Beruflich Dokumente
Kultur Dokumente
krebuli
weliwdeuli
mxedari
2011
saredaqcio kolegia
zaza sxirtlaZe
mamuka wurwumia (mT. redaqtori)
goCa jafariZe
redaqtori
zaza xozberiZe
koreqtura
manana tatiSvili
kompiuteruli uzrunvelyofa
irma jiSkariani
© avtorebi 2011
saistorio krebuli
UDC (uak) 93/94(051.2) s-187
ISSN 1987-7285
Tbilisi 2011
sarCevi
istoria
I vin iyo taos pirveli episkoposi 9
zaza aleqsiZe
II rodis ewvia uxtanesi Tbiliss? 20
daviT musxeliSvili
III manaskertis brZola da saqarTvelo-selCukebis 26
urTierTobebis zogierTi aspeqti XI s. 60-ian wlebsa
da 70-iani wlebis damdegs
zurab papasqiri
IV erTiani qarTuli samefos orad gayofis Sesaxeb 46
XIII saukunis SuaxanebSi
mixeil baxtaZe
V Temur-lengis saqarTveloSi laSqrobebis Sesaxeb 54
(religiuri aspeqti)
giorgi oTxmezuri
VI uzun hasanis meoTxe laSqroba saqarTveloSi 68
mirian maxaraZe
VII afSarTa dinastiis warmomadgenlebze 75
qarTvelTa qorwinebebis istoriidan
niko javaxiSvili
wminda miwa
VIII beena ColoyaSvili egvipteSi da wminda miwaze 83
1512-1514 wlebSi (brZola wminda adgilebisaTvis)
goCa jafariZe
IX XVI saukunis italieli piligrimis barbone morozinis 139
`mogzauroba wminda miwaze~
mariam nanobaSvili
qarTvelebi ucxoeTSi
X qarTvelebi alJirSi XVIII saukunis bolos 155
da XIX saukunis dasawyisSi
konstantine feraZe
samxedro istoria
XII wagrZelebuli SubiT brZolis wesi da cxenosanTa 186
dartymiTi taqtika: qarTuli gamocdileba
mamuka wurwumia
wyaroTmcodneoba
XIII 1352 da 1356 wlebis ori kinklosuri minaweri ivane 221
abuserisZis, patroni siTixaTunisa da amirspasalar
aRbuRas moxseniebiT (teqstis dadgena, istoriul-
wyaroTmcodneobiTi analizi)
Temo jojua, irma beriZe
numizmatika
XIV bagrat IV novelisimosis moneta sofel Senaqodan 283
maia patariZe
XV javaxT uflis monetebi – kompleqsuri analizi 291
irakli faRava
xelovnebaTmcodneoba
XVI wminda ninos cxovrebis cikli garejis mravalmTis 344
udabnos monastris mTavari eklesiis sadiakvnis
moxatulobaSi
zaza sxirtlaZe
polemika
XVII qarTul sinodikonebSi dacul jvarosanTa 390
mosaxseneblebis prosopografiuli Seswavlis
sakiTxisaTvis
vladimer kekelia
XVIII H1661 svinaqsaris Sesaxeb 398
mamuka wurwumia
recenzia
XIX valeri silogava
samegrelo-afxazeTis qarTuli epigrafika 409
gamomcemloba `artanuji~, Tbilisi, 2004, 369 gv.
naTela vaCnaZe
.
winaTqma
saredaqcio kolegia
I
zaza aleqsiZe
1
paruir muradiani, `taos ierokratiuli wyobilebis aRmocenebis gamoZaxili
adrefeodalur wyaroebSi~, tao-klarjeTi: saerTaSoriso konferencia, moxseneba-
Ta Tezisebi (Tbilisi, 2010), 61-64.
2
krebulSi, romelSic moxsenebebis sruli variantebi unda daibeWdos, p. mura-
dianis TxovniT dasaxelebuli vrceli Tezisebi gamoqveyndeba, amitom maTSi cvli-
lebebis Setana mosalodneli ar aris.
werili ukve gadacemuli iyo gamomcemlobaSi, rodesac movida samwuxaro cno-
ba mZime avadmyofobis Semdeg p. muradianis gardacvalebis Sesaxeb. rogorc Cans,
swored avadmyofobis gamo ver SeZlo man Tezisebis vrcel naSromad qceva. Cemi
10 zaza aleqsiZe
8
iqve, 391.
9
iqve, 394-407.
10
iqve, 10.
11
st. malxasianci Tvlida, rom agaTangelosis mravalenovani versiebidan favs-
tosi mxolod somxur versias icnobda. Փավստոս Բուզանդ, Հայոց պատմություն. Թար-
գմանություն, ներածություն եվ ծանոթություններ Ստ. Մալխասյանցի [favstos buzand,
somxeTis istoria, Sesavali da komentarebi st. malxasiancisa] (Երեվան, 1947), 45.
Cemi varaudiT, es versiac sxva redaqciisa unda yofiliyo, vidre mas dRes vicnobT.
12
Ագաթանգեղայ Պատմութիւն Հայոց, աշխատութեամբ Գ. Տէր-Մկրտչեան եւ Ստ.
Կանանյանց [agaTangelosis somxeTis istoria, g. ter-mkrtiCianisa da st. kananian-
cis gamocema] (Տփղիս 1909), 443-44.
12 zaza aleqsiZe
13
agaTangelosis `somxeTis istoriis~ somxuri versiis mixedviT, albianosi
grigol ganmanaTleblis mier evfratis mxareSi (berZnuli da arabuli versiebiT
– bagrevandSi) iqna daniSnuli. aq ukve gamoCnda, rom favstoss aqvs raRac cnoba,
SesaZloa zepiri, grigol ganmanaTleblis dros grigolisa da aristakesis garda
erTi episkoposis arsebobis Sesaxeb mainc.
14
Ագաթանգեղայ Պատմութիւն Հայոց, 223-224.
15
iqve, 222.
16
Հ. Աճարյան, Հայոց անձնանունների բառարան, Բ [h. aWariani, somxuri sakuTari
saxelebis leqsikoni], (Երեվան, 1944), 620.
vin iyo taos pirveli episkoposi 13
17
The Epic Histories Attributed to Pawstos Buzanda (Buzandaran Patmutiwnk), translation and com-
mentary by Nina G. Garsoian (Cambridge, 1989), 383.
18
iqve, 22.
19
miuxedavad amisa, mkiTxvelisaTvis ufro advilad gasagebi rom iyos, me trad-
iciul saxelwodebas gamoviyeneb. bibliografiisa da avtorisa da Txzulebis
saxelwodebis gamo uaxlesi Sexedulebebis Sesaxeb ix. The Epic Histories Attributed to
Pawstos Buzanda, 11-16.
20
iqve, 25-26. ix. zemoT miTiTebuli st. malxasiancis gamokvleva, wamZRvareb-
uli favstos buzandis Txzulebis axal somxur enaze TargmanisaTvis. Փավստոս
Բուզանդ, Հայոց պատմություն [favstos buzand, somxeTis istoria], 41-42.
21
agaTangelosis ZiriTadi versiebis SedarebiTi SeswavlisaTvis ix. The Lives
of Saint Gregory: The Armenian, Greek, Arabic, and Syriac Versions of the History Attributed to
14 zaza aleqsiZe
Agathangelos, translated with introduction and commentary by R.W. Thomson (Michigan, 2010).
episkoposTa siebisaTvis ix. gv. 449-459.
22
Ագաթանգեղայ Պատմութիւն Հայոց [agaTangelosis somxeTis istoria], 443-44.
23
Garitte, Documents pour l l’étude du livre d’Agathange, 101-104.
24
Марр, “Крещение”, 137-139.
vin iyo taos pirveli episkoposi 15
25
iqve, 165-166.
26
berZnuli agapiosis arabuli Targmani.
16 zaza aleqsiZe
27
Марр, “Крещение”, 165-166.
28
gvian grigol ganmanaTleblis mier ganwesebul samwysoTa ricxvi rom izrdebo-
da, amas kargad mowmobs uxtanesis `somxeTis istoria~, romelSic 30 saepiskoposoa
(episkoposTa saxelebis gareSe) dasaxelebuli (Ուխտանէս եպիսկոպոս, Պատմութիւն
Հայոց [uxtanes episkoposi, somxeTis istoria] (Վաղարշապատ, 1871), 100), xolo stefa-
nos orbelianTan – 36. Պատմութիւն Սիսական, արարեալ Ստեփաննոսի արքեպիսկոպսի
Սիւնեաց [sisakanis istoria, Seqmnili stefanos sivnieTis episkoposis mier] (Թիֆլիս,
vin iyo taos pirveli episkoposi 17
1911), 23. oTxasi saepiskoposos Sesaxeb aRarafers vambob, radgan am cifrs seriozu-
lad arc erTi mecnieri ar ganixilavs. n. adonci darwmunebulia, rom mesame saukunis
dasawyisSi, grigol ganmanaTleblis dros saepiskoposoTa ricxvi gacilebiT ufro
mcire iqneboda, vidre is ricxvi (14), rac dasaxelebulia imave saukunis 80-ian wlebSi
favstosTan. Н. Адонц, Армения в эпоху Юстиниана (Ереван, 1971), 345.
29
Л. Меликсет-Беков, “Грузинская версия Агафангелa и еe значение для грузинской историо-
графии”, Христианский Восток, том IV (Петроград, 1915), 161-163.
30
Պ. Մ. Մուրադյան, Ագաթանգեղոսի հին վրացերեն խմբագրությունները [p. m. muradi-
ani, agaTangelosis Zveli qarTuli redaqciebi] (Երեվան, 1982), 128-129.
31
teqsti ramdenjermea gamocemuli, vuTiTeb ukanasknels: `cxorebaÁ grigol
parTelisaÁ~, Zveli metafrasuli krebulebi (seqtembris sakiTxavebi), teqste-
bi gamosacemad moamzada, komentarebi da saZieblebi daurTo nargiza goguaZem
(Tbilisi, 1986), 496.
32
Адонц, Армения в эпоху Юстиниана, 348.
18 zaza aleqsiZe
bibliografia
daviT musxeliSvili
1
zaza aleqsiZe, `javaxeTi da gugareTi Zvel somex istorikosTa politikur
cnobierebaSi~, mravalTavi, 21 (2005), 270.
rodis ewvia uxtanesi Tbiliss? 21
2
devi berZeniSvili, `istoriis Secnobili gzebi~, analebi, 1 (2004), 68.
3
aleqsiZe, `javaxeTi da gugareTi~, 271.
4
daviT musxeliSvili, `qarTvelTa TviTsaxelwodebis istoriisaTvis~, saqarT-
velosa da qarTvelebis aRmniSvneli ucxouri da qarTuli terminologia, red. g.
paiWaZe (Tbilisi, 1993), 369.
5
aleqsiZe, `javaxeTi da gugareTi~, 271.
6
uxtanesi, istoria gamoyofisa qarTvelTa somexTagan, somxuri teqsti
22 daviT musxeliSvili
11
M. Brosset, Deux historiens arméniens; Kirakos de Gantzac XIIIe s., Histoire d’Arménie; Oukhtanés
d’Ourha, Xe s., Histoire en trois parties, 1re Livraison (St. Petersbourg, 1870), 206-276.
12
Peeters, “Sainte Sausanic,” 248-260.
13
uxtanesi, istoria gamoyofisa qarTvelTa somexTagan, 228-234.
14
iqve, 235.
15
iqve, 237.
24 daviT musxeliSvili
16
mariam lorTqifaniZe, `Tbilisis saamiros istoriidan~, mimomxilveli, II (1951), 197.
17
M. Brosset, Histoire chronologique par Mkhitar d’Airivank, XIIIe s., (St. Petersbourg, 1869), 88; m.
airivaneci, qronografiuli istoria, somxuridan Targmna, Sesavali, SeniSvnebi da
saZieblebi daurTo l. davlianiZe-tatiSvilma (Tbilisi, 1990), 74.
18
uxtanesi, istoria gamoyofisa qarTvelTa somexTagan, 199.
19
iqve, 69.
20
vaxuSti, aRwera samefosa saqarTvelosa (Tbilisi, 1941), 37.
21
qarTlis cxovreba, teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT
s. yauxCiSvilis mier, t. I (Tbilisi, 1955), 344-345.
rodis ewvia uxtanesi Tbiliss? 25
bibliografia
zurab papasqiri
1
selCukTa saxelmwifos formirebis Sesaxeb ix. А.Ю.Якубовский, “Сельджукское движе-
ние и туркмены в XI в.”, Известия АН СССР, Отделение обществеггых наук, 4 (Москва-Ленинград,
1937), 921-946; Б. Н. Заходер, “Хорасан и образование государства Сельджуков”, Вопросы истории,
5-6 (1945), 119-141; С.Г. Агаджанов, Очерки истории огузов и туркмен Средней Азии IХ-ХIII вв.
(Ашхабад, 1969), 211-220; Т. Ходжаниязов, Денежное обращение в государстве Великих Сельджу-
ков (Ашхабад, 1977), 11-18; Т.Т. Райс, Сельджуки. Кочевники – завоеватели Малой Азии, пер. с
англ. О. И. Миловой (Москва, 2004), 17-35; nodar Sengelia, selCukebi da saqarTvelo XI
saukuneSi (Tbilisi, 1968), 266-302.
2
erT-erTi qarTuli wyaros monacemebiT, bagrat IV jer kidev 1029 wlis axlo xanebSi
dasxmia Tavs selCukTa razmebs (qronikebi da sxva masala saqarTvelos istoriisa,
Sekrebili, qronologiurad dawyobili, axsnili da gadmocemuli Tedo Jordanias
mier, I (tfilisi, 1892), 169), rac mkvlevrebs ramdenadme saeWvod miaCniaT. varaudoben,
rom pirvel Setakebas selCukebsa da qarTvelebs Soris adgili unda hqonoda araua-
dres 1032-1034 wlebisa. Sengelia, selCukebi da saqarTvelo XI saukuneSi, 172-173.
3
zogierTi somxuri wyaros (maTeos urhaeci, vardan arevelci) Tanaxmad, sel-
Cukebi TiTqos pirvelad SemoiWrnen kavkasiis samxreT regionebSi jer kidev 1016
wels, magram, rogorc gaarkvies mkvlevrebma, es ar Seesabameba sinamdviles. realu-
rad selCukebi kavkasiaSi unda gamoCeniliyvnen 1032-1034 wlebSi. ix. С. Г. Агаджанов,
manaskertis brZola 27
взаимоотношений в начале 70-х годов XI века”, Uluslar Arası Büyük Selçuklu Sempozyumu, 26-30
Eylül 2010, Erciyes Üniversitesi (Kayseri, 2010), moxsenebaTa Tezisebi rusul enaze; Z. Pa-
paskiri, “Malazgirt Muharebesi 11. Yüzyılın 70’li yıllarında Selçuklu-Gürcü İlişkileri,” Uluslar Arası
Büyük Selçuklu Sempozyumu. 26-30 Eylül 2010, Erciyes Üniversitesi (Kayseri, 2010), moxsenebaTa
Tezisebi (Turqul enaze).
9
SoTa mesxia, `ZlevaÁ sakvirveli~, saistorio Ziebani, III (Tbilisi, 1986), 50.
10
А.А. Васильев, Лекции по истории Византийской империи, I (Петроград, 1914), 348;
С.Б.Дашков, Императоры Византии (Москва, 1996), eleqtr. versia: http://www.sedmitza.ru/text/
434532. html.
11
Ф. И. Успенский, История Крестовых походов (Санкт-Петербург, 1900-1901), eleqtr.
versia: http: //enoth.narod.ru/Crusades /Crusade_Usp01.htm.
12
П.Виймар, Крестовые походы: миф и реальность священной войны, пер. Д. А. Журавлевой
(Санкт-Петербург, 2003), eleqtr. versia: http://krotov.info/history/12/misho/vijmar.html#4.
13
Clod Cahen, “La campagne de Mantzikert d’apres les sourses musulmanes,” Byzantion, 9 (1934),
64-67; Jean-Claude Cheynet, “Mantzikert: un desastre militaire?” Byzantion, 50 (1980), 432-434. mi-
TiTebulia: А. С. Мохов, “Византийская армия в правление Романа IV Диогена (1068-1071 гг.)”,
Античная древность и средние века, 34 (Екатеринбург, 2003), 292-293.
14
Sengelia, selCukebi da saqarTvelo XI saukuneSi, 269.
manaskertis brZola 29
15
iqve, 302; p. Tofuria, aRmosavleT amierkavkasiis politikuri erTeulebi XI-XII
saukuneebSi (Tbilisi,1975), 132.
16
matiane qarTlisa, qarTlis cxovreba, teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelna-
weris mixedviT s. yauxCiSvilis mier, I (Tbilisi, 1955), 313-314.
17
fadl II abu-l-asvar Sabur I (1067-1073).
30 zurab papasqiri
18
П.К. Жузе, Материалы по истории Азербайджана из Тари-аль-Камиль (полного свода исто-
рии) Ибн-Аль-Асира (Баку, 1940), 115; Sengelia, selCukebi da saqarTvelo XI saukuneSi,
174.
19
ganja-aranis mmarTveli abu-l-asvar Sabur b. fadli (1049-1067).
20
Р.М. Бартикян, “Хронография” Матфея Эдесского о Грузии и грузинах”, bizantinolo-
giuri etiudebi, eZRvneba akad. simon yauxCiSvilis dabadebidan 80 wlisTavs (Tbi-
lisi, 1978), 143; Sengelia, selCukebi da saqarTvelo XI saukuneSi, 176.
21
ivane javaxiSvili, qarTveli eris istoria, II, Txzulebani Tormet tomad, II
(Tbilisi,1983), 146. amis Sesaxeb dawvrilebiT ix. Sengelia, selCukebi da saqarTve-
lo XI saukuneSi, 179-195.
22
matiane qarTlisa, 313-314. amis Sesaxeb ix. agreTve, vasil kopaliani, saqar-
Tvelosa da bizantiis politikuri urTierToba 970-1070 wlebSi (Tbilisi, 1969),
254; Tofuria, aRmosavleT amierkavkasiis politikuri erTeulebi, 195; mariam
lorTqifaniZe, `saqarTvelos Sina-politikuri da sagareo viTareba X s. 80-iani
wlebidan XI s. 80-ian wlebamde~, saqarTvelos istoriis narkvevebi, III (Tbilisi,
manaskertis brZola 31
25
amis Sesaxeb dawvrilebiT, ix. kopaliani, saqarTvelosa da bizantiis politiku-
ri urTierToba, 261-266; papasqiri, erTiani qarTuli feodaluri saxelmwifos
warmoqmna, 203, 209.
26
revaz kiknaZe, `XI-XIII ss. Tbilisis istoriidan~, istoriis institutis Sromebi,
t. V, nakv. I (1960), 114; SoTa mesxia, `saqalaqo komuna Sua saukuneebis TbilisSi~, sai-
storio Ziebani, I (1982), 240.
27
kiknaZe, `XI-XIII ss. Tbilisis istoriidan~, 113-114.
28
matiane qarTlisa, gv. 306. amis Sesaxeb dawvril. ix.: Sengelia, selCukebi da sa-
qarTvelo XI saukuneSi, 200, 219-225.
29
Садр ад-Дин Али ал-Хусайни, Ахбар ад-даулат ас-сельджукийа, издание текста, перевод,
введение, примечания и приложения Зия Мусаевича Буниятова (Москва, 1980), 50, eleqtr.
versia: http://www.vostlit.info/Texts/rus/ Selguk/ frames2.htm); Жузе, Материалы по истории
Азербайджана из Тари-аль-Камиль, 121. sadr ad-din al-huseinis cnobiT, es momxdara
manaskertis brZola 33
34
Tengiz papuaSvili, ranTa da kaxTa samefo (VIII-XI ss.) (Tbilisi,1982), 247.
35
mesxia, `saqalaqo komuna Sua saukuneebis TbilisSi~, 242.
36
kiknaZe, `XI-XIII ss. Tbilisis istoriidan~, 115.
37
Sengelia, selCukebi da saqarTvelo XI saukuneSi, 237.
38
Садр ад-Дин Али ал-Хусайни, Ахбар ад-даулат ас-сельджукийа, 55. amis Sesaxeb ix. agreT-
ve, nodar Sengelia, `sadr ad-din huseini alf-arslanis saqarTvelosa da amierkav-
kasiis qveynebSi laSqrobis Sesaxeb~, Ziebani saqarTvelosa da kavkasiis istoriidan,
eZRvneba saqarTvelos mecnierebaTa akademiis akademikosis niko berZeniSvilis
dabadebis 80 wlisTavs (Tbilisi, 1976), 192; Sengelia, selCukebi da saqarTvelo XI
saukuneSi, 238.
39
Sengelia, selCukebi da saqarTvelo XI saukuneSi, 390.
40
matiane qarTlisa, 308-309.
manaskertis brZola 35
Cena sulac kaxeTis mefis aRsarTanis iniciativiT moxda. amaze unda mi-
uTiTebdes matiane qarTlisaÁs cnoba, romlis Tanaxmadac `aRsarTan
mierTo sultansa miuZRuana ZRueni didi, dauteva sjuli, daicÂTa wi-
na, aRuTqua xaraja~.41 aRsaniSnavia, rom saqarTvelos mefis winaaRmdeg
daZruli selCukTa sulTnis banakSi aRsarTan kaxTa mefis garda, imyo-
febodnen taSir-ZorakeTis mefe kvirike da Tbilisis amira,42 rac imaze
miuTiTebs, rom imJamad erTaderT realur Zalas, romelic Riad gamo-
dioda selCukebis winaaRmdeg amierkavkasiaSi, erTiani qarTuli saxel-
mwifo warmoadgenda.
yovelive zemoaRniSnulis Semdeg marTebulad ar migvaCnia zogi-
erTi mkvlevris mcdeloba ukritikod aRiqvas calkeul arab avtorTa
(sadr ad-din al-huseinis, ibn al-asiris) cnoba bagrat IV-is mier alf
arslanis uzenaesobis aRiarebisa da jiziis gadaxdis valdebulebis
aRebis Taobaze da xelaRebiT amtkicos vasalur-siuzerenuli urTi-
erTobis damyareba saqarTvelos mefesa da selCukTa sulTans Soris.
am mxriv gansakuTrebiT scodavs cnobili azerbaijaneli istorikosi,
selCukTa istoriis aRiarebuli mkvlevari r. husein-zade, romelic
axlaxan gamocemul wignSi sruliad uapelaciod acxadebs, rom “Вели-
кий султан Алп-Арслан принял ... вассальную присягу грузинского царя Баграта
IV”.43
araTu pirveli Semosvlis dros, aramed meore, gacilebiT ufro
damangreveli laSqrobis Sedegadac, rodesac sulTanma ara marto aR-
mosavleT saqarTvelo moaoxra, aramed lixs iqiTac, argveTSi gadavida
da iqauroba `vidre sueris-cixemde~ daarbia,44 selCukTa sulTanma ver
moaxerxa saqarTvelos mefis damorCileba. marTalia, bagrat IV-m `mig-
zavna mociqulad ivane, Ze liparitisi ... Ziebad mSÂdobisa. xolo sul-
tanman Seaqcia igi afxazeTad bagratisa, sTxova xaraja da uqada mSÂdo-
ba~,45 magram saqarTvelos mefem isargebla imiT, rom sulTanma `sificx-
lisagan zamTrisa ver-Ra-ra moilodina da warvida qarTliT~,46 Tavidan
aicila xarajis gadaxda. maqsimumi, rasac am etapze alf-arslanma po-
litikuri TvalsazrisiT miaRwia, iyo is, rom man `Camavalman waruRo
tfilisi da rusTavi, da misca fadlons, ganZisa patronsa~.47
mkvlevarTa savsebiT damajerebeli daskvniT ganZis amira fadlo-
41
iqve, 308-309.
42
iqve, 310.
43
Гусейн-заде, Кавказ и сельджуки, 72, 167, 229.
44
matiane qarTlisa, 309.
45
iqve, 309-310.
46
iqve, 309-310.
47
iqve, 309-310.
36 zurab papasqiri
48
mesxia, `saqalaqo komuna Sua saukuneebis TbilisSi~, 242.
49
Sengelia, selCukebi da saqarTvelo XI saukuneSi, 244.
50
matiane qarTlisa, 312-313. am movlenebze msjelobisas ar SegviZlia gverdi avua-
roT zogierT gadacdomebs, romelsac adgili aqvs calkeul publikaciebSi. kerZod,
arasworadaa gagebuli XI-XIII saukuneebis istoriis amsaxvel arabul-sparsul wya-
roebSi dafiqsirebuli terminebi: `afxazeTi~ da `afxazi~. am TvalsazrisiT Cveni
yuradReba miiqcia rusi mecnieris k. riJovis Sadadidebis dinastiisadmi miZRvnilma
ganmazogadebelma statiam, romelSic avtori, fadlonis saqarTveloSi yofnisa da
misi datyvevebis faqtis gadmocemisas, yovelgvari komentarebis gareSe, wers, rom
“В 1068 г. по требованию султана Фадл предпринял неудачный поход в Абхазию, был разбит и по-
пал в плен. Абхазцы передали пленника грузинскому царю Баграту IV, который заставил Фадла
отказаться от Тбилиси, Рустави и других принадлежавших ему грузинских городов”. ix. К.В. Ры-
жов, “Шаддадиды”, Все монархи мира. Мусульманский Восток. VII-XV вв., Справочник (Москва,
2004), eleqtr. versia: http://interpretive.ru/dictionary/ 453/word/%D8%C0%C4%C4%C0%C4%C8
%C4%DB. e. i. gamodis, rom (yoveli SemTxvevisaTvis es ase moeCveneba gauTviTcnobie-
rebel mkiTxvels) `afxazeTi~, sadac SeiWra ganZa-aranis mmarTveli da `afxazebi~,
romlebmac Seipyres fadloni, es erTi qveyana da erTi xalxia, xolo `saqarTvelos
mefe~ (“грузинский царь”) bagrat IV warmoadgens sxva qveyanas da sxva xalxs. sinamdvi-
leSi ki bagrat IV swored `afxazTa~ mefea (sxvas, rom Tavi davaneboT, amas afiqsirebs
TviT sadrad-din al-huseini, romelic pirdapir ganmartavs “царь Абхаза по имени Ба-
крат”. Садр ад-Дин Али ал-Хусайни, Ахбар ад-даулат ас-сельджукийа, 55. XI-XIIIss. aRmosavlur
wyaroebSi terminebis `afxazeTisa~ da `afxazis~ mniSvnelobis swori gagebisaTvis, ix.
goCa jafariZe, `qarTvelebisa da saqarTvelos arabuli saxelwodebebi~, saqarTve-
losa da qarTvelebis aRmniSvneli ucxouri da qarTuli terminologia (Tbilisi,
1993), 132-134. aRsaniSnavia, rom k. riJovi arasworad gadmoscems mTel am istorias.
fadloni `afxazebs~ ar gadauciaT `saqarTvelos mefisaTvis~ (rogorc amas Secdo-
miT wers rusi mkvlevari). is xelSi Cauvarda `isak tolobelis Zesa, aznaursa mesxsa~,
romelmac Turme `ara iÃsena mkÂdroba afxazTa mefisa, romel-mca afxazTa mefisagan
gaqceuli fadlon Seipyra, da Seguara boWormas bagratisTÃs. aramed mswrafl wa-
riyvana da mihguara aRsarTans Telavs~. rogorc ukve aRiniSna, swored aRsarTanma
gadasca fadloni bagrats. matiane qarTlisa, 312-313.
manaskertis brZola 37
nakarnaxevi iyo imiTac, rom mas aranakleb aSinebda TviT fadloni, ro-
melic, rogorc matiane qarTlisaÁs cnobidan irkveva, kaxTa mefis kuT-
vnil zogierT teritorias (xornabujisa da aradeTis sanapiro olqebs)
dapatroneboda.51 yovelive es ki imaze miuTiTebs, rom ganZis amirasTan
tradiciulma konfrontaciam, romelic erTmaneTTan aaxloebda qar-
Tvel da somex liderebs (amasTan dakavSirebiT, SemTxveviTi ar unda
iyos is faqtic, rom am movlenebSi ar figurirebs taSir-ZorakeTis me-
fe kvirike, romelic, rogorc Cans, bagrat IV-isaTvis sasurvel neit-
ralitets icavda), amjeradac Seariga kaxeTis mmarTveli `afxazTa~ da
`qarTvelTa~ mefesTan.
fadlonis datyvevebis Semdeg, bagrat IV-m umalve daikava Tbili-
si, Tumca ver moaxerxa qalaqis `Tavisad daWera~ da iZulebuli gaxda
garkveul kompromisze wasuliyo. man `dmaniss datevebuli siTlarabi
Zebna, Semoiyvana tfilisad, da misca mas tfilisi~.52 garda amisa, sa-
qarTvelos mefem `Tavisad aRixuna cixeni rusTavi, farcxisi, agarani,
grigol-wmidani, qavazini, da ormocdaoTxi aTasi drahkani, da mZeval-
ni Zmis-wuli misi, Ze manuCasi, da samTa TavadTa ganZisaTa~.53 rogorc
fiqroben, mematianis mier CamoTvlili cixe-qalaqebi ZiriTadad qvemo
qarTlSi – somxiTSi – mdebareobdnen54 da Tbilisis im `sasazRvro rai-
ons~ Seadgendnen, romlebic alf-arslanma fadlons gadasca.55 saqar-
Tvelos mefis am Tamamma samxedro-politikurma aqciebma sruliad na-
Teli gaxada, rom bagrat IV-m kvlav xelT igdo iniciativa da Tanmimdev-
rulad Seudga aRmosavleT amierkavkasiaSi poziciebis ganmtkicebas.
fadlonis datyveveba da Tbilisze saqarTvelos mefis kontrolis
aRdgena seriozuli dartyma iyo alf-arslanis avtoritetisaTvis.
aqedan gamomdinare, mas, TiTqos, Wkua unda eswavlebina gaTavxedebu-
li bagrat IV-isaTvis. magram, rogorc ukve aRiniSna, mrisxane selCukTa
sulTanma `afxazTa~ da `qarTvelTa~ mefis winaaRmdeg sadamsjelo eq-
spediciis mowyobis nacvlad, sruliad moulodneli nabiji gadadga –
gamogzavna sagangebo rwmunebiT aRWurvili sarangi alxazi, misi piriT
dauzavda bagrats da fadlonis ganTavisuflebis sanacvlod saqarTve-
51
matiane qarTlisa, 311-312.
52
iqve, 312.
53
iqve, 312.
54
am cixeebis adgilmdebareobis Sesaxeb ix. niko berZeniSvili, `Zveli Tbilisis
toponimikidan, agarani~, saqarTvelos istoriis sakiTxebi, I (Tbilisi, 1964), 308;
devi berZeniSvili, `bolnisis istoriuli geografiis sakiTxebi~, saqarTvelos
istoriuli geografiis sakiTxebi, II (1964), 42.
55
Tofuria, aRmosavleT amierkavkasiis politikuri erTeulebi,199.
38 zurab papasqiri
56
matiane qarTlisa, 312-313.
57
Г. Г. Литаврин, “Внутриполитический кризис в конце XI в. и внешнеполитический разгром”,
История Византии, II (Москва, 1967), 283-284; Sengelia, selCukebi da saqarTvelo XI
saukuneSi, 248.
58
Sengelia, selCukebi da saqarTvelo XI saukuneSi, 250.
59
Райс, Сельджуки, 31-32; Sengelia, selCukebi da saqarTvelo XI saukuneSi, 250.
60
dawvrilebiT ix. Sengelia, selCukebi da saqarTvelo XI saukuneSi, 253-265.
manaskertis brZola 39
61
amis Sesaxeb dawvril. ix. И.М. Нодия, “Грузинские материалы о византийской импера-
трице Марфе-Мариам”, bizantinologiuri etiudebi, eZRvneba akad. simon yauxCiSvi-
lis dabadebidan 80 wlisTavs (Tbilisi, 1978), 146-155.
62
kopaliani, saqarTvelosa da bizantiis politikuri urTierToba, 279.
63
imis gaTvaliswinebiT, rom didi xnis manZilze (vidre aleqsi I komnenosamde) se-
bastosad mxolod imperatorebi iwodebodnen (leri TavaZe, `sevastosis tituli
Sua saukuneebis qarTul politikur realobaSi~, ivane javaxiSvilis sax. Tbilisis
saxelmwifo universitetis saqarTvelos istoriis institutis Sromebi, II (2011),
165), am umaRlesi titulis miniWeba saqarTvelos mefisaTvis udavod gansakuTre-
buli mniSvnelobis movlena iyo. amiT, Cveni azriT, oficialurma konstantinopol-
ma faqtobrivad aRiara saqarTvelos saxelmwifos Tanasworoba ormxriv urTier-
TobebSi.
40 zurab papasqiri
64
istoriografiaSi savsebiT safuZvlianadaa miTiTebuli, rom konstantine X
dukas gardacvalebis Semdeg qvrivma dedofalma evdokiam moaxerxa “сохранить за
своим старшим сыном Михаилом права на престол, а для младших сыновей – достоинство со-
правителей… Диоген был признан лишь одним из императоров, его преимущество перед
малолетними детьми Константина X юридически закреплено не было.” Мохов, “Византийская
армия в правление Романа IV Диогена”, 277. anu mixeil duka mamis – kostantine X dukas
gardacvalebisTanave iTvleboda imperatorad, xolo dedamisis axali Tanamecx-
edre – romanoz IV diogene, faqtobrivad, mxolod misi TanammarTveli iyo. miCneu-
lia, rom (Jean-Claude Cheynet, “Des traces de dictature a l'epoque meso-byzantin,” Actes de la Table
Roude reunie, (Paris, 1988), 110, miTiTebulia: Мохов, “Византийская армия в правление Романа
IV Диогена”, 277) romanoz diogenes imperatorad gamocxadeba iyo erTgvari gagr-
Zeleba “давней византийской традиции, когда для борьбы с внешними врагами в соправите-
ли малолетнему наследнику престола назначался опытный и влиятельный военачальник” da am
TvalsazrisiT avleben paralels nikifore fokasa (963-969) da ioane cimisxis (969-
975) mmarTvelobasTan. Мохов, “Византийская армия в правление Романа IV Диогена”, 277.
65
Мохов, “Византийская армия в правление Романа IV Диогена”, 277.
66
iqve, 278.
67
iqve, 293.
manaskertis brZola 41
68
rogorc cnobilia, saqarTvelos politikuri wreebi araerTxel Careulan
bizantiis Sida politikur dapirispirebebSi da mxari dauWeriaT ama Tu im kandi-
datisaTvis saimperatoro taxtze. amis naTeli magaliTia Tundac daviT III didi
kuropalatis mier samxedro Zalis orjer (979 da 989 wlebSi) gagzavna bizantiaSi
(amis Sesaxeb dawvrilebiT ix. papasqiri, erTiani qarTuli feodaluri saxelmwifos
warmoqmna, 27-37, iqve, Sesabamisi literatura), agreTve giorgi I-is monawileoba
basili II-is winaaRmdeg mimarTul aqciebSi (papasqiri, erTiani qarTuli feodalu-
ri saxelmwifos warmoqmna,117-118, 121-123).
69
Cvens am daskvnas ar ewinaaRmdegeba zogierT wyaroSi dafiqsirebuli faqti
qarTvelTa monawileobisa manaskertis brZolaSi. jer erTi, bizantiuri wyaroebi-
dan (arada swored maT unda mieniWos upiratesoba manaskertis omis monawile bizan-
tiuri SenaerTebis eTnikuri Semadgenlobis dadgenisas) mxolod mixeil ataliate
axsenebs `iberiel stratiotTa laSqars~ (amis Sesaxeb ix. Мохов, “Византийская армия
в правление Романа IV Диогена”, 294), romelTac verafriT ver CavTvliT saqarTvelos
mefis nawilebad – isini udavod bizantiuri administraciuli erTeulis `iberiis~
Temidan unda yofiliyvnen gamosulni. rac Seexeba arabi avtoris al-bundaris cno-
bas bizantiis imperatoris mier xazarebTan, rusebTan, yivCayebTan, qarTvelebTan
erTad `afxazebis~ (eseni ki namdvilad bagrat `afxazTa~ mefis qveSevrdomebad
unda moviazroT) mowvevis Sesaxeb (ix. Садр ад-Дин Али ал-Хусайни, Ахбар ад-даулат ас-
сельджукийа, Tavi 18, Sen. 16), is aSkarad amovardnilia saerTo koniunqturidan da
winaaRmdegobaSi modis sxva arabi avtorebis monacemebTan. am TvalsazrisiT, ra-
sakvirvelia, gacilebiT ufro zustad unda miviCnioT sxva arab avtorTa cnobebi.
kerZod, sadr ad-din al huseinis, romlis mixedviTac bizantiuri jari Sedgeboda
“из ... армян, персов, печенегов, гузов и франков” (Садр ад-Дин Али ал-Хусайни, Ахбар ад-даулат
ас-сельджукийа, 58) da sibt ib al-jauzis, romelic afiqsirebs aSkarad iberiis Temis
mkvidr – “100 тысяч грузин /джурджи/” (Садр ад-Дин Али ал-Хусайни, Ахбар ад-даулат ас-
сельджукийа, Tavi 18, Sen. 16). rogorc vxedavT, arc erT am wyaroSi `afxazebi~ nax-
senebi ar arian.
42 zurab papasqiri
70
matiane qarTlisa, 314.
71
iqve, 315.
72
istoriografiaSi gamoTqmulia mosazreba, rom “утвердившись в Закавказье и не
нуждаясь больше в военной поддержке Шаддадидов, сельджуки стали с подозрением относиться
к их могуществу” da rom saqarTvelos mefis mier fadlonisaTvis miyenebuli darty-
mebi asustebdnen “государство арраншахов, что, очевидно, было на руку сельджукам”. Рыжов,
“Шаддадиды”. eleqtr. versia: http://interpretive.ru/dictionary/453/word/%D8%C0%C4%C4%C
0%C4%C8%C4%DB. magram Cven mainc migvaCnia, rom ufro realuria selCukTa sul-
Tnis `pasiuroba~ alf-arslanis bizantiur politikas davukavSiroT.
manaskertis brZola 43
bibliografia
взаимоотношений в начале 70-х годов XI века. – Uluslar Arası Büyük Selçuklu Sempozyumu,
26-30 Eylül 2010, Erciyes Üniversitesi. Kayseri, 2010, moxsenebaTa Tezisebi rusul enaze;
Райс Т.Т. Сельджуки. Кочевники – завоеватели Малой Азии. Пер. с англ. О. И. Ми-
ловой. Москва, 2004
Рыжов К.В. Шаддадиды. Все монархи мира. Мусульманский Восток. VII-XV вв.
Справочник. М. 2004, eleqtr. versia: http://interpretive.ru/dictionary/453/word/%D8
%C0%C4%C4%C0%C4%C8%C4%DB
Успенский Ф.И. История Византийской империи, 4, гл. III, eleqtr. versia: http://
rikonti-khalsivar.narod.ru/Usp4.3.htm
Успенский Ф.И. История Крестовых походов. СПБ. 1900-1901, eleqtr. versia:
http://enoth.narod.ru/Crusades/Crusade_Usp01.htm;
Ходжаниязов Т. Денежное обращение в государстве Великих Сельджуков. Ашха-
бад, 1977
Якубовский А.Ю. Сельджукское движение и туркмены в XI в. Известия АН СССР,
Отделение общественных наук, 4. Москва-Ленинград, 1937
Cahen, Clod. La campagne de Mantzikert d’apres les sourses musulmanes. Byzantion, 9,
1934
Cheynet, Jean-Claude. Des traces de dictature a l’epoque meso-byzantin. Actes de la Table
Roude reunie. Paris, 1988
Cheynet, Jean-Claude. Mantzikert: un desastre militaire? Byzantion, 50,1980
Papaskiri, Zurab. Malazgirt Muharebesi 11. Yüzyılın 70’li yıllarında Selçuklu-Gürcü İliş-
kileri. Uluslar Arası Büyük Selçuklu Sempozyumu. 26-30 Eylül 2010, Erciyes Üniversitesi.
Kayseri, 2010, moxsenebaTa Tezisebi (Turqul enaze).
IV
mixeil baxtaZe
1
ivane javaxiSvili, qarTveli eris istoria, wigni III, Txzulebani, t. III (Tbilisi,
1983), 69.
2
nodar asaTiani, saqarTvelos istoria (Tbilisi 1999), 124 .
erTiani qarTuli samefos orad gayofis Sesaxeb 47
3
qarTuli istoriuli sabuTebis korpusi, red. n. SoSiaSvili, I (Tbilisi, 1984), 161.
4
iqve, 168.
5
iqve, 176.
6
iqve, 182.
48 mixeil baxtaZe
7
eqvTime TayaiSvili, arxeologiuri mogzaurobani da SeniSvnebi, w. II (tfilisi, 1914),
141.
8
iqve, 139.
9
iqve, 49.
erTiani qarTuli samefos orad gayofis Sesaxeb 49
10
qarTlis cxovreba, teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s.
yauxCiSvilis mier, t. II (Tbilisi, 1959), 195.
11
iqve, 243.
12
elene metreveli, masalebi ierusalimis qarTuli koloniis istoriisaTvis
(Tbilisi 1962), 101.
13
SoTa mesxia, saSinao politikuri viTareba da samoxeleo wyoba XII saukunis
saqarTveloSi (Tbilisi 1979), 301.
14
es faqti sruliad marTebulad axsna S. mesxiam. ivane realurad asrulebda man-
daturTuxucesis movaleobebs, SanSe ki am Tanamdebobis `kanonier~ memkvidred
iTvleboda. mesxia, saSinao politikuri viTareba, 309-311.
15
qarTlis cxovreba, II, 169,182,187,190, 212.
50 mixeil baxtaZe
16
qarTuli istoriuli sabuTebis korpusi, I, 116.
17
iqve, 120.
18
qarTlis cxovreba, II, 259, 269.
19
mesxia, saSinao politikuri viTareba, 316.
20
irma beriZe, `mxargrZelTa saÃeloebi XII-XIII saukuneebis saqarTveloSi~, stu-
denturi Ziebani, 1 (Tbilisi, 2001), 28-29.
21
mesxia, saSinao politikuri viTareba, 317.
22
mixeil baxtaZe, jayelTa sagvareulos istoria XI-XV saukuneebSi (Tbilisi,
2009), 33.
23
qarTuli istoriuli sabuTebis korpusi, I, 193.
erTiani qarTuli samefos orad gayofis Sesaxeb 51
24
metreveli, masalebi ierusalimis qarTuli kolonis istoriisaTvis, 92.
25
qarTuli istoriuli sabuTebis korpusi, I, 154.
26
iqve, 165.
27
iqve, 195.
52 mixeil baxtaZe
28
mesxia, saSinao politikuri viTareba, 71.
erTiani qarTuli samefos orad gayofis Sesaxeb 53
bibliografia
giorgi oTxmezuri
1
Temur-lengis saqarTveloSi laSqrobebis mimdinareoba da istoriografia ix.
karlo tabataZe, `qarTveli xalxis brZola ucxoel dampyrobTa winaaRmdeg XIV-XV
saukuneTa mijnaze~, saqarTvelos istoriis narkvevebi, red. z. anCabaZe, v. guCua, III
(Tbilisi, 1979), 670-719.
2
Toma mewofeli, lang-Temuris istoria, somxuri teqsti qarTuli Targman-
iTurT gamosca, Sesavali werili da komentarebi daurTo l. meliqseT-begma
(Tbilisi, 1937), 20.
3
beri egnataSvili, `axali qarTlis cxovreba, pirveli teqsti~, qarTlis cxovre-
ba, teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis mier, t.
II (Tbilisi, 1959), 329.
4
`axali qarTlis cxovreba, meore teqsti~, qarTlis cxovreba, teqsti dadgenili
yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis mier, t. II (Tbilisi, 1959), 455.
5
vaxuSti batoniSvili, aRwera samefosa saqarTvelosa, qarTlis cxovreba,
Temur-lengis saqarTveloSi laSqrobebis Sesaxeb 55
7
farsadan gorgijaniZe, saqarTvelos istoria, s. kakabaZis gamocema, saistorio
moambe, II (Tbilisi, 1925), 302.
8
ivane javaxiSvili, qarTveli eris istoria, III (Tbilisi, 1966), 422-423.
9
givi jamburia, `Temur-lengis Semosevebi~, saqarTvelos istoria, sauniversi-
teto saxelmZRvanelo, red. n. asaTiani, g. jamburia, II (Tbilisi, 2008), 96-97.
10
tabataZe, `qarTveli xalxis brZola ucxoel dampyrobTa winaaRmdeg~, 670-719.
Temur-lengis saqarTveloSi laSqrobebis Sesaxeb 57
11
javaxiSvili, qarTveli eris istoria, 291-292. iv. javaxiSvilis erT-erTi argu-
mentia isic, rom Temur-lengs sapasuxo laSqroba ar mouwyvia bagrat V-is winaaRm-
deg. marTalia, ivane javaxiSvilis mosazreba ar aris gaziarebuli (rogorc cno-
bilia, swored bagrat V-is moqmedebis sapasuxod, 1387 wels, moewyo Temur-lengis
meore laSqroba), magram es srulebiTac ar akninebs mis mier moyvanili argument-
ebis sabuTianobas.
12
xunani – istoriuli cixe-qalaqi qvemo qarTlSi.
58 giorgi oTxmezuri
13
berduji – mtkvris marjvena Senakadi. dRes md. Zegam-Cai (azerbaijani) iyo
saqarTvelos aRmosavleT sazRvari albaneT-iranTan.
14
beri egnataSvili, `axali qarTlis cxovreba, pirveli teqsti~, 330.
15
javaxiSvili, qarTveli eris istoria, 298-299.
16
SoTa mesxia, `Zegli erisTavTa~, masalebi saqarTvelosa da kavkasiis istori-
isaTvis, nak. 30, red. v. gabaSvili (Tbilisi, 1954), 358.
17
`Zegli erisTavTas~ avtoris vinaobaze qarTul istoriografiaSi ori mosaz-
reba arsebobs: zogi mas avgaroz bandaisZed miiCnevs, zogi ki – avgarozis Svil
grigol bandaisZed. vfiqrob, grigol bandaisZe `Zegli erisTavTa~-s daskvniTi
nawilis avtori da mTlianad Txzulebis gadamwer-redaqtori unda iyos (avgaroz
bandaisZe 1298 wlisaTvis gardacvlilia). ZeglSi imdenad Tanmimdevrulad da de-
talurad aris aRwerili XIV-s-is movlenebi, rom SeuZlebelia grigol bandaisZes
ar esargebla winamorbedTa CanawerebiT, rac swored mamamisis, avgarozis xelidan
unda yofiliyo gamosuli. ix. giorgi oTxmezuri, `Zegli erisTavTa~-s zogi adgi-
lis gagebisaTvis~, samecniero paradigmebi, krebuli eZRvneba prof. naTela vaCnaZ-
es, red. giorgi WeiSvili (Tbilisi, 2009), 555-562.
Temur-lengis saqarTveloSi laSqrobebis Sesaxeb 59
18
tabataZe, `qarTveli xalxis brZola ucxoel dampyrobTa winaaRmdeg~, 681.
60 giorgi oTxmezuri
19
iqve, 681-682.
20
vaxuSti batoniSvili, aRwera samefosa saqarTvelosa, 273.
21
iqve, 268, 272.
22
tabataZe, `qarTveli xalxis brZola ucxoel dampyrobTa winaaRmdeg~, 693-694.
