Sie sind auf Seite 1von 18

`ra varT Cven sazogadoebis gareSe?

_
araferi!
ra aris sazogadoeba Cven gareSe? _
araferi!~

VI leqcia
Tema: sociologiis ZiriTadi cnebebi:
sazogadoeba
sociologiis cnebaTa Soris mTavari sazogadoebis cnebaa. is yvela sociolo-
giur cnebasTan SedarebiT zogadobis maRali xarisxiT gamoirCeva. sociologii-
saTvis sazogadoebis cnebas imitom aqvs gansakuTrebuli mniSvneloba, rom mis ga-
gebazea damokidebuli sociologiis, rogorc mTliani mecnieruli sistemis, xasia-
Ti. amitom sazogadoebis cnebis gansxvavebuli gageba aseve erTmaneTisagan gansxva-
vebul sociologiur Teoriebs warmoSobs. sociologiis ama Tu im tips sazogado-
ebis esa Tu is gageba udevs safuZvlad. Tanamedrove amerikeli sociologi neil
smelzeri Tavis wignSi `sociologia~ ambobs, rom am sityvas yoveldRiur metyve-
lebaSi yvelani Tavisuflad viyenebT, magram mecnierebisaTvis misi ganmarteba
dRemde didi Tavsatexia, raSic, imave smelzeris TqmiT, sazogadoebis Sesaxeb sayo-
velTaod gavrcelebuli mravali mosazrebis arseboba qmnis siZneles. mosazrebaTa
simravlidan mTavrisa da arsebiTis gamoyofa problema gaxda.
jer kidev aristotele SeniSnavda, rom sazogadoeba moqalaqeTa erTobliobaa,
romelic sakuTari arsebobisaTvis sakmarisia. amis Semdeg uamravi mosazreba gamo-
iTqva sazogadoebaze, magram aristoteles azri, rom sazogadoeba adamianTa erTo-
ba, kavSiri da gaerTianebaa, yvela maTganSia SenarCunebuli. hobsi, ruso da loki
ambobdnen, rom sazogadoeba kontraqtiT (xelSekrulebiT) gaerTianebul adamianTa
erTobaa. sociologiis mama konti miiCnevda, rom sazogadoeba socialuri organiz-
mis Semadgeneli elementebis erTobliobaa, xolo spenseris azriT, sazogadoeba
adamianur mimarTebaTa mudmivobaa; tards miaCnda, rom sazogadoeba mimbaZvel ada-
mianTa urTierTobaa; sociologiis klasikosi diurkemi ki sazogadoebas im indi-
vidTa krebulad warmoadgenda, romlebic erTmaneTTan mudmiv mimarTebaSi imyofe-
bian. TiToeuli am mosazrebidan Cans, rom sazogadoebis cneba erTi romelime cal-
ke aRebuli niSnis mixedviT aris ganmartebuli, rac arasworia. am yvelaferTan er-
Tad sazogadoeba amave dros adamianTa urTierTobaa, adamianTa urTierToba ki
mravalgvari SeiZleba iyos. amitom SegviZlia vTqvaT, rom sazogadoeba urTierTo-
baSi myof adamianTa gaerTianebaa, romelic istoriuli da kulturuli xasiaTis
mqonea. erTmaneTTan kavSiriT adamianebi istoriul da kulturul samyaros qmnian,
rac, Tavis mxriv, sazogadoebis specifikas warmoadgens.
sazogadoeba adamianTa erToblivi cxovrebis Sedegad warmoSobili sinamdvi-
lea, Tumca erTad cxovreba sazogadoebis arsobriv niSans ar warmoadgens, radga-
nac erTad cxovreba biologiuri samyaros calkeul warmomadgenelTaTvisac ar
aris ucxo. magaliTad, mwerebis, frinvelebis, cxovelebisa da civsisxliani orga-
nizmebis erTobas sazogadoebad moixsenieben xolme da ityvian: WianWvelebis sazo-
gadoeba, futkrebis sazogadoeba da sxv. Tumca TiToeuli maTganis bunebrivi er-
Toba Tvisebrivad gansxvavdeba adamianTa erTobebisagan. arc erTi bunebrivi erTo-
ba Segnebuli kavSirebis Sedegad ar aris Seqmnili. garda amisa, WianWvelebis sazo-
gadoeba, rac iyo aseulobiT wlebis winaT, iseTivea dResac, rasac ver vityviT
adamianTa im did erTobaze, romelsac sazogadoeba hqvia. sazogadoebis specifikis
gamomxatvelia termini sociumi. es imas niSnavs, rom mxolod adamianebi arian so-
cialuri, anu iseTi arsebebi, romlebic erTmaneTTan dakavSirebuli arian erTob-

1
livi cxovrebiTa da saqmianobiT, Segnebuli, myari, aucilebeli da ganmeorebadi
urTierTobebiT. sazogadoeba _ es aris sociumi, romelsac Sromis socialuri da-
nawileba axasiaTebs (diurkemi). sazogadoebis cneba adamianTa Tanacxovrebis kanon-
zomierebaTa gacnobierebas gulisxmobs. is adamianTa Segnebuli da gacnobierebu-
li erTobaa. misi interpretaciis araerTi saintereso paradigmaa cnobili socio-
logiaSi.

sazogadoebis cnebis interpretaciis paradigmebi:


sazogadoebis cnebis interpretaciis paradigma sul mcire or umTvares kiT-
xvaze pasuxs gulisxmobs: es kiTxvebia: ra aris sazogadoeba? ratom da rogor ic-
vleba is?
emil diurkemi _ funqcionalisturi paradigma:
diurkemis mixedviT, miuxedavad imisa, rom sazogadoeba subieqtebis erTobli-
obaa, is obieqturi bunebis matarebelia da, raoden ucnauradac unda mogveCvenos,
igi individebisagan Seqmnili, magram maTgan damoukidebeli realobaa. is ufro me-
tia, vidre individTa ubralo jami. igi sakuTari cxovrebiTa da kanonebiT arse-
bobs, romlebic Cveni piradi gamocdilebis farglebs scdeba. Cven mier Seqmnili
realoba CvenTan mimarTebaSi garegani da maiZulebeli xasiaTis mqonea. misi arse-
boba win uwrebs Cvens arsebobas: sazogadoeba arsebobda Cvenamde da Cven Semdegac
iarsebebs. ramdenadac is totaluri realobaa, mas Cvenze zemoqmedebis Zala aqvs
da, Sesabamisad, igi mimarTulebas aZlevs Cvens azrebsa da moqmedebebs. amas TiToe-
uli Cvengani sakuTar Tavze gamocdis sazogadoebis mier Seqmnili normebisa da
wesebis, ufro sworad, koleqtiuri cnobierebis zemoqmedebis saxiT, romlisagan
Tavis daRweva aravis ar SeuZlia. sazogadoebaSi yvelafers socialurobis damRa
azis. diurkemma daadgina, rom sazogadoebis mTlianobis uzrunvelyofa da Senar-
Cuneba misi Semadgeneli socialuri elementebis funqciis gareSe SeuZlebelia. am
azriT, sazogadoeba erT mTlianobad Sekruli sistemaa, romlis yoveli elementi
garkveuli funqciis matarebelia da sazogadoebas erT mTlian sistemad kravs.
Tundac iseTi uaryofiTi movlena, rogoric danaSaulia, diurkemis mixedviT, gar-
kveuli socialuri funqciis matarebelia. igi socialuri TvalsazrisiT `norma-
luri~ movlenaa, radganac mis gareSe sazogadoeba ar arsebobs. danaSaulis amgva-
ri gageba Sors dgas misi iuridiuli ganmartebisagan. diurkemis mtkicebiT, sazo-
gadoeba aramarto `Cven gareT,~ aramed `Cven SigniTac~ imyofeba, rac imas niSnavs,
rom TiToeuli Cvenganis pirovneba socialuri normebisa da wesebis gaSinaganebis
gziT viTardeba. Cveni azrebis, Sexedulebebis, grZnobebis, gancdebisa da moqmedebe-
bis masazrdoebeli wyaro sazogadoebaa, romelic moraluri kanonebiTa da kultu-
ruli normebiT Cvens qcevebs aregulirebs. diurkemis azriT, adamianTa survilebsa
da moTxovnilebebs sazRvari ara aqvs da maT SeiZleba daRupon igi, Tu droze ar
Caeria sazogadoeba Tavisi socialuri regulaciis meqanizmebiT, risi saWiroeba da
aucilebloba diurkemma TviTmkvlelobis analizisas daadastura. magaliTad, ra-
tom iqmneba STabeWdileba, rom pop-varskvlavi britni spirsi an rok-momRerali
kurt kobeini TviTngrevis tendenciis matarebelni arian? msgavs faqtebTan dakavSi-
rebiT am musikalur mimdinareobaTa gaCenamde didi xniT adre diurkemma daadgina,
rom TviTmkvlelobis maCvenebeli maRalia iq, sadac sazogadoebrivi regulirebis
xarisxi Zalian dabalia. Sesabamisad, usazRvro Tavisufleba, romelic axalgaz-
rdobaSi simdidresTan da didebasTanaa dakavSirebuli, Tavis mxriv, msxverplis sa-
xiT TviTmkvlelobas moiTxovs.
diurkemma isic SeamCnia, rom tradiciul sazogadoebasTan SedarebiT Tanamed-
rove sazogadoeba naklebad zRudavs adamians, rac diurkems maincdamianc ar mos-
wons, radganac masSi anomiis (unormobis) saSiSroeba imaleba. anomiis destruqci-
ul efeqtze metyvelebs Semdegi magaliTic: moulodneli dideba adamianebs tradi-

