Sie sind auf Seite 1von 127

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit



kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

mogesalmebaT treiningebis saxelmZRvanelo,

mkiTxvelTa nawils, albaT, ainteresebs Tu ras niSnavs treining-saxelmZ-


Rvanelo (inglisurad “T-kit” – gamoiTqmis, rogorc Ti-qiT). Cven SegviZlia
SemogTavazoT orgvari pasuxi - pirveli martivia da am sityvaTa kombinaciis
sruli versiisgan warmodgeba inglisur enaze: “treiningebis saxelmZRvane-
lo”. meore pasuxi am sityvaTkombinaciis JReradobas ukavSirdeba da ingli-
sur sityvasTan “Ticket”-Tan (qarTulad bileTi) asocirdeba, rac mgzavrobi-
sas yvelaze saWiro dokuments warmoadgens. saxelmZRvanelos Tavfurcelze
gamoxatul figuras xelSi matareblis bileTi uWiravs, rac winamdebare sax-
elmZRvaneloSi simbolurad mogzaurobis saSualebiT axali ideebis aRmoCe-
nas gamoxatavs. kerZod, am saxelmZRvanelos meSveobiT gvsurs axalgazrduli
ganviTarebis sakiTxebiT dainteresebul profesionalebs da trenerebs mivm-
arToT da SevTavazoT maT Teoriuli da praqtikuri meTodebi axalgazrdul
jgufebTan muSaobisa da maTTvis treiningebis dagegmvisTvis.

treining-saxelmZRvaneloebis seriuli gamocema sxvadaxva kulturis, pro-


fesiuli da organizaciuli gamocdilebis adamianebis aqtiuri erTwliani
Sromis Sedegia. axalgazrdebis trenerebi da liderebi arasamTavrobo orga-
nizaciebSi, aseve, profesionali mwerlebi maRali xarisxis saxelmZRvanelos
Seqmnis mizniT erToblivad muSaobdnen samizne jgufis saWiroebebis gaTval-
iswinebiT. winamdebare saxemZRvanelo, amave dros, axalgazrduli sakiTxebis
mimarT evropis masStabiT bevr sxvadasxva midgomas aRiarebs.

winamdebare saxelmZRvanelo - oTxnawiliani seriuli gamocemis pirveli tomi


- 2000 wels gamoica. momdevno tomebis gamocema uaxloes wlebSi igegmeba. es ga-
mocema ki evropis axalgazrduli sakiTxebiT dainteresebul profesionalTa
partniorobis programis nayofia. programis administrireba evrokomisiis da
evropis sabWos kompetenciaSi Sedioda. treining-saxelmZRvaneloze muSao-
bis garda am or instituts Soris partniorobam bevri sxva dadebiTi Sedegic
gamoiRo, Seiqmna treiningebis kursebi da dinamikuri veb-gverdi, gamoica
Jurnali “koioti”.

Tu gsurT meti informacia moipovoT aRniSnuli partniorobis ganviTarebis Ses-


axeb (axali gamocemebi, treiningis kursebi, gancxadebebi da a.S.) an CamotvirToT
treining-saxelmZRvanelos eleqtronuli versia, ewvieT Semdeg veb-gverds:
www.training-youth.net

evropis sabWos gamomcemloba F-67075, strasburgi

evropis sabWo da evrokomisia, noemberi, 2000 weli

winamdebare masalebis reproduqcia dasaSvebia arakomerciuli saganmanaTleblo


saqmianobisTvis Sesabamisi wyaros miTiTebiT.
es dokumenti ar gamoxatavs evrokomisiis an evropis sabWos an maTi wevri qveynebis
da partniori organizaciebis oficialur Sexedulebas.



kulturaTSorisi
T-kit-is seriis koordinatori: samdivno swavleba
silvio martineli sabine van migemi (administraciuli mx- T-Kit
ardaWera)
redaqtori: jenevieve vudsi (biblioTekari)
silvio martineli, mark teilori
Tavfurceli da grafika
avtorebi: (aseve ixile bolo gverdi) The Big Family
arne gilerti
mohamed haji-kela gansakuTrebul madloba:
maria de iesus kaSiao guedesi patrik peninqss T-kit-is seriis koordina-
aleqsandra raikova ciis wamowyebis, mxardaWerisa da part-
klaudia SaCingeri nioruli SeTanxmebis sxva proeqtebTan
mark teilori kavSirebis ganmtkicebisTvis;
ana kosgrouvs da lena kalibataites
saredaqcio komiteti proeqtis pirvel fazaSi gaRebuli wv-
bernard abrignani lilisTvis
axalgazrdobisa da sajaro
ganaTlebis erovnuli instituti yvela gamomcemelsa Tu avtors saa-
elisabed hardti vtoro masalis gamocemis xelSewyo-
kulturaTSorisi swavlebis bisTvis.
evropuli federacia
ester hokvei da bolos, yvela im adamians, romelTac
Lingua Franca sxvadasxva gzebiT SesaZlebeli gaxades
karol-ana morisi yovelive amis gaxorcieleba.
evropis axalgazrduli forumi
heTer roi Targmani:
gogo gidebisa da gogoTa Teo nefariZe
skautebis msoflio asaociacia

evropis sabWo
IV generaluri direqtorati
axalgazrdobis da sportis direqtorati

evropis axalgazrduli centri, evropis axalgazrduli centri,


strasburgi, pier de kubertinis q. budapeSti,zivatar uqta 1-3, 1024
# 30, 67000 strasburgi, safrangeTi budapeSti, ungreTi
tel: +33-3-8841 2300 tel: +36-1-2124078
faqsi: +33-3-8841 2777 faqsi: +36-1-2124076

evrokomisia
ganaTlebisa da kulturis generaluri direqtorati
axalgazrduli politikisa da programebis ganyofileba
glois q. #200, 1049 briuseli, belgia
tel: +32-2-295 1100
faqsi : +32-2-299 4158



kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
sarCevi

Sesavali ........................................................................................................ 9

1. kulturaTSorisi swavleba da evropuli faseulobebi ................................... 11

1.1 ra aris evropa da saiT midis igi.......................................................... 11


1.1.1 evropa: kulturuli mravalferovnebis cneba.............................. 11
1.1.2 ramdenime sityviT evropuli institutebis istoriisa da
faseulobebis Sesaxeb.................................................................... 12
1.1.3 evropis winaSe arsebuli sirTuleebi.. ......................................... 13

1.2. aTvlis axali wertilebi ................................................................... 15

1.3 axalgazrdebi da kulturaTSorisi swavleba .....................................................19

2. kulturaTSorisi swavlebis cnebebi ............................................................. 21

2.1 Sesavali ............................................................................................... 21

2.2 swvalis procesi .................................................................................. 21

2.3 ra aris kultura? da ra aris kulturaTSorisi? ............................... 22

2.4 kulturis xedva.................................................................................... 23


2.4.1 aisbergis modeli ......................................................................... 23
2.4.2 kulturuli kategoriebis geert hofstediseuli modeli ......... 25
2.4.3 eduard T. da mildred rid holis kulturis qcevis
elementebi ................................................................................... 28
2.4.4 Jak demorgonis da mark molcis diskusia kulturis Sesaxeb...... 31

2.5 kulturaTSorisi swavlebis analizi..................................................... 35

2.6 Teoriebis Sejameba .............................................................................. 39

2.7 interkulturuli ganaTleba .............................................................. 41

3. interkulturuli swavlebis CarCo-proeqti saganmanaTleblo sistemaSi ......... 43

3.1 ZiriTadi mosazrebani .......................................................................... 43

3.2 meTodis SerCeva, Seqmna da adaptacia................................................... 46

4. meTodebi ................................................................................................. 48

4.1 gamamxnevebeli savarjiSoebi ............................................................. 48


4.1.1 Sesavali ...................................................................................... 48
4.1.2 “SegiZlia dainaxo is rasac vxedav me? SemiZlia davinaxo
is rasac xedav Sen?”...................................................................... 49
4.1.3 “grrr – fuu – bum!” ................................................................. 51
4.1.4 “60 wami = erT wuTs, ara?” ........................................................... 52



kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
4.1.5 “mravalferovnebis wre” ............................................................... 53

4.2 individualuri savarjiSoebi ............................................................. 54


4.2.1 Sesavali ...................................................................................... 54
4.2.2 “Cemi biliki, romelic sxvisken midis” ........................................ 54
4.2.3 “Cemi sarke” ................................................................................. 58
4.2.4 “sakuTari identobis analizi” ..................................................... 60

4.3 diskusia, argumentacia, konfrontacia ............................................. 62


4.3.1 “rogoria Cveni pozicia” ............................................................ 62
4.3.2 “SesaZlebelia faseulobebiT vaWroba?” ...................................... 66
4.3.3 “abigeili”...................................................................................... 68

4.4 simulaciuri TamaSebi........................................................................... 71


4.4.1 ramdenime praqtikuli miTiTeba.................................................... 71
4.4.2 limiti 20 ..................................................................................... 72
4.4.3 ,,dadebiTze orientirebuli kvleva” ........................................... 73
4.4.4 ,,derdianelebi”............................................................................. 76

4.5 roluri TamaSebi................................................................................... 82


4.5.1. roluri TamaSi, rogorc meTodi................................................. 82
4.5.2 ,,gamoicaniT vin modis sadilze”.................................................. 83
4.5.3 ,,urTierTobebi umciresobaTa organizaciebs Soris”.................. 83

4.6 problemebis gadaWra............................................................................. 86


4.6.1 ,,cxra wertiliani problema”........................................................ 86
4.6.2 “sakvercxvarjiSo”......................................................................... 88
4.6.3 “vis aqvs elementebi?”................................................................... 91

4.7 kvleva da prezentaciebi....................................................................... 93


4.7.1 “kulturis laboratoria”............................................................. 93

4.8 Sefaseba................................................................................................. 96
4.8.1 zogadi informacia.. ...................................................................... 96
4.8.2 “sakomunikacio xe”......................................................................... 97
4.8.3 “gamoxate xtunva”........................................................................ 100

4.9 sxvadasxva . ......................................................................................... 103


4.9.1 Sesavali ..................................................................................... 103
4.9.2 WWW - msoflio qseli................................................................ 103
4.9.3 kulturaTSorisi Cvenebebi......................................................... 106
4.9.4 “Zalauflebis didi TamaSi”......................................................... 108
4.9.5 “evro-reil a la kart” .............................................................. 109

5. samuSao seminarebi ....................................................................................110

5.1 cvlilebisTvis mzadeba....................................................................... 110

5.2 umciresoba da umravlesoba.. .............................................................. 112

5.3 kulturaTSorisi konfliqtis gadaWra ............................................. 114

5.4 xalxis daintereseba interkulturuli swavlebiT ........................... 118



kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
danarTi 1: terminebis leqsikoni . .................................................................120

danarTi 2: kulturaTSorisi saswavlo masalis Sefaseba .................................122

danarTi 3: gamoyenebuli literatura ............................................................124

danarTi 4: Semdgomi moqmedeba ......................................................................126


Sesavali


kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
kulturaTSorisi swavlebis sferoSi swavlebis mniSvneloba;
publikaciebze muSaoba yovelTvis sir- • ramdenime wamyvani Teoriis mokle
TuleebTan iqneba dakavSirebuli - wi- monaxazi, romelic kulturaTSori-
namdebare treining-saxelmZRvanelos si swavlebis safuZvlebis gaazre-
gamocemac ar ganekuTvneba gamonak- baSi dagexmarebaT;
liss. aRniSnul sakiTxze muSaobis • rCevebi kulturaTSorisi swavlebis
SesaZleblobas interesiT moekidnen meTodologiis gansazRvrisTvis;
avtorebi (ixileT avtorTa biografie- • sxvadasxva aqtualuri meTodebis
bi bolo gverdze). es TanamSromloba mokle reziume;
Tavis mxriv kulturaTSorisi procwsi • Tematuri samuSao Sexvedrebis or-
aRmoCnda. ganizebis modelebi;
• samomavlo rCevebi;
Cven SevecadeT erTmaneTTan Segveza- • Sefasebis forma (vinaidan Tqveni
vebina Cveni mravalferovani gamoc- komentari yvelaze mniSvnelovania
dileba, ideebi da Segveqmna iseTi momaval gamocemebze muSaobisTvis);
saxelmZRvanelo, romelic axalgazr-
dul jgufebTan muSaobis da maTTvis praqtikulad, SesaZloa winamdebare
treiningebis momzadebisas, kultur- treining-saxelmZRvanelos SevxedoT,
aTSorisi swavlebis Teoriasa da praq- rogorc momdevno gamocemebis Sesavals.
tikaSi sakuTari daskvnebis gamotanaSi kulturaTSorisi swavlebis sferoSi
dagexmarebaT. dagegmili seriuli gamocemebis kam-
paniis epiTeti SesaZloa iyos “yvela
pirvel Sexvedraze 1999 wels, Cven Sev- tomi gansxvavebuli - yvela Tanabrad
ZeliT saxelmZRvanelos zogadi Sinaarsis mniSvnelovani”, gansakuTrebiT ki sa-
gansazRvra, rolebisa da pasuxismgeblo- ganmanaTleblo paketi da domino. es
bebis ganawileba sxvadasxva Tavis dasaw- ori gamocema xelmisawvdomia, rogorc
erad. pirveli monaxazebis komentarebs wignis, aseve eleqtronuli versiis
da ganxilvas, eleqtronuli fostis saSu- saxiT. eleqtronuli versiis mopoveba
alebiT, Sesworebebis Setana da diskusie- SesaZlebelia evrokomisiis antirasis-
bi mohyva imave wlis dekemberSi mowveul tuli da Seuwynareblobis winaaRmdeg
meore Sexvedraze. saxelmZRvanelos mimarTul veb-gverdze.
Semadgeneli yoveli Tavi konkretul
avtors ukavSirdeba, Tumca, TiToeul imedi gvaqvs, rom winamdebare saxelmZ-
TavSi Setanilia Sesworebebi proeqtSi RvaneloSi Tqven aRmoaCenT bevr sain-
monawileTa da treining-saxelmZRvanelos tereso ideas da sasargeblo meTods.
saredaqcio komitetis konstruqciuli erTi ram, rasac am saxelmZRvaneloSi
komentarebis safuZvelze. ver ipovniT, aris interkulturuli
swavlebis tipuri abriviaturia ICL.
vfiqrobT, aRsaniSnavia ramdenime de- Cven vfiqrobT, rom abriviaturis gamo-
tali. proeqtze muSaobis dasawyis- yeneba mkiTxvelisTvis met dabrkole-
Sive mivxvdiT, rom samizne sferoSi bas da gaugebrobas qmnis.
msgavsi tipis saxelmZRvanelos Seqm-
niT arsebuli SesaZleblobebi mxolod mouTmenlad veliT Tqveni mxridan
nawilobriv iqneboda gamoyenebuli. treining-saxelmZRvanelos Sefasebebs.
saxelmZRvanelos Semadgeneli Tavebis
prioritetebis mixedviT dalageba arne jilberti, mohamed haji-kela, ma-
rTuli saqme aRmoCnda da amitomac am ria de isesus kaCao guedesi, aleqsan-
sakiTxs grZelvadiani diskusiebi da dra raikova, klaudia Sahingeri, mark
ganxilvebi daeTmo. Sedegad ki, ai, ras teilori.
aRmoaCens mkiTxveli:

• konteqstis gaTvaliswinebis sxva-


dasxva xerxi da kulturaTSorisi



kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit


1. kulturaTSorisi swavleba
da evropuli faseulobebi


kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
1.1 ra aris evropa da saiT midis igi

1.1.1. evropa: kulturuli valferovani xalxebis da kulturebis


mravalferovnebis cneba monawileobis gareSe, romlebic dRes
evropul kulturul mravalferovne-
evropa yovelTvis mniSvnelovan rols bas amdidreben.
TamaSobda globalur ekonomikaSi, aleqsandra
politikasa da istoriaSi. dResdReo- bolo aTwleulis ganmavlobaSi msoflio raikova
biT, evropa mxolod geografiul da Tavisufalia civi omisgan, xolo aR-
politikur termins aRar warmoadgens; mosavleT da dasavleT evropas Soris
evropa dRes aseve gamoxatavs sxvadasx- aRar arsebobs rkinis farda Tavdapir-
va evropul institutebTan asocire- veli formiT. Tumca, xalxebma jer kidev
bul cnebaTa serias, yvelas, vinc mis ar ician bevri ram erTmaneTis Sesaxeb,
teritoriaze cxovrobs, da danarCen evropaSi ar icnoben mezoblad mcxovreb
msoflios. aRniSnul cnebebs mravali adamians, kolegas samsaxurSi an adami-
gansxvavebuli interpretacia aqvs, ans gverdiT sufraze. Cven aucileblad
Tumca, maTi ZiriTadi arsi yovelTvis unda viswavloT meti ram erTmaneTis
erTia – evropa Cveni saerTo saxlia. Sesaxeb, davZlioT Cveni iluziebi da
yalbi Sexedulebebi erTiani perspeqti-
evropa yovelTvis iyo ganviTarebis da uli momavlis Sesaqmnelad.
civilizaciis mamoZravebeli Zala, Tum-
ca, meore mxriv, evropa mravali revo- yoveli adamiani, rogorc wesi, sakuTar
luciis da globaluri omebis kerasac kulturas da im faseulobebs icavs,
warmoadgenda. romelsac misi sociumi iziarebs. ami-
tomac aris advili danarCen msoflios
dResdReobiT, egreT wodebul “Zvel mivaweroT esa Tu is iarliyi. Tumca,
kontinents” axali saxe aqvs. es saxe dRevandeli realoba, miuxedavad imisa
ki mzard da cvalebad kulturul viqnebiT Tu ara kulturuli mraval-
mravalferovnebas gulisxmobs. mra- ferovnebis momxre, Ria sxva kultu-
valferovnebis fesvebi ki istoriasa ris warmomadgenlebis mimarT, mkafiod
da kolonializmSi unda veZioT. Sua gviCvenebs rom, Cven aucileblad er-
saukuneebidan moyolebuli uaxles Tad unda vipovoT erT sazogadoebaSi
istoriamde bevri evropuli qveyana cxovrebis gza, winaaRmdeg SemTxvevaSi
(gaerTianebuli samefo, portugalia, wavawydebiT iseT dilemas, rogoricaa:
espaneTi, safrangeTi da a.S.) kolo-
niebSi sxva kontinentebze batonobda. yofna an aryofna
dReisTvis, mravali adamiani moZrao-
bs kontinentebs Soris, nawili tur- Tu gadavxedavT evropis istorias,
istebis, nawili ki TavianTi survilis davinaxavT, rom arasodes iyo da arc
winaaRmdeg emigrirebuli muSaxelis dRes aris advili kulturaTSorisi
saxiT, romlebic toveben araxelsayrel sxvaobebis miReba da gansxvavebuli
pirobebs sakuTar qveynebSi. Cvens kulturuli Strixebis mqone adamia-
droSi, Cveulebrivi movlenaa is, rom nebTan mSvidobianad cxovreba. imis-
CrdiloeT afrikeli cxovrobs frangis Tvis, rom gaCndes konfliqti, agreTve
mezoblad, indoeli ingliselis da a.S.. politikuri da socialuri Zalau-
rodesac emigraciis talRaSi gaviT- flebis, iseve rogorc georgrafiuli
valiswinebT Cinelebs, boSebs, Savkanian teritoriebis axali gadanawilebis Se-
emigrantebs an ltolvilebs balka- saZleblobebi, politika da interesebi
neTis regionidan, ukve srul suraTs yofs adamianebs eTnikuri, religiuri
miviRebT. evropis dRevandeli saxis Tu sxva maxasiaTeblebis mixedviT.
Seqmna warmoudgeneli iqneboda im mra-



kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
ase moxda pirveli da meore msoflio SesaZleblobebis da sazRvrebis gaaz-
omebis dros, egreT wodebuli civi reba. msgavsi codna gvexmareba ganvsaz-
omis, evropis mudmivi konfliqtebis RvroT am organizaciebis gamocdilebis
(irlandiis, espaneTis, kviprosis mag- da meTodebis ukeTesi gamoyenebis da
aliTze) da uaxlesi, balkaneTis da kav- gavrcelebis gzebi, maTi midgoma ad-
kasiuri konfliqtebis SemTxvevebSi. gilobrivi da erovnuli organizaciebis
ganviTarebis xelSewyobisadmi.
1947 wels politikur asparezze, bri-
taneTis omisdroindelma liderma uin- adamianebi xSirad ver iazreben imas,
ston CerCilma Semdegi SekiTxva dasva rom umetes SemTxvevaSi meti ZaluZT
- ra aris evropa axla? - da manve upa- sakuTari problemebis gadasaWrelad.
suxa: - riyis qvis grova, akldama, noyi- xSir SemTxvevaSi maTi konkretuli
eri miwa moaruli senisa da siZulvilis- qmedeba mniSvnelovnad exmareba ad-
Tvis - CerCilis sakmaod usiamovno xed- gilobriv sazogadoebebs. adgilobriv
va sulac ar iyo gadaWarbebuli. evropa arasamTavrobo organizaciebs da axal-
ferflad iyo qceuli meore msoflio gazrdobas gansakuTrebuli roli eni-
omis Semdeg, magram gaviTvaliswineT ki WebaT sazogadoebaSi.
mware gakveTili ganvlili istoriidan?
ratom aris CerCilis xedva dRes kvlav 1.1.2 ramdenime sityviT
aqtualuri evropis zogierT nawilSi? evropuli institutebis
istoriisa da
milionobiT adamiani daiRupa zemoT faseulobebis Sesaxeb
CamoTvlil omebSi. mravali adamiani
kvlav itanjeba da axlac cxovrobs 1949 wlis 5 maiss, londonSi, wmin-
iseT pirobebSi, romelic bevrad ar da jeimsis sasaxleSi, xeli moewera
gansxvavdeba omis Semdegdroindeli saerTaSoriso xelSekrulebas, ro-
pirobebisgan. adamianebi rom sakuTari melic aTi qveynis mier evropis sabWos
tragikuli gamocdilebis magaliTze daarsebas iTvaliswinebda. es qveynebi
verafers swavloben globaluri prob- iyo: belgia, safrangeTi, luqsemburgi,
lemaa, - adamianebi kvlav igive meTo- niderlandebi, gaerTianebuli samefo,
debiT sargebloben, romliTac Tavad irlandia, italia, dania, norvegia da
dazaraldnen, xSirad isinic ki romle- SvedeTi.
bic konfliqtis uSualo monawileebi
ar yofilan. amJamad (ivnisi 2000) evropis sabWoSi 41
wevri saxelmwifo erTiandeba da misi
aseT viTarebaSi, evropis moqalaqes mizania daicvas adamianis uflebebi,
swams da imedi aqvs, rom saerTaSoriso pluralistuli demokratia da kanonis
organizaciebi dauyovnebliv adekva- uzenaesoba, gazardos cnobadoba da
tur reagirebas gaakeTeben problemebis xeli Seuwyos evropis mravalferovani
mogvarebis mizniT. Tumca, evropis mo- kulturuli warmomadgenlobis ganvi-
qalaqeTa umravlesoba ver asxvavebs ev- Tarebas, evropuli sazogadoebis wi-
ropis sabWos evropis kavSirisgan, xolo naSe arsebuli problemebis gadaWras,
moqalaqeTa im mcire nawilma, romelic demokratiuli stabilurobis uzrunve-
am or instituts Soris gansxvavebas lyofas evropaSi politikuri, sakanon-
xedavs, Zalian cotam Tu icis am or- mdeblo da konstituciuri mxardaWer-
ganizaciebis istoriaze, politikasa is saSualebiT.
da faseulobebze. mSvidobiani evropis
mSeneblobis saTaveebSi Cven vxedavT ev- is faqti, rom aRniSnuli evropuli in-
ropis sabWos, evropis usafrTxoebisa da stituti muSaobs mTel kontinentze,
TanamSromlobis organizacias (euTo) da gviCvenebs imas, Tu ramdenad didi da
evropis kavSirs. arsebiTad mniSvnelova- mravalferovania evropa, da ramdenad
nia am institutebis istoriis da faseu- mniSvnelovania am institutis politi-
lobebis gacnoba, iseve rogorc maTi kuri roli gafarToebul evropaSi.

10

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
1950 wels, safrangeTis sagareo saqme- krizisis marTvis da postkonfliqtur
Ta ministrma robert Sumanma, war- periodSi sareabilitacio saqmianobis
moadgina jin mones programa evropuli ganxorcielebis mizniT.
qvanaxSiris da foladis industriebis
gaerTianebaze. “aRar aris dro amao si- euTo daarsda 1975 wels evropis
tyvebisa”, ganacxada Sumanma, “mSvido- usafrTxoebis da TanamSromlobis kon-
bis garantiebisTvis, upirvelesad unda ferenciis saxeliT (euTk), romelsac
arsebobdes erTiani evropa.” Semdeg unda Seesrulebina mravalmxrivi mo-
wels eqvsi qveyana SeuerTda evropuli laparakebebis tribunis roli aR-
qvanaxSiris da foladis industriis mosavleTsa da dasavleTs Soris. 1999
sazogadoebas (ECSC): safrangeTi, ger- wlis parizis samitis gadawyvetile-
mania, italia, belgia, niderlandebi biT, euTk-m axali kursi aiRo. parizis
da luqsemburgi. Tavdapirvelad, mosa- samitze, romelic axali evropis kon-
lodneli iyo, rom britaneTi ikisreb- venciis Seqmnas isaxavda miznad, euTk
da lideri qveynis rols, Tumca, Tama- mowveul iqna im mizniT, rom institu-
Sidan gavida im mizeziT, rom evropuli cionaluri wvlili Seetana evropis
qvanaxSiris da foladis industriis istoriuli cvlilebebis fonze da re-
sazogadoebaSi gaerTianeba qveynis su- agireba gaekeTebina civi omis Semde-
verenitetis garkveul SezRudvebTan gdroindel problemebze. 1994 wlis
iyo dakavSirebuli. budapeStis samitze aRiares, rom euTk
ukve ar Semoifargleboda konferen-
1955 wels evropuli qvanaxSiris da fo- ciis SinaarsiT, da Sesabamisad misi sax-
ladis industriis sazogadoebis eqvsi elic Seicvala da euTo ewoda.
wevr-qveynis warmomadgenlebi Sexvdnen
siciliaSi, raTa ganexilaT ufro mra- dRes euTos wamyvani roli uWi-
valprofiliani ekonomikuri kavSiris ravs evropaSi TanamSromlobis gziT
Seqmnis SesaZleblobebi. Sexvedris usafrTxoebis garantiebis gamyarebis
Sedegad 1957 wels, romis saerTaSor- saqmeSi. euTo muSaobs misi misiis Ses-
iso xelSekrulebis xelmoweriT Seiqm- rulebis mizniT, risTvisac aqtiurad
na evropis ekonomikuri sazogadoeba, TanamSromlobs sxva saerTaSoriso da
romelic xSirad moixsenieba, rogorc regionalur organizaciebTan, inarCu-
evropis erTiani bazari. nebs mWidro kavSirebs mraval arasam-
Tavrobo organizaciasTan.
evropis ekonomikuri sazogadoebis
damfuZnebeli mamebis – mone, Spaki, 1.1.3 evropis winaSe arsebuli
Sumani da sxvebis azriT, evrokavSirs sirTuleebi
politikuri momavalic hqonda. amJamad
(2000 wlis ivnisi) evrokavSiri 15 wevr axali evropa mimdinare ekonomikur,
saxelmwifosgan Sedgeba, 5 qveyana aqti- politikur da geografiul rekon-
uri molaparakebebis fazaSia, 6 qyveya- struqciasTan dakavSirebuli sir-
na mowveulia wevrobaze molaparakebis Tuleebis winaSe dgas. Tumca, dRes,
dasawyebad. yvelaze did sirTules evropaSi mSvi-
dobis da stabilurobis SenarCuneba
evropis usafrTxoebis da TanamSrom- warmoadgens. aseve, sirTuleebis winaSe
lobis organizacia (euTo) warmoad- dgas politikuri struqturebi – mSvi-
gens panevropul usafrTxoebis insti- dobiani evropis mSeneblobis mizniT
tuts, romlis 55 wevri saxelmwifo Sualeduri da grZelvadiani strat-
moicavs geografiul areals vanku- egiebis dasaxvis, sxvadasxva instituts
veridan vladivastokamde. gaerTianeb- Soris TanamSromlobis gzebis gamonax-
uli erebis (gaero) wesdebis me-7 Tavis vis sakiTxebSi.
Tanaxmad, romelic regionalur ganla-
gebas ixilavs, euTo daarsda evropis da bolos, evropam unda daikavos axa-
regionSi konfliqtebis prevenciis, li roli msoflioSi, konstruqciuli

11

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
da pasuxismgebeli moTamaSis saxiT, baSi yvelas unda hqondes CarTulo-
globalur politikasa da ekonomikaSi. bis, monawileobis da Tavisi wvlilis
evropam unda gaiziaros da imuSaos Setanis saSualeba. amdenad, sakiTxi
msoflios masStabiT arsebuli sir- mniSvnelovania ara marto evropuli
Tuleebis dasaZlevad, xeli Seuwyos politikisTvis, aramed erovnul da
msoflios xalxTa sakeTildReo fa- adgilobriv doneze arsebuli realo-
seulobebis danergvas da gavrcelebas. bisTvis, raTa xalxebma Tanacxovrebis
aRsaniSnavia, rom sxvadasxva insti- principebi iswavlon.
tuts SemuSavebuli aqvs gansxvavebuli
meTodebi aRniSnuli miznis misaRwevad winamdebare publikaciaSi Cven ganvixi-
- admianTa uflebebis evropis konven- lavT urTierTkavSirs kulturaTSoris
cia, sxvadasxva CarCo konvencia, inte- swavlebasa da adamianTa uflebebis,
grirebuli programebi, erTiani bazris umciresobaTa uflebebis pativiscemas,
stimulirebis zomebi da a.S. solidarobas, SesaZleblobaTa Tanas-
worobas, moqalaqeobrivi aqtivobas da
evropuli institutebis muSaoba demokratias Soris. swored es faseu-
efuZneba im faseulobebs, romlebic lobebi warmoadgens kulturaTSorisi
mniSvnelovan rols TamaSoben erTiani swavlebis safuZvlebs. es faseulo-
mSvidobiani evropis SeqmnaSi, aRmosav- bebi evropuli institutebis, evro-
leTsa da dasavleTs Soris arsebuli puli TanamSromlobis da integraciis
uTanxmoebis aRmofxvraSi, umcireso- safuZvelia. da rogor unda gardaiqm-
bebis monawileobis gaaqtiurebaSi, nas aRniSnuli faseulobebi, evropis
interkulturuli sazogadoebis mxar- moqalaqeebis faseulobebad?
daWeraSi. axali evropis mSeneblo-

12

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
1.2. aTvlis axali unda SevqmnaT dialogis iseTi formebi,
wertilebi romliTac SevZlebT SiSisa Tu imedis
gamoxtvas, erTmaneTis ukeT gacnobas?
am sirTuleebis fonze aucilebelia rogor SevZlebT, Cven, Cveulebrivi
gamoiyos evropis ganviTarebis ram- moqalaqeebi, dialogSi CarTvas da
denime aspeqti - evropisa, romelic monawileobas axali evropis Sesaqmne-
kulturulad ase mravalferovania da lad? iqneba Tu ara “erTiani” evropa
mWidro kavSirSia sxva kontinentebTan. isev mravalferovani, sadac gansxvave- klaudia
ufro metic, Tuki evropas ganvixilavT bebs afaseben? iqneba Tu ara “erTiani”
Sahingeri
globalur WrilSi – aqtiuri glo- evropa Ria msoflios sxvadasxva kul-
balizaciis fonze – davinaxavT, rom turebis mimarT?
evropis ganviTarebaSi gansakuTrebuli
yuradReba globalizacia: gaerTianebuli Tu
erTiani?
kulturaTSoris urTierTobebs eniWe-
ba. evropa axali da rTuli aTvlis wer- msoflio ekonomikis globalizaciis
tilebis winaSe dgas da didi potencia- procesi adamianuri cxovrebis yvela
li gaaCnia evropasa da msoflios sxva sferoSi – pirad, socialur, kul-
nawilebs Soris kulturuli dialogis turul – arsebiT cvlilebebs iwvevs.
katalistis rolis Sesasruleblad. individualuri pasuxismgebloba erTsa
da imave dros izrdeba da qreba. mdi-
erTiani evropa: integrirebuli darsa da Raribs Soris ufskruli kidev
mravalferovneba? ufro Rrmavdeba, Tumca, erTis meoreze
gavlena naklebad xilvadia. Cveulebriv-
rkinis fardis dangrevis Semdeg, evro- ma brokerma niu-iorkSi SesaZlebelia
puli qveynebi axla axali daaxloebis gaucnobiereblad gadawyvitos umweo
procesSi arian. warsulSi arsebulma bavSvis bedi kuala lumpurSi, Tumca,
politikurma, religiurma da ekonomi- sapirispiro gavlena naklebad mosa-
kurma danawilebam gansxvavebuli da lodnelia. gamomwvevi mizezebis dadgena
zogjer ganviTarebis sawinaaRmdego ufro da ufro rTuldeba. msoflio vi-
mimarTulebebi warmoSva aRmosavleTsa Tardeba mWidrod dakavSirebuli siste-
da dasavleTs Soris. aRniSnuli gamoc- mis saxiT, sadac erTian kulturul
dilebis ganxilva rTulia da kompleq- RonisZiebebs aRniSnaven, magaliTad
suri – kulturuli da politikuri rogoricaa msoflio Cempionati fex-
xedvis gaziareba xSirad limitire- burTSi. droisa da sivrcis mniSvneloba
bulia. rTulia yvela am sferoSi - ikargeba - Tanamedrove sakomunikacio
kulturuli, religiuri, socialuri, teqnologiebis gavrceleba msoflios
ekonomikuri da politikuri - wamoW- aaxlovebs, Cvens codnas zrdis, Tumca,
rili problemebis gadaWra. evropis naklebad gvexmareba realuri integra-
qveynebis daaxloebam SesaZloa xeli ciis SesaZleblobebSi. amitomac, dRes
Seuwyos msoflios sxva qveynebs So- arsebiTi mniSvneloba eniWeba imas, Tu
ris kulturuli dialogis dawyebas, rogor midgomas SevimuSavebT am kom-
gamocdilebis gaziarebas, da bolos, pleqsuri procesisadmi.
msoflios sxva qveynebTan urTierTo-
bis gadafasebas. niSnavs Tu ara meti sainformacio sa-
Sualebebis gaCena met solidarobas?
ramdenad iqneba SesaZlebeli warsuli internetiT dakavSirebuli msoflio
da mimdinare mimarTulebebis (arasa- xels Seuwyobs Tu ara demokratiis da
siamovno sakiTxebis ganxilvis CaTv- adamianTa uflebebis winsvlas? Secvlis
liT), ideologiuri daZabulobebis da Tu ara gazrdili cnobadoba msoflio
gansxvavebuli gamocdilebebis Sesaxeb istorias? dagvexmareba Tu ara SeZe-
Ria dialogi? vibrZolebT ki Tanas- nili codna aTvlis axali wertilebis
woruflebani integraciisTvis? rogor da problemuri sakiTxebis axleburad

13

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
gadaWraSi? uaxloesi momavlis kul- rogor zegavlenas iqoniebs sxvadasxva
turuli artefaqtebi - koka-kola, kulturebis Sexvedra Cvenze? SevZlebT
satelituri televizia da makdonaldsi Tu ara SeveguoT kulturul mraval-
iqneba? ra wina pirobebi arsebobs glo- ferovnebas yoveldRiur cxovrebaSi?
balizebul msoflioSi pluralizmis SegviZlia Tu ara gulwrfelad pativi
da sxvadasxva kulturebis Tanaarse- vceT kulturul mravalferovnebas?
bobisTvis? arsebobs Tu ara “msoflio aqvs Tu ara pluralur sazogadoe-
sazogadoebis” Seqmnis SesaZlebloba, bas momavali, Temis, qalaqis an qvey-
romelic yvelas Tanasworobis da nebis farglebSi? SeuZliaT Tu ara
Rirseuli cxovrebis garanti iqneba? sxvadasxva kulturebs Tanacxovreba,
vin dominirebs msoflio ekonomikaSi? erTmaneTis gaTaviseba da pativiscema?
cvlis Tu ara droisa da sivrcis cvli- ra procesebi unda gaiaros sazoga-
leba kulturis aRqmas? doebam aRniSnuli miznis misaRwevad?
ra sirTuleebs SeiZleba wavawydeT am
axali sazogadoebebi: procesSi?
mravalkulturuli Tu
interkulturuli? identoba: erovnuli Tu
globaluri moqalaqe?
dResdReobiT, sxvadasxva kulturis
warmomadgenlebi Tanacxovroben erT axali pluraluri da multikulturu-
sociumSi. erTi mxriv, meti infor- li sazogadoebebi warmoSobs garkveul
macia da mobiluroba, meore mxriv, aramdgradobas. tradiciuli kul-
usamarTlo politikuri da ekonomi- turuli faseulobebi qreba; mzardi
kuri garemoebebi xels uwyobs migra- kulturuli mravalferovneba aRiqme-
cias sxvadasxva qveynebs Soris. sxva ba kulturuli identobis safrTxed.
kontinentebTan SedarebiT, migraciis kulturis mTavari elementebi da Ri-
done evropaSi dabalia. rac ufro rebulebebi swrafad icvleba da Tavda-
met sazRvars gavauqmebT, miT ufro pirvel mniSvnelobas kargavs. icvleba
usafrTxod davicavT erTmaneTs iseTi cnebebis gageba rogorebicaa eri,
(msgavsi gancxadebis gakeTeba SeiZleba teritoria, religiuri mimdinareoba,
Sengenis saerTaSoriso xelSekrulebis politikuri ideologia, profesia,
Sesaxeb). “ucxoeli aRar arsebobs” ojaxi da a.S. kulturuli cnobierebis
– ase JRers axali politika. xSirad ZiriTadi elementebi nawevrdeba da
Cven kategorizacias vakeTebT “karg” Semdeg sxva formiT erTiandeba ax-
da “cud” ucxoelebs Soris, migraciis ali kulturuli gamoxatulebebis
“safuZvlian” da “usafuZvlo” mizezebs saxiT. amdenad, Cven vemgvanebiT “no-
Soris. mraval sazogadoebaSi poulo- madebs”, romlebic saerTo kulturu-
ben problemebis gadaWris axal, an arc li Strixebis mudmiv ZiebaSi arian da
Tu ise axal gzebs, romlebic mraval Sedegad ufro individualisturi cno-
sxvadasxva problematikasTanaa da- biereba uyalibdebaT. ideologiurad
kavSirebuli, magaliTad, rogoricaa Caketili jgufebi, seqtebi izrdeba,
getoebi gareubnebSi, segregacia, ra- nacionalizmi Zlierdeba, pasuxismge-
sizmi, izolacia. ganixileba xalxTa bloba “Zlier liderebs” eniWebaT.
Tanacxovrobis SesaZlo formebi. Cven, ekonomikuri aramdgradoba, mzardi
ubralod, gvsurs gavarkvioT SeuZliaT socialuri usamarTloba da polar-
Tu ara sxvadasxva kulturuli warmo- izacia meti safrTxeebis winaSe gvaye-
mavlobis adamianebs Tanacxovreba erT, nebs. identobis globaluri gageba
multikulturul sazogadoebaSi, an konkurencias uwevs identobis viwro
SesaZlebelia Tu ara iseTi ”interkul- jgufTan mikuTvnebis tradicias.
turuli sazogadoebis” ganviTareba,
sadac kulturaTa Soris aqtiuri kav- rogor unda ganvsazRvroT Cveni iden-
Sirebi damyardeba. toba cvalebad msoflioSi? rogori
unda iyos Cveni orientacia? rogori

14

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
iqneba identobis gageba? SevZlebT Tu yvela es SeniSvna Tu SekiTxva kul-
ara Cveni cxovrebis Secvlas da mudmivi turuli urTierTdamokidebulebis
kulturaTSorisi dialogis WrilSi da- zogad CarCoebs ukavSirdeba da iseT
naxvas? SesaZloa Tu ara SevinarCunoT kompleqsur suraTs qmnis, romlis gad-
rwmena Cveni kulturuli warsulis wi- mocema ramdenime paragrafSi SeuZle-
naaRmdeg da Tan vigrZnoT globaluri belia. dRes politika da kultura,
pasuxismgebloba da erTiani evropis an kultura da ekonomika erTmaneTs
msofliosTvis mikuTvnebis SegrZneba? mWidrod ukavSirdeba. es tendenciebi
ki yovelive Cvengans mravali kiTxvis
Zalaufleba: umciresobebi da winaSe ayenebs. yvela am kiTxvaze pa-
umravlesobebi suxis gacema, albaT, SesaZlebeli arc
ki aris.
mravalferovan msoflioSi didi mniS-
vneloba eniWeba ZalTa ganawilebas. Tu ra wvlili unda SevitanoT evropis
Cveni kulturuli mravalferovneba um- SenebaSi, iseTi evropisa, romelSic
ciresobisa da umravlesobisgan Sedge- Cven gvsurs cxovreba?
ba, didi mniSvneloba eniWeba romel
nawils vekuTvniT, Zliers Tu susts. kulturaTSorisi swavleba -
kulturuli mravalferovnebis aseT monawileobis erT-erTi gza
formas mosdevs axali konfliqtebis
gaRviveba da Zvelis ganaxleba, sx- cxadia, aq warmodgenili xedva da
vadasxva religiuri an eTnikuri warmo- SekiTxvebi neitraluri xasiaTis ar
mavloba omebisa da Zaladobis mizezi aris. isini evropuli institutebis
xdeba, qveynis SigniT, qveynebs Soris an ZiriTad faseulobebs da miznebs ax-
regionis masStabiT, cxaddeba “civili- movaneben da amdenad, politikuri xasi-
zaciebis Sejaxeba”, “kulturaTa Soris aTi aqvT. radgan Cven varT individebic
omi”. adamianTa uflebebi uxeSad ir- da amave dros moqalaqeebi, romlebic
Rveoda da mudmivad irRveva axlac, sxva adamianebTan erTad ama Tu im Tem-
radgan Tanasworuflebianobis slogans Si TanavcxcovrobT da mudmiv kavSirSi
aravin icavs da radgan umravlesoba varT sxva adamianebTan, Cven saerTo pa-
mudmivad iyenebs Zalas umciresobis suxismgeblobac gvakisria sazogadoe-
winaaRmdeg. dResdReobiT, Cvens vcdi- bis formirebis procesSi.
lobT mxari davuWiroT umceresobaTa
uflebebis dacvas. mSvidobis ararseboba omis maCvenebe-
lia. niSnavs Tu ara omis ararseboba
iqneba Tu ara es uflebebi yvelas mier mSvidobas? rogoria mSvidobis gansaz-
gaziarebuli, kulturuli mraval- Rvreba? “nu gamimeteb me da arc me
ferovneba migviyvans Tu ara mSvidobian gagimeteb Sen” – am frazaSia mSvidobis
cxovrebamde da keTildReobamde? Sev- ZiriTadi arsi, Tu Cven ufro metisken
ZlebT Tu ara miviRoT erTmaneTis sxva- miviswrafviT da Cveni Tanacxovrebis
obebi ise, rom aravis mivayenoT ziani idealuri modeli sxvagvaria? Tu
an aravin davayenoT safrTxis winaSe? vaRiarebT im faqts, rom dRevandel
SeZlebs Tu ara samyaro daitios yvela msoflioSi gavrcelebuli mWidro ka-
saxis kulturuli mravalferovneba? vSirebi da urTierTdamokidebuleba
SevZlebT Tu ara SevTanxmdeT adamian- yovel Cvengans Segvexeba, maSin Cven,
Ta uflebebis saerTo gansazRvrebaze? albaT, Tanacxovrebis axal gzebs mov-
SeZlebs Tu ara evropa warsul da mim- iZevT da “sxva adamianis/kulturis”
dinare urTierTobebSi daSvebuli Sec- fenomeni metad pativsacemi iqneba.
domebi aRar gaimeoros, im tragikuli
sisxlisRvrebis magaliTze, romlebic “kulturaTSorisi swavleba” dRevan-
mZime kulturaTaSorisi urTierTo- deli msoflios kompleqsurobis aR-
bebis Sedegad miviReT? qmis erT-erTi xerxia, romlis saSu-
alebiTac SegviZlia meti SevityoT

15

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
sxvebze, iseve rogorc sakuTar Tavze. eloba aqvs. swavlebis am gzaze adami-
ufro metic, kulturaTSorisi swav- ani mudmivad afasebs sakuTar xedvas
leba axali sazogadoebis karis gaxsnis da miznebs. kulturaTSoris swavleba
saSualebac SeiZleba iyos. am meTodis mniSvnelovania ara marto im adamian-
saSualebiT SesaZloa sirTuleebis ebis pirovnuli zrdisTvis, romlebic
ukeT gamklavebac SevZloT. kulturaT- saerTaSoriso organizaciebSi arian
Sorisi swavleba aviTarebs Cvens unars dasaqmebuli, aramed yoveli Cvengan-
SeveguoT mosalodnel cvlilebebs, isTvis, Cvens yoveldRiur cxovrebaSi,
romlebic dadebiT da konstruqciul sazogadoebasTan urTierTobisas.
gavlenas iqonieben Cvens sazogadoebe-
bze. interkulturuli swavlis unari, interkulturuli swavleba, am gamo-
dRes, yvelaze did aucileblobas war- cemis saxiT, imedia xels Seuwyobs aq
moadgens. wamoWril SekiTxvebze pasuxebis gace-
mas, sirTuleebis gamklavebas, axali
am konteqstSi, kulturaTaSorisi sazogadoebis da sazogadoebrivi urT-
swavleba pirovnuli zrdis proce- ierTobebis warmodgenas.
sia, romelsac sazogadoebrivi mniSvn-

