Sie sind auf Seite 1von 127

შესავალი

Sesavali 1
Sesavali
praqtikosi pedagogebi da fsiqologebi zogjer ver pouloben pedagogiur fsiqologiaSi
pasuxebs arsebiT da mniSvnelovan kiTxvebze:
• rogoria miznebi, arsi da daniSnuleba pedagogisa da fsiqologis Tanamedrove
sazogadoebaSi;
• rogor moviqceT ama Tu im problemur profesionalur situaciaSi.

akademiuri fsiqologiis warmomadgenlebs da praqtikosebs aqvT profesiuli


saqmianobis gansxvavebuli sagani, gansxvavebuli miznebi da maTi realizaciis
saSualebebi, gansxvavebuli profesiuli ena. kvlevebSi CarTuli fsiqologebis
rekomendaciebi CamorCebian dinamiurad ganviTarebad realur situacias, romelic
Tavisi kanonebiT viTardeba. garda amisa, yovelTvis ar aris gaTvaliswinebuli vin
gamoiyenebs am rekomendaciebs.
rTul viTarebaSi moqmedeben praqtikosi fsiqologebic. erTi mxriv, mecnieruli
kvlevebis Sedegebi amdidreben warmodgenebs saganmanaTleblo procesis arsis
Sesaxeb, meore mxriv isini xSirad ver pouloben maTSi pasuxebs, kerZod iseT
SekiTxvebze rogoricaa: raSi mdgomareobs ganaTlebaSi praqtikosi fsiqologis
muSaobis arsi? rogor mimarTebaSia pedagogisa da fsiqologis saqmianoba?
rogor unda aigos saganmanaTleblo procesis subieqtebTan fsiqologiuri
samsaxuris muSaobis teqnologia?
pedagogiuri procesi aRmzrdelisa da bavSvis urTierTobaSi xorcieldeba.

aRmzrdelis moqmedebas “swavleba” ewodeba, bavSvis moqmedebas ki _


“swavla”.

pedagogika swavlas, rogorc moswavlis qcevas, mxolod swavlebis amocanebTan


dakavSirebiT ganixilavs. swavlebis funqcia ki aris moswavles swavlaSi
gauwios xelmZRvaneloba, rom man saukeTeso Sedegebs miaRwios.

pedagogikas ainteresebs rogor SeiZleba swavlis marTva da xelmZRvaneloba im


amocanebis misaRwevad, romlebsac saganmanaTleblo dawesebuleba isaxavs
miznad.

risi codna WirdebaT aRmzrdelebs?

• rogor aswavlon _ swavlebis codna gulisxmobs sagnis principebs da


strategiebs, karg aRmzrdelebs SeuZliaT masalis kargad miwodeba
• ra aswavlon
 
risi codna sWirdebaT fsiqologebs?

• fsiqologias TviT swavlis aqtivoba, swavlis qcevis mimdinareobis procesi


ainteresebs.

fsiqologebis interesis sferoSi ar Sedis imis dadgena, Tu TviT moswavleSi


swavlebis amocanebis gadawyvetisas ra Sinagani procesebi mimdinareobs,
romelTa gamoc erTidaigive meTodikis gamoyenebiT erT SemTxvevaSi im
Sedegs vaRwevT rasac miznad visaxavT, meore SemTxvevaSi ki
moulodnel Sedegs viRebT: zogi advilad swavlobs, zogs uZneldeba swavla;
erT SemTxvevaSi codna isea ganmtkicebuli, rom misi praqtikulad
gamoyeneba advilad miiRweva, meore SemTxvevaSi aseT efeqts ver
vRebulobT da a.S.

swavlebis amocanaa bavSvs ganuviTaros damoukidebeli, SemoqmedebiTi


azrovnebis unari.
• fsiqologia arkvevs, rogor mimdinareobs SemoqmedebiTi azrovneba da ra
faqtorebi gansazRvraven mas.
• pedagogika ki _ SemoqmedebiTi azrovnebis aseTi bunebidan
gamomdinare, rogor SeiZleba misi marTva da saTanado gziT ganviTareba.
ganaTlebis (pedagogiuri) fsiqologiis sagani aris meqanizmebi,
kanonzomierebebi da procesebi, romlebic uzrunvelyofen
pirovnebis formirebis process saganmanaTleblo procesSi.

• ganaTlebis fsiqologia rogorc gamoyenebiTi disciplina,


orientirebulia saganmanaTleblo procesis fsiqologiur
uzrunvelyofaze, rac gulisxmobs ganaTlebis sistemaSi
momuSave fsiqologis muSaobis efeqtiani meTodebis
gamovlenas da Seqmnas.

• pedagogiuri fsiqologia mWidrod aris dakavSirebuli


asakobriv da diferencialur fsiqologiasTan,
fsiqogenetikasTan, pedagogikasTan, socialur
fsiqologiasTan, filosofiasTan, kulturologiasTan.
pedagogiuri fsiqologiis ZiriTadi amocanebia:

1. moswavleTa srulyofasovani fsiqikuri ganviTarebisa da yovel


asakobriv etapze pirovnebis formirebisaTvis aucilebeli
meqanizmebis da uzrunvelyofis pirobebis kvleva;

2. gamovlena da proeqtireba socialur-pedagogiuri pirobebis, romlebic


maqsimalurad uwyoben xels saganmanaTleblo procesis subieqtebis
pirovnul ganviTarebas, TviTgamorkvevas da TviTganviTarebas.

3. meToduri instrumentebis Seqmna, romlebic saSualebas mogvcems


gamovavlinoT bavSvis inteleqtualuri da pirovnuli ganviTarebis
Taviseburebebi da movaxdinoT maTi prognozireba;

4. saganmanaTleblo procesis monawileTa (mSobeli, maswavlebeli,


saganmanaTleblo dawesebulebis administracia) fsiqologiuri
Taviseburebebis da maTi bavSvze zegavlenis meqanizmebis
Seswavla. 
ZiriTadi meTodebi
dakvirveba aris sakvlevi obieqtis mizanmimarTuli,
specialurad organizebuli da dafiqsirebuli aRqma.

dakvirveba saSualebas gvaZlevs gamovavlinoT bavSvis,


maswavleblis an mSoblis fsiqologiuri Taviseburebebi
maTTvis bunebriv pirobebSi. bavSvs SeiZleba
davakvirdeT gakveTilze an TanatolebTan TamaSis
dros, mSobels – saklaso zeimze an Sekrebebze.

damkvirvebeli unda eyrdnobodes qcevis obieqturad


dakvirvebad parametrebs da ar unda axdendes maT
interpretirebas.
TviTangariSi

• es strategia moicavs iseT meTodebs, rogoricaa interviu,


kiTxvarebi, klinikuri saubris meTodi;
bunebrivi dakvirveba

• Rirseba _ SesaZleblobas gvaZlevs SeviswavloT qceva


bunebriv garemoSi

• nakli _ dakvirvebad qcevaze SeiZleba gavlena moaxdinos


damkvirveblis arsebobam an qcevam; uCveulo an socialurad
arasasurveli qcevebi SeiZleba ar gamovlindes damkvirveblis
winaSe
dakvirveba qcevaze bunebriv pirobebSi
struqturirebuli dakvirveba

• Rirseba _ gulisxmobs standartizebul garemos, romelic


uzrunvelyofs TiToeuli bavSvis mxridan mkvlevarisTvis
saintereso qcevis demonstrirebis SesaZleblobas. mSvenieri
xerxia davakvirdeT iSviaT da socialurad arasasurvel qcevebs

• nakli _ dakvirveba arabunebriv garemoSi yovelTvis ar


gadmogvcems bunebriv garemoSi bavSvis qcevis specifikas,
Taviseburebas
dakvirveba
dakvirveba
dakvirvebis Secdomebi
“Saravandedis efeqti” dakavSirebulia damkvirveblis
midrekilebasTan ganazogados dasakvirvebeli subieqtis qceva.
bavSvze dakvirveba gakveTilebis dros xSirad gadaitaneba mis
qcevaze sazogadod;
“mcdari Tanxmobis” Secdoma imaSi mdgomareobs, rom qcevis
Sefasebisas damkvirvebeli misdevs sxvebis azrs, romelic Seiqmna
dasakvirvebel individze (“yvela ase ambobs”);
“saSualo tendenciis” Secdoma dakavSirebulia tendenciasTan
orientirebuli iyo tipuri, yvela adamianisTvis damaxasiaTebeli
“saSualostatistikuri” qcevisa da ara Cveulebrivisgan
gansxvavebuli qcevis formebis gamovlenaze (damkvirveblis
Sexedulebas imaze, rom biWebi saSualod ufro aqtiurebi da
energiulebi arian, vidre gogonebi, SeuZlia gavlena iqonios
sxvadasxva sqesis bavSvebs Soris urTierTobebze dakvirvebisas);
“pirveli STabeWdilebis” Secdoma aris Camoyalibebuli stereotipebis
dasakvirvebeli individis aRqmaze gadatanis Sedegi.
rogor aviciloT aseTi ram?

• es Secdomebi rom aviciloT, sasurvelia


davakvirdeT konkretuli adamianis qcevas didi
xnis ganmavlobaSi, SevadaroT Sedegebi sxva
adamianebis monacemebs.