2
ciul saqmianobasa da ojaxs aSorebs, angrevs mis RirebulebiT samyaros da bo-
los es yvelaferi SeiZleba fataluri SedegebiT damTavrdes, amitom, diurkemis
Tanaxmad, individualuri survilebi TanxmobaSi unda iyos socialur moTxovneb-
Tan, rac Tanamedrove samyaroSi Zneli misaRwevia. pirovnebisa da sazogadoebis
`brZolis arenaze~, nicSesagan gansxvavebiT, sociologiis klasikosi sazogadoebis
mxareze dgas. sazogadoebis Semkvreli da makonstruirebeli ZiriTadi faqtori,
diurkemis mixedviT, solidarobis principia. am principis mixedviT ganasxvava man
erTmaneTisagan tradiciuli da Tanamedrove sazogadoebebi. tradiciuli sazogade-
ba meqanikuri solidarobis principzea agebuli, rac imas niSnavs, rom adamianebi
erTmaneTisadmi saWiroebas meqanikurad, avtomaturad ganicdian.
Tanamedrove sazogadoebam solidarobis sxva forma moiTxova. amieridan ada-
mianebi tradiciebiT, moraliTa da adaT-wesebiT ki ar arian erTmaneTTan dakavSi-
rebuli, aramed organuli solidarobis principiT, rac Sromis danawilebasa da
ekonomikuri saqmianobis specializaciaSi gamoixateba. Tu tradiciul sazogadoeba-
Si sxvebisadmi Cems urTierTmimarTebas moraluri wesebi ganapirobebdnen da amis
gamo viyavi maT mimarT solidaruli, Tanamedrove sazogadoebaSi sxvebisadmi so-
lidarobas axali cxovrebis wesi ganapirobebs. amieridan TiToeuli Cvengani aTa-
sobiT CvenTvis ucnob, magram saWiro adamianebze varT damokidebuli CvenTvis au-
cilebeli sagnebisa da momsaxurebis mosapoveblad. aseTia diurkemiseuli sazoga-
doebis gageba. mogvianebiT misi funqcionalisturi paradigma ufro maRal socio-
logiur doneze amerikelma sociologebma talkot parsonsma da robert mertonma
aiyvanes.
gerhard lenski _ sociokulturuli paradigma:
cnobili amerikeli sociologis gerhard lenskis Sromebi sxvadasxva tipis
sazogadoebebs Soris kolosaluri gansxvavebebis danaxvaSi gvexmareba. lenskim Zi-
riTadi aqcenti im cvlilebebze gadaitana, romelic sazogadoebaSi axali teqno-
logiebis danergvas moaqvs Tan. am procesebis aRsaniSnavad lenskim, sorokinis
msgavsad, sociokulturuli evoluciis cneba moiSvelia. misi azriT, socialuri
cvlilebebis temps teqnologiebi ganapirobeben, Sesabamisad, sazogadoebis tipo-
logiasac is udevs safuZvlad. warmoidgineT ramdenime saukunis win mcxovrebi
adamiani Tanamedrove sazogadoebaSi. ra mouvidoda mas, rodesac iseT faqtebTan
mouwevda Sexeba, rogoricaa seqsi telefoniT, xelovnuri guli, genuri inJineria,
sinjaris bavSvebi da in-vitro ganayofiereba, eleqtronuli fosta, birTvuli saf-
rTxe, transseqsualizmi, kompiuteruli teraqtebi, satelevizio Souebi da mravali
sxva. lenskim aCvena, rom axali teqnologiebi sazogadoebrivi cxovrebis siRrmeeb-
Si aRwevs da mTlianad moicavs mas. es procesi yovel sazogadoebas axasiaTebs. am-
dagvari procesi iyo Tavis droze Cveni winaprebis mier orTqlis an qaris energiis
gamoyeneba. teqnologiuri cvlilebebi kulturis progressac niSnavs, amitom ka-
cobriobis sociokulturuli progresis gzaze lenskim 5 ZiriTadi tipis sazoga-
doeba gamoyo. sazogadoebis tipologiaze lenskis
garda araerTi Tanamedrove sociologi amaxvi-
lebs yuradRebas, Tumca yoveli maTganis umTavre-
si tendenciebi mocemuli aqvs lenskis. garda ami-
sa, lenskis tipologia sazogadoebis bunebisa da
raobis asaxsneladaa sayuradRebo.

monadireTa da SemgrovebelTa sazogadoeba

yvelaze primitiuli sazogadoebebi monadire-


obiTa da Semgrovebluri meurneobiT inaxaven

gerhard lenski
(dab. 1924 w. 13. 09.)
Tavs, rac nadirobisa da mcenareuli sakvebis SegrovebisaTvis primitiuli iaraRe-
bis gamoyenebas gulisxmobs. lenski miCnevs, rom adamianis gaCenidan moyolebuli
Zv. w. me-12 aTaswleulamde yvela adamiani an monadire, an Semgrovebeli iyo. msgavsi
sazogadoebebi kacobriobis istoriaSi mravlad yofila da arian dResac. magali-
Tad, avstralieli aborigenebi, kaskas tomebi kanadis samxreT-dasavleTiT, buSmene-
bi Crdilo-dasavleT afrikaSi, batekebi malaiziaSi da sxv.