16

kulturaTSorisi
swavleba
1.3 axalgazrdebi da T-Kit
kulturaTSorisi da axalgazrduli sakiTxebis sferoSi
sociologiuri kvlevebis Sedegebs.
swavleba
gaxsovdeT, rom Cven SemogTavazebT
zogad rekomendaciebs, romlebic
axalgazrdebi, zogadad, aqtiuri yvela pirovnebas ver moergeba. erTi
cxovrebiT arian dakavebulni da mxriv, Cven warmogidgenT sazogadoe-
cvlilebebis mimarT maTi Riaoba baSi ganviTarebis gansxvavebul mimar- klaudia
ufro maRalia, vidre sxva asako- Tulebebs, romlebic axalgazrdebze
Sahingeri
brivi jgufebisa. isini xSirad eko- garkveul gavlenas axdenen da meore
nomikurad da socialurad sxvebze mxriv, Tu rogor ewinaaRmdegeba aRniS-
damokidebuli da naklebad dacule- nuli procesebi kulturaTSorisi
bi arian uaryofiTi garemoebebisgan. swavlebis mTavar elementebs (romelTa
xSirad isini an pirveli gamarjveb- detaluri ganxilva warmodgenilia
ulebi an pirveli damarcxebulebi gamocemis bolo TavebSi kulturaT-
arian ganviTarebis procesSi. Tu Sorisi swavlebis Teoriebsa da sagan-
gavaanalizebT umuSevrobis mzard manaTleblo principebTan kavSirSi)
dones germaniaSi da ekonomikur
saswaulebs, ubedurebebs ruseTSi, • Tanamedrove kultura gazrdili
aRmovaCenT rom, axalgazrdebi erT- tempebiT, Zlieri SegrZnebebiT da
sa da imave dros zaraldebian da dauyovnebeli SedegebiT xasiaTde-
sargebelsac iReben. ba, rac Tanamedrove msoflios in-
tensiuri movlenebis seriebad war-
axalgazrdebi zeimoben globalur mogvidgens. dRes emociebis siWarbe
kulturas lurji jinsebiT da gi- upirispirdeba racionaluri axsna-
Juri wveulebebiT. pirvelebma ganmartebebis saWiroebas. kultur-
swored axalgazrdebma gadalaxes aTSorisi swvaleba mudmivi, neli da
berlinis kedeli. axalgazrdebi swav- SeferxebebiT savse procesia, masSi
loben sazRvargareT an emigraciaSi cxovrebis ama Tu im etapze mona-
midian, isini kveTen sazRvrebs le- wileobs gonic da grZnobac, xolo
galurad an aralegaluri pasport- maTi mniSvneloba droTa ganmav-
ebiT, saTavgadasavlo patara nave- lobaSi izrdeba.
biT. Sedegad, axalgazrdebi yvelaze • axalgazrdebi iReben ganaTlebas
metad gaxsnilebi arian kulturaT- mza pasuxebiT da cnebebiT, movle-
Sorisi swavlebis mimarT, imisTvis, nebis martivi axsniT. masmediasa da
rom gaecnon da amasTanave iswavlon reklamaSi cnebebis gamartivebis
sxva kulturebis Sesaxeb. tendencia Warbobs da Sesabamisad,
stereotipebis da winaswari Sexe-
Tumca, sxvadasxva garemoebaSi myo- dulebebis gamyarebas uwyobs xels.
fi axalgazrdebis cxovrebis stili kulturaTSorisi swavleba moicavs
yovelTvis ar qmnis kulturaTSoris kulturuli mravalferovnebis da
swavlebis mdidari da rTuli pro- sxvaobebis sakiTxebs, pluralizms,
cesisTvis adekvatur safuZvels. sirTuleebs da Ria SekiTxvebs, da
rodesac Cven vsaubrobT kulturaT- aseve, faseulobebis gadafasebas da
Soris swavlebaze da axalgazrdul cvlilebebs.
sakiTxebze, mxedvelobaSi gvaqvs ax- • roca axalgazrdebi momxmareblis
algazrdebis midgoma rTuli da mra- rolSi ganixilebian, maSin indi-
valferovani kulturuli Strixebis vidualuri survilebis, ZiriTadad,
mimarT, rac amasTanave, winaaRmde- materialuris, dakmayofileba mTa-
gobrivi sakiTxebis gadaWraSi mona- var prioritetad iqceva. yalibdeba
wileobis miRebas niSnavs. Tavisuflebis specifikuri forma
- “is imarjvebs, vinc Zlieria”. pro-
Cven warmogidgenT axalgazrdul fesiuli da ekonomikuri daucve-
sakiTxebze muSaobis tendenciebs loba zrdis konkurencias. kul-

17

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
turaTSorisi swavleba moicavs momzadebuli ar arian rTuli re-
urTierToebebs da solidarobas, alobisTvis momavalSi. kulturaT-
“sxva adamianis” pativiscemas, Cems Soris swavleba ganixilavs warsuls
da Sens urTierTobebs. da eZebs idealuri momavlis Senebis
• axalgazrdebi ufro da ufro nak- gzebs. kulturaTSorisi swvaleba
leb kavSirs pouloben warsulTan; evropis konteqstSi niSnavs, aR-
gamocdileba da realobis aRqma mosavleTsa da dasavleTs Soris,
ufro fragmentulia. adamianebi har- urTierTobebis istoriis gada-
moniulobisa da stabilurobisken fasebas da realuri dialogisTvis
iswarafvian. kulturaTSorisi swav- momzadebas.
leba pirovnuli identobis Camoya- am tendenciebis garda, kidev bev-
libebis da Secvlis, cvlilebebis ris dasaxelebaa SesaZlebeli. zemoT
mniSvnelobis gansazRvris, daZabu- CamoTvlil Temebs SesaZloa sxvadasxva
lobis da winaaRmdegobebis miRebis sazogadoebaSi an qveyanaSi sxvadasxva
procesia. istoria hqondes. warmodgenili sia
• sazogadoeba axalgazrdebs mcire- srulyofili an eqskluziuri ar aris,
oden magaliTebs aCvenebs da aZlevs Tumca, maTi saSualebiT Cven kidev
SesaZleblobas gamoxaton da waaxa- erTxel SegviZlia SevafasoT Cveni
lison mravalferovneba, moiTxo- sazogadoebis mdgomareoba da Cvens
von gansxvavebuli qmedebis ufle- sazogadoebaSi, ufro konkretulad ki
ba, iswavlon Tanabaruflebianobis axalgazrdul jgufebSi, kulturaT-
Sesaxeb. kulturaTSoris swavleba Sorisi swavlebis mniSvneloba.
kulturul sxvaobebs, cxovrebis
gansxvavebul SesaZleblobebs an kulturaTSorisi swavleba axalgaz-
garemoebebs da kulturul rela- rdebisTvis maT realobas unda efuZne-
tivizms ganixilavs. bodes. kulturaTSorisi swavlebis
• axalgazrdebi umweoebi arian tipur scenarSi integrirebuli unda
sazogadoebriv cxovrebaSi. rTulia iyos winaaRmdegobrivi tendenciebi. Tu
politikuri pasuxismgeblobebis da winaaRmdegobrivi tendenciebi Riad ga-
individualuri aqtivizmis SesaZle- nixileba, isini gulwrfeli interkul-
blobebis gamovlena. kulturaT- turuli dialogis safuZveli SeiZleba
Sorisi swvaleba demokratiisa da iyos.
moqalaqeobrivi mrwamsis proponen-
tia, romelic Cagvris da adamianis dRevandeli evropis realobaSi sak-
izolirebis winaaRmdeg ilaSqrebs. maod bevri sirTule iCens Tavs axal-
• politikuri da sajaro diskusiebi gazrdebisTvis da kulturaTSorisi
faqtebs amartivebs da iSviaTad swavlebisTvis. swored viTarebis aseTi
aanalizebs movlenebis mizezebs. sirTule qmnis interkulturuli swav-
axalgazrdebs gadaecemaT mokle lebis da dialogis aucileblobas.
da calsaxa istoria. axalgazrdebi

18
2. kulturaTSorisi swavlebis cnebebi


kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
2.1 Sesavali mixedviTac sxvadasxva warmomavlobis
da kulturuli Strixebis mqone adami-
anebi Tanacxovroben mSvidobianad, aseve
kulturaTSorisi swavlebis cnebebis gamoxatavs im process, romelic saWiroa
ganxilva TavisTavad interkulturuli aseTi sazogadoebis Sesaqmnelad. arne
gamocdilebaa. erTsa da imave terminis
gilerti
- “kulturaTSorisi swavlebis” - ukan “swavleba” am konteqstSi naklebad gu-
sxvadasxva idea moiazreba da did in- lisxmobs individualur process. aq aq-
formacias gvawvdis im adamianebis Ses- centi swavlebis im zogad Tvisebebzea,
axeb, romelTac aRniSnuli cneba Ca- romlebic mravalkulturul sazoga-
moayalibes. doebriv urTierTobebs axasiaTebs.

winamdebare saxelmZRvanelosTvis winamdebare saxelmZRvaneloSi termini


ideebis SerCeva da konkretuli komen- “kulturaTSorisi swavleba” ganxilul
tarebis gakeTeba misi avtorebis war- iqneba sxvadasxva aspeqtSi da sxvadasx-
sulze da Sexedulebebze metyvelebs va interpretaciebis gaTvaliswinebiT.
ufro metad, vidre interkulturul
swavlebaze.
2.2 swvalis procesi
Sesabamisad, saxelmZRvanlos es Tavi
miznad ar isaxavs kulturaTSorisi
swavlebis Sesaxeb “WeSmaritebis” aR- ra aris “swavla”?
moCenas, misi mizania ganixilos kul-
turaTSoris swavlebasTan dakavSire- sityva “swavla” oqsfordis Taname-
buli sxvadasxva gavrcelebuli Teoria drove inglisur-inglisur leqsikonSi
da cneba, Tundac subieqturad, saku- ganimarteba, rogorc “codnis an
Tari Sexedulebisamebr. unar-Cvevis SeZena swavlis, praqtikis
an swavlebis saSualebiT”. am zogadi
rogorc wesi, Teoriebi, tradiciulad, ganmartebis safuZvelze SesaZlebelia
maRalmxatvruli eniT ganixileba. am mravalgvari diskusiis gamarTva aRniS-
mxriv, arc aq warmodgenili Teoriebi nuli terminis garSemo.
miekuTvneba gamonakliss. Cven gamiznu-
lad avirCieT iseTi Teoriebi, romelTa swavla sxvadasxva doneze
ganxilvis ena araTu SegaSinebT, aramed
Teoriuli diskusiebisTvis saWiro swavlis procesi sam sxvadasxva erT-
terminologiiTac ki mogamaragebT. maneTTan dakavSirebul doneze mimdi-
nareobs. es doneebia: kognituri, emo-
adamianebi iyeneben am terminebs kul- ciuri da qceviTi.
turaTSoris urTierTobebze Tu kul-
turaTSoris swavlebaze saubris dros. kognituri swavla moicavs codnis da
aRniSnuli Teoriebi Tqveni yoveldRi- saerTo Sexedulebebis SeZenas, raSic
uri gamocdilebis nawilia. magaliTad, igulisxmeba imis codna rom
3 plus 3 eqvsia, rom dedamiwas burTis
termini “kulturaTSorisi swvaleba” forma aqvs, an is, rom dRes evropis
sxvadasxavanairad moiazreba. pirda- sabWoSi 41 wevri qveyana erTiandeba.
piri gagebiT – igi sxva kulturasTan
urTierTobisas warmoadgens codnis, emociuri swavlis procesis cneba
Sexedulebebis da qcevis Camoyalibebis ufro rTuli gasaazrebelia. SegiZliaT
individualur process. Tqvens warsuls gadaxedoT da gaaanal-
izoT rogor iswavleT sakuTari emo-
Tumca, ufro xSirad, kulturaTSorisi ciebis gamoxatva da rogor icvleba
swavleba ufro farTo konteqstSi ga- Tqveni emociebi droTa ganmavlobaSi.
nixileba da aRniSnavs cnebas, romlis is rac oci wlis winaT gaSinebdaT, al-

19

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
baT, dRes aRar gaSinebT, adamianebi deba. araformalur saganmanaTleblo
romlebic ar mogwondaT, SesaZloa, procesSi ki swavla ormxrivi procesia,
dRes Tqveni megobrebi arian da a.S. sadac adamianebi efeqturad swavloben
erTmaneTTan urTierTobis safuZvel-
qceviTi swavlis procesi swavlis xil- ze. faqtobrivad, Cven mudmivi swav-
vadi mxarea. sxvadaxxva unar-Cvevebi, lis procesSi varT, Tumca, bevri ada-
rogoricaa, lursmnis CaWedeba xis miani swavlis procesSi maswavleblis
naWerze, kalmiT wera, CxirebiT Wama rols irCevs da ver acnobierebs, rom
an stumris saTanadod gamaspinZleba, aRniSnuli procesidan TviTonac bevrs
swored am procesis nawilia. swavlobs. axal jgufTan muSaobis daw-
yebisas ormxrivi swavlebis procesis
WeSmariti swavleba moicavs samive - danergva erT-erTi yvelaze rTuli da
kognitur, emociur da qcevis - dones. mniSvnelovani sakiTxia araformalur
Tu gsurs iswavlo CxirebiT Wama, unda saganmanaTleblo sistemaSi. Cemi pi-
icode Cxirebis sworad daWera da swo- radi SexedulebiT, kargi iqneboda Tu
ri moZraobebis gakeTeba. Tumca, Tu formaluri saganmanaTleblo sistemac
CxirebiT Wama ar mogwonT, swavlis gaiziarebs ormxrivi swavlebis pro-
procesSi SeZenili unar-Cvevebi did- cess da Seecdeba am sirTulesTan gam-
xans ar gagyvebaT. klavebas.

swavla, rogorc (ara)organizebuli procesi swavlis meTodebi


raimes swavla SesaZloa dagegmili pro- Tu swavlas organizebuli procesis
cesis an SemTxveviTobis Sedegi iyos. saxiT ganvixilavT, maSin aucilebelia
Tu Cvens warsul gamocdilebas gadavxe- swavlis meTodebis ganxilvac. mkvleva-
davT, davinaxavT, rom bevri ram viswav- rebma ukve meramdened daadgines, rom
leT gamiznuli, dagegmili swavlis adamianebi sakuTari gamocdilebidan
procesis gareSe. meores mxriv, swavlis yvelaze ukeT swavloben – im situa-
procesi aucileblad saWiroebs orga- ciebidan, romlebSic CarTulia kog-
nizebul an uares SemTxvevaSi gamiznul nituri, emociuri da qceviTi aRqma.
process. SemTxveviTi gamocdilebidan Tu Cven gvsurs swavlas farTo diapa-
verafers viswavliT Tu mas ar gaviaz- zoni mivceT, swavlis procesSi unda
rebT da daskvnebs ar gamovitanT. ro- CavrToT gamocdilebaze da analizze
gorc formaluri iseve araformaluri dafuZnebuli meTodebi. winamdebare
saganmanaTleblo sistema swavlebis treining-saxelmZRvanelo warmogid-
organizebul process moicavs. ro- genT rekomendebul meTodebs da meT-
gorc ki gadawyvetT gaecnoT winamde- odologiebs kulturaTSorisi swav-
bare treining-saxelmZRvanelos im lebis sferoSi.
mizniT, rom ukeT SeiswavloT kultur-
aTSorisi swavlebis procesi jgufur 2.3 ra aris kultura?
garemoSi, Tqven cxadad amJRavnebT or- da ra aris
ganizebuli swavlebis mimarT interess.
kulturaTSorisi swavleba treiningis
kulturaTSorisi?
kursebis, seminarebis, jgufuri Sexve-
drebis, samuSao seminarebis meSveobiT, termini, romelsac arsebiTi mniSvnelo-
organizebuli swavlis procesis mka- ba eniWeba “kulturaTSoris swavlebaSi”
fio magaliTebia. aris kultura. kulturaTSoris swav-
lebaSi CarTuli yvela ideis safuZve-
rolebi swavlis procesSi li kulturaa. am ideebs aerTianebs is
swavlis procesis Semadgeneli nawilia Strixi, rom kulturas aRiqvamen ada-
rolebis ganawileba. vinaidan bavSvebi- mianis Seqmnilad. kultura ganixileba,
sTvis swavlis procesi, ZiriTadad, rogorc sistema, romelsac adamia-
skolaSi mimdinareobs, rolebi moswa- nebi iyeneben yoveldRiur cxovrebaSi.
vlesa da maswavlebels Soris nawil- kulturaSi igulisxmeba saerTo fa-

20

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
seulobebi, normebi da Rirebulebebi,
romlebic adamianTa ama Tu im jgufs 2.4 kulturis xedva
miekuTvneba. kulturis cnebis garSemo
bevri Teoriuli da praqtikuli disku-
sia da argumentacia arsebobs.
2.4.1 aisbergis modeli
aris Tu ara kultura, aucileblad,
adamianTa jgufTan kavSirSi, arse- kulturis analizis erT-erTi yvelaze
bobs Tu ara “individualuri kul- gavrcelebuli modelia aisbergis mo-
tura”? deli. aisbergis modelSi mTavari aq-
ra aris kulturis elementebi? centi kulturis Semadgenel elemen-
SesaZloa Tu ara msoflios kul- tebze keTdeba, romelTagan zogierTi
turuli rukis moxazva? elementi xilvadia, xolo zigierTis
icvleba Tu ara kultura? ratom da aRmoCena rTulia.
rogor?
ramdenad mWidroa kavSiri kulturasa am modelis ZiriTadi arsi imaSi mdgo-
da individebis an jgufebis qcevas mareobs, rom kulturis warmodgena
Soris? SesaZlebelia aisbergis saxiT. aisber-
ramdenad moqnilia kultura? Sesa- gis mxolod mcire nawili Cans wylis
Zlebelia Tu ara kulturis indivi- zemoT, wylis qveS ki aisbergis ufro
dualuri interpretacia? didi nawilia, romelic uxilavia. Tum-
ca, wyalqveSa nawili aisbergis Zlier
xSirad kulturis analizi kulturaTa fundamentur nawils warmoadgens.
Soris urTierTobis analizsac niSnavs.
bevri avtoris azriT, sxvadasxva kul- aisbergis modelis mixedviT, kulturas
turebi rom ar arsebobdes, adamianebi aqvs Tavisi xilvadi mxare: arqiteqtu-
kulturaze arc vifiqrebdiT. sxvaobe- ra, xelovneba, samzareulo, musika, ena
bi kulturebs Soris kidev ufro cxadi da a.S., xolo kulturis fundamenturi
xdeba adamianTa azrovnebaSi, emociebsa nawilis danaxva SedarebiT rTulia. ux-
da qcevebSi aSkara sxvaobebis gamo. Se- ilavia im adamianebis istoria, romle-
sabamisad, kulturis gaazreba SeuZle- bic erT kulturas qmnian, is normebi,
belia erTi kulturis farglebSi, kul- faseulobebi da Sexedulebebi sivrcis,
turis analizi sxvadasxva kulturas bunebis da drois Sesaxeb, romlebsac
unda moicavdes. amdenad, gamarTlebu- erTi kulturis warmomadgenlebi izi-
lia momdevno TavSi ganvixiloT Sexed- areben. aisbergis modelis mixedviT,
ulebebi, romlebic kulturaTSoris kulturis xilvadi elementebi uxi-
urTierTobebs da interkulturul ga- lavi nawilis gamoxatulebaa. es mode-
mocdilebas emyareba. li gvTavazobs sxvadasxva kulturis
warmomadgenlebs Soris warmoSobili
terminebi “inter-kulturuli” da gaugebrobebis mizezebis axsnas. Cven
“kulturaT-Sorisi” an “mraval-kul- SesaZloa vicnobdeT aisebrgis xilul
turuli” erTmaneTis CanacvlebiT elementebs, Tumca, ama Tu im kultur-
gamoiyeneba. zogierTi avtorisTvis asTan Sexvedris sawyis etapze, ver Se-
aRniSnuli terminebi identuria, zo- vicnobT aisbergis fundamentis ele-
gierTi ki maT sxvadasxva konteqstSi mentebs, romlebidanac xiluli nawili
ganixilavs. aRniSnul terminebs Soris momdinareobs.
sxvaobebi mogvianebiT amave TavSi ga-
nixileba. meore mxriv, aisebrgis modeli
bevr SekiTxvas upasuxod tovebs.
umeteswilad, aisbergis modeli gamoi-
yeneba aTvlis wertilad kulturis
ufro siRrmiseuli analizisTvis. ais-
bergis modeli vizualurad warmogvid-

21

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

22

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
gens kulturis kompleqsur da rTul nili sxvaobebis mizezebi adgilobrivi
xasiaTs. kulturis Taviseburebebidan gamom-
dinareobda. hofstedi kulturas ga-
aisbergis modelis nixilavs rogorc “gonebis koleqtiur
aqtualuroba axalgazrdul sistemas, romelSic adamianTa jgufis
sakiTxebze muSaobisTvis erTi warmomadgeneli gansxvavdeba
meorisgan”.
aisbergis modeli, ZiriTadad, kul-
turis uxilav aspeqtze amaxvilebs yu- kvlevis ramdenime etapis Semdeg, hof-
radRebas. es modeli gvaxsenebs, rom stedma kulturaTa Soris sxvaobebi
kulturaTSorisi urTierTobaSi sxva- oTxi kategoriis mixedviT Camoayaliba.
dasxva kulturebs Soris arsebuli yvela sxva gansxvaveba, ganacxada man,
msgavsebebi SesaZloa fundamenturad ukavSirdeba ZiriTad oTx kategorias.
gansxvavebul Rirebulebebs efuZne- hofstediseuli oTxi kategoria iyo
bodes. axalgazrdebs Soris kul- ZalTa Tanafardoba, individualizmi,
turuli sxvaobebi nakleb SesamCnevia. koleqtivizmi, mamakacuroba, qaluro-
axalgazrdebi msoflios masStabiT ba da gaurkvevlobis SiSi. damatebiTi
atareben jinsebs, usmenen pop musikas kvlevebis Semdeg hofstedma daamata
da iyeneben eleqtronul fostas. kul- axali kategoria – drois elementi.
turaTSorisi swavleba gulisxmobs
maTi kulturebis uxilavi nawilis ZalTa Tanafardoba gansazRvravs imas
gacnobas da analizs, kulturuli Ta- Tu ramdenad misaRebia sazogadoebis-
viseburebebis ganxilvas im mizniT, Tvis politikur institutebSi da or-
rom ukeT gaecnon erTmaneTs da ipovon ganizaciebSi individebs Soris ZalTa
saerTo kulturuli maxasiaTeblebi. araTanabari ganawileba. ZalTa Tanafar-
doba moicavs ierarqiis cnebas, gadaw-
2.4.2 kulturuli yvetilebebis miRebis process. yvelas
kategoriebis geert Tanabari xmis ufleba unda hqondes?
hofstediseuli modeli unda hqondes Tu ara gamgeobis Tavmj-
domares gadawyvetileba damoukideb-
kulturis geert hofstediseuli war- lad miiRos saWiroebis SemTxvevaSi?
modgena efuZneba kulturul sxvaobe-
bze gakeTebul erT-erT udides empi- gaurkvevlobis SiSi gansazRvravs imas
riul kvlevas. 1970-ian wlebSi, IBM-ma Tu ramdenad aqvs SiSi sazogadoebas
(romelic im droisTvis ukve saerTaSo- bundovani movlenebisadmi da ramdenad
ris kompania iyo) rCeva hkiTxa geert cdilobs uzustobebis Tavidan acile-
hofsteds imis Sesaxeb Tu ratom iyo bas saTanado wesebis da usafrTxoebis
SeuZlebeli saerTo procedurebis da zomebis saSualebiT. gaurkvevlobis
standartebis SemuSaveba sxvadasxva SiSi, aseve, ukavSirdeba adamianebis un-
qveyanaSi, Tu ratom funqcionirebda, ars gawion riski, an maT moTxovnilebas
magaliTad, braziliis da iaponiis qa- winaswar dagegmon da gaTvalon esa Tu
rxnebi gansxvavebulad miuxedavad is moqmedeba. mTavari SekiTxva ki isaa,
muSaobis standartizaciis bevri mcde- Tu ramdenia SemTxveviTobis, improvi-
lobisa. kompaniam scada gamoevlina zebis an daugegmavi movlenebis ganxor-
gansxvavebebi sxvadasxva qarxnis muSao- cielebis SesaZlebloba.
bis standartebSi da am mizniT daugza-
vna kiTxvarebi da Cautara Tvisobrivi individualizmi/koleqtivizmi metyve-
interviuebi mis yvela TanamSromels. lebs imaze Tu ramdenad mWidroa an
ramdenadac kompaniis TanamSromlebis Tavisufali sazogadoebis wevrebs
ganaTlebis done yvela qveyanaSi msgav- Soris damyarebuli kavSirebi. gada-
si iyo, xolo organizaciis struqtu- mwyveti mniSvneloba aqvs imas Tu ra
ra, procedurebi da wesebi ki erTi da aris sazogadoebisTvis damaxasiaTe-
igive, kompaniam ivarauda, rom aRmoCe- beli: mxolod sakuTar Tavze da maT

23

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

24

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
ojaxis wevrebze Tu ojaxis gareT ar- goriebi kulturis arsebiTi nawili.
sebul daaxloebul socialur jgufe- ufro metic, am modelis mixedviT,
bze zrunva, arsebobs Tu ara Sida da kultura statikuria da ara dinami-
gare jgufebi, romelTagan pirvels kuri; am modelis mixedviT, ver avxs-
ekisreba amave jgufis sxva wevrebze niT ratom an rogor viTardeba kul-
zrunvac. koleqtiur kulturebSi, maga- tura. hofstedi gaakritikes imis gamo,
liTad, ojaxis wevrebs Soris mWidro rom mis TeoriaSi ZiriTadi aqcenti
kavSirebia da urTierTpasuxismgeblo- kulturis, rogorc eris maxasiaTeb-
bebic, xolo ojaxis wevrebi, amasTa- lis Taviseburebaze keTdeba. am mod-
nave, sxvadasxva daaxloebuli jgufis elis farglebSi SeuZlebelia ganvixi-
wevrebadac moiazrebian, romelTa er- loT kulturuli mravalferovneba,
Toblioba, Tavis mxriv, erT saerTo sub-kulturebi, Sereuli kulturebi,
jgufs qmnis. da individualuri ganviTareba. kul-
turebis kategoriebis mixedviT gan-
mamakacuroba/qaluroba imis maCvenebe- xilva qmnis ama Tu im kulturis ufro
lia Tu ramdenad gansazRvravs genderi metad dafasebis, ukeTesi kulturebis
mamakacTa da qalTa rolebs sazoga- aRiarebis safrTxes. da mainc, aRniSnul
doebaSi. arsebobs Tu ara valdebule- modelSi warmodgenili kategoriebi
bebis “bunebrivi” ganawileba qalebsa mravali mkiTxvelisTvis mainc misaRebi
da mamakacebs Soris da xelSeuxeblad da aqtualuria.
gadaecema Tu ara rolebis aseTi ga-
nawileba Taobidan Taobebs. Teoriis mniSvneloba axalgazr-
dul sakiTxebze muSaobisTvis
drois elementi gansazRvravs imas, Tu
ramdenad efuZneba sazogadoebis mier albaT, yvela ver daeTanxmeba
miRebuli gadawyvetilebebi tradicias hofstedis models da Sesabamisad,
da warsulis movlenebs, moklevadian kulturuli elementebis xuT kate-
an mimdinare sargeblianobas, momavlis goriad dayofas. Tumca, aRniSnuli
xedvas da perspeqtivas. ramdenad mniS- kategoriebi xSirad kulturuli Ta-
vnelovania ama Tu im sazogadoebisTvis viseburebebis arsebiT elementebs war-
misi regionis istoria dRevandeli an moadgenen da Sesabamisad, gvexmarebian
xvalindeli dRisTvis? rodis trabaxo- sxvadasxva kulturis warmomadgenel
ben adamianebi TavianTi warmomavlobiT: individebsa da jgufebs Soris warmoSo-
isini warsuls ganixilaven, awmyos Tu bili konfliqtis axsnaSi. monawileebi
momavals? dauyovnebliv adareben sxvadasxva eris
kulturas hofstedis grafikze: var Tu
hofstedi warmogvidgens ramdenime gra- ara ierarqiuli? mWirdeba Tu ara sxve-
fas kategoriebis mixedviT, romlebSic bze meti usafrTxoeba? – meore mxriv,
is ganaTavsebs sxvadasxva kulturas. hofstedis modelis mixedviT, Sesa-
kulturebis kategorizacia efuZneba Zloa veZeboT kulturuli gaugebro-
kiTxvarebis da ganmeorebiTi kvlevebis bebis mizezebi da vcadoT kulturuli
Sedegebs (ixileT grafiki 2, gv 24). sxvaobebis ganxilva monawileebs Soris
(mag: ras fiqrobT Zalauflebaze da
hofstedis models Tavisi empiriuli liderobaze?). amasTanave, monawileebi
safuZvlebis gamo, dadebiTi gamoxmau- dafiqrdebian sakuTar kulturul ma-
reba mohyva. Znelad Tu moipoveba sxva xasiaTeblebze da gansazRvraven Tu ram-
romelime kvleva an Teoria kulturis denad iziareben amave qveynis sxva moqa-
Sesaxeb, romelsac msgavsi raodeno- laqeebis kulturul faseulobebs.
brivi mniSvneloba eqneba. meore mxriv, mocemuli kategoriebi da
modeli ar gvTavazobs imis axsnas, Tu kulturuli sxvaobebis zogadi CarCo
ratom unda arsebobdes kulturis el- mniSvnelovania Cveni yoveldRiuri
ementebis mxolod xuTi kategoria da cxovrebis sxvadasxva konteqstis gan-
ratom aris mainc da mainc es kate- xilvisas (studentis “kultura”, oja-

25

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
xis da megobrebis “kultura”, soflisa adamians sxva adamianis gasacnobad meti
da qalaqis “kultura” da a.S.). albaT, dro sWirdeba (ganekuTvneba “neli gza-
Rirs Cven Tavs vkiTxoT ramdenad gvex- vnilis” tips), Sesabamisad, zogierT
mareba es modeli kulturis ukeT Sec- kulturaSi ufro uadvildebaT dame-
nobaSi an Tu ra doziT vqmniT Cvens gobreba, zogSi ki uZneldebaT. swrafi
stereotipebs. nacnoboba swrafi gzavnilis identu-
garda amisa, kulturis maxa- ria. neli gzavnilebis magaliTebia:
siaTeblebis SerCevas mocemuli kate- xelovneba, satelevizio dokumenturi
goriebis mixedviT, kulturul rela- filmi, Rrma urTierTobebi da a.S.
tivizmis ganxilvamde mivyavarT:
arsebobs Tu ara uaresi da ukeTesi maRali da dabali konteqsti moicavs
kulturebi? ierarqiuli struqturebi informacias, romelic ama Tu im mov-
iseTive kargia, rogorc Tanabarufle- lenas ukavSirdeba. Tu gadacemul in-
biani? mkacri da daxuruli genderuli formaciul gzavnilSi mxolod mcire
rolebi iseTive misaRebia, rogorc moculobis informaciaa da Tu infor-
genderuli rolebis Tanabaruflebi- maciis met wils mimRebi mxare ukve
ani ganawileba? da bolos, Tuki Cven flobs, situacia maRali konteqstiT
mogviwevs kulturul konfliqtSi Ca- xasiaTdeba. magaliTad, komunikacia
reva, SevZlebT ki daviWiroT neitra- partniorebs Soris, romelTac mra-
luri pozicia? vali wlis Tanacxovrebis gamocdileba
aqvT, maRali konteqstiT xasiaTdeba:
2.4.3 eduard T. da mildred mxolod mciredi informaciis gacema
rid holis kulturis aris saWiro drois nebismier monakveT-
qcevis elementebi Si imisTvis, rom mxareebma erTmaneTs
gaugon. gzavnili SesaZloa Zalian
eduard T. da mildred rid holebma ga- mokle iyos, magram gaiSifros im in-
naviTares kulturis modeli praqtiku- formaciis moSveliebiT, romelsac mxa-
li kuTxiT: maTi mizani iyo sasargeblo reebi erTmaneTis Sesaxeb wlebis ganma-
rCevebi miecaT amerikeli biznesmenebis- vlobaSi floben.
Tvis, romlebic sazRvargareT apir-
ebdnen moRvaweobas. maTi kvleva holi da holis (1990) Tanaxmad, tipuri
moicavda bevr Tvisobriv da Tavisufal maRali konteqstis kulturebia: iaponu-
intervius sxvadasxva kulturis warmo- ri, arabuli da xmelTaSua zRvis auzis
madgenlebTan. mkvlevarebi yuradRebiT kulturebi, sadac arsebobs mWidro
akvirdebodnen sxvaobebs respondentTa sainformacio sistemebi da axlo pi-
qcevaSi, romlebic, potenciurad, kul- radi urTierTobebi. Sesabamisad,
turaTSorisi konfliqtebis safuZveli yoveldRiuri komunikaciis procesSi
SeiZleba gamxdariyo. vrceli Sesavlis tipis informaciis
miwodeba saWiroebas ar warmoadgens.
kvlevis safuZvelze maT Camoayalibes aseT kulturaSi adamianebi yovelTvis
kulturuli sxvaobebis ramdenime kate- informirebulebi arian im adamiane-
goria. es kategoriebi ukavSirdeboda bze da movlenebze, romlebic maTTvis
komunikaciis tipebs, sivrces an dros. mniSvnelovania.

swrafi da neli gzavnilebi gulisxmobs tipuri dabali konteqstis kulture-


ama Tu im informaciuli gzavnilis gaS- bia: amerikuli, germanuli, Sveicaruli
ifvris da masze reagirebis siswrafes. da skandinaviuri kulturebi. am kul-
swrafi gzavnilebia: rubrikis saTau- turebSi piradi urTierTobebi, ada-
rebi, sareklamo gancxadebebi da tele- mianebis mravalferovani interesebis
vizia. adamianebTan kontaqtSi swrafad da saqmianobis sferoebis gamo wydeba.
Sesvla SeuZlia im adamianebs, romlebic aseT kulturebSi didia Sesavalis ti-
swrafi gzavnilebis gadamcem da mimReb pis informaciis gacvla komunikaciis
tipebs miekuTvnebian. cxadia, zogierT procesSi.

26

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
maRali da dabali konteqstis da Se- ans mudam Tan axlavs. damcavi rgoli
sabamisad, komunikaciis stilSi aSkara icvlis zomebs situaciebis da garSe-
sxvaobebis gauTvaliswinebloba Sesa- momyofi adamianebis gaTvaliswinebiT
Zloa gaugebrobebis safuZveli gaxdes. (adamianebs, visTanac axlos xar, pirad
maRali konteqstis kulturis warmo- sivrceSic ufro axlos uSveb). damcavi
madgenelma SesaZloa dabali konteqstis rgoli aCvenebs sasurvel manZils sxva
kulturis warmomadgeneli Seafasos, adamianTan. Sengan Sor manZilze mdgo-
rogorc zedmetad mosaubre, zedmetad mi adamiani Seni Soreuli nacnobia. Tu
zusti, arasaWiro informaciis momwo- vinme imaze metad moaxlovebas, cdilobs
debeli. meore mxriv, dabali konteqs- rac SenTvis misaRebia, misi saqcieli
tis kulturis warmomadgenelma maRali Seuracxmyofelad, damamcireblad an
konteqstis kulturis warmomadgene- uxeSad miiCneva. Tu erT kulturaSi,
li SesaZloa Seafasos araWeSmarit Cveulebrivi dialogis dros, adamianebs
(radgan informaciis nawili uTqmelia Soris daculi manZili moklea, zogjer
da nagulisxmevi) da arakooperaciul ise mokle, rom intimur manZilsac uax-
pirovnebad. gadawyvetilebebis mis- lovdeba, meore kulturaSi aseTi man-
aRebad, dabali konteqstis kulturis Zili gaugebrobis da gansxvavebuli
warmomadgenlebs esaWiroebaT didi interpretaciebis safuZveli SeiZleba
moculobis gacnobiTi xasiaTis infor- aRmoCndes.
macia, maSin roca maRali konteqstis
kulturis warmomadgenlebi gacnobiTi monoqronuli da poliqronuli dro
xasiaTis informaciis gareSec SeZle- drois ganawilebasTan aris dakavSire-
ben gadawyvetilebis miRebas, radgan buli. monoqronuli dro gulisxmobs
isini sakiTxis garSemo mimdinare mov- saqmis TanmimdevrobiT gakeTebas, is-
lenebis Sesaxeb mudmivad saqmis kursSi eTi ganrigebis SemuSavebas, sadac erTi
arian. paradoqsulia situacia, roca saqme meores mosdevs da TiToeul maT-
maRali konteqstis kulturis warmo- gans konkretuli dro aqvs daTmobili.
madgenlebs evalebaT axali movlenis monoqronul kulturaSi dro praqti-
Sefaseba; maT surT yvelaferi Seityon kulad gamoiyeneba, dros lamis exebi
aRniSnuli movlenis Sesaxeb, radgan da mas resursis saxiT iyeneb: xarjav,
isini aRniSnuli konteqstis nawils ar flangav an ekonomias ukeTeb. dro uw-
warmoadgenen. yveti Zafia, is warsulis raRac werti-
lidan iwyeba, awmyoSi da Semdeg moma-
teritorializmi gulisxmobs fizikuri valSi grZeldeba. dro gamoiyeneba dRis
sivrcis organizebas, magaliTad, ofi- dasagegmad da prioritetebis Camo-
sis mowyobas. prezidentis ofisi Seno- sayalibeblad, magaliTad, SesaZloa
bis bolo sarTulzea an sadme SuaSi? ar gqondes dro vinmes Sesaxvedrad.
Tu magaliTad, samuSao magidaze da- poliqronuli dro ki sruliad sapir-
wyobili kalmebi adamianisTvis piradi ispiros niSnavs - Tanadroulad bevri
teritoriis nawilia, am adamians ara- ram keTdeba, adamianebTan mWidro urTi-
sodes esiamovneba Tu vinme misi magi- erTobebi gaqvs, rac imas niSnavs, rom
didan kalams droebiT iTxovs unebar- ganrigze metad adamianTan urTierTo-
Tvod. teritorializmi ukavSirdeba bebi aris mniSvnelovani. poliqronuli
adamianis mier sivrcis da maT garSemo dro ar gamoiyeneba resursis saxiT,
arsebuli materialuri nivTebis aR- misi Sedareba wertilTan da ara uwyvet
qmas, da rac Zalauflebis donezec me- xazTan SeiZleba.
tyvelebs.
holi da holi zemoT aRweril kate-
piradi sivrce aris manZili sxva ada- goriebs erTobliobaSi da erTmaneT-
mianebamde, romlis dacvis SemTxvevaSi Tan kavSirSi ganixilaven. maT kvlevaSi
adamiani komfortulad grZnobs Tavs. monoqronuli drois aRqma mWidrod
holebi pirad sivrces axasiaTeben, ro- ukavSirdeba dabali konteqstis kul-
gorc damcav rgols, romelic adami- turas da sivrcis iseT ganawilebas,

27

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
sadac cxovrebis elementebis danawev- mis praqtikul gamoyenebaSia. kultu-
rebaa SesaZlebeli (struqtura, sa- ris maxasiaTeblebis kategoriebi, rom-
dac Seni cxovrebis sxvadasxva aspeqti lebic faqtobrivad Zalian hgavs hof-
gamijnulia erTmaneTisgan). aRniSnuli stedis models, gvTavazobs CarCos,
struqturebis garda, holi da holi romlis xelmZRvanelobiTac SegviZlia
gvacnoben ramdenime sxva mniSvnelo- SevicnoT an gavaanalizoT kulturuli
van cnebasac, magaliTad, rogor mu- sxvaobebi.
Saobs dagegmva ama Tu im kulturaSi,
ramdeni xniT adre unda daigegmos Teoriis mniSvneloba axalgazr-
Sexvedra, rogoria punqturalurobis dul sakiTxebze muSaobisas
normebi, ramdenad swrafad moZraobs
informacia sistemaSi – informaciis interkulturul jgufebSi,
mimocvla ierarqiuli struqturis Tu holisa da holis mier warmodgenili
mravalmxrivi qselis modeliT xor- kategoriebis gamoyeneba SeiZleba
cieldeba? pirveli Teoriuli midgomis saxiT,
romelic kulturul sxvaobebs aana-
sxva kulturebTan urTierTobisas, lizebs. Teoria mravali saintereso
holi da holi Tavis samizne jgufs, savarjiSos gakeTebis saSualebas iZle-
amerikel biznesmenebs urCevs, aRiaron va, magaliTad, monawileebi esaubre-
kulturuli sxvaobebi da SeZlebis- bian erTmaneTs da saubrisas cvlian
dagvarad SeiTvison im kulturisT- maT Soris arsebul manZils. orive mo-
vis damaxasiaTebeli qcevis normebi, saubres msgavsi SegrZneba aqvs manZi-
romelSic isini imuSaveben. lis Secvlisas? rogor moiqcevian im
SemTxvevaSi Tu meore adamians meti an
holisa da holis mTavari cnebebi gan- naklebi sivrce sWirdeba?
sakuTrebul yuradRebas amaxvilebs im
mniSvnelovan sxvaobebze, rasac ada- holisa da holis TeoriaSi
mianebi kulturaTaSorisi urTier- warmodgenili kulturuli sxvaobe-
Tobebisas awydebian da Sesabamisad, bi aqtualuria interkulturuli
advilad Secnobadia bevri mkiTxvel- jgufebisTvis. maTi saSualebiT, jgufs
isTvis. Tumca, avtorebisadmi kritikac SeuZlia ganixilos kulturuli sxvao-
gaisma. holi da holi, pirvel rigSi bebi kulturebisTvis “uaresi” da “uke-
kategoriebs damoukideblad gamoyofen Tesi” iarliyebis miniWebis gareSe.
da kulturis erTganzomilebian mo-
dels ayalibeben. es modeli kulturebs garda amisa, axalgazrdebis
erT sibrtyeze - monoqronul, dabal trenerebs aRniSnuli kategoriebi
konteqstian da poliqronuli, maRal daexmareba interkulturul jgufebSi
konteqstian kulturebad ganalagebs. kulturuli sxvaobebis SecnobaSi (mag-
yvela danarCeni kategoria am RerZs ukav- aliTad, rogori damokidebuleba aqvT
Sirdeba. kiTxva ki imaSi mdgomareobs, jgufis wevrebs punqtualurobasTan,
Tu ramdenad asaxavs realobas kul- SexebasTan, saubris moculobasTan da
turebis aseTi martivi kategorizacia. a.S.), iseve rogorc uzrunvelyofs maT
aRniSnuli kulturuli sxvaobebis Ses-
garda amisa, holi da holi Zalian co- axeb sasaubro leqsikiT. magram gamoi-
tas Tu amboben imis Sesaxeb, Tu ratom CineT sifrTxile, radgan monawileebma
Camoyalibda ama Tu im kulturaSi mainc SesaZloa es modeli yvela darRvevis
da mainc aseTi maxasiaTeblebi, rogor gamamarTlebel sabuTad moiSvelion:
viTardeba kulturebi (kultura sta- “ukacravad, me erTi saaTiT davagviane,
tikuria Tu dinamikuri), rogor iye- me poliqronuli kulturis warmomad-
neben adamianebi sakuTar kulturul geneli var!” . .
maxasiaTeblebs kulturaTaSorisi
urTierTobebis dros. holisa da ho-
lis modelis dadebiTi mxare, uTuod,

28

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
2.4.4 Jak demorgonis da mark aRniSnuli sakiTxebi akademiuri gan-
molcis diskusia xilvebis sagania da praqtikuli gamo-
kulturis Sesaxeb yeneba ar aqvs, Tumca, isini politiku-
rad aqtualuria. politikuri kuTxiT,
Jak demorgoni da mark molci kate- sainteresoa mosalodneli cvlilebebi
goriulad uaryofen kulturis kidev raime safrTxeebTan aris Tu ara kav-
erTi modelis SemoTavazebas. isini SirSi? (kiTxva 1). aris Tu ara mraval-
amtkiceben, rom kulturis nebismieri ferovneba nebismieri kulturis sa-
ganmarteba mikerZoebulia im kulturis momavlo ganviTarebis winapiroba, Tu
mimarT, sadac Camoyalibda aRniSnuli mosalodneli cvlilebebi tradiciuli
ganmarteba – ar arsebobs dedamiwa- kulturebisTvis safrTxis momtania?
ze iseTi adamiani, romelic romelime (kiTxva 2). arian Tu ara adamianebi yve-
kulturas ar miekuTvneba. Sesabamisad, la qveyanaSi Tanasworuflebiani (indi-
demorgoni da molci miiCneven, rom vidis uflebebis franguli modeli) Tu
kulturis kategoriebis saxiT warmod- individis uflebebi im socialuri jgu-
gena miuRebelia da Tvlian, rom bevrad fis mixedviT ganisazRvreba, romelsac
ufro Rirebulia kulturebis Sesaxeb esa Tu is adamiani miekuTvneba (sazoga-
dialogSi CarTva da analizis gakeTeba. doebis holandiuri modeli; aRniS-
nuli modelis mixedviT sazogadoeba
kulturis Sesaxeb winaaRmdegobrivi jgufebisgan Sedgeba, xolo sazoga-
diskusiebis Sedegad ikveTeba sami mTa- doebis ama Tu im jgufs sakuTari in-
vari sapirispiri Sexeduleba: stitutebi aqvs)? (kiTxva 3).

