Redaktorius J. Balinas. Redakcijos ir administracijos adresas: Kaunas, Laisvs Alja 41b. Telefonai: red. 20045; adm. 20451.

1. Tiraas 20 000 egz. Ispausdinta Valstybins Leidyklos viesos" spaustuvj.

INHALTSANGABE UND REGISTER TURINIO SANTRAUKA IR RODYKL

J. Petrnas: Wie sich die bolschewistische Propaganda in Litauen auswirkte. Bis zum Raube Litauens haben die Bolschewisten ihre Propaganda geheim betrieben, und zwar unter geschickter Ausnutzung aller schwierigeren Situationen des Landes. Nach der Einverleibung Litauens wendeten die Moskauer Agitatoren hier dieselben Methoden an, mit denen sie bis dahin ihre eigenen Vlker hinters Licht gefhrt hatten. Ein besonderes Werkmal ihrer Propaganda war die Zweideutigkeit: Hinterhochtnenden Parolen verbargen sich Hintergedanken, die nicht von vornherein als solche erkennbar waren. Von den Helden der Vergangenheit wurden nur diejenigen russischer Abkunft herausgestellt. Die Vorbereitung der Volksmassen fr den Krieg, die scheinbare Propagierung der Nationalkultur alles galt nur der Verwirklichung der Weltrevoliution. Die Propagandaziele wurden von Moskau festgesetzt und fr deren Verwirklichung war jedes' Mittel recht A. Merkelis: Die Massenverbannung der Litauer nach der Sowjetunion. Durch die Verbannung und durch die Methoden, mittels denen die Verbannung durchgefhrt wurde, ist den Litauern das grsste Unglck widerfahren. Der Artikel gibt Einzelheiten darber, warum man die Litauern aussiedeln wollte, wie die Auswahl der Verbannten getroffen wurde, welche Vorbereitungen erfolgten, wie man die Betroffenen verfolgte, in Waggons unterbrachte usw. Es werden ferner einige Briefe und mndliche Schilderungen von Verbannten wiedergegeben Balys Vosylius: Wie die Volksschulen das bolschewistische Schuljahr begannen. Die Bolschewisten zeigten fr die Schuljugend ein sehr grosses Interesse. Aus ihr sollten knf-

Psl. J. Petrnas: Kaip reiksi boleIki Lievik propaganda Lietuvoje.

tuvos ugrobimo bolevikai savo propagand var pogrindy, sumaniai panaudodami kiekvien sunkesn moment. Lietuv prisijung, Maskvos pritaik ia visus tuos savo kuriais jie mulkino atviri, agitatoriai metodus,

tautas. Ypatinga j propagandos ym dvilypumas: karto paaikja. (tik rus) skambs kiai ir paslpta mintis, kuri ne i Praeities didvyri garbinimas ruoimas

tautos karui, tariamas tautins kultros propagavimas meker pasaulinei Maskva, revoliucijai gyvendinti ir t.t. J propagandos tikslus nustato 1 o tiems tikslams pasiekti 1 tinka kiekviena priemon A. Merkelis, Masinis lietuvi iveimas SSSR. Didiausi nelaim lietuviai igyveno dl iveimo ir t bd, kuriais tas iveimas buvo vykdomas. Straipsnyje smulkiai apraoma: kodl lietuvius norta iveti, kaip buvo atrenkami iveimui mons, pasirengimas iveimui, iveamj mediokl, pakrovimas vagonus, baisioji kelion ir kai kuri moni laikai ir pasakojimai i tos kelions Balys Vosylius, Kaip pradios mokykla pradjo bolevikinius mokslo metus. mokyklin ms jaunim bolevikai atkreip labai didel d-

15

15

IV
tig die bolschewistische Intelligenz hervorgehen. Im Rahmen des grossen Lehrerkongresses in Kauen am 14. und 15. Juli 1940 sollte die Lehrerschaft unter neuen Gesichtpunkten aufgeklrt und fr den Beginn des neuen Schuljahres vorbereitet werden. Daran schlssen sich die ersten und grundlegenden nderungen des Schulbetriebes an. Es wurden alle nationalen und religisen Embleme, sowie unerwnschte Bcher beseitigt. Weiter erfolgte die nderung' des Schulprogramms, die Umgestaltung der Lehrbcher usw. 51
nichtung der Kultur- und Kunstwerte in Litauen. D i e V e r n i c h t u n g s a k t i o n mes. ruosius kadrus. Jis t u r j o ateityje bolevikins Todl tuojau duoti t i k inteligentijos buvo pasir-

pinta p e r d i d j m o k y t o j s u v a i a v i m K a u n e (1940.VIII.14-15) apviesti paius m o k y t o j u s ir naujoje viesoje pradti m o k s l o metus. Toliau jo pirmieji ir pagrindiniai pakeitimai m o k y k l o s e , paalinti visi tautiniai ir religiniai enklai, paalinta n e p a g e i d a u j a m a literatra, pakeistos p r o g r a m o s , a p k a r p y t i v a d o v l i a i ir t.t. . . A. Zabitis-Nezabitauskis, ir meno turt Lietuvos naikinimas. kultros

51

A.

Zabitis-Nezabitauskis:

Die

Ver-

wurde bereits in den ersten Tagen begonnen, indem allen Kunststtten und wissenschaftlichen Institutionen moskauhrige oder von Moskau direkt beorderten Bolschewisten beigegeben wurden, die zu nichts A n derem, als zur Zerstrung fhig waren. Die Vernichtung der Kulturund Kunstwerte ging Hand in Hand mit der Nationalisierung der Gter, dem Hausen der Roten Armee usw. Selbst Archive, Museen und Bcher wurden vernichtet, obwohl die Bolschewisten verkndet hatten, dass sie alles in ihre Obhut nehmen werden. Diese Obhut" wirkte sich u. a. darin aus, dass sogar kirchliche Kunstwerte der jdischen Kommunistenjugend berantwortet, Kirchen zu Getreidespeichern umgestaltet wurden usw. Was die Bolschewisten nicht im Verlauf des Jahres ihrer Herrschaft zu vernichten vermochten, das beeilten sie sich noch nach Kriegsausbruch zu zerstren . . . . 73
A. Tarulis: Der Beginn der Wirtschaftskatastrophe in Litauen. Die

is n a i k i n i m a s b u v o p r a d t a s p a i o m i s p i r m o m i s d i e n o m i s paskiriant v i s a s m e n o i r m o k s l o staigas M a s k vai itikimus arba i Maskvos atsistus b o l e v i k u s , k u r i e s u g e b j o tik visk griauti. tu su nosios pan. chyv, mas, visk tybi Naikinimas v y k o karraudoir arkad globa verjav spta eimininkavimu buvo ir vykdomas knyg skelb, Ta meno dvar nacionalizacija, armijos Atskirai muziej nors ima net savo

naikini-

bolevikai banytini

globon. ydams Kas

reiksi nuoliams,

perleidimu banyi ir t.t.

komjau-

pavertimu nebuvo

sandliais

sunaikinti p e r itisus metus, b o l e v i kai s k u b j o naikinti j a u k a r u i p r a sidjus A. fos Tarulis, pradia. Lietuvos kio Straipsnis katastro1940. 73

Darstellung umfasst den Zeitraum vom 15. Juni bis zum 25. August 1940, der fr die durch die Bolschewisten verursachte Wirtschaftskatastrophe in Litauen charakteristisch ist, einer Katastrophe, die besonders die Landwirtschaft, den Handel, das Finanz- und Kreditwesen, die K o m munalwirtschaft und das Arbeitswesen betraf. Whrend dieser zwei Monate und zehn Tage erliessen die neuen Machthaber eine Menge von Anordnungen, die alle dazu angetan waren, das Werk der Zerstrung auf allen genannten Gebieten in Gang zu bringen. Dieser Zeitraum gengte, um die Grundlagen der gesamten Wirtschaft zu erschttern, da man auf allen Gebieten die bolschewistische Wirtschaft einfhrte 99

lieia

VI.15 VIII.25 vispusikai

laikotarp, kio

bding katastro-

Lietuvos

fai, y p a palietusiai e m s k, p r e k y b , kreditus, finansus, k o m u n a l i n k ir darb. Per tuos du mnesius

ir deimt dien n a u j i e j i e i m i n i n k a i ileido daugyb visas ir ias sritis

griaunani

sakym

potvarki.

P e r laikotarp b u v o spta pakirsti vis k i o srii p a g r i n d u s , nes k i e k v i e n o j srity imta tikrai b o l e v i k i k a i eimininkauti 99

v P. Budrys: Die Nationalisierung des Handels. Bis zur bolschewistischen Invasion berwog in Litauen der Privathandel, der jedoch von den Juden beherrscht wurde. Die litauischen Genossenschaften und Gewerbetreibenden waren erst im Anfangsstadium ihrer Entfaltung. Die B o l schewisten nationaliesierten smtliche privaten Handelsbetriebe. Das Gesamtvermgen der nationalisierten Betriebe erreichte einen Wert von 242.612.260 Litas. Alles das raubten die Bolschewisten nicht nur den ursprnglichen Eigentrmern, sondern auch den Verbraucherkreisen. Bald nach der Nationaliesierung wurden die Warenpreise im ungewhnlichen Ausmasse erhht. Der gesamte Handel verfiel dem Chaos. Die Juden verloren zwar ihre Betriebe, blieben aber im bolschewistischen Handel als Angestellte, sodass die Ausnutzung der Bevlkerung noch grsser wurde 153 General St. Ratikis: Die Tragdie der litauischen Wehrmacht. Der Verfasser gibt diesmal eine Darstellung der zweiten Etappe der Tragdie der litauischen Wehrmacht, beginnend mit der Umwandlung des litauischen Volksheeres" in den 29. Territorialkorps. Mannigfache Provokationen, Aufhetzung gegen die Offiziere, Zerstrung der Disziplin, die erzwungene Politisierung der Soldaten alles das waren nur Mittel zur endgltigen Auflsung der litauischen Wehrmacht und zur Bolschewisierung der Soldaten. Whrend dieser ganzen Zeit musste der litauische Soldat in stndiger Verteidigung seines Litauertums und seiner vlkischen Eigenheiten die verschiedensten Erniedrigungen und Beleidigungen erdulden. Doch es bangte ihn weder vor Drohungen, noch vor Strafen. Und als die Stunde der Befreiung kam, erbrachten die litauischen Soldaten den klaren Beweis, dass der Bolschewismus sie nicht hatte beeinflussen knnen. Sie v e r golten ihren Bedrckern, soweit sie dazu in der Lage waren 174 Ltn. Treiokas: Erinnerungen aus dem Leben des 9. Vytenis-Infanterieregiments. Eine Darstellung dessen, was dieses litauische Regiment whrend der Bolschewistenherrschaft e r dulden musste. Es begann mit dem unglcklich verlaufenen Marsch des Regiments nach Deutschland im J a h r e 1940 und den Zwischenfllen mit Juden. Das Regiment wurde spter ins Feldlager venionliai P. Budrys, Prekybos nacionalizacija. Iki bolevik invazijos Lietuvoje vyravo privatus prekybos sektorius, kur buvo uvald ydai. Kooperatyv ir atskir lietuvi vaidmuo tebuvo pradjs tik didti. Bolevikai visas privaias prekybos mones nacionalizavo. Nacionalizuotose monse bolevikai rado turto u 242.612.260 lit. Visa tai bolevikai pagrob ne tik nuo savinink, bet ir nuo vartotoj. Netrukus po nacionalizacijos preki kainos buvo nemonikai pakeltos, visoje prekyboje prasidjo chaosas. ydai, neteko moni, bet pasiliko prekyboj kaip tarnautojai ir dl to moni inaudojimas dar labiau padidjo 153 Gen. t. Ratikis, Lietuvos kariuomens tragedija. kart apraomas antras ms kariuomens tragedijos laikotarpis, pradedant liaudies kariuomens" pavertimu 29 teritoriniu korpu. vairiausios provakacijos, kurstymai prie karininkus, drausms ardymas, kari vertimas politikuoti tai tik priemons galutinai sugriauti Lietuvos kariuomen ir jos karius vliau visai subolevikinti. Ir per vis savo tragedijos laikotarp lietuvis karys, gindamas savo lietuvikum ir savo tautinius savumus, turjo paksti vairiausius paeminimus, ugauliojimus. Bet jis nepabgo nei grasinim nei bausmi. Ir kai atjo isilaisvinimo valanda, lietuviai kariai aikiai parod, kad bolevizmas j n kiek nepaliet. Tada jie, kiek pajgdami, atsiteis savo skriaudjams Jaun. mo. ltn. Treiokas, Atsiminimai i 9 p. D. L. K. Vytenio pulko gyveniTai itiso lietuvi kariuomens pulko kani kelias bolevizmo m e tais. J i s prasidjo nepavykusiu pulko ygiu Vokietij ir konfliktu su ydais. Po to sek pulko itrmimas poligon, masinis kavenionli 174

VI
verbannt. Es folgten Massenverhaftungen von Offizieren, Entwaffnungen von Wachen, die Auflsung des Regiments, seine Verwendung zu Zwangsarbeit beim B a u des bolschewistischen Flugplatzes in Alytus . . 229 P. etakauskas: Die Notzeit des Kriegsmuseums. Das litauische Kriegsmuseum, in dem das Material ber die litauische Vergangenheit und die litauischen Freiheitskmpfe gesammelt waren, konnten die Bolschewisten nicht leiden und strebten dahin, das Museum aufzulsen und die Museumsgegenstnde zu vernichten. Die ganze Zeit hindurch fand ein Kampf zwischen der Museumverwaltung und den Feinden des Museums statt. Durch Abnderung des Namens des Museums und anderen ausweichenden Massnahmen gelang es, das wertvolle Vermgen des Museums zu erhalten 243 Bischof Dr. V. Brizgys: Meine Beziehungen zu NKVD. Bischof Brizgys wurde als einer der Wrdentrger der Katholischen Kirche in Litauen oft in das NKVD(Tscheka)-Haus in Kauen beordert, um Erklrungen darber abzugeben, auf wessen Veranlassung die Bevlkerung am Allerseelentag zum Friedhof strmte, w a rum die Geistlichen an der illegalen bolschewistenfeindlichen Ttigkeit teilnehmen usw. Durch diese Begegnungen hat der Verfasser die fhrenden Tschekisten nher kennen lernen knnen und schildert hier seine Eindrcke darber 249 P. Andriuis: Bolschewistische Zwangsmittel gegen die litauischen Schriftsteller. Man versuchte auch die litauischen Schriftsteller in die bolschewistische Agitation und die kommunistischen Lobhudeleien hineinzuziehen. Die neuen Machthaber berliessen ihnen eins der schnsten Kauener Bauten und versprachen ihnen die verschiedensten Wohltaten. Doch von allem dem wurden nur ganz wenige eingenommen, whrend alle anderen Schriftsteller abseits blieben. Trotz verschiedenster B e gnstigungen haben die Bolschewisten von den litauischen Schriftstellern nichts erwarten knnen. Man griff sie in der Presse an, doch auch das nderte nichts an der Haltung der litauischen Schriftsteller. Man ging schon daran, den Schriftstellern ein stndiges Gehalt zu zahlen. Mit Kriegsbeginn hrte alles auf 261 rinink aretavimas, sargyb nuginklavimas, pulko suskaldymas ir pristatymas prie katorgini darb, statant Alytaus aerodrom 229

P. etakauskas, Karo Muziejaus vargai. Lietuvos Karo Muziejus, kuriame surinkta visa Lietuvos praeit ir jos laisvs kovas vaizduojanti m e diaga, labai nepatiko bolevikams, ir j i e t bt norjo t muziej likviduoti ir jo eksponatus sunaikinti. Visu bolevikinio siautjimo metu vyko atkakli kova tarp muziejaus prie ir administracijos. Keiiant muziejaus vardus ir kitaip isisukinjant, muziejaus administracijai pavyko vis brang turt isaugoti . . 243 Vysk. Dr. V. Brizgys, Mano santykiai su NKVD. Kaip auktas Lietuvos katalik Banyios pareignas, vysk. Brizgys danai buvo aukiamas NKVD rmus Kaune, kad duot paaikinim, kodl ir kieno organizuoti mons renkasi kapus vlini dien, kodl kunigai prisideda prie nelegalios veiklos ir t.t. Per tuos susitikimus autorius ariau paino v y riausius ekistus ir ia aprao savo spdius 249 P. Andriuis, Kaip bolevikai vert ms raytojus rayti. agitacij buvo ir traukiami bolevikin garbinim raytojai. komunizmo Lietuvos

J i e m s naujieji valdovai perdav vienus graiausi Kauno rm, adjo apdovanoti vairiausiomis grybmis. Taiau visa tai suviliojo tik kelis, visi kiti raytojai laiksi nuoaliai. raytoj nieko nesulauk. Apdovanoj grybmis, bolevikai i Lietuvos Dl to raytojai puolami spaudoje. Ir tai nepadeda. nis atlyginimas. griauna Silomas nuolatiBet karas ir tai su261

VII
Silvestras Leonas: In den Moskauer Gefngnissen. Verschiedene fhrende Litauer, wie den ehem. Innenminister Oberst Skuas, den ehem. Vorsitzenden des Armeegerichts, Oberst S- Leonas, den ehem. Direktor des Sicherheitsdepartaments, Povilaitis und eine Reihe anderer, hatten die Bolschewisten unmittelbar nach der Verhaltung in Moskauer Gefngnisse bergefhrt und sie dort auf die mannigfachste tschekistische Art terrorisiert. Sie wurden in Einzelzellen hermetisch isoliert, dem Hunger preisgegeben, moralisch gemartert. Man verlangte von ihnen, dass sie Verbrechen gestehen sollten, die sie nie begangen hatten 268 V. Kemeiys: Die Juden in der litauischen Presse. Den Juden war es frher schwer gewesen, in die litauische Presse einzudringen. Erst in , der bolschewistischen Periode wurde das ihnen leicht. Fast die ganze Presse war in jdischen Hnden. Sie hatten da die ausgiebigste Gelegenheit, die bolschewistische Propagande an das litauische Volk heranzutragen und es im Sinne des Kommunismus und roten Imperialismus zu schulen. Da sie wussten, dass die Litauer zu den Juden keinerlei Vertrauen hatten, leggen sie sich litauische Decknamen z u . . . . 273 A. Vilainis: Wie die Juden litauische Unternehmen an sich brachten und darin wirtschafteten. Vitale volkswirtschaftliche Interessen hatten einst zur Grndung von zahlreichen Genossenschaften und anderen Grossunternehmen gefhrt, wie Maistas, Lietkis, Pienocentras, S o dyba, Valgis, Linas, Parama, Lietuvos Cukrus u. a. Der jdische Einfluss wurde auf diesen Gebieten damit mehr und mehr ausgeschaltet. Die Juden hatten auf mancherlei Art versucht, die litauischen Wirtschaftsbestrebungen aufzuhalten, doch gelang das ihnen in der Zeit der litauischen Eigenstaatlichkeit wenig. Anders wurde es, als die B o l schewisten kamen. Die Juden strmten mehr und mehr in diese litauischen Wirtschaftsorganisationen hinein und begannen darin ihre Vorherrschaft aufzurichten 280 K. Morkelis: Die bolschewistische Methode der Ausbildung von Facharbeitern. Am 15. Mrz 1941 wurde die Errichtung von 15 Fachschulen fr Fabrikfachleute und 2 HandSilvestras Leonas, Maskvos kaljimuose. Kai kuriuos Lietuvos mones buv. vidaus reikal minister gen. Sku, buv. Kariuomens Teismo pirminink plk. S. Leon, buv. V. S. departamento direktori Povilait ir vis eil kit, vos tik sum, bolevikai isive Maskvos kaljimus ir ten vairiai ekistikai terorizavo. J i e buvo laikomi vienutse, hermetikai izoliuoti, badu marinami, moralikai k a n kinami ir reikalaujama tik vieno prisiimti nebtus nusikaltimus . . . . 268 V. Kemeys, ydai lietuvikoje spaudoje. K i e k ydams pirmiau buvo sunku sibrauti lietuvi spaud, tiek bolevik laikais jiems buvo lengva ir laisva. Tuo metu beveik visa spauda buvo yd rankose. J i e m s ia buvo plaiausi galimumai vertis su savo bolevikine propaganda lietuvi taut, mokyti j komunizmo ir raudonojo imperializmo. inodami, kad lietuviai ydais netiks, jie keit ir lietuvino savo pavardes 273 A. Vilainis, Kaip ydai ir jose daug uvald eimikoopelietuvikas ninkavo. kalai tent: vert Maistas, mones Gyvieji steigti

tautos kio rei-

ratyvini ir akcini bendrovi, bLietkis, Pienocentras, Sodyba, Valgis, Linas, Parama, Lietuvos Cukrus ir kt. Tuo buvo pakirstas yd biznis ir eimininkavimas iose srityse. ydai visaip stengsi lietuviams kliudyti ir kenkti, bet Lietuvos valdymo laikais jie maai k tegaljo padaryti. Visai kiTataip vyko, kai bolevikai atjo.

da ydai visu smarkumu m brautis mintas staigas ir dominuoti jose 280 K. Morkelis, Bolevikinis kvalifikuot darbinink rengimas. 1941.III.25 buvo sumanyta steigti Lietuvoje 15 Fabrikinio Gamyklinio Apmokymo ir

VIII
werks- und Eisenbahnerfachschulen beschlossen. Diese Fachschulen sollten qualifizierte Bauarbeiter und andere gewerbliche Fachleute ausbilden. In diesen Schulen sollten 14.000 Jugendliche im Alter von 1617 Jahren aufgenommen werden. Die Litauer erkannten die Hintergedanken solcher Schulen und hielten ihre Jugend von ihnen fern. Die Massenwerbung wurde verzgert und inzwischen begann der Krieg 294 VERSCHIEDENES Z. Baelis: Die bolschewistische Komdie bei der Landvermessung. Der Planer der Landreform in L i tauen und der Leiter ihrer Durchfhrung war der Bevollmchtigte Moskaus, Pozdniakow. Er hatte den Boden fr die knftige Kollektivisierung der litauische.! Landwirtschaft vorzubereiten. Doch alles das wurde vorderhand vor der litauischen Bauernschaft geheimgehalten und es wurde so getan, als ob es sich um eine wirklich neue Bodenreform handele. Das Komdienhafte des ganzen Vorhabens trat aber klar zutage 301 J. Sedys: Warum soll denn einer den anderen hinters Licht fhren? Der Volkskommissar fr Handel, M. Gregorauskas, hatte in einem Artikel die bolschewistische Staatsordnung und die Lage der bolschewistischen Arbeiter in ungewnlichen Tnen gelobt und die Lage der Letzteren den vorbolschewistischen Lebensverhltnissen entgegengestellt. Ein Arbeiter war ber diese Ausfhrungen derart aufgebracht, dass er einen persnlichen Brief an Gregorauskas richtete, in dem der den ganzen bolschewistischen Betrug nachwies 304 J. Lauceviius: Wie die Bolschewisten Trolleibusse in Kauen einrichten wollten. Die Bolschewisten gingen in einem stndigen Planen auf und berauschten sich daran, doch war das alles nur Propaganda und Irrefhrung der Massen 307 A. emaitis: Noch ein Muster sowjetischer Planung. hnlich, wie mit dem Trolleibus, war es auch mit der geplanten Brillenfabrik. Es wurden Vorbereitungen gemacht, in Kauen eine Fabrik fr Augenglser einzurichten. Obwohl aber viel darber gesprochen und geschrieben wurde, wurde letzten Endes nichts daraus 308 2 Amat bei Geleinkeli mokyklas, kurios parengt kvalifikuot statybos darbinink ir vairi kit pramons srii specialist. Buvo numatyta tas mokyklas priimti 14.000 jaunuoli nuo 16-17 m. am. Lietuviai suprato slaptuosius toki mokykl tikslus ir nestojo. Verbavimas susitrukd, ir itiko karas 294: CHARAKTERINGOS NUOTRUPOS Z. Baelis, Bolevikin ems matavimo komedija. ems reformos planuotoju ir vykdymo vadovu buvo Maskvos galiotinis Pozdniakovas. J i s turjo parengti dirv bsimajam Lietuvos ems kio sukolektyvinimui. Taiau visa tai i karto buvo slepiama nuo kinink ir daroma, tarytum tai bt vykdoma naujoji ems reforma, bet i to darbo ir vykdymo buvo matyti, kad tai gryna komedija 301 J. edys, Kam reikia toks tok mulkinti. Prekybos liaudies komisaras

M. Gregorauskas savo straipsny nepaprastai igyr bolevik santvark ir darbinink bkl, palyginus su priebolevikiniais laikais. Vienas

darbininkas dl to labai pasipiktino ir asmenikai para Gregorauskui

laik, kuriame rod gryn mel . . 304 J. Lauceviius, Kaip bolevikai reng troleibus Kaune. Bolevikai mgo planuoti, girtis savo planais, diuginti mones. B e t tie j planai daugiausia buvo tik propaganda ir prast moni mulkinimas A. emaitis, Dar vienas sovietiko planavimo pavyzdys. Panaiai, kaip su troleibusu, buvo ir su akini fabriku. Buvo pasirengta ir adta Kaune rengti akini fabrik, daug apie tai kalbta ir rayta, bet, gal gale, ir ia viskas iiro 308 307

IX
P. Dulakis: Die jdischen Machenschaften gegen Litauer. Obwohl die Bolschewisten die Nationalisierung der Handels- und Industriebetriebe durchgefhrt hatten, so fhlten sich die Juden berall in den Betrieben dennoch als Herrscher. Ja sie erweiterten noch ihr Machtbereich und versuchten jeden Litauer, der noch in einer auch nur etwas gehobeneren Stellung verblieben war, zu v e runglimpfen und ihn auf jede Art sus der Stellung herauszudrngen . 309 P. Uubalis: Handgemenge zwischen Arbeiterinnen und bolschewistischen Milizbeamten und Juden. In der Stadt Maeikiai waren die J u den faul und arbeiteten nichts, sondern drngten sich nur berall vor und bemchten sich, Vorgesetzte und Aufhrer der Litauer zu werden. Die litauischen Arbeiter konnten dieses nicht mehr mitansehen und verjagten die Juden von der A r beitsstte. Dabei entstand eine Schlgerei, in die sich die bolschewistische Miliz einmischte und viele Litauer verhaftete. Da umzingelten Arbeiterinnen das Gebude der Miliz, verlangten die Freilassung der verhafteten Arbeiter und verlangten die Herausgabe der Juden, um selbst mit ihnen abrechnen zu knnen. Die Miliz beschtzte und v e r teidigte die Juden, spter aber rchten diese sich sehr grausam an den Litauern, indem sie diese den Bolschewisten verklagten 310 P. Dulakis, ydai skundia lietuvius bolevikams. Nors ir buvo bolevik laikais vykdyta prekybos ir pramons nacionalizacija, bet ydai vis tiek jautsi visur eimininkai. Maa to, jie dar didesni pasijuto ponai ir norjo tik vieni visur tvarkyti ir valdyti. Pasilikus geresnj vietoj lie309 moter ir tuv meidavo, kol isdavo P. Uubalis, su Darbininki bolevik

grumtyns

milicija

su ydais. Maeiki mieste tinginiai ydai ne tiek dirbo, kiek visur landiojo ir stengsi bti vyresniaisiais ir vadovauti lietuviams. Lietuviai darbininkai nebeilaik ir ivijo ydus i darboviets. Kilo mutyns, simai milicija ir daugel lietuvi aretavo. Tada moterys darbininks apsupo milicijos bstin, privert ileisti darbininkus ir reikalavo iduoti joms ydus, kad paios su jais atsiteist. Nors milicija ydus apsksdami 310 gyn, bet jie vliau vis tiek iauriai atkerijo lietuviams, juos bolevikams

KAIP REIKSI BOLEVIK PROPAGANDA

J. PETRNAS

B o l e v i k partija, bdama Lietuvoje nelegalioje padtyje, mgino plsti savo idj propagand. Ir toji propaganda, ar ji turjo kok nors pasisekim, ar neturjo, pasidarydavo intensyvesn, kai tik Lietuvos gyvenime buvo jauiami kokie nors sunkumai. Taip atsitikdavo todl, kad bolevik vyriausias tikslas buvo inaudoti kiekvien prog savo naudai, pakreipti vykius ir moni nuotaikas ta linkme, kad j idjos galt daugiau takos sigyti. Bolevikai propagandos tikri meisteriai, ir j kiekviena propagandos pagrindin idja yra ne kart imginta ir patikrinta. Jie ne kokie nors propagandos meno mgjai, bet tikri propagandos profesionalai. Tuo tik ir galima paaikinti j tam tikr pasisekim savo moni, j pai iauklt moni, tarpe. Jie puikiai ino, kad propaganda tik tada turi pasisekim, kai ji pasiymi savo tvirtinim kategorikumu, skelbiam mini paprastumu ir yra plaiausiems sluoksniams prieinama. Visos j skelbiamos idjos kiekvienam suprantamos. Jos pasiymi dar ypatingu skambumu. Jos gali pavilioti daugel paprast moni, kurie nekvarina sau galvos klausimu: kas slepiasi u t puiki posaki? Bolevik propagandos idj dvilypumas Ne i pirmo vilgsnio, bet kiek geriau prisiirjus, galima pastebti bolevik propagandos idj tam tikr dvilypum. Kiekvienas bolevik propagandininkas turi turti galvoje ne tik tuos tikslus, kuriuos jis skelbia, bet svarbiausia, visa, kas sudaro partijos slaptj tiksl. Ir i tikrj, tik akylai pasekime ir pamatysime, kad kiekviena bolevik skelbiamoji pagrindin idja turi ir savo antrinink. Tuo tarpu, kai viena bolevik propagandos idj dalis yra visiems inoma ir kiek galint stipriau ufiksuojama, tai kita j dalis tik turima galvoje. Niekas vieai neskelbia slapt idj, nors vadinamas partinis aktyvas" vis laik jas turi galvoje ir savo veikloje nuolatos vadovaujasi. Slaptosios bolevik propagandos idjos visados esti gilesns reikms, danai daugiau ar maiau nuo eilini moni slepiamos ar bent umaskuojamos, kad per anksti nepaaikt. Visa, kas ia pasakyta, iryks, jei panagrinsime kelet bolevik propagandos idj.

J.

PETRNAS

Staiga bolevikai visu jiems bdingu kartumu pradjo propaguoti rus tautos praeities istorinius asmenis, pradedant Aleksandru Nevskiu (provoslav banyios ventuoju) ir baigiant Petru Didiuoju. Rus kovos praeityje su j valstybs (kuri bolevikai, steigdami Taryb Sjung, faktikai panaikino) prieais buvo i naujo vertinamos ir iauktinamos, kaip laimjimai, padj sikurti bolevikams. is bolevik propagandos triukas", reikia pripainti, turjo nemenko pasisekimo. Rus viesuomen ir net visa rus liaudis, matydama, kad j krate viepatauja svetimtauiai, buvo pagauta tam tikrame laipsnyje apatijos. Ir nenuostabu juk pats Rusijos valstybs vardas inyko i emlapio. O juk rus tauta ne kuo kitu tik jos sukurta milinika valstybe (viena etja ems sausumos dalimi!) nevilties valandoje galjo pasididiuoti. Rus tauta gerai atsimin, kiek kraujo pralieta ir kaip daug ikentta per ilgus imtmeius, kol toji milinikoji valstyb susicementavo. Todl tautinio jausmo atbukimas pradjo nykti, kai rusas igirdo, kaip auktai vertinami rus tautos didvyriai, kaip uoliai renkamos naujos inios apie rus didisias kovas su prieais. Rus tauta vl tautikai pradjo atkusti. I ia gim patriotinis jausmas, kuris sujung rusus vien nedalom tautin vienet. Ar bolevikai nuoirdiai m domtis rus praeitimi? Ir, apskritai, ar bolevikams, turint galvoje j kratutin internacionalizm, gali rpti rus ar kokios nors kitos tautos tautini kov praeitis? Visai ne. Atskiros tautos valstybin kryba, o taip pat ir tos tautos kovos su kitomis tautomis dl egzistencijos, dl emi ar turt bolevikams giliai svetima ir net prieinga j ideologijai. Tad kodl gi bolevikai usideg staigia ir karta meile rus praeiiai? ia nra n krislelio nuoirdumo, o tik vienas altas iskaiiavimas. Dabar vykstanio, rus tautai tiesiog tragiko, karo bolevikai jau seniai lauk. Jie puikiai nusiman, kad iame kare jie bus momentalikai sugniuinti, jei jiems nepavyks suadinti rus tautos patriotini jausm. Tiesa, ia savo propaganda jie ymiai patais savo reikalus. Bet jiems jau nebepavyko pakelti reikiam laipsn patriotins bangos, ir rus kareivis, kuris visada kovose bdavo narsus, dabar jau nebeparod tokio atsparumo, kokiu pasiymdavo anksiau. Bet ia kalti kiti bolevik reimo padariniai, kuriuos jau sunku buvo mai paalinti ir kurie turjo dabar vykstaniose kovose lemiamos reikms. Kaip skminga esti panaios ries propaganda, galima sprsti, kad ir i to, jog keletas moni ir ms viesuomens buvo tos propagandos pusiau umigdyti. Staiga ms tautai patekus bolevik nagus, kai kurie ms inteligentai pradjo aikintis savo bkl naujose slygose. Ir ia kai kas atsimin, kad bolevikai tarytum evoliucijonavo", nebe tokie, girdi, kaip buvo savo veiklos pradioje. itokiam nusistatymui susidaryti paddavo kaip tik bolevik pradtas rus tautos praeities garbinimas. Kai kurie nai-

vliai man, kad bolevikai, gerbdami rus tautos praeit, gerbs ir kit taut aspiracijas. Lietuvis, ypatingai prisiris prie savo tautos graios praeities, galjo sulaukti (taip bent kai kas tikjo) ir sau monikesnio tautini jausm vertinimo. Sapnas buvo saldus, bet utat prabudimas pasirod labai kartus. Bolevik viepatavimo metu buvo Maskvoje ruoiama pagarsjusi lietuvi liaudies meno dekada. Ten, pagal rengj plan, turjo greta kit taut, pasireikti ir lietuvi meno pajgos. Tos dekados" rengjams buvo svarbu isiaikinti su atvykusiais i Maskvos propagandos meisteriais ir, meno darbuotojais temas, kurias bus galima Maskvoje irykinti. Lietuviai meno darbuotojai m silyti iai dekadai" lietuvi istorines temas, nes giliai tikjo, kad jos buvo visai priimtinos ir atitiks bolevik nuotaikas. Bet koks buvo t moni nusistebjimas, kai jie igirdo, kad: Tai nedomu . . . Buvo mginta dar rodinti, kad ms praeityje ir dramoms, ir operoms, ir iaip veikalams tem yra labai daug. Maskvos propagandos meisteriai, matydami naivum lietuvi darbuotoj, kurie neatskyr propagandos triuk nuo tikrojo bolevik nusistatymo, pagaliau paaikino, kodl rus tautos didvyriai yra laikomi pagarboje ir kodl kit taut, toms tautoms lygiai brangs, kaip ir rusams savieji, karygiai, bolevik akimis irint, tra tik paprasti avantirininkai, kodl rus tautos praeities kovos ir vykiai gali tarnauti meno kriniams siuetu ir kodl kit taut kovos dl j laisvs ir savos ems nuo prie apgynimo laikomos tik nereikmingais koki nors feodalini laik ar buruazini kov epizodais. Tuo metu, kai rus praeities iklimas bolevikams teik apiuopiam vaisi ruo rus taut ateinaniam karui, lietuvi praeitis, atvirkiai, galjo tik pagilinti lietuvi separatizm. Tad nuo jos bolevikai n minuts nesvyruodami ir atsisak. Vadinas, ia matome, kad bolevik vieai skelbiamoji rus tautos iauktinimo idja turjo special tiksl, kuris nors ir nebuvo vieai pasakomas, taiau nuolat buvo turimas galvoje, btent: laukiamam karui paruoti Taryb Sjungos gausingiausi taut, kuri tame kare galjo turti sprendiamos reikms. iam reikalui ir buvo sugalvota propagandin idja pripainti ir feodalinio laikotarpio, ir vlesnes grynai tautins reikms rus kovas praeityje. Bolevik valdioje es mons gerai pratinti keisti savo nuomon, kai tik esti gaunamas nurodymas i Kremliaus. Ir jeigu savo laiku jie bt igird direktyv, kad jau ne metas domtis rus tautos istorija, jie bt klusniai tai vykd. Juk jau nebe pirm kart taryb pilieiams panas nurodymai daromi, ir visada pilietis toki raginim uoliai klausydavo. Apskritai, reikia pripainti, kad taryb tikrovje yra rizikinga savarankik nuomon reikti, nes visai nesunku, taip tariant, nepataikyti". Kaip staigiai ir kardinaliai Taryb Sjungoje keiiasi nusistatymai ir nuomons, galima sprsti, kad ir i io aktualaus pavyzdio. Sugriaud

J.

PETRNAS

Antrasis Pasaulinis karas, kur bolevikai vadina Antruoju imperialistiniu karu". Kas io karo tikrieji kaltininkai? svarb klausim autoritetingai buvo tai kas pasakyta: Lenkijos Valstyb nevyks Versalio sistemos padarinys, kuris rmsi ten gyvenusi tautini maum ir darbinink vriku persekiojimu ir inaudojimu, buvo sugniuinta ir subyrjo per koki deimt dien. Sutvarkius klausimus, kilusius po Lenkijos valstybs sugriuvimo ir tuo paiu sudarius pastovius pagrindus tvirtai taikai Ryt Europoje, Taryb ir Vokietijos vyriausybs 1939 metais rugsjo 28 dien padar bendr pareikim apie tai, kad tarp Vokietijos, i vienos puss, ir Anglijos ir Pranczijos, i kitos puss, karo likvidavimas atitikt vis taut interesus, ir kad Vokietija ir Taryb Sjunga ds pastangas, kiek galima greiiau tiksl pasiekti. is pareikimas taiau nesutiko Anglijos ir Pranczijos prielankumo. Anglija, o paskui j ir Pranczija pareik nor toliau tsti kar su Vokietija. Tokiu bdu, agresoriai ir karo kurstytojai yra dvi didiosios Vakar Europos valstybs, upuolusios Vokietij ir kariaujanios dl kolonij ir dl pasaulins hegemonijos . . . " (Polit. odynas 1940 m. laida). O k bolevikai dabar kalba apie karo kaltininkus ir kaip jie apibdina iame kare Anglijos vaidmen? I ito pavyzdio matome, koks nuostabus lankstumas", bdingas bolevik propagandai. Tautins kultros ugdymas Bolevik propaganda sako, kad visos Taryb Sjungoj gyvenanios tautos yra laisvos ir jos gali kurti savaiming kultr. Pagal T S R S Konstitucij (i konstitucija tai vienas rykiausi bolevik propagandos pavyzdi), Taryb Sjung sudaro laisvos tautos, kurios turi teis ne tik savarankikai tvarkyti savo kultrin gyvenim, ne tik lygios savo tarpe, bet ir turi teiss ar laisvu noru bti Sjungoje, ar i jos istoti. Ypatingai stipriai bolevik agitatoriai pabrdavo iuos principus pirmomis bolevik viepatavimo dienomis Lietuvoje. mogus, kuris nepasta bolevik propagandos metod ir neino tikrojo bolevik nusistatymo, galimas daiktas, kad gali ir patikti, jog bolevik valdioje atsirado tikras rojus tautoms, i Sjung patekusioms.. Kaip kitose vadinamose respublikose", lygiai taip ir Lietuvoje labai uoliai bolevik agitatoriai skleid savo mintis, kad Lietuv, esant jai Sjungoje, laukia ydjimo ir gerbvio laikotarpis. kyriai buvo skiepijama mintis, kad tik dabar (vadinas, bolevik santvarkoje) suklests lietuvi tautos kultrinis gyvenimas, ibujos literatra, menas, mokslas . . . Kaip ir visa kita bolevik propaganda, taip pat ir i i tolo atrod patraukli ir viliojanti. Lietuviai, prisiri prie savo kalbos, prie savo meno ir literatros, atsidj klaussi ios bolevik propagandos. Bolevik valdia, ypa savo viepatavimo pradioje, nesigailjo pinig propagandai, sjo milijonus. Bolevikin propaganda pasiymi ir

savo ri ir metod vairumu. Agitacins kalbos, kapeikins broiros greit nusibosta. Plakatai taip pat kyri. Tad bolevikai savo propagandai plaiausiai naudoja visas meno akas, pradedant film, literatra, teatru ir baigiant muzika bei daina. Meno monms bolevik palankumas ypatingas. Literatai, menininkai, teatralai, kompozitoriai ir visi kiti kultros darbuotojai nuolat girdjo raginimus kurti tautin men, literatr socialistin savo turiniu ir nacionalin savo forma. Paadai, pasaldyti gausiomis piniginmis paalpomis, turjo suvilioti lietuvius meno darbuotojus. Kad Lietuvai ir kitoms Pabaltijo valstybms nedaroma iimtis, bet kad ia yra tikrasis bolevik nusistatymas, turjo tikinti ta aplinkyb, kad visos Azijos tautels, kokie nors tadikai, marieiai, nenieiai ir kitokie turi savo raytojus, kompozitorius, turi savo operas, mokslo akademijas", (kurios, tiesa, daugiausia nagrinja tik MarksoEngelso-Lenino-Stalino ratus). Net ir igonai Maskvoje turi garsjant savo teatr. Vadinas, ieit, kad tarybinje santvarkoje tautins atskir taut aspiracijos sutinka ir tinkam supratim, ir vertinim. K gi, daugiau nieko nelieka, kaip maldingai garbinti Stalino saul", kuri turi visus suildyti ir paguosti... Nereikia umirti, kad viepataujant enkavedistams, bolevik pavergtos Pabaltijo tautos kito pasirinkimo n neturjo. Buvo visai aiku: arba reikia sutikti su j silomomis grybmis, arba rizikuoti susipainti su garsiais j kankinimo kambariais", i kuri, kaip sakoma, niekas anais laikais gyvas nebeijo . . . Bolevikai stengsi, kad j propaganda, ypa svarbesnmis kryptimis, nenutrkt ir nesusilpnt. Diena i dienos spaudoje, susirinkimuose ir visokiuose net negausiuose darbinink ir tarnautoj posdiuose nuolatos buvo kalama vienas ir tas pats. Reikjo stipresnio dvasinio atsparumo, kad nepasiduot tai propagandai. inoma, bolevik propagandos taktika atskirus meno ir kultros darbuotojus pastatyti toki padt, kad jie tarytum patys savo iniciatyva pareikt bolevikams savo palankum. Todl mes ir skaitme bolevikinje spaudoje atskir asmen itikimybs pareikimus". Bdingas pareikimas vieno meno darbuotojo, kurio pavards, nenordami jo kompromituoti, ia neminsime, buvo ispausdintas Darbo Lietuvos" (valdios organe) 20 nr. 1940 m. VII.26 d., kuriame pasakyta: Ms laukia ilaisvintas darbas, pasakikas kultros klestjimas, vis tautos jg pakilimas . . . " Nesprendiant klausimo, kiek iame pareikime nuoirdumo, atsiminkime tik, koki tak panaus pareikimas turjo kitiems meno darbuotojams. Kiti turjo apsisprsti, arba rikiuotis pagal nusistatym, arba . . . patekti liaudies prie" eiles. Bolevikins propagandos iuptuvai grieb mones mirtam glb, i kurio jau sunku buvo isivaduoti. vairiomis variacijomis buvo kartojama ta pati mintis, kad lietuviams atsidaro nauji galimumai. tai A. Sniekus, pirmasis L K P ( b ) sekretorius, V partijos suvaiavime savo kalboje pasak: Taryb Lietuvoje nemokamas mokslas, naujos mokyklos, nauji teatrai, skaityklos, raudonieji kam-

peliai, klubai, saviveiklos rateliai sukr plai vag galingai tikrosios liaudies kultros srovei". Lidnos atminties lietuvi nepriklausomojo gyvenimo vyriausias duobkasys Pozdniakovas Maskvoje, Aukiausioje Taryboje sakydamas diaugsmo kalb ir suminjs Molotovo odius, kad nra jokio abejojimo, jog Lietuvos, Latvijos ir Estijos respublik jimas Taryb Sjung patikrins joms greit kin kilim ir visapusik tautins kultros klestjim", aukia: laimjimus kiniame fronte, kultriniame fronte ir tautiniame fronte!" iuos nurodymus turdami, sekunduoja ir visi kiti propagandos meisteriai. Maskvos Tasas, bijodamas, kad lietuviai gali nepatikti iais tvirtinimais, specialiai ileistame komunikate stengiasi faktais" rodyti, jog tikrai tokia esanti bolevik tautin politika. Ten minimi uvaai, mordviai, komiai, kabardinai, kalmikai, buriatai, osetinai, udkieiai, inguai, totoriai, jakutai, abchazai, adarai, karakalpakai ir dar priduria, kad ir Pavolgs vokieiai laisvai kuria savo kultr. Ir visur ess negirdtas tautins kultros pakilimas". Atskiros respublikos esanios suverenins". Tautos, kurios neturjusios savo rato, dabar turinios poetus ir mokslininkus, kurie es inomi plaiame pasaulyje. Taryb Sjungoje es ieina 2.294 laikraiai imtu vienuolika kalb. Prie progos paymsime, kad bolevik propaganda ypatingai mgsta operuoti skaiiais, o j statistika verta nusistebjimo. Statistikos pagalba jie moka rodyti visk, ko tik norit. Bolevik valdios organas Darbo Lietuva" 1940.VII.27 stengsi tikinti, kad Lietuvoje bus gerbiami praeities kultros ir meno laimjimai. Ten raoma: Ar socialistin taryb Lietuva atsisakys nuo lietuvi literatros, gimusios feodalizmo gadynje? (Donelaitis, Poka, Strazdelis, Staneviius, Vienoinskis). Ar socialistin taryb Lietuva atsisakys nuo literatros, gimusios kapitalizmo gadynje? (Kudirka, Lazdyn Pelda, Vaigantas, Maironis). Ne, neatsisakys. Ne tik neatsisakys, bet atgaivins, ne socialistins kultros lobyn". Taip, paadas buvo duotas viltingas. Tik gaila, kad jis po keleto mnesi buvo umirtas, ir Vincas Kudirka, Maironis, o taip pat ir daugelis kit raytoj i gyvenimo negailestingai ibraukti. Kaip visur bolevikuose, taip ir Lietuvoje tais laikais paklusns" raytojai buvo pakankamai velniai paskatinti dirbti valdiai. Lietuvos raytojai gavo vienus prabangikiausi Kauno rm. Ta proga spaudoje pasipyl daugelis nesaik diaugsm reikiani straipsni. Ir buvo labai sakmiai nurodoma, kad raytojams, taip gerai aprpintiems, belieka tik, prisisunkus bolevikins dvasios, kurti literatr socialistin savo turiniu ir tautin savo forma". Darbo Lietuva" (40.VIII.22) labai kruopiai apra raytoj gautus tikrai turtingus Kauno rmus. Apraytas valgomasis, vyn sandliai, indai, ypa daug dmesio atkreipta taures, o moterikame buduare reporteris rado net dangikas" spalvas. Po gaut rm pasigardiuojamo apraymo seka tokios pastabos: Pilnateisiais rm eimininkais dabar

KAIP REIKSI

BOLEVIK

PROPAGANDA LIETUVOJE

bus literatros ir meno mons. ia bus j idinys. Kur anksiau buvo daug igerta ir baliavota, kur blizgjo tuia prabanga, dabar susiburs meno ir literatros darbuotojai..." O pagaliau pasakyta: drg. Cvirka, reikdamas diaugsm vis literatros ir meno darbuotoj vardu, pareik gili padk L. Komunist partijai ir vyriausybei". Propagandin io reikalo pus sudorota taip, kaip to reikalauja bolevikinis stilius. Tik i kitos puss pavelgus, atrodo nerimta, kad raytojai, perimdami rmus, labai uoliai apskaiiavo, kiek tuose rmuose buvo igerta, ir net uostinjo bokalus (jie, girdi, dar kvepjo vynu). Taip pat dabar bt lygiai nerimta, jei kas imt skaiiuoti, kiek patys raytojai tuose prabangikiausiuose" rmuose igr. Ne tai svarbu, kad jie igerdavo, (kaip gi negersi taut mokytojo" sveikat!), bet daug svarbiau, kad, ir tuos prabangikus rmus turdami, jie nieko pozityvaus nepadar ir nieko negaljo padaryti. Tai, k nuoirdaus, lietuviko jie tuos rmus atsine, buvo ugniauta. O kinkyti bolevikinio reimo garbinim jie ir laiko krybai nebeturjo. ia buvo paprastas bolevik propagandos blefas". Nes argi rpi bolevikams atskir taut kultros ugdymas? Tvirtai galima pasakyti, kad jie, bdami grieti internacionalistai, nenori ir negali atskir taut kultros ugdymu rpintis. Tai tik laikinas manevras. Bolevik veikla paskutiniais metais Pabaltijo valstybse, ypa Lietuvoje, visikai aikiai rod, kad jie yra pikiausi prieai kiekvienos savarankikos tautos. Bet kodl gi jie vis dlto savo propagandoje taip uoliai ikelia atskir taut kultrin veikl? Niekados nereikia umirti, kad pasaulin bolevikin revoliucija j vyriausias ir galutinis tikslas. Ir visas tas triukmas dl atskir taut kultrins veiklos prek, skirta daugiausia tik usieniui. I vienos puss tai turi tikinti u soviet sienos gyvenanias tautas, kad jos, bolevik roj" patekusios, nebus persekiojamos dl tautins veiklos, kad jos net gaus daugiau galimum savo tautin kryb plsti. O svarbiausia, kad labai uoliai bolevik propaguojamas sjungini ir autonomini respublik aziatikas menas ir savo forma ir savo nuotaika daugeliui Europos snob sudar ypatingo skonio egzotik. Tai buvo nebloga propagandos mediaga Anglijai, Amerikai ir kitiems kratams, kur apskritai tolimj krat egzotika muzika ir tapyba po Pirmojo Pasaulinio Karo buvo didelje madoje. Tokie savo ries propagandos virtuozai-bolevikai gerai vertino i mediag ir j, kur tik galima buvo, panaudojo. Ne kuo kitu, tik ia aplinkybe galima paaikinti tai, kad bolevik usieniui skirtuose leidiniuose ir propagandiniuose albumuose bdavo neproporcingai daug vietos skirta Azijos tautoms ir j meno klestjimui" pavaizduoti. Tikrovje bolevikai n neman, inoma, visu ploiu atskir taut kultr ir men ugdyti. Jiems pakakdavo tik pasigaminti vaizdi pavyzdi, surasti kelet autori, steigti kelet kultrini ir meno staig, kurias bt galima parodyti pasauliui. Kaip ir kitose savo veiklos srityse,

17 J. PETRNAS

jie tik propagandins mediagos iekodavo. Juk visi labai gerai ino, kad pas bolevikus buvo keletas kolchoz", kuriuose viskas blizgjo, kur buvo ir teatrai ir kinai ir bibliotekos ir veisliniai gyvuliai ir puiks gyvenamieji namai. Jie taip pat turjo ir kelet vaik prieglaud, kuriose vaikai buvo apvilkti, kaip kokie lord sns, jie oko balet, dainavo, deklamavo ir visokeriopai mokjo pavaizduoti, kaip auktai pakils vaik mokymas ir aukljimas soviet emje. Taigi, bolevikai tokius kolchozus ir tokias vaik prieglaudas ir rodydavo usienieiams, tuo bdu mikliai apdumdami jiems akis. O visas kratas skurdo, kolchozai danai neturjo reikalingiausi ems dirbimo ranki, kolchozininkai gyveno pusbadiu, vaik prieglaudose siaut dl netvarkos ir apsileidimo didelis mirtingumas . . . Lygiai ir tautins kultros srityje, be t atrakcion, kurie buvo paruoti usieniui, nieko, kas bt verta rimto dmesio, nepadaryta. Atvirkiai, bolevik globoje esanios tautos vis stipriau buvo pavergiamos ir tolydio nustodavo bet kokio savarankikumo. Juk atskiros respublikos vadovai negaljo n ingsnio be Maskvos leidimo padaryti. Bet kokia iniciatyva ir savarankika mintis paiame paaknyje buvo pakirsta. Ir jeigu pripaintume, kad bolevikai t nuveik vadinamose sjunginse respublikose", tai i j veikla visoje platumoje nieko bendra, inoma, neturi su ten gyvenani taut tautine kultra. Vis rykiausiai bolevik propagandos melagingum patyr lietuviai. Maa to, kad jie labai greit sulugd lietuvi kultrin gyvenim, sunaikino lietuvi jau plai spaud, sualojo lietuvi men, bet, pagaliau, jie parod savo tikrj veid, persekiodami, udydami ir kalindami, o paskutinmis savo viepatavimo dienomis ir itremdami ymi dal lietuvi viesuomens, daugum atsparesni tautiniu poiriu lietuvi. Savo prieais jie laik, kaip rodo N K V D visai slaptas aplinkratis, ne tik buvusius politinius darbuotojus, vairi jaunimo sjung narius, net jaunimo laikrai korespondentus, filatelistus ir esperantininkus, kurie turjo nelaim kada nors parayti laik usien, o taip pat asmenis, kuri kalt buvo tik ta, kad jie turjo gimini Vokietijoje. Karia paaipa skamba bolevik paadai ugdyti lietuvi kultr, men, literatr, kai dabar suinome, kad pagal jau seniai sudaryt plan jie ruosi itremti Azijos dykumas maiausiai 40% visos lietuvi tautos. ia jau nebekalbsime apie tai, kad Lietuvoje buvusi mokykl programos buvo taip sutrumpintos", jog tas mokyklas (net vidurines) baig, galjo ieiti tik labai menko isilavinimo jaunuoliai. Bet yra duomen, kad ms lauk dar didesni smgiai kultrinje srityje. urnalistas A. Kelmutis laikratyje Laisv" (1941 m. liepos 29 d.) paskelb nepaprast sensacij, kuria, tur bt, ne i karto galima patikti. Toji bolevik mums ruoiama staigmena skamba tikrai nepaprastai: autoriaus tvirtinimu, bolevikai man Lietuvoje, kaip tai jie jau yra padar kitose sjunginse respublikose", vesti slavikus ramenis. Vadinas, lietuviai dar kart turt progos prisiminti rus caro laik iau-

KAIP

REIKSI

BOLEVIK

PROPAGANDA LIETUVOJE

riuosius persekiojimus, kuriems sunku surasti lygius. Muravjovo laik lietuvi patirti persekiojimai adjo pasikartoti visu mastu. Apie rus bolevik ruoimsi lietuvius apdovanoti" slavikomis raidmis A. Kelmuio straipsnyje skaitome: Daugelis ms, rodos, n sapnuoti nesapnavo apie tai, kad Maskvos bolevikai, panaiai kaip 1865 metais rus slavofilai, jau ruo tai tok projekt, btent: jie norjo lietuvikajam ratui vesti rusikas raides. Daug kas gali nepatikti tokiu bolevik ksinimosi galimumu, lygiai kaip niekas anksiau netikjo masinio lietuvi itrmimo galimumu. Jei kas, pavyzdiui, pereitais metais bt ms tvirtinti, kad bus toks masinis lietuvi iveimas i Lietuvos, t bt apauk nesmoni skelbju". Daugumui beveik nra inomas tas faktas, kad bolevik valdia daugeliui taut, gyvenani Rusijos teritorijoj, yra vedusi rusikas raides. I buvusi naujai uimt krat (Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Besarabijos) bolevikai tesuspjo vesti rusikas raides tik moldav ratams Besarabijoje i met pavasaryje. Tuo reikalu specialiai buvo suaukta vadinamosios Moldavijos respublikos aukiausios tarybos sesija, kuri turjo aprobuoti moldav lotynik raidi pakeitim rusikomis raidmis. Labai domu inoti rus motyvai, kodl vedamos rusikos raids. ia tuos motyvus imu i Moldavijos aukiausios tarybos sesijos stenogram. tai jie: Rus bolevik kultra yra paangiausia ne tik Taryb Sjungos taut tarpe, bet ir visam pasaulyje. J kultra yra paangiausia, revoliucingiausia pasaulyje. Rus kalba yra laisvs simbolis, vis taut brolysts ir biiulysts simbolis. Beveik visos Taryb Sjungos tautos dabar pereina rusikj grafik, kuri joms pads labiau prisijungti prie didiosios socialistins kultros. Perjimas prie rus rifto turi mokslin bei istorin, teorin ir praktin pagrind. Nemaiau yra svarbi ir politin reikm. Kultros augimo perspektyva, tautins pagal form ir socialistins pagal turin, yra nesutraukomai susijusi (kitaip ir bti negali) su Taryb Sjungos vis taut tarybine socialistine kultra ir ypa su rus bolevik kultra. Taryb Sjungos taut daugumas jau prim rus rift". I ia galime padaryti ivad, kad, savo tikslo siekdami, bolevikai nesidrovjo itraukti i istorijos archyvo paius juodiausius reakcijos laik taut smaugimo atributus. Tokiu keliu bolevikai jo, nordami, kaip jie sak, suartinti" tautas ir gyvendinti brolikus" taut santykius. Kaip bolevikai slp nuo lietuvi savo sumanym vesti kolchozus Jau pirmomis savo viepatavimo dienomis bolevikai Lietuvoje paskelb savo pagarsjusi ems reform. Kaip inoma, visa em buvo nacionalizuota, kininkai, nors nustojo savo ems nuosavybs teisi, bet

19 J. PETRNAS

buvo palikti j dirbti ir valdyti. ems savininkai, kurie turjo daugiau ems kaip 30 hektar, buvo arba visai i savo ki paalinti, arba palikti kai kuriems buvo palikta nustatytoji norma 30 ha, o kai kuriems ir maiau, pavyzdiui, 10 ha. Patys bolevikai jaut, kad tai j opiausia reforma Lietuvoje, todl j propagandos aparatas buvo kinkytas ios reformos tinkam iaikinim" liaudiai. Dl to ne vienas atsakingas kalbtojas, kreipdamasis minias, neumirdavo usiminti apie t nepaprast laim", kurios Lietuvos mons sulauk, vedus bolevikin ems reform. Taip pat ir spauda labai daug vietos skirdavo ems reformai. Bet paskelbtoji ems reforma nenusak tikrj bolevik plan ems valdymo srityje. Pradtoji tiesiog lykti komedija su ems dalinimu maaemiams ir beemiams, o taip pat ems sklyp palikimas ligi 30 hektar atskir eim rankose buvo tik apgaulingas bolevik manevras. Tuo bdu norta apgauti Lietuvos mones, kuri prisiriimas prie ems bolevikams buvo labai gerai inomas. Jau ta aplinkyb, kad kai kurie ems gav naujakuriai atsisak em perimti valdyti ir dirbti, parod, kad mons puikiai supranta bolevik apgaul. Todl bolevikai labai nervinosi ir prikaiiojo vadinamiems liaudies prieams" u skleidiamus gandus. Paioje bolevik valdymo pradioje buvo tiesiog udrausta kalbti apie kolchozus, ir pats kolchoz vardas buvo paalintas i bolevik leksikono. Labai domu pasekti bolevik propagandos evoliucija ems klausimu. Lietuvos kinink tvirtas nusistatymas prie kolchozus privert bolevikus kalbti ems pertvarkymo reikalu visai prieingus j nusistatymams dalykus. Bolevikiniais metais buvo ikils ir savotikai vliau pagarsjs agr. Mickis. Jo kalba Liaudies Seime" buvo lyg vadas ems reformos statymo svarstym. Toje kalboje, kurios tikslas buvo nuraminti Lietuvos kininkus, agr. Mickis pasak: . . . em, kuri priklauso valstybei, perduodama valstieiams naudotis neaprtam laikui ir nemokamai (ia stenogramoje paymta: plojimas), tad darbo valstietis ant savo ems, kaip ir anksiau, pasilieka eimininku. Vadinasi, valstieio, kaip savarankaus eimininko, padtis nepasikeiia, o nauda bus ta, kad ems i valstieio niekas negals atimti u jokias skolas . . . " Naivs mons, igird tok liaudies ministerio" Mickio paad, galjo tik apsidiaugti. Valstietis lieka savo emje eimininku ir niekas tos ems i jo neatims. O Lietuvos kininkai daugiau nieko ir netroko. Jie buvo pasireng pakelti didiaus varg, kad tik j niekas negrst kolchozus, kuriuose jie bijojo pavirsti koki nors atjn-komisar pastumdliais.

KAIP

REIKSI

BOLEVIK

PROPAGANDA LIETUVOJE

11

Agr. Mickis, matyt, jaut, kad jo patiekt argument dar nepakanka. Todl jis laik reikalinga dar labiau sutvirtinti savo teigimus ir toje paioje savo kalboje pridr: Ms liaudies prieai... tikino, kad sovietika valdia i kinink atims em ir pavers juos bernais . . . Tikrumoje Liaudies Seimas, paskelbs Lietuvos soviet valdi, aprpina darbo valstieius eme ir stengiasi palengvinti j sunki padt. Prieai tvirtino, kad i valstiei atims j asmenin nuosavyb, gyt savo teisingu darbu . . . A silau Liaudies seimui patvirtinti ikilmingoje seimo deklaracijoje, kad asmenin valstiei nuosavyb, trobesiai, gyvuliai, gyvasis ir negyvasis inventorius, j kio gaminiai ir vairs nam apyvokos daiktai bus vertinami ir apsaugomi ir ateityje, kaip nelieiama nuosavyb, o visokie pasiksinimai prie i valstiei nuosavyb bus baudiami visu statym grietumu . . . " Ministeriui Mickiui to maa, jis dar pabria; Skleidiami lykiausi g a n d a i . . . kad valstieiai bus prievarta suvaryti kolchozus". Dar toliau jis sako: . . . visokie bandymai versti valstieius prie j vali burtis kolchozus bus vertinami, kaip kenksmingi provokaciniai ygiai, nukreipti prie soviet valdios ir darbo moni interesus". Po to, kas Lietuvoje bolevik viepatavimo metu vyko, tur bt, ne kiekvienas patiks, ar tikrai taip galjo nemirktelj tvirtinti visokie Mickiai. Bet, deja, tikrai taip buvo ir i citata atskleidia vis bolevikik agitatori nesiningum ir nesivarym kalbant l i a u d . . . Bet bolevikin propagandos maina veik toliau. Bolevikai, nordami tikinti, kad j paskelbtoji ems reforma rimtai bus vykdoma, netrukus, btent, t pai met rugpiio 2 dien, paskelb atsiaukim visuomen, kuriame kviet ems reformos vykdymo talk. Darbo Lietuvos" 31 Nr. ispausdintame atsiaukime nieko nepasakyta, k tie talkininkai turs daryti, tik buvo kvieiama: panaudoti visas savo turimas inias ir moksl ir tempti visas savo jgas ems pertvarkymui vykdyti". Nereikia manyti, kad bolevikams jau labai rpjo tuo atsiaukimu pasiekti praktik rezultat. Jiems svarbu buvo palaikyti monse sitikinim, kad em bus idalyta valstieiams. Bolevikai jaut, kad pagrindinis j paadas vykdyti ems reform turi bti, nes kitaip gali vykti rimt komplikacij, bent pradioje itestas. Tad jie nepaprastai skubiai ir nemaiau chaotikai m nacionalizuoti em. Ta painiava, kuri buvo per t ems reform" padaryta, specialist nuomone, turjo ypating tiksl: taip supainioti ems paskirstym tarp valstiei, kad tik likt viena ieitis sukolchozinti visus kius. Labai bdinga, kad, dalydami em, bolevikai stengsi palikti bendras sodybas. O j apdovanoti beemiai kai kur atsisak priimti jiems paskirtus sklypus. Tai pirmieji reikiniai, kurie parodo, kad visoki Micki tvirtinimai, jog

12

J.

PETRNAS

em bus palikta valstiei atskirame valdyme, tra tik bolevik melaginga ir demagogin propaganda. Turdami tai galvoje, suprasime, kodl sklido gandai", dl kuri Darbo Lietuva" (61 Nr.) taip isireikia: Visokie liaudies prieai nesnaudia . . . pavyzdiui, Raseini apskrityje plinta gandai, kad ems pertvarkymas nebsis galutinis, kad netrukus i naujo bsi pertvarkoma". Toliau sakoma: Liaudies seimo deklaracija yra ventas dalykas, ir niekas jos nekeis". Tai buvo vis gras odiai. Tai buvo bolevik valdymo pradia. Bet jie vis dlto buvo labai nekantrs ir skubjo pradti vykdyti savo tikrj program. Labai greit prasidjo propaganda u kolchozus (io nemalonaus lietuvio kininko ausiai odio vengta, vliau kolchozai buvo vadinami bendrakiais, valstiei kooperatinmis gamybinmis draugijomis), prasidjo visokiais paadais moni viliojimas kolchozus. Jau pradjo steigtis kolchozai kai kuriose apskrityse. Bet mgj eiti kolchozus vis dlto buvo visai maa. Tad bolevikai turjo panaudoti stipresnes priemones. Viena t priemoni, tai garsios pyliavos, kurios buvo paskelbtos pavasar, kada kininkai visados maa turi grd. Ir reikalaujam grd kiekis, ir t reikalavim pritaikymas sunkiausiam met laikui parodo, kad visa tai turjo vien aik tiksl: nualinti valstiei kius taip, kad jiems likt paskutinis isigelbjimas kolchozas . . . Daugiau Mickio teigimai jau nebebuvo kartojami, ir pats Mickis, kaip tas mauras atliks savo yg" buvo atstatytas ir u nuopelnus isistas gra Kaukazo kurort . . . gydytis. Vadinas, visi ankstyvesnieji paadai nujo niekais, tai buvo paprasta bolevik demagogija ir apgaul. Lietuvos kininkas, jei tik bolevikams bt laikas leids, bt sulauks bendro su kitais soviet sjungos valstieiais likimo. Apie nemokam moksl Svarbios bolevik propagandos priemons nemokamas mokslas ir nemokamas gydymas, kaip savo kailiu patyr lietuviai, taip pat neturjo gyvenime praktikos reikms. Nemokamas mokslas tuojau buvo panaikintas visoje Soviet Sjungoje, o Pabaltijo respublikose paliktas laikinai, mat, jau labai didel buvo gda vesti mokest u moksl po to, kai taip daug spaudoje ir mitinguose rkauta. Tad Lietuvai buvo Maskvos pakitas saldainis", kad i karto nenusivilt. O apie gydym Soviet Sjungoje, apskritai, sunku kalbti taip chaotikai ir padrikai jis ten tvarkomas. Bolevikai ir ioje srityje lieka sau itikimi. Jie turi steig kelet sanatorij, kelet klinik, kuriomis gali pasigirti prie pasaul, o bendri sveikatos reikalai ten yra iurpulingi. Jau vienas chronikas gyventoj nedavalgymas apsunkina sveikatos reikal tenkinim. Ir plat medicinos tinkl turdama, tokiose slygose valstyb nelengvai galt medicinos pagalb ivargusiems gyventojams teikti. O Soviet Sjungoje, kaip

KAIP

REIKSI

BOLEVIK

PROPAGANDA LIETUVOJE

13

matyt i j pai spaudos, ir medikament, ir kitoki gydymo priemoni visados trkdavo. Tad nemokamas gydymas buvo tiek pat vertas, kiek ir kiti bolevik propagandos kiai. Dar reikia atsiminti, kad Lietuvoje bolevik viepatavimo laikais spauda pateko yd tak. Daugumoje ydai ir var bolevikin propagand. Nenuostabu, kad pirmiausia jie pasirpino bauginti publik, kad jie nedrst reikti ydams n maiausio pasiprieinimo. J propaganda ioje srityje buvo tokia stipri, kad mons jau bijojo yd pavadinti ydu". Kiekvienas prietaravimas ydui buvo laikomas antisemitiniu aktu. O antisemitizmas, yd rpesiu, buvo prilyginamas sunkiausiam prievalstybiniam nusikaltimui. ydai laiksi liai, o lietuviai j bijojo, nes ydai, jei tik kas juos ukliudydavo, tiesiog sakydavo: Jei a norsiu, tu tuojau prasi"... Svarbesniuose t laik laikraiuose Taryb Lietuvoje" ir Tiesoje" viepatavo ydai: Zimanai, akovai ir t.t. Vienas j kompanijos, btent L. Sausas, Darbo Lietuvos" 20 Nr. skelb kov be pasigailjimo visiems kapitalizmo agentams ir antisemitams" ir adjo irauti su aknimis visus tautinio antagonizmo, ovinizmo ir antisemitizmo reikinius". Tai buvo ne kas kita, tik dirvos paruoimas laisvai yd veiklai. Nes tais laikais nebuvo pagrindo ydams kuo nors skstis. Po toki bauginani ki jau tikrai kiekvienas lietuvis lenksi ydo, nes nenorjo usitraukti baisaus liaudies prieo vardo. Labai skaudu lietuviui buvo klausytis, kaip bolevik agentai visokeriopai derg Lietuvos praeit. Visa, kas pirmiau buvo Lietuvoj, be jokios atodairos pieiama juodiausiomis spalvomis. Ir mons buv tamss, ir kis nesutvarkytas, ir vietimo reikalai netinkamai vedami. odiu, nieko gero nebta. Savs apspiaudymo meno pamok t laik takingiausias vyras L K P ( b ) CK pirmasis sekretorius A. Sniekus. Jis Liaudies Seime" tarp kitko yra pasaks: Lietuva turi kuo trumpiausiu laiku pasivyti soviet respublikas, tiek kultrini, tiek ekonomini laimjim poiriu". A. Sniekus nesitenkina tvirtinimu, kad Lietuvoje monms joki pilietini teisi nebuvo pripastama", jis dar apjuodina praeit, atvaizduodamas savo al, kaip atsilikusi ir reikaling soviet respublik" vyresnij seser" Rusijos, Gudijos, Ukrainos pagalbos, kad Lietuva galt sustiprti ir iaugti... Badaujanti Gudija, skurstanti tarp savo derling dirv Ukraina . . . turjo Lietuvai bti pavyzdiu. Tad nebegalima pykti ant rus laikrai (pav. Ogoniok"), kurs ra, kad retas Lietuvos kininkas turi arkl, o em dirba ne plgais ar kitais moderniais rankiais, bet senojom agrm . . . Bolevikai nepagailjo ms krato praeities ir nesiskait su tikrove. Tiesa, j propagandos priemons kartais bdavo labai naivios, taikomos tik menko isilavinimo monms. Pavyzdiui, jie spausdindavo nuotraukas i Lietuvos, kuriose specialiai buvo atvaizduotos parinktos

14

J.

PETRNAS

lnos. Kiekvienas ino, kad ir graiausiame mieste, greta puiki pastat, nordamas rasi ukamp, kuris atrodys, tinkamai foto objektyv nustaius, vargingai. Bet bolevikai, nordami savikiams parodyti, kokia Lietuva buvo varginga", kaip ji troko sovietikos laims paragauti, spausdino lnas ir vargingai atrodanius senelius. Matyt, ir tokios priemons Soviet Sjungoje tiko propagandai. Bolevikai lietuviams savo okupacij pasaldino keliais efektingais triukais". Jie negailjo mums lietuvik emi ir grino mums venionis ir kitas vietas, kur daugumas gyventoj lietuviai. Bet jie buvo rams dl to savo duosnumo, nes, duodami tas apskritis, m vis Lietuv. I viso, kas ia pasakyta, galima padaryti ivad, kad bolevikai, siekdami savo tiksl, nesivar su priemonmis ir laik visus propagandos bdus tinkamais, jei tik j pagalba buvo galima sulaukti pageidaujam rezultat. Bet Lietuvos mons, neatsivelgiant vis bolevikins propagandos miklum, vis dlto nepasidav j takai ir nenustojo savarankikai galvoti ir jausti.

MASINIS LIETUVI IVEIMAS SSSR

A. MERKELIS

Kodl lietuvius norta itremti? Lietuvi tauta per amius yra patyrusi daug dideli varg, igyvenusi daug skaudi nelaimi, taiau paias skaudiausias nelaimes igyveno 1940.VI.151941.VI.28, per vienerius bolevik okupacijos metus. Tai, kas lietuvi tautos per tuos vienerius metus buvo ikentta, berods, palyginimui nemanoma jos praeityje rasti pavyzdio. Jeigu lietuvi tauta iliko dar gyva, nors ir smarkiai sualota, tai dl to, kad bolevikai Lietuv tesiaub tik vienerius, o ne kelerius metus. Tur bt, kiekvienam lietuviui, i to, kas teko per tuos vienerius metus igyventi, jau pakankamai aiku, kad bolevikai siek lietuvi taut sunaikinti. Tam tikslui jie naudojo daug priemoni, i kuri pati radikaliausia lietuvi tautos iblakymas po maai gyvenamus SSSR plotus. Gilinantis i iauri lietuvi tautos sunaikinimo priemon pirmiausia kyla klausimas, kurie motyvai bolevikams j padiktavo. Juk bolevikai taip danai savo agitaciniuose ratuose skelbia, kad jie taut nenaikin, o joms paded kurti savas socialistinio turinio tautins formos kultras. Taiau tai tik tuti agitaciniais sumetimais skelbiami odiai, o dvideimt penkeri met bolevik darbai ir j pavergtj taut atvilgiu vestoji politika mums rodo visai k kit. Pagaliau pakanka pasiskaityti tuos Lenino ir Stalino veikalus, kur jie rao apie tautinius klausimus, kad sitikintume, jog didieji bolevizmo teorikai taut, kaip toki, egzistencijos nepripasta. Jie vienintel dalyk tautai tepripasta, btent, jos gimtj kalb, o pagrindin tautos dalyk jos tautin smon stengias sunaikinti. Tad suprantamas dalykas, kad bolevikiniame reime labiausia nukenia tos tautos, kurios turi didesn tautin kultr ir stipresn tautin smon. Bolevizmas kiekvienai kultringai tautai yra lyg raudonasis maras, todl kiekviena kultringa tauta taip energingai ir ginas nuo jo. Bolevikams smurtu ugrobus Lietuv, buvo labai aiku, kad didiausai klitis Lietuvai sovietizuoti tai stiprus lietuvi tautinis susipratimas ir per dvideimt su virum met pasiekti, palyginti, gana dideli kultriniai ir ekonominiai laimjimai. Tad, ir raudonajai armijai Lietuv engus, daug kas i lietuvi tikjos, kad aukiau mintos klitys vers

16

A.

MERKELIS

bolevikus bent kur laik neskubti Lietuvos sovietizuoti, nes skubus Lietuvos sovietizavimas bt lygs jos visikam sunaikinimui. Taiau raudonajam siaubui, skubaniam razdut mirovuju revoliuciju", pavertusiam griuvsiais didiul buvusios Rusijos imperij, surijusiam deimtis milijon niekuo nekalt moni, kuriems galams besigailti Estijos, Latvijos ir Lietuvos? J sistemoje tikslas pateisina priemones. Veikiai lietuviai sitikino, kad bolevizmas per Estij, Latvij ir Lietuv, lyg kokia beform mas, veriasi Vakarus ir todl sunku bt i jo, lyg i kokios stichijos, reikalauti mint taut atvilgiu kurios nors imintingos politikos. Bolevik vadams viena tebuvo aiku, kad lietuvi tautinis susipratimas ir nepriklausomo gyvenimo metu pasiekti laimjimai yra didiosios klitys Lietuv sovietizuoti ir j paversti avanpostu prie Vokietij, todl tas klitis bet kuriomis priemonmis reikia sunaikinti. Kadangi tautos, nors ir nedidels, negalima nei kaljimus sukiti nei greitu laiku iudyti, tai ir buvo griebtasi, jau nesyk praktikuotos, priemons j iblakyti po SSSR maai gyvenamus plotus ir j blakyti taip, kad beblakant kuo daugiausia t. Tuo bdu mintis sunaikinti lietuvi taut bolevikams buvo gyva nuo pat pirmj dien, kai raudonoji armija okupavo Lietuv. Dar 1940 metais liepos mnesio pradioje, ruoiant rinkimus Liaudies Seim, tuometins vadinamosios liaudies vyriausybs galva Justas Paleckis vienam savo pastamam prasitars, kad ant plauko kabs nutarimas bent 50 tkstani lietuvi inteligent itremti SSSR. Todl lietuviai tur vertinti bsenos rimtum ir bti labai palanks sovietiniam reimui Lietuvoje. Bet koks didesnis lietuvi nepasitenkimas gals t yg pagreitinti. Tie bolevik sumanymai, matyt, ir platesnius lietuvi sluoksnius pasiek, nes tuo metu kur laik gana daug buvo kalbama apie masin lietuvi iveim. Taiau tuometins marionetins vyriausybs nariai t gand uginijo kaip antisovietin ir skleidiam liaudies prie. Tik vliau paaikjo, kad tas gandas buvo gryniausia tiesa ir realybje daug kart iauresn, negu bet kas j tuomet bt galjs sivaizduoti. Pirmasis pradjo praktikuoti lietuvi inteligent igabenim SSSR liaudies vyriausybs vidaus reikal ministeris M. Gedvil. Jis 1940 m. liepos 16 d. para itok ratel: Ponui Respublikos Prezidentui Valstybs saugumo sumetimais laikau, kad buvus Lietuvos Respublikos minister pirminink A. Merk ir usieni reikal minister Urb, kartu su j eimomis, reikia isisti i Lietuvos teritorijos, kaip pavojingus Lietuvos Valstybei, ir Soviet Sjungoje apgyvendinti. Praau Tamstos, Pone Prezidente, sutikimo. Kaunas, M. Gedvila, 1940.VII.16. Vidaus Reikal Ministeris

MASINIS LIETUVI IVEIMAS J SSSR

17

Paymtina, kad prie to rato M. Gedvil savo ranka pridjo ir priera: Tvirtinu ir sutinku Respublikos Prezidentas. Kaunas 1940.VII.16". Tuo bdu tariamajam Respublikos Prezidentui Justui Paleckiui bereikjo tik pasirayti; tatai jis, kaip i jo parao matyti, gerokai susinervins ir padar. is faktas yra tuo bdingas, kad tuometinis tariamasis Respublikos Prezidentas buvo nedaugiau kaip marionet; faktinasis Lietuvos reikal tvarkytojas buvo Pozdniakovas, buvs Soviet polpredas Lietuvai, o jo artimieji patarjai ir tiesioginiai jo diktatorikos valios vykdytojai saugumo departamento direktorius bei L K P ( b ) sekretorius A. Sniekus ir vidaus reikal ministeris M. Gedvil. Tad suprantama, kad tuomet lietuvi gyvenim tvark ne statymai, bet ekisto naganas. Jeigu bolevikai lietuvi taut pradjo naikinti ne 1940 m. ruden, o 1941 m. pavasar, tai greiiausia todl, kad pasaulio opinijai bent kiek sau palankiau nuteikti jie pasiryo suvaidinti dvi komedijas, btent: 1940 m. liepos 14-15 d. rinkimus Lietuvos Liaudies Seim ir 1941 m. sausio 12 d. rinkimus Aukiausij Taryb. Tais suklastotais rinkimais bolevikai norjo parodyti, kad lietuvi liaudis pritarianti" budelikiems bolevik darbams. Itremtinj atranka Netrukus po rinkim Liaudies Seim, buvusio liaudies komisaro Jurgio Gluausko oficialiu pareikimu, Kremliaus diktatoriai pareikalav L T S R Komisar Taryb nutarti, kad i Lietuvos bt itremta 700.000 lietuvi. Koks turjo bti L T S R Komisar Tarybos nutarimas, rodos, nebetenka aikinti, nes tai tarybai Kremliaus diktatori reikalavimai buvo ventas dalykas. Kadangi, kas pakliva po ranka, nebuvo galima i Lietuvos tremti, tai reikjo padaryti j atranka. Tas nelengvas ir labai painus darbas buvo pavestas N K V D (Narodnyj Komisariat Vnutrennych Diel V R L K Vidaus Reikal Liaudies Komisariatas) ir kiek vliau nuo jo atskilusiam ir atskiru komisariatu tapusiam N K G B (Narodnyj Komisariat Gosudarstvennoj Bezopasnosti V S L K Valstybs Saugumo Liaudies Komisariatas). Tiedvi staigos talkon pasikviet kelias deimtis tkstani nip ir pradjo daryti antisovietinio ir socialiniai svetimo elemento" atrank. Skaitant bolevik spaud atrodo, kad jiems labiausiai nekeniami mons yra valgybininkai. Jie plsta juos kaip bemokdami ir, beskaitydamas tuos j pldimus, pradedi mogus nenoromis tikti, kad Soviet Sjunga yra vienintelis kratas, kur nra valgybos, o komunistinis reimas yra vienintelis pasaulyje reimas, kuris nepripasta valgybos institucijos, nes t reim visi taip myli, kaip unelis savo grandin ir kiauru

18

A.

MERKELIS

stogu bd. Taiau taip i tikrj nra: komunistinis reimas, kaip gyvenimas parod, siekia to, kad vienas mogus kit mog nuolat nipint ir reikiant j valgybai davint. Tad nenuostabu, kad bolevikinje Lietuvoje Lietuvos Komunist Partijos (bolevik) I-jo sekretoriaus ir valgybos organ efo postai buvo vienose Antano Sniekaus rankose. Kadangi bolevikams Lietuvoje visur vaidenosi j prie mklos, tai nuolat j vadai mitinguose ir suvaiavimuose auk, kad reikia stiprinti revoliucin budrum. L K P ( b ) I-sis sekretorius ir saugumo departamento direktorius A. Sniekus 1941 m. vasario 5 d. Kaune savo ataskaitiniame praneime V-me L K P ( b ) suvaiavime apie L K P ( b ) CK darb, kalbdamas apie revoliucin budrum, pabr, kad didindami komunist ir nepartini darbo moni revoliucin budrum, mes visaip turime stiprinti ms valgymo organus ir padti jiems irauti su aknimis liaudies prieus". Nuo 1940 m. rudens Lietuvos bolevikinei vyriausybei, o ypa jos Vidaus Reikal Liaudies Komisariatui ( V R L K ) pats svarbiausias udavinys buvo sudoroti antisovietin ir socialiniai svetim Lietuvos element". Pirmiausia jis reikjo iaikinti ir suregistruoti, ir tas milinikas darbas buvo pavestas agentroms, kuri visoje Lietuvoje buvo pristeigta tkstaniai. Vieni agentai buvo verbuojami u pinigus, o kiti buvo smurtu veriami sekti ir davinti savo draugus ir pastamus. Bolevikai siek turti savo agent ne tik visuose fabrikuose, monse ir staigose, bet taip pat ir eimose. Dabar jau yra pakankamai paaikj, kad daugel lietuvi bolevik saugumo organai privert ginklu ir vairiais grasinimais bti j slaptais agentais. Tokie mons grasinami ginklu sutiko, bet ini jiems, gal bt, tik retas kuris teik. Suprantamas dalykas, kad bolevikams, neturint gerai parengt agent antisovietinio ir socialiniai svetimo elemento" aikinimas ir registravimas vyko gana ltai, buvo nepilnas ir nevisai tikslus. Kad taip i tikrj bta, matyti, i gausi saugumo organ slapt aplinkrai ir instrukcij, kuriose skundiamasi to darbo netinkamu atlikimu ir nurodinjama, kaip jis turi bti dirbamas. Tuo reikalu Lietuvos T S R vidaus reikal liaudies komisaras A. Guzeviius 1940 m. lapkriio 28 d. buvo ileids visikai slapt" sakym Nr. 0054 Apie apsileidim antisovietinio ir socialiniai svetimo elemento ataskaitoje". Kadangi tas sakymas jau yra paskelbtas Lietuvi Archyvo" I tome, 1921 psl., tai mes ia jo nebenagrinsime. Antisovietiniam ir socialiniai svetimam elementui aikinti ir registruoti N K G B buvo sudaryta tam tikra sistema. domiausia, kad tas elementas turjo bt kasdien registruojamas. Tam reikalui buvo sudarytas tam tikras visikai slaptas" devyni puslapi blankas: Eednevnaja svodka N . . . po uiotu antisovietskogo, ugolovnogo i socialno opasnogo ele-

19

menta po . . . ujezdu". Kadangi tas blankas taip pat buvo paskelbtas Lietuvi Archyvo" I tome, 2327 psl., tai jo taip pat nebenagrinsime. Antisovietinio ir socialiniai svetimo elemento apskaitos buvo daromos kasdien. Apie j darbus raportais buvo informuojamas centras. tai, pavyzdiui, 1941 m. birelio 1 d. L T S R N K G B 2-jo skyriaus virininko pavaduotojas valstybs saugumo serantas Popovas rao valstybs saugumo liaudies komisaro pavaduotojui valstybs saugumo marojui Bykovui raport, kuriame sako, kad prietarybinio elemento apskaitos darbas ir apskaitini byl sudarymas N K G B Kretingos, Teli, Taurags ir Raseini apskrii skyriuose eins labai i lto. Byl suforminimo ltumo prieastis esanti i: iki 1941.IV.25 d. sakymo Nr. 0023 prietarybinio elemento apskaitos ivardintuose apskrii skyriuose beveik visai nebuv. Anksiau sudarytose apskaitinse bylose nebuv tiksli duomen apie apskaiton paimt asmen. Gimins-eimos nariai nebuv visikai imami apskaiton, ir j iaikinimas i operatyvinio sstato reikalaujs daug laiko. Turimoji archyvin mediaga apie tautinink, auli ir kit organizacij vadovaujant sstat nebuvusi inagrinta. Ryium su vykdoma masine apskaita, apskrii N K B G skyriai pradj tvarkyti archyvin mediag, bet ia operatyvinis sstatas susiduris su sunkumais, nes tenk versti rus kalb, o panaudoti tam reikalui lietuvius operatyvinio sstato darbuotojus negalima es, nes jie ivyk valsius apskaitini byl duomen patikrinti. Milicijos darbuotoj sstatas naudojamas ne visose apskrityse, N K V D virininkai skirti savo sstat atsisak, motyvuodami tuo, kad j aparatas ir, be to, ess uverstas savo darbais. Taurags apskrities NKGB skyriuje prietarybinio elemento apskaitos darbas organizuotas neblogai. Operatyvinis sstatas suskirstytas ir isiuntintas valsius, kur renks reikalingas inias, apklausinjs liudininkus ir suras ini lapelius. Apskrities N K G B skyriaus virininkas drg. Martaviius vainjs po valsius, renks jau paruotus ini lapelius arba jiems sudaryti mediag. Kretingos apskrities NKGB skyriuje gegus 29 dien buv surayta tik 18 ini lapeli ir tik po vien egzempliori. J vienas egzempliorius buvs raomas todl, kad taip buvs saks drg. Dusikovas, todl, sudarant 18 apskaitos byl, tek atlikti dvigub darb. Apskrities N K G B skyrius plepus, savo darbe apsileids. Dalies virininkas drg. Janinas es taip pasaks: Mes daug dirbame, nr kada pailsti, o gauname maai. Niekas ness nurods dirbti itis par ir t.t." (apie tai painformavo drg. Dusikov). iuo reikalu Popovas kalbjsis su drg. Janinu ir spjs j, kad u tok jam pavesto darbo tvarkym jis bsis patrauktas atsakomybn. tai drg. Janinas atsaks, kad jis darb dirbsis, nuo darbo neatsisaks, o skandalas su drg. Dusikovu vyks todl, kad pastarasis duodavs neteisingus nurodymus ini lapeli suforminimo reikalu, t. y. reikalaudavs lapeli rayti vien egzempliori, o ini lapelius ki-

20

A.

MERKELIS

ninkams (kulokams) be kompromituojanios mediagos (toki lapeli Janino buvo sudaryta per 15). Kretingos apskrities DV milicijos skyrius suregistravs apskrityje 37 prostitutes ir norjs visoms sudaryti apskaitines bylas, taiau Dusikovo ir Petruenkos patarimu duomenys buv dar kart patikrinti. Duomenis patikrinus paaikj, kad jas imti apskaiton visai nes reikalo. Dalis j jau seniai itekjusios, turinios vaik ir gavusios darbo. Tokiu bdu pasirod, kad apskrityje nes n vienos prostituts. 1941 m. gegus 30 dienai Kretingos apskrities N K G B skyrius ess pams apskaiton 137 asmenis tautinink vadovaujanio sstato, 73 asm. auli vadovaujanio sstato, 17 asm. kontrrevoliucins organizacijos Geleinis Vilkas" vadovaujanio sstato ir 15 asm. sionist vadovaujanio sstato, taiau duomenys apie j eim narius nes nustatyti. Duomenys rinkti pradti tik dabar ir t darb traukti es taip pat milicijos darbuotojai. Teli apskrities NKGB skyriuje prietarybinio elemento darbas eins i lto, ypa dideli sunkum atsirand todl, kad tenk versti i lietuvi rus kalb. Gegus 31 d. tebuv sudaryta tik 50 apskaitini byl. Raseini apskrities NKGB skyrius prietarybinio elemento apskaitos darb tik k pradjs. Birelio 1 d. skyriuje aukiamas operatyvini darbuotoj pasitarimas, o po to visi jie bsi pasisti valsius. I visikai slapto Bir UO N K V D virininko P. Liso rato 1941. 1.30 Oper. galiotiniui UO N K V D Draugui S. matyti, kad prietarybinio elemento surainjimas turjo bti baigtas ligi 1941 m. vasario 10 d. daugeliu atvilgiu dom rat duodame itisai:
Oper. galiotiniui Bir UO NKVD Draugui S. Papildydamas Lietuvos SSR Vidaus Reikal Liaudies Komisaro sak Nr. 0054, sakau atlikti: 1. Iki 10.11.41 m. baigti surainjim prietarybinio elemento. 2. Kartu terminuotai pradti aikinti vis prietarybin ir socialiniai svetim element Jums pavestame rajone ir sudaryti sraus. 3. Taip pat iki 10.11.41 m. pristatyti man kiekvieno, traukto sra, asmens po vien egzempliori upildytos atskaitomybs kortels. 4. sra turi bti traukti visi tie asmens, kurie dl savo socialins ar politins praeities, tautiniai ovinistinio nusistatymo, religini sitikinim, moralinio ir politinio nepastovumo yra prieingi socialistinei santvarkai ir dl to galt bti panaudojami svetim valstybi valgybinink ir prierevoliucini centr prietarybiniams tikslams. itam elementui priklauso: 1. Visi buv prietarybini politini partij, organizacij ir grupi nariai: trockininkai, deinieji, eserai, menevikai, socialdemokratai, anarchistai ir p. 2. Visi buv tautini-ovinistini prietarybini partij organizacij ir grupi nariai: tautininkai, jaunalietuviai, voldemarininkai, liaudininkai, krikionys demokratai, nacionalist terorist Geleinis Vilkas" organizacijos nariai, katalik terorist Baltojo irgo" organizacijos nariai, student aktyvist korporacijos nariai, auli sjungos aktyvas ir p. Visikai slaptai

MASINIS LIETUVI IVEIMAS J SSSR

21

3. Buv andarai, policininkai, buv tarnautojai politins ir kriminalins policijos ir kaljim priirtojai. 4. Buv caro, baltosios, Petliros ir kit armij karininkai. 5. Buv Lietuvos ir Lenkijos armij karininkai ir karo teismo nariai. 6. Buv politiniai banditai, baltosios ir kit prietarybini armij savanoriai. 7. Ibraukti i komunist partijos ir komsomol nusikaltusieji partijos asmens. 8. Visi perjnai, politiniai emigrantai, reemigrantai, repatriantai ir kontrabandistai. 9. Visi svetim valstybi pilieiai, svetim valstybi firm atstovai, svetim valstybi staig bendradarbiai, buv svetimtauiai, buv usienio atstovybi, firm koncesij ir akcini bendrovi tarnautojai. 10. Asmens tur asmenini susirainjim su usieniu, pasiuntinybmis ir konsulatais, esperantistai ir filatelistai. 11. Buv valstybini departament tarnautojai (nuo referento ir aukiau). 12. Buv Raudonojo Kryiaus darbininkai ir Lenkijos tremtiniai. 13. vairi konfesij dvasininkai (popai, kunigai), sektantai ir religinis aktyvas. 14. Buv bajorai, dvarininkai, pirkliai, bankininkai, prekybininkai (kurie naudojasi samdomu darbu), moni valdytojai, viebui ir restoran laikytojai. P a s t a b a : Organizuojant prietarybinio elemento surainjim, turi bti panaudoti visi altiniai, tame skaiiuje: agentr praneimai, specialiai patikrinta mediaga, partij ir tarybini organizacij mediaga, archyvo mediaga, piliei praneimai, aretuot parodymai ir kiti daviniai. Praneimai, parodymai ir kita oficiali mediaga turi bti, kaip reikalaujama, i anksto agentros keliu patikrinta. Visais neaikiais klausimais kreiptis prie mano pavaduotojo draugo Paulenkos arba prie Vyr. oper. galiotinio draugo Syevo. Apie darbo eig kiekvien dien man, praneti. Birai, 30.1.41. (pas.) Bir UO NKVD virininkas P. Lisas.

Kai kuriose apskrityse antisovietinio ir socialiniai svetimo elemento" suraymas buvo pradtas dar vliau. Pavyzdiui, L T S R V R L K Juozas Kulbok Maeiki apskrities ems kio skyriaus pirmininkui Jastrumskui tik 1941 m. gegus 16 d. paved surainti Maeiki apskrities buv. dvarininkus ir stambesnius kininkus. Tuo reikalu duotame sakyme raoma:
1941 m. gegus mn. 16 d. Nr. A-I. Draugui Jastrumskui Praome skubiai sudaryti vis Maeiki apskrityje buvusi dvarinink ir stambesni kinink, esani Tamstos inioje sraus pilnus su visomis asmens ymmis, pagal sekanius klausimus:' pavard, vardas ir tvo vardas, gimimo metai ir vieta, tautyb, pilietyb, partingumas praeity ir dabar, mokslo cenzas, socialin kilm, eimos sudtis, j amius ir gyvenamos vietos. Kok turt vald anksiau: ems ha, gyvuli skaiius, darbo main ir t.t., kiek ir kok turt valdo dabar, kur valdomas turtas randasi? inias praome duoti api-e visus, kokius turite pas save ir kokius inote. LTSR VRLK Maeiki apskrities dalies virininkas (pas.) Juozas Kulboka.

Kaimuose antisovietinio ir socialiniai svetimo elemento" surainjimas buvo pavestas L K P ( b ) valsiaus komitet sekretoriams su patikimaisiais nariais ir valsi bei seninij vykdomj komitet pirmininkams.

22

A.

MERKELIS

Kadangi buvo bijoma, kad jie kam nereikia neiplept, tai jiems nebuvo pasakytas to surainjimo tikslas. Toji paslaptis buvo patikta tik apskrities kompartijos ir saugumo vadovams ir tai, reikia manyti, tik prie pat iveim. Tuo bdu buvo ilaikyta to darbo konspiratyvus pobdis. 1941 m. birelio mnesio pirmomis dienomis apskrityse jau buvo baigiami sudaryti ivetinj sraai. Kaip is darbas tuo metu buvo smarkiai dirbamas matyti i N K G B apskrii skyri virinink ilikusi ini apie kontrrevoliucinio ir prietarybinio elemento apskait Lietuvos respublikoje". Tos inios, matyti, buvo siuniamos centrui. Kol kas j pasisek gauti tik i emaii krato apskrii, btent: Kretingos, Teli, Raseini, Taurags, Maeiki ir iauli. Tas inias i eils sunumeruojame. Visos jos yra iverstos i rus kalbos.
I N I O S NR. 1

APIE P R I E T A R Y B I N I O ELEMENTO A P S K A I T O S P A D T 1941 .VI.3 D I E N A I

eim skaiius

eim galv skaiius

eim nari skaiius

Eils Nr. Nr.

Apskaitinio elemento pavadinimai

V i s o asmen 6 28 44 13 74 146 2 3 15 331 4 4 4 1 5 19 23 34 189 283 |

Pastabos

Tauragje 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Lietuvos kariuomens karinink . Policinink Jaunalietuvi Dvarinink Tautinink auli Aukt valdinink yd frontinink (frontoviki") . Asmenys, atvyk i Vokietijos . . Viso. iauliuose 1 2 3 4 5 6 7 8 9 tariamj nipinjimu Vokietijos naudai Tvyns idavik eim . . . . Aukt valdinink Lietuvos kariuomens karinink . Jaunalietuvi Policinink Tautinink auli Dvarinink . Viso. . . 1 1 1 1 1 6 6 11 45 73 1 1 1 0 1 6 5 8 40 63 3 3 3 0 4 13 17 23 144 210 . . 3 9 10 4 20 50 1 1 6 104 1 8 8 3 15 36 1 4 77 3 19 34 9 54 96 1 2 9 227

23

eim skaiius

eim nari skaiius

Seim galv skaiius

Eils Nr. Nr.

Apskaitinio elemento pavadinimai

V i s o asmen 13 5 2 4 7 11 1 38 69 150 4 4 29 108 145 15 14 26 99 6 7 2 4 173 3 7 8 10 9 38 14 89

Pastabos

!>

Kretingoje 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Prekybinink (Beitorgovcy) . Jaunalietuvi Kr.-demokrat Sionist Prekybinink Tautinink Fabrikant Dvarinink auli Viso. Raseiniuose 1 2 3 4 Tautinink Lietuvos kariuomens karinink . Policinink Dvarinink Viso. Teliuose 1 2 3 4 5 6 7 8 Policinink Lietuvos kariuomens karinink . auli Dvarinink Sionist Prekybinink Kaljimo priirtoj Tautinink Viso . Maeikiuose 1 2 3 4 5 6 7 Prekybinink Jaunalietuvi Policinink Tautinink auli Dvarinink Fabrikant Viso. . . 1 2 2 3 3 11 16 3 30 1 2 2
3

4 2 1 1 1 3 1 l1 17 41

4 2 1 1 1 3 0 9 16 37

9 3 1 3 6 8 0 27 52 109

1 1 7 23 32

1 1 7 22 31

3 3 22 85 113

5 4 8 31 2 2 1 1 54

3 4 7 27 2 2 1 1 47

10 10 18 68 4 5 1 3 119

3 3 25 |

2 5 6 7 6 22 11 59

24

A.

MERKELIS

I N I O S

NR. 2

APIE APSKAITINI BYL SUDARYM APSKAITON PAIMTIEMS ASMENIMS PAGAL VALST. SAUG. LIAUD. K-TO (NKGB) SAKYM NR. 0023 1941 m. birelio 4 d. Apskrities pavadinimas 1 2 3 Kretingos . . . Taurags . . . Raseini . . . Viso byl 164/264*) 238/435 122/253 524/952 Tame skaiiuje aretui 85/85 132/102 61/61 278/278 iveimui 79/179 106/303 61/192 246/674 Nr. Eil. Davini

gavimo

altinis

Perdav telefonu drg. LEBEDEV. Perdav telefonu drg. KLEMIN.

Viso. . .

() Petruenko,
LTSR Kretingos apskrities NKGB skyr. V-ko pav. Valst. Saug. jaun. leitenantas. Visikai I N I O S NR. 3 slaptai

APIE KONTRREVOLIUCINIO IR PRIETARYBINIO ELEMENTO APSKAIT LIETUVOS RESPUBLIKOJE Kretinga pagal davinius 1941 m. birelio 7 d. Eil. Nr.

K a t e g o r i j o s

Aretui

Iveimui

1 2

Kontrrevoliucini organizacij aktyvs nariai ir prietarybini tautini baltagvardietik organizacij dalyviai Buv valgybininkai, andarai, buvs policinink bei kaljim tarnautoj vadovaujs sstatas, o taip pat eiliniai policininkai ir kaljim tarnautojai, kuri atvilgiu yra kompromituojanios mediagos Buv stambs dvarininkai, stambs fabrikantai ir buv. valstybinio aparato auktieji valdi1 p. nurodyt asmen eimos nariai 2 p. nurodyt asmen eimos nariai 3 p. nurodyt asmen eimos nariai V i s o pagal NKBG med. . . .

57

4 14

4 5 6

138 10 45 193

75

* Pirmas skaiius parodo, kiek sudaryta byl, antras skaiius kiek asmen tose bylose.

MASINIS LIETUVI IVEIMAS SSSR

25
Visikai slaptai

I N I O S

NR. 4

APIE KONTRREVOLIUCINIO IR PRIETARYBINIO ELEMENTO APSKAIT LIETUVOS RESPUBLIKOJE Teliai pagal davinius 1941 m. birelio mn. 7 d. Eil. Nr.

K a t e g o r i j o s

Aretui

Iveimui

Kontrrevoliucini organizacij aktyvs nariai ir prietarybini tautini baltagvardietik organizacij dalyviai .. Buv valgybininkai, andarai, buvs policinink bei kaljim tarnautoj vadovaujs sstatas, o taip pat eiliniai tarnautojai, kuriems turima kompromituojanios mediagos Buv stambs dvarininkai, stambs fabrikantai ir buv valstybinio aparato auktieji valdininkai Buv lenk, latvi, lietuvi ir est baltj kariuomeni karininkai, kuri atvilgiu yra kompromituojanios mediagos 1 p. nurodyt asmen eimos nariai 2 p. nurodyt asmen eimos nariai 3 p. nurodyt asmen eimos nariai 4 p. nurodyt asmen eimos nariai Viso Buv Lenkijos pagal NKBG mediag . . . . pabgliai . . . .

35

43

5 6 7 8

83 16 94 7 200

89 2

Visikai slaptai RASEINI APSKR. PRIETARYBINIO, KRIMINALINIO IR SOCIALINIAI PAVOJINGO ELEMENTO KASDIENIN SUVESTIN NR. 5 1941 m. birelio 7 dienai Viso sudaryta byl asmen I j
byl / asmen

Srovs

(spalvos)

iveimui

byl / asmen

aretui

I. S K Y R I U S Lietuvos tautin kontrrevoliucija a) Tautinink" organizacijos vadovaujs sstatas: 1. Komitet nariai, nuo apylinki iki vyriausios vadovybs b) Jaunosios Lietuvos" organizacijos vadovyb*. 1. Skyri virininkai, nuo apylinki iki vyriausios valdybos nari . . . .

22/50

11/11

11/39

12/31

6/6

6/25

26

Srovs

(spalvos)

Viso sudaryta byl asmen 2/2

I byl / asmen

j
byl / asmen

iveimui

aretui

f) Basanaviiaus vardo mokytoj S-gos centro ir apskrii valdyb nariai . . g) Visas aktyvas voldemarinink organizacijos Geleinis Vilkas" ir nuolatiniai ygio" bei Tv ems" bendradarbiai h) auli Sjungos" vadovaujs sstatas ir nuolatiniai Trimito" bendradarbiai . i) Katalik organizacijos: 5. Pavasarinink" Sjungos vadovyb . IX. S K Y R I U S 1. Policinink vadovaujs sstatas . . III. S K Y R I U S 12. Dvarininkai (turj per 100 ha ems arba pagalbines mones) . . . VIII. S K Y R I U S 1, 2, 3 ir 4 skyriuje nurodyt kategorij asmen eimos nariai, kurie areto metu su jais gyveno arba buvo j ilaikomi Viso. . .

1/1

1/1

4/4 50/105 6/12 20/59 128/262

2/2 25/25 3/3 10/10 68/68

2/2 25/80 3/9 10/29 60/194

6/18 250/523 126/126 ()

6/18 124/397 Kiemin

1941 .VI.7. Paymjimas: ini lentel Nr. 6 r. 2829 psl.

Virininkas

Dabar kiek panagrinkime tas inias". Pirmiausia jos mums rodo, kad smarkiausias ini apie ivetinuosius tvarkymas vyko nuo birelio 1 dienos ligi to pat mnesio 7 d. Sakysim, 1941 m. birelio 1 d. L T S R N K G B 2-jo skyriaus virininko pavaduotojas valstybs saugumo serantas Popovas jau mintame savo raporte valstybs saugumo liaudies komisaro pavaduotojui valstybs saugumo majorui Bykovui paymjo, kad gegus 29 d. Kretingos apskrities N K G B skyriuje tebuv surayta tik 18 lapeli ir tik po vien egzempliori, o gegus 30 d. Kretingos apskrities N K G B skyrius buvs pams apskaiton 137 asmenis tautinink vadovaujanio sstato, 73 asmenis auli vadovaujanio sstato, 17 asmen kontrrevoliucins organizacijos Geleinis Vilkas" vadovaujanio sstato ir 15 asmen sionist vadovaujanio sstato, tik daviniai apie j eimas nebuv nustatyti. Tuo bdu i viso apskaiton buvo paimta 242 asmenys. Taiau tie daviniai, matyt, buvo dar negalutini. Pagal inias apie prietarybinio elemento apskaitos padt 1941.VI.3 d." Nr. 1. Kretingoje apskaiton paimt moni skaiius ymiai maesnis, btent, 150 ir apskaitinio elemeno santykis kitoks. Pagal inias apie apskaitini byl sudarym apskaiton paimtiems asmen:ms N K G B sakymu Nr. 0023 1941 m. birelio 4 d." (Nr. 2) Kretingos apskrityje apskaiton buvo paimta 264 mons (i j 85 aretui ir 179 iveti). Pagal davinius 1941 m. birelio

MASINIS LIETUVI IVEIMAS J

SSSR

27

7 d. Kretingos apskrity buvo numatyta aretui 75 ir iveimui 193 mons, i viso 268 mons. Tai yra 4 monmis daugiau, negu birelio 4 dien kad buvo numatyta. Birelio 14 d. i Kretingos apskrities buvo iveta 311 moni. Pagal jau mint seranto Popovo raport, Teli apskrities N K G B skyriuje gegus 31 d. buv sudaryta tik 50 apskaitini byl, pagal birelio 3 d. (inios Nr. 1) davinius jau buvo sudarytos bylos 173 asmenims, o pagal birelio 7 d. (inios Nr. 4) jau 291 asmeniui. Birelio 3 d. Raseini apskrity buvo sudarytas 145 asmenims bylos (inios Nr. 1), birelio 4 d. 253 (inios Nr. 2), o birelio 7 d. jau 523 monms. Birelio 3 d. Taurags apskrity buvo sudarytos bylos 331 asmeniui (inios Nr. 1), o birelio 3 d. jau 435 asmenims (inios Nr. 2). Maeiki apskrityje birelio 3 d. buvo sudarytos bylos tik 89 asmenims (inios Nr. 1), birelio 6 d. 255, o birelio 7 d. jau 338 asmenims. I Maeiki buvo iveta 313 moni, t. y. maiau, negu buvo VI.7 numatyta. Kada buvo baigta ivetinj atranka ir registravimas, sunku k nors tikra pasakyti. Kadangi apskrii N K G B skyriai ir j agentai iki nurodyt termin negaljo baigti tos atrankos ir registracijos, tai reikia manyti, kad ji truko ligi pat ivetinj mediokls birelio 14 d. Kad taip turjo bti, mums sako ir viena SSSR N K G B komisaro pavaduotojo Serovo 1941 m. birelio 4 d. visai slapta instrukcija, kurios pirmajame punkte jis sako: reikia stropiai perirti visas apskaitines bylas ir atmesti tas, kurioms trksta kompromituojanios mediagos ir netinka operacijai. Aukiau ms duotos inios" rodo, kad ivetinj sraus daugiausia pateko auli ir tautikj organizacij nari. Vadinas, pavojingiausias bolevikams kontrrevoliucinis elementas. Pagaliau tos inios" mums rodo, jog N K G B apskrii skyri ir j agent ivetinj atranka ir registracija buvo daroma labai pavirutinikai ir netvarkingai. Tatai mums patvirtina jau ne kart mintas Popovo raportas. Yra daug fakt, kad agentai sraus traukdavo tokius, su kuriais jie ar j monos bei artimieji buvo susipyk. Aplamai, reikia paymti, kad ivetinj registracija bene daugiausia parjo nuo vietini kompartijos ir sovietins valdios pareign. Turdami visas ir vis apskrii inias" ir raportus, be abejo, galtume pilnesni ir tikslesni ivad padaryti apie tai, kaip vyko ivetinj atranka ir registracija. Pasirengimas iveimui Kaip turi bti i Pabaltijo iveamas prietarybinis elementas, smulkia visikai slapta instrukcija pateik SSSR Valstybs saugumo liaudies komisaro pavaduotojas valstybs saugumo 3 rango komisaras Serovas.

28

A. MERKELIS

MAEIKI APSKR, PRIETARYBINIO, KRIMINALINIO

IR SOCIALINIAI

Srovs

(spalvos)

I. SKYRIUS Lietuvos tautin kontrrevoliucija a) Tautinink" organizacijos vadovaujs sstatas: 1. Komitet nariai, nuo apylinki iki vyriausios vadovybs b) Jaunosios Lietuvos" organizacijos vadovyb: 1. Skyri virininkai, nuo apylinki iki vyriausios valdybos nari h) auli Sjungos" vadovaujs sstatas ir nuolatiniai Trimito" darbininkai II. SKYRIUS 1. Policinink vadovaujs sstatas 4. Kaljim tarnautojai (vadovaujs sstatas) 7. Kriminalins policijos valdininkai (vadovaujs sstatas) III. SKYRIUS 12. Dvarininkai (turj per 100 ha ems arba pagalbines mones) 13. Stambs fabrikantai (kuri mons nacionalizuotos) 14. Stambs pirkliai ir nam savininkai (metin apyvarta arba turto vert per 250.000 lit) V. SKYRIUS Kriminalinis elementas IX. SKYRIUS Buvusios Lenkijos pabgliai V i s o . . .

MAEIKI APSKRITIES NKGB SKYRIAUS PRIE 1941 m. birelio mn. 6 d. I Aretui byl/asm. j Iveimui byl/asm.

Viso sudaryta byl/asmen 145/255

79/79

66/176

Valst. Saug. jaun. leitenantas () Muchin Maeiki aps. NKGB Skyr. V-ko pav.

MASINIS

LIETUVI IVEIMAS J SSSR

29
Visikai slaptai

PAVOJINGO ELEMENTO KASDIENINS SUVESTINS NR. 1941 m. birelio 6 dienai

I

1941 m. birelio 7 dienai

I

byl / asmen

Viso sudaryta

byl 1 asmen

Aretui

byl / asmen

Iveimui

byl / asmen

Viso sudaryta

byl / asmen

Aretui

byl / asmen

Iveimui

31/55 14/25 25/40

16/16 7/7 14/14

15/39 7/18 11/26

39/79 18/33 41/77

20/20 9/9 22/22

19/59 9/24 19/55

16/32 2/7 2/4

8/8 1/1 1/1

8/24 1/6 1/3

18/36 2/7 2/4

9/9 1/1 1/1

9/27 1/6 1/3

33/49 12/28 6/11

19/19 6/6 3/3

14/30 6/22 3/8

33/49 12/28 6/11

17/17 6/6 3/3

16/32 6/32 3/8

57 drauge su prostitutmis

3/3 144/254

3/.3 78/78 66/176

2/2 173/326

2/2 90/90 83/236

Valst. Saug. jaun. leitenantas () Muchin Maeiki apskr. NKGB Skyr. V-ko pav.

TARYBINIO ELEMENTO APSKAITOS SUVESTINS 1941 m. birelio mn. 7 d. Viso sudaryta byl/asmen
I

j Iveimui byl/asm.

Aretui

byl/asm.

181/338

98/98

83/240

41.VI .8.

Valst. Saug. jaun. leitenantas () Muchin Maeiki aps. NKGB Skyr. V-ko pav.

30

A.

MERKELIS

Jo instrukcijos apie tvark prietarybinio elemento iveimui atlikti Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje" bendruosiuose dsniuose sakoma, kad prietarybinio elemento iveimas i Pabaltijo valstybi ess didels politins svarbos udavinys. Skmingas jo isprendimas pareins nuo apskrii operatyvini trejuki ir tab sugebjimo tinkamai paruoti iai operacijai atlikti plan ir i anksto numatyti visa, kas reikalinga. Taip pat reiki turti galvoje, kad i operacija turinti bti atlikta be triukmo ir panikos, taip jog nepasireikt joki demonstracij bei kitoki isiokim ne tik i iveamj puss, bet ir i tam tikros dalies aplinkini gyventoj, prieingai nusiteikusi taryb valdios atvilgiu. Toliau SSSR N K G B komisaras Serovas smulkmenikai nurodo instruktavimo, dokument gavimo, iveimo vykdymo, eimos galvos atskyrimo nuo eimos, iveamiesiems lydti ir eelonams pakrauti tvark. Kadangi i instrukcija ir jos vertimas lietuvi kalb yra ispausdinti Lietuvi Archyvo" I tome, 3751 psl., tai mes jos ia plaiau nebenagrinsime. Vienu kartu keliasdeimt tkstani niekuo nekalt moni iauriomis priemonmis kakur iveimas i savo tvyns yra nepaprastas vykis, i pagrind sukreis kad ir ramiausi taut. Tatai gerai suprato ir SSSR N K G B vadai. Todl jie, rydamies tam nepaprastam ygiui, bijojo galim neramum. Kad to galt ivengti, jie iveimo operacijai ruos labai slaptai ir pai operacij norjo vykdyti staiga, greit ir kiek galint skubiau. 1941 m. birelio 4 d. SSSR valstybs saugumo liaudies komisaro pavaduotojas valstybs saugumo 3 rango komisaras Serovas valstybs saugumo apskrii skyri virininkams ileido visai slapt instrukcij, kurioje ivardintos priemons, btinos paruoti prie vykdant iveimo operacij. Tos priemons labai bdingos, btent:
1. Stropiai perirti visas apskaitines bylas ir atmesti tas i j, kurios, neturdamos kompromituojani davini, neeina operacij. 2. Nustatyti visus apskaiton paimtus asmenis pagal j gyvenamas vietas, dl to kaipo prieast panaudojant bsim pasportizacij, sanitarin but bkl, telefono remont ir t.t. 3. Stropiai istudijuoti komisaro pavaduotojo drg. Serovo patvirtint operacijai vykdyti instrukcij, ir pagal t instrukcij apskrities skyriaus virininkas turi instruktuoti jo inioje esant operatyvin sstat. 4. Patvirtinus apskaitines bylas, suskaiiuoti bendr kiek eim ir moni ir apskaiiuoti reikaling operatyvin sstat, tam reikalui numatant apskrity turim operatyvin sstat. Operatyvinio sstato kiek parinkti tokiu bdu: vienas operatyvinis darbininkas, vienas NKVD darbininkas, vienas raudonarmietis NKVD kariuomens ir vienas vietinio tarybinio-partinio organo atstovas. Tie keturi mons turi vykdyti 2 eim operacij. 5. Paruoti atvykstaniam operatyviam sstatui patalpas, suorganizuoti maitinim ir spti operatyvin sstat, kad niekur neit miest, kad nespt iveamj. 6. Operacijos dalyviams paruoti popieriaus ir pietuk. Paruoti ginkl ir audmen atsargas tam atvejui, jeigu kas nors i operatyvini darbinink atvyks be ginklo.

MASINIS LIETUVI IVEIMAS J SSSR

31

7. I anksto numatyti i esamo vietinio partiniai-tarybinio aktyvo mones pritraukti prie operacijos, bet apie bsim operacij niekam nepaskelbti. 8. Savo rajono emlapyje paymti gyvenamuose punktuose kiek operacijon einani asmen. Praktikai tatai vykdyti taip: po gyvenamosios vietos pavadinimo rutuliuke skaitykliu paymti skaii eim, o rodykli eimas; tame pat emlapy paymti isiuniamj kelions marrut ligi pakrovimo stoties. Be to, numatyti, kad kolonos kelion arkliais bt neilgesn kaip 25 kilometrai. Vis tiksliausia pristatyti isiuniamuosius prie plent, kuriuose juos pasitiks auto transportas ir nuve ligi geleinkelio stoties. 9. Sudaryti geleinkeli stotyse pakrovimo plan ir savo reikalavimuose nurodyti btin vagon kiek, apskaiiuojant ne maiau kaip po 25 mones vagonui. Operacijos ivakarse, po instruktavimo, operatyviniam sstatui paruoti iduoti apskaitines bylas. Turti galvoje, kad tiek. isiuniamj asmens bylos, tiek aretuojamj bylos ligi pat pakrovimo ealonus turi bti vienoje papkje; prie susodinant vagonus eimos galv asmens bylos atiduodamos eelono virininkui, o eimos nari bylos kito eelono virininkui.

I to aplinkraio matome, kaip smulkmenikai ir konspiratyvikai buvo rengiamasi operacijai. Dalis operacijos darbinink apie savo pareigas suinojo tik operacijos ivakarse, kai jie buvo instruktuojami iveamj medioklei. iuo atveju bolevikai, galima sakyti, parod klasin konspiratinio pasiruoimo pavyzd. Iveamj mediokl Birelio 14 dienos anksti ryt visose Lietuvos miest bei miesteli gatvse, visuose Lietuvos keliuose pasirod sunkveimiai su enkavedistais ir vietiniais komunistais. Ne vienam, matant juos, kilo vairs spliojimai ir nelinksmos mintys. Sunkveimiams sustojus miestuose prie nam, o kaimuose prie ki, prasidjo taip danai saugumo organ slaptuose aplinkraiuose ir instrukcijose minima garsioji operacija, kurios amiais lietuviai nepamir. Ta lietuvi tautai neanti prat ir mirt klaiki operacija buvo nemonikai iauri ir skaudi kiekvienam jos paliestajam. Kur tik pasirod operatyviniai darbininkai, ten prasidjo verksmas, liejosi aaros. Operatyviniai darbininkai su iveamaisiais elgsi labai iauriai. Nors iveamj likimas jau buvo nulemtas operacijos tabo, taiau operacijos darbininkai iveamojo namus krsdavo, iekodami ginkl ir kompromituojanios mediagos. Tos pavirutins formalins kratos metu operatyviniai darbininkai grob iveamj brangesniuosius daiktus, o kitus nuirtus daiktus vliau, po operacijos pasigrob. Kratos metu operatyviniai darbininkai iauriai tyiojos i iveamj. Kadangi iveamieji buvo staigiai bei netiktai uklupti ir veriami ruotis tolim bei neinom kelion, tai jie igsdinti nebeinojo ko griebtis, k su savim pasiimti. Operatyviniai darbininkai, uuot padj ir patar, lykiai tyiodamies ragindavo greiiau ruotis, ir, savo gali rodydami, neretai iveamuosius skaudiai apkuldavo. Vienur leisdavo

32

A.

MERKELIS

su savim pasiimti kiek daikt, o kitur ive mones kuone taip, kaip juos atrado lovose begulinius. Ypa buvo iauriai elgiamasi su tais, ant kuri vietiniai komunistai buvo pikti. Sakysim, akynoje, Gruzdi valsiaus, iauli apskrities, operatyvin grup atvaiavo iveti buvusio iauli apygardos prokuroro padjjo Aleksandro alkausko su eima. J rado dar bemiegant. Priadin ir ikrt namus, skubiai susodino autosunkveim ir ive iaulius. Neleido net ma vaikui apauti ir iliau aprengti. Autosunkveimiui Gruzdiuose sustojus, alkauskien vaikuiams norjo nupirkti batelius. Taiau komunistas valsiaus vykdomojo komiteto pirmininkas Loveikis neleido, iurkiai atsakydamas, tegu burj vaikai mokosi basi vaikioti. Jeigu kuris i vietini milicinink iveamj atvilgiu parodydavo kiek" daugiau monikumo, tok komunistai, kaip tariamj burj draug, o liaudies prie, tuojau pasistengdavo sulikviduoti. Pavyzdiui, pasak emaii ems", (1924 m. Nr. 4). Maeiki apskrityje milicininkas Petras Sabeckis, snus Mykolo, kilimo i Vaiaii kaimo, Ylaki valsiaus, iveamiesiems buvs neblogas: neskubins, leisdavs daugi tu ko pasiimti, mandagiai elgdavsis ir komjaunuoliams bei kitiems dalyviams neleisdavs grobstyti ir savintis iveamj turto, kaip tada vis buv daroma. U tai buvo skstas. J tuoj nuginklav, atleid i tarnybos ir sak vykti namus. Bet jam dviraiu bevaiuojant prie Sdos miestelio buvs perautas dviem viais ir krits vietoje (pasakojama, kad pagal sakym j nuov kiti du milicininkai). Masins lietuvi mediokls klaikiai iaurs vaizdai tebra gyvi kiekvieno lietuvio vaizduotje, todl mes ia plaiau apie juos neberaysime. Dabar leiskime kiek prabilti patiems tos operacijos vykdytojams. Jau kart ms mintas L T S R N K G B ( V S L K ) K R O 2-jo skyriaus virininko pavaduotojas valstybs saugumo serantas Popovas savo 1941 m. birelio 20 d. raporte valstybs saugumo liaudies komisaro pavaduotojui valstybs saugumo majorui Bykovui rao, kad prietarybinio elemento iveimo operacija Kretingos apskrities V S L K skyriuje prasidjusi 1941 m. birelio 14 d. 4 val. ryto. Operacijai buv pasiruota neblogai, operatyvinis ir part ; jos aparatas buvs sutrauktas viet laiku, visos operatyvins trejuks buvusios aprpintos autotransportu. Viso Kretingos apskrity buv paruotos ir iimtos 88 eimos, kurias sudar 311 moni. I j 77 asmenys aretuoti, o likusieji 234 mons isisti apgyvendinti kitas sritis. Kraunant eelonus, iveamj primimas punktuose buvs organizuotas blogai, ypa Klbi stoties pakrovimo punkte, kur pakrovimo vyresniuoju buvs drg. Dusikov. Iveamj primim drg. Dusikov tvarks formaliai, ms i atvykstani operatyvini trejuki bylas ir djs jas krv, netikrindamas, ar operacijos dokumentai suforminti teisingai ir ar es pristatyti visi asmenys, rayti bylas. Todl pasirod, kad visa eil dokument nebuv tinkamai suforminta, t. y. kratos protokolo, turto suraymo bei raporto buv suda-

MASINIS LIETUVI IVEIMAS J SSSR 42

romi vienas ir du egzemplioriai ir dedami iveamojo byl, o joki dublikat nepasilikdav. Dusikovui taip reikal tvarkant, 22 bylose trkst turto srao ir neinia, kam tas turtas ess perduotas. Be to, apskrities skyriaus operatyvin trejuk tiksliai neinanti, kiek i tikrj moni buvo eelonu isista. (Drg. Razausko odiai). Atliekant pato virininko Gabriino Mingelos iveimo operacij, pastarasis mgins bgti, bet operatyvins grups vyresniojo drg. Janino buvs bebgant sueistas, sulaikytas ir iuo metu gydomas Kretingos ligoninje. Mingelos eima isista. Prietarybinio elemento suraymas Kretingos apskrities V S L K skyriuje buvs organizuotas blogai ir todl iimto kontingento skaiius ess labai menkas. Operatyviniai-agentrinis darbas operacijos paruoimo metu buvs apleistas ir operatyvinis sstatas agentrinio darbo nedirbs, o tas taip pat atsilieps operacijai. Antrajame savo tos pat dienos raporte Bykovui Papovas rao, kad prietarybinio elemento iveimo operacija Maeiki apskrities V S L K skyriuje prasidjus 1941 m. birelio mn. 14 d. 4 val. ryto. Pasiruoimas operacijai buvs atliktas neblogai. Operatyvinis sstatas buvo suskirstytas trejukes ir tarp j paskirstytos bylos. Viso Maeiki apskrity buv iimta 90 eim, kurias sudar 318 moni. I j buvo aretuota 68 eim galvos ir iveta 245 mons viso 313 moni. Prietarybinio elemento operacijos metu vyki nebuv. Ivetj eimas lieiani byl dublikatai suforminti, taiau kai kuriose bylose nevisai tvarkingai: dokumentuose apie iveimo vykdym nes kratos protokolo, turto suraymo arba operatyvins grups vyresniojo raporto apie eimos iveim. Agentriniai-operatyvinis darbas operacijos paruoimo ir paios operacijos metu buvs ivystytas silpnai. Pakrovimas vagonus Masinis lietuvi iveimas SSSR lietuvi tautai buvo be galo skaudi operacija. Paprastai, darant operacij, stengiamasi operuojamajam kiek galint palengvinti kanias. Bolevikai iuo atvilgiu elgsi visai prieingai. J saugumo organai savo slaptuose aplinkraiuose smulkmenikai nusako, kaip turi bti aprpinti j operatyviniai darbininkai, bet n odeliu neusimena, kaip tie darbininkai turi elgtis, kad j operuojamieji" maiau kentt ar lengviau galt pakelti kanias. Juk jiems viena buvo aiku, kad juridikai, net pagal sovietinius statymus, daugumas t moni buvo visikai nekalti. Kuo kalta mona, kad jos vyras buvo aulys ar kurios kitos bolevikams nepatinkamos organizacijos narys. Kuo kalti dl to jo tvai, pagaliau net jo mai vaikai? Bet bolevik saugumo organams toks klausimas visai neegzistavo, ir jie veik nesivaduodami net elementa-

43 A. MERKELIS

riausiais humanikumo dsniais. Bolevikikasis chamas savo purvinais batais be atodairos eng per Lietuv. Graudios scenos buvo iveamuosius suimant, bet dar graudesns buvo juos pakraunant prekinius vagonus. ia vyrai buvo atskiriami nuo mon, vaikai nuo tv. Jeigu graudu buvo skirtis su mylima tvike, su namais, su turtu, tai dar graudiau buvo skirtis su mylimais monmis, su kuriais meils ir vargo saitais susietas bendras gyvenimas. ia iveamiesiems dvelkteljo siaubingas nujautimas, kad prasideda j nemonikai sunkus golgotos kelias neinomyb. Tai, k jaut ir igyveno vagonus pakraunamieji ir i tolo juos stebdami atvyk ilydti artimieji, visai atvaizduoti stengt nebent tik Homero lyra ir Tacito plunksna. Bolevikikasis smurtas pasiek savo aukiausi laipsn. Bolevikikasis chamizmas aklai kerijo tkstaniams lietuvi kdiki, moter ir seneli, kad lietuvis jo purvinais batais nesileido savo laisv, ties ir gro pamgusi siel. Lyg nujausdamas artjant gal, ts chamas dko. Tkstaniai lietuvi kdiki, moter ir seneli, sveik ir visai paliegusi kelias dienas duso ir troko prekiniuose vagonuose laukdami, kol visos aukos juos bus sugrstos. Bolevikai iveamiesiems nedav ne tik duonos, bet taip pat oro ir vandens. Prekini vagon langai buvo ukalti, paliekant viruje ma plyel. Nors instrukcijose buvo numatyta, kad vagonuose turi bti po 25 mones, taiau daugel vagon buvo sugrsta po 5060 moni. Ir buvo ne vienas atsitikimas, kad tokioje moni spstyje, dar vagonams stotyse tebestovint, nios moterys gimd, ligoniai mir. tai kokia Stalino konstitucijos garantuota motinos ir vaiko globa, ligoje ir senatvje aprpinimas.

VAGONAI, KURIUOSE TREMTINIAI ATVETI N A U J J VILNI IR I N. VILNIOS IVETI SOVIET SJUNGOS STOTIS

Eils Nr. Nr.

Kada iveta

I kurios stoties vagonai atveti N. Vilnios stot 3 Varna

Vagon skaiius

Vagon Nr. Nr.

Paskyrimo (galutins) stotys Sov. Sjungoje

1 1

2 VI. 15

5 531996, 458954, 633844, 583711, 385527, 615192, 502535, 655915, 300127, 522942, 451864, 449624, 341312, 487761,

6 Babinino stot, MaskvosKijevo geleinkeliai Kulundos stot, Omsko geleinkeliai Medveja Gora stot, Kirovo gele. (Karelija)

7 6
""

""

""

" 1"

MASINIS LIETUVI IVEIMAS I SSSR

35

Eils Nr. Nr.

Kada iveta

I kurios stoties vagonai atveti N. Vilnios stot 3

Vagon skaiius

Vagon Nr. Nr.

Paskyrimo (galutins) stotys Sov. S j u n g o j e

1 2
11

2
11

4 529990, 523725, 623467, 621776, 380994, 401129, 407056,

5 526269, 439457, 422300, 553840, 411966, 312678, 449489, 384486, 546435, 479520, 628987, 613384,

Vilnius 19

Medveja Gora stot,

""

""

571988, 589695, 327654, 607482, 436566, 469406, 317570, 574728, 438509, 639821, 402466, 599812, 643996, 577357, 571730, 335461, 347562, 396336, 339471, 601824, '546886, 447447, 408553, 500170, 628180, 334707, 465064, 334707, 544030, 571318, 549601, 470939, 428668, 583016, 528140, 343366, 358192, 326427, 347649, 640637, 454859, 540280, 435468, 462072, 545205, 501481, 350812, 472778, 518207, 634535, 515552, 685410,

Makato stot, Orenburgo geleinkeliai B i j s k o stot Kulundos stot Medveja Gora stot Kulundos stot Medveja Gora stot Kulundos stot Medveja Gora stot Kulundos stot Starobelsko stot, MaskvosDonbaso gel.

""

""
ii

3 3 1 7 1

3 4 5

11

Vievis Lentvaris Rdiks

VI. 16

""

""

Trakai

7 2 3 1

VI. 15
""

Valkininkai
""

VI. 16 VI. 16

Kaunas Kaunas

16

Medveja Gora stot

"" 5 "" ""

490435, 456570, 590529, 354236, 355363, 448223, 431557, 420045, 478695, 582478, 852480, 43099, i 443125, 466614, ; 523429, 552384, 594590, 572684, 623940, 356601, 354669, 521466, 562708, 317159, 442043, 539007, 561925, 353145, 542306, 582242, 479224, 569285, 330653, 328020, 588640, 424824, 491840, 320272,

Bijsko stot

33

Kulundos stot

36

A . MERKELIS

Eils Nr. Nr.

Kada iveta

I kurios stoties vagonai atveti N. Vilnios stot 3 11 11 Panevys

Vagon skaiius

Vagon Nr. Nr.