afrikeli buSmenebi

cxovrebis am wesis mimdevar adamianebs didi sasicocxlo sivrce sWirdebaT,


amitom isini sacxovrebel adgils waramara icvlian. sazogadoeba gvarovnul prin-
cipzea agebuli. ojaxi moipovebs da anawilebs sakvebs, icavs sakuTar wevrebs. am
tipis sazogadoebis adamianebi erTmaneTisagan TiTqmis ar gansxavdebian, Tumca
garkveuli asakobrivi da genderuli Taviseburebebi aqac aris. magaliTad, bavSvebi
da moxucebi akeTeben imas, risi gakeTebac SeuZliaT. ZiriTadi saqmianobiT jan-
mrTeli da SedarebiT axalgazrdebi arian dakavebuli. mamakacebi nadiroben, Tevza-
oben. qalebi sakvebad vargisi mcenareuli nayofis, bolqvebisa da Zirebis Segrove-
biT arian dakavebuli. genderuli upiratesoba, lenskis mixedviT, amgvar sazogado-
ebaSi arc erTi sqesis warmomadgenels ara aqvs, arc formaluri lideria gamokve-
Tili. erTaderTi adamiani, vinc yvelas pativiscemas imsaxurebs, Samania mxolod,
romelic sxvebisagan gansxvavebuli materialuri upiratesobis mflobeli ar aris.
lenski amgvar sazogadoebas egalitaruls (laTinurad egalite -Tanasworoba) uwo-
debs. sicivesa da sicxeSi gareT yofna am adamianTa gamravlebas aferxebs. bevri
4
maTgani ise kvdeba, rom 20 wlis asaksac ver aRwevs. dRes es sazogadoebebi umZimes
dReSi arian, radganac Cveni saukunis teqnologiurma progresma maTi saarsebo siv-
rce SezRuda. maTi cxovrebis pirobebis da wes-Cveulebebis Seswavla ki sociolo-
giuri analizis cxoveli interesis sagania yovelTvis.

miwaTmoqmedTa da mesaqonleTa sazogadoeba


10-12 aTasi wlis winaT momxdarma teqnologiam sazogadoebis cvlileba daiw-
yo. adamianebma Sromis primitiuli iaraRebis meSveobiT miwis damuSaveba da mosav-
lis moyvana daiwyes, Tumca am saqmianobas mxolod admianTa garkveulma nawilma
mihyo xeli, _ maT, romlebic nayofier miwebze cxovrobdnen, xolo udabnoebsa da
mTebSi mcxovreblebma cxovelebis moSinaureba daiwyes da mesaqonleobas mihyves
xeli. dRes miwaTmoqmedTa da mesaqonleTa sazogadoebebi samxreT amerikaSi, afri-
kasa da aziaSi gvxvdeba. gansakuTrebiT cnobilia saharis udabnoSi mcxovrebi tua-
regis tomi. cxovelTa moSinaurebam da miwaTmoqmedebam produqtebis warmoeba sag-
rZnoblad gazarda, aman, Tavis mxriv, xelosnoba da vaWroba ganaviTara.
adamianebma Tmebis SeWra da tatuireba daiwyes. gaCndnen
qurumebi. monadireTa sazogadoebasTan SedarebiT sazoga-
doebis es tipi ufro rTuli da specializebulia. mona-
dires samyaro gasulierebulad warmoedgina. miwaTmoqme-
di Tavis winaprebsa da RmerTs, rogorc yovelives Semoq-
meds, scems Tayvans. mesaqonleTa da miwaTmoqmedTa sazo-
gadoeba ufro mwarmoebluri gaxda, Sesabamisad, gaCnda
socialuri uTanasworoba, rasac omebi da kanibalizmi
mohyva.

agraruli sazogadoeba
lenskis azriT, daaxloebiT 5 aTasi wlis winaT axlo
aRmosavleTSi kidev erTi teqnologiuri revolucia mox-
da, romelmac Secvala msoflios didi nawili. es agro-
kulturis Camoyalibeba iyo, rac guTnis gamogonebasa da
misi saSualebiT xvna-TesvasTanaa dakavSirebuli.
tuaregis tomis
warmomadgeneli

5
am faqts lenski `civilizaciis gariJraJs~ uwodebs. am droidan moyolebuli
msoflios mosaxleobis didi nawili sasoflo-sameurneo saqmianobiT iyo dakavebu-
li. soflis meurneobis ganviTarebam sazogadoebis wevrTa Sromis kidev ufro
rTuli danawileba gamoiwvia, rac, Tavis mxriv, socialuri diferenciaciis wyaro
gaxda. agraruli sazogadoebebi soflis mosaxleobis gazrdili raodenobiT gamo-
irCevian. mosaxleobis didi nawili glexebi da miwis mepatroneebi arian. lenskis
es sazogadoebis e. w. elitaruli nawilis Canasaxad miaCnia. am tipis sazogadoebis
wevrTa umTavresi saqmianoba soflis meurneobaa, Tumca mrewvelobac viTardeba,
magram mas wamyvani adgili jer ar ukavia. agrokulturam sazogadoebaSi manamde
arsebuli genderuli balansi daarRvia da mamakacs qalTan SedarebiT meti upira-
tesoba mieniWa. Tavis mxriv, agraruli sazogadoebebic ar aris erTgvarovani. es
imis gamoa, rom agraruli teqnologia adamianebs farTo cxovrebiseul arCevans
sTavazobs. agrarul sazogadoebas garkveulwilad tradiciul sazogadoebasac
uwodeben, Tumca aseTi definicia lenskisTvis miuRebelia. tradiciulia is sazoga-
doeba, romelsac tradiciebi da adaT-wesebi marTaven.

industriuli (samrewvelo) sazogadoeba


industriuli sazogadoeba kacobriobis istoriaSi samrewvelo eris dadgomam
warmoSva. igi fabrikaqarxnuli warmoebis ganviTarebas gulisxmobs, rac, Tavis
mxriv, mniSvnelovani teqnologiuri cvlilebebiT aris gamowveuli. am tipis sazo-
gadoebis teqnologiuri niSnebia manqanebis, elqtroganaTebis, macivrebis, liftebi-
sa da sarecxi manqanebis warmoeba, rasac Zalian male mohyva telefonis, radios,
televizorisa da eleqtronuli Setyobinebis saSualebaTa gaCena, xolo Tanamed-
rove sazogadoeba ukve kompiuterisa da kompiuteruli teqnologiebis mowmec gax-
da. agraruli sazogadoebisagan gansxvavebiT, industriulma sazogadoebam adamiane-
bi saxlidan fabrika-qarxnebSi gadaiyvana. Sromis danawilebam, romlis Sesaxebac
Tavis droze diurkemi saubrobda, manamde arnaxul dones miaRwia. industriulma
teqnologiam ojaxis transformacia gamoiwvia. is ukve aRar aris socialuri cxov-
rebis centri. lenskim mianiSna, rom industrializaciis ganviTarebam siRaribis

6
Zveli problema mainc ver moxsna. industriamdel sazogadoebasTan SedarebiT aq
gaizarda ganaTlebul adamianTa raodenoba da, saerTod, ganaTlebis roli. mniS-
vnelovani yuradReba eTmoba adamianis politikur da sxva uflebebs. industriul
sazogadoebaSi ukve naTlad aris gamokveTili urbanizaciisa da sekularizaciis
tendenciebi.
gansakuTrebiT saintere-
soa qalaquri cxovrebis wesis
damkvidreba da mosaxleobis
ganlageba megapolisebSi, rac
industriuli sazogadoebis
aucilebeli niSania. sayurad-
Rebo faqtia agreTve mecnie-
rebis ganviTareba, romelic
industriuli sazogadoebis
Tanamdevi procesia. sazogado-
ebis organizaciul-ekonomiku-
ri cvlilebebi axali teqno-
logiebis danergvas moiTxovs,
rac, Tavis mxriv, mecnierebis
ganviTarebis gareSe warmoud-
genelia. lenskis mixedviT,
dReisaTvis industriuli sa-
zogadoebebis ZiriTadi nawili
evropasa da aziaSi gvxvdeba.