• rogor unda gavarTvaT Tavi, erTi am winaaRmdegobebis gadasalaxad,


mxriv, kulturul stabilurobasa demorgoni da molci gvTavazoben kul-
da kulturul struqturebs Soris turis axal models. maTi azriT, kul-
daZabulobas da meore mxriv, kul- turis Secnoba SesaZlebelia mxolod
turul cvlilebebs da siaxleebs? adaptaciis cnebasTan kavSirSi. ada-
• rogor gavarTvaT Tavi urTierTo- mianebi mudmiv WidilSi arian da cdi-
bebs erTi kulturis farglebSi an loben daamyaron grZelvadiani urTi-
mraval kulturebs Soris? ra wili erToba TavinT Sinagan samyarosTan
aqvs ama Tu im kulturis Tavise- (saWiroebebTan, ideebTan da a.S.), iseve
burebebs kulturaTSoris urTier- rogorc garemosTan (sxva adamianebTan,
TobebSi? kultura TavisTavadia Tu garemo pirobebTan da a.S.). adamianebi
mxolod sxva kulturebTan mimarTe- am amocanebis miRwevas yoveldRiur
baSi da maTTan urTierTobisas situaciebSi cdiloben, amdenad, maTi
vlindeba? yoveldRiuri qceva dakvirvebis sfe-
• ramdenad mniSvnelovania xazi gavus- ros warmoadgens. adamianebi sxvadasxva
vaT adamianebis universalur niSnebs situaciaSi gavlenas axdenen garesa-
(ra Tvisebebi gvaqvs saerTo)? ro- myaroze (yvela adamians aqvs unari
goria Cveni rwmena: adamianebi arian gavlena iqonios mis garSemo mimdina-
individebi, romlebic ama Tu im kul- re movlenebze); meore mxriv ki, gare-
turis maxasiaTeblebiT gamoirCevian, samyaro gavlenas axdens adamianebze
Tu arsebobs mxolod erTi globalu- (nebismieri adamiani SeiZleba Secvalos
ri kultura (unversalisturi mid- mis garSemo mimdinare movlenebma).
goma)? ramdenad unda gavamaxviloT orive es aspeqti, adamianis gavlena
yuradReba kulturis rolze dRe- garesamyaroze da garemo pirobebis
vandeli kulturuli globaliza- gavlena adamianze, “adaptaciis” pro-
ciis pirobebSi? rogoria Cveni Sexe- cesis ori sxvadasxva mxarea.
duleba: yoveli adamiani miekuTvneba
msoflios ama Tu im kulturas, sa- demorgoni da molci am procesis erT
dac yvela kultura Tanabrad kargia mxares “asimilaciis” saxeliT ganixi-
(relativistuli midgoma)? laven. asimilaciaSi igulisxmeba adami-

29

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
anebis mier gare samyaros morgeba sa- klebad arian sakuTari genetikis gav-
kuTar realobasTan. yvelaferi, rasac lenis qveS, Tumca, adamianis cxovrebas
garesamyaroSi aRviqvamT asimilacias mainc aqvs kavSiri biologiur sawyi-
ganicdis da Cveni tvinis ujredebSi sebTan. amdenad, Cvens cxovrebaSi
ukve arsebul struqturebs erwymis. aris situaciebi, romelTa mimarT Cven
asimilaciis eqstremaluri magaliTia ar gvaqvs instiqturi an biologi-
moTamaSe bavSvebi, romlebic qviSis did uri reaqciebi. Cven cxovrebis ganmav-
grovas (garesamyaros realoba) everes- lobaSi gviviTardeba garkveuli ori-
tis zomis mTad aRiqvamen (Sinagani war- entacia da movlenebisadmi saTanado
mosaxva). roca bavSvebi qviSis grovaze reagirebis unar-Cvevebi. swored am
acocdebian garesamyaro maT Sinagan sistemas uwodeben demorgoni da mol-
warmosaxvasTan asimilacias ganicdis. ci kulturas. maTi azriT, adaptaciis
realobis aRqma maTi qmedebis moti- ZiriTadi funqciaa mravali sxvadasxva
vaciad iqca. maT warmodgenaSi, isini situaciis mimarT Sesabamisi reaqciebis
qviSis grovaze ki ar adian, aramed mTa SenarCuneba da ganviTareba. kultura
everests ipyroben. Tumca, asimilaciis aris is struqtura, romelic ama Tu im
unar-Cveva mxolod bavSvebisTvis ar situaciis mimarT gviyalibebs orienta-
aris damaxasiaTebeli. rodesac Cven cias (kulturuli adaptacia aris ada-
axal adamians vecnobiT, pirvel rigSi, mianis gonebaSi arsebuli azrovnebis
vxedavT da vafasebT mis garegnobas. am sqemebis mier asimilaciis an Seguebis
limitirebuli informaciis safuZvel- unari). kulturuli adaptacia biolo-
ze, am adamianze gveqmneba garkveuli giuri procesis gagrZelebas warmoad-
Sexedulebebi, mis Sesaxeb vqmniT ste- gens. kultura arsebobs imisaTvis, rom
reotipebs imisaTvis, rom SevarCioT am dagvexmaros situaciebisadmi adapta-
adamianTan qcevis Sesaferisi normebi. ciis unaris ganviTarebaSi, im piro-
bebSi, rodesac gare movlenebis mimarT
adaptaciis procesis meore mxares biologiurad winaswar gansazRvruli
demorgoni da molci “Seguebas” uwode- pasuxebi ar arsebobs.
ben. am terminSi igulisxmeba gonebaSi
arsebuli struqturebis (“cnobierebis” Tu adaptacia orientaciis Ziebaa, ma-
an “azrovnebis sqemebis”) cvla garesa- Sin adaptaciis procesi asimilaciisa da
myarodan miRebuli informaciis Sesa- Seguebis Widilis nawilia. amasTanave,
bamisad. Cven SesaZloa ucxo adamian- aucilebelia myari struqturebis da
Tan Sexvedrisas am adamianis saqcieli qcevis normebis ganviTareba, romelTa
SevafasoT Cvens gonebaSi arsebuli ganzogadeba da sxvadasxva situaciaSi
stereotipebis mixedviT. Tumca, mogvi- gamoyenebac SesaZlebeli iqneba. rogorc
anebiT vacnobierebT, rom realoba hofstedma aRniSna, asimilaciis proces-
Cveneuli warmosaxvisgan gansxvavdeba Si kultura gonebis iaraRia. es iaraRi
- Cveni stereotipebi an azrovnebis garesamyarodan mowodebuli informa-
sqemebi ar Seesabameba sinamdviles; amis ciis gadasamuSaveblad gamoiyeneba.
Semdeg Cven damokidebulebas vcvliT.
demorgoni da molci akritikeben im
kulturaTSoris urTierTobebSi ar mosazrebas, rom kultura gonebis
aris misaRebi - arc eqstremaluri Segu- iaraRia, romelic adamianSi programis
eba da arc eqstremaluri asimilacia. saxiT, axalgazrul asakSi iwereba. aseT
eqstremaluri Seguebis pirobebSi Cven SemTxvevaSi Cven ver SevZlebdiT axal
Warbi informaciiT viqnebodiT dat- garemosTan Seguebas an Cveni orienta-
virTuli, xolo eqstremaluri asimi- ciis Secvlas. adamianebs esaWiroebaT
laciis pirobebSi, Cven, sinamdvilis asimilaciis unari garemosTan Seguebis
uaryofa mogviwevda da gadarCenis una- da gadarCenisTvis.
ric ar gveqneboda.
am mosazrebis mixedviT nebismieri qceva
cxovelebTan SedarebiT adamianebi na- warmoadgens rogorc Cveul, SeZenil da

30

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
warmatebul qmedebaTa nazavs, aseve axal situaciis mxolod erT aspeqtze an ga-
situaciasTan adaptirebis process. davanawiloT yuradReba Cvens garSemo
momdinare sxvadasxva movlenaze. Cven
sxvadasxva situaciaSi Cven yovelTvis SegviZlia davamyaroT Ria komunikacia
vdgavarT arCevanis winaSe. Cven Segvi- (siRrmiseuli axsna-ganmartebebiT) an
Zlia gavakeToT swrafi reagireba mov- faruli (bevri simbolos gamoyenebiT).
lenisadmi detaluri informaciis gar- Tu situacia gvTavazobs asobiT urT-
eSe. meore mxriv, SegviZlia vimoqmedoT ierTsapirispiro SesaZleblobas, maSin
auCqareblad, Tumca, viyoT movlenis Cven mudmivad vdgavarT arCevanis wi-
Sesaxeb srulad informirebuli. Cven naSe (ixileT magaliTebi: naxazi 3).,
SegviZlia yuradReba gavamaxviloT

mocemuli urTierTsapirispiro adap- li orientacia adgens saTanado qcevas


torebi wrfivis sapirispiro poluse- konkretul wertilSi, magaliTad, me-
bze unda warmovidginoT (ixileT nax- 3 wertilSi. Cven, rogorc kulturis
azi 4). mTliani wrfivi ki warmoadgens ganmasaxiereblebi, viRebT sastarto
qcevis srulyofil potencias. demor- wertils da virCevT yvelaze Sesaferis
goni da molci amtkiceben, rom kul- qcevas situaciis mixedviT. Cveulebriv,
turuli orientacia am potencialis Cveni arCevani ama Tu im qmedebis Se-
Semcirebas da mis Semcirebul marJaze saxeb, me-2 da me-4 wertilebs Soris
morgebas gulisxmobs. warmoidgineT, Cerdeba.
rom wrfivze moTavsebuli wertilebi
danomrilia 0-dan 10-mde (sadac 0 erTi modiT, ganvixiloT komunikaciis maga-
ukiduresobaa da 10 meore). kulturu- liTi. davuSvaT, rom Tqvens kulturaSi

31

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

adamianebi farulad amyareben komunika- gadawyvetilebebis miRebas. kulturu-


cias (rac imas niSnavs, rom adamianebi li orientacia ki gvTavazobs, adamian-
komunikaciis dros, Tavs arideben deta- Ta ama Tu im jgufTan urTierTobisas,
lur axsnas da farulad miuTiTeben im warmatebul qcevis kategoriebs.
konteqstze, rac yvelasTvis cnobilia).
aseT kulturaSi, sazogadod miRebuli Sesaferisi qcevis kategoriebis garSemo
komunikaciis stili farulia. mosaubre dadgenili marJa, situaciasTan adapta-
farul komunikacias sawyis wertilad ciis Sesabamisad, itevs cvalebadobas.
irCevs da qcevis marJas aRniSnuli sawy- dadgenili marJis miRma arsebuli qce-
isi wertilidan aviTarebs. va, mocemul konteqstSi, miuRebeli,
aranormaluri da arasworia.
es imas niSnavs, rom aseT konteqstSi mo-
saubres SeuZlia met-naklebad faruli kultura cvalebadia: rodesac misaRe-
komunikacia daamyaros, xolo Ria ko- bi qcevis kategoriebi mravalferovani
munikacia rekomendebuli saerTod ar xdeba da maTi orientacia wrfivze erTi
aris. SerCeuli marJis gafarToeba da mimarTulebiT izrdeba anu adamianebi
Ria komunikaciis damyareba, mxolod aRniSnul kulturaSi erTi mimarTule-
maSin aris SesaZlebeli, roca mosaubre biT viTardebian, qcevis kategoriebis
gamocdis faruli komunikaciis waru- sawyisi wertilic am mimarTulebiT
mateblobas aRniSnul konteqstSi. gadaadgildeba.

kultura moiTxovs adaptaciis proces- am modelis Tanaxmad, kultura eris


Si or ukiduresobas Soris saTanado warmomavlobasTan ar aris kavSirSi.

32

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
igi adamianebis jgufebis orientaciis raTSorisi urTierTobebis praqtikaSi
damaxasiaTebelia. kulturuli ori- gamoyeneba iqneba.
entacia ganisazRvreba ojaxis, mego-
brebis, mSobliuri enis, sacxovrebeli Teoriis mniSvneloba axalgazr-
adgilis, Tanatolebis da kolegebis dul sakiTxebze muSaobisTvis
mier. am mosazrebis mixedviT, erTi da
igive jgufi SeiZleba erTsa da imave demorgoni da molcis kulturis Teo-
kulturas an kulturul orientacias ria SesaZloa dagvexmaros kulturis
iziarebdes. adamianebi, ZiriTadad, siRrmiseul analizSi, misi saWiroebis
iziarebdnen qcevis dadgenil normebs, da funqciis gaazrebaSi. demorgoni da
Tumca, konkretuliKkonteqstidan ga- molcis modeli kulturas adamianTa
momdinare, SesaZlebelia aRniSnul jgufebs ukavSirebs da ara erebs.
normebSi cvlilebebis Setana. magali-
Tad, samuSao garemoSi Tqven ufro me- axalgazrdul sakiTxebze muSaobisas,
tad Ria komunikacias amyarebT, xolo aRniSnuli modeli kompleqsuri SekiTx-
saxlSi faruls. Tu ojaxsa da samsax- vebis gansaxilvelad da siRrmiseuli
urs bevri saerTo ram akavSirebT, maSin analizis gasakeTeblad gamoiyeneba.
Tqveni komunikaciis stili saxlsa da
samsaxurSi msgavsi iqneba da zogierT sinamdvileSi, modeli gvTavazobs kul-
SemTxvevaSi gadakveTs erTmaneTs. turaTSorisi swavlebis specifikur
gagebas: sakuTari Tavis Secnobas, sxva-
kulturaTSorisi swavlebis dros, dasxvagvari qcevis SesaZleblobebis
treiningis monawileebi acnobiereben gaazrebas, sxvadasxva sirTulesTan
sakuTar kulturul orientacias da gamklavebis gzebs. swavlebis procesi
mas sxva standartebs adareben. ormagi realur gamocdilebas ukavSirdeba;
kulturuli orientaciis SemTxvevaSi, swavlebis procesi sirTuleebiT savsea,
adamianebi afarToeben qcevis normebs radgan is adamianuri arsebobis Zireul
ise, rom or sxvadasxva kulturaSi dad- elements, kulturul orientacias,
genili standartebi gaiazron. sxvada- ukavSirdeba.
sxva situaciaSi aseT adamianebs didi
arCevani aqvT. rac ufro metia SesaZle-
blobebi, miT ufro didia adaptaciis da 2.5 kulturaTSorisi
Seguebis albaToba. meore mxriv, Sesa- swavlebis analizi
Zleblobebis simravle met daucvelo-
bas ukavSirdeba: meti SesaZleblobebi
nakleb stabilur garemos qmnis. milton j. benetis interkulturuli
urTierTpativiscemis ganviTarebis
sxvadasxva kulturas Soris media- modeli
toris roli im adamianebs ekisrebaT,
romelTac orive kulturis normebi beneti (1993) interkulturuli urTi-
aqvT SeTvisebuli da Sesabamisad, ori erTgagebis unars gansazRvravs
sxvadasxva mxaris qcevis normebs Soris pirovnuli zrdis safexurebis anali-
saerTo wertilebs aRmoaCenen. zis saSualebiT. ganviTarebis miseuli
modeli iTvaliswinebs ganviTarebis
demorgoni da molcis Sexeduleba bev- uwyvet process. aRniSnul procesSi
ris yuradRebas izidavs, radgan isi- TandaTanobiT izrdeba codna kul-
ni, kulturis Teoriis sferoSi, axal turuli sxvaobebis Sesaxeb, enTnocen-
mimarTulebebs gvTavazoben. meore truli midgoma, garkveuli safexurebis
mxriv, maTi modeli wmindad Teoriulia gavlis Semdeg, icvleba eTnorelati-
da SezRuduli raodenobis empiriuli visturi midgomiT, rac gansxvavebebis
kvlevis SesaZleblobas iZleva. ramde- aRqmis da maTi pativiscemis unaris
nad asaxavs es modeli sinamdviles? am SeZenas gulisxmobs.
modelis saukeTeso gamocda kultu-

33

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

34

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
benetis modelis safuZvlebi gan- meore safexuri benetis TeoriaSi aris
sxvavebebis garCevis, maTi pativisce- Tavdacva. kulturul sxvaobebSi zogjer
mis da maTTan Seguebis unars exeba. safrTxes xedaven, radgan sxvaobebi ada-
“gansxvavebebis garCeva”, Tavis mxriv, mianis subieqturi xedvis an identobis
or fenomenTan aris kavSirSi: pirveli alternativas gvTavazobs. Tavdacvis
- adamianebi xedaven erTsa da imave safexurze, sxvaobebi xilvadia da ga-
movlenas sxvadasxvanairad da meore - cnobierebuli, Tumca isini idevneba.
“kulturebi erTmaneTisgan sistemurad
gansxvavdeba msoflmxedvelobis Tval- kulturuli sxvaobebis winaaRmdeg
sazrisiT”. sxva sityvebiT rom vTqvaT, brZolis erT-erTi formaa damcireba,
ama Tu im kulturisTvis damaxasiaTe- raSic gansxvavbuli msoflmxedvelo-
beli sistemuri msoflmxedveloba re- bis uaryofiTad Sefaseba igulisxmeba.
alobis, garemos xedvas gansazRvravs. damcirebis magaliTebia uaryofiTi
realobis aRqma an msoflmxedveloba stereotipebis Seqmna da ukidures Sem-
gansxvavebulia sxvadasxva kulturaSi. TxvevaSi rasistuli damokidebuleba.
aqedan gamomdinare, interkulturuli damcirebis Semadgeneli nawili qedmaR-
urTierTpativiscemis unaris ganviTa- lobaa, raSic ama Tu im kulturisTvis
rebisTvis gadamwyvet rols TamaSobs damaxasiaTebeli dadebiTi Tvisebebis
kulturebs Soris msoflmxedvelobis xazgasma da SedarebiT naklebad Rire-
fundamentaluri sxvaobebis gaazreba buli tradiciebis miCqmalva igulisx-
da gacnobiereba. meba. zogjer praqtikaSi vxvdebiT kul-
turul sxvaobebTan brZolis mesame
eTnocentrizmis safexurebi strategiasac, romelsac beneti “uku-
qcevas” uwodebs. ukuqceva gulisxmobs
benetis azriT, eTnocentrizmTan erTi kulturis mier meore kulturis
gvaqvs saqme Tu individebs swamT, rom upiratesobis aRiarebas da sakuTari
maTi xedva obieqturi realobaa. eTno- kulturuli tradiciebis daufaseblo-
centruli msoflmxedvelobis ZiriTa- bas. aRniSnuli strategia, erTi Sexed-
di simptomi uaryofaa, rac imas niSnavs, viT, mtkivneulad SeiZleba JRerdes,
rom adamiani ar aRiarebs gansxvavebebs, Tumca, misi realuri gamoxatuleba
sxva adamianis xedvas. uaryofis mizezi eTnocentrizmis erTi tipis aqcentis
SesaZloa iyos izolacia, gansxvavebul meoreTi Canacvlebaa.
kulturasTan Sexebis minimaluri Sansi
an aseTi SesaZleblobis ararseboba. eTnocentrizmis bolo safexurs bene-
uaryofis simptomi aseve SesaZloa gan- ti minimizacias uwodebs. am SemTxveva-
calkevebis (separatizmis) Sedegi iyos. Si, kulturul sxvaobebs aRiareben, ar
am SemTxvevaSi adamiani an adamianTa devnian damcirebiT da upiratesobis
jgufebi gamiznulad qmnian barierebs grZnobis gamoxatviT, Tumca, cdiloben
gansxvavebuli xalxis an kulturebis maTi mniSvnelobis minimizacias; meti
winaaRmdeg raTa ar aRiaron gansxvave- aqcenti keTdeba msgavsebebze, vidre
buli kultura. gancalkeveba, cxadia, sxvaobebze. beneti aRniSnavs, rom bevri
moicavs gansxvavebebis Secnobas raRac organizacia minimizacias interkul-
doziT, rac SemgomSi admianis an ada- turuli ganviTarebis bolo safexurad
mianTa jgufis gancalkevebaSi gamoix- aRiqvams da xels uwyobs saerTo faseu-
ateba. rasobrivi segragacia dRevan- lobebs da gamocdilebis ganviTarebas.
del msoflioSi segregaciis mkafio aRniSnuli midgomis safuZvels fizi-
magaliTia. kuri universalizmi warmoadgens, rac
adamianebs Soris biologiur msgavse-
represirebuli jgufis warmomadgen- bas gulisxmobs. Cven yvela vibadebiT,
lebi ganicdian uaryofis grZnobas. vizrdebiT, vberdebiT da vkvdebiT.
gansxvavebuli xedvis an qcevis uaryo- Tuki kultura biologiuri sawyisis
fa mxolod maTi identifikaciis Semdeg gagrZelebaa, misi mniSvneloba minimi-
aris SesaZlebeli. zacias ganicdis.

35

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
eTnorelativizmis safexurebi nawilia simpaTiis gaCena sxva kulturis
mimarT. adaptaciis procesi gulisxmobs
“eTnorelativizmis ZiriTadi arsi imaSi sxva kulturis warmomadgenlis Sexe-
mdgomareobs, rom erTi kulturis aR- dulebebis gaazrebas da gaziarebas.
qma SeuZlebelia meore kulturasTan
Seudareblad da rom konkretuli qceva eTnorelativizmis Semdgomi safexuria
SeiZleba gagebul iqnas kulturul kon- pluralizmi. pluralizmis safexurze
teqstSi”. eTnorelativizmis safexureb- sxva kulturebis aRiareba da miReba im-
ze kulturuli sxvaobebi safrTxes ar denad mravalmxrivia, rom adamiani sxva-
warmoadgens, Tumca, garkveul sirTu- dasxva kulturis normebs iTavisebs.
leebTan aris dakavSirebuli. kulturu- sxva kulturis CarCoebSi SeRweva, ro-
li sxvaobebis gaazrebisas, umjobesia gorc wesi, aRniSnul kulturul kon-
axali kategoriebis Camoyalibeba, vidre teqstSi didi xniT yofnis Semdeg xdeba.
Zvel kategoriebze dayrdnoba. pluralizmis safexurze gansxvavebebi
Cveulebrivi movlena xdeba; adamiane-
eTnorelativizmis winapirobaa kul- bi gansxvavebul kulturul Strixebs
turuli sxvaobebis aRiareba. es proce- sxvadasxva kulturebidan iTviseben.
si ki pirvel rigSi, kulturebs Soris
arsebuli gansxvavebuli verbaluri da benetis Teoriis bolo safexuria in-
araverbaluri qmedebis aRiareba xde- tegracia. Tuki adaptaciis safexuri
ba. Semdeg etapze, aRniSnuli procesi gulisxmobs adamianis mier sxvadasx-
gansxvavebuli msoflmxedvelobis da va kulturuli Strixebis aTvisebas,
faseulobebis aRiarebiT grZeldeba. integraciis safexurisTvis damaxa-
meore etapze, adamians Secnobili siaTebelia sxvadasxva kulturuli
aqvs sakuTari xedva da faseulobebi, Strixebis gaerTianeba sawyisi kul-
romlebic kulturaSi gavrcelebuli turul normebSi cvlilebebis Seu-
normebiTaa ganpirobebuli. faseulo- tanlad. Tumca, unda aRiniSnos, rom
bebis Camoyalibeba mudmivi procesia, es procesi martivi sulac ar aris,
xolo adamianebi sakuTar kulturul radgan gansxvavebuli Sexedulebebis
faseulobebs sxva kulturebTan urTi- mSvidobiani Tanacxovreba rTulad mi-
erTobis organizebisTvis iyeneben. is saRwevi mizania. integraciis procesi,
faseulobebic ki, romlebic erTi kul- miRebuli gamocdilebidan gamomdina-
turis upiratesobas gulisxmobs, meo- re, adamianis identobis mudmiv gada-
resTan SedarebiT, garkveul funqcias fasebas moiTxovs. integraciis procesi
kisrulobs kulturaTa Soris urTier- zogjer imiTac SeiZleba damTavrdes,
Tobis organizebisas. rom adamianma verc erT kulturas ver
miakuTvnos Tavi da mudmivad integri-
kulturuli sxvaobebis aRiarebis Sem- rebul “auTsaiderad” darCes.
dgomi safexuria adaptacia. adaptacia
asimilaciisgan mkveTrad gansxvavebu- konteqstualuri Sefaseba, integra-
li cnebaa. asimilaciis dros sakuTari ciis pirvel safexurze, sxvadasxva
faseulobebi, msoflmxedveloba, qce- situaciis da Sexedulebis Sefasebas
vis da kulturuli identoba ikargeba. gansxvavebuli kulturuli poziciidan
adaptacia ki axlis SeZenas gulisxmobs. moiTxovs. sxva danarCen safexurze,
adamiani, sxva kulturasTan adaptaciis gamiznulad xdeba Sefasebebis Tavi-
dros, iseT qcevis normebs iTvisebs, dan acileba, raTa SesaZlebeli gaxdes
romlebic misaRebia sxva kulturis- eTnocentruli Sexedulebebis daZl-
Tvis. amave dros, viTardeba komuni- eva. konteqstualuri Sefasebis sta-
kaciis axali stili. kultura ganvi- diaSi adamianebs SeuZliaT sxvadasxva
Tarebadi, moZravi movlenaa da ara kulturul konteqstSi gadaadgileba
statikuri. garemoebebidan gamomdinare. Sefaseba
SedarebiT xasiaTs atarebs. benets, Ta-
adaptaciis procesis Semadgeneli visi Teoriis ganxilvisas, magaliTad,

36

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
mohyavs interkulturuli arCevani: nili safexurebis Tanmimdevrobis mka-
“misaRebia Tu ara pirdapir mivuTiToT crad dacva ar aris aucilebeli, maSin
Cvens an sxva admianis mier daSvebul aRniSnuli modeli kulturaTSoris
Secdomaze? amerikul kulturaSi mi- urTierTobebSi arsebiT dabrkole-
saRebia, xolo iaponurSi ara. Tumca, bebs amJRavnebs da interkulturuli
zogierT SemTxvevaSi, iaponur kon- swavlebis sasargeblo strategiebs
teqstSic umjobesia amerikuli sti- gvTavazobs.
lis gamoyeneba an piriqiT, sxvadasxva
garemoebebidan gamomdinare. orive Teoriis mniSvneloba
stilis gamoyenebis unari adaptaciis
safexuris nawilia, xolo arCevanis ga- benetis mier aRwerili safexurebi sa-
keTebisas, kulturuli konteqstis da sargeblo wyaroa interkulturuli
SesaZleblobebis gaTvaliswineba da treiningebis dagegmvisas, kategoriebis,
eTikuri gadawyvetilebis miReba ki in- Sinaarsis da meTodebis dadgenisTvis.
tegraciis safexuris nawili. samizne jgufis monacemebis gaTvalis-
winebiT, aris Tu ara saWiro ganvixiloT
benetis Teoriis bolo safexuri, kon- kulturuli sxvaobebi, Tu umjobesia
struqciuli marginalizmi, srulyofis pirdapir sxvaobebis aRiarebaze ga-
wertilia da ara swavlis procesis vamaxviloT yuradReba? ganviTarebis
dasasruli. aRniSnuli cneba gulisxmobs Teoria sakmaod praqtikuli midgomaa
srulyofil TviTSefasebas, kulturu- da saWiroebebis zustad dadgenas gana-
li warmomavlobis dakargvas da mudmiv pirobebs. beneti Tavadve warmogvidgens
auTsaiderobas. meore mxriv ki, aRniSnu- treiningebis sxvadasxva fazis mosa-
li safexuris miRweva adamians WeSmariti lodnel Sedegebs.
interkulturuli urTierTobebis da
sxvadasxva kulturul konteqstSi fun- saerTaSoriso axalgazrdul RinisZie-
qcionirebis unars uyalibebs. baSi beneti bevr process kondensire-
bulad aRwers. misi modeli procesebis
benetis modeli kroskulturuli analizSi da movlenebis marTvaSi gvex-
treiningebisa da saorientacio semi- mareba.
narebis dagegmvisTvis saukeTeso sawyisi
wertilia. aRniSnuli modeli aRiarebs da bolos, ganviTarebadi modeli mkafi-
da xazs usvams kulturuli sxvaobebis od gvixsnis ra aris kulturaTSorisi
mniSvnelobas kulturaTSorisi swav- swavlebis mizani - im safexuris miR-
lebis procesSi da warmogvidgens ram- weva, sadac kulturuli sxvaobebi Cveu-
denime (araefeqtur) strategias kul- lebrivi movlenaa, kulturuli sxvao-
turaTSorisi sxvaobebis dasaZlevad. bebi pirovnebis identobis nawilia, da
kulturuli maxasiaTeblebi sxvadasxva
beneti amtkicebs, rom kulturaT- kulturebidan momdinareobs.
Sorisi swavleba mudmivad ganviTa-
rebadi procesia (aRniSnuli procesi
ganvlili safexurebidan kvlav ukan 2.6 Teoriebis Sejameba
dabrunebis saSualebasac iZleva). pro-
cesSi SesaZlebelia ama Tu im adamianis
mier kulturaTSoris urTierTobebSi
miRweuli safexuris gansazRvra. Tum- swavlebis, kulturis da interkul-
ca mkiTxvels, albaT, gauCndeba kiTxva turuli gamocdilebis Sesaxeb sxvadasx-
imis Sesaxeb, Tu ramdenad realuria, va Teoriebis ganxilvis Semdeg cxadi
rom kulturaTSoris swavlebis pro- xdeba, rom kulturaTSorisi swavleba
cesi mudmivad aRniSnuli Tanmimdevro- xangrZlivi procesia. kulturaTSorisi
biT gaxorcieldes, sadac erTi safexu- swavlebis procesi pirvel rigSi saku-
ri meores aucilebeli winapirobaa. im Tari Tavis kargad Secnobas moiTxovs,
SemTxvevaSi, Tu benetis mier warmodge- xolo Semdeg sxvis aRiarebas. aRniS-

37

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
nul process uamravi sirTule axlavs, stilad, misi pirovnebis ganviTarebis
radgan pirovnebaSi Rrmad gamjdar wyarod gadaiqces.
Sexedulebebs, samyarosa da cxovrebi-
sadmi arsebiT damokidebulebebs exeba. benetis modeli nawilobriv politikur
kulturaTSoris swavlebaSi, CvenT- xasiaTsac atarebs - sadac kulturaT-
vis yvelaze bunebrivi movlenebi da Sorisi swavleba individualuri proce-
aucilebeli saWiroebebi kiTxvis niSnis sia, Tumca, is adamianTa Tanacxovrebas,
qveS dgeba. kulturaTSorisi swavleba sxvadasxva kulturasTan urTierTobebs
pirovnebas sirTuleebis winaSe ayenebs, gvaswavlis. am kuTxiT danaxuli kul-
Tumca, rogorc beneti aRniSnavs, amas- turaTSorisi swavleba xalxTan mSvido-
Taneve, savsebiT SesaZlebelia, rom biani Tanacxovrebis sawyisi wertilia.
swavlebis procesi adamianis cxovrebis

38

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

2.7 interkulturuli ganaTleba

miuxedavad imisa, rom saxelmZRvanelos ZiriTadi samizne skolis gareT dagegmili


treiningebia, winamdebare Tavi exeba interkulturul swavlebas skolaSi. aRniSnuli
maria
Tavis Setana am saxelmZRvaneloSi ganapiroba im faqtma, rom skolas SeuZlia udidesi de jesus
roli iTamaSos interkulturuli sazogadoebis CamoyalibebaSi. cxadia, bevri ram cascao
guedesi
SeiZleba SeviZinoT da viswavloT formaluri ganaTlebis mesveurebisgan.

warsulSi, adamianis socialuri statusis miuxedavad, ganaTleba yvelasTvis xelmi-


sawvdomi iyo. lozungi, ganaTleba yvelasTvis, miznad isaxavda samarTlianobis da-
myarebas, socialuri sxvaobebis Semcirebas da socialur integracias. dReisTvis,
Cveni sazogadoebis mTavari Tavsatexi ki isaa, Tu rogor gavarTvaT Tavi sxvaobebs.
rogor vaRiaroT da davuWiroT mxari kulturul sxvaobebs da amavdroulad xeli
SevuwyoT WeSmarit kulturul integracias jer skolebSi da Semdeg sazogadoebaSi.

interkulturuli principebi moiTxovs kulturuli sxvaobebis aRiarebas, maT


pativiscemas, tolerantobas, sxvadasxva kulturis warmomadgenlebisTvis Tana-
bari SesaZleblobebis micemas, diskriminaciis aRmofxvras. sxvadasxva kulturul
identobebs Soris komunikacia SesaZloa paradoqsuli aRmoCndes, radgan kul-
turaTSorisi urTierToba gulisxmobs imis aRiarebas, rom sxvadasxva kulturis
warmomadgenlebi gvanan erTmaneTs da gansxvavdebian kidec erTmaneTisgan. am kon-
teqstSi, ouletis (1991) Tanaxmad, interkulturuli swavleba xels uwyobs:

• kulturebis ukeT Secnobas Tanamedrove sazogadoebaSi;


• sxvadasxva kulturis warmomadgenlebs Soris komunikaciis did SesaZleblobebs;
• Ria damokidebulebas kulturuli mravalferovnebisadmi;
• socialur urTierTobebSi monawileobis ukeTes SesaZleblobebs, kacobrio-
bis saerTo memkvidreobis aRiarebas.

interkulturuli swavlebis mTavari mizania moswavleebs da maT garSemo myof


adamianebs Soris komunikaciis da urTierTobebis xelSewyoba. gueras (1993) azriT,
interkulturuli swavlebis arsebiTi principebia:

• pluralizmis cnebis swavleba yvela saganmanaTleblo dawesebulebaSi (miuxe-


davad imisa, swavloben Tu ara aRniSnul dawesebulebaSi umciresobebi)
• umciresobebis mier sakuTari kulturuli Strixebis SenarCuneba;
• yvela kulturis Tanabrad dafaseba;
• warmatebis misaRwevad umravlesobis da umciresobebisTvis mxardaWeris
identurad uzrunvelyofa.

aucileblad aris gasaTvaliswinebeli is, rom interkulturuli swavlebis dageg-


mvisa da ganxorcielebisas arsebobs gacnobierebuli Tu gaucnobierebeli miker-
Zoebis saSiSroeba. ladmirali da lipianski (1989) maswavleblebs urCevs, aRniS-
nuli saSiSroebis gamoricxvis mizniT Tavi aaridon:

1) moswavleebis kulturul Taviseburebebze dayrdnobiT ganzogadebis gakeTebas;


2) konfliqtebis kulturul WrilSi ganxilvas, fsiqologiuri da socialuri faq-
torebis gauTvaliswineblobas, konfliqturi saqcielis an deviaciuri qcevis dros.
maswavleblebs yovelTvis unda axsovdeT, rom saganmanaTleblo saqmianoba sakmaod
Rrma, rTuli da bevri mniSvnelovani wvrilmanis Semcveli procesia, sadac udides
rols TamaSobs rogorc moswavlis Sexedulebebi, aseve maswavleblis pirovneba da
garemo pirobebi.

39

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
pedagogebi valdebuli arian analizi gaukeTon sakuTar kulturul identobas da
pirovnul niSan-Tvisebebs, raTa momzadebuli iyvnen swavlebis procesSi moswavlee-
bTan urTierTobisTvis. Hufsi (citirebuli ouletisgan – 1991) maswavleblebs ur-
Cevs ganiviTaron sakuTari azrovnebis modelis da komunikaciis stilis analizis
unari da ganimtkicon mosmenis unar-Cvevebi. (am ukanaskneli rCevis ganxorcieleba
savsebiT SesaZlebelia Tu aqcents aqtiuri mosmenis unar-Cvevebze gavakeTebT). amas-
Tanave, aucilebelia maswavlebels kargad esmodes sakuTari kulturis Tavisebure-
bebi da moraluri principebis, faseulobebis da rwmenis safuZvlebi.
interkulturuli swavlebis amosavali wertilia “sxva”. interkulturuli swav-
leba mudmivad eWvis qveS ayenebs stereotipebs da xels uwyobs siaxlis, ucxos da
Seucnoblis mimarT Ria damokidebulebis Camoyalibebas. adamianebi erTmaneTTan
urTierTobis procesSi mudmivad axal aRmoCenebs akeTeben, urTierTobis pro-
cesSi xdeba adamianis pirovnuli, socialuri da globaluri TviTrealizeba. sa-
ganmanaTleblo sfero miznad isaxavs moswavleebis gaZlierebas, raTa gaizardos
axalgazrdebis SesaZleblobebi sazogadoebrivi funqciebis Sesasruleblad.
efeqturi interkulturuli ganaTlebisTvis sakmarisia ar aris am terminis gansa-
zRvra da skolis valdebulebebis Camoyalibeba kanonmdeblobaSi. yvelaze mTavari
is aris, rom realurad ganxorcieldes interkulturuli swavlebis procesi, gan-
viTardes maswavlebelTa treiningebi aRniSnul sferoSi da sabolood, sazoga-
doebaSi moxdes gacnobierebuli cvlileba. aRniSnuli procesi, faqtobrivad
gadaudebel aucileblobas warmoadgens, radgan mravalkulturul sazogadoebaSi
adamianebs unda SeeZloT erTmaneTis mxardaWera. cnobili frangi politikosi ed-
gar fori (1908-1988) gvaxsenebs, rom “swavleba niSnavs adamians daexmaro iswavlos
cxovreba”. Cven, maswavleblebi, mudmivi ganviTarebis procesSi unda viyoT, raTa
Sesabamisad Cveni codnis diapazoni gaizardos. maswavleblebs moeTxovebaT metad
gaaqtiurdnen damoukidebeli kvlevisa da swavlis sferoSi. maswavleblebis xelSia
axalgazrda Taobebis awmyo da momavali da maswavleblebsve evalebaT cvlile-
bebis inicireba.
skolebs, dRes, ormagi funqcia aqvT - saganmanaTleblo da mosamzadebeli. yoveli
moswavle skolaSi uzrunvelyofili unda iyos ganviTarebis Tanabari SesaZleblo-
bebiT da amasTanave, yoveli moswavlis kulturuli Strixebi yvelasTvis misaRebi
unda iyos. zogierTi samaganmanaTleblo reforma swavlebis induqciur meTods
emyareba. reforma, pirvel rigSi, moswavleTa interesebs iTvaliswinebs. reformis
mizania, realuri gamocdilebis gamoyeneba kulturuli sxvaobebis mimarT, pati-
viscemis da interkulturuli cnobierebis gasamyareblad. maswavlebeli, rogorc
cvlilebebis mTavari iniciatori, valdebulia moswavleebi uzrunvelyos Ria sas-
wavlo garemoTi da xeli Seuwyos yvela kulturis monawileobas demokratiuli
principebis dacviT. maSasadame, interkulturuli ganaTleba yvela skolis mizans
unda warmoadgendes dRevandel sazogadoebaSi. Tuki am mimarTulebas ar avirCevT,
maSin segregaciis da elitizmis saSiSroebis winaSe davdgebiT!
Tu saganmanaTleblo saqmianobiT adamianebs davanaxebT kulturul sxvaobebs da
msgavsebebs, amavdroulad Tu davarwmunebT, rom yvela kulturas aqvs ganviTa-
rebis ufleba, Sedegad miviRebT moqalaqeTa aqtiur monawileobas sazogadoe-
briv saqmianobaSi. saganmanaTleblo sistemaSi gamoricxuli unda iyos segregacia
da maqsimalurad unda ganviTardes axali, urTierTpativiscemaze dafuZnebuli
cnobiereba. interkulturuli ganaTleba saganmanaTleblo sistemis da mTeli
sazogadoebis nawili unda gaxdes, Tuki Cvens interesebSi Sedis yoveli adamianis
SesaZleblobebis realizeba. da vin icis, iqneb momavalSi trnaskulturuli gana-
Tlebis sakiTxic ki dadges.