Paskyrimo (galutins) stotys Sov. S j u n g o j e

2 VI. 18 11 11

4 6 5

5 580106, 402775, 555485, 355133, 564472, 4010, 427128, 518902, 327361, 495320, 446903, 615836, 349421, 570919, 407035, 548356, 341975, 328339, 558660, 650130, 478558, 655905, 402608, 412248, 466171, 448444, 446564, 446853, 356398, 336279, 512925, 617507, 605372, 559374, 465863, 700640, 464825, 529118, 508502, 429072, 560198, 508857, 648730, 25145, 584147, 332984, 518408, 579386, 446086, 356896, 388510, 439182, 488327, 389781, 596579, 405779, 304684, 602419, 42252, 353568, 579219. 495960, 448357, 525103, 507104, 536691, 425270, 352992, 602419, 572790, 399147, 612295, 388043, 505456, 471479, 505304, 480659, 502344, 424016, 563409, 526073, 602419, 568920, 588861, 584881, 555338, 338023, 27593, 618811, 489632, 603273, 303565, 466059, 486574, 524573, 501317, 386406, 446926, 608398, 434945, 554883, 350085, 649827, 391057,

6 Makato stot Novosibirsko stot, Tomsko geleinkeliai

VI. 16

29

Barnaulo stot, Tomsko geleinkeliai

"" "" ""

2 1 1 venionliai 2

445681, 459155,

Starobielsko stot " " Makato stot

" Makato stot" "" "" "" Medveja Gora stoti

10 VI. 17

27

Starobielsko stot

VI. 16

ii 18

Barnaulo stot, Tomsko geleinkeliai

11

venionliai

11

491582, 576393, 356537, 389753, 26857, 446230, 315384, 452705, 497436, 553900, 589058, 454219, 356191, 468623, 322757, 547040, 435489, 25677, 433129, 599563, 398516, 389491, 430525, 471381, 354783, 552357, 384853, 482968,

Barnaulo stot

VI. 17

32

Novosibirsko stot}, Tomsko geleinkeliai

MASINIS LIETUVI IVEIMAS J SSSR

37

Eils Nr. Nr.

Kada iveta

Vagon skaiius

I kurios stoties vagonai atveti N. Vilnios stot 3

Vagon Nr. Nr.

Paskyrimo (galutins) stotys Sov. Sjungoje

2
11 11

4 2

5 601094, 498284, 394679, 588090, 604908, 328164, 601242, 540528, 408942, 517274, 623884, 301127, 334284, 321164, 467307, 437430, 492018, " 611821, " 464218, 526224, 594389, 570512, 583551, 516036, 299878, 450520, 442101, 462126, 539195, 565803, 474335, 477766, 554200, 494166, 486689, 307192, 528243, 313041, 601862, 604860, 489426, 447866, 655359,

11

11

11

Jonava

Medveja Gora stot

29

Bijsko stot

11

11

12 Kalvarija

Starobielsko stot

12

11

11

5 1

429056, 454851, 405646, 413235, 698796, 506988, 643342, 620412, 406475, 430343, 655582, 340811, 657555, 382820, 334156, 424221, 311850, 545221, 554705, 465204, 455667, 409782, 534074, 310406, 513027, 41160, 635892, 616558, 425776, 554647, 648637, 568026, 619696, 468577, 305405, 579859, 473822, 410546, 613578, 531887, 334821, 469677, 4023, 603610, 482185, 420427, 538961, 450245, 598930, 487117, 588710, 301286, 482969, 422272, 343033,

Bijsko stot Starobielsko stot

11

11

13

VI. 17 Alytus 22
11 11

Bijsko stot

Medveja Gora stot Starobielsko stot Makato stot

11

11

4 1

11

11

14

VI. 17

Marijampol 21

Bijsko stot

11

11

13

2 1 4

VI. 17 15 VI. 17

Marijampol Merglaukis

664894, 582084, 1 320975, 434970, 627098, 545832, 307337,

Starobielsko stot Medveja Gora stot Bijsko stot

38

A . MERKELIS

Eils Nr. Nr.

Kada iveta

Vagon skaiius

I kurios stoties vagonai atveti N. Vilnios stot 3 iauliai

Vagon Nr. Nr.

Paskyrimo (galutins) stotys Sov. S j u n g o j e

1 16

5 587739, 337999, 340925, 525043, 1107314, 599447, 498323, 383114, 52251, 617009. 358265, 634553, 538308, 382629, 471145, 589248, 302202, 459346, 325633, 391886, 598542, 350115, 435743, 604326, 403376, 384465, 353347, 652463, 315119, 601596, 330124. 546422, 385497, 449318, 354523, 407454, 323860, 476682, 358343, 417245, 610015, 654292, 336876, 586730, 357283, 435477, 569342, 324137, 312152, 547091, 407454, 342420, 535782, 310132, 556271, 575801, 596566, 25243, 426985, 571808, 435377, 540618, 484349, 544982, 416490, 573707, 643764, 498863, 669718, 413114, 300983, 542582, 588033, 419760, 479884, 324972, 409912, 433417, 302803, 638654, 501440, 404106,

6
""
-

65

B i j s k o stot

VI. 19 VI. 17

B i j s k o stot

15

Starobielsko stot

VI. 19 VI. 17 VI. 19

6 3 5

496682, 341237, 643546, 389621, 426477, 406946, 575751, 574856, 565717, 417800, 470288, 409132, 459391, 461015, 598711, 392114, 337850, 578176, 326563, 481519, 547342, 40159, 404266, 440160, 557026, 326931, 624701, 467354, 420383, 319753, 653071, 381952, 487195, 347319, 549359, 333212, 530740, 684368, 469430, 518309, 446898, 501262, 431684, 414079, 616415, 662212, 347109, 325338, 542505, 574026, 427116, 412749, 470731, 411470, 558821,

Starobielsko stot Makato stot Medveja Gora stot

VI. 17

23

Novosibirsko

stot

17

VI. 17

Vilkavikis 38

B i j s k o stot

MASINIS LIETUVI IVEIMAS SSSR

39

Eils Nr. Nr.

Kada iveta

I kurios stoties vagonai atveti N. Vilnios stot 3

Vagon skaiius

Vagon Nr. Nr.

P a s k y r i m o (galutins) stotys Sov. S j u n g o j e

4 555153, 477710, 558159, 463454, 334594, 412960, 326658,

6 573467, 566309, 618525, 547862, 471576, 525832, 591275, 323068, 314743, 410437, 408149, 315339, 591200,

V I . 17

Vilkavikis

9 1 1

417990, 424226, 496557, 410059, 417946, 435960, 307198, 558773, 435692, 431991, 347721, 592984, 555643, 503562, 435596, 510676, 460999, 615409, 623053, 325440, 597159, 435692, 337500, 616530, 441553, 609444, 392859, 599279, 449120, 385342, 38078, 466309, 336875, 501393, 1708634, 616681, 612288, 429970,

Starobielsko stot

M a k a t o stot

""

""

" Medveja Gora stot "

B i j s k o stot

""

18

VI. 17

Mauruiai 10

1 19 V I . 14 VI. 17 14 Taurag 2

Starobielsko stot

""

"

Medveja Gora stot

""
Novosibirsko stot

2 2 20 V I . 17 Teliai 10

431232, 468587, 548048, 688167,

M a k a t o stot Starobielsko stot

"" ""

"" "

310833, 578085, 390479, 29812, 640140, 301324, 387926, 398073, 624117, 627815, 310589, 397773, 608210, 338220, 561031, 482432,

Novosibirsko

stot

4 1 21 VI. 19 Kdainiai 1

Starobielsko stot

""

""

Medveja

" Gora stot "

stot

""

Novosibirsko

Golgotos keliu I pakrovimo stoi tremtinius pradjo veti birelio 14 d. ir ve ligi birelio 22 d., t. y. iki vokiei-soviet karo pradios. I vairi pakrovimo stoi tremtiniai buvo veami Naujosios Vilnios stot, o i

40

A.

MERKELIS

ten paskyrimo stotis. Pirmiausia, btent, birelio 14 d. pradta veti i Taurags. I Kauno stoties, i pirmosios karo rampos, (ties autobus garau) pirmasis tremtini eelonas, susideds i 59 vagon buvo ivetas 1941 m. birel:o 15 d. 6 val. 45 min. sekmadienio ryt. Paklaustas buvs io eelono vyr. konduktorius entelis pareik, kad is eelonas buvs siuniamas 125 ar 113 N K V D pulk. Naujj Vilni atvaiav birelio 15 d. 4 val. 45 min. Eelonas buvs pastatytas karikoje rampoje, kur mons turj bti pamaitinti. Bevaiuojant, asli stoty komendantas telefonavs, kad Vilniuje paruot virinto vandens ir tris tonas duonos, bet Vilniuje nieko neparuo. Vilniaus geleinkelio tarnautojai sak, kad tas eelonas Naujoje Vilnioje stovjs kelet dien. Ant vataraio buv paymt toks marrutas: Kaunas, Vilnius, Minskas ir toliau atskiru nurodymu. Eelon virininkams, lydintiems suimtuosius i Pabaltijo, buvo ileista i
INSTRUKCIJA 1. Suimtj grups A" ir B" eelonams lydti paskyrimo viet kiekvienam eelonui TSRS NKVD UKV potvarkiu skiriami: a) eelono virininkas (i NKVD konvojins kariuomens virinink), b) 1 gydytojas, 1 med. feleris (NKVD potvarkiu) ir konvojus i 29 moni (i konvojins kariuomens sudties). 2. Suimtieji skiriami dvi grupes: A" ir B". grup A" eina vis eim galvos, j nariai pagal NKVD-NKGB nurodym, paymint asmens byloje. Grup A" lydima tais paiais pagrindais, kaip ir suimtieji, pagal TSRS N K V D konvojins kariuomens Tarnybos Statut. Konvojus i 65 m. priima juos koncentracijos punktuose pagal atskir akt, sudaryt 3-se egz. grup B" jeina visi eim nariai pagal NKVD ir NKGB nurodym, paymint asmens byloje. Grup B" lydi konvojus i 30 m. Konvojus priima juos pirminse stotyse i NKVD-NKGB atstov be asmens byl pagal sra. Asmens bylas veda NKVD-NKGB atstovai koncentracijos punktuose, kur galutinai perduodamas visas eelonas su asmens bylomis konvojaus virininkui. Akto sudaromi trys egz.: vienas NKVD, vienas skiriamas perduoti paskyrimo vietai ir vienas konvojinei kariuomenei. P a s t a b a : Vagonai su suimtaisiais saugomi vi-etoje ir konvojaus priimami pagal TSRS USKV, primim baigus. 3. Suimtuosius i pirmini punkt konvojus lydi drauge su NKVD ir N K G B atstovais koncentracijos punktus pagal schemas, ten sudaromas bendras eelonas i 5055 vagon. 4. Suimtieji siuniami paskyrimo viet eelonais, rengtais vasarikai monms veioti, j skaiiuje palydovams (konvojui) vienas rengtas sanitarinis izoliatorius ir vienas vagonas-sandliukas. Kiekviename B" paymtame vagone sutalpinama 30 suaugusi moni ir vaik su j turtu.

MASINIS LIETUVI IVEIMAS J SSSR

41

eim galvos, NKVD-NKGB paymjus, patalpinami atskir vagon, paymt A", ir vyksta atskiru eelonu. Grup B" vyksta nepriklausomu eelonu. Sunkesniems daiktams veti kiekvienas eelonas turi po 2 prekinius vagonus. Suimtieji turi teis imti su savim sekant turt ir smulk inventori: 1) drabuius, 2) baltinius, 3) avalyn, 4) patalyn, 5) valgomuosius indus (auktus, peilius, akutes), arbatinius ir virtuvinius indus, kibirus, 6) maist, 7) smulkius nam kio ir vokos rankius, 8) pinigus (suma neapribojama) ir asmenines brangenybes (iedus, laikrodius, auskarus, apirankes, portsigarus ir t.t.), 9) skryni arba d daiktams sukrauti. Bendras nurodyt daikt svoris neturi bti didesnis kaip 100 kg vienai eimai. P a s t a b a : Sunkesni daiktai, j gonuose. skaiiuje kinis inventorius, veami atskiruose va-

6. Suimtuosius grups B" eelono virininkas priima i NKVD vietos organ, nedarydamas j asmens kratos ir neperirdamas daikt, pagal vardin sra ir asmeninius dokumentus apie juos pagal apyra ir susodina suimtuosius vagonus eimomis. Grup A", susodinta vagonus, ikratoma NKGB. Suimtuosius primus eelon, eelono virininkas visikai yra atsakingas u eelono tvark ir vis priimtj pristatym paskyrimo viet. 7. Eelono virininkas spja suimtuosius, jeigu jie mgins pabgti, juos bus audoma. moteris ir vaikus neaudoma. 8. Suimtiesiems sunkiai susirgus kelyje, eelono virininkas ligonius perduoda per NKVD vietos organus artimiausius sveikatos apsaugos punktus, apie tai suraomas atitinkamas aktas ir praneama TSRS NKVD Vyriausiajai Valdybai. Pastebjus epideminius susirgimus, atitinkamas vagonas atkabinamas ir paliekamas karantinui NKVD vietos organ prieiroje, apie tai eelono virininkas pranea TSRS NKVD Vyr. Valdybai. 9. Ilaidoms, susijusioms su suimtj lydjimu (maistui, telegrafo ir kt. ilaidoms), USSR NKVD ir BSSR NKVD iduoda eelono virininkui apyskaitin pinigin avans, kur eina ir suimtj maitinimo ilaidos po 3 rub 50 . kiekvienam mogui per par. 10. Vaiuodami geleinkeliu grups B" suimtieji nemokamai gauna 1 kart per par kart valg ir 800 gr. duonos vienam mogui. Kartas valgis ir duona iduodami geleinkelio bufetuose, laikomuose TSRS Prekybos Komisariato restoran ir bufet tresto. Maistui gauti eelono virininkas 24 val. prie atvykstant stot telegrafu pranea stoi bufet direktoriams ir atitinkamiems NKGB DTO: Paruokite NKVD perveamj eelonui t ir t, tiek ir tiek. Pietus iduodami suimtj induose. Pietums ir virintam vandeniui gauti eelono virininkas skiria tam tikr moni skaii i suimtj grups B" i kiekvieno vagono, priirint juos palydovams. Pietus idavus, eelono virininkas atsiskaito u suimtiesiems iduot maist pagal restorano ar bufeto sskaitas. 11. Suimtieji vagonuose tikrinami ne reiau kaip vien kart per par. Grup A" laikoma bendrais pagrindais su suimtaisiais. 12. Apie eelono vykim, kur jis yra ir apie jo bkl eelono virininkas kasdien pranea telegrafu TSRS NKVD Vyr. Valdybai ir NKVD konvojins kariuomens Valdybai pagal nustatyt form. Apie visus svarbius vykius kelyje (pabgimus, susirgimus, maisto nutraukim ir t.t.) eelono virininkas tuojau pranea TSRS NKVD Vyr. Valdybai ir artimiausiam NKVD DTO. 13. Eelon virininkai kelyje pagalbai gauti kreipiasi NKVD transporto organus ir geleinkeli milicij.

42

A.

MERKELIS

14. Atvykus paskyrimo stot, eelono virininkas mones perduoda vagonuose NKVD vietos skyriaus atstovui pagal akt su vardiniu srau ir suimtj asmens byl apraymu. Akto suraoma 3 egz. ir pasiraoma priimanio perduodanio ir eelono lydjusio gydytojo. Vienas akto egz. siuniamas TSRS NKVD Gulago darbo stovykl skyri, antras egz. perduodamas NKVD vietos organo atstovui (priimaniam) ir treias egz. pasilieka pas eelono virinink apyskaitai.

Gausyb vairi instrukcij, tvarkani lietuvi igabenim SSSR, mums rodo, kad tam darbui i anksto buvo pradta ruotis ir jam dirbti buvo skirta daugyb moni. Nors tose instrukcijose iveamiesiems taikomi nuostatai yra labai iaurs, taiau i tikrj su iveamaisiais buvo elgtasi nepalyginti iauriau, negu kad instrukcijose nurodyta. Jau yra pakankamai duomen, vaizdiai ir tikinamai nuvieiani lietuvi galgotos keli i savo tviki tolimj SSSR. Pirmiausia apie tremtini vargus mums iek tiek ini duoda mus pasieki j laikai. Laikas tremtinio Stasio Kairikio, buv. Kaiiadori gimn. direktoriaus, raytas i Naujosios Vilnios savo broliui Jonui, gyv. Kaune. (Laikas gautas patu 1941.VI.19 d.).
Mielasai Daktare, K mes pergyvenome atpasakoti nra galimybs... smgi atskirus mon nuo vyro ir vaikus. Jau negali bti didesni

Kad mums trksta oro ir vandens, tai tas kentjimas niekai. A likau su vienais markiniais ir neturiu n vieno p a l t o . . . Tai viskas sulyginus su kitomis kaniomis niekai. Vaiuoju vagone su kitais pilie. i tos paios vietovs maame vagone 32 mons tik vyrai (jau vaikai). Jeigu dar pasiseks Tau parayti i Rus., tai laike visk raysiu atvirkiai. Nieks i ms neino, u k kenia. Kit laik raysiu kitiems, taiau neinau, ar galsiu parayti, nes matyti ateitis lidna. U k ? ? ? Kiekv. stato t klausim. Vaiuoja tkstaniai moni. Mano gal pask. link. ir sveik, visiems artim. (pas.) Stasys Naujoji Vilnia, 1941-VI-17.

Antrasis

Stasio

Kairikio laikas.

Nedraskykit.

1941 m. VI. 17 d. Naujoji Vilnia. Drauge, keniame neapsakytai, trksta vandens ir oro, bet did. smgis ms eimas suskald, neinau, ar ilaikys ms irdys. Mus (Kaiedorikius) atskyr ir atsk. ivea. Viso geriausio (paraas) Antroji laiko pus. A turiu tik 2 nosines, vienus markinius, kostium, o palto neturiu n vieno, bet tai mamois. Blogiausia, kad nuo eimos atskirtas ir gal niekuomet nepamatysim. Neinau, kur ive mon ir Just; irdis neilaikys. Sudiev visiems (paraas)

MASINIS LIETUVI IVEIMAS J SSSR

43

Tremtinys Juozas

Tamoaitis rao:
Brolui!

. m. 14/VI mane sum ir iandien dar atvaiavome tik Naujj Vilni. Kada ir kur ve toliau neinau. Kai nuve viet, vl paraysiu. Tuomet parayk ir man. Perduok linkjimus pastamiems. Viso gero Juozas.

P a s t a b a : Laikas raytas ant SSSR pato atviruko chemiku pietuku. Adresinje pusje gavjo adresas: akiai, Matuli km. Ant. Tamoaiiui. Siuntjo adresas: J. Tamoaiio Ev. Eelonas. Pato tampas: Naujoji Vilnia 41.6.19. tai vienas gydytojas i eelono Naujoje Vilnioje rao laik, sveikatos liaudies komisaro pavaduotojui gydytojui J. Parnarauskui, matyt, anksiau buvusiam savo draugui:
Naujoji Vilnia, 1941.VI.21 Daktare, Sveikinu i paselenc eelono. Gyvename blogesnse slygose negu gyvuliai: trksta oro troktame ir badaujame. U k? Pagaliau, jei jau mums tkstaniams suaugusi kiek galt taikinti bausm, tai u k kenia mai vaikai? Jei jau norjote mus iudyti, tai reikjo rasti graesn bd skiepijim bacilomis ir bt ikart baigta, ar kit kuri priemon surasti. Daktare, visko tikjaus i Komisar Tarybos, bet, kad tkstanius lietuvi i Lietuvos isistumet, kad laidotumte taut, kad btumt tautos duobkasiai niekuomet nesitikjau. Kai svarstydavome 1940 m. pradioje buvusios vyriausybs darbus, tai stebdavoms, kodl ministrai neatsistatydina, jei nepritaria netikusiems darbams. O dabar? Vadinasi, js pritariate. Pritariate tautos udymui, tautos sunaikinimui. Tai pirmas vykis istorijoje. Toki vyki lietuvi tauta teino i igam dvarinink, bet js? Kertas emiausio, puolusio mogaus diaugsmas. Kerijama tik nusikaltusiems, bet ne tkstaniams vaik ir moter. Bkite prakeikti Lietuvos valstybs ir tautos duobkasiai. Toki linkjim siunia u tkstanius lietuvi tas, su kuriuo 19391940 m. praleisdavai ilgas valandas, o dabar poselencas tolim SSSR, I Elenos perduok tokius pat sveikinimus ir linkjimus komisarui Girdzijauskui.

Tuose tremtini laikuose, kurie jau buvo atsisti i SSSR, suprantamas dalykas, kelions iaurum nebuvo galima aprayti, taiau ir juose kelione nesidiaugiama. tai Brons Maeikaits-Vaituleviiens laikas, atsistas i kelions broliui Antanui Maeikai Uten. Laikas, matyt, cenzrai reikalaujant, raytas rus kalba. Jame raoma:
Brangs ms mamyte ir Antanli, Siuniame Jums kelet odi i tolimosios Rusijos. Mes dar tebesame kelyje, vaiuojame penkt dien. Mes visi esame sveiki, taip pat praome Aukiausij ir Jums sveikatos. Mes labai nuvargome, i vagon neileidia, tik vien kart buvo ileid 15 minui. Mes esame netoli Maskvos 80 km. Oroje dav pietus, nu-

44

A.

MERKELIS

siprausme prie siurblio ir gavome duonos. Pasiliekame sveiki, buiuojame Jumis. Bron. Mes esame Kalugoje. Antano gimtins adresas: Alytus, Javaioni kaimas".

Rutkausk eima i SSSR rao:

Br. Teta. Mes dabar randams netoli Maskvos Oro stoty, visi sveiki, tik nulid, kad nra kartu tts ir Beno ir neinom, kur jie yra. I Kauno ivaiavome sekmadienio ryt 6 val., buvome sustoj Vilniuje 12 val. t pat dien. Vaiuojam prekiniuose vagonuose, gerai, kad turim kuo usikloti, tai nealta; irim apylinkes pro maus langelius. Kur mus nuve neinom. Vieni sako, kad Ural, kiti sako Archangelsk, tai Krim, bet kur apsigyvensim, tai niekas neino. Vagone esam 16 moni. Visi sugyvenam, kaip geriausi draugai. Valgyt atnea visko tik viskas brangu, bet k darysi, valgyti reikia. Ms trau" kinys yra labai ilgas (60 vagon), kituose vagonuose yra po 25 iki 30 moni. Perduokite visiems sveikinimus, kai nuve jau viet, tuomet paraysiu kur, tai galsit js parayti. Tad viso geriausio. Liekam visi sveiki. Sudievu, sudievu.

Ant voko urayta: Litovskaja SSR Kauno aps. Garliavos patas, T. Aleksandraviit. Prieraas su cheminiu pietuku Marijos Rutkauskiens sesuo. tampas Velikije Luki 17.6.41. Kitas tampas: Doplatit. Velikije Luki 60 k. Kitoje pusje raalu Gauta 1941..2 d. tampas Garliava 3.IX.41. Pietuku Budri k. parayta Gauta i Kazio Rutkausko i Garliavos v.,

Tremtinys G. Gumovskis, karaimas i Trak apskrities, apie savo gyvenim Kazachstane taip, be kita ko, rao:'
Ms sovchozas stovi ant Irtyo 5 300 kilometr ilgio ups kranto. Ligi didesnio miesto Pavlodarsko turime 15 kilometr. Leido mums pasiimti daikt ir maisto po 100 kilogram asmeniui. Ach Niusia, kaip a pasiilgau mik. ia nra mik, o imtais kilometr tsiasi steps. Kariai pasiekia ligi 60C, o iem aliai ligi 50C. sivaizduok, nra malk. Vietiniai gyventojai, kirgizai ir rusai, degina kiziak karvi ml. A nenustoju vilties, nes be vilties ne gyventi, bet nusiskandinti Irtyiuje. ia pinigai maai reikms turi. Pas kolchoznikus galima pirkti tik pieno po 2 rubliu. Kiauiniai po 1 rb. Sviesto 1 kg 30 rubli. Miltai prie tai katavo po 30 rubli pdas, o dabar sunku gauti u 130 rb. Mes su motina ileidome 230 rubli, tuo tarpu kai kiti ileido po 3-4 tkstanius. Karv galima laikyti, bet kainoja 2 tkstaniai. Visi svajoja apie ms grim rugpiio mnesyje. iandien motina, Mela

MASINIS LIETUVI IVEIMAS J SSSR

45

ir Stepas nujo Pavlodarsk parduoti arba pamainyti kai kuri daikt. ia daug skorpijon. Niusia, atsimeni tada gruodio mnesy atvaiavau ligi nam ramiai. Tik eidamas nemaniau, kad po 4 mnesi vaiuosiu kit pusrutul. Ra i Poliankos, kad mums ivaiavus Piotropalis pasiliko galutinai apipltas dking moni. Ach Niusia, jeigu sugriu, kerysiu tiems vagiliams. ia lietaus kaip ir nra. Kart buvo audra, bet tokia, kad neinojome, kur dtis, nes namus, panaius namus, galima ant pirt suskaityti, o tie, kuriuose mes ir vietiniai mons gyvena, tai prietvaniniai likuiai". Jeigu kada gyvenime pasimatysime, tai tursiu daug k papasakoti. Kai kurie lenkai prarado vilt ir pabaig savo gyvenim okdami Irtyo bangas".

Suprantamas dalykas, kad laikuose ne visk gali itremtieji ipasakoti. Pilnas ir rykus itremtj galgotos kelio vaizdas susidarys tik tuomet, kai apie j plaiai papasakos patys itremtieji. Bet tatai, gal bt, negreit vyks. Dabar vos vienam kitam pavyko grti, ir tie grusieji tikrai apie savo vargus siaubingus dalykus pasakoja. tai k apie savo igyventus vargus pasakoja i Soviet Sjungos grusi Malvina Pranaitien. Ji buvo iveta i Prien valsiaus, Paventups.
1941.VI.17 d. antradieny apie 12 val. dienos, pas mus namus atvyko Prien val. vykdomojo komiteto pirmininkas (viraitis) ir paklaus mans, kur yra mano vyras. Atsakiau, kad jo nra namuose, jis yra ivyks su reikalais. Viraitis liep man, kad grusiam vyrui pasakyiau, kad jis nueit valsi arba bt namuose. A vyrui pasakiau, bet jis njo. T pat dien vakare, man su eima sugulus, pasigirdo automobilio motoro imas. Netrukus kakas pasibeld duris. Vyrui jas atidarius, kambar jo du uniformuoti NKVD kariai ir vienas civilis. Uniformuoti kalbjo vien rusikai, o civilis ir lietuvikai ir rusikai. Atvykusieji pareik, kad mes per 15 minui apsirengtume, nes turime ivykti, kaip visuomens rimiai pavojingi asmenys. Mes kiek galdami graibstme daiktus, o atvyk rusai ir civilis dar krat. Bekraunant daiktus, civilis pareik, kad paimtume geresnius drabuius, neumirtume patalins, nes toje vietoje, kur vaiuosim, bna altos iemos. I maisto liep daugiausia imtis riebal, o duonos sak gausim ir vietoje. Po tokios ceremonijos" vis eim su dviem vaikais, vienas 7 met, o antras 4 met susodino sunkveim ir ive anius, kur stovjo paruoti tremtini vagonai. Atvykus prie vagon, civiliai asmens kompartijos nariai, kaip a vliau supratau, pam visus ms daiktus. Jie sak, jog reikalinga juos sukrauti atskir vagon. Atmus daiktus ir maist, pasidar labai neramu, nebuvo inomas tolimesnis likimas. Netrukus buvo atskirti vaikai. Jie sak, kad vaikai vaiuos atskiru vagonu, nes jiems yra reikalinga didesn prieira ir poilsio. Atskyrus vaikus a pradjau verkti. Tuoj atskyr ir vyr. Palik mane vien, ved vagon, kuriame buvo daug moter. Vagone nebuvo jokio suolo, vien plikos grindys, ukalti langai ir viedras atlikti gamtos reikalams. Vandens grimui irgi nebuvo. I karto moterys sdjo ant grind, bet privarius daugiau moter, didesnei pusei teko stovti. Visoms sdti buvo per maa vietos. Vagonuose oras buvo tvankus. Vandens niekas nedav, o papraius pas palydovus, pastarieji vieton vandens parodydavo ginklus. Palydovai dar visus perspjo, kad jei vagone triukmausime, tai j bus audoma jo neatidarant. Vagonai buvo taip aklai udaryti, kad net rankos ikiti nebuvo galima. Nors kartis ir tvankus oras baisiai mus kankino, bet bijodami, kad neaudyt tyljome. I Kauno stoties ivykome 1941.VI.18 d. treiadien ankst ryt. Traukinys per Vilni jo N. Vilnijos stot. Traukinys jo greitai. N. Vilni pasiekme t pat dien.

46

A.

MERKELIS

N. Vilniuje atidar NKVD pareignai vagono duris, liep visoms nusirengti nuogai. I karto mes reikme protest, bet pagrsinus ginklu nusirengme. Nusirengusios i rus gavome pasitas Standartines sukneles i ka kokios mediagos, kuri geriau tiko maiams, bet ne drabuiams siti. Baltini joki nedav ir maius turjome vilkti ant nuogo kno. Minsk pasiekme penktadieny vakare. Sustojus traukiniui, pasikeit sargybiniai, ir mes pirm kart gavome atsigerti vandens, kur mums atne vienas rus karys tik i pasigailjimo. etadien i ryto buvome veamos toliau. Sekmadienio ryt sustojome vienoje stotelje ir igirdome, kad kakas atidarinja vagonus. Netrukus atidar ir ms vagon. Prie dur privaiavo aklinai utaisytas sunkveimis kur mes turjome perssti. Sunkveimiu mus ve neinoma kryptimi. Mus lydjo trys ginkluoti sargybiniai. Atve mike pastatytus lagerius paliko. Pastatas, kuriame mus udar, buvo mrinis. Sienos jo buvo auktos, palubje buvo taisyti langeliai, bet ir tie buvo apipinti vielomis. I karto mus saugojo rus NKVD kariai-mongolai, kurie buvo labai iaurs ir, papraius vandens, usimodavo durtuvu keikdamies. Vliau mongolus pakeit rusai, kurie buvo monikesni. Gulti teko ant cementini grind. Badas jau buvo paliks savo pdsakus. Buvo itinusios rankos, atsikelti jau negaljome, nes dar nieko nebuvome turjusios burnoje. Taip mums belaukiant savo likimo, 1941.VI .26 d. vakare pasigirdo audymas. Rusai i karto man, kad manevrai, bet po kiek laiko prane, kad vyksta karas su vokieiais. Jie pasil mums bgti mik, bet mes pasikelti negaljome, perdaug buvome nusilpusios. Sargybiniai papasakojo, jei ueis mongolai, mus visus iaudys. Rusai mus urakino, nordami apsaugoti nuo mongol ir dingo. Neirint tai, kad i bado jau buvo sutrk lieuviai, lpos ir kalbti buvo sunku, mes vien kit guodme viltimi, kad atsiras moni, kurie mus igelbs i praties. Sekmadien ryt igirdome, kad kakas lauia ms kameros duris. Visos baisiai persigandome ir manme, kad jau ateina mongolai mus iaudyti. Sulaikme kvap ir sugulusios laukme savo likimo. Taiau u dur pasigirdo linksmi vokiei kari balsai. Mes per vertj susikalbjome, gavome pavalgyti ir, apirjus daktarui, po 2-3 savaii pasiekiau Latvij. ia mane paguld Mintaujos ligoninje, nes a buvau nia. Vokieiai mumis rpinosi, kaip savo draugais. barakus atne i ka kur surinktus matracus, atvar mike besislapstanias ydes, kurios turjo mums patarnauti. Tik po sunkaus ir ilgo vargo pasiekiau savo brangi gimtj al.

Visai panaiai nupasakoja savo vargus ir kiti tremtiniai. ems kio darbinink Stas Paleviit, 24 met amiaus, i Divaini vienkiemio, Utenos aps. 1941 m. rugpiio mn. pradioje kininko Patarjo" bendradarbiui papasakojo:
Birelio 14 dien j sum ir nuve Uten. Ten j kartu su kitais susodin siaurojo traukinlio vagonus ir ve venionlius, kuriuos pasiek kit dien. ia vyrus atskyr nuo moter, o moteris nuo vaik ir visus sugrd prekinius vagonus. Vagonai ne tik nebuv pritaikyti monms keliauti, bet ir neivalyti. ekistai juos suvar mones, kaip kokius gyvulius, udar duris ir langus, nepalikdami jokio plyelio grynam orui eiti. Taip jie be gryno oro, be vandens ir maisto buv toliau veami. Kartu su Paleviite vagone buv udaryta apie trisdeimt moter. Jos visos kankinosi ne tik moralikai, bet ir fizikai. Oras buvs tvankus, kankins trokulys, alkis ir rpestis. Ypa jaudinosi motinos vaik netekusios. Moterys alpusios i baims ir nuovargio. Taip jas ve iki Naujosios Vilnios. Ten atidar vagonus. Moterys manusios, kad duos vandens arba maisto. Taiau vietoje to susilaukusios ekist ir yd. Jie atj

47
vagonus liep moterims nusivilkti drabuius ir usivilkti tais, kuriuos atne. O atne biaurius i kakokio zuperinio maio pasitus pilkus, nevarius markinius ir sijon. Tos, kurios nenorjusios su savo drabuiais skirtis, buvusios jga ivelkamos. Taip jos buvusios apipltos. Atm ne tik drabuius ir avalyn, bet ir tuos daiktus kuriuos turjusios su savim. Likusios taip, kaip jas ekistai apvilko. Ieidami vagonus vl udar. Moterys likusios dar labiau nusiminusios. Jos netekusios net to, k su savim turjusios, j kanios ir neviltikumas buvs baisiai didelis. Jos verkusios, dejavusios, keikusios ir meldusios, o vagonai vis dardj toliau ir toliau. Kur jos buvo veamos, niekas neinojs. Ar jas vienas ve ar ir daugiau toki buv, taip pat neinojusios, vagone buv tamsu, galima buv spti tik traukiniui sustojus i nugirst bals ir auksm, kurie girddavosi i kit vagon. I pradi daniau buv girdti dejavim ir pagalbos auksm. Pradjus kuriame vagone aukti, lauke es ekistai liepdav nutilti. Jei balsai tuojau nenutildav, ekistai audydav udarytuosius vagone. Po vi pasigirsdav sueistj auksmai. Tuo bdu ne vienas buvs sueistas ir umutas. Sueistaisiais ir umutaisiais, kaip ir gyvaisiais, niekas nesirpins ir vagon neatidarinjs. Juos vis ve ir ve tolyn. Kiek ve ir kaip toli nuve, pasakotoja neinanti. Ji, kaip ir kitos moterys, buvusi apalpusi. Tik lyg per sapn atsimenanti, igirdusi ne rusikus balsus. Paskiau pajutusi atr drim akyse nuo viesos, j atidar vagono duris. Jutusi, kaip buvus neama, kaip vokikai kalbins uuojautos kupinas balsas, kaip jai dav gerti vandens, vliau vaist. Ji buvusi tiek nusilpus, kad n dejuoti negaljusi. Atsipeikjus Vilniaus ligoninje. Ten ji sustiprjus tiek, kad galjusi toliau keliauti. Vilniuje ji buvus aprengta monikais drabuiais. Kiek gyv moter lik i tame pat vagone vaiavusi pasakotoja neinanti.

1941 m. rugpiio 1 d. gro Kaun i Bobruisko per Vilni tremtin Juz Sadauskait, kilusi i Raseini miesto. Atvykusi Raudonojo Kryiaus staig ji suteik apie savo kelion toki ini:
Suimta ji buvo birelio 15 d. Audgirio kaime, Girkalnio vals., pas savo motin. Nors ji sirgo ir guljo lovoje, bet be joki ceremonij liepta jai keltis ir pasiruoti kelionei; leido pasiimti, kiek norjo drabui ir kit daikt, iskiriant baldus. Krat j daugiau kaip valand, bet nieko nerado; dl ko ji buvo suimta ir tremiama, ji neino, nes ji yra paprasta (net neratinga) darbinink, nebent dl to, kad ji buvo itekjusi u pil. Minco Alekso, kuris repatrijavs Vokietij, dl ko jai net tek su juo persiskirti metrikacijos staigoje. Atveta Raseinius, ji buvo ilaikyta kaljime itis par, kol surinko daugiau tremtini apie 15 moni ir ive Vidukls stot traukin. I Vidukls stoties ive juos birelio 17 d., ilaik be jokio maisto ir be vandens. Radvilikio stotyje leido jiems pasiimti vandens; ia Radvilikyje atskyr vedusius vyrus nuo mon ir vaik ir iaip dar kakok moni paskirstym. Tame vagone, kuriuo j ve, buvo apie 35 mons, i kuri 7 vyrai, o lik. moterys ir vaikai. I Radvilikio st. atve N. Vilnios st. birelio 18 d. vakare ir ia ibuvo ligi birelio 20 d. nakties. Per vis t laik nedav valgyti ir neleido vandens pasiimti; mons troko, auk udarytuose vagonuose, dausi; utai viena moteris buvo ivilkta i vagono (kad reikalavo vandens) ir pagrasinta autuvu krtin, kad bsianti tuoj nuauta, jei dar auks. Vagon langai buvo vis laik ukalti. Savo gamtinius reikalus tremtiniai atlikdav per ipiaut vagone skyl. ia N. Vilnioj tremtini vagonai buvo stumdomi (manevravo) vis nakt, udaryti mons man, kad juos kakur jau nuve, bet, rytui iauus, pasirod, kad jie tebestovi toje paioje N. Vilnios stotyje: buvo daromi, mat, nauji tremtini paskirstymai, vagon pergrupavimai.

48

A.

MERKELIS

I N. Vilnios juos ive penktadien birelio 20 d. nakt, bet kit pravaiuojam stoi ji neprisimenanti. Jiems neprivaiuojant Bobruisko kilo panika, mainistas, sargybiniai ir k. palydovai pamet traukin ibgiojo; vienas sargybinis bgdamas atidar j vagon, ir tremtiniai irgi isibgiojo, kur kas manydamas. I viso eelono ji mat tik apie 50 moni, o kur dingo kiti veami tame eelone ji neino. Ji ir dar viena moteris lietuv, kuri mokjo gerai rusikai, slapstsi pas kolchozininkus, o kadangi nerusams, atrod, buvo pavojinga ten slapstytis, tai pil. Sadauskait apsimet esanti nebyl ir su savo bendrakeleive nesikalbjo prie kolchozinink. Grdamos jos jo apie 100 km psios, paskui jas pam vokiei kariai ir atve per Moloden Minsk, iklausinj jas ir sitikin, kad jos yra lietuvs (klaus: ar js lietuvs). I Minsko jos buvo vokiei atvetos Vilni. Vokieiai jas pakelyje maitino, dav duonos, konserv ir t.t. Vilniuje Sadauskait kur laik guljo ligoninje, paskui buvo bendrabutyje, i viso Vilniuje ibuvo apie 3 savaites. Laimingai grta namo Raseinius, nors ir labai ivargus, su giliais pergyvenim pdsakais.

Kiek i viso i Lietuvos iveta moni, iuo tarpu dar sunku pasakyti, nes ne visi ivetieji suregistruoti. Kol kas apytikriais daviniais nustatyta, kad i Lietuvos iveta apie 3540 tkstani vairi profesij moni. Aplamai, reikia pasakyti, kad bolevik i Lietuvos stengtasi iveti patys veikliausi, energingiausi ir krybikiausi mons. Kur bolevik iveti lietuvi tremtiniai, taip pat dar negalima tiksliai pasakyti. I surast dokument apie tai galima sprst tik apytikriai. I rast Rygoje ivetj i Baltijos valstybi Sov. Rusijos gilum N K V D sra matyti, kad i Lietuvos tremtiniai veti ias vietas: stot Karasuk, Omsko gelk Slavgorod, Kulunda, Kupino, istozernaja, . Burega, ' Bijsk, Tomsko Barnaul, Aleisk Rubcovka, Jezd-Zonalnyj Zaalnovo, Tomsko Vajunovo, Pobiedim, Pospielicha, Povalicha, iunovo, Lokai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 330 m. 710 150 100 100 150 3940 1970 645 402 150 75 125 100 200 145 210 250 3600 364
" " " " " " " " " " " " " " " " " "

. . . . . . . . .

. . . . . . . . . .

. . . .

. . . . . . . . . . . . . . . .

Kotlas, Gorkovsko Makat, Orenburgo prostitui Starobelsk, Maskvos-

. . . . . . . .

. . . .

"

MASINIS LIETUVI IVEIMAS J SSSR

49

Dobaso gele., pavieni asmenglav.-odinoek Medveja gora, Kirovo geleink., kriminalist I viso:

6302 1196 21214 m.

ia suymtos vietos, kurias buvo veami tremtiniai Omsko ir Tomsko geleinkeliais, yra Altajaus krate. j buvo isista daugiausia Lietuvos tremtini. Be to, apie 6 000 Lietuvos tremtini buvo isista Sib : r (Novosibirsk), apie 5 000 Ukrain, apie 3 000 Karel Suomij. Reikia manyti, kad i pastarj dviej viet bolevikai traukdamies tremtinius toliau pasiunt.
IA DUODAME PILNESN LENTEL, KUR IVETI LIETUVOS TREMTINIAI kuri stot tremtiniai buvo veami Lokoti Kulunda Bijsk Apytikris ivetj skaiius 1225 2625 2450 2485 2425 1925 2065 175 3010 2555 1505 840 875 2135 2065 1015 455 175 420 30485

Iveimo data VI-15 VI-17 VI-18 VI-18 VI-19 VI-19 VI-17 VI-15 VI-20 VI-21 VI-21 VI-21 VI-15 VI-19 VI-21 VI-21 VI-16 VI-18 VI-22

Vagon skaiius 35 75 70 71 71 55 59 5 86 73 43 24 25 61 59 29 13 5 12 871

Kratas

Vataraio Nr. Nr. 119148 119154 118548 119159 119163 119161 119157 119149 119164 119165 119165 119167 119150 119162 119166 119165 119153 118549 119172 19

Altajus Altajus

Altajus

Barnaul Zaajnovo Novosibirsk Medveja Gora Starobelsk

Altajus Altajus Sibiras Karelo-Fin

Ukraina Kazaehstan
*)

Makat Orenburg Babynino Minsk (Zap.) Ora I viso:

Gudija Gudija Traukini

ealon 1 9

* Kol kas nepavyko nustatyti, kur yra Babynino stotis.

50

A.

MERKELIS

Dl prasidjusio vokiei-soviet karo bolevikai lietuvi iveim turjo nutraukti. Ilik bolevik saugumo organ dokumentai (ivetinj lietuvi sraai) liudija, kad bolevikai pirmuoju lietuvi iveimu nebt pasitenkin. Tuojau bt buvs antrasis, treiasis ir kt. lietuvi iveimai, kol bt buv iveti visi iveimui numatyti lietuviai. Dabar kyla klausimas: jeigu nebt 1941.VI.22 prasidjs vokieisoviet karas, kiek bolevikai i viso bt ive lietuvi? Sprendiant i bolevik saugumo organ antisovietiniam ir socialiai svetimam elementui" registruoti instrukcij, i palikt antrajam iveimui numatyt asmen sra ir i smarkiai lietuviuose kylanio antisovietinio nusiteikimo bei kontrrevoliucini usimojim, reikia manyti, kad bolevikai i Lietuvos bt ive maiausiai 75% vis lietuvi, t. y. tris ketvirtadalius visos lietuvi tautos. Taiau ir pirmuoju iveimu bolevikai lietuvi tautai padar labai didel aizd, kuri negreit beugis. Dar, neturint tiksli statistini duomen apie ivetuosius, negalima pasakyti, kiek dl lietuvi iveimo nukentjo vairios lietuvi kultrinio gyvenimo sritys. Taiau pats kasdieninis gyvenimas mums iandien tikinamai sako, kad nra n vienos lietuvi kultrinio gyvenimo srities, kuri daugiau ar maiau nebt nukentjusi dl lietuvi iveimo. Pats lietuvi iveimas tokiu plaiu mastu ir tokiomis iauriomis priemonmis lietuviams buvo toks nelauktas ir nesitiktas, jog jis i pagrind sukrt vis lietuvi taut. Jei pirmj iveamj mediokls dien lietuviai buvo panikos ir siaubo apimti, tai jau antrj dien atsikvojo ir vieni smoningai, kiti savisaugos instinkto veriami pradjo slapstytis ir galvoti, kuriuo bdu ilikti savo tv emje. Kai masiniam lietuvi iveimui prasidjus, klaikios panikos apimta tauta blaksi mikuose ir kur bemanydama slapstsi, Lietuvos sovietins vyriausybs galvos tam ygiui pritar. Aukiausios Tarybos prezidiumo pirmininkas Justas Paleckis Aukiausios Tarybos reikal valdybos sukviestiems tarnautojams pareik, kad es iveti tie mons, kurie gal sudaryti rimt pavoj bolevik valdiai, juo labiau, kad kilus kokiems nors nesklandumams su Vakar kaimynu, it moni buvimas Lietuvoje bt labai nepageidaujamas, todl es tokiam iveimui reiki pritarti. Tas faktas mums aikiai rodo, kad L T S R marionetinei vyriausybei lietuvi tautos reikalai ir jos likimas visai nerpjo. Mat, jos tebta tik aklo rankio Kremliaus kruvinj diktatori rankose.

KAIP PRAD. MOKYKLA PRADJO BOLEVIKINIUS MOKSLO METUS

BALYS VOSYLIUS

Jis turjs ateityje duoti tikrosios bolevikins inteligentijos kadrus. Senoji inteligentija, vadinamoji buruazine, be abejons, bt buvusi sunaikinta, kas ir pradta netrukus vykdyti. Taiau ji drauge dar buvo lyg ir reikalinga technikiniam jaunuomens mokymo darbui atlikti (kit darb aukljamj, ideologin dirbo politins organizacijos). Kad laikinai galt ir senj inteligentij paksti, stengsi j pajungti marksizmo, leninizmo bei stalinizmo doktrin aikinimui, maskuodami tikruosius savo tikslus. Jaunuomen turjusi bti i pat maens formuojama bolevikins ideologijos takoje. eima, mokykla ir organizacijos beatodairinje bolevik partijos prieiroje turjusios duoti Lenino-Stalino principams itikimus ir atsidjusius pilieius. Tarybins Lietuvos vadovai, kaip beslyginiai Maskvos diktat vykdytojai, tuojau numat visa, kas reikalinga iam darbui. Mokyklai pirmiausia teko pakelti skaudi operacij: naujiesiems mokslo metams atlikta visa eil reform, derinantis prie bolevikinio reimo ir ypa prie sovietins mokyklos. Vis pirma, mokytojai, nori nenori, turjo bti kinkyti bolevizmo veim. Toliau spaliuk", pionieri, komjaunimo ir Mopro organizacijos turjusios sudaryti bolevikin paios mokyklos turin. Mokyklos tuojau buvo apvalytos nuo tautini ir religini prietar", paalinta priebolevikin literatra, pakeistos senosios programos, duoti nauji vadovliai ir t.t. Visa tai buvo vykdoma kit tarybini respublik pasivijimo vardu, nors grynojo mokslo mons mat, kad tai yra kelias atgal, smukimo kelias. Vadinasi, pirmuosius mokslo metus pradti tarybinio vietimo vadovai numat jau tikrai bolevikikai. Parengiamajam darbui atlikti 1940 m. rugpiio 14 ir 15 d. buvo suauktas didysis mokytoj suvaiavimas, vyks Kaune, sporto halje. Jis turjs mokytojus tikrai ir visikai apviesti naujuoju bolevikiniu mokslo bei aukljimo supratimu. Jame dalyvavo pradios mokykl (gausiausi skaiiumi), vidurini ir auktj

52

BALYS

VOSYLIUS

mokykl mokytojai. Taiau suvaiavimo metu beveik visi smgiai buvo kreipiami pradios mokyklos mokytojus, matyti, norta, kad gr kaimus mokytojai, kaip ariausiai liaudies stov, su ja suaug, paveikt ne tik mokinius, bet ypa savosios apylinks visuomen. Apie suvaiavim, kadangi buvo vasaros atostog metas, mokytojams buvo praneta per spaud ir per radij. Tam reikalui, kad dalyvaut kuo didesnis skaiius, mokytojams leistas nemokamas keliavimas susisiekimo priemonmis. Buvo smarkiai reklamuojama, kad toki slyg mokytojai niekad neturj. suvaiavim mokytojai atvyko su suprantamu nekantrumu. Bolevikai, alia darbinink ir valstiei, proklamavo ir darbo inteligento termin. Kas sudar ios svokos turin nebuvo aiku. I tikrj, jokios bolevikins inteligentijos nebuvo, o paskiri bolevikuojantieji asmenys negaljo atstovauti visai lietuvikajai viesuomenei. Neinomais tikslais bolevikai tuo vardu pavadino vis tuometin inteligentij, nors tuo pat metu reng stambiuosius planus jai inaikinti. Taigi, labai rpjo igirsti, koki viet paskirs bolevikiniai vadai liaudies mokytojui. suvaiavim bolevikin, vadinamoji liaudies, vyriausyb, matyti, laik labai reikmingu, nes j atvyko visi vyriausybs nariai: ministeris pirmininkas, eins Respublikos Prezidento pareigas, Justas Paleckis, ministerio pirmininko pavaduotojas Vincas Krv-Mickeviius, vietimo ministeris Antanas Venclova, krato apsaugos div. gen. Vitkauskas, ems kio Matas Mickis, vidaus reikal Meys Gedvila, susisiekimo Stasys Pupeikis, finans Juozas Vainoras, teisingumo Povilas Pakarklis, pramons Chaimas Alperaviius, sveikatos Koganas, prekybos Marijonas Gregorauskas ir darbo Martynas Juna-Kuinskas. Praddamas suvaiavim, vietimo Ministerijos I-sis generalinis sekretorius J. iugda vyriausybs narius pakviet prezidium. Be to, dar pakviet Taryb Sjungos pasiuntin Pozdniakov, vietimo reikal patarj prie Pozdniakovo Semionov, Lietuvos komunist partijos generalin sekretori vietimo sriiai Preik, liaudies kariuomens vad brig. gen. Baltu-emait, Kauno burmistr Garm, vietimo Ministerijos II-j generalin sekretori Liud Gir, Suaugusi vietimo Departamento direktori Geniu, Pradios Mokslo Departamento direktori ilion, Kno Kultros Rm direktori Petron, mokytoj profesins sjungos pirminink Ruzg, profesini sjung pirminink umausk, Tiesos" redaktori Ziman ir mokyt. Eidukaityt. Prezidiumas nebuvo grynai bolevikinis, taiau bolevikinis elementas jame vyravo. Pirmasis suvaiavime kalbjo tuometinis vietimo ministeris, vliau vietimo liaudies komisaras, Antanas Venclova. Jo kalba buvo perspektyvin, programin. I jo kalbos buvo laukiama, kad jis, kaip lietuvis, apgins bent lietuvikj mokyklos pobd. vyko visikai prieingai: jis pasirod bess tikras bolevik apatalas. Pradioje suminjs, kad didiul suvaiavim sudaro mons, visada stovj ariau liaudies, mat jos vargus ir, es, neturj priemoni jai padti, jis toliau kalbjo, kad

KAIP PRAD. MOKYKLA PRADJO BOLEVIKINIUS MOKSLO METUS

53

buvusi santvarka stengsi mokytojus paversti klusniais savo tarnais ir savo sudaryt teorij bei dogm skelbjais, tuo bdu lyg ir duodamas suprasti, kad bolevizmas nevers bti savo tarnais. Deja . . . Toliau ikoneveiks buvus reim ir primins, kad Lietuva paskelbta Taryb Socialistine Respublika, pabr, jog, nusikraiusi verguvs pani, ms tauta dabar pradeda didiul yg nauj, didel ir vies gyvenim, visuotin kultr. Apie mokytoj udavinius jis kalbjo:
Laisvoj socialistinj Lietuvoj mokytojo udaviniai i esms keiiasi. Mokytojas socialistinj valstybj turi isilaisvinti nuo t prietar, kuriais jo dvasi alojo kapitalistin santvarka ir kuriais jis pats buvo veriamas aloti jaunimo dvasi. Lietuvos Taryb Socialistins Respublikos mokytojas turi suprasti pats ir geriausiai diegti savo aukltiniams mint, kad jo tvyn dirbanioji vairiataut Taryb Sjunga, kuri, nuviesta genialiojo viso pasaulio dirbanij vado draugo Stalino Konstitucijos sauls, stato diding, lig iol pasauly neregto masto ir neregto spalvingumo gyvenim".

Trumpai paminjs, kad ms liaudies krybinis turtas turs bti keliamas aiktn ir branginamas ir vienu sakiniu prisimins apie ms liaudies kovas su vairiais skriaudjais, toliau kalbjo:
Taurus patriotizmas Soviet Sjungoje ne tik nra smerkiamas, bet, prieingai, jis visomis priemonmis ugdomas. Ms jaunuomen i pat ma dien turi bti mokoma mylti savo tvyn didij Taryb Sjung ir garbingj Raudonj Armij ivaduotoj, kuri saugo dirbanij tvyns sien nelieiamyb. Ms jaunuomen turi imokti draugikumo ir pagarbos ne tik savo, bet ir kit taut monms, ji turi sismoninti, kad darbas vis gerovei yra garb, kad ne maesn garb yra bti Raudonosios Armijos, didiausios dirbanij tvyns gynjos, kariu. Taryb Sjunga, kuri i nedisciplinuoto, carizmo demoralizuoto imperialistinio karo ivarginto krato sugebjo sukurti galingiausi pasaulio valstyb, kurios kultra iandien stebina pasaul, kur herojizmas virto kasdieniniu reikiniu, ir mokymo bei aukljimo srityje tegali bti mums vienintelis geriausias pavyzdys. I Taryb Sjungos turime mokytis visais galimais bdais. Kiekvienas liaudies vietjas turi susipainti su didij mokslinio socializmo krj Markso, Engelso, Lenino ir Stalino ratais, tuo didiausiu kiekvieno socialistins valstybs krjo teoriniu ginklu, be kurio nemanoma vaisinga naujo socialistinio gyvenimo statyba. Draugai mokytojai! Linkiu, kad is js suvaiavimas bt vaisinga pradia to didiojo darbo ms socialistins tvyns vietimo srityje, kuris vis ms laukia. Padirbti reiks mums visiems gerokai, kol pasivysime savo drauges kitas Taryb Sjungos respublikas, bet tai bus darbas labai domus, be galo naudingas visai ms tautai ir visai didiajai ms tvynei. Linkiu, kad i io suvaiavimo isivetumte nauj darbo udavini ir slyg supratim, kurio i ms reikalauja isilaisvinusi darbo liaudis, su didiausiu atkaklumu ir entuziazmu kurianti nauj, garbing ir viesi ms brangiosios tvyns ateit. Mes, vietjai, turime rodyti es verti visiko darbo liaudies pasitikjimo. Su ja turime eiti koja koj. Turime jai vadovauti kultros krime. Turime suprasti t didj l, kuris vyko, ms tautos laimei, jos istorijoje, kitaip darbo liaudiai bsime nereikalingi ir bsime jos nusviesti al, kaip iukls, kurios kliudo jai gyventi ir kurias ji drsiai blokia i savo kelio. Tegyvuoja Lietuvos Taryb Socialistin Respublika, lygiateisis Didiosios Taryb Sjungos taut narys! Tegyvuoja neiardoma Taryb Sjungos taut draugyst! Tegyvuoja didvyrika Raudonoji Armija, taut ilaisvintoja ir didiosios dirbanij tvyns gynja!

54

BALYS

VOSYLIUS

Tegyvuoja Taryb Sjungos vyriausyb ir jos galva draugas Molotovas! Tegyvuoja didysis viso pasaulio dirbanij vadas, mokytojas ir kvpjas, ms mylimas draugas Stalinas !"

Jo kalbos spdis buvo sunkus: n odio apie lietuvikj mokykl. Tiesa, vienoje vietoje paminjo, kad jokiu bdu neturi bti umirtas tautinis momentas", bet, ios minties plaiau neirykins, nukalbjo toliau. Tai buvo melo kalba, persunkta suktu tikrosios padties maskavimu. Mokytojas turjo patikti, kad lietuvi tauta ligi iol vergavo ir tik dabar nusikrat verguvs pani", mokytojas turjo isivaduoti nuo prietaro", kad jo tvyn yra Lietuva ir t pat turjo kalbti savo aukltiniams, t. y., nuoirdiausiai akis jiems meluoti. Mokytojas turjo patikti, kad patriotizmas Taryb Sjungoje ugdomas, kad jos kultra stebina pasaul ir, pagaliau, kad mums reikia vytis kitas Taryb Sjungos respublikas! tai kokios gdos ir pajuokos susilauk mokytojas. Aukiausiojo vietimo vadovo odiai strigo giliai, bet ne tam, kad mokytojas juos vl, jau grs, pakartot. Pedagogika melu mokytojo darbo negrindia. Vidaus reikal ministeris, vliau Liaudies Komisar Tarybos pirmininkas, Meys Gedvila paleido pragarsjus mokytojus plstamj k, es mokytojas anksiau buvo tarp muik ponas, bet tarp pon paskutinis pastumdlis". Jo kalba buvo pilna didiausi prietaravim ir nesmoni. Anot jo, mokytojas buvo padarytas rankiu, kurio pagalba liaudis buvo norima padaryti nekenksminga, paaboti j, iauklti i jos paklusnius vergus. ia pat paskelb diuginani" ini, kad pirm kart mokytojo gyvenime atsitinka tai, kad valdia neveria jo raytis partij, neveria keisti savo kailio, nes, es, mokytojas pasidaro vienu i t, kurie valdo krat, es, jis yra lygiateisis krato eimininkas ir t.t. M. Gedvilos domi itis : n kalba, todl ia j dedame:
Draugai! Visos vyriausybs kreipdavo ypating dmes mokytoj. Mokytojo pozicija labai svarbi: ji i vis inteligent daugiausia turi ryi su liaudimi. Jis formuoja bsimj piliei pairas. Dl to vyriausybms bdavo labai svarbu mokytojus palenkti savo pusn, paversti juos tarnauti itikimai valdantiesiems. Dl to geruoju ar bloguoju, bet mokytojas buvo priverstinai raomas valdaniosios partijos narius. Kadangi liaudis visuomet bdavo pavergta, buvo abejinga ir alta vyriausybs atvilgiu, o labai danai net ir atvirai prieinga, tai mokytojas buvo padarytas rankiu, kurio pagalba liaudis buvo norima padaryti nekenksminga, paaboti j, iauklti i. jos paklusnius vergus. Jei mokytojas nebuvo valdanios partijos narys, tai jis negaljo bti mokytoju, jis buvo persekiojamas ir geresniu atveju ivaromas tolimesn ukamp. Mokytojo kvalifikacija buvo nustatoma ne pagal gabumus, bet pagal jo itikimyb valdiai. O kadangi vyriausybs gana danai keisdavosi, tai tipingu mokytoju pasidar tas, kuris daug kart keit savo politin kail. Nors vyriausybs su mokytoju ir flirtavo, danai j vadino liaudies vadu, bet materialikai jis, kad ir paklusnus valdiai, buvo blogiausiai i vis valdinink aprpintas. Maiausiomis ilaidomis norta turti i jo visokeriopos naudos. Mokytojo padtis Lietuvoje buvo tokia: tarp muik ponas, bet tarp pon paskutinis pastumdlis.

KAIP PRAD. MOKYKLA PRADJO BOLEVIKINIUS MOKSLO METUS

55

Birelio 1517 d. stojo prie valdios toji pat darbo liaudis, kuri priirti ir prijaukinti buvo pavesta mokytojui. Pirm kart mokytojo gyvenime atsitinka tai, kad valdia neveria j raytis partij, neveria keisti savo kailio. Komunist partijai visai nerpi didinti savo nari skaii mokytoj sskaiton. I viso, a abejoju, ar taip lengvai, greit priimt partij, jei pradt raytis. Dabar mokytojas nra reikalingas tam, kad palaikyt valdios autoritet liaudyje, nes pati liaudis valdo. Eksploatuojamoji dauguma m valdyti eksploatatori maum. Ir iuo atveju liaudis puikiai apseina be mokytojo pagalbos. Mokytojas reikalingas liaudiai, kad pakelt jos kultrin lyg, kad apviest ms liaud, kad iauklt bsimus pilieius viesius ir smoningus. Ir pats mokytojas atsiranda kitoje padtyje: jis jau nebe pastumdlis ir nebe iaudinis" ponas, jis pats darbo mogus, darbo inteligentas. Jis pasidaro vienu i t, kurie valdo krat. Jis yra lygiateisis krato eimininkas. Jis toks pat darbo mogus, kaip ir darbininkas ir valstietis. Kiekvienas siningas nepartinis mokytojas, kuris dirbs jam pavest vietimo darb, bus branginamas ir vertinamas taryb socialistinje tvynje nemaiau u partin. Vis darbo moni tikslas yra bendras kuo greiiausiai padaryti Lietuv viesesn ir graesn. Lietuva stojo 16 taut sjung. Dabar mes negalime bti blogesniais u kitus, atsilikti nuo kit, bet turime lenktyniuoti dl skubesns paangos. Pas mus vyksta didiausia socialin revoliucija. Tiesa, mes nematm mi gatvse, bet toji revoliucija vyksta smonje, pairose, proiuose, kiekviename moguje. Toji revoliucija veria mus visas vertybes pervertinti. Tai, kas vakar buvo kilnu ir gerbiama, iandien atrodo ema ir paniekinimo verta; kas vakar buvo grau, iandien biauru. Viskas radikaliai pasikeiia. Ima valdyti tas, kuris per ilgus amius buvo niekinamas ir stumdomas, kuris niekuomet dar nebuvo valdioje. O buvs valdovas ponas nustumiamas paskutin viet ir dar norima j visai igyvendinti i Lietuvos. Kiekvienas mokytojas, viesuolis turi aikiai suprasti, kad liaudis pasiryo eiti nauju keliu ir tik tuo. O kai liaudis pasiryta, tai kelio atgal nra. Reikia suprasti, kad tai, kas dabar vyksta pas mus, yra neivengiama pasaulio istorijos raida, ir nieks nepajgs pasukti istorijos rato atgal. A sveikinu jus, draugai mokytojai, Liaudies Seimo prezidiumo vardu ir kvieiu jus, kaip darbo mones, didj darb: kurti Lietuv tautin pagal form, socialistin pagal turin. Jeigu js troktate tikrai ms kratui, ms liaudiai gero, tai supraskite, kad Lietuva pasirinko vienintel teising keli, kuris mus ves, kartu su kitomis brolikomis tautomis, vies rytoj. Tegyvuoja mokytojai, kurie tai supranta ir padeda darbo liaudiai kurti nauj darbo gyvenim !"

itokiais odiais, kurie buvo didiausias prieingumas tam metui, kai jau buvo pradj siausti enkavedistai, M. Gedvil kviet mokytojus kurti nauj darbo gyvenim", patikrino mokytojui branginim ir vertinim ir, lyg koks dievukas, patosikai garantavo, jog niekas nepajgs pasukti istorijos rato atgal. Jo meils odiai buvo grynas melas. Tkstaniai persekiojamj bei itremtj mokytoj, geriausi liaudies vaik, iandien byloja nekalto kraujo kalba. Ai Dievui istorijos ratas pasisuko. Po M. Gedvilo tribn ijo prof. V. Krv-Mickeviius, tuometinis ministerio pirmininko pavaduotojas. Jis sveikino liaudies vyriausybs vardu. Jo kalba buvo trumpa, santri ir lietuvika. Jis palinkjo mokytojams surasti nauj darbo bd, rasti liaudiai keli viesesn ateit. Kalb baig lietuvi tautos himno odiais: Ir viesa ir tiesa ms ingsnius telydi".
5

56

Toliau sveikinamsias kalbas pasak: profesini sjung pirm. umauskas, mokytoj profesins sjungos pirm. Ruzgas ir Sveikatos Ministerijos generalinis sekretorius Girdzijauskas. vietimo Ministerijos generalinis sekretorius iugda, Pradios Mokslo Departamento direktorius ilionis, Pedagoginio Instituto direktorius Lauikas, Vidurinio Mokslo Departamento direktorius Mikutaitis ir agronomas ukauskas skait paskaitas vairiomis pedagoginmis temomis, interpretuodami jas pagal naujsias slygas. Vakare toje pat halje vyko koncertas. J sudar dvi dalys: lietuvikoji ir raudonarmiei programa. Pirmoje dalyje grynai lietuvik program atliko tik vilniei mokytoj choras. Profsjung Rm orkestras grojo vairias nereikmingas smulkmenas, ydas Hajoas smuikavo, poetai K. Boruta, A. Rkas ir J. Kruminas paska t tarybinmis temomis. Antrosios dalies mokytojai lauk susidomj, nordami pamatyti tikrj bolevikin men. Laukimas neapvyl": raudonarmiei choras padainavo, kaip visiems bolevik menininkams" priimta, dain apie Stalin, dain apie Voroilov ir dar kai k. oko kazok". Kain koks raudonarmietis ukrainietikai paskait eilrat Stalinas" ir Majakovskio Apie sovietik pas". Visos j vadinamosios menins programos branduolys ir idja buvo bolevikini vad garbinimas. Raudonarmiei ansamblio pertraukls metu mokytojai pradjo reikalauti lietuvik dain. Tatai buvo praneta tvarkytojui prie mikrofono. Pranejas t vis pageidavim prane vieai ir leido sudainuoti vien dain. Mokytojai utrauk riau irgel per savaitl". Raudonarmieiai per t laik pasiruo ir jau lauk dainos pabaigos. Taiau pirmj dain sudainavus, be pertraukos buvo pradta kita Tris dienas, tris naktis keleliu jau". ia tvarkytojas okosi mokytojus per mikrofon raminti, prayti nebedainuoti. Kain koks tipas t pat pakartojo rusikai. Taiau mokytojai Tris dienas" baig ligi galo ir tuojau vl utrauk Ant kalno karklai sibavo '. Kai kuri mokytoj moter akyse pasirod aaros, matant toki vie kov dl lietuvikos dainos. Tik treij dain pabaigus, galjo pasirodyti su savo okiais raudonarmieiai. Dalis mokytoj demonstratyviai pradjo keltis ir i sals ijo. Raudonarmiei pamoka, kaip reikia mylti liaudies vadus", ijo nevykusi, j menas pasirod bess eilin bolevikins propagandos priemon. Antrj suvaiavimo dien vl buvo skaitomos tarybins paskaitos. Skait teisingumo ministeris Pakarklis, vietimo reikal patarjas prie Pozdniakovo Semionovas, komunist partijos sekretorius vietimui Preikas, Eltos direktorius Korsakas, Suaugusi vietimo Departamento dir. Geniuas ir mokyt. Guas. Sveikino komjaunimo ir pionieri atstovai. Apskritai, kalb buvo tiek daug, kad jos griso ligi gyvo kaulo. Nusibodo nuolatinis dan prelegent mokytoj plakimas, tarybinis j vietimas", nauj keli" nurodinjimas, reikalavimai persiauklti, suprasti

57

naujuosius laikus ir t.t. Tai buvo lyg kain koks dvasinis mokytoj tampymas. T dien kalb pasak ir Justas Paleckis. Prikalbjs eil naivi odi bei palyginim, tarytum turdamas nemok auditorij, jis vis kl Taryb Sjung, kaip laisv darbo moni krat, kaip vienintel pasauly kultring al. Visos kitos, j tarpe ir Lietuva, atsilikls, paangos stabdytojos. Jis paymjo, kad Lietuvos Taryb Socialistinje Respublikoje mokykla uims vien garbingiausi viet spariame Lietuvos kultrinimo darbe, kurio udavinys yra Lietuv i kultrikai atsilikusios alies ivesti pirmaeili Taryb Respublik tarp". Tokiais aki dmimais grind savo kalb aukiausias bolevikins vyriausybs asmuo. iandien gerai inome, kad mokslas tarybiniais laikais buvo smarkiai nusmukdytas. Vietoje trylikos mokslo met, abiturientui buvo nustatyta tik deimt. Mokykl programos buvo prikimtos bolevikinio balasto. Mokyklinis darbas jo soclenktynmis", nesivarant suktybmis didinti mokini paymius. Universitetuose 25% vis dstomj dalyk sudar marksizmo ir panaios doktrinos. Ir taip toliau ir taip toliau, nesiimant visk ia ivardyti, nes tai bt atskira tema. Suvaiavimo pabaigoje dar kalbjo mokytojai epulis, Eidukaityt, Klimaviius ir P. Cvirka. Petras Cvirka, kit mokytoj inomas tik i spaudos, kaip raytojas, senas bolevik pataiknas ir Pozdniakovo globotinis, jo arbatli nuolatinis dalyvis, irgi panoro savo autoritetu tikinti suvaiavusius naujaisiais liaudies" pasiekimais ir nuraminti sisibavusias visame krate, bolevik odiais tariant, kontrrevoliucines kalbas. Jis msi bolevik gynjo vaidmens. Jo kalbos pagrindu buvo tikrosios ms liaudies anuo metu plaiai paskleisti nusiminimo odiai, kad dabar mes vl esame po rusu". Cvirka okosi aikinti, kad tas posakis yra visikai nevyks ir nieku nepagrstas. Jo odiais, mes esame ne po rusu", o su rusu, ukrainieiu, gruzinu ir kitomis T S R S tautomis, kaip lygus su lygia : s. inoma, jo vaikikoms pasakoms tepatikjo, tur bt, tik ia pat sd prezidiumo galvos. Mokytoj veidais nuskriejo ypsniai, kurie, kitomis aplinkybmis, bt pavirt skaniausiu juoku. Mokytojai, nepain Petro Cvirkos, stebjosi tokiu pretendavusio raytojus naivumu. Tikriausi vis suvaiavusi mokytoj nuotaik, iklausius bolevikini kalb bei paskait, ireik paioje suvaiavimo pabaigoje vis sugiedotas Lietuvi Tautos Himnas. Tai buvo nepaprasta vis mokytoj vieningumo demonstracija, drauge tai buvo stipriai jaudins momentas, niekuomet neinyksis i dalyvavusi atminties. Tuojau po Internacionalo, kurio visikai niekas negiedojo, o grojo tik orkestras, kain kuriame krate brelis mokytoj utrauk Lietuva tvyn ms . . . " Staiga visi kaip vienas mokytojai atsistojo, ir himno odiai tvirtai aidjo plaioje salje. Atsistojo ir orkestras. U stalo sds prezidiumas pasijuto nepaprastoje padtyje: jei sdsi aikiai pasirodysi tautos duobkasys, jei atsistosi bsi kontrrevoliucionierius, liaudies prieas. I pat pradi

58

BALYS

VOSYLIUS

vieni prezidiumo nariai-stojosi, bet, lyg ksti, vl sdosi. Pamat kitus stojant, vl stojosi ir vl sdo. Pasijuto nesavame kailyje. Kiti atsistoj liko rymoti onu, ant stalo atsirm alkne, suprask jie nei stovi, nei sdi, ir vilkas sotus, ir avis sveika". Dar kiti rami ramiausiai... usirk ir per vis himn pt dm po dmo. Vyko tikra komedija, deja, ji reik bsim lietuvi tragedij. Laisviausiai halje jautsi ydai: jie sau nekuiavo ir galv nesidjo, kas darosi aplinkui. Mokytojai, kai kurie tuo metu buv kieme, igird giedam himn, kur jis bebt toliau ar ariau hals, sustojo ir nusim kepures. Tik yd tai nejaudino: jie vaiktinjo, plepjo, juoksi. spti nusiraminti vairiais odiais ir grasinaniais liais veidais atsikalbinjo. Tatai buvo skaudus momentas, ir daugelis jautresnij mokytoj giedojo su aaromis akyse: visos aplinkybs rod, kad tai yra paskutinis vieas himnas. Suvaiavimas, paaikjus jo ideologijai ir reikalavimams, nebuvo domus ar svarbus. Paskait metu auditorijoje buvo skaitomi laikraiai, ieinama i sals nesulaukus pabaigos, praleidiamos paskaitos ir t.t. Visas suvaiavimo turinys buvo svetimas, neaikus, klaikus. Todl buvo gaudomi lietuviki suvaiavimo momentai ir ovacij ar dain bdu irykinami. Mokytoj mass sukeltas spdis buvo nepaprastas ir jausmingas kiekvienam doram lietuviui. Apie mokytoj nesidomjim suva:avimu ra, savotikai kaltindamas, ir tuometinis liks vienintelis pedagoginis urnalas Mokykla ir Gyvenimas" (Nr. 8). Straipsnyje, Istorin suvaiavim prisiminus", kain koks Kost rao:
Pagal program paskaitos prasideda 9 val., o mes susirenkam taip apie 9 * h val., prasideda 15 val., tai mes btinai renkams iki . . . 16 val. Paskaita baigsis 18 val., tai mes, kaip adat prisivalg, lauk pro duris skubdami jau pradedam grstis maiausiai pusvalandiu anksiau. Paskaitininkas ar kitas kalbtojas siunia mums nuoirdiausius odius, o, irk, didiul ms dalis tuo tarpu, kaip audr sukeltomis bangomis, taip liliuojam, judam, stumdoms ir triukmingai grdams lauk pro duris . . . Prasideda paskaita. Salje tyla. Klausytojui malonu klausytis naujj mini, o paskaitininkui miela tokiai auditorijai nekti. B e t . . . prie priekini dur stovinios poniuts graion papurusiais plaukais galvutn i kakur atskrenda sparnuota mintis. Ir buvusio aukto tautininkiko valdininko poniut mokytoja raudonomis lpytmis, imtaspalve ilk suknele ir krokodilo odos batukais pasipuousi, tik cap-cip, cip-cap ir nucapsi iilgai per vis sal net u t r i b n o s . . . Grai poniut, nieko jai neprikii. Bet koks ia sryis su liaudies vietimu, drausmingumu ir kultringumu! O juk, prisimenam, panai vaizdeli egzempliori buvo daugyb . . . tai durys u prezidiumo stalo ir prie. Paskaitos metas. Ueina draugams toks niejimas i sals ieiti. Rodos tie, kurie stovi u prezidiumo stalo eit pro ia pat esanias artimiausias duris, o antrieji ieit pro artimiausias. Bet ot ir ia kakokio paproio uniukas vietjo galvon stringa. Tie, kurie stovi u prezidiumo stalo, eidami lauk, btinai nuingsniuos per vis sal ir isigrs pro prieakines duris, ir atvirkiai. Na, ar neatrodo, draugai, nors truput keistas is paprotys?! I kur jis ir idygs?... Eina paskaitos. Laukiama atvykstant auktj Vyriausybs nari. Draugas iugda nuoirdiai prao visus atsissti, nes viet yra pakankamai. Dalis atsisda, bet dalis lieka stumdytis prie dur. Drg. iugda praym pakartoja. Vl dalis nueina ir atsisda,

KAIP PRAD. MOKYKLA PRADTO BOLEVIKINIUS MOKSLO METUS

59

bet didel dalis prie vis dur pasilieka, ir gana. Drg. iugda laukia, o mokytojai, sustoj prie dur, ypsos. Drg. iugda trei kart pakyla, tiesiog, kategorikai jau reikalaudamas vis atsissti. Tik dabar i lto pasijudina prie dur stovj draugai ir slieko ingsniais nukitina atsissti. Ir taip, kol vietj armija susda, sugaitama beveik pusvalandis. O juk per t. pusvaland bt galima buv io to rimtesnio, kaip ltojo liauiojimo sdimas vietas pavaizdavimo, pasimokyti. Ar ne t a i p ? . . . Nors dauguma drg. iugdos kategorikojo praymo paklaus, vis dlto dalis draug pasirod taip didvyrikai" ukietj, kad vis tiek pasiliko stovti ir ramstyti sienas prie dur. Kain, ar iems draugams taip hals sienos ir durys patikt), kad niekaip negaljo su jomis atsiskirti, ar puspadiai prie grind prisvilo, o gal diegliai arnas buvo simet ir negaljo jie sdjimui susilenkti. K a i n ? . . . "

Labai bdinga, kad to pat straipsnio pradioje tas pat autorius visikai prieingai rao: . . . d v i dienas didiausiu rimtumu paskaitas sekm, o u graisias mintis, u raudonarmiei men, u linkjimus ir u didiojo darbo monijos vado ir mokytojo drg. Stalino laim skambiausias ovacijas klm". I pradi norta pameluoti, bet toliau, kaip matm, ilindo yla i maio. I suvaiavimo mokytojai skirstsi, lyg po pirties. Pirmiausia, jie gavo pylos, kad mokytojas buvo buvusi valdi rankis, slopino liaudies smon, ugd joje verg dvasi (!). Visi buvo sumi: ne dl to, kad bolevikiniai kalbtojai priplepjo nesmoni ir ne dl to, kad prargusi mel tk akis tikriesiems liaudies biiuliams. Daugiau dl to, kad jie viena ranka plak, o antra glost ir liep neverkti: vieni mokytojus ivadino kapitalistinio reimo tarnais, antri (danai net ir tie patys, tik kitose kalbos vietose) sak, kad darbo liaudis (atseit, bolevikai) mokytojais pasitiki; tik mokytojai turi rodyti es verti to pasitikjimo. Tam pirmasis receptas studijuoti Markso, Engelso, Lenino ir Stalino ratus ir diegti savo aukltiniams mint, kad j tvyn yra dirbanioji vairiataut Taryb Sjunga" (ia pat buvo sakoma, kad valdia nereikalauja mokytojo keisti savo kailio!). Vis dlto, anot j, didiausias udavinys tenks Lietuv ivesti i atsilikusios alies pirmaeili taryb respublik tarp, pasivyti jas. is postringavimas ir vliau buvo vis bolevik plaiai vartojamas, taiau ir tada ir visu bolevikiniu metu mokytojai jokiu bdu nesuprato, kodl, btent, reikia vytis visais atvilgiais nuskurusias sovietines respublikas? is vijimosi odis virto pajuokos ir anekdot objektu, ir mokykloje aukltiniai i tikrojo lietuvio mokytojo lp negirdjo apie reikal pasivyti seniai laimingas genialiojo Stalino Konstitucijos saule besidiaugianias tautas". Mokslo metai normaliai turj prasidti rugsjo 1 d. Taiau bolevikai nemaa atostogaujani mokytoj savo atostogavimo vietose buvo pam vadinamajam ems pertvarkymo darbui. Be to, mokykl pastatuose dirbo ems kio komisijos. Dl to vietimo Ministerija aplinkraiu Nr. 667 prane, kad dl i prieasi ir, es, dl mokykl bstini remonto mokslo met pradia nukeliama rugsjo 16 d.

60

BALYS

VOSYLIUS

T dien mokyklai buvo suorganizuota monstracija. Tai buvo vadinamoji

antroji stambi melo de-

mokslo met pradios vent. Bolevikai senu savo metodu iuo pakaitalu siek utikrinti ligiolin tradicij mokslo metus pradti pamaldomis, j vietoje surengdami patosikas ikilmes, nordami, kad j spdis pritrenkt atsimenamsias mokyklines -apeigas banyioje. Toji vent, vykusi Kaune, toje pat sporto halje, buvo per radij transliuojama visoms mokykloms provincijoje. Mokyklos turjusios vents kalbas iklausyti prie radijo aparat. Bet i to ijo blefas: viena, tatai daugumoje mokykl buvo technikai nemanoma, antra pasirod, kad kai kuri mokykl radijo aparatus invazijos dienomis buvo be joki ceremonij savo reikalams nusavin gausiose vietose sureng savo stovyklas raudonarmieiai. Taiau dl to Kaune nebuvo jaudinamasi. ia manifestacijos vis tiek jo pagal plan. Gyvj vents turin sudar Kauno miesto vis pradios mokykl mokiniai su savo mokytojais; kitos mokyklos atsiunt po kelis mokinius atstovus. Vadinasi, bolevikiniai vadai suman pasirodyti ir savo kalbas psti paiam jaunajam mokykliniam jaunimui pradios mokykl mokiniams. vents technin tvarka buvo i anksto nustatyta tam tikro komiteto mokslo met darbo pradios minjimui rengti. Rugsjo 12 d. is komitetas ileido iuo reikalu dvi instrukcijas. Jose, be paprast technikini nurodym, yra keletas bding to meto laikui, maa dalimi parodani, kaip buvo organizuojamos eityns, ovacijos ir gls auktiesiems sveiams", atsimenant, kad po vairi miting bei veni tarybin spauda plaiai apraydavo liaudies diaugsm", pasireikus eitynse gausiais paveikslais ar plakatais, didiulmis ovacijomis ir mitingo vad apdovanojimu glmis. Pirmiausia, instrukcijoje paymtas pageidavimas, kad mokykl eityns sporto hal turt vliavas, net paveikslus, plakatus ir mokiniai bt pasipuo glmis". Tolliau nurodyta, kad sporto halje, minjimui prasidedant, auktieji sveiai pasitinkami atsistojimu ir ovacijomis. Taip pat ir ileidiami. Minjimo programos metu mokiniai turi sdti visikai ramiai ir nevaikioti". Auktiesiems sveiams papuoti glmis V. Kudirkos, Jablonskio, Vokietaiio, J. Damijonaiio, 2, 4, 7, 13, 15, 28, 34, 37 ir 40 pradios mokyklos paskiria po 1 mergait ir 1 berniuk (I ar II sk.) ir atveda ten, kur bus pareikalauta. Gls bus parpintos". ios instrukcijos nurodymai, kurie to meto slygomis buvo lygs sakymui, pavaizduoja, kad ir mokykloje tarybinio diaugsmo pasireikimai buvo organizuojami i viraus, prievarta. Be to, vent ir atgal A. Panemuns, Aleksoto ir Vilijampols pradios mokykl mokiniai buvo veami didiaisiais Kauno miesto susisiekimo autobusais.

KAIP PRAD. MOKYKLA PRADJO BOLEVIKINIUS MOKSLO METUS

61

itaip susitvarkius, halje turjusi bti geriausia tvarka. Taiau jau paioje pradioje pasidar maiatis. Kaip paprastai, tvarkos nebdavo ten, kur sisukdavo ydas. Taip ir ia. Ms mokyklos tvarkingai um joms paskirtas vietas. Nebuvo jokio eili kryiavimosi, susigrdimo. Bet lig tik pasirod yd mokyklos, vaizdas visikai pasikeit. Nei jos irjo paskirt viet, nei klaus tvarkdari nurodym. (Tvarkdariais buvo paskirti keletas kai kuri mokykl vedj bei mokytoj). Kain kodl, gal bt, i didels meils, grdosi vidury sals prie tribnos ir nuo jos nesitrauk. Ukimo prajimo takus, net patiems rengjams pasidar koktu. Tiesa, buvo prigj ir milicinink, taiau jie kaip reikiant pasireikti kain kodl nedrso. Gal bt, dl to, kad ia pat sukinjosi kain kuris auktas (pulkininko leitenanto laipsnio) milicijos pareignas ydas, Maskvos sistinis. Vienu metu ir jis pats pastebjo netvark. Pamats vien tvarkdari, (St.), jis tuojau okosi rusikai akis: Kodl, tamsta, ia nra tvarkos? O kas jos turi irti? atsak is. Kaip tai kas? Js! Tai kam milicija? ia ne milicijos reikalas. Js turte susitvarkyti patys. Tvarkdarys, senas pedagogas, ia neikent: Mes patys susitvarkytume. Tik js pirmiausia turite i vis ydij pasisti po velni! Teisybs odiai yd nukirto i karto. Jis atkando ad ir su rsiu vilgsniu netrukus dingo. Nepatogu buvo ir tvarkdariams sukaliotis yd masje: jie taip pat isiskirst kas sau. ventje gana ilgas kalbas pasak Aukiausios Tarybos Prezidiumo pirmininkas J. Paleckis ir vietimo liaudies komisaras A. Venclova. J. Paleckis sveikino Aukiausios Tarybos Prezidiumo ir Lietuvos komunist partijos centro komiteto vardu. Abiej kalbos norjo irykinti, kad lig iol mokykla buvo apgaubta prietar, kad visi mokslai buvo migloti, migd moksleivi smon, kad tik dabar jie gals savo iniomis susilyginti su Taryb Sjungos moksleiviais, na, ir uaugti gerais komunistais. Kalbos buvo smarkiai persunktos ligiolins ms mokyklos niekinimu ir sovietins mokyklos auktinimu. Dar kalbjo ydelis Lurje, sveikins vidurini mokykl mokini ir komjaunuoli vardu, ir Kuznecovas, sveikins pionieri vardu. Be to, V. Ruzgas sveikino profesins mokytoj s-gos vardu. Komjaunuolis Lurje autoritetingai paymjo, kad komjaunuoliai, kaip priekinis moksleivi brys, visais atvejais pads mokytojams, ypa ruoiant kadrus socialistinei tvynei. Mes, komjaunuoliai moksleiviai, savo ruotu pasiadam visomis jgomis jum padti vykdyti Vladimiro Iljiiaus vali. Kreipkits visais rpimais klausimais moksleiviams komjaunuolis ydelis Lurje. Pionierius Kuznecovas, kain kurios tautybs, diaugsi vis vaik vardu, kad senos nemylimos mo-

62

BALYS

VOSYLIUS

kyklos dingo, kad dabar mumis rpinasi pats mylimiausias ir brangiausias ms draugas Stalinas". Papasakojo, kad Minske ir Maskvoje mats pionieri rmus, stebjs pionieri pramogas ir t.t., ir paymjo, kad tas visas laukia ir mus" (citatos kalba netaisyta). Paleckis, Venclova, Lurje ir Kuznecovas baig savo kalbas nusibodusiu padkos posmu Stalinui. Po kalb P. Cvirka paskait kain kok savo krin apie pon,, likus visikai nesuprast. Linksmieji broliai" ir solistas Kuingis padainavo; tai buvo vaikams domiausia vieta, kaip ir toji, kada Cvirkos skaitymo metu nutrko perdavimas garsintuvais, o jis pats likosi tik iopiojs. Vienintelis spdingas vents momentas tebuvo prie keletdien mirusio ymaus lietuvio pedagogo ir vaik literatros krjo Prano Maioto pagerbimas susikaupimo valandle. vents pabaigoje buvo orkestro grojamas Internacionalas; jo niekas negiedojo, dargi nei nemokjo.. iuo atvilgiu isiskyr yd mokyklos: jos trauk neblogai. yd pradios mokyklos pasirod uoliausiais ios vents dalyviais. Jos atjo su didiosios tvyns" vad paveikslais, apsikarsiusios raudonomis vliavomis bei vliavlmis ir su, btinai, raudonomis, kad ir daugumoje popierinmis, glmis. Transparentuose buvo kiai: Ai mylimam Stalinui u suteikt teis moksl", Ms noras ir tikslas bti T S R S didvyriais", Tegyvuoja brangieji vaik biiuliai raudonarmieiai" ir kitokie panas. Be vis kit pramatnybi, daugelis yd mokykl mokini jau suspjo usidti raudonus pionieri kaklaraiius, ko kitos mokyklos nei galvoti negalvojo. yd mokykl mokiniai ir mokytojai igyveno atvir diaugsm, jausdami po savimi stipr bolevikins globos pamat. Dl to t mokykl mokiniai ventje dominavo, keldami bolevik simpatijas ir, i kitos puss, rstindami lietuvi veidus. J didyb pasiek tok laipsn, jog, tiek sporto hal ateidami, tiek i jos grdami, be atodairos pl rusikai bolevikines dainas, kada-ne-kada terpdami verstines lietuvikai. Tatai buvo kiekvienam koktu, siaubinga ir grsminga. Tai stebjo ir ms mokykl mokiniai, ypa sporto stadijone, kur prie ikilmes ir po ikilmi vyko tvarkymasis. Dainos apie Katiu pirmj posm igird, jie, i suaugusi imok perefrazuotus tos dainos odius, tarp savs su paaipa imdavo niniuoti. Ir vliau, be kit, buvo mgiamas is Katiuos" (Dainos apie mergel) varijantas:
Jau prauvo sviestas ir kiauiniai, J jau niekur negalima gaut. Taip burujus visus inaikin, Greitai eisim patys ubagaut. inome mes senj reim, Kaip tie ponai smaug" mus visus. I ievi j sisim sau batus. Mums gyventi daros vis geriau".

KAIP PRAD. MOKYKLA PRADJO BOLEVIKINIUS MOKSLO METUS

63

Ir arbz su ieve priput, Galime visus metus badaut.

ia proga paymtinas, kaip pavyzdys, ir Suliko" dainos varijantas:

Kap Stalinui trokau rast, Blaksi irdis man skausme. Be tvyns ia kankinuos. Kur tu atsiliepk, Lietuvai Tarp burliok, yd bailiai Lietuvait verk jauna. Atsidusus ji paklaus j; Ar tuoj bus laisva Lietuva? Pratar ji lpom odius Ir nuskrido aidas laukais. Lietuvaitei su tuo aidu, Rodos, kas atsak: A esu!

Gatvse ygiuojanioms yd mokykloms tos pat tautybs piliei grups, stovdamos aligatviuose, auk ura. Ms mokykl voros, dainuojanios lietuvikas dainas, j buvo praleidiamos miglotais vilgsniais. Kit dien, rugsjo 17, visame krate prasidjo mokslas. Atvyk darb moksleiviai patyr, kad i mokykl paalinti visi tautiniai ir religiniai enklai. Visose mokyklose tuo reikalu dar rugsjo mn. pradioje buvo gautas aikus aplinkratis. Pradios mokykl mokytojams teko pats sunkusis udavinys iuos visus reikinius paaikinti jauniesiems. Jau atj mokykl neberado kryiaus ir valstybini enkl. Pradedant pamokas paprastu pasisveikinimu ir tokiu pat bdu baigiant, buvo juntamas kain koks nevyks veiksmas, kain koks trkumas. Jaunieji nuolat ia vien, ia kit mokytoj paklausia, kodl nra kryiaus, kodl nebekalbama malda, taiau tikrja prasme vieai n vienas mokytojas negaljo paaikinti: vieno klasje mokosi daugiau ar maiau yduk (miest bei miesteli mokyklose), antrojo yra neaiki tv vaik, treiojo esama plepi, padau, silpnesnio bdo ir t.t. Nebuvo tikra, kad mokyklos gyvenimo paslaptys, ypa bolevikinio sekimo laikais, neieis vieum. Pasirinktas vidurinis kelias; jo buvo laikomasi vieumoje per visus mokslo metus. Maldos nekalbjim teko aikinti, kad bolevikai nepripasta tikjimo ir dl to valstybinje bolevikinje staigoje negalinti bti jokia tikjimo praktika ar enklai. Drauge buvo primenama, kad melstis namie ar kitur nedraudiama. Tokiu tarp odi suvokiamu aikinimu mokiniai suprasdavo tikrj mint, nusistatydavo prie bolevikin propagand, veng raytis pionieri organizacij ir t.t. Pats tiks mokytojas banyi lankyti vengdavo arba lankydavo slapta. Tiks mokytojas

64

negals bti socialistins tvyns" aukltoju: toki priekait tikintiesiems tekdavo ne tik i vietos bolevik ar bolevikuojani, bet apie tai visikai vieai isitardavo ir auktesnieji bolevikai mitinguose ar specialiuose mokytoj susirikimuose, spaudoje ir kitur, kur ikildavo kalba apie mokytojo darb. Dl paties tikybos objekto pradios mokykloje vietimo vadovyb itaip pareik (Pradios Mokslo Departamento 1940 m. rugpiio 5 d. ratas Nr. 20530 pradios mokykl inspektoriams):
1939/40 mokslo metais ir anksiau kai kuriems mokiniams, nesimokiusiems ar neilaikiusiems tikybos egzamin, nebuvo iduoti mokyklos baigimo paymjimai. Praau gerb. Inspektorius painformuoti visus mokykl vedjus, kad mokiniams, kurie tikybos nesimok ar per egzaminus i tikybos buvo atestuoti nepatenkinamu paymiu, reikia iduoti mokyklos baigimo paymjimus, tikybos paymio visai neymint. Mokiniai, kurie vien dl tikybos palikti antriems metams tame paiame skyriuje, keliami auktesn skyri".

Negaldami maldos kalbti vieai, daugelyje pradios mokykl mokiniai, ypa vyresnij skyri, kalbdavo patys vieni prie pamokas ir po pamok. Tatai truko ilgok laik. Vliau is paprotys inyko dl nesutartinumo, drausms stokos, kas suprantama, inant toki revoliucionier" ami. Taiau dar atsitikdavo, kad lentoje nupiedavo kryi, priraindavo vairiausi religini ki, kuriuos tuojau nutrindavo, lig tik pasirodydavo mokytojas. Bolevikinis metas smarkiai suard mokytojo ir mokini santykius: nuoirdum, atvirum, nors vieni ir antri buvo tos pat minties. O kuo paaikinti, kad senasis ms herbas baltas vytis raudoname dugne nebetinkamas? Nieku. Naujasis herbas buvo atsinetinis, nukopijuotas pagal Taryb Sjungos respublik . abloninius herbus. Jis su lietuvi tauta neturjo nieko bendra. Buvo primestas i alies. Mokytojams savo mokiniams teko konstatuoti tik fakt. Lygiai tas pat buvo ir su himnu. Kodl nebegiedamas? Mokytojai atsakymo neturjo. Juk ir jis nebuvo kapitalizmo poymis. O kas gi yra tas Internacionalas? Kaip suprasti odius Pirmyn, vergai nuemintieji..."? Juk mes nebuvome vergai, tai, tur bt, dabar tokie esam? itokiais ir kitokiais klausimais apiberdavo jaunieji mokytojus. Nors paaikinim trko, bet mokiniai gerai inojo, kokios ries reformos vyksta mokykloje. Namiki ir vyresnij moksleivi (vidurini mokykl) pavyzdiu, jie slaptomis niniuodavo himno melodij, moksi perefrazuoto Internacionalo odi ir kr naujus, juos dainavo, perrainjo, dalinosi, skleid toliau. Plaiai paplito ir ifruoti eilraiai. Pirmu vilgsniu j turinys atrod stipriai bolevikinis, nesukelis jokio prietarybinio vaizdo. Sakytume, tai buvo be abejojimo grynai bolevikini mini krinys, galjs bti drsiai vieai deklamuojamas bolevikinje aplinkumoje. Taiau prie toki eilrai pridtas ifro raktas duodavo galimum perskaityti turin tikrja prasme. Pavyzdiui, eilratis Ateities vizija":

KAIP PRAD. MOKYKLA PRADJO BOLEVIKINIUS MOKSLO METUS

65

1. 2. 3. 4.

Krauj pavaistm sudegs gaisruose Banyi kryiai, aukos altoriai, Dings amiams audr baisi keliuose Ant Balt ems Lietuvos Vytis. 5. 6. 7. 8. viesioji saule Staline vade, Neus niekuomet tavo idjos, Mus, kaip erelius, i lizdo veda rinti vaigd Rusijos Kremliaus.

9. 10. 11. 12.

Ant ems rutulio raudonos skaros, Stiprins didvyrius pergals kovai, Pulkai raudoni ir vadas Stalinas Sutriukins prie iaurij galv. 13. 14. 15. 16. Greit jau utemsi aminam miegui Lietuva brangi ir tavo sns, Boi tikyba, kap smtkeliai Subirs dulkes po ms kojom.

Raktas: skaityti 1 ir 9 eilutes, 2 ir 10, 3 ir 11, 4 ir 12, 5 ir 13, 6 ir 14, 7 ir 15, 8 ir 16.

Pagal aplinkrat klasse pakabintieji senj kryi vietoje Lenino ir Stalino paveikslai i pat pirmj dien virto paaipos objektu. Es, tai naujieji dievai. Buvo gailimasi, kad grai klas tapo sudarkyta. Su paveikslais atsitikdav vairi vairiausi nuotyki. Paplito naujieji poteriai", pavyzdiui:
1. Vardan tvo Lenino ir snaus Stalino ir j prakeikto komunizmo. 2. Tve yd, Staline, kursai tupi Kremliuje, teesie prakeiktas tavo vardas, teprasmenga tavo karalyst, tenebnie tavo valia nei Maskvoje, nei Lietuvoje, kasdienins ms duonos paskutinio ksnio neatimk mums iandien ir ileisk i kaljimo ms nekaltus mones, kaip ileidai visus kraugerius, komunistus ir kitus valkatas. Ir nevesk ms prat, bet gelbk mus nuo kasdien artjanios bado mklos. 3. Sveika Rusija, nelaims pilnoji, Stalinas su tavimi. Tu paniekinta Europoje ir paniekintas tavo nekultringas vaisius Stalinas. ventoji Lietuva, ms motina, gelbk mus nuo azijat. Bsim tau dkingi dabar ir ms mirties valandoje. 4. Tikiu kvail Lenin, nieko negalint, iauraus bolevizmo krj, ir velnio sn Stalin, kursai prasidjo i Gruzijos iviei kvapo, gim i pusiau padvsusios ydelkos, kentjo dl savo kvailumo prie caro Nikalojaus, buvo mestas kaljim, vos tik nenumir ir nepalaidotas. Kai ijo i kaljimo, atsivr pragaras. Lapkriio septintj atsikl lyg i numirusi, eng Kremli ir ten sdi deinje seno parkuoto ydo. I ten atjo nekalt lietuvi teisti. Tikiu atgimstani Lietuv, su kultringais kratais bendradarbiavim, raudonj bandit ivarym, bolevizmo lugim ir laiming visiems gyvenim".

Dl tautini ir religini enkl, himno bei maldos paalinimo kilo visikai pagrst kalb, kad bolevikai siekia sunaikinti ir lietuvikum ir tikjim. Tokios mintys plaiai paplito po vis krat, sutapdamos su visa eile kit nemokyklinio gyvenimo pavyzdi. ias kalbas gerai inojo ir valdantieji. Dl to Liaudies Komisar Tarybos pirmininkas M. Gedvila savo ilgoje kalboje, pasakytoje Kauno Valstybs Teatre 1940 m. lapkriio 6 d. Spalio Revoliucijos vents ivakarmis, rado reikal

66

tai atsakyti. Vienoje vietoje jis pasak: Paimkime kelet argument, kuruos tie nepatenkintieji panaudoja agitacijai prie Taryb Lietuv:
1. Patriotizmas: sako bolevikai inaikins lietuvyb; panaikino tautin vliav ir himn, surusins Lietuv". Ar esama bent maiausio pagrindo panaioms kalboms? Tautin vliava ir himnas buvo senojo reimo simboliai. Nejaugi, juos panaikinus,-naikinama ir lietuvyb? Atsimenam, panaiai kadaise kalbjo ir rus baltagvardieiai, kai ijo i apyvartos rus trispalv ir himnas Boe caria chrani". Bet ar dl to rus tauta inyko? Kakaip negirdti apie tai. 2. Tikyba: sako bolevikai nori inaikinti diev: dievas buvo, dievas yra, dievas bus". Ms konstitucija laiduoja kiekvienam pilieiui sins laisv. Niekas nesiksina gerus katalikus paversti bedieviais. Nori tikk, nori netikk, tik netrukdyk valstybinio darbo. Jei trukdysi, tai vis tiek, ar katalikas ar bedievis, atsakysi teisme. Melstis nedraudiama namie, banyioje, kapinse ar kitur, tik nekelk skandal. 3. Atstumtoji inteligentija: sako inteligentui blogi laikai ujo, inteligentas perniek laikomas". Ar tikrai taip? Prieingai, visoje Taryb Sjungoje mokytojui, ininieriui, profesoriui, artistui, menininkui, jei jis dirba nuoirdiai, didel pagarba. Tiesa, 1918-20 m. revoliucijos pradioje, kai dalis senos rus buruazins inteligentijos, uuot padjusi darb dirbti, m kenkti ir varyti sabota, tokia inteligentija nebuvo glostoma. Ms inteligentija daugumas dirba gana siningai, bet vis dlto kakaip nuoaliai stovi nesijungia bendr darbo moni talk. Ar ia drsos trksta, ar ia kas kita? Partija ir vyriausyb atvirai sako, kad kiekvienas inteligentas, kuris dirbs siningai, bus gerbiamas. Juk turime pakankamai pavyzdi, kai atsakingose pareigose siningai dirba buv liaudininkai, socialdemokratai ir net krikionys demokratai".

iais naiviais odiais ir pasaklmis M. Gedvila atrm" plaias ano meto teisingas kalbas. Taiau netikino n per nago juodym. Lietuviui tautin vliava ir himnas nebuvo seno reimo simboliai". Tai yra tautos ventenybs, kurios lieka vis reim gerbiamos. Kad einama prie religijos sunaikinimo mat kiekvienas savo akimis. Na, o kad kiekvienas inteligentas buvo prakeikimu paenklintas rodo tremtini likimas ir ilik siaubingi inteligentijos inaikinimo planai. M. Gedvilos tariamasis atvirumas tebuvo aki muilinimas. Tai suprato visi. Kitas pradios ir kit mokykl valomasis darbas, tiesa, vyks anksiau, buvo priebolevikins literatros paalinimas. Birelio 20 d., t. y., etj bolevikins invazijos dien, naujasis vietimo ministeris Antanas Venclova pirmiausia sak vis mokykl ir kit staig vadovybms paalinti visas knygas, raanias apie buvus respublikos prezident Antan Smeton bei jo paties ratus. Tuo reikalu ileido aplinkrat Nr. 657:
sakau vis mokykl ir kit staig vadovybms pasirpinti, kad 1) A. Smetonos ratai, 4 tomai, 2) A. Smetonos Pasakyta parayta",

KAIP PRAD. MOKYKLA PRADJO BOLEVIKINIUS MOKSLO METUS

67

3) A. Smetonos Didiosios mintys", 4) I. Kisino Antano Smetonos bibliografija ir bio-bibliografija", 5) A. Saulaiio Vado paske", 6) K. Binkio A. Smetona 18741934 metais", 7) K. Masilino Antano Smetonos rat odynas" ir 8) visos kitos knygos, ileistos ligi . m. birelio mn. 17 d., kurios lieia A. Smeton arba jo ratus tuojau bt paalintos i vis staig, knygyn, skaitykl ir bibliotek".

Liepos mn. 25 d. aplinkraiu Nr. 667, generalinio sekretoriaus J. iugdos pasiraytu, sakyta iimti i apyvartos knygas, kurios yra nukreiptos prie 1) Soviet Sjung, 2) Komunist Partij ir visas kitas, kurios savo turiniu nesiderina su Soviet Socialistins Lietuvos krybos dvasia". Knygos turinios bti formaliai nuraytos ir, neleidiant jomis naudotis, laikomos bibliotekoje ligi atskiro nurodymo. i knyg sraai iuo sakymu turjo bti prisisti vietimo Ministerijai. 1940/41 mokslo met pradioje buvo pradta vykdyti ir pradios mokykl sistemos reforma. Taikantis prie sovietins sistemos, buvo numatoma sutrumpinti mokslo met skaii pradios mokyklose ir taip pat vidurinse mokyklose. 1940/41 m. m. I skyrius pavadintas parengiamja klase, II skyrius I klase, III skyrius II klase, IV skyrius III klase, V skyrius IV klase. VI skyriaus pavadinimas liko nepakeistas, nes kitais metais is skyrius turjs bti panaikintas. V skyrius ( I V klas) bt dar veiks. Vliau buvo numatyta pradios mokslui palikti keturi skyriai, su parengiamuoju prieklasiu. Vadinasi, su vidurine mokykla pradin drauge turjusi sudaryti deimties met mokykl. Perspektyvos mokslo lygiui buvo aikiai nediuginanios. Tarybiniams mokslo metams ileistos vadinamosios naujosios pradios mokykl programos. Pasirod, kad visikai nauj, tikrai bolevikini, pradios mokykl program nesuspta duoti. Bolevikiniams mokslo metams buvo perredaguotos senosios (oficialiai atskiru vietimo Ministerijos leidiniu paskelbtos 1940 metais, prie invazij) programos. Pastovios programos, priderintos prie sovietins mokyklos, buvo numatytos parengti 1941/42 mokslo metams. Apie tai dar prie 1940/41 mokslo metams prasidedant prane spaudai tuometinis pradios mokslo departamento direktorius V. ilionis, paymdamas, kad pataisytosios programos skirtos tik pereinamajam laiko tarpui. Taiau jau paskubomis padaryti pataisymai ir atskiri nurodymai vaizdingai rod, kad bolevikiniam aukljimui turinti bti duota svarbiausioji vieta. Taigi, numatant bsimsias tikrsias programas prilyginti sovietins mokyklos lygiui, aiku, jose is ideologinis momentas bt buvs ligi maksimumo sustiprintas.

Li

68

BALYS

VOSYLIUS

Kad mokytoj nenugsdint, vietimo vadovai, ratais kreipdamiesi mokytojus, oficialiai veng odi bolevizmas", komunizmas". Jie pasigavo nekalt od socializmas", kur visur bruko, kur tik reikjo pasakyti bolevizmas", komunizmas", manydami vis inteligentij pagauti ant mekers. Bet visos pastangos buvo veltui: mokytojai perdaug gerai skyr grdus nuo pel, kad likt naiviai suvediojami. Vis pirma, buvo matoma, kad inteligentija diena po dienos tirpsta enkavedist rankose, antra komunistiniai agitatoriai ir agitatorliai vairiomis progomis nesivarydami kalbjo, kad mokytojai tur iauklti tikrus bolevikus. Jie demaskuodavo visas vietimo vadovybs ukulisines mintis. Dl to ir buvo juokingas itoks saldialieuvavimas apie tarybins mokyklos tikslus, raytas vietimo Liaudies Komisariato ileistame Pradios mokykl program 19401941 m. m." leidinlyje: Socialistins Lietuvos pedagogo idealas yra iauklti ateities mog laisv nuo prietar, mylint kiekvien darb, smoning socialistins respublikos pilieti,, kuriam nuoirdiai rpt vis darbo moni solidarumas, brolyb, naujojo socialistinio gyvenimo kryba". Rkiamai linksniuojamas socializmas" ia ir kituose vietimo vadovybs programiniuose nurodymuose yra aikus bolevizmo" pakaitalas. Naujoje pamok lentelje buvo paalintas tikybos objektas. Jo vietoje dta rus kalba. Kiti objektai liko tie patys. Lietuvi kalbos programoje esminiai pakeitimai padaryti IV, V ir VI skyriams, Kalbjimo ir skaitymo" grupje. IV skyriaus programoje paalinti Daukantas, Baranauskas, Pietaris, Basanaviius, Vaiaitis, atrijos Ragana, Lazdyn Pelda, A. Smetona, Simonaityt. J vietoje dti Leninas, Stalinas, L. Gira, S. Neris, K. Boruta, A. Venclova, P. Cvirka. Raytojus einant, turjo bti ypaiai ikeliami tie, kurie nusipeln darbo moni kovai dl geresns ateities. I V skyriaus iimti Daukantas, Valanius, o dti emait, J. Janonis, K. Boruta, V. Krv, A. Venclova, V. Katajevas ir M. Gorkis. Vietoje Apsakymliai ir eilraiai i kov dl Lietuvos nepriklausomybs" dta Apsakymliai ir eilraiai i darbo moni isilaisvinimo kov". I VI skyriaus iimti Basanaviius, Smetona, atrijos Ragana, Lazdyn Pelda, Simonaityt, Putinas; dta A. Venclova, P. Cvirka, S. Neris, K. Boruta, M. Gorkis, V. Katajevas, Internacionalas. Taip pat imesti apsakymliai ir eilraiai i kov dl Lietuvos nepriklausomybs, j vietoje S. Neries ir K. Borutos naujieji eilraiai i darbo moni kov dl isilaisvinimo. Kitiems pradios mokyklos skyriams pakeitimai mai, neesminiai. Dl lietuvi kalbos programos pabaigoje pridta pastaba, kad, pasirenkant raytoj krinius, reikia kreipti dmes iklim kapitalistins santvarkos socialini neteisybi ir pasiryim kovoti dl geresns darbo moni ateities. Reikia vengti religini, ovinistini ar iaip kapitalistin santvark remiani straipsneli". Skaiiavimo programa, iskyrus neymias pataisas, palikta senoji. Aplinkos ir tvyns painimo programoje I skyriui paalintas tautos

KAIP PRAD. MOKYKLA PRADJO BOLEVIKINIUS MOKSLO METUS

69

himnas, II skyriui Nepriklausomybs vent, Valstybs Prezidentas", III skyriui, sujungiant Gyvenamosios vietovs ir gyventoj" skyrel, buvus ankstyvesnje programoje atskirai duot kaimui ir miestui, be kit, trumpinant imesti sakiniai, liei tautines ir banytines ventes, kapines, ymij moni ir kovose uvusi kari kapus ir panaius dalykus. Apskrities" skyrelis labai smarkiai sutrumpintas. Istorini minjim ir veni" skyrelyje (pabaigoje), vietoje Ms tautins kovos vairiais laiko tarpais, Ms minimieji didvyriai, Kovos dl nepriklausomybs . . ." dta Ms liaudies kovos vairiais laiko tarpais, Ms minimieji didvyriai, Kovos dl darbo moni laisvs . . . " Labiausiai sumaitota buvo istorijos programa, einama IV, V ir VI skyriuose. Ji buvo i pagrind pakeista, iuose skyriuose j einant vienu koncentru, be to, naujai vesta SSSR istorija. Tai buvo pirmasis bandymas istorij pateikti Markso ir Engelso, vliau Lenino ir Stalino, suformuoto naujo mokslo" istorinio materializmo viesoje. Nesigilinant daugiau, tai bt istorik darbas, tenka pasakyti, kad eiliniam pradios mokyklos mokytojui i bolevikin istorijos programa pasirod grynu istorins tiesos ir fakt klastojimu. Pasaulins ir Lietuvos istorijos, ypa nepriklausomybs meto, programa verste vert mokytojus kurti prietaravimus ligioliniam istorijos inojimui. Dar tebegyvi buvusios Lietuvos valstybs gyvenimo faktai reikjo terti melu. Bolevikai, nuolat visus kaltindami istorijos ikraipymu, patys pasirod geriausi to darbo specialistai. Geografijos programoje (IV, V ir VI skyriams) stambiausias pakeitimas vedimas vieno koncentro vietoje dviej. Esmini turinio pakeitim nepadaryta, taiau pastaboje nurodyta, kad geografijos mokslas pateiktinas taip, kad bt plaiau ikelti Taryb Socialistini Respublik Sjungos kratai, mons, j gyvenimas, pasiekimai ir santvarka. Gamtos programa tepakeista IV ir V skyriams, t. y., truput papildyta kai kuriais kituose skyriuose einamais dalykais. iaip kit skyri gamtos programos paliktos senosios. Dails dalyk programoje V skyriui ibraukta i sakinio Ikyla kapines prie lietuviko kryiaus, kininko s o d y b . . . " odiai kapines prie lietuviko kryiaus". VI skyriui ibraukta Ikylos banyi, ymesn pastat, prie paminklo" ir rayta ymesni soviet dailinink kriniai". Kit pakeitim nebuvo. Rank darb programoje tik V skyriui ibraukta ms kryi modeli (i keturkamps jau paruotos lazdels) darymas, sunrimas ir taisymas pagrindo lentel". Kno kultros ir dainavimo programos nepakeistos, tik dainavimo programoje II skyriui i sakinio imokyti bent 8 naujas vienbalses dainas ir tautos himn" imesti paskutiniai trys odiai. Pertvarkius pradios mokykl programas, reikjo duoti ir atitinkami vadovliai.

70

Taiau ligi mokslo met pradios j nespta pasigaminti. Dl to buvo vietimo Liaudies Komisariato perirti senieji vadovliai ir mokytojams duoti nurodymai, kokios pataisos padarytinos. Taip pat buvo adami ir nauji vadovliai, kuri tik keletas vliau teijo. Dar kitiems mokslo metams buvo planuojama iversti visa eil sovietini vadovli. Istorijai laikinai buvo leisti vartoti J. Geniuo, J. Norkaus ir V. iino vadovliai su pakeistu juose pokarinio Lietuvos gyvenimo nuvietimu. Nespta pakeisti mediaga turjo bti aikinama pagal istorinio materializmo moksl. Geografijai leido vartoti Tarvydo ir inkno vadovlius, derinant prie naujosios programos. Gamtos mokslui buvo leisti senieji vadovliai tik tie, kurie skirti vien tik gamtos mokslui. Mat, buvo toki jungtini vadovli, kurie ekonominiais sumetimais mokiniams atstodavo kelis vadovlius ir kuriuose, tarybinink nuomone, buvo apsiai nepalankios mediagos. Todl, inoma, buvo geriausia palikti grynai gamtinius vadovlius. Skaiiavimui leisti vartoti senieji vadovliai su nurodymu, kad bt praleisti ar atitinkamai interpretuojami udaviniai, kurie nesiderina su bolevikins santvarkos dvasia (pvz., laiko skaiiavime ir t.t.). Lietuvi kalbos gramatik laikinai eiti leido be vadovli, taip pat leido naudotis ir esamomis gramatikomis, paymdami, kad reikia atsiminti, kad rayba bsianti pakeista (deja, is didelio masto sumanymas taip ir liko sumanymu). Daugiausia nukentjo gimtosios kalbos vadovliai. I j buvo sakyta paalinti visus atvaizdus ir straipsnelius, kurie yra prieingi socialistins Lietuvos krimui". Pavyzdiais, k reikia paalinti, Pradios mokykl program 19401941 m. m." leidinyje nurodyta i mediaga:
1) Esmaiio Sakallio" I d. Padk, Dieve" 93 psl.; II dal. Kaldos" 73 psl., Velykos" 91 psl.; III dal. Nepriklausomoji Lietuva" ir kt. str. 228235 psl.; IV dal. Apie v. Petro motin" 124 psl., Antanas Smetona" 171 psl., Nepriklausomoji Lietuva" ir kt. str. 588592 psl. 2) J. Trinkno Spindullio" elementoriaus Vilnietis" 61 psl., Kald nakt" 69 psl., Padk, Dieve" 87 psl.; I dal. Lietuvos vent" 21 psl., Ms tvyn" 59 psl., Vilnius" 93 psl.; IV dal. Vaikelio malda" 229 psl.; IV sk. Pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona" 440 psl., Kokiu bdu kovoti" 443 psl., Valstybs santvarka" 445 psl., 1918 vasario 16 d. Aktas" ir kt. str. 424436 psl. 3) J. Ambrakos ir t. Zobarsko Aurels" III dal. Piemenli miios" 49 psl.; IV dal. Kodl uvo prsai" 30 psl., Pasakyk, Nemunli" 50 psl., Velyk varpai" 107 psl., Baudiavos panaikinimas" 135 psl., Lietuvi spauda ir P. Vileiis" 158 psl., Graioji pasaka tikroji teisyb" 175 psl., Nepriklausomybs paskelbimas" ir kt. str. 309317 psl. 4) Geruio Rtels" I dal. Vytauto banyia" 40 psl., Tautos vadui" ir kt. str. 50-53 psl.; II dal. Betliejaus vaigd" 55 psl., Didj etadien" ir kt. 125127 psl.; III dal. Antanas Smetona" 56 psl.; IV dal. str. 231249 psl. 5) M. Vasiliausko ibuts" I dal. Laisvs vliava" ir kt. str. 5255 psl. ir Padk, Dieve" 55 psl.; II dal. Kaip Lietuva tapo nepriklausoma" 181 psl.

Panaus paalinimas liet ir literatros vadovlius. ia pat nurodyta, kad paalintosios mediagos vietoje turi bti dta socialistins dvasios straipsneli, eilrai ir atitinkam atvaizd. Toliau pabrta, kad tie

KAIP PRAD. MOKYKLA PRADJO BOLEVIKINIUS MOKSLO METUS

71

vadovliai, kuriuose nebus vykdyti ie reikalavimai, mokyklose vartoti neleidiami. ie nurodymai, matyti, atrod nepakankami, nes vietimo Liaudies Komisariatas rugsjo 30 d. aplinkraiu Nr. 28215 pateik papildom paaikinim. Aplinkratyje nurodyta, kad vadovliai, kuriuos mokiniai turjo i seniau sigij arba kurie buvo nupirkti neturtingiesiems mokiniams elpti, mokyklose vartoti leidiami tik tuo atveju, jei i j bus paalinti straipsneliai, eilraiai bei atvaizdai, prieingi socialistins Lietuvos krimui. Tokius vadovlius mokytojai i mokini tur surinkti ir, padar atitinkamus paalinimus, grinti. Geriausia yra netinkamus puslapius ikirpti". Pabrta, kad vartoti vadovlius be i pataisym draudiama. jei klasje bus rasta besimokant i toki vadovli, atsakys tos klass mokytojas ir mokyklos vedjas", buvo aplinkratyje pagrasinta. Mokiniai labai nenoromis skyrsi su ikerpamja mediaga. Kiti atvirai pasakydavo, kad reikia ir vis knyg suplyti, jei t straipsneli ar eilrai nebus. Mokytojams teko atsakyti jaunuolikai atvirus klausimus, pvz.: kodl ikerpama Padk, Dieve", Velyk varpai", Ms tvyn", Laisvs vliava", Kaip Lietuva tapo nepriklausoma" ir t.t. Mokiniai praydavo nors atminimui palikti ipltuosius lapus, ir is praymlis bdavo, kiek galima, patenkinamas. Lietuvi literatrai eiti, prasidjus mokslo metams, pradios mokyklose atsirado paskubomis sudarytas naujas, ir vienintelis, literatros vadovlis Literatros skaitymai" (J. Ambraka ir V. ilionis. Literatros skaitymai. Pradios mokyklos III, IV klasei ir VI skyriui. 314 psl. Ileido Mokytoj Knygynas). Be tarybins mediagos, jame buvo praj ir gana drsi, aikiai patriotini, kai kuri dalyk. Taiau kai kuriuos ms raytojus bolevikin cenzra, matyti, buvo smarkiai apkarpiusi, mokytoj tarpe sukeldama klastojimo spd. Pavyzdiui, pateikiant Vinco Kudirkos penki posm eilrat Labora" (Dirbk"), praleistas treiasis posmas: Kol da idealais, broli, grsies, Tu siek idealo, tik doro ir aukto. O skubink! Paskui tu . . . j isiadsi Dl trupinio aukso, gardaus valgio aukto". Jei praleidimas bt vyks dl spaudos kalts, apie tai rastume knygoje atitaisomj pastabl. Jos gi nra. Bet kad tatai nra klaida, o smoningas imetimas, paaikja, kai pamatome, kad ir kitas Vinco Kudirkos eilratis nukirptas, btent Maniesiems", nedtas treiasis posmas: Lietuva mano! prieui ant tavs nirtus, Privalai hidra tapti ta, kuriai nukirtus Galv, tuoj kelios galvos vieton jos idygsta. Iliksi tik hidra gyvumo pavirtus, Nors prieas nestygsta!"

72

Antano Baranausko Dain dainels" nukirpti net du paskutiniai posmai. Ir kaipgi juos paliksi, jei: Kijevas, rusai, latviai ir prsai, Gudai ir pikti totoriai, Lietuv pain, vainik pyn, Lietuv puo padoriai. Ir labai buvo plati Lietuva, Daugel jj emi gijo! mons laimingi buvo turtingi, Niekur nebuvo vergijos". Antano Baranausko pasakyta istorin tiesa netiko bolevikams. O kad mons buvo turtingi, laimingi ir niekur nebuvo vergijos" turjo dar labiau nepatikti, nes mons laimingi tik po Stalino konstitucijos saule ir tik Taryb Sjungoje nra vergijos . . . Be kit naujybi, pradios mokykloje band pasirodyti ir draugo" terminas. Atseit, mokiniai, kreipdamiesi mokytoj, turj j vadinti draugu mokytoju". Taiau tatai visikai neprigijo ir toks kreipimasis pradios mokykloje nebuvo vartojamas. Mokytoj kilnojimasis naujiesiems mokslo metams buvo ypa didelis. Naujoji vietimo vadovyb labai stengsi patraukti vadinamj ukampi mokytojus, perkeldama juos geresni slyg mokyklas, o aktyviuosius lietuvi visuomens veikjus nukeldama blogesnes mokyklas ir atleisdama. Dl vairi politini nepatogum daug mokytoj ir patys prasi perkeliami kitas vietas. I viso buvo pajudinta apie 40% mokytoj. Susumavus visus bolevikini mokslo met pradios vykius, buvo matyti, kad pradios mokykla tarybini vadov pasirinkta viena pirmja bolevikinio performavimo baze. Prieingai j paadams, mokytojas verste traukiamas politinio vietimo darb. Visas mokini mokymo bei aukljimo vyksmas persunkiamas bolevizmo ideologija. Turi bti paisoma ne tiek mokslo, kiek populiaraus bolevizmo doktrin aikinimo. Reikia umirti savo tautybs poymius bei pasireikimus ir be svyravim pasukti internacionalizmo kryptimi. Tariant, mokytojas turs kalbti, mokyti ir tikinti tai, kuo nei pats, nei mokiniai netikjo, visk klastoti,. pasidaryti klusniu bolevik automatu. Mokslo met pradia rod, kad: 1) pradios mokykloje grynasis pedagoginis darbas turi bti antroje vietoje, 2) pradios mokykla mokytojo asmenyje bus bolevikinio sekimo kontrolje, 3) tautinio, religinio ir asmeninio spaudimo bei persekiojimo takoje turinti pasireikti tiek mokytoj, tiek mokini reakcija. Bolevikini mokslo met eiga tatai patvirtino.

LIETUVOS KULTROS IR MENO TURT NAIKINIMAS

A. ZABITIS-NEZABITAUSKIS

Bendrieji bruoai Darbti, gaji, po 19141918 met Pasaulinio karo nuo rus carins priespaudos atsikraiusi lietuvi tauta savo nepriklausomo 19181940 met gyvenimo periodu buvo spjusi gerokai aptvarkyti ir savo kultrinio gyvenimo srit. Nors ir per maa tebuvo laiko visoms kultrinio gyvenimo sritims pagrindinai sutvarkyti, vis dlto kiekvienai sriiai per t laik jau buvo padti tvirti pamatai, kurie galino visas lietuvi tautos kultrinio gyvenimo akas organikai augti ir pltotis. Per 20 su virum nepriklausomo gyvenimo met buvo isiugdyta pakankamai vairi kultrini srii darbinink-inteligent, steigta reikaling mokslo, meno ir kultros organizacij ir institucij, iaukltas pakankamas visuomens kultrini reikalavim ir meninio skonio lygis, kuris teik palanki dirv krato bendrajai kultrai augti ir brsti. Per t laik gerai susitvark Lietuvos vis ri ir laipsni mokyklos, buvo ileista milijonai egzempliori naujos literatros, beveik visuose provincijos miestuose vietos viesuomens pastangomis sikr muziejai, kratotyros draugijos, praturtjo archyvai, bibliotekos ir kitos kultrins organizacijos ir staigos. Palyginti nedidelis Lietuvos kratas kas metai ileisdavo apie 1.000 tom knyg su per 100.000 psl., ieidavo apie 150 periodini leidini, auktosiose mokyklose moksi apie 4.000 student, gimnazijose apie 15.000 moksleivi, pradinse mokyklose apie 300.000 viesos ir mokslo itrokusios jaunosios kartos (Lietuvos Statistikos Metratis, Kaunas 1938 m.). Taiau svarbiausias dalykas ia buvo tas, kad lietuvi tautos kultrinis augimas ir brendimas vyko Vakar Europos kultrini tradicij dvasioje, visikai nieko bendra neturinioje su ryt dykum ydikai bolevikiniu susmukimu ir palaidumu. Todl lengva suprasti, koks skaudus smgis lietuvi tautos organikai auganiai kultrai buvo 1940 m. birelio 15 d. raudonosios okupacijos bangos ugriuvimas. Tragikiausia ia buvo ne tai, kad Lietuv upldo raudonj azijat gauj gaujos, bet tai, kad bolevik ekistin priespauda iauriausiai ugniau net maiausi lietuvi tautins kultros apraik ir tuo bdu vis taut i anksto pasmerk fatalikai kultrinei miriai. Visos ms kultrinio gyvenimo sritys tuoj

74

A.

ZABITIS-NEZABITAUSKIS

buvo pavergtos pasididiavimui ir garbei, ms aki viesai, imintingiausiam i imintingj vadui, draugui ir tvui" Stalinui. Nuo 1940 m. birelio 15 d. prasidjo lietuvi tautos gajai brstanios kultros apgaulingas ir lyktus marinimas ir vis kultrini ir menini vertybi azijatikas naikinimas. Tam judoikam darbui atlikti Maskvos tarn Lietuvoje tuoj sudarytos reikalingos slygos: 1. paskirta draugui ir tvui" Stalinui itikimiausia vietimo vadovyb ir 2. ileisti reikalingi statymai" maos ms tautos kultros, meno ir mokslo turtams plti. vietimo vadovybs prieakyje atsistojo visada Maskvai simpatij reiks A. Venclova (Vyr. inios" Nr. 711, 1940.VI.22), o jo pavaduotojais 1940 m. rugpiio 27 d. paskirti Liudas Gira ir Juozas iugda ( L T S R Vyriausybs Nutarim ir Potvarki Rinkinys" Nr. 1, 1940.X.12). 1940 m. gruodio 9 d. Liaudies Komisar Taryba patvirtino i vietimo Liaudies Komisariato Kolegij: Antanas Venclova vietimo liaudies komisaras, Juozas iugda komisaro pavaduotojas, Liudas Gira komisaro pavaduotojas, Vincas ilionis pradios mokykl valdybos virininkas, Petras Mikutaitis vidurini mokykl valdybos virininkas, Kostas Kriinas specialini mokykl valdybos virininkas, Juozas Geniuas suaugusij vietimo valdybos virininkas, Petras Juodelis meno reikal valdybos virininkas, Antanas Rainskas kadr skyriaus virininkas ir Liudas Dovydnas priemokyklini staig ir vaik nam skyriaus virininkas (LTSR Vyriausybs Nutarim ir Potvarki Rinkinys" Nr. 3(6), 1941.11.5). Maskvai spaudiant, tuoj buvo padaryta vietimo vadovybs ir kultrini staig atsakingesni tarnautoj atranka". Kadangi Lietuvos inteligent tarpe komunist labai maai tebuvo, tai noromis nenoromis teko palikti daugelyje kultrini staig tada ligi kyrjimo linksniuotus smetoninius" tarnautojus. J dka ir pavyko dal kultros ir meno turt igelbti nuo sunaikinimo. Taiau juo toliau, juo grieiau buvo valomas smetoninis" kultrini ir vietimo staig tarnautoj aparatas. Prie vietimo Liaudies Komisariato ir Meno Reikal Valdybos steigti kadr skyriai. abi centrines staigas atsisti i Maskvos padjjai: nuo 1941 m: kovo 6 d. Meno Reikal Valdybos virininko pavaduotoju paskirtas rusas Genadijus ukalovas (LTSR Vyriausybs Nutarim ir Potvarki Rinkinys" Nr. 8(11), 1941.IV.29), Komisar Taryboje kultrinius reikalus tvark i Maskvos atsistas rusas Aleksandras Popovas ( L T S R Vyriausybs Nutarim ir Potvarki Rinkinys" Nr. 4(7), 1941.11.15), Vyriausios Literatros ir Leidykl Valdybos virininku nuo 1940 m. spali 14 d. paskirtas rusas Vasilijus Procenko ( L T S R Vyriausybs Nutarim ir Potvarki Rinkinys" Nr. 1(4), 1941.1.20), Valstybins Leidyklos direktorium nuo 1941 m. balandio 1 d. Ignas Gaka. visas vadovaujamsias kultrini ir vietimo

LIETUVOS

KULTROS

IR

MENO

TURT

NAIKINIMAS

75

staig vietas paskirti i Maskvos atsisti rusai arba vietos pasiymj bolevikai ir komunistai, kurie apie kultrin darb neturjo jokio supratimo, o bolevikini profesini sjung kultros ir vietimo staig centro reikal vedja paskirta yd Komodait, bolevikams okupavus Lietuv sudarinjusi aretuotin lietuvi veikj sraus, t. y. gryna ekiste (Lietuvi Archyvas" I, 14 psl. VI. Radzeviius. Pirmieji bolevik ingsniai", Kaunas 1942). Lygiagreiai su Lietuvos kultrini staig personalo pagrindiniu perkratymu ir bolevikinimu skubiai imta vykdyti vadinamoji nacionalizacija, i esms, statymais legalizuotas privataus ir visuomeninio turto vogimas. Kai kur tas legalizuotas vogimas buvo pridengtas kilniais tikslais, pvz., Liaudies Komisar Tarybos 1940 m. rugpiio 31 d. nutarimu Nr. 29 Ginkl Fondo ir Karo Laivyno Fondo 5.077.545,90 lt. suma perkelta valstybs pajam smat ir biudeto keliu paskirta Liaudies Kultros Fondo reikalams. Kokiu skubiu tempu buvo vykdoma bendroji turt nacionalizacija, matyti i keli ia pateikiam duomen: 1940 m. liepos 26 d. nacionalizuoti bankai ir stambioji pramon (Vyr. inios" Nr. 721, 1940.VIII.1); 1940 m. rugsjo 24 d. nusavinti usien pabgusi asmen kiai su visu inventorium ir 60 grupini ki su 45.613 ha ploto (LTSR Vyriausybs Nutarim ir Potvarki Rinkinys" Nr. 3, 1940.XII.14); 1940 m. rugsjo 27 d. nacionalizuotos visos privaios prekybos mons, kuri metin apyvarta buvo didesn kaip 150.000 lt. Pagal nutarim rugsjo 27 d. buvo nacionalizuota: ,.Spaudos Fondo" kooperacin bendrov, Sakalo" bendrov, v. Kazimiero Draugijos knyg leidykla, Dirvos" bendrov, viesos" knygynas ir leidykla, inijos" knygoms leisti bendrov, A. Ptaeko knygynas ir leidykla, Mokslo" knygynas ir leidykla, ,,Pribaio" knygynas ir leidykla, D. Gutmano knygynas ir leidykla ir ios spaustuvs: viesos", Raids", Varpo" ir Vaizdo" cinkografija (LTSR Vyriausybs Nutarim ir Potvarki Rinkinys" Nr. 1(4), 194t.t.20); 1940 m. spali 28 d. nacionalizuoti kino teatrai, filmoms nuomoti kontoros ir kilnojamieji kino aparatai; 1940 m. spali 31 d. nacionalizuoti miestuose ir stambesniuose pramons punktuose visi didesnieji namai. Visi itie nusavinimai, nacionalizavimai ir kitoki bolevikiki potvarkiai labai skaudiai paliet ir lietuvi tautos kultros gyvenimo srit, nors visa tai buvo pridengiama apgaulinga liaudies kultros ir gerovs klimo skraiste. Tokiai padiai susidarius, ypaiai grs didelis pavojus bti sunaikintiems Lietuvos dvar inventoriams, archyvams, bibliotekoms ir kitiems kilnojamiems kultros ir meno turtams. Dvar kultros ir meno vertybi registracija Okupavus Lietuv raudonajai armijai ir tuoj pradjus krat proletarinti ir komunistinti, buvo aiku, kad kiniame, socialiniame ir kult-

76

A.