postindustriuli sazogadoeba
industriuli sazogadoebebis umravlesoba (magaliTad, amerikuli, iaponuri,
finuri da sxv.) teqnologiuri ganviTarebis momdevno fazaSi Sevida, romelsac
postindustriuli sazogadoeba ewodeba. termini amerikelma sociologma deniel
belma Semoitana im axali teqnologiebis aRsaniSnavad, romelic ekonomikis axali
tipis safuZvels qmnis da informaciis warmoebazea orientirebuli.
postindustriuli sazogadoebis ekonomika `servisul meurneobazea~ agebuli. mas
maRali marketinguli kultura axasiaTebs, rac TavisTavad pirovnebaTSorisi komu-
nikaciebis, ganaTlebis, Teoriuli codnisa da mecnieruli kvlevebis prioritets
gulisxmobs. Tu industriul sazogadoebaSi materialuri sagnebis warmoebaa mniS-
vnelovani, postindustriulSi es adgili codnam, informaciam daikava. am tipis sa-
zogadoebis informaciul ekonomikas kompiuteruli teqnologiebi uzrunvelyofen.
am tipis sazogadoebis sinonimia `codnis sazogadoeba.~

socialuri organizaciebis mkvlevarma amerikelma socio-


logma amitai etcionim 1968 wels Tavis erT-erT naSromSi `aq-
tiuri sociumis~ idea wamoayena, romelSic Tanamedrove sazo-
gadoebaSi mimdinare cvlilebebsa da am cvlilebaTa Sedegeb-
ze amaxvilebda yuradRebas. etcionis mier warmodgenili `aq-
tiuri sociumi,~ faqtobrivad, postmodernistuli sazogadoe-
ba iyo im azriT, rom igi kardinalurad gansxvavdeba Tanamed-
rove, modernistuli sazogadoebisagan. Cveulebriv, postmo-
dernistul sazogadoebas postindustriulTan aigiveben, rac
arasworia. postmodernistuli sazogadoeba bevrad gansxavdeba
deniel beli
postindustriulisagan (posmodernistuli sazogadoebis prob-
(1919-2011)
lematikas sociologiis mimarTulebis studentebi `postmo-

7
dernistuli sociologiuri Teoriebis~ kursis Seswavlisas gaecnobian).

informaciuli (qseluri) sazogadoeba


1962 wels amerikelma ekonomistma fristom meklapma gamoTqva mosazreba, rom Se-
saZlebelia codnis warmoeba, gadaadgileba da, Sesabamisad, nebismieri produqtis
msgavsad yidva-gayidva. amerikeli ekonomistis am ideaze iaponeli mkvlevrebi 10 weli
muSaobdnen. kvlevis idea materialur faseulobebTan SedarebiT informaciuli fase-
ulobebis prioritetis Sesaxeb mosazrebas emyareboda. codnisa da informaciis gaigi-
vebis gamo `informaciuli sazogadoebis~ cnebas xSirad akritikeben da mis sanac-
vlod `avtomatikisa da kavSiris sazogadoebis~ cnebas gvTavazoben (perti hemanusi,
ilki ninuluto da sxv.). miuxedavad am kritikisa, sociologebi `informaciuli sazo-
gadoebis cnebas~ dRes mainc xmaroben. informaciuli sazogadoebis Teoretikosad iT-
vleba espaneli warmoSobis amerikeli sociologi manuel kastelsi.
informaciuli sazogadoebis ekonomika in-
formaciis Segrovebasa da moxmarebazea damoki-
debuli. Tanamedrove sociologebis azriT,
postindustriuli sazogadoeba komunikaciuri
da informaciuli bunebis matarebelia, saida-
nac ukve erTi nabijia informaciul sazogado-
ebamde, romlis strategiuli resursi informa-
ciaa. informaciis warmomqmneli axali teqno-
logiebisa da komunikaciebis SesaZleblobebi
ki, faqtobrivad, grandiozulia.
yovelive zemoaRniSnulis Sejamebis Se-
degad SevamCnevT, rom, lenskis mixedviT, sa-
zogadoebad adamianebs aerTianebs yvelasaT-
vis saerTo kultura, romlis formebi teqno-
logiuri ganviTarebis doneebis mixedviT gan-
sxvavdebian erTmaneTisagan. teqnologiis gar-
manuel kastelsi (dab. 1942 w.)
TulebasTan erTad rTuldeba sazogadoebis
socialuri struqtura, adamianebs Soris ur-
TierTobis formebi da a. S. Sesabamisad, sazogadoebebs Soris gansxvavebebs qmnis
teqnologia, romelic socialur gardaqmnebs biZgs aZlevs.
karl marqsi _ konfliqtologiuri paradigma:
sazogadoebis cnebis interpretaciis erT-erTi paradigmatuli modelia mar-
qsis mier SemoTavazebuli Teoriuli modeli, romelic Tanamedrove sociologiaSi
konfliqtologiuri paradigmis saxeliT aris cnobili. mis mixedviT, warmoeba,
ekonomikuri faqtorebi sazogadoebis, rogorc `socialuri organizmis,~ arsebobi-
sa da cvalebadobis ganmsazRvrelni arian. Sesabamisad, sazogadoebis istoria war-
moebis, ekonomikis ganviTrebis istoriaa. is gansazRvravs sazogadoebisa da adamia-
nis ara marto fizikur arsebobas, aramed sulier cxovrebasac. marqsis mixedviT,
yoveli sazogadoebis bazisze garkveuli zednaSenia aRmarTuli. rogoricaa bazisi,
iseTia zednaSeni, e. i. sazogadoebis politikuri, samarTlebrivi, zneobrivi, kul-
turuli da a. S. Rirebulebani. bazisi adamianTa warmoebiT urTierTobaTa erTob-
lioba anu sazogadoebis ekonomikuri wyobilebaa. sazogadoebas warmoeba ganapiro-
bebs, magram warmoeba mTeli rigi socialuri konfliqtebis matarebelia. konfliq-
tis wyaro socialuri uTanasworobaa romelic, marqsis mixedviT, kidev ufro au-
taneli xdeba kapitalizmis SemTxvevaSi.

8
mosaxleobis didi nawili kapita-
lizmis pirobebSi, ambobs marqsi, pro-
letarebad _ adamianebad, romlebic
TavianT samuSao Zalas yidian, gadaiq-
cevian. konfliqti proletarebsa da
fabrika-qarxnebis mepatroneebs Soris
gardauvali xdeba, rac, saboloo jam-
Si, revoluciebiT mTavrdeba. revolu-
ciis saboloo mizani uTanasworobis
mospoba da komunisturi sazogadoebis
aSenebaa. lenskis Sexedeulebebis mar-
qsis enaze Targmnis SemTxvevaSi gamo-
dis, rom adrindeli sazogadoebebi
komunistur sazogadoebaSi cxovrob-
dnen. komunizmi iseTi sazogadoebrivi
wyobaa, rodesac sazogadoebis yvela
wevrs Tanabarad miuwvdeba xeli mis-
Tvis aucilebel materialur resur-
sebze. kapitalizmis SemTxvevaSi aseTi ram gamoricxulia, amitom igi mwvave socia-
luri konfliqtebis wyaro xdeba. socialuri konfliqti pirvel rigSi klasTa
brZolas gulisxmobs (marqsis terminia). garda klasTa brZolisa, kapitalizmi ga-
ucxoebis wyaroa da amitomac miuRebelia marqsisTaTvis. man gaucxoebis oTxi for-
ma gamoyo: 1) Sromis procesisagan gaucxoeba _ kapitalizmis SemTxvevaSi Sroma ru-
tinul saqmianobad iqceva, romelic adamians adamianurobas akargvinebs da manqanad
aqcevs; 2) Sromis produqtebisagan gaucxoeba _ igulisxmeba, rom mis mier warmoe-
buli saqoneli muSas ar ekuTvnis; 3) sxva muSebisagan gaucxoeba _ wesiT, Sromam
adamianebs Soris urTierToba unda moawesrigos, magram kapitalizmi aqac amazrzen
saxes iRebs, TanamSromlobis nacvlad konkurencias amkvidrebs da adamianebs erT-
maneTis mtrebad aqcevs; 4) adamianis arsisagan gaucxoeba _ kapitalisturi sazoga-
doeba adamians adamianurobis yvela niSan-Tvisebas ukargavs. adamiani mowyvetilia
sakuTar arss. am SemTxvevaSi adamianis axali tipi yalibdeba, romelsac marqsi
`homo ekonomikuss~ uwodebs. es aris adamiani, romelsac mxolod ekonomikuri inte-
resebi amoZravebs da meti araferi. gaucxoebis formebi kidev ufro amZafreben so-
cialur konfliqtebs. Seqmnili mdgo-
mareobidan gamosavali revoluciaSia.
marqsistul ideebs istoriam da drom
mkacri ganaCeni gamoutana. am Teoriam
sabWoTa eqsperimenti ar gaamarTla da
warsuls Cabarda, magram marqsis idea
sazogadoebis interpretirebisas ga-
saTvaliswinebelia.
mogvianebiT sazogadoebis mar-
qsistul paradigmaze dayrdnobiT Sei-
muSava polonelma sociologma ian
SCepanskim `sazogadoebrivi cxovrebis~
cneba, romelSic man moiazra yvela
movlena, romelic individTa urTier-
TzemoqmedebiTa da erTobiT aris gan-
pirobebuli. sazogadoebrivi cxovre-
bis ZiriTad faqtorebad man miiCnia biologiuri, teritoriuli, demografiuli,
ekonomikuri da kulturuli faqtorebi. aqedan gamomdinare, sazogadoeba aris bio-

9
logiuri, geografiuli, demografiuli, ekonomikuri da kulturuli safuZvlebiT
gaerTianebul adamianTa erToba. sabolood unda aRvniSnoT, rom Tuki diurkemi
sazogadoebaSi adamianTa erTobas xedavda, marqsma masSi misi sapirispiro tenden-
ciebi dainaxa _ ara erToba, aramed ganxeTqileba da socialuri konfliqtebi. sa-
zogadoebis cnebis marqsisagan gansxvavebuli gageba hqonda sociologiis klasi-
koss maqs vebers.
maqs veberi _ racionalisturi paradigma:
veberma uari Tqva rogorc teqnologiis, aseve warmoebis sistemis mixedviT sa-
zogadoebis cnebis interpretaciaze da adamianis mier samyaros xedvaze gaakeTa aq-
centi. sxva sityvebiT rom vTqvaT, industriamdeli sazogadoebebi tradiciaSi ari-
an CaZirulni, xolo kapitalisturi anu Tanamedrove sazogadoebebi _ racionalu-
robaSi; tradiciaSi veberi im wes-Cveulebebs, rwmena-warmodgenebsa da ganwyobile-
bebs moiazrebda, romlebic Taobidan Taobas gadaecema. tradiciuli sazogadoebis
wevrebi warsuliT cxovroben. es daaxloebiT Tionisis `gemaiSaftis~ (Temis) msgav-
si gaerTianebaa, romelic kontrastul suraTs qmnis Tanamedrove sazogadoebasTan
_ `gezelSaftTan~ (sazogadoeba) mimarTebaSi, romlis ZiriTadi niSani, veberis mi-
xedviT, racionalobaa. racionaloba niSnavs, rom adamianTa moqmedebas sazogadoe-
baSi mkacrad gaTvlili da mizanmimarTuli xasiaTi aqvs. amis tipuri magaliTia ka-
pitalisturi sazogadoeba. tradiciulidan Tanamedrove sazogadoebaze gadasvlis
aRsaniSnavad Semoitana veberma termini _ sazogadoebis racionalizacia. es igive
sazogadoebis `ganjadoeba~ da demagizaciaa, rac tradiciuli normebis nacvlad
samoqalaqo Rirebulebebis damkvidrebas niSnavs (es procesebi Tanamedrove qar-
Tul sazogadoebasac axasiaTebs, rac tradiciuli Rirebulebebis damcvelTa mxri-
dan Zalze mtkivneulad aRiqmeba. `sazogadoebis racionalizacia~ da `desakraliza-
cia~ TviTon sazogadoebis ganviTarebis Sinagani logikidan unda momdinareobdes
da ara xelovnurad, viRacis provocirebiT araviTar SemTxvevaSi ar unda xdebo-
des). veberis mixedviT, kapitalisturi sazogadoebis aRmavloba ara ekonomikurma,
aramed moralur-eTikurma da religiurma faqtorebma ganapiroba, gansakuTrebiT
protestantizmma, romelic kargad moergo racionalizebul sazogadoebas. `kapita-
lizmis suli~ `racionalizmisa da protestantizmis sulTan~ TanxmobaSi aRmoCnda,
ramac Sedegad arnaxuli ekonomikuri warmateba moutana sazogadoebas. racionalo-
bam da protestantulma eTikam daudes saTave industriul revolucias da kapita-
lizms, ramac, Tavis mxriv, gansazRvra Tanamedrove sazogadoeba. veberma sazogado-
ebis racionaluri organizaciis 7 mTavari niSani gamoyo:
1) mkafiod gamoyofili socialuri institutebi _ rasac moklebuli iyo ad-
rindeli sazogadoeba. yvela socialuri institutis funqcias ojaxi asrulebda.
Tanamedrove sazogadoebaSi ki mkafiod aris gamoyofili religiuri, politikuri,
ekonomikuri, jandacvisa da ganaTlebis funqciis matarebeli socialuri institu-
tebi. am SemTxvevaSi sicialur institutTa diferenciaciasTan gvaqvs saqme.
2) msxvilmasStabiani organizaciebi _ Tanamedrove racionaloba TvalSisace-
mia msxvilmasStabiani organizaciebis gavrcelebis Sedegadac. Tanamedrove sazoga-
doebis wevrTa didi nawili, milionobiT adamiani, am tipis organizaciebSia dasaq-
mebuli.
3) specializebuli amocanebi _ tradiciuli sazogadoebis wevrebisagan gan-
sxvavebiT, Tanamedrove sazogadoebaSi adamianebi specializebul samuSaoTa mTel
wyebas asruleben. satelefono wignSi Caxedvac ki sakmarisia imisaTvis, rom davina-
xoT, Tu ramdenad mravali profesia arsebobs Tanamedrove sazogadoebaSi.
4) piradi disciplina _ Tanamedrove sazogadoebaSi mniSvnelovani aqtivia
TviTdisciplina; TviTdisciplinebuli pirovnebis CamoyalibebaSi udides rols
protestantuli eTika asrulebs. veberis azriT, warmatebulobisa da efeqturobis
saidumlo swored religiur msoflmxedvelobaSi unda veZeboT.

