mier qulebis sta-
da imave wonas aCvenebs. gazomvis meTodebi bilurobas an konsistenturobas.
mxolod im SemTxvevaSi SeiZleba CaiTvalos
test-retestuli sandooba (Test-retest reliability) _
sandod an arasandod, Tu ucvleli darCeba erTi da igive cdis pirze erTi da igive tes-
gasazomi sidide. tis sxvadasxva dros Catarebis Sedegad miRebul
testis sandoobis dasadgenad aucilebelia qulebs Soris arsebuli korelaciis sazomi.
test-retestuli sandoobis gansazRvra. es aris paraleluri formebi (Parallel forms) _ testis
korelacia zoma, romelic arsebobs erTsa da sxvadasxva versiis gamoyeneba testis sandoobis
imave cdis pirze, erTi da igive testis sxvadasxva Sesafaseblad; formebis Secvla amcirebs
dros Catarebis Sedegad miRebul maCveneblebs pirdapiri gamoyenebis, damaxsovrebis efeqts
ra aris Sefaseba

an individis survils, gamoavlinos konsisten-


Soris. sruliad sando testis korelaciis
turoba erTi da igive amocanis mimarT.
koeficientia +1.00, rac niSnavs imas, rom orive
Sinagani SeTanxmebuloba (Internal consistency) _
SemTxvevaSi erTnair maCveneblebs viRebT. Tu
sandoobis sazomi. testis sxvadasxva nawilebis,
cdis pirebma pirveli testirebisas miiRes rogoricaa kenti da luwi punqtebi, Sesru-
yvelaze maRali, an dabali qulebi, maSin igives lebaSi miRebuli qulebis msgavsebis xarisxi.
miiReben meore testirebis Sedegadac. sruliad SuaSi gaxleCvis sandooba (Split-half consistency)
arasando testis maCveneblebs Soris korelaciis _ testis ekvivalenturi naxevrebis SesrulebaSi
koeficienti 0.00-is tolia, rac niSnavs imas, miRebuli qulebis Sedareba.
363
doba asaxavs testis mier im qcevebisa Tu
Sedegebis zusti prognozirebis SesaZleblobas,
romelic dakavSirebulia testis mizanTan, an
mis formasTan. arsebobs validobis sami Ziri-
Tadi tipi: TvalsaCino validoba, validoba
kriteriumis mixedviT da konstruqtuli va-
lidoba.
validobis pirveli tipi testis Sinaarss
eyrdnoba. Tu testis amocanebi uSualod ukav-
Sirdeba interesis sagans, maSin tests gaaCnia
TvalsaCino validoba. aseT testebSi Zalian
pirdapir da martivad aris mocemuli is kiTxvebi,
mkvlevrebs saklaso oTaxSi bavSvebis dakvirveba romlebic maT Semqmnelebs ainteresebdaT.
magaliTad, ramdenad aRelvebuli xarT? xarT
surdaT maTi agresiuli TamaSis donis Sesa-
faseblad. amisaTvis maT SeiZleba SeeqmnaT Tu ara kreatuli? adamianisgan, romelic
kodirebuli sqema, romelic saTanado gansxva- testirebaSi monawileobs, elian, rom is Zalze
zustad da patiosnad upasuxebs testSi dasmul
vebis dadgenis saSualebas miscemda. es sqema
maSin iqneboda sando, Tu igive bavSvebze sxvebi SekiTxvebs. samwuxarod, TvalsaCino validoba
awarmoebdnen dakvirvebas da igive Sefasebas xSirad ar aris sakmarisi zusti gazomvisTvis.
pirveli rigSi, adamianebi SeiZleba arazustad
miscemdnen. swored amitom aucilebelia im
adamianebis momzadeba, romelTac SemdgomSi aRiqvamdnen sakuTar Tavs, an SeiZleba ar icodnen,
fsiqologiuri Sefasebis ganxorcieleba mou- sxvebTan Sedarebisas rogor Seafason sakuTari
Tavi. meore, rodesac testi sakmaod zustad
wevT. isini aucileblad unda flobdnen saTana-
do formiT gansxvavebis dadgenis sistemebis zomavs ama Tu im maxasiaTebels, is Semsru-
gamoyenebis unarebs. leblebs maTTvis sasurveli STabeWdilebis
moxdenis saSualebas aZlevs. ganvixiloT
fsiqikuri problemebis mqone hospitalizi-
validoba rebuli pacientebis klasikuri SemTxveva, romel-
testis validoba aris is, Tu ra xarisxiT Tac ar surdaT klinikis nacnobi, mowesrigebuli
zomavs testi imas, risi gazomvac surs eqsperts. garemodan wasvla.
inteleqtis validuri testi zomavs am maxasiaTe-
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

bels da Sesrulebis winaswarmetyvelebis saidan


saSualebas iZleva im situaciebSi, romelSic
mniSvnelovan rols inteleqti asrulebs. krea- viciT
tulobis validuri sazomiT miRebuli qulebi
pacientebi manipulireben
realur kreatulobas gviCvenebs da ara xatvis
fsiqiatrebis SefasebebiT
unars an guneba-ganwyobilebas. zogadad, vali-
fsiqiatriuli klinikis personali
SizofreniiT didi xnis ganmavlobaSi
validoba (Validity) – gviCvenebs, Tu ramdenad daavadebul pacientebs ekiTxeboda,
zomavs testi imas, ris gasazomadac iyo mi-
ramdenad mZime iyo maTi mdgomareoba.
wodebuli.
rodesac maT ekiTxebodnen, iyvnen Tu ara
TvalsaCino validoba (Face validity) _ xarisxi,
isini imdenad kargad, rom saerTo palataSi
Tu ramdenad aris testis amocanebi uSualod
gadaeyvanaT, pacientebi, ZiriTadad,
dakavSirebuli gasazom cvladTan
dadebiT Sefasebas iZleodnen. Tumca,
validoba kriteriumis mixedviT (Criterion valigity)
rodesac interviu stacionaridan
_ xarisxi, Tu ramdenad Seesabameba gansazRv-
ruli kriteriumis mixedviT miRebuli testis gawerisTvis mzaobis Sefasebas isaxavda
Sedegebi Sesafasebeli maxasiaTeblis zogierT miznad, maSin maTi pasuxi uaryofiTi iyo,
364 sxva kriteriums.
gvecodineba, kidev romel kriteriumebTan ko-
vinaidan maT ar surdaT wasvla. im
relirebs an ar korelirebs mocemuli testi,
fsiqiatrebma, romlebic pacientebis
maSin raime axlis danaxvas SevZlebT kriteri-
intervius Sedegebs ajamebdnen, araferi
umebSi, maTi agebis koncefciebsa Tu adamianis
icodnen intervius miznis eqsperimentuli
qcevis sirTuleSi. vTqvaT, qmniT tests samedi-
variaciis Sesaxeb, amitom im pacientebis
cino fakultetis studentebis stresTan gam-
mdgomareobas ufro mZimed afasebdnen,
klavebis unaris gasazomad; Semdeg aRmoaCenT,
romlebic ufro negatiur Sefasebas
rom am testSi miRebuli qulebi korelirebs
iZleodnen da amiT maT stacionaridan
studentebis mier mecadineobis procesSi war-
gaSvebaze uars ambobdnen. amrigad,
moqmnili stresuli situaciebis daZlevis un-
pacientebma Sefasebis sasurveli Sedegi
arTan. amasTan, varaudobdiT, rom testi, aseve,
miiRes. fsiqiatrebis Sefasebaze SeiZleba
korelaciaSi iqneba im stresuli situaciebis
im mosazrebamac imoqmeda, rom, Tu vinmes
daZlevis unarTan, romelTa gadalaxvac uwevT
fsiqiatriul klinikaSi surda darCena,
studentebs gadaudebeli samedicino daxmareb-
maSin misi mdgomareoba mZime unda yofiliyo
is samsaxurSi muSaobisas, Tumca es varaudi ar
(Braginsky & Braginsky,1967).
dagidasturdaT. vinaidan nawilobriv ganisa-
zRvra testis validoba, raRac axalic SeityveT
am magaliTidan Cans, rom testis Semqmnele- Tqven testis Sesaxeb: (a) ra pirobebSia is vali-
bi ar unda daeyrdnon mxolod TvalsaCino vali- duri da (b) misi agebis koncefciis Sesaxeb _
dobis mqone sazoms. axla ganvixiloT vali- sxvadasxva kategoriis stresors gansxvavebul
dobis sxva tipebi, romlebic SesaZlebels xdian Sedegebamde mivyavarT. amis Semdeg testis ko-
zogierTi SezRudvis daZlevas. reqtirebas akeTebT ise, rom masSi iTvaliswinebT
testis kriteriumis mixedviT validobis gadaudebeli samedicino daxmarebis samsaxur-
(cnobilia, aseve, rogorc prognostuli vali- Si muSaobisTvis specifikur stresorebs.
doba) misaRwevad fsiqologebi erTmaneTs dafiqrdiT im kavSiris Sesaxeb, romelic
adareben cdis pirebis mier erT testSi miRe- sandoobasa da validobas Soris arsebobs. san-
bul qulebsa da sxva (imave parametrTan dakav- dooba izomeba imiT, Tu ramdenad korelirebs
Sirebuli) standartis an kriteriumis mixed- testi sakuTar TavTan (sxvadasxva dros gamoye-
viT miRebul qulebs. magaliTad, Tu testis nebisas), xolo validoba _ imiT, Tu ra xarisx-
mizania kolejSi warmatebulobis prognozire- iT korelirebs testi raime garegan faqtorTan
ba, maSin kolejis miRebuli niSnebi Sesabamisi (sxva testi, qceviTi kriteriumi an eqspertis
kriteriumi iqneba. Tu testis qulebi kore- Sefaseba). Cveulebriv, Tu testi ar aris sando,
lirebs kolejis niSnebTan, maSin testi vali- is arc validuria, radgan Tu testi ver
duria kriteriumis mixedviT. testis avtorebis winaswarmetyvelebs sakuTari Tavis Sesaxeb, is
ZiriTadi amocana Sesabamisi gazomvadi krite- ver iwinaswarmetyvelebs verafers sxvas. magali-
riumis povnaa. Tu erTxel ukve naCvenebia Se- Tad, Tu Tqven klasSi erT dRes agresiulobis
fasebis instrumentis kriteriumis mixedviT testi Catarda da miRebuli qulebi ar aRmoCn-
validoba, maSin mkvlevrebi sandod miiCneven da korelaciaSi meore dRes Catarebuli parale-
mas da kidev gamoiyeneben Semdgomi prognozire- luri formis qulebTan (arasandoobis magali-
bisaTvis. swored am logikiT iTxovs kolejis Ti), naklebad savaraudoa, rom romelime dRes
mimRebi komisia SAT-is qulebs. warsulSi SAT- miRebuli Sedegebis mixedviT iTqvas, Tu rome-
ra aris Sefaseba

is qulebi dadebiTad korelirebda kolejSi li studenti Cxubobda an kamaTobda yvelaze


swavlis zogierT aspeqtTan, amitom adminis- xSirad gasul kviras. bolos da bolos am ori
tracias maTze dayrdnobiT kolejSi Tqveni testis qulebze dayrdnobiT erTnair winaswar-
momavali karieris prognozireba SeeZlo. metyvelebasac ki ver gavakeTebdiT! meores mxriv,
pirobebi, romelSic testi validuria, Sei- savsebiT SesaZlebelia, rom testi iyos sando,
Zleba Zalze specifikuri iyos, amitom yovelTvis magram _ aravaliduri. magaliTad, Tu inteleq-
saWiroa testis mimarT daisvas kiTxva: `risTvis tis sazomad mozrdili adamianis simaRlis
aris is mowodebuli, risTvisaa validuri?~ Tu gamoyenebas gadavwyvetT, albaT, iolad mixvdeb- 365
iqneba Tqveni depresiulobis xarisxis inter-
pretireba.
Tu Tqven unarebis testi gagikeTebiaT, tes-
tis normebsac naxavdiT. testis normebi
giCvenebT, Tu ramdenad Seesabameba Tqveni qulebi
sxvebis qulebs da gexmarebaT imis dadgenaSi,
Tu ramdenad axlosaa Tqveni Sedegi normatiuli
populaciis SedegTan. individis qulebis
interpretaciisaTvis yvelaze gamosadegia
jgufis normebis codna, rodesac Sesadarebeli
jgufi testirebuli individebis iseTi ZiriTadi
TvisebebiT xasiaTdeba, rogoricaa: asaki,
socialuri klasi, kultura da gamocdileba.
imisaTvis, rom normebs azri hqondes, saWiroa,
rom erTi da igive testi yvela cdis pirma
erTnair, standartizirebul pirobebSi Seas-
rulos. standartizacia aris testirebis
meTodikis erTnairad, erTnair pirobebSi
gamoyeneba yvela cdis piris mimarT. stan-
iT, ratom SeiZleba, rom es sazomi iyos sando, dartizaciis aucilebloba Zalze TvalsaCinoa,
magram aravaliduri. magram praqtikaSi misi dacva yovelTvis ar
xerxdeba. zogs meti dro eZleva, zogs _ ufro
naTeli da detaluri instruqcia; zogs aqvs
normebi da standartizacia
SekiTxvis dasmis ufleba anda metad motivi-
amrigad, gvaqvs sando da validuri testi, rebulebi arian davalebis ukeT SesrulebisTvis.
magram sxvadasxva testis Sedegebis interpre- ganvixiloT erT-erTi Cvenganis gamocdileba:
taciisaTvis isev gvWirdeba normebi. magaliTad,
depresiulobis xarisxis gamovlenisTvis mowo- ielis universitetis magistraturaSi
debul testSi 18 qula miiReT. rogorc fiqrobT, swavlisas saSualo skolis moswavleebSi
ras niSnavs es? ramdenad depresiuli xarT _ gamocdebTan dakavSirebuli SfoTvis donis
msubuqad, saSualod Tu saerTod ar xarT gasazomad skalas viyenebdi. testirebis
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

depresiuli? miRebuli Sedegis mniSvnelobis dawyebamde erT-erTma maswavlebelma Tavis


gasagebad, is sxva studentebis tipur qulebs, moswavleebs uTxra: `Tqven es mSvenieri
anu statistikur normebs unda Sedardes. tes- mamakaci axal TamaSs geTamaSebaT, romelic
tis normebi saWiroa imisaTvis, rom gaigoT, kiTxvebis dasmas gulisxmobs. es TamaSi
Cveulebriv, ra diapazonSi nawildeba Tqveni Cven gagvamxiarulebs~. meore maswavlebelma
asakisa da sqesis studentebis mier miRebuli ki Tavis moswavleebs ase mimarTa: `ielis
qulebi da rogoria maTi gasaSualoebuli qula. universitetidan mosuli es fsiqologi
es Seqmnis konteqts, romelSic SesaZlebeli apirebs testis Catarebas im mizniT, rom
gaigos, Tu ras fiqrobT. imedi maqvs, kargad
SeasrulebT da aCvenebT, Tu ramdenad
normebi (Norms) _ standartizirebulia indi- kargia Cveni klasi~ (Zimbardo, personal com-
videbis didi jgufebis gazomvis safuZvelze. munication, 1958).
normebi saWiroa imisaTvis, rom SevadaroT
individisa da ama Tu im gansazRvruli jgufis SeZlebdiT am ori klasis bavSvebis qulebis
normebi. pirdapir Sedarebas, romelic erTi testiT iqna
standartizacia (Stanradtization) – testirebis miRebuli? am kiTxvaze pasuxi uaryofiTia, vina-
erTnairi procedurebis nakrebi TiToeuli cdis idan testi ar gamoiyenes standartizirebuli
pirisaTvis, iqneba es interviu, eqsperimenti
formiT. am SemTxvevaSi meore klasis bavSvebis
Tu monacemebis registracia.
366
qulebi gamocdebTan dakavSirebuli SfoTvis
testSi ufro maRali iyo (albaT, es sruliad
inteleqtis Sefaseba
ar gikvirT). rodesac Sefasebis procedurebSi
naTlad ar aris mocemuli miTiTebebi testis
ramdenad gonieri xarT Tqven an Tqveni
Catarebisa da miRebuli qulebis daTvlis gza,
megobrebi? am kiTxvaze pasuxis gacema inteleqtis
maSin gaZneldeba testis Sedegebis mniSvnelo-
gansazRvriT unda daiwyoT. es advili amocana
bebis interpretacia an imaze saubari, Tu ra
ar aris, magram inteleqtis mkvlevarTa 52-kaciani
mimarTebaSia es Sedegebi nebismier normatiuli
jgufi mainc SeTanxmda aseT zogad gansazRvre-
SedegebTan.
baze: `inteleqti aris Zalze zogadi gonebrivi
axla ganvixileT zogierTi im sakiTxTagani,
SesaZlebloba, romelic, sxva komponentebTan
romelic aRelvebT mkvlevrebs, rodesac isini
erTad, moicavs logikuri msjelobis, dagegmvis,
qmnian tests da cdiloben gansazRvron sinam-
problemaTa gadaWris, abstraqtuli azrovnebis,
dvileSi zomavs Tu ara testi imas, risi gazom-
rTuli ideebis wvdomis, swrafad daswavlisa
vac surT. isini darwmunebulebi unda iyvnen
da gamocdilebis miRebis unars~ (Gottfredson,1997a,
testis sandoobasa da validobaSi; MmaT, aseve,
gv.13). SesaZleblobebis am farTo speqtrs Tu
unda daadginon testirebis standartuli
gaviTvaliswinebT, maSinve naTeli gaxdeba, ratom
pirobebi, mxolod amis Sedegad miRebul normebs
aris inteleqtis gazomva kamaTis sagani. is, Tu
aqvs azri. nebismieri testis qulebi unda
rogor axdenen Teoretikosebi inteleqtis da
Sefasdes sandoobisa da validobis terminebiT.
umaRlesi fsiqikuri funqciebis konceptuali-
aseve, unda Sefasdes Sesrulebis normebi da
zebas, mniSvnelovnad gansazRvravs im xerxs,
standartizaciis pirobebi, romelSic testi
riTac isini mis gazomvas cdiloben (Sternberg,
Catarda.
1994). zogierT fsiqologs miaCnia, rom adamianis
Aaxla mzad varT, rom davubrundeT inteleq-
inteleqti SeiZleba raodenobrivad ganisa-
tis gazomvas.
zRvros da dayvanil iqnes erT garkveul qulaze;
sxvebi amtkiceben, rom inteleqti mravali
komponentisgan Sedgeba, romelic cal-calke
Sejameba unda gaizomos; arian iseTebic, romlebic
amboben, rom sinamdvileSi arsebobs inteleqtis
fsiqologiuri Sefaseba fokusirebulia in-
ramdenime gansxvavebuli saxe, rac gamocdilebis
dividualur gansxvavebebze, aseve, imis Seswav-
sxvadasxva sferos Seesabameba.
laze, Tu riTi gansxvavdeba an hgavs erTi indi-
am qveTavSi aRvwerT, Tu rogor ukavSirdeba
vidi sxvebs. Sefasebis formebi antikur CineTSi
inteleqtis testebi inteleqtis sxvadasxva
Seiqmna. dasavlur samyaroSi pirvelad frensis
koncefciebs. daviwyoT istoriuli konteqstis
galtonma Seqmna da gamoiyena Teoria inteleqtis
ganxilviT, romelSic aRmocenda inteleqtisadmi
testirebis Sesaxeb. samwuxarod, masve ekuTvnis
da misi gazomvisadmi interesi.
miTi biologiurad `saukeTeso~ (superioruli)
da `uaresi~ (inferioruli) adamianebis Sesaxeb.
testebi gamoyenebadia, Tu: (a) isini validuria, inteleqtis testebis
anu sxvadasxva dros am testis Sesrulebisas istoriuli safuZvlebi
inteleqtis Sefaseba