Temur-lengis saqarTveloSi laSqrobebis Sesaxeb 61
23
Teimuraz barnaveli, kaxeTis istoriuli Zeglebis warwerebi (Tbilisi, 1961), 14.
marTalia, warweraSi aleqsandre mefis saxeli ar ikiTxeba, magram warweris teqst-
Si zustad imave saamSeneblo samuSaoebzea saubari, rac moTxrobilia `anaseuli
qarTlis cxovrebis~ anderZSi: `adiden RmerTman da daamyaren orTave cxorebaTa
Sina patronni: dedofalTa dedofali nestan-darejan da Ze maTi mefe aleqsandre
da dedofali ana. eseni iyunes umetes yovelTa qarTlisa mefeTa da mTavarTa morw-
muneni, maSenebelni eklesiaTani. rameTu alaverdi wartyuenul iyo warmarTTagan,
romel sxuaTa mefeTa ver Ãel-eyo ganwmendad da aRSenebad, amaT aRaSenes ... caÁ
da gumbaTi da samxroni~. ix. ivane javaxiSvili, Txzulebani 12 tomad, t. VIII, red.
m. lorTqifaniZe (Tbilisi, 1977), 303-305. aqedan gamomdinare, warweris teqstSi
dazianebul adgilas unda aRdges aleqsandre I kaxTa mefis saxeli da `anaseuli
qarTlis cxovrebis~ analogiurad daTariRdes – 1476-1495 ww. warwera daRupulia.
aleqsandre I kaxTa mefis Semdgom alaverdis taZari kidev ramdenjerme iqna da-
zianebuli da restavrirebuli. warweriani qvebi, romlebic Tavis droze, ra Tqma
unda, eklesiis kedelSi iqneboda Casmuli, saamSeneblo masalad iqna gamoyenebuli
(safexurebze warwerebs ar kveTdnen), ramac gamoiwvia kidec warweris daRupva.
62 giorgi oTxmezuri
24
`axali qarTlis cxovreba, meore teqsti~, 451.
25
tabataZe, `qarTveli xalxis brZola ucxoeli dampyroblebis winaaRmdeg~, 697.
26
`axali qarTlis cxovreba, meore teqsti~, 452.
27
dRes qvaTaxevi, md. kavTuris saTaveSi, kaspis raioni.
28
beri egnataSvili, `axali qarTlis cxovreba~, 328-329.
Temur-lengis saqarTveloSi laSqrobebis Sesaxeb 63
29
pirTa anotirebuli leqsikoni, XI-XVII ss-is qarTuli istoriuli sabuTebis mi-
xedviT, gamosacemad moamzades darejan kldiaSvilma, mzia surgulaZem, elene ca-
gareiSvilma, guram jandierma, I (Tbilisi, 1991), 243.
30
vaxuSti batoniSvili, aRwera samefosa saqarTvelosa, 275.
31
iqve, 177.
32
`malis amokveTis sigeli aleqsandre mefisa, 1440 w.~, qarTuli samarTlis Ze-
glebi, teqstebi gamosca, SeniSvnebi da saZieblebi daurTo prof. i. doliZem, t. II
(Tbilisi, 1965), 126.
33
`axali qarTlis cxovreba, meore teqsti~, 474.
34
pirTa anotirebuli leqsikoni, I, 215.
35
beri egnataSvili, `axali qarTlis cxovreba~, 329; `axali qarTlis cxovreba,
meore teqsti~, 453.
36
giorgi CubinaSvili, `ruisis taZris istoriisaTvis~, enis, istoriisa da mate-
rialuri kulturis institutis moambe, V-VI (1940), 462.
64 giorgi oTxmezuri
37
giorgi oTxmezuri, qarTuli feodaluri sagvareuloebis istoriidan – amire-
jibi (Tbilisi, 2009), 48.
38
qucna amirejibis mier aRmarTuli taZari SemdgomSi isev daingra. dRes mis
adgilze dgas 1871 w. agebuli darbazuli eklesia, romlis kedlebSic Catanebulia
Zveli eklesiis fragmentebi, maT Soris 1015-1016 ww-is warweriani qva – giorgi I-is
(1014-1027 ww.) mosaxsenebeli. iqve, 12.
39
inga lorTqifaniZe, nabaxtevis mxatvroba (Tbilisi, 1973).
40
rogorc Cans, swored Zveli salocavis adgilze axlis ageba, an Zveli eklesiis
safuZvliani gadakeTeba, saqarTveloSi damkvidrebuli wesi Tu tradicia iyo. amas
mowmobs sveticxovlis, ulumbis, atenis sionis, rkonis da sxva eklesiaTa arqiteq-
turuli da istoriuli monacemebi. agreTve areSis stelisa da eredvis eklesiis
warwerebi, romlebSic kumurdosa da alaverdis taZrebis moxsenieba arsebul say-
darTa aRmarTvis dros ramdenime aTeuli wliT uswrebs. ix. qarTuli warwerebis
korpusi, Seadgina da gamosacemad moamzada nodar SoSiaSvilma, t. I (Tbilisi, 1980),
39, 76, 145.
Temur-lengis saqarTveloSi laSqrobebis Sesaxeb 65
41
giorgi oTxmezuri, `rkonis warwerebi~, artanuji, VI (1997), 9-19.
42
mesxia, `Zegli erisTavTa~, 359-360.
43
oTxmezuri, `Zegli erisTavTa~ zogierTi adgilis gagebisaTvis~, 557-558.
44
iqve, 560. rogorc cnobilia, verc virSel III-is mier agebulma taZarma moaRwia
Cvenamde. mis adgilze daviT erisTavis (1753-1774) mier gumbaTiani eklesia iqna age-
buli, rasac gvamcnobs 1762 w. moWedili xatis warwera. ix. Е. Такаишвили, Археологиче-
ские экскурсии, разыскания и заметки, V (Тфл., 1915), 95-96.
66 giorgi oTxmezuri
bibliografia
45
tabataZe, `qarTveli xalxis brZola ucxoeli dampyroblebis winaaRmdeg~, 711.
Temur-lengis saqarTveloSi laSqrobebis Sesaxeb 67
mirian maxaraZe
1
mirian maxaraZe, `Semoesia Tu ara TeTrbatknianTa mbrZanebeli quTlu saqarT-
velos~, qarTuli wyaroTmcodneoba, XI (2006), 149-154.
2
Nizammuddin Şāmî, Zafernāme, Farsçadan çeviren Necati Lugal (Ankara, 1987), 222, 245.
3
Fakur Sümer, Kara Koyunlular (Başlangıçtan Cihan-Şah’a Kadar), c. I (Ankara, 1992), 55, 56,
118.
4
mirian maxaraZe, saqarTvelo-osmaleTis urTierTobebi XV saukuneSi (Tbilisi,
2005), 84-93; misive, `aRmosavleTis qveynebis jarTa raodenoba konstantinopolis
gadasarCenad~, daviT kacitaZe 80 (Tbilisi, 2009), 222-231.
5
mirian maxaraZe, `uzun hasanis pirveli Semosvla saqarTveloSi~, valerian ga-
baSvili 90 (Tbilisi, 2003), 391-399; `ahsan aT-Tavarixis cnobebi saqarTvelos Se-
saxeb~, teqsti sparsulidan Targmna da SeniSvnebi daurTo karlo kuciam, saqarT-
velos istoriis aRmosavluri masalebi, t. II (Tbilisi, 1979), 80; Walter Hinz, Uzun hasan
ve Şeyh Cüneyd, çeviren Tevfik Bıyıklıoğlu (Ankara, 1992), 40; John E. Woods, The Aqquyunlu: Clan,
Confederation, Empire (Salt Lake City, 1998), 253-254.
uzun hasanis meoTxe laSqroba saqarTveloSi 69
velos mefis, giorgi VIII-s winaaRmdeg,6 xolo 1466-67 wlebSi uzun hasani
mesamejer laSqrobs saqarTveloSi.7 amjerad misi samizne yuaryuares
samflobelo – axalcixe iyo.
uzun hasanma meoTxe laSqroba saqarTveloSi Terjanis brZolis win
ganaxorciela. am Semosevas hasan rumlu 1470 wliT aTariRebs da gad-
mogvcems, rom `TavrizSi erTi Tvis yofnis Semdeg (uzun hasanma – k.k.)
ramdenime didi amira, iseTebi rogoric arian mohamed begi, suleiman
fanduki da baindur-begi, ori aTasi mxedriT Tbilisisa da somxeTis
qveynebisaken gagzavna, raTa is vilaieTebi dapyrobisa da damorCile-
bis sferoSi moeqciaT~,8 TumcaRa, hasan rumlus gamomcemeli karlo
kucia, sxva faqtebis arqonis gamo, uaryofs am Semosevas.9 saqarTvelo-
ze gamolaSqrebas, oRond 1472 wliT, gadmogvcems munejim baSic:
`876 wels uveis begi10 hajis Zma emiri gaxda TavrizSi. iq Zalian bev-
rma mecnierma da didebulma daiwyo mosvla. maT kargad epyrobodnen.
[isini] sapatio mdgomareobaSi imyofebodnen. Semdeg yaramaneli fir
ahmed begi11 TavisTan Seifara. man rumis sasultnoze SesCivla da misgan
daxmareba iTxova. yaramanianebi, rom mamapapiseul qveyanaSi uvneblad
dabrunebuliyvnen, rumis dasapyrobad samzadisis gamarTva gaxda
saWiro. Tavrizidan alayaTis gziT gaemarTnen. hajze wasuli mevlana
al quSju aq maT emsaxureboda. aRmatebulad rom gamoiyureboda da
keTil gzas adga, romel gzasac irCevda, im gziT midioda. hasan begi
ki Semdeg 877 (1472) wels saqarTvelosken gamoemarTa, am qveyanas Tavs
daesxa da gaanadgura. uamravi cixe daimorCila. bolos mefe bagrati
daTanxmda, rom xarki gadaexada. aleqsandres da yuaryuares msgavsma
sxva mbrZaneblebmac mas morCileba gamoucxades. mefe bagratma ajanye-
ba rogorc ki wamoiwyo, hasan begma mis xelT arsebuli yvela cixe yu-
aryuares da aleqsandres gadasca. misi jari saqarTvelos qveyanas moe-
do da dainawila. maT Zalian bevri adamiani daatyveves da wamoiyvanes.
is Tavis sasultnos centrSi – TavrizSi – gamarjvebuli dabrunda.
Tbilisi emir azams sufi halil begs iqtas saxiT gadasca. misi mosaz-
Rvre raionis gamgeblobac mas uboZa.
6
mirian maxaraZe, `uzun hasanis meore laSqroba saqarTveloSi~, axlo aRmosavle-
Ti da saqarTvelo, V (2008), 124-127; nana niniZe, `saqarTveloSi uzun hasanis Semose-
vebis sakiTxisaTvis~, Tsu Sromebi, t. 309 (1992), 132.
7
Аракел Даврижеци, Книга Историй, перевод и коментарии Л.А.Ханпарян (Москва, 1973),
484; `ahsan aT-Tavarixis cnobebi saqarTvelos Sesaxeb~, 80.
8
iqve, 81.
9
iqve, 85.
10
uzun hasanis Zma.
11
yaramaniis beiliqis ukanaskneli gamgebeli.
70 mirian maxaraZe
12
misyali, igive miskali, Zvirfasi qvebis sazomi erTeuli – 4.8 grami. aRsaniS-
navia, rom qarTvelebma lalis Tvlebi SesTavazes TeTrbatknianTa mbrZanebels
saqarTveloSi 1476/77 wlebis laSqrobis drosac. maT Suamdgomloba italiel misi-
oners barbaros SesTavazes da sTxoves daerwmunebina uzun hasani, moTxovnili 16
dukatis nacvlad 4 balaSi aeRo (XV saukunis italiel mogzaurTa cnobebi saqarT-
velos Sesaxeb, italiuridan Targmna, Sesavali, SeniSvnebi da saZieblebi daurTo
e.mamisTvaliSvilma (Tbilisi, 1981), 62). balaSisa da badaxSis, igive lalis Tvlis
igiveobis Sesaxeb ix. r. kiknaZe, `saqarTvelo XV saukunis II naxevarSi~, saqarTvelo-
sa da maxlobeli aRmosavleTis istoriis zogierTi sakiTxi (Tbilisi, 1995), 109-
126.
13
TeTrbatknianTa didgvarovani. SesaZlebelia urjulo isaki, ix. mirian maxara-
Ze, `zogierTi mosazreba `urjulo isakis~ vinaobis Sesaxeb~, nodar Sengelia, 75
(Tbilisi, 2008), 198-202.
14
mehmed II faTihi (dampyrobeli) osmaleTis sulTani (1451-1481).
15
mehmed II-s Svili.
16
uzun hasanis Svili.
17
abu beqr Tihranis cnobebi saqarTvelosa da kavkasiis Sesaxeb, sparsuli teqsti
qarTulad Targmna da teqsts kritikuli analizi daurTo Tea janaSiam, istoriu-
li xasiaTis SeniSvnebi da damatebani daurTo mirian maxaraZem (Tbilisi, 2010), 72-
73; Ebu Bekr-i Tihranî, Kitab-ı Diyarbekriyye, neşr. Necati Lugat ve Fakur Sümer, c. II (Ankara, 1993),
565; Ebu Bekr-i Tihranî, Kitab-ı Diyarbekriyye, çeviren Mürsel Öztürk (Ankara, 2001), 242.
uzun hasanis meoTxe laSqroba saqarTveloSi 71
18
ix. wina sqolio.
19
mirian maxaraZe, `vis gadasca uzun hasanma saqarTveloSi dapyrobili cixeebi
konstantines Tu yuaryuares~, kavkasia da aRmosavleTi, 7, ibeWdeba.
20
İsmail Hakkı Uzunçarşılı, Osmanlı Tarihi, c. II (Ankara, 1998), 95; Ismail Hakkı Uzunçarşılı,
Anadolu Beylikleri ve Akkoyunlu, Karakoyunlu Devletleri (Ankara, 1988), 84; Joseph Hammer, Büyük
Osmanlı Tarıhı, c. III, Büyük Osmanlı Tarıhı 2 (İstanbul, 1998), 127.
21
qronikebi da sxva masalebi, moamzada T. Jordaniam, t. II (tfilisi, 1897), 290.
22
mirian maxaraZe, `konstantine II gamefebis wlebi~, Tsu Sromebi, aRmosavleT-
mcodneoba, t. 341 (2002), 448-453.
23
ivane javaxiSvili, qarTveli eris istoria, t. IV (Tbilisi, 1967), 450, 451; miri-
an maxaraZe, `konstantine II-s diplomatiuri moRvaweoba~, qarTuli diplomatia, 14
(2010), 56.
24
mirian maxaraZe, `munejim baSis erTi cnobis Sesaxeb~, ivane javaxiSvilis
72 mirian maxaraZe
bibliografia
30
mamisTvaliSvili, `saqarTvelos sagareo urTierTobis istoriidan~, 80.
74 mirian maxaraZe
niko javaxiSvili
1
nasrola falsafi, SerCeviTi Targmani (fragmentebi saqarTvelosa da qarTve-
lebis Sesaxeb), sparsulidan Targmna lili JorJolianma, winasityvaoba da SeniS-
vnebi daurTo jemal stefnaZem (Tbilisi, 2003), 27-28.
76 niko javaxiSvili
2
goCa jafariZe, `nadir Sah afSari“, islami. enciklopediuri cnobari, Semdgen-
lebi karlo kucia, megi metreveli, giorgi sanikiZe, mixeil svaniZe, goCa jafariZe,
Sesavali werili da xelmZRvaneloba goCa jafariZisa, grigol beraZis redaqciiT
(Tbilisi, 1999), 151-152.
3
Н. Сычев, Книга Династий (Москва, 2006), 598.
qarTvelTa qorwinebebis istoriidan 77
4
konstantine gaCeCilaZe, `erTi furceli sasuliero feodalizmis istoriidan~,
qarTuli diplomatia, 11 (2004), 508-510.
5
Дворянские роды Российской империи, т. III, Князья, под редакцией С. Думина (Москва, 1996), 44.
6
bagrationebi, samecniero da kulturuli memkvidreoba, avtorTa koleqtivis
samecniero statiebis krebuli ilustraciebiTa da genealogiuri nusxebiTurT
(Tbilisi, 2003), nusxa 4.
78 niko javaxiSvili
7
gaCeCilaZe, `erTi furceli sasuliero feodalizmis istoriidan~, 510-511.
8
geronti qiqoZe, erekle meore, meoTxe gamocema (Tbilisi 1983), 31.
9
С. Думин, П. Гребельский, Дворянские роды Российской империи: Князья Царства Грузинско-
го, под редакцией С. Думина и Ю.Чиковани, т. IV (Москва, 1998), 108.
10
gaCeCilaZe, `erTi furceli sasuliero feodalizmis istoriidan~, 511-512.
11
iqve, 512-513.
12
sergi avaliani, anton pirveli (bagrationi) (Tbilisi, 1987), 15.
qarTvelTa qorwinebebis istoriidan 79
13
oman xerxeuliZe, mefoba irakli meorisa, teqsti gamosacemad moamzada, gamokv-
leva, leqsikoni da saZiebeli daurTo lela miqiaSvilma (Tbilisi, 1989), 90.
14
dodo lomiZe, yizilbaSoba 1735-1749 wlebis aRmosavleT saqarTveloSi (Tbili-
si, 2007), 94-95.
15
kaxaber demetraSvili, `irani da qarTl-kaxeTis samefoebi XVIII saukunis 40-iani
wlebis miwurulSi~, kr. valerian gabaSvili – 90 (Tbilisi, 2003), 268-269.
16
qarTvel mefeTa poezia, Semdgeneli darejan menabde (Tbilisi, 2004), 313.
80 niko javaxiSvili
17
qiqoZe, erekle meore, 31.
18
demetraSvili, `irani da qarTl-kaxeTis samefoebi XVIII saukunis 40-iani wlebis
miwurulSi~, 268.
19
darejan megrelaZe, daviT kacitaZe, `XVIII saukunis meore naxevris qarTuli
dokumenti iran-saqarTvelo-ruseTis politikuri urTierTobis istoriidan~, qa-
rTuli diplomatia, 11 (2004), 529.
20
demetraSvili, `irani da qarTl-kaxeTis samefoebi XVIII saukunis 40-iani wlebis
miwurulSi~, 268-270.
21
saqarTvelos istoriis qronikebi XVII-XIX ss., teqstebi gamosacemad moamzada, gamo-
kvlevebi, SeniSvnebi da ganmartebebi daurTo avTandil ioselianma (Tbilisi, 1980), 87.
qarTvelTa qorwinebebis istoriidan 81
22
daviT kacitaZe, iranis istoria (III-XVIII saukuneebi), (Tbilisi, 2001), 504.
23
megrelaZe, `XVIII saukunis meore naxevris qarTuli dokumenti~, 530.
24
zurab SaraSeniZe, irani XVIII saukunis meore naxevarSi (Tbilisi, 1970), 16.
25
demetraSvili, `irani da qarTl-kaxeTis samefoebi XVIII saukunis 40-iani wlebis
miwurulSi~, 274.
26
qarTuli samarTlis Zeglebi, teqstebi gamosca, SeniSvnebi da saZieblebi daur-
To isidore doliZem, tomi III (Tbilisi, 1970), 802.
82 afSarTa dinastiis warmomadgenlebze
bibliografia
goCa jafariZe
1
`q...acxovne patroni mefe mefeTa giorgi, da macxovne me c~i ieruba(q)xis Colayas
SÂli beena, – aqa ierus~ms moviwie q~ks s~ (1512 w.). А. Цагарели, “Памятники грузинской
старины в Святой земле и на Синае”, Православный палестинский сборник, т. IV, Выпуск первый
(СПб, 1888), 167-68, N1.
2
n. mari, ierusalimis berZnuli sapatriarqos wignsacavis xelnawerebis mokle aRwe-
riloba, dasabeWdad moamzada e. metrevelma (Tbilisi, 1955), 36-37.
84 goCa jafariZe
3
qristine SaraSiZe, `saqarTvelos istoriis masalebi XV-XVIII ss~, masalebi saqa-
rTvelosa da kavkasiis istoriisaTvis, nakv. 30 (Tbilisi,1954), 241-42. es Sefaseba
met-naklebad gameorebulia sxva mkvlevarTa SromebSic. ix. magaliTad, elene met-
reveli, masalebi ierusalimis qarTuli koloniis istoriisaTvis (Tbilisi, 1962),
123; levan menabde, Zveli qarTuli mwerlobis kerebi, II (Tbilisi, 1980), 113.
4
eldar mamisTvaliSvili, `qarTvelebis brZola golgoTisaTvis XV-XVI sauku-
neebSi~, qarTuli diplomatia, 5 (1998), 87; misive, qarTvelebi da bibliuri samyaro
(gori, 1998),104; misive, saqarTvelos sagareo politika da diplomatia (XV-XVI ss.),
I (Tbilisi, 2009), 123.
beena ColoyaSvili 85
5
mamisTvaliSvili, saqarTvelos sagareo politika da diplomatia, 124.
6
mxedvelobaSi gvaqvs, upirveles yovlisa, ierusalimis wignTsacavebSi, ker-
Zod, ierusalimis berZnuli marTlmadidebluri sapatriarqosa da ierusalimis
franciskelTa arqivSi daculi mravalricxovani arabuli dokumenti, romlebic
Zvirfasi wyaroa wminda miwaze qarTuli samonastro Temis moRvaweobis Sesaswav-
lad. sapatriarqos biblioTekis dokumentebis katalogi berZnulad gamosca ag-
amemnon celikam. Αγαμεμνονος Τσελικα, Καταγραφή του άρχείου του πατριαρχείου Ίεροσολύμων.
Δελτίο του ίστορικου καί παλαιογραφικου άρχειου, Ε΄ [agamemnonos celika, ierusalimis sa-
patriarqos arqivis aRweriloba] (Αθηνα, 1992); franciskelTa arqivis ki – e. kaste-
lanim. E. Castellani, Catalogo dei Firmani ed altri documenti legali emanate in lingua araba e turca
concernati I Santuari le proprieta I diritti della Custodia di Terra Santa conservati nell’Archivio
della stessa Custodia in Gerusalemme (Gerusalemme, 1922). am dokumentebis mopovebisa da
maTi mniSvnelobis Sesaxeb ix. goCa jafariZe, goCa buaCiZe, `wminda miwaze qarTu-
li eklesiis istoriis arabuli dokumenturi wyaroebi sinas mTis wm. ekaterines
monastrisa da ierusalimis wignTsacavebSi~, istoriani, samecniero krebuli
miZRvnili roin metrevelis dabadebis 70 wlisTavisadmi (Tbilisi, 2009), 540-44,
544-47; epigrafikuli wyaroebidan davasaxeleb maqs van berSemis mier 1922 wels
gamocemul sulTan kansavh al-Ravris 1513 wlis 17 martis brZanebulebas. Max Van
Berchem, Matériaux pour un Corpus Inscriptionum Arabicarum, Deuxième partie, Syrie du Nord,
Tome premier, Jérusalem “ville” (Le Caire,1922), 378-79 (arabuli teqsti), 380-84 (fran-
guli Targmani).
7
arabuli wyaroebidan umniSvnelovanesia mamluqTa batonobis dacemisa da os-
malTa batonobis pirveli wlebis egvipteli istorikosis ibn iasis (gard. daaxl.
930/1524 w.) mravaltomiani Txzuleba `bada’i‘ az-zuhur fi vaka’i‘ ad-duhur~/`iSviaTi
yvavilebi epoqaTa ambebSi~, romlis IV tomi moxmobilia winamdebare naSromSi: Die
Chronik des Ibn Ijas, Dritte Auflage bearbeitet und mit Einleitung und Indices versehen von Mohamed
Mostafa, vierter Teil, A.H.906-921/A.D. 1501-1515 (Cairo, 1984). ix. agreTve misi frangu-
li Targmani: Journal d’un bourgeois du Caire. Chronique d’Ibn Iyas, Tome II, Traduit et annote
par Gaston Wiet (Paris, 1955). 1512 wels kairoSi qarTvelTa elCobis Sesaxeb ibn iasis
cnoba ix. dito goColeiSvili, `saqarTvelo-egviptis urTierTobis istoriidan
86 goCa jafariZe
1961),133 (arabul enaze). i. horii iZleva gansxvavebul monacemebs. Yutaka Horii, “The
Mamluk Sultan Qansuh al-Ghawri (1501-16) and the Venetians in Alexandria,” Orient, vol. XXXVIII
(2003), 185-86, magram, nebismier SemTxvevaSi, mogeba iyo uzarmazari.
11
egvipte-portugaliis dapirispirebis Sesaxeb ix. darraj, al-mamaliq va l-
faranj, 132, 135-138; E. Denison Ross, “The Portuguese in India and Arabia between 1507 and
1517,” Journal of the Royal Asiatic Society and Irland, 4 (Oct., 1921), 545-62; M. Sobernheim, “Kan-
suh, al-Malik al-Ashraf Saif al-Din min Baiberdi al-Ghuri,” E.J.Brill’s First Encycloapaedia of Islam,
1913-1936, vol. IV (Leiden, 1987), 720-21; Peter M. Holt, “Kansawh al-Ghawri,” The Encyclopaedia
of Islam, New Edition, vol. IV (1978), 512; M. M. Ziada, “The Mamluk Sultans, 1291-1517,” A History
of the Crusades, ed. Kenneth M. Setton, vol. III (The University of Wisconsin Press, 1975), 510-11;
Palmira Brummett, Ottoman Seapower and Levantine Diplomacy in the Age of Discovery (State Uni-
versity of New York Press, Albany, 1994), 35, 112-16; Nazeer Ahmed, “The Portuguese Devastations in
the Indian Ocean,” in Islam in Global History: From the Death of Prophet Muhammad to the First World
War, vol. 2 (Ridgemont, 2000), 85-94, 89-92.
88 goCa jafariZe
12
egvipte-rodosis hospitalierebis am urTierTobebis Sesaxeb ix. darraj, al-
mamaliq va l-faranj, 141-42; Ettore Rossi, “The Hospitallers at Rhodes, 1421-1523,” in A His-
tory of the Crusades, ed. by Kenneth M.Setton, vol. III (Madison, 1975), 331-32; Brummett, Ottoman
Seapower and Levantine Diplomacy, 24-25, 52, 40-44, 78, 116, 168-69.
13
Die Chronik des Ibn Ijas, 191-192; Kenneth M. Setton, The Papacy and the Levant, 1204-1571, vol.
III (Philadelphia, 1984), 24.
beena ColoyaSvili 89
14
Die Chronik des Ibn Ijas, 191; Yutaka Horii, The Mamluk Sultan Qansuh al-Ghawri ,189.
15
Die Chronik des Ibn Ijas, 192.
16
iqve, 192.
17
iqve, 192, 195.
18
iqve, 195.
19
iqve, 196.
20
Schefer, “L’introduction au Le Voyage d’Outremer,” Le Voyage d’Outremer (Paris, 1884), LVII.
21
Die Chronik des Ibn Ijas, 199.
22
Horii, The Mamluk Sultan Qansuh al-Ghawri, 189.
23
Tomaso kontarini veneciis warCinebul sagvareulos ekuTvnoda, saidanac
90 goCa jafariZe
28
amas, safrangeTis siZlieris garda, ganapirobebda is mniSvnelovani garemoebac,
rom safrangeTis kardinali, ministri da pirveli mrCeveli JorJ d’ambuazi (gard.
25.V.1510) iyo hospitalierTa ordenis didi magistris – emeri d’ambuazis (1503-
1512) Zma. mefes SeeZlo gavlena moexdina hospitalierebze, raTa maT daebrunebi-
naT aiasis yureSi dakavebuli egvipturi gemebi da SeewyvitaT mekobreoba zRvaze
mamluqTa winaaRmdeg. darraj, al-mamaliq va l-faranj, 149.
29
darraj, al-mamaliq va l-faranj, 150.
30
iqve, 150.
92 goCa jafariZe
31
“Le voyage et itineraire de Frere Jehan Thenaud,” Le Voyage d’Outremer (Paris, 1884), 1-145.
32
iqve, 43. sinamdvileSi orSabaTi iyo 29 marti da am TariRs asaxelebs ibn iasi. Die
Chronik des Ibn Ijas, 255; Journal d’un bourgeois du Caire. Chronique d’Ibn Iyas, 237-38.
33
darraj, al-mamaliq va l-faranj, 150-51.
34
Setton, The Papacy and the Levant, 28.
35
“Le voyage et itineraire de Frere Jehan Thenaud,” 83, 93.
36
Schefer, “L’introduction au Le Voyage d’Outremer,” LXIX.
37
Setton, The Papacy and the Levant, 27.
beena ColoyaSvili 93
38
Viaggio di Domenico Trevisan, ambasciatore veneto al gran Sultano del Cairo nell’anno 1512,
descritto da Zaccaria Pagani di Belluno, ed. N. Barozzi (Venice, 1875).
39
“Le Voyage du magnifique et tres illustre chevalier et provurateur de Saint Marc Domenico Tre-
visan,” Le Voyage d’Outremer (Paris, 1884), 147-226.
40
Die Chronik des Ibn Ijas, 266; Journal d’un bourgeois du Caire. Chronique d’Ibn Iyas, 249; Setton,
The Papacy and the Levant, 30-31.
41
aRdgoma arabulad aris kiama. magram arabebi da, serTod, muslimebi, aRdgomis
eklesias damamcirebel saxels – kumamas (`nagavi~) uwodebdnen.
42
Die Chronik des Ibn Ijas, 259.
94 goCa jafariZe
43
Brummett, Ottoman Seapower and Levantine Diplomacy, 42-43.
44
ahmad darraj, al-mamaliq va l-faranj, 152-53.
45
Setton, The Papacy and the Levant, 33.
46
Schefer, “L’introduction au Le Voyage d’Outremer,” LXXXIII; Setton, The Papacy and the Levant, 32.
47
Die Chronik des Ibn Ijas, 265.
beena ColoyaSvili 95
48
Rabie, “Political Relations,” 75-81, 76-79; W.W. Clifford, “Some Observation on the Course of Ma-
mluk-Safavi Relations (1502-1516/908-922),” Der Islam, 70 (1983), 246-47, 256-65.
49
Die Chronik des Ibn Ijas, 262; Rabie, “Political Relations,” 79.
50
“Le Voyage du magnifique et tres illustre chevalier et provurateur de Saint Marc Domenico Tre-
visan,” 199-200; d. goColeiSvili, `saqarTvelo-egviptis urTierTobis istoriidan
XVI s. I meoTxedSi~, 50-58. mkvlevari wers: `saTanado konteqstidan Cans, rom `saqar-
Tvelos mefis~ elCi mivlinebuli iyo sefianTa iranis SahTan, iqidan ki, Sahis elC-
Tan erTad, mamluq sultans warudga~. Semdeg is aRniSnavs, rom `samwuxarod, ibn
iasis cnobaSi ar aris miTiTebuli, Tu ra konkretuli davalebiT iyo wargzavnili
es elCi egvipteSi, Tumca zogadad cxadia, rom misi iq yofna maxlobeli aRmosavle-
Tis arsebuli imJamindeli politikuri viTarebis gaTvaliswinebiT iyo ganpirobe-
buli. amasTanave naTelia, rom am cnobiT konkretulad fiqsirdeba da dasturdeba
garkveuli kavSiri saqarTvelos, sefianTa iransa da mamluqTa egviptes Soris~. es
maSin, roca arabi mematianis Txzuleba ar iZleva safuZvels davaskvnaT, rom am or
elCobas Soris raime kavSiri arsebobda. da bolos, mkvlevari fiqrobs, rom qar-
TvelTa maliqSi igulisxmeba samcxe-saaTabagos aTabagi mzeWabuki (gv. 56), rac ar
Seesabameba sinamdviles. arabuli teqstis TargmanSi aris sxva, araerTi uzusto-
bac, romlebzec yuradRebas aRar gavamaxvileb.
51
“Le Voyage du magnifique et tres illustre chevalier et provurateur de Saint Marc Domenico Tre-
visan,” 200.
52
z. paganis sakmaod bundovani warmodgena hqonda saqarTveloze. is wers, rom `qar-
TvelTa mefis elCi da misi mxleblebi movidnen Soreuli qveynidan, romelic mdeba-
reobs sufiebis (sefianTa – g.j.) saxelmwifos gadaRma, indoeTis mxares, samoci dRis
savalze~. “Le Voyage du magnifique et tres illustre chevalier et provurateur de Saint Marc Domenico
Trevisan,” 200.
96 goCa jafariZe
918 wlis 14 rabi‘ II-s/1512 wlis 29 ivniss kansavh al-Ravrim jer miiRo
sparseTis mefis elCi, romelmac sulTans gadasca Sahis Seuracxmyo-
feli da uxeSi werili, ramac is gaacofa. h. rabis Tanaxmad, Sahi kicxavda
sulTans sefiani meomrebis Tavebis kairos quCebSi gamofenis gamo da
dascinoda kidec imis gamo, rom ar SeeZlo SebrZoleboda mas.53 sefianTa
elCoba kairoSi erT Tveze nakleb xans gaCerda da ukan dabrunda kansavh
al-Ravris aseve Seuracxmyofeli pasuxiT. 54
rogorc ibn iasi, ise z. pagani aRniSnaven, rom 29 ivniss, swored imave
dRes, roca sulTani Sexvda sparseTis elCs, man miiRo qarTvelTa mefis
elCic.55 ibn iasi wers, rom elCma sulTans miarTva
`didZali saCuqari, maT Soris siasamuris, focxverisa da ciyvis
bewvebi, Salis qsovili da amis garda, sxva didZali ram~.56
mamluqebs gansakuTrebuli midrekileba hqondaT bewveulisken.
zamTris TveebSi isini icvamdnen siasamuris, yaryumis, kvernis, Taxvisa
da nacrisferi ciyvis bewvebiT gawyobil tansacmels. bewviT iyo dafa-
ruli is sapatio xalaTebi, romlebiTac gansakuTrebul SemTxvevebSi
asaCuqrebdnen xolme sxvadasxva pirs; ciyvisa da Taxvis bewvebiT gawyo-
bil mosasxamebs atarebdnen mamluqTa sasulTnos Teologebic.57
Cans, qarTvelma elCma kargad icoda mamluqTa sulTnis karze
bewveulze didi moTxovnileba. Zvirfasi saCuqari sulTnis keTil-
ganwyobis mopovebis xerxi iyo, Tumca, mis mier mirTmeuli ZRveni ver
Seedreboda finansurad Seudareblad Zlieri safrangeTisa da veneci-
is elCebis andre le roisa da, gansakuTrebiT, domeniko trevizanis sa-
Cuqrebs.58 amasTan, SeiZleba iTqvas, rom ibn iasis cnoba unikaluria im
53
Rabie, “Political Relations,” 79.
54
Die Chronik des Ibn Ijas, 262, 265, 271; Rabie, “Political Relations,” 79.
55
Die Chronik des Ibn Ijas, 266;
56
iqve, 266; Journal d’un bourgeois du Caire. Chronique d’Ibn Iyas, 249.
57
e. aStori wers, rom mamluqi gamgeblebi, romlebic didad iyvnen dainterese-
bulni bewveuliT, dabali baJebis dawesebiT xels uwyobdnen mis imports. is aRniS-
navs, rom mamluqebi, TviT sulTanic ki, xSirad ZaliT, ufulod arTmevdnen ita-
liel vaWrebs bewveuls. Eliyahu Ashtor, Levant Trade in the Later Middle Ages (Princeton, 1983),
163-164.
58
andre le roim sulTans miarTva xelmwifis Sesaferisi didZali (hafila) saCuqari:
mooqrovili mTis brolis WurWeli, maudisa da xaverdis qsovili, oqroqsovili abre-
Sumi, oqros monetebi da sxv. domeniko trevizanis didZali Zvirfasi saCuqari, romelic
mihqonda 100-mde mtvirTavs, iyo: mTis brolis WurWeli, 8 oqroqsovilis,14 xaverdisa
da 26 atlasis samosi, ori damaskuri, agreTve sxva mravali abreSumis oqroqsovili,
alisferi da mewamuli qsovilebi, agreTve siasamuris, yaryumis da mravali ciyvis bewvi
da 50 Tavi piaCencas yvelic (milanidan 67 km-ze mdebare piaCencaSi damzadebuli yveli
dResac aris am qalaqis samzareulos RirsSesaniSnaoba. ix. “Culinary routes and Wine Trails in
Piacenza.” http://www.visitporiver.it/l/ENG/Emilia-Romagna/Piacenza/page/119/8/119/Romagna/Piacenza
beena ColoyaSvili 97
Romagna/Piacenza/page/119/8/119/Itinerari-enogastronomici-e-Strade-del-Vino-a-Piacenza.html). ZRve-
ni sulTanma saTiTaod daaTvaliera da gamoxata Tavisi siamovneba da kmayofileba se-
nioriis (veneciis mTavrobis umaRlesi organos) saCuqriT. Die Chronik des Ibn Ijas, 257, 259;
Journal d’un bourgeois du Caire. Chronique d’Ibn Iyas, 240, 242; Setton, The Papacy and the Levant, 31.
59
Cerqezuli warmoSobis mamluqi sulTnebidan kansavh al-Ravri iyo pirveli,
vinc aago ipodromi citadelis ZirSi. is garSemortymuli iyo maRali kedliT. mis
marcxena mxareze iyo didebuli sasaxle, terasa (manzara) da wyalsacavi (bahra). Da-
vid Ayalon, “Notes on the Furusiyya Exercises and Games in the Mamluk Sultanate,” The Mamluk
Military Society, Collected Studies, Variorum Reprints (London, 1979), II, 43-44.
60
Die Chronik des Ibn Ijas, 268; Journal d’un bourgeois du Caire. Chronique d’Ibn Iyas, 251.
61
Die Chronik des Ibn Ijas, 268.
62
iqve, 269. jer kidev sulTanma an-nasir muhamedma (1294-1295, 1299-1309, 1309-
1340) daamkvidra mamluqTa karis savaldebulo ritualad cxenburTi, romelic
ewyoboda kviraSi orjer, samSabaTs da SabaTs. Karl Stowasser, “Manners and Customs at
the Mamluk Court,” Muqarnas, vol. 2 (1984), 19; magram kansavh al-Ravris dros, es wesi
irRveoda da cxenburTi ewyoboda kviraobiTac. Die Chronik des Ibn Ijas, 268.
63
Ayalon, “Notes on the Furusiyya Exercises,” 47-53.
64
ibn iasis cnobebi uaRresad sainteresoa mamluqTa epoqis diplomatiuri etike-
tis Sesaswavlad. rogorc vnaxeT, etiketi iTvaliswinebda elCebis miReba-dabina-
vebas, rasac sulTnis brZanebiT, mis mier daniSnuli moxele uzrunvelyofda. aseTi
moxele dainiSna sparseTis da kaxeTis elCebis miRebis dros. mniSvneloba eniWeboda
imas, Tu romel saxelmwifos warmoadgenda elCi. domeniko trevizani da misi amala
ganaTavses saukeTeso ubanSi, citadelis (sadac iyo sulTnis rezidencia) axlos,
xolo andre le roi – misgan 2 milze – bevrad uares saxlSi, saidanac gamosvla eri-
deboda da bevri misi Tanmxlebi dabrunda aleqsandriaSi. 1511 wels sefianTa elCi
98 goCa jafariZe
68
Τσελικα, Καταγραφή, 396.
69
ierusalimis berZnuli marTlmadidebluri sapatriarqos biblioTeka, #VII.B.
2.59, str. 5, 13 da ierusalimis franciskelTa arqivi, Castellani, Catalogo dei Firmani,
#78, str. 29. vinaidan arabul teqstSi diakrituli niSnebi ar aris, SesaZlebelia
orive wakiTxva. qarTul `Cin~-s, romelic arabulSi ar aris, cvlis `Sin~.
70
beena ColoyaSvili Tavad wers (ix. Sen. 1), Tu rodis miaRwia ierusalims. es moxda
1512 wels, sadac Cavida kairodan. amdenad, wminda miwaze misi moRvaweoba daiwyo 1512
da ara 1511 wels, rogorc es zogjer gvxvdeba qarTvel mkvlevarTa SromebSi.
100 goCa jafariZe
71
arab. vakf, mr. avkaf, muslimuri samarTliT, aris qoneba, romelzedac saxelm-
wifo, an kerZo piri ambobs uars da gascems religiuri anda saqvelmoqmedo mizne-
bisTvis. vakfis gasxviseba ar SeiZleba. aq da qvemoT am sityvas me vTargmni samonas-
tro qonebad. Sewirulobebi eklesia-monastrebisadmi iyo is tradicia, romelic
damkvidrda ierusalimSi bizantielTa batonobis droidan. qarTvelTa eklesia-mo-
nastrebisTvis aseTi qoneba SeiZleboda yofiliyo qarTuli saxelmwifos da kerZo
pirebis Semowirulobebic. vakfis erTi adreuli mTavari muslimuri saxelmZRvane-
lo dasaSvebad miiCnevs qristianis mier Tavisi saxlis an miwis vakfad Sewirvas, Tu
Semosavali misgan gamoiyeneboda ierusalimSi remontisTvis, lamprebisTvis zeTis
sayidlad da sxv. Moshe Gil, “Dhimmi Donations and Foundations for Jerusalem (638-1099),” Jour-
nal of the Economic and Social History of the Orient, vol. XXVII, part II (1984), 156-57. vakufe-
bidan miRebul Semosavals qarTuli samonastro Temis xelmZRvaneloba iyenebda
qarTuli savaneebis, ber-monazvnebisa da piligrimebis saWiroebebisaTvis.
beena ColoyaSvili 101
72
Die Chronik des Ibn Ijas, 273.
73
Castellani, Catalogo dei Firmani, #83. aq dokumentis TariRi arasworadaa gansaz-
Rvruli: aris 919 wlis 15 jumada II/1513 wlis 18 agvisto, 918 wlis 2 jumada II-is/1512
wlis 15 agvistos nacvlad.
102 goCa jafariZe
74
У. М. Уотт, П. Какиа, Мусульманская Испания (Москва, 1976), 145-46.
beena ColoyaSvili 103
75
Butrus Abu Manneh, “The Georgians in Jerusalem in the Mamluk Period,” in Egypt and Palestine.
A Millennium of Association (868-1948), ed. by A. Cohen and G. Baer (New York, 1984), 102-112, 108,
109; goCa jafariZe, `diplomatiuri kontaqtebi saqarTvelosa da egviptes Soris
XIV-XVI s-is dasawyisSi ierusalimSi aRmoCenili arabuli dokumentebis mixedviT~,
qarTuli diplomatia, 1 (1994), 210-11.
76
goCa jafariZe, saqarTvelo da maxlobeli aRmosavleTis islamuri samyaro XII-
XIII s-is pirvel mesamedSi (Tbilisi, 1995), 234-56.
77
goCa jafariZe, `rodis daubrunes qarTvelebs mamluqebis mier mitacebuli
jvris monasteri?~, SoTa mesxia 90, saiubileo krebuli miZRvnili SoTa mesxias da-
badebis 90 wlisTavisadmi (Tbilisi, 2006), 289-306, 294, 296.
78
Abu Manneh, “The Georgians in Jerusalem,” 110; jafariZe, `diplomatiuri kontaqte-
bi~, 212, Sen. 3.
79
ierusalimis berZnuli marTlmadidebluri sapatriarqos biblioTeka, #VII.B.1.7.
104 goCa jafariZe
80
iqve, #VII.B.2.30.
81
ierusalimis somxuri sapatriarqos istoriis sakiTxebi ganxilulia a. sanji-
anis SromebSi, romlebic dasaxelebulia winamdebare statiaSi.
beena ColoyaSvili 105
82
Denys Pringle, The Churches of the Crusader Kingdom of Jerusalem, A Corpus, vol. III, The City
of Jerusalem (Cambridge, 2007), 172.
83
lela jejelava, `wminda iakobis qarTuli monasteri ierusalimSi~, kr. amierka-
vkasiis istoriis problemebi (Tbilisi, 1991), 266-282; vladimer kekelia, `somxuri
wyaroebi ierusalimSi maTi samonastro mSeneblobis Sesaxeb~, Sua saukuneebis is-
toriis sakiTxebi, VI (2002),143-152,150; misive, `iakobis monastris sakiTxi da jva-
rosanTa urTierToba qarTul-somxur koloniebTan ierusalimis wminda miwaze XII
saukuneSi~, qarTuli diplomatia, 11 (Tbilisi, 2001), 62-88; eldar mamisTvaliS-
vili, saqarTvelo-ierusalimis urTierTobis istoriidan (XVI-XVII ss.) (Tbilisi,
2008),163-66, Sen. 1.
84
Avedis K. Sanjian, The Armenian Communities in Syria under Ottoman Dominion (Cambridge, 1965),
12; Victor Azarya, The Armenian Quarter of Jerusalem: Urban Life Behind Monastery Walls (Berkeley,
1984), 59; Adrian J. Boas, Jerusalem in the Time of the Crusades: Society, Landscape and Art in the Holy City
106 goCa jafariZe
under Frankish Rule (New York, 2001), 126; Rene Janin, “Les Géorgiens à Jerusalem,” Échos d’Orient, 16
(1913), 33; rene Janeni, `qarTvelebi ierusalimSi~, religia, 10 (1992), 8 da sxv.
85
M. Brosset, “Notice sur les manuscrits géorgiens récemment acquis par l’Académie” (Beilage
Nr. 135), wignSi: B. Dorn Das Asiatische Museum der Kaiserlichen Akademie der Wissenschaften zu
St. Petersburg. (St. Petesrburg, 1846), 631-632; Цагарели, “Памятники грузинской старины”, 117-
18, 191-92, #147.
86
Serge A. Frantsouzoff, “Three Arabic notes in a Georgian manuscript kept in St. Petersburg,” in
Georgians in the Holy Land, ed. by Tamila Mgaloblishvili (In the Press). statia dabeWdvamde gag-
vacno qalbatonma Tamila mgalobliSvilma, risTvisac madlobas movaxseneb.
87
Sanjian, The Armenian Communities in Syria, 12, 170; Azarya, The Armenian Quarter of Jerusa-
lem, 59; Boas, Jerusalem in the Time of the Crusades, 126.
88
Pringle, The Churches of the Crusader Kingdom of Jerusalem, 169. damowmebulia: Vincent
L.-H. and F F. Abel, Jérusalem: Recherces de topographie d’archéologie et d’histoire, vol. II: Jérusalem
nouvelle (Paris, 1914), 522.
89
a. ter-hovanesianc, Jamanakagrakan patmuTiun s. erusaRemi, II [wminda ierusa-
limis qronologiuri istoria, II] (ierusalimi, 1890). qarTul-somxuri davis epi-
zodebi am naSromidan, Cemi TxovniT, somxuridan arabulad miTargmna francis-
kelTa samecniero centris xelmZRvanelma kairoSi abu mansur mistrixma. garda
amisa, isini mokled citirebulia a. sanjianisa da serjio la portas SromebSi:
Sanjian, The Armenian Communities in Syria, 172; Sanjian, “The Armenians and the Holy Places in
Jerusalem,” The Third International Conference on Bilad al-Sham: Palestine, 19-24 April, 1980, vol.
I (Jerusalem, 1983), 135-36; Sergio La Porta, “The Armenian Episcopacy in Mamluk Jerusalem in the
Aftermath of the Council of Sis (1307),” Journal of the Royal Asiatic Society, series 3, vol.17, issue
2 (2007), 111.
beena ColoyaSvili 107
90
ierusalimis somxuri sapatriarqos xelnawerebisa da dokumentebis koleqciis
Sesaxeb ix. jafariZe, buaCiZe, `wminda miwaze qarTuli eklesiis istoriis arabuli
dokumenturi wyaroebi~, 547-550.