ZABITI S-NEZABITAU SKIS

riniame gyvenime prievarta bus gyvendintos raudonosios reformos. Ypaiai tai buvo aiku po 1940 m. liepos 21 d. Deklaracijos apie valstybin santvark" ir Lietuvos stojimo Soviet Socialistini Respublik Sjungos sstat deklaracijos", kur demagogikai buvo keikiama ligi to laiko buvusi Lietuvos vyriausyb ir pareiktas liaudies praymas" priimti Lietuv Soviet Socialistini Respublik Sjungos sstat (1940 m. liepos 22 d. Vyriausybs inios" Nr. 719). Vos po keli dien, t. y. 1940 m. rugpiio 1 d. buvo paskelbta Liaudies Seimo 1940 m. liepos 22 d. priimtoji Deklaracija, paskelbianti em visos tautos, t. y. valstybs, nuosavybe" (1940 m. rugpiio 1 d. Vyriausybs inios" Nr. 721). Pagal t deklaracij visa em paskelbta valstiei, arba, tikriau pasakius, niekieno, nuosavybe ir nustatyta didiausia 30 ha norma vienam kiui; i norm praoks valstiei ki ems perteklius buvo paverstas valstybiniu ems fondu. Toks ems valdymo perversmas ms krate turjo pagrindinai paliesti stambesniuose kiuose ilikusias kultrines ir menines vertybes, kaip paveikslus, litografijas, graviras, bibliotekas, archyvin mediag, metalo, porcelano, stiklo meninius dirbinius ir, apskritai, visa tai, kas buvo susij su tradicine krato kultra. Numatydama iam meno ir kultros turtui didel naikinimo ir uvimo pavoj, Vytauto Didiojo Kultros Muziejaus vadovyb ir Lietuvos kultros paminkl konservatorius visomis j valioje esaniomis priemonmis pasisteng ileisti statym kultros ir meno vertybms apsaugoti. statymas jau buvo paruotas anksiau Vakar Europos panai statym pavyzdiu ir j pavyko pravesti dl to, kad pereinamojoje to meto vyriausybje buvo gan jautri ms kultros reikalams asmen, kaip prof. V. Krv-Mickeviius, in. E. Galvanauskas. To statymo dka pavyko ms dvar kultros ir meno turt dal apsaugoti nuo raudonosios griovimo ir naikinimo bangos, nors, kaip vliau pasirod, ydikoji ekist ir bolevik savaval nepripasta joki statym. Tas statymas vis dlto turjo pagrindins reikms Lietuvos dvar kultros ir meno turtams apsaugoti, tad dedu ia vis jo tekst: Eins Respublikos Prezidento pareigas Ministras Pirmininkas, pasirms Lietuvos Konstitucijos 110 str., skelbia kultros paminkl apsaugos statym: Kultros paminkl l
Kultros paminklais laikomi kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, kurie dl savo mokslins, istorins, menins ar kitos reikms pripastami saugotinais.

apsaugos

statymas

2
Kultros paminkl apsaug vykdo vietimo Ministro pavesta ar sudaryta staiga. Kit ministerij staigos jai teikia reikaling param.

LIETUVOS

KULTROS

IR

MENO

TURT

NAIKINIMAS

77

3 Kultros paminkl apsaugai vykdyti vietimo Ministras nustato Kultros Paminkl Apsaugos staigos statut ir skiria tarnautojus. 4 Kultros Paminkl Apsaugos staigos galioti asmenys turi teis: 1. apirti, tikrinti, tirti ir pripainti saugotinais kultros paminklus vietoje arba, prireikus, juos laikinai paimti, 2. nustatyti ir panaudoti reikalingas apsaugos priemones, kad paminklas nesunykt ir nebt naikinamas. 5 Kultros paminklai vietimo Ministro nustatyta tvarka registruojami. Registro inios teikiamos suinteresuotiems asmenims, jei jie to prao. 6 Kultros paminklai i registro ibraukiami, kada nustoja savo reikms, dl kurios jie buvo pripainti saugotinais. 7 Ikasti ar kaip kitaip rasti emje, jos paviriuje, vandenyje, senuose mruose ar trobesi pamatuose kultros paminklai laikomi valstybs nuosavybe. Paminkl radjams gali bti skiriamos premijos. 8 Kultros paminklus j savininkai ar valdytojai turi saugoti ir globoti. Be Kultros Paminkl Apsaugos staigos leidimo kultros paminklo negalima parduoti, perduoti, iveti usien, dovanoti, keisti, inuomoti ar kitaip suvaryti valdymo teises. vietimo Ministerija gali skirti paalpas kultros paminklams palaikyti. 9 Kultros paminklai gali bti restauruojami, remontuojami ar kitaip taisomi tik pagal Kultros Paminkl Apsaugos staigos patvirtintus projektus.

10
Kasinjimus ar kitokius kultros paminkl Ministro nustatyta tvarka.
11

tyrimus galima daryti tik

vietimo

vietimo Ministro sakymu kultros paminklas gali bti nusavintas ar paimtas valstybs globon. U nusavint paminkl atlyginama laisvai susitarus su jo savininku. Kai su kultros paminklo savininku susitarti negalima, tai paminklo kain nustato vietimo Ministro patvirtinta komisija i vietimo Ministerijos, Teisingumo Ministerijos ir Finans Ministerijos atstov. Paminklo savininkas ar jo galiotas asmuo gali dalyvauti komisijos posdyje paaikinimams duoti. U globojamj paminkl jo savininkui neatlyginama.

12
Nusavintas kultros paminklas laikomas dienos. 13 11 Nuostoliai, padaryti ryium su kultros paminkl apsauga, globa ar tyrimu (4 ir str.), nukentjusiems asmenims atlyginami. valstybs nuosavybe nuo nusavinimo

78
14

A.

ZABITI S-NEZABITAU SKIS

Nusiengusieji iam statymui vietimo Ministro gali bti baudiami piniginmis baudomis ligi 10 000 lit; pinigin bauda gali bti pakeista aretu ligi ei mnesi; be to, nusiengusiems priklaus kultros paminklai konfiskuojami. 15 Kultros Paminkl Apsaugos staigos ar jos pareign veiksmai gali bti skundiami vietimo Ministrui. vietimo Ministro veiksmai gali bti skundiami Ministr Tarybai. 16 Taisykles iam statymui vykdyti leidia vietimo Ministras. 17 is statymas veikia nuo paskelbtosios dienos. J. Paleckis, E. Respublikos Prezidento p. Prof. V. Krv-Mickeviius, Ministro Pirmininko Pavaduotojas Kaunas, 1940 m. liepos 20 d. *

(Vyriausybs inios" Nr. 720, 1940 m. liepos 25 d.)

Kaip matyti, kultros paminkl apsaugos statymas teik visai pakankamus teisinius pagrindus ms krato kultros paminklams apsaugoti. Kiek vliau remiantis tuo statymu dar buvo ileisti trys vietimo Liaudies Komisaro sakymai, btent: a) Kultros paminklams apsaugoti sakymas" (Taryb Lietuva" Nr. 5, 1940 m. spali 5 d.), b) Taisykls kultros paminkl apsaugai vykdyti" (Taryb Lietuva" Nr. 26, 1940 m. spali 30 d.) ir c) Kultros paminklams registruoti sakymas" (Taryb Lietuva" Nr. 26, 1940 m. spali 30 d.), kurie buvo paruoti dar prie bolevikams okupuojant Lietuv ir apskritai, neskaitant kai kuri trkum, buvo visikai pakankami Lietuvos kultros paminkl apsaugai vykdyti. Taiau pasirod, kad statymai ir teisiniai aktai teturi reikms tik kultringai visuomenei, ko, deja, jokiu bdu negalima pasakyti apie tada Lietuv valdiusius sluoksnius. Raudonarmieiai, ekistai ir komunistai su tais statymais ir sakymais visikai nesiskait ir dvar inventorius be atodairos pl ir vog. Pagal bolevikinius statymus itisai ar dalinai em buvo nacionalizuota tiekoje didesni dvar apskritimis: Alytaus 36, Bir 36, Kauno 73, Kdaini 56, Kretingos 20, Marijampols 13, Maeiki 32, Panevio 91, Raseini 74, Rokikio 27, SeinLazdij 12, Taurags 27, Teli 69, Trak 82, Ukmergs 65, Utenos 31, aki 8, iauli 74, venionli 77, Vilkavikio 20, Vilniaus 101 ir Zaras 18. Vadinasi, i viso Lietuvoje buvo visikai arba dalinai nacionalizuota 1.114 dvar. J tarpe buvo, aiku, ir tie dvarai, kurie kadaise priklaus vairiems magnatams ir didi-

LIETUVOS

KULTROS

IR

MENO

TURT NAIKINIMAS

79

kams ir kuriuose galjo ilikti ir buvo ilik vertingo kultros ir meno turto, nes nepriklausomos Lietuvos pravestoji ems reforma dvarininkams paliko neliest vis inventori, jo tarpe ir kultros, meno ir istorijos turt. Bolevikams jj nacionalizavus ir nusavinus dvarus, visas dvar kultrinis, istorinis ir meninis turtas atsirado katastrofikoj bklj. Ne tik jis pasiliko be globos ir prieiros, bet tiesiog atsidr u statym ir kultring moni elgesio rib. Tam turtui nuo tokio baisaus likimo igelbti Vytauto Didiojo Kultros Muziejaus vadovyb ir Lietuvos kultros paminkl konservatorius, remdamiesi aukiau mintu Kultros paminkl apsaugos statymu", tuoj po ems nacionalizacijos ir suvalstybinimo isiuntinjo dvarus apie 20 dailinink komisij kultrins, menins ir istorins verts daiktams suregistruoti, btent: paveikslams, litografijoms, graviroms, skulptros kriniams, bibliotekoms, knyg rinkiniams, archyvinei mediagai, stiklo, porcelano, metalo ir kitoki mediag meniniams dirbiniams, stiliniams baldams ir kt. Tos komisijos, daniausiai sudtos i 2 asmen, madaug per 2 mnesius (1940 m. rugpitis ir rugsjis) i viso aplank apie 1.200 dvar, kuriuose (apie 500) buvo rasta didesns ar maesns kultrins ir menins verts daikt. Nors ir paskubomis, nesistemingai sistosios dailinink komisijos viso apytikriai tuose dvaruose per tuos 2 su virum mnesius buvo suraiusios 2.885 paveiksl, litografij ir gravir, 137 skulptrinius dirbinius, 1.887 metalo, stiklo, porcelano ir molio meninius dirbinius, 2.074 stilinius baldus ir 67 bibliotekas ir knyg rinkinius. Dvaruose suraytj meno ir kultros paminkl dalis, esant nuolatiniam bolevik sunaikinimo pavojui, buvo sugabenta provincijos muziejus, o kita dalis palikta dvaruose laikinai saugoti savininkams ar dvar administratoriams. Nors i priemon ir nedav visai ger rezultat, nes bolevik laikais dvar administratoriais buvo paskirti apie kultr ir men maiausi supratim tetur mons, kuri didel dalis padjo raudonarmieiams ir komunistams savavaliauti, vis dlto Kultros Paminkl Apsaugos staigai tuo bdu pavyko dal dvar kultros ir meno turto isaugoti iki pat 1941 m. birelio 22 d. Dvar inventoriaus plimas ir grobimas Kultros Paminkl Apsaugos staigos 1940 m. rugpiio mn. pirmosiomis dienomis isistosios Lietuvos dvar kultros ir meno turto surayti dailinink komisijos i karto savo praktiniame darbe susidr su nenugalimomis komunist, raudonarmiei ir ekist daromomis klitimis ir trukdymais. Nors apie kultringiausios pasaulio" valstybs pareign ir politini veikj darbus tada tebuvo galima kalbti tik vien giriamai ir pataikaujamai, nes kitaip kalbjusiems grs pavojus patekti G P U rankas, vis dlto sistosios komisijos tuojau pat pradjo staig informuoti odiu ir telefonu apie raudonarmiei daromsias j darbui

80

A.

ZABITI S-NEZABITAU SKIS

atlikti klitis ir trukdymus. Nemaa t komisij asmen drso apie tai staigai parayti ir ratu savo praneimuose. I t praneim aikiai matyti, kokios didels klitys buvo daromos tam visai nekaltam kultros ir meno paminkl apsaugos darbui. tai keletas konkrei pavyzdi:

1. I Raub dvaro ivykome eduvos link Raudondvario dvar, bet ten stovima rus kariuomens, ir ji ne tik kad nesileido ms dvar, bet dar neleido pravaiuoti net pro dvaro al einaniu viekeliu, ir mums dideliu ratu teko sukti aplinkiniais keliais NaujamiesioSidabravo link". (Dail. V. Dilkos ir dail. P. Puzino 1940 m. rugpiio 15 d. praneimas) 2. Rugpiio 3 d. buvome taip pat grafiens Janinos Plateriens dvare. Puikiai ulaikytas ir graus palocius buvo jau visai tuias, baldus ir daiktus isive su savim raudonarmieiai, kurie kelet dien prie ms atvykim apleido dvar; kaip girdjome, kai kuriuos jiems nereikalingus baldus ir knygas raudonarmieiai idalijo vietiniams monms ir kumeiams". (Dail. V. Kairikio 1940 m. rugpiio 28 d. praneimas). 3. Tikeviiaus rmus (Palangoje) radome uimtus raudonarmiei. Kaip paaikjo i kalb, palociuje liko dar kiek ger bald ir, gal bt, kiek paveiksl, bet leidimo rmams apirti negavome". (Dail. V. Kairikio 1940 m. rugpiio 28 d. praneimas). 4. Tikeviiaus rm Kretingoje ir dvaro ties Kretinga, kuriuos radome uimtus raudonarmiei, neleista mums apirti". (Dail. V. Kairikio 1940 m. rugpiio 28 d. praneimas). 5. Baisogalos dvaro, Baisogalos vals., Kdaini aps., kultros paminklai surayti rugpiio 14 d. Dvare gyvena rus kariuomen, dl to visai laisvai pravesti suraymo nebuvo manoma". (Dail. J. Zikaro ir A. Nezabitauskio 1940 m. rugpiio 23 d. praneimas). 6. Rugpiio 28 d., antradien, 10 val. ivykome arkliais Vidiki dvar, 5 km nuo Ignalinos. Dvare nieko registruotino neradome, nors dvaro rmai dideli, gras, mriniai, dviej aukt, gerai isilaik. Pasienio policijos pareigno odiais, visi daiktai buvo igabenti Soviet kariuomens pirmame buvime". (Dail. B. Macutkeviiaus ir dail. A. Mariulionio 1940 m. rugsjo 4 d. praneimas). 7. Bilin dvare yra raudonosios armijos dalinys, ir jo virininkas nei fotografuoti, nei apirti neleido, pareikdamas, kad tai buvo galima atlikti pirmiau". (Dail. E. Lurjs ir dail. P. Mikolajno 1940 m. rugsjo 25 d. praneimas). 8. ybuli-Ilgii dvaro kambariai tuti, nes visus baldus ive raudonarmieiai, o kiti vertingi paveikslai iveti V a r u v . . . I Pakernojo dvaro beveik visus geresnius baldus ive raudonarmieiai, ir daugiau nieko nerasta". (Dail. E. Lurjs ir dail. P. Mikolajno 1940 m. rugsjo 26 d. praneimas). 9. Baisogalos dv., buv. sav. Komaras, ipltos uantspauduotos spintos, sunaikinta daug dokument ir nuotrauk, igrobstyta gravir ir kit smulki meno daikt". Dvare tada gyveno raudonarmieiai. (Dail. V. Biino ir J. Valentukonio 1940 m. spali 2 d. praneimas).

Tiesiog baisu buvo klausyti komisij odini praneim i provincijos, kaip lykiai buvo naikinamos dvar kultrins ir menins vertybs. Kdaini apskrityje retas dvaras iliko raudonarmiei, ydi ir komjaunuoli vadovaujam, neaplankytas. Niekikiausiu bdu buvo tempiami sunkveimius stiliniai baldai, veidrodiai, laikrodiai, kilimai ir

LIETUVOS

KULTROS

IR

MENO

TURT

NAIKINIMAS

81

veami raudonarmiei ir komunist bstus, klubus ir privaius butus. Raseini apskrities dvaruose raudonarmieiai su komjaunuoliais vykd tikras kultros ir meno turt rekvizicijas. Tragikiausia buvo tai, kad nebuvo jokios galimybs tam savavaliavimui keli ukirsti. Visos centrini staig pastangos kultros ir meno turtui gelbti nedav joki rezultat. G P U ir kompartija buvo visagals. Tai rykiai rodo Renavos ir Anapols dvar kultros ir meno turto iplimo aplinkybs. tai tos bylos dokumentai:
Kaunas, 1940 m. rugpiuio mn. 30 d. Labai skubu.

Lietuvos TS Respublika S. M. Kauno Valstybinis Kultros Muziejus Nr. 514

Maeiki Apskrities Virininkui Renavos dvare (Sedos vls.) ir Anapols dv. (idik vals.) buvo nemaa verting kultros turt: sen knyg, paveiksl, bald, kilim, ind ir kit. Ms turimomis iniomis, dalis io turto pateko kalbam dvar ir aplinkini gyventoj rankas. is turtas pagal Valstybins ems Okio Komisijos ir Kultros Paminkl Apsaugos statymus turjo bti apsaugotas ir paimtas valstybs inion. Kauno Valstybinis Kultros Muziejus, kuriam pavesta kultros paminkl apsauga, prao Tamst padaryti energing ygi, kad visi kultros turtai, buv mintuose dvaruose, i vietos aplinkini gyventoj bt surinkti ir perduoti Maeiki apskr. muziejui. Jei i kvot paaikt, kad dalis kultros turto buvo perveta tolimesnes vietas (miestus ar apskritis), tai iame atsitikime praome tiksliai atymti kas, kada, kok ir kurias vietas iekom turt perve ir pas k jis dabar galt rastis. Apie pravestas kvotas ir rast turt praome smulkiai painformuoti Kauno Valstybin Kultros Muziej. P. Galaun, Muziejaus Direktorius V. K. Jonynas, Lietuvos Kultros Paminkl Konservatorius

Senosios smetonins" tvarkos Maeiki apskrities virininkas tikrai siningai savo pareig atliko ir reikal smulkiai iaikino. Jis tuoj para idik milicijos nuovados virininkui tokio turinio rat:
Maeikiai, 1940 m. rugpiio mn. 31 d. Nr. 6409. idik milicijos nuovados virininkui Sisdamas Kauno Valstybinio Kultros Muziejaus . m. rugpiio mn. 30 d. rato Nr. 514 nuora, pavedu dti visas pastangas kvotos keliu iaikinti, kokie daiktai i Anapols dvaro ir Renavos dvaro igabenti. Reikia nustatyti, kas, kada ir kur kok turt igabeno. Jei i kvotos paaikt, kad igabent daikt yra pas vietos ir apylinki gyventojus, tuojau i j t turt surinkti. Labai skubu

82

A.

ZABITI S-NEZABITAU SKIS

Kreipiu Tamstos dmes, kad iuo reikalu kvot reikia pravesti visu stropumu ir galimai greiiau. (paraas) Apskrities Virininkas

idik milicijos nuovados virininkas taip pat savo udavin atliko gerai ir netrukus Maeiki apskrities virininkui atsiunt rat su iais kvotos duomenimis:
Nr. 1920 J Nr. 6409. Maeiki Apskrities Virininkui Raportas Pristatau susirainjim su pravesta kvota ir praneu, kad i Renavos ir Anapols dvar turtus gabeno Maeiki, idik, Ylaki ir Sedos kompartijos atstovai, dalyvaujant Valstybs saugumo organams i Maeiki. Kad vietos gyventojai kokius daiktus bt igaben i Renavos ir Anapols dvar, kvotoje nepasitvirtino bei toki ini negauta. P r i e d a s : 3 lapai. (paraas) Nuovados Virininkas idikai, 1940 m. rugsjo 7 d.

Kaip G P U ir Kompartijos funkcionieriai pl t turt, matyti i prie idik milicijos nuovados virininko 1940 m. rugsjo 7 d. rato Nr. 1920 pridt dviej bding kvot protokol: 1. Renavos dvaro kvedis Karolis Zabiela pareik:
1940 m. rugsjo mn. 4 d. A, idik nuovados milicininkas Treiokas, Bronius, klausinjau emiau ivardint, kuris pasisak: Esu Zabiela, Karolis, sn. Karolio, 28 m. am., Lietuvos pil., R. katalikas, teismo nebaustas, gyv. Renavos dvare, idik vals., Maeiki aps., paklaustas parodau: A jau vieni metai ir deimts mnesi kaip tarnauju kvediu-buhalteriu pas Renavos dvaro savininkes Mieinskien, Stas, ir Mieinskait, Marij (dabar gyv. Vokietijoje). Minim dvar su 319 ha ir visais kitais turtais turjau savo inioje. . m. liepos mn. 22 d. i Maeiki kompartijos (pavardi neinau) atvaiavo atstovai ir paved pagalbins milicijos atstovui Mikniui (kit pavardi neinau) ir kitiems surayti dvaro rmuose esant turt: vairias knygas, baldus, indus ir pan. T pai dien, milicijai bepradedant rainti mint turt, i Maeiki kompartijos atvaiavo kitas atstovas, kuris prane, kad surainti nereikalinga ir pats pam visus rm raktus ir isive. Ryto met, t. y. liepos mn. 23 d., i Maeiki atvaiavo saugumas GPU, atsive ivetus raktus, atsirakino rm patalpas ir pradjo neti visk lauk: inetus daiktus vairius baldus paliko mano apsaugai, o patys vl ivaiavo Maeikius, sakydami, kad apie 20 val. atvaiuos sunkveimis ir visk ive, bet 20 val. neatvaiavo, o atvaiavo jau sutemus, apie 23 val., tie patys saugumo GPU atstovai su sunkveimiu, kur vairavo oferis Bukys, gyv. Sedoje, ir visi vl pradjo neti i rm ir krauti autoveim. K jie tada ine, a negaljau matyti, nes ne visk be tvarkos ir buvo tamsu. T nakt nedami sudau daug lemp, vien veidrod ir kit stikl. Susikrov visk ive Maeikius, o man reikalaujant ivet daikt sra paadjo prisisti, bet neprisiunt.

83
Liepos mn. 24 d. atvaiavo i idik ir Sedos kompartijos atstovai, irgi sukrov isive daug vairi daikt, bet koki, a nemaiau, nes irgi ve nakties metu ir man reikalaujant ivet daikt srao irgi nepaliko. Liepos 25 d. iek tiek turto ive Renavos kompartija. Liepos 26 d. atvaiavo Ylaki kompartija, irgi ive daikt, bet i paliko ivet daikt sra su paraais. Liks dvaro turtas yra raudonosios armijos uimtose patalpose ir jie juo naudojasi, o to turto sraai yra pas mane. 3 spintas ir istorins verts knygas pam apsaugon V. D. Kultros Muziejus ir uantspaudavo smalks antspauda (iauli apskr. II raj. prad. mok. inspektorius) ir paliko mano atsakomybn. Dar kito dvare esanio turto sraus turi idik kompartija. Daugiau jokio turto i dvaro niekas niekur neive. Daugiau parodyti nieko neinau. Parodymas suraytas teisingai. Skaityta. K. Zabiela, Milic. Br. Treiokas"

2. Anapols dvaro nuomininkas Vladas Jankeviius pareik:

1940 m. rugsjo mn. 3 d. A, idik nuovados vyr. milic. Jonas Damuis, klausiau emiau ivardint, kuris pasisak: Esu Jankeviius, Vladas, s. Juozo, 54 m. amiaus, Lietuvos pil., lietuvi tautybs, R. kat., rayti moku, teismo nebaustas, gyvenu Anapols dvare, idik vls. A i dvaro savininks, Rastiauskaits, Ritos, esu nuomojs dvar 80 ha ems ir valdau t dvar jau dvylikti metai. Iki apraymo dvaro jos vis turt globojau a ir buvo viskas mano inioje. Minima savinink tame dvare negyveno, retkariais parvaiuodavo, pabdavo apie savait, kartais ir ilgiau, ir vl ivaiuodavo. Paskutin kart buvo grusi . m. liepos mn. 18 d., kuriai buvau perdavs jos urakinto turto raktus ir tuo laiku maiau dar, kad ji pardav vien rb spint, visai paprast, u 50 lit. pil. Kropauskaitei i libinink km. Po spintos pardavimo a kiniais reikalais tris dienas nebuvau namie. Man tik grus, liepos mn. 24 d. jau dvare buvo apraomas visas dvaro turtas, tik maiau, kaip dvaro savinink labai jaudinosi ir nervinosi. Jjs dvaro savininks gyvenamus kambarius, radau asloje idrabstyta knyg bei popieri ir itraukta i stal stalius. Kabojusi ant sien paveiksl tuo laiku jau nebuvo, buvo viskas nukabinta ir j jau niekur nemaiau. Tik tiek pastebjau, kad turto apraymas vyko labai netvarkingai, i vieno kambario ne kit ir, pagaliau, vl atgal; taip daiktai buvo neiojami ir vartomi. I apraymo dalyvi tepainojau tik vien, Kalakausk, Juoz, i Pikeli miestelio. Laike apraymo minima savininke mans pra nuveti j Maeikius. Nuveus Maeikius j, kuri jo skstis pas Maeiki apskrities virinink, kartu su ja jau ir a. Nuvyk apskrities virininko neradome namie, jo vietoje js pareigas milicijos vadas. Jam skundsi, kaip girdjau, kad prie jos turto apraymo elgiasi labai nepadoriai ir netvarkingai, ivart jai visas knygas bei stalo stalius, jos ridikiul ir t.t. Pats milicijos vadas pasak minimai savininkei, kad reikalas bus sutvarkytas ir viet, t. y. jos dvar, yra ivyk saugumo ir vieosios milicijos organai. Grs vienas i Maeiki, minimame dvare radau atvykusius mintus milicijos organus, j akivaizdoje dvaro turtas buvo kraunamas sunkveim. Kas turt ve ir kur j ive, neinau, nes apie tai gali tik inoti dalyvav iveime asmenys. Nuo to laiko minimo dvaro turto reikalus nesikiau. Daugiau a nieko neinau. Parodymas teisingas ir man perskaitytas. Pasiraau: Vladas Jankeviius J. Damuis, idik nuovados vyr. milicininkas"

84

A.

ZABITI S-NEZABITAU SKIS

Maeiki apskrities virininkas idik nuovados milicijos virininko 1940 m. rugsjo 7 d. rat Nr. 1920 pasiunt Maeiki saugumo policijos virininkui su itokia rezoliucija:
VRLK Maeiki Skyr. Virininkui Praau iaikinti kieno pardymu koks turtas i Renavos ir Anapols dvar buvo paimtas ir kam perduotas. 1940X3 (paraas) Maeiki apskrities virininkas

t Maeiki apskrities virininko rezoliucij V R L K Maeiki apskrities skyriaus virininkas 194 m. spali 1 1 d . atsak:
Nr. 4655 Maeikiai, 1940 m. spali mn. 11 d. Maeiki Apskrities Virininkui Grindamas susirainjim pridedu paimt . m. liepos mn. 24 d. i Renavos ir Anapols dvar daikt sra ir praneu, kad srae ivardinti daiktai paimti Valstybs Saugumo policijos Maeiki Rajono staigai. Priedas: 6 lapai. (paraas) VRLK Maeiki Apskrities Skyriaus Virininkas

Prie io rato buvo pridtas ir Maeiki G P U bstinei paimt daikt sraas, i kurio matyti, kad savavalikai i Renavos ir Anapols dvar buvo paimti 23 senoviki baldai ir keli kiti smulks daiktai. Kokie daiktai buvo iveti Maeiki, Ylaki, Sedos ir idik kompartijos atstov, visai nepavyko iaikinti, nes visagalje kompartijoje joks valstybs tarnautojas nedrso pravesti kvotos. Po puss mnesio Maeiki apskrities virininkas 1940 m. spali 15 d. Kauno Valstybiniam Kultros Muziejui atsiunt vis kvotos mediag su tokio turinio lydraiu:
Nr. 6409 Kauno Valstybiniam Kultros Muziejui Pildydamas . m. rugpiio mn. 30 d. rat Nr. 514, susirainjim su kvotos daviniais ir paimto turto srau prisiuniu. Priedas: 7 lapai. (paraas) Apskrities Virininkas (paraas) Ratvedys

I io susirainjimo ir kvotos duomen aikiai matyti, kad Renavos ir Anapols dvar kultros ir meno turt igrobst kompartijos ir G P U funkcionieriai.

LIETUVOS

KULTROS

IR

MENO

TURT NAIKINIMAS

85

ia pateiktas susirainjimas yra raktas visus Lietuvos dvar kultros ir meno turto naikinimo veiksmus ir aikiai rodo, kad to turto naikintojai buvo raudonarmieiai, komunistai, ekistai ir ydai. Raudonarmiei, komunist ir ekist savavalikas dvar kultros ir meno turt grobimas buvo tiesiog neapraomo dydio. Kaip vliau paaikjo i dvar kultros ir meno turt registravusi dailinink komisij praneim, net bolevikins valdios paskirti dvar komisarai, daniausiai paprasti kumeiai, piktinosi tuo azijatiku griovybos darbu. Jie kai kur mgino tam siautimui prieintis, bet buvo grasinimais bauginti ir turjo tylti. Bdinga aplinkyb, kad tuose turto plimuose vadovaujamj vaidmen vaidino ydai ir ypaiai yds, kurios, su raudonarmieiais atvykusios dvarus, ne, temp, lau ir dau visus, anot j, buoi palaikus. Per toli nuvest platesnis atskir Lietuvos dvar kultros ir meno turt plimo ir grobimo vyki apraymas, taiau ia trumpai pateiksime dar kelet tokio vriko naikinimo fakt, paremt ia pat nurodytais praneimais ir ratais:
1. Viename ymiausi Lietuvos architektros pastat Paaislio vienuolyne nuo 1941 m. sausio 10 d. steigti vaik namai. Vienuolyne buvo numatyta rengti raudonj kampel ir padaryti vairius vidaus perstatymus. (Kauno Miesto Vykdomojo Komiteto vietimo Skyriaus 1941 m. balandio 21 d. ratas). 2. Raudonarmieiai Gelgaud pilyje idau langus, ipl lentas ir parke ikirto medius. Gelgaud pilies poemiuose sukrov burokus ir bulves, kas labai pakenk pilies patvarumui. (Gelgaud pilies sargo Igno imieliaus 1941 m. kovo 12 d. praneimas). 3. I Pajrio dvaro, ilals vals., Taurags aps., 1940 m. liepos 29 d. raudonarmietis leitenantas ive daugiau kaip 20 senovik bald. (Pajrio mokyklos mokytojo V. Beinoro 1941 m. gruodio 18 d. praneimas). 4. I Geioni dvaro, Lelin vls., Utenos aps., Utenos komunist partijos apskrities komitetas ive jau suregistruotus geresnius stilinius baldus. (Geioni MANP vedjo J. Stasiulionio 1941 m. birelio 8 d. praneimas). 5. I aukn dvaro, aukn vls., iauli aps., 1940 m. rugpiio 30 d. raudonarmieiai karininkai ive visus dvaro baldus. (iauli apskr. kriminalins milicijos skyriaus 1940 m. lapkriio 8 d. ratas Nr. 7159 Kauno Valstybiniam Kultros Muziejui). 6. I Plateli dvaro, Kretingos aps., Plateli vls., raudonarmieiai ive brang smuik ir kt. daiktus. (Teli Alkos" muziejaus 1940 m. rugsjo 12 d. aktas). 7. Rietavo dvaro, Rietavos vals., daiktus raudonarmieiai, atpl duris, imt lauk kiem ir darin, apie 10 dalyk paveiksl ir bald pasim, kitus sunaikino, pvz., XVI am. autuvams dti stal. (Teli ,Alkos" muziejaus 1940 m. spali 16 d. ratas Nr. 535). 8. Plateli dvar, Plateli vls., Kretingos aps., 1941 m. gegus 20 d. atvaiavo Kretingos kompartijos sekretorius ir atpl Kultros Paminkl Apsaugos staigos plombas. (Plateli bibliotekos vedjo K. Strako 1941 m. gegus 21 d. ratas).

95

A.

ZABITI S-NEZABITAU SKIS

9. Kretingos dvare, Kretingos vls., apsigyvenus pasienio raudonarmieiams dvaro meniniai daiktai sumesti rsius, iveioti ir itampyti. (Kretingos muziejaus 1940 m. gruodio 13 d. ratas). 10. ateiki dvaro, ateiki vls., Kretingos aps., biblioteka raudonarmiei igabenta divizijos tab Plungje. (Teli Alkos" muziejaus 1940 m. rugsjo 12 d. aktas). 11. Mitenikio dvaro, tos vls., Kdaini aps., labai daug brangi bald ir kit daikt ive raudonarmieiai ir Kdaini kompartijos atstov Paraiokait. (vietimo Liaudies Komisariato Kultros Reikal Departamento 1940 m. rugsjo 13 d. ratas Nr. 25372 tos valsiaus ems kio komisijos pirmininkui P. Zavadzkiui). 12. I Pagermoni dvaro, Pakuonio vls., Kauno aps., senus stilinius baldus ive Kauno kompartijos apskrities komitetas. (Daukiagirio Valstybini ki Grups administratoriaus 1941 m. spali 24 d. ratas Nr. 254). 13. I Siraii dvaro, Teli vls., raudonarmieiai ive kelis sunkveimius bald, kuri tarpe buvo ir muziejins reikms daikt. (Teli Alkos" muziejaus 1940 m. spali 8 d. ratas Nr. 540). 14. I Vilken dvaro, vknos vls., Taurags aps., raudonarmieiai ive apie 16 sunkveimi vairi brangi muziejini daikt, kurie buvo paskirstyti pasienio apsaugos bazi ratinms, karinink ir kareivi butams. (Teli Alkos" muziejaus 1940 m. spali 8 d. ratas Nr. 540). 15. I Trempini dvaro, Liubavo vls., Marijampols aps., raudonarmieiai ive paveikslus, baldus, kostium rinkin. (Dail. Al. Jukeviiaus 1940 m. rugsjo 20 d. praneimas). 16. I Vaivadiki dvaro, Ukmergs apskr., Pagirio vls., raudonarmieiai 1940 m. rugpiio 1326 d. Ukmergs gul ive 173 vairius daiktus. (Pesli pradios mokyklos vedjos M. Maraziens 1942 m. sausio 7 d. ratas Nr. 4).

Tiesiog barbarikai buvo naikinamas i Lietuvos repatrijuojani Vokietij piliei turtas. Tam turtui muitinse tikrinti buvo i Maskvos atsistos specialios muitinink brigados, kurios ypaiai uoliai iekojo ivykstanij turte emlapi, nuotrauk ir kit panai dalyk. T daikt tikrinime dalyvavo ir raudonarmieiai, daniausiai karininkai. Kultros Paminkl Apsaugos staiga mgino per savo atstovus repatrijuojani Vokietij piliei kultros ir meno turt gelbti nuo bolevikini muitinink savavaliko naikinimo. Tuo tikslu ji kai kuriuos repatrijuojani piliei daikt tikrinimo punktus buvo pasiuntusi dailininkus, taiau i to jokios naudos nebuvo, nes staigos atstovai prie tikrinimo beveik visikai nebuvo prileisti. O jei bolevikai ir buvo sulaik kuri kultros ir meno daikt, tai jie j staigai neidav ir juos sukoncentravo Kauno, Virbalio, Kretingos ir kitose muitinse. Turdama duomen, kad vis dlto iek tiek repatrijuojani Vokietij piliei kultros ir meno turto yra muitinse sulaikyta, Kultros Paminkl Apsaugos staiga kreipsi i Maskvos atsist Lietuvos T S R muitini virinink Satarov, praydama j leisti sulaikytuosius daiktus patikrinti staigos atstovams ir paimti juos valstybin apsaug. Satarovas grietai atsisak tai padaryti, aikindamasis, kad jis i Maskvos tuo reikalu neturs jokio sakymo.

LIETUVOS

KULTUROS

IR

MENO

TURT

NAIKINIMAS

87

Kas buvo padaryta su sulaikytais repatrijuojani i Lietuvos piliei kultrin ir menin reikm turiniais daiktais, nieko tikro negalima pasakyti n iandien. staigos atstovai odiu staig informuodavo, kad su tais daiktais bolevik muitinink barbarikai ir savavalikai buvo elgiamasi: daikt dal, ypaiai knygas, jie ia pat naikino, paveikslus grob sau ar dalijo savo pastamiesiems. iauliuose sulaikytuosius daiktus, kuri tarpe, be abejo, buvo ir kultros ir meno turto, bolevikai pardav i varytyni (iauli Auros" Muziejaus 1941 m. gegus 24 d. ratas Nr. 229 Kultros Paminkl Apsaugos staigai). Nra tat jokio abejojimo, kad ir ia bolevikai sunaikino nemaa kultros ir meno turto. ie keli faktai ikalbingai ir neginijamai rodo, kaip baisiai buvo grobiamas ir naikinamas dvar kultros ir meno turtas. Ilgomis raudonarmiei sunkveimi gurguolmis, vairiais keliais neatsakingos ir nekultringos mass jis buvo tempiamas nenugalimosios" bstus, komandir butus, kompartijos klubus, ekist kabinetus, komjaunuoli kampelius ir yd apkomus. Vytauto Didiojo Kultros Muziejaus vadovyb ir Lietuvos kultros paminkl konservatorius bejgikai irjo t nebeutvenkiam savavals bang. Apie tai slaptais ratais buvo informuojamas to meto vietimo Liaudies Komisariato Meno Reikal Valdybos virininkas, gana jautrus ms kultrai P. Juodelis, bet n jis neturjo joki priemoni tai netvarkos srovei sustabdyti. Kaip vliau pasirod, komunistai ir raudonarmieiai tebebuvo tie patys azijatai, kaip ir 1917 m. revoliucijos metu. Kultros Paminkl Apsaugos staigai paskutiniu metu pradjus rinkti inias apie bolevik laikais sunaikintus kultros ir meno paminklus, nuolat ikyla iurpi naikinimo fakt. Pvz., 1941 m. lapkriio 30 d. Mindn pradios mokyklos vedjo Jono Valiukonio ir iuli senino Gabrio Kraujalio sudarytame akte iuli dvaro nacionalizuotam kultros turtui apirti konstatuojama, kad bolevikai durtuvais subad tame dvare esani portret veidus, supl knygas ir sunaikino ir sudau daug kit daikt. Surinkus daugiau ini, pamau atsidengs klaikus bolevik okupacijos Lietuvoje metu kultros ir meno vertybi naikinimo vaizdas, ikalbingiausiai pasaks, kokio kultrinio lygio buvo tie, kurie tarsi Lietuv atne laisv ir kultr. Archyv, muziej ir knyg naikinimas Vienas pai pirmj Maskvos samdini ygdarbi, bolevikams okupavus Pabaltijo kratus, buvo archyv, muziej ir knyg naikinimas ir grobimas. 1939 m. spali mn. bolevikams umus Vilni, Vilniaus srities vietimo Skyriaus virininko Klimovo sakymu buvo iveta Minsk i Lietuvos Moksl Akademijos, tada Vrublevskio vardo bibliotekos rinkini, 1.271 tomas knyg, 62 tomai periodini leidini ir 356 muziejiniai eksponatai. Ivetosios knygos daugiausia buvo sena, nuo X V I am. vilniana, periodiniai leidiniai gud kalba rayti ir muziejiniai eksponatai

88

A.

ZABITI S-NEZABITAU S K I S

Lietuvos masonika (Lietuvos Moksl Akademijos Bibliotekos 1941 m. gruodio 19 d. ratas Nr. 282 Kultros Paminkl Apsaugos staigai). Be to, i Vilniaus Valstybinio Archyvo madaug tuo pat laiku bolevikai ive apie 18 vagon archyvins mediagos. Maiusij liudijimu, archyvins mediagos veimas buvo baisus, seni ratai ir dokumentai metami sunkveimius, kaip mlas. Vilniuje buvo kalbama, kad ta mediaga vliau ilgai buvo mtoma vagonuose vienoje Soviet Rusijos pasienio geleinkelio stotyje. Okupavusi Lietuvos srit, bolevik valdia, nieko nelaukdama, pradjo plti archyvus, muziejus ir naikinti knygas. iam darbui legalizuoti buvo ileistas atitinkamas tarybinis statymas, tiesiog iverstas i rus kalbos. Visai archyvinei mediagai suvalstybinti 1940 m. rugpiio 24 d. ileistas itoks statymas: Eins Respublikos Prezidento pareigas Ministeris Pirmininkas, pasirms Ministeri Tarybos 1940 m. rugpiio 20 dienos nutarimu, skelbia Archyv statym: Archyv
1 iuo statymu tvarkoma archyv organizacija Lietuvos Taryb Socialistinje Respublikoje. 2 Paskelbiama visos liaudies turtu, t. y. valstybs nuosavybe, visoje Lietuvos teritorijoje visa archyvin (dokumentin) mediaga (bylos, knygos, dokumentai, susirainjimai, rankraiai, planai, briniai, foto paveiksl ir kino film negatyvai bei pozityvai, garsini ura mediaga ir pan. dalykai) : 1. dabar veikiani valstybini, visuomenini, profesini ir kooperacini staig, organizacij bei moni, 2. nacionalizuot pramons, prekybos, transporto, statybos ir kit moni, finansini, kredito ir draudimo staig, mokslo, mokymosi ir kultrini staig (universitet, institut, muziej, bibliotek ir pan.), dvar, rm ir sodyb, spaudos organ, pato, telegrafo ir kt. 3. likviduot seno valstybinio reimo valdini, karini, teismini ir kit organ bei staig, 4. likviduot politini, profesini, visuomenini, luomini ir kit organizacij, 5. atskir asmen archyvin mediaga, kuri susikrov ryium su j veikla valstybinse, politinse, profesinse, visuomeninse ir kitose organizacijose ir staigose ir t a i pat nacionalizuotose monse bei staigose. 3 Visa archyvin mediaga, tapusi valstybs nuosavybe, pavedama valstybs archyvo organ iniai ir atiduodama saugoti t organ archyvams. Valstybs archyvo organ inion pereina taip pat visi dabartiniu laiku esantieji seni valstybiniai, inybiniai bei privatiniai archyvai. 4 Kitos staig, organizacij ir moni einamos bylos bei susirainjimas lieka pasjas per laik, nustatyt archyv inybos valstybini organ. Tam laikui praslinkus, jie atiduodami saugoti valstybiniams archyvams.

statymas

LIETUVOS

KULTROS

IR

MENO

TURT

NAIKINIMAS

89

5 Valstybins, visuomenins, profesins, kooperacins ir privaios staigos, organizacijos, mons, pareignai ir privats asmenys neturi teiss panaikinti bet kuri archyvin mediag, bylas, knygas, dokumentus, susirainjim, brinius, emlapius, planus, schemas, foto kino paveiksl negatyvus bei pozityvus, garsini ura mediag, proklamacijas, lapelius ir pan. dalykus.

6
Visos staigos, organizacijos, mons, pareignai ir privats asmenys privalo: 1. tutuojau praneti valstybs archyv organams apie j turim ar bet kur paslpt archyvin mediag ir imtis btin priemoni apsaugoti tai mediagai ligi jos perdavimo saugoti valstybiniams organams. 2. tutuojau perduoti saugoti valstybiniams organams vis archyvin mediag, kuri valstybs archyvo organai pripains perleistina j inion, 3. imtis priemoni sutvarkyti ir apsaugoti likusiai archyvinei mediagai tol, kol reiks j perduoti saugoti valstybiniams archyvams. 7 Asmenys, panaikin, paslp ar neatidav archyvins mediagos valstybs archyvams, traukiami teismo atsakomybn.

8
is statymas veikia nuo 1940 m. rugpiio 20 dienos. J. Paleckis, E. Respublikos Prezidento p. Ministeris Pirmininkas Prof. Krv-Mickeviius, Ministerio Pirmininko Pavaduotojas Kaunas, 1940 m. rugpiio 23 d. (Vyriausybs inios" Nr. 727, 1940.VIII.24 d.)

Skaitant ia pacituoto statymo nuostatus, atrodo, kad to meto bolevikins Lietuvos valdios tikrai buvo susirpinta ms archyvins mediagos apsauga ir globa. Taiau netrukus paaikjo, kam i tikrj buvo suvalstybinta visa archyvin ir dokumentin mediaga; i vien viet suvet moni, staig, organizacij archyv ir susirainjim iekota duomen apie komunistams prieingus lietuvius veikjus. statym paskelbus, valstybinis ir kiti archyvai buvo perveti Paaislio vienuolyn, o staig, moni ir organizacij archyvin mediaga ir susirainjimai suveti Slaptj Skyri (Laisvs al. 46). Siame Slaptajame Skyriuje dirbo apie 30 yduk komjaunuoli, iekodami ekistams reikaling duomen apie Lietuvos veikjus, karininkus, tarnautojus, aulius ir kit organizacij narius. Apie rimt archyvin darb jame negaljo bti n kalbos, nes Slaptojo Skyriaus archyvas buvo paverstas tikra ekistinio darbo laboratorija. Bolevik laikais ms archyvai labai nukentjo. Remiantis mintu statymu, visi archyvai, kaip bendrame katile, buvo suversti tam tikslui visai netinkamame ir drgname Paaislio vienuolyne. Maskva jau seniai tykojo k nors i Lietuvos pasigrobti. Vienas i pirmj Maskv buvo

90

A.

ZABITI S-NEZABITAU SKIS

ivetas Lietuvos Usieni Reikal Ministerijos Archyvas. Tam tikslui i Maskvos Kaun buvo atsistas kakoks archyvininkas" Kopeiikas, kuris Kaune darbavosi 1940 m. gruodio ir 1941 m. sausio mnesius. Per t laik jis sudarinjo iveamosios mediagos sraus. I Paaislio vienuolyno iveta apie 50, i Slaptojo Skyriaus apie 150 archyvins mediagos di. (vietimo Vadybos Valstybs Centralinio Archyvo 1941 m. gruodio 4 d. ratas Nr. 260). Ypaiai skaudaus likimo susilauk lietuvikosios knygos ir kai kurie muziejai. I bolevik ir komunist elgesio su knygomis ir muziejiniais daiktais buvo matyti, kad tie mons jokio supratimo neturi apie kultrinius dalykus Vakar Europos prasme. Lietuvikj knyg naikinimo tikras stachanovietis" pasirod bess Glavlito" virininkas Procenko ir jo padjjas lietuvis komunistas Spriridys. J jsakymu vien Valstybinje Leidykloje buvo konfiskuota ir sunaikinta 423 639 egz. religinio, tautinio ir idealistinio turinio knyg (Lietuvos Valstybins Leidyklos 1941 m. spali 16 d. ratas Nr. 877 Kultros Paminkl Apsaugos staigai). Specialiais komisariat aplinkraiais ir sakymais staigoms ir monms buvo iimta i bibliotek, skaitykl ir knygyn ir konfiskuota imtai tkstani knyg, kuri didel dalis sunaikinta kaip makulatra. (vietimo Liaudies Komisariato Meno Reikal Valdybos 1940 m. gruodio 19 d. ratas Nr. 41 203 Kauno Valstybiniam Kultros Muziejui). Matydama tok nemonik Lietuvos kultros turto naikinim, Kultros Paminkl Apsaugos staiga djo pastang gelbti bibliotekas ir knygas nuo raudonarmiei savavals. 1940 m. liepos 16 d. raudonarmieiai sekvestravo Marijampols Marijon Kongregacijos vienuolyno bstines, kuriose, be kita ko, buvo vertinga 40 00050 000 tom biblioteka. Bibliotek i vienuolyno pareikalauta iveti per 5 dienas (Kongregacijos kvedio kun. Jono Aleksos 1940 m. lapkriio 10 d. ratas vietimo Liaudies Komisariatui). 1940 m. rugpiio 6 d. nuvyks Marijampol Valstybins Centrins Bibliotekos vedjas J. Rimantas rado raudonarmiei iardyt bibliotekos katalog, knygas suverstas asloje, o kataloginius stalus paimtus kariuomens reikalams (Valstybins Centrins Bibliotekos 1940 m. lapkriio 11 d. ratas Nr. 322). Kultros Paminkl Apsaugos staiga tada galiojo Valstybins Centrins Bibliotekos tarnautoj J. Stansk bibliotek skubiai perveti Kaun. 1940 m. lapkriio 10 d. jis nuvyko Marijampol, bet raudonarmiei politinis vadovas jam pareik bibliotekos neiduosis, nes ten es daug religinio turinio knyg, kurios, kaip priekomunistins, turinios bti sunaikintos. Bibliotekos katalogins kortels rastos imtytos ir sumindiotos (Valstybins Centrins Bibliotekos 1940 m. lapkriio 11 d. ratas Kultros Paminkl Apsaugos staigos virininkui). vietimo Liaudies Komisariatui padarius ygi Kauno raudonarmiei tabe, biblioteka pagaliau leista perveti, bet su dideliais trukdymais: bibliotekos lentynos ugrobtos j skaityklai, kartoteka itampyta dalinio

LIETUVOS

KULTROS

IR

MENO

TURT

NAIKINIMAS

91

vaistinei. Perveant bibliotek ir kraunant knygas vis sukinjosi raudonarmiei vadovyb. Politrukas pareikalavo palikti urnalo Ruskaja Starina" 18721893 m. komplektus ir istorin album Ruskaja istorija v kartinach" (Valstybins Centrins Bibliotekos 1940 m. gruodio 30 d. ratas Kultros Paminkl Apsaugos staigai). Pagaliau po dideli trukdym Marijampols Marijon Kongregacijos bibliotek, gerokai apnaikint ir apgadint, pavyko perveti Kaun. Panaiai buvo apnaikinta ir Kauno Kunig Seminarijos biblioteka: dalis knyg raudonarmiei buvo sunaikinta, suplyt knyg likuiai mtsi raudonarmiei uimtose seminarijos rm bstinse (Valstybins Centrins Bibliotekos 1941 m. vasario 16 d. ratas Nr. 69). Nors prie Lietuvos muziej reformos bolevik valdia konkreiai dar nebuvo prijusi, taiau i to meto kompartijos sluoksni buvo girdti labai nepatenkint bals, kad muziejuose tebevyraujanti smetonin" dvasia. Ypaiai daryta priekait Vytauto Didiojo Kultros Muziejaus vadovybei, kad ji muziejuje vis dar tebelaikanti religin liaudies men: statulles, religiniais motyvais raiinius, kryi galus ir t.t. ioje srityje reformos" vykdyti bolevikai nebesuspjo, taiau ir muziej gyvenime komunistai ir bolevikai paliko kruvin pdsak: Banytinio Meno Muziejaus sunaikinim. Kaip tai vyko, geriausiai matyti i Kultros Paminkl Apsaugos staigoje tuo reikalu turim dokument, btent, to meto Kultros Paminkl Apsaugos staigos konservatoriaus Dr. Z. Ivinskio sudaryto protokolo: Protokolas
A, Zenonas Ivinskis, Kultros Paminkl Apsaugos staigos konservatorius, galiotas tos staigos vedjo drg. V. K. Jonyno, 1941 rn. vasario 3 d. papraiau buv. Banytinio Meno Draugijos pirminink kan. Pran Penkausk atvykti Kultros Paminkl Apsaugos staig ir suteikti ini apie mintosios draugijos laikyt Banytinio Meno Muziej (Kaune, Seminarijos Rektorato Rmuose). Buvs Banytinio Meno Draugijos pirmininkas kan. Pr. Penkauskas padar tok pareikim: 1. Banytinio Meno Muziejus yra likviduotas, nes 1940 m. gruodio mn. 8 d. i Vilniaus atvyks dail. A. Valeka su dviem pagelbininkais pareik pagrindin mintojo muziejaus eksponat dal, pagal savo nuoir, perkelis Vilni. Tuoj buvo pradtas eksponat pakavimo darbas, kuris utruko iki gruodio mn. 22 d. Eksponat pakavimui buvo sunaudotas ir muziejaus inventorius, pvz., vitrinos, eksponat lentynos, pridedamosios arba pastatomosios sienels, lang uuolaidos. O 1941 m. sausio mn. 6 d. apie 50 di supakuotieji eksponatai dviem sunkveimiais buvo igabenti Vilni. 1941 m. sausio mn. 17 d. muziejaus patalpos ir dar likusieji eksponatai, drauge su namais, perjo Raudonosios armijos inion, nes ji perm Rektorato nam. Kiek inau, buvusieji dar muziejaus patalpose eksponatai, kurie buvo lik, buvo suneti t nam rs. Dl siauro rs jimo keleto paveiksl rmai i vieno altorlio buvo palikti lauke. Patys paveikslai buvo iimti i rm ir sulankstyti. Kieno inioje dabar yra rsyje padtas buv. Banytinio Meno Muziejaus turtas, man neteko suinoti. 2. Buvusioji Banytinio Meno Draugijos Valdyba vykusiojo fakto akivaizdoje turi pareikti, kad eksponat savininkai, depozitoriai, reikia iai valdybai pretenzijas, rei-

92

ZABITIS-NEZABITAUSKIS

kalaudami grinti eksponatus, j tik laikinai paskolintus muziejui ir banytinio meno parodai. 3. Buv. Banytinio Meno Draugijos valdyba reikia pasipiktinim, kad Banytinio Meno Muziejus, atstovaujs Kaunijos srit, yra ikeltas Vilni. 4. Joki Banytinio Meno Muziejaus eksponat perdavimo akt nei A. Valeka, nei jo pagelbininkai nepaliko ir visai nepainformavo buv. valdybos apie tolimesn eksponat likim. 5. Drauge su banytinio meno eksponatais buvo iveti atskirame kambaryje buvusieji ir emaii vyskupyst liei istoriniai dokumentai (per 40), priklausantieji Kauno Arkivyskupijos Kurijai, bet nieko bendro neturintieji su banytinio meno eksponatais. ie turjo bti perduoti ia pat kuriam nors archyvui ar bibliotekai. Visa tai turdama galvoje, buv. Banytinio Meno Draugijos Valdyba laiko savo pareiga atkreipti Kultros Paminkl Apsaugos staigos virininko dmes, kad mintieji Banytinio Meno Muziejaus eksponatai, kaip vertingas tautos ir kultros turtas, bt tinkamai apsaugoti. Kan. Pr. Penkauskas, Ban. Meno Draugijos buv. pirmininkas Z. Ivinskis, KPA staigos Konservatorius

Gavusi apie tai ini, Kultros Paminkl Apsaugos staiga tuoj padar ygi visai be apsaugos ir globos paliktiems eksponatams apsaugoti. 1941 m. sausio 14 d. raudonarmiei uimamus Kunig Seminarijos rmus buvo nusistas dail. Vaclovas Rataiskis, kuris 1941 m. sausio 15 d. i rm perne seminarijos banyios zakristij 44 paveikslus. Kit dien, t. y. sausio 16 d., su 7 darbininkais perne vis likus turt: 104 paveikslus, 5 skulptras ir 2 indus glms. Zakristijos durys 1941 m. sausio 17 d. uantspausduotos Kauno Valstybinio Kultros Muziejaus antspaudu. (Dail. Vaclovo Rataiskio 1941 m. sausio 18 d. praneimas Kultros Paminkl Apsaugos staigai). Kadangi vliau antspaudas raudonarmiei buvo atpltas ir zakristijoje sudtam turtui grs sunaikinimo pavojus, staigos sistas tas pats dail. Vaclovas Rataiskis 1941 m. kovo 3 d. visus tuos daiktus pergabeno Kultros Paminkl Apsaugos staigos bstin Totori g-v Nr. 12 (Vaclovo Rataiskio 1941 m. kovo 2 d. praneimas Kultros Paminkl Apsaugos staigai). Buv. Banytinio Meno Muziejaus ir Kunig Seminarijos Rm kultros ir meno daiktus perimant valstybin apsaug, buvo pastebta, kad rmuose gyven raudonarmieiai 2 senus arnotus naudojo kojom luostyti. (Dr. H. Eliass-Kairiktyts ir dail. Vaclovo Rataiskio 1941 m. kovo 1 d. praneimas Kultros Paminkl Apsaugos staigos virininkui). Totori g-v Nr. 12 bstinj likusieji banytinio meno eksponatai buvo isaugoti nuo sunaikinimo, nors Glavlito" vadovyb kartkartmis ksinosi juos imesti tiesiog gatv, kaip nereikaling lamt. is epizodas vaizdiai rodo, kaip bolevikai irjo religin men. Be Banytinio Meno Muziejaus iardymo, raudonarmieiai brutaliai sunaikino ir Parodos aiktje buvusius etnografinius rinkinius. Kokio di-

LIETUVOS

KULTROS

IR

MENO

TURT

NAIKINIMAS

93

delio masto buvo tas sunaikinimas, matyti i ia pateikiamo dokumento akto:

1940 met rugsjo mn. 19 d. 11 val. emiau pasiraiusieji Adolfas Kundrotas, buv. ems kio Rm Spaudos Skyriaus administratorius, Mikalojus Brazauskas, buv. .O.R. Reikal Vedjas, Antanas Tamoaitis, buv. ..R. Nam Pramons Skyriaus vedjas, Povilas Kritopaitis, buv. .O.R. Parodos aikts sargas ir Antanas Rktel, Kauno Valstybinio Kultros Muziejaus Etnografinio Skyriaus vedjas, susirink Parodos aiktje isprsti lietuvi liaudies kultros paminkl, surinkt buv. ems Okio Rm, perdavimo klausim Kauno Valstybiniam Kultros "Muziejui ir aptarti technikj perdavimo pus, apirjo Kauno Valstybinio Kultros Muziejaus Etnografiniam Skyriui priklausanius ir jau anksiau buv. urakintame nume" ir prie numo" sukrautus etnografinius daiktus. Apirj konstatavo, kad: 1) numo" durys yra atpltos ir uraktai sugadinti, 2) smulkesnieji etnografiniai daiktai i numo" vidaus yra iimti ir imtyti prie numo", 3) i kai kuri j iimtos ir yra dingusios geleins dalys, 4) kai kurie daiktai, kaip kubilas bei saikas ir medinis arpas, yra suskaldyti ir dali nerasta, 5) garsaus krydirbio Svirskio kryius kirviu aptaytas ir bandytas skelti ir 6) apnaikint ir visikai sunaikint daikt skaiiaus, nepatikrinus vis ten esam eksponat, nustatyti nebuvo galima". (. A. Rktels, A. Tamoaiio, P. Kritopaiio, A. Kundroto ir M. Brazausko 1940 m. rugsjo 19 d. aktas).

Kultros Paminkl Apsaugos staiga ir Vytauto Didiojo Kultros Muziejus 19401941 m. iem ir pavasar djo daug pastang bent likusius etnografinius daiktus igelbti, bet Parodos aikt aplankyti bolevik komendantas jos atstovams nedav leidimo. Po 1941 m. birelio 22 d. paaikjo, kad po raudonarmiei gyvenimo aiktje bepasiliko tik etnografini daikt ipuliai: jie rasti sunaikinti, imtyti, aplauyti, o keli namai net sudeginti. Azijatika bolevik ir ekist paira meninius daiktus reiksi ypaiai gausiai provincijoje. Pvz., Zaras kompartijos sekretorius Kovovas pareikalavo sudeginti visus Zaras muziejuje buvusius kryius ir statulles, o to paties muziejaus senj ginkl skyri Zaras saugumo policijos virininkas rusas Guskovas-Gubaitis buvo net uantspaudavs, girdi, kad tie ginklai kontrrevoliucionieri nebt panaudoti prie bolevikus. Tai bent argumentas! (Adolfo Nezabitauskio ir Petro etakausko 1941 m. rugsjo 6 d. praneimas Kultros Paminkl Apsaugos staigai). Pili, banyi, koplytli ir kryi naikinimas Ligi io laiko Kultros Paminkl Apsaugos staiga dar nespjo surinkti piln ini, kiek bolevikai tik per vien vienus Lietuvos okupacijos metus yra sunaikin pili, sen kapinyn, banyi, koplytli ir kryi, taiau jau ir i dabar staigoje turim duomen galima sprsti, kad raudonieji azijatai ir iuos kultros paminklus buvo godiai pradj kiti savo kruvinus pirtus. Darydami pasienyje sutvirtinimus, jie yra sugadin ir sunaikin daugyb kapinyn ir piliakalni. Vienomis i pirmj bolevik auk ia buvo Gelgaud ir Raudons pilys ir Serediaus piliakalnis.

94

A.

ZABITI S-NEZABITAU SKIS

Labai vertingas Gelgaud pilies paminklas gretimuose Vitnuose apsigyvenusi raudonarmiei pradtas negailestingai naikinti. Tos pilies sargas Ignas imielius 1941 m. kovo 12 d. Kultros Paminkl Apsaugos staigai be kita ko prane:
Kaip jau Tamsta inote, buvusiose Saleziei staigos patalpose Vitnuose yra apsigyven raudonarmieiai. Paskutiniu laiku soviet kariai pradjo savavaliauti Gelgaud (Zamkaus) pilies rajone ir parke, mans visai nepripaindami, kad einu tos pilies saugotojo pareigas, ir visai nesiskaitydami. Idau kelet pilies lang ib, man priklausanias buvusias pilyje malkas suvartojo savo reikalams, ipl lentas, kuriomis buvo ikloti takai, ir parke ikirto kelet medi. Tuo reikalu kreipiausi Raudons milicij, kuri atvaiavusi vertino padarytus nuostolius ir sura protokol". (Igno imieliaus 1941 m. kovo 12 d. praneimas Kultros Paminkl Apsaugos staigai).

Vliau raudonarmieiai visai pradjo savaip eimininkauti pilyje: jos rsiuose sukrov burokus ir bulves, priter pilies kiem ir aplink ir pilies sarg, mginus irti tvarkos, tiesiog gras suimti. Bijodamas raudonarmiei kerto, Raudons milicijos virininkas surayt protokol praud". Raudonarmieius ivijus i Lietuvos, Gelgaud pil ir aplink teko pagrindinai ivalyti nuo j palikto purvo ir teren. Ne geresnio likimo susilauk ir panemunse esanti Raudons pilis, kurioje gyveno raudonarmiei gaubic dalinys. Po karo pilis rasta nemonikai priterta, privilkta vairiausi iukli, viduje daug kas sugadinta. (A. Nezabitauskio, P. etakausko ir in. V. Zubovo 1941 m. rugsjo 17 d. praneimas Kultros Paminkl Apsaugos staigai). Vietos mons pasakoja, kad raudonarmieiai ibgdami norj Gelgaud ir Raudons pilis isprogdinti. Isprogdinimo darbas buvo pavestas Vitnuose buvusio karinio sandlio vedjui raudonarmieiui Garbuzovui, kuris treij karo dien pasidav vokieiams nelaisv. Maeikiuose stovjs raudonarmiei dalinys Naiki piliakalnyje buvo rengs sprogstamosios mediagos sandl. 1941 m. birelio 23 d. tas dalinys sandl isprogdino ir tuo bdu suard piliakalnio virn (Maeiki Muziejaus 1942 m. vasario 2 d. ratas Nr. 13 Kultros Paminkl Apsaugos staigai). Viename vertingiausi Serediaus piliakalni raudonosios armijos kariai ikas em ir reng poemin post, tuo suardydami piliakalnio ems struktr, dalinai pakeisdami paties piliakalnio ivaizd (Vytauto Didiojo Kultros Muziejaus direktoriaus ir Lietuvos kultros paminkl konservatoriaus 1940 m. spali 7 d. ratas Kultros Reikal Departamento Direktoriui). Visu LietuvosVokietijos pasieniu raudonarmieiai, ruodami savo .inomuosius darelius", sunaikino daug istorini vietovi ir kapinyn. Pvz., sunaikino du Kurmaii km., Kretingos apskr. ir vls., pilkapius (Pr. Balenino 1941 m. rugpiio 25 d. praneimas), nukas Miui piliakalnio, Kretingos apskr., Kartenos vls., iaurin ir pietin gal (Budri pra-

LIETUVOS

KULTROS

IR

MENO

TURT NAIKINIMAS

95

dios mokyklos vedjo 1941 m. gruodio 9 d. ratas Nr. 142) -ir 1941 m. birelio mn. raudonarmiei pradtas ardyti Kretingos apskr., Palangos vls. ess Upelki senkapis (Kazio Balaiio 1941 m. birelio 12 d. praneimas). Prie Raseini piliakalnio jie buvo reng audykl ir manevrinius apkasus, nuo kuri piliakalnis ymiai nukentjo. Tikrai barbarikai bolevikai buvo pradj naikinti banyias, koplyias, dauyti kryius bei koplytles ir, apskritai, visa tai, kas yra susij su krikionikja ir religine kultra. Pirmosiomis aukomis buvo Vilniaus, Kauno ir Kdaini evangelik banyios. Kaip jos buvo naikinamos, matyti i to meto Kultros Paminkl Apsaugos staigos virininko V. K. Jonyno, nuvykusio t banyi gelbti nuo sunaikinimo ir iniekinimo, praneim:
1. Nuvyks Vokiei gatv Nr. 9 (Vilniuje), buv. liuteron evangelik parapijos banyi, kuri dabar paversta komjaunuoli bstine, konstatavau, kad i buv. banyios yra ineta dalis altoriaus ir sunaikinti sakyklos emutins dalies bareljefai. is banyios umimas i vienos puss ir jos perdavimas i Vilniaus m. Vykdomojo Komiteto puss, apie tai nieko nepraneus Kultros Paminkl Apsaugos staigai, yra rykus statym ignoravimas ir sauvaliavimas". (V. K. Jonyno 1941 m. balandio 27 d. praneimas Kultros Paminkl Apsaugos staigai). 2. Nuvyks Kdainius ir ujs banyi konstatavau, kad banyios sdimi suolai apaioje supiaustyti ir imesti lauk. Radvil sostas ir labai vertinga meno ir architektros atvilgiu medio skulptros sakykla brutaliai i sienos ir i buvusios vietos ilupta ir perkelta kit viet. io ilupimo pasekmje daug skulptruot dekoratyvini fragment sutrupinta ir apgadinta. Radvil sostas taip pat buvs iardytas ir dabar stovjusi tik jo dalis. Kaip vietoje paaikjo, visi ie vertingi objektai buv taip pat imesti lauk, o vliau, po staigos sikiimo, grinti atgal banyi". (V- K. Jonyno 1941 m. gegus 5 d. praneimas Kultros Paminkl Apsaugos staigai).

Kdainiuose Radvil banyioje Kdaini Apskrities Vykdomasis Komitetas buvo padars jav sandl. Nuo drgn grd ir banyios vidaus rengim imtymo lauk tas statybos kultros paminklas ymiai nukentjo. Prie pat kar raudonarmieiai buvo pasiksin ir Kauno evangelik liuteron banyi, kurioje norta steigti Vytauto Didiojo tilto apsaugos brio bstin. To brio komandiras" Jechatincevas kelis kartus ultimatyviai reikalavo per kelias valandas i banyios imesti vairius daiktus, j tarpe labai verting droint senovik medin altori, sakykl ir kt. Kultros Paminkl Apsaugos staigai didelmis pastangomis pavyko tos banyios naikinimo darb apstabdyti, ir ligi karo raudonarmieiai bespjo tik banyi sukraustyti kai kuriuos savo daiktus. Banyios vid jie iniekino, purvinais batais laipiodami ant altoriaus apdangal ir be jokios pagarbos mtydami kitus banytinius daiktus. Prasidjus kuo ne gaivalikam banyi ir maldos nam naikinimui, Kultros Paminkl Apsaugos staiga, nordama tam naikinimui ukirsti

96

A.

ZABITI S-NEZABITAU SKIS

keli, para daug rat vairioms staigoms, bet i to joki rezultat nesulaukta. Prieingai, praneimai i provincijos viet rod, kad tas naikinimo darbas gauna vis didesn apimt ir pradeda reiktis vis biauresnmis formomis, t. y. vyksta neapykantos dvasioje visam, kas susij su tradicins kultros supratimu. Kultros Paminkl Apsaugos staiga 1941 m. gegus 13 d. tuo reikalu para memorialinio pobdio rat Liaudies Komisar Tarybos Pirmininkui, kuriame, tarp kita ko, buvo grietai uprotestuota ir prie banyi naikinim:
Nepaisant Kultros Paminkl Apsaugos staigos pakartotin raginim ir spjim saugoti ir globoti suregistruotus ar dar nesptus suregistruoti kultros paminklus, vis dlto vietose pasitaik nemaa prieing veiksm kultros paminkl apsaugos statymui ir vietimo Liaudies Komisaro sakymams. I toki Kultros Paminkl Apsaugos staigai inomi ir pamintini: 1. Kdaini Radvil statytos banyios renesansins labai vertingos sakyklos ir Radvil sosto i banyios ilupimas ir j imetimas lauk. Kalbami meno ir istorijos atvilgiu labai vertingi kultros paminklai prie kar ekspert buvo vertinami milijon lit sumai. Juos, Kultros Paminkl Apsaugos staigai sikius, pavyko, nors ir gerokai apgadintus, grinti banyi, kurioje ir dabar nra pilnumoje laiduotas j saugumas, nes banyioje pilami javai, o patys paminklai nra reikiamai izoliuoti ir aptverti, kaip to reikalavo Kultros Paminkl Apsaugos staiga. 2. Vilniuje, Vokiei g-v Nr. 9, buv. evangelik liuteron parapijos banyioje apgadintas centrinis XVII am. statybos barokinis altorius ir sunaikinti (ikapoti) sakyklos XVIII am. gipsiniai bareljefai. 3. Kaune taip pat evangelik liuteron parapijos banyia, esanti Prieplaukos krante Nr. 45, Kauno Miesto Vykdomojo Komiteto nutarimu norima perduoti kariuomens daliniui, kuris nori viduje esam medin XVII am. skulptruot altori ir kitus rengimus paalinti. Atkreipdami dmes i kultros paminkl menin, istorin ir materialin vert, j mediag ir ami, i anksto galime tvirtinti, kad toks i ir panai kultros paminkl kilnojimas i vienos vietos kit, neturint tam reikiam patalp, yra ne kas kita, kaip palaipsnikas j naikinimas". (Kultros Paminkl Apsaugos staigos 1941 m. gegus 13 d. Lietuvos TSR Liaudies Komisar Tarybos Pirmininkui). ratas Nr. 796

Kaip vlybesn gyvenimo praktika parod, n is ratas nieko nepadjo, ir kultros paminklai ir toliau buvo naikinami, kaip ir prie tai. Traukdamiesi i Lietuvos bolevikai ypaiai ksinosi religinio meno paminkl naikinimo darb. Pvz., Zaras banyi jie i kapini apaud artilerija, pramu abiej banyios bokt sienas, o raudonieji laknai mgino bombomis j sunaikinti. Laimei, bombos krito alia banyios, sugriaudamos kelet miesto nam. (Adolfo Nezabitauskio ir Petro estakausko 1941 m. rugsjo 6 d. praneimas Kultros Paminkl Apsaugos staigai). Ibgdami bolevikai apaud Kaiiadori katedr, apgriaudami jos bokt, ir, apipyl benzinu, sudegino Vilkavikio medin koplyi. (Kultros Paminkl Apsaugos staigos tarnautojo B. Lukaeviiaus praneimas).

LIETUVOS

KULTROS

IR

MENO

TURT

NAIKINIMAS

97

Kaiiadori vyskupijos Jonikio banyios vid atsitraukdami bolevikai per lang met granat, nuo kurios banyios vidus ymiai nukentjo. (Kaiiadori Vyskupijos Kurijos 1942 m. vasario 6 d. ratas Nr. 209 Kultros Paminkl Apsaugos staigai). Apaudydami Betygalos banyi i patrank, bolevikai kiaurai perov varpins bokt; keli sviediniai apgriov ir banyios sienas. Nuo raudonarmiei artilerijos sviedini nukentjo ir iauln banyia: patrankos sviedinys pataik tarp bokt mryt akmen su raais. (B. Burao 1942 m. kovo 3 d. praneimas). Bdami tos nuomons, kad religija yra moni nuodai-opiumas, bolevikai ypaiai negaljo paksti tokio meno ir toki kultros paminkl, kurie savo turiniu ir forma bent kiek primin religij. Ms gilaus religingumo kratas kaip tik yra turtingas religinio liaudies meno kriniais, sudominusiais savo originalia ir primityvia forma didelio masto liaudies meno inovus. Kas pasaulinio masto liaudies meno inovams ms liaudies religiniame mene yra beveik edevrika ir genialu, raudoniesiems tai naikintini religijos prietarai: kryiai, koplytls, statulls, krygaliai ir kt. Jau 1941 m. pavasar Kultros Paminkl Apsaugos staig atjo baugios inios, kad emaiiuose ydukai komjaunuoliai pakelse dauo kryius, naikina koplytles ir statulles. staiga to meto spaudoje savo rizika paskelb grietus spjimus ios ries liaudies meno naikintojams:
Kultros Paminkl Apsaugos staiga gauna ini, kad kai kuriose provincijos vietose neatsakingi asmenys naikina pakelse esanius kryius ir koplytles. Ryium su tuo praneama, kad pagal vietimo Liaudies Komisaro Taisykli kultros paminkl apsaugai vykdyti" 2 str., koplytls, kryiai, antkapiai, paminklins lentos ir kiti liaudies meno pavyzdiai, kaip liaudies turtas, turi bti saugojami ir globojami. Vykdomiesiems komitetams, milicijai ir visiems Lietuvos TSR pilieiams privalu panaiems savavaliavimams ukirsti keli ir neatsakingus asmenis tinkamai sudrausti". (Taryb Lietuva" Nr. 137 (217) Nr. 133 (494) 1941 m. birelio 10 d.). 1941 m. birelio 13 d. ir Vilniaus Balsas"

Draugo" ydelio Zimano redaguojamas kompartijos organas Tiesa", savaime suprantama, nerado reikalo io praneimo n paskelbti, matyti, nujauts, kieno kruvini pirtai tiesiami lietuvi liaudies religinio meno naikinimo darb. Deja, tas spjimas negaljo turti jokios takos komjaunuoli pradtam kryi ir koplytli naikinimo darbui. Provincijoje ydukai ia turjo puiki prog rodyti savo itikimyb draugui ir tvui" Stalinui. Tuo metu po Lietuv vainjs fotografas B. Buraas apie kryi ir koplytli dauym ir naikinim pateik i ini:
a) Lyduvn banytkaimyje, iluvos vls., Raseini aps., bolevikai nakties metu sudau mokyklos kiemo kryiaus statulles ir pat kryi sualojo. b) Pasandvario kaimo, Betygalos vls., Raseini aps.,'vieno sklypininko gra menik kryi raudonarmieiai sukapojo smulkius ipulius.

98

A.

ZABITI S-NEZABITAU SKIS

c) Sirui dvaro lauke, Betygalos vls., Raseini aps., raudonarmieiai nuvert ir apdau prie viekelio esant sen medin stogastulp kryi su statullmis. d) Alsdi miestelyje, Teli aps., vietos komjaunuoliai ivilko i netoli banyios esanios mrins v. Jono koplytls medin stalul ir pakio j po ledu. e) Pakelse tarp Teli ir arn buvo matyti daug kirviais smarkiai sukapot ir sunaikint koplytli (B. Burao 1941 m. gegus 31 d. ir 1942 m. vasario 2 d. praneimas). f) Bolevik okupacijos metu Paelsvi kaime, Liudvinavo vls., Marijampols aps., vienas raudonarmietis ov kryiaus mkel (elsvos mokykloj, vedjos 1941 m. gruodio 20 d. ratas Kultros Paminkl Apsaugos staigai). g) Kretingos Liurdo" darel raudonarmieiai buvo pavert gimnastikos ir pratim aikte. h) Kaune Karo Ligonins kieme buvus Vilniaus vardo lietuvik kryi bolevikai iniekino suspardydami ir sudauydami. i) Bolevik okupacijos metu buvo sunaikintas prie pavasarinink nam arti Vytauto parko buvs kryius ir iauli mergaii gimnazijos sodelyje buvusi emaitika koplytl su rpintojliu (B. Burao 1942 m. kovo 6 d. praneimas).

Jau ir i fakt pakanka pamatyti, kaip negailestingai raudonarmiei ir komjaunuoli buvo pradtas naikinti kiekvienam lietuviui patriotui brangus liaudies religinis menas. Vieneri raudonosios okupacijos metai Lietuvos kultros ir meno vertybms yra padar niekada nebeatlyginim nuostoli. Ilgainiui, Kultros Paminkl Apsaugos staigai per savo provincijos galiotinius surinkus daugiau duomen, atsidengs iurpus, skaudus ir klaikus Lietuvos kultros ir meno paminkl naikinimo vaizdas, kuris amiais kart kartoms ikalbingai kalbs apie Lietuvoje vienerius metus buvusi raudonj okupacij ir t neimatuojam komunistins bolevikins santvarkos kultrin atang. Lietuvos kultros ir meno paminkl naikinimo atvilgiu 1940 m. birelio 15 d. 1941 m. birelio 22 d. metai ms tautos istorij eina kaip tamsiausias, klaikiausias ir lykiausias laikotarpis. Bolevizmas Lietuvos kultrai padar nebeugydom aizd. Tos aizdos bt buvusios dar kelis kartus didesns ir skaudesns, jeigu ne Didiojo ReichoSoviet Sjungos iganingasis karas, kuris igelbjo ne tik Lietuvos kultros ir meno paminklus, bet taip pat ir visos Europos kultr nuo bolevizmo antpldio ir sunaikinimo.

LIETUVOS KIO KATASTROFOS PRADIA

( 1 9 4 0 / V I . 1 5 1 9 4 0 VIII.25)
ALBERTAS TARULIS

Apibrimas Stebint suirut, kuri per vienerius komunistinio reimo metus buvo pateks Lietuvos kis, ypatingai jo pagrindas ems kis, matant aikias tendencijas visais atvilgiais sulyginti ms k su kit sovietini respublik kiu, galima tarti, kad tai buvo artjimas galutin katastrof. Visi palyginamieji rodikliai yra tokie skirtingi komunistinio kio nenaudai, kad dl ms kio artjimo galutin katastrof negali kilti joki abejoni. Reikia sutikti, kad per vienerius griovimo metus darbas buvo spjs tik gerokai paengti, bet dar nebuvo baigtas. Todl ir itas rainys turt apimti vis laikotarp nuo 1940.VI.15 iki 1941.VI.22. Juk is laikotarpis ir buvo ne kas kita, kaip Lietuvos kio katastrofos pradia. Pradia, kuri bt privedusi prie visiko Lietuvos nuskurdinimo, nebekalbant apie dar baisesn dalyk fizin tautos sunaikinim. Taiau ituo rainiu norima apimti ymiai trumpesnis laikotarpis, btent: 1940.VI.15VIII.25. Vadinasi, truput daugiau kaip du mnesiai. Taiau per ituos du mnesius buvo sudarytos visos slygos ms kiui sijungti bendr komunistin k. Tiesa, turjome dargi konstitucijos (8 str.) utikrint teis privatin nuosavyb, kuri jo tiek toli, kad kininkams buvo palikta valdyti net iki 30 ha ems (pati em, paskelbus j valstybs nuosavybe, kininkui nebepriklaus, tik buvo jo valdoma), o nam savininkams buvo palikta visoje j nuosavybje namai iki 220 m2 ploto. Reikia taiau manyti, kad toks nukrypimas nuo kit sjungini respublik praktikoje nebt ilgam iliks nei gyvenime nei konstitucijoje. Kalbamojo laikotarpio pradia, 1940.VI.15, bdinga dideli bolevikins kariuomens jg ygiavimu Lietuv ir pabaiga, 1940.VIII.25, naujos konstitucijos primimu. Pirmasis faktas leido komunist partijai, kad ir prie visos tautos vali, paimti savo rankas valdi, vykdyti jai reikalingas konstitucines reformas ir, stojant Taryb Sjung, atsiadti kinio- savarankikumo dalies ir pasiduoti bendroms sjunginms direktyvoms kio srityje. is faktas yra labai bdingas kalbamojo laikotarpio pradiai ir sudaro lyg ir kertin akmen.

100

Antrasis faktas, konstitucijos primimas, tokio bdingumo nebeturi. Lietuvos Respublikos konstitucija formaliai nustojo veikusi VIII.25, kada jai buvo duotas pakaitalas. Taiau praktikai ji nebeveik nuo VII.21, kada vadinamasis Liaudies Seimas prim Deklaracij apie valstybs santvark", kurioje buvo pasakyta: Liaudies Seimas, ireikdamas viening Lietuvos laisvos darbo liaudies vali, skelbia, kad Lietuvoje vedama taryb santvarka. Lietuva skelbiama Socialistine Taryb Respublika". Nuo itos deklaracijos primimo dienos eins respublikos prezidento pareigas ministeris pirmininkas J. Paleckis m skelbti Vyriausybs iniose" statymus, remdamasis ne Lietuvos konstitucijos 110 str., kaip tai darydavo pirmiau, bet jau, tiesiog, pasirms atitinkamais Ministeri Tarybos nutarimais. VII.22 Vilniuje, Gedimino pilies bokte, ir Kaune, Vytauto Didiojo muziejaus bokte bei prie uvusiems u Lietuvos laisv paminklo, buvo pakelta ne kiekvieno lietuvio irdiai brangi trispalv, bet jau raudona, su piautuvu ir kju, vliava. Laikotarpis tarp atsisakymo nuo senosios ir primimo naujos konstitucijos bdingas savo dualizmu. Nors Lietuva buvo paskelbta esanti socialistin taryb" respublika, vis dlto nebuvo matyti nei ypatingo socializmo nei taryb. Valdios aparato konstrukcija iliko, galima pasakyti, be joki pakeitim. Tebebuvo, jokioje kitoje socialistinje taryb respublikoje nesutinkami, prezidentas ir ministeriai. Nacionalizacija paliet tik stambesnes ems bei pramons nuosavybes ir kredito staigas. Smulkioji ir vidutin nuosavyb visur, o prekyboje, transporte, susisiekime bei nam kyje ir stambioji nuosavyb buvo respektuojama. ituo Lietuva i esms skyrsi nuo kit sjungini respublik, kuri eim ji buvo V I I I . 3 priimta. Tik primus naujj konstitucij, kurios 13 str. buvo pasakyta, kad savitarpinei pagalbai gyvendinti ekonominje ir politinje srityse, lygiai kaip apsigynimo srityje, Lietuvos Taryb Socialistin Respublika laisvu noru susijung su lygiateismis Taryb Socialistinmis Respublikomis sjungin valstyb Taryb Socialistini Respublik Sjung", skirtumas tarp penkiolikos kit sjungini respublik ir eioliktosios arba tuojau inyko (prezidentas ir ministeriai), arba buvo pradtas spariai naikinti (nacionalizacija ir tarybins santvarkos kyje gyvendinimas). Po VIII.25 Lietuv vald ne seimas su respublikos prezidentu ir ministeriais, bet aukiausioji taryba su savo prezidiumu ir jo skirta Liaudies Komisar Taryba, kuri i pradi susidjo, drauge su pavaduotojais, i 16 moni, o vliau buvo dar praplsta. Tikrumoje Lietuv vald visagal komunist partija per savo vietos agentus ydus ir atsistus rusus. Todl itame rainyje ir pasitenkinama trumpu, VI.15VIII.25, laikotarpiu. Liks iki 1941.VI.22 laikotarpis galt bti aptartas atskirai., surinkus daugiau ir vairesns mediagos. itame rainyje panaudotoji mediaga paimta itisai arba i oficiali altini, arba i spaudos, kuri

LIETUVOS KIO KATASTROFOS PRADIA

.101

irgi galima laikyti beveik oficialiu altiniu, arba i t moni, kurie patys dalyvavo apraomuose vykiuose. Lietuvos kis prie 1940.VI.15 Pirmasis 1940 met pusmetis kiniu atvilgiu Lietuvai buvo gana palankus. Po pirmosios reakcijos, kuri sukl karas tarp Vokietijos ir Lenkijos (1939.IX.1) ir nelaimingoji savitarpins pagalbos sutartis tarp Lietuvos ir Taryb Sjungos (1939.X.10), vedusi Lietuv Trojos arkl, visuomens nuotaikos buvo aprimusios. Visi dirbo savo darb, kad ir su baime vilgiodami Maskv. Gamyba nebuvo sustojusi. ems kis galjo imtis dar intensyvesns gamybos, nes nebebuvo rink trkumo, kaip prie kelet met, o kainos per kelis mnesius buvo paokusios, vidutinikai 2030 punkt, pasiekdamos 7080% geriausi priekarini" kain. Pramons gamyba nebuvo vienoda visose akose vienur didesn, kitur maesn, bet, apskritai, buvo patenkinama. Su aliavomis bei kuru pramon dideli sunkum neturjo. I kontroliuojam preki: geriamojo spirito, alaus, vyno, mieli, gilzi, papiros per pirmj 1940 m. pusmet buvo pagaminta daugiau, negu per t pat laikotarp 1939 m. Usienio prekybos apyvarta buvo dargi labai gera: pirmojo pusmeio iveimas buvo didesnis 20%, o veimas 38%, negu 1939 m. Ir tai nebuvo vien reliatyvus apyvart padidjimas dl kai kuri pakilusi kain, bet taip pat ir kiekybinis. Vidaus prekyba irgi buvo labai gyva. Nelabai rami tarptautin bkl skatino gyventojus nelaikyti gyv pinig.. Kartais buvo reikalinga imtis net tam tikr draudimo priemoni. Pirkj psichologij stengsi inaudoti prekybininkai, griebdamiesi spekuliacijos, u kuri ne vienam teko net nukentti, sumokant pinigines baudas. Krybin iniciatyva nebuvo sumajusi. Finans Ministerija nuolatos skelb ilgus sraus duot leidim pramons monms steigti, plsti ar pertvarkyti. Pirmojo 1940 m. ketvirio pramonins investicijos buvo dvigubai didesns, kaip per t pat laikotarp 1939 m. Vekseli protestas buvo 31% maesnis. Atitinkamai buvo sumajusios ir varytyns. Akcini bendrovi balansai u 1939 m. rod didesn peln, kaip anksiau. Privai iniciatyv jauiamai papild pati valstyb, galindama pradti Turniki elektrins, Skirsnemuns cemento fabriko ir Panevio cukraus fabriko statyb. Buvo planuojama visa eil nauj svarbi pramons moni. Be paliovos buvo judinamas mrins statybos klausimas. Privaios iniciatyvos papildym galino ymiai pagerjs valstybs ido bvis. Per pirm pusmet buvo surinkta 212 mil. lit pajam, o ilaid padaryta tik 167 mil. lit (1939 m. 150 ir at. 162 mil. lit). Ryium su tuo valstybs ide birelio mn. susidar apie 60 mil. lit, neskaitant 10 mil. lit avans u pirkimus usienyje. Tai buvo dvigubai didesn u normal liekan.

102

ALBERTAS TARULIS

Tuo paiu savaime netenka reikms vairi agitatori kiekviena proga kartotas argumentas, kad vadinamoji Liaudies vyriausyb radusi tui id. Tai buvo netiesa senieji valstybs ido tvarkytojai pasirod buv labai sumans ir taups eimininkai. Neblogesn buvo ir savivaldybi finansin bkl. J pirmojo pusmeio pajamos buvo didesns 26%. Taupiai naudojant surinktas las, administracijos ilaidos buvo didesns tik 10%, dl to buvo galima ymiai padidinti ilaidas kitiems reikalams: miestams tvarkyti 130%, socialinei globai 52%, vietimo, meno ir kultros reikalams 29% ir t.t. Taupytojai taiau nerod labai didelio drausmingumo ir noro taupyti. Vis dlto privats indliai 1940 m. balandio mn. buvo didesni 15%, negu karo pradioje. Negalima umirti, kad taupmen kaupimuisi turjo takos tuometinis Vilniaus paskolos realizavimas. Ryium su tuo paskolos lakt suma visuomenje buvo padidjusi 24 mil. lit. Sudta drauge su indliais, i suma sudar tokio pat dydio indli sum, kuri buvo, palyginti, rami 1939 m. vasar, kada indliai buvo pradj spariai augti. Savoji valiuta litas buvo tvirta ir pastovi. Lito patikrinimas auksu ir devizomis birelio viduryje siek 44,6%. Apskritai, pirmj 1940 m. pusmet kinis gyvenimas Lietuvoje vyko kad ir ne visai normaliomis, bet gana ramiomis slygomis. Be abejons, karas buvo ikls tam tikr sunkum. io to stigo. is tas tvarksi ne taip gerai, kaip norjosi. Taiau, visa krvon sumus, tuometin kin bkl buvo gera. Gamyba nebuvo sustojusi ir kin iniciatyva nebuvo apmirusi. Gyventojai nekent nei bado nei alio. it pripaino net naujosios vyriausybs narys finans ministeris J. Vainoras. Savo pareikime Eltai, padarytame VII.12, jis, be kita ko, pareik: Ms bendra ekonomine padtimi ir kio gyvenimo eiga nusisksti netenka. Tiek ms valstybs ido bkl, tiek ir usienio prekybos apyvarta pasirodo ymiai geriau, negu tuo pat laiku pernai metais". Bdinga, kad ir naujai vyriausybei susidarius, darbas dat ilgai vyko sena vaga. tai, VI.17 eins respublikos prezidento pareigas ministeris pirmininkas A. Merkys ir ministerio pirmininko pavaduotojas K. Bizauskas pasirao plat (283 str.) Kreditini moni statym (paskelbtas Vyriausybs iniose" VI.28), nors t pai dien juodu savo pareigas perdav J. Paleckiui ir jo sudarytajai vyriausybei. Praktikai io statymo taikyti, berods, nebeteko. Panaiai vyko ir su antru pagrindiniu statymu Valstybini moni statymu, kuris buvo pasiraytas V I I . 16. Tai buvo statymas, numats visai kitoki, negu tarybinje santvarkoje, valstybini moni ste:gimo ir valdymo tvark. Vis dlto, iuo statymu pasiremiant, VII.20 buvo pasiraytas Valstybins elektrotechnikos mons statutas. Deja, itai monei praktiko statuto pritaikymo susilaukti neteko. VIII.23, tuometinio pramons ministerio Ch. Alperaviiaus pastangomis, kalbamas statutas mi-

103

nisteri tarybos buvo panaikintas, o pati mon pradjo veikti ir tvarkytis taip, kaip ir visos kitos valstybins mons. Gali bti, kad ia, ypa antruoju atveju, kai vyriausybje buvo tik naujieji" mons, pasireik tarybins santvarkos neinojimas, nesusivokimas, kad ten visa turi bti tempiama ant vieno kurpalio, arba, tiesiog, propagandinis skubjimas bet kuo pasireikti. Kuo tad galima paaikinti, kad VII.20 pasiraomas kinio planavimo tarybos statutas, kuriame buvo toki herezij":
1. Plaij gyventoj sluoksni gerovs paklimo, vis tautos kio ak gamybos padidinimo bei atpiginimo ir vis itekli bei jg traukimo gamybos proces planams ruoti, paruot plan vykdymui sekti ir tais klausimais patariamai nuomonei reikti sudaroma kinio planavimo taryba ne daugiau kaip i 12 nari. 2. Tarybos pirminink, jo pavaduotoj, sekretori ir kitus narius skiria, finans ministerio teikimu, ministeri taryba i kiniu planavimu besirpinani staig atstov ir kinio planavimo inov. 3. Taryba yra finans ministerio inioje ir savo darbe vadovaujasi jo nurodymais. 4. Tarybos paruoti bendrasis tautos kio ir jo atskir ak planai bei principinio pobdio nutarimai reikalingi ministeri tarybos tvirtinimo. Patvirtinti planai ir nutarimai perduodami atitinkamoms staigoms vykdyti. 5. Taryba savo darb vykdo per kinio planavimo staig. staiga yra finans ministerio inioje. Las tarybos darbui duoda finans ministerija.

Argi nebuvo inoma, kad visose sjunginse respublikose yra valstybin plano komisija, kuri tokius klausimus sprendia (paruoti planai tvirtinami net Maskvoje) ir kuri priklauso ne finans ministeriui ar komisarui, o yra komisar tarybos priedas? Atrodo, ituo statutu lyg buvo norta palikti finans ministeriui tokias paias plaias teises vis kio ak tvarkymo srityje, kokias jis buvo, ypa paskutiniu laiku (karui prasidjus ir mus k stipriau reglamentuoti), gavs. Aik nesusigiedojim su Maskva rodo ministeri tarybos VIII.21 nutarimas steigti, finans ministerijos inioje, ems kio Bank su 5 mil. lit pagrindiniu kapitalu, skiriamu finans ministerijos, numatant tam bankui pavesti valstybini ki finansavim ir gamybos kredit teikim, per banko vadovaujamas ir kontroliuojamas kooperatines ems kio kredito draugijas, valstiei kiams. Tuo paiu nutarimu finans ministeriui buvo pavesta ligi IX.10 pateikti ministeri tarybai patvirtinti banko stat projekt. is nutarimas nebuvo gyvendintas, nes T S R S L K T ir V K P ( b ) CK X.3 nutar suorganizuoti Lietuvoje T S R S embanko respublikin kontor. Ms Liaudies Komisar Tarybai neliko nieko kito, kaip t pat paskelbti XI.29, perduodant naujajam bankui nacionalizuot ems ir Kooperacijos bank aktyvus bei pasyvus ir pavedant jam vadovauti visoms ems kio smulkaus kredito draugijoms ir administruoti fond Nr. 1. Nepavyko ir antras finans ministerio J. Vainoro bandymas sukurti k nors sava. Btent, VII.16 jisai sak visoms stambesnms monms neti Lietuvos Bank dienos pajamas, paliekant mons kasoje gyv pi-

104

nig tik nedidel dal. Vliau (XI.11) sakym pakeit Liaudies Komisar Tarybos nutarimas, suredaguotas pagal tarybinius pavyzdius. Pagaliau, (nors tai ir neeina io rainio tem) nepavyko sumanymas gyvendinti kultringesn, negu Taryb Sjungoje, eimos teis, vest Lietuvoje 1940.VIII.8 Santuokos ir Metrik statymais. J pakeit tarybin eimos teis, kai tik Lietuvai buvo primesti R S F S R kodeksai. Sen darbo metod taikym rodo ir pradioje praktikuotas vieas (Vyriausybs iniose") skelbimas statym apie ems nusavinim kariuomens reikalams. Tiktai vliau, liepos viduryje, buvo suprasta, ar buvo duota suprasti, kad tokie skelbimai teikia pernelyg aiki duomen apie statomus aerodromus ar karinius sutvirtinimus ir todl nuo itos praktikos buvo atsisakyta (bene paskutinis paskelbtas ems nusavinimas kariuomens reikalams buvo VII.13 ir paliet 87,6 ha Perlojos kaime, Varnos v., Alytaus a.). Toki pavyzdi galima bt pririnkti ir daugiau. Jeigu kai kuriuos vliau pakeistus naujosios vyriausybs potvarkius, kaip jau minta, galima bt aikinti propagandiniu skubjimu bet kuo pasireikti, tai kai kurie i j vis dlto parod aik nemokjim dirbti tarybiniais" metodais ir nema buruazins" galvosenos doz. Propaganda ir tikrov Birelio 15 vykiai i pradi ne vis lietuvi buvo tinkamai suprasti ir vertinti. Atsikvojus nuo pirmojo smgio, kur sudav svetimos kariuomens masinis ygiavimas, ir girdint kalbas apie korektik ygiavusios kariuomens elges ir nesikiim jokius kitus reikalus, eiliniam stebtojui lengvai galjo susidaryti spdis, kad tuo ygiu pirmiausia siekiama usitikrinti patogias pozicijas bsimajam karui su Vokietija. Sekmadienio (VI.16) Lietuvos Aidas" kreipsi visuomen su vedamuoju: Rimties ir darbo! Tos paios dienos vakare eins respublikos prezidento pareigas ministeris pirmininkas A. Merkys per radij pasakytoje kalboje, lyg patvirtindamas tas visuomens nuotaikas ir j drauge ramindamas, pabr, kad raudonoji kariuomen atvyko kaip draugika sjungin kariuomen. Taip ji ms kariuomens buvo sutikta, taip yra ir traktuojama. Visi krato gyventojai it dalyk turi tik taip suprasti bei vertinti... Pagrindinis dalykas, kuris rpi krato vadovybei, yra tvarkos bei rimties ilaikymas, normalaus darbo n maiausias nesutrukdymas visose valstybinse staigose bei monse ir visame privaiame kyje. Lietuvos kio ir krybinio darbo slygos nebus sutrukdytos, visiems pareignams uoliai einant savo pareigas, kaip ligi iol, ir plaiajai visuomenei klausant j nurodym. Todl normalus darbas staigose, monse, dirbtuvse, fabrikuose, kiuose ir namuose turi bti ir toliau ramiai dirbamas. Tai pagrindinis io momento reikalavimas". Toje paioje kalboje buvo dar pasakyta, kad ateit reiki irti su pasitikjimu", taiau tas pasitikjimas buvo paremtas prielaida: Ms

LIETUVOS KIO KATASTROFOS PRADIA

105

vidaus socialiniai, kulturiniai, ekonominiai ir politiniai reikalai tuo neturt bti paliesti". Neturt . . . Antra, buvo manoma, kad Taryb Sjunga jau turi pakankamai blogo patyrimo su valstybiniu bei kolektyviniu kiu ir todl, besiruodama karui, nenors griauti mao, bet gerai tvarkomo Lietuvos kio. Prieingai, sklido gandai, kad Pabaltijo valstybs sudarysianios tam tikro socialinio (ne socialistinio!) kio bandym, kurio patyrimai eventualiai bsi perkelti vis Taryb Sjungos k. itokias intencijas lyg ir patvirtino vis kio vadi palikimas senojo finans ministerio in. E. Galvanausko rankose, pavedant jam dar ir susisiekimo ministerij. Kaip dabar aikja, E. Galvanauskas, tik kit praomas, sutiko itas pareigas prisiimti, nes tikjosi, gal i tikrj galsis Lietuvos k apsaugoti nuo suiruts. Visik raudonosios kariuomens nesikiim ms vidaus reikalus uakcentuodavo kiekviena proga atsakingi naujosios valdios pareignai. VI.18 naujasis krato apsaugos ministeris ir kariuomens vadas div. gen. V. Vitkauskas, kartu su vyriausiais kariuomens pareignais sveikindamas naujj minister pirminink ir e. respublikos prezidento pareigas J. Paleck, pabr, kad raudonoji kariuomen pads Lietuvai apsaugoti jos laisv ir nepriklausomyb ir kad Lietuvos kariuomens vadovyb pasiada siningai vykdyti visas udedamas pareigas bendram visos laisvos tautos ir nepriklausomos valstybs labui ir saugumui" (ir. gen. St. Ratikis, Lietuvos kariuomens tragedija, Lietuvi Archyvas" I t., 123 .). Atsakydamas karininkams ir tos paios dienos vakare kalbdamas per radij J. Paleckis, nieko nebeusimin apie Lietuvos nepriklausomyb, bet utat ir nepasak nieko, kas galt sukelti neramum. Iskyrus vien kit punkt (pav., apie politini kalini paleidim, ankstyvesni vyriausybi dergim ir kt.), su jo deklaracija galjo sutikti bet kuri vyriausyb. Apie jokias reformas kio srityje, kaip ir apie daugel kit esmini reikal, jis visai neusimin. Tai buvo labai blanki, bendr posaki deklaracija. Utat vidaus reikal ministeris M. Gedvila (kaip vliau paaikjo, vienas i takingiausi partijos moni), matomai, gerai inodamas bolevikins propagandos metodus, VI.21 kalbdamas per radij, kategorikai pareik: Ms alies santvarkos esminiai pagrindai tebra nepakit. teist privatin nuosavyb ar turt niekas nesiksina. Raudonoji armija atjo ms krat ne ms gyvenimo santvarkos pakeisti ar vykdyti koki okupacij, o tik apsaugoti nuo karo pavojaus ir padti mums ilaikyti savo nepriklausomyb". Ir pridr: Joks savavaliavimas nebus pakeniamas ir toleruojamas. Visa, kas bus reikalinga pakeisti valstybs valdyme ir santvarkoje, bus padaryta statym bdu, o ne savavaliavimais". Taigi, kad ir kategorikai pabrdamas privatins nuosavybs nelieiamum, M. Gedvila kartu paliko vartelius bsimoms reformoms. i-

106

ALBERTAS TARULIS

noma, atskiram pilieiui n kiek nepasidaro lengviau, ar i jo turt atima be joki statym, ar statymams aprobuojant. T pat, bet dar rykiau uakcentavo finans ministeris J. Vainoras, prie pat rinkimus (VII.12) pareikdamas Eltai: Nra jokio reikalo ir nenumatoma esminiai keisti dabartin ms krato struktr. Taiau bus irima, kad kiekvienas paskiras kis labiau suderint savo interesus su viso krato kio interesais ir nukreipt savo iniciatyv tautos kiui naudingiausia ir produktingiausia linkme". Kas su tuo galt nesutikti, jeigu tai nebt buvs pats paprasiausias prierinkiminis aki dmimas? Matomai, vaistytis tokiais aikiai melagingais patikinimais net ir atsakingiems pareignams nebuvo laikoma bloga. Po savaits ( V I 1.18) tas pats J. Vainoras antrame pareikime Eltai rado reikalo pasakyti: Privatin iniciatyva neturi silpnti. Suprantama, kad tik gerai veikianios ir rpestingos pramons ir prekybos mons Liaudies vyriausybs bus remiamos ir palaikomos". Tai buvo pasakyta keliomis dienomis prie tai, kaip susirinks seimas prim ems ir bank bei stambiosios pramons nacionalizavimo deklaracijas (VII.22 ir 23). Per vis prierinkimin laikotarp buvo laikomasi panaios taktikos. Vienintel sritis, apie kurios reformas buvo leidiama kalbti ir rayti, buvo ems kis. Visos kitos reformos, taktikos sumetimais, buvo nutylimos. Dargi deimtyje prierinkimini komunist partijos reikalavim, paskelbt V I I . l , tik vienas i j (2) .usimin apie turt padalijimo reformas, btent: Atimti dvarinink em su gyvu ir negyvu inventorium ir perduoti maaemiams ir beemiams; kas em savo prakaitu apdirbo tam ji ir turi priklausyti! Apie kitus turtus n odio. Tokios pat taktikos laiksi ir komunist meker Darbo Lietuvos Sjunga, V I I . 6 ijusi vieum su daugeliu inom ir neinom para. Jos 13-sis reikalavimas: Piliei asmens ir turto nelieiamumas!, turjo nuraminti bet kur rinkik, susirpinus savo paties ar savo turto likimu. Lygiai disciplinuota buvo visa prierinkimin propaganda. Jokio tartino kio. (em lieka valstiei nuosavybje!). Jokio nereikalingo usiminimo rezoliucijose. Jeigu Lietuvos Aido" 308 Nr. ( V I I . l ) ir prasmuko balsas: Privai vaistini nereikalinga!, tai buvo, veikiausiai, tikras redaktori neapsiirjimas. Dargi intensyvi polemika but nuomos reikalais, usidegusi jau birelio mn., n karto nedav progos pareikalauti nam nusavinimo. Taip tvarkingai vyko pasiruoimas VII.14 rinkimams Liaudies Seim. Taiau net ir disciplinuota propaganda negaljo gyventoj nuraminti, matant, kad tuometinis teisingumo ministeris P. Pakarklis nuo liepos pradios (bene nuo VII.12) savo straipsniais Lietuvos Aide" apie tarybin konstitucin santvark m ruoti dirv bsimiems Liaudies Seimo nutarimams. Liaudies Seimas buvo irinktas". Kuone imtaprocentinis dalyvavimas rinkimuose, pasak rinkim komentatori, parod liaudies pasiti-

LIETUVOS KIO KATASTROFOS PRADIA

107

kjim" savo atstovais. is pasitikjimas leido atidaryti kortas, nebebijant, kad pabg rinkikai galt rinkimus sabotuoti. Tuojau po rinkim prasidjo miting banga, kuriuose buvo reikalaujama gyvendinti darbo moni ideal" Stalino konstitucij. Stalino konstitucijos gyvendinimas turjo reikti, kad visa em, jos gelmi turtai, vandenys, mikai, ganyklos ir fabrikai, kasyklos, geleinkeli, vandens bei oro transportas, bankai, susisiekimo priemons, valstybiniai kiai, main traktori stotys, savivaldybi mons, o taip pat stambs namai miestuose ir pramons vietovse yra valstybs nuosavyb, t. y. visos liaudies nuosavyb". Kam dar tai nebuvo aiku, paaikjo VII.20. T dien, Liaudies Seimo susirinkimo ivakarse, dienraiai pasipuo tokiomis sieksninmis antratmis: Kariai reikalauja Lietuv dtis Soviet Sjung, suvalstybinti fabrikant, dvarinink ir vis kapitalist turtus", Darbinink mass reikalauja suvalstybinti fabrikus, bankus, dvarus" ir t.t. Liaudies Seimas ituos reikalavimus patenkino, VII.22 priimdamas Deklaracij, paskelbiani em visos tautos nuosavybe, t. y. valstybs nuosavybe" ir VII.23 Bank ir stambiosios pramons nacionalizavimo deklaracij". Tai buvo nacionalizacijos pradia. Ji kituose io rainio skyriuose bus aptarta plaiau. Vliau sek nauj objekt nacionalizacija: IX.27 prekybos, leidykl ir knygyn, X.8 laivininkysts moni ir jros bei upi laivyno, X.28 kino-teatr, stambij viebui, ligonini, poliklinik, vaistini, vaist sandli ir chemijos-farmacijos pramons, X.31 stambij nam miestuose ir pramons vietovse, XII.24 autobus ir autosunkveimi, pagaliau, 111.25 indli per 1000 rubli (nevieas), nebekalbant apie vairios formos kapital nacionalizacij (ir. A. Tarulis, Kapital ir nam nacionalizacija, ir V. Balsys, Bolevikin taupymo politika. Lietuvi Archyvas" I t.). Tokia buvo propaganda ir tokia tikrov. Nuolatinmis nacionalizacijos deklaracijomis, statymais, sakais ir nutarimais buvo lauomi ne tik atsakingj pareign duotieji paadai, bet ir pati konstitucija. Jos 8 str. numat, kad greta socialistins kio sistemos, Lietuvos TSR-oje yra leidiamas privatinis pavieni valstiei, amatinink ir namini gamintoj kis, smulkios privatins pramonins bei prekybins mons, statymo nustatytose ribose", o 10 str. garantavo, kad piliei asmenins nuosavybs teis j darbo pajamas bei santaupas . . . saugo statymas". Praktikai privataus kio veikimo slygos buvo tokios, kad ems kis, anksiau ar vliau, bt turjs susijungti kolektyvinius kius, smulkieji pramonininkai, amatininkai ir naminiai gamintojai arteles, o prekybininkai visai inykti. ems kyje to dar nebuvo, maiau negu per metus, suskubta pasiekti, bet kitose srityse jau beveik. Piliei asmenins nuosavybs teis statymas tiek saugojo, kad vargingos darbininko, tarnautojo, amatininko ar smulkaus verslininko su-

108

ALBERTAS TARULIS

taupos (stambaus buvo nusavintos kartu su monmis), didesns kaip 1.000 Rb, buvo atimtos. Ar jie turjo nukentti todl, kad negirtavo, bet djo skatik prie skatiko, ar todl, kad j sutaupos susidar tuo metu, kai jie tarnavo kapitalistams? ems kis Komunizmo svoka ms kininkams buvo tolygi kolektyvinio kio (kolchozo) svokai. J supratimu, tai buvo baubas, reikis viso turto netekim, skurd ir bad. Neigiamo pobdio anekdotai apie bolevikin kariuomen kaime buvo tiek pat paplit, kaip ir mieste. Ms kininkas buvo toks individualistas, tiek prisiris prie savo ems, kad net ir skurdiausi ki srityse kinink tarpe komunist nebuvo. Buvo tiktai vienas kitas agentas. Ir tai, birelio viduryje, kaime pasklido baisi naujiena Lietuvoje valdi pam komunistai! Tai buvo baisiausia, k kininkai galjo sivaizduoti. Kaime tuojau pasklido gandai, kad i kinink bus atimta em, kad jie bus suvaryti kolektyvinius kius, kad todl nebra reikalo rpintis darbu ar kio klimu, o reikia skubinti likviduoti turt, paveriant j lengviau nuslepiamu pinigu. Dienos buvo tokios rimtos, kad jau VI.22 naujasis ems kio ministeris M. Mickis rado reikalo kreiptis per radij kininkus su plaia, pilna raminim, kalba. Be ko kita, jisai pasak: kininkai, inokite ir tikkits, kad Lietuvos liaudies vyriausyb pilnai supranta js gyvybinius reikalus ir niekada js neapvils. Kiekvienam kininkui, kuriam em yra pragyvenimo altinis, o ne spekuliacijos objektas, garantuojama visika jos nelieiamyb. Toji js em, kuri js esate amiais persunk savo prakaitu ir krauju, yra js ir pasiliks js. Nebus daroma joki pasiksinim bet kok js turt, kuris yra sunkaus js darbo vaisius". Tai buvo pakartojimas jau mint vidaus reikal ministerio M. Gedvilos paad, tiktai kart specialiai kininkams. Taiau ir iuo atveju, kaip ir pirmuoju, buvo usimintas ir reform galimumas. Girdi, visa ta em, kuri yra ne kinink rankose arba neteistai gyta, suprantama, kad nustatyta tvarka ir savo laiku bus atiduota tiems, kurie j dirba". is pareikimas kinink (juos jau buvo imta vadinti kakokiu klasiniu, paeminaniu valstieio" vardu) nenuramino. Jie jau girdjo visuose mitinguose keliamus reikalavimus: konfiskuoti dvarus! Beemiams ir maaemiams dvarinink em! em tiems, kurie j dirba! ir pan. Aiku, kad ems reforma bus. Bet kokia ji bus, k palies nebuvo aiku. Tiesa, i pradi buvo kalbama tik apie dvarus, bet kas laikoma dvaru, irgi nebuvo aiku. Dvaro svoka galjo apimti ir iaip jau stambesn k, kas vliau ir pasitvirtino, nusavinant visus ems kio plotus per 30 ha.

LIETUVOS KIO KATASTROFOS PRADIA

.109

Jau VI.2? Elta prane, es pastebta, kad atskiri dvarininkai dl neiaikint dar prieasi stengiasi parduoti ar paskersti gerus veislinius gyvulius", ir pagrasino vairiomis represijomis. Represijos ligi 6 mn. areto arba ligi 50 000 lt. pinigais arba abi bausms kartu galjo bti pritaikytos pagal finans ministerio VI.28 sakym, kuriuo ems ki savininkai bei valdytojai buvo pareigoti tvarkingai vesti savo kius, laikyti tvarkoje piln kio inventori ir tempti visas pajgas, kad j ki gamyba bt padidinta. Prieastys visai paaikja, prisiminus V I I . l paskelbt vien i deimties komunist partijos reikalavim Atimti dvarinink em su visu gyvu ir negyvu inventoriumi ir perduoti maaemiams ir beemiams! Dvarininkai ir ne tiktai dvarininkai skerd veislinius ir neveislinius gyvulius, pardavinjo gyv ir negyv inventori, kirto mikus ir net pl ir pardavinjo drenao vamzdius. Kompetentingos staigos kininkams grasino, o dienraiai tuo tarpu aprainjo kinink entuziazm, bolevikin kariuomen sutinkant, j uol dalyvavim gausiuose mitinguose ir pritarim vyriausybs darbams bei sumanymams (pav., didiul VII.5 Lietuvos Aido" 316 Nr. antrat: kininkai giria drsius ir protingus i dien reikalavimus ir sumanymus). Ryium su tuo finans ministeris in. E. Galvanauskas, pasiremdamas jam Nepaprastuoju metu tautos kiui tvarkyti statymo (Vyriausybs inios" Nr. 704) suteikta galia ir siekdamas sustabdyti nenormaliai padidjus gyvuli skerdim: 1. udraud parduoti ir skersti, be ems kio rm agronomo ar gyvulininkysts instruktoriaus leidimo, kontroliuojamus ar kilusius i kontroliuojam ki galvijus (numeruotais ragais ar su enklais ausyse), nekontroliuojamas telyias, karves iki 5 veri amiaus, bulius ir kuilius; 2. kitus galvijus, kiaules ir avis leido skersti tik tam metui normalios amortizacijos ribose. T pat VII.4 pakartojo vidaus reikal ministeris M. Gedvil, sakydamas apskrii virininkams stropiai sekti ir ukardyti, kad dvarininkai ir stambesnieji kininkai nenaikint gyvo ir negyvo inventoriaus ir nekenkt kitais bdais savo ki naumui. VII.3 buvo udraustas bet koks mik (ir privai) kirtimas. Tai jau nebebuvo kinink raminimas, o grasinimas. Alyvos ugn pripyl ems reformos departamento direktoriaus St. Elsbergo praneimas, padarytas V I I . l Vilniuje, apygardos matinink suvaiavime. Tame praneime jisai plaiai paliet nauj ems reformos statymo projekt. Es vyriausyb kryi perbrauk buvusius senus reformos statymus ir projektus ir paskubomis ruoia nauj racionali ems reform. Banyi, vienuolyn, religini organizacij ir kit iai akai artim staig bei organizacij em nusavinama visa. Privatiems savininkams paliekama iki 50 ha (es todl, kad nepaliest daugumos pavyzdini ki Suvalkijoje), o pavyzdiniuose kiuose, ems kio ministerio leidimu iki 80 ha. Taiau paliekama tik tokiems, kurie patys em

110

ALBERTAS TARULIS

dirbo ir i to gyveno ir kurie buvo lojalus darbo monms ir liaudiai. Nelojaliems, gal bt, ir nieko nebus palikta. Visa nusavinamoji em bus paimta be atlyginimo. Jis spjo, kad statymas jau i savait bus priimtas visais trimis skaitymais. Atsakingo ems kio ministerijos pareigno paskelbtasis ems reformos projektas kl vairi mini. Gana panaios nelieiamos ems normos jau buvo silomos reformos alinink, ypa Lietuvos ini", ir anksiau, prie nnai nuversto reimo. Tokia reforma gal kai kam ir atrod racionali, bet ji nieku bdu nebuvo radikali, ko kaip tik reikjo laukti. Taiau radikalumo stoka galjo sukelti tikrojo proletariato nepasitenkinim. I antros puss, paadas paimti nusavinamj em be atlyginimo ir vesti neaik lojalumo kriterijum, galjo sukelti daugumos kinink nepasitenkinim. Visa tai galjo neigiamai atsiliepti bsimiems rinkimams Liaudies Seim. inia apie S. Elsbergo praneim spaudoje buvo paskelbta VII.2. Jau kit dien pasirod io turinio inut: ems kio ministeris paved Eltai praneti, kad liepos 2 d. Lietuvos Aido" rytinje laidoje ispausdinta informacija apie ruoiam nauj ems reformos statym visikai neatitinka tikrenybs. ems reformos departamento direktoriaus S. Elsbergo praneimas, kuriuo paremta i informacija, yra itisai pramanytas ir provokacinio pobdio. Direktorius S. Elsbergas nuo liepos 2 d., ems kio ministerio sakymu, i einamj pareig paalintas. ems reformos statymas vyriausybs ruoiamas visu rimtumu, ir jis bus paskelbtas oficialiai. Kol nra naujai ileisto statymo, bet kokie tuo reikalu pareikimai neturi oficialios reikms". Be abejo, ems reformos departamento direktorius negaljo paskelbti savo projekto. Reikia manyti, kad toki, palyginti, velni ems reform i pradi aptar to projekto rengjai. Vliau ems reforma pasirod esanti visai kitaip suprojektuota. Todl negalutinio projekto paskelbimas buvo per ankstyvas ir susilauk tokios smarkios reakcijos. Juo labiau, kad spaudoje tuo metu buvo diskutuojama apie tokias ems normas, kurios visai atitiko vlyvesn statym (pav., V I I . l Lietuvos Aido" Nr. 308 silymas neduoti maesni sklyp kaip 10 ha ir palikti ne daugiau kaip 3040 ha). Kad nuramint kaime kilus susirpinim, kinink Patarjuje", redaguojamame inomos komunist veikjos M. Mekauskiens, pamusios savo rankas ir ems reformos departament, VII.4 buvo raoma: kininkai, valstieiai! Pikiausi prasimanymai ir netiesa, kad em bus atimta. em t, kurie j dirba, kurie i jos gyvena, ne tik nebus palesta, bet didels mass smulki valstiei ir beemi dar jos gaus. Bus idalinta em tik i t pon ir dvarinink, kurie ems niekad nedirbo ir nedirba, kurie em sigijo neteistu bdu, kurie j supirkinjo, pasinaudodami sunkia kinink bkle. Niekas nemano ir nesiruoia be

LIETUVOS KIO KATASTROFOS PRADIA

111

atodairos plyti ir atiminti taip pat banytini, klebonij bei vienuolyn emi". tai koki reikjo griebtis isisukinjim, einant rinkimus su kiu: em lieka valstiei nuosavybje! inoma, tie isisukinjimai kinink netikino ir suirut ems kyje vis didjo. ems kio darbininkai masikai met savo darbdavius ir pldo miestus, kur varst, praydami darbo, vairi staig duris ir versi vieuosius darbus, arba nieko neveik, laukdami kol jie bus aprpinti eme. Tai djosi per pai darbymet. Nesulaikomai plito kalbos apie laukiam kinink varym kolektyvinius kius. Su visu tuo turjo kovoti visas propagandos aparatas. Darbo Lietuvos Sjungos VII.10 atsiaukime Laisvosios Lietuvos Respublikos darbininkus ir darbininkes, valstieius ir valstietes, karius ir darbo inteligentus visus darbo mones" raminama: Valstieiai ir valstiets! Neklausykite ms liaudies prie skleidiam gand, nepagrst gsdinim, es liaudies vyriausyb versianti jus kurti kolchozus ir persekiosianti tikiniuosius. Tai yra pikti prasimanymai ir meitas". Op kinink baims ir nepasitikjimo reikal paliet V I I . l 1 darbinink ir valstiei susiartinimo" mitinge J. Palec.kis. Valstieiai, lauk darbininkai, kininkai, kalbjo jis, jums jau ne kart yra sakyta vyriausybs ir per spaud skelbta ia dar kart galiu patikrinti: bkite pilni pasitikjimo, dirbkite savo em, kuri jums priklauso niekas i js jos neatims. Visos reformos ems kio srityje bus pravedamos su atsargumu, apgalvotai, planingai, kad niekas nenukentt". Po poros dien ( V I I . 14), kalbdamas per radij, ems kio ministeris M. Mickis pridjo: Tie, kurie em dirba savo rankomis, gali bti visikai rams ir su viltimi irti ateit. Niekas nemano toki kinink ems n vienos pdos paliesti. Niekas nesiruoia versti kininkus dtis kolchozus". Tai buvo pasakyta jau per paius rinkimus, kada vis dar buvo reikalo pataikauti kininkams, kad jie, neatsargiais bsimj plan aikinimais ar net radikali reform reikalavimais, nebt atbaidyti nuo rinkim. J imtaprocentinio dalyvavimo rinkimuose buvo siekiama grynai propagandiniais sumetimais gausesnis ar maiau gausus dalyvavimas vis tiek negaljo turti kokios nors takos. Mitingais, susirinkimais ir rezoliucijomis atitinkamai paruous dirv, VII.21 susirinko Liaudies Seimas. T pai dien priimtoji Lietuvos stojimo Soviet Socialistini Respublik Sjung deklaracija" neadjo kininkui nieko gera. Deklaracijoje buvo pasakyta: Klausydamas valios liaudies, nuvertusios senj priespaudos ir neteiss reim, mogaus eksploatacijos reim, Liaudies Seimas nutar: prayti Soviet Socialistini Respublik Sjungos Aukiausij Soviet priimti Lietuvos Soviet Socialistin Respublik Soviet Socialistini Respublik Sjungos

112

ALBERTAS TARULIS

sstat sjungine respublika tais paiais pagrindais, kuriais eina SSRS Ukrainos, Gudijos ir kitos sjungins respublikos". Pageidavimas stoti tokiais, o ne kitokiais pagrindais, reik, kad ir Lietuvoje turs bti gyvendinta tokia pat socialistin santvarka, kokia yra tose, dabar idealu palaikytose, respublikose. kininkui tai reik ne tik Stalino konstitucijos, bet ir Stalino ems kio politikos gyvendinim. Tiesa, kininkas tiksliai neinojo Stalino pair, idstyt jo straipsnyje Agrarins politikos klausimai S S S R " . itos pairos buvo labai aikios: Yra kitas kelias, socializmo kelias, reikalaujs steigti ems kyje kolektyvinius ir valstybinius kius; kelias, eins prie smulki valstiei ki sujungimo stambius kolektyvinius kius, ginkluotus technika bei mokslu, prie kapitalist istmimo i ems kio. Mes laikoms io antrojo kelio". Taiau kininkas visa tai nujaut kakaip intuityviai. Drauge su itos deklaracijos primimu pasibaig visos rusenusios viltys apie sudarym Lietuvoje kakokios socialins respublikos ar liaudies respublikos, Mongolijos pavyzdiu. Komunist partija tuo atveju turjo tik vien kurpal. Lemtingas ms ems kiui Liaudies Seimo posdis vyko VII.22. Jis baigsi Deklaracijos, paskelbianios em visos tautos, t. y. valstybs nuosavybe" primimu. Esmin jos vieta buvo i: Reikdamas vis dirbanij vali ir vadovaudamasis gyvybiniais darbo valstiei interesais, Liaudies Seimas paskelbia vis Lietuvos em su jos gelmmis, visus mikus ir vandenis priklausaniais liaudiai, t. y. valstybs nuosavybe. Nuo iandien em valdys tie, kurie j dirba. Seimas nutaria nustatyti visoje Lietuvoje valstiei kiams aprt 30-ies ha norm vienam kiui, o valstiei ki ems ploto pertekli, didesn u i norm, paveria valstybiniu ems fondu, tikslu padti beemiams ir maaemiams valstieiams sigyti ems. Visa em, esanti nuo io laiko dirbanij ir valstiei rankose, o taip pat ir em, kuri bus valstybs perduota beemiams ir maaemiams valstieiams, utvirtinama aminam valstiei naudojimuisi". Deklaracij referavs, ems kio ministeris M. Mickis, rado reikalo nuraminti kininkus bent dl ateities. Jeigu nebuvo itesti seniau jo paties duoti paadai, kad nebus paliesta n pda ems -toki kinink, kurie j patys savo rankomis dirba (4050 ha savininkas negali isiversti, pats nedirbdamas), tai dabar galima buvo duoti nauj. A silau Liaudies Seimui, pareik jis, patvirtinti ikilmingoje seimo deklaracijoje, kad asmenin valstiei nuosavyb, j trobesiai, gyvuliai, gyvasis ir negyvasis inventorius, j kio gaminiai ir vairs nam apyvokos daiktai bus vertinami ir apsaugomi ir ateityje, kaip nelieiama nuosavyb, o visokie pasiksinimai prie i valstiei nuosavyb bus baudiami visu statym grietumu . . . i darbo valstiei nieko nebus atimta, bet jiems bus duota ems ir suteikta rimta pagalba joje sikurti.

LIETUVOS KIO KATASTROFOS PRADIA

113

Ne tik niekas nesirengia varyti valstiei kolchozus, bet visokie bandymai versti valstieius prie j vali burtis kolchozus bus vertinami kaip kenksmingi provokaciniai ygiai, nukreipti prie Soviet valdios ir darbo moni interesus". Seimas pasitenkino vienu sakiniu deklaracijoje: Visokie bandymai pasiksinti asmenin valstiei nuosavyb arba prie darbo valstiei vali primesti jiems kolchoz organizavim bus grietai nubausti, kaip kenki liaudies ir valstybs interesams". Kiek ir itie paadai bei seimo garantijos buvo itestos, parod netolima ateitis. Skirtingos pavieniams kininkams bei kolektyviniams kiams pyliavos ir duokls, pastarj garbinimas spaudoje, j pavyzdini stat platinimas, neleidimas kurti iskirstytose emse vienkiemi ir eil kit fakt aikiai bylojo, kur krypsta ne tik seimo deklaracijoje, bet ir konstitucijoje (8 str.) utikrinta teis privatin pavieni valstiei k". Juk tokiu atveju turjo reikms tik Stalino pairos, o ne kakokie smulks Lietuvos kinink reikalai. Paymtina, kad vos savaitei praslinkus po seimo deklaracijos ( V I I . 23), valstybins ems kio komisijos pirmininkas A. ukauskas ituo reikalu jau kitaip kalbjo: ...kolchozus steigti nebus kliudoma, bet leista bus tik tuo atveju, kai tvirtai bus sitikinta, jog steigjai patys, be jokios paalins takos, to nori ir jei susidaro pakankamai didelis ems plotas tam kolchozui". Be abejo, kinink sukolektyvinimas, kaip ir visa kita Taryb Sjungoje, bt vyks ne prievarta, o laisva valia", su didiausiu entuziazmu", su padkos rezoliucijomis" ir sveikinimais". Paadtoji rimta pagalba" sikurti gavusiems ems darbo valstieiams praktikoje pasirod tokia, kad jiems 72 000 eme apdalint beemi ir maaemi buvo paadta 20 mil. rubli paskolos (po 276 rublius kiekvienam 1), be to, miko mediagos ir gyvas bei negyvas inventorius. Praktikai, jie nieko negavo, iskyrus gal vien kit atsitikim, ir todl iki 1941.V.16 arti 5 000 naujakuri jau buvo suskubusi atsisakyti nuo 30 000 ha (apie 10% gautos ems). Kiek buvo vertinama ir apsaugoma kinink asmenin nuosavyb, parod ems nusavinimai kariuomens reikalams aerodromams ir sutvirtinimams statyti. Itisiems kaimams buvo sakoma per 24 val. isikraustyti. Ikraustyti likdavo plikame lauke. Danai atsitikdavo, kad, trobesius nugriovus, vieta savo paskiriai neatitikdav, taiau ki nebuvo galima atkurti. i kinink nelaim m taip siausti, kad Ministeri Taryba VII.26 suteik ems kio Ministerijai net special 1/2 mil. lit kredit atlyginti u nukeliamus i kariuomens reikalams paimt emi trobesius. VIII.8 buvo paskelbtos Atlyginimo kininkams u paimtas emes valstybs reikalams taisykls". itomis taisyklmis buvo nustatyta, kad: 1. vietoje paimtos ems kininkams duodama tiek pat ems i ems fondo, bet ne daugiau kaip 30 ha, jeigu buvo paimta visa kininko em,

114

ALBERTAS TARULIS

ir ne daugiau kaip iki 30 ha normos, jeigu dalis ems kininkui buvo palikta; 2. duodant ems u paimt valstybs reikalams em kitoje vietoje, atlyginama pinigais: a) trobesi nuklimo ilaidos, b) u paslius ir akniavaisius, c) u vaismedius, ulinius ir kit. nenukeliam turt. Gal bt, itomis taisyklmis pavyko patenkinamai sutvarkyti mediaginio atsiteisimo reikal, bet jomis nepavyko paalinti savavals ir atitaisyti skriaudos imetamam i jo ir jo tv rankomis dirbto bei prakaitu aplaistyto kio mogui. I viso iems reikalams buvo paimta apie 20 000 ha. Primus Deklaracij, paskelbiani em visos tautos nuosavybe, t. y. valstybs nuosavybe" ir dar prie tai, stambesnieji emdirbiai oko em skirstyti patys notariniais aktais sklypus maesnius kaip 30 ha. Taiau tam ubgo u aki teisingumo ministeris, V I I I . l paskelbdamas, kad visi po deklaracijos paskelbimo sudaryti notariniai aktai, kuriais bt kam nors perleidiama kaimo ar miesto em, neturi galios. Visas problemas kaime per du mnesius, nuo liepos pabaigos iki rugsjo pabaigos, nustelb ems reforma. VII.26 Ministeri Taryba paskelb taisykles apie valstybins ems kio komisijos darb. V I I I . 4 vykusiame vis apskrii ems kio komisij pirminink, apskrii virinink, apskrii agronom ir apygard ems tvarkytoj suvaiavime, eins tuo metu respublikos prezidento ir ministerio pirmininko pareigas M. Gedvil (J. Paleckis tuo metu buvo su delegacija Maskvoje prayti priimti Lietuv SSSR), prane, kad vyriausyb nutarusi dirbti naujais tempais, trumpiausiais terminais, taip, kaip tas daroma visoj ms Soviet Sjungoj", ir ems reform vykdyti iki rugsjo 1 dienos ( ! ) . Po to jau visa vyko galvatrkiais. Kit dien (VIII.5) buvo paskelbtas Ministeri Tarybos nutarimas sudaryti valstybin ems fond, kur turjo bti paimtos: a) visos valstybins ems ir vietos savivaldybi ems, kurios betarpikai nereikalingos valstybei ir savivaldybms, b) visos dvarinink ems su "sodybomis, trobesiais, gyvu ir negyvu inventoriumi, c) visos banytins, parapijins, vienuolyn ir kit religini organizacij ir staig ems, d) ems t piliei, kurie gyvena miestuose, patys ems nedirba ir turi kitus pragyvenimo altinius, iskyrus sodybas ir nedidesnius kaip 10 ha ems sklypus, priklausanius darbininkams, emesniems tarnautojams, mokytojams, o taip pat asmenims, turintiems ypating nuopeln Lietuvos liaudiai, mokslui ir menui, e) t bendro ems ploto dal, kuri priklauso valstiei kiams, didesn kaip 30 ha, (nors jie yra juridikai perskirti ar urayti keli eimos nari vardu, bet valdomi vieno valdytojo). Nepaisant viso propagandinio verklenimo prie rinkimus ir per seimo posdius dl smulkij ki skurdo, Ministeri Taryba numat kurti naujus kius ne didesnius kaip 10 ha, paliekant teis i norm arti miest ir miesteli sumainti ligi 50%. Tai buvo padaryta, be abejo, smoningai siekiant sukurti tokius nepajgius kius, kuri valdytojai

LIETUVOS KIO KATASTROFOS PRADIA

115

nerast kitos ieities, kaip nuo individualaus kininkavimo atsisakyti. Juo labiau, kad sklyp iplanavimas ir neleidimas statytis vienkiemiais i anksto ruo palankias slygas. Visam ems reformos darbui vietose vykdyti buvo suorganizuota 262 valsi komisijos ir per 800 matinink (j skaiiuje per 200 be ranki). Praym emei gauti suplauk per 200 000. Kaip vliau paaikjo, valstybin ems fond sudar paimti i 28 000 emvaldi apie 600 000 ha, i kuri 381 000 ha buvo paskirta beemiams ir maaemiams, 110 000 ha valstybini mik inybai, 65 000 ha staigoms, vieiesiems ir kitiems reikalams. Matavimo darbai prasidjo VIII.8 (Utenos a.). Sumobilizavimas ems reformos darbui, tikusi ir netikusi savo pareigoms moni, garbinimas spaudoje 15 met mergaii, raiusi mainle be pertraukos po 24 val., socialistinis lenktyniavimas tarp komisij nari, valsi ir apskrii komisij ir pan. priemons nieko nepadjo baigti didiul (15% viso ems ploto) darb usimotu laiku. VIII.20 Ministeri Taryba buvo priversta pratsti ems pertvarkymo termin ligi IX.15, bet tik IX.24 (jau buvo Komisar Taryba) galjo konstatuoti, kad seimo nutarimas vykdytas. Nepasisekim su ems reforma pakankamai rykiai vaizduoja faktas, kad jau mintame VIII.4 suvaiavime M. Gedvila buvo paskelbs: Valstieiai turi gauti em tuojau pat, jau iandieni Jau nauji eimininkai darbo valstieiai turi pravesti rudenin sj". O jau VIII.29 Komisar Taryba buvo priversta nutarti: pareigoti visus didesnius kaip 30 ha ki valdytojus, kvedius ir komisarus, j asmenine atsakomybe, pilnai apsti vis tuose kiuose iemkeniams skiriam ems sklyp, kaip paliekam buvusiems valdytojams, taip ir nusavinam ems dal. ki valdytojai, buv. savininkai, privalo atlikti visus sjos darbus savo kio jgomis, sklomis ir tromis gerai parengtoje emje, stropiai irint, kad iais metais bt pasta ne maiau kaip 1939 m. spti ki valdytojus, kad u sjos darb vengim ir u j inioje esamose emse, kaip jiems paliekamose, taip ir j nusavinamose, blog iemkeni sjos vykdym jie bus baudiami visu statym grietumu, kartu konfiskuojant j turt". Tuo bdu ems reforma kalbamuoju laikotarpiu nevyko taip, kaip buvo norta, ir, apskritai, nebuvo baigta. Ji nebuvo baigta ir iki 1941.VI. 22, nes i vienos puss, liko nepaskirstytos ems, i antros puss, naujakuriai ir buos" buvo pradj nuo turimos ems atsisakinti (ir. V. Balinas, Bolevikin ems reforma Lietuvoje. Lietuvi Archyvas" I t. Tenka pastebti, kad is klausimas bt reikalingas platesns monografijos, ikeliant joje daugiau fakt i darbo organizacijos nerimtumo, savavaliavimo, nusikaltim ir pan. Vien tik ano meto tarybin spauda teikia labai daug informacins mediagos, nebekalbant apie archyvus).

116

ALBERTAS TARULIS

Be to, 1941 m. vasar bt atsirad deimtys tkstani ki be valdytoj, pastaruosius igabenus Sibir. Tad naujai susidarant valstybin ems fond bt reikj kokiu nors bdu skirstyti. Tai buvo visai normalu ems reforma bt pasibaigusi tada, kai visa em bt paskirstyta tarp valstybini ir kolektyvini ki, tuo bdu gyvendinant Stalino moksl". ems kio bkl per t pat laikotarp tolydio blogjo. Turint prie akis perspektyv anksiau ar vliau netekti savo ems, nebuvo ne tik jokio noro dirbti, bet nebuvo ir slyg. Kaime labai trko darbo jgos. Pati valstybin ems kio komisija buvo priversta VIII.8 paskelbti, kad kai kurie dvar darbininkai meta kio darbus ir eina prie plent tiesimo, statybos ir kit.". I tikrj taip dar tiek dvar, tiek ir kit ems ki samdiniai. Tai rodo nuolatiniai, o liepos mn. ypa dani, Darbo Ministerijos raginimai darbininkams neplsti miestus. Kai kurie stambieji kiai per pai darbymet (jav valymas, pasiruoimas iemkeni sjai) buvo lik be gyvuli ir inventoriaus. Valstybin ems kio komisija skelb apskrii ir valsi ems kio komisijoms, valsi viraiiams, dvar komitetams ir komisarams, kad nusavint dvar trobesius, gyvulius ir negyv inventori, o taip pat ir vis kit turt griauti ir bet kam dalinti draudiama" (VIII.8). Vien tik is spjimas rodo, kaip eimininkavo darbinink komitetai ir komisarai. Reikia neumirti, kad komisarai buvo skiriami ne vien dvarams, bet ir iaip jau stambiems kiams (tos paios komisijos VIII.8 praneimas). Visame ems kyje buvo taip nusieimininkauta, kad ems kio rm direktorius VIII.30 praneime Darbo Lietuvai" (82 Nr.) pasil likviduoti apie 20 000 arkli ir apie 100 000 senesni raguoi. Sumajus darbo jgai ir gyvam bei negyvam inventoriui, negaunant pirkti dirbtini tr iemkeniams ir, svarbiausia, netekus noro dirbti, gerinti k, k nors i pagrind tvarkyti, nieko negaljo padti Ministeri Tarybos V I I I . 5 nutarimo dl valstybinio ems fondo sudarymo 14. , str., kuriame buvo pasakyta: Kiekvieno darbo valstieio pareiga apdirbti ir gerinti em, taisyti ir statyti kio pastatus ir vesti savo k pagal naujausius ems kio pasiekimus, dedant darb visas savo jgas ir inojim. Be to, Ministeri Taryba kreipia ypating darbo valstiei dmes btinum toliau visapusikai plsti gyvulininkyst, kuri yra viena svarbiausi ems kio ak". Pramon Du tredaliai Lietuvos gyventoj dirba ems kyje ir tik vienas tredalis kur nors kitur, taigi ir pramonje. Pramons verslo liudijim (patent) 1940 m. pradioje buvo ipirkta apie 16 000. Toks buvo apytikris atskir pramons ir amato moni skaiius. Pramons moni, kuriose

117

dirba bent 5 asmenys, skaitant savininkus ir j eimos narius, buvo tik 1 500, o jose dirbani asmen tik 40 000. Palyginus su ems kiu, kur buvo turima reikalo su daugiau kaip 300 000 ki ir arti 2 mil. moni, pramons problema, keiiantis socialinei santvarkai Lietuvoje, buvo gana neymi. Be abejo, pramon su savo 40.000 darbinink ir beveik 1/2 mrd. lit gamybos verte visame tautos kyje buvo svarbus veiksnys, taiau vis dlto didioji problema buvo ems kis. Gal bt, i dalies dl to ir visas komunist partijos dmesys pirmiausia buvo nukreiptas ems k. ia i karto buvo pradta kalbti apie numatomas reformas, tuo tarpu pramons klausimo nebuvo net rinkiminje propagandoje. Tik seimo susirinkimo ivakarse buvo mestas stambiosios pramons nacionalizavimo kis. Gal bt, tam tikros takos turjo ta aplinkyb, kad pramons reikal, lygiai kaip ir prekybos bei finans reikal, tvarkymas dar ilg laik po vyriausybs pasikeitimo ibuvo tose paiose finans ministerio in. E. Galvanausko ir jo senj bendradarbi rankose. Tuo tarpu ems kio inyboje jau pirmomis dienomis vyko masiniai vadovaujani asmen atleidimai ar paeminimai. Finans ministerio pareigas permus J. Vainorui, niekas i pagrind nebuvo keiiama iki rugpiio pradios tik po to buvo padarytas pagrindinis valymas". Po VI.15 vyki E. Galvanauskas paskelb pramons monms draudim slpti prekes (gaminius) bei sudarinti j atsargas, kol vartotoj paklausa nra patenkinta ir sak tenkinti normalias prekybos, pramons ir vartotoj paklausas (VI. 17 sakymas). ia tenka prisiminti ir einanio respublikos prezidento pareigas ministerio pirmininko A. Merkio VI.16 pareikim, kuriame i Lietuvos visuomens buvo pageidaujama normalaus darbo visose staigose, monse, dirbtuvse, fabrikuose, kiuose ir namuose. Tokia pati mintis kasdien buvo kalama spaudos. Vis dlto nei raginimai, nei sakymai, nei tikinjimai bei raminimai, skelbiami atsakingiausi pareign lpomis, negaljo isklaidyti nepasitikjimo atmosferos. Vienas kitas stambesnis pramonininkas lietuvis, legaliais ar nelegaliais bdais, i Lietuvos paspruko. Pramons monse pradjo kurtis darbinink komitetai, kuri funkcij ir kompetencijos rib niekas neinojo. Daug kur itie komitetai m vadovauti monms, nepripainti nei mons savininko, nei jo pastatytos administracijos. Tvarkos monse dl to daugiau neatsirado, o prieingai komitet kiimasis trukd normal darb. Patys moni savininkai, geriau net u kininkus inodami savo likim, nemat reikalo rpintis normaliu moni veikimu. Danai jie net nebesilankydavo savo monse, palikdami tvarkytis darbinink komitetams ir administracijai. Panaiai buvo ir kitose kio akose. Tai paskatino finans minister, turint teis pagal Nepaprastuoju metu tautos kiui tvarkyti statym, imtis visoki tvarkymo priemoni, siekiant apsaugoti tautos k nuo galim pavoj, stiprinant bei deri-

118

ALBERTAS TARULIS

nant krato gamybines jgas ir patikrinant gyventojams svarbiausi reikmen tenkinim", VI.28 paskelbti nauj sakym, kurio tikslas atstatyti visose kio akose spariai irstani tvark. Juo buvo pareikalauta, kad: 1. pramons bei prekybos moni savininkai, valdytojai, vedjai ir kiti pareignai pasilikt savo vietose, rpestingai atlikt savo pareigas ir rpintsi normaliu moni veikimu ir j gamybos bei prekybos pltimu; 2. pramons bei prekybos mons laiku apsirpint aliavomis, kuru, prekmis ir kitomis gamybai bei prekybai reikalingomis priemonmis; 3. tuojau informuot atitinkam ministerij staigas apie pastebtas monms veikti klitis; 4. ems ki savininkai bei valdytojai tvarkingai vest savo kius, laikyt tvarkoje vis kio inventori ir tempt visas pajgas, kad j ki gamyba bt padidinta; 5. moni darbininkai bei tarnautojai siningai atlikt jiems pavestas pareigas, nedaryt joki savavals akt, klausyt mons administracijos nurodym ir visokeriopai rpintsi darbo naumo bei gamybos klimu. Jau vien i ito sakymo galima susidaryti pakankamai aik vaizd apie tuo laiku prasidjusi suirut pramonje ir kitose kio akose. Apie tai gana danai prasitardavo ir spauda, nepayktdama pamokym ir pagraudinim. To neslp n staigos. Liepos pradioje Finans Ministerijos pramons ir prekybos departamentas oficialiai pareik: Pramons ir prekybos staigos turi laiku apsirpinti aliavomis, kuru, prekmis ir kitomis gamybai bei prekybai reikalingomis priemonmis. Pastebta, kad kai kurios pramons mons nesilaiko to sakymo. Jos stengiasi iimti kiek galima daugiau kapitalo i savo apyvartos ir suvartoja esamas aliav ir kuro atsargas, nesirpindamos nauj atsarg sudarymu. Taip pat jos vengia reikalingiausio moni remonto ir nepapildo mainoms btin atsargini dali, dl ko gali bti sutrukdytas normalus main darbas". I tos netvarkos ar gal net sabotao pramons ir prekybos departamentas dar reikiam ivad: Kadangi yra labai svarbu, kad visos pramons mons funkcionuot normaliai ir darbas jose nebt sustabdytas, pramons ir prekybos departamentas paved apygard pramons inspektoriams priirti sakymo pildym, laikant t prieir svarbiausiu io momento udaviniu ir laikinai atidjus maesns svarbos ir ne tiek skubius reikalus. Pirmiausia reikia tikrinti stambesnes mones, kurios turi daugiau reikms tautos kiui". Pamgins kur laik ilaikyti tvarkoje krato k, VII.5 in. E. Galvanauskas i finans ministerio pareig pasitrauk. Joms laikinai eiti buvo paskirtas finans ministerijos generalinis sekretorius (nuo VI.20 vietoje Dr. D. Ceseviiaus) J. Vainoras. Keliomis dienomis prie tai ( V I I . l ) susisiekimo ministerij in. E. Galvanauskas buvo perdavs naujam ministeriui S. Pupeikiui. Iki tol buvusi labai stipri finans ministerio teis tvarkyti visas tautos kio akas, kokios neturjo joks kitas ministeris, VII.13 buvo suskaldyta

LIETUVOS KIO KATASTROFOS PRADIA

119

dviem statymais: Nepaprastojo meto statymu ir Valstybs kontrols statymo pakeitimu. Pirmuoju statymu, sustiprintos valstybs apsaugos metu, vidaus reikal ministeriui buvo suteiktos kinje srityje ios teiss: 1. imtis priemoni apdrausti veikimui t staig ir moni, kurios atlieka viej tarnyb; 2. valstybs ar kitam vieam reikalui esant, paimti savivaldybi, privai asmen ir staig trobesius bei sakyti duoti susisiekimo priemones; 3. imtis priemoni sudrausti streikams, lokautams bei kurstymui juos daryti; 4. vesti darbo prievol vieiesiems darbams, kuriai atlikti gali bti imami darbui tinkami gyventojai nuo 16 ligi 60 m. amiaus, iskiriant aukiamuosius karo tarnyb, ir 5. leisti sakym kitais vieosios tvarkos ir valstybs saugumo reikalais (vadinasi, visais patinkamais reikalais). Valstybs gynimo metu tos paios teiss buvo pavestos vykdyti krato apsaugos ministeriui, prie j dar pridedant teis: 1. liepti daryti bendr arba atskir rekvizicij tam tikromis instrukcijomis; 2. drausti pirkti, parduoti, veti tam tikras vietas arba iveti i tam tikr viet kokios nors mediagos, maisto ir paaro; 3. udaryti vairias pramons ir prekybos mones. Antruoju statymu, Valstybs Kontrols organ teis priirti atskaitomyb ir daryti revizijas, reikalaujant ini, paaikinim bei parodym ir darant kvotas, buvo iplsta ne vien tik valstybs bei savivaldybi staigas, bet ir : a) tas staigas, kurios gauna i valstybs ido atsiskaitytinas paalpas, b) tas privaias mones, kuri inioje yra valstybinis turtas arba kurios naudojasi valstybs kreditu ar laidais, c) kredito, draudimo, bir, prekybos, pramons ir kitas privaias staigas ir mones, kurios turi mokti mokesius (vadinasi, visas, nes mokesius visos privaios mons turi mokti). Drauge i finans ministerio inios buvo iimta ir perduota valstybs kontrolieriaus iniai vieojo atsiskaitymo staig ir moni inspekcija ir kredito inspekcija su visomis finans ministerio teismis, pastarajam suteiktomis kreditini moni statymu (pasiraytas VI.17). Vidaus reikal ministeris savo teismis kinje srityje, berods, nepasinaudojo, bet valstybs kontrolierius jomis m naudotis tuojau, VII.17 jis paskelb sakym iki VII.22 praneti aliav, pusgamini, kuro ir preki atsargas. Be to, sak rpintis, kad atsargos bt nuolatos papildomos, o moni veikimas nenukentt. Be valstybs kontrols organ, visu tuo rpintis turjo dar moni darbinink ir tarnautoj komitetai. is sakymas i karto sudar kolizij tarp valstybs kontrolieriaus ir finans ministerio. Mat, pastarasis prie kelias dienas (VII.13) buvo paskelbs visai panaaus turinio sakym visoms monms, kurios veriasi dirbini gaminimu ir turi nemaiau kaip penkis gamyboje dirbanius asmenis. Joms buvo sakyta iki VII.25 pateikti Prekybos, Pramons ir Amat Rmams ias inias: 1. kokius dirbinius mon gamina, 2. kiek mon gali pagaminti t dirbini per vienerius metus, o sezonin mon per sezon, dirbant pilnu rengim apkrovimu, ir maksimal darbo

120

ALBERTAS TARULIS

laik, 3. koki ri aliav ir kuro jmon suvartoja savo dirbiniams gaminti: a) usienins aliavos, b) vietins aliavos; 4. kiek t aliav monei reikalinga 1940 m. antram pusmeiui, neskaitant jau turimos mons dispozicijoje aliav atsargos: a) maksimalinei gamybai, b) normalei dabartinei gamybai; 5. kiek mon turi nurodyt 3 str. aliav 1940.VII.15; 6) kurie kiti veiksniai kliudo ar gali sukliudyti mons veikimui; 7) kiek mnesi per metus dirba sezonins mons. Taigi, ir finans ministeris ir valstybs kontrolierius reikalavo i moni kai kuri t pai ini. Tiktai vienas dav laiko beveik dvi savaites,, o antras 45 dienas. Taip pat ir finans ministeris ir valstybs kontrolierius tikrino mones per savo organus, kaip jos veikia ir kaip apsirpina aliavomis bei kitais reikmenimis. Ar ia buvo neinojimas kompetencij, ar valstybs kontrolierius jautsi turs teis ir reikal eiti tarybinio prokuroro pareigas neaiku. Paiu finans ministerio sakymu, atrodo, norta i karto nuauti du ar net tris zuikius: suinoti gamybos asortiment, suinoti aliav pareikalavim ir suinoti pramons gamybin pajgum. Tai jau aikios taryb i n i o planavimo tendencijos pavyti ir pralenkti kapitalistin pasaul! Juo labiau, kad tuo laiku sutapo ir kinio planavimo tarybos statuto paskelbimas (VII.20). i taryba, kaip jau buvo nurodyta, turjo ruoti bendrj tautos kio plan ir jo atskir ak planus ir bti finans ministerioinioje, savo darbe vadovaujantis jo nurodymais ir darb vykdant per kinio planavimo staig, taip pat esani finans ministerio inioje. Prie it prierinkimini" finans ministerio darb tenka dar priskirti liepos pradioje imt praktikuoti skyrim pramons monms administratori. Tuo tikslu i finans bei darbo ministerij ir profesini sjung centro biuro atstov prie finans ministerijos buvo sudaryta moni administratoriams parinkti komisija, kuriai buvo pavesta: 1. nustatyti, kurioms monms reikalinga skirti administratorius ir 2. parinkti mons administratorius kandidatus, kurie paimt savo inion bei atsakomybn mons turt, sskaityb ir mons veikim ir kurie rpintsi normalia mons veikimu. Komisija turjo glaudiai bendradarbiauti su moni komitetais ir administratorius skirti pirmoje eilje tose stambesnse monse, kuriose, pasak oficialaus pareikimo, gresia pakrikimas". Pakeitus Nepaprastuoju metu tautos kiui tvarkyti statym (VII.29), skirti monms administratorius ir skirti bei atleisti vis ri moni valdomuosius organus (taiau, tik susitars su valstybs kontrolierium) turjo teis jau vienas pats finans ministeris (taigi ir pats vienas pramons ministeris, kuriam visos finans ministerio teiss pramons tvarkymo srityje perjo VIII.5 Pramons ir amat tvarkymo bei prieiros vedamuoju statymu). moni administratori skyrimas buvo priemon pastatyti monje atsaking asmen vietoje savininko, kuris buvo ar pabgs i Lietuvos, ar pasialins nuo darbo monje, ar net, po liepos 1112 nakt, suimtas.

LIETUVOS KIO KATASTROFOS PRADIA

121

Tuo galima buvo igelbti mon nuo visiko pakrikimo", pakeiiant dezorientuot ar gal net suterorizuot privai iniciatyv. Reikia taiau pasakyti, kad i pradi privaios iniciatyvos lyg dar ir bta. Tautos kis" iki liepos pabaigos skelb ilgus sraus leidim bei principini pritarim pramons monms steigti, plsti ar pertvarkyti. Tokius leidimus bei pritarimus duodavo finans ministeris per pramons ir prekybos departament. I antros puss, reikia suabejoti, ar ios ries privati iniciatyva bepasireik. Veikiausiai, tai buvo sprendimas seniau gaut praym, kada privati iniciatyva tikrai galjo klestti. Tokiomis slygomis priartjo ir VII.23, kada seimas prim Bank ir stambiosios pramons nacionalizavimo deklaracij", kuri paved vyriausybei tutuojau sudaryti ir patvirtinti priklausani nacionalizacijai bank ir stambij moni sra". I priklausomybs ito darbo msi finans ministeris J. Vainoras. VII.25 finans ministerijoje vyko platus tarpvadybinis pasitarimas, kuriame dalyvavo, be kit, ir L K P ( b ) CK, darbo ministerijos, valstybs kontrols ir profesini sjung centro biuro atstovai. itame pasitarime buvo padaryta ivada, kad pramons nacionalizacij vykdys finans ministeris per pramons ir prekybos departament, kaip organ, turint ir patyrimo ir kvalifikuoto personalo, tiek Kaune, tiek kitur (pramons inspektoriai). Kaip tik nuo V I I . l is dvigubas departamentas, pagal seniai priimtus etatus, turjo bti padalytas atskirus pramons ir prekybos departamentus. Koks buvo vis (o gal ir ne vis) pasitarimo dalyvi nustebimas, kai jie kit dien (VII.26) perskait spaudoj, kad steigta pramons ministerija ir pramons ministerio pareigoms laikinai paskirtas Ch. Alperaviius! ituo paskyrimu pramons tvarkyme atsirado savotikas dualizmas. Remiantis visokiais statymais, pramons tvarkym, kuris priklaus finans ministeriui, dabar perm savo rankas naujai paskirtas pramons ministeris. Teisikai tai buvo sutvarkyta tik po dviej savaii, primus (VII.5) Pramons ir amat tvarkymo bei prieiros vedamj statym, kuriuo pramons ir amat tvarkymas bei prieira pavedama pramons ministerijai. Iki iol ileistus pramons ir amat tvarkymui bei prieirai statymus ir taisykles, kuriuos vykd finans ministeris per Finans Ministerij ar kitas staigas, dabar vykdo pramons ministeris per atitinkamus Pramons Ministerijos departamentus ir vietos staigas. Finans ministerijos pramons departamentas ir jo vietos staigos pereina pramons ministerijos inion. Naujasis pramons ministeris Ch. Alperaviius labai energingai oko tvarkyti pramons reikalus, pirmiausia, kiek tai liet jos nacionalizavim. VII.26 buvo paskelbta pramons monms nacionalizuoti instrukcija, o VII.29 Stambiosios pramons nacionalizavimo statymas, galiojs nuo VII.26. Jis irykino seimo deklaracijoje neaikiai nustatyt stambiosios pramons svok, btent: 1. nacionalizuojamos visos pramons mons, kuriose dirba daugiau kaip 20 darbinink, ir tos pramons mons,

122

kuri darbinink skaiius ne maesnis kaip 10, bet kuriose yra varikliai, ypatingai svarbs tos pramons akai; 2. mons, kuriose dirba maiau kaip 10 darbinink, nors ir turt mechanikus variklius, nenacionalizuojamos. Tas pats statymas nustat ir tvark pramons monms nacionalizuoti: 1. pramons ministeris kartu su valstybs kontrolierium tuojau paskiria visoms stambesnms ir ypatingai svarbioms nacionalizuojamoms monms vyriausybs komisarus; visoms kitoms monms komisarus skiria apskrii valdybos, susitarusios su profesinmis sjungomis; 2. nacionalizuojamoms monms perimti sudaroma 3-5 asmen komisijos i pramons ministerijos, profesini sjung ir darbinink komitet atstov; permimo komisijos dirba komisar vadovaujamos; 3. komisarai pareigojami ubaigti moni nacionalizavim per 5 dienas nuo io statymo sigaliojimo dienos ir pristatyti permimo aktus; 4. komisarai privalo laiduoti normal nenutrkstam moni darb; visi mons savininko ar direktoriaus patvarkymai ir visi j iduodami dokumentai, be komisaro parao, neturi reikms; 5. technikai administracinis nacionalizuojam moni personalas pareigojamas dirbti savo pareigose; pasireikus sabotao reikiniams, kaltieji bus nubausti visu statym grietumu. Nustatytoji tvarka paalino savaval, kuri buvo pradjusi reiktis pramons monse. Dar VII.25 praslinkus vienai dienai po Bank ir stambiosios pramons nacionalizavimo deklaracijos" primimo seime, spaudoje buvo paskelbta, kad patys darbininkai, be jokios sistemos ir be jokio atskiro partijos ir vyriausybs nutarimo, pradjo periminti mones, ir jiems paaikinta, kad be speciali atitinkam organ instrukcij mones perimti neleistina. Taip pat ir teisingumo ministeris VII.27 spjo darbininkus ir j komitetus dl savavaliko moni, ki ir nam permimo. O profesini sjung centro biuras spjo profesines sjungas, ligi moni nacionalizavimo, nesiimti joki kit ygi, iskyrus j apsaug. statym paskelbus, spaudoje pasipyl inios apie komisar skyrim ir nacionalizavimo eig. VII.30. Ministeri Taryba sudar nacionalizacijos komisij i laikinai einanio pramons ministerio pareigas Ch. Alperaviiaus, valstybs kontrols generalinio sekretoriaus J. Kalvinio ir finans departamento direktoriaus A. Drobnio. Komisijos tikslas: a) reguliuoti ir koordinuoti vairi kio srii nacionalizacijos klausimus, b) tvirtinti ir skelbti sraus vairi nacionalizuot moni, bank ir t.t., c) tvirtinti vadovaujamus organus nacionalizuotose monse. Jau rugpiio pradioje nacionalizacijos komisija pradjo skelbti ilgus sraus nacionalizuot bank ir pramons moni. Su pramons nacionalizavimu buvo panaiai kaip ir su ems reforma. Nacionalizavim buvo sakyta baigti per 5 dienas, vadinasi, ne vliau kaip VIII.3 (pats statymas buvo pasiraytas VII.29, bet galiojo nuo VII.26). Taiau tai datai praslinkus, duotame Tiesai" pasikalb-

LIETUVOS KIO KATASTROFOS PRADIA

123

jime, pramons ministeris galjo praneti, kad nacionalizavimas dar ne visur baigtas. Ypa jis nra baigtas ten, kur dirba 1020 darbinink. Pramons Ministerija dabar rpinasi igauti i moni sraus ir kiekviena mon bus atskirai aptarnauta ( ? ) " . Vargu, taiau, ar reikjo pramons ministeriui rpintis tokiais sraais. Mat, tokie sraai buvo sudarinjami ne pramons ministerijoje ir net ne centriniame komunist partijos komitete. Kain ar daug kas ino, kad tokie sraai buvo sudarinjami... Vnetorge". Vnetorgas", reikia, Taryb Sjungos usienio prekybos atstovyb, kuri paskutiniais metais buvo sikrusi Kaune, Grunvaldo 10, dar liepos pradioje pareikalavo i finans ministerio duoti sra pramons moni, kuriose dirba 10 ir daugiau darbinink ir turi mechaninius variklius ir kuriose nra mechanini varikli, bet dirba 20 ir daugiau darbinink. Drauge buvo pareikalauta ir srao prekybos moni, kurios daro per metus daugiau kaip 150 000 lit apyvartos. alia adres, buvo reikalaujama ir visos eils kit duomen. Visu ituo reikalu Vnetorge" rpinosi Morozov. Finans ministeris per savo staigas reikalaujamus duomenis surinko ir pateik Morozovui. Dar toli prie Liaudies Seimo susirinkim jie jau buvo iversti rus kalb. Cituotas VII.29. Stambiosios pramons nacionalizavimo statymas ir IX.27 Nutarimas dl prekybos moni nacionalizacijos apm tiktai tokias pramons ir prekybos mones, kuriomis dar liepos pradioje per savo Morozov domjosi Vnetorgas". Vis dlto seimas rado reikalo dti Bank ir stambiosios pramons nacionalizavimo deklaracij" tokio turinio ang: Ilaisvintoji Lietuvos liaudis savo susirinkimuose ir mitinguose, Kaune, Vilniuje, iauliuose, Panevyje, kaimuose ir dvaruose, vienbalsiai pareikalavo bank ir stambiosios pramons nacionalizavimo. Liaudies seimas laiko iuos reikalavimus teistais". Kas i tikrj to reikalavo nei rinkikams nei net seimo nariams nebuvo aikinama. Grtant dar prie pramons nacionalizacijos, tenka pridurti, kad ji, kaip ir ems reforma, nebuvo baigta nei nustatytu laiku nei iki 1941.VI. 22. Mat, jau Ch. Alperaviius mintame pasikalbjime Tiesai" buvo pastebjs, kad nacionalizavimas visur prajo be incident, bet vietomis buvo per toli nueita. Ypa tai galima pasakyti apie provincij. Sakysim, bdavo atsitikim, kai darbininkai paalindavo monininkus tokiose monse, kur dirba 4-5 mons. Pramons ministerija tai kaip reikiant reagavo ir patais padarytas klaidas". Gal tai buvo ir tiesa. Taiau vliau reagavimo nebdavo. Nors Stambiosios pramons nacionalizavimo statymas sakmiai draud nacionalizuoti tokias pramons mones, kuriose dirba maiau kaip 10 darbinink, nors jos ir turt mechaninius variklius, praktikoje buvo nacionalizuojama kiekviena smulki pramons mon, kuri tik turjo kokiam nors trestui ar kombinatui reikaling main ar pati buvo reikalinga jungti trest ar

1 24

ALBERTAS TARULIS

kombinat. Tokio likimo susilauk daugyb smulki maln, lentpivi, stali dirbtuvi, verpyklli ir pan. smulki amatinio pobdio moni. Tai patvirtina oficials altiniai. 1940 m. rugpiio pabaigoje pramons ministerijos planavimo skyriaus virininkas A. Petrueviius rodinjo, kad nacionalizuotin moni yra 589 (ir. Trumpa Lietuvos pramons charakteristika nacionalizavimo metu. Tautos kis" 1940 m. 33 34 Nr.). Tuo tarpu vliau komisar tarybos pirmininkas M. Gedvila, referuodamas liaudies kio plan 1941 metams, prane, kad pramons moni es nacionalizuota 902, taigi pusantro karto daugiau, negu buvo numatyta. Daugel smulki pramons ir amato moni paliet ne nacionalizacija, o j varymas gamybines arteles. Pirmosios inios apie arteli krimsi pasirod rugpiio pradioje (Jonavoje). Bet tiktai Ch. Alperaviius dav artelms juridin pagrind, paruodamas pavyzdinius kooperatins gamybins artels status ir steigimo taisykles (patvirtinta VIII.28). Artels, kuri vadovaujamas vietas beveik visur siskverb ydai, sunaikino daugel ger amatinink lietuvi, toliau nebegaljusi savarankikai verstis. Varyti arteles juridikai nebuvo sunku, nes finans ministeris pramons ministeris vietins pramons liaudies komisaras, pasiremdamas Nepaprastuoju metu tautos kiui tvarkyti statymo VII.29 pakeitimu pramons monse galjo skirti administratorius arba jas sekvestruoti ir bet kam perduoti mon eksploatuoti. Nacionalizuotose monse tvarksi komisarai, kuriuos vliau pakeit daugiausia i darbinink parinkti direktoriai. Joms jau rugpiio vidury buvo pradti nustatinti gamybiniai planai, dl kuri vykdymo mons msi rungtyniauti (VIII.19 socialistini rungtyni pradia dl plano vykdymo tarp Neries", Livielos" ir Metalo"). J gaminiai buvo pradti skirstyti per naujai steigtas pramons gamini paskirstymo kontoras. Esminiai pramons pertvarkymai (jungimas moni vien, trest steigimas ir kt.) priklauso nebe pramons ministerio Ch. Alperaviiaus, bet vietins pramons liaudies komisaro M. umausko laikotarpiui. Vis dlto pramons ministerija verta poros odi. Pats pramons ministeris Ch. Alperaviius, vliau spjs, kad buvusieji moni savininkai nesikreipt darbo gavimo reikalu ir kad darbininkai nerinkt para dl buvusij savinink palikimo moni vedja : s, buvo stambi moni: akc. b-vs Broliai Alperaviiai" Kaune ir Pirmojo Lietuvos baltini fabriko GeA ( = Gebrder Alperowitz) Kybartuose dalininku. Lietuvikai kalbjo labai silpnai, todl ypa mgo rus kalb, o ratus raydavo tik rusikai. Bdamas ydas, ir ministerij telk daugiausia ydus. Rugpiio vidury i 94 tarnautoj 48 (51%) buvo ydai. Taiau ydai buvo direktoriai, virininkai, referentai, juriskonsultai, o lietuviai kurjeriai, ratininkai, sskaitininkai (auktesnij tarnautoj: yd 70%, lietuvi 3 0 % ;

LIETUVOS KIO KATASTROFOS PRADIA

.125

emesnij yd 10%, lietuvi 90%). Pirmieji vyriausi nacionalizacijos reikalams valdininkai: Benjaminas Romanauskas ir Tauba Maiminien. Ministerijoje nebuvo jokios tvarkos. I pradi panau buvo kakok turg ar beprotnam. ydai, skyri virininkai, vesdavosi be jokio primimo tarnautojus. Pagaliau pats ministeris nebegaljo atskirti, kas tarnautojas ir kas klijentas, ir buvo priverstas VII.13 ileisti sakym: Nuo . m. rugpiio 13 d. ateina dirbti ministerij tik aukiau ivardinti tarnautojai. Skyri virininkai spjami, kad jie neturi teiss, be ministerio sutikimo, priimti darb n vieno tarnautojo". Kitas VIII.10 sakymas duoda vaizd apie ministerijoje buvusi tvark: Pastebta, kad kai kurie skyri virininkai ir tarnautojai koridoriuose priiminja interesantus ir atlieka visus tarnybinius reikalus. Toks tarnautoj tarnybini pareig atlikimas yra nepageidaujamas, nes kenkia darbo naumui, nea dezorganizacij. Perspju, kad klijentus galima priiminti tik skyri patalpose, bet ne koridoriuose. Apie nesilaikanius ios tvarkos tarnautojus bus daromos atitinkamos ivados". Anekdotu atrodo, kad vien kart darbo ministerija grino pramons ministerijai popiergal su prierau, kad i atsistojo rato nematyti, nei kas rao, nei kokiu reikalu rao, nei kas pasirao! Tai negaljo nustebinti, nes ratai labai danai buvo raomi ne ant ministerijos blank, o ant paprast popiergali. Net patys klijentai raydavosi ratus. Dirbama buvo kuone 24 val. per par, bet kas bdavo dirbama naktimis, lietuviai tarnautojai neinojo. Tokiu organizatorium pasirods, Ch. Alperaviius Liaudies Komisar Taryb nebuvo paskirtas (kakodl Komisar Taryboje nebuvo n vieno ydo). Dl to jis liko vietins pramons liaudies komisaro M. umausko pavaduotoju ir i tikrj savo rankose turjo didel gali pramons tvarkymo ir ypa jos nacionalizavimo srityje. Paymtina, kad pramons ministerija buvo viena i pirmj staig, kuri susilauk patarjo". Juo nuo liepos pabaigos buvo paskirtas, bene Vnetorgo" tarnautojas, armnas ar koks kitas pietietis draugas Balockis. Matomai, pramons ministerija buvo laikoma ypatingai svarbia staiga. Prekyba I to, kaip gyventojai puola bankus atsiimti indli ir krautuves susidaryti didesni btin ir nebtin preki atsarg, galima sprsti apie panik, kuri atsiranda kiekvieno didesnio pavojaus valstybei metu. Toki didesnio ir maesnio masto panikos reikini Lietuvoje, pradedant 1938 m. pavasariu (Lenkijos ultimatumas Lietuvai), buvo visa eil. Taiau jie panejo iaudo liepsn kaip mai ikildavo, taip mai ir atslgdavo. Prekyboje didesni panikos reikini i viso nebuvo. Didesnis puolimas krautuves buvo pastebtas tik prasidjus Vokietijos karui su Lenkija (1939.IX.1). Tada teko vesti kai kuri pirkimo suvarym. Bet tai neilgai truko, ir prekyba gro normalias ves.

135 ALBERTAS TARULIS

Visai kitaip djosi Taryb Sjungos ultimatum primus. Jau VI.15 (etadien) gyventojai Kaune, Vilniuje, iauliuose ir kituose miestuose puol krautuves. ydai, lauk VI.15 vyki ir vieninteliai i to turj naudos, patys pirmieji dav panikos enkl. Prie krautuvi susidar ilgiausios eils. Bematant maisto produktai buvo i krautuvi igrobstyti. Kai kurie prekyb : ninkai, nelaukdami jokio paraginimo, patys savo iniciatyva ved prekybos suvarymus m parduoti prekes tik savo nuolatiniams pirkjams ir kiekiais, nepraokaniais normalaus pirkimo. Vis dlto sekmadienio ryt maisto krautuvs buvo tuios negalima buvo gauti net duonos. Pirkimo psichozas teikia palankiausi slyg kainoms kelti ir spekuliacijai varyti. Todl prekybos reikal tvarkytojas finans ministeris in. E. Galvanauskas pirmiausia ir paskelb atitinkam sakym, kad bt ukirstas kelias vienam ir antram nepageidaujamam reikiniui. VI.17 paskelbtu sakymu buvo udrausta: 1. kelti, be finans ministerio leidimo, preki kainas bei sunkinti prekybos slygas ir varyti bet koki spekuliacij; 2. prekybos ir pramons monms slpti prekes bei sudarinti nenormalias atsargas, kol vartotoj paklausa nra patenkinta; 3. vartotojams supirkinti prekes nenormalioms atsargoms sudaryti. Be to, buvo sakyta: 1. laikyti visas parduotuves nustatytu laiku atidarytas; 2. visoms prekybos ir pramons monms tenkinti normalias prekybinink, pramoninink ir vartotoj paklausas. is sakymas buvo vienodai nukreiptas tiek prie panikos apimtus vartotojus, tiek prie 4 spekuliacij linkusius prekybininkus. Turint galvoje, kad beveik visa detali prekyba buvo yd rankose, lengva suprasti, kiek daug toki prekybinink buvo. Su vienais ir antrais vairiai buvo kovojama. VI.19 pramons ir prekybos departamentas sak manufaktros krautuvms iduoti kiekvienam pirkjui sskait, kurios nuoraas turjo bti laikomas krautuvje. ituo bdu norta sudaryti spd, kad sskait nuoraai bus tikrinami ir atsarg sudarintojai baudiami. spd dar irykino spauda, neyktdama grasinim (Atsarg sudarintojai i aki neileidiami!). Tuo paiu metu pirkjai spaudoje buvo tikinjami, kad Lietuvoje ir maisto produkt ir pramonini preki yra pakankamai, kad raudonoji kariuomen paims tik produkt pertekli, kad ji pati visa su savimi veasi ir t.t. Stambiosios kins organizacijos skelbsi turinios pilnus sandlius maisto produkt bei preki ir galinios visas paklausas patenkinti. Tuo paiu metu akc. b-v Maistas" praneinjo pradjusi racionuoti msos gamini prekyb. Praktikoje daug ko tikrai stigo. Su prekybininkais buvo kovojama baudomis. Spaudoje beveik kasdien buvo skelbiami ilgi nubaustj sraai. I sra matyti, kad kain klimas buvo pasidars visuotiniu reikiniu u tai tekdavo bausti tiek stamb urmo pirkl, tiek smulk detalist. Ir tai visoje Lietuvoje. Tik kur-ne-kur nubaustj srauose galima aptikti lietuvik pavard

LIETUVOS KIO KATASTROFOS PRADIA

.127

Prekybinink ateities perspektyvos buvo tokios pat blogos, kaip ir emvaldi ar pramoninink. Todl daugelis j nebemat reikalo r pintis savo monmis. Ryium su tuo finans ministeris VI.28 paskelb sakym, kuriuo prekybos moni savininkus, valdytojus, vedjus iv kitus pareignus pareigojo pasilikti savo vietose, rpestingai atlikti savo pareigas ir rpintis normaliu moni veikimu ir j prekybos pltimu, laiku apsirpinant prekmis ir kitomis prekybai reikalingomis priemonmis, o jei bt pastebta monms veikti klii, tuojau informuojant finans ministerijos staigas. N viena i ia sumint priemoni savo tikslo nepasiek. Prieingai, preki supirkinjimas diena i dienos didjo. VII.19 Finans Ministerija oficialiai skelb: Atsiradus didesnei paklausai, dalis prekybinink savavalikai nutrauk iki iol duotus kreditus, m slpti prekes, nepagrstai kelti kainas, netenkinti dalies vartotoj normali pareikalavim ir tuo lyg ir riuoti vartotojus. Gi dalis vartotoj m pirkti, kas reikia ir ko nereikia. Pradjus kai kuriose branose j pirkimus registruoti, jie ne tik kad i bran krautuvi ymi dal apeina ir veik kiekvienoje perka, bet jau metasi tas branas, kuriose privalomos registracijos nebuvo, taip pav., m supirkinti baldus, dviraius, muil ir t.t.". Dl to finans ministeris J. Vainoras VII.12 ryosi vesti dar platesnius prekybos suvarymus, sakydamas: 1. manufaktros, galanterijos, trikotao ir avalyns prekybininkams vesti pirkj registracij, t. y. kiekvienam pirkjui iduoti sskaitas; sskaitose turi bti i vidaus paso rayta pirkjo pavard, vardas, gyvenamoji vieta, sskaitos data, pirktj preki ris, kiekis ir sumoktoji suma; sskait dublikatai turi bti saugomi parduotuvse; 2. mint bran parduotuvs gali bti atidarytos nuo 10 val. ir udarytos nuo 12 iki 15 val.; 3. detalioje prekyboje parduoti ir pirkti nesezonines prekes draudiama. Po trij savaii ( V I I I . l ) itie suvarymai manufaktros prekyboje buvo panaikinti, nes es jau upirkta ir gaunama labai daug manufaktros preki i usienio, todl nebes pavojaus manufaktros gamini pritrkti. Suvarymai galanterijos ir trikotao prekyboje liko ir toliau. Kaip vliau paaikjo, spjimai dl pirkj pirkimo noro ir manufaktros atsarg pasirod klaidingi. Tuojau atsirado moni, kurie spekuliatyviniais tikslais supirko didiulius manufaktros kiekius ir net m verstis nelegalia jos prekyba. Kadangi tuo paiu metu manufaktros urmo prekybininkai nerod didelio paslankumo aprpinti detalistus, tai manufaktra maesniuose miestuose ir miesteliuose pasirod trkstama prek. Visa tai rodo, kad su lengvatomis manufaktros prekyboje buvo pasiskubinta. Todl sskait idavinjim pirkjams teko ir vl vesti. Apskritai, vis t laik teko kovoti ir su pirkjais ir su prekybininkais. Pirmieji netikjo jokiais rodinjimais, kad preki nestigs, nes savo akimis mat, kaip jos kasdien nyksta ir kaip jas godiai grobsto katiuos" (i j nevengiama bdavo paprayti ir didesns kainos, kas,

128

ALBERTAS TARULIS

inoma, kl didel spaudos pasipiktinim. VIII.11 buvo net ileistas specialus sakymas nekelti kain maisto produktams). Taip pat pirkjai nebrangino pinig, netaup ir todl apyvartos visose krautuvse labai iaugo. Tai buvo visais atvilgiais nesveika konjunktra. Prekybininkai, suvaryti tarnautoj komitet (po VII.16 finans ministerio sakymo ir ypa VII.26 Bank nacionalizavimo statymo jie negaljo paimti i banko joki pinig be komiteto sutikimo), irjo savo pareigas visai pro pirtus. Valstybs kontrol, patikrinusi kai kuri muitini knygas ir preki sraus, rado, kad muitini sandliai verste uversti neipirktomis prekmis, daugiausia priklausaniomis stambioms urmo prekybos firmoms. Tok preki neipirkim valstybs kontrol palaik prekybinink sabotau. Prekybininkai V I I I . 8 buvo spti neatidliojant isipirkti i muitins sandli jiems priklausanias prekes, prieingu atveju adant panaudoti prie juos paias grieiausias priemones. VIII.10 (jau prekybos ministerio) buvo sakyta laikyti visas parduotuves nustatytu laiku atidarytas, urmo sandliams aprpinti visas detalines prekybos mones reikalingomis prekmis. Be to, prekybininkai buvo nustoj vykdyti net savo mokjimus. Todl VII.18 finans ministeris sak visiems, kurie yra idav vairias mokjimo priemones, kaip tai vekselius, akceptus ir kitus pasiadjimus, atjus terminui, tvarkyti". Galutinis ito klausimo sutvarkymas nusits iki rugsjo pradios, kada specialiu liaudies komisar tarybos nutarimu buvo nustatyta tvarka vekseliams pareikti mokti, protestuoti ir prolonguoti. odiu, prekybinis aparatas pasidar visai nepatikimas. Ir ia, kaip ir ems kyje ar pramonje, reikjo koki nors priemoni, atitinkani tuometines slygas. Panaudotos priemons pasirod netinkanios. Aikesns linijos buvo rytasi imtis rugpiio pradioje. Ministeri taryba VII.31 nutar sudaryti nauj Prekybos Ministerij ir jos generaliniu sekretorium paskirti M. Gregorausk. Jo teiss buvo nustatytos VIII.5 Prekybos tvarkymo bei prieiros vedamuoju statymu (taip pat, kaip ir pramons ministerio ios abi sritys buvo iimtos i finans ministerio kompetencijos su visomis jo teismis). Be to, t pai dien buvo paskelbtas ir Prekybos moni prieiros statymas, kuriuo prekybos ministeriui buvo pavesta, reikalui esant, skirti komisarus tose prekybos monse, kuri nepaliet Stambiosios pramons nacionalizavimo statymas, bet kurios turi ymesns reikms krato prekybai ar pramonei. Be to, Nepaprastuoju metu tautos kiui tvarkyti statymas buvo suteiks jam teis prekybos mones, nevykdanias io statymo nuostat bei baustas u nusiengimus iam statyiui, sekvestruoti (i teis jam perjo i finans ministerio). Naujasis prekybos ministeris M. Gregorauskas vis pirma msi atstatyti prekyboje tvark, kuri ard tarnautoj komitetai ir neinia kieno nutarimais ir kompetencija paskirti komisarai. V I I I . 9 jis sak vi-

129

siems prekybos moni tarnautoj komitetams: 1. susilaikyti nuo kiimosi prekybos moni administravim; 2. susilaikyti nuo atstatymo, be jo sakymo, i prekybos moni savinink, administratori, vedj ir kit pareign. Antru tos paios dienos sakymu jis udraud, be jo sakymo, skirti prekybos mones komisarus, o be jo sakymo paskirtus komisarus pareikalavo nustoti eiti pareigas. Kadangi daugel komisar buvo paskyrusi Valstybs Kontrol, tai dl to prekybos ministeriui teko stipriai susikirsti su smarkiai sieidusiu valstybs kontrolierium. itokiais grietais sakymais prekybos ministeris i karto tvirtai pam savo rankas prekybos vadias. Jisai sukr ir savo organus visoje Lietuvoje. Tai buvo padaryta VIII.10 sakymu, paskiriant visoms apskritims prekybos komisarus ir pavaduotojus. Apskrii prekybos komisar paskyrimu M. Gregorauskas parod visai savarankik veikim visi komisarai ir j pavaduotojai buvo lietuviai! is ygis buvo labai skirtingas nuo pramons ministerijos praktikos, kuri ydus labai mgo skirti ne tik savo tarnautojais, bet ir pramons moni komisarais. Tuo tarpu prekyba, ypa neskaitant stambij pusiauvalstybini ir kooperatini moni, buvo beveik perdm ydika. Lygiagreiai vyko komisar skyrimas didesnes prekybos mones. Pirmiausia komisar susilauk tos prekybos mons, kuri metin apyvarta siekdavo daugiau kaip 150.000 lit. Tai tos mons, kurios vliau turjo bti nacionalizuotos ir kuri sraus jau seniai turjo Morozovas i Vnetorgo". Pats nacionalizavimas dl apyvart neaikumo jas prekybininkai visada slpdavo ir Ministeri Tarybos svyravim, kokio dydio mones nacionalizuoti, prasidjo tik rugsjo pabaigoje (Aukiausios Tarybos prezidiumo sakas dl prekybAs moni nacionalizavimo priimtas IX.27, kai kuri prekybos moni nacionalizavimo pradia nusits dar ilgiau: kino teatr, stambij viebui, vaistini ir vaist sandli iki X.8; o nacionalizavimas vyko iki 1941 m. birelio mn., apimant vis smulkesnes ir smulkesnes prekybos mones, kas buvo visai identika pramons ir amato moni nacionalizavimui). Tiek bt galima pasakyti apie vidaus prekyb. Usienio prekyba susilauk tik poros esmini potvarki. VI.22 buvo ileistas finans ministerio draudimas eksporto ir importo firmoms daryti su usienio firmomis preki pirkimo bei pardavimo susitarimus, o taip pat preki pirkimo bei pardavimo pasilymus, prie tai negavus finans ministerio leidimo ar pritarimo numatomam sandriui vykdyti". ituo sakymu visa usienio prekyba buvo paimta labai griet kontrol, kuri apm ne vien tik leidimus prekms veti ar iveti, bet taip pat ir susirainjim prekybos reikalais su usieniu. Taigi, privati iniciatyva ioje srityje i karto buvo subordinuota visikai valstybs kontrolei.

130

ALBERTAS TARULIS

Antras svarbus potvarkis, turs reikms tiek usienio bei vidaus prekybai, tiek gamybai, buvo finans ministerio VII.16 sakymas lin prekybos reikalu. ituo sakymu kooperatyv sjunga Linas : nuo 1940. IX.1 gavo ypating teis supirkinti i gamintoj, prekiauti krato viduje ir iveti usienius lin iaudelius, mintus, bruktus bei ukuotus linus ir pakulas, paliekant taiau teis lin verpykloms, audykloms, virvi dirbtuvms ir savo reikalams verpiantiems kininkams reikalingus lin :r pakul kiekius pirktis betarpikai i gamintoj. Drauge buvo nustatyta, kad privats ir vairi bendrovi fabrikai lin aliavai perdirbti pakulas ir bruktus bei ukuotus linus gali toliau veikti tik gav tam reikalui finans ministerio leidim. Taiau ir tuo atveju jie lieka kooperatyv sjungos Linas" komisionieriais (Linas" duoda aliav, paima gamin ir sumoka u darb finans ministerio nustatyt atlyginim). Tuo bdu ilgai trukusi kova tarp Lietkio" Lino", i vienos puss, ir yd lin eksportinink bei pakul fabrik savinink, i antros puss, baigsi kooperatins idjos laimjimu. Deja, neilgam. Netrukus visa lin prekyba ir gamyba buvo perduota sjunginei organizacijai Zagotlion". Laimjimo lietuviai kooperatininkai panaudoti nebegaljo. Treias ir svarbiausias potvarkis buvo padarytas VIII.24. T dien Ministeri Taryba svarst usienio prekybos reikalus ir nutar: 1. likviduoti finans ministerijos usienio prekybos departament, perduodant jo bylas ir archyvus T S R S usienio prekybos liaudies komisariato galiotiniui prie L T S R vyriausybs; 2. finans ministerijos muitini departament, muitines ir visus muit prieiros organus su visu j turtu (sandliais, pakrovimo ir ikrovimo transportinmis priemonmis, tarnybiniais pastatais ir t.t.) pavesti T S R S usienio liaudies komisariato vyriausiai muitini valdybai. Tai buvo natrali Stalino konstitucijos gyvendinimo pasekm, nes tos konstitucijos 14 str. sako, kad usienio prekyba sudaro valstybin monopol, kur vykdo T S R S usienio prekybos liaudies komisariatas. Vliau sjungins staigos m dygti kaip grybai po lietaus. ito komisariato galiotiniu buvo paskirtas . Efanovas. Jis tutuojau paskelb, kad visi iki tol bet kieno iduoti leidimai prekms veti arba iveti laikomi nebetekusiais galios ir kad ateityje visos usienio prekybos operacijos gals bti daromos tik su jo leidimais. Iki tol usienio prekyba vyko gana normaliai. Usienio prekybos komisija lengvai dav leidimus naujiems sandriams, kaip buvo numatyta finans ministerio VI.22 sakyme. Vyko atsiskaitymas u senuosius usakymus. Preks plauk. Dargi dienraiuose buvo galima aptikti usienio firm ar j atstovybi skelbim. Tiktai po . Efanovo sakymo usienio prekyba buvo, kaip ranka, nukirsta. Nauji leidimai prekms veti buvo duodami nepaprastai sunkiai, o iveti nebuvo ko, nes maisto produktai buvo reikalingi raudonajai armijai ir Maskvai. Vien dien net sviesto ir kiauini pakrauti vagonai, telegrafiniu sakymu i

LIETUVOS KIO KATASTROFOS PRADIA

.131

Maskvos, buvo sulaikyti Kretingos stotyje ir nukreipti ne Klaipd, bet Liepoj, o i ten Leningrad. Tokia prekyba buvo nesuderinama su klyringiniais susitarimais, paremtais prekybos santykiais. Tad apyvartos bematant sumajo. Ryium su tuo buvo jauiamas vis didesnis preki trkumas. ito trkumo nebuvo kam ilyginti, nes Lietuvos pramon gamino tik labai siaur preki asortiment, o i Taryb Sjungos nieko kita pirmai pradiai nebuvo galima gauti, kaip . . . arbz badaujaniai Lietuvai". Dar anksiau u Efanov, liepos mn. muitines perm Satarovas. Jis pasiunt savo atstovus visas didisias muitines Vokietijos pasienyje. Pereinamieji punktai daug kur savaime nustojo veikti, nes tarnautojus ivaik pasienio kariuomen. Prie finans ministerio J. Vainoros darb priklauso taip pat Prekybos, Pramons ir Amat Rm likvidavimas. Tai buvo padaryta specialiu VII.30 statymu, likvidatorium paskiriant agr. A. Andrain. Rm pirmininkas V. Kurkauskas buvo atleistas VI 1.22. Nors Rmai savo laiku buvo susilauk, dl nepakankamo veiklumo ir nebuvimo aikios lietuvikos politikos, stiprios kritikos, ypa i lietuvi verslinink puss, vis dlto, tai buvo reikalinga ir naudinga organizacija. Patys Rmai, nors ir nerod didels iniciatyvos, taiau atpalaidavo finans minister nuo kai kuri darb ir pratino prekybininkus bei pramonininkus prie bendro darbo, jung juos sjungas ir sekcijas. Gerokai buvo ijudintas amatinink tvarkymo ir kvalifikacij klimo reikalas. Tokia organizacija, atstovaujanti privaius interesus, socialistinje valstybje nebuvo toleruojama. Rm likvidacija vyko keliais etapais. Vis pirma, dar birelio viduryje, visas personalas raudonosios armijos buvo imestas gatv, ta paia proga sekvestruojant inventoriaus u 60 000 lit. Paskyrus likvidatori, buvo pasiauta likvidacij baigti per 3-4 savaites, taiau tas darbas utruko net iki vasario mn. Taigi net ir iuo atveju nebuvo ilaikytas terminas. Ne be reikalo tad Komisar Tarybos pirmininko pavaduotojas S. Braikis vliau labai smarkiai piktinosi, kodl taip ilgai terliojamasi su buruazine staiga. Likvidatorius dar mgino umegzti ryius su Maskvos prekybos rmais ir isiaikinti, ar negalt bti Lietuvoje steigtas i rm skyrius (juridikai tai buvo galima). I ten buvo atsakyta: . . . i u o metu mes nerandame tikslinga organizuoti Lietuvos respublikinius prekybos rmus. Praslinkus tam tikram laikui, prie ito klausimo bus galima grti". Grti nebeteko. Rm ilaikomos amat mokyklos, kursai, psichotechnikos kabinetas, urnalas Amatininkas", visas rm turtas (per 2 mil. lit) buvo iblakytas tarp vairi staig. Dvideimt viena privaloma verslo sjunga (sekcija) buvo paleista. Rmuose neteko darbo 86 tarnautojai.

132

ALBERTAS TARULIS

Visai panaiomis slygomis vyko ir ems kio Rum likvidacija, kuri taiau buvo pradta lygiai mnesiu vliau. Kreditas, finansai ygiavus Lietuv raudonajai armijai, taupytoj tarpe kilo didiausia panika. Kiekvienas i j, lygiai sutaups tkstanius ar deimtis lit, puol bank ar taupomj kas atsiimti indlio. Prie langeli pasidar nematyta spstis ir eils. Atrod, kad taupytojai pasiry visus savo 150 mil. lit indli (tiek j tuo metu buvo) i karto iimti. Jie buvo tikri, kad indliai anksiau ar vliau bus nusavinti. Ir jie neapsiriko. Vis pirma indliai, pakilus visoms kainoms ir nustaius labai em lito kurs santykyje su rubliu, buvo nuvertinti iki V3 ar o vliau (1941.111.25) ir nusavinti, paliekant vos po 1 000 rubli. Tokio indlinink spaudimo nebt ilaiks joks bankas. Nebent Lietuvos Bankas bt suteiks apgultiems bankams pakankam kredit. Bet tai buvo galima pasiekti vien banknot apyvartos ipltimo keliu. Su tuo, inoma, niekas sutikti negaljo. Siekdamas sustabdyti aling taupytoj panikos padarini plitim, finans ministeris VI.17 nustat itoki indli imokjimo tvark: 1. Kredito staigoms leidiama imokti kiekvienam indlininkui terminini, neterminini ir einamja sskaita indli ne daugiau kaip po 250 lit per savait; 2. Nustatytoji 1 str. tvarka netaikoma tais atvejais, kuomet kredito staigai pristatoma dokumentini rodym, kad pinigai indlininkui yra reikalingi: 1) diskontuotiems bei inkasuotiems ligi i met birelio 17 d. vekseliams kredito staigose imokti; 2) preki dokumentams ipirkti bei mokjimams u prekes atlikti; 3) mokesiams bei algoms mokti; 4) skoloms mokti ir kitoms prievolms vykdyti. Nustatytoji indli imokjimo tvarka taip pat netaikoma valstybini, savivaldybini, kredito ir draudimo staig indliams. 3. Perklimas pinig i vienos indlininko sskaitos kit jo sskait toje pat kredito staigoje arba perklimas pinig i indlininko sskaitos vienoje kredito staigoje kitos kredito staigos sskait toje pat kredito staigoje indlio imokjimu nelaikomas. 4. Nustatytoji 1 str. indli imokjimo tvarka netaikoma indliams, moktiems kredito staigas nuo . m. birelio 17 d. Panas sakymai taupytoj psichologij veikia labai neigiamai. Taupytojas savo pinigais nori laisvai disponuoti. Todl ir sakymo 4 str., numats laisv imokjim indli, mokt po 1940.VI.17, nieko negaljo suvilioti taupytojai tarsi bsiant tikslingiau laikyti pinigus pas save kojinje" arba, dar geriau, ikeisti juos materialines vertybes prekes. Tai paskatino griebtis vairi prekybos suvarym, kurie jau anksiau aptarti. sakym paskelbus, indliai tirpte tirpo. Jie nebuvo papildomi, nes tiek taupytojai, tiek vairs verslininkai savo sutaup ar dienos pajam

LIETUVOS KIO KATASTROFOS PRADIA

133

bankus nebene. Indliams mati buvo labai palankios slygos, nes buvo nustatyta gana aukta laisvai imokam indli norma 250 lit per savait arba 1 000 lit per mnes! Kadangi didioji indli mas susideda i indli i viso maesni negu 1 000 lit, tai pastariesiems mati nebuvo beveik joki klii. Bank tempim pakankamai rodo mai padidjusi banknot apyvarta. Per dvi savaites, nuo VI.15 iki VI.30, ji padidjo 16 mil. lit arba 9%, per kitas dvi savaites dar 6 mil lit arba i viso 13%. Banknot apyvarta pasiek rekordins 200 mil. lit sumos. Lito padengimas diena i dienos smuko. Pasirodius, kad pirmojo sakymo priemoni nepakanka, VII.16 finans ministeris, susitars su valstybs kontrolierium, paskelb antr io turinio sakym: 1. Atsiradus btinam reikalui sutvarkyti pinig apyvart ir ukirsti keli spekuliacijai, nuo . m. liepos 17 dienos visos pirmaeili ir antraeili miest prekybos mons, turinios verslo liudijimus I ir II ries, visi eksportininkai ir importininkai ir tie prekybos tarpininkai, kurie laiko savo inioje prekes parduoti, ekspeditoriai, o taip pat visi fabrikai, dirbtuvs ir kitos mons, turinios verslo liudijimus IIV ries, turi savo dienos pajamas, gaunamas u parduotas prekes arba u patarnavimus, kasdien neti bank, savo einamj sskait. Mokjimusu perkamas aliavas, kur, pagamintus dirbinius ir prekes vykdyti perklimais i vienos ein. s-tos kit ein. s-t. 2. Grietai draudiama laikyti mons kasoj pinig: ) I ries prekybos monms daugiau kaip 5% vienos dienos pajam, gaut grynais pinigais, b) II ries prekybos monms daugiau kaip 10%, ) I V I ries pramons monms daugiau kaip 5%, d) III ries restoranams, valgykloms, bufetams ir panaioms monms daugiau kaip 30%. 3. Visos kredito mons, kuriose yra prekybos ir pramons moni ein. sskaitos, turi iplsti ein. s-t operacijas ir aptarnauti klijentus, j katais, atitinkamais mokjimo (pervedimo) blankais. Kredito moni vadovybs turi tikrinti perklim teisingum. 4. U io sakymo vykdym atsako moni vadovybs, savininkai, arba j galiotiniai ir buhalteriai, jei jie yra. 5. io sakymo vykdym, be valstybs kontrols organ, taip pat seka moni darbinink ir tarnautoj komitetai, kurie apie pastebtus nukrypimus pranea valstybs kontrolei. Teis ileisti tok sakym finans ministeriui buvo suteikta tik vliau, (VII.29), kada Nepaprastuoju metu tautos kiui tvarkyti statym buvo raytas nuostatas: tvarkyti prekybos, pramons ir kredito moni, nam savinink ir kit asmen gaunamas pajamas bei nustatyti j laikymo ir naudojimo bdus". Nuostatai, skatin bepinigin atsiskaitym, i esms sveikintini ir bet kurioje, ne tik tarybinje santvarkoje. ituo atveju jie buvo btinyb, nes krate jautsi kakas panaaus infliacij. Vartotojai pirko, k nugriebdami ir nelabai teirdami kainos, prekybininkai, nepaisydami vis

143 ALBERTAS TARULIS

draudim, be atodairos kl kainas ir dar didiules apyvartas, o u prekes i vartotoj surinkti pinigai bankus nepatekdavo (inoma, nekalbant apie valstybines, kooperatines ir pan. rimtas mones). Kadangi gauti nauj preki buvo sunku, nes urmininkai nuo detalist aprpinimo susilaik ir neipirkinjo net preki i muitini sandli, tai surinkti pinigai savaime krypo spekuliatyvin bet kuri vertybi pirkim. Prie spekuliacijos objekt priklaus, alia vertingesni preki, brangenybi ir usienio valiutos, taip pat ir tarybin valiuta. Dar VI.21 finans ministeris buvo udrauds daryti ir priimti Lietuvoje mokjimus u prekes ir patarnavimus rubliais bei ervoncais ir varyti jais bet koki spekuliacij". I tikrj spekuliacija buvo varoma plaiu mastu. U vien lit buvo duodama 35 rubliai. Tai madaug atitiko abiej valiut perkamj gali santyk. Vliau vyks rublio ir lito keitimo santykio 9 : 10 nustatymas buvo aiki skriauda tiek atskiram pilieiui, tiek visam tautos kiui (ir. plaiau A. Tarulis, Kapital ir nam nacionalizacija. Lietuvi Archyvas" I t.). Pats VII.16 sakymas bdingas dar tuo, kad jame ikelta darbinink ir tarnautoj komitet kontrols teis. Iki tol imokjim tikslingum, remdamiesi VI.17 sakymu, kontroliuodavo patys bankai. VII.16 sakymu buvo jungta ir antra kontrols institucija komitetai (valstybs kontrol praktikai daugiau rpinosi valstybinmis sta:gomis, kurioms vizuodavo ilaid orderius). Tai buvo rykus komitet kompetencijos nustatymas, dar labiau uakcentuotas ir iplstas darbinink ir tarnautoj komitetams rinkti bei kompetencijai nustatyti VII.20 instrukcijos (ir. skyri Darbas), davs jiems labiau pakelti galv ir priveds prie smarki konflikt su moni savininkais bei administracija. Apie tokius konfliktus usimindavo spauda, o prekybos ministeris net ileido tuo reikalu griet sakym, udrausdamas komitetams kitis prekybos moni administravimo reikalus. Tokiomis aplinkybmis buvo artjama Bank ir stambiosios pramons nacionalizavimo deklaracij". Bank reikm kio gyvenimui buvo pakankamai aiki ir ia aikesni tvarkymo priemoni reikjo laukti pirmoje eilje. Toje deklaracijoje bank reikm buvo apibrta taip: Visa ekonomin alies sistema koncentravosi buruazijos rankose ir buvo priemon dirbanios liaudies eksploatacijai. Tokie bankai, kaip yd Centralinis Bankas, Lietuvos Bankas, Komercijos Bankas ir k i t i . . . vaidino ia svarbiausi vaidmen". Trumpa ir neprecizika seimo deklaracija buvo irykinta ir papildyta VII.29 Bank nacionalizavimo statymu. is statymas numat, kad: 1. Visi bankai su j skyriais, privatini asmen seifai, draudimo staigos, taupomosios kasos, tarpusavio kredito draugijos ir lombardai nacionalizuojami. 2. Nacionalizuojamuose bankuose skiriami vyriausybs komisarai. Bank komisarai pareigojami stebti einamsias sskaitas ir vertybes bankiniu kredito staig ir taip pat laiduoti pramons ir kio moni

135

bgamj kreditavim. Visais bdais pleiami bepiniginiai atsiskaitymai, o privatiems asmenims indli i bank ir taupomj-kas, leidus bank komisarams, iduodama ne daugiau kaip 250 lit mnesiui. Sumos, kurios reikalingos normaliam pramons ir prekybos moni darbui, iduodamos pagal toki moni pareikimus, patvirtintus profesini sjung organizacij, bet tik bank komisarams leidus. 3. Visi brangieji metalai lydiniuose ar atskirais idirbiniais, taip pat ir brangieji akmenys, esantieji brangenybi krautuvse, turi bti valstybs kontrols atstovo perimti ir perduoti saugoti bank ne vliau kaip iki 1940 m. liepos 27 d. 4. Bank nacionalizavimas vykdomas profesini sjung ir darbinink komitet atstov (3-5 mons), vadovaujant komisarui. Kit 1 str. pamint moni nacionalizavimas vykdomas toki pat komisij, vadovaujant valstybs kontrols atstovui. 5. pareigojama bank nacionalizavim ubaigti ne vliau kaip ligi 1940 m. liepos 27 d., o kit 1 str. pamint moni nacionalizavim ne vliau kaip ligi 1940 m. liepos 29 d. sidmtina, kad is Bank nacionalizavimo statymas buvo pasiraytas VII.29, taiau jau VII.27 turjo bti nacionalizuoti visi bankai ir perduoti saugoti brangieji metalai ir brangieji akmenys, o VII.29 turjo bti baigtas draudimo staig, taupomj kas, tarpusavio kredito draugij, lombard ir privatini asmen seif nacionalizavimas (tikrumoje dar V I I I . l valstybs kontrol teberagino per spaud visus seif nuomininkus ne vliau kaip ligi VIII.2 14 val. pristatyti ir teikti atitinkam bank direkcijoms j nuomojam seif raktus). Matyt, buvo veikta tik principiniai nutarus, bet nelaukiant formalaus statymo pasiraymo ar paskelbimo. Antra, statymas gerokai iplt seimo deklaracijos nuostatus. kart buvo paliestos ne tik kredito staigos, bet taip pat ir draudimo staigos, lombardai, brangenybi krautuvs ir net privai asmen seifai. To deklaracijoje tikrai nebuvo numatyta. Bet kas tokiais smulkiais reikalais tuo laiku rpinosi! statymas taip pat pakeit finans ministerio VI.17 nustatyt laisvai imokam indli norm. Dabar i 250 lit savaitei virto 250 lit mnesiui, bet ir tai tik su banko komisaro leidimu. Pastarasis tok leidim galjo duoti, galjo ir neduoti. statyme nieku nebeminima lengvatos po VI.17 moktiems indliams. Vadinasi, ir iuo atveju padaryti naujiems indlininkams (jeigu toki i viso buvo!) patikinimai dl laisvo disponavimo indliais nebuvo itesti. Tuo bdu taupytoj pasitikjimas buvo visikai sugriautas. Negalima nepaymti, kad brangij metal lydiniuose ar atskirais dirbiniais kategorij pateko taip pat ir jokio brangaus metalo savo sudtyje netur laikrodiai. Jie irgi buvo sugabenti Lietuvos Banko sandlius. Dl it laikrodi susikompromitavo vienas auktas Gosbanko tarnautojas, atstovas prie Lietuvos Banko, tuojau po VI.15 pradjs jame ei-

136

ALBERTAS TARULIS

mininkauti, apovalas. Jis m pardavinti laikrodius. Matyt, tokia prekyba" nebuvo leidiama, nes jis netrukus buvo atleistas i tarnybos ir atsidr kaljime. Lygiagreiai su kredito bei draudimo staig, lombard ir privai asmen seif nacionalizavimu bei brangij metal ir akmen permimu saugoti", buvo grietai suvarytos bet kurios operacijos usienio valiuta. Finans ministeris VII.25 sak visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kuri nuolatin gyvenamoji vieta arba bstin yra Lietuvoje, visus j turimus Lietuvoje usienio auksinius pinigus, esanius apyvartoje sidabrinius pinigus ir esanias apyvartoje notas, taip pat visus j turimus usienio vairi ri indlius perleisti, Lietuvos Banko nustatytu kursu, Lietuvos Bankui ne vliau kaip ligi VII.27 skirtinai. VII.31 Ministeri Taryba sustabd usienio valiutos pardavim ar pervedim usien ir ved labai grietus aprimus net usienieiams, neiskiriant n diplomatini atstovybi personalo. Tuo bdu usienio valiuta teorikai suplauk Lietuvos Bank ir inyko i apyvartos. Praktikai su ja buvo varoma ne tik plataus masto spekuliacija, bet vliau ji buvo pradta antru kartu rinkti oficialikai. Renkama buvo i yd, kurie u tai gydavo teis ivaiuoti bene per Vladivostok palaimint" Amerikos em. Kaunieiai dar gerai prisimena ilgas peisuot vilniki yd eiles prie kelioni biuro. Visas usienio valiutos tvarkymo reikalas, matomai, buvo plaiai aptartas Ministeri Tarybos VII.25 posdyje (tame posdyje, atrodo, buvo padaryta eil ir kit reikming nutarim: pvz., dl pramons ir bank nacionalizavimo, dl pramons ir prekybos ministerij steigimo ir kt). Tos dienos nutarimu, Nepaprastuoju metu tautos kiui tvarkyti statymas, kuriuo finans ministeris rmsi, buvo papildytas jo teise: imtis reikaling priemoni sudrausti verstis usienio ir krato procentini popieri, usienio ir vidaus valiutos, brangij metal bei kitokio pobdio spekuliacija".' Pamus saugoti" brangiuosius metalus ir akmenis, netrukus buvo paimta ir akcijos bei obligacijos. Tuo reikalu finans ministeris V I I I . 8 sak: 1. Draudiu visiems Lietuvos Socialistini Taryb Respublikos bankams, j skyriams ir kitoms kredito staigoms iduoti paskolas, keiiant akcijas ir obligacijas, apmokant anksiau iduotas paskolas, negrinti akcij ir obligacij. 2. Visi akcij ir obligacij savininkai turi akcijas ir obligacijas perduoti ligi . m. rugpiio 14 d. Lietuvos Bankui ir jo skyriams saugoti. Tokia pat tvarka taikoma akcijoms ir obligacijoms, esanioms tiek nacionalizuot, tiek ir nenacionalizuot kredito staig portfeliuose. 3. Po nurodyto termino Lietuvos Bankas negali priimti akcij ir obligacij saugoti ir i viso dl j daryti bet koki atsiskaitomj sandri. 4. Visos Lietuvos Socialistins Taryb Respublikos teritorijoje fond biros udaromos ir bir komitetai paleidiami.

LIETUVOS KIO KATASTROFOS PRADIA . 146

Vietoje turt akcij ir obligacij pilieiai gavo Lietuvos Banko kvitus. Akcijos, finans ministerio VIII.2 sakymu, nebegaljo duoti savininkams naudos, nes mokti u jas dividendus buvo udrausta. is draudimas labai skaudiai buvo pritaikytas akc. b-vs Drob" valdybos ir revizijos komisijos nariams. Jie VIII.13 buvo pasodinti kaljim, vliau gavo po kelet met priveriamj darb, dirbo Pravieniki durpyne ir ten uvo suruotose skerdynse. Nei i karto nei vliau nebuvo nutarta kas su akcijomis ir obligacijomis daryti. Be abejo, jos bt buvusios nacionalizuotos. Juridikai tai bt turj reikms tik valstybei,, kuri bt lengvai galjusi atsikratyti skol savo pilieiams. Vis akcij ir nevalstybini obligacij (pvz., ems Banko) nacionalizacija nieko nebt pakeitusi, nes visos didesns kredito, draudimo, susisiekimo, prekybos, pramons ir kitos staigos bei mons buvo palaipsniui nacionalizuotos su visais aktyvais ir pasyvais. Pastarj skolos, nacionalizacijos komisijos VIII.17 nutarimu, buvo sutvarkytos gana originaliai, btent: 1. Nacionalizuot moni siskolinimas 1940 m. liepos 26 dienai kitoms nacionalizuotoms ir nenacionalizuotoms monms anuliuojamas, iskiriant kooperatinms organizacijoms siskolinim, kuris turi bti padengtas bendra tvarka. 2. Nacionalizuot moni atleidimas nuo skolini pasiadjim, atsiradusi iki 1940 m. liepos 26 dienos, neatleidia nacionalizuot moni buv. savinink nuo i pasiadjim apmokjimo. Iiekojimas pagal iuos pasiadjimus nukreipiamas pasiadjim davusi asmen privat nenacionalizuot turt. Tas pats dsnis vliau buvo pritaikytas Liaudies Komisar Tarybos IX.27 nutarime dl privai prekybos moni nacionalizavimo nacionalizuotos mons pasiadjimai privatiems asmenims ir nenacionalizuotoms monms nukreipiami buvusio savininko nenacionalizuot turt (toliau ir kituose panaiuose nutarimuose). Prie pasiadjim ipirkimo natos buvo pridti dar ir nesumokti valstybiniai mokesiai, kuri iiekojim Liaudies Komisar Taryba .21 nutar vykdyti priverstine tvarka per mokesi inspekcijas. Negana to Liaudies Komisar Taryba XI.23 buvo nutarusi: 1. Sumainti atleidiam nuo verslo pelno mokesio minimum ligi Lt 600, 2. Padidinti verslo pelno mokest u 1940 metus privaioms prekybos bei pramons monms ir su samdomais darbininkais dirbantiems amatininkams taip: a) prekybos monms V ries 50%, IV ries 80%, kit ri 100%, b) pramons monms ir su samdomais darbininkais dirbantiems amatininkams V I I I ries 25%, V I I ries 50%, kit ri 100%. 3. Atlikti galutin mokesi apskaiiavim dabar nacionalizuot prekybos bei pramons moni savininkams u 19391940 metus ligi nacionalizacijos dienos imtinai. 4. Pavesti finans liaudies komisarui: a) vykdyti ligi 1941 m. sausio 1 d. 1 ir 2 punktais papildomai nustatyt mokesi iiekojim; b) i-

138

ALBERTAS TARULIS

iekoti ligi 1941 m. sausio 1 d. priklausanius mokesius i dabar nacionalizuot prekybos bei pramons moni savinink. Ar tai nebuvo pasityiojimas atimti i moni pajam altin ir reikalauti ipirkti anksiau duotus mokjimo sipareigojimus bei sumokti 100% u prajus laik padidintus mokesius? I kur jie galjo mokti, jei buvo nustatyta: Nacionalizuoti visus moni aktyvus ir pasyvus kartu su trobesiais, kuriuose mon veik, jei tie trobesiai buvo nacionalizuojamos mons savininko ar jo eimos nario nuosavyb, o taip pat savininko ar jo eimos nario asmenines bankines sskaitas, jei nustatoma, kad visa tai gyta i mons pelno ar kapitalo" (Auk. Tarybos Prezidiumo XI.27 sakas apie privatini prekybos moni nacionalizavim). Kaip buvo iekoma, vaizdiai rodo Liaudies Komisar Tarybos XII.24 nutarimas: Pavesti finans liaudies komisarui paliepti mokesi organams, iekant priverstinja tvarka verslo mokesi i dabar nacionalizuot prekybos ir pramons moni buvusij savinink, nedti areto t savinink gaunamai algai, drabuiams, skalbiniams, avalynei ir visiems j nam apyvokos daiktams". Tai pavyzdys, kaip buvo pradti tvarkyti finansai. Taip pat anksiau paskelbtas ems mokesio bei mokesio u moksl panaikinimas, nemokamo gydymo vedimas ir pan. pasirod paprasta apgaule. Valstybs biudeto pajamose ir ilaidose atsirado naujos pozicijos: valstybini moni eksploatavimas ir -pajamos i j. Tai neleidia lyginti j su ankstyvesniais mnesiais ar metais. Atsirado daugyb nauj staig. Pertvarkytose nepaprastai iaugo personalas. Lietuvos Bankas turjo kredituoti raudonosios armijos ilaikymo ilaidas. Anksiau buvusi labai svarbi pajam pozicija valstybs geleinkeliai, ikrito, nes T S R S susisiekimo liaudies komisaras savo sakymu paliep organizuoti Lietuvos geleinkelius, kaip sudtin T S R S geleinkeli tinklo dal, ir Lietuvos geleinkeli virininku paskyr M. Lochmatov, pareigodamas j perimti savo inion Susisiekimo Ministerijos turt, bylas ir archyv ligi 1940.IX.1. I antros puss, buvo taupoma, sumainant pensijas ir pensinink skaii (VII.29 statymas). Valstybs biudetas buvo papildytas Ginkl Fondo ir Karo Laivyno Fondo l pamimu (VIII.31, 5 mil. lit). Tad ir faktas, kad respublikos biudetas 1940 m. IV ketviriui buvo subalansuotas 324 mil. lit sumai, nieko nesako. Visi duomenys buvo slepiami. Taiau visi mat ir jaut, kaip kasdien darosi sunkiau gyventi, kaip pragyvenimo katai kyla ir kaip spariai smunka beveik 20 met ilaikyto pastovaus lito vert. Sumaniai vairavs valiutai Lietuvos Bankas nieko nebegaljo padaryti, nes j atjo nauji mons ir pats bankas virto Gosbanko respublikine kontora. Litas gyveno paskutinius mnesius.

LIETUVOS KIO KATASTROFOS PRADIA

139

But kis But statybai Lietuvoje galima daug prikiti. Svarbiausi priekaitai ji buvo nepakankama ir per daug primityvi. Statybos nepakankamumas ypa jautsi Kaune, kur nuolat vyravo but kriz. Dl but trkumo, but kainos buvo labai auktos. Vargingesniems gyventojams neliko nieko kita, kaip keltis priemiesius, kur nebuvo nei vandentiekio, nei kanalizacijos, nei grst gatvi, nei susisiekimo su darboviete, bet kur niekas nedraud susilipdyti vieno kambario lnel ir joje gyventi, nemokant nepakeliamos nuomos. Taip pat, nepaisant vis kalb apie murins statybos reikalingum, nebuvo issprstas plyt, erpi ir kit statybini mediag bado klausimas. Todl kaimas ir miestas vis laik statsi i medio. Organizuoto statybinio kredito stigo ir tas pats nebuvo tinkamai paskirstomas. Todl tik nedaugeliui laimingj pavykdavo pasistatyti monik nuosav but. Kooperatin but statyba, ypa skirta neturtingiesiems gyventojams, neijo i svarstym stadijos. Nra ko stebtis, jeigu vienas i pirmj klausim, pradtas aistringai diskutuoti spaudoje po VI.15, buvo but nuomos sumainimas. Niekas nenorjo pripainti pakankamu kain tvarkytojo 1937.VIII.16 sakymo, kuriuo buvo udrausta kelti but, kambari, parduotuvi ir kit bstini nuomos kainas, imant pagrindu nuomas, buvusias 1937.V.31. Juo labiau, kad tame paiame sakyme buvo numatyta ir galimumas ypatingais atvejais, kain tvarkytojo atskiru leidimu, nuomos kainas pakelti. Visiems inoma, kad nam savininkai sugebdavo sakym apeiti, ar tai rodydami negal isiversti su 1937.V.31 nuomomis ar apgaudami prieiros organus (mimas didesns nuomos negu paymima rodomame dokumente nuomininkui iduodamame kvite). Kad taip buvo, matyti i skelbiam kain tvarkytojo baud. Dabar kiekvienas tarsi turs reikal ir teis nam savininkus, kaip kapitalistin element, iplsti ir pareikalauti apkarpyti j pelnus. inoma, visa toji polemika teliet miestus, nes kaime niekas ar beveik niekas but nenuomojo. I tikrj nesveikas santykis tarp gyventoj pajam ir ilaid butui turjo bti atitaisytas. Tai padar finans ministeris, kuriam Nepaprastuoju metu tautos kiui tvarkyti statymas (1 str. 20 p.) leido normuoti vis ri nuomas. VII.5 sakyme finans ministeris in. E. Galvanauskas but, kambari ir kit bstini nuom sumaino taip: a) Kaune 15 25%, pareinamai nuo to, ar u but mokama ligi 150 lit nuomos kas mnuo ar daugiau ir ar butas turi centralin ildym ar ne, b) Vilniuje buvo palikta 1939.IX.1 moktojo nuoma, o c) kituose pirmaeiliuose ir antraeiliuose miestuose nuoma buvo sumainta 10%. Tai buvo bene paskutinis sakymas, kur pasira finans ministeris E. Galvanauskas. T pai dien pareigas i jo perm J. Vainoras.

149 But nuomos sumainimas net iki 25%, be abejo, labai maloniai nuteik nuomininkus. Deja, neilgam. Kaun, Vilni ir kitus miestus pradjo plaukti raudonosios kariuomens vadai, paskui kuriuos sek ir j katiuos". Normaliu keliu but nebuvo kur gauti. Todl prasidjo pats paprasiausias gyventoj mtymas i but. Netrukus jis gavo tok masin pobd, kad finans ministeris buvo priverstas, VII.20 sakymu, sustabdyti priverstin ikraustym nuominink, kurie u pragyvent laik tvarkingai moka nustatyt nuom, kol bus ileistas but bei bstini nuomai tvarkyti statymas. inoma, finans ministerio sakymo nerespektavo raudonosios armijos komandirai. Priverstinis nuominink ikraustymas" i vis geresnij but miesto centre vyko nesultintu tempu. Reikjo iekoti kokios nors ieities, norint legalizuoti pat kraustym ir parpinti butus ikraustytiems, kurie patys nieko padaryti nebegaljo. Paimti (sekvestruoti) butus ir trobesius, pagal Natralini karo prievoli statymui vykdyti taisykles (Vyriausybs inios Nr. 714), galima buvo tik iais atvejais: a) kai skubiai reikalinga apgyvendinti kariuomen ar sutalpinti jos turt, b) kai gyventojai atsisako kariuomens reikalams butus bei trobesius nuomoti, c) kai nesutariama dl nuomos kainos. Ne karo, bet valstybei ar kitam vieajam reikalui paimti savivaldybi, privai asmen ir staig trobesius, jei karins valdios nepraneta j savininkams ar valdytojams apie j pamim kariuomens reikalams, galjo vidaus reikal ministeris tik sustiprintos valstybs apsaugos metu, o krato apsaugos ministeris tik valstybs gynimo metu (Nepaprastojo meto statymas 11 ir 24 str.). Dabar butus paimti reikjo jau visai kitiems tikslams. Reikjo j taip pat ir naujoms staigoms, nes kai kurios (pav., Prekybos, Pramons ir Amat Rmai) buvo uimtos kariuomens. To nei statymas nei taisykls nenumat. Be to, ir tvarka butams paimti, juos naudoti ir u juos atsiskaityti buvo per daug komplikuota ir susijusi su karinmis staigomis (karo but virininku, apskrities kariniu virininku, komisijomis). Finans ministeris pirmiausia pasirpino sutvarkyti savo kompetencij. Nepaprastuoju metu tautos kiui tvarkyti statymo pakeitimu ( V I I . 29), finans ministeriui buvo suteikta teis: 1. sekvestruoti namus, butus, kambarius ir kitas patalpas, 2. sakyti but, kambari ir kit patalp savininkams bei valdytojams registruoti ir inuomuoti butus, kambarius bei patalpas pagal kompetenting staig nurodymus ir, apskritai, reguliuoti nuominink judjim, 3. nustatyti gyvenamj bei kitiems reikalams skirt patalp naudojimo normas, 4. netinkamai tvarkomiems namams paskirti administratorius. Be to, Ministeri Tarybai buvo suteikta teis netinkamai tvarkomus namus nusavinti. Po to galima buvo laukti grietesni ygi. Tai buvo padaryta V I I I . 5, paskelbiant Patalpoms sekvestruoti statym. Pagal statym: 1. Sa-

LIETUVOS KIO KATASTROFOS PRADIA

141

vivaldybi, draugij, visoki organizacij ir privai asmen namai, butai, kambariai ir kiti trobesiai gali bti sekvestro komisijos sekvestruojami valstybei, kariuomenei ar kitam vieam reikalui. 2. Gyventojai i sekvestruojamos patalpos ikeliami, praslinkus 48 valandoms nuo sekvestro nutarimo paskelbimo dienos. 3. Ikeliamiems sekvestro keliu i patalp gyventojams sekvestro komisijos turi bti parpintas kitas, kad ir maesnio patogumo, butas, kuris gali bti tam tikslui sekvestruojamas. 4. Jei nra atskiro buto ikeliamiems i sekvestruojamos patalpos, tai jie gali bti apgyvendinti ir kit eim jau uimamuose dideliuose butuose, imant tam reikalui tam tikr kambari skaii. 5. Vienam valstybs tarnautojui be eimos gyventi gali bti sekvestruojamas vienas kambarys, su eima 23 kambariai, taiau, ypatingais atsitikimais, Ministeri Tarybos nutarimu, valstybs tarnautojams gali bti sekvestruojami ir didesni butai. Kartu buvo nustatytos ir nuompinigi u sekvestruotas patalpas mnesins normos. Abiej statym paskelbimu buvo sudarytos visos slygos vykdyti gyventoj kilnojim plaiu mastu. statymai numat galimum butus sekvestruoti vieam reikalui". Bet vieojo reikalo" buvimo nustatymas buvo paliktas administracijos kompetencijai. Aprpinimas valstybs tarnautoj ir ikeliamj butais irgi buvo laikomas vieuoju reikalu". Savaime suprantama, kad aprpinimas raudonosios armijos komandir ir j mon butais buvo virts beveik vienu svarbiausi ios ries vieuoju reikalu". Raudonarmieiams skiriam but skaiius spariai augo. Juos lengva buvo i lauko iskirti, nes, vietoje uuolaid, langai iki puss bdavo utiesti Pravda", o vietoje daili pakabinam lemp, palubje kabodavo plika elektros lemput. Panaiai sirengdavo gautus butus ir atkeltieji rusai bei kiti tarybiniai tarnautojai, kuri pradjo gausti. Pagaliau spaudimas butus pasidar toks didelis, kad aprpinti visus normaliais butais liko nebemanoma. Per pusantro tarybinio tvarkymo mnesi jau teko susidurti su vairi dalyk normavimu. Iki tol tai buvo neprasta. Taiau reikjo priprasti prie visko. Kodl gi negaljo bti sunormuotas ir gyvenamojo ploto naudojimas? Juk visiems gerai buvo inoma, kad Maskvoje ir kituose didiuosiuose Taryb Sjungos miestuose neregtas gyventoj sukimimas. Buvo kalbama, kad tenai nuomojamas ne butas ir net ne kambarys, o kampas". Gyvenamojo ploto normavimas buvo vestas finans ministerio V I I I . 10 sakymu. Juo buvo nustatyta, kad pirmaeiliuose ir antraeiliuose miestuose gyvenamj patalp naudojimo pagrindin norma vienam mogui 9m2, imant tik gyvenamj kambari gryn plot, be antrini patalp ir neturini tiesioginio apvietimo kambari. Po to prasidjo labai ipopuliarjs suglaudinimas". Didelius butus ir itisus namus miesto centre m staigos, duodamos gyventojams 48 val. isikraustyti. Komandirai su monomis m po 3-4 kambarius, kuriuose

151 ALBERTAS TARULIS

stovdavo viena lova ir pora kdi. yd eimos buvo sunkiai ijudinamos i ger but. Dl to lietuvi eimos turjo spaustis viename dviejuose kambarliuose, toli nuo miesto centro, kuris jiems, anksiau dl brangumo, dabar dl norm ir sekvestro, vis tebebuvo neprieinamas. Nors ir buvo imtasi griet glaudinimo priemoni, taiau viso ger bt pareikalavimo negalima buvo patenkinti. t reikal ryosi sikiti vidaus reikal ministeris. VIII.19 jis paved pirmaeili ir antraeili miest burmistrams: a) nustatyti asmen kategorijas ir asmenis, kuriems nra btino reikalo gyventi miestuose, b) sakyti tiems asmenims nurodytu terminu isikelti i j uimam patalp ar visai apleisti miestus, c) neleisti naujai uimti miestuose patalp tokiems asmenims. Be to, visi ikeliamieji i miesto gyventojai butais u ikeliamo miesto rib turjo pasirpinti patys. Vidaus reikal ministerio sakymas buvo taikomas ne darbo monms". j skaii jo vis tikyb dvasininkai, vairs kapitalistai (nam savininkai, pramonininkai, prekybininkai, pensininkai, eimos vyr, turini tarnybas ne Kaune ir pan.), ir bedarbiai. Pastarj buvo todl, kad kai kam darbo, apskritai, buvo nemanoma gauti. Buvo tariama, kad visi itie asmenys priklauso tai kategorijai, kuriai nra reikalo gyventi mieste. Daug kam pasidar tragedija: norint likti mieste, reikjo turti apmokamo darbo, bet jo niekas nedav. Tokie asmenys i Kauno buvo tremiami artimesnes vasarvietes: Lampdius, Kulautuv, Kaergin ir kitur. Bet ir iuo atveju nukentjusi tarpe yd buvo nedaug, nors kapitalistai ne darbo mons" buvo kaip tiktai ydai. Iliustracijai galima nurodyti, kad vienas kaunikis kooperatyvas tuojau po ito sakymo paskelbimo pradjo kov su rabinu, kuris buvo sitaiss kooperatyvo dirbtuvi bstinse. Reikalavim rabin ikeldinti Kauno miesto but kio valdyba vairiais isisukinjimais vilkino. Pastaroji atsisak ikeldinti rabin vien but-ln, kur buvo sakiusi per 48 val. sikraustyti vienam to paties kooperatyvo i buto ikeldintam tarnautojui ir kuris buvo pats susirads geresn but, tuo bdu palikdamas jam pasilytj rabino dispozicijai. Dargi Darbo Lietuvos" .intervencija, ikeliant vis reikal aiktn, nieko nepadjo. Reikalas savaime isisprend tik 41.VI.22. Vliau buvo mginama aikinti, kad visas nam sekvestras ir suglaudinimas buvs reikalingas aprpinti butais ir perkelti daugyb darbinink i brazilik" rsi ir kluon geresnes patalpas" (ir. V. Knyva, Komunalinio kio liaudies komisaras, Pirmieji ingsniai socializm Lietuvos T S R komunaliniame kyje. Komunalinis kis" 1941 m. 3 (6) Nr.). Tiesa, tam tikras darbinink skaiius gavo geresnius butus. Tai buvo padaryta su nemau propagandiniu triukmu: X.27 Kaune Neries pakrantse buvo nugriauta iek tiek lneli, ta proga pasakyta kalb, padaryta nuotrauk dienraiams ir kino kronikai, ir darbininkai su savo turte-

LIETUVOS KIO KATASTROFOS PRADIA

143

liu sunkveimiais nugabenti geresnius butus. Kitur tai buvo padaryta be triukmo. Taip pat geresnius butus sikraust kai kurie kiemsargiai. Taiau visose lnose bei rsiuose ir toliau liko gyventi darbininkai ir smulkieji tarnautojai. Gerieji butai miest centruose buvo skirti ne jiems. Jie buvo reikalingi, pasak to paties V. Knyvos, ilaisvintojai raudonajai armijai ir naujoms tarybinms staigoms". Reikt dar pridurti: ir naujiems auktiesiems tarybiniams tarnautojams (t laik terminologija, atsakingiems darbuotojams), tiek vietiniams, tiek atkeltiems i Maskvos. Visikas nesiskaitymas su nuosavybs teise, mtant nam savininkus i j pai nam, ems, stambiosios pramons, kredito bei draudimo staig, lombard ir seif nacionalizavimas leido spti, kad ir su nam nuosavybe bus pasielgta taip pat. VII.28 spaudoje buvo konstatuota, kad nam statyba sustojo. VIII.3 buvo praneta, kad Kaune yra apie 300 pradt, bet nebaigt statyti nam su apie 1 000 but, kuri savininkai pra miesto savivaldyb pradtuosius namus ubaigti, rengti, perimti savo inion ir jiems duoti tik nemokam but. Savivaldyb su tuo sutinkanti. Matyt, kad i tokio susitarimo nieko neijo. VIII.24 finans ministeris, susitars su vidaus reikal ministeri, pareigojo nebaigt statyti gyvenam nam Kauno mieste savininkus ar valdytojus statybos darbus tsti ir juos normaliu pagal darb dyd bdu ubaigti. Dideli butai, miesto burmistro nurodymu, gali bti perplanuojami ir i j sudaromi maesni butai. Nam savininkams ar valdytojams, neturintiems l baigiamiesiems statybos darbams vykdyti, duodama paskola i valdios ido per miesto burmistr. Nam savininkams pradedant namus eksploatuoti, duotoji paskola iiekoma i j su 5% palkan valstybini mokesi imamja tvarka. Paskolos grinimas, pagal reikal, miesto burmistro nuoira, gali bti idstytas ligi 10 met. Vliau, X.28 komunalinio kio liaudies komisaro sakymu, panai tvarka gyvenam nam statybos darbams ubaigti buvo iplsta visas vietoves, be to, vasarvietes pritaikyti vasarnamius gyventi iem. Tam tikslui buvo iskolinta apie 7 mil. rubli. Toki paskol davimas parod, kad trumpu laiku buvo sugebta sustabdyti privai iniciatyv but statyboje. Toliau bt sekusi komunalin but statyba, kurios rezultatus milinikus blokus centre ir medinius namelius bei darbinink lnas pakraiuose, bet visur neregt anktum ir apsileidim galima stebti Maskvoje ir kituose Taryb Sjungos miestuose. Kad ne kitaip bt buv ir pas mus, parod but statybos planas 1941 metams. T plan referuodamas, Liaudies Komisar Tarybos pirmininkas M. Gedvil, nurod, kad 1941 m. buvo numatyta atiduoti naudotis 1.148 butais. Tai sudar vos tredal to but skaiiaus, kuris kasmet anksiau bdavo pastatomas ms miestuose ir miesteliuose (1939 m.

144

ALBERTAS TARULIS

3.376). Jeigu iokios tokios privaios ma namuk statybos ir galima buvo tiktis, tai visvien susidariusio skirtumo ji nebt pajgusi ilyginti. Be to, abejotina, ar ir usimotasai planas bt buvs vykdytas. Taigi ir pas mus pradta komunalin but statyba pavieniais namukais ir but blokais darbininkams bt davusi akiai grai pastat, bet toli grau ne tiek, kad bent kiek but slygos pagert darbininkams. Prieingai vargas bt metai i met didjs. Faktas, kad darbinink ir tarnautoj but statybai buvo sudarytas specialus fondas (VII.20 statymas), reikalo n kiek nekeit. Vis tiek 1941 m. but statybai buvo numatyta nepakankama 26 mil. rubli suma (1939 m. but statyb, esant kur kas emesniems vieno m3 katams, buvo investuota 28 mil. lit). Apie but statyb kaime plane nebuvo usiminta n vienu odiu, nors anksiau bent naujakuriams buvo adta paalp, paskol ir statybins mediagos. Praktika parod, kad ir kaime statyba buvo sustojusi. Darbas Vadinamoji 1917 met spali revoliucija" Rusijoje buvo padariusi i pradi nemaa alos tuo, kad daugelyje moni tuojau buvo nualinti nuo darbo moni savininkai, direktoriai, ininieriai ir net meisteriai, o vis vadovavim pasim darbininkai. Autoriteto ir specialist trkumas turjo neivengiamai pasireikti ir tuojau pasireik darbo naumo ir gamybos kritimu. Darbo naumas emiausio lygio pasiek 1920 m., kada jis buvo nukrits iki 1/4 priekarinio lygio. Tuo paiu metu pramons gamyba nusmuko net iki 1/7. Nuo spali revoliucijos" Rusijoje iki birelio revoliucijos" Lietuvoje buvo praslink beveik 23 metai. Per t laik revoliucijos organizatoriai ir proletariato diktatros vykdytojai buvo daug ko pramok. Ypatingai jie sikal galv V. I. Lenino posak: Darbo naumas yra pats svarbiausias ir pats pagrindinis veiksnys naujos bendruomens krime. Kapitalizmas sukr tok darbo naum, kuris negali lygintis net su baudiava. Kapitalizmas galutinai gali bti nugaltas ir bus nugaltas tuo, kad socializmas sukurs nauj, nepalyginamai auktesn darbo naum". Todl darbo naumas vairiausiomis priemonmis tolydiai buvo keliamas itisus du deimtmeius. Socialistinis rungtyniavimas, raginimas viryti nustatyt plan, stachanovieiai. Lygiagreiai veik mogaus ambicijos klimas, pasiekt rekord igarbinimas spaudoje, kine, per radij, irenkant deputatu aukiausias vietas, paskelbiant darbo didvyriu", apdovanojant ordinais ir pan., ir, i antros puss, materialinis skatinimas siekti didesnio darbo naumo, vedant progresyvin atlyginimo sistem bei premijavim: pinigais, daiktais, butu, kelione vasarviet ar ems kio parod, ir avansavim auktesn, geriau apmokam, viet. Visas itas deimtmei patyrimas buvo atsinetas Lietuv. Didesnis darbo naumas 1940 m. buvo reikalingas labiau, negu kada nors anks-

LIETUVOS KIO KATASTROFOS PRADIA

145

iau, nes buvo intensyviai ginkluojamasi, ruoiantis karui su Vokietija, o ta proga gal ir pasaulinei revoliucijai. Iki tol turjusi 7 val. darbo dien ir 5 darbo dien savait, Taryb Sjunga ruosi vesti ir pas save visame pasaulyje priimt 8 val. darbo dien ir 6 darbo dien savait. Tai buvo padaryta 1940.VI.26, vadinasi, beveik kartu su vykiais Lietuvoje. Suprantama, kad ir Lietuvoje bet koks darbo naumo ir gamybos kritimas negaljo bti nei pageidaujamas nei toleruojamas. Jau VI.21 vidaus reikal ministeris M. Gedvil per radij pareik: Visi pilieiai privalo dirbti savo ligiolin darb dvigubu stropumu. Joks savavaliavimas nebus pakeniamas ir toleruojamas. Visa, kas bus reikalinga pakeisti valstybs valdyme ir santvarkoje, bus padaryta statym bdu, o ne savavaliavimais". To paties tikslo siek ir VI.28 paskelbtas finans ministerio E. Galvanausko sakymas, kuriuo moni darbininkai bei tarnautojai: a) buvo pareigoti siningai atlikti jiems pavestas pareigas, klausyti mons administracijos nurodym ir visokeriopai rpintis darbo naumo bei gamybos klimu, b) buvo sakmiai spti vengti bet koki savavals akt. Finans ministerio sakymas nebebuvo platonikas, kaip vidaus reikal ministerio, kreipimasis vis dirbanij susipratim ir raminimas dl bsimj reform, skirtas turintiems koki nors nuosavyb. U finans ministerio sakymo nevykdym grs 6 mn. aretas arba pinigin bauda iki 50.000 lit arba abi bausms kartu. Nei raginimais per spaud ar radij, nei kalbomis, nei sakymais negalima buvo monse atstatyti palijusios tvarkos. VI.25 Elta konstatuoja, kad kai kuriose vietose maiau kantrs darbininkai, o daniausiai darbinink prieai, nori patys tuoj pat imtis tvarkyti visus reikalus", ir tokius reikinius smerkia. VII.4 darbo ministeris M. Juna-Kuinskas ir Darbo Rm pirmininkas M. umauskas kreipiasi darbininkus tokiu bendru pareikimu: Fabrikai ir dirbtuvs, staigos bei transporto, amato dirbtuvs visi turi dirbti pilnu tempu ir kuo tobuliausiai. Mes neturime leisti n maiausios netvarkos fabrikuose bei monse, savavaliko nuo darbo pasialinimo ar gamybos sumainimo, odiu negalime leisti n maiausios krato kio dezorganizacijos, jei nenorime atsidurti prie suduusio lovio. Tuo tarpu kur-ne-kur vyksta darbo disciplinos nesilaikymas, neorganizuotas ir savavalikas darbo samdos slyg keitimas, savavalikas meistr nuo darbo alinimas, asmenik sskait suvedimas ir t.t. Tokie veiksmai yra neleistini, nes jie eina ne liaudies labui, o tarnauja liaudies prieams, kurie nori suardyti ekonomin krato gyvenim". Tokiu paiu VII.18 pareikimu praneama, kad darbininkai kai kuriose monse masikai eina atostog, dl ko nukenia krato gamyba ir stabdomas kio gyvenimas". Todl darbininkai raginami tvarkyti atostog reikalus, tik susitarus su savo komitetais. Visi turi pasilikti savo vietose ir dirbti taip, kad kuo greiiausiu laiku bt atstatytas ms krao ekonominis gyvenimas. Jokie bandymai trukdyti darb nebus toleruo-

146

ALBERTAS TARULIS

jami ir su jais bus kovojama visu statym grietumu... Kas to suprasti nenori, arba kas elgiasi taip, kad ardo tvark ir pasitikjim, tas yra liaudies prieas, kuriam darbo Lietuvoje neturs bti vietos". I abiej pareikim matyti, kad ir Lietuvoje nebuvo sugebta ivengti toki pai netvarkos ir savavals reikini, koki buvo revoliucijos pradioje Rusijoje. Ir ia darbininkai nesilaik darbo disciplinos ir alino nuo darbo net meisterius, nekalbant apie moni savininkus. Savaime aiku, darbo naumas ir gamyba dl to turjo kristi. Darbo Ministerija buvo priversta net skelbti nedrausming darbinink sraus (VII.25, 49 pavards). Prie viso to prisidjo darbinink atsisakymas dirbti, tikintis kaip nors pragyventi ir be to, arba eiti prie viej darb, kur darbo drausm buvo labai menka ir todl pervargti netekdavo, o iek tiek usidirbti buvo galima. Su itokiomis darbinink nuotaikomis Darbo Ministerija turjo ypatingai daug kovoti. Darbo Ministerija VII.10 prane, kad jauiamas didelis darbo jgos plaukimas miest. Darbo Ministerija pirmiausia statanti sau udaviniu aprpinti darbu visus galinius dirbti. Taiau per kelet dien to isprsti negalima. Darbinink pldimai miestus reikal dar pasunkina. J nuolatiniai praymai staigose labai trukdo darb. Be to, jie, negav darbo, patys atsiduria sunkumuose. Todl Darbo Ministerija prao, kad visi darbininkai miestuose ir kaimuose kiek tai galima, pasilikt savo vietose ir dirbt savo darb, arba pasistengt jo susirasti gyvenamoje apylinkje. Kit dien ( V I I . l 1) Darbo Ministerija kreipsi specialiai ems kio darbininkus. iuo atveju visa bda buvo suversta liaudies prieams, kurie es kursto darbininkus, kaimo biednuomen mesti darbus kaime, eiti miestus ir reikalauti, kad tutuojau bt duotas darbas arba paalpos . . . Draugai, nepasiduokime prie klastai. Juk tik prieas gali reikalauti, kad jau iandien imtai tkstani bedarbi bt aprpinti darbu. Todl Darbo Ministerija prao tuos visus kaim darbininkus, kurie dar iaip taip gali kaimuose verstis, nesikelti tutuojau miestus ir nesunkinti pirmoje eilje darbu aprpinti tuos, kurie jau neturi ko valgyti. Masinis jimas miestus jau iandien negalimas ne tik todl, kad jau nemanoma suteikti darbo, bet ir todl, kad nenukentt ems kio gamyba, kad nebt dar labiau alojamas ir taip jau suardytas ms tautos kis". Kaip tad po itoki maldavim neplsti miestus, verstis namie, turjo nustebinti naujas tos paios Darbo Ministerijos atsiaukimas: Draugai bedarbiai! Darbo Ministerija visomis igalmis stengiasi galimai greiiau ateiti jums pagalb, inaikinti krate nedarb ir visus jus aprpinti darbu. Planingai dirbant, kasdien atsiranda vis didesnis pareikalavimas darbo rank ir darbo birose usiregistravusi bedarbi skaiius maja. Todl, kad nepritrkt darbo rank, visi miestuose gyven bedarbiai praomi kuo skubiausiai registruotis darbo birose".

LIETUVOS KIO KATASTROFOS PRADIA 156

Bedarbi iekojimas i tikrj bt buvs didelis naujosios vyriausybs socialinis laimjimas, jeigu is atsiaukimas . . . nebt buvs paskelbtas VII.13, taigi rinkim Liaudies Seim ivakarse. Net ir i propagandos priemon buvo panaudota. Atsiaukimas turjo pataisyti bedarbi nuotaik ir iuos paskatinti dalyvauti rinkimuose. Taiau kelioms dienoms praslinkus, toji pati bedarbi iekojusi Darbo Ministerija prabilo visai kitaip. VII.19 Darbo Ministerija pranea, kad dl gausaus bedarbi skaiiaus, kuris ypatingai pagausjo panaikinus bedarbi registracijos darbo birose suvarymus (iki tol darbu buvo aprpinami tik tie bedarbiai, kurie buvo igyven mieste nemaiau kaip 3 metus), sunku yra tuojau pat visiems parpinti darbo". Taiau darbininkai tai nekreip dmesio. Pastebta, kad kai kurias darbo jg reikalingas darbovietes, niekieno nekviesti, atvyksta darbo iekantieji darbininkai, arba kai kada net ems kio darbus met ems kio darbininkai ir patys, neklausydami darbo prieiros organ, savavaliai imasi vykdyti joje numatytus atlikti darbus, neirint to, kad tai darbovietei jau yra pareikalauta bedarbi i atitinkamos darbo biros. Atvykus gi darboviet darbo biros sistiems darbininkams, joje dl savavalikai siverusi darbinink, atsiranda darbo jgos perteklius". Kit dien (VII.20) Darbo Ministerija papildomai pranea, kad pastaruoju metu daug darbinink, pavieniai arba ir grupmis, i savo nuolatini gyvenam viet Vilniaus, iauli ir kit miest bei apylinki atvyksta Kaun, ateina darbo ministerij, kreipiasi darbo biras ir kitas staigas, praydami aprpinti darbu . . . Negav darbo, kreipiasi Darbo Ministerij, praydami paalp, grti atgal kelionpinigi, maisto ir kit pragyvenimo altini". Darbo Ministerija negaljo tokiems darbininkams nieko daugiau padaryti, kaip patarti nedaryti bereikaling kelioni Kaun ir kitur, negaiti vainjimams laiko ir nedaryti bereikaling ilaid, bet stengtis apsirpinti darbu per vietines darbo biras". Liepos viduryje Kaune neaprpint darbu bedarbi buvo per 5.000. Dar diena vliau (VII.21) pasirod trumpa inut, kad bedarbiai jau patys pradjo susirasti darbo, nelaukdami, kol jiems kas parpins, ir todl pradjo darb neatvykti ar atvyk pranea patys darbo susirad. Po to bedarbi klausimas i spaudos skili inyko. Sunku tikti, kad jis bt taip greit inyks i gyvenimo. Simuliantai, pradjus jiems duoti darbo, be abejo, inyko. Nekok pavyzd darbo naumo klimo srityje teik ir darbinink bei tarnautoj komitetai monse. Jie pradjo kurtis jau birelio antroje pusje. Netrukus po to, spaudoje buvo pastebta, kad moni ar darboviei komitetai, pasinaudodami savo padtimi, per danai apleidia darboviet dl vairi nereikming komitetus lieiani reikal. Tuo paiu pavyzdiu sek ir kiti darbininkai, tardami, kad niekas negali jiems udrausti dalyvauti darbo metu politinje veikloje. inoma, ir u tok darb" i mo-

148

ALBERTAS TARULIS

ns buvo reikalaujama pilno atlyginimo. Neretai komitet nariai-darbininkai, apskritai, nebedirbo savo darbo, o sdjo moni kontorose arba savinink ar direktori kabinetuose. Tokius reikinius smerk oficialios staigos ir pareignai, taiau niekas nedrso jiems rytingiau pasiprieinti. Darbinink ir tarnautoj komitetams buvo patikimos moni kontrols funkcijos. VII.20 paskelbta Instrukcija darbinink ir tarnautoj komitet rinkimams bei kompetencijai nustatyti numat j labai plai (8 str.): Savo teisms ir pareigoms gyvendinti komitetas visose monse ir darbo vietose turi sekti ir inoti, kaip vyksta darbas, koks yra darbo naumas, kokiam stovy atskaitomyb, sandliai, inventorius, aliava, kuro atsarga ir t.t. Tam tikslui komitetas tikrina vis atskaitomyb ir korespondencij, daro revizijas, tikrina inventoriaus stov, aliav ir kuro upirkim, reikalauja i administracijos paaikinim ir t.t.". Taigi monse buvo turima reikalo su visagaliais kontrolieriais. Ir bene vienas tik prekybos ministeris M. Gregorauskas drso jiems pasiprieinti, VIII.5 sakymu paliepdamas komitetams susilaikyti nuo kiimosi prekybos moni administravim. Bet vienais tiktai pamokymais ar grasinimais darbo naum pakelti buvo sunku. Reikjo ir materialini paskatinimo priemoni. Juo labiau, kai kainos kilo ir darbininkai bei tarnautojai pradjo dl to reikti nepasitenkinim. Prasidjo reikalavimai pakelti atlyginimus. is tas i t reikalavim prasmukdavo ir spaudoje. Nuo bendros linijos neatsiliko net tarnaits, kurios pareikalavo 8 val. darbo dienos, laisvos dienos savaitje ir bent 70 lit algos bei 10 lit butpinigi mnesiui ( tai buvo reaguota masiniu tarnaii atleidimu). Darbo samdos atlyginimui tvarkyti liepos pradioje ( V I 1.8 finans ministerio sakymu) buvo sudaryta i darbo, finans bei ems kio ministerij (po 1) ir profesini sjung centro biuro (2) atstov, Darbo Kat Komisija. Jai buvo pavesta, darbo ministerijos atstovui pirmininkaujant, nustatyti atlyginimus u darb bei patarnavimus ir atlyginim mokjimo tvark. Drauge visiems samdytojams ir savarankikiems patarnautojams buvo udrausta be Darbo Kat Komisijos leidimo kelti atlyginimus u darb bei patarnavimus ir keisti atlyginim imokjimo tvark. i komisija, kaip buvo Eltos VII.10 paskelbta, turdama galvoje, i vienos puss, menk darbinink udarb, i antros puss, btin reikal ilaikyti preki kain pastovum, nutar leisti monininkams pakelti darbinink atlyginim iki 20% . . . monininkai, pakeldami darbinink ir tarnautoj atlyginimo sumas, paveda darbinink ir tarnautoj komitetams (veikiantiems prie moni) paskirstyti, kam ir kokiu procentu atlyginimas turi bti pakeltas. Savaime suprantama, kad daugiausia atlyginimas turt bti pakeltas emesnij kategorij samdiniams". Taiau leidimas pakelti atlyginimus buvo duotas viena slyga: . . . paklimas turi eiti grynai monininko pelno sskaita, t. y. dl to negali

149

pabrangti nei gaminiai, nei patarnavimai, nei nukentti normalus mons veikimas (sumati aliav atsargos ar kitos gamybos priemons) ir pan. Darbinink udarbio paklimas negali atpalaiduoti moninink nuo prievols mokti ankstyvesnmis normomis valstybs ir savivaldybi mokesius, normaliai amortizuoti mons investicijas, atnaujinti susidvjusias mainas ir atlikti kitas rpestingo monininko prievoles. Tais atvejais, kada, laikydamasis i slyg, monininkas negali pakelti darbinink atlyginimo, tai jis per darbo inspektori pateikia Darbo Kat Komisijai smulki savo ilaid ir pajam kalkuliacij. Komisija, turdama iuos davinius, gals nusprsti, kokiu procentu ir kieno sskaita gali bti pakeltas tos mons darbinink ir tarnautoj atlyginimas". Tokia slyga, be abejo, atm i monininko interes atlyginimus kelti. Taiau monse visagaliai buvo darbinink ir tarnautoj komitetai, kurie moninink galjo priversti atlyginimus pakelti. Tad Darbo Kat Komisijos leidim tenka laikyti tolygiu sakymui. Tai matyti ir i paios komisijos paklimo slyg aikinimo. Tuo paiu metu veik ir antroji panai komisija, finans ministerio sudaryta i finans bei krato apsaugos ministerij ir valstybs kontrols atstov. i komisija turjo paruoti kari, valstybs ir ekonomini staig, kuriose dalyvauja valstybs ido kapitalas, tarnautoj alg ir kitokio atlyginimo sutvarkymo projekt. Tai visikai atitiko an laik kius, nukreiptus prie tkstantines algas". Tuo reikalu dargi teisingumo ministeris P. Pakarklis VI.24 Lietuvos Aide" buvo pareiks savo pritarim apkarpymui (Pertvarkytinas tarnautoj atlyginimas). I esms atlyginimas buvo pertvarkytas tik rugpiio pradioje. VIII.7 Ministeri Taryba nutar visose monse, kuriose po VI.15 dar nebuvo pakeltas darbinink ir tarnautoj atlyginimas, j pakelti, pareinamai nuo gaunamo atlyginimo, 530%. Gaunantiems per 315 lit mnesiui buvo paliktas senas atlyginimas. Drauge buvo nutarta, kad visose monse didiausios atlyginimo normos negali bti didesns kaip 1.000 lit kas mnuo, iskyrus aukt kvalifikacij specialistus, kur atskirais atvejais, atitinkamam ministeriui susitarus su valstybs kontrolierium, buvo leista mokti ir daugiau kaip 1.000 lit kas mnuo. Po dviej dien, btent VIII.9, Ministeri Taryba nutar vis valstybini ir privai ems ki darbininkams-ordinarininkams, kumeiams, bernams, piemenims ir kitiems, gaunantiems pagal samdos sutart metin, sezonin ar mnesin atlyginim, j gaunam pinigais, javais ir kitokiomis reikmenimis, padidinti 20%. Kaip i abiej nutarim matyti, atlyginimai buvo pertvarkyti ilyginimo kryptimi: padidinti tik emiausi ir emi atlyginimai, vidutiniai palikti nepaliesti (ems kyje, kur visi atlyginimai pakelti 20%, aukiau vidutini i viso nebuvo), o auktieji nukirpti iki 1.000 lit mnesiui. Vertinant iuos nutarimus, negalima kelti klausimo, kas buvo jais patenkintas ir kas ne patenkintas, kam buvo pridta, nepatenkintas, kam

150

ALBERTAS TARULIS

nebuvo pridta ar buvo atimta. Galima tiktai kelti klausim, ar paklimas atitiko pragyvenimo katus. Atsakym tai duoda Tautos kis" 1940 m. 35 Nr. (Preki kainos Lietuvoje paskutiniu laiku, 563564 .). I patiekt duomen matyti, kad bendras pragyvenimo ilaid indeksas 5 asmen eimai, imant baze 1913 metus, 1940 m. liepos mn. buvo 36% didesnis, kaip 1939 m. liepos mn.; ilaidos maistui buvo didesns 37%, ilaidos kurui ir viesai 45%, ilaidos drabuiams ir avalynei 56%, kitos ilaidos 50% (vien ilaidos butui buvo nepasikeitusios). Tuo tarpu atlyginimas tiktai paiai emiausiai kategorijai buvo padidintas 30%. Kitoms buvo padidinta proporcingai maiau, o gaunantiems per 315 lit mnesiui, visai nebuvo padidinta. U gautsias malones i darbinink ir tarnautoj tuojau buvo pareikalauta atsiteisti socialistinei valstybei. Kaip atsiteisti? Padidintu darbo naumu. Jau VIII.10 Darbo Lietuvoje" buvo dtas vedamasis: Svarbiausias udavinys darbo naumo paklimas". Atjo laikas, kad reikia pradti dirbti stachanovikai. Stachanoviko darbo visos teigiamybs, kartu su Aleksiejaus Stachanovo biografija ir Markso-Engelso-Lenino-Stalino citatomis apie darbo naumo klimo reikm, visos spaudos jau buvo bent po kelis kartus pereiliuotos. Darbo Lietuva" VII.26 vedamajame Vis dmesys darbui buvo nedrsiai usiminusi: Ypa ms dmes traukia Soviet Sjungos stachanovieiai darbo lenktyninkai". Taiau apie juos Lietuvoje vis dar nieko nebuvo girdti. Tiktai VIII.4 buvo paleistas darb propagandos aparatas. T dien Kaune, Petro Vileiio aiktje, vyko, Lietuvos priminio Taryb Sjung proga (VIII.3), diaugsmo ir padkos mitingas", kurio metu susirinkusiems buvo transliuota i Maskvos einanio respublikos prezidento pareigas ministerio pirmininko J. Paleckio kalba (J. Paleckis tuo metu buvo nuvyks Maskv su delegacija prayti primimo). itoje kalboje J. Paleckis pasak: Kuo mes galime atsakyti tuos didelius ir diaugsmingus vykius? Geriausias atsakymas tai mano k tik ia gautoji Alytaus mrinink statybinink telegrama, kurioje raoma, kad dl i vyki jie nutar pasiadti padidinti gamyb 250%. Ir jie jau vykd pasiryim, net ir pervirindami: vietoj 1.000 plyt, vienas mogus padjo 3.000 plyt. Taigi 300% pakl savo darbingum". Tuo bdu Alytaus mrininkai rusai, dirb prie kareivini statybos, pirmieji panoro tapti stachanovieiais. Taiau j pirmasis pasireikimas nuskambjo, kakaip nepalikdamas atgarsio. Gal todl, kad pirm viet tuo metu buvo ikeltas ems reformos klausimas. Dargi viena muilo fabriko darbinink, paklusi darbo naum 260275% ir pagerbta nuotraukos djimu Darbo Lietuvos" 43 Nr., prikergimu stachanoviets vardo nebuvo pagerbta.

LIETUVOS KIO KATASTROFOS PRADIA 160

reikal vl ijudino J. Paleckis. Grs i Maskvos, VIII.13 jis pareik: Bdami Maskvoje, mes nuolat sekme Lietuvos gyvenim ir su dideliu diaugsmu matme, kad Lietuvos liaudis dideliu supratimu atsak tuos didius vykius. Tai inios apie pirmuosius lietuvikus stachanovieius, apie darbo naumo paklim. Jos diugino ir mus ir vis Lietuv. Tai aikus supratimas kelio, kuriuo turime eiti. Pareikiame padk visiems stachanovieiams". Ar bereikjo aikesnio paraginimo? Rezultatai pradjo reiktis tame paiame Alytuje, J. Paleckiui dar nebaigus kalbti. Dar t pai VIII.13 dien mrijimo rekord pastat M. Borodkinas su savo brigada. Nuo mrinink neatsiliko ir dailids. Jie sien rentimo rekord supliek VIII.15 (ventadien!). Dailidi brigados dalyviai: 13 rus ir 2 ydai! VIII.16 stachanoviei atsirado ir Kaune. O dar po poros dien visose Lietuvos monse ir visoje spaudoje tebuvo nekama apie stachanovieius. Rekordai, nuotraukos, biografijos, pagyrimai, pasiadjimai rekordus dar pagerinti mirgte mirgjo. VIII.19 prasidjo socialistins lenktyns dl plano ipildymo. Socialistinio lenktyniavimo manij buvo lemta pradti metalo fabrikams: Neriui", Livielai" ir Metalui". odiu, ratas buvo paleistas suktis ir jis, tai smarkiau, tai liau, nesustodamas sukosi iki 1941.VI.22. Darbo naumo klimas Taryb Sjungoje buvo siekiamas ne vien tik dl garbs. Ne kitaip turjo bti ir Lietuvoje. Jau apraant dailidi brigados Alytuje 700800% darbo naumo paklim, nebuvo umirta paminti, kad kiekvienas brigados dalyvis t dien, vietoje 15 lit, udirbo 80 lit, o antraeiliai darbininkai gavo 2 5 % premijos prie savo atlyginimo. Nebuvo to umirtama priminti ir vliau. Taiau Lietuvoje praktikuojama atlyginimo sistema mokjimas u idirbt laik nebuvo palanki darbo naumui kelti. Norint skatinti darbo naumo klim atlyginimo paklimu, reikjo atlyginim riti ne su laiku, o su gaminiais. odiu, reikjo vesti vienetin arba akordin atlyginim. Tai buvo padaryta VIII.24 Vienetiniam darbo atlyginimui vesti statymu. is statymas numat: 1. Siekiant greitesnio liaudies kio atstatymo, darbo naumo paklimo ir tikslingesnio apmokjimo u darb, vedamas vienetinis (tiek akordinis, tiek ir norminis) darbo atlyginimas. 2. Vienetinis darbo atlyginimas vedamas geleinkeli, vandens keli ir uost statybos ir ulaikymo darbovietse, viekeli tiesinimo, gatvi tvarkymo, kanalizacijos ir vandentiekio nutiesimo darbovietse. 3. Nurodytose darbovietse vienetinis darbo atlyginimas taikomas: a) ems kasimo ir transporto darbams, b) drenao darbams, c) velnavimo ir lait tvirtinimo darbams, d) faino darbams, e) mediag transportui, f) mik kirtimo, kelm rovimo ir j transporto darbams, g) akmens paruoimo darbams, h) grindimo darbams, i) keli konstruavimo ir remonto darbams. 4. Ivardintiems darbams padieniai darbininkai gali bti samdomi

152

ALBERTAS TARULIS

tik iimties keliu ir j skaiius kiekvienoje darbovietje negali bti didesnis, kaip 15% vis toje darbovietje dirbani darbinink skaiiaus. Taigi, kas kapitalistinje santvarkoje buvo laikoma darbinink inaudojimo priemone (Akkord ist Mord!), dabar buvo pritaikyta. Vienetiniam atlyginimui vesti statymas paliet tik vadinamus juoduosius" darbus. Netrukus po to sek idirbio norm vedimas beveik visose gamybos akoje. Nuo to neliko nuoaly ir kitos kio akos ir net administracija, kur idirbio normos bdavo nustatomos pinigais ireikt plan pavidalu. Ivados Laikotarpis tarp 1940.VI.15 ir 1940.VIII.25 pavadintas Lietuvos kio katastrofos pradia". Atitinkamuose io rainio skyriuose buvo mginama nuosekliai pavaizduoti vis Lietuvos kio ak raid itame laikotarpyje. statym bei sakym tekstai, oficials pareikimai, grietai kontroliuojamos spaudos balsai pakankamai rykiai byloja apie Lietuvos kyje prasidjusi suirut. Dviej mnesi laikotarpis buvo pakankamas, kad spt pasireikti visa eil suiruts reikini. Buvo matyti, kad Lietuvos kis nesulaikomai pradjo riedti pakaln. io laikotarpio didiausiu blogumu reikia laikyti tai, kad visiems buvo sptas atimti krybinio darbo noras. kininkas, smulkus pramonininkas ar prekybininkas, amatininkas nebemat reikalo k nors kurti, nes inojo, kad j privati iniciatyva anksiau ar vliau turs uleisti viet valstybinei ar valstybs grieiausiai kontroliuojamai kooperatinei iniciatyvai. Toliau visa jau turjo priklausyti nuo to, kaip valstybin ir kooperatin iniciatyva sugebs privatin iniciatyv atstoti. Pradia pasirod bloga. Reikt dabar atitinkamais skaiiais pavaizduoti, kiek alos buvo padaryta Lietuvos kiui per vienerius metus. Tam reikalinga isamesni studij, kurios apimt visas kio sritis. Tada pasirodys, kad ala yra daug didesn, negu kas mano. Reikia pasakyti, kad to Lietuvoje i pradi daug kas ir i ekonomist nevertino. Niekuo kitu, kaip perdtomis viltimis, galima aikinti i pradi spaudoje danokai rodiusius rimtesnius straipsnius elektrifikacijos, mrins statybos, supramoninimo ir kitais kiniais klausimais. Jais visais buvo siekiama paskatinti sukurti Lietuvoje toki dalyk, kurie naudingi visiems lietuviams ir visais laikais. Viltims nepasiteisinus, itie balsai i spaudos inyko. U visus galvojo partija, kuri savo nusistatym reik metiniu tautos kio planu. Tegalima buvo aikinti plano detales; ir kalbti apie jo vykdym bei apie panaius antraeilius reikalus. iandien ekonomist udavinys vertinti al, kuri per vienerius, metus padar Lietuvos kiui bolevik valdymas.

PREKYBOS

NACIONALIZACIJA
PETRAS BUDRYS

dino lemiam vaidmen. Kooperacija nebuvo isipltojusi ir nebuvo populiari. Valstybini moni buvo dar maiau. Nors milijonieri buvo nedaug, bet privatus sektorius ekonomikai buvo pajgus. Pirmieji Lietuvos bolevikai, pradj kurti Lietuvos Taryb Socialistin Respublik, prisilaikydami Maskvos instrukcij, subruzdo likviduoti ekonomikai pajg, ugrdint, nebail ir savarankik privat sektori, susispietusi bankuose, pramonje, prekyboje ir t.t. 1940 m. rugpiio 1 d. steigiama Prekybos Ministerija, kurios vadovu skiriamas laikinai eins ministerio pareigas Marijonas Gregorauskas jaunas, energingas, geros orientacijos vyras, nepartinis bolevikas, lietuvikai galvojs. Jis nuoirdiai msi organizuoti ministerij ir komplektuoti aparat. i ministerija jau t pai met rugpiio 26 d. pavadinama Prekybos Liaudies Komisariatu, bet ir jam vadovauja tas pats M. Gregorauskas. Prekybos Ministerijos, vliau Prekybos Liaudies Komisariato, pirmieji udaviniai buvo likviduoti prekyboje privat sektori, sukurti i nacionalizuot privai moni tarybin prekyb ir milinikai pakelti preki kainas. Paruoiamieji darbai Prekybos Ministerijoj darbas i karto uvir. Subruzdo ir prekybininkai, nordami likviduoti savo prekybos mones, islpti prekes. Prekyboje pasireik sustingimas ir apmirimas. Kiekvienam prekybininkui prie akis atsistojo netikras rytojus. Prie juos tuoj imtasi tam tikr represij. Prekyb pradta normuoti grietomis administracinmis priemonmis. I karto nebuvo galima privaios prekybos suvalstybinti. Reikjo atlikti milinik paruoiamj nacionalizacijai darb ir, i kitos puss, apsaugoti monse prekes, kad j dar esantieji privats prekybininkai neiparduot ar neislapstyt. Jau ir tada vadovaujantieji bolevikai esanias privai pirkli monse prekes bei kapitalus laik liaudies turtu" ir siek, kad liaudies turtas" bt apsaugotas. Klausimas lengvai buvo isprstas, paskiriant patikimus bolevikus komisarais neaprtomis teismis kontroliuoti prekybines operacijas ir preki judjim. Komisaro pa-

154

PETRAS BUDRYS

skyrimas dar nepakeit teisins savininko padties, bet visai pakeit faktik padt. mons savininkas liko be joki teisi, tik su prievolmis vesti tvarkingai mon, mokti valstybei, savivaldybms ir kitoms panaioms staigoms mokesius, mokti komisarui ir sau paiam alg, neti visas pajamas bankus, vesti tiksli atskaitomyb. Komisaro odis pasidar lemiamas, nes jo odis atstovavo liaudies reikalus ir reik liaudies turto apsaug. " 1940 m. rugpiio 10 d. paskiriamas 21 apskrities komisaras ir tiek pat padjj visi lietuviai. Kandidatus apskrii komisarams pristat L. . . K. S-ga Lietkis", parinkdamas paius veikliausius ir geriausius provincijos kooperatininkus. I kitos puss, kol nebuvo apskrii komisar, per apskrii virininkus buvo pareikalauta pastatyti visas stambesnes mones komisarus ir atsisti Kaun patvirtinti. Pasipyl komisar sraai. Kasdien buvo paskiriama po kelis imtus komisar. Komisar vietos nebuvo pastovios. Susikr profesins sjungos, komjaunimo ir komunist organizacijos. Jos pradjo komisar veikl kontroliuoti ir keisti savo kandidatais. Pirmiau paskirtieji komisarai, ypa apskrii, buvo apaukti smetonininkais", neveikliais, nerpestingai, ir kalbamos organizacijos pasil naujus kandidatus. Pasitaik net kurjoz. Trak apskr. komisaru, tarpininkaujant kompartijai, buvo paskirtas visai bemokslis ems kio darbininkas, jis buvo partietis. inoma, koks buvo apskrities komisaras, toks buvo ir komisar skyrimas, prekybos moni tvarkymas, taip buvo pravesta nacionalizacija. T komisar Prekybos Liaudies Komisarato tarnautojai negaljo niekaip imokyti net nacionalizacijos akt surayti, bent paprasiausiai ratus atsakyti, duoti ini ir kt. Bet vis dlto iki pat nacionalizacijos pabaigos jis ibuvo komisaru. ia dedama lentel (Nr. 1) vaizduoja komisar skyrimus ir pakeitimus vietovmis nuo 1940 m. rugpiio 10 d. iki 1940 m. gruodio 21 d. I pradi, kada dar visur vyravo lietuvika nuotaika ir paios Prekybos Ministerijos personalas buvo sukomplektuotas vien tik i lietuvi tarnautoj, apskrityse komisarus sil apskrii virininkai, o vliau apskrii komisarai; kol nebuvo susiorganizavusios kompartijos, komisar tarpe vyravo lietuviai. Apskrii komisarai ir vliau, nors buvo danai keiiami, bet vis tik lietuviais, o j pavaduotojai jau beveik visur ydai. Vliau, kada Prekybos Komisariatan atvyko kadr skyriaus virininkas ydas Rafas ir komisar skyrim pradjo reikti pretenzij profesins sjungos, ydeliai komjaunuoliai ir ydika kompartija, lietuviai i komisar eili m nykti ir j vietas um ydai, kurie buvo laikomi daug patikimesni: pav., lietuvi per rugpiio mn. i vis komisar buvo paskirta 80%, rugsjo mn. 50%, spali 35% ir lapkriio 10%. Jau spali mn. ir vliau apskrii komisarai turjo labai maai takos moni komisar skyrimams. Jie turjo sutikti su tokiais kandidatais, kokius sil profesins sjungos, kompartija ir kt., nors jie prekybai priirti nebuvo visai tinkami.

PREKYBOS NACIONALIZACIJA

155

Lentel Nr. 1.
Paskirti Pakeisti aps. kom. ir aps. kom. ir pavad. pavad. Komi- Pava- Komi- Pavasarai duotojai sarai duotojai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 Alytus Birai Kaunas (aps.) Kaunas (m.) . Kdainiai . . . Kretinga. . . . Marijampol . Maeikiai . . . Panevys. . . Raseiniai . . . Rokikis . . . . Seinai akiai iauliai . . . . venionliai . Taurag . . . . Trakai Teliai Ukmerg . . . Utena Vilkavikis . . Vilnius (m. ir apskr.).... Zarasai . . . I v i s o . . . 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 , 1 . 1 1 1 1 1 21 8 1 1 1 1

Apskritys ir miestai

Paskirti komisarai Nr. Eil. prekybos monse

Pakeisti komisarai prekybos monse

Dl moni likvidacijos ataukti komisarai

1 1 1 1 1 11

1 1 1 1 21

35 90 14 610 45 37 54 69 96 48 35 8 28 166 15 44 36 37 52 37 58 700 17 2.331

33 71 14 541 43 24 46 68 73 37 34 6 23 134 10 43 30 30 50 33 33 400 16 1.792

1 18 69 1 12 7 23 10 1 4 31 2 5 7 1 3 24 53 272

Gana didel komisar dalis turjo bti atleista vien tik dl to, kad buvo nesiningi, dalinosi prekmis ir t.t. Bet dar didesn dalis turjo palikti komisar vietas vien tik dl to, kad buvo lietuviai, dirbo siningai ir kruopiai, bet nepataikavo naujiesiems ponams vietos bolevikams. Komisar kvalifikacijos nevaidino didesns rols, nes daniausiai kvalifikacijas visai nebuvo atsivelgiama. I pradi paiame Prekybos Liaudies Komisariate paruoiamieji nacionalizacijos darbai buvo chaotikoje padtyje. Nebuvo darb paskirstymo ir atsakomybs rib. Visi bgiojo ir blaksi. Rugpiio vidury pats komisaras keliems komisariato tarnautojams grietai sak: 1) sudaryti stambesnij moni sraus apskritimis ir 2) visk ilaikyti didiausioj paslapty. U bet kok atviresn isiplepjim buvo pasilytas poilsis Mickeviiaus gatvs kurorte".

156

PETRAS BUDRYS

Prekybos Liaudies Komisariatas, skirdamas komisarus, kartu pasirpino ir instrukcijomis ir t komisar paruoimu pareigoms. Komisarams instruktuoti buvo net ileista speciali instrukcija broira. Kaip ir kitais atvejais, taip ir ia buvo paimtas tas pats metodas apviesti" komisarus, nurodyti j pareigas ir funkcijas, pabriant, kad jie privaiose prekybos monse atstovauja liaudies interesus, saugo liaudies turt, kur vliau patys valdys, kad jie patys turi bti rpestingi ir pasirpinti gera turto apsauga. I kitos puss, komisarams buvo visai nesunku kontroliuoti: gavo savo rankas mons raktus, be jo negaljo bti atlikta jokia didesn prekybin operacija, bankai ir kitos staigos bei mons nepripaino rat bei dokument be komisaro parao. 1940 m. rugpiio 27 d. pirm kart buvo suaukti visi apskrii komisarai, kurie turjo komisariatui padaryti praneim apie prekybos padt apskriiuose, nuotaikas ir kt. Komisaras M. Gregorauskas ypa domjosi ir sakmiai klausinjo apie provincijoje sklindanius gandus, apie nesklandumus, trkumus ir kt. Toki komisar suvaiavim buvo visa eil. Buvo susidariusi net nuomon, jei aukiamas j suvaiavimas, tai bus prekybos moni nacionalizacija, kain paklimas, ar koks kitas svarbus darbas. Artjo rugsjo 27-oji. Vyko paskutiniai pasiruoimo darbai. Prekybos liaudies komisaras sak apskrii komisarams jau rugsjo 27 d. vidurdieny sudaryti nacionalizacijos komisijas, kurios susidt bent i 5-i moni, ir paskirti brigad vedjus, kurie turjo priskirtose j prieirai monse vykdyti technikin nacionalizavimo prieir ir kontroliuoti nacionalizacijos komisij darb. Atsisti Valstybs Kontrols atstovai daugiausia atliko nacionalizavimo instruktori funkcijas. Brigad skaiius priklaus nuo apskrityje esam moni skaiiaus ir komisaro nuoiros; taiau Valstybs Kontrols atstovas buvo tik vienas. Kaip buvo vykdomas nacionalizacijos darbas bei instruktavimas rodo pridta schema (157 psl.). 1940 m. rugsjo 27 d. 7- val. vakare pagal sudarytus sraus prasidjo prekybos moni nacionalizacija, davusi prekybai visai kit pobd. Nacionalizacija Privaiam prekybos sektoriui likviduoti buvo ileistas sakas, t. y. statymas, kuris ia duodamas itisai:
Lietuvos TSR Aukiausios Tarybos Prezidiumo sakas apie privai prekybos moni nacionalizavim. 1) Nacionalizuoti visas privatines prekybos mones, kuri metin apyvarta siekia 150.000 lit ir daugiau. 2) Nacionalizuoti visus mons aktyvus kartu su trobesiais, kuriuose mon veik, jei tie trobesiai buvo nacionalizuojamos mons ar jo eimos nario nuosavyb, o taip pat savininko arba jo eimos asmenines bankines sskaitas, jei nustatoma, kad visa tai gyta i mons pelno ar kapitalo. 3) Nacionalizavim vykdyti 1940 met rugsjo mn. 2729 dienomis.

PREKYBOS NACIONALIZACIJA

157

4) Pavesti Lietuvos TSR Liaudies Komisar Tarybai nustatyti stambij prekybos moni nacionalizavimo tvark. , Lietuvos TSR Aukiausios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas (J. Paleckis) Lietuvos TSR Aukiausios Tarybos Prezidiumo Sekretorius (S. Pupeikis) Kaunas, 1940 m. rugsjo mn. 27 d."

T pai dien paskelbtas ir Liaudies Komisar Tarybos nutarimas, kuriuo, taip sakant, buvo nustatyta ta pati nacionalizavimo tvarka:
Lietuvos Taryb Socialistins Respublikos Liaudies Komisar Tarybos Nutarimas Nr. 172 dl privai prekybos moni nacionalizavimo. Pildydama Lietuvos TSR Laikinosios Aukiausios Tarybos Prezidiumo 1940 m. rugsjo mn. 27 d. sak dl privai prekybos moni nacionalizavimo, Lietuvos TSR Liaudies Komisar Taryba nutaria: 1. Nacionalizuoti visas privaias prekybos mones, kuri metin apyvarta yra Lt. 150.000 ir didesn (priedlis Nr. 1). 2. Pavesti Prekybos Liaudies Komisarui atlikti i nacionalizacij nesutrukdant prekybos eigos, t. y., kad nenukentt vartotoj interesai. Atskirais btinais atsitikimais (Prekybos Liaudies Komisaro nuoira) nacionalizuotos mons savininkui mon gali bti pavesta valdyti kaip laikinam vedjui. Tokiais atsitikimais jo veikla visais atvilgiais turi bti kontroliuojama Prekybos Liaudies Komisaro skirt komisar. 3. Nacionalizuota mon tvarkingai moka pagal buvusios mons pasiadjimus: valstybei, savivaldybms, bankams, kooperatyvams ir kitoms nacionalizuotoms monms,

158

PETRAS BUDRYS

valstieiams u pirktus monei ems kio produktus, darbininkams ir tarnautojams atlyginim u darb, sutaupas ir duotus monei ustatus. Nacionalizuotos mons pasiadjimai privatiems asmenims ir nenacionalizuotoms monms nukreipiami buvusio savininko nenacionalizuot turt. 4. Privai prekybos moni nacionalizacij vykdo, nustatydamas nacionalizacijos tvark ir leisdamas instrukcijas, Prekybos Liaudies Komisaras, susitars su Valstybs Kontrols Liaudies Komisaru. 5. Patvirtinti Prekybos Liaudies Komisaro patiekt pasilym apie nacionalizuot prekybos moni valdym (priedlis Nr. 2). Lietuvos TSR Liaudies Komisar Tarybos Pirmininkas (M. Gedvila) Lietuvos TSR Liaudies Komisar Tarybos Reikal Valdytojas (A. Baua)

sake ir nutarime buvo sakmiai pasakyta, kad nacionalizuojamos tos prekybos mons, kuri apyvarta siek 150.000 Lt. ir daugiau. Taiau potvarkiai pasiliko savo vietoje, o gyvenimas nujo savo keliais. Tiek sake, tiek nutarime buvo visai praleistas vienas svarbus momentas, btent, kas t apyvart turi nustatyti, kuri met apyvarta turi bti paimta nacionalizacijos pagrindu. iuo atveju visai laisvas rankas turjo nacionalizacijos vykdytojai, pasirinkdami nacionalizacijos auk. Taip ir atsitiko. Prie pirmj nacionalizacij dar buvo irima Finans Ministerijos mokesi inspektori nustatytas apyvartas, bet vliau visa tai nevaidino jokio vaidmens. Dabar pakako mons tarnautoj, profesini sjung ir kompartijos reikalavim mon nacionalizuoti. Jie patvirtindavo, kad mon 1940 m. iki nacionalizacijos padar 150.000 Lt. apyvartos. Buvo gana daug atsitikim, kad apyvartos nustatym nulm atrasta preki atsarga. Pav., jei monje dar rasta preki u 50.000 Lt., buvo tariama, kad jos apsivert" monje tris kartus, todl apyvarta turjo pasiekti 150.000 Lt. per metus. Komisariatas taiau vis laik reikalaudavo, kad apskrii komisarai sudaryt tam tikras komisijas apyvartai nustatyti ir sustatyti tinkamus aktus. Tokiose komisijose visk nulm kompartijos atstov nuomon ir pasilymai. Paprastai, utekdavo vien tik kompartijos rato, kad prekybininkas daro apyvartos 150.000 Lt ir turi bti nacionalizuotas. iuo atveju paties Prekybos Liaudies Komisariato bendradarbiai visai negaljo turti takos. Kalbamam sakui ir nutarimui vykdyti Prekybos Liaudies Komisaras, susitars su Valstybs Kontrols Liaudies Komisaru, ileido prekybos monms nacionalizuoti instrukcij", kurioj yra duoti patys nacionalizacijos darbo metmenys, k. a.:
1. Turtui surayti sudaroma komisija i Valstybs Kontrols atstovo, mons Komisaro, tarnautoj ir profsjungos atstov. Komisijoj taip pat sprendiamuoju balsu dalyvauja ir atstovas tos staigos, kuriai perduodama mon valdyti. Komisijai pirmininkauja mons Komisaras. mons savininkas ar galiotinis kvieiamas dalyvauti turto surayme. 2. mons turtui surayti technikin personal parenka apskrii prekybos komisarai, susitar su vietos mokesi inspektoriais ir Valstybs Kontrols atstovu. Darbui

PREKYBOS NACIONALIZACIJA

159

pagalb privalo teikti visos valstybins, savivaldybins, kooperatyvins staigos, bankai ir privats asmenys. Suraymo darbe dalyvauja mons personalas ir, esant reikalui, panaudojamos mons turimos technikins priemons. 3. Suraymo darbe dalyvaujantiems asmenimis darb paskirsto ir darbo laik nustato komisijos pirmininkas ar jo pavestas asmuo. Suraymas privalo bti atliktas per nustatyt laik. Reikalui esant, gali bti sudaromos kelios suraintoj grups, kuri darb priiri komisijos nariai. 4. Turt suraant, mons prekyba sustabdoma, jimai aliniai asmenys neleidiami. Krautuvse preks tikrinamos galima neioti i vienos vietos kit. Darbo pertrauk ir talpos urakinamos dviem raktais ir, susitarus su liaudies pastatoma sargyba. ir ijimai udaromi, pai eils, tikrinant jas nenakties metu mons pamilicija, pagal galimum,

5. Turtas suraomas Prekybos Liaudies Komisariato nustatytos formos srauose mainle, raalu ar cheminiu pietuku 4 egzemplioriuose. Sraai suraomi aikiai ir skaitomai. Srauose padarytos pataisos turi bti patvirtintos komisijos nario parau. 6. Suraoma: a) kasa, vertybs popieriai ir gauti vekseliai, b) preks ir mediaga, c) inventorius ir nekilnojamas turtas, d) debitoriai ir kiti aktyvai, e) kreditoriai, f) atskaitomybs knygos, svarbs dokumentai ir archyvas. 14. Preki sraus lygiagreiai rao du asmenys. Suraius, abu sraai turi bti suderinti ir rasti skirtumai turi bti vietoje iaikinti ir klaidos pataisytos. 15. mons patalpose rastos preks ar turtas, priklaus paaliniams asmenims, kaip parduotos, bet neatsiimtos preks, paskolintas ir nuomojamas inventorius raoma atskir sra, nurodant kam priklauso. 17. Nuosavi mons ar jo savininko pastatai, kurie savo paskirtimi tarnauja mons reikalams, skaitomi priklaus monei. Jei raoma sra, tai turi bti nurodyta pastato ris (mrinis ar medinis), dydis (aukt skaiius, kubatra), kada pastatytas, dabartinis jo stovis, priklausymus ir kiek komisija pastat vertina. Neturint pakankamai duomen inventoriaus ar pastat vertei nustatyti, komisija gali kviesti tos srities inovus, kurie vertina ir pasirao nacionalizavimo akt. 22. Suraius vis nacionalizuojamos mons turt, sudaromas jos nacionalizavimo aktas 4 egzemplioriuose, prie kurio pridedami sraai. Akt pasirao komisija. Vienas akto egzempliorius paliekamas nacionalizuotoje monje komisaro inioje, kiti egzemplioriai duodami: staigos, kuri prim valdyti mon, atstovui, Prekybos Liaudies Komisariatui ir Valstybs Kontrols Liaudies Komisariatui. 23. mons turtas, dokumentas, raktai, pasiraius nacionalizavimo akt, perduodami valdyti Prekybos Liaudies Komisariato nurodytam asmeniui ar staigos atstovui".

mons savininko buvimas nacionalizacijos metu buvo visai bereikmis. Jis galjo tik padti komisijos nariams tiksliau surayti akt. Komisijos nariai gaudavo u dirbtj nacionalizuojamoje monje laik atlyginim i mons l, bet savininkas buvo visai be teisi atlyginim u darb. Po to, kai nacionalizacija baigta ir aktas pasiraytas, savininkas papraomas i mons ieiti. Daugelyje viet nacionalizacijos komisijos nariai sibraudavo savininko but, ikratydavo jo kienes, moter rankinukus ir ten atrastus daiktus bei pinigus nacionalizuodavo. Nacionalizacija apm privaias prekybos mones, j tarpe akcines ir visas kitas bendroves, iskyrus kooperatines. Kooperatins bendrovs.

169 PETRAS BUDRYS

pakeitus valdyb narius ir tarnautojus kompartijai priimtinais asmenimis, i karto atitiko naujajai kooperatini bendrovi struktrai, t. y. bolevikikiems kooperatyvams. Pati didiausia, masin nacionalizacija buvo vykdyta 1940 m. rugsjo 2729 d., kada buvo nacionalizuota 1131 prekybos mon su 399 mil. lit apyvartos. Bet i nacionalizacija dar nepaliet vis moni. Pasiliko maos mons su gana stambiomis preki atsargomis. Kompartija ir prokuratra pradjo nepaprastai triukmauti, ypa dl to, kad daugelyje viet iliko stambesni lietuvik prekybos moni. I mokesi inspektori, pvz., Kaune, ir i apskrii komisar pradta reikalauti pasiaikinim, kodl jie nustat tokias maas apyvartas, netrauk tam tikr moni nacionalizacijos sraus. Pasirod signal ir spaudoje. Taip buLentel'N r. 2. Nacionaliz. Eils Nr. Apskritys 1940.IX.27 29 d.d. Nacionaliz. 194 0. Nacionaliz. mons verslo rimis I r. III-IV r. _ 26 8 6 2 1

Nacionaliz. mons verslo rimis I r. r. II III-IV r. 4 7 20 2 4 3 4 3 5 1 4 2 3 9 5 3 8 5 5 97

Viso

1939 mt apyvarta

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24

Alytus Birai Kaunas (m.) . . . Kaunas (apskr.) Kdainiai Kretinga Marijampol . . . Maeikiai Panevys Raseiniai Rokikis Seinai akiai iauliai Taurag Teliai Trakai Ukmerg Utena Vilnius (m.) . . . Vilnius (apskr.) . venionliai . . . Vilkavikis . . . . Zarasai Viso. . . .

35

1 2

17 19 282 11 12 26 17 20 53 21 15 5 11 75 10 19 23 34 27 261 4 2 23 9 996

21 26 337 13 12 30 20 24 56 26 16 5 11 79 12 22 32 40 30 271 4 7 28 9 1.131

4.876.000 8.293.754 17.010.588 4.100.000 4.190.000 6.148.136 5.120.000 6.750.000 18.471.568 6.659.666 4.140.000 905.000 1.820.000 23.791.581 3.900.535 5.161.000 5.758.000 9.160.000 6.160.000 91.719.006 650.000 1.700.000 7.302.000 1.350.000 399.136.834

11 85 3 20 3 13 20 20 19 1 11 20 30 7 4 m 4 5 26 6 3 316

2 1
1

3 68 _

117

PREKYBOS NACIONALIZACIJA

161

vo paruota opinija papildomajai nacionalizacijai. Tiesa, prie pirmj nacionalizacij visur buvo pasklid gand, kad ji bus, taiau antroji nacionalizacija prekybininkus uklupo nelauktai ji vyko tais paiais metais lapkriio mn. 1617 d. ir tada buvo nacionalizuotos dar 433 mons. Visos vokikos mons iki 1941 m. sausio 8 d. iliko nenacionalizuotos. Jas priirjo skirti komisarai. Taiau ir tos 29 vokikos mons, lyg privai prekybinink paminklai, 1941 m. sausio 89 d. buvo nacionalizuotos. Tuo bdu galutinai buvo likviduotas prekyboje stambusis ir ekonomikai pajgus privatus sektorius. Pridedamoji lentel (Nr. 2) tiksliau pavaizduos nacionalizuotas prekybos mones verslo mokesio rimis, nacionalizuot moni skaii apskritimis ir j apyvartas 1939 m.

Lentel N r. 2. XI. 1 6 --17 d.d. Nacionaliz. 1941.I.89 d.d. Nacionalizuot moni skaiius Viso apyv. 1939 m.

Viso

1939 m. apyvarta

Nacionaliz. mons verslo rimis I r. II r. III-IV r.

Viso

1939 m. apyvarta

5 11 111 3 20 3 21 26 22 19 1 13 21 31 7 4 4 8 94 6 3 433

830.000 1.665.000 20.564.212 450.000 3.767.000 450.000 3.292.000 4.342.000 3.472.000 3.100.000 150.000 2.016.000 4.676.000 4.960.000 1.640.000 450.000 873.000 1.220.000 15.081.405

16

18

15.837.201

_ 2

1 2 1
2

1 2 1

150.000 650.000 150.000 300.000 %

2 5 29

912.000 525.000 74.435.617

5 27

850.000 17.937.201

26 37 466 16 32 33 42 26 83 48 35 6 24 102 43 29 36 44 38 370 4 7 34 12 1593

5.706.000 9.958.754 207.412.001 4.550.000 7.957.000 6.598.136 8.562.000 7.400.000 22.963.568 10.131.666 7.240.000 1.055.000 3.836.000 28.767.581 8.860.535 6.801.000 6.208.000 10.033.000 7.380.000 107.650.411 650.000 1.700.000 8.214.000 1.875.000 491.509.652

162

PETRAS BUDRYS

Lietuvos ekonominiame gyvenime, ypa prekyboje, gana reikmingas vaidmuo priklaus ydams. Tiek urmo, tiek detalins prekybos moni dauguma priklaus ydams. Paskutiniu laiku prekyboje buvo pradjs sigalti lietuvikas elementas ir kooperacija. Nacionalizacija parod, kad i vis nacionalizuot moni 83% buvo ydikos ir 7% miri (ydams ir lietuviams). Tik 13% prekybos moni priklaus kit tautybi asmenims. Pridedamoji lentel (Nr. 3) parodo nacionalizuotas prekybos mones pagal buvusi savinink tautybes.
Lentel Nr. 3. Eils Nr. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 Nacionaliz. moni skaiius 26 37 466 16 32 33 42 26 83 48 35 6 24 102 43 29 36 44 38 370 4 7 34 12 1.593 Nacionalizuotos mons pagal ydikos 19 32 393 15 30 32 37 21 72 41 32 6 17 85 37 23 36 43 35 265 4 7 30 8 1320 Mirios 2 1 16

tautybes Lenkikos

Apskritys

Lietuvikos 5 4 40 1 2 1 4 3 10 7 3

Vokikos

Alytus Birai Kaunas (m.) . Kaunas (aps.). Kdainiai Kretinga. Marijampol . Maeikiai Panevys Raseiniai Rokikis Seinai akiai iauliai Taurag Teliai Trakai Ukmerg Utena Vilnius (m.) . Vilnius (apskr.) venionliai. Vilkavikis Zarasai I v i s o . . .

17

1 2 1

1 2 3

6 13
3

6 1

39

3 28

33

3 4 147

65

28

33

Daugiausia nacionalizuota manufaktros, net 374, geleies ir koloniali preki prekybos moni, kit bran maiau. Tai vaizduoja pridedama lentel (Nr. 4). Prekybos nacionalizacija buvo gausi prekybos monmis, bet taip pat gana ymi nacionalizuotomis vertybmis, kas sudaro 256.657.893, Rb. aktyv, t. y. beveik tiek, kiek bdavo reikalinga pajam Lietuvos valstybs biudetui. Jei dar pridti vliau nacionalizuotoms prekms kain pak-

Lentel Nr. 4.
Gastron. pre., valg. ir rsto. Elektr, reikm., radijo, auto Odos dirbiniai Miko med., kuras vairios kitos 1 preks Konfekcionai Manufaktra alios odos, kailiai Kosmetika ir chemikalai ! Laikrodiai Galanterija viso

Daai ir apmualai

Maisto produktai

Tabako gaminiai

Geleis

Indai

Baldai

, Nafta

A p s k r i t y s

Kolonial, preks

Javai

Linai

Knygynai

1 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. 23. 24. Alytus Birai Kaunas (m.) . Kaunas (aps.) Kdainiai . . . Kretinga. . . . Marijampol . Maeikiai. . . Panevys. . . Raseiniai . . . Rokikis A . . Seinai Sakiai iauliai . . . . Taurag . . . . Teliai Trakai Ukmerg . . . Utena Vilnius (m.) . Vilnius (aps.). venionliai . Vilkavikis . Zarasai . . . . I viso..

2 5 1 2 1 1 1 1 36 1 1 50

3 3 5 6 1 1 1 2 2 4 3 1 2 2 4 2 1

4 4 42 4 3 7 5 6 16 9 2 20 7 5 3 1 9 3 2

5 10 1 1 1 6

6 23 1 2 1 2 i 2 2 1 1 3 3 3 1 1 1 19

10

11 4 6 30 1 7 7 9 5 14 12 8 6 12 9 3 4 4 7 8 3 1

12 46 3 2 1 6 1 4 3 4 1 6 3 1 5 34

13 1 42 1 3 1 7 1 1 1 23

14

15 , 16

16 7 1

17 9

1S 10 2

19 11 .

20 5 1

21 ii

22 12

23 9 1 35 1 2

24 26 37 466 16 32 33 42 26 83 48 35 6 24 102 43 29 36 44 38 370 4 7 34 12 1593

8 "2. 1 4 15 82 23 26 1 1 3 3 13 4 1 3 4 13 2 7 18 9 1 1 12 17 2 9 22 15 8 17 10 12 61 1 1 4 1 1 6 4 14 3 83 4 3 13 2 2 1 1

14

2 1

1 i 4 1 3 7 6 9 5 5 59 3 5 160

1 2 2

4 1 2 16

4 1 3 10

19

2 2 17 1 36

10

2 12 1_ 8 70 374

148 j 19

47 ~15

3 163 123

81

21

39

29

28

13

16

21

17

164

limus, tai nacionalizuot vertybi suma galjo dar pakilti madaug dvigubai. emiau pridtoji lentel (Nr. 5) vaizduoja nacionalizuotus aktyvus atskirais nacionalizacijos periodais ir atskiromis pozicijomis, k. a. grynus pinigus, ym. enklus ir einamsias sskaitas, vertybs popierius, prekes ir t.t. Kartu su nacionalizuotais aktyvais buvo rasta gana yms ir pasyvai, kas buvo parodyta kreditoriais, pav.:
Eil. Nr. 1 2 3

Nacionalizacijos periodai 1940.IX.2729 d.d 1940.XI.1617 d.d 1941.I.89 d.d Viso. . .

Lt. 42.107.239, 1.819.248,

Rbl.

Zl. 681.149,

RM. 607, 10,

66.959, 6.040.147,

180.398,

43.926.487, 6.107.106,

861.888,

617,

Nacionalizacijos metu kreditori sraus buvo surayti visi moni turimieji kreditoriai. Taiau 1940.IX.27 d. Komisar Tarybos nutarime buvo pasakyta, kad tik nacionalizuota mon tvark : ngai moka pagal buvusios mons pasiadjimus: valstybei, savivaldybms, bankams, kooperatyvams ir kitoms nacionalizuotoms monms, valstieiams u pirktus monei ems kio produktus, darbininkams ir tarnautojams atlyginim u darb, sutaupas ir duotus monei ustatus". Visi kiti kreditoriai galjo kreipti savo iekinius tik privat buvusiojo mons savininko turt. Praktikai buvo tokia padtis, kad tie kreditoriai, kurie nejo ivard : ntas kreditori kategorijas, neturjo jokios galimybs atsiimti net mon kapital. I buvusi savinink teismo keliu nebuvo galima iiekoti, nes beveik visas j turtas buvo nacionalizuotas, iskyrus buto baldus, asmeninius rbus bei apyvokos reikmenis. Be to, dar Finans Liaudies Komisariatas udjo pasakikus apyvartos mokesius u 1939 m. ir 1940 m. ir juos i buvusi savinink pradjo iekoti valstybini mokesi iiekojimo tvarka. Jei pas kur savinink buvo dar liks koks turtas j turjo likviduoti apyvartos mokesiui apmokti. Taip pat tenka pastebti, kad tarp traukt kreditori 50% buvo toki, kuriems nacionalizuotos mons neprivaljo grinti skol. Skaitant, kad 50% debitori sumokjo nacionalizuotoms monms skolas, tenka laikyti, kad i nacionalizuot prekybos moni valstybs idas gavo daugiau kaip 200.000.000, Rb. gryn pajam. I nacionalizacijos valstybs id plauk miliniki kapitalai, taiau jie visuomenei atgal negro, nebuvo investuoti kitas grybes ir visuomen visai nepajuto, kur jie itirpo ir kokiems tikslams buvo sunaudoti.

Nacionalizuota Pozicij pavadinimas Lt |

1940.IX.

2729 d.d.

Nacionalizuota

1940.XI.1617 d.d.

Nacionalizuota 194t.t.89 d.d.

V i s o

Zl.

Lt

| Rb.

Rb.

Zl.

Lt

Rb.

Zl

Lt

Rb.

Zl.

1. Grynais pinigais, nam. ym. ir kt 2. Vert. popier. 3. Preks sandliuose . . . 4. Preks muitinse . . . . 5. Kilnojamasis ir nekiln. turtas . . . . . 16.445.751 35.129.529

eis-tos enki. 24.181.227 9.601.285 36.700 5.940.243 238.336 173.383 7.344 6.600 4.412.714 380.300

bankuose, 30.121.470 9.839.621 4.586.097 387.644 43.300

115.231.134

14.919.679

1.101.219

2.680.017

130.150.813

3.871.236

14.607.677

200.567

RM

996

67.812

14.808.244

67.812

3.900.287 2.216.545

64.311 16.291

594.661 4.555.621

20.346.038 37.346.074

658.972 4.571.912

6. Debitoriai

237.307

43.164

280.471

Viso. . .

215.196.603

274.007

27.415.657

1.362.548 RM 996-

49.764

12.691.125

242.612.260

14.053.673 RM 996

323.771

166

PETRAS BUDRYS

Nacionalizuot moni valdymas Pravedus nacionalizacij, tuoj kilo visa eil klausim dl tolesnio nacionalizuot moni likimo, j valdymo, atsiskaitymo u perimtas prekes, dl nuomos u bstines ir inventori, dl buvusi moni sipareigojim ir kita. Ile sti potvarkiai neapm vis klausim, galini paalinti teisinius, kinius ir technikinius sunkumus. Pats klausim sprendimas bt buvs daug lengvesnis, jei i karto bt buvusi sakmiai aptarta nacionalizacijos svoka. Prekybos Liaudies Komisaras M. Gregorauskas savo 1941 m. kovo mn. ileistame sakyme aikino nacionalizuotos mons svoka itaip:
Kapitalistins mons nacionalizavimas, pagal to akto esm, teisikai reikia tos mons, kaip tokios, likvidavim ir jos juridinio gyvenimo nutraukim. Todl valstyb teisikai tos mons netsia, kaip kad bna mon perleidus ar j permus. Valstybei tik pereina tos mons turtas, o i pareig tik tos, kurios sakmiai nurodytos sake ar nutarime apie nacionalizacij. Ms Aukiausios Tarybos Prezidiumo ir LKT 1940.IX.27 d. sake ir nutarime tekalbama vien apie mokjim apriboto skaiiaus tam tikr skol. Kitos pareigos, tame skaiiuje ir prievols i sutari, nacionalizuotoms monms neperkeltos".

Taigi, nacionalizacija reikia visik mons likvidavim. moni valdymui ji dav visai kit form. Prekybos moni nacionalizacija reik buvusios mons inykim, nutrkim sandri ir sutari, kurios po nacionalizacijos nebuvo patvirtintos ar dl j kaip nors kitaip susitarta. Nacionalizuoti kapitalai, k. a., pinigai, vertybs popieriai ir kitas turtas sudar prekybos moni nacionalizacijos fond", kuris priklaus valstybei ir jos tikruoju eimininku buvo Prekybos Liaudies Komisaras su kitais savo kolegomis. L K T nutarime Nr. 172 ivardinti kreditoriai galjo reikti savo pretenzij kalbam fond ir imokjimus pagal nacionalizuot moni pasiadjimus turdavo nustatyti Prekybos, Finans ir Valstybs Kontrols Liaudies Komisarai. Nei Valstybs Bankas, nei nacionalizuotos mons negaljo paios nurainti sskait ar betarpikai kreditoriams mokti skol. Nacionalizuot moni gryni pinigai, einamosios sskaitos ir kita buvo tuoj pervestos bendr prekybos moni nacionalizacijos fondo sskait" pagal protokol:
Finans, Prekybos ir Valstybs Kontrols Liaudies Komisar, ryium su prekybos moni nacionalizavimu, pasitarim Protokolas Remiantis Komisar Tarybos punktu 4 nustatoma: . m. rugsjo 27 dienos nutarimo priedu Nr. 2,

1) Nacionalizaot prekybos moni einamosios sskaitos suvedamos bendr prekybos moni nacionalizacijos fondo sskait", kuri disponuoja Prekybos Liaudies Komisaras, susitars su Finans Liaudies Komisaru.

PREKYBOS NACIONALIZACIJA

167

2) Iiekojim i moni, kuri sskaitos suvestos I-me punkte pamint sskait, debitori ir imokjimus t moni kreditoriams atlieka Prekybos Liaudies Komisaras per jo galiotas staigas ar asmenis. 3) TSRS Valstybs Banko Respublikinei Kontorai leidiama nurayti I-ame punkte pamintos prekybos moni nacionalizacijos fondo sskaitos" bankines skolas t moni, kuri einamosios sskaitos suvestos pamint sskait. Finans Liaudies Komisaro pardymu Prekybos Liaudies Komisaras i prekybos moni nacionalizacijos fondo sskaitos" perveda atitinkamas sumas Valstybs L Fondo sskaiton. Kaunas, 1940 m. lapkriio mn. . . . d* Finans Prekybos Valstybs Liaudies Liaudies Kontrols Komisaras Komisaras Liaudies (J. Vainoras) (M. Gregorauskas) (]. Kalvinis)".

Komisaras

inoma, buvusieji savininkai, jei bt galj, bt tuoj i einamj sskait im vis ar dal savo na ir nebt buv i ko sudaryti prekybos moni nacionalizacijos fondo". Kad to nebt, Prekybos Liaudies Komisaras ileido sakym, kuriame nustatyta:
Vykdydamas LTSR Laikinosios Aukiausios Tarybos Prezidiumo 1940 m. rugsjo 27 d. sak ir LTSR Liaudies Komisar Tarybos 1940 m. rugsjo 27 d. nutarim 172 Nr. Prekybos Liaudies Komisaras, susitars su Finans Liaudies Komisaru, skelbia sakym: 1. Nuo . m. rugsjo mn. 29 d. nustoja galios visi paraai, kuriais iki tos dienos buvo iimami pinigai i bank ir atliekamos kitos nacionalizuot prekybos moni operacijos. 2. Iki atskiro pardymo sustabdomi visi nacionalizuot prekybos moni mokjimai pagal j pasiadjimus iki nacionalizacijos dienos, iskyrus atlyginimus darbininkams ir tarnautojams u rugsjo mn. Atlyginimai u darb imokami i nacionalizuot moni kasos pinig. 3. Iki atskiro pardymo sustabdomi imokjimai i nacionalizuot prekybos moni savinink ar j eimos nari sskait bankuose. Apgaulingu bdu igav i mint sskait pinigus asmenys baudiami visu statym grietumu. 4. Pinigai i nacionalizuot prekybos moni sskait bankuose imokami tik pagal Prekybos Liaudies Komisaro, jo pavaduotojo, arba vieno i j galiot asmen reikalavimais. Prekybos Liaudies Komisaras (M. Gregorauskas) Finans Liaudies Komisaras (J. Vainoras) Kaunas, 1940 m. rugsjo mn. 29 d."

Preks su prekybos monmis buvo tuoj perduotos atitinkamiems komisariatams, Lietkiui" ar kitoms staigoms, o u prekes turjo bti per tam tikr laik sumokta ir pinigai neti prekybos moni nacionalizacijos fond". Teisikai irint, nacionalizuot moni perleidimo nebuvo, o buvo tik pardavimas preki, inuomojimas inventoriaus ir t.t. Taiau prakti* Diena nepaymta ir paiam originale.

168

PETRAS BUDRYS

kai buvo visai kitaip: pasiliko tos paios mons, tie patys tarnautojai, pasikeit tik firma ir administracija. Liaudies Komisar Taryba pareigojo Prekybos Liaudies Komisar nesutrukdyti prekybos eigos, nesutrukdyti vartotoj aptarnavimo. Tokiu bdu prekybos mons (o ne preks) nacionalizacijos metu turjo bti i karto perduotos naujiems eimininkams. Laikin nacionalizuot moni valdym sureguliavo Prekybos Liaudies Komisaro ileistas pasilymas:
LTSR Prekybos Liaudies Komisaro monms Pasilymas Valdyti. Nacionalizuotoms Prekybos

1. Prekybos Liaudies Komisaras betarpikai, ar per tam tikslui steigtus trestus ir kontoras valdo i ak prekybos mones (sraas 1 Nr.) : a) b) c) d) kaili, konfekcion, brangenybi ir laikrodi restoran, valgykl ir kavini.

Kartu su tuo Prekybos Liaudies Komisaras steigia urmo bazes manufaktrai, galanterijos prekms, avalynei ir odai paskirstyti, o taip pat universales krautuves, pirmoj eilj Vilniuje, Kaune, iauliuose ir Panevyje. 2. i ak (sraai 2, 3 ir 4 Nr. Nr.) nacionalizuotos prekybos mons perduodamos valdyti: a) Vietos Pramons Liaudies Komisariatui miko statybos mediag, statybos kontoros, viln, plauk, eri ir skudur supirkinjimo; b) Maisto Pramons Liaudies Komisariatui msos ir pieno prekybos, ali od, gyvuli, arkli ir pauki supirkinjimo, o taip pat alaus sandliai; c) Komunalinio kio Liaudies Komisariatui auto main ir j dali prekybos ir kuro sandliai. 3. Nepamintos srauose 14 Nr. nacionalizuot moni preks visos, arba Prekybos Liaudies Komisaro nustatymu, perduodamos kooperatinm organizacijom, inventorius ir patalpos inuomojamos (sraas 5 Nr.). Kooperatyv atsiskaitymo u prekesir inuomotas patalpas tvark nustato Finans, Prekybos ir Valstybs Kontrols Liaudies Komisarai. 4. Likusios preks, pinigai, vertybs popieriai ir kt. nacionalizuot moni turtas sudaro valstybin fond. io fondo paskirstym, o taip pat iiekojim ir imokjim pagal nacionalizuot moni pasiadjimus nustato Finans, Prekybos ir Valstybs Kontrols Komisarai".

Prekybos Liaudies Komisaro ileistas potvarkis nustat pagrindines linijas paskirstyti nacionalizuotas mones naujiems eimininkams. Bet praktikai kalbamas potvarkis maa turjo reikms. Gyvenimas bgo greiiau ir tuo paiu metu gana smarkiai viskas kitjo. Nacionalizuot moni padtis buvo nuolatos kaitaliojama. Tas kaitaliojimas ypa irykjo pradjus steigti visai naujas organizacijas, k. a. Kauno Valstybin Prekyb, Valstybin Valgio" Trest, Valstybin Leidykl,. Urmo Kontor, Vojentorg, Spectorg ir kt. Jos turjo specialius udavinius aptarnauti ar tam tikras vartotoj grupes ar visus vartotojus tam tikr bran prekmis. Dl to mons su visomis prekmis buvo perleidinjamos i rank rankas, raomi aktai, sakymai ir t.t.

169

Paskutinieji turimi duomenys rodo, kad nacionalizuotos prekybos mons buvo paskirstytos taip:
I. a) b) c) d) e) f) g) h) i) k) Prekybos Liaudies Komisariato . . . . . . apimtyje: . . . . . . . . 194 . 162 . 39 . 36 . 29 . 17 . 36 49 2 1 . 565 Kauno Valstybinei Prekybai . Vilniaus . Panevio . iauli . Ukmergs . Marijampols . Valstybiniam Valgio" Trestui Urmo Kontorai VUM Spectorgui Viso:". II. a) b) c) d) Kooperatini Bendrovi

apimtyje: 67 60 726 11 . . . 864 apimtyje: 27 12 53 22 1 1 2 1 4 4 4 10 5 5 8 5 166

V. K. B-vei Rta" . V. B-vei Parama" L. R. V. S-gai Lietkis" Koop. B-vei Linas" Viso:

III.

Komisariat

ir vairi

Organizacij

a) Vietins Pramons Liaudies Komisariatui b) Komunalinio kio . c) Maisto Pramons . d) Valstybinei Leidyklai e ) Stiklo Fabrikui Aleksotas" . . . . f) Ryi Valdybai g) NKVD i) Profsjungai k) Vyr. Kuro Valdybai 1) Vojentorgui m) Juvelirtorgui n) Sojuzutil o) Vyr. Farmacijos Valdybai p ) Vyr. Karo Statybos Valdybai . . . r) Mik Pramons Liaud. Komisariatui s) Tiekimo ir Gam. Realiz. Valdybai . . Viso: I viso: . . . . .

. 1593,

Taiau, nacionalizuotos mons nebuvo dovana j gavjams. Nacionalizuotose monse rasti gryni pinigai, vertybs popieriai ir einamosios sskaitos i karto buvo pervestos prekybos moni nacionalizacijos fondo sskaiton". U monse esanias prekes moni gavjai pinigus turjo neti iki 1941 m. vasario 15 d. Finans ir Prekybos Liaudies Komisar prekybos nacionalizacijos sskait Nr. 161248 valstybinio banko Kauno I-me skyriuje. Visoms kooperatinms organizacijoms, neneu-

170

PETRAS BUDRYS

sioms nustatytu terminu pinig u perimtas prekes, buvo numatyta 5% nenetos sumos bauda, skaitant nuo 1941 m. vasario 15 d. iki sumokjimo dienos. Nacionalizuotas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas liko Prekybos Liaudies Komisariato nuosavybe. Visas su prekybos monmis nacionalizuotas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, kuris su monmis buvo perduotas kooperatinms organizacijoms ar sukurtoms valstybinms institucijoms, buvo laikomas inuomotu. Organizacijos, permus:os valdyti nacionalizuot prekybos moni inventori ir bstines, turjo nuo permimo dienos mokti Prekybos Liaudies Komisariatui per metus 12% inuomuoto turto verts, paymtos mons nacionalizacijos akte. Jei nebuvo kitaip nustatyta, nepilnas mnuo buvo laikomas pilnu. Kaip reikjo elgtis su inuomotu turtu, gali pavaizduoti Prekybos Liaudies Komisariato 1940 m. lapkriio 6 d. ratas Nr. 4530 Lietkiui":
Prekybos Liaudies Komisariatas pranea, kad pagal LTSR Liaudies Komisar Tarybos 1940 m. spali 28 d. nutarim Nr. 282, nacionaliz. prekybos moni buv. savinink ar j eimos nari trobesiai, kuriuos nepilnai uima nacionaliz. prekybos mons, turi bti perduota Komunalinio kio Liaudies Komisariato inion. T trobesi permimo tvark ir j eksploatavimo slygas nustatys Komunalinio kio Liaudies Komisariatas, gi iki trobesi perdavimo Lietkis" ar atitinkamieji kooperatyvai turi rinkti i nuominink nuom (prisilaikant statymo ar sakym nustatyt norm) ir neti pajamas valstybs l sskait, atskaiius ilaidas, daromas bgamiems btiniems reikalams (varos palaikymui, kurui ir t.t.). Kadangi trobesi perdavimas turi vykti artimiausiu laiku, tai reikia susilaikyti nuo t trobesi pertvarkymo remont arba nebaigt pastat darb ar rengim ubaigimo. Grynai prekybinio pobdio rengimai (lentynos, bufetai) turi bti laikomi ms Komisariato inioj ir atiduoti saugoti vietos kooperatyvams arba Lietkio" pareignams. Prekybos Liaudies Komisaro Pavaduotojas (pas. A. Plakchinas)".

Nacionalizacijos metu rasta per 40.000.000 Rb. sumai debitori. Tuoj susirpinta, kad tos sumos i debitori, gal visai nebekrediting asmen, bt iiekotos ir netos kalbamon nacionalizacijos sskaiton. Nacionalizuot moni gavjai nenorjo prisiimti debitori. Jie, ypa Lietkis", samprotavo, kad pats komisariatas turt pasiimti iiekojimus i debitori. Taiau po ilg gin buvo isprsta, kad debitorius pasiima tie, kuriems perduotos mons. Kooperatyvams tekusi debitori klausimas buvo panaiai isprstas, pasiraius 1940 m. spali 15 d. io turinio protokol:
1. Kooperatyvai visu stropumu sipareigoja iekoti skolas, taiau sakmiai pastebi, kad dl neiiekot sum nesiima sau jokios atsakomybs; 2. Skol iiekojim kooperatyvai vykdo Prekybos Liaudies Komisariato sskaiton, kuris apmoka faktikas iiekojimo ilaidas; 3. Tarnautojams, kurie vykdys skol iiekojim, didesniam darbingumui ir interesui sukelti, Prekybos Liaudies Komisariatas skiria 5% premij nuo iiekot sum, taiau ji negals praokti kiekvieno tarnautojo pusinio ei mnesi gaunamo pagrindinio atlyginimo. Premija mokama tik u iiekotas sumas i atvir debitori ir protestuot vekseli. Gaunamj vekseli premija nelieia.

PREKYBOS NACIONALIZACIJA

171

Skol iiekojimo iniaraius bendromis, sumomis kooperatyvai patiekia Prekybos Liaudies Komisariatui kiekvien mnes. Pirmasis iniaratis patiekiamas 1940 m. lapkriio 30 d. Smulks iniaraiai ir apyskaitos, vardinant paskirus debitorius ir apibdinant j pinigin pajgum, kooperatyv tiekiami Prekybos Liaudies Komisariatui kas ei mnesiai. Pirmasis tokio iniaraio patiekimo laikas nustatytas 1941 m. balandio 1 d. Prekybos Liaudies Komisariatas gavs tokius iniaraius ir apyskaitas perirti debitoriams ir, susitars su Valstybs Kontrols Liaudies Komisariatu, gali nepinigingus skolininkus ibraukti, o likusius pavesti ir toliau iekoti kooperatyvams. Iiekotos i debitori sumos privalo bti neamos Prekybos Liaudies Komisariato ar jo nurodyt einam sskait kas 7 dienos, pradedant 1940 m. lapkriio 30 d. Komisijos nuomone, iekant skolas, bus btino reikalo jas idstyti. Turint tai galvoje, leidiama kooperatyvams skolas idstyti savo nuoira iki 6 mnesi. Tolimesnis skol idstymas gali bti daromas tik Prekybos Liaudies Komisariatui sutikus".

Prekybos liaudies komisaras, remdamasis kalbamu protokolu, ileido atitinkam sakym apie iiekojimus i debitori. iame sakyme sakmiai buvo apibrta teis nacionalizuot moni turtojams kelti atitinkamose staigose nacionalizuot moni debitoriams iekinius ir skundus, vesti visas reikalingas civilines ir kriminalines bylas, daryti visus procesinius veiksmus nacionalizuot prekybos moni vardu, su visomis joms priklausaniomis teismis, neiskiriant teisi, paymt Civ. Teis. st. 250 str., taip pat su teise gauti priteistus pinigus ir visok turt, paskirti i byl ir reikal vedimui galiotinius su teise atlikti visokiose staigose visus procesinius veiksmus bei formalumus, kurie, vedant nacionalizuot prekybos moni bylas, bus reikalingi. Prasidjo iiekojimas. Didel dalis debitori, ypa L K T nutarime Nr. 172 numatytieji, patys sumokjo. I kit reikjo prievarta iekoti. Gana ymi dalis jau buvo neisimokantieji. Daugeliui iekiniai atkrito dl rodym stokos. Tokiu bdu i vis debitori apie 50% grino skolas, o likusios skolos monms reikia laikyti uvusiomis. Baigiamieji pastebjimai Prekybos nacionalizacija, kaip tokia, yra privaios iniciatyvos prekyboje likvidacija ir kartu visika stambiosios prekybos likvidacija. Tuo metu visa tarybin spauda triumfavo", kad dabar prekyba nusikrat bet kokiais kapitalistais ir spekuliantais ir apgyn vartotoj interesus. Prekyba atiteko tikrj eiminink rankas liaudies nuosavybn. I esms nacionalizacija pakeit tik tai, kad ta pati prekyba pasidar demoralizuota, padaryta nelankstesn, nepajgianti tiksliau aptarnauti vartotoj, apsunkinta begals kontrolieri ir didelmis administracinmis ilaidomis. Kaip pirmiau privati prekyba buvo privai prekybinink, daugiausia yd rankose, taip ir dabar pateko t pai eiminink rankas. Tenka atsiminti tuometin kompartijos taktik, kuri nelygiai traktavo buvusius savininkus lietuvius ir ydus. Lietuvis prekybininkas buvo apauktas

172

PETRAS BUDRYS

kapitalistu, turtuoliu ir liko be joki teisi gauti bet kok darb, o ydas kaip buvo, taip ir pasiliko toliau dirbti prekyboje. Prekybos nacionalizacija ne maiau paliet ir treij asmen interesus. Jau vien tas faktas, kad buvo paduota apie 3.000 treij asmen praym aktus atitaisyti ir j nuosavus daiktus grinti, parodo, kiek daug nacionalizacijoj buvo paeisti paalini asmen interesai. Kilo reikalas gautus skundus bei praymus skubiai sprsti. Ryium su prekybos nacionalizacija paduotiems skundams tirti ir sprsti Liaudies Komisar Tarybos 1940.X.14 d. nutarimu Nr. 232 buvo sudaryta komisija, kurion jo Prekybos, Teisingumo, Finans ir Valstybs Kontrols Liaudies Komisariat atstovai. Komisija turjo itirti visus paduotus skundus Prekybos Liaudies Komisariato Prekybos monms nacionalizuoti instrukcijos" rmuose. Komisija savo protokoluose patenkindavo piliei skundus ir praymus, grindavo daiktus ar nutardavo imokti pinigais buvusio daikto vert iais atvejais:
1) Treij asmen vartotini daiktai (k. a. dviraiai, baldai, radijo aparatai ir kt.), kurie laikinai buvo palikti nacionalizuotose prekybos monse saugoti, taisyti ar kitu titulu ir moni nacionalizacijos metu buvo traukti nacionalizuot mas turi bti grinti j buvusiems savininkams (vartotojams), jei yra rodym arba i bylos aplinkybi matyti, kad tie gino daiktai palikti saugoti ar panaiems tikslams. 2) Vartotini daiktai palikti parduoti komisan ir moni nacionalizacijos metu traukti nacionalizacijos mas turi bti grinti natroj, jei daiktas liko neparduotas; prieingu atveju vartotojui imokama gautas u jo daikt piniginis ekvivalentas, atskaiius komiso ir kitas ilaidas. 3) Daiktai, rankiai ar mediaga usakyti pai vartotoj ar j eimos reikalams, savo amato, ar savo ems kio reikalams tokiame kiekyje, kuris nevirija normali usakytojo reikal, u kuriuos vartotojas sumokjo piln kain, kurie mons nacionalizacijos metu pakliuvo mons nacionalizavimo mas turi bti iduoti pirkjui usakymo slygomis, jei usakytas daiktas, ar tos pat ries daiktas, buvs nacionalizacijos metu, yra dabar nacionalizuotoj monj, ar toj monj, kuriai perleistas nacionalizuotas turtas. Prieingu atveju vartotojui ir pirkjui grinami jo mokti pinigai. Tais atvejais, kai mintiems tikslams buvo mokti rankpinigiai, santoris vykdomas senomis slygomis tik tuo atveju, jei parduotas daiktas arba mediaga buvo monj jos nacionalizavimo metu. Prieingu atveju grinami rankpinigiai.

Nors instrukcijoj buvo aptarta ir kalbamoji komisija nutarusi, kad treij asmen nacionalizuoti daiktai turi bti grinti, taiau ta teise tegaljo pasinaudoti visai neymi suinteresuot asmen dalis. Nacionalizavus mones, jos buvo perduotos su prekmis naujiems eimininkams be joki slyg ir apribojim. Po nacionalizacijos krautuvs tuoj buvo atidarytos. Rast monse kilnojamj turt faktikieji valdytojai iskirst savo nuoira. Po keli savaii preki ir inventoriaus nebebuvo galima senose vietose rasti. I kitos puss skund sprendimas buvo gana ltas, pvz., per savait bdavo isprendiama vidutinikai 2015 skund. Dl to grintino faktikajam savininkui daikto negalima bdavo surasti. Pinigus imokti bdavo dar sunkiau. Nacionalizuot prekybos moni

PREKYBOS NACIONALIZACIJA 182

gavjai turjo pagal akt gautas vertybes nupirkti ir neti bankan prekybos moni nacionalizacijos sskaiton. I savo l grinti pinigais niekas savo rizika nesutiko. I Prekybos Liaudies Komisariato ar prekybos moni nacionalizacijos sskait atgal imokti irgi nebuvo gal : ma. Taip daniausiai ir bdavo, kad treiojo asmens skundas dl neteistai nacionalizuot jo daikt ar preki bdavo patenkinamas, bet nei daiktas atgal negaunamas, nei priklausantis ekvivalentas neimokamas. Tokia padtis buvo ir su nacionalizuot pirkli skundais. Nacionalizacijos aktai bdavo panaikinami, bet jau niekas nebegaljo grinti atgal mons, o jei kada grindavo tai tik bstin ir tuias lentynas. Visuomens nuotaika dl prekybos nacionalizacijos buvo smarkiai pablogjusi. Prekybinink, ypa buvusi prekybos moni savinink, padtis buvo nepavydtina. Daugelio nervai neilaik ir jie udsi. Prie likusius nenacionalizuotus prekybininkus buvo vartojama tiek moralin, tiek kin priespauda ir kontrol. Bazs nutrauk preki tiekim, nebuvo duodama informacij dl kain, j prekyba vairiai buvo varoma, sunkinama ir baudom apkraunama. Sunaikin privat kio sektori, bolevikai savo chaotika kio politika siek ms krat stumti t pat varg ir skurd, kok kitos SSSR tautos ne jau 24 metus. Taiau ikils karas, iuos bolevik usimojimus likvidavo ir mus vl galino, vokiei civilinei administracijai vadovaujant, imtis rytingo tautos kio atstatymo darbo.

LIETUVOS KARIUOMENS TRAGEDIJA

GEN. STASYS RATIKIS

Liaudies kariuomen reikalauja" prijungti Lietuv prie SSSR Lietuvi Archyvo" 1-me tome (116156 psl.) buvo aprayta Lietuvos kariuomens subolevikinimo istorijos pirmoji dalis, lieianti daugiausia Lietuvos liaudies kariuomen. kart panagrinsime antrj dal. Joje daugiausia bus kalbama apie lietuvi korp raudonoje rus kariuomenje, apie to korpo suformavim, jo organizacij, gyvenim ir visik sugriuvim. Daug kart ir daugelyje viet teks pabrti lietuvi kari paniekinim, j kanias, tautin susipratim, atsparum ir j kovas su bolevikais. Nelaimingoji Lietuva po 1940 met birelio 15 dienos labai greitu tempu bolevik buvo vedama kap, kuriame turjo bti palaidota politin ir tautin Lietuvos nepriklausomyb. Duobkasi, ypatingai svetimtaui ir atjn, atsirado gana daug. Bet bolevikams to buvo per maa. Jie norjo bent vieumoje parodyti, kad prie io darbo savo noru prisidedanti net ta organizacija, kuri iki iol buvo skirta su ginklu rankose savo tautos nepriklausomyb ginti, t. y. Lietuvos kariuomen. kareivines, kari tarp pradjo landioti bolevik agitatoriai ir jau birelio mn. pabaigoje pradjo mginti kalbti, kad Lietuva turinti bti sovietin, t. y. tarybin respublika ir kad dabar ji turinti prisijungti prie SSSR. Tas pats buvo pradta rayti ir agitaciniuose lapeliuose, kuri gana daug buvo platinama vairiose gulose Bet tokia agitacija kariuomenje neturjo jokio pasisekimo, ir daug kur lietuviai karininkai ir kareiviai pradjo aktingai jai prieintis. Tatai ived bolevikus i kantrybs, ir jie pradjo vieai ir labai aktingai veikti. Pirmiausia bolevikai Kaune privert kariuomen vieai demonstruoti. Buvo taip. Liepos 2 dien Kaune, Vytauto kalne, sporto halje, buvo surengtas raudonosios armijos dain ir oki ansamblio koncertas. j ygiavo voromis Kauno gulos dali lietuviai kariai, daugiausia i ani ir A. Panemuns kareivini. Kariams ygiuojant Vytauto prospektu ties Darbo Rmais, komunistai, daugiausia ydai, prievarta bruko kariams rankas raudonsias vliavas, Lenino, Stalino, Molotovo, Voroilovo portretus ir transparentus su kiais: alin reakcinius vadus i kariuomens!", ..Tegyvuoja viso pasaulio darbo moni vadas draugas Stalinas", Te-

LIETUVOS KARIUOMENS TRAGEDIJA

175

gyvuoja 13-oji Soviet Socialistin Respublika!" ir kt. Kari pasiprieinimas ir protestai nieko nepadjo. Minia bolevik, kurioje ypatingai daug yd buvo, labai triukmingai lydjo lietuvius karius iki pat sporto hals. Koncertui pasibaigus, i hals grtanius karius ta pati minia mgino nukreipti net kitu keliu. Per tuos incidentus buvo pasiksinta net upulti leitenantas ukas, kuris reaguodamas buvo priverstas net ginklu pagrasinti. Kit dien komunist partijos oficioze, dienratyje Tiesa" (Nr. 12), pirmajame puslapyje didiulmis raidmis buvo paskelbta: alin reakcinius vadus! Tegyvuoja soviet Lietuva! Kari demonstracija Kaune". Apie pat incident, be kitko, buvo taip parayta:
. . . Paymtina, kad demonstracija vyko kareivi iniciatyva, kai kuriems reakciniams karininkams mginant jos rengim sutrukdyti. Leitenantas ukas net brauningu grasino kareiviams, taiau tai nesulaik kareivi, ir jie su orkestru bei dainomis praygiavo Laisvs alja, Kstuio gatve ir pasuko anius. Minios moni bendravo su kareiviais, lydjo j eisen diaugsmingais kiais, kuri tarpe ypa isiskyr Tegyvuoja Lietuvos liaudies armija!"

is pai bolevik iprovokuotas vykis dav pradi vieajai kampanijai prie kariuomen. Liepos 3 d. Tiesoje" jau pasirod net atuoni straipsniai apie kariuomens reikalus. Tame paiame Tiesos numeryje (Nr. 12) dtas ir Lietuvos komunist partijos centro komiteto atsiaukimas karius. Jame, be kitko, buvo parayta:
. . . Marijampolje, Kdainiuose ir kitur reakciniai karininkai kursto prie pogrom. Kaune (aviacijoj) ir kitur itie ponai jums udraud skaityti komunistinius laikraius, o ms lapeli platintojams grasina kulipkomis. Ar gali bti tokie juodi darbai toleruojami atbundanioj Lietuvoj? Liaudis tai atsako grietu ne! Liaudis reikalauja ivalyti i Lietuvos kariuomens tokius ponus. Kariuomen turi bti ginkluota jga, ginanti liaudies laisv, bet jokiu bdu ne ginklas liaudies prie rankose. . . . Lietuvos komunist partija kvieia geriausius Lietuvos snus ir dukteris, j tarpe ir karius, kompartijos eiles. . . . Kartu perspjam visus tuos, kurie mgina kaiioti kuolus liaudies laisvs ratus, kad jie liaudies masi bus negailestingai sutriukinti. alin liaudies prieus i kariuomens!"

Tai buvo grietas spjimas ir grasinimas, o kartu su tuo vis daniau ir daniau pradjo kariams propaguoti reikal prijungti Lietuv prie SSSR. Su dideliu susirpinimu lietuviai kariai patriotai perskait visuose bolevik laikraiuose, kad Latvijos kariuomens kariai jau patys ir visai konkretikai vieai reikalauja panaikinti Latvijos nepriklausomyb ir tarybin Latvij prijungti prie SSSR. Pas mus Lietuvoje iki tokio laipsnio dar nebuvo prieita. Taiau ilgai neteko laukti. Kit dien, t. y. liepos 4 d., Tiesoj (Nr. 13) buvo ispausdintas naujas oficialus Lietuvos komunist partijos centro komiteto atsiaukimas karius. Tame atsiaukime latviai kariai statomi lietuviams pavyzdiu, ir mes raginami daryti t pat, k latviai jau yra padar. Atsiaukime sakoma:

176
Kariai, organizuokits!

GEN. STASYS RATIKIS;

. . . Latvijos kariai irgi buvo udaryti kareivinse ir gyveno tokiose pat slygose, kaip ir js. Bet tai jie ijo gatv ir pareikalavo: 1. Tutuojau sustabdyti persekiojim t, kurie simpatizuoja Soviet Sjungai! 2. Sujungti Latvijos kariuomen su raudonja armija! 3. jungti Latvij Soviet Sjungos sudt! Draugai! Iki iol js laikts pasyviai ir beveik nedalyvavote visos liaudies ventje. Bet nuo uvakar dienos prasidjo naujas gyvenimas ir jums. Uvakarykt Kauno kari demonstracija su raudonom vliavom ir kiais: Tegyvuoja Soviet Socialistin Lietuva! alin liaudies prieus i kariuomens tarpo!" rodo, kad ir js pradedat eiti kartu su liaudimi. Svarbiausieji ios dienos js udaviniai yra: Kuo greiiausiai organizuotis. Jau iandien visose kariuomens dalyse turite surengti mitingus, irinkti savo komitetus (kuop, batalion, pulk komitetus). Part, nari pareiga steigti partijos organizacijas visose kariuomens dalyse, plaiai traukti kompartij geriausius liaudiai atsidavusius karius! . . . "

Kari mitingus visi laikraiai labai populiarino, net tuo laiku dar j nebolevik laikraiai buvo priversti taip pat daryti, pav., Lietuvos inios" liepos 20 dien per vis pirmj puslap didelmis raidmis su raudonais pabraukimais ra: Reikalauja Lietuv prijungti prie SSSR. Didelis liaudies kari mitingas. kurti tryliktj Soviet Respublik Lietuv! reikalauja Lietuvos kariai". Visur ir visi mitingai buvo daromi vienu ir tuo paiu trafaretu. Kaip pavyzd, galima paymti liepos 19 dien A. Panemunje Karo Mokyklos aiktje buvus Kauno gulos kari miting. Mitingo aiktje daug bolevik vad portret ir plakat su kiais:' Tegyvuoja viso pasaulio darbo moni vadas draugas Stalinas! Tegyvuoja socialistin taryb Lietuva! alin i liaudies kariuomens reakcionieriai vadai ir luom skirtumas!" Ir prasidjo mitingai visose gulose ir visose kariuomens dalyse. Artjo liaudies seimo sesija. Atvyk kariuomen pirmieji politiniai vadovai vis savo energij atidav mitingams. Kadangi vieuose ir oficialiuose Lietuvos komunist partijos centro komiteto nurodymuose buvo paskelbtas kis apie Lietuv, kaip apie bsimj 13-j soviet socialistin respublik, tad apie i tem daugiausia ir sukinjosi visos per mitingus kariuomenje sakomos kalbos, visi kiai, plakatai ir visas politini vadov darbas kariuomenje. Kariuomen buvo ruoiama prie oficiali Lietuvos nepriklausomybs laidotuvi. Mitingai buvo ne tik Kaune, bet ir provincijoje. Tegyvuoja Lietuvos komunist partija! Tegyvuoja Stalino konstitucija Lietuvoje! Tegyvuoja socialistin Lietuva 13-oji soviet socialistin respublika!" ir kt.

177

Mitingo vadovas II-os pstinink divizijos politinis vadovas Grakauskas savo ilgoje kalboje, be kitko, pasak:
. . . I Liaudies Seimo reikalaujame dideli reform. Mes reikalaujame, kad bt gyvendinta Stalino konstitucija, kad bt gyvendinta Soviet Sjungos tvarka, nes tik tada mes jausims laisvi, kai bsime prijungti prie didiosios Soviet Sjungos . . . "

Mitinge priimta tokia rezoliucija:

i met liepos 19 dien Kauno gulos liaudies kovotojai ir geros valios vadai priimame i rezoliucij: Jausdami pareig bti plaiausioms darbo masms itikimiausi draugai, stovime kartu su ms ilaisvintojais i buruazijos jungo, artimiausiais ginklo broliais raudonosios armijos kariais, po raudona viso pasaulio proletariato vliava. Mes, liaudies kovotojai, norime, kaip ir raudonoji armija, vis pasaul ilaisvinusi i plutokratikai vriko imperializmo, norime nuo iandien kartu su Soviet Sjungos darbo masmis, kartu su raudonja armija eiti iki galutinio kapitalizmo sulugdymo Lietuvoje ir visame buruaziniame pasaulyje. Seimas yra irinktas. Jo artimiausi ir neatidliotini udaviniai yra gyvendinti Lietuvos darbinink, valstiei ir i j kilusi liaudies kovotoj, ir geros valios vad reikalavimus, kuriuos pagimd laiko dvasia ir plaij darbo masi supratimas. Visi ia susirinkusieji reikalaujame: 1. Lietuv paskelbti socialistine soviet respublika; 2. gyvendinti Stalino konstitucij; 3. prijungti prie Soviet Sjungos ir 4. gyvendinti soviet valdi Lietuvoje. Tegyvuoja Soviet Sjunga ir jos nenugalima raudonoji armija! Tegyvuoja viso pasaulio proletariato draugas ir mokytojas Stalinas!"

Tokiu bdu, komunist partijai reisuojant, buvo vaidinama, ir visi turjo tikti, kad visa Lietuvos kariuomen, esanti visai vieninga ir beveik vienu balsu ne prao, bet tiesiog reikalauja panaikinti Lietuvos nepriklausomyb, Lietuv subolevikinti ir prijungti prie SSSR. Tokie reikalavimai, nutarimai, praymai ir rezoliucijos turjo bti siuniamos Lietuvos komunist partijos centro komitetui ir liaudies seimui, o ie jau turjo inoti, kas ir kaip toliau daryti. Seimas susirinko ir nutar visk taip, kaip buvo jam padiktuota. Laisv diskusij ir laisvo odio seime negaljo bti ir nebuvo. Pagaliau ir patys seimo nariai buvo to paties Lietuvos komunist partijos centro komiteto parinkti ir paskirti, tad buvo savi mons. Liepos 23 dien tie patys Lietuvos kariuomens kariai vl tempiami seimo posd, nes jie yra reikalingi, kaip statistai, dar vienai scenai suvaidinti, kariuomens padkos scenai. Kariuomens vardas vl reikalingas, kad valdovai ir visas pasaulis matyt ir inot, jog Lietuvos kariuomen yra ne tik patenkinta, bet ir labai dkinga tautos idavikams u savo valstybs laisvs ir nepriklausomybs iniekinim ir palaidojim. Atvest seimo posdi sals scen, fanfaroms skambant, kari vardu seim sveikina liaudies kariuomens vadas Baltuis-emaitis. Nors visa kariuomen visai kitaip jauia ir galvoja, bet vieai visi turi manyti, kad

178

ji galvoja taip, kaip galvoja jos dar nepasts i tolimos Maskvos bolevik atsistas naujas jos vadas. O jis kariuomens vardu tai kaip prabyla:
Draugai, liaudies seimo nariai! Leiskite man pasveikinti jus liaudies kariuomens vardu. Liaudies kariuomen nekantraudama lauk js istorinio seimo atidarymo ir su vis didjaniu domumu seka js darbus ir js istorinius sprendimus. Draugai, seimo nariai, dabar a jums galiu visai utikrintai pasakyti, kad dabartin Lietuvos liaudies kariuomen yra ne tokia, kokia ji buvo neseniai prajusiais taip nepakeniamais laikais. Dabar jau Lietuvos liaudies kariuomenje vestas politini vadov institutas. Liaudies kariuomen pirm kart savo gyvenime smarkiai pradjo politikai aukltis ir mokytis. Jau daug karinink reakcionieri yra paleista i kariuomens, ir is valymo darbas tebevaromas toliau. Jums nereikia rodinti, kad Lietuvos kariuomen Smetonos reimo metu buvo taip pat engiama, kaip ir visa liaudies mas. Ji neturjo absoliuiai joki politini teisi ir buvo aklu rankiu buruazijos rankose, kuri stengsi nuslopinti Lietuvos liaud. Tik dabar draugingos pagalbos dka, kuri suteik karygika raudonoji armija, ilaisvinusi lietuvi taut i ilgamets plutokrat vergijos, Lietuvos liaudies armija, kaip ir visa tauta, pasidar laisva ir laiminga. Liaudies kariuomen jau ino apie js istorinius sprendimus ir t pai vili ir sitikinim kvpta kartai ir i visos irdies sveikina it js yg. Mes esame tokie patys liaudies sns, mes visuomet giliai jautme liaudies vargus ir gyvenome tomis pat mintimis, todl ms siekimai, ms norai niekuo nesiskiria nuo liaudies siekim ir nor. Mes inome, kad js istorinis seimas nusprend prayti jungti Lietuv galingj soviet taut sjung. Lietuvos liaudies kariuomen savo ruotu prao seim ir soviet Vyriausyb, kad Lietuvos liaudies kariuomen bt lieta karygikos raudonosios armijos eiles. Bdami karygikos raudonosios armijos eilse Lietuvos liaudies kariuomens kovotojai, vadai ir politiniai vadovai ikilmingai pasiada ir toliau nesigailti savo kraujo ir gyvybs laimingai ir tikrai nepriklausomai tvynei ginti. Savo tautos ir vyriausybs paaukti kovotojai, vadai ir politiniai vadovai tutuojau stos alia karygikos raudonosios armijos ir atrems maiausi, neirint i kurios puss, bandym pavergti Lietuv, atimti i jos grynai tautines sritis ir j vl paversti pasaulio imperializmo kolonija. Lietuvos liaudies kariuomen, kaip ir visa Lietuvos liaudis, dabar tvirtai ino, kad Lietuvos sienos aminai pasidar neprieinamos visiems mgjams ugrobti teritorijas ir eksploatuoti kitas tautas. Tegyvuoja karygika raudonoji armija, Lietuvos nepriklausomybs ir jos sienos saugotoja! Tegyvuoja laisva, laiminga Lietuva, einanti vies laiming rytoj! Tegyvuoja Liaudies Seimas, prims tok istorin sprendim, kuris utikrina lietuvi tautai laisv ir laiming ateit! Tegyvuoja galinga Soviet Sjunga, tikra ma taut gynja! Tegyvuoja vis taut vadas, Lietuvos liaudies biiulis ir mokytojas draugas Stalinas!"

Taip kalbjo tautins ir giliai patriotins Lietuvos kariuomens vardu i svetur atkeliavs ir jai visai svetimas naujas jos vadas. Jis gyr ir dkojo tiems, kurie Lietuvos savarankikum, nepriklausomyb ir laisv lai-

LIETUVOS KARIUOMENS TRAGEDIJA

179

dojo. Visas seimas jam plojo ir kl ovacijas. Plojo ir tie, kurie, kaip Lietuvos liaudies vyriausybs nariai, dar vos tik prie tris su virum savaii, t. y. birelio 26 dien, ikilmingai buvo aplank Vytauto Didiojo Karo Muziejaus sodelyje esant Lietuvos Neinomojo Kareivio kap ir ten per Liaudies vyriausybs ministerio pirmininko pavaduotoj ir usieni reikal minister profesori Krv-Mickevii itaip kalbjo: Pirmieji ms ingsniai yra pagerbti Neinomojo Kareivio kap, kuris visai Lietuvai yra simbolis nepriklausomos Lietuvos. Prie ito kapo, kuris kaip ir liudija mums visas tas kovas u Lietuvos liaudies gerov, mes duodame paad, kad rpinsims vykdyti visa tai, u k is kareivis uvo ir paaukojo savo gyvyb: liaudies gerov, visos Lietuvos gerov ir visos Lietuvos gyventoj gerov. Tai yra ms darbo simbolis, ir u tuos idealus, u kuriuos uvo pirmieji kovotojai u Lietuv, laiming, nepriklausom, mes kovosime ir jos naudai dirbsime''. Dabar itie odiai buvo jau nemadingi. Lietuva jau soviet socialistin respublika, ir greit bus paprasta SSSR provincija. Nesvarbu, kad Lietuvos kariuomen ir visa lietuvi tauta visai kitaip galvoja ir su tuo nesutinka. Tauta turi tylti ir bijoti, nes naujos reformos yra daromos didels okupacins raudonosios kariuomens armijos dviej durtuv grsmje ir pavsyje. Liaudies kariuomens galas Lietuvos Liaudies Seimo didiul delegacija buvo nusista Maskv prayti SSSR aukiausij taryb, kad prijungt Lietuv prie SSSR. Delegacijoje buvo ir Lietuvos liaudies vyriausybs krato apsaugos ministeris, buvs Lietuvos kariuomens vadas div. gen. Vincas Vitkauskas. I Maskvos grusi delegacija atve Lietuvai ne tik 14-j tarybin socialistin respublik, ne tik Stalino saul", ne tik nauj Stalino konstitucij, bet ir Lietuvos liaudies kariuomens gal. Liaudies kariuomens vieton, kaip ypatinga Stalino malon, buvo atvetas vadinamasis 29-as teritorinis auli korpas, kur turjo persiformuoti Lietuvos liaudies kariuomen. Rugpiio 20 dien buvusioje Lietuvos karinink ramovje buvo suauktas liaudies kariuomens vad, karinink, kovotoj ir politini vadov susirinkimas. ia dalyvavo atstovai i vis kariuomens pulk. Be to, susirinkime dalyvavo eins Respublikos Prezidento pareigas Justas Paleckis, eins Ministerio Pirmininko pareigas V. Krv-Mickeviius ir keli kiti liaudies vyriausybs nariai. Justas Paleckis prane apie Lietuvos Liaudies Seimo delegacijos darbus Maskvoje ir apie SSSR aukiausios tarybos nutarimus.

189 GEN. STASYS RATIKIS;

D. gen. Vitkauskas, be kitko, papasakojo savo spdius apie Stalino asmen. Liaudies kariuomens politinis vadovas Macijauskas pasak labai kart mitingin trafaretik kalb. Visi kalbtojai ypatingai pabr mint, kad visi Maskvoje padaryti nutarimai sudaro Lietuvai, visai lietuvi tautai ir liaudies kariams ypating paties Stalino malon ir jo didel palankum ir draugikum lietuviams. Ypatingai didel Stalino malon esanti leidimas Lietuvos liaudies kariuomen performuoti raudonosios armijos 29-j teritorin auli korp. ia pat buvo pasilyta nusisti Stalinui lietuvi kari vardu padkos ir pasveikinimo telegram. Projekto tekst paskait krato apsaugos viceministeris b. gen. epas. Sveikinimas taip saldiai buvo paraytas, kad dar net nerimt ir per daug nenatral spd. Jis skambjo itaip:
Imintingasis ms vade ir mokytojau, brangus, mylimas tve, didysis Staline! Garsusis Lietuvos liaudies kariuomens dali atstov susirinkimas 1940 met rugpiio mn. 20 dien, iklauss grusi i aukiausios tarybos sesijos Lietuvos Seimo galiotosios komisijos nari: einanio respublikos prezidento pareigas draugo Justo Paleckio ir krato apsaugos ministerio generolo draugo Vinco Vitkausko praneim apie Lietuvos klausim sprendimo eig Maskvoje, reikia tau, brangusis drauge Josif Visarijonovi, kuo irdingiausi padk u Lietuvos taryb socialistins respublikos primim taryb socialistini respublik sjung, u giliai tvik rpinimsi Lietuvos reikalais ir u palankum Lietuvos liaudies kariuomens atvilgiu. Visa tai yra didiausia ms laim, didiausias ms diaugsmas, tikra skaisioji vent. Trksta odi ms diaugsmui ir dkingumui ireikti. Bet mes ir negalime tenkintis odiais. Savo didiul dkingum pasiry rodyti darbais ir to pasieksime. Mes tvirtai pasiadame bti tikrais, gerais ms didiosios tvyns Taryb Sjungos snumis, visomis jgomis dirbti jos gerovei, diaugtis jos diaugsmais ir sielotis jos sielvartais. Ms kariuomen galingosios raudonosios armijos sudtyje dvigubu narsumu ir didvyrikumu visada kovos u ms bendrosios tvyns saugum ir u savo didias kilnias idjas. Tavo didis vardas ms bsimose kovose u komunizm bus pergals simboliu ir vliava. Tegyvuoja garbinga, nenugalima darbinink ir valstiei raudonoji armija, pavergt taut ilaisvintoja! Tegyvuoja didioji Lenino-Stalino partija! Tegyvuoja ms imintingas vadas ir mokytojas, ms mylimas, brangus tvas, ms didysis Stalinas!"

ia pat buvo nurodyta, kad visi susirink, gr savo pulkus ir dalis, turs suaukti kari susirinkimus, paaikinti susirinkimuose, k jie ia yra girdj ir visiems labai gerai iaikinti, koki didel garb, ypating malon ir pasitikjim reikia lietuviams Stalinas, sutiks, vieton Lietuvos liaudies kariuomens, suformuoti auli korp. Tai buvo antrosios Lietuvos kariuomens kriktynos. Greit, rugpiio 27 dien, atvaiavo ir pirmieji krikto tvai: Lietuvos liaudies kariuomens perorganizuoti raudonosios armijos korp

LIETUVOS KARIUOMENS TRAGEDIJA

181

Kaun buvo atsista trys Pabaltijo karo apygardos karins tarybos atstovai: brigados komisaras . V. Cariov, pulko komisaras M. S. Kovalionok ir vyresnysis bataliono komisaras D. J. Prodeus. Cariov liko priskirtas prie liaudies kariuomens tabo, Koval : onok prie II-os pstinink divizijos tabo ir Prodeus prie I-os pstinink divizijos tabo. O Lietuvos taryb socialistins respublikos liaudies komisar taryba rugpiio 30 dien sura toki Lietuvos liaudies kariuomens mirimo ir 29-ojo teritorinio auli korpo gimimo metrik:
Lietuvos taryb socialistins respublikos liaudies komisar tarybos nutarimas. Kadangi taryb socialistini respublik sjungos konstitucijos (pagrindinio statymo) 14, 132 ir 133 straipsniais TSRS gynybos organizacija ir TSRS ginkluot pajg vadovavimas yra TSRS inioje, aukiausij valdios organ ir valstybinio valdym organ asmenyje, ir kadangi pagal TSRS konstitucij ir pagal Lietuvos TSR konstitucij,, visuotin karo prievol yra tvyns statymas bei gynimas TSRS kiekvieno pilieio venta pareiga, Lietuvos taryb socialistins respublikos liaudies komisar taryba nutar: 1. Perorganizuoti Lietuvos liaudies kariuomen raudonosios armijos auli teritorin korpus ir jungti j Pabaltijo ypatingosios karo apygardos kariuomens sudt. 2. Reorganizuoti esamas Lietuvos liaudies kariuomens karo mokyklas normali raudonosios armijos pstinink mokykl. 3. Lietuvos taryb socialistins respublikos naujok registracijai vykdyti ir privalomos karo tarnybos dalykams sprsti perorganizuoti vietinio karinio valdymo organus karo komisariatus ir perduoti juos Pabaltijo ypatingosios karo apygardos iniai. 4. Palikti auli korpuse esam Lietuvos liaudies kariuomens uniform, vedusraudonosios armijos vadovybs laipsni enklus. 5. Vis korpuso ir karo mokyklos asmens sudt per dviej mnesi laik prisaikdinti pagal TSRS aukiausios tarybos prezidiumo 1939 met sausio 3 dienos sak. 6. Vis apginklavim ir turt, trobesius, pastatus ir t.t., o taip pat Lietuvos taryb socialistins respublikos buvusios krato apsaugos ministerijos ir Lietuvos liaudies kariuomens bylas bei archyvus, kartu su j aptarnaujaniomis staigomis perduoti Pabaltijo ypatingajai karo apygardai. is nutarimas sigalioja nuo jo primimo dienos. Liet. TSR liaudies komisar tarybos pirmininkas M. Gedvil, Liaudies komisar tarybos reikal valdytojas A. Baua Kaunas, 1940 m. rugpiio 30 d."

29-asis teritorinis auli korpas Lietuvos liaudies kariuomens performavimas 29-j teritorin auli korp, visuose mitinguose buvo aikinamas, kaip ypatinga Stalino malon lietuviams. Taiau lietuviai kariai galvojo visai kitaip. Net patysrusai kariai ir komisarai, kuri lietuvi korpe atsirasdavo vis daugiau ir daugiau, danai prasitardavo, kad tautini korp palikimas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ess tik laikinas reikinys, kol lietuviai bent iek tiek imoks rus kalb ir apsipras bei susigyvens su nauja sovietine santvarka.

182

GEN. STASYS RATIKIS;

Patys lietuviai kariai taip pat man, kad lietuvi korpo amius bsis neilgas. Juk visiems buvo gerai inoma, kad raudonoji armija prie keliolik met jau yra turjusi tautinius gud, ukrainiei, gruzin, armn, totori, kirgiz ir kit taut pulkus. Taiau nuo to jau seniai bolevikai atsisak, nes tautins kariuomens dalys jiems pasirod ne tik neitikimos, buvo net pavojingos. Vieton j bolevikai suorganizavo tautikai mirius pulkus. Geriausiu to rodymu buvo Lietuv atvyk raudonosios kariuomens pulkai, kuriuose buvo greta rus, ukrainiei ir gud daug kaukaziei, mongol ir kit taut atstov. Todl buvo netiktina, kad Baltijos respublikose bolevikai atsisakyt nuo mirios kariuomens principo ir ia visam laikui palikt tautinius lietuvi, latvi ir est korpus. O jei tuo tarpu tokie korpai paliekami, tai juos tenka irti, kaip laikin iimt bendroje visos raudonosios armijos komplektavimo sistemoje. Jei tokia iimtis yra daroma, tai ji daroma ne todl, kad tai ypatingas paties Stalino palankumas lietuviams, kad tai jo ypatinga malon, bet taip elgtis, matyti, diktuoja pati gyvenimo realyb. Ji reikalavo elgtis su ginkluotja pavergtosios tautos pajga ypatingai atsargiai, nes i karto pradjus daryti dar grietesnius sprendimus, galima buvo susilaukti per grieto reagavimo ir daug nepageidaujamo triukmo. Juk bolevikams buvo inomos kari masi opozicins nuotaikos, todl, kol tos mass dar buvo ginkluotos, su jomis buvo elgiamasi kiek atsargiau, negu su civiliais gyventojais. Bet labai aiku buvo, kad taip ilgai negals bti, kad tai yra tik laikinas reikinys. Net vieno kito vyresniojo rus vado lpose, kaip yla i maio, retkariais itrkdavo mintis, kad su tokia bkle bolevik kariuomens vadovyb galinti sutikti, na, gal tik vienerius metus. Vykdant liaudies kariuomens performavim lietuvi korp, buvo daug melo, klastos ir apgauls reikini. Buvo apgaudinjami ne tik lietuviai kariai, bet net Lietuvos komunistai, politiniai vadovai. Pav., rugpiio mn. pabaigoje buvo atsiusti trys vyresnieji karo komisarai Cariov, Kovalionok ir Prodeus. Oficialiame kariuomens sakyme buvo paymta, ir patys ie asmenys visur ir visiems aikino, kad jie es atsisti padti Lietuvos liaudies kariuomenei persitvarkyti. ios kariuomens vyresniesiems vadams, net paiam i Maskvos atvykusiam liaudies kariuomens vadui ir politiniams vadovams lietuviams, atrod, kad visa liaudies kariuomen su visais savo vadais ir savo politiniais vadovais ir sudarys lietuvi korp. Taiau labai greit paaikjo, kad Cariov, Kovalionok ir Prodeus yra paskirti nuolatiniai vyresniaisiais komisarais korpe, o rugsjo 8 dien atvyko i Maskvos pirmoji politini vadov rus partija, kurie um politini vadov lietuvi vietas, o lietuvius pradjo i kariuomens atleidinti. Tas pats buvo ir su karininkais: SSSR gynimo liaudies komisaras Timoenko utikrino d. gen. Vitkauskui Maskvoje, kad visi liaudies kariuomens karininkai gausi tinkamus paskyrimus ir i kariuomens nebsi paleisti, o tuo tarpu ypatingosios Pabaltijo karo apygardos karo ta-

LIETUVOS KARIUOMENS TRAGEDIJA

ryba dar visikai prieingai. Timoenko pats sak pateikti lietuvi karinink-kandidat vad padjj vietoms uimti lietuvi korpe sra, o ta pati karo taryba Rygoje tuos kandidatus tuoj paleido i kariuomens. Pats lietuvi korpo organizavimo darbas jo labai sunkiai. Korpo organizacija ir dislokacija Naujasis 29-asis teritorinis auli korpas turjo susidti i dviej divizij. Kadangi buvusi Lietuvos liaudies kariuomen turjo tris pstinink divizijas, todl buvo nutarta i ms I-osios divizijos suformuoti 179-j divizij, i Il-sios divizijos 184-j divizij, o IlI-ij liaudies kariuomens divizij suskirstyti tarp abiej nauj formuojam divizij. I buvusi trij kavalerijos pulk turjo likti tik vienas. I buvusios stiprios Lietuvos aviacijos korpe turjo likti tik viena eskadril. naujo korpo sudt jo tokios kariuomens dalys:
I. Korpo tabas. Ryi batalionas. II. Korpo dalys: Pionieri batalionas. 615-as korpo artilerijos pulkas. Prielktuvins artilerijos divizionas. Korpo ryi batalionas. Prietankinis divizionas. Korpo pionieri batalionas. valgomasis batalionas. Korpo prielktuvins artilerijos grup IV. 184-oji auli divizija: (divizionas). 262-as auli pulkas. Korpo aviacijos eskadril. 294-as auli pulkas. 26-as kavalerijos pulkas (1941.IV buvo 297-as auli pulkas. iformuotas). 616-as lengvosios artilerijos pulkas. III. 179-oji auli divizija: 617-as gaubic artilerijos pulkas. Divizijos tabas. Ryi batalionas. 215-as auli pulkas. Pionieri batalionas. 234-as auli pulkas. Prielktuvins artilerijos divizionas. 259-as auli pulkas. . Prietankinis divizionas. 618-as lengvosios artilerijos pulkas. valgomasis batalionas. 719-as gaubic artilerijos pulkas.

Visas ias dalis sugrdo rytin Lietuvos pakrat, Vilni ir jo apylinkes. Atrod, jei Lietuvos siena bt buvusi dar toliau rytus, tai visi lietuvi pulkai taip pat turt dar toliau rytuose gyventi. Vilniuje ir kituose Vilniaus krato miesteliuose lietuvi pulkams teko paios blogiausios kareivins arba kitos sekvestruotos paios blogiausios bstins, nes visos geriausios ir bent kiek patogesns bstins buvo uimtos pai rus pulk. Iimtis buvo padaryta tik vienam pstinink pulkui, vienam artilerijos pulkui, kavalerijos pulkui ir aviacijos eskadrilei, kurie buvo patalpinti Rokikyje, Kupiky, Kaune ir Ukmergje. Bet tai buvo padaryta tik todl, kad Vilniuje ir jo apylinkse daugiau viet tikrai nebebuvo. Kaune stovjo lietuvi kavalerijos pulkas tik iki 1941 met balandio mnesio, o vliau ir Kaune lietuvi kariuomens visai nebeliko.

184

GEN. STASYS RATIKIS;

Kyla klausimas, kodl buvo taip padaryta. Gal dl kareivini ar bstini stokos? Ne. Tai buvo labai didelio nepasitikjimo lietuviais reikinys. Bolevikai labai gerai inojo, kad lietuviai j neapkenia ir kad jie su didele viltimi iri vakarus ir laukia i ten igelbjimo. Be to, bolevikai juk inojo, kad karas tarp Vokietijos ir Soviet Sjungos neivengiamas. Tad aiku, kad labai neitikim element jie stengsi, kiek galdami, sisti toliau nuo Vokietijos-Lietuvos pasienio, toliau rytus. O tarp neitikimj 29-ojo teritorinio auli korpo pulk ir Vokietijos-Lietuvos sienos buvo idstytos stiprios raudonosios armijos pajgos, kad lietuvi pulkai negalt pro tas utvaras prasimuti vakarus. tai kodl bolevik kariuomens vadovybei buvo priimtina tik tokia 29-ojo teritorinio auli korpo dislokacija: Vilniuje: 29-ojo korpo tabas, 179-osios divizijos tabas, 184-osios divizijos tabas, 234-as pst. pulkas, 259-as pst. pulkas, 294-as pst. pulkas, 297-as pst. pulkas, 615-as artilerijos pulkas, 29-ojo korpo, 179osios divizijos ir 184-osios divizijos antrins dalys. Trakuose: 262-as pstinink pulkas. Pabradje: 616-as artilerijos pulkas. Nemeninje: 619-o artilerijos pulko divizionas. Lentvary: 617-as artilerijos pulkas. venionliuose: 619-as artilerijos pulkas. Rokiky: 215-as pstinink pulkas. Obeliuose: 215-o pst. pulko batalionas. Kupiky: 618-as artilerijos pulkas. Ukmergje: korpo aviacijos eskadril. Kaune (iki 1941 m. balandio mnesio): 26-as kavalerijos pulkas. Be to, reikia pabrti, kad i buvusi Lietuvos kariuomens karo mokyklos ir auktosios karo mokyklos buvo suformuota Vilniaus pstinink karo mokykla, kurioje buvo vienas rus ir vienas lietuvi batalionai. Atskir kariuomens dali vadais i pradi buvo paskirti lietuviai karininkai. Vliau kai kurie vadai buvo keiiami, kol pagaliau 1941 m. pavasar beveik vis dali vadai lietuviai buvo paalinti ir j vietas paskirti rusai.
Pirmais vadais buvo: 29-ojo ter. auli korpo vadu d. gen. Vitkauskas. Korpo komisaru brigados komisaras . V. Cariov. Korpo vado padjju b. gen. Baltuis-emaitis. Jis greit buvo i tos vietos atleistas, o jo viet buvo paskirtas rusas gen. majoras Rozanov. Korpo tabo virininku b. gen. Jonas ernius. Korpo artilerijos virininku b. gen. Vincas ilys. 179. S. Divizijos vadu d. gen. Stasys Pundzeviius. 1940 m. gruodio 16 d. jis buvo i pareig atleistas ir paleistas atsarg, o jo viet divizijos vadu buvo paskirtas b. gen. Albinas epas.

LIETUVOS KARIUOMENS TRAGEDIJA

185

179. . D. komisaru pulko komisaras M. S. Kovalionok. 179. tabo virininku gen. t. plk. Leonas Gustaitis. 179. . D. artilerijos virininku; b. gen. Jonas Juodiius. 234-o auli pulko vadu b. gen. Albinas epas, vliau plk. Leonas Rajeckas. 215. S. P. vadu plk. Antanas urkus. 259. g. t. plk. ltn. Antanas pokeviius. 179. . D. art. pulko (618) vadu mjr. Antanas Dapkus. 179. . D. gaubic art. pulko (619) vadu plk. ltn. Adomas Jonaviius. 179. valgomojo bataliono vadu plk. ltn. Ignas Virila. 179. ryi b-no vadu mjr. Antanas Sviiulis. 179. pionieri b-no vadu plk. ltn. Albertas Gaidys. 179. prietankinio diviziono vadu mjr. Leonardas Jurkas. 179. prielktuvins artilerijos diviziono vadu plk. ltn. Juozas Lavinskas. 184-osios auli divizijos vadu b. gen. Vladas Karvelis. 184-osios S. D. komisaru vyresnysis bataliono komisaras D. J. Prodeus. 184-osios . D. tabo virininku - gen. t. plk. Kirins. 184-osios . D. artilerijos virininku gen. t. plk. Leonas Rubys. 262-o . Pulko vadu gen. t. plk. ltn. Juozas Listopadskis. 294-o . P. vadu gen. t. plk. Antanas Breimelis. 297-o . P. vadu gen. t. plk. Adolfas Urbas. 184-osios . D. artilerijos pulko (616) vadu mjr. Vladas Pioraviius. 184-osios . D. gaubic pulko vadu (617) plk. Alfonsas klrius. 184 valgomojo bataliono vadu plk. ltn. Vincas Sakalas. 184 ryi b-no vadu mjr. Jonas Juozaitis. 184 pionieri b-no vadu mjr. Juozas Sakalauskas. 184 prietankinio diviziono vadu mjr. Jonas Naras. 184 prielktuvins artilerijos diviziono vadu mjr. Benius Zavadskis. 26-ojo Korpo Korpo Korpo Korpo Korpo Korpo kavalerijos pulko vadu plk. ltn. Gudelis. artilerijos pulko (615) vadu plk. Vladas Sidzikauskas. artilerijos tabo virininku plk. ltn. Kazys Abaras. aviacijos eskadrils vadu mjr. Kovas (Kopukovas). ryi bataliono vadu gen. t. plk. ltn. Jonas epetys. pionieri bataliono vadu plk. ltn. Viktoras Kundrotas. prielktuvins artilerijos diviziono vadu gen. t. plk. Antanas Sidabras.

Liaudies kariuomens perorganizavimas 29-j auli teritorin korp jo labai nesklandiai ir sunkiai. Ne todl, kad lietuviai karininkai bt silpni ir nemokt to darbo atlikti, bet todl, kad labai trukd patys rusai. Korpo vadovyb turjo dvigub priklausomyb: ji turjo klausyti XI-osios armijos (tabas buvo Kaune, buv. prekybos ir pramons rmuose) sakym, nes lietuvi korpas buvo priskirtas prie tos armijos; be to, korpas gaudavo daug, net smulkmenas lieiani, sakym betarpikai i Rygos, i ypatingosios Pabaltijo karo apygardos ( P R I B O V O Pribaltijskij osobyj vojennyj okrug). Na, ir pagaliau paiame Vilniuje su savo nurodymais ir patarimais komplikuodavo korpo tvarkymosi darb dar Vilniuje stovjs 3-ias rus korpas. I apygardos ir i armijos siuniami sakymai labai danai bdavo grietai prieingi vieni kitiems. U netinkam sakym vykdym i vis pusi buvo grasinama grietomis pabaudomis. Daug sakym buvo stachanovik ir nevykdom. Pav., ateidavo

195 GEN. STASYS RATIKIS;

grietas sakymas i Rygos, reikalaujs iki rugsjo 30 dienos 12 val. atsisti Ryg 3 egz. rus kalba surayt visose korpo dalyse esanio karo technikos turto labai smulk apraym. Korpo tabe sakymas gaunamas t pai rugsjo 30 dien 16 val. sakymas aikiai pavluotas. Be to, jam vykdyti reikia maiausiai keleto dien. Panaios ries ir net dar blogesni, visai nevykdom ir pavluot sakym bdavo labai daug. Ms karininkai, pripratinti grietai vykdyti tikslius sakymus, i pradi daug nervindavosi, kariuodavosi, prakaituodavo. Dar daugiau juos pykindavo, kada paiame darbo kartyje ateidavo naujas praneimas, kad pradtas jau vykdyti sakymas atmainomas. Vadinasi, visas darbas eina niekais. Ypatingai daug nervindavosi dl toki sakym ms tab pareignai, kurie buvo uversti nevykdomais sakymais ir i visur plaukianiais reikalavimais nemanomai staigiai suteikti vairi vairiausi ini. Dl nevykdom ir prietaraujani sakym kariai kreipdavosi su nusiskundimais savo virininkus. ie, patys nieko negaldami pasakyti, sisdavo savo valdinius pas komisarus ir politinius vadovus. Komisar paaikinimai ir reagavimai bdavo labai paprasti: Js, draugai, dar nemokate dirbti, reikia dirbti stachanovikai. sakymai turi bti labai grietai vykdomi, u j nevykdym gresia tokios ir tokios bausms ir t.t." Niekur negaudami paramos ir protingo patarimo, lietuviai kariai pamat, kad geriau t patarim n nebeiekoti. Sining darbinink stropumas ir jautrumas atslgo, ir jie pradjo labai ramiai skubius sakymus vykdyti, visai neskubdami, daug kur dirbo tik dl komisar aki, o kai kuri nevykdom sakym pradjo visai nevykdyti. Ir buvo gerai. Tai buvo pirmieji bolevik pamok vaisiai. Kaip elgsi mokytojai, taip elgsi ir mokiniai. Bolevik kariuomens nelaimei reikia pasakyti, kad prietaraujani ir nevykdom sakym pasitaikydavo ir operatyvinje bei aprpinimo srityse. Be daugelio kit, tai buvo viena i prieasi, privedusi bolevik kariuomen prie dideli pralaimjim karo laukuose. Susidrus vokikam organizuotumui su bolevikiku neorganizuotumu, pirmojo laimjimas turjo bti ir buvo utikrintas. Dl didelio pai rus neorganizuotumo, dl didelio nepasitikjimo ir nuolatinio politinio ir tautinio konflikto tarp lietuvi ir rus, dl lietuvi atsparumo ir prieinimosi bolevikams, dl komunist teroro ir dl daugelio kit prieasi 29-ojo teritorinio auli korpo formavimas ir tvarkymas utruko nenormalikai ilgai, ir net po deimties su virum mnesi tvarkymosi karo audra uklupo korp visai ne tok, kok norjo j matyti Lietuvos okupantai bolevikai. Vyriausioji Krato Apsaugos Ministerijos Likvidacin Komisija 1940 m. rugpiio 27 d. L T S R Liaudies komisar taryba nutar:
1. Ryium su Lietuvos kariuomens performavimu raudonosios armijos Lietuvi korp Krato Apsaugos Ministerij likviduoti ir tam tikslui sudaryti vyriausij lik-

LIETUVOS KARIUOMENS TRAGEDIJA

187

vidacin komisij ios sudties: pirmininkas d. gen. Vitkauskas, nariai b. gen. epas ir raudonosios armijos atstovas gen. mjr. liomin. 2. Administraciniu, kiniu, smatos vykdymo ir j pai atlyginimo atvilgiu d. gen. Vitkauskui ir b. gen. epui palikti tas paias teises, kurias jie turjo anksiau: pirmajam kaip Krato Apsaugos Ministeriui, antrajam kaip Krato Apsaugos Viceministeriui. LTSR liaudies komisar tarybos pirmininkas Gedvila, Reikal vedjas Baua".

Kadangi formuojamas 29-asis korpas iki 1940 met pabaigos turjo bti ilaikomas Lietuvos ido lomis ir vis aprpinim turjo gauti i Lietuvos tiekimo staig, todl vyriausiajai K. A. M. likvidacinei komisijai buvo udtas dvigubas darbas: ji turjo visas buv. K. A. M. dalis ir staigas likviduoti ir tuo paiu laiku ji turjo vadovauti korpo tiekimui ir aprpinimui iki 1941 m. sausio 1 d. iam tikslui jai buvo priskirta K. A. M. Tiekim Valdyba su atitinkamomis staigomis. Komisijos darbas jo labai nesklandiai, nes visi komisijos nariai buvo labai uimti kitais darbais. Komisijos pirmininkas d. gen. Vitkauskas beveik negaljo atsipalaiduoti nuo nesklandiai ir sunkiai einanio korpo formavimo darbo ir vis laik dirbo Vilniuje, tuo tarpu likvidacin komisija turjo dirbti Kaune, nes ia buvo likusios Tiekim Valdybos staigos, ia buvo visi liaudies komisariatai, valstybs kontrol ir idas, su kuriais likvidacinei komisijai kiekvien dien tekdavo turti vairi reikal. Taip pat buvo uimtas ir b. gen. epas, formavs 234-j auli pulk Vilniuje. Gen. mjr. liomin, XI-os rus armijos tabo virininkas, nors gyveno Kaune, bet j, apskritai, labai sunku bdavo surasti bei su juo pakalbti. Todl visa i komisija oficialiam posdiui n vieno karto nebuvo susirinkusi. Bendrus nurodymus likviduoti paskelb tik jos pirmininkas ir Tiekim Valdyba. Vyr. Likvidacins Komisijos darbas kasdien vis labiau sunkjo, nes Tiekimo Valdybos staig karininkai gaudavo naujus paskyrimus korpe ir turjo ten keltis. Todl prityrusi karinink skaiius nuolat majo; rus karins staigos neapgalvotais reikalavimais ir sakymais likvidacijos darb trukd; daug kur karinis turtas rus kari buvo gadinamas, o kai kur jis ir davo; rus atsakingi pareignai kai kur perimdavo net atskiras staigas ir sandlius nenordami duoti ne tik formali perdavimoprimimo akt, bet danai nesutikdami duoti net paprasiausi paymjim, kad turt jie yra pam. Tokiems nesklandumams likvidaciniame darbe vykstant, ir d. gen. Vitkauskui negalint i Vilniaus pasitraukti ir likvidaciniam darbui vadovauti, i Vilniaus Kaun buvo atsistas d. gen. St. Ratikis, kuriam bolevikai nedav jokios vietos lietuvi korpe, ir kurio dar nebuvo paleid atsarg. Kaune rugsjo 26 dien jis buvo paskirtas K. A. M. Vy-

188

GEN. STASYS RATIKIS;

riausios Likvidacins Komisijos pirmininko pavaduotoju, leidiant jam veikti komisijos pirmininkui suteikt teisi ribose. D. gen. Ratikiui praant, komisija buvo papildyta dar trimis nariais: plk. Leonu Rajecku, plk. ltn. Antanu Urbeliu ir valstybs kontrols liaudies komisariato atstovu. Naujam pavaduotojui pasisek tik vien kart Kaune, Miko g. 18 nr. suaukti beveik visos vyriausios likvidacins komisijos posd, kuriame dalyvavo d. gen. Vitkausk pavadavs b. gen. Baltuis emaitis, 1. e. kariuomens tiekim v-ko p. b. gen. in. Barzda-Bradauskas, valstybs kontrols liaudies komisariato atstovas in. Maiotas, ir komisijos nariai: gen. mjr. liomin, div. gen. Ratikis, plk. Rajeckas ir plk. ltn. Urbelis. Posdyje nebuvo tik vieno komisijos nario, b. gen. epo. Daugiau toki posdi negalima buvo sukviesti, todl visus likvidacinius klausimus tekdavo sprsti d. gen. Ratikiui, b. gen. Barzdai-Bradauskui, plk. Rajeckui ir plk. ltn. Urbeliui. Likvidacins komisijos nariams lietuviams didiausias rpestis buvo kiek galima daugiau valdinio turto apsaugoti nuo uvimo, sunaikinimo ir gedimo, ir padti pulk vadams ir staig virininkams atsiskaityti ir tiek, kiek slygos leido, suprasti ir palengvinti kariuomens dali bei staig likvidacij ir atsiskaitym ir sumainti arba bent suvelninti vad bei virinink atsakomyb u trkumus, kurie vykdavo ne dl j kalts, bet dl kuri tekdavo nuolat girdti griet spjim, o retkariais net ir grasinim i valstybs kontrols liaudies komisariato. Buvo noras savo lietuvi korp aprpinti net didesniu turtu, negu jam priklaus, o kit jam nereikaling turt perduoti kitiems liaudies komisariatams, kad bent tuo bdu tas turtas likt Lietuvoje. Taiau tai buvo sunkus ir daniausiai nevykdomas noras, nes labai daug turto imdavo raudonoji armija savo inion ir j ivedavo i Lietuvos. Taip buvo su kai kuriais sandliais, su dirbtuvmis, su karo aviacijos, karo technikos ir i dalies su ginklavimo, intendantros, topografijos, archyv ir kt. turtu. Vis likvidacijos darb galima bt buv atlikti daug sklandiau ir tvarkingiau, jei rusai netrukdyt, ir jei bt paved t darb atlikti patiems lietuviams. Likvidacin komisija dav panai silym, taiau i to nieko neijo. I P R I B O V O ir i XI-os armijos nuolat jo nevykdomi, pavluoti, stachanoviki ir prietarauj sakymai ir nurodymai. Ms intendantros pareignus ypatingai nervindavo XI-os armijos tiekim virininkas plk. Svita, kuris nuolat sisdavo tokius keistus, nesuprantamus, nelogikus sakymus, jog atrod, kad is mogus tik tam armijos tab ir pasodintas, kad paprasiausius dalykus komplikuot ir aikius reikalus daryt nevykdomais, kad pas j besilankant ms intendant danai ne tik vest i kantrybs, bet net koliot, grasint ar net terorizuot, ir tik jokiu bdu ne tam, kad protingai patart ir padt. Daug netvarkos turjo rusai ir transporto srity. Buvo atsitikim, kada, rodosi, ei karinio turto prikrauti vagonai i Kauno Vilni buvo

LIETUVOS KARIUOMENS TRAGEDIJA

189

veami savait su virum, buvo paklyd ne tik Radviliky, bet net Rokiky, o adresato vis tiek nepasiek, nes i Vilniaus buvo grinti atgal Kaun. O tai buvo skubus ir terminuotas karinis transportas. Buvo ir turto pasisavinim, pav., i ms nauj kovos lktuv, pai rus saugom Palangos aerodrome, buvo ding laikrodiai. Net vienas divizijos komisaras labai rimtai kreipsi vyriausios likvidacins komisijos pirminink, praydamas automobili likvidacij tvarkyti taip, kad likt vienas geresnis lengvas automobilis, kur galt jis gauti ne kaip valdin, bet savo nuosavyb. Tai buvo ne politin provokacija, nukreipta prie komisijos pirminink, bet tikras noras gauti sau auto main. inoma, i to nieko neijo, nes praytojui buvo trumpai ir atvirai pasakyta, kad pas mus taip nedaroma. Likvidacinei komisijai pasisek gauti valstybs kontrols liaudies komisariato sutikim ratu kariuomens dalyse ir staigose buvusius kry-ius ir religinius paveikslus perduoti artimiausioms banyioms be atlyginimo. Vliau buvo mginta taip pat padaryti ir su maldaknygmis Karys katalikas", kuri buvo gan didel atsarga. Taiau iuo reikalu buvo gautas atsakymas maldaknyges ir kitas religinio turinio knygas nuveti popieriaus fabriko katil Petrainuose. inoma, taip nebuvo padaryta, ir bent dalis t knyg buvo igelbta. Vyriausioji likvidacin komisija tvarkingai baigti savo darb negaljo. I jos buvo atimti beveik visi darbininkai, kelet kart ji bdavo mtoma i vieno buto kit, i jos buvo atimtos susisiekimo priemons ir pagaliau visai netiktai buvo sakyta ir jai paiai likviduotis, nors likvidacijos ir atskaitomybs darbai dar nebuvo ir negaljo bti baigti. Spali mn. buvo ileistas sakymas Nr. 018, reikalaujs stachanoviku tempu per tris dienas, t. y. iki spali 27 d., visus darbus baigti. Stai tas sakymas:
Visai sakymas Nr. 018. Vilnius, 1940 m. spali mn. 24 d. Pasiremdamas PRIBOVO slaptu sakymu Nr. OM/00590, 1940 m. spali mn. 17 d., sakau: 1. Iki . m. spali mn. 27 d. iformuoti buv. Lietuvos liaudies kariuomens visas atskiras dalis, sandlius, dirbtuves, ligonines, staigas, neetatines komandas ir kitus organizacinius vienetus, kurie nejo 29. . T. korpo sudt. 2. Neiformuojamos ir paliekamos iki atskiro sakymo toliau veikti ios staigos: a) Dujokauki dirbtuv Linkaiiuose, b) Artilerijos sandliai ir artilerijos dirbtuvs Kaune, c) Intendantros sandlis Kaune, d) Artilerijos dirbtuvs Linkaiiuose. slaptai

29 . T. Korpui ir buv. Lietuvos liaudies kariuomens junginiams, dalims ir staigoms

190

GEN. STASYS RATIKIS;

3. Betarpika likvidacijos prieira ir vadovavimas pavestas XI. armijos tabo virininkui. 4. Vis asmenin sudt, o taip pat transport, mediagin dal, ginklavim ir kit iformuojam dali ir staig turt panaudoti 29. . T. korpo dali ir staig komplektavimui. 5. Iki . m. spali mn. 27 d. atleisti i likvidacini komisij (likv. dali ir staig) visus civilinius tarnautojus ir liktinius puskarininkius, nejusius korpo sudt. Karini virinink staig, civilini tarnautoj ir puskarininki is sakymas nelieia. 6. Visi turintieji PRIBOVO paskyrimus vadai ir virininkai atlyginim gauna savo dalyse ir staigose. Nepaskirti PRIBOVO sakymais vadai ir virininkai atlyginami i t korpo dali ir staig, prie kuri jie priskiriami. 7. Kariuomens dali ir staig iformavim vykdyti komisijoms, vadovaujant iformuojamos dalies ar staigos vadui ar virininkui, ir dalyvaujant atstovams i XI. armijos dali. Atstovo nebuvimas nenutraukia likvidacijos darbo. Komisijos sudaro 3 egzemplioriuose nuodugnius aktus kiekvienai iformuojamai daliai ar staigai atskirai. Prie akt turi bti pridti TUSU kalba smulks nuoraai kiekvieno turto riai atskirai. Aktus pristatyti korpo tabui iki . m. spali mn. 26 dienos. (Nevykdomas sakymas! t. R.). 8. Liks nepanaudotas korpo komplektavimui ginklavimo ir kitoks turtas turi bti sutelktas centriniuose arba t dali sandliuose, kurias iformuojamos dalys siliejo. Turtas pasilieka korpo dali vad ir staig virinink atsakomybje. Dl turto sutelkimo kilusius neaikumus sprendia korpo tiekimo virininkas. 9. Buv. karo but valdybos pradti vykdyti statybos ir remonto darbai perimami ir tsiami atitinkam dali vad divizij vad kontrolje. 10. Dl buv. Lietuvos liaudies kariuomens aviacijos turto tvarkymo nurodymai bus duoti atskirai. Laikotarpiui nuo 1940 m. spali mn. 28 d. iki 1941 m. sausio mn. 1 d. kredit valdymas, skirt 29. . T. korpo, neeinanioms korp ir likviduojamoms buv. liaudies kariuomens dalims, staigoms bei monms aprpinti, ryium su K. A. M. vyriausios likvidacins komisijos likvidavimu, pavedamas 29. . T. korpo vadui

L. e. Korpo vado p. ir u K. A. M. vyr. likvidacins komisijos pirminink B. gen. emaitis E. Korpo komisaro p. Brigados komisaras Cariov E. Korpo tabo virininko p. B. gen. ernius"

I vyriausios likvidacins komisijos buvo pareikalauta ileisti paskutin sakym. Jai nieko kito neliko, kaip t reikalavim vykdyti. Tas paskutinis sakymas itaip skambjo:

LIETUVOS KARIUOMENS TRAGEDIJA

191

Krato Apsaugos Ministerijos Vyriausios Likvidacins Komisijos Pirmininko sakymas Nr. 29. Kaunas, 1940 m. spali mn. 27 d. Bendrieji nurodymai

1
Visas Krato Apsaugos Ministerijos ir Lietuvos Liaudies Kariuomens dalis, staigas ir mones, iskyrus mones, paskelbtas 29. . T. Korpo . m. slaptame sakyme Nr. 018 p. 2, laikyti nuo . m. spali mn. 28 d. iformuotas ir turtas perduotas RKKA dalims. Pagrindas: LTSR Liaudies Komisar Tarybos 1940.VIII.30 d. nutarimas ir PRIBOVO . m. sakymas Nr. OM/00590.

2
Liktinius puskarininkius ir civilius tarnautojus, nepaskirtus arba nepriskirtus 29. . T. Korpo dalis bei kitas naujai suformuotas dalis (staigas), nuo . m. spali mn. 28 d. i tarnybos atleisti. 3 Ryium su Kariuomens Tiekim Valdybos iformavimu, Kariuomens Tiekim Virininko teiss nuo 1940 m. spali mn. 28 d. pereina 29. . T. Korpo Tiekim Virininkui.

Visi Liaudies Kariuomens dali bei staig karininkai, neturintieji paskyrimo, bet neatleisti i kariuomens, nuo . m. spali mn. 28 d. lieka 29. . T. Korpo vadovybs valdioje. 5 Iformuot kariuomens dali ir staig galutin atsiskaitym tvarkys 29. . T. Korpo tabas.

6
Krato Apsaugos Ministerijos Vyriausios Likvidacins komisijos funkcijos nuo . m. spali mn. 28 d. pereina 29. . T. Korpo vadovybei. 7 Krato Apsaugos Ministerijos Vyriausioji Likvidacin Komisija nuo . m. spali mn. 28 d. nustoja veikusi. Div. generolas St. Ratikis, K. A. M. Vyr. Likvidacins Komisijos Pirmininko Pavaduotojas, B. generolas Barzda-Bradauskas, L. e. Kariuomens Tiekim Virininko p.

Tokiu bdu vyriausios likvidacins komisijos nebaigtas darbas turjo bti baigtas. Kalbant apie Lietuvos kariuomens likvidacij, tenka bent keliais odiais paminti ir Krato Apsaugos Ministerijos valdioje buvusios auli Sjungos likvidacij, kuri komunist reikalavimu vyko daug iauriau ir ypatingai greit. Jau pats auli Sjungos nuginklavimas vyko nenormaliu stachanoviku tempu ir todl netvarkingai. Kad tai buvo labai jautrus klausimas bolevikams, rodo tas didelis susirpinimas, kuris tuo reikalu buvo jauiamas SSSR atstovybje Kaune. SSSR Auk. Tarybos

192

GEN. STASYS RATIKIS;

galiotinis Dekanozovas tada net po kelet kart per dien skambindavo skambinta buvo i Soviet atstovybs ir pai auli Sjung. Buvo prieita net iki to, kad buvo pareikalauta net kas kelias valandas praneinti auli Sjungai likviduoti buvo paskirta visai atskira likvidacin komisija. Krato apsaugos ministerio nutarimu auli Sjungos visuomeninis turtas buvo itaip paskirstytas: 1. Visos bibliotekos su knygomis ir rengimais buvo perduotos vietimo Ministerijai (vietimo Liaudies Komisariatui). 2. vairs visuomens suaukotomis lomis sigyti muzikos instrumentai, gaidos ir kt. turtas, susijs su orkestr ir chor mokymu; vairus auli teatr turtas, dekoracijos, kostiumai ir kt., o taip pat vairus virtuvi turtas ir vairi auli uniformin mediaga buvo perduoti profesinms sjungoms. 3. Visuomens lomis pirkti bei sigyti sporto rankiai, palapins ir kitas turizmo sportui tinks turtas, o taip pat ir sanitarinis turtas buvo atiduoti komunistinio jaunimo sjungai. 4. Visuomens lomis sigytas vairus inventorius ir ratins reikmenys atiduoti Lietuvos komunist partijai. auli Sjung likvidavus, Lietuvos komunist partijos oficiozas Tiesa (Nr. 25) ra:
is ginkluotas reakcijos ir smetonizmo lizdas, prats dangstytis patriotine skraiste, negaljo bti paliktas, nes jo buvimas anksiau ar vliau galjo tapti grsmingu liaudies saugumui. auli Sjungos udarymas yra nuoseklus liaudies vyriausybs ygis kovoje su liaudies prieais. Sjungos udarymas taiau nieku bdu nereikia paskelbimo kovos atskiriems auliams. auli Sjungoje buvo nemaa nip ir smetoninink. Jie turi gauti savo atpild. Bet auli Sjungoje, kaip matme, buvo daug dor moni, patekusi sjung per prievart, ar sumulkint. Tie mons ne tik neturi bti atstumiami, bet jie turi bti kvieiami darb, ir jiems turi bti sudaromos visos slygos tam darbui".

Taiau tai buvo tik odiai, nes vlesn bolevik okupacijos praktika parod, kad vieni i daugiausia nukentjusi buvo kaip tik auliai. Visa t moni kalt buvo tik ta, kad jie pirmiau priklaus auli Sjungai. Rusinimas ir bolevikinimas Lietuvos komunist partijos paskirtais politiniais vadovais rus kariuomens vadovyb nebuvo patenkinta. Pirmiausia dl to, kad visi jie nebuvo gav jokio specialaus politiniams vadovams reikalingo parengimo, daugelis j iki tol net visai nebuvo tarnav kariuomenje. Todl kariniu atvilgiu tai buvo visai neparengti mons. Priskirti prie karikai gerai parengt lietuvi karinink, jie savo analfabetikumu karinje srityje tikrai labai trukd karinio mokymo ir parengimo darb. Be to, per juos sunku

LIETUVOS KARIUOMENS TRAGEDIJA

193

buvo vykdyti lietuvi korpe rusinimo darb, o tatai taip pat nesutiko su raudonosios kariuomens vadovybs usimojimais ir siekimais. Todl jau rugsjo 8 dien i SSSR buvo atsista pirmoji partija raudonoje kariuomenje parengt politini vadov rus. Vliau buvo atsista j dar daugiau (i viso j buvo lietuvi korpe apie 500). Rugsjo mnesio 21 d. visai oficialikai buvo atleisti i korpo beveik visi politiniai vadovai lietuviai, j vietas um rusai. T dien buvo ileistas toks sakymas:
K. A. M. Vyr. Likvidacins Komisijos Pirmininko sakymas Nr. 13. Vilnius, 1940 met rugsjo mn. 21 d. Rikiuots sritis

1
Kartu su Smetonos faistinio reimo panaikinimu ir liaudies demokratins valdios vedimu Lietuvoje btinai reikjo pagrindinai sudemokratinti Lietuvos Liaudies Kariuomen. Trumpiausiu laiku btina buvo baigti su eminania pilieio garb lazdos disciplina ir mutr, reikjo likviduoti kariuomens nutolim nuo tautos, ivalyti jos eiles nuo karinink reakcionieri ir traukti visus karius akting alies visuomenin-politin gyvenim. Buvo btina trumpiausiu laiku padaryti kariuomen tikra ir patikimiausia Lietuvos darbo moni reikal gynja. is svarbus ir didelis politinis udavinys daugiausia buvo atliktas tik dka Lietuvos liaudies kariuomens politini vadov instituto ir jo darbo. Visi politvadovai, neirint, kad neturjo reikalingo patyrimo dirbti kariuomens eilse, atliko didel politins svarbos ir reikms darb perorganizuoti kariuomen naujais demokratiniais pagrindais ir i esms savo udavin vykd. Sryy su SSSR gynimo liaudies komisaro sakymu 29. . T. korpe politiniam darbui paskirti naujus politinius vadovus, turinius didel politin patyrim ir teorin parengim, ymi dal buvusi Lietuvos liaudies kariuomens politini vadov reikia i pareig atleisti. Dl to: 1) Visi buvusios Lietuvos liaudies kariuomens politiniai vadovai, paimti i atsargos, iskyrus io sakymo 2 ivardintus, paleidiami i RKKA ir perduodami Lietuvos komunist partijos centro komitet. Taip pat paleidiami i RKKA ir perduodami L. K. P. c. k. politvadovai tikrosios karo tarnybos kariai (eiliniai, grandiniai, puskarininkiai), kurie iki . m. rugpiio 30 d. atliko btinosios karo tarnybos nustatyt laik ir ligi mintos dienos turjo bti i kariuomens atleisti atsarg. 2) Buv polivadovais eiliniai, grandiniai, puskarininkiai ir karininkai atleidiami nuo einam pareig ir bus panaudojami vad ir komisar nuoira. Paleidim vykdyti nuo . m. rugsjo mn. 21 d. 2 emiau ivardinti politvadovai paliekami 29. . T. korpo sudtyje (seka 47 pavards, j tarpe 11 yd ir rus). B. gen. epas, L. e. K. A. M. Vyr. Likvidacins Komisijos Pirmininko ., Buv. K. A. M. Vice-Ministras.

Pulko komisaras Macijauskas, Buv. Vyr. Liaudies Kariuomens Politinis Vadovas".

194

GEN. STASYS RATIKIS;

Atleisti politiniai vadovai lietuviai buvo nepatenkinti. Kai kurie i j pirmiau man, kad lietuvi korpe, kaip, apskritai, Lietuvoje, galima bus steigti lietuvikojo komunizmo roj, bet greit praktikoje sitikino, kad Maskva su jais visikai nesiskaito, kad Lietuva greit bus paversta tokia pat SSSR provincija, kaip ir kitos SSSR respublikos, kad alia bolevikinimo kartu eina ir rusinimo procesas ir kad rus ir kit svetimtaui i SSSR Lietuv plaukia vis daugiau ir daugiau ir gan greitu tempu. Panai nepasitenkinim buvo ir kit senesni lietuvi komunist tarpe, net paiame Lietuvos komunist partijos centro komitete. Atvyk korp nauji politiniai vadovai rusai, visai nemokdami lietuvi kalbos, i pradi itisomis dienomis slankiojo po kareivines, po tabus, po dalini ratines, organizavo kareivinse Lenino kambarius ir kampelius, puo kareivines naujais bolevikiniais kiais, biiuliavosi su ydais ir atkakliai iekojo kontrrevoliucionieri. Dstyti kareiviams politines pamokas galjo tik per vertjus, skiriamus i t pai kari. Aiku, kad i toki pamok nauda buvo labai menka. Pats korpo vadas savo slaptame sakyme Nr. 016 spali 19 dien, be kitko, sak r
Aplankius dalis pastebta: . . . Politinio vadovo aikinamojo dalyko vertjas, eilinis kovotojas, vert labai nedrsiai, netikinamai. Pamokos metu kovotojai nedrausmingai i viet uduoda klausimus, nesikreipdami bendra karine tvarka. sakau: Neatidliojant vykdyti mano nurodymus parinkti kuo tinkamiausius vertjus, nors tam reikt perkelti juos i dalinio dalin, ir organizuoti kuo vertesnes politines pamokas. Vertjai turi bti i anksto kiekvienai pamokai kaip reikiant parengti ir patikrinti pagal t u r i n . . . "

Politins pamokos lietuviams karininkams ir kareiviams politini vadov daniausiai bdavo daromos i ryto, kol mons bdavo dar nepavarg. Karininkams tos pamokos buvo daromos atskirai nuo kareivi. 1941 m. kovo 31 d. prie korpo politinio skyriaus buvo organizuotas nuolatinis vadinamasis propagandos seminaras. Jo vadovais buvo paskirti: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7 8. 9. 10. 11. Pulko komisras Danilov, Generolas-majoras Rozanov, Pulko komisaras Macijauskas, Pulkininkas Bartanas, 2-jo rango karin. teisininkas Zibrov, Bataliono komisaras Moeiko, Le Tolkevi, Kapitonas Gorbov, Vyr. polit. vadovas Kochanov, Bumakin,

LIETUVOS KARIUOMENS TRAGEDIJA

195

12. Davidenko, 13. Gudkov, 14. Aleinikov, 15. Koura, 16. Politinis vadovas Bielousov, 17. Ryich, 18. Bogin, 19. Redkin, 20. Jaun. polit. vadovas Smolianskij. Politiniai vadovai, nemokdami lietuvi kalbos, neinodami ms bdo savybi, paproi, ms istorijos, patys bdami labai menko isilavinimo ir visai nemokdami suprasti, geriau painti, o tuo paiu ir ariau prieiti ne tik prie ms karinink, bet ir prie kareivi, ne tik negaljo karinink ir kareivi perauklti, ne tik negaljo j uimponuoti Soviet Sjungos pasiekimais ir laimjimais, ne tik negaljo jiems skiepyti neapykantos bolevik prieams", bet kaip tik prieingai, patys pasidar pajuokos ir danai pasityiojimo objektu ne tik karinink, bet ir eilini kareivi tarpe, vieai parod lietuviams kariams savo menk isilavinim, parod savo santvarkos netinkamum ir atbaid lietuvius karius nuo viso to, kas bolevikika ir rusika. Vos tik politiniai vadovai praddavo aikinti kariams apie didelius Soviet Sjungos laimjimus, tuojau kari veiduose pasirodydavo pajuokos bei pasityiojimo ypsena. Paklausdavo politins pamokos prelegentas, ar nra neaikum, ar viskas suprantama; daniausiai bdavo atsakoma, kad suprantama, nes visi trokdavo, kad pamoka greiiau baigtsi. Sukti politinio vadovo klausimai bei sukta galvosena danai sukeldavo tok pat sukt lietuvi juok arba dar suktesn replik. vairiomis bolevik veni progomis korpo ir divizij tabai turdavo leisti sakymus toms ventms paminti. Ne visus tokius sakymus redaguodavo tie asmenys, kurie juos pasiraydavo, danai tuos darbus atlikdavo politiniai skyriai. emiau dedamas vienas tokio sakymo pavyzdys :
sakymas Nr. 19 29 auli teritoriniam korpui 1941 m. gegus mn. 1 d. Vilnius Draugai raudonarmieiai, vadai ir politvadovai! iandien daugiamilijonins Taryb Sjungos tautos ir kapitalistini ali darbo moni klas venia savo proletarik vent gegus pirmj tarptautinio proletariato jg apvalgos dien. i met gegus 1-os dienos vent veniama temptoje tarptautinje bklje, kada antrasis imperialistinis karas vis daugiau ir daugiau pltojasi, traukdamas naujus kratus ir valstybes. is karas yra imperialistini plik iprovokuotas dl j pai interes dl prekybos rink, teiss eksploatuoti ir pavergti kitas tautas, ir kuris visu savo sunkumu slegia valstieius ir darbininkus. Tiktai vienas kratas pasaulyje tarptautinio

196
proletariato tvyn, didioji Taryb Sjunga, vadovaujama Lenino-Stalino partijos, venia gegus 1-osios dienos vent slygose vis augani visuose frontuose socializmo krybos laimjim. Ms krate kart visiems laikams likviduota eksploatacija mogaus mogumi ir jos atsiradimo prieastys. Dka imintingos Lenino-Stalino politikos ir kapitalistini element likvidavimo pasiekta Taryb Sjungos taut moralin ir politin vienyb, anksiau nematyta monijos istorijoje. Soviet krate jau seniai likviduotas nedarbas, tas baisus dirbani masi botagas, nuolatinis kapitalistini ali pakeleivis. Darbas ms alyje i gdingos ir sunkios natos virto garbs ir heroizmo dalyku. I met metus auga SSSR dirbanij masi materialinis ir kultrinis lygis. Taryb Sjung vienintel pasaulyje darbinink ir valstiei valstyb, greitu tempu gyvendina istorikus udavinius, pastatytus XVIII VKP(b) suvaiavimo apie laipsnik perjim i socializmo komunizm. Skmingai vykdomas tretysis Stalino penkmetis penkmetis tolimesnio kins ir krato gynybos galybs sustiprinimo ms tvynje. iais metais pirm kart laisvai venia gegus pirmj dien ilaisvintos nuo kapitalist ir dvarinink jungo Lietuvos, Latvijos, Estijos, iaurins Bukovinos ir Besarabijos tautos. Jos pademonstruos savo pasiektus laimjimus laike soviet valdios egzistavimo, begalin atsidavim Lenino-Stalino partijai ir pasiryim kovoti u komunizm. Draugai! Neirint kapitalist pastang traukti SSSR kar, ms taryb valdia, vadovaujama Lenino-Stalino imintingos usienio politikos, garantuoja taiking ir krybin darb Taryb Sjungos tautoms. Esant temptai tarptautinei padiai, pilnai visokeriop netiktinum, mes turime " atminti didiojo taut vado drg. Salino nurodymus, btent: Reikia vis ms liaud laikyti mobilizacijos pasirengimo padtyje, karinio upuolimo akivaizdoje, kad joks atsitiktinumas" ir jokie ms iorini prie fokusai" negalt uklupti mus nepasirengusius". Ms udavinys vispusikai imokti karini dalyk, tiksliai vykdyti krato apsaugos liaudies komisaro Taryb Sjungos didvyrio ir maralo drg. Timoenko sakym kariniam ir politiniam pasiruoimui ir bti pasiruousiems pagal pirm k ginti LeninoStalino idj ir socialistin tvyn. Draugai raudonarmieiai, vadai ir politvadovai, sveikinu jus gegus pirmosios dienos ir tarptautinio proletariato vents proga. Tegyvuoja gegus pirmoji, tarptautinio proletariato kovos jg apvalgos diena! Tegyvuoja Socialistini Respublik Sjunga, viso pasaulio darbo moni tvyn! Tegyvuoja mylima raudonoji armija ir jos vadas Taryb Sjungos maralas ir didvyris drg. Timoenko! Tegyvuoja Lenino-Stalino partija! Tegyvuoja ms vadas ir mokytojas drg. Stalinas! Gen. Korpo vadas leitenantas Vitkauskas. Korpo komisaras Pulko komisaras Danilov. E. tabo virininko p. gen. majoras ernius.