erTi da igive adamiani erTsa da imave qulebs


iRebs da (b) iZleva sando, zust informacias 1905 wels gamoqveynda inteleqtis sakvlevi
im konstruqtis Sesaxeb, ris gasazomadac Seiqmna. pirveli qmediTi testi. alfred bine (Alfred
aseve, mniSvnelovania, rom testis Catarebis Binet) gamoexmaura safrangeTis saxalxo ganaT-
procedura iyos standartizirebuli da mi- lebis ministris mowodebas, SeeqmnaT ufro efeq-
Rebuli qulebi Sedardes Sesabamisi populaciis
inteleqti (Intelligence) _ gamocdilebidan sar-
normas.
geblis miRebisa da garemos Sesaxeb mocemuli
informaciis farglebis garRvevis zogadi
unari.
367
turi saswavlo meTodebi ganviTarebaSi Sefer- qulas, am bavSvis gonebrivi asaki iqneba 5,
xebebis mqone bavSvebisaTvis. bine da misi kolega ganurCevlad imisa, Tu rogoria misi qronolo-
Teofil simoni (Theophil Simon) fiqrobdnen, rom giuri asaki, anu dabadebidan gasuli wlebis
saswavlo programis Sesadgenad aucilebeli raodenoba.
iyo bavSvebis inteleqtualuri unaris gazomva. bines midgoma oTxi mniSvnelovani niSan-
man scada inteleqtis obieqturi testis TvisebiT xasiaTdeba. pirveli, man am testis
SemuSaveba, romelsac gamoiyenebdnen ganviTa- qulebi gaiazra, rogorc inteleqtis mimdinare
rebaSi Seferxebebis mqone bavSvebis klasi- ganviTarebulobis Sefaseba da ara rogorc
ficirebisaTvis da normaluri moswavleebisgan Sinagani inteleqtis sazomi; meore, mas testis
maT gamosarCevad. igi imedovnebda, rom amgvari qulebis im bavSvebis gamosavlenad gamoyeneba
testis arseboba saSualebas miscemda skolas, surda, romlebic specialur daxmarebas saWiro-
naklebad dayrdnoboda maswavlebelTa mier eben da ara maTi stigmatizaciisTvis.; mesame,
moswavleTa sakmaod subieqtur da xSirad igi xazs usvamda, rom varjiSsa da ganviTarebis
tendenciur Sefasebebs. pirobebs SeuZlia inteleqtze zemoqmedeba da
inteleqtualuri aqtivobis raodenobrivi ganviTarebaSi Seferxebebis mqone bavSvebis
maCveneblis gamosaTvlelad anu gasazomad binem inteleqtis im sferoebis dadgenas cdilobda,
Seadgina asakze orientirebuli amocanebi, anu romlebSic specialuri ganaTlebis daxmarebiT
testuri davalebebi, romelTa mixedviTac gaumjobesdeboda am bavSvebis SesaZleblobebi.
SesaZlebeli iqneboda didi raodenobiT dabolos, man testi empiriulad aago _ Seagrova
bavSvebis pasuxebs urTierTSedareba. testSi monacemebi, rom enaxa ramdenad validuri iyo
Sesatani davalebebis SerCeva ise xdeboda, rom Seqmnili testi da ar ucdia misi dakavSireba
SesaZlebeli yofiliyo TiToeul maTganze gace- inteleqtis romelime konkretul TeoriasTan.
muli pasuxis obieqturad sworad an arasworad inteleqtis testis SemuSavebaSi bines war-
miCneva; davalebebi Sinaarsobrivi TvalsazrisiT matebam didi gavlena moaxdina SeerTebul
mravalferovani da bavSvebis saarsebo pirobebis StatebSi, sadac istoriuli movlenebisa da
Taviseburebebis gavlenisgan maqsimalurad socialur-politikuri Zalebis unikalurma kom-
Tavisufali unda yofiliyo da davalebis binaciam ganapiroba interesi gonebrivi unarebis
Sesrulebisas unda Sefasebuliyo ara masalis gazomvisadmi. XX saukunis dasawyisisaTvis
meqanikuri daxsomebis, aramed _ msjelobisa da SeerTebul StatebSi sicocxle Cqefda da
daskvnebis gakeTebis unari (Binet, 1911). duRda. globaluri ekonomikuri, socialuri
testireba sxvadasxva asakis bavSvebs Cautar- da politikuri viTarebebis gamo qveyanaSi
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

daT da dadginda TiToeuli asakis normalurad milionobiT emigranti Sedioda. sayovelTao


ganviTarebuli bavSvebisTvis tipuri saSualo ganaTlebis axalma kanonma skolebi moswavle-
qula. Semdeg TiToeuli konkretuli bavSvis ebiT aavso. emigranti mozrdilebisa da skolis
Sesruleba Seadares am asakis sxva bavSvebis moswavleebis identificirebis, dokumentirebisa
saSualo maCvenebels. testis Sedegebi gamoisaxa da klasificirebisTvis saWiro iyo Sefasebis
saSualo asakis terminebiT, sadac normalurad meTodikebi (Chapman,1988). pirveli msoflio omis
ganviTarebuli bavSvebi konkretul qulas dawyebis Semdeg milionobiT moxalise gaemarTa
iRebdnen. am sazoms gonebrivi asaki ewoda. gamwvevi punqtebisaken. rekrutirebis samsaxuris
magaliTad, rodesac bavSvis mier miRebuli qula TanamSromlebs uamravi msurvelidan unda
utoldeba xuTi wlis bavSvTa jgufis saSualo amoerCiaT isini, vinc swrafad SeZlebda axali
masalis aTvisebas da vinc specialuri sameTauro
gonebrivi asaki (Mental age) _ bines inteleqtis
kursebis gavlis Semdeg warmatebiT gaarTmevda
sazomis mixedviT aris asaki, romelSic bavSvis
inteleqtualuri aqtioba im saSualo asakiT Tavs meTauris samuSaos. amisaTvis inteleqtua-
gamoixateba, romelSic normaluri ganviTarebis luri unarebis axali, araverbaluri, jgufuri
bavSvebi gansazRvrul qulas iReben. testebi 1.7 milionze met axalwveulTan gamoi-
qronologiuri asaki (Chronological age) _ in- yenes. gamoCenil fsiqologTa jgufi, romelSic
dividis dabadebidan gasuli Tveebisa da wlebis Sediodnen luis termeni (Lewis Terman), eduard
368 raodenoba. Torndaiki (Edward Thorndik) da robert ierksi
(Robert Yerkis), gamoexmaurnen omis wlebis sagan- koeficienti, anu IQ (termini, romelic 1914
gebo viTarebas da es testebi sul raRac erT wels Sternma Semoitana). IQ aris gonebrivi
TveSi Seqmnes (Lennon,1985). asakis Sefardeba qronologiur asakTan, gamrav-
am farTomasStabiani testirebis programis lebuli 100-ze:
Sedegad amerikis sazogadoebisaTvis misaRebi
IQ = gonebrivi asaki ÷ qronologiuri
gaxda azri, rom inteleqtis testebs SeuZliaT
asaki 100
adamianTa diferencireba liderobis unarisa
da sxva socialurad mniSvnelovani maxasiaTeb- bavSvs, romlis qronologiuri asaki 8 welia
lebis mixedviT, ramac xeli Seuwyo maT farTo da romlis testis qulebma aCvena gonebrivi
gamoyenebas skolebsa da sawarmoebSi. Sefaseba asaki 10 weli, IQ 125 (10:8×100=125) eqneba, xolo
ganixileboda, rogorc qaotur sazogadoebaSi igive qronologiuri asakis bavSvs, romelmac
wesrigis Setanis saSualeba. aseve, es iyo sakmaod testi 6 wlis bavSvis doneze Seasrula, IQ 75
iafi, demokratiuli xerxi im adamianTa gamodife- (6:8×100=75) eqneba; individebs, romlebmac
rencirebisa, visac ganaTlebidan da samxedro Seasrules Tavisi asakisaTvis Sesabamisi
meTaurTa treningidan garkveuli codnis miReba gonebrivi testi, IQ 100 eqnebaT. amrigad, 100
SeeZlo. inteleqtis farTomasStabiani testi- qula saSualo IQ-ad iqna miCneuli.Q
rebis gamoyenebis gasaioleblad mkvlevrebi stenford-bines axali testi male gadaiqca
Zalas ar iSurebdnen da farTo gamoyenebis klinikuri fsiqologiis, fsiqoTerapiis da
mqone testur procedurebs qmnidnen. saswavlo konsultirebis standartul instru-
mentad. es testi Seicavs mTel rig subtestebs,
romelic konkretul gonebriv asakzea mor-
IQ testebi gebuli da romelTac mcire reviziaTa Cau-
tardaT 1937, 1960 da 1972 wlebSi, raTa
miuxedavad imisa, rom binem inteleqtis stan-
miRweuliyo sami mizani: _ (1) mcirewlovani
dartizebuli gazomva safrangeTSi daiwyo, sul
× bavSvebisa da Zalze gonieri zrdasrulebis IQ-
male am saqmeSi wamyvani poziciebi aSS-is
is gasazomad gafarToebuliyo testis diapazoni;
fsiqologebma daikaves. maT SeimuSaves, agreTve,
(2) ganaxlebuliyo leqsikuri maragis punqtebi,
IQ, anu inteleqtis koeficienti. IQ inteleqtis
romelTa sirTule sazogadoebaSi momxdar
ricxobrivi, standartizebuli sazomia. amJamad
cvlilebaTa kvaldakval icvleba; (3) ganaxle-
farTod gamoiyeneba individualuri gamoyene-
buliyo normebisa da asakis Sesabamisi saSualo
bisTvis mowodebuli IQ-testis ori jgufi:
qulebi (Terman&Merril,1937,1960,1972.). stenford-
stenford-binesa (Stanford-Binet) da veqsleris
bines testis ukanaskneli, me-4 gamocema (Torndike
skalebi (Wechsler).
et al.,1986) testis validobis gaumjobesebis mizans
emsaxureba, romelTac uzrunvelyofs IQ-s zust
stenford-bines inteleqtis skala gazomvas rogorc Sesrulebis normaluri rangis
luis termenma (Lewis Terman), stenfordis mqone individebisaTvis, ise, `fsiqikuri funqcio-
universitetis sajaro skolis yofilma adminis- nirebis problemebis mqone~, an niWieri indivi-
tratorma, Rirseulad daafasa inteleqtis debisaTvis (Laurent et al.,1992).
gazomvis bineseuli meTodis mniSvneloba. miaqcieT yuradReba, rom IQ qulebi ukve aRar
inteleqtis Sefaseba

aTasobiT bavSvisaTvis am testis miwodebiT miiReba gonebrivi asakis qronologiur asakze


man moaxdina bines testis adaptireba aSS-is gayofiT. Tu tests dRes CaitarebT, Tqveni qulebi
skolis moswavleebisaTvis, standartizeba gau-
keTa testis gamoyenebas da SeimuSava asakobrivi inteleqtis koeficienti (IQ) (Intelligence quotient)
normebi. 1916 wels man gamoaqveyna bines testis _ indeqsi, romelic miRebulia inteleqtis
stenfordiseuli revizirebuli varianti, standartizebuli testebidan; pirvelad IQ
gamoiTvleboda individis gonebrivi asakis
romelic, Cveulebriv, moixsenieba, rogorc sten-
qronologiur asakze gayofiT da Semdeg 100-ze
ford-bines inteleqtis skala (Terman, 1916). gamravlebiT; amJamad pirdapir gamoiTvleba,
am axali testiT termenma safuZveli moamzada rogorc IQ testis qula.
iseTi cnebisTvis, rogoricaa inteleqtis 369
Sejamdeba da pirdapir moxdeba maTi Sedareba
Tavis marTvis sferoebSi~, an `gonebrivi CamorCe-
Tqveni asakis sxva adamianTa qulebTan. 100-is
nilobis mqone pirovneba, romelic komunik-
toli IQ aris `saSualo~ da gviCvenebs, rom
aciasa da socialur CvevebSi mcire mxardaWeras
Tqveni asakis adamianTa 50% ufro dabal qulebs
saWiroebs~ (American Association on Mental Retarda-
agrovebs (ix. sur. 10.1). 90-sa da 110-s Soris
tion AAMR,1992. gv.34).
moTavsebuli qulebi `normaa~, xolo maTze meti
(120 da zemoT) _ `umaRlesi~. rodesac 18 wlamde
asakis individebi agroveben validur IQ qulebs veqsleris inteleqtis skala
70-dan 75-mde, an ufro qvemoT, isini gonebrivi david veqsleri (David Wechsler), romelic niu
CamorCenilobis erT-erT kriteriums Seesaba- iorkis belviu hospitalSi muSaobda, Tvlida,
mebian, magram, rogorc 10.1 cxrilSia naCvenebi, rom mozrdilTa inteleqtis gazomvis procedura
gonebrivad CamorCenilebad rom CaiTvalon, naklebad unda yofiliyo verbalur debulebebze
individebma cxovrebiseul amocanebTan dakavSi- damokidebuli. 1939 wels man gamoaqveyna veqsler-
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

rebuli adaptaciuri Cvevebis SeZenis SezRu- belvius inteleqtis skala, romelSic verba-
duli unaric unda gamoavlinon (American Asso- luri subtestebi kombinirebuli iyo araverba-
ciation on Mental Retardation AAMR,1992). adreul lur, anu praqtikuli Sesrulebis subtestebTan.
wlebSi IQ qulebi msubuqi, zomieri, Zlieri da amrigad, mTliani IQ qulebis garda, adamianebs
Rrma gonebrivi CamorCenilobis klasificirebi- damatebiT miecaT maTi verbaluri da araverba-
saTvis gamoiyeneboda (ix. sur. 10.1.), magram, luri IQ-is damoukidebeli Sefasebebi. 1955 wels,
adaptaciur Cvevebze Tanamedrove Sexedulebam mcireodeni cvlilebebis Semdeg, tests Seecvala
eqspertebs am terminologiis uaryofa ukarnaxa saxelwodeba da `veqsleris inteleqtis skala
iseTi ufro zusti aRwerebis sasargeblod, mozrdilTaTvis~ _ WAIS ewoda, xolo dResdRe-
rogoricaa `gonebrivi CamorCenilobis mqone obiT misi gadasinjuli versia cnobilia, ro-
pirovneba, romelic eqstensiur mxardaWeras gorc _ WAIS-R (Wechsler, 1981).
saWiroebs socialuri unarebisa da sakuTari WAIS-R-Si eqvsi verbaluri subtestia: infor-
mirebuloba, leqsikuri maragi, gageba, ariTmeti-
gonebrivi CamorCeniloba (Mental retardation) _ kuli unarebi, msgavsebebi (gansazRvra, Tu ratom
rodesac individebis IQ qulebi meryeobs 70-
aris ori sagani msgavsi) da ricxvebis rigi
75-mde intervalSi an masze naklebia, aseve,
rodesac SezRudulia cxovrebiseuli amoca- (eqsperimentatoris mier warmoTqmul ricxvTa
nebis gadasaWreli adaptaciuri Cvevebis Se- seriis gameoreba). es testebi aris rogorc
370 muSavebis unari. werilobiTi, ise _ zepiri. praqtikuli Sesru-
cxrili
10.1
gonebrivi CamorCenilovbis diagnozi
gonebrivi CamorCenilobis diagnozis dasma SesaZlebelia im SemTxvevaSi, Tu:
• individis IQ aris daaxloebiT 70-75 an ufro dabali;
• dasturdeba mniSvnelovani unarSezRuduloba 2, an meti saadaptacio unaris sferoSi; es sferoebia:
komunikacia _ lingvisturi da aralingvisturi (magaliTad, saxis gamometyveleba) saSualebebiT
informaciis gagebisa da gamoxatvis unarTan dakavSirebuli Cvevebi;
Tavis movla _ tualetis, kvebis, Cacmis, higienis da garegnobaze zrunvis Cvevebi;
saojaxo yofa _ saxlSi funqcionirebis Cvevebi, rogoric aris saojaxo meurneobis gaZRola da
yoveldRiuri saqmianobis dagegmva;
socialuri _ sxva adamianebTan socialuri urTierTobis unarebi;
komunaluri resursebiT sargebloba _ komunaluri resursebiT sargeblobis unari, rogoric aris
sasursaTo maRaziaSi sayidlebze siaruli da sazogadoebrivi transportis gamoyeneba;
sakuTari Tavis marTva _ gadawyvetilebis miRebisa da daxmarebis moZiebasTan dakavSirebuli unar-
Cvevebi;
janmrTeloba da usafrTxoeba _ sakuTari janmrTelobisa da usafrTxoebis SenarCunebasTan dakav-
Sirebuli Cvevebi;
funqcionaluri mimarTulebis codna _ akademiuri sagnebis aTvisebasTan dakavSirebuli unarebi
(rogoric aris kiTxva da maTematika), rasac wvlili Seaqvs damoukidebeli cxovrebisas miznis ganxor-
cielebaSi;
Tavisufali dro (mocaleoba) _ Tavisufali drois gamoyenebisa da dasvenebis interesebTan
dakavSirebuli unar-Cvevebi;
samuSao _ nawilobrivi an sruli datvirTviT muSaobasTan dakavSirebuli unarebi.
• CamorCeniloba vlindeba 18 wlamde asakSi.

wyaro: American Association on Mental Retardation AAMR, 1992,p24,40-41.

lebis xuTi subtesti moicavs masaliT mani- veqsleris skolamdeli da dawyebiTi klasebis
pulirebas, praqtikulad ar aris sityvebi. maga- bavSvebis inteleqtis skala _ gadasinjulia
liTad, kuburebis awyobis testSi individs (WPPSI-R, Wechsler, 1989) 4-dan 6.5 wlis bav-
baraTebze gamosaxuli nimuSis gameoreba evaleba, SvebisaTvis. orive testis bolo reviziebma
risTvisac igi kuburebis ferad mxareebs usa- masala ufro feradovani, Tanamedrove da bav-
dagebs erTmaneTs. cifrebi-simboloebis testSi SvebisaTvis sasiamovno gaxada. orive testma
mocemulia gasaRebi, romelic 9 simbolos 9 daamtkica, rom sando da validur sazoms
cifrs usadagebs da amocana meore gverdze warmoadgens (Little,1992; Sattler& Atkinson,1993).
moTavsebuli simboloebisaTvis Sesabamisi WAIS-R, WISC-III da WPPSI-R qmnian inteleqtis
cifrebis miweraSi mdgomareobs. praqtikuli testebis ojaxs, romelic gvaZlevs verbalur
Sesrulebis danarCen testebSi Sedis suraTebis IQ-s, Sesrulebis IQ-s da sruli skalis IQ-s yovel
dalageba, suraTebis dasruleba da obieqtis asakobriv doneze. garda amisa, isini gvawvdian
ageba. Tu CaitarebT WAIS-R-s, TerTmetive subtestebis Sedarebad qulebs, rac saSualebas
inteleqtis Sefaseba

subtesti unda SeasruloT da sami saxis qula aZlevs mkvlevrebs Tvali gaadevnon ufro
_ verbaluri IQ, Sesrulebis IQ da mTliani, specifikuri inteleqtualuri unarebis droSi
anu sruli skalis IQ _ miiRoT. 10.2 cxrilSi ganviTarebas. amis gamo veqsleris skalebi
mocemulia magaliTebi imisa, Tu ra tipis gansakuTrebiT Rirebulia, rodesac erTi da
kiTxvebs SexvdebiT WAIS-R-Si. WAIS-R gankuT- igive individi testirebas gansxvavebul asakSi
vnilia 18 da meti wlis adamianebisaTvis, magram gadis, magaliTad, rodesac mimdinareobs gan-
msgavsi testebi SemuSavebulia bavSvebisaTvisac sxvavebuli saswavlo-saganmanaTleblo progra-
(sur. 10.2). veqsleris inteleqtis skala bavSve- mebis Sedegad bavSvis mier miRweuli warmatebis
bisaTvis _ mesame gamocema (WISC-III; Wechsler, monitoringi.
1991) morgebulia 6-dan 17 wlamde bavSvebze da 371
cxrili
10.2
WAIS-R testis analogiuri sakiTxebi
da problemebi
verbaluri subtesti
informirebuloba vin dawera `didi geTsbi~?
gageba ras niSnavs, roca
adamianebi amboben: `feri
fersa - madli RmerTsa~.
ariTmetika Tu kinos bileTSi 8.5
dolari gadaixade da
batibutSi - 2.5 dolari,
maSin ocdolarianidan
xurda ramdeni unda
dagibrunon?
msgavseba riTi hgavs erTmaneTs
TviTmfrinavi da wyalqveSa
navi?
ricxvTa rigi gaimeore Semdegi ricxvebi:
3 2 7 5 9
leqsikur maragi ras niSnavs `paeqroba~?