91
am ori donis Sesaxeb ix. Oded Peri, Christianity under Islam in Jerusalem (Leiden, 2001), 3.
108 goCa jafariZe
92
goCa jafariZe, `sulTan barkukis ori brZanebuleba ierusalimis franciskel-
Ta sameurveos arqividan~, qarTuli diplomatia, 9 (2002), 677-78.
93
franciskelTa, anu `minorit ZmaTa ordeni~ (abreviatura – OFM) 1209 wels
daaarsa francisk asizelma (1182-1226). wminda miwaze franciskelTa sameurveos is-
toriis Sesaxeb ix. Leonhard Lemmens, “Die Franziskaner im HL. Lande,” I, Teil, Die Franziskaner
auf dem Sion (1336-1551) (Münster in Westfalen, 1916); Giuseppe Nazzaro, The Franciscan Presence
in the Holy Land, translated and edited by Peter F. Vasko, John Boettcher (Jerusalem, 1995); Sabino De
Sandoli, The Peaceful Liberation of the Holy Places in the XIV Century (Cairo, 1990), 77-94.
94
Sabino De Sandoli, The Peaceful Liberation of the Holy Places, 43; vladimer kekelia, `qris-
tiani erebi uflis saflavis taZarSi XIV saukuneSi~, aRmosavleTi da kavkasia, 5
(2007), 69.
95
Sabino De Sandoli, The Peaceful Liberation of the Holy Places, 47. samwuxarod, avtori
xSirad ar asaxelebs saTanado wyaroebs da kaTolikeebis poziciidan ganixilavs
franciskelTa moRvaweobas wminda miwaze.
96
jafariZe, `sulTan barkukis ori brZanebuleba~, 674-75.
97
berZnuli marTlmadidebluri sapatriarqos biblioTeka, #IV.B. 2.97.3. am da-
vis Sesaxeb, Cveulebriv, imowmeben r. Janens, romelsac TariRSi erTwliani Sec-
doma aqvs, 1492 weli, nacvlad 1491 wlisa. Janin, “Les Géorgiens a Jérusalem,” 35; Janeni,
`qarTvelebi ierusalimSi~, 10. gadamowmebam gviCvena, rom Secdomis wyaroa mis mier
damowmebuli Φ. Aριστοκλεους-is naSromi: A. Κωνσταντίνου, Πατριάρχου Κωνσταντινουπόλεως
βιογραφία και συγγραφαι αι έλάσσονενες [Teodoros aristokleus, konstantinopolis
patriarqis konstantine I-is biografia, saeklesio da filologiuri xasiaTis
narkvevebi da epistoleebi] (Κωνσταντινουπόλεως, 1866), 284, sadac 896 wlis 17 zu
l-ka‘das Sesabamisad SecdomiT dasaxelebulia 1492 weli (2002 wels am naSromis
beena ColoyaSvili 109
101
somxur xelnawerTa XIV-XV saukuneebis anderZebis (hiSatakaranebis) cnobebi
saqarTvelos Sesaxeb, Zveli somxuridan Targmna, Sesavali, komentarebi da SeniS-
vnebi daurTo a. abdalaZem (Tbilisi, 1978), 57-58.
102
iqve, 57-58; Sanjian, The Armenian Communities in Syria, 172-73.
103
t. savalanianci Tavis `ierusalimis istoriaSi~ asaxelebs rogorc 1422, ise
1430 welsac. damowmebulia: somxur xelnawerTa XIV-XV saukuneebis anderZebis
(hiSatakaranebis) cnobebi, 157.
104
a. abdalaZe, hiSatakaranis qronologiis gaTvaliswinebiT, Tvlis, rom meore
TariRi – 1430 weli ufro misaRebi Cans. somxur xelnawerTa XIV-XV saukuneebis an-
derZebis (hiSatakaranebis) cnobebi, 157.
105
maia stefnaZe, `qarTvelTa mdgomareoba ierusalimis wminda miwaze VII-XVII sau-
kuneTa saerTaSoriso aqtebis mixedviT~, qarTuli diplomatia, 5 (1998), 447-48.
106
k. hintlianis Tanaxmad, golgoTa somexTa xelT iyo saladinis droidan moy-
olebuli 1426 wlamde, roca qarTvelebma, romelTac ojaxuri kavSirebi hqondaT
mamluqebTan, qrTamebiT moaxerxes kontrolis daweseba masze. K. Hintlian, History of the
Armenians in the Holy Land (Jerusalem, 1989), 42. hintliani, romlis publikaciebic xSirad
gvxvdeba wminda miwis Sesaxeb krebulebSi, TiTqosda seriozuli mkvlevaria. miT
umetes gasaocaria, rom is msjelobs mamluqebTan qarTvelebis ararsebul, yovel
SemTxvevaSi, samecniero literaturaSi Seuswavlel, raRac ojaxur kavSirebze.
beena ColoyaSvili 111
107
somxur xelnawerTa XIV-XV saukuneebis anderZebis (hiSatakaranebis) cnobebi,
58-59, 156.
108
amave wels somxebma, romlebmac imedi dakarges daebrunebinaT golgoTa, sulT-
nis nebarTviT, `uflis wm. saflavisa da wm. golgoTis pirdapir~ cariel adgilze
aaSenes eklesia, romelsac meore golgoTa uwodes. ix. somxur xelnawerTa XIV-XV
saukuneebis anderZebis (hiSatakaranebis) cnobebi, 59-60; Sanjian, The Armenian Com-
munities in Syria, 173. 1439 wels golgoTis dakargviT damwuxrebuli a. sanjiani, cdi-
lobs daamciros qarTvelTa warmateba: `qarTvelebis gamarjveba didxans ar gagr-
Zelebula, radganac male, 1440 wels maTi samefos dacemis Semdeg, maTi monastrebi
da siwmindeebi wminda qalaqSi, golgoTis CaTvliT, maTi erTmorwmune berZnebis
kontrolis qveS gadavida~. 1440 wels qarTvelTa samefo ar dacemula da SeuZlebe-
lia, sanjianma ar icodes isic, rom sinamdvileSi, qarTvelebi ierusalimSi TavianT
eklesia-monastrebs da sxva siwmindeebs, maT Soris golgoTas, kidev or saukuneze
metxans inarCunebdnen. ubralod, mas obieqturoba Ralatobs.
112 goCa jafariZe
109
H. T. F. Duckworth, The Church of the Holy Sepulchre (London, 1922), 219.
110
kastelanis mier Sedgenili katalogis mixedviT franciskelTa arqivSi es do-
kumenti ar Cans.
111
arsebobs am dokumentis somxuri Targmanic: a. ter-hovanesianc, Jamanakagra-
kan patmuTiun s. erusaRemi (wminda ierusalimis qronologiuri istoria), II, 241
(somxur enaze).
beena ColoyaSvili 113
112
P. Girolamo Golubovich, Serie Chronologica dei reverendissimi Superiori di Terra Santa (Geru-
salemme, 1898), 72.
113
am traqtatis Sedgena surianom 1484 wels daiwyo da Semdeg araerTxel Seavso
is. traqtatis 1514 wlis nusxa 1900 wels gamosca j. goluboviCma: Il Trattato di Terra
Santa (ix. zemoT, Sen. 9). man gaiTvaliswina traqtatis is saboloo variantic, rome-
lic 1524 w. gamosacemad moamzada da dabeWda franCesko bindonim. T. bellorinis
da e. houdis mier momzadebuli traqtatis inglisuri Targmani Treatise of the Holy
Land (ix. zemoT, Sen. 9) emyareba goluboviCis gamocemas. mis sqolioebSi motanilia
is gansxvavebebi da damatebebi, romlebic gvxvdeba f. bindonis gamocemaSi.
114
igive Bernardino del Vecchio, sienadan, wminda miwis meurve 1507-1510 wlebSi. Golubo-
vich, Serie Chronologica dei reverendissimi Superiori di Terra Santa, 42.
114 goCa jafariZe
115
Suriano, Treatise of the Holy Land, 51.
116
ix. zemoT, Sen. 112.
117
amis Sesaxeb ix. qvemoT, 127.
118
“Le voyage et itineraire de Frere Jehan Thenaud,” 103.
119
iqve, 103.
beena ColoyaSvili 115
120
Sabino De Sandoli, The Peaceful Liberation of the Holy Places, 36.
121
“Le Voyage et itineraire de Frere Jehan Thenaud,” 119.
122
iqve, 119. Teno daJinebiT sTxovda andre le rois, gamgzavrebuliyo ierusal-
imSi da aRedgina zemoxsenebuli sakurTxeveli. Le Voyage d’Outremer, 120. gaemgzavra
Tu ara andre le roi ierusalims, ucnobia.
123
Castellani, Catalogo dei Firmani, #76.
116 goCa jafariZe
124
“Le Voyage et itineraire de Frere Jehan Thenaud,” 103. aRsaniSnavia, rom Jan Tenom, romel-
sac davalebuli hqonda sparseTsa da indoeTSi wasuliyo, es ver SeZlo. is wers,
rom mis gamgzavrebas qarTveli elCis (e. i. beena ColoyaSvilis) `boroti zraxvebis
Sedegad dabrkoleba Seeqmna~. raSi gamoixateboda, konkretulad, qarTveli elCis
danaSauli, Teno arafers ambobs. iqve, 103.
beena ColoyaSvili 117
125
ierusalimis berZnuli marTlmadidebluri sapatriarqos biblioTeka, #VII.B.2.59.
126
ierusalimis franciskelTa arqivi, Castellani, Catalogo dei Firmani, #78. kastela-
nis katalogSi am dokumentis TariRi arasworadaa dasaxelebuli: 915 wlis 15 ju-
mada I/1509 wlis 31 agvisto.
118 goCa jafariZe
127
Suriano, Treatise of the Holy Land, 87.
beena ColoyaSvili 119
128
beena ColoyaSvilis garda, davaSi monawile danarCeni qarTvelebi sxva wya-
roebSi me ar Semxvedria.
129
es moajiri dasturdeba XVI saukunis osmalTa xanis im arabul dokumentebSi,
romlebic exeba franciskelebisa da qarTvelebis davas golgoTis garSemo. garda
120 goCa jafariZe
yobda da morTavda Tavis mxares (str. 41-45). golgoTis qveda doneze (ad-
amis samlocveloSi) orive Temis fuliT gakeTdeboda karebi, urduliTa
da ori gasaRebiT TiToeuli TemisTvis. aqedan isini qvis kibiT avidodnen
golgoTis zeda doneze. frankebisTvis es mxolod qarTvelebis mxridan
iyo SesaZlebeli (str. 45-52). qvemoT ar daideboda raime nivTi, an morTu-
loba, mxolod qarTvelebi dakidebdnen iq kandels. (str. 46, 48).
oqmSi naTqvamia, rom es SeTanxmeba TiToeuli Temidan `kanonieri
CvenebiT~, mosamarTlis winaSe daamowmes zemoxsenebulebma biina begma,
e.i. beena ColoyaSvilma da fransisma, e.i. franCesko surianom da daadas-
tures mowmeebma. gadawyda, rom mas, vinc momavalSi sadavos gaxdida am
gadawyvetilebas, daekisreboda im TariRSi mimoqcevaSi arsebuli 1000
aSrafis oqros dinaris130 gadaxda (str. 54-56-e).
golgoTisaTvis brZolis mesame raundi kompromisiT dasrulda.
mis zeda nawilSi aRdga status-kvo, is viTareba, romelic 1491 wlis Sar-
iaTis sasamarTlom daadgina. magram 1513 wels am gadawyvetilebiT uk-
mayofilo iqnebodnen rogorc beena ColoyaSvili, ise – franCesko suri-
ano. am ukanasknelma, romelic ver itanda qarTvelebs, Tavis traqtatSi
dawera:
`qarTvelebis uunarobis gamo, imedi maqvs, [franciskeli] Zmebi
male miiReben imas, rac surT, arcTu usafuZvlod~.131
franciskelebs da maT meTaurs franCesko surianos marTlac
hqondaT safuZveli, efiqraT, rom miiRebdnen, rac surdaT. es iyo
mTeli golgoTa. magram amas sruliadac ar ganapirobebda uunaroba
qarTvelebisa, romlebic minimaluri SesaZleblobebiT maqsimums aRw-
evdnen da kidev didxans inarCunebdnen jvris aRmarTvis samlocvelos
golgoTis CrdiloeT nawilSi. franciskelTa zurgs ukan idgnen veneci-
is respublika da safrangeTi, romelTac angariSs uwevda sulTani.
amasTan, ierusalimSi sasamarTlo davaSi mniSvnelovan rols TamaSob-
da fuli. franCesko suriano, romelic aRniSnavs, rom mas Semdeg, rac
franciskelebs waarTves ufleba evloT TavianT samlocveloSi gol-
amisa, mas ixseniebs arseni suxanovic. Арсений Суханов, “Проскинтарий, 1649-1653 гг”,
Православный палестинский сборник, том VII, выпуск третий (СПб, 1889), 151.
130
igulisxmeba sulTan al-aSraf barsbeis mier 1425 wels moWrili maRalxarisxo-
vani oqros moneta (3.4 g), romelsac unda Seecvala dukati. is saukunis ganmavloba-
Si iyo mimoqcevaSi da upiratesoba eniWeboda vaWrobaSi. Jere L. Bacharach, “The Dinar
versus the Ducat,” International Journal of Middle East Studies, vol. 4, No. 1 (Jan. 1973), 77-96; Wan
Kamal Mujani, “The Monetary System From Historical Perspectives (A special reference to the King-
dom of Mamluk from the period 872-922 A.H./1468-1517 A.D. that utilizes Islamic Monetary System).”
http://www.ialsnet.org/meetings/business/ KamalWan-Malaysia.pdf.
131
Suriano, Treatise of the Holy Land, 87.
beena ColoyaSvili 121
132
adamis samlocveloSi dasaflavebuli iyo ierusalimis samefos pirveli gamge-
beli godfrei buloneli (1199-1110), balduin II (1118-11131 ) da ierusalimis sxva
mefeebi. Duckworth, The Church of the Holy Sepulchre, 233; Zehava Jacoby, “The Tomb of Baldwin
V, King of Jerusalem (1118-1186),” Gesta, XVIII, 2 (1979), 3; Pringle, The Churches, 16-17. es sa-
flavebi daikarga 1810 wels Catarebuli restavraciis dros.
133
Suriano, Treatise of the Holy Land, 51, Sen. A.Bindon-is red.
134
dukati veneciuri oqros fulia (wona – 3.5 g, sinjadoba – 23,5 karati). В. В. Зва-
рич, Нумизматический словарь, издание четвертое (Львов, 1980), 71. werilobiTi wyaroebiT,
dukati farTod gamoiyeneboda egviptis fulis mimoqcevaSi 1399 wlidan. Bacharach,
“The Dinar versus the Ducat,” 79.
135
Suriano, Treatise of the Holy Land, 87.
136
aRsaniSnavia, rom veneciis senatma domeniko trevizans, rogorc elCs, pirveli
6 Tvis manZilze Tviur sargod dauniSna 300 dukati, xolo yovel momdevno TveSi –
150 dukati. Setton, The Papacy and the Levant, 27.
137
rene Janeni, Tavad kaTolike, ar malavs, rom franCesko surianom qrTami ar
daiSura: `man sruli erTi weliwadi davas moandoma kaTolikeebis uflebaTa dac-
va-aRdgenisaTvis adgilobrivi mmarTvelobis winaSe, romlis moxeleebs amisTvis
xSirad didZal saCuqrebs aZlevda... surianom qrTamis wyalobiT adamis saxelwode-
bis patara eklesiac CamoarTva qarTvelebs~. Janin, “Les Géorgiens a Jérusalem,” 36; Jane-
ni, `qarTvelebi ierusalimSi~, 11.
122 goCa jafariZe
138
flurs qarTvelebi uwodebdnen florins (laT. florenus), maRalxarisxovan oq-
ros monetas (wona – 3,537 g), romlis moWrac Tavdapirvelad florenciaSi daiwyes
1252 wels. Зварич, Нумизматический словарь, 173-74.
139
n. mari, aRapni juaris monastrisani ierusalims Sina (spb, 1914), #17a; SaraSiZe.
`saqarTvelos istoriis masalebi (XV-XVIII ss.)~, masalebi saqarTvelosa da kavkasiis
istoriisaTvis, nakv. 30 (Tbilisi, 1954), 212; metreveli, masalebi, 81, #18 (M-17), 122;
menabde, Zveli qarTuli mwerlobis kerebi, 113-14. zosime kumurdoelma Tan Camoita-
na yvaryvare aTabagis (1416-1498) SviliSvilis qeTeonyofili qristines saqoneli,
riTac daixsna golgoTa. qr. SaraSiZis azriT, qeTeon-qristine gardaicvala, araua-
dres, 1511 wlisa, safiqrebelia, 1514 wlis miwurulSi an 1515 wlis 5 ivnisamde (iqve,
211, 215). ix. agreTve, mamisTvaliSvili, qarTvelebi da bibliuri samyaro, 105.
140
Gregory Peradze, “An Account of the Georgian Monks and Monasteries in Palestine,” Georgica.
A Journal of the Georgian and Caucasian Studies. Rustaveli Volume. Nos 4&5 (Autumn 1937), 217-
18; grigol feraZe, ucxoel piligrimTa cnobebi palestinis qarTveli berebisa da
qarTuli monastrebis Sesaxeb, gamosacemad moamzada, Sesavali werili da damate-
biTi SeniSvnebi daurTo goCa jafariZem (Tbilisi, 1995), 95.
141
La pelerin veritable de la Terre Sainte (Paris, 1615), 287, damowmebulia: Peradze, “An Account
of the Georgian Monks,” 202; feraZe, ucxoel piligrimTa cnobebi, 63.
beena ColoyaSvili 123
142
franCesko surianosgan gansxvavebiT, arsebobs qarTvelTa SesaniSnavi Sefase-
bebi evropelTa mier, romlebsac Tavi mouyara grigol feraZem. Peradze, “An Account
of the Georgian Monks,” 225, n. 7; feraZe, ucxoel piligrimTa cnobebi, 124, Sen. 382.
143
imdroindeli evropis mowinave saxelmwifos – veneciis respublikis warmo-
madgenels (da ara marto mas) Zalze bundovani warmodgena hqonda saqarTvelos
geografiul mdebareobaze: `es qarTvelebi cxovroben mTebSi, xolo maTi qveyana
mdebareobs trapizonis maxloblad – did zRvaze... filosofosi ambobs, rom yvela
xalxi, romelic cxovrobs kldovan mTebSi, aris jiuti, da cudi Cvevebis mqone da
brZolis moyvaruli~. is iZleva sxva cnobebsac, xSirad mcdars, romlebiTac asaz-
rdoebda Tanamedroveebs: `qarTvelebi iyeneben berZnul asoebs, Tumca aqvT saku-
Tari, da aseve berZenTa yvela wes-Cveulebas. yvela maTgans aqvs tonzura – RvTism-
saxurT mrgvali, eriskacebs ki – kvadratuli~. Suriano, Treatise of the Holy Land, 87.
124 goCa jafariZe
144
Berchem, Matériaux pour un Corpus Inscriptionum, 378-79 (arabuli teqsti), 380-84 (fran-
guli Targmani komentarebiT) m. van berSems daxmareba aRmouCina prof. A. Jaussen-ma
da marTlmadidebelma mRvdelma, prof. ananiam. anabeWdi warweris ganadgurebamde
Seasrula prof. ananias mamam.
145
Berchem, Matériaux pour un Corpus Inscriptionum, 381.
146
iqve, 388-91.
147
Etienne Combe, “A Note: Qafar-Khafara,” Bulletin of the School of Oriental and African Studies, X (1939), 42.
beena ColoyaSvili 125
148
Berchem, Matériaux pour un Corpus Inscriptionum, 384.
149
912 wlis 16 muharramis brZanebuleba ix. Die mamlukischen Sultansurkunden des Sinai-
Klosters, Herausgegeben, übersetzt und erläutert von Hans Ernst (Wiesbaden, 1960), 228-31, #LXV (86)
(inglisuri Targmani: E. Khedoori, “Charters of Privileges Granted to St.Catherine’s Monastery, Mt
Sinai” (MA Thesis. Manchester, 1958), 143-45; 914 wlis 9 muharramis ori (A da B) brZanebule-
ba ix. Die mamlukischen Sultansurkunden des Sinai-Klosters, 234-36, # XVII (23). h. ernsts xsene-
buli dokumentebis germanul TargmanSi daSvebuli aqvs uxeSi Secdoma. is `qurjs~/
qarTvels cvlis `qurd~-iT/qurTiT. amis Taobaze 1966 wels miuTiTa s. Sternma
S. M. Stern, “Petitions fro the Mamluk Period (Notes on the Mamluk Documents from Sinai),” Bul-
letin of the School of Oriental and African Studies, vol. 29 (1966), 235, n. 10; reprinti: Coins and
Documents from the Medieval Middle East, Variorum Reprints (London, 1986), X, 235, n. 10, xolo
qarTul istoriografiaSi – cisana abulaZem, `wminda saflavis moxilvis osmalu-
ri kanoni~, mravalTavi, XIX (2001), 378.
150
911 wlis 16 muharramis brZanebuleba gacemulia kansavh al-Ravris ZmisSvilis
– tuman beis mier (Sina,101). detalebi am brZanebulebis Sesaxeb ix. jafariZe, bua-
CiZe, `wminda miwaze qarTuli eklesiis istoriis arabuli dokumenturi wyaroebi~,
340, Sen. 1.
151
Die mamlukischen Sultansurkunden des Sinai-Klosters, 228-30.
126 goCa jafariZe
152
Berchem, Matériaux pour un Corpus Inscriptionum, 383.
153
iqve, 379-81, 391.
154
melqitebis Sesaxeb ix. Sidney H. Griffith, The Church in the Shadow of the Mosques (Princ-
eton, 2008), 137-139.
beena ColoyaSvili 127
155
Berchem, Matériaux pour un Corpus Inscriptionum, 385.
156
“Le voyage et itineraire de Frere Jehan Thenaud,” 103. Tu gaviTvaliswinebT imas, rom
aRdgomis eklesia 1510 wlis Semodgomidan 2 wliT daixura, es cnoba retrospeq-
tiulad asaxavda wina periodis viTarebas.
157
“Jacques de Vitry’s History of Jerusalem,” Palestine Pilgrim’s Text Society, vol. XI (1896), 84.
158
Tamaz natroSvili, goCa jafariZe, `cda erTi TariRis dadgenisa~, macne, enis
da literaturis seria, 2 (1974), 179.
159
omaris (634-644) paqti (‘ahd ‘umar, an Surut al-‘umariÁa, `omaris pirobe-
bi~), xelSekruleba, romelic man 638 wels daudo ierusalimis patriarq sofro-
niuss qalaqis ubrZolvelad dakavebis dros, es aris pirobebi dampyrobel arab
muslimebsa da daqvemdebarebul ierusalimis qristianul mosaxleobas Soris.
saukuneebis manZilze omaris paqtis teqsti axali detalebiT ivseboda. arse-
bobs am paqtis versiebi arab avtorebTan, sadac qarTvelebi ar ixseniebian. amave
dros, cnobilia paqtis sxva versia, romlis TiTqosda arabuli originali amJa-
mad daculia stambolis fanaris ubanSi, berZnul maTlmadideblur biblioTe-
kaSi, asli ki – ierusalimis marTlmadidebluri sapatriarqos biblioTekaSi.
xelSekrulebis es teqsti ierusalimis qristianebs da piligrimebs uqvemdeba-
rebs berZen patriarqs. xelSekrulebaSi aRniSnulia, rom sagadasaxado Seuvalo-
ba eZleoda ierusalimis qristianebs, maT salocavebs da iq myof sxva danarCen
qristianTa jgufebs, maT Soris, qarTvelebs da eTiopelebs. omaris paqtis am ver-
siis arsebobis Sesaxeb informacia aris ukve mamluqTa epoqaSi da Semdeg mas sa-
patriarqo xSirad iyenebda Tavisi uflebebis gansamtkiceblad wminda miwaze da
araerTxel ixsenieba osmalo sulTnebis brZanebulebebSi. omaris paqtis Sesaxeb
didi literatura arsebobs. davasaxelebT yvelaze mniSvnelovans: Н.А. Медников,
“Палестина от завоевания ее арабами до крестовых походов по арабским источникам”, Пра-
вославный палестинский сборник, т. XVII, вып.2 (50), ч.2 (СПб, 1897), 529-613; A.S. Tritton,
The Caliphs and Their Non-Muslim Subjects (London, 1930), 5-17 da Smd; Mark R. Cohen, “What
128 goCa jafariZe
was the Pact of ‘Umar? A Literary-Historical Study,” Jerusalem Studies in Arabic and Islam, 23
(1999), 100-57; Milka Levy-Rubin, “Shurut ‘Umar and its Alternatives: The Legal Debate on the
Status of the Dhimmis,” Jerusalem Studies in Arabic and Islam, 30 (2005), 170-206; Albrecht
Noth, “Problems of Differentiation Between Muslims and Non-Muslims: Re-Reading the “Ordi-
nances of ‘Umar” (Al-Shurut al-‘Umariyya),” Muslims and Others in Early Islamic Society, ed. by
Robert Hoyland (Aldershot, 2004), 103-24; Maher Y.Abu-Munshar, A History of Tolerance and
Tensions (London, 2007), 55-80. qarTul samecniero literaturaSi ix. maia stefnaZe,
`qarTvelTa mdgomareoba ierusalimis wminda miwaze VII-XVII saukuneTa saerTa-
Soriso aqtebis mixedviT~, qarTuli diplomatia, 5 (1998), 436-38; misive, `saqarT-
velo da eTiopia: abreSumis gzis ori rgoli (VII saukunis arabuli sigelebis
fonze)~, kulturis istoriisa da Teoriis sakiTxebi, XIII (2002), 159-162; misive,
`qarTvelTa statusi wminda miwaze VII saukunis aqtinames mixedviT~, qarTuli
diplomatia, 9 (2002), 362-367, 377-381.
160
ix. magaliTad, Sabino De Sandoli, Chiesa del S. Sepolro–chiavi porte portinai (Jerusalem,
1986).
161
mamisTvaliSvili, qarTvelebi da bibliuri samyaro, 61.
beena ColoyaSvili 129
162
ierusalimis berZnuli marTlmadidebluri sapatriarqos biblioTeka, #VII.B.2.27.
163
aseTive Tvalsazrisi ix. ceraZe da gagoSiZe, ierusalimi, 20.
164
Duckworth, The Church of the Holy Sepulchre, 219. qarTul samecniero literatur-
aSi samxreTis fasadis am mTavari karis Sesaxeb ix. giorgi gagoSiZe, `qarTvel
mlocvelTa warwerebi ierusalimis uflis saflavis karibWeze~, macne, istoriis,
arqeologiis, eTnografiisa da xelovnebis istoriis seria, 1 (1992), 136-137.
130 goCa jafariZe
165
mari, ierusalimis berZnuli sapatriarqos wignsacavis xelnawerebis mokle aRw-
eriloba, 44, me-2 minaweri; Robert P. Blake, Catalogue des manuscrits Georgiens de la Bibliothèque
Patriarcale Grecque a Jérusalem (Paris, 1924), #36; Peradze, “An Account of the Georgian Monks,” 239,
n. 3; feraZe, ucxoel piligrimTa cnobebi, 130-31, Sen. 394 da 395; gagoSiZe, `qarTvel
mlocvelTa warwerebi~,137; misive, `wminda miwis qarTuli warwerebi~, Academia. isto-
riul-filologiuri Jurnali, tomi 5(A) ( 2003), 36.
166
feraZe, ucxoel piligrimTa cnobebi, 131.
167
mari, ierusalimis berZnuli sapatriarqos wignsacavis xelnawerebis mokle aR-
weriloba, 35-36.
beena ColoyaSvili 131
168
TinaTin ceraZe, `axali monacemebi ierusalimis qarTuli samonastro kolo-
niis Sesaxeb~, Academia, istoriul-filologiuri Jurnali, tomi 5 (A) (2003), 47-48.
169
menabde, Zveli qarTuli mwerlobis kerebi, 113; maia karanaZe, qarTuli wignis
ydis istoria (Tbilisi, 2002), 38, 42, 44.
170
darejan kldiaSvili, sinas wm. ekaterines monastris qarTvelTa eklesiis
sulTa matiane (Tbilisi, 2008), 126, 131.
132 goCa jafariZe
171
Suriano, Treatise of the Holy Land, 88.
172
iqve, 87.
beena ColoyaSvili 133
bibliografia
Combe, Etienne. A Note: Qafar-Khafara. Bulletin of the School of Oriental and African
Studies, X, 1939
Duckworth, H.T.F. The Church of the Holy Sepulchre. London, 1922
Frantrsouzoff, Serge A. Three Arabic notes in a Georgian manuscript kept in St.
Petersburg. In Georgians in the Holy Land. Ed. by Tamila Mgaloblishvili. In the
Press.
Gil, Moshe. Dhimmi Donations and Foundations for Jerusalem (638-1099), Journal of the
Economic and Social History of the Orient,Vol. XXVII, Part II, 1984
Golubovich, Girolamo. Serie Chronologica dei reverendissimi Superiori di Terra Santa.
Gerusalemme, 1898
Griffith, Sidney H. The Church in the Shadow of the Mosques. Princeton, 2008
Hintlian, K. History of the Armenians in the Holy Land. Jerusalem, 1989
A History of the Crusades. Ed. by Kenneth M. Setton. Vol. III. Madison, 1975
Holt, M. Kansawh al-Ghawri. The Encyclopaedia of Islam. New Edition. Vol. IV. 1978
Horii, Yutaka. The Mamluk Sultan Qansuh al-Ghawri (1501-16) and the Venetians in Alex-
andria. Orient, vol. XXXVIII, 2003
Jacques de Vitry’s History of Jerusalem. Palestine Pilgrim’s Text Society. Vol. XI. 1896
Janin, R. Les Géorgiens a Jérusalem. Échos d’Orient. Tome XVI-Anee. 1913
Journal d’un bourgeois du Caire. Chronique d’Ibn Iyas. Tome II, Traduit et annote par Gas-
ton Wiet. Paris, 1955
Khedoori, E. Charters of Privileges Granted to St.Catherine’s Monastery, Mt Sinai. MA
Thesis. Manchester, 1958
La Porta, Sergio. The Armenian Episcopacy in Mamluk Jerusalem in the Aftermath of the
Council of Sis (1307). Journal of the Royal Asiatic Society. Series 3, Vol.17, Issue 2, 2007
Lemmens, Leonhard. Die Franziskaner im HL. Lande. I, Teil. Die Franziskaner auf dem
Sion (1336-1551). Münster in Westfalen, 1916
Levy-Rubin, Milka. Shurut ‘Umar and its Alternatives: The Legal Debate on the Status of
the Dhimmis. Jerusalem Studies in Arabic and Islam, 30, 2005
Die mamlukischen Sultansurkunden des Sinai-Klosters. Herausgegeben, übersetzt und er-
läutert von Hans Ernst. Wiesbaden, 1960
Mantran, Robert and Jean Sauvaget. Reglament Fiscaux Ottomans. Les provinces Syriennes.
Beyrouth, 1951
Mujani, Wan Kamal. The Monetary System From Historical Perspectives (A special refer-
ence to the Kingdom of Mamluk from the period 872-922 A.H./1468-1517 A.D. that utilises
Islamic Monetary System). http://www.ialsnet.org/meetings/business/KamalWan-Malaysia.pdf
Nazzaro, Giuseppe.The Franciscan Presence in the Holy Land. Translated and edited by
Peter F. Vasko, John Boettcher. Jerusalem, 1995
Noth, Albrecht. Problems of Differentiation Between Muslims and Non-Muslims: Re-Read-
ing the “Ordinances of ‘Umar” (Al-Shurut al-‘Umariyya). In Muslims and Others in Early Is-
lamic Society. Edited by Robert Hoyland. Aldershot, 2004
Peradze, Gregory Archimandrite. An Account of the Georgian Monks and Monasteries in
Palestine. Georgica. A Journal of the Georgian and Caucasian Studies. Rustaveli Volume. Nos
4&5, Autumn 1937
beena ColoyaSvili 137
mariam nanobaSvili
venecia da aRmosavleTi
morozini warmoSobiT veneciidan iyo, im qalaqidan, romelsac yov-
elTvis mWidro urTierToba hqonda aRmosavleTTan.
1
Archimandrite Gregory Peradze, “An Account of the Georgian Monks and Monasteries in Pales-
tine as revealed in the Writings of non-Georgian Pilgrims,” Georgica. A Journal of the Georgian and
Caucasian Studies. Rustaveli Volume, Nos. 4&5 (Autumn 1937); grigol feraZe, ucxoel pili-
grimTa cnobebi palestinis qarTveli berebisa da qarTuli monastrebis Sesaxeb,
gamosacemad moamzada, Sesavali werili da damatebiTi SeniSvnebi daurTo goCa ja-
fariZem (Tbilisi, 1995).
140 mariam nanobaSvili
2
Venezia e l’Oriente fra tardo Medioevo e Rinascimento, A cura di Agostino Perusti (Firenze, 1966),
22-23.
XVI saukunis italieli piligrimi 141
3
iqve, 25-26.
4
Giuliano Lucchetta, L’Oriente mediterraneo nella cultura di Venezia tra il Quattro e il Cinquecento,
(Vicenza, 1984), 56.
142 mariam nanobaSvili
5
Deborah Howard, Venice and the East (London, 2000), 72.
XVI saukunis italieli piligrimi 143
6
Howard, Venice and the East, 112.
7
Fabio Mutinelli, Del commercio dei Veneziani (Venezia, 1835).
144 mariam nanobaSvili
8
Viaggio in Terrasanta di Santo Brasca 1480, con l’itinerario di Gabriele Capodilista (Milano,
1966).
9
iqve, 5. “videlicet che, primo, dispona l’homo fare el viagio solamente ad intentione de visitare,
comtemplare et adorare con gran effusione de lachrime queli sanctissimi misterij, adciò che Iesu beni-
gno gli perdona li suei peccati et non ad intentione de vedere del mondo e per ambitione e per exaltatione
de dire: io sono stato, io ho veduto etc.”
10
am sakiTxebTan dakavSirebiT arsebobs araerTi wyaro da gamokvleva, mag. Fra
Francesco Suriano, Treatise on the Holy Land, trans. Fr Theophilus Bellorini OFM and Fr Eugene
XVI saukunis italieli piligrimi 145
Hoade OFM (Jerusalem, 1949); David Jacoby, “Peleginage médiéval et sanctuaires de Terre Sainte:
La perspective vénitienne,” Ateneo Veneto, CLXXIII (XXIV N.S.), 1986; Id., Studies on the Crusader
States and on Venetian Expansion (Northampton, 1989); “Les Italiens en Egypt au XIIe at XIIIe siècles:
du comptoir à la colonie,” in Coloniseur au Moyen Age, eds. Michel Balard et Alain Ducellier (Paris,
1995).
146 mariam nanobaSvili
11
cnobilia, rom zRvaosnobaSi Cinebulad iyo gawafuli franCesko suriano. pales-
tinidan italiaSi erT-erTi mgzavrobisas man gemi orjer gadaarCina daRupvas. saSineli
Stormis dros gemma saWe dakarga. moulodnelad Tavmdabali beri gembanze aiWra da
xomaldi saWis gareSe marTa. am xelovnebas igi axalgazrdobaSi iyo dauflebuli.
12
Western Pilgrims: The Itineraries of Fr Simon Fitzsimons (1322-23), a Certain Englishman (1344-
45), Thomas Brygg (1392), and Notes on Other Authors and Pilgrims, ed. Eugene Hoade OFM (Jerusa-
lem, 1952; repr. 1979), 49.
13
Culto dei Santi a Venezia, di S. Tramontin e altri (Venezia, 1965).
14
E. Ashtor, “Venezia e il pelegrinaggio in Terrasanta nel basso medioevo,” Archivio storico italiano,
CXLIII (1985).
XVI saukunis italieli piligrimi 147
15
J. K. Hyde, “Italian Pilgrim Literature in the Late Middle Ages,” Bulletin of the John Rylands
University Library of Manchester, 72, no. 3: special issue: Essays in Memory of J. K. Hyde, ed. Brian
Pullan and Susan Reynolds (1990).
16
D. R. Howard, Writers and Pilgrims: Medieval Pilgrim Narratives and their Posterity (London,
1980).
148 mariam nanobaSvili
17
Il trattato di Terra Santa e dell’Oriente di Frate Francesco Suriano, missionario e viaggiatore del
secolo XV (Siria, Palestina, Arabia, Egitto, Abissinia ecc.), edito per la prima volta nella sua integrità
su due Codici della Comunale di Perugia e sul testo Bindoni, dal P. Girolamo Golubovich, Ord. Min.,
Missionario Apostolico e figlio della Custodia di Terra Santa (Milano, 1900), 74.
18
E. Bragaglia, Gli Ex libris italiani dalle origini alla fine dell’Ottocento, 2, (Milano, 1951), nn. 864,
865, 866.
XVI saukunis italieli piligrimi 149
19
T. Domenichelli, L’Emaus della Palestina (Livorno, 1889), 339.
20
Marcellino da Civezza, Viaggio di Barbone Morosini ai Luoghi di Terra Santa fatto l’anno 1514 e
da lui stesso descritto, in Le Missioni Francescane (1891), 230-236, (1892) , 162-167.
21
E. Cerulli, Etiopi in Palestina, I (Roma, 1943), 372-378.
22
Bellarmino Bagatti, Gli antichi edifici sacri di Betlemme, in seguito agli scavi e restauri prati-
cati dalla Custodia di Terra Santa (1948-51), Gerusalemme, 1952, 48, 57, 187 (belarmino baga-
ti, beTlemis Zveli sakraluri Senobebi wminda miwis mcvelTa mier 1948-51 wlebSi
ganxorcielebuli gaTxrebisa da restavraciis Semdgom); D. Baldi, Enchiridion Locorum
Sanctorm, editio altera aucta et emendata, Jerusalem, 1955, 26, 452-454; M. Roncaglia, Fra Bernardino
Cortono da Udine OFM, in Le Venezie Francescane 14 (1947), 39-72.
23
msurs, gamovxato didi madliereba italiis sagareo saqmeTa saministrosa da
veneciis ka’ foskaris universitetis mimarT finansuri daxmarebisaTvis, ramac saSu-
aleba momca, ramdenjerme ganmexorcielebina samecniero kvleva veneciis wm. markozis
biblioTekaSi. aseve did madlobas movaxseneb profesor goCa jafariZes muSaobis
procesSi gaweuli araerTi mniSvnelovani konsultaciisa da mxardaWerisaTvis.
150 mariam nanobaSvili
24
barbone morozini, msgavsad mravali italieli avtorisa, kidev erTxel xaz-
gasmiT miuTiTebs, rom somxebs gamorCeulad kargi urTierToba hqondaT romTan.
am nawyvetidanac cxadia, rom isini laTinTa did simpaTias imsaxurebdnen. aRsani-
Snavia veneciaSi somexi uniatebis, mxiTaristebis, cnobili monasteri wm. lazares
kunZulze.
25
1507 wels golgoTis midamoebSi qarTvelTa sacxovreblebze miuTiTebs her-
cogi fridrix II ligniceli da brigeli. Peradze, “An Account of the Georgian Monks,” 197;
feraZe, ucxoel piligrimTa cnobebi palestinis qarTveli berebisa da qarTuli
monastrebis Sesaxeb, 53.
152 mariam nanobaSvili
bibliografia
26
saerTod, beTlemSi qarTvelTa moRvaweobis Sesaxeb mxolod ori cnobaa Semonax-
uli. iakob veronelis Tanaxmad, 1335 wels beTlemSi qarTvelebs hqondaT sakurTx-
eveli Sobis gamoqvabulis gareT. Peradze, “An Account of the Georgian Monks,” 188; feraZe,
ucxoel piligrimTa cnobebi palestinis qarTveli berebisa da qarTuli monastre-
bis Sesaxeb, 36-37. mogvianebiT, XVIII saukuneSi timoTe gabaSvili ixseniebs beTlemSi
samwirvelos. timoTe gabaSvili, mimosvla, teqsti gamosacemad moamzada, gamokvl-
eva, leqsikoni da saZieblebi daurTo el. metrevelma (Tbilisi, 1956), 82.
154 mariam nanobaSvili
Hyde, J. K. Italian Pilgrim Literature in the Late Middle Ages, Bulletin of the John Ry-
lands University Library of Manchester, 72, no. 3: special issue: Essays in Memory of J. K.
Hyde, ed. Brian Pullan and Susan Reynolds, 1990
Il trattato di Terra Santa e dell’Oriente di Frate Francesco Suriano, missionario e viaggia-
tore del secolo XV (Siria, Palestina, Arabia, Egitto, Abissinia ecc.), edito per la prima volta
nella sua integrità su due Codici della Comunale di Perugia e sul testo Bindoni, dal P. Giro-
lamo Golubovich, Ord. Min., Missionario Apostolico e figlio della Custodia di Terra Santa,
Milano, 1900
Jacoby, D. Studies on the Crusader States and on Venetian Expansion. Northampton,
1989
Jacoby, D. Peleginage médiéval et sanctuaires de Terre Sainte: La perspective vénitienne.
Ateneo Veneto, CLXXIII (XXIV N.S.), 1986
Les Italiens en Egypt au XIIe at XIIIe siècles: du comptoir à la colonie’ in Coloniseur au
Moyen Age, eds. Michel Balard et Alain Ducellier. Paris, 1995
Lucchetta, G. L’Oriente mediterraneo nella cultura di Venezia tra il Quattro e il Cinque-
cento. Vicenza, 1984
Mutinelli, F. Del commercio dei Veneziani. Venezia, 1835
Roncaglia, M. Fra Bernardino Cortono da Udine OFM. Le Venezie Francescane, 14,
1947
Fra Francesco Suriano. Treatise on the Holy Land. Trans. Fr Theophilus Bellorini OFM
and Fr Eugene Hoade OFM. Jerusalem, 1949
Venezia e l’Oriente fra tardo Medioevo e Rinascimento, A cura di Agostino Perusti.
Firenze, 1966
Viaggio in Terrasanta di Santo Brasca 1480, con l’itinerario di Gabriele Capodilista. Mila-
no, 1966
Western Pilgrims: The Itineraries of Fr Simon Fitzsimons (1322-23), a Certain English-
man (1344-45), Thomas Brygg (1392), and Notes on Other Authors and Pilgrims. Ed. Hoade
E. OFM. Jerusalem, 1952; repr. 1979
X
konstantine feraZe
1
Tal Shuval, “The Ottoman Algerian Elite and Its Ideology,” International Journal of Middle East
Studies, vol. 32, no. 3. (Aug., 2000), 327.
2
daviT janeliZe, saqarTvelo da aRmosavleTi XVIII saukuneSi, speckursi, (Tbili-
si, 1984), 228-229. damatebiTi saarqivo cnobisTvis ix. Г. Мачарадзе, Грузинские докумен-
ты из истории русско-грузинско-египетско-эфиопских отношений 80-х годов XVIII века (Тбили-
си, 1967), 15-17.
158 konstantine feraZe
3
J. H. Mordtmann and E. Kuran, “Jezāirli Ghāzī Hasan Pasha,” The Encyclopedia of Islam, vol. II,
(Leiden, 1965), 533-534.
4
Asma Moalla, The Regency of Tunis and the Ottoman Porte, 1777-1814 (London, 2004), 55-56.
5
konstantine feraZe, `eTnikuri solidarobis Sesaxeb XVIII s. miwurulisa da XIX s.
damdegis osmaleTis saxelmwifo moxeleTa Soris~, axlo aRmosavleTi da kavkasia,
4 (2005), 82-88.
qarTvelebi alJirSi 159
6
N. Slousch, “La Tripolitaine sous la domination des Karamanli,” Revue du Monde Musulman, tome
sixième (1908), 65.
160 konstantine feraZe
7
H. B. Barnby, The Prisoners of Algiers, an account of the forgotten American-Algerian war 1785-
1797 ( New York, 1966), 76.
8
Fehmi Edhem Karatay, Topkapı Sarayı Müzesi Kütüphanesi türkçe yazmalar kataloğu, vol. 1 (Istan-
bul, 1961), 306; Ismail Özen, Osmanli müellifleri, vol. 3 (Istanbul, 1975), 63.
qarTvelebi alJirSi 161
9
hamfris mier deisTan Camotanili werilis inglisurenovani transkriptisTvis ix.
The Papers of George Washington, http://gwpapers.virginia.edu/documents/pirate/documents/dey.html
aqve mogvyavs werilis qarTuli Targmani:
`amerikis SeerTebuli Statebis prezidenti jorj vaSingtoni
alJiris deisa da saregentos,
vinaidan gvsurs Cvens xalxsa da alJiris deis, saregentosa da alJirel xalxTan
mSvidobisa da harmoniis damyareba da ganviTareba, davniSne devid hamfri, Cveni
erT-erTi gamorCeuli moqalaqe, sruluflebian komisarad, [da] mivaniWeb mas srul
uflebas, raTa awarmoos molaparakebebi da gaaformos megobrobisa da savaWro
xelSekruleba TqvenTan. vloculob, rom srul ndobas gamoucxadebT mis mier
SeerTebuli Statebis saxeliT mowodebul gzavnils Tqvendami, gansakuTrebiT ki
Cvens gulwrfel survils, viqonioT TqvenTan da Tqvens xalxTan mSvidoba da mego-
broba. RmerTs SevTxov, raTa mogceT janmrTeloba da bedniereba. Seqmnilia 1793
wlis martis 21 dRes, filadelfiaSi, SeerTebuli Statebis damoukideblobis me-17
wels.
j. vaSingtoni
prezidentis mier
T. jefersoni~.
10
Cathcart family papers, 1785-1962, bulk (1785-1806; 1830-1844), box 1, Manuscripts and Ar-
chives Division, New York Public Library.
qarTvelebi alJirSi 163
11
James Cathcart, The Captives (La Porte, 1899), 184.
12
H. Grammont, Histoire d’Alger sous la Domination Turque 1515 -1830 (Paris, 1887), 310.
13
Barnby, The Prisoners of Algiers, 96, 318.
14
Frank Knox, Naval Documents related to the United States Wars with the Barbary Powers, vol I,
(Washington, 1939), 155.
164 konstantine feraZe
15
Royall Tyler, The Algerine Captive; or, The life and adventures of Doctor Updike Underhill [pseud.]
six years a prisoner among the Algerines (Hartford, 1816), 114-115.
qarTvelebi alJirSi 165
16
Abdeljelil Temimi, “Le Beylik de Constantine et Hadj ’Ahmed Bey (1830-1837),” in Publications
de la Revue d’histoire maghrébine, vol. 1 (Tunis, 1978), 32.
17
Louis Piesse, Itinéraire historique et descriptif de l’Algérie, comprenant le Tell et le Sahara (Paris,
1862), 27.
18
Whilliam Shaler, Sketches of Algiers, political, historical, and civil; containing an account of the
geography, population, government, revenues, commerce, agriculture, arts, civil institutions, tribes,
manners, languages, and recent political history of that country (Boston, 1826), 156.
19
Mouloud Gaïd, L’Algérie sous les Turcs (Tunis, 1974), 178.
166 konstantine feraZe
20
Shaler, Sketches of Algiers, 157.
21
Maurice Le Clercq, Le tombeau des cinq deys d’Alger (Clermont, 1888), 62.
22
P. Boyer, “Des Pachas Triennaux à la révolution d’Ali Khodja Dey (1571-1817),” Revue Historique
495 (1970), 124.
23
Shaler, Sketches of Algiers, 158.
qarTvelebi alJirSi 167
24
Dépot de la Guerre, Aperçu historique, statistique et topographique sur l’état d’Alger: à l’usage de
l’armée expéditionnaire d’Afrique (Paris, 1830), 72.
168 konstantine feraZe
bibliografia
beJan javaxia
1
Berthold Altaner, “Die Fremdsprachliche Ausbildung der Dominikanermission wahrend des 13.
und 14 Jahrhunderts,” Zeitschrift fuer Missionswissenschaft uns Religionswissenschaft, 23 (1933), 233-
241.
cnobebi saqarTvelosa da qarTvelebis Sesaxeb 173
2
Борис Рамм, Папство и Русь В X-XV Веках (М.-Л., 1959), 195.
174 beJan javaxia
3
De Itinere Fratrorum Minorum ad Tartaros, D’Avezac in the “Recueil de Voyages” (Paris, 1839),
IV, 774-779.
4
Benedictus Polonus, “Relatio, De epistula magni Chani ad Summum Pontificem, Itinera et relationes
fratrum minorum saeculi XIII et XIV,” P. Anastasius van den Wyngaert, Sinica Franciscana 1 (Anm.2),
Apud Collegium S. Bonaventuræ (1929), 131-134; Johann de Plano Carppini, Geschichte der Mongolen
und Reisebericht 1245-1247, Ubersetzt und erlautert von Dr. Friedrich Risch (Leipzig, 1930), 265-276;
Christopher Dawson, The Mission to Asia (London, 1992), 79-84. benediqt polonelis naSroms,
rogorc Cans, icnobda gamoCenili frangi avtori vinsent de bove. vinsent de bove
safrangeTis samefo karze moRvaweobda da iyo lui mecxresTan daaxloebuli. misi
naSromi Speculum Historiale dawerilia daaxloebiT 1248-1253 wlebSi da warmoadgens
mis TanamedroveTa naSromebis kompilacias. am nawarmoebSi Sesulia gadmocemebi
iseTi mogzaurebisa, rogorebic iyvnen simon de sankventini, plano karpini, aseve,
cnobebi saqarTvelosa da qarTvelebis Sesaxeb 175
6
beJan javaxia, `jvarosanTa epoqis laTinuri wyaroebi saqarTvelos Sesaxeb~,
givi Jordania 90 (Tbilisi, 2001), 230-236; misive, `XIII saukunis dominikaneli beri
saqarTvelos Sesaxeb~, Sua saukuneebis istoriis sakiTxebi (Tbilisi, 2005), 62-68;
Anna Dorothee Den Brincken, Die “Nationes Christianorum Orientalorum” im Verstandnis der latein-
ischen Historiographie von der Mitte des 12. bis der zweiten Halfe des 14. Jahrhunderts (Wien, 1973);
The Journey of William of Rubruck to the eastern parts of the world, 1253-55, as narrated by himself,
with two accounts of the earlier journey of John of Pian de Carpine, translated from the Latin and ed.,
with an introductory notice by William Woodville (Rockhill, 1900. repr. in Maryland, USA by Rana
Saad in 2004).
7
benediqt polonelis gziT mogzaurobis organizatori iyo robert SCianovski
SCecinidan.
cnobebi saqarTvelosa da qarTvelebis Sesaxeb 177
8
Jan de mandeviles mogzaurobis Sesaxeb moxseneba wakiTxuli iqna ivane javax-
iSvilis saxelobis universitetSi, hainrix Teodor veles mogzaurobisadmi miZ-
Rvnil saerTaSoriso konferenciaze 2008 wels. ix. beJan javaxia, akaki geTiaSvili,
`Jan de mandeviles mogzauroba aRmosavleTSi da cnobebi saqarTvelos Sesaxeb~,
saerTaSoriso konferenciis „hainrix Teodor veles mogzauroba saqarTveloSi“
masalebi (Tbilisi, 2009), 95-101.
178 beJan javaxia
9
Arpad Steiner, “The Date of Composition of Mandeville’s Travels,” Speculum, Vol.9, No.2
(Apr.,1934), 144-147, Published by: Medieval Academy of America. Stable URL: http://www.jstor.org/
stable/2846591.
10
Wilhelm von Boldensele, Itinerarius, ed. Grotefend, Zeitschrift des Historischen Vereins für
Niedersachsen, (Hanover, 1852), 209-286; ierusalimSi qarTvelebis arsebobis Sesaxeb
boldenzeec miuTiTebs, aseve aRwers ierusalimis jvris monasters da iq moRvawe
qarTvelebzec saubrobs.
11
Odorico de Pardenone, Texte des späteren Mittelaters und frühen Neuzeit, Konrad Steckels Deut-
sche Übertragund der Reise nach China des Odorico de Pardenone, hrg. Gilbert Strasmann (Berlin,
1968).
cnobebi saqarTvelosa da qarTvelebis Sesaxeb 179
12
Vincentius Bellovacensis, Speculum Historiale, 2001.
13
Jacob de Vitriaco, Historia Orientalis, der Hierusalymata, I, ed. Jac. Bongars, Gesta Dei Per Fran-
cos (Hanau, 1611).
14
“Wieder andere Christen in dieser Gelegend heißen Georgier, die sie vom heiligen Georg bekehert
wurden. An ihn glauben sie mehr als an jeden anderen Heiligen. Wenn sie etwas brauchen, so rufen sie
ihn an. Die Georgier tragen eine Tonsur - rund bei den Priestern and eckig bei den Leien. Ihr Glaube
ähnelt dem der Griechen.” John Mandeville, Reisen des Ritters des John Mandeville vom Heiligen Land
ins Asien 1322-1356, aus dem mittelhochdeutschen ubersetzt und Herausgegeben von Christian Bug-
gisch (Regensburg, 2004), 149.
180 beJan javaxia
15
“Est preaterea in regione orientali quidam alius Christianorum populus bellicosus valde et in prealiis
strenuus, fortis robore et petens innumera pugnatorum multitudine, Saracenis valde formidablis, Persis,
Medis et Assyriis, in quorum confinio commoratur et ab infidelibus populis unique clauditur, frequenter
valde damnousus in expedicionibus extitit. Hi homines Georgiani nuncupantur, eo quod Sanctum Geor-
gium, quem in praeliis suis contra gentem incredulam advocatum habent et patronum, et tamquam sig-
niferum, cum summa reverentia colunt et adorant, et prae aliis sanctis specialiter honorant.
Utuntur autem Graeco idiomate in Scriptorum divinis, et Graecorum consuetudines in sacramentis
observant. Clerici eorum rotundas habent coronas, laici vero quadratas.” Jacob de Vitriaco, Historia
Orientalis (Caput LXXIX – De Georgianus ), 1047-1124; Bezzola Qian Andri, Die Mongolen in Abend-
landischer Sicht (1220-1270), Ein Beitrag zur Frage der Volker begegnegen, Bern und Muenchen, 1974,
158; javaxia, `jvarosanTa epoqis laTinuri wyaroebi~, 232.
16
“Alii quidem sunt Georgiani sanctum Georgium venerantes strenui in armis et sarracenis multum
infesti et contrarii. Barbam et comam multum nutriunt. Omnes habent coronas tam clerici quam layci.
Layci quadratas. Clerici rotundas propriam habent litteram ferentes in capitibus vnius vlne longas.”
(Nota A) Magister Thetmarus, “Iter Terram Sanctam 1217”; Thietmar, Peregrinatio, ed. Johann Carl
Moritz laurent, Peregrinatio Medii Aevi Quattour (Leipzig, 2 Aufl., 1873), Anhang, 20.
17
“Alii sunt Georgitani sanctum Georgium sollempni pompa venerantes; barbam et comam multum
nutrientes , gestantes unius cubiti pilleos. Isti tam clerici quam laici coronas habent: clerici rotundas et
cnobebi saqarTvelosa da qarTvelebis Sesaxeb 181
laici quadreatas. Fermentum sacrificant et fere Grecos in omibus imitantes propriam habent literam.”
Inominativus V, Wilhelm Anton Neuman, “Drei mittelaterliche Pilgerschriften,” Österreichische Vier-
teljahrsschrift für Katolosche Teologie, 5 (1866), 221.
18
unda igulisxmebodes sparseTis mefe Sabur II, romelic mmarTvelobda IV sau-
kuneSi.
19
“Danach kommt man in das Konigreich von Georgien, das im Osten bei einem großen Berg names
182 beJan javaxia
romelic yvela qristians unda swamdes da, rom RmerTi yovelTvis aris
mzad, raTa dagvifaros.
es cnobac Jan de mandeviles, rogorc Cans, sxva avtorebidan
unda hqondes gadmowerili. vfiqrobT, es gadmocema avtors somexi
istorikosis hetumis, anu haiton korikoselis, naSromidan unda aeRo.20
germaneli istorikosis ana-doroTea den brinkenis mosazrebiT,21
somexi istorikosis hetumis, anu igive haiton korikoselis, cnoba
saqarTveloSi arsebuli saswaulis Sesaxeb msgavsia im gadmocemebisa,
romlebic gvxvdeba sxva mogzaurTa, saxeldobr, plano karpinisa
da marko polos CanawerebSi, romelTa mixedviTac Cingis xanis
Semosevebisagan da sisastikisagan mosaxleoba wyvdiadSi imaleboda.
Jan de mandeviles mogzaurobis wignSi aseve metad saintereso
cnobebia daculi saqarTvelos mezobeli qveynebisa da kavkasiis
tomTa Sesaxeb, romlebic saqarTvelosTan mWidro kavSirSi iyvnen da
Abson (Elbrus) beginnt. Dort wohnt ein wunderliches Volk, die Alanen. Es grenzt an die Turkei, das
große Meer un im Süden an Armenien. Es gibt dort zwei Königreiche, das von Georgien und von Albeya
(Abchasien). Dort herrschen zwei Könige, beide sind Christen. Der von Georgien ist außerdem Untertan
des Großkhans von Cathay.
Der König von Albeya hingegangen besitzt ein befestiges Land und hat sich nach Kräften gegen alle
gewehrt, die ihn unterwerfen wollen. Daher ist er niemandem untertan.
In Königreich Albeya gibt es ein großes Wunder: eine Gegend, die sich wohl öber drei Tagesreisen
erstreckt und die Bomhainsoly genant wird. Dort ist es immer finster, niemand kann sehen, was dort
gehen. Die Bewohner des Landes sagen, sie hätten dort Stimmen von Menschen und das Wiehern von
Pferden gehört, und sie glauben daher, dass dort Menschen leben, mehr wissen sie aber nicht.
Sie sagen, die Finsternis sei es durch ein Wunder Gotten enstanden: Einst gab es bösen König von
Persien namens Sames, der die Christen unterdrückte und sie zwang, seinem Abgott zu opfern. Er fuhr
einst nach Griechenland, um dort viele Christen zu unterwerfen. Als die Christen ihn sahen, fielen sie auf
die Knie und beteten zu Gott, er möge sie beschützen. Da sank eine dunkle Wolke auf den Keiser herab
und bedeckte ihn mitsamt senem Volk, sodass er nicht mehr wusste, wohin gehen solte.
Und also sagen sie dass er sich nun in diesem Finsternis befinde, und sagen: Durch Gott ist vor un-
seren Augen ein Wunder geschehen “Das ist wirklich ein großes Wunder , darum sollten alle Christen
umso andächtger sein. Denn es zeigt, dass unser Herr alzeit bereit ist uns zu beschützen.” John Mande-
ville, Reisen des Ritters des John Mandeville vom Heiligen Land ins Asien 1322-1356, 245-246.
20
hetumi, haiton kirakoseli (laT. Hayton dominus Churchi), somexi istorikosi
kilikiis somxeTidan. gardaicvala daaxl. 1309 wels. hetumma Tavisi cxovrebis didi
nawili (daaxl. 1294-1307) gaatara dasavleT evropaSi, rogorc devnilma kilikiis
somxeTidan. is axlo kavSirSi imyofeboda kaTolikuri eklesiis maRal eSelonebTan.
hetumi 1307 wels dabrunda kilikiaSi. naSromis franguli La Flor des estoires de la terre
d’Orient da laTinuri xelnawerebi Flos Historiarum Terre Orientis meToTxmete saukunis
damdegs ukve arsebobda. hetumis naSromSi saswaulis mdebareobis adgili hamsenad,
anu hanisemad iwodeba (Hansen; Hanisem). Hayton, “La Flor des estoires de la terre d’Orient, Flores
Historiarum Terre Orientis,” Recueil des historiens des croisades, Documents arméniens, 2 (Paris 1906),
129-268; René Grousset, Histoire des croisades et du royaume franc de Jérusalem (Paris, 1936).
21
Den Brincken, Die “Nationes Christianorum Orientalorum”, 117.
cnobebi saqarTvelosa da qarTvelebis Sesaxeb 183
bibliografia
Hayton. La Flor des estoires de la terre d‘Orient.anu Flos Historiarum Terre Orientis. Re-
cueil des historiens des croisades, Documents arméniens, 2. Paris, 1906
Jacob de Vitriaco. Historia Orientalis, der Hierusalymata, I. Ed. Jac. Bongars, Gesta Dei
Per Francos. Hanau, 1611
John Mandeville. Reisen des Ritters des John Mandeville vom Heiligen Land ins Asien
1322-1356, aus dem mittelhochdeutschen ubersetzt und Herausgegeben von Christian Bug-
gisch. Regensburg, 2004
Jean de Mandeville. Reisen. Reprint des Erstdrucke der deutschen Ubersetzungen des
Michael Vesler. Zurich, 1991
Inominativus V. Wilhelm Anton Neuman, Drei mittelaterliche Pilgerschriften. Österreichi-
sche Vierteljahrsschrift für Katolosche Teologie, 5, 1866
Johann de Plano Carppini. Geschichte der Mongolen und Reisebericht 1245-1247. Uber-
setzt und erlautert von Dr. Friedrich Risch. Leipzig, 1930
John de Plano Carpini. The texts and versions of John de Plano Carpini and William de
Rubruquis as printed for the first time by Hakluyt in 1598 together with some shorter pieces
ed. C. Raymond Beazley. London, 1893; repr. 1967
The Journey of William of Rubruck to the eastern parts of the world, 1253-55, as narrated
by himself, with two accounts of the earlier journey of John of Pian de Carpine. Translated
from the Latin and ed., with an introductory notice, by William Woodville. Rockhill, 1900.
Reprinted in Maryland, USA by Rana Saad in 2004
Odorico de Pardenone. Texte des späteren Mittelaters und frühen Neuzeit. Konrad Stek-
kels Deutsche Übertragund der Reise nach China des Odorico de Pardenone, hrg. Gilbert
Strasmann, Erich Schmidt Verlag, 1968
Steiner, Arpad. The Date of Composition of Mandeville’s Travels. Speculum, Vol. 9, No.
2, Apr., 1934. Stable URL: http://www.jstor.org/stable/2846591
The Vinland Map and the Tartar Relation. New ed. R. A. Skelton. New Haven/London,
1995
Thietmar. Peregrinatio. Ed. Johann Carl Moritz laurent, Peregrinatio Medii Aevi Quattour.
Leipzig, 1873
Vincentius Bellovacensis (Vincent de Bauvais). Speculum Historiale. Graz, 2001
Wilhelm von Boldensele. Itinerarius. Ed. Grotefend, Zeitschrift des Historischen Vereins
für Niedersachsen. Hanover, 1852
Z dziejów Kościoła na Dolnym Śląsku Benedykt Polak Artur Adamski rt Dutton,
Gracechurch-Street, 1809. http://nowezycie.archidiecezja.wroc.pl/numery/022006/07.html
XII
mamuka wurwumia
1
am dros orive xeli dakavebuli iyo, rac faris gamoyenebas SeuZlebels xdida.
Jon Coulston, “Arms and Armour of the Late Roman Army,” in A Companion to Medieval Arms and Ar-
mour, ed. D. Nicolle (Woodbridge, 2002), 15. orive xeliT Subis Werisas sadaveebiT cxenis
marTvis efeqturobac klebulobda. Carroll Gillmor, “European Cavalry,” in Dictionary of the
Middle Ages, vol. 3 (New York, 1983), 200.
2
am dros Subi barZayTan uWiravT ceriT win. Д.П. Алексинский, К.А. Жуков, А.М. Бутя-
гин, Д.С. Коровкин, Всадники Войны: Кавалерия Европы, (Москва, 2005), 18.
3
am SemTxvevaSi Subis wveri nekis mxaresaa, ceri ki ukanaa. iqve, 18.
4
Kelly DeVries, Medieval Military Technology (Peterborough, 1992), 12.
5
John France, “Technology and Success of the First Crusade,” in War and Society in the Eastern
Mediterranean, 7th-15th Centuries, ed. Yaacov Lev (Leiden, 1996), 166.
6
Ann Hyland, The Medieval Warhorse: From Byzantium to the Crusades (London, 1994), 57.
wagrZelebuli Subi 187
7
Helen Nicholson, Medieval Warfare: Theory and Practice of War in Europe 300-1500 (New York,
2004), 102.
8
David Nicolle, Medieval Warfare Source Book: Warfare in Western Christendom (London,
1999), 30.
9
А.Н. Кирпичников, “Древнерусское оружие. Выпуск 3. Доспех, комплекс боевых средств IX-
XIII вв.” Археология СССР (Ленинград, 1971), 68.
10
R. H. C. Davis, The Medieval Warhorse: Origin, Development and Redevelopment (London, 1989),
21.
11
David Nicolle, Crusader Warfare: Byzantium, Europe and the Struggle for the Holy Land 1050-
1300 AD (London, 2007), 70-1; Id., “The Impact of the European Couched Lance on Muslim Military
Tradition,” The Journal of the Arms and Armour Society, 10 (1980), pl. IIIf.
12
baios gobelenze, romelic 1066 wels inglisis dapyrobis aRsaniSnavadaa Se-
qmnili, swored es gardamavali periodia asaxuli; 35 figuridan, romelic Subs
flobs, mxolod 5-s uWiravs is iRliis qveS, gamarTulad. Bernard S. Bachrach, “Animals
and Warfare in Early Medieval Europe,” Settimane di Studio del Centro Italiano di sull’alto Medioevo,
31 (1985), 744. wagrZelebuli Subis SemoRebis TariRTan dakavSirebuli diskusiis
Sesaxeb ix. DeVries, Medieval Military Technology, 13-4.
13
iqve, 14.
14
John France, Victory in the East: A Military History of the First Crusade (Cambridge, 1994), 71.
188 mamuka wurwumia
15
arabuli samxedro traqtatis „nihaiaT al-su’lis“ mixedviT, maxlobel aR-
mosavleTSi cxenosnis mier Subis gamoyenebis sami ZiriTadi xerxi arsebobda: „xo-
rasnuli stili“, rodesac mxedari Subs cali xeliT iyenebda („atrialebda“), Subis
ori xeliT gamoyenebis Zveli meTodi da „siriuli Seteva“, romelsac aseve „bizan-
tiuri stili“ ewodeboda da romelic wagrZelebuli SubiT brZolas gulisxmobda.
David Nicolle, Crusader Warfare: Muslims, Mongols and the Struggle against the Crusades 1050-1300
AD (London, 2007), 155.
16
Turq-selCukTagan gansxvavebiT, arab cxenosanTa umTavresi iaraRi Subi iyo.
17
Usamah Ibn-Munqidh, An Arab-Syrian Gentleman and Warrior in the Period of the Crusades:
Memoirs of Usamah Ibn-Munqidh (Kitab al-I’Tibar), trans. Philip K. Hitti (New York, 2000), 68-70.
18
France, Technology and Success of the First Crusade, 167.
19
France, Victory in the East, 372.
20
Semdgom, warmatebis gansaviTareblad, garRvevis adgilas sxva razmebs CarTavdnen.
21
„franguli bruni“ (tor Franceis) ewodeboda iseT taqtikur xerxs, rodesac pirveli
Setakebisa da mowinaaRmdegis rigebSi SeWris Semdeg, mxedari brundeba ukan Tavisi
droSis mimarTulebiT, ayenebs meore dartymas da ukana gzaze isev gaivlis mtris
rigebs. Matthew Bennett, “Why Chivalry? Military ‘Professionalism’ in the Twelfth Century: The
Origins and Expressions of a Socio-Military Ethos,” in The Chivalric Ethos and the Development of the
Military Professionalism, ed. David J. B. Trim (Leiden, 2003), 55.
wagrZelebuli Subi 189
22
DeVries, Medieval Military Technology, 12.
23
Matthew Bennett, “The Medieval Warhorse Reconsidered,” in Medieval Knighthood V: Papers
from the Sixth Strawberry Hill Conference 1994, eds. S. Church and R. Harvey (Woodbridge, 1995),
34.
24
R. C. Smail, Crusading Warfare, 1097-1193, 2nd ed. (Cambridge, 1995), 113-5.
25
Christopher Marshall, Warfare in the Latin East (Cambridge, 1992), 158; Id., “The Use of the
Charge in Battles in the Latin East, 1192-1291,” Historical Research, 65 (1992), 222.
26
Nicolle, Medieval Warfare Source Book: Warfare In Western Christendom, 78.
27
David Nicolle, Medieval Warfare Source Book: Christian Europe and Its Neighbours (London,
1998), 70.
28
Никифор II Фока, Стратегика, перевод со среднегреческого и комментарии А.К. Нефёдкина
190 mamuka wurwumia
(Санкт-Петербург, 2005), 23-4, 76-7; Eric McGeer, Sowing the Dragon’s Teeth: Byzantine Warfare in
the Tenth Century (Washington, 1995), 37, 216.
29
Никифор II Фока, Стратегика, 24, 77; McGeer, Sowing the Dragon’s Teeth, 37.
30
Никифор II Фока, Стратегика, 23, 76-7; McGeer, Sowing the Dragon’s Teeth, 37.
31
John France, Western Warfare in the Age of the Crusades, 1000-1300 (London, 1999), 160.
32
SedarebisTvis aviRoT grZeli mSvildi: es iaraRi saukuneebis manZilze arse-
bobda, magram taqtikuri mniSvneloba da efeqti mxolod ingliselebis mier as-
wlian omSi masobrivi gamoyenebis Semdeg SeiZina. David Whetham, “The English Longbow:
A Revolution in Technology?” in The Hundred Years War: Different Vistas, eds. L. J. Andrew Villalon
and Donald J. Kagay (Leiden, 2008), 213-32; Andrew Ayton, “Arms, Armour, and Horses,” in Medieval
Warfare: A History, ed. Maurice Keen (New York, 1999), 203.
33
Matthew Strickland, “Military Technology and Conquest: The Anomaly of Anglo-Saxon England,”
Anglo-Norman Studies, 19 (1996), 361-6.
wagrZelebuli Subi 191
34
giorgi anCabaZe, `qarTuli laSqris sabrZolo wyoba da brZolis warmoebis
xerxebi Teimuraz II-is „sarke TqmulTa anu dRis da Ramis gabaasebis“ mixedviT~,
macne, 2 (1984), 95; misive, `ioseb Tbilelis „didmouraviani“ rogorc samxedro-is-
toriuli wyaro~, qarTuli wyaroTmcodneoba, VI (1985), 69; misive, `sexnia CxeiZis
„cxovreba mefeTa“ rogorc samxedro-saistorio wyaro~, macne, 4 (1988), 61.
35
ra Tqma unda, igulisxmeba brZolis velze moqmedebebi da ara cixis an raime
bunebrivi simagris ieriSi.
36
erTi aseTi SemTxveva moxda XIII saukuneSi, rodesac qarTvelebi monRolTa mxa-
rdamxar monRolurive armiis winaaRmdeg ibrZodnen. JamTaaRmwereli, aswlovani
matiane, teqsti gamosacemad moamzada, gamokvleva, SeniSvnebi da leqsikoni daur-
To revaz kiknaZem (Tbilisi, 1987),134; meored, XVII saukuneSi qsnis xeobaSi brZoli-
sas es Casafrebis aucileblobiT iyo gamowveuli. ioseb tfileli, didmouraviani,
giorgi leoniZis redaqciiT (Tbilisi, 1939), 33.
37
Lynn White Jr., “The Crusades and the Technological Thrust of the West,” in War,
192 mamuka wurwumia
Technology and Society in the Middle East, eds. V. J. Parry and M. E. Yapp (London, 1975), 98-9.
38
magaliTad, bagrat magistrosi monawileobda ioane kurkuasis 930-31 wlebis laS-
qrobaSi, romelic Teodosiupolis aRebiT dasrulda. Constantine Porphyrogenitus, De Ad-
ministrando Imperio, ed. by Gy. Moravcsik, trans. by R. J. H. Jenkins, rev. ed. (Washington, 1967), 45.145.
39
vasil kopaliani, saqarTvelosa da bizantiis politikuri urTierToba 970-1070
wlebSi (Tbilisi, 1969), 23.
40
gamosaxuleba aSkarad meaTe da ara meSvide saukunisaa, rogorc es qarTul xe-
lovnebaTmcodneobaSia miCneuli. Н.А. Аладашвили, Монументальная скульптура Грузии
(Москва, 1977), илл. 51. wmindanis uzangi erTmniSvnelovnad gviandel TariRs mian-
iSnebs. cnobilia, rom uzangs sasanuri irani saerTod ar iyenebda, arabebma ki is
mxolod VIII saukuneSi aiTvises. uzangis uadresi gamosaxuleba islamur samyaroSi
daaxloebiT 730 wlidan gvaqvs, palmirasTan mdebare omaianTa sasaxlidan. White,
“The Crusades and the Technological Thrust of the West,” 99. amis gamo martvilis reliefi
verafriT iqneba VII saukunis.
41
cxenze amxedrebuli evstaTes gamosaxuleba, romelic mSvildiTaa SeiaraRe-
buli, adridanve mkvidrdeba saqarTveloSi da sasanuri ikonografiis gavlenaze
mianiSnebs. amiT is gansxvavdeba kapadokiuri gamosaxulebebisagan, sadac wmindani
Tavidanve SubiT iyo aRWurvili. Piotr L. Grotowski, Arms and Armour of the Warrior Saints:
Tradition and Innovation in Byzantine Iconography (843-1261) (Leiden, 2010), 82-5.
wagrZelebuli Subi 193
42
stefanos orbelianis „cxovreba orbelianTa“-s Zveli qarTuli Targmanebi,
qarTul-somxuri teqstebi gamosacemad moamzada, Sesavali da saZieblebi daurTo
e. cagareiSvilma (Tbilisi, 1978), 35.
43
Jean Richard, “An Account of the Battle of Hattin Referring to the Frankish Mercenaries in Oriental
Moslem State,” Speculum, 27 (1952), 171.
44
White, The Crusades and the Technological Thrust of the West, 99.
45
Jonathan Shepard, “The Uses of the Franks in Eleventh-Century Byzantium,” Anglo-Norman Stud-
ies, 15 (1993), 293.
194 mamuka wurwumia
46
Fulcher of Chartres, A History of the Expedition to Jerusalem 1095-1127, trans. Frances Rita Ryan,
ed. Harold S. Fink (New York, 1973), 88. Tuki fulxeriusis Iberi aq marTlac qarTvelebs
gulisxmobs, es jgufi, romelic mravalricxovani ar iqneboda, SesaZloa jvaros-
nebs wamohyva konstantinopolidan, sadac qarTuli kolonia arsebobda.
47
Matthew of Edessa, Armenia and the Crusades: Tenth to Twelfth Centuries: The Chronicle of Mat-
thew of Edessa, trans. Ara Edmond Dostourian (New York, 1993), 227; Walter the Chancellor’s The
Antiochene Wars, trans. Thomas S. Asbridge and Susan B. Edgington (Aldershot, 1999), 169. smbat
sparapeti 500 franksac ki asaxelebs daviTis laSqarSi. Смбат Спарапет, Летопись,
перевод с древнеармянского, предисловие и примечания А.Г. Галстяна (Ереван, 1974), 83.
48
daviT aRmaSeneblis istorikosi, `cxovreba mefeT-mefisa daviTisi~, qarTlis
cxovreba, teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis
mier, t. I (Tbilisi, 1955), 341-2.
49
TurqmenTa taqtika gulisxmobda mowinaaRmdegis rigebTan axlos misvlas, maTi
isrebiT dacxrilvas, ukan Semoqcevas da Tavidan Setevas; Sedegad mteri sagrZno-
blad sustdeboda an isrebiT Sewuxebuli moumzadebel ieriSs iwyebda da iolad
marcxdeboda.
50
Walter the Chancellor, The Antiochene Wars, 169-70.
wagrZelebuli Subi 195
51
mZime cxenosanTa Semzaravi dartymis asarideblad muslim cxenosnebs SeeZloT
gafantuliyvnen, Tavidan aecilebinaT Setevis pirveli Zala, Semdeg motrialebod-
nen wyobadaSlil mowinaaRmdeges da flanguri an uknidan dartymiT daemarcxebi-
naT isini. swored amitom, didi mniSvneloba eniWeboda Setevis sizustes da sworad
SerCeul dros, rom dartyma muslimTa mTavar dajgufebas miswvdomoda, ise rom
maT Tavi ver daeRwiaT SejaxebisaTvis, sadac upiratesobas xelCarTul brZolaSi
ukve mZimed SeWurvili Subosani flobda. muslimTa mobilur taqtikasTan brZoli-
sas, mTavari problema swored pirvel etapze gaZleba da SetevisaTvis drois da
miznis swori SerCevaa.
52
Walter the Chancellor, The Antiochene Wars, 170.
53
`istoriani da azmani SaravandedTani~, qarTlis cxovreba, teqsti dadgenili
yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis mier, t. II (Tbilisi, 1959), 105.
54
iqve, 105.
196 mamuka wurwumia
55
Usamah Ibn-Munqidh, Kitab al-I‘Tibar, 86.
56
John France, “Crusading Warfare and its Adaptation to Eastern Conditions in the Twelfth Century,”
Mediterranean Historical Review, 15 (2000), 60-1.
57
`istoriani da azmani SaravandedTani~, 70.
58
jer kidev VI saukuneSi imperator mavrikioss kargad esmoda cxenosanTa mwyo-
bris SenarCunebis mniSvneloba Setevis warmatebisaTvis da mterTan CorTiT miax-
loebas urCevda maT. Maurices’s Strategikon: Handbook of Byzantine Military Strategy, translated
by George T. Dennis (Philadelphia, 1984), 38. am sakiTxze ufro vrceli msjelobisaTvis ix.
wagrZelebuli Subi 197
Matthew Bennett, “La Regle du Temple as a Military Manual or How to Deliver a Cavalry Charge,” in
The Rule of the Templars: The French Text of the Rule of the Order of the Knights Templar, trans. J. M.
Upton-Ward (Woodbridge, 1992), 184-5.
59
`istoriani da azmani SaravandedTani~, 96.
60
basili ezosmoZRuari, `cxovreba mefeT-mefisa Tamarisi~, qarTlis cxovreba,
teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis mier, t. II
(Tbilisi, 1959), 137.
61
SoTa rusTaveli, vefxistyaosani, teqsti gamosacemad moamzada saqarTvelos
mecnierebaTa erovnuli akademiis „vefxistyaosnis“ akademiuri teqstis damdgenma
komisiam (Tbilisi, 2009), strofi 446-7.
62
zustad ase, bolo momentSi, uSualod brZolis dawyebis win ixuravs muzarads
evropeli raindi. amis sailustraciod cnobili magaliTic kmara – 1217 wels
linkolnTan brZolaSi uiliam marSals skvairma bolo wams Seaxsena, rom ukve mu-
zaradis daxurvis dro iyo. Michael Prestwich, “Miles in Armis Strenuus: The Knight at War,”
Transactions of the Royal Historical Society, 6 (1995), 205-6.
198 mamuka wurwumia
63
Davis, The Medieval Warhorse, 19-21.
64
Кирпичников, “Древнерусское оружие,” 68.
65
Bernard S. Bachrach, “Caballus et Caballarius in Medieval Warfare,” in The Study of Chivalry:
Resources and Approaches, eds. H. Chickering and T. H. Seiler (Kalamazoo, 1988), 194. termi-
ni Pleine sa hanste mianiSnebs SubiT gangmirulis gadmovardnas cxenidan, roca igi
yiravdeba kudisaken Subis mTel sigrZeze da wagrZelebuli Subis gamoyenebis in-
dikatoria. Bennett, “Why Chivalry?” 53; Bachrach, “Animals and Warfare,” 745-6.
66
mose xoneli, amirandarejaniani, gamosacemad moamzada, gamokvleva da
leqsikoni daurTo lili aTaneliSvilma (Tbilisi, 1967), 39-40.
67
iqve, 610-1.
68
s. margiSvili horols da xelSubs erTmaneTTan aigivebs da `werilobiT wya-
roebSi horolis (xelSubis) sakmaod xSiri moxseniebis~ safuZvelze, XII sauku-
nis qarTul armiaSi varaudobs msubuqi cxenosani `xelSubosnebis danayofebis
arsebobasac~. soso margiSvili, miTebi da realoba daviT aRmaSeneblis mefobis
Sesaxeb: omi seljukTa samyaros winaaRmdeg (Tbilisi, 2006), 190. raime monacemi,
romlis mixedviTac XII saukunis qarTveli mxedari brZolaSi xelSubs iyenebda,
ar arsebobs. rac mTavaria, horoli xelSubi ar aris, igi grZeli Subia. sulx-
an-sabas aRwerilobiT, `oroli ars, laxvari or-piri da bun-grZeli~. sulxan-
saba orbeliani, leqsikoni qarTuli, avtografuli nusxebis mixedviT moamza-
da, gamokvleva da ganmartebaTa leqsikis saZiebeli daurTo ilia abulaZem,
t. I (Tbilisi, 1991), 409. i. SaiSmelaSvilic, romelic erTgan Tavad miuTiTebs,
rom horoli targrZeli Subia, novgorodeli qveiTis da romaeli legioneris
analogiiT (?!) miiCnevs, rom meomars ramdenime horoli SeiZleba etarebina; Cans,
horoli masac xelSubi hgonia. ivane SaiSmelaSvili, Samqori, basiani (Tbilisi,
1981), 20, 76. aseT Secdomebze sxva dros iqneb yuradReba arc gagvemaxvilebina,
magram Sua saukuneebSi qarTvelTa brZolis wesis ganxilvisas, xelSubisa da
wagrZelebuli Subi 199
73
beri egnataSvili, `axali qarTlis cxovreba, pirveli teqsti~, qarTlis cxovre-
ba, teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis mier, t.
II (Tbilisi, 1959), 347.
74
Г.Н. Чубинашвили, Грузинское чеканное искусство (Тбилиси, 1959), 336.
75
farsadan gorgijaniZe, istoria (tfilisi, 1926), 9.
76
iqve, 11.
wagrZelebuli Subi 201
77
qarTlis cxovreba, 514.
78
beri egnataSvili, `axali qarTlis cxovreba~, 377.
79
qarTlis cxovreba, 534.
80
igulisxmeba, rom mefes xelT Subi epyra da ara „xelSubi“.
81
farsadan gorgijaniZe, istoria, 15.
82
ioseb tfileli, didmouraviani, 9.
202 mamuka wurwumia
83
iqve, 14.
84
iqve, 14.
85
farsadan gorgijaniZe, istoria, 26.
86
iqve, 26.
87
iqve, 26.
88
iqve, 29.
89
arCili, `gabaaseba Teimurazisa da rusTvelisa~, arCiliani, al. baramiZisa da n.
berZeniSvilis redaqciiT, t. II (Tbilisi, 1937), 54.
wagrZelebuli Subi 203
90
vaxuSti batoniSvili, aRwera samefosa saqarTvelosa, qarTlis cxovreba, te-
qsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis mier, t. IV
(Tbilisi, 1973), 471.
91
iqve, 452.
92
qaixosro ColoyaSvili, omainiani, gamosacemad moamzada liana kekeliZem (Tbi-
lisi, 1979), 104.
93
iqve, 105.
94
Anna Komnene, The Alexiad, trans. E. R. A. Sewter, revised by Peter Frankopan (London, 2009), 378.
95
rusudaniani, ilia abulaZisa da ivane gigineiSvilis redaqciiT (Tbilisi, 1957), 284.
204 mamuka wurwumia
96
iqve, 291.
97
iqve, 378.
98
iqve, 379.
99
nino CofikaSvili, qarTuli kostiumi (VI-XIV ss.) (Tbilisi, 1964), 59.
100
France, Victory in the East, 295. l. uaiti nuSisebur fars cxenosanTa dartymiTi taqti-
kis `safirmo niSans~ uwodebs. White, The Crusades and the Technological Thrust of the West, 99.
101
wurwumia, `sinas mTis wminda mxedrebi~, 34.
wagrZelebuli Subi 205
102
j. jRamaia, `samSeneblo keramikis epigrafika Suasaukuneebis saqarTveloSi~,
feodaluri saqarTvelos arqeologiuri Zeglebi, II (1974), 239, tab. II.
103
levan WilaSvili, saqarTvelos IV-XVIII ss. materialuri kultura (Tbilisi,
1990), 28, sur. 23.
104
giorgi dundua, irine jalaRania, qarTuli numizmatikuri leqsikoni (Tbilisi,
2009), 45.
105
amiran CxartiSvili, mamne oqromWedeli (Tbilisi, 1978), tab. 16.
106
zaraTi: wmidaTa kvirikesa da ivlitas eklesia, wignis gamocemaze muSaobdnen
fler devdariani, iuza xuskivaZe (Tbilisi, 2008), 45.
107
Ф.Г. Девдариани, Миниатуры Анчисхатского гулани (Художественные тенденции грузин-
ской миниатюрной живописи XVII в.) (Тбилиси, 1990), таб. VI, XXI, XLIII.
206 mamuka wurwumia
108
Bachrach, “Animals and Warfare,” 748, pl. 8a.
109
mose xoneli, amirandarejaniani, 233-4.
110
iqve, 472-3.
111
iqve, 249-50.
112
iqve, 607.
wagrZelebuli Subi 207
113
Soridan isriT kvlas dasavleli raindebic samarcxvinod Tvlidnen. Nicholson,
Medieval Warfare, 99. vrclad, mSvildosnobis mimarT raindTa kastis damokidebuleb-
is Sesaxeb ix. A. T. Hatto, “Archery and Chivalry: A Noble Prejudice,” The Modern Language Review,
vol. 35, no. 1 (1940), 40-54.
114
vaxuSti batoniSvili, aRwera samefosa saqarTvelosa, 30.
115
ra Tqma unda, viTarebidan gamomdinare, sardals SeeZlo romelime mxare gaeZ-
lierebina da oTxis nacvlad sam nawilad daelagebina armia, rogorc amas vaxuStic
miuTiTebs: `garna odesme samad mimsvlelad anu sxuarig miiyvandian, viTar amjobi-
nis mefe anu spasalari“. vaxuSti batoniSvili, aRwera samefosa saqarTvelosa, 30.
qarTuli laSqris samxaziani wyoba da misi upiratesobebi kargad aqvs gaanalize-
buli g. anCabaZes: `qarTuli laSqris sabrZolo wyoba da brZolis warmoebis xerx-
ebi~, 94-6. magram igi cdeba, rodesac Tvlis, rom aseTi wyoba qarTvelebs dasavleT
evropelebze bevrad adre gvqonda. aSkaraa, rom jer kidev XII saukunis dasawyisSi
jvarosnebi aseT wyobas intensiurad iyenebdnen.
208 mamuka wurwumia
116
J. F. Verbruggen, The Art of Warfare in Western Europe During the Middle Ages: From the Eighth
Century to 1340, 2nd ed. (Woodbridge, 1997), 209-10.
117
vaxuSti batoniSvili, aRwera samefosa saqarTvelosa, 31; akaki klimiaSvili,
`masalebi XV-XVIII ss. qarTlisa da kaxeTis sadroSoebis istoriisaTvis~, XIV-XVIII ss.
ramdenime qarTuli istoriuli dokumenti (Tbilisi, 1964), 121-7.
118
Teimuraz II, `sarke TqmulTa anu dRisa da Ramis gabaaseba~, TxzulebaTa sruli
krebuli, giorgi jakobias winasityvaobiT, redaqciiT, leqsikoniT da SeniSvnebiT
(Tbilisi, 1939), 86-7.
119
Marshall, Warfare in the Latin East, 159-61; Id., “The Use of the Charge,” 226.
120
David Nicolle, “The Impact of the European Couched Lance on Muslim Military Tradition,” The
Journal of the Arms and Armour Society, 10 (1980), 6.
wagrZelebuli Subi 209
121
Marshall, “The Use of the Charge,” 222.
122
David Nicolle, Saracen Faris 1050-1250 AD (Oxford, 1994), 28.
123
David Nicolle, Saladin and the Saracens (Oxford, 1986), 17.
124
cxenosan moisarTa taqtikuri sisusteebi kargad aris gaanalizebuli C. bou-
lusis statiaSi. Charles R. Bowlus, “Tactical and Strategic Weaknesses of Horse Archers on the
Eve of the First Crusade,” in Autour de la Premiere Croisade, ed. M. Balard (Paris, 1996), 159-66.
125
ris gamoc jvarosnebi praqtikulad ver axerxebdnen brZolis velze savele
armiis gamoyvanas da iniciativa mudam mowinaaRmdeges epyra xelT.
210 mamuka wurwumia
126
aseTi faqtebi xdeboda sxva muslim mowinaaRmdegeebTan brZolaSic. XIII saukuneSi
juveini pirdapir wers, rom siriisa da rumis Zlevamosili mmarTvelebi ufrTxodnen
da gaurbodnen `brZolaSi qarTvelTa mZvinvarebas~. Ала-ад-Дин Ата-Мелик Джувейни,
Чингисхан: История Завоевателя Мира (Москва, 2004), 318. es `mZvinvareba~ mniSvnelovan-
wilad brZolis stiliTaa ganpirobebuli da asocirdeba SubgamarTul momqrolav
mxedarTan, romlis ieriSi marTlac rom sazarelia. wagrZelebuli SubiT Sokuri
Seteva erTnair STabeWdilebas tovebs mnaxvelze: aseTive `mZvinvare~ da `SeuCer-
ebeli~ Cans jvarosanTa Setevac. Anna Komnene, The Alexiad, 378.
127
Bar Hebraeus, The Chronography, trans. Ernest A. Wallis Budge, vol. 1 (1932; repr., New Jersey,
2003), 457.
128
A. P. Martinez, “Some Notes on the Il-Xanid Army,” Archivum Eurasiae Medii Aevi, 6 (1986),
158-65.
129
Reuven Amitai-Preiss, Mongols and Mamluks: The Mamluk-Ilkhanid War (Cambridge, 1995),
195-6.
130
sainteresoa, rom martinecis azri emTxveva imdroindel Sexedulebebsac:
ilxanTa iranSi namyofi dominikaneli mogzauri giiom adami egviptel mamluqe-
bze monRolTa gamarjvebebs mxolod maT mxardamxar mebrZol qarTvel meomrebs
miawers. Peter Jackson, The Mongols and the West, 1221-1410 (Harlow, 2005), 185. qarTvelTa
SesaZleblobebis amgvari Sefaseba, ra Tqma unda, gadaWarbebulia, Tumca am Sexed-
ulebas realuri safuZvelic unda hqonoda. amis dasturs mamluqTa qronikebSic
vpoulobT, sadac qarTvelebi moixseniebian, rogorc `monRolTa yvelaze mZlavri
mokavSireebi da maTi yvelaze mniSvnelovani damxmareni, iseve rogorc muslimTa
yvelaze dauZinebeli mtrebi~. J. Pahlitzsch, “Georgians and Greeks in Jerusalem (1099-1310),”
in East and West in the Crusader States, vol. 3 (Leuven, 2003), 41. egviptis sulTnis mdivani
wagrZelebuli Subi 211
al-umari ase axasiaTebs qarTvelebs: `rac Seexeba qarTvelTa laSqars, isini mtki-
ceni arian jvris sarwmunoebaSi da guladi da mamaci xalxia maTgan [qristianTa-
gan]. amboben: muslimebSi arian qurTebi, xolo qristianebSi – qarTvelebi. isini
hulaguianTa laSqris Zalasa da simdidres warmoadgenen, romelsac isini endobian
da eyrdnobian~. XIV-XV ss. arabi istorikosebis cnobebi saqarTvelos Sesaxeb, arab-
ulidan Targmna, Sesavali, SeniSvnebi da saZieblebi daurTo dito goColeiSvilma
(Tbilisi, 1988), 51; cnobis qarTuli Targmani, d. aialonis mixedviT, daazusta goCa
jafariZem, `Sua saukuneebis arabTa warmodgenebi qarTvelTa warmomavlobis Ses-
axeb~, samecniero paradigmebi (Tbilisi, 2009), 196.
131
r. amitais azriT, martineci 1270 wels abaRa yaensa da baraxas Soris gamarTul
heraTis brZolaSic aWarbebs qarTvelTa mniSvnelobas. Amitai-Preiss, Mongols and Mam-
luks, 225. marTlac, brZolis analizis Sedegad, a. martineci Tvlis, rom mTavari roli
mZime kavaleriam iTamaSa da qarTvelTa mxedrobas gadamwyvet mniSvnelobas aniWebs.
Martinez, Some Notes on the Il-Xanid Army, 155. amasTan erTad, mogvepoveba mematianis mier
aRwerili qarTuli kavaleriis warmatebuli Seteva: `xolo qarTvelTa Zlierad
iwyes omi, rameTu TviT xedvida yaeni, romel winamdgomTasa mefeman da spaTa misTa
uwin Seutives da sivltolad midriknes~. JamTaaRmwereli, aswlovani matiane, 152.
132
ver gaviziarebT a. martinecis azrs, rom gansaxilvel epoqaSi qarTvelTa ab-
jari sakmaod mZime, Tumca ki frankebisaze ufro msubuqi iyo: Martinez, Some Notes on
the Il-Xanid Army, 150.
133
JamTaaRmwereli, aswlovani matiane, 170.
212 mamuka wurwumia
134
r. bedrosianis kvaldakval, r. amitaic Tvlis, rom qarTvelTa winambrZolSi
yofna imiT iyo ganpirobebuli, rom monRolebs arad enaRvlebodaT mokavSireebi.
Robert Bedrosian, “The Turko-Mongol Invasions and the Lords of Armenia in the 13th-14th Centuries,”
(Ph.D. Dissertation, Columbia University, 1979), 195-6; Amitai-Preiss, Mongols and Mamluks, 225.
vfiqrobT, arasworia sakiTxs Tanamedrove gadasaxedidan SevxedoT da ar gaviT-
valiswinoT, rom winambrZolobis pativisaTvis Sua saukuneebSi erTmaneTs xSirad
ecilebodnen: aseTi davis gamo waages Sotlandielebma standardis brZola1138
wels, qarTvelebma ki soxoistas brZola 1545 wels. Matthew Strickland, War and Chivalry:
The Conduct and Perception of War in England and Normandy, 1066-1217 (Cambridge, 1996), 113-4;
qarTlis cxovreba, 499. rogorc Cans, saqme ufro martivad iyo: qarTvelTa brZo-
lis stili da Sokuri Seteva ganapirobebda maTi pirveli dartymis siZlieres da
gasakviri ar aris, rom isini winambrZolSi idgnen. bunebrivia, rom mokavSireTa am
unars monRolebi daniSnulebisamebr iyenebdnen, razec 1241 wels qose daRis brZo-
lac miuTiTebs, sadac `yoveli naTesavi qarTvelTa winambrZol-yves~. JamTaaRmw-
ereli, aswlovani matiane, 77.