40
3. interkulturuli swavlebis CarCo-proeqti
saganmanaTleblo sistemaSi


kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
3.1 ZiriTadi mosazrebani sakuTari azris dafiqsirebis saSua-
lebas, unda uzrunvelyofdes yvela-
nairi niWis, gamocdilebis, mosazrebis,
saWiroebebis da molodinebis dafase-
klaudia
kulturaTSoris swavlebaSi erT-erT bas. rodesac adamianebi sakuTar fa- Sahingeri
yvelaze did sirTules “interkul- seulobebze, kulturul normebze da da
turuli ganaTlebis” damoukidebeli Sexedulebebze saubroben, isini, pirvel mark
teilori
disciplinis ararseboba warmoadgens. rigSi, msmenelis keTilganwyobaSi unda
erTi mxriv, es sirTule sainteresoa, iyvnen darwmunebuli. ormxrivi ndoba
radgan Cven meti Tavisufleba gveZleva ormxriv pativiscemas da gulwrfelo-
siaxleebis dasanergad. bas ganapirobebs.

meTodebis adaptireba an Seqmna sa- pirovnebis gamocdileba


ganmanaTleblo CarCo-proeqtis saxiT
unda gaxorcieldes. aRniSnul pro- kulturaTSorisi swavlebis sawyisi
cesze, savaraudod, gavlenas viqoniebT wertili Cveni sakuTari kultura da
Cven, garemo pirobebi, trenerebis gun- gamocdilebaa. kulturaTSoris urTi-
di da monawileebi. CarCo-proeqtis Se- erTobebSi warmoSobili sirTuleebi
qmnisas aucilebelia ganisazRvros ra yovelTvis Cvens kulturul Zirebs
aris (da ra ar aris) interkulturuli ukavSirdeba. Cven, yvelam, gaviareT pi-
ganaTlebis amocanebi. rekomendacias radi cxovrebis gza, romelmac Cveni
gavuwevdiT ramdenime mniSvnelovan dRevandeli realoba ganapiroba. Cven
da arsebiT princips. Cveni rekomenda- vagrZelebT cxovrebas, viRebT cod-
ciebi efuZneba d mWidrod ukavSirdeba nas da viZenT gamocdilebas. amdenad,
kulturaTSorisi swavlebis Teoriebs interkulturuli swavlis procesSi
da koncefciebs. rekomendaciebi gansa- didi mniSvneloba eniWeba pirovnebis
kuTrebiT sasargeblo swavlebis pro- kulturas, mis ganvlil gzas da mis
cesSi iqneba. gamocdilebas. adamians sakuTari Ta-
vis Sesacnobad aucileblad sWirdeba
qvemoT warmodgenili rCevebis mizani sxvasTan urTierTobis gamocdileba.
codnis amaRleba, SekiTxvebis dasma da SesaZloa adamiani urTierTobebma
konkretuli miTiTebebis Camoyalibe- Secvalos kidec, Tumca Znelad Tu Se-
baa, Sesabamis saganmanaTleblo meTo- Zlebs garemos Secvlas. amdenad, in-
debTan dakavSirebiT. . . terkulturuli swavlebis procesi
adamians akisrebs pasuxismgeblobas,
Tavdajerebuloba da pativiscema sTavazobs potencials da adamianis
SesaZleblobebis gaxorcielebis saz-
Tavdajerebulobis amaRleba kultu- Rvrebs awesebs.
raTSorisi swavlebis arsebiTi nawilia
da swavlebis procesSi ormxriv Riaobas konstruirebuli realoba
ganapirobebs. aucilebelia swavlebis
procesSi monawile mxareebma komfor- araferia am qveynad absoluturi. re-
tulad igrZnon Tavi sakuTari Sexe- alobis aRqmis da gaanalizebis mravali
dulebebis, grZnobebis da damokide- gza arsebobs. Teoria imis Sesaxeb, rom
bulebis gaziarebisas, riTac safuZveli yvela Tavis samyaros qmnis, interkul-
unda Caeyaros kulturuli sxvaobebis turuli swavlebis procesis mTavari
miRebas da gacnobierebas. Ria saswav- Semadgeneli nawilia. kulturuli sxva-
lo garemos Seqmnis procesi did moT- obebis Sesaxeb arsebuli Teoriebis sxva-
minebas da sifrTxiles moiTxovs da dasxva ganzomilebebi (ix.: hofstedi da
erTmaneTis mosmenas, Tanabaruflebi- holi da holi) gvaCvenebs, rom adami-
anobas da pirovnebis Tavdajerebulo- anebi sxvadasxvagvarad aRiqvamen re-
bis amaRlebas gulisxmobs. saswavlo alobas, iseTi arsebiTi ganzomilebebis
garemo yvela monawiles unda aZlevdes CaTvliT, rogoricaa dro da sivrce. da

41

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
mainc, Cven yvela erT samyaroSi vcxo- lebebisgan Sedgeba (iseve rogorc
vrobT da am samyaroSi mimdinare mov- msoflio icvleba mudmivad). kultu-
lenebi Cvenze axdens zegavlenas. amde- raTSorisi swavleba procesze orien-
nad, interkulturulma swavlebam xeli tirebuli fenomenia. kulturuli Ta-
unda Seuwyos adamianis pirad Tavisu- viseburebebis ganxilva, stagnaciasa
flebas, erTmaneTis gadawyvetilebebis da cvlilebas Soris arsebuli Widili,
pativiscemas, sxvisi mosazrebis Tanas- usafrTxoebis garantiebisken da ZalTa
woruflebianobas da gansxvavebuli balansisken miswrafeba mudmivad iCens
mosazrebebis Sejerebas, iseve rogorc Tavs. msoflioSi jer kidev arsebobs
adamianis piradi pasuxismgeblobis bevri Ria kiTxva da, albaT, gaCndeba
gazrdas. Tumca, sxvaobebis arseboba bevri axalic. amitom aucilebelia
gardauvalia. amitomac, benetis modeli gavacnobieroT is, rom yovelTvis
interkulturuli urTierTobebis da yvela SekiTxvaze mza pasuxi ar arse-
kulturaTa Soris pativiscemis bolo bobs; pasuxebi mudmivad unda veZeboT
fazaSi sxvadasxva msoflmxedvelobis da mzad viyoT siaxleebis da cvlile-
Sejerebis aucileblobas xedavs. bebis misaRebad. am procesSi aucile-
blad dagvWirdeba TviTkritikis unar-
dialogi sxvasTan ic, radgan yovelTvis ar gvecodineba
Tu saiT mivyavarT integraciis pro-
kulturaTSoris swavlebaSi yvelaze cess. aRniSnul procesSi sasurvelia
mniSvnelovania aRiaro “sxva”. “sxvisi” cnobismoyvareobis gamoCena da axali
aRiareba dialogiT iwyeba. dialogis Sexedulebebis Camoyalibeba. yovelT-
dawyeba pirveli win wadgmuli nabijia. vis unda gvaxsovdes aseve isic, rom
sakmaod rTulia aRiqva sakuTari Tavi axlis Seqmna logikurad gulisxmobs
da Semdeg sxva, romelic Sengan gansxvav- Zvelis ganadgurebas – Zveli ideebis,
deba; miT ufro Znelia aRiqva, is rom rwmenis, tradiciebis... axlis Camoya-
sxva admianis gansxvavebuli Strixebi libebis procesSi Zvelis damsxvreva da
gansazRvravs Sens vinaobas. adamianebs gaqroba gardauvalia. Cven, trenerebs,
Soris arsebuli sxvaobebi erTmaneTs am procesis efeqturi da frTxili
avsebs da Sesabamisad, sakuTari Tavis marTva gvevaleba.
aRmosaCenad aucilebelia sxvisi Sec-
noba. kulturaTSorisi gamocdile- srulyofili CarTuloba
ba bevri sirTulis winaSe gvayenebs,
siaxleebi Semoaqvs Cvens cxovrebaSi kulturaTSoris swavlebaSi CarTu-
da Cveni mxridan SemoqmedebiT midgo- li unda iyos swavlis yvela sensori,
mas moiTxovs. Sesabamisad, kulturaT- codna, emociebi da saqcieli. kultur-
Sorisi swavlebis aucilebeli elemen- aTSorisi swavleba bevr SegrZnebas aR-
ti xdeba sakuTari Tavis Secnoba da vivebs; SesaZloa dagvanaxos Cvensa da
Secvla. kulturaTSorisi swavleba sa- “sxvis” azrovnebis meqanizmebs Soris
Sualebas gvaZlevs gavecnoT sxva ada- arsebuli SeuTavsebloba. am proce-
mianis Sexedulebebs, davixuroT sxva sis kompleqsurobis da misi Sedegebis
adamianis qudi da SevinarCunoT saku- gaTvla da gaazreba, Cvengan, sakmaod
Tari “me”. Tu am procesis monawile bevrs moiTxovs. ena, rogorc kultu-
gavxdebiT, SesaZlebelia viswavloT ris Semadgeneli elementi, interkul-
namdvili solidaroba, virwmunoT gun- turuli komunikaciis centraluri
duri muSaobis mniSvneloba. kultur- elementia da amave dros, xSirad gauge-
aTSorisi swavleba, aseve, saSualebas brobebis wyarodac gvevlineba. ami-
gvaZlevs SeviswavloT da aRmovaCinoT tom kulturaTSoris urTierTobebSi
sakuTari SesaZleblobebi. ena komunikaciis instrumentis rols
unda asrulebdes da ara dominirebis
SekiTxvebi da cvlilebebi saSualebas, gansakuTrebiT roca saqme
gansxvavebul enobriv unar-CvevebTan
kulturaTSorisi swavleba mudmivi cvli- gvaqvs. komunikaciis yvela danarCeni

42

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
saSualeba – Jestebisa da mimikis ena – Sinagani “mes” (ix: aisbergis modeli) uxi-
aseve pativiscemas imsaxurebs. vinaidan lav Zalebs da elementebs ukavSirdeba.
Cven srulyofilad varT CarTuli in- aisbergis modelis mixedviT, kulturis
terkulturuli swavlebis procesSi, ZiriTadi elementebi wyalqveSaa moqce-
Cven, aseve, aqtiurad mogviwevs mimdin- uli da maTi mkafiod gamoxatva SeuZle-
are movlenebSi monawileobis miReba. belia. am uxilavi nawilis aRmoCena,
Sesabamisad, garkveul riskebTan da
konfliqtis mosalodneloba sirTuleebTan aris dakavSirebuli. cxa-
dia, am procesis gaZRola advili saqme
Tuki CvenTvis cxadia, rom sxvadasxva ar aris. erTi mxriv, Cven meti simamace
kulturis warmomadgenlebs SesaZloa gvWirdeba, rom win waviwioT da riskebs
hqondeT drois, sivrcis, socialuri da gavumklavdeT. meore mxriv, am procesSi
piradi urTierTobebis gansxvavebuli monawile adamianebis saWiroebebs da
aRqma, maSin martivi iqneba im daskvnis SesaZleblobebs didi sifrTxiliT unda
gamotanac, rom kulturaTSoris swav- movekidoT da amave dros pativi vceT
lebaSi konfliqti gardauvalia. amde- maT. am ori mTavari principis gaTval-
nad, aucilebelia konfliqtis mosalod- iswineba ki yovelTvis martivi ar aris.
nelobis gansazRvra da ganxilva. amave
dros, winamdebare saxelmZRvaneloSi kompleqsuri sakiTxi kompleqsur
warmodgenil Teoriul modelebSi upi- samyaroSi
ratesoba eniWeba kulturuli sxvaobebis
ganxilvas maTi etiketirebis gareSe. am- zemoT warmodgenili Teoriuli mode-
denad, aRniSnuli modelebis mixedviT lebi, aSkarad, metyveleben kulturaT-
SesaZlebelia konfliqtis konstruqci- Sorisi swavlebis kompleqsurobaze;
uli elementebis da mosalodnelobis Teoriebis sistematizaciasTan dakav-
gansazRvra. Cveni mxridan ki, aucilebe- Sirebul sirTuleebze. Tu am modelebs
lia konfliqtis marTvis unar-Cvevebis dRevandel sazogadoebas movargebT,
ganviTareba da am procesSi kulturis cxadi xdeba, rom unda CamovayaliboT
cnebis kompleqsurobis gaTvaliswineba. zusti da srulyofili midgoma prob-
pirovnebis mravalmxrivi gamoxatuleba lemebis maqsimalurad ukeT dasanaxad.
da gansxvavebebis velorizeba rTuli dRes kultura cdeba erovnul saz-
procesia. kulturaTSorisi swavleba Rvrebs da sxvadasxva kultura bevr
moiTxovs Ziebas, gvayenebs daucvel mdgo- wertilSi ikveTeba. aseT pirobebSi
mareobaSi da amdenad, konfliqtur xa- aucilebeli xdeba sxvadasxva per-
siaTs atarebs. ra Tqma unda, yove- speqtivis, damokidebulebis da kon-
live es, kulturaTSorisi swavlebis fliqtebis gaTvaliswineba: warsulis,
sruli procesis mxolod nawilia, rom- awmyos da momavlis gaanalizeba, indi-
lis meore mxares kulturuli mraval- vidisa da sazogadoebis winaaRmdego-
ferovnebis dadebiTi mxareebi imaleba. brivi saWiroebebis Sedareba.
kulturuli mravalferovneba prob-
lemebis axleburad gadaWras, urTier- erT-erTi arsebiTi saWiroebaa danaw-
Tobis axal formebs gvTavazobs. yvela evrebuli gamocdilebis gaerTianeba.
konflitis mogvareba, albaT, SeuZle- sxvadasxva realobisa Tu istoriis, fa-
belia, Tumca, aucilebelia yvela kon- seulobebis, gamomwvevi mizezebis Tu
fliqtis gaxmovaneba. Sedegebis gaumartiveblad warmodgena,
nebismieri saganmanaTleblo progra-
fardis miRma misTvis, sirTules warmoadgens. kul-
turaTSorisi swavleba, aucileblad,
kulturaTSorisi swavleba sakmaod pativiscemiT unda miudges sxvadasxva
Rrma procesebze, damokidebulebis gamocdilebas, interpretacias da cod-
da qcevis Secvlazea orientirebuli. nas, xolo Semdeg gaiTvaliswinos isini
es imas niSnavs, rom kulturaTSorisi meTodologiaSi gamoyenebuli enisa da
swavlebis procesi Cveni kulturis da terminologiis SesarCevad.

43

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
Tvaliswineba da Tavidan acileba? ram-
3.2 meTodis SerCeva, denad aris SesaZlebeli aRiSnuli meTo-
Seqmna da adaptacia diT kompleqsuri sakiTxebis ganxilva?
ramdenad aris SesaZlebeli am meTodis
yvela situacia gansxvavebulia. Tu farglebSi ganviTardes axali perspeq-
Tqven amzadebT treiningis kurss, tivebi da mosazrebebi?
gacvliT seminars, samuSao banaks an
ubralod samuSao Sexvedras, waikiTx- b. samizne jgufi
eT winamdebare saxelmZRvaneloSi war-
modgenili meTodebi da Tqveni samizne visTan erTad da ra mizniT vaviTarebT
jgufis saWiroebebidan gamomdinare da viyenebT SerCeul meTods? ra winapi-
– SearCieT da adaptireba gaukeTeT robebi arsebobs jgufur dinamikasTan
maT. SeqmeniT axali, individualuri da jgufSi monawile individebTan daka-
programa. aq warmodgenili meTodebi vSirebiT? ra Sedegebi da gavlena eqneba
arc geniosebis dawerilia da arc qvaze meTods monawileTa urTierTobebze da
amotvifruli WeSmaritebaa. es meTodebi mosazrebebze? amarTlebs Tu ara meTo-
ubralod SemoTavazebasa da sasargeblo di jgufis (individebis) molodinebs?
gamocdilebis krebuls warmoadgens. am ramdenad amZafrebs meTodi monawile-
meTodebis gamoyenebisas, aucilebelad Ta interess sakiTxisadmi? ra saWiroe-
gasaTvaliswinebelia adgilobrivi Ta- bebi aqvs jgufs an yovel monawiles
viseburebebi, treiningSi monawileebis da ra wvlilis Setanis saSualeba aqvs
interesebi, maTi gamocdileba da cod- yovel maTgans mocemul saswavlo gare-
na. qvemoT CamoTvlili kiTxvebi dagex- moSi? iZleva Tu ara mocemuli meTodi
marebaT axali programis SeqmnaSi. cxa- SesaZleblobebis maqsimalurad gamoy-
dia, kiTxvebis raodenoba aq mocemuli enebis saSualebas? uwyobs Tu ara xels
variantebiT ar Semoifargleba. savse- SerCeuli meTodi arsebuli potencia-
biT SesaZelebelia Tqvenve aRmoaCinoT lis realizebas? rogori midgoma aqvs
ufro aqtualuri SekiTxvebic. meTods jgufSi arsebuli msgavsebebis
da gansxvavebebis mimarT? aris Tu ara
a. miznebi da amocanebi jgufSi gansakuTrebulad yuradsaRebi
saWiroebebi (asakTan, sqesTan, enobriv
konkretulad risi miRweva gvsurs moce- unar-CvevebTan, SesaZleblobebTan Tu
muli meTodiT, mocemul droSi da mo- defeqtebTan dakavSirebiT...)? ramdenad
cemuli programis saxiT? mkafiod aris aris SesaZlebeli am meTodis fargle-
Tu ara Cveni amocanebi Camoyalibebuli bSi gansakuTrebuli saWiroebebis dak-
da Sesabamisia Tu ara SerCeuli meTodi? mayofileba? SeiniSneba Tu ara jgufSi
pasuxobs Tu ara SerCeuli meTodi Cvens riame winaaRmdegoba an gansakuTrebuli
zogad miznebs? dagvexmareba Tu ara mgrZnobiaroba konkretuli sakiTxi-
aRniSnuli meTodi Semdgom ganviTare- sadmi (magaliTad: umciresobebis, gen-
baSi? ramdenad Seesabameba meTodi Cveni deris, religiis sakiTxebze), an aris
meTodologiis mTavar principebs? aris Tu ara iseTi eqstremaluri gansxvave-
Tu ara aRniSnuli meTodi kulturaT- bebi, romlebic gavlenas iqoniebs jgu-
Sorisi swavlebis konkretuli situa- fis dinamikaze? kulturaTSorisi swav-
ciis Sesabamisi? gaTvaliswinebulia Tu lebis ra safexurzea samizne jgufi?
ara, SerCeuli meTodis gamoyenebisas, aris Tu ara SerCeuli meTodi jgufis
wina movlenebis dros gamovlenili yve- zomasTan Sesatyvisi?
la moTxovna (magaliTad: jgufis dina-
mika, saswavlo garemo, urTierTobebi, g. garemo, sivrce da dro
codna, informacia, gamocdilebebi...)?
ra konkretul sakiTxebze / Temebze ra garemoSi (kulturuli, socialuri,
vsaubrobT? ra saxis sirTuleebma (da politikuri, pirovnuli) viyenebT mo-
konfliqtebma) SeiZleba iCinos Tavi, cemul meTods? ra gavlena aqvs mo-
ramdenad SeiZleba maTi winaswar ga- cemul meTods garemoze da piriqiT,

44

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
garemos meTodze? ra TaviseburebebiT dis gamoyenebis Semdeg? gvaqvs Tu ara
(gamocdilebiT) gamoirCeva jgufis raime damatebiTi informacia an gamo-
TiToeuli monawile? ra garemo (el- cdileba meTodis gamoyenebasTan dakav-
ementebi, nimuSebi) dominirebs jgufSi SirdebiT? ra gamocdilebis gamoyeneba
da ratom? aris Tu ara SerCeuli meTo- SegviZlia amJamad? arsebobs Tu ara
di, jgufis atmosfero da komunikaci- meTodis da misi Sedegebis Sefasebebi,
is done erTmaneTTan Sesatyvisi? kul- rogor SeiZleba Cveni amocanebis far-
turaTSorisi swavlebis konkretuli glebSi miRweuli Sedegebis gazomva?
konteqsti xels uwyobs Tu abrkolebs rogor SevZlebT mimdinare Sedegebis
dinamikas? rogoria sivrcis saerTo da Sefasebebis gamoyenebas momavalSi?
(da individualuri) aRqma? sakmarisia ra elementebia integrirebuli meTo-
Tu ara “jgufis saerTo sivrce” meTo- dSi aqtivobis saboloo Sefasebisas?
dis gasaxorcieleblad? ramdenad uw-
yobs xels meTodi pozitiuri garemos v. gamocdilebis gadacema
damyarebas (yvela monawilesTvis saTa-
nado komfortis Seqmnas)? ra adgili ramdenad aris SerCeuli meTodi da-
uWiravs mocemul meTods srul pro- myarebuli (an dakavSirebuli) TiToeu-
gramaSi (ra aqtivoba uswrebs win da ra li monawilis gamocdilebaze da
mosdevs am meTods)? gamovyaviT Tu ara codnaze? ramdenad sasargebloa mo-
sakmarisi dro SerCeuli meTodis gamo- cemuli meTodi monawilis realur
sayeneblad da Sesafaseblad? Seesab- gamocdilebisTvis an ra saxis cvli-
ameba Tu ara meTodi programis srul lebebis Setanaa sasurveli? ramdenad
xangrZlivobas? rogor gavarTmevT aris meTodi orientirebuli monawilis
Tavs, monawileebis mxridan, drois gan- yoveldRiur cxovrebaze da SeZeni-
sxvavebul aRqmas? li unar-Cvevebis realur cxovrebaSi
gamoyenebaze? Seuwyobs Tu ara xels
d. resursebi / proeqtis CarCo meTodis gamoyenebis Semdgom gamar-
Tuli diskusia unar-Cvevebis realur
rogor SesabamisobaSia meTodi arsebul cxovrebaSi gadatanas? ra elementebis
resursebTan (dro, sivrce, oTaxis sidide, CarTva Seuwyobs xels, monawileebis
monawileTa raodenoba, masalebi, media...)? mxridan, SeZenili unar-Cvevebis efeq-
gamoiyeneba Tu ara resursebi efeqtu- turad gamoyenebas? rogori saxiT aris
rad? ra organizaciuli sakiTxebis gaT- SesaZlebeli damatebiTi elementebis
valiswineba aris aucilebeli? saWiroa CarTva saswavlo procesSi?
Tu ara meTodis gamartiveba? rogor
SeiZleba gavinawiloT pasuxismgeblobebi z. trenerebis an fasilitatorebis
meTodis gamoyenebisas? vflobT Tu ara roli
saWiro unar-Cvevebs? romel (institu-
cionalur, organizaciul...) CarCoebSi fasilitatori valdebulia uzrunve-
gamoviyenebT meTods? ra mosalodneli lyos iseTi garemo, sadac monawileebi
Sedegebis gaTvaliswineba da winaswari SeZleben sakuTari azris gamoxatvas
gaTvla aris saWiro (magaliTad, orga- Tavisuflad da maqsimalurad efeq-
nizaciuli kultura an interesebi, in- turad. am miznis misaRwevad aucile-
stitucionaluri miznebi...)? monawil- belia gaTvaliswinebuli iqnas zemoT
eoben Tu ara gareSe aqtorebi procesSi CamoTvlili SekiTxvebi da detalurad
(magaliTad, institucionaluri partnio- daigegmos programis yvela komponen-
rebi, sxva pirebis SenobaSi...)? ti. ra roli gvekisreba am jgufTan
mimarTebaSi? gvicdia Tu ara warmo-
e. wina Sefaseba saxviTi kadrebis saxiT warmogvedgina
dagegmili programis Tanmimdevroba?
gamogviyenebia Tu ara mocemuli meTo- rogoria Cveni zemoqmedeba aRniSnul
di (an msgavsi) manamde? ra aRmoCenebi procesze? ramdenad mzad varT mou-
an daskvnebi gavakeTeT mocemuli meTo- lodneli Sedegebis sapasuxod?

45
4. meTodebi


kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

4.1 gamamxnevebeli savarjiSoebi

4.1.1 Sesavali

samizne jgufis Taviseburebebidan ga- Cven SevarCieT ramdenime gamamxneve-


momdinare, gamamxnevebeli savarjiSoe- beli savarjiSo, romlebic CavTvaleT,
bi sasargeblo SeiZleba iyos: rom kulturaTSorisi swavlebisTvis
sasargeblo iqneboda, Tumca, SesaZle-
• tonis SesarCevad da saTanado gare- belia Tqveni STabeWdilebebi qvemoT
mos Sesaqmnelad; aRweril gamamxnevebel savarjiSoebze
• aqtivobis win an mis ganmavlobaSi sul sxvagvari aRmoCndes.
monawileebis gasaaqtiureblad;
• axali Temis martivad gacnobis yuradReba!
mizniT.
gaxsovdeT, rom zogjer gamamxnevebeli
praqtikaSi arsebobs uamravi gama- savarjiSoebi Zalian moswonT (Tvlian,
mxnevebeli savarjiSo. umetes SemTxve- rom sasiamovno garemos Sesaqmnedad,
vaSi monawileebi dgebian wreze, mRe- isini aucilebelia), xolo zogjer ver
rian simReras an akeTeben konkretul itanen maT (radgan Tvlian, rom isini
moZraobas. “suleluria”).

46

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
4.1.2 “SegiZlia dainaxo is rasac vxedav me? SemiZlia davinaxo
is rasac xedav Sen?”

yvela adamians gansxvavebuli xedva aqvs. monawileebs daavaleT, daakvird-


nen Sexvedris oTaxs. yoveli monawile irCevs xeds, romelic gansakuTrebiT
moswons da Semdeg warmoudgens mas sxva monawileebs. aseTi saxis gamamxneve-
beli savarjiSo xels uwyobs, adamianebs Soris, dadebiTi damokidebulebis
Camoyalibebas, amasTanave gunds da monawileebs araformaluri atmosfe-
ros SeqmnaSi exmareba.

saWiro resursebi

 didi farTobis oTaxi, monawileebma rom advilad


SeZlon moZraoba
 A4 formatis furceli, kalami an fanqari yoveli
monawilisTvis
 misakrobi skoCi
 mxolod erTi fasilitatori

jgufis sidide

nebismieri sididis jgufi

xangrZlivoba

minimum 15-20 wuTi

detaluri instruqciebi

1 daurigeT TiToeul monawiles A4 formatis erTi fur-


celi, erTi kalami an fanqari.
2 auxseniT monawileebs, rom daweron TavianTi saxeli fur-
celze, gaxvriton furceli ise, rom daemsgavsos naxatis
CarCos (faqtobrivad, mniSvneloba ar aqvs, ra zomis iqneba
naxvreti, mTavaria rom mis miRma arsebuli nivTebis dan-
axva iyos SesaZlebeli)
3 Semdeg yvelam unda ipovos xedi an obieqti, romelzec Ta-
vis CarCos miakravs. monawileebi waaxaliseT, gamoiyenon
fantazia – araferia akrZaluli!
4 amis Semdeg monawileebi warmoudgenen da aRuweren erTma-
neTs TavianT CarCos da mis miRma arsebul suraTs.
5 gamamxnevebeli savarjiSo daasruleT, roca SeniSnavT,
rom monawileebma CarCoebis umetesoba daaTvalieres.

analizi da Sefaseba

am savarjiSos damatebiTi ganxilva ar mohyveba, Tumca, dis-


kusia SesaZloa nayofieri iyos.

47

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

rekomendebuli SekiTxvebi:

• rogor igrZeniT Tavi arCevanis gakeTebisas?


• rogor daexmareT sxvebs zustad daenaxaT is, rac Tqven
dainaxeT?
• ram gagakvirvaT?
• rogor moaxerxeT dagenaxaT is, rac sxvebma gaCvenes Ta-
vian CarCoebSi?

es meTodi praqtikaSi

ar gagikvirdeT is, rom monawileebi aRmoaCenen mravalfero-


van adgilmdebareobebs TavianTi CarCoebisTvis. SesaZloa
monawilem Tavisi CarCo miamagros abaJurs, romelic 3 me-
tris simaRlezea WerSi, an radiatoris qveS, da a.S. es sa-
varjiSo sasargebloa simpaTiebis, dadebiTi da konstruqci-
uli damokidebulebis Sesaqmnelad.

wyaro: endi krausi, qseluri Toki

48

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
4.1.3 “grrr – fuu – bum!”
umniSvnelo melodiis RiRini saintereso procesi SeiZleba aRmoCndes. aseve,
saintereso iqneba am process raime mniSvnelobas Tu mivaniWebT.

saWiro resursebi

 qaRaldis dafa an sxva saweri saSualeba


 oTaxSi sakmarisi sivrce
 erTi fasilitatori jgufSi

jgufis sididi
nebismieri sididis jgufi

xangrZlivoba

daaxloebiT 5 wuTi

detaluri instruqciebi

1 fasilitatori dafaze wers momdevno “sityvebs” ise, rom


monawileebma waikiTxon isini
ana
na
grrrr
fuuu
bum!
2 fasilitatori nela kiTxulobs sityvebs da iwvevs
monawileebs masTan erTad gaimeoron dafaze mocemuli
sityvebi
3 Semdeg fasilitatori nel-nela zrdis kiTxvis temps -
RiRinebs ufro xmamaRla da rbilad, swrafad da nela, (Sesa-
Zlebelia RiRins monawilem mcire cekvac daurTos).
4 savarjiSo sruldeba didi “bum”-iT!

analizi da Sefaseba

monawileebma savarjiSos saSualebiT iswavles axali enis ele-


mentebi gansxvavebuli riTmiT, tonebiT da Suq-CrdilebiT.
savarjiSos Semdeg SesaZloa gaimarTos diskusia imis Sesaxeb,
Tu risgan Sedgeba ena, roca yvela Taviseburad swavlobs mas.

es meTodi praqtikaSi

sifrTxiliT moekideT am savarjiSos intensiurobas. sa-


varjiSo SesaZloa Zalian xmaurian da sasacilo scenebSi ga-
daizardos. savarjiSom SesaZloa zogierTi monawile uxer-
xul mdgomareobaSic Caagdos, gansakuTrebiT maSin, roca
isini, jer kidev, ar icnoben erTmaneTs.

wyaro: mark teilori (1998) “martivi ideebi enis barieris gadasalaxad” enisa da kulturaT-
Sorisi swavlebis treiningis kursis angariSi, evropis axalgazrduli centri, strasburgi

49

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
4.1.4 “60 wami = erT wuTs, ara?”

yvelam kargad viciT, rom dro fardobiTia, magram ras niSnavs realurad
drois fardobiToba? monawileebi marto rCebian erTi wuTiT da Semdeg
adareben erTwuTiani ganmartoebis Sedegebs.

saWiro resursebi

 fasilitators aucileblad unda hqondes saaTi


 TiToeul monawiles sWirdeba skami
 Tu oTaxSi kidia saaTi, aucileblad CamoafareT raime,
xolo Tu saaTi wikwikebs CamoxseniT is

jgufis sidide

nebismieri sididis jgufi

xangrZlivoba

2 wuTi da 30 wami

detaluri instruqciebi

1 fasilitatori monawileebs sTxovs, rom moixsnan da da-


malon saaTebi.
2 Semdeg yvela cal-calke varjiSobs, daxuWuli TvalebiT.
3 Semdeg fasilitatori yvelas sTxovs, dadgnen da daxuWon
Tvalebi. “daiwyeT!” SeZaxilis Semdeg, TiToeulma monawilem
Cumad unda daiTvalos 60-mde da dajdes Tavis adgilas. yu-
radReba gaamaxvileT im faqtze, rom aRniSnuli savarjiSo
mxolod maSin aris efeqturi, Tu yvela monawile Cumad aris
aqtivobis dros. rogorc ki monawileebi dasxdebian, yvelas
SeuZlia gaaxilos Tvali.

analizi da Sefaseba

cxadia, mocemuli savarjiSo aqcents akeTebs drois cneba-


sa da yoveli monawilis individualur drois aRqmaze. amis
Semdeg ki SesaZlebelia monawileebma ganixilon kulturuli
sxvaobebi drois cnebis garSemo.

es meTodi praqtikaSi

kulturulad homogenur jgufTanac ki mocemuli savarjiSo


sakmaod efeqturia. ubralod, SesaZloa am savarjiSos
garSemo diskusia imdenad aqtiuri ar iyos, rogoric is mra-
valkulturul jgufSi iqneba.

wyaro: svoCi, Taimeqsi da a.S.

50

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
4.1.5 “mravalferovnebis wre”

am savarjiSosTvis arsebiTi mniSvneloba ar aqvs ra tipis jgufTan vmuSaobT.


Cven bevri saerTo da mravali gansxvaveba gagvaCnia, romlebic erTmaneTs
avseben. Tumca, maTi, aRmoCena saintereso aqtivobaa!

saWiro resursebi
didi sivrce oTaxSi

jgufis sidide
10-dan 40 monawilemde, monawileTa raodenoba luwi unda iyos

xangrZlivoba
30 wuTamde

detaluri instruqciebi

1 monawileebma unda Sekran Sida da gare wre; wreSi mdgomi


monawileebi erTmaneTis pirispir dganan
2 yovelma wyvilma Zalian swrafad unda aRmoaCinos erTi
msgavsi ram (Cveva, aspeqti, foni, damokidebuleba...) da am
msgavsebas upovon Sesabamisi sityvieri gamoxatuleba (sityv-
ieri gamoxatuleba SeiZleba iyos yovel jerze sxvadasxva
“simRera”, “Sairis Tqma”, “orxaziani leqsis dawera”, “xmau-
riT gamoxatva”, “simboloTi gamoxatva”...)
3 pirveli etapis dasrulebis Semdeg, gare wre gadainacv-
lebs marjvniv da yoveli axali wyvili isev iwyebs erTma-
neTSi msgavsebis Zebnas da maT sityvierad Camoyalibebas.
msgavsebebi SesaZlebelia kategoriebadac daiyos (sayvare-
li saWmeli, ra ar momwonda skolaSi, ojaxi, musika, Cveva,
damokidebuleba, politikuri gancxadeba...), yovel jerze
ufro da ufro mcire zomis Sida wreebze gadavdivarT.
4 wyvilebs SeuZliaT Caanacvlon erTmaneTi ramdenjerme, ma-
nam sanam wre dasruldeba (jgufis zomidan gamomdinare).
ufro rTuli procesia gansxvavebebis moZebna wyvilSi da imis
garkveva, Tu ramdenad avsebs erTmaneTs aRmoCenili gansxvave-
buli Strixebi (maTi gamoxatuleba an integrirebis gzebi).

analizi da Sefaseba

diskusia SesaZloa gaimarTos Semdegi SekiTxvebis garSemo:


romelma msgavsebebma da gansxvavebebma gagakvirvaT? saidan
momdinareobs es Taviseburebebi? ramdenad aris SesaZlebeli,
rom Cvenma gansxvavebebma Seavson erTmaneTi?

es meTodi praqtikaSi

es savarjiSo efeqturi iqneba sesiis dasawyisSi an boloSi


(imis mixedviT, Tu rogor SekiTxvebs SearCevT), yuradReba
- savarjiSo SesaZloa iyos xmamaRali da qaoturi

wyaro: klaudia Sahingeri

51

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

4.2 individualuri savarjiSoebi

4.2.1 Sesavali

individualuri savarjiSoebi, rogorc droiT Tu ar ganvmartovdebiT da da-


klaudia
Tavad termini metyvelebs, wardmoad- vakvirdebiT sakuTar Tavs, Znelia Se-
Sahingeri gens damoukideblad Sesasrulebel viZinoT kulturaTSorisi codna srul-
savajiSoTa nusxas (Tumca, jgufis Tan- yofilad. amdenad, qvemoT aRwerili
daswrebiT). SesaZloa Tqven kiTxvis niS- savarjiSoebi miznad isaxavs TviTkriti-
nis qveS daayenoT aRniSnuli savarjiSo kulobis gaRrmavebas, mravalferovani
da TqvaT, rom urTierTobebis garSemo SekiTxvebis dasmis SesaZleblobebis ga-
ar unda iyos agebuli kulturaTSori- Cenas, gulsa da gonebas Soris dialo-
si swavleba? Cveni pozicia ki aseTia - gis SesaZleblobebis gazrdas, sakuTari
kulturaTSorisi swavlebis amosavali Tavis aRmoCenas da sakuTar Tavze dak-
wertilia urTierTobebi, Tumca, mcire virvebiT swavlas.

4.2.2 “Cemi biliki, romelic sxvisken midis”

Cveni damokidebuleba sxvis mimarT (kulturaTSorisi swavlebis arsebiTi


nawili) sxvadasxva faqtoris gavlenis qveS imyofeba Cveni cxovrebis sxva-
dasxva etapze... es “mogzauroba” sxvadsxva fizikur, emociur da gonebriv
stadias gadis, romlebic sabolood xels uwyoben an abrkoleben sxva ada-
mianisadmi konstruqciuli damokidebulebis Camoyalibebas. es savarjiSo
saSualebas mogcemT gaaanalizoT Tqveni Sansebi da dabrkolebebi, mosazre-
bebi da stereotipebi.

saWiro resursebi

Senoba, sul mcire xuTi oTaxiT, romlebic sxvadasxva “sakans”


warmoadgens; nivTebi oTaxSi gansalageblad (furclebi da
kalmebi, makrateli da webo, saTamaSoebi, erTjeradi iara-
Rebi SerCeuli Temidan gamomdinare, musikaluri kasetebi
an diskebi, fotoebi, saRebavi, rbili naWrebi, wiTeli Sali,
baliSebi, yava...) da sagnebi, romlebic zemoT CamoTvlili
nivTebis mosawyobad iqneba saWiro (skamebi, fardebi, Toke-
bi...). fasilitators dasWirdeba dro, rom moamzados oTax-
ebi monawileebis aryofnaSi. TiToeul monawiles unda dau-
rigdes furceli da kalami (an dRiuri). winaswar SeatyobineT
savarjiSos Sesaxeb SenobaSi myof sxva adamianebs ise, rom
aravis gaukvirdes specifikuri dekoraciebi.

jgufis sidide

monawileTa raodenoba SeiZleba iyos ori an orze meti, imis


mixedviT Tu ra zomis aris oTaxi (sasurvelia ramdenime
monawile mainc iyos CarTuli, raTa saintereso gacvla-ga-
mocvla moxdes, xolo Zalian didi zomis jgufma SesaZloa
uaryofiTi Sedegi gamoiRos).

52

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

xangrZlivoba

Tu oTaxebi saTanadod aris organizebuli, maSin maT war-


dgenas dasWirdeba 30 wuTi. savarjiSos damoukidebeli
nawilis gaxorcielebas 45-dan 90 wuTamde esaWiroeba, xolo
monawileebs Soris ganxilvas - 30 wuTi.

detaluri instruqciebi

1 yoveli oTaxi danawilebulia patara “ujredebad”; dekora-


ciebSi yuradReba gamaxvilebulia konkretul aspeqtebze
(bavSvoba – ojaxi – skola – sazogadoeba...), romlebic
Cveni cxovrebis mogzaurobis ama Tu im stadias Seesaba-
meba. “biliki, romelic sxvisken midis” SesaZloa simbolu-
rad gamoixatos ujredebis damakavSirebeli wiTeli TokiT
(an SaliT). yovel ujredSi nivTebi, dinamika da SekiTxvebi
ubiZgebs monawileebs Rrma da srulyofili analizisken
da maTi mexsierebis gaRvivebisken.
2 individualuri savarjiSos ganxorcielebis win, monawile-
ebi moismenen zogad Sesavals da gaecnobian savarjiSos
amocanebs, Semdeg miiReben “gegmas” sakuTari mogzauro-
bisTvis (sadac oTaxebi gegmiurad aris ganlagebuli, maTi
Temebi, safexurebi, dro da procesi winaswar aris gaTvli-
li...), iseve rogorc axsna-ganmartebebs saWiroebis SemTx-
vevaSi. aucilebelia xazi gavusvaT aRniSnul savarjiSoSi
moxaliseobrivi monawileobis SesaZleblobas.
3 monawileebs iwveven oTaxebSi saTiTaod, erTmaneTis xel-
SeuSlelad. monawileebi pouloben komfortul adgils
dasajdomad da damoukidebeli analizis gasakeTeblad.
monawileebma unda awarmoon dRiuri an CainiSnon komen-
tarebi “mogzaurobis” ganmavlobaSi, romlebic Semdeg
SeuZliaT diskusiaSi gamoiyenon. qvemoT mocemulia oTax-
ebis ganlagebis variantebi, Tumca, SesaZlebelia maTi
adaptireba Tqveni survilis mixedviT.

• pirveli oTaxi: bavSvoba (Cemi fesvebi, Cemi TavSesafari,


pirveli gamocdileba...). am oTaxSi monawiles unda aReZ-
ras bavSvobis mogonebebi, “kulturis” pirveli Rrma ga-
mocdileba.
- sakani 1 da SesaZloa 2: SekiTxvebi ojaxis Sesaxeb, pirveli
urTierTobebi, siaxlove da ndoba... (xelSemwyobi dekora-
ciebi Sedgeba bavSvebis suraTebisgan, myudro garemosgan,
rbili musikisgan, ojaxuri surnelisgan...)
- sakani 3: cnobiereba da sxvaobebi, sakuTari sivrce da
pirovnuli ganviTareba... (dekoraciebi Sedgeba saTama-
Soebisgan, sxvadasxva iaraRisgan, sagnebisgan, romlebsac
monawileebi grZnoben da romliTac TamaSoben, ganicdian
mag. yvavilebi an miwa, konstruqtorebi, Tojinebi, naWre-
bi, samzareulos nivTebi, makratlebi, furceli da kalme-
bi, sastveni, sabavSvo wignebi, telefoni...)
- sakani 4: kultura, faseulobebi, Sexedulebebi da maTi

53

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

warmomavloba (naxatebi, simboloebi, wignebi, televizori,


TamaSebi... daexmareba monawileebs analizi gaukeTon sa-
kuTar faseulobebs da maT “wyaroebs”, warmomavlobas).

• meore oTaxi: pirveli nabijebi... (sirTuleebi da aRmoCenebi)


oTaxSi warmodgenili unda iyos sxvadasxva tipis sirTuleebi:
erTi mxriv, SesaZleblobebis aRmoCena da waxaliseba, meore
mxriv, sirTuleebi, SezRudvebi da imedgacruebebi. aRniSnu-
li diqotomia, simbolurad, SeiZleba gamoixatos saknebis or
nawilad gayofiT, romlebic dekorirebuli iqneba sxvadasxva
feriT. TiToeuli nawili Seicavs winadadebebs da gancxade-
bebs, romlebic sxvadasxva “socialuri aqtorebis” mier aris
gaJRerebuli. ujredis centrSi warmodgenilia ZiriTadi
SekiTxva, romelsac yvela monawilem unda gasces pasuxi. am
oTaxSi warmodgenili sakiTxebis Sinaarsi SeiZleba moicavdes
Sefasebis sistemas, konkurencias, Sexedulebebs da faseulo-
bebs, urTierTobebs, TanamSromlobas, religias, individualu-
ri talantis waxalisebas, ucxour kulturasTan kontaqts...
- sakani 1: skola
- sakani 2: ojaxi da axloblebi
- sakani 3: sazogadoeba

• mesame oTaxi: “kunZulebi” (sivrce analizisa da dakvirvebi-


sTvis)
kunZulebi unda qmnides “Tbil” da komfortul garemos, ma-
trasebiT da baliSebiT, yaviT da sxva fufunebis nivTebiT.
garemo unda qmnides dasvenebis da analizis SesaZleblo-
bebs, sadac monawileebi mSvidad igrZnoben Tavs, SeeZlebaT
dafiqrdnen da gaixsenon konkretuli situaciebi, diskusi-
ebi, aqtivobebi, pirovnebebi da a.S., romlebic daexmara maT
dadebiTi gamocdilebis miRebaSi.
- sakani 1: megobrebi
- sakani 2: Cemi organizacia
- sakani 3: analizis sxva sfero

• meoTxe oTaxi: Cem gzaze... (cnobierebis safexurebi)


monawileebi gzad waawydebian simboloebs, naxatebs, SekiTxvebs,
romlebic gaaxseneben maT sxvadasxva sakiTxebs kulturuli
sxvaobebis Sesaxeb cnobierebis Camoyalibebis procesis farg-
lebSi, aseve imas Tu ramdenad viTardeboda an brkoldeboda
aRniSnuli cnobiereba. SekiTxvebi SesaZlebelia koncentrire-
buli iyos cnobismoyvareobaze da dadebiT damokidebulebaze,
Sexedulebebze da qcevebze, konfrontaciebze, dabrkolebebze
da barierebze, realobaze da “xedvaze”, warmosaxviT saWiroe-
bebze, cvlilebebze, axal aRmoCenebze...

• mexuTe oTaxi: perspeqtivebi (Cemi simamace, Cemi amocanebi...)


oTaxis mowyoba unda gamoxatavdes Cvens perspeqtivebs.
oTaxis yovel kuTxeSi izolirebuli sivrce aqvs daTmobi-
li konkretul “urTierTobebs”, “arsebiT gamocdilebebs”,
“dadebiT magaliTebs”, “waxalisebis principebs”...

54

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

analizi da Sefaseba

monawileebs aucileblad unda hqondeT sakmarisi dro da


sivrce imisaTvis, rom daafiqsiron gansxvavebuli gamocdile-
bebi da aRmoCenebi da pativi scen iseT gamocdilebas, rom-
lis gaziarebis survilic ar aqvT. gansakuTrebuli yuradReba
unda gamaxvildes fasilitatoris mxridan pirad arCevanze
da pirovnuli sivrcis dacvaze. fasilitatorebi mzad unda
iyvnen imisTvis, rom saWiroebis SemTxvevaSi eskorti gaukeTon
monawileebs. aucilebelia xelsayreli garemo arsebobdes
sakuTari mosazrebebis gaziarebisTvis. plenaruli ganxilva
Sesaferisi ar aris am savarjiSosTvis. sasurvelia daisvas mar-
tivi SekiTxvebi (ra aRmovaCine me?), romlebic xels Seuwyobs
mcire zomis jgufSi ganxilvebis inicirebas (jgufebi SeirCeva
individualurad; monawileebi nawildebian im jgufebSi, rom-
lebSic komfortulad grZnoben Tavs). jgufis zomidan gamom-
dinare, SegiZliaT gamoiyenoT carieli plakatebiT gawyobili
kedeli (an “aRmoCenebis kedeli”) an sxva iseTi meTodebi, rom-
lebic xels Seuwyobs gamocdilebis anonimurad gaziarebas.
saintereso iqneba yuradRebis gamaxvileba iseT Temebze,
rogoricaa swavlis meTodi, aRqma da stereotipebi... Zalian mniS-
vnelovania aqcenti gakeTdes warmodgenili gamocdilebis kon-
struqciul gamoyenebaze, sxvadasxva istoriebis Rirebulebaze,
individualuri mosazrebis pativiscemaze; aseve mniSvnelovania
xazi gavusvaT imas, rom adamianebi ganvlili cxovrebis “monebi”
ar arian, aramed isini gamocdilebidan swavloben.

es meTodi praqtikaSi

pirvelad meTodi gamoiyenes budapeStSi 30 adamianis mona-


wileobiT. lifti blokirebuli iyo wiTeli rgolebiT,
TanamSromlebi iyvnen gaognebuli. Senoba savse iyo adami-
anebiT, romlebic sxvadasxva kuTxeSi idgnen da dRiurebs
werdnen. aqtivobas mohyva mravali aRmoCena da Rrma analizi.
monawileebi ganxilvaSi aqtiurad CaerTvnen.
sxvadasxva kuTxeSi mocemuli SekiTxvebi adaptirebuli
da formulirebuli unda iqnas samizne jgufis interesebidan
da Taviseburebebidan gamomdinare. aqtivobisTvis aucilebe-
lia safuZvliani momzadeba. aqtivobaSi CarTeT monawileTa
gamocdileba, Tumca, gamoiCineT sifrTxile da SeecadeT
arc erTi monawile aRmoCndes uxerxul mdgomareobaSi. yvela
adamians, albaT, ar SeuZalia erTi saaTis ganmavlobaSi indi-
vidualuri analiziT daitvirTos. pativi eciT monawileTa
gansxvavebul tempebs. uaryofiTad an mdared ar SeafasoT,
monawileTa mxridan, gaziarebuli gamocdilebebi da mo-
gonebebi. fasilitatorebi iqve unda trialebdnen da mud-
mivad mzad unda iyvnen daxmarebisTvis. pativi eciT yoveli
monawilis arCevanis Tavisuflebas da sakiTxis sakuTari sur-
vilis mixedviT ganxilvis gadawyvetilebas.