Sesrulebis subtesti
ricxobrivi simbolo eqsperimentatori cdis pirs
awvdis gasaRebs, romelic
ricxvebs (magaliTad, 1, 2, 3)
simboloebs (magaliTad, Ö,
È , ) uTanadebs. cdis piri
suraTi
10.2
sqemis Sesavsebad iyenebs
gasaRebs, romelzec mxolod
ricxvebi an simboloebia
mocemuli.
suraTis dasruleba cdis piri aTvalierebs
suraTs da ambobs, ra aklia
mas (magaliTad, cxeni
fafaris gareSe)
kuburebis nimuSi cdis piri iyenebs kuburebs,
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

rom gamomcdelis mier tebiT daxmarebas saWiroebdnen. binem wamoayena


mowodebuli nimuSi
gaimeoros. winadadeba, rom TiToeuli bavSvi klasi-
suraTebis dalageba cdis piri alagebs muyaos ficirebuli yofiliyo misi gonebrivi asakis
suraTebis serias iseTi
mixedviT. IQ qulebi gamoiTvleba, rogorc
TanmimdevrobiT, TiTqos
moTxrobas hyveba; funqcia _ gonebrivi asaki gayofili qronolo-
obieqtis ageba giur asakze. luis termenma da david veqslerma
eqsperimentatori awvdis
cdis pirs muyaos firfi-
IQ-s axali gasazomi instrumentebi SeimuSaves.
tebis nawilebs, romelic
cdis pirma ise unda daa-
lagos, rom nacnobi sagnis
suraTi miiRos. inteleqtis Teoriebi

Sejameba Cven ganvixileT inteleqtis gazomvis zogi-


erTi xerxi. amJamad Tqven ukve SegiZliaT hkiTxoT
inteleqtis Tanamedrove testireba saTaves sakuTar Tavs: daadgens Tu ara es testebi
iRebs alfred bines mcdelobidan, romelsac yovelive imas, rasac sityva inteleqti gulis-
is iseTi moswavleebis gamosavlenad axor- xmobs? daadgens Tu ara es testebi yvela im
372
cielebda, romlebic skolaSi swavlisas dama- unars, rac, Tqveni azriT, Tqvenive inteleqts
fsiqologia XXI saukuneSi

Sefaseba internetiT

inteleqtis Sesaxeb Tavis ori mas `sakmaod normaluris~ dartul pirobebSi gaakeTa.
wakiTxvis Semdeg studentebs kategoriaSi aTavsebs, ori ki _ magaliTad, testSi Sedis
xSirad uCndebaT interesi sazRvris marjvniv, `maRalin- kiTxvebi, romlebic leqsikur
imisa, Tu Tavad rogor gaar- teleqtualebSi~. aqedan gamom- marags saWiroebs. rogor
Tmeven Tavs IQ testebs. Cvens dinare, SeiZleba vivaraudoT, SeiZleba viyoT darwmunebuli,
droSi sakamaod advilia rom testis Sedegebi ar aris rom vinmem Tavisi qulebis
ewvioT romelime veb-gverds, gansakuTrebiT sando. gazrdis mizniT Cveulebrivi
amoirCioT testi da miiRoT Tu testebi ar aris sando, an eleqtronuli leqsikoniT
garkveuli qulebi. niSnavs Tu isini verc validuri iqneba. da- ar isargebla (`Sexede dediko,
ara rames miRebuli qulebi? vuSvaT, rom Cven SemTxvevaSi yovelTvis vambobdi, rom
am kiTxvas pasuxs im zogierTi testebi sando iyo. ganvixiloT geniosi var!~)?
cnebis mimoxilviT gavcemT, yvela SemTxveva, rodesac da- interneti TqvenTvis uz-
romelsac am TavSi gaecaniT. veWvdebodiT maT validobaSi: runvelyofs rogorc IQ-is,
analizisaTvis monacemebi poindeqsteris qulebi gamoTv- ise sxva unarebisa da pirov-
dagvWirda da Cvens megobars, lili iyo misi Sedegis (20 ki- nuli konstruqtis Sefasebis
romelsac pirobiTad poin- Txvaze miRebuli swori pasuxe- uamrav SesaZleblobas. Tqven
deqsters vuwodebT, CvenTvis bis raodenoba) im individebis unda gamoiyenoT am TavSi
internetSi mudmivad arsebuli SedegebTan SedarebiT, vinc masze miRebuli codna imisTvis, rom
ramdenime IQ-testis gakeTeba adre iyo am saitze da Seasrula frTxilad SeafasoT interne-
vTxoveT. mis mier gaxsnil is testebi. qulebis 10.1 suraTze tiT miRebuli qulebis sando-
pirvelive veb-gverdze oTxi mocemuli zaris formis ganawi- oba da validoba.
sxvadasxva testi ido, ramac lebaze gadataniT veb-gverdi IQ- amasobaSi, poindeqsteri
sandoobis Sefasebis SesaZ- s afasebs. ra problemasTan internetSi mocemuli IQ-
lebloba mogvca. gavixsenoT, gvaqvs aq saqme? pirveli, Cven ar testebis daJinebul momxmareb-
rom sandooba konsistentiu- gvaqvs safuZveli gvjerodes, rom lad gadaiqca. `evropul IQ-
robas exeba: gvaZlevs Tu ara veb-gverdze Sesul adamianTa testebze~ misma saukeTeso
msgavs qulebs is testebi, saSualo IQ (gazomili tradi- qulam 159-s miaRwia. igi ir-
romlebic iTvleba rom, faq- ciuli, sando arainternetuli wmuneba, rom 159 qula IQ-is
tobrivad, erTsa da imave rames testiT) 100-is (wesiT, rogorc validuri sazomia. Tqvenc
zomavs. poindeqsterma Semdegi unda iyos) toli iqneba. iqneb darwunebuli xarT amaSi?
qulebi miiRo: 116, 117, 129 da adgili hqonda TviTSerCevas im veb-gverdebi:
130. Tu 10.1 suraTs davubrun- adamianebis mxridan, vinc veb-  www.2h.com/Tests/iq.phtml _
debiT, vnaxavT, rom misi qu- gverdze mocemuli testi Seas- veb-gverdi, sadac didi rao-
lebi saSualoze maRalia (ra rula? meore, Cven araviTari denobiT testebia mocemuli;
kargia poindeqsterisaTis!), safuZveli ar gvaqvs vivaraudoT,  www.majon.com/iq.html --_
magram miRebuli qulebidan rom testi yvelam erTnair stan- mravali testi erT saitze.
inteleqtis Teoriebi

Seadgens? am sakiTxebis gaazrebaSi rom dagexma-


roT, inteleqtis Teoriebs ganvixilavT. TiToe- inteleqtis fsiqometruli
uli Teoriis gacnobisas hkiTxeT sakuTar Tavs: Teoriebi
moxerxebulad igrZnobdnen Tu ara Tavs misi
inteleqtis fsiqometruli Teoriebi, Ziri-
momxreebi, Tu maTi inteleqtis gasazomad IQ-s
Tadad, imave filosofiur velSi warmoiSva, ro-
gamoiyenebdnen.
melmac IQ testebs misca dasabami. fsiqometria
373
fsiqologiis dargia, romelic fsiqikuri funq- specifikur unarTan, rasac spirmenma s uwoda.
ciebis testirebas emsaxureba. mis mraval aspeqts magaliTad, leqsikur da ariTmetikul testSi
Sorisaa pirovnebis diagnostikuri Sefaseba, miRebuli Sedegebi damokidebulia rogorc
inteleqtis Sefaseba da ganwyobebis gazomva. zogad inteleqtze, ise am sferosaTvis damaxasia-
amrigad, fsiqometruli midgomebi mWidro Tebel specifikur unarebze.
kavSirSia testirebis meTodebTan. es Teoriebi raimond ketelma (Raymond Cattel, 1963) faqto-
ikvlevs statistikur mimarTebebs unarebis ruli analizis ufro mowinave teqnikis gamoyene-
gansxvavebul sazomebs Soris, magaliTad, WAIS- biT daadgina, rom zogadi inteleqti SeiZleba
R-is 11 subtests Soris da Semdeg am mimarTebaTa daiyos or, SedarebiT damoukidebel komponentad,
safuZvelze adamianis inteleqtis Sesaxeb romelsac man kristalizebuli da fluiduri
daskvnebi gamoaqvs. teqnikas, romelic amisaTvis inteleqti uwoda. kristalizebuli inteleqti
yvelaze xSirad gamoiyeneba, faqtoruli analizi moicavs individis mier ukve aTvisebul codnas
ewodeba. es aris statistikuri procedura, da am codnis gazrda-gamoyenebis unars; is
romelic parametrebis, klasterebisa da faqto- izomeba leqsikuri, ariTmetikuli da zogadi
rebis ufro mcire raodenobis identificirebas informirebulobis testebiT. fluiduri inte-
axdens damoukidebel cvladTa ufro didi leqti rTuli mimarTebebis xedvisa da prob-
erTobliobis SigniT. faqtoruli analizis lemebis gadaWris unaria; is izomeba kuburebis
mizani sakvlevi koncefciis ZiriTadi fsiqolo- nimuSisa da sivrcobrivi vizualizaciis teste-
giuri parametrebis dadgenaa. cxadia, statis- biT, romlebSic problemis gadasaWrelad saWiro
tikuri procedura mxolod statistikur fonuri informacia daskvniT miiReba. Tval-
mudmivebs adgens; am mudmivebis axsna da maTi saCino kristalizebuli inteleqti saSualebas
dasabuTeba ukve fsiqologebis saqmea. gaZlevT, kargad gaarTvaT Tavi cxovrebis
Carlz spirmenma (Charles Spearman) pirvelma mimdinare, konkretul gamowvevebs; fluiduri
gamoiyena faqtoruli analizi inteleqtis kvle- inteleqti ki gexmarebaT, ieriSi miitanoT axal,
vis sferoSi, rac sakmaod STambeWdavi iyo. man abstraqtul problemebze.
aRmoaCina, rom individTa mier inteleqtis joi pol gilfordma (J.P.Guilford, 1961) faqto-
sxvadasxvagvari testebis Sesrulebis Sedegad ruli analizi inteleqtTan dakavSirebuli
miRebuli qulebi kargad korelirebs erTmaneT- mravali amocanis moTxovnaTa Sesaswavlad gamo-
Tan. aqedan gamomdinare, man daaskvna, rom iyena. inteleqtis struqturis miseul modelSi
arsebobs zogadi inteleqtis faqtori, anu gamoyofilia inteleqtualuri amocanebis sami
faqtori g, romelic gonebrivi aqtiobis ganxor- niSan-Tviseba: Sinaarsi, anu informaciis tipi;
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

cielebas udevs safuZvlad (Spearman,1927). yoveli produqti, anu forma, romliTac informacia
calkeuli sfero, aseve, dakavSirebulia Tavis aris warmodgenili da operacia _ Sesrulebuli
gonebrivi moqmedebebis tipi.
fsiqometria (Psychometrics) _ fsiqologiis dar- rogorc 10.3 suraTi gviCvenebs, am modelSi
gi, romelic gonebrivi SesaZleblobebis testi- mocemulia xuTi saxis Sinaarsi: mxedvelobiTi,
rebaSi specializirdeba.
smeniTi, simboluri, semantikuri da qceviTi;
g _ spirmenis mixedviT, zogadi inteleqtis eqvsi saxis produqti: erTeulebi, klasebi,
faqtori, romelic safuZvlad udevs yovelgvar
mimarTebebi, sistemebi, transformaciebi da
inteleqtualur aqtiobas.
implikaciebi; xuTi saxis operacia: Sefaseba,
kristalizebuli inteleqti (Cristallized intelli- konvergentuli produqcia, divergentuli pro-
gence) _ inteleqtis komponenti, romelSic
duqcia, mexsiereba da Semecneba. inteleqtis
Sedis pirovnebis mier SeZenili codna da am
codnis gazrda-gamoyenebis unari; izomeba leq- mier Sesrulebuli TiToeuli amocana SeiZleba
sikuri maragis, ariTmetikuli da zogadi infor- ganisazRvros masSi Cadebuli Sinaarsis, pro-
mirebulobis testebiT. duqtebis da operaciebis mixedviT. garda amisa,
fluiduri inteleqti (Fluid intelligence) _ inte- gilfordi fiqrobs, rom yoveli kombinacia
leqtis komponenti, romelic moicavs rTuli Sinaarsi-produqti-operacia (yoveli mcire kubi
mimarTebebis danaxvisa da problemebis gadaWris modelSi) gansxvavebul gonebriv unars warmoad-
374
unars. gens. magaliTad, rogorc naCvenebia 10.2 suraTze,
suraTi
10.3

inteleqtis struqtura
inteleqtis struqtuis am modelSi j. p. gil-
fordi (J. P. Guilford) gamoyofs inteleqtualuri
amocanebis sam maxasiaTebels _ Sinaarss, anu
informaciis tips; produqts, anu formas
romliTac warmodgenilia informacia da
operacias, anu ganxorcielebuli gonebrivi
aqtivobis tips. inteleqtis mier Sesrulebuli
TiToeuli amocana SeiZleba dadgindes masSi
CarTuli Sinaarsis, produqtebis da opera-
ciebis mixedviT. magaliTad, leqsikuri testi
adgens semantikuri Sinaarsis mqone erTeu-
lebis Semecnebis unars.

leqsikuri testi adgens semantikuri Sinaarsis ayalibebs triarqiul _ samnawilian _ Teo-


mqone erTeulebis Semecnebis unars, xolo rias.Dmis mier mowodebuli inteleqtis sami
sacekvao nomris daswavla qceviTi sistemebis saxe _ komponenturi, empiriuli da konteqstu-
mexsierebas saWiroebs. aluri _ efeqturi Sesrulebis daxasiaTebis
es Teoriuli modeli qimiur elementTa perio- gansxvavebul xerxebs warmoadgens.
duli sistemis analogiuria. amgvari sistematu- komponenturi inteleqti ganisazRvreba kom-
ri sqemis meSveobiT inteleqtis faqtorebi, ponentebis, anu saazrovno procesebis meSve-
qimiuri elementebis msgavsad, SesaZlebelia maT obiT, romlebic safuZvlad udevs azrovnebas
aRmoCenamde iqnen postulirebuli. 1961 wels, da problemebis gadawyvetas. sternbergi asa-
rodesac gilfordma es modeli warmoadgina, xelebs sami tipis komponents, romelTac cen-
cnobili iyo daaxloebiT 40 inteleqtualuri traluri mniSvneloba aqvT informaciis gadamu-
unari. mas Semdeg mkvlevrebma 100-ze meti unari SavebaSi: (1) codnis SeZenis komponentebi axali
aRweres, rac gilfordis inteleqtis koncefciis faqtebis dasaswavlad; (2) Sesrulebis komponen-
prognostikur unarze metyvelebs (Guilford, 1985). tebi problemis gadaWris strategiebisa da
gilfordis Semdeg mravalma fsiqologma teqnikisaTvis; (3) metakognituri komponentebi
gaafarTova inteleqtis koncefcia imisaTvis, strategiebis SerCevisa da warmatebisaken moma-
rom maT Teoriebs ufro meti ram moecva, vidre vali procesis monitoringisaTvis. axla Tqveni
tradiciuli IQ testebis mixedviT gamovlenili komponenturi inteleqtis asamoqmedeblad
SesaZleblobebia. amJamad ganvixilavT or gvsurs, rom scadoT 10.3- cxrilSi mocemuli
inteleqtis Teoriebi

Teorias, romelic scildeba IQ-is farglebs. savarjiSos Sesruleba.


rogor amoxseniT anagramebi? anagramebis
amosaxsnelad, ZiriTadad, Sesrulebis kompone-
sternbergis inteleqtis ntebis da metakognituri komponentebis gamo-
triarqiuli Teoria yeneba dagWirdebaT. Sesrulebis komponentebi
is komponentebia, romelTa saSualebiTac
robert sternbergic (Robert Sternberg, 1985, 1988) gonebaSi asoebiT manipulireba SegiZliaT;
xazs usvams problemebis gadaWraSi kognituri metakognituri komponentebi gadawyvetilebis
procesebis mniSvnelobas, rogorc misi ufro mosaZebni strategiebis arsebobis saSualebas
zogadi inteleqtis Teoriis nawils. sternbergi 375
rom adamianTa jgufi avariis Semdeg mZime
cxrili
10.3 mdgomareobaSi aRmoCnda. Tqven unda endoT
jgufis im wevris gonierebas, romelic yvelaze
komponenturi inteleqtis gamoyenebis swrafad SeZlebs Sinisken mimavali gzis moZeb-
unari nas. sxva viTarebaSi Tqven gonierad unda miiC-
qvemoT mocemulia anagramebi, areuli sityvebis sia. nioT im adamianis qceva, romelsac rutinuli
rac SeiZleba swrafad moZebneT TiToeuli anagramis
amoxsna (Sternberg,1986).
amocanebis avtomaturi Sesruleba SeuZlia. Tu,
magaliTad, adamianTa jgufi yoveldRiurad erTsa
1. H-U-L-A-G __________
da imave amocanebs asrulebs, Tqvenze yvelaze
2. P-T-T-M-E __________
did STabeWdilebas is adamiani moaxdens, ro-
3. T-R-H-O-S __________
melic amocanebis warmatebiT Sesrulebas `axali
4. T-N-K-H-G-I __________
ideebis umciresi raodenobiT~ moaxerxebs.
5. T-E-W-I-R __________
konteqstualuri inteleqti nebismier tipis
6. L-L-A-O-W __________
saqmis praqtikul mogvarebaSi vlindeba. is axal
7. R-I-D-E-V __________
da gansxvavebul viTarebebTan (konteqstebTan)
8. O-C-C-H-U __________
adaptirebis, Sesatyvisi situaciebis SerCevisa
9. T-E-N-R-E __________
da Tqveni moTxovnilebebis Sesabamisi efeqturi
10. C-I-B-A-S __________
garemos Seqmnis unars gulisxmobs. konteqstu-
amoxsna mocemulia am Tavis bolos. aluri inteleqti isaa, rasac adamianebi `gaqe-
qilobas~ da `saqmis alRos~ uwodeben. gamokv-
iZleva. ganvixiloT anagrama T-R-H-O-S. rogor levebma aCvena, rom adamianebs SeiZleba hqondeT
gardaqmniT mas SHORT-ad? dasawyisisTvis sau- maRali konteqstualuri inteleqti maRali IQ-s
keTeso strategia iqneba TanxmovanTa SeTan- gareSe.
xmebebis mosinjva, romlebic xSiria inglisur
enaSi, rogoricaa S-H da T-H. strategiebis
SerCeva metakognitur komponentebs saWiroebs, saidan
maTi ganxorcieleba ki _ Sesrulebis komponen- viciT
tebs. yuradReba miaqcieT, rom kargi strategia
zogjer ar amarTlebs. ganvixiloT anagrama T- konteqstualuri inteleqti ipodromze
N-K-H-G-I. bevr adamians uWirs am anagramis
IQ-sa da winaRobebiT rbolaSi cxenebis
amoxsna, radgan K-N ar aris is kombinacia,
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