• damkvirvebelma kargad unda warmoidginos


raze, risTvis da rogor apirebs dakvirvebis
warmoebas: unda Seiqmnas programa,
ganisazRvros dasakvirvebeli qcevis
parametrebi, fiqsaciis xerxebi. winaaRmdeg
SemTxvevaSi is daafiqsirebs SemTxveviT
faqtebs.
dakvirvebis saxeebi:
dRiuri, romelic SeiZleba awarmoos mSobelma
da pedagogma, aRweron bavSvis ganviTarebis
Taviseburebebi, maTi urTierTqmedeba sxva
adamianebTan. faseuli masala SeiZleba
miviRoT dRiurebisa da TviTangariSis
Canawerebidan.
gamokiTxvis meTodi uzrunvelyofs informaciis miRebas uSualo (saubari, interviu) an gaSualebuli
(anketireba, gamokiTxva) urTierTobis procesSi.

anketirebis da intervius xarisxianad CatarebisTvis mniSvnelovania kiTxvebis naTlad


formulireba, ise, rom SekiTxvebi erTmniSvnelovnad gasagebi iyos cdispirebisTvis.

fsiqologiaSi damuSavebulia kiTxvebis Sedgenis wesebi (Ria da daxuruli kiTxvebi),


maTi saTanado TanmimdevrobiT ganlagebisaTvis, calkeul blokebad dajgufebisaTvis.

anketebis Sedgenisas yvelaze xSirad gvxvdeba Semdegi Secdomebi:


• gamoiyeneba samecniero terminebi an respodentisTvis gaugebari sityvebi;
• gamoiyeneba arakonkretuli, zogadi cnebebi ama Tu im Tvisebis mniSvnelobis
aRsaniSnad (“xSirad-iSviaTad”, “bevri-cota”);
• aucilebelia dakonkreteba (regularulad – kviraSi erTxel – TveSi erTxel - weliwadSi
erTxel da a.S.);
• fsiqologi cdilobs daainteresos respodenti da sTavazobs arasworfasovan pasuxebs an
iyenebs “slengs”.
• saubris CatarebisTvis mniSvnelovania Seiqmnas ndobis atmosfero fsiqologsa da
respondents Soris.
• amisTvis aucilebelia kontaqtis damyarebis wesebisa da efeqtiani komunikaciis
teqnikebis floba.
interviu da kiTxvarebi

• Rirseba _ SedarebiT swrafad SeiZleba didi raodenobis


informaciis mogroveba; standartizebuli formati mkvlevars
SesaZleblobas aZlevs sxvadasxva cdispiris monacemebis
pirdapiri Sedareba gaakeTos.

• nakli _ miRebuli monacemebi SeiZleba arazusti iyos an


asaxavden cdispiris verbalur unarebs da dasmuli kiTxvebis
gagebis unars
klinikuri saubari

• Rirseba _ aris moqnili meTodologia, romlis Tanaxmadac


cdispiri ganixileba rogorc unikaluri pirovneba; Tavisuflad
kiTxvis dasma SeiZleba daexmaros mkvlevars rom cdispirma
ukeT gaigos dasmuli kiTxvis arsi.

• nakli _ daskvnebi SeiZleba iyos arasando, radgan sxvadasxva


cdispiris mimarT gamoiyeneba sxvadasxva midgomebi;
kvlevis moqniloba damokidebulia cdispirTa pasuxebis
subieqtur interpretaciebze mkvlevaris mxridan; SeiZleba
gamoviyenoT mxolod verbalurad ganviTarebul cdispirebTan
eqsperimenti

• eqsperimenti aris meTodi kontrolirebad da marTvad


pirobebSi faqtebis Sesakrebad, romelic uzrunvelyofs
Sesaswavli fsiqikuri movlenebis aqtiurad
gamovlenas.
eqsperimenti
Catarebis formis mixedviT gamoyofen bunebriv da laboratoriul
eqsperiments.

• bunebrivi eqsperimenti SemogvTavaza a.lazurskim 1910 w. bunebrivi


eqsperimenti tardeba cdispirisTvis Cveul saqmianobisas (magaliTad
gakveTilebze an TamaSis dros). pedagogs SeuZlia farTod gamoiyenos
es meTodi. kerZod, swavlebis formebisa da meTodebis SecvliT
SeiZleba gamovavlinoT rogor axdenen isini gavlenas masalis
aTvisebaze, gagebasa da daxsomebaze.

• laboratoriuli eqsperimenti tardeba specialurad Seqmnil pirobebSi.


kerZod, SemecnebiTi procesebis Taviseburebebi (mexsierebis,
azrovnebis, aRqmis da sxv.) SeiZleba SeviswavloT specialurad
Seqmnili aparaturis daxmarebiT. Tumca pedagogiur fsiqologiaSi am
saxis eqsperimenti TiTqmis ar gamoiyeneba, radgan Cndeba
laboratoriul pirobebSi miRebuli monacemebis realur pedagogiur
praqtikaSi gadatanis problema.
pirveli fsiqologiuri eqsperimenti
laboratoria fsiqologiuri eqsperimentebisTvis
eqsperimenti
Tanamedrove laboratoria
Tanamedrove stacionaruli laboratoria
stacionaruli laboratoria
mobiluri laboratoria
mobiluri laboratoria dakvirvebisTvis
bunebrivi dakvirvebisTvis
miznis mixedviT gamoyofen:
• makonstatirebeli eqsperimentis mizania ganviTarebis arsebuli
donis gazomva (magaliTad, abstraqtul-logikuri azrovnebis donis,
moraluri msjelobis formirebis xarisxis). am SemTxvevaSi
makonstantirebeli eqsperimentis saxes warmoadgens testebic. xolo
miRebuli monacemebi Seadgenen maformirebeli eqsperimentis
safuZvels.

• maformirebeli eqsperimenti mimarTulia fsiqikis amaTuim mxaris


aqtiur gardaqmnaze, ganviTarebaze. vigotskis mier Seqmnil
eqsperimentalur-genetikuri meTodis daxmarebiT gaCnda
SesaZlebloba aramarto gamovavlinoT umaRlesi fsiqikuri funqciebis
ganviTarebis Tvisebrivi Taviseburebebi, aramed mizanmimarTulad
movaxdinoT gavlena maT formirebaze. maformirebeli
eqsperimentebiT dadasturebulia dawyebiTi skolis moswavleebTan
samecniero-Teoriuli azrovnebis formirebis SesaZlebloba, Seqmnilia
ucxouri enis intensiuri Seswavlis pirobebi.
eqsperimenti
eqsperimentis specialuri formaa kvleva testebiT.
• testi aris standartizebuli amocanebi, gankuTvnili pirovnebis
individualur-fsiqologiuri Tvisebebis, aseve codnis, unarebis da
Cvevebis gasazomad.

• pedagogiur praqtikaSi testebi pirvelad gamoiyenes 1864 w. did


britaneTSi moswavleTa codnis Sesamowmeblad. XIX s-is dasasruls
f.galtonma, SeimuSava mTeli rigi davalebebi adamianis individualuri
Taviseburebis Sesafaseblad.
• termini “testi” SemoRebul iqna amerikeli fsiqologis j.ketelis mier
(1890 w.). man Seqmna testebis seria, romlebic mimarTuli iyo
inteleqtualuri ganviTarebis donis dadgenaze.
• cnobilia a.bines mier 1905 w. Seqmnili Skalebi 3-11 wlis bavSvebis
gamosakvlevad. Skala Sedgeboda sxvadasxva sirTulis 30 davalebisgan
da gankuTvnili iyo gonebrivi CamorCenis diagnostikisTvis.
• 1911 w. v.Sternma SemoiRo termini inteleqtis koeficienti (IQ), romlis
gazomvac aris testirebis erT-erTi mizani.
testi
• dRes testebs iyeneben profesiuli SerCevis sistemaSi, fsiqologiuri
diagnostikis dros, bavSvis skolisaTvis mzaobis donis dasadgenad,
SemecnebiTi procesebisa da pirovnuli Tvisebebis formirebis
Taviseburebebis dasadgenad (saskolo swavlebisadmi adaptaciis etapze,
sabazo skolaSi gadasvlisas, ufrosklaselebis kvlevisas).

• testireba SeiZleba gamoyenebul iqnas urTierTobebis an swavlis


siZneleebis mqone bavSvis fsiqologiuri Taviseburebebis gamosavlenad
da a.S. fsiqologma SeiZleba pedagogsac SesTavazos gaiaros fsiqologiuri
testireba misi fsiqologiuri Taviseburebebis gamosavlenad. fsiqologs es
monacemebi daexmareba sakonsultacio muSaobis Catarebisas.

• testis xarisxi ganisazRvreba misi sandoobiT (testirebis Sedegebis


mdgradoba), validurobiT (testis Sesabamisoba diagnostikis miznebTan),
ramdenad aris davaleba diferencirebuli (ramdenad SeuZlia tests dayos
cdispirebi sakvlevi maxasiaTeblis gamovlenis xarisxis mixedviT).
proeqciuli testebi

• testebis erT-erTi saxea proeqciuli testebi,


romelTa Taviseburebac imaSi mdgomareobs,
rom ikvlevs pirovnul maxasiaTeblebs uneblie
reaqciebiT (Tavisufali asociaciebi,
SemTxveviTi konfiguraciebis interpretacia,
suraTebis aRwera, xatva Temaze).
Tavisufali asociaciebis testi
• Tavisufali asociaciebis testi bavSvebTan
SeiZleba Catarebul iqnas TamaSis saxiT
(magaliTad, eqsperimentatori aZlevs raime
sityvas, bavSvi ki asaxelebs aT asociacias,
romelic TavSi mouva am sityvasTan
dakavSirebiT. Tavidan eZleva ramodenime
sityva, rom cdispiri mieCvios proceduras,
Semdeg ki aZleven mniSvnelovan sityvebs,
rogoricaa “mama”, “deda” da a.S.)
Tematuri apercefciis testi (TAT)
• Tematuri apercefciis testi (TAT) SeiZleba dagvexmaros
movagrovoT informacia bavSvis urTierTobebze sxva
adamianebTan.

• siuJeturi da usiuJeto Sav-TeTri suraTebis nakrebi saSualebas


aZlevs cdispirebs azrovnebis ganviTarebis donis, metyvelebis,
grZnobebis mixedviT da cxovrebiseuli gamocdilebis
safuZvelze sxvadasxvanairad moaxdinon suraTze gamosaxuli
situaciis interpretacia.

• aseTi testis gamoyenebisas eqsperimentators SeiZleba hqondes


diagnostikuri da koreqciuli amocana. igi bavSvs usvams
kiTxvebs: “vin aris gamosaxuli suraTze? ra xdeba suraTze? ras
fiqroben da grZnoben suraTze gamosaxuli adamianebi (an
cxovelebi)? ram miiyvana aqamde? Semdeg ra moxdeba?”.
ganaTlebis fsiqologiis meTodebi
xatva
jer kidev 1914 wels lazurski cdilobda gamoeyenebina xatvis
gakveTilebi bavSvis pirovnebis Sesaswavlad. yvelaze popularuli es
teqnikebi gaxda 50-iani wlebidan. dRes iyeneben testebs “saxli-xe-
adamiani”, “avtoportreti”, “adamianis daxatva geometriuli
figurebiT”, “samyaros suraTi”, “Tavisufali naxati”, “daxate ojaxi” da
sxv.

am testebis diagnostikis mizniT gamoyenebisas, unda


vixelmZRvaneloT Semdegi principebiT:
• naxatis Seqmna da dakvirveba misi Seqmnis procesze;
• klasifikacia suraTis ganviTarebis donisa da uCveulo niSnebis
TvalsazrisiT;
• suraTis rogorc intensiuri gancdebis gamoxatvis/proeqciis ganxilva.
• fsiqologiuri diagnostikisas gazviadebuli proeqciuli interpretaciis
gamo ar unda iqnas daSvebuli ufro meti Secdoma, vidre proeqciuli
interpretaciis gareSe.
Cemi ojaxi
Tavisufali xatva
aqedan gamomdinare:

• naxati ar unda gamoviyenoT rogorc erTaderTi


proeqciuli meTodi interpretaciisTvis; proeqciuli
tendenciebi unda gadavamowmoT sxva
meTodebiT, saubriT mSobelTan da a.S.

• naxati SeiZleba iyos aramarto SemoqmedebiTi


unarebis, aramed aseve paTologiuri (funqcionaluri
da organuli) procesebis indikatori.

• ojaxis naxatis interpretaciis ZiriTadi aspeqtebia:


ojaxis naxatis struqtura; ojaxis wevrebis
gamosaxulebebis Taviseburebebi; xatvis procesi.
SemoqmedebiTi saqmianobis produqtebis Seswavlis meTodi

saSualebas gvaZlevs SevagrovoT faqtebi fsiqikuri saqmianobis


materialuri produqtebis safuZvelze. mkvlevars, am meTodis
gamoyenebisas, saqme aqvs ara sakuTriv adamianTan, aramed
misi saswavlo (naweri, amoxsnili amocana), an TamaSis
(bavSvis mier mogonili TamaSis siuJeti, kubebiT agebuli saxli),
an SemoqmedebiTi (leqsi, moTxroba, zRapari) saqmianobis
produqtTan. am meTodiT muSaobisas mniSvnelovania
aRvadginoT gasaanalizebeli produqtis Seqmnis procesi da amiT
aRmovaCinoT pirovnebis Tavisebureba.
moTxovna meTodisadmi:
1) SemoqmedebiTi saqminobis produqtebis analizisas unda
davadginoT, aris Tu ara es am bavSvisTvis damaxasiaTebeli
tipiuri saqmianobis Sedegi Tu SemTxveviTaa Seqmnili;
2) aucilebelia vicodeT ra pirobebSi iqmneboda es produqti;
3) gavaanalizoT ara erTi, aramed bevri am saxis produqti.
sociometria

sociometria aris mcire jgufebSi interpersonaluri


urTierTobebis Taviseburebis Seswavlis meTodi.

• vsvamT erT an ramdenime kiTxvas da jgufis yvela


wevri scems pasuxs maTze.
• Sedegebi Segvaqvs cxrilSi, viTvliT vin ramdeni
xma miiRo da amis safuzvelze vakeTebT grafiks,
sadac isrebiT aris aRniSnuli jgufis TiToeuli wevris
arCevani.
• gamoiyeneba sociometriis individualuri da jgufuri
forma, aseve modifikaciebi TamaSis, naxatis da
sxv. saxiT.
meTodebi
• biografiuli meTodi aris pirovnebis cxovrebiseuli gzis Sesaxeb
faqtebis da informaciis Sekreba da analizi. pirovnebis
cxovrebiseuli stilisa da scenaris Seswavla (genogramis meTodi,
adreuli bavSvobis mogonebebis analizi) SeiZleba gamoyenebul
iqnas bavSvis cxovrebiseuli stilis formirebis Taviseburebis
gamosavlenad. am meTods aqvs didi Terapiuli da koreqciuli
datvirTva rogorc individualuri, ise jgufuri konsultirebisas.

• genograma aris ojaxuri genealogiuri xis formiT Sedgenili


informacia ojaxis wevrebis sul cota sami Taobis Sesaxeb.
genograma gviCvenebs ojaxur informacias grafikulad, rac
saSualebas gvaZlevs swrafad gavaanalizoT rTuli ojaxuri
paternebi. genograma aseve aris wyaro hipoTezebisa imis
Sesaxeb, Tu aqtualuri problemebi rogor aris dakavSirebuli
ojaxur konteqstTan da droSi ganviTarebasTan.
meTodebi
• adreuli bavSvobis mogonebebis analizi mimarTulia pirovnebis aqtualuri
cxovrebiseuli stilis gamovlenaze. fsiqologi sTavazobs rac SeiZleba zustad
da detalurad aRweros individma ramdenime yvelaze adreuli mogoneba
bavSvobis periodidan da Seecados maT dasaTaurebas. magaliTad aseTi
frazebiT: “Cemi yvelaze sasiamovno mogoneba bavSvobidan aris...”,
“bavSvobaSi yvelaze metad guli damwyvita...”. mniSvnelovania
yuradRebis fiqsireba mogonebebis detalebze, emociur damokidebulebaze
imis mimarT rac bavSvobaSi moxda, im adamianebis Taviseburebebze,
romlebic warmodgenilia mogonebaSi.

• transaqciuri analizis dros mocemulia cxovrebis scenaris kvlevis


procedurebi. saubris dros fsiqologi stimuls aZlevs cdispirs sxvadasxva
sakiTxebze sasaubrod, magaliTad, aseTi SekiTxvebiT: “vis
sapativcemulod dagarqves saxeli? rigiT romeli Svili iyaviT ojaxSi?
rogori gavlena moaxdina Tqvenze meore bavSvis dabadebam? rogori
andazebi an gamonaTqvamebi asaxaven Tqveni ojaxis Rirebulebebs?
rogor gegmavden Tqvens momavals Tqveni mSoblebi?” da a.S.
fsiqo-fiziologiuri meTodebi

• Rirseba _ sasargebloa ganviTarebis biologiuri determinantebis


SefasebisTvis da 3 wlamde asakis bavSvebis perceptuli,
gonebrivi da emociuri sferos Sesaswavlad, radgan am asakis
bavSvebi ver gveubnebian amis Sesaxeb verbalurad

• nakli _ ar SeuZlia dabejiTebiT identificireba cdispirTa


grZnobebis an emociebis. Sesaswavli faqtoris garda, sxva bevr
faqtors SeuZlia gamoiwvios aseTive fiziologiuri reaqcia
Tavis tvinis funqciobis Sesaswavli meTodi
saxis kunTebis moZraobis fiqsacia emociebis Sesaswavlad
meTodebi
• fsiqologiuri daxmarebisa da mxardaWeris meTodebi mimarTulia
moswavleTa ganviTarebisTvis pirobebis Seqmnaze da im konkretuli
problemebis gadasawyvetad, romlebic Cndeba ganviTarebis procesSi.
esenia; aqtiuri socialuri swavleba (treningi), individualuri da jgufuri
konsultireba, fsiqologiuri koreqcia.

• aqtiuri socialuri swavleba (treningi) aris erToblioba meTodebis,


romlebic mimarTulia codnis, socialuri ganwyobebis, TviTcnobierebisa da
TviTregulaciis unar-Cvevebis, urTierTobisa da interpersonaluri
urTierTqmedebis unar-Cvevebis ganviTarebaze. treningis dros fsiqologi
iyenebs Semdeg xerxebs: roluri TamaSi, jgufuri diskusia,
fsiqogimnastika, qceviTi Cvevebis gavarjiSeba, situaciebis analizi,
fsiqodiagnostikis elementebi da sxv. treningis monawileebis mier
ukukavSiris misaRebad SeiZleba gamoyenebul iqnas audio- da
videoaparatura. dReisTvis pedagogiuri fsiqologiis arsenalSi dagrovilia
didi raodenoba aqtiuri socialuri swavlebis programebis, romlebic
uzrunvelyofen fsiqologis muSaobas bavSvebTan, pedagogebTan da
mSoblebTan.
fsiqologiuri konsultireba
• sabavSvo baRis an skolis, rogorc organizaciis fsiqologiuri konsultirebisas
fsiqologi orientirebulia organizaciuli da mmarTvelobiTi struqturebis
optimizaciaze.