10
5) drois faqtoris gacnobiereba _ tradiciul sazogadoebaSi adamianebi
dros Cveulebisamebr mzis garSemo dedamiwis moZraobis mixedviT sazRvraven. Tana-
medrove sazogadoebam ki drois faqtoris aqtualizeba moaxdina da adamianma gaac-
nobiera, rom `dro fulia!~
6) teqnikuri kopmpetenturoba _ tradiciul sazogadoebaSi adamianebi erTma-
neTs imis mixedviT afaseben, Tu vin vin aris. Tanamedrove sazogadoebaSi ki adamia-
nis Sefasebis kriteriumia, Tu vin ra aris, rac mTeli rigi unar-Cvevebis qonazea
damokidebuli.
7) pirovnulobis dakargva _ racionalur sazogadoebaSi axlo urTierTobeb-
Tan SedarebiT teqnikuri kompetenturobaa prioritetuli. saWiroebis SemTxvevaSi,
rodesac Cven sxvadasxva specialobis admianebTan mivdivarT, srulebiT ar gvainte-
resebs maTi pirovnuloba, sulac ar aRviqvamT maT, rogorc pirovnebebs. raciona-
lizebul samyaroSi adamianuri grZnobebisa da pirovnulobisaTvis adgili ar rCe-
ba. Tanamedrove adamianma icis, rom maTi kontroli Zalze Znelia, amitom uars am-
bobs maTze. dRevandel sazogadoebas upirovno adamianebi warmoadgenen.
sazogadoebis racionalizaciasTan aris dakavSirebuli veberis biurokratiis
Teoria.
termini biurokratia XVIII saukunis evropaSi gaCnda da Tavidanve uaryofi-
Ti elferi dahkravda. pirveli, vinc mas dadebiTad Sexeda, veberi iyo. Cveuleb-
riv biurokratia saxelmwifo aparatis saSualo rangis Cinovnikuri sistemaa.
veberis mtkicebiT, Tanamedrove sazogadoebis oraganizaciuli forma ierarqi-
ulad mowesrigebuli rolebis ganawilebas moiTxovs, romelic Camoyalibebulia
mkafiod gansazRvruli upirovno wesebisa da procedurebis safuZvelze. veberma
gansazRvra biurokratiis `idealuri tipi~, romelic imis gasazomad gamoiyeneba,
Tu ramdenad biurokratiulia organizacia. biurokratiis niSnebia:
 ierarqiulad organizebuli rolebis sistema. vertikaluri daqvemdebareba _
organizaciis xelmZRvaneliT dawyebuli rigiTi TanamSromlebiT damTavrebuli;
 samuSao reJimis regulireba garkveuli wesebiT;
 mkacri samsaxurebrivi disciplina;
 kancelaria;
 oficialurisa da piradulis mkacri gamijvna.
es yvelaferi, veberis mixedviT, organizaciis efeqturi saqmianobis pirobaa,
amitomac biurokratia Tanamedrove sazogadoebis umniSvnelovanesi Semadgeneli na-
wilia. mis gareSe warmoudgenelia Tanamedrove sazogadoebrivi cxovrebis gageba.
rac Seexeba gaucxoebis problemas, marqsis msgavsad, veberic amCnevda, rom Tana-
medrove sazogadoeba, romelic adamianTa keTildReobisTvisaa mowodebuli, nel-ne-
la monstrad (urCxulad, leviaTanad) gadaiqca, romelmac gadaylapa adamiani, Tum-
ca, marqsisagan gansxavavebiT, problemis mosagvareblad revoluciebisaTvis ar mi-
umarTavs. mas bolomde miamiturad sjeroda Tavisi racionalisturi koncefciisa
da egona, rom is adamianebs bednierebas moutanda, Tumca es ase ar moxda. raciona-
lizmma kraxi ganicada (nicSe da postmodernistebi) da sociologiur azrovnebaSi
axali horizonti gamoCnda postmodernistuli sociologiis saxiT. miuxedavad ami-
sa, veberis racionalisturma paradigmam, romelsac ferdinand Tionisic iziarebs,
sazogadoebis cnebis interpretaciis axal aspeqtebze gaamaxvila yuradReba.
sazogadoebis cnebis sociologiuri kvleva dResac aqtiurad mimdinareobs.
mkvlevrebi mis sul ufro axal-axali aspeqtebis gamovlenaze arian orientirebu-
li. maTgan erT-erTi SedarebiT uaxlesi mosazrebebi warmodgenilia neil smelze-
ris wignSi `sociologia~, romelSic yvela Sexeduleba aris Tavmoyrili. mis mi-
xedviT, mTavaria imis codna, Tu adamianTa ra saxis gaerTianebas SeiZleba vuwo-
doT sazogadoeba. amis mixedviT, sazogadoebad adamianTa gaerTianeba iqceva maSin,
rodesac mas aqvs:
11
 sakuTari teritoria. magaliTad, qarTuli sazogadoeba Tavis teritoriul
sazRvrebSi arsebobs;
 hyavs sakuTari mosaxleoba da misi Sevseba xdeba SobadobiT. mniSvnelovania
agreTve migraciuli procesebic;
 ganviTarebuli kultura. kulturis modelebi sxvadasxvagvaria, imis mixed-
viT, Tu rogor aformebs esa Tu is sazogadoeba sakuTar biologiur da sxva moce-
mulobebs;
 `politikuri~ damoukidebloba. sazogadoeba raRac sxva sistemis qvesistema
ki ar aris, aramed TviTon aris damoukidebeli makrosamyaro.
sazogadoebis cneba ixmareba agreTve sxvadasxva profesiuli gaerTianebebis
aRsaniSnavadac. magaliTad, `eqimTa sazogadoeba~ _ erTi profesiis mqone adamianTa
jgufia; arsebobs aseve gamoTqma `maRali sazogadoeba.~ am SemTxvevaSi adamianTa
gaerTianebis safuZveli raRac gansakuTrebuli saxis saerTo interesebia. sazoga-
doebis cneba sul sxva elfers iZens, rodesac mas romelime qveynis saxelwodebas-
Tan erTad vaxsenebT, magaliTad, qarTuli an amerikuli sazogadoeba. am SemTxveva-
Si Cven sazogadoebis albaT yvelaze gavrcelebul Tanamedrove gagebasTan gvaqvs
saqme, romelic gulisxmobs garkveul geografiul sazRvrebs, erTian sakanonmdeb-
lo da ekonomikur sistemas da a. S. ase rom, Cven davrwmundiT imaSi, rom sazoga-
doebis cnebis definicia arc ise advili saqme yofila. garda amisa, saqmes arTu-
lebs agreTve socialuri transformaciebis saocrad daCqarebuli tempebi, romlis
aRsaniSnavad sociologebs axal-axali terminebi SemoaqvT.

ferdinand Tionisi: tradiciulidan Tanamedrove sazogadoebisaken: F

Temi sazogadoeba
`gemainSafti~ `gezelSafti~
tradiciuli adaT-wesebi, rwmena, formaluri samarTali, `dawerili kanone-
dauwereli kanonebi. bi.~
naTesauri kavSirebi, axlobloba. profesionaluri specializacia, romelic
saojaxo rolebs ar emTxveva.
TanagrZnoba da urTierTdaxmareba, pirovnuli interesebis racionaluri gan-
adamiani sxvas SeiZleba uangarod xorcieleba, adamianebs Soris saqmiani uri-
daexmaros. erTobebi, fuliT angariSsworeba da sxv.
kultura religiur Rirebulebeb- kultura saero, sekularizebul Rirebu-
zea dafuZnebuli; sakraluris pri- lebebzea dafuZnebuli,
mati. sakraluris profanacia.
ZiriTadi institutia ojaxi, Temi adamianTa xelovnuri gaerTianeba, didi ga-
da mezoblebi; soflis Temi. adami- erTianebebi da organizaciebi, asociaciebi
anTa bunebrivi gaerTianeba. da sxv. (mTavroba, saqmiani wreebi, politi-
kuri partiebi da a. S.).

Ria da daxuruli sazogadoeba


Ria da daxuruli sazogadoebis cneba avstro-ingli-
selma filosofosma da sociologma karl raimund poperma
SemoiRo.
poperis mixedviT, daxuruli sazogadoeba statikuri
socialuri struqturiT, SezRuduli socialuri mobilo-
biT, tradicionalizmiT, inovaciebisadmi moumzadeblobiTa
da dogmaturi avtoritaruli ideologiiT xasiaTdeba (ro-
gorc wesi, es totalitaruli sazogadoebaa).