Keli imt politini vadov rus liejimas lietuvi korp buvo pirmoji didel rusinimo doz. Vliau ji dar padidjo, kada pats korpo vadas, divizij, pulk ir net dalini vadai gavo padjjus rus karininkus. Buvo pradta reikalauti, kad sakymai, pirmiausia operatyviniai, ir kitas susirainjimas bt vedami rus kalba. Dabar likusi dokument tarpe randame sakymus korpui (1940.XII.3 Nr. 028), jau gruodio mn.

197

pradioje raytus rus kalba. Kai kurie sakymai buvo raomi dviem kalbom lietuvi ir rus. Vliau beveik visi sakymai buvo pradti rayti tik rusikai. Bnant dar korpo vado padjju b. gen. Baltuiui-emaiiui, buvo skubta bent svarbiausius rus karo statutus versti lietuvi kalb. Jam i korpo ivykus, korpo vadovyb parod didel nuolaidum ir ioje srityje: statut vertimai pasidar nebeaktuals, pradti bei pusti vertimai buvo sustabdyti, o jau iversti lietuvi kalb statutai be jokios eigos liko gulti aukt korpo vadovybs pareign staliuose. Rusai vis laik reik didel nor pereiti prie rusik komand ir mokymo. Vadams su tuo kovoti buvo gan sunku. Bet jiems pagalb ateidavo patys eiliniai kareiviai. Kai tik jiems kas nors bdavo pradedama aikinti rusikai, jie tuoj reaguodavo, sakydami, kad rusikai nesuprant. Buvo vestos ir kasdienins rus kalbos pamokos, taiau ir jos daug nepadjo. Vyresnieji vadai kalbdavo be vertj, tuo tarpu jaunesnieji karininkai, puskarininkiai ir kareiviai pulkuose su usispyrimu stengsi ilaikyti lietuvi kalb. Iimi buvo labai nedaug. Nei rus karininkai, nei bolevik komisarai, nei visi j tikinjimai, pamokos, viliojimai, nei pagaliau grasinimai, sumimai ir pabaudos, n viena i i priemoni lietuvi kari nei surusino nei subolevikinoLietuvis liko lietuviu, kokiu jis ir buvo, tik gal dar didesnis ir atsargesnis usispyrlis ,ir dar kartesnis Lietuvos patriotas. Mokymas ir drausm Per SSSR kar su Suomija raudonosios kariuomens vadovyb pamat, kad kariuomens mokymas ir jos parengimas karui turi labai daug trkum. Po liaudies komisaro Varoilovo raudonosios kariuomens prieakyje atsistojs naujasis liaudies komisaras Timoenko energingai pradjo naujas reformas raudonoje armijoje: panaikino vadovavimo dualizm, paemindamas lygiagreiai su vadais stovjusius politinius komisarus iki t vad padjj; ved generol laipsnius; ved sveikinimosi prievol,, ileido nauj drausms statut, pradjo perdirbinti kitus karinius statutus ir, pagaliau, ypatingai grietai pradjo reformuoti karin mokym.. Vliau ios reformos jo dar toliau ir paliet tokias sritis, kaip karo pramon, transport, na, ir, pagaliau, pat karo biudet. Ne visos ios naujos reformos paliet lietuvi korp, nes svarbiausioji j politini komisar pavedimas vad priklausomybn okupuotose Pabaltijo valstybse nebuvo taikomas; nauj karini statut lietuvi korpas beveik nemat; Lietuvos karin pramon bolevik buvo visai suardyta; Lietuvos transportas, geleinkeliai ir plentai buvo daug geresni, negu Soviet Sjungoje. Lietuviai kariai skaudiausiai pajuto jiems taikom nereformuot politini komisar jung ir reformuoto karinio mokymo nat.

198

GEN. STASYS RATIKIS

Dar 1940 met pavasar Timoenko ileido nurodymus kariuomenei mokyti vasar. lietuvi korpo tab buvo patek nurodymai pstininkams mokyti (Ukazanija po vojenno polevoj podgotovke piechoty na letnij uebnyj period 1940 goda). Tai buvo keliolikos puslapi mokymo programa. Pats domiausias buvo prie t nurodym pridtas Timoenkos slaptas sakymas, kuriame buvo aprayti visi tie trkumai, netobulumai ir klaidos, kurie buvo rus padaryti Suomi fronte. Visas rus karinis pasirengimas, pradedant jungini tabais ir baigiant eiliniu kovotoju, buvo taip grietai ikritikuotas, jog, t sakym paskaiius, gaudavosi spdis, kad rus raudonoji kariuomen karui, apskritai, dar nra pasirengusi. Dl iame sakyme paskelbt Timoenkos nurodym, kaip reikia kariuomens mokym reorganizuoti, ir kilo vliau labai danai ir visur linksniuojami jo odiai, kad kariuomen reikia mokyti tik to, kas reikalinga kare, ir tik taip, kaip daroma kare". 1941 m. pradioje lietuvi korpe buvo gautas garsus N K O (Narodnyj komissar oborony) sakymas Nr. 30 su beveik tokiais pat principiniais nurodymais. Tie sakymai reikalavo pratinti karius veikti labai sunkiose slygose, sunkioje vietovje, tamsoje, altyje, net per didelius alius vengti nakvynms gyvenviei ir pastogi ir t.t. Bealikai vertinant, tokie reikalavimai kariams yra visai suprantami, logiki ir reikalingi. Taiau kariniai komisarai ir politiniai vadovai tuos reikalavimus danai taip iaikindavo, ikraipydavo arba iki tokio laipsnio stengdavosi ir pasistengdavo juos vykdyti, jog i tokio vykdymo gaudavosi ne nauda, bet aikiausia ala. Pirmiausia bdavo perdaug aikinama ir kalbama. Ir visa tai eidavo praktikojo mokymo sskait. Nordami stachanoviku tempu pripratinti kareivius prie alio, komisarai itisomis valandomis priversdavo kareivius gulti ant altos ems arba sniege. Bdavo atsitikim pstinink pulkuose, kada po tokio staigaus ugrdinimo kit dien beveik pus kareivi turdavo atsigulti ligonin. iem, alant iki 20 su virum, bdavo daromi pratimai laukuose 2-3 dienas be pertraukos. Kareiviams, be ilt drabui tekdavo nakvoti lauke, ne pastogse ir danai be palapini, dl to ir pasekms bdavo tos paios, kaip ir prie staigaus usigrdinimo ant sniego. Net normaliu laiku kareivinse kareivio darbo diena buvo taip suskirstyta, kad jis bdavo uimtas vis laik, nuo 6 val. iki 23 valandos. Kai kurie karininkai turdavo dar ilgiau dirbti ir danai visai neprodukting darb. Savo paties reikalams nei karininkas nei kareivis laiko beveik neturjo. Tyia ar netyia taip buvo daroma; bet tokio nenormalaus darbo vaisiai, ms akimis irint ir ms protu sprendiant, buvo labai apgailtini, btent: karys likdavo uguitas fizikai ir dvasikai, i jo buvo beveik atimta iniciatyva galvoti ir protauti, jis darsi apatikas, o danai ir visai paldavo. Kariams lietuviams teko, nors ir nedaug, pamatyti ir rus karin mokym poligonuose. poligon rusai vesi ne tik tai, kas kariui reikia manevr slygose, bet ve visk archyvus, bylas, baldus, net sunkias

LIETUVOS KARIUOMENS TRAGEDIJA

199

nedegamsias geleines spintas, lovas. Poligonuose daug kur lietuvi stovyklos buvo kaimynystje su rus stovyklomis, o kai kur jos buvo net apsuptos rus stovyklomis. Perengti rus stovykl ribas lietuviams buvo grietai udrausta. Poligone buvo ta pati nuolatin politpodgotovka", nuolatiniai vairs darbai, o tikrj taktikos platesnio masto pratim buvo labai nedaug, nors ilguose ir graiai padarytuose planuose j figravo labai daug. Mokym labai trukd didelis karini statut trkumas. Bet didiausieji karinio mokymo trukdytojai buvo patys politiniai vadovai. Ne todl, kad jie savo politinmis paskaitomis atimdavo daug laiko (to laiko gal ir nebuvo gaila), bet todl, kad atsirasdavo kit trukdym. Labai buvo paplitusios vairios soclektyns", sorevnovanija". Nors teorijoje t lenktyni svarbiausioji sritis turdavo bti karinis mokymas, bet praktikoje daniausiai visk nulemdavo graiausiai ir puoniausiai rengti Lenino kambariai ir raudonieji kampeliai. i srit politiniai vadovai kreipdavo daugiausia dmesio, nuolat prie to darbo pritraukdami ia komjaunuolius, ia choristus, ia piejus, ia sienini laikratli redaktorius, ia dekoratorius ir kitus. Ir visi tie darbai daniausiai bdavo atliekami grynai karinio mokymo sskaita. Visi dirbo, ir daug dirbo, bet kari mokymas duodavo gan silpn vaisi. Visi lietuviai kariai, karininkai ir kareiviai, dar Lietuvos kariuomenje buvo gerai imokyti ir tuo jie pelnytai didiavosi. Ms karininkai, puskarininkiai ir kareiviai buvo daug geriau parengti, negu rusai. Paimkime paprasiausi pavyzd karin ofer. Rus kareiviai oferiai daniausiai mokdavo automobil tik valdyti. Bet jei pakeliui pasitaikydavo klitis mainoje, kareivis pats nemokdavo klities paalinti ir laukdavo atvykstanio mechaniko. Tuo tarpu lietuviai kariniai oferiai, ypatingai puskarininkiai, buvo kartu ir auto-mechanikai. Todl nereikia stebtis, kad rusai labai daug sav main gadino. 29-as korpas buvo paskelbs iuo reikal tok sakym:
sakymas Pabaltijo Karo Apygardos Kariuomenei 1940 m. rugsjo mn. 15 d. Nr. 635 Riga. Rezultate nepakankamo mokjimo technikj eksploatacijos taisykli, j vengimo ir laiku nesimimo priemoni, apygardos kariuomens dalyse atsirado didelis skaiius traktori ir automobili, reikalaujani kapitalinio ir vidutinio remonto. Pramons remonto mons ir remonto bazs N K O nebepajgs iki i met pabaigos remonto reikalaujanias mainas atremontuoti".

Nors visas bolevik propagandos aparatas ir kariniai komisarai labai garbino savo raudonj armij neinani nepaimam tvirtovi" ir

200

GEN. STASYS RATIKIS;

sumuusi samurajus prie Chasano eero ir prie Chalchin-Golo ups", bet vis dlto reikia bealikai pasakyti, kad karinio pasiruoimo atvilgiu Lietuvos kariai buvo daug geresni specialistai. Reformuodami buvusi Lietuvos kariuomen, bolevikai skelb, kad i tos kariuomens jie tur paalinti kumio ir lazdos disciplin". Nei kumio, nei lazdos Lietuvos kariuomenje nebuvo. Tuo tarpu bolevikai ved lietuvi korpe toki iauri drausm, kad dl ivykimo i kareivini miest be leidimo arba dl dviej valand pasivlavimo grti kareivines rus karo tribunolas baud nuo 2 iki 5 met isiuntimu drausms dalis. XI-os armijos karinio tribunolo pirmininko sakymu Nr. 61 1 (1940 m. rugsjo 1 d.) buvo paskirtas 29-ojo auli teritorinio korpo karinis tribunolas. Jo pirmininko pareigoms eiti buvo paskirtas XI-os armijos karinio tribunolo kolegijos narys 3-iojo rango karinis teisininkas Osokin, sekretoriumi XI-os armijos karinio tribunolo teismo sekretorius jaunesnysis karinis teisininkas Petrov. T pai dien visi buv korpe pulk teismai buvo panaikinti. 1940 m. spali mnes buvo ileistas naujas raudonosios armijos drausms statutas. Juo nuostatai buvo ypatingai grieti. tai pora velnesni 29-ojo korpo karinio tribunolo sprendim: 1) 259-ojo auli pulko raudonarmietis Slavinskas Stepas i Kauno miesto dl pasialinimo i dalies rajono keturioms paroms buvo suimtas ir nubaustas laisvs atmimu 6 metams, atliekant bausm darbo-pataisos stovykloje. 2) 234-ojo auli pulko raudonarmietis Kerbelis Motiejus i Rainiki kaimo dl pasialinimo i dalies rajono dviems su virum paroms liko nubaustas laisvs atmimu 5 metams, atliekant bausm darbo-pataisos stovykloje. Buvo daug iauresni sprendim, kada tik dl keli valand pasialinimo buvo baudiama vieneriais metais ar net dar didesnmis bausmmis. darbo-pataisos stovyklas ir drausms batalionus i lietuvi korpo i viso buvo isisti keli imtai kari (ateityje bus paskelbtas j sraas). Procentas labai didelis, jei turti galvoje, kad korpe tarnavo tik apie 10.000 lietuvi kari. Buvo nuteist ir mirti. drausms batalionus buvo siuniami tik tie kareiviai ir puskarininkiai, kurie karini tribunol buvo nuteisti nuo 6 mn. iki 2 met. Kiti nuteistieji bausm atlikdavo kaljimuose arba stovyklose. 1940 m. liepos 13 d. SSSR komisar tarybos buvo patvirtinti ir 1940 m. liepos 15 d. gynimo komisaro Timoenkos sakymu Nr. 214 paskelbti nurodymai dl drausms batalion raudonoje armijoje". ie batalionai tiesiogiai priklaus karo apygardos arba armijos vadui. Bataliono pastatai turjo bti atskirai nuo kit kareivini, izoliuoti ir aptverti ne emesne kaip 2,5 metr tvora. I atvykusi drausms batalion nuteistj kari atimdavo visus

LIETUVOS KARIUOMENS TRAGEDIJA

201

jo daiktus ir karin apdar, jo vieton duodavo treios kategorijos, dar galim vilkti, mundiruot". U nusiengimus batalione nuteistieji bdavo atiduodami vl teismui arba galjo bti baudiami drausms bdu aretu daboklje, laikant vienukse iki 20 par arba sunkiuoju aretu iki 10 par. Darbo diena drausms batalione truko 12 valand 9 valandos kiniai arba statybos darbai ir 3 val. karinis ir politinis parengimas. 24-ame nurodym straipsnyje pasakyta, kad drausms bataliono vadovyb turi grietai irti, kad kiekvienas nuteistasis dirbt visu savo jg tempimu". Daugiausia mediagos lietuviams kariams nuteisti duodavo korpo ypatingasis skyrius, tvarks vis karin sekim kartu su N K V D pareignais. Tokie skyriai dar buvo abiejose lietuvi divizijose ir Vilniaus karo mokykloje, kur, kaip jau buvo minta, buvo vienas lietuvi batalionas. Korpo ypatingojo skyriaus virininku buvo i SSSR atsistas plk. Bartanas. Lietuvi korpe buvo tik baims drausm. I pareigos, pasiaukojimo ir sitikinimo iplaukianios drausms nebuvo. Politini vadov ir rus vad kareiviai klausydavo tik i baims. Santykiai tarp lietuvi kareivi ir lietuvi karinink, be labai ma iimi, buvo kitoniki: jie rmsi pasitikjimo, solidarumo, pasiaukojimo ir gerbimo pagrindais. Bet tai bolevikams labai nepatikdavo. Kareivi gerbiamas ar mylimas karininkas bei vadas bolevik akyse buvo pavojingas, todl nepageidaujamas. Net tarpusavis karinink ar puskarininki bendravimas buvo nepageidaujamas. Patys rusai komisarai ir vadai tarpusavy taip pat nebendravo. Tartum autoritetui pakelti buvo mginta atskirti vyresniuosius karininkus nuo jaunesnij, jaunesniuosius nuo puskarininki, o puskarininkius nuo kareivi. Vilniuje, lietuvi korpo karinink ramovs valgykloje, buvo net atskiras kambarys tik vyresniesiems karininkams ir komisarams (dla vysego komandnogo sostava). Prie toki drausms santyki bolevikai siek ir lietuvi korpe toki pat santyki, kokie yra pas juos tarp vado, komisaro ir kareivio. Juk ten vadas karininkas visai nra nei vadas nei karininkas, kaip tai suprantama kitose kariuomense. Ten jis yra paprastas karo specialistas, gals veikti labai siauruose jam duotos specialybs rmuose ir negals turti net didesnio autoriteto savo kareivi akyse ar j prisiriimo prie jo, nes tai laikoma gan pavojinga. Jis net neturi daug bendrauti ir kalbti su kareiviais, nes pasikalbjimams su kareiviais yra skiriamas komisaras arba politinis vadovas. Karininko likimas taip pat priklauso nuo politinio vadovo. Atrodo, kad politinis vadovas turt bti vadas. Bet jis neturi vadui reikalingo karinio parengimo, jis ne karininkas. Bet jis agitatorius ir kontrolierius. Jo visi bijo. Ir ita baim faktikai sudaro visos bolevikins drausms pagrind. Bet tai yra per silpnas pagrindas. Laikui bgant ir bolevikai turs sitikinti, kad tai yra tiesa.

202

GEN. STASYS RATIKIS;

Lietuviai kariai nepalauiami Nenormaliai grieta drausm, nuolatinis fizinis pervarginimas, prastas maistas, sekimas, nipinjimas, nuolatinis politinis aukljimas ir daug kit aplinkybi ir priemoni, atrodo, turjo lietuvio kario tautin ir patriotin atsparum palauti ir padaryti j jei ne palankiu, tai bent paklusniu ir tyliu naujosios politins santvarkos alininku. Taiau lietuvis karys buvo nepalauiamas. Korpo ir divizij ypatingieji skyriai su j atstovais pulkuose, politiniams vadovams padedant, sek beveik kiekvien kar. Kur negaldavo patys pasiekti, ten sisdavo komjaunuolius ir uverbuotus nipus. ie, bdami neatsargs ar neprityr, save iifruodavo ir susilaukdavo savo draug kari boikoto ir neapykantos. Pagaliau daugumas uverbuot agent buvo mons visai svetimo sitikinimo, negu visa kari mas, todl ir j kompetencija sprsti apie nuotaikas t masi, nuo kuri jie buvo atsiskyr, buvo tokia pat, koks gali bti dezertyro daromas vertinimas tos kariuomens, i kurios jis yra pabgs. Atsirasdavo vienas kitas nipas ir pai lietuvi tarpe. Taiau galima su pasitenkinimu pasakyti, kad j skaiius buvo labai nedidelis. Garbingi lietuviai kariai, karininkai ir kareiviai, jei ir patekdavo ypatingojo skyriaus rankas ir prievarta bei grasinimais bdavo veriami teikti inias apie savo draugus, tai sugebdavo arba labai grietai nuo toki pasilym atsisakyti arba, blogiausiu atveju, spdavo savo itikimuosius draugus apie visk, kas su jais buvo daroma. Lietuvius karininkus, dirbanius tabuose, danai mgindavo visai nekaltu bdu provokuoti, pav., lietuvio darbo stalo stali pakidavo kok nors jam nepriklausant, bet galint j suinteresuoti pusiau slapto turinio rat ir irdavo, kaip jis reaguos. Bdavo draugik" pasilym paimti slaptj byl namus ir namuose sakyt darb atlikti. Tokiais atsitikimais reikdavo bti labai atsargiems. Rusai kai kur stengdavosi ir paskatinimo priemonmis pritraukti prie savs lietuvius. Pavyzdiui, SSSR aukiausij taryb, komunist partijos iniciatyva i korpo buvo istatyti du kandidatai vienas generolas ir vienas kareivis, korpo vadas gen. Vitkauskas ir eilinis kareivis Antanas Jonaitis, 22 met jaunuolis, buvs bernas, kur laik lentpivs darbininkas, kils i Maeiki apskr., Sdos valsiaus, Bastui m. Jie buvo irinkti ir nusisti Maskv. Nors tai buvo bolevikams artimi mons, taiau kariams politiniai vadovai aikino, kad kiekvienas doras karys gali pas juos tok iauktinim, pasitikjim ir garb usitarnauti. Panaiai buvo aikinama ir po to, kada ei buv Lietuvos kariuomens generolai gavo rus raudonosios armijos generol laipsnius, kada Vitkauskas buvo pakeltas generolus-leitenantus ir ernius, epas, Karvelis, ilys ir Juodiius generolus-majorus. iuos paklimus aikino taip pat,

LIETUVOS KARIUOMENS TRAGEDIJA

203

kaip paskatinimo priemon ir pakeltiesiems ir kitiems. su kitais paklimais.

Tas pats buvo ir

Prie skatinamj priemoni tenka skirti ir pagyrimus, kurie bdavo skelbiami didesni bolevikini veni proga. Pagyrimai bdavo duodami u ger karin ir politin parengim", u mokjim ir pasiryim", u socialistini lenktyni laimjim", u ger mokym", u ger darb ir pasiryim" ir t.t. Kai kurie pagyrimai bdavo susij su piniginmis dovanomis. Pav., raudonosios armijos 23 met sukakties ir priesaikos primimo proga vasario 22 dien, t. y. t ikilmi ivakarse, korpo sakymais Nr. Nr. 9 ir 10 buvo paskelbtos padkos, be kit, korpo tabo virininkui, 297, 215 ir 615 pulk vadams ir t pulk komisarams bei tab virininkams ir kitiems. Darydavo rusai ir jiems patiems nemaloni klaid, kurios ypatingai sujaudindavo ir supykindavo lietuvius. Aikus to pavyzdys. 184 auli divizijos artilerijos tabo virininko plk. Povilo Alanto-Babicko mirtis. 1940 met ruden jis tarnavo Vilniuje, i kariuomens dar nebuvo paleistas. Vien etadien traukiniu atvaiavo Kaun. Norjs aplankyti savo eim. Geleinkelio stoty pasijuto blogai. Atjo iki karo ligonins. Ji buvo jau ne lietuvi korpo inioje. Nors lietuviai gydytojai ia dar dirbo, bet ligonins vadovyb buvo jau rus. Plk. Alantas rus pareign karo ligonin nebuvo priimtas. Tada jis nujo Stalino prospekt (Laisvs Alj) viebut Roma". Susijaudins nusiskund viebuio tarnautojams, kad atj tokie laikai, kada lietuvis karys pulkininkas nepriimamas savo karo ligonin. viebut buvo priimtas. ia atsigul ir mir. inia apie plk. Alantos mirt tuoj pasklido Kaune ir Vilniuje. Kadangi jis buvo laidojamas provincijoje, Suvalkijoje, laidotuvi eisena, Kaune stovjusio 26-ojo lietuvi kavalerijos pulko orkestro ir garbs sargybos lydima, per Kauno miest iki Aleksoto buvo virtusi rimta, susikaupusia ir tylia lietuvi demonstracija prie rusus. Visi su dideliu pasipiktinimu kaltino rusus dl gerbiamo ir plaiai inomo labai gabaus karininko ir didelio patrioto plk. Alantos mirties. Po keli dien A. Panemunje staiga mir kitas tikrosios tarnybos karininkas lietuvis plk. gydytojas Janulionis. Jam paskutinei pagarbai buvo norta paimti orkestras ir garbs sargyba i to paties 26-ojo lietuvi kavalerijos pulko, nes kit lietuvi rikiuots dalini Kaune tuo laiku jau nebuvo. Rusai grietai udraud tai daryti. Velionis labai kukliai ir tyliai buvo palaidotas A. Panemuns kapinse. Lietuvi kari pyktis prie rusus dar labiau padidjo. Kartu su pasipiktinimu didjo ir lietuvi usispyrimas bei atsparumas. Didel lietuvi kari nepasitenkinim ir pykt rusai mat ir inojo. I pradi jie bijojo pertempti styg ir iaukti didesni komplikacij. Todl, pav., Vilniaus karo mokykloje jos virininkas rusas ir rusai komisarai bei politiniai vadovai ypatingai lengvai atsiduso, kada buvo i-

204

GEN. STASYS RATIKIS;

formuota garsioji 2-oji lietuvi karin kuopa, pasiymjusi ypatingu atsparumu ir drsumu. O ji i tikrj daug k bt galjusi padaryti. Bolevikai bijojo ir maisto unuodymo. Todl, pav., kai kuriuose lietuvi pulkuose ivirt maist pirmieji turdavo ragauti lietuviai gydytojas arba sanitarijos puskarininkis. Paragauto maisto likutis bdavo pilamas atskir indel ir apsaugoje laikomas tol, kol ivirtas valgis susivirkindavo kareivi pilvuose, j neunuodydamas. Daugiausia pasiprieinimo rod kareiviai prie rus priesaik. Daug kareivi dl to pasiprieinimo buvo suimt ir nuteist. Ir vis dlto kareiviai prieinosi. Jie turjo bti paruoti priesaikai per du mnesius. 1940 m. lapkriio 1 dien jie turjo bolevikams prisiekti. Taiau dl nuolatinio kareivi prieinimosi bolevikai privert lietuvius prisiekti tik keturiais mnesiais vliau, negu buvo numatyta, t. y. tik 1941 m. vasario 23 dien, per 23-isias metines raudonosios armijos sukaktuves. Ta paia proga lietuvi pulkai gavo bolevikines vliavas, kurias jiems ikilmingai teik L T S R Liaudies Komisar Tarybos ir Lietuvos komunist partijos atstovai. Po priesaikos buvo perskaityta tokia P R I B O V O vardo telegrama (vertimas i rus kalbos):
Vadui ir komisarui. Sveikinu primusius karin priesaik ir prisiekusius bti itikimais ms socialistinei tvynei, tarybinei liaudiai ir darbinink bei valstiei vyriausybei. Esu tvirtai sitikins, kad atkakliu kasdieniniu darbu ir mokymu, revoliucins pareigos supratimu, aukta karine drausme ir visiku pasiaukojimu socialistinei tvynei js vykdysite gynimo liaudies komisaro duotus udavinius karikai ruotis ir tobulti. i telegram paskelbti rikiuotje visuose daliniuose ir dalyse priesaik primus. Apygardos vadas generolas leitenantas Kuznecov, virininkas generolas leitenantas Klenov". Karo tarybos narys korpo komisaras Dibrova, Apygardos tabo

Jei lietuvis karininkas reik savo pasiprieinim ir tautin atsparum atsargiai, ir oficialiai buvo pasyvus, tai lietuvis kareivis prieinosi atvirai, masikai ir visur, kur tik galjo, jis dau ir pl bolevik vad portretus, nukabindavo nuo sien raudonsias vaigdes ir j vieton kabindavo kryi, Lietuvos Vyt arba Lietuvai nusipelniusi vyr portretus. Panas reikiniai, prie kuri dar prisidjo nuo bolevikins uniformos enkl nudraskymas ir politini vadov izoliavimas, buvo atsitik 1940 met pabaigoje 615-ame artilerijos pulke. Ten nuotaika buvo tokia kaitinta, jog galjo vykti atviras sukilimas, prie kurio bt prisidj ir kit pulk kariai lietuviai. Korpo vadovybs atstovai tik velniomis priemonmis galjo kareivius nuraminti, nors tuo pat metu prie lietuvius buvo paruoti rus tankai. Vliau daug kareivi buvo suimt ir nuteist. Gerai bt, kad kas nors i akting dalyvi artilerinink pasiprieinim smulkiau aprayt.

205

Bdavo ir kitoniko pobdio kareivi reagavimo. Pav., Kaune 26-ojo raitinink pulko kareiviai, susd auto-sunkveimj ir ikl lietuvi tautin vliav, dainuodami patriotines dainas, demonstratyviai dienos metu pravaiavo Vytauto prospektu, Laisvs Alja (buv. Stalino prospektu) ir Savanori plentu (buv. Raudonosios Armijos prospektu). Buvo atsitikim, kada Vilniuje per kariuomens parad karinai ir kai kuri pulk kariai visai neatsakydavo rus sveikinimus ir i anksto susitar neaukdavo ura". Kareiviai vengdavo dainuoti rus dainas, bet labai graiai dainuodavo savsias. Politiniai vadovai stebdavosi ir klausdavo: No poemu oni ne pojut revoliucionnych piesien?" Mgdiodami populiari bolevik dain Jesli zavtra vojna" kariai su pamgimu dainuodavo jos parodij:' Jeigu karas rytoj, Visi bgsite tuoj Nuo Maskvos iki Vladivostoko . . . " i dainuka turjo kelet variant ir buvo labai populiari Vilniaus karo mokykloje. Paskui ji paplito ir lietuvi pulkuose Vilniuje. Panai i ir kitonik rus dain parodij buvo labai daug. Per kai kuri labiau nemgstam politini vadov pamokas kaip tyia daugeliui kareivi praddavo skaudti" pilvas; jie praydavosi lauk ir iki pamokos pabaigos negrdavo. Arba taip praddavo visi kosti, kad politinis vadovas negaldavo kalbti. Bdavo ir vilpim, trepsjimo kojomis ir kitonik protesto ir nepasitenkinimo enkl. Toks vykis buvo vien kart per miting udaroje vietoje Vilniuje, tame mitinge dalyvaujant net paiam 29-ojo korpo vadui. Kit kart Vilniaus karo mokykloje per politruko ruso pamok taip pat prasidjo trepsjimas kojomis, vilpimas ir, pagaliau, ugeso (tyia buvo ugesinta) elektros viesa. Tamsoje i pradi keli malons balsai, o paskui visi labai graiai sudainavo Lietuva, brangi mano tvyn". Elektros viesa usideg, ir vl visi nutilo. Politrukas klausia lietuvio karininko-vertjo: to oni pieli?" Da narodnuju piesniu", atsako tas. Ir politrukas tuo momentu nusiramino. Tik vliau jis suinojo, kad tai buvo lietuvi politin demonstracija. Kitur komisaras aikina kariams apie SSSR pasiekimus ir apie Lietuvos kinio gyvenimo paang po birelio 15 dienos. Ne velniol" balsas i vietos. to on skazal?" kreipiasi komisaras lietuv karinink vertj. A, jis klausia, kodl dabar neleidiama miest", atsako karininkas, gelbdamas savo kareiv. Prie bolevikines ventes ir j metu, kada kareivinse, o ypatingai Lenino kambariuose bei raudonuose kampeliuose atsirasdavo daugiau vairi plakat, ki ir komunizmo vad portret, lietuvi kareiviai mgdavo juos paiepti. tai vienam vadui kakieno pripaiyti ilgesni sai, ki-

206

GEN. STASYS RATIKIS;

tam ibadytos akys, treiam ant kaklo udtas roanius, kitas paenklitas kryiumi, dar kitam ant pliks ipietas kjis su piautuvu arba penkiakamp vaigd. U tai vienus bausdavo, kiti isisukdavo nuo bausmi; turdavo nemalonum ir vadai, bet, naujai progai pasitaikius, panas arba kiek kitoniki reikiniai vl pasikartodavo. Lenino kambarius tekdavo naktj urakinti arba juos saugodavo komjaunuoliai. Per didesnes ventes pulkuose visada tekdavo skirti daugiau budtoj ir vairi priirtoj. Koki atsargos priemoni imdavosi korpo vadovyb prie didesnes ventes matyti i io dokumento:
Slaptas sakymas 29. Sauli teritoriniam korpui Nr. 021 Vilnius, 1940 m. lapkriio mn. 2 d. Rikiuots sritis

1
Minint spali revoliucijos 23-j met sukakt XI.6-8 d. imtis i priemoni: 1) Kiekvienoje dalyje skirti geriausiai parengt dalin budti, laiduojant nuolatin dalies pasirengim kautynms. 2) Organizuoti patikim vad patruliavim, paskirsius gyvenviet tarp gulos kariuomens dali. Vilniaus ir Kauno gulose vad patruliavim skirti tik dalies stovjimo rajone. 3) Dali vadams tikrinti: priegaisrini priemoni stov ir j parengt kiekvienu momentu veikti, ar nakt visi kovotojai sugul, ar veikia bstinse viesos rengimai, ar tinkamai organizuotos kultrins priemons, ar iduotas kovotojams priklauss iemos mundiravimas ir ar tinkamai jis pritaikintas, kaip atrodo visi virininkai ir vadai (ivaizda), ar tinkamai rengiamasi numatomam paradui (kur paradai rengiami), virtuves ir organizuoti griet j stovio ir valgio prieir. Generolas mjr. Rozanov, L. e. korpo vado p. Pulko komisaras Macijauskas, L. e. korpo karinio komisaro p. Brig. generolas ernius, E. tabo virininko p.

Rikiuots karininkai, pasinaudodami vertj rolmis, danai igelbdavo kareivius nuo didesni bausmi, labai nepalankius bolevikams kareivi pareikimus, klausimus ar replikas iversdami rusams visai kitaip. Vien kart Vilniuje, gatvje, prie vieno aukto 29-ojo korpo pareigno, lietuvio karininko, prieina susijaudins kareivlis ir sako: Leiskite paklausti? Praau. Kodl pirmiau mus mokt vienaip, o dabar veriate daryti kitaip?

LIETUVOS KARIUOMENS TRAGEDIJA

207

Nesuprantu. Kodl pirmiau mus mokt mylti Lietuv, o dabar veriate bolevikuoti? Matai, mes ugn nelendam, bet j apeinam. Tuo tarpu dabar kitaip negalima. O Lietuva vis tiek bus. Ar tikrai taip? Taip. Na, dabar man aiku. Ai. K jau bekalbti apie patriot lietuvi karinink ir puskarininki nepasitenkinim bolevikais, jei net pai bolevik irinktieji, daugiausia komjaunuoliai, surinkti Vilniaus karo mokykl ir susipain su bolevik ten vesta tvarka, taip pat buvo nepatenkinti, ir daug j mielu noru norjo i mokyklos pabgti. Kodl? tai labai aikiai atsako keli j pai pasakyti odiai: Mes manm, kad ia bus lietuvika karo mokykla" (!). Kaip lietuviai kariai nenordavo klausyti rus ir danai juos visaip pajuokdavo, kaip jie paiepdavo ne tik juos paius, j tvark, bet ir j maist, ypa blogos ries silkes, kuriomis nuolat maitindavo karius ir kurios buvo kyrjusios, matyti i dviej pai rus rayt dokument, paskelbt Kario" ketvirtame numeryje. io rainio pilnumui btinai reikia paymti ir tuos du dokumentus:
Dokumentas Nr. 1 (vertimas i rus kalbos) SSSR N. K. O. XI. Armijos Politins propagandos Valdyba 1940 m. spali mn. 23 d. Nr. 0830 Gauta 40.X.25. 19 v. 30. Atsp. 2 egz. Egz. Nr. 1 adr. Nr. 2 byloj 40.X.23. Nr. 1. OE Slaptas egz. Nr. 1.

29. S. K. P.P.V. Virininkui Brigados Komisarui Cariov Prisiuniu Jums mediag, atsist 3. acrodrominio bataliono jaunesniojo leitenanto drg. Mueckij, ir praau imtis priemoni. Priedas: 4 lapai, tik adresatui. X I . Armijos P.P.V. Vir. Pavad. Bataliono komisaras 2uravliov. Dokumentas Nr. 2 (priedas prie dokumento Nr. 1) Bn. Vado Pavaduotojui Politinje srityje Vyr. politrukui Drg. meilov.

N.K.O. 3. O. U. A. Bn. Objekto Nr. 039 V-kas. J. ltn. Mueckij 40.10.7

Praneu, kad lietuvikojo korpo kuopose, esaniose man patiktame objekte, vyko tai kas:

208

GEN. STASYS RATIKIS;

1) 40.9.27 d. darbo metu (velnuojant griovius prie Kraki-Dotnuvos kelio) ant griovio laito buvo atvaizduoti smetoniki enklai (ir. pried). Atvaizd iniciatorium buvo raudonarmietis Augustis (i kapitono Z. kuopos), kuris juos pilnai atliko. Kuopos darbams tuo metu vadovavo j. ltn. S. Kai enklai buvo ibrti, atvyko kpt. Z. Raud-tis Augustis paklaus kpt. Z.: .Argi tai ne geriau, kaip dabar?" (rodydamas idstytus senuosius smetonikus enklus). Kapitonas nutyljo. Jis paneig, kad k nors girdjs. Pakeliui jvyko io turinio pasikalbjimas, liets raudonarmieio enkliuk (vaigdut). Kpt. Z. dalinio raudonarmieiai kalbjo, kad piautuvas reikia, kad juo pjaustoma kupranugariena (t. y. msa, kuria maitinasi), o plaktukas reikalingas supresuoti silkes. Duotas inias gali patvirtinti r-tis Romanovas (184. . D. 297. P. 4 kp.). 2) Silks laidotuvi vykis. 40.9.28 d. vakare, po darb, vakariens metu buvo surengtos demonstratyvios silks laidotuvs. Raud-tis Imgeviius (29. .K. A.P. 2. kuopos) pastat silk ant kopi ir i degtuk pridjo jai kojas, vaizduodamas, kad ji (silk) eina pas diev prayti lietaus, kad rytoj nereikt dirbti. Toliau buvo daroma taip: Vienas raudonarmietis pam silk u uodegos ir ne j kapus, antras r-tis vaizdavo kunig ir atgiedojo laidotuves. Nepavyko j pavardi nustatyti, nes labai didel netvarka. Po j sek (paskui vaizduojant kunig ir neant silk) r-tis Gajauskas ir Vinujaviius, kurie imitavo silks apraudojim. Visa tai, bendrai pamus, pavirto demonstratyvinmis silks laidotuvmis. 3) 40.9.29 d. vakare kareivinse (2. kuopa) raudonarmieiai (23 mons) udainavo senj smetonik himn. Pavards neinomos. 7) Lietuvikojo korpo dalini raudonarmiei tarpe eina kalbos, kokia ia laisv, jei veria dirbti katorginink darbus. Objekto V-kas j. ltn. Mueckij.

Dokumente Nr. 2 skliaustuose minimas priedas yra pieinys, padarytas i dokumente minim smetonik enkl", ten nupieti Gedimino stulpai, Lietuvos vliava, auli enklas ir odiai: Kary! Atmink, kad esi lietuvis". iuose dokumentuose minimi ms karininkai yra iveti SSSR. Apie minimus kareivius ini trksta. domu susipainti su dar vienu rus dokumentu, raytu 29-ojo korpo paiose io karo ivakarse, t. y. 1941 m. birelio 21 d. Dokumentas nespjo pasiekti gavjo. tai jo vertimas i rus kalbos:'
SSSR N. K. O. 184. . D. politinis skyrius PRIBOVO 1941 m. birelio mn. 21 d. Nr. 171. Slaptai Egz. Nr

Raportas

Siuniu sraus 617 raudonarmiei ir btinos tarnybos puskarininki (lietuvi) ir 13 liktini puskarininki, kurie, kaip socialikai svetimas ir prieingas mums elementas,

209
kaip ligonys ir neatitink savo ypatybmis, nra verti tarnauti RKKA (raudonoje armijoje). Praau tarpininkauti karinje apygardoje, kad jie bt paleisti. Priedas: 2 egz. sra su charakteristikomis. 184-os . D. vadas Pulkininkas Vinogradov, 184. . D. Karinis Komisaras. Pulko komisaras M. Kovalionok. Ispausdinti 2 egz. 41.6.20 d.

Prie io raporto pridti puskarininki ir kareivi sraai. Paimsime tik keliolik itrauk, i kuri bus matyti, kuo tie lietuviai kariai buvo nusieng, ir kodl rus nuomone jie buvo neverti tarnauti raudonoje armijoje. Pavardi atsargumo dliai vieai neminsime, nes tuo tarpu dar ne vis t kari likimas yra inomas. tai ir pats sraas:
1) Raudonarmietis G., vidutinis kininkas, turi 12 ha ems, 2 arklius, 3 karves, buvo Jaunj kinink" organizacijoje, brolis Amerikoje, rus kalbos nemoka, usidars, politinio pasitikjimo negijo. 2) R-tis K., buo, turjo 30 ha ems, 5 arklius, 7 karves, nedrausmingas, buvs aulys, nepatenkintas tarybins valdios reformomis, kalba antisovietikai, atsisak pasirayti valstybin paskol, politikai neitikimas. 3) R-tis M. vidutinis kininkas, turi 20 ha ems, 31 arklius, 3 karves, dd Amerikoje, taryb valdia nepatenkintas, prietarybikai kalba, nepatenkintas raudonosios kariuomens maistu, blogai mokosi, dirba nesiningai, turjo ryius su dabar suimtu kuopos vadu, politikai nepatikimas. 4) R-tis J., vidutinis kininkas, turi 13 ha ems, 3 arklius, 4 karves, buvs aulys, kalba prie taryb santvark, nepatenkintas dabartine valdia, atsisakinjo priimti priesaik ir pasirayti paskol, politikai nepatikimas, u prietarybines kalbas buvo suimtas. 5) R-tis ., vidutinis kininkas, turi 12 ha ems, 2 arklius, 2 karves, vieai kalba prie tarybas, nepatenkintas tarnyba raudonoj armijoj, rus kalbos nemoka, politinio pasitikjimo neturi, vaikto banyi. 6) R-tis A., darbininkas, buvs aulys, aikus prietarybininkas, tarybine valdia nepatenkintas, nenori tarnauti raudonoje armijoje, nepatenkintas kariuomens tvarka, politikai neitikimas, u prievalstybines kalbas kelis kartus buvo nubaustas dabokle. 7) R-tis ., buo, turi 27 ha ems, 5 arklius, 8 karves, turi samdini, grietas prietarybininkas, buvs pavasarininkas, nepatenkintas maistu kariuomenje, tvas neipild pyliav, politikai nepatikimas. 8) R-tis C., vidutinis kininkas, turi 16 ha ems, 2 arklius, 4 karves, prietarybikai kalba, tarybine valdia nepatenkintas, kritikuoja raudonosios armijos vadus (rusus), nemoka rus kalbos ir nenori mokytis, politinio pasitikjimo negijo. 9) R-tis ., vidut. kininkas, turi 13 ha ems, 1 arkl, 3 karves, prietarybikai nusiteiks, giria Smetonos reim, nedrausmingas, rus kalbos nemoka ir nenori mokytis, dirba blogai, politikai neitikimas, priesaik prim tik spaudiamas. 10) R-tis ., vidutinis kininkas, turi 8 ha ems, 2 arklius, 5 karves, nedrausmingas, nenori tarnauti raudonoje kariuomenje, prietarybininkas, rus kalb blogai moka, buvs jaunalietuvis, nepatikimas. 11) R-tis K., vidutinis kininkas, prietarybininkas, karine tarnyba nepatenkintas, kritikuoja tarybin valdi, Brazilijoje turi tet, blogai mokosi, blogai dirba, politinio pasitikjimo negijo.

219 GEN. STASYS RATIKIS;

12) R-tis L., buo, turi 30 ha ems, 6 arklius, 7 karves, turi samdini, nepatenkintas taryb santvarka ir tarnavimu raudonoje kariuomenje, darbe simuliantas, politikai neitikimas. 13) R-tis U., buo, turi 29 ha ems, 2 arklius, 5 karves, turi samdini, aikus prietarybininkas, nepatenkintas taryb valdia ir karine tarnyba, buvs aulys, brolis buvs karininkas NKVD organ suimtas, politikai neitikimas. 14) R-tis G., vidutinis kininkas, turi 20 ha ems, 2 arklius, 3 karves, perkeltas i 26-jo kavalerijos pulko, atvirai savo pasikalbjimuose kompromituoja tarybin valdi. Apie tarnavim 26-ame kavalerijos pulke pasakoja, kad mes ten niekam nepriklausm, neklausydavome nei komisar, nei politini vadov, darydavome, k norjome"; apie tarnavim raudonoje armijoje atsiliepia su panieka, atsisak pasirayti paskol, rusikai nekalba ir atsisak mokytis, politikai neitikimas. 15) R-tis M., vidutinis kininkas, turi 9 ha ems, 2 arklius, 2 karves, nepatenkintas tarybine santvarka, kalba prie kolchozus, nepatenkintas, kad vesta rus karin uniforma, mokosi blogai, ypatingai nesimoko ir nenori mokytis politini dalyk, turjo ryius su dabar suimtu karininku, kelis kartus buvo sptas, bet nei spjimai nei paaikinimai nepaveik ir t.t. ir t.t.

Sraus pasira 184-os divizijos vadas pulk. Vinogradovas, divizijos karo komisaras pulko komisaras M. Kovalionok ir divizijos 3-iojo skyriaus virininkas politinis vadovas Lopajev. Toki, kaip ia keliolika paymta, i visos divizijos surinkta net 630 lietuvi kareivi ir puskarininki. Daugiausia kininkai (kulaki ir sieriedniaki), tik vienas kitas darbininkas. Kitoje divizijoje ir kitose dalyse buvo tas pats. Lietuvi kari prieinimsi bolevizmui rodo ir j siuniami namus laikai. Bolevik steigti pato kontrols" punktai nuo 1941.I.15 d. iki 1941.V.5 d., t. y. per nepilnus keturis mnesius, sukonfiskavo net 3.551 laik, kuriuos siunt 29-ojo auli korpo kariai savo giminms bei pastamiems. Laikuose buvo peikiama, kritikuojama ir niekinama taryb valdia ir kari gyvenimas raudonoje armijoje, pasisakoma prie karins priesaikos primim, reikiamas lietuvi patriotizmas ir kt. Apie korpo lietuvi kari nuotaikas, j nepasitenkinim ir atsparum ir apie bolevik komisarines priemones liudija j pai raytas dokumentas. Tai yra 1940 m. gruodio 28 dienos buvusios korpo partins konferencijos rezoliucija. tai jos vertimas i rus kalbos.
Rezoliucija Pirmoji korpo partin konferencija, iklaususi ir apsvarsiusi korpo komisaro brigados komisaro draugo Cariavo praneim apie politini organ ir politini organizacij udavinius sryy su karinio parengimo pertvarkymu, paymi: Korpo dali partins organizacijos, ir asmeninius draugo Stalino nurodymus teritorin auli korp, pasiek iokios tarybins karins drausms stiprinime ir mokyme. vykdydamos VKP(b) CK, Soviet vyriausybs dl Lietuvos liaudies kariuomens pertvarkymo tokios paangos kari politiniame aukljime ir daug padjo vadams dali stiprinime ir kari

Korpo dali partins organizacijos partiniame ir politiniame darbe vadovavosi raudonosios armijos vyriausios politins valdybos virininko, Prybovo karins tarybos ir

LIETUVOS KARIUOMENS TRAGEDIJA

211

Prybovo politins valdybos virininko nurodymais, atsivelgdamos darbo ypatybes teritoriniame korpe. Praeityje, iki tarybins valdios vedimo Lietuvoje, kovotojai ir vadai buvo aukljami buruazinio tautikumo dvasioje ir neapykantoje prie Soviet Sjungos tautas ir raudonj armij. Todl kovotoj ir vad sitikinimai yra ukrsti buruazins ideologijos. Buruazikai tautiniai ir tikybiniai jausmai daugiausia vadovauja j smonei. Lietuvos TSR vyksta klasi kova, atsispindinti ir ms korpo dalyse. Korpo kari tarpe yra eksploatatori dalis, kuri yra paliet tarybins valdios potvarkiai. Jaunosios tarybins Lietuvos respublikos ir korpo dali reakcionieriai prieinasi ir prieinsis tarybins valdios ir bplevik partijos potvarkiams, jie stengsis turti takos ir kitiems civiliams gyventojams ir kariams ir jiems skiepyti savo ideologij. Nedraugingi mums ir prieingi korpo elementai savo prierevoliucin veikl maskuoja vairiais bdais: parodomuoju palankumu tarybinei valdiai, prisitaikymu, drausms ikraipymu, nesikiimu politik, melagingu demokratikumu, broliavimuosi ir t.t. Taip buvo ir dar yra korpo dalyse. Rugsjo 26 dien 615-ame korpo artilerijos pulke vyko prierevoliuciniai veiksmai, kuriuose dalyvavo apie 200 kovotoj. Lapkriio mnes 26-ame kavalerijos pulke iaikintos ir suimtos dvi prierevoliucins grups, siekusios padaryti prietarybinius veiksmus per spali revoliucijos 23 met sukakt ir aktingai su ginklu rankose kovoti prie tarybin valdi. Korpo aviacijos eskadrilje kovotoj ir jaunesnij vad grup, automobiliais vaiuodama Vilni, buvo iklusi sen lietuvi tautin vliav. Ryi batalione lapkriio mn. 17 dien buvo kolektyvikai atsisakyta paimti pagamint valg. Beveik visose korpo dalyse labai neatidiai priirimas turtas ir gadinami arkliai. Visi ie faktai liudija apie prierevoliucini organizacij veikl ir apie ms darbo silpnum. Mes nesugebjome sudaryti toki slyg, kad prie veikla ms dalyse bt visai nemanoma. Dar nepasiek tinkamo laipsnio viso korpo dali kari politinis aukljimas, dar nesudarytas platus nepartini aktyvas, kuris gali ir turi mums padti kovoti su prieingais elementais. Tarybin karin drausm korpo dalyse dar per maa, nors ioje srityje jau buvo labai daug dirbama. Visose dalyse dar pasitaiko pasialinim, gulos ir vidaus tarnyb reikalavim nevykdymo ir kitoki reikini. Gruodio 1 dien i korpo aviacijos eskadrils dezertyravo trys kovotojai, jie ine su savimi ir ginklus. Socialinis lenktyniavimas tik pradjo reiktis ir dar nevirto priemone pasiekti ger karin ir politin pasirengim. Partins organizacijos dar nevisai naudojo raudonarmiei politiniam aukljimui tokias ibandytas priemones, kaip socialistinis lenktyniavimas, politiniai praneimai ir pasikalbjimai, raudonarmiei spauda, rateliai VKP(b) istorijai studijuoti, rateliai rus kalbai mokytis ir t.t. Vadai dar silpnai pritraukiami prie kovotoj politinio aukljimo darbo. Partin konferencija paymi visai nepatenkinam politini organizacij darb pai komunist idjikai teoriniam lygiui pakelti. Mes turime visu politinio aukljimo darbu padti naujiems tarybiniams pilieiams atsikratyti buruazins ideologijos ir tautikumo ir padaryti juos smoningais ir aktyviais socialistins visuomens statytojais. Pirmoji korpo partin konferencija nutar:

1. Partini organizacij ir komunist vis partin darb nukreipti partijos, vyriausybs ir gynimo liaudies komisaro drg. Timoenko's duot mums udavin tarybinio patriotizmo dvasioje perauklti korpo kovotojus ir vadus, kad jie bt atsidav Lenino-Stalino partijai ir tarybinei valdiai. Mes privalome juos padaryti tikrais tarybi-

212

GEN. STASYS RATIKIS;

niais kovotojais ir vadais, galiniais garbingai vykdyti savo pilietin pareig prie Tvyn. Reikia pagerinti politinio aukljimo darb, padaryti j gyv, dom ir prieinam kovotoj ir vad masei. 2. Kad galtume geriau vykdyti mums duot udavin perauklti mones, turime geriau painti juos, ypatingai vadus, ir p bei galvosen. N vienas buruazikai tautinis isireikimas neturi aplenkti partins organizacijos. 3. Per tris ateinanius mnesius viso politinio aukljamojo darbo centre turi bti gilus karins priesaikos studijavimas. Turime padaryti visk, kad visi kariai bt paruoti vasario mn. 23 dien priesaik priimti ir siningai j vykdyti. Reikia tikinti visus kovotojus ir vadus, kad karins priesaikos primimas yra svarbiausias j gyvenime vykis, prie kurio jie turi rimtai ruotis. 4. Partins organizacijos, plsdamos tarp kovotoj ir vad socialistinius lenktyniavimus, turi padti dali vadams vesti tarybin karin drausm ir pertvarkyti vis karin ir politin mokym pagal gynimo liaudies komisaro draugo Timoenko's nurodymus. 5. Reikia bolevikikai imtis organizuoti nepartini kovotoj ir vad kolektyv ir dirbti su juo, kaip su ms atrama bei parama daliniuose ir dalyse. Pradti praktikuoti nepartinio aktyvo pasitarimus jo praktikojo darbo klausimams aptarti. 6. Partin konferencija reikalauja i kiekvieno komunisto, kad jis grietai ir sistemingai didint savo idjin ir teorini pasirengim. 7. Partins organizacijos dalyse turi praplsti komunistinio jaunimo aukljimo darb, kad komjaunuoliai bt karinio ir politinio pasiruoimo avangarde ir bt gerais partini organizacij padjjais. Kartu reikia painti jaunuomen, stovini arti komjaunuoli, ir rengti j stoti komjaunuolius. 8. Vienu i atsakingiausi aukljamojo darbo bar yra politiniai usimimai su kovotojais ir jaunesniaisiais vadais ir marksistikai-leninini vidutinij bei vyresnij vad parengimas. iam darbui reikia daugiau kreipti dmesio, negu iki iol buvo daroma. 9. Plaiau ir prasmingiau naudoti raudonarmiei sieninius laikraius ir korpo laikrat Raudonarmietis" politiniam aukljimui. 10. Komisarai, partins organizacijos ir kiekvienas komunistas privalo pakelti savo bolevikik budrum, apsaugoti savo dalis nuo prie takos prasiverimo ir grietai alinti visus prierevoliucini element mginimus paeisti drausm, pabloginti karin ir politin pasirengim ir neti netvark korpo dalis ir dalinius. 11. Rinkim aukiausij taryb kompanijoje mes dabar jome atsakingiausij laikotarp, kada reikia rasti kandidatus, u juos agituoti, o po to organizuoti paius rinkimus. Tai pareigoja visas partines organizacijas gerai sutvarkyti darb, kad korpo dalyse u komunist ir nepartini bloko kandidatus bt atiduotas visas 100% rinkik bals".

Lietuvi kari atsparumo, tautinio susipratimo ir pasiprieinimo bolevizmui pavyzdi galima bt nurodyti dar labai daug. Visi jie aikiausiai rod, kad bolevik norai padaryti visus lietuvius karius j alininkais yra visai bergdi, nes tikras lietuvis karys iuo atvilgiu yra nepalauiamas. Artja karas Rusai jaut, kad karas artja ir buvo nerams. Kovo mnes baigsi vokiei repatriacija i Lietuvos. Gana daug vairi laipsni karinink, daug puskarininki ir kareivi pareik nor vaiuoti Vokietij. Rus kariniai komisarai ir politiniai vadovai sujudo ir pradjo prieintis. Taiau nei j viliojantieji paadai, nei atkalbinji-

LIETUVOS KARIUOMENS TRAGEDIJA

222

mai, nei grasinimai bei gzdinimai, nei idavik vardas, nei jokios kitos priemons nesulaik norini repatriuoti ir j sprendimo nepakeit. Rusai dels ir ilgai, ypatingai karinink repatriant neleido i kariuomens, o kai kuriuos net visai sulaik, kad negalt patekti net paskutin vaiuojanij partij. Kai kurie tokie sulaikyti pabgo. Pabgo net 179-os divizijos tabo virininkas. Apskritai, padaugjo lietuvi karinink, puskarininki ir kareivi pabgimai. Rusai sitikino, kad lietuvi perauklti jiems nepasisek ir nepasiseks, ir kad lietuviai naudosis kiekviena proga, idant nuo bolevik pabgt arba net prie juos paius atsigrt. Nepasitikjimas lietuviais didjo. Todl pirmiausia buvo iformuotas Kaune stovjs 26-as lietuvi raitinink pulkas. Jis buvo neitikimas bolevikams jau ir todl, kad beveik visi raitininkai buvo kinink snsPulko karininkai buvo iskirstyti kitus ne raitinink pulkus. Kareiviai taip pat. Dalis kareivi buvo paleista atsarg. Korpo aviacijos eskadril, nors jos moni sudtis ypatingai kruopiai buvo atrinkta, dabar liko ymiai sumainta. SSSR gilumoje pavasar buvo pradta slapta mobilizacija. Bet tuo pat laiku lietuvius karius kaip neitikimus, rusai dalimis leido atsarg. Buvo leidiami neitikimieji, be to, buvo paleisti puskarininkiai ir kareiviai itarnav 2 metus kariuomenje. Paleidiamj lietuvi vieton 29-ojo korpo pulkus papild dar didesniu skaiiumi rus kareivi. J tarpe buvo daug mongol ir kazach i Kazachstano, todl lietuviai visus atvykusius rusus vadindavo mongolais". Iki iol karininkai lietuviai norjo bet kokiu bdu ilaikyti savo korpo tautin pobd, ir visus lietuvius karius vienoje vietoje, ypatingai todl, kad jaut, jog karas artja. Karas galjo lietuviams atneti isilaisvinim, todl ir norjo jo susilaukti, visi bdami kartu, krvoje. Dabar, liejus lietuvi korp daug kareivi rus ir mongol, sena viltis ilaikyti tautin lietuvi korp lugo. Liko tik viena ieitis nors tarp mongol visiems lietuviams laikytis kartu ir vienybje. Rus vadovyb, nepasitikdama 29-uoju korpu, net vasaros pratimams korpo nepasiunt vien poligon, nors taip galima buvo padaryti, bet korp iskirst ir suskald divizijomis viena divizija buvo isista Varnos, antra venionli-Pabrads poligonus. Bet ir poligonuose 29-ojo korpo pulkai kai kur buvo apsupti rus dalini. Karinink ir politini vadov susirinkimuose karo komisarai vis daniau kartojo, kad artja karas, kad jis neivengiamas, kad teks kariauti su pikiausiu SSSR prieu Vokietija, ir vis ragino dar uoliau dirbti. O tuo tarpu vieumoje buvo norta rodyti, kad Lietuvoje eina visai normalus, ramus ir bolevikams labai palankus gyvenimas. Balandio mnes buvo pradta registracija jaunuoli, gimusi 1919, 1920, 1921 ir 1922 metais. Spaudoje buvo daug raginim visuose valsiuose stropiai

214

GEN. STASYS RATIKIS;

vykdyti t jaunuoli mokym rus kalbos kursuose ir raginti, kad jie nepraleist n vienos pamokos. Lietuvos komunist partijos organas Tiesa" ragino partijos, komjaunimo ir profsjung organizacijas skelbti socialistines lenktynes, kad jaunimas geriau bt paruotas aukimui raudonj armij. Buvo raginama sutartyse pasiadti: 1) Visikai likviduoti nustatytu terminu beraius ir maaraius aukiamosios jaunuomens tarpe. 2) Visus aukiamuosius imokyti rus kalbos. 3) Visus aukiamuosius, reikalaujanius gydymo, aprpinti reikalingu gydymu. 4) Masiniam kultrikai-politiniam darbui pavesti aukiamj tarpe organizuoti i aukiamj tarpo grupes po 3035 asmenis ir organizuoti tose grupse sisteming darb. 5) Visuose klubuose rengti karinius kampelius, paskirtus didvyrikos raudonosios armijos gyvenimui, jos kovoms ir laimjimams. 6) Iki aukimo paruoti aukiamj 7 5 % turini G T O enklus, 85% G S O enklus ir 86% P V C H O enklus". Dar prie pat kar Lietuvos komunist laikraiai ra, kad prie buruazins santvarkos darbinink ir valstiei sns jo karin prievol atlikti su didiausia irdgla, su verksmais, nes jo tarnauti kapitalist interesams, bti priverstiems eiti prie brolius, kovojanius dl ilaisvinimo. Dabar jaunuoliai, vykdami prisirayti karinius punktus, labai digauja, galdami bti nenugalimos raudonosios armijos kari e i l s e . . . ir t.t. Bet tai buvo tik savs ir kit raminimai. Taip kalbjo tik komunistai ir komisarai. Patys rus kariai karo nenorjo, ypatingai juos baugino karas su Vokietija. Prie pat kar raudonoji kariuomen, buvusi Lietuvoje, nebuvo pasiruousi nei pulti nei gintis. 1940 m. birelio mnes bolevikai buvo sutelk Lietuvoje dvi savo armijas. Viena j buvo sutelkta VilniusKaunasAlytus bendrame trikampyje, antra iaur ir emaitijoje. Tada rusai buvo pasiruo puolamiesiems veiksmas. Taip buvo iki lapkriio mnesio, t. y. iki Molotovo kelions Berlyn. I tos kelions rusai lauk dideli laimjim. Vyresnieji lietuvi korpo ir divizij komisarai gyrsi kai kuriems lietuviams generolams, kad Molotovas i Berlyno gals atveti didel laimik 17-j Soviet Sjungos respublik, taryb Lenkij. Vietoje to, Molotovui i Berlyno ivaiavus, itisomis naktimis prasidjo rus kariuomens pasitraukimas i emaitijos, ir po to Lietuvoje liko tik viena XI-oji armija. Ji i pradi turjo ginamj, priedangos udavin. Apskritai, po to buvo matyti, kad bolevikus labai vilioja didelis puolamasis ygis Vakar Europ, bet kad tas ygis turs vykti dar kiek vliau, kada vokiei kariuomen sivels didesnius sunkumus Vakaruose,

LIETUVOS KARIUOMENS TRAGEDIJA

215

kada ji gal prads generalin ofenzyv brit salas. Be to, rusams dar reikjo bent vienos vasaros, kad baigt savo kariuomens mokymo reorganizavim ir kitus pasiruoimus karui. Taip bent buvo vis galvojama. Bet staiga dl vienos ar kitos prieasties bolevik strateginiai planai pakitjo. Bet tai daroma per vlai. Naujiems dideliems puolamiesiems veiksmams pavasar jie buvo dar nepasiruo, o ruoiamajai ofenzyvai pridengti priedangos veiksmai (gynimasis, stabdymas) taip pat buvo dar neparuoti. Prasidjo naujas kariuomens telkimas Lietuvoje. Ir kaip tik tuo silpniausiu neorganizuotumo laikotarpiu vykusiai pasinaudojo vokiei strategai, pirmieji suduodami bolevikams tok smg, kok bolevikai rengsi suduoti vokieiams. is vokiei smgis, prie kurio prisidjo spontanikas visos lietuvi tautos sukilimas prie bolevikus, ir lietuvi kari bei partizan ginkluoti veiksmai, padar tai, kad visa Lietuva per kelet dien nuo raudonosios kariuomens buvo visai ivaduota. Represijos, lietuvi kari sumimai, trmimai Bolevikai jaut, kad jiems taip gali atsitikti. Todl jie ne juokais griebsi prie lietuvius karius griet priemoni ir represij. Buvo nutarta padaryti radikali operacij, kad 29-asis auli korpas, kurio didiausia mas lietuviai nepasiduoda jokiai bolevik takai, kritiku momentu nepasidaryt rusams pavojingas ir kad ilga lietuvi korpo epopja nepasibaigt katastrofa, nukreipta prie paius bolevikus-rusus. Naujoms represijoms turjo vadovauti pirmiausia politin korpo vadovyb. Bet korpo komisaras Cariov tokiam darbui netiko, jis buvo per monikas. Todl jis buvo pakeistas nauju komisaru Danilov'u, iauriu mogumi. Birelio mnesio pradioje korpe pasklido nemaloni inia, kad visi vadai lietuviai greit bsi paalinti i sav pareig ir kad j vieton bsi paskirti rusai karininkai. Labai greit taip ir vyko: visi auktesnieji karininkai lietuviai, korpo vadas, divizij, pulk, atskir speciali dali vadai, tab ir tarnyb virininkai savo vietas turjo uleisti rusams. Lietuviai vadai buvo isisti SSSR akademijas", kursus", pasitobulinti" ir t.t. Kai kurie j, dar neivyk naujas vietas, buvo suimti, is lietuvi vad paalinimas vyko apie birelio 10 dien Tokiu bdu vieni rusai pam savo rankas vis korpo ir pulk vadovyb. Korpo virnje dabar buvo rusai: Korpo vadas gen. mjr. Samochiri. Korpo komisaras pulko komis. Danilov. Korpo vado padjjas g. m. Rozanov. Korpo tabo virininkas plk. Tienko. Tas pats buvo divizijose (179-os div. vadu liko plk. Ustinov, 184-os div. plk. Vinogradov) ir visuose pulkuose. Nauji vadai rusai pradjo reikalauti, kad visos komandos ir raportavimai bt atliekami tik rus

216

GEN. STASYS RATIKIS;

kalba. Daug kur visai oficialiai j buvo pareikta, kad bet koks tautikumo pabrimas bsis laikomas, kaip kontrrevoliucinis darbas, ir kad kaltininkams teksi labai sunkiai nukentti. Prajus vos tik kelioms dienoms po pirmo tragiko vykio, lietuvius, karius itiko antras dar skaudesnis smgis. Birelio 14 dienos vakar ir birelio i 14 15 d. nakt, t. y. tuo paiu metu, kada prasidjo mediokl nelaiming lietuvi vyr, moter, seneli ir vaik visoje Lietuvoje, klastingu bdu buvo suimta ir iveta apie 30% vis lietuvi karinink, batalion, kuop ir bri vad, be to, gana daug puskarininki ir eilini kareivi. Sumimai buvo daromi labai negarbingai ir apgaulingai. Ltn. B. Arnas yra liudytojas lietuvi kari iveimo i Varnos poligono. vyk taip aprao: Tai buvo atlikta pasibiaurtinu lyktumu, kurio gdytsi paprasiausias plikas, o taiau pasirod neivengiama raudonj didvyri" armijoje. Batalion, kuop bei kai kuri bri vadai buvo sukviesti prie pulko tabo (ia jiems paaikinta, kad vyksta pratimo (rekognoskotn),. susodinti sunkveim ir iveti. Mike biauriausiu bdu buvo nuginkluoti, apiplti ir sugrsti ukaltus vagonus Varnos stotyje. Iveimonakt lietuvikojo korpo stovyklos buvo saugomos soviet tank. Lietuvi ginklai buvo laikomi urakinti. Visa dienos tarnyba buvo pakeista ydais, komjaunuoliais ir rus naujokais, kurie prie kelet dien buvo atsisti ms korp". Daug kur kitur buvo taip pat daroma. Kitur tiesiog lietuvius apsupo ir sum. Kai kur buvo iaukti pas komisarus ir nebegro. Dalis buvo iveta i privai but. Ivetj sraus dabar tvarko Kario" redakcija (Vilnius, Jzuit g. Nr. 3). ia duodamas Kario" paskelbtas sraas, sudarytas i ini,, gaut iki . m. vasario mn. 7 d.
IVETJ IR ISISTJ SSSR LIETUVI KARI SRAAS Pulkininkai:

Generolai:

1. epas Albinas, 179. D. (isistas 7. Abaras Kazys, korpo tabo (isistas kursus" VI.10). kursus" VI.10). 2. Gerulaitis Zenonas, korpo tabo. 8. Aleksis Bronius, korpo tabo. 3. Juodiius Jonas, 179. Dt. (isistas 9. Breimelis Antanas, 294. P. kursus" VI. 10). 10. Banys Jackus, 184. DPtDn. 4. Karvelis Vladas, 184. D. (isistas kursus" VI.10). 11. Gertus Bronius, korpo tabo (VI.22). 5. Vitkauskas Vincas (dabar tarnauja raudonojoje armijoje ir aktingai dalyvauja komunistinje veikloje). 6. ilys Vincas, K. St. ( kursus" VI.13). 12. Jasulaitis Vincas, 184. Dt. (isistas kursus" VI.10). 13. Kirins Vincas, 184. Dt. (isistas. kursus" VI.10).

LIETUVOS KARIUOMENS TRAGEDIJA

217

14. Rupys Leonas, 184. DSt. (isistas kursus"55. Polujanskas Jurgis, K. t. VI.10). 56. Pioraviius Vladas, 618. AP., ivetas 15. Rajeckas Leonas, 234. P. VI.25. 16. Ramanauskas Kazys, K. t. 57. Pataius Juozas, gyd., 616. AP. 17. Statkeviius Laurynas, 616. AP. 58. Sauka Juozas, 294. P. 18. Sidzikauskas Vladas, 615. AP. (i59. Stanelis Ildefonsas, 262. P. sistas kursus" VI.10). 60. Sakalauskas Juozas, 184. DPnBn. 19. Stankaitis Meys, K. t. 61. Steiknas Balys, 618. AP. 20. urkus Antanas, 215. P. (j kursus" 62. akalius Petras, K. t. VI.10). 63. niras Vladas, 184. DPnBn. 21. Sidabras Antanas, 184. Dt. 64. aknas Juozas, 179. Dt. 22. klrius Alfonsas, 617. AP. (isistas 65. Zavadskas Benius, 184. DZADn. kursus" VI.10). Kapitonai: 23. Urbas Adolfas, 297. P. (isistas kursus" VI.10). 66. Adamonis Karolis, 262. P. 67. Aleksiejnas Alfonsas, 615. AP. 24. adeika Vaclovas, K. t. 68. Adomaitis Pranas, 615. AP. Pulkininkai ltn.: 69. Adamonis Petras, 615. AP. 25. Bilnas Pranas, K. t. 70. Balandis Juozas, 279. P. 26. Barauskas Juozas, 179. Dt. 71. Botyrius Jonas, 617. AP. 27. Bukeviius Romanas, 179. Dt. 72. Biknius Kostas, aviac. 28. Dovydaitis Pijus, 179. Dt. 73. iplys Adolfas, K. t. 29. Daukys Petras 617. AP. (isistas kursus" VI.10). 74. Danilinas Stasys, 259. P. 75. Draugelis Andrius, 262. P. 30. Gaidys Albertas, 179. Dt. 76. Grigalinas Petras, 294. P. 31. Janys Alfonsas, 179. Dt. 77. Guzikas Nikodemas, 294. P. 32. Kukta Tomas, 262. P. (isistas 78. Gudaitis Juozas, 234. P. kursus" VI.10). 79. Gromnickas Stasys, 294. P. 33. Kizlauskas Domas, 615. AP. 80. Grinius Vladas, 294. P. 34. Lavinskas Juozas, 179. DPtDn. 81. Grabaius Antanas, 615. AP. 35. Malijonis Antanas, 179. Dt. (isis82. Jonaitis Juozas, 616. AP. tas kursus" VI.10). 83. Juozapaitis Leonas, 262. P. 36. Maanauskas Ksaveras, K. t. 84. Jarueviius Petras, 234. P. 85. Jakutis Petras, 234. P. 37. Mikuionis Ignas, 179. Dt. 38. Nasvytis Kazys, 179. Dt. 86. Jocius Jonas, 234. P. 87. Kondrotas Jonas, 618. *AP. 39. Raibikis Kostas, 184. D. PnBn. 88. Kriauinas Stasys, 616. AP. 40. akus Jurgis, 297. P. 41. lepetys Juozas, 259. P. 89. Kauneckas Bronius, R. Bn. 42. Tallat-Kelpa, 615. AP. 90. Kulikis Stasys, 617. AP. 91. Kontrymas Leonardas, 184. Dt. 43. Vilenikis Alfonsas, K. t. 92. Kilius Juozas, 179. Dt. Majorai: 93. Lenkauskas Leonas, 259. P. 44. Baleiis Feliksas, 306. Pn. Bn. 94. Literskis Liudas, 294. P. 45. Baltrnas Petras, 617. AP. 95. Limba Jeronimas, 294. P. 46. Bulvyius Vytautas, 179. Dt. 96. Lastauskas Adomas, 262 P. 47. Bakys Juozas, 179. Dt. 97. Maksimaitis Antanas, 618. AP. (VI. 48. Dapkus Antanas, 618. AP. 25). 98. Mykolaitis Petras, 618. AP. 49. Gavelis Leonas, 184. DPnBn. 50. Juodvalkis Pranas, 294. P. 99. Maylis Jonas, 618. AP. 51. Kareviius Bronius, 184. D. 100. Masandukas Jonas, 259. P. 52. Kazlauskas Alfonsas, 184. DZADn. 101. Mitalauskas Balys, 184. Dt. 102. Matusonis Jonas, Kt. 53. Mikalauskas Vytautas, K. t. 103. Morknas Ignas, 294. P. 54. Okuli-Kazarinas Anatolijus, 618. AP.

218
104. 105. 106. 107. 108. 109. 110. 111. 112. 113. 114. 115. 116. 117. 118. 119. 120. 121. 122. 123. 124. 125. 126. 127. 128. 129. 130. 131. Narvydas Benediktas, 618. AP. Nacickas Stasys, 259. P. Navoslauskas Jonas, 259. P. Porutis Domas, 615. AP. Peira Vytautas, 259. P. Plukas Vladas, 616. AP. Petraitis Juozas, 184. Dt. Povilaitis Kazys, 215. P. (isistas kursus" liepos mn.). Ramanionis Pranas, 294. P. Sakalas Viktoras, aviac. Saunoris Antanas, 294. P. Sorokinas Anatolijus, 615. AP. Staronis Antanas, 615. AP. Stankeviius Jonas, 262. P. Sabieskis Vincas, 234. P. Sabalinas Petras, 234. P. Tervydis Antanas, 618. AP. Tvelis Juozas, 294. P. Tuminas Stasys, 294. P. Uubalis Stasys, 616. AP. Urnieius Liudas, 259. P. Uubalis Petras, vet. gyd., 618. AP. Vabalas Jonas, 179. Dt. Vaiius Liudas, 294. P. Verksnys Antanas, 184. Dt. Vaitknas Antanas, 234. P. Zeleniakas Antanas, 616. AP. Zienius Juozas, 179. D. v. Bn. Leitenantai: 132. Alonderis Robertas, 179. DvBn. VI.16. 133. Aleksiejnas Kazys, 617. AP. 134. Bulavas Vladas, 184. DPnBn. 135. Bartkus Jonas, 616. AP. 136. Beinoris Valerijonas, 262. P. 137. Buknys Valeris, 262. P. (VI.15). 138. Butkus Vincas, 294. P. 139. Burnickas Jonas, 262. P. 140. Bronias, 616. AP. 141. Baiulis Alfonsas, gyd., K. t. 142. aplikas Petras, 615. AP. 143. iauionis Petras, 259. P. 144. iauionis Stasys, 259. P. 145. ernius Mikas, 184. DPnBn. 146. Ddonis Petras, 184. DRBn. 147. Dda Vladas, 234. P. 148. Dirda Antanas, 306. PnBn. 149. Dulk Vladas, 234. P. 150. Degutis Vincas, 184. DInBn. 151. Deveikis Antanas, 259. P. 152. Frankas Jonas, 259. P. 153. 154. 155. 156. 157. 158. 159. 160. 161. 162. 163. 164. 165. 166. 167. 168. 169. 170. 171. 172. 173. 174. 175. 176. 177. 178. 179. 180. 181. 182. 183. 184. 185. 186. 187. 188. 189. 190. 191. 192. 193. 194. 195. 196. 197. 198. 199. 200. 201. 202. 203.

GEN. STASYS RATIKIS;

Gedvila Mikas, 234. P. Gelumbauskas Feliksas, 294. P. Gelaius Antanas, 259. P. Germanaviius Martynas, 179. D. t. Guobis Jonas, 184. D. t. Giedrikas Aloizas, 262. P. Gudeliauskas Vladas, 616. AP. Gaidamaviius Juozas, 179. DvBn. Gustas Antanas, 259. P. Gavnas Vincas, 262. P. Grigonis Martynas, 259. P. Inira Adolfas, ZADn. Insoda Juozas, 259. P. (VI.18-19). Ilgnas Julius, 259. P. Jakukas Stasys, 259. P. Jankus Aleksas, 617. AP. Jamontas Aleksandras, 297. P. (isistas Tul atsargini, negro). Jurgelionis Henrikas, 617. AP. (isistas Tul atsargini, negro). Jazbutis, 618. AP. Kriukis Martynas, 259. P. Kaunas Kstutis-Leonas, 259. D. Kalpokas Pranas, 262. P. Krisnickas, 618. AP. Kronkaitis Vaclovas, 618. AP. Kalasinas Juozas, aviac. (VI.23). Kalibatas Alfonsas, 184. DPnBn. Katel Jonas, 294. P. Kneita Antanas, 616. AP. Levanas Juozas, 179. DvBn. Lukas Ignas, 184. DPnBn. Leonas Kostas, 262. P. Lauys Petras, 297. P. Mundrys Juozas, 259. P. Merginas Romualdas, 259. P. Maonas Kazys, 306. PnBn. Morknas Balys, aviacijos. Mankonis Jonas, ZADn. Maliukas. Navakas Jonas, 234. P. Narijauskas Justas, 234. P. Narijauskas Vaclovas. Navaitis Antanas, aviacijos. Orbakas Mikas, 294. P. Petknas Martynas, PIDn. Ponelis Bronius, 184. D. Pt. Dn. Pakeviius Vilius, 262. P. Petruaitis Kazys, 306. PnBn. Petknas Antanas, 184. DPlDn. Pekaitis Vincas, 618. AP. Rakaitis Juozas, 184. DPnBn. Ramnas Bronius, 262. P.

LIETUVOS KARIUOMENS TRAGEDIJA

219
253. 254. 255. 256. 257. 258. 259. 260. 261. 262. 263. 264. 265. 266. 267. 268. 269. 370. 371. 272. 273. 274. 275. 276. Leleius Jonas, 294. P. Martusas Juozas, aviac. Martinnas Stasys, 262. P. Martiinas Justas, 262. P. Palukaitis Juozas, 184. DPnBn. Rimkus Juozas, 262. P. Rimas Pranas, Karo Mokyklos, VI.16. Rastauskas Jurgis, 184. D. R. Bn. Skrys Vytautas, 294. P. Stasytis, 294. P. Stanionis Vytautas, gyd., 306. PnBn. (VI.17). Sakalaviius Simanas, 615. AP. imonis Teofilius, 184. DPnBn. Trakinskas Povilas, ZADn. Tijnaitis Algirdas, 184. DPnBn. Teierinas eslovas, 262. P. Urbelis Jonas, 306. Pn. Bn. Urbonaviius Liudas, 306. PnBn. Valys-Valeviius Jonas, aviac. (VI.14 ivetas i ligonins). Vainorius Aleksas, 179. D. t. Vengrys Algirdas, 262. P. Virila Antanas, Leonas, 294. P. Zemliauskas Jonas, 306. Pn. Bn. ieba Petras, Karo Mokyklos. Virilos: 277. 278. 279. 280. 281. 282. 283. 284. 285. 286. 287. 288. 289. 290. 291. Apolainis Juozas, Korpo t. esnulis Kostas, 259. P. Dabuis Balys, aviacijos. Dambrauskas Kazys, 294. P. Druinas Jonas, 262. P. Domarkas Jonas, 259. P. (VI.20). Kiesylius Izidorius, 618. P. Kruglenovas, 234. P. Lipnickas, 297. P. (prie kar isistas Tul atsargini atveti ir negro). Micuta Juozas, 306. Pn. Bn. Nekroius Mykolas, 179. D. Neibacheris Albertas, 297. P. Sabaliauskas Antanas, PI. Dn. Stasys Tomas, 259. P. ibaitis Alfonsas, 215. P. (isistas kursus" liepos mn.). Puskarininkiai:

204. Rickeviius eslovas, 297. P. 205. Rimas Kazys ( kursus" liepos mn.). 206. Remiauskas Vsevolodas, 184. Dv Bn. 207. arupiius Andrius, 294. P. 208. Stankeviius Jonas, 262. P. 209. Sadzeviius Juozas, 34. P. 210. Smailys Juozas, 259. P. 211. Stundia Romualdas, 184. DPnBn. 212. Senulis Vincas, 234. P. 213. Sprindys Vaclovas, 184. DvBn. 214. Suinskas Antanas, K. t. 215. Simokaitis Antanas, 184. D. ZADn. 216. idagis Julius, 616. AP. 217. perbelis Albinas, 262. P. 218. etokas Stasys, aviacijos. 219. antaras Antanas, 617. AP. 220. Tumas Kazys, 179. Dt. 221. Tikus Feliksas, 297. P. 222. Turuta, 297. P. 223. Urbietis Petras, aviac. 224. Urbutis Vincas, 262. P. 225. Valkinas Jonas, 259. D. 226. Varnas Jonas, 259. P. 227. Vasiliauskas Medardas, aviac. 228. Vadopalas Petras, 294. P. 229. Vaitkeviius Eduardas, K. t. 230. Varkalys Kazys, 179. D. v. Bn. 231. Vitas Jonas, ZADn. 232. Virkutis Pranas, 184. D. ZADn. 233. Vaivydas-Vajevodskis Juozas, 294. P. 234. Volotka Vaclovas, 184. DPlDn. 235. Vykintas Jonas, 297. P. 236. iauka Balys, 615. AP. 237. vinklys Alfonsas, 297. P. 238. ukas Antanas, 259. P. Jaun. 239. 240. 241. 242. 243. 244. 245. 246. 247. 248. 249. 250. 251. 252. leitenantai:

292. Bruas, 616. AP. Janulis Albertas, 617. AP. (isistas kursus"293. ijunskas Zigmas, 184. D. VI.10). 294. Dovydaitis Benas, 259. P. (VI.20). Kaunas Kajetonas, 616. AP. 295. Jaraminas Vincas, 184. D. Pt. Dn. Kleveka Bronius, 262. P. 296. Jasonas, 616. AP. Lelnas Eugenijus, 34. P. 297. Markeviius Jurgis, aviac.

Aleksandraviius Vladas, 294. P. Ankudaviius Antanas, 617. AP. Bartuis Antanas, 215. P. Brays Vladas, 617. AP. Bzas Stasys, 259. P. Danielius Kazys, 294. P. Daugirdas Tadas, gyd., 184. DPnBn. Jankaitis, 294. P. Jarainas Antanas, 262. P. Jurgelionis Petras, 262. P.

220
298. 299. 300. 301. 302. 303. 304. 305. 306. 307. Mackus Kazys, 184. DRBn. Prapuolenis Juozas, K. t. Petronis Albinas, 615. AP. Pakalnikis, ZADn. Pakeviius, ZADn. Vaitkus Antanas, 262. P. Vaitkeviius, 615. AP. Zonis Juozas, 184. DPnBn. ilys Petras, 294. P. vikas Vladas, ZADn. Jaun. puskarininkiai: 314. 315. 316. 317. 318. 319. 320. 321. 322.

GEN. STASYS RATIKIS;

Jarmantaviius Vosylius, 617. AP. Jamontas, 294. P. Kokas Jonas, 617. AP. Liaugaudas Antanas, 617. AP. Morknas Antanas, 617. AP. Markauskas Jonas, 294. P. Rugelis Viktoras, 617. AP. Sinkeviius Aleksas, 297. P. Slivinskas Antanas, 259. P. (karai prasidjus).

308. Grigalauskas Juozas, 294. P. (VI.18). 309. Pusderis, grandinis, 234. P. Eiliniai: 310. 311. 312. 313. Budrikas Antanas, 297. P. Baltrakonis, 297. P. Greiius Kazys, 262. P. Gailinas, 618. AP.

323. iknius Vladas, 294. P. 324. Tamolinas, 297. P. 325. Vaitkus Kostas, 294. P. Civ. 326. 327. 328. 329. tarnautojai:

Medelinskas Petras, ats. pusk. Putrius Romas, 615. AP. Razgaitis Jonas, 294. P. ilys Stasys, 615. AP.

Po i iauri iveim lik lietuviai kariai pradjo nerimauti ir dl savo likimo. Komisarai ir politiniai vadovai ramino, kad daugiau nebeve, ir aikino, kad ivetieji buv kontrrevoliucionieriai, kad es Vilniuje Antakalny buv rasti ivetj sraai, kad es jie norj sukilti ir upulti kitas raudonosios armijos dalis. Taiau tokiais aikinimais lietuviai netikjo ir lauk, kada ir juos ive. ios abejons buvo pagrstos, nes, kaip vliau paaikjo, birelio mn. 2225 d. bt buv iveti visi likusieji karininkai, didioji dalis liktini puskarininki ir eilini. Tik staiga prasidjs karas bolevik sumanym sutrukd. Be iame srae paymt ivetj, buvo dar keli imtai pirmiau suimtj tikrosios tarnybos kari per visus bolevik okupacijos metus. Tikslesniam j sraui sudaryti tuo tarpu dar neturta ini. Vliau bus paskelbta. Daugumas j buvo nuteista ir pateko kaljimus, drausms dalis arba koncentracijos bei priveriamojo darbo stovyklas. Kaip vyresniuosius, j tarpe tenka paymti gen. t. plk. Dulksnys, gen. t. plk. Gustaitis, plk. in. Grabys, mjr. Brizgys, plk. ltn. Namajuka ir kiti. Dar tenka paymti ir Lietuvos kariuomens atsargos karininkus, kuriems bolevik okupacijos laikais teko kentti ir vargti vairiuose kaljimuose. tai tik keliolika visai atsitiktinai prisimint pavardi; ie ats. karininkai vienu ar kitu bdu i kaljim yra ij ir liko gyvi: gen. Kubilinas, gen. Rklaitis, gen. Galvydis-Bykauskas, gen. niukta, gen. Daukantas, gen. Vimeris, plk. Leonas, plk. Musteikis, plk. Saladius, plk. Petruitis, plk. ova, plk. Matulion ; s, plk. lepetys, plk. Kalmantas, plk. Braziulis, plk. Kaunas, p. 1. Pranckoni, p. 1. ukas, mjr. Jurknas, mjr. Ivaauskas, mjr. Kiaulnas, mjr. Impuleviius, mjr. Leknickas, mjr. Kviecinskas, kpt. Gasnas, kpt. Venclova ir t.t. ir t.t. Toki nukentjusi buvo labai daug.

LIETUVOS KARIUOMENS TRAGEDIJA 230

Buvo ir toki iaurum, kuriuos sunku net pateisinti ar suprasti. Pav., kai kuri atsargos karinink, sdini bolevik kaljimuose, eimos, monos ir vaikai bolevik buvo suiupti ir itremti Sibir. Aplinkybms laimingai susidjus, karo pradioje kai kurie tokie karininkai i kaljim buvo ilaisvinti. Vargai diaugdamiesi skubjo savo eimas, bet, deja, nei mon, nei vaikui nebepamat, jie jau buvo labai toli nuo Lietuvos. Buvo ir toki nuotyki, kada vienas ar kitas atsargos karininkas, suinojs, kad bolevik saugumo organ yra nutarta jis suimti, slapstsi. Tada bolevikai imdavo terorizuoti jo eim ir gimines. Pavyzdiui, vieno tokio priversto slapstytis karininko tvai, broliai, seserys, uoviai ir visi vaikai buvo suimti ir iveti SSSR. Vaik tarpe vienai mergaitei buvo tik ketveri metai, o antroji tik k buvo baigusi pirmuosius savo amiaus metus, taigi, visai nekaltas ir bejgis kdikis. Dar skaudiau, kad tie kdikiai buvo atskirti ir nuo j motinos, nes ji varg dar anksiau bolevik buvo suimta ir kankinosi kaljimo rsyje. Tokiu bdu vargai kdikliai, kankiniai ir nalaiiai, be tvo ir be motinos, atsidr kakur Sibire, Kazachstane ar kurioje kitoje tolimoje pasvietje. Skaudu apie tai net rayti. Buvo suimtj ir ivetj atsargos karinink, kuri likimas iki iol mums neinomas, k. a.: gen. Gustaitis, gen. Skuas, gen. Ladyga, gen. Sutkus, gen. Sprangauskas, gen. aplikas, plk. Lesauskas, plk. Rusteika, p . l . Korla, p . l . Urbelis, p . l . Kirlys, p . l . Matusaitis, p . l . Jaktas, kpt. Barkauskas ir t.t. ir t.t. Buvo ir uvusi bei iauriai nukankint karinink. Apie juos teks dar priminti kitame skyriuje. Beveik visi buv Lietuvos kariuomens kariai bolevikams buvo prieai. Buvs Lietuvos T S R vidaus reikal liaudies komisaras Guzeviius 1940 m. lapkriio 28 dien buvo saks (sakymas Nr. 0054) surayti visus bolevik prieus antisovietinius elementus". i prie skaiiuje buvo paymti buv Lietuvos kariuomens karininkai, kariuomens teism nariai, studentai karininkai, savanoriai, auliai. Kitame dokumente matome, kad buvo numatyta suimti ir itremti student atsargos karinink Ramovs" korporacijos narius, auli Sjungos vadovaujani sudt, pradedant bri vadais ir baigiant sjungos virininku, centro valdybos narius, sjungos tabo narius, dalini, kuop, rinktini, tiek vyr, tiek moter, aktyv, nuolatinius urnalo Trimitas" bendradarbius". O juk auli Sjungoje daugiausia buvo kaip tik atsargos kari. Karas, lietuvi pasiprieinimas ir aukos Raudonoje armijoje, kaip ir visoje Soviet Sjungoje buvo labai populiars ir nuolat visur kartojami Stalino odiai, kad vis ms liaud reikia laikyti nuolatinje mobilizacinio pasiruoimo bsenoje karinio upuolimo pavojaus akivaizdoje, kad joks atsitiktinumas" ir jokie ms

222

GEN. STASYS RATIKIS;

iorini prie fokusai (idaigos) negalt uklupti mus i netyi". Buvo ir kitas danai linksniuojamas Voroilovo posakis, kad mes sumuime prie jo paties teritorijoje". Taiau io karo pradioje nei pirmas nei antras tvirtinimai nepasitvirtino. Karas uklupo rusus nepasiruousius, j kariuomen pradjo netvarkingai trauktis. Pirmomis karo dienomis Kauno aerodrome galima buvo matyti didel kontrast daug sudauyt, sudegusi, pamest rus lktuv ir ia pat prie jimo buvusi aero-stot didiulmis raidmis parayt k: Soviet aviacija skraido aukiau u visus, toliau u visus ir greiiau u visus!" Vokiei aviatorai t para buvo palik ir danai su ypsena j skaitydavo. Gamtoje pasitaiko toks reikinys, kada ram ir var vanden ltai aldant galima ataldinti iki temperatros net emiau nulio, ir vanduo vis tiek lieka skystas; bet utenka tok vanden pajudinti, arba mesti j kok nors kit daikt, ir vanduo tuoj pavirsta ledu. Taip buvo Lietuvoje ir bolevik okupacijos laikais bei pirmomis karo dienomis. Ramaus lietuvio kantryb trko, ir, pirmajai progai pasitaikius, visa tauta atsistojo prie bolevikus savo laisvs ginti, visi pasiprieino todl, kad lietuvi tautoje, kaip aname emiau nulio ataldintame vandeny, buvo tiek daug sukaupta paniekinimo, aar, kanios ir skausmo, jog visa tai turjo pagaliau sprogti, isilieti ir atsisukti prie buvusius prispaudjus. ios tautins reakcijos, prieakyje, kaip ir turjo bti, atsistojo drsiausioji tautos dalis kariai, auliai ir partizanai. Lietuvi korpo karius karas uklupo poligonuose. Rusai labai nervinosi, tuo tarpu lietuviai buvo rams ir slaptai diaugsi, nes jaut, kad ateina isilaisvinimas i bolevik jungo. Rus vadai ir politiniai vadovai aikino kareiviams, kad tai es manevrai. Kai kuriuose daliniuose net buvo aikinama, kad rus lktuvai tyia es paenklinti geleinio kryiaus enklais, kad jie galt aikiau vaizduoti manevruojant prie. Oficialiai apie kar rusai pradjo kalbti tik po Molotovo kalbos, t. y. 11 (12) valand. Vilniaus karo mokyklos kariams apie prasidjus kar buvo praneta tik 15 val., t. y. net po 11 valand nuo karo veiksm pradios. Mokyklos virininkas plk. Sokurov dar pirm karo dien apie 10 val. perskait lietuviams Timoenko s sakym, kuriame, be kitko, buvo pasakyta, kad bolevik valdia labai pasitikinti lietuvi tauta ir todl nematanti reikalo laikyti karo mokykloje atskir batalion lietuvi ir rus, juos, t. y. lietuvius ir rusus, es galima sumaiyti. Ir kaip tik t maiymo operacij bevykdant, apie 15 val. buvo paskelbtas pavojus ir vliau buvo paaikinta, kad prasidjo karas. Kitur, pav., 215-ame auli pulke Paeimens poligone buvo praneta apie kar tik 17 valand per miting; kuop vadai buvo painformuoti apie kar 15 val., udavinys pulkui tsti palapini statyb, paruoti prielktuvin apsaug, vis tarnyb paskirti i vien rus. Varnos poligone 29-ojo korpo vadas gen. mjr. Samochin apie 10 val. surinko dali vadus ir prane, kad neinomos kilms lktuvai numet bomb Kaun ir kitur.

LIETUVOS KARIUOMENS TRAGEDIJA 232

Rimtos reikms tam nebuvo skirta. Tai es, tur bt, manevrai. Apie kar Varnoje suinojo i Molotovo kalbos per radij. Panaiai buvo ir kitur. Pirm ir antr karo dien politiniai vadovai maitino karius labai optimistinmis informacijomis: es raudonoji armija beveik visur pereng Vokietijos sien, es jau uimta visa Suomija, Klaipda, Varuva, raudonoji armija esanti jau netoli Karaliauiaus, pus Berlyno jau es subombarduota ir t.t. Ir labai bdinga, kad visi lietuviai tokioms informacijoms netikjo, o tuo tarpu daugelis rus man, kad tai esanti teisyb. Nors kai kurie rusai ir tikjo tokiais negalimais laimjimais, taiau jie buvo isigand, neorientuoti ir pakrik. Juos baugino pirmiausia vokieiai, bet bijojo ir lietuvi. Jie jaut, kad randasi tarp dviej prie, ir kad vienas i t prie, lietuviai, yra ia pat, j tarpe ir aplink juos. Visuose sakymuose, kuriuos diktavo rusai, nieko nebuvo minima nei apie prie, nei apie savj dalini bei kaimyn padt. Kariai buvo dezorientuoti. Lietuvi kari bsena buvo ypatingai sunki: netek vis savo vyresnij karinink ir beveik vis geresni savo vad, sumaiyti su rusais, apsupti rus vad ir politini vadov, nuginkluoti (be ovini), netur joki ryi su lietuviais kariais kituose pulkuose, jie taiau nenusimin, nenuleido rank ir savo daliniuose, vienur karinink, kitur puskarininki vadovaujami, jie pradjo organizuoti pasiprieinim bolevikams ir isilaisvinim i j. Lietuviai kariai pradioje buvo be ovini, nes oviniais buvo apginkluoti tik rusams itikimieji kovotojai rusai, komjaunuoliai ir ydai. Vliau kai kur ir lietuviai gavo po 15 ovini, kitur patys savarankikai j sigijo. Pasiprieinimas vyko be jokio ypatingo plano, spontanikai, komisarai ir rus vadai vienur buvo nuginkluoti, kitur nukauti. Vienur lietuviai kareiviai kovojo vieni, kitur kartu su savo karininkais. Vieniems pasisek gan lengvai nuo bolevik atsipalaiduoti ir pabgti, kitur teko su rusais kautis arba vieniems, arba susidjus su lietuviais partizanais, arba kai kur, pav., Varnos apylinkse, net bendradarbiaujant su vokiei kariuomene. Atskiriems briams, kol visai atsipalaidavo nuo rus ir prasimu iki savj, teko padaryti gan didelius ygius per neinomas vietoves, mikus, pelkes, naktimis. Toki bri vadams buvo sunku orientuotis, nes daugumas vad, kaip ir rusai vadai, emlapi neturjo. ia vl savotikos rus tvarkos pavyzdys: rusai karininkai emlapi neturjo, o tuo tarpu vliau, rusams pabgus, Vilniuje, N K V D centre buvo rastas pilnas sandlis prikrautas Lietuvos emlapi. Atrodo, kad tie emlapiai labiau reikalingi enkavedistams, negu rus karininkams. Per atsipalaidavim ir karininkai ir kareiviai parod labai daug iniciatyvos ir drsos. Varnos poligone buvusioje 184-oje divizijoje beveik visiems lietuviams pasisek isigelbti, tuo tarpu venionli-Pabrads poligone bu-

224

GEN. STASYS RATIKIS;

vusios 179-os divizijos lietuviams teko turti sunkesni pergyvenim, ir nemaam tos divizijos lietuvi skaiiui, taip pat, kaip ir nemaam skaiiui Vilniaus karo mokyklos lietuvi, buvo lemta bti bolevik nuvarytiems toliau rytus. Per vlesnes kautynes dalis t lietuvi pateko vokiei nelaisv. Likusij likimas neinomas. Per atsipalaidavim Lietuvoje lietuviai kariai, net bolevik kai kur veriami, vokiei kariuomen neaud. Tokiu bdu i 70008000 lietuvi kari, buvusi 29-ame korpe karo pradioje, jau pirmomis karo dienomis Lietuvoje atsipalaidavo nuo bolevik ir susirinko savo senose dalyse per 5000 kareivi ir per 500 karinink. Be to, keli imtai i karto isiskirst tiesiog namus. Kov metu, besilaisvinant i bolevik, uvo arba buvo j nuudyta nemaa lietuvi kari. uvusij kari sraus tvarko Kario" redakcija. Jos surinktais iki . m. vasario m. 8 d. duomenimis yra uv ie lietuviai kariai:
UVUSIJ, BOLEVIK N U U D Y T IR BE INIOS DINGUSI PIRMOMIS KARO DIENOMIS LIETUVI KARI SRAAS Pulkininkai leitenantai: Leitenantai: 13. Beinorius, 306. PnBn., uvs ties Idrica. 1 Milaeviius Ottonas, Korpo tabo, 14. Gavulis Petras, 618. AP., bolevik nuudytas u Adutikio. 15. Jankauskas Julius, ZADn., uvo VI. 23, ties Vydnais. 16. Kaznas Kstutis, 618. AP., bolevik nuudytas u Adutikio. 17. Levinas Antanas, 259. P., dings be inios. 18. Navikeviius Jonas, uvo ties Adutikiu, 234. P. 19. Zelianius, bolevik nuudytas ties Gluboka. 20. inius Kazys, uvs VI.23, 215. P.,

uvo VI.24 Adutikiu m. Majorai: 2. Bartkus Aleksas, 215. P., uvo VI.24, Lygum km., venioni val. 3. Bairinas Bronius, 615. AP., uvo VI. 23, Vilniuje. 4. aulys Stasys, 618. AP., uvo VI.26, tarp Pastovi ir Glubokos. Kapitonai: 5. Ambraziejus Andrius, 259. P., dings be inios. 6. Bulviius Albinas, uvo VI.2225, ties Ukmerge (aviacijos). 7. Kalad Povilas, Vilniaus karo mokyklos, uvo tarp Pastovi ir Glubokos. 8. Matutis Ignas, 179. DPlDn., i pasal rus nukautas. 9. Pilvelis Adolfas, 215. P., bolevik nuudytas ties venionimis. 10. Puknys Juozas, Vilniaus karo mokyklos, uvo VI .25, netoli Labanoro. 11. Stravinskas Juozas, 259. P., dings be inios. 12. Valiulis Jonas, mir nuo aizd.

gyd.

Jaun.

leitenantai:

21. Kalpokas, 262. P., uvo VI.29, Varnos poligone. 22. Levnas Vaclovas, Vilniaus karo mokyklos, bolevik suaudytas VI.25, ties Amena. 23. Remeikis Jonas, bolevik suaudytas 1941 m. gegus m. Karinai: 24. Cijnlis Vytautas, Vilniaus karo mokyklos, VI .24, bolevik suaudytas ties Amena.

LIETUVOS KARIUOMENS TRAGEDIJA 234

25. Gricius, Vilniaus karo mokyklos, uvo VI.25 netoli Labanoro. 26. Jakimaviius, Viln. karo mok., uvo Gudijoje. 27. Ratkeviius Antanas, Viln. karo mok., uvo VI.2425, prie Krapivnos km., Sal val., Amenos ap. 28. Semaka St., Viln. karo mok., uvo VI.2425, prie Krapivnos km., Sal val Amenos ap. Kursantai: 29. Osipaviius, Vilniaus karo mok., uvs. Virilos: 30. Adomaitis Jonas, 215. P., uvo VI. 26, netoli Jonikio. 31. Butkus Antanas, 234. P., bolevik suaudytas VI.29. 32. Ivanauskas Bronius, 215. P., uvo VII.I1, ties Idrica. 33. Jonuka Juozas, 615. AP., uvo VI.29. 34. Sinkeviius* Jonas, 262. P., uvo VI. 24, ties Valkininkais. 35. vilpa Juozas, 615. AP., bolevik nuudytas VI.24, ties Rdninkais. 36. ukys Kazys, 234. P., uvs. 37. Valiulis, 618. AP., uvs. Puskarininkiai: 38. Gromnickas Romanas, 184. D. t., uvo VI.23, Vilniuje. 39. Jankeviius Mykolas, uvo VI.23, Viln. 40. Kankeviius Petras, 9 . ., uvo VI. 23, Micknuose. 41. Lenkaitis, 259. P., uvs. 42. Liba Petras, 215. P., bolevik suaudytas VII.7, u Nevelio. 43. Mikalauskas Stasys, 306. PnBn., uvo VI.23, Vilniuje. 44. Oinas Povilas, Vilniaus karo mokyklos, uvo VI.23, Vilniuje. 45. Petrulis Adolfas, uvo VI.24, Pabradje. 46. Sinkeviius Kazys, Vilniaus karo mokyklos, uvo VI.25, tarp Smargoni ir Molodeno. Jaun. puskarininkiai:

49. ibiras Antanas, 184. DPnBn., uvo VI.24, Vilniuje. 50. Drupas Stasys, mir nuo aizd VII.2, venionli apskrities rinktins. 51. Koninas Jonas, vBn., uvo VI.25 Pabradje. 52. Kareka Jonas, 615. AP., uvo VI.23, Vilniuje. 53. Valionis Antanas, 184. DPtDn., uvo VI.23, prie Merkio. 54. Zamaras, 259. P., uvo VI.23, Viln. 55. idinas Aleksas, uvo VI.23, Varnos poligone, ZADn. 56. ukauskas Bronius, 618. AP., uvs. Grandiniai: 57. Jurkonis Antanas, 259. P., uvo VI. 23, Paeimens stovykloje. 58. Jagminas Bronius, 294. P., uvo VI. 23, Valkinink val. 59. Merkeviius, 259. P., uvo VI.26, netoli Jonikio. Eiliniai: 60. Aleinas Vytautas, 618. AP., VI.24, kautynse su komunist-yd gaujomis sueistas ir nukankintas, uvo ties epeta, prie Kupikio. 61. Astrauskas Eduardas, 259. P., bolevik suaudytas VI.25, Pabradje. 62. Andriuis Vincas, 234. P., uvo VI. 23, Vilniuje. 63. Alionis Kazys, 262. P., uvo VI.24, Varnos sanat. rajone. 64. Andriukeviius Juozas, 262. P., bolevik nuudytas VI.23, Varnos val. 65. Aleksynas Vincas, 618. AP., VI.24, uvo kautynse su komunistais-ydais ties epeta (mikas), prie Kupikio. 66. Auktikalnis Bronius, 618. AP., bolevik suaudytas. 67. Atkoius Juozas, 234. P., uvs kautynse. 68. Beliauskas uvo ties Linkmenimis. 69. Birgiolas Petras, 616. AP., uvo VI. 24, Varnos pol. 70. Dapkus Petras, 279. P., uvo VI.24, Varnos poligone. 71. Darakeviius Sergiejus, 262. P., uvo VI.24, ties Valkininkais. 72. Dailid, 297. P., uvo VI.24, netoli Daug.

47. Baceviius Salemonas, ZADn., uvo VI.23, u Varnos. 48. Bitaraviius Viktoras, 618. AP., bolevik suaudytas VI.27.

226
73. Eiroius Pranas, 294. P., uvo VI.23, Valkinink val. 74. Gulbinas Antanas, 306. PnBn., uvo VI.23, Vilniuje. 75. Grainskas Pranas, 616. AP., VI.25, bolevik nuudytas Pabradje. 76. Ivanauskas Fioktistas, uvo VI.24, ties Valkininkais. 77. Jankauskas Bronius, 184. DPtDn., uvo VI.23, prie Merkio. 78. Jakutis Bronius, 615. AP., uvo VI. 23, u Palukns. 79. Januas, uvo VI.26, Pateroni km., Alovs val., Alytaus apskr. 80. Kazlauskas Povilas, uvo VI.23, Vilniuje, PnBn. 81. Kalinauskas Severinas, 618. AP., VI. 27, gindamas Kupik nuo besitraukiani rus sueistas ir po to bolevik paskandintas. 82. Kurapkis Jonas, 259. P., uvo VI.23. 83. Kuodys Kazys, 618. AP., uvo VI.24, Vilniuje. 84. Kanapinskas Vincas, ZADn., uvo VI. 23, tarp Varnos ir Eiiks. 85. Kuras Juozas, 616. AP., uvo VI.26, Petroni km., Alovs val., Alytaus apskr. 86. Kiburys Jonas, uvo VI.23, tarp Eiiks-Valkinink, ZADn. 87. Kiknas Bronius, 618. AP., bolevik suaudytas. 88. Kreenka Mykolas, 618. AP., bolevik suaudytas. 83. Keliuotis Norbertas, ZADn., uvs VI. 23, Varnos poligone. 90. Matuzeviius Kazys, uvo VI.26, venionliuose. 91. Matiukas Antanas, vBn., VI.25, bolevik nuudytas Pabradje. 92. Miseviius Alfonsas, uvo VI.24, ties Valkininkais. 93. Panulis Juozas, 615. AP., uvo ties Linkmenimis. 94. Petroseviius eslovas, 259. P., uvs. 95. Paakarnis, 615. AP., bolevik suaudytas 1940 m. spali mn. 96. Rybokas Ignas, 618. AP., bolevik suaudytas. 97. Stankeviius Juozas, 618. AP., bolevik suaudytas.

GEN. STASYS RATIKIS;

98. Sarulis, Vilniaus karo mokyklos, uvs. 99. Stumbrys Alfonsas, 215. P., mir nuo aizd (sueistas ties venionliais). 100. Skrabys, 215. P., bolevik suaudytas. 101. Staritas Vincas, bolevik nuudytas Lamc km., Glubokos apskr. 102. Sablinskas, 294. P., bolevik nuudytas. 103. Sniekus Antanas, 314. RBn., uvo VI.23, netoli Varnos I. 104. Seredinskas, uvo (PTO 17. Dn.). u Molodenos

105. Stokna Vincas, 234. P., uvs ties venionliais. 106. lionskis Jonas, 294. P., uvo VI.23, Valkinink val. 107. irmenis Jonas, 294. P., uvo VI.24, ties Valkininkais. 108. taras Vincas, 618. AP., bolevik suaudytas. 109. Talkaiauskas, uvo ties Linkmenimis. 110. Tarakeviius Eduardas, 618. AP., bolevik suaudytas. 111. Vnarauskas Povilas, 259. P., VI.25, bolevik nuudytas Pabradje. 112. Vaicekonis Antanas, 615. AP., uvo ties Linkmenimis. 113. Vainys Eduardas, v. Bn., VI.25, bolevik nuudytas Pabradje. 114. Valinas Petras, ZADn., mir nuo aizd (VI.23, buvo sueistas tarp VarnosEiiks). 115. Zuoza, 234. P., uvo Paeimens stovykloje. 116. Zineviius Vaclovas. ZADn., uvs VI.23, Varnos poligone. 117. ebrauskas Pranas, InBn., uvo VI. 23, Vilniuje. 118. las R., uvo VI. 24, Vilniuje. Civiliniai tarnautojai:

119. Sasnauskas Ignas, Vilniaus karo mokyklos, uvo VI.23, venionliuose. oferiai: 120. Petkeviius, Vilniaus karo mokyklos, uvs.

LIETUVOS KARIUOMENS TRAGEDIJA 236

Prie to srao reikt dar pridti bolevik nuudytus Lietuvos kariuomens atsargos karininkus, k. a.: Panevy iauriai nuudytas plk. gyd. emgulys, Zaras kaljime nuudytas plk. ltn. Pailys, Kauno kaljime mjr. Tomkus ir eil kit. Prie nuudyt, tur bt, teks priskaityti ir plk. Giedrait, buvus krato apsaugos minister, bei plk. arausk, buvus kariuomens tabo spaudos ir vietimo skyriaus virinink ir Lietuvos skaut vad. J, kaip politini kalini, tragik kelion vaizdingai aprao plk. Petruitis savo atsiminimuose Kaip jie mus suaud". Pabaigoje tenka dar nors labai trumpai paminti ir lietuvi partizan veikl prie bolevikus pirmomis karo dienomis, nes j tarpe, ypatingai j vadovybje, buvo daug karinink, puskarininki, kareivi ir auli. Daug kur partizanai veik drauge su 29-ojo korpo lietuviais kariais. Organizuot ir neorganizuot partizan skaiius visoje Lietuvoje buvo iaugs beveik iki 100.000. Viename Kaune ir jo apylinkse buvo susiorganizavusios net 36 atskiros partizan grups. Partizanai vieni apgyn Kaun ir kartu su lietuviais kariais Vilni nuo sunaikinimo. Vilniuje, Kaune ir kitur jie apgyn nuo bolevik sandlius, radijo stotis, tiltus ir kitus pastatus bei turt nuo sunaikinimo ir igrobimo. Jie apgyn daugelio lietuvi gyvyb, padjo vokiei kariuomenei ygiuoti per Lietuv. Vilniuje, ypatingai Antakalny, Pabradje, Varnoje, Kaune, aniuose, Aleksote, A. Panemunje, prie Kauno radijo stoties ir daug kur kitur vyko smarks kari ir partizan susikirtimai su bolevikais. Ir visur lietuviai nugaljo. Gindamas Aleksoto tilt didvyrikai uvo laknas ats. ltn. Denkaitis. Tilt per Ner Kaune igelbjo, drsiai paalins sprogstamosios mediagos udegim ir po to keliolikos kulipk pervertas uvs, buvs Vilniaus II nuovados virininkas atsargos karys Juozas Savulionis. ituose tiltuose bent paminklinmis lentomis, jei ne kitu bdu, turt bti aminti j gynj vardai ir didvyrika mirtis. Per kovas su bolevikais viename Kaune ir jo apylinkse uvo apie 200 partizan. Kauno ligoninse karo pradioje guljo apie 150 sueist partizan. Nors tuo tarpu tiksli statistika dar nesutvarkyta, bet apytikriai galima pasakyti, kad visoje Lietuvoje kovose su bolevikais uvo i viso apie 2.000 partizan. Didiausia j dalis buvo buvusios Lietuvos kariuomens aukltojai: karininkai, puskarininkiai, buv kareiviai, savanoriai, auliai, moksleiviai ir kiti. Pabaiga io rainio dviejose dalyse buvo stengtasi duoti bendr Lietuvos kariuomens tragedijos apvalg. Dl aprto rainio dydio daug nors ir labai charaktering, bet maiau svarbi smulkmen negaljo bti paminta. Kadangi buvo usibrta daugiausia paliesti liaudies kariuomen ir i jos suformuot 29-j teritorin auli korp, todl tos karins staigos,

237 GEN. STASYS RATIKIS;

kurios 29-j korp nejo, ia buvo pamintos labai trumpai. Prie t staig priklauso: 1. Karo Mokykla, 2. Karo Muziejus, 3. Karo Ligonin, 4. Karo topografijos skyrius, 5. Linkaii ginkl dirbtuvs. Apie Karo Mokyklos gyvenim bolevik okupacijos laikais jau yra para kiti autoriai. Apie Karo Muziej irgi parayta. Karo ligonin nuo lietuvi korpo buvo atskirta, gavo naujus virininkus, daugiausia ydus, ir tvarksi atskirai nuo korpo. Kariuomens tabo Karo topografijos skyrius taip pat buvo nuo 29-ojo korpo atskirtas ir tvarksi auktesnij raudonosios armijos tab nurodymais. Linkaii ginkl dirbtuvs su lietuviais karininkais, tarnautojais ir darbininkais buvo iimtos i SSSR karo komisariato inios ir perduotos SSSR ginklavimo (audmen) liaudies komisariatui. Didelis bandymas ir egzaminas likimo buvo skirtas visai lietuvi tautai 19401941 metais. Garsusis Goethe apie panaius momentus itaip ra:
Gyvenimas pietums ne ko, Bet kiet ksn duot mums ruoia, Nereikia tad sustingti, Nes reiks juk pasirinkti, Ar j suvirkinti arba uspringti".

Lietuvi tauta jai primest svetim ksn atsisak suvirkinti, ji laimingai uspringo ir t ksn imet. io karo pirmomis dienomis greta kari atsirado daug tkstani partizan atsargos kari, auli, savanori, kinink, darbinink, student, moksleivi, profesori, kunig ir moter. Visi jie, atstovaudami savo taut, parod, kad lietuviai yra smoningi ir aktingi, kad tauta yra sveika, subrendusi ir verta savo garbingos istorijos ir savo senj valstybini tradicij, kad lietuviai kartu su kultringomis Vakar Europos tautomis aktingai eina kov dl naujos geresns Europos, dl garbingos ir tinkamos sau vietos laisvj ir kultring Europos taut tarpe. Isilaisvins Lietuvos karys atskiruose batalionuose dabar aktingai kovoja greta savo ilaisvintojo vokieio kario. ie ms kariai, tiek daug patys ikentj, kuri ne vieno tvai, broliai, seserys ar gimins iauriai yra itremti alt Sibir, kalnuot Altajaus krat ar saus Kazachstan,, kurie savo akimis yra mat savj vad sumim ir itrmim, tie kariai yra vieni i pirmj viesesnio ir laimingesnio Lietuvos gyvenimo pionieriai, to gyvenimo, kurio pirmieji viess auros spinduliai jau pradeda rodytis miliniko karo dar apsiniaukusioje padangje.
Atitaisymas: Lietuvi Archyvo" pirmame tome 138 puslapy nelietuvik pavardi srae pamintas ir Vladimir Eremin". Nors rus dokumentuose i pavard taip buvo raoma, taiau tai buvo ne rusas, bet lietuvis Vladas Ereminas. St. R.

A T S I M I N I M A I I 9 P. D. L. K. VYTENIO PULKO GYVENIMO

JAUN. LTN. TREIOKAS

T a i buvo 1940 m. birelio 15 d., etadienis. T dien bebnant paupyje pasklido inia, kad senasis ministeri kabinetas atsistatydino, o naujasis sudaryti pavesta div. gen. Ratikiui. ita inia pradiugino beveik visus ten buvusius karininkus. Tuojau grau namus persirengti, nes vakare turjo vykti gyd. plk. ltn. Abraiio ileistuvs (vyko Vilniaus gul). Persirengs ieigine uniforma atjau ramov ir ten suinojau, kad t dien bolevik kariuomen ygiuoja Lietuv okupuoja. Todl karininkams neoficialiai buvo sakyta persirengti rikiuots uniforma ir taip dalyvauti ileistuvi vakarienje. Daugelis karinink sdjom prie radijo aparato ir laukme kokiosnors inuts, kad suinotumm apie nauj bsen, i kurios nieko gera nesitikjom, bet radijo buvo labai yktus ir nieko neskelb. Ileistuvi vakarien prasidjo atvykus pulko vadui gen. t. plk. Gauui apie 8-9 val. vakaro, bet buvo labai kukli ir jau apie 22 val. baigsi. Tuojau pat pulko vadas suauk visus karininkus ir per batalion vadus dav tam tikr nurodym. Buvo sakyta bti visiems pasiruousiems visokiems netiktumams. Be to, dar buvo paskirti karininkai budti kuopose. I t paskirtj buvau ir a ir turjau budti priearvinje kuopoje. Apie 23 valand nujs kuop visk patikrinau ir atsiguliau. Nespjus man dar umigti, pasigirdo pavojaus trimitas. mons greitai sukilo ir rengsi kautyni apranga. Susitiks koridoriuje ltn. Vaitkevii klausiau, kasbus, nes joki aikesni ini neturjom, bet jis atsak, kad ygiuojam Vokietij. Netrukus atvyko ir kuopos vadas ltn. Kiveris ir sak: rengtis kautyni apranga, igauti i sandlio ovinius ir automatiniams pabklams sviedinius. Viskas vyko labai greitai ir apie 3 valand jau ms (psi) vora ygiavo per Marijampols miest. Miestas kakodl irgi buvo sukils, gatvse stovinjo nemaai moni, kurie stebjo iygiuojant pulk. Be ms voros, dar buvo ir motorizuota, kuri iygiavo prieaky ms.. Mat, 9 p. p. buvo dviratinink batalionas, be to, auto brys su nemaai main, o dar buvo keletas ir miesto autobus. Psij vorai vadovavo mjr. Brizgys, o motorizuotai gen. t. plk. ltn. Naujokas. Pstieji pasukome per Vilkavikio tilt ir vliau viekeliu

230

JAUN. LTN. TREIOKAS

Pilviki link. Jaunesnieji karininkai ir kovotojai apie ygiavimo tiksl ir krypt i pradi nieko neinojo. Tik vliau pradjo sklisti gandai, kad ygiuojame Vokietij. Apie 8 km nedaygiav Pilviki sustojome postoviui, ir jau visi pradjome kalbti, kad Marijampol daugiau nebegrime. Vienas gailjosi namie umirs papirosus, kitas pinigus ir t.t. Neilgai trukus atvyko voros virininkas mjr. Brizgys ir, susiauks karininkus toliau nuo voros, paaikino, kad buvo ygiuojama Vokietij, bet dabar vl gautas naujas sakymas grti atgal lyg nieko rimta nebuv, o tik paprastas ygis. Trumpai pailsj pasukome atgal, tai buvo apie 9-10 val. Saulut, risdamosi dangaus skliautu, nesigaildama siunt savo kartus spindulius, tuo dar labiau apsunkindama gerokai apkrautus kovotojus. Prakaitas sunksi per apdar ir riedjo per veid, lyg karios aaros. I nakties buvo gerokai palyta ir gana didel rasa, bet kelias jau spjo iditi, ir dulki debesys, apgaub vor, lyg dm udanga, lydjo vis keli atgal". Grome, padar ger ving aplink miest, nuo Kalvarijos puss. Per miest ygiuoti buvo gda. Be to, tiek kovotojai, tiek vadai buvo labai blogai nusiteik ir gerokai privarg. Kareivines pasiekme apie 14 val., ir visi isiskirstme poilsiui su mintimi sakyti Marijampols miesto gyventojams, kad tai buvo tik paprastas ygis, koki bdavo nemaai. Tik toks skirtumas, kad is ygis vyko sekmadien, kas buvo neprasta. Kelet dien po ito ygio pulke vyko normals usimimai, tik trko ms pulko vado gen. t. plk. Gauso, apie kur sklido gandai, kad yra iauktas Kaun ir tenai aretuotas. Pulkui tada laikinai vadovavo gen. t. plk. ltn. Naujokas, buvs tabo virininku. Netrukus po to, praslinkus vos keletai dien, vl dangus apsiniauk. ia prieastis buvo jau ne bolevikai, bet j artimiausi padjjai ir viso pasaulio moni parazitai ydai. Treiadien, t. y. birelio 19 d., vakare, grdamas i miesto apie 21 v. susitinku ties namais kelet karinink, kurie pasakoja, kad mieste ydai sumu vien kareiv. Vliau paaikjo, kad, einant kareiviui su savo pastamu gatve, kur stovjo labai daug yd ir tyiomis neleido jiems praeiti, kilo incidentas todl, kad kareivis pasak nusistebdamas, i kur ia atsirado tiek daug yd, kad net negalima praeiti. Tada ydai pradjo aukti, kad gana faistams eimininkauti ir pradjo kareiv muti, bet netoliese dirbantieji darbininkai j igelbjo, ivaikydami ydus. Tada jau ir prasidjo yd pogromas, kuris truko trejet dien. Ten bestovint tuojau pat ivyko miest parengties brys, bet t vakar nieko ypatingo nevyko, nes ydus patys darbininkai ivaik. Kit dien vakare atkeryti u sumut kareiv miest savavalikai ivyko apie du tredaliu pulko ir ten stovjusios 3 art. p. 2 grups kareivi, kurie pradjo dauyti yd langus ir muti sugautus ydus. Prie kareivi prisidjo ne tik vietiniai mons, daugumoje darbininkai, bet buvo atvykusi specialiai muti ydus ir i kitur, net i Kauno, Jonavos, Alytaus ir kitur. ydai, pamat, kas

ATSIMINIMAI I 9 P. D.L.K. VYTENIO PULKO GYVENIMO

231

darosi, patys pradjo dauyti savo langus, tuo nordami sudaryti didesn spd atvykusiems bolevikams ir parodyti, k daro kareiviai ir mons su ydais. Po trejeto dien yd langai buvo beveik visi idauyti, nors tuo laiku mieste patruliavo visa kuopa kareivi. Birelio mn. apie 22 d. Marijampol tvarkos palaikyti atvyko i Kauno gusar eskadronas ir gulos virininkas gen. t. plk. Kriaunaitis. Naujasis gulos virininkas tuojau suauk gulos karinink susirinkim ir pra karininkus laikytis tinkamai ir nedaryti be reikalo isiokim. Madaug tuo pat laiku atvyko ir naujai paskirtas 9 L. K. Vytenio pulko vadu gen. t. plk. ltn. Dabuleviius, kuris perm pulk ir, suauks karininkus, pasak kalb, kurios pagrindin mintis buvo: Dabartin padt suprantate ir js, p. p. karininkai, ir a, todl laikykits takto, kad nereikt nukentti atskiriems asmenims". i pulko vado kalba visiems karininkams padar didelio spdio, ir visi supratom, kad jis yra savas mogus". Dienos slinko labai nuobodiai, nes dl vesto parengties stovio negalima buvo niekur ieiti. Jeigu ir atsirasdavo labai svarbus reikalas, tai reikdavo palikti namuose ratel, kur ieini ir kada gri. Diena po dienos laukme ivykimo, nes sklido gandai, kad pulkas turs ivykti poligon. Ir i tikrj, liepos 3 d., ryt, gavome sakym tuojau pasirengti ir dar t pai dien ivykti venionli poligon. Dirbti teko labai daug, kad suspt pasikrauti, nes 17 val. turjo ms traukinys ivaiuoti i Marijampols stoties. Asmenikai pasirengti poligonui visai nebuvo laiko, tad kiekvienas griebme, kas pakliuvo po ranka, ir krovme lagaminus, nes jautme, kad Marijampol negreitai bepamatysime. Marijampols ydai triumfavo, nes tai buvo j darbas, kad mus isiunia. Besikraujant vagonus, kilo keletas incident tarp kari ir yd bei vietini komunist, dlko pulkas i kareivini stot neiygiavo visas drauge, bet atskiromis grupmis, beveant daiktus, pasilikdavo stotyje. vagonus pasikrovme ne tik tuos daiktus, kurie reikalingi poligone, bet visa, k tik galjome, nes inojome, kad Marijampol daugiau nebegrime. Pasikrov, minios marijampoliei palydti, ivykome. Vis nuotaika labai prasta buvo, nes gerai inojome, kad itas ivaiavimas tai yra tik pradia t vis nemalonum, kuriuos pulkui teks pergyventi ateityje. Kelionei gavome tik prekinius vagonus ir platformas, tad vaiavimas buvo tikrai proletarikas. Na, bet nieko, nes lind ien, jautms neperblogiausiai. Kelionje ibuvome dvi paras, daugelyje viet sustodami. Blogiausiai buvo tai, kad niekada sustoj neinodavome, kada vl pajudsime, nes tuo laiku jau geleinkeli stoi komendantai buvo bolevikai. Nuvyk venionlius isikrovme ir, visk parsigaben poligon, pradjome nauj savotik tremtini gyvenim, diaugdamiesi, kad pakliuvome venionlius, bet ne tiesiog Sibir ar Kazachstan, kas dabar, kai painome tikrai, kas yra bolevikai, bt visai normalu ir, reikia pasakyti, dar gana velni bausm u yd eidim.

16

232

JAUN. LTN. TREIOKAS

Persikraust poligon, daugumas apsigyvenome barakuose, o dalis moni havajuose" (iaudins lauko palapins), kuri gana daug radome pasilikusi i lenk okupacijos laik. Karininkai sikr mediniuose namukuose prie alnaiio eero. Pulko tabas ir auto brys apsigyveno miestelio pakratyje prie miko. Galutiniam susitvarkymui pulko vadas paskyr dar vien dien, o paskui jau prasidjo normalus poligono gyvenimas. Pirmomis dienomis visi buvome patenkinti, nes po dienos darbo galima buvo isimaudyti eimenos upelyje, kuris mums atrod kaip tikra Dievo dovana, nes Marijampolje su maudymusi buvo gana lidna. Po keleto dien radome laikratyje, kad visus pulkus yra paskiriami politiniai vadovai. Tai mums nebuvo staigmena, nes visi to tikjoms, tik nei vienas nenujautme, kad dl t politruk tiek daug teks nukentti pulko karininkams ir kareiviams. Neilgai trukus po to skaitome pulko sakyme, kad pas mus politiniu vadovu paskirtas drg. Kleiva Jonas. Kas jis toks ir i kur jis atsirado,, niekas i ms neinojo. Po keli dien atvyko ir jis pats prisistatyti pulkuiKok jis padar spd, sunku aprayti, bet tik tiek galima pasakyti, kad greiiau atrod panaus bandit, ar miestelio mueik girtuokl. Pulko vadui prisistatydamas (tai buvo apie liepos mn. 13 d.), stovjo isiergs, nuleids galv, susikis rankas giliai kelni kienes nusikaltlio tipas. Po prisistatymo pradjo kalbti, bet taip sunkiai, kad tikrai lengviau jam bt buv akmenis ant plento skaldyti, negu kalbti! Tai toks buvo paskirtas ms pulko vietju. Baigs kalbti prane, kad miestelyje bus mitingas liaudies seimo kandidatams rinkti. Mitinge gals dalyvauti tik norintieji, nes dabar yra laisv, bet kadangi norini atsirado labai maai, tai sak vykti visiems. Tuoj buvo iaukti i rikiuots komjaunuoliai ir prijauiantieji, kuriems idalino po plakat ar bolevikik paveiksl. Tarp bolevikik paveiksl buvo maiyta ir Kudirkos bei emaits paveikslai. Komjaunuolius su paveikslais norjo maiyti rikiuot, bet kareiviai juos gerokai apgnaib ir i rikiuots istm. Tada jie atsistojo rikiuots priekyje, bet ir ten jiems teko gerokai nukentti. Mitinge, kuris vyko buvusi venionli auli kieme, nieko ypatingo nevyko, tik grus i mitingo visi ilgai spiaudsi. Praslinkus porai dien (tai buvo apie liepos mn. 15 d.) buvo suauktas pulko mitingas liaudies seimo kandidat rinkimui. Mitingui vadovavo ydas Jacovskis. Po jo kalbjo oferis Petrauskas. iame mitinge ypa pasireik j. ltn. Rimas Vincas (pirmykt jo pavard Rurinkeviius, kils i Vilkavikio aps.). Tai mogus karjeristas, kuriam karjera, nors ir per draug lavonus, yra viskas. Tai iaudadis, tikra to odio prasme. Jis savo pasiek, nes greitai buvo pakeltas leitenanto laipsn ir paskirtas kuopos vadu, nors buvo vos keli mnesiai suj nuo karo mokyklos baigimo.

ATSIMINIMAI I 9 P. D.L.K. VYTENIO PULKO GYVENIMO

233

Charakteringa buvo, kad ydas Jacovskis, nors daug kalbjo ir buvo istatytas kandidatu, bet negavo n vieno balso. Pasibaigus mitingui, visi upuolme Rim u jo kalb, bet jis nesidav kalbti ir kaip ivyko su politrukais, tai taip kuop ir nebegro, nes bijojo, kad jo nenugalabyt. Mat, j. ltn. Naikelis jam mieste pagrasino, be to, jo laidos j. ltn. Sagnas ir Vismantas tarsi, jei tik sugriebs Rim, tai nuve alnait prigirdys. Tuojau po politruko atvykimo pulke buvo vesta politins pamokos, po 2 val. per dien, kurias dst kuop politvadovai. Karininkams ir puskarininkams (liktiniams) tose pamokose dalyvauti buvo draudiama. inoma, i politini pamok ieidavo tikras jumoras, nes lektoriai apie bolevizm neturjo jokio supratimo. Neilgai trukus venionliuose vyko bendras mitingas dl rinkim liaudies seim, kuriam jau vadovavo j. ltn. Rimas. Po jo buvo pulke labai reikmingas mitingas dl konstitucijos (stalinikos) primimo. Svarbiausias mitingo kalbtojas ir konstitucijos aikintojas buvo asp. Aviienis, kuris pasirod toks neimanlis, kad kareivi tuoj buvo suvarytas oio rag. Prasidjo madaug tokio turinio pasikalbjimas tarp aikinaniojo ir auditorijos: Aikintojas: Stalino konstitucija nurodo ir garantuoja, kad kiekviena sjungos valstyb turs savo kariuomen, ir i kariuomen i valstybs rib neivyks ir nebus isista. Auditorijos balsai: Kas bus su Lietuvos kariuomene, jei Soviet Sjung upuls Japonija, ar Lietuvai reiks vykti jai padti ar ne? Aikintojas: Ne, nevyks. Kuri valstyb upuls, ta ir ginsis, o Lietuvai kas darbo. Auditor, balsai: Tai, jeigu Lietuv upuls Vokietija, tai viena Lietuva turs ir kovoti prie Vokietij. Tai kuriam tikslui tada reikalinga Lietuvai stalinika konstitucija? Aikintojas: Jeigu Lietuv puls Vokietija, tai visa Soviet Sjunga eis jai padti. Auditor, balsai: Ar tamsta kvailas, ar mus laikai kvailais, kad mums aikini tai, ko pats nesupranti! Neiekok kvailesni u save . . . Tada neikents papra balso j. ltn. Naikelis ir ijo kalbti. Ijs kalbti atrod labai susijaudins: skruostai ir lpos beveik mlynos, veidas kreidos baltumo, kakta stipriai suraukta, plaukai nukrit ant kaktos. J pamat visi nutilo ir lauk. Kalbjo taip, kad visa prie tai buvusi propaganda pranyko, lyg rkas. Jo kalbos bendros mintys buvo tokios: Lietuviais esame mes gim, lietuviai turime ir bti, o jei reiks u Lietuv ir ti! (Kalb nutraukia garsus sutartinis auksmas valio ir plojimai). Jei mes priimsime svetim konstitucij, tai parduosime (Vl auksmai valio ir plojimai nutraukia kalbtoj). Lietuv!. ..