• fsiqologi aris konsultanti organizaciuli ganviTarebis, moqmedebs socialuri


urTierTobebis, adamianebis Sexedulebebis da organizaciis struqturis
Secvlaze misi funqcionirebisa da ganviTarebis uzrunvelyofis mizniT.

• konsultireba SeiZleba iyos individualuri da jgufuri. fsiqologis


meTodologiuri da Teoriuli momzadeba, konsultirebis miznebisa da
xerxebis midgomebis codna, problemis specifika ganapirobebs
individualurad imuSavebs Tu jgufTan.

• sabavSvo baRis an skolis fsiqologis praqtikaSi yvelaze warmatebiT


gamoiyeneba qceviTi, tranzaqciuri, humanisturi da kognituri midgomebi,
geStalt-Terapiuli, fsiqosinTezisa da sxeulze orientirebuli Terapiis
elementebi
fsiqologiuri koreqcia
• fsiqologiuri koreqcia aris amaTuim fsiqologiur struqturaze
mimarTuli fsiqologiuri zemoqmedeba pirovnebis srulfasovani
ganviTarebisa da funqcionirebis mizniT.

• fsiqologebis arsenalSi aris bevri programa, mimarTuli


moswavleTa SemecnebiTi sferos da pirovnul-emociuri sferos
ganviTarebasa da koreqciaze.
skolamdeli ganaTlebis filosofia da modelebi
Jan piaJe
Jan piaJes inteleqtis stadiuri ganviTarebis Teoria

piaJem ganviTarebis dinamiuri, kognituri modeli


Camoayaliba, romelsac dRes konstruqtivizmi ewodeba.
am modelis mixedviT, swavla da ganviTareba
warmoadgens process, romelsac aqtiuri individi
axorcielebs.

piaJem ramdenime axali da radikaluri Tema SemogvTavaza:


• ganviTarebas stadiuri xasiaTi aqvs;
• bavSvi codnis aqtiuri konstruqtoria;
• ganviTarebis procesi win unda uswrebdes saskolo swavlas;
• ena aris azrovnebis Semadgeneli nawili da ara azrovnebis
maformirebeli.
Jan piaJes inteleqtis stadiuri ganviTarebis Teoria

piaJes azriT, inteleqti exmareba organizms garemosTan adaptaciaSi, es


aris organizmis unari gaumklavdes konkretuli situaciis moTxovnebs.
axalSobils adaptaciaSi exmareba Tandayolili meqanizmebi.

piaJe miiCnevda, rom Cvil bavSvebsac ki gaaCniaT irgvliv arsebuli


sagnebis Sesaxeb informaciis miRebis, gadamuSavebis, codnisa da
gamocdilebis SeZenis unari. asakTan erTad, gamocdilebis miRebis
Sedegad, xdeba am codnisa da unarebis gamdidreba da
reorganizacia. bavSvebi mudmivad iTviseben axal informacias da
unar-Cvevebs, ganuwyvetliv iReben informacias da aqtiurad
cdiloben moaxdinon am informaciis CarTva (integracia) rTul
SemecnebiT struqturaSi, romelsac piaJe sqemas uwodebs.

is Tvlis, rom swavla (sqemebis konstruireba) ZiriTadad TviTregulirebis


gziT mimdinareobs _ bavSvi TviTon agebs codnas.
Jan piaJes inteleqtis stadiuri ganviTarebis Teoria
SemecnebiTi struqturebis, sqemebis konstruireba da gardaqmna asimilaciisa da
akomodaciis meSveobiT xdeba. asimilacia gulisxmobs axali obieqtis an
gamocdilebis Zvel sqemaSi CarTvas, akomodacia gulisxmobs Zveli sqemis
gardaqmnas, axali obieqtisTvis morgebas. asimilacia da akomodacia erTad
ganapirobebs gare samyarosadmi bavSvis mudmiv adaptacias, rasac bevri
“swavlas” uwodebs.
ganviTarebis mamoZravebel Zalad piaJe organizmis wonasworobisaken
(adaptaciisaken) swrafvas miiCnevs. adamians Tandayolili aqvs garemosTan
komfortuli, harmoniuli urTierTmimarTebis Camoyalibebis survili, swrafva, romlis
miRwevasac igi garemosadmi adaptaciis gziT (asimilaciis da akomodaciis
procesebiT) axerxebs. rodesac wonasworoba irRveva (nebismieri mizezis gamo),
iwyeba asimilaciis da akomodaciis ormxrivi procesi, sanam ar miaRwevs isev
wonasworobas.
piaJem inteleqtis testebze muSaobisas aRmoaCina, rom erTi da igive asakis
bavSvebi xSirad erTsa da imave, an Zalian msgavs Secdomebs uSveben, romlebic
Tavisi SinaarsiT da formiT sruliad gansxvavdebian sxva asakis bavSvebis
Secdomebisagan. am dakvirvebis safuZvelze piaJem ivarauda, rom yvela
adamiani ganviTarebis procesSi gadis kognituri ganviTarebis erTsa da imave
safexurebs. magram am safexurebis gavlis tempi da forma individualurad
gansxvavebulia
piaJe gamoyofs inteleqtis ganviTarebis oTx safexurs:

1. senso-motoruli inteleqtis safexuri bavSvis dabadebidan or wlamde


grZeldeba. Tavidan bavSvi garemosTan urTierTobas iwyebs
Tandayolili refleqsebis meSveobiT. SemdgomSi bavSvi ukve SeZenili
gamocdilebiT, sakuTari SegrZnebebisa da motoruli moqmedebebis
safuZvelze cdilobs garemodan momdinare informaciisa da stimulebis
asimilacias da aseve garemos moTxovnebis mixedviT axdens Tavisi
SegrZnebebis, aRqmis da motoruli moqmedebebis sqemebis
akomodacias.

am stadiaze bavSvis mier garemos SemecnebaSi wamyvania ara


metyveleba, aramed misi sensoruli (grZnobis organoebiT miRebuli)
da motoruli gamocdileba. mag., bavSvisTvis am safexurze burTi aris
is, rac mrgvalia, moZravi, moxtunave, romelsac SeiZleba fexi daartya,
da Seucvalo adgili, sxvadasxva ferisaa, SeiZleba iyos gluvi an xaoiani.
es informacia mexsierebaSi inaxeba sqemis saxiT. anu sqemaSi
warmodgenilia obieqtis Tvisebebi da masTan dakavSirebuli
manipulaciebi.
2. preoperaciuli stadia daaxloebiT oridan Svid wlamde grZeldeba.

am stadiaze bavSvi ukve eufleba metyvelebas. bavSvi aramarto sensoruli


da motoruli moqmedebebis saSualebiT Seimecnebs samyaros, aramed
sityvis saSualebiTac. viTardeba simboluri funqcia _ imis gageba, rom
sityva TavisTavad moqmedeba an obieqti ki ar aris, aramed misi
aRmniSvneli. es stadia moicavs or periods:
1. pirveli periodi grZeldeba 2-dan 4 wlamde, rodesac bavSvs SeuZlia
obieqtebi daajgufos mxolod erTi TvalsaCino niSniT. magaliTad, sididisa
an feris mixedviT _ didi samkuTxedebi erTad da patara samkuTxedebi
erTad; an mwvane wreebi erTad da yviTeli kvadratebi erTad. Tumca ar
SeuZlia daalagos didi wiTeli samkuTxedebi erTad da patara mwvane
kvadratebi erTad. am asakis bavSvis logika aseTia: "Zroxa aris didi
oTxfexa cxoveli, romelsac aqvs rqebi. Tu cxoveli didia, aqvs oTxi fexi da
rqebi _ e.i. es Zroxaa".
amave dros es moqmedebebi jer kidev Seuqcevadia (ar SeuZlia
moqmedebis Sesruleba ukusvliT). magaliTad, martivi operacia 5 + 3 = 8
Seuqcevadia, radgan bavSvs ar SeuZlia Tqvas, rom 8 - 5 = 3 an 8 - 3 = 5.
garda amisa, es moqmedebebi ar aris operacia (bavSvs ar SeuZlia
gonebaSi Seasrulos moqmedeba).
TvalsaCino-xatovani azrovneba
2. meore periodi 4-dan 7 wlamde grZeldeba da misTvis damaxasiaTebelia
TvalsaCino-xatovani azrovneba. bavSvs ukve ramdenime TvalsaCino
niSnis mixedviT SeuZlia obieqtebis dajgufeba. azrovneba TvalsaCino
xatebs eyrdnoba, Tumca logikis wesebi jer kidev ar moqmedebs.

magaliTad, bavSvs ar aqvs "raodenobis Senaxvis" unari. Tu mis Tvalwin


wyals ganieridan ufro viwro WurWelSi gadavasxamT, is aucileblad
ityvis, rom viwro WurWelSi ufro meti wyali asxia, imitom, rom
ganierTan SedarebiT wylis done iq ufro maRalia. miuxedavad imisa, rom
yvelaferi es mis Tvalwin xdeboda da man icis, rom wylis raodenoba ar
Secvlila. mis daskvnas TvalsaCino xati gansazRvravs. bavSvis
azrovnebas am stadiaze axasiaTebs aseve animizmi (bavSvisTvis
yvelaferi cocxalia _ Rrubeli, qari, manqana) da artificializmi
(bavSvisTvis TiTqmis yvelaferi adamianis Seqmnili da gakeTebulia)

• aRniSnul stadias imitomac hqvia preoperaciuli stadia, rom bavSvis


moqmedebebs ar aqvs namdvili operaciis xasiaTi _ is Seuqcevadia da
izolirebuli.
• 3. konkretuli operaciebis stadia Svididan TerTmet wlamde grZeldeba.
bavSvi ukve namdvil operaciebs iyenebs, magram situaciuri amocanis
gadawyvetisas. mis azrovnebaSi ukve formirebulia rogorc Senaxvis, aseve
obieqtebis sxvadasxva niSniT klasificirebis unarebi. mas aseve SeuZlia
ricxvebiT operireba da saganTa dalageba zrdadobisa da klebadobis mixedviT
_ seriacia. magaliTad, Cxirebis dalageba yvelaze grZelidan yvelaze
moklemde. aseve movlenebis gansxvavebuli principiT dajgufeba _
klasifikacia. magaliTad, cxovelebis suraTebis dalageba Sinaur da gareul
cxovelebad. operaciebi am etapze ufro konkretuli xasiaTisaa (konkretul
situaciaSi warmatebiT Wris amocanas, magaliTad raodenobaze). Tumca maT
uWirT abstraqtuli azrovneba (logikuri operaciebis warmoeba gonebaSi,
konkretuli da realuri situaciisgan ganyenebulad) an ganzogadeba konkretul
gamocdilebaze dayrdnobiT (msjelobis Sedegad gamotanili daskvnis gadatana
sxva msgavs situaciaze). magaliTad, SeiZleba Tavisi TvaliT naxos, rom
vercxlis kovzi cxel wyalSi cxeldeba da icodes, rom vercxli liTonia. magram
uWirs daaskvnas, rom yvela liToni cxel wyalSi gacxeldeba.
• am stadiaze bavSvebs rogorc wesi, ar uWirT mocemuli (anu maT Tvalwin,
TvalsaCinod arsebuli) informaciis gaanalizeba da kanonzomierebis
amokiTxva.
• TandaTan viTardeba warmodgenebi raodenobis,
sigrZis, farTobis, wonis da moculobis Sesaxeb –
konkretuli operaciebis etapze bavSvebi euflebian
‘Seqcevadobis” cnebas. magaliTad, plastelinis
raodenoba ucvlelia, invariantulia, ar Seicvleba,
Tu plastilinis burTs mivcemT mogrZo cilindris
formas, an davyofT xuT momcro burTad da
Semdeg davubrunebT pirvelad saxes, formas da
zomas. bavSvebi swavloben sagnebisa da
movlenebis klasificirebas. magaliTad, mixvdes
xis Savi da TeTri kvadratebidan romeli ufro
metia, Savi Tu xis.
formaluri operaciebis stadia, TerTmetidan TxuTmet wlamde
• 4. grZeldeba. bavSvebs ukve SeuZliaT gaiazron da gadaWran
hipoTeturi problemebi _ azrovneba aRar aris mijaWvuli TvalsaCino
niSnebze da konkretul situaciaze.
• am etapze bavSvebs uviTardebaT unari Sexedon problemebs
sxvadasxva kuTxidan, ifiqron abstraqtulad, gaazrebulad SeimuSavon
da Seamowmon hipoTezebi, ganazogadon, imsjelon logikurad
(deduqciis meSveobiT) da Camoayalibon azrebi. maT aseve
SeuZliaT abstraqtuli problemebis, magaliTad, silogizmebis,
gadawyveta, maT gamosaxatad gamoyenebuli lingvisturi konkretikis
miuxedavad. am process xSirad “hipoTeturi azrovneba” ewodeba,
es niSnavs msjelobas codnis sistemebis Sesaxeb da ara mxolod
sistemebis meSveobiT da maT farglebSi. dabolos, formaluri
operaciebis safexurze myof bavSvebs SeuZliaT abstraqtuli logikuri
msjeloba. maT esmiT iseTi cnebebi, rogoricaa dajgufeba,
dawyvileba, gancalkeveba, Canacvleba, uaryofa, toloba da
urTierTdamokidebuleba. garda amisa, maT SeuZliaT gamoiyenon es
cnebebi problemebis gadaWris dros.
• yvela bavSvi gaivlis inteleqtis ganviTarebis stadiebs swored am
TanmimdevrobiT. romelime stadiis gamotoveba da "gadaxtoma"
SeuZlebelia, radgan yoveli Semdgomi stadia aigeba wina stadiis
safuZvelze da aris azrovnebis ufro rTuli safexuri. miuxedavad
imisa, rom, piaJes TqmiT, am oTxi stadiis Tanmimdevroba
cvlilebas ar eqvemdebareba, TiToeuli stadiisTvis gankuTvnili
asaki mxolod miaxloebiTia _ zogi individi ufro swrafad gaivlis
am gzas, zogic SeiZleba CamorCes am asakis bavSvebis
umravlesobas. es niSnavs, rom ganviTareba individualuria.

• bavSvis inteleqtualur ganviTarebaze saubrisas piaJe xazs usvams


socialuri faqtorebis rolsac. socialuri garemo individze zegavlenas
axdens misi ganviTarebis donis Sesabamisad; es zemoqmedeba
SeiZleba iyos sruliad gansxvavebuli. sxvadasxva asakobriv
safexurze da asimilcia-akomodaciis procesebi gansxvavebuli
sirTulis SeiZleba aRmoCndes.
• radganac piaJes Teoria gansakuTrebul mniSvnelobas individualur
konstruqtivizms aniWebs, is ganviTarebas met upiratesoba aZlevs, vidre
swavliT gamowveul cvlilebebs. piaJe amtkicebda, rom bavSvis
ganviTareba, swavlis Sedegad Tu mis gareSe, gardauvalia. amasTan
erTad, imisTvis rom swavla efeqtiani iyos swavlebis done bavSvis
ganviTarebis dones unda Seesabamebodes, anu ganviTareba yovelTvis
win uswrebs swavlas. am Teoriis mixedviT ganviTareba individis aqtiuri
gonebrivi zrdis procesia, romelic SedarebiT damoukidebelia socialuri
gavlenisagan.
• piaJes ganviTarebis TeoriaSi azrovnebis da metyvelebis
urTierTkavSiri mniSvnelovania. ganviTarebis adreul stadiebze,
metyveleba da azrovneba erTmaneTTan ar aris ise dakavSirebuli, rom
raime Teoriuli mniSvneloba hqondes. Semecneba SeiZleba normalurad
ganviTardes metyvelebis Suamavlobis gareSec. amasTan erTad, piaJe
miiCnevs, rom bavSvis ganviTarebis adreul stadiebze ena codnis wyaros
ar warmoadgens. misi azriT, azrovnebis ganviTareba win uswrebs
metyvelebis ganviTarebas. metyveleba mxolod azrovnebis gamoZaxilia.
აზროვნება და მეტყველება
• piaJe aseve msjelobda metyvelebisa da azrovnebis urTierTdamokidebulebaze
ganviTarebis sxvadasxva stadiebze. magaliTad, is Tvlida, rom eqvs wlamde
bavSvs ar Seswevs logikuri, daskvnebis gakeTebis gziT azrovnebis da
metyvelebis unari. amis magivrad, mas gaaCnia aralogikuri msjeloba da
egocentruli Sexedulebebi (bavSvs ar SeuZlia sxvisi poziciidan situaciis aRqma
da gaazreba), Sesabamisad, metyveleba egocentrulia (bavSvi metyvelebs ara
komunikaciis mizniT, aramed TavisTvis).

• egocentruli metyveleba icvleba socialuri metyvelebiT, romelic gamoiyeneba


sxvebTan komunikaciis mizniT. piaJes azriT, komunikacia da azriani,
mizandasaxuli urTierTobebi SeuZlebelia sanam bavSvis azrovneba da
metyveleba sakmarisad ar ganviTardeba.Ees imitom, rom bavSvebi egocentrulad
fokusirebulni arian TavianT azrovnebaze, metyvelebaze da ar aqceven
yuradRebas TavianT komunikaciur partniorebs, magaliTad, rodesac ori patara
bavSvi gverdigverd TamaSobs, orivem SeiZleba gamoTqvas Tavisi mosazrebebi
an fiqrebi, magram verc erTi ver daimsaxurebs partniorisgan aqtiur yuradRebas.
SeiZleba iTqvas, rom maT arc ainteresebT partniori upasuxebs Tu ara, radgan
orive CarTulia TavianT moqmedebebSi da azrebSi. mxolod mogvianebiT
moxdeba sxva adamianebis ideebis da sityvebis CarTva bavSvebis mier codnis
aqtiuri konstruirebis procesSi
piaJes Teoriis Rirseba da nakli

• wlebisTvis mdgomareoba
piaJes ideebi Tavidanve ar iyo popularuli. XX saukunis 60-iani
Seicvala. socialuri Semecnebis Seswavlisas kolbergma da selmanma aRmoaCines, rom
goneba kognitur sqemebs qmnis aramarto fizikuri samyaros Sesaxeb, aramed asakTan
erTad TandaTan formirdeba sqemebi genderul gansxvavebebze, moralur faseulobebze,
adamianis emociebze, megobrobis da socialuri cxovrebis mraval sxva aspeqtze.