12
Ria sazogadoeba ki sazogadoebis iseTi tipia, romelic dinamiuri socialuri
struqturiT, maRali socialuri mobilobiT, inovaciurobiT, kriticizmiT (ar ar-
sebobs Tema, romelic kritikisaTvis daxurulia), individualizmiT da pluralis-
turi demokratiuli ideologiiT xasiaTdeba. aq adamians arCevanis sruli Tavisuf-
leba aqvs. Ria sazogadoebaSi saxelmwifo odeologia srulebiT ar arsebobs, xo-
lo sindisis da sxva tipis Tavisufleba konstituciiT aris gamyarebuli. masSi di-
di asparezi eTmoba SemoqmedebiT azrovnebasa da novaciebs. Tu daxurul sazoga-
doebaSi yvelas magivrad erTi adamiani an adamianTa mcire jgufia pasuxismgebeli,
Ria sazogadoebaSi yoveli calkeuli adamiania pasuxismgebeli, amitom am tipis sa-
zogadoeba pasuxismgeblobisadmi gansakuTrebuli midgomiT gamoirCeva. poperma am
sakiTxebis analizs specialuri naSromi miuZRvna saxelwodebiT: `Ria sazogadoeba
da misi mtrebi.~
ulrix beki: riskebis sazogadoeba
1986 wels miunxenis universitetis sociologiis profesorma ulrix bekma epoqa-
luri mniSvnelobis naSromi gamoaqveyna saxelwodebiT: `riskebis sazogadoeba~, ri-
Tac sociologiaSi sazogadoebis kidev erTi axali cneba Semoitana.
bekis mixedviT, modernizaciam da globali-
zaciam industriul sazogadoebas bolo mou-
Ro, romlis siRrmeSi Tanamedroveobis axali
modeli _ riskebis sazogadoeba Tvlemda. pos-
tmodernizmis paradigma, romlis mixedviT Cven
ukve Tanamedroveobis miRma _ postTanamedrove-
obaSi vimyofebiT, bekma `meore Tanamedroveo-
bis~ cnebiT Secvala. is aRniSnavs, rom Tanamed-
rove institutebma ukve globaluri xasiaTi Se-
iZines, xolo yoveldRiuri cxovreba sabolo-
od ganTavisuflda tradiciebisagan da sazoga-
doebis axali tipi _ riskebis sazogadoeba gaC-
nda. imas, rasac postmodernistebTan qaosi an
modelebis ararseboba hqvia, bekTan riski ewo-
ulrix beki deba. mecnierebisa da teqnologiebis progresis
fonze riski Tanamedroveobis centraluri
problema xdeba. riskebi ki uamravia genmodificirebuli produqtebiT dawyebuli
globaluri daTbobiTa da qorwinebisa da ojaxis problemebiT damTavrebuli (igu-
lisxmeba ojaxis trasformacia). riskebi sazogadoebaSi yovelTvis iyo, ambobs be-
ki, magram dRevandeli riskebi adrindels ver Seedreba, radganac maT cvalebadoba
ganicades. dRes isini sul sxva xasiaTis matarebelni gaxdnen. riskebis marTva ki
ar oficialuri politikis, aramed `subpolitikis~ (bekis terminia) saqmea, romelic
demokratiuli politikis formalurobismiRma meqanizmebs gulisxmobs.

13
masala gansjisaTvis
fragmenti ian SCepanskis wignidan `sociologiis elementaruli cnebebi~
cxovelTa gaerTianebani
`cxovelTa gaerTianebebis kvleva kidev ufro sainteresoa sociologiisaTvis, vinaidan
cxovelebSi SeimCneva mdgradi kavSirebi. isini emyarebian miswrafebebs, romlebic adamianebsac
axasiaTebT. am kavSirebs cxovelTa arsebebs Soris ar gansazRvravs raime ekonomikuri an kul-
turuli faqtorebi, ris gamoc maTi magaliTiT SeiZleba davadginoT, Tu ra gavlenas axdens
fiziologiuri an, ufro farTod, biologiuri faqtorebi sazogadoebriv cxovrebaze, amitom
cxovelTa sazogadoebrivi cxovreba didi xania, rac sociologebis cxovel interess iwvevs.
cxovelTa samyaroSi arsebobs sxvadasxvanairi gaerTianebani. gaerTianebebs aq Cven vuwo-
debT mxolod iseTebs, romlebSic vxvdebiT urTierTqmedebas cocxal arsebaTa qcevaSi. masa-
sadame, mwerebis gundi, zafxulis Rames parkSi anTebuli lampis garSemo rom trialebs, jer
kidev ar aris raime gaerTianeba, vinaidan is mxolod arsebaTa grovaa, romelic lampam miizi-
da dauZleveli tropizmiT, rac TiToeul arsebaSi individualurad moqmedebs. cxovelTa sa-
zogadoebebis ganxilvisas Cven viyenebT gaerTianebaTa sxva gansazRvrebas, vidre mcenareTa
grovis ganxilvisas. lampis garSemo Tavmoyril mwerTa grovaSi ar arsebobs urTierTmoqmede-
ba da erTad yofna ar warmoadgens raime moTxovnilebebis dakmayofilebas. sxva arsebebTan
kontaqtis moTxovnilebam ki ara, mxolod sinaTlisadmi swrafvam gaaerTiana es gundi. cxo-
velTa gaerTianebaze vlaparakobT mxolod iq, sadac gaerTianeba dakmayofilebis Sedegia da
sadac erToblivi cxovreba saxeobis `nervuli wonasworobis~ piroba xdeba.

cxovelTa gaerTianeba SeiZleba garkveuli wesiT ganvalagoT. gamovyofT,


uwinares yovlisa, ara koordinirebul gaerTianebebs, romlebSic erTmaneTis
Semcvel arsebaTa garkveuli raodenoba, ivseba ra axalmosulebiT, mWidrod
aris dakavSirebuli garkveul adgilTan. aseTi gaerTianebebi gvxvdeba mwerebSi:
magaliTad, taraknebi droebiT qmnian aseT gaerTianebebs, Tumca TiToeul maT-
gans SeuZlia icxovros agreTve izolirebuladac. Wiamaiebic grovdebian weli-
wadis garkveul dros da qmnian aseT gaerTianebebs.
martivi koordinirebuli gaerTianebani imiT gansxvavdebian wina gaerTiane-
bebisagan, rom maTSi gaerTianebuli arsebani koordinirebul funqciebs asrule-
ben. magaliTad, SevexoT muxluxebis erTobliv mogzaurobas, isini cocxali xa-
liCasaviT moZraoben erTi mimarTulebiT, Tumca maT Soris ar aris `winamZRo-
li,~ aseTivea kaliebisa da sxva migraciiT moqmedi mwerebis Rrublebi. aseT ga-
erTianebaSi yvela arseba erTsa da imave funqciebs asrulebs.
dabali tipis gaerTianebas axasiaTebs is, rom erTobliobaSi myof saerTo
amocanas asruleben. zogierTi muxluxebi, magaliTad, saerTo bades akeTeben,
obobebi qsoven saerTo ablabudas. maRali tipis gaerTianebas qmnian termitebi,
krazanebi, futkrebi da WianWvelebi. maTi konstruqciebi Zalian rTulia, arse-
bebs calke cxovreba ar SeuZliaT, es aris myari gaerTianebani, romlebic asru-
leben rTul, kargad koordinirebul funqciebs. am arsebaTa urTierTdamokide-
buleba Zalian maRal donezea.
xerxemlianebSi vxvdebiT warmavali xasiaTis ufro elementarul gaerTiane-
bebsac da myar, SekavSirebul gaerTianebebsac, romlebSic arsebaTa Soris meto-
qeoba minimumamdea dayvanili da romlebic koordinirebulad icvlian adgilsam-
yofels da avlenen Sromis danawilebis unars. maT ar axasiaTebT morfologiu-
ri gansxvavebani, romlebsac daemyareboda gaerTianebaSi Sesrulebuli gansxave-
buli funqciebi, rogorc es niSandoblivia mwerebisaTvis, magram ukve arsebobs
ierarqiis Canasaxebi da arian winamZRolebi. xerxemlianTa gaerTianebani SeiZle-
ba davyoT Semdegnairad: damoukideblad mcxovrebi, monogamiur xerxemlianTa
ojaxuri gaerTianebani. aq gvxvdeba sxvadasxva saxis ojaxebi, romlebic arsebo-
ben droebiT da mudmivad, isini zogjer erTiandebian Tavisufal jgufebad, ma-
galiTad, mglebis xrova. monogamur xerxemlianTa gaerTianeba, romlebic ewevian
jogur cxovrebas, Seadgenen monogamiuri ojaxebis myari gaerTianebis ufro