(wyaro: JECI-MIEC kvlevis adaptacia 1997. EYC budapeSti)

55

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
4.2.3 “Cemi sarke”

savarjiSos mizania TviTdakvirveba da sakuTari “mes” Sesaxeb cnobierebis


amaRleba; monawileebi akvirdebian sakuTar Tavs, qcevebs da konkretuli
sagnis mimarT reaqciebs. Cven gagvikvirdeba imis, rasac aRmovaCenT, Tu sxva
TvaliT SevxedavT sakuTar Tavs.

saWiro resursebi

- aqtiuri monawileobis msurveli jgufi;


- sasurvelia jgufi winaswar gaecnos cnobierebis amaR-
lebis ramdenime ganzomilebas (mag. Jestebisa da mimikis
ena, Sexedulebebi, stereotipebi, kulturis Teoria da
interkulturuli swavleba...)
- rveuli yoveli monawilisTvis.

jgufis sidide

nebismieri sididis jgufi

xangrZlivoba

SesaZlebelia gaxorcieldes erTi konkretuli savarjiSos


farglebSi an mTeli dRis (kviris) ganmavlobaSi...

detaluri instruqciebi

1 aqtivobis dasawyisSi monawileebi gaecnobian TviTdakvirvebis


cnebas. monawileebs daevalebaT sakuTari Tavis dakvirveba dRis
ganmavlobaSi. monawileebi akvirdebian Tavis qcevebs, reaqciebs
(gagonili, nanaxi an SegrZnebadi movlenebis mimarT), Jestebis da
mimikis enas, grZnobebs da upiratesobebs ...
2 monawileebi awarmoeben konfidencialur “kvleviT dRiurs”
da CainiSnaven nebismieri saxis dakvirvebas, garemoebas, situ-
acias, gamomwvev mizezebs.
3 TiToeuli monawile, dakvirvebis sferodan gamomdinare, mi-
iRebs saxelmZRvanelo SekiTxvebis nusxas. dakvirvebis meTo-
dis gamoyeneba, magaliTad, SesaZlebelia stereotipebze sau-
brisas (rogor aRviqvam da vpasuxob sxvebs? ...) an kulturis
elementebis ganxilvisas (ra maRizianebs da mizidavs sxva
kulturaSi? ra reaqciebi da qcevebi momwons da ra ar mom-
wons? ra reaqcia maqvs gansxvavebebis mimarT? ra distancias
vicav? ra gavlenas axdens sxva kultura Cems urTierTobe-
bze? SegiZliaT, aseve, gamoiyenoT holisa da holis (1990)
Teoriebi, droisa da sivrcis Sesaxeb, efeqturi SekiTxvebis
Camosayalibeblad.
4 savarjiSos piroba (dasawyisi da dasasruli) unda iyos mka-
fio; SegiZliaT daurToT ramdenime martivi wesi (mag. urTi-
erTpativiscema, Tavdajerebuloba da a.S.). savarjiSos gan-
xorcieleba uwyvetad unda mimdinareobdes, Sesvenebebis da
Tavisufali drois CaTvliT. dasawyisSi, savarjiSoSi aqti-

56

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

urad CarTvis mizniT, monawileebma scadon sakuTari Tavis


datoveba da sarkeSi Caxedva (xanmokle savarjiSo). Semdeg,
SegiZliaT gaagrZeloT gegmis srulyofilad gaxorcieleba.
5 savarjiSos bolos monawileebi kvlav ubrundebian sakuTar
Tavs, gadaxedaven maT mier warmoebul dakvirvebis dRiurs
da daurTaven komentarebs (es procesi SegiZliaT warmoidgi-
noT, rogorc interviu sakuTar TavTan)
6 bolo safexurze SegiZliaT gamarToT ganxilva sxvadasxva
formatiT. airCieT interviu or monawiles Soris an disku-
sia mcire jgufebSi. Tu jgufi sakmarisad Riaa da xelsayre-
li garemoc arsebobs, monawileebma SesaZloa, mogvianebiT,
araformalur garemoSi, erTmaneTTan ganixilon TavianTi
reaqciebi da dakvirvebis Sedegebi, raTa Camoayalibon axali
strategiebi aRniSnul situaciebSi samoqmedod.
7 da bolos, SegiZliaT moawyoT plenaruli sxdoma, sadac
monawileebi erTmaneTs gauziareben savarjiSos Sesrulebis
dros miRebul gamocdilebas, saintereso momentebs da sir-
Tuleebs.

analizi da Sefaseba

• piradi: rogori iyo TviTdakvirvebis procesi? ra sirTule-


ebs wavawydi? ra aRmovaCine? rogor gaviazreb Sedegebs? ra-
tom mqonda aseTi reaqcia? raze metyvelebs Cemi aseTi qceva?
aris Tu ara Cems saqcielSi msgavsi, ganmeorebadi elemen-
tebi? saidan modis konkretuli qceva? SesaZlebelia Tu ara
Cemi daskvnebis dakavSireba kulturis romelime TeoriasTan?
meqneboda Tu ara sxvagvari reaqcia savarjiSoze koncentri-
rebuli rom ar vyofiliyavi? SeiniSneba Tu ara paralelebi
Cems yoveldRiur cxovrebasTan da sxva adamianebTan urTier-
Tobis gamocdilebasTan?
• erTmaneTTan gaziarebis mizniT: monawileebma erTmaneTs
gauziaron is, risi gaziarebis survilic aqvT da savarjiSo
gamoiyenon aTvlis wertilad damatebiTi analizisa da SekiTx-
vebisTvis.

es meTodi praqtikaSi

savarjiSos warmateba mniSvnelovnad aris damokidebuli


jgfuSi Seqmnil garemoze. radgan am savarjiSos mizani sakuTari
qcevebis analizia, aucilebelia jgufSi dadebiTi atmosferos
Seqmna. savarjiSo dagvexmareba gaucnobierebeli kulturuli
Taviseburebebis aRmoCenaSi. Cven ufro yuradRebiani gavxdebiT
kulturaTSoris urTierTobebSi, Cvens strategiebSi. SekiTxvebi
unda moergos savarjiSos konkretul amocanebs (rac ufro zus-
tia SekiTxvebi, miT ukeTesia) da jgufis mier ganvlil gzas.
yuradReba: gaiTvaliswineT, rom yvelasTvis advili ar aris
sakuTari Tavis dakvirveba, yovelTvis ufro martivia sxvisi ana-
lizi. ar dagaviwydeT, rom yuradReba gaamaxviloT sakuTari Ta-
visTvis SekiTxvebis dasmaze. aseve rTulia bunebrivi darCe am
savarjiSos Sesrulebisas.

57

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
4.2.4 “sakuTari identobis analizi”

sakuTari Tavis Cveneuli xedva SesaZloa gansxvavebuli iyos sxvisi warmod-


genisgan. savarjiSo gulisxmobs Cveni identobis analizs...

saWiro resursebi

 monawileebs unda hqondeT zogadi warmodgena identobis


elementarul cnebasTan
 didi zomis furceli da kalami yoveli monawilisTvis
 sxvadasxva feris kalmebi da fanqrebi

jgufis sidide

sxvadasxva sididis jgufi

xangrZlivoba

daaxloebiT 45 wuTi damoukidebeli samuSaosTvis, 45 wuTi


- ganxilvisTvis

detaluri instruqciebi

1 yoveli monawile miiRebs furcels da kalams da daxatavs


avtoportrets (damoukideblad an vinmes daxmarebiT)
2 monawileebi damoukideblad gaukeTeben analizs saku-
Tari identobis sxvadasxva elements (es elementebi unda
gamoisaxos daxatul saxeze). monawileebs savarjiSos am
nawilis Sesasruleblad sakmarisi dro unda hqondeT,
raTa mravalmxriv dafiqrdnen identobis Semadgenel
nawilebze (ojaxi, erovneba, ganaTleba, genderi, religia,
rolebi, romelime jgufTan sakuTari Tavis identifici-
reba...) monawileebi unda dafiqrdnen im Sexedulebebze da
damokidebulebaze, romlebic moswonT da ar moswonT.
3 savarjiSos meore nawilSi monawileebi analizs ukeTeben
- sakuTari Tavis xedvasa da maTze sxvisi warmodgenis urTi-
erTkavSirebs, iseve rogorc sxvadasxva aspeqts Soris ka-
vSirebs (SesaZlebelia analizis warmodgena, vizualurad,
damakavSirebeli Strixebis da Suq-Crdilebis gavlebiT)
- sxvadasxva elementis / Sexedulebebis ganviTarebas
cxovrebis ganmavlobaSi da ganviTarebasTan dakavSire-
bul faqtorebs (SesaZlebelia amgvari analizis vizualu-
rad warmodgena ferebiT, romlebic cxovrebis sxvadasxva
etaps warmoadgenen; vizualurad, aseve, SesaZlebelia ama
Tu im etapis xangrZlivobis warmodgena naxatis gverdiT
patara burTulebis CamatebiT)
4 monawileebi Semdeg gaerTiandebian mcire zomis jgufebSi
(maqsimum xuTi monawile erT jgufSi) da gauziareben erT-
maneTs TavianTi analizis Sedegebs da daskvnebs, im doziT
ra doziTac maT Tavad surT. monawileebs SeuZliaT gan-
xilvisas isargeblon Semdegi SekiTxvebiT: rogor vxedavT

58

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

sakuTar Tavs? rogor gvxedaven sxvebi? ra axdens Cemze


gavlenas? ra gamocdileba maqvs me? rogor Seicvala Cemi
azrovneba da Sexedulebebi droTa ganmavlobaSi da ra-
tom? rogoria aRniSnuli cvlilebebis dinamika da ramde-
nad aris isini erTmaneTTan kavSirSi? rogor varTmev Tavs
Cemi identobis im elementebs, romlebic ar momwons da
saidan modis isini? ra kavSirebi arsebobs Cemi identobis
sxvadasxva aspeqts Soris?

analizi da Sefaseba

ganxilva rekomendebulia mcire zomis jgufebSi, Tumca, gaer-


Tianebul panelze SesaZlebelia ramdenime zogadi komentaris
an monawileebis Sefasebebis gaziareba (simboloebis gamoye-
nebiT da SeniSvnebis saSualebiT). panelis SesaZlo SekiTxvebia:
rogor vimuSaoT Cveni identobis Cveneul da sxvis Sexedule-
bebze? ramdenad dinamikuria “identobis cneba” da ra faq-
torebi moqmedebs cvlilebebze? jgufisa da sazogadoebrivi
dinamikis ra elementebi axdens gavlenas Cvens identobaze da
ra kavSirSia es elementebi erTmaneTTan? (diskusia erovnebis,
umciresobebis da kulturuli Taviseburebebis Sesaxeb). dama-
tebiTi ganxilvis sferoebia “cnobiereba da stereotipebi”,
“identoba da sazogadoebrivi urTierTobebi”, “kulturuli
Strixebis siRrmiseuli ganxilva”.

es meTodi praqtikaSi

“identoba” kulturaTSorisi swavlebis arsebiTi komponentia,


Tumca misi Seswavla da gaanalizeba rTuli saqmea. udidesi
mniSvneloba eniWeba pirovnul sxvaobebs da sazRvrebs. ana-
lizis Sedegebis da komentarebis gakeTeba did windaxedu-
lobas moiTxovs. umjobesia Tu monawileebi erTmaneTs pirad
istoriebs gauziareben da ar moxdeba sxvisi gamocdilebis
interpretacia da ganzogadeba. individualuri davalebis
Sesasruleblad monawileebs sakmarisi dro unda hqondeT
(pativi unda vceT monawileebis gansxvavebul SesaZleblo-
bebs da muSaobis tempebs) da gansakuTrebuli yuradReba
unda daeTmos xelsayreli garemos Seqmnas. savarjiSos dros
gakeTebul aRmoCenebs monawileebi pativiscemiT unda moeq-
cnen. rekomendebuli ar aris aRmoCenebis ganxilva konkre-
tul individTan mimarTebaSi. sasurvelia Tu monawileebi
gaagrZeleben ganxilvebs da sadiskusio Temebs gamoyofen.

wyaro: adaptirebulia kulturaTSorisi swavlebis EYC kursidan,


ivnisi 1998”

59

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

4.3 diskusia, argumentacia, konfrontacia

4.3.1 “rogoria Cveni pozicia”

sadiskusio savarjiSo, moicavs sxvadasxva sakiTxs.

saWiro resursebi
arne
gilert
 oTaxSi didi sivrce, imisaTvis, rom SesaZlebeli iyos
monawileebis dayofa mcire zomis jgufebad, TiToeul
jgufSi 10 monawile.
 qaRaldis dafa, romelzec warmodgenilia mosazrebebi,
TiToeul gverdze erTi ganacxadi
 ori niSani: “diax” da “ara” - ganTavsebuli unda iyos erT-
maneTis mopirdapire kedlebze

jgufis sidide

mcire jgufi Sedgeba sul mcire 5 da maqsimum 10 monawilis-


gan. mcire jgufebis raodenoba SezRuduli ar aris, radgan
Sedegebis prezentacia gaerTianebul jgufTan saWiroebas ar
warmoadgens. damabrkolebeli faqtori SeiZleba iyos fasili-
tatorebis saWiro raodenobis ararseboba an oTaxis sivrce

xangrZlivoba

savarjiSos srulad gasaTamaSeblad saWiroa 30 wuTidan


60 wuTamde, imis mixedviT Tu ramdeni mosazrebis ganxil-
vaa dagegmili. vinaidan sxvadasxva jgufSi gamarTul disku-
siebze daskvnebi ar keTdeba, TiToeuli ganacxadis ganxilvas
daeTmoba 5-10 wuTi jgufSi.

detaluri instruqciebi

moamzadeT ramdenime ganacxadi (daaxloebiT 5-10), romlebic


im sakiTxebs Seexeba, razec gsurT rom monawileebma imsje-
lon. efeqturi ganacxadi:

- Sedgenilia iseTi sityvebisgan, romlebic yvela monawiles


esmis
- iseTi, formulireba aqvs, rom monawileebs damatebiTi
dro ar sWirdebaT misi mniSvnelobis gasaazreblad
- mkafio ganacxadia (mag. “kultura erTi erovnebis fargle-
biT ar izRudeba” da ara “SesaZloa arsebobdes erovnuli
kultura, magram rogorc Cans aseTi ram ar arsebobs”)
- utyuar WeSmaritebasTan Zalian axlos ar aris (magaliTad
“dedamiwas burTis forma aqvs” diskusiis gasaRviveblad
efeqturi ganacxadi araa)

60

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

- monawileebs saSualebas aZlevs imsjelon sakiTxis erTi


konretuli (da ara sami sxvadasxva) aspeqtis garSemo (mag.
“kultura erTi erovnebis farglebiT ar izRudeba” da
ara “erovnuli kultura ar arsebobs, yovel Taobas Ta-
visi kultura aqvs”. es ukanaskneli ganacxadi umjobesia
Tu or nawilad gaiyofa).

ganacxadebis SerCevis efeqturi teqnikaa winaswari gunduri


analizi, rac im sakiTxebis gamovlenas gulisxmobs, romle-
bic mniSvnelovania. rodesac sakiTxebis sias gaamzadebT,
gadaxedeT TiToeul Temas da winaswar gaTvaleT TiToeul
sakiTxTan mimarTebaSi ori SesaZlebeli ukiduresi pozi-
cia. Semdeg CamoayalibeT TiToeul Temaze erTi ganacxadi,
romelic am sakiTxis garSemo ori ukiduresi mosazrebidan
erT-erTs amtkicebs. Tumca, SeecadeT daicvaT balansi ise,
rom Tqveni ganacxadi ar iyos WeSmaritebasTan Zalian axlos
(ganacxadi arc Zalian ukiduresi unda iyos); aseve Seeca-
deT Tavidan aiciloT iseTi ganacxadis gakeTeba, romelsac
yvela monawile imTaviTve daeTanxmeba (Tavi aarideTi iseTi
sityvebis gamoyenebas, romlebic SedarebiTi an bundovania,
mag., “sakmaod”, “albaT” da a.S.).

TiToeuli mcire zomis jgufisTvis moamzadeT didi forma-


tis furceli, TiToeul furcelze dawereT erTi ganacxadi,
raTa monawileebma erTi SexedviT erTi mosazreba waikiTxon.

TiToeuli jgufisTvis moamzadeT damoukidebeli oTaxi, qa-


Raldis dafa dadgiT oTaxSi da niSnebi dakideT mopirdapire
kedlebze. gaxsovdeT, rom TiToeul jgufs gamoyofili aqvs
5-dan 10 wuTamde.

gaacaniT savarjiSo monawileebs. ganacxadi warudgineT maT,


hkiTxeT eTanxmebian Tu ewinaaRmdegebian mocemul mosazre-
bas da TxoveT dadgnen oTaxis Sesabamis mxares (Tu monawile
eTanxmeba mocemul mosazrebas, maSin is unda dadges “diax”
niSnis qveS, xolo Tu mocemuli mosazrebis winaaRmdegia, ma-
Sin adgili unda daikavos “ara” niSnis qveS). aucilebelia,
rom yvela monawilem daikavos romelime pozicia; dauSvebe-
lia oTaxis SuaSi dadgoma. mas Semdeg, rac yvela daikavebs
adgils, monawileebi erTmaneTs auxsnian, Tu ratom eTanxme-
bian an ewinaaRmdegebian mocemul mosazrebas. diskusiis dros
nebismier monawiles SeuZlia gadainacvlos oTaxis meore mxa-
res, Tu maT sawinaaRmdego mxaris argumenti daarwmunebs.

aRsaniSnavia, rom es savarjiSo erTgvari saSualebaa


monawileebis waxalisebisTvis, sxvadasxva argumentebis aku-
mulirebisTvis da gansxvavebul azrTa Soris Widilis gaR-
vivebisTvis. cxadia, monawileebi unda Seecadon maTi argu-
mentebi damajerebeli iyos, Tumca, sircxvili ar aris Tu
piriqiT sxvis arguments irwmunebs monawile da diskusiis
ganmavlobaSi ramdenjermec ki Seicvlis azrs.

61

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

daiwyeT savarjiSo pirveli ganacxadis warmodgeniT. mieciT


monawileebs dro, waikiTxon da gaiazron winadadeba.
monawileebi dasvamen SekiTxvebs winadadebis mniSvnelobis
dasazusteblad. Tu SekiTxva, marTlac, winadadebis mniSvne-
lobis dasazusteblad aris dasmuli SegiZliaT upasuxoT,
magram arasodes gasceT iseTi pasuxi, romelic Tavis TavSi
arguments Seicavs.

TxoveT monawileebs daikavon oTaxis romelime mxare da mas


Semdeg, rac yvela monawile miiRebs gadawyvetilebas, mou-
wodeT maT, monawileebs gaacnon TavianTi argumentacia.
saWiroebis SemTxvevaSi, SegiZliaT monawileebs stimuli mi-
sceT da hkiTxoT maT, rogor grZnoben Tavs savarjiSos Ses-
rulebis procesSi; Tumca, rogorc wesi, diskusiis dawyeba
problema ara aris xolme. fasilitatorma unda gaakontro-
los jgufis CarTuloba da darwmundes, rom yvela monawiles
aqvs azris gamoTqmis saSualeba da rom ramdenime adamiani ar
dominirebs diskusiaSi.

am savarjiSos mizani ar aris konsensusis miRweva. Tavad gadaw-


yviteT rodis iqneba Sesaferisi dro diskusiis dasrulebi-
sTvis da gadadiT Semdegi ganacxadis ganxilvaze. gadasvla
SesaZloa gamoacxadoT Sua diskusiaSi. savarjiSo SeiZleba
iyos ufro grZelvadiani fiqris procesis dasawyisi.

ganixileT yvela mosazreba TanmimdevrobiT. rodesac daas-


rulebT ganxilvas, SegiZliaT daskvniTi saxis SekiTxvebi
dausvaT monawileebs - hkiTxoT rogor grZnobdnen Tavs sa-
varjiSos Sesrulebisas da gadaWraT gadaudebeli sakiTxe-
bi. Tu romelime mosazreba imdenad winaaRmdegobrivia, rom
monawileebs Soris uTanxmoeba gaCnda, CainiSneT es sakiTxi
da ganixileT programis sxva nawilSi. am etapis Semdeg meore
safexurze gadainacvleT.

safexuri 2 (arCeviTi)

yvela mosazrebis ganxilvis Semdeg, daubrundiT maT saTi-


Taod. amjerad, monawileebs evalebaT Secvalon ganacxadis
formulireba ise, rom yoveli maTgani eTanxmebodes miRebul
ganacxads. mieciT monawileebs dro, ganixilon da Secvalon
yvela mosazreba ise, rom yvela monawile daeTanxmos.

analizi da Sefaseba

xSir SemTxvevaSi es savarjiSo ar saWiroebs siRrmiseul Se-


fasebas. magram mainc, kargi iqneba Tu monawileebTan Semdeg
SekiTxvebs ganixilavT:
- ratom iyo rTuli SeTanxmebis miRweva erT SemTxvevaSi da
ufro martivi sxva SemTxvevaSi?
- aqvT Tu ara monawileebs ufro myari pozicia, amJamad,
romelime sakiTxis mimarT? ratom?

62

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

- aris Tu ara kidev sxva sakiTxebi, romlis ganxilvis sur-


vilic aqvT monawileebs?
Tu mravalenovan jgufTan muSaobT, es savarjiSo mogcemT
did stimuls ganixiloT enis roli da Zala, gansakuTrebiT
im SemTxvevaSi, roca saqme SeTanxmebis miRwevasTan gvaqvs.

es meTodi praqtikaSi

es meTodi gamoiyeneba mraval sxvadasxva TemasTan mimarTe-


baSi da aqvs gansxvavebuli Sedegebic. Tuki am savarjiSoSi
gamoiyenebT iseT Temebs, romlebic monawileebisTvis na-
cnobia, maSin savarjiSo didi debatebis dasawyisad gadaiqce-
va. ase moxda erT-erTi kulturaTSorisi swvalebis seminaris
dros, radgan monawileebi treiningis kursis ganmavlobaSi
ukve kargad icnobdnen sadiskusio Temebs. am SemTxvevaSi,
monawileebs Zalian myari pozicia hqondaT mocemul Temeb-
Tan dakavSirebiT da amitomac garTulda jgufSi gamarTuli
diskusiebis gakontroleba da erTmaneTis mosmena.

erT-erT treiningze ki mocemuli ganacxadebi treiningebis


faseulobebs exeboda. bevri monawile ar icnobda aRniSnul
sakiTxs manamde, ase rom, savarjiSo daexmara maT moexdinaT
ideebis generireba. am SemTxvevaSi sirTules warmoadgenda
ganacxadebis Teoriuli safuZvlebis realuri Rirebulebad
gadaqceva.

ganacxadebis magaliTebi SegiZliaT Jurnal “koiotSi” ixi-


loT, sadac isini rubrikis saxiT regularulad aris war-
modgenili.

63

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
4.3.2 “SesaZlebelia faseulobebiT vaWroba?”

savarjiSo miznad isaxavs faseulobebis gaziarebas da gacvla-gamocvlas.

saWiro resursebi

 oTaxSi didi sivrce, ise rom monawileebma SeZlon siaruli


 muyaos baraTebi; TiToeul baraTs miniWebuli aqvs konkre-
tuli faseuloba (mag., “adamianTa umetesobas ver endobi”,
“adamianebma unda icxovron bunebasTan harmoniaSi” da a.S.).
baraTebis sakmarisi odenoba ise, rom TiToeul monawiles
hqondes rva baraTi. SesaZloa baraTebis gameoreba, Tumca,
jamSi unda gaamzadoT sul mcire 20 gansxvavebuli faseu-
lobaTa baraTi.

jgufis sidide

minimum 8 da maqsimum 35 monawile

xangrZlivoba

savarjiSos xangrZlivoba gansxvavdeba. daaxloebiT gagrZel-


deba 1 an 2 saaTs (10 wuTi savarjiSos pirobebis asaxsnelad,
20 wuTi - vaWrobisTvis, 20-dan 60 wuTamde - kompromisebi-
sTvis, 30 wuTi - daskvniTi ganxilvisTvis). mocemul droSi
cvlilebebis Setana dasaSvebia (mag., SegiZliaT meti dro
dauTmoT molaparakebis nawils).

detaluri instruqciebi

moamzadeT faseulobaTa baraTebi. baraTebze mocemuli unda


iyos Rirebulebebi, siRrmiseuli rwmena da Sexedulebebi
keTilisa da borotis Sesaxeb. gaiTvaliswineT, rom advilad
unda SeiZlebodes mocemuli faseulobebis dacva erT-erTi
monawilis mier mainc. mas Semdeg rac monawileebs auxsniT
savarjiSos, daurigeT maT baraTebi da darwmundiT, rom
yovelma monawilem miiRo 8 baraTi. TxoveT monawileebs gai-
umjobeson baraTebis Rirebuleba anu gacvalon miRebuli
baraTebi maTTvis ufro Rirebul baraTebze. aucilebeli ar
aris baraTebi gaicvalos erTi erTze. erTaderTi wesi isaa,
rom arc erTi monawile ar unda aRmoCndes 2 baraTze naklebi
raodenobiT xelSi.

vaWrobis da molaparakebebis dasrulebis Semdeg, TxoveT


monawileebs dajgufdnen msgavsi faseulobebis mixedviT da
ganixilon mcire jgufebSi ra msgavsebebi akavSirebT maT
erTmaneTs. maT, aseve, SeuZliaT ganixilon saidan modis es
faseulobebi da ratom aRmoaCndaT maT msgavsi baraTebi.

Semdeg TxoveT monawileebs dajgufdnen gansxvavebebis mixed-


viT. gansxvavebuli baraTebis mflobelma wyvilebma unda eca-

64

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

don da aRmoaCinon iseTi Rirebulebebi, romlebic saerToa


maTTvis. monawileebs SesaZloa gauadvildeT ganzogadebuli
da abstraqtuli mosazrebebis saSualebiT miaRwion kompro-
miss, magram auxseniT maT, rom orientirebuli iyvnen, Se-
Zlebisdagvarad, konkretul sakiTxebze.

daasruleT savarjiSo, roca dainaxavT, rom wyvilebis umete-


sobam ipova ori an sami kompromisuli ganacxadi. Semdeg er-
Tian jgufTan gaakeTeT savarjiSos Sefaseba.

analizi da Sefaseba

albaT, nayofieri iqneba Tu monawileebTan ganixilavT Sem-


deg SekiTxvebs:

- rogor igrZnes monawileebma Tavi savarjiSos Sesrulebi-


sas? ramdenad advili iyo faseulobebiT vaWroba? ram ga-
giadvilaT an gagirTulaT procesi?
- aRmoaCineT Tu ara raime siaxle sakuTari faseulobebis
da maTi warmomavlobis Sesaxeb?
- rogori iyo kompromisi? ra sirTuleebTan aris dakav-
Sirebuli kompromisebi? SesaZlebelia Tu ara faseulo-
bebis daTmoba?

Semdeg diskusia SegiZliaT daukavSiroT kulturaTSo-


ris swvalebaSi faseulobebis rolis analizs. faseulobebi
xSirad “kulturis” fundamentad aRiqmeba, da isini imdenad
Rrmadaa adamianis cnobierebaSi gamjdari, rom maTi daTmo-
ba Zalian Znelia, da maSin ramdenad aris SesaZlebeli mra-
valkulturul garemoSi cxovreba? arsebobs Tu ara iseTi
faseulobebi, romlebzec yvela Tanxmdeba?

es meTodi praqtikaSi

mocemuli meTodis gamoyeneba aprobirebulia gansxvavebul


jgufebSi. gansakuTrebiT efeqturia am savarjiSos gamoyene-
ba iseT jgufSi, sadac monawileebs ar aqvT kulturaTSoris
urTierTobasTan dakavSirebuli sirTuleebis gamklavebis
gamocdileba. am SemTxvevaSi, mocemuli savarjiSo faseulo-
bebis analizis da maTze msjelobis dawyebisTvis kargi sawyi-
si wertilia. Zalian didi mniSvneloba aqvs faseulobebis
formulirebas baraTebze; arsebobs realuri saSiSroeba, rom
baraTze warmodgenili faseulobebi aRmoCndes Zalian zoga-
di (yvela martivad SeTanxmdes) an Zalian specifikuri. um-
jobesia Tu samuSao jgufi winaswar SeTanxmdeba da SearCevs
faseulobebs ise, rom baraTebze mravalferovani Rirebule-
bebi iyos warmodgenili.

65

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
4.3.3 “abigeili”

sevdiani sasiyvarulo istoriis ganxilva. ZiriTadi SekiTxvaa “vin aris ua-


resi, vin aris saukeTeso?”

saWiro resursebi

 TiToeuli monawilisTvis qvemoT mocemuli istoriis asli

abigeils uyvars Tomi, romelic mdinaris meore mxares cxov-


robs. wyaldidobam yvela xidi daangria da mxolod erTi na-
viRa gadarCa mdinaris ori mxaris damakavSireblad. abigeili
Txovs sinbads, navis mepatrones, rom mdinaris meore mxareze
gadaiyvanos. sinbadi daTanxmdeba, Tumca, daJinebiT iTxovs,
rom abigeilma sanacvlod erTi Rame gaataros masTan erTad.

abigeilma ar icis ra qnas da gaiqceva dedasTan, rom rCeva


kiTxos mas. deda pasuxobs, rom aranairi survili ara aqvs
Caerios mis pirad cxovrebaSi.

sasowarkveTili abigeili sinbadTan gaatarebs Rames, ro-


melic sanaclod gadaiyvans mas mdinaris mopirdapire mxa-
res. abigeili sixaruliT garbis TomTan rom gadaexvios da
uambos yvelaferi, rac moxda. monaTxrobis mosmenis Semdeg,
Tomi xels kravs abigeils da abigeili gaiqceva.

Tomis saxlTan axlos abigeili Sexvdeba jons, Tomis saukeTe-


so megobars. abigeili Tomis megobarsac mouyveba yvelafers.
joni daartyams Toms, radgan abigeils ase moeqca, datovebs
megobars da Tan waiyvans abigeils.

 damoukidebeli muSaobisTvis sakmarisi sivrce; jgufe-


bi imuSaveben 4-5 kacis SemadgenlobiT da Semdeg gaer-
Tianebul panelze.

jgufis sidide

sul mcire 5 monawile, ara umetes 30 monawilisa (SegiZliaT


didi jgufis dayofa da Sefasebis damoukideblad gakeTebac)

xangrZlivoba

savarjiSos sruli xangrZlivobaa 1 saaTi da 15 wuTidan 2


saaTsa da 15 wuTamde.

- 5 wuTi - Sesavali
- 10 wuTi - damoukidebeli sakiTxavi da Sefaseba
- 30-45 wuTi - mcire zomis jgufebSi muSaoba
- (arCeviTi) 30 wuTi - ganxilva gaerTianebul jgufTan
- 30-45 wuTi - Sefasebis paneli

66

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

detaluri instruqciebi

gaacaniT monawileebs savarjiSo da auxseniT, rom savarjiSos


mizania sxvasaxva faseulobebis gamovlena. yvela monawile
kiTxulobs ambavs damoukideblad da qulas uwers TiToeul
personaJs (abigeili, Tomi, sinbadi, abigeilis deda da joni),
maTi saqcielis mixedviT. vin moiqca yvelaze uaresad? vin
moiqca naklebad uaresad? da a.S. mas Semdeg, rac monawilee-
bis umetesobas mzad eqneba qulebi, dayaviT isini mcire,
3-6 kacian jgufebad, raTa ganixilon maTi Sexedulebebi ama
Tu im personaJis saqcielis Sesaxeb. jgufebis davalebaa
SeimuSaon saerTo sia, romelzec yvela Tanxmdeba. auxseniT
monawileebs, rom ar unda gamoiyenon maTematikuri meTodebi
qulebze dayrdnobiT siis Sesadgenad, aramed Seqmnan sia sa-
kuTar azrTa gaziarebis safuZvelze.

mas Semdeg rac jgufebi Seadgenen sakuTar siebs, SegiZliaT


mcire zomis ori jgufi gaaerTianoT saSualo zomis jgufad
(Tu am meTods mimarTavT, maSin pirvel safexurze jgufSi
monawileTa raodenoba 4-s ar unda aRematebodes). savarjiSo
SeafaseT panelze Sedegebis ganxilviT da Semdeg msgavsebebi-
sa da sxvaobebis analizis saSualebiT. Semdeg gadainacvleT
SekiTxvaze: ris safuZvelze gadawyvites monawileebma qulis
dawera? rogor gadawyvites romeli iyo kargi da romeli
cudi saqcieli?

analizi da Sefaseba

Sefasebisas ZiriTadi aqcenti unda gakeTdes imaze, Tu ra


gavlena aqvs Cvens faseulobebs Cvens mierve kargisa da cu-
dis garCevisas. am sakiTxSi Rrmad Caxedvis Semdeg, momdevno
nabijia gavaanalizoT ramdenad martivi an rTulia faseu-
lobebze molaparakeba da saerTo faseulobebis siis Camoya-
libeba. SegiZliaT hkiTxoT monawileebs, rogor SeTanxmdnen
faseulobaTa saerTo siaze – romeli argumenti iyo maTTvis
damajerebeli da ratom? arsebobda Tu ara zRvari an si-
rTule sxvisi poziciis gaziarebisas.

damatebiTi ganxilvis SesaZlo sferoa Cveni gamocdileba da


is Tu rogor viswavleT kargisa da cudis garCeva, aseve, Tu
ra gavlena aqvs Cvens gamocdilebas msgavsebebisa da gansx-
vavebebis aRmoCenisas.

es meTodi praqtikaSi

abigeilis ambavi xSirad gamoiyeneba monawileebs Soris kul-


turaTSorisi urTierTobebis damyarebis mosamzadebeli fa-
zisTvis. es savarjiSo produqtiulia, radgan abstraqtuli
faseulobebis monawileebamde efeqturad mitanas ganapiro-
bebs. monawileebi ganixilaven konkretul ambavs da qulebis
dasawerad personaJebis saqciels ama Tu im faseulobas ukav-

67

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

Sireben. am savarjiSos meore variantia mocemuli ambis gan-


xilva, zemoT aRwerili wesebis mixedviT da Semdeg imave we-
sebis dacviT sxva istoriis gansja, sadac yvela qali kacad
gadaiqceva da piriqiT. monawileTa mier miniWebuli qulebi
igive rCeba Tu icvleba am SemTxvevaSi? Tu icvleba, ratom?

SesaZlebelia sxva variantebis gamoyenebac, ambavSi Candes


personaJebis asaki, SegiZliaT iTamaSoT personaJebiT, gaxa-
deT isini erTi sqesis, CarTeT eTnikuri da erovnuli war-
momavloba. Semdeg daakvirdiT, ramdenad cvlis qulebis ga-
nawilebas msgavsi cvlilebebi.

savarjiSodan saukeTeso Sedegis misaRwevad, aucilebelia


Seiqmnas Ria garemo, sadac nebismieri qula misaRebia da sa-
dac adamianebs ar “adanaSauleben” usargeblo argumentebis
warmodgenaSi.

68

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
eron sakuTari potenciali da Semoq-
4.4 simulaciuri TamaSebi medunarianoba. mocemuli aqtivobebi
savaldebulo araa tradiciul saklaso
oTaxis garemoSi ganxorcieldes.
4.4.1 ramdenime praqtikuli
miTiTeba simulaciuri TamaSebis gamoyeneba kul-
mohamed
turaTaSorisi swavlebis procesis mra- haji kela
ras gulisxmobs simulaciuri valmxriv ganviTarebas uwyobs xels.
TamaSi? erTi mxriv, moTamaSeebs uviTardebaT
kritikuli azrovnebis unar_Cvevebi,
meTodi, romelic gamoiyeneba qceviTi rac uzrunvelyofs maT momzadebas
modelebis da procesebis warmodgenisa samomavlo strategiebis efeqturad
da swavlebisTvis, amasTanave, gulisx- gansazRvrisTvis da miRebuli gadaw-
mobs adamianuri resursebis CarTvas yvetilebebis Sedegebis gacnobierebi-
realur, Tu simulaciur rolur situa- sTvis. meore mxriv, moTamaSeebi ecno-
ciaSi, warmoadgens simulaciur TamaSs bian simulaciur situaciebSi miRebuli
(1975 wlis Subikis Teoriis mixedviT). codnis da Seswavlili modelebis praq-
simulaciuri TamaSis gamocdileba re- tikul garemoSi gamoyenebis saSuale-
alisturi situaciis models gulisx- bebs. agreTve, simulaciuri TamaSebis
mobs, romlis farglebSic monawileebs procesi SesaZleblobas aZlevs moTamaS-
SesaZlebloba eZlevaT, gansazRvron ar- eebs, miiRon realuri samyarosTvis dama-
sebuli dabrkolebebi da aRmoaCinon is xasiaTebeli praqtikuli gamocdileba.
pirovnuli aspeqtebi, romelTa arsebo- magaliTad, konkurencia, apaTia da ko-
bac warsulSi ar hqondaT gacnobiere- munikaciis gzebi. kulturaTaSorisi
buli. TamaSis efeqturi dizaini farTo swavlebis aRniSnuli modelis yvelaze
SesaZleblobebs aZlevs moTamaSeebs, mniSvnelovani aspeqtia, simulaciuri
daakavSiron simulaciuri aqtivobebi da garemos Seqmna, rac, monawileebisa-
ganazogadon miRebuli gadawyvetile- Tvis kulturuli mravalferovnebis
bebi yoveldRiur gamocdilebasTan da gansaxvavebebis Semecnebis procesSi,
mimarTebaSi, rac uzrunvelyofs qcevi- usafrTxo da dacul pirobebs uzrun-
Ti unar-Cvevebis Camoyalibebas da Sem- velofs. kerZod, zogierTi kultura-
dgom ganviTarebas. amasTanave, simu- TaSorisi urTierTobis sakiTxis gan-
laciuri TamaSebi iZleva midgomebis xilvisas, romelic SesaZloa polemikur
gamocdis SesaZleblobas usafrTxo xasiaTs atarebdes, simulaciuri TamaSe-
saswavlo garemoSi. simulaciuri situ- bi usafrTxo garemos qmnis. aRniSnuls
aciebi warmoadgens axalgazrdebTan iseTi sirTulis sakiTxebi warmoadgens,
muSaobis efeqtur saSualebas sxva kul- rogorebicaa religiuri mrwamsi, gend-
turebTan dakavSirebuli crurwmenisa eruli rolebi da Tanasworuflebiano-
da stereotipebis rRvevis sakiTxebze. ba. simulaciuri TamaSebi warmoadgens
alternatiul meTods, gansakuTrebiT
ratom mivmarTavT simulaciur axalgazrdebisaTvis praqtikuli gamoc-
TamaSebs kulturaTaSoris dilebis safuZvelze araformalur sas-
swavlebaSi? wavlo garemoSi codnis dasaufleblad.
da bolos, simulaciuri TamaSebis kon-
simulaciuri TamaSebi miznad isaxavs struqciuli gamoyeneba efeqtur gzas
jgufis ganviTarebis da sazogadoebis warmoadgens axlgazrdebis motivaciis
mravalferovani warmomadgenlobiTi da dainteresebis donis asamaRleblad.
xasiaTis gacnobierebis xelSewyobas.
axalgazrdebis jgufebTan muSaobis ra unda gaviTvaliswinoT
xasiaTis gaTvaliswinebiT, simulaci- simulaciuri TamaSebis saswavlo
uri TamaSebi qmnis TanamSromlobiT meTodis saxiT gamoyenebisas?
garemos, romlis farglebSic axalgaz-
rdebs SesaZlebloba eZlevaT gaacnobi- simulacia, rogorc swavlebis meTodi

69

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
maRali zemoqmedebiTi efeqtiT xasiaT- simulaciuri TamaSis Sinaarsi da mizani:
deba, Tu gaTvaliswinebulia Semdegi yovel TamaSs gaaCnia mizani da Sinaarsi.
faqtorebi: a) maqsimaluri emociuri saWiroa, fasilitatorma naTlad ganu-
CarTuloba; b) usafrTxo garemo da g) martos TamaSis Sinaarsi da mizani moTa-
simulaciuri TamaSis ganxorcielebisa maSeebs. xSir SemTxvevaSi, Sinaarsi da
da procesirebisTvis Sesabamisi drois mizani yoveldRiur realobas asaxavs.
CarCo, mkafiod gansazRvruli aqtivobis
Sinaarsi miRebuli gamocdilebis naT- wesebi: cnobilia, rogorc ZiriTadi
lad gacnobierebisTvis. anu, mocemuli wesebi da mniSvnelovania maTi gamo-
saWiroa warmoadgendes ,,swavlebis da yeneba komunikaciis damyarebisas da
swavlis integrirebul process’’, ro- rolebis gansazRvris procesSi. amas-
melic fokusirebulia Sinaarsobrivi, Tanave, aRniSnuli warmoadgens gasa-
mosazrebebis da swavlebis stilis mra- Tvaliswinebel instruqciebs TamaSis
valferovnebaze Ria swavlebis procesis fasilitatorisTvis.
garemoSi. metad mniSvnelovania, Semdegi
sami aspeqtis gaTvaliswineba sasurveli xangrZlivoba: warmatebuli simulaci-
Sedegis misaRwevad: uri TamaSi saWiroebs, mosamzadebeli
etapidan ganxilvis CaTvliT, drois
1) axali ideebis, principebis da kon- CarCos gansazRvras. drois CarCo sa-
cefciebis gavrceleba (gansazRvru- survelia, uzrunvelyofdes monawilee-
li, rogorc ,,Sinaarsi”); bis CarTulobas da maT motivirebas
2) Sinaarsis gamoyenebis SesaZlebloba monawileoba miiRon aqtivobaSi. simu-
gamocdilebiT garemoSi (gansaz- laciuri TamaSis drois CarCo Sesa-
Rvruli, rogorc ,,gamocdileba”); Zloa ramdenime dRiT an saaTiT gani-
3) gaxorcilebuli qmedebebis da simu- sazRvros. TamaSis Sinaarsi da mizani
laciuri situaciis sxvadasxva eta- gansazRvravs drois CarCos. monawilee-
pebs Soris arsebuli kavSirebis Se- bs saWiroa sakmarisi dro mieces aqti-
saxeb mosazrebebis gaziareba. raSi vobis dasrulebis Semdeg miRebuli
mdgomareobs miRebuli gamocdile- gamocdilebis gaanalizebisTvis, gan-
ba, ra codnis miReba gaxda SesaZle- xilvis etapze gadasvlamde.
beli da rogor SeiZleba miRebuli
gamocdilebis yoveldRiur realo- 4.4.2 limiti 20
baSi gamoyeneba.
limiti 20 efeqtur simulaciur situa-
simulaciuri TamaSis struqturis cias warmoadgens, romelic exmareba
gansazRvra monawileebs gaacnobieron diskrimina-
ciis da sazogadoebidan gandevnis mov-
simulaciuri TamaSis struqturis lenis arsi. aRniSnuli aerTianebs iseT
gansazRvris sxvadasxva gza arsebobs da sakiTxebs, rogorsac araTanasworufle-
Sesabamisad, gansxvavebulia miRebuli bianoba, umciresobaTa da umravlesobas
Sedegebic. qvemoT warmodgenili ele- Soris urTierToba da zogadad, Zalau-
mentebi, ZiriTadad, miRebul da aqtiu- fleba warmoadgens. simulaciuri Tama-
rad gamoyenebad praqtikas warmoadgens Sis procesSi monawileebi praqtikulad
axalgazrdebis jgufebTan muSaobisas. gamocdian Cveni sazogadoebis realo-
bisTvis damaxasiaTebel usamarTlobas
garemo: iTvaliswinebs aqtivobis gan- da sesiis ganxilvis nawili, maT SesaZle-
xorcilebisTvis Seqmnil fizikur blobas miscems miRebuli gamocdilebis
garemos, jgufis motivacias da imas, safuZvelze, gaavlon paralelebi sa-
Tu ramdenad icnoben jgufis wevrebi kuTar cxovrebiseul gamocdilebasTan.
erTmaneTs. aRsaniSnavia, rom aqtivo- mocemuli meTodis sruli aRwerilo-
bis Sinaarsi gansazRvravs garemoebis bisTvis, ixileT, saswavlo paketi.
saWiroebebs.