• piaJes Teoriam udidesi gavlena moaxdina ganaTlebazec. magaliTad, piaJem yvelas


naTlad aCvena, rom individualizebuli swavleba ufro uwyobs xels inteleqtualur
ganviTarebas, vidre pirdapiri instruqciebi. bavSvebi ufro kargad swavloben maSin,
rodesac aqvT damoukideblad gamocdilebis miRebis saSualeba, raTa TviTon gaiazron,
Seimecnon sagnebi, movlenebi da aRmoaCinon kanonzomierebebi. amisTvis
mniSvnelovania sagnebiT manipulirebis saSualeba hqondeT: Seexon, daTvalon,
SeRebon, daawyon da a.S. da ara ijden pasiurad da mxolod usminon ras etyvis
maswavlebeli.

• piaJes Sexedulebebs kritikac ar dahklebia. magaliTad, is, rom saTanadod ar afasebda


Cvilebis, skolamdeli da dawyebiTi skolis asakis bavSvebis inteleqtualur unarebs.
kvlevebma aCvena, rom bavSvebs ufro rTuli problemebis gadaWris unari aqvT, Tu
mivcemT maTTvis nacnob amocanebs. piaJes imasac sayvedurobden, rom saTanadod
ar afasebda socialuri garemos, kulturis faqtors.
ლევ ვიგოტსკი
lev vigotskis socialur-kulturuli Teoria

• vigotskis mixedviT, biologia adamianis ganviTarebis mxolod bazisur


elementebs ayalibebs, xolo maRali donis kognituri procesebis ganviTarebaze
(rogoricaa ena, mexsiereba da abstraqtuli azrovneba), TiTqmis mTlianad
socialuri garemoa pasuxismgebeli. piaJes Teoriisgan gansxvavebiT, sadac
biologia da ganviTareba ganapirobebs swavlas, vigotski xazs usvams socialur
gavlenas da amtkicebs, rom swavla win uswrebs ganviTarebas.

• vigotskis azriT, swavla da ganviTareba yovelTvis sxvadasxvaა, magram


urTierTSemavsebeli. vigotskim socialuri konstruqtivizmis Teoria Seqmna. is
amtkicebda, rom `pirovnebis ganviTareba sxvebTan urTierTobis Sedegad
xdeba~ (1981, gv. 161-165).

• radgan bavSvi konkretul socialur da kulturul garemoSi ibadeba, mis fsiqikur


ganviTarebas gansazRvavs socialuri urTierTobebi da kulturuli monapovari,
mag., damwerloba, ricxviTi sistema da sxv. Sesabamisad, bavSvis azrovnebisa
da zogadad, SemecnebiTi (kognituri) sferos ganviTarebac konkretul socialur-
kulturul garemoSi xdeba bavSvisaTvis mniSvnelovani ufrosis (avtoritetis)
saSualebiT. bavSvis fsiqikuri ganviTarebisaTvis socialuri urTierTobebi
wamyvan rols asrulebs.
• vigotski bavSvis ganviTarebaSi yovel fsiqikur funqcias or doneze
ganixilavs: pirvelia socialur-interfsiqologiuri done, rac niSnavs imas, rom
bavSvis fsiqika sxvebTan socialur urTierTobebSi yalibdeba; meorea
individualuri done _ intrafsiqologiuri, anu am etapze bavSvis garemosTan
urTierTobiT miRebuli gamocdileba Sida planze gadadis _ xdeba
`internalizacia~ (gaSinagneba), raSic wamyvan rols metyveleba asrulebs.

• magaliTad, rodesac mcirewlovani bavSvi wignTan mopyrobas


mSoblebTan erTad iwyebs, is TandaTan iTvisebs aseTi aqtivobisaTvis
saWiro wesebs da unarebs. sabolood bavSvi imdenad iTvisebs am wesebs
da unarebs, rom SeuZlia damoukideblad ikiTxos. TviTregulaciis da
damoukideblobis dauflebis procesSi, bavSvebi iTviseben ara mxolod
konceptualur codnas, aramed ojaxis wevrebTan urTierTqmedebisas
socialur faseulobebs da wignierebis yoveldRiur cxovrebaSi gamoyenebis
kulturul faseulobebs. vigotskis mixedviT, enas da sxva niSnebs
(magaliTad Jestebs, naxatebs) socialuri gamocdilebis konteqstSi
gamaSualeblis roli ukaviaT.
vigotskis Teoria oTx ZiriTad princips efuZneba:

• ganviTareba socialur-kulturul konteqstSi unda ganixilebodes


• bavSvi codnas TviTon agebs, aqtiuria da ara pasiurad iTvisebs
• swavla win unda uswrebdes ganviTarebas
• fsiqikur ganviTarebaSi centraluri adgili metyvelebas ukavia

• kulturas ornairi gavlena aqvs bavSvis inteleqtualur ganviTarebaze:


1. kulturis saSualebiT bavSvi iTvisebs im kulturaSi dagrovil codnas, romlis
wiaRSic viTardeba. magaliTad, eskimosebi da berberebi gansxvavebuli
xasiaTis codnas gadascemen patarebs;
2. kultura uzrunvelyofs bavSvs azrovnebis saSualebebiT, "iaraRebiT".
metyveleba is iaraRia, romlis saSualebiTac ufrosi gadascems codnasa da
gamocdilebas bavSvs.
vigotski amtkicebda, rom fsiqologiuri da kulturuli saSualebebis Sedegad rTuli
gonebrivi procesebi, rogoric aris mexsiereba, cnebis ganviTareba da
SemoqmedebiToba, transformacias (cvlilebas) ganicdian. ganviTarebas is
arc zrdad da arc safexurobriv procesad ar ganixilavda, aramed Tvisebriv
transformaciebad an revoluciebad, romelic kulturiTaa gaSualebuli.
• bavSvis inteleqtualuri ganviTareba xdeba mis mier problemis
gadawyvetis gamocdilebis SeZenis Sedegad. dasawyisSi ufrosi
exmareba bavSvs da warmarTavs mas problemis gadawyvetis
procesSi. Semdeg ki, TandaTanobiT aZlevs bavSvs damoukideblad
gadawyvetilebis miRebis saSualebas. Sesabamisad, ganviTarebis
Sefasebisas didi mniSvneloba aqvs imis gamijvnas, Tu risi
gakeTeba SeuZlia bavSvs damoukideblad da risi _ sxvisi
daxmarebiT.

• misi Teoriis mixedviT swavleba ise unda iyos agebuli, rom


gaTvaliswinebuli iyos bavSvis "ganviTarebis uaxloesi zona", anu
swavleba odnav win unda uswrebdes ganviTarebas. "ganviTarebis
uaxloesi zona", vigotskis mixedviT, aris `manZili aqtualuri
ganviTarebis dones (damoukideblad problemis gadaWris unari)
da potenciur ganviTarebis dones Soris (ufrosis xelmZRvanelobiT
an TanatolebTan erTad problemis gadaWris unari)
"ganviTarebis uaxloesi zonა”
• bavSvis unarebi garkveul periodSi/asakSi mwifdeba da is am unarebs
damoukideblad srulfasovnad iyenebs. es aris ganviTarebis "aqtualuri" done.

• SesaZlebelia, rom bavSvs mocemul asakSi romelime fsiqikuri unari ki aqvs,


magram es unari ganviTarebis stadiaSia. Sesabamisad, misi srulad
gamoyeneba jer ar SeuZlia _ is damoukideblad ver SeZlebs amocanisaTvis
Tavis garTmevas., magram sxvisi daxmarebiT (Tu ufrosi daexmara), advilad
wyvets mas.

• imave asakis sxva bavSvs ki SeiZleba jer kidev ar hqondes es unari


ganviTarebuli, amitom ufrosis daxmarebiTac am amocanas ver
gaumklavdeba.

• es ori bavSvi swored "ganviTarebis uaxloesi zoniT" gansxvavdeba.


damoukideblad verc erTi ver wyvets problemas, magram erTi bevrad ufro
winaa, radgan mas ufrosis daxmarebiT SeuZlia problemur situaciaSi
garkveva. vigotskis mixedviT, es bavSvi "ganviTarebis uaxloes zonaSi"
imyofeba.
• bavSvis ganviTarebasTan erTad da ufrosTan urTierTobis procesSi wamyvani
xdeba metyveleba. metyveleba xdeba rogorc sakuTari moqmedebis dagegmvisa
da regulaciis, aseve sxvebze zemoqmedebis iaraRi.

• vigotskis adamianTa saqmianobaSi ena yvelaze mniSvnelovan sistemad


miaCnda. vigotskis Teoria enisa da azrovnebis urTierTkavSiris Sesaxeb
gansakuTrebiT kargad aris gamovlenili piaJes mimarT mis kritikaSi.

• piaJe amtkicebda, rom bavSvis adreuli moqmedebebi egocentrulia da rom


socialuri azrovneba mogvianebiT viTardeba _ mcirewlovani bavSvi Tavidan
mxolod TavisTvis laparakobs, da mcired an saerTod ar aris dainteresebuli
garSemomyof pirebTan urTierTobiT (egocentruli metyveleba). vigotski am
mosazrebas sastikad uaryofda da amtkicebda, rom metyvelebis mTavari
funqcia, bavSvebsa da mozrdilebSi, aris komunikacia, socialuri kontaqti.
amitom bavSvis adreuli metyveleba arsebiTad socialuria. ena gamoiyeneba
imisaTvis, rom Tavi gavarTvaT socialur situaciebs, ganvaviTaroT cnebebi da
davareguliroT azrovneba. bavSvis zrdasa da qmedebebSi mniSvnelovan
cvlilebebs vigotski “swavlas” uwodebda, xolo piaJe – “ganviTarebas”. orive
azrovnebaSi cvlilebebs gamoxatavs.
ერიკ ერიკსონი
eriksonis fsiqosocialuri ganviTarebis Teoria

eriksonma gamoyo rva fsiqo-socialuri stadia, romelsac adamiani


gaivlis mTeli cxovrebis manZilze. TiToeuli moicavs
ganviTarebis kriziss. ganviTareba damokidebulia imaze, Tu
ramdenad warmatebiT gadalaxavs adamiani TiToeul kriziss. es
stadiebia:

• ndoba & undobloba (dabadebidan 1 wlamde): ZiriTadi


kiTxva, romelic dgas am stadiaze adamianis winaSe aris:
"SemiZlia Tu ara vendo samyaros?" Tu is adamianebi, romlebic
bavSvze zrunaven, regularulad awvdian mas sakvebs,
amSvideben da siyvaruls iCenen mis mimarT, Cvili swavlobs
ndobas, rom adamianebi saimedoni da sandoni arian. xolo Tu
aRmzrdelebi ugulvebelyofen bavSvis moTxovnilebebs an cudad
eqcevian mas, an damokidebuleba bavSvisadmi ar aris
Tanmimdevruli (xan zrunaven, xan ugulebelyofen), bavSvi
swavlobs undoblobas, rom samyaro arasaimedo da saSiSic kia.
ndoba & undobloba (dabadebidan 1 wlamde):
avtonomia & sircxvili da eWvi (1-dan 3-wlamde):

• am stadiaze bavSvi cdilobs gaarkvios: "SemiZlia Tu ara vmarTo


sakuTari sxeuli, Sevasrulo raime moqmedeba, qceva?"

• zrdasTan erTad bavSvi iwyebs damoukideblad Wamas, dabanas,


Cacmas, sapirfareSos gamoyenebas.

• Tu aRmzrdelebi waaxaliseben, mxars uWeren mis damoukideblad


moqmedebas, bavSvs uviTardeba avtonomiis gancda, rom mas
SeuZlia TviTon gaumklavdes bevr amocanas da problemas.

• xolo Tu aRmzrdelebi ar aZleven bavSvs saSualebas Seasrulos is


amocanebi, rac ukve SeuZlia da dascinian mis mcdelobebs iyos
damoukidebeli, bavSvs uviTardeba sircxvilis da sakuTari
SesaZleblobebis mimarT eWvis grZnoba.
avtonomia & sircxvili da eWvi (1-dan 3-wlamde):
iniciativa & danaSaulis grZnoba (3-dan 5 wlamde):

• axla mniSvnelovani xdeba sxva ram: "SemiZlia gavxde


damoukidebeli mSoblebisagan da gamovikvlio Cemi
SesaZleblobebis sazRvrebi?"

• am asakSi bavSvi cdilobs gaakeTos aramarto is, rac SeuZlia,


aramed cdilobs imis gakeTebasac, rac jer kargad ar SeuZlia.

• Tu aRmzrdelebi amxneveben da exmarebian realisturi da


Sesaferisi amocanebis gadawyvetaSi, bavSvebs uviTardebaT
iniciativis grZnoba (raimes damoukideblad dagegmvisa da
Sesrulebis unari);

• xolo Tu bavSvs ar aZleven uflebas TviTon


gaumklavdes am amocanebs, dascinian da sayveduroben,
bavSvs uCndeba danaSaulis grZnoba;
iniciativa & danaSaulis grZnoba (3-dan 5 wlamde):
bejiToba & arasrulfasovnebis grZnoba
( 6-dan daaxloebiT 11-12 wlamde):

• am asakSi bavSvi skolaSi midis da axal garemoSi


mTavaria gairkves: "SemiZlia gavxde imdenad
kompetenturi, rom Seveguo samyaros?"

• Tu maswavleblebi aqezeben/amxneveben bavSvs


CaerTos sxvadasxva saqmianobaSi da Semdeg aqeben
miRwevebisa da warmatebisTvis, bavSvi bejiTi da
Sromismoyvare xdeba;

• Tu bavSvs dascinian da sjian warumateblobisTvis, is


fiqrobs, rom ver amarTlebs mSoblebisa da
maswavleblebis molodinebs, uviTardeba
arasrulfasovnebis SegrZneba sakuTari Tavis mimarT;
bejiToba & arasrulfasovnebis grZnoba
( 6-dan daaxloebiT 11-12 wlamde):
pirovnebis identoba & socialuri rolebis mimarT gaurkvevloba (daaxloebiT 11-12 wlidan 20
wlamde):

mozardisTvis mTavaria gaarkvios: "vin var me? rogoria Cemi


Sexedulebebi, rwmenebi da poziciebi?"
bavSvi iwyebs fiqrs imaze, Tu ra rols asrulebs mozrdilTa samyaroSi; cdilobs
gaarkvios vin aris, ra aris misTvis mniSvnelovani da ra miznis miRweva surs
cxovrebaSi. amis gamo, xSirad bevr gansxvavebul rames hkidebs xolme xels.
Tumca am periodis dasasrulisaTvis umravlesobas uyalibdeba pirovnebis,
sakuTari individualobis SegrZneba - identoba.
intimuroba & izolacia (20-dan 39 wlamde):

• zrdasrulobaSi Sesuli adamianisTvis mTavaria


gaarkvios: "SemiZlia mTlianad mivuZRvna
Cemi Tavi sxva adamians?"

• am periodSi adamiani, romelmac ipova sakuTari


pirovneba, mzad aris Tavisi cxovreba sxva
adamianebis cxovrebas daukavSiros. yalibdeba
sxva adamianTan intimuri (axlo) ormxrivi
urTierTobebis damyarebis unari (megobroba,
qorwineba) da xSirad am urTierTobebis
SesanarCuneblad daTmobebze wasvlac SeuZlia.
SemiZlia mTlianad mivuZRvna Cemi Tavi sxva adamians?
• xolo Tu adamians ar aqvs axlo urTierTobebis damyarebis unari, SeiZleba
ganuviTardes martoobis da izolaciis (gariyulobis) grZnoba.
generatiuloba/produqtuloba & stagnacia
(40-dan 59 wlamde):

• dgeba periodi, rodesac adamiani cdilobs gaarkvios: "ra


SemiZlia SevTavazo momaval Taobebs?"

• am asakSi adamianis mTavari amocanaa sakuTari wvlili


Seitanos sazogadoebaSi da momavali Taobis mrCevelisa da
megzuris roli gaswios.
roca bavSvebis aRzrdisa Tu sazogadoebisTvis sasargeblo samuSaos
SesrulebiT adamians wvlili Seaqvs sazogadoebaSi, mas uviTardeba
produqtulobis grZnoba _ generatiuloba
xolo Tu adamiani sakuTar Tavzea fiqsirebuli da ar gaaCnia sazogadoebaSi CarTvis unari an survili, mas uCndeba ukmayofilebis
grZnoba, umoqmedobis SegrZneba _ viTardeba stagnacia
me-s mTlianoba/moraluri da eTikuri siZliere & sasowarkveTilebis gancda (60 wlidan):

• sicocxlis bolos adamianebi yuradRebas Tavisi warsuli


cxovrebisaken da miRwevebisaken mimarTaven: "kmayofili
var Tu ara ganvlili cxovrebiT?"

• TuU adamiani Tvlis, rom misi cxovreba bednieri da nayofieri


iyo, mas me-s mTlianobisa da moraluri siZlieris SegrZneba
uyalibdeba.

• xolo Tu misi cxovreba imedgacruebiTa da warumateblobiT iyo


savse, SeiZleba sasowarkveTileba daeuflos.
"kmayofili var Tu ara ganvlili cxovrebiT?"
me-s mTlianoba
sasowarkveTilebis gancda
eriksonis Teoriis Rirsebebi da nakli

• eriksonma Tavis fsiqosocialuri ganviTarebis stadiebSi sworad


asaxa cxovrebis bevri centraluri problema. magaliTad,
Cvilebis emocionaluri ganviTareba, bavSvobaSi sakuTar
Tavze warmodgenebis ganviTareba da identobis krizisi,
megobrebis da amxanagebis gavlena socialur ganviTarebaze
da sxv.

• meore mxriv, eriksonis TeoriaSi SesaZloa ar aris naTlad


gansazRvruli ganviTarebis determinantebi _ es Teoria aRwers
adamianis socialur da emocionalur ganviTarebas da ar
moicavs am ganviTarebis meqanizmebisa da mizezebis
adeqvatur axsnas.
uri bronfenbreneris ekologiuri sistemebis Teoria
bronfenbreneris ekologiuri sistemebis Teoria
mikrosistema aris bavSvis garemos pirveli done _ ojaxi, sabavSvo baRi, skola. am
dones yvelaze xSirad Seiswavlian fsiqologebi.

mezosistema iqmneba ori an meti mikrosistemis urTierTkavSiriT. ganviTarebaze


mniSvnelovan gavlenas axdens formaluri da araformaluri kavSirebi ojaxsa da skolas
an ojaxs, skolasa da TanatolTa jgufebs Soris.

ekzosistemas qmnis socialuri garemosa da sazogadoebrivi struqturebi, romelTac


uSualo Sexeba TiTqos ar aqvT individTan, magram gavlenas axdenen mis
ganviTarebaze. mag., mSoblebis samsaxuri, adgilobrivi samedicino an sxva
dawesebulebebi (banki, policia, maRazia, afTiaqi), aseve gafarToebuli ojaxi
(naTesavebi), mSoblebis megobrebisa da mezoblebis wre.

makrosistema sxva doneebisgan gansxvavebiT, ar aris dakavSirebuli konkretul


garemocvasTan, aramed moicavs im kulturis Rirebulebebs, kanonebs, tradiciebs,
romelSic izrdeba da cxovrobs individi.

oTxive donis sistemebi axdens gavlenas adamianis ganviTarebaze, magram


bronfenbreneri mainc gansakuTrebul rols aniWebs makrosistemas, radgan mas
SeuZlia gavlenis moxdena yvela sxva doneze.
bronfenbreneris ekologiuri sistemebis Teoria
• am modelis Tanaxmad, garemo bavSvze erTferovnad moqmedi statikuri
Zala rodia. is mudmivad cvalebadia. cxovrebis iseTi mniSvnelovani
movlenebi, rogoricaa dis an Zmis dabadeba, skolaSi wasvla, mSoblebis
gayra, bavSvsa da garemos Soris arsebul urTierTobas cvlis da
ganviTarebaze moqmed axal pirobebs uyris safuZvels.

• cxovrebiseuli movlenebis cvlilebebi bavSvs Tavs exveva. amave dros es


cvlilebebi bavSvis Sinagan samyaroSic SeiZleba moxdes, radgan
asakTan erTad isini Tavad irCeven, cvlian da qmnian sakuTar garemos
da gamocdilebas. am saqmeSi warmateba maT fizikur, gonebriv da
pirovnul Taviseburebebze da garemo pirobebzea damokidebuli.

• ekologiuri sistemebis TeoriaSi ganviTareba arc garemo movlenebiT


regulirdeba da arc individis TaviseburebebiT imarTeba. bavSvebi
sakuTari garemos produqtebi da imavdroulad Semqmnelebi arian.
bavSvebic da garemoc urTierTdamokidebulia.
ekologiuri sistemebis Teoriis Rirseba da nakli
es midgoma SesaZleblobas gvaZlevs ukeT aRvweroT individis ganviTarebaze
garemos gavlenebi, vidre sxva Teoriebi. am midgomis warmomadgenlebi
Tvlian, rom azri ar aqvs garemos gavlenis Seswavlas laboratoriis pirobebSi:
mxolod ganviTarebadi pirovnebebisa da mudmivad cvalebadi sistemebis
urTierTqmedebaze uSualo dakvirvebiT SeiZleba gavigoT rogor
zemoqmedebs pirovneba Tavis garemoze da ra saxis gavlenas ganicdis
garemos mxridan.

magram dgeba sakiTxi: ramdenad aris es SesaZlebeli am Teoriis mixedviT? Tu


unikaluri pirovneba zemoqmedebs unikalur ekologiur sistemebze da Tavis
mxriv ganicdis gavlenebs, aseTive unikaluri xom ar aris TiToeuli adamianis
ganviTarebac? sxvadasxva dros an sxvadasxva kulturaSi myofi adamianebis
ganviTarebaze sxvadasxva Teoria xom ar unda Seiqmnas? magaliTad, 20-iani
wlebis uzbeki qalebisTvis sxva da 90-iani wlebis norvegielebisTvis sxva?

marTalia, bronfenbreneri Tavis Teorias bio-ekologiur Teorias uwodebs, magram


cota ram aris naTqvami ganviTarebis specifikurad biologiuri faqtorebis
Sesaxeb.
dimitri uznaZis Teoria
• d.uznaZe jer kidev gasuli saukunis 40-ian wlebSi werda:
~bavSvis ganviTarebis arsebuli Teoriebi rom gangvexila,
maSin davrwmundebodiT, rom calke momqmedi
faqtorebis Tvalsazrisi uZluria mozardi adamianis
ganviTarebis faqti gasagebi gaxados, rom namdvilad
arc Sina faqtorebis aspeqtiT SeiZleba ganviTarebis
gansazRvra da arc gare faqtorebis aspeqtiT.

• magram SeiZleba ki sazogadod arsebobdes iseTi ram, rac


imgvar winaaRmdegobaTa mTlianobas warmoadgens,
rogoricaa Sinagani da garegani, biologiuri da socialuri?!
faqtia, rom cocxali organizmis Sinagani
SesaZleblobani mxolod Sesatyvisi gare pirobebis
niadagze pouloben realizacias.
• TiToeul asaks Tavisi specifikuri garemo aqvs, romelic fizikuri
sinamdvilis xasiaTiT ki ara, uwinares yovlisa, socialuradaa
gansazRvruli.

• bavSvis (adamianis) ganviTareba, socialurad gansazRvruli


asakobrivi garemos zemoqmedebis pirobebSi xorcieldeba.

• patara adamiani sruliad axal garemoSi iwyebs arsebobas. rogoria es


axali garemo? _ mravalferovani.

• magram yvelgan, ganviTarebis yvela safexurze bavSvsa da bunebas


Soris is socialuri erTeuli dgeba, romelsac axaldabadebulis mSoblebi
ekuTvnian. imis mixedviT, Tu rogoria am socialuri erTeulis
ekonomiuri da saerTo kulturuli mdgomareoba, muSavdeba bavSvis
movlis garkveuli wesebi, e.i. muSavdeba is, rasac Cven asakobriv
garemos vuwodebT
ra gansazRvravs TviTon asakobriv garemos?
• fizikuri garemo TavisTavad indiferentulia bavSvis Sinagan SesaZleblobaTa
mimarT da misi zemoqmedeba SemTxveviTia.

• ganviTareba ki mxolod maSin xdeba SesaZlebeli, Tu garemos zemoqmedeba


cocxali organizmis Sinagan ZalTa ganviTarebis mocemul dones Seesatyviseba.

• asakobrivi garemos azri isaa, rom bavSvze SemTxveviT mocemuli stimulebis


nacvlad misi Sinagani Zalebis Sesatyvisma stimulebma imoqmedos, maSin
gasagebia, rom _ Tu ra stimulebi Seva asakobriv garemoSi imazea
damokidebuli, Tu ra xasiaTisa da ra donis Zalebi aqvs bavSvs Sesatyvis asakSi
mocemuli
• erTi mxriv, bavSvis (adamianis) ZalTa ganviTareba masze moqmed
asakobriv garemozea damokidebuli, xolo, meore mxriv, piriqiT, TviTon
asakobrivi garemos Sinaarsi bavSvis (adamianis) ZalTa ganviTarebis
doniT ganisazRvreba.
• bavSvis SesaZleblobaTa maragSi ZalTa ori jgufi unda
gavarCioT: erTi jgufi misTvis biologiurad aris aucilebeli,
meore _ biologiur gamoyenebas moklebulia.

• yoveli mocemuli asakis bavSvis Zalebi da funqciebi


moqmedebaSi imyofebian: Zalebis erTi jgufi mis
sasicocxlo moTxovnilebaTa impulsiT moqmedebs. am
SemTxvevaSi saqme gvaqvs bavSvis moqmedebis im
formebTan, romelnic organizmis aqtualuri moTxovnilebis
dakmayofilebas isaxaven miznad. Zalebis meore jgufi,
romelTa arsebobac marto memkvidreobas eyrdnoba,
funqcionaluri tendenciis niadagze iCens aqtivobas.
cxadia, organizmis biologiur moTxovnilebaTa
dakmayofilebis mizanTan mas kavSiri ara aqvs.
• Sinagan SesaZleblobaTa amoqmedeba SeuZlebelia Sesatyvisi pirobebis
zemoqmedebis gareSe. yvela im Sinagan SesaZleblobaTagan, romelic bavSvis
fsiqo-fizikur organizms moepoveba, funqcionalur tendencias yvelaze ufro
mkafiod is SesaZleblobani gamoiCenen, romelnic garemoSi aucilebels Sesatyvis
pirobebs Sexvdebian. magaliTad, bavSvi yvelgan da yovelTvis erTnairad rodi
TamaSobs, aramed misi TamaSis saxeebi da formebi garemos mixedviT icvlebian.

• mocemul asakSi bavSvs umwifdeba ama Tu im funqciaTa sistemis Sinagani


SesaZleblobani da igi garkveul funqcionalur tendencias grZnobs. am
SemTxvevaSi sakmarisia garemoSi am funqciis Sesatyvisi pirobebi Sexvdes,
rom funqcionalurma tendenciam im wamsve mkveTrad iCinos Tavi.

• garemos zemoqmedebas aq gadamWreli mniSvneloba aqvs da, maSasadame, imis


gareSe funqcionaluri tendenciis garkveuli mimarTulebiT aqtualizacia, sruliad
SeuZlebeli iqneboda.

• d. uznaZis azriT, Tu Sinagans Sesatyvisi garegani ar aqvs, misi aqtivacia, da


Sesabamisad, ganviTarebac ar xdeba. ganviTareba orive momentis Sexvedris Sedegad
xdeba SesaZlebeli.
 

Das könnte Ihnen auch gefallen