135
Amitai-Preiss, Mongols and Mamluks, 150-1; Christian Muller and Johannes Pahlitzsch, “Sultan
Baybars I and the Georgians: In the Light of New Documents Related to the Monastery of the Holy Cross
in Jerusalem,” Arabica, 51 (2004), 277-81.
136
amis niSans jer kidev 1266 wlis sulTan beibarsis sabuTSi vpoulobT, romelic
ierusalimSi da mis SemogarenSi qarTuli monastrebis mfarvelobas iTvaliswinebs.
Muller and Pahlitzsch, “Sultan Baybars I and the Georgians,” 260-1. saqme iqamde mivida, rom
sulTanma al-nasir muhamedma, muslim RvTismetyvelTa winaaRmdegobis miuxedavad,
1310 wels qarTvelebs daubruna meCeTad gadakeTebuli jvris monasteri. Pahlitzsch,
Georgians and Greeks in Jerusalem, 42; goCa jafariZe, `rodis daubrunes qarTvelebs mam-
luqebis mier mitacebuli jvris monasteri?~ SoTa mesxia 90, saiubileo krebuli miZ-
Rvnili SoTa mesxias dabadebis 90 wlisTavisadmi (Tbilisi, 2006), 289-96. muslimuri
meCeTis qristianebisaTvis dabruneba samarTlianad kvalificirebulia, rogorc
„uaRresad iSviaTi SemTxveva“. Richard B. Rose, “The Native Christians of Jerusalem, 1187-1260,”
in The Horns of Hattin, ed. B. Z. Kedar (Jerusalem, 1992), 243.
wagrZelebuli Subi 213
lis unari.137 fidenco paduelis, giiom adamis, filipe VI-is wminda mi-
wis gamosaxsnelad Sedgenili jvarosnuli gegmebi sakmao imedebs am-
yarebda qarTvelTa monawileobazec.138 vfiqrobT, rom aseTi warmod-
genebis CamoyalibebaSi lomis wvlili miuZRvis wagrZelebuli SubiT
brZolis wess da cxenosanTa dartymiT taqtikas, romlebic mniSvnelo-
vanwilad ganapirobebdnen qarTvelTa warmatebebs muslimur armiebT-
an brZolaSi.
bibliografia
137
wurwumia, `sinas mTis wminda mxedrebi~, 23-6.
138
Guillaume Adam, “De modo Sarracenos extirpandi,” in Recueil des Historiens des Croisades, Doc-
uments Armeniens, vol. 2 (Paris, 1906), 534; Adam Knobler, “Missions, Mythologies and the Search
for non-European Allies in anti-Islamic Holy War, 1291-c. 1540,” (Ph.D. Dissertation, University of
Cambridge, 1989), 55-6, 66-7, 71.
214 mamuka wurwumia
Muller, Christian and Johannes Pahlitzsch. Sultan Baybars I and the Georgians: In the Light of
New Documents Related to the Monastery of the Holy Cross in Jerusalem. Arabica, 51, 2004
Nicholson, Helen. Medieval Warfare: Theory and Practice of War in Europe 300-1500.
New York, 2004
Nicolle, David. The Impact of the European Couched Lance on Muslim Military Tradi-
tion. The Journal of the Arms and Armour Society, 10, 1980
Nicolle, David. Saladin and the Saracens. Oxford, 1986
Nicolle, David. Saracen Faris 1050-1250 AD. Oxford, 1994
Nicolle, David. Medieval Warfare Source Book: Christian Europe and Its Neighbours.
London, 1998
Nicolle, David. Medieval Warfare Source Book: Warfare In Western Christendom. Lon-
don, 1999
Nicolle, David. Crusader Warfare: Byzantium, Europe and the Struggle for the Holy Land
1050-1300 AD. Vol. I. London, 2007
Nicolle, David. Crusader Warfare: Muslims, Mongols and the Struggle against the Cru-
sades 1050-1300 AD. Vol. II. London, 2007
Pahlitzsch J. Georgians and Greeks in Jerusalem (1099-1310). East and West in the Cru-
sader States: Context – Contacts – Confrotations. Vol. 3. Leuven, 2003
Prestwich, Michael. Miles in Armis Strenuus: The Knight at War. Transactions of the Roy-
al Historical Society, 6, 1995
Richard, Jean. An Account of the Battle of Hattin Referring to the Frankish Mercenaries
in Oriental Moslem States. Speculum, 27, 1952
Rose, Richard B. The Native Christians of Jerusalem, 1187-1260. In The Horns of Hattin.
Ed. By B. Z. Kedar. Jerusalem, 1992
Shepard, Jonathan. The Uses of the Franks in Eleventh-Century Byzantium. Anglo-Nor-
man Studies, 15, 1993
Smail, R.C. Crusading Warfare, 1097-1193. 2nd Ed. Cambridge, 1995
Strickland, Matthew. Military Technology and Conquest: The Anomaly of Anglo-Saxon
England. Anglo-Norman Studies, XIX, 1996
Strickland, Matthew. War and Chivalry: The Conduct and Perception of War in England
and Normandy, 1066-1217. Cambridge, 1996
Usamah Ibn-Munqidh. An Arab-Syrian Gentleman and Warrior in the Period of the Cru-
sades. Memoirs of Usamah Ibn-Munqidh (Kitab al-I’Tibar). Translated from the Original
Manuscript by Philip K. Hitti. New York, 2000
Verbruggen, J.F. The Art of Warfare in Western Europe During the Middle Ages: From the
Eighth Century to 1340. 2nd Ed. Woodbridge, 1997
Walter the Chancellor. The Antiochene Wars. A Translation and Commentary by Thomas
S. Asbridge and Susan B. Edgington. Aldershot, 1999
Whetham, David. The English Longbow: A Revolution in Technology? In The Hun-
dred Years War: Different Vistas. Ed. by L. J. Andrew Villalon and Donald J. Kagay.
Leiden, 2008
White, Lynn, Jr. The Crusades and the Technological Thrust of the West. In War, Technol-
ogy and Society in the Middle East. Ed. by V. J. Parry and M. E. Yapp. London, 1975
218 mamuka wurwumia
2 3
4
7
1
abuserisZe tbeli, Txzulebani, teqsti gamosacemad moamzades, gamokvleva,
leqsikoni da saZieblebi daurTes nargiza goguaZem, mixeil qavTariam da raul
Cagunavam (baTumi, 1998), 324-326, 335. xelnaweris aRweriloba gamoqveynebu-
lia Svidgzis: pirvelad – 1897 wels, Tedo Jordanias mier; meored – 1903 wels, im-
ave Tedo Jordanias mier, rusul enaze; mesamed – 1941 wels, levan musxeliSvilis
mier (mkvlevars aRwerili aqvs xelnaweris mxolod erTi nawili); meoTxed – 1963
wels, iuri sixaruliZis mier; mexuTed – 1981 wels, imave iuri sixaruliZis mier;
meeqvsed – Tamar bregaZis mier; meSvided – nargiza goguaZis, mixeil qavTariasa
da raul Cagunavas mier; qronikebi da sxva masala saqarTvelos istoriisa da mwer-
lobisa, qronologiurad dawyobili da axsnili Tedo Jordanias mier. II (tfilisi,
1897), 103-111; Описание рукописей Тифлисскаго Церковнаго Музея Карталино-Кахетинского
Духовенствa, Составил Федор Жордания, I (Тифлис, 1903), 81-85; abuserisZe tbeli, bolok-
basilis mSenebloba SuartyalSi da abuserisZeTa sagvareulo matiane, 1233 wlis
teqsti, gamosca levan musxeliSvilma (Tbilisi, 1941), 27-52; iuri sixaruliZe, tbel
abuserisZe, XIII saukunis qarTveli mwerali (Tbilisi, 1963), 37-38; tbel abuserisZe,
cxovreba qviTxuroisa basilisa, gamosacemad moamzada, gamokvleva da leqsikoni
daurTo iuri sixaruliZem (baTumi, 1981), 18-20; qarTul xelnawerTa aRwerilo-
ba, yofili saeklesio muzeumis (A) koleqciisa, tomi I1, Seadgines da dasabeWdad
moamzades Tamar bregaZem, mixeil qavTariam da lili quTaTelaZem, elene metrev-
elis redaqciiT (Tbilisi, 1973), 282-297; abuserisZe tbeli, Txzulebani, 312-333.
222 Temo jojua, irma beriZe
2
qarTul xelnawerTa aRweriloba, 282-294.
3
teqsti gamocemulia orgzis: pirvelad – 1992 wels, ramaz xalvaSis mier; meored
– 1998 wels, nargiza goguaZis, mixeil qavTariasa da raul Cagunavas mier. tbel abu-
serisZe, galobani wmidaTa iovaneTa: naTlismcemlisa, maxareblisa da oqropirisa,
gamosacemad moamzada, gamokvleva, leqsikoni da komentarebi daurTo ramaz xal-
vaSma (baTumi, 1992), 20-30; abuserisZe, Txzulebani, 5-11. garda amisa, arsebobs mesa-
me gamocemac, Tumca, es ukanaskneli uSualod xelnawerze ar aris damyarebuli da
ramaz xalvaSis mier gamoqveynebuli teqstis republikacias warmoadgens. nestan
sulava, XII-XIII saukuneebis qarTuli himnografia (Tbilisi, 2003), 271, 306-308.
4
teqsti, uSualod dedanze dayrdnobiT, gamocemulia orgzis: pirvelad – 1868
wels, mari broses mier; meored – 1998 wels, nargiza goguaZis, mixeil qavTariasa
da raul Cagunavas mier. Marie-Felicite Brosset, Etudes de chronologie technique, Premiere partie,
2, Memoires de l`Academie Imperiale des Sciences de Sankt-Petersbourg, VIIe serie, XI, #13 (Sankt-
Petersbourg, 1868), 21-56; abuserisZe, Txzulebani, 12-57.
5
teqsti gamocemulia oTxgzis: pirvelad – 1897 wels, Tedo Jordanias mier;
meored – 1941 wels, levan musxeliSvilis mier; mesamed – 1981 wels, iuri sixar-
uliZis mier; meoTxed – 1998 wels, nargiza goguaZis, mixeil qavTariasa da raul
Cagunavas mier. qronikebi, II, 111-122; abuserisZe, bolok-basilis mSenebloba Su-
artyalSi, 55-69; abuserisZe, cxovreba qviTxuroisa basilisa, 3-14; abuserisZe,
Txzulebani, 58-70. garda am gamocemebisa, arsebobs Txzulebis sxva gamoceme-
bic, magram es publikaciebi dedanze ar aris damyarebuli da zemoT CamoTvlili
gamocemebidan aris gadabeWdili. magaliTad: qarTuli proza, III (Tbilisi, 1982),
5-18, 430; qarTuli mwerloba, III (Tbilisi, 1988), 414-430, 456; wminda giorgi Zvel
qarTul mwerlobaSi (Tbilisi, 1991), 38, 255-268; da sxv.
ori kinklosuri minaweri 223
6
abuseriZe, Txzulebani, 179-180.
7
mcire qronikebi (kinklosebis istoriuli minawerebi), teqstebi gamosca, Sesava-
li werili da komentarebi daurTo jumber odiSelma (Tbilisi, 1968), 3-20.
8
iqve, 27.
9
iqve, 27.
224 Temo jojua, irma beriZe
10
qronikebi, II, 183, 185.
11
jumber odiSels, minawerTan dakavSirebiT, sqolioSi aRniSnuli aqvs Semdegi:
`308r. XIV saukunis mxedruli~. mcire qronikebi, 27.
12
iqve, 27. jumber odiSels am, meore minawerTan dakavSirebiT, sqolioSi miTiTe-
buli aqvs xelnaweris Sesabamisi gverdi, damwerlobis saxe da iqve, motanili aqvs
minaweris Tedo Jordaniaseuli wakiTxvis teqsti: `309r. mxedr... aqa gardaicvala
patroni amirspasalari abulserisZe siT... nbers (noembers?)~. iqve, 27.
ori kinklosuri minaweri 225
I kinklosuri minaweri
Sesrulebulia 308v-s qveda arSiis mTels siganeze, XIV moqcevis
(1312-1844 ww.) 532-wliani pasqaluri cxrilis (`sruli qronikonis~)
rigiT me-40, anu qristeSobidan 1352 (1312+40) wlis (nakiani wlis)
aRmniSvneli danayofebis ganivi mwkrivis (`n~k | a | fb | k | ap | b | dR | b |
ap | À | ia~) qvemoT. savaraudod, oTxi striqoni. teqstis (SemorCenili
nawilis) zoma: 10,1X2,4 sm. mxedruli. moSavo-moyavisfro melani.
13
qarTul xelnawerTa aRweriloba, I1, 296.
14
mag.: abuserisZe, Txzulebani, 328-329; irma beriZe, `ivane abuserisZis (XIV s.)
amirspasalarobisa da jayelTa da abuserisZeTa dinastiuri qorwinebis (1352 w.)
sakiTxisaTvis~, saerTaSoriso konferencia `tao-klarjeTi~, moxsenebaTa Tezise-
bi, 5-8 oqtomberi (Tbilisi, 2010), 50; da sxv.
226 Temo jojua, irma beriZe
II kinklosuri minaweri
Sesrulebulia 309r-s marjvena arSiis zeda nawilSi. minaweris I
striqoni iwyeba XIV moqcevis (1312-1844 ww.) 532 wliani pasqaluri
cxrilis (`sruli qronikonis~) rigiT 44-e, anu qristeSobidan
1356 (1312+44) wlis (nakiani wlis) aRmniSvneli danayofebis ganivi
mwkrivis (`n~k | v | mt | z | ap | iÀ | dR | b | ap | kd | ke~) gaswvriv.
Svidi striqoni. teqstis (SemorCenili nawilis) zoma: 2,2X5 sm.
mxedruli. moSavo-moyavisfro melani. gankveTilobis niSani:
orwertili yoveli sityvis Semdeg. qaragmis niSnebi ar axlavs.
I-VII striqonebis bolo fragmentebi, furclis marjvena arSiidan
etratis, daaxloebiT, 1-1,5 sm siganis zolis CamoWris gamo,
mTlianad aris dakarguli. IV striqonis rigiT meeqvse-meSvide da
VII striqonis rigiT meoTxe grafemebi, melnis gadasvlis gamo, aRar
ganirCeva (sur. 2).
ori kinklosuri minaweri 227
aqa: gar[...]
patroni: a[...]
spasalar[...]
buRas: [--]: [...]
sa: mz: d[...]
nbers[...]
cda: [-]r[...]
I kinklosuri minaweri
I striqoni
teqstis gadmonaweri: `aqa: movida: abuserisZisa: ivanes:
saxlsa: Siga:~.
Tedo Jordanias wakiTxva: `aqa mo[vi]da: abuseriZisa: ivanes: saxlsa:
Siga~.
jumber odiSelis wakiTxva: `[aqa] m[o]vida abuseris Zisa ivanes sax-
lisa Sigan~.
Tamar bregaZis wakiTxva: `aqa movida abuseris Zis ivanes saxlisa Si-
gan~.
rogorc vxedavT, minaweris I striqoni sruli saxiT mxolod Tamar
bregaZes aqvs wakiTxuli. rac SeexebaT Tedo Jordaniasa da jumber
odiSels, maT, rogorc Cans, I striqonis marcxena nawilSi warmodgenili
ramdenime grafemis amokiTxva ver moaxerxes da amitom es grafemebi
konteqstis mixedviT aRadgines: Tedo Jordania – `mo[vi]da~; jumber
odiSeli – `[aqa] m[o]vida~. aRniSnul sakiTxSi Cven srulad veTanxmebiT
Tamar bregaZes da Cveni mxriv, vadasturebT, rom minaweris I striqoni,
misi calkeuli grafemebis melnis gafermkrTalebis miuxedavad,
dResac sruli saxiT ikiTxeba.
sakmaod saintereso suraTi gvaqvs I striqonSi dadasturebul
228 Temo jojua, irma beriZe
15
sxvaTa Soris, sityva `amirspasalari~ zustad identuri formiT (`amirs-
pasarali~) aris gadmocemuli zesxevis wm. Tevdores eklesiis erT-erT warwera-
Si: `p(a)tronsa am(i)rsp(a)s(a)r(a)ls aRb(u)R(a)s g[au]marjos nam<a>r(a)vl(i) m(is)
i...~ (xazi, aqac da SemdgomSic, Cvenia – avtorebi). darejan kldiaSvili, `xovles
(zesxevis) warwerebi~, mravalTavi, XIII (Tbilisi, 1986), 67. garda amisa, qarTul
werilobiT ZeglebSi gvxvdeba am sityvis iseTi paraleluri formebic, rogori-
caa, magaliTad, `amirspasahli~ (korideTis oTxTavis minaweri sabuTi) an `amil-
spasalari~ (`beqa-aRbuRas samarTlis wigni~): `...{dagiwere} daweril(i) es(e)... me,
Janm(a)n CiasZ[eman] – amirspasahlis(a) amiraxorman, m[as] [Jam]sa, odes patronisa
ori kinklosuri minaweri 231
III striqoni
teqstis gadmonaweri: `[- - - - - -] da: misisa<:> <m>(?)[-]<m>(?)a[- - - - -]
s<u>li<s>[-] <s>(?)[-]<x>(?)[- - -]~.
Tedo Jordanias wakiTxva: `[xaTun] misi[Ta] - - - sli - - -~.
jumber odiSelis wakiTxva: `[xaTun] mis[iTa]... sli...~
rogorc vxedavT, minaweris III striqoni Tamar bregaZes saerTod
ar aqvs wakiTxuli. rac SeexebaT Tedo Jordaniasa da jumber odiSels,
isini striqonis dasawyisSi absoluturad identuri saxiT aRadgenen
melnis gadasvlis gamo dakargul ramdenime grafemas: `[xaTun]~. Cven,
arsebiTad, viziarebT amgvar aRdgenas, Tumca ki, SevniSnavT, rom
am eqvsi grafemis win aucileblad unda aRdges kidev erTi grafema
`i~, vinaidan II striqonis bolos ikiTxeba minawerSi dadasturebuli
savaraudo saxeli `siTixaTuni~-s ara pirveli oTxi grafema – `siTi~,
rogorc amas Tedo Jordania da jumber odiSeli fiqrobdnen, aramed
sami grafema – `siT~.
gansaxilavi grafemebis aRdgenis Semdeg Tedo Jordaniasa da jum-
ber odiSels TiTqmis identuri saxiT aqvT wakiTxul-aRdgenili mom-
devno sityva: `misi[Ta]~ (Tedo Jordania), `mis[iTa]~ (jumber odiSeli).
Cveni mxriv, aRvniSnavT, rom III striqonis Sesabamis fragmentze,
mkvlevarTa mier nawilobriv wakiTxuli da nawilobriv aRdgenili
sityvis win, marTalia, Znelad, magram mainc ikiTxeba ori grafema:
`da~ da am grafemebis Semdeg dasmuli gankveTilobis orwertili.
rac Seexeba sakuTriv sityva: `misi[Ta]~||`mis[iTa]~-s, Cven srulad
viziarebT am sityvis pirveli nawilis Tedo Jordanias wakiTxvas:
IV striqoni
minaweris IV striqoni Tedo Jordanias, jumber odiSelisa da
Tamar bregaZis publikaciebSi saerTod ar aris naxsenebi. rogorc
Cans, mkvlevrebi fiqrobdnen, rom minaweri mxolod sami striqonisagan
Sedgeboda. Cven gansxvavebuli pozicia gvaqvs aRniSnul sakiTxTan
dakavSirebiT da vfiqrobT, rom minaweris teqsti IV striqonzec grZel-
deboda. amgvari daskvnisaken avtomaturad gvibiZgebs minaweris III stri-
qonis Cven mier dadgenili teqsti, sadac patroni siTixaTunis ivane
abuserisZis `saxlSi~ misvlis mizezsa Tu mizezebzea saubari. marTalia,
am striqonze warmodgenili teqstis wakiTxva mxolod fragmentuli
saxiT movaxerxeT, magram TviT am fragmentebidanac ki aSkarad Cans,
rom patroni siTixaTunis ivane abuserisZis `saxlSi~ misvlis mizezsa
Tu mizezebze saubari III striqonze veranairad ver dasruldeboda da
Txroba ueWvelad momdevno, IV striqonze gadavidoda.
aRniSnulidan gamomdinare, gamovTqvamT mosazrebas, rom I kin-
klosuri minaweri Tavdapirvelad Sedgeboda oTxi striqonisagan,
romelTagan bolo, IV striqoni, furclis qveda arSiidan etratis
zolis CamoWris gamo, mTlianad aris dakarguli. samwuxarod, am
dakarguli teqstis raime damajerebeli saxiT aRdgena, minaweris
saerTo konteqstis gaTvaliswinebiTac ki SeuZlebelia da amitomac
mas aRdgenis gareSe vtovebT.
amiT vasrulebT A-85-is I kinklosuri minaweris teqstis dadgenaze
muSaobas da samecniero sazogadoebas vTavazobT am teqstis saboloo
wakiTxvas:
`aqa movida abuserisZisa ivanes saxlsa Siga | [patro]nisa, amir-
spasarlisa da, patroni siT|[ixaTun] da misisa m(?)[-]m(?)a[- - - - -]
sulis[a] s(?)[-]x(?)[- - -] | [...]~.
II kinklosuri minaweri
I striqoni
teqstis gadmonaweri: `aqa: gar[...]~.
Tedo Jordanias wakiTxva: `aqa: gar[daicvala?]~.
jumber odiSelis wakiTxva: `aq gar[daicvala?]~.
Tamar bregaZis wakiTxva: `aqa gar[daicvala]~.
rogorc vxedavT, minaweris dasawyisSi, A-85-is (da ara mxolod
A-85-is) sxva kinklosuri minawerebis msgavsad, warmodgenilia sityva:
`aqa~. es sityva odnav arazusti saxiT aris Setanili jumber odiSelis
publikaciaSi: `aq~. gansxvavebuli suraTi gvaqvs minaweris Tedo
Jordaniasa da Tamar bregaZis gamocemebSi, sadac gansaxilavi sityva
zustad dedanTan SesabamisobaSia wakiTxuli: `aqa~.
234 Temo jojua, irma beriZe
II striqoni
teqstis gadmonaweri: `patroni: a[...]~.
Tedo Jordanias wakiTxva: `patroni a[mir?]~.
jumber odiSelis wakiTxva: `patroni a[mir]~.
Tamar bregaZis wakiTxva: `patroni ...~
II striqonis pirveli sityvis Semdeg Sesrulebuli teqstidan dRe-
isaTvis mxolod pirveli grafema `a~ ikiTxeba, momdevno grafemebi ki
furclis marjvena arSiidan etratis zolTan erTad aris CamoWrili.
am dakarguli grafemebis sakiTxs Tavdapirvelad Tedo Jordania
Seexo. mkvlevarma III striqonis dasawyisSi Sesrulebuli grafemebi
16
vaxuSti batoniSvili, aRwera samefosa saqarTvelosa, qarTlis cxovreba, teqsti
dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT simon yauxCiSvilis mier, IV (Tbilisi,
1973), 896. Sdr. qronikebi, II, 201. sargis kakabaZis dakvirvebiT, vaxuSti bagrations es
qronikaluri cnoba aRebuli hqonda dReisaTvis dakarguli qronikidan, romelsac
Tavad swavluli batoniSvili `imeruli garigebis wigns~ uwodebda: `isic unda iTq-
vas, rom garigebis wignis (`imeruli garigebis wignis~ – avtorebi) qronikaSi yofila
cnoba bagrat mefis sikvdilis Sesaxeb am redaqciiT: `mefe didi bagrat miicvala~ (aq
mkvlevars mxedvelobaSi aqvs `aRwera samefosa saqarTvelosas~ erT-erTi nakveTi `uw-
yebuleba mkiTxvelTaTÂs~, sadac vaxuSti bagrationi gvauwyebs, rom bagrat V-is gar-
dacvalebis TariRi miTiTebulia `Zvels garigebis da samarTlis wignsa Sina imereTs,
gelaTursa, rameTu brwyinvalis giorgidam giorgisamde Zisa aleqsandresa swers:...
mefe didi bagrat miicvala...~ vaxuSti batoniSvili, aRwera samefosa saqarTvelosa,
302. – avtorebi)... Tavis qronikul nusxaSi (`qronologiur cxrilSi~ – avtorebi) ki
vaxuSts es TariRi moyavs am gvarad: qoronikons 83 (1395) didi bagrat mefe gardaxda~.
sargis kakabaZe, `imeruli Zveli garigebis wignis qronikis Sesaxeb~, kvleva-Ziebani
saqarTvelos istoriis sakiTxebis Sesaxeb (Tfilisi, 1920), 15.
236 Temo jojua, irma beriZe
III striqoni
teqstis gadmonaweri: `spasalar[...]~.
Tedo Jordanias wakiTxva: `spasalari ivane? a]~.
jumber odiSelis wakiTxva: `spasala[ri]...~
Tamar bregaZis wakiTxva: `spasalari ...~
dReisaTvis III striqonze garkveviT ikiTxeba mxolod pirveli rva
grafema: `spasalar[...]~, momdevno grafemebi ki furclis marjvena
arSiidan etratis zolTan erTad aris CamoWrili. am, dakarguli gra-
femebis aRdgenis pirveli cda Tedo Jordanias ekuTvnis. samwuxarod,
mkvlevris mier wakiTxul III striqonSi, rogorc Cans, meqanikurad aris
gamotovebuli aRdgenili teqstis dasawyisis aRmniSvneli teqnikuri
niSani: marjvniv gaxsnili kavi (dakuTxuli frCxili). am mizezis gamo,
misi publikaciidan saerTod ar Cans, III striqonze warmodgenili
grafemebidan, romeli grafemaa avtoris mier uSualod wakiTxuli da
romeli – konteqstis mixedviT aRdgenili: `spasalari ivane? a]~. amgvari
bundovani suraTis miuxedavad, dabejiTebiT SeiZleba iTqvas, rom
Tedo Jordanias wakiTxuli hqonda III striqonis mxolod is pirveli rva
grafema, romlebic dResac garkveviT ganirCeva teqstSi: `spasalar~.
rac Seexeba danarCen Svid grafemas: `i ivane? a]~, es grafemebi, ufro
zustad ki, maTi savaraudo ganTavsebis adgili, Tedo Jordanias dros
ukve CamoWrili iyo furclis marjvena arSiidan da amitom III striqonis
ori kinklosuri minaweri 237
IV striqoni
teqstis gadmonaweri: `buRas: [--]: [...]~.
Tedo Jordanias wakiTxva: `buls[erisZe?]~.
jumber odiSelis wakiTxva: `bels...~
Tamar bregaZis wakiTxva: `bels...~
II minaweris teqstis dadgenasTan dakavSirebuli sakiTxebidan,
Cvens gansakuTrebul yuradRebas ipyrobs IV striqonis dasawyisSi
warmodgenili da dRemde, praqtikulad, dauzianeblad moRweuli
xuTi grafemis `buRas~ wakiTxvis sakiTxi. aRniSnuli grafemebi Tedo
Jordanias publikaciaSi Semdegi saxiT aris motanili: `buls~. rogorc
vxedavT, mkvlevarma savsebiT sworad waikiTxa IV striqonis pirveli
ori grafema `bu~, Tumca momdevno ori grafema: orkbila `R~ da masze
gadabmuli `a~, SecdomiT, gaiazra rogorc erTi grafema – samkbila `l~
da amitom IV striqonis dasawyisi SecdomiT waikiTxa, rogorc: `buls~.
aRniSnul Secdomas Tedo Jordaniaseul publikaciaSi jaWvuri reaqcia
mohyva. mkvlevarma mis mier SecdomiT wakiTxuli grafemebi I kinklosur
minawerSi dadasturebuli feodaluri gvaris `abuserisZis~ erT-erTi
fonetikuri variantis `abulserisZis~ (?) Semadgenel fragmentad
CaTvala da amitom, Sesabamisi sityvis aRdgena II minaweris teqstSic
238 Temo jojua, irma beriZe
V striqoni
teqstis gadmonaweri: `sa: mz: d[...]~.
Tedo Jordanias wakiTxva: `si]]T- - -~.
jumber odiSelis wakiTxva: `si...~
vidre teqstis dadgenasTan dakavSirebul ZiriTad sakiTxebze
gadavidodeT, gvsurs, aRvniSnoT, rom minaweris V striqonis Tedo
Jordanias gamocemaSi mcire teqnikur uzustobas aqvs adgili. kerZod,
aq meore grafema `i~-s Semdeg erTmaneTis mijriT aris dasmuli
240 Temo jojua, irma beriZe
VI striqoni
teqstis gadmonaweri: `nbers[...]~.
Tedo Jordanias wakiTxva: `nbers (noembers?) - -~.
minaweris VI striqonis teqsti mxolod Tedo Jordanias publika-
ciaSia warmodgenili. mkvlevari aq martooden pirvel xuT grafemas
`nbers~ ganarCevs da kiTxvis niSniT gvTavazobs am, fragmentulad
SemorCenili sityvis miseul aRdgenas: `(noembers?)~. VI striqonis teq-
sts, Tedo Jordaniasagan gansxvavebiT, rogorc Cans, fragmentuladac
ver kiTxuloben jumber odiSeli da Tamar bregaZe, ris gamoc es
striqoni maT gamocemebSi saerTod ar aris Setanili. Cven mTlianad
viziarebT VI striqonis pirveli xuTi grafemis Tedo Jordanias
wakiTxvas da Cveni mxriv, vadasturebT, rom aq dResac ganirCeva
grafemebi: `nbers~. garda amisa, Cven viziarebT Tedo Jordanias mier
gamoTqmul im mosazrebasac, rom es xuTi grafema weliwadis erT-
erTi Tvis aRmniSvneli sityvis Semadgeneli fragmenti unda iyos,
oRond misgan gansxvavebiT, vfiqrobT, rom teqstSi ikiTxeboda ara:
`(noembers?)~, aramed – `d[eke]|nbers[a]~. gansaxilavi fragmentis
maincadamainc aseTi saxiT aRdgenisaken, pirvel rigSi, gvibiZgebs
is garemoeba, rom V striqonze, sityva `mz~-s Semdeg, anu aRsadgeni
sityvis pirveli grafemis savaraudo mdebareobis adgilas ikiTxeba
ara grafema `n~, aramed – grafema `d~, rac, cxadia, calsaxad miuTiTebs
imaze, rom gansaxilavi sityva iwyeboda grafema `d~-Ti da amitom is
SeiZleba aRdges mxolod erTaderTi SesaZlo saxiT: `d[eke]|nbers[a]~.
kidev ufro martivad aris saqme amave sityvis bolos grafema `a~-s
aRdgenasTan dakavSirebiT. es grafema furclis marjvena arSiidan
242 Temo jojua, irma beriZe
VII striqoni
teqstis gadmonaweri: `cda: [-]r[...]~.
minaweris VII striqonis teqsti Setanili ar aris arc Tedo Jordanias,
arc jumber odiSelisa da arc Tamar bregaZis publikaciebSi. Cven stri-
qonis dasawyisSi garkveviT vkiTxulobT gankveTilobis orwerti-
liT dasrulebul sam grafema `cda~-s. gankveTilobis niSnis Semdeg
Sesrulebuli iyo ori grafema, romelTagan pirveli grafema, melnis
gadasvlis gamo, aRar ganirCeva, xolo meore grafema ikiTxeba rogorc
`r~. am grafemis Semdeg Sesrulebuli teqsti, furclis marjvena arSiidan
etratis zolis CamoWris gamo, dakargulia, Tumca am teqstis aRdgena did
sirTules ar warmoadgens. marTlac, minaweris saerTo konteqstidan ga-
momdinare, dabejiTebiT SeiZleba iTqvas, rom VI striqonis bolosa da VII
striqonze gadmocemuli iyo dekembris Tvis erT-erTi dRis aRmniSvneli
ricxvi `[o]|cda: [e]r[Tsa:]~ an `[o]|cda: [o]r[sa:]~.
amrigad, yovelive zemoTqmulidan gamomdinare, II kinklosuri
minaweris V striqonis bolo fragmentisa da VI striqonis teqsti
dadgenil unda iqnes Semdegi saxiT:
`[o]|cda[e]r[Tsa]~ an `[o]|cda[o]r[sa]~.
amiT vasrulebT A-85-is II kinklosuri minaweris teqstis dadgenaze
muSaobas da samecniero sazogadoebas vTavazobT am teqstis saboloo
wakiTxvas:
`aqa gar[daxda] | patroni, a[mir]|spasalar[is aR]|buRas [da,
wli]|sa mz (47), d[eke]|nbers[a o]|cda[e]r[Tsa] (an `[o]|cda[o]r[sa]~).
mas Semdeg, rac SeZlebisdagvarad sruli saxiT davadgineT A-85-
is CvenTvis saintereso ori kinklosuri minaweris teqsti, gadavalT
am minawerebTan dakavSirebuli istoriul-wyaroTmcodneobiTi sa-
kiTxebis Seswavlaze da warmovadgenT am kvleva-Ziebis safuZvelze
miRebul ramdenime ZiriTad daskvnas.
ori kinklosuri minaweri 243
17
qronikebi, II, 183. Sdr. `sinduxtar unda iyos zemo aRniSnuli (1352 w. qveSe)
siTixaTun...~ iqve, 183-184.
18
iqve, 185.
19
mcire qronikebi, 27.
20
qarTul xelnawerTa aRweriloba, I1, 296.
21
abuserisZe, Txzulebani, 328-329.
22
beriZe, `ivane abuserisZis (XIV s.) amirspasalarobisa~, 50.
244 Temo jojua, irma beriZe
23
qronikebi, II, 185.
24
abuserisZe, bolok-basilis mSenebloba SuartyalSi, 23.
25
mcire qronikebi, 27.
26
nodar SoSiaSvili, `abuserisZeni~, qarTuli sabWoTa enciklopedia, 1 (Tbilisi,
1975), 47. Sdr. `XIV saukuneSi cnobilia amirspasalari ivane abuserisZe (g. 1355)~. no-
dar SoSiaSvili, `abuserisZeni~, saqarTvelo, enciklopedia, 1 (Tbilisi, 1997), 39.
27
abuserisZe, Txzulebani, 329.
28
qarTul xelnawerTa aRweriloba, I1, 296.
29
irma beriZe, `ivane abuserisZis (XIV s.) amirspasalarobisa~, 50.
ori kinklosuri minaweri 245
30
qronikebi, II, 183, 185.
31
abuserisZe, bolok-basilis mSenebloba SuartyalSi, 23, 88.
32
qarTul xelnawerTa aRweriloba, I1, 457, 488.
33
SoSiaSvili, `abuserisZeni~, 47.
34
abuserisZe, cxovreba qviTxuroisa basilisa, 71, 78-79.
ori kinklosuri minaweri 247
35
SoSiaSvili, `abuserisZeni~, 39.
36
mcire qronikebi, 136, 139, 141.
37
nodar SoSiaSvili, `abuserisZeTa saxli XI-XVI saukuneebSi~, abuserisZe tbeli
– 800 (Tbilisi, 1999), 8.
38
beriZe, `ivane abuserisZis (XIV s.) amirspasalarobisa~, 50.
248 Temo jojua, irma beriZe
39
abuserisZe, Txzulebani, 328-329.
ori kinklosuri minaweri 249
40
qronikebi, II, 183-184. mefe daviT IX-isa da dedofal sinduxtaris mier gacemul
1354 wlis dakargul wyalobis wignze saubrisas Tedo Jordania mTlianad emyare-
boda vaxuSti bagrationis mier Sedgenil `qronologiur cxrils~, saidanac Cans,
rom swavlul batoniSvils, Tavis droze, XVIII saukunis I naxevarSi, xelT hqonda
aramxolod aRniSnuli dokumentis teqsti (sruli an fragmentuli saxiT), aramed
daviT IX-is mier gacemuli kidev erTi, 1355 wlis wyalobis wignic ki (agreTve, sru-
li an fragmentuli saxiT): `q(oroni)k(o)nebi Cven m(ie)r povnilni wignebTa S(in)a...
q(riste)s aqaTi q(oroni)k(o)ni 1354, qarTuli q(oroni)k(o)ni m~b (42+1312=1354 w.).
Cven m(e)f(ema)n daviT da dedofalm(a)n sinduxtar giwyalobeT...; q(riste)s aqaTi
q(oroni)k(o)ni 1355, qarTuli q(oroni)k(o)ni m~g (43+1312=1355 w.). Cven m(e)f(ema)n
daviT yovlisa saqarTvelosaman giwyalobeT~ (qaragmis gaxsna Cvenia – avtorebi).
vaxuSti batoniSvili, aRwera samefosa saqarTvelosa, 894-895.
250 Temo jojua, irma beriZe
41
beriZe, `ivane abuserisZis (XIV s.) amirspasalarobisa~, 50-51.
ori kinklosuri minaweri 251
42
miqael panaretosi, `ambavi trapizonis mefeebis, didi komnenosebisa, TiToeul-
ma rogor, rodis da ramden xans imefa~, georgika, bizantieli mwerlebis cnobebi
saqarTvelos Sesaxeb, teqstebi qarTuli TargmaniTurT gamosca da ganmartebebi
daurTo simon yauxCiSvilma, VII (Tbilisi, 1967), 206-207. Sdr. miqel panaretosi,
`trapizonis qronika~, berZnuli teqsti qarTuli TargmaniT, Sesavali weriliT,
SeniSvnebiTa da saZiebliT gamosca aleqsandre gamyreliZem, masalebi saqarTvelo-
sa da kavkasiis istoriisaTvis, 33 (Tbilisi, 1960), 41-42.
43
vaxuSti batoniSvili, aRwera samefosa saqarTvelosa, 894-895.
252 Temo jojua, irma beriZe
44
iqve, 260-261.
45
qronikebi, II, 183-184; iuri sixaruliZe, `samcxis samTavros politikuri is-
toriidan XIII-XV saukuneebSi~, samxreT saqarTvelos istoriisa da eTnografiis
sakiTxebi, VIII (baTumi, 1975), 50; mixeil baxtaZe, jayelTa sagvareulos istoria XI-
XV saukuneebSi (Tbilisi, 2008), 78; da sxv.
ori kinklosuri minaweri 253
C~tnÀ (1358 w.), qar. m~v (46+1312=1358 w.)~;46 `xolo am giorgi mefisagan
(saqarTvelos mefis giorgi V brwyinvalis (1299, 1318-1346 ww.) mier –
avtorebi) iqmna erisTavad Ze miqel mefisa bagrat, da iyo morCilebasa
Sina giorgi mefisasa Sorapans... xolo amisa Semdgomad moiyvana co-
lad asuli yuaryuare aTabagisa bagrat miqel mefis Zeman, q(oronikon)
sa C~tnÀ (1358 w.), qar. m~v (46+1312=1358 w.) da iqorwina mis Tana nebiTa
daviT mefisaTa...~ (qaragmis gaxsna Cvenia – avtorebi);47 `q(oroni)k(o)
nebi Cven m(ie)r povnilni wignebTa S(in)a... q(riste)s aqaTi q(oroni)k(o)
ni 1358, qarTuli q(oroni)k(o)ni m~v (46+1312=1358 w.). m(e)fis miqelis
Zem bagrat, yvaryvare aTabagis qali SeirTo~ (qaragmis gaxsna Cvenia –
avtorebi).48
vaxuSti bagrationis am cnobebis garda, Cvenamde moaRwia caiSis
eklesiis omoforma, romelic XIV saukuneSi anCis saepiskoposo taZris
sakuTrebas warmoadgenda da romlis warweraSic moxseniebulia amir-
spasalarisa da samcxis spasalaris yvaryvares asuli (?), dedofalTd-
edofali naTeli: `q. saSinelo xato anCisa! Seiwire mcire ese omofori
dedofalT-dedoflisa naTelisi, Zisa didisa sulkurTxe||ulisa amir-
spasalarisa da samcxis spasalarisa yuaryuaresi aqa da saukunesa. a(me)n.
anCelisa TeofanesTÂs Sekeruli~ (qaragmis gaxsna Cvenia – avtorebi).49
omoforis warweris teqstis pirveli gamomcemlis Tedo Jordanias
azriT, am warweraSi moxseniebuli amirspasalari da samcxis spasal-
ari yvaryvare da vaxuSti bagrationis mier naxsenebi aTabagi yvary-
vare sargisis Ze erTi da igive piri unda iyos. mkvlevris dakvirvebiT,
yvaryvares hyavda asuli, omoforis warweraSi moxseniebuli dedo-
falTdedofali naTeli, romelic vaxuSti bagrationis cnobiT, co-
lad gahyva imereTis erisTavs bagrat miqelis Zes.50 Tedo Jordanias
mier gamoTqmuli es mosazreba dReisaTvis samecniero literaturaSi
TiTqmis mTlianad aris gaziarebuli.51
samwuxarod, Cven, jerjerobiT, ar SegviZlia, dabejiTebiT vTqvaT,
46
vaxuSti batoniSvili, aRwera samefosa saqarTvelosa, 302.
47
iqve, 802. Sdr. `kualad amav daviT mefis nebiTa SeirTo bagrat erisTavman miqel
mefis Zeman asuli yuaryuare aTabagisa~. iqve, 260.
48
iqve, 894-895.
49
qronikebi, II, 186. Sdr. eqvTime TayaiSvili, `arxeologiuri mogzaurobidan same-
greloSi~, Zveli saqarTvelo, III (tfilisi, 1913-1914), 183.
50
qronikebi, II, 186.
51
TayaiSvili, `arxeologiuri mogzaurobidan samegreloSi~, 183; qeTevan daviTiS-
vili, `qarTuli naqargobis uZvelesi nimuSi~, Zeglis megobari, 22 (1970), 30-33; sixar-
uliZe, `samcxis samTavros politikuri istoriidan~, 42; valeri silogava, kaxa Sen-
gelia, tao-klarjeTi (Tbilisi, 2006), 63; da sxv.
254 Temo jojua, irma beriZe
52
meore mxriv, dedofalTdedofal naTelis patroni siTixaTunis dad gamocxade-
bas garkveulwilad erTi mniSvnelovani garemoeba ewinaaRmdegeba. vaxuSti bagra-
tionis mixedviT, yvaryvare sargisis Zis asuli bagrat miqelis Zem colad SeirTo
1358 wels, patroni siTixaTuni ki, rogorc qvemoT vnaxavT amas, daibada 1309 wels.
Sesabamisad, Tuki gaviziarebT im varauds, rom siTixaTuni da naTeli debi iyvnen,
maSin gamova, rom erTi dis dabadebisa da meore dis gaTxovebis TariRebs Soris
uCveulod did, TiTqmis naxevarsaukunovan qronologiur Sualeds miviRebT, rac,
cxadia, naklebad sarwmunos xdis aRniSnul mosazrebas.
53
beriZe, `ivane abuserisZis (XIV s.) amirspasalarobisa~, 52.
ori kinklosuri minaweri 255
54
ivane javaxiSvilis dakvirvebiT, `oqros urdoSi janibegis yaanobis dros ukve
1346 w. gaCnda Savi Wiri, romelic xalxs musrs avlebda, iqiTgan es moaruli yirim-
sac moedo. raki Semdeg Savi Wiri jer rumSi, xolo 1348 w. asureTsa da egvipteSic
Zalze gavrcelda xalxSi ise, rom mosaxleobis naxevari am moarulis msxverpli
Seiqmna, amitom cxadia, rom rumsa da yirims Sua mdebare saqarTveloSi 1348 w. gavr-
celebuli `didi sikvdilobac~ (igulisxmeba qarTveli mwignobris avgaroz ban-
daisZis mier gadawerili 1348 wlis `paraklitonis~ anderZidan citirebuli fraza,
sadac saubaria mosaxleobis `sikvdilobaze~ – avtorebi) amave Savi Wiris moaru-
lis mZvinvarebis Sedegi unda yofiliyo. ramden xans gagrZelda saqarTveloSi Savi
Wiri, amaze cnobebi ar mogvepoveba. magram rogorc SemdegSi davrwmundebiT, 1366
w. bagrat V-is (saqarTvelos mefis bagrat V-is – avtorebi) Tanamecxedre elene de-
dofali swored am avadmyofobam imsxverpla da es gvafiqrebinebs, rom moaruli
CvenSic didxans yofila dabudebuli~. ivane javaxiSvili, `qarTveli eris istoria~,
III, nawili I, Txzulebani Tormet tomad, III (Tbilisi, 1982), 179-180. sainteresoa,
siTixaTun jayelis abuseriZeTa feodalur saxlSi misvla (zemo aWaraSi gaxizvna?)
da misi iq gardacvaleba xom ar iyo dakavSirebuli swored Savi Wiris epidemiasTan,
romelic, ivane javaxiSvilis azriT, 1340-1360-ian wlebSi mZvinvarebda saqarT-
veloSi da romelmac, TviT samefo ojaxis wevrebic ki imsxverpla?
256 Temo jojua, irma beriZe
55
`beqa-aRbuRas samarTlis wignma~ Cvenamde ori variantis saxiT moaRwia. aqedan,
I varianti daculia vinme ieses mier 1672 wels gadaweril xelnawer wignSi, xolo II
varianti warmodgenilia qarTlis janiSinis (1703-1714 ww.), SemdgomSi qarTlis me-
fis vaxtang VI-is (1716-1724 ww.) iniciativiT 1705-1708 wlebSi Sedgenili `samarTlis
wignTa krebulis~ Semcvel ramdenime xelnawer nusxaSi. ivane javaxiSvili, `qarTu-
li samarTlis istoria~, I, Txzulebani Tormet tomad, VI (Tbilisi, 1982), 102-108.
56
doliZe, Zveli qarTuli samarTali, 285-286, 316. Sdr. `vaxtang VI-is samarTlis
wignTa krebuli~, qarTuli samarTlis Zeglebi, teqstebi gamosca, gamokvleva da
leqsikoni daurTo profesorma isidore doliZem, I (Tbilisi, 1963), 425, 450. `beqa-
aRbuRas samarTlis wignis~ II varianti: `SeviyareniT WulevTa mindobilni RmrTi-
sani da awyurisa RmrTismSoblisani, da gaqcevisa (?), davideviT wina patronisa
papisCemisa, mandaturTuxucesis beqas ganaCeni da agreve srulebiT da uklebelad
davswereT da, raca JamTa siaviTa sxvani uwesoni saqmeni Semosuliyvnen, maTi samar-
Talica zeda daurTeT, asre rome rac sisxlisa da gerSisa, dasxmisa da Ralatisa da
rasa ginda ferisa dasaurvebeli saqme iyos. patronisa papisCemisagan ganaCeni yaza-
nuri TeTri iyo da ama JamTa Siga yazanuroba aR-sadme-moklebuliyo (?) da didis
warCinebulis mefis giorgis Jamisa TeTri gavaCineT... [aRbuRa aTabag-amirspasalar-
is samarTali]. aw patronman, aTabag-amirspasalarman aRbuRa, moikla srulisa sam-
cxisa saqme da ama JamTa siaviTa didi moave kaci sabatiobasa (?) Tana gar(?) Tavadad
258 Temo jojua, irma beriZe
laSqarTa cxenTa parva Seqmniliyo. ese iwyina da amave sabatioTa kacTa mas winaSe
sxdomiTa da bWobiTa saparo-sainjuTa da mekobris sapatiJosa ganaCenni Zvelisave
miayoles...~ doliZe, Zveli qarTuli samarTali, 285-286, 317. Sdr. `vaxtang VI-is sa-
marTlis wignTa krebuli~, 425, 450.
57
kldiaSvili, `xovles (zesxevis) warwerebi~, 67-68. Cven mier citirebuli teqsti wakiTx-
ulia darejan kldiaSvilis mier, amave teqstis ivane javaxiSvilis mier Sesrulebul
gadmonawerze dayrdnobiT (gadmonaweri daculia xelnawerTa erovnul centrSi, ivane
javaxiSvilis pirad arqivSi). kldiaSvili, `xovles (zesxevis) warwerebi~, 65-67. sakiTxis
srulad ilustrirebis mizniT, ucvleli saxiT movitanT Tavad ivane javaxiSvilis mier
Sesrulebul gadmonawers: `{p}tronsa amirspsrls aR{bRs} | g|marjos namarvl mi | || Rn Cemn
cdvni mynyrni ym | ||||| Sn Rn srgis Sn Rn beqas Sn Rn | Slvs Sn Rn Svln yovel Ca | ZolT axlT
Sn Rn~. iqve, 66. Sdr. darejan kldiaSvili, `jayelTa feodaluri sagvareulos istoriidan
(XI saukune – XIV saukunis I naxevari)~, naSromi istoriul mecnierebaTa kandidatis samec-
niero xarisxis mosapoveblad, saqarTvelos mecnierebaTa akademiis korneli kekeliZis
saxelobis xelnawerTa instituti, 1981, 102. garda amisa, aqve warmovadgenT citirebuli
warweris kidev erT wakiTxvas, romelic levan musxeliSvils ekuTvnis da romelic, ivane
javaxiSvilis mier Sesrulebul gadmonawerze, ufro zustad ki, am gadmonaweris odnav
gansxvavebul variantzea damyarebuli (warweris gadmonaweris es, odnav gansxvavebuli
varianti levan musxeliSvilisaTvis uSualod ivane javaxiSvils gadaucia). levan musx-
eliSvili, arqeologiuri eqskursiebi maSavris xeobaSi (Tbilisi, 1941), 73-74. sagulisx-
moa, rom levan musxeliSvili, darejan kldiaSvilisagan gansxvavebiT, warweris pirvel
naxevars gabmuli saxiT ver kiTxulobs: `aq TiTqmis mxolod imis gageba SeiZleba, rom
ixsenieba patroni amir-spasalari aRbuRa~. rac Seexeba warweris meore naxevars, is mkvl-
evars Semdegi saxiT aqvs wakiTxuli: `– Seundven RmerTman, sargis(s) Seundven RmerTman,
beqas Seundven RmerTman, Salvas Seundven RmerTman, SvilTa (Svilni?) yovel(Ta) CemTa
ZuelT(a) (da) axalT(a) Seundven RmerTman~. musxeliSvili, arqeologiuri eqskursiebi
maSavris xeobaSi, 74.
58
elene metreveli, masalebi ierusalimis qarTuli koloniis istoriisaTvis (XI-
XVII ss.) (Tbilisi, 1962), 93, 156-157.
ori kinklosuri minaweri 259
59
miqael panaretosi, `ambavi trapizonis mefeebis~, 206-207. Sdr. miqel panareto-
si, `trapizonis qronika~, 41-42.
60
darejan kldiaSvili, sinas wm. ekaterines monastris qarTvelTa eklesiis sul-
Ta matiane, qarTuli samonastro sulTa matianeebi, I (Tbilisi, 2008), 61, 163. `s(u)
lsa aTabagsa abuRas S(eundo)s R(merTma)n~ (qaragmis gaxsna Cvenia – avtorebi).
ivane javaxiSvili, sinis mTis qarTul xelnawerTa aRweriloba (Tbilisi, 1947), 243.
61
somxur xelnawerTa XIV-XV saukuneebis anderZebis (hiSatakaranebis) cnobebi
saqarTvelos Sesaxeb, Zveli somxuridan Targmna, Sesavali, komentarebi da SeniS-
vnebi daurTo aleqsandre abdalaZem (Tbilisi, 1978), 37.
260 Temo jojua, irma beriZe
62
niko berZeniSvili, `feodaluri urTierTobebidan XV saukuneSi (dokumentebi
kritikuli weriliT)~, masalebi saqarTvelosa da kavkasiis istoriisaTvis, I (tfil-
isi, 1937), 39, 63. Sdr. pirTa anotirebuli leqsikoni, XI-XVII saukuneebis qarTuli
istoriuli sabuTebis mixedviT, gamosacemad moamzades darejan kldiaSvilma,
mzia surgulaZem, II (Tbilisi, 1993), 224.
63
beri egnataSvili, `axali qarTlis cxovreba, pirveli teqsti~, qarTlis cxov-
reba, teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT simon yauxCiSvilis
mier, II (Tbilisi, 1959), 335-336.
64
`axali qarTlis cxovreba, meore teqsti~, qarTlis cxovreba, teqsti dadgeni-
li yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT simon yauxCiSvilis mier, II (Tbilisi, 1959),
468.
ori kinklosuri minaweri 261
65
karlo tabataZe, `axali qarTlis cxovrebis~ zogi cnobis warmomavlobisa da
sandoobis Sesaxeb~, qarTuli wyaroTmcodneoba, III (1971), 209-210; karlo tabataZe,
qarTveli xalxis brZola ucxoel dampyrobTa winaaRmdeg XIV-XV saukuneebis mi-
jnaze (Tbilisi, 1974), 62-63; daviT kacitaZe, saqarTvelo XIV-XV saukuneTa mijnaze
(sparsuli da sparsulenovani wyaroebis mixedviT) (Tbilisi, 1975), 130, 136.
66
karlo tabataZis mixedviT, es iyo Temurlengis VI laSqroba saqarTveloSi, devi
kacitaZis mixedviT ki – IV laSqroba. tabataZe, qarTveli xalxis brZola ucxoel
dampyrobTa winaaRmdeg, 113-150; kacitaZe, saqarTvelo XIV-XV saukuneTa mijnaze,
144-149, 172-173, 175.
262 Temo jojua, irma beriZe
67
daviT kacitaZe, `isqanderis anonimis~ cnobebi saqarTvelos Sesaxeb~, Tbilisis
saxelmwifo universitetis Sromebi, 116, aRmosavleTmcodneobis seria, V (Tbilisi,
1965), 377.
68
tabataZe, qarTveli xalxis brZola ucxoel dampyrobTa winaaRmdeg, 31, 142-143,
187-188. Sdr. tabataZe, `axali qarTlis cxovrebis~ zogi cnobis warmomavlobisa
da sandoobis Sesaxeb~, 209-210; kacitaZe, saqarTvelo XIV-XV saukuneTa mijnaze,
144-149. sxvaTa Soris, muin ad-din naTanzis am bolo cnobis interpretaciam didi
dava gamoiwvia qarTul istoriografiaSi. kerZod, karlo tabataZe fiqrobs, rom
aq saubaria Temurlengis mier aRbuRas datyvevebaze, devi (daviT) kacitaZes ki mi-
aCnia, rom aq gadmocemulia aRbuRas mier TemurlengisaTvis morCilebis gamocxa-
debis ambavi. tabataZe, `axali qarTlis cxovrebis~ zogi cnobis warmomavlobisa da
sandoobis Sesaxeb~, 220; tabataZe, qarTveli xalxis brZola ucxoel dampyrobTa
winaaRmdeg, 160-179, 188, 194-200; daviT kacitaZe, `epizodi XV saukunis dasawyisis
saqarTvelos istoriidan~, ciskari, 12 (1972), 124.
69
tabataZe, qarTveli xalxis brZola ucxoel dampyrobTa winaaRmdeg, 166, 179-
200; kacitaZe, saqarTvelo XIV-XV saukuneTa mijnaze, 123, 130, 153, 199-201. karlo
tabataZis mixedviT, es iyo Temurlengis bolo, VIII laSqroba saqarTveloSi, devi
kacitaZis mixedviT ki – agreTve, bolo, oRond, VI laSqroba. tabataZe, qarTveli
xalxis brZola ucxoel dampyrobTa winaaRmdeg, 160-179; kacitaZe, saqarTvelo XIV-
XV saukuneTa mijnaze, 153-160, 174-175.
ori kinklosuri minaweri 263
70
sargis kakabaZe, sjulmdebelTa beqas da aRbuRas vinaoba (tfilisi, 1912), 6-7.
71
aq sargis kakabaZes mxedvelobaSi aqvs ierusalimis jvris qarTvelTa monas-
tris saaRape wignis ara zemoT motanili 153 aRapi, aramed ori sxva, 154 da 223
aRapebi, romelTagan pirveli aRapis teqstSi moxseniebulia sargisis vaJi, SaSia
artanujeli, xolo meore aRapis teqstSi – aTabag ivanes da, dedofali naTia-yo-
fili nisime: 154. `[Tuesa ianvarsa À (8)]. am(a)sve dR(e)sa wirvaÁ da aR(a)pi sargi-
sis Svilisa SaSiasi artanuj(e)lisa, Seundven RmerTman~; 223. `[Tuesa maissa e (5)].
amasve dResa aRÁpi aTab(a)gisa i~vanes disa dedoflisa naTia-yofilisa nisimesi,
Seundven RmerTman. gauCineT wmidisa irines dRR(e)s(a)swaulsa (!) wirva da aRapi,
264 Temo jojua, irma beriZe
75
vaxuSti bagrationis TxzulebaSi giorgi V-is mier sargis beqas ZisaTvis aTa-
bag-amirspasalarobis boZebis Semdeg gadmocemulia ori ambavi: 1. mefis mier ra-
nisa da Sarvanis dalaSqvra; da 2. giorgi V-is dasavleT saqarTveloSi gadasvla
da imereTis SemoerTeba. es bolo ambavi swavlul batoniSvils 1330 wliT aqvs
daTariRebuli:`q(oronikon)sa C~tl (1330 w.), qarTulsa i~À (18+1312=1330 w.)~. vax-
uSti batoniSvili, aRwera samefosa saqarTvelosa, 256-257. Sesabamisad, irkveva,
rom vaxuSti bagrationi sargis beqas Zis mier aTabag-amirspasalarobis miRebis
faqts 1330 wlis winare xanebiT aTariRebda.
266 Temo jojua, irma beriZe
a C~tpz (1387 w.), qarTulsa o~e (75+1312=1387 w.). xolo Temur tyue-
hyvna mefe da dedofali... xolo Ze mefis bagratisa giorgi (SemdgomSi,
mefe giorgi VII – avtorebi) damZimda friad sminebiTa esreTiTa, war-
movida imereTidam da movida qarTls... Semoikribna spani, raTa mivides
da Semoimtkicos kualad aTabagi beqa... Semdgomad mokuda aTabagi beqa
q(rist)es (aqaTs)a C~tJa (1391 w.), qarTulsa o~T (79+1312=1391 w.) da
nebiTa mefis Zis giorgisaTa dajda aTabagad Ze beqasi iovane~ (qaragmis
gaxsna Cvenia – avtorebi).76
`aRwera samefosa saqarTvelosa~-s II fragmenti: `esreT rameTu
mokuda sargis jayeli, Ze beqasi, q(oronikons)a C~tld (1334 w.), qar. k~b
(22+1312=1334 w.) da dasua brwyinvaleman mefeman giorgim yuaryuare
Ze sargisisa, mokuda ese yvaryvare q(oronikons)a C~tÁa (1361 w.), qar.
m~T (49+1312=1361 w.), dasua Ze yuaryuaresi didman mefeman bagrat beqa,
mokuda ese beqa q(oronikons)a C~tJa (1391 w.), qar. o~T (79+1312=1391
w.), da dasua iovane, Ze beqasi, didis bagratis Zeman giorgim. mokuda
ese iovane q(oronikons)a C~umd (1444 w.), qar. r~lb (132+1312=1444 w.)...~
(qaragmis gaxsna Cvenia – avtorebi).77
`qronologiuri cxrili~: `q(oroni)k(o)nebi Cven m(ie)r povnilni
wignebTa S(in)a... q(riste)s aqaTi q(oroni)k(o)ni 1334, qarTuli q(oroni)
k(o)ni k~b (22+1312=1334 w.). mokuda aTabagi sargis, dasva giorgi m(e)
f(ema)n aTabagad Ze misi yvaryvare... q(riste)s aqaTi q(oroni)k(o)ni 1361,
qarTuli q(oroni)k(o)ni m~T (49+1312=1361 w.)... k(uala)d mokuda aTabagi
yvaryvare, bagrat m(e)f(ema)n dasva Ze misi beqa... q(riste)s aqaTi q(oroni)
k(o)ni 1391, qarTuli q(oroni)k(o)ni o~T (79+1312=1391 w.). mokuda aTab-
agi beqa. da dajda nebiTa giorgisaTa aTabagad Ze misi iovane... q(riste)s
aqaTi q(oroni)k(o)ni 1444, qarTuli q(oroni)k(o)ni r~lb (132+1312=1344
w.). da mokuda iovane aTabagi...~ (qaragmis gaxsna Cvenia – avtorebi).78
citirebul fragmentebze dayrdnobiT, vaxuSti bagrationis mier
SemoTavazebuli genealogiur-qronologiuri sqema SegviZlia Semdegi
saxiT davadginoT:
1. aTabag-amirspasalari (1330 w-is winare xanebi – 1334 w.) sargis, Ze
samcxis mTavris beqasi;
2. aTabagi yvaryvare (1334-1361 ww.), Ze aTabag-amirspasalaris sar-
gisisa;
3. aTabagi beqa (1361-1391 ww.), Ze aTabag yvaryvaresi;
76
vaxuSti batoniSvili, aRwera samefosa saqarTvelosa, 256, 258, 260-265.
77
iqve, 702.
78
iqve, 895-896.
ori kinklosuri minaweri 267
79
vaxuSti bagrationis es sqema, praqtikulad, ucvleli saxiT aris gameorebuli
viqtor guCuasa da SoTa lomsaZis mier Sedgenil saenciklopedio statiebSi, rom-
lebic, Tavis mxriv, `qarTul sabWoTa enciklopediaSia~ dabeWdili: 1. aTabagi, amir-
spasalari da samcxis spasalari, sargis II (gard. 1334 w.), Ze mandaturTuxuces beqa
I-isa; 2. aTabagi (1334-1361 ww.) yvaryvare I, Ze aTabagis, amirspasalarisa da samcxis
spasalaris sargis II-isa; 3. aTabagi (1361-1391 ww.) beqa II, Ze aTabag yvaryvare I-isa; 4.
aTabagi (1391-1444 ww.) ivane II, Ze aTabag beqa II-isa. viqtor guCua, `beqa II~, qarTuli
sabWoTa enciklopedia, 2 (Tbilisi, 1977), 346; SoTa lomsaZe, `ivane II~, qarTuli sab-
WoTa enciklopedia, 5 (Tbilisi, 1980), 89; viqtor guCua, `sargis II~, qarTuli sabWoTa
enciklopedia, 9 (Tbilisi, 1985), 102; viqtor guCua, `yvaryvare I~, qarTuli sabWoTa
enciklopedia, 10 (Tbilisi, 1986), 638. aRniSnul saenciklopedio statiebze dayrd-
nobiT, vaxuSti bagrationis sqema ucvleli saxiT gvaqvs Setanili Cvens erT-erT,
2006 wels gamoqveynebul naSromSic. Temo jojua, `artanujeli piligrimis giorgi
lomas-Zis savedrebeli (XV s.) ierusalimSi gadatanili 1160 wlis garejuli krebu-
lis (Ven.4-is) arSiebidan~, qarTuli wyaroTmcodneoba, XI (2006), 125-126.
80
aq avtors mxedvelobaSi aqvs lixauris monasterSi daculi macxovris ficris
xati, romlis vercxliT moWedil zurgze dimitri baqraZem Semdegi warwera am-
oikiTxa: `w. zesTa: arsTasa: arsisa: RmrTisa: mmisa: Tanarso: Rmro: Zo: ieso: Cn-
Tis: Cendamde: damdblebiT: kcqmnilo: ondoTa: mwisa: nivTTaiT: gimkob: saxesa:
wmdisa: xatisa: Senisa: saswaulTagn: saSinelsa: Zvisa: da: nCisa: mosavi: Sen: damn:..
li..w..lobaTa: Seni: Ze: didisa: sa...Txcesisa: bqisa: aTbg: da smcxisas...slri: Slva:
raiTa: mcresa: ncvlne: aqsa: amas: nWni: wyalobaTa: SenTani: da: mermesa: mas:
268 Temo jojua, irma beriZe
85
sixaruliZe, `samcxis samTavros politikuri istoriidan~, 38-51.
86
Cyrille Toumanof, Manuel de Genealogie et de Chronologie pour l`histoire de la Caucasie Chreti-
enne (Armenie-Georgie-Albanie) (Roma, 1976), 205-206.
87
samwuxarod, mirian rexviaSvilis statiaSi gakvriTac ki ar aris naxsenebi pavle
ingoroyva da misi Sesabamisi naSromi. arada, mkvlevris mier gamoTqmuli mosaz-
rebebis erTi nawili swored pavle ingoroyvas mier SemoTavazebuli debulebebis
gameorebas warmoadgens.
ori kinklosuri minaweri 271
88
mirian rexviaSvili Salva beqas Zeze saubrisas, lixauris xatis warweris garda,
emyareboda kidev oTx werilobiT Zegls: anonimi qarTveli JamTaaRmwerlis `as-
wlovan matianes~, ierusalimis jvris qarTvelTa monastris saaRape wigns, anCis
macxovris xatis warwerasa da zesxevis wm. Tevdores eklesiis warweras, agreTve,
Wulesa da safaris monastrebis freskul portretebs (am werilobiT Zeglebsa da
freskuli portretebis ganmartebiT warwerebSi Salva mxolod saxeliT aris mox-
seniebuli). rexviaSvili, `Salva, samcxis spasalari da aTabagi~, 40-43.
89
mirian rexviaSvili aRbuRaze saubrisas emyareboda mxolod sam (?) werilobiT
Zegls: miqael panaretosis `trapizonis qronikas~, zesxevis wm. Tevdores eklesiis
warwerasa da savaraudod, `beqa-aRbuRas samarTlis wigns~. rexviaSvili, `Salva,
samcxis spasalari da aTabagi~, 41-43.
90
mirian rexviaSvili, `Salva, samcxis spasalari da aTabagi (1361-1374 ww.)~, Zeglis
megobari, 3 (1986), 40-43.
91
darejan kldiaSvili aRbuRaze saubrisas emyareboda ramdenime werilobiT
Zegls: `beqa-aRbuRas samarTlis wigns~, miqael panaretosis `trapizonis qronikas~,
272 Temo jojua, irma beriZe
94
samwuxarod, mixeil baxtaZis naSromSi Salva beqas Zis aTabagobisa da samcxis
spasalarobis qronologiasTan dakavSirebiT, garkveuli bundovaneba SeiniSneba, ris
gamoc mkvlevris mier am sakiTxis Taobaze gamoTqmuli mosazrebis reziumireba ver
SevZeliT. kerZod, mixeil baxtaZe erTgan aRniSnavs Semdegs: `XIV saukunis 30-90-ian
wlebSi moRvawe aTabagTa qronologia, Cveni azriT, SeiZleba Semdegi saxiT warmo-
vadginoT: 1334 wels aTabagi gaxda sargis II-is Ze yvaryvare II, xolo misi gardacvalebis
Semdgom (pirobiTad 1361 wels) misi biZa, sargis II-is umcrosi Zma Salva. Salvas Semdeg
aTabagi am ukanasknelis Svili aRbuRa gaxda~. baxtaZe, jayelTa sagvareulos istoria,
44-56. rogorc vxedavT, mkvlevris am mosazrebis Tanaxmad, Salva beqas Zem aTabagoba
miiRo, pirobiTad, 1361 wels, xolo misma vaJma aRbuRam – kidev ufro mogvianebiT,
Salvas gardacvalebis Semdeg. aRniSnul sakiTxTan dakavSirebiT, sakmaod gansxvave-
bul suraTs vawydebiT amave naSromis sxva adgilas, ufro zustad ki, XI-XV saukuneebSi
moRvawe jayelebis genealogiur cxrilSi, romelic naSroms boloSi aqvs darTuli.
am cxrilSi yvaryvare sargisis Zis samcxis mTavrobis qronologia gansazRvrulia
1334-1361 wlebiT, xolo aRbuRa Salvas Zis samcxis mTavrobis qronologia – 1361-
1391 wlebiT. rac Seexeba Tavad Salvas, genealogiur cxrilSi misi samcxis mTavrobis
qronologia miTiTebuli saerTod ar aris. baxtaZe, jayelTa sagvareulos istoria,
78. maSasadame, genealogiuri cxrilidan gamomdinareobs, rom yvaryvare sargisis Zis
gardacvalebis Semdeg, anu 1361 wels, samcxis mTavari, Sesabamisad ki, aTabagi, gaxda
aRbuRa Salvas Ze. es debuleba aSkara winaaRmdegobaSi modis zemoT citirebul frag-
mentTan, sadac aRniSnulia, rom 1361 wels aTabagis saxelo, masTan erTad ki, samcxis
mTavroba, miiRo ara aRbuRa Salvas Zem, aramed Tavad Salvam. amrigad, safiqrebelia,
rom mixeil baxtaZis naSromis am nawilSi raRac mniSvnelovani uzustobaa gaparuli da
sanam mkvlevari Tavad ar daazustebs am bundovan adgils, manamde SeuZlebeli iqneba
imis Tqma, Tu, realurad, ra periodiT gansazRvravs igi Salva beqas Zis aTabagobisa da
samcxis spasalarobis qronologias.
95
baxtaZe, jayelTa sagvareulos istoria, 44-56, 78.
274 Temo jojua, irma beriZe
bibliografia
maia patariZe
1
rezo qebulaZe, `daviT aRmaSeneblis bizantiurtituliani vercxlis monetebi~,
saqarTvelos saxelmwifo muzeumis moambe, XXXIX-B (Tbilisi, 1987), 45.
2
Е. А. Пахомов, Монеты Грузии (Тбилиси, 1970), 51-74.
3
daviT kapanaZe, qarTuli numizmatika (Tbilisi, 1969), 61-68.
4
D. M. Lang, Studies in the Numismatic History of Georgia in Transcaucasia (New York, 1955); D.
M. Lang, “Notes on Caucasian Numismatics,” Numismatic Chronicle, vol. XVII (1957), 19-20.
5
qebulaZe, `daviT aRmaSeneblis bizantiurtituliani vercxlis monetebi~, 45-
51; Р. В. Кебуладзе, “Клад из села Цихесулори”, Нумизматический сборник, ред. В. А. Леквинадзе
(Тбилиси, 1977), 98-109.
6
valeri silogava, samegrelo-afxazeTis qarTuli epigrafika (Tbilisi, 2006),
223-252.
7
Tedo dundua, `X-XII ss. qarTuli monetebi da saqarTvelos istoriis zogierTi
sakiTxi~, Tbilisis universitetis Sromebi, 310 ( Tbilisi, 1992).
284 maia patariZe
8
qebulaZe, `daviT aRmaSeneblis bizantiurtituliani vercxlis monetebi~, 45.
9
Пахомов, Монеты Грузии, 59; kapanaZe, qarTuli numizmatika, 68 (cxrili); Кебуладзе,
“Клад из села Цихесулори”, 105; silogava, samegrelo-afxazeTis qarTuli epigrafika,
227.
10
rusudan dolaberiZe, `mTa-TuSeTis dazverviTi arqeologiuri eqspediciis an-
gariSi~, saqarTvelos saxelmwifo muzeumis arqeologiuri eqspediciebi, V (1977),
145.
11
iqve, 149.
12
durmiSxan cincaZe, `bagrat meoTxis moneta~, gaz. komunisti (4 ianvari,1976); mi-
sive, `bagrat meoTxis moneta~, gaz. komunisti (11 marti,1976).
bagrat IV novelisimosis moneta 285
monetis aRweriloba:
# 15 630; vercxli. zoma 23/24 mm ; wona 1,61gr.
Subli (sur. 1a): vlaqernis RmrTismSoblis welzeviTi gamosaxule-
ba; pirdapir; Tavze nimbiT; nimbs gareT, orive mxares, reliefuri warw-
era Sveulad Camowerili berZnuli asoebiT
HQ
A [K]
GI [O]
[A] [S]
e.i. ή άγια θεοτοκος
`wmida RmrTismSobeli~.
irgvliv, kideze wertilovani rkalia.
zurgi (sur. 1b): wertilovani xazebiT Sedgenili ori wrea. erTi – ki-
deze da meore – centrSi. rkalebs Soris moTavsebulia reliefuri asoebi
qeadebgtafxzTamfe
danoeelisimosi
q (rist)e, a(di)de b(a)g (ra)t afx(a)zTa m(e)fe da noeelisimosi
warweraSi daSvebulia mciredi Secdomebi
1. `afxzTa~-Si x (x) gadmocemulia TavSekvriT da maSasadame (t) t-s
moxazulobiT.
2. `bagrat~-Si b (b) gadmocemulia x (x) moxazulobiT.
2. centrSi nacvlad novelisimosisa aris noeelisimosi
novelisimosi
monetas gverdebi dazianebuli aqvs da sam adgilas aris gaxvreti-
li. monetis daTariReba:
bagrat IV-is monetebi novelisimosis tituliT pirvelad e. paxomo-
vma daaTariRa. man isini 1040-1060 wlebiT gansazRvra.13 Semdgom d. lang-
ma ivarauda, rom mefes novelisimosis tituli konstantinopolSi Cas-
vlis Semdeg, 1054 wels unda mieRo.14 samecniero literaturaSi bagrat
IV-is konstantinopolSi yofnis ori TariRi arsebobs: iv. javaxiSvilis
mixedviT – 1054-1057 ww.15 da m. berZniSvilis Tanaxmad – 1051-1055 ww.16
d. langis azriT, es monetebi 1057-1060 wlebSi moiWra. d. kapanaZe mone-
tebs 1040-1060 wlebiT aTariRebda. mogvianebiT, r. qebulaZem gamoTqva
mosazreba, rom 1042 welze adre es moneta ver moiWreboda, vinaidan
13
Пахомов, Монеты Грузии, 59.
14
Lang, Notes on Caucasian numismatics, 141.
15
ivane javaxiSvili, qarTveli eris istoria, wigni II, Txz., t. II, (Tbilisi, 1983),
148.
16
mamisa berZniSvili, `turinos kompilaciis gamo~, kavkasiis xalxTa istoriis
sakiTxebi (Tbilisi, 1966), 164.
286 maia patariZe
a b
sur. 1. bagrat IV novelisimosis moneta.
17
Кебуладзе, “Клад из села Цихесулори”, 104.
18
giorgi dundua, Tedo dundua, qarTuli numizmatika, I nawili (Tbilisi, 2006), 191.
19
giorgi gagoSiZe, `bagrat IV novelisimosi, 1050 wlis ucnobi warwera Tri-
aleTidan“, saqarTvelos xelovnebis saxelmwifo muzeumis narkvevebi, IX (2004), 50.
20
silogava, samegrelo-afxazeTis qarTuli epigrafika, 223-249.
21
iqve, 234.
22
iqve, 237.
bagrat IV novelisimosis moneta 287
23
Л. Г. Хрушкова, Лыхны. Средневековый дворцовый комплекс в Абхазии (Москва,1998), 36-
41.
24
С. М. Шамба, Монетное обращение на территории Абхазии (V в. до н.э. – XIII в.н. э.) (Тбили-
си, 1987), 104-114.
25
Izolda Tsukhishvili, History and Coin Finds in Georgia: Late Roman and Bizantine Hoards (4 th-
13th c.) (Wetteren, 2003), 92-96.
26
silogava, samegrelo-afxazeTis qarTuli epigrafika, 223-249.
27
Шамба, Монетное обращение на территории Абхазии, таб. XXVI-XXXIII.
28
rusudan dolaberiZe, `TuSeTis fibulebi~, saqarTvelos saxelmwifo muzeumis
moambe, 45 (2003-2004 ), 200.
288 maia patariZe
29
В. М. Потин, “Введение в нумизматику”, Труды государственного Эрмитажа, XXVI (1986), 121.
30
Шамба, Монетное обращение на территории Абхазии, таб. XXVII-XXXIII.
31
qebulaZe, `daviT aRmaSeneblis bizantiurtituliani vercxlis monetebi~, 47.
32
Кебуладзе, “Клад из села Цихесулори”, 98-108.
33
goCa jafariZe, „Tbilisis amiras ali ibn jafaris monetebi“, amierkavkasiis
istoriis problemebi (Tbilisi, 1991), 132.
34
mariam lorTqifaniZe, „Tbilisis saamiro“, saqarTvelos istoriis narkvevebi,
t. II (Tbilisi, 1973), 503.
35
jafariZe, „Tbilisis amiras ali ibn jafaris monetebi“, 133.
36
irakli faRava, severian Turqia, `Tbilisis jafariani amira abul-heijas unikaluri
bagrat IV novelisimosis moneta 289
bibliografia
_
javaxT uflis monetebi kompleqsuri analizi
irakli faRava
Sesavali
XX saukunis mkvlevarTa1 Zalisxmevis Sedegad qarTveli eris numiz-
matikuri istoriis amsaxveli samoneto baza sakmaod kargad aris Ses-
wavlili. sruliad axali qarTuli samoneto tipebis aRmoCena,2 qriste-
1
davasaxelebT mxolod ZiriTad Sromebs, romlebic qarTuli numizmatikis is-
torias erTianobaSi ganixilaven. esenia: Евгений Пахомов, Монеты Грузии (Тбилиси,
1970); ivane javaxiSvili, istoriis mizani, wyaroebi da meTodebi winaT da exla, wig-
ni III, 1. nakveTi mesame: qarTuli safas-sazomTmcodneoba anu numizmatika-metro-
logia (tfilisi, 1925); daviT kapanaZe, qarTuli numizmatika (Tbilisi, 1969); David
Lang, Studies in the Numismatic History of Georgia in Transcaucasia (New-York, 1955). aRsaniSna-
via ukve XXI saukuneSi gamoqveynebuli naSromic – giorgi dundua, Tedo dundua,
qarTuli numizmatika, I nawili (Tbilisi, 2006).
2
am mxriv aRsaniSnavia qarTul-sasanuri draqmebis ori axali tipi. Alexander Ako-
pyan, “On the Georgian-Sasanian Coinage: New Type of the Coins of Gurgen I,” in press (in American
Journal of Numismatics); Иракли Пагава, “Новый тип грузино-сасанидских драхм с крестом”, В
печати (в Археология, этнография и фольклористика Кавказа); ali b. jafaris axali samone-
to tipi. Irakli Paghava and Severian Turkia, “A New Early Coin Type of ‘Alī b. Ja’far, Emir of Tiflis,
Citing the Caliph Al-Tā’ī‘ li-llāh,” Journal of Oriental Numismatic Society, 199 (2009), 7-9; demetre
I-is axali samoneto tipi. Severian Turkia and Irakli Paghava, “A New Coin Type of Dimitri I,
King of Georgia,” Journal of Oriental Numismatic Society, 200 (2009), 9-12; Irakli Paghava, Severian
Turkia, and Gennadiy Zlobin, “A New Coin Type of Dimitri I, King of Georgia: Addendum,” in press (in
Journal of Oriental Numismatic Society)); nadir Sahis Tbilisuri monetebis aqamde ucnobi
nominalebi (maT Soris, oqros aSrefi). Irakli Paghava, Severian Turkia, and Giorgi Janjgava,
“Some New Denomination Coins of Nadir Shah Minted in Georgia,” Journal of Oriental Numismatic
Society, 202 (2010), 13-15; irakli faRava, `Tbilisuri monetebis woniTi standarti, no-
minalTa sistema da moWris teqnika (avSarianTa dinastiis periodi)~, axali da uax-
lesi istoriis sakiTxebi, #1(7), (2010), 515-532; erekle II-isa da giorgi XII-is oqros
Saurebi. Irakli Paghava, “The Minting of Gold Shauris in Eighteenth Century Georgia: Monetary
Evidence,” Journal of Oriental Numismatic Society, 204 (2010), 15-17.
agreTve, numizmatikuri realiebis safuZvelze axali qarTuli zarafxanis –
odiSSi mdebare `dadianis~ aRmoCena da misi funqcionirebis damtkiceba. Иракли
Пагава, “Чеканка сефевидской монеты в восточном Причерноморье”, В печати (в Восточная
нумизматика в Украине 3); irakli faRava, `dadianis moneta sefiani Sahis saxeliT~,
ibeWdeba (Tbilisis saxelmwifo universitetis Sromebi).
292 irakli faRava
mizani
winamdebare Sromis mizani swored aRniSnuli TeTri laqis SeZleb-
isdagvarad Sevsebaa. Cveni amocanaa gavaanalizoT Tamar mefis vaJis,
laSa giorgis (giorgi IV-is) saxelisa da `javaxT uflis~ titulis ma-
tarebeli erTi samoneto jgufis emisia; kerZod, am samoneto jgufis
iseTi maxasiaTeblebi, rogoricaa: am fulebis zedwerilebi, maTi da-
TariReba, gamoSvebis adgili, statusi, gamoyenebuli teqnologia,
nominali da Rirebuleba, gamoSvebuli safasis roli qarTuli saxelm-
wifosa da regionis samoneto mimoqcevaSi.
masalebi da meTodebi
laSa giorgis mier safasis moWris Sesaxeb raime dokumentur, an
Tundac naratiul masalas Cvenamde ar mouRwevia.
aqedan gamomdinare, am qarTveli monarqis safasis, maT Soris
`javaxT uflis~ titulis matarebeli wesieri Wedvis spilenZis fulis
6
javaxiSvili, qarTuli safas-sazomTmcodneoba, 1-2.
7
iqve, 1-2.
8
Sdr. iqve, 2.
9
`umTavresad me yuradReba miqceuli mqonda safas-sazomebis Sesaxebi termine-
bis gamorkvevisaTvis, maTi qronologiur-odenobiT gansazRvrisa, fulis da sa-
zomebis sistemis da ful-sazomebis niSnebis urTierTSorisi damokidebulebis da
fasobis SeswavlisaTvis~. iqve, 2.
10
iqve, I.
11
iqve, 1-19.
12
sargis kakabaZe, `safasis istoriisTvis saqarTveloSi~, saistorio moambe, wig-
ni I, weliwadi II (tfilisi, 1925), 1-35; kapanaZe, qarTuli numizmatika, 7-25, 167-176.
294 irakli faRava
13
vsargeblobT SemTxveviT, rom Cveni guliTadi madloba movaxsenoT saqarT-
velos erovnuli muzeumis numizmatikuri kabinetis TanamSromlebs – m. Serozias,
T. quTelias, m. patariZes – monetebis gacnobaSi gaweuli daxmarebisTvis.
14
istorikosebisTvis statistikuri meTodebis gamoyenebis mniSvnelobisTvis
ix. Konrad H. Jarausch and Kenneth A. Hardy, Quantitative Methods for Historians, A Guide to Re-
search, Data, and Statistics (London, 1991).
15
dasaSvebia alternatiuli formulebiT sargeblobac (ix. mag. Jarausch and Hardy,
Quantitative Methods for Historians, 86-87); aRsaniSnavia, rom klasebis ricxvis SerCevisas
misaRebia ara marto formaluri, aramed subieqturi midgomac (iqve, 86-87).
16
Пахомов, Монеты Грузии, 99; Tamar lomouri, `fuli SoTa rusTavelis epoqaSi~,
javaxT uflis monetebi 295
a
monetebi, romelTa siqebis orientaciac CvenTvis ucnobi darCa, ar aris Ses-
wavlili de visu (teqnikuri mizezebis gamo).
b
semnf – saqarTvelos erovnuli muzeumis (yofili s. janaSias sax. saqarTvelos
muzeumis) numizmatikuri fondi
g
am da sxva SemTxvevebSi naxvretis bunebidan gamomdinare monetis wona Semcire-
buli ar unda iyos.
d
Zeno Oriental Coins Database (http://www.zeno.ru/)
e
eBay [Online Auction] (http://www.ebay.com/)
296 irakli faRava
kr. SoTa rusTavelis epoqis materialuri kultura, red. iv. javaxiSvili (Tbilisi,
1938), 290.
17
nikoloz berZeniSvili, `javaxeTis 1933 wlis eqspediciis dRiuri (saangariSo
moxseneba)~, saqarTvelos istoriis sakiTxebi, wigni I (Tbilisi, 1964), 145; irina
jalaRania, `rusTavis arqeologiuri eqspediciis mier mopovebuli numizmati-
kuri masala~, feodaluri saqarTvelos arqeologiuri Zeglebi, III (1978), 50; irina
jalaRania, vaxtang jafariZe, `dmanisis arqeologiuri eqspediciis numizmatikuri
monapovari~, feodaluri saqarTvelos arqeologiuri Zeglebi, V (1987), 19; Tedo
dundua, saqarTvelo da dasavleTi numizmatikuri masalebis mixedviT (Tbilisi,
1995), 9; Tedo dundua, qarTuli eTnokulturuli revolucia da dasavleTi nu-
mizmatikuri masalebis mixedviT (Tbilisi, 1997), 156; irakli managaZe, red. fuli
saqarTveloSi (Tbilisi, 2000), 48; managaZe, fuli saqarTveloSi 2003, 37.
18
kapanaZe, qarTuli numizmatika, 78.
19
irakli managaZe, red. fuli saqarTveloSi (Tbilisi, 2003), 37; dundua da dun-
dua, qarTuli numizmatika, 209.
20
sagangebo dakvirvebas saWiroebs igivenairi simbolo am epoqis sxva qarTul
monetebzedac.
21
Пахомов, Монеты Грузии, 100.
22
ix. magaliTad, dundua, saqarTvelo da dasavleTi numizmatikuri masalebis
mixedviT, 9; dundua, qarTuli eTnokulturuli revolucia da dasavleTi, 156;
irakli managaZe, red. fuli saqarTveloSi (Tbilisi, 2000), 48; managaZe, fuli saqarT-
veloSi 2003, 37; berZeniSvili, `javaxeTis eqspediciis dRiuri~, 145-146.
javaxT uflis monetebi 297
23
Пахомов, Монеты Грузии, 99.
24
kapanaZe, qarTuli numizmatika, 78.
25
jalaRania, `rusTavis arqeologiuri eqspediciis mier mopovebuli numizma-
tikuri masala~, 50; jalaRania da jafariZe, `dmanisis arqeologiuri eqspediciis
numizmatikuri monapovari~, 19.
26
dundua, saqarTvelo da dasavleTi numizmatikuri masalebis mixedviT, 9; dun-
dua, qarTuli eTnokulturuli revolucia da dasavleTi, 156.
27
managaZe, fuli saqarTveloSi 2003, 37.
28
dundua da dundua, qarTuli numizmatika, 209.
29
lomouri, `fuli SoTa rusTavelis epoqaSi~, 290.
30
berZeniSvili, `javaxeTis eqspediciis dRiuri~, 145.
298 irakli faRava
mefe didebuli
dideba qveynisa da sarwmunoebisa
qiurqi (giorgi) Ze Tamarisa
maxvili mesiisa32
31
n. berZeniSvilis naSromSi es sityva SecdomiT aris moyvanili. iqve, 145.
32
am titulze da mis islamur analogebze ix. goCa jafariZe, saqarTvelo da max-
lobeli aRmosavleTis islamuri samyaro XII-XIII s-is pirvel mesamedSi (Tbilisi,
1995), 245-246.
33
Пахомов, Монеты Грузии, 96-99.
34
iqve, 100-101.
javaxT uflis monetebi 299
35
iqve, 99-100.
36
iqve, 76-77.
37
Tavad moneta cudad aris Senaxuli, legendebis wakiTxva gaZnelebulia, magram
TariRi, rogorc Cans, igivea, – is aRniSnulia rogorc qarTuli qoronikoniT, aseve
hijriT. iqve, 100-101; Tamaz natroSvili, goCa jafariZe, `cda erTi TariRis dadge-
nisa~, macne, enisa da literaturis seria, 1 (1974), 161.
38
Cven ganzrax veridebiT zusti TariRebiT operirebas – epoqis qronologia
sabolood dadgenilad ver CaiTvleba, xolo am sakiTxis kvleva-analizi Cveni amo-
canis farglebs cdeba.
39
g. abdalaZe damatebiT yofs periods dabadebidan Tanamosaydred kurTxevamde
orad; mkvlevris azriT, SeiZleba gamoiyos oTxi periodi: `giorgi IV laSas moR-
vaweobis ZiriTadi qronologia Semdegnairad warmogvidgeba. giorgi laSa daibada
1192-1193 wlis mijnaze. 1201 wlisTvis is ukve `javaxT ufalia~ da saufliswulo
domens flobs. mamamisis gardacvalebisTanave, 1205 wlidan Seudga Tanamefobas,
magram misi Tanamosaydred kurTxeva moxda 1206 wels. 1210 wlis 27 ianvridan gior-
gi IV laSa saqarTvelos mefea. 1223 wlis 18 ianvars, oTxSabaT dRes giorgi laSa 30
wlis asakSi aResrula~. gvanca abdalaZe, `XIII saukunis dasawyisis saqarTvelos is-
toriis qronologiidan~, Tbilisis saxelmwifo universitetis Sromebi, 359 (2005),
107. Cven piradad mainc ufro logikurad miviCnevT laSa giorgis zeobis dayofas
samad, vinaidan mamis, daviT soslanis gardacvalebamde is, vfiqrobT, ar unda
300 irakli faRava
48
berZeniSvili, `javaxeTis eqspediciis dRiuri~, 145.
49
iqve, 146.
50
iqve, 146.
51
vide supra – javaxT uflis monetebis zedwerilebi.
52
Cven viyenebT am termins mdedrobiTi sqesis monarqis (da ara samefo ojaxis
wevri qalis) mniSvnelobiT.
302 irakli faRava
qad gaxdomamde) laSa giorgi ukve zogjer mainc iwodeba mefeT mefed
– amas mowmobs warwera Tamarisa da laSa giorgis cnobil Ãelze gunia-
yaladan: `saxeliTa RmrTisaÁTa brZanebiTa RmrTis sworTa Tamarisa
da giorgisiTa, .... Ãeli ese RmrTisa sworTa mefeT-mefisa giorgÁsi~.53
es magaliTebi mowmobs imas, rom mxolod titulis safuZvelze
rTulia ganvasxvavoT – monarqi erTpirovnuli mmarTvelia Tu ara.54
ufro metic, tituli, rogorc Cans, SeiZleba arc mieTiTebinaT – kidev
erTi Ãeli javaxeTidan (Tamaris Ãeli CxikvTadan) iuwyeba: `saxeli-
Ta RmrTisaÁTa da meoxebiTa wmidisa RmrTismSoblisaÁTa marwmuna
RmerTman Tamars raiTa Seviwyalen sadideblad Cuenisa sulisaTs...~55
Zalauneburad Cndeba azri, am periodis saqarTvelos samefoSi titu-
laturis sistema ar iyo imdenad myarad Camoyalibebuli, rom calsaxa
qronologiur miniSnebas warmoadgendes; mxolod titulis mixedviT
raime fenomenis daTariReba erTgvarad safrTxiloa.
rac Seexeba d. niniZis arguments javaxT uflis monetebze mefobiT
mxolod giorgis moxseniebaze,56 is, Cveni azriT, SeiZleba ugulebelvy-
oT – zemoT ganxilul gunia-yalas warwerazedac xom tituls (Tanac
mefeT mefis!) atarebs mxolod laSa giorgi, Tumca ki teqsti araoraz-
rovnad iuwyeba imas, rom Tamari jer cocxalia.
Cven mainc im azrisken vixrebiT, rom javaxT uflis monetebi laSa
giorgis cxovrebis meore periodSi moiWra, I kurTxevidan Tamaris gar-
dacvalebamde (anu, II kurTxevamde). amaze unda miuTiTebdes erTi, Zalian
seriozuli garemoeba – monetaze giorgis moxsenieba ara marto mefobiT,
aramed javaxT uflobiTac. srulad veTanxmebiT n. berZeniSvilis msje-
lobis kidev erT fragments: `Tu laSa am dros saqarTvelos erTaderTi
mefea ... maSin es warwera gaugebaria: ra saWiro iyo saerTo fulzed misi
moxsenieba javaxTuflobiT?~ Zalian rTuli warmosadgenia, rom Zliere-
53
warwera mogvaqvs literaturidan ucvleli saxiT. oTxmezuri, XII-XIII saukunee-
bis mijnis qarTuli lapidaruli warwerebi, 20-21.
54
amasTan, sainteresoa, SeiZleba Tu ara CaiTvalos qronologiur miniSnebad –
laSa giorgis romeli saxelia miTiTebuli; gamoTqmulia mosazreba, rom laSa gio-
rgis pirvel kurTxevamde laSa ewodeboda (mag. Tamarisa da laSas Ãelze prtenadan:
`iÁesu qriste, adide Tamar da Ze maTi laSa~), Semdeg ki giorgi. oTxmezuri, XII-XIII
saukuneebis mijnis qarTuli lapidaruli warwerebi, 33-34. amasTan, horomairis
warweraSi is mefobiT (sic) da laSobiT moixsenieba: `...mefobasa laSasi...~ leon me-
liqseT-begi, `lore-taSiris qarTuli epigrafika~, Tbilisis saxelmwifo univer-
sitetis Sromebi, 108 (1964), 326. Tumca, es warwera somxurenovania, rac SeiZleba
erTgvari Secdomis mizezic ki iyos.
55
oTxmezuri, XII-XIII saukuneebis mijnis qarTuli lapidaruli warwerebi, 33.
56
niniZe, `saufliswulo XIII saukunis saqarTveloSi~, 36; niniZe, bagrationTa
samefo saxlis ganStoebaTa istoria, 23-24.
javaxT uflis monetebi 303
57
amrigad, ver daveTanxmebiT n. berZeniSvilis msjelobis sxva fragments: `Tu
laSa am dros saqarTvelos erTaderTi mefea da es fuli javaxeTSi iWreba, maSin
`javaxTufali~ gasagebia~. berZeniSvili, `javaxeTis eqspediciis dRiuri~, 145.
58
iqve, 145.
59
samoneto tipis aRwerilobisTvis ix. Пахомов, Монеты Грузии, 94.
60
samoneto tipis aRwerilobisTvis ix. Пахомов, Монеты Грузии, 105.
61
Евгений Пахомов, Монетные клады Азербайджана и других республик, краев и областей Кав-
каза, Выпуск IV (1949), 46, #1137; Давид Капанадзе, “Клад монет XII-XIII вв. из сел. Ничбиси”,
304 irakli faRava
Вестник Государственного музея Грузии им. акад. С. Н. Джанашиа, XXVIII-B (1969), 87.
62
sakuTari monacemebi (orive moneta SemdgomSi kerZo koleqciebSi moxvda).
63
jalaRania, `rusTavis arqeologiuri eqspediciis mier mopovebuli numizmati-
kuri masala~, 50, 62, sia II, #1.
64
jalaRania da jafariZe, `dmanisis arqeologiuri eqspediciis numizmatikuri
monapovari~, 18-19, 36-37, #201-202; nino miqelaZe, `dmanisis numizmatikuri monace-
mebi~, krebulSi istoriul-eTnografiuli Ziebani, IV, (2002), 471.
65
Пахомов, Монетные клады IV, #1140.
66
sainventaro nomrebi da amJamindeli adgilsamyofeli, samwuxarod, mi-
TiTebuli ar aris. jalaRania da jafariZe, `dmanisis arqeologiuri eqspedici-
is numizmatikuri monapovari~, 19. ar aris gamoricxuli, rom swored aRniSnul
Sromas eyrdnoba d. niniZec axalqalaqSi am tipis monetebis aRmoCenis faq-
tis miTiTebisas (informaciis wyaros miTiTebis gareSe). niniZe, `alastanel
(bagrationTa) `provinciis mefeTa~ samflobelos warmoqmnis istoriisaTvis~,
175; niniZe, `saufliswulo XIII saukunis saqarTveloSi~, 37; niniZe, bagrationTa
samefo saxlis ganStoebaTa istoria (XIII-XVIII saukuneebi), 25.