warmatebas Soris mimarTebis dasadgenad


romliTac inglisuri sityvebi xSirad iwyeba,
mkvlevrebma ipodromis mudmivi klientebi
xolo T-H _ xSiria.YTqvenc xom didxans cdi-
SearCies. 30-kaciani jgufi daiyo eqsper-
lobdiT am anagramis iseT sityvad gardaqmnas,
tebad da araeqspertebad, maTi winaswar-
romelic T-H-iT iwyeba?
metyvelebis safuZvelze, Tu romel cxenebs
sxvadasxva amocanis Semadgenel komponentebad
eqneboda gamarjvebis saukeTeso Sansi.
daSliT mkvlevrebs SeuZliaT, zustad gansa-
miuxedavad imisa, rom orive jgufis IQ
zRvron procesebi, romlebic gansxvavebuli IQ-
saSualo 100-is farglebSi iyo da TiTqmis
is mqone individebis mier testSi miRebul
araviTari korelacia ar arsebobda IQ-sa
Sedegebs Soris sxvaobas ganapirobeben. maga-
da eqspertobas Soris, eqspertebma Sem-
liTad, mkvlevrebma SeiZleba aRmoaCinon, rom
TxvevaTa 93%-Si sworad daasaxeles pirvel
maRali IQ-is mqone moswavleTa metakognituri
adgilze gasuli cxeni, araeqspertebma ki
komponenti maT garkveuli tipis problemis
_ SemTxvevaTa mxolod 33%-Si. mkvlevrebma
gadasaWrelad gansxvavebuli strategiebis
isic aCvenes, rom eqspertebi TavianT zust
SerCevas karnaxobs, dabali IQ-is mqone Tana-
Sefasebebs im xerxiT asrulebdnen, romelic
tolebisgan gansxvavebiT.
rTul statistikur procedurebs waagavda
empiriuli inteleqti gulisxmobs adamianis
(Ceci & Liker, 1986).
unars, gaumklavdes or ukiduresobas _ axal da
376 rutinul problemebs. warmoidgineT, magaliTad,
vinaidan TiToeuli cxeni, mTeli rigi para- Seqmnas, romelTa meSveobiTac TiToeuli
metrebis mixedviT (Cveuli siswrafe, miRebuli adamianis Sedegi SeiZleba `gonivrulad gamo-
prizebi, sarbeni asparezis mdgomareoba, mxedris iyurebodes~.
unarianoba da a.S.), cvladebis gansxvavebul
kombinacias warmoadgens, eqspertebis warmateba
msgavsi situaciebis ubralo gameorebas ver gardneris mravlobiTi
miewereba; ufro savaraudoa, rom maT ganuvi- inteleqti da emociuri
TardaT STambeWdavi unarebi, romelic maT
inteleqti
garemos specifikurad esadageba.
sternbergis triarqiul TeoriaSi aRiare- hovard gardnerma (Howard Gardnner, 1983,1999)
bulia, rom IQ qulebi inteleqtualur qcevas SemogvTavaza Teoria, romelSic inteleqtis
ver asaxaven srulad da nacadia imaze metis cnebis Sinaarsi scildeba IQ testebSi gaTva-
gakeTeba, vidre individebisTvis maRali da liswinebul unarebs. gardneri gamoyofs in-
dabali IQ-is iarliyebis miniWebaa.YdavuSvaT, teleqtis mraval saxeobas, romelic adamianis
mkvlevrebma gaiges, rom `aragonier~ adamianebs gamocdilebis farTo speqtrs moicavs. TiToeul
garkveuli amocanebi imitom uZneldebaT, rom am unars gansxvavebuli Rirebuleba eniWeba
ver axerxeben mTeli relevanturi informaciis adamianTa sazogadoebebSi imis mixedviT, Tu
kodirebas. aseTi adamianebi SeZleben `gonivrul~ ras miiCnevs saWirod, sasargeblod da faseulad
Sesrulebas, Tuki am konkretul komponents mocemuli sazogadoeba. rogorc 10.4 cxrilSia
gaivarjiSeben. amrigad, savsebiT SesaZlebelia naCvenebi, igi inteleqtis rva saxes gamoyofs.
komponenturi inteleqtis gaZliereba. stern- gardneri amtkicebs, rom dasavluri sazo-
bergs, agreTve, miaCnia, rom adamianebs SeuZliaT gadoeba wina planze ayenebs pirveli ori saxis
empiriuli da konteqstualuri inteleqtis inteleqts, xolo aradasavlur sazogadoebaSi
gaumjobeseba (Sternberg, 1986). Tu Sesatyvisad xSirad sxva saxeebia Rirebuli. magaliTad,
gaigeben qcevis safuZvlad mdebare komponentur mikroneziaSi, karolinis kunZulze, mezRvaurs
inteleqtis Teoriebi

process, mkvlevrebi SeZleben iseTi teqnikebis unda SeeZlos did manZilebze zRvaosnoba rukis
gareSe, mxolod sivrcobrivi inteleqtisa da
emociuri inteleqti (Emotional intelligence) _ inte- sxeulebrivi kinesTetikuri inteleqtis gamo-
leqtis tipi, romelSic Sedis Semdegi unarebi: yenebiT. es unarebi am sazogadoebaSi ufro
emociaTa zusti da Sesatyvisi aRqma, gageba da fasobs, vidre valdebulebis dokumentis Sedgena.
gamoxatva; azrovnebis gasaioleblad emociebis balis kunZulze, sadac artistuli warmodgena
gamoyeneba; emociis gageba da analizi; emociuri
yoveldRiuri cxovrebis nawilia, talantebi
codnis efeqturad gamoyeneba da sakuTari
da musikaluri inteleqti, romelic rTuli
emociebis regulireba rogorc emociuri, ise _
inteleqtualuri zrdis xelSesawyobad. sacekvao ileTebis koordinirebaSi monawileobs,
gansakuTrebiT dafasebulia. interpersonalur 377
cxrili
10.4
gardneris inteleqtis rva saxe
inteleqti saboloo statusi ZiriTadi komponentebi
logikur- mecnieri logikuri da ricxobrivi paternebisadmi
maTematikuri maTematikosi mgrZnobeloba da maTi garCevis unari, msje-
lobis grZeli jaWvis agebis unari.
lingvisturi poeti sityvaTa bgerebis, riTmebisa da mniSvnelo-
Jurnalisti bebisadmi mgrZnobeloba; enis gansxvavebuli
funqciebisadmi mgrZnobeloba.

sabunebismetyvelo biologi mgrZnobeloba cxovelTa saxeobebs Siris


bunebrivi garemos gansxvavebebisadmi; cocxal arsebebTan
mkvlevari saTuTad mopyrobis unari.

musikaluri kompozitori ritmis, simaRlis da tembris Seqmnisa da


mevioline dafasebis unari; musikaluri gamomsa-
xvelobebis formebis codna

sivrcobrivi navigatori vizualur-sivrcobrivi samyaros zustad


moqandake aRqmis da sakuTari sawyisi aRqmebis
transformirebis unari.

sxeulebriv- sakuTari sxeulebrivi moZraobebis marTvis


mocekvave
kinesTetikuri da obieqtebTan marjved urTierTobis unari.
aTleti
pirovnebaTSorisi sxva adamianTa guneba-ganwyobilebis, tempera-
fsiqoTerapevti
mentis, motivebis da survilebis garCevisa da
saqonlis gasaRebis
maTze Sesatyvisi reagirebis unarebi.
muSaki
Sidapirovnuli sakuTari grZnobebis misawvdomoba da maT
sakuTari Tavis
Soris sxvaobis povnis unari da maT Sesaty-
detalurad mcodne
visad qcevis warmarTva; sakuTari Zlieri da
pirovneba
susti mxareebis, survilebisa da gonebrivi
SesaZleblobebis codna.

inteleqts ufro wamyvani adgili uWiravs Tadi komponentis mqone inteleqti (Mayer &
koleqtivistur sazogadoebaSi, rogoricaa ia- Salovely, 1007; Mayer et al., 2000). es komponentebia:
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

ponia, sadac aqcentirebulia TanamSromloba


emociebis zustad da Sesatyvisad aRqmis,
da komunaluri cxovreba, vidre iseT individua-
Sefasebis da gamoxatvis unari;
listur sazogadoebaSi, rogoricaa aSS (Tri-
andis,1990). azrovnebis gasaioleblad emociebis gamo-
inteleqtis am saxeobaTa Sesafaseblad qaRal- yenebis unari;
disa da fanqris testebi _ martivi raodenobrivi emociebis gagebisa d analizis, agreTve,
sazomebi _ arasakmarisia. inteleqtis gardne- emociuri codnis efeqturad gamoyenebis unari;
riseuli Teoria moiTxovs, rom mas daakvirdnen emociuri da inteleqtualuri zrdis xelSe-
da Seafason mTel rig cxovrebiseul situaciebSi sawyobad sakuTari emociebis regulirebis unari.
da, aseve, cxovrebiseul mcire epizodebSi,
romelic inteleqtis tradiciul testebSia am gansazRvrebaSi asaxulia axali Tvalsaz-
mocemuli. risi emociebis pozitiuri rolis Sesaxeb inte-
bolo wlebSi mkvlevrebma inteleqtis iseTi leqtis funqcionirebasTan mimarTebaSi _ emo-
tipis kvleva daiwyes, rogoricaa emociuri ciebs SeuZliaT azrovneba ufro gonieri gaxa-
inteleqti, romelic gardneriseul interper- don, adamianebs SeuZliaT gonierad gaiazron
sonaluri da intrapersonaluri inteleqtis sakuTari da sxvaTa emociebi.
cnebebs ukavSirdeba (ix. cxrili 10.4). emociuri ganvixiloT situacia, rodesac maswavlebeli
inteleqti ganisazRvreba, rogorc oTxi Ziri- Tqvens klass usvams SekiTxvas: `ra erqva stam-
378 buls Zvelad~? miuxedavad imisa, rom tomi xedavs,
pamelam xeli aiwia, igi adgilidan wamoiZaxebs gadoebrivi viTarebebis ganxilvisaTvis, rac
pasuxs _ `konstantinopoli~. Tqven gesmiT, rom inteleqtis Temas esoden sadaos xdis.
pamela gabrazebulia, radgan tomma mas `dideba
waarTva~. Tqven SeiZleba TvlideT, rom toms
aqvs maRali IQ, magram ara EQ _ IQ-is emociuri
Sejameba
oreuli (Goleman,1995). Cven mier pamelas grZno-
bebis gageba _ EQ-is erT-erTi magaliTia. mkvlev- Carlz spirmens miaCnda, rom inteleqti
rebi Seudgnen sazomi instrumentebis Seqmnas, Sedgeba zogadi unarisagan, romelsac man uwoda
romlebic, maTi rwmeniT, EQ-is sando da g da sxvadasxva sferos Sesabamisad specifikuri
validuri sazomebi iqneba. unarebisagan, romlic aRniSna s-iT. sxva
fsiqometrikosma mkvlevrebma inteleqtis sxva
mdgenelebis kvleva scades.
saidan sternbergma gamoTqva varaudi, rom adamianebs
viciT sami saxis inteleqti aqvT: komponenturi,
empiriuli da konteqstualuri. gardnerma gaa-
EQ-is gazomva farTova inteleqtis gansazRvreba da masSi rva
503 mozrdilisa da 229 mozardisagan tipis inteleqti gaaerTiana, romlebic IQ-is
Semdgarma SerCevam Seavso `mravalfaq- tradiciuli testebiT gamovlenil unarebs
toriani emociuri inteleqtis skala~, scildeba. emociuri inteleqti asaxavs indivi-
romelic individebisagan emociur prob- dis unars, efeqturad gamoiyenos da gaigos
lemaTa seriis gadaWris iseTi variantebis emociebi.
warmodgenas moiTxovs, rogoricaa mo-
cemuli situaciiT aRZruli emociebis
dadgena. monawileTa pasuxebi Sefasda
rogorc eqspertTa msjelobebTan, ise yvela
inteleqtis politika
im adamianis erTsulovan msjelobebTan
mimarTebaSi, romlebmac skala Seavses. EQ-
Cven vnaxeT, rom inteleqtis Tanamedrove
is qulebi mxolod zomier korelaciaSi
koncefciebi ewinaaRmdegeba IQ-is testSi
iyo IQ-is qulebTan rogorc mozrdilebTan,
miRebul qulebsa da pirovnebis inteleqts
ise _ mozardebTan. es adasturebs, rom EQ
Soris arsebul mWidro kavSirs, magram dasavlur
zomavs IQ-is tradiciuli sazomebisgan
sazogadoebaSi IQ testebi mainc rCeba inte-
gansxvavebul unarebs. mozrdilebi ufro
leqtis yvelaze gavrcelebul sazomad. IQ
maRal qulebs iReben, vidre mozardebi,
testirebis gavrcelebulobisa da IQ qulebis
rac metyvelebs imaze, rom EQ mniS-
xelmisawvdomobis gamo advilia sxvadasxva
vnelovani garemoseuli komponentia. dabo-
jgufebis Sedareba maTi `saSualo~ IQ-is
los, emociuri inteleqtis am axal ska-
mixedviT. aSS-Si aseTi eTnikuri da rasobrivi
laze qalebs emociebis aRqmaSi gacilebiT
jgufuri Sedarebebi xSirad gamoiyeneboda,
didi upiratesoba hqondaT, vidre mamakacebs
rogorc umciresobaTa warmomadgenlebis Tan-
(Mayer et al., 1999).
inteleqtis politika

Sobili genetikuri arasrulfasovnebis damadas-


turebeli sabuTi. Cven mokled mimovixilavT
Tqveni azriT, ratom unda hqondeT qalebs IQ testebis qulaTa gamoyenebis praqtikas
mamakacebze ufro maRali EQ? xom ar fiqrobT, zogierTi jgufis gonebrivi arasrulfasovnebis
rom amas buneba (qalis evoluciuri momzadeba maCveneblad. Semdeg ganvixilavT sakiTxs _ buneba
garkveuli rolebisaTvis) an aRzrda (qalTa Tu aRzrda, anu ra aris inteleqtSi da inteleq-
socializacia metad emociur arsebebad) ganagebs tis testebis SesrulebaSi bunebiT moniWebuli
(Brody,1997; Eisenberg et al., Lafrance&Banaji,1992)? da ra _ aRzrdis Sedegi. Tqven naxavT, rom
inteleqtis testirebis da inteleqtis Teo- fsiqologiaSi es politikurad yvelaze cvale-
riebis mimoxilvam safuZveli moamzada im sazo- EQ – IQ-s oreuli _ emociuri inteleqti.
379
badi sakiTxia, vinaidan saemigracio kvotebis, icnobdnen dominantur enas da kulturas,
ganaTlebis resursebisa da sxva sakiTxebi romelsac eyrdnoba IQ testebi, radganac axali
SeiZleba aigos imaze, Tu rogor aris inter- Casulebi iyvnen (ramdenime aTeuli wlis Semdeg
pretirebuli jgufuri IQ-is monacemebi. IQ testebSi gamovlenili es jgufuri sxvaobebi
mTlianad gaqra, magram Teoria inteleqtis
sferoSi rasobrivi sxvaobebis Sesaxeb ganag-
rZobda arsebobas).
jgufuri Sedarebebis istoria
godardi da sxvebi (1917) dabali IQ-is eTnikur
1990-iani wlebis daswyisSi fsiqologi henri warmomavlobasTan ubralo dakavSirebaze Sors
godardi (Henry Goddard) amtkicebda, rom yvela wavidnen. dabal IQ-Tan dakavSirebul uaryofiT
emigrants unda Cautardes gonebrivi unarebis Tvisebebs maT moraluri uRirsoba, fsiqikuri
testireba da maT, visac `fsiqikuri defeqti~ defeqturoba da amoraluri socialuri qceva
aRmoaCndeba, `SerCeviT aekrZalos qveyanaSi daumates. maTi Tvalsazrisis dasabuTeba cudi
Semosvla~. amgvar Sexedulebebs Tavisi wvlilis reputaciis mqone ori ojaxis _ jukis ojaxisa
Setana SeeZlo emigrantTa zogierTi jgufis da kilikakis ojaxis _ klinikuri Seswavlidan
qveyanaSi SeSvebisadmi mtruli nacionaluri momdinareobda. am ojaxis ramdenime Taobis
damokidebulebis SeqmnaSi (Cronbach,1975; Seswavla TiTqosda aCvenebda, rom ojaxur
McPherson,1985; Sokal,1987). marTlac, 1924 wels genebSi daTesili cudi Tesli uciloblad
kongresma miiRo aqti, romelic zRudavda defeqtur STamomavlobas mogvcemda. godardma
emigracias da emigrantebisaTvis awesebda igive daaskvna kilikakTa ojaxis klinikuri Ses-
inteleqtis testebis gavlas niu iorkis wavlidanac. maT ojaxur xes hqonda erTi `kargi
navsadgurSive, an elisis kunZulze moxved- Teslis~ da meore `cudi Teslis~ mxareebi (am
risTanave. ebrael, italiel, rus da sxva gamokvlevaSi ojaxs saxeli godardma Searqva,
erovnebis emigrantTa didi nawili IQ testebis rac berZnulad karg-cuds niSnavs). martin ki-
safuZvelze klasificirebul iqna, rogorc likaks, revoluciuri omis jariskacs, ara-
`Wkuasusti~. zogierTma fsiqologma es sta- kanonieri vaJi hyavda qalTan, romelic aRweris
tistikuri monacemebi imis sabuTad miiCnia, rom Tanaxmad, gonebrivad CamorCenili iyo. maTma
emigrantebi samxreTi da aRmosavleTi evropidan kavSirma, saboloo jamSi, 480 STamomavali mogvca.
genetikurad ufro dabal safexurze imyofebod- godardma aqedan 143 `defeqturad~, 46 ki _
nen, vidre CrdiloeT da dasavleTevropuli `normalurad~ miiCnia. ojaxis danarCeni wevrebi-
warmomavlobis emigrantebi (Ruch,1937). Tumca, saTvis ki aRmoaCina, rom maTTvis Cveuli ram
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

es `arasrulfasovani~ jgufebi yvelaze cudad iyo danaSauli, alkoholizmi, fsiqikuri aSli-

380
lobebi da kanondarRvevis SemTxvevebi. amis sa- davarwmunoT…sazogadoeba, rom maT ar unda
pirispirod, rodesac martin kilikakma meored mieceT reproduqciis ufleba, Tumca, ev-
`karg qalTan~ iqorwina, am kavSirma mogvca 496 genikis TvalsazrisiT, maTi araCveuleb-
STamomavali, saidanac mxolod sami iqna rivad swrafi gamravlebis gamo, isini seri-
`defeqturad~ aRiarebuli. godardma isic naxa, ozul problemas qmnian (Terman,1916, gv. 91-
rom am maRalxarisxovani kavSiris mravali 92).
STamomavali `gamoCenili adamiani~ gaxda (Godard,
saxelebi Seicvala, magram problema igive
1914). igi mivida im azramde, rom memkvidre-
darCa. dResac SeerTebul StatebSi afro-
obiTobam dadebiTi mxridan gansazRvra in-
amerikelebi da laTinosebi standartizebul
teleqti, genialoba da gamoCeniloba, xolo
inteleqtis testebSi, saSualod, ufro dabal
uaryofiTi mxridan _ delikventoba, alkoho-
qulebs iReben, vidre azieli amerikelebi da
lizmi, seqsualuri amoraloba, gonebrivi
TeTrkanianebi. cxadia, yvela jgufSi arian
CamorCeniloba da siRatakec ki (McPherson,1985).
individebi, romelTa IQ qulebi umaRles (da
udables) poluss Seesabameba. rogoraa SesaZ-
saidan lebeli IQ-is qulebSi aseTi jgufuri gan-
sxvavebebis interpretireba? SeerTebul StatebSi
viciT
da did britaneTSi arsebuli tradiciis
genetikurad arasrulfasovani ojaxebi mixedviT, es gansxvavebebi genetikur arasrul-
fasovnebas (bunebas) miewereba. mas Semdeg, rac
ityobinebodnen, rom (dawyebuli 1875
IQ-is maCveneblebSi genetikuri gansxvavebebis
wlidan) mokvleul iqna niu iorkis Statis
realurobaze vimsjelebT, ganvixilavT meore
`jukis sisxlis~ mqone ojaxebis 2000-ze
SesaZleblobas, romlis mixedviT, garemo
meti wevri, radganac am ojaxs damyarebuli
pirobebis nairgvaroba (aRzrda) mniSvnelovan
hqonda gonebriv ganviTarebaSi CamorCen-
gavlenas axdens IQ-ze. TiToeuli axsnis an maTi
ilobis, kanondarRvevisa da danaSaulis
kombinaciis dasabuTebas mniSvnelovani socia-
samarcxvino rekordi. am ojaxis 458 wevrma
luri, ekonomikuri da politikuri Sedegebi
ver SeZlo skolaSi swavla gonebrivi
mohyveba.
unarebis arqonis gamo. 171 kriminaluri
warsulis adamiani aRmoCnda, xolo maTi
sanaTesaos aseulobiT wevri `glaxaki,
TavaSvebuli da meZavi~ iyo. daaskvnes, rom memkvidreobiToba da IQ
memkvidreobiToba am saSineli ojaxis wevr-
rogor SeuZliaT mkvlevrebs inteleqtis
Ta samarcxvino ganviTarebis wamyvani faq-
genetikuri gansazRvrulobis xarisxis dadgena?
tori iyo.
am kiTxvaze nebismieri pasuxi mkvlevrebisgan
inteleqtis indeqsad garkveuli sazomis SerCevas
genetikuri arasrulfasovnebis godardiseuli moiTxovs. amrigad, sakiTxi is ki araa, axdens
argumenti Semdgom ganamtkicaFim faqtma, rom Tu ara memkvidreobiToba inteleqtze gavlenas,
pirveli msoflio omis dros armiaSi gamo- aramed is, umetes SemTxvevaSi, msgavsia Tu ara
ojaxur xeTa SigniT IQ maCvenebeli. am konkretul
inteleqtis politika

yenebul inteleqtis testebSi afro-amerikelebi


da sxva rasobrivi umciresobebi nakleb qulebs kiTxvaze pasuxis gasacemad, mkvlevrebs sWirdebaT
iRebdnen, vidre TeTrkaniani umravlesoba. luis saerTo genebisa da saerTo garemos gavlenaTa
termenma, romelmac didad Seuwyo xeli aSS-Si erTmaneTisgan gancalkeveba. amisTvis mowode-
IQ testirebas, Zalze aramecnieruli komentari buli erT-erTi meTodia identuri (monozi-
gaukeTa monacemebs, romelic misive daxmarebiT goturi) da araidenturi (dizigoturi) tyupebis
aSS-Si mcxovrebi rasobrivi umciresobebisgan da sxvadasxva donis genetikuri gadafarvis
Segrovda: naTesavTa funqcionirebis Sedareba. 10.3 suraTze
warmodgenilia individTa IQ-is qulaTa Soris
`maTi siClunge, rogorc Cans, rasobr-
korelaciebi maTi genetikuri naTesaobis done-
ivia... amJamad ar Cans raime SesaZlebloba, 381
suraTi
10.4
memkvidreobiToba da IQ
am suraTze warmodgenilia korelaciebi erTad gazrdili (erTsa da imave garemoSi), identuri (monozigoturi)
da araidenturi (dizigoturi) tyupebis IQ qulaTa Soris. Sedarebis mizniT suraTze, agreTve, mocemulia
siblingebis (debisa da Zmebis) da biologiuri da arabiologiuri mSoblebisa da Svilebis monacemebi.
monacemebi aCvenebs orive faqtoris _ genetikuris (ricxvebi, romlebic weria `genetikuri naTesaobis~
qveS, azusteben genetikuri masalis gadafarvas) da garemos (ricxvebi, miwerili saerTo Sinauri garemos
qveS, aCveneben, garemo igive iyo [1] Tu gansxvavebuli [0]), mniSvnelobas. magaliTad, identuri tyupebi
aCveneben ufro maRal korelacias IQ-s Soris, vidre araidenturi tyupebi, anu saxezea genetikuri
gavlena, magram orive tipis tyupebi avlenen ufro maRal korelaciebs, rodesac isini erTad arian
gazrdili, anu saxezea garemos gavlena.