234

JAUN. LTN. TREIOKAS

Kam mes sukrme sav konstitucij, ar tam, kad jos pirma proga isiadtume ir j sutryptume? ... (auksmai ir plojimai). K mums u tai pasakys ms tvai, broliai, kurie u Lietuv Nepriklausomybs kovose galvas guld ir krauj liejo?... (Vl plojimai ir auksmai valio. Daugeliui akyse pasirodo aaros, kiti stipriai gniauia kumtis, nes lietuvio kraujas jau usideg). Kur mes dsime ms Laisvs Kovotoj paminklus? Ar tam juos statme, kad dabar nugriautume? . . . . (auksmai ir plojimai). Kur dsime Neinomojo Kareivio kap, uvusio dl Lietuvos laisvs? ... (auksmai ir plojimai, be to, visi atsistoja). ia sikia politrukas ir miting nutraukia. Visi isiskirstome ir kartai sveikiname j. ltn. Naikel u pasakyt kalb, bet kartu ir drebame dl jo likimo. Po keli dien, t. y. apie liepos mn. 20 d., atvyko du pilni sunkveimiai politruk i kit pulk ir i auktesns kariuomens vadovybs. Atvyk laik paskaitas ruo stalinikosios konstitucijos primimui. Bet kokie jie buvo menki tie lektoriai?! Pamokos tai buvo laikraio skaitymas, o jei kas ikeldavo klausim, tai j niekas nesugebdavo atsakyti. Tose pamokose dalyvavo ir karininkai buvo sakyta. vairiose kuopose buvo vairiausi incident dl ikelt klausim, ar, apskritai, dl lektori kvailumo. Pvz., priearvinje kuopoje politvadovas bekalbdamas isireik: Matote, draugai,-kad dabar jau yra visai kas kita! Dabar drauge su jumis sdi ir karininkai, o ar anksiau sddavo karininkai su kareiviais? Kareiviai pradjo smarkiai murmti, bet, esant ten pat karininkams, lauk, k jie pasakys. Tada atsistojo j. ltn. Demikis ir su politvadovu prasidjo tokio turinio pasikalbjimas: Ar Tamsta esi tarnavs kariuomenje? Ne. Tad i kur tamsta inai, kaip buvo anksiau? Ir, apskritai, jei toki dalyk neimanai, tai niek nekalbk ir kareiviams, nes jie geriau ino, kaip buvo anksiau! Politvadovas nutilo ir vl vyko laikraio skaitymas, kur garsiai skait kakoks kareiviukas politvadovas, bet labai sunkiai. Jis ilgai stendavo ties kai kuriais odiais, ypa susidrs su tarptautiniu terminu, ar iaip su neprastu bolevikiniu isireikimu. Pasibaigus pamokoms, visi ms vietjai" ivyko. Bet po keli dien, t. y. apie liepos mn. 22 d., vl atsirado i kakur, matomai, i paties centro, du komunistliai, kuri tikslas buvo suruoti pulke miting, kad priimt stalinikj konstitucij, bet ia jiems taip pat nepavyko, kaip ir pirm kart. Miting atidar pats pulko vadas gen. t. plk. ltn. Dabuleviius, kreipdamasis karius, kad prisilaikyt tvarkos ir karins drausms. Po to kalbjo vienas i atvykusi komunistli, aikindamas gersias stalini-

ATSIMINIMAI I 9 P. D.L.K. VYTENIO PULKO GYVENIMO

235

kosios konstitucijos puses. Baigs kalbti leido pasireikti ir pulko kariams. Tada papra odio ir pradjo kalbti 1 kulk. kuopos eil. epas Stasys, kuris kalb pradjo labai nekaltai: Gerbiamas pulko vade, prezidiume, karininkai ir kariai! Kad anksiau darbininkas vargo, buvo inaudojamas ir skriaudiamas, tai visi mes puikiai inome. Jam teko gyventi daniausiai rsyje, dirbti sunk darb fabrike (plojimas, ypa ploja komunistliai, o pulko kariai dar iek tiek susilaiko), dirbti per par iki 16 val. ir u tai negaudavo papildomo atlyginimo ir t.t. (komunistliai labai patenkinti ir smarkiai ploja). O kas dl viso to kaltas? O gi ydai! Kapitalistai! (plojimas. Ploja ir komunistliai, bet jau ymiai silpniau). Kieno rankose visi fabrikai ir mons, kuriose inaudojama darbininkai? O gi yd! (plojimas. Jau komunistliai neploja). Kas turi miestuose didiausias krautuves ir magazinus? ydai! (plojimas). Kieno rankose kapitalai? yd! (plojimas su auksmais valio"). Kas labiausiai pertek prabanga, turi liuksusinius namus ir automobilius? ydai! (plojimas ir auksmai valio"). Vienas i komunistli kalb nutraukia ir toliau kalbti neleidia, dl to pulko kari tarpe pasigirsta auksmai: Kodl jam neleidi kalbti, ar todl, kad sako teisyb? ia sikia pulko vadas ir vl kovotojai nurimsta. Tuojau paprao balso kuopos politrukas Grunovas ir, isims lapel, matomai, kieno nors parayt, pradeda skaityti, bet jam labai nesiseka neperskaito, kas parayta. Tatai jau suerzintus karius dar labiau suerzina ir vl pasigirsta auksmai: Pirma pasimokyk skaityti, o paskui ateik! Juk dabar pats nesupranti, k skaitai1 Toki kvailysi jau mes gana prisiklausme! (pasigirsta vilpimas ir auksmai: Bk, i kur atjai! Neiekok kvailesni u save! ir t.t.) Tada atsistoja vienas i politruk-komunistli ir prao karius leisti pradjusiam baigti kalbti. Bet vl pasigirsta balsai: Neleidai anam kalbti, tai nekalbs nei itas! Leisk anam baigti kalbti, tai gals kalbti ir itas, o kitaip tai ne! (vl pasigirsta vilpimas ir auksmai: alin t durnel! Tegul pirma imoksta skaityti!). Matydamas, kad i mitingo nieko neieis, papra pulko vad, kad miting ubaigt, nes kariai mitingui neparengti. Mitingo pabaigai orkestras ugrojo internacional, bet tik j baigus visi choru suuko: Himnas! ir pradjo giedoti su tokiu usidegimu, kaip dar niekada pritar ir orkestras. Komunistliai jautsi nekaip, bet vis tik per Himn istovjo, matomai, bijojo erzinti karius. Atvaiavusieji komunistliai ilauk iki vakaro, kas, gali bti, turjo ir pulkui nemaai takos pask. vyko taip:

236

Apie 15 val. komunistliai, sustoj prie pulko krautuvs, lauk mainos ivaiuoti, o tuo metu prie krautuvs prisirinko gana daug kareivi io to nusipirkti. Komunistliai, kaip draugai, juos ukalbino ir vienas i j isireik, kad tik 9 p. p. yra dar vis toks nesusiprats, nes nepriima stalinikosios konstitucijos, tuo tarpu kiti pulkai jau seniai j prim. Dlto 9 p. pulkas yra ikeltas i Marijampols ir turi vargti venionliuose ir atgal tol negr, kol nesutiks su komunist partijos reikalavimais ir prieinsis. Tatai kareivius labai supykd, ir jie visa mase, ikl kumtis, pradjo spausti komunistlius prie sienos, aukdami, jei per dvi savaites j i ia neive, tai, padeg barakus ir havajus", patys ieis. Komunistliai isigando, kad negaut kail, ir pradjo kiek manydami teisintis, kad jie tik pajuokav, kad dabar dar tik renkama vieta, kur reiks 9 p. p. apsistoti, nes Marijampols kareivins esanios uimtos ir t.t. Kareiviai iek tiek aprimo, tuo tarpu kaip tik atvaiavo ir lauktoji maina, su kuria jie ivaiavo. Mat, kareiviai t dien ir be to buvo jau gerokai erzinti, nes buvo gautas sakymas, kad 9 . . I Bn turi ivykti Vilni, II Bn Kaun. Batalion vadai, susiauk karius, prane, kad reiks ivykti, bet kareiviai pradjo aukti, kad nevyksi, sakydami: Jie mus nori pirma idraskyti, o paskui igaudyti po vien! Ne! Arba vis pulk tegul kelia kitur, ar vis ia palieka, bet atskirai mes niekur nevyksime tegul daro, k tik jie nori! itas vykis labai charakterizuoja to meto pulko kari vieningum ir bendr bsenos supratim! Kitas rytas iauo labai nirus. Visoje stovykloje buvo jauiama kakokia slegianti nuotaika. Visi lauk kako baisaus nepaprasto! Nuotaikos nepagerino nei atvyks komunist-raudonarmiei skrajojantis ansamblis. Karininkai susigrupav tarms, kas ms laukia po vis it miting, ar tik nesuaudys keleto, kad kiti bt klusesni. Kiti galvojo, kad po t nevykusi miting gali apklausti kiekvien atskirai, o tai jau nebebt ieities, nes parduoti Lietuv niekas nebt idrss, inoma, iskyrus tuos, kurie seniai lauk, komunizmo ir lyg apakliai tikjosi tuo suteikti savam kratui laim. Ak, kaip jie apsigavo! Vakare apie 21 val. buvo gautas i pulko tabo skubus sakymas, kad yra atvyks krato apsaugos ministras, kariuomens vadas ir dar keletas auktj virinink. Visiems karininkams ir politvadovams buvo sakyta tuojau vykti pulko tab, kuris buvo sikrs mieste. Jau einant per miestel pasidar nejauku, nes miestelyje sukiojosi bolevik arvuoti automobiliai ir ymiai daugiau, kaip paprastai, vaikiojo komisar, komandir bei politruk. ydeliai kako diaugsi, o mons buvo lyg isigand nerams.

237

Susirinkus pulko tab, visai sutemo. Pradjome nekantriai kalbtis, ko mus ia sukviet ir k su mumis darys? Visi buvome tokios nuomons, kad ko nors gera tai jau tikrai nesuinosime, nes komisar ir politruk veidai, kuri ten buvo apsiai, nieko gera neadjo. Taip besikalbant pro langus pastebjome, kad tabas apsuptas ginkluot kareivi, kurie buvo pasislp u medi. Neilgai laukus suinojome, kad nuimtos ms sargybos ir j vieton pastatytos naujos. Visi isimme i kabr pistoletus ir utais sidjome kienes, tardamiesi, kad lengvai nepasiduosime, stengdamiesi prasimuti stovykl, kad ten galtume bendrai gintis su kovotojais, nes jiems taip pat grs pavojus, ne maesnis kaip karininkams. Netrukus kito kambario kampe pamatme 3 kareivius, kurie stovjo labai nusimin, o vienas i j vos neaarojo. Prij paklausme, kas jiems yra ir suinojome, kad jie buvo sargybiniai, bet, atvykus virininkams", buvo upulti ir nuginkluoti. Ypa susijaudins buvo vienas i j, kuris ukalbinus beveik nesmoningai pradjo kalbti: Tamsta, leitenante, a nekaltas, nes, stovint sargyboje, mane upuol i upakalio daug kareivi ir nuginklavo! A tikrai nieko negaljau padaryti! Jis buvo toks susijaudins tik dl to, kad neatliko savo, kaip sargybinio, pareig upuolimo metu. Dl to jis vos neverk. I j suinojom ir kit nuotyk su sargybiniu, kur kalbino igama ltn. Itomlianskis (nuautas Vilniuje, ivijus bolevikus) ir staiga, spyrs sargybiniui pilv, ipl i jo autuv. Sargybinis sugriuvo, bet, greitai paoks, isitrauk i kiens peil ir oko ginti post su peiliu rankoje, bet, i upakalio upuolus kitiems kareiviams, kurie buvo atveti i Vilniaus ir Kauno gul, kaip pasiymj komunistai, buvo suimtas ir i posto paalintas. Jo vieton atsistojo komunistlis. ita inia mums aikiai parod, kad bus kakas nepaprasto, bet kas, tai neinojome. Neilgai trukus atjo pulko adjutantas kpt. Malakauskas ir spjo, kad dar truput palauktumm, bet kas bus toliau, ir jam buvo neaiku. Netrukus patikrino, kurie karininkai yra, kuri trksta, ir pradjo aukti, po keleto minui, pavardmis tab. Pirmiausia iauk kpt. Malakausk Antan, kpt. Klimavii Viktor ir jaun. ltn. Naikel Jon, o neilgai trukus ir kitus, btent: mjr. Brizg Jon, kpt. Pilvel Adolf, kpt. Gog, kpt. Oin (kpt. Gog ir kpt. Osinas buvo paskirti, vietoje mjr. Strimaviiaus ir Brizgio, batalion vadais), jaun. ltn. Sagn JonVlad, jaun. ltn. Vismant Petr, ltn. Skinder Vac ir gen. t. plk. ltn. Naujok ir ltn. Januevii Step, kuri nerado, nes abudu buvo ivyk ligonin. Vliau paaikjo, kad ltn. Janueviius ligonin nenuvyko, bet kakur dingo. Vlesni jo iekojimai nedav joki rezultat. Be j, dar buvo aretuotas ir pulko vadas savo kabinete, bet vliau paleido ir perkl Karo Mokykl. Pulko vado pareigas laikinai eiti buvo pavesta mjr. Strimaviiui. Dar aretavo ir ltn. Kivev Juoz, kuris t dien buvo

238

JAUN. LTN. TREIOKAS

stovyklos budtoju, o budtoju buvo paskirtas kpt. Pilvelis (bolevikams bgant i Lietuvos iauriai nuudytas). Kit dien paaikjo, kad, be karinink, buvo aretuota visa eil puskarininki, du aspirantai ir nemaai kareivi. ia duodu Kauno S. D. Kaljimo V-kui rato nuora, kuriame yra visi t dien aretuoti kariai (9 . .).
(Vytis) Kaunas, 1940 m. liepos mn. 24 d. Valstybs Saugumo DEPARTAMENTAS Kvot Skyrius Nr. 40 (07) 241 Kauno Sunkij darb kaljimo Virininkui. Siuniu Tamstai pavestan kaljiman emiau suraytus asmenis, kuriuos praau laikyti mano inioje iki atskiro paliepimo: 1. Malakauskas Antanas, s. Kazio padti kameron Nr. 73 2. epas Juozas, s. Adomo 78 3. Berinas Juozas, s. Aleksandro 95 4. Reinekeris Artras, s. Vyliaus 56 5. Grikietis Vytautas, s. Vinco 88 6. Skrinska Petras, s. Antano 85 7. Bukaveckas Adolfas, s. Juozo 98 8. Klimaviius Pijus, s. Jono 81 9. Lenkelaitis Stasys, s. Povilo 91 10. Berulis Juozas, s. Kaliksto 93 11. Jakubauskas Vincas, s. Vinco 86 12. emaitis Juozas, s. Jono 89 13. Kriveris Juozas, s. Adomo . 70 14. Skinderis Vacys, s. Balio 54 15. Sagnas Jonas-Vladas, s. Jono 79 16. Vismantas Petras, s. Julijono 71 17. Naikelis Jonas, s. Jono 77 18. Lakickas Stasys, s. Petro 110 19. Liaukaitis (Lukoeviius) Vincas, s. Kazio 80 20. emaitis Domas, s. Juozo 107 21. Graiulis Viktoras, s. Prano 97 22. Tuminauskas Vaclovas, s. Juozo 87 23. Klimaviius Viktoras, s. Kazio 72 24. Brizgys Jonas, s. Antano 55 25. Girada Povilas, s. Kajetono 96 26. Varnelis Antanas, s. Motiejaus 92 27. tuopis Viktoras, s. Juozo 90 28. Pekaitis Stasys, s. Antano 111 29. Milkelkeviius Pranas, s. Vinco 106 30. Draskinis Stasys, s. Elbietos 79 31. Matulaitis Juozas, s. Mato 94 (pas.) E. Razauskas, Valstybs Saugumo Departamento Kauno Sunkij Darb Kaljime Kvot Skyriaus Virininkas Gauta Nuoraas tikras (pas.) Slapys, 1940 m. VII mn. 26 d. Kauno s. d. kaljimo Sekretoriaus pad. 16381 Nr.

ATSIMINIMAI I 9 P. D.L.K. VYTENIO PULKO GYVENIMO

239

Iauktieji nebegro, tik po kiek laiko atjs mjr. Strimaviius prane, kad tuojau atvyks krato apsaugos ministras div. gen. Vitkauskas ir kariuomens vadas br. gen. Baltuis-emaitis. Drauge su jais atvyko ir kariuomens politvadovas Macijauskas. K jie kalbjo, nepamenu, nes buvo nepaprastai pikta dl karinink aretavimo, o j likimas mums buvo labai aikus. Po kalbos visiems likusiems karininkams reikjo pereiti kit kambar, kuriame buvome sargybini izoliuoti nuo dur ir lang. Sargybinius sudar surinkti i vairi kariuomens dali pasiymj komunistliai ir ydai. Kalbtis tarp savs beveik nebuvo galima, nes girdjo sargybiniai ir nuolat landiojo politrukai, kaip Garkauskas, Romaka Petras, Baleckis ir kt. I nuobodumo labai daug rkme, bet greitai pasibaig papirosai. Laim, kad papiros, mums papraius, politr. Garkauskas atve i miestelio, kuri pus atidavme aretuotiems karininkams. Saugomi buvome taip stropiai, kad, norint ieiti atlikti gamtos reikalus, leista buvo tik po ilg deryb ir tai tik su trimis sargybiniais, kurie spjo, jei mginsi bgti, tai bsi vietoje nukautas. Apie 2-3 val. buvo sakyta sargybiniams stovti po du (pirma stovjo po vien) ir, jei kas mgins eiti prie dur ar prie lango, ar iaip k nors tartino pamatys, tuojau vietoje durti ar auti. Vliau paaikjo, kad kaip tik apie 3-4 val. buvo pervedami aretuoti karininkai gele. stot. Nugaben aretuotus susodino dengtus prekinius vagonus ir apie 6 val. ive Kauno kaljim. Mus i ten paleido apie 6 val. ryto ir sak pasiruoti, nes tuojau atvyks visi tie igamos vizituoti stovykl. Neilgai trukus atvyko tie, kurie Lietuv u kelis skatikus buvo pardav ydikajam bolevizmui. Kalbjo, teisinosi, kad kitos ieities nebuvo, kad geriausiai buvo prisijungti prie Sov. Sjungos ir t.t., ir greitai ivaiavo. Ta paia proga buvo pakeistas ms pulkui ir politvadovas. Vietoje Kleivos, paskyr lenkel Baleck (ivejant bolevikus Vilniuje, korpo kareivi nuautas), kuris buvo tikras pienburnis visk dirigavo ydas Jacovskis. T pat dien dar buvo pakartotinai sakyta tuojau pat pasirengti I ir II Bn ivykti Kaun ir Vilni. Kit ryt batalionai ir ivyko. mons jau nebesiprieino, nes buvo panikoje. Mat, kaip jie pasakoja, vis t nakt, kada vyko aretavimai, stovykla buvo apstatyta rus tankais, kurie itis nakt ir buvo pasireng, jei tik kilt stovykloj neramumai, paleisti ugn. Vliau tikrai sitikinom, kad tank bta, nes radome apie stovykl vikr ymi. Ir paaikjo, kad tam reikalui buvo iaukti tankai i netoliese stovinios rus tank brigados.

240

Kokie jie menki. Prie du lietuvi batalionus atsiunt bolevik tank brigad ir dar atsive apie 300 komunist, kad aretuot kelet karinink ir kareivi. Po poros dien, vieton ivykusi batalion, atvyko nauji: vienas i 1 . ., antras i 2 . . I Bn vadovavo mjr. Valiukis, II Bn mjr. Drongis. Dienos slinko labai niriai, usimim beveik nebdavo, nes beveik vis laik kariai buvo ruoiami politikai. Tik vienas vairumas, kad po t vyki ir j metu pradjo ms pulk lankyti mokykl ekskursijos, nordamos pamatyti t pulk, kuris taip prieinasi bolevikams, ir sitikinti sklindaniais gandais, kad pulkas, sunaikins politrukus ir ydus, pajudjo i venionli poligono ir, pakeliui naikindamas bolevikus, ygiuoja iauli ir Kretingos link. Dar reikia paminti vien vyk, kuris rodo, kaip ydai norjo iprovokuoti 9 . ., kad j visikai sunaikint. Buvo taip: Vien etadien skambina i pulko tabo stovyklos budtojui, apie 7-8 val., kad mieste pulko kareiviai mua ydus. Budtojas tuojau isiunia i parengties brio moni su savo padjju iaikinti, kas yra atsitik, ir suino, kad, einant kareivi grupei gatve, apie 8-9 val., juos vienas ydas paleido akmeniu, kuris kliuvo tarp j buvusiam ydeliui. Kareiviai norjo t yd suiupti ir bt apkl, bet ia pat buvo milicininkas, kuris t yd aretavo, ir incidentas tuo pasibaig. Pasirod, kad inia apie yd pogrom buvo gauta i divizijos tabo ir ymiai anksiau prie t vyk. Matomai, ydai pirma prane divizijos tab, o tik paskui msi provokacijos. Pradjo sklisti gandai ir net i pulko tabo, kad greitai i venionli ivyksime. Vieni kalbjo, kad pulkas gr Marijampol, kiti, kad vyksime Pastovus ir t.t. Jau buvo numatyta net ir ivykimo datos, bet galutinai gavome sakym vykti Alyt aerodromo darbams. Didiausiu greiiu pasikrovme ir ivykome. Pakeliui sustojus, bet kokiose stotyse, prisirinkdavo nemaai moni, kurie karius apdovanodavo glmis, atnedavo atsigerti alto gaivinanio vandens ir net pavaiindavo alumi. Tuo parodydami savai kariuomenei meil ir pagarb. Ypa buvo ymu buvusiame lenk okupuotame krate. Pravaiuojant pro Marijampol, pasimme pulko turto likuius ir, atsisveikin su nuolatine pulko stovjimo vieta, ivykome. Nuvykus Alyt, isikrovme ir vis mant nusiveme u Nemuno mikeli, kur pasistatme palapines ir sikrme ilgesniam gyvenimui. Daliniai apsigyveno mike, o pulko tabas senajame mieste prie mokyklos. Tik spjus sikurti, prasidjo aerodromo darbai. Ms tiesioginis udavinys buvo duoti gyvj darbo jg, ginkluot kastuvais, kirviais ir piklais. Darbams vadovavo raudonarmiei aviacijos dalinys, kuris buvo taip pat mike apsistojs.

ATSIMINIMAI I 9 P. D.L.K. VYTENIO PULKO GYVENIMO

241

Darbas diena i dienos buvo tas pats: kasti auktesnes vietas ir pilti emes sunkveimius, kurie j nuve ipildavo griov ir vl grdavo. Taip be paliovos. I pradi buvo nustatyta darbo valandos, o vliau paskelb ir socialistin rungtyniavim. Prie kiekvieno sunkveimio dirbo brigada i 5 moni, tad tai brigadai, kuri ive daugiausia sunkveimi, buvo paadta duoti 2 savaites atostog. Vliau dar buvo praneta: kuri brigada ive 21 sunkveim, ta gals t dien daugiau nebedirbti ilstis. Bet jau pirmj dien is paadas buvo atauktas, nes dauguma brigad i norm atidirbo beveik per pusdien. Bet, kada brigados norjo vykti namus, tai atvyks kakoks rus majoras pasiprieino ir vykti neleido. Kilo ginai, kurie pasibaig tuo, kad vl buvo panaikintas akordinis darbas ir reikjo dirbti nustatytas valandas (matomai, jie bijojo, kad ilsdamiesi kareiviai nepradt galvoti ir nesuprast, kad bolevizmas yra monijos nelaim). Kareiviai tuo labai pasipiktino ir toliau dirbo labai nerangiai. Taip, kad per vis darbo dien teivedavo vos 16-17 sunkveimi, o pirmiau ivedavo dvigubai. Maistas prie darb buvo menkas, nes gaudavo tik normal davin ir dar menkai pagamint, nes nebuvo tinkamos virtuvs. Vliau davin padidino iki poligoninio. Kariai gyvenimu buvo labai nepatenkinti, nes nebuvo gyven tokiose slygose, o labiausiai juos pykindavo katorginink darbas. Taip slinko graios vasaros dienos, bet veikiai ir saulut pavargo, nebe taip ild. Artjo ruduo. Prasidjo liets, oras sudrko ir atalo. Su lietumi prasidjo ir tikri lietuvi kari vargai. Dirbti tekdavo kiekvien dien: ar lyja, ar ne. Lieting dien, gr i darb, kareiviai neturdavo kur isidiovinti perlapusi drabui, o pakeisti naujais neutekdavo. Permiegoj drgnose palapinse, keldavo anksti ryt ir, apsivilk dar lapiais drabuiais, vl eidavo darb, inoma, pirma iklaus politpamokos tai lyg rytmetin bolevik malda, nes melstis buvo nepadoru". Taip begyvenant atvyko pulk naujai paskirtas pulkui komisaras Bn komisaras Cariov, kuris paskui save atsived ir savo klapiukus eil politruk. Jiems atvykus visi lietuviai politrukai buvo paalinti i pareig ir paskirti j padjjais. Buvo ir domi atsitikim, kada pyk kareiviai ikrsdavo politrukams pikt idaig, parodydami savo nepasitenkinim kraugeriu Stalinu ir jo santvarka. Vien ryt pulko raudonajame Lenino kambaryje buvo rastas ipaiytas Stalinas ir Leninas velni pavidale su bendra uodega, ant kurios buvo penkiakamp vaigd su urau: Viso pasaulio velniai, vienykits!" Politrukai neinojo, kas daryti iekojo, kvot, pyko, grasino, bet nieko nesurado. Aerodromo darbai buvo numatyta baigti per 5 savaites, nuo pradios, bet, padirbus mint laik, darbo pabaigos dar n pasistiebus nebuvo

242

JAUN. LTN. TREIOKAS

matyti. Na, ir kaip bus, kad dirbo be jokio plano, be jokios niveliacijos. I pradi dar buvo pasirodius viena busol, bet ir ta greitai dingo. Viskas buvo dirbama tik i akies. Todl atsitikdavo net taip, kad vien savait vedavo emes vien viet, o kit savait tas paias emes vedavo atgal. Vienu odiu, dirbo, kaip kam patiko, o jei kam nepatiko, tai ir visai nedirbdavo (ruseliai, ij darbus, pasialindavo i darboviets ir miegodavo kur nors mikelyje, kol baigdavosi darbo laikas). Spali mnesyje lietuvi kariuomens pulkai buvo jungti bolevik kariuomen ir pavadinti 29 . teritoriniu korpu. Pulkai gavo nauj numeracij ir 9 p. p. buvo pavadintas 215 P (auli pulku) su nuolatine stovjimo vieta Rokikyje, kur nebuvo joki kareivini. Pulko vadu buvo paskirtas plk. urkus. Pulko likuiai, kurie dar buvo Marijampolje, perdav kareivines rusams, ivyko remonto darbams Rokik. 1940 m. spali 23 d. dalis dar pasilikusi senj 9 p. p. karinink buvo ikilnota kitas kariuomens dalis. Su jais teko ir man ivykti, tad ia ir pabaigiu pulko pergyvenim apraym. Kiek teko suinoti i kit, su pulku vyko taip: Po kiek laiko nuo paskutini apraom vyki, jau beveik pradjus alti, apie lapkriio mn. vidur, pulkas i Alytaus ivyko Rokik, kur ibuvo vis laik iki ivykimo Paeimens poligon. Bnant Paeimens poligone, pulko vadas plk. urkus buvo atleistas i pareig ir isistas kursus, o jo vieton paskirtas rusas. Tuojau pat privaiavo ir rus naujok, kuriems jau viso mokymo neteko praeiti, nes kilo karas su Vokietija. Per kar dalis lietuvi kari pabgo, dalis pateko nelaisv. Galutinai (vieno belaisvio pasakojimu) pulkas buvo likviduotas prie Velikije Luki. Netenka abejoti, kad to paties bt sulauk ir kiti 29-to teritorinio auli korpo lietuviki pulkai, jei ne Didiojo Reicho kariuomens spartus ygiavimas priek, kuris lietuvius karius apsaugojo nuo gresiani dideli katastrof ir nuo galutinio sunaikinimo. I raudonj nag igelbtas, lietuvis karys yra dkingas Didiajam Reichui ir jo kariui, su kuriuo jis iandien petys pet kovoja Rytuose su didiausiu monijos maru bolevizmu.

K A R O MUZIEJAUS V A R G A I
P. E T A K A U S K A S (Buvs ilgametis Karo Muziejaus konservatorius)

Pirmasis Karo Muziejaus puolimas vyko po apsilankymo Dekanozovo muziejuje. Dekanozovui aikiai nepatiko Nepriklausomybs skyriaus ir kiti istatyti eksponatai ir prie pirmo pasimatymo su gen. Vitkausku pareik, kad muziejus iaip gerai atrods, bet, deja, didel eksponat dalis neatitinka geriems santykiams su SSSR. Dar neatslgus pirmajam puolimo spdiui, tuojau atsirado antrasis. Petrapilio Artilerijos Istorinis Muziejus per J. Paleck prane, kad jis steigia savo muziejuje lietuvik skyri, todl prao vliavas, istorinius ginklus ir kitus eksponatus perduoti Artilerijos Istoriniam Muziejui, naujai steigiamam lietuvikam skyriui. iuos puolimus ir reikalavimus apsvarsius ir pasirengus duoti tinkamus atsakymus, ypa Artilerijos Istoriniam Muziejui, tuojau vl Karo Muziejaus administracijai atsirado nauj rpesi. Karo Muziej aplank agitpropo atstovai su dailininku uku prieaky. Apirj muziej, agitpropo atstovai pareik, kad toks muziejus Socialistinei Lietuvos Respublikai visai nereikalingas. Labai grietai buvo pasisakyta prie Vytauto Didiojo statul, nes Vytautas buvs didiausias imperialistas ir masi skriaudjas, todl j reikt tuojau i muziejaus iimti. Kiti muziejaus galerijoje esantieji karaliai ir kunigaikiai irgi pakliuvo nemalon, jie buvo traktuojami kaip liaudies prieai ir iimtini i muziejaus. Klausiusiems i nurodym darsi koktu, kad agitpropo atstovams ir vidurami istoriniai asmens pasidar liaudies prieais ir kad taip lengvai klausimas isprendiamas. Po toki apsilankym ir nurodym tiesiog neinia buvo, kas daryti ir kur kreiptis, kad bt apginta per ilgus metus sukurta staiga. Akcijai prie Karo Muziej didjant, muziejaus administracija nutar j kuriam laikui udaryti, paskelbus, kad muziejus reorganizuojamas. Udarius muziej, buvo kreiptasi kariuomens vad brig. gen. emait ir politin vadov Macijausk, praant, kad jie aplankyt muziej ir duot savo nurodym bei patais. i asmen muziejuje buvo laukiama su didiausiu tempimu, nes j rankose buvo Karo Muziejaus likimas. Gen. emaiiui ir politvadovui Macijauskui Karo Muziej aplankius ir susipainus su muziejaus turiniu, buvo gauti i j kai kurie nurodymai

244

P. ETAKAUSKAS

ir pareikalautas i muziejaus administracijos darbo planas ateiiai. Atrod, kad reikalai klostosi teigiama linkme, todl tas apsilankymas raminamai paveik. Administracijos pas pagerjo, bet gaila, kad neilgam. Liaudies Seimo susirinkimo proga muziej atvyko grup raudonosios armijos politruk su nemau skaiium piliei". Politrukai pareikalavo parodyti muziejaus sal. J apirj pareik, kad muziejuje susirinkusiai publikai jie tuojau dainuos ir oks. Pradjus rodinti, kad pasauly niekur nra toki atsitikim, kad muziejuje okt ir kad sukeltos dulks naikina eksponatus, vis tiek buvo pakartotinai pareikta, kad okiai vyksi. Tik vienam i politruk palaikius muziejaus atstovo mintis, buvo atsisakyta nuo Karo Muziejaus salje numatyt oki. Be kasdienini varg, irk, koks nors vl nemalonumas uklumpa. Lietuv primus Socialistini Respublik eim, ateina muziej du komjaunuoliai pareikdami, kad, kompartijai pritarus, jie surengs muziejaus sodely okius. sivaizduokit sau. Viet, kur Neinomojo Kareivio kapas, kur lietuvi tautos sns ir dukros diaugsmo ir lidesio valandoje guodiasi, atiduodami iam kapui savo pagarb, kur motin aaromis nulakstyta, t viet komjaunuoliai tryps. Reikjo rasti ieit. Buvo skubiai suaukta muziejaus administracija, kuri vieningai nutar ioms umaioms pasiprieinti. Karo Muziejaus politinis vadovas tuojau paskambino telefonu kompartijai ir rodinjo, kad sodely okti nepatogu ir pasil, kaip tinkamiausi viet Vienybs aikt. Kit dien buvo patirta, kad okiams pasirinkta Vienybs aikt. Atvykus komjaunuoliams atsakym gauti, buvo pareikta, kad partija atsisak muziejaus sodelyje daryti okius. J veiduose matyti buvo nepasitenkinimas. Negav prie Neinomojo Kareivio kapo pasiokti, tiek tik atsikerijo, kad per karo komendant sak tutuojau pakeisti kabjusias ant muziejaus valstybin ir tautin vliavas raudonas. Karin vadovyb Karo Muziej pradjo lyg ir toleruoti ir jo bsena darsi pakeniamesn. Deja, tik tai truko neilgai. Lietuvik kariuomen jungus raudonj armij 29 teritorin auli korp, Karo Muziejus vl atsidr neaikioje bsenoje. Administracijai teko nugirsti, kad muziejus numatomas perduoti vietimo Liaudies Komisariatui ir kad muziejaus likimas neaikus. Buvo kreiptasi komisar Venclov, i kurio irgi suinota, kad tikrai yra bals u Karo Muziejaus sulikvidavim, juo labiau, kad jis liks be unugario. Karo Muziejaus administracija i komisaro Venclovos kalbos suprato, kad muziejaus sulikvidavimas turs vykti netrukus ir muziejaus eksponatai bus iskirstyti po kitus muziejus. Komisariate buvo girdti, kad i buv. Karo Muziejaus Nepriklausomybs kov eksponat dalis pasiliks naujai numatytam kakokiam muziejui kurti. Vliau teko suinoti, kad buv. Karo Muziejui perimti yra duotas galiojimas ir numatyta komisija. galiojimas iaip skamba:

KARO MUZIEJAUS VARGAI

245

L. R. vietimo Liaudies Komisaro Pavaduotojas, Kaunas, 1940 m. rugsjo mn. 2 d. galiojimas. vietimo Liaudies Komisariatas galioja Kauno Valstybinio Kultros Muziejaus direktori Pauli Galaun sudaryti komisij perimti buv. Karo Muziejui ir skiria j tos komisijos pirmininku. J. iugda, Liaudies Komisaro Pavaduotojas". vietimo Ministerijos antspaudas.

Akivaizdoje tokio fakto Karo Muziejaus administracija ieko visur utarimo. Lanko visus asmenis, kas tik turi iokios tokios takos, rodindama kariko muziejaus reikalingum ir praydama utarimo. Buvo nutarta apsigynimui lieti muziej dal nauj tarybini eksponat, o popieriuje projektuoti kiek galima daugiau, kad rksniai bt nuraminti ir laimta kiek galima daugiau laiko, nes laikas keiia aplinkybes. Be to, i komisaro Venclovos buvo igautas pasiadjimas, kad muziejaus klausimu sprendimai nebus daromi greit ir be muziejaus administracijos inios. Perdavus Karo Muziej ( L T S R Vyriausybs nutarim ir potvarki rinkinys Nr. 2) vietimo Liaudies Komisariato inion, jis buvo pavadintas Karikai Istoriniu Muziejumi. Karikai Istorinio Muziejaus likimas nepagerjo. Iplaukia paviri Liaudies Kov Muziejus, kuris numatomas kurti Karikai Istorinio Muziejaus sskaita. Liaudies Kov Muziejaus organizatorius J. Btnas visur pasiskelb, kad jis Karikai Istorinio Muziejaus bsis direktorius ir kursis ia Liaudies Kov Muziej. Organizatorius energingai griebsi darbo. Spauda jam lengvai prieinama, tuo tarpu kai Karikai Istorinio Muziejaus nespausdinamas n vienas straipsnis bei paaikinimas. Liaudies Kov Muziejaus organizatorius komandiruojamas Maskv rengti Taut Muziejuje lietuvik skyri. Aplanko Maskvos ir Leningrado muziejus ir sugrs jauiasi muziej reikalu inovas" ess. Pateikia vietimo Liaudies Komisariatui Liaudies Kov Muziejaus struktr. Organizuojamam muziejui paimamos i Karikai Istorinio Muziejaus trys sals eksponatams sudti ir vienas kambarys darbo bstinei. Karikai Istorinio Muziejaus administracija ginasi, kiek gali. rodinja, protestuoja ir aukiasi pagalbos i korpo vadovybs. Tiesa, korpo vadovyb palaiko Karikai Istorin Muziej, bet, gen. emaiiui ivaiavus, lieka komisaras Macijauskas, su kuriuo vietimo Liaudies Komisariatas, kaip su buvusiu kalviu, nelabai nori skaitytis ir laiko j nekompentinga asmenybe. Liaudies Kov Muziejaus organizatorius kiekviena proga pareikia, kad SSSR muziejuose niekur nemats car ar kunigaiki portret, mats tik Maskvos Istoriniame Muziejuje Petro I portret ir tai neymioje vietoje. Atseit, ir i Karikai Istorinio Muziejaus reikia kunigaiki portretus ir biustus imesti. Be to, pareik, kad greit bsianti paskelbta Lenkijos Socialistin Respublika, todl reikia iimti i muziejaus ir eksponatus, vaizduojanius ms kariuomens kovas su lenkais. Karikai Istorinio Muziejaus bsenai smarkiai pablogjus, muziejaus administracija nutar, kad btinai reikalinga komandiruoti du mones i

246

P. ETAKAUSKAS

muziejaus personalo Maskv ir Leningrad susipainti su ten esaniais muziejais. Visas daromas klitis e. Muziejaus direktoriaus p. plk. J. arauskui nugaljus, pavyko irpinti kelion dviem asmenim, skyri vedjams B. Zkoniui ir P. etakauskui, kuriems buvo pavesta pagrindinai istudijuoti Maskvos ir Leningrado muziejus. Atvyk muziejaus tarnautojai Maskv, negalvodami apie poils, i traukinio tuojau nuvyko Istorin Muziej pasiirti, kaip ten atrodo Petro I portretas, pakabintas tamsioje kertje. Didiausiam j nustebimui Petro I epochai pavaizduoti eksponat idstymui uimta viena sal. Be Petro I, rado visus carus ir j epochoms pavaizduoti visus eksponatus. Leningrado muziejuose buvo rastas paveikslas Nikalojaus II su senatu ir sals su arais ir kitais panaiais eksponatais. Kodl Liaudies Kov Muziejaus organizatorius viso to nemat, man ir iandien nesuprantama. Sugr Karikai Istorinio Muziejaus komandiruoti tarnautojai visus savo spdius idst vietimo Liaudies Komisariatui, bet j nustebimui, jiems buvo pasakyta, kas ten galima, mums negalima, nes mes dar nepribrend. Bet kaip ten bebt, Liaudies Kov Muziejaus organizatorius buvo nebe vienintelis muziej specialistas". Karikai Istorinio Muziejaus apsigynimo akcijai sustiprinti kelis kartus buvo kvieiamas i kompartijos Centro Komiteto vietimo reikalams atstovas Zdanaviius. Kad ir kaip buvo kvieiamas, bet jis Karikai Istorin Muziej aplankyti veng, nors besiorganizuojant Liaudies Kov Muziej kelet kart buvo aplanks ir neoficialiai, Karikai Istorinio Muziejaus administracijai neinant, apirjo muziej. Zdanaviius, kvieiamas muziej, kiekvien kart pareikdavo, kad laikas bt nuimti gen. ukausko, Putvinsko, Juozapaviiaus ir Lukio biustus. Nors savo pageidavimus jis kelis kartus buvo pakartojs, bet muziejaus administracija Zdanaviiui rodinjo, kad pertvarkymus muziejuje ir jo sodelyje daryti be komisijos sprendim nes galima. Nesulaukiant muziej Zdanaviiaus, buvo pakviestas kompartijos CK propagandos skyriaus virininkas V. Kurojedavas, kuris muziej aplank 1941 m. sausio 17 d. 23 val. Jis, ibuvs muziejuje iki 3 val., ieidamas pareik, kad muziejus vertas paramos ir, kaip buvo girdti, rodinjo Zdanaviiui, kad Karikai Istorinis Muziejus yra remtinas. Karikai Istorinio Muziejaus sunaikinimo akcijoje lyg ir vyksta atoslgis, bet Liaudies Kov, vliau pasivadins Revoliucijos Muziejaus, organizatorius vis dar tebevar akcij prie Karikai Istorin Muziej. Lankanius jo staig takingus asmenis vediojosi po Karikai Istorin Muziej, be muziejaus administracijos inios, ir visuomet neigiamai juos nuteikdavo. Kad ir ita klitis bt paalinta, buvo sakyta tarnautojams Revoliucijos Muziejaus organizatoriaus Karikai Istorinio Muziejaus bstin neleisti. Revoliucijos Muziejaus organizatorius apeliuoja spaudoje. 1941 m. vasario 14 d. dtas jo straipsnis Tiesoje" su nusiskundimais ir priekaitais Karikai Istorinio Muziejaus administracijai dl

KARO MUZIEJAUS VARGAI

247

darom jam klii organizuoti muziej. Taiau buvo jauiama, kad Karikai Istorinio Muziejaus reikalai gerja. Buvo sudaryta komisija Karikai Istoriniam Muziejui pertvarkyti. Nors komisijos sudarymas dar nereik reikal pagerjimo, bet iek tiek buvo jauiama iai staigai tolerancija. Komisijos nari tarpe irgi atsirado keletas asmen, kurie smarkiai palaik Revoliucijos Muziejaus organizatoriaus tezes ir buvo pareik, kad Karikai Istorinio Muziejus iais laikais nebereikalingas. Vliau ir jie kakaip nubluko. Karikai Istorinio Muziejaus administracija komisijos susirinkimo lauk su didiausia baime, nes teko nugirsti, kad i komisijos sprendim Zdanaviius, J. Btnas, Venclova ir visa eil io lagerio asmen tikjosi susilaukti Karikai Istorinio Muziejaus laidotuvi. Deja, vyko kitaip. Neoficialioje pirmojo posdio polemikoje buvo jauiama, kad muziejaus laidoti nebereiks. ia nusipeln keletas asmen, kuri pavardi negaliu skelbti, nes nesu gavs j sutikimo. Komisijai dar darbo neubaigus, i Zdanaviiaus vis plauk reikalavimai nuimti biustus. Vien dien buvo sakyta nuimti kar. Juozapaviiaus ir kareivio Lukio, o jei ne karas, tai bt reikj nuimti gen. ukausko ir Putvinskio biustai. Vienu odiu, didiausias Karikai Istorinio Muziejaus griovjas buvo Zdanaviius. Jam visa, kas lietuvika, buvo nepakeniama ir lengva irdimi nuo visko atsisakydavo. djus sodelyje granito lentas su knygnei pavardmis, jis pirmas labai susijaudino ir tar, kad tai padaryta kontrrevoliuciniais sumetimais. Zdanaviiui per Revoliucinio Muziejaus direktori buvo nusista sutartis, kurioje aikiai buvo matyti, kad lentos usakytos 1940 m. gegus mn., bet reikalas tuo nesibaig be N K V D sikiimo. Buvo sakyta pavardes nudauyti, bet muziejaus administracija, uuot nudauius, prideng jas faniera ir aptak cemento skiediniu. Taigi, neinaniam atrod, kad knygnei pavards panaikintos. Bolevikams i Kauno pasitraukus, udtos fanieros nuo knygnei buvo nuimtos, ir j garbingos pavards vl pradjo byloti lietuviui apie sunki ms tautos praeit, nepakeniam velikaros priespaud ir j imperialistinius siekimus, pridengtus raudonja skraiste. Zdanaviiui nepatiko ir Karikai Istorinio Muziejaus bokte dar varpais tebeskambanios patriotins melodijos, Laisvs Varpas jau buvo nutildytas. Jis pageidavo, kad varp muzika skambint k nors panaaus iroka strana moja rodnaja.. .", bet muziejaus administracija rod, kad tokiam pakeitimui nra prietais, dl to varp muzik teko visai sustabdyti. Ir tai 1941 m. birelio 23 d. 12 val., Duonelaiio gatve dar bebgant bolevik kariuomens likuiams vl suskamba Tautos Himnas, kur giedojo susirinkusi minia, Laisvs varpas suskambo ir buvo ikeltos valstybin ir tautin vliavos. Atgijo ir ilgai tyljusi varp muzika, skambindama neisuktas senas lietuvio irdiai artimas melodijas. Atnaujinamos
17

248

P. ETAKAUSKAS

ir uvusij dl Lietuvos laisvs pagerbimo ikilms prie Neinomojo Kareivio kapo, kurias brig. gen. emaitis einaniam muziejaus direktoriaus pareigas plk. J. arauskui odiu buvo saks sustabdyti. Ir iki to laiko slaptai gerbiami uvusieji dabar vl laisvai be baims gerbiami. Nors Karikai Istorinis Muziejus per vis bolevik okupacijos laik buvo udarytas, bet dl ivengimo visoki eventualum reikjo j leisti kari ekskursijas ir pavienius asmenis, o civilius tik su atskirais direktoriaus leidimais, nes Liaudies Kov Muziejaus organizatorius, pasinaudodamas muziejaus udarymo proga, pradjo odiu ir per spaud rodinti, kad muziejus udarytas, todl jo bstines galima panaudoti kuriamam muziejui. 1941 m. balandio 6 d. Karikai Istorin Muziej aplank keli enkavedistai su eimomis. Enkavedistas itkovas, parods savo liudijim, pra muziejaus direktori leisti jam muziejuje fotografuoti. Negavs leidimo usira direktoriaus pavard ir pradjo apirinti muziej. Neprajus n pusvalandiui, skubiai buvo iauktas muziejaus direktorius muziej. ia j pasitinka itkovas, baisiai plsdamas, ir nusiveda Vytauto Kapelos ukulis. Ten apie mnes stovjo ant grind pastatytas ir apdengtas Lenino biustas. itkovas su savo palydovais rado nuo Lenino biusto nuimt, udangal ir tuo paiu udangalu buvo moterikai apritas Lenino veidas. itkovas ir jo palydovai rk, neklausydami joki paaikinim. Rodydami Lenino biust, vis prikiamai kartojo, kad js kunigaikiai pagarbiai pastatyti muziejaus salje ant postament, tuo tarpu i Lenino biusto es tyiojamasi. adjo kontrrevoliucin muziejaus administracij sudoroti. iam incidentui pasibaigus, itkovas, prastomis enkavedistui manieromis, prikibo prie muziejaus aikintojo, pareikdamas, kad aikintojas apie Vytaut kalbs, kaip apie ventj ir t.t. Ir tai tas enkavedistas itkovas, greiiausiai pats padars provokacij, ijs i muziejaus, sodelyje, linksmai nusiteiks, visokius kalinkos-malinkos okius idarinjo. Jis diaugsi, kad atsikerijo u neleidim muziejuje fotografuoti. Kodl bolevikai norjo sunaikinti Karo Muziej ir vieton jo kurti Liaudies Kov Muziej? Atsakymas yra aikus. Karo Muziejus lietuvi tautai adina jausmus ir meil tvynei. Karo trofjai ir batalistiniai paveikslai ugdo pasiryim ginti savo laisv ir t.t. Tokiu bdu Karo Muziejus nei forma nei turiniu bolevikams buvo nepriimtinas. Jiems rpjo lietuvi taut pavergti ir visk inaikinti, kas tik galjo priminti lietuviui, kad jis lietuvis yra. iam tikslui pasiekti ir buvo numatyta kurti, vietoje Karo Muziejaus, nauj Liaudies Kov Muziej, kuris visikai atitikt socialistinius reikalavimus. Sunkus buvo Karo Muziejaus bolevik okupacijos laikotarpis, bet dl atkaklios Karikai Istorinio Muziejaus administracijos kovos sugrs 1941 m. liepos mn. pirmoje pusje senasis Karo Muziejaus virininkas rado muziejuje, be buvusi eksponat, dar ir kit lietuvi tautai brangi relikvij, kurios drauge su senu rinkiniu ymiai praturtina i staig.

MANO SANTYKIAI SU NKVD

VYSK. DR. V. BRIZGYS

Ties Laisvs aljos 6 nr. tamss, akiai gana simpatiki rmai savo iorine ivaizda teikia visai ne tok spd, kok i j isinedavo juos pateks po 1940.VI.15. Ties pasakius, rmus staiusieji vargiai ir pagalvojo, kad juose kada nors vyks tokios scenos, kokios ia vyko 1940.VI.15 1941.VI.22. T dviej dat tarpe iuose namuose darbas" vir dien nakt. Tuolaikinius i rm eimininkus bent kiek pavaizduoja ia tardyt" asmen iurps pasakojimai, kieme esani kamer kraujais aptakytos sienos ir kulk pdsakai jose. T eiminink nuotaikas gali nors apytikriai pavaizduoti itoks momentas. Brelis iki sadizmo suvrjusi yd, rus, lietuvi N K V D tardytoj pasiima sau auk i jos buto, i gatvs, i kaljimo. Klausinjimais, pinigo ir visokios laims silymais, bauginimais, muimu ir kitokiais kankinimais stengiasi surasti koki nors antikomunistin konspiracij. Nuo darbo" jie ir j auka pavargsta. Tada jie, palik savo auk ramiai pasdti, ia pat usidega po papiros ir, kaip paprasiausius dalykus, su visu atvirumu ir pasigardiavimu pasakojasi savo paskutini nakt paias lykiausias avantiras. Taip pailsj, tsia toliau savo kruvin aidim su nelaiminga auka. Man neteko iuose namuose patirti to, k ia patirdavo, pav., mano brolis Petras ir tkstaniai kit, kurie i kaljimo paprastai bdavo ia atveami 24 val., o atgal veami 5 val. ryto itinusiomis galvomis, krauju pasruvusiomis akimis . . . arba mano dd 9 p. pulko majoras Jonas Brizgys, kuris buvo aretuotas 1940 m. liepos 22 d. Laisvs jis taip ir nesulauk. Gal Sibir ivetas, o gal kur nors Kauno apylinkse pakastas . . . Man teko turti reikal tik su aukiausiais sadistais, kurie, be abejons, savo sta jau atlik, vald kitus emesnius. Informacijai keli odiai apie N K V D komisar Guzevii ir jo pavaduotoj", vliau saugumo komisar Gladkov. Guzeviius tai tas pats studentas, kuris Suvalkijos kinink neramum laikais u komunistin veikl buvo itremtas . . . Suvalkij. Kai kurios aki ir Vilkavikio apskrii apylinks j gerai pasta i to meto uolaus jo komunistinio veikimo. Gladkovas tai tiek pat Gladkovas, kiek Litvinovas yra Litvinovas. o ne Finkeltein. Gladkovas buvo emo gio, storas, juodais garbanotais

250

VYSK. DR. V. BRIZGYS

plaukais, vilko akimis, kumpa nosimi, kiek nusikorusia apatine lpa tipikas ydas. mog jis niekad neirdavo. Lietuvikai nekalbjo ir, bent pradioje, nesuprato. Po visai neblogai skambania Gladkovo pavarde slpsi tikras ydas, kurio tikrosios pavards ir kilms, manau, neinojo n patys Kauno ekistai. Retas j vienas kito pavard i viso teinojo. Pirm kart 1940.X.29 buvau ratu Guzeviiaus pakviestas t pat dien 11 val. apsilankyti N K V D . Tai ne juokas. Kiek man visoki mini ikilo galvoje. Jau inojau vis eil fakt su vairiais monmis Italijos Ministro sekretor, keli kunigai, visa eil kit man pastam asmen buvo paimti gatvje, nuveti Laisvs aljos 6 nr. ir ia ilgai kvosti, pinigais vilioti, bauginti, kad pasiadt praneinti apie prievalstybinius" asmenis ir veiksmus. Kas pasiadjimo nepasiraydavo, turdavo nors pasirayti, kad apie vyk niekam neprasitars. A taip pat tikjausi tardymo, gal net ir grai pasilym, galvojau, k atsakysiu. Nuvykau. jus vestibiul, prie laipt stovi uniformuotas ekistas su autuvu, iblukusiomis akimis, veidas be jausmo, be minties. alia jo vienas civiliniais drabuiais. Parod leidim biur. Ir ia sdi uniformuotas ekistas. Klausimai: kas, pas k, kokiu reikalu. Komisaras kviet, atsakau. Telefonu kak isiauk, paklaus, ar tok leisti ar ne. Para kvit: mano pavard, vardas, kambario nr., minut, kada kvitas iraytas. Tada leido lipti laiptais auktyn. Tiek lipant treij aukt, tiek ulipus jo koridoriuose visur bgiojo ydai, yds, vieni ekist uniformomis, kiti civiliniais drabuiais. Komisaro priekambaryje prie stalelio sdi uniformuotas ekistas, prie j yd. Tamsta pavlavai, komisaras jau laukia, pastebi yd. Laiku atvykau, bet kol leido, utrukau, atsakiau. leido komisaro kabinet. Radau belaukianius Guzevii, Braik, milicijos virinink ir vien civil, matyti, taip pat i saugumo. Pasisveikinome, papra ssti. Atsisdau. Kelet minui visika tyla. spdis kako dar laukia. Tikrai, po keli minui ekisto uniformoje eina emas, storas ydas. Visi sustoja. Guzeviius mandagiai ranka parodo fotel. ydas patogiai jame isitiesia. Tai bta Gladkovo. I esam ia aukt pareign galima sprsti, kad reikalas bus ne visai eilinis. Guzeviius pradeda man lietuvikai aikinti reikal. Netrukus bsianti Vlini diena. Tos dienos vakar kapus gausiai prisirenka moni. Kad nevykt nesusipratim, reikt, kad jie arba visai nesirinkt, ar kad nors nebt procesij ir eisen. Paaikinau, kaip iki iol bdavo, kad procesij ar eisen i banyi kapus nebus, o kad mons renkasi savj kapus lankyti, ito dvasininkai negali kliudyti dl daugelio motyv. O jeigu i kiem ar gatvse pasirodys su eisenomis? klausia Braikis. Mes tvarkoms tik banyioje, o u tai, kas gali vykti kieme ar gatvje, atsako pasaulin valdia.

.MANO SANTYKIAI SU NKVD

251

Vlini tema ms kalba buvo neilga, nes visi pamatme, kad jie nedaug iuo reikalu man gali tepasakyti, o a neturiu ko jiems paadti. Ms kalb labai nuolankiu tonu Guzeviius rusikai atpasakojo Gladkovui. Buvo ir gda ir pikta bti liudytoju, kaip biauriai lietuvis save paemina, lankstydamasis neinia i kur atsidanginusiam ydui. Iklauss Guzeviiaus praneimo, Gladkovas ijo. Tada Guzeviius kreipiasi mane su pasilymu, kad reiki visiems bti lojaliais, kad reiki visiems geruoju sugyventi, todl vyriausyb norinti, kad tikinij vadovyb savo pretenzijas atvirai pareikt. Pasinaudojs gera proga ir padkojs u pasilym, idsiau vis eil komisarams jau girdt reikal: kad paleist kun. Kostrick, kad paleist liepos 12 d. suimtuosius (iuo reikalu J. E. Kauno Metropolitas J. Skvireckas jau seniai buvo paras rat Paleckiui ir Gedvilai, bet atsakymo nesulauk), kad grint tikyb mokyklas, kad leist katalikik spaud. Kalboje dalyvavs nepastamas civilis tuoj uriko, kad kunigo Kostricko es negalima paleisti, nes jis surengs slapt susirinkim. Atsakiau, kad jokio susirinkimo nra buv, o yra buvusi paprasiausia sav moni arbata dien ir visai vieoje vietoje. Guzeviius pasiymjo kak lap popieriaus ir adjo dalyk itirti. Kitais klausimais prabilo Braikis. Es praoma negalim dalyk. Reiki neumirti, kad komunizmas su religija kovojs. Kovos mes visai nesmerkiame, atsakiau. Mes visai nepretenduojame, kad ms skelbiamas tiesas priimt ir tie, kurie j teisingumo nesupranta. Taiau mes pripastame tiktai kultring kov, kuri leidia vieniems ir kitiems laisvai idstyti savo nuomones. Reikia skirti kov nuo tiranijos. Galutinai paiame komunizme, kaip iki iol visokiame socializme, yra sujaukti du atskiri dalykai ekonominiai politin sistema su filosofine ateizmo sistema, kurios savo tarpe neturi nieko bendra. io sujungimo pasekm yra tik ta, kad bet koks socializmas lieka nepriimtinas n vienam tikiniajam. Kad Marksas jungin paliko, tai suprantama, nes jis kov prie religij norjo suvesti kov prie krikionyb. Ne vienas gi ir dabar tai ne kitaip supranta. Taiau nuostabu, kad socializmo sekjai iki ios dienos dar nesuprato io junginio netikslumo. Kol itie dalykai neijungti, socialistai neturi teiss pykti ant tikinij u nepritarim, nes jie patys be reikalo provokuoja tikiniuosius, su ekonomine teorija btinai siedami ir bedievyb, lyg tai bt neiskiriami dalykai. Braikis primin Popieiaus Pijaus X I I enciklik prie komunizm. Jam pastebjau pasiymti, kad enciklikoje kalbama apie bedievikj komunizm. Pirm kart susitik nei vieni nei kiti neturjome noro leistis gilesnius ginus. Pareik abipus nor visas pretenzijas visada atvirai idstyti, isiskyrme. Komisar priekambaryje bd ekistas ir yd pam mano leidim, uspaud ant jo trikamp raudon antspaud, ura i-

252

VYSK. DR. V . BRIZGYS

jimo valand ir minut. Nulipus emyn, prie laipt stovj ekistas ir civilis pam leidim, pasiirjo jj, paskui laikrod, kiek minui utrukau, kol nulipau emyn. Jeigu ijs i komisar, biau dar kur nors utruks, kad ir su tais paiais komisarais koridoriuje, ar biau per lang ilgiau pasiirjs, kas kieme vyksta, bt tek teisintis. Vlini vakaro, lapkriio 2 dienos vykiai Kauno kapuose visiems inomi. Sugrs i kelions, treios dienos pavakarje, radau Guzeviiaus kvietim atvykti 13 val. jo kabinet Laisvs alja 6. Buvo jau ymiai po 13 val. Susisiekus telefonu, Guzeviius pra atvykti kad ir pavluotai. Nors apie vyk kapuose tiksli ini neturjau, bet teko nugirsti, kad kakas vyk. Taip ir maniau, kad kvieia Vlini vakaro reikalu. Nuvykus, vl ta pati procedra su registracija, su yds kontrole komisaro priekambaryje. kart Guzevii radau vien, neskusta barzda, ivargus. Pasisveikinome. Tyliai papra ssti. Tyldamas rk papiros ir be dmesio vart kakoki byl. Tai reikia kovojam? paklaus tyliu prikimusiu balsu. Mes dar ne, atsakiau. Na, o vakaryktis vykis kapuose? Kieno ia darbas? Tik dabar grtu i kelions ir apie vakar dien nesu beveik nieko girdjs. Kas vyko, tai dl t, kurie ten dalyvavo. Taip tai taip. Bet gi juos kas nors organizavo, program nustat. I kur gi tiek susirinko? Pradjo Marija, Marija" . . . toliau Lietuva, Tvyn ms" . . . ir vl i naujo . . . Matai, Lietuv nuo maskoli gina. Didvyriai... Tamsta esi senas Kauno gyventojas ir pats inai, kad t vakar kas metai Kauno tikintieji renkasi kapus. Kai dalyvaudavo dvasininkas, viskas susiliedavo religines pamaldas, o kai religini pamald neleidote, tai minia giedojo, kas kam galv atjo. Kam ia isisukinti. ios bylos duomenys visk aikiai pasako. Versdamas byl, tai: ateitininkas, ateitininkas, buvs vienuolis... Buvs vienuolis man kartais gali t pat reikti, k tamstai buvs komunistas. Ateitininkas?... Apie visus ten buvusius galima bendrai pasakyti, kad visi katalikai, nes kitokie melstis neina. Bet kas i to seka? Konspiracija? Na, t pat sako ir sulaikyt parodymai. Visi silai vien viet veda. Tamsta provokuoji. Bdamas tamstos vietoje, pams kelias vaizdias parodym vietas, paskaityiau, kad nebt kuo teisintis. Praau k nors charakteringo, inkriminuojanio paskaityti. Pams byl vert, vert, udar. Kol tardymas nebaigtas, nepatogu.

.MANO SANTYKIAI SU NKVD

253

O man atrodo, kad apie vyk mudu abu per maai inome, kad ilgiau apie j kalbtumm. Ir tamsta ir a tiksliau pasiinformuokime ir .galsime kit kart pasikalbti. Gerai? Na gerai, atsak prislgtu tonu. Atsisveikinome ir ijau. Kvietim su Guzeviiaus parau 1941 m. vasario 19 d. 19 v. gavo Arkivyskupas Metropolitas. Jis aukiamas 20 val. bti N K V D Vykti, nevykti... Telefonu paskambino Guzeviiui, kad nesveikuojs, neturs -susisiekimo priemoni, vlybas laikas, tad neatvyksis. Guzeviius pasil atsiusis savo automobil, bet Metropolitas nuo jo atsisak, o pasimatym sil atidti ryt dienai. Guzeviius norjo matytis btinai iandien. Metropolitas pasil kalbtis su jo padjju su manim. Nuvykau. Buvo jau 21 val. Leidimus eiti N K V D rmus tada jau idavinjo Vytauto prospekte buvusioje maos kirpyklos bstinje. A rmus jau be leidimo. Prie laipt stov ekistai paaikino, kad reiki eiti gauti leidim. A atsakiau, kad esu narkomo kviestas, esu jau ir, be to, pavlavs, tad neturiu laiko eiti iekoti leidimo. ekistas vis tiek spyrsi, be leidimo neeisis. Tada praau narkomui praneti, kad jo kviestas asmuo buvo atvyks, o a vykstu namo, atsakiau. ekistai sujudo. Vienas garsiai suuko. Greitai atsirado treias ekistas, kuriam budintieji liep paskambinti narkomui ir paklausti, ar atvykus sviaenink galima leisti be leidimo, ar ne, nes jis atsisaks eiti leidim biur. Treiasis pasiskambins netoli buvusiu telefonu leido man eiti vir. Einu ir galvoju: nueisiu, tai nueisiu, bet jeigu man besant pas komisar sargybiniai pasikeis, tai kas ino, ar be leidimo ileis. Guzevii radau dar kabinete. Atrod susirpins. Matai tamsta, kalbjo, darosi negras dalykai. mons i Vokietijos ginklus gabena. Prisideda ir kunigai. Vien i toki tart, pavards nebeatmenu, Panevyje liepiau sulaikyti. Provokatoriai mieste paleido gand, kad ydai kunig pagrob1. Suklaidinti mons nerimsta. Rytoj Panevyje jomarkas, gali kilti neramum. A esu pasiunts ginkluot jg. Gali vykti kraujo praliejimas. Tegul Arkivyskupas pat vakar siunia telegram Panevio vyskupui su paraginimu nuraminti mones. Piktai isireik vyskupo Paltaroko adresu. A pareikiau, kad esu sieids dl to, kad kunigai tariami tokiuose darbuose, kaip ginkl kontrabanda. Apskritai, kalbjau, nereikia bti per dideliais pesimistais ir nemanyti, kad, be konspiracijos ir maito, mons apie niek daugiau
Taip ir buvo. Kunig Lad Didiok, grtant sausio 18 d. vakare i klebonijos savo but, gatvje sugrieb brys yd, nakt kakur nutemp ir kunigas dingo. Panevio saugumas saksi apie tai nieko neins.
1

254

VYSK. DR. V . BRIZGYS

n negalvoja; kad ir su saugumo organ praneimais reikia bti kritikais, nes krato ramybs metu jie bijo, kad j kadrai nebt mainami ir todl, kaip visur, taip ir pas mus, laikas nuo laiko sufabrikuoja visoki gand, provokacij, kad pateisint savo egzistencij. Bet kart Guzeviius buvo susierzins. Jis pradjo man sakyti pamoksl, kad nereikia bti naiviais, vokiei nelaukti, nes jie visvien neateisi, o kad ir ateit, tai lietuvi tautai i j nes ko gero laukti. iuo klausimu ginus visai nesileidau. Paadjau perduoti Arkivyskupui Metropolitui, k buvome kalbj, atsisveikinome ir ivykau. Buvo jau 22 val., o Guzeviius, kalbdamas telefonu sutiko dar kak priimti. Man prisimin kakokio boleviklio pasakymas, kad j darbai jau nuo seniai dirbami naktimis, tad ir valdioje atsidr nepripranta dirbti deramu laiku. Po io apsilankymo su N K V D virnmis ilgesn laik neteko matyt : s. Ar N K V D manimi labai domjosi, tiksli ini neturiu. Tiek teinau, kad ne vien man pastam, ar net ir visai nepastam asmen pam i buto, ar gatvs ir nusigaben N K V D pasiteiraudavo apie mano veikl. Esu turjs smulkesni nuotyki, kurie buvo gal tik noras pasipelnyti, o gal kaip iprovokuoti. Vien kart, man ijus pasivaikioti, prisistato gana nesimpatiko veido vidutinio amiaus vyras ir sakosi nors su manimi slaptai pasikalbti. Kalba taiau buvo negudri. Saksi neseniai paleistas i Marijampols kaljimo, sdjs vienoje kameroje su A. Panemuns vikaru V. Miliausku. Anas pras surasti mane ir paprayti kokios nors pagalbos. Pasakojo turs ryi su Klaipda ir ins, kad Plechaviius su Glovackiu ten organizuoj lietuvi legion. Pasakos tiek nesirio, kad jam tiesiog pasiliau eiti alin. Jau vlyb 1940 ruden vieno sekmadienio vakar kakas kyriai beldias duris. Atidarau. Veidas kakur matytas. Beveik jga siveria pro duris priekambar, atrodo pilnas baims, tyliai prao udaryti duris. Argi nepastate? Buvau pas jus vasar. Atsiminiau. Liepos mnes buvo atjs. Saksi ess mechanikas, bet nekomunistas, tad darbo negauns. Verkdamas keik bolevikus. Daviau jam pinig, kad nusipirkt tolkukoje" darbo drabuius ir, kol gaus kitok darb, patariau eiti dirbti prie Nemuno krantins. Esu atvyks, pasakojo jis dabar taip pat su aaromis, i Tils Gestapo su slapta misija Vokietijos atstovyb. Kad ir mirti reikt, tai iandien u puss valandos turiu ivykti traukiniu Taurags link ir dar inakt pereiti sien. Bilietui trksta puss lito. Neatsisakykite pagelbti! Nedelskite, nes turiu skubti, o daugiau neturiu kur kreiptis. Kol baig kalbti, susijaudino iki aar. Taiau melas man buvo aikus. Bk, sakau, jeigu spsi, nes einu skambinti milicijai. iri nustebs, bet atidars duris grietai liepiau nedintis. Paklaus.

.MANO SANTYKIAI SU NKVD

255

Girdjau, kad laiptais lipo visai neskubdamas, o a nenordamas iekoti milicijos, kol ji dar mans neieko, taip pat neskambinau. Vien gegus sekmadien apie 10 val. mane lipant laiptais emyn sulaiko apysen, variai apsirengusi moteris. Ganytojau, a pas jus su labai svarbiu slaptu dalyku. Toliau jai eiti neleidau, sakiausi skubs ir liepiau savo paslapt ia pat pasakyti. Ji bailiai apsivalg, ar niekas negirds. Tarnauju raudonarmiei tabe. Ten maiau iveimui numatyt kunig sraus, inau dar ir kit slapt dalyk, noriu papasakoti. Js perduosite, kam tai bus naudinga. Buvau pas V. M. Jis visk iklauss patar ia ateiti ir jums papasakoti. Atrod tikrai negudri provokacija. Kad tokioje vietoje sdi, atsakiau, tai mokk valdyti lieuv ir tokiais reikalais nei pas V. M., nei pas mane daugiau nesilankyk. J paliks, nujau savo keliu. Jau nuo liepos mnesio Kauno S. D. kaljime sdjo 9 p. pulko majoras mano dd Jonas Brizgys. Marijampolje sdjo pusbrolis policijos nuovados virininkas Jonas Kreivnas. Sugrus i tvo laidotuvi, dar nespjus tinkamai n apilti vasario 28 dienos nakt pam ir brol su pusbroliu studentus. Pusbrolis N K V D rankose buvo jau buvs ruden. Ir kart, patardytas, pagsdintas, pakalbintas po keli dien sugro. Laisvs aljoje 6 nr. tardomas vien dien girdjs gretimam kambaryje tardom brol. I to, kas pasisek nugirsti, atrod, kad laikosi gana drsiai. Palaikys, pamaniau, pasilys mane pasekti ir paleis. Kelias dienas laukiau su viltimi. Bet dienos bgo, o brolis negro. Per gerus mones patikrins, radau j jau Mickeviiaus gatvje. Buvo aiku, kad greitai paleisti nemanoma. Paiam sdti iltam bute, nakt patogiai atsigulti, kai jau net keli i savj ne bet kokiam, bet bolevik kaljime, daugelis inome, kaip nejauku. Pasiryau daryti koki nors ygi. Bandymai per Pozdniakov nedav nieko gero. Jis pasisak i srit negals kitis. Patar kreiptis ar Gedvil, ar Sniek, bet geriausiai bsi kreiptis Gladkov. Pavyko per N K V D budtoj telefonu susisiekti su Gladkovu. Papraiau priimamas. Paskyr balandio 22 d. 11 val. Nuvykau. Patekti rmus procedra inoma. kart buvo tik toks skirtumas, kad leidimus iduods ekistas pabaig leidim kvitar. Skambino telefonu visas puses. Vis atsakydavo, kad jau atnea, bet leidim kaip nra, taip nra. Kariuojasi nors patekti rmus kakoks arvuoi pulkininkas Dybenko, kelios yds, keli iaip asmens. A taip pat manau, kad su Gladkovu pasimatyti tikrai neteks ir tik dl vieno ekisto apsileidimo. Neteks pagaliau kantrybs ir ekistas, pats ibgo iekoti leidim ir netrukus sugro. Pavlavau pas komisar apie pusantros valandos. Komisaras betgi negaljo mans kaltinti, nes tai vyko ne i mano kalts.

256

VYSK. DR. V. BRIZGYS

Prim gana mandagiai, nors ir kart iurjo arba grindis, arba lang. Apie k kalbsime? paklaus. Trumpai papasakojau savo reikal. Bepasakodamas gavau spd, kad mano reikalas jam yra inomas ir mano kalba visai nedomi. inojau, kad prie pusbrol nebuvo joki kaltinim. Sdjo tik todl, kad buvo policijos valdininkas. Dd majoras sdjo u vykius 9 p. pulke. Buvo domu kuo kaltins brol. Baigs aikinti savo reikal laukiau, k pasakys komisaras. Galvojau: jeigu mano broliui yra koki rodyt ar nors pramanyt kaltinim, tai komisaras mane usipuls. Taiau jis nieko neklausinjo, neusipuol, tik sak brolio byl pats perirsis ir paadjo man -telefonu praneti, k jis nusprs. I tokios kalbos supratau, kad kaltinim nesurado. Saksi nors su manimi ariau susipainti, daug k isiaikinti, taiau visa ta jo kalba atrod sukta. A pasiliau atsilankyti pas mane isikalbti. Jis padkojo. Atsisveikinome. Teko dar kelis kartus kreiptis Gladkov telefonu, kol, prajus savaitei, po mano apsilankymo pas Gladkov, brolis sugro. Kit neadjo paleisti ir nepaleido. Pas mane Gladkovas taip pat nesilank. Kiek kart bandiau su juo dar susitikti, visada bdavo arba kur nors ivyks, arba uimtas". Kauno miesto ispolkomas" birelio 10 d. usigeid kalbtis arba su Arkivyskupu Metropolitu, arba su manim. J nor band patenkinti vienas i Kurijos personalo, bet tas jiems buvo nepakankamai kompetentingas. Kit dien su manimi susitiko ispolkomo" pirmininko pavaduotojas rusas faktikai vyresnis u pirminink ir vienas jaunuolis i N K V D . Ms pasimatymas truko apie 2 valandas. Juodu man kalbinjo, kad birelio 12 d. Dievo Kno ventje, neturt bti procesijos. Es atitrauks mones nuo darbo, o ypatingai dabar darbas labai reikalingas, gatvse judjim sukliudys, bsi toki, kurie ta procesija piktinsis, kiti pajuoksi ir t.t.; monms reiki iaikinti, kad procesijos dl i prieasi atsisak patys kunigai, o ne civilin valdia sukliudanti ir t.t. Atsakiau, kad ios vents proga vienokia ar k : tokia procesija turi bti, taigi apie jos nebuvim nra ko n kalbti, kad j galima padaryti po darbo valand pavakare, arba nukelti kit sekmadien, taigi darbas nebus sutrukdytas, pagaliau ir darbas be maldos savo tikslo nepasieksis, kad procesij galima nukreipti tomis gatvmis, kur yra maiau judjimo, o jeigu ir centro gatvse judjimas valandai sustot, tai k kenkt? Juk gegus 1 d. ir kitomis progomis judjimas esti sukliudomas visai dienai ir dl to joki ypating nuostoli visuomen nepatyr. Gal gale mes moksime patys taip susitvarkyti, kad toje pat gatvje gals pakakti vietos ir eisenai ir autobusui; kad i ms eisenos nebus ko piktintis, tai patys gals sitikinti; rimti mons i ms jau seniai nesijuokia, tad nesijuoks ir kart. Kai dl paaikinim monms, tai perdaug naiviai galvojama, jeigu manoma, kad visk, kas jiems sakoma, jie be kritikos pri-

.MANO SANTYKIAI SU NKVD

257

ima u ger pinig. mons turi savo galvas ir bet kokiomis kalbomis j nuomons lengvai nepakeisi. Pasikeit dar keliomis frazmis apie religin bsen Rusijoje, isiskyrme kiekvienas su savo nuomone. Taip ir liko ispolkomui" neaiku, ar ketvirtadien birelio 12 d. procesija Kauno gatvse vyks, ar ne. Apie 19,30 val. suskamba telefonas. Rusikai aukia mane. Kalba narkomas Gladkov. Ar negaliau tuojau atvykti N K V D . Kad jau vloka, atsakiau. Vakare kur nors gatvse maiytis man ne labai patogu. Gal rytoj ryt? Ne! Btinai iandien. Bsi, ar ne? Nevyksiu, pamaniau, tai atsis ekist ir nuve. Geriau be palydov. Na gerai, atvyksiu. Nuvyks ir kart turjau gin su ekistais laiptuose, nes kviestas paties saugumo komisaro atsisakiau eiti Vytauto pr. leidimo. Pasiginijus, telefonavo vir. Gavo atsakym leisti. kart priekambaryje budjo dvi yds ekisto nebuvo. leido narkomo Guzeviiaus kabinet. U Guzeviiaus raomojo stalo sdjo Gladkovas. Guzeviius ekisto uniforma, milicininko uniforma gan elegantikas ydas ir priepiet ispolkome" matytas jaunuolis sdjo kas fotelyje, kas kedje. Gladkovas, milicininkas ydas sveikindamiesi rusikai pasak zdravstvujte". Guzeviius sak sveiki", bet a ir jam atsakiau rusikai pamans, kad tokioje kompanijoje sdint lietuvikai sveikinti neverta. Visi atrod nusiteik labai karingai. Pas jus rytoj vent, ruoiama procesija, kalbjo Gladkovas nunrs galv prie save irdamas em. A, tai dl procesijos. Ji vyks katedros ventoriuje. Vis minos pasikeit. Jie neturjo k daugiau sakyti. A taip pat. Reikalavo padaryti ygi, kad ir provincijos miestuose, ar banytkaimiuose procesij gatvse nebt. A atsakiau, kad ms kunigai yra pakankamai imintingi ir kiekvienas pas save padarys tai, kas bus geriausia. iuo reikalu kunigams jau seniai buvo pavesta pas save Dievo Kno procesij, kur tik bus galima, padaryti sena tvarka. Po visai trumpuio pasimatymo isiskyrme. Milicininkas ydas mane palydjo net gatv. Tai buvo paskutinis mano pasimatymas su komisarais. Nuo birelio 13 d. jie buvo uimti paiu lykiausiu darbu, o 22 d. vakare i Kauno pabgo. J vardas taiau man pasitarnavo labai kritiku momentu. Jau buvo subombarduotas Kauno aerodromas ir sueistus raudonarmieius i greitosios pagalbos automobili ant kruvin netuv ne Raudonojo Kryiaus ligonin, kai kunigo J. Avios lydimas autobusu vykau i Kauno Jonav suteikti aplinkini parapij jaunimui Sutvirtinimo Sakrament. Galvojau: jeigu tik iaip koks nors dviej kaimyn nesusipratimas, tai nra ko nei diaugtis, nei nusigsti, nei nuo kelions susilaikyti, o jeigu jau karas, tai Jonava nuo Kauno ne taip jau toli sugrime.

258

Nuvykome. ia mons jau buvo iklaus ministerio Dr. Goebelso kalb, gyvai dalinosi naujienomis, kad visur subombarduoti aerodromai, poligonai. Apie 9 val. atskrids lktuv brys apaud Jonavos tiltus, numet bomb kaimynin poligon. Susirinkusieji mons nerimavo, nes bolevikai juos jau ragino eiti apkas kasti, taisyti susprogdint aerodrom. O moni buvo minios. Anksiau atvykusiems patarnavome 9 val. ir juos paleidome vykti namo. Nerimas vis didjo. Kiek buvo manoma, pagreitinome pamaldas. Kadangi moni buvo labai daug, tai atjusieji primti Sutvirtinimo Sakrament buvo irikiuoti eilmis aplink banyi ventoriuje. Darb pusjus atskrenda keli vokiei lktuvai. Pasipyl zenitins artilerijos viai, lktuvai, emai nusileid, i kulkosvaidi aud tilt sargybas ir artilerijos vietoves. Minioje kilo neapsakoma panika. Vaikai ir moterys pradjo klykti, lipti per tvoras, pulti ant ems. iaip taip suved mones banyion darb baigme. T dien Sutvirtinimo Sakrament prim per tkstantis asmen ne tik vaik, bet uaugusi vyr, mergin. Taiau kol visk baigme, jau nebuvo kuo grti Kaun. Vakarop suradome vienarkl veim, bet kas tokio smyio metu nakt rizikuos vaiuoti. Kelionn Kaun isirengme apie septint valand kit dien pirmadienio ryt. Vaiavome ne plentu, bet viekeliu Lapi link. Plentas jau nuo sekmadienio vidurdienio buvo pilnas automobili, veim, psi bgo komisarai, vairs kitokie bolevikai ir briai yd. Atvaiav Lapius pagalvosime, kas toliau darytina, bet pasilikti rus, yd . . . gyvenamoje Jonavoje atrod perdaug nesaugu. Nors niekam nebuvom nusikalt, bet gi gyvenome tokius laikus, kad tik kriminalistams ir panaiems nebuvo ko bijoti. Nuvaiav apie 9 kilometrus, irime atlekia, kiek arkliai kerta, du veimai prisd yd. Vienas ginkluotas mediokliniu autuvu. Mus pavij, susistabd, paskelb aretuotais, persisodino savo veimus ir vl uoliais atgal Jonav. mons, matydami ir pain, k ydai vea, vieni juoksi, kiti verk. Nuve mus tiesiai ek. Virininkas gana susikuits ydas ekisto uniforma stovjo duryse su autuvu rankoje. Lauk, matyti, mus parveant, nes, mums privaiavus prie namo dur, jis nujo vid. var ir mus vid. Virininkas jau sdjo prie stalo autuv pasistats tarp koj. Neinau, ar ten visi buvo tarnautojai, ar smalsuoliai, bet ekoje laukiani buvo daug visi ydas yd. Kas esate? klausia virininkas ydas lietuvikai. Esu Kauno vyskupas, o iuodu yra mano palydovai. Kur tamsta tokiu laiku vainji? Turjai tamsta matyti, k vakar veikiau, nes viskas vyko vieai. Kodl vakar norjai ivaiuoti? Kad savo darb baigiau. Kodl iandien vaiuoji Kauno link? Kad esu i Kauno. Kur gi kitur galiu vaiuoti?

259

Tai neaiku . . . Jeigu tamstai neaiku, pasiklausk telefonu narkom Gladkov. A sugrs sksiuosi, kad man trukdote pareigas atlikti. Ar tamsta turi Gladkovo leidim? atgijo ydas. Ar ratu? Ratiki leidimai iuo atveju man nereikalingi. Dabar visi vainja ir Teli, ir Panevio, ir Vilkavikio vyskupai. Tai paskelbta vieai banyioje ir tai visi ino. Ar galima pamatyti, kas yra valizose? Praau. Rad tik liturgini daikt, visi ydai jautsi apsivyl. Gal tikjosi su auksu, su dinamitu suiup. ydai pradjo krikti pro duris. Virininkas, apsikabins autuv, sukniubo ant stalo. Atrod labai suvargs ir prislgtas. Praau mane pavyti klebonij, sakau. Mes neturime arklio, atsak virininkas. O tuo paiu, kuriuo atvete. Jis buvo tik iam reikalui paimtas i gatvs, o dabar jo jau nebra. Tai norite, kad paraduoiau per miest ir mones erziniau? Eik tamsta alinmis gatvmis. Pasimme valizas, paltus ir ijome. Jeigu btume prasi paleidiami, gal bt ir nepaleid, bet kai i karto usipraiau arklio ir veimo, visai neklauss, ar mes laisvi, tai pstiems ieiti leido be deryb. Vos tik parjome klebonij, per Kauno radij prabilo aktyvistai. Diaugms, kaip vaikai. Ir momentas ms pataikytas. Jeigu bt pavyk pasiekti Lapius, bolevikai tikrai bt nudj. T pat ryt jie iekojo vietos kunig, bet j nerad suaud kelis vyrus. Jeigu bt vliau parve Jonavos ek, taip pat vargiai bt paleid. Igirdus Kauno radijo sakymus, Jonavos valdia" sdo sunkveim ir, tik pravaiuodama gatvse sutinkamiems sakydama laikytis ramiai, idm Ukmergs link. Miestelis liko be valdios, bet paiame miestelyje ir aplinkui buvo apstu raudonarmiei. Kur nors pasijudinti buvo rizikinga, sdti vietoje taip pat nesaugu. Vis tiek nusprendme laukti galo, pasilikdami klebonijoje. Tuo labiau, kad klausant radijo praneim buvo galima laukti, jei ne pirmadien, tai antradien pasirodant vokiei kariuomens. Miestelyje panika didjo. ia pradjo sustoti poilsio suvarg Kauno ydai, kuri briai jo psi, kiti arkliais vaiavo. Baims pagautos, kelios Jonavos yd eimos sumet vien veiml paius reikalingiausius daiktus ir bgo Ukmergs link. Antradien ir treiadien vyko visuotinis krautuvi plimas, kur net neverta plimu vadinti, nes paliktas krautuves jo visi laisvai ir m, kas k nugrieb. Ar koks vokiei lktuvas buvo matomas ar ne, vis tiek dien ir nakt pokjo aplink miestel autuv, kulkosvaidi, o kartais net ir prielktuvini ar prietankini pabkl viai. K tie bolevikai aud, taip ir

260

VYSK. DR. V . BRIZGYS

liko neaiku, nes vokiei iose apylinkse dar nebuvo. Antradien apie vidurdien vien sviedin paleido banyios boktus. Treiadien nuo Kauno puss patrank garsai vis stiprjo, o nuo Ukmergs plentu Kauno link vis dien trauk bolevik kariuomen. Ketvirtadienio ryt, vos pradjus auti, i vakar puss vokiei dviratininkai versi Jonav. Prasidjo smarkios kautyns. Juo toliau, juo jos darsi vis skaudesns. vokiei uimtas miestelio dalis bolevik artilerija negailestingai aud. Griuvo namas po namo, kilo vis nauji dm ir ugnies stulpai. Gaisr gesinti niekas n negalvojo. Klebonijos gyventojai subgome banyios poemius. Daug sviedini krito aplink banyi, nemaa pataik ir pai banyi. Taip per itis dien. Vakarop i miestelio buvo lik jau tik griuvsiai ir gaisr jra. I greta banyios degani nam liepsnos ir dmai apgaub banyi. Artilerijos audymas dar vis stiprjo. Atrod, kad nuo degani alia banyios gimnazijos ir klebonijos pastat galjo usidegti ir banyia, arba galjo, kaip daugel kit nam, ir banyi pataikyti stiprus sviedinys. Paraginau savo prietelius, ir visi sprukome i po banyios. Nors bgant nebuvo kada dairytis, bet matytas vaizdas buvo klaikus. Gatvs ugriuvusios nugriautais nam stogais, sienomis, aplinkui ugnis, karta. moni beveik nematyti. Tik vienas kitas bga lauk link, kaip ir mes keturi. audymas i vis pusi. Ariau pravilpiant kulkai mano kolegos kelis kartus band pulti ant ems. A juos suraminau, kad pravilpusi jau nepavojinga, o dar neatlkusi neinia kur lks auktai ar emai. Pakil vl bgdavome visi kartu. Laimingai ibgome i miestelio. Laukuose pilni grioviai, duobs Jonavos gyventoj. Jie ia ibgdami tik galvas isine. Uvakar ir vakar i krautuvi parsineti menkniekiai ir j nuosavas turtas kilo auktyn dm ir ugnies stulpais. Tomis dienomis ie mons veriau savo turtel bt laukus ine, kalbjoms bgdami. Bgant visur kautyni spdiai. Parugje ant takelio, kuriuo bgome, prie granatsvaidio iraustos duobs guljo dvi kareivio kojos. Jautms laimingi, kaip sapne, kai pasiekme vokiei lauko ligonins vietov. I bolevik buvome jau tikrai pabg.

KAIP MS

BOLEVIKAI RAYTOJUS
(I Vailokaiio nam istorijos) P. ANDRIUIS

V E R T RAYTI

Bolevikins doktrinos rabinai dav didel uol nuo pagrindini marksistins filosofijos dsni ir ikilmingai paskelb: raytojas yra siel ininierius. Prie io kio m miglotai kalbti apie socialistin realizm. N vienas soviet literatros teoretikas nieko tikro nepasak apie t realizm, nors per 23 metus buvo graaus laiko tai pasakyti. Aiku, kodl nepasak. Mat, nenorjo nuogai prisipainti, kad reikia rayti ne taipr kaip yra, bet taip, kaip moko dialektinis materializmas. Ant ito kurpaliopasikardavo ir talentingas raytojas. tai, kad ir olochovo Pakelta velna". Aikiai talentingas raytojas tol savo romane stiprus ir talentingas, kol vaizduoja smurtik rus kinink varym kolchozus. Tie vaizdai danai net pakvimpa kontrrevoliucija". Bet autorius, matyti, pats susigriebia ir staiga kaip deus ex machina itraukia Stalino straipsn, kuris pagrindinai pakeiia kolchozinink buoines" pairas ir kontrrevoliucinius" proius. i staigmena gabj olochov staiai itraukia i N K V D nasr ir jo roman nudao socialistinio realizmo" padau. Bet ir tai Kaun atvaiav tarybiniai raytojai koneveikdavo i peties olochov, vadindami j nerevoliuciniu,. nepaangiu autorium. Kas tas socialistinis realizmas, mes puikiai pamatme po 1940 m. birelio 15 d. Tuometinje Darbo Lietuvoje", raudonarmiei neatsiltose milinse atsibast ne vienas raytojas, urnalistas ir vieai pasipasakoja savo spdius apie Lietuv. tai raytojas Lidinas savo reportae apie Kaun tuojau bga apdainuotj, legendin brazilk" ir ia iveria vis savo pasipiktinim dl darbinink katastrofini gyvenimo slyg". Tikrovje gi brazilka" su keliolika igverusi namiki, palyginus su visu Kauno gyvenamj but plotu, visai nieko nereik. Taiau bolevikai, laikydamiesi socialistinio realizmo, umerkdavo akis prie tikrov. Taip pat po okupacijos pasirodiusiuose leidiniuose apie Lietuv buvo raoma, kad ten mons vaikioja basi, daniausiai viena eima teturi vienus batus ir juos pakaitomis avi. Bet nereikia ir gilintis raudonj teoretik makalyn. Leninas, kalbdamas apie kin, pasako: i vis men mums svarbiausias kinas.

262

P. ANDRIUIS

Stalinas, tas bukaprotikasai marksizmo vulgarizatorius, prasiplepa dar aikiau: kinas yra geriausia priemon agituoti masms. Vadinasi, visi migloti plepalai apie socialistin realizm yra tiktai dm udanga svarbiausiam meno udaviniui agitacijai. Vienybs aiktje, ant dviej striains- linijos gal po 15 birelio sikr dvi staigos: ems Banko rmuose CK ir Vailokaiio namuose tarybins Lietuvos Raytoj Sjunga. Tai buvo simbolika. Mat, raytojai tarybinje praktikoje yra ne kas kita, kaip komunist partijos traukomos marionets. iame straipsnyje tursime progos prisiminti, kaip tai buvo vykdoma tikrovje. Kai kas man, kad raytojas Soviet Sjungoje yra visagalis Kremliaus valdov valios reikjas, geriausiai apmokamas pilietis, palyginamai savarankikas asmuo. Taip daug kas man ir po nelemtj birelio vyki, kada Vailokaiio namus susikraust savo lagaminus tos sjungos kakokiu bdu pasidars pirmininkas P. Cvirka ir kompanija. Tiesa, ia nra ko vaistytis tuo kakokiu bdu", nes P. Cvirkos bdas jau per eil met buvo rykiai paaikjs. Glauds ryiai su Soviet pasiuntinybe, romano em maitintoja" vertimas rus kalbon su tarybiniu finalu", po to danos kelions S. Sjung, ms paangioje spaudoje" entuziastingi spdiai. 1935 m. Lietuvos dailinink ekskursijos kelionje, Leningrado geleinkeli stotyje ems Maitintojos" autorius, ms dailininkams girdint, prijo prie milicininko ir, pasigrjs, kad visi rusai avi kalioais", nusiskund, jog Lietuvoje vaikai iem eina mokyklas basi. Danas kaunietis, eidamas bolevikiniais laikais pro Vailokaiio namus, prakodavo dantimis: Raudonieji ponai. Taip, palyginti su kitais tarybins Lietuvos pilieiais, t rm namiai buvo ponai. Taiau raytoj vadai turjo savo didybs ir menkybs akimirkas. Moderniki butai, i nam savininko paveldti" kilimai, baldai, sandliuose rastos ir naujai vis papildomos grybs i pirmj dien naujuosius gyventojus nuteik roinmis spalvomis ir sutvirtino meil Soviet Sjungai, jos nenugalimajai armijai. Atsimename tuojau po 15 birelio dar Liet. Aide" Cvirkos reporta, kuriame jis itraukia scen kakok senel su garsiu posakiu: Jokia pasaulio mac jos nenugals. Organizuojamosios raytoj sjungos pirmininkas vieai girdavosi, kad tai, girdi, kaip Soviet Sjunga vertina raytoj, j pagaliau itraukia i ln diovos ir suteikia jam padorias gyvenimo slygas. Kapitalistas Vailokaitis i liaudies iulps syvus, o dabar tarybos rm grina liaudiai jos rinktini raytoj asmenyje. Tai buvo raudonj svaigulio dienos, kada ipstuose laikrai reportauose tiktai skambjo isireikimai: nenugalima, mandagiausia, kul-

KAIP BOLEVIKAI VERT MS RAYTOJUS RAYTI

263

turingiausia, moderniausia, mylimiausia armija. Aaros, gls, motinos su vaikais ant rank, vliavos, viesa i ryt, sakalai, liaudies pasididiavimas. Reportainiam svaiguliui prasisklaidius, raytoj organizatoriai, sikr Vailokaiio namuose, pradjo konkret darb. Dienraiuose buvo dtas praneimas, kad raytojai turi ueiti organizacinio biuro ratin ir i ten atsim blankus, upildyti. Raytoj Sjunga taip ir pasiliko iki karo organizaciniu biuru. Varg nesuspjo susiorganizuoti pagal Taryb Sjungos idirbtus statymus. Mat, tiktai ruden turjo vykti vis Lietuvos raytoj suvaiavimas, dalyvaujant kriktatviams i Maskvos, ir irinkti" sjungos valdomuosius organus. OB pirmininkas P. Cvirka pirmiausia m suvedinti asmenines sskaitas su buruaziniais" laikais nusidjusiais raytojais. Tas nepriimtinas dl to, kad ras prie S. Sjung, tas dl to, kad spaudoje j ikoliojs ir t.t. Todl priimtj skaiius buvo labai menkas. Tai buvo labai jauiama, kai atidar Vailokaiio namuose klub. Kadangi lankytoj ateidavo skystokai, pirmininkas pradjo rankioti raytojus, dailininkus ir urnalistus i kavini, addamas klube kultrines pramogas: tarybinius urnalus, knygas, achmatus, akes ir juod al. Be to, atidar ir valgykl, kur galima buvo papietauti. Lietuviai raytojai, gyven Kaune, taip kelet kart paskatinti, nuogstaudami nemaloni pask, m kiek gausiau lankytis, kad galt pasirodyti organizatori akyse. Uuot suk kavin, ueidavo ia paloti achmatais. Arba, teisingiau pasakius, grdami i kavini, ionai ueidavo pakeliui namus. Dl viso pikto. Ne vienas raytojas usukdavo pauostyti, kokios jam kilpos neriamos tarybinje santvarkoje. Klubo eimininkas P. Cvirka ia danai pasipasakodavo, kaip tarybin valdia vertina raytojo pastangas. Jis, pavyzdiui, paras trump apysakait Laisvs uol". T dalykl pirmiausia isivert rusikai Truenik" (Kauno grynai ydikas dienratis), po to suvaidino Maskvos kominterno radiofonas, po to buvo dtas Ogonek" urnale, paskui skaitytas Kauno radiofone; be to, dar iverstas angl kalb ir dtas urnale Moscow News". U visa tai jis gavs apie 2000 rubli honoraro. Vadinasi, reikia tiktai pamiklinti plunksn, pajudti i sustingimo tako. Tokiais pagraudenimais draugikoje klubo nuotaikoje bolevikiniai literatros organizatoriai stengsi palenkti raytojus pagaliau griebtis plunksnos, nes didioji Taryb Sjunga jau seniai laukianti ir nesulaukianti jaunosios" respublikos originali krini. Pirmininkas viename praneime atpasakojo vien savo pasikalbjim su Soviet autoriais Maskvoje. Jie prisispyr domavsi Lietuvos literatra ir sjunga. Cvirka atvaizdavs visus sjungos atliktus organizacinius darbus, atraportavs apie aunias patalpas, apie tai, kad susenusiems raytojams rpinamasi suteikti pensijas. Maskvikiai atkirt Cvirkai, kad jiems visai nesvarbu,

273 P. ANDRIUIS

kiek Lietuvos raytoj sjunga sukvietusi susirinkim, kiek padariusi posdi, kiek isirpinusi pensij. Maskvai svarbiausia: Raykit originalius veikalus, duokit kuo greiiausiai. Mes itrok laukiam tarybins Lietuvos nuotaik. I Vakar Ukrainos, i Lenkijos, i Besarabijos ir kit jaunj" tarybini krat apysakos, eilraiai, romanai jau uim garbing viet sovietik urnal puslapiuose. Tiktai Lietuva nieko neduodanti. Tiesa, nuo pat raudonosios armijos okupacinio ygio patys raudoniausi raytojai nieko originalaus nedav. Jei ia neskaitysime L. Giros, S. Neries ir keleto kit vairioms progoms pritaikyt eilrai, kuriuos tiesiai usak Pozdniakovas ir kurie, be vandeningo ipstumo, nieko originalaus nene jaun Lietuvos tarybin literatr". Patys tzai (P. Cvirka, Liepsnonis-Kukanka ir k.) vertsi tiktai ablonikais reportaais, naudodami visiems jau spjusius grsti laikratinius posakius la: laimingas gyvenimas, didioji tvyn, taut brolyb ir t.t. Lietuviai raytojai daugiausia griebsi laimingos ieities: vertim. Ivers koki Gorkio apysak, Majakovskio eilrat, vaik knygel ir vl laukia, k pasakys Vailokaiio rm namiai. Klube viepatavo palyginti liberalin nuotaika. Didiojoje salje, prie atskir staliuk, raytojai nuobodiai sklaist tarybins spaudos puslapius, gr kav, al, kartais rsyje imesdavo ir vis grafin. Kadangi visi lankytojai buvo pastami i priebolevikiniu laik, o tuos pobvius retai kada atsilankydavo koks komunist valdios dignitorius, tai danai prie achmat lentos girddavai visikai netarybinius pasikalbjimus, kurie sausai nutrkdavo, einant Cvirkai arba kokiam kitam aikiam pareignui. Kilimais iklotais laiptais pakopus antr aukt, rasdavai bibliotekos kambariuose atskiras raytoj grupes, besiklausanias prabanginio radio priimtuvo dazins muzikos. Viskas, atrod, panau buruazin, pador miesto grietinls vakarin klub. Be to, knyg lentynoje sveiai atrasdavo linksm staigmen. Didel, dailiai rita knyga, kurios pirmajame puslapyje ranka urayta dedikacija: Lietuvos kultros mecenatui Jonui Vailokaiiui". Visa eil skambi, pataikaujani titul ir apaioje pasirao: savo pirmprad ssiuvin skiriu Liudas Gira". Be to, besklaistant juodraio puslapius, pastebi kakokiu bdu ionai patekusi didiul nuotrauk, kurioje matome prezidentros balkone A. Smeton, komendant ir . . . Liud Gir. Matyti, klubo eimininkas i liekan ia laik smoningai, turdamas tam tikras asmenines sskaitas su liepsninguoju Stalino dainiumi. Mat, prieingu atveju toks kompromitacijos dokumentas bt i ia seniai dings. Tokia palyginti idilika nuotaika viepatavo Vailokaiio namuose. Lankytojai, atsdj oficial laik, jausdavosi atidav duokl tarybinei santvarkai ir su palengvjusia krtine skirstydavosi. i ramyb sudrumst 1941 m. pavasar Tiesoje" pasirods grietas straipsnis kaltinimas tarybiniams raytojams. Girdi, paangieji ray-

KAIP BOLEVIKAI VERT MS RAYTOJUS RAYTI

265

tojai nieko neduod, n vienas nesukrs istorinei" Lietuvos epochai atitinkamo veikalo. Tiktai leidi senj roman antrsias laidas. Nepateisin to pasitikjimo, kok suteik partija ir vyriausyb. Tai buvo trenksmas, sudrebins Vailokaiio namus. Konkreiai kalbant, netrukus klube vyko generalin pirtis. Atvyko Auk. Tarybos Prezidiumo pirmininkas J. Paleckis, L K P ( b ) Centro Komiteto sekretorius Preikas, Meno Valdybos virinink Mekauskien ir kompanija. Preikas kaltino. Girdi, raytoj sjungos vadovyb apsileidusi, nes priimant narius, buvo kiekvienam kabinama etiket: tas nepatikimas, tas patikimas. Reikia pritraukti visas jgas ir, uuot atstumus, auklti jas marksizmo dvasioje. Sjunga nepateisinanti partijos vili, ie namai virt paprasta kariama, nekreipiama dmesio marksizmo teorij, nesiaikinama, kas tai yra socialistinis realizmas. O be to, nepritraukiama jaunj jg. P. Cvirka prisipaino kaltas, jis nuo iol visomis jgomis pasistengsis pateisinti partijos pasitikjim. Po to aikinosi patys raytojai, kodl jie nerao. Pav., S. iurlionien pareik, kad jai reiki istorins perspektyvos. Didieji vykiai dar taip nauji, viei, kad j dabar dar negalima vilkti menines formas. Vis kalbtoj pastabas uoliai usirainjo J. Paleckis ir prabils kalbjo, sumindamas prieastis, dl kuri tyli raytojai. ypsodamasis, jis pratar: O man rodos, ar tik nebus svarbiausia prieastis: dar palauksiu, dar neinau, kaip bus po met?... Po to rsiai surauk kakt ir m grasyti, girdi, tuos, kurie nejauia gyvenimo, sutryps kiti, jaunesni. Jei S. iurlionienei reikalinga istorin perspektyva, tai tegu raanti i 1905 met. I Paleckio odio buvo galima padaryti ivad, kad vyriausyb antr kart neis pas jus su raginimu rayti, o griebsis kit priemoni. i pirtis auktyn kojom apvert raytoj klubo liberalinius" paproius. Klubo salje dingo staliukai, j vietoje buvo irikiuotos kds, o ant tribnos nuolatos stovjo vandens grafinas. Buvo nustatyta vietimo programa visam mnesiui priek. Ketvirtadieniais pakaitomis skaitydavo profesoriai" Kursanovas ir Kairinas paskaitas i dialektinio materializmo. Originali ir verstini veikal skaitymai, tematiniai pasikalbjimai, literatriniai vakarai, jaunj raytoj kriniai ir t.t. Sienoje buvo ikabintas baltas lapas, kuriame turjo usirayti visi norintieji klausyti marksizmo paskait. Klubo lankytojams buvo nepatogu" neusirayti, o ypa, kad kiekvienam dar odiu primindavo eimininkai. domu dar ir tai, kad usiraiusij sraas vis laik kabojo aiktje, lyg ir priminimas, kad ia ne juokai. Rsyje jau neparduodavo degtins, achmatus ine prieang, kur buvo loiama tiktai pertrauk metu. Lankytoj tarpe prasidjo atsirasti yd. Mat, sjungos reikal vedju buvo paskirtas ydas Kaplanas, seniau buvs monarchistas ir nevari biz-

266

neli mgjas. Jis buvo parankus Cvirkai tuo, kad galjo jo noveles ir laikus iversti rus kalb. Taip pat m maiytis nematyt jaunuoli" ir pasikalbjimai tarp raytoj gavo oficial atspalv, nebesigirdjo paaipi replik tarybins santvarkos adresu. Marksizmo paskaitos, kaip rengjai anginiame odyje pareik, turi tiksl tarybins Lietuvos raytojams patiekti gryn, i pirmj altini, nuo buruazinio melo apvalyt dialektin materializmo supratim. Tose paskaitose buvo daug tragizmo. ymi dalis klausytoj buvo su auktuoju isilavinimu, susipain ne tiktai su Markso doktrina, bet ir jos gausia kritika. Dstytojus atsiunt pirmaeilius pagal Maskvos mokslin lyg. Tai buvo jaunas pusydis Kursanovas ir rusas Kairinas su ididiais profesori titulais. Kursanovas, matyt, tiek met jau dsts t pai dainel, mokjo savo dalyk atmintinai. Galima buvo stenografuoti ir neti staiai spaustuv. Bet tai nereikalingas trisas, nes ir pats dstytojas savo imint buvo imoks i jau seniai atspausdinto rato. Hegelis, Marksas ir Engelsas buvo nustumti ukulis, o daniausiai citavo Lenin ir Stalin dviej pagrindini Soviet Sjungos neklaidingojo mokslo" altini. Be to, paskaitose buvo pinama prasiausios ries bakini demagogij, kaip tai: visus tuos neva modernius mokslus istorija sumes iukli krep ir t.t. Pradioje dstytojai po paskaitos klausdavo klausytojus, kas neaiku. Vien kart, apibdinant karo svok, dstytojas pareik, kad karas yra blogis tada, kai, pavyzdiui, Japonija puola Kinij. Arba jeigu kas upuls Taryb Sjung. O jei Taryb Sjunga ginsis, tai karas bus gris. Vienas raytojas atsistojs vis dlto paabejojo, ar galima kar laikyti griu. t raytoj profesorius" ir klubo eimininkai atkreip dmes. Po to klausj skaiius sumajo ir pagaliau niekas nebeklausinjo, nes visiems buvo aiku". Nepaisant tempto vietimo" ir net grasym, niekas nera, iskyrus vien kit eilrat. P. Cvirka kasdien graudendavo, kad Lietuva skandalingai atsiliekanti nuo kit jaunj respublik". tai, Maskvos leidykla uplanavusi ileisti Lietuvos raytoj almanach, kuriame bsianios aktualios apysakos, romanai ir eilraiai. Jau praj pus met, kai visiems raytojams isiuntinti raginimai, bet apiuopiamai dar nieko nra. K pamanysi centre apie lietuvius. ia buvo priminta latviai ir estai, kurie leidi tokius turtingus literatros urnalus. O Ratams" ( L T S R raytoj draugijos mnesinis organas) redaktoriai tur prayti straipsni, kaip imaldos. Keli mons tur pripildyti urnal. Buvo muama lietuvio ambicij. tai, Estija knyg leidime nukariavusi pirm viet, o Lietuvai tenk uimti negarbing 16-j viet, pasilikti upakalyje brolikosios respublikos" Uzbekijos. Po toki vie sugdinim buvo dirbama ir sjungos ratinje. Visai eilei raytoj turjo bti paskirtos darbo stipendijos" nuo 600 iki 300 rubli mnes. Tuo raytojai bsi atpalaiduojami nuo tarnyb ir galsi ramiai dirbti k-

KAIP BOLEVIKAI VERT MS RAYTOJUS RAYTI

267

rybin darb. Toms stipendijoms iki karo nebuvo lemta pasiekti raytoj kiens. Kita priemon privilioti raytojus buvo iraymas tarybini Stalino preminink, kuri beveik kas etadien vienas kitas atvykdavo klub su praneimais. Prie pat kar sveiavosi ukrainiei liaudies" dainius Boanas, Stalino laureatas, ydas. Jis kaip laktingala kalbjo apie garbing ukrainiei tautos istorij, apie ukrainiei ir lietuvi istorinius bendrumus. Maskva daugiausia pasitikdavo ydais, rusas ia retai atsilankydavo. Kad nekilt neapkeniami nacionaliniai" klausimai. ie nuncijai papasakodavo, kiek klub j tvynje, kokie vasarnamiai skiriami raytojams, kokie honorarai, su kokia meile taryb valdia traktuoja krjus. Karo ivakarse, birelio 20 dien, klube vyko paskutinis raudonasis aktas M. Gorkio mirties minjimas. Cvirkos ir kit kalbtoj balsuose kakodl nebuvo prastins jgos. Mat, Kaunas buvo pagautas gabenim komaro. Korsakas-Radvilas stengsi teisinti barbarikiausi yg, bet ir jo paprastai auktas balsas ia palo: net ir patiems buvo per smarks pipirai. O gal, kai ariau prie valdios, nujaut kar? Kas ino? Tiktai tasai paskutinis susirinkimas prajo gedulingoje nuotaikoje. Veltui stengsi savo isterika deklamacija draug" Janukeviien isklaidyti nejaukum. Ir po dviej dien, sekmadienio ryt, sjungos organizatorius pirmas idm i Kauno, paliks patogius butus, valdi ir net savo snel. Sekmadienis prajo didiausioj panikoj. Grasymais Vailokaiio nam gyventojai turjo prie bgdami pasirayti atsiaukim liaud. Deja, tam atsiaukimui nebuvo lemta pasiekti liaud. Vakare ie visi raytojai buvo u Kauno rib.

MASKVOS

KALJIMUOSE
LEONAS

SILVESTRAS

1 9 4 0 m. i liepos 11 12 d. emj Amali kaime, Paaislio vals., bolevik saugumo organ buvau aretuotas. Aretuoti atvyko 5 mons, kuriems vadovavo ydas. Bute jis pareik, kad atvyko daryti krat, bet, apsidairs ir pasisukinjs po kambar, nuo kratos atsisak ir, itrauks i kieniaus areto order, pareik, kad esu aretuotas. Pasiimti su savim neleido ninieko ir isived stovini Paaislio kelyje automain. Nuve tiesiai Kauno kaljim. Atlikus primimo formalumus, administracija pasodino mane IV-jo skyriaus 79 kamer. ia radau: Timofiejev nuo Jonavos, aretuot u priklausym tarptautiniam priebolevikiniam judjimui; student Petroi, aretuot u pasijuokim i ydikos eisenos; kelioms valandoms praslinkus, var tarnautoj ileik, o po keli dien Gintal. ioje korektingoje draugystje, be jokio apklausinio bei tardymo, ibuvau iki liepos 21 d. Liepos 21 d. po piet nuve mane Saugumo Rmus tardyti. Tardytojas, kakoks rusas enkavedistas, sutiko necenzrikais keiksmais ir liep papasakoti, kaip a elgiausi su komunistais ir revoliuciniu judjimu Lietuvoje. Atsakius, kad tokie dalykai niekada man nerpjo, pyks enkavedistas dar pikiau pldo. Gal gale dav lap popieriaus ir liep parayti. Paraiau trump curriculum vitae ir teikiau. Ratu liko nepatenkintas ir grino mane atgal kaljim. Tardytojo elgesys rod, kad jo akyse esu nepaprastai didelis nusikaltlis. Ir i tikrj, liepos 23 d. apie 10 val. ived mane i kameros ir nusived administracijos kambar. Valdinink bgiojimas, nervingumas, automain dzgimas aikiai rod, kad kak rengia. U valandos ived kiem ir dviej sargybini apsaugoje sodino lengvj main. Prie oferio atsisdo vienas SSSR pasiuntinybs Lietuvoje tarnautojas, , kuris, kaip vliau paaikjo, buvo ms vyriausias palydovas iki Maskvos. kitas mainas po vien sodino K. Sku, Povilait (jis buvo surakintas), Kazlausk ir plk. ltn. Kirl. Atidarius kaljimo vartus, visos automainos viena paskui kit pajudjo. I kaljimo kiemo ivaiuojant, prie vart kain kokia moterik ne savo balsu suklyk. Tas riksmas sdint prie oferio SSSR pasiuntinybs tarnautoj sunervino. Mainos nuvaiavo Kstuio-Vytauto-iurlionio gatvmis per alij tilt ir sustojo prie pervaos Fred, kur lauk grup enkavedist kain kokiai kelionei paruotame vagone.

MASKVOS KALJIMUOSE

269

Mane sodino vagono kup, kurioje kitame kampe jau sdjo Povilas Laas (buvs saugumo tarnautojas), o u keli minui ved surakint plk. K. Dulksn. kitas kupe susodino K. Sku, Povilait, Jon Statk, gen. aplik, Kazlausk, plk. ltn. Matusait ir plk. ltn. Kirl. Vagono langai buvo udangstyti, koridoriuje prie kiekvienos kupe dur pastatyta po sargybin, o po vien sargybin sodino dar vid. Atvaiavs garveys t vagon nuve prie Kauno stoties ir prikabino prie greitojo traukinio, ieinanio i Kauno 13 val. Kur mus vea, ninieko nebuvo sakoma. Kalbtis, dairytis bei judti udrausta. Maniau, kad veami Vilni. Bet Vilni pravaiavom, pasiekm Minsk. ia visus persodino vagon aretuotiems veioti. Vl i naujo iki nuogumo ikrat. Liepos 25 d. apie 910 val. pasiekm Maskv. ia kain kurioje preki stoty ived po vien i vagono ir sodino aretuotiems veioti main. Mane ived pirmj, ved du enkavedistai, pam po rank, o treiasis jo prieaky. Mainoje sodino vienuk, kurioje gali tilpti tik vidutinis mogus. Taip buvo suvesti visi likusieji. Tja maina buvom nuveti Valstybs Saugumo Vyriausios Valdybos vidujin kaljim (Lubiankoje). Nuo ia prasidjo nauja mano kalinimo era, kuri sunku aprayti ir odiais pavaizduoti. Pasodino vienuk 1,5X1 m; buvo suolelis, bet ant jo dl siaurumo normaliai negalima atsissti; vienuk be langelio ir ventiliacijos, o apviesta nemonikai stipria viesa. Karta, tvanku, be to, kiekvien valandl pro dur vilkel" matai ia rain, ia juod enkavedisto ak, kuris priiri. Buvau vestas fotografuoti, pirt antspaudus duoti ir surayti biografines inias. Jas suraant, nepasitenkinimas kilo dl to, kad negaljau nurodyti savo gimini. Tai dariau smoningai, kad jie nenukentt, tuo labiau, kad viena sesuo yra itekjusi u majoro Tapulionio, kuris ir dabar tarnauja lietuvikose savisaugos dalyse Vilniuje. Nakt i ten perve Butirkos kaljim ir pasodino vienut III-ja'me bokte. Kelias Butirk buvo toks. veus kiem, ilaipino ir tutuojau patekau toki pat vienuk, kaip vidujiniame Lubiankos kaljime; prajus porai valand, perved panai antr vienuk, vliau trei, ketvirt, pagaliau penkt, o i tos pirties vienuk isiprausti. Tenai gavau baltinius ir i tamp ant baltini suinojau, kur esu. I pirties atgal kelion jo tokia pat tvarka. is vediojimas taip susuko man galv, kad jauiausi visai apkvais. Autant buvau vienukje treiajame bokte. Kambariukas penki netaisykling kamp, jame spintel, gelein lovel ir skardin (paraka); langelis ijo kakok aerodrom. Langelis i lauko puss gaubtas, neskaidraus stiklo. T pat dien, t. y. liepos 26 d., apie 10 val. du enkavedistai nusived mane gretim rm tardyti. Tardymo kambary radau 2 enkavedistus yd ir rus. ydas pasisak ess vyresnysis tardytojas, o antrj rus

270

SILVESTRAS LEONAS

rekomendavo kaip mano bylos tiesiogin tardytoj. Ta proga ydas apie tris valandas kalbjo, kaip a turiu laikytis, k turiu parodyti. Sak, kad jam viskas yra inoma, kad nuo mano parodymo priklauso laikymo bdas kaljime; kad buruazins Lietuvos vyrus, smaugusius komunistus ir revoliucin judjim, jis gerai ins; kad deimtis tkstani komunist esame nukankin kaljimuose bei iud ir kad u tai tursime atsakyti; taiau nuo nuoirdaus prisipainimo pareina gyvybs likimas, prieingu atveju, kaip uo bsiu sunaikintas. Jis tvirtino, kad jam inoma, jog a esu svetimos valstybs agentas, tos valstybs interesais ir nurodymais organizuodavau ir sisdavau ini rinkjus (agentus) SSSR, kad toki agent es daug jau sugauta; kad a ess ne tik vienas i iaurij komunizmo ir revoliucinio judjimo Lietuvoje slopintoj, bet kaip nacionalistas buvs Lietuvos faistinio reimo ramstis, ds liaud ir revoliucin judjim; kad a kovai prie komunizm ileids vis eil cirkuliar; kad komunistus ir revoliucijos dvasioje nusiteikusius mones ess sukis kaljimus, ukampius bei tarpsienius, kur jie nustoj sveikatos bei buv iauriai nukankinti. Pagaliau tvirtino, kad, 1920 m., malinant bolevik sukilim Panemunje, esu suauds apie 1000 bolevik. Ubaig, kad dl visa to a turiu nuoirdiai prisipainti, tik tada gali bti, kad gyvyb bus man dovanota. Dl tokio kaltinimo nepatvirtinimo negali bti n kalbos, nes tai esanti tikra tiesa, o kas sakyti ties vengia, t moka jie priversti sakyti ties. Ties igauti j pareiga, o to siekdami, jie moka nulupti vien, antr od, ikepti befteks, pagaliau padaryti ir befstrogan. Po io malonaus nurodymo ydas paliko mane su tiesioginiu mano bylai vesti tardytoju, kuris tokiu pat tonu pradjo savo darb. Pradioje ra biografines inias. Po ini suraymo perjo prie bendr teigim, kaip tai idst vyresnysis tardytojas. Atsakius, kad apie tai nieko neinau ir neatsimenu, vis laik pldo ir apie 23 val. grino vienuk. Nuo ios dienos beveik kiekvien dien var mane tardyti ir vis tais paiais klausimais. Tardyti imdavo apie 10 v., ilaikydavo iki 1718 v., o vliau nuo 21 iki 241 val. Tas tardytojas taip mane tard 72 kartus. Pagaliau ura, kad a nieko neinau, taiau pareik, kad laikys mane tiek ilgai kaljime ir tokias priemones pavartos, jog a pradsiu kalbti ir kalbsiu jam inom ties, nes jis reikalaujs pasakyti ir pasirayti tik apie t dalyk, kur a inau; o kad a tatai inau, jis gerai ins, utat t ini ir reikalaujs. ia pat keikiasi paiais necenzrikais odiais; keikiasi itisomis valandomis, o neretai ir itisos paros tardymu; grsinimams, kad bus pavartotos kankinimo priemons galo nra. Tuo pat bdu vartojamos ir provokacijos. Ivirinis tardymo vaizdas buvo toks. Tardyti veda ir atgal atveda du enkavedistai. Tardymo kameroj pasodina kdje, kiek galima toliau nuo raomojo stalo. Kdje privalai sdti ramiai, be jokio judesio, padti rankas ant keli ir irti vien tak. Kai tardytojui nusibost t pat kartoti ir keiktis, jis ima ukandiauti ir skaityti Pravd", arba koki

MASKVOS KALJIMUOSE 280

nors knyg, arba kokiai porai valand udaro mane vadinam boks". Boksas, tai izoliacijos taisymas, kuriame nra nei stalo nei kds. Jame udaromi kaliniai, kad nebt susitikim, arba kai tardytojas randa reikal taip pasielgti. Keiksmus, pldimus, grasinimus nra taip sunku pakelti, bet ramus sdjimas itisomis valandomis yra sunkiausias kankinimas, ards fizin patvarum. Dl to ukietjo viduriai, sutino rankos, kojos, o ant kno atsirado daugyb furunkul. Dar pakeniama bt, jeigu i priemon taikint tik tardymo metu, bet tardytojo sakymu toks pat reimas buvo taikomas ir kaljimo vienutj sdint. Taip laik iki spali mn. Kitoki kankinimo bd ivengiau, matomai, todl, kad sirgau dilglyne ir buvau gydomas, o kai sitikinau, kad vis tik gali bti pavartotos ir kitos fizinio kankinimo priemons, pareikiau apie tai tardytojui ir reikalavau popieriaus skundui surayti. tok pareikim tardytojas reagavo taip: Aa . . . dar viena provokacija apie SSSR. Uuot davs popieriaus, keikdamasis pradjo rayti protokol. Pyko, drasksi, kelet dien keiksi, pagaliau pareik, kad SSSR fizinis kankinimas nevartojamas, tai es tik faistinse valstybse, kaip kad buv ir faistinje Lietuvoje. Tuo a kaip ir apsisaugojau nuo kit fizinio kankinimo bd. Be to, vargino mane alkis, nes piet iki spali mn. gaudavau tik sekmadieniais. Tardytojas band sukliudyti ir mano ligos gydym. Vienukje prie sienos buvo ikabintos taisykls, kuriose suraytos tardomojo kalinio teiss ir prievols. Tarp kit teisi, leidiama vien kart per mnes rayti pareikimai vairiems prokurorams, vykdomosios valdios organams ir komunist partijai. ia teise norjau pasinaudoti ir dariau vairiausi pastang, bet nieko nepasiekiau; kaljimo administracija atsakydavo, kad nra leidimo bei sutikimo i tardytojo puss. Apskritai, tos taisykls nebuvo taikomos, kad ir kain kaip kalinys nort jomis pasinaudoti. Laikas nuo laiko ueidavo tardymo kambarin ir vyresnysis tardytojas ydas, kuris po kelet valand drodavo man notacijas, kartodamas vis t pat, kad turiu duoti parodym ir kad tai ieis mano naudai. Spali pradioje vien nakt buvo isive audyti, bet paveioj, grino kamer, ir nuo tos dienos iki lapkriio 12 d. isdjau vienukje netardytas. Nuo to laiko gaudavau pietus ir knyg pasiskaityti. O lapkriio 12 d. iauk tardyti jau kitas tardytojas, Ivanovas-Bessonovas, ir paskait nutarim apie kardomj priemon laikymas su sargyba ir apie patraukim atsakomybn pagal R S F S R B. Kod. 16, 58 str. 4 ir 13 p. ia pat perskait straipsni tekstus ir paklaus, ar prisipastu kaltas. Atsakiau neigiamai. Pirmasis mano bylos tardytojas ir ydas daugiau nebepasirod. Tuo pasibaig Maskvos kaljimuose mano bylos tardymas. Maskvos Butirkos kaljimas ulaikomas variai, tik daugyb blaki. Sdint vienukje, joks susisiekimas su kitais kaliniais bei su iore nema-

272

SILVESTRAS LEONAS

nomas. Per vis laik neteko matyti n vieno kalinio. Vedant tardyti, iviet arba kitais reikalais, vienas i sargybini raktu mua diro sagt, tai reikia, kad koridorius uimtas ir kit kalini ivesti neleidiama, o ivestieji turi bti paslpti. Einant iviet, prie dur iduodamas popieriaus gabaliukas, kuris, atlikus reikal, grinamas sargybiniui. Negrinus popieriuko krata, pagaliau net karceris. Enkavedistai ir sargybos pareignai aprengti variai ir gerai. Kaip jie maitinami, pastebti neteko, bet jiems valgis buvo gaminamas atskirai nuo kalini. Kaliniai normaliai gauna i ryto 8 val. 400500 gr duonos, 2 plyteles cukraus ir arbat; piet 3/4 litro sriubos, bari arba kopst, gamint su lajum; pirmadieniais kruop sriubos su uvim-vobla; vakarienei litro kos ir arbatos. Msos nesu mats bei valgs. Reimas kaliniui taikomas toks, kad kalinamasis fizikai ir moralikai nusilpt, nesiorientuot, laikyt save visuomens bei eimos atvilgiu uvusiu ir pasiduot tikinamas, grasinamas ir kankinamas rodyti ir patvirtinti tai, kas jiems byloje reikalinga. Gruodio 3 d. ive i Butirkos kaljimo stot. Kuria kryptimi vea, suinojau tik Moaiske, igirds tos stoties pavadinim. Ve specialiame kaliniams traukiny. Tas traukinys sustodavo tik stotyse kalinius priimti arba atiduoti ten esanius kaljimus. Girdti pokalbiai tarp pareign ir matyti vaizdai kl iurp. Stotyse maiau laukiani po kelet imt kalini paprast darbinink bei kinink; girdjau ir pareign aimanavim, kad es tie kaliniai, atvaryti stot, laukia primimo eils jau 34 dienas ir vis be rezultat. Pasiekus Minsk, judjimas kalini pasibaig. Liko tik 4 veimai Kauno kaljim. Kas jie tokie buvo, ligi iol neinau. Minsko stoty ilaik 4 paras, o gruodio 8 d. apie 23 val. patekau Kauno kaljimo 51 kamer. Paaikjo, kad a grintas tardym tsti. ia tardytojas rinko raytinius rodymus, susijusius su mano priekomunistine veikla, ir apklaus kelet komunist liudytoj. Mano pareikimai ir tikinimai, kad teisingumas ir teistumas reikalauja lygybs principo, atseit, reikia klausti ir mano liudytojus, likdavo atmesti. 1941 m. balandio pabaigoje tardym baig ir byl perdav XI Armijos Karo Tribunolui. Gegus 24 d. tas tariamas teismas, be kaltintojo ir gynjo, byl pradjo irti Kaune, Dzk g. 1 Nr. (buvusio lenk pasiuntinio namuose). Pirmininkas paskelb proceso dsnius, kaip vyks procesas ir kokios mano teiss, kaip teisiamojo. Pasinaudojs tomis teismis, pareikiau teismui formalius atsikirtimus dl bylos teismingumo, dl taikymo statym, kurie Lietuvos Respublikoje mano nusikaltimo metu neveik, ir dl vienaaliko pravedimo tardymo. Praiau byl nutraukti bei atidti. Gegus 26 d. teismas nutar: byl grinti tardymui. Bet daugiau su tardymo organais nesusidriau, o birelio 23 d. 6 v. ijau laisv. Laisv ivydo ir Laas. Kur kiti mano bendrakeleiviai Maskv ir koks j likimas girdti neteko.