70

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
4.4.3 ,,dadebiTze orientirebuli kvleva”

dadebiTze orietirebuli kvleva warmoadgens yvelaze efeqtur meTods


sazogadoebis mravalferovani warmomadgenlobiTi xasiaTis da kulturaTa
faseulobebis gacnobierebisTvis. dadebiTze orientirebuli kvleva gamoi-
yeneba faseulobebis da sazogadoebis mniSvnelobis arsis dasakavSireblad,
gansakuTrebiT im SemTxvevebSi, roca sxvadasxva kulturaTa Soris undob-
loba arsebobs. mocemul garemoebaSi simulaciuri TamaSis pirobebi mka-
crad ar aris daculi da gamoiyeneba gamocdili fasilitatorebis mier. am
SemTxvevaSi, simulaciuri savarjiSo monawileebis kulturaTaSorisi urTi-
erTobebis Sesaxeb dialogSi CarTvas isaxavs mizniT. magaliTad, SesaZlebe-
lia jgufSi ganixilon kulturuli faseulobebis sakiTxi. SesaZlebelia,
ganaxorciloT aRniSnuli meTodis adaptireba Tqveni realobis da samizne
jgufis saWiroebebidan gamomdinare.

saWiro resursebi:

saweri kalmebi, flip-Carti, markerebi da webo

jgufis sidide:

minimum oTxi monawile

xangrZlivoba:

1-2 sT. ganisazRvreba jgufis sididis mixedviT.

detaluri instruqciebi:

1 dayaviT jgufi wyvilebad, yoveli wyvili - umciresobis


da umravlesobis warmomadgenlad;
2 2. daarigeT kiTxvarebi da instruqciebi. rogorc Sesaval-
Sia warmodgenili, ganumarteT monawileebs savarjiSos
Sinaarsi da mizani. sTxoveT, TiToeul monawiles daus-
van kiTxvebi TavianT mewyviles 15 wuTis ganmavlobaSi (30
wuTi sul);
3 TxoveT TiToeul interviuers individualurad Seajamos is
faseulobebi, romlebic sakuTari mewyvilis gamokiTxvisas
gamoikveTa da sakuTari kulturuli TvalsazrisiT moax-
dinon mocemuli faseulobebis prioretizacia; da bolos,
Camoweron mocemuli faseulobebi flip-Cartze (10 wuTi);
4 TxoveT jgufs, Seadginon saerTo da ganmasxvavebeli fa-
seulobebis 2 nusxa. monawileebs sakmarisi dro dauTmeT
mocemuli davalebis Sesasruleblad (15 wuTi);
5 gamokiTxvisa da gaziarebisTvis gamoyaviT 40 wuTi.

analizi da Sefaseba

hkiTxeT monawileebs, ra SegrZnebebi daeuflaT gamokiTxvis


procesSi an mopasuxis rolSi. ukanasknelad rodis SeigrZnes

71

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

umravlesobis an umciresobis warmomadgenlis dadebiTi gan-


wyoba. hkiTxeT, Tu rogor aris SesaZlebeli daukavSiron
mocemuli gamocdileba umciresoba-umravlesobis urTier-
Tobebs? aRmoaCines saerTo faseulobebi? arsebobs mniS-
vnelovani gansxvavebebi umciresobaTa da umravlesobis
faseulobebs Soris? romeli faseulobebis gansazRvra da
aRiareba warmoadgens miRebul praqtikas sazogadoebisTvis,
magram realobaSi maTi gaTvaliswineba ar xorcieldeba.

es meTodi praqtikaSi

aRniSnuli meTodi evropel fasilitatorebs Soris didi


popularobiT sargeblobs. monawileebis mier miRebuli ga-
mocdilebis ganzogadoebisTvis xelmisawvdomi masalebis
moculoba, meTodis erT-erT Zlier mxares warmoadgens.

kiTxvebi umravlesobisTvis:

A) ganixileT Tqveni gamocdilebis yvelaze pozitiuri


urTierTobis magaliTi Tqvens qveyanaSi warmodgenil
umciresobebTan; drois monakveTi, rodesac SeigrZeniT
pirovnuli siamaye, SemoqmedebiToba da efeqturoba. ra
viTarebaSi imyofebodiT? ras grZnobdiT? gaixseneT
yvelaze pozitiuri aspeqti, romelic aRmoaCineT maTTan
mimarTebaSi?
B) ra faqtorebi da midgomebi migaCniaT aucilebelad msgav-
si gamocdilebebis misaRebad momavalSi?

kiTxvebi umciresobisTvis:

A) aRwereT Tqveni yvelaze pozitiuri gamocdileba umrav-


lesobis jgufTan urTierTobisas. gaixseneT SemTxveva,
rodesac SeigrZeniT pirovnuli siamaye, SemoqmedebiToba
da efeqturoba. ra viTarebaSi imyofebodiT? ras grZno-
bdiT? gaixseneT, yvelaze pozitiuri aspeqti, romelic
Tqven aRmoaCineT maTTan mimarTebaSi?
B) ra migaCniaT aucilebelad msgavsi gamocdilebebis misa-
Rebad momavalSi?

miTiTebebi gamokiTxvebis Casatareblad

gamoiyeneT zemoT warmodgenili kiTxvebi da nu SeecdebiT,


monawileebis pasuxebze zemoqmedebas.

saSualeba mieciT mopasuxeebs srulad warmoadginon saku-


Tari istoria. nu gauziarebT Tqven istorias an mosazrebas
maTi gamocdilebis Sesaxeb.

72

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

yuradRebiT moismineT da scadeT gansazRvroT maTi


gamocdilebis Sesabamisi faseulebebi:

gamoiyeneT kiTxvebi ganxilvis procesis Semdgomi gaaqti-


urebis mizniT:

meti gagviziareT? ratom ggoniaT, rom imaze meti gagvizi-


areT, vidre saWiro iyo? ra iyo TqvenTvis mniSvnelovani?
ra zemoqmedeba moaxdina aRniSnulma gamocdilebam Tqvenze?
SeuZlia mocemul gamocdilebas umciresobaze an umravleso-
baze Tqveni warmodgenis Secvla?

zogierT monawiles meti dro dasWirdeba pasuxebis for-


mulirebisTvis, sakmarisi dro gansazRreT miRebuli gamo-
cdilebis gaanalizebis mizniT.

gaiTvaliswineT, rom misaRebia, zogierT monawiles Tu ar


surs an ar SeuZlia rig kiTxvebze pasuxis gacema.

adaptirebuli brahma kumarisidan, World Spiritual University,


londoni, gaerTianebuli samefo

73

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
4.4.4 ,,derdianelebi”

TamaSi warmoadgens ori sxvadasxva kulturis sawyisi Sexvedris simulire-


bas. ipoveT gasaRebi ucxouri kulturuli qcevisTvis, gaanalizeT ucxo
kulturasTan Sejaxebis efeqti. inJinrebis jgufi miemgzavreba ucxo qveya-
naSi adgilobrivi TemisTvis xidmSeneblobis swavlebis mizniT.

saWiro resursebi

muyao, webo, makrateli, saxazavi, fanqari, TamaSis aRwerilo-


ba derdianelebisa da inJinrebis jgufebisTvis; ori oTaxi.

jgufis sidide:

minimum 12 monawile, gayofili or jgufad.

xangrZlivoba:

1/2 - 2 saaTi, moicavs ganxilvis nawils.

detaluri instruqciebi :

1 jgufis sididis mixedviT, SeadgineT inJinrebis jgufi


(4-8 monawile), romlebic derdianelebs xidmSeneblobas
Seaswavlian. jgufi miiRebs specialur instruqciebs da
calke oTaxSi ganTavsdeba.
2 danarCeni monawileebi warmoadgenen derdianelebs da Sesaba-
misad, miiReben instruqciebs derdianelebisTvis. Tu jgu-
fSi bevri monawile gyavT, SesaZloa damkvirveblebis jgufis
gansazRvrac, romelic daakvirdeba derdianelebis jgufis
muSaobas da gaakeTebs Sesabamis Canawerebs. damkvirveblebs
winaswar ar gaacnoT derdianelebis kultura, amitom dasa-
wyisSi isini inJinrebis jgufis oTaxSi ganaTavseT.

analizi da Sefaseba

TamaSis dasrulebis Semdeg orive jgufi qaRaldis dafaze


ganaTavsebs sakuTar komentars da SeniSvnebs Semdeg sam
aspeqtTan dakavSirebiT:

1) faqtebi 2) SegrZnebebi 3) interpretacia

Semdegi sakiTxebi ganixileT mTel jgufTan erTad:

• Cven gvaxasiaTebs tendencia, vifiqroT, rom yvela Cven-


nairad fiqrobs da azrovnebs.
• Cven xSirad vaxdenT movlenebis interpretacias, kul-
turuli gansxvavebebis gaucnobiereblad;
• rogor iyo rolebi gadanawilebuli? ra rols vasruleb-
di me? ra pirovnuli niSnebis gamovlena SevZeli? ramde-

74

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

nad komfortulad vgrZnob Tavs CemTvis gansazRvrul


rolSi?
• ra zegavlenas axdens Cemi kulturuli warmomavloba mo-
cemuli rolis Sesrulebaze?
• ramdenad analogiurad aRiqmeboda Cemi roli sxva
monawileebis mier?

baraTebi:

ixileT Semdgom gverdze:

75

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

instruqciebi derdianelebisaTvis:

situacia:

Tqven cxovrobT qveyanaSi saxelwodebiT derdia. Tqveni


sofeli Sors aris im mezobeli qalaqidan, sadac bazaria
ganTavsebuli. bazarSi Casasvlelad Tqven vrceli dablobi
unda gadalaxoT, risTvisac ori dRe gWirdebaT. velze xi-
dis agebis SemTxvevaSi, bazarSi Casvlas mxolod xuTi saaTi
dasWirdeboda.

derdiis mTavrobam SeTanxmeba gaaforma ucxour firmasTan,


Tqvens sofelSi Camosvlis da xidmSeneblobis swavlebis Sesa-
xeb. Tqveni adgilobrivi Temis warmomadgenlebi, samomavlod,
pirveli derdianeli xidmSenebeli inJinris praqtikas miiRe-
ben. ucxoel eqspertebTan TanamSromlobis gziT pirveli xi-
dis agebis gamocdilebis miRebis Semdeg, Tqven SesaZlebloba
mogecemaT aagoT xidebi derdiaSi, rac adgilobrivi Temebis
sacxovrebel pirobebs sagrZnoblad gaaumjobesebs.

xidi aigeba qaRaldis, fanqrebis, saxazavebis, makratlebis da


webos gamoyenebiT. Tqven iciT, ra masalebi da xelsawyoebi
gWirdebaT, magram ucnobia samSeneblo teqnologiebi.

socialuri qceva:

derdianelebi, komunikaciis erT-erT saSualebad, xeliT


Sexebas iyeneben. maTTvis komunikacia xelis Sexebis gareSe
warmoudgenelia. Sesabamisad, komunikacia Sexebis gareSe,
urTierTobis uxeS formad aris miCneuli. miuxedavad ami-
sa, ar aris aucilebeli pirdapir kontaqtSi imyofebodeT.
Tu Tqven SeuerTdebiT jgufs, jgufis romelime warmoma-
dgenels daeyrdnobiT da saubarSi CaerTvebiT.

amasTanve, mniSvnelovania miesalmoT yevla gamvlels, miuxe-


davad imisa, rom TqvenTvis misi vinaoba sruliad ucnobia.

misalmeba

tradiciulad, misalmeba mxarze kocnas gulisxmobs. vinc mi-


salmebas iwyebs, mosaubres marjvena mxarze kocnis. xolo es
ukanaskneli, marcxena mxarze. yvela sxva saxis kocna Seura-
cxmyofelia! xelis CamorTmeva yvelaze didi Seuracxyofaa
derdianelebisTvis. Tu derdianeli odesme Seuracxyofilad
igrZnobs Tavs, vinaidan ar miesalmeT, an xeliT ar SeexeT
saubrisas, igi yviriliT gamoxatavs sakuTar mosazrebas.

daix/ara

derdianelebi ar iyeneben sityvas “ara”. isini yovelTvis si-


tyva diax-s gamoiyeneben, maSinac ki, roca ,,ara”-s gulisxmo-

76

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

ben. am SemTxvevaSi, ,,diax”-s erTvis Tavis daqneva (saWiroa,


amaSic gaivarjiSoT).

samuSao eTika:

muSaobisas, derdianelebi, xSirad exebian erTmaneTs. TamaSSi


gamoyenebuli xelsawyoebi sqesis mixedviT aris ganawilebuli:
makrateli – mamrobiTi; fanqari da saxazavi - mdedrobiTi.
webo saSualo sqesisaa. mamakacebi arasdros exebian fanqars
da saxazavs. igive vrceldeba qalebzec makratelis gamoye-
nebisas. (vfiqrob, aRniSnuli garkveulwilad dakavSirebulia
tradiciebsa da religiasTan).

ucxoelebi:

derdianelebi Ria arian komunikaciisTvis. maT uyvarT


ucxoelebi, magram, amavdroulad, Zalian amayoben sakuTari
TviTmyofadobiT da kulturiT. maT ician, rom mxolod sa-
kuTari ZalisxmeviT verasdros aageben xids. meore mxriv,
isini ar miiCneven ucxoelebis kulturas da codnas maTze
aRmatebulad. erTaderTi rac ar ician isaa, Tu rogor aaSe-
non xidi. isini ucxoelebisgan moelian, rom maT kulturas
gaiTaviseben. vinaidan derdianelebisTvis damaxasiaTebeli
qceviTi gamoxatuleba Cveulebrivi cxovrebis wess warmoad-
gens, isini verafers auxsnian eqspertebs. (aRniSnuli sakiTxis
gaTvaliswineba, mniSvnelovania!)

derdianeli mamakaci arasdros gaicnobs meore mamakacs, Tu


igi qalma ar waradgina. ara aqvs mniSvneloba qali derdiane-
lia, Tu ara.

77

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

instruqciebi inJinrebisTvis

situacia

Tqven warmoadgenT ucxoeli inJinrebis jgufs erT-erTi


saerTaSoriso samSeneblo kompaniidan. Tqvenma kompaniam
axlaxan gaaforma kontraqti derdiis mTavrobasTan, rac
derdianelebisTvis xidmSeneblobis swavlebas iTvaliswinebs.
kontraqtis pirobebis Tanaxmad, mniSvnelovania gansazRvrul
vadebSi valdebulebebis Sesruleba, winaaRmdeg SemTxvevaSi,
kontraqti gauqmdeba, rac, Tavis mxriv, Tqvens samsaxuridan
daTxovnas gamoiwvevs.

derdiis mTavroba did dainteresebas gamoxatavs mocemuli


proeqtis mimarT. proeqts evropis gaerTianeba afinansebs.
derdia mTiani reliefiT xasiaTdeba, bevri kanioniTa da
vrceli dablobiT, Tumca aq xidebs ver naxavT. amitomac derdi-
anelebs didi dro sWirdebaT bazramde misaRwevad, romelic
did qalaqSia ganTavsebuli. proeqtis Tanaxmad, xidi derdi-
anelebs 5 saaTamde Seumcirebs mgzavrobis xangrZlivobas.

imis gaTvaliswinebiT, rom derdiaSi bevri kanioni da mdina-


rea, ubralod, xidis aSeneba da Semdgom, saWiroebidan gamo-
mdinare, misi Secvla SeuZlebelia. saWiroa aswavloT derdi-
anelebs, damoukideblad rogor aaSenon xidi momavalSi.

TamaSis procesi

Tavdapirvelad, detalurad gaecaniT mocemul instruqciebs


da erToblivad gadawyviteT xidis aSenebis strategia.
miTiTebuli drois Semdeg, or Tqvengans SesaZlebloba miece-
ma, ewvios derdianelebs da sami wuTis ganmavlobaSi komuni-
kacia daamyaros maTTan. (magaliTad, Seamowmos bunebrivi da
materialuri pirobebi, daukavSirdes derdianelebs da a.S.).
10 wuTis ganmavlobaSi Tqven unda gaaanalizoT maTi angariSi
da daasruloT momzadebis etapi.

Semdgom etapze, derdianelebisaTvis xidmSeneblobis saswa-


vleblad, inJinrebis mTeli jgufi derdiaSi gadainacvlebT.

xidi

xidi, simbolurad, qaRldisgan damzaddeba da or skams an


magidas daakavSirebs 80 sm distanciaze. mTavari moTxov-
na xidis simyarea. mSeneblobis procesis dasasruls xidis
moTxovnebTan Sesabamisoba, masze makratlebis da webos gan-
TavsebiT Sefasdeba.

xidis samSeneblo komponentebi ar SeiZleba ubralod moiWras


da aiwyos derdiaSi, vinaidan, am SemTxvevaSi, derdianelebi
ver miiReben Sesabamis codnas xidis agebis praqtikis Sesaxeb.

78

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

saWiroa, maT monawileoba miiRon mSeneblobasTan dakavSire-


bul yvela etapSi.

xidis TiToeuli nawili saWiroa daixazos fanqris da saxaza-


vis meSveobiT da amoiWras makratliT.

masalebi

xidi Sendeba qaRaldis an muyaos gamoyenebiT.

xidis dagegmvisa da agebisTvis, agreTve, SesaZloa gamoiye-


noT: qaRaldi, webo, makrateli, saxazavi da fanqrebi.

xangrZlivoba:

derdiaSi gamgzavrebamde, dagegmvisa da mosamzadebeli peri-


odisTvis - 40 wT;

derdianelebisaTvis xidmSeneblobis swavlebisTvis - 25 wT.

79

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
4.5 roluri TamaSebi

4.5.1. roluri TamaSi, rogorc


meTodi

roluri TamaSi swavlebis aqtiur gansazRvreT roluri TamaSisTvis,


aleqsandra
meTods warmoadgens da efuZneba sadiskusio sakiTxebis gamokveTis
raikova monawileebis gamocdilebis Seswavlas, mizniT. amasTanave, mniSvnelovania
maTTvis scenaris gacnobiT, romlis monawileebs sakmarisi dro hqondeT
farglebSi yvela monawiles konkre- sakuTari rolis gacnobierebisa
tuli roli aqvs miniWebuli. roluri da gaTavisebisTvis. nu daiviwyebT,
TamaSis ZiriTadi mizania monawileebma SualedSi SesvenebisaTvis drois
meti codna miiRon erTamaneTis gamo- gamoyofas, mas Semdeg rac rolu-
cdilebis gaziarebis safuZvelze. ri TamaSi gaxorcieldeba. mci-
redi Sesveneba saSualebas miscems
ramdenime praqtikuli miTiTeba monawileebs ganazogadon roluri
TamaSis procesSi gankuTvnili ro-
roluri TamaSi erT-erT efeqtur sa- lis Sesrulebisas miRebuli gamoc-
Sualebas warmoadgens monawileebs dileba.
Soris gamocdilebis gazairebisTvis • damkvirveblebi – im monawileebs,
Sesabamisi garemos Sesaqmnelad. gan- romlebic ar monawileobdnen ro-
sakuTrebiT, aRniSnuli meTodi gamo- lur TamaSSi, aucilebelia, deta-
iyeneba kulturaTaSorisi swavlebis lurad miewodos informacia, vi-
procesSi. Sesabamisad, aucilebelia naidan maTi CarTuloba ganxilvis
konkretuli winapirobis gaTvaliswine- procesSi Zalzed mniSvnelovania.
ba sesiis amocanebis saTanadod gaxo- • trenerebis gamocdileba sesiis amo-
rcielebisTvis, kerZod: canebis dasaxvaSi, roluri TamaSis
da Semdgom ganxilvis fasilitaciaSi
• sesiis miznebis da amocanebis mka- mniSvnelovan komponentebs warmoad-
fiod gansazRvra; gens sasurveli Sedegebis misaRwe-
• monawileTa jgufis specifikuri xa- vad. zogierT monawiles SesaZloa
siaTis da saWiroebebis gansazRvra. moeridos rolur TamaSSi monawile-
scenaris adaptireba SesaZlebelia oba. amitom, roluri TamaSisTvis
monawileTa jgufis niSan-Tvise- gansazRvreT moxaliseebi Tqvens au-
bebis gaTvaliswinebiT. gaiTvaliswi- ditoriaSi, amasTanave, konkretuli
neT, rom scenariT gaTvaliswine- monawileebisTvis gansazRvruli
buli aqtivobis gaxorcieleba ar rolebis miniWebis alternativa,
unda aRmoCndes Seuracxmyofeli roluri TamaSis erT-erT sasurvel
monawileebisTvis. scenaris mixed- variants warmoadgens.
viT, SesaZloa monawileebs im ro- roluri TamaSi arsebuli gamocdilebis
lis Sesruleba mouwioT, romlis gaanalizebis warmatebul meTods war-
gamocdilebac realur cxovrebaSi moadgens. roluri TamaSis kultura-
ar hqoniaT. TaSorisi swavlebis leqciaze gamoye-
• Sesabamisi garemos Seqmna aqtivobis nebisas, dasaxeT Semdegi amocanebi:
gaxorcielebisTvis. roluri Tama- crurwmenis analizi jgufis fargleb-
Sis gaxorcielebisas uzrunvelya- Si da sxvadasxva kulturebis mimarT
viT mSvidi garemo, rac monawileebs tolerantuli damokidebulebis dam-
meti fokusirebis saSualebas mis- kvidreba, umciresobis da umravleso-
cems mocemul situaciaze. bis urTierTobebis analizi, toleran-
• dro - sakmarisi drois CarCo tizmis sazRvrebi da a.S.

80

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
4.5.2 ,,gamoicaniT vin modis sadilze”

mocemuli warmoadgens savarjiSos saganmanaTleblo paketidan da Segi-


ZliaT gamoiyenoT, tolerantobis sazRvrebis sakiTxis ganxilvisTvis, gan-
sakuTrebiT, Tu am sakiTxis mniSvnelobas erovnul doneze ganixilavT. mo-
cemuli savarjiSo maRali efeqturobiT xasiaTdeba, rodesac konkretuli
sakiTxebi ukve erTxel ganxilul iqna jgufTan muSaobisas. magaliTad, ste-
reotipebi da crurwmena, faseulobebi da a.S. rolebis adaptireba, sesiis
amocanebis mixedviT, aris SesaZlebeli.

4.5.3 ,,urTierTobebi umciresobaTa organizaciebs Soris”

Cven xSirad moveliT adamianebisgan, iyvnen tolerantuli Cvensadmi. magram,


Tu vekiTxebiT sakuTar Tavs, ramdenad tolerantulebi varT sxvebis mimarT,
sad sruldeba Cveni tolerantoba da ratom? ra warmoadgens sxva adamiane-
bisadmi Cveni damokidebulebis da qcevis safuZvels? meTodi gulisxmobs
arsebuli gamocdilebis Seswavlas, tolerantizmis sazRvrebis ganxilvas,
sxvadasxva umciresobebTan urTierTobebs, diskriminacias da solidarobis
principebis mxardaWeras.

saWiro resursebi:

mocemuli situaciis aslebi da rolebi monawileebisTvis.

jgufis sidide:

10-15 monawile;

SesaZloa ganxorcieldes mTeli jgufisTvisac, magram aRniS-


nuli Seamcirebs monawileebis SesaZleblobas gaiTavison sxva
adamianebis gancdebi da gamocdileba. roluri TamaSi Sesa-
Zloa minimum 13 monawilis CarTviT Catardes. mocemul Sem-
TxvevaSi SesaZloa gadaiRoT TamaSi da uCvenoT monawileebs
ganxilvis etapis dawyebamde.

xangrZlivoba:

gansazRvreT 45-50 wuTi savarjiSos gasaxorcieleblad. dama-


tebiTi dro SesvenebisaTvis. mokle Sesveneba saSualebas mis-
cems monawileebs, ganazogadon roluri TamaSis procesSi
gankuTvnili rolis Sesrulebisas miRebuli gamocdileba.

detaluri instruqciebi - situacia:

homoseqsual axalgazrdas Tqvens qalaqSi axalgazrdebis


jgufi daesxa Tavs, mas Semdeg rac igi Ramis klubidan gamo-
vida. igi mZimed daSavda da amJamad saavadmyofoSi imyofeba.
aRniSnuli incidentis Semdeg, Tqveni qalaqis homoseqsu-
alebis asociaciam weriliT mimarTa umciresobaTa sxvadasxva
organizaciebs da mouwoda, saprotesto aqciis gamarTvis
gziT, erToblivad gamoxaton sakuTari damokidebuleba

81

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

momxdari faqtisadmi. policia ar iCens Zalisxmevas Tavdam-


sxmelebis dasakaveblad.

rolebi:

2 warmomadgeneli homoseqsualebis organizaciidan


1 warmomadgeneli adgilobrivi boSaTa organizaciidan
1 warmomadgeneli afrikeli emigrantebis asociaciidan
1 warmomadgeneli adgilobrivi kaTolikuri eklesiidan

rolebi SesaZloa Seicvalos sesiis amocanebis mixedviT.


saWiroebisamebr, moamzadeT instruqciebi, Tu rogor unda
gaxorcieldes rolebis Sesruleba.

miRebuli Sedegebis analizi da Sefaseba

• ramdenad rTuli iyo savarjiSo?


• rogor grZnobdnen mocemul rolSi msaxiobebi Tavs?
• sxva monawileebis dakvirvebis Sedegebi?
• ramdenad asaxavs mocemuli savarjiSo Cvens realobas?
• ra konkretuli problemebia warmodgenili mocemul sa-
varjiSoSi?
• rogor SegviZlia Cven an im organizaciebs, romelsac dRes
warmovadgenT, wvlili SevitanoT mocemuli problemebis
gadaWraSi?

es meTodi praqtikaSi

roluri TamaSi SeimuSaves aleqsandra reikovam da ante


rosemndma kulturaTaSorisi saswavlo sesiisTvis ,,Car-
Tulobisa da aqtiuri moqalaqeobis” Sesaxeb grZelvadiani
treiningis kursSi gamosayeneblad 1998 wels. mocemul peri-
odamde, aRniSnuli meTodi gamoiyeneboda umravlesobaTa da
umciresobebs Soris urTierTobis Sesaxeb seminarebis Casa-
tareblad. aqtivobis monawileTa raodenobac xuTiT Semoi-
fargleboda, damkvirveblebis gareSe. amitom TamaSis msvle-
lobisas xorcieldeba procesis video firze gadaReba, rac
Tavis mxriv, sesiis efeqts aZlierebs, vinaidan monawileebs
SesaZlebloba eZlevaT naxon filmi diskusiis dawyebamde.
jgufi warmomadgenlobiTi xasiaTisaa: afrikeli emigranti,
qurTi daniidan, boSa SvedeTidan, Turqi belgiidan da axal-
gazrda qali TurqeTidan.

rolebi Semdegi saxiT gadanawilda:

qurTi da boSa – homoseqsualTa organizaciis warmomadgenlebi


afrikeli emigranti – boSaTa organizaciis warmomadgeneli
fineli qali – afrikeli emigranti
Turqi mamakaci – kaTolikuri eklesiis warmomadgeneli

82

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

ganxilvis sakiTxebi: homofobia, diskriminacia, rasizmi,


tolerantobis sazRvrebi, umciresobaTa da umravlesobis
urTierTobebi da sxvadasxva umciresobis jgufebs Soris
urTierTobebi.

SemoqmedebiTad miudeqiT savarjiSos, ganaviTareT sxvada-


sxva ideebi da roluri TamaSis scenarebi.

83

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

4.6 problemebis gadaWra

4.6.1 ,,cxra wertiliani problema”

martivi da mokle savarjiSo adamianis mier Semecnebis sazRvrebis demon-


strirebisaTvis.
arne
gilert saWiro resursebi:

qaRaldi Sesabamisi monaxaziT TiToeuli monawilisTvis.

jgufis sidide:

ganusazRvreli

xangrZlivoba:

15 wuTi

detaluri instruqciebi:

daurigeT monaxazi yvela monawiles. sTxoveT monawile-


ebs, imuSaon individualurad da SeaerTon cxra wertili
oTxi xazis saSualebiT, qaRaldidan fanqris moucileblad.
(monawileebi mxolod monaxazis dasrulebis Semdeg moacile-
ben fanqars qaRaldis zedapirs – oTxi swori xaziT cxra
wertilis dakavSirebis Semdeg).

hkiTxeT monawileebs, Tu SesZles davalebis Sesruleba da


SeamowmeT davalebis siswore. realurad, mocemuli amoca-
nis gadaWra SesaZlebelia, mxolod ori xazis cxra wertilis
warmosaxviTi kvadratis zedapirze gadatanis Sedegad.

magaliTad, wrfe iwyeba marcxena zemo kuTxesTan da mie-


marTeba diagonalurad marjvniv. marjvena qvemo kuTxeSi,
wertilidan meore wrfe iwyeba horizontalurad marcxniv da
grZeldeba qvemo marcxena wertilamde. daiwyeT mesame xazi
kvadratis gareT da SeaerTeT meore punqti pirvel svetSi
- meore punqti pirvel rigSi, da kidev erTxel, gadaatareT
xazi kvadratis farglebs. meoTxe xazi daiwyeT kvadratis ga-
reT, marjvena zemo kuTxis wertilidan da miaerTeT qveviT.

84

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

analizi da Sefaseba

hkiTxeT monawileebs, ratom gauWirdaT davalebis Sesruleba.


ganaviTareT mosazreba, rom adamianebs axasiaTebT sagnebis,
movlenebis perspeqtivebis da masStabebis SezRuduli xe-
dva da zogjer, saWiroa gavafarTovoT Semecnebis sazRvre-
bi, gansakuTrebiT, kulturaTSorisi swavlebis procesSi.
kulturuli standartebiT ganpirobebuli Cveneuli xedva
sagnebis da movlenebisa, SesaZloa seriozul SezRudvebs
gviqmnides kulturaTaSoris urTierTobebTan gadawyvetile-
bebis miRebis procesSi. saWiroa – farTo suraTis danaxva.

es meTodi praqtikaSi

mocemuli meTodi warmoadgens efeqtur resurss kultura-


TaSorisi swavlebis procesSi. meTodi warmodgenilia praqti-
kuli da Teoriuli informaciis efeqturad Sejerebis gziT,
romlis farglebSic praqtikuli savarjiSoebi aZlierebs
Teoriuli nawiliT warmodgenil informacias. aqtivoba Sesa-
Zloa Zalian martivi moeCvenos monawileebs. mizanSewonilia,
savarjiSos samuSao dRis bolos Catareba. amasTanave, ar
aris saWiro mocemuli savarjiSos konteqstualuri gada-
tvirTva.

85

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
4.6.2 “sakvercxvarjiSo”

rogor SeiZleba kvercxis daWera kulturaTSoris wamowyebad iqces?

saWiro resursebi

4-5 monawiles erTi kvercxi ergeba. maT, aseve, dasWirdebaT


Toki kvercxis Werze dasamagreblad, bevri qaRaldi, makrate-
li, Zveli Jurnalebi, kordoni, webo.

4-5 monawilisagan Semdgari jgufebi, TiToeuli jgufisTvis


4 kvadraturi metri farTobi

jgufis sidide

jgufis wevrTa minimaluri raodenoba 5 monawiles mainc


unda Seadgendes, maqsimaluri raodenoba – 35. aRniSul ra-
odenobaze meti monawilis arsebobis SemTxvevaSi, SesaZlebe-
lia jgufis ramdenime did qvejgufad dayofa, romlebic erT
srul savarjiSos (gamokiTxvisa da Sefasebis CaTvliT) calke
Seasruleben.

xangrZlivoba

1 sT 15 wuTi

10 wuTi Sesavals daeTmoba, 30 wuTi problemis gadawyve-


tisTvis gamoiyofa, darCenil 30 wuTis manZilze Sefaseba
gaxorcieldeba.

detaluri instruqciebi

1 moamzadeT oTaxebi, romlebSic monawileTa mcirericxovani


jgufebi (4-5) imuSaveben. TiToeuli jgufisTvis gamzade-
buli kvercxi, Tokis daxmarebiT, Werze dakideT ise, rom
iataks 1.75 – 2 metriT iyos daSorebuli. kvercxi Zalian
ar gadaaxvioT, radgan Camovardnis SemTxvevaSi, is unda
gatydes. TiToeuli jgufi uzrunvelyofili unda iyos
Zveli qaRaldiT, makratliTa da weboTi.
2 didi jgufebi 4-5 monawilisgan Semdgar qvejgufebad daya-
viT da gaacaniT savarjiSos arsi: savarjiSos dawyebidan
zustad 30 wuTis gasvlis Semdeg, oTaxSi damxmare Camoiv-
lis da gadaWris Toks, romelzec kvercxi hkidia. jgufs
evaleba iseTi konstrucqiis aSeneba, romelic kvercxis ga-
texvas SeuSlis xels. gasaTvaliswinebelia Semdegi wesebi:

* kvercxisa da Tokis Sexeba xeliT an im masaliT, rom-


lebsac monawileebi iyeneben ar aris nebadarTuli.
* monawileebs mxolod im masalis gamoyeneba SeuZliT, rom-
lebic Tqven moumzadeT (skamebisa da magidis gamoyeneba
dauSvebelia)
3 daakvirdiT jgufebs (SesaZloa dagWirdeT 2 jgufze dama-

86

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

tebiTi damxmaris gamoyeneba) da darwmundiT, rom isini


wesebs emorCilebian.
4 zustad 30 wuTis Semdeg TxoveT jgufis wevrebs, rom ga-
Cerdnen. TiToeul oTaxSi SediT. gadaWeriT Toki da na-
xeT, moaxerxes Tu ara monawileebma konstruqciis ageba,
romliTac kvercxis gatexva SeuZlebeli gaxda.
5 gamokiTxva or etapad SeiZleba gaxorcieldes: Tavdapir-
velad, qvejgufebSi, Semdeg did jgufSi.

damatebiTi variantebi:

rogorc ukve aRvniSneT, savarjiSos wyalobiT, veCveviT gun-


dur muSaobas. arsebobs ramdenime gza, romliTac savarjiSos
modificirebaa SesaZlebeli imisaTvis, rom Tqvens moTxovnebs
ukeTesad akmayofilebdes.

aRniSnuli meTodisTvis kulturaTSorisi aspeqtis dasamate-


blad, SesaZlebelia sakvercxvarjiSo gaaerTiano TamaSSi,
romlis drosac monawileebi gansxvavebul rols asruleben.
gamokiTxvisas, SegiZliaT, yuradReba gaamaxviloT kulturaT-
Sorisi TanamSromlobis SesaZleblobebsa da sirTuleebze.
erTad muSaobisas ra iyo yvelaze rTuli Sesasruleblad?
rogor miaRwies gundis wevrebma kompromiss?

imisaTvis, rom savarjiSos kulturaTSorisi Seferiloba mi-


vceT, SesaZlebelia, SevqmnaT dabrkolebebi jgufis wevrebi-
sTvis:

- akrZaleT erTmaneTSi saubari;


- erTmaneTs daupirispireT liderobaze orientirebuli da
liderobis aramosurne monawileebi;
- aseve erTmaneTs daupirispireT, erTi mxriv, monawileebi,
romlebic drois faqtoriT Sepyrobili arian da meore
mxriv, isini, vinc drois faqtors nakleb yuradRebas
aqceven.

analizi da Sefaseba

gamokiTxvisas, nebismeir SemTxvevaSi, informacia unda mivi-


RoT imis Sesaxeb, Tu rogor muSaobda jgufi konstruqciis
asagebad. ra dakvirvebebs awarmoebdnen jgufSi? ra sirTu-
leebs waawydnen erTmaneTTan komunikaciis dros? ra gavle-
nas axdens jgufur muSaobaze problemis gadawyvetis gansx-
vavebuli stili?

kulturaTSorisi komponentis damatebis SemTxvevaSi, bevrad


konkretuli kiTxvebis dasmaa rekomendebuli, mag: ramdenad
iqonia gavlena ama Tu im dabrkolebam jgufur muSaobaze?
rogor moxda sirTuleebis gadalaxva?

gaiTvaliswineT, rom savarjiSo ar unda iqces sesiad, rom-

87

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

lis drosac monawileebs brals deben romelime qmedebaSi.


ecadeT, situacia (muSaobis gansxavebuli stili, qceva a.S.)
realur cxovrebas miusadagoT, gansakuTrebiT ki kulturaT-
Soris jgufebSi. umeteswilad erTad muSaobisas bevri prob-
lema iqmneba. rogor SeiZleba, gansxvavebebs konstruqciulad
gaumklavde? ra kompromisebze wasvlaa SesaZlebeli da sad
unda veZeboT isini?

es meTodi praqtikaSi

sakvercxvarjiSo Cveulebriv moqnilia – martiv samzadiss


moiTxovs da mravali iseTi sakiTxis ganxilvis SesaZleblo-
bas iZleva, rogorebicaa: jgufis Seqmna, rogor wyveten ada-
mianebi problemebs da rogor muSaoben isini erTad kul-
turaTSoris garemoSi. Tumca, arsebobs imis albaTobac, rom
savarjiSo azrs dakargavs, Tuki mas Sesaferisi formiT ar
gavukeTebT organizebas. EYC treiningis kursSi, romelic
saerTaSoriso axalgazrdobis aqtivobebis organizebis Ses-
avals warmoadgens (1999), aRniSnuli savarjiSo programis
nawils Seadgenda da iqve miuTiTebdnen, rom Tuki meTods
treiningis kursis Sesabamis konteqstSi ar moaTavsebdnen, is
SeiZleba saTamaSod saxaliso yofiliyo, magram kursSi misi
funqcia namdvilad daikargeboda.

88

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
4.6.3 “vis aqvs elementebi?”

savarjiSo molaparakebisa da urTierTdamokidebulebis Sesaxeb

saWiro resursebi

4-5 monawilisagan Semdgar jgufSi eleqtrofanari, romelic


or elementze muSaobs, xuT nawilad unda daiSalos. jgufis
mxolod garkveul nawils unda hqondes sxvadasxva nawili.
erTi, SedarebiT didi oTaxi, sakmarisia imisTvis, rom ram-
denime jgufma gancalkevebiT daiwyos diskusia.

jgufis sidide

monawileTa raodenoba 12-s mainc unda Sedgendes, maqsimaluri


raodenoba – 30 (Tuki fanari 6 nawilad SegviZlia davSaloT)

xangrZlivoba

daaxloebiT 90 wuTi: 10 wuTi savarjiSos gasacnobad SeiZle-


ba gamoviyenoT, 40 wuTi davalebis Sesrulebas moxmardeba,
darCenili 40 wuTi ki gamokiTxvas daeTmoba.

detaluri instruqciebi

daSaleT nawilebad eleqtrofanari da msgavsi komponentebi


calkeul saTavsoSi moaTavseT (mag., naTurebi erT yuTSi,
elementebi – meoreSi da a.S.).

jgufi mcire qvejgufebad dayaviT da TiToeuls erTi yuTi


miawodeT. auxseniT savarjiSo monawileebs: maT evalebaT
aawyon mTliani fanari ise, rom am ukanasknelma imuSavos.
jgufebma gunduri principiT unda imuSavon, gundurad mi-
iRon gadawyvetileba strategiebsa da taqtikaze, sanam raime
qmedebas ganaxorcielebdnen.

male calkeuli individebi mixvdebian, rom aucilebelia sxva


jgufebTan vaWroba, molaparakebis warmoeba imisTvis, rom
davaleba Seasrulon. ramdenimem SeiZleba scados moparvac.
gauWirdebaT imis swrafad aRmoCena, rom aucilebelia ele-
mentebis wyvilad yidva sxva calkeuli nawilis sanacvlod.
xandaxan elementis mflobeli jgufi Segnebulad cdilobs
maT cal-calke gayidvas. savarjiSo dasrulebulad CaiT-
vleba maSin, roca TiToeul jgufs muSa fanari aqvs an roca
naTeli gaxdeba, rom molaparakeba CixSi Sevida.

savarjiSo mTel jgufTan erTad SeafaseT.

analizi da Sefaseba

arsebobs dakvirvebis ramdenime aspeqti. savarjiSos dawye-


bamde kargia, Tu gadaxedavT sxvadasxva procesebs – gunduri

89

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

muSaoba mcirericxovan jgufebSi, molaparakebis procesi


sxvadasxva jgufebSi. rogor imuSaveT erTad? ra gamovida
kargad, ra ar gamovida? rogorc jgufma, aSkarad, Riad Tu
Sinaganad da gaumJRavneblad, ra miiCnieT savarjiSos msvle-
lobisas mniSvnelovnad, risi miRweva CaTvaleT aucileblad?
strategiebi sworad SeimuSaveT? ramdenad gaamarTles maT?

aRniSnul savarjiSoSi kulturaTSorisi aspeqti TanamSrom-


lobisa da urTierTdamokidebulebis principiT gamoikveTe-
ba. sistemebis maqsimaluri raodenobis asawyobad jgufebma
erTad unda imuSavon da erTmaneTis winaaRmdeg. magram Tuki
elementebis mflobeli jgufi gadawyvets, rom mas meti
resursi aqvs, SesaZlebelia Sedegad Zalauflebis disbalansi
miviRoT. rogor vumklavdebiT msgavs situaciebs? ramde-
nad SeiZleba gavavloT paraleli mdidar da Rarib jgufebs,
qveynebs Soris urTierTobasTan? rogoria, roca urTierTo-
bebSi upirates pozicias flob? Zalauflebis TvalsazrisiT,
sxvaoba mxolod moCvenebiTia Tu realuri?

es meTodi praqtikaSi

SesaZlebelia dasawyisSi verc SeamCnioT, magram aRniSnuli


savarjiSo SesaniSnavia umravlesobasa da umciresobas So-
ris urTierTobis Sesaxeb saubris dasawyebad. sazogadoebaSi
mSvidobiani Tanacxovrebis uzrunvelsayofad Zalian mniS-
vnelovania umravlesobam da umciresobam iTanamSromlos.
TumcaRa, dResdReobiT sxva faqtorebTan erTad, umravle-
sobis warmomadgenlebi Tvlian, rom met Zalasa da resursebs
floben da amdenad, molaparakeba rTuldeba, stereotipebi
iCens Tavs, crurwmenebi qcevaze axdens avlenas.

gamokiTxvis dros monawileebi monawileebs xSirad savarjiSos


am aspeqtze esaubrebian. aseTi Sefaseba dacul garemoSi unda
gaxorcieldes, roca damxmare cdilobs, Tavidan aicilos
calkeul monawileTa saqcielis gansja.

calkeuli adamianebisTvis, aRniSnuli savarjiSos kavSiri


kulturaTSoris swavlebasTan naklebad TvalnaTelia. xSi-
rad aucileblobas warmoadgens gamokiTxvis nawilSi drois
didi nawilis swored am kavSirze saubrisTvis daTmoba da
imis garkveva, Tu rogor SeuZlia kulturaTSoris swavle-
bas jgufebs Soris arsebuli barierebis gadalaxva. kultu-
raTSorisi aspeqtis gamZafrebulad miwodebisTvis SegiZliaT
simulaciis CarCo gamoiyenoT (rogorc es sakvercxvarjiSoSi
moxda). Tumca, manamade unda darwmundeT, rom damatebi-
Ti komponentebis Setana savarjiSos zedmetad rTulad ar
aqcevs da rom is jer kidev Tqven miznebs emsaxureba.

90

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
4.7 kvleva da prezentaciebi

gamoviyenoT adamianebis gamocdileba, gvexmareba imis garkvevaSi, Tu kultu-


dakvirvebebi, grZnobebi, sagnebi, media, risadmi damokidebulebebi rogor gav-
struqturebi. aRniSnuli savarjiSo lenas axdens TiToeulis cxovrebaze.
mark
teilori
4.7.1 “kulturis laboratoria”

treiningis kursSi, seminarsa Tu samuSao Sexvedraze “kulturaTSorisi


swavleba” SeiZleba gansjis ZiriTad obieqtad iqces – magram rogor vaq-
cioT TviTon monawileebi da maTi urTierTobebi swavlebis sagnad?

saWiro resursebi

• qaRaldi, kalmebi, qaRaldis dafa


• saaTebi
• sxva aRWurviloba, rac, Tqvenis azriT, aseve gamosadegi
iqneba
• aucilebelia erTi damxmaris CarTva. meTodi gamoiyene-
ba mxolod mas Semdeg, rac monawileebi ramdenime dRis
manZilze erTad iyvnen da ganixiles kulturis ramdenime
ZiriTadi koncefcia.

jgufis sidide

monawileebis minimaluri raodenoba – 6; meti monawile meti


Temis ganxilvis SesaZleblobas iZleva.

xangrZlivoba

savarjiSo 2 saaTis manZilze mainc grZeldeba, Tumca, Sesa-


Zlebelia, mTeli dRec moiTxovos.

detaluri instruqciebi

1 damxmare monawileebs meTods warudgens da uxsnis, rom


oTaxSi myofi yvela adamiani kulturis mkvlevari an
anTropologia – maT, yvelas, evalebaT kulturuli qce-
vis Seswavla.
2 ganixileT, Tu ra elementebis Sesaxeb surT saubari
monawileebs. maT eZlevaT SeTavazebuli Temebis nusxa:

• sivrce – ra saSualebebi vipovneT imisTvis, rom aRniSnu-


li Senoba gagvenawilebina? gvaqvs personaluri sivrce?
• dro – rogor gavmijnavT samuSao dros da Tavisufali
droisgan? (yavas rom mivirTmevT Sesvenebis dros, namd-
vilad ganvitvirTebiT, Tu isic samuSao drod iqceva? ras
niSnavs punqtualoba TiToeuli adamianisaTvis?

91

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

• urTierTobebi – rogor vurTierTobT erTmaneTTan? ra


tipis megobroba Camoyalibda da ratom? (dainteresebuli
varT erTmaneTiT seqsualur aspeqtSi?)
• subkulturebi – ra saxis qvejgufebis formireba moxda
erT did jgufSi? arseboben gariyuli umciresobebi?
• saerTo mniSvnelobebi da Sexedulebebi – ra saxis xumro-
bebs aRviqvamT sasacilod? ra gvaerTianebs?
• problemis gadawyvetis gzebi – rogor vpoulobT im
problemebis gadaWris gzebs, romlebic Tanacxovrebis
safuZvelze warmoiSva?
• sazogadoeba da individualizmi – “yvela erTisaTvis da
erTi yvelasaTvis” Tu mxolod “me, me, me”?
• komunikacia da informacia – komunikaciis ra formebi
arsebobs Cvens Soris? rogor xdeba informaciis gadace-
ma? vin ikvlevs da elodeba mas?
• qalebi da mamakacebi – ra gansxvavebebi da msgavsebebia
qalebsa da mamakacebs Soris? risi ufleba aqvT qalebs da
risi – mamakacebs?

3. monawileebi 4-6 kacisgan Semdgar jgufebad davanawiloT,


TiToeul jgufs kvlevisaTvis gansxvavebuli Tema unda
gadaeces.
4. jgufebi Tavad wyveten, Tu rogor urCevniaT muSaoba,
mag., dakvirvebisa da kiTxvarebis gamoyenebaa SesaZlebeli
da unda gaarkvion, Tu ra saxiT surT Sedegebis warmod-
gena. dro limitirebulia prezentaciebisaTvis.
5. xelTarsebuli drois 50% kvlevas dauTmeT, 25% - Sede-
gebis prezentacias da 25% - Sefasebas.

analizi da Sefaseba

diskusiis dros ganvixilavT Semdeg sakiTxebs:

• rogori gancda dageuflaT, roca Tqven kulturis mkvle-


varis rols TamaSobdiT?
• ra sirTuleebs waawydiT kvleviT jgufSi?
• risi swavla moaxerxeT?
• rogor ganacalkeveT pirovneba kulturisgan?
• ramdenad mizanSewonilia kulturaTSoris gansxvavebebze
laparaki, Tu mxolod ramdenime dRis manZilze vicnobT
erTmaneTs? (Tuki am meTods iseT jgufs sTavazobT, romlis
wevrebi adre ukve Sexvedrian erTmaneTs, maSin, TavisTavad,
kiTxva gansxvavebulad unda iyos formulirebuli)
• kvlevisTvis daTmobili drois gavrcoba rom iyos Sesa-
Zlebeli, ra sakiTxebis ganxilvas moaxmardiT mas?

92

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

es meTodi praqtikaSi

roca klaudia Sahingerma da lusia popovskam aRniSnuli meTo-


di pirvelad warudgines jgufs, Teatralizebuli dasawyisi
SearCies: maT TeTri paltoebi ecvaT da erTmaneTs mimarTav-
dnen Semdegi sityvebiT: “doqtoro, profesoro”. isini jgufis
wevrebs miesalmnen da maT sxvadasxva universitetis warmo-
madgeneli, cnobili mecnierebi uwodes. geven titlim igive
savarjiSo treiningis kursis nawilad aqcia da samuSao semi-
naris saxe misca. amdenad, aRniSnuli meTodi moqnilia da misi
gadacema gansxvavebuli gzebiT aris SesaZlebeli.

literatura: klaudia Sahingeri da lusia popovska, kul-


turaTSorisi swavleba da konfliqtis marTvis satreiningo
kursi, evropuli axalgazrdobis centri, maisi 1999.

93

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

4.8 Sefaseba

4.8.1 zogadi informacia


maria martivi sityva “Sefaseba”. . . • saqmianobis gaxorcielebisas, ramde-
de jesus
kasiau nad gamovkveT im aspeqtebs, romle-
guedes ... ras niSnavs igi? bic samomavlo daxvewas moiTxovs?
... risTvis? • samomavlo dagegmvisas ramdenad vi-
... rodis? ra garemoebebSi? Reb mxedvelobaSi amJamindeli praq-
... visTan erTad? tikis sust mxareebs?
... rogor gavaxorcieloT igi? • amJamindeli praqtikis monacemTa
Sekrebis adekvatur meTodebs ram-
Sefaseba gulisxmobs qmedebis Sedegebis denad viyeneb?
Sesaxeb informaciis Segrovebasa da mis • vcdilob Tu ara, rom movipovo in-
winaswargansazRvrul kriteriumebTan formacia im tendenciebis Sesaxeb,
misadagebas imisaTvis, rom Sedegebis romlebsac kulturaTSoris swav-
Rirebulebaze vimsjeloT. Sefaseba lebaSi da zogadad, ganaTlebis
SesaZleblobas gvaZlevs, SevinarCu- sferoSi aqvT adgili?
noT, SevcvaloT an argumentirebulad • ramdenad vcdilob, gamoviyeno yve-
SevaCeroT dasaxuli gegma. amgvarad, la is saSualeba, romlebic konkre-
uzrunvelvyofT xarisxis kontrols tuli samuSao unar-Cvevebis ganvi-
da viRebT gadawyvetilebas imasTan da- TarebaSi damexmareba (mag., samuSao
kavSirebiT, Tu risi datoveba an risi seminarze daswreba, satreiningo
ugulvebelyofa aris saWiro gegmaSi. instruqciebis moZieba, kolegebTan
TanamSromloba)?
Cveni konteqstis gaTvaliswinebiT, Se- • sakuTari unar-Cvevebis ganviTa-
fasebis gaxorcielebaze pasuxismge- rebis mizniT warmatebulad viyeneb
bloba mosamzadebel jgufs evaleba, Tu ara axalgazrdobis Sefasebis
TumcaRa, monawileebic unda Caeban sqemaSi Cems CarTulobas?
Sefasebis procesSi. yvelas wvlili • xSirad vexmarebi kolegebs maTi sa-
mniSvnelovania, roca viRebT awmyo da muSaos Sefasebasa da daxvewaSi?
samomavlo gadawyvetilebebs. • regularulad vfiqrob Tu ara sa-
kuTari drois sworad organizebasa
arsebobs Sefasebis ramdenime meTodi ukeTesi Sedegebis miRebis gzebze?
da teqnika. TiToeulis gamoyenebis • ramdenad viyeneb yvela im saWiro
Sesaxeb gadawyvetileba arsebuli situ- strategiasa da teqnikas, romlebic
aciis, konteqstis gaTvaliswinebiT mi- stresTan efeqturad gamklavebaSi
iReba. aucilebelia, rom meTodis adap- mexmarebian?
tacia movaxdinoT Tanmimdevrulad da • vaZlev Tu ara kolegebs sakuTari
garemoebaTa gaTvaliswinebiT. aseve muSaobis Sefasebis saSualebas imis-
rekomendebulia, trenerebma Tavadac Tvis, rom maT garkveuli codna daa-
moaxdinon sakuTar saqmianobaze dak- grovon da gadalaxon dabrkolebebi?
virveba da Seafason igi. es maT cvlile-
bebis gaxorcielebasa da treiningebis
gaumjobesebaSi daexmareba. qvemoT mo-
tanilia ramdenime kiTxva, romlebic
personalur Sefasebas aadvilebs (nas-
esxebi kiriakusagan, 1995):

94

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
4.8.2 “sakomunikacio xe”

meTodi, romelic saboloo Sefesabis dros aris gamosadegi. misi gamoyeneba


mudmivi Sefasebisas aris SesaZlebeli.

“sakomunikacio xe” foTlebis Skala

1) yviTeli
2) mwvane
3) lurji
4) wiTeli
5) yavisferi
aqtivobis miznebi

imis swrafad da mkafiod demonstrireba, Tu sad aris konsensusi da ramde-


nad gansxvavebuli damokidebulebebi iCens Tavs jgufSi.

diskusiis inicireba, romelic msgavsebebsa da gansxvavebebze aris fokusirebuli

davexmaroT monawileebs, gadalaxon enobrivi barierebi.

saWiro resursebi

 erTi didi zomis qaRaldi. daxateT xe, romlis totebs


foTlebi ar aqvs – foTlebis raodenoba unda Seesabame-
bodes aqtivobebis ricxvs, maTSi CawereT imdeni elementi,
ramdenis Sefasebac gindaT.
 minimum 5 kalami (kalmebis raodenoba jgufis sididezea
damokidebuli. (sasurvelia, gvqondes sxvadasxva feris
kalmebis erTi da igive raodenoba): 1 yviTeli, 1 mwvane, 1
lurji, 1 wiTeli da 1 yavisferi.
 erTi furceli foTlebis SkaliT: 1 (maqsimumi) – 5 (mini-
mumi). TiToeuli cifris Sesatyvis cifrs, sxvadasxva feri
unda mivusadagoT: 1 - yviTeli, 2 - mwvane, 3 - lurji, 4
- witeli, 5 -yavisferi.
 2 damxmare: erTi - TiToeuli oTaxisaTvis
 samagrebi an skoCi

jgufis zoma

monawileTa minimaluri raodenoba – 4; maqsimaluri raode-


noba – 20.

xangrZlivoba

savarjiSos xangrZlivoba jgufis sididezea damokidebuli.


magaliTad, aviRoT 20 monawile: savarjiSos dasruleba aRniS-
nul SemTxvevaSi 60 - 70 wuTs moiTxovs:

95

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

sawyisi axsnisTvis 5 wuTi dagvWirdeba;


sakomunikacio xis dasamTavreblad 30 wuTia gaTvaliswinebuli;
sakomunikacio xis dakvirvebasa da Cumad analizs 10 wuTi
daeTmoba;
diskusiebi da Sefaseba 15-25 wuTs moiTxovs.

detaluri instruqciebi

pirveli damxmare, oTaxSi (meore oTaxi) aTavsebs or mozrdil


qaRaldsa ( erTze sakomunikacio xea gamosaxuli, meoreze ki
– Skala) da kalmebs. oTaxis magivrad SeiZleba gamoviyenoT
sivrce, romelic monawileebs SesaZleblobas aZlevs, xe, Se-
Zlebisdagvarad, anonimurad daasrulon. meore damxmare
pirvel oTaxSi monawileebs TamaSis miznebze esaubreba.

meore damxmare, TamaSis wesebs gaacnobs savarjiSoSi Cabmul


adamianebs: monawileebi saTiTaod unda Sevidnen meore oTax-
Si da xeze, Skalis mixedviT, foTlebi daxaton. Skala, Tavis
mxriv, warmoaCens aqtivobebiT gamowveul maT kmayofilebas
an ukmayofilebas. Semdeg TiToeuli adamiani pirvel oTaxSi
brundeba da savarjiSos dasrulebas elodeba.

darwmunebuli unda iyoT, rom yvelam gaigo savarjiSos ga-


keTebis principi.

daakvirdiT, rogor akeTebs yvela monawile dakisrebul


davalebas.

analizi da Sefaseba

qaRaldis furclebi pirvel oTaxSi SemoitaneT da yvelas-


aTvis TvalsaCino adgilze moaTavseT. xe dasrulebulia da
monawileebs saSualeba aqvT, dainaxon raSi eTanxmebian da
raSi ara erTmaneTs.

monawileebs TxoveT, daakvirdnen da Cumad gaukeTon analizi


sakomunikacio xes. maT amisaTvis ramdenime wuTi mieciT.

darwmundiT, rom davalebas yvela asrulebs.

mogvianebiT wamoiwyeT diskusia Sefasebebze dayrdnobiT.

es meTodi praqtikaSi
SeTavazebebi

Tu jgufis sidide 20 adamians aRemateba, SegiZliaT igi or an


met gundad dahyoT. maT mTeli savarjiSos Sesruleba gundSi
SeuZliT, mxolod garkveuli gansxvavebis gaTvaliswinebiT:
yvela dasrulebuli naxati, Sefasebis etapis Semdeg, mTel
jgufs unda waredginos. mxolod am SemTxvevaSia SesaZle-
beli mTliani aqtivobis Sedegebis analizi yvelas monawile-

96

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

obiT. ar dagaviwydeT garkveuli cvlilebebis Setana masala-


Si, unda modificirdes damxmareTa da oTaxebis raodenoba,
agreTve savarjiSos xangrZlivoba.

aRniSnuli meTodi unda gaerTiandes sxva danarCenTan sabo-


loo Sefasebisas, sasurvelia, werilobiT savarjiSoSi
(mag., kiTxvaris saSualebiT).

97

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
4.8.3 “gamoxate xtunva”

meTodi gamoiyeneba saboloo SefasebisTvis. misi gamoyeneba uwyveti Se-


fasebis sistemis farglebSic aris SesaZlebeli.

“gamoxate xtunva” droSebis Skala

1) narinjisferi
2) iisferi
3) lurji
4) vardisferi
5) mwvane
aqtivobis miznebi

diskusiis gaRrmaveba da daskvnebis gamotana

darwmundiT, rom yvela monawile gamoxatavs sakuTar azrs.

daupirispirdiT da moaxdineT reagireba TiToeulis azrze.

saWiro resursebi

 2 damxmare
 1 didi joxi
 5 droSa
 100 m Toki
 droSebis dasamzadebeli masalis 5 didi samkuTxedi: 1
narinjisferi unda iyos, 1 - iisferi, 1 - lurji, 1 - var-
disferi da 1 - mwvane.
 furcelze gamosaxuli droSaTa Skala: 1 (minimumi) – 5
(maqsimumi), gansxavebuli ferebiT: 1 Seestyviseba narinjis-
fers, 2 –iisfers, 3-lurjs, 4-vardisfers da 5-mwvanes.
 didi furceli. daxateT danayofebiani wre; danayofe-
bi warmoadgenen SefasebisTvis momzadebul aqtivobebs.
CawereT maTSi elementebi, romelTa Sefasebac gsurT.
 kalmebi: 1 stafilosferi, 1 lurji, 1 vardisferi da 1
mwvane.
 Wikartebi an skoCi
 ramdenime winadadebiT garkveuli informacia miawodeT
yvela im elementebis Sesaxeb, romelTa Sefasebac gaqvT
dagegmili. TiToeuli asli monawileebs daurigeT.

jgufis sidide

monawileTa minimaluri raodenobaa 4, maqsimaluri – 20.

98

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

xangrZlivoba

savarjiSos xangrZlivoba jgufis sididezea damokidebuli.


20 monawilisaTvis rekomendebulia 90 wuTis gamoyofa:
sawyisi axsnisaTvis gvaqvs 5 wuTi;
savarjiSos Sesrulebas vuTmobT 45 wuTs;
dakvirvebisa da analizisTvis yvela monawiles 10 wuTi eZleva;
Sefasebis garSemo diskusias sWirdeba 30 wuTi.

detaluri instruqciebi

1 TamaSis dawyebamde orma damxmarem unda moamzados oTaxi


an is sivrce, romelSic savarjiSo Sesruldeba:

- kedelze dakideT ori didi furceli (erTze gamosaxu-


li iqneba wre, meoreze ki – Skala);
- daxateT wre xuTi Tanabari zomis danayofiT. TiToeu-
li danayofis bolos daamagreT droSa. wris Sua nawil-
Si dadeT joxi da TiToeul droSas TokiT daukavSireT
0.5 m simaRleze.

2 pirveli damxmare monawileebs TamaSis miznebs gaacnobs.


3 meore damxmare monawileebs savarjiSos wesebs auxsnis.
4 pirveli damxmare wris gareT dgas da im komponentebis
Sesaxeb kiTxulobs winadadebebs, romelTa Sefasebac
gaqvT ganzraxuli. dasawyisSi, monawileebi wris gareT
dganan, magram pirveli winadadebis mosmenis Semdeg, isini
wris SuagulSi, im droSis Tokis maxloblad gadaxtebi-
an, romelic Sefasebas Seesatyviseba. yvela is monawile,
romelic mwvane droSas (maqsimalur Sefasebas) irCevs,
yvelaze maRla gadaaxteba Toks da sakuTar gadawyvetile-
bas daasabuTebs. mas Semdeg, rac yvela daafiqsirebs azrs,
xels Cakideben erTmaneTs (rac simbolurad erTianobas
gamoxatavs) da wridan amoxtebian.
5 imave adgilsa da imave dros meore damxmare Sedegebs, swo-
rad SerCeuli feriT, naxatze gadaitans.
6 sxva winadadebebTan mimarTebaSic imaves gavakeTebT, sanam
savarjiSo mTlianad ar dasruldeba.
7 darwmundiT, rom yvela monawilem daamTavra savarjiSo.

analizi da Sefaseba

• damxmare, monawileebs Txovs, Cumad daakvirdnen da anali-


zi gaakeTon wrisa da masSi Caxatuli droSebis Sesaxeb.
TiToeul monawiles im winadadebebis asli gadaecema, rom-
lebic Sefasda. mieciT maT analizisTvis ramdenime wuTi.
• momdevno etapze, SefasebasTan dakavSirebiT, zogadi dis-
kusia gamarTeT. jgufis yvela wevrs TxoveT, rom saku-
Tari azri gamoxaton.
• monawileebi unda flobdnen Sexvedris oficialur enas
imisaTvis, rom sakuTari azri daafiqsiron.

99

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

es meTodi praqtikaSi
SeTavazebebi

• Tuki jgufSi Semaval adamianTa raodenoba 20-s aRmateba,


SesaZlebelia qvejgufebis Seqmna. maT cal-calke SeuZli-
aT mTeli aqtivobis Sesruleba mxolod erTi gansxvavebis
gaTvaliswinebiT: yvela furceli, romelzec TiToeuli
jgufis Sefasebaa dafiqsirebuli, monawileebs miewode-
baT. amis Semdeg mTliani aqtivobis analizi SesaZlebelia.
ar dagaviwydeT masalis adaptireba, damxmareTa da oTaxTa
raodenobis, aseve, drois Secvla.
• Tuki jgufis wevrTa raodenoba 20-s aRemateba da Tqven
qvejgufebis formireba moaxdineT, aucilebelia aqtivo-
bis adaptireba imisaTvis, rom siRrmiseuli Sefaseba gaxo-
rcieldes. mogvianebiT yvela daskvna erT did furcelze
gadaitaneT, romelzec yoveli jgufis Sefasebac aris war-
modgenili. ganixileT yvela qveTema da eZebeT daskvna –
amisaTvis meti droa saWiro, raki axali qveTemebis ganxil-
va gixdebaT. ar dagaviwydeT qveTemebis winadadebebisaTvis
axali wanamZRvaris Seqmna. wanamZRvrebis asli monawileebs
daurigdebaT, oRond, aucileblad, aqtivobis dasasruls.
ar dagaviwydeT masalebis adaptireba, damxmareebisa da
oTaxebis, aseve, drois Secvla savarjiSosTvis.

wyaroebi: Sources: Kyriacou, C. (1992).


Essential Teaching Skills. Hemel Hempstead: Simon & Schuster Education

100

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
4.9 sxvadasxva

4.9.1 Sesavali

am TavSi Tqven SexvdebiT meTodebs, liswinebiT, rom instruqciaTa es pake-


klaudia
romlebic SesaZloa wina TavebSi ar iyo ti miznad isaxavs, Tqvens mier konkre- Sahingeri
ganxiluli. kulturaTSorisi swavleba tuli situaciis Sesabamisad, axali
sxvadasxva meTodebiT SeiZleba gan- meTodebis SemuSavebas, am konkretul
xorcieldes, aseve, gansxvavdeba erT- TavSi mocemulia ramdenime gansxvave-
maneTisgan is aspeqtebi, romelTac am buli Sexeduleba. vimedovnebT, rom es
procesSi unda SevexoT da sakiTxebi, gaafarToebs Tqvens Tvalsawiers da
romlebic unda wamoiWras. imis gaTva- waaxalisebs Tqvens SemoqmedebiTobas.

4.9.2 WWW - msoflio qseli

WWW mTel msoflios akavSirebs sxvadasxva saSuale-


bebis gamoyenebiT. eqskluziis “msoflio qseli” - Sesa-
bamisi savarjiSos Catarebis saSualebiT - eqskluziis
sxvadasxva mizezebs aerTianebs. igi warmoaCens maT
urTierTdamokidebulebasa da kavSirebs konkretul
magaliTebze dayrdnobiT, igi gvTavazobs kultu-
raTSorisi swavlebis farTo xedvas!

saWiro resursebi

 oTaxSi didi sivrce


 sami grZeli joxi (an aseve SesaZlebelia iatakze xatvac)
 sqeli grZeli Toki qselisaTvis, ori fasilitatori
jgufSi, qaRaldebi da kalami

jgufis zoma

10-dan 30-mde (rac ufro didia jgufi, miT ufro didi dro
dagWirdebaT da ufro didi aris “qaosi”, Tumca, miT ufro
mdidaria TvalsazrisTa speqtri).

xangrZlivoba

TiTo magaliTze 30 wuTamde


Tuki savarjiSos diskusia moyveba - gamoyaviT damatebiT 45
wuTi.

detaluri instruqciebi

1 daxateT (gamoiyeneT Toki) sami paraleluri xazi iatakze


ise, rom maT Soris sakmarisi sivrce iyos. am xazebiT aRniS-
neT sami done: personaluri - jgufuri – sazogadoebrivi.
monawileebi, am xazebis irgvliv, did wreSi dgebian.
2 saWiroa, savarjiSos axsna-ganmarteba, eqskluziis feno-
menis sxvadasxva aspeqtTa asaxvisTvis. jgufs sTxoven,

101

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

airCion erTi adamiani, romelic eqceva aseT kategoriaSi


(magaliTad “emigranti”, an “umciresoba”...).
3 iwyebs erTi adamiani, romelsac xelSi uWiravs Toki,
pirovnul xazze, romelic warmoadgens am adamians da asa-
xavs raRacas mis Sesaxeb: “me var emigranti da Tavs Zalian
martosulad vgrZnob, velodebi dokumentebs...”). fasili-
tatori ekiTxeba: “ratom?” xazze mdgomma adamianma unda
upasuxos da daasaxelos mizezi: “radgan aq aravin mxvdeba
kargad, saimigracio samsaxuris moxeles ar movwonvar...)”
“ratom?”
4 axla ukve sxva adamians SeuZlia CaerTos savarjiSoSi, igi
pasuxobs SekiTxvebs da yveba Tavis Sesaxeb (“me, radganac
saimigracio samsaxuris moxele var, mudmivad wnexis qveS
vimyofebi. me var prezidenti qveynisa, romelic saomar
viTarebaSia da Cemi xalxi mSieria. me qveynis moqalaqe var
da ar momwons ucxoelebi, radgan isini samuSaos marT-
meven...)”. am meore adamianma unda airCios adgili sami xa-
zidan erT-erTze, imis mixedviT, Tu romeli kategoriis
mosazrebas miakuTvnebs igi Tavis SemoTavazebul axsna-
ganmartebas (mag., siRaribe - struqturuli, SiSi - piradu-
li, samuSao wnexs - jgufur dones). is xelSi iRebs Tokis
momdevno nawils. Tu naTeli ar aris, romel kategorias
miekuTvneba axsna-ganmarteba, SesaZloa monawileebma dis-
kusia gamarTon, magram gadawyvetileba TviTon am konkre-
tulma monawilem unda miiRos.
5 Semdeg, kidev, erTi adamiani erTveba, romelic asaxelebs
sxva mizezs, xsnis adre mosmenili mizezis Sedegs da irCevs
adgils xazze, iWers xelSi Toks da wyvets, romel dones
Seesabameba mizezi - pirads (grZnobebi, aRqma, mosazre-
bebi...), jgufuri (ojaxi, skola, megobrebi, samuSao ad-
gili...) an sazogadoebrivi done (struqturuli mizezebi,
politikuri sistemebi, institutebi, qveynebi...).
6 Txroba grZeldeba manam, sanam masSi axali adamianebi erT-
vebian. Tokis aRebis da adgilis dakavebis Semdeg, isini am
adgilebze rCebian. aseTnairad jgufi gariyuli adamia-
nis individualur istorias qmnis. amasTanave, “msoflio
qsels”, romelic simbolurad gamoisaxeba TokiT; am “is-
toriis” sxvadasxva doneebis aRqma Zalian amaRelvebeli
da emociuria. fasilitatori procesSi ereva mxolod imi-
saTvis, rom jgufma dinamiuroba SeinarCunos an wesrigi
daamyaros. aseve sasurveli iqneba, Tu romelime sxva piri
dasaxelebul mizezebs, procesSi monawile pirebis mo-
sazrebebs da dasaxelebul doneebs CainiSnavs - es jgufs
ganxilvis procesSi gamoadgeba.
7 Tu jgufi patara zomisaa, SesaZlebelia xalxi xelmeored
CaerTos masSi. mas Semdeg, rac erTi istoria “damTavrde-
ba” (argumentebi amoiwureba), savarjiSo, SesaZlebelia xe-
laxla axali istoriiT da axali SexedulebebiT daiwyos.

102

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

analizi da Sefaseba

savarjiSos dasrulebis Semdeg, SeiZleba Catardes diskusia


(an SesaZlebelia gadatanil iqnas samuSao jgufSi da Sem-
deg ganixilos). am gziT SesaZlebelia adre Catarebuli samu-
Saos sistemurad Camoyalibeba an sakiTxze diskusiis dawyeba
monawileTa Sexedulebebisa da gamocdilebebis gaziarebis
gziT. diskusiis Sedegad unda SemuSavdes sxvadasxva mid-
gomebi da gamocdilebebi, romlebsac monawileebi erTma-
neTs gauziareben (da sxva mizezebi) da kavSirebi unda gaxdes
ufro gacnobierebuli. gansakuTrebiT mniSvnelovania kav-
Siri monawileTa piradi gamocdilebis, urTierTdamokide-
bulebis da urTierTSecnobis elementebs (adgilobrivi da
globaluri) Soris. am sakiTxis kompleqsurobis gamosakvle-
vad saWiroa sivrce da mizezTa erToblivad Zieba. dasawyisi-
saTvis kargi iqneba davsvaT SekiTxva: “ra saSualebebi gvaqvs
imisaTvis, rom CaverioT da SevcvaloT rame?”

es meTodi praqtikaSi

es savarjiSo gamoiyeneba eqskluziis mizezTa sistematiza-


ciis mizniT, mas Semdeg, rac monawileebi piradad Sexvdebian
gariyul adamianebs da gaecnobian struqturul ganzomile-
basac. Sesabamisad, savarjiSo Zalian dinamikuri aRmoCnda da
bevr adamians daexmara sxvadasxva elementis integrirebaSi.
dinamikaSi saintereso iyo, rom monawileebma eqskluziis
ufro meti struqturuli mizezi daasaxeles vidre piraduli
(anu iseTi situaciebi, romelTa Secvlac maT ar SeeZloT).

wyaro: Colloquium JECI-MIEC and ATD Quart Monde, Belgium 1998)

103

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
4.9.3 kulturaTSorisi Cvenebebi

“kulturaTSorisoba” Zalze advilia, magram, amasTanave, Zalian Znelic. sa-


ocaria, ramden rames aRmovaCenT sakuTari Tavis Sesaxeb, maSin, roca sxvaTa
gamocdilebaze vismenT. “marTvadi analizis” mcdeloba.

saWiro resursebi

savarjiSos monawileebi mzad unda iyvnen Tavisi gamocdi-


lebis Sesaxeb isaubron da amasTanave, gamowvevad miiRon
sxvaTa gamocdileba.
uzrunvelyaviT mSvidi, wynari atmosfero.

jgufis sidide

12 (SesaZloa, aseve, ramdenime jgufSi erTdroulad Catardes)

xangrZlivoba

1 da 1/2 saaTi, damokidebulia diskusiis dinamikaze.

detaluri instruqciebi

1 Cven viwvevT “mowmeebs” (monawileTa Soris an garedan), rom-


lebic mzad arian, gagviziaron konkretuli gamocdileba
kulturaTSoris swavlebasTan dakavSirebiT (magaliTad,
sxvadasxva eTnikur jgufTa Tanaarseboba, umciresobaTa
gamocdilebebi, ucxoelTa integraciis sakiTxebze an kon-
fliqtis mogavrebis sakiTxebze muSaoba). es garkveul wilad
warmoadgens kulturaTSorisi swavlebis sakiTxebis asaxvas.
interaqtiuli midgomis saSualebiT, TiToeul monawiles
SesaZlebloba aqvs, Sexedos sakuTar istorias, realobas da
amavdroulad, daupirispiros mowmeTa magaliTebs.
2 savarjiSos Catareba SesaZlebelia mxolod mcire jguf-
Si (wreSi), saWiroa urTierTndobis atmosfero. mowmes
SesaZloa hqondes sxvadasxva qveTemebic (magaliTad, kon-
fliqtebi, stereotipebi, eqskluzia...). maT unda eTxo-
voT, moamzadon TavianTi istoriebi iseTnairad, rom es
procesze orientirebuli iyos: Ria da naTeli (nabijebi,
romlebic maT gaiares, procesis politikuri da saganmana-
Tleblo aspeqtebi, procesis ZiriTadi momentebi, eWvebi
da imedebi, maTi xelisSemSleli da mxardamWeri faqtore-
bi, aRmoCenebi, warmatebebi da warumateblobebi...). erTma
fasilitatorma unda waradginos mowme da daexmaros mas.
istoria iseTnairad unda iyos moTxrobili, rom sxvadasxva
etapebi kargad Candes da monawileebs saSualeba mieceT,
dafiqrdnen sakuTar realobaze, dasvan SekiTxvebi...
3 monawileebs saSualeba unda mieceT, Seawyvetinon da das-
van SekiTxvebi, gauziaron TavianTi gamocdileba. sur-
vilis SemTxvevaSi, mowmeebs SeuZliaT, moyvnen istoriis
nawili da Semdeg moxdes gamocdilebaTa da mosazrebebis
gaziareba. SesaZlebelia, aseve, SekiTxvebisa da ZiriTadi

104

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

mosazrebebis Segroveba da Semdgom ganxilva.


4 monawileTa damokidebuleba TviTSefasebisken unda iyos
mimarTuli. mowmeTa monayoli warmoadgens monawileTa-
Tvis sakuTari Tavisadmi Semdegi kiTxvebis dasmis safuZ-
vels: “me rogor reagirebas vakeTeb amaze Cems realoba-
Si?” “ras aRZravs es CemSi, ra SekiTxvebs badebs CemSi?” “ra
maxsovs me?”
5 saboloo diskusiis Sedegad, SesaZlebelia sxvadasxva ele-
mentis Sejameba. ambis gagrZeleba SesaZlebelia monawile-
Ta mier TavianT gamocdilebasTan dakavSirebis gziT, Tu
maT surT. interaqciis formebi mniSvnelovanwilad aris
damokidebuli imaze, Tu rogor aawyoben mowme da fasili-
tatori sesias.

analizi da Sefaseba

CarTuli unda iyos savarjiSoSi aRwerili wesisamebr.

es meTodi praqtikaSi

am meTodis gamoyenebisas Sedegebi Zalian gansxvavebuli iyo,


dawyebuli “Zalze Rrma da mdidari” SedegebiT, damTavre-
buli “winaaRmdegobriviT” da “CavardniT”. mowmeebi kargad
unda iyvnen momzadebulni da kargad unda icodnen sesiis
konkretuli miznebi. maTi identificireba advili unda iyos
da sakmaod Zlieri imisaTvis, rom SeZlos jgufis Sekvra. maT
SeuZliaT wamoiwyon debatebi da amis safuZveli monawileebs
SesTavazon. (yuradRebiT: Tu Tqven monawileebs moiwvevT
mowmeebad, isini unda iyvnen sakmaod myarni, radgan sxva
monawileebma SeiZleba isini ufro gaakritikon, vidre sa-
kuTar Tavs dausvan SekiTxvebi). Zalze mniSvnelovania Tbi-
li da Ria atmosferos Seqmna, mowmesTan erTad unda iyos
fasilitatoric, romelmac unda gaiTvaliswinos jgufis
moTxovnebi da saWiroebebi.

wyari: Colloquium JECI-MIEC and ATD Quart Monde, belgia 1998

105

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
4.9.4 “Zalauflebis didi TamaSi”

es TamaSi adaptirebulia augusto boulis (1985) “CagrulTa Teatridan”. igi


warmoadgens araverbalur TamaSs, romelic ikvlevs Zalauflebis zegavle-
nas sazogadoebaze, gansakuTrebiT kulturebs an sazogadoebebs Soris.

saWiro resursebi

magida, eqvsi skami da boTli, didi oTaxi

jgufis zoma
7-35 adamiani (SesaZloa 7-kacian qvejgufebad dayofa)

xangrZlivoba
1-2 saaTi

detaluri instruqciebi

1 sTxoveT jgufis wevrebs, dasxdnen wreSi iatakze, romlis


centrSic moTavsebuli iqneba sxvadasxva sagnebi.
2 mouyeviT jgufs TamaSis miznisa da Sinaarsis Sesaxeb.
ganmarteT jgufis funqcia. jgufis davalebas warmoad-
gens sagnebis iseTnairad dalageba, rom erTi skami iyos
yvelaze meti Zalauflebis mqone sagani magidasTan, boTl-
Tan da sxva skamebTan mimarTebaSi. monawileebma cal-cal-
ke unda SesTavazon jgufs sakuTari variantebi, Seasworon
da Seavson sxvaTa variantebi. uzrunvelyaviT am nawilis
uwyvetoba. Cveulebisamebr, nebismieri tipis ganlageba
aris dasaSvebi, sagnis wridan gatanis garda.
3 roca jgufi SeTanxmdeba iseT ganlagebaze, romelic
TiToeul maTgans yvelaze Zalauflebianad miaCnia, jgufis
erTma wevrma unda daikavos es pozicia. Semdeg sTxoveT
sxvebs, ufro didi Zalauflebis mqone adgilebi daikavon
da aseTi gziT im pirvel wevrs waarTvan Zalaufleba.

analizi da Sefaseba

jer adamianebs mieciT saSualeba gamoxaton, ras grZnobdnen,


roca isini ipyrobdnen Zalauflebian pozicias, an re-
agirebdnen Zalauflebiani poziciis winaaRmdeg. ganixileT
sazogadoebebSi kulturebs Soris Zalauflebis urTierTo-
baTa simulaciis mizani. ganixileT sxvadasxva tipis mowyoba
da maTi kavSiri yoveldRiur situaciebTan. iyaviT mkafio da
naTeli, moiyvaneT konkretuli magaliTebi sakuTari gamoc-
dilebidan. diskusiebis fasilitaciis procesSi gamoiyeneT
SekiTxvebi: rogor gavlenas axdens Zalaufleba pirad urTi-
erTobebze, saxlSi, samsaxurSi da Tqvens sazogadoebaSi? ro-
gor xdeba Zalauflebis SenarCuneba da rogor ukavSirdeba
igi kulturul ierarqias? vis aqvs Tqvens sazogadoebaSi Za-
laufleba da ra emuqreba am Zalauflebas? da a.S.

wyaro: adaptirebulia augusto boulidan

106

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

4.9.5 “evro-reil a la kart”

“Euro-Rail à la carte” warmoadgens sa- im SemTxvevaSi, Tu gsurT, meti gaigoT


varjiSos, romelic Seexeba Cvens ste- am savarjiSos Sesaxeb, ixileT sagan-
reotipebsa da winaswar ganwyobebs. manaTleblo paketi, gv. 78.
warmoidgineT, rom Tqven samogzaurod
midixarT da gaZleven daxasiaTebas wyaroebi
im adamianebisa, romlebic SesaZloa
TqvenTan erTad wamovidnen. Tqven unda meTodebis seqciaSi Cven SevkribeT im
airCioT, visTan mogindebodaT yvelaze savarjiSoTa magaliTebi, romlebic
metad mogzauroba da visTan - yvelaze treningebisaTvis gamogviyenebia. Sesa-
naklebad. Zleblobis SemTxvevaSi, Cven davasax-
eleT am savarjiSoTa wyaroebi, magram
es savarjiSo gvaZlevs did masalas zogierTi maTgani zustad ar gvaxsovs,
realur cxovrebaSi arsebuli stereo- pirvelad sad da rodis gavigeT maT
tipebis Sesaxeb msjelobisaTvis. igive Sesaxeb. amitom bodiSs vuxdiT yvela
tipis savarjiSo tardeba, rocaQTqven im pirsa Tu organizacias, visi saxelic
cxovrobT saxlSi sxvadasxva mezo- gamotovebulia. Cven siamovnebiT mivi-
blebTan erTad, xvdebiT kunZulze an RebT informacias wyaroebis Sesaxeb,
gzad vinme unda daimgzavroT. aseTi raTa Semdgom gamocemaSi da aseve, on-
moqnilobis wyalobiT, am savarjiSos lain publikaciaSi es informacia da-
morgeba SesaZlebelia sxvadasxva situ- vamatoT.
aciaze da gamocdilebaze (erovnebebi,
konfilqtebi, arsebuli problemebi...).

107
5. samuSao seminarebi


kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

5.1 cvlilebisTvis mzadeba

Sesavali

saerTaSoriso axalgazrduli proeqtebi, Zalian xSirad, sxvadasxva tipis kultu-


raTSorisi gacvlis elementebs Seicavs. es gacvla SesaZloa gamoixatos Semdegnai-
arne
gilerti rad - axalgazrda jgufebis Sexvedra erTi kviriT, an seminari, sadac monawileo-
ben sxvadasxva qveynis, kulturis an sazogadoebis warmomadgenlebi.

ara aqvs mniSvneloba, ra tipis gacvla unda gaxorcieldes, saWiroa, monawileebi


momzadebuli iyvnen am gamocdilebisaTvis, raTa maT maqsimalurad meti miiRon am
aqtivobisgan.

aRniSnulidan gamomdinare, momzadebis or umTavres mizans warmoadgens, pirvel


rigSi, monawileebis daxmareba, rom rac SeiZleba kargad Seicnon sakuTari Tavi,
rogorc “kulturuli warmonaqmni”. meorec, momzadebis aseT procesSi monawilee-
bi ecnobian kulturul gansxvavebebs, isini swavloben, rogor unda igrZnon da
aRmoaCinon konkretul situaciaSi kulturuli gansxvavebebi.

qvemoT mocemulia mosamzadebeli seminaris ramdenime ZiriTadi maxasiaTebeli:

- drois xangrZlivoba aris ornaxevari dRe (kviris bolos)


- monawileobs daaxloebiT 12 monawile da 2-3 treneri
- yvela erT enaze saubrobs
- calkeuli monawileebs Soris xangrZlivi dialogisTvis mzadeba

programa

paraskevi saRamo:

• energiis mobilizeba (20 wuTi): “Sen xedav imas, rasac me?” SeecadeT, diskusiis
koncentrireba moaxdinoT imaze, Tu ras niSnavs sxva perspeqtiviT sakiTxis aR-
qma, da ratom xdeba, rom Tqven, rogorc wesi, ar SegiZliaT sxvagvarad SexedoT
sagnebs. afasebT Tu ara Tqven gansxvaveba; sxva adamianis perspeqtivas?
• jgufis Camoyalibeba (90 wuTi): es komponenti aucilebelia imisaTvis, rom jgu-
fis wevrebs Soris gaCndes ndoba. amisaTvis SegiZliaT sxvadasxva savarjiSo
gamoiyenoT, magram es mTelma jgufma erTad unda gaakeTos. gansakuTrebiT
kargi Sedegi geqnebaT iseT jgufTan, romlis wevrebic swrafad amyareben erT-
maneTTan urTierTobebs. amis sanacvlod, aseve, SegiZliaT gamoiyenoT “yinulis
msxvrevis” (gamamxnevebeli savarjiSoebis) meTodi, raTa jgufis wevrebma ukeT
gaicnon erTmaneTi. Tu grZnobT, rom jgufis wevrebi ukve kargad urTier-
Toben, SegiZliaT moiwvioT isini da moawyoT “brma gaseirneba” - monawileebi
wyvil-wyvilad iseirneben, maTgan erTi TvaldaxuWulia, meores ki mihyavs. daax-
loebiT 20 wuTis Semdeg rolebi unda gacvalon monawileebma.
• saRamos daxurva SesaZlebelia sesiiT, yvela bundovani praqtikuli sakiTxis
gasarkvevad. am sesiis Catareba, adreul etapze gamarTlebulia imdenad, ram-
denadac es SekiTxvebi mainc Cndeba da SesaZloa maT Semdgom mTeli programis
mimdinareobaze iqonion zegavlena.

108

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
SabaTi dila

• individualuri savarjiSo (dilis ganmavlobaSi): “Cemi gza sxvebisaken.” aucile-


blad unda gaamaxviloT yuradReba bavSvobaze, ojaxze, skolaze, megobrebze,
Tqveni cxovrebis mniSvnelovan adamianebze. aseve, monawileebs saSualeba unda
hqondeT, ifiqron im sazogadoebaze/regionze/erze, romelsac isini miekuT-
vnebian. sakiTxi, aucileblad, iseTnairad unda warmoadginoT, rom monawileebs
fiqris saSualeba mieceT, maT ubralod unda asaxon TavianTi azri, magram,
amasTanave, ar unda iqonios maTze an maTi fiqris mimarTulebaze zegavlena.
gansakuTrebiT ki sazogadoebis Sexedulebebis ganxilvisas, SesaZloa Tqven
ifiqroT, rom advilia am zegavlenis asaxva, radganac igi ar aris individualuri.
Tumca, mniSvnelovania gaxsovdeT, rom monawileebs unda misceT saSualeba, Tvi-
Ton gaarkvion, ras niSnavs, izrdebode garkveul adgilas (an ramdenime adgi-
las) sxva enis da a.S. mqone xalxTan erTad.

gamoyaviT sakmarisi dro (minimum erTi saaTi) Sesvenebamde imisaTvis, rom monawilee-
bma erTmaneTs gauziaron TavianTi aRmoCenebi. amis gakeTeba advilia ufro mcire,
4-5 kacian jgufSi. dasasrulisaTvis moawyveT Sexvedra, sadac ganixilavT warmo-
Sobis rols sxvadasxva warmomavlobis xalxTa Sexvedrisas.

SabaTi SuadRe

• daiwyeT SuadRe “abigeiliT” (90 wuTi). gamokiTxvisas TxoveT monawileebs, daa-


kavSiron “ukeTesi” da “uaresi” qcevebi maT warmomavlobasTan, warsulTan. aRi-
niSneba Tu ara maT mosazrebebze zegavlena ojaxis, sazogadoebis, megobrebis
da a.S. mxridan?
• SuadRis darCenili nawilis ganmavlobaSi CaatareT kvleva. magaliTad, SegiZli-
aT gaxvideT qalaqSi, sadac imarTeba Sexvedra da CaataroT anTropologiuri
samuSao - SeiswavloT im adgilis kultura, sadac Tqven imyofebiT. risi gageba
SegiZliaT mis Sesaxeb? SegiZliaT gaigoT, rogori reaqcia eqneba xalxs “abigai-
lis” TamaSze - Tu es mxolod mosazrebaa, romelic efuZneba stereotipebsa da
crurwmenebs? ras niSnavs TqvenTvis sazRvargareT sacxovreblad wasvla?

kvira dila

• ufro mokle simulaciuri TamaSi, romelic agebulia “gansxvavebebze”. erTi


dilis ganmavlobaSi SeuZlebelia Zalze gavrcobili simulaciis gaxorcieleba.
Tumca, SesaZlebelia “gansxvavebis” mcire gamocdilebis simulireba da Sesa-
bamisi kulturaTSorisi swavlebis ageba. mTavar mizans warmoadgens jgufis
(nawilis) CarTva TamaSSi, sadac isini xvdebian sxva adamianebs, romlebic gansxva-
vebulad iqcevian, romelTa saqcielis gaSifvra advili ar aris. gamokiTxva
koncentrirebas axdens adamianTa grZnobebze, rodesac isini iseT situaciaSi
xvdebian, roca ar SeuZliaT TavianTi gamocdilebis gaSifvra, rodesac maTi
qmedebebi “ucnauria”. mas Semdeg, rac gaacnobierebT daurwmuneblobis, bavSvu-
robis da a. S. grZnobebs, SesaZloa aqcenti gadaitanoT am situaciebis mosagva-
rebel strategiebze. ra xerxebs iyenebT Tqven, roca viRacis ar gesmiT?
• kvira sruldeba SefasebiTa da mosazrebebiT gacvlis Sesaxeb imaze, Tu ra mox-
deba monawileTa gamgzavrebamde dReebis an kvireebis ganmavlobaSi.

109

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

5.2 umciresoba da umravlesoba

es samuSao-seminari umciresoba-umravlesobis urTierTobaze SemuSavebulia im


aleqsandra
raikova mizniT, rom monawileebs Cvens sazogadoebebSi umciresobebsa da umravlesobebs
da Soris arsebuli problemebis identificirebisa da ganxilvis saSualeba misces.
mohamed
haji kela seminaris Catareba SesaZlebelia yvela miznobrv jgufTan da ar aris aucilebeli,
rom jgufSi umciresobebi da umravlesobebi iyvnen. seminari SesaZlebelia da-
moukideblad an sxva RonisZiebis farglebSi Catardes.

seminarze unda ganixilos iseTi sakiTxebi, rogorebicaa:

• rasizmi
• qsenofobia
• antisemitizmi
• romafobia
• religia
• eTnocentrizmi
• stereotipebi da crurwmenebi

risi gaTvaliswineba gWirdebaT seminaris Catarebisas:

seminari umciresoba-umravlesobis urTierTobebze warmoadgens monawileTaTvis uni-


kalur gamocdilebas. fasilitatorebma unda Seafason, monawileTa mzaoba da ganixilon
Sesabamisi sakiTxebi. fasilitatorTa gamocdileba ganapirobebs seminaris Sedegebs.
SesaZloa qvemoT mocemuli mosazrebebi dagexmaroT jgufis warmatebiT marTvaSi:

• Sesabamisi garemo (atmosfero): rogorc fizikuri, ise emociuri sivrce Zalze


mniSvnelovania. seminari unda Catardes did oTaxSi, SesaZlebelia did oTaxSi
moTavsdes skamebi wreSi, raTa monawileebma ufro Tavisuflad igrZnon Tavi.
fasilitatorma unda icodes, rom zogma monawilem SeiZleba Tavi kargad ar
igrZnos dasawyisSi. gamamxnevebeli savarjiSoebi, am SemTxvevaSi, sakmaod sa-
sargebloa.
• dro: uzrunvelyaviT sakmarisi dro da gaxsovdeT, rom TiToeulma monawilem
maqsimalurad bevri miiRos am drois ganmavlobaSi.
• meTodebis SerCeva: SerCeulma meTodebma unda uzrunvelyos monawileTagan,
maTi gamocdilebis Sesaxeb, informaciis miReba, unda Segrovdes sakmarisi ma-
sala yoveldRiur gamocdilebaTa gasaRrmaveblad da gasaanalizeblad.

aseTi seminaris Catarebis SemoTavazebuli struqtura Semdegnairia:

1) Sesavali: saxelebis gacvla-gamocvla, Tuki monawileebi erTmaneTs ar ic-


noben. Tu icnoben, monawileTa Sesamzadeblad mokle (10 wuTiani) Sesavali
savarjiSo.
2) seminaris wardgena: ratom var me aq? es miznad isaxavs monawileTa molo-
dinebis aRweras. es unda gakeTdes 2-3 kacian jgufSi (damokidebulia jgu-
fis zomaze). jgufebma unda warmoadginon jgufuri muSaobis Sedegebi. gaa-
keTeT molodinebis Sejameba da sTxoveT monawileebs komentari nebismier
sakiTxze, rasac isini uCveulod, mniSvnelovnad an aramniSvnelovnad Ca-
Tvlian, agreTve da Sesabamisi dasabuTeba.

110

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
3) koncefciis warmodgena: Teoriuli nawili, datoveT dro SekiTxvebisa da
ganmartebebisaTvis.
4) simulaciuri savarjiSo, romelSic Teoriuli sakiTxebi gacocxldeba.
5) gamowvevebi da gadawyveta: informaciis miwodeba (kulturaTSorisi swavle-
ba) an Ria diskusia gadaWris SesaZlo gzebze.
6) monawileTa istoriebis gavrcoba: ra unda gavakeToT Semdeg? ganxilva unda
mimdinareobdes mcire jgufebSi da Semdeg Sedegebi mTels jgufs unda
waredginos.
7) Sefaseba: SemoqmedebiTi savarjiSo, romlis saSualebiTac monawileebi sakuTar
azrs gamoxataven da stimuli miecemaT. SemdgomSi am sakiTxze imuSaon.

111

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

5.3 kulturaTSorisi konfliqtis gadaWra

kulturaTSoris konfliqtebs, rogorc wesi, adgili aqvs or an met dapirispire-


bul jgufs Soris. Cven dRiTidRe, ufro metad, gviTrevs konfliqtebi im gan-
sxvavebebis gamo, romlebic Cvensa da garemos Soris arsebobs. kulturaTSori-
mohamed si konfliqtebis umravlesoba gamowveulia SeuwynareblobiTa da gansxvavebebis
haji kela ugulebelyofiT. zogadad, ganviTarebisTvis konfliqti SesaZloa sasargeblo
faqtori iyos, ramdenadac adamianebi cdiloben gansazRvron sakuTari sivrce gan-
viTarebis procesSi. meore mxriv, aseve, dadasturebulia, rom konfliqti, umra-
vles SemTxvevaSi destruqciuli da araproduqtiulia, gansakuTrebiT maSin, roca
erTi mxare dominantia da ar arsebobs konstruqciuli, araZaladobrivi dialogis
SesaZlebloba.

ratom aris saWiro seminaris Catareba kulturaTSorisi konfliqtis Sesaxeb?

am SekiTxvas xSirad usvamen fasilitatorebs da liderebs treningebis Catarebisas.


samwuxarod, amaze martivi pasuxi ar arsebobs. upirveles yovlisa, yvela konfliqti
unikaluria Tavisi xasiaTiT. garda amisa, konfliqtis gadaWris meTodebi Sedare-
biTia da damokidebulia konfliqtis tipze. miuxedavad amisa, aucilebelia, rom
fasilitatorebsa da monawileebs kargad esmodeT, rom konfliqtebi, gansakuTrebiT
kulturaTSoris garemoSi, SesaZloa winaswari Setyobinebis gareSe gaCaRdes.

vin aris pasuxismgebeli?

kategorizacia da eTnocentrizmi Cvens sazogadoebebSi:


adamianebs CveviaT sxvaTa kategorizacia. es Cven xSirad gvexmareba, Cvens irgvliv
arsebul samyaros garkveuli forma mivceT da Sesabamisad, sacxovreblad ufro
mosaxerxebeli gavxadoT. aseTi kategoriebia, magaliTad: sqesi, rasa, socialuri
statusi da a.S. Cveni sakuTari samyaros gaumjobesebis aucilebloba gvaiZulebs,
movaxdinoT jgufebis prioritetizacia Cveni aRqmis Sesabamisad. prioritetiza-
ciis procesSi Cvens jgufs wina adgilebze vaTavsebT, danarCenebs ki, ukan, radgan
isini CvenTvis naklebad mniSvnelovania. Sedegebi xSirad stereotipebis Seqmnas,
sxvaTa kulturisadmi pativiscemis naklebobas, diskriminaciasa da rasizms iwvevs.
aseT situaciebSi konfliqtebis Tavidan acileba Zalian Znelia, ramdenadac “nak-
lebad Rirebuli” jgufebi daucvelebi arian.

ra tipis konfliqtebs vxvdebiT, ZiriTadad?

konfliqtebi, Cveulebriv, sxvadasxva doneze xdeba: piradi cxovrebidan dawye-


buli, organizaciuli da erovnuli doniT dasrulebuli. am doneTa Sejameba Sem-
degnairad aris SesaZlebeli:

Sidapirovnuli: rogorc individebs, Cven xSirad sakuTar TavTan gvaqvs kon-


fliqtebi, Cveni Rirebulebebis, arCevanis da cxovrebiseuli principebis Sesaxeb.

pirovnebaTSorisi: uTanxmoeba or adamians Soris wminda pirovnul doneze

jgufTaSorisi an organizaciuli done: aseT konfliqtebs adgili aqvs jgufebs


Soris Rirebulebebis, Zalauflebisa da SedarebiTi Tanasworobis niadagze, mag.:
organizacia da mTavroba.

112

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
kulturaTSorisi an sazogadoebrivi: konfliqtebi, romlebsac adgili aqvs or
jgufs Soris, romlebic ibrZvian teritoriisTvis, religiuri upiratesobis mo-
sapoveblad, kulturuli Rirebulebebisa da normebisTvis, mag.: ebraelebi da ara-
bebi, musulmanebi da qristianebi da a.S.

erovnuli konfliqti: konfliqti erebs Soris

warmoadgenen Tu ara kulturaTSorisi konfliqtebi yoveldRiuri


konfliqtebis nawils?

yvela konfliqti gamomdinareobs gansxvavebebidan, Cveulebriv maSin, rodesac


maTi adekvaturad an konstruqciulad aRqma ar xdeba. amas ganapirobebs sxvadasxva
faqtorTa kompleqsi. kulturaTSorisi konfliqtis yvelaze xSiri magaliTebia:

faqtebi – ra faqtebi ician garkveulma jgufebma erTmaneTis Sesaxeb da rogor xdeba


am faqtebis aRqma da gageba. mcdari aRqmis scenari aq gadamwyvet rols TamaSobs.

saWiroebebi – gansakuTrebiT umciresoba-umravlesobis SemTxvevaSi, xalxs sWir-


deba, Tavi daculad igrZnos. es gulisxmobs sazogadoebisadmi mikuTvnebulobis
grZnobas, sxvebTan Tanabar doneze yofnis saWiroebas.

Rirebulebebi – gulisxmobs erTmaneTis kulturuli tradiciebisa da praqtikis


pativiscemas. kulturaTSorisi konfliqtebis umravlesobaSi sxvaTa Rirebule-
bebs safrTxe emuqreba, mag., genderuli Tanasworobis an religiuri Tavisuflebis
sakiTxebs. aseT situaciaSi, rogorc wesi, erTi kultura dominirebs, meore ki
safrTxis qveS aris.

kulturaTSorisi konfliqtebis SesaZlo indikatorebi


sxva tipis konfliqtebisgan gansxvavebiT, kulturaTSorisi konfliqtebis gageba
rTulia, gansakuTrebiT gare damkvirveblisTvis. es gansakuTrebiT gamowveulia
sainkubacio periodis xangrZlivobiT (drois im monakveTiT, romelic win uswrebs
konfliqtis aSkara gamovlenas).

• konfliqtis jgufebs axasiaTebT konkretuli da ukompromiso miznebi


• stereotipebi ufro naTlad aris gamokveTili
• mxareTa Soris komunikacia rTuli xdeba
• jgufebi SigniT ufro Tanmimdevruli xdeba, magram, amasTanave, hiper-uaryofi-
Ti sxvebisadmi
• Zlieri ukompromiso liderebi jgufis SigniT

interkulturuli konfliqtis gadaWris principebi


kaTarzisi: es aris aucilebeli piroba yvela jgufisaTvis, vinc konfliqtze muSa-
obs, radgan maT unda hqondeT saSualeba, erTmaneTisadmi grZnobebi gamoxaton.
kaTarzisis koncefciiT xazgasmulia, pirovnebaTa saWiroeba, uaryofiTi grZno-
bebi gamoxaton erTmaneTis mimarT. igi, aseve, iZleva ndobis atmosferos Seqmnis
saSualebas, rac garantia jgufis warmatebulobisa.

TviTgamoxatva: saSualebas aZlevs jgufebs, gamoxaton TavianTi motivaciebi da


grZnobebi erTmaneTis Sesaxeb.

saerTo SiSebi da imedebi: jgufebma unda gaacnobieron, rom maT aqvT erTnairi
SiSebi da imedebi da rom amis ganxilvis Sedegad, SesaZlebelia barierebis dan-
greva, saerTo imedebisa da gagebis povna.

113

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
kulturaTSorisi konfliqtis gadaWris meTodebi

interkulturuli swavlebis ramdenime meTodis gamoyeneba aris SesaZlebeli kon-


fliqtis gadaWraSi. qvemoT mocemuli principebis dacvis Sedegad, SesaZlebelia
saTanado meTodebis SerCeva.

usafrTxo sivrce: unda Catardes seminari, sadac konfliqtis mxareebs SeeZlebaT


pirovnul da jgufur doneze Sexvedra.

Tanabari statusi Sexvedrebze: gacvla-gamocvla unda moxdes erTmaneTis Tanabar


doneze aRqmis pirobebSi.

diskusiis wesebi: jgufma konsensusiT unda gadawyvitos seminaris Catarebis wesebi.

wesebi unda gulisxmobdes erTmaneTis mosmenasa da urTierTpativiscemas.

saqmianoba, romelic xels uwyobs saerTo interess: Zalze mniSvnelovania jgufSi


saerTo interesis Camoyalibeba.

seminaris struqturis Camoyalibeba - ra unda icodes fasilitatorma

xSirad ismeba SekiTxvebi:

• rodis unda Cavataro seminari interkulturuli konfliqtis gadaWris


gzebis Sesaxeb?
• ra unda gavakeTo me, rogorc fasilitatorma?
• rogor unda uzrunvelvyo, rom axalgazrdebma maqsimaluri sargebeli
miiRon seminarisgan?

es aris is praqtikuli SekiTxvebi, romlebzec TviTon unda ipovoT pasuxi. Sesabami-


sad, aq Cven ar viZleviT pasuxebs am SekiTxvebze, magram gaZlevT miTiTebebs, Tu
rogor SegiZliaT CaataroT kargad awyobili seminari. magram sanam amas Seudgebo-
deT, Semdegi kiTxvebi dausviT sakuTar Tavs:

 visTvis aris es?


 ramdenad relevanturia es, Tqveni miznobrivi jgufisTvis?
 ras miiReben isini aqedan?
 ramdenad mzad xarT, CarToT Tqveni miznobrivi jgufi am procesSi?

arsebobs bevri sxva SekiTxvac, rac Tqven sakuTar Tavs unda dausvaT, magram al-
baT es zemoT CamoTvlili SekiTxvebia, romelTac yvelaze xSirad svamen. mas Sem-
deg, rac kargad CamoyalibdebiT am SekiTxvebze, droa daiwyoT samuSao, seminaris
struqturaze fiqri. kidev erTxel vusvamT xazs, rom ar arsebobs erTiani struq-
tura an wesi. es, rogorc wesi, damokidebulia Tqvens miznobriv jgufsa da maT
molodinebze. meTodebis SerCevasTan dakavSirebiT, me-4 TavSi mocemulia ramde-
nime sayuradRebo miTiTeba. qvemoT mocemulia seminaris tipuri struqtura:

1) dawyeba da gacnoba: sakiTxidan gamomdinare SesaZloa daiwyoT gamamxnevebeli


savarjiSoTi an saxelebis gacvla-gamocvliT, ise, rom xalxma erTmaneTTan
usafrTxod igrZnos Tavi.
2) monawileTa Cabma TemaSi da Temis mniSvneloba maTTvis (piradi gamocdilebebi): aq
unda warmoCindes monawileTa piradi gamocdilebebi, maTi molodinebi da Tu
ras moelian isini am sesiisgan.

114

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
3) Temis warmodgena: Teoriuli mxare (stereotipebi, winaswari ganwyobebi da a.S.)
warsuli da misi dakavSireba arsebul realobasTan.
4) simulaciuri savarjiSo: TemaSi ufro Rrmad Casvla da dakavSireba pirad ga-
mocdilebasTan... kvlav Zalian mniSvnelovania piradi gamocdileba.
5) daskvnebi da Semdgomi qmedeba. fasilitatorebma, ZiriTadad, unda ganixilon
konfliqtis gadaWris an Tavidan acilebis sxvadasxva gza. SesaZloa sasargeblo
iyos konfliqtis gadaWrisas saWiro unar-Cvevebis Sesaxeb mokle informaciis
miwodeba da monawileebisaTvis saSualebis micema, daakavSiron sakuTar gamo-
cdilebasTan.

orive mxare igebs


SemoqmedebiTi reaqcia
• empaTia
• asertiuloba
• emociis marTva
• konfliqtis gadaWris survili
• konfliqtis strategiuli aRwera
• variantebis SemuSaveba da SeTanxmeba
• molaparakeba
• Suamavloba
• perspeqtivebis gafarToeba

115

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

5.4 xalxis daintereseba interkulturuli swavlebiT

Sesavali

interkulturuli swavlebis sferoSi imdenad bevri pirveladi sakiTxia, rom,


mark
zogjer, es saSiSic ki SeiZleba iyos. aucileblad Cndeba kiTxva: saidan davi-
meilori wyoT? aq mocemulia rekomendebuli formati erTdRiani samuSao seminarisaTvis,
romelic cdilobs, am SekiTxvas gasces pasuxi. masSi mocemulia zogierTi iseTi
ZiriTadi koncefcia, rac interkulturuli swavlebis gagebaSi gvexmareba:

• kultura
• stereotipebi da crurwmenebi
• interkulturuli swavleba, rogorc procesi
• gadayvana yoveldRiurobaSi
• rekomendaciebi Semdgomi qmedebisTvis

es seminari SeiZleba Catardes damoukideblad an Catardes rogorc ufro farTo-


masStabiani proeqtis nawili. meore variantis upiratesobas warmoadgens Semdegi:
monawileebi ukve icnoben erTmaneTs (cotaTi mainc); da ufro meti SesaZleblobaa
seminaris Sedegebis ganxilvisa.

cxadia, rom meoTxe TavSi (meTodologia da meTodebi) mocemuli yvela SekiTxva da


komentari aqac validuria. gansakuTrebiT mniSvnelovania is SekiTxvebi, romlebic
Tqvens miznobriv jgufs ukavSirdeba - raSi iqnebian isini dainteresebulni? ro-
gor SegiZliaT aRZraT maTi cnobismoyvareoba? rogor SegiZliaT daexmaroT maT,
seminari realobas daukavSiron?

1 interkulturuli saswavlo garemos Seqmna

unda darwmundeT, rom Tqveni SerCeuli samuSao sivrce monawileebs waaxalisebs.


maqsimaluri monawileobisa da CarTulobisTvis, SesaZlebelia wreSi moTavseba, an
Tu didi jgufi gyavT, ramdenime jgufad ganlageba magidebTan.

Tu monawileebi erTmaneTs ar icnoben, maSin Tqven unda izrunoT imaze, rom isini
erTad Tavs kargad grZnobdnen - interkulturuli swavleba emociur aspeqtsac
moicavs da Tu adamianebi Tavs komfortulad ar grZnoben, isini ver gaixsnebian.
saxelebis gacvla-gamocvlis Semdeg SesaZloa sasargeblo iyos xalxis dayofa pa-
tara jgufebad, raTa maT erTmaneTs gauziaron TavianTi molodinebi da Semdgom
mTel jgufs gaacnon. amis Semdeg SegiZliaT warmoadginoT seminaris struqtura
monawileTa molodinebis CaTvliT an mis gareSe (saWiroebisamebr).

2 mastimulirebeli savarjiSo 1: Sen xedav imas rasac me? me vxedav imas


rasac Sen?

ix. 4.1.2

3 “kultura” – informacia da diskusia

ix. 2.4 “kulturis” gansazRvrebisaTvis

116

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
4 stereotipebi da crurwmenebi - savarjiSo

ix. magaliTisTvis 4.3.3, 4.3.4, 4.5.2, 4.9.5.

5 simulaciuri savarjiSo

ix. 4.4.4

SeniSvna: Tqveni miznebidan da gamoyofili drois xangrZlivobidan gamomdinare,


SesaZloa dagWirdeT, me-4 da me-5 etapebs Soris, arCevanis gakeTeba.

6 mastimulirebeli savarjiSo 3: 60 wami = 1 wuTs, Tu ara?

ix. 4.4.4

7 interkulturuli swavleba - informacia da diskusia

- ra aris es? [ix. grafiki 1: “aisbergi” interkulturuli swavlebis vizualuri


warmoadgenisaTvis]
- rodis SeuZliaT adamianebs swavla interkulturulad?

8 gadayvana monawileTa yoveldRiurobaSi - diskusia

rogor SegviZlia yovelive amis gamoyeneba yoveldRiur cxovrebaSi, saerTaSoriso


axalgazrdul saqmianobaSi?

9 rekomendaciebi Semdgomi moqmedebisTvis

moamzadeT bibliografia monawileTaTvis dasarigeblad

10 Sefaseba

ix. 4.8

117
danarTi 1: terminebis leqsikoni


kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
frTxilad! kulturaTSorisi swav- kulturaTSorisi swavleba: guli-
lebis procesSi terminebis ganmarteba sxmobs Cvengan gansxvavebuli jgufebis
yovelTvis sasiamovno saqmianoba ro- Cvens mier aRqmis Seswavlas. es aris
dia. amisaTvis ori umTavresi mizezi swavleba Cven Sesaxeb, Cveni megobrebis
mohamed arsebobs: pirvel rigSi, miuxedavad Sesaxeb da imis Sesaxeb, Tu rogor vmu-
haji kela
imisa, rom kulturis Sesaxeb moZRvre- SaobT erTad samarTliani sazogadoe-
ba axal fenomens ar wamoadgens, mainc bis Sesaqmnelad; imis Sesaxeb, Tu rogor
ar arsebobs naTlad Camoyalibebuli TanamSromloben sazogadoebebi Tanas-
mosazreba koncefciasa da misi gansa- worobis, solidarobisa da yvelasaTvis
zRvris formaze. amis gamo bevrma ter- Tanabari SesaZleblobebis mxardasa-
minma (gansakuTrebiT kulturaTSorisi Werad, rac iTvaliswinebs kulturaTa
swavlebis procesSi) SesaZloa gani- urTierTpativiscemis mxardaWeras da
cados zegavlena da xSirad SesaZloa Rirseuli urTierTobebis damyarebas,
arasworad iqnas gamoyenebuli. garda gansakuTrebiT im SemTxvevaSi, roca
amisa, mxolod erTi avtoris gansazRv- zogi umciresobas miekuTvneba, zogic
rebebis aReba da terminis ase gamoy- – umravlesobas.
eneba SesaZloa arasasurveli gamodges
da es sakmaod logikuria. bevri eqsper- kultura: gulisxmobs cxovrebisa da
ti terminebs sxvadasxvagvarad iyenebs. saqmianobis wess. igi warmoadgens gon-
magaliTad, am instruqciebSi Cven yu- ebis uwyvet programirebas, romelic
radRebas vamaxvilebT axalgazrdebze, dabadebisTanave iwyeba. igi moicavs
zogjer, sxvisi kulturebis Sesaswav- normebs, Rirebulebebs, Cveulebebsa
lad, biznesmenTa jgufebs mimarTaven. da enas. igi mudmivad viTardeba da
anTropologebisaTvis ki SesaZloa mdidrdeba axalgazrdis mier Tavis
sruliad sxva jgufi iyos amosavali garemoze orientirebulobis matebas-
wertili. xSirad gamoyenebadi termi- Tan erTad.
nebis SemTxvevaSi, aucilebelia, rom
isini gaigoT farTo mniSvnelobiT da identuroba: identuroba fsiqologi-
gansazRvrebisas amoxvideT Tqveneuli uri procesia. igi individs efuZneba
gagebidan da aseve im konteqstidan, da aRniSnavs im aRqmas, romelic mas
romelSic iyenebT ama Tu im termins. aqvs sakuTari Tavis Sesaxeb garemo-
aq mocemuli terminebis ganmarteba sTan mimarTebaSi. sakuTari, rogorc
efuZneba mxolod erT amosaval wer- pirovnebis arsebobis aRqma sxvebTan
tils (gansazRvrulia umciresobaTa mimarTebaSi, rogoric aris magaliTad
warmomadgeneli axalgazrdebis per- ojaxi, an socialuri jgufi, romlis
speqtividan) da pirovnebis sakuTari nawilsac igi warmoadgens. umcireso-
gagebidan. SesaZlebelia es gansazRvre- bebisaTvis maTi identuroba pasuxobs
bebi SeadaroT sxva wignebSi mocemul imas, Tu rogor aRiqmebian isini umrav-
gansazRvrebebs da ipovoT gansxvavebe- lesobis mier. identuroba funqciona-
bi. aseve, mniSvnelovania imis aRniSvna, luria, amdenad, uwyvetia da izrdeba.
rom aq srulad ar aris mocemuli im
terminTa sia, romlebic mniSvnelova- umciresoba: pirovnebaTa jgufi,
nia kulturaTSorisi swavlebisTvis. romelTac aqvT unikaluri identuro-
magram aq SerCeulia iseTi terminebi, ba da sazogadoebis danarCeni nawili-
romlebic saSualebas mogcemT, Tqven sagan gansxvavebuli kultura. amis gamo
TviTon moiZioT damatebiTi da dakav- isini socialurad da iuridiulad mar-
Sirebuli terminebi. ase magaliTad, aq ginalizebuli arian umravlesobisgan.
Cven ganmartebuli gvaqvs “umciresoba”, umciresobaTa magaliTad SegviZlia
magram ara “umravlesoba”, magram kvle- davasaxeloT, emigrantebi, eTnikuri
vis procesSi Tqven SesaZloa aRmoaCi- da erovnuli umciresobebi, gansxvave-
noT Tu ratom arsebobs es termini da buli seqsualuri orientaciis xalxi,
aseve SeityoT umciresobebsa da umrav- SezRuduli SesaZleblobebis adamiane-
lesobebs Soris urTierTobis Sesaxeb. bi. umciresobebs kulturaTSorisi

118

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
swavlebis perspeqtividan gamomdi- tiviscema, dafaseba da gaTaviseba. Sem-
nare, warmoadgenen is adamianebi, visac wynarebloba gulisxmobs sxvaTa kul-
sazogadoebaSi sxvebTan SedarebiT nak- turebis miRebas Riad, ganusjelad.
lebi SesaZleblobebi eZlevaT. Semwynarebloba kulturaTSorisi swav-
lebis konteqstSi, absoluturad, gan-
eTnocentrizmi: erTi kulturis miCne- sxvavdeba misi tradiciuli gagebisgan.
va upiratesad da amasTanave, sxva kul- iyo Semwynarebeli ar niSnavs iyo inter-
turebis damcireba. es Zalze xSiria kulturulad Semwynarebeli. aq vsau-
umravlesoba-umciresobaTa urTier- brobT adamianis uflebaTa Rirebule-
TobaSi da umciresobis warmomadgene- bebis da sxvaTa Tavisuflebis Sesaxeb.
li axalgazrdebisaTvis igi SeiZleba
pirovnuli konfliqtebis mizezic ki Seuwynarebloba: Seuwynarebloba
gaxdes. warmoadgens gansxvavebebisadmi pa-
tiviscemis naklebobas. es moicavs
Zalaufleba: sxvaTa mier sazogadoe- sxvaTa Cveulebebs an rwmenebs. Seuwy-
briv cxovrebaSi monawileobis miRebis, nareblobis maRali donis arsebobis
an armiRebis gakontrolebis da Se- SemTxvevaSi, umciresobaTa kulturis
zRudvis SesaZlebloba. umciresobaTa warmomadgenlebs ar epyrobian umrav-
warmomadgeneli axalgazrdebisaTvis lesobasTan Tanabar doneze religiuri
es xSirad, socialur marginalizacias rwmenebis, seqsualuri orientaciis da
niSnavs. eTnikuri warmomavlobis, an sub-kul-
turis gamo. es warmoadgens rasizmis,
kategorizacia: sxvaTa kulturuli qsenofobiis, Seuwynareblobisa da dis-
gamocdilebis ganzogadeba. es gvex- kriminaciis safuZvels.
mareba, xalxi movaTavsoT sxvadasxva
kategoriebSi. umravlesobebs igi ex- mravalkulturuli sazogadoebebi:
mareba, moawesrigos irgvliv arsebuli sazogadoeba, romelSic erTad cxov-
samyaro, umciresobebSi ki SiSsa da un- roben gansxvavebuli kulturuli,
doblobas iwvevs. erovnuli da sxva jgufebi, magram
erTmaneTTan konstruqciuli da re-
stereotipebi: kategorizaciis ukidure- alisturi kontaqtis gareSe. aseT
si forma. stereotipebi warmoadgens mtki- sazogadoebebSi gansxvaveba safrTxed
cebas, mosazrebas, romelic gviyalibde- aRiqmeba da, rogorc wesi, stereoti-
ba sxvebis Sesaxeb sakamrisi safuZvlis an pizaciis, rasizmis da diskriminaciis
saTanado dasabuTebis gareSe. sxva formebis safuZvels warmoadgens.

winaswari ganwyoba/crurwmenebi: efuZne- interkulturuli sazogadoebebi:


ba sxvebis Sesaxeb arasakmaris faqtebs. sazogadoeba, sadac gansxvaveba aRiqme-
xSirad faqtebs arasworad ganvsjiT, ba socialuri, politikuri da eko-
ubralod, imis gamo, rom ar vicnobT nomikuri zrdisaTvis dadebiT xelis-
maT an ar viyenebT sakmaris Zalisxme- Semwyob faqtorad. sazogadoeba, sadac
vas maT gasacnobad. igi efuZneba sxvaTa arsebobs socialuri interaqciis,
gamocdilebas an gazeTSi wakiTxul mo- gacvlis, RirebulebaTa, tradiciaTa
sazrebebs. da normebis urTierTpativiscemis
maRali done.
Semwynarebloba: Semwynarebloba aris
globaluri gagebiT gansxvavebaTa pa-

119
danarTi 2


kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

kulturaTSorisi saswavlo masalis Sefaseba

imedi gvaqvs, rom kulturaTSorisi saswavlo masalis es pirveli varianti TqvenT-


vis sasargeblo iqneba. “partniorobis SeTanxmebis” farglebSi aseTi tipis pub-
likacia pirvelad gamoica da Cven moxaruli viqnebiT momavali gamocemebisaTvis
Tqveni komentarebis miRebiT. madlobas gixdiT kiTxvaris SevsebisTvis, Tqvens ko-
mentarebs yuradRebiT wavikiTxavT.

ramdenad kargad pasuxobs es publikacia Tqvens moTxovnebs kulturaTSorisi swav-


lebis sirTuleebis dasaZlevad da kulturaTSorisi swavlebis warmatebisTvis?

0%-dan................................................................................................................100 %-mde

Tqven xarT................................................
(SegiZliaT moniSnoT erTze meti)

 treneri

○ adgilobriv ○ erovnul ○ saerTaSoriso doneze

gamogiyenebiaT es masala treiningis procesSi? diax □ ara □

Tu diax...

ra konteqstsa da situaciaSi?....................................................................................
.......................................................................................................................................

ra asakobriv jgufTan (jgufebTan)?..........................................................................


.......................................................................................................................................

romeli ideebi gamoiyeneT, ra ideebis adaptireba moaxdineT?..............................


.......................................................................................................................................
.......................................................................................................................................
.......................................................................................................................................

romeli ideebi iyo TqvenTvis yvelaze naklebad sasargeblo?...............................


.......................................................................................................................................
.......................................................................................................................................
.......................................................................................................................................

120

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
 axalgazrduli organizaciis aqtiuri wevri

○ adgilobrivi ○ erovnuli ○ saerTaSoriso donis

○ gamgeobis wevri ○ personali ○ sxva (gTxovT, miuTiToT)

organizaciis saxeli..........................................................................................

 zemoxsenebulidan arc erTi (gTxovT miuTiToT)..........................................


.............................................................................................................................

ras fiqrobT mTlianad struqturaze?......................................................................


.......................................................................................................................................
.......................................................................................................................................

ras fiqrobT dizainze?...............................................................................................


.......................................................................................................................................
.......................................................................................................................................

saidan miiReT es masala? ra rekomendaciebs da rCevebs miscemdiT momaval


redaqtorebs?...............................................................................................................
.......................................................................................................................................
.......................................................................................................................................

saxeli:...........................................................................................................................

tituli:.........................................................................................................................

organizacia/dawesebuleba:..........................................................................................

Tqveni misamarTi:..........................................................................................................

el-fosta:......................................................................................................................

gTxovT, es kiTxvaris forma sahaero an eleqtronuli fostiT gagzavnoT Semdeg


misamarTze:

kulturaTSorisi saswavlo masala

axalgazrdobisa da sportis direqtorati – evropis sabWo - F-67075 strasburgi,


safosto indeqsi, el-fosta: info@training-youth.net

121
danarTi 3


kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
Fitzduff, Mari (1988)
gamoyenebuli Community conflict skills: a handbook for
literatura anti-sectarian work in Northern Ireland.
Cookstown: Community Conflict Skills
Project
Abdallah-Preteceille, M. (1986)
‘Du pluralisme à la pédagogie interculturel- Fowler, Sandra M. and Mumford, Monica G.
le’ in ANPASE (Association nationale des (eds) (1995)
personnels de l’action sociale en faveur de Intercultural sourcebook: cross-cultural
l’enfance et de la famille) Enfances et cul- training methods. Yarmouth, Maine: Inter-
tures. Toulouse: Privat cultural Press

Abdallah-Preteceille, M. (1990). Guedes, M. J. Cascão (1995)


Vers une pédagogie interculturelle. (2nd A relação pedagógica na educação in-
ed.). Paris: Publications de la Sorbonne tercultural. Lisboa: Universidade Católica
Portuguesa.
Bennet, Milton J. (1993)
‘Towards ethnorelativism: a developmen- Guedes, M. J. Cascão (1999)
tal model of intercultural sensitivity’, in A árvove de comunicacâo : jogos apre-
Paige, R. Michael (ed) Education for the nsentados no workshop ’Intercultura na
intercultural experience. Yarmouth, Maine: Escola’. Santa Cruz: Intercultura Portugal
Intercultural Press
Guerra, I. C. (1993)
Boal, Augusto (1985) A educação intercultural: contextos e
Theatre of the oppressed. New York: The- problemáticas. Conferência apresentada
atre Communications Group na abertura da Formação dos Professores
Participantes no Projecto de Educação In-
Conseil de l’Europe. Conseil de la coopéra- tercultural. Lisbon: Entreculturas.
tion culturelle. Division de l’enseignement
scolaire. (1989) Hall, Edward T. and Hall, Mildred Reed
Pistes pour activités pédagógiques in- (1990)
terculturelles. (Expériences d’éducation Understanding cultural differences: keys
interculturelle). Strasbourg: Conseil de to success in West Germany, France, and
l’Europe the United States. Yarmouth, Maine: Inter-
cultural Press
Council of Europe (1999)
Activities and achievements. Strasbourg: Hewstone, Miles and Brown, Rupert (1986)
Council of Europe Contact and conflict in intergroup en-
couters. Oxford: Basil Blackwell
Demorgon, Jacques and Molz, Markus
(1996) Hofstede, Geert (1991)
‘Bedingungen und Auswirkungen der Anal- Cultures and organisations: software of
yse von Kultur(en) und interkulturellen In- the mind. London: McGraw-Hill
teraktionen’, in Thomas, Alexander (ed)
Psychologie interkulturellen Handelns, Kyriacou, Chris (1992)
Göttingen: Hogrefe, Verlag für Psychologie Essential teaching skills. Hemel Hemp-
stead: Simon & Schuster Education
European Youth Centre (1991)
Intercultural learning: basic texts (Training Ladmiral, J. and Lipiansky, E. (1989)
courses resource file, no. 3). Strasbourg: La communication interculturelle. Paris:
Council of Europe Armand Colin.

122

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
Lampen, John (1995)
Building the peace: good practice in com-
munity relations work in Northern Ireland. internet resursebi
Belfast: Community Relations Council

Morrow, Duncan and Wilson, Derick (1996) Council of Europe – http://www.coe.int


Ways out of conflict : resources for com-
munity relations work. Ballycastle: Corry- European Union – http://www.europa.eu.int
meela Press
OSCE – http://www.osce.org
Ohana, Yael (1998)
Participation and citizenship: training for
minority youth projects in Europe. Stras-
bourg: Council of Europe

Ouellet, F. (1991)
L’Éducation interculturelle: essai sur le
contenu de la formation des maîtres. Par-
is: Editions L’Harmattan.

Ross, Marc Howard (1993)


The management of conflict: interpreta-
tions and interests in comparative perspec-
tive. New Haven: Yale University Press

Shubik, Martin (1975)


The uses and methods of gaming. New
York: Elsevier

123
danarTi 4


kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

Semdgomi moqmedeba

erTi ram cxadia - kulturaTSoris brislini, riCard da tomoko, ioSida


swavlebasTan dakavSirebuli masa- (1994) kulturaTSorisi urTierTqme-
lebis raodenoba usasruloa! inter- debis gaumjobeseba: modulebis kros-
netSi “kulturaTSorisi swavlebis” kulturuli trening programebisaT-
Ziebis Sedegad 8432 gverdi miviReT vis. londoni: seij fabliqeiSenz.
da wyaroebis raodenoba sul ufro da
ufro matulobs, Tuki movZebniT iseT am gamocemaSi mocemuli modulebi
terminebs, rogoric aris “antirasiz- xels uwyobs produqtiul da efeq-
mi”, “kulturaTSorisi komunikacia” tur kulturaTSoris interaqcias
an “kulturaTSorisi ganaTleba”. bevr biznes, saganmanaTleblo, socialur
saganmanaTleblo dawesebulebas ukve da janmrTelobis dacvis garemoSi.
aqvs Sesabamisi kursebi an amJamad ayali- yovel moduls aqvs erTnairi struq-
beben mas. kulturul sakiTxebs, aseve, tura. isini yvela Seicavs eqsperi-
bevri Jurnal-gazeTic Seexeba. mentuli savarjiSoebis erToblio-
bas, TviTSefasebis instrumentebs,
aq Cven gvinda moviyvanoT bibliografi- tradiciul “teqstur” masalas,
is mokle anotacia da internet wyaroe- romelSic aRwerilia koncefciebi,
bi. Tqven SegiZliaT damatebiT miiRoT mocemuli modulisaTvis saWiro kv-
ufro grZeli bibliografiis sia evro- levis meTodebi da konkretuli Sem-
pis axalgazrduli centris biblioTeki- Txvevebis aRwera da /an kritikuli
dan (sadac aseve SegiZliaT miiRoT sa- SemTxvevebi.
treiningo kursebis angariSebi da sxva
mniSvnelovani gamouqveynebeli masala) centrum informative spelen (1998) in-
da am masalis internet versiidan. terkulturuli TamaSebi, liuveni: CIS

evropuli axalgzardobis centri interkulturuli TamaSebis krebu-


(1995) saganmanaTleblo paketi: ideebi, li da maTi gamoyenebis instruqcie-
resursebi, meTodebi da saqmianobebi bi, gamoqveynebulia inglisurad,
araformaluri kulturaTSorisi ga- espanurad da frangulad erTsa da
naTlebisaTvis axalgazrdebisa da imave wignSi. Tavdapirvelad gamo-
zrdasrulTaTvis. strasburgi: evropis qveynda holandiurad “axalgazr-
sabWo. doba evropisaTvis: flamandriuli
da holandiuri warmomadgenlo-
wigns aqvs ori mTavari ganyofileba, bebis TanamSromlobis Sedegad anu,
maTgan pirveli Seexeba kulturaT- rogorc avtorebi amboben, es ga-
Sorisi ganaTlebis ZiriTad cnebebs, mocemac kulturaTSorisi gamoc-
meoreSi ki mocemulia rekomende- dilebis nayofia. sasargebloa
buli saqmianobebi, meTodebi da kulturaTSorisi swavlebisaTvis
resursebi. es masalebi warmoadgens gacvlebsa da kursebze.
mkiTxvelTaTvis saswavlo masalas,
aseve, resurss saqmianobaTa orga- fensi, helmuti da hafgudi, kareni
nizebisaTvis. paketis teqsti in- (1997) interkulturuli swavleba
teraqtiul xasiaTs atarebs, masSi klasSi: sazRvrebis gadaWra. londoni:
mkiTxvelisaTvis mocemulia bevri kaseli
komentari da SekiTxva dialogis
dinamikuri grZnobis Sesaqmnelad. miuxedavad imisa, rom igi gamiznu-
wigni xelmisawvdomia inglisur, lia skolebSi saswavlo garemoze,
frangul, germanul, rusul enebze. es wigni, aseve, mimoixilavs kul-

124

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
turaTSoris wyaroebs da gvawvdis peiji, r. maikli (red) (1993) ganaTleba
Rirebul savarjiSoebs, romelTa interkulturuli gamocdilebisT-
adaptirebac SesaZlebelia arafor- vis. iarmuTi, meini: interkulturuli
malur ganaTlebaSi. presa

fauleri, sandra m. da mamfordi, mon- dargis cnobili Teoretikosebis


ika g. (red.) (1995) interkulturuli da praqtikosebis statiebis kre-
wyaroebi: kros-kulturuli treningis buli. Temebi moicavs interkul-
meTodebi. turul Seguebas, regulirebas da
swavlebis rols. gamovlenilia in-
ganxilulia Semdegi meTodebi: terkulturuli swavlebis sakiTxe-
situaciis gaTamaSeba, kontrastuli bi, Seguebis stresTan gamklavebis
kultura, simulaciuri TamaSebi, sakiTxebi, trenerTa kompetenciebi
kritikuli SemTxvevebi. kulturis da interkulturuli swavlebis da-
asimilatori da SemTxvevebis aR- moukidebeli efeqturoba da Sede-
wera. gebi. es aris is sakiTxebi, romlebic
xSirad gvxvdeba interkulturul
kolsi, Robert l. da naiTi, jon m. swavlebaze momuSave jgufebTan.
(1994) interkulturuli cnobierebis
ganviTareba: kros-kulturuli swav- paiki, grehemi da selbi, devidi (1988).
lebis saxelmZRvanelo. iarmuTi, meini: globaluri maswavlebeli, globaluri
kulturaTSorisi presa. mswavleli. londoni: hoderi da stou-
toni
erT an ordRiani seminaris Zalze
praqtikuli aRwera interkulturu- saxelmZRvanelo globaluri gana-
li cnobierebis gasaviTareblad. Tlebis sakiTxiT dainteresebuli
daiwera aSS-s auditoriisaTvis, ma- adamianebisTvis. iwyeba globalu-
gram bevri savarjiSos gamoyeneba robis koncefciidan da Seicavs
SesaZlebelia nebismier garemoSi. praqtikul magaliTebs globaluri
ganaTlebis saWiroebis dasamtkice-
oteni, hendriki da troihaiti, verneri blad. Semdgom wignSi mocemulia
(red) (1994) interkulturuli swavle- meTodebis saxesxvaoba, romelTa
bebis Teoria da praqtika. opladeni: gamoyenebac SesaZlebelia treinin-
leskebudrihi gis programis sxvadasxva etapze.
Tu meTodebs eZebT, es sasargeblo
saxelmZRvanelo (germanul enaze), resursebiT savse wignia.
romelSic Sejamebulia mTavari
literatura da sadac mocemulia Tomasi, aleqsandre (red) (1996). in-
interkulturuli swavlebis praq- terkulturuli qmedebebis fsiqolo-
tikuli magaliTebi. Sesavali gveu- gia. giotingeni: hogrefe, verlag fur
bneba, rom interkulturuli swav- fsiqologi
leba iwyeba Cvens Sesasvlel karTan,
Sesabamisad, mocemulia rogorc ad- (germanulad) Teoriuli statiebis
gilobrivi proeqtebis, aseve, saer- krebuli “interkulturuli qmede-
TaSoriso axalgazrduli saqmiano- bebis fsiqologiaze”. Seicavs demor-
bebis angariSebi. genisa da molcis statias, romelic
ganxilulia am gamocemaSi. aseve, igi
Seicavs statiebs, romlebSic ganxi-
lulia kulturuli standartebi,
rogorc sxvaTa kulturebis gagebis
saSualeba da ramdenime specifi-
uri statia mag., CineTSi enobriv
tradiciebze an sazRvargareT mi-

125

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit
mavali menejerebisaTvis saorien- interkulturuli ganaTlebis saerTa-
tacio treiningebis fsiqologiur Soriso asociacia
aspeqtebze. sainteresoa, ZiriTa-
dad, eqspertebisa da specialiste- http://www.lix.oxbacksskolan.se/~iaie/in-
bisaTvis. dex. shtml

kulturis qseli
internet-wyaroebi
http://www.webofculture.com/
“Seqmnilia kros-kulturul urTier-
Tobebze swavlebisa da garTobisa-
evropis sabWos rasizmisa da Seuwynare- Tvis”. ixileT maTi kulturuli wignis
blobis sawinaaRmdego komisia maRazia da bmulebi sxva saitebze.

http://www.ecri.coe.int Jurnali “kide“: interkulturuli urTi-


gamocemebi da saganmanaTleblo erTobebis eleqtronuli Jurnali
resursebi araformaluri interkul-
turuli ganaTlebis Sesaxeb, mag., sa- http://kumo.swcp.com/biz/theedge/
ganmanaTleblo paketi da dominos sa- kvartaluri eleqtronuli Jurnali
xelmZRvanelo. interkuturuli TemiT. ixileT maTi
resurs-centri.
Europublic

http://www.understanding-europe.com
organizacia, romelic muSaobs inter-
kulturuli komunikaciebisa da urTi-
erTobebis sferoSi, miznad isaxavs
evropelTa Soris kulturuli gan-
sxvavebebis da am gansxvavebaTa yovel-
dRiur cxovrebaze - rogorc pirad,
aseve, profesiul doneze Seswavlas.

126

kulturaTSorisi
swavleba
T-Kit

interkulturuli swavlebis masalaTa paketis avtorebi:

arne gilerti (wera) aris treneri da konsultanti


amsterdamSi, igi aris interkulturuli jgufuri
muSaobis, saerTaSoriso proeqtebis marTvis, fasi-
litaciis da sxva msgavsi sakiTxebis specialisti
arne.gillert@usa.net

mohamed haji-kella (wera) aris treneri da koordi-


natori evropis umciresobebisTvis. muSaobda Ta-
visufal trenerad evropis sabWoSi da sxvadasxva
organizaciebSi interkulturuli swavlebis, um-
ciresobis warmomadgenel axalgazrdaTa da pro-
eqtebis ganviTarebis sakiTxebze. daibada siera le-
oneSi, profesiiT socialuri pedagogi, cxovrobs
da muSaobs gaerTianebul samefoSi mhkella@usa.net

maria de jesus cascao guedesi (wera) aris maswa-


vlebeli da mkvlevari lisabonSi. igi aris inter-
kulturuli ganaTlebis, ganaTlebis Sefasebis,
eTnikuri/moraluri da religiuri ganaTlebis,
pirovnuli da socialuri ganaTlebis, maswavlebel-
Ta momzadebis da globaluri ganaTlebis specia-
listi. jucascaoguedes@teleweb.pt

aleqsandra raikova (wera) aris axalgazrda boSa


qali bulgareTidan. boSaTa mxardamWeri fondis
direqtori sofiaSi, bulgareTSi da evropeli boSa
axalgazrdobis evropuli forumis wevri. 1997
wlidan evropis sabWos proeqtebSi treneri umci-
resobaTa, interkulturuli swavlebis, proeqtebis
marTvis, adamianis uflebaTa da a.S. sakiTxebze.
alexandra@sf.icn.bg an alexandra.raykova@usa.net

klaudia Sahingeri (wera) avstriidan, 1996-1999 wli-


dan muSaobs saerTaSoriso axalgazrda kaTolike
studentTa asociaciis evropis mdivnad briuselSi.
amJamad aris venaSi bavSvTa soflebis sazogadoe-
briv urTierTobaTa oficeri. Tavisufal dros da-
kavebulia interkulturuli treiningiTa da weriT.
clauschach@yahoo.de

mark teilori (koreqtireba, redaqtireba, wera) aris


Tavisufali treneri da konsultanti strasburgSi,
adamianis uflebaTa ganaTlebis, interkulturuli
swavlebis da saerTaSorso jgufuri muSaobis spe-
cialisti. brazav@yahoo.com

127

Das könnte Ihnen auch gefallen