67
ekaterine jandieri, `javaxeTis axalqalaqis Zveli namosaxlarebi~, saqarT-
velos erovnuli muzeumis moambe, I (46-B), (2010), 184-185, fototabula VIII, #5.
68
sainventaro nomrebi da amJamindeli adgilsamyofeli, samwuxarod, miTiTe-
buli ar aris. d. niniZe am SemTxvevaSic, safiqrebelia, amave wyaros eyrdnoba. lit-
eraturisTvis ix. sqolio 66.
javaxT uflis monetebi 305
69
sakuTari monacemebi (moneta SemdgomSi kerZo koleqciaSi moxvda).
70
sakuTari monacemebi (monetebi SemdgomSi kerZo koleqciebSi moxvda).
71
daviT niniZe, `sofel alastanis istoriidan~, kr. masalebi saqarTvelos so-
flebis istoriisaTvis, nakveTi III, (Tbilisi, 1987), 28-31; oTxmezuri, XII-XIII sauku-
neebis mijnis qarTuli lapidaruli warwerebi, 38-48.
72
ix. magaliTad, Пахомов, Монеты Грузии, 106-107; Евгений Пахомов, “Монетные клады
Азербайджана и Закавказья”, Труды общества обследования и изучения Азербайджана, выпуск 3
(Баку, 1926), 26-27; Хачатур Мушегян, Денежное обращение Двина по нумизматическим данным
(Ереван, 1962), 98-101.
306 irakli faRava
73
ix. wina sqolio.
74
Tamar lomouri, `Tamaris fulebis ganZi~, tfilisis saxelmwifo universite-
tis Sromebi, I (1936), 281-289.
75
miqelaZe, `dmanisis numizmatikuri monacemebi~, 468, 470.
76
unda aRiniSnos, rom Tavis droze iv. javaxiSvilma mwvaved gaakritika e. paxo-
movi imisaTvis, rom is ama Tu im epoqaSi gamoSvebuli monetebis saerTo ricxvs saz-
Rvravda maTi imJamindeli aRmoCenebis mixedviT. Иван Джавахов (Иванэ Джавахишви-
ли), “Рецензия на книгу: “Е.А. Пахомов, “Монеты Грузии”. Часть I (домонгольский период), Зап.
Нумизм. отд. Имп. Русск. Археол. Общества”, IV вып. I тома, 129 страниц (СПб., 1910), wignSi
ivane javaxiSvili, Txzulebebi Tormet tomad, tomi IX (Tbilisi, 1996), 677. kriti-
ka, am SemTxvevaSi mainc, Cveni azriT, gaumarTlebeli iyo – ganZebisa da calkeuli
monetebis aRmoCenis topografiis Seswavla, Tundac mosaxleobaSi dagrovili
samoneto fondis safuZvelze – numizmatikuri kvlevis aRiarebuli meTodia; mis
sarwmunoobasa da efeqturobaze metad damajereblad Tavad e. paxomovi werda. Па-
хомов, “Монетные клады Азербайджана и Закавказья”, 3-7, 10-11. Cveni piradi gamocdile-
bac savsebiT Seesabameba e. paxomovis mosazrebebs.
77
Пахомов, “Монетные клады Азербайджана и Закавказья”, 26-27; Dickran Kouymjian, “A
Numismatic History of Southeastern Caucasia and Adharbayjān Based on the Islamic Coinage of the
5th/11th to t)he 7th/13th Centuries,” (Ph.D. Thesis, Columbia University, 1969), 119-123, 128.
javaxT uflis monetebi 307
78
`monetebis es tipi, romlis emisia iseT mniSvnelovan movlenasTan iyo dakav-
Sirebuli, rogoricaa `javaxT ufalis~, ufliswuli laSa `alastanelis~ erTiani
saqarTvelos erTmefed kurTxeva~. niniZe, `alastanel (bagrationTa) `provinciis
mefeTa~ samflobelos warmoqmnis istoriisaTvis~, 175. ix. agreTve niniZe, `sau-
fliswulo XIII saukunis saqarTveloSi~, 36-37; niniZe, bagrationTa samefo saxlis
ganStoebaTa istoria (XIII-XVIII saukuneebi), 24.
79
ix. javaxT uflis monetebis mimoqcevis areali, Cveni siis #1.
80
SesaZleblad miviCnevT, rom amgvar donatiur monetas warmoadgenda laSa
giorgis Cvenamde moRweuli da jerjerobiT unikaluri caliT warmodgenili
samoneto tipi, romelzedac monarqis figura aris gamosaxuli; gamoyenebuli
liTonis (spilenZi) miuxedavad, moneta metad prezentaciulia, da, Cveni azriT,
SeiZleba donatiuri yofiliyo. aRsaniSnavia, rom am periodis `memorialuri da
sazeimo xasiaTis~ monetebisadmi miZRvnil naSromSi, romelic, sxvaTa Soris, laSa
giorgis monetebsac exeba, es samoneto tipi saqarTvelos samefos mesveurTa dasav-
lur politikasTan kavSirSi ganixileba, magram ar aris mkafiod Camoyalibebuli
azri – warmoadgens es samoneto tipi memorialurs Tu ara. gabaSvili manana, `Sua
saukuneebis qarTuli memorialuri da sazeimo xasiaTis monetebi (XII s.)~, axlo aR-
mosavleTi da saqarTvelo, V (2008), 41-42.
308 irakli faRava
81
am ukanasknelis raobisa da mniSvnelobis Sesaxeb sagangebo Sromas vamzadebT,
da amJamad am sakiTxis ganxilvas Tavs avaridebT.
82
ix. magaliTad, Капанадзе, “Клад монет XII-XIII вв.”, 85-88.
83
sayuradReboa, rom zogierTi mkvlevris azriT, laSa giorgis wesieri Wedvis
monetebi (mefis figuris gamosaxulebiT) saqarTvelos farglebs gareT iyo mi-
moqcevaSi, ase vTqvaT, konvertirebad fuls warmoadgenda (maSin rodesac uweso
Wedvis safase qveynis SigniT mimoqcevisTvis iyo gankuTvnili). natroSvili da ja-
fariZe, `cda erTi TariRis dadgenisa~, 161, 164; abdalaZe, `XIII saukunis dasawyisis
saqarTvelos istoriis qronologiidan~, 106.
javaxT uflis monetebi 309
84
dundua, qarTuli eTnokulturuli revolucia da dasavleTi, 156.
85
Пахомов, Монетные клады IV, #1137; Капанадзе, “Клад монет XII-XIII вв.”, 87
86
samwuxarod, avtors ara aqvs miTiTebuli, Tu ra damRazea saubari (iqve, 87),
arada CvenTvis cnobilia rusudanis 4 damRa mainc. Пахомов, Монеты Грузии, 112-117;
kapanaZe, qarTuli numizmatika, 83-86.
87
Пахомов, Монетные клады IV, #1137; Капанадзе, “Клад монет XII-XIII вв.”, 87.
310 irakli faRava
88
Tamaris gardacvalebis TariRi dRemde mecnieruli diskusiis sagans warmoad-
gens, romlis ganxilva scildeba Cveni amJamindeli amocanis farglebs.
89
Нико Марр, Надпись Епифания, католикоса Грузии (Из раскопок в Ани 1910 г.) (С. Петер-
бург, 1910); ix. agreTve Պ. Մուրադյան, Հայաստանի վրացական արձանագրությունները.
Աղբյուրագիտական քննություն, (Երեվան: Երեվանի համալսարանի հրատարակչություն,
1977), 35-47. [paruir muradiani, somxeTis qarTuli epigrafika. wyaroTmcodneobiTi
gamokvleva, erevani, 1977]
90
warweris damasrulebel somxurenovan striqonSi miTiTebuli TariRi (somx-
uri qoronikoniT) udris 1218 wels; warweris qarTulenovan nawilSi qarTuli
qoronikoniT miTiTebuli TariRis calsaxad wakiTxva ver xerxdeba. Марр, Надпись
Епифания, 1436.
91
kidev erTxel gavixsenebT Tundac Tamarisa da daviT-soslanis vejinis ganZs,
romelSic am tipis 2759 moneta iyo. lomouri, `Tamaris fulebis ganZi~, 282.
92
Пахомов, Монеты Грузии, 94-95.
93
Капанадзе, “Клад монет XII-XIII вв.”, 87-88, #18-19.
94
aRsaniSnavia, rom wesierisgan gansxvavebiT, laSa giorgis uweso Wedvis monete-
bi Seudareblad ufro farTod iyo gavrcelebuli, da mimoiqceoda laSa giorgis
gardacvalebis Semdegac; amas adasturebs jalal ad-dinis `qarTul~ monetebTan
erTad maTi aRmoCenis faqtebi. Капанадзе, “Клад монет XII-XIII вв.”, 86.
javaxT uflis monetebi 311
95
Пахомов, Монетные клады IV, #1137; Капанадзе, “Клад монет XII-XIII вв.”, 87.
96
Sead. iqve, 87-88.
97
Пахомов, Монеты Грузии, 74-111.
98
iqve, 75.
99
Tavis droze, jalal ad-dinis monetebTan mimarTebaSi ukve aRvniSneT, rom
zarafxanas Tbilisis garda SeiZleba sadme sxvaganac emuSava. daviT facia, irakli
faRava, jalal ad-din manqburnis qarTuli monetebi (Tbilisi, 2009), 23.
100
ix. magaliTad, Mayer (bearbeitet von), Sylloge der Münzen des Kaukasus und Osteuropas,
110-116. Tumca, uweso Wedvis monetebis upiratesi koncentracia aRmosavleT sa-
qarTveloSi (Пахомов, Монеты Грузии, 106-107; Пахомов, “Монетные клады Азербайджана
и Закавказья”, 26-27) albaT marTlac imaze miuTiTebs, rom ZiriTadi (ufro aqtiuri?
erTaderTi?) zarafxana swored qveynis am nawilSi (TbilisSi?) moqmedebda.
312 irakli faRava
101
berZeniSvili, `javaxeTis eqspediciis dRiuri~, 145-146.
102
savsebiT veTanxmebiT d. niniZes, rom daviT soslani ar iyo pirveli alastane-
li. niniZe, `saufliswulo XIII saukunis saqarTveloSi~, 38.
103
`amdenad, SeiZleba vivaraudoT, rom laSa giorgis moneta zedweriliT `ja-
vaxT ufali~ iWreba javaxeTSi arsebul zarafxanaSi, Tundac alastanSi, sadac laSa
`alastaneli~, gansakuTrebiT `javaxT ufali~ da mefe-ufliswulia~. niniZe, `sau-
fliswulo XIII saukunis saqarTveloSi~, 37; ix. agreTve niniZe, `alastanel (bagra-
tionTa) `provinciis mefeTa~ samflobelos warmoqmnis istoriisaTvis~, 175-176.
104
`laSa giorgis moneta warweriT – `giorgi mefisa, Tamaris Zisasa, javaxT
uflisa~ ar aRemateba ramdenime aTeul cals: napovnia axalqalaqSi, axalcixeSi,
dmanisSi. misi gavrcelebis geografia ZiriTadad ar scildeba (an mniSvnelovnad
ar scildeba) laSas saufliswulo teritoriebs~. niniZe, `alastanel (bagration-
Ta) `provinciis mefeTa~ samflobelos warmoqmnis istoriisaTvis~, 175; ix. agreTve
niniZe, `saufliswulo XIII saukunis saqarTveloSi~, 37; niniZe, bagrationTa samefo
saxlis ganStoebaTa istoria (XIII-XVIII saukuneebi), 25.
javaxT uflis monetebi 313
dad Cven metad sakamaTod miviCnevT – ix. zemoT: javaxT uflis monete-
bis mimoqcevis areali);
2. laSa giorgis udavo da mWidro kavSiri javaxeTTan,105 kerZod
ki, dasaxlebul punqt alastanTan106 (`saqarTvelos mefe xom aq `gansa-
kuTrebiT javaxTufalic~ iyo~.107 (Cven veTanxmebiT am arguments)
3. saqarTveloSi XIII saukunesa da XIV saukunis dasawyisSi, iseve
rogorc ufro gviandel periodSi, safasis gamoSveba sxva qalaqebSic/
teritoriebzedac mimdinareobda – amis gaTvaliswinebiT ki, mkvlevris
azriT, alastanSic zarafxanis arseboba moulodneli ar unda iyos. d.
niniZem is mosazrebac ki gamoTqva, rom alastanSi zarafxana Semdgom-
Sic moqmedebda, daviT VIII-s zeobaSi, da am monarqis monetas Wrida.108
sxvadasxva epoqaSi saqarTvelos sxva regionebSi qarTuli fulis
gamoSvebis faqti, cxadia, utyuari sabuTia imisa, rom monetis moWra
Tbilisis garda, Teoriulad, sxvaganac SeiZleba ewarmoebinaT; magram,
Cveni azriT, es ar amtkicebs javaxT uflis monetebis maincdamainc
alastanSi gamoSvebas; daviT VIII-s safasis alastanSi moWrac TavisTavad
hipoTezaa mxolod109 da, amrigad, ver gamodgeba alastanSi ufro adrin-
del epoqaSi pirveli alastanelis mier fulis gamoSvebis sabuTad.
gavimeorebT, rom `javaxT uflis~ titulis matarebeli monetebis
mimoqcevis xasiaTi (ix. zemoT), Cveni azriT, ar iZleva dasabuTebuli
daskvnis gamotanis SesaZleblobas – am tipis safasis aRmoCenis faqte-
bi daaxloebiT Tanabrad aris ganawilebuli javaxeTsa da Tbiliss (hin-
terlandiT) Soris. asec rom ar iyos, saqarTvelos am or regions Soris
manZili sakmaod mcirea, xolo samoneto mimoqcevaSi didi drois gan-
105
niniZe, `sofel alastanis istoriidan~, 28-31; niniZe, `alastanel (bagration-
Ta) `provinciis mefeTa~ samflobelos warmoqmnis istoriisaTvis~, 176; niniZe,
`saufliswulo XIII saukunis saqarTveloSi~, 37; niniZe, bagrationTa samefo saxlis
ganStoebaTa istoria (XIII-XVIII saukuneebi), 23-27.
106
`amaze pasuxs gvaZlevs Tavad laSa giorgis zedwodeba – `alastaneli~, rome-
lic imis mimaniSnebelia, rom laSas saufliswulo mamulis centri javaxeTis am ge-
ografiul punqtSi unda hqonoda, e.i. regionis sxva mniSvnelovan sofelTa Soris
dawinaurebula sof. alastani, romelic, rogorc Cans, yvelaze ufro akmayofile-
bda laSa giorgis saufliswulo rezidenciisTvis saWiro moTxovnilebebs~. niniZe,
`alastanel (bagrationTa) `provinciis mefeTa~ samflobelos warmoqmnis istorii-
saTvis~, 176; misive, `sofel alastanis istoriidan~, 30-31; misive, `saufliswulo
XIII saukunis saqarTveloSi~, 36; misive, bagrationTa samefo saxlis ganStoebaTa
istoria (XIII-XVIII saukuneebi), 24-25.
107
niniZe, `saufliswulo XIII saukunis saqarTveloSi~, 36-37.
108
niniZe, `alastanel (bagrationTa) `provinciis mefeTa~ samflobelos warmoqm-
nis istoriisaTvis~, 176; misive, `saufliswulo XIII saukunis saqarTveloSi~, 37.
109
am sakiTxs Cven ar vexebiT, radganac is kvlevis sagnis farglebs scildeba.
314 irakli faRava
111
javaxiSvili, qarTuli safas-sazomTmcodneoba, I; kapanaZe, qarTuli numizma-
tika, 79; kakabaZe, `safasis istoriisTvis saqarTveloSi~, 3, 6; manana gabaSvili, sa-
qarTvelos qalaqebi XI-XII saukuneebSi (Tbilisi, 1981), 153.
javaxT uflis monetebi 315
112
kapanaZe, qarTuli numizmatika, 167-172.
113
cnobilia, Tu ra mniSvnelovani numizmatikuri informaciis mopoveba aris Se-
saZlebeli Zveli zarafxanis mignebisa da arqeologiuri Seswavlis Sedegad. А.Н.
Глазунова, А.М. Колызин, Н.А. Кренке, П.В. Медведев, “Клад заготовок для чеканки медных
монет мелких номиналов середины XVII в. найденный при раскопках в Москве в Романовом
переулке”, в Десятая Всероссийская нумизматическая конференция, тезисы докладов и сообще-
ний, под ред. Аллы Мельниковой (Москва, 2002), 189-192; Александр Колызин, Николай Кренке,
“Клады из раскопок Нового Дворцового денежного двора в Москве”, в Нумизматический сбор-
ник ГИМ, том XVIII, под ред. В. Зайцева (Москва, 2007), 134-145.
114
Евгений Пахомов, “О технике чеканки медных монет в Закавказье в конце XII – начале XIII
вв.”, Советская Археология, 3 (1969), 260. sazogadod, qarTuli monetebis moWris teqni-
ka da organizacia qarTuli numizmatikis SedarebiT Seuswavleli sferoa. ramdena-
dac viciT, e. paxomovis xsenebuli mokle statiis garda am sakiTxebs eqskluziurad
eZRvneba kidev ori naSromi: faRava, `Tbilisuri monetebis woniTi standarti, no-
minalTa sistema da moWris teqnika~; facia da faRava, jalal ad-din manqburnis
qarTuli monetebi, 23, 39-40, 46.
316 irakli faRava
115
Александр Зограф, Античные монеты (Москва-Ленинград, 1951), 26-28.; Елена Давидович,
История монетного дела Средней Азии XVII-XVIII вв. (Золотые и серебряные монеты Джани-
дов) (Душанбе, 1964), 224-229; Пахомов, “О технике чеканки медных монет в Закавказье”; fa-
Rava, `Tbilisuri monetebis woniTi standarti, nominalTa sistema da moWris teq-
nika~, 522-523.
116
Пахомов, “О технике чеканки медных монет в Закавказье”, 260.
117
Зограф, Античные монеты, 27-28.
118
iqve, 120; Валентин Лебедев, Дмитрий Марков, Александр Койфман, Монетное дело и
монетное обращение Ганджийского эмирата Шаддадидов (сер. X – XI вв.) (Москва, 2006), 89.
javaxT uflis monetebi 317
121
Sead. Пахомов, Монеты Грузии, 85; Давид Капанадзе, “Комментарии”, в Евгений Пахомов,
Монеты Грузии, 298.
122
XIII saukunis I mesamedTan, kerZod, saqarTvelos samefoSi jalal ad-dinis mier
sakuTari safasis gamoSvebasTan mimarTebaSi xelosanTa vinaobis sakiTxs adrec
SevexeT. facia da faRava, jalal ad-din manqburnis qarTuli monetebi, 39-40.
javaxT uflis monetebi 319
numizmatika, 209.
320 irakli faRava
124
ramdenadac CvenTvis cnobilia, aqamde qarTul numizmatikur literaturaSi
ama Tu im tipis monetebis wonebis statistikuri damuSavebis erTaderTi mcde-
loba gamoqveynda; magram am SemTxvevaSic monacemebis analizi (erTobliobaSi
Semavali monetebis voluntaristuli ganawileba 17 klasad, klasis intervaliT
– 1.5 grami, TiToeuli klasis dasasrulisa da Semdegi klasis dasawyisis damTx-
veviT), Cveni azriT, arakoreqtulad ganxorcielda. Stephen H. Rapp Jr., “The Coinage
of T’amar, Sovereign of Georgia in Caucasia: A Preliminary Study in the Numismatic Inscriptions
of Twelfth- and Thirteenth-Century Georgian Royal Coinage,” Le Museon, 106, Issue 3-4 (1993),
312, footnote 6, 327. madlobas movaxsenebT g. beraZes, romelmac es naSromi CvenTvis
xelmisawvdomi gaxada.
125
sazogadod, ramdenadac CvenTvis aris cnobili, epoqis sxva emitentebis wesi-
eri Wedvis safaseSic empiriulad erTaderTi nominali ganirCeva.
javaxT uflis monetebi 321
126
dundua, qarTuli eTnokulturuli revolucia da dasavleTi, 157.
322 irakli faRava
127
goCa jafariZe, narkvevi qarTuli metrologiis istoriidan (IX-XIX ss.), (Tbi-
lisi, 1973), 32-40.
128
iqve, 39-40.
129
iqidan gamomdinare, rom, Cveni azriT, samoneto namzadebi javaxT uflis monetebis
javaxT uflis monetebi 323
136
dundua, saqarTvelo da dasavleTi numizmatikuri masalebis mixedviT, 9; dun-
dua, qarTuli eTnokulturuli revolucia da dasavleTi, 156.
137
dundua, qarTuli eTnokulturuli revolucia da dasavleTi, 156.
138
Пахомов, Монеты Грузии, 104-105; facia da faRava, jalal ad-din manqburnis qar-
Tuli monetebi, 51.
139
javaxiSvili, qarTuli safas-sazomTmcodneoba, 16-17; kakabaZe, `safasis isto-
riisTvis saqarTveloSi~, 3, 6.
javaxT uflis monetebi 325
140
Пахомов, Монеты Грузии, 82-83.
141
am garemoebis mniSvneloba T. lomoursac kargad esmoda. lomouri, `Tamaris
fulebis ganZi~, 286-287.
142
Пахомов, Монеты Грузии, 91.
143
ar aris gamoricxuli, rom es jvari ki ara, daqaragmebuli qristes saxelia.
144
Tamar mefis uweso Wedvis spilenZis monetebze ori gansxvavebuli TariRis
arsebobis albaTobis ganxilva Cveni amJamindeli amocanis farglebs scdeba (am
problemis gadaWras didi mniSvneloba aqvs Tamar mefis gardacvalebis TariRis
dasadgenad).
145
Пахомов, Монеты Грузии, 91-96.
146
javaxiSvili, qarTuli safas-sazomTmcodneoba, 10-11.
147
Sead. gabaSvili, saqarTvelos qalaqebi XI-XII saukuneebSi, 151-154.
326 irakli faRava
148
Kouymjian, “A Numismatic History of Southeastern Caucasia and Adharbayjān,” 120.
149
facia da faRava, jalal ad-din manqburnis qarTuli monetebi, 23.
150
ar aris gamoricxuli, rom zogierTi maTgani nedli liTonisganac moWrila.
iqve, 46.
151
iqve, 42-43.
152
Пахомов, Монеты Грузии, 75; Kouymjian, “A Numismatic History of Southeastern Caucasia
and Adharbayjān,” 118-120. aRsaniSnavia, rom yvela mecnieri ar iziarebs am hipoTezas.
dundua da dundua, qarTuli numizmatika, 201.
javaxT uflis monetebi 327
153
Пахомов, Монеты Грузии, 73-74.
154
Иван Спасский, “Русская монетная система,” (Ленинград, 1970), 199-202.
155
Cveni sasiamovno movaleobaa aRvniSnoT, rom am ideisa da analogiis avtoria s.
Turqia. vsargeblobT SemTxveviT, rom madloba movaxsenoT b-nebs s. Turqiasa da g.
gogavas aRniSnul Temaze saintereso diskusiisaTvis.
156
lomouri, `Tamaris fulebis ganZi~, 287-288; qoiava, `fulis triali rusTave-
lis epoqis saqarTveloSi~, 103-104; Коиава, “Денежное обращение Грузии в эпоху Руста-
вели”, 116-117.
157
SoTa rusTaveli, vefxistyaosani, saredaqcio kolegia: irakli abaSiZe,
aleqsandre baramiZe, pavle ingoroyva, akaki SaniZe, giorgi wereTeli (Tbilisi,
1966), strofi 1050.
328 irakli faRava
158
SoTa rusTaveli, vefxistyaosani, strofi 1205.
159
Марр, Надпись Епифания, 1439.
160
maris Targmani rusulad: “Те сто тифлисских “драм” пусть останутся, но с уплатой
одного “данга” за три.” iqve, 1439.
161
jafariZe, narkvevi qarTuli metrologiis istoriidan, 32-40.
162
kakabaZe, `safasis istoriisTvis saqarTveloSi~, 3; amgvarad, drama ar aris
ukninesi fuladi erTeuli. Sead. lomouri, `Tamaris fulebis ganZi~, 288. dangi `uk-
nines fulis erTeulis aRsaniSnavad saxarebis uuZveles xanmet qarTul TargmanSi
... aris naxmari~. javaxiSvili, qarTuli safas-sazomTmcodneoba, 26.
javaxT uflis monetebi 329
li; wesieri Wedvis monetebis sakredito buneba, Cveni azriT, kidev ufro
gamoxatuli unda yofiliyo – Tundac maTi damzadebis meti sirTulidan
da amaze gaRebuli savaraudod meti xarjidan gamomdinare,163 ix. javaxT
uflis monetebis moWris teqnika da organizacia).
javaxT uflis monetebis msyidvelobiTi unaris dasadgenad
aucilebelia yvela SemorCenili teqstis Sejereba da analizi. es mo-
mavlis saqmed gvesaxeba, am etapze ki vecdebiT laSa giorgis uweso da
wesieri Wedvis monetebis urTierTdamokidebuleba gavarkvioT.
maT Soris zusti Tanafardobis gamoTvla, cxadia, gaZnelebulia;
albaT, SeuZlebelia imis mtkicebac ki, rom wesieri Wedvis safase uwe-
soze ufro metad fasobda (Tu SevadarebT erTmaneTs 1 cal wesieri
Wedvis spilenZis monetas im hipoTeturi wonis uweso Wedvis monetebT-
an, romelic Rirebulebis raRac erTeuls warmoadgenda – maTi Rireb-
uleba, rogorc ukve aRiniSna, SeiZleba erTnairic yofiliyo).
numizmatikur literaturaSi gamoTqmulia mosazreba, rom wesieri
Wedvis fuli uwesosTan SedarebiT ufro maRali Rirebulebis iyo (ar
aris dazustebuli uweso Wedvis fulis odenoba – saubaria calkeul
calebze Tu uweso Wedvis spilenZebis raRac fiqsirebul woniT ode-
nobasTan); T. lomours mohyavs Semdegi argumentebi:164
1. wesieri Wedvis spilenZis monetebi ufro farTod mimoiqceoda;
2. wesieri Wedvis monetebi, ufro, ase vTqvaT, wesieri da mosax-
leobisTvis ufro mosaxerxebeli iyo (amgvari monetebis `wona da zoma
mtkiced iyo gamorkveuli, da xmarebis dros saWiro aRar iqneboda amg-
vari fulebis awonva da sxv.~);
3. msgavseba ucxour spilenZis dirhemebTan (mkvlevari iqneb imas
gulisxmobda, rom uweso Wedvis fuli spilenZis safasis rols as-
rulebda, xolo wesieri Wedvis ki – vercxlis dramebis?165 sxvanairad
rTuli gasagebia, Tu ratom unda iyos msgavseba spilenZis dirhemTan
ufro meti Rirebulebis maniSnebeli).
am argumentebidan pirveli ori sinamdviles Seesabameba, magram,
Cveni azriT, orive faqti SeiZleba sulac ar niSnavdes imas, rom wesi-
eri Wedvis monetebi uwesoebze meti Rirebulebis yofiliyo (Tumca ki,
isini SeiZleba namdvilad ufro popularuli yofiliyo, swored moyva-
nili argumentebidan gamomdinare).
rac Seexeba mesame arguments, ix. javaxT uflis monetebis nomina-
163
es idea s. Turqiam kerZo saubarSi mogvawoda, risTvisac madlobas movaxsenebT.
164
lomouri, `Tamaris fulebis ganZi~, 286, 287-288.
165
am garemoebas CvenTan saubarSi xazi gausva g. gogavam, risTvisac madlobas
movaxsenebT.
330 irakli faRava
li, sadac Cven mivediT im daskvnamde, rom dramis (anu, vercxlis fu-
lis) saxeli SeiZleba etarebina uweso Wedvis spilenZsac, mis garkveul
woniT odenobas – aseT SemTxvevaSi ki, orive tipis safasis raRac ode-
noba 1 (fulad) dramas Seadgenda; Sesabamisad, xom ar SeiZleba vifiq-
roT, rom 1 wesieri Wedvis monetas udrida raRac fiqsirebuli wonis
mqone uweso Wedvis monetebis gansazRvruli raodenoba?
javaxT uflis monetebis msyidvelobiTi unaris dadgena rTulia, mag-
ram, Tu ki is dramas Seadgenda, is TiTqosda gansakuTrebulad didi ar
unda yofiliyo (yovel SemTxvevaSi, pirvelwyaroebSi asaxuli samefos
politikuri da ekonomikuri elitis gadmosaxedidan). bevrgan, sadac dra-
ma moixsenieba,166 is fulis metad wvrili erTeulis mniSvnelobiT ixmareba:
`qarTlis cxovrebaSi~:167
`warmotyuena qalaqi, romlisa simravleman tyueTa da saunjeTa-
man dafari piri velTa da mTaTa, vinaTganca aRivso samefo qalaqi
Tfilisi, romel TÂTo tyuesa dramad, gina fukad momsyidveli gamsy-
idvelobdes~.
`vefxistyaosanSi~ drama gamoyenebulia cxrajer, aqedan fulis
mniSvnelobiT xuTjer, ukninesi Rirebulebis aRmniSvneli terminis
saxiT ki samjer:168
tarieli: `Cemia mkuidri mamuli, ar mivscem arca dramasa~;169
rostevanma da avTandilma `uxvad gasces saboZvari, margaliti viTa
drama~;170
avTandilis mier mekobreebis Semusvris Semdeg:
`igi navi mekobreTa mas dRes naxes, ar axvales.
mun debulTa saWurWleTa amarimca ver daTuales!
maTsa navsa gardmoiRes, navi srulad gamoscales,
dalewes da zogi dawves, SeSa dramad ar gacvales~.171
rogorc poemaSi, aseve matianeSi dramis SeSasTan da fukasTan da-
pirispirebis safuZvelze T. lomourma isic ki ivarauda, rom XIII sau-
kunis dasawyisisTvis iqneb arsebobda raime `andazismagvari gamonaTq-
vami~, romelSic drama `metismetad mcire Rirebulebis fulis~ rolSi
gamodioda.172
166
sainteresoa misi xseneba mxiTar goSTan (1184 w.), romelic mas `rogorc Cveu-
lebriv safases~ axsenebs. kakabaZe, `safasis istoriisTvis saqarTveloSi~, 6.
167
lomouri, `Tamaris fulebis ganZi~, 287.
168
iqve, 287-288.
169
SoTa rusTaveli, vefxistyaosani, strofi 537.
170
iqve, strofi 677.
171
iqve, strofi 1041.
172
iqve, 288, Sen. 1.
javaxT uflis monetebi 331
173
gabaSvili, saqarTvelos qalaqebi XI-XII saukuneebSi, 153, Sen. 16.
174
Пахомов, Монеты Грузии, 112-117; kapanaZe, qarTuli numizmatika, 83-86.
175
gabaSvili, saqarTvelos qalaqebi XI-XII saukuneebSi, 153, Sen. 16.
176
Пахомов, Монеты Грузии, 104-107.
177
numizmatikuri `nadavli~ mravlad Camoitanes sabWoTa kavSirSi okupirebuli
germaniidan dabrunebulma jariskacebma.
332 irakli faRava
178
am memuaruli xasiaTis cnobebis warmodgenisTvis madlobas movaxsenebT ba-
tonebs: z. Rvinjilias, b. leoniZes, s. xeCumovs, m. ambrosovs.
179
am ukanasknelebTan dakavSirebiT ix. Cveni naSromi: Irakli Paghava, “A Series of Pe-
culiar Minor Denomination Sirma Coins: Modern Fakes or Contemporary Imitations?” in Caucasian
Numismatics, Papers on the Coinage of Kartl-Kakheti (Eastern Georgia), 1744-1801. Supplement to
Journal of Oriental Numismatic Society, 197 (2008), 20-27, romelSic Cven vamtkicebdiT, rom
es monetebi an Tanamedrove nayalbevia, an Tanadrouli (XVIII saukunis dasasru-
lis?) minabaZebia. amJamad Cven ukve eWvi ar gvepareba, rom am naSromSi ganxiluli
monetebi yalbia.
180
gansakuTrebiT imaTTvis, visac naklebad miuwvdeba xeli saqarTvelos erovnu-
li muzeumisa da sxva muzeumebis numizmatikur fondebze.
181
statiis avtors Segnebuli aqvs imis saSiSroeba, rom winamdebare samecniero
javaxT uflis monetebi 333
Sejameba
laSa giorgis zeobis numizmatikuri istoria kompleqsurad
aqamde ar Seswavlila. maSin roca misi safase, ekonomikuri, kul-
turuli da politikuri TvalsazrisiT obieqturad asaxavs epoqas.
Cvens mizans swored giorgi IV-is erT-erTi samoneto tipis – javaxT
uflis titulis matarebeli wesieri Wedvis monetebis – Seswavla
warmoadgenda.
am tipis monetebis ganxilvisas, bunebrivia, saWiro gaxda, sazoga-
dod, XII-XIII saukuneebis saqarTvelos numizmatikuri istoriis mrava-
li sakiTxis kvlevac; kerZod, gamovTqviT Cveni mosazrebebi qarTuli
uweso da wesieri Wedvis safasis nominalisa da Rirebulebis, gamoyen-
ebuli fuladi terminebis Sesaxeb.
dasaxuli miznis misaRwevad SeviswavleT arsebuli mwiri naratiu-
li da lapidaruli cnobebi da Tavad javaxT uflis monetebi (28 egzem-
plari); gamoviyeneT aRwerilobiTi statistikis meTodebi.
Catarebuli muSaobis Sedegad:
dazustda am samoneto tipis legendebi. asomTavruli legendis
dasawyisSi arsebuli simbolo, Cveni azriT, jvris grafikul gamosax-
ulebas warmoadgens, da ara qristes saxelis mxoloasoian daqaragme-
bas; Tavad qarTuli legendis teqstis wakiTxva numizmatikur litera-
turaSi aqamde, rogorc Cans, uzusto iyo – Cven n. berZeniSvilis mier
SemoTavazebul wakiTxvas viziarebT;
gamoikveTa am samoneto tipis mimoqcevis areali (zemo da qvemo qarTli,
Tbilisis Semogareni, Crdilosomxuri provinciebi), romelic namdvilad
ar izRudeboda saufliswulos (alastanelis sauflo) teritoriiT;
Sefasda javaxT uflis monetebis statusi (Cveni azriT, is de facto
angariSsworebis saSualebas mainc warmoadgenda) da roli XIII saukunis
I meoTxedis saqarTvelos samefos samoneto mimoqcevaSi; ganZebisa da
calkeuli aRmoCenebis topografiis Seswavlas mivyavarT im azramde,
rom es ukanaskneli metad SezRuduli iyo;
damatebiT, Seswavlilia agreTve, javaxT uflis monetebis woniTi
standarti (saSualo wona – 5.97g, 2 dramis, anu woniTi erTeulis wona?),
nominali da Rirebuleba; SeuZlebelia danamdvilebiT iTqvas, Tu
romel safases – uwesos Tu wesiers (swored am ukanasknels miekuTvneba
javaxT uflis monetebic), Seesabameboda fuladi termini – drama. Cve-
javaxT uflis monetebi 335
bibliografia
Давидович Елена. История монетного дела Средней Азии XVII-XVIII вв. (Зо-
лотые и серебряные монеты Джанидов. Душанбе, 1964
Джавахов Иван (Джавахишвили Иванэ). Рецензия на книгу: “Е.А. Пахомов, “Мо-
неты Грузии.” Часть I (домонгольский период), Зап. Нумизм. отд. Имп. Русск. Ар-
хеол. Общества. IV вып. I тома, 129 страниц (СПб., 1910). ivane javaxiSvili,
Txzulebebi Tormet tomad, tomi IX. Tbilisi, 1996. Tavdapirvelad dai-
beWda krebulSi Христианский восток. Т. 1, 111-121. Спб., 1912
Джалаганиа Ирина. Иноземная монета в денежном обращении Грузии V – XIII
вв. Тбилиси, 1979
Зограф Александр. Античные монеты. Москва-Ленинград, 1951
Капанадзе Давид. Клад монет XII-XIII вв. из сел. Ничбиси. Вестник Государ-
ственного музея Грузии им. акад. С. Н. Джанашиа, XXVIII-B, 1969
Капанадзе Давид. Комментарии. В Евгений Пахомов. Монеты Грузии. Тбилиси,
1970
Коиава Николоз. Денежное обращение Грузии в эпоху Руставели. В Сборник Ру-
ставели. К 750-летию “Вепхисткаосани”. Тбилиси, 1938
Колызин Александр, Кренке Николай. Клады из раскопок Нового Дворцового
денежного двора в Москве. В Нумизматический сборник ГИМ, том XVIII, под ре-
дакцией В. Зайцева. Москва, 2007
Лебедев Валентин, Марков Дмитрий, Койфман Александр. Монетное дело и мо-
нетное обращение Ганджийского эмирата Шаддадидов (сер. X – XI вв.). Москва,
2006
Марр Нико. Надпись Епифания, католикоса Грузии (Из раскопок в Ани 1910 г.).
С.-Петербург, 1910
Мушегян Хачатур. Денежное обращение Двина по нумизматическим данным.
Ереван, 1962
Пагава Иракли. Чеканка сефевидской монеты в восточном Причерноморье. В
печати (в Восточная нумизматика в Украине 3).
Пагава Иракли. Новый тип грузино-сасанидских драхм с крестом. В печати (в
Археология, этнография и фольклористика Кавказа).
Пахомов Евгений. Монетные клады Азербайджана и других республик, краев и
областей Кавказа. Выпуск IV. Баку, 1949
Пахомов Евгений. Монетные клады Азербайджана и Закавказья. Труды обще-
ства обследования и изучения Азербайджана, выпуск 3. Баку, 1926
Пахомов Евгений. Монеты Грузии. Тбилиси, 1970
Пахомов Евгений. О технике чеканки медных монет в Закавказье в конце XII –
начале XIII вв. Советская Археология, 3, 1969
Северова Марианна. Медные монеты иранских городов с надчеканенным дву-
главым орлом. В Прошлое нашей родины в памятниках нумизматики, под редакци-
ей Всеволода Потина. Ленинград, 1977
Спасский Иван. Русская монетная система. Ленинград, 1970
Храменков Александр. Документ о надчеканивании медных персидских монет
российским двуглавым орлом в Реште в 1727 г. В XIV Всероссийская нумизмати-
javaxT uflis monetebi 339
10
11
12
13
zaza sxirtlaZe
1
monastris dafuZnebis zusti periodi cnobili ar aris. dReisaTvis aq SemorCe-
nil salocavTa Soris uZvelesi mis aRmosavleT kideSi, udabnos qedis Txemze VIII-
IX ss. agebuli aRdgomis eklesiaa (vaxtang doliZe, `daviT garejis erTi xuroT-
moZRvruli Zeglis daTariRebis sakiTxisaTvis~, saqarTvelos ssr mecnierebaTa
akademiis moambe, t. XI, 9 (1950), 605-611), agreTve Zveli satrapezo, romelic kom-
pleqsis centraluri nawilis zeda iarusSi mdebareobs (garejis epigrafikuli
Zeglebi: wm. daviTis lavra, udabnos monasteri (XI-XVIII ss.), gamosacemad moamzades
d. kldiaSvilma da z. sxirtlaZem, t. I, naw. 1 (Tbilisi, 1999), 94). maTi mokrZalebuli
zomebi, iseve rogorc arqiteqturuli gadawyveta, imaze metyvelebs, rom monas-
ters imxanad SedarebiT mcire masStabebi unda hqonoda.
2
udabnos monastrisa da misi freskebis Sesaxeb arsebul mravalricxovan publika-
ciaTagan SeiZleba dasaxelebul iqnas: Георгий Чубинашвили, Пещерные монастыри Давид
Гареджи (Тбилиси, 1948); Шалва Амиранашвили, История грузинской монументальной живо-
писи, I (Тбилиси, 1957), 41-65, tab. 24-50; Тинатин Вирсаладзе, “К вопросу о датировке перво-
начельной росписи северного придела главного храма монастыря Удабно”, saqarTvelos ssr
mecnierebaTa akademiis sazogadoebriv mecnierebaTa ganyofilebis macne, 6 (1968),
223-239; guram abramiSvili, daviT garejelis cikli qarTul kedlis mxatvrobaSi
(Tbilisi, 1972); Анели Вольская, Росписи средневековых трапезных Грузии (Тбилиси, 1974), 87-
97; Анели Вольская, “Росписи пещерных монастырей Давид-Гареджи”, kr. gareji, kaxeTis
arqeologiuri eqspediciis Sromebi, VIII (Tbilisi, 1988), 139-140; Татьяна Шевякова,
wminda ninos cxovrebis cikli 345
Монументальная живопись раннего средневековья Грузии (Тбилиси, 1983), 9-16; Гаяне Алибе-
гашвили, Светский портрет в грузинской средневековой монументальной живописи (Тбилиси,
1979), 41-42, 44, рис. 6; Antony Eastmond, Royal Imagery in the Medieval Kingdom of Georgia (Uni-
versity Park, PA, 1998), 124ff; Antony Eastmond, “The Cult of St. Davit Garejeli. Patronage and Icono-
graphic Change in the Gareja Desert”, kr. samonastro cxovreba udabnoSi: gareja da qris-
tianuli aRmosavleTi (Tbilisi, 2001), 220-239; zaza sxirtlaZe, entoni istmondi, `wm.
daviT garejelis cxovrebis cikli udabnos monastris mTavari eklesiis sadiakvnis
moxatulobaSi: axali monacemebi da dakvirvebebi~, saqarTvelos siZveleni, 2 (2002),
28-49; Zaza Skhirtladze, “Martyrs and Martyria in the Gareja Desert,” in Monasteres, images, pouvoirs
et societe a Byzance, ed., M. Kaplan, Byzantina Sorbonensia, 23 (Paris, 2006), 62-88; Antony Eastmond,
Zaza Skhirtladze, “Udabno Monastery in Georgia: Innovation, Conservation and the Reinterpretation of
Medieval Art,” Iconographica, Rivista di Iconograpfia Medievale e Moderna, VII (2008), 23-43.
3
Чубинашвили, Пещерные монастыри Давид Гареджи, tab. 96 (berTubani); 123 (wm. do-
dos monasteri); wm. ioane naTlismcemlis monastris mTavari eklesiis gegmisaTvis
ix. Zaza Skhirtladze, “Les portraits de l’église principale du monastere Natlismtsemeli à Garedja,”
Зограф, 23 (1993-1994), 5.
346 zaza sxirtlaZe
4
Чубинашвили, Пещерные монастыри Давид Гареджи, 39, 44; zaza sxirtlaZe, wm. daviT
garejelis gansasvenebeli (Tbilisi, 2006), tab. 5-6.
5
Sdr. Catherine Jolivet-Lévy, Le Cappadoce médiévale (Paris, 2001), pl. 483 (gÁulÁu deres 4
samlocvelo, igive aivali qilise); 493 (karabaS qilise); 502 (gÁoremis 11 samlocve-
lo – wm. evstaTes eklesia); 511 (gÁoremis 7 eklesia – Toqali qilises axali eklesia);
541 (belisirma, direkli qilise).
6
bunebrivad Cndeba kiTxvebi rogorc sadiakvnis ganTavsebasTan – ara samxreTiT,
rogorc es tradiciuladaa miRebuli (Sdr. The Oxford Dictionary of Byzantium, ed. A. Ka-
zhdan, vol. 3 (1991), 1594ff; agreTve Natalia Teteriatnikov, “The liturgical planning of Byzantine
churches in Cappadocia,” Orientalia Christiana Analecta, 252 (Rome, 1996); Gordana Babic, “Les
chapelles annexes des églises byzantines. Fonction liturgique et programmes iconographiques,” Bibli-
othèque de Cahiers Archéologiques, 3 (Paris, 1969), 61-65) – aramed CrdiloeTiT, iseve rogorc
mis masStabebTan, saxeldobr uCveulod did zomebTan dakavSirebiT. adreul Sua
saukuneebSi sadiakvnes bevrad mniSvnelovani da mravlismomcveli funqcia rom
unda hqonoda, kargadaa cnobili. Thomas Mathews, The Early Churches of Constantinople:
Architecture and Liturgy (London, 1971), 105-7, 155-62; Georges Descoeudres, Die Pastophorien
im syro-byzantinischen Osten: eine Untersuchung zu architektur- und liturgiegeschichtlichen Proble-
men, Schriften zur Geistesgeschichte des östlichen Europa, 16 (Wiesbaden, 1983); Tumca, ramde-
nad SeiZleba daukavSirdes yovelive es udabnos monastris mTavar eklesias, Zneli
saTqmelia. faqtia, rom aseTi vrceli saTavsi mxolod samRvdelo Sesamoslisa da
liturgikuli WurWlis salarod ar unda yofiliyo gamiznuli. erT-erTi SesaZlo
axsna, romelic sadiakvnis CrdiloeTiT gadatanas SeiZleba moeZebnos, isaa, rom ek-
lesia mTis samxreT, sakmaod damrec ferdzea gamokveTili, ris gamoc sakurTxev-
lis samxreTiT damatebiTi moculobis arseboba garkveul problemebTan SeiZle-
boda yofiliyo dakavSirebuli.
wminda ninos cxovrebis cikli 347
7
sxirtlaZe da istmondi, `wm. daviT garejelis cxovrebis cikli~, 46-47.
8
iqve, 47-48.
9
ix. qristianuli aRmosavleTis saxviT xelovnebaSi adgilobriv wmindanTa cxov-
rebis ciklTa nusxa – Thalia Gouma-Peterson, “Narrative Cycles of Saints’ Lives in Byzantine
Churches from the Tenth to the Mid-fourteenth Century,” Greek Orthodox Theological Review, 30/1
(1985), 31-44; garejis mravalmTis udabnos monastris magaliTi avtorisaTvis uc-
nobia.
348 zaza sxirtlaZe
10
amasTan dakavSirebiT, uTuod sagulisxmoa oSkis magaliTi – 963-976 wlebSi
agebuli taZris interieris ZiriTadi nawili XI saukunis 30-ian wlebamde mouxatavi
rCeboda. X saukunis freskebi mxolod sadiakvneSia, amasTan, Tavisi mxatvruli gad-
awyvetiT isini sruliad Seusabamoa taZris masStabur aRnagobasa da garesaxesTan,
zedmiwevniT rafinirebul naqandakev samkaulTan, WeSmaritad samefo gaqanebasTan
– es sabermonazvno mxatvruli wris qmnilebaa, mravalmxriv Tanagvari garejis
mravalmTis Tanadrouli freskebisa. am mxatvrobasTan dakavSirebiT ix. Zaza Skhirt-
ladze, “The Oldest Paintings in Oshki Church. Byzantine Church Decoration and Georgian Art,” East-
ern Christian Art, 7 (2010), forthcoming.