YDAI

LIETUVIKOJE
V. K E M E Y S

SPAUDOJE

y d periodin spauda Nepriklausomoje Lietuvoje buvo gana gausi. Buvo laikotarpis, kad ydai Lietuvoje turjo 8 dienraius. itas reikinys, kaip ir kiti, ijo i bendros vyriausybs tolerancijos politikos, o ypa i to poirio, kad kiekvienas ymesnis spusteljimas prie ydus sukelt triukmo atgars galingoje usienio yd spaudoje; tatai maai valstybei nebt naudinga. Taiau ios pairos ydai n kiek nevertino ir Amerikos spaudoje danai pasirodydavo straipsniai, ir Lietuvos yd rayti, kuriuose Lietuva buvo vaizduojama kaipo viena yd persekiotoj. Kok gi vaidmen Lietuvos valstybingumo atvilgiu vaidino yd spauda? Bdinga, kad n vien usienio spaudos priekait Lietuvai yd klausimu vietos spauda nereagavo, nors lietuvi spauda jai danai duodavo suprasti apie tokio tyljimo darom al. Tyldami yd laikraiai pritardavo ydikai usienio meit kampanijai prie Lietuv. Dar daugiau kai kada bandydavo tuos meitus ir pacituoti. Nors ir keista, bet tokioje kietoje rasiniu atvilgiu tautoje, kaip ydai, reikdavosi abejingumas savo kalbai. N vienas yd inteligentas yd kalbos nemokjo, o kiti Lietuvoje daniausiai vartodavo rus kalb. iauriai slgs Lietuv caristinis rus reimas po laisvs atgavimo 1918 m. sukl toki reakcij, jog kiekvienas to reimo priminimas lietuvi visuomenje sukeldavo baisi neapykant. Tai liet ir ydus, vartojanius rus kalb. Taiau yd spauda per 22 Lietuvos nepriklausomo gyvenimo metus nesteng savo visuomen atpratinti nuo io lietuvius erzinusio reikinio. Sunkiausiais ekonomins krizs metais, kada visas pasaulis blaksi ekonomini sunkum spstuose, Lietuva atkakliai kovojo ir su j ugulusiomis komplikacijomis. Ji buvo viena nedaugelio valstybi, kuriai pavyko apsaugoti savo valiutos pastovum. Taiau ydai tuomet isijuos dirbo tam valiutos pastovumui sugriauti. J spaudos skiltyse jo nepaprasta propaganda u krimsi Palestinoje. Daug Lietuvos yd turtuoli tuomet ivyko Palestin, isivedami legaliais ir nelegaliais bdais u 60 milijon lit svetimos valiutos ir brangij metal. Tik ypatingai pajgi kio vadovyb galjo tokiomis aplinkybmis ilaikyti valiutos pusiausvyr. Lietuvikj versl klausimas yd spaudoje susilauk pozicijos, kuri rykiai liudijo apie yd siekimus turti kin hegemonij krate. Di-

274

V. KF.MEYS

dij lietuvik kini organizacij: Lietkio", Maisto" ir Pienocentro" sukrimas be galo nervindavo ydus. Taiau su tuo faktu jie turjo skaitytis. Bet kai ms spauda tik usimindavo, kad lietuviai dar plaiau turi eiti prekyb, amatus, yd spauda atsidurdavo rolje to vilko, kuris siutusiu nirimu oka ant kiekvieno, neva tartinai pasireikusio jo savininko atvilgiu. Vienas lidniausi reikini Nepriklausomos Lietuvos yd spaudoje buvo tai, kad vienas yd dienrai buvo tikra bolevikika gyvat ms uantyje. Tai Folksblatas". Prisidengs kairumu, jis buvo Soviet pasiuntinio Pozdniakovo organas Lietuvoje. Jo skiltys bdavo perkrautos mediaga apie bolevikin Rusij. visus spaudos prieiros pastebjimus, kad Folksblatas" galt rasti daugiau mediagos apie Lietuvos gyvenim, jo redaktoriai akipliku bdu teisindavosi, kad nelegalaus" jie nespausdin. Prijo iki to, kad, neirint draugik" santyki su Ryt kaimynu, Folksblatas" turjo bt kuriam laikui sustabdytas. itas laikratis sudar pagrindinius kadrus, kuriais bolevizmo siautjimo metais Lietuvoje rmsi bolevikin lietuvikoji spauda. Duomenys, kurie pateko atitinkam staig rankas apie yd vaidmen lietuvikoje spaudoje bolevizmo metais, yra tiesiog sensacingi. Kaip matme i keli pavyzdi, yd spauda Lietuvai jokios naudos neteik: ji gyn grynai savo interesus, valgydamosi Palestin arba Sovietus. Dl ito per daug rykaus vaidmens lietuvikoji spauda alinosi nuo yd bendradarbi, jei neturti galvoje vien kit iimt, daugiausia komercinje srityje. Nepriklausomybs laikais, galima tvirtinti, lietuvikoji spauda buvo gryna nuo yd tak. Grietai prieingas vaizdas susidaro, bolevikams ugrobus Lietuv. Lietuvikoji spauda bolevizmo metais buvo pavirtusi ydikai bolevikika spauda lietuvi kalba. ydik laikrai skaii Lietuvoje bolevikai sumaino, nes bolevizmo propagandos ydai nebuvo reikalingi, ir daugum savo urnalistini pajg met laikraius lietuvi kalba. Vartai buvo plaiai atkelti, nes geriausios lietuvi urnalist jgos po bolevik invazijos atsidr kaljimuose, Vokietijoje arba buvo isislapsiusios vairiose krato vietose. Tie lietuviai urnalistai, kurie negaljo pasprukti ar surizikavo pasilikti, neturjo jokio pasitikjimo. Tatai parodo kad ir tas faktas, kad daugelis j buvo priversti sijungti tragikj tremtini kelion Sibiran. ydams suklestjo plaiausi galimumai vertis su savo bolevikine mintimi lietuvi taut, j mokyti komunizmo ir pasaulinio raudonojo imperializmo. itame savo kelyje ydai, spaudos darbuotojai, pasiek tikro virtuozikumo metod atvilgiu. Tai rodo Aukiausios Tarybos organo Taryb Lietuvos" ir komunist partijos organo Tiesos" duomenys, kurie pirmiau sudar redakcin paslapt, o dabar daug k atskleid. Taryb Lietuvos" prieakyje stovjo lietuvis imkus, kuris, nors ir stengsi siteikti bolevikams ir dar atgail u praeities smulkiai bur-

YDAI LIETUVIKOJE SPAUDOJE

275

uazinius" sitikinimus, taiau neiveng atrios partijos akies Vico asmenyje. Jis buvo imkaus pavaduotojas ir ved partin skyri. Be Vico, Taryb Lietuvoje" dar bendradarbiavo 35 ydai, kuri rainiai eidavo arba be para arba slapyvardiais. Mgiamiausi yd slapyvardiai buvo lietuviki. akovas, kuris ieirb" skyriuje svaidsi bolevikika satyra, skaitytojui buvo inomas, kaip Kalvis". Kitur jis pasirainjo Uosiniu", o po vienu jo straipsniu, kuriame kalba kakurios vargs darbininks vardu ir u kur gavo net 80 rub. honoraro, figruoja paraas E. Grybauskait" (T. L. Nr. 137, 41.VI.13). Tiesos" ydiki kadrai buvo daug gausesni. ia jau pats vyriausias redaktorius buvo ydas Zimanas, partinio skyriaus vedjas ydas Steimanas, daug redakcijos nari ydai, o i viso yd bendradarbi apie 80. Tuo tarpu kai Taryb Lietuvoje" ydai bendradarbiai, gal gdinantis vyr. redaktoriui imkui, o gal ydams bendradarbiams dl vyr. red. imkaus, buvo siekiama paslpti, Tiesoje" j labai daug atvirai pasireikia pavardmis. Taiau visi vedamieji straipsniai yra be para ir yd rayti. Daugelis yd ir Tiesoje" slapstsi po lietuvikais, rusikais ar vokikais slapyvardiais. Pvz., ausas, buv. bolevikikos Eltos" direktorius, pasiraindavo Slobodskoj, Larski, Avarinas, Fridrichas, Geleris, V. Nemunaitis. O tai kiti ydai bendradarbiai, kurie isiversdavo kail: Rozenblumas A. Stalius, F. Garnys (prie io dar pridrs: Liaudies Universiteto literatros ir meno skyriaus klausytojas), Gurviius J. Guras, Bermanas Anyktietis, Solominas S. Janys, Veintraubas J. Jarmaovas, pitalnikas B. Andrejauskas, A. Giedrimas. Reikia pastebti, kad, neirint tokio gausaus yd elemento lietuvikoje dieninje spaudoje, buvo dar spaudai vadovaujanti staiga Glavlitas (Vyriausia Literatros Valdyba), kurioje savo rtu sdjo ydai cenzoriai. J buvo net 8. ydai buvo sibrov ir kitus periodinius leidinius, ypa dailiosios literatros. Bolevikika propaganda lietuvikoje spaudoje daugiausia ieidavo i yd plunksnos. Vienas domiausi t propagandos bd buvo kalbti vairi pareign lietuvi vardu. Tuose savo straipsniuose ydai priraydavo visoki pagyr ir prasimanym. Kai kada redaktoriai, matyt, drsesni pareign bdavo upuolami u netinkam j pavardi panaudojim. Toki nusiskundim, tur bt, bta nemaa, jei pagaliau Tiesos" redaktorius Zimanas savo sakym knygoje buvo priverstas vienam redaktoriui pareikti papeikim u ikraipym dr. Bitaiio parayto T. Dambrausko straipsnio ir atidavusio j spaud T. Dambrausko vardu be atitinkamo leidimo i T. Dambrausko puss". ydai urnalistai braudavosi net toki svetim jiems srit, kaip ems kio reikalai, kuriuos visuomet laikydavo goj" specialybe. Taryb Lietuvoje" ems kio klausimais mgdavo rayti Kravicas, Braunas, o Bliumentalis-Glaitis savo rain apie gyvulininkyst pradeda lanksiausia bolevikikai propagandai forma: Daug met dvarininkas Vagneris

276

V. KF.MEYS

eksploatavo savo darbininkus". N. Volfas (T. L. Nr. 113, 41.V.16) graso Alytaus kininkams u grobuonikos duokls neatidavim. Alytaus apskritis, rao jis, yra viena i atsilikusij apskrii privalomo grd valstybei pristatymo reikalu. Taiau Alytuje iki iol tebeviepatauja ramyb ir nenuolaidumas, nesiimama bolevikikai kartai ginti partijos ir taryb valdios reikalo . . . tai dl ko bergdias yra to valsiaus aktyvo darbas, kai masinis darbas nesuderinamas su reikaling priemoni taikymu". T nesklandum bolevikinje santvarkoje labai daug pasireikdavo, ir pirmieji jais spaudoje susirpin ydai. Vicas ( T . L. Nr. 89, 41.IV.16) skundiasi, kad Taryb Lietuva dar nra nusikraiusi dezorganizatoriais, ir reikalauja: Su nepasitaisaniais gamybos dezorganizatoriais turi bti energingai kovojama, jiems turi bti taikomos grietos bausms". akovasUosinis ( T . L. Nr. 87, 41.IV.13) mato didel netvark per profsjungos komiteto rinkimus Universiteto klinikose. Rinkimai rodo iuos nesklandumus: 1) politin tarnautoj nesubrendim; 2) smulkiai buruazin tarnautoj nusistatym; 3) nesirpinim profs. reikalais; 4) antagonizm tarp profsjungos nari su j Centro Valdybos aukljimo ir apsaugos organizacijomis; 5) vadovaujani instancij netinkam vadovavim. M. Aronzonas (T. L. Nr. 109, 40.IX.15) baisiai susirpins stachanoviei skriaudimu. Keista, priekaitauja jis, kad dabar, socialistins statybos pradioje, stengiamasi per emai vertinti ms pirmj stachanoviei nuopelnus (pakelto darbo naumo procent paeminimas vairiais dirbtiniais skaiiavimais); tas galt neigiamai paveikti tolesn stachanoviei judjimo pltr Lietuvos Taryb Socialistinje Respublikoje". Ryium su vairiais nesklandumais kai kur ydai savo plunksna jau visai atvirai siundo lietuvius. B. Kapius-Joffe ( T . L. Nr. 21, 4t.t.26) taip puola Maist": . . . Ir ta netvarka nra nepaprasta. Ji turi kenkimo ir sabotao p o b d . . . Reikia i fabriko itraukti su aknimis visa, kas tik primena buvus lamt, buvusius laikus, ir pakeisti fabriko vaizd". teimanas (Tiesa" Nr. 115, 41.V.15) prieiko elemento klausimu irgi labai susijaudins. Daugelyje moni dar nevesta tikra tarybin tvarka, kai kuriose staigose sdi buv darbo moni engjai. .. Todl partins organizacijos turi sustiprinti savo vadovavim nepartiniam aktyvui, sustiprinti ryius su masmis, akyliai saugoti partijos eili grynum ir ivalyti valstybin aparat nuo prieiko mums gaivalo". Komunizmo, pasaulins revoliucijos ir mel propaganda buvo mgiamiausias yd raytoj arkliukas. Vicas (T. L. Nr. 102, 41.V.1) ididiai liaudies vardu pareikia, kad gegus pirmosios dien tarybin liaudis demonstruos Taryb Sjungos taut brolik sjung ir draugyst, demonstruos savo tvyns nenugalimj jg, kuri sudu bet kokie ms prie pasiksinimai". pitalnikas-Borisovas ( T . L. Nr. 81, 41.IV.6), solidiai 150 rub. u straipsn p. imkaus atlygintas, moko: Istorija pateik mums didel, atsaking ir garbing udavin ivesti ms klasin

YDAI LIETUVIKOJE SPAUDOJE

277

kov iki visikos komunizmo pergals. Masi komunistinio susipratimo klimas visomis priemonmis pads mums greiiau engti pirmyn gyvendinti usibrtajam tikslui komunistinei visuomenei sukurti". O akovas-Kalvis (T. L. Nr. 75, 41.III.30) zalatino": Marksas pasak apie Paryiaus komunarus, kad jie dang turmavo". Taiau Markso mokslas jau nebe danguje, bet etadalyje ems sukr tokius stebuklus, koki monija ir svajoti negaljo. Mes kasdien esame liudytojai vis nauj ir nauj socialistins statybos laimjim, socialistinio darbo, mokslo ir technikos didvyriai, duod pasiventusio darbo pavyzdius". mitait-R. . (Tiesa" Nr. 104, 41.V.1), auktai iklusi taryb pilieio vardu vliav, veria j engti komunizm ir drsina: Baigsi pirmas kovos etapas. Kapitalizmas nuverstas . . . nauj, laiming gyvenim, komunizm". teimarias-J.Akmsnokas (Tiesa" Nr. 118, 41.V.18), susirpins dl agitacijos, ragina: Bolevikika agitacija turi turti puolant charakter, ji turi pasiekti visus ir labiausiai atsilikusius darbininkus ir valstieius". Pasaulin revoliucija buvo didiausias yd trokulys. Gurviius (Tiesa" Nr. 84, 41.IV.10) rao: Ruodamiesi gegus pirmajai, ruodavoms kovai s policija, kovai su visa buruazine santvarka. Ms dabartin kova u gamybos paklim, u darbo naumo paklim yra kova u socialistins santvarkos tvirtinim, o taip pat ir v. viso pasaulio darbo moni reikalus". Vicas (T. L. Nr. 64, 41.III.18) kartai ragina tsti griaunant tarptautins komunistins pagalbos darb, raydamas: Ypa dideli ir sunks udaviniai atsistojo prie Lietuvos Mopr po tautinink perversmo . . . Lietuvos Mopro nariai, nepaisydami vis didjanios reakcijos, nuolatini persekiojim, drsiai ir atkakliai dirbo garbing savo darb rm revoliucijos kovotojus, br mases kovai prie baltojo teroro siautjim Lietuvoje . . . Prie tarptautinio solidarumo judjim, prie Mopro organizacijas atsistoja ypa dideli udaviniai dar plaiau iplsti pagalb revoliucijos kovotojams kapitalistiniame pasaulyje, dar labiau tvirtinti ir ugdyti proletarin solidarum". O tai kaip stipriai Taryb Lietuvoje" Geimanas vertino ispan raudonj kovas: Kovotojai suprato, kad Ispanijoje jie kovoja u viso pasaulio paangij monij. Liaudis parod, kad jai brangi laisv ir u savo interesus ji gali kovoti.. . ligi viso pasaulio tautos bus ivaduotos i kapitalist jungo". Visi lyktjoms ta biauria mel propaganda, kuria lietuvi visuomen stengsi maitinti bolevikikoji spauda. Taiau neinojom, kas yra jos autoriai. Pasirodo, ir ia vadovaujam vaidmen vaidino ydai. akovas-Kalvis (T. L. Nr. 9, 4t.t.11) prie rinkimus agitavo laimjimais": Kiekvienas atiduosim savo bals i dkingumo u tuos didius laimjimus, kurie jau pasiekti, ir u garantij t laimjim, kuriuos pasieksime, vadovaujant bolevik partijai". Farberovas (T. L. Nr. 10, 4t.t.12) iulbjo": Visa tai, brangus rinkike, tu esi pasieks bolevik partijos imintingojo vadovavimo dka, didiojo ir mylimojo draugo Stalino nepa-

278

V. KF.MEYS

liaujamo rpinimosi dka. tai dl ko iandien tu atiduodi savo bals u komunist ir nepartini bloko kandidatus". Rinkimai Aukiausi Taryb parod didiausi katastrof. Kai kur valsiai visai nebalsavo, visur buvo pavartota prievarta, siveriant su urnomis butus, grsant sankcijomis, kai kur jau tuomet minint itrmim. Taiau tai nepakenk bolevikams paskelbti, kad balsavo visa Lietuva. Vicas ( T . L. Nr. 11, 4t.t.14 ir Nr. 14, 4t.t.17) akiplikai rao: Vieningai balsuodama u komunist ir nepartini bloko kandidatus, Lietuvos liaudis parod, kad, komunist partijai vadovaujant, po LeninoStalino vliava ji rytingai eis prie nauj ir vis nauj laimjim . . . Rinkim rezultatai yra puiki stalinikojo komunist ir nepartini bloko pergal". Taiau ir Vicui nebuvo ramu. Jis dar spjim: N vienai minutei neumirkime, kad klasinio prieo likuiai, kad ir gav per rinkimus naikinant smg, vairiausiais bdais bandys ardyti ms darb. Todl stiprinkime revoliucin budrum". Tiesiog apmaudas ima, kai skaitom yd straipsnius apie Baltijos krat ir Besarabijos bei iaurs Bukovinos prisijungim" prie Soviet. Farberovas (T. L. Nr. 17, 4t.t.21) akiplikai meluoja: Lenino idjos yra nemirtamos. Jos diena dienon sismoninamos masi, apima vis naujus kratus ir naujas tautas. Aikus to pavyzdys gali bti Lietuvos, Latvijos, Estijos, Besarabijos ir iaurs Bukovinos taut prisijungimas prie Taryb Sjungos. T respublik tautos, bolevik partijos aukljamos Lenino-Stalino idjomis, nuvert prakeikt kapitalizmo santvark, sudar taryb valdi ir kartu su visa tarybine liaudimi kuria komunizm". 1940 m. birelio 15 d., kada Lietuv siver Stalino gaujos, Lietuvi tauta gyveno savo didiausi tragedij, o ydas ausas (Tiesa" Nr. 146, 41.VI.15) yd diaugsm ir laim priskyr masms". moni mass, tvirtina jis, stovjo su spindiniomis akimis ir tyljo. Ilg met teroro reimas pagimd monse baims jausm, kuris ne taip lengvai davsi iraunamas. Staigieji vykiai i karto dar ne visiems buvo visikai suprantami. Ne vienas dar bijojo, kad vidaus reimas liks nepakeistas. Taiau milinikos, be galo traukianios tank voros greit pradjo lauti masi tyljim. Teroristins policijos bauginamoji jga sutirpo. Pasigirdo pirmieji diaugsmo ir sveikinimo kiai, i karto paskiri, vliau masiniai". ausas ita proga nusira iki to, jog nepatogu ir paiam Zimanui buvo. Kaip matyti i to straipsnio originalo, ausas taip tikinimai" kalbjo, jog ne visas jo straipsnis ivydo Tiesos" skiltis. Bolevikini dalini demoralizacij ir dezertyravim i bazi pridengdamas, jis kaltino reim: Ilgus mnesius smetonikoji klika narpliojo apie raudonosios armijos gulas Lietuvoje nipinjimo ir provokacij tinkl. Liaudies idavikai spekuliavo tarptautinmis komplikacijomis Ryt Europoje, spekuliavo Lietuvos vlimu imperialistin kar, spekuliavo Lietuvos pavertimu imperialist kolonija". Zimanas ito straipsnio nepraleido. O tai dar ai-

YDAI LIETUVIKOJE SPAUDOJE

279

kiau kalbanti kita i to straipsnio ibraukta vieta: Lietuvos liaudis su baime irjo valdanios klikos provokacijas. Kylani revoliucin nuotaik Skuo andarai mgino sulaikyti juodaimtine antisemitine kampanija. Svarbiausia valstybine problema pasidar yd paalinimas i Palangos pliao. Kaune ir provincijoje organizuotos chuligan grups terorizavo ir mu yd praeivius. Tai jau nebuvo paprastas kirinimas yd pogromoms. Tai buvo dvasinis krato paruoimas imperializmo okupacijai". Lietuviui skaudus bdavo pasityiojimas kiekviena proga girdti i bolevikik propagandist apie reikal pasivyti brolikas respublikas. Kurioje srityje vytis? Be abejojimo, tik atsilikimo. Buvom pasmerkti i pakilimo smukti bendr bolevikin skurd. Taiau ydai spaudoje mus stropiai vaizdavo atsilikliais. Gurviius (Tiesa", 41.V.19) stalinik laureat proga rao: Laureat tarpe matom anksiau kultriniai ir ekonomikai atsilikusi taut uzbek, kazach, gruzin, bielorus ir kt. atstovus. Tad mes turim teiss tiktis, kad ms mokslininkai sekaniais metais sukurs vertus stalinikj premij darbus". Kaip matom, buvo galimum i atsilikusi taut tarpo isibraukti... Bent ydas Gurviius mums toki malon buvo paadjs. Kalbti narsiai ir didvyrikai ydai mokjo. Nors kiekvienam buvo aiku, kad Stalino trobel Lietuvoje stovi ant vitos koj, o taiau viso savo sbr darbo padrsinimui Farberovas-Sergejevas (T. L. Nr. 43, 41.11.21) auk, keldamas padanges bolevikins santvarkos ramst: Su draugo Stalino vardu raudonieji pulkai jo mius prie socialistins tvyns prieus ir parod nematyto narsumo ir didvyrikumo pavyzdius. Su tuo paiu vardu Raudonosios Armijos kovotojai, vadai ir politiniai vadovai oks m prie bet kur prie, kuris idrs pasiksinti Taryb alies interesus, ir nuluos j nuo ems paviriaus". Netiktai greitai sukniubo Lietuvoje raudonj kariautoj garb. Gal tik ydai daugiausia j ir siek apginti, i pasal audydami lietuvius partizanus ir vokiei karius. Kartu susmuko ir visas ydikas propagandos aparatas Lietuvoje. Jei yd vaidmuo rus komunistinje revoliucijoje uima labai ymi viet, tai daug kas tai aikino yd priespauda caristinje Rusijoje. Taiau yd judjimas Lietuvos Nepriklausomybs laiku ir bolevizmo metais parodo visai kas kita. ydai Lietuvoje gyveno, kaip inkstas taukuose visais atvilgiais. O taiau daugumas komunistini byl Lietuvoje buvo surita su yd vardais, ir yd spauda, deja, niekuomet to prievalstybinio elemento nepasmerkdavo. Bolevizmo metais vadovaujantieji asmens lietuviai buvo tik statistai. Visk dirigavo partija, kurioje sprendiamas odis priklaus ydams. Kaip i ia dokumentuot pavyzdi matome, t pat turime pasakyti ir apie galingiausi, anot Stalino, bolevizmo djin ginkl spaud. Lemiamas vaidmuo joje irgi priklaus ydams.

K A I P YDAI U V A L D L I E T U V I K A S MONES IR JOSE EIMININKAVO

A. V I L A I N I S

Gyvieji tautos kio reikalai vert steigti daug kooperatyvini ir akcini bendrovi. Mat, prie atsistatant nepriklausomai Lietuvai, visa prekyba ir pramon, importas ir eksportas visu imtu procent buvo yd rankose. ios tautybs mons, rpindamiesi tik savo asmens reikalais, savo veikl ir darb, aiku, nederino su tautiniu valstybs kiu. Viduje buvo staiai lupikaujama auktomis kainomis, usieniui parduodami kio gaminiai buvo prastos ries, falsifikuojami ir t.t. Dl viso to sisteig ir iaugo daug lietuvik moni, kooperatyv, k. t.: Maistas, Lietkis, Pienocentras, Sodyba, Valgis, Linas, Parama, Lietuvos Cukrus ir kitos. J paskirtis, inoma, buvo ne vienoda. Vienos it moni aprp vairias kio gamybos akas, kitos prekybines ir t.t. Pati valstyb buvo priversta ias besikurianias mones paremti savo kreditais, kapitalais ar pavesti joms monopolin kontrol. Reikia pripainti, kad valstyb tai dar ne i sentimento, bet i btino reikalo. Tik tuo keliu einant, buvo galima usienyje surasti rink, daugiau eksportuoti Lietuvoje pagaminam grybi bei atlikti kitus valstybinio masto reikalus. Lietuviai ias mones ugd dideliu atsidjimu. J vadovais buvo parenkami prityr specialistai, inovai, atsidav savo darbui ir tur didesni sugebjim mons. Daugelis j specializavosi usienyje, ar ten baigdami atitinkamos srities auktj moksl, arba savo gytsias inias Lietuvoje pagilindami usienyje. Tam tikslui buvo teikiamos stipendijos, kurias skirdavo ar pati mon, ar net ir valstyb. Net emesnij tarnautoj kadrams paruoti buvo rengiami vairs kursai, tarnautojai turdavo ilgesn laik praktikuotis staigose ar lankyti specialias mokyklas. Dirb iose monse bei kooperatyvuose mons dideli peln i to neturdavo. Jie, paprastai, gaudavo tik alg, o kai kuriais atvejais maus dividendus. Jiems pirmiausia rpjo valstybs ir tautos kio interesai bei gerov. Suprantama, kad tokias mones ydai atvir dur neturjo. Tiesa, jie perdaug t dur ir nevarst, nes, nematydami ia didelio pelno, milinik udarbi bei spekuliatyvinio pralobimo, n neman ito darbo imtis, nes tam darbui reikjo nemaa idealizmo, pasiaukojimo. Jiems dar buvo pasilikusi plati dirva pramonje, prekyboje, importe ir t.t.

KAIP YDAI UVALD LIETUVIKAS MONES IR JOSE EIMININKAVO

281

Tiesa, dar reikia pastebti, kad ias lietuvikas mones ydai irjo su neslepiama neapykanta. Jie stengsi kiek galdami j veikimui kenkti ir kliudyti. Mat, dideliems j apetitams nebuvo galo. O krus ias mones, jie i kai kuri pelning srii kaip tik turjo pasitraukti. Visai kitokios atsirado slygos, kai ms krat sibrov bolevikai ir, j okupav, pradjo gyvendinti savo reformas. Dabar ydai pajuto, kad atjo metas paimti ias mones savo rankas ir sugriauti darn j veikim. Bolevikin santvarka jiems kaip tik ir suteik t valdios gali savo norus gyvendinti. Dabar jie pastat t moni, trest virnse savo mones, siunt jas vadinamuosius nepamainomus specialistus ir per bolevik partijos bei N K V D kotuv ko i moni lietuvius darbuotojus. Jiems teko ia susidurti su dideliu lietuviku atkaklumu, ko, gal bt, ir nesitikjo. Jau paioje t bolevikini reform pradioje Lietkio, Pienocentro, Lino, Maisto, Paramos, Sodybos atstovai bei vadovybs susirinkusios svarst vairius projektus, kuriuos ruosi teikti tuometinei bolevikinei valdiai. Pagal tuos ruoiamus projektus buvo numatyta, kad visos kooperatins staigos bei akcins bendrovs, kuri pagrindin kapital sudaro kooperatyvini bendrovi naai, bt sujungtos viening organizacij ir galt skmingai toliau egzistuoti. is klausimas buvo svarstomas ir vadinamosios Aukiausios Tarybos posdyje, kuriame dalyvavo i Maskvos atvyk komisar pavaduotojai. Jie, pripain, kad Lietuvos kooperatyvai gerai veikia ir turi nepaprastos reikms visam Lietuvos kiui, paadjo apie esam padt painformuoti Maskvos valdovus. Taiau i bolevik partijos centro komiteto vliau buvo gautas ratas, kad Soviet Sjungoje toki pavyzdi ns, todl ir Lietuvos kooperacij teksi tvarkyti pagal Soviet Sjungoje sivyravusius metodus. Bolevik centro komitetas numat, kad ias mones reikia iskirstyti po vairias inybas, komisariatus, o kooperatines staigas pam ypatingon savo globon. Partijoje kooperacijos reikalams atstovu buvo paskirtas ydas Maiminas. Visa kooperacija, bolevik akimis irint, buvo tiek reikalinga, kiek ji gali patarnauti greitesniam kolchoz gyvendinimui Lietuvoje. Miestuose, apskritai, nebuvo numatyta kooperatyvams leisti veikti. Jie buvo numatyti steigti kaimuose, kad tokiais kooperatyviniais susibrimais, kaip minjau, bt praskintas kelias kolchozus. Vis dlto, redaguodami kooperatyvini moni status, kolchozus ileido, kad tokiu bdu neatbaidius gyventoj, o dl t pai slyg bent laikinai leido veikti kooperatyvams ir miestuose. Bolevik partijos centro komitetas, nordamas plaiau paskleisti bolevikik propogand, buvo numats kooperacij suverbuoti apie 300.000 nari. J verbavimo kampanijai buvo paskirta apie 100 asmen i bolevikiko bei ydiko aktyvo. Verbuotoj pareiga buvo vainti po krat ir verbuoti naujus narius. Visas j kelioni ilaidas turjo apmokti kooperatyvai. Dar 1940 met lapkriio pabaigoj valdios sakymu

282

A. VILAINIS

buvo sudarytas Vartotoj Kooperatyv Sjungos Organizacinis Biuras. Buvusios kooperatyv vadovybs buvo paalintos. Visose apskrityse buvo suorganizuoti tokie pat apskrii organizaciniai biurai. T pai dien kooperatyvus ir naujj sjung pradjo globoti" pats bolevik partijos centro komitetas. Slaptajame kabinete sddamas, ydas Maiminas, kaip koks voras, pradjo mgsti savo tinkl ant vis lietuvi moni. Savo talkininkais jis pasirinko kadr skyri virininkus ydus, lietuvi moni vadovybes taip pat jo ydai. Tuo bdu ydai m dominuoti visose svarbesnse, pelningesnse bei lengvesnse vietose. Jei kurioj staigoj ar monj lietuvi buvo daugiau, tai svorio centras visada pakrypdavo yd pusn. Mat, staigoje, kurioje ydai taip skmingai negaldavo pravesti savo reform, t darb atlikdavo kadr skyriai bei bolevik partijos centro komitetas su Maiminu prieakyje. Atkakls lietuviai buvo laikomi bolevik santvarkos prieai, kaltinami antisemitizmu, o tokius asmenis paprastai sutvarkydavo N K V D . Plaiau nebenagrindami ia ikelt mini, leisime kalbti patiems faktams, kaip visa tai buvo gyvendinama praktikai. Lietkis Kai tik buvo paalinta senoji valdyba, kaip susidedanti i buoi ir t pai vadinamj buoi rinkta, jos vietoje tuoj atsistojo vadinamasis Politbiuras. io biuro prezidiumo kd atsisdo bolevik partijos centro komiteto patiktinis ydas Epteinas. Prie io ydo dur, paprastai, kasdien stovdavo yd eils. Jos kartais nusitiesdavo nuo antrojo aukto laiptais iki pat gatvs. Atj Lietk ydai, niekur kitur nesikreipdavo, o tik klausdavo, kur yra direktoriaus Epteino kabinetas. is savo tautieiais visada tvikai pasirpindavo. Kiekvienas ydas Epteinui buvo geras prekybininkas, specialistas, siningas tarnautojas. Atrod, kad jis jau vien tik i veido ir nosies sprend yd esant ger branist, preki riuotoj, sandlinink, prityrus buhalter ir t.t. Lietuvi atvilgiu jis turjo jau kitoki nuomon. Ir dokumentus pristaius, jam kildavo daug abejoni, reikdavo svarstyti, irti, ar pajgs tas bei kitas asmuo pavest darb atlikti. Jo padjja buvo kadr skyriaus virinink apirait.. Jai, matyt, nekliud bti ymia komuniste bei bolevik partijos patiktine, nors ji buvo vyriausiojo rabino apiros dukt. Pro jos kotuv steng praslinkti taip pat tik ydai, o lietuviai vis uklidavo. Lietuviai uimamas savo vietas gyn lietuviku atkaklumu. Buvo daug atsitikim, kad jie panaudodavo tas paias bolevikines priemones prie savo prieus ydus bei j bolevikik politik kooperatyvuose. Sakysim, kai buvo nacionalizuojamos mons, Lietkio tarnautojai buvo pasisti jas nacionalizuoti. Vadovyb, dar prie bolevikams sigalint, visus tuos tarnautojus, kaip susipainusius su esama krautuvi bkle, paskyr krau-

283

tuvi vedjais. Vliau dl j paalinimo vyko didel kova ir galutini sprendim kai kuriais atvejais buvo pasiekiama tik N K V D pagalba. Vis dlto ydai Lietky, turdami u pei ger param, pradjo greit sitvirtinti. Daug yd buvo skyri virininkais. Pavyzdiui, naftos skyriaus virininku buvo Kaganas, chemikal taip pat ydas Janevskis. Daugelio urmo sandli vedjai taip pat buvo ydai. Ten, kur vadovyb eidavo ydai, ir tarnautoj daugumas tame skyriuje tuojau bdavo ydai. Mintuose skyriuose yd tarnautoj buvo net iki 90%. Didel komedija buvo ir su nauj nari verbavimu. Atsimename, kokie miliniki buvo paskelbti naujai priverbuot nari skaiiai. Laikraiuose buvo spausdinami vairs praneimai, skelbiamos lentels ir t.t. Tiesa, provincij, apskrii centrus buvo isista imtai instruktori. Nors jie lanksi miesteliuose, o kaimus nauj nari verbuoti siuntinjo ydus bei komjaunuolius, taiau savo kooperatyvus nedaug tesuverbuodavo. Dl to paskelbtieji skaiiai bdavo visikai melagingi. Lenteli skaiiai, kaip pasakoja jas sudarinjs Tamoinas ir kiti, buvo tiesiog i pirt lauiami. Nebuvo laukiama praneim, sra, o pasitenkinama tik telefoniniu pasakymu arba net ir i akies. Jei, pavyzdiui, toje linkj yra 5000 gyventoj, tai 3000 paversdavo naujais nariais, suverbuotais kooperatyvus. Daugumas t ivaiavusij visai nedirbo kooperatinio darbo, o reng mitingus ir juose kalbjo apie Stalino roj", apie kooperatinius klausimus buvo usimenama tik tada, jei kas nors i klausytoj praddavo atkakliai apie tai klausinti. Tie instruktoriai kartais turdavo ir daug nemalonum. Kaimieiai ne tik juos ivydavo i susirinkim, bet ne vien agitatori gerokai ir apdauydavo. Viename Taurags valsiuje vienas toks kalbtojas ydas buvo pakviestas jo garbei surengtas vakarukas. ia jis buvo pavaiintas degtine, o atsiradusi mergait, neva j simpatizavusi, nusived tvart, ir ten jis gerokai buvo apkultas. Buvo atsitikim, kad tokie agitatoriai po kelias dienas buvo ilaikomi kiaulidse. Kai kurie t agitatori ir patys nieko nedirbdavo, o tik smuklse girtaudavo ir i kooperatyvo kasos pinigus imdavo. ydai kooperatyvus ne tik brovsi, bet daugely viet, paskirti vedjais, kooperatyvus apvogdavo. Kaip pavyzd, galima paminti atsitikim Lazdijuose, kur ydas Kaerginskas, bdamas kooperatyvo vedju, i jo pavog 10 apsiaust. Jam buvo ikelta byla, bet, kilus karui, liko nenubaustas. Toki pavyzdi galima bt imtai pririnkti. Bolevikiniais laikais dl supainiotos ydikos atskaitomybs, dl ypatingo yd globojimo, vis t nusikaltim nebuvo galima vieumon kelti. Dabar, darant revivizijas, daug kur paaikjo yd padaryti ieikvojimai ir kitokie nusikaltimai. Kaip Lietkyje buvo sigalj ydai, galima sprsti jau vien i to, kad po i met birelio 22 d. neatjusi tarnyb yd buvo 226 asmenys. Tiesa, Lietkio centre ir esaniuose Kaune jo kooperatyvuose dirbo apie

284

A. VILAINIS

1000 moni, tad ieit, kad yd ia buvo tik per 20%, bet, atsivelgiant j uimamas vietas, ydai vistiek turjo ymi persvar. Parama Param bolevik partijos centro komitetas atsiunt savo patiktin yd trom Jurg. Jis kaunieiams jau seniai buvo pastamas, kaip ymus kapitalistas. Taiau pasirodo, kad jis ir bolevikams turjs ne maesni nuopeln. Pirmiau jis sdjo Raudonojo Kryiaus loterijoj, kitaip sakant, su keliais ydais jis turjo koncesij ir i lengvu bdu surenkam l krov sau milijonus ir gabeno juos usien. Vliau, kai Raudonojo Kryiaus loterij perm pati valstyb, jis turjo vyriausi agentr, var vairius kitus biznius ir net vertsi valiutos spekuliacija. Taiau i taip pat lengvai pelnyt pinig jis nepagailjo ir Moprui". Atsisds Paramoj direktoriaus kd, jis ia parod ypating uolum, proteguodamas ydus ir persekiodamas lietuvikj element. is ydas nesitenkino savo turima galia, o danai kviesdavo ir N K V D , kad sutramdyt pasireikiant lietuvik atkaklum. Manufaktros skyriaus virininku ia buvo Malakas Maua, geleies Lificas, kadr skyriaus virininku Ruchas Leiba, specskyriaus Grilius Peisachas. Visose pramoninse krautuvse tarnautojais, vedjais buvo vien tik ydai. O toki pramonini krautuvi Parama Kaune turjo per 20. visas kitas, nors ir maisto produkt krautuves, tromas pasiunt po vien ar du ydus. Tai, inoma, nebuvo interesas tiems ydams duoti vietas, svarbiausia ia buvo sekti lietuvius tarnautojus bei atsilankani klijent pasikalbjimus ir t.t. Planavimo skyriaus virininku taip pat buvo ydas Stukaviius Abromas. Planavimo srityje buvo dirbama ir atlikta labai daug, taiau visi tie planavimai pasireik tik popieriuje. Be galo daug grybi ie ydai adjo atveti i bolevikins Rusijos. Taiau praeidavo sezonas, o retai kada viena kita prek bdavo gaunama. Viena, ko jie nepagailjo, tai arbz, kuri Lietuvon buvo atsista net 30 vagon. Ant vagon, kuriuose siunt arbzus, buvo uraai, kad jie siuniami badaujaniai Lietuvai.. . iuos uraus savo akimis yra mat Paramos tarnautojai. Taiau ir su arbzais pasibaig reikalas ne taip, kaip buvo uplanuota. Vagonai paklydo vairiose vietose. Viena i arbz dalis supuvo Minske, kiti Vilniuje, o dar kiti buvo kur kitur nusisti. Kai kuriuos vagonus, atidarius Kaune, buvo rastas tik dvokis skystimas . .. Pats tromas nuolat sirgo bailumo ir sabota liga. Jam kiekviename ingsnyje vaidendavosi sabotaininkai, o kai nebdavo pristatoma kuri nors preki, buvo kaltinami tarnautojai. Tiesa, dl lietuviko atkaklumo jis gal ir neklydo. Paramos tarnautoj lietuvi tarpe veik aktyvistai, o pirmomis karo dienomis partizanai saugojo savo mones, ir Paramos sunkveimiais, vietoje duonos, buvo pristatinjami ginklai partizanams.

KAIP YDAI UVALD LIETUVIKAS MONES IR JOSE EIMININKAVO

285

tromas visur ir visada palaik tik ydus. Jis juos ustodavo net tuo atveju, kai bolevik sukurtoji Konflikt Vertinimo Komisija ydus tarnautojus atleisdavo u vagyst ar pan. Toki fakt galima bt surayti nema skaii. tai, Kaganas Leiba, kuris buvo apkaltintas pasisavins i krautuvs mediag ir i tarnybos nuo 1941 m. balandio 29 d. atleistas, vistiek itarnavo kelis mnesius. Tarnautoj pareikimais, jo vagysts ir kitos suktybs aikiai buvo rodytos. I manufaktros sandlio, esanio Kaune, Vilniaus g. 14, Kaganas Leiba buvo pavogs u kelis tkstanius rubli. Tas pats Kaganas su paskirtu lietuviu vedju visikai nesiskaitydavo, darbo metu palikdavo darboviet, nesakydamas kur ivyksta ir t.t. Atvyks i krautuv branos vedjas ydas Malakas su vedju taip pat nesitardavo, nesiskaitydavo, o kalbdavos su kitais tarnautojais ydais ir tik yd kalba. usteryt, buvusi 14 Paramos krautuvs tarnautoja, buvo kit tarnautoj pastebta dedanti savo chalat pinigus. 1941 m. balandio 4 d. po bufetu buvo rasti numesti 25 rubliai. usteryt ios vietos nenorjo leisti tvarkyti. Ji saksi tai padarysianti pati. Be to, ji t pai tarnautoj parodymu, su klijentais elgdavosi nemandagiai, koliodavosi ir t.t. Taiau ir i yd nusikaltl tromo buvo utarta ir, berods, perkelta tik kit krautuv. 28-os Paramos krautuvs vedjas Stankeviius ra pareikim, kad jis, patikrins krautuvs kas gegus 30 d., nerado 20 rubli, birelio 2 d. patikrins, nerado 35 rubli ir 68 kap. T trkum kaltininku, kuris pasisavino pinigus, jis tar yd Mizer. is apklaustas pasisak, kad jis iuo atveju negals bti kaltas, nes dirb 52 mons, o prie kasos, girdi, eins kiekvienas. Jis pats tuo tarpu nieko naujo nepirks, tad ir nes pagrindo tarti... Sklerovskait Chana buvo Konflikt Vertinimo Komisijos atleista i darbo dl nuolatinio klijent bei tarnautoj koliojimo. Vis dlto ir u j tromas rado reikal ustoti. Toki pavyzdi Paramoje labai daug, ir tromas vis dlto bevelijo geriau paksti vagiliautojus ydus, negu savo krat mylinius lietuvius. Maistas Vos tik Maistas buvo pradtas tvarkyti bolevikiniais pagrindais, tuojau kontoroje atsakingesnse vietose atsirado yd. Preki riuotojai, j inovai, sandlininkai, kvediai buvo vieni ydai. Buhalterijoj ir kitose lengvesnse kontoros bei geriau apmokamose vietose dirbo taip pat daug yd. Tiesa, ia buvo yd, neva, ir paprast darbinink. Taiau ir jie buvo priskiriami prie kvalifikuot kategorijos ir gaudavo daug geresn atlyginim, negu lietuviai darbininkai. Kaip Maiste viepatavo ydai, parodo ir is pavyzdys. Vis laik, iki 1941 m. birelio 22 d., Maiste veik vadinamasis koer" skyrius. ia

286

A. VILAINIS

ydai pagal savo religinius paproius vis laik skerd galvijus. Nors iaip gyvenime bolevikai religijos ir jos paproi niekur netoleravo, o yd religij ne tik toleravo, bet dargi rm. To skyriaus tarnautojai, kurie rabino priirimi skersdavo gyvulius, gaudavo dvigubai didesn atlyginim. Jiems taip pat visai nesvarbu buvo, kad toks ritualinis skerdimas plaunamiems galvijams teikia daug kani ir kt. Kiek Maiste buvo yd, parodo kad ir is po birelio mn. 22 d. neatvykusi tarnyb yd sraas:
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. 23. 24. 25. 26. Majetait, Riva; Baas, Kakelis; Chironas, Srolis; Kuas, moelis; Dobrinas, Dovydas; Sachoras, Vulfas; Olkenickis, V.; Nardochoviius, Chaimas; Farberis, Maua; Demb, liomas; Merelis, Abromas; Kulkinas, Moz; Demb, Faivelis; Reznikas, Joselis; Manofalskis, Icikas; Berkoviius, Judelis; Leruzonas, Michelis; Zasas, Zacharas; Milendarskis, Abromas; Zeinenskis, Jokbas; Ienas, Abromas; Burkokas, Berelis; Mileris, Leiba; Gaida, Elijas; ejermanerien, Chaja; Fridmanas, Chajas; 27. 28. 29. 30. 31. 32. 33. 34. 35. 36. 37. 38. 39. 40. 41. 42. 43. 44. 45. 46. 47. 48. 49. 50. 51. 52. Fridmanas, Oskaras; Margolinas, Abromas; Rofmanas, Jankelis; Smilgys, Chaimas; Grudnikas, Leizeris; Grudnikas, Leiba; Sacharas, Kuelis; Suchalas, Maua; Breneris, Lipsas; Zilberis, Hira; Amitinas, moilis; Taubait, Mirjana; Lebneris, Leiba; Gocas, Elijas; Mileris, Mendelis; Chotonas, Jokbas; Danelis, Zelmanas; Kleinait, Chaja; Bastunskien, Chaja; Rubinas, Chon; varmanas, Nochimas; Liunesnien, Rocha; Virtaneckis, Borisas; Bergeryt, ein; Rubinas, Aronas; Zilberis, Hira.

Profesini sjung veikime ir mitinguose ypatingai pasiymjo ydai Chotonas Jokbas, Rubinas Chon ir kt. Rubinas Chon net buvo isistas vienam mnesiui Krym. Grs jis pasakojo, kad mats ten tiek daug stebukl, jog apie juos galt pasakoti 35 metus. konkreius darbinink paklausimus apie Krymo gro, ten esam tvark ir t.t. jis visai nerasdavo atsakymo. Nemaas i yd skaiius buvo N K V D agentai arba su bolevik eka turjo ry. Yra duomen, kad ivetieji i Maisto plk. Grigikis, Jaktas, Alaune, Vilius Jonas ir keletas kit darbinink bei tarnautoj buvo i Lietuvos itremti pagal Chotono Jokbo nurodymus. Nors ir labai akylai ydai sek ir val", taiau ir ia lietuvi tarpe veik aktyvistai, kurie ileido daug atsiaukim prie bolevikus.

KAIP YDAI UVALD LIETUVIKAS MONES IR JOSE EIMININKAVO

287

Valgis Valgio bendrov bolevik reimo metu buvo sibrov 182 ydai. I io skaiiaus 102 vyrai ir 80 moter. Daugelio kavini, valgykl vedjai buvo ydai. Kaip pavyzdius, kelet galima paminti. Monikos kavins vedjas buvo ydas liovas Salemonas, garlaivi bufet vedjas direktorius Levinzonas Levis, Kauno Audini valgyklos vedja yd Bulatien Bas, ani hals virtuvs, i kurios buvo aprpinami ani fabrik bei moni darbininkai, vedja buvo yd Segalaviit Cyp, Valgio moni inspektor yd Klebauskait Vera, Specskyriaus virinink Siselmariaviien Rza, vyriausias buhalteris Nenevickas Icikas. I Valgio iveta Rusij keletas moni, k. a.: buhalteris idlauskas Stasys, Antanas agnas, Jonas Paulauskas, Paulauskien, Dumiuvien ir kt. i moni itrmimo kaltininke laikoma yd Rutkuvien Estera. Ne geriau buvo ir su provincijos Valgio monmis. Vilniaus skyriaus, kuris vliau pradjo veikti savarankikai, kaip respublikinio miesto kontora, direktorium buvo ydas Baranauskas Oskaras, o jo padjju Kobrinas Leizeris. Kitose atsakingose vietose su gerais atlyginimais taip pat sdjo daugiausia ydai. Sodyba Sodyboje kadr skyriaus virininku buvo Leiba. mogus maai ratingas. Jo durys, paprastai, visada bdavo aklinai udarytos, o koridoriuose stovdavo eil vyr ir moter. Jaunoms merginoms kartais pavykdavo jo kabinet prasisprausti. Po tokio vizito is ikryplis suminktdavo ir, paprastai, tokia mergina gaudavo viet. Planavimo skyriaus virininku ia buvo Rabinaviius, kio skyriaus vedjas Reznikas.. Daugelio fabrik direktoriai taip pat buvo ydai. Kelet j paminsime. Kavos fabriko direktorium buvo einas, Kodimo" otlandas, Viktorijos" ianskis. Be to, ydai direktoriai buvo dar iuose fabrikuose: Fortna", Gliukoz", Neapolis", ampijonas", emuog", Lietuvos Syrupas", acto moni, krakmolo fabrik bei daugelio kit maesnio masto fabrik, buvusi provincijoje. Paprastai, kur tik ydas buvo virininku, ten tarnautoj bei darbinink yd skaiius momentalikai pakildavo iki 90% ir daugiau. Procentikai imant, Sodyboje ydai sudar daugum, nes j buvo apie 62%. yd suplaukimas Sodybos mones aikinamas tuo, kad ia ir paprastieji darbininkai turjo lengv darb, kas, apskritai, ydus visada vilioja. Lietuvos Cukrus Lietuvos Cukraus bendrovs komisaru buvo paskirtas ydas Izakas Demb. Po jo paskyrimo ir paiuose cukraus fabrikuose pradjo sivyrauti ydikas elementas. Marijampolje tuojau buvo atleistas vyriausio buhal-

297 A. VILAINIS

terio padjjas lietuvis ir jo vieton buvo paskirtas kompartijos ydas Robinzonas. Nors jis tai vietai nebuvo tinkamas ir pai tarnautoj tarpe buvo tinkamesni moni, vis tik bolevik partija laiksi savo usispyrimo, ir jis iose pareigose buvo patvirtintas. Pas komisar Demb lanksi visokiausi ydai ir kitokie tipai, nordami gauti tarnyb. Taiau komisaras savo vietoje neilgai tebuvo, nes buvo paskirtas naujas direktorius K. Stapulionis, buvs kontoros reikal vedjas. Mat, tada Pramons Ministerija lietuvio Stapulionio ikelt kandidatr daugiausia parm dl to, kad jis ias atsakingas pareigas, kaip buvs reikal vedjas, gerai suprato. Buvo paalinta revizijos komisija ir direktorius Lisauskas. Nors prie jo partija prikibti ir negaljo, taiau kadr skyrius jo nepraleido, motyvuodamas tuo, kad jis ess vadinamj buoi kilimo. Kadr skyrius sil direktoriui Stapulioniui buvus komisar yd Demb paskirti direktorium Marijampols ar kit kur cukraus fabrik. Marijampols cukraus fabriko direktorius tuo metu kaip tik bolevik buvo pasodintas kaljim. Panevio fabriko direktorius idlauskas taip pat buvo atleistas. Paveni cukraus fabrike direktoriaus vieta tuo metu taip pat buvo laisva. Tokiu bdu tuo metu visuose trijuose cukraus fabrikuose buvo laisvos direktori vietos. Tad buvo susidars didelis pavojus, kad visas ias vietas pateks ydai. Taiau naujam centre paskirtam direktoriui pavyko tikinti, kad, siekiant ekonominio racionalumo, visai pakaksi iems fabrikams vieno technikinio direktoriaus ir vyriausio fabriko ininieriaus. is pasilymas buvo priimtas. Tik tokiu bdu buvo ivengta numatom yd paskyrim cukraus fabrik direktoriais. Fabrik darbininkai bei tarnautojai taip pat atkakliai gynsi nuo yd antpldio. Vis dlto Marijampols cukraus fabriko vyr. technikiniu ininierium buvo paskirtas ydas Eizikoviius A. Jis pataikavo N K V D ir kompartijos visoms ugaidoms. Atleido daug lietuvi tarnautoj bei darbinink ir j vieton prim kelet kompartijos rekomenduot yd. Buvusis komisaras Demb gavo viet Lietuvos Cukraus centro kontoroje, kaip tiekimo skyriaus virininkas. Kai etatai buvo padidinti, visas laisvas vietas su rekomendacijomis pirosi ydai. Apie 1940 met pabaig Lietuvos Cukr buvo atsistas i Maskvos direktorius, taiau is ydams nebuvo palankus. Jis pats pasakojo, kad j dars spaudim maisto liaudies komisaras ydas Bileviius, bet jis tam spaudimui nepasidavs. Be mint, centro kontoron buvo priimtas sekretorium ydas Eizikoviius ir oferis ydas Aranauskas. Didesnio yd antpldio buvo laukiama kaip tik ruden. Pienocentras Pienocentre didesnio yd antpldio taip pat nebta. Mat, provincijos pienininkams bei tarnautojams dideli atlyginim nebuvo, o i srii

KAIP YDAI UVALD LIETUVIKAS MONES IR JOSE EIMININKAVO

289

darbuotojai kaip tik turjo bti specialistai, tad ydai ten ir nesiskverb. Buvo Vilniaus Pienocentro direktorium ydas Rabinoviius, 16 yd dirbo srinse, kaip j vedjai bei specialistai, keletas yd dirbo technikiniame personale ir buhalterijoje. Taiau ydika politika ir ia buvo gerokai jauiama. I kompartijos Pienocentro reikalais labai domjosi ydas Maiminas, o i Prekybos bei Pramons Komisariato, kaip kontrols reikalu, kiosi ydas Plotkinas. Buvo daromi tam tikri spaudimai ir lietuvius. Ypa buvo puolama Pienocentro vadovyb, kodl ji 200.000 ton sviesto buvo pasidjusi Liepojos aldytuvuose, kur numat sunaudoti Lietuvos rinkoje tada, kai bus sviesto trkumas. Dl to buvo vedamas didelis susirainjimas, posdiaujama, buvo adama ikelti net byla, bet visas is klausimas vis tik iaip taip pasibaig laimingai. Spindulys Spindulio spaustuvj yd i viso buvo tik 8. Jie atjo ia kaip specialistai". Taiau be j Spindulys visuomet galjo apseiti, tik, matyt, taip buvo padaryta, kad iems ydams kitur nesurasta pelningesni viet. Vis tik ydai i mon tvark savo nuoira, panaudodami kitus bolevikinius metodus. Mat, ia direktorium, nors ir lietuvis, buvo pastatytas paklusnus yd tarnas. ydai i mon rikiavo per Poligrafijos trest. Betarpikai i staig tvark ydai, atvykdami i Poligrafijos tresto Galpernas, Boginas ir Gordonas. Viduje vis tvark dar su savo tabu Tiesos redaktorius Zimanas. Jis ia buvo visagalis viepats ir prie j drebjo kaip direktorius, taip ir visi kiti tarnautojai, darbininkai bei kontoros personalas. K/S Linas Lin kyje ir pirmiau ydai Lietuvai padar daug alos. Jie kur laik vis lin prekyb laik savo rankose. Nors pas mus lin pluotas buvo gaminamas ir geras, bet dl netinkamai organizuoto darbo, dl vairi yd falsifikacij, usienio rinkoje neturjo tinkamo vardo. Buvo prieita iki to, kad usienio rinkoje ms linai visikai buvo nepageidaujami. Viduje lin auginimo plotai vis majo. Mat, kai usienyje buvo mokamos maos kainos, o ia vietoje milinikas pelnas turjo pasilikti yd kieniuje, tai kininkams visai nebebuvo intereso auginti linus. Lin kiu susirpino Lietkis, o vliau ir pati valstyb. Kaip tik tam reikalui ir buvo kurta K/S Linas. Kai tik buvo suorganizuota tinkama organizacija, steigti lin apdirbimo fabrikai, kininkams pradtos mokti geresns kainos, tuojau pakilo lin kokyb, ir usienis pradjo daugiau j reikalauti. Dl to i buvusi linais apsjam 5060.000 ha, jau 1940 met pavasar lin pasli plotai buvo pasiek 94.000 ha. Pati valstyb, atsivelgdama gyvuosius tautos interesus, paved lin eksporto kontrol kalbamai bendrovei.

290

A. VILAINIS

Ujus bolevikams, lietuvi uimtose lin kyje pozicijose greitai sitvirtino ydai. ia svarb vaidmen m vaidinti kadr skyriaus virininkas, buvs Vilijampolje altkalvis, ydas Ratneris. Jam atjus i bendrov, visas laisvas vietas buvo priimami tik ydai. Jis ruo dirv visus Lino darbuotojus lietuvius, diplomuotus specialistus i ios mons iluoti. Greit yd skaiius labai didjo. Tiesa, centro kontoroje Kaune dirbo tik keli ydai: planavimo skyriuje ydas Baranauskis ir keletas kit. Visai kitas reikalas buvo provincijoje. Sakysim, iauliuose Gubernijos lin apdirbimo fabrike direktorium buvo ydas Fraimas Genas. ia i eiolikos atsakingesni tarnautoj buvo tik du lietuviai. Visi kiti ydai. Kretingos lin apdirbimo fabriko direktorium buvo ydas Faivuas. ia i deimties atsaking tarnautoj septyni buvo ydai. Marijampols lin apdirbimo fabrike direktoriaus pavaduotoju buvo ydas. ia i keturi atsaking tarnautoj buvo du lietuviai, o du ydai. Maeiki lin apdirbimo fabrike vyriausiu buhalteriu buvo ydas ir i 12 atsaking tarnautoj keturi buvo ydai. K. Naumiestyje lin apdirbimo fabrike i 6 atsaking tarnautoj trys buvo ydai. Panevio lin apdirbimo fabriko vyriausias buhalteris buvo ydas, gamybos skyriaus virininkas taip pat ydas, o i 15 atsaking tarnautoj 6 buvo ydai. iauli antrajame lin apdirbimo fabrike buvo 15 atsaking tarnautoj, kuri tarpe tik vienas lietuvis, o visi kiti ydai. Treiajame iauli lin apdirbimo fabrike is dalykas buvo kiek geresnis. ia i 25 atsaking tarnautoj tik trys tebuvo ydai. N. Vilnioje yd buvo tik keletas. Utat Vilniuje lin apdirbimo fabrike i 12 tarnautoj tebuvo tik du lietuviai. Line teko perirti kadr skyriaus bylas, i kuri matyti, kaip Ratneris kadr skyriaus virininkas mezg savo tinkl ivalyti ioje monje visus lietuvius tarnautojus. Lino bendrov turjo apie 300 atsaking tarnautoj. ia kiekvienam i j buvo parayta ydo Ratnerio atskira charakteristika. Vienur charakterizuojamas asmuo uimdavo ketvirtadal puslapio, kitur maiau, bet buvo viet, kur tokia charakteristika susiddavo ir i dviej puslapi. Visos tos charakteristikos paraytos paties kadr skyriaus virininko buvusio altkalvio ydo Ratnerio ranka. Ant lietuvi tautybs asmen byl vireli ir paioje charakteristikoje daug pabraukim raudonu pietuku. Tie pabraukimai, matyt, buvo padaryti ryium su itrmimu bolevikin Rusij ir kad lengviau bt galima susivokti, kokie ia dideli" nusikaltliai. I lietuvi tautybs dirbusi asmen tarpo is ydas tesurado tik du ar tris jam priimtinus tarnautojus. Visi kiti nenaudliai, kuriems, inoma, pagal charakteristik negaljo bti jokio pasigailjimo. Reikia stebtis Ratnerio ne tik didele kantrybe, bet ir tuo dideliu ydiku kruoptumu, kad jis sugebjo N K V D pagalba ir ydams talkininkaujant taip smulkiai visk suinoti, btent: kur ir kada lietuviai tarnautojai gyveno, k veik, kokioms organizacijoms priklaus ir t.t. Kaip

KAIP YDAI UVALD LIETUVIKAS MONES IR JOSE EIMININKAVO

291

matyti i usilikusi byl, ia anketomis nepasitenkinta. Kelet toki lietuvi tarnautoj charakteristikos pavyzdi ia duodame. tai, diplomuotas agronomas Rudinskas Pranas. Bylos virelyje pabraukta raudonu pietuku, o paioje charakteristikoje taip pat matyti keletas raudon pabraukim. ioje charakteristikoje raoma: Diplomuotas agronomas Rudinskas Pranas yra jaunesnis leitenantas, registruotas Kauno Karo Komendantroje. Jis priklaus daugeliui faistini organizacij. Bdamas Dotnuvoje, buvo Laums" kooperatyvo nariu. Priklaus auli Sjungai, kurios tikslas ginti buoes. Taip pat priklaus ateitininkams, kurie skleid nesantaikos dvasi mokini tarpe ir var antisemitizmo propagandos darb. Be to, Vilniui Vaduoti Sjungai triumfalinei organizacijai ilaikyti Smetonos reimo klik, Jaunj kinink Rateliui, kurio udavinys buvo remti buoes, Skaut organizacijai, kurios tikslas buvo auklti jaunim faistinje dvasioje. Ilg laik gyveno usienyje ir siuntinjo slaptas ekonomines inias. Tuo bdu buvo pionas ir kenk Soviet Sjungai. Tad Rudinskas vis laik buvo smoningas darbo klass prieas. Nereikia pamirti, rao Ratneris, kad Rudinskas, dar bdamas studentu Dotnuvoje, vien ryt po spali revoliucijos vents viename mitinge kalbjo prie darbo klas". Rodos, aikesni komentar nebereikia. inios tokios smulkios, kad net inoma, kada jaunas mogus prie keliolik met k buvo kalbjs ir isireiks. Kaip ia nucharakterizuotos lietuvi tautins bei kins organizacijos daugiau, rodos, taip pat nieko pridti negalima. Juk gerai inome, kad auli Sjunga neturjo jokio kito tikslo, kaip tik stiprinti karines pajgas Lietuvoje savam kratui ginti, o alia to dirbo dar kultrin darb. Vilniui Vaduoti Sjunga su ia pavadinta Smetonos klika nieko bendro neturjo. Danai net jos vadovybje buvo visai prieingi mons. Jaunieji kininkai joki politik nesikio, o buvo tik grynai profesin jaunimo aukljimo organizacija. Kitos organizacijos taip pat nucharakterizuot panai tiksl nra turjusios. Dl daugelio j likimo tuometin Smetonos valdia net buvo susirpinusi, nes jos esanios perdaug atitolusios nuo tautinink silomosios vienybs. Agronomo idikio Tomo byloje yra itokia jo charakteristika: Arus reakcionierius. Atsargos karininkas. Priklaus profesinei buruj agronom sjungai, tautinink gaujai bei Smetonos reimui palaikyti. Priklaus auli Sjungai, Vilniui Vaduoti Sjungai. Jis, rao Ratneris, nors anketoje para, kad kils i smulki kinink, bet tai ne tiesa. Jis didelis buo, kils i 26 ha kio". Aiku, kad ios bylos virelyje ir paioj charakteristikoj matyti taip pat pabraukim raudonu pietuku. Pabraukimai nebuvo veltui. . m. birelio 14 d. enkavedistai atjo jo suimti, bet jis ioko pro lang ir nuo i budeli spjo pabgti. Diplomuoto agronomo Krikino Jurgio charakteristikoje raoma:

292

A. VILAINIS

Kils i buoi eimos. 60 ha savininkas. Visi gimins buvo valdaniosios klass virnse. Broliai um svarbias vietas: buvo pulkininkai, prokurorai. Pats agronomas buvo ems kio ministeris ir priklaus reakcinei liaudinink organizacijai ir buvo deiniojo sparno lyderis". ios bylos virelyje taip pat matyti raudoni pabraukimai. Matulaiio Kazio bylos virelyje taip pat pabraukta. Jis pats bolevik buvo suimtas ir ivetas Rusij. Jo charakteristikos prirayta net du puslapiai. Ten raoma: Tris metus buvo karininku. Paskui perjo policijos rezerv. jo vairias pareigas: buvo vachmistru, instruktorium, vadu. Buvo apdovanotas Nepriklausomybs deimtmeio medaliu. I auktesni asmen tarpo draug neturjo. Draugavo su klebonais ir vikarais, nes pats yra buvs dvasikos kunig seminarijos aukltinis. Priklaus ateitininkams ir yra antisemitas". Toliau raoma: Blynas Vytautas priklaus faist organizacijai skautams". Jo byla taip pat pabraukta raudonu pietuku. Dubinskas Stepas priklaus studentams Romuvieiams", katalik reakcionieri grupei. Buvo auli Sjungos aktyvus narys ir net buvo vadu". Grinkeviien Pran turjo aktyv tautinink vyr. Tai tartinas tipas. Jis tarnavo banke ir tuo yra padjs pagrobti Smetonai pinig. Dl ios prieasties jis i banko ir buvo atleistas". Grinkeviiens byloje taip pat matyti pabraukim, ir ji su savo vyru yra iveta Rusij. Kemeklis Alfonsas kariuomenje tarnavo puskarininkiu ir tuo bdu jis didesn savo jg dal yra pavents Smetonos reimui ilaikyti. Vliau jis priklaus auli Sjungai". ,,Nasvytyt Salomja kilusi i buoi eimos. Jos sesuo yra itekjusi u Smetonos snaus ir kartu pabgusi usien. Pati anksiau tarnavo Eltoje" ir paalinta kaip susitepusios eimos narys. Toki charakteristik, kaip jau minjau, galima bt labai daug surayti. Tik vieno sargo ir dar dviej lietuvi tarnautoj charakteristikose nieko blogo nepasakyta. Bet ir jiems nerandama ypatingo odio pagirti. Tuo tarpu visai kitaip atrodo, kai paimi yd tautybs tarnautoj bylas ir pradedi apirinti ia suraytas j charakteristikas. Net ir buv fabrikantai Ratneriui pavirsta darbo klass draugais. Pavyzdiui, buvusio lin fabriko savininko Rabinaviiaus Mauos charakteristikoje raoma: Rabinaviius Maua, nors anksiau ir buvo fabrikantas ir dl ios prieasties jo nebuvo galima laikyti darbinink klass draugu. Taiau kai jo mon buvo nacionalizuota ir jis paliktas kaipo btinas specialistas, dabar jis yra siningiausias ir geriausias tarnautojas ir nuoirdus darbo klass draugas". Toliau eina neilgos, bet labai apibdinanios ydus charakteristikos:

KAIP YDAI UVALD LIETUVIKAS MONES IR JOSE EIMININKAVO

293

Krinickien Ida gera darbinink. Kabotas Elijas geras darbininkas savo specialybje. Magedait darbti. Ji dirba labai gerai ir siningai. Daias Abelis labai darbtus mogus. Jodlofkeris Dovydas darbtus, siningas, sumanus. Bereligeris Srolis labai darbtus, pavyzdingas darbininkas. Ginas Froimas ne tik siningas, darbtus, bet moka racionaliai apsieiti su ilaidomis ir t.t. Izraelis Kiras, icas Jokbas, K a p lanas Leizeris, Kligmerait Mira, Brukinas Mejeris ir kiti siningi, geri ir nepamainomi tarnautojai". Daugumas i ia pamint yd pirmiau patys yra buv darbdaviai bei moni savininkai ar pan. Taiau iam ukietjusiam bolevikui ydui visi jie geri ir nuoirds darbo klass draugai. Jei jam trkdavo kuri nors informacij apie lietuvius tarnautojus, tai jis nesikreipdavo kur nors kad ir bolevik lietuv, o kreipdavosi staiai kur nors yd, kad jis jam suteikt reikiam informacij. Tuo tikslu jis rao slapt rat iaulius, lin apdirbimo fabriko direktoriui Froimui Ginui ir prao suteikti savo tarnautoj charakteristik. Tomis paduotomis ydo iniomis jis savo charakteristikoje apie ydus visai pasitenkina, tuo tarpu apie lietuvius surenka smulkiausi ini i t viet, kur jie pirmiau buvo dirb ar gyven. Ratnerio planas ia aikus. Jis, taip sakant, turjo sums visus silus, kaip nusikratyti i Lino" moni visais lietuviais. Aiku, pagal io ydo charakteristik visi ie lietuviai turjo bti paalinti i tarnybos, sukiti kaljimus, iveti Rusij ar iudyti. Suprantama, kad likusias laisvas vietas bt galjs atsissti ne kas kitas, o tik ydai. itoks voras buvo ne vienas Ratneris. Tokie kadr skyri virininkai sdjo kiekvienoje lietuvi monje. Jie nematomai mezg savo tinkl ant kiekvieno padoraus lietuvio gyvybs. iurpu net pamanyti, kaip mogus sau ramiai dirba jam pavest darb, siningai atlieka savo pareigas, o ia kakoks jam pirmiau n nematytas ydas mezga mirties tinkl, kur neivengiamai turi kliti.

BOLEVIKINIS KVALIFIKUOTU D A R B I N I N K R E N G I M A S
K. MORKELIS

Soviet Sjungos Komisar Taryba ir Komunist Partijos Centro Komitetas 1941 m. kovo 25 d. padar nutarim dl valstybini darbo atsarg parengimo Lietuvoje. Pasiremdama tuo nutarimu, Soviet Sjungos Vyriausioji Darbo Atsarg Valdyba 1941 m. kovo 27 d. ileido sakym (Nr. 202) organizuoti Lietuvoje Fabrikinio Gamyklinio Apmokymo ( F G A ) ir Amat bei Geleinkeli ( A G ) mokyklas. Darbo atsargas Lietuvoje parengti, organizuojant tas mokyklas, buvo pavesta Lietuvos Komunist Partijai, Lietuvos Komisar Tarybai ir ta proga steigtai Respublikinei Lietuvos Darbo Atsarg Valdybai. Fabrikinio Gamyklinio Apmokymo mokykl tikslas, kaip nurodyta Vyriausios Darbo Atsarg Valdybos sakyme, buvo rengti kvalifikuotus darbinink kadrus masinms profesijoms, pirmiausia statybos reikalams. Amat ir Geleinkeli mokyklose turjo bti rengiami amatininkai ir kvalifikuoti pramons srii bei transporto darbininkai. Visiems ias mokyklas baigusiems buvo rezervuota teis uimti meisteri ir kitas vadovaujanias vietas statyboje ir pramonje. I viso Lietuvoje buvo numatyta steigti 15 Fabrikinio Gamyklinio Apmokymo ir 2 Amat bei Geleinkeli mokyklas. pirmsias mokyklas turjo bti priimta 6.900 ir antrsias 7.100 jaunuoli. F G A mokyklas galjo bti primami 1617 met amiaus miest ir kaim jaunuoliai, neatsivelgiant j bendr isilavinim. AG mokyklas galjo stoti 14 15 met berniukai, baig pradios mokyklas. I 6.900 paauktj F G A mokyklas turjo ieiti 6.250 kvalifikuot statybos darbinink (mrinink, dailidi, stali, betonuotoji*, tinkuotoj ir t.t.) ir 650 vairi kit ios ries specialist. I 7.100 jaunuoli, paaukt AG mokyklas, 2850 turjo tapti altkalviais instrumentininkais, altkalviais rengimams remontuoti, kalviais, tekintojais ir frezuotojais; 1150 elektromonteriais, ryi linijiniais monteriais ir radijo aparatros monteriais; 900 raudonmedio staliais; 800 vagon ir garvei remontuotojais; 350 brigadieriais keliams remontuoti; 250 garvei mainist padjjais ir 800 vairi kit pramons srii specialistais.

BOLEVIKINIS KVALIFIKUOT DARBININK RENGIMAS

295

Pagal Soviet Sjungos Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo 1940 m. spali 2 d. sak dl T S R S valstybini darbo atsarg, mokslas visose F G A ir AG mokyklose turjo bti nemokamas. Be to, buvo dar paadta duoti visiems moksleiviams nemokam ilaikym ir aprpinim. Moksleiviai -turjo gauti i valstybs but, kur, vies, maist, skalbinius, specialius darbo drabuius, vadovlius ir mokslo priemones. U uniforminius drabuius ir avalyn bt reikj sumokti 50% j verts; tai bt buv iskaityta i udarbio, gauto, atliekant praktikos darb metu kai kuriuos valstybinius usakymus. Visose F G A mokyklose mokslas turjo bti ieitas per 6 mnesius. Kiekvien dien mokyklose turjo bti dirbama po 8 valandas. Per tas 8 valandas turjo bti mokoma bendrojo lavinimosi ir specialij dalyk, atliekant kartu praktikos darbus. apmokymo program, kaip labai svarbus dalykas, buvo rayta ir rus kalba. Apie politin moksleivi aukljim niekas net nesiteiravo. Tai buvo savaime aikus dalykas ir jam turjo bti skiriama kasdien ne tik pus programinio darbo laiko, bet ir beveik visas laisvalaikis. Tiek Fabrikinio Gamyklinio Apmokymo mokyklos, tiek Amat ir Geleinkeli mokyklos Lietuvoje buvo visai naujas dalykas. Daugelis neturjo apie jas reikiamo supratimo, o dar daugiau irjo jas su visiku abejingumu. Ypa daug k stebino tai, kad F G A mokyklose galima bus moksl ieiti ir sigyti specialyb per eis mnesius. Prie sovietins santvarkos vedim Lietuvos amat mokyklose kurios nors specialybs buvo mokoma apie 4 metus. Taigi, daugeliui perdaug jau menkas atrod sovietik F G A ir AG mokykl pajgumas parengti moksleiv darbui. Be to, ikilo ir kit dalyk, kurie nedidino visuomens susidomjimo iomis mokyklomis. Taiau F G A ir AG mokyklos Lietuvoje turjo bti steigtos. Taip buvo pasakyta Maskvos, o kiekvienas Maskvos nurodymas Lietuvos komunistams buvo ventas. Jeigu Lietuvos visuomen F G A ir AG mokykloms buvo abejinga, tai reikjo pasistengti, kad ji savo nuomon pakeist. iuo atveju turjo bti imtasi propagandos, pavartojant visas tos ries priemones. Kaip kada nors pirmiau, taip ir kart propagandos darb pati pirmoji buvo kinkyta spauda. Nors moksleivi aukimas F G A mokyklas turjo bti pradtas tik birelio 5 d., bet jau gerokai prie tai visuose laikraiuose pasipyl Komunist Partijos Centro Komiteto ir Komisar Tarybos sak bei nutarim t mokykl reikalu aikinimai. Net iki kyrumo buvo pradta pasakoti, ko tose mokyklose galima bus imokti. padanges buvo pradtas kelti gerumas soviet valdios, visiems jaunuoliams atidariusios duris nemokamas mokyklas ir duodanios dar vis ilaikym. Kiekvien dien m mirgti laikrai skiltys pluotais citat i jaunuoli praym priimti mokyklas ir i sufabrikuot padkos laik vyriausybei.

296

K. MORKELIS

Kas buvo raoma apie F G A ir AG mokyklas spaudoje, kartu visa tai buvo pradta kartoti ir mitinguose. Darbo pertrauk metu ir darb baigus, darbininkai, uuot ilsjsis, buvo veriami klausytis komunistinio jaunimo sjungos nari, beveik vien tik yduk, nuobodi pasakojim apie F G A mokyklas, apie i nepaprastai didel Taryb Sjungos dovan" Lietuvai, apie tik dabar atsiradusias galimybes pramokti amato. ia pat darbininkams bdavo pasiloma balsuoti u kurio nors komunisto surayt padkos telegram viso pasaulio tvui ir mokytojui, imintingajam, didiajam, mielajam Stalinui, kad jis steigia Lietuvoje amat mokyklas, kuri pirmiau reikj net su iburiu iekoti (i tikrj pirmiau Lietuvoje veik 28 amat mokyklos, kurios, ujus bolevikams, buvo udarytos). Kad agitacija bt galimai skmingesn, pagaliau buvo pradta komunist individualioji propaganda agitatori landiojimas butus. Jeigu pilieiai kyri ivediojim apie F G A mokyklas laikraiuose galjo neskaityti ir jeigu mitinguose galjo snduriuoti, tai individuali agitatori turjo asmenikai iklausyti. Individuals agitatoriai, nepaisydami moni trukdymo, net uspringdami aikino apie t pat visiems kartus tarybins valdios gerum ir aukso kalnus, kurie laukia moksleivi F G A mokyklose. Nordami atsikratyti iais agitatoriais, mons turjo ypsotis, adti F G A mokyklas rayti savanoriais visus savo vaikus, ir nuduoti skubanius stachanoviei pasitarim. Lietuvos Komunist Partijos Centro Komitetas ir Lietuvos Komisar Taryba, vos tik gavusi i Maskvos sakymus organizuoti F G A ir AG mokyklas, susirinko specialaus posdio. Tame posdyje buvo konkreiai kalbama, kaip turt bti atliktas pats F G A ir AG mokykl organizavimas. Visi Komunist Partijos vadai ir visi Komisar Tarybos nariai savo kalbose kartojo tai, k apie F G A ir AG mokyklas kasdien ra bolevikiniai laikraiai, ir pasiryo darb suorganizuoti taip, kad nieko negalt prikiti net pati Maskva. Kadangi F G A ir AG mokykl organizavimas buvo laikomas i tikrj nepaprastai rimtu dalyku, tai buvo nusistatyta darb kinkyti visas krato inybas. Vykdydama nusistatym, Lietuvos Komunist Partija kartu su Komisar Taryba sudar privalani prisidti prie F G A ir AG mokykl organizavimo inyb sra ir paskirst joms darb, priimdama tuo reikalu special nutarim. T u o Lietuvos Komunist Partijos Centro Komiteto ir Komisar Tarybos nutarimu paaukti F G A ir AG mokyklas jaunuolius buvo pavesta miest ir apskrii vykdomiesiems komitetams. aukimas F G A mokyklas turjo bti atliktas 1941 m. birelio 520 d., o aukimas AG mokyklas rugpiio 520 d. Miest ir apskrii vykdomiesiems komitetams buvo sakyta aukim pravesti pagal T S R S Aukiausios Tarybos Prezidiumo 1940 m. spali 2 d. sak apie valstybines darbo atsargas. Vadinasi, miest ir apskrii vykdomiesiems komitetams buvo suteikta teis mokyklas priimti savanorius kandidatus, o nesusiradus pakankamai savanori, surinkti reikiam skaii prievarta, mobilizacijos keliu.

BOLEVIKINIS KVALIFIKUOT DARBININK RENGIMAS

297

Paiam jaunuoli mokyklas primimui atlikti reikjo sudaryti specialias komisijas i miest ir apskrii vykdomj komitet pirminink, miest ir apskrii profesini organizacij atstov ir i vietini komunistini organizacij sekretori. ios komisijos turjo bti sudarytos iki 1941 m. birelio 1 d. Komunist Partija skyr ioms komisijoms ypatingai daug reikms, nes jos turjo atrinkti paius tinkamiausius F G A ir AG mokyklas kandidatus, tikrus darbo mones. Mokykloms bstines ir moksleiviams bendrabuius parpinti buvo pareigotos but kio valdybos ir pati Respublikin Darbo Atsarg Valdyba. Bstins iam reikalui turjo bti parinktos paios tinkamiausios, neirint, kas jas iki to laiko buvo ums. Komisariatai, valdybos ir kitos inybos bstines turjo perduoti visikai tvarkoje, padariusios reikiamus remontus. Bstini reikalai turjo bti baigti tvarkyti iki birelio 10 d. Tuo paiu Komunist Partijos Centro Komiteto ir Komisar Tarybos nutarimu buvo udtos pareigos Lietuvos Geleinkeli Valdybos virininkui Lochmatovui parinkti steigiamoms mokykloms vadovaujanius kadrus, iskirti gerus meisterius (instruktorius), parengti gamybines bazes ir priemones. Vietins pramons komisaras umauskas buvo pareigotas teikti mokykloms visokeriop pagalb, aprpinant jas reikalingais instrumentais ir stakliniais rengimais. Prekybos komisarui M. Gregorauskui buvo sakyta iki gegus 15 d. suorganizuoti moksleivi valgyklas ir iki birelio 1 d. sutvarkyti maisto pristatym. Tekstils trestas gavo udavin iki birelio 20 d. pasiti reikiam kiek uniformini drabui, specialij darbo drabui ir skalbini. Odos trestas buvo ujudintas gaminti moksleiviams avalyn. Vos tik paskelbus Lietuvos Komunist Partijos ir Komisar Tarybos nutarim, komisariatuose, valdybose ir kitose inybose uvir darbas. Buvo pradti sudarinti darbo planai, grafikai, apskaitos. Buvo pradtos organizuoti, kaip paprastai, soclenktyns atlikti Komisar Tarybos pareigojimus. Buvo imta rayti serijomis vairius ratus, skambinti telefonais ir bgioti i staig staigas. I viso to sjdio atrod, kad Fabrikinio Gamyklinio Apmokymo mokykl organizavimas praeis sklandiai, laiku ir kaip reikiant. Taiau is sjdis jo kaip ir vis kit bolevikini sumanym vykdymas. Visi FGA mokykl planai, visi projektai ir visi reikalai diena i dienos vis labiau ir labiau m sksti popierizme, kol gal gale pradjo nebeatskirti, kur ia pradia, kur galas, net patys organizatoriai. Tuo bdu atjo birelio pradia, o daugelyje vykdomj komitet dar nebuvo suorganizuotos moksleiviams mokyklas priimti komisijos. aki apskr. vykdomasis komitetas galvojo, kad moksleivius mokyklas priimti galima bus apie birelio 20 d. Birai man aukim pradti dar vliau, po ienapits. Kai kuriose apskrityse, nors buvo sudarytos komisijos, bet nebuvo laiku parengtos moksleivi aukimui atlikti bstins.

298

K. MORKELIS

Taip buvo su aukimo komisijomis. Bet negeriau atrod ir kiti reikalai. Birelio 15 d. niekur dar nebuvo parengtos mokykloms ir bendrabuiams bstins. Bendrabui inventorius (stalai, kds, spintels, lovos) dar nebuvo pradtas gaminti. Pasirod, kad Mik Komisariatas tuo laiku dar tebesiteiravo, i kur galima bt gauti iam inventoriui miko mediagos. Tekstils Trestas tik birelio 12 d. gavo uniformini drabui brinius. Nors valgyklos turjo bti suorganizuotos iki birelio 1 d., bet iki to laiko dar n vienoje apskrityje nebuvo inoma, kur ir k moksleiviai valgys. Pagaliau, birelio viduryje nebuvo dar sukomplektuotas ir mokomasis personalas, nors mokslas visose F G A mokyklose turjo bti pradtas liepos 1 d. Taip nevykusiai dirbant mokykl organizavimo darb, spaudoje m rodytis vis daugiau ir daugiau tuo reikalu pastab. domu, ra Taryb Lietuva" (Nr. 131), kada vykdomieji komitetai prads tinkamai vykdyti Komisar Tarybos nutarim, prads rpintis geresne aukimo eiga, patalp paruoimu, gys rimtesn pair tok svarb dalyk". Daugeliu atvej buvo pradta pulti net ne staigos, o atskiri asmenys, prikiant jiems nerangum ir apsileidim. Taiau tai nieko nepadjo. F G A mokykl organizavimo maina judjo, girgddama, nuolatos usikirsdama ir katastrofikai vluodamasi. Propaganda vis laik buvo varoma vienodai, o birelio pradioje ji buvo dar ypatingai sustiprinta. Kaip vliau paaikjo, komunistai stengsi surinkti galimai daugiau (net vis 100%) moksleivi savanori, kad turt paskum kuo pasigirti Maskvai ir usieniui, ypa nordami pabrti, kad Lietuva i tikrj yra sovietika ir entuziastikai sutinka visus Maskvos projektus. propagandos darb buvo kinkyti visi komunistini organizacij nariai, kurie parod didel aktyvum ir dar didesn akiplikum ir kyrum. Jie steng sukelti daug triukmo ir net sudaryti spd, kad i tikrj gali atsirasti dvigubai tiek kandidat, kiek mokyklose yra viet. Taiau greitai paaikjo, kad tos pastangos nedav net maos lauktj vaisi dalies. Kaip kalbjo agitatoriai ir kaip tikjo organizatoriai, Pats didiausias kandidat antpldis turjo bti paiomis pirmomis aukimo dienomis. Taiau atjo birelio 5 d., paskui 6 d., o primimo punktus, vietoje lauktj keli imt, usuko kai kur 3 (Kaune), kai kur 4 (iauliuose), kai kur 6 (Vilkavikyje) jaunuoliai, kurie daugiausia taip pat buvo ne lietuviai. Primimo komisij nariai i pradi dar raminosi, kad vliau prisigrs kandidat net sausai, bet j viltys buvo tuios. Valandos slinko po valand, o kandidatai nesirod. Primimo bstinse sukinjosi tik patys komisij nariai ir agitatoriai, komunistinio jaunimo sjungos nariai. Tokio didelio jaunuomens nenoro stoti savanoriais F G A mokyklas pirmoji prieastis, be abejo, buvo netikjimas, kad pavyks jose (per eis mnesius) ko nors gera imokti. Be to, daugelis priveng to politinio aukljimo, kuris adjo bti labai plaiai praktikuojamas. Taiau didiausios

BOLEVIKINIS KVALIFIKUOT DARBININK RENGIMAS 308

reikms turjo baim, kad mokykl baigus, teks atsidurti kur nors Rusijos ar Sibiro gilumoje. T baim adino Soviet Sjungos Komisar Tarybos nutarimo dl darbo atsarg sudarymo Lietuvoje vienas punktas, pakartotas ir Vyriausios Darbo Atsarg Valdybos sakyme, kuriame pastebima, kad u nemokam moksl, baig mokyklas, turs atidirbti privalomai ketveris metus ten, kur juos paskirs centrin Soviet Sjungos vyriausyb. is punktas propagandos metu buvo visikai neminimas, taiau niekas neabejojo, kad centrin Soviet Sjungos vyriausyb j vykdys, ir kad mokyklos yra organizuojamos vien tik tuo tikslu. Kad bt igelbta padtis, atseit, kad susidaryt nors ioks toks savanoriais F G A mokyklas stojusi jaunuoli procentas, komunistinio jaunimo organizacij vadovyb pradjo versti stoti mokyklas savanorika tvarka savo narius, nurodydama, kad tai esanti j pareiga. Be to, kai kuriose vietose (Vilniuje, iauliuose) buvo prievarta rayti savanoriais FGA mokyklas 1517 met amiaus prieglaud aukltiniai. Taiau ir tuo bdu nepavyko sudaryti kiek didesnio F G A mokykl moksleivi savanori" skaiiaus. Kai F G A mokyklas neatsirado kiek didesnio savanori skaiiaus ir nebuvo vilties, kad j atsiras vliau, Komisar Tarybai ir Respublikinei Darbo Atsarg Valdybai neliko nieko daugiau, kaip tik griebtis mobilizacijos. Birelio 7 d. buvo paliepta visiems miest ir apskrii vykdomiesiems komitetams ilipinti savo apylinkse skelbimus, nurodant, kad visi vyrikos lyties jaunuoliai, gim 1924 ir 1925 m., turi privalomai registruotis miest ir apskrii vykdomuosiuose komitetuose. Kitu ratu buvo sakyta parinkti i siregistravusi tarpo reikiam skaii jaunuoli, daugiausia i darbinink ir smulki valstiei tarpo, ir skaityti juos kandidatais F G A mokyklas, neatsivelgiant, ar jie to nori, ar nenori. Kartu miest ir apskrii vykdomieji komitetai buvo pareigoti vis moksleivi komplektavimo darb baigti iki birelio 20 d., primenant, kad tai yra ne koks nors vietinis, o plataus sovietinio masto reikalas. Atitinkami skelbimai buvo parengti ir iplatinti dar t pai dien, padedant komunistinio jaunimo organizacij nariams, kuriems tam tikslui buvo pavestas reikiamas skaiius valdini automobili ir kit susisiekimo priemoni. Skelbimuose n vienu odiu nebuvo pamintas tikslas, kuriuo ta jaunuoli registracija vykdoma. Taiau gyventojai, per spaud, mitinguose, per radij ir kitais bdais pakankamai supaindinti su F G A mokyklomis, i karto suprato, ko ia esama. Todl ir i priemon nedav efektyvi rezultat. miest ir apskrii vykdomuosius komitetus siregistruoti savo vaikus pasiunt tik tie, kurie prisibijojo represij. Vlesnmis dienomis vykdomieji komitetai pradjo rinkti inias apie jaunuolius, gimusius 1924 ir 1925 metais, i gyventoj registracijos duomen ir kitais bdais. Kaip siregistrav vykdomuosiuose komitetuose laisva valia, taip ir itie buvo traukti kandidat F G A mokyklas sraus.

300

K. MORKELIS

traukiant jaunuolius kandidat F G A mokyklas sraus, visikai nebuvo atsivelgiama, ar jaunuolis nori bti kvalifikuotu darbininku, ar nenori. Taip pat buvo visikai neatsivelgiama tai, koki specialyb jaunuolis jauia palinkim. Be to, nebuvo irima, kad jaunuolis jau moksi kurios nors specialybs. Jaunuolius skirst mokytis tos ar kitos specialybs primimo komisijos savo nuoira. Tuo bdu dar kart buvo patvirtintas faktas, kad F G A ir AG mokyklos yra tik priemon surinkti tam tikr kiek darbo jg ir panaudoti jas ten, kur jauiamas didiausias j reikalingumas. Visiems paauktiesiems Fabrikinio Gamyklinio Apmokymo mokyklas jaunuoliams buvo sakyta susirinkti birelio 30 d. Liepos 1 d. turjo bti pradtas visose mokyklose mokslas. Kur turjo susirink moksleiviai pasidti, kol neparengti bendrabuiai, niekas negalvojo. Taip pat niekas negalvojo ir apie tai, i kur moksleiviai gaus maist. Kai ie klausimai birelio 19 d. buvo patiekti Respublikins Lietuvos Darbo Atsarg Valdybos valdytojo pavaduotojui Moisiejevui, praant konkreiai atsakyti, draugas" pavaduotojas pasikrapt paaus, pagalvojo, o paskum pareik, kol bendrabuiai bus rengti, moksleivius galima bus apgyvendinti ant iaud tuiuose fabrik sandliuose, o maitinti juos galima bus kur laik i karini lauko virtuvi. Netenka abejoti, kad is Moisiejevo sudarytas F G A mokykl moksleivi aprpinimo planas bt buvs vykdytas. Taip pat netenka abejoti, kad adt bendrabui ir valgykl rengimas bt dar gerokai utruks. Tuo bdu 6.900 jaunuoli bt buv priversti gyventi ant iaud tuiuose fabrik sandliuose ir maitintis i karini lauko virtuvi, gal bt, net visus eis mnesius. Taiau is planas nebebuvo sptas vykdyti. Birelio 22 d. buvo suduotas pirmas smgis bolevikinei santvarkai. Tuo paiu laiku kartu su kitais bolevikiniais darbuotojais isinedino ir F G A mokykl organizatoriai, o F G A ir AG mokykl organizavimas Lietuvoje liko tik kaip charakteringas bolevikins netvarkos pavyzdys, arba klastingos priemons savo umaskuotiems tikslams siekti.

BOLEVIKIN EMS MATAVIMO KOMEDIJA

Bolevikin ems reforma reik ems nuosavybs panaikinim, atmim ems i kinink, turjusi per 30 ha, ir idalinim jos maaemiams ir beemiams. Taip oficialiai buvo deklaruotas ems reformos tikslas ir turinys, taip j buvo suprat liaudies vyriausybs ministeriai, o vliau komisarai, taip j vaizdavosi ir ms pilieiai, maai suprant bolevikin santvark, re-im, jos tikslus ir taktik. Tik i anksto inaniam bolevikin santvark buvo aiku, kad ir i ems reforma bus viena t komedij, kuriomis bolevikai 23 metus vargino rus taut. ems reformos planuotoju ir vykdymo vadovu buvo Maskvos galiotinis Pozdniakovas. Jis turjo paruoti dirv bsimajam Lietuvos ems kio sukolektyvinimui. O norint pereiti i individualinio kio kolektyvin k, reikjo pat k sugriauti ir kininkus suproletarinti. Skelbdamiesi proletariato valios vykdytojais, bolevikai turjo paadti jam visoki grybi, j iauktinti, tariamai suteikti jam pirmaujant vaidmen, kad tik bolevikikai nuteikt ir sukelt neapykant kininkui buoei. Bolevikai puikiai inojo, kad ms kaimo vargingieji taip pat yra gimti individualistai nuosavybs gerbjai, todl i karto negaljo jiems silyti kolektyvinio ems naudojimo, o turjo paadti individualin naudojim. Reikjo surasti tuos kaimo varginguosius beemius ir maaemius, kurie sutikt silom em imti. Norini negaljo perdaug atsirasti, nes bolevikin politika ne vien jau pradioj privert pagalvoti. Nordami siteikti darbininkams, bolevikai pasiskubino pakelti jiems atlyginim. Todl ems kio darbininkai pradjo bgti i kaimo miest ir iekoti kito darbo, kuris viliojo darbo valand ribotumu. Maaemis nujaut, kad, gavs gaball kininko ems, laikinai padidins nedidel savo ems sklypel, bet vliau kolchozas paglem suardyt kininko k, ir jo ems sklypel. Be to, tiek beemis, tiek maaemis netikjo, kad bolevikai ilgai viepataus. Nujausdami kaimo nuotaikas, ems reformos komedijos rengjai ilgai lau galvas, kaip sumobilizuoti kandidatus emei gauti. Centre buvo suorganizuota vyriausioji, apskrityse apskrii ir valsiuose valsi ems kio komisijos. ios komisijos ir buvo svarbiausi ems reformos komedijos aktoriai. Todl komisijos pirmininkais pirmiausia buvo paskirti atsibastliai bolevikai, vietos bolevikuojantieji rusai arba prisiplakliai. Tik kur toki nebuvo, teko paskirti ir padoresnius mones, bet juos kontroliavo i centro siuniami instruktoriai bolevikai. Pagaliau, propaganda, agitacija, paadais, viliojimais ir raginimais buvo sumobilizuota apie 200.000 kandidat emei gauti, bet, patikrinus ems iteklius, pasirod, kad persistengta, nes ems tegaljo utekti tik 1/ sumobilizuot kandidat. Tada prasidjo kandidat sijojimas. Vl teko daugel proletar subuointi. Vl prasidjo agitacija, skundimai, meitai, kirinimai. Po to jau pasiliko reikiamas kandidat skaiius ir dabar

302

galjo prasidti antras ems reformos komedijos veiksmas, btent, ems matavimas bei ems suskaldymas sklypais. iam antrajam veiksmui pavaizduoti ir skiriamas is rainlis. | ems fond buvo paimta apie 600.000 ha. T plot reikjo paskirstyti daugiau kaip 72.000 kandidat ir valdios staig. Taip pat reikjo apmatuoti ir savininkams paliekam 30 ha ems norm. Tai irgi sudar apie 25.000 ki su 630.000 ha plotu. Kadangi ne visur naujakuriam buvo galima duoti ems viename sklype, tai t sklyp turjo bti ne maiau kaip 80.000. Tuo bdu bolevikams kilo problema, kaip per vien mnes 1.240.000. ha ems plot suskaldyti 100.000 sklyp. Pam buvusios ems reformos statistik, jie rado, kad matininkas per dien gali sudaryti vien sklyp. Kadangi matinink buvo tik 280, tai vietoje mnesio, sklypus tekt sudarinti apie pusantr met. Pradta iekoti priemoni parceliacijai pagreitinti. Matininkams buvo patarta darbus vykdyti stachanovikai, t. y. taip, kad kiekvienas atlikt ne 100%, bet 200%. Bet ir iuo atveju bt reikj madaug 8 mnesi. Beiekant kit priemoni, vienas rusas supainiojo matinink su amatininku ir dl to kilo originali mintis: matininkais gal bti kit profesij mons. Todl buvo paskelbta matininkams gimining profesij asmen mobilizacija. Mikininkai, agronomai, mokytojai, studentai, mokiniai ir iaip asmenys, dirb prie matinink, dabar buvo padaromi matininkais. Tokiu bdu sutelkus apie 450 asmen, tik dabar buvo pastebta, kad trksta matavimo ranki. Prasidjo t ranki rinkimas. Supirkinjo visk, pradedant moderniais universaliniais teodolitais ir baigiant 18 imtmeio muziejinmis astroliabijomis. Bet j tesurado tik tiek, kad galima buvo aprpinti ne daugiau, kaip 10% vis sumobilizuot matuotoj. Tada nusprend, kad teodolitai ne btinai reikalingi, kad galima apsieiti vien su matavimo juosta. Pradjo rinkti juostas. Surinko matavimo juostas, pradedant precizinmis ir baigiant senomis matavimo grandinmis. Bet j teuteko 20% sumobilizuotj. Trkum papild gyvuli riamomis grandinmis bei virvmis. Atrod, kad viskas jau tvarkoje, bet da-

lyvav posdiuose geodezijos specialistai negaljo sukombinuoti, kokius matavimo, metodus teks vartoti. Mirus matuotoj, kadras, kuriame buvo ir ininierius ir pusiau ratingas mogus, sunkino matavimo bd nurodym. Nors rusai reikalavo vartoti geodezinius metodus, taikomus maiau kultringuose Europos kratuose, kaip Taryb Rusija, bet geodezininkai isiderjo tam tikr nukrypim ininierius ir matininkas galjo nukrypti praktikus matavimo metodus, o matininkas gizelis mokslikus metodus, kad tik gautasis vidurkis bt artimas matavimo renesansui. Atrod, kad matavimams viskas parengta, belieka tik darb pradti, bet rusai susigrieb dl sklyp formos. Ms geodezininkai sil skritulin sklypo form, arba. kvadrat, arba, blogiausiu atveju, kiek pailg keturkamp su sodyba kiekvieno sklypo viduryje, kad galima bt pro lang patogiai stebti sklypo sienas. Bet rusai tikinjo, kad tokioje sodyboje lidna gyventi, kad daug patogesnis yra pailgas, lyg: dera, sklypas su grupinmis sodybomis, centre, kur sueit vis der" galai. Grupmis gyvenant bt galima ir mojavas" ir roanavas" giedoti. Ir lietuvika daina i grupini sodyb garsiau skambt. Geodezininkai nusileido, ir buvo nutarta sklypus projektuoti grupmis paliai kininko sodyb. Taip viskas buvo sutarta, isiaikinta, ir matuotojai, internacionalo ilydti, ivyko kaimus ems matuoti, sklyp naujakuriams parengti. Matavimo metodai buvo aptarti tik vyriausioje ems kio komisijoje, bet matuotojams j niekas nepaskelb. Jiems buvo pasakyta, kad visas instrukcijas jie gaus i valsiaus ems kio komisijos pirmininko. Matininkai t instrukcij negavo ir, abejodami, pradjo klausinti, kaipreikia kampus matuoti gradusais ar minutmis. Vienas matininko gizelis, lig iol visai negirdjs, kad kampai gradusais skaiiuojami bei matuojami, paman, kad jo efas nori valstybins'1 ir paruo ukandi stal. Pirmininkui tai patiko ir prasidjo gradusinis matavimas. Matininkai tarsi dl matavimo bd, ra ratus savo virininkams. Vadovai juto, kad parceliacijos pradia nesklandi, kombinavo, kaip ia ji bt pagreitinta, klausinjo valsiaus

CHARAKTERINGOS NUOTRUPOS

303

ems komisijos pirmininkus. I kai kuri pirminink buvo gauta praneim, kad gizelis u matinink veiklesnis, kad jis po laukus be reikalo nelaksto, dirba namuose, matuoja gradusus, tik trksta plano. Buvo susigriebta, kad matininkams neteikti ems planai. Planus isiuntus, buvo sakyta teodolit iimti i apyvartos ir padti archyv, o naudotis precizine arba paprasta juosta, grandine arba virve. Apsidiaug matininkai, kad darbas palengvs, kad tik tokiu bdu matuodami jie gal ir gals ipildyti 200% darb plano. Centro vadovai taip pat diaugsi surad bd parceliacijai pagreitinti ir sak valsi komisij pirmininkams, kad jie matininkams visokeriopai padt. Pirmininkai, vadovaudamiesi dsniu vlast na miestach", t reikal suprato savotikai. Jie pasijuto ypa galinga vietos valdia es po to, kai teodolitas buvo iimtas i apyvartos, nes juosta ar virv jiems buvo visai suprantamas rankis. Tad jie ir sak, kad matininkai be j inios arba be partkomo ar vaikomo dalyvavimo juostos ar virvs netraukt, nes dl to galinti vykti kontrrevoliucija ar koks sabotaas. Vadinasi, matininko darbas buvo vietos valdios kontroliuojamas. Matininkai trauk juost tiesiai, bet valdios atstovams, po naktini gradusini matavim, atrod, kad juosta gula kypai, todl matininkas juost tiesino" pagal vietos valdios atstov nurodymus. Be to, ir valdios atstovo nediriguojamas, matininkas danai apsirikdavo, nes maai teturdavo poilsio. Vietos komisijos pirmininkai, remdami valstybs id, naktimis traukdavo baltak, todl jie pavydjo matininkui miego. Jie sak matininkams arba su jais drauge naktimis posdiauti prie stikliuko, arba, ko jie patys nemgo, kiaur nakt imti i spintos naujakuri praymus, iniaraius ir kitus ratus ir juos dlioti ant stalo. Prie toki darbo slyg ir geras matininkas dar nemaa klaid. Matuojant sklypus, vien kart atsitiko, kad komisijos pirmininkui vietoje vieno kuolo pasivaideno du kuolai. Matininkas m neigti, pirmininkas nenusileisti susiginijo. Gal bolevikin to pirmininko uosl uuod sabota", o gal tai buvo tik pripuolamas atsitikimas, bet pirmininkas iauk i centro revizori, kuris, patikrins, rado, kad

vienoje linijoje trksta dviej juost. Matininkas buvo apauktas liaudies prieu ir sabotaininku ir tik per plauk iveng kaljimo. Jis pasiteisino, ess kaimo siuvjo snus, moks matuoti tik drobiniu drabuiams matuoti metreliu, ems matuoti buvo ne tai praytas, ne tai prievarta ivarytas, ir, pirm kart bevartodamas plienin juost, nesusiorientavs, kaip iuo rankiu reikia matuoti. is i pirmo vilgsnio nereikmingas vykis, kuris matavimo istorijoje galjo bti nepastebtas, vis dlto bolevikins reformos matavimuose turjo labai didels reikms. Jau bgo treias mnuo, o tebuvo sudaryta tik apie pus reikiamo skaiiaus sklyp. Maskva oficialiai skelb, kad kolchoz Lietuvoje nebus, bet konfidencialiai per savo atstov, ems reformos komedijos reisieri Pozdniakov, ragino greiiau baigti su Lietuvos kininkais. Pozdniakovas sak visomis igalmis pagreitinti ems reform. Beiekant matavimo pagreitinimo priemoni, Pozdniakovo padjjams prisistat jau mintas revizorius, ir, papasakojs apie an matinink sabotainink", pasil: iimti i apyvartos juostas ir vesti vien ingsni matavim, kuris ukirsis keli panaiems atsitikimams. Tas pasilymas buvo priimtas. Matavimo juost, grandini ir virvi nusikrat, matininkai sukruto matuoti naujais bdais. Sklypai dygo, kaip grybai po lietaus. Beemiai ir maaemiai, kurie sklypus jau buvo gav, nesulaukdami paramos, pajuto, kad tie sklypai bus kolchozinis saitas ir pradjo nuo ems atsisakinti. Kai ta inia pasiek Kaun, vyriausias reformos reisierius isigando, kad naujakuriai nepradt masikai bgti, suauk bolevik sinedrion apsvarstyti priemones, kurios dar labiau pagreitint matavimo darbus. Kitoki matavimo bd nebesurad, paliko ingsni matavim, tik patar kiek pailginti ingsn ir pavartoti t veiksn, kuris Taryb Rusijoje padeda vykdyti darb planus ligi 500%, btent, paskelbti matavimo soclenktynes, o laimtojams stachanovieiams ir spartuoliams paadti dideles premijas. Ruduo buvo jau visai ia pat, prasidjo darganos. Matininkai, kurie beingsniuodami jau buvo supl savo batus, tikdamiesi gauti premijomis batus arba apsiaustus,

304
soclenktynmis apsidiaug. Valsiaus komisij pirmininkai, vyriausieji soclenktyni vadovai, tikdamiesi gauti nemokam kelion socialistin sostin, sutar su matininkais, kad gerai bt bematuojant ne tik ingsnius prailginti, bet ir juos sudaninti. Tokiu bdu per matavimo soclenktynes buvo irastas tobuliausias ir greiiausias matavimo bdas matuoti em bgant. is bdas yra visikai analogikas planimetriniam plot skaiiavimui plane, pagal br, apibrus sklypo figr ir sudauginus rutuliuko apsisukim skaii i tam tikro koeficiento, gaunamas ems plotas. Todl galima sakyti, kad jis ir mokslikai pagrstas. Vliau, kiek teko girdti, Taryb Rusijoje buvo upatentuotas ir vartojamas. inoma, lietuviui matininkui aktoriaus teis nebuvo pripainta, bet jis diaugsi, kad pasisek rus apgauti ir dar premij gauti. Rusas bolevikas i kitos puss irgi buvo patenkintas, kad vietoje usibrto vieno mnesio darbas buvo atliktas per 3 mnesius, vadinasi, darb planas buvo vykdytas 300%. Taip lietuviai suprato rusus, rusai suprato lietuvius, bet visi apsimet, kad tai buvo ne komedija, o visikai rimtas darbas ir jau buvo besirengi pabaigtuves vsti. Bet t komedij visikai suvirkino naujakuris ir pradjo masikai palikti sklypus ir bgti miest arba pas kininkus. Ms komisarai, pamat, kad naujakurio -tokiomis komedijomis u nosies vedioti negalima ir, bijodami, kad visi nuo ems nepabgt, patar rusams su kolchozais nebelaukti, o tuojau sakyti visiems kininkams ir naujakuriams jungtis kolchozus. Rusai, laikydamiesi Stalino konstitucijos teisingumo" ir neprievartavimo" ir ia patar prievarta kolchozus nevaryti, o kad naujakuriai pasilikt prie ems, liep spti, kad naujakurys, kuris apleis jam duot ems sklyp, labai greitai gaus 3 kv. metrus ems, nes, apleids em, niekur kitur darbo negaus. Naujakurys suprato,

CHARAKTERINGOS NUOTRUPOS 304

kad net kolchoze dirbdamas, visvien duonos neturs ir susilauks tokio pat likimo, nepabgo spjimo ir atsisakinjo nuo ems. Bolevikams taip ir nepasisek galutinai suproletarinti kinink, nepasisek sukirinti kumei ir maaemi, tuo paiu nepasisek ir visa didioji" bolevikin ems reforma. Bet ir po tos komedijos rusai dar tvirtino, kad kolchozus lietuvi varu nevarys, nes tai draudia tobuliausioji pasaulyje Stalino konstitucija. Bet ieitis visvien buvo surasta. 30 ha normoje buoei neturjo bti palikta geresns ems, u naujakuriui duot sklyp. Bet to atlikti fizikai nebuvo galima, nes pirm kart vykdant reform, buvo patarta vis kinink i sodybos neivaryti, o sodybose es sodai ir darai visuomet yra geresns ems, negu u sodybos rib. Todl vliau buvo sakyta ems reform pataisyti" taip, kad kininkas gaut tik blogesn em. Tuo ygiu bolevikai vylsi atgauti kaimo varguomens pasitikjim, o kininkus priversti i ki pabgti. Pavasar matuotojai vl ivaiavo kaimus matavimo netikslumus atitaisyti". Dark kinink sklypus, kaip iman: kur pelkel, kur smlelis, kur lomel ten kininkas turi imti. Bet kininkas neisigando. Jis pareik, kad parodys, kaip reikia kininkauti ir blogiausioje emje, kad tik nebt varomas kolchoz. Bolevikai suprato, kad lietuvio kininko nei duoklmis nei ems darkymu kolchozus suvaryti negalima. Todl ir nutar, kad reikia ms kininkus iveti socialistin roj", kad jie ten imokt kolchozuose gyventi. Keliolik tkstani lietuvi jie suskubo iveti tolim Sibir ir Kazachstan, bet, vokieiams pradjus kar su bolevizmu, patys bolevikai paliko ms krat, nebeinodami, kur patiems beteks prisiglausti. Lietuvos kininkas taip iveng kolchozo, o matininkas antrosios matavimo komedijos. Z. Baelis

KAM REIKIA TOKS TOK MULKINTI

1940 m. gruodio 3 d. Valstiei laikraio" 28 nr. buvo dtas prekybos liaudies komisaro M. Gregorausko straipsnis Veidu vartotoj". Dl to straipsnio labai pasipiktino darbo mons. Vienas j, Kazys Grautis, smarkiai atsikirto komisa-

CHARAKTERINGOS NUOTRUPOS

305

rui laiku. Tas laikas adresuotas paiam M. Gregorauskui ir rastas jo bylose (nedeg. spintoje). Laikas datuotas 194t.t.26. Kaip labai bding ir dom t laik ia dedame itisai. Taiau, kad tame laike ikeliami dalykai ir daromi priekaitai bt suprantami, pravartu susipainti ir su paiu straipsniu. Straipsnis gana ilgas, itisai nemanoma dti, todl duosime tik tas jo vietas, kurios turi ryio su kalbamuoju laiku. Straipsnis perdm gana patetikas. Jame daug optimizmo ir pagyr dl naujojo gyvenimo, dl sijungimo Soviet Sjung. Pradedama taip: . m. lapkriio mn. 23 d. Liaudies Komisar Taryba padar eil istorini nutarim, kuriais jaunoji Socialistin Taryb Respublika galutinai sijungia visos Taryb Socialistini Respublik S-gos kin gyvenim. Tarpe kit nutarim, kartu su vedimu LTSR teritorijoje greta lito tarybins valiutos, pirm kart Lietuvoje nustatytos vienodos ir tvirtos kainos pagrindinms prekms. Tai nepaprastos reikms dalykas. Jei kapitalistinj Lietuvoje vartotojas buvo paliktas pats sau, jei kiekvienas pirklys, kiek igaljo, tiek m u prekes, tai ms socialistinj respublikoje atsistojama veidu vartotoj ir rpinamasi juo". Toliau pieia vaizd, kas buvo ir kas laukia vartotoj: Liaudies prieai skleidia gandus, es pritruksime svarbiausi preki. Tai lykiausias melas. Neirint to, kad nuo pat birelio mnesio buruaziniai ir pasiduod panikai sluoksniai atakuoja krautuves, sudarydami sau atsargas keleriems metams, neirint to, kad preki apyvarta padidjo apie 10 kart preki mes turime ir vis didesnius kiekius leidiame j rink. O tai yra dl to, kad ms pramon dirba pilnu tempu, kad nuolat gauname didiulius kiekius preki i sjungini respublik. Taip antai, 1939 m. ms tekstils fabrikai i viso pagamino apie 1.400.000 m vilnoni audini, tuo tarpu per . m. paskutin ketvirt 500.000 m, avalyns per visus 1939 m. ms fabrikai pagamino apie 400.000 por ir gavome i usienio apie 250.000 por, tuo tarpu vien per . m. IV ketvirt avalyns fabrikai pagamina 200.000 por ir 300.000 por gauname (domu kas yra ma-

ts t avalyn? aut.) i T S R S (3 vagonai jau gauti Kauno stotyje). Kalio ir kitos gumos avalyns 1939 m. pagaminta apie 800.000 por, tuo tarpu vien per . m. IV ketvirt 350.000 ir i T S R S gauname 200.000 por. Medvilns audini iais metais i kit sjungini respublik gauname 3.400.000 m (6 vagonai jau atjo, visa likusi pakeliui). Maisto produkt mums niekad neteko siveti ir j mums negali pritrkti. Be to, nors mums netrksta, jau i brolik sjungini respublik gavome 15.000 ton jav ir iomis dienomis gauname dar 25.000 ton". tai kokios diuginanios perspektyvos. Tiesiog, gyvenk ir nork. Tas pats ir su kainomis viskas patogu ir malonu. Dar keli odiai apie kainas. Socialistinj valstybj kainos susidaro visai kitais pagrindais, negu kapitalistinje santvarkoje. iuo metu, kai kapitalistinse valstybse masinio vartojimo prekms kainos esti palyginti auktos, o buruazini sluoksni vartojamoms prekms palyginti emos, socialistinje valstybje, kurioje kainos nustatomos prieingai, darbinink ir valstiei plaiai vartojamoms prekms jos yra palyginti daug emesns, negu buruazini sluoksni vartojamoms prekms. Taip antai, daugiausia vartojamos darbinink ir valstiei, t. y. 9 0 % ms krato gyventoj, mediagos yra medvilniniai ir lininiai audiniai. Medvilninms ir lininms mediagoms kainos pas mus buvo palyginti auktos. Pvz., rankluosiams drob kainojo 4,20 Lt, nustatyta rubli 3,30; linin drob kainojo 15,45 Lt, dabar rubli 11,50; maiams mediaga 6,25 Lt, dabar rubli 5. Kai dl vilnoni audini, pastebimas toks pat reikinys. Vartojamosios darbinink ir valstiei mediagos pas mus buvo palyginti brangios, o mediagos, kurias pirkdavo tik pasiturintieji sluoksniai, palyginti nebrangios. Visai eilei darbo moni vartojam pagrindini preki kainos teko sumainti, o veamoms i kapitalistini krat prekms, kol kas palikti tas paias kainas, nors jos praoka T S R S kainas". Ir viso to paskutinis akordas: Tai vis dideli udaviniai. Mes juos atliksime sijung vis T S R S sistem, nes

306
mums vadovauja kovose ibandyta Komunist Partija ir drg. Stalinas". Dabar pasiklausykime to aido, kuris atsiliep i ems, i paios tikrovs: Gerasis ms drauge, suradus straipsn Js parayt uvardinimas Veidu vartotoj", gerasis ms drauge, labai mes dkingi dl js rato ir malonu mums klausytis, k Js raot, bet kad taip nra. Nemanyk, kad ia atsakym duoda koks burujis nuskriaustas, ne, drauge, tikras darbo mogus, tikras darbininkas noriu ia Jums pasisksti. Dl js gerovi ne vien syk skaiiau Js straipsnius, bet vien syk idrsau Jums atsakym duoti. A neinau, gal buvai taip pat darbininkas, juk gyvenai ir anais laikais, tai visk gerai inai, kaip buvo ir kaip gyvenom darbininkai. O gal tik draugui taip reikia rayti, gal lengvesn pragyvenim gauni, gal dl to ir raai, bet dl Js rato kiekvienas tik piktinsis. Kam reikia darbininkus mulkinti? Mums rodos, kad prajo tie laikai, rodos, reikia mums priprasti, kaip yra. Pagyvenom 20 met gerai, pagyvensim ir blogai, nereikia toks tok mulkinti. jo ar darbininkas ar dvarininkas ar samdinys apsirds, kaip didiausias ponas, o dabar jau matyti kaip bus, kada darbininkas nebegals neioti nei bostono nei anglik kostium, nei pusvilnoni, nes iklt tokias kainas, kad darbininkui reikia tik neioti prast kort ir u t reiks dirbti mnes. O vizitins ar bostono eiluts tai nei per 5 metus nebesigyvens, tai vot kas lieka darbininkui ir kaip gera gyventi. O apie apav, kai prisimeni, kad anksiau buvo bateliai puikiausi 20 lit, o dabar jau tie bateliai 80 rubli. Geriausi ebatai buvo 35 litai, o dabar 150 rubli, tai darbininkams labai gerai, js sakot. Kad anksiau buvo buruazins mediagos labai pigios, o darbinink labai auktos, tai darbininkai galjo buruazines neioti, kam jam darbinink neioti. Tai ia ant Js aikinimo atsakymai, kam reikia toks tok mulkinti. Dabar darbininkas nieko negals neioti nei geriau pavalgyti. Anksiau darbininkas udirbdavo 6,5 litus ir bdavo daug geriau, negu dabar udirba 10 ir 12 rubli. Dakos metras buvo anksiau 80 cent, tai jis gavo u 8 litus 10 metr, o dabar gauna 2 metrus. Anksiau pusvilnoniai, tie pilki,

CHARAKTERINGOS NUOTRUPOS 315

buvo po 3,50 cent, o dabar po 25 rublius. Jau apie manufaktros pigum nra kaip nei aprayti, kaip buvo gerai darbininkams gyventi. O dabar apie maist. Ar teisingai, draugai, darot dl darbinink, kad yra toki darbinink, kurie dirba, o nra ko valgyti. Bdavo prie penkis mnesius viskas lo krautuvj, o dabar tuios, dar ir reikia eilj stovti, kaulus lauyti, o silaus eini ir nusigsti vakar buvo po 3 rublius, o iandien po . 5. Kasdien kyla kainos. Ar tai pagerinot darbininkams? Kain negalit nustatyti, kad nekilt kasdien, sviestas buvo anksiau 2 litai, o dabar 10, msa buvo 40 cent, o dabar 4 rubliai, miltai buvo 3550 cent, o dabar 90 ir 130 kilogramas. Cukrus buvo 90 cent, o dabar 2,80 cent. Tai darbininkui labai gerai. Jau darbininkas sviesto nebevalgys nei pyrag. Yra toki, kurie verkia ir aar nerodo prisiminus anuos laikus. Nra darbininkui laisvs nei teisybs. Jeigu darbinink valdia, tai reikia darbininkus palaikyti. Tada darbinink laisv ir teisyb bus, kai grab ds ir emmis upils. Nors Js visi Dievo nepripastat, bet pas j teisyb tikra. Darbinink valdia, o dvaruose pastatyti komisarai. Ar draugas Stalinas t ino, kad darbo monms tie komisarai tik dar skuros nelupa ir jos neparduoda. Anksiau ponai taip nedarydavo, kaip dabar darbininkas darbininkui dirba. Kaip uva pasiuts puola ant kraujo, taip komisaras ant darbininko. Vot, gerasis drauge, kokia darbininko laisv: eis greitai nuogas, basas, alkanas ir dar ikapotas, nes jis neinos, kur ir kam pasisksti. Tai ia vis ties suraom, Jums pasisksdami. Ar jie teisingai emes dalino? Kas buvo irinktas kandidatus, turjo gimini, tie visi aprpinti buvo, arba gurkl pyl, tai tas gavo em, o daug toki, kuriems reikjo duoti, tie negavo ir net praym nera. Sako, tu amatininkas, sako, tavo eima maa, tau nereikia ir gali badu mirti. Dabar amatininkams mauose miestukuose visai bloga gyventi. Yra toki, kurie jau nort numirti, nes j darbas nelabai pabrango, o pragyvenimas ir apsivilkimas 10 kart pabrangs. Js gerai galite suprasti, kad provincijose nra fabrik nei nuolatinio darbo, tai kaip tam biednam gyventi,

CHARAKTERINGOS NUOTRUPOS

307

kur jam pasidti, kada jis nieko neturi, o toks brangus pragyvenimas, kada biednas mogus jau nebegali pieno litro nusipirkti, kada jis kainoja 75 centai, kur anksiau kainojo 15 arba 20 cent. Tai kas jam valgyti ir kaip diaugtis ta laisve. Mums rodos, kad ia draugas Stalinas neino tos tvarkos, kad mogus mog da, kaip uvis uv. Ar draugas Stalinas i ms tikjim atima, ar jis mums liepia ms Krist imesti i savo nam. Ne, jis neliepia ir to neino. Juk ir jis gim i motinos ir su tikjimu. ia dirba ms bedieviai, niekina ms Diev. Mes prieingai neiname,

kas reikia, tai reikia. inoma, karas aplink, turi bti brangiau, bet ne po 10 kart ikelti ir dar darbininkus mulkinti, kad anksiau buvo blogiau. Ne, draugei, nemeluok, anksiau darbininkams 100, tkstant kart buvo geriau ir tvarka buvo geresn. Toks tokio nemulkino. Visur buvo prieinama, visur buvo pigu, valgm, kiek norjom, neiojom, k norjom, nieks kaul nelau, po kelias dienas negaio, eilj nestovjo. Darbininko visas pelnas buvo ir turtas. Kad pats draugas Stalinas t inot, taip nebt. Nepyk, drauge, ia Jums atsakymas nuo darbinink moni". J. edys

KAIP BOLEVIKAI RENG" TROLEIBUS KAUNE

Vien grai pavasario dien, grs i Maskvos Kaun, Valstybins Plano Komisijos atstovas K. Strimaitis, parve i SSSR valdios organ nutarim tuojau rengti Kaune troleibus. Tam tikslui Maskva paskyrusi l ir paadjusi duoti reikalingos mediagos. Ligi tol nieks Kaune neinojo ir nekalbjo apie troleibus. Pasirod, kad t projekt pirmasis ikls kadaise gyvens Kaune ininierius Zaslavskis, dabar tarnaujs SSSR Valstybinje Plano Komisijoje Maskvoje. LTSR Komisar Taryba ir komunist partija labai susiavjo tokiu Maskvos dosnumu ir, nieko nelaukdamos, 1941 m. balandio 5 d. nutarimu Nr. 314, patvirtino troleibuso linijos statybos plan. Tuo paiu nutarimu paved Komunalinio kio Liaudies Komisariatui kontroliuoti troleibuso linijos statyb ir drauge su Kauno miesto vykdomuoju komitetui iki 1941 m. gegus 7 dienos paruoti troleibuso susisiekimo linijos Rotus aikt A. Panemun piln technikin statybos projekt. Vadinasi, neturdamos projekto, Komisar Taryba ir partija nutar statydinti troleibuso linij ir net paskyr darb kontrolieri. Troleibusas turjo bti rengtas ir pradti veikti dar t pat 1941 met pabaigoj. Liaudies kyje", 1941 m. Nr. 5 pasirod straipsnis Kaune statoma troleibus susisiekimo linija". To straipsnio autorius, A. mulktys, paymi, kad buruaziniais laikais Kauno miesto darbo mogui susisiekimas sunkiai bdavo prieinamas, kad miesto susisiekimui patobulinti maa kas tebuv daroma, kad, sikrus Taryb Lietuvai, pradta i esms ir visai realiai sprsti Kauno miesto susisiekimo reikalai, nes ir pati susisiekimo problema ymiai paatrjusi. Autobus keleivi skaiius augte augs. 1937 m. visi Kauno m. autobusai perve 7.254.000 keleivi, 1938 m. 9.436.000, 1939 metais 12.176.000, 1940 m. 16.209.000 keleivi, o 1941 m. tik per pirmuosius tris mnesius perveta net 9.842.208 keleiviai. Troleibus linija bsianti 10,3 kilometr ilgio. Troleibusai vagonai bsi panas dabartinius autobusus ir tursi po 50 viet keleiviams. Troleibus eksploatacija atseit 1,5 mil. rubli pigiau, negu autobus, ir troleibus rengimas apsimokt per trejus metus. Suinoj tok puik plan, Kauno gyventojai nepaprastai apsidiaug, nes puspadiai nepaprastai pabrango ir negalima buvo j gauti, tuo tarpu sovietika santvarka i piliei reikalavo nepaprasto judrumo, dienomis ir naktimis skubti darb, susirinkimus, mitingus, raudonus kampelius ir t.t. Nuo balandio 5 d. Valstybinje Plano Komisijoje prasidjo begaliniai triukmingi posdiai bei pasitarimai troleibus projektavimo reikalu. Plano Komisijos nariai ginijosi su ininieriais-specialistais, vieni kitus tikindami ir vieni kitiems nenusileisdami,

308
todl tuose posdiuose nieko konkretaus nenutardavo. Po ilg pasitarim ir gin pagaliau paaikjo, kad ms ininieriai ne tokie jau greiti. Pirmiausia paaikjo, kad ir bt gauta i SSSR kai kuri mediag, troleibusas vis tik atseit apie 4,5 milijon rubli, tuo tarpu Maskva tai statybai paskyr tik 1,5 mil. rubli, vadinasi, smata nesueina trims milijonais rubli. Kauno elektros jgains atstovas prane, kad dabartin elektros tiekimo jgain tokia, kaip ji dabar yra, jokiu bdu negalsianti troleibus linijos maitinti; es, tik planingai prapltus elektros stot, bsi galima kalbti apie troleibuso linijos aprpinim elektros energija. Be to, ininieriai netikjo, kad SSSR ekstra duos reikalingos mediagos ir

CHARAKTERINGOS NUOTRUPOS 308

laiku pastatydins apie 30 vagon, nes daug anksiau uplanuotos mediagos bei rengimai ligi iol negaunami i S S S R . Rodos, tokie aiks argumentai turjo kartuolius nuraminti, bet kur tau! Ne taip jau lengva paneigti partijos ir vyriausybs usimojim. Vis tik posdiai bei pasitarimai pamau m nurimti ir pagaliau visai nurimo, nes visi sitikino, kad usimojimas yra vienas dalykas, o konkretus, vykdymas visai kitas dalykas. Kauno troleibuso planavimas aikiai parod bolevikiko darbo metod ir logik. Neveltui bolevikai nemgsta mokslo ir asmens iniciatyvos, nes j sumanymai ir nepagrsti nutarimai, kaip muilo burbulai, sudta susidr su mokslu ir tikrove. J. Lauceviius

DAR VIENAS SOVIETIKO PLANAVIMO

Vyriausioj Farmacijos Valdyboj dirbo akini specialistas Gladteinas. Neteks nuosavo biznelio, is specialistas norjo dirbti savo specialybs srityje. Susirads alinink, Gladteinas tikino Vyr. Farmacijos Valdyb ir Valstybin Plano Komisij, kad naudinga bt Kaune steigti akini fabrik, kuris aprpint akiniais ne tik Lietuv, bet ir kitas Soviet Sjungos respublikas. Tas sumanymas pasiek Maskv ir i ten buvo gautas pritarimas. Pasitelks reikaling akini fabriko projektams rengti specialist, Gladteinas sdo prie darbo. Madaug per du mnesius buvo parengtas platus akini fabriko projektas su pastato briniais, produkcijos galingumais, smata, reikaling main apraymu ir t.t. Be to, Gladteinas surankiojo straipsnius i sovietikos spaudos apie akini gamybos pramon Soviet Sjungoje. Pagal t straipsni duomenis, Soviet Sjungos akini fabrikai pagamina tik 10% akini pareikalavimo, vadinasi, 90%, gyventoj turi apseiti be akini, nes importas i usieni labai suvarytas. Projekto paaikinamajame rate buvo pabrta, kad Soviet Sjungoje gaminami akiniai seniai atgyventu pavyzdiu, tuo tarpu Lietuvoje gaminamieji akiniai prilygsta vakar Europos naujausiems pavyzdiams.

PAVYZDYS

Projektas su visais priedais po kiek laiko atsidr Maskvoje. Neilgai trukus gauta i Maskvos inia, kad projektas galima bt. vykdyti, jeigu LTS Respublika susirast reikalingas mainas Soviet Sjungos respublikose, nes i usienio veti main neleidiama. Be to, Soviet Sjunga esanti nusistaiusi leisti plsti pramon, jeigu tai pramonei pakaks vietins aliavos. Main Soviet Sjungoje neatsirado, nes ten akiniai gaminami primityviku bdu, o i usienio veti neleidiama, vadinasi, main reikalas savaime isisprend. aliavos akini pramonei Lietuvos Respublikoje nra, o i Soviet Sjungos respublik arba i usienio veti irgi neduodamas leidimas. Nors jau buvo aiku, kad akini fabriko Kaune nebus, vis tik Soviet Sjungos atitinkami organai pasil sisti Rusij nors por moni akini gaminimo amato pramokti. Negalima buvo suprasti, kam tie specialistai reikalingi, jeigu fabriko nebus. Pagaliau, buvo gautas i Maskvos nurodymas, kad jeigu ir bus statomas naujas akini fabrikas, tai ne Kaune, o Maskvoje arba kur nors alia Maskvos. Nors Liudas Gira mitinguose tvirtino, kad dabar ms tvyn nuo Palangos ligi Vladivostoko", bet rusai kiek kitaip galvojo. A. emaitis

CHARAKTERINGOS NUOTRUPOS 318

YDAI SKUNDIA LIETUVIUS BOLEVIKAMS

Bolevik okupacijos metu ydai pasijuto tikrame rojuje. Jie uvald visas sritis ir um visas geriausias vietas. Bet yd gobumui vis tiek nebuvo galo. Jie negaljo paksti, jei kur nors geresnj vietoj buvo pasiliks dar lietuvis ir pakeniamai gyveno. Visokiais bdais stengsi ir likusius lietuvius sksti bolevikams ir paalinti i viet. Vien tok bding fakt i Kretingos padangs norime pavaizduoti. Darbn ydas (Turgaus gt. 20) L. Reizmanas 1941 m. sausio 30 d. rao Tiesos" redakcijai korespondencij ir prao j dti, paymint slapyvardiu Leonas Raizgys. Korespondencijai duoda bais vard: Kretingos bendrov kulok ir biurokrat centras. tai jos tekstas: Milinika savikritikos banga, uliejusi LTSR ir atidengusi nenormalum ir sabota, rodos, dar nepaliet vienos staigos, kur jos vedjas ir kiti dar yra nevainikuoti karaliukai ir tvarko, kaip j kadek" protas imano. Ta staiga yra Kretingos kooperatyvas, kuris savo reakcija pasiymjo net ir Smetonos laikais. Vedjas Pabra, dviej aukt mro, 30 ha ems, plytins ir kit nuosavybi savininkas, dar ir iandien eimininkauja, kaip buvs. Jo artimiausi padjjai Stirbaviius ir Maernis, po 30 ha savininkai. Tokio eimininkavimo gana ryki rezultat yra matyti. Visi inom, kad LTSR degtuk stokos nra, o jau daugiau kaip dvi savaits Kretingoje ir skyriuose degtuk nra ar beveik nra. Kodl taip yra, aiku: Kretingos kooperatyvas neusak ir utenka. Toks faktas yra ne vien su degtukais, bet kasdien vis trksta LTSR masiniai esam produkt, tuo norima smoningai massi vesti netiesiogin agitacij: matot, trksta daug reikmen". Darbinink ir valstiei vaikams sibrauti" Kretingos kooperatyv ar skyriuose yra sunkiausias vargas, tuo tarpu buvusij spekuliant ir smetonik policinink knibdte knibda. Visi jie gauna pastog ir utarim i malonaus" pono" Pabros ir Gliozerio. Dar vienas atsitikimas gana gerai atvaizduoja mint kadek" ir buv. auli vad veidus. Darbn skyriuje gana tvirtai eimininkavo poniut" Kadrien, irgi dukt i tvo, kuris turi 30 ha, ir ji visoki velni" privar, kad darbininkas jos monj beveik pasirodyti negaljo. Raudonarmiei monas ji vagilkomis" pavadino ir geriausias mediagas visuomet sau atsim! Kretingos apskrities vykdomojo komiteto prekybos skyrius, atsivelgdamas visus faktus, j atstat. Bet niekas negali sivaizduoti, kas djosi Kretingos bendrovj. vairi not" ir memorandum" jie siunt su protestais, kaip tai drso be j inios nors trupuiuk tvarkos vesti. Dabar jie usdo ant t dor darbinink ir komjaunuoli, kurie i bendrovs vidaus apie tas blogybes aliarmavo, ir jie norit t-bt juos ipiauti lauk. Todl dabar, ikeldami visus faktus aiktn, praysim ir partijos ir atitinkam prekybos organ susiinteresuoti ir vesti tvark Kretingos bendrovje. Ir nereiks bktauti: btent, nebus moni juos pakeisti, reikalinga i pai pagrind vesti tvark". Panai korespondencij uols socializmo ir bolevizmo draugai" sisdavo apsiai. Jau ir i korespondencija, nors gauta met pradioje, paymta 2927 nr. Bet redakcija, matyt, nelabai tikjo vairiems korespondentams ir gaut korespondencij tuojau neddavo laikrat. Kiekvien korespondencij redakcija patikrindavo vietoj kvotos bdu. Tuo reikalu buvo paruoti net specials Ityrimo lapai. I kalbamos korespondencijos Ityrimo lapo Nr. L paaikja tai kas: Klausinjo Zelanskis 1941.11.12. Apklaus Jonu, Kretingos Apkomo sekretori. Korespondencijos autorius Reizmanas komjaunuolis, truput karjeristas. inios: Kretingos kooperatyve i tikrj sdi tie ivardinti asmens, taiau numatoma greit pakeisti. Be to, nepastebta, kad jie bt var sabota. Darbn skyriaus valdyba pakeista jau. Ten vedju paskirtas darbininkas. Ir gal gale rezoliucija tokia: Atidti. P. Dulakis

310

CHARAKTERINGOS NUOTRUPOS 310

DARBININKI MOTER GRUMTYNS SU BOLEVIK MILICIJA IR SU YDAIS

Maeiki m. bolevik laikais ypaiai pasiymjo ie ydai: Leizeris Bro ir Abromas Levinas. Patys bdami tinginiai ir jokio darbo nemokdami, visur lindo ir visur stengsi vadovauti lietuviams. Abu djosi bolevik draugais ir uoliausiais socialistins santvarkos vykdytojais. Pagaliau nebeilaik lietuvi darbinink kantryb, ir ie ydai gavo kail. Tai atsitiko tiesiant Viekni viekel. Leizeris Bro ir Abromas Levinas, nuvyk pas darbininkus, pradjo reikalauti, kad ie spariau dirbt. Aikino darbininkams, kad Sovietuose viskas dirbama stachanovikai, skubiai, rpestingai, kad ten neirima udarbio, bet bendrojo vis proletar labo. Kilo ginas, darbininkai sikariavo, pradjo ydus keikti, stumdyti ir ivijo i darboviets. Tie, sugr miest, pasikviet talkon daugiau yd ir lauk grtani po darbo darbinink. Pirmuosius tuojau upuol, pradjo muti, spardyti kojomis, vienam net rankas isuko. t triukm sus.bgo daugiau darbinink ir moter ir ydus nugaljo. Tada jie pasikviet milicij ir auk, kad ia keliamas pogromas prie ydus, kad ia sukilimas prie bolevik tvark. Milicija, yd reikalaujama, sum penkis darbininkus ir vedsi nuovad. Bet ydai reikalavo, kad jiems bt duota tardyti ir atsikeryti, o tik paskui nuovad. Milicija su tuo nesutiko, darbinink muti nebeleido, nusivedusi nuovad pradjo tardym. Taiau ydai apsupo nuovad ir btinai norjo patys atsiteisti su darbininkais. Apie tai bematant suinojo darbininks moterys. Jos pasikviet dar daugiau moter. Susirinko j arti 70. Visos apsiginklavusios kastuvais, kapliais, pagaliais apsupo milicijos bstin ir reikalavo paleisti darbininkus, o esanius nuovadoje ydus ivesti lauk ir atiduoti j teismui. Nors milicija aikino ir geruoju pra, taiau moterys grietai reikalavo ir nesiskirst aukdamos: iduokite ydus arba audykite mus! Milicija ikriko: aretuoti 70 moter buvo pavojinga, u jas bt usistoj kiti darbininkai, tada tikrai bt kilusios riaus ir gal net tikrosios yd skerdyns. Tad milicija suimtus darbininkus tuojau paleido ir liep visiems skubiai isiskirstyti. Bet moterys nesiskirst ir atkakliai reikalavo iduoti joms tuos ydus, kurie tebebuvo nuovadoj. Milicija to padaryti neidrso, ilaik ydus 24 valandas ir paleido juos tada, kai jau visos moterys buvo pargrusios namus. Kit dien vakare buvo suauktas didelis darbinink mitingas. Jame dalyvavo milicijos atstovai, auktesnieji staig pareignai ir tie du ydai. Mitingas buvo be galo triukmingas. Pagaliau nugaljo darbininkai, nes jiems buvo paadta, kad priirtojais yd nebeskirs. ydai to paeminimo negaljo darbininkams dovanoti. J kerto padariniai pasireik pirmomis karo dienomis. Daugelis darbinink buvo suimta ir iveta, o keli darbininkai jau ligi birelio 22 d. buvo suimti ir daugiau nebesirod. Taip dirbo ydai, susidj su bolevikais. P. Uubalis