ebis mixedviT (Plomin & Petrill,1997). rogorc xedavT,


Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

es maCvenebeli miiReba mocemuli populaciis


rac ufro didia genetikuri msgavseba, miT metia (magaliTad, kolejis studentebi, an fsiqikurad
IQ-is msgavseba (am monacemebSi yuradReba unda daavadebuli adamianebi) yvela testuri qulis
miaqcioT imas, rom garemos zegavlena erTad variaciis gamoTvliTYda Semdeg imis dadgeniT,
gazrdilTa IQ-is didi msgavsebis saxiTac Tu mTliani variaciidan ra wili aqvs genetikur,
gamovlinda). anu memkvidreobiT faqtorebs. es genetikuri
mkvlevrebi amgvar Sedegebs IQ-is memkvidre- gadafarvis sxvadasxva donis mqone adamianTa
obiTobis Sesafaseblad iyeneben. romelime niSan- SedarebiT keTdeba. mkvlevrebi, romlebmac IQ-
Tvisebis, magaliTad, inteleqtis memkvidreobiT is memkvidreobiT gadacemis Sesaxeb Catarebuli
gadacemis SesaZlebloba im niSan-Tvisebis tes- mravali gamokvleva Seiswavles, askvnian, rom
turi qulebis variabilobis Sefardebas emyareba, IQ qulebis variaciis daaxloebiT 50% geneti-
rac SeiZleba genetikur faqtorebs mieweros. kuri nakrebiTaa gamowveuli (Grigorenko, 2000;
Neisser et al., 1996; Plomin & Petrill, 1997), magram yvelaze
memkvidreobiTobis Sefaseba (Heritability estimate) saintereso, albaT, isaa, rom memkvidreoboTobis
_ mocemuli Tvisebis an qcevis memkvidre- wili imatebs cxovrebis ganmavlobaSi: memkvid-
obiTobis xarisxis statistikuri Sefaseba reobiToba daaxloebiT 40%-s utoldeba 4-6 wlis
dadgenili im individTa mixedviT, romlebic
bavSvebTan, Tumca daaxloebiT 60%-mde izrdeba
icvlebian maTi genetikuri msgavsebis xarisxiT.
382 adreul mozardobaSi da daaxloebiT 80%-s
jgufSi Semaval individTa genetikur arasrul-
fasovnebas? pasuxi erTmniSvnelovania _ `ara!~
memkvidreobiToba erTi konkretuli jgufis
SigniT ganxorcielebul gazomvas efuZneba. is
ar gamodgeba jgufTaSorisi gansxvavebebis
interpretirebisTvis, ganurCevlad imisa, Tu
ramdenad didia maT Soris gansxvaveba obieqturi
testis monacemebis mixedviT. memkvidreobis
maCveneblebi individTa mocemuli populaciis
Sesaxeb mxolod gasaSualoebul warmodgenaTa
ricxvs ganekuTvneba. maSinac ki, roca iciT,
rom simaRle, magaliTad, memkvidreobiTobis
maRali maCvenebliT xasiaTdeba (daaxloebiT
90%), mainc ver gansazRvravT imas, Tu ramdenadaa
Tqveni simaRle genetikurad ganpirobebuli.
igive argumenti gamodgeba IQ-saTvis: -miuxedavad
inteleqtis memkvidreobiTobis maRali maCveneb-
lebisa, ver ganvsazRvravT konkretuli indi-
vidis IQ-Si, an jgufTaSoris saSualo IQ-Si
genetikis gavlenas. is faqti, rom IQ testSi
erTi rasobrivi Tu eTnikuri jgufi nakleb
qulebs iRebs, vidre meore, ar unda niSnavdes
imas, rom am jgufebs Soris gansxvaveba geneti-
aRwevs ufros mozrdilebTan! bevrs gaukvirda kuri warmoSobisaa maSinac ki, rodesac memkvid-
es Sedegi, radgan, intuiturad, asakis matebasTan reobiTobis maCvenebeli (romelic jgufSi iyo
erTad garemos sul ufro meti da ara naklebi dadgenili) IQ qulebisaTvis maRalia.
gavlena unda hqondes. intuiciasTan am Seusabamo meore mizezi, Tu ratom ar SeiZleba geneti-
Sedegs mkvlevrebi aseT axsnas aZleven: `SesaZ- kuri nakrebi srulad iyos pasuxismgebeli jguf-
lebelia, genetikuri dispoziciebi gvibiZgeben TaSoris sxvaobaze, am gansxvavebaTa SefardebiT
im garemosken, romelic Cveni genetikuri sidides exeba. saSualo gansxvavebis miuxedavad,
midrekilebebis aqcentirebas axdens da Sedegad arsebobs mniSvnelovani Tanxvedra TiToeuli
cxovrebis ganmavlobaSi momatebul memkvid- jgufis qulebis ganawilebaSi: jgufebs Soris
rulobas viRebT~ (Plomin & Petrill,1997. gv. 51).A gansxvaveba, TiToeul jgufSi individebis
kvlav davubrundeT im wertils _ testuri qulebs Soris gansxvavebebTan SedarebiT, mcirea
qulebis sxvaobas afro-amerikelebsa da TeTr- (Loehlin, 2000; Suzuki&Valencia, 1997). zogadad,
kanian amerikelebs Soris _ saidanac genetikuri gansxvavebebi sxvadasxva rasobrivi jgufis genur
analizi winaaRmdegobrivi xdeba. miuxedavad nakrebSi umniSvneloa erTi da igive jgufis
imisa, rom ramdenime aTeuli wlis winaT es wevrebs Soris arsebul genetikur gansxvavebeb-
sxvaoba IQ-is 15 qulas Seadgenda, TeTrkanianTa Tan SedarebiT (Could, 1981; Zuckerman, 1990). metic,
inteleqtis politika

da SavkanianTa qulebi garkveuli drois Semdeg aSS-Si rasa xSirad ufro socialuri konstruq-
erTmaneTs dauaxlovda. ase rom, Tanamedrove tia, vidre biologiuri. ganvixiloT golfis
indikatorebis mixedviT, sxvaoba 7-10 qulas Soris SesaniSnavi axalgazrda moTamaSis taiger vudsis
Tavsdeba (Nisbett, 1995, 1998, Williams & Ceci, 1997), (Tiger Woods) SemTxveva, romelsac xSirad af-
Tumca, sxvaobis Semcireba garemos gavlenaze rikel amerikelad moixsenieben da amiT uares
miuTiTebs. es sxvaoba bevr adamians mainc pirobebSi ayeneben mas, Tumca, misi realuri
afiqrebinebs, rom rasebs Soris dauZleveli warmomavloba gacilebiT rTulia (misi winap-
genetikuri gansxvavebebi arsebobs (Hernnstein rebi TeTrkaniani, Savkaniani, tai, Cineli da
&Murrey, 1994), magram, maSinac ki, Tu IQ memkvid- adgilobrivi amerikelebi iyvnen). vudsi Sesa-
reobiTia, asaxavs ki es sxvaoba dabalqulian niSnavi magaliTia imisa, Tu ramdenad ar 383
Seesatyviseba sazogadoebrivi Sexeduleba remo pirobebi IQ-is maCveneblebSi aseTi
biologiur realobas. aseT SemTxvevaSi arsebobs wyvetebis arsebobaSi.
seriozuli safrTxe, rom sxvadasxva sazoga-
doebrivad gamijnuli jgufebis gansxvavebebi
IQ-is mixedviT ganxilul iqnes, rogorc bio- garemo da IQ
logiuri faqtorebiT ganpirobebuli gansxvave- vinaidan memkvidreobiTobis maCveneblebi 1.0-
bebi (Suzuki & Valencia, 1997). ze naklebia, vaskvniT, rom nebismieri individis
mkvlevrebma gamonaxes am Sexedulebis kvle- IQ-ze mxolod genetikuri memkvidreoba ar aris
vebis saSualebiT Semowmebis gzebi. eqsperimentSi pasuxismgebeli. garemo IQ-zec unda axdendes
monawileobdnen Savkaniani amerikelebi, romel- gavlenas. rogor SeiZleba ganvsazRvroT, gare-
Tac TeTrkaniani amerikeli an evropeli mSob- mos romeli aspeqtia IQ-sTvis mniSvnelovani?
lebi hyavdaT. aSS-Si „Savi~ mosaxleobis 20-30% garemos romeli maxasiaTebeli moqmedebs IQ
Sefasebulia, rogorc evropuli warmomavlobis testSi maRali qulebis miRebis SesaZleblobaze
mqone, rac Sereuli qorwinebis Sedegia. qmnis (Beiser & Gotowiec, 2000; Ceci, 1999; Rowe, 1997; Suzuki &
Tu ara gansxvavebas IQ-Si is, Tu ramdenad aris Valencia, 1997.)? garemo warmoadgens stimulTa
datvirTuli evropuli geniT `Savi~ individi? rTul (kompleqsur) nakrebs, romelic icvleba
im Tvalsazrisis mixedviT, romelic genebs mravali ganzomilebis mixedviT rogorc fizi-
yovelives qvekuTxedad miiCnevs, es cvlis kuri, ise _ socialuri TvalsazrisiT da SeiZ-
viTarebas, Tumca, monacemebi gviCveneben, rom leba gansxvavebulad aRiqmebodes adamianebis
memkvidreobiT miRebul evropeiodulobasa da mier. aucilebeli ar aris, rom erTi da igive
IQ-s Soris korelacia Zalze sustia (mraval- ojaxis bavSvebi erTnair kritikul (arsebiTi
ricxovan kvlevebSi es maCvenebeli mxolod 0.15- mniSvnelobis mqone) fsiqologiur garemoSi
s Seadgens). es samarTliania yvela SemTxvevaSi, imyofebodnen. gaixseneT, rogor izrdebodiT
ganurCevlad imisa, Tu romeli maxasiaTebeli _ Tqven ojaxSi; Tu gyavT da-Zma, aqcevdnen Tu
kanis feri Tu sisxlis jgufi _ gamoiyeneba ara maT erTnair yuradRebas mSoblebi? icvle-
rasobrivi aRrevis maCveneblad. im germaneli boda Tu ara stresuli pirobebi droTa ganmav-
bavSvebis IQ maCveneblebis Sedarebam, romelTa lobaSi? Seicvala Tu ara Tqveni ojaxis finan-
mamebi Savkaniani da TeTrkaniani samxedroebi suri SesaZleblobebi? an xom ar Seicvala Tqveni
iyvnen, ar gamoavlina gansxvaveba maT Soris. mSoblebis ojaxuri mdgomareoba? naTelia, rom
amasTanave, `Savkaniani-TeTrkaniani~ kavSiris garemo bevri komponentisgan Sedgeba da es
Sedegad gaCenil bavSvebs rva quliT maRali komponentebi mudmivad urTierTqmedeben da
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

Sedegi hqondaT im SemTxvevebSi, rodesac deda icvlebian droTa ganmavlobaSi. aqedan gamomdi-
iyo TeTrkaniani. am gansxvavebis savaraudo axsna nare, sakmaod rTulia fsiqologebisaTvis imis
isaa, rom deda ufro metad monawileobs bavSvis gansazRvra, Tu sinamdvileSi ra saxis garemo
inteleqtualuri socializaciis procesSi, vidre pirobebi _ zrunva, stresi, siRaribe, janmrTe-
mama da, cxadia, es gansxvaveba ar unda mieweros loba, omi da a.S _ axdens gavlenas IQ-ze.
genetikur faqtors, radgan Svilis genetikuri umravles SemTxvevaSi mkvlevarTa yuradRebis
monacemebi orive mSoblis genetikiTaa centrSi iyo garemos ufro globaluri sazomebi,
ganpirobebuli (Loehlin, 2000; Nisbert,1998). iseTebi, rogoricaa, magaliTad, ojaxis socio-
genetika mniSvnelovan rols asrulebs indi- ekonomikuri statusi. erT-erT farTomasStabian
vidis IQ-is formirebaSi, iseve rogorc mis bevr longitudur kvlevaSi, romelSic 26 000-ze meti
sxva maxasiaTebelsa da unarze. miuxedavad amisa, bavSvi Seiswavles, bavSvis IQ-is saukeTeso
Cven vamtkicebT, rom rasobriv da eTnikur winaswarmetyveli 4 wlis asakSi ojaxis socioeko-
jgufebs Soris IQ-is mixedviT arsebuli gan- nomikuri statusi da dedis ganaTlebis done
sxvavebebis memkvidreobiT axsna SeuZlebelia. iyo, rac erTnairad WeSmariti aRmoCnda afri-
is aucilebeli, magram arasakmarisi pirobaa keli, amerikeli da kavkasieli bavSvebisaTvis
amgvari maCveneblebis misaRebad. axla ganvi- (Broman et al., 1975). analogiurad, 10.5 suraTze
xiloT, Tu ra rols SeiZleba asrulebdes ga- naCvenebia socialuri klasis zogadi gavlena
384 IQ-ze.
mniSvnelovnad ganapirobos bavSvis daqveiTebuli
inteleqti. Ratak ojaxebSi dabadebuli bavSvebi
xSirad cudad ikvebebian, bevri maTgani skolaSi
mSieri midis, amitom naklebad axerxebs dava-
lebebze koncentracias. amasTanave, Raribi
ojaxebi ganicdian wignebis, Jurnal-gazeTebis,
kompiuterebis da sxva im nivTebis naklebobas,
romlebic xels uwyoben adamianis gonebriv
ganviTarebas. `orientacia gadarCenaze~ nakleb
drosa da energias utovebs Rarib mSoblebs,
gansakuTrebiT ki martoxelebs, rom iTamaSon
bavSvebTan da moaxdinon maTi inteleqtualuri
stimulacia, rac, Tavis mxriv, Zalze uaryofiTad
moqmedebs bavSvebis mier iseTi davalebebis
Sesrulebaze, rogoricaa standartuli IQ
suraTi
10.5 testebi.
dabolos, gaWirvebaSi mcxovrebi adamianebi
memkvidreobas, garemosa da IQ-s Soris garkveul daRs atareben Cvens sazogadoebaSi
arsebuli urTierTdamokidebulebaa iseve, rogorc msoflios umravles qveyanaSi,
grafikze asaxulia memkvidreobisa da garemos wvlili rasobrivad iseT homogenur sazogadoebaSic ki,
IQ qulebSi. mamebs da vaJebs hqondaT erTnairi IQ- rogoric iaponiaa. magaliTad, burakaminis _ am
ebi (memkvidreobiTobis gavlena), magram rogorc
sazogadoebis yvelaze dabali kastis wevris _
mamebis, ise vaJebis IQ dakavSirebuli iyo socialur
klasTan (garemos gavlena). IQ, sxva iaponelebTan SedarebiT, 15 quliT
dabalia (Ogbu, 1987). im jgufis socialurma
daRma, romelsac individi miekuTvneba, SeiZleba
ratom moqmedebs socialuri klasi IQ-ze? uaryofiTad imoqmedos mis TviTdarwmunebu-
simdidres, iseve rogorc siRatakes, SeuZlia lobaze da araxelsayreli gavlena moaxdinos
inteleqtualur funqcionirebaze sxvadsxvagvari testis Sedegebsa da saskolo miRwevebze, amitom
gavlenis moxdena. maTgan yvelaze aSkara jan- bavSvebis xelsayrel pirobebSi gazrdis Sem-
mrTelobis da ganaTlebis uzrunvelyofis TxvevaSi TvalsaCino unda iyos garemos uSualo
pirobebia. orsulobis dros sustma janmrTe- gavlena IQ-ze.
lobam da dabadebisas mcire wonam SeiZleba

inteleqtis politika

385
suraTi
10.6

naSvilebi bavSvebis IQ qulebi


saSualo klasis TeTrkaniani ojaxebis mier naS-
vileb Savkanian da Sereuli rasis bavSvebs hqon-
daT saSualoze maRali IQ, radgan bavSvebi arian
im jgufebis wevrebi, romlebisTvisac damaxasiaTe-
belia saSualoze dabali Sedegebi. miRebuli mo-
nacemebi aCveneben garemo pirobebis gavlenas IQ-
ze.

saidan Start~ federalurma mTavrobam pirvelad 1965 wels


daafinansa. is gankuTvnili iyo `mcire SesaZ-
viciT
leblobebis mqone ojaxebis bavSvebis fizikuri
garemos gavlena IQ-ze janmrTelobis, ganviTarebis, socialuri,
saganmanaTleblo da emociuri mdgomareobis
mkvlevrebi swavlobdnen bavSvebis or
gasaumjobeseblad; garda amisa, specialuri
jgufs, romlebic naSvilebi iyvnen 2 wlis
mxardamWeri samsaxurebis saSualebiT zrdida
asakSi saSualo klasis TeTrkaniani mSob-
ojaxebis SesaZleblobas, ezrunaT sakuTar
lebis mier (Moore, 1986). erTi jgufis
Svilebze~ (Kassebaum, 1994, gv. 123). Head Start prog-
bavSvebis (9 bavSvi) orive biologiuri
ramis arsi iyo ara bavSvebis gadayvana privile-
mSobeli Savkaniani iyo, xolo meore jgu-
girebul pirobebSi, aramed im pirobebis gaum-
fis bavSvebs (14 bavSvi) erTi biologiuri
jobeseba, romelSic isini daibadnen da izrde-
mSobeli Savkaniani hyavdaT, meore ki _
bodnen. aRniSnuli programis mixedviT, bavSvebi
TeTrkaniani. 7-dan 10 wlamde asakSi
iReben specialur skolamdel ganaTlebas,
veqsleris inteleqtis skalis gamoyenebiT
yoveldRe normalurad ikvebebian, maTi mSoblebi
afasebdnen TiToeuli bavSvis IQ-s.
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

iReben janmrTelobasTan da bavSvis aRzrdasTan


im bavSvebis saSualo IQ, romlebsac
dakavSirebul rCevebs. am programis efeqturobis
orive mSobeli Savkaniani hyavdaT, 108.7
pirveli Sefasebebi fokusirebuli iyo inteleq-
iyo, xolo Sereuli bavSvebis IQ _ 107.2.
tis testebis da miRwevis sxva sazomebis mixed-
rogorc naCvenebia 10.6 suraTze, es maCveneb-
viT miRebuli Sedegebis gaumjobesebaze. faqtob-
lebi saSualoze maRalia afrikeli ameri-
rivad, programaSi CarTvidan sul ramdenime
kelebisaTvis (Lynn,1996).
kviris Semdeg bavSvebis IQ 10 quliT gaizarda.
samwuxarod, programis datovebis Semdeg, maTi
unda aRiniSnos, rom individualur gansxvave- IQ maCveneblebi isev mcirdeboda (Barnett, 1998;
bas qmnis ara rasa, aramed ekonomikuri, jan- Zigler&Muenchow, 1992; Zigler&Styfco, 1994). am
mrTelobis da ganaTlebis uzrunvelyofis modelidan SesaZlebelia ori daskvnis gamotana:
resursebi, romelic, rogorc Cven sazogadoebaSi, IQ-ze SeiZleba gavlena moaxdinos garemom, magram
ise bevr sxva qveyanaSi, dakavSirebulia rasobriv xelsayreli garemo pirobebi unda iyos xan-
mikuTvnebulobasTan. grZlivi. nebismier SemTxvevaSi, Head Start prog-
praqtikulad, ukanaskneli 30 wlis ganmavlo- ramis SedarebiT gviandelma Sefasebebma
baSi mkvlevrebi am Sedegis saxelmwifoebriv gadalaxa Tavdapirveli viwro interesi mxolod
doneze ganzogadebas cdiloben. programa `Head IQ-is mimarT.
386
empiriuli literaturidan... viRebT arapirdapiri gziT, Secvalos ra individis
rogorc karg, ise _ cud ambebs. cudi motivebi da rwmenebi. isini, visac maRali IQ
ambavi isaa, rom arc HHead Start-s da arc aqvT, ufro metad mosalodnelia, rom warma-
nebismier sxva skolamdel programas ar tebulni iyvnen skolaSi, gaxdnen swavlisadmi
SeuZlia bavSvebis dacva siRatakis daman- ufro motivirebulni, orientirebulni miRweva-
greveli zemoqmedebisagan. adreul inter- ze da optimisturad uyuron sakuTar SesaZleblo-
vencias ubralod ar SeuZlia cxovrebis bebs, rom Tavs gaarTmeven nebismier siZneles.
cudi pirobebis, aradamakmayifolebeli aseve, bavSvebs, romelTac dabali IQ aqvT,
kvebisa da jandacvis, uaryofiTi roluri SeiZleba `Tan sdevdes~ dabali donis skolebi
modelebisa da dabali donis skolebis da programebi, ramac, SeiZleba, garkveulwilad,
daZleva. dadebiTi mxare ki isaa, rom pro- imoqmedos maT TviTdarwmunebulobaze studento-
gramebs SeuZlia bavSvebis momzadeba bis periodSic ki. amgvarad, IQ-ma SeiZleba
skolisaTvis da, Sesabamisad, amiT exmare- ganicados garemos gavlena, magram, amave dros,
ba maT daZlevisa da adaptaciis unarebis IQ-s, Tavis mxriv, SeuZlia axali garemo piro-
ganviTarebaSi, rac SesaZleblobas mis- bebis _ rogorc ukeTesis, ise uaresis _ Seqmna.
cems maT, cxovrebaSi miaRwion saukeTe- amgvarad, IQ-Sefaseba SeiZleba sabediswero
sos Tu ara, ukeTes Sedegebs mainc gaxdes bavSvisaTvis da gansazRvros misi bedi
(Zigler&Styfco,1994, gv.129). inteleqtSi bavSvis ZiriTadi genetikuri una-
rebis wvlilis miuxedavad.
Tu Cven gamoviyenebT inteleqtis ufro farTo
miuxedavad imisa, rom dadasturda IQ testebis
gansazRvrebas, romelic scildeba ubralod
validoba maTi ZiriTadi mimarTulebiT gamoye-
verbalur da araverbalur davalebebs inte-
nebisaTvis, bevri damkvirvebeli jer kidev
leqtis testebSi, garemo faqtorebis gavlena
eWvqveS ayenebs maT validobas sxvadasxva
ufro naTeli gaxdeba. xelsayreli, mxardamWeri
kulturuli da rasobrivi jgufebis Sedarebisas
garemo mniSvnelovnad gansazRvravs warmatebebs
(Greenfield, 1997; Samuda, 1998; Serpell, 2000). testebis
inteleqtualur, saskolo miRwevebsa da situa-
da testirebis mravali forma SeiZleba ar
ciur adaptaciaSi.
Tanxvdebodes inteleqtis kulturul gagebas,
an saTanado qcevas. ganvixiloT klasSi uar-
kultura da IQ testebis yofiTi Sefasebis erTi magaliTi:
validoba rodesac laTinoamerikeli warmoSobis
adamianebi, albaT, naklebad izrunebdnen IQ emigranti mSoblebis bavSvebi amerikul
qulebze, rom ar iTvaliwinebdnen Semdeg sasar- skolaSi wavidnen, isini gagebaze ufro
geblo prognozs: mravalricxovanma kvlevebma metad iyvnen orientirebulni, vidre _
aCvena, rom IQ qulebs sakmaod validurad laparakze; maswavleblis avtoritetis
SeuZliaT iseTi sakiTxebis prognozireba, ro- pativiscemaze, vidre _ sakuTari azrebis
goricaa saskolo niSnebi, profesiuli sta- gamoxatvaze, rasac maTi uaryofiTi akade-
tusi da sakuTari Tavis warmoCenis xarisxi miuri Sefaseba mohyva. maSasadame, erT
mraval sxvadasxva samuSaoze (Brody, 1997b; kulturaSi Rirebuli komunikaciis for-
inteleqtis politika

Gottfredson, 1997b). am Sedegebidan gamomdinare, IQ ma _ pativiscemiT mosmena _ gaxda uary-


testebi validurad zomavs inteleqtualur ofiTi Sefasebis safuZveli iseTi sko-
SesaZleblobebs, romlebic Zalian mniSvne- lis pirobebSi, sadac TviTdajerebuli,
lovania individis mier sxvadasxva saxis warmate- mtkice laparaki komunikaciis Rirebul
bis miRwevisTvis; es ki, Tavis mxriv, metad formad aris miCneuli.
Rirebulia dasavluri kulturebisaTvis _ IQ-
am emigrantma bavSvebma unda iswavlon, Tu
is saSualebiT gazomili inteleqti uSualo
rogor moiqcnen amerikul skolaSi ise, rom
gavlenas axdens warmatebaze. gansxvavebebma IQ-
daarwmunon maswavleblebi TavianT gonierebaSi.
Si, aseve, SeiZleba imoqmedos akademiur mos-
erT-erTi standartuli piroba imisa, rom IQ
wrebasa da samuSaos Sesrulebis xarisxze
testebs sifrTxiliT ekidebian, maTi tendenci- 387
urobaa, romelic mimarTulia sxvadasxva
studentebs. rogorc 10.7 suraTis A nawilze
kulturis wevrebis winaaRmdeg, an sasargeblod.
xedavT, miRebulma Sedegebma es prognozi
kritikosebi aRniSnaven, rom jgufebs Soris
daadastura. rodesac Savkaniani studentebi
gansxvavebebs IQ qulebSi iwvevs sistematuri
darwmunebulni iyvnen, rom testSi miRebu-
mikerZoeba testis kiTxvebSi, rac maT ara-
li qulebis mixedviT vinmes maTi inteleq-
validursa da usamarTlos xdis umciresobebTan
tis Sesaxeb SeeZlo emsjela, isini dava-
mimarTebaSi. maSinac ki, rodesac testebis
lebebs uaresad asrulebdnen (Steel &
Sedgenisas gaTvaliswinebulia kulturuli
Aronson, 1995). stereotipuli muqariT
faqtori, masSi mainc gvxvdeba rasobrivi
gamowveuli logika muSaobs nebismier
xarvezebi (Neisser et al., 1996). faqtobrivad, es
jgufSi, romlis mimarTac arsebobs ara-
sakiTxi SeiZleba testis konteqsts ufro
srulfasovnebis stereotipi. magaliTad,
ukavSirdebodes, vidre testis Sinaarss. klaud
stereotipis mixedviT, qalebs, mamakacebTan
stili (Claude Steel, 1997; Steel & Aronson, 1995, 1998)
SedarebiT, maTematikis aTvisebis naklebi
aRniSnavda, rom adamianebis mier unarebis
unari aqvT. rogorc 10.7 suraTis B nawilze
testebis Sesrulebaze gavlenas axdens ste-
Cans, rTulma maTematikurma testma sqesis
reotipuli muqara (cnobili, agreTve, stereo-
mixedviT gansxvavebuli Sedegebi mxolod
tipuli mowyvladobis saxelwodebiT) _ safrTxe
maSin aCvena, rodesac studentebs eubne-
imisa, rom SeiZleba dadasturdes negatiuri
bodnen, rom aseTi gansxvavebebi SeiZleba
stereotipi garkveuli jgufis Sesaxeb. klaud
yofiliyo (Steel, 1997), anu testze muSaobis
stilis gamokvlevebis mixedviT, imis rwmenam,
dawyebamde. rodesac studentebi acno-
rom situaciaSi moqmedebs uaryofiTi stere-
bierebdnen TavianT sqesobriv ganxva-
otipi, SeiZleba gamoiwvios im cudi maCveneblis
vebulobas, studentebs eubnebodnen, rom
miReba, romelic stereotipSi moiazreboda.
warsulSi aseTma testma aCvena sqesis
mixedviT gansxvaveba. swored igive moxda
saidan am studentebis SemTxvevaSic.

viciT
yuradReba miaqcieT, rom TiToeul am kvlevaSi
stereotipuli muqaris moqmedeba mniSvnelovania, Tu rogor afasebs situacias
testis Semsrulebeli. mxolod im SemTxvevaSi,
erT-erT kvlevaSi gamosaSvebi kursis
rodesac adamianebs sjeraT, rom situacia exeba
Savkaniani da TeTrkaniani studentebi stereotips, magaliTad, rodesac miaCniaT, rom
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

cdilobdnen epasuxaT magistraturaSi


inteleqtis am testiT maTi stereotipulad
misaReb standartul testSi Semavali
cudi Sedegebi gamovlindeba, maT mier davale-
kiTxvebis msgavsi Zalze rTuli kiTxve- bebis Sesruleba uaresdeba. SesaZlebelia Tu
bisTvis, romlebic enis kargad codnas
ara IQ-is gazomva stereotipuli muqaris aRmoce-
moiTxovda. studentebis naxevars uTxres,
nebis gareSe? Tu es SeuZlebelia, mkvlevrebi
rom am kiTxvebze gacemuli pasuxebis verasodes SeZleben inteleqtualuri unarebis
mixedviT imsjelebdnen maTi inteleqtua-
adekvaturad Sefasebas.
luri unarebis Sesaxeb, meore naxevarma
dabolos, kidev erTi mosazreba inteleqti-
ki icoda, rom am eqsperimentiT amocanis sa da kulturis Sesaxeb. zogadad, aSS-is kul-
gadaWris procesSi CarTul fsiqologiur
tura individualuri gansxvavebebis axsnisas
faqtorebs ikvlevdnen. stereotipuli
tendenciuria da am gansxvavebebis genetikuri
muqaris Teoriis mixedviT, SedarebiT faqtoriT axsnisken ixreba. harold stivenson-
dabali Sedegebi unda hqonodaT im stu-
ma da misma kolegebma (Harold Stevenson, 1993)
dentebs, romelTac situaciam Seuqmna
ramdenime weli dauTmes Cineli, iaponeli da
stereotipuli muqara, anu pirveli jgufis
(maT icodnen, rom fasdeboda inte- stereotipuli muqara (Stereotype threat) _ safrTxe
leqtualuri SesaZleblobebi) Savkanian imisa, rom SeiZleba dadasturdes negatiuri
stereotipi garkveuli jgufis Sesaxeb.
388
suraTi
10.7
stereotipuli muqara
stereotipul muqaras adgili aqvs maSin, rodesac adamianebi Tvlian, rom negatiuri
stereotipebi marTebulia mimdinare testirebis pirobebSi. (A) erT kvlevaSi swavloben
stereotips: afro-amerikelebs dabali qulebi aqvT inteleqtis testebSi. cdis pirebis
_ Savkaniani da TeTri studentis _ naxevarma icoda, rom testi diagnostikuri iyo da
zomavda maT inteleqtualur SesaZleblobas. cdis pirebis meore naxevars ar hqonda es
informacia. jgufSi, romelmac icoda, rom testi diagnostikuri iyo, maTi Sesruleba
uaresdeboda (mosalodnel SesrulebaSi ukve arsebuli gansxvavebebis gamosaricxad
gamoiyeneboda cdis pirTa SAT qulebi). (B) meore kvlevaSi swavlobdnen stereotips:
qalebi dabal qulebs iReben matematikis gamocdebze. cdis pirebis _ qali da mamakaci
studentebis naxevars eubnebodnen, rom maTematikis testma wina SemTxvevaSi aCvena gen-
deruli gansxvavebebi SedegebSi. cdis pirebis meore naxevari aseT informacias ar
Rebulobda. rodesac qalebi fiqrobdnen, rom testma SeiZleba genderuli TvalsazrisiT
gansxvavebuli Sedegebi aCvenos, maSin maTi Sesruleba uaresdeboda.

amerikeli bavSvebis maTematikuri miRwevebis SeiZleba, rom am Sexedulebebma amerikelebi


kvlevas. 1980 wels azieli bavSvebi sagrZno- miiyvanos daskvnamde, rom azielebi genetikuri
blad jobnidnen TavianT amerikel Tanatolebs. upiratesobiT unda xasiaTdebodnen maTematikis
1990 wels es intervali SenarCunebuli iyo: aTvisebaSi. vinaidan aseTi rwmena saxelmwifo
`Cineli bavSvebis mxolod 4.1%-s da iaponeli politikaze aisaxeba, magaliTad, ra Tanxaa
bavSvebis 10.3%-s hqonda iseTive dabali qule- saWiro imisaTvis, rom amerikelebi daeuflon
bi, rogoric _ saSualo amerikel bavSvs~. niS- maTematikas maSin, rodesac ar aqvT am sagnis
navs Tu ara es imas, rom azieli bavSvebi gene- Seswavlis unari. Zalian mniSvnelovania zus-
tikuri upiratesobiT xasiaTdebian? faqtobri- ti mecnieruli monacemebis gaanalizeba, raTa
inteleqtis politika

vad, ufro mosalodneli iyo, rom adamianebi ganisazRvros, risi Secvlaa SesaZlebeli goneb-
aSS-Si am kiTxvas dadebiTad upasuxebdnen. rode- rivi SesaZleblobebis gamovlenaSi da risi _
sac stivensoni da misi kolegebi sTxovdnen ara.
aziel da amerikel studentebs, maswavleblebs
da mSoblebs mieTiTebinaT, Tu ra ufro mniS-
Sejameba
vnelovani iyo maTTvis: `bejiTad mecadineoba~
Tu `Tandayolili goniereba~, azieli respon- godardma xeli Seuwyo zogierTi rasobrivi
dentebi aqcents `bejiTad mecadineobaze~ da eTnikuri jgufebis genetikuri inferiulo-
akeTebdnen, amerikeli respondentebi ki _ `Tan- bis aRiarebis warumatebeli tradiciis damkvi-
drebas. qcevis genetikurma analizma IQ-Si
dayolil gonierebaze~. axla xedavT, Tu rogor 389
mravalricxovani genetikuri komponenti aCvena. duqtebi fasdeba, rogorc SemoqmedebiTi da
Tumca, IQ-is gazomvas xSirad politikuri elf- SevamowmebT inteleqtTan maT kavSirs, Semdeg
eri dakravs, IQ-is mixedviT miRebuli raso- ganvixilavT gansakuTrebuli (an uCveulo)
brivi gansxvavebebis gamo. mkvlevrebma daadg- kreatulobis pirobebs da maT kavSirs SeSli-
ines garemos faqtorebi, romlebic mniSvnelo- lobasTan. vnaxavT, ra SeiZleba viswavloT
van gavlenas axdenen IQ-ze. miuxedavad imisa, gansakuTrebuli SemoqmedebiTi unarebiT dajil-
rom IQ-s sakmaod validurad SeuZlia iseTi doebuli adamianebisagan.
cxovrebiseuli Sedegebis prognozireba, rogor-
icaa warmatebebi skolasa da samsaxurSi, misi
gazomvebi SeiZleba aravaliduri iyos sxvadasxva kreatulobis Sefaseba da
rasobrivi da kulturuli jgufebis SemTxveva- kavSiri inteleqtTan
Si. magaliTad, zogierTi jgufi inteleqtu-
rogor SeiZleba imis gansazRvra, adamianebi
aluri SesaZleblobebis gazomvisas stereotipu-
(SedarebiT) kreatulebi arian Tu ara? bevri
li muqaris zemoqmedebas ganicdis.
midgoma divergentul azrovnebaze fokusirdeba,
romelic ganisazRvreba, rogorc problemis
sxvadasxvagvari uCveulo gadawyvetis unari.
kiTxvebi, romelebic zomaven divergentul
SemoqmedebiToba
azrovnebas, saSualebas aZleven testis
Semsrulebels naTlad gamoavlinos sxarti da
sanam inteleqtisa da misi gazomvis Temas moqnili azrovneba (Torrance, 1974; Wallah & Kogan,
davasrulebT, mivubrundeT iseT sakiTxs, 1965):
rogoricaa kreatuloba, anu SemoqmedebiToba. daasaxeleT yvela sagani, romelic, Tqveni
kreatuloba aris iseTi ideebis generirebisa azriT, oTxkuTxedia;
da produqtebis Seqmnis unari, romlebic axali
sami wuTis ganmavlobaSi daasaxeleT rac
da aqtualuria mocemul pirobebSi (Sternbeg &
SeiZleba meti TeTri feris, saWmelad vargisi
Lubart, 1999). ganvixiloT borblis gamogonebis
sagnebi;
magaliTi. es meqanizmi axali iyo, radgan ucnob
gamomgoneblamde aravis unaxavs, Tu ra sargeblis daasaxeleT aguris gamoyenebis yvela
miReba SeiZleboda gagorebuli sagnebisgan. es SesaZlo varianti, rac TavSi azrad mogivaT.
gamogoneba pirobebis adekvaturi iyo, radgan
pasuxebi fasdeba iseTi ganzomilebebis mixed-
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

Zalze cxadi iyo misi gamoyenebis SesaZlebloba.


viT, rogoricaa (1) sisxarte _ gansxvavebuli
pirobebTan Sesatyvisobis gareSe, axali ideebi
ideebis saerTo raodenoba; (2) unikaluroba _
xSirad ucnaurad da uadgilod aRiqmeba.
im ideebis raodenoba, romelic Sesabamis
kreatulobas gonebrivi SesaZleblobebisadmi
SerCevaSi aravis gamouTqvams da (3) uCveuloba
miZRvnil TavSi ganvixilavT, vinaidan bevri
_ im ideebis raodenoba, romelic gamoTqva
adamiani aRiarebs inteleqtsa da kreatulobas
mocemuli SerCevis, vTqvaT, 5%-ze naklebma
Soris mWidro kavSiris arsebobas. am varaudis
(Runco,1991).
dasamtkiceblad, upirveles yovlisa, Semoqmede-
rodesac kreatulobas am gziT afaseben,
biTi unarebis Sefaseba unda SegveZlos, xolo
SesaZlebelia miRebuli maCveneblis Sedareba
Semdeg _ kreatulobasa da inteleqts Soris
sxva sazomebTan da maT Soris kavSiris dadgena.
kavSiris dadgena. amrigad, jer ganvixilavT
xSirad mkvlevrebi afasebdnen kavSirs divergen-
meTodebs, romelTa saSualebiT ideebi an pro-
tuli azrovnebis sazomebsa da IQ-s Soris.
saxezea zogadi suraTi: or sazoms Soris ar-
kreatuloba (Creativity) – iseTi ideebis generi- sebobs susti an zomieri korelacia, rodesac
rebisa da produqtebis Seqmnis unari, romlebic IQ aris 120 qulamde, 120 qulaze zemoT ki
axali da aqtualuria mocemul pirobebSi. korelacia mcirdeba (Sternberg & O’Hara, 1999).
divergentuli azrovneba (Divergent thinking) _ ratom unda xdebodes ase? erT-erTi mkvlevari
390 fiqrobs rom `inteleqtis~ garkveuli done
suraTi
10.8

iZleva SemoqmedebiTobis amoqmedebis SesaZleb- gansakuTrebiT SemoqmedebiTi adamianis dasaxe-


lobas, magram ar axdens mis stimulacias (Perkins, lebas? savaraudoa, rom Tqveni pasuxi, nawi-
1998, gv. 319). sxva sityvebiT, inteleqtis gansa- lobriv, damokidebuli iqneba im sferoze,
zRvruli done saSualebas aZlevs pirovnebas, romelSic moRvaweobT da, nawilobriv, Tqvens
iyos kreatuli, magram man SeiZleba ver gamoi- prioritetebze. fsiqologebma SeiZleba daasaxe-
yenos es SesaZlebloba. lon zigmund froidi; ferweriT, musikiT an
SemoqmedebiTi azrovnebis mkvlevrebi xSirad cekviT dainteresebulma adamianebma SeiZleba
aRniSnaven, rom divergentuli azrovnebis daasaxelon pablo pikaso, igor stravinski an
testebi Zalian mWidrod ukavSirdeba inteleqtis marta grahami. SesaZlebelia Tu ara aseTi
testirebis tradiciasa da TviTon IQ testebs individebis pirovnebebs Soris im saerTo
(ramac SeiZleba axsnas maRali korelacia 120 maxasiaTeblebis aRmoCena, romelic gansakuT-
IQ-s farglebSi) (Lubart,1994). kriteriumiT _ rebuli SemoqmedebiTobis winaswarmetyvelebis
kreatuli-arakreatuli _ adamianTa Sefasebis saSualebas mogvcems? hovard gardnerma (Howard
gansxvavebul midgomas warmoadgens maT mier Gardner, 1993) airCia is individebi, romelTa
gansazRvruli SemoqmedebiTi produqtis _ eqstraordinaruli unarebi Cven mier adre
naxatis, leqsis an patara moTxrobis Seqmna. ganxiluli inteleqtis rva tipis relevanturi
eqspertebs SeuZliaT Seafason TiToeuli pro- iyo. maT Soris iyvnen froidi, pikaso, stravinski
duqtis kreatulobis xarisxi. gamokvlevebma da grahami. gardneris analizma saSualeba misca
aCvena, rom eqspertebi sakmaod erTsulovanni mas, Seeqmna tipuri Semoqmedis cxovrebiseuli
arian produqtis kreatulobis Sefasebisas gamocdilebis portreti, romelsac man E.C.
(Amabile, 1983). maT SeiZleba sakmaod zustad uwoda.
Seafason adamianebi naklebi an meti kreatulobis
E.C. aRebs problemuri sferosa da
mixedviT.
SemoqmedebiToba

gansakuTrebuli interesebis samefos kars,


romelic mas gaukvalav gzaze ayenebs. es
gansakuTrebuli kreatuloba aris uaRresad sapasuxismgeblo momenti.
am wuTidan E.C. izolirebulia Tanato-
da SeSliloba
lebisgan da, ZiriTadad, damoukideblad
arseboben gansakuTrebuli adamianebi, unda imuSaos. is grZnobs, rom raRac
romlebic SemoqmedebiTobis etalonebs aRmoCenis zRvarze imyofeba, romelic jer
warmoadgenen. vin gaxsendebaT, roca gTxoven TviTonac ar aqvs gaazrebuli. am kritikul
391
momentSi E.C. miiltvis rogorc kognituri,
vidre _ depresiul fazaSi (saSualod 2.7),
ise _ emociuri mxardaWerisken, amiT is
Tumca, es kavSiri gacilebiT susti iyo
Tavisi mdgomareobis SenarCunebas axerxebs.
nawarmoebebis xarisxis Sefasebisas. mania-
amgvari mxardaWeris gareSe igi SeiZleba
kalur periodSi Seqmnili nawarmoebebi
Zalisa da energiisagan daicalos (Gardner,
xarisxiT ar sjobnida depresiul periodSi
1993, gv. 361).
Seqmnil nawarmoebebs.

am pasaJis dasasrul gardneri moixseniebs veisbergis kvleva gvafiqrebinebs, rom SeS-


tipur SemoqmedTa erT-erT yvelaze zogad liloba (gamovlenili maniis saxiT) mniSv-
stereotips _ maTi cxovreba esazRvreba, zogjer nelovnad zemoqmedebs motivaciaze. individi
ki gulisxmobs SeSlilobas. ideas imis Sesaxeb, imorCilebs maniis Semotevas da bevrs qmnis.
rom udidesi SemoqmedebiToba mWidrod ukav- Tu pirovneba garkveuli talantiT gamoirCeva,
Sirdeba SeSlilobas, didi xnis istoria aqvs am periodSi Seqmnili zogierTi, magram ara
da platonis saxels ukavSirdeba (Kessel, 1989). yvela, nawarmoebi brwyinvale iqneba, Tumca,
SedarebiT Tanamedrove periodSi krepelini (1921) xarisxiT ar iqneba sxva periodebSi Seqmnil
aRniSnavda, rom `maniakalur-depresiuli sigiJiT nawarmoebebze ukeTesi. istoriuli SemTxvevebis
Sepyrobili~, anu bipolaruli aSlilobis mqone yuradRebiT Seswavlam, romelic Semoqmede-
individebi maniakalur fazaSi qmnian azris biTobasa da SeSlilobas Soris arsebul gar-
Tavisuflad dinebis1 pirobebs, rac xels uwyobs kveuli xarisxis kavSirze metyvelebs, eqsperti
did SemoqmedebiTobas. rogorc me-15 TavSi albert rotenbergi (Albert Rothengerg) miiyvana
vnaxavT, mania xasiaTdeba xangrZlivi agznebis daskvnamde, rom `mcdari da romantiulia Se-
periodebiT. adamians amaRlebuli ganwyobileba xeduleba, romlis mixedviTac, TiTqos, adamianebi
aqvs da eqspansiuri qceviT, TavSeukaveblobiT TviTon unda daitanjon, rom SeZlon sxvebis
xasiaTdeba. arsebobs mosazreba, rom xelovnebisa mwuxarebisa da tanjvis gageba~ (Rothenberg, 1990,
da humanitaruli mecnierebebis mravali gv.164).
gamoCenili moRvawe swored guneba-ganwyobilebis mas mere, rac adamianma miiRo informacia
aseTi aSlilobiT xasiaTdeba (Keiger,1993), magram, gansakuTrebul kreatulobis Sesaxeb, ra SeiZ-
rogor unda gansazRvron mkvlevrebma, imoqmeda
Tu ara fsiqikurma daavadebam am individebis
azrovnebis realur procesze?
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

saidan
viciT
kreatuloba da mania
aRniSnul kiTxvaze pasuxis gasacemad
kreatulobis mkvlevarma robert veisbergma
(Robert Weisberg, 1994, 1996) Seiswavla kom-
pozitor robert Sumanis Semoqmedeba,
romelsac bipolaruli aSlilobis diag-
nozi hqonda. garkveuli monacemebi maniasa
da SemoqmedebiTobas Soris navaraudevi
kavSiris sasargeblod metyvelebs. Sumanma
gacilebiT meti nawarmoebi Seqmna mania-
kaluri fazis wlebSi (saSualod 12.3),

1
392 Free flowing though processes.
leba iswavlos man aqedan. Tqven SeiZleba
mibaZoT riskis gawevis models; uaRresad krea-
tuli adamianebi mzad arian dadgnen `gaukvalav
gzaze~. aseve, SegiZliaT gaiziaroT momzadebis
modeli. gansakuTrebuli kreatulobiT dajil-
doebuli adamianebi wlebs uTmoben im sferoSi
daxelovnebas, romelSic saukeTesoni iqnebian
(Weisberg,1986). SesaZlebelia gaiziaroT Sinagani
motivaciis modeli (Pattern of intrinsic motivation).
SemoqmedebiTi adamianebi gulmodgined asrule-
ben mocemul davalebebs, radgan siamovnebas da
kmayofilebas aniWebT is, rasac isini qmnian
(Collins & Amabile, 1999). Tu Tqvens cxovrebaSi
SeZlebT am sami modelis sakuTar Tavze
morgebas, maSin moaxerxebT Tqveni SemoqmedebiTi
unarebis metad gamovlenas.
axla ukve iciT is xerxebi, romelTa saSua-
lebiT fsiqologebi afaseben da xsnian indi-
vidualur gansxvavebebs, romelebic arseboben
inteleqtsa da kreatulobas Soris, Tumca,
ueWvelia, iciT, rom adamianis gasagebad gaci-
lebiT metia saWiro, vidre codna misi inteleq-
tualobisa da SemoqmedebiTobis xarisxis Se-
saxeb. Semdeg qveTavSi ganvixilavT im xerxebs,
romliTac fsiqologebi iReben informacias im
pirovnuli Tvisebebis diapazonis Sesaxeb, rom-
lebic TiToeuli individis unikalurobas Semfaseblebis subieqturi daskvnebis ufro
gansazRvravs. obieqturi sazomebiT SecvliT, romlebic
sakmaod zedmiwevniT, guldasmiTaa agebuli da
Riaa kritikuli SefasebisaTvis. swored am
mizanma misca dasabami alfred bines pionerul
Sejameba
Sromas. bines da sxvebs miaCndaT, rom testireba
kreatuloba divergentuli azrovnebis tes- xels Seuwyobda sazogadoebis demokratizacias
tebiT izomeba. zogierTi Sexedulebis sawinaaR- da Seamcirebda sqesis, rasis, erovnebis, privile-
mdegod, ar dadasturda mWidro kavSiri Semoq- giebis, an fizikuri garegnobis SemTxveviT
medebiTobasa da SeSlilobas Soris, Tumca, kriteriumebze dafuZnebul gadawyvetilebebs,
SemoqmedebiToba moiTxovs garkveuli riskis Tumca, am amaRlebuli miznebis miuxedavad,
gawevas, momzadebasa da motivacias.
Sefaseba da sazogadoeba

fsiqologiaSi ar arsebobs Sefasebaze ufro


sakamaTo sfero. polemika ZiriTad sam eTikur
sakiTxs exeba: (1) testze dafuZnebuli gadawyveti-
lebebis samarTlianobas, (2) ganaTlebis
Sefaseba da sazogadoeba Sesafasebeli testebis vargisianobasa da (3)
testis qulebis gamoyenebas individebis
garkveul kategoriebSi gaerTianebis mizniT.
fsiqologiuri Sefasebis ZiriTadi mizani
testirebis procesis kritikosebi aRniSnaven,
adamianebis zustad Sefasebaa, rac eqspertebis
rom zogierTebisTvis testirebis sazRauri, an
mier gakeTebul SeZlebisdagvarad uSecdobo
uaryofiTi Sedegebi ufro metia, vidre
daskvebSi aisaxeba. am miznis miRweva SesaZlebe-
sxvebisaTvis (Bond, 1995). sazRauri sakmaod
lia maswavleblebis, damqiraveblebis da sxva
maRalia, magaliTad, rodesac testi, romelzec 393
umciresobaTa jgufebma dabali qulebi miiRes, damokidebuleba miuTiTebs imaze, Tu ramdenad
ar aZlevs maT garkveul samuSaoebis Sesrulebis saSiSi SeiZleba iyos, rodesac testis Sedegebi
uflebas. zogierT qalaqSi saxelmwifo samo- ganaTlebaze ufro mniSvnelovani xdeba.
qalaqo samsaxurSi damlageblad muSaobis mesame eTikuri problema isaa, rom testis
dasawyebad, msurvelma unda gaiaros verbaluri Sedegebi SeiZleba Seucvlel iarliyad iqces.
testi da ara _ ufro adekvaturi fizikuri adamianebi sakmaod xSirad aRiqvamen sakuTar
unarebis testi. mkvlevar uiliam benksis (Will- Tavs 110-is toli IQ-is mqone individebad, an B
iam Banks) mixedviT, am strategiis mizani sxva- qulis mimReb studentebad, TiTqos es maCveneb-
dasxva umciresobebis samuSaoebze ardaSvebaa lebi, an qulebi maT Sublze aweriaT. amgvari
(1990). zogjer umciresobaTa warmomadgenlebi iarliyebi SeiZleba maTi winsvlis damabrko-
testSi cud Sedegebs iZleodnen, radgan maTi leblad iqces, radgan adamianebi ijereben, rom
Sedegebi arasaTanado normebis mixedviT fas- maTi gonebrivi da pirovnuli maxasiaTeblebi
deboda. garda amisa, erTi jgufis kandida- fiqsirebuli da ucvlelia; rom maT ar SeuZ-
tebisaTvis SemTxveviT dadgenili gamsvleli liaT sakuTari SesaZleblobebis gaumjobeseba;
qulebi SeiZleba sxvebis mimarT iqnes gamoyene- testSi miRebulma dabalma qulebma SeiZleba
buli SerCevis Sesaxeb gadawyvetilebis miRe- uaryofiTad imoqmedos maT motivaciaze da
bisas maSin, rodesac realurad ufro dabali Seasustos TviTefeqturobis gancda. garkveuli
gamsvleli qula iqneboda samarTliani da, Sesa- jgufebis arasrulfasovnad miCneva IQ monace-
bamisad, samuSaoze daqiravebasTan dakavSirebiT mebis mixdeviT testirebis kidev erTi uaryofiTi
miRebuli gadawyvetileba swori iqneboda. aRsa- Sedegia. isini, vinc ase sajarod arian `daRdas-
niSnavia isic, rom testirebaze gadaWarbebuli mulebi~, ijereben imas, rasac `eqspertebi~
dayrdnoba kadrebis avtomatur SerCevas amboben maT Sesaxeb. amitom skola da ganaTleba
ganapirobebs, Tumca, zogjer sazogadoeba SeiZ- ar miaCniaT maTi cxovrebis gaumjobesebis
leba ufro mogebuli darCes, Tu samuSaos saSualebad.
aRwerilobebi adamianTa moTxovnilebebisa da testebis Sedegebisadmi xelSeuxebeli sta-
unarebis gaTvaliswinebiT modificirdeba. tusis miniWebis aseTi tendencia vrceldeba
meore eTikur sakiTxs warmoadgens is, rom rogorc sazogadoebriv, ise _ pirovnul doneze.
testireba ara mxolod studentebis Sefasebas rodesac testis Sedegebi individis pirovnuli
axdens, aramed ganaTlebis formirebaSic Tvisebebis, mdgomareobebis, araadaptirebulobis,
garkveul rols asrulebs. saskolo sistemis konfliqtisa da paTologiis iarliyad iqceva,
xarisxsa da maswavlebelTa efeqturobaze xSirad adamianebi gansakuTrebuli bavSvebis `aranor-
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

msjeloben imaze dayrdnobiT, Tu ramdenad malurobaze~ ufro iwyeben fiqrs, vidre ganaT-
warmatebiT asruleben maTi moswavleebi miRwevis lebis sistemaze, romelic saWiroebs programebis
standartul testebs. TviT maswavlebelTa imgvar modificirebas, rom TiToeul moswavleze
xelfasebic ki SeiZleba damokidebuli iyos morgebuli iyos. iarliyebs wina planze devian-
testebis Sedegebze, ramac skolebSi xeli Seuwyo turi pirovnenebi ufro gamoyavs, vidre maTi
TaRliTobasTan dakavSirebul skandalebs. garemos disfunqciuri aspeqtebi. iseT indivi-
magaliTad potomakSi (Potomac, Maryland) dawyebiTi dualistur sazogadoebebSi, rogoric, maga-
skolis direqtori gadadga, rodesac gamoaSkarav- liTad, amerikis SeerTebuli Statebia, adamia-
da mtkicebulebebi imis Sesaxeb, rom testis nebis umravlesoba mzad aris adamianis warmateba
Sedegebis gaumjobesebis mizniT skolis mexuTe- da warumatebloba arasworad miaweros mas da,
klaselebma iseTi saxis daxmareba miiRes, rogo- amave dros, saTanadod ar Seafasos garemo
ricaa damatebiTi dro da testis xelmeored pirobebis zegavlena. Cven vkicxavT adamians
Sesruleba (Thomas & Wingert, 2000). es faqtebi warumateblobisaTvis da amiT sazogadoebis
TviTon moswavleebma gamoavlines, romelTac danaSauls vamsubuqebT. Cven vaqebT pirovnebas
mSoblebs uTxres, rom skolaSi maT TaRliTuri warmatebisaTvis da amitomac ar vaRiarebT
qcevis ganxorcieleba sTxoves. bavSvebi gaoce- sxvadasxva sazogadoebriv gavlenas, romelmac
bulni iyvnen ufrosebis qceviT da mSoblebs SesaZlebeli gaxada misi warmateba. Cven unda
394 maTi qcevis axsnas sTxovdnen. bavSvebis amgvari vaRiaroT, Tu rogorebi arian adamianebi amJamad,
rac imis Sedegia, Tu sad imyofebodnen, sad CemTvis Sansis mosacemad, rodesac maT
Camoyalibdnen da ra mimdinare situacia axdens mier dafinansebuli kandidati (gordon
gavlenas maT qcevaze. boueri, amJamad cnobili fsiqologi)
es Tavi gvinda fil zimbardos piradi we- sxvagan wavida staJirebaze.
riliT davasruloT, romelic SeiZleba STago- warmatebebi karierasa da cxovrebaSi
nebis wyarod iqces im studentebisaTvis, gacilebiT mets moiTxovs, vidre mxolod
romlebic kargad ver arTmeven Tavs obieqtur standartizebuli testebiT gazomili
testebs: unarebi, SesaZleblobebi da maxasiaTeb-
lebia. miuxedavad imisa, rom testebs
miuxedavad Cemi, rogorc profesionali
SeuZliaT imis prognozireba, Tu saSualod
fsiqologis, warmatebuli karierisa, Cem
ramdenad kargi Sedegi eqnebaT adamianebs,
mier mravali wlis win gakeTebulma tes-
nebismieri mocemuli individis SemTxvevaSi
tebma sul sxva ram iwinaswarmetyvela.
SeiZleba adgili hqondes Secdomas.
miuxedavad imisa, rom warCinebuli kursdam-
adamianebma SeiZleba uaryon testis qu-
Tavrebuli viyavi, romelmac umaRlesi
lebis pesimisturi prognozi, rodesac
akademiuri moswrebiT (Summa Cum Laude)
mizandasaxulobiT, warmosaxviT, imediT,
davamTavre, erTaderTi Sefaseba (niSani)
pirovnuli siamayiT da intensiuri Zalis-
C miviRe fsiqologiis SesavalSi, sadac
xmeviT gaaumjobeseben TavianT monacemebs.
gamocda mxolod mravaljeradi arCevanis
albaT, metad mniSvnelovania, gjerodeT
testiT Catarda. Tavdapirvelad uari
sakuTari Tavis, vidre _ testis Sedegebis.
miTxres ielis universitetSi staJirebaze.,
Semdeg rezervSi Camricxes da bolos
uxalisod mimiRes. es, nawilobriv, gamowve-
uli iyo imiT, rom Cemi maTematikis qulebi Sejameba
fsiqologiis fakultetis mier dawesebul miuxedavad imisa, rom fsiqologiuri tes-
zRvarze naklebi iyo, magram mogvianebiT tireba xSir SemTxvevaSi sasargebloa indivi-
aRmovaCine, rom es nawilobriv gamowveuli disaTvis, jer kidev aris testebis upasuxis-
iyo imiTac, rom profesor-maswavleblebma mgeblod gamoyenebis SemTxvevebi. kritikosebs
Cemi pasuxebisa da sxva mtkicebulebebis awuxebT iseTi sakiTxebi, rogoricaa testis
mixedviT, romelic naxes Cems gancxadebasa Sedegebze dafuZnebuli gadawyvetilebebis
da testebSi, ivaraudes, rom zangi viyavi. samarTlianoba, testebis vargisianoba saganmanaT-
am monacemebma uaryofiTad imoqmeda maT leblo praqtikis Sesafaseblad da testebis
daskvnebze Cemi SesaZleblobis _ mimeRwia Sedegebis gamoyeneba adamianTa garkveul kate-
warmatebisaTvis fsiqologiaSi _ Sesaxeb. goriebad daxarixebisaTvis.
sabednierod, zogierTi maTgani mzad iyo

sakvanZo
sakvanZo sakiTxebi

sakiTxebi
CineTidan iRebs. am sferoSi standartizirebuli. sando
ra aris Sefaseba mniSvnelovani wvlili sazomi gvaZlevs Sesabamis
fsiqologiur Sefasebas Seitana ser frensis gal- Sedegebs. validuri sazomi
xangrZlivi istoria aqvs tonma. afasebs im Tvisebebs, romelTa
da dasabams antikuri Sefasebis instrumenti unda gasazomadac Seiqmna testi.
iyos sando, validuri da

395
standartizirebuli testis stenbergi ganasxvavebs inte-
Catareba da Sedegebis Seja- leqtis komponentur, empi- Sefaseba da
meba yovelTvis erTi da riul da konteqstualur sazogadoeba
igive gziT xdeba. normebis aspeqtebs. miuxedavad imisa, rom teste-
arseboba saSualebas gvaZ- gardnerma daadgina inte- bi xSirad sasargeblod
levs, SevadaroT pirovnebis leqtis rva tipi, romelic gamoiyeneba momavali Sesru-
qulebi igive asakis, sqesis moicavs da scildeba kidec lebis winaswarmetyvele-
da kulturis individTa standartuli IQ sazomebiT bisaTvis, maTi Sedegebi ar
saSualo maCvenebels. gazomvad inteleqtis for- unda ganapirobebdes indi-
mebs. Tanamedrove kvlevebi vidis ganviTarebisa da
fokusirebulia emociur in- cvlilebebis ganxorciele-
inteleqtis Sefaseba teleqtze. bis SesaZleblobis SezRud-
XX saukunis oTxmocda- vas.
aTiani wlebis dasawyisSi rodesac Sefasebis Sedegebi
safrangeTSi alfred binem inteleqtis politika momavalSi gavlenas axdens
safuZveli Cauyara inte- Tavdapirvelad inteleqtis individis cxovrebaze, gamo-
leqtis obieqturi testi- testebi eTnikuri da rasob- yenebuli teqnikebi unda
rebis ganviTarebas. qulebi rivi jgufebis Sesaxeb uar- iyos sando da validuri
mocemuli iyo gonebrivi yofiTi gancxadebebis gasake- rogorc am individTan, ise
asakis terminebiT da bav- Teblad gamoiyeneboda. _ gamoyenebis mizanTan
Svebis funqcionirebis ar- IQ-is maRali memkvidreo- mimarTebaSi.
sebul dones asaxavda. biTobis gamo zogierTi
aSS-Si termenma Seqmna sten- mkvlevari garkveuli rasob-
ZiriTadi cnebebi
ford-bines inteleqtis ska- rivi da kulturuli jgufe-
qronologiuri asaki
la da moaxdina IQ-is cnebis bis dabal Sedegebs maT
kreatuloba
popularizacia. Tandayolil arasrulfa- kriteriumis validoba
veqslerma Seqmna specia- sovnebas miawers. kristalizebuli inteleqti
luri inteleqtis testebi araxelsayreli garemo piro- divergentuli azrovneba
mozrdilebisTvis, skolam- bebiT da stereotipuli muqa- emociuri inteleqtiQ
deli da saskolo asakis riT aixsneba zogierTi jgu- TvalsaCino validoba
bavSvebisaTvis. fis dabali IQ qulebi. gamok- fluiduri inteleqti
vleva aCvenebs, rom jgufuri formaluri Sefaseba
gansxvavebebi SeiZleba ganpi- memkvidreobiTobis
inteleqtis Teoriebi robebuli iyos garemo faq- maCvenebeli
IQ-is fsiqometriulma ana- torebiT. inteleqti
lizma aCvena, rom zogierT inteleqtis koeficienti (IQ)
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

ZiriTad unars, rogoricaa Sinagani SeTanxmebuloba


inteleqtis fluiduri da SemoqmedebiToba gonebrivi asaki
kristaluri aspeqti, gar- xSir SemTxvevaSi kreatulo- gonebrivi CamorCeniloba
kveuli wvlili Seaqvs IQ bis Sefaseba divergentuli normebi
qulebSi. azrovnebis testebis saSua- paraleluri formebi
Tanamedrove Teoriebi Za- lebiT xdeba. prognozirebadi validuroba
lian farTod ganixilaven gansakuTrebiT kreatuli ada- fsiqologiuri Sefaseba
da zomaven inteleqts, mianebi midian riskze, gadian fsiqometria
msjeloben ra im unarebsa momzadebas da uaRresad mo- sandooba
da insaitebze, romelTac tivirebulni arian. SuaSi gaxleCvis sandooba
standartizeba
adamianebi sxvadasxva amo- ar dadasturda kavSiri krea-
stereotipuli muqara
canis gadasaWrelad iyene- tulobasa da SeSlilobas
test-retestuli sandooba
ben. Soris.
validoba

10.3 cxrilSi mocemuli anagramis gadawyveta


1. Laugh 6. Allow
2. Tempt 7. Drive
3. Short 8. Cough
4. Knight 9. Enter
396
396 5. Write 10. Basic
adamianis ganviTareba cxovrebis manZilze

11
ganviTarebis Seswavla da axsna
• ganviTarebis aRwera • ganvi-
Tarebis axsna
fizikuri ganviTareba cxovrebis
manZilze
• ganviTareba Canasaxisa da
adreuli bavSvobis periodSi
• fizikuri ganviTareba mozar-
dobaSi • fizikuri cvlile-
bebi mozrdilobaSi
kognituri ganviTareba cxovrebis
manZilze
• piaJes aRmoCenebi kognituri
ganviTarebis Sesaxeb • adre-
uli kognituri ganviTarebis
Tanamedrove midgomebi
• kognituri ganviTareba moz-
rdilobaSi
enis aTviseba
• sityvebisa da metyvelebis
aRqma • sityvebis mniSvnelo-
baTa daswavla • gramatikis
Seswavla
socialuri ganviTareba cxovrebis
manZilze
• eriksonis fsiqosocialuri
stadiebi • socialuri gan-
viTareba bavSvobaSi • soci-
aluri ganviTareba mozar-
dobaSi • socialuri ganvi-
Tareba mozrdilobaSi
fsiqologia Cvens cxovrebaSi: ra
gavlenas axdens baga-baRi bavSvis
ganviTarebaze
genderuli ganviTareba
• sqesi da genderi • genderuli
rolebis aTviseba
moraluri ganviTareba
• moraluri gansjis stadiebi
kolbergis mixedviT • gende-
robisa da kulturis gavlena
moralur gansjaze • viswav-
loT sworad da warmate-
bulad dabereba
sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi 397
v fiqrob, rom Cemnair bavSvobas yve-
la inatrebda. mamaCemi eqimi iyo
da deda _ sadazRvevo agenti. Tan-
daTan finansuri mdgomareoba umjobesdeboda
rom migtyepon. samagierod, yuradRebas mainc
miiqcev ramiT.
is, rac me minda, rom gavakeTo, Cemi sakuTari
skolis gaxsnaa. aTi wlis Semdeg Cems Tavs
da es yvelas moswonda, magram aravis rCeboda skolaSi vxedav, magram ara Cveulebriv saklaso
dro ojaxisaTvis. gesmiT risi Tqma minda? mama oTaxSi, aramed skolaSi, romelSic ar iqneba
cdilobda eSova fuli da eyida dedasTvis asaxuli Cveni politikuri da ekonomikuri siste-
„mersedesi~, gvelis tyavis fexsacmeli da sxva mis mankierebani. es sistema xom viRacaze upi-
msgavsi ram, magram ojaxisTvis aravis ecala. ratesobis mopovebas gulisxmobs.
ase rom, Tqven warmoidgineT, me, ZiriTadad, Cemi skola ubralod Tanasworuflebiani
garemosgan vswavlobdi yvelafers. vswavlobdi maswavleblebis skola iqneba _ TeTrkaniani,
mezobeli bavSvebisagan. Savkaniani, laTino-amerikeli, Cineli, nebis-
vinaidan ojaxisTvis dro aravis hqonda, me mieri, radgan es yvelaferi sulier aRzevebas
yvela araswori saqcielisaTvis visjebodi, mag- da Tavisuflebas emsaxureba. araviTari komer-
ram arasodes viRebdi Seqebas kargi qcevis gamo. cia. fuliT SeiZleba iyido didi „mersedesi~
es mudam ase iyo. maS, Caidine raime onavroba, da vila, magram Tu Seni suli daukmayofilebe-
Tavi 11 / adamianis ganviTareba cxovrebis manZilze

lia, Sen mainc ubeduri pirovneba xar.

es aris atlantaSi mcxovrebi 16 wlis afro- nazavs daefuZneba. bavSvi, albaT, namdvilad
amerikelis, derilis, sityvebi. aSkaraa, rom iswavlis enas, magram is SeiZleba iyos an ar
movlenebma, romelTac misi warsuli ganapirobes, iyos niWieri mwerali. Tqveni winaswarmetyve-
misi samomavlo miswrafebebic ganapirobes (Good- leba, aseve, SeiZleba Tandayolilisa da garemo
millie, 1993, gv. 28-29). rogor mivida derili aseT pirobebis gaTvaliswinebas daefuZnos: Tu orive
daskvnamde? rogor viTardeboda misi azrovneba mSobeli niWieri mwerali iyo, Tqven SeiZleba
wlebis ganmavlobaSi? me-11 TavSi Cven Sevec- ifiqroT, rom bavSvic, aseve, literaturuli
debiT, gaviazroT im ZalaTa moqmedeba, romlebic niWiT iqneba dajildoebuli. bavSvs rom ganaT-
individTa cxovrebas mTeli sicocxlis manZilze leba mdidrul garemocvaSi hqonoda miRebuli,
ayalibeben. Tqven SeiZleba gefiqraT, rom misi akademiuri
warmoidgineT, rom xelSi axalSobili moswreba gadaaWarbebda mSoblebisas. am TavSi
giWiravT. ramdenad zustad SegiZliaT gansa- Cven aRvwerT ganviTarebis fsiqologiis Teo-
zRvroT, rogori iqneba igi erTi wlis Semdeg? riebs, romlebic saSualebas gvaZlevs, sistemu-
xuTi wlis Semdeg? TxuTmetis? ormocdaaTis? rad gaviazroT, Tu ra tipis prognozis gakeTeba
samocdaaTis? oTxmocdaaTis? Tqveni winaswar- SegviZlia axalSobilis momavlis Sesaxeb.
398 metyveleba, albaT, zogadisa da konkretulis
bunebaze sicocxlis ganmavlobaSi da, aseve, im
cxrili
11.1 specifikur amocanebze, romelTa winaSec ada-
mianebi dgebian cxovrebis garkveul etapebze.
ganviTarebis safexurebi axla gavarkvioT, ras niSnavs ganviTarebis Ses-
safexuri asaki wavla.
Canasaxovani dabadebis wina periodi
(prenataluri)
Cvili bavSvoba dabadebidan 18 Tvemde
ganviTarebis Seswavla da
adreuli bavSvoba daaxloebiT 18 Tvidan 6 wlamde axsna
gviani bavSvoba daaxloebiT 6 wlidan 13 wlamde
mozardoba daaxloebiT 13 wlidan 20 wlamde
axalgazrdoba 1 daaxloebiT 20 wlidan 30 wlamde warmoidgineT, rom gTxoveT yvela im cvli-
mowifuloba daaxloebiT 30 wlidan 65 wlamde lebis siis Sedgena, romelic, Tqveni azriT,
xnovani daaxloebiT 65 wlidan zeviT bolo erTi wlis ganmavlobaSi ganicadeT. ras
CawerdiT am siaSi? xom ar CaerTeT fizikuri
gajansaRebis axal programaSi? an xom ar
ganviTarebis fsiqologia aris fsiqologiis gankurnebulxarT raime daavadebisagan? xom ar
sfero, romelic Seiswavlis cvlilebebs adamia- gagCeniaT raime axali hobi an interesi? megobar-
nis fizikur da fsiqologiur funqcionirebaSi Ta axali wre xom ar SegiZeniaT? vinmes gansakuT-
Casaxvidan sicocxlis bolomde. ganviTarebis rebiT xom ar dauaxlovdiT? rodesac ganviTa-
fsiqologebis amocanaa, gaarkvion, rogor da rebas aRvwerT, Cven mis konceptualizacias
ratom icvlebian organizmebi drois ganmav- cvlilebis terminebiT vaxdenT. Cven gTxoveT
lobaSi da aRweron da axsnan es cvlilebebi. sakuTar cxovrebaSi momxdar cvlilebebze
mkvlevrebi swavloben drois periodebs, romelTa fiqri, raTa dagvenaxvebina, rom cvlileba TiT-
ganmavlobaSic pirvelad iCens Tavs sxvadasxva qmis yovelTvis niSnavs kompromiss. xSirad
unarebi da funqciebi da akvirdebian, Tu rogor adamianebi cxovrebas ganixilaven, rogorc, Zi-
icvleba es unarebi. ZiriTadi winapirobaa is, riTadad, SeZenis process (ukeTesobisaken svlas)
rom adamianis fsiqikuri funqcionireba, socia- bavSvobaSi da, piriqiT, dakargvis process (da-
luri urTierTobebi da sxva sasicocxlod au- nakargs, uaresobisaken svlas) xandazmul asakSi.
cilebeli aspeqtebi viTardeba da icvleba mTeli ganviTarebis Cveneuli perspeqtiva aqcents
cxovrebis ganmavlobaSi. cxrili 11.1 miaxloebiT imaze akeTebs, rom arCevanebi da, Sesabamisad,
gviCvenebs sicocxlis ZiriTad periodebs. mogebebi da danakargebi ganviTarebis yvela etaps
am TavSi warmogidgenT, Tu rogor ikvleven axasiaTebs (Dixon 1999; Uttal & Perlmutter, 1989).
mkvlevrebi ganviTarebas da rogor warmoadgenen magaliTad, rodesac adamianebi cxovrebis Tanam-
im Teoriebs, romelTa saSualebiTac cdiloben gzavrs irCeven, isini Tmoben farTo arCevanis
saSualebas, magram iZenen usafrTxoebas. rodesac ganviTarebis Seswavla da axsna
droTa ganmavlobaSi momxdari cvlilebebis
axsnas. Semdeg Tqvens cxovrebiseul gamocdi- adamianebi berdebian da pensiaze gadian, isini
lebebs sxvadasxva sferoebad davyofT da Tmoben statuss, magram iZenen Tavisufal dros.
TiToeuli maTganis gaTvaliswinebiT ganvixi- agreTve, didi mniSvnaloba aqvs imas, rom
lavT ganviTarebas. Tavis dasawyisSi Cven yurad- ganviTareba ar ganixiloT, rogorc pasiuri
Rebas fizikur, kognitur da enobriv ganviTa- procesi. Tqven dainaxavT, rom ganviTarebis bevri
rebaze SevaCerebT. Semdeg ki yuradRebas gavamax- cvlileba individisgan garemoSi aqtiur CarTvas
vilebT socialuri urTierTobebis cvalebad moiTxovs (Bronfenbenner, 1999; Bronfenbenner & Ceci,
1994).
1
ganviTarebis fsiqologia (Developmental psychol-
cxrilSi mocemuli Semdegi sami kategoria erTian-
deba ufro did kategoriaSi da ewodeba mozrdiloba.
originaluri teqstis mixedviT aris: mozrdiloba, ogy) _ fsiqologiis dargi, romelic swavlobs
sadac Sedis: (1) adreuli mozrdiloba _ aq: axal- fizikuri da fsiqologiuri procesebis urTi-
gazrdoba, (2) Suaxnis mozrdiloba _ aq: mowifuloba erTqmedebas da ganviTarebis stadiebs mTeli
da (3) gviani mozrdiloba _ aq: xnovani. (mTargmnelis
SeniSvna)
cxovrebis manZilze ganviTarebis poziciidan. 399
axla, vnaxoT, rogor aRweren mkvlevrebi gan- models iyeneben. longituduri meTodis gamo-
viTarebis cvlilebebs. yenebisas erTi da igive individebi mravali
wlis ganmavlobaSi sistematuri dakvirvebisa
da testirebis qveS imyofebian. magaliTad,
ganviTarebis aRwera mkvlevrebs SeuZliaT ramdenime Tvis ganmav-
imisaTvis, rom aRvweroT cvlileba, pirveli lobaSi kviraSi ramdenjerme ikvlion erTi da
sasargeblo nabiji iqneba, davadginoT, Tu ras igive bavSvebi, raTa, rac SeiZleba zustad
warmoadgens da rogor gamoiyureba saSualo daafiqsiron is momenti, roca TiToeuli bavSvi
adamiani garkveul asakSi garegnobis, gonebrivi mza strategiis gamoyenebas daiwyebs ariTme-
SesaZleblobebis da sxva faqtorebis mixedviT. tikuli amocanebis gadasawyvetad (Siegler & Crowley,
normatiuli kvlevebi cdiloben, aRweron konkre- 1991). cvlilebis momentis gamoyofiT mkvlevrebs
tuli asakis, an ganviTarebis konkretuli etapis SeuZliaT ukeTesad dainaxon, Tu, kerZod, ra
maxasiaTeblebi. sxvadasxva asakis individTa sis- uswrebs win ama Tu im cvlilebas. mkvlevrebi
tematuri testirebis gziT, mkvlevrebi adgenen longitudur meTods, aseve, xSirad iyeneben
ganviTarebis TvalSisacem Tvisebebs. bevr adami- individualuri gansxvavebebis Sesaswavlad.
anze dakvirvebis safuZvelze es monacemebi uzrun- sxvadasxva adamianis cxovrebis mimarTulebisa
velyofen normebs _ ganviTarebis, an miRwevis da Sedegebis ukeT gasagebad mkvlevrebma SeiZ-
standartul paternebs, romelic didi raode- leba Seafason mTeli rigi SesaZlo mizezobrivi
nobiT adamianebze dakvirvebiT aris miRebuli. faqtorebisa, romelic cxovrebis adreul
normatiuli standartebis saSualebiT fsiqo- periodSi moqmedebs da naxon, ra gavlenas axdens
logebi erTmaneTisgan mijnaven qronologiur es faqtorebi calkeuli individis cxovrebaze.
asaks _ pirovnebis dabadebidan gasuli Tveebisa grZelvadiani gamokvlevis upiratesoba isaa,
Tu wlebis raodenobas da ganviTarebis asaks _ rom, vinaidan cdis pirebi, ZiriTadad, erTgvar
qronologiur asaks, rodesac adamianebis umrav- sicialur-ekonomikur pirobebSi erTsa da imave
lesoba avlens fizikuri da gonebrivi ganviTa- socialur-ekonomikur periodSi cxovroben,
rebis garkveul dones. sami wlis bavSvi, rome- SevZlebT asakTan dakavSirebuli cvlilebebis
lic metyvelebs, rogorc saSualo 5 wlis bavSvi, dafiqsirebas da isini ar agvereva socialuri
iTvleba, rom metyvelebis ganviTarebis mixedviT pirobebis cvalebadobaSi (Schaie, 1989). am meTodis
Tavi 11 / adamianis ganviTareba cxovrebis manZilze

is 5 wlisaa. normebi uzrunvelyofs standartul minusi ki isaa, rom ganzogadeba SeiZleba gakeT-
baziss, romlis safuZvelzec SesaZlebeli xdeba des mxolod imave kohortaze, anu kvlevaSi Car-
individebisa da jgufebis urTierTSedareba. Tuli subieqtebis analogiur periodSi daba-
cvlilebaTa SesaZlo meqanizmis gasagebad debul adamianebze. amasTanave, longituduri
ganviTarebis fsiqologebi kvlevis ramdenime kvlevebi Zviri jdeba, radgan Znelia cdis
pirebze dakvirveba drois xangrZlivi monakve-
normatiuli kvleva (normative investigation) _ Tebis manZilze da, Tanac, monacemebi advilad
gulisxmobs gansazRvruli asakisa Tu ganvi- SeiZleba daikargos cdis pirTa kvlevidan gas-
Tarebis safexurisaTvis damaxasiaTebeli Tvi-
vlis an gauCinarebis gamo.
sebebis aRweras.
ganviTarebis kvlevaTa umravlesoba e. w. jva-
qronologiuri asaki (chronological age) _ indi-
redini Seswavlis meTods iyenebs, sadac sxva-
vidis dabadebidan gasuli Tveebis an wlebis
dasxva qronologiuri asakis mqone cdis pirTa
raodenoba.
jgufebze erTdroulad dakvirvebac xdeba da
ganviTarebis asaki (developmental age) _ qrono-
urTierTSedarebac. Sedegad, mkvlevars SeuZlia
logiuri asaki, romlis drosac bavSvebis umrav-
lesoba amJRavnebs fizikuri Tu gonebrivi daaskvnas im qceviTi gansxvavebebis Taobaze,
ganviTarebis garkveul dones. romlebic, SesaZloa, dakavSirebuli iyos
longituduri meTodi (longitudinal design) _ kvle- asakobriv cvlilebebTan. magaliTad, mkvlevrebma
vis meTodi, romlis drosac erTsa da imave imis Sesaswavlad, Tu rogor uzrunvelyofen
cdis pirebze warmoebs ganmeorebiTi dakvirveba erTmaneTisTvis megobrebi socialur mxarda-
droTa ganmavlobaSi, zogjer mravali wlis Weras, maT SeiZleba erTnairi laboratoriuli
400
manZilze. davalebebi miscen 11, 15 19 wlis mozardTa

Das könnte Ihnen auch gefallen