11
S. amiranaSvili varaudobda, rom aq aRTqmis kidobnis Tayvaniscema unda yo-
filiyo gamosaxuli. Амиранашвили, История грузинской монументальной живописи, 43.
gamosaxulebaTa raoba mogvianod T. virsalaZis mier iqna dazustebuli. Вирсаладзе,
“К вопросу о датировке”, 225. sakonqo kompoziciaSi warmodgenili erT-erTi angeloz-
is gamosaxulebis ferweruli asli saqarTvelos erovnuli muzeumis xelovnebis
muzeumis monumenturi ferweris fondSia daculi (sainv. sxsm/mm 188).
wminda ninos cxovrebis cikli 349
12
eklesiis kankelis aRnagobasa da SemkulobaSi, savaraudod, sami qronologiuri
fena gairCeva. maTgan yvelaze adreuli kankelis qveda monakveTze Cans. igi taZris
Selesvis Tanadrouli unda iyos, amasTan – aseve mouxatavi.
13
zaza sxirtlaZe, `qtitorTa gamosaxulebebi udabnos monastris mTavari taZris
moxatulobaSi~, statia korpusisaTvis istoria saxeebSi. istoriul pirTa gamosax-
ulebebi qarTul xelovnebaSi (ibeWdeba).
350 zaza sxirtlaZe
14
ivaraudeba, rom amgvari gadawyveta freskaze warmodgenil pirTa warmomav-
lobiT, RvawliTa Tu sxva wanamZRvrebiT unda yofiliyo ganpirobebuli. abramiS-
vili, daviT garejelis cikli qarTul kedlis mxatvrobaSi, 76. marTlac, niSneuli
Cans am rigis orad gamijvna garkveuli socialuri ierarqiis, agreTve qtitorTa
sakuTriv udabnos monasterTan mimarTebis TvalsazrisiT.
da kidev erTi – saqtitoro rigis orad dayofis kvalad gvirgvinosanTa dasi ve-
drebad uflisadmi miemarTeba, maSin roca Tavad monastris winamZRvari da eklesi-
isa Tu misi moxatulobis Seqmnis moTave qtitori – wm. daviTisadmi. Sesabamisad,
xazgasmulia gvirgvinosanTa RvTivkurTxeuloba, xolo adgilobriv mesveurTa
mfarveloba da meoxeba samonastro gaerTianebis damfuZnebeli da misi mfarveli
Rirsi mamis mier.
15
Tengiz papuaSvili, hereTis istoriis sakiTxebi (Tbilisi, 1970), 213-237; Гамлет
Мкртумян, Грузинское феодальное княжество Кахети в VIII-XI вв. и его взаимоотношения с
Арменией (Ереван, 1983), 109-142.
16
darejan kldiaSvili, `gareja – konstantinopoli. Teodore garejelis mier
romanas monastris qarTul skriptoriumSi 1070 wels gadawerili oTxTavi”,
saqarTvelos siZveleni, 7-8 (2005), 143-167.
wminda ninos cxovrebis cikli 351
17
daviT musxeliSvili, qiziyis Zveli istoria (Tbilisi, 1997), 100.
18
marTebuli Cans g. alibegaSvilis miTiTeba imis Taobaze, rom udabnos monas-
tris eklesiis freskaze kaxeTis samefos mmarTveli ojaxis sami Taobis warmo-
madgenlebi unda gamoesaxaT. Алибегашвили, Светский портрет, 42.
19
musxeliSvili, qiziyis Zveli istoria, 100.
20
Чубинашвили, Пещерные монастыри Давид Гареджи, 80.
21
Амиранашвили, История грузинской монументальной живописи, 50-52.
22
Вирсаладзе, “К вопросу о датировке”, 223-239.
23
Вольская, Росписи средневековых трапезных Грузии, 87-97; Вольская, “Росписи пещерных
монастырей Давид Гареджи”, 139-140.
352 zaza sxirtlaZe
24
guram abramiSvili, `daviT garejis `udabnos~ mTavari eklesiis saqtitoro war-
wera~, saqarTvelos mecnierebaTa akademiis sazogadoebriv mecnierebaTa ganyo-
filebis moambe, 3 (1962), 296-300; abramiSvili, daviT garejelis cikli qarTul ked-
lis mxatvrobaSi, 69-74, sur. 14-15; Sdr. garejis epigrafikuli Zeglebi, I, 97-98.
25
Eastmond, Royal Imagery in the Medieval Kingdom of Georgia, 124 da Semd. Eastmond, “The
Cult of St. Davit Garejeli. Patronage and Iconographic Change in the Gareja Desert,” 220-239; sxir-
tlaZe da istmondi, `daviT garejelis cxovrebis cikli~, 28-49; Eastmond and Skhirt-
ladze, “Udabno monastery in Georgia”, 27-28.
26
arsebobs mosazreba, rom elia winaswarmetyvelis amaRleba moxatulobis pir-
vel fenas unda ekuTvnodes da mogvianod iqna gadawerili (Амиранашвили, История
грузинской монументальной живописи, 45; abramiSvili, daviT garejelis cikli qar-
Tul kedlis mxatvrobaSi, 22). kompoziciis Tanagvaroba ferweris meore fenis
saxeebTan imdenad aSkaraa, rom eWvi ar Cndeba – isic sadiakvnis xelmeored mox-
atvisas Seiqmna.
wminda ninos cxovrebis cikli 353
27
S. amiranaSvilis varaudiT, samxreTi kedlis freskebi moxatulobis kidev erT,
meoTxe fenas unda ekuTvnodes. Амиранашвили, История грузинской монументальной
живописи, 44. am mosazrebas iziarebs g. abramiSvilic, romlis dakvirvebiTac aq pir-
veli fenis mxatvrobis kvalic unda Candes. ix. misi – daviT garejelis cikli qr-
Tul kedlis mxatvrobaSi, 23. freskebis kvlevam cxadyo, rom isini moxatulobis
mesame fenis nawilia.
28
garejis epigrafikuli Zeglebi, I, 147, 60 (adreuli bibliografiiT).
354 zaza sxirtlaZe
29
vrclad amis Taobaze ix. zaza sxirtlaZe, istoriul pirTa portretebi gare-
jis mravalmTis qolagiris monasterSi (Tbilisi, 2000).
30
udabnos monastris mTavari eklesiis sadiakvnis mxatvrobis zeda fenas da, Ses-
abamisad, wminda ninos cxovrebis masSi warmodgenil cikls S. amiranaSvili mefe de-
metre II-is zeobis xaniT aTariRebs. Амиранашвили, История грузинской монументальной
живописи, 52-53. avtori iqve CamoTvlis ciklSi gaerTianebul scenaTa rigs, oRon-
dac movlenaTa/epizodTa Tanamimdevrobas igi aRmosavleTidan dasavleTiT aiTv-
lis, amasTan, siuJetebs ase aigivebs: 1. wminda ninosadmi RmrTismSoblis gamocx-
adeba; 2. cxovelmyofeli svetis saswauli; 3. ufliswul revis gankurneba wm. ninos
mier; meoTxe scenis gaigiveba, misi Zlieri dazianebisa da fragmentulobis gamo,
ukve imxanad SeuZlebeli iyo.
wminda ninos cxovrebis cikli 355
31
Sdr. `moqcevaÁ qarTlisaÁ~, Zveli qarTuli agiografiuli literaturis Ze-
glebi, I, dasabeWdad moamzades il. abulaZem, n. aTaneliSvilma, n. goguaZem, l. qa-
jaiam, c. qurcikiZem, c. Wankievma da c. jRamaiam, il. abulaZis xelmZRvanelobiTa
da redaqciiT (Tbilisi, 1963), 131 da Semd.
32
vaxtang beriZe, `mcxeTis kaTedralis `sveti-cxoveli~ da qarTlis moqcevis
siuJetebi mis freskebSi~, saqarTvelos muzeumis moambe, XV-B (1948), 156; nino Cix-
laZe, `sveticxovlis moxatulobani~, sveticxoveli (Tbilisi, 2010), 254-255.
33
Платон Иоселиани, Описание древностей города Тифлиса (Тифлис, 1866), 120-121;
356 zaza sxirtlaZe
mose janaSvili, `ninas jvari~, mwyemsi, 1884, 7, 5-6; Антон Натроев, Мцхет и его со-
бор Свети-Цховели (Тифлис, 1900), 129-130; М. Ткемаладзе, Тифлисский Сионский кафе-
дральный собор (Тифлис, 1904), 22; Б. Эсадзе, Летопись Грузии (Тифлис, 1913), 91; zaza
sxirtlaZe, `wminda nino da Zveli qarTuli saxviTi xelovneba~, kr. wminda nino
(Tbilisi, 2008), 337.
34
arsebobs mosazreba, rom sveticxovlis sakaTedro taZris aRmosavleT fasadze
mfrinav angelozTa reliefuri gamosaxulebebi swored am scenidan unda iyos
darCenili. qeTevan ColoyaSvili, `sveticxovlis aRmosavleTi fasadis deko-
ratiuli sistema~, sazogadoebriv mecnierebaTa dargSi axalgazrda mecnierTa
wminda ninos cxovrebis cikli 357
41
sara barnaveli, saqarTvelos sabeWdavebi da sxva gliptikuri masalebi (Tbi-
lisi, 1965), 142-144, tab. XXXV, XXXVIII.
domenti II-is sabeWdavi ar SemorCa. arsebobs misi anabeWdi sabuTze. xelnawerTa
erovnuli centri, Hd-2445. domenti III-is sabeWdavi, ramdenadac vici, gamoqveyneb-
uli ar yofila.
42
qarTul xelnawerTa aRweriloba, A koleqcia, t. II1, 59-82.
43
m. janjalia saeWvod miiCnevs am scenis axsnas, rogorc wm. ninos angeloz-
Tagan Tayvaniscemas an amaRlebas (S. amiranaSvilis mixedviT); misi azriT, isic
ki saTuoa, ekuTvnis Tu ara scena qarTlis moqcevis cikls. janjalia, `bodbis
taZris ekvderis moxatuloba da misi literaturuli wyaroebi~, 152, Sen. 38.
wminda ninos cxovrebis cikli 359
●
udabnos monastris mTavari eklesiis sadiakvnis moxatulobis
pirveli fena Seiqmna manamde, vidre mravalmTis samonastro gaerTiane-
ba qveynis samefo xelisuflebis uSualo mfarvelobis qveS moeqceoda.
amisagan gansxvavebiT, maSin rodesac mTavar taZarsa da sadiakvneSi
meore da mesame fenis moxatulobebi iqmneboda, gareja mWidrod iyo
dakavSirebuli jer adgilobriv mmarTvelebTan – kaxeTis samefos gan-
mgeblebTan, xolo Semdgom – erTiani saqarTvelos samefo karTan.
udabnos monastris mTavari eklesiis moxatulobis sami fenis er-
TianobiT Seqmnili xatovani ansambli mraval kiTxvas wamoWris imasTan
dakavSirebiT, Tu rogor icvleboda midgoma saukuneebis ganmavlobaSi
taZris erTiani dekoris programaSi gamJRavnebuli ZiriTadi tenden-
ciebis gacxadebis TvalsazrisiT. marTlac, gamoqvabuli monastris
sakrebulo eklesia da misi freskebi cxadyofs, rom misi TiToeuli
nawilis funqcia da mniSvneloba sxvadasxvagvarad gaiazreboda sami
aswleulis manZilze – X saukunidan moyolebuli XIII saukunis CaTv-
liT, anu im periodisaTvis, roca aq moxatulobebi Seiqmna. amTaviTve
aSkaraa, rom aqcenti TandaTanobiT gadatanil iqna sadiakvnidan taZ-
ris ZiriTad sivrceze, xolo Semdgom – kvlav sadiakvneze. wmindanTa
cxovrebis ciklebis monacvleoba, miT ufro ki wm. daviTis cxovrebis
ciklis gadawera da misi Senacvleba wm. ninos cxovrebis cikliT, im-
azec unda miuTiTebdes, rom saukuneebis ganmavlobaSi unda momxdari-
yo garkveuli cvlilebebi rogorc mravalmTis samonastro kompleq-
sis, ise qveynis cxovrebaSi adgilobriv wmindanTa TayvaniscemasTan
dakavSirebuli gezis saerTo suraTSi. amasTanave, yuradRebas iqcevs
is faqti, rom sadiakvnis moxatulobaSi xeluxleblad iqna datove-
buli sakurTxevlis mxatvroba vedrebis kompoziciiT – Sesabamisad,
cvlilebebi XIII saukunisaTvis ar unda Sexeboda qristianuli saxiT-
metyvelebis zogad mxareebs da igi umTavresad swored saqarTvelos
eklesiis wmindanTa Tayvaniscemis tradicias da masTan dakavSirebul
zogad mizandasaxulobebs miemarTeboda.
umTavresi am mxriv wamoWril sakiTxTa Soris wm. daviT garejelis
cxovrebis ciklTan, saxeldobr, mogvianebiT mis gadawerasTanaa dakav-
Sirebuli. am mxriv gasaTvaliswinebeli Cans ori aspeqti, romelTa na-
Telqmnac dReisaTvis aucilebeli Cans. erTi mxriv, es exeba Rirsi mamis
cxovrebis ciklis gadaweris faqts, meore mxriv ki amisaTvis swored
mociqulTaswori wminda dedis cxovrebis ciklis da masTan erTad sau-
flo ciklis scenebis, axal ikonografiul programaSi gaerTianebuli
sxva kompoziciebisa Tu calkeuli saxeebis arCevans. amasTan dakav-
SirebiT sagulisxmoa is garemoeba, rom Tavdapirveli moxatulobisa
360 zaza sxirtlaZe
da, mis kvalad, wm. daviTis cxovrebis ciklis gadawera ver iqneboda
gamowveuli im periodisaTvis misi cudi daculobiT – moxatulobis im
nawilebSi, sadac freskebis zeda fena arc Tu didi xnis win CamoiSala
(maT Soris – wm. ninos cxovrebis ciklis scenebis qveS), Cans, rom Tavda-
pirveli ferweruli dekori saukuneebis ganmavlobaSi sakmaod kargad
iyo Semonaxuli.
dasmul kiTxvaTagan pirvelze pasuxis gacema ioli ar aris. garejis
mravalmTaSi wm. daviTis Rvawlisa da Tayvaniscemis gamorCeulobis,
misi yovlismomcvelobis Taobaze sityva rom ar gamigrZeldes, aRvniS-
nav mxolod, rom swored Rirsi mamis dasakrZalavi iqca qristianuli
kavkasiis erT-erT udides samonastro gaerTianebaSi mravali
aswleulis manZilze momlocvelTa uzarmazari nakadis arsebobis
winapirobad.44 garejSi yovelive warsulSica da amJamadac xom swored
Rirsi mamis RvawlTanaa dakavSirebuli. TavisTavad udabnos monastris
mdebareoba, misi ganuyofeli kavSiri wm. daviTis lavrasTan, aseve
mniSvnelovanwilad ganapirobebda mravalmTis am erT-erTi savanis
mniSvnelobas da iq mimdinare samonastro aRmSeneblobis masStabebs.
bunebrivia, wm. daviTis Tayvaniscemis suraTi uwindeburis Tanag-
vari iyo monastris mTavari eklesiis moxatulobaSi momxdari cvlile-
bebis Tanadroulad Tu amis Semdgomac. rogorc aRiniSna, Rirsi mamis
saswaulebTan dakavSirebul cikls erT-erTi umniSvnelovanesi adgili
ekava gamoqvabuli taZris darbazis XI saukunis ferweruli dekoris sa-
erTo programasa da sistemaSi.45 wm. daviTis bubaqarTan SexvedrasTan
dakavSirebuli saswaulis amsaxveli ori sceniT Seimko monastris sa-
martvile – mowameTa, romlis mxatvrobac XII saukuneSi unda iyos
Seqmnili (sur. 20).46 rac mTavaria da sakmaod uCveulo, monastris sa-
44
sxirtlaZe, wm. daviT garejelis gansasvenebeli, 5, 38.
45
kargaxania yuradReba mieqca im faqts, rom wm. daviTis cxovrebis es adreuli
cikli garejel moweseTa mravalmTaSi mosvlisa da samonastro cxovrebis pirvel
etapze udabnoSi maTi mkvidrobis sxvadasxva mxares asaxavs – masSi ver SexvdebiT
saswaulTa epizodebs, radgan aqcenti ZiriTadad asketur moRvaweobaze daismis.
abramiSvili, daviT garejelis cikli qarTul kedlis mxatvrobaSi, 81. ufro gviani
xanis ciklebsa Tu calkeul kompoziciebSi yuradReba Rirsi mamisa da mis mowafeTa
swored saswaulebzea gamaxvilebuli. asea monastris mTavari eklesiis XI saukunis
mxatvrobaSi, sadac, rogorc aRiniSna, warmodgenilia erT-erT saswaulTan dakav-
Sirebuli istoriis sami epizodi, (ix. zemoT, gv. 348-349, sur. 6). amgvari arCevani
imasac unda ganepirobebina, rom saswaulebrivi aspeqtebi ar yofila warmoCenili
X saukuneSi Seqmnil ciklSi, amasTanave isic naTelia, rom aqcentma wm. daviTis,
rogorc mravalmTaSi samonastro cxovrebis damfuZneblis saxidan ufro farTo
masStabebi miiRo da misi saswaulebrivi mxarec moicva.
46
Skhirtladze, “Martyrs and Martyria in the Gareja Desert,” 75-79.
wminda ninos cxovrebis cikli 361
47
Вольская, Росписи средневековых трапезных Грузии, 31, 33.
48
Алибегашвили, Светский портрет, 110, tab. 81.
49
Вольская, Росписи средневековых трапезных Грузии, 124-127, tab. 30, 45.
50
Чубинашвили, Пещерные монастыри Давид Гареджи, 72-74; Алибегашвили, Светский
портрет, 53-56.
51
Андрей Муравьев, Грузия и Армения, I (Санкт-Петербург, 1848), 63.
52
Salva amiranaSvili, qarTuli xelovnebis istoria (Tbilisi, 1971), 286-287.
362 zaza sxirtlaZe
53
konstantine vaCeiSvili, `yincvisis mSeneblis gamosaxulebis Sesaxeb”, saqarTve-
los mecnierebaTa akademiis moambe, t. 32, #3 (1963), 745-752; Алибегашвили, Светский
портрет, 23-25, 35-38; oTar firaliSvili, yinwvisi (Tbilisi, 1979), 11, 14-15; Екате-
рина Привалова, Роспись Тимотесубани (Тбилиси, 1980), 134-136; Eastmand, Royal, Imagery in
Medieval Georgia, 144-149.
54
Владимир Бенешевич, Памятники Синая, археологические и палеографические, I (Ленин-
град, 1925), 43-44; Doula Mouriki, “La présence géorgienne au Sinaï d’aprés le témoignage des icons
du monastére de Sainte-Catherine,” Byzance et la Géorgie. Papports artistiques et culturels, Sympo-
sium, résumés des rapports (Aténes, 1990), 40.
55
Чубинашвили, Пещерные монастыри Давид Гареджи, 35-42; korneli kekeliZe, etiude-
bi Zveli qarTuli literaturis istoriidan, IV (Tbilisi, 1959), 134-158; manana dola-
qiZe, ilarion qarTvelis cxovrebis Zveli redaqciebi (Tbilisi, 1974), 37-57, 68-77.
wminda ninos cxovrebis cikli 363
56
givi gafrindaSvili, gareji (Tbilisi, 1987), 22-30; Вольская, “Росписи пещерных
монастырей Давид Гареджи”, 131-139; zaza sxirtlaZe, sabereebis freskuli warwere-
bi (Tbilisi, 1985); Zaza Skhirtladze, “Newly discovered early paintings in the Gareja desert,” in
Eastern Approaches to Byzantium, ed., A. Eastmond (Aldershot, 2001), 149-167; zaza sxirtlaZe,
`masalebi garejis mravalmTis adreul moxatulobaTa SeswavlisaTvis~, kr. qris-
tianobis oci saukune saqarTveloSi (Tbilisi, 2004), 253-271; Гиви Гаприндашвили,
“Скальные купольные памятники и их значение в развитии монументальной архитектуры Гру-
зии”, speleologiuri Ziebani, 12 (1988), 9-15. bolo wlebSi kompleqsebi Seswavlil
iqna intasis (INTAS) mier dafinansebuli saerTaSoriso proeqtis farglebSi. Antony
Eastmond and Zaza Skhirtladze, “First fieldwork report on the survey, restoration and analysis of re-
cently discovered rock-cut monasteries in the Gareja desert of Georgia,” Bulletin of British Byzantine
Studies, 25 (1999), 27-30; Antony Eastmond and Zaza Skhirtladze, “Final report on an INTAS project
to survey, record and restore a number of newly discovered rock-cut monasteries in the Gareja desert,
Georgia,” Bulletin of British Byzantine Studies, 27 (2001), 36-38.
364 zaza sxirtlaZe
57
abramiSvili, daviT garejelis cikli qarTuli kedlis mxatvrobaSi, 101-112;
Skhirtladze, “Martyrs and Martyria in the Gareja Desert,” 75-78.
58
Skhirtladze, “Martyrs and Martyria in the Gareja Desert,” 78, sur. 14.
59
Вольская, Росписи средневековых трапезных Грузии, 124-127.
wminda ninos cxovrebis cikli 365
60
Заза Схиртладзе, “Роспись пещерного храма в Бертубани (исследование по истории грузинской
монументальной живописи начала XIII в.)”, Автореферат кандидатской диссертации (Тбилиси, 1987);
sxirtlaZe, istoriul pirTa portretebi garejis mravalmTis qolagiris monasterSi.
61
eqvTime TayaiSvili, 1917 wlis arqeologiuri eqspedicia saqarTvelos samxreT
provinciebSi (Tbilisi, 1960), 50-52; David Winfield, “Some Early Medieval Figure Sculpture
from North-East Turkey,” Journal of the Warbourg and Courtauld Institutes, 31 (1968), 45-57, fig.
11-27; Natela Aladashvili, “The Iconographic Programme and Style of the Sculptural Decoration of a
Column in the South Gallery of Oshki Church,” Georgica, 11 (1988), 119-125; Натела Аладашвили,
“Восьмигранная колонна южной галереи храма Ошки”, Ars Georgica, 10 (1991), 68-80; Wakhtang
Djobadze, Early Medieval Georgian Monasteries in Historic Tao, Klarjeti and Šavšeti (Stuttgart, 1992),
105-108; sxirtlaZe, `wminda nino da Zveli qarTuli saxviTi xelovneba~, 331-332.
62
CamonaTvali ix. sxirtlaZe, `wminda nino da Zveli qarTuli saxviTi xelovneba~,
330-331.
366 zaza sxirtlaZe
63
iqve, 332-334.
64
bolo xanebSi am TemasTan dakavSirebiT sagangebodac daiwera – Eastmond, Royal
Imagery in Medieval Georgia, 114-121. ix. agreTve, Michael Tarchnishvili, “Die Legende der heiligen
Nino und die Geschichte des georgischen Nationalbewußtseins,” Byzantinische Zeitschrift, 40 (1940),
48-75; Bernadette Martin-Hisard, “Jalons pour une histoire du culte de sainte Nino (fin IVe-XIIIe s.),”
in From Byzantium to Iran. Armenian Studies in Honor of Nina G. Garsoïan, eds., R. W. Thomson, J.-P.
Mahé (Atlanta, GA, 1997), 53-78.
65
nikoloz gulaberisZe, sakiTxavi da galobani sveticxovlisani, gamosacemad
moamzada, gamokvleva da saZieblebi daurTo n. sulavam (mcxeTa, 2007).
wminda ninos cxovrebis cikli 367
66
sagaloblis dReisaTvis cnobili uadresi nusxa (xelnawerTa erovnuli centri,
H-1349, f. 3-9) 1240-ian wlebSia Seqmnili. sxva xelnawerebi bevrad gviani droisaa,
XVII-XVIII saukuneebisa. arsen bulmaisimisZis da misi Txzulebebis Sesaxeb ix. Michael
Tarchnishvili, Geschichte der kirchlichen georgischen Literatur (Vatican, 1955), 239-242; nestan su-
lava, `arsen bulmaisimisZe, galobani wmidisa mociqulisa ninoÁsni”, literatura
da xelovneba, 1 (1999), 28-43; nestan sulava, XII-XIII saukuneebis qarTuli himnogra-
fia (Tbilisi, 2003), 211-220.
368 zaza sxirtlaZe
67
Zveli qarTuli agiografiuli literaturis Zeglebi, I, 135-136.
68
cxadia, am scenaTa SerCevisas garkveulwilad gaTvaliswinebul iqna taZris
darbazis moxatulobis ikonografiuli programa, saxeldobr is garemoeba, rom
iq aTormet dResaswaulTa ciklis scenebi iyo warmodgenili. `macxovrisa da sa-
marieli dedakacis Sexvedra~ warmodgenilia berTubnis monastris satrapezos XIII
saukunis dasawyisisave moxatulobaSi, sadac scenis evqaristuli sazrisi iwevs win.
Вольская, Росписи средневековых трапезных Грузии, 123-124, tab. 43.
69
Sdr. `abraamis msxverplSewirvis~ gamosaxulebebi eklesiis bemaSi – gÁulÁu deres
wminda ninos cxovrebis cikli 369
4 samlocvelo (igive aivali qilise), emin qilise, uÁuqSeqlis 2 eklesia, wm. giorgis
eklesia orTayoiSi. Jolivet-Lévy, Le Cappadoce médiévale, 301-303.
70
PG XL:46; Reallexikon zur Byzantinishcen Kunst, 2 (1978), 90-93. elia winaswarmetyvelis
amaRleba xaxulis monastris mTavari taZris moxatulobaSi (XI s. dasawyisi) oTx
epizodadaa warmodgenili. Nicole Thierry, “La peinture medievale géorgienne,” Corsi di cultura
sull’arte ravennate e bizantina (Ravenna, 1973), 411-412, fig. 1 – gadabeWdilia imave avtoris
wignSi Peintures d’Asie Mineure et Transcaucasie aux Xe et XIe s. (Aldershot, 1977), VI; Djobadze,
Early Medieval Georgian Monasteries in Historic Tao, Klarjeti and Šavšeti, 153; kapadokiur ma-
galiTTa mixedviT, gamosaxulebis saxismetyvelebiT mimarTebaze dasakrZalavTa
daniSnulebasTan ix. Michel et Nicole Thierry, “Ayvali kilise ou pigeonnier du Gülli Dere. Église
inédite de Cappadoce,” Cahiers Archéologiques, XV (1965), 121-124.
71
lela patariZe, `moqcevaÁ qarTlisaÁs~ drois koncefciis gagebisTvis~, macne,
enis da literaturis seria, 2 (1987), 109-113.
72
Givi Gaprindashvili, Ancient Monuments of Georgia: Vardzia. Architecture, Wall Painting, Applied
arts (Leningrad, 1975), figs. 110-111.
73
asmaT oqropiriZe, `beTaniis mxatvroba da marTlmadidebluri ferweris zo-
gierTi aspeqti~, speqtri, 1 (2004).
74
Eastmond, Royal Imagery in Medieval Georgia, 118.
370 zaza sxirtlaZe
75
Гордана Бабич, “Христолошке распре у XIII веку и поjава нових сцена у апсидальном декору
византjских црква”, Зборник за ликовне уметности, 2 (1966), 9-31; Gordana Babic, “Les discussions
christologiques et le décor des églises Byzantines au XIIIe siècle. Les évêques officiant devant l’Hétima-
sie et devant l’Amnos,” Frühmittelalterliche Studien, 2 (1968), 268-386; Suzy Dufrenne, “L’enrichisse-
ment du programme iconographique dans les églises Byzantines du XIIéme siécle,” L’art byzantin du XIIIe
siécles, Symposium de Sopocani, 1965 (Beograd, 1967), 35-38; Christopher Walter, Art and Liturgy of
Byzantine Church (London, 1982), 199-214.
76
Чубинашвили, Пещерные монастыри Давид Гареджи, 44, 64.
77
sxirtlaZe, istoriul pirTa portretebi garejis mravalmTis qolagiris
monasterSi.
wminda ninos cxovrebis cikli 371
78
Tania Velmans et. Adriano Alpago-Novello, Miroir de l’invisible: Peintures murales et archi-
tecture de la Géorgie (VIe-XVe s.) (Milan, 1996), 291.
79
garejis epigrafikuli Zeglebi, I, 98 da Semd.
80
ix. zemoT, sqolio 60.
372 zaza sxirtlaZe
bibliografia
sur. 6 udabnos monastris mTavari eklesia. wm. daviT garejelis cxovrebis ciklis
scenebi CrdiloeT kedelze.
sur. 7 udabnos monastris mTavari eklesia. saqtitoro rigi.
wminda ninos cxovrebis cikli 381
10 11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
sur. 22 varZiis monastris mTavari eklesia. wm. ninos gamosaxuleba samxreT kedlis
pilastrze.
sur. 23 yincvisis monastris wm. nikolozis eklesia. wm. ninos freska CrdiloeT
gumbaTisqveSa burjze.
sur. 24 berTubnis monastris mTavari eklesia. wm. ninos gamosaxuleba darbazis
dasavleT kedelze, wminda mamaTa da dedaTa rigis centrSi.
wminda ninos cxovrebis cikli 389
25
26
sur. 25 wm. daviT garejeli. udabnos monastris centralur nawilSi mdebare sam–
locvelos karibWis freska
sur. 26 wm. lukianes mier irmebis wvela. berTubnis monastris satrapezos freska.
XVII
vladimer kekelia
1
mamuka wurwumia, `jvarosanTa mosaxseneblebi ierusalimis jvris monastris xe-
lnawerebSi~, qarTvelologia, 6 (2010), 69-95.
2
magaliTad, jofre fausaT – Jofrua fuSes identifikacias, romelic iden-
tificirebulia soso margiSvilis mier. soso margiSvili, miTebi da realoba da-
viT aRmaSeneblis mefobis Sesaxeb (Tbilisi, 2006), 263, Sen. 2. imave daskvnamde
damoukideblad Cvenc mivediT. amis Sesaxeb moxseneba pirvelad 2008 wels, mixeil
TamaraSvilis 150 wlisTavisadmi miZRvnil konferenciaze warmovadgineT: vladi-
mer kekelia, `kidev erTxel qarTvelebisa da tamplierebis urTierTobis Sesaxeb
wminda miwaze XII saukuneSi~. naSromi Sekvecili saxiT 2009 wels r. metrevelis 70
wlisTavisadmi miZRvnil krebulSi gamovaqveyneT: vladimer kekelia, `ramdenime
SeniSvna tamplierebis mosaxseneblebis Sesaxeb~, istoriani (Tbilisi, 2009), 492-5.
s. margiSvilis identifikaciis Sesaxeb informaciis arqonis gamo, misi naSromi
ver mivuTiTeT, ramac zogierT mkiTxvelze moaxdina STabeWdileba, TiTqos es
Cven ganzrax gavakeTeT. am samwuxaro gaugebrobis gamo sinanuls gamovTqvamT.
aqve unda aRvniSnoT, rom fausaT-fuSes msgavseba imdenad TvalSisacemi gaxlavT,
rom imave daskvnamde damoukideblad somexi mkvlevari ovanes kazarianic mivida:
jvarosanTa mosaxseneblebi 391
5
saqarTvelos saxelmwifo muzeumis qarTul xelnawerTa aRweriloba, 82-86. svi-
naqsaris gadaweris TariRad 1156 welia miTiTebuli qarTul sabWoTa enciklo-
pediis me-3 tomSic (Tbilisi, 1978), 163. gvaqvs qoronikonSi g-s e-d Casworebis
SemTxvevac da amiT qronologiuri Seusabamobis moxsnis mcdeloba. saqarTvelos
marTlmadidebeli eklesiis enciklopediuri leqsikoni, redaqtorebi enriko ga-
biZaSvili da eqvTime koWlamazaSvili (Tbilisi, 2007), 201.
6
metreveli, `ierusalimis erTi xelnaweri~, 45.
7
saqarTvelos saxelmwifo muzeumis qarTul xelnawerTa aRweriloba, 84.
jvarosanTa mosaxseneblebi 393
8
wurwumia, `jvarosanTa mosaxseneblebi ierusalimis jvris monastris xelnaw-
erebSi~, 74.
9
metreveli, `ierusalimis erTi xelnaweri~, 38. amaves gvauwyebs 339r gverdze ar-
sebuli minaweric, Tumca ukanaskneli gviandeli nusxuriT aris dawerili, amdenad
mas aq ar movitanT.
10
jvris monastris svinaqsaris minawerebi ixileT: elene metreveli, masalebi
ierusalimis qarTuli koloniis istoriisaTvis (Tbilisi, 1962).
11
iqve, 9-11.
394 vladimer kekelia
12
elene metreveli, `jvris monastris kidev erTi qarTuli xelnaweri jvarosan-
Ta mosaxseneblebiT~, ivane javaxiSvilis 100 wlisTavisadmi miZRvnili saiubileo
krebuli, red. g. meliqiSvili (Tbilisi, 1976), 257.
13
sikiliels sicilielad miiCnevda elene metreveli: elene metrevelis piradi
arqivi, xelnawerTa erovnuli centri, saqme 514.
14
pirveli xuTi mosaxsenebeli Cawerilia 1r-ze, danarCeni TxuTmeti – 1v-ze. maT-
gan 1, 2, 4, 7, 8, 12, 13, 15-20, savaraudod, erTi xeliTaa naweri. 10-11 naweria erTi
xeliT. 3, 5, 6, 9, 14 sxvadasxva xeliT aris dawerili.
jvarosanTa mosaxseneblebi 395
15
gi~llm: metreveli, `ierusalimis erTi xelnaweri~, 45; g~gilm: saqarTvelos
saxelmwifo muzeumis qarTul xelnawerTa aRweriloba, 84; g~girlm [ma]rbal: elene
metrevelis piradi arqivi, xelnawerTa erovnuli centri, saqme 377.
16
zogadad saxeli g~i ixsneba, rogorc giorgi, Tumca mocemul SemTxvevaSi aq ig-
ulisxmeba giiomi. sizustisaTvis saxels gauxsnelad vtovebT.
17
elene metrevelis publikaciebsa da pirad arqivSi dacul masalaSi saxeli
wakiTxulia, rogorc delolvel. silgilam deloliveli Cawerilia gansxvavebuli
xeliT. SeiZleba vifiqroT, rom ukanaskneli gvian miamates da mas sir siSodTan
pirdapiri kavSiri ara aqvs.
396 vladimer kekelia
18
pirveli mosaxsenebeli dawerilia 246r-ze, danarCeni minawerebi – 246v-ze. maT-
gan1, 4, 5 da 6 mosaxsenebeli dawerilia sxvadasxva xeliT. 2 da 3, savaraudod, erTi
xeliTaa naweri. 7 mosaxseneblidan moyolebuli naweri fotosa da mikroze cudad
irCeva, amdenad minawerebi el. metrevelis dasaxelebuli publikaciisa da mis pirad
arqivSi daculi masalis mixedviT, paleografiuli SeniSvnebis gareSe mogvaqvs.
19
mosaxseneblis identificirebisaTvis ix. metreveli, `jvris monastris kidev
erTi qarTuli xelnaweri~, 256.
jvarosanTa mosaxseneblebi 397
bibliografia
mamuka wurwumia
1
mamuka wurwumia, `jvarosanTa mosaxseneblebi ierusalimis jvris monastris
xelnawerebSi~, qarTvelologia, 6 (2010).
2
elene metreveli, `ierusalimis erTi xelnaweri~, saqarTvelos saxelmwifo muz-
eumis moambe, XV-B (1948), 38.
H1661 svinaqsaris Sesaxeb 399
3
Temo jojua, `saqarTvelos mefis giorgi III-is aRsaydrebis TariRi 1160 wels
garejSi gadawerili xelnaweris (Ven.4-is) anderZis mixedviT~, oCxari, julieta rux-
aZisadmi miZRvnili eTnologiuri, istoriuli da filologiuri Ziebani (Tbilisi,
2002), 508-19.
4
iqve, 518. Tu gaviTvaliswinebT, rom anisis brZolis TariRi ukve zustadaa cno-
bili da is 1161 wlis 4 agvistos moxda, giorgi III-is gamefebis savaraudo vada kidev
ufro dazustdeba – 1157 wlis 4 agvistomde. anisis brZolis TariRisaTvis, ix. goCa
jafariZe, saqarTvelo da maxlobeli aRmosavleTis islamuri samyaro XII-XIII s-is
pirvel mesamedSi (Tbilisi, 1995), 104.
5
vardan arevelci, msoflio istoria, Zveli somxuridan Targmnes nodar SoSiaS-
vilma da eka kvaWantiraZem, Sesavali, komentarebi da saZieblebi daurTo eka kvaWan-
tiraZem (Tbilisi, 2004), 145.
6
SesaZloa igives miuTiTebdes al-farikis cnobac, romlis mixedviTac demetre
I gardaicvala hijris 551 wels, romelic daiwyo 1156 wlis 25 Tebervals da das-
rulda 1157 wlis 12 Tebervals. eTer sixaruliZe, `al-farikis cnoba demetre I-is
gardacvalebis Sesaxeb~, axlo aRmosavleTi da saqarTvelo, II (1999), 16-7. radgan
demetre giorgis gamefebis welsvea gardacvlili, es cnobac SeiZleba miuTiTeb-
des giorgi III-is gamefebas 1157 wlis 12 Tebervlamde. Tumca, al-farikis cnobaSi
movlenaTa rigi ramdenadme areuli Cans.
7
`laSa giorgis-droindeli mematiane~, qarTlis cxovreba, teqsti dadgenili
400 mamuka wurwumia
18
TorTlaZe, `samuel anecis qronikis teqstTan dakavSirebuli zogierTi sakiT-
xi~, 79; stefanos orbelianis „cxovreba orbelianTa“-s Zveli qarTuli Targmanebi,
qarTul-somxuri teqstebi gamosacemad moamzada, Sesavali da saZieblebi daurTo
e. cagareiSvilma (Tbilisi, 1978), 40.
19
jojua, `saqarTvelos mefis giorgi III-is aRsaydrebis TariRi~, 517, Sen. 27.
20
aq unda gaviTvaliswinoT is 1-2 Tvec, rac demetres taxtidan gadadgomis
cnobas ierusalimSi Camosasvlelad dasWirdeboda.
21
metreveli, `ierusalimis erTi xelnaweri~, 38.
22
vladimer kekelia, `qarTul sinodikonebSi dacul jvarosanTa mosaxseneble-
bis prosopografiuli Seswavlis sakiTxisaTvis~, saistorio krebuli, 1 (2011), 393.
402 mamuka wurwumia
23
metreveli, `ierusalimis erTi xelnaweri~, 47.
24
iqve, 48.
H1661 svinaqsaris Sesaxeb 403
25
giorgi gagoSiZe, `qarTvel mlocvelTa warwerebi ierusalimis uflis safla-
vis karibWeze~, macne, istoriis, arqeologiis, eTnografiisa da xelovnebis isto-
riis seria, 1 (1992), 138-43.
26
elene metreveli, masalebi ierusalimis qarTuli koloniis istoriisaTvis (XI-
XVII ss.) (Tbilisi, 1962), 36.
27
metreveli, `ierusalimis erTi xelnaweri~, 38.
28
grigol feraZe, ucxoel piligrimTa cnobebi palestinis qarTveli berebisa da
qarTuli monastrebis Sesaxeb, gamosacemad moamzada, Sesavali werili da damate-
biTi SeniSvnebi daurTo goCa jafariZem (Tbilisi, 1995), 91.
29
goCa jafariZe, `ierusalimis jvris monastris daarseba XI s. 30-iani wlebis axlo
aRmosavleTis diplomatiis Suqze~, axlo aRmosavleTi da saqarTvelo, IV (Tbili-
si, 2005), 139-46. ufro gvian, golgoTis dasaufleblad qarTvelTa diplomatiuri
404 mamuka wurwumia
Zalisxmevis Sesaxeb, ix. daviT niniZe, `golgoTis sakiTxi XIV-XV ss. qarTul diploma-
tiaSi~, qarTuli diplomatia, 2 (1995), 203-8.
30
Fulcher of Chartres, A History of the Expedition to Jerusalem 1095-1127, trans. Frances Rita Ryan,
ed. Harold S. Fink (New York, 1973), 123.
31
Peter Tudebode, Historia de Hierosolymitano Itinere, translated with introduction and notes by
John Hugh Hill and Laurita L. Hill (Philadelphia, 1974), 119.
32
Raymond D’Aguilers, Historia Francorum Qui Ceperunt Iherusalem, translated with introduction
and notes by John Hugh Hill and Laurita L. Hill (Philadelphia, 1968), 128.
33
Gesta Francorum: The Deeds of the Franks and the other Pilgrims to Jerusalem, ed. by Rosalind
Hill (New York, 1962), 92.
34
Denys Pringle, The Churches of the Crusader Kingdom of Jerusalem, vol. III (Cambridge, 2007), 12.
35
Raymond D’Aguilers, Historia Francorum Qui Ceperunt Iherusalem, 131; The First Crusade:
The Chronicle of Fulcher of Chartres and Other Source Materials, ed. by Edward Peters (Philadelphia,
1998), 263; Bernard Hamilton, The Latin Church in the Crusader States: The Secular Church (Lon-
don, 1980), 14, 161. sxva aRmosavlel qristianebTan erTad, frankebis mier qarTvelTa
gamoZevebas ierusalimis monastrebidan maTeos urhaecic axsenebs, Tumc ki Tavis
Txrobas legendarul saburvelSi xvevs. The Chronicle of Matthew of Edessa, translated from
the Original Armenian with a Commentary and Introduction by Ara Edmond Dostourian (Lanham,
1993), 178-9.
36
Fulcher of Chartres, A History of the Expedition to Jerusalem, 124.
37
piligrimTa Canawerebi fasdaudebeli wyaroa wminda miwis istoriisaTvis, rac
grigol feraZem aCvena qarTuli monastrebis magaliTze.
H1661 svinaqsaris Sesaxeb 405
38
1100 wlis piligrimis teqsti, romelic darTuli aqvs Gesta Francorum-s, macxov-
ris saflavis qvis zomebsac ki gadmogvcems. Gesta Francorum, 103.
39
Jerusalem Pilgrimage 1099-1185, ed. by John Wilkinson with Joyce Hill and W. F. Ryan (Lon-
don, 1988), 87, 90, 101-3, 118, 127-30, 166-71, 177-8, 220-1, 229, 261-3, 278-87, 324; Pringle, The
Churches of the Crusader Kingdom of Jerusalem, 13-30.
40
arc 1244 wels, xvarazmelTa mier ierusalimis aoxrebis dros, aRdgomis ekle-
siaSi daxocili sxvadasxva erovnebis samRvdeloebis CamonaTvalSi Canan qarTvele-
bi. Pringle, The Churches of the Crusader Kingdom of Jerusalem, 32.
41
feraZe, ucxoel piligrimTa cnobebi, 28-32.
42
am pativis Rirsi dedoflebic ki ar gamxdaran. Pringle, The Churches of the Crusader
Kingdom of Jerusalem, 16-7. 1131 wlidan moyolebuli, aRdgomis taZarSive adgamdnen
gvirgvins ierusalimis mefeebs. iqve, 17.
43
feraZe, ucxoel piligrimTa cnobebi, 95.
44
1910 wels t. Temelisis mier dabeWdili es cnoba qarTul istoriografiaSi
cnobili iyo, rogorc `berZnuli sapatriarqos `oficialuri~ angariSi~. cnobis mi-
marT arsebuli skepticizmis da misi pozitiuri nawilis Sesaxeb ix. goCa jafariZe,
`sulTan barkukis ori brZanebuleba ierusalimis franciskelTa sameurveos arqi-
vidan~, qarTuli diplomatia, 9 (2002), 675-9.
406 mamuka wurwumia
45
feraZe, ucxoel piligrimTa cnobebi, 37-40.
46
jafariZe, `sulTan barkukis ori brZanebuleba~, 675.
47
feraZe, ucxoel piligrimTa cnobebi, 91.
48
rene Janeni, `qarTvelebi ierusalimSi~, religia, 10 (1992), 8.
49
Seadare axlaxan gamocemul krebuls: elene metreveli, filologiur-istori-
uli Ziebani (Tbilisi, 2007).
50
unda iTqvas, rom am Secdomebis gasworebas ukve mohyva Sedegi da gamoavlina
aqamde ucnobi jvarosani – giiom marbali. qarTuli mosaxseneblis marbal miuTiTebs
mirabelze, sakmaod mniSvnelovan adgilze da cixeze, romelic ierusalimis same-
foSi, ramladan 20 km-iT CrdiloeTiT mdebareobda. misi rigiTobiT Tu vimsjelebT,
mosaxsenebeli 1163-66 wlebSi unda iyos dawerili. igi moqceulia Jofrua fuSes da
filipe nabluselis mosaxseneblebs Soris, anu misi daweris TariRi 1163-66 wlebis
SualedSi Tavsdeba. am dros mirabeli ukve ibelinebis gvaris mflobelobaSi imyo-
feboda. balduin ibelini mirabelis mflobelad 1162 wlidan ixsenieba. Denys Pringle,
H1661 svinaqsaris Sesaxeb 407
bibliografia
“The Castle and Lordship of Mirabel,” in Montjoie: Studies in Crusade History in Honour of Hans Eber-
hard Mayer, ed. by Benjamin Z. Kedar, Jonathan Riley-Smith and Rudolf Hiestand (Aldershot, 1997), 97.
giiom marbali unda iyos mirabelis vikonti. sainteresoa, rom mirabelis vikontis
adgili vakanturi Cans swored 1162-1165 wlebis SualedSi. 1162 wels vikonti vinme
robertia, 1165-77 wlebSi ki valteri. Pringle, “The Castle and Lordship of Mirabel,” 97. Tari-
Rebis aseTi damTxveva kidev erTxel miuTiTebs, rom Jofrua fuSes da filipe nab-
luselis mosaxseneblebis Cveneuli daTariReba swori unda iyos.
rac Seexeba otos karpons, misi saxeli Zalian hgavs oto fon kerpenis saxels, romel-
ic tevtonTa ordenis magistri iyo 1200-08 wlebSi. TumcaRa, magistri siciliidan ar
yofila (kerpenebis gvari rainis mxareSi saxlobda) da saeWvoa, rom mas saerTod hyo-
loda sakuTari ojaxi da Camomavloba. Christian von Stramberg, Denkwürdiger Und Nützlicher
Rheinischer Antiquarius, abth. I, bd. 2 (Coblenz, 1853), 380.
408 mamuka wurwumia
valeri silogava
samegrelo-afxazeTis qarTuli epigrafika
gamomcemloba `artanuji~, Tbilisi, 2004, 369 gv.
naTela vaCnaZe
1
maTTan erTad uZvelesi drois, kerZod, X saukunis lapidaruli warwerebic igu-
lisxmeba.
v. silogava, samegrelo-afxazeTis qarTuli epigrafika 413
2
analogiuri naSromi 1999 wels gamosca cnobilma bizantinistma, batonma genadi
litavrinma. ix. Г. Г. Литаврин, Византия и славяне (Сборник статей), Научное издание (Санкт-
Петербург, 1999). avtori aseTi tipis gamocemebis did madls xazs usvams da erTgan
aRniSnavs: “...тематический подбор под одной обложкой статей одного автора, написанных в
разное время и рассеянный по разным изданиям, создает неоценимые удобства для исследовате-
лей и значительно облегчает знакомство с состоянием изучения и библиографией проблемы...”
(gv. 5). bizantinologebs kargad moexsenebaT, magaliTad, londonuri seria – Vari-
orum reprints, romelic specialistebSi didi popularobiT sargeblobs swored am
tipis gamocemebis gamo.
.
.
gamomcemloba
mxedari
gamomcemloba `mxedari~
misamarTi: Tbilisi, rusTavelis gamziri 1, me-4 sad.
tel: 2 99 72 95
el-fosta: mkhedari@mkhedari.ge