14
mudmiv saxeobas. eseni arian frinvelebi, romlebic qmnian droebiT mWidro da
Sekrul gunds da ar ikareben am saxeobis sxva arsebebs garkveul teritoriaze.
poligamiur xerxemlianTa gaerTianebani gvxvdeba SedarebiT xSirad ZuZumwov-
rebSi. magaliTad, Svlebi, veluri cxenebi da sxva cxovelebi qmnian aseT jo-
gebs. am saxis umaRlesi tipia maimunTa gaerTianeba.
xerxemlianTa gaerTianeba ufro naklebad aris Seswavlili, vidre mwerebis
gaerTianeba, vinaidan bunebriv mdgomareobaSi maTze dakvirveba gacilebiT ufro
Znelia. yovel SemTxvevaSi, maTs sazogadoebriv cxovrebaSi aucilebelia ganvas-
xvaoT gaerTianebaSi cxovrebis Sedegebi calkeul cxovelTa Soris kavSirebis
Sedegebisagan. magaliTad, zogierTi cxoveli gaerTianebaSi gacilebiT advilad
egueba garemos cvlilebebs, maTi zoologiuri procesebi gaerTianebaSi mimdina-
reobs sxvanairad, vidre izolaciis mdgomareobaSi da a. S. am Sedegebisagan au-
cileblad unda ganvasxvaoT movlenebi, romlebic warmoiSoba ojaxuri kavSire-
bis, seqsualuri urTierTobis, memkvidreobaze zrunvis, ojaxSi dedal-mamlis
urTierTobis Sedegad.
cxovelTa sociologiis Seswavla umTavresad momdinareobs mwerebis sazo-
gadoebrivi biologiisa da xerxemlianTa sazogadoebrivi fsiqologiis Semecne-
bis gziT, Tumca es gamijvna biologiasa da fsiqologias Soris TviTneburia da
zogierTi mkvlevari mwerebis fsiqologiazec laparakobs. yovel SemTxvevaSi
rogorc mwerebis, ise xerxemlianTa gaerTianebebSi adgili aqvs diferenciacii-
sa da funqciebis ganawilebis ierarqiis, kasturobis movlenebs, calkeul arse-
baTa qcevis sazogadoebrivi regulirebis faqtebs, sxvadasxvanair kvebas, imis mi-
xedviT, Tu romel kastas ekuTvnian, rogoria Sromis danawileba, `monoba.~ xer-
xemlianTa gaerTianebebSi gvxvdeba iseTi movlenebi, rogoricaa garkveuli teri-
toriis dapyroba da misi dacva sxva jogebis SemoWrisagan, Taviseburi erTob-
livi cxovrebis organizacia, rac damokidebulia teritoriaze, sakuTari teri-
toriis `mowyoba~ da misi `aRniSvna~, sazogadoebrivi ierarqia da Zalaufleba,
zrunva da aRzrda, `meuRleTa erTguleba~ da a. S.
cxovelTa sociologia anu cxovelTa sazogadoebrivi cxovrebis Seswavla
zoologiis specialuri ganyofilebaa, magram mis daskvnebs garkveuli mniSvne-
loba aqvs adamianTa sazogadoebrivi cxovrebis SeswavlisaTvis. uwinares yovli-
sa, Cven vxedavT, rom adamianTa erTobliv cxovrebaSi mimdinare bevri movlena
SeimCneva agreTve cxovelTa erTobliv cxovrebaSic. maT safuZvlebi aqvT orga-
nizmis konstituciaSi, fiziologiur procesebSi, impulsebsa da biologiur
moTxovnilebebSic. amitom cxovelTa sazogadoebrivi cxovrebis kvlevis Sede-
gebs didi mniSvneloba eniWeba agreTve adamianTa sazogadoebrivi cxovrebis bu-
nebrivi safuZvlebis Seswavlisas. ra Tqma unda, bunebrivi pirobebi adamianTa
erToblivi cxovrebis erTaderTi determinanti rodia, magram maTi Seswavla au-
cilebeli da mniSvnelovania~.E

davaleba:
_ yuradRebiT waikiTxeT zemoT moyvanili fragmenti da erTmaneTs Seada-
reT adamianTa da cxovelTa gaerTianebani, gamoyaviT maTTvis saerTo da gan-
sxvavebuli, specifikuri niSnebi;
_ moamzadeT esei Temaze: `adamiani da cxoveli.~

ZiriTadi literatura:

15
1. b. lutiZe, sociologia, Tb., 2002. gv. 3-10.
2. q. kalhuni, d. laiTi, s. keleri, sociologia. ilias saxelmwifo universi-
teti. Tb., 2007. mecniereba sazogadoebis Sesaxeb. Tavi I, gv. 7-14.
3. Э. Гидденс, Социология, М. 2005. gv. 17-20.

damatebiTi literatura:
1. i. SCepanski, sociologiis elementaruli cnebebi, Tb., 1997. gv. 5-12.
2. kaxa qecbaia, Jurnalistikis sociologia (sagani, amocanebi, meTodebi), Tb.,
2003. gv.G5-13.
3. e. kodua, sociologiis Sesavali, Tb., 1998, gv. 7-25.
4. a. berZeniSvili, Ria-informaciuli sazogadoeba da demokratia. kr. `filo-
sofiuri Ziebani,~ t. XV, gv. 332-344.
5. Дж. Масионис, Социология, ПИТЕР, 2004. gv. 24-36.
6. А. Кравченко, В. Анурин, Социология, ПИТЕР, 2004. gv. 9-36.
7. Руководитель авторского колектива П. Павленок, Социология, М. 2002. gv. 7-19.
8. Поппер, К. Открытое общество и его враги (The Open Society and Its Enemies), т.1- 2, 1965,

ra aris sazogadoeba
`...jgufis saxiT individTa ubralo Tavmoyra jer kidev ar Seadgens sazo-
gadoebas. sociologiuri gagebiT, sazogadoeba iqmneba maSin, rodesac individ-
Ta urTierTSexebis garda maT Soris kooperacia arsebobs. sanam jgufis wevre-
bi TavianT Zalisxmevas erTi saerTo miznis an miznebis garSemo ar gaaerTiane-
ben, manamde maT Soris gamaerTianebeli kavSiri umniSvneloa...
sazogadoeba organizmia...~
herbert spenseri
H

16
kiTxvebi seminaruli muSaobisaTvis
1. ras warmoadgens sazogadoeba funqcionalisturi paradigmis
mixedviT (diurkemi)?
2. ras warmoadgens sazogadoeba racionalisturi paradigmis
mixedviT (veberi)?
3. ras warmoadgens sazogadoeba sociokuturuli dinamikis
Teoriis mixedviT (lenski)?
4. ras warmoadgens sazogadoeba konfliqtologiuri
paradigmis mixedviT (marqsi)?
5. ra gansxvavebaa gemaiSafTsa da gezelSafts Soris
(Tionisi)?
6. ras niSnavs h. spenesris debuleba - `sazogadoeba
organizamia~?
7. ra gansxvavebaa Ria da daxurul sazogadoebebs Soris (k.
poperi)?
8. ras niSnavs `riskebis sazogadoeba~ (u. beki)?
9. ra gansxvavebaa sazogadoebis sociologiur da
arasociologiur (mag. aristotele. Hhobsi, ruso da sxv.)
gagebas Soris?
17
18

Das könnte Ihnen auch gefallen