LIETUVI ARCHYVAS

t'

B O L E V I Z M O METAI
III

S
K

T
A

U
U

D
N

I
A

J
S

1 9

Redaktorius J. Balinas. Redakcijos ir administracijos adresas: Kaunas, Laisvs Alja 41b. Tiraas 25.000 egz. Spausdino aibo" spaustuv.

I N H A L T S A N G A B E UND R E G I S T E R TURINIO S A N T R A U K A IR RODYKL

Die, Demaskierung des bolschewistischen Betruges. Um der Weltoeffentlichkeit den ganzen bolschewistischen Betrug aufzuzeigen, waren am 30. August 1942 in Kauen die im Generalbezirk Litauen verbliebenen ehemaligen Mitglieder des Volksseims, der Volksregierung und des Rates der Volkskommissare versammelt und haben in oeffentlichen Erklaerungen und Resolutionen den bolschewistischen Betrug demaskiert. .. Prof. V. Krv-Mickeviius: Die bolschewistische Invasion und die Volksregierung. Der Verfasser war in den ersten Tagen nach dem Einmarch der Bolschewisten stellv. Ministerpraesident der Volksregierung und Aussenminister und gibt eine gruendliche Darstellung darueber, dass die damalige litauische Regierung nur ein Deckmantel fuer die bolschewistischen Bestrebungen und Ziele in Litauen war. Alles wurde von Moskau diktiert und durchgefuehrt. Sehr aufschlussreich ist in dieser Hinsicht eine Unterredung des Verfassers mit V. M. Molotov, der diese Sachlage voellig offen bestaetigte Agr. Pranas Mickus: Die Faelschungen der Wahlergebnisse bei den Voksscimwahlen. Als ehemaliger Abgeordneter des Volksseims und Vorsitzender der Wahlkommission fuer den Bezirk Schaulen widerlegt der Verfasser in seiner Darstellung mit grosser Entschiedenheit die offiziellen bolschewistischen Behauptungen, wonach der Volksseim den freien Willen und die Meinung des ganzen Volkes verkoerpert habe. Es werden ferner dokumentarische Beweise fuer die bolschewistischen Faelschungen der Wahlergebnisse beigebracht

Psl. Bolevikins mas. klastos demaskavipasauliui Nordami parodyti

bolevikin klast, Kaune 1942.VIII. 30. buvo susirink buv Liaudies Seimo, Liaudies vyriausybs ir komisar Tarybos nariai, kurie vieais savo pareikimais ir atitinkama rezoliuci1 ja demaskavo bolevikin klast . . Prof. V. Krv-Mickeviius. Boleviku invazija ir Liaudies Vyriausyb. Rao js Liaudies min. "pirmininko pareigas ir buvs usieni reikal ministeris pirmomis bolevik siverimo dienomis. Straipsnyje isamiai pavaizduota, kad tuometin Lietuvos vyriausyb buvo tik priedanga bolevik sumanymams ir tikslams Lietuvoje pasiekti. Visk dar ir diktavo Maskva. Tuo atvilgiu labai reikmingas autoriaus pasikalbjimas su V. M. Molotovu, kuris n kiek nesivarydamas, visai atvirai t fakt patvirtino Agr. Pranas Mickus. Liaudies Seimo rinkim duomen klastojimas. Rao buvs Liaudies Seimo narys ir iauli Apygardos rinkim komisijos pirmininkas. Savo tuos rainy jis grietai paneig oficialiuosius 1

tvirtinimus, kad Liaudies Seimas ireiks visos tautos laisvj vali ir nusistatym. Be to, labai daug pateikia dokumentins mediagos, rodanios Liaudies Seimo rinkim duo17 men klastojim 17

IV
Dr. A. Garmus: Die Einverleibung Litauens in die Sowjetunion ein Moskauer Diktat. Der Verfasser erfuhr erst aus der Presse, dass er als Kandidat fuer den Volksseim aufgestellt ist. Als er Widerspruch erheben wollte, wurde ihm bedeutet, dass ihn niemand mehr aus der Kandidatenliste streichen koenne. Man hoffte noch wenigstens im Parlament etwas Nuetzliches auszurichten. Nach einer Unterredung mit Dekanosow musste sich der Verfasser endgueltig davon ueberzeugen, dass alle Bemuehungen zur Wahrung der litauischen Belange von vornherein zum Scheitern verurteilt sind, und dass nur noch die Aufgabe uebrig bleibe, das litauische Volk vor der Vernichtung zu retten. Der Anschluss, die Bolschewisierung und Kollektivisierung Litauens waren in der Sowjetgesandtschaft bereits beschlossen worden. Zur Vorbeugung irgendwelcher Zwischenfaelle wurden die Abgeordneten im Kauener Stadttheater, wo die erste Sitzung des Volksseims stattfand, von Tschekisten ueberwacht und das ganze Theater war gefuellt mit Juden und Kommunisten, die dann namens der Abgeordneten ueber alles abstimmten. Die Abgeordneten konnten nicht zu Worte kommen, um ihre Meinung zu aeussern. Die Redeentwuerfe mussten vorher schriftlich eingereicht werden. Nach den Korrekturen" des Seimpraesidiums konnte man ihren urspruenglichen Inhalt kaum mehr wiedererkennen. Der Volksseim hat somit unter keinen Umstaenden den Willen des litauischen Volkes verkoerpert 35 Liudas Dovydnas: Mein Weg zum Volksseim. Unbedeutende Bekanntschaften des Verfassers mit der Kommunistin M. Mekauskien und mit Mitgliedern der Sowjetgesandtschaft in Kauen machten ihn wider seinen Willen zum Abgeordneten des Volksseims. Obwohl teilweise nur 16/o der Wahlberechtigten ihre Stimme abgaben, galten die aufgestellten Kandidaten dennoch als gewaehlt" und begaben sich nach Kauen. Hier wurden sie von NKVD-Agenten vom ersten Tage an in Obhut genommen und man liess sie kein eigenes Woertchen verlauten. Am 21. Juli 1940 \ wurden sie in den Sitzungsraum des Volksseims, das Stadttheater beordert und tauchten da in der Masse des geladenen Publikums unter, das fuer sie applaudierte und abstimmte. Dr. A. Garmus. mas i Autorius tik Lietuvos jungidiktatas. patyr,

SSSR Maskvos i laikrai

kad jis istatytas kandidatu Liaudies Seim. Ir kai jis band prietarauti, jam buvo pareikta, kad jau niekas jo i sra negali ibraukti. Buvo tiktasi bent Seime k nors naudingo padaryti, bet pasikalbjs su Dekanozovu, autorius sitikino, kad visos pastangos isaugoti Lietuv i anksto pasmerktos. Lieka tik gelbti pai lietuvi taut nuo sunaikinimo. Pasiuntinybje jau buvo nusprstas Lietuvos prijungimas, subolevikinimas, t. t. Kad sukolchozinimas padaryta ir nebt koki

nors isiokim, Kauno teatre, kur vyko pirmas posdis, visi atstovai buvo apstatyti ekistais, o teatras privarytas yd ir komunist, kurie atstov vardu visk ir nubalsavo. Seimo atstovai posdyje negavo balso ir niekas negaljo savo nuomons pareikti. Kalbos galjo bti pateikiamos tik ratu. Prezidiumui itaisius", j negalima buvo painti. Dl viso ito Seimas nieku bdu nra ireiks lietuvi tautos valios . . . . 3 5 Liudas Dovydnas. Liaudies Seim. ne ir SSSR Mano kelias i

Nereikmingos paKaune

intys su komuniste M. Mekauskiepasiuntinybs nariais padar autori Liaudies Seimo nariu prie jo paties ir rinkj nor. Nors balsavo tik 16% rinkj, taiau visi istatyti kandidatai buvo irinkti" ir suvaiavo Kaun. NK VD agentai pam juos savo globon jau pai pirmj dien ir neleido odio pratarti. Suaukti teatro rmus pirmo posdio 1940.V1I.21, jie paskendo kviestinje publikoje, kuri u juos plojo, u juos balsavo. Jau

Bereits die erste Sitzung ueberzeugte alle davon, dass alles nur Propagandaspiel ist. Nach einem Rueckblick auf seinen Weg zum Volksseim erklaert der Verfasser, dass er ein Opfer der bolschewistischen Methoden und des nationalen Ungluecks war und ist. Kein einziger Abgeordneter des Volksseims war oder ist ein Vertreter weder der Bevoelkerung Litauens, noch des litauischen Volkes 47 Henrikas Kainskas: Der Volksseim eine Maske der Gewaltpolitik. Die ploetzliche Aufstellung als Kandidat fuer den Volksseim setzte den Verfasser, der Schauspieler ist, umso mehr in Erstaunen, als er niemals ein Politiker oder sonstiger Funktionaer gewesen war. Bei dem Versuch, die durch die Aufstellung seiner Kandidatur entstandene Lage zu klaeren, erfuhr er die allgemeine Ansicht, dass alles durch Machtmittel und durch den Willen Moskaus entschieden werde. Die Abgeordneten wurden im Volksseim vor vollendeten Tatsachen gestellt und die Abstimmungen konnten die Lage nicht mehr aendern. Die Zusammensetzung des Volksseims selbst diente nur zur Dekoration, nicht fuer ernste Arbeit 60 Romualdas Jukneviius: Die Beschluesse des Volksseims Ergebnisse von Betrug und Gewalt. Dieser Schauspieler wurde waehrend der bolschewistischen Wahlkampagne zum Schlsset, Bauer, Kaempfer fuer die Volksrechte, politischen Haeftling und zum Helden" aehnlicher Art gemacht, obwohl alles dies reine Luege war. Da der Verfasser in Moskau Theaterkunst studiert hatte, kannte er das bolschewistische Paradies" sehr gut, die Ironie des Schicksals machte ihn aber zum Abgeordneten des Volksseims, der fuer den Anschluss an die Sowjetunion und fuer andere Beschluesse stimmen musste, die bereits vorher in der Sowjetgesandtschaft in Kauen vorbereitet waren. Hier wurde auch dem Verfasser der Text seiner Ausfhrungen im Seim vordiktiert, nicht etwa in einer politischen Frage, sondern der Vorschlag ueber die Redezeit und andere Dinge der Geschaeftsordnung. Diejenigen aber, denen die Sowjetgesandtschaft keine Redeentwuerfe lieferte, kamen auch garnicht zu Wort 62 Stas Vaineikien: Der Volksseim Usurpator des litauischen Volkswillens. Als Protest gegen die gegen

pirmas posdis

visus

tikino,

kad

viskas yra tik propagandinis vaidinimas. Pervelgs savo keli Liaudies Seim, autorius pareikia, kad jis buvo ir yra tik bolevizmo metod ir ms tvyns nelaims auka. Visi Liaudies Seimo nariai nebuvo ir nra nei Lietuvos liaudies, nei lietuvi tautos atstovai Henrikas Kainskas. Liaudies Seimas jgos vyki udanga. Netiktas istatymas kandidatu Liaudies Seim artist H. Kainsk nustebino jau vien dl to, kad jis nebuvo joks politikas ar visuomenininkas. Aikindamas tuo istatymu susidariusi padt, patyr daugumos nuomon, kad visk sprendia jga ir Maskvos valia. Seime atstovai buvo pastatyti prie vykusius faktus ir nebalsavimas padties negaljo pakeisti. Pati Liaudies Seimo sudtis tetiko tik dekorumui sudaryti, bet ne rimt darb dirbti Romualdas Jukneviius. Liaudies Seimo nutarimai klastos ir smurto rezultatas. is teatralas L. Seimo rinkim kampanijos metu buvo paverstas altkalviu, chlopu, kovotoju u liaud, politiniu kaliniu ir panaiu didvyriu", nors visa tai buvo aikus melas. Studijavs teatro men Maskvoje, autorius puikiai paino bolevik ,,roj", bet likimo ironija padar ir j Liaudies Seimo nariu, kuris turjo nubalsuoti" prisijungim prie SSSR, nubalsuoti nutarimus, kurie is anksto bdavo parengiami Soviet pasiuntinybje Kaune. ia ir autoriui buvo padiktuotas tekstas ne kokiu nors politiniu klausimu, bet dl posdio reglamento: posdiavimo laiko ir aprto kalbjimo diskusij metu. Kuriems pasiuntinyb nedav tekst, tie ir balso negavo Stas Vaineikien. Liaudies Seimas lietuvi tautos valios uzurpatorius. Protestuodama prie sava47

60

62

VI
ihren Willen erfolgte Aufstellung als Kandidatin fuer den Volksseim gab sie kein Bild zur Veroeffentlichung. Doch ebenso, wie sie zur Kandidatur gezwungen wurde, ebenso wurden die Waehler gezwungen, an der Abstimmung teilzunehmen. Ueber die im Volksseim zu fassenden Beschluesse erfuhr die Verfasserin erst bei der Beratung. Es hatte kein Abgeordneter die Moeglichkeit, gegen diese Beschluesse aufzustehen. Auch spaeterhin wurden diese angeblichen Abgeordneten niemals nach ihrer Meinung gefragt. Alles wurde in ihrem Namen, jedoch gegen ihren Willen gemacht 64 V. Birietis: Wir koennen nur noch zustimmen. Der Verfasser, der ohne sein Einverstaendnis zum politischen Leiter eines Regiments ernannt und dann als Kandidat fuer den Volksseim aufgestellt wurde, glaubte anfaenglich noch an die Moeglichkeit einer ernsten Arbeit. Er wurde aber arg enttaeuscht. An der ersten Seimsitzung nahmen neben den Abgeordneten noch 700 andere Personen teil. Die Abgeordneten selbst verschwanden in dieser Masse voellig. Der Verfasser konnte sich nicht recht vorstellen, was da vor sich ging und wie eine grosse Flut von Beschluessen so rasch und ohne jede Diskussion angenommen werden konnte. Erst spaeter wurde es ihm klar, dass alle Vorschlaege und Beschluesse von der Kommunistischen Partei vorbereitet worden waren und dass die Abgeordneten ihnen nur noch zustimmen durften. . 67 P. Milanit: Ueberall nur Gewalt. Die Verfasserin wurde gegen ihren Willen zur Kandidatin des Volksseims gemacht, obwohl sie niemals etwas mit Politik zu tun hatte. Als Abgeordnete konnte sie sich davon ueberzeugen, dass alle Abgeordneten nur den Willen der Kommunistischen Partei vollstrecken mussten. Kein Abgeordneter konnte seine eigene Meinung anbringen. Die Gewaltmethoden waehrend der Wahlen und staendlge Drohungen veranlassten die Verfasserin um die Entlassung aus dem Seim nachzusuchen. Doch die allmaechtige Kommunistische Parteizentrale wollte nichts davon wissen 70 Jurgis Gluauskas: Unerhoerte Gewalt im Namen des Sozialismus. Der ehemalige Vokskommissar gibt einen Ueberblick ueber die bolschevalik jos kandidatros istatym Liaudies Seim, ji nedav savo fotografijos. Taiau kaip ji buvo priversta kandidatuoti, tai ir rinkjai smurtu buvo veriami balsuoti. Apie nutarimus, kurie buvo padaryti Seime, atstov patyr tik balsavim metu ir n vienas Liaudies Seimo narys negaljo pasisakyti prie. Ir vliau ie tariamieji Liaudies Seimo atstovai nebdavo iklausomi. Buvo viskas daroma j vardu, bet prie j nor V. Birietis. Mums lieka tik pri-

64

tarti. Neatsiklausiant paskirtas pulko politiniu vadovu, o vliau ir kandidatu Liaudies Seim, autorius dar tikjosi, kad i institucija dirbs rimtai, bet smarkiai apsiriks. Pirmame posdyje be atstov dalyvavo dar apie 700 moni. Tarp j isklaidyti atstovai visai inyko. Atstovas net nesusivok kas ia vyksta ir kokiu bdu tokia gausyb nutarim taip greitai, be joki svarstym, priimama. Tik vliau jis suprato, kad visus pasilymus ir projektus gamina komunist partija, o atstovams lieka tik pritarti P. Milanit. Visur reiksi tik jga. Niekada nedalyvavusi politiniame gyvenime, autor prie jos vali buvo paskirta kandidate Liaudies Seim. Bdama Seimo atstove puikiai sitikino, kad visi atstovai privalo aklai vykdyti komunist partijos vali. Savo nuomons joks atstovas negaljo pareikti. Rinkim smurtas, prievartavimai balsavim metu, nuolatiniai grasinimai privert autor maldauti, kad atleist i atstovs pareig. Taiau visagalintis LKP(b) CK apie tai n girdti nenorjo Jurgis Gluauskas. Negirdtas smurtas socializmo vardu. Buvs liaudies komisaras apvelgia bolevikin Lietuvos vyriausyb, SSSR 67

70

VII wistische Regierung in Litauen, die Rolle der Sowjetgesandtschaft, das Hereinfluten der Juden und Russen, die Russifizierungspolitik, die Arbeit und Bedeung der NKVD, die geheimen politischen Hintergruende usw. Es werden die bolschewistischen Auswirkungen in der Verwaltung und in der Wirschaft charakterisiert, ferner die bolschewistische Propaganda und die Wirklichkeit, Verhaftungen, Massenterror und Verbannungen. Die natuerliche Folge des bolschewistischen Regimes war Enttaeuschung und die gegenbolschewistische Aktion der Litauer

pasiuntinybs vaidmen, rus ir yd upldim, rusinimo politik, NKVD darbus ir jos reikm, slaptuosius politinius ukulisius, irykina bdingesnius bolevikinio administravimo ir ekonominio gyvenimo reikinius, bolevik propagand ir tikrov, aretus ir masin teror bei trmimus. Nusivylimas ir lietuvi akcija prie bolevikus buvo natralus viso bolevikinio valdymo pada72 rinys V. Radzeviius. Rinkimai i TSRS Aukiausij Taryb. rinkim kampanij kinkius vis bolevikins propagandos aparat, buvo beprasmikai dirbama itis met ketvirt: Pervelgiant bolevikini rinkim nuostatus, direktyvas i centro, j vykdym ir komisij organizavim, komisij ir agitatori brigad darb, kandidat istatym, galutinius pasirengimus balsavimams, pai rinkim eig, pagaliau gyventoj nuotaikas ir ekos rank rinkimuose, visai paaikja, kad tarp propagandos ir tikrovs buvo nepaprasta praraja. Nei teroras, nei propaganda nepajg suvaryti gyventoj prie rinkimini urn ir rinkim organizatoriai, gelbdami padt, visus rinkim duomenis nenuginijamai suklastojo Dr. A. Kuinskas. Tarybiniai metai gimnazijose. K a i 1940 m. Lietuv upldo bolevikai, Lietuvos mokyklose buvo vasaros atostogos, taiau bolevikin ch", vietimo vadovyb pradjo aplinkraiais kurti nauj eporeikalaudama, prisivyt kad lietuvika brolikas" resmokykla publikas.

72

V. Radzeviius: Die Wahlen zum Hoechsten Rat der Sozialistischen Raeterepublik Litauen. Auf eine sinnlose Art wurde ein ganzes Vierteljahr der ganze bolschewistische Propagandaapparat in die 'Wahlkampagne hineinbezogen. Bei Gegenberstellung der bolschewistischen Wahlgesetze, der Direktiven der Zentralen, der Arbeit der Kommissionen und der Agitationsbrigaden, der Aufstellung der Kandidaten einerseits und der Stimmung der Bevoelkerung sowie der wirklichen Lage andererseits kam so richtig der ungewoehnliche Gegensatz zwischen Propaganda und Wirklichkeit zum Vorschein. Weder Terror noch Propaganda vermochten die Massen zur Wahlurne zu treiben und die Wahlorganisatoren haben dann, um die Lage zu retten, zu Wahlfaelschungen gegriffen 98 Dr. A. Kuinskas: Das Raetejahr in den Gymnasien. Als 1940 die Bolschewisten Litauen ueberfluteten, hatten die litauischen Schulen Sommerferien. Die neue bolschewistische Leitung des Bildungswesens begann durch Rundschreiben eine neue Epoche" zu schaffen und erhob die Forderung, dass die litauischen Schulen die bruederliehen" Republiken einholen sollen. Bereits das Schuljahr 1 9 4 0 / 4 1 begann mit einer Werbung der Schueler fuer die kommunistischen Jugendverbaende und die Roten Pioniere, wie allgemein mit der Bolschewisierung der Schulen. Damit machte sich die NKVD in den Schulen breit. Die Schulen wurden ihre eigentlichten Arbeit entzogen, dem sozialistischen Wettbewerb unterstellt, mussten an den Demonstrationen und an der Wahlkampagne teilnehmen usw. Die ganze Zeit hindurch wurden die Schulen bolschewistisch reformiert", die Lehrer

98

J a u tarybiniai 1 9 4 0 / 1 9 4 1

mokslo metai prasidjo mokini, ne tik mokykl bolevikinimu, verbavimu komjaunuolius, pionierius. jais mokykloje Su sigaljo ir NKVD.

Mokykla buvo atitraukta nuo mokslo. jungta socialistines lenktynes, dalyvavimus demonstracijose, rinkim darbe ir t.t. P e r vis laik mokyklos buvo bolevikikai refor-

VIII
muojamos", mokytojai blakomi, atdurcheinandergewuerfelt, entlassen, leidinjami, provokuojami ir suimiprovoziert und verhaftet. Die Schunjami. Mokykloje turjo bti ne len hatten die Aufgabe, nicht etwa aukljamas individas, bet umuamas zur Persoenlichkeit zu erziehen, sondern den Menschen niederzumachen 133 mogus Stasys Butkus: Erinnerungen ber 163 die rote militaerische Presse Stasys Butkus: Atsiminimai apie raudonj karin spaud Rapolas Mackonis. Bolevik teroras, vos engus Vilni. Vilni bolevikai um 1939 m. spali mnes ir nuo pirmos dienos pradjo teror. Prisiminimais autorius pervelgia bolevik siverim, lietuvi ir lenk nuotaikas, lenk bgim Lietuv, pirmsias kratas, persekiojimus, aretus, suimtj tardymus, kankinimus, gyvenim N K V D kaljimuose ir kitus bolevikinio teroro metodus. 1939 m. spali m. 28 d. bolevikinis slogutis laikinai buvo paalintas Vilnius buvo grintas Lietuvai. . . V. Drma. Lenk ovinizmas bolevik priedangoje. Boleviku invazija sudaryta padtimi sumaniai si Vilniaus lenkai. Tas ovinizmas srityje. naudojoBolevizmo prieypa rykus

133 163

Rapolas Mackonis: Der bolschewistische Terror nach dem Einmarsch in Wilna. Die Bolschewisten marschierten im Oktober . 1939 in Wilna ein und begannen mit ihrem Terror vom ersten Tage an. Der Verfasser macht einen Rueckblick auf den bolschewistischen Einmarsch, die Stimmung der Litauer und Polen, die Flucht der Polen nach Litauen, die ersten Haussuchungen, Verordnungen, Verhaftungen, Vernehmungen, Folterungen in den N K V D - Gefaengnissen usw. Am 28. Oktober 1939 wurde der bolschewistische Alpdruck vorlaeufig beseitigt Wilna wurde Litauen zurueckerstattet 175 V. Drma: Der polnische Chauwinismus unter bolschewistischer Maske. Die durch die bolschewistische Invasion entstandene Lage wurde von den Wilnaer Polen weidlich ausgenutzt. Unter der bolschewistischen Maske trieben sie ihre chauwinistische Politik. Dies wurde besonders auf dem Gebiete des Bildungswesens deutlich. Die Polen maskierten sich schnell als Kommunisten reinsten Wassers, bezeichneten alle Litauer als Smetona-Leute" und versuchten, das ganze Bildungswesen in ihre Hand zu bekommen. Sie schreckten dabei auch vor Provokationen nicht zurueck. Die polnischen Zeitungsredaktionen, das polnische Exekutivkomitee, die Berufsverbaende, die Kommunistische Partei und selbst die N K V D sie alle wurden zu Handlungern der polnischen Chauwinisten. Die Polen wurden zu den besten bolschewistischen Bildungsfunktionaeren gestempelt, die Litauer zu den groessten Gegenrevolutionaeren. Selbst die litauische Sprache wurde als kontrrevolutionaer bezeichnet. Die bolschewistische Aktion betraf nicht nur die litauischen Lehrer, sondern auch das ganze Schulwesen, die Bibliotheken usw. Es wurde die fadenscheinige Behauptung aufgestellt, dass die nationallitauische Politik die Entnationalisierung der Polen und Weissruthenen und eine Stimmungsmache gegen den Bolschewismus zum Ziele habe 196

175

dangoje jie var ovinistin politik. buvo vietimo Staiga pasivert

gryno kaulo komunistais, lenkai apauk visus lietuvius smetonininkais ir stengsi perimti vietim savo rankas. Savo pastangoms gyvendinti jie nesigailjo ir provokacij. Jiems tarnavo lenkik laikrai redakcijos, lenkikasis miesto vykdomasis komitetas, profesins sjungos, komunist partija ir net NKVD. Visi lenkai buvo laikomi geriausiais bolevikiniais vietjais, o visi lietuviai didiausiais kontrrevoliucionieriais, net lietuvi kalba buvo laikoma kontrrevoliucin. lietuvikas mokyklas, Akcija liet bibliotekas. ne tik lietuvius mokytojus, bet visas Buvo rodinjama, kad lietuviai, varydami nacionalikai tautin politik, stengiasi nutautinti lenkus ir gudus, ir nuteikti juos prie bolevikus. 196

IX Agr. Daugirdas: Die bolschewistische Mechanisierung der Landwirtschaft in Litauen. Selbst diese rein wirtschaftliche Angelegenheit wurde von den Bolschewisten zu .Propagandazwecken benutzt. Die so geruehmte Mechanisierung der Landwirtschaft hat den Ertrag des Landes nicht nur nicht gesteigert, sondern noch niedergedrueckt, wie es die Tatsachen und Dokumente bewiesen haben. Die Maschinen- und Traktorenstationen haben mit ihrem aufgeblaehten Verwaltungsapparat ausser unzweckmaessigen Maschinen nichts Wertvolles zur Verfuegung gestellt 205 Vytautas Budrys: Sie gaben uns angeblich das Recht auf Arbeit und Erholung. Hier werden Erinnerungen eines ehemaligen Kriminalbeamten gegeben. Nach seiner Entlassung musste er unter staendigen Verfolgungen der Tschekisten, Juden und Kriminalverbrecher die ganze Zeit Unterschlupf suchen, Fluchtversuche unternehmen und sein Leben mit der Waffe in der Hand verteidigen. Ein Mitarbeiter verschwand nach dem anderen in den Klauen der Tschekisten. An ihrer Stelle traten neue. Die ganze Zukunftshoffnung gruendete sich auf einen etwaigen Kriegsausbruch. Und als das Notjahr mit Kriegsbeginn zu Ende ging, begegneten die Verfolgten den Ereignissen bereits gut vorbereitet 228 V. Daugnora: Die Volksgerichte der Raetezeit. Die Bolschewisten zerstoerten die in Litauen bestehenden Gerichte, vermochten aber nicht, an ihrer Stelle richtige Volksgerichte zu organisieren. Nach Entlassung der alten Richter ernannten sie zu Richtern Personen, die ohne jede Bildung waren und von dem Gerichtswesen keine Ahnung hatten. Im Gerichtswesen und in der Rechtsprechung herrschte das groesste Chaos. Die Zentralbehoerden waren gezwungen, Beschlussentwuerfe auszuarbeiten und selbst Beschluesse vorzubereiten. In diesem Gerichtschaos wurde das Volk von den sogenannten Volksraeten" vertreten, die ebenfalls Profane waren, wie auch die Volksrichter selbst Ltn. d. Res. . Valaviius: In den Zangen der NKVD. Der Verfasser gibt hier Erinnerungen aus der Zeit seiner Verhaftung, der Gefaengnishaft, ueber seine damaligen Bekanntschaften, Vernehmungen usw. Nach mehrmonatiger Gefaengnishaft wurde er in Wilna in einem Waggon Agr. Daugirdas. Bolevikin Lie-

tuvos ems kio mechanizacija- Net ir grynai kin reikal bolevikai buvo pavert propaganda. muota ems kio ne Ireklamechanizacija, tik su negaljo miliniku

kaip rodo faktai ir dokumentai, ems kio naumo n - traktori pakelti, bet j net nusmukd. Maistotys administraciniu aparatu ir be reikaling main Lietuvos ems kiui nieko nedav Vytautas Budrys. Jie dav mums Buvusio kriteis darb ir poils. nimai. mas jis 205

minalins policijos tarnautojo atsimiImestas ir tarnybos, ekisturi vis laik slapstytis, Bendrat, yd ir nusikaltli persekiojaprojektuoti pabgimus per sien ir ginti savo gyvyb ginklu. t naguose. timi. darbiai vienas po kito dingsta ekis j viet stoja nauji. Viskas grindiama bsimo karo vilIr kai metai kani baigiasi 228 karo pradia, persekiojamieji vykius sutinka tinkamai susiorganizav. . . V. Daugnora. Tarybiniai Liaudies Teismai. Bolevikai sugriov Lietuvoje veikusius teismus, bet nauj, tarybini teism kaip reikiant nesuorganizavo. Atleid senuosius teisjus, jie skyr bemokslius mones, kurie apie teismo darb jokio supratimo neturjo. Teism administravime ir byl sprendime buvo didiausias chaosas. Centras bdavo veriamas abloninti ir pats rengti sprendim pavyzdius. liaud Tame teisminiame chaose paskirti liaudies 251 savo atstovavo"

tarjai tokie pat profanai kaip ir Ats. ltn. M. Valaviius. Enkavedist replse. Autorius pateikia atsiminimus i areto momento, kaljim reimo, paini su bendro likimo monmis, tardym ir t.t. Por mnesi pasdjs kaljime, jau

251 patys liaudies teisjai

X
buvo nugabentas vagonus Vilniuje untergebracht und sollte verbannt ir turjo bti ivetas. Bet staigus werden. Dank dem Kriegsbeginn kam es nicht mehr dazu 258 k a r a s visk sukliud ir grino laisv. Charakteringos nuotrupos Charakteristische Ueberbleibsel VI. Radzeviius. Bolevikinis AgitVI. Radzeviius: Der bolschewistische Agitprop. (Agitation und Propropas. Paioje boleviku jsiverimo paganda). Die bereits zu Anfang pradioje Kaune suorganizuotoji agider Bolschewistenherrschaft in Kauen tacijos ir propagandos staiga, Agitgegruendete bolschewistische Propapropas, buvo usimojs nudirbti digandainstituition hatte sich vorgediausius darbus. Taiau savo veikinommen, grosse Aufgaben durchmo metu bolevikams pasitarnavo tik z u f a h r e n . Wirksam wurde sie jedoch nur waehrend der Wahlen zum dviem atvejais: renkant Liaudies SeiVolksseim und bei der Oktoberm ir veniant spali revoliucij. feier. Der Agitprop wurde von andeVliau Agitprop nustelb kitos bolren bolschewistischen Behoerden evikins staigos. Kur laik jis dar ueberschattet. Einige Zeit hindurch leido savo o r g a n luot", bet vgab er noch die Zeitschrift luota" liau ir jos leidim pasim Tiesos" heraus, die, dann aber auf den Tiesa"-Verlag ueberging 279 leidykla A. Vilainis: Die Vorbereitungen zu bolschewistischen Feiern. Die Bolschewisten feiern in jedem J a h r zwei Hauptfeste: Den ersten Mai und das Oktoberfest. Hierzu wird jeweils viel Propagandamaterial hergestellt, es werden durch NKVD Verhaftungen vorgenommen usw. Das merkten auch die Litauer. NK VD hatte vor diesen Festen eine wahre Ernte". Ihr ganzer gewaltiger Apparat wurde hierzu aufgeboten, mit Tausenden von Agenten und Spionen. Nur Knute und Terror konnten diese freien und ungezwungenen Freudenfeste" garantieren, wobei man jedoch nicht unterliess, selbst kleinste Flussbruecken mit bewaffneten Wachen zu besetzen, abgesehen vom offenen Kampf mit den Gegenrevolutionaeren" 288 J. Laucius: Der Bau der Arbeiterheime eine bolschewistische Propaganda. Um die Arbeiter zu koedern, hatten die Bolschewisten ihnen die Wohnungen der frueheren Volksfeinde" versprochen, setzten sich dann aber selbst darin fest. Die Arbeiter gingen leer aus. Es wurde eine Zusammenlegung der Wohnungen durchgefuehrt, sogenannte Elendshuetten in der Brazilka"Vorstadt niedergerissen und Neubau von Arbeiterwohnungen versprochen. Die im Stachanow-Tempo aufgefhrten Bauten erwiesen sich als unbewohnbar. Nach dem Abzug der Bolschewisten stellte man fest, dass diese Neubauten in diesem Zustande zu Wohnungen ueberhaupt nicht benutzt werden koennen 299 Briefe an den Volkskommissar Vorsitzender des Sowjet Rates, Meys Gedvil 306 A. Vilainis. Boleviku pasirengimai ventms. Kasmet bolevikai ikilmingai venia dvi dienas - gegus pirmosios ir spali revoliucijos ventes. Prie kiekvien toki vent bolevikai prigamina eibes instrukcij, varo plai spaudos propagand, o NKVD vykdo masinius liaudies prie" sumimus. Tai ypa pajuto lietuviai per abi bolevikines ventes. Besirengdama toms ventms, NKVD turjo didiausi rugiapit. darb buvo kinkomas visas milinikas jos aparatas, su tkstaniais agent ir nip. Tik NKVD naganas ir jos teroras galjo garantuoti laisv ir nevarom diaugsmo pareikim", kurio metu reikjo net ir upoknio tilt s a r g y b a apstatyti, nekalbant jau apie plaiausio masto kov su .kontrrevoliuciniu" elementu J. Laucius. Darbininku kolonijos statyba bolevikin propaganda. Viliodami darbininkus, bolevikai adjo juos apgyvendinti buvusi liaudies prie" butuose bet paskui patys juos um, o darbininkai nieko negavo. Buvo pravestas gyventoj suglaudinimas, bet ir jis darbinink a m s nieko nedav. Ikilmingai sudegin por brazilkos" ln, bolevikai paadjo pastatyti darbinink a m s but kolonijas. Stat jas stachanovikai iemos metu, stat paskubomis, o statydami vis gyrsi. Taiau, kai pastat, tai pasirod, kad tose kolonijose i viso nemanoma gyventi. Bolevikams ibgus, Kauno darbinink but kolonijos statyba buvo i pagrind patikrinta ir konstatuota, kad tokiose bstinse, kokias reng bolevikai, niekas negali gyventi Laikai Liaudies Komisarui Tarybos pirmininkui Meiui Gedvilui. .. 306

258

279

288

299

BOLEVIKINS

KLASTOS

DEMASKAVIMAS

1 9 4 2 m. rugpiio 30 d. Kaune, Karo Muziejaus salje, vyko buv. Liaudies Vyriausybs ir buv. Liaudies Seimo nari vieas susirinkimas. To susirinkimo tikslas fakt viesoje parodyti bdus ir priemones, kuriais Soviet Sjunga suklastojo lietuvi tautos vali ir i Liaudies Seimo igavo nutarim Lietuv jungti Taryb Socialistini Respublik Sjung. Susirinkime dalyvavo: js Liaudies Vyriausybs ministerio pirmininko pareigas ir usieni reikal ministeris prof. Vincas Krv - Mickeviius, buv. LTSR socialinio aprpinimo, o vliau mik pramons liaudies komisaras Jurgis Gluauskas ir buv Liaudies Seimo nariai: prof. dr. Antanas Garmus, agr. Pranas Mickus, Liudas Dovydnas, Henrikas Kainskas, Romualdas Jukneviius, Stas Vaineikien, Vladas Birietis ir Petr Milanit. Susirinkim atidar ir jam vadovavo i buv. Liaudies Seimo nari susidariusios iam susirinkimui kviesti organizacins komisijos pirmininkas prof. dr. A. Garmus, kuris pasak toki kalb: Gerbiamieji io susirinkimo dalyviai! iandien ioje lietuvi tautos ventovje savo laisvu noru ir savo iniciatyva susirinkome mes, buv Lietuvos vyriausybs ir buv Liaudies Seimo nariai, tam, kad atskleistume ties apie t bolevizmo tiranij, kuri Lietuvoje reiksi vos vienerius metus, tai yra nuo 1940 m. birelio 15 dienos ligi 1941 met birelio 22 dienos. Per tuos vienerius bolevik valdymo metus ms tvynei ir lietuvi tautai teko igyventi daug lidn, iurpi ir tragik valand. Vos spj engti Lietuv, bolevikai tuojau suklastojo lietuvi tautos vali ir fiziniu bei moraliniu teroru vykd Liaudies Seimo rinkimus, jga ir grasinimais prie to seimo svarbesnius narius lietuvius inteligentus, igavo Liaudies Seimo neva geravalik pritarim jungti Lietuv Taryb Socialistini Respublik Sjung. A vis ia esani buvusi Lietuvos vyriausybs ir buvusi Liaudies Seimo nari vardu kategorikai pabriu ir tvirtinu, kad toji Liaudies Seimo 1940 met liepos mnesio 21 dienos deklaracija, kuria Lietuva jungiama Taryb, Sjung, buvo tik klastos, jgos ir rafinuoto bolevik teroro padaras. Nuog fakt viesoje to nelemto padaro atsiradim mes iandien ir norime isamiau idstyti visai Lietuvai ir visam kultringajam pasauliui, o taip pat kitiems kratams atidengti tuos bolevik metodus, kuriais jie iniekino ir sutryp lietuvi tautos teises. Ms vis odius lydi viesa ir tiesa.

BOLEVIKINS KLASTOS D E M A S K A V I M A S

Atidars buv. Liaudies Vyriausybs ir buv. Liaudies Seimo nari susirinkim, prof. dr. A. Garmus pakviet prof. V. Krv - Mickevii padaryti praneim B o l e v i k i n v a z i j a ir L i a u d i e s Vyri a u s y b ". Po prof. V. Krvs - Mickeviiaus kalbos, isamius praneimus padar: buv. Liaudies Seimo narys ir iauli apygardos rinkimins komisijos pirmininkas agr. Pr. Mickus L i a u d i e s S e i m o r i n k i m d u o m e n k l a s t o j i m a s " , buv. Liaudies Seimo narys prof. dr. A. Garmus L i e t u v o s j u n g i m a s S S S R M a s k v o s d i k t a t a s", buv. Liaudies Seimo narys L. Dovydnas M a n o k e l i a s L i a u d i e s S e i m ", buv. Liaudies Seimo narys H . Kainskas L i a u d i e s S e i m a s j g o s v y k i ud a n g a", buv. Liaudies Seimo narys R. Jukneviius L i a u d i e s S e i m o n u t a r i m a i k l a s t o s i r s m u r t o r e z u l t a t a s", buv. Liaudies Seimo narys St. Vaineikien L i a u d i e s S e i m a s l i e t u v i t a u t o s v a l i o s u z u r p a t o r i u s", buv. Liaudies Seimo narys V. Birietis M u m s b e l i k o t i k p r i t a r t i " , buv. Liaudies Seimo narys P. Milanit V i s u r r e i k s i t i k j g a " , buv. LTSR socialinio aprpinimo, o vliau mik pramons liaudies komisaras J. Gluauskas N e g i r d t a s s m u r t a s s o c i a l i z m o v a r d u " . Visi ie praneimai itisai dedami Lietuvi Archyvo" III tome (psl. 797). Lietuvos visuomen dideliu susidomjimu ir pasitenkinimu sutiko buvusi Liaudies Vyriausybs ir Liaudies Seimo nari padaryt vie ir autoriteting bolevikins klastos demaskavim. ie viei pareikimai parod visam kultringajam pasauliui tikrj Maskvos veid ir irykino jos imperialistinius tikslus, kurie buvo dangstomi, norint paversti paius lietuvius savo laisvs ir savo nepriklausomybs duobkasiais. Visai lietuvi spaudai buvo dar kart duota proga pareikti savo pasipiktinim ir pasibiaurjim bolevik vykdytu lietuvi tautos valios klastojimu. Buv. Liaudies Vyriausybs ir Liaudies Seimo nari pastangas vieai demaskuoti bolevikins Maskvos smurt, klast ir apgaul, nukreipt prie Nepriklausom Lietuv, spauda vertino, kaip labai reikming vyk. ia pateikiamos kai kurios t pasisakym itraukos. Kauno dienratis Laisv straipsnyje (1941. IX. 1. Nr. 203) tarp kita ko pareikia: Smurto demaskavimas"

Joks smurtas, teroras ir klastos, kad ir kaip rpestingai jas bt stengiamasi paslpti, kad ir kokiais graiais odiais dangstyti, neivengia istorijos teismo. Sakoma, kad laikas gydo aizdas, bet kartu tas pats laikas ir irykina praeities faktus. Atmets vis nereikaling balast, jis parodo juos nuogus, jokiomis puomenomis neapdangstytus. Vienas i toki mums labai skaudi smurto ir prievartos fakt buvo Lietuvos prijungimas prie Taryb Socialistini Respublik Sjungos. Ties sakant, lietuvi tautai tas bolevikinis smurtas ir prievarta buvo aiki ir kiekviename ingsny juntama nuo pirmosios j invazijos dienos, kai jie, sulau sutartis, um ms krat. Jei vis dlto t smurt jie band dangstyti vairiomis frazmis, melu

3 BOLEVIKINS KLASTOS D E M A S K A V I M A S

ir apgaule, stengsi klastoti komedijas, tai jie tai dar, gojo pasaulio. Taiau toji reta, kad kiekvienas galjo

lietuvi tautos vali, tam tikslui surengdami rinkimines nordami savo imperializm nuslpti nuo viso kultrinpropagandos ir bolevikini frazi skraist buvo tokia pro j matyti barbarik azijato ginkluot kumt...

.. .Buvusi Lietuvos Liaudies Vyriausybs ir vadinamojo Liaudies Seimo nari susirinkimas uvakar argumentuotai prie vis pasaul demaskavo t smurto akt. Savo laisva valia ir iniciatyva susirink tie asmens, kuriems tuose nelemtuose vykiuose bolevikinio teroro spaudiamiems teko suvaidinti nedking ir lidn vaidmen, ikl bolevikinio imperializmo ukulisius ir visas tas klastas ir suktybes, kurios buvo panaudotos per vadinamuosius Liaudies Seimo rinkimus ir vliau per jo posdius".

Vilniaus dienratis Naujoji Lietuva (1942. IX. 6. Nr. 211) straipsn Nuplus Maskvos valdov kauk" baigia tokiomis ivadomis:
Dabar, prajus daugiau kaip metams nuo to laiko, kai Lietuva ivaduota nuo bolevizmo jungo, taurieji lietuviai, buvusios bolevik klastos ir teroro aukos, pasak tiesos od, kuris rado didiausi atgars visoje Lietuvoje ir kuris, be abejo, bus ugirstas ir plaiame pasaulyje, kuriame vis dar atsiranda naivli, tikini bolevikais ir su jais besidraugaujani. Buvusio Liaudies Seimo atstov pareikimai, j pilietin drsa parodyti tikruosius bolevik veikimo Lietuvoje metodus mums turi dvejop reikm: 1) Nuplauna nuo Lietuvi Tautos gd, kuri bolevikai su saujele savo agent mums buvo padar viso pasaulio akivaizdoje, ir 2) Neginijamai rodo, kad Lietuvos jungim" Soviet Sjung vykd ne Lietuvi Tauta, kaip to Maskvos valdovai norjo, bet kad jie patys ginkluotos jgos ir teroro pagalba mus prisijung, kol vokiei kariuomen nutrauk ms vergijos grandin, kur taip pat ms lietuviai partizanai atidav savo kraujo duokl".

Savaitinis kinink laikratis kininko Patarjas (1942.IX.4. Nr. 35) buv. Liaudies Vyriausybs ir buv. Liaudies Seimo nari susirinkimo apvalgoje tarp kita ko rao:
Bolevikai grubia jga um Lietuv ir tokia pat jga prijung prie Soviet Sjungos. Taiau it smurt ie ukietj pasauliniai nusikaltliai pasaulio akyse norjo umaskuoti lyki melu, es Lietuva prie Soviet Sjungos prisijung gera valia. Tam jie praved Liaudies Seimo neva rinkimus, o tas seimas neva ir ireiks ms tautos vali... ...Bendra i vis pranej praneim ivada, kuri ir jie patys dar: Liaudies Seimo rinkimai begdikas klastojimas, Liaudies Seimo posdiai gryniausia komedija, lietuvi tauta u Liaudies Seimo kandidatus nebalsavo, Liaudies Seimo nariai lietuvi tautos atstovai nebuvo, todl bolevik plepalai apie Lietuvos geravalik prisijungim prie Sov. Sjungos yra akiplikas melas".

Savisaugos dalini savaitratis Karys (1942.IX.5. Nr. 37) str. bolevikini klast demaskavimas" pareikia:
1942 m. rugpiio 30 diena lietuvi tautos istorijai liks reikminga ir svarbi, nes tada buvo vieai ir su tinkamais argumentais demaskuotas tas nemonikas smurtas ir klastos, kurias Taryb Socialistini Respublik Sjungos vyriausyb panaudojo, kad Nepriklausom Lietuvos Respublik prievarta prijungt prie Taryb Socialistini Respublik Sjungos. Savo laisvu noru ir savo iniciatyva susirink tautos ventov Karo Muziej buv Liaudies Vyriausybs ir Liaudies Seimo na-

BOLEVIKINS

KLASTOS D E M A S K A V I M A S

riai atskleid anais laikais bolevik taip grietai slpt ties apie tas tragingsias lietuvi tautai 1940 m. liepos mn. dienas... . . . buv. Liaudies Vyriausybs ir Liaudies Seimo nariai paskelb rezoliucij, kuria visam kultringajam pasauliui demaskuojamas bolevikinis smurtas ir klastos, kuri pagalba Lietuva, bolevik kariuomens okupuota, buvo prijungta prie TSRS. I tos rezoliucijos matyti, kad tas seimas niekuomet neatstovavo lietuvi tautos ir neireik jos valios, kad visi to seimo nutarimai tra tik teroru paremtas Maskvos diktatas".

iauliuose leidiamas lietuvi visuomens savaitratis Tvik (1942. IX.11. Nr. 37) str. Tautos valia" paymi:
Rugpiio 30 dien Kaune susirink buv. Liaudies Vyriausybs komisarai ir Liaudies Seimo nariai savo pareikimais atskleid bolevik okupacijos metais Lietuvoje vykdyto smurto udang... Buv. Liaudies Vyriausybs ir Liaudies Seimo nari pareikimai yra gyvas dokumentas ne tik bolevikini pastang smurtu pavergti Lietuv, bet jie kartu yra rykus liudininkas tuo metu vyravusi nuotaik, neigiam bolevizmui, kuri nesteng paalinti ir nuostabiai plaiu mastu organizuota sovietin propaganda".

Savaitratis Panevio Apygardos Balsas (1942.IX.5. Nr. 37) plai buv. liaudies vyriausybs ir buv. Liaudies Seimo nari susirinkimo apvalg pradeda tokiu pareikimu:
Bolevikai, okupav Lietuv ir nordami savo smurt ir klast pridengti, 1940 m. liepos 1415 d. d. suruo Liaudies Seimo rinkim komedij. Tais suklastotais ir smurto bei teroro priemonmis pravestais Liaudies Seimo rinkimais bolevikai pasauliui norjo parodyti, kad pati lietuvi tauta per savo irinktus atstovus pras prijungiama prie Soviet S-gos. Kaip tie suklastoti rinkimai buvo pravesti, visi lietuviai gerai atsimena. Taiau daug tos Liaudies Seimo rinkim komedijos ukulisi tik dabar paaikjo i vie Liaudies Seimo, Liaudies Vyriausybs ir Komisar Tarybos nari pareikim".

Teliuose leidiamas savaitratis emaii em str. Tiesa apie bolevikin Uranij" (1942.IX.5. Nr. 36) rao:
Bolevik invazija Lietuvoje, Liaudies Seimo ir vyriausybs darbai, Nepriklausomybs pakasynos, amiams liks juodiausiu lapu ms tautos istorijoje. Igyventasis smurtas, klastos ir apgauls ilgai neidils i tautos smons ir bsimoms kartoms bylos apie krat nusiaubusi bolevikin tiranij... . . 1 9 4 2 m. rugpiio 30 d. buv. Liaudies Vyriausybs ir Liaudies Seimo nari susirinkimas Karo Muziejaus did. salje mums atskleid vis ties, anais laikais bolevik taip grietai slpt, apie tragingiausias ms tautos gyvenimo dienas... . . . iame susirinkime paskelbti pareikimai turi didios reikms ms tautos istorijai ir visam pasauliui atskleidia neginijam ties, kad lietuvi tauta niekada laisvu noru nebt djusis prie Soviet Sjungos".

Buv. Liaudies vyriausybs ir Liaudies Seimo nari susirinkim bei jame padarytus pareikimus plaiai apibdino ir vertino, kaip reikming vyk, taip pat Lietuvos kitataui ir usieni spauda ir radijas. Visuose tam susirinkimui skirtuose rainiuose daugiausia dmesio kreipiama buv. Liaudies Seimo nari susirinkimo priimtai tokiai rezoliucijai:

5
BUV. LIAUDIES SEIMO NARI SUSIRINKIMO, VYKUSIO KAUNE 1942 M. RUGPIIO 30 D. R E Z O L I U C I J A

1942 m. r u g p i i o mn. 30 d. s u s i r i n k Kaune mes, buv L i e t u v o s v y r i a u s y b e s i r b u v . L i a u d i e s Seimo n a r i a i , v i e a i pareikiame: 1 . Smurtu sulauydama d u o t u s L i e t u v o s R e s p u b l i k a i i k i l mingus p a s i a d j i m u s v i s o k i o m i s a p l i n k y b m i s g e r b t i L i e t u v o s "suverenum b e i t e r i t o r i n integralum ir n e l i e i a m y b " (1926 m. s u t a r t i s t a r p L i e t u v o s R e s p u b l i k o s i r S o c i a l i s t i n i Taryb Respublik S j u n g o s , 2 s t r . ) , 1 9 4 0 m . b i r e l i o men. 1 5 d . S o v i e t S j u n g o s v a l d i a m i l i t a r i k a i okupavo L i e t u v . 2. Maskvos ultimatumu s u d a r y t a L i e t u v o s v y r i a u s y b , k u r i a i i p r a d i o s buvo paadta g e r b t i L i e t u v o s n e p r i k l a u s o m y b , v l i a u , Maskvai v e r i a n t , buvo r e o r g a n i z u o t a b e e . M i n i s t e r i o P i r mininko p a r e i g a s p r o f . V.Krve s - M i c k e v i i a u s i n i o s i r p r i t a r i m o , a p t i k r i n a n t daugum komunistams, su M.Gedvilu p r i e k y , t i k s l u pad a r y t i j v i s i k u Maskvos r a n k i u . 3 . T a i p r e o r g a n i z u o t a i v y r i a u s y b e i , Maskvos v y r i a u s y b s a k p r a v e s t i rinkimus L i a u d i e s S e i m , kad i s v l i a u paprayt j u n g t i Lietuvos Respublik Soviet Sjung. 4 . L i a u d i e s Seimas n e g a l e j o i r e i k t i i r n e i r e i k L i e tuvi t a u t o s v a l i o s , n e s : a ) L i a u d i e s Seimo s u d t i s buvo i anksto n u s t a t y t a komunist p a r t i j o s , d i r i g u o j a n t Maskvos a t s t o v u i G.Dekanozovui i r S o v i e t S j u n g o s p a s i u n t i n i u i L i e t u v o j e N.G.Pozdniakovui , kandidatus t e g a l e j o s t a t y t i t i k " L i e t u v Darbo Sj u n g a " , komunist p a r t i j o s e k s p o z i t r a , i r kandidat t e b u v o i s t a t y t a t i e k , kiek buvo n u s t a t y t a i v i s o L i a u d i e s Seimo n a r i , b) kadangi i a n k s t o buvo n u s t a t y t a a t s t o v s u d t i s , t a i kad pad i d i n t s p d buvo p a s k e l b t a , kad u kandidat s r a - Liaud i e s Seim b a l s a v o 9 5 , 5 1 % t u r i n i t e i s b a l s u o t i , o i t i k r j , kaip p a t v i r t i n a L i a u d i e s Seimo r i n k i m i n i k o m i s i j n a r i a i , o t a i p pat k a i p r o d o buv. LTSR L i a u d i e s Komisar Tarybos p i r m i n i n k o M.Gedvilo ir buv. LTSR A u k i a u s i o s Tarybos P r e z i d i u m o p i r m i n i n k o J . P a l e c k i o p a d a r y t i udaruose p o s d i u o s e p a r e i k i m a i , tebuvo paduota t i k 16-18 % g a l i o j a n i balsavimo k o r t e l i , c ) v i s a e i l a t s t o v 7 , k u r i e n e p r i k l a u s komunist p a r t i j a i , g r a s i n i m a i s buvo p r i v e r s t i bti a t s t o v a i s ir balsuoti u prisijungim prie Soviet Sjungos, d) balsuojant u prisijungimu prie Soviet Sjungos, a t s t o v b a l s a i nebuvo s k a i t o m i i r kartu s u a t s t o v a i s b a l s a v o

6
2

balsavo sdj j tarpe p a d a l i n i a i a s m e n y s . 5 . P r i e smurt n v i e n a s L i a u d i e s Seimo n a r y s n e g a l j o p a r e i k t i p r o t e s t o , nes t o k s p r o t e s t a s esamomis s l y g o m i s buvo s u r i t a s s u pavojumi g y v y b e i . Maskvos g a l i o t i n i s G . D e k a n o z o v a s i r SSSR p a s i u n t i n y b s n a r i a i L i a u d i e s Seimo a t s t o v a m s , p a r e i k u siems n u s i s t a t y m , kad p e r L i a u d i e s Seimo p o s d n e b a l s u o s i m e u p r i s i j u n g i m prie S o v i e t S j u n g o s , a t v i r a i g r a s e j i e m s ir eimoms. 6 . Mes v i e a i p a r e i k i a m e s a v o p r o t e s t , p r i e smurto i r f a l s i f i k a c i j o s p r i e m o n e s , k u r i o s buvo p a v a r t o t o s p r i e L i e t u v o s Respublik i r L i e t u v i taut b o l e v i k v a l d i o s t i e k renkant L i a u d i e s S e i m , t i e k jam v e i k i a n t . Nei m e s , n e i k i t i L i a u d i e s Seimo n a r i a i , d l a u k i a u sumint a p l i n k y b i , n e g a l j o m e i r e i k t i ir neireikme Lietuvi tautos v a l i o s p r i s i j u n g t i prie Soviet Sjungos. 7 . P a t s L i a u d i e s Seimas s a v o 1 9 4 0 m . l i e p o s mn. 2 1 d . d e k l a r a c i j o j e y r a p a s a k s : "Dabar l i a u d i s , g a l i n g o s i o s Raudonos i o s A r m i j o s padedama, n u v e r t s m e t o n i k j p a v e r g e j jung i r s t e i g savo v a l s t y b j e taryb v a l d i " . . . " j e i L i e t u v o s l i a u d i s g a l j o savo a l y j e s t e i g t i v i e n i n t e l t e i s i n g v a l s t y b e s santvark - s o v i e t i n s a n t v a r k , t a i v i s a t a t y r a t i k S o v i e t S j u n gos d k a " , tuo bdu pats konstatuodamas R a u d o n o s i o s A r m i j o s t a k j o i r k i t v a l d i o s organ sprendimams.

B O L E V I K I N V A Z I J A IR LIAUDIES VYRIAUSYB
PROF. V. KRV-MICKEVIIUS . Liaudies Vyriausybs min. pirmininko pareigas ir buv. usieni reikal ministeris

Permus Vilni i bolevik rank ir, kaip atlyginim u i dovan, sileidus bolevikines gulas, lietuvi tauta buvo pagauta didiausio nerimo ir sielvarto, nes suprato, kad prasidjo Lietuvos tragedijos pirmasis aktas. 1940 m. birelio 15 d., bolevik kariuomenei ygiavus Lietuvon ir Respublikos Prezidentui A. Smetonai su visa eima ir artimaisiais giminmis ivykus usien, net labiausiai politikoje nenusimanantiems pasidar aiku, kad Lietuvos vyriausybs savarankikumas yra jau tik nieko nereikianti fikcija; faktikai visa valdia pateko rankas bolevik ginkluot pajg ir Maskvos Komisar Tarybos galiotinio G. Dekanozovo, atvykusio Lietuvon 1940 m. birelio 15 dienos vakar, jau A. Smetonai ivykus usien. G. Dekanozovas Lietuvon atvyko su aikiai nustatytu tikslu inkorporuoti Lietuv Taryb Sjung. Jei i karto formaliai to nebuvo padaryta, tai tik todl, kad buvo norima suvaidinti politin komedij, neva laisvu noru Lietuvos sijungim Tarybini Respublik Sjung. Tuo tikslu Maskvos buvo suplanuota tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Baltijos valstybse kol kas ioriniai palikti t santvark, kokia jose iki iol buvo. Lietuvoje 1940 m. birelio 17 d. buvo sudaryta nauja vyriausyb ne laisvai, bet Maskvai pamus savo rankas vadovaujam rol. Toji naujai atsiradusi vyriausyb, pasivadinusi Liaudies Vyriausybe, nebuvo vienlyp, bet susidjo i dviej prieing grupi, su atskirais tikslais ir siekimais. Viena grup i tautikai nusistaiusi moni, kurie Maskvai tik todl buvo reikalingi, kad naujoji vyriausyb turt dar iok tok pasitikjim Lietuvos visuomenje, bet kuriai visai nepasitikjo Maskva ir jos galiotiniai Lietuvoje. Antrj grup sudar komunistai, kurie turjo grietai vykdyti Maskvos jiems, kaip komunistams, padiktuotus udavinius. Pirmajai grupei priklaus ministerio pirmininko pavaduotojas ir usieni reikal ministeris prof. V. Krv - Mickeviius, finans ministeris in. E. Galvanauskas ir krato apsaugos ministeris gen. V. Vitkauskas. Neaikaus nusistatymo buvo ems kio ministeris M. Mickis, daugeliu

1 9 PROF. V . K R E V f i - M I C K E V i C l U S

atvej palaikydamas mus. vietimo ministeris A. Venclova visai nesiorientavo padty ir daniausiai balsavo prisiddamas prie daugumos. Antrai grupei i pradi priklaus: teisingumo ministeris P. Pakarklis, vidaus reikal ministeris M. Gedvilas, kuris laiksi santriai, nesileido ginus, ir sveikatos ministeris dr. L. Koganas. Tautin grup a, E. Galvanauskas ir V. Vitkauskas svarbesnius klausimus aptardavo atskirai ir jo posdius su atitinkamu nusistatymu. Antroji grup, matyti, gaudavo direktyvas i rus atstovybs kurios nevisuomet ir jiems patiems buvo malonios, kaip vliau man prisipaino M. Gedvilas. Tautin grup, turdama ini i patikimiausi altini, kad V. M. Molotovas buvo utikrins Vokiei atstovyb Maskvoje, neva Maskva nemananti ksintis pakeisti vidaus santvark Lietuvoje, siek trukdyti Taryb Sjungos atstov Lietuvoje pastangas ardyti tvark. Be to, buvo manyta, kad karas tarp SSSR ir Vokiei Reicho yra neivengiamas. Prasidjs karas atne Lietuvai ivadavim i bolevik jungo, todl, kiek galima, ilgiau reikia isaugoti esam santvark nuo suiruts, o labiausiai ekonomines ir kines organizacijas. Ministeri Tarybos pasiprieinimas Maskvos ugaidoms pasireik vairiais klausimais gana skmingai. Nors js Respublikos Prezidento pareigas J. Paleckis buvo sutiks, taiau Ministeri Taryba atmet Maskvos pasilym vesti vidaus apyvart tarybin valiut rublius Maskva iuo klausimu turjo nusileisti. Ministeri Taryba dauguma bals atmet vidaus reikal ministerio M. Gedvilo pasilym legalizuoti Lietuvos komunist partij. Maskvos atstovai su G. Dekanozovu prieky, pastebj, kad jiems nepalanki grup rodo kiet atsparum, msi priemoni Ministeri Taryboje sustiprinti komunistin grup. Be Ministeri Tarybos ir be einani ministerio pirmininko pareigas prof. V. Krvs - Mickeviiaus inios buvo J. Paleckio aktu steigtos naujos ministerijos Darbo Ministerijos ir Pramons Ministerija, kuri ministeriais buvo paskirti, kaip pasirod vliau, komunist partijos nariai. Buvo steigta Vilniaus srities galiotinio staiga, kuriai vadovavo galiotinis su ministerio teismis. galiotiniu buvo e. Respublikos Prezidento pareigas J. Paleckio aktu paskirtas irgi komunistas D. Didiulis - Grosmanas. Susisiekimo Ministerija pirmomis okupacijos dienomis buvo perimta bolevik kariuomens vadovybs inion. Dabar Ministeri Taryboje atsirado specialus komisaras irgi su ministerio teismis. Visus iuos pertvarkymus, kiek galjo, trukd tautin grup finansiniais sumetimais, bet, pagaliau, ultimatyviai reikalaujant J. Paleckiui per kur veik G. Dekanozovas, turjo nusileisti. Tuo pat metu buvo paskirtas naujas valstybs kontrolierius, irgi arusis komunistas, L. Adomauskas. Tokiu bdu Ministeri Taryboje komunistin grup gavo aiki daugum. Be to, persiorientavo ir anksiau

BOLEVIKU INVAZIJA IR LIAUDIES V Y R I A U S Y B

svyruojantieji vietimo ir ems kio ministeriai, svarbiausiais klausimais prisiliedami prie komunistins grups. Gav daugum Ministeri Taryboje, komunistai ir visose kitose srityse m aktyviai veikti, danai nesiskaitydami nei su Lietuvos statymais, nei su anksiau padarytais Ministeri Tarybos nutarimais. Pasinaudodamas draugij statymu, vidaus reikal ministeris M. Gedvilas legalizavo Lietuvos komunist partij ir vis eil komunistini organizacij. Kiti komunistiniai ministeriai, naudodamiesi teise tiesiogiai teikti Prezidentui skirti ir atleisti savo ministerij net aukiausius pareignus, m G. Dekanozovo nurodymais, alinti senuosius prityrusius valdininkus, j vieton skirdami naujus, danai nieko nenusimananius, bet u tai komunistinio nusistatymo, daniausiai partinius komunistus, ne tik ne lietuvius, bet ir ne Lietuvos pilieius. Bolevikin veikla pagyvjo ir kitose srityse, ypatingai pramons ir prekybos monse, kur prasidjo mitingai, reikalavimai paalinti t moni vedjus, grasinimai streikais, organizavimasis profesines sjungas bolevikiniais pagrindais. Samdomi tarnautojai privaiose monse buvo kurstomi neklausyti savo darbdavi. Grs pavojus suirti Lietuvos ekonominei santvarkai. Susidar spdis, kad Vidaus Reikal Ministerija tyia pataikauja komunist partijos diriguojamai anarchistinei organizacij veiklai, kad Maskvos atstovams ir bolevik kariuomens vadovybei bt sudarytas pagrindas paimti visk savo rankas. Susidar tokia padtis, kad Lietuvoje atsirado net keturios ir daugiau vyriausybi: 1 . L i e t u v o s L i a u d i e s V y r i a u s y b , kuri buvo visai bejg, bet turjo pakelti u visk, kas darosi Lietuvoje, atsakomyb prie Lietuvi taut, prie bolevik karin vadovyb, prie visus, kas norjo kaltinti j; ypa kaltino tie, kurie vis dar nesiorientavo ir nepajg suprasti padties. 2 . V i d a u s R e i k a l M i n i s t e r i j a , s u susibrusiais joje Maskvos valdininkais, umusiais atsakingiausias vietas. Ji veik komunist partijos ir G. Dekanozovo nurodymais, nevykd Lietuvos vyriausybs sakym. 3. S o v i e t A t s t o v y b , faktikai vadovaujama G. Dekanozovo, kuris dirigavo ir komunist partij, ir naujai sukurtas komunistines organizacijas, ir spaud, ir Lietuvos radijo sistuvus, ir Elt, vert atleisti vienus valdininkus, skirti kitus ir eimininkavo visose ministerijose, kuri prieky stovjo ministeriai komunistai. Kitiems gi ministeriams ir atskiriems pareignams siunt reikalavimus brutalia forma, kuri veltui stengsi velninti tuometinis Taryb Sjungos atstovas N. G. Pozdniakovas, danai net atvykdamas atsiprayti u storievik G. Dekanozovo pareikim form. Gal tai buvo savo ries taktika.

10

PROF. V . K R E V f i - M I C K E V i C l U S

4 . R a u d o n o s i o s a r m i j o s k a r i n v a d o v y b , kuri visados ultimatyvia forma teik reikalavimus, lieianius ne tik jos reikalus, bet ir tokius, kaip demonstracij ir eisen leidim bei organizavim. Visi panaios ries reikalavimai buvo teikiami grmojania forma ne tik vyriausybei, bet ir atskir staig pareignams, nuolat juos terorizuojant. Tokiu bdu Lietuva riedjo anarchijos bedugn. Todl, pasitars su savarankikesniais kolegomis, nutariau kreiptis Maskvos vyriausyb tiesiogiai, reikalaujant udrausti SSSR atstovybei Kaune ir Raudonosios armijos vadovybei kitis Lietuvos vidaus reikalus, terorizuoti ir demoralizuoti jos administracin, ekonomin ir finansin aparat. Buvo pasista Lietuvos atstovui Maskvoje Dr. L. Natkeviiui ifruotas sakymas pareikalauti, kad SSSR Liaudies Komisar Tarybos pirmininkas V. M. Molotovas artimiausiu laiku svarbiais Lietuvos klausimais priimt einant ministerio pirmininko pareigas ir usienio reikal minister prof. V. Krv - Mickevii. Buvo gautas neigiamas atsakymas, motyvuotas tuo, kad Kaune yra Maskvos Komisar Tarybos galiotinis G. Dekanozovas, su kuriuo Lietuvos vyriausyb gali tartis ir susitarti visais klausimais. sieids G. Dekanozovas irgi nedviprasmikai pasiskubjo pareikti savo nepasitenkinim, kad j aplenkiant buvo tiesiogiai kreiptasi V. M. Molotov. Reikalavimas audiencijos pas V. M. Molotov buvo pakartotas, nurodant, kad kitu atveju teks kai kuriems ministeriams atsistatydinti. antr reikalavim Lietuvos atstovas Maskvoje Dr. L. Natkeviius birelio 28 d. prane, kad Molotovas Lietuvos usieni reikal minister sutiko priimti birelio 30 d. 16 val. Nors laiko buvo visai maai, bet vis dlto nurodyt dien ms usieni reikal ministeris jau buvo Maskvoje. J V. M. Molotovas prim ne 16 val., bet 22 val. 30 min. Mano pasikalbjimas su V. M. Molotovu utruko 5 valandas. Idsiau jam susidariusi padt, ryium su SSSR atstovybs Kaune ir raudonosios armijos karins vadovybs kiimosi Lietuvos vidaus reikalus, nuolatinius grasinimus, valdiko aparato terorizavim, nesiskaitym su krato reikalais ir visuomens nusistatymu, dezorganizavim darbinink miestuose ir kaimuose, pramons ir prekybos staigose, nuolatin miting ir eisen organizavim su rusikomis dainomis ir svetim valstybi veikj garbinimu. Visa tai, i vienos puss, gimdo lietuviuose didiausi nepasitenkinim ir baim, neapykant visam kam, kas yra nelietuvika, kaltinama yra vyriausyb, kad nesiima priemoni tvarkai palaikyti ir sudrausti tvarkos ardytojus. I kitos gi puss, susidariusia padtimi griaunama prekyba, pramon ir ems kis. Jei tokia padtis nevaromai truks ir toliau, turs vykti krato ekonomin ir kin katastrofa, kuri atsilieps ir Raudonosios armijos bklei, ypa maitinimo atvilgiu. Btinas reikalas sustabdyti SSSR atstovybs kiimsi vidaus reikalus ir nurodyti Raudonosios armijos vadovybei skaitytis su tuo, k Lietuva gali

BOLEVIKU INVAZIJA IR LIAUDIES V Y R I A U S Y B

11

padaryti ir ko negali, apsaugoti Lietuvos vyriausyb nuo nuolatini grasinim. V. M. Molotovas klaussi. Man idsius vis reikal, jis pareik, kad turs ini apie tobul Lietuvos kin aparat, kuris veikia laikrodio tikslumu, ir, savaime suprantama, kad kenkti ir kliudyti kinei veiklai SSSR vyriausyb neturi maiausio noro. Nesusipratimai, matyti, kyla i socialins ir valstybins santvark skirtingum. SSSR atstovyb Kaune neturinti nurodym kitis krato vidaus santvark, kiek tai nelieia Taryb Sjungos reikal ir tiksl. Taryb vyriausyb turjusi visados geriausi nor Lietuvos atvilgiu, grinusi Lietuvai Vilni, visuomet ir visur rmusi jos reikalus. Nors buv. Respublikos Prezidentas A. Smetona nekvailas mogus, bet, matyt, samanomis apls, nesuprato savo padties, sileids tarybines gulas nesuvelnino reimo, bet msi dar grietesni priemoni prie visa, kas tik liet rus kultr. Jis savo politika Taryb vyriausyb privert karika jga okupuoti Lietuv. Nors Taryb vyriausyb yra sudariusi su vokiei vyriausybe draugingumo sutart, bet toji sutartis neatpalaiduoja jos nuo atsargumo ygi. Todl, visai nemanydama kitis pasaulin kar, kuris dabar siauia Vakaruose, saugumo sumetimais Taryb vyriausyb turjo okupuoti tiek Lietuv, tiek ir kitas Baltijos valstybes. V. M. Molotovas ta paia proga papasakojo, kodl Taryb Sjungos vyriausyb 1939 m. pavasar negaljo susitarti su angl ir prancz vyriausybmis. Pranczai ir anglai reikalavo lenk sienoms nelieiamumo garantij, nors inojo, kad lenk valstybs sienose yra daug grynai rus apgyvent srii, kurios nra Taryb vyriausybei abejingos. Anglai ir pranczai, es, lenkams reikalavo karins pagalbos karo atveju, bet u visa tai Taryb Rusijai nenorjo teikti joki kompensacij. Be to, lenk vyriausyb vis laik rod didiausi nepasitikjim Taryb Sjungos vyriausybe. ioji pamgino tartis su vokiei vyriausybe, kuri dl karo grsms i Vakar valstybi yra tiek suvaryta, kad ji savo interes Baltijos kratuose negalt skmingai ginti. V. M. Molotovas iandien turs pasakyti atvirai tai, kas rytoj bus visiems aiku. Jeigu dar rus carai, pradedant Jonu Baisiuoju, siek prasiverti Baltijos jras, tai ne dl savo asmenini uuogaid, bet todl, kad to reikalavo rus valstybs ir tautos isivystymo eiga. Bt nedovanotina, jei Taryb Sjungos vyriausyb dabar nepasinaudot proga, kuri gali kit kart nepasitaikyti. Taryb Sjungos vadovyb nutar jungti Baltijos valstybes Tarybini respublik eim, savaime suprantama, kaip atskiras sjungines respublikas, garantuojant plaisias teises ir galimumus vystytis ir ydti tautinmis kultromis, tautiniams kiams ir gerovei. A. Smetonos ir K. Ulmanio vedama politika privert Taryb Sjungos vyriausyb nusistatyti, kad jau utenka sentimentalizmo ir reikia susirpinti gyvybiniais Taryb Sjungos reikalais. Be to, vis tiek ateityje maos valstybls turs inykti, ir Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos valsty-

12

PROF. V . K R E V f i - M I C K E V i C l U S

bms, geriau yra sijungti garbing Tarybini respublik eim, negu bti pagrobtoms lenk ar vokiei. Todl ir dabartin Lietuvos vyriausyb turt tiems vykiams rimtai pasiruoti ir pamali pati priprasti ir valstybin aparat pripratinti prie tos tvarkos, kuri ateityje tuose kratuose turs bti vesta. Atsakiau, kad Lietuva sunkiausiais metais mokjo atsispirti Lenkijos norams prijungti Lietuv, moks atsispirti ir ateityje. I vokiei puss nei netolimoje praeityje, nei dabar nepastebima noro uimti Lietuv. Be to, manau, kad SSSR pastangos inkorporuoti Lietuv Taryb Sjung, kai tik jos paaiks, sukels kar tarp Vokietijos ir Taryb Sjungos, nes vokiei vyriausyb nenors, kad tarybin santvarka sigalt gretimose emse prie Rytprsi sienos. Lietuvos gyventojai labai brangina savo nepriklausomyb ir savarankikum, todl irs vokieius, kaip savo ilaisvintojus, ir Raudonajai armijai teks tokiu atveju susidurti su partizaniniu karu savo unugaryje. Man visai neabejotina, kad visa tai vyks, juo labiau, kad jau dabar Lietuvos kininkai, kurie sudaro 80% vis Lietuvos gyventoj, yra labai bauginti dl galimo vidaus santvarkos pakitjimo. Lietuvos kininkas yra nuo ami prats irti valdomj ems sklyp, kaip savo nuosavyb. Lietuvoje kolektyvinio (obinnogo) ems valdymo idja visai svetima. Jau dabar ir man ir ems kio ministeriui teko ne kart priimti kinink delegacijas ir jas utikrinti, kad kol mes esame vyriausybs prieky, kio ir ems valdymo santvarka nebus pakeista. Suinoj, kad jiems gresia pavojus patekti tarybini respublik tarp ir pereiti kolchozin ems valdymo santvark, jie, be abejo, reaguos tai visais jiems manomais bdais. Ir Lietuvai ir Taryb Sjungai bt naudingiau dabar sudaryti sjungos sutart, kaip viena suverenin valstyb su kita, palankiausiomis slygomis. Tokia sutartis nuramint Lietuvos liaud ir sustiprint draugikumo jausmus. Lietuvos Vyriausybs pasilymas turt rasti palank atgars Tarybini Respublik Sjungos vyriausybje. ia turimais po ranka statistiniais duomenimis idsiau Lietuvos kio naum, jos eksporto ir importo kiek. Nurodiau, kad Lietuva yra tiek nai, kad be didesni sunkum gali iandien maitinti Raudonosios kariuomens dalinius, rodos, labai gausius. jungimas Lietuvos Taryb Sjung i pagrind sugriaut vis kin santvark, sunaikint jos gerov, anuliuot visas prekybines sutartis, kas katastrofikai atsiliept jos gyvenimui. Visa tai, be abejo, paliest Lietuvos liaudies nusistatym, nes u visa tai kaltint Taryb Sjungos vyriausyb, sugriovusi Lietuvos liaudies gerovs pagrindus. Atsakydamas mano pareikim, V. M. Molotovas nusistebjo Lietuvos kio naumu, jos eksporto kiekybe, kurios negali pasiekti net derlingoji Ukraina. Nelinks yra abejoti oficialiais duomenimis, tik nort pa-

BOLEVIKU INVAZIJA IR LIAUDIES V Y R I A U S Y B

13

reikti pageidavim, kad ir kitoje santvarkoje Lietuvos kio naumas nesumat. Dl karo su vokieiais grsms, es, nra ko kalbti. Jei vokiei vyriausyb prarijo (praglotila) Baltijos valstybi okupacij, teks jai suvirkinti ir t valstybi inkorporavim Tarybini Respublik Sjung. V. M. Molotovas pareik, jog mans, kad vietiniai gyventojai supras savo naud ir bus dkingi vien dl to, kad jie bus ivaduoti i pavojaus tokiu ar kitokiu bt bti trauktiems karo skerdynes, kurios siauia Vakar buruazinje Europoje ir kur kitis Tarybini Respublik Sjunga nemananti. O Vokietija per daug turi sunkum su anglais, kad dar panort pati karo su galingja Tarybini Respublik Sjunga. Atsivelgiant visa tai, V. M. Molotovas mano, kad Lietuvos liaudis sutiks inias apie sijungim su maesniu nepasitenkinimu, negu a vaizduoju. Be to, liaudis iuo reikalu bus atsiklausta tokia forma, kokia yra nustatyta tarybinse respublikose. Nors a turjau i tikriausi altini ini, kad dl Lietuvos jungimo Tarybini Respublik Sjung jokio susitarimo su Vokietijos vyriausybe nebuvo, atvirkiai, pats V. M. Molotovas Vokiei ambasadoriui davs patikrinim, kad santvarka Lietuvoje nebus paliesta, negaljau paneigti jo tvirtinim taktiniais sumetimais. Todl tik pareikiau nuomon, kad neabejoju dl nepalankaus lietuvi liaudies atsakymo pastatyt jai tok klausim, nes ji seniai yra apsisprendusi bti savarankika ir gyventi savitu gyvenimu. Mes moksime Lietuvos liaud tikinti. Pamatysi, Tamsta, kad nepraslinks n keturi mnesi, o Lietuvos liaudis pasisakys u Lietuvos jungim Soviet Sjung. Atsakiau, kad SSSR Komisar Tarybos pirmininko samprotavimai ir pareikimai mans n kiek netikino ir todl a ir kai kurie mano kolegos turs padaryti tam tikr ivad, jei Taryb Sjungos vyriausyb atmeta ms pasilym sudaryti nauj Lietuvos ir SSSR sutart draugingumo ir didiausio palankumo pagrindais. V. M. Molotovas atsak, kad mano pasilymas, be abejo, bus svarstomas, bet jis negali patikrinti, kad Tarybini Respublik Sjungos vyriausyb pakeis savo nusistatym. Bet gi jis tikisi, kad dabartin Lietuvos vyriausyb, savo krato gerovs vardu, pasiliks ir toliau bendradarbiauti su Soviet Sjungos vyriausybe nors tam, kad Lietuvos prijungimas ir vidaus santvarkos keitimas vykt be didesni sukrtim ir eksces. Dabartins Lietuvos vyriausybs nariai juk nepanors, kad ateityje Lietuvos liaudis juos laikyt savo prieais. V. M. Molotovui pasakius iuos odius, baigsi mano labai ilgas ir visikai nevaisingas pasikalbjimas. Man pasidar aiku, kad SSSR umaskuota jga inkorporuos Lietuv Soviet Sjungos sudt. Grau i Maskvos liepos 3 dien. Pirmiausia pasistengiau pasimatyti su finans ministeri E. Galvanausku. I jo suinojau, kad yra pa-

14

PROF. V . K R E V f i - M I C K E V i C l U S

leistas senasis seimas, panaikinta Lietuvos, Latvijos ir Estijos santarvs sutartis, be to, vidaus reikal ministeris M. Gedvilas, niekeno neatsiklauss, pranes Popieiaus atstovui apie nutraukim konkordato ir buvo nes Ministeri Taryb post factum pasilym padaryti oficial tuo klausimu nutarim, bet, E. Galvanauskui pareikalavus, atidta iki mano sugrimo. A pasisakiau, kad ryium su iais faktais ir duomenimis, kuriuos parsiveiau i Maskvos, nieko kito mums nebelieka, kaip tik pasitraukti E. Galvanauskas su tuo nesutiko. Maskvos planai jam buv spjami. Jis nurod, kad neturime apleisti savo viet, bet laikytis, kol nebsime paalinti. Visais manomais bdais turime stengtis sutrukdyti Maskvos sumanym vykdym, bent kiek galima ilgiau utsti. Pirmas ms udavinys dabartiniu momentu, kiek galima, ilgiau sulaikyti naujus seimo rinkimus, nes su pagalba naujo seimo Maskva, matyti, panors suvaidinti komedij, koki suvaidino 1939 m. ruden prijungdama Gudij, o dar anksiau buvo suvaidinusi, prijungdama Gruzij. Nereikia nusivilti, net ir Maskvai gali atsirasti netiktos klitys. Po io pasikalbjimo isiauks savo kabinet M. Gedvil, painformavau j, k esu igirds i V. M. Molotovo, ir pasiklausiau, ar jis apie tai yra anksiau inojs. Kiek pasvyravs, jis papasakojo, kad, priimdamas pasilym uimti vidaus reikal ministerio viet, buvo utikrintas jog raudonoji armija atjusi Lietuvai padti ilaikyti nepriklausomyb, bet ne jos vidujin santvark keisti. Ta prasme jis suredagavs savo akalb ir tos prakalbos tekstas buvs aprobuotas komunist partijos centro komiteto ir paties G. Dekanozovo. Tik vliau, man jau esant Maskvoje jis suinojo, kokia linkme pakrypo Lietuvos reikalai. Apskritai, jis, kaip komunistas, pateks toki klampyn, jog jam belieka ar i proto ieiti ar nusiauti, ar laukti, kad j nuaut. Kasdien ateina pas j verkianios moterys dl suimtj. Jis negals t aar paksti, bet yra bejgis kuo nors joms padti, nes turi vykdyti komunist partijos nutarimus. Neturi teiss ir pasialinti, nes tuo atveju partijos disciplina grieta ir apleidus savo viet komunist irima, kaip idavik, su kuriuo atitinkamai ir pasielgiama. Rengiausi j ibarti, bet po tokio pasikalbjimo neradau reikalo nei reikalauti aikintis, nei pareikti pageidavim, kad atsistatydint, kaip buvau mans. Vos M. Gedvilui ijus, atvyko pas mane teisingumo ministeris P. Pakarklis su jau paruotu nauju rinkim Seim statymu ir reikalavo, kad dar iandien bt suauktas Ministeri Tarybos posdis statymui apsvarstyti ir priimti. Atsakiau jam, kad, mano manymu, reikalas nra toks skubus, a pats turiu anksiau susipainti su patiektu to statymo projektu, duoti laik ir kitiems ministeriams apie tok svarb klausim pagalvoti. iuo metu turime pasiskubinti apsvarstyti vis eil neatideliotin finans ministerio projekt, kurie anksiau buvo neti ir lauk

BOLEVIKU INVAZIJA IR LIAUDIES V Y R I A U S Y B

15

savo eils. Kol ateis io projekto eil, visi Ministeri Tarybos nariai susps su juo pagrindinai susipainti. P. Pakarklis usispyrs reikalavo, kad statymas dar iandien bt svarstomas. A grietai atsisakiau tai padaryti. Matyti, P. Pakarklis prane apie mano nusistatym J. Paleckiui, nes apie 17 valand buvau pakviestas Prezidentron ir ten susidriau su tuo paiu reikalu. Pasinaudojau proga ir painformavau J. Paleck apie savo pasikalbjim su V. M. Molotovu ir pasiklausiau, ar jam iki io mano praneimo buvo inomi Maskvos sumanymai. Atsak, kad inomi, ir tas j taip paveiks, kad jis buvo, kaip a jau inojau, ijs i proto ir dabar gailisi, kad prot atgavo. A miau jam prikaiioti, kad dabar versdamas mane greiiausiu laiku svarstyti rinkim statymo projekt tuo paiu padeda Maskvai praryti Lietuvos nepriklausomyb. J. Paleckis m aikintis ir pradjo verkti, pasakodamas, kad priimdamas pasilym sudaryti vyriausyb, jis buvo apgautas, nes j G. Dekanozovas utikrino, kad Lietuvos nepriklausomybei nra pavojaus. Jis tatai saks ir kitiems. Pvz., kai Ministeri Tarybos generalinis sekretorius V. Maalaitis, J. Paleckiui sudarius vyriausyb, buvo padavs atsistatydinimo rat, jis tuomet jam ir pareiks, kad jei V. Maalaitis paads dirbti Lietuvos nepriklausomybs pagrindais, neturs reikalo atsistatydinti. Toliau J. Paleckis su aaromis m aikintis, kaip jis sunkiai visk pergyveno, kol, pagaliau, prijo ivad, kad kitos Lietuvai ieities nra, kad pasiprieinimas nieko nepads, tik gali pakenkti Lietuvos liaudiai ir, ypatingai, inteligentijai. A taiau nesutikau skubintis su seimo rinkim statymo svarstymu. Kadangi t dien Ministeri Taryba posdio nebuvo aukiama, tai apie 17 val. man paskambino i Taryb Sjungos atstovybs, kad N. G. Pozdniakovas ir G. Dekanozovas nort su manim pasimatyti. Paskyriau pasimatyti 18 valand ministerio pirmininko kabinete. Atvyks G. Dekanozovas m kalbti, kad yra btinas reikalas kuo skubiausiai suaukti seim ir jis nesupranta, kodl a noriu klausim atidlioti. Atsakiau, kad rinkiminei kampanijai dabar labai nepatogus darbymeio laikas. Vliau ar anksiau vienu mnesiu seimas susirinks, tas turi maa reikms. A gi numatau, koki rol suvaidins seimas, gali bti sukrstas visas krato ekonominis gyvenimas. Btinas reikalas aptarti anksiau tuos klausimus, nes bsime atsakingi prie savo krat ir net prie Maskv, kad privedme krat prie kins ir finansins suiruts. G. Dekanozovas iurkiai m kalbti, kad jie su N. G. Pozniakovu man su manim tartis, kaip geriau ir skmingiau bt galima pravesti rinkimus, o a keliu visokius ekonominius klausimus trukdymo tikslu. Visa tai, girdi, man E. Galvanauskas prikudjs aus. Atsikirtau, kad maas vaikas nesu, pats turiu savo prot ir numanau, kokie klausimai iandien kratui yra. svarbiausi. Ne jis ir N. G. Pozdniakovas kol kas nea atsakomyb, bet Ministeri Taryba. Kai vyks kin katastrofa, a pirmoje eilje bsiu kaltinamas.

16

prof.

v.

krevfi-mickeviclus

Ieidamas G. Dekanozovas pareik, kad rinkimai seim, vadinasi, ir rinkim statymo paskelbimas, turi vykti vienu metu visose Pabaltijo respublikose. Jei a sabotuoju, apie tai bus praneta V. M. Molotovui ir bus surastas bdas, kad statymas bt savo metu apsvarstytas, priimtas ir paskelbtas. Kit dien dar prie 12 valand eins Respublikos Prezidento pareigas J. Paleckis, matyti, ne savo noru, pareikalavo, kad E. Galvanauskas tuojau atsistatydint. Kiek vliau man prane telefonu, kad iandien 17 valand jis Prezidentroje aukia Ministeri Tarybos posd, kuriame, jam paiam pirmininkaujant, bus svarstomas rinkim seim statymas. t posd nujau su atsistatydinimu ratu, kur tuojau po posdio teikiau J. Paleckiui, pageidaudamas, kad kaip galima greiiau mano praym patenkint. J. Paleckis jutosi nejaukiai, norjo aikintis, bet nutraukiau jo pasiaikinimo pastangas, pareikdamas, kad viskas man yra suprantama ir be paaikinimo. J. Paleckis pra dar eiti pareigas, kol jis apsisprs, kaip jam pasielgti su mano praymu. Gal per t laik ir a pats apsigalvosiu ir savo praym atsiimsiu. Atsakiau, kad nemaniau pasitraukti i savo pareig, net sunkiausioms valandoms atjus, bet ios dienos vykiai man parod, kad kitos ieities nebra, ir a esu pastatytas padt, i kurios tik viena ieitis ir tebra atsistatydinti. Praslinko kelios dienos. Pagaliau gavau oficial praneim, kad dl rimtumo momento Respublikos Prezidentas negali patenkinti mano praymo, bet, atsivelgdamas mano sveikatos stov, man suteikia 14 dien atostog. ia pat buvo pridti du J. Paleckio aktai, kuriuos turjau kontrasignuoti: vienas, kad laikinai eiti ministerio pirmininko pareigas paveda vidaus reikal ministeriui M. Gedvilui, antras, kad ligiolinis Usieni Reikal Ministerijos departamento direktorius P. Glovackas skiriamas usieni reikal viceministeriu, pavedant jam laikinai eiti usieni reikal ministerio pareigas. Atvirai sakant, a laukiau savo elgesio blogesni pasekmi ir jau buvau pasiruos vykti Rusijos gilumon. Vliau, besibaigiant mano atostogoms, jos buvo, jau man nepraant, pratstos dar deimiai dien. Faktikai man pareig eiti jau neteko, nes grau tik likviduoti Usieni Reikal Ministerij ir rpintis surasti darbo buvusiems tos ministerijos bendradarbiams.

L I A U D I E S SEIMO RINKIM DUOMEN KLASTOJIMAS

AGR. PRANAS MICKUS Buv. Liaudies Seimo narys ir iauli Apygardos rinkim komisijos pirmininkas

K a i p a tapau Liaudies Seimo nariu? tai klausimas, kur negaljau atsakyti bolevik valdymo metais, lygiai kaip negaliu atsakyti n dabar. Negaljau ir negaliu atsakyti todl, kad man paiam visa tai buvo ir tebra paslaptis. Mes esame prat galvoti, kad, parenkant kandidatus administracijos ar visuomens tarnybai, vis pirma gaunamas j sutikimas uimti t ar kit viet. Deja, taip nebuvo, sudarant kandidat sra Liaudies Seim. Ar a sutinku ar nesutinku bti Liaudies Seimo nariu, niekas ir niekados mans neklaus. Apie tai, kad esu kandidatas Liaudies Seim, suinojau tik tada, kai buvo vieai paskelbtas it kandidat sraas ir kai prasidjo rinkimin agitacija. Tutuojau man kilo klausimas: kas, kaip ir kodl mane istat kandidatu Liaudies Seim? miau iuos klausimus aikintis tam tikrose staigose ir Lietuvos komunist.partijoje. Bet tas aikinimasis joki rezultat nedav. To maa dar. Besiaikinant, suinojau, kad taip pat be mano sutikimo esu paskirtas iauli Apygardos rinkim komisijos pirmininku. Tada i karto man paaikjo, kad komunist partija visikai nesiskaito su mogaus valia, su jo nuomone ir nusistatymu. Atsisakyti i kandidat Liaudies Seim nebuvo galima. Komunist partija, bandant atsisakyti, grasino iauriomis sankcijomis ligi inykimo i io pasaulio. Taigi, prie savo vali noromis - nenoromis turjau bti tuo, kuo bti a, kaip ne komunistas, nenorjau. Liaudies Seimo rinkimin agitacija prasidjo 1940 m. liepos 6 d., t. y. t pai dien, kai buvo paskelbtas Seimo rinkim statymas. Visa Lietuvos teritorija buvo padalyta atuonias rinkim apygardas. Kiekvienoje apygardoje buvo istatytas tik vienas kandidat sraas. O srae kandidat buvo tik tiek, kiek i tos apygardos reikjo irinkti Liaudies Seimo nari. Kandidat sraus faktikai sudarinjo Soviet Sjungos atstovyb Kaune ir Lietuvos komunist partija, o oficialiai juos savo vardu skelb kain kokia Lietuvos Darbo Sjunga". Vliau paaikjo, kad Lietuvos Darbo Sjungos vardu buvo prisidengusi Lietuvos komunist par-

18

AGR.

P R A N A S MICKUS

tija, nes ji, Lietuvoje savo ir kokybe ir kiekybe bdama visikai silpna, tomis dienomis vieai savo vardu dar nedrso monopolizuoti Liaudies Seimo rinkim. Lietuvos Darbo Sjungos istatyti Liaudies Seimo kandidat sraai oficialiai turjo bti patvirtinti apskrii miestuose suauktuose darbo moni" susirinkimuose. vairiuose miestuose vyk susirinkimai buvo visikai negauss. Juose dalyvaudavo tik labai maa miesto ir apylinks gyventoj dalyt. Pvz., Kaune tokiame susirinkime dalyvavo tik apie 2.500 moni, iauliuose apie 2.000 gyventoj, Marijampolje apie 1.000. Tas pats vaizdas buvo ir kituose miestuose. Tai yra nuostabiai mai susirinkusij skaiiai, juo labiau, kad tuos darbo moni" susirinkimus komunistai mones var grasinimais ir kitokiu moraliniu teroru. Susirinkim dalyvi didij dal sudar ne lietuviai, bet Lietuvos ydai ir rusai. Rinkimins agitacijos metu visame krate siaut Lietuvos komunist partijos sudarytos agitacins brigados. Jos varu suvarytiems gyventojams sak mitingines kalbas, kuriose adjo visoki grybi, neig numatom ems ir kito turto nacionalizavim, visokiais bdais mei Lietuvos kinius ir kultrinius laimjimus ir t. t. Be to, mones linksmino" visokiomis dainukomis, ruo okius, nevykusius koncertus. Lietuvos gyventojai visa tai irjo abejingai ir baimingai, nes jaut, kad ant j galvos kasdien kyla vis tamsesni ir audringesn debesys. Tuo pat metu, taiau, krate buvo varoma ne tik Liaudies Seimo rinkimin agitacija. Patriotikai nusiteikusi Lietuvos visuomen visame krate organizavosi bent moralikai pasiprieinti tam Seimo rinkim smurtui ir apgaulei. Krate gausiai sklido antibolevikin literatra, kuri gyventojus skatino neiti balsuoti, nesibijant u tai galim vlesni sankcij i komunist. Ir tokia, kasdien vis nauja, literatra buvo gaminama ir platinama kaimuose ir miestuose. tai keli atsiaukimai, atvaizduoj Liaudies Seimo rinkim ivakarse vyravusias tikrsias Lietuvos visuomens nuotaikas. Lietuvos Gynimo Rinktins 1940 m. liepos 8 d. atsiaukimas skamba taip: Pavergtos Tvyns snau! iandien Tau imu valanda pasirodyti, kad esi lietuvis. Tikras lietuvis sutiks geriau mirti, negu ties rank balsuoti u Lietuvos idavikus. Neik rinkim sal, nes ten prievarta tursi iduoti savo brolius, laisv ir tikyb. alin Lietuvos idavikai! Jums Tvyn Maskva! Salant Kovos Brio 1940 m. liepos 10 d. atsiaukimas: Broliai lietuviai! Mus smaugia rusai komunistai, ms krauj siurbia ydai. Siekdami lietuvius visikai inaikinti, draugai" suruo rinkim komedij, kad mes savo balsais patys iduotume Tvyn Lietuv. Jei mums brangi ms Tvyn Lietuva, n vienas nebalsuokime! Lietuvos Gynimo Rinktin Liaudies Seimo rinkim ivakarse, 1940 m. liepos 12 d. Lietuvos visuomen prabilo:

L I A U D I E S SEIMO R I N K I M U D U O M E N K L A S T O J I M A S

19

Lietuvi! Nedrsk engti Tvyns idavimo sal. Jei esi lietuvis, niekados nebsi ramus balsavs u Lietuvos pardavjus. Atmink, kad balsuodamas iduodi savo laisv, tikyb ir monik gyvenim. inok, kad po Liaudies Seimo rinkim, agitatoriai gaus imtus ir tkstanius rubli, o mes gausime panius ir kilpas ant kaklo. alin pavergjai! alin Lietuvos igamos parsidavliai! Ta pati Gynimo Rinktin kit dien vl skelbia: Lietuvi! Kur eini? Ar iduoti savo Tvyn? Ar drsi eiti sal, kur Tvyns idavikai gudriausiomis pinklmis ir prievarta stengsis igauti judoik bals? Tas ne lietuvis, kuris, kaip bailys, eis ir ties savo rank parduoti t amiais tv krauju ir prakaitu laistyt em. Nemanyk, nebsi ramus. Sin tave amiais grau. Visi Tvyns sns ir visos sesuts lietuvs, jei nebalsuosite, tuo paiu prisidsite prie Lietuvos Gynimo Rinktins darbo. Kas i valand suabejos, tas nevertas lietuvio vardo, tas yra tvyns idavikas, o tokiems tvyn Maskva. Lietuvos Atstatymo Frontas kininkus 1940 m. liepos 12 d. kreipsi: Broli lietuvi kininke! iandien tu, turdamas toki laisv, kaip kaljime, dar esi agituojamas, staiai varu varomas eiti balsuoti u tokius mones, kurie pus savo amiaus, kaip chuliganai ir kriminaliniai nusikaltliai, keliavo i vieno kaljimo kit. Visikai nepaindami kininko gyvenimo, jie dabar dedasi didiausiais ms draugais. Broli, inok, kad tie geriausi liaudies sns" yra tikri vilkai avies kailyje. Lietuvi, duodamas savo bals u iuos Lietuvos aus, pats sau neri ant kaklo kilp, kuri tave smaugs, atimdama laisv, nuosavyb, o vliau atims ir duon. Broli lietuvi kininke! Neik balsuoti u ms pavergjus! Tegyvuoja katalikika Nepriklausoma Lietuva! Tas pats Frontas t pai dien darbininkus ileido tok atsiaukim: Komunizmas nuo savo atsiradimo yra didiausia monijos nelaim, nes jis naudoja smurt, kelia revoliucijas, grobia moni nuosavyb ir be skaiiaus udo nekaltus mones. Komunizmas visk griauna, kas per imtmeius buvo sukurta. Geriausia komunist valdymo priemon teroras. Ms Lietuvoje komunizmo vedimas yra baudiavos grinimas. Darbininkai! Nebalsuokite u istatytus kandidatus, nes atiduodami balsus sau baudiav ant sprando usikraunate. Komunistai, kurie renkami Liaudies Seim, yra didiausi darbinink inaudotojai! Tai tik keli visoje Lietuvoje labai plaiai paskleist antibolevikini atsiaukim pavyzdiai. I viso toki atsiaukim buvo ileista keliasdeimt. Suprantama, kitu bdu patriotikai nusiteikusi visuomen kovoti negaljo. Atviras pasiprieinimas tuo momentu nebuvo galimas, nes Lietuvoje visur vaistsi gauss Soviet Sjungos kariuomens briai. Be to, jau buvo plaiai vykdomas fizinis ir moralinis teroras. Liaudies Seimo rinkim ivakarse, liepos mn. i 11 d. 12 nakt, visame krate, komu-

20

AGR.

PRANAS MICKUS

nist partijos sakymu, ekist buvo suimta ir kaljimus udaryta keli tkstaniai ymi lietuvi. privaius butus ir kinink sodybas nuolat lanksi jaunuoliai, daugiausia yd tautybs, kurie gyventojus ragino eitibalsuoti. Tokie raginimai daniausiai buvo lydimi grasinim: Jeigu Tamsta nebalsuosi, bsi liaudies prieas". O kaip komunistai elgiasi su vadinamaisiais liaudies prieais, jau tuo metu visiems buvo labai aiku. Esant krate tokiai kaitintai atmosferai, 1940 m. liepos 14 d. prasidjo Liaudies Seimo rinkimai. Nors visur siaut fizinis ir moralinis teroras, taiau balsuoti jo nedidelis gyventoj skaiius. Prie rinkimus nebuvo sudaryti sraai, turini teis balsuoti. Be to, Vyriausioji Liaudies Seimo Rinkim Komisija buvo ileidusi tokias rinkim taisykles, kad pagal jas kiekvienas galjo balsuoti tiek kart, kiek jam patiks. Balsavusieji buvo atymimi ne rinkik srauose, kaip tai daroma visame pasaulyje, bet pasus buvo spaudiami tam tikri tampai. Pasus, taiau, ne visi gyventojai turjo. Tiems, kurie pas neturjo, apylinki rinkim komisijos iduodavo tam tikrus asmens paymjimus, kurie jau duodavo teis balsuoti. Mgjas balsuoti su tokiu paymjimu galjo laisvai vaikioti i vienos rinkim apylinks kit ir visose apylinkse i naujo atiduoti savo bals. is balsavimo bdas galino komunistus ir ydus bei rusus balsuoti daugel kart ir tuo bdu gerokai didinti balsavusij skaii. Tai buvo pirmoji priemon klastoti Liaudies Seimo rinkim duomenis. Didioji dalis lietuvi, bdama grietai prieinga komunizmui ir matydama, kur veda Liaudies Seimo rinkimai, tuose rinkimuose nedalyvavo. O daugumas t, kurie rinkimuose dalyvavo, urnas met ne balsavimo korteles, bet visokias laikrai ikarpas, slaptus atsiaukimus ir ypa gaus kiek prie komunistus nukreipt ki. Einant Liaudies Seimo rinkimams, komunist propaganda i vis kamp skelb apie labai gaus gyventoj dalyvavim rinkimuose. Buvo nurodoma, kad daugelyje apylinki balsavo arti 100% gyventoj, turini balsavimo teis, o kai kur, girdi, balsavo net 110120%. Tai yra melas. itoki balsavusij procent, toli grau, nesusilauk n viena rinkim apylink. skaitant tuos gyventojus, kurie balsavo po kelis ir keliolika kart, ir visus tuos, kurie urnas met laikrai ikarpas, antibolevikinius atsiaukimus ir kius, visoje Lietuvoje balsavusij skaiius nepraoka 3050% vis turini aktyvi rinkim teis. Pasibaigus Liaudies Seimo rinkimams, tutuojau stachanoviku tempu" buvo pradti skaiiuoti balsai. Rinkim komisijos balsams skaiiuoti kviet paalinius asmenis. Ir koks buvo nustebimas, kai, vietoje galiojani balsavimo korteli, urnuose buvo randama nepaprastai daug laikrai ikarp ir prie komunistus nukreipt ki. Pastarj bals" skaiius daugelyje apylinki buvo ymiai didesnis, negu galiojani balsavimo korteli. Rinkim komisij nariai tokius negaliojanius balsus tuojau m naikinti, o j vietoje dti galiojanias korteles. itas

liaudies

seimo

rinkimu

duomen

klastojimas

21

Liaudies Seimo rinkim duomen klastojimas buvo masinis. Taip pat rinkim komisijos, pamaiusios, koks maas gyventoj skaiius dalyvavo rinkimuose, m i turim atsarg balsavimo korteles ir jas kio vokus, tuo klastojimo keliu didindamos Liaudies Seimo rinkimuose dalyvaujani Lietuvos gyventoj skaii. is rinkim duomen klastojimas buvo daromas vieai, komisij nariai niekur dl to nesivar, o patikimuose rateliuose net didiavosi, kad patys kelis kartus padidino balsavusij" skaii. Komisij nariai rinkim duomenis masikai klastojo dl to, kad komunist partija buvo neoficialiai sakiusi t - bt gauti imtaprocentin Lietuvos gyventoj pasisakym u Lietuvos Darbo Sjungos" kandidatus. Ir tuo tikslu komunist partija, rinkim komisijoms buvo neoficialiai nurodiusi vartoti visokius bdus, ligi rinkim duomen masinio suklastojimo. Kad Liaudies Seimo rinkim duomenys visoje Lietuvoje buvo be jokios atodairos klastojami, liudiju ne tik a vienas, kaip buvs iauli apygardos rinkim komisijos pirmininkas, bet liudija visa eil kit buvusi apskrii bei apylinki rinkim komisij nariai. tai, buv. Liaudies Seimo rinkim metu Marijampols Apygardos rinkim komisijos narys P. L a p i n s k a s liudija:
I Marijampols apskr, milicijos visai netiktai gavau rat, kad esu paskirtas Marijampols Apygardos Rinkim Liaudies Seim komisijos nariu. Posdiuose retai dalyvavau, nes turjau daug darbo tarnyboje, o, pagaliau, sitikinau, kad esu ir nepageidaujamas. Apygardos komisijos pirmininku buvo darbininkas i Vilkavikio (pavards nepamenu), jo padjju Marijampols adv. Leonas Stoklickis, ydas, kuris ir praved visus rinkimus. Buvo i aukiau spaudiama, kad balsavime dalyvaut visas 100/ 0 . U balsavimo pasisekim buvo atsakingi apylinki komisij pirmininkai. Atsimenu, kai vien kart atjo Apygardos komisij vienas apylinks komisijos pirmininkas ydas, pavards nepamenu, ir nusiskund, kad maai kas balsuoja, ir k reiksi daryti. Stoklickis aki mirkteljimu nurod, kad galima mesti dn bals. Per telefonus buvo girdima, kad provincijoje balsuota apie 3045/o- Tik vienoj apylinkj buvo praneta, kad balsavo apie 7080/o- Vis balsavim mons laik komedija ir jo balsuoti tik i baims, nes spaud pasus balsavimo enklus. mons buvo nepatenkinti, kad neturjo teiss pastatyti savo kandidat, ir balsuojant nebuvo i ko pasirinkti. Daug bals buvo tui arba ironikai parayt, balsuoju u drg. Stalin. Visur buvo ibraukta kandidato ydo pavard. Koks buvo apygardoje paskelbtas balsavusi procentas, tikrai neprisimenu, gal apie 98%, kas toli grau negaljo bti tikrenybje. bals gaudym buvo prievarta jungta daug pradios mokykl mokytoj, komjaunuoli, kurie gaudavo palydov vien soviet kar ir eidavo per kaim pas gyventojus vidunakt, rinkdami balsus. Bet i vejon nesisek: parnedavo po 2 3 balsus. Buv. Kauno apskr., Pepali rinkimins apylinks pirmininkas m i e r a s S t a n k e v i i u s liudija: Kazi-

A, Kazimieras S t a n k e v i i u s , gyv. Babt miestelyje, Kauno g-v Nr. 22 pareikiu, kad 1940 m. liepos mn., kai jo rinkimai Liaudies Seim, dirbau prie plento. Kadangi toje apylinkje rating nebuvo, tad mane paskyr IV links pirmininku. Apylinkje buvo apie 1000 gyventoj, turini balsavimo teis, o pri-

22

AGR.

PRANAS MICKUS

duot bals skaiius buvo 400. I t paduotj bals buvo 60 tui vok, o kit bals subraukytos kandidat pavards; daugiausia vokus buvo dti visai tuti i ssiuvini iplti lapai. Tuo bdu tikr bals mano vadovaujamoje Pepali apylinkje buvo paduota 260 arba, kitaip sakant, i 1000 balsuotoj balsavo apie 25%. U kandidat yd, kaip pamenu, buvo paduota 17 bals. ia proga noriu pastebti, kad ir is skaiius nebt balsavs, jei nebt oficialiai paskelbta monms, kad balsavimo metu bus duodami pasai. mons man, kad tai yra tikra inia, todl daugelis, kurie visai neturjo pas, jo balsuoti, kad j gaut, o kiti man, kad pasai bus keiiami ir dlto atjo rinkimin komisij. Tikrumoje, inoma, pasai nebuvo duodami, o tik balsavimo kortels. Be to, buvo pasamdytas orkestras ir mons galjo okti. Daug i pasilinksminti atjusi njo balsuoti. Man prikomandiruoti komunistai var varu balsuoti mones. Taiau vliau jie nusigr ir paliko gyventojus ramybje. Kok procent jie uskait balsavusi i mano apylinks, neinau, bet, tur bt, kaip ir kitur vis 100 procent. Tai yra aikus melas, nes balsavo, kaip sakiau, apie 25%.

Buv. Kdaini miesto rinkimins komisijos narys mokyt. E. V e r i n s k a s parodo:

A, mokytojas E. V e r i n s k a s , gyv. Kdainiuose, Basanaviiaus g-v Nr. 7, pareikiu, kad 1940 m. liepos mn., kai jo balsavimai Liaudies Seim, gavau sakym paskyrim dalyvauti rinkim apylinks nariu. Turiu pastebti, kad rinkim sraai nebuvo sudaryti. Pasiruoimui buvo duota tik 3 dienos. I miesto savivaldybs buvome gav ini, kad yra apie 7.000 gyventoj, turini teis balsuoti. I tikrj balsavo visose miesto apylinkse apie 3500 moni, kas sudar apie 50%. Taiau, turint galvoje bolevik propagand, kad kiekvienas balsuojantis dt 10 korteli (vis kandidat skaii), tai galima manyti, kad visikai lojaliai" balsuojani buvo tik apie 2000 balsuotoj, kas paaikjo per bals skaiiavim. Ne piln korteli skaii buvo padavusi apie 1000 balsuotoj ir tik vien bals padavusi taip pat apie 1300 bals. Lik padav arba sen laikrai ikarpas arba i korteli buvo ipltos pavards ar kitokiu bdu balsai buvo sugadinti. Kadangi Kdainiuose buvo apie 3000 yd, tai nesunku atspti, kad lojaliai balsuojani skaii sudar ydai. Visi kiti gyventojai rinkimuose dalyvauti visikai nenorjo. Jei laikysime, kad padav vien bals arba kitokiu bdu nuvertin savo balsus nebuvo aktyvs rinkikai, tai aktyviai dalyvavusi procentas dar labiau teks sumainti. Be to, turiu paymti, kad rinkim salje, o ypa tame kambaryje, kur rinkikai turjo dti balsavimo korteles vokus, buvo gana didelis skaiius komunist partijos agent, kuri paskirtis pravesti sklandiai rinkimus, sekti ir atrinkti tuos, kurie deda tuius vokus ar balsuoja ne pagal j propagand. Tad, kaip ia rodo suminti faktai, rinkimai buvo neteisingi, klastojami ir vliau paskelbti rezultatai buvo melagingi, btent: 1. Prisilaikant proporcingos rinkim sistemos, kiekvienoje apygardoje turjo bti minimum du sraai, o figravo tik vienas komunist partijos istatytas sraas. Pas mus, Kdainiuose, per prierinkimin susirinkim, kai apie tai buvo paklausti atvaiav kompartijos atstovai, tai vienas u t paklausim gavo igirsti vairi barni. 2. Turjo bti pagaminti rinkik sraai ir pagal juos kiekvienas rinkikas turjo balsuoti. Bet kadangi, matyti, i Maskvos, buvo gautas sakymas iki tam tikro termino rinkimus pravesti, tai toki sra visai nebuvo. O rezultate, norint padidinti bals skaii, apylink atvykdavo balsuoti mons, kurie gyveno visai toli nuo miesto. Per rinkimus Kdainiuose atvaiav i Kauno aktyvistai" su sunkveimiais gabendavo mones i Januavos km. (2 km), Leplin km. (8 km) ir

23
net Labnavos km. (12 km). O i to gautsi domus dalykas, btent: rinkimus galt atvykti net per 100% rinkik. Kompartija tai dar, matyti, tam, kad nepritrkt rinkik. Kai vienas i atvaiavusi CK atstov paklaus, kiek yra Kdainiuose gyventoj, tai, pasiremdamas telefoniniu praneimu i miesto valdybos, sakiau, kad es 7000 gyventoj. Atstovai i t mano odi suvok, kad, atmetus vaikus, turi balsuoti apie 5000 gyventoj. Bijodami, kad tokio skaiiaus nesusidarys, jie ir pradjo siuntinti visas puses aktyvistus" gaudyti beveik prievarta rinkik. Bet, mano manymu, jei prie Kdaini miesto priskaityti mintus kaimus ir dar karius, kurie taip pat balsavo rinkimuose, tai per rinkimus Kdainiuose turt balsuoti 7000 moni (i viso 9000 moni minus 2000 vaik). Savo praneimuose apie rinkim rezultatus dalyk kompartijos atstovai nuslp. Tuo bdu, pasibaigus rinkimams, kai vargais negalais ijo apie 4600 balsuotoj, jie i diaugsmo prane apie 99% dalyvi (turt praneti tiksliai 9 2 % ) . I tikrj gi, jei 4600 padalyti i 7000, tai balsavusi buvo 65%. Todl savaime aiku, kad paskelbti rezultatai nesutiko su tikrove. 3. Per paius rinkimus rinkim bstinje, be komisijos, buvo du Kauno kompartijos atstovai ir visas pulkas kitoki kompartijos agent. Tas j buvimas labai slegiamai veik mane ir kitus. Galiu tvirtinti, kad tarp j buvo ir N K V D bendradarbi, kuri tikslas buvo observuoti ymiausius miesto asmenis per balsavim, o taip pat ir mane. miausi nepaprast priemoni paalinti bent j dal, nes vis paalinti nepasisek. Juk ir tuomet buvo aiku, kad kompartija ir komjaunuoliai yra galingiausi, j klaus net apskrities virininkas, o k bekalbti apie kakoki ten apylinks komisij. Tuo bdu, vietoje statymo numatytos penki asmen komisijos, faktikai pasidar komisija i neaprto asmen skaiiaus, gal net 30 ir daugiau. Nenuostabu, kad kartais rinkim eiga virsdavo tikru ermideriu. 4. Rinkimai utruko net ir liepos 19 d. Matyti, dl baims, kad nesusidarys reikalingi procentai. Bet, man rodos, dl rinkim, o ypa balsavimo technikos, tokia baim buvo nepagrsta. Juk nakt i 18 19 bstinje nakvojo tie patys partijos atstovai, j patiktiniai su autuvais kareiviai ir, nors urna buvo uantspauduota, bet antspaudas liko toje paioje patalpoje ir urn buvo galima kiek nori dti ir vl uantspauduoti. Kit dien nakt balsams skaityti kompartijos atstovai dar pristat 20 moni. Visiems buvo idalinti lapai, kiekvienas gavo i urnos po 200 vok ir tuo bdu pati komisija j neskaiiavo. Kompartijos atstovai i Kauno taip pat buvo ir irjo, kad komisija daug nerodyt iniciatyvos. Jei tikti gautais skaiiavimo rezultatais, piln vok buvo paduota apie 2100, nevisai piln 2490 ir tui 10 vok. Bet vliau, sudjus bendr korteli skaii, kuri turjo ieiti pagal protokol ir kandidat skaii 46.000 bals, a gavau per 10.000 maiau, tai yra tui vok ar su senais laikraiais ir sugadintais balsais buvo ne 10 bet 100 su virum (po 150). Sprendiant i rinkim kambaryje imtyt korteli, maai padavusi buvo apie 1200 moni ir apie 1200 gal padav po 1 bals. Kadangi u yd kandidat Vinick buvo paduota 2234 balsai, tai i to galima lengvai padaryti ivad, kad lojaliai" balsavo vien tik ydai, kuri miestelyje buvo apie 3500 moni. Apie t bals skaii, atmetus vaikus, ir gavo Vinickis. Lietuviai ir kiti nepadav pilno korteli skaiiaus, balsavo ne visai lojaliai ir tuo bdu, matyti, norjo pareikti savo protest prie tokius rinkimus seim. I to viso galima padaryti ivad, kad komisija buvo tik dl formalumo", kad galutinai neprasilenkt su rinkim statymu. Faktikai rinkimus praved" kompartija, rezultatus paskelb sufalsifikuotus tik tam, kad apkvaiint tamsi moni mases.

Vilkavikio miesto sekretorius M a r i j a P o n g a n i e n , dalyvavo skaitant Liaudies Seimo rinkim balsus, sako:

kuri

24

AGR.

PRANAS MICKUS

Vilkavikio mieste Liaudies Seimo rinkimai vyko keturiose vietose ir vienoj vietoje a dalyvavau prie bals skaiiavimo nakties metu. Man buvo pavesta atidarinti vokus ir tikrinti ar teisingai paduoti balsai. Mano iniomis, Vilkavikio mieste balsavo 607O% gyventoj. I paduot bals 1015% buvo neteising bals, t. y., paduota korteli po kelias t pat asmen, prirayta vairi grai odeli" papaiyta pieini ir pan. Tokie vairs neteisingi balsai buvo dedami atskirai, taiau komisijos nari jie buvo paimami. Komisijoje buvo daugiausia ydai. A buvau pakviesta kaipo tarnautoja technikiniam darbui atlikti. Prie suraymo balsavimo protokolo nedalyvavau, taiau atsimenu, kad buvo paskelbta, kad balsavo Vilkavikio mieste apie 95/o- Taip pat rinkim metu man teko budti prie telefono ir registruoti praneimus i vairi Vilkavikio apskrities valsi, t. y., buvo praneama, koks skaiius iki tam tikros valandos balsavo. Buvo toki valsi, kuriuose balsavo tiktai 1015%, o oficialiai paskelbta buvo labai didelis balsavusij skaiius.

Buv. Kauno apskr. Jurginiki apylinks rinkim komisijos pirmininkas K a z i m i e r a s P e t r a i t i s tvirtina:

A, Kazimieras P e t r a i t i s , gyv. Garliavoje, Vytauto g-v Nr. 42, pareikiu, kad kai jo balsavimas Liaudies Seim 1940 m. liepos mn., dirbau tuo metu Garliavos plytinje. Todl, kaip darbinink, paskyr Jurginiki apylinks pirmininku. Kiek tuo metu tikrai balsavo - nepamenu, bet manau, kad apie 40 50 procent. Atidarius vokus, buvo rasta netikr korteli. Toki netinkam korteli buvo apie 10 15/o. Kortels buvo subraukytos arba mesti iaip vairs popiergaliai. Kai kur buvo vokuose rasta eilrai, kur ijuokiamas Stalinas arba komunistin valdia. U yd kandidat buvo paduota tik 13 bals. Balsus su kortelmis perdaviau valsiaus komisijai. Kok jie procent nustat mano vadovauta rinkiminei komisijai neinau, bet, tur bt, kaip ir kitur, ra 99% ar panaiai

Buv. Kauno apskrities Tabariki apylinks rinkim komisijos narys J u o z a s V r u b l i a u s k a s tvirtina:

A, Juozas V r u b l i a u s k a s , gyv. Garliavos mieste, Darbinink gatvj Nr. 2 pareikiu, kad 1940 metais gyvenau Garliavos valsiuje ir dirbau tada plytinje Liaudies Seimo rinkim metu buvau paskirtas nuo plytins rinkimin komisij Tabariki apylinkje. Rinkimai ms apylinkje buvo vykdomi grasinamai. Visiems buvo skelbiama kas nebalsuos, bus apskelbtas liaudies prieu". Kadangi buvo spaudiami ant pas tampai, tai ie grasymai gijo visiems bauginanios prasms. Be to, visuose kaimuose seninai ir paskirti asmenys jo varyti gyventojus balsuoti ir siunt jiems atveti pastotis. Taiau, neirint ios prievartos, gyventoj ms apylinkje tebalsavo apie pus. Skaitant balsus, buvo rasta i balsavusi skaiiaus apie 30% netinkam, nebuvo sumestos kortels subraiytos, vairs popiergaliai ir panaiai. Tuo bdu Tabariki apylinkje balsavo daugiausia tik apie 20% rinkim teis turjusi gyventoj.

Liaudies Seimo rinkim metu buv. Kdaini apskr. Josvaini vals. viraitis J u o z a s N e m a n i s liudija:

L I A U D I E S SEIMO R I N K I M U D U O M E N K L A S T O J I M A S

25

A, Juozas N e m a n i s, gyv. Josvaini miest. Vytauto g-v Nr. 28, pareikiu, kad 1940 metais liepos mnes, kada buvo Liaudies Seim rinkimai, jau Josvaini valsiaus viraiio pareigas. Man gerai inoma, kad rinkimai buvo vykdomi prievarta, grasinimais ir apgaule. Komunist partija i anksto praved propagand, kad kas nebalsuos, bus laikomas liaudies prieu. Be to, paadjo vis luom gyventojams visoki grybi, o kartu suorganizavo brius, kurie vaikiojo po kaimus ir vert balsuoti. Tuo nesitenkinant, buvo siuniamos kaim pastots su urnomis. Kai buvo spaudiama ant pas tampai, tai dalis gyventoj isigand jo balsuoti. Kaip laisvu noru balsavusius, galiu paymti tik ydus, kurie patys pirmieji ir pasirod prie urn. Kiek a pastu savo valsiaus gyventojus, galiu pasakyti, kad i lietuvi bt balsav tik keli procentai. iaip gyventojai terorizuojami, grasinami balsavo apie 40 50 procent. Taiau, atidarius vokus, paaikjo gyventoj valia. Apie pus vis paduot bals buvo netinkama. Tai vis tuti popiergaliai, subraukyti krymai sraai, sudarkytos kortels. Visur beveik ibraukta kandidat yd pavards. Be to, daug prirayta keiksm, paaip i komunist partijos, valdios ir Stalino. Vis t odi, priera net nepatogu paymti. Komisija netikras korteles nekreip dmesio ir tik atrinko kelias, nors kaip minjau, blog buvo apie pus. Kiek bals i ms apylinks buvo paskelbta, neinau, bet manau, kad kaip visur, taip ir ia 9 8 % ar panaiai. Tokius balsavimus, mano manymu, negalima laikyti tikrais rinkimais, o paprasiausiu lietuvi tautos valios klastojimu ir politine komedija.

Buv. Trak apskr., Lentvario apylinks rinkim komisijos narys mokytojas J. P a u l a i t i s nurodo:
1940 m. liepos mn. apie 3 dienas prie Liaudies Seimo rinkim pradi, atvyko Lentvar komunist partijos atstovas ir ia pradjo organizuoti seimo rinkim apylink. Pirmiausia jis papra mane, kad tam tikslui leisiau naudotis mokyklos bstine (dar tuo metu buvau mok. vedju). Vliau pradjo organizuoti rinkim komisij. t komisij pakviet ir mane nariu. Toliau m sudarinti agitatori brigad. j jo daugiausia ydai ir vietiniai lenkai komunistai. Jie vainjo po kaimus ir grasindami ragino gyventojus eiti balsuoti. Atvykdavo agitatoriai ir i Vilniaus. Rinkim ivakarse atvyko i Kauno buv. tuo laiku vietimo viceministeris Liudas Gira su keliais asmenimis ir mokykloje suruo miting. ia Liudas Gira turjo labai ilg paskait, kurioje ipeik vis Lietuvos praeit ir gyr naujuosius laikus, digavo utekania Stalino saule. Ta proga ragino gyventojus eiti balsuoti, adjo visokiausi grybi, adjo toleruoti iame krate lenk kalb, paproius, kultrin gyvenim ir t. t. Balsuotoj sra joki nebuvo. Turjusi teis balsuoti buvo apie 5.000. Pirm balsavimo dien balsavo labai maai. Antrj dien pasileido apylink agitatoriai ir namuose rinko balsus. Gr rinkim bst, atvedavo pilnas kienes ulipint vok ir sukidavo juos urn. Tai atlik vl ivykdavo kaimus ir vl parvedavo vok su balsais. Ar jie tuos balsus i moni surinkdavo, tenka labai abejoti. Atrod, kad jie patys balsus ddavo vokus ir atnedavo sumesti urn. Tokiu bdu gavosi, kad balsavo apie 60%. Patikrinus balsus, rasta daug sugadint: pripaiyta karikatr, prirayta visoki ki prie komunistus ir panaiai. Reikia paymti, kad daugumas balsavusi buvo priversti balsuoti grasinimais. Rinkim apygarda balsavim procento apylinkmis neskelb, tik paskelb, kad apygardoje balsavo 96,5%. Tas procentas biauriai sufalsifikuotas, nes n vienoje apylinkje toks didelis procentas nebalsavo. Kiek teko pasikalbti su gyventojais, susidar spdis, kad, jei bt buv laisvi rinkimai, bt balsav apie 10%, o esant grasinimams ir prievartai, balsavo apie 50%, i kuri galiojani balsavimo korteli buvo paduota 22 25%.

26

AGR. P R A N A S MICKUS

Buv. Ukmergs apskr., Kovarsko rinkim komisijos bals technikin skaiiuotoja mkt. Laimut M a e i k i e n liudija:
1940 m. liepos mn. Liaudies Seimo rinkim metu tarnavau Kovarsko pradios mokykloje mokytoja ir man teko dirbti, kaip technikai darbininkei, prie bals skaiiavimo. Komisija buvo sudaryta i grups lietuvi ir vienos yds komunists. Taiau rinkimus faktikai praved ydai ir tuo laiku buvs valsiaus sekretorius Kvedaras Vaclovas (dabar euoli valsiaus sekretorius), kuris ypa pasiymjo. Tose paiose patalpose rinkim metu buvo padaryti okiai, ir vietos ydai bei ruseliai prievarta i pasilinksminimo nuvarydavo balsuoti. Joki balsuotoj sra nebuvo, taip pat nebuvo jokios kontrols, ir kas norjo, galjo balsuoti po kelis kartus. Rinkimuose dalyvavo nedidelis gyventoj procentas. ydai ir komunistai vietos gyventojams vairiausiai grasindavo, jei ie nebalsuot. Prie bals skaiiavimo daugiausia buvo ydai ir komunistai. Pirmj rinkim dien labai maai kas balsavo. Pasibaigus rinkim laikui buvo atidaryta urna. Tuojau pat bals skaiiavimas buvo sulaikytas ir praneta, kad rinkimai yra pratsti. Pirm, o ypa antr dien, sunkveimiais vaindavo po apylinkes ir kuone prievarta mones vedavo prie urnos. Kadangi pagal apytikr turini teis balsuoti gyventoj skaii rinkimuose dalyvavo labai nedidelis procentas, tai komjaunuoliai ydai suorganizavo ydus vokams atplti. Daugelyje vok buvo tik po vien kandidato kortel. Nemaas skaiius korteli buvo sugadint, subraukant kandidat pavardes arba priraant nauj. Taip pat buvo prikita popiergali ir pamflet. Prapldami vokus, ydai pridjo korteli. Karpant korteles, aikiai maiau, kad ydas K u l b e r i s i po suolo itrauk apie imt dar visai nesulankstyt Kandidat sra ir padav sukarpyti. Tuo bdu buvo balsuotoj procentas ymiai toje apylinkje pakeltas, bet manau, kad is djimas nebuvo vienintelis. Suskaiius balsus paaikjo, kad kai kurie atstovai gavo daugiau bals, negu i viso buvo balsuotoj. Kovarsko apylinkje buvo balsuota" per 100/o- Vis suktybi a negaljau pastebti, nes faktikai rinkimams vadovavs K v e d a r a s dirbo i vien su ydais ir manim nepasitikjo.

Buv. Vilniaus apskr., Maiiogalos apylinks rinkim komisijos narys J u o z a s K a l n n a s patvirtina:

A, K a l n n a s Juozas, buvau paskirtas 1940 m. liepos mn. rinkim metu Liaudies Seim Maiiogalos apylinks rinkimins komisijos nariu. Anksiau sudaryt sra nebuvo, taiau pagal gyventoj skaii ir balsavimo duomenis, apie pus gyventoj balsavo, imant dmesin administracijos spaudim. Taiau atidarius vokus, paaikjo gyventoj tikroji valia. Paduotosios kortels buvo suplytos, subraiytos arba mesti iaip popiergaliai. Toki korteli buvo apie pus. Tokiu bdu, lojaliai balsavusi skaiius galjo bti apie 20 25%. Suskaiius balsus, atvyko i Vilniaus ydeliai, kurie ia nusigr, sukl skandal ir ginus su komisija, pasim neantspauduotus balsus isive. ia proga pastebiu, kad vienoje apylinkje balsai buvo iveti tik po 6 dien, tuo tarpu ms vis nustebimui, buvo paskelbta, kad ioje apylinkje balsavo apie 100%. Tikrumoje toks skaiius galima laikyti suklastotas, ar melagingai pramanytas.

Toliau eina dar visa eil svarbi liudijim apie Liaudies Seimo rinkim duomen klastojim vairiose Lietuvos vietose. Buv. Teli apskr., Rietavo apylinks rinkim komisijos bals technikin skaiiuotoja O n a V y t n a i t , gyv. Rietavo m., Plungs g-v, sako:

L I A U D I E S SEIMO R I N K I M D U O M E N K L A S T O J I M A S

27

1940 m. liepos 14 d., kai buvo renkamas Liaudies Seimas, man teko dirbti rinkiminje komisijoje, kaip technikinei tarnautojai. Dienos metu apie 3 val. po piet, kai buvo patikrinta, kiek balsavo, oficialiai prieita ivados, kad balsavo i 10.000 asmen 13%. Paskui po to tuojau paleido visus esamus Rietavo valsiuje sunkveimius su rinkiminmis brigadomis, bals dar buvo sugaudyta apie 8 9 % . Tuo bdu Rietavo valsiuje balsavo apie 25%Atidarius vokus, rado visoki papiros nuork, papiros dui ir iaip popiergali. T visoki pargalk buvo rasta apie 400 500 tuk. Kai tuo tarpu balsuotoj buvo ne daugiau kaip 2.000 asmen. Po toki balsavim jie sudar savo slapt, posd, k jie svarst, neinau. Po to posdio jie paskelb, kad balsavo visas 100%. inant visuomens nuotaik ir kad nebt panaudota prievarta, tai bt buv apie 2% ar 3% balsavusi.

Buv. Taurags apskr., ilals apylinks rinkimins komisijos narys J. D e r i n a s liudija:

Be mano sutikimo buvau paskirtas ilals rinkimins komisijos nariu, kai buvo renkamas 1940 m. Liaudies Seimas. Kiek pamenu, moni balsavo labai maai, dl ios prieasties ilals miestelio ydukai buvo isisti kaimus varu atvaryti rinkikus. Taiau ir i prievarta dav maus rezultatus. Mano manymu, ilals apylinkje balsavo apie 25%. Atidarius urnas, tikrinant balsus, rasta labai daug netikr: subraukyt, suplyt korteli, ar iaip sukita vokus vairi karikatr bei popiergali.

Buv. Kartuvos apylinks rinkim komisijos pirmininkas J. K u i n s k a s tvirtina:

1940 m. buvau paskirtas Liaudies Seimo rinkim Kartuvos apylinks pirmininku. Paskyrim gavau i to meto vietins administracijos, visai neatsiklausus mano sutikimo ar nesutikimo. Kiek atsimenu, rinkimuose balsavime dalyvavo nuo 50 iki 4 0 % turini teis balsuoti. Blog bals buvo madaug apie 10%. Kiek i balsuotoj patyriau, daugumas balsavo i baims, nes buvo tampuojami pasai.

Buv. Vaii apylinks rinkimins komisijos narys mok. J. S ad a u s k a s liudija:

A, mokytojas S a d a u s k a s Jonas, pareikiu, kad 1940 m. buvau paskirtas Vaii apylinks rinkimins komisijos nariu, mans neatsiklausus. Kiek pamenu, balsavusi nuoimtis buvo apie 40 50. Rinkim metu buvo vartojamos vairios represijos, jei to viso nebt buv, balsuotoj skaiius nebt sieks 10 5 % . Atidarius vokus, buvo rasta suplyt, subraukyt ir su popiergaliais vok.

zys

Buv. Raseini apskr., Vidukls rinkimins komisijos narys mkt. K aG i e d r a i t i s pareikia:

A, mokyt. G i e d r a i t i s Kazys, buvau rinkim Liaudies Seim Vidukls apylinks rinkimins komisijos narys. Balsavimo metu balsuotoj galjo bti tik 20 - 3 0 % turjusi teis balsuoti. Nakties metu balsavimo bstinje nebuvau. Tuo metu sargyb bstinje jo akty-

28

AGR.

PRANAS MICKUS

vistai - bolevikai. Vliau, atidarius urnas, vis nustebimui pasirod, kad korteli labai daug, apie 90%, kas tikrumoje jokiu bdu negaljo bti, taigi galima prileisti, kad nakties metu kas nors pasirpino pridti balsavimo korteli. Rinkim ivakarse prie por dien buvo atvyks miting i Kauno J. Stumburys ir Filipaviius Stasys. Rinkiminje komisijoje teko atlikti vis technikin darb, nes komisijos pirmininkas Mockus (Medinis) visai beratis, o sekretorius Izidorius yvatkauskas mokjo tik pasirayti.

Buvusio Kartenos valsiaus savivaldybs sekretoriaus A n t a n o T i k a u s, dabar gyvenanio Kretingoje, emaii 4, p a r e i k i m a s :

Dl vyki, kurie buvo man esant Kartenos valsiaus savivaldybs sekretoriaus pareigose, galiu paaikinti tai k: Pradsiu nuo rinkim Seim 1940 m. liepos mn. Rinkim sraai nebuvo sudaryti. Visas valsius rinkimams buvo padalintas 3 rinkim apylinkes. Jos buvo: Kartenoje, Aleksandrovje ir utaut kaime. Mano nuomone, rinkimuose galjo dalyvauti ne daugiau kaip 3 0 % valsiaus gyventoj. Atidarius rinkim vokus, buvo rasta vairi korteli su vairiais uraais. Atsimenu, kad viena kortel buvo rasta su rusiku urau: Daloj Stalin, da zdrastvujet vodj proletariata Trockij". Kitas buvo su lietuviku urau: Atims ms emel ir paskutin kumel" ir daugelis panai. Turiu pasakyti, kad mons rinkimuose labai nenoriai dalyvavo. Jeigu ant pas nebt buv spaudiami tampai, tai vargiai ar bt rinkimuose dalyvav bent 1 0 % gyventoj. Kartenos valsiuje gyventoj skaiius rinkim metu siek 11.351.

Pil. i m a v i i a u s apskr., p a r e i k i m a s :

Antano,

gyv. Tumr kaime, Taurags

1940 m. renkant Liaudies Seim, be mano sutikimo paskyr mane rinkim komisijos nariu. Tikr balsuotoj galjo bti apie 25 30%. Atidarius vokus, buvo rasta visoki laikrai, popiergali, o kai kur rayta vairi isireikim. Pas gyventojus net buvo vaiuota po namus rinkti bals.

Pakamors reikimas:

P r a n o , gyv. Saulaoli km., Gargd vls., p a -

Pareikiu, kad 1940 m. be mano noro ir sutikimo buvau paskirtas Liaudies Seimo Gargd rinkimins apylinks nariu. Kiek pamenu, mano rinkiminj apylinkj balsavo apie 45 4 6 % . Nebt buv ir tokio procento, bet mano apylink jo pats miestas, o jame gyventoj daugum sudar ydai ir miestelnai. Be to, reikia pastebti, kad asmenys, kurie neturjo paso, gavo balsavimo paymjimus, todl komunistinis elementas galjo balsuoti keliose apylinkse arba vienoj apylinkj kelis kartus. Kiek man inoma, kaimuose balsuotoj buvo daug maiau, negu mano rinkiminj apylinkj. Atidarius vokus, buvo rasta daug korteli subraukyt, sugadint ar prikita vokus daug popiergali ir net pajuokiani ki prirayta. Taiau subraukytos kortels komunistiniai nusiteikusio pirmininko buvo sakyta laikyti tikrosiomis.

L I A U D I E S SEIMO R I N K I M U D U O M E N K L A S T O J I M A S

29

Tenka pastebti dar ir ta aplinkyb, kad vakare a ir Vaidaugas Antanas, kaip nepalanks komunistams asmenys, turjome apleisti bstin, o kakokiam neinomam tikslui pasiliko Maktys Eduardas, Benigsonas Motelis ir Stalmokas Juozas. Ar jie tuomet turjo slapt pasitarim, ar, gal bt, turdami savo patikim sargyb, primet urn vok su balsais, kad padidint balsuotoj skaii. P r i e r a a s . Noriu dar pastebti tai, kad, prie prasidedant rinkimams, padav mums pirmininkas tuius lapus, po kuriais turjome pasirayti, nors jie ms akivaizdoje nebuvo upildyti. Kam tai buvo daroma, dar ir dabar man neaiku.

Vyresniojo vachm. M i n t a u t o Taurags apskr., p a r e i k i m a s :

Broniaus,

gyv.

ilals m.,

Dar tarnaudamas policijoje, 1940.VI.14 ir 15 d. d. per rinkimus Seim Girdiks apylinkje buvau paskirtas priirti tvark. Rinkimai vyko ne Girdiks, bet Skaudvils val. Balsuoti mons labai nenorjo, bet dalis balsavo, bijodami bolevik kerto, nes bolevikai prane, kas nebalsuos, bus skaitomas liaudies prieas. Antr rinkim dien komisija, matydama, kad bals yra nedaug, o ia visoki bolevik agentai vainja ir daro spaudim komisijai, kad visi balsuot. Tada komisija labai daug bals sukio vokus, kad padidint balsuotoj skaii. Kiek bals vokus prikio, neinau, bet spju, kad toki bals buvo daug padaryta. Tok balsavim" norjau uprotestuoti, bet komisijoje buvo bolevik 1 atstovas, todl negaljau. Prisiminiau, kad komisijoje dalyvavo: Majauskas Juozas i Tujeni km., Mickaitis Antanas i Girdiks bt. ir Laauskas, kurio vardo neinau, i Girdiks apylinks.

I g n o K v e d a r o , Raseini Socialinio Draudimo Punkto vyr. buhalterio p a r e i k i m a s :

A, Ignas Kvedaras, gyv. Raseiniuose, apie Liaudies Seimo rinkimus pareikiu: Buvau paskirtas rinkim komisijos nariu, dalyvavau toje komisijoje per rinkim (balsavim) ir skaiiuojant balsus. Atjo balsuoti apie 60/o vis miesto gyventoj, turini teis balsuoti, bet kadangi rinkim metu rinkim bstinje buvo dalinami paymjimai, pareikusiems nor balsuoti ir neturintiems asmens dokument, tai tokie asmenys, gav paymjimus, buvo pastebti balsuojant kelis kartus ir balsavusij % ipt. Piln skaii korteli atidavusi (u visus renkamuosius) buvo apie 30%, o kituose vokuose buvo dtas maas korteli skaiius, popiergaliai arba tuti vokai.

Pareikimas:
A, Kundrotas Aloyzas, gyv. Gargduose, Klaipdos gt., pareikiu, kad 1940 metais, kai buvo renkamas Liaudies Seimas, net be mano paties sutikimo, paskyr Gargd rinkimins apylinks nariu. Kiek pamenu, tada buvo skelbiama, kad kas nebalsuos, bus laikomas liaudies prieu. Kadangi rinkim metu buvo spaudiami ant pas tampai, tokio kio paskelbimas gyventojams padar didelio spdio. mano rinkimin apylink jo miestelis su priemiesiais, t. y. gyventoj daugum sudar ydai ir darbininkai. Todl, kiek pamenu, mano apylinkj balsavo apie 55% balsuotoj.

30

agr.

pranas

mickus

Be to, turiu pastebti, kad rinkim metu buvo idavinti paymjimai balsuoti asmenims, kurie neturjo asmens dokument pas. Kiek i paymjim buvo iduota ir kokiems asmenims buvo duoti, nepamenu. Atidarant po balsavimo vokus, buvo rasta daug netikr korteli, karikatr, subraiyt korteli ir t. t.

Mokytojo B i n k i o pareikimas:

V i k t o r o , gyv. Alsdiuose, Teli apskr.,

iuo noriu trumpai suteikti ini apie 1940 m. Liaudies Seimo rinkimus Alsdiuose. A buvau pakviestas komisijon ir paskirtas vicepirmininko pareigom. Kiti komisijos nariai buvo tikrai komunistinio nusistatymo: Klemensas elvys pirmininkas, Klemanskis St., Milieka Ign. ir Garba Orelis (ydas) nariai. Patys rinkimai buvo daromi pilnoj komunistinj dvasioj ir su pilna propaganda tiek odiu, tiek skelbimais bei plakatais. Rinkim metu pastebta (liudija sen. Platakis Juozas), kad buvo leista balsuoti ir nepilnameiams, t. y. neturintiems teiss balsuoti, ir balsuoti tiems patiems asmenims kelis kartus. Paskutinis dalykas buvo susektas i laikin balsavimui duodanio teiss leidimo liudijimo, kuris tuoj po balsavimo buvo grinamas, ir j tarpe rasta to paties asmens po kelis, tik, inoma, aktyvesni komisijos nari slaptai tas dalykas buvo sutvarkytas. Tikrinant balsus, rasta daug netinkam bals, k.p.., pirmyki seim kandidat lapeli, pusiau perplt seimo kandidat lapeli, papiros dui, laikrai ikarp ir net pieinli, duodani suprasti vadovaujantiems asmenims pasirinkto kelio pavojingum. Visi netikrieji balsai buvo priskaitomi prie bendro balsavusij skaiiaus, i kurio ivedamas balsavimo %. Antra, balsavimams neturta srao turini teis balsuoti, kas buvo apytikriai nustatoma i valsiaus gyventoj skaiiaus, atmetant apytikriai tam tikr nuoimt, kurie neturi teiss balsuoti. Koks nuoimtis buvo atmestas, dabar neprisimenu. Pauktaki apylinkje (Alsdi v.) gautas balsavusij 110%, kas atrodo juokingai, ir leidia sprsti apie balsavim tikrum. em. Kalvarijos apylinkje (Alsdi v.) balsavimo rezultatas apie 54%. Prie balsavim buvo paleisti darb visi ydukai, kurie tempte atitempdavo mones. Buvo leidiama vienam mogui balsuoti ir u kitus savo namikius. Pastebtas klaidas buvau ikls atskirame posdy, u k vos neatsidriau u krot. U panaius dalykus vliau komisijos nari buvau smarkiai persekiojamas.

iausko Antano, mas:

gyv. Kretingoje, Klev 4 ,

pareiki-

A, Antanas i a u s k a s , apie buvusius 1940 m. liepos 14 d. Kretingoje Liaudies Seimo rinkimus pareikiu: Ton rinkim komisijon buvau paskirtas sekretoriumi, kaip profsjung narys atstovas. Komisijos pirmininku buvo Kazys Adomauskas, ivetas Rusijon. I kit komisijos nari atsimenu: ak, gyv. Kaune, Alutyt Karolin, neinia kur gyvenani, Viskont, gyv. Kretingoje. Kretingos mieste buvo trys rinkim apylinks, ms skaitsi - antroji. Rinkim apylinks srao nebuvo patiekta. Kiek balsuojani turi teis balsuoti, neinojome. Neturjus srao, nebuvo galima ivesti balsavusi nuoimio ir mes, komisija, jokio nuoimio neivedme.

L I A U D I E S SEIMO R I N K I M U D U O M E N K L A S T O J I M A S

31

Kiek atsimenu, ms apylinkje per dvi dienas balsavo ne daugiau kaip 1800 balsuotoj. Tais laikais visi pilieiai turjo savo asmens dokumentus, todl, eidami balsuoti, juos galjo patiekti komisijai, taiau ms apylinkje balsavo apie 360 balsuotoj, kurie gavo komisijoje paymjim balsuoti. Manyiau, kad i t balsuotoj apie 75% buvo t, kurie jo i vienos komisijos kit ir balsavo. Per abi balsavimo dienas komisijoje po kelet kart lankydavosi apskrities virininkas Dakauskas ir burmistras Simaviius (abu ars komunistai), kartu su jais atvaiuodavo ir vienas kitas rusas, vliau paaikjo, kad tai neuniformuoti politrukai. Jie teiraudavosi ms apie balsuojanij nuotaik ir pan. K pirmininkas atsakydavo, neinau, nes tai bdavo kalbama atskirai nuo kit komisijos nari. Baigus balsavim, prie pradedant skaityti balsus, mums buvo pasilyta talkinink, kuri tarpe matsi ydas gyd. Michaliokas, kaip ekos agentas. Pirmiausia suskaitme balsus. Vliau juos atidarinjome ir tikrinome, rinkome atskirai u paduotus kandidatus balsus. Apie paduotus balsus nedaug beprisimenu. Kiek atsimenu, kad skaitme tikrais ir tokius balsus, kurie buvo subraukyti, suplyti, jeigu tik galima buvo iskaityti pavards. Buvo ir toki vok, kuriuose rasdavome tik tuius popiergaliukus, o kituose pasitaikydavo ir prieing ki ir pan., ypatingai pasitaikydavo rasti i vokiei laikraio tiurmer" atsiaukim prie ydus. Tai nepatikdavo Michaliokui. Kretinga priklaus Teli apygardai, kuri kandidatai buvo: Gedvilas, Vaineikien, Abdulskait, Butkus, Taurinskas, Adomauskas ir kiti. Daugiausia bals gavo Gedvilas, kiti kiek maiau. Suskaiius balsus, suraius protokol ir supakavus, visa mediaga su protokolu buvo perduota apskrities virininkui Dakauskui. Kur jis j padjo, neinau.

Pareikimas:
A, A l e k s a s D r i k a s , gyv. Mogeli kaime, Josvaini vals., pareikiu, kad Liaudies Seimo rinkim metu gavau rat, kad esu paskirtas Kunioni apylinks pirmininku. Taiau turiu pastebti, kad is darbas man teko atlikti tik i formalumo. iaip visus rinkimus organizavo vietos kompartija ir komjaunimas. Mano rinkiminj apylinkj turini teis balsuoti buvo 1300 asmen. Formaliai balsavo tik 700. Taiau ir t septyni imt tarpe buvo rasta korteli subraukyt, suplyt, utept, mesta j vietoje paprast popiergali. Toki sugadint korteli buvo per du imtu. paius rinkimus mons buvo varomi kaip ir varu. Vliau, kai buvo skaitomi balsai, kompartijos atstovai stebjosi, kad tiek daug netikusi korteli ir taip blogai prajo rinkimai. Ypa pykdino atstovus tai, kad ant korteli buvo priraizgyta vairi keiksm arba staiai: alin komunizmas". Taiau vliau, neirint, kad buvo toks nedidelis balsuotoj skaiius, jie vis tiek paskelb, kad balsavo 98%, kas yra melas ir klastojimas.

Pareikimas:
A, V i k t o r a s P a p l a u s k a s , gyv. Karmlavoje, Vilniaus 25, pareikiu, kad baigs pradios mokykl ir didesnio cenzo neturiu. Dirbu pats prie kio, nes esu savininkas 6 ha ems. Liaudies Seimo rinkim metu 1940 m. liepos mn. buvau paskirtas Karmlavos rinkimins apylinks nariu. Kiek pamenu, moni balsuojani skaiius buvo vidutinis. Tie, kurie jo balsuoti, kiek inau, ne i savo noro, bet i baims. Kiek tikrai balsavo ir koks pro-

32

agr.

pranas

mickus

centas, neinau, nes sra nebuvo. Skaitant korteles, buvo rasta arti puss blog vok: buvo arba tuti arba pridti vairi popiergali ir ikarp. Daugelyje vok buvo rasta ir toki korteli, kad juose buvo keikiamas, koliojamas Stalinas, komunist valdia ir net pati komisija. Ivadoj galiu pasakyti, kad, atsivelgiant blogas korteles ir didel skaii nedalyvavusi, mano manymu, % buvo 20 30%, o visai netoks, kaip melagingai buvo paskelbta, kad ms apylinkje balsavo 99,5%. Antruose rinkimuose nedalyvavau, bet jau senino pareigas. kimai vyko tais paiais metodais, t. y., grasinimu ir apgaule. Tiek inau, rin-

Pareikimas:
A, P e t r a s K a r p i u s , gyv. Nemakiuose, pareikiu, kad 1940 m. liepos mn., kai buvo rinkimai Liaudies Seim, buvau paskirtas rinkimins Nemaki komisijos nariu. Rinkimus praktikai vykd kompartijos sekretorius su vietos ydais. Buvo paleisti gandai, kad kas neis balsuoti, bus liaudies prieas ir jo likimas bus isprstas NKVD. Be to, buvo paleisti kaimus ydukai - agentai ir jiems pavarytos pastots. Kai kur jie gyventoj buvo ikolioti ir ivyti. Koks balsavusi procentas buvo, nepamenu, bet manau apie 30 40%. Atidarius vokus, buvo rasta daug tui vok, popiergali. Buvo i padavusi bals skaiiaus apie 25%. Kit neteisingum nepamenu, nes partijos sekretorius manim nepasitikjo ir j vis suktybi neinau, taiau suprantama, kad, kaip paskelb apie 99%, yra falsifikuotas melagingas.

Pareikimas:
A, V l a d a s A n t a n a v i i u s , gyv. Raseiniuose, Spaudos 4, i profesijos esu kalvis, moku tik pasirayti. Pareikiu, kad, kaip darbininkas, 1940 m. liepos mn. buvau paskirtas Liaudies Seimo Raseini miesto rinkimins apylinks nariu. Taiau komisijoje dalyvavau tik pirmj balsavimo dien, nes kit dien dirbau kalvje. Pirmj dien balsavusi skaiius buvo vidutinis, taiau, kaip patyriau, antrj dien balsavusi buvo labai maa, tad dl ios prieasties Raseiniuose rinkimai buvo tsiami ir treij dien. Nors i viso, koks buvo balsavusi skaiius nepamenu, bet manau, kad buvo apie pus. Patyriau, kad korteli sumest buvo labai daug blog. Tai yra paprasti saldaini popiergaliai, laikraio ikarpos, subraiytos pavards ir panaiai. I kit komisijos nari patyriau, kad tinkamai balsavusi skaiius buvo nedidesnis, kaip 25 30%. Kokie buvo daromi neteisingumai rinkiminje komisijoje, neinau, nes jos posdiuose nedalyvavau. I kit komisijos nari patyriau, kad balsavusi buvo net po du, tris kartus, o kiti paimdavo nuo ems numestas korteles ir sukidavo urn. Tai buvo, inoma, daroma todl, kad padidt balsavimo duomenys. Skelbimas, kad Raseini apylinkje buvo balsavusi 100%, yra biaurus suklastotas melas.

Pareikimas:
A, K a z i m i e r a s J u d y s , gyv. Godminiks km., Kaltinn vals., i profesijos esu kininkas. Kadangi anksiau nepriklausiau jokioms partijoms, tai 1940 m. liepos mn., kai buvo renkamas Liaudies Seimas buvau be mano sutikimo paskirtas Kaltinn rinkimins komisijos nariu pirmininku. Mano manymu, visus

L I A U D I E S SEIMO R I N K I M U D U O M E N K L A S T O J I M A S

33

iuos rinkimus galima pavadinti arba komedija, arba negarbingu prievartavimu. Paiuose rinkimuose Kaltinn apylinkje balsuoti atjo apie pus gyventoj. Taiau kitose apylinkse, kiek inau, balsavo maesnis procentas, nes j apylinkes nejo miesteln ir yd. Daug moni, bijodami, kad nebt paskaityti liaudies prieais, nors atjo balsuoti, kad gaut ant paso tamp, bet met urn tuius vokus arba subraukytas korteles, priraytus prie komunistus popiergalius, pav., net su tokiais uraais: komunistai mums ne draugai, o gyvats" ar panaiai. Toki blog korteli buvo rasta daugiau kaip pus. Tikr bals, kaip pamenu, buvo paduota tik apie 15%. Ms rinkiminje apylinkje buvo kandidatus raytas artistas Kainskas. Jis daugiausia ir gavo bals, nes mons mesdami kalbjo, kad jam, kaip artistui, geriausiai pavyks suvaidinti t komedij. Kandidatas ydas tegavo tik tiek bals, kiek buvo balsuojam ioje apylinkje yd. Be to, turiu pastebti, kad i yd tarpo ir bolevikinio aktyvo buvo pastebti balsuoj po kelis kartus. Mes tai nekreipm dmesio, nes vis tiek i rinkim nelaikme rimtais, o tik prievartos ivarytais arba saujels moni savavaliavimu. Paskelbti vliau rezultatai, kad viso balsavo 99%, yra biaurus melagingas falsifikavimas, nes, kaip minjau, teisingai balsavusi buvo tik 15%.

Pareikimas:
A, S t a s y s K l e m a u s k a s , gyv. Alsdi miestely, pareikiu, kad 1940 m. Liaudies Seimo rinkim metu buvau paskirtas Alsdi apylinks komisijos nariu. Kiek pamenu, pirmj dien moni atjo balsuoti nemaas skaiius. Taiau antroji diena, kai buvo pratstas balsavimas, norint gauti didesn skaii moni, bet atjo tik apie 20 balsuotoj. I mokytojo Binkio suinojau, kad balsav ir nepilnamei. To nepatikrinau, nes vliau bolevik veikla nesidomjau. Skaitant korteles, buvo rasta karikatr, mesta tui vok ir vairi popiergali. Kiek tikrai balsavo, neinau, nes balsuotoj sra i anksto nebuvo sudaryt. Taiau yra aiku, kad kaip buvo paskelbta apie balsavusi 100%, yra netikra.

Pareikimas:
A, J u o z a s S t r a u k a s , gyv. Laukuvoje, pareikiu, kad 1940 m. liepos mn., kada buvo rinkimai Liaudies Seim, a buvau paskirtas Laukuvos rinkimins komisijos nariu. Rinkim metu balsavo moni Laukuvos valsiuje apie 3000. Rinkimini sra nebuvo, tad procent tikr pasakyti negalima. Kiek Laukuvos valsiuje gyventoj tikrai yra, tada neturta ini, bet savivaldyb skait, kad yra apie 10.000 gyventoj. Atidarius vokus, buvo rasta ir sugadint korteli. Ant kai kuri mesta ne korteli, o popiergali. Buvo parayta toki sakini, kaip pavyzdiui, Tegyvuoja Kristus Karalius". Be to, buvo rasta, vietoje korteli, A. Smetonos atvaizdas, sen caro laik penkrubli ir panaiai. iaip daugiau i rinkim nepamenu, nes bolevikine veikla nesidomjau. Antruose rinkimuose balsavim reikalas jo dar blogiau ir nebebalsavo n pus, kas buvo balsuota pirmaisiais rinkimais.

Pareikimas:
A, K a z y s L u b a u s k a s , gyv. Vaii ban., Gargd vals., pareikiu: 1940 m. liepos mn., kai buvo rinkimai Liaudies Seim, buvau paskirtas Vaii rinkimins apylinks nariu. Kiek mano apylinkje buvo atjusi paduoti balsus moni, negaliu tikrai pasakyti, nes sudaryt rinkimini sra nebuvo, tad ir koks tikrai procentas balsavo, negalima tikrai inoti. Mano manymu, galjo balsuoti 40 50%. Rinkim metu galjo balsuoti neturintieji dokument ir asmenikai nepastami asmenys. Atidarius vokus, buvo rasta labai daug subraukyt,

34

agr.

pranas

mickus

suplyt arba mesta po vien kandidato kortel. Be to, buvo mesta ikarp i laikrai, saldaini popiergali, o vienas asmuo buvo mets sen loterijos biliet. Daugiausia mons jo balsuoti dl baims, nes buvo skelbiama, kas nebalsuos, bus liaudies prieas.

Apie imtas toki ir panai liudijim, kuriuos yra pateik buv. Liaudies Seimo rinkimini komisij nariai, aikiai patvirtina faktus apie Liaudies Seimo rinkim duomen klastojimus. Taigi, Liaudies Seimo rinkim duomenys buvo klastojami keliais bdais: 1. Nebuvo sudaryta turini aktyvi rinkim teis gyventoj sra, kas galino norinius balsuoti po kelis ir keliolika kart. 2. Rinkim komisijos paaliniams asmenims leido lankytis balsuoti nenorini gyventoj butus ir i ten grusiems asmenims leisdavo mesti urnas atsinetus vokus, kuriuos tie patys paaliniai asmenys savavalikai prikidavo reikiam bals skaii. 3. Paios rinkim komisijos, skaitydamos balsus ir pamaiusios, kad didel dalis vok yra su komunistams nepalankiais kiais ir laikrai ikarpomis, tuos sugadintus balsus imet ir j vietas i turim atsarg pridjo galiojani balsavimo korteli. 4. Tose rinkim apylinkse, kuriose balsavusij gyventoj skaiius labai maas buvo, rinkim komisij nariai urnas patys ddavo tiek galiojani bals, kiek jiems patikdavo. tai i kur atsirado tas komunist oficialij asmen ir j propagandos teigimas, kad Liaudies Seimo rinkimuose dalyvavo 95,51% turini rinkim teis Lietuvos gyventoj. I ties gi, kaip rodo gauss rinkimini komisij nari liudijimai, Liaudies Seimo rinkimuose dalyvavo tik 3050% ms krato gyventoj. I io skaiiaus reikia atmesti paduotus sugadintus balsus ir visokias karikatras, kius ir ssiuvini bei laikrai ikarpas, kurias, vietoje galiojani bals, vokus djo ir met urnas tie lietuviai, kurie negaljo atsikratyti prie juos per Liaudies Seimo rinkimus komunist vartoto smurto ir moralinio teroro. Tuo bdu, per L i a u d i e s Seimo r i n k i m u s g a l i o j a n i balsavimo korteli buvo paduota ne daugiau kaip
16 18%.

Kadangi Liaudies Seimo rinkimai vyko rafinuotu moni teiss klastojimo bdu, be to, dar vieai vartojant smurt ir teror, tai savaime aiku, kad ituo keliu ir itokiomis priemonmis irinktas Liaudies Seimas neatitiko krate vyravusi gyventoj nuotaik. T a s s e i m a s j o k i u bdu negaljo ireikti ir neireik lietuvi t a u t o s v a l i o s , n e s t i k r o j i t a u t o s v a l i a b u v o sumindiota ekisto nagaikos ir komunisto teroro. Liaudies Seimo rinkimai buvo tik rinkim profanacija. itokiais klastos ir smurto metodais irinktas Liaudies Seimas buvo tik paklusnus Maskvos rankis.

LIETUVOS JUNGIMAS I SSSR - MASKVOS DIKTATAS

DR. A. GARMUS Buv. Liaudies Seimo narys

Jau bolevik okupacijos pradia, ypaiai laikotarpis nuo 1940 m. birelio 15 d. ligi liepos 21 d. buvo didelio triukmo, beprotiko skubjimo visk griauti, keisti ir varyti, dienos. Paleid Lietuvos visuomen vis savo melo propagandos arsenal, bolevikai stengsi vis Lietuvos griovimo darb atlikti kuo trumpiausiu laiku. ioje srityje jie yra prityr specialistai ir griovimo darb dirba tikrai stachanovikais tempais. Toks nepaprastas j skubjimas aikiai rodo, kad vis t darb jie norjo ubaigti, kol dar Lietuvos visuomen neatsipeikjo nuo 1940 m. birelio 15 d. suduoto skaudaus smgio, kai visus ms teritorijos kampus prisigrdo pilna raudonarmiei ir j plerpiani tank. Ir tikrai, tomis dienomis ne tik eiliniam pilieiui, bet danai ir platesnio akiraio inteligentui, nors jis ir paino bolevizmo teorij ir daug girdjo apie jos praktik, sunku buvo susigaudyti ir tiksliai susiorientuoti, k gi i tikrj bolevikai mano su naujai uimtais Pabaltijo kratais daryti, kokie j tikrieji planai, kas mus laukia ateityje? Tikrj bolevik agent komunist partijos nari prie bolevik invazij Lietuvoje buvo labai maas skaiius, berods, nepilni 700. Juk jau beveik po vis met savo viepatavimo, kai komunist partij stengsi pakliti nemaa karjerist, jos nari skaiius, kaip i Lietuvos komunist partijos centro komiteto sekretoriaus A. Sniekaus ataskaitinio praneimo V-ajam LKP (b) suvaiavime 1942.II.5. matyti, tesiek tik vos 3.000, taigi, jie tesudar vos tik apie 0,1 procento vis Lietuvos gyventoj. Ir tai apie 75% t komunist partijos nari sudar ydai, likusius Lietuvos rusai, lietuviai ir kit tautybi mons. Taiau tikrj darbinink fabrik darbinink j tarpe beveik visai nebuvo. Inteligent jos eilse tebuvo labai maas skaiius. Ir bolevikams, kai po j invazijos prisireik t inteligentini jg, nieko kito neliko, kaip tik darb visomis priemonmis traukti kitas, nors jiems ir prieingas inteligentines pajgas. Nors komunist partija negausi buvo ir menko intelektualinio lygio, bet vis dlto tatai n kiek nekliud jai dtis vienintele Lietuvos gyventoj atstove ir teista krato reikal tvarkytoja. Raudonosios Armijos ir NKVD durtuv saugomas, is nedidelis komunist skaiius, vos tik bolevikai spjo Lietuv ygiuoti, klausyda-

36

DR. A. GARMUS

mas Maskvos sakym, tuojau pat paleido darb vis savo aparat ir tuojau suspiet visas isiblakiusias ir gerokai pakrikusias eiles. Visuose fabrikuose, monse ir staigose komunist partija stengsi pastatyti po vien kit savo nar ar bent ten surasti vien kit patiktin, kuris, terorizuodamas ir gsdindamas kitus savo bendradarbius, stengtsi aklai vykdyti komunist partijos vali. Juk visos tos gausios demonstracijos buvo suorganizuotos vienodomis priemonmis. Toks komunist partijos narys monje ar staigoje nemgo per daug kalbti ar debatuoti. Jis tik grietu tonu sakydavo kitiems, kad reikia padaryti t ar kit dalyk, kad t ir t valand jie visi turi dalyvauti demonstracijoje, o kas nedalyvaus, tegul atsimena, kad tik liaudies prieai" tokiose diaugsmo" demonstracijose nedalyvauja. O kaip su tokiais liaudies prieais" Soviet Sjungoje elgiamasi, Lietuvos gyventojams per daug aikinti nereikjo, buvo aiku i per vis dvideimtmet i SSSR ateinani ini. tai kokiu bdu buvo organizuojamos tos demonstracijos, todl nereikia stebtis, kad jos bdavo gana gausios. Vis dlto, neirint toki priemoni, lietuviai jose, palyginti, kuo maiausiai dalyvaudavo. Vyraujantis elementas ten buvo svetimtautikas (daugiausia ydai), kuris, susilauks bolevik, tikrai digavo. Visas tas demonstracijas organizavo, kalbas ir rezoliucijas joms ruo komunist partijos vadovyb pagal i Maskvos bei tiesiog i N. G. Pozdniakovo ir G. Dekanozovo gautas direktyvas. Be komunist partijos inios nebuvo pasakyta n viena kalba, neikabintas n vienas plakatas, nepaleistas n vienas kis. Taip galvotrkiais vykiams vienam paskui kit su nepaprastu skubjimu ir prastu bolevikiniu chaotikumu bevykstant ir LKP (b) paskelbus savo deimt reikalavim, 1940 m. liepos 5 d., t. y. 20 dien po bolevik invazijos, buvo paskelbti vadinamojo Liaudies Seimo rinkimai. Jiems pasirengti tebuvo duotos tik 9 dienos, nes patys rinkimai turjo vykti liepos 14 d. Aiku, kad bet kuriems tikriems rinkimams pasirengti per tok trump laik nemanoma, bet bolevikams tokie rinkimai vykdyti vieni niekai. Juk pas juos viskas daroma pagal komand ir jau i anksto inoma, kas bus irinktas. Tai i tikrj tik lykti rinkim parodija. Per juos visuomenei neduodama jokios teiss, jokios iniciatyvos. Kandidatus parenka pati komunist partija ir j skaiius esti lygiai toks, n vienu ne daugiau ir n vienu ne maiau, kiek reikia irinkti atstov. Tai buvo pirmieji pas mus tarybiniai rinkimai ir todl daugumai i pradi vis dar nebuvo aiku, kaip jie praktikai bus vykdyti: kas parinks kandidatus, kas ir kokie tie kandidatai bus ir t.t. Taiau greitai ir ie klausimai paaikjo. Per vien nakt staiga i kakur atsirado kakokia Lietuvos Darbo Sjunga", kuri vienintel turjo teis statyti kandidatus. Kas t Lietuvos Darbo Sjung" sudar, kada ji sisteig, kokie jos veikimo tikslai apie tai Lietuvos visuomen visai nieko neinojo. Nieko, visikai nieko, apie tai jai nebuvo praneta. Prajo rinkimai ir toji Lie-

L I E T U V O S J U N G I M A S SSSR M A S K V O S D I K T A T A S

37

tuvos Darbo Sjunga" lygiai taip pat tyliai inyko, kaip ir atsiradusi buvo, netrukus ji visai buvo umirta; niekas jos daugiau nebeminjo, ir jos vardas niekur nebefigravo. ita fiktyvi vienos savaits laikotarpiui paskelbtoji sjunga tai taip pat labai lyktus ir bolevik taktikai charakteringas triukas. Mat, dar nenordami atvirai parodyti savo veido, nors komunist partija buvo legalizuota jau birelio 25 d., Lietuvos komunistai stengsi pasislpti u ios fiktyvios, nekaltu vardu pavadintos sjungos skraists. Ir tai vien dien i ryto, perskaits laikrat Lietuvos Aid", suinojau, kad toji staiga idygusi Lietuvos Darbo Sjunga" mane istaiusi kandidatu Liaudies Seim, nors apie tai mans visai niekas nesiteiravo ir mano sutikimo ar nesutikimo neklaus. Labai nustebau ir pasipiktinau. miau galvoti ir iekoti prieasi, kodl gi jie mane pasirinko tokiam nedkingam udaviniui, tokioms nemalonioms pareigoms. Juk a niekuomet nesu buvs komunistas, nieku nesu jiems pasitarnavs, kodl man jie reikia tok pasitikjim" ir suteikia toki garb". Tiesa, per 1905 m. revoliucij a buvau aktyvus jos dalyvis, u tai teko tuomet sdti kaljime ir ilg laik gyventi emigracijoje. Tuomet lietuvi reikalus Rusijos carin valdia visai buvo pamynusi po kojomis, net itisus 40 met neduodama mums spaudos. Taigi, tai buvo didelis skirtumas tarp to tautikai socialinio 1905 m. judjimo Lietuvoje ir 1917 m. bolevik revoliucijos Rusijoje ir vlesni komunist bruzdjim kituose kratuose. J tikslas buvo diametralikai prieingas anuometiniams ms tikslams. Po 1905 m. ilg laik gyvenau usienyje, Vokietijoje, Italijoje ir veicarijoje, ten baigiau auktj moksl ir pasinriau mokslin darb. Politika per daug nesidomjau ir jokiai politinei partijai nepriklausiau. Toks pat likau ir po 1920 m., kai grau Lietuvon. Dirbau gydytojo ir savivaldybininko, Kauno miesto tarybos nario, darb. Be to, kaip gydytojas, buvau gana populiarus neturtingj gyventoj sluoksniuose, kuri ne vien gydiau nemokamai. Taip pat joki nevari afer nebuvau kis nag. Matyt, tie dalykai: nemaas mano populiarumas darbinink sluoksniuose, nedalyvavimas jokioje partijoje, turt neturjimas ir padoraus mogaus vardas bei seno savivaldybininko staas ir padar mane laikinu Kauno miesto burmistru, o kiek vliau ir kandidatu Liaudies Seim. i garb" mans i tikrj n kiek nediugino, nes jau i dalies buvo galima nujausti, kad i tokio bolevikinio seimo nieko gero negalime tiktis, kad jis greiiausiai tebus tik dekoracija ir platforma komunist partijai ir Maskvai vykdyti savo planus. Taiau vis dlto susilaukti to, ko paskui susilaukme, tuomet dar nesitikjau. Tuojau nuskubjau pas vien ym partiet, kur, prie kelet met begydydamas, buvau pains, lyg nujausdamas, kad tai jo pastangomis mane trauk t nelemtj kandidat sra. A pareikiau jam savo

38

DR. A. GARMUS

nusistebjim, kad be mano sutikimo ir inios tokie dalykai daromi ir pareikalavau, kad mane i sra ibraukt. tai jis trumpai atsak: Mes padoresni moni nerandame. Tamsta dl bendro labo turi bti seimo nariu. Atsiminkite, kad Soviet Sjungoje nuo toki pareig niekas neturi teiss atsisakyti. Tai yra garbs ir pareigos dalykas ir ten kiekvienas nepaprastai diaugiasi, jeigu jis istatomas kandidatu kuri nors taryb. Niekas tamstos dabar jau nebegali ibraukti, nes sraai jau paskelbti. Dar ilgokai su juo pasiginijs ir paprotestavs, vis tiek nieko nelaimjs, turjau ieiti. Po to pradjau klausinti pastamj ir draug nuomons apie vis t reikal. Daugumas j patar nusiraminti ir t seim eiti. Keletas ger biiuli man tuo reikalu pareik: Gal bt, dar galsi k nors paveikti tame seime. Tegul renka. Ar gi bus geriau, jei j pateks vien tik Lietuvai nepageidaujamas elementas komunistai? Taigi, turjau sutikti su mintimi, kad a bsiu seimo atstovas, nors visa ta rinkimin savait ir visas vlesnis dalyvavimas tokio seimo posdiuose, kai ten reikjo kasti patiems sau duob, buvo viena kania. O kai rinkiminje kampanijoje ms, kandidat, atvaizdus pradjo visur kabinti ant sien ir stulp, kai visuomenei mus pradjo vaizduoti, kaip ypatingai liaudiai nusipelniusius mones", itikimus darbo klass reikal gynjus", tiesiog labai biauru buvo. Nors dl to labai biauri buvo savijauta ir nuotaika, bet vis dlto dar buvo truputlis vilties, kad, jeigu seime ir nepavyks ko nors pravesti, gal bent pasiseks k nors Lietuvai alingo sukliudyti. Mums ypa rpjo suinoti galutin Maskvos nuomon, ko ji i ms nors. Bet tuo metu Soviet pasiuntinybje Kaune sdjs Lietuvos duobkasys G. Dekanozovas apie tai nesileido kalbas. Visa Lietuvos teritorija buvo suskirstyta VIII rinkimines apygardas: Kaimo, Alytaus, Marijampols, Ukmergs, Panevio, iauli, Teli ir Vilniaus. Pagal gyventoj skaii, visoje Lietuvoje turjo bti irinkti 79 Liaudies Seimo atstovai. Lygiai tok pat skaii fiktyvioji Lietuvos Darbo Sjunga" ir istat. Kiekvienos apygardos kandidatus rpestingai parinko komunist partija. N kiek nebuvo atsivelgta, ar kas tuos kandidatus toje apygardoje, kurioje bus renkami, pasta ar ino, kokie jie mones, ar ne. Pvz., kandidatai, gyven Kaune buvo istatyti daugelyje provincijos rinkimini apygard. Renkamj amius, tautyb, isimokslinimas labai skyrsi. Daugum vis dlto sudar valstieiai, kumeiai ir darbininkai, nemaa buvo ir inteligent, kuri didel dalis buvo istatyta lygiai tokiu pat bdu, kaip ir mano kandidatra, be paties renkamojo inios. alia 23 met kareivi buvo ir 60 met seni, alia maamokslio, vos pasirayti tesugebanio kumeio ar darbininko

39

keliolika moni su auktuoju mokslu. Charakteringa, kad yd kandidat seim, nors, bolevikams atjus, jie visur kur pirmuoju smuiku grie, maa tebuvo, vos keturi i 79, be to, buvo penki lenkai, du rusai, vienas latvis. Visi ie kandidatai buvo istatyti pagal vien ir t pat ablon. Kiekvienoje apygardoje buvo surengta po vien ir daugiau nema miting, kuriuose po trafaretini ir visiems jau tuomet iki gyvo kaulo spjusi grsti kalb, atsistojs su lapeliu rankoje komunist partijos atstovas paskaitydavo pavardes asmen, kuriuos jis Lietuvos Darbo Sjungos" vardu sils kandidatais Liaudies Seim. Tos pavards buvo gautos i Kauno, komunist partijos centro komiteto. Niekas neturjo teiss organizuotai kit kandidat silyti. Valstieiai liaudininkai buvo band susirinkti ir aptarti sudaryti kandidat sra, j istatyti, bet u tok susirinkim jie skaudiai nukentjo: kai kurie j buvo aretuoti ir isdjo kaljime iki Vokietijos SSSR karo pradios. Jei per tokius mitingus kas nors ir idrsdavo paminti koki nauj pavard, tai tok tuojau bdavo atkreipiama budri NKVD akis, o komjaunuoliai ir kiti mitinge es komunistai silytoj apaukdavo liaudies prieu" ir tuojau jo silomj kandidat suniekindavo, es darbo mons tokius paukius gerai past, neapgausi j. Es, liaudies prieai visokiomis priemonmis band prasiskverbti Liaudies Seim, kad paskui ten trukdyt darb ir kenkt darbo klass reikalams. Taiau darbinink klas pati inanti, k statyti ir u k balsuoti. Ji rinksianti tik geriausius i geriausij", kurie gerai past jos reikalus, jos neapvilsi. Taigi, tokie yra bolevikinje santvarkoje tie demokratikiausi" pasaulyje rinkimai. I tikrj, tai labai lykti su bolevikiniu cinizmu pravedama komedija, kur apie bet koki rinkj ar renkamj laisv vali negali bti n kalbos. Toje santvarkoje mogus yra nepaprastai nupigintas, paverstas paprastu daiktu, todl juo, kaip daiktu, ir operuojama, visai neirint ir nesiklausiant nei jo valios, nei noro. Prie pat rinkimus visur nepaprastai pagausjo miting, kuriuose be ablonik kalb apie prasidjus laiming ir gra gyvenim", kuris dar labiau suklestsis irinkus Liaudies Seim, buvo nemaa ir grasinim ir gsdinim, kad jeigu tik kas neisis balsuoti, tas bsis liaudies prieas, o tokiems Soviet Sjungoje nes vietos, ten jie es greit sutvarkomi. Miest bei miesteli aiktse ir gatvse ant tvor ir ant stulp atsirado plakat su tokiais, pvz., uraais: Kas nebalsuoja balsuoja u liaudies prieus", N vieno balso liaudies prieams" ir panai. mons kraip galvas ir stebjosi bei piktinosi tokiu bolevikins propagandos kyrumu ir kvailumu. Kartu bolevikai naudojo visokiausias masinimo priemones ir nesigailjo paad. Beemiams ir maaemiams jie skelb, kad vadinamasis Liaudies Seimas jiems duosis ems, darbininkams,

40

DR. A.

GARMUS

kad ymiai bsianti pagerinta j bkl, kad jie bsi ivaduoti i kapitalist jungo, emesniems tarnautojams, kad bsianios pagerintos j darbo slygos ir pakeltas atlyginimas, kareiviams, kad karininkai j nebegalsi neteisingai bausti ir t.t. odiu, kiekvienam jie turjo atitinkam paad, kad tik priviliot j prie rinkimins urnos. staig vedjai grasinimais buvo priversti aukti tarnautoj susirinkimus ir jiems aikinti apie Liaudies Seimo rinkimus ir btin pareig visiems juose dalyvauti. Nordami t grasinim spd padidinti, jie prie pat rinkimus vykd pirm aret. Tai turjo parodyti, kad su bolevikais juok nra, jie moka savo prieus iupti ir kartu prie rinkimus apsisaugoti nuo galimos jiems nepageidaujamos takos. Buvo suimta ir kaljimus sukita imtai nieku nekalt lietuvi veikj, buvusi auktesnij valdinink ir kt. Charakteringa, kad tarp suimtj beveik visikai nebuvo kapitalist nei didesnij pramoninink, kuriems gal tikrai bt buv galima prikiti darbinink inaudojim. Taiau tai nieko nuostabaus, nes Lietuvoje daugumas fabrikant buvo ydai ir ne vienas j kienje turjo Mopro" ar kurios kitos bolevikins slaptos organizacijos kvitus. Po provincij vainjo vadinamosios skrajojanios agitatori grups, kurioms buvo pavestas udavinys ms kininkams adti visoki grybi, bet n vienu odiu neusiminti apie kolchozus. Visa spauda, radijas, menas ir visos kitos priemons buvo kinkytos pompastikos, bet be galo kvailos rinkimins propagandos darb, odiu sakant, buvo uoliai dirbta visuose frontuose. Tikriesiems liaudies draugams" nesigailta paad, o jos prieams grasinim. Rinkimins ir bals skaiiavimo komisijos buvo sudarytos i komunist partijos rpestingai parinkt, paklusni jai asmen, kurie moka klausyti ir tylti. Mat, nors buvo sukeltas didelis rinkimins propagandos triukmas, nors daug imt tkstani lit buvo ileista propagandai ir kitiems pasirengimams, taiau bolevikai vis dlto nebuvo tikri, kad rinkimai pasiseks taip, kaip jie troko. Reikjo bti atsargiems ir, reikalui esant, padidinti bals skaii arba juos skaiiuoti taip, kaip komunist partija sakys. I tikrj pasirod, kad is bolevik apdairumas jiems buvo naudingas, nes daugelyje viet balsuotoj skaiius buvo visai maas, kai kur, neirint prievartos ir grasinim, jis siek ne 90%, kaip skelb bolevik propaganda, o buvo 1516%. Tai patvirtino ir pats J. Paleckis intymiame pasikalbjime. O balsavusieji danai met tuius vokus arba, vietoje kandidat pavardi, ddavo i Lietuvos Aido" ikirp pensinink Melchior Putel". Nebuvo sudaryta joki rinkik sra, nes nebuvo laiko tai padaryti, o, be to, bolevikams j n nereikjo, nes juk balsavimo rezultatai vis tiek i anksto inomi: balsuos" 9599 procentai. Sovietin propaganda kitoki balsavimo skaii n neino. Be sra, kiekvienas uolesnis bolevik alininkas galjo balsuoti po kok deimt kart. Rinkim komisijos priddavo urnas bals tiek, kiek reikjo. Tokie klastojimai buvo plaiai vartojami. Tokiomis slygomis,

LIETUVOS J U N G I M A S SSSR M A S K V O S D I K T A T A S

41

visai galimas dalykas, kad balsuoti gali 110% ar net 120%, kaip po rinkim vieai skelb komunistai. Apskritai, vis dlto balsuotoj skaiius buvo maas, nors tikslios jo statistikos nemanoma pateikti. Daugiausiai bals, be abejo, gavo jau mintas Melchioras Putel", kurio formatas kaip tik atitiko balsavimo korteles, o maiausia, bent Kauno apygardoje Jankelis Vinickis, kuris toje apygardoje, kaip vienintelis ydas, buvo istatytas kandidatu. Kauno apygardos rinkikai, kurie jau negaljo isisukti nebalsav, nors tuo bdu parod savo neapykant okupantams ir j kvailiems rinkiminiams farsams. Jie pl i kandidat srao Jankelio Vinickio kortel ir demonstratyviai met j ant grind. Tomis kortelmis su Jankelio Vinickio pavarde buvo nustos vis rinkimini bst grindys. Tai buvo pirmoji lietuvi demonstracija prie ydus ir j globjus komunistus. Panas dalykai, kaip paskui teko suinoti, vyko ir kitose rinkiminse apygardose. Provincijoje buvo sumobilizuoti visi sunkveimiai ir kitokios susisiekimo priemons, kuriomis tolimesni kaim gyventojai buvo veami rinkim apylinkes. Taiau ir tai maai tepadjo. Balsavusij skaiius buvo maas, ir niekas netikjo oficialiais bolevik praneimais, nes vis labiau buvo sitikinta, kad jie paremti vien tik melu ir klastojimu. Prajus rinkimams, visi irinktieji Liaudies Seimo nariai liepos 21 d. turjo susirinkti pirmj posd. Ir vis dar nei oficialiai, nei i oficialiosios propagandos nebuvo aikus galutinis Maskvos sprendimas. G. Dekanozovas ir N. G. Pozdniakovas tebuvo Kaune ir ia nuolat konferavo su komunist partijos centro komiteto nariais ir vyriausybs monmis komunistais. Daug kas pradjo aikti tik jau visai artjant Liaudies Seimo susirinkimo dienai. Pirmasis nieko gera nelemis enklas, buvo komunist partijos paraginimas visiems savo patiktiniams staigose ir monse, kad jie aukt tarnautoj susirinkimus, ten priimt atitinkamas rezoliucijas, kuri tekstus komunist partija tikriausiai gavo i G. Dekanozovo, ir jas sist Liaudies Seimo prezidiumui. O tose rezoliucijose jau aikiai buvo sakoma, kad Liaudies Seimas prayt Aukiausij SSSR Taryb, kad toji Lietuv priimt Soviet Sjungos sudt ir Lietuvoje bt vesta Stalino konstitucija. Faktikai niekas t rezoliucij nebalsuodavo. Jos tik bdavo komunist partijos agento perskaitomos mons ar staigos tarnautoj susirinkime ir po to, kaip vienbalsiai" priimtos, siuniamos seimo prezidiumui. Protestuoti susirinkimuose prie toki rezoliucij skaitym maai kas tegaljo idrsti, nes jau visur kur buvo pastebima budri NKVD akis, kuri var intensyv moralin ir fizin teror. Suinoj, kad toki rezoliucij seimui vis daugiau plsta, mes, nepartiniai jo nariai, labai susirpinome. Visi ms pasitarimai ir pasikalbjimai buvo pradedami ir baigiami vienu ir tuo paiu sakiniu: Lietuva turi likti nepriklausoma, apie prisijungim prie Soviet

42

DR. A.

GARMUS

Sjungos negali bti n kalbos. Nutarme pasimatyti su auktaisiais Soviet dignitoriais Kaime: G. Dekanozovu ir N. G. Pozdniakovu. Keletas takingesni seimo nari sudar man galimum pasimatyti ir pasikalbti su tais draugais". N. G. Pozdniakovas djosi, bk jis neturs jokios didesns takos aktyvij politik ir ni nieko negals pareikti. Jis man patar kreiptis pat G. Dekanozov ir i jo igirsti vis teisyb. Tai buvo 1940 m. liepos 18 d. ar 19 d. 14 val. G. Dekanozovas mane prim vienui vienas N. G. Pozdniakovo kabinete. Pone ministeri, be ilg ang kreipiausi j kokie Soviet Sjungos planai Lietuvos klausimu? Pastarj dien vykiai mums sukelia nemao susirpinimo dl jos nepriklausomybs. Jis nusiypsojo ir atsak: Js klausiate apie Lietuvos nepriklausomyb? Taip. O ar js matote, kas vyksta u lango, matote?... ir jis ranka mosteljo lango pus. I tikrj tuo tarpu po Soviet pasiuntinybs langais tankai, ten j buvo susispiets visas brys, o toliau gatve ygiavo beveik vien yd manifestant minios su raudonomis vliavomis ir su ant lazd pamautais Stalino, Lenino, Voroilovo ir kit komunist vad atvaizdais. Ukim manifestant balsai pl: Jeli avtra v o j n a " . . . Taigi, ar ie tankai ir ios minios jums nieko nesako? paklaus, mane akis beds, tas nedidelio gio, kiek nupliks Stalino patiktinis G. Dekanozovas. Matote, kas darosi u lango, kas vyksta visame krate, o js drstate kalbti apie nepriklausom Lietuv. Matote, jei jau ne i minia, kuri nulav js nepriklausomyb, tai ie tankai rodo, kad Lietuva jau nebegali bti nepriklausoma. Mes jus ivadavome i tokio iauraus Smetonos reimo... Lietuva dabar laisva... ts jis kiek patyljs. inokite, kad ten, kur ateina ms tankai, kartu ateina laisv, darbinink ir valstiei gerov. Anksiau mes ivadovome Gudij i lenk, ir visi gudai be galo patenkinti nauja santvarka, be galo jie dabar diaugiasi nauju gyvenimu. Visi jie dkoja Stalinui u ivadavim. Ten dabar pradtas graus naujas gyvenimas. Atsipraau, pastebjau a, nors a Soviet Sjungoje nebuvau, bet girdjau, kad Soviet Sjungoje, o ypaiai Gudijoje, vis dlto yra nemaa skurdo ir vargo, vargsta darbininkai fabrikuose, o ypa kininkai kolchozuose. Melas! gan piktai jis pertrauk mane. Tai Soviet Sjungos prie propaganda. Pas mus visur geras ir graus gyvenimas. Lietuv mes padarysime laimingiausiu kratu... Lietuvoje steigsime kolchozus, ir tuomet patys pamatysite, kokios gerovs susilauks kininkai ir darbininkai. Bus tikras rojus... Na, kolchoz n nemanykite daryti. Js sukelsite toki audr

L I E T U V O S J U N G I M A S SSSR M A S K V O S D I K T A T A S

43

Lietuvoje, kad paskui patys gailsits. js kolchozus lietuviai kininkai neis, jie i prigimties individualistai, nesivarydamas atsakiau. Nesirpinkit, js kininkai juos taip pat dkodami Stalinui diaugsmingai eis, kaip dabar ios minios prao, kad Lietuva bt jungta Soviet Sjung. I G. Dekanozovo odi man visai paaikjo tonikas jo planas: mes patys turime praytis priimami Soviet Sjung, tai reikia, savomis rankomis turime isikasti sau duob ir save palaidoti. Ne, taip nebus, mes nebalsuosime u Lietuvos prisijungim. Ak taip ?.. Labai gaila, kad a apsirikau su pasilyta man js kandidatra... Gaila, gaila... apsirikau. Jis valandlei nutilo, o po to primerks akis tyliai, bet cinikai pareik: Tik pamginkite. Yra priemoni daryti taip, kaip mes norime, o j mes pakankamai turime... Dabar man visai aiku pasidar, kad ir is auktas Stalino patiktinis nra kas nors kitas, kaip tik guds diplomatas ekistas. Paaikjo, kas Liaudies Seimo nari laukia: mes esame pakliuv velnikus Maskvos spstus. Taiau a nenusileidau ir ilgai jam rodinjau, kad tokios priemons, kaip Lietuvos jungimas SSSR, viso gyvenimo susovietinimas, kinink kolektyvizacija sunaikins gana jau auktai kikai pakilus krat ir sukels stipr priebolevikin judjim. O nuo to ne tik Lietuva daug nukents, bet ir paiai Soviet Sjungai bus ne sveikat. Mano argumentai, nors jis gana atidiai klaus, maai j paveik. Ties sakant, ir jis nieko negaljo padaryti, nes buvo tik klusnus Kremliaus viepai tarnas ir turjo vykdyti j duotus nurodymus. O tuomet bent man atrod, Kremliaus viepai galvos buvo pilnos imperialistini fantastini plan, kaip jie, inaudodami io karo situacij, pasidarys visos Europos, o gal dar ir kit kontinent valdovai. Mano pasikalbjimas su G. Dekanozovu utruko gana ilgai, apie pusantros valandos, bet ms troktam rezultat jis nedav. I pasikalbjimo buvo aiku: Maskvos planu Lietuva turi bti jungta Soviet Sjung. Po io pasikalbjimo su G. Dekanozovu, kuris tais savo atvirais planais ir grasinimais mane kaip altu vandeniu apipyl, norjau pasimatyti su ministerio pirmininko pareigas einaniu prof. Vincu Krve - Mickeviium. Iki seimo susirinkimo dar buvo dvi dienos. Norjau suinoti, koki informacij turi ms vyriausyb ir k ji galvoja. Ponas profesorius maloniai mane prim. Kaip nepriklausomybs klausimas? buvo pirmas mano odis. Prastai, atsak jis. K galjau, visk Maskvoje dariau, bet ieities nra. Nors anksiaus V. M. Molotovas ir buvo utikrins mums nepriklausomyb, bet matyti, paskutins inios kita linkme pasuko t klausim ir nulm ms likim. Baigta... Mes esame okupuoti.

44

DR. A.

GARMUS

Dabar reikia gelbti tai, kas dar galima igelbti, pirmoje eilje inteligentij. Gali tekti Liaudies Seimui balsuoti u prisijungim... labai lidnu balsu pasak profesorius ir, matyti, sunkiai moment pergyveno. Prie bet kok pasilym prisijungti seime mes pasiprieinsime. T klausim reikia ramiai ir altai apsvarstyti. Jei js j planams pasiprieinsite, tai ne tik patys su eimomis site, bet kertas kris ant visos ms inteligentijos. Ji bus sunaikinta. A tuo klausimu turiu pakankamai ini. Man atrodo, kad dabartinse slygose reikia gelbti tai, kas dar galima igelbti. Tie i ministerio pirmininko pavaduotojo prof. Krvs - Mickeviiaus igirstieji odiai buvo antras smgis, kuris mane visai parblok. Ijau kaip apsvaigs. Vliau paaikjo, kad G. Dekanozovas profesoriui V. Krvei-Mickeviiui dl mano pasikalbjimo su juo pasak: kogo, kogo, a Gurmus ja unitou... (k, k, bet Garm a sunaikinsiu.. .). T pai dien susitikau kelet kit seimo nari, tarp j sen komunist veikj M. Mekauskien. Ji, kaip ir kiti komunistai, jau taip pat inojo, ko i Liaudies Seimo Maskva reikalauja. Partieiai dar band tai pagrainti, tvirtindami, kad tai bsis garbingas sijungimas, lygaus su lygiu, bet, kaip atrod, jie plaiau tuo reikalu nenorjo ar negaljo kalbti. M. Mekauskien tik pareik: Mes neokupuoti, bet garbingai sijungiame SSSR. Pagaliau, atjo nelemtoji liepos 21 d. Liaudies Seimo pirmj posd susirinkimo diena. Lietus i pat ryto lyja, tarytum pati gamta pritaria ms nuotaikai, Lietuvos laidotuvi nuotaikai. Posdis turi vykti Valstybs Teatre. Nieko nepadarysi, atjus nustatytai valandai tenka vykti. Lidna, nepaprastai lidna, rodos, mogus gyvas emn lstum, kad tik netekt toje tautos tragedijoje dalyvauti. Bolevikams, Maskvos valdovams, inoma, tai komedija, o mums didiausia tragedija. Teatro vestibiulyje susitinku kitus seimo narius. Daugumas j taip pat labai nusimin, geriau jauiasi tik partieiai, kuri akys spindi diaugsmu. Mat, pagaliau, atjo seniai j lauktoji valanda dabar jie yra padties viepaiai, todl visa gerkle kiekvienu momentu pasiry rkti panegirikas ir saldlieuvavimus draugui, mokytojui, tvui, genialiajam pasaulio darbo moni vadui Stalinui". Teiraujuosi pas geriau pastamus nepartieius seimo narius, kaip laikysims. Ieities nra, tokie grasinimai. .. Ne tik mus sunaikins, bet nukents daug ir kit moni, taip trumpai atsak. Kiekvienas sprunka nuo mans alin, nes aplinkui vestibiulis ir koridoriai buvo pilni privaryt ekist ir nip, kurie stebjo ne tik kiekvien ms od, bet ir kiekvien judes. ia mes jau tikrai pasijutome tarybinje atmosferoje, apie kuri tiek daug per dvideimtmet buvome girdj, ir j visai atitiko tuos pasakojimus. Bolevikinis teroras jau buvo prasidjs. Nuo pirmojo masinio lietuvi aretavimo, nakt i liepos 11 12 d., nepraeidavo n viena diena,

L I E T U V O S JUNGIMAS SSSR M A S K V O S D I K T A T A S

45

kad neigirstum apie naujus aretus. N vieno suimtj nepaleido, o keletas buvusios vyriausybs nari brutaliai su eimomis buvo igabenti kakur Soviet Sjungos gilum. Niekas apie j tolesn likim nieko neinojo. Raudonojo teroro mkla jau kabojo ant kiekvieno galvos, kas tik drst vienu ar kitu bdu bolevikams pasiprieinti. Daugelis moni, visk palik, bgo Vokietij ir kitus kratus. Tokiose slygose susirinko vadinamasis Liaudies Seimas. Visas teatras buvo paverstas lyg kok balaganik cirk. Visur pilna raudon skraisi, sienos nukabintos ilgais raudonais plakatais, ant kuri didiausiomis raidmis irainti vairs liepsningi" bolevik sveikinimai draugui Stalinui" ir kiti panas bolevikins propagandos atributai. Pagaliau, sdame vietas. Daugumas provincijos apygard atstov tokiame teatre pirm kart savo gyvenime: nesiorientuoja, pro kur eiti, kur ssti ir k ia i viso reiks daryti. Visas tas triukmas, gausyb moni, tos cirkikos dekoracijos dar labiau prislegia j nuotaik ir juos padaro dar nedrsesniais. Juos vietas vedioja specials tvarkdariai. Susdo visi atstovai. Teatro parteris, be seimo nari, dar buvo pilnas kviestins" publikos: kompartiei, komjaunuoli, ekist, nip Taip pat visos los ir visi auktai pilni publikos. Mes, seimo atstovai, i vis pusi buvom apsupti ekist, odiu, i vis pusi didiausias moralinis ir fizinis spaudimas atstovus, kad jie vykdyt komunist partijos ir Maskvos vali. Prasidjo oficialioji dalis. Sudarius didiul prezidium, kur komunist partijos buvo parinkti patys patikimieji, Respublikos Prezidento pareigas js J. Paleckis perskait deklaratyvaus pobdio praneim apie vadinamosios Lietuvos Liaudies vyriausybs madaug ei savaii darb, apie padarytsias reformas bei kitus pakeitimus, apie ms santykius su Soviet Sjunga ir kt. Pagrindin tos deklaracijos mintis buvo, kad kelio atgal nebra ir Lietuvai reikia jungtis prie Soviet Sjungos. Po to prasidjo balsavimas, kuris vyko esant didiausiam triukmui, dirbtinai komunist partijos teatr suvest savo agent sukeltam. Visi jie tariamai reik nepaprast savo diaugsm ir tiesiog nebegaljo tverti savo kailyje. I vis pusi, i aukt, lo, parterio, sals, koridori sklido kavimai ir visoki riksmai. Prie pat balsavim a vis dlto kelet kart praiau balso, bet seimo pirmininkas L. Adomauskas, matyti, gerai inodamas mano nusistatym, jo man nedav. Pati balsavimo procedra buvo atlikta grynai bolevikine technika. Pirmininkui pasilius, kad kas balsuoja u Lietuvos prisijungim prie SSSR, pakelt rankas. Rankas kl ir ne Seimo nariai. Kiek i tikrj balsavo, kiek susilaik ir kiek, neirint to teroro ir grasinim, gal bt prie pasisak," taip ir liko neaiku. Taiau tai bolevikams nekliud paskelbti, kad Liaudies Seimas vienu balsu nutars prayti Aukiausij SSSR Taryb, kad toji priimt Lietuv SSSR sudt, kaip s-

46

dr.

a.

garmus

jungin tarybin respublik. Taip buvo baigtas tas lietuvi tautai nelemtas spektaklis. Kituose posdiuose buvo priimti ems, bank ir pramons moni nacionalizavimo statymai. Visi tie statym projektai komunist partijos i anksto buvo parengti ir beveik visi seimo nariai apie juos pirm kart teigirdo tik iuose posdiuose. inoma, svarstyti juos ar diskutuoti nebuvo joki galimum nei progos, nes niekas i nepartini seimo nari su jais nebuvo susipains, o, be to, bolevikai nemgsta joki diskusij ir jokios kritikos. Jiems visur kur tereikia tik aklo paklusnumo. Taip pat, kaip Lietuvos prie SSSR prijungimo klausimas, ir ie statymai buvo panaiai priimti". Baigiant pirmj sesij, udarame seimo posdyje mano buvo pasilyta paleisti neseniai suimtuosius politinius kalinius, jiems suteikiant amnestij. Posdyje dalyvavo N. G. Pozdnikovas ir SSSR atstovybs patarjas Semionovas. Tas pasilymas buvo perduotas seimo prezidiumui, bet jis joki rezultat nedav. Suimtieji, kaip sdjo, taip ir pasiliko kaljimuose, o j skaiius nuolat didjo. Taip buvo baigta pirmoji sesija, kuri dar irinko delegacij vykti Maskv, Aukiausios SSSR Tarybos posd ir prayti, kad ji priimt Lietuv SSSR. t delegacij taip pat pateko vieni tik patikimieji. Apskritai, visas Liaudies Seimas tebuvo tik seimo parodija. Kaip jis smurtu ir apgavystmis buvo sudarytas, taip lygiai tik teroro spaudiamas jis formaliai atliko bolevik norimus darbus. Liaudies Seimas nieku bdu nra ireiks lietuvi tautos valios. Jis tegaljo ireikti tik keliolikos imt Lietuvos komunist ir Maskvos viepai vali. Tam tikslui juk ir tebuvo jis irinktas". Tai buvo seimas", bet ne lietuvi seimas.

MANO KELIAS LIAUDIES SEIM

LIUDAS DOVYDNAS Buv. Liaudies Seimo narys

Kandidatros istatymas 1 9 4 1 m. gegus mn. patikimas ir paios Visasjungins komunist partijos i Maskvos atsistas profesorius Kirsanov'as, skaitydamas paskait Raytoj Namuose raytojams, dailininkams ir muzikams pareik : Petras Didysis buvo pirmasis monarchas, kuris suprato Rusijos reikal: uimti Pabaltij ir prieiti prie Atlanto vandenyno. Gal kas ir iandien Soviet Sjung vadina imperialistais. Taip, mes esame proletariato avangardas, ta paia prasme esame ir imperialistai. Likimo ar jo dvasios dka, Soviet Sjungos tautos per revoliucij ir komunizm ygiuoja gelbti pasaul. Pabaltijo kratai buvo jga uimti, nes jie dar nebuvo pribrend bolevizmui, bet, mes, bolevikai, neturime skaitytis ir nesiskaitome su priemonmis tol, kol nors viena ems pda, nors vienas mogus nestovi raudonosios vliavos elyje. Pabaltijo taut ankstyvas ir tuo garbingas prie Soviet Sjungos prijungimas nra koks nors atsitiktinumas, bet nuosekli komunist - bolevik politikos ir taut ilaisvinimo idava". Tuo metu daugum paskaitos klausytoj kiek nustebino ne tie odiai, bet profesoriaus Kirsanov'o akiplikas tonas ir toliau seks grmojantis pareikimas: Pameskit js, nesusipratliai, isivadavimo svajon! Soviet Sjunga engs per pasaul nors ir per griuvsius, nors ir per ugn! Revoliucija turi bti revoliucija!" gul kurdinimas, ultimatumas ir 1940 m. birelio 15 dienos okupacija k dar galt rodyti, jei ne Soviet Sjungos imperializm?! Tad kyla klausimas, kam buvo reikalingas Liaudies Seimas? Gal ne visas prieastis iandien suvokiame, taiau galime nesuklupdami tvirtinti, kad Liaudies Seimas buvo tik propagandos ir dekoracijos sudarymo idava. Nors rinkimai Liaudies Seim kaip kandidat statymas, taip ir pats balsavimas buvo galima vykdyti tik klastos ir prievartos priemonmis, taiau, niek neatsivelgiant, tos priemons ir buvo pavartotos.

59LIUDASDOVYDNAS

Tai rodo bolevik politikos interesus ir metodus dangstyti okupacij ir brutali Maskvos taktik. Kalbant apie Liaudies Seim, privalu i anksto atsisakyti pai elementariausi norm ir svok ir irykjusi tradicij monijos istorijoje. Ir tik pajut ir savo akimis pamat bolevikines priemones bei vis melu ir teroru paremt sistem, galime suprasti, kaip buvo suniekintos ir iprievartautos mogaus ir pilieio pareigos ir teiss. Ir tik io mogaus ir pilieio teisi suniekinimo sutemose privalu iekoti Liaudies Seimo tiksl ir prasms. Lietuvos komunistai - bolevikai per keliolik partijos veikimo met negaljo sigyti lietuvi tautos pasitikjimo ir pritarimo. Dabar jau nra paslaptis, kad 1940 met vasar Lietuvoje buvo tik apie 700 partini komunist. Daugumas j buvo ydai, be to, danai ir kriminaliniai nusikaltliai, teismuose savo bylas iaikin politiniu poiriu, nes politiniams nusikaltliams buvo lengvesn kaljim drausm. Negaldami vieni patys aprpti politinio ir visuomenininio gyvenimo, komunistai visokiomis priemonmis rpinosi ypa nepartini ir jokioje politinje veikloje nepasireikusi piliei eilse susiiekoti talkinink. Liaudies Seimas menkiausiomis veikimo galimybmis, labai tiko tokiems pasitelkimams, ir, gal bt, todl Liaudies Seimo daugum sudar nepartiniai atstovai, svetimi politinei veiklai. Kiek nuopeln ir pritarimo komunist programai ir veikimui reikjo parodyti, smulkiau sustosiu, papasakodamas, kaip buvau pritrauktas ir kokiais nuopelnais bei darbais pasidariau vertu Liaudies Seimo nario teisi ir pareig. 1938 metais mano namuose isinuomojo kambar dailinink Irena Treiokait. Tyli, kultringa dailinink retkariais pasikviesdavo pas save draug ir draugi, tarp j, kaip vliau paaikjo ir ymi komunist veikj Michalin Mekauskien. Vien dien Irena Treiokait mane supaindino su M. Mekauskiene, kuri pasisak skaiiusi mano rat, mgstanti literatr. Po kiek laiko Treiokait mans papra, kaip mogaus Globos Draugijos sekretori, suelpti vien labai varging ei vaik eim, nes vyras ess kaljime. T eim gerai pastanti M. Mekauskien, ir ji labai praiusi suelpti nelaiminguosius. prasta tvarka, mogaus Globos Draugijai patikrinus mintos eimos bkl, per it draugij paskyrme paalp pinigais ir maistu. Vliau toki eim, M. Mekauskiens ir Treiokaits rekomenduot, suelpme dar kelet. Taip teko ariau susipainti su M. Mekauskiene. 1940 met pavasar, Kalini Globos Draugijos ir M. Mekauskiens pastangomis, buvo sudaryta delegacija, kuri lanksi pas Respublikos Prezident ir ministerius, praydama perirti kalini, ypa politini, bylas, pagerinti kaljimo slygas. Delegacij sudar vairi organizacij atstovai: Kalini Globos Draugijos ats. gen. J. Kubilius ir Nieminaviien, Advokat Tarybos prof. A. Tumnas ir adv. Pola, Lietuvi Raytoj Draugijos Kazys Binkis ir

MANO

KELIAS I LIAUDIES SEIM

49

Liudas Gira, Nuominink Draugijos M. Mekauskien, o mogaus Globos Draugijai, valdybai irinkus, atstovavau a. Bolevik okupacijai isiliejus, tuojau turjo isiverti i kaljim politiniai kaliniai. M. Mekauskien greit sukviet buvusius delegacijos narius ir sudar Politiniams Kaliniams Globoti Komitet. Komiteto pirmininkais buvo irinkti: M. Mekauskien, prof. A. Tumnas ir Liudas Gira, sekretoriais: stud. S. Povilaviit ir a. Pradjus veikti komitetui, a kart pasakiau M. Mekauskienei: Ar nejuokinga globoti kalinius, kurie jau mus globoja, nes jie uima ministeri, direktori kdes? Ne taip paprasta, kaip atrodo, atsak M. Mekauskien, apsivalgiusi kabinete, kur buvome tik dviese. t, ikankinti kaliniai ims sskaitas suvedinti, savavaliauti... Reikia kai kuriems duoti tarnybas, kai kuriuos pasisti kurortus... Ir tie odiai tuojau pasitvirtino, nes pradjo komitet lankytis buv politiniai kaliniai su sraais asmen, kuriuos, j manymu, tuojau reikt suaudyti arba kaljiman sukiti. Kadangi daugumas komiteto nari buvo uimti kitokiais darbais, a abiem rankom kiekvien laisv politin kalin skubiausiai siuniau Birton, Smardon, Palang. Ypa Palang, nes toliau nuo Kauno ir, be to, jros vanduo altesnis... Po keletos dien, ivtyti bolevik veikimo veteranai, siunt i kurort laikus komitetui, neatsigrdami, pasak j, Stalino saule ir buvusi buruj valgiu ir patalais. Tuo bdu teko sigyti malon ir net pagarb daugelio politini kalini, kurie anksiau ar vliau pasidar Maskvos politikos agentai ir ruporai Lietuvoje. 1937 metais, gavs valstybin literatros premij, buvau pakviestas usieni reikal ministerio suruot bali. Tame baliuje su SSSR atstovybs Kaune sekretoriumi Malakovu mane supaindino Liudas Gira ir Eltos direktorius V. Gustainis. Nors a labai silpnai kalbjau rusikai, bet simpatingas sekretorius ilgok valandl kalbjosi apie ms literatr, teiraudamasis, kurie i rus raytoj man artimesni. Kai pirmiausia paminjau Lev Tolstoj ir Dostojevsk, Malakovas mai pastebjo, kad dabar jau yra ymesni, k. t.: olochovas, Aleksiejus Tolstojus, Janka Kupala. Tuo ms pasikalbjimas ir pasibaig. Po kiek laiko gavau pakvietim atvykti SSSR atstovybs bali. Gerai neatsimenu, kokia proga buvo tas balius suruotas. Baliuje dalyvavo beveik visi Lietuvos ministeriai su ministeri pirmininku V. Mironu priekyje. Tame baliuje neteko ariau pasikalbti n su vienu SSSR atstovybs nariu. Tik Malakovas pasveikino su pirmuoju apsilankymu atstovybs pastogje ir pra jaustis kaip namie. Po to, tur bt, buvau kvieiamas visus SSSR atstovybs ruoiamus balius, bet dalyvavau tik vienoje, meno atstovams suruotoje, arbatlje ,,Bachisarajaus Fontano" Valstybs Teatre pastatymo proga. Tai rykiausi mano nuopelnai komunist - bolevik naudai.

59

LIUDAS

DOVYDNAS

I jau sumint vyki ir veiklos galiu padaryti ivad, kad Lietuvos komunist partija ir Soviet atstovyb rado mane pakankamai usitarnavusiu kandidatuoti Liaudies Seim. Tai primenu ne kaip iandien vert dmesio fakt, bet nordamas irykinti to meto bolevikini veikj nor, kaip nors pritraukti talkininkus bolevikikoms umaioms ir pastangas inaudoti daugiau ar maiau inomas pavardes. Vertinant laiko ir vyki poiriu, jau suminti mano nuopelnai Lietuvos Komunist partijai ir Soviet atstovybei, suprantama, labai neyms ir jj neutekt Liaudies Seimo atstovo svoriui, jeigu Liaudies Seimas bt galjs turti nors ioki toki teisi. Maskvos tikslai ir priemons, vietins komunist partijos ruporika veikla iekojo ne politik, bet ioki ar toki pavardi parykinimui daugumos beveidi kinink, darbinink ir partiei. Tam ypa tiko asmenys, maiausiai susij su kokia nors politika. O gal u kokias kitas, tik visagaliniai ir visamataniai komunist partijai teinomas, dorybes 1940 met liepos 8 d. pusryi metu ivydau savo atvaizd Lietuvos Aide", kaip Panevio apygardos kandidato Liaudies Seim. Atvaizdas buvo i sen klii, kurias turjo beveik visos redakcijos. Kadangi su M. Mekauskiene buvau ariau pastamas, tai tuojau jai paskambinau, klausdamas, kada ir kur a sutikau kandidatuoti Liaudies Seim ? Ateik ems kio Ministerij, pasak M. Mekauskien beveik sakaniu tonu. Po pusvalandio buvau ems Reformos Departamento direktoriaus kabinete, kur M. Mekauskien prie kelias dienas pradjo direktoriauti. Kodl tu spardais dl kandidatros ? paklaus ji. Nenoriu, atsakiau. Valandl abu tyljome. Bet mes norime, lyg pusiau juokais ji pasak. Kai a paklausiau, kas tie mes", ji atsak: Laikas tau, Dovydnai, susiprasti, kas yra tie mes", kur jie eina... A joks politikas, ponia Mekauskiene, nepriklausiau jokiai partijai ir nepriklausysiu. A vieno tenoriu: leiskite man rayti. Velniop visus tuos mes", vis j politik! atsakiau labai pakeltu tonu. To pasikalbjimo ivakarse, Politini Kalini Globos Komitete buv. politinis kalinys ydas Zauberblatas suklastotu dokumentu antr kart norjo igauti 250 lit. Kai a j, sugavs klast bedarant, pavadinau kriminaliniu kaliniu, jis man pagrasino: Tu, faiste, dar suinosi, kas a esu. Atsimins t vyk, apmaud iliejau M. Mekauskienei: Vagiiai, visuomens slavos ateina mus valdyti ir grasinti. Tai jie ir bus tie mes". A neklausiu kenianio mogaus, ar jis faistas ar komunistas, a neinau joki program ir inoti nenoriu! tai komunist partijos punkt auka, nusikaltimo vietoje sugautas, griebiasi to punkto, nes juo gali kiekvien mog apkaltinti ir pakarti.

MANO

KELIAS I LIAUDIES SEIM

51

Gal dar biau ir daugiau priekaitavs, nes per kelet bolevikinio siautjimo dien daug kartelio buvo susikaup, bet suskambjo telefonas. M. Mekauskien pradjo kalbti su kain kokiu sekretoriumi rusikai, danai ir maloniai tardama tavari sekretar". Aikinosi apie kadr trkum ir apie reikal skubiai t viet uimti. .. Baigusi kalbti, ji tar: Kodl tu manai, kad ia a kalta? ji paklaus, perssdama prie apskrito staliuko. Kas gi daugiau, juk kandidatus stato komunist partija, - atsakiau. Ir taip, ir ne taip, ji atsak. Oficialiai, kaip skelbiama, visuomen per mitingus istato kandidatus, bet faktikai tai yra komunist partijos valia. Reikia pagalvoti: Maskva sako kuo greiiausiai pravesti rinkimus. O ko jie taip greit skubina, ne mums teirautis. Vakar vakare Panevyje vyko mitingas; o vakar prie pietus Lietuvos komunist partijos centro komitetas dar neturjo vis kandidat. Su partiniais mums nra bdos, o su nepartiniais, tai kaip su tavim, istorija. Tu be reikalo vis bd verti ant mans. Komunist partijos centro komitetas jau buvo numats tavo kandidatr, kaip nesusitepusio nepartinio, kilusio i smulki kinink, raytojo. Tiesa, partija turjo tavs atsiklausti... Bet mes taip uversti darbais. Pats matai. Dabar i kandidat atsisakyti jau vlu: vieai paskelbta, atvaizdas... Jeigu dabar atsisakysi, reiks sugalvoti baisi prieastis... nebent mirtis, ar pabgtum... Bet nepabgsi, ir nebandyk, nes nuo vakar vakaro esi Saugumo Departamento inioje ir apsaugoje. Tai smurtas, prievarta, tariau. Suprask kaip nori. Nei mes, nei Maskva neturime laiko ir noro klausinti, ko kas nori. Tai ji pasak lyg tusi ir pridr: Man regis, kad tau jau aiku. Ariau susitinkant su to meto veikjais ir matant, kaip Maskva skubinasi perimti valdios vadias savo rankas, ne vienas lietuvis jau suprato, kaip reiks kietai kovoti dl nors ir kukliausios pilieio ir mogaus teiss. Stalino galiotinis G. Dekanozovas su gausiu savo tabu gniau nepriklausomybs vali, o Lietuvos komunist partijos vadai A. Sniekus, S. Meskupas - Adomas, A. Guzeviius, M. Mekauskien ir kiti darsi rusikai ydikojo imperializmo tik skraists ir ruporai. Bet t dien, kalbant su M. Mekauskiene, buvau pasirys atsisakyti i kandidat srao. Tuo atsisakymu ryausi pradti kov u iokias tokias mogaus teises, vali iaip ar kitaip galvoti, apsisprsti. Man kaip ir daugeliui lietuvi neatjo galv mintis, kaip, kokiomis priemonmis komunist partija ir NKVD stato kandidatus, balsuoja" 100% dauguma", reikia pasitenkinim tvui ir darbo moni vadui draugui Stalinui", diaugiasi saultu tarybiniu gyvenimu".

59

LIUDAS

DOVYDNAS

Po ilgo gino M. Mekauskien kiek aprimo. Ji tik stebjosi, kodl a toks usispyrs, nes tai esanti gryna nesmon, padties nesuprantanio isisukinjimas. A atsakiau, kad niekas neturi teiss mans savavalikai tampyti kain kokiam tikslui, geriau sakant, maskaradui. Dl Liaudies Seimo rinkim pavadinimo maskaradu M. Mekauskien labai sieid ir pasak, kad tuojau a pats sitikinsis, kaip visa Lietuva pirm kart savo valia eisianti rinkti liaudies sn. Tada dar nebuvo termino geriausius i geriausi". Maskva sak pravesti rinkimus paiu demokratikiausiu bdu, tad liaudies valia tikrai galinti pasireikti, pabr M. Mekauskien. Komunist partijos agentas nuvea vien ar kit apygard kandidat sra ir tik t vien sra teistato, ir tai js vadinate liaudies valia. Ir a, sakysim, tautos vali pareikiau? Dar kiek pasiginijus, ji pasil man ueiti SSSR atstovyb rinkim reikalu pasikalbti su patarju Semionovu, o jei noriu, tai galiu ir su paiu N. G. Pozdniakovu. Su tuo jos pasilymu sutikau, bet papraiau ir j arba kit kok asmen dalyvauti pasikalbjime, nes man neuteko rus kalbos bagao komplikuotesniam pasikalbjimui. Ji tuojau paskambino SSSR atstovyb, bet ten rado tik Semionov. Ji paklaus, ar man bus patogu rytoj 16 valand usukti atstovyb; bsis N. G. Pozdniakovas, Semionovas, o gal ir pats G. Dekanozovas. .. Semionovas sako: Man labai domu pasikalbti su Liaudies Seimo kandidatu, jaunos respublikos jaunu pilieiu", padjusi telefono ragel paaikino M. Mekauskien. Atsisveikinant palinkjo gerai apsigalvoti ir protingai isprsti nesusipratim. Po pasikalbjimo su M. Mekauskiene t pai dien apsvarsiau padt ir vykius, pasikalbjau su artimaisiais biiuliais. Po to, kai sovietai savavalikai sulau sutartis, kurdino gulas, t gul pagalba ir j provokacijomis okupavo ms krat, kokia gi yra prasm ir tikslas prieintis tokia pat prievarta vedamiems rinkimams ?! Mes turime tausoti jgas kovoms, kada bolevizmas turs susigrumti neivengiamose ir gal greit artjaniose grumtynse. Lietuvos vyriausyb ir kariuomen nerado reikalo lieti kraujo, pasiadjo taikingu darbu pereinamame laikotarpyje iekoti santyki su okupantais, tad ar vertas paskiro mogaus isiokimas? Ar taikiai pakelsime laikinos okupacijos jung, saugosime krat ir jo vertybes, ar kova? Kovos buvo aikiai atsisakyta, tad k reikia Liaudies Seimas, kuris vyki eigos negali nei pakeisti, nei pagerinti, nei pabloginti. Be to, k reikia rinkim maskaradas, demonstracijos, deklaracijos po t vyki, kurie atjo ir eina tank ir durtuv teisinti ir su nieku nesiskaitydami?! ia proga privalu paymti io momento nuotaikas, kada Lietuvos visuomen net sivaizduoti negaljo ateities klast ir iaurum. Jei tomis dienomis nors dalel melo ir teroro, ypa iveim, bt atsistojusi ms

MANO

KELIAS I LIAUDIES SEIM

53

akyse, man regis, mes btume jau tada pradj atkakl pasiprieinim. Be to, en ir ten susidar pagrindo iliuzijoms, kurias pajgia isklaidyti tik vykiai ir laikas. Kit dien paskambinau M. Mekauskienei, kad atsisakau pasimatymo SSSR atstovybje, nes kas jau vyko, tegul bna. M. Mekauskien labai apsidiaug, kaip ji sak, dasiprotjimu", tik apgailestavo dl atsisakymo pasimatyti atstovybje. Teksi jai praneti ir atsiprayti. Taip, jau tada buvo aiku, kad msikiams telieka tik praneti ir atsiprayti". Liaudies Seimo ivakarse Liaudies Seimo rinkimai rod bolevikins propagandos triukm ir klastas. Suprantama, kad Maskvai prie usien buvo pravartu suruoti lyg ir demokratik, geravalik ugrobto krato pasisakym. Be to, rinkimin kompanija visais bdais ir priemonmis stengsi pilietinti per 23 metus Rusijoje nuvalkiotas frazes: Tik Sovietin santvarka yra ir bus darbo moni globja ir gerov"! arba Tegyvuoja tvas, mokytojas ir draugas Josifas Visarionoviius Stalinas!" Propagandos tarkjimu buvo stengiamasi utrenkti daugumos pakudu klausimus: Ar ilgai taip bus?" Kur mus veda?" Kelet kart mane ia Lietuvos komunist partijos vadas A. Sniekus, ia M. Mekauskien ragino Kaune ar provincijoje, ypa Panevio apygardoje, pasakyti kelet kalb, saultos gadyns atjimo proga", kaip isireik Tiesos" redaktorius G. Zimanas. Bet k galjai nekti monms, kada net patys nerpestingiausi gyventojai pamat, kur komunistai mus veda. Nors buvo pirmosios dienos, bet bolevikin sistema ir jos dvasios nejai taip greit isirykino, kad jau liepos 21 d. i vairi ms krato kamp Liaudies Seim susirink atstovai atsived neramias ir siaubingais spliojimais prislgtas nuotaikas. Susirink atstovai ir apgyvendinti Metropolio" viebutyje, buvo tuojau apsupti politini veikj ir visoki politkalini, ypa yd. Tik vliau paaikjo, kad tai buv NKVD visoki pareignai atstov sekimui ir demoralizavimui, o atstovams jie patarnavo kaip ratins ir visoki reikal inovai. Kaune gyvenantiems Liaudies Seimo atstovams buvo patarta laikyti glaudius ryius su Metropolyje" klaidiojaniais provincijos atstovais, kurie, kaip ir nepartiniai kaunieiai, neturjo kas veikti ir veltui vienas kit klausinjo: kaip, kur, kada ir k veiks, klbs, svarstys. Viename Metropolio" kambaryje, netiktai surads, A. Sniek (jis tik retkariais pasirodydavo tame viebutyje) paklausiau, kokia bus Seimo dienotvark ar darbotvark, kodl Liaudies Seimo atstovams netenka jos n pamatyti? Gausite vliau", mai atsak, bet, tur bt, pats susigds tokio melo, kitu tonu pridr: Nesuspjau iversti i rus kalbos

54

LIUDAS

DOVYDNAS

vis sakymu. .. Mes ilg diskusij, ceremonij nedarysime, tai ne buruazins demokratijos laikai". Pakelsime rankas, nuleisime rankas ir baigta, kaip ir tinka statistams", atsakiau. A. Sniekus tomis dienomis jau buvo tik instrumentu Maskvos muzikant rankose. Kiek patyljs, jis atsistojo atsisveikinti ir pridr: Sprsime labai svarbius reikalus, sprsime". Daugumas provincijos, ypa Kauno ir Vilniaus atstov, kaip nepartiniai, slampinjo Metropolio" koridoriuose, diaugsi ir stebjosi, kaip gyven burujai tokiame viebutyje, stovinjo prie dideli veidrodi ir, tur bt, stebjosi, kaip jiems tokiems ramiems ir smulkiems asmenims patiktas krato likimas. Tuo tarpu gatve ygiuoj dykintoj, nuobir ir prievarta ivaryt demonstruoti briai klaikiai kavo. .. Kas buvo nieks, tas bus viskuo". Pamau atstovai apsiprato su Metropolio" apartamentais ir, maloniai aptarnaujami, vienas kitas sidrsino ir m klausinti vadus: A. Sniek, M. Mekauskien, B. Fridman - Latv, V. Niunk ir kitus, kaip pradti savo, kaip Liaudies Seimo atstov, pareigas. Liaudies Seimo pirmojo posdio ivakarse liepos 20 d., dr. A. Garmus, A. Stakeviit, L. Gira ir a Metropolyje" prie stalo susimetme pasitarti. Jau buvo numanus Lietuvos nepriklausomybs ugniauimas, bet, apsvarst, nutarme Liaudies Seimui pasilyti statymu apsaugoti Lietuvos vliav ir tautos himn. T dien nebuvo paaikj dar, jog koks nors, kad ir menkiausias sumanymas, reiks pateikti ratu, ir tik leidus Liaudies Seimo prezidiumui, bus galima ko nors klausti arba k nors pasilyti. Tos paios dienos vakare apie ms keturi sumanym pasikalbjau su A. Sniekum, K. Didiuliu - Grosmanu ir M. Mekauskiene. A. Sniekus pasak, kad himnas ir vliava es tik simbolins smulkmenos. Kai dalykai i esms pasikeit, ar verta es tais niekniekiais galv kvarinti. Kai a atsakiau, kad u tuos niekniekius" mons daug vargo ir gyvybi paaukojo, jis suuko: A bdamas po ta vliava, deimt met kaljime trnijau!" Ir patar man greiiau atsipalaiduoti nuo tokio naivaus sumanymo. Suprantama, kad esminiai nepriklausomybs pagrindai jau buvo sutrypti tank ir enkavedist, bet tomis valandomis vis dar puoseljome ioki toki vilt, k nors ir kaip nors igelbti. K. Didiulis - Grosmanas tuo klausimu beveik nesileido kalbas, es neturs laiko, bet M. Mekauskien ir B. Latvys - Fridmanas staiai pulte upuol, i kur man atjusi tokia mintis. Koks absurdas ess palikti darbo moni engimo simbol tautin vliav ir himn, kuris, palyginus su internacionalu", ess tik kukli dainel. Kam dainel, pone Fridmanai, o mums tai tautos dvasios giesm", atsakiau, smoningai pabrdamas pon, nors jau daugelis griebdavosi draugo". Uvir karti ginai. t gin simai mandat komisijos pirmininkas V. Niunka, kuris ramiu, prislgtu balsu patar nutraukti gin. B. Fridmanas tuojau kain kur dingo, o M. Mekauskien m aukti, kokie, girdi, faistiniai gaivalai sugund net ketu-

MANO

KELIAS I LIAUDIES SEIM

55

ris, kaip ji sak, geriausius atstovus, svaiioti tokias nesmones. ia nes vietos tai svarstyti. Maskva su Lietuvos vyriausybe ir kariuomene es pagrindinai susitarusi visais klausimais. Liaudies Seimui bsianti pateikta dienotvark ir paruoti statym projektai, mums teliksi pasakyti taip arba ne", ir viskas, odiu sakant, pakelti rank?" teigiau ir klausiau. Kaip sau nori", pykusi tar M. Mekauskien. Tuojau pat reiks sulikviduoti tokius isioklius! Mes inome, kad tai faist sumanymas, o pats esi tik auka. .. Bet atmink: Bolevikams nra tvirtovs, kurios jie nepaimt!" Tai pasakiusi, kain kur nusvyravo. Usukime ia", V. Niunka pakviet savo kambar, kur mai nuvirto fotel. Nesiginyk, viskas eina ir eis, kaip numatyta, ar tu, ar A. Garmus, ar A. Stakeviit to nors ar nenors. Jeigu per Liaudies Seimo posd isioksi paskelbs beproiu, o gal dar iras, kad esi faist organizacijos auka. .. Skerdyns vyks... A skaitausi ioks toks teisininkas, bet ir be to a ir tu galime suprasti: kur jga, ten teis. Lietuva bus bolevistin ir niekas neivaduos, niekas jos nuo to neigelbs, nes kur ji gali keliauti, k jai kas leis pasirinkti? Pagalvok". Man ieinant i jo kabineto, jis, apsimets visai nesuinteresuotas, pasak: ito pasikalbjimo tarp ms nebuvo." Kai a atsakiau: Nebuvo", tai jis pridr: Abiem bus geriau". Kaip ir kas kalbjo su A. Garm, L. Gira, ir A. Staskeviite, neteko isikalbti, tik Liudas Gira, tuojau po mano pasikalbjimo su M. Mekauskiene, V. Niunka ir kitais, sugavo mane laiptuose ir, nusiveds emyn Metropolio" pirmajame aukte esant Lietuvi Raytoj Draugijos kambar, uduss ir kaits, apgailestavo padars tok isiokim ir maldavo nekelti jokio skandalo: Juk tai jga, ir k mes ia, Dieve!" aikino L. Gira. Mat, prie tai j buvo pasiauks tuometinis vidaus reikal viceministeris A. Guzeviius ir trumpai drtai pasaks: Dar nors vien od ir js tuojau ia nebus!" Per t pasikalbjim su L. Gira isiaikinome, jog ne baim netekti galvos veria mus vaidinti t fars, bet pasiryimas taikiomis priemonmis lengvinti okupacijos iaurumus, laukiant neivengiamos ateities vyki. Ijus i Metropolio", tuojau pasisil oferis, vienas i daugelio, kuri deimtis buvo sumobilizuota Liaudies Seimo nari patogumui. Parvaiavs namus, pakvieiau ofer igerti arbatos stikl. Malonus jaunas vyras, prie stiklelio sileido nekti. Kai j paklausiau, kaip visuomen iri Liaudies Seimo rinkimus, jis atsak: Pastu pon, tai drsiai riu: komedija, daugiau nieko! Komunistai kandidatus stat kokius tik norjo, per prievart bruko balsuoti, ir mes balsavome u Melchior Putel"*). A pats esu biedn tv vaikas, bet kad visoki valka*) Oficioze Lietuvos Aide" ilg laik buvo spausdinamos vieno angl karikatristo jumoristins karikatros, pavadintos pensininko Melchioro Putels nuotykiai".

56

LIUDAS

DOVYDNAS

tos lenda prie valdios, ir dar gi ydai, tai nieko gero nelauk... ikirpau i Lietuvos Aido" Melchior ir djau vok... Jeigu ne tankai, mes jiems pabalsuotume!" Tada tokie isireikimai nebuvo kokia nors naujiena. Dl Melchioro Putels" pats Liaudies Komisar Tarybos pirmininkas M. Gedvilas, Liaudies Seimo II-sios sesijos metu 1940. VIII. 25, Seimo prezidiumo kambaryje, girdint J. Paleckiui, P. Cvirkai, Taryb Lietuvos" redaktoriui Jonui imkui, Tiesos" redaktoriui G. Zimanui, man ir dar keliems, usirstins, ypa redaktoriams ir spaudos darbininkams, aikino: Koks velnias sipainiojo, ar ms propaganda lubuoja, ar mes dar nemokame... Per bsimuosius rinkimus toki kurjoz, kaip su Melchioru Putele", neturi daugiau pasikartoti! Toks maas balsuotoj procentas. Na, galjo bti 50%, na tegul trij deimt procentas: nra ko tiktis i neseniai buvusio faistinio krato. Bet kad Liaudies Seim daugelyje apygard balsavo tik.. . 16 procent, tai jau skandalas!" Ne visai eiolika, galima sakyti atuoniolika procent", abejingai patais Justas Paleckis, o G. Zimanas ironikai pridr: Bet utat Melchioras Putel" gavo absoliui daugum". Apie rinkim rezultatus ir apie pus vok su Melchioru Putele" daugeliui buvo viea paslaptis, bet 1940 met rudeniop, gal Maskvos sakymu, buvo grieiausiai udrausta prasitarti apie Liaudies Seimo balsavimo rezultataus, apie 16% Lietuvos gyventoj, pasisakiusi u komunist partijos istatytus kandidatus, ir u paios visuomens pasirinkt Melchior Putel" 60% vis balsuotoj. LTSR Aukiausios Tarybos I-sios sesijos metu prezidiumo kambaryje J. Paleckis su A. Sniekum stebjosi moni iradingumu: Kadangi iaip ar taip bt vieai save istats liaudies prie eilsna, kuris nebt balsavs, tai mons vokus prikio visoki ikarp, nieknieki", kalbjo J. Paleckis. Liaudies prieai dirba", susimsts atsak A. Sniekus. Tuo bdu, patys aukiausi Sovietins Lietuvos valdios asmenys ne kart prisipaino, kad per Liaudies Seimo jga ir smurtu pravestus rinkimus u Lietuvos Darbo Sjungos"* ) kandidatus daugelyje Lietuvos viet balsavo, tik 16%, turini teis balsuoti, Lietuvos gyventoj, o ne 95,51%, kaip vliau skelb Maskvos propaganda. Ilg laik mandat komisijoje, rodos, B. Baranausko inioje, buvo balsavimo vokuose rast ki, kaip tai: alin, apgavik, grobik, ydbern Stalin!" Vaidinkit, prievartaukit, bet visas pasaulis ino, kad js ugrobt Lietuv!" Netoli atsiskaitymo valanda su visokiais Kaganoviciais, Sniekoviiais, Stalinoviiais!" U jus gali balsuoti kvailiai arba niekai, toki Lietuvoje nebra, nes jie stojo komunist partijon!" Js norit Berlyne pirkti laikrodius, bet geriau pasirpinkite ia pat grabus!"
*) Tuo vardu Liaudies Seimo rinkim metu usimaskavo Lietuvos Komunist partija. ,

MANO

KELIAS I LIAUDIES SEIM

57

Tai keletas i daugelio imt ki, kuri tkstanius rado balsavimo vokuose. Ir tai buvo Lietuvoje 1940 met liepos 14 d., kai bolevikai dar atsargiais metodais gniau Lietuvos gyvenimo natralius reikinius. Prie pirmj Liaudies Seimo posd M. Mekauskien, B. Fridmanas, K. Didiulis ir kiti paaikino, es atstovai klausimus ir sumanymus galsi paduoti prezidiumui ir tik ratu. O kas norsis kalbti, tam privalu kreiptis V. Niunk ir M. umausk, kurie nustatysi kalb tvark. Kas bus svarstoma, kokia dienotvark, daugumui atstov n puse odio nesak, tik keli irinktieji: L. Adomauskas, J. Meskupas, B. FridmanasLatvys, M. Gedvilas, A. Sniekus, M. Mekauskien, vengdami atstov, tarsi patylomis. Pirmasis posdis Atstovai iskirstyti Valstybs Teatro parteryje tarp publikos. O publika: politkaliniai, enkavedistai, ydai, keletas darbinink. Tarsi atlyginim gaudama u riksm, publika aukia, beveik be perstogs: Tegyvuoja Liaudies Seimas!" Tegyvuoja draugas Stalinas ir jo valios reikjai, liaudies atstovai!" ir t.t. Prezidiumas skaito rezoliucijas, statymus, projektus, kuri Liaudies Seimo atstov bent 80% nesvarst, neregjo ir pirm syk igirdo iame posdyje. Kas u tai, praau pakelti rankas", kalba pirmininkas L. Adomauskas. Rankas kelia visa porterio publika, o publikoje simaiiusi atstov niekas netikrina, neskaito, ar jie kelia rankas, ar ne. Pirmininkas skuba paklausti: Kas prie ?" Ir neiri, yra ar nra prie, ar u. Taip per por valand priimami statymai, rezoliucijos, nutarimai, sveikinimai. Vienas kitas atstovas susirpina, kaip ia ir kur pasakyti nors por odi. Teiraujasi pas V. Niunk, M. umausk, bet ie prao lukterti, kai ateisianti eil, bsi galima pasakyti. Kurie norsi kalbti, prao pasirayti, es bsi patogiau skaityti. Duoda ranka paraytus, kiense sutrintus, nuo prakaito riebius kalb tekstus, nes atstovai darbininkai ir kininkai dar tiksliai nesuvokia, kad i Maskvos rus kalba atsistus statymus, projektus ir atstov kalbas veria Komunist partija ir seimo prezidiumas, patys n kabliuko nepridedami. Ne visi norintieji kalbti ir tekstus padav gauna teis juos skaityti, bet tik keletas laimingj, kurie gauna graiai mainle atspausdintus, itaisytus taip, kad tekstai ieina visai kiti. Per V. Niunkos, M. umausko, I. Adomo - Meskupo ir B. Fridmano filtr perkous, gaunamos visai kitos mintys ir. sakiniai. Atstovai stebisi, i kur ir kada jie taip bolevikikai ir puikiai imoko kalbti. Kiti tik peiais trauko ir vilgioja vienas kit. Jie visko tikjosi, bet tokios komedijos, apgauls, kuri praoko bet kokios vaizduots ribas, nesitikjo. Taigi, per pirmj Liaudies Seimo posd ir aklas, ir kurias, ir kvailas galjo sitikinti, kad Liaudies Seimas yra tik propagandos ir usienio

58

LIUDAS

DOVYDNAS

nuomoni sudarymui surengtas vaidinimas ir klast. Tokia pat klasta, kaip ir Stalino konstitucija, kuri skiriasi nuo gyvenimo praktikos, kaip graus melas nuo grubaus fakto, kaip skiriasi odiai, skelbi SSSR laimingiausia darbo moni tvyn", nuo tikrovs, t. y. nuo monijos istorijai neinomos bolevikins tiranijos, mogaus iniekinimo. Galima bt nurodyti daug fakt ir vyki, akivaizdiai rodani komunist - bolevik mel, prievartavim, apgaul, kaip nuo pirmj sutarties sulauymo valand, taip pat iki paskutinij, kada bgdami i Lietuvos pamat krato nuotaikas ir veik imt procentin neapykant bolevizmui ir jo skleidjams. Bet tai bt beprasmikas geidis, tolygus aikinimui, kad Kaunas yra Lietuvoje, arba Kolumb buvus Amerikoje. Tad danai gali kilti klausimas: kam ir kodl, buv. Liaudies Seimo nariai, darome vie pareikim, kartojame tai, k visi pergyvenome, supratome ir neapkeniame. Juk imtai tkstani balsuotoj, kuriuos pagal sudarytus sraus, grasinimais, melu, vairs pareignai varu stm prie urn, kurie, i anksto pasiruo, bruko vokus laikrai ikarpas, geriau u kitus ino ir isiaikino bolevik melo ir smurto kombinacijas. Bolevikai per vieneri met siautjim suspjo tikrai stachanoviku tempu save ir savo ideologij isiaikinti, net i draug ir jiems palanki padar pikiausius prieus. Nors mums skaudiai katavo tie vieneri metai melo ir vriko teroro, bet mes visiems amiams isiaikinome, kas yra bolevizmas, isiaikinome ir supratome visus jo kslus, tiranij, imperializm, apgaul. Todl drsiai galiu teigti: Lietuvoje bolevizmui nra vietos, ir kovoje su bolevizmu ms paskirtis ir tikslai aiks ir tvirti. Ir po viso to, po Pravieniki, Teli skerdyni, po trmimo Sibir ir Kazachstan, reikt atkakliai iekoti beproio arba bolevizmo fanatiko, kuriam dar ateit mintis matyti kokias nors provaistles visa apimanioje bolevizmo tiranijos sutemoje. t i savo veiklos Liaudies Seime atskleids, nesistengiau blizginti neapykantos bolevizmui daais, bet stengiausi kiek galima bti objektyvesnis. nesirydamas kam nors patikti ar i anksto kieno nors usibrtam tikslui palenkti teisybs vali. Kodl a iandien tai pareikiu, o ne vakar ar uvakar? galite paklausti. Juk jau daugiau kaip metai praslinko nuo bolevizmo siautjimo ms krate? A, kaip ir kiti nelaimi biiuliai itisus metus, nuoaliai dirbdami, kas staigos, kas literatrin darb, lidjome su tkstaniais tautiei, gimini, vienaip ar kitaip bolevik tiranijos paliest, lygiai ir diaugdamiesi, kaip ir visa ms tvyn, sulaukusi tos tiranijos galo. O k nors kalbti, aikintis apie bolevik veikl, metodus ir teror, laikiau mums nereikalingu darbu. Bet laikas toki nuomon m keisti. Gal ne tiek laikas, kiek tas pats bolevik melas ir propaganda, kuri mes nugirstame i anapus, i Maskvos, kur melui ir bolevizmo terorui visos priemons ir bdai geri.

MANO

KELIAS I LIAUDIES SEIM

59

Vakar ir iandien Maskva tebekalba apie Lietuvos darbo moni suydjim tarybiniais laikais", apie Laisvs, brolybs dienas, Stalino saulei vieiant Lietuvoje". O buv Liaudies Seimo, vliau Aukiausiosios Tarybos nariai, ibg Rusij, kalba lietuvi tautos ir visuomens vardu, tvirtina sutartis, tebesivadina komisarais, kariuomens vadais, politvadovais. Tai ilg laik girdint, teko nusiypsoti ir tik apgailestauti juos, kaip artojus be agrs, kaip laivus be vandens. Taiau Lietuvoje pasilikusij buv. Liaudies Seimo nari tyljim gali laikas iaikinti kaip pritarim bolevizmui, arba kaip neturjim fakt, rodani beteisikum ir mel patefono ploktelmis virtusi ibgli ir ms tautos nuobir. Ms kantryb ir abejingum Maskvos pirtais dliojamos ploktels kaskart akiplikiau savaip supranta, be skrupul savindamiesi teises kalbti ms tautos vardu. Suprantama, tos plokteli nekos ar sutari tvirtinimai nepakeis gyvenimo eigos, ypa ms tautos rytumo: amiams atsiriboti nuo bolevik tiranijos, nepakeis ir valios kovoje prie bolevizm, bet mes savo atviru odiu norime bti viekelio poskyje spjaniu enklu tiems, kuri lengvabdika imon ar neinojimas ms tyljim ir nepakartojim visiems inom bolevizmo priemoni, isiaikint Maskvos agentams palankia prasme. A, kaip buvusio Liaudies Seimo, vliau Aukiausios Tarybos narys, esu ir buvau tik bolevizmo metod ir ms tvyns nelaims auka, kaip ir visa ms tauta buvo pavergta apgaule ir teroru. Kaip, kokiomis priemonmis mus istat Liaudies Seim ir kaip ms kratas smuko, galite susidaryti vaizd i mano ir kit, buvusi ms nelaims draug, pareikim. O paskirai kiekvienas balsuotojas iandien gali sau isiaikinti, kokios priemons vert eiti prie urn, atlikti prievarting ceremonij, metant tui vok, arba laikraio ikarp, arba Melchior Putel". Laikas, archyvai ir rinkim komisij nariai vaizdiai parodys beteisikum ir smurtavim Liaudies Seimo ir kit rinkim. Ir paklauskime: ar gali, ar turi, ir ar turjo nors kiek teisi buv. Liaudies Seimo atstovas vadintis ir bti liaudies atstovu, kad ir bolevikika prasme suprantant liaud. Grieiausias ir tikslus atsakymas: Ne! Ir tvirtai sakau: nebuvome ir nesame mes nei Lietuvos liaudies, nei lietuvi tautos atstovai! Prajusiomis smurto ir melo dienomis nebuvome ir nesame bolevizmo draugai, nes mes nenorime prarasti savo tautos laisvs, savo ems ir bdo, nenorime bolevizmo tiranijos girdti ir matyti. iuos odius tardamas, esu savo irdies ir savo valios atstovas.

LIAUDIES SEIMAS - JGOS VYKIU UDANGA

HENRIKAS KAINSKAS . Liaudies Seimo narys

met liepos mn. pirmomis dienomis, baigus teatrin sezon, vasarojau Palangoje. Vien ryt, nusipirks laikrat, nustebau rads jame savo atvaizd ir praneim apie mano kandidatavim Liaudies Seim iauli apygardoje. Ir ia pirm kart suinojau apie savo paskirt bti atstovu Liaudies Seime. Man tuojau kilo klausimas, kas ir u kokius nuopelnus mane istat kandidatu? Guldamas ant smlio kop, rpestingai apsvarsiau, koks gali bti i mans politikas ? Svarsiau iaip, svarsiau taip, bet politiko dorybi ir gabum neradau. Ir k, ir kaip veiksiu Liaudies Seime, kada visas mano pragyventas amius djosi scenoje? Scenoje a galiu bti Kudirka, Strazdelis, Hamletas, bet Liaudies Seime, kur ir gud, nuolat bedirb visuomenin darb, veikjai kartais suklumpa, k apie mane bekalbti. Ir galvoju sau: na ir seimas susidarys, jeigu tokie politikai jame sds. Be to, smulkiai apsvartau, kokie mano nuopelnai bolevik okupacijos metu ir anksiau, dl kuri man neinomi asmenys taip lengva irdimi apkrauna mane tokia sunkia nata, skiria mane tokioms pareigoms. Dalyvavau kart Majakovskio minjime, paskaitydamas eilrai, kada buvau pakviestas SSSR pasiuntinyb po to paminjimo surengtan baliun. Dar kart buvau pasiuntinybs raute, rodos, panaia proga. Kaip danas literatrini vakar ir kitoki minjim dalyvis, buvau danai kvieiamas panaius pobvius. Be to, 1936 metais buvau nuvyks deimiai dien Maskv, ruoiamos ruden teatrins dekados proga, pagilinti savo aktoriaus inias. Tai ir visi mano nuopelnai bolevik labui. Argi to utenka kandidatui Liaudies Seim? Gal u artistinius nuopelnus, gal u pavard, kuri mons skaito teatro skelbimuose ir recenzijose ? Tokiomis mintimis apsunks ir beveik ivargs nebegaljau ilgai kankintis, atvaiavau Kaun isiaikinti, kodl a turiu bti Liaudies Seimo kandidatas. Sutiks Kaune vien kit pastam, miau pasakoti savo bdas ir vargus, miau guostis, u k mane veria eiti Liaudies Seim, kuo a nusikaltau, ramus teatralas, aminai pasirys nebti jokiu partiniu, ne-

1940

liaudies

seimas jgos

vykiu udanga

61

sikiti joki politik. Pagaliau nujau guostis pat komunist partijos centro komitet. Komitete radau kelet pareign, j tarpe kelet yd, kurie, atrod, buvo aukti vadovai. Apie mano teiravimsi ir pageidavimus nenorjo n kalbti, bet tuojau pasil vaiuoti iauli apygard kalbti mitinguose. Nuo ito pasilymo grietai atsisakiau, motyvuodamas, kad be suflerio ir scenoje negaliu odio iritenti. Bet mano valdovai irgi spyrsi stebdamiesi, kaip a negals pakalbti mases, liaud. Galiausiai, vis dlto patikj mano argumentais, kad a joks kalbtojas, paskyr mane komunist suorganizuot Agitpropo brigad, kur dirbau, kaip aktorius, profesionalas, vaiuodamas su aktori grupe po provincij ir skaitydamas vairi poet krinius. Tuo metu gatvse ygiavo raudonarmieiai, riedjo tankai, ore lktuvai. Visa tai sudar toki nuotaik, kad visk sprendia jga ir Maskvos valia. O pastami ir svetimi jau atvirai nekjo, kad Liaudies Seimas bsis tik udanga, farsas jgos vykiams udengti. Tuo bdu 1940 m. liepos 21 dien a pakeiiau scen parter, pasidariau irovu viso to, kas djosi scenoje. O scenoje Liaudies Seimo prezidiumas stat mus prie i anksto suorganizuotus ir suplanuotus vykusius faktus: be svarstym, be gin stat balsavimui statym po statymo, nutarim po nutarimo. Mano giliu sitikinimu, balsavimas ar ne balsavimas mano ar kit atstov, nebt turjs jokios takos to meto vyki eigoje. Be to, buvo komunist partijos sudarytas toks mus balsavimas, jog net ir susiorientuoti kur, kaip veda toki nutarimai nebuvo galima. Taip pat mums gerai buvo inoma, koks smurtas bt buvs pavartotas prie tuos, kurie bt idrs nebalsuoti. Visoje Liaudies Seimo procedroje buvo sudarytos tokios slygos, tokia atmosfera, kurioje bet koks protestas nebuvo manomas. Tur bt, ne be tikslo ir pati Liaudies Seimo sudtis buvo sudaryta tokia, kuri tetiko tik dekorumo sudarymui, o ne iokiam ar tokiam rimtesniam darbui. Daugumas atstov buvo darbininkai, kininkai, mons maai ratingi, i antros puss, vos keletas inteligent, kurie su politika nieko bendro neturjo ir turti nenorjo, o buvo istatyti prievarta, kaip ir a. Baigdamas, turiu paymti, kad Liaudies Seimo rinkimai vyko po tank, gul ir enkavedist priedanga. Jeigu jau likimas panoro pasukti ms tautos istorijos rat kita linkme, man rodos, turjo bti prieingai: pirmiau tauta turjo pareikti savo vali ir nubalsuoti, o tik paskiau atvykti j globoti ir saugoti ginklu, jeigu to reikt. A turiu kategorikai pareikti, kad niekad nebiau sutiks bti Liaudies Seimo atstovu, jei ne smurtas ir klasta, kuri pagalba buvo panaikinta ms tvyns Lietuvos nepriklausomyb ir taip suniekintos paios elementarikiausios mogaus ir pilieio teiss.

L I A U D I E S SEIMO NUTARIMAI K L A S T O S IR SMURTO R E Z U L T A T A S

ROMUALDAS JUKNEVIIUS Buv. Liaudies Seimo narys

m. liepos mn., atvaiavs Vilni Dramos Teatro steigimo reikalais, buvau nustebintas, ivyds ant tvor iklijuotuose renkam Liaudies Seim kandidat srauose (tarp kitko, lenk kalba) savo pavard ir vard su tokiais duomenimis: Juchniewicz Romuald, chop, 54 lat" Nevyks sutapimas" pamaniau. Bet po keli dien, kai vl grau ; Kaun, man prane, kad esu iekomas telefonais i Vilniaus ir praomas suteikti apie save biografini ini ir fotografij. Pateikiau tas inias Eltai" su praymu persisti jas Vilni, tikdamasis, kad tos inios isklaidys nesusipratim (nes, pirmiausia, jau tuomet vos 34-sius metus ir niekad ems nedirbau). Taiau jau po keli dien dar daugiau teko nustebti, kai vienam Kauno dienrai Vilniaus apygardoje istatyt Liaudies Seim kandidat tarpe pastebjau savo nuotrauk ir mano suteiktas inias. (A propos, niekas mans apie sutikim bti renkamu Liaudies Seim niekad prie tai neklaus). Bet, matyti, ir mano suteiktos biografins inios nepatenkino t, kurie norjo mane pirti liaudiai bti jos atstovu. Tad ne kiek nenustebau, kai igirdau, kad viename prierinkimins kampanijos mitinge (apie tai man pasakojo keletas jame dalyvavusi asmen), Vilniaus mieste, vienas agitatori prikergtinai skelbdavo susirinkusiai miniai, kad Jukneviius Romualdas tai ilgametis ir nenuilstamas kovotojas u liaud, jis yra altkalvis, ilgus metus isdjs vairiuose kaljimuose u politin veikl". Tikrai, koks gi galiau pasirodyti liaudiai. tinkamas atstovas, neturs vis t man primetam nuopeln" (niekad kaljime u niek nesu sdjs, chopu ir altkalviu nebuvs). Kuo gi via dlto galjau tikti ir pasirodyti patikimu tiems, kurie mane istat kandidatu? Argi tik tai, kad jau nuo gimnazijos laik, domdamasis teatru ir nuolat stengdamasis pagilinti savo inias toje srityje, a, kaip daugelis mano teatral draug, sekiau t teatralin literatr, kuri pasirodydavo rus kalba (nes toji buvo man prieinamiausia) ir vliau, baigs vaidybos mokykl prie Kauno Valst. Teatro ir susilikvidavus vos tik du sezonu begyvavusiam Jaunj Teatrui", 1934 metais prof. V. Krvs-Mickeviiaus ir ministerio Jurgio Baltruaiio padeda-

1940

LIAUDIES

SEIMO

NUTARIMAI

KLASTOS

IR

SMURTO

REZULTATAS

63

mas, ivykau Maskv, kad pasitobuliniau reisriniam darbe tokiuose teatruose, kurie buvo steigti ir vadovaujami jau iki bolevikins Rusijos inom teatro autoritet: Stanislavskio, Vachtangovo, Mejerholdo ir kit. Igyvens Maskvoje du teatro sezonus (1934/35 ir 1935/36 met) domjausi tik tuo, kas darsi teatruose, bet, savaime aiku, negaljau nepastebti ir viso bolevikinio rojaus" ir kaip tame rojuje" mons gyvena. Vis t spdi rezultate prijau ivad, kuri grs i Maskvos ne vienam esu pareiks, kad, norint pagydyti kai kuriuos ms Lietuvoje komunizmo santvarkos gerbjus, reikt juos pasisti Maskv ir bent vienerius metus ten neivaiuojamai palaikyti, kad patyr ant savo kailio tos j adoruojamos santvarkos malonumus", jie amiams atsisakyt nuo jos garbinimo. Ir tai likimo karti ypsena: bdamas Liaudies Seimo atstovu turjau balsuoti u prijungim Lietuvos prie SSSR. Argi tai galjau padaryti ir padariau laisva valia? Dariau tai, kaip ir daugelis t ,,atstov", visikai nesiorientuojani politikoje gaival, priverst visus daromus tame Liaudies Seime", o vliau Aukiausioje Taryboje nutarimus priiminti vienbalsiai", nes galjau numatyti, kad kiekvienas prietaravimas tame forume bt nustelbtas, o prietaraujantis inomomis NKVD priemonmis likviduotas. Visi tie Liaudies Seimo, o vliau LTSR Aukiausios Tarybos posdiai buvo i anksto SSSR pasiuntinybje tiksliai sureisuoti. Taip, pavyzdiui, prie pat pirmj Liaudies Seimo posd SSSR pasiuntinyb buvau ikviestas ir a, kur man buvo pareikta, kad tos sesijos 3-me posdyje man teks neti pasilym dl Seimo posdi reglamento. Man buvo padiktuota, koki posdi tvark (posdiavimo laik ir aprt kalbjimo laik diskusij metu) a turiu silyti. Aikiai man buvo idstyta, kada ir po kuri kalbtoj ir po koki pirmininko odi a tursis pasikelti i vietos ir paprayti balso", kad neiau pasilym. Visos tos direktyvos pasiuntinybs tarnautoj buvo iskaitytos i rus kalba mainle surayto lapelio. (Jame, tarp kitko, mirgjo pavards ir kit atstov, kurie es norsi" ateinaniame posdyje pasisakyti). Tok lapel stropiai sekdamas (jaii pastebjau posdi metu) kiekvienas pirmininkaujantis ir ved vis susirinkim ir, jei pasitaikydavo, kad koks nenumatytas tame lapelyje atstovas pra balso, kad pasisakyt kalbamuoju klausimu, tai jam mokta ivengti duoti bals, o buvo paiekomas tas, kurio pavard tam reisros lape" figravo ir kuris, reikia manyti, buvo tiksliai apviestas", kaip ir k turs kalbti. Tad lengva suprasti, kad tokiame liaudies atstov" susirinkime jokiu bdu nemanoma laisvai pareikti nei savo, nei juo labiau Lietuvos liaudies ar lietuvi tautos valios. Liaudies Seimo rinkimai ir jo nutarimai klastos ir okupacijos smurto rezultatas.

LIAUDIES SEIMAS - LIETUVI TAUTOS VALIOS UZURPATORIUS

S T A S VAINEIKIEN Buv. Liaudies Seimo narys

N oriau pateikti iupsnel atsiminim, kaip a patekau vadinamj Liaudies Seim ir kaip jame buvau bejg, kaip ir visas Liaudies Seimas buvo be jokios galios. Liaudies Seimas toks buvo negirdtas smurto padaras, jog n kiek nebuvo paisoma ne tik rinkj, bet ir renkamj valios. Pradia tokia. Palangoje vietins komunist partijos sekretor iurelien vien vl vakar atplustjo pasveikinti mans, nes esanti kandidat Liaudies Seim; ji k tik grusi i Kretingoje vykusio komunist partinio susirinkimo, kuris parinks kandidatus, ir mano kandidatra vienbalsiai buvusi priimta. Jauiau, kad jos sveikinimas nebuvo nuoirdus, nes ji nelaik mans savo luomo mogumi. A nustebusi paklausiau: Bet juk mans niekas neklaus, ar a sutinku bti kandidate ir ar sugebsiu atstovauti? Tai ne js dalykas, partija ino, k daro. ji man autoritetingai atr. Vadinasi, buvome istatyti atuoni kandidatai nuo Teli apygardos, ir visi atuoni turjome bti irinkti. Viskas buvo vykdoma labai skubotai. Bematant buvo ilipyti su kandidat atvaizdais plakatai; mano atvaizdo nebuvo, nes a jo. kam reikjo, nepasiuniau. Prasidjo triukminga agitacija. Ms apygardos pirmasis kandidatas, tuometinis vidaus reikal ministeris M. Gedvilas, vainjo po apygard su prakalbomis. Atvaiavs Palang, aplank mane. A ir mano vasarotojas M. Untulis neikentme ministerio nepaklaus. I ko pilieiai gals rinktis atstovus, jei visi atuoni kandidatai turi bti irinkti? Btumte istat bent eiolika, tai bt buv i ko pasirinkti... M. Gedvilas tai atsak:

LIAUDIES

SEIMAS

LIETUVIU

TAUTOS

VALIOS

UZURPATORIUS

65

Labai paprastai. Mes palengvinsime rinkjams, istatydami geriausius kandidatus, kad pilieiams nereikt lauyti sau galv, u kur geriau balsuoti. Tokiu bdu veriau juos visus pasisti Seim be rinkim, be nereikalingo laiko gaiinimo ir be ilaid, pajuokavo M. Untulis. Taip negalima. Reikia, kad pasisakyt tauta. Taip pat be mano atsiklausimo ir sutikimo, buvau paskirta Palangos rinkimins komisijos pirmininke. Net grasinami negerovmis u nedalyvavim rinkimuose, mons nenoriai jo balsuoti, daugelis mesdami urn karikatr, ki, iaip popieriaus lapeli ir laikrai ikarp. .. Liaudies Seimo posd buvau iaukta telegrama. Apie Seimo udavinius ir tikslus nieko neinojau. Taiau kompartijos sekretor yd iurelien ilydjo mane, palinkdama, kad sugriau su tryliktja Soviet Sjungos respublika Lietuva. A tiktai per Seimo posd suinojau apie parengt nutarim Lietuv jungti Soviet Sjung; n vienas Liaudies Seimo narys negaljo pasisakyti prie tok nutarim. Kituose posdiuose priimti statymai taip pat i anksto komunist partijos buvo paruoti ir Seimo vienbalsiai" priimti. Seimas negavo svarstyti ir sprsti opiuosius krato reikalus; visk nutardavo ir vykdydavo komunist partija. Kai buvo paskelbta kininkams nepakeliama privaloma grd pristatymo valstybei prievol, kai tos prievols nepajgianius atlikti kininkus pradta suiminti ir teisti, a kreipiausi tuo reikalu Lietuvos komunist partijos centro komitet. Tas man patar kalbti su i Maskvos tam reikalu atsistu atstovu. Praiau atstov, kad nesielgt taip grobuonikai ir nealint krato nepakeliamomis kininkams prievolmis. Taiau atstovas be ilg kalb atr, kad taip es draugas Stalinas su Molotovu pasira, ir taip turi bti vykdoma. Kur tuomet paadai sukurti ia geresn gyvenim, kad jau paioje pradioje stumiate mones skurd? Kelios rsios pastabos, kad a mginanti utarti buoes ir panaiai, nutrauk mano su tuo Maskvos agentu pasikalbjim. Be Seimo inios buvo ileistas sakymas konfiskuoti visus bankuose indlius, imokant indlininkams tiktai po 1.000 rubli. Pasipyl nusiskundimai darbo moni ir net tarnaii, per ilgus metus susitaupiusi po kelet tkstani. Kaip Seimo narys, kreipiausi rinkj vardu finans komisar. Komisaro pavaduotojas rusas labai nustebo igirds, kad ms tarnaits galjusios susitaupyti tkstanius. Taip, galjo ir todl praau bent j neskriausti, atsakiau. Aiku, ir i mano pastanga kaip ir eil kit, nujo niekais. Bdama Liaudies Seimo narys ir sena moterik, nesibijojau kalbti su bolevik pareignais ir iekoti teisybs. Bet veltui.

66

STAS

VAINEIKIEN

Ne tiktai nepartini Seimo atstov, bet ir kai kuri sen partijos nari nusivylimas buvo labai didelis. Bet kas buvo daryti, jei viskas buvo i anksto suplanuota ir vykdoma, ms visai neatsiklausiant ir neklausant. Kai kas man patar stoti komunist partij, kad mano balsas bt svaresnis, kad galiau laisvai eiti partijos centro komitet ir jame bent kur klausim ikelti. partij mans neprim, - pasirodo buvau paraiusi antibolevikik knyg. Ta knyga jau Lietuvos laikais buvo atiduota ileisti, bet tada rado j esant bolevikik, o dabar prieingai. Teko numoti visk ranka, nes pasijutau visikai bejg bent kuo savo kratui ir jo monms padti. Vertindama Liaudies Seim, turiu pasakyti, kad jis buvo ne kas kita, kaip tik lietuvi tautos valios uzurpatorius.

MUMS L I E K A T I K PRITARTI...
V. BIRIETIS Buv. Liaudies Seimo narys

m. liepos 6 d. vlai vakare mane pakviet prie telefono. Prijs patyriau, kad skambina i komunist partijos centro komiteto. Kakas i centro komiteto mane pra kit dien atvykti Karolio Polos rmus (buv. Paangos" rmai, Kaune, Laisvs al. Nr. 29). Tuo metu dar neinojau, kas yra tas centro komitetas. Bet kadangi buvau primygtinai praomas, o be to, ir paiam dar buvo domu patirti, kas ia darosi, tai nuvykti sutikau. Kit dien nuvyks sakyt viet, patyriau, kad esu paskirtas 4 pst. L. K. Mindaugo pulk politiniu vadovu. Ar a sutinku bti politiniu vadovu, niekas mans neklaus. Taip pat neinojau, kodl a paskirtas ioms pareigoms. Teiraujantis man buvo pasakyta, kad tai reikms neturi, o jei esu pakviestas, tai ir turiu pradti darb. Tai buvo pareikta tokiu bdu, kad bet kuris prietaravimas, atrod, nebegaljo turti prasms. 4- pst. pulk Panevyje ivykau prislgtas, taiau ir su viltimi, kad gal pavyks k nors gera padaryti. Panevyje pagyvens madaug savait, kart susitikau vien pradios mokyklos laik pastam. Jis visai nelauktai mane pasveikino su kandidatra Liaudies Seim. Kad esu istatytas kandidatu, nieko neinojau. Todl papraiau savo pastamj niek nekalbti. Taiau jis tai visu rimtumu patvirtino, pastebdamas, jog apie mano kandidatavim yra paskelbta jau ir spaudoje. A Liaudies Seimo kandidatas? Kas mane istat? Kodl niekas neatsiklaus mans, ar a sutinku? Visa tai maisi galvoje. Netverdamas apmaudu, miau priekaitauti tam mano pastamajam ir visiems. Taiau tai jis tik vien teatsak: Ne nuo ms tai priklauso, istat Kaunas". Vliau ir pats sitikinau, kad i tikrj viskas ne nuo mans parjo ir pareina... Kadangi buvo istatyta Liaudies Seim lygiai tiek kandidat, kiek turjo bti atstov, tai irinkimo klausimas jau savaime isisprendia. Kartu su kitais kandidatais tapau Liaudies Seimo atstovu savaime, neirint visos rinkim komedijos.

1940

68

V. B I R I E T I S

Paiu rinkim metu buvau Panevyje. Tuomet tebejau dar 4-o pst. pulko politinio vadovo pareigas. Tuo bdu man teko rpintis rinkim reikalais ioje kariuomens dalyje. Prie pat rinkimus kariuomens politinis skyrius sak, kad visi kariai turi balsuoti. Tuo tikslu buvo sakyta ileisti aretuotus karius i aretini, o esanius sargybose paleisti balsuoti, pakeiiant juos jau balsavusiais. Kariai balsuoti buvo vedami rikiuotje, neklausiant, ar jie to nori ar ne. Ta proga kelis kartus buvau ujs rinkim bstines pasidairyti. akis man krito daugyb primtyt ant grind balsavimo lapeli. Pasidomjau jais. Paaikjo, kad tai buvo balsavimo lapeliai su atspausdinta juose kandidato Liaudies Seim Iciko Dembo (ydo) pavarde. Kiek galima buvo pastebti, balsuojantieji balsavimo pareig atlikinjo labai sunkiai, prislgtai. Atrod, kad jie puikiai suprato, kad visa tai tik komedija. A, taip savotikai irinktas Liaudies Seim, galvojau, kad i institucija dirbs rimtai. A maniau, kad Liaudies Seimas bus minimum toks, koks buvs, t. y., kad bus sudarytos komisijos sprsti valstybiniams reikalams, kad tos komisijos posdiaus, pagrindinai svarstys visus reikalus ir t.t. Taiau smarkiai apsirikau. Jau pirmame Liaudies Seimo posdyje paaikjo, kad jis neturi jokios kompetencijos. Pirmasis Liaudies Seimo posdis vyko Valstybs Teatre. Be atstov, posd prisirinko dar apie 700 moni, kurie buvo isklaidyti tarp atstov. Buvo pradtas darbas. Buvo pradti pateikti Seimui pasilymai. Visi pasilymai nuostabiai greitai buvo priimami be joki svarstym. Man pasidar neaiku, kuriuo bdu viskas ia taip sklandiai vyksta kas ikelia tuos projektus, kas juos nagrinja. Kieno gi tad vali turime atstovauti mes, atstovai, jei mums neduodama n prasiioti? Tik vliau supratau, kad visus pasilymus ir projektus pagamina komunist partija, o mums lieka nediskutuojant tik pritarti. Nepritarti nebuvo galima, nes jau visame krate buvo prasidjs teroras. Taip a ir prasdjau Liaudies Seime vis sesij, negaudamas progos ikelti visuomens vali, nors ir buvau jos atstovas". Vlesni Liaudies Seimo posdiai vyko Teisingumo rmuose. iuose posdiuose paaliniai asmenys jau ne taip gausiai dalyvavo. Pastebtina, kad iuose posdiuose niekas ir tokio triukmo nekl, kaip pirmame. Tik jus Teisingumo rmus, prie pakylant laiptais posdi sal, stovjo stalas, apkrautas bolevikine spauda. Atstovai, besirenk posdius, ia gaudavo laikrai ir uraams popieriaus.

MUMS

LIEKA

TIK

PRITARTI.

69

Paprastai, atstovai laikraius skaitydavo posdi metu. Kaip charaktering iuo poiriu moment, atsimenu vien paskutins Liaudies Seimo sesijos posd. Tame posdyje praneim dar finans liaudies komisaras J. Vainoras apie respublikos biudet. Posdis atrod ne posdis, o tikra laikrai skaitykla. Pasisukau dein atstovai skait. vilgterjau kair atstovai taip pat skait. Atsigriau atgal visi ir ia skait. Skait laikraius net prezidiumo nariai, neiskiriant paties pirmininko, o taip pat ir komunist partijos centro komiteto sekretoriaus. Kad ir kain kaip J. Vainoras stengsi keiti bals, bedarydamas paios komunist partijos aprobuot praneim, laikrai skaitymo idilijos nesuard. Taip tai liaudies atstovai domjosi" net tokiais dalykais, kaip valstybs biudetas. Pagaliau, buvo atjusi paskutin posdi diena. Buvo baigiamas paskutinis posdis, o kartu ir sesija. Visi atstovai pakilo dumti suglaud ausis pro duris. Nebuvo tos nuotaikos, kuri kl pirmame posdyje publika" ydai ir komjaunuoliai. Buvo pamirtas sugiedoti net ir internacionalas. Pirmoji ir paskutinioji sesija buvo didiausias skirtumas. Jei pirmame posdyje publika" lo betriukmaudama, nors tik paminjus Stalino vard, tai paskutiniuosiuose maai kas plojo, net ir pasilius pareikti iam viso pasaulio mokytojui" pagarb. Tai buvo jau nebe mados dalykas. Apskritai, turiu pasakyti, kad Liaudies Seimas komedija. Ta komedija buvo vykdyta, vartojant prie rinkjus ir renkamuosius fizin ir moralin teror, kokio ligi to laiko Lietuva niekados nebuvo igyvenusi.

VISUR

REIKSI
p.

TIK

JGA...

MILANIT

Buv. Liaudies Seimo narys

m. birelio mnes ivaiavau savo gimtinn Vievin atostog. Madaug savait prie Liaudies Seimo rinkimus policija tvams prane, kad mano kandidatra istatyta Liaudies Seim. Nustebau ir pasipiktinau, kad kakas taip pasielg, mans visikai nesiklausiant. Pradjau domtis prierinkimine agitacija. Tik tada susipainau su Vievio apylinks komunist partijos veikjais. itie veikjai i pat pradios beveik vieai reik nepasitenkinim mano kandidatros istatymu. A jais irgi pasibiaurjau ir i pirmos dienos pradjau neapksti dl j kvailos prierinkimins propagandos. Tvas pirmiausia atkreip mano dmes, jog itie komunistai, vietos komunist partijos sekretorius nirmacheris ir jo padjjai, kursto svetimtauius prie lietuvius. ymi dal t svetimtaui sudar Kauno Vilniaus autostrados darbininkai. Jie, padedami komunist partijos atstov, m niekinti visa, kas tik lietuvika. Netrukus ivykau Kaun pasiteirauti, kas mane istat kandidate Liaudies Seim. Maniau savo kandidatr atsiimti. Bendradarbi patarta nujau pas ymaus komunist veikjo Jacovskio mon. Ji man tuojau pareik, kad a neturiu galimybs ataukti savo kandidatros, nes tai gali turti lidn pask. Pradjau jai aikintis, kad a iki iol nedalyvavau politiniam gyvenime ir neturiu jokio supratimo apie politik, be to, sakau, man nepatinka pati prierinkimin propaganda ir a nenoriu bti Seimo atstove. Ji man pabr, kad a vis tiek bsiu deputat, nes tokia komunist partijos valia. Tuo bdu prie savo vali tapau Liaudies Seimo atstove. Pirmasis Liaudies Seimo posdis vyko Valstybs Teatre. Atjus parter, umiau savo viet ir susipainau su ariau sdiniais atstovais. Atstovai tarp savs kalbjo, kad mes bsime veriami balsuoti u Lietuvos prijungim prie Soviet Sjungos. Daugumas spliojo, kokiomis slygomis vyks tas prijungimas. mme aikintis savo teises ir pareigas. Tada man pasidar aiku, kad Liaudies Seimo nariai joki teisi neturi, bet privalo aklai klausyti komunist partijos nurodym. Vienintel ms teis, tai ta, kad galjome nemokamai vainti traukiniu...

1940

visur

reiksi

tik

jga.

71

Posdio metu kalbjo Liaudies vyriausybs nariai ir kai kurie Seimo atstovai, kuriuos i anksto buvo parinkusi ir jiems kalbas paraiusi Soviet Atstovyb ir komunist partija. Visi jie niekino Nepriklausomos Lietuvos gyvenim ir isijuos gyr Soviet Sjung. Kai atjo momentas balsuoti u Lietuvos prijungim prie Soviet Sjungos, tai rankas kl ne tik Liaudies Seimo nariai, bet ir visikai paaliniai asmenys, kurie posd buvo atj kaip irovai. Po balsavimo a suinojau, kad daugumai Liaudies Seimo nari Soviet Sjungos atstovyb nedviprasmikai grasino sankcijomis, jeigu jie nebalsuos u Lietuvos prijungim prie SSSR, arba prie tok balsavim protestuos. Ir tatai man pareik keliolika nepartini atstov. Jeigu, girdi, nebtume balsav taip, kaip reikalavo SSSR atstovyb, btume skaudiai nukentj ne tik mes ir ms eimos, bet ir visa Lietuvos inteligentija. Tuo bdu, ir statant kandidatus Liaudies Seim, ir t Seim renkant ir balsuojant u Lietuvos prijungim prie SSSR, visur reiksi tik jga, smurtas, grasinimai. Po Liaudies Seimo posdio 1940 m. liepos 21 d. vakare Metropolio" viebutyje atstovams buvo aikinama, kad mes turime isiskirstyti po vis krat ir organizuoti diaugsmo mitingus. Tuose mitinguose turinios bti skaitomos i anksto komunist partijos suredaguotos rezoliucijos ir jos siuniamos Maskv, vis tiek ar kas toms rezoliucijoms pritaria ar ne. Pasibaigus Liaudies Seimo sesijai, bandiau tokius susirinkimus organizuoti Vievyje ir Zsliuose, taiau ito darbo greitai atsisakiau, nes pajutau moni neapykant prie visa, kas tik yra bolevikika. Vliau teko ginti Vievio ir sli apylinki mones nuo vietini komunist upuldinjim ir nuo nuolatinio persekiojimo. Kitose Liaudies Seimo, vliau Aukiausiosios Tarybos sesijose galutinai sitikinau, kad Seimo nariai yra tik lls komunist partijos rankose. Jie turi kalbti taip, kaip nori komunist partija ir balsuoti u tai, k i anksto paruoia ir pasilo SSSR atstovyb arba Maskva. Tatai pamaiusi ir sitikinusi, kad a neatstovauju Lietuvos liaudies, o esu tik smulkus rankis komunist norams vykdyti, nujau Teisingumo Liaudies Komisariat ir komunist partijos centro komitet prayti, kad mane i Liaudies Seimo atstovo pareig atleist. Verkiau su aaromis ir praiau, aikindama, kad komunist partija i mans neturi ir neturs naudos, nes a i pat pradi miau prietarauti partijos moni veiksmams. Visi mane tikinjo, kad pasitraukti negalima ir a atstove noriu nenoriu, bet turiu likti. Pagaliau, jei jauiu nuovarg ir esu nusivylusi esania padtimi tai yra mano nesveikatos poymiai; girdi, reikia man ilgesn laik pailsti ir pasigydyti. Juo toliau, juo tviriau sitikinau, kad Lietuvos liaudis apsisprend ir m baisiai neapksti komunist partijos veikj.

NEGIRDTAS SOCIALIZMO
JURGIS GLUAUSKAS

SMURTAS VARDU

Buv. socialinio aprpinimo ir mik pramons liaudies komisaras

Per 22 nepriklausomo gyvenimo metus Lietuvos respublika padar didiul paang. Prisiklusi i griuvsi, ilgus amius svetimj slopinta ir persekiota, Lietuva msi su nepaprasta energija kuriamojo darbo. Sustiprjo ir pasidar vyraujaniu vidutinis ems kis. Ms pramon, nors ir jauna, taiau neatsiliko nuo bendro gyvenimo lygio. Ypatingai ibujojo kooperacija: Maistas", Pienocentras", Lietkis" ir kt. ios ekonomins organizacijos turjo lemiamos reikms visam ms respublikos ekonominiam gyvenimui. Prasidjs 1939 m. rugsjo 1 dien milinikas karas, nors pradioje tiesiogiai mus ir nepaliet, taiau juo toliau, juo labiau pradjo mus kliudyti. T pat met spali 10 dien, SSSR vyriausybei reikalaujant, ms respublikos teritorijoje steigiamos raudonosios armijos bazs. Nors ir vyko tokios neutralios valstybs teritorijos integralumo paeidimas, bet vis dlto Lietuva dar buvo laisva ir nepriklausoma. Taiau visiems jau buvo aiku, kad rus karins bazs yra tik pirmosios kregds, po kuri seks j pulkai. Ilgai laukti neteko. SSSR vyriausyb pradjo iekoti prieasi okupuoti vis ms respublik, o taip pat kit Pabaltijo krat teritorij. Negaldama j rasti, ji griebsi nevarios provokacijos, igalvojusi istorijas apie raudonosios armijos kari tariamus dingimus bei aretavimus. Visiems buvo aiku, kad audra artja. Ir toji audra prasidjo 1940 met birelio 14 d. vl vakar SSSR teiktu Lietuvai ultimatumu. Nuo 1940 met birelio 15 dienos Lietuvos istorija pasuka kita kryptimi. Mano io rainio tikslas, kiek galint, objektyviau padaryti rus bolevik viepatavimo Lietuvoje apvalg. Pirmoji bolevikin Lietuvos vyriausyb ir komisarai 1940 met birelio 15 dien raudonoji armija pereng Lietuvos sien ir keliomis kryptimis ygiavo ms valstybs vidun. Tuo pat metu Respublikos Prezidentas Antanas Smetona su savo artimj breliu paliko Lietuvos teritorij ir ivyko usien.

NEGIRDTAS

SMURTAS

SOCIALIZMO

VARDU

Tuoj pat sudaryta naujoji vyriausyb su Justinu Paleckiu prieky, kuris buvo ministeris pirmininkas ir kartu jo Respublikos Prezidento pareigas, Ministerio pirmininko pareigas faktikai jo pirmininko pavaduotojas prof. V. Krv-Mickeviius. Kyla klausimas, kodl naujoji vyriausyb buvo pavesta sudaryti Justui Paleckiui? Norint klausim atsakyti, reikia suprasti susidariusias aplinkybes. engus raudonajai armijai Lietuv, faktinuoju Lietuvos valdytoju tapo SSSR atstovyb Kaune su i Maskvos atsistuoju SSSR usieni reikal liaudies komisaro pavaduotoju G. Dekanozovu priekyje. Be jo inios ir sutikimo negaljo bti paskirtas n vienas ministeris, o vliau komisaras, J. Paleckio kandidatra ikilo dl keli prieasi. Pirma, aplanks Soviet Sjung, J. Paleckis savo knygoje SSSR ms akimis" gana palankiai apra savo patirtus spdius. Antra, 1940 m. spali 10 dien, Vilniaus grinimo proga, J. Paleckis demonstratyviai istojo prie tuometin Lietuvos vyriausyb, kaltindamas j pernelyg menkai vertinant SSSR ger vali, kuri atidav mums ms sostin. Treia, jo demonstratyvus istojimas Valstybs Teatre Lenkijos teikto Lietuvai ultimatumo dienomis. Pagaliau, J. Paleckis jau kur laik turjo glaudesni ryi su Mopro ir kitomis grietai kairiosiomis nelegaliomis organizacijomis. Visa tai atkreip SSSR atstovybs dmes, todl, kai tik buvo reikalingas kandidatas sudaryti vyriausyb, ikilo J. Paleckio figra. M. Gedvilo kandidatra vidaus reikal ministerius ikilo dl dviej prieasi. Nuo 1934 met jis vadovavo Teliuose suorganizuotai slaptai kairij kuopelei. Ta kuopel, jungusi vis Teli apylinks kairesnij visuomen,, savo branduolyje, buvo gerokai komunistin, nors ilg laik joki ryi su komunist partijos centro komitetu neturjo. Tik prie kelis mnesius, iki 1940 m. birelio 15 dienos, tie ryiai buvo sudaryti. Kiti ministeriai buvo daugiau ar maiau inomi asmens. ia proga pasakytina, kad Ministeri Kabinete jau buvo du ydai: sveikatos ministeris L. Koganas ir pramons ministeris Ch. Alperaviius. Sudarytasis Ministeri Kabinetas buvo tik laikinis, pereinamasis. Po jo turjo sekti Liaudies Komisar Taryba, tikrasis valstybs vykdomasis organas. 1940 met rugpiio 25 dien Liaudies Seimas, pasivadins LTSR Aukiausija Taryba, patvirtino pirmj Liaudies Komisar Taryb, kurios priekyje atsistojo buvs vidaus reikal ministeris Meius Gedvilas. Atsivelgiant didel lietuvi tautos nepasitenkinim dl buvusi yd ministeri, komisarais buvo paskirti vien lietuviai, tik vietins pramons liaudies komisaro pavaduotoju liko tas pats Ch. Alperaviius. Liaudies komisarais buvo paskirti: Komisar Tarybos pirmininko pavaduotojais St. Braikis ir P. Glovackis, kuris kartu buvo ir Vals-

74

tybins Plano Komisijos pirmininku, vietins pramons liaudies komisaru M. umauskas, ems kio liaudies komisaru agr. M. Mickis, finans liaudies komisaru J. Vainora, prekybos liaudies komisaru M. Gregorauskas, vidaus reikal liaudies komisaru A. Guzeviius, teisingumo liaudies komisaru R. Pakarklis, sveikatos apsaugos liaudies komisaru gyr. V. Girdzijauskas, komunalinio kio liaudies komisaru V. Knyva, socialinio aprpinimo liaudies komisaru J. Gluauskas, valstybs kontrols liaudies komisaru L. Adomauskas, maisto pramons liaudies komisaru J. Laurinaitis, vietimo liaudies komisaru A. Venclova ir darbo liaudies komisaru M. Juna-Kuinskas. Retas i komisar buvo komunist partijos narys. Vliau, suorganizavus naujus komisariatus, buvo padaryta nauj paskyrim. I Vidaus Reikal Liaudies Komisariato, iskyrus valstybs saugumo reikalus, buvo paskirtas valstybs saugumo liaudies komisaru mjr. Gladkovas, prisidengs rusika pavarde ydas; mik pramons liaudies komisaru paskirtas buvs socialinio aprpinimo liaudies komisaras J. Gluauskas; msos ir pieno pramons liaudies komisaru paskirtas ydas E. Beleviius, o socialinio aprpinimo liaudies komisaru paskirtas buvs pirmininko pavaduotojas St. Braikis, kurio vieton paskirtas atvyks i Maskvos surusjs lietuvis J. Miknas.

SSSR atstovybs vaidmuo Paioje vyki eigos pradioje visk lm G. Dekanozovas. Su jo inia ir pritarimu sudaryta Liaudies vyriausyb, jis dirigavo tolimesnei vyki eigai. Vliau, G. Dekanozovui atlikus savo misij, pilnateisiu Maskvos atstovu Lietuvoje liko buvs SSSR atstovas Kaune N. G. Pozdniakovas. Be jo inios ir sutikimo negaljo bti paskirtas n vienas auktas pareignas. Tiek Liaudies Vyriausyb, tiek ir Liaudies Komisar Taryba buvo sudaryta SSSR atstovybje. Sudarant Liaudies Komisar Taryb, kiekvienas numatytasis kandidatas turjo asmenikai nuvykti SSSR atstovyb ir ten parayti rus kalba savo autobiografij, dargi nepasakant, kuriam tikslui tai reikalinga. Kandidatus turjo patikrinti Maskva. Ir toliau SSSR atstovas N. G. Pozdniakovas lm visus Liaudies Komisar Tarybos ir komunist partijos centro komiteto nutarimus ir veikl. Pavyzdiui, 1940 met rugsjo mnes, Liaudies Komisar Taryba svarst klausim, koki priemoni reikia imtis ukirsti keli masiniam pramonini preki pirkimui, nes kai kuri preki jau pradjo trkti. Komisar Taryba, apsvarsiusi klausim, prijo ivados, kad pramoninms prekms pirkti reikia vesti korteli sistem, kitaip pritruks pai reikalingiausi preki, nes pirkimas buvo nenormalus: pirko visi, kam reikjo ar kam nereikjo. Lietuvos interes atvilgiu tai atrod

NEGIRDTAS

SMURTAS

SOCIALIZMO

VARDU

102

visai suprantama, nes kitos ieities nebuvo. Nutarimas buvo priimtas ir kortels pradtos ruoti. Taiau jau kit dien, 'N. G. Pozdniakovo reikalavimu, buvo suauktas ekstra posdis svarstyti t pat klausim. Pozdniakovas prane, kad politiniais motyvais korteli vedimas jokiu bdu negalimas ir kad nutarim reikia atmainyti. Nutarimas buvo pakeistas. Vliau N. G. Pozdniakovas retai dalyvaudavo Liaudies Komisar Tarybos posdiuose, bet utat komunist partijos centro komiteto posdiai be jo niekados neapsieidavo. Kiekvienas svarbesnis nutarimas turjo bti N. G. Pozdniakovo sankcionuotas.

Komisaru pavaduotojai ir rus pldimas Dar 1940 met liepos rugpiio mnesiais smoningai buvo skleidiami gandai, es pats Stalinas pasaks atsakingiems Lietuvos pareignams, kad Lietuvos respublik rusai nebus siuniami. Es, buvo duotas udavinys vykdyti socializm savo lietuvi jgomis. Taiau kaip kiekviename reikale, taip ir ia tikrov pasirod kitokia. 1940 met ruden vienas po kito buvo pradti skirti komisar pavaduotojai rusai. Pradioje ne prie vis komisar pavaduotojai rusai buvo paskirti, taiau jau 1941 m. vasario mnes pavaduotojus turjo visi komisarai. Kas buvo tie pavaduotojai? Komisar pavaduotojais buvo skiriami daugiausia auktesnieji rusai valdininkai. Jie turjo aik udavin: visa, kas ne rusika ir ne pagal rusik kurpal padaryta, likviduoti ir visose staigose bei monse vesti lygiai toki pat tvark, kokia yra SSSR. Atvyk, rusai pavaduotojai savo misij vykd labai uoliai. Visikai nesigilindami ir neatsivelgdami vietines slygas, esamj darbo organizacij ir darbo metodus, jie tutuojau msi griauti ms staigas ir organizuoti naujas, pagal SSSR pavyzd. Kadangi ms staig darbo organizacija, nors ir ne be trkum, buvo jau gana gerai sutvarkyta, padta daug pastang darbui tobulinti ir prastinti, tai nauj staig, suorganizuot pagal SSSR pavyzd, organizacija ir darbo metodai pasirod daug blogesni, negu ms. Taiau tai neturjo jokios reikms. Pavyzdiui, ms mik urdijose normaliai dirbo 67 tarnautojai. Su tokiu personalu urdijos stengdavo atlikti visus reikalingus darbus: mik eksploatacij, ateldinim ir t. t. Reorganizavus mik urdijas sovietikos sistemos mik kius (leschozus), kiekviename tokiame leschoze turjo bti 1820 tarnautoj. Negana to, ms mik urdijos ymiai geriau ir spariau atlikdavo darbus, negu leschozai. (venioni ir Druskinink leschozus gavome i Gudijos respublikos jau suorganizuotus). Jau suorganizuotieji leschozai ateldinimo planus vykd: vienas 14'%, o antras 40%, o ms

76

JURGIS

GLUAUSKAS

mik urdijos su tokiu mau administracijos personalu tuos darbus vykd vidutinikai 80150%. Komunist partijos centro komitetas, skirdamas rusus liaudies komisar pavaduotojais, turjo dar ir kit, daug svarbesn tiksl. Jau po keli mnesi soviet valdios vedimo paaikjo bolevikams, kad n vienu, arba bent didele dauguma, lietuvi negalima pasitikti, nes lietuviai, paskirti komisarais, stengiasi dirbti savarankikai, irdami tik savo respublikos reikal. Paiuose komisariatuose NKVD neturjo pakankamai patikim agent. Todl reikjo pastatyti savus mones. Tos nevieos pareigos ir buvo pavestos jau ibandytiems rusams komunistams, skiriant juos pavaduotojais. Rusai pavaduotojai tutuojau imdavosi iniciatyvos sugriauti ms staigas ir organizuoti naujas. Reorganizuojant staigas, bdavo gera proga nusikratyti nepatikimais" tarnautojais. Negana to, komisarai lietuviai pamau buvo nustumiami antraeil viet, paliekant jiems tik oficialij atsakomyb, bet neduodant teiss savarankikai tvarkytis ir savarankikai skirti pareignus. Kiekvienas pavaduotojas rusas u savo pei turjo partijos centro komitet ir NKVD. Tiedu organai sistemingai buvo informuojami apie tai, kas dedasi komisariate, ir konkreiai, k daro komisaras. Paskyrus rusus pavaduotojais, ie savo keliu briais pradjo traukti i Maskvos kitus, emesnius tarnautojus, atleisdindami lietuvius. Tai buvo motyvuojama tuo, es lietuviai nemoka pagal plan dirbti. Todl, es, btinai reikalingi specialistai, kuri taip gausu Maskvoje. Is tikrj gi, lietuviai tarnautojai sugebjo dirbti daug geriau, negu atvykliai rusai, kurie neinojo nei vietos slyg, nei galjo prilygti ms tarnautojams savo isimokslinimu. Juo toliau, juo rus valdinink gausjo. Visuose apskrii komunist partijos komitetuose ir vykdomuosiuose komitetuose buvo paskirti pavaduotojais rusai su tokia pat misija, kaip ir komisar pavaduotojai. Rus kalba pasidar vienintel staig kalba. Lietuvi kalbos daug kur negalima buvo vartoti; nei susirinkimuose, nei vieuose istojimuose, jeigu juose dalyvaudavo rusai.

Lietuvi tautinimo reikalai ir rusinimo politika Tautin forma ir socialistinis turinys" komunist kis, tkstanius kart pakartotas Lenino, Stalino ir kit. I ia ieina, kad kiekviena sjungin respublika turt bti visikai laisva ugdyti savo tautin kultr, laikytis savo paproi. Svarbu tik, kad jos turinys bt socialistinis. iuo kiu rusai komunistai ypatingai vaistosi usieniuose ir, reikia pasakyti, kad turi nema pasisekim. Savo viduje, kur kiekviena respublika savo kailiu patyr tautin form", savaime aiku, tas

NEGIRDTAS

SMURTAS

SOCIALIZMO

VARDU

102

kis jokio pasisekimo neturi. To kio tikrj prasm savo kailiu mes taip pat patyrme. Pirmiausia, rus kalba, nustumdama al lietuvi kalb, sigaljo komunist partijos centro komitete, po to Liaudies Komisar Taryboje ir, pagaliau, visose staigose: komisariatuose, trestuose ir t. t. Partijos centro komiteto posdiuose, kaip jau sakyta, visada dalyvaudavo N. G. Pozdniakovas, o vliau, atsiuntus centro komitet, kaip ir kitas staigas, rus tarnautoj atsakingoms pareigoms, ie pastarieji. Liaudies Komisar Tarybos posdiuose paioje pradioje buvo vartojama tik lietuvi kalba. Retkariais, dalyvaujant N. G. Pozdniakovui, ir rus kalba, taiau nebtinai. Vliau gi, paskyrus komisar pavaduotojus rusus, o taip pat privisus rus Liaudies Komisar Taryboje vairi sekcij vedjais, pirmininko pavaduotojais ir t. t., Liaudies Komisar Tarybos posdiuose buvo vartojama vien tik rus kalba. Lygiai ta pati istorija Aukiausios Tarybos prezidiume. Tuo bdu paiose aukiausiose Lietuvos staigose lietuvi kalba jau buvo galutinai istumta. Savo tarpe tarnautojai kalbdavosi lietuvikai, bet, gausjant tarnautoj rus, neivengiamai lietuvi kalba turjo uleisti viet rus kalbai. Tas pats ir kitose staigose bei monse. Ypatingai aktyviai rusinimo politika pasireik vietimo srityje. Visose mokyklose vesta rus kalba, kaip pagrindin. Tas, kas idrso ustoti bei ginti lietuvi kalbos reikalus, buvo apaukiamas ovinistu, kontrrevoliucionierium. Pagaliau, lietuvi kalba buvo tiek sudarkyta, kad gda buvo perskaityti ikab, vitrin ar pan., pvz., Pramprek" ir kt. Geresns lietuvi mokyklos atimtos ir pavestos rus vaikams, o lietuvi mokiniai sugrsti menkutes bstines. Pavyzdiui, Teli miesto savivaldybs moderni mokykla, kurioje galjo normaliai mokytis apie 200 mokini, buvo paimta rus vaikams, kuri i viso buvo tik 17, kiekvienoje klasje po 12 mokinius, o 200 lietuvi mokini dirbo 34 pamainomis menkose bstinse. Lygiai tas pats buvo padaryta Kaune, Vilniuje ir kitur. 1941 met kovo mnes paraiau Liaudies Komisar Tarybos pirmininkui M. Gedvilui laik, kuriame, tarp kitko, idsiau ir aukiau pamint reikal. Pirmininkas M. Gedvilas paadjo padaryti ygi, kad mokykla bt grinta, taiau i to nieko neijo. Brovimasis rus visas vieojo pobdio staigas ir aktyvi rusinimo politika, tiesiogin ir netiesiogin, ms mokslo staigose turjo vien tiksl: surusinti lietuvius. ia proga turiu paymti, kad netrukus turjo bti paalinta ms abcl ir vesta rus abcl, kaip ymiai kultringesn", kuri labiau padt brolikoms" tautoms suartti, odiu, kas nepavyko carui, vykdiusiam savo rusinimo politik brutalia jga, t turjo atlikti rusai komunistai, prisideng socializmo mokslu, klasta, apgaule ir veidmainyste.

78

JURGIS

GLUAUSKAS

NKVD vaidmuo ir reikm Komunistin Rusijos vyriausyb, kad galt nuslopinti bet kokius nepasitenkinimo pasireikimus, kuri Lietuvoje buvo ir yra labai daug, msi griet priemoni. Tam reikalui ir buvo organizuotas Vidaus Reikal Liaudies Komisariatas, kurio funkcijos buvo ne tik tvarkyti valstybs vidaus reikalus, bet pirmiausia grietai kovoti su komunizmo prieais ir visais nepatenkintais elementais. Vidaus Reikal Liaudies Komisariatas (Narodnyj Komisariat Vnutrennych Diel sutrumpintai NKVD) organizavo speciali kariuomen, nepaprastai iplt nip tinkl ir vis eil speciali priveriamojo darbo stovykl (Solovkuose, garsij kanal kasimas ir t. t.). Pamau is komisariatas sum savo rankas vis valdi. Lenkas Dzerinskis, ydas Jahuda (prisidengs Jagodos slapyvardiu), ydas Berija tai tie asmens, prie kuriuos dreba Rusijos valstieiai ir darbininkai. Nuo j priklaus ir priklauso tkstani ir milijon moni likimas. Teis, statymai, konstitucija Soviet Sjungoj neegzistuoja. NKVD yra viskas. Enkavedistas gali imesti bet k i buto, gali aretuoti ir itremti, gali nuudyti, odiu, gali daryti, k tik nori. Ir visa tai prisidengiama kiu: kova su kontrrevoliucija. Kai prie kelet met buvo svarstoma tiek daug triukmo suklusi vis demokratikiausia" Stalino konstitucija, garantuojanti Rusijos gyventojams visokias laisves, tai ia taip pat ne be NKVD sugalvota. Naivs pilieiai, patikj korespondencijos paslaptim", kartais kiek atviriau pareikdavo savo nuomon draugams, pastamiems ar giminms. NKVD su tokiais jau mokdavo apsidirbti. NKVD yra valstyb valstybje. Prie j dreba visi komisarai, visi partijos nariai, visi valstieiai ir darbininkai. Atsimenant, kas stovi NKVD priekyje, darosi aiku, kas valdo Rusij. Raudonajai armijai okupavus Lietuv, NKVD ne i karto ia atsibast. Vidaus Reikal Ministerija dar vykd tas paias funkcijas, kaip ir iki 1940 met birelio 15 dienos. Didesnieji aretai pasireik liepos mnes. Buvs ministeris pirmininkas A. Merkys ir usieni reikal ministeris J. Urbys itremti vidaus reikal ministerio M. Gedvilo sakymu. 1940 met ruden atvyko Lietuv tikrieji enkavedistai. Nuo io momento pradedamas ruoti planas sunaikinti vis lietuvi taut, kaip kontrrevoliucin element, kaip atvir aizd SSSR taut eimoje. Kas iauk tokius planus? Atvyk rusai pamat, kad Lietuvoje, kaip ir kitose Pabaltijo valstybse, gyvenimas yra daug geresnis, kultra auktesn, pilieiai tur nepalyginti daugiau laisvs ir teisi, negu SSSR. Jiems i karto buvo aiku, kad toki piliei pavergti nepavyks, kad lietuvis amiais kovos

NEGIRDTAS

SMURTAS

SOCIALIZMO

VARDU

102

u laisv ir niekados nesutiks bti beteisiu vergu. Juo labiau nesutiks paaukoti savo tvyn. Lietuvi atsparumas prie bolevik ugaidas reiksi visur ir visais bdais. 1941 m. pavasar Lietuvos komunist partija ir Liaudies Komisar Taryba paskelb sakym apie grd privalom pristatym. Duokls buvo tokios didels, kad j vykdyti jokiu bdu nebuvo galima. Be to, dar neapykanta bolevizmui; visa tai padar, kad Lietuvoje kilo masinis, nors tylus, bet labai kietas boikotas. Apie tai oficialiai buvo painformuota Maskva (Lietuvos TSR Valstybs Saugumo Liaudies Komisariato specialus praneimas 1941.V.10 Nr 1/933). Maskvoje sitikinta, kad lietuvi pasiprieinim galima palauti tik sunaikinus pai taut. Dl to Visasjunginis Valstybs Saugumo Liaudies Komisariatas 1941.V.31 d. sakymu Nr. 9174 tai k paved Lietuvos Taryb Socialistins Respublikos vals. saugumo liaudies komisarui mjr. Gladkovui: Susipains su Js 1941.V.10. specialiu praneimu Nr. 1/933 apie antisovietinius pasireikimus i buvusi tautinink, auli, policinink ir kulok puss, ryium su pravedimu priemoni privalomo pristatymo grd valstybei, SSSR valstybs saugumo liaudies komisaras drg. Merkulov sak: Antisovietikai nusistaiusius asmenis, vedanius aktyvi kontrrevoliucin agitacij, paruoti itrmimui tolimas SSSR vietas". Taigi, ir ms tautos likim nulm NKVD (vliau reorganizuotas du komisariatus: vidaus reikal ir valstybs saugumo). Dar tenka paymti santykius tarp komisariat ir NKVD. Visose kultringose pasaulio valstybse ministerija ir prieky jos stovs ministeris yra aukiausias vykdomasis organas ir savo kompetencijos ribose gali ruoti ir ruoia vairius projektus, tobulinti senus darbo metodus ir gyvendinti naujus sumanymus. Projektas svarstomas ministeri kabinete, po to jis eina statymdavysts instancij seim, parlament, senat ir t. t. Ministeris turi teis turti savo atskir nuomon, ginti savo tzes, o su silomomis nesutikti, odiu, ministeris yra savaimingas, laisvas asmuo, kuris gali bti ministeri, gali ir nebti atsistatydinti. Visai kitaip yra Soviet Sjungoje. Vis pirma, jeigu jau kas pateko auktesniuoju pareignu, tai jis savo noru atsisakyti negali, nes toks atsisakymas reikt kontrrevoliucij, ir likimas tokio asmens jau isprstas. Lygiai tas pats su komisarais. Jie atsisakyti negali. Partija ir NKVD juos gali tik paalinti ir sunaikinti. Taip, pavyzdiui, buvo paalintas i pareig ems kio liaudies komisaras agr. M. Mickis. Paalinimas paruotas biauriais meitais spaudoje ir susirinkimuose. Jis buvo kaltinamas devyniomis galybmis nusiengim partijos linijai". Tikroji prieastis buvo ta, kad jis neimet i komisariato ems kio specialist, kurie, partijos nuomone, var kontrrevoliucin darb. Tarp kitko, j kaltino, es jis paskyrs naujakuriams po 5 rublius paskolos, nors paskolas skirst ems Bankas, o ne ems kio komisaras. Pa-

80

alinant M. Mick, ta paia proga buvo paalinta didel dalis ems kio Liaudies Komisariato tarnautoj ems kio specialist. Be to, agr. M. Mickis dels su kolchoz organizavimu Lietuvoje, o Lietuvos komunist partija, kaip tik norjo skubinti kolchoz krim visoje ms respublikoje. Liaudies komisarai niekada nebuvo informuojami apie NKVD sumanymus ir planus. Tai staiga, kuri veikia savarankikai, visikai slaptai. Pavyzdiui, nors nutarimas apie lietuvi iveim Rusijos gilum buvo priimtas, taiau n vienas komisaras, iskyrus pirminink M. Gedvil ir NKVD komisar mjr. Gladkov, neinojo, kada tas iveimas prasids. Tik birelio 14 dienos vakare, kai tkstaniai lietuvi jau buvo udaryti vagonus, komunist partijos Vilniaus miesto komitetas sukviet ten esanius liaudies komisarus, kuriuos centro komiteto sekretorius rusas P. Baltruko painformavo, es iveama kitas sjungines respublikas buv kapitalistai, spekuliantai, dvarininkai, chuliganai, vagys, prostituts ir t. t., odiu, deklasuotas arba aikiai kontrrevoliucinis elementas. Kaune reziduoj komisarai panaiai buvo painformuoti Liaudies Komisar Taryboje. Visi ivetieji ten bsi aprpinti naudingu darbu ir jiems sudarytos geros gyvenimo slygos. Dar vienas faktas, liudijs, kokiais voratinkliais apipinamas kiekvienas auktesnis pareignas Soviet Sjungoje. NKVD i kiekvieno auktesnio pareigno paima po 10 para neraytame popieriuje. T pat NKVD dar ir Lietuvoje. Esant reikalui, tokiame popieriaus lape galima rayti pasiraiusiojo vardu bet kok dokument: apie valstybs idavim, kontrrevoliucij, atentat ruoim ir pan. Tuo bdu NKVD kiekvien pareign laiko savo naguose. Nepatiko kuo nors toks pareignas NKVD ar partijai, tuoj pat jo vardu klastojamas dokumentas, perduodamas atitinkamiems teismo organams, kurie, turdami jau aik dokument su kaltinamojo parau, ino, koki skirti bausm. Tuo bdu sunaikinamas nepageidaujamas asmuo, o visuomenei rodoma, kad jis tikrai veik prie SSSR interesus ir saugum. Nei usienio urnalistai, nei visuomen neino, kokiu bdu gimsta kontrrevoliuciniai planai, po to garss prisipainimai" ir suaudymas.

Slaptieji politiniai ukulisiai Lietuvos komunist partijos vadovauj asmens, A. Sniekus, K. Preikas ir kiti, paioje pradioje buvo ymiai savarankikesni ir neretai atsivelgdavo viej krato interes. Pavyzdiui, 1940 met liepos mn. buv. Paangos" b-vs rmuose buvo surengtas komunist partijos kai kuri nari posdis. Posdiui vadovavo centro komiteto sekretorius K. Preikas. Posdyje dalyvavo N. G. Pozdniakovas, M. Gedvilas, tuometinis Kauno apskr. virininkas J. Gluauskas ir du ydai. Dienotvar-

NEGIRDTAS

SMURTAS

SOCIALIZMO

VARDU

102

kje buvo vienas i svarbiausi klausim priemons ilaikyti tvark veikiani statym ribose. Savo praneime K. Preikas nurod, kad po 1940 m. birelio 15 d. vieoji tvarka visoje respublikoje smarkiai susvyravo. Tamsus elementas vairs chuliganai, prisiseg raudonas vaigdes, terorizuoja ramius gyventojus, kelia triukm ir pan. Kalbamame posdyje buvo aikiai pasakyta, kad statymai turi bti visu grietumu saugomi ir kad apskrii virininkai turi imtis priemoni chuliganizmui ir savavaliavimams ukirsti keli. Nors toks nutarimas praktikai turjo daug naudos, taiau patys virininkai nelabai buvo tikri, kad, sudraudus kok nors chuligan ar yduk, nebus imtasi prie juos paius atitinkam priemoni. Bet is faktas rodo, kad kai kurie partijos asmenys, pradioje, bent teorikai, samprotavo teisingai, nes tvarkos ilaikymas buvo pagrindas naujos valdios autoritetui. 1940 met rugpiio 25 dien Liaudies Seimo nepaprastoje sesijoje padar praneim komunist partijos centro komiteto sekretorius A. Sniekus. Tame posdyje dalyvavo tik Seimo nariai ir naujai paskirtieji komisarai. Bendrais bruoais A. Sniekus stengsi nurodyti artimiausius darbo planus. Be kita ko, jis aikiai ufiksavo, kad valstybini bei kitoki staig ir moni tarnautojai neturi bti be atodairos alinami i darbo. Kad likviduojant kai kurias staigas, tarnautojus reikia priimti kitas, naujai steigtas. Kur laik taip buvo ir daroma. Pavyzdiui, likvidavus Usieni Reikal Ministerij, tarnautoj sraai idalinti visiems komisariatams, kurie dal tarnautoj prim tarnybon. Kalbamame posdyje Liaudies Seimo atstov buvo ikelta mas neigiam fakt tiek provincijoje, tiek ir centre. Vis buvo skundiamasi tvarkos stoka. Vliau teko girdti, kad u t Liaudies Seimo udar posd ir jame pasakytas kalbas daug jo dalyvi turjo rimt nemalonum i Maskvos. Bdinga paymti, kad visuose partijos posdiuose kiekviena proga bdavo pasisakoma ta prasme, kad visus senus specialistus reikia inaudoti, paimti, k i j galima paimti, o vliau, prisiauginus" nauj moni, juos imesti. dalyk ypatingai kreipsiu skaitytojo dmes. Juk 90% vis tarnautoj yra proto darbininkai, netur jokio kito pajam altinio, kaip tik darb. Vis dlto j lauk iaurus likimas nedarbas ir badas. tai jums ir Stalino konstitucija, garantuojanti kiekvienam pilieiui darb, tai jums ir bedarbi nebuvimas, tai jums ir rpestis mogum. Visuose Lietuvos komunist partijos posdiuose bei suvaiavimuose kiekvienas partijos narys versdavo kalnus iukli ant kit, tai dl plano nevykdymo, tai dl blogo darbo, tai dl apsileidimo ir dl aibs kit negerovi. Tai buvo daroma kritikos" ir savikritikos" pagrindais. Taiau n vienas i j neidrsdavo pasisakyti i esms, paiekoti tikrojo kaltininko, kuris sdi partijos centro komitete. Partijos viepaiai ne-

82

JURGIS

GLUAUSKAS

lieiami. Po vis toki isikoliojim bdavo priimamos suktos ilgiausios rezoliucijos, kurios i anksto jau paruotos centro komitete ir kurios niekados suvaiavim nekeiiamos.- Toks tai buvo centralizuotas demokratizmas" partijos viduje. Liaudies Komisar Tarybos posdiai, iki rus specialist" antpldio, buvo vedami lietuvi kalba. Dl kiekvieno statymo projekto pasisakydavo atskiri komisarai, patys projektai danai bdavo perdirbami ir pakeiiami arba net atidedami kitam posdiui. Paskyrus rusus komisar pavaduotojais, posdiai pakeit savo veid. Pirmiausia pradta vartoti rus kalb. Lietuvi kalba iguita. Be to, posdiai gavo grynai demagogin pobd: daug kalbti, bet nieko nepasakyti, ir koliotis kritikos bei savikritikos pagrindais". Visi nutarimai jau bdavo paruoti arba Maskvoje arba Lietuvos komunist partijos centro komitete, kuri pakeisti nei papildyti negalima. Posdiai tapo tik formalumu be jokio turinio. 1941 met iem atvyko i Maskvos politinio biuro narys Andriejev'as. Ta proga buvo suauktas bendras Lietuvos komunist partijos ir Liaudies Komisar Tarybos posdis, kuriame iklausyti atskir komisar praneimai dl plano vykdymo. Po praneim buvo konstatuota, kad nuveikta labai maai, kad nra tinkamo politinio vadovavimo. Po jo apsilankymo kaip tik prasidjo rus specialist" antpldis Lietuv, kurie turjo tapti mokytojais ir padti pavyti" toli nuengusias kitas brolikas respublikas.

Bdingi administravimo ir ekonominio gyvenimo reikiniai XVIII Komunist Partijos konferencijoje, vykusioje Maskvoje 1941 m. G. Malenkov'as*) padar plat praneim, kuriame apstu mediagos painti SSSR tikr kin padt. Vienas i nepaprastai bding pavyzdi buvo nurodytas toks: Vidurinio Uralo vario liedinimo fabrikas Sverdlovsko srityje 1940 metais pardav Aprpinimo spalvotais metalais" kontorai vandentiekio armatros u 100.000 rubli. Bet ia ijo toks kurjozas. Tuo metu, kai direktorius armatr pardavinjo, vadinamasis atsakingasis ito fabriko vykdytojas iekojo vairi ri mediag ir rengimo tam fabrikui. Beiekodamas, jis ujo Aprpinimo spalvotais metalais" sandl ir ten pamat vandentiekio armatr, kuri jam pasirod tinkama. Neinodamas, kad ita armatra k tik buvo parduota i j fabriko, atsakingasis vykdytojas j pirko ir atve fabrik, sumokjs 111.000 rubli". is pavyzdys taip pat apibdina vis Soviet ekonomin bei administracin gyvenim ir darb.
*) Visasjungins Plano Komisijos pirmininkas.

N E G I R D T A S S M U R T A S SOCIALIZMO V A R D U 1 0 2

Visi inome, kad planas yra pagrindas kiekvienam pastatui. Be plano nestatomas net menkas namelis, o k bekalbti apie kryb valstybiniu mastu. Taiau niekur pasauly tiek daug neplanuojama, kiek Soviet Sjungoje, ir niekur pasauly nra tokio chaoso, kaip Soviet Sjungoje. Planavimas Soviet Sjungoje virts pajuokos objektu. Kodl taip vyko? Tai vyko dl to, kad planams paruoti ir vykdyti nra moni. I savo patyrimo gerai inome, kokiu bdu ir kokie tarnautojai bdavo skiriami tokias vietas, kuriose reikalingi aukt kvalifikacij specialistai: ekonomistai, ininieriai ir t. t. Pavyzdiui, finans skyriaus virininku skiriamas buvs batsiuvis, avalyns fabriko direktorium buvs grioviakasis ir t. t. Kiekvienas i t moni savo profesijoje yra aukso mogus, visiems reikalingas ir vis vertinamas specialistas. Taiau kad maamokslis batsiuvis, kuris meistrikai pasiuva batus, sugebt tvarkyti finans reikalus, o grioviakasis valdyti avalyns fabrik tuo netikime ir niekur pasauly taip nra. Tie asmens galt vadovauti tik baig atitinkam moksl. Perkl planus pas save, pamatysime, kad, valdant komunistams, kuone vis fabrik direktoriais buvo paskirti maamoksliai t fabrik darbininkai. U j gi pei stovjo ydai, buv t fabrik savininkai (lietuviai savininkai niekur nebuvo leidiami n pro fabriko vartus). Faktikai visk tvark tie technikiniai vedjai" ydai, u kuri stovjo dar ydai buhalteriai, planuotojai, tiekjai. tai kokie buvo plan vykdytojai. O kas gi buvo planuotojai? Pirmasis Lietuvos respublikos planas buvo svarstomas Liaudies Komisar Tarybos 1940 met ruden. Respublikos planui paruoti buvo duotos kelios dienos. Svarstant plan, buvo daug ginytasi, daug kalbta, svarstyta. Po to plan koregavo Valstybin Plano Komisija, kuri ydai ne per daug buvo apsd. Paruotas planas lktuvu nugabentas Maskv. Bet po keli savaii buvo gautas sakymas ruoti kit plan. Liko ne visai aiku, dl ko pirmasis planas buvo netinkamas. Ir vl naujam planui paruoti duotos kelios dienos. Po to sek treiasis planas. O kiek dar ma planeli komisariatuose, trestuose ir atskirose monse. Kiekvienas dirbo pagal savo plan: Plano Komisija turjo savo plan, komisariatas savo, trestas vl savo, o fabrikai bei mons dirbo vl pagal savj. Be to, Visasjungin Plano Komisija vienok plan atsiunt Lietuvos Valstybinei Plano Komisijai, kitok komisariatams per visasjunginius liaudies komisariatus. odiu, planuose niekas nesusigaud, dl to darbas vyko be jokio plano, aklai. Negana to, kasdien bdavo gaunami vis nauji praneimai tai i Valstybins Plano Komisijos, tai i vis visasjungini komisariat, kuriais papildomi planai.

84

Ms staigos, patyrusios, koks likimas laukia kiekvieno plano, naujus planus ruodavo i lub": kokie skaitmens ateidavo galv plano skyriaus specialistams, tokius ir raydavo, i anksto inodami, kad tie j planai jokio tikslo nepasieks ir kad nereikalingas darbas rimtai ruoti. ia gldi prieastis, dl ko Soviet planai virto pajuokos objektu. Mik Pramons liaudies Komisariatas turjo suplukdyti vandens keliais apie 1 milijon m3 miko mediagos. Tuo reikalu buvo steigta net speciali plukdymo kontora, kurios virininku paskirtas ydas S. Marvianskis. Kadangi toje kontoroje dirbo nemaa lietuvi specialist mikinink bei plukdymo inov, tai tiek miko mediagos suplukdyti buvo galima be didelio vargo. Kiekvienas i ms plukdym suprantame labai paprastai: rstai suriti sielius, 23 plukdytoj reguliuojami, ups srove leidiami emyn, o jei tenka plukdyti per eerus (eer rajonuose, i kuri teka ups), tai tokius sielius tenka vilkti specialiais vilkikais. Komisariatas su plukdymo kontora taip ir planavo darb vykdyti. Taiau ia sikio Narkomreflot SSSR (Upi Laivyno Liaudies Komisariatas). Pasirms plukdymo statymo atitinkamu paragrafu, Narkomreflotas pareikalavo, kad sieliai upmis bt velkami vilkikais, es taip yra visoje Soviet Sjungoje. Lietuvi staigos gal ir bt sutikusios su tuo reikalavimu: tegul Narkomreflotas velka, sielius vilkikais, jeigu neturi k veikti, taiau toks suvilkimas Mik Komisariatui turjo katuoti apie 5 milijonus rubli, vadinasi 1 ktm. miko mediagos vien tik dl suvilkimo pabrangsta 5 rublius. Pradta rodinti, kad Lietuvos upmis vilkti sielius nra jokios prasms, kad sieliai patys plaukia. Dl greitumo buvo rodyta, kad jei tuo pat laiku i emupio ieis vilkikas auktup, ir sielis i auktupio bus paleistas emyn, tai kol vilkikas pasieks auktup ir nuvilks siel, sielis jau bus pasieks tiksl bus vietoje. Buvo statomas klausimas, kuriam tikslui turi bti imesti 5 milijonai rubli? Juo labiau, kad vilkikai veikia importuotu kuru. Plukdymas Volgos, Obs ir kitomis didelmis upmis, turiniomis ma greit, visai kitoks, negu maomis srauniomis upmis, todl statymas pas mus netaikytinas. Nors buvo spiriamasi ir rodinjama, taiau Narkomreflotas nesutiko paleisti sieli laisvai, es tas trukdys upi laivininkystei, nors Lietuva jau 20 met plukd sielius ir laivininkystei netrukd. Vliau paaikjo ir prieastis: Narkomreflotas norjo udirbti 5 milijonus rubli ir daugiau nieko, o tuos pinigus turjo sumokti miko mediagos pirkjai vartotojai: darbininkai ir tarnautojai. Pirmas klausimas atvykusio eiti pareigas socialinio aprpinimo liaudies komisaro pavaduotojo Bobrov'o buvo toks: kiek pas jus, komisariate, yra sabotainink? Tai buvo klausimas, kur sunku i karto atsakyti, nes iki pavaduotojo atvykimo apie kok nors sabota vargu ar kas galvojo, juo labiau kalbjo, o dar maiau sabotavo. Ties sakant,

negirdtas

smurtas

socializmo

vardu

85

Socialinio Aprpinimo komisariate vargu i viso ar galimas bet koks sabotaas. Bet jau toks klausimas buvo bdingas atvykusiems tarybiniams pilieiams", kuri galvose tik ir knibda sabotaininkai.

Raudonoji armija ir jos savavaliavimo padariniai Apie raudonj armij lietuviai labai daug girdjo dar prie 1940 met birelio 15 dien. Kiekviena proga bolevikai stengdavosi pademonstruoti raudonosios armijos gali: paradai, manevrai, vairs usimimai turjo tikinti likusj pasaul, o juo labiau nuskurus rus piliet, kad raudonoji armija nenugalima, kad ji pranaesn, negu kitos buruazins" armijos. Po 1939 met spali 10 dienos vykio i dalies pamatme t armij savo akimis, taiau labai ribotai. Pagaliau painome j po 1940 met birelio 15 d. Mums i karto paaikjo, kad raudonosios armijos kultrinis lygis nepaprastai emas, o Vidaus Reikal Liaudies Komisariato armija, surinkta i moni, neturini joki mogaus jausm. Ypatingai rykus raudonosios armijos bruoas negerbimas valstybs bei visuomens turto. Tai bdinga visiems Soviet Sjungos pilieiams. Pirmieji raudonarmiei kultr" paino mikininkai, aplank tas mik vietas, kur stovjo raudonosios armijos daliniai. ia jie pamat baisiausi vaizd: mediai apipiaustyti, iev visaip nulupta, jauni medeliai nukapoti madaug metro auktyje. Kad sudaryt sau pavs arba pasislpt" nuo moni aki, raudonarmieiai negailestingai ikirsdavo itisus plotus jaun eglaii ir jomis usimaskuodavo. Prireikus berins luotos, nukertamas didiulis beras, nuskabomos nuo jo virns kelios akels, o pats medis paliekamas trnyti, odiu, iurpas pam ms mikininkus, pamaiusius padarytas mikuose nenugalimosios" idaigas. 'Nieko nepadjo kreipimasis auktesnij armijos vadovyb. Taiau mikas buvo ne iimtis, kur raudonosios armijos kultra pasireik. Uimtuose tiek miestuose, tiek dvaruose raudonarmieiai veik ne prasiau. Taip, pavyzdiui, arn dvare raudonarmieiai ipiaust naujame kluone gegnes, sijas, aplupinjo sienas, ir naujas pastatas sugriuvo. Biruvn dvare, Luoks vals., ilupintos i vis dur rankenos, spynos, ir ilupintos nekultringai, ipliant su dar dalimis. Ilupintas dalis raudonarmieiai pardavinjo vietos gyventojams. Panaiai buvo elgiamasi visuose j uimamuose pastatuose. Apie koki nors var netenka n kalbti. Lygiai kaip nevariai buvo ulaikomi privats raudonarmiei butai, taip buvo ir kariuomens dalyse. Karo vadovyb nesim joki priemoni savavaliavimams sudrausti. Pradjus plaukti i vis Lietuvos viet mik administracijos praneimams apie savavalik miko kirtim, Mik Pramons Liaudies

86

JURGIS

GLUAUSKAS

Komisariatas susirpino ukirsti tam keli. Tuo reikalu daryti ygiai. Norta kartu su Pribovo atstovais Liaudies Komisar Taryboje apsvarstyti padt ir imtis atitinkam priemoni. Taiau per pusantro mnesio nepavyko suaukti net posdio. Miko naikinimas jo toliau. Kai vienos mik urdijos urdas kreipsi vietos gulos vadovyb, praydamas padaryti ygi, kad raudonarmieiai savavalikai nenaikint miko, tai karininkas, kur kreiptasi, paadjo padaryti tam gal ir dar pridr: Taryb Sjungoje mikai didelj pagarboj". Taiau jau kit dien raudonarmieiai naikino esant pagarboj" mik su dviguba energija. ia dar tenka paminti ir teist" Lietuvos mik naikinim. Raudonosios armijos vadovyb norjo turti Lietuvoje nepaprastai daug audymui viet ir kaip tik tas vietas vis rasdavo mikuose. Per Komisar Taryb ji pateikdavo reikalavim perduoti raudonosios armijos daliniams atskirus mik plotus. Toki plot paimta labai daug vairiose Lietuvos vietose. Mikas tose vietose i dalies buvo naikinamas, kertamas, i dalies sugadinamas kulk bei sviedini. Nepatenkinti toki reikalavim nebuvo galima, nes Maskva buvo davusi sakym visus raudonosios armijos reikalavimus tenkinti per kelias dienas. Savotikas mik naikinimas vyko Lietuvos Vokietijos pasienyje. Mikai ten buvo kertami, paliekant madaug pusantro metro kelmus, es, tai bus prieo tankams klitys... Apytikriais duomenimis, raudonoji armija daugiau ar maiau sunaikino apie 150.000 ha Lietuvos mik. Vokietijos pasienio rajonai liko kuone visikai be miko. Bolevikin propaganda, adjimai ir tikrov Bolevik viepatavimo Lietuvoje laikotarp drsiai galima apibdinti kaip miting laikotarp. Mitingus ruoti bolevikai buvo dideli specialistai ir organizatoriai. Tas pats su paadais. Pasiklausius paad, atrodo, kad gyvename aukso laikus, koki niekados nebuvo ir nebus. Paanalizav bent apgraibomis, rasime miliniko skirtumo tarp paad ir tikrovs. Stalino konstitucija garantuoja kiekvienam pilieiui aprpinim darbu. Mitinge apie tai garsiai aukiama. Tikrovje tkstaniai tarnautoj imetami gatv, neduodant jiems jokio pragyvenimo altinio, dargi davus griet sakym atleistj tarnautoj darb nepriimti (vykis su Vid. Reikal Ministerijos tarnautojais, kuri vienu kartu atleista apie 10.000 moni). Tas pats ir kitose staigose, tas pats su darbininkais. Stalino konstitucija garantuoja kiekvienam pilieiui korespondencijos ir susiinojimo laisv. Taip aukiama mitinge. Tikrovje visoj Lietuvos teritorijoje steigiami juodieji kabinetai, per kuriuos turi pereiti

NEGIRDTAS

SMURTAS

SOCIALIZMO

VARDU

102

visa korespondencija. Jos ymi dalis konfiskuojama ir perduodama NKVD, kuri tokiam pasinaudojusiam konstitucijos garantijomis pilieiui paruoia atskir byl itremti Sibir ar kitas SSSR vietas arba nukankinti ia pat, kaljime ar stovykloje. Stalino konstitucija garantuoja aprpinim senatvje. Taip aukiama mitinge. Tikrovje gi visiems Lietuvos pensininkams nutraukiamas pensij mokjimas, o darbininkai, kurie iki 1940 met birelio 15 d. nutrauk dl senatvs ar ligos darb, joki pensij negauna, o jei kuris ir turi teiss gauti, tai pensijos dydis 11 rubli, o geresniuoju atveju 22 rubliai. Tik iimtinais atvejais, komunistams ir ypatingai nusipelniusiems pilieiams, skiriama pensija iki 150 rubli per mnes. Atsimenant Soviet Sjungoje maisto kainas (duonos kg 1 rub., sviesto kg nuo 25 ligi 60 rb.), darosi aiku, kaip aprpintas Soviet Sjungoje darbo mogus. Stalino konstitucija garantuoja pilieiams asmens ir turto nelieiamyb, iskiriant inaudojam nuosavyb, kuri nacionalizuojama valstybs labui. Taip aukiama mitinge. Tikrovje gi, deimtys tkstani Lietuvos piliei 1941 m. birelio 1415 d. d. suimami, j turtas konfiskuojamas, ir iveami brolikas" respublikas. Po to turjo sekti imtai tkstani kit, kuri turt lauk tas pats likimas. Stalino konstitucija garantuoja kiekvienam pilieiui nemokam moksl visose mokyklose. Taiau tuoj pat vedamas mokestis kuone visose mokyklose Soviet Sjungoje, o ms respublikoje, kaip iimt, mokest ved tik buoi" ir kit buruj" vaikams. Kitais metais, pilieiams tapus turtingesniais" (taip buvo motyvuotas nutarimas, vedant mokest u moksl visoje Soviet Sjungoje), mokestis turjo bti imamas i vis moksleivi, darant iimtis, savaime suprantama, atskiroms piliei kategorijoms (NKVD pareign vaikams, komunist partijos nari vaikams ir pan.). Stalino konstitucija garantuoja, kad n vienas pilietis negali bti suimtas be prokuroro sutikimo. Birelio 1415 d. d. suimta deimtys tkstani neinia su kieno sutikimu, kieno sakymu ir u k. Tokios garantijos, tokia propaganda ir tokia tikrov. Mitingai ruoiami kiekviena proga. Pakeltos prekms kainos, ta paia proga pakeliant, kad ir neymiai, darbininkams ir tarnautojams atlyginim, norint utuouoti susidarius neigiam spd, ruoiami mitingai padkai pareikti. Valstieiai apkrauti nepakeliamomis pyliavomis taip pat mitingai laimingj piliei, gyvenani po Stalino konstitucijos saule, pareikti padkai didiajam mokytojui ir tvui Stalinui. Ir t.t, ir t. t. Atskirai tenka pakalbti dl stachanoviei temp ir soclenktyni, o taip pat dl vairi vairiausi minjim. Faktas, kad nacionalizavus pramon, produkcija kiekybiniu, o ypatingai kokybiniu atvilgiu smarkiai krito. Jeigu kiekyb dar galima buvo

88

JURGIS

GLUAUSKA&

ilyginti didesniais darbinink skaiiais, tai kokyb taip ir liko smukusi. ias negeroves norta ilyginti, ivystant stachanovikus tempus ir tarpusaves darbo lenktynes, pavadintas socialistinmis lenktynmis. Ir viena ir kita priemone stengtasi pagreitinti gamybos tempus tiek pramonje, tiek ems kyje. Ivystyta milinika propaganda. Spauda upildyta vien tik soclenktyni ir stachanovik temp apraymais. Jeigu pramonje dar kiek ir turjo ta propaganda takos, tai ems kyje ms valstiei ji buvo sutikta su paaipa. Sakysime, agitacija varoma u tai, kad kiek galima greiiau atlikt sjos plan. ypsodamiesi valstieiai, tarytum, tyia sabotuoja ragintojus ir tiek. O reikalas labai paprastas: jei em dar neidivusi ir sti negalima, tai jokios soclenktyns nei stachanoviki tempai nieko padti negali. Nes, ibrus skl perlapi em, derlius taip pat bus stachanovikas". ios nesmons iliustracijai duosime por Prano Eidukaiio (buvusio Liaudies Seimo, o vliau LTSR Aukiausios Tarybos nario) praneim, rayt LTSR Aukiausios Tarybos prezidiumui. Pr. Eidukaitis buvo Graiki vis., Suvalkijos, kininkas. Pirmas praneimas, raytas 1941. . 14.
ia noriu kalbti apie io pavasario sj. ir agitacij kaslink sjos. Jau nekart Lietuvos kininkus nustebino Lietuvos taryb valdios poelgiai, bet dabar dar labiau juos nustebino, kad pavasar ess reikalas usti laukus. Per laikraius ir tam tikri agitatoriai mitinguose kalte kala, kad reikia sti, net daugiau usti, negu reikia, nes dabar esanti ne bent kokia, bet taryb valdia. Nieko arba labai maai imans apie ems k agitatorius, nuduodamas ess nepaprastas inovas, visa gerkle aukia: Turite inoti, kad iais metais artja pavasaris ir jau turite, privalote usti laukus; tiek ir tiek pasti miei, avi, lin, irni, viki; tiek ir tiek pasodinti bulvi, runkeli ir kit darovi; reikia gerai em idirbti, patrti gyvuli mlu ir dirbtinmis tromis. Gal gale grmodamas pridr: Jeigu js, kininkai buos, to nepadarysit, tai inokit, kad bsit laikomi kontrrevoliucionieriais, liaudies prieais, idavikais ir kaip tokius... Dabar sivaizduokime, kaip gali kininkui atrodyti tokios kalbels laikraiuose paraytos ir agitatori pasakytos. Klausimas, ar reikalinga bet kokia agitacija? Panaios agitacijos kininkus tik erzina. Lietuvos kininkas ir tsyk sjo laukus, kada u sjim smog jam per andus; negaldamas sti dien, sjo nakt; neturjo arimo, sjo ant neartos ems ir t. t. Gaila, kad mes i proto kraustoms. Kad iemet em duot rekordikai ger derli, reikia ne agitacijos, o duoti slyg. Reikia kinink paklausti: ar jis turi atitinkamai stipri gyvuli; ar turi kuo sti; ar turi pinig troms nusipirkti; ar stengs sitaisyti susitaisyti kio padargus: agres ir kita; ar pakankamai turi darbo rank ir kit tam reikalui priemoni. Viso to neturinius, reikia gelbti. Toliau, reikia irti, kad tas darbas kininkui apsimokt, kad jis nebt emiau savikains. Jeigu visos tos slygos bus duotos, tai be jokios abejons puikiausia bus apsta. alin kvaila agitacija! ems kurmius ji tik erzina, o tuos agitatorius pavaryti ems dirbti, nes i to bus daug daugiau naudos".

Antras praneimas, raytas 1941. III. 25.

ia noriu iek tiek pabrti ms krato kinink vargus ir rpesius. Daugiausia kininkams rpi, kaip bus ierti gyvulliai, nes paaras visai baigiasi. Kaip

NEGIRDTAS

SMURTAS

SOCIALIZMO

VARDU

102

bus su sja, daugumui sklos pritruks. Kiek valdia sklomis gelbsti, tai tos pagelbos neuteks n naujakuriams. Beveik vis arkliai labai sublog, nes nra kuo gerai paerti. Trksta ms krate kalvi, geleies, anglies, trksta darbo rank, nes vokieiams ivykus, smarkiai padaugjo lauk ir smarkiai sumajo darbo rank, veim, arkli, kalvi ir kit amatinink. Jau antri metai ms kratas negauna padarginio medio; nra kas ir nra kuo pataisyti veim ir kitk. Tai ne viskas. Dabar keliolikos kilometru pasieninje zonoje, visu Vokietijos pasieniu verda sunkus darbas, nes visi valstieiai, kas tik turi arklius ir veim, diena dienon vea akmenis, medius paskirtas vietas. Tas darbas truksis por mnesi. Lta veimai, kamuojasi kuinai ir jeigu padtis nepasikeis, tai su pavasario sja ieis lidnai. ia nieko nepads n smarkiausios agitacijos, n bolevikiki grasinimai ar paadai. Ms krate (Vilkavikio apskrities pasienis) gavusieji ems taip pat kebliai jauiasi. Daugumas neturi nei arklio, nei karvs, nei padarg, nei sklos, nei medio trobelkai pasistatyti. Daugumas skundiasi man paiam, be galo skundiasi; girdi, pradk gyventi be niekur nieko; paskolos gauta labai maai; tokiame brangume k benupirksi. Daugumas miko mediagos visai negavo; kiti gav labai maai; yra toki, kurie pakeniam kiek gavo; yra ir toki, kurie net perdaug gavo, pavyzdiui, vienas mano kaimynas gavs 128 kietmeterius, sako - neinau, k ir bedaryti, tik vien arkliuk ir tam paar kaldoju. Tiesa, kad kininkai per vykdomuosius komitetus prievartaujami suveti naujakuriams medius, bet nelaim, kaip sakiau, kininkai labai uimti mediagos veimu apsigynimo reikalui, ir inoma, tas pirmoje vietoje. Naujakuriai, tur bt, ir liks, kaip koj kirt; daugumas j tikisi gausi ijusi vokiei kius, bet tai klausimas. Jau ne viena motina ateina pas mane ir sako: kodl js tokie beproiai, niekai, kad vienom daugiavaikm motinom duodat premijas, o kitom visai nieko; ana tik 7 vaikus uaugino ir gauna puiki premij, o a turiu 9, kita 10 ir nieko negaunu; kodl a negaliu gauti? ar mano vaikai unies, ar a ne vargau; jeigu reiks ms tvyn ginti, tai mano 4, 5, 6 (ir daugiau) vaikai gins, ds savo galvas; kodl mus taip ugavo, paniekino; kad duoti, tai visom duoti, o kad ne, tai n vienai skundsi motinos. Joks paaikinimas nieko negelbsti".

Ypatingai mgstama buvo girtis, kad eme aprpinta apie 70.000 beemi ir maaemi. Taiau apie tai, kad apie 6.000 gavusi em spjo nuo jos jau atsisakyti, buvo tylima. Lygiai taip pat buvo nepaprastai giriamasi, kad taryb valdia nacionalizavo visus didesniuosius namus bei fabrikus. Kiekvienam taiau aiku, kaip nepaprastai lengva atimti gatav pastat: pakanka ileisti statym ir ivaryti savinink. Visai kitas reikalas nam ar fabrik pastatyti. Paruous pirmj Lietuvos respublikos supramoninimo ir milinikos statybos plan, tuoj pat skaiiai buvo panaudoti propagandai. Taiau kai Maskva t plan apkarp ir i jo liko tik eliai, tada propaganda tyljo. Tai tokia buvo propaganda, tokios Stalino konstitucijos garantijos ir tokia lidna tikrov. Aretas ir masinis teroras 1940 met liepos 7 d. valstybs saugumo departamento direktorius A. Sniekus patvirtino pirmj plan apie likvidacij prievalstybinio elemento, atseit, moni, kuri lojalumu naujai tvarkai galima buvo abejoti.

90

JURGIS

GLUAUSKAS

i kategorij jo visas buvusi deinij ir kairij partij vadovaujs sstatas. Aretai vykdyti nakt liepos 12 dien. Tai buvo pirmas masinis lietuvi aretavimas. Bdinga pastebti, kad prievalstybinio elemento apimt ydai, net ir didiausi kapitalistai ir inaudotojai, nepatenka. Reikia pasakyti, kad ypatingos reikms turjo masinis gyventoj teroras. Visoki arlatanai ir ydukai, prisikabinj raudon kaklaraii, pradjo terorizuoti ramius gyventojus, daryti butuose kratas ir pan. Nei policija, nei kiti atsakingi pareignai neinojo, kas daryti, o i komunist partijos vadovybs jokio nurodymo nebuvo duodama. Vliau nepaprastai daug vairaus tamsaus elemento sulindo komunistines organizacijas, kuri kiekvieno nario odis buvo ventas. Bdinga tai, kad pritari komunistams lietuviai, pradioje palankiai sutik tvarkos pakeitim ir patys aktyviai dalyvav, kuriant naujj vyriausyb ir naujj sistem, pamat, kurlink visa tai rieda, vliau jokiu bdu nestojo nei komunist partij, nei kitas komunistines organizacijas. Partijos posdiuose buvo konstatuojama ir skundiamasi, kad partinse organizacijose lietuvi yra labai maai ir kad niekas neturi noro stoti. Pavyzdiui, Vilniaus miesto partinje organizacijoje lietuviai sudar vos apie 23%, visi kiti buvo rusai, lenkai ir ydai. Netenka n kalbti, kad ir tie patys bt atsisak i nari tarpo, taiau aikiai kiekvienas inojo, kad po to visi jie bus tutuojau likviduoti. fakt patvirtina ir vidaus reikal liaudies komisaro A. Guzeviiaus sakymas Nr. 0054 (5 str. punktas g " ) . Nepaprastas terorizavimas vyko kaimo gyventoj kinink. Kiekvienas nususs ydukas ar chuliganlis turjo piln teis varyti valstiet pastotis neinia nei kur nei ko. Pavyzdiui, vienas j, kininkui sako vaiuoti parveti bulves i u 30 kilometr paiu darbymeio laiku. kininkas nuvaiuoja, bet grta tuiomis. Pasirodo, ten nesama joki bulvi. Reikia pasakyti, kad bolevikiki pareignai, ypatingai sd partijos komitetuose, visikai neatsivelg nei darbymeio laik, nei kitas prieastis, dl kuri tiek kininkui, tiek ir visam kratui daromi didiausi nuostoliai masinis varymas pastoi buvo taisykl. kininkai ypatingai daug vargo turjo su miko mediagos iveimu naujakuriams, kurie patys, dl suprantam prieasi, nesim jokios iniciatyvos kurti sodybas. Nuvaiuoja, pavyzdiui, pastotis prie valsiaus vykdomojo komiteto, ilaukia vis dien, o vakare grta namo, nieko nenuveusi, nes naujakuris nemalonjo ateiti ir vykti kartu mik nurodyti, kur jo mediaga. Tokie reikiniai vyko masikai. N vienas kininkas ar tarnautojas neinojo savo rytojaus. Tarnautojui buvo aiku, kad jis laikomas tik tol, kol atsiras kitas, geriau moks prisitaikyti naujoms slygoms arba tikti partijai. Visi inojo, kad lietuvi inteligentij bolevikai rusai irjo su labai dideliu nepasitik-

N E G I R D T A S S M U R T A S SOCIALIZMO V A R D U 1 0 2

jimu. visus buvo irima tik kaip sabotaininkus, kenkjus, kontrrevoliucionierius, kuri reikia iiulpti visas jgas ir paskui imesti. Tokia padtis nepaprastai terorizavo vis lietuvi inteligentij. Dar labiau buvo terorizuojami kininkai. Paskelbus statym apie privaios nuosavybs panaikinim ir visos ems ir ems turt priklausym valstybei, visi valstieiai buvo galutinai demoralizuoti, neteko bet kokios kuriamos energijos, niekuo nesirpino, nieko netvark. Gyveno tik ta diena. Bolevik yd eimininkavimas po kinink aruodus rod, kad kininko darbo vaisiai n kiek nevertinami, kad partija ir vyriausyb kiu n kiek nesirpina. Demagogikas triukmas apie sjos plan, soclenktynes ir panaios nesmons tiek kyrjo visiems kininkams, kad daugelis kinink dav pareikimus atsisakydami nuo ems. Tiesiog ironija, kad taip prie savos ems prisiris valstietis prao vyriausyb paimti dal jo ems, kad tik jis maiau bt terorizuojamas. Pradioje vyriausyb tokius praymus tenkindavo ir atiduodam em paimdavo ems fondan, taiau vliau jau netenkinu. Bijojo, matomai, kad neliks buoi", o k paskui bekoliosi. Tuo masiniu ir visuotiniu, fiziniu ir moraliniu teroru siekta palauti lietuvi pasiprieinim. Kadangi.rusams gerai buvo inoma, kad didiausias pasiprieinimas galimas i inteligentijos ir kinink puss, tai smarkiausi smgiai ir buvo juos nukreipti.

ydu sigaljimas Yra daug fakt, kad atjus Lietuv raudonajai armijai, ydeliai isireikdavo, jog dabar valdia ne js (lietuvi), bet ms (yd). Ir tikrai, visose ms valstybinse ir kio staigose ydai per labai trump laik nepaprastai sigaljo ir istm tikruosius krato eimininkus lietuvius. (Pramons Liaudies Komisariate auktesnij pareign 70% buvo ydai buv pramonininkai kapitalistai). Vos tik ydai pajuto, kad j odis paremtas durtuvu, tuojau suskato vertis staigas ir viej gyvenim, stumti lauk tikrj eiminink lietuv ir padti atvykliams rusams sunaikinti lietuvi taut. Padedant rusams, kurie savo rtu jau buvo yd pavergti (prisimintina, kad NKVD komisaras buvo ydas), ydai nepaprastai aktyviai prisidjo prie vis antilietuvik veiksm. Jeigu paklaustume yd, kodl jie taip atsidkojo mums u vaiingum ir nuoirdum, kur i ms jie amiais turjo, tai vargiai gautume bent kiek patenkinant atsakym. Tai visai suprantama, nes jokiais konkreiais motyvais to elgesio pateisinti negalima. Savaime suprantama, kad yra auktesni tikslai ir auktesni siekimai, padiktuoti pasaulins yd vadovybs. Tie tikslai mums dabar paaikjo: pavergus pasaul ekonomikai, atjo laikas j visikai pavergti ir padaryti savo tarnais.

92

JURGIS

GLUAUSKAS

Socializmo idj ydai mokjo pakinkyti saviems tikslams. ydai visuomet sugeba rasti sau padjj neyd ir savo veikl umaskuoti taip, kad ji atrodyt nieko bendra su yd tikslais neturinti. Paskelb socializm tarptautine, internacionaline idja, ydai tuo paiu atidar kelius skverbtis visas tautas ir naikinti j tautin atsparum. Kirindami tarpusavy tos paios valstybs pilieius, ydai svetimomis rankomis silpnindavo tautos atsparum ir, skelbdami kilniausias idjas, siek pagrobti savo rankas valdi. Tai yra galutinis tikslas. tiksl pasiek, ydai jau galjo elgtis su visais gojais" taip, kaip jiems buvo reikalinga. Dabar mes savo akimis jau pamatme, kas padaryta Rusijoj ir kas buvo daroma Pabaltijo valstybse. 1941 met balandio mnesio pradioje pabandiau likviduoti yd sigaljim Medio Treste. Tas trestas perjo Mik Pramons Liaudies Komisariatui i Pramons Liaudies Komisariato ir buvo nepaprastai apsstas yd buvusi mik spekuliant: Burtein, Kogano, Barono ir kit. Motyvuodamas prie partij, kad tie ydai yra buv didiausi Lietuvoje spekuliantai ir kad darbininkai dabar reikia didiausi nepasitenkinim, jausdami t pat pon, kaip ir pirmiau, bandiau bent dal yd i tarnybos atleisti. Visai buvau sitikins, kad is ygis man pavyks, nes visi motyvai buvo pakankamai tvirti. Taiau netrukus turjau sitikinti, kad a bejgis su jais kovoti. I partijos buvo nurodyta, kad jie nepamainomi specialistai, mik inovai, todl, kad nekentt mik reikalai, j atleisti ,, nepatartina". Taip jie ir liko, apsd t ir daugyb kit staig. Mik Pramons Liaudies Komisariate specialaus skyriaus virininkas buvo maamokslis ydas mitas Iseris, anksiau buvs Medio Treste kadr skyriaus virininku. is ydas vis moni vedjais surinko buvusius t moni savininkus ydus, buhalteriais taip pat buvo ydai ir t. t. Negana to, jis dar nuolatinius praneimus NKVD ir partijos centro komitetui apie visa tai, kas dars komisariate, ir, konkreiai, k galvoja ir daro komisaras. Ratai eidavo tik su jo parau. Tuo bdu buvo staiga staigoje. Nors formaliai spec. skyriaus virininkas be staigos virininko inios joki rat staigos vardu sisti negaljo, taiau tai buvo tik formalumas. Medio Treste specialaus skyriaus virininku buvo yd Sor Beilisien, pirmiau kur laik buvo to tresto ir kadr skyriaus virininku. Vliau gi kadr skyriaus virininku buvo paskirtas lietuvis darbininkas Urbanaviius. Beilisien buvo tokia li, jog reikalaudavo, kad kadr skyriaus virininkas be jos sutikimo nepriimt nei tarnautojo, nei su kandidatais pats vienas nesikalbt. Kada tas nesutiko, tai sugalvojo nepaprastas istorijas. Pradjo sksti Urbanavii, kad jis Beilisiens draugei kakada sakfe, kad ji nevaikiot su Beilisiene, nes Beilisien esanti yd. Be to, perimdamas pareigas, es, Urbanaviius pasaks, kad jis ivalysis i tresto ydus. Negana to, es Urbanaviius pasaks, kad iki bolevik okupacijos Lietuvoje buvo geriau gyventi. Kai byla atsidr

NEGIRDTAS

SMURTAS

SOCIALIZMO

VARDU

102

komisariate, jos svarstymo metu komisaro pavaduotojas rusas Panomarev'as ypating kontrrevoliucij irjo pasakyme, kad anksiau buv Lietuvoje geriau gyventi. Apie tai jis patar Beilisienei tuojau praneti NKVD. Kad tai ji padar, nra abejons. Besvarstant byl, paaikjo, kad visi Urbanaviiui ikelti kaltinimai yra nieko nepamatuoti, kad visa jo kalt tik ta, jog jis nemokjo nusilenkti Beilisienei ir nepripaino jos pirmavimo teisi, odiu, jis buvo tikras lietuvis darbininkas. Komisariatas tuoj pat Urbanavii i kadr skyriaus virininko pareig atleido, nes, ilgiau tose pareigose pabuvs, galjo bti NKVD likviduotas. Keletas i pavyzdi aikiai rodo, koki pozicij ydai buvo um lietuvi atvilgiu, t lietuvi, kurie imtmeius leido save ydams eksploatuoti ir puikiai gyventi. Nra motyv, kuriais galima bt t yd laikysen pateisinti.

Masiniai trmimai, j prieastys ir numatomas dydis Kart klausydamas Kominterno radijo stoties transliacij, igirdau praneim, kad daug Ukrainos kolchozinink valstiei padav vyriausybei praymus perkelti juos kai kuriuos Sibiro ir kitus Azijos rajonus. Es, praymai motyvuojami tuo, kad tuose rajonuose em nepaprastai derlinga, moni maa, daugelis ukrainiei ir nor ten kurti naujus kolchozus. Tai buvo prie por trejet met iki raudonosios armijos ygiavimo Lietuv. Nei man, nei kitiems, klausiusiems to praneimo, neatjo galv mintis, koks likimas itiko tuos vargus ukrainieius, kurie padav" praymus iveti juos i savos, visa ko pertekusios tvyns tolimas Sibiro tundras ar Azijos tyrlaukius. Tai mums visiems paaikjo tik tada, kai SSSR Liaudies Komisar Tarybos pirmininkas V. M. Molotovas 1941 m. birelio 17 d. prane per radij, es daugelis lietuvi padav praymus iveti juos kitas Soviet Sjungos sritis. Atygiav Lietuv, Latvij ir Estij raudonosios armijos daliniai nepaprastai nustebo, pamat i ma valstybi turtingum ir nepalyginti geresn, negu Soviet Sjungoje valstiei, darbinink ir inteligent gyvenim. Vargai taryb alies pilieiai, kuriems nuo pat gimimo dienos buvo kalama, es Soviet Sjungoje pats geriausias gyvenimas nekaip visame pasaulyje, kad kapitalistinse alyse darbo mogus mirta badu, pamat savo akimis, kad visa tai buvo melas, melas ir melas. Kaip tik atvirkiai, Soviet Sjungoje darbo mogus turi paias blogiausias gyvenimo slygas, negu bet kurioje kitoje valstybje. Lyginti galima nebent su kolonij gyventoj gyvenimo slygomis. Prie perengiant okupuotj valstybi sienas, buvo suruoti visiems raudonosios armijos karininkams trumpalaikiai kursai, kuriuose partijos

94

JURGIS GLUAUSKAS

vadovybs paskirti asmenys idst, kaip laikytis okupuotuose kratuose. Baigusieji kursus karininkai turjo duoti nurodym visiems raudonarmieiams. tai kai kurie bdingesni pamokymai, k atsakinti vietos gyventojams. 1. klausim, koks gyvenimas Soviet Sjungoj, atsakinti: Pas mus visko yra (U nas vse est). 2. Uimtuose kratuose niekuo nesistebti, bet irti kaip maavert daiktel, kartu pabriant, kad Soviet Sjungoje t pai daikt yra deimteriopai geresni. 3. Valstieiams pasakoti, kad kiekvienas kolchozininkas prie savo sodybos turi apelsin medeli (nors daugelis t pai raudonarmiei neinojo, kad apelsinai gaminami ne fabrike). Ir panaiai. Taiau... ylos maie nepaslpsi". Jau pati raudonarmiei ivaizda aikiai bylojo, kokiose slygose jie aug ir gyven, o kai mass kolchozinink atvyko prie priverstin darb, tai viskas jau buvo net perdaug aiku. Nors grieiausiai buvo udrausta pasakoti vietos gyventojams ties apie gyvenim Soviet Sjungoje ir, konkreiai, kolchozuose, taiau i to nieko neijo. Daugelis kolchozinink, pamat lainius, neikent pasisakydavo, kad jie jau dvideimt met laini ne tik kad nevalg, bet danas n neinojo, kas tai per daiktas. Atsirado ir toki, kurie pien man esant kalkmis nubaltint vanden. Tai atrodo anekdotika, bet tai yra faktai. Sjungos vyriausyb taip pat inojo apie savo gyventoj materialin ir kultrin lyg. Todl jai buvo visikai aiku, kad n vienas uimtj valstybi pilietis niekados nesutiks su naujja tvarka ir naujomis gyvenimo slygomis, kad visi, pradedant inteligentija ir baigiant darbininkais, vliau ar anksiau stos griet kov, gindami savo laisv ir savo kultr. Nors visomis priemonmis veng i karto padt naujose respublikose pabloginti, taiau tai vyko neivengiamai, savaime. Kasdien vis labiau aikjo, kad netrukus tikrai pavysime toli nuygiavusias peredovyje respubliki". Tokiose aplinkybse genials" Maskvos vadai nusprend, kad t vis respublik gyventojus reikia likviduoti, iskirstant juos po plaisias Soviet Sjungos erdves. Pasiruoimas iveti buvo pradtas Lietuvos TSR vidaus reikal liaudies komisaro A. Guzeviiaus 1940 m. lapkriio 28 d. sakymu Nr. 0054 (r. Lietuvi Archyvo" I tomo 1921 psl.). To nepaprasto sakymo 5 str. yra ivardinti visi asmens, kuriuos reikia apdirbti ir likviduoti". sigilin to sakymo esm ir, konkreiai, inagrinj 5 straipsn, pamatysime, kad srain ataskait" turjo pakliti kuone kiekvienas Lietuvos pilietis. Bent 80% vis lietuvi tikrai turjo bti apdirbti ir likviduoti".

NEGIRDTAS

SMURTAS

SOCIALIZMO

VARDU

102

Toliau sek instrukcija, paruota jau Maskvoje, kurioje smulkiai idstyta, kaip ta likvidacija turi bti vykdyta. Taiau Maskvos vyriausyb nenorjo imtis atsakingumo u lietuvi likvidacij. Dl to ji pasil Lietuvos Liaudies Komisar Tarybai priimti nutarim, kuriuo neva prao Maskvos vyriausyb iveti i Lietuvos vis nepatikim kontrrevoliucin element. Pats nutarimas redaguotas taip, kad, juo pasiremiant, galima iveti kelias deimtis arba milijon arba du milijonus moni. Pirmu etapu taiau turjo bti iveta apie 700.000 lietuvi (apie 30% visos tautos), taiau tai buvo ne viskas. Toliau turjo eiti kiti etapai. I vidaus reikal liaudies komisaro sakymo Nr. 0054 str. 5 galima sitikinti, kad turjo bti iveta ir sunaikinta ne maiau kaip 7080% visos lietuvi tautos arba apie 1,52 milijonai moni. Tragikai vyko primimas nutarimo apie itrmim. Rusai ekistai pasil J. Paleckiui, kaip Aukiausios Tarybos Prezidiumo pirmininkui, pasirayti kalbam nutarim. Kaip pasakoja arti buv asmenys, J. Paleckis svyravs su pasiraymu. Du kartu, es, apalps, taiau nutarim pasiras. Kai kurie komisarai nutarimo nepasira, bet tai nekliud mirties sprendim lietuvi tautai vykdyti. Ar priversti, ar laisva valia t sprendim pasira buvusieji LTSR vyriausybs nariai, ne tiek svarbu. Iveimas bt buvs vis tiek vykdomas, net jeigu to nutarimo ir niekas nebt pasiras: j buvo pasiras vyriausias Maskvos budelis ekistas, ir to pakako. Birelio 22 dien prasidjs karas igelbjo lietuvi taut nuo visiko sunaikinimo. Nusivylimas ir lietuvi akcija prie bolevikus Buvo keletas prieasi, dl kuri lietuvius tuoj pat skaudiai apvyl bolevikikas reimas. Pirmiausia didelis yd sigaljimas valdios virnse ir visose staigose. Pirmame Ministeri Kabinete jau buvo du ydai ministeriai. Pramons Ministerija tapo yd centru. Sveikatos ministeris dr. L. Koganas, vaindamas po Lietuv, atleidinjo vietoje gydytojus lietuvius ir skirdavo j vieton ydus. Liaudies Seimo rinkim bdas galutinai pakirto pasitikjim naujja tvarka visos liaudies tarpe. Kandidatus istatyti turjo teis tik komunist partijos centro komitetas, SSSR atstovybei diktuojant. Negana to. Kiekvienoje rinkim apygardoje istatyta tik tiek kandidat, kiek reikia irinkti, atseit, jokio pasirinkimo nra. Milinika propaganda, kuri buvo varoma u irinkim t kandidat, visuomenei buvo nesuprantama, nes buvo aiku, kad visi istatytieji kandidatai turs bti irinkti. Reikia pasakyti, kad Liaudies Seimo nariai neturjo jokio balso, negaljo pareikti tikrosios lietuvi tautos valios. Jie buvo tik achmat figros komunist partijos rankose.

96

JURGIS

GLUAUSKAS

Nepaprastai dideli paadai apie puik gyvenim, nuolatinis aki dmimas didiuliais laimjimais, i vienos puss, ir lidna tikrov,.rodanti atvirkius rezultatus, i antros puss, galutinai parblok bet kok pasitikjim bolevik paadais, planais ir programomis. Buvo rkiama, kad mes riedame laimingj rytoj, o atvyk i laimingo rytojaus" alies pilieiai aikiai bylojo apie tai, kad j aly laimingas rytojus" jau gyvendintas: retas kuris turjo baltinius, daugelis neturjo n supratimo, i kur gaunama balta msa" arba baltas vanduo" (pienas). Toks pat laimingas rytojus lauk ir ms tvyns. Daugelis auktesnij pareign buvo nuvyk SSSR ir vietoje sitikino, k bolevikai pasiek per 23 metus. Lietuviai nestojo nariais komunistines organizacijas. Pradedant auktais pareignais ir baigiant darbininkais, visi naujja tvarka pradjo nusivilti ir iekoti bet kokios ieities, kuri tose slygose buvo galima. Pirmiausia buvo stengiamasi kovoti su ydija. Kai kurios staigos, kur kadr skyriaus virininkais pateko lietuviai, yd nepriiminjo, surasdami vairiausius motyvus: tai nra viet, tai neatitinka specialyb ir pan. Pavyzdiui, Socialinio Aprpinimo Liaudies Komisariate iki 1941 m. balandio 1 d. nebuvo n vieno ydo tarnautojo, o apskrii skyriuose tik vienas kitas dl veisls". Mik Pramons Liaudies Komisariate i 130 tarnautoj buvo daugiausia tik ydai. Taip pat dl veisls". Taiau kova labai sunki buvo, nes komunist partijos centro komiteto kadr skyriaus virininkas buvo ydas Aizikas, jo klaus visi kadrai. Imtasi priemoni taip pat isaugoti kiek galima ilgesn laik dar nesuardytas lietuvi staigas. Taip, pavyzdiui, Mik Pramons Liaudies Komisariatas, Liaudies Komisar Tarybos nutarimu, iki 1941 m. balandio 15 dienos turjo visas mik urdijas ir girininkijas perorganizuoti leschozus" (mik kius). Be to, ymiai sumainti t staig skaii. Reorganizacija reik ne tik vardo ir rib pakeitim, bet visos ms mik administracijos likvidacij, kuri bt turjusi milinikas neigiamas paskas Lietuvos mikininkystei. Kovota buvo tuo bdu, kad pasisti Liaudies Komisar Tarybai projektai bdavo vis netinkami arba komisaras nesutikdavo su rusikais projektais ir laiksi savo nuomons ir rodinjo, kad pirmaeilse valstybse mik kis pastatytas dar aukiau, negu pas mus, ir kad mik administracija ne tik kad neturi bti mainama, bet didinama. Tuo bdu projektui vainjant i vienos staigos kit ir begulint staliuose, atjo birelio 22 diena. Dl to ms mik administracija maai tenukentjo: iveta apie 7% mikinink (Latvijoje apie 60%, nes ten anksiau viskas reorganizuota). Nusivylimas bolevik valdymu Lietuvoje buvo visuotinis. A nesu patyrs n vieno buvusio aukto pareigno, kuris nebt kako lauks, kad kart ant visados baigt t chaos ir atstatyt tvark.

NEGIRDTAS

SMURTAS

SOCIALIZMO

VARDU

97

Naujieji lkesiai ir ieities iekojimas Visi pamatme stant taut. Vis laik, ypa artjant pavasariui, buvo jauiama, kad liaudis ruoiasi kovai. Taiau negalima buvo daleisti, kad kova bus laimta tik ms vien jgomis: per daug jau jgos nelygios. Vilti adino besiartins karas. Baim kl tik tai, ar raudonoji armija ilgai gals laikytis prie vokiei armij. Tuo atveju, jeigu kova ilgesn laik utrukt Lietuvoje, ms tvyn bt visikai nuteriota. iaip ar taip, taiau tokio greito bgimo vargiai kas tikjosi, nors niekas, savaime suprantama, netikjo raudonosios armijos nenugalimumu: perdaug jau gerai buvo painta raudonosios armijos ir viso Soviet kio organizacija.

R I N K I M A I TSRS A U K I A U S I J T A R Y B
V L. RADZEVIIUS

Bendrieji pastebjimai Bolevikini met antrasis ketvirtis Lietuvoje prajo milinikoje TSRS Aukiausiosios Tarybos rinkim kampanijoje. Soviet Sjungos Aukiausioji Taryba turjo bti papildyta naujais deputatais i k tik ugrobt Pabaltijo krat. Stalino konstitucijos 35 str. numat, kad kiekviena sjungin respublika, kokia buvo tapusi ir Lietuva, privaljo turti tam tikr savo atstov skaii abiejuose rmuose Sjungos Taryboje ir Tautybi Taryboje. Tautybi Taryb buvo leidiama irinkti po 25 atstovus i kiekvienos respublikos vis tiek kokio didumo ji bebt, o Sjungos Taryb po vien atstov nuo 300.000 gyventoj. Tuo bdu Lietuvai buvo leista isirinkti i viso 35 atstovus. Jau pirmieji bolevikiniai rinkimai Liaudies Seim, vykdyti 1940 m. liepos 1415 dienomis, buvo skaudiai apvyl visus Lietuvos gyventojus. Visiems buvo aiku, kad ir naujieji rinkimai turs t pat pobd ir jokiu bdu neireik Lietuvos gyventoj nor ir siekim. Rinkim organizatoriai tiek Maskvoje, tiek Kaune taip pat puikiai inojo lietuvi nusistatym boikotuoti rinkimus. Dl to Lietuvos komunist partija, vykdydama Maskvos instrukcijas, rinkim kampanijai mobilizavo tkstanius agitatori, kink vis bolevikin spaud, radij, visas bolevikines organizacijas ir visus pataikauti linkusius sluoksnius, ypa visus svetimtauius. Visa i agitacin maina privaljo kiekviena smoningai parengta proga mechanikai aikinti ir i a i k i n t i visiems Lietuvos gyventojams, kad, dalyvaudami iuose rinkimuose, jie per savo irinktuosius liaudies teisi gynjus" sijungs milinikos, galingiausios ir turtingiausios pasaulyje darbo moni valstybs valdym ir socialistin kryb". Gyventojams taip pat reikjo rodyti, kad dalyvavimas balsavimuose yra ne tik j teis, bet ir p a r e i g a . Visi privaljo inoti, kad socialistin valstyb nepaks gyventoj, kurie tos pareigos neatliks ir dl to tie rinkimai bsi egzaminai, kuriuos turs laikyti ir ilaikyti visi, kas nors toliau gyventu. Tokie egzaminai buvo ir pirmieji Liaudies Seimo rinkimai. Tada kiekvieno rinkjo dokumentuose buvo spaudiamas paymjimas. O po rinkim daugelio staig naujieji virininkai bolevikai surinko savo tar-

RINKIMAI

TSRS

AUKIAUSIJ

TARYBA

99

nautoj asmens dokumentus ir patikrino, kas t egzamin nelaik. Nebalsavusieji ir buvo pirmos eilins aukos i staig atsidr gatvse, o i gatvi kaljimuose. Geriausiu atveju jie buvo palikti neliesti, o tik pateko pirmus liaudies prie sraus, kuriuos stropiai sudarinjo NKVD. Per antruosius rinkimus, tvirtu komunist sitikinimu, nebalsavusi neturjo bti. Rinkim nuostatai Ryium su rinkimais TSRS Aukiausij Taryb, bolevikin LTSR Valstybin Leidykla ileido ne tik krvas vairiausi verstini agitacini broir, reikaling naujoms agitatori armijoms, bet ir statymines t rinkim normas: 1) Taryb Socialistini Respublik Sjungos Konstitucij (100.000 egz.), 2) Rinkim TSRS Aukiausij Taryb nuostatus (100.000 egz.), 3) Rinkim TSRS Aukiausij Taryb nuostatus klausimais ir atsakymais (Vyinskio, 50.000 egz.). Visuose rinkiminiuose nuostatuose ir j aikinimuose, iskyrus propagand, nieko neatskleista. Jie pasirod daug suktesni, negu rinkiminiai nuostatai t krat, kuriuose nra proletariato diktatros, bet kuriuose darbininkai turi daug daugiau teisi. Konstitucijoje Stalinas rinkimams paskyr XI skyri su devyniais straipsniais ir nurod, kad rinkjai atstovus renka visuotins, lygios ir tiesiogins rinkim teiss pagrindais, slaptai balsuodami" (134 str.). Rinkimams, pagal nuostatus, vadovauja centrin TSRS rinkim komisija. Ji sudaroma i visuomenini organizacij ir darbo moni kolektyv atstov; j tvirtina TSRS Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas tuo pat laiku, kai jis skelbia rinkim dien. (Rink. Nuost. 34 str.). Ji susideda i 15 nari (35 str.). Komisija iri nuostat vykdymo, galutinai sprendia ginus, registruoja irinktus deputatus ir rinkim reikal byl perduoda Sjungos Tarybos ir Tautybi Tarybos mandat komisijoms (36 str.). Respublikose veikia respublikins rinkim komisijos, sudarytos irgi i visuomenini organizacij ir darbo moni kolektyv atstov". Jas tvirtina Respublik Aukiausij Taryb Prezidiumai. Respublikos dalinamos atskiromis apygardomis rinkimams Sjungos Taryb ir atskiromis apygardomis rinkimams Tautybi Taryb. Kadangi kiekviena sjungin respublika Tautybi Taryb turi isirinkti po 25 kandidatus, tai visa respublikos teritorija nepriklausomai nuo jos dydio, dalinama 25 apygardas, nes vienoje apygardoje tegali bti irinktas tik vienas deputatas (22 str.). Rinkimai Sjungos Taryb jau vykdomi pagal gyventoj skaii: 300.000 gyventoj tenka viena apygarda (21 str.). Tuo bdu Lietuvoje reikjo suorganizuoti 25 apygardas rinkimams Tautybi Taryb ir 10 apygard rinkimams Sjungos Taryb. Kiekvienos apygardos komisija renkama" irgi i visuomens atstov...

100

VL.

RADZEVIIUS

Apygarda dalinama apylinkmis pagal gyventoj skaii ir gyvenamas vietoves. Ta pati apylink, sudaryta rinkimams Tautybi Taryb, dirba ir rinkimams Sjungos Taryb, nes rinkjas toje paioje apylinkje atiduoda abu rinkiminius biuletenius. Todl i komisija turi dvi auktutines institucijas abi apygardins rinkim komisijas, kurios duoda jai savo nurodym. Apylinki rinkimins komisijos sudaromos i visuomenini organizacij ir darbo moni kolektyv atstov ir tvirtinamos. .. darbo moni deputat taryb" (49 str.). Pas mus tas komisijas buvo pavesta tvirtinti valsi vykdomiesiems komitetams, nes rinkim vietos darbo moni deputat tarybas dar nebuvo. Jie turjo vykti vliau. J funkcijas vykd skirtieji vykdomieji komitetai, kai kur vadinami pildkomais arba vykdkomais. Apylinks komisija susidjo i 711 nari (50 str.). Vienai apylinks rinkiminei komisijai teko aptarnauti nuo 500 iki 2.000 rinkj (28 str.). Laivuose, ligoninse ir kariuomens dalyse taip pat buvo sudaromos atskiros rinkim apylinks su savomis komisijomis (3133 str. str.). Apylinki rinkimins komisijos operavo rinkj sraais, praved paius balsavimus, suskait balsus u kiekvien kandidat ir rinkimines bylas perdav atitinkamoms apygard rinkim komisijoms (50 str.). Kaip tos komisijos buvo renkamos" ir kas buvo pavedama joms atlikti, paaiks vliau. Bendrais bruoais pervelgdami rinkim nuostat straipsnius, pereiname prie paties domiausio skyriaus kandidat istatymo teiss ir tvarkos. TSRS konstitucijos 141 straipsnis ir rinkim nuostat 56 str. nurodo, kad kandidat TSRS Aukiausij Taryb statymo teis utikrinama ioms visuomeninms organizacijoms ir darbo moni kolektyvams: komunist partijos organizacijoms, profesinms sjungoms, kooperatyvams, jaunimo organizacijoms ir kitoms organizacijoms, registruotoms statymais nustatyta tvarka". T teis vykdyti rinkim nuostat 57 straipsnis paveda visuomenini organizacij ir darbo moni kolektyv c e n t r o o r g a n a m s , taip pat ir j respublik, krat, srii ir rajon organams, darbinink bei tarnautoj bendriesiems susirinkimams monse, raudonarmiei karinse dalyse, valstiei kolektyviniuose kiuose. 1941 m. lapkriio 11 d. TSRS Aukiausios Tarybos Prezidiumas savo saku t teis Pabaltijo gyventojams praplt tuo, kad kandidatus gali istatyti ir bendrieji valstiei susirinkimai valsiuose (4 ). Aikindamas i teis, Soviet Sjungos vieosios teiss teorikas prokuroras A. Vyinskij savo klausimuose ir atsakymuose" nurodo: Visi darbo mons, vis tiek kokiu darbu jie besiverst, gali pagal konstitucijos 126 straipsn jungtis vairias visuomenines organizacijas profesines sjungas, kooperatyvinius sambrius, jaunimo organizacijas, sporto, gynybos organizacijas, kultros, technikos ir mokslo draugijas... Kiekvienas TSRS pilietis gali tapti bet kurios aukiau mintos organiza-

rinkimai

tsrs

aukiausij.

taryba

101

cijos nariu ir kaip tos visuomenins organizacijos narys dalyvauti, statant kandidatus TSRS Aukiausij Taryb". Taigi, kandidatus Lietuvoje tiek Sjungos Taryb, tiek Tautybi Taryb galjo istatyti: 1) visos bolevikins SSSR centro organizacijos, 2) Lietuvos respublikos visos visuomenins organizacijos ir j padaliniai, 3) darbinink, tarnautoj ir valstiei susirinkimai, pravesti bet kurioje monje, staigose arba valsiuje, 4) raudonarmiei daliniai. Juridikai kandidat galjo bti tikrai daug. Rinkjams reikt tada gerokai pasukti galvas, kaip atskirti geriausius i geriausi. Taiau, kaip vliau pamatysime, i sunki nata nuo rinkj pei buvo nuimta. Deputatas buvo irinktas anksiau, negu rinkjas apie j k nors patyr. Tuo bdu neliko teiss pasirinkti, o tik pareiga paduoti bals u jau irinkt deputat. Kandidatus nustatyta tvarka turjo registruoti apygardins rinkim komisijos, kurioms juos istatanios organizacijos privaljo pristatyti: 1) posdio arba susirinkimo, kuriame istatytas kandidatas, protokol, pasirayt prezidiumo nari, nurodant j ami ir gyvenamj viet; protokole turjo bti paymtas susirinkime ar posdy dalyvavusi skaiius, kandidat istaiusios organizacijos pavadinimas, kandidato deputatus pavard, vardas, tvo vardas, amius, gyvenamoji vieta, partikumas, usimimas ir 2) ratikas kandidato sutikimas bti renkamu atitinkamoje rinkiminje apygardoje (61 str.). Rinkimai vykdomi vien dien visoje TSRS (71 str.) ir atliekami nedarbo dien (72 str.). Kiekvienas rinkjas balsuoja asmenikai, atvykdamas balsavimo bstin (76 str.). Gavs rinkimin biuleten, rinkjas kiekviename rinkiminiame biuletenyje palieka pavard to kandidato, u kur jis balsuoja, o kitus ibraukia (80 str.). Balsavimo rezultatams nustatyti lemtingas yra rinkim nuostat 90 str., kuriame sakoma: Laikomi netikrais rinkiminiai biuleteniai: a) nenustatytos formos ir spalvos, b) paduoti be vok (nereikminga, nes Lietuvoje buvo leista balsuoti be vok) ir c) su kandidat skaiiumi, didesniu u renkam deputat skaii". Kadangi kiekvienoje apygardoje renkamas tik vienas deputatas, tai rinkiminis biuletenis, kuriame bt paliktos dviej asmen pavards, laikomas netikru. Taip pat netikru turi bti laikomas ir tas biuletenis, kuriame ibraukta ta kandidato pavard. Taiau pamatysime, kad bolevikams buvo tikri ir tie biuleteniai, kuriuose rinkjai patys ra savo kandidatus greta pasilyto kandidato, ir tie biuleteniai, kuriuose buvo ibraukta pasilyto kandidato pavard. Apygardoje irinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo absoliutin bals daugum, t. y. daugiau kaip pus vis bals, paduot apygardoje ir pripaint tikrais" (104 str.). Tiek Maskvos, tiek Lietuvos bolevikams nemalonus buvo rinkim nuostat 108 straipsnis, kuris itaip skamba: Jei apygardoje paduot bals skaiius sudaro maiau, kaip pus turini teis balsuoti toje -

102

gardoje rinkj skaiiaus, apygardos rinkimin komisija rinkimams Sjungos Taryb arba rinkimams Tautybi Taryb paymi tatai protokole atskirai ir tuojau pranea centrinei rinkiminei komisijai... iuo atveju centrin rinkimin komisija skiria naujus rinkimus ne vliau, kaip per dvi savaites po pirmj rinkim". Visiems vietos komunistams buvo aiku, kad tuo atveju, jei Lietuvoje tekt taikyti is rinkim nuostat straipsnis, jie skaudiai nukentt. Reikjo nertis i kailio ir apsisaugoti nuo galimo pavojaus. Suktybmis, apie kurias bus kalbama vliau, klastojimais, kurie yra nenuginijami, vietos rinkim organizatoriai visai pateisino Maskvos pasitikjim. Pagal iuos rinkim nuostatus rinkim pravedim komplikuoja kandidat skaiius. Juo maiau kandidat, tuo rinkimai paprastesni. Idealas, kada klasiniai vieninga visuomen" istato tik tiek kandidat, kiek reikalinga irinkti deputat. Taigi, turi bti tik vienas kandidatas ir balsuoti nemaiau pus vis rinkj. Vieno kandidato istatym garantavo viso gyvenimo, tiek vieo, tiek privataus, subordinavimas komunist partijai. O rinkjus galima priversti balsuoti, arba, blogiausiu atveju, sumainti rinkj skaii ir patiems pabalsuoti u nebalsavusius. Abi ios galimybs Lietuvoje buvo visu imtu procent inaudotos. Direktyvos i centro Lietuvos komunist partijos centro komitetas, glaudiai bendradarbiaudamas su NKVD centru ir partijos apskrii komitetais, kaip visuomenini organizacij organizacija", sudar apygardines rinkim komisijas. jas partija pasiunt paius veikliausius ir itikimiausius bolevizmui mones, kuri kiti, kaip pavyzdiui Teli vykdomojo komiteto pirmininkas D. Rocius, dalyvavo vliau ir masinse lietuvi udynse Teliuose (Lietuvi Archyvo" I t. 83 psl.). Kadangi apygardines rinkim komisijos turjo nulemti vieno kandidato" apygardoje princip ir utikrinti, kad apygardoje balsuos" visas 100%, tai tos komisijos turjo turti ypa ger, niekuo nesutept partijos ir NKVD absoliut pasitikjim. Jos turjo ir buvo sudarytos i toki moni, kurie skrupulingai vykd visus i dviej, visk nulmusi, institucij reikalavimus ir suprato visa tai, ko negalima buvo garsiai pasakyti. Bdinga, kad apygardines rinkim komisijos buvo sudarytos ir pradjo veikti be LTSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo patvirtinimo, nors statymai reikalavo, kad tas komisijas Prezidiumas patvirtint. Atrodo, kad Prezidiumui, kaip technikam rinkim vykdytojui, tebuvo i LKP (b) CK pranetas tik t komisij sudarymo faktas, nes Prezidiumas buvo priverstas vliau (1940.XI.28), prajus patvirtinimo laikui, rayti visoms apygardinms komisijoms ratus ir maldauti, kad jau veikianios komisijos pranet savo sudt, nurodydamos vis nari: 1) pavard, vard, tvo vard, 2) gimimo laik (ami), 3) darboviet, eina-

rinkimai t s r s aukiausij. t a r y b a

103

mas pareigas, 4) partikum, t. y. priklauso kuriai komorganizacijai ar ne? Jei LTSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas bt tas komisijas, kaip statymas reikalavo, pats tvirtins, jis bt visas tas inias turjs, bet dabar buvo priverstas j reikalauti i jau veikiani komisij. Taigi, net paioje pradioje buvo numota ranka statym reikalavimus. Apygardini komisij sudaryme nedalyvavo jokia visuomenin organizacija, joks darbo moni kolektyvas, j netvirtino net staiga, kuri i pareig turjo atlikti pagal statymus. Sudarius apygardines rinkim komisijas, i karto atsirado dvi grups organ, kurios turjo vykdyti pasirengimus rinkimams. Tai apskrii ir miest vykdomieji komitetai ir apygardines rinkim komisijos. I karto jos buvo uverstos krvomis vairiausi instrukcij, kuriose atvej atvejais buvo aikinama TSRS konstitucija, rinkim nuostatai ir duodami patys smulkiausi praktiki nurodymai visais bolevikini rinkim kampanijos pravedimo klausimais. iandien visoms toms instrukcijoms, aplinkraiams, priminimams, spjimams, paraginimams ir t.t. paskelbti reikt itis tom. Centro direktyvos plauk i dviej altini: LKP (b) Centro Komiteto ir i LTSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo. Pirmasis rpinosi rinkim politine puse, agitacija, rinkim aparato sudarymu, kandidat parinkimu ir pan., o antrasis technikja, nors kartais abu kidavosi vien ar kit srit. LKP (b) Centro Komitetas savo rinkimin credo idst 1940.XI.24. ileistame atsiaukime. Tai klasiko melo ir fakt klastojimo pavyzdys. Tame atsiaukime komunistai nepaprastai iauktino tarybin santvark ir nerausdami gyrsi ems kio, prekybos ir pramons sulugdymu, nutyljo pragyvenimo kat iaugim, menk atlyginim darbininkams, nemonik darbinink inaudojim vedus darbo normas ir pritaikius stachanovikus darbo principus ir t.t. Atsiaukime, pasidiaugus druskos ir degtuk atpiginimu, atvirai buvo pasakyta, kad tai tik pirmieji ingsniai, kad Lietuvos gyvenimas turs bti sulygintas su visos SSSR gyvenimu visose srityse. O tai reik,, kad mnesinis darbininko udarbis turi prilygti sviesto kilogramo kainai. Tas atsiaukimas ir buvo pagrindinis gudrybi altinis visiems prierinkimins ir rinkimins kampanijos agitatoriams. J kalte kal monms galvas visi tie imtai ir tkstaniai aktyvist, kurie kyriai lindo kiekvien nam, prie kiekvieno gyventojo, nedviprasmikai duodami suprasti, kad liaudies prieai, atseit, nenor rinkimuose dalyvauti, turi bti tuojau likviduoti. Visi kiti LKP (b) CK ileisti rinkim reikalu atsiaukimai kartojo tas paias mintis ir jau neprilygo iam faktikosios padties ikraipym edevrui.

104

VL.

RADZEVIIUS

LTSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas savo direktyvose tik retkariais nukrypdavo agitacin srit. Jis daugiau duodavo patarim, kaip apeiti statym normas ir kaip technikai ilyginti sunkumus". 1940.XI.20. savo ratu Nr. 3142 jis paved vykdomiesiems komitetams p a t i e m s , apeinant statymus, sudaryti ir patvirtinti apylinki rinkimini komisij sudt, o t komisij sudi patvirtinimo protokolus prisisti jam. Apylinki rinkimins komisijos turjo bti sudarytos ne vliau, kaip per 40 dien prie rinkimus. 1940.XI.27. aplinkraiu Nr. 3464 ATP paved visiems vykdomiesiems komitetams nedelsiant sukviesti apylinki rinkimini komisij pirminink, pirminink pavaduotoj ir sekretori pasitarim, kaip tiksliau ir sklandiau pravesti rinkimin kampanij. .. Apie pasitarimo laik ir viet i anksto praneti Aukiausios Tarybos Prezidiumo sekretoriatui", nes tuos pasitarimus i Prezidiumo bdavo komandiruojami kvalifikuoti instruktoriai su tiksliomis instrukcijomis, kuri ratu nebuvo patogu fiksuoti. Tuo paiu reikalu vliau Kaune buvo suaukti specialiam pasitarimui vis apygard rinkimini komisij pirmininkai, j pavaduotojai ir sekretoriai, kuriuos ia dvi dienas tinkamai viet LTSR ATP ir LKP (b) CK ulai (LTSR ATP 1940. XII.28. ratas Nr. 5001). LTSR ATP taip pat rpinosi kandidat klausimu. Keliais atvejais jis primin apygard rinkiminms komisijoms, kad jos, registruodamos kandidatus, ypatingai irt konstitucijos ir rinkim nuostat reikalavim, t. y. neregistruot kandidat, kuri registravim galima atmesti. 1940.XI.7. jis prane visoms apygard rinkiminms komisijoms, kad pats pasiima rinkimini biuleteni spausdinim, o kiek vliau isiuntintu aplinkraiu vis kandidat reklamavim bolevikinje spaudoje. (LTSR ATP 1940.XII.7. ratas Nr. 4035 ir 1940.XII.10. ratas Nr. 4121). Ir juo toliau, tuo instrukcij gausjo. Daugiausiai buvo analizuojami vis tie patys ir tie patys klausimai. Iki 1940 m. gruodio 7 d. Maskva tik i tolo stebjo rinkimus ir oficialiai rinkim parengim nesikio. Buvo tiktasi, kad jos agentai Lietuvoje tinkamai vykdys slaptsias direktyvas. Bet daugiau neikent ir t dien isiunt LTSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkui Justinui Paleckiui plat aplinkrat Nr. 14/707, pasirayt Kalinino ir Gorkino. Jame buvo aptartos visos technikos rinkim pravedimo puss, pradedant rinkim nuostat citatomis ir t nuostat interpretacija ir baigiant nurodymais, kaip turi bti papuotos rinkimins bstins, o taip pat reikalavimu, kad komisijos kasdien skelbt arba kitokiu bdu plaiai praneint rinkjams apie rinkim dien ir rinkim viet (praneinjimas ratikais skelbimais, plakatais, sieniniuose laikraiuose, per radij, mitinguose, susirinkimuose, praneinjimas odiu namuose

105

ir t.t.)". ia pat Kremlius paaikino, kad tai daroma siekiant utikrinti vis rinkj atvykim 1941 m. sausio 12 d. rinkimams TSRS Aukiausij Taryb". Kremliaus ratas virto savotika evangelija, kuri paskui buvo nuolatos kartojama kiekviename ingsnyje, nors tos evangelijos" tkstaniai egzempliori buvo isiuntinti apygard ir apylinki rinkiminms komisijoms lietuvi ir rus kalbomis. Paskutin kart tos evangelijos" imintis buvo pakartota LTSR ATP ileistame leidinyje Priminimas apylinki komisijoms rinkimams TSRS Aukiausij Taryb nuo Lietuvos TSR". Tame Priminime" nauji ir bdingi yra du momentai, kurie aikiai parodo, kad visomis pajgomis organizatoriai stengsi kaip nors ispausti imtaprocentin dalyvavim balsavimuose ir kad nebalsavimo atveju komisijos turi imtis tam tikr neabejotin klastojimo priemoni. Nors jau nurodytas rinkim nuostat 76 str. sakmiai pabria, kad kiekvienas rinkjas balsuoja asmenikai, atvykdamas balsavimo bstin", bet LTSR ATP savo Priminimo" 10-am puslapyje itaip reikalauja: Komisijos pirmininko pavaduotojas nuvyksta su uantspauduota dute ir pas tuos pavienius rinkjus, kurie dl ligos ar senatvs negali ivykti i nam. i rinkimin d atidaroma kartu su pagrindine de balsavimui pasibaigus". Per rinkimus, i tikrj, visi mat kaip rinkimini komisij nariai, pasibruk po paastimis rinkim des ir pasitelk pagalb milicininkus, privaiuose butuose mediojo balsus i tariam liaudies prie. Tarkim, kad jie tas pareigas dorai atliko ir rinkim urnas patys u rinkjus, pas kuriuos toli buvo eiti ir kurie, net atvykus, balsuoti atsisak, rinkimini biuleteni nesumet. Be itos rinkj mediokls po namus, Priminime" buvo pravesta dar viena gudryb, leidianti reikmingai pakelti balsavime dalyvavusi procent bendro rinkj skaiiaus sumainimo sskaita. Ta gudryb buvo itaip ireikta: Nesant rinkjui, trauktam sraus, gyvenamoje vietoje, vietos vykdomasis komitetas daro nutarim apie jo ivykim ir t nutarim perduoda apylinks rinkiminei komisijai, kuri, remdamasi tuo nutarimu, rinkj ibraukia i rinkj srao (10 psl.). iuo nuostatu ypa plaiai naudojosi miest apylinki rinkimins komisijos. Prie ivesdamos balsavimo rezultatus, jos telefonu praneinjo savo vykdomiesiems komitetams kas nebalsavo. Telefoniniuose praneimuose dl greitumo net nebuvo minimos nebalsavusi pavards, o tik nurodomi rinkj sra eils numeriai. Turdami pas save t sra antruosius egzempliorius, vykdomieji komitetai nustatinjo nebalsavusi pavardes ir ia pat kiekvienam nebalsavusiam paraydavo i anksto parengtame blanke nutarim, kad rinkjas ivyks i gyvenamosios vietos ir kad dl to jis reikalinga i bendro rinkj srao ibraukti". Po to nieko nereik konstitucijos ir rinkimini nuostat suteikta teis rinkimuose dalyvauti net klajokliams, neturintiems gyvenamos vietos. Tie

106

VL.

RADZEVIIUS

saliamoniki nutarimai tuojau pat bdavo siuniami arba apie juos tik telefonu praneama apylinki rinkiminms komisijoms, kurios jau visai teistai" ibraukdavo i rinkj srao nebalsavusius asmenis, nors tie asmenys visai neman isikelti i savo gyvenamos vietos, kaip lygiai nesireng balsavime dalyvauti. Tas pats klastojimas buvo daromas ir su kaim apylinki rinkjais. Tik ia bendrai veik apygard komisijos ir vietos vykdomieji komitetai. Direktyv vykdymas ir komisij organizavimas Kas ir kaip vietose rinkimus organizavo, kas ir kokiu principu sudarinjo komisijas, kuri sudarymas statymu priklaus visuomeninms organizacijoms ir darbo moni kolektyvams, kuo vadovautasi tas komisijas sudarinjant ir t.t., aikiai matyti i rinkim organizavimo Teli apskrityje plano", kur pareng LKP (b) Teli apskrities komiteto sekretorius rusas Mironov, ir kuriame buvo itoki nurodym:
Apygard Patikrinti kandidatus kuri 3 i Kretingos ir 3 charakteristik ir surinkti KP(b) apskrities komitetui rinkim komisij steigimas.

apygard rinkim komisij narius, po 11 moni, i i Maeiki apskrities. Surayti kiekvieno i draug autobiografijas. Apygardos komisij sstat pristatyti patvirtinti.

Vykdymo terminas rytas 14.XI.40. Atsakingi u vykdym apskrities vykdomojo komiteto pirmininkas Rocius ir apskrities partijos komiteto organizacinio skyriaus vedjas Guiskis. 1940 m. lapkriio 14 d. vakare apygard rinkim komisij sstatas turi bti patvirtintas LKP (b) apskrities komiteto posdyje ir mediaga su specialiu mogumi turi bti isista LKP (b) Centro Komitet. Vykdymo terminas vakaras 14.XI.1940. Atsakingas u vykdym apskrities komiteto organizacinio skyriaus vedjas Guiskis. 1940 m. lapkriio 16 d. pravesti organizacij ir darbo moni bendruomeni susirinkimus su klausimu apie istatym apygardos rinkim komisijos nari. i posdi ir susirinkim protokolai t pai dien patu turi bti isisti Centro Komitetui, Vykdymo terminas vakaras 16.XI.1940. Atsakingi u vykdym apskrities vykd. komiteto pirmininkas Rocius ir organizacinio skyriaus vedjas Guiskis, taip pat LKP(b) valsi komitet sekretoriai. Pravesti apygardos rinkim komisij instruktyvinius pasitarimus apie j darbo praktik ir suteikti jiems praktik pagalb, sudarant komisij darbo plan. Vykdymo terminas iki 1940.XI.20. Atsakingas u vykdym apskrities komiteto sekretorius drg. Mironov. Apylinki rinkim komisij steigimas.

Parinkti kandidatus | apylinki rinkim komisij narius i partijos nari skaiiaus, komjaunimo ir patikrinto nepartinio aktyvo, surinkti vis i draug autobiografijas ir charakteristikas ir pristatyti patvirtinti LKP (b) apskrities komitetui. Vykdymo terminas iki 1940.XI.20. Atsakingi u vykdym Rocius, Guiskis, miest ir valsi vykdomj komitet pirmininkai ir LKP(b) valsi komitet sekretoriai.

R I N K I M A I TSRS A U K I A U S I J . T A R Y B A

107

Organizuoti istatym kandidat rinkim apylinki narius susirinkimuose, posdiuose, partijos, komjaunimo ir profsjungos organizacijose ir darbo moni bendruomense. Surinkti visus protokolus ir apskrities vykdomojo komiteto posdyje patvirtinti kiekvienos rinkim apylinks rinkim komisijas skyrium. Vykdymo terminas iki 1940.XII.1. Atsakingi u vykdym apskrities vykdomojo komiteto pirmininkas Rocius, apskrities komiteto organizacinio skyriaus vedjas Guiskis ir LKP(b) valsi komitet sekretoriai. Organizuoti instruktyvinius pasitarimus su rinkim komisij nariais apie j darbo praktik ir suteikti jiems praktik pagalb j darbe. Vykdymo terminas iki 10..40. Atsakingas u vykdym drg. Mironov. deputatus.

Kandidat istatymas

Nustatyti viet pirmiems susirinkimams kandidatams deputatus istatyti. Komandiruoti ias organizacijas LKP(b) apskrities komiteto atstovus iuos susirinkimus organizuoti ir kandidatus pravesti. Vykdymo terminas iki 25.XI.40. Guiskis. Atsakingi u vykdym drg. Mironov ir

Parinkti kiekvienai rinkim apylinkei itikim moni agituoti u istatytus kandidatus ir patvirtinti juos apygardos prierinkiminiame susirinkime. Itikimiems monms padti parinkti aktyvist grup prie apskrities partijos komiteto. Sudaryti agitkolektyv i politikai paruot draug. Vykdymo terminas 25.XI.40. Atsakingi u vykdym partijos propagandos ir agit. skyrius prie apskrities komiteto. Teli apskrities Kompartijos Komiteto sekretorius Mironov.

Turint galvoje, kad n vienas komunist partijos apskrities komitetas neveik be Centro Komiteto direktyv, is planas leidia sprsti, kad visai taip pat buvo pasirengta visose apskrityse. O i j aikiai matyti, kad: 1) komunist partijos apskrities komitetai slaptai sudarinjo ir tvirtino apygardines rinkim komisijas. Teliuose jos buvo sudarytos iki 1940.XI.14. ir tos pat dienos vakar apskrities komiteto patvirtinti komisij sstatai buvo pristatyti LKP (b) CK. Taiau, kad viskas bt pagal statymus", per dvi likusias dienas apskrities komitetas reng apygardos ribose organizacij ir darbo moni bendruomeni susirinkimus", kuriuose tie darbo mons tariamai patys isirinko jau seniai irinktas ir patvirtintas apygardines komisijas; 2) t pai klastos komedij partijos apskrii komitetai suvaidino ir apylinki rinkimini komisij sudaryme. Apylinki rinkimins komisijos, kaip rodo planas, Teli apskrityje buvo sudarytos iki 1940.XI.20, bet komitetas buvo toks malonus, kad leido darbo monms isirinkti" tas komisijas iki gruodio 1 d.; 3) apskrities komitetai pasim savo atsakomybn kandidat istatym ir tuo garantavo, kad niekas kitas sav kandidat nebandys pravesti. Bus renkami tik tie, kuriuos per apskrities komitetus nurodys LKP (b) CK.

108

VL.

RADZEVIIUS

Teli apygardines rinkim komisijos Nr. 627 byloje greta aukiau cituoto plano rastas niekeno nepasiraytas lapas, kuriame nurodyta, kas gali bti skiriami apylinks komisij, btent: tik visikai vars mones. Negali jose dalyvauti buv tautininkai, krikdemai, sukilim Taurags dalyviai ir pari. Nepriimtini turj samdini, iskyrus smulkij kinink, kurie drauge su eimyna dirbdavo. Buv auliai gali bti skiriami. Kreipti dmes ypatingai komisij pirmininkus. Kiekvienas komisijos narys turi parayti trump gyvenimo apraym, o valsiaus vykdomasis komitetas su kompartija duoda savo nuomon dl tinkamumo rinkim komisij ir prijungia j prie gyvenimo apraymo. Valsi vykdomj komitet su kompartija sudarytas kandidat sraas su pasilymu pareigoms, pridjus gyvenimo apraymus ir nuomones siuniamas per apkomo (partijos apskrities komiteto) galiotin rinkimams organizuoti apkomui patvirtinti iki lapkriio 20 dienos". Teli apkomas apygardines komisijos vardu ir jos pirmininko parau isiuntinjo visiems valsi ir miest vykdomiesiems komitetams rat su pavyzdiniu blanku, kad kiekvienos apylinks gyventojai patys isirinkt" savo rinkimines komisijas. To praneimo ir pavyzdio tekstas itoks:
Lietuvos Komunist Partijos Teli apskr. Komitetas 1940 m. gruodio mn. 1 d. Nr. 719 Teliai PRANEIMAS VALSIAUS IR MIESTO PILDKOMAMS

Prisiuniame jums protokolo pavyzd, kur tursite sudaryti. Pagal rinkim nuostat 49 str. praome patvirtinti per visuomens susirinkimus jau sudarytas rinkim komisijas i liaudies organizacij, t. y., LKP (b), Komjaunimo ir Profsjung. Patvirtinti reikia btinai iki 1940 m. gruodio 5 d. ir pristatyti Apygardos rinkim komisijai. Apygardos Rinkim Komisijos Pirmininkas (Paraas neskaitomas) (. V.) Pavyzdys 1940 m. gruodio mn. d. Mes darbininkai ir valstieiai iandien susirink silome valsiaus apylinks rinkini komisij sekaniai: Pirmininku pil. Pirmininko pav. pil. Sekretorium pil. Kandidatais gyv. gyv. gyv. , gyv. apylinks

, ,

RINKIMAI

TSRS

AUKIAUSIJ.

TARYBA

109

Nors visos apylinki rinkimins komisijos buvo sudarytos ir apskrities komiteto patvirtintos dar 1940.XI.20, bet iki gruodio 5 d. partijos reikalavimu buvo aukiami gyventojai, kad ,,jie irinkt" jau seniai partijos sudarytas apylinki rinkim komisijas. Rinkim komisij ir agitatori brigad darbas Sudarytos apylinki rinkimins komisijos i karto buvo skandinamos popierizme ir apverstos keleriopos ries darbais. Jos turjo tvarkyti ir puoti bstines, nuolatos jose budti, aukti informacinius posdius ir studijuoti sunkiai suvirkinamas instrukcijas, ruoti mitingus ir pramogas rinkjams. Jos taip pat buvo kinkytos ir kitus darbus, kuri nenumat statymas ir Maskvos evangelija", bet kuri reikalavo partijos centras ir apskrities komitetai. Teli apygardos rinkim komisijos Nr. 627 byloje rasta trij puslapi instrukcija, kurioje, tarp kita ko, nurodytos itokios apylinki rinkimini komisij nari pareigos:
Gerai istudijuok rinkj sra, susipaink ir patikrink, ar visi tavo kaimynai surayti, o jei pastebsi apleist pasiteirauk kodl! Maa to: visi komisijos nariai privalote pasidalyti visais apylinks pilieiais, paimti savo globon tam tikr rinkj skaii, pav., vien kaim ar vien gatv ir panaiai. Susirayk i rinkj srao visus pilieius, kuriais turi rpintis, ir aplankyk juos. Neuteks vien syk aplankyti ne, reikia bent por kart apeiti visus. Nepamirk, kad yra ligoni, kurie jokiu bdu negals atvykti rinkim patalp bals atiduoti surayk visus tuos negalinius atvykti, nes pas visus tursi p a t s apsilankyti ir garbingai kviesti atlikti kilni balsavimo pareig. Suorganizuok i kalno ikilming valiavim rinkimus: vaiuokite visa vesele, su pastrajais, konkalais, muzikomis, pasiimkite su savimi ligonius ir tuos, kurie neturi kuo nuvaiuoti, bkite visi draugais. Balsavimas ne pakta, bet didel vent! T privalo komisijos narys aikinti ir iaikinti ir galvas visiems kalti.

Ir kal galvas visi, kas tik kalti norjo. kyriai lindo visoki garbingi agitatoriai, vis komisij visi nariai, visas aktyvas, visi komjaunuoliai, visi ydai. Jie jga versi privaius gyventoj butus, varyte var juos susirinkimus ir ten aikino, koki didel vent" vargams lietuviams sureng taut tvas ir mokytojas draugas Stalinas... Kaip energingai ir kokiu mastu visa tai buvo vykdoma, pailiustruoja Kauno apskrities vykdomojo komiteto atlikt rinkimini darb apyskaita. I jos paaikja:
. m. gruodio 7 d. LKP (b) Kauno apskrities komitetas ir Kauno apskrities vykdomasis komitetas buvo pasiunts galiotus asmenis, kurie suauk seninij pirmininkus, pavaduotojus, sekretorius ir rinkimini apylinki pirmininkus ir kitus pareignus ir, dalyvaujant vietos aktyvui, irinko visam apskrityje apie 200 moni, kurie . m. gruodio 10 d. buvo suvaiav Kaun ir jiems buvo duota informacij rinkim reikalais. iems asmenims pavesta vietoje informuoti mones rinkim reikalais ir organizuoti vietos smulkesnes agitgrupes.

110

VL.

RADZEVIIUS

. m. gruodio 14 d. buvo paskirti i abiej komitet atsaking asmen galiotiniai kiekvien valsi varyti rinkim kampanij iki ubaigiant. Be to, i vykdomojo komiteto tarnautoj suorganizuotas 22 asmen rinkiminis talkinink brys, kuris kartu su galiotais valsi aukiau mintais asmenimis tikrina rinkimines apylinkes ir instruktuoja jas. ia paminti asmens rinkim dien lieka valsiuose ir apylinkse ir pads rinkimus pravesti. Nustatytu laiku buvo pravesti susirinkimai beveik visuose valsiuose ir j dauguma yra padariusi nutarimus prisidti prie Vasiliauskaits kandidatros palaikymo, rinkti j deputate Tautybi Taryb. . m. gruodio 25 ir 26 dienomis agitatori brigados gausiai vyks rinkimines apylinkes propagandos ir rinkim apylinki techniko sutvarkymo reikalais. T pat pakartoti, arba kur bus nespta, atlikti ir per Naujus Metus.

I to dokumento itrauk dar aikja, kad komunistins organizacijos budriai kontroliavo nors ir i patikim asmen sudarytas apylinki rinkimines komisijas. Baisu buvo, kad jos nepadaryt nedovanotin klaid. Reikjo, kad jos, nieko nesigaildamos, priverst visus balsuoti, o neprivertus, pasinaudot klastojimais. Apie tai vairs galiotiniai, be abejons, buvo tinkamai painformuoti. Partijos, profesins sjungos, komjaunuoliai ir aktyvist armijos energingai suko sudting, ipst ir nepaliaujamai reklamuojam bolevikini rinkim main. Kiekviename Lietuvos kampelyje nuo produktyvaus darbo buvo atitraukta daugyb fizinio ir protinio darbo darbinink. Visi turjo pluti dienomis ir naktimis. Rinkimins komisijos posdiavo kasdien, kasdien budjo rinkiminse apylinkse ir kombinavo, kaip skmingiau rinkimus pravesti. Visos instrukcijos buvo vykdomos nepaprastu kruoptumu ir atsidjimu. Ne veltui komunist partija komisijas rinko tik tuos, kurie buvo inomi savo pasiryimu dirbti i paskutinij. Kaip uoliai buvo gyvendinamos instrukcijos, rodo kad ir is 20-sios Kaimo rinkimins apylinks 1940 m. gruodio 12 dienos uprotokoluotas nutarimas:
Rinkjus lankyti pasiskirstyta gatvmis: Italijos gatv nuo 1 iki 31 nr. drg. Milneriui, alioji ir uol g. neporiniai nr. nr., aliosios nuo 1 iki Varnos g. ir nuo 2 iki 14 Jurgutienei, Lukio g. nuo 30 iki 32 nr., Seimo g. 7 11 nr. ir' Trumpoji g. drg. Tuvaitei, Obuoli g. ir Likiavos g. drg. Lapienei, Turn g. neporiniai nr., Kriaui g. neporiniai numeriai, klrio g. drg. Stundiai, Vyni g. neporiniai nr., Paminkl g. neporiniai numeriai drg. midtui, Benediktin g. nuo 10 iki 38 ir nuo 17 iki 47 nr. drg. erbakovui,

Komisija, inoma, negaljo tenkintis vien tik rinkj lankymu. Bt nepatenkinta partija. Todl privaljo rengti mitingus su visokiomis pramogomis. Bet tie mitingai sunkiai vykdavo. tai ta pati komisija buvo priversta protokoluoti:
Nesusirinkus 1.I monms miting, jis nukeliamas I.4 19 val. Kalbs politvadovas i raudonarmiei. Mitingas vyks M e n o Mokykloje. Sukvies miting

RINKIMAI

TSRS

AUKIAUSIJ.

TARYBA

111

agitatoriai. Sekmadieni, 1.5 17 val., Zitiei salje numatoma surengti miting su menine dalimi. Kalbtoju pakviesti politvadov raudonarmiet. Meninei daliai pakviesti raudonarmiei dain ir oki ansambl ir pionieri saviveikl. Jei raudonarmiei ansamblio nebt galima gauti, program atliks pionieri saviveikla. sekmadienio miting kvieia agitatoriai. (I 20-slos apylinks 1941.1.2 protokolo).

Tame paiame ios komisijos protokole randama ir paaikinim, kaip sekasi agitatoriams agituoti ir kviesti gyventojus mitingus. Uprotokoluota: ,,Brigadierius Geronoviius pranea apie nuotykius su agitatoriais; poroj viet agitatori neprim, bet antr kart nuvykus jau buvo gerai priimti. Naujj Met dien auktas mitingas nevyko, nes mons po Naujj Met sutikimo buvo nuvarg". Mitinguose agitatori kalbas apie stalinin konstitucij ir apie laim rinkti deputatus klausytojai pertraukdavo visai kito pobdio klausimais: kodl trksta preki, kodl viskas pabrango, kodl mus varo kolchozus? Nors u tokius klausimus buvo keliamos bylos ir klausjai grdami kaljimus, bet mons negaljo susivaldyti ir dl to agitatori raytuose protokoluose randama itoki vieteli: Draugas Pranas Juka savo kalboje smulkiai nupasakojo dabartin padt ir ragino ruotis sausio 12 d. rinkimams. Taip pat iaikinta, kodl yra laikinis preki trkumas" (I Vievirn v. Balsn rinkimins apylinks 1940.II. 15. suorganizuoto susirinkimo - mitingo protokolo). Panaius aikinimus agitatoriai turjo atlikti Vilki, Mataii, Sausi, Vaini ir kituose kaimuose. Meiski kaimo kinink mitinge, kaip rodo protokolas, kininkai irgi pateik vairi nemaloni klausim, bet apie juos tik tiek parayta: Buvo atsakyta pateiktus klausimus dl preki ir kitoki trkum. Tuo paiu paaikinta Stalino konstitucija ir rinkim nuostatai". Gerokai susirinkimuose aplamdyti, agitatoriai savo posdiuose isipasakodavo ir pavaizduodavo gyventoj nusistatymus. iuo reikalu bdingas itoks protokolas:
Laukems apylinks agitatori kolektyvo sausio 12 d. rinkimams Aukiausij Taryb p r o t o k o l a s . 1940 m. gruodio 16 d. Laukems apylinks agitatori kolektyvas padar posd. Posdyje dalyvavo KP atstovas drg. Kostas Barkeviius ir agitkolektyvo nariai: Budrikas Vaclovas, Mineika Vladas, Motiejauskas Kazys ir Kungys Jonas. Posdyje buvo nagrinjamas agitacinis darbas. Drg. Budrikas Vaclovas pareik daugumos atsiliepimus dl rinkim jie neigiami. Btent, dl kandidat kieki nustatymo, kad per maai kandidat nustatyta. Budrikui buvo painformuota, kad su kapitalistiniais sluoksniais dl kandidatros kov neiname. Drg. Mineika Vladas pareik, kad tenka igirsti i valstiei neigiam nusistatym. Prieastis sukolchozinimas. Jis taip pat painformuotas, kad vyriausyb visikai neturi nor kolchozinti, bet laisvai savo noru galima tai padaryti. Drg. Motiejauskas Kazys pareik, kad tenka igirsti priekait, kam siuvjai ir batsiuviai savo brolius pavergia, tegul patys rusai. Tai irgi atsiliepia rinkimus. Painformuotas paaikinti

112

vl.

radzeviius

valstieiams, kad darbo valstybje darbininkai ir vadovauja, o rusai pavergti nenori ir nemano. Drg. Kungys pasak, kad jam valstieiai pareik vairi klausim, bet iaikinus tuos klausimus, valstieiams pasidaro aiku. Posdis iuo ir baigtas. (Vis dalyvi paraai).

Reikia paymti, kad inteligentai prie organizacinio ir agitacinio darbo beveik n nebuvo pritraukti. Komunistai bijojo, kad inteligentai gali nepasiduoti j direktyvoms. Antra vertus, kiekvienas padoresnis lietuvis stengsi, jei tik galjo, laikytis nuoaliau. Tik tokiais atvejais, kada jau jokiu bdu nebebuvo galima isisukti, jis tyldamas nusilenkdavo visagalini valiai. Stokojant inteligentini pajg, rinkim organizacijoje pasitaikydavo tiesiog kurjozik nuotyki. Juos ypa rykiai pavaizduoja itoks Panevio apskrities vykdomojo komiteto nutarimas:
Svarstyta: Ramygalos valsiaus Jonaitli apylinks rinkimins komisijos sstato pertvarkymo klausimas. Nutarta: Ramygalos valsiaus Jonaitli apylinks rinkimins k o m i s i j o s s e k r e t o r i Anupr Skaud, k a i p b e r a t , paskirti tos apylinks komisijos nariu, o tos apylinks komisijos nar Jurg Katin paskirti tos apylinks komisijos sekretoriumi. (Itrauka i 1941.1.7 Panevio ap. V. K. posdio protokolo).

Bemoksliai mons, sugrsti komisijas, aiku, dar visa tai, k nurodinjo partijos galiotiniai. Savo pareigomis daugeliu atvej jie didiavosi, nors nieko nenusivok instrukcij gausybje. O tie, kurie nesididiavo, kurie nenorjo paklusti, turjo atsidurti kit organ NKVD globoje. Gindami teisyb, jie virsdavo liaudies prieais, kuriuos NKVD turjo nedelsiant sudoroti ir dorojo. To neiveng ir irinktieji. Su kai kuriais buvo be ceremonij pasielgta. Tai matyti i itokio protokolo:
Svarstyta: Ramygalos apylinks rinkimins komisijos nari pakeitimo klausimas. Nutarta: Ramygalos apylinks rinkimins komisijos narius Jon Subai ir Antan Morkevii, kaip liaudies prieus (vietos kompartijos praneimu) i t pareig atleisti ir j vieton komisijos nariais paskirti Alfons Sakalausk ir Jon Janson, gyv. Ramygalos miestelyje. (Itrauka i Panevio ap. V. K. 1941.1.7 posdio protokolo).

Kandidat istatymas Tarp bolevikini siekim ir tarp statymini norm iuo atveju buvo didiausia praraja. statymai leido kiekvienai organizacijai, kiekvienam darbo moni kolektyvui monje arba valstiei susirinkimui valsiuje, istatyti savo kandidatus. Tegul rungiasi. Taiau komunistams tai peilis po kaklu. To negali bti.

RINKIMAI

TSRS

AUKIAUSIJ.

TARYBA

113

Ir ta praraja buvo upilta labai paprastai. Maskvos nurodomas, Lietuvos komunist partijos centro komitetas irinko kandidatais atstovus 35 asmenis ir paskirst, kuris j kurioje apygardoje turi bti istatytas kandidatu. Vieai istatyti, inoma, turjo ne komunist partija, bet visuomenini organizacij ir darbo moni kolektyv susirinkimai. Tie susirinkimai buvo dviej ri: pirminiai, kuriuose vadovaujantieji komunistai (apkom ir profesini sjung vadovai) pasilo kandidatus ir antriniai, kuriuose emesnieji komunistai priveria susirinkusius pritarti pirminiame susirinkime istatytai kandidatrai. Komunist ulai pirminiuose susirinkimuose pateikia kandidat pavardes ir protokoluose urao, kad kandidato istatymas buvo entuziastingai priimtas". Komunist patiktiniai, kurie vadovavo kiekvienai monei, ir, naganais ginkluoti ekistai, kurie neleido niekam prasiioti, turjo garantuoti, kad niekas nedrs kit kandidat pasilyti. Kandidat istatym vietose atliko komunist partijos apskrii komitet ulai ir i Kauno visas Lietuvos vietas ivyk LKP (b) Centro Komiteto ir bolevikini respublikos staig vadovai. Kaip tas kandidat istatymas i tikrj buvo vykdomas, pakaks pacitavus ir itok kandidato istatymo protokol:
Teli tekstils fabriko Mastis" ir Teli statybinink profsjungos darbinink kolektyvo prierinkiminio susirinkimo P R O T O K O L A S Susirinkimas vyko 1940 m. gruodio 8 d. 13 val. Teli m. Teli valstybins vidurins mokyklos salje. Susirinkime dalyvavo 550 moni. Susirinkimas iklaus Teli apkomo sekretoriaus drg. Mockaus Valerijono kalbos apie rinkimus Aukiausij SSSR Taryb nuo LTSR ir apie darbinink udavinius. Po draugo Mockaus kalbos istojo kalbti Aukiausios LTSR Tarybos narys drg. Baua Antanas, kuris nuviet bsimj rinkim reikm LTSR darbinink klasei ir paaikino paius rinkimus. Po drg. Bauos kalbos, drg. Budrius Juozas, Teli pradios mokykl inspektoriaus padjjas, paskait laiko turin, kur pasil pasisti LTSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumui ir LKP(b) Centro Komitetui. Po drg. Budrio pasilymo, kuris buvo viso susirinkimo entuziastikai priimtas, istojo kalbti drg. Lenkauskas, Teli statybinink profsjungos pirmininkas, kuris pasil kandidatu deputatus Aukiausiojon Tarybon LTSR Liaudies Komisar Tarybos pirminink drg. Gedvil Mei, s. Aleksandro, gim. 1901 m., gyv. Kaune.

To pakako, nes sal surinktas bolevikinis aktyvas buvo atitinkamai parengtas. Ir dl to tuojau pat galima buvo protokol rayti, kad susirinkimas nutar istatyti deputatu Aukiausiojon SSSR Tarybon Teli, rinkiminje apygardoje Nr. 627 nuo Teli Tekst. Fabr. Mastis" ir Teli statybinink profsjungos darbinink kolektyvo LTSR Liaudies Komisar Tarybos pirminink, drg. Gedvil Mei, s. Aleksandro, gim. 1901 ., gyv. Kaune".

114

VL.

RADZEVIIUS

Kai toks nutarimas buvo raytas protokol, komunist partijos Teli apskrities komiteto sekretorius Mockus isitrauk i kiens apkome i anksto parengt laik ir ia pat j susirinkusiems perskait. Tai buvo laikas paiam Gedvilui ir skambjo itaip:
1940.XII.8. Teli valstybins vidurins mokyklos salje vyko prierinkiminis tekstils fabriko Mastis" ir Teli statybinink profsjungos darbinink kolektyvo susirinkimas, kuriame buvo istatyta ir viso susirinkimo entuziastikai priimta Js, Drauge LTSR Komisar Tarybos Pirmininke, kandidatra deputatus Aukiausiojon SSSR Tarybon. Susirinkimo prezidiumas kreipiasi Jus, Drauge Liaudies Komisar Tarybos Pirmininke, praydamas duoti savo sutikim bti renkamam Aukiausij SSSR Taryb Teli rinkiminje apygardoje Nr. 627 nuo Teli tekstils fabriko Mastis" ir Teli statybinink profsjungos darbinink kolektyvo.

Pakeitus veikj pavardes, gausime kit pirmini protokol tekstus. Po pirmini susirinkim buvo vykdomi antriniai susirinkimai, kuriems vadovavo emesni komunist ulai. Stereotipinius nutarimus antriniuose susirinkimuose komunistai padar Maeiki kokli fabrike, Sadausk alaus fabrike, Daubari plytinje ir kitur. Tokius pat nutarimus komunistai ra visoje Lietuvoje ir visur entuziastikai" pritariama pirminiam susirinkime istatytai kandidatrai. Niekas, nenordamas atsidurti ekist rankose, nedrsta pasilyti savo kandidato. Jo pasilymo prezidiumas nepriims, balsavimui jo nepateiks. Kandidatr primimas vykdomas rank paklimu. Maiau apdairs antrini susirinkim organizatoriai leidia protokolus rayti tokius paaikinimus: nutarimas (dl istatyto kandidato) padarytas pritariant kompartijos atstovui drg. Butkui Antanui" (Geleinkeli darbinink ir tarnautoj profsjungos Kretingos skyriaus visuotinio susirinkimo, vykusio 1940..8. protokolas). Jei tas draugas nebt pritars, jei jis to kandidato nebt sils, tai ir tokio nutarimo nebt padaryta. O neinomas aktyvistas, tikrai maa k apie komunist klast nusimanydamas, pareng gyventoj susirinkimams itokius mainle paraytus nutarim blankus, kuriuose tereikjo tik rayti viet, laik, dalyvius, o kandidato pavard jau i anksto buvo nustatyta. To nutarimo blankas itoks:
valsiaus valstiei visuotinio susirinkimo, vykusio 1940 m. gruodio m. Susirinkimo Susirinkime pradia val. dalyvauja d. protokolas.

Svarstyta: Aukiausiojon TSRS Tarybon kandidat atstovus statymas. Dl io klausimo diskusijose dalyvavo

RINKIMAI

TSRS

AUKIAUSIJ.

TARYBA

115

Nutarta: Pagal 141 str. TSRS konstitucijos ir 57 58 rinkim | TSRS Aukiausij Taryb nuostat, istatyti kandidatu atstovus Tarybon Kretingos rinkim apygardoje nuo drg. Gedvil Mei, sn Alekso, gim. 1901 m., lietuv, gyv. Kaune, uimant TS Lietuvos Liaudies Komisar Tarybos pirmininko viet. Prayti drg. Gedvil Mei, sn. Alekso, duoti savo sutikim bti renkamu Kretingos apygardoje Aukiausij Taryb. Susirinkimo pirmininkas Sekretorius Prezidiumo nariai

Protokolo autorius nesuvok, kad Kretingos apygardos visai nra, kad Kretinga priklauso Teli apygardai, taiau jis inojo, kad reikia istatyti Gedvilos kandidatr. Tokius protokol blankus su i anksto nustatyta kandidato pavarde pasira Endriejavo, Vievirn ir kit aplinkini viet susirinkim prezidiumai. Kur gi buvo organizacijos, kooperatyvai? Ar jie sav kandidat nesil? Atrastuose dokumentuose yra tik tiek inoma, kad komunist partijos centro komiteto neatsiklauss, savo kandidatus pasil Laisvamani Etins Kultros Simno skyrius. 1940 m. gruodio 12 d. Simne vyko io skyriaus 23 nari susirinkimas, kuriame buvo nutarta istatyti savo kandidatus rinkimams TSRS Aukiausij Taryb. Tuo reikalu buvo suraytas atitinkamas protokolas ir kandidatais nutarta pasilyti du inomus komunist veikjus, M. Gedvil ir M. Mekauskien ir vien, matyt, savo mog, Juozentavii. Taiau t pasilym draugijai buvo atsakyta, itokin laiku;
Sein Apygardos Rinkimin Komisija Nr. 47 rinkimams Tautybi Taryb Lazdijai, 1940.II.16.

L. E. K. D. SIMNO S K Y R I A U S V A L D Y B A I

Js 1940 m. gruodio 12 d. protokolas neatitinka Rinkim TSRS Aukiausij Taryb Nuostat" 61 str. raidei a " ir 62 str. reikalavimams ir dl to silomieji kandidatai rinkimams deputatus 658 apygardos komisijoje neregistruojami. Pirmininko pavaduotojas.

Gaila, kad nerasta paties Simno skyriaus protokolo. Komisija, gal bt, smoningai j i bylos paalino. I jo bt matyti, ko tam kandidat istatymui formaliai trko. Taiau galima bti tikram, kad komisijoms buvo sakyta nepriimti ir neregistruoti n vieno kandidato, be t, kurie turi bti istatyti ir tose apygardose, kurioms jie paskirti. Galutinis pasirengimas balsavimams Kartu su balsavimo dienos artjimu didjo ir rinkim organizatori rpesiai. Daugelyje dokument jie paliko savo nepaprasto nervinimosi

116

VL.

RADZEVIIUS

ymi ir isiblakymo nuotrup. Jie pradjo baimintis net savo eli ir lauk, kad rinkim dien ar prie j turi vykti kakas nepaprasto, nelaukto ir baisaus. Tai ypa jaudino ekistus, apie kuri rank rinkimuose bus kalbama toliau. I centro apygardas ir vykdomuosius komitetus, o i j apylinki rinkimines komisijas ir valsi vykdomuosius komitetus nuolatos buvo siuntinjami patikimi galiotiniai duoti paskutini instrukcij. Bet ir tai dar buvo papildoma ratais, telefonogramomis ir telegramomis. Komunist partijos centro komitetas tris dienas prie rinkimus ileido savo paskutin atsiaukim, o vykdomieji komitetai n minuts negaidami sak: tuojau pravesti rinkimin susirinkim staigose, fabrikuose, monse, kaimuose, rinkiminse apylinkse, kuriame turite paaikinti atsiaukim. Apie ipildym praneti iki . m. sausio 11 d. 14 val." (Teli ap. vykd. komiteto 1941.1.10. telefonograma Nr. 24 valsi vykdomiesiems komitetams). Ir tos direktyvos skrupulingai buvo vykdomos. Teli apskrities vykdomasis komitetas netrukus gavo atsakym savo telefonogram: Tamst Nr. 24 praneu, kad . m. sausio 10 d. 20 val. buvo suauktas vis Plungs miesto valstybini staig tarnautoj bei darbinink susirinkimas, kuriame LKP (b) Centro Komiteto atsiaukimas perskaitytas. Po to daug draug savo kalbose pasiadjo rinkim dien vieningai dalyvauti rinkimuose. Tam visi susirinkusieji vieningai pritar rank paklimu ir priimdami rezoliucij. Susirinkime dalyvavo per 60 moni. Plungs miesto vykdomojo komiteto pirmininkas (paraas)." Tas atsiaukimas virto paskutine milinika prierinkimine kartlige, nes susirinkimai buvo aukiami visur, visuose Lietuvos kampeliuose. Balsavimo dienai artjant i komisijos nari buvo pareikalauta, kad jie eit ne tik savo tiesiogines, bet ir milicinink bei nip pareigas. Tuo reikalu Sein rinkim apygardos pirmininkas iurliauskas 1941.1.3. isiuntinjo visiems valsiams ir apylinki rinkim komisijoms itoki telefonogram: sakau smulkiai praneinti apygardos rinkimin komisij apie visus atsitikimus, kaip tai: nuplim skelbim, sra, obalsi, antitarybini proklamacij mtym ir t.t." Taiau labiausiai pagrsta buvo organizatori baim, kad rinkimuose gali dalyvauti ypa menkas rinkj procentas. Niekas i j negaljo tikrai suprasti, kiek gi rinkj i tikrj gali balsuoti, nes rinkjai savo nusistatym slp. Tiesa, agitacijos iuo atveju nesigailta, o u bandym raginti nebalsuoti imtai moni buvo grdami kaljimus. Taiau tikr vaizd tegaljo duoti tik pati rinkim diena. Dl to reikjo i anksto iekoti bd, kaip isiversti gyventojams nebalsuojant. t dalyk, kaip jau minta, buvo atkreiptas dmesys leidiant Priminim". Ten buvo numatytos dvi priemons: vaikiojimas po namus su rinkiminmis urnomis ir rinkj skaiiaus mainimas. Dabar dar kart nurodyta, kad reikalinga mainti rinkj skaii. Tai primin LTSR AT Prezidiumas sa-

RINKIMAI

TSRS

AUKIAUSIJ.

TARYBA

117

vo 1941 m. sausio 11 dienos telefonograma Nr. 3, pareikalaudamas rinkim dien ibraukti i rinkj sra visus mirusius, kitur ivykusius, esanius ilgalaikj komandiruotj, esanius ligoninse ir suimtj namuose. LTSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas taip pat pareikalavo, kad jam bt kas dvi valandos praneinjamos inios apie balsavim eig ir nurodoma, kurios apylinks labiau atsilikusios, kurios nepaangios, anot j. tas apylinkes, inoma, turjo tutuojau atkreipti dmes egzekucij organai. Greitam susisiekimui utikrinti i vis komisariat, i vis staig, moni ir privai asmen oficialiais ratais buvo pareikalauta pavesti rinkim kampanijai visas auto mainas. Maina, kaip ratuose buvo nurodoma, turi bti paruota vaiavimui ir aprpinta kuru 24 valandoms. Ji turi bti kartu su oferiu paduota rinkim dien 4 val. ryto nurodytos apylinks ar atskiro pareigno dispozicijai. Mainos panaudojimo ilaidas, inoma, dengia pats savininkas. Visi Kaune es liaudies komisarai prie rinkimus gavo i Kauno miesto vykdomojo komiteto itokias telefonogramas: Ryium su artjaniais rinkimais yra reikalinga jau ryt dien papuoti visas staigas, mones ir nacionalizuotus bei privaius namus. Todl praau visus Kaune esanius Komisariat Komisarus pareigoti Komisariato inioje esani staig vedjus atitinkamai papuoti visas staigas, trestus, mones ir ikelti vliavas. ie papuoimai turs pasilikti ligi rinkim pabaigos. (KMVK 1941. I. 2 telefonograma). Tuo paiu kurpaliu buvo pravestas savanorikas", vien i dkingumo" vykdytas miest ir miesteli pasipuoimas, ryium su rinkimais, ta didija vente". Plungs vykdomasis komitetas, pavyzdiui, nustat toki tvark, kad tam tikras gatves, aiktes ir namus puoia atitinkamos staigos ir asmenys: Turgaus aikt Lietkis"; Vytauto prospekt Patas ir Urdija; Biruts gatv Tekstils fabrikas; Vaiganto gatv Levinas ir Amolskis ir t. t. Rinkim eiga ir imtaprocentinis" dalyvavimas balsavime Dar prie sausio 12 dienos aur visose rinkiminse apylinkse ir apygardose uvir nervingas darbas. Rinkim maina buvo taip smarkiai ir atkakliai sukta, kad reikjo laukti, kaip agitatoriai nurodinjo, jog prie rinkim bstini i pat ryto atsiras eils rinkj, kurios bus suplaukusios t ret vent" ir skubs kaip galint greiiau patenkinti savo didj trokim atiduoti savo balsus u geriausius i geriausi". Juk visus turjo vilioti ipuotos rinkimins apylinks, tokios tai, kaip Lapi rinkimin apylink Kauno apskrityje. Ji buvo tokia: Sukant i viekelio Lapi rinkimins apylinks bstin, matyti gras vartai. Viruje grafikas uraas: Mielas drauge, ionai Lapi apylinks rinkimin bsti-

118

vl.

radzeviius

n". Vart onai, inoma, vairiai papuoti. Frontin bstins dalis fasadas papuotas didij genij drg. Stalino ir drg. Paleckio paveikslais" ir t.t, ir t.t. Deja. Abejingas stebtojas, kartu su Teli apygardos Didvyi apylinks nariais, galjo sekti tikr rinkim vaizd. O tas vaizdas labai ikalbingas, dokumentuotas. Kaip inia, kiekviena apylink kas dvi valandos turjo praneinti kiek atsilank rinkj ir kiek balsavo. tai tos Didvyi apylinks reikalaujamieji praneimai:
1. Didvyi rinkiminje apylinkje darb pradjome et valand. Komisijos nariai ir paskirti pareignai visi atvyko. Darbas eina normaliai . Esame pilnai susitvark ir laukiame viso imto nuoimi balsuotoj ir vizitatori i Plungs. Komisijos pirmininkas Bernotas. 2. Didvyi rinkiminje apylinkje iki 9 valandos 30 min. i 458 balsuotoj balsavo du pilieiai ir tai sudaro 0,43%. Komisijos pirmininkas Bernotas. 3. Didvyi rinkiminje apylinkje iki 11 valandos 30 minui balsavo trys pilieiai, tai sudaro 0,65% i 459 balsuotoj. Komisijos pirmininkas Bernotas. 4. Didvyi rinkiminj apylinkj iki 13 val. 30 min. i 459 balsuotoj balsavo 17, tai sudaro 3,7% vis balsuotoj. Komisijos pirmininkas Bernotas. 5. Didvyi rinkiminj apylinkj iki 15 val. 30 minui i 459 balsuotoj balsavo 74, tai sudaro 16,12% vis balsuotoj. Komisijos pirmininko pav. Lauys. 6. Didvyi rinkiminj apylinkj iki 17 val. 30 min. i 461 balsuotojo balsavo Komisijos pirmininkas Bernotas. 7. Didvyi rinkiminj apylinkj iki 19 val. 30 min. i 468 balsuotoj balsavo Komisijos pirmininkas Bernotas. 147, tai sudaro 31,41% vis balsuotoj. 8. 94, tai sudaro 20,4% vis balsuotoj.

Didvyi rinkiminj apylinkj iki 21 vaL 30 min. i 470 balsuotoj balKomisijos pirmininkas Bernotas.

savo 191, tai sudaro 40,63% vis balsuotoj.

Toliau praneimai nutrksta. Matyt nepasirod daugiau ir rinkj, nes ta komisija vliau rinkim protokole buvo priversta parayti, kad urnoje rasta 179 balsai, paduoti u kandidat Gedvil Mei". Bet i apylink atsistas partijos galiotinis nenustojo vilties, kad balsuos daugiau. 12 valand jis prane savo darbdaviams pasiguosdamas: Balsavimas vyksta tvarkingai. Prasidjo 6 val. Viso yra 459 balsuotojai. Iki 11 val. balsavo 18 balsuotoj arba 3,65%. Numatoma, kad didelis skaiius balsuos tik po piet. iaip nieko ypatingo" (paraas neskaitomas). Visai ta pati eiga ir kitose rinkiminse apylinkse. Tai gali aikiai parodyti ir itoks Plungs v. Staneli rinkimins apylinks praneimas:

RINKIMAI

TSRS

AUKIAUSIJ

TARYBA

119
atvykim balsuoti %%

Praneimas Plungs vykdomajam komitetui apie rinkj Staneli rinkiminje apylinkje Nr. 39/39. Bendras rinkj skaiius 470 Iki 22 119 val.

balsavo 25,3.

Komisijos pirmininkas Geius.

O Uupi rinkimin apylink dar geriau prane Plungs vykdomajam komitetui: 1941 m. sausio 12 d. Uupi balsavimo apylinks komisijos praneimas: balsavimai pradti 6 val. Tvarkoje. Balsuotoj neatvyko. J laukiame. Komisijos pirmininkas akys". Iki 10-os valandos per keturias valandas ta apylink susilauk... trij rinkj ir savo praneime pasiguosdama ra: Laukiame daugiau". .. Staneli apylinkje, kuri prane, kad 22 valand jau balsavo 25,3%, savo protokole turjo rayti, kad u kandidat paduota tik 112 bals i 470 rinkj. Kok procent sukombinavo apygardin rinkim komisija lieka paslaptimi. Visiems buvo aiku, kad tamsiomis sausio mnesio valandomis n vienas rinkjas neklemios kakur iekodamas apylinks savo balsui atiduoti. Todl paios komisijos pasim rinkim urnas ir, vykdydamos priminim, pasileido po apylinkes. Reikjo apsaugoti savo kail ir pririnkti galimai daugiau bals. Tokiu atveju nra didels blogybs patiems sugrsti rinkiminius biuletenius urnas. Tikslas pateisina priemones. Rinkim eigai didels reikms turjo vietos, gyvenamos svetimo Lietuvai elemento, btent, rus, lenk ir yd. is elementas rinkimus mielai jo ir savo balsus atidavinjo nepaprastu siningumu. Tai matyti i Kauno kaim rinkimins apygardos praneimo LTSR AT Prezidiumui. Telefonograma Nr. 3 jam buvo praneta, kad iki 12 valandos balsavimo atvilgiu paangesns apylinks yra i valsi: Jonavos v. (balsavo) 37,43%, Jonavos m. 47,69, Vendiogalos 30,87, o atsilikusios Pakuonio v. 7,27%, Zapykio v. 10,80% ir Veliuonos 13,10%". Visi puikiai ino, kad pirmosiose trijose vietose vyrauja svetimas elementas, o kitose trijose lietuvikas. ydai, kuriems bolevizmas dav visk, api_k jie seniai svajojo, ir kurie inojo, kokios bus nebalsavusiems bausms, i paskutinij stengsi savo balsus atiduoti ir dar rodyti, kad jie balsavo. Pakaks ir itokio pavyzdio: Kakoks salantikis ydelis, Epelblatas Akiva rinkim dien buvo Kaune ir ia savo pareig atliko, bet nebuvo ramus. Baisu, gali Salantuose pasilikusieji pagalvoti, kad jis liaudies prieas ir nebalsavo. Todl jis telegrafuoja: Salantai, Vykdomajam Komitetui. Epelblatas Akiva balsavo Kaune". Telegrama paduota Kaune 1941. I. 12. 18 val. 51 min. ir uregistruota Nr. 1418. Marijampols apygardos rinkim byla duoda itok balsavim vaizd:

120

vl.

radzeviius

Iki 20 valandos balsavo: Rieiuose 26% Daukiuose 30% Meknuose 35% Iglikliuose 7% Grabavoj 25% lavanluos 29% Vytautikiuose 28% Ramanave 11% Gudelikse 29%

Padovinyje Kulokuose Gulbinikiuose Mekuiuose Adomikiuose Nartuose Pentupiuose Smilgiuose Tautkaiiuose

% 28% 32% 30% 33% 30% 24% 29% 29%

Sunku buvo Marijampols, kaip ir kit apygard apylinki rinkiminms komisijoms sulaukti daugiau rinkj. Prie akis kabojo baisusis 108 rinkim nuostat straipsnis, kuris reikalavo nemaiau puss rinkj dalyvavimo, prieingai... Ir dl to reikjo gerokai pasitempti. Taiau u komisijas galvojo kiti. Faktas, kad taip maai gyventoj dalyvauja rinkimuose, sukl ant koj vis rinkim organizatori armij ir buvo pradta ne juokais kombinuoti, kaip padidinti balsavusi" procent. Be abejons, centrui sakius, apskrii vykdomieji komitetai griebsi rinkj skaiiaus mainimo. Kaip pirmiau, prierinkimins akcijos metu buvo reikalaujama visus rinkj sraus rayti, taip dabar buvo pareikalauta sraus ivalyti". T valym ryk pavyzd randame itokiame Kretingos vykdomojo komiteto rate:
Kretingos Apskrities Vykdomasis Komitetas Bendras Skyrius Nr. 9 Kretinga, 1941 m. sausio mn. 12 d. TELI APYGARDOS RINKIMINEI KOMISIJAI RINKIM A M S SJUNGOS T A R Y B

Apskrities Vykdomojo Komiteto turimomis iniomis, apylinki rinkj sraus traukti asmenys, kurie nelaiko save Taryb Socialistini Respublik Sjungos pilieiais ir yra pasiry ivaiuoti usien, tuo bdu, nordami bti kitos valstybs pilieiais, jau turi kit valstybi konsulat paymjimus. Be to, rinkj sraus yra traukti buv dvarininkai, stambs emvaldiai, stambs prekybininkai ir pramonininkai, vairi tikyb kunigai ir kitoki Taryb Respublikos prieai. Minti asmenys nenori bti socialistins valstybs pilieiais, sudarant rinkj sraus reikalavo ibraukti juos i sra, sausio 12 d. balsavime nedalyvaus ir kai kur mgina kurstyti kitus pilieius susilaikyti nuo balsavimo. Patikrinus t asmen sraus, nustatyta, kad Kretingos apskrityje asmen, pripastani save kit valstybi pilieiais, yra 1.833, ir asmen, laikani save bendrai socialistins valstybs prieais, yra 2.780, tuo bdu i viso balsavime nedalyvausiani yra 4.613. Kadangi minti asmenys nra verti garbingos pareigos dalyvauti rinkimuose Aukiausij TSRS Taryb ir yra liaudies prieai, Apskrities Vykdomasis Komitetas prao apygardos rinkimin komisij ibraukti mintus asmenis i bendro rinkj skaiiaus Kretingos apskrityje. Apskrities Vykd. Kom. Pirmininkas Maktys U sekretori V. Sinius

(A. y . )

R I N K I M A I TSRS A U K I A U S I J . T A R Y B A

121

Ne statymas teis suteik, bet rinkim eiga privert mainti rinkj skaii ir tuo bdu didinti balsavime dalyvavusi procent, nes kitaip grs katastrofa, kuri rsiai grasino vis pataikn iltoms vietelms ir net j galvoms. Dl to be jokio skrupulo buvo atimamos balsavimo teiss i t, kuriems konstitucija jas aikiai garantavo. Ir rinkj sraus turjo koreguoti ne apylinki rinkimins komisijos, kurios su jomis visas manipuliacijas idarinjo, bet jau apygard rinkimins komisijos, kurias sraai atkeliaus tik po balsavimo su ivestais rezultatais. Tada, inoma, rezultatus reikalinga itaisyti. Bet ir it korektyv dar nepakako. Nakt i sausio 12 13 dien, tai yra tuo laiku, kai reikjo suvesdinti rinkim rezultatus, Kretingos apskrities vykdomasis komitetas, suprantama, centro paragintas, kaip ir kiti komitetai, isiuntinjo savo apskrities vykdomiesiems komitetams, o per juos ir apylinki rinkiminms komisijoms itoki telefonogram:
Ibraukti i sra sekanius asmenis: 1) atbglius, kurie neturi teiss balsuoti, 2) vokieius, 3) du kartu raytus, 4) kurie yra ivyk ilgai komandiruotei, 5) kurie ivyk neinia kur, 6) kurie turi paymjimus balsuoti kitur, 7) kurie randasi ligoninse ir ten balsavo, 8) kurie laikomi suimti. Pasira Maktys, Kretingos apskrities vykdomojo komiteto pirmininkas. Perdav Jaseviius, prim snys".

iuo dokumentu duotos laisvos rankos apylinki rinkiminms komisijoms. Dabar jos be jokios atodairos galjo braukti rinkjus i sra. Nemanoma susekti, kiek apylinki, o vliau apygard rinkimins komisijos galjo i sra ibraukti rinkj ir kiek j ibrauk. Taiau galima visai drsiai tarti, kad i sra buvo braukiami visi tie rinkjai, kurie nesiteik balsuoti. Teli apygardos Nr. 627 rinkimin byla apylinki posdi protokolai rodo, kad dar prie rinkim rezultat ivedim apylinkse, apylinki rinkimins komisijos ibrauk i savo sra 10.489 rinkjus. Kokiu uolumu tie rinkjai buvo braukiami, matyti kad ir i Plungs v. libin apylinks Nr. 40/40 sausio 12 d. protokolo. Tame protokole parayta, kad i 1.261 rinkjo, traukto apylinks sra, komisija ibrauk net 759 rinkjus, arba per 60%. Panaiai pasielg Tver miestelio apylink nr. 30/30, kurios komisija i 1.443 rinkj ibrauk 782. Teli apygardoje rekord rinkj valyme" pasiek Tver v. Skabor apylinks Nr. 31/31 rinkimin komisija, ibraukdama i savo 827 rinkj net 553 rinkjus ir tokiu bdu pasilikdama sau tik 274 asmenis. i komisija tikriausiai jau nepaliko jokio darbo apygardinei rinkim komisijai, privalaniai apylinki protokolus atitinkamai koreguoti. Neatsiliko, inoma, ir kit apygard apylinki rinkimins komisijos. iauli apygardoje Nr. 642 rinkimams Tautybi Taryb visos apylinki rinkimins komisijos i savo sra, nelaukdamos apygardos korektyv, paios ibrauk 6.887 rinkjus. ia iauln v. Petroi rinkimins -

122

VL.

RADZEVIIUS

links komisija i savo sra, kuriuose buvo 816 rinkj, ibrauk 327 rinkjus, o iauli v. Kebli apylinks rinkimin komisija i 1.230 rinkj paalino 415 nepatikim asmen, taiau* ir patikimieji dar bruko urn 143 netikrus rinkiminius biuletenius... Visose atrastose bylose tas pats vaizdas. Visur ir visos apylinks rinkim dien atsidjusios praved sra valymus ir tuo bdu pakl balsavusi skaii. Taigi, rinkj sraai, perj per apylinki ir apygard rinkimini komisij kotuvus, nustojo vis liaudies prie", vis nebalsavusi ir tuo bdu buvo galima paskelbti, kad rinkimuose dalyvavo visas imtas procent rinkj. Bet tai jokiu bdu ne t, kurie turjo teis rinkti. itoki fakt akivaizdoje visai atkrinta noras pasidomti oficialiais suklastotais balsavim rezultatais. Kadangi buvo istatyta tiek kandidat, kiek reikalinga irinkti ir kadangi komisijos taip sukombinavo, kad balsavo visi rinkjai", tai joki abejoni dl rinkim rezultat negaljo kilti ir nekilo. Taiau vis tiek lieka domus faktas, kur ikelia ir balsavusij nuotaikos, atsispindinios atrastuose rinkiminiuose biuleteniuose. Biuleteniai prabilo tuo laiku, kai rinkjai tyljo sukand dantis. Toli grau ne visi, pro kotuvus praj rinkjai, savo balsus atidav u geriausius i geriausi". Daugelyje viet, kaip rodo atrastieji dokumentai, kandidatai tiesiog masikai buvo braukiami i rinkimini biuleteni. ia atsitiktiniu pavyzdiu gali bti ta pati iauli apygarda. Jos rinkiminje byloje yra itoki davini: Kurn v. Raudn rinkiminje apylinkje Nr. 25 i 988 balsavimuose dalyvavusi rinkj 587 ibrauk istatyto kandidato pavard. Radvilikio v. Auktelk apylinkje Nr. 35 ir 759 balsavimuose dalyvavusi rinkj 442 ibrauk kandidato pavard. I 411 balsavimuose dalyvavusi rinkj, priklausiusi Uvenio v. Usieni apylinkei Nr. 68a, daugiau kaip pus, btent, 237 rinkjai ibrauk geriausiojo i geriausij" pavard ir tuo savo balsus sugadino. Apskritai, visoje iauli apygardoje 14.221 pro kotuvus prajs rinkjas savo rinkiminiame biuletenyje ibrauk kandidato pavard ir tuo aikiai pareik savo pasipiktinim dl visos rinkim komedijos ir tyl, bet griet protest prie bolevik okupacij. (iauli rinkimins apygardos Nr. 642 byla). Tai buvo ne teroro, ne udyni protestas, bet kultringas atsakymas bolevikams. Labai daug rinkimini byl kakur yra ding, todl negalima ivesti bendro rinkj skaiiaus, kuris buvo prileistas prie rinkim, o taip pat nustatyti, kiek rinkj, kaip liaudies prie" i sra buvo ibraukti. Visose apygardose rinkjai vienodai reik savo tyl protest. Tai gali patvirtinti Kretingos 93-ios rinkimins apylinks duomenys: i 1105 rinkj 938 ibrauk paios reikmingiausios bolevik klikos figros Meio Gedvilo kandidatr. 102-je Kretingos v. Rugini apylinkje i 120 balsavimuose dalyvavusi asmen 105 t pavard irgi i biuleteni

RINKIMAI

TSRS

AUKIAUSIJ.

TARYBA

123

luote ilav. Kretingos v. Mii apylinkje Nr. 106 taip pat 108 rinkjai i bendro balsavimuose dalyvavusi 190 rinkj skaiiaus ibrauk kandidat ir met tuius balsus. Sutartiniausiai iuo atveju veik Palangos m. apylink Nr. 135. Ten i 1073 balsavime dalyvavusi rinkj 1009 rinkjai met tuius balsus, nes i j vis Meio Gedvilo pavard buvo sutartinai ibraukta. (Teli apyg. rinkim komisijos Nr. 627 byla). Rinkiminiai nuostatai reikalavo, kad komisijos tokius balsus pripaint netikrais. Kai kurios komisijos io reikalavimo dar pais, o kitos ir j numojo ranka. Visus balsus jos pripaino tikrais ir galiojaniais. Taip padar, pav., ta pati Palangos rinkimins apylinks Nr. 135 komisija. Visus balsus, kuriuose buvo ibraukta kandidato pavard, paskait tikrais. J pasek ir Kretingos ap. Skuodo v. Uluops rinkimines apylinks Nr. 155 komisija. Ten i 205 balsavime dalyvavusi asmen, kaip matyti i komisijos 1941 m. sausio 12 d. protokolo, 68 asmenys kandidato pavard ibrauk, bet komisija ir tuos balsus pripaino tikrais ir protokol ra, kad u kandidat paduota 205, bet ne 137 balsai. Skuodo v. Lenkim apylinkje Nr. 159 i viso balsavime dalyvavo 730 asmen, bet 550 i j ibrauk kandidato pavard, taiau komisija nenusileido ji protokol ra, kad u kandidat paduota i viso 730 bals ir t. t. Daugelis rinkj, ar tai ibraukdami kandidato pavard, arba j palikdami, raydavo ir savo norim kandidat, kurio jie, deja, negaljo istatyti. Rinkim nuostatai tokius biuletenius laiko netikrais, taiau rinkim organizatoriai, gelbdami padt, oficialiai sak komisijoms tokius balsus laikyti tikrais ir rinkj uraus visai nekreipti dmesio. teigim aikiai patvirtina Sein apskrities vykdomajame komitete atrasta itokia telefonograma, pasirayta Sein apygardos rinkimins komisijos pirmininko iurliausko:
Visiems valsi vykdomj komitet pirmininkams. I Sein apskrities vykdomojo komiteto. Telefonograma. L. Skubu. Praau t u o j a u ir paskui kiekviena proga paaikinti apylinki rinkiminms komisijoms, kad biuleteniai, kuriuose bt prie esamo kandidato ranka prirayta dar vienas ar keli kandidatai, skaityti tikrais. iurliauskas". (Telefonogram yra prim devyni vykdomj komitet pareignai).

Atsimenant, kad n vienas apygardos rinkimins komisijos pirmininkas neveik savarankikai, o tik vykd centro direktyvas, aiku, kad tokius sakymus vienokiu arba kitokiu bdu yra gavusios visos rinkim apygardos ir visose apylinkse is reikalas buvo atitinkamai sutvarkytas lapeliai su raytomis kit kandidat pavardmis buvo uskaityti partijos istatytiems kandidatams, nes tik juos reikjo irinkti".

124

vl.

radzeviius

Atviresnis lietuvi balsas ir ekos ranka rinkimuose Apie rinkimus kalbti galima buvo tik gerai. Prievalstybiniu nusikaltimu buvo laikomas kiekvienas neigiamas atsiliepimas apie istatytus kandidatus, apie to istatymo tvark. Niekas nekliud, bet prieingai, dar ragino, vert agituoti u, taiau menkiausias odelis prie, reik kiim galvos kartuvi virvs kilp. Kontrrevoliucionierium tapo kiekvienas, kuris bent puse lp prasitar, kad tokiuose rinkimuose i viso neverta dalyvauti. Jokia organizuota agitacija, nukreipta prie dalyvavim rinkimuose, buvo nemanoma, nes iki rinkim laiko eka jau buvo taip plaiai isiakojusi, jog apm visus gyventojus ir savo agentus turjo kiekvienoje, kad ir keli eim gyvenamoje vietoje. Tkstaniai pasamdyt nip itisus tris mnesius kaip tik ir slankiojo tarp gyventoj, uostindami j nuomones ir iulpte iulp i j atviresnius pasisakymus, o ne retai ir patys, nordami daugiau udirbti, fabrikuodavo gandus ir skundindavo visai nekaltus mones. ekistai darbavosi isijuos, bet padtis buvo tokia biauri, jog ir kantriam lietuviui sunku bdavo susilaikyti nuo teisybs odio. Ir jis isprsdavo, pasikalbant su savo artimu kaimynu, su savo draugu. Ir to pasikalbjimo jau pakakdavo ekai. U teisybs od, pasakyt savo kaimynams, tuojau buvo raoma itokia kaltinamoji ivada":
Tvirtinu: Valst. Saugumo L. Komisaras valst. saug. vyr. major. Gladkov'as 1941.1. d. Kaltinamoji ivada (tardymo byloje Nr. 1707) Kaltinamas Gailius Vaclovas, Kazimiero s., RTFSR BK 58 str. 10 p.

1941 m. sausio 15 d. po rinkim TSRS Auk. Taryb V R L K Teli apskrities skyriuje u prietarybin kontrrevoliucin agitacij, varyt gyventoj tarpe, buvo suimtas Vaclovas Gailius, Kazimiero s. Tardymo procese iaikinta, kad Gailius Vaclovas var gyventoj tarpe kontrrevoliucin agitacij, nukreipt prie Taryb Valdi ir komunist partij. Savo kontrrevoliucin veikim Gailius ypa suaktyvino prierinkimins kampanijos metu. Prierinkiminiuose mitinguose jis statydavo vairiausius kontrrevoliucinius klausimus, nukreiptus prie istatytus kandidatus ir taryb santvark Lietuvoje. Apklaustas liudininkas Brencius parod: 1941 m. sausio 1 d. Didvyi kaimo liaudies mokykloje vyko prierinkiminis mitingas. iame mitinge Gailius pasireik savo statytais referentui klausimais. ie klausimai turjo tiksl juodinti Taryb valdi Lietuvoje. Po mitingo Gailius pradjo juoktis i mitinge dalyvavusio komjaunuolio, pareiks, Js valdia ir js organizacija ubagikos, greit mes visk likviduosime (byl. lap. 1 7 ) " . Liudininkas Vainauskas parod: Gailius Vaclovas vaikiojo po kaimus ir agitavo kaimieius, kad jie neit balsuoti u nepastamus kandidatus. Jis aikino kininkams, jog niekas i j neistat pasilyt kandidat, jie net nein, kas tai per mons ir todl neprival u juos balsuoti (byl. 1. 1 8 ) " .

R I N K I M A I TSRS A U K I A U S I J . T A R Y B A

125

Liudininkas Bernotas K. parod: Gailius Vaclovas vaikiojo po kaimus ir agitavo mones, kad neit balsuoti u nepastamus kandidatus. Jis aikino kininkams, jog niekas j nra pasils istatyt kandidat, nein, kas jie tokie ir todl neprival u juos balsuoti. Raudonieji, es, greit atimsi i kinink vis em ir grdus" (byl. 1. 19). Remiantis idstytu, kaltinama:

Gailius Vaclovas, Kazimiero s., gim. 1900 m. Geraini k. Plungs v. Teli aps., kilme kininkas, lietuvis, nepartinis, emesnio isilavinimo, neteistas, veds, prie aretuojant dirbs savo kyje Didvyi kaime, Plungs v. Teli apskr. Gailius Vaclovas vis laik nuo raudonosios armijos atjimo Lietuv vars gyventoj tarpe kontrrevoliucin agitacij, nukreipt prie raudonj armij, taryb valdi ir vyriausyb. Savo kontrrevoliucin veikim Gailius suaktyvino besiruoiant rinkimams TSRS Aukiausij Taryb, siekdamas sutrukdyti prierinkimin kampanij. Mitinguose Gailius kviet liaud neiti balsuoti u istatytus kandidatus, t. y., nusikalto RTFSR BK 58-10. Patrauktas baudiamojon atsakomybn kaltinamuoju, Gailius Vaclovas kaltu neprisipaino, bet jo kalt pilnai rodyta liudinink Bernoto, Brenciaus ir Vainausko parodymais. Tardymas byloje baigtas. Nusikalstamasis Gailiaus veikimas pilnai rodytas, tardymo byla Nr. 1707, kurioj Gailius Vaclovas, Kazimiero s., kaltinamas RTFSR BK 58-10, nukreiptina TSRS VRLK Ypatingajam Susirinkimui iirti. VRLK Teli apskrities skyriaus oper. galiotinis Duanskis Sutinku: VRLK apskrities skyriaus virininkas Raslanas Teliai, 1941.1.19.

iam energingam lietuviui, kaip ir tkstaniams kit, netrukus buvo iraytas itoks pakvitavimas: Pakvitavimas orderiui Nr. 4422. Suimtj Gaili Vaclov primiau. Buds VRLK Vidaus Kaljimo Virininkas (paraas neskaitomas). 1941.1.16." Gailius nustojo bti mogum ir tapo daiktu. Per pus mnesio, btent, nuo sausio 1 iki 16 dienos vien NKVD vidaus kaljim buvo sugrsti net 4.422 tokie daiktai". ekist praneimai, kuri vien kit pavyksta atrasti, dvelkia provokaciniais prasimanymais. iuo atveju ypa bdingas Lietuvos komunist partijos Panevio apskrities komiteto sekretoriaus raportas Centro Komitetui. Jis nuvieia dvi rykias sritis: komunist pasirengim rinkimams ir t spaudim, kuris buvo nukreiptas prie gyventojus, o taip pat gyventoj atsakym. Reikia taiau paioje pradioje atkreipti dmes, kad raportas" kai kuriose vietose, lieianiose kontrrevoliucin veikl, yra per daug jau ipstas. Tie mons, kuriuos is raportas nurodo kaip kontrrevoliucionierius", i tikrj nuolatos buvo ekist stebimi ir visai negaljo prasiioti. Bet jie buvo tokiais paveriami todl, kad nepatogu buvo kalbti apie kontrrevoliucionierius" i darbinink tarpo, i liaudies, kuriai bolevikai gerov" atne.

126

VL.

RADZEVIIUS

Itisas to raporto tekstas yra itoks:

LKP(b) CK organizaciniai instruktyviniam skyriui, drg. u p i k o v u i LKP (b) Panevio apskrities komiteto sekretoriaus Bobrovo K. E. R A P O R T A S Lietuvos KP (b) Panevio apskrities komiteto apie pasiruoim ir pravedim rinkim TSRS Aukiausij Taryb. Mieste ir prie valsi vykdomj komitet suorganizuoti agitkolektyvai, viso agitkolektyv buvo 18, juose agitatori 984 mons. Su jais pravesti seminarai, kuriuose studijuota TSRS konstitucija, rinkim nuostatai ir praktiki kasdieninio agitatoriaus darbo klausimai. Agitatoriai buvo paskirstyti pagal rinkimines apylinkes. Apskrityje buvo organizuoti rateliai studijuoti Stalino konstitucij ir rinkim TSRS Aukiausij Taryb nuostatus. Viso rateli buvo 675, rinkj rateliuose dalyvavo 24.726 mons. Surengti mitingai, susirinkimai, o taip pat rinkj susitikimai su kandidatais. Visi komunistai, komjaunuoliai, prof. organizacijos, aktyvas, raudonosios armijos politinis sstatas buvo paskirstyti rinkimines apylinkes, kuriose aktyviai dirbo. Sausio 12 d. milicijos ir raudonosios armijos jgomis buvo organizuota moni bei staig apsauga, taiau, neirint ms intensyv darb, besiruoiant rinkimams TSRS Aukiausij Taryb ir t rinkim metu prieikai nusistat klasiniai elementai praved savo kontrrevoliucin darb kaip mieste, taip lygiai ir kaime, kur imt ir ilipd kontrrevoliucini lapeli, masikai ragino liaud nedalyvauti balsavime. Prieik darb vykd dvarininkai, kapitalistai, buos, buv policininkai ir kontrrevoliucini organizacij nariai. Pav., visame Panevio apskrityje intensyviai platinami gandai, kad Taryb valdia Lietuvoje trumpalaik ir kad j greitai pakeisis senasis reimas. Tokie gandai pasklido dl raudonosios armijos dali judjimo. Mieste ir miesteliuose nakties metu sistemingai buvo naikinami prierinkiminiai plakatai ir obalsiai, kurie buvo iklijuoti. Panevio mieste I-oje vidurinje mokykloje, I-oje amat mokykloje, gatvse, Naumiesio v. Sidabravo kaime ir t. t. buvo skleidiami lapeliai, kuri turinys kviet boikotuoti rinkimus, ragino sukilti prie taryb valdi, grasino padegimu ar nuudymu t, kurie balsuos. Bandyta sutrukdyti mitingus bei susirinkimus Pumpn, eduvos, Naumiesio ir kituose valsiuose; riksmu bei vilpimais neduota agitatoriams kalbti. Pualoto valsiuje, Skaisgirio rinkiminje apylinkje nakt sunaikinti partijos ir vyriausybs vad portretai, imuti rinkimini patalp langai. Rinkiminje apylinkje Nr. 6 (Pkiai) buo ikus Juozas, turs 20 ha ems, kuri apdirba samdoma jga, sausio 4 ir 5 d. d. savo bute dvi dienas gird rinkjus, kalbindamas, kad jie neit balsuoti. Sausio 6 d. jam vadovaujant buvo sutrukdytas prierinkiminis mitingas. Sausio 12 d. Subaiaus m. laike pamald banyioje kunigas ragino rinkjus neiti balsuoti, o jei kas eisis balsuoti, tai privals po to ateiti pas j, kad palaimint ir tik tuo bdu Dievas atleist nuodm, papildyt balsuojant u bolevikus. Vadokli v. il kaime sausio 12 d. kunigas banyioje kviet liaud neiti balsuoti u bolevikus, nes, es, nubalsavus, visi bus jga suvaryti kolchozus ir bus udarytos banyios. Todl visa lietuvi tauta turinti istoti prie bolevikus.

RINKIMAI

TSRS

AUKIAUSIJ.

TARYBA

127

Ramygalos v. Kirmli km. pradios mokyklos mokytojas kategorikai udraud ikabinti mokykloje, kur buvo rinkimin apylink, prierinkiminius plakatus, partijos ir vyriausybs vad portretus. Jam vadovaujant buvo sutrukdytas balsavimas, tedalyvavo tik 42% rinkj. Veecki kaime trys buv policininkai Baltunikai neprileido rinkj kaimo rinkimin apylink. Balsavo 37 nuoimiai. imoni v. Zubai kaime buo Kaulakis Povilas, turjs 60 ha ems, savo bute pravesdavo udarus kinink susirinkimus ir baugino kininkus, jei balsuosite, tai visus suvarys kolchozus, atims vis mant ir net paukius. ioje apylinkje balsavo 43%. Panevio mieste 7-oje rinkiminje apylinkje sausio 10 d. buvo nuplti vad portretai, plakatai ir visi apylinks papuoimai. 4-oje rinkiminje apylinkje kunigas 24 rinkikams udraud balsuoti. Pastarieji patys pareik agitatoriams, jog neisi balsuoti, kadangi kunigas udrauds. Skaiiuojant balsus, urnose rasta daug kontrrevoliucini atsiaukim. iuo metu klasin kova dar labiau intensyvja. Praneu apie tai, kad bt imtasi atitinkam priemoni. Prie io pridedu vien egzempliori atsiaukimo. LKP (b) Panevio apskrities komiteto Sekretorius Bobrov.

Bobrovo pridtas pavyzdinis atsiaukimas yra itoks:

Broliai Lietuviai!

Vl neame sunki okupacijos nat. Barbarai atjnai niokoja krat kaip imanydami, gabena rbus, avalyn, vaistus bei kitas kasdienines reikmenes, nieko nepalikdami. Visk ivea nepasotinam ubag ir tingini krat, Rusij. Mikai nemonikai naikinami. Netrukus ir paius kininkus, kaip galvijus, suvarys kolchozus vilkti dar istorijoje negirdto baudiavos jungo. skundus visada atsako, kad vieiant Stalino saulei ir nuogiems bus ilta ir alkstantiems sotu. Kaip okupantai, taip ir ms tautos gda komunistai nori parodyti visam pasauliui, kad is biaurus plimas vykdomas ms tautai pritariant. Neseniai suvaidinta vadinama Liaudies Seimo komedija, ar kitaip tariant lietuvi tautos pardavimo komedija. Dabar rengiami panas rinkimai Aukiausij Taryb. Visi ino, jog kandidatu gali bti tik tautos isigimlis bolevikas ir aiku, kad kiekvienas save gerbis lietuvis balsavime nedalyvaus. Broliai lietuviai! N vieno balso idavikams, n vieno lapelio rinkim urn. Nereikia bijoti, kaip kadaise, bet koki grasinim. Rusija milinas molinm kojom ir pirm smg smogus, subyrs 150 valstybi. alin kraugerys Stalinas! alin barbarai okupantai! Lietuva buvo ir bus laisva! Visa tauta tada diaugsis, o ms nepriklausomybs pakasjai komunistai pateiks tada savo darb ataskait. Lietuvos vadavimo brys.

aki apskrities komiteto sekretorius Oleka apie kontrrevoliucin veikl" aki apskrityje itaip prane LKP (b) Centro Komitetui:

128
LKP (b) Centro Komitetui.

VL.

RADZEVIIUS

Gruodio mn. pabaigoje ir sausio pradioje prie rinkimus kontrrevoliucinis elementas sustiprino savo veikim, pav., imtomi vairs rayti obalsiai, atsiaukimai ir kit. Gyventojus lanko neaiks asmenys ir gsdina pastaruosius: jei balsuosi, padegsiu, nuudysiu" ir t. t. Nuo sausio 11 iki 13 beveik vienu ir tuo paiu laiku buvo rasti atsiaukimai virgdaii, Barzd, Grikabdio, Jank, Gelgaudikio, Ploki, Paeerli valsiuose. I to daroma ivada, kad aki apskrityje veikia nelegali kontrrevoliucin organizacija. Iki iol ita organizacija neiaikinta ir tebevaro savo kenkiamj darb. Platinami itokio turinio obalsiai: 1. alin komunizm, monijos prat! Norime gyventi ir nevargti! 2. Apsiirk, lietuvi, ir neik sausio 12 parduoti savo tautos rusams. 3. alin ydus, kacapus, komunistus! 4. alin komunistus! Gana mums vergauti! Tegyvuoja laisva Lietuva! Lietuviai prie ginklo. 5. Broliai ir sess lietuviai. Neisigskime, neatsisakykime savo vardo. N vieno balso vagims melagiams!

Kokiomis nuotaikomis gyveno lietuviai rinkim kampanijos metu, kuo jie rpinosi ir dl ko buvo nepatenkinti, matyti i Liaudies Seimo atstovo J. Eidukaiio praneim, kuriuos jis ra LTSR Aukiausios Tarybos Prezidiumui. 1940 m. gruodio 20 d., t. y. rinkimins kompanijos kario metu, jis para LTSR Aukiausios Tarybos Prezidiumui itok raport:
Gruodio 8 d. buvau nuvyks Marijampol, kur vyko rinkim apylinki pirminink suvaiavimas. moni pilnutl sal; vis veidai linksmi, smagu pasiirti. Drg. Paleckio ir Laukaityts kandidatr Aukiausios Tarybos atstovus prim su nepaprastu entuziazmu ir irdingumu. A taip pat kandidatra, ypa drg. Paleckio, esu be galo patenkintas; rodos, be draugo Paleckio visa ms atstovyb bt niekam verta. Atstov drg. Laukaityt man buvo neinoma, bet mano laimei teko su Laukaityte viename kambaryje nakvoti. spd gavau puikiausi, tai labai drovi ir kukli mergiot; ji verta bti atstove. Grdamas i 16-o posdio, usukau Kalvarij. Pirmiausia krito man akis ilgiausia uodega prie mediag krautuvs. Pasirodo, kad Kalvarijoje tra vienintel mediag krautuv ir ta pati nediduk su nedaug tarnautoj. Prie stalo skandalas, kad litai tuoj nustosi verts. Valstieiai lauiasi visas krautuves, kad tuos litus ileist. Reikt per laikrat ir per radij juos nuraminti. Kalvarijoje teko susidurti su keliais kininkais, kurie samdo eimynas. Kai kurie labai nusiskundia savo bernais: tik atsikelia pavalgyti ir vl eina gulti. Naktimis valkiojasi, kortuoja, geria, dien guli, nieko neveikia ir sako: dabar ms dienos". O jeigu koks pareignas prispiria, tai sako, kad sergs ir t. t. Kalvarijoj man nusiskund viena moteris, kad juos per krivles seninai ragin sumokti usilikusius 1939 met ir kitus mokesius. A atsakiau, kad tie mokesiai jau dovanoti, b e t . . . Usukau milicijos bstin, vyrai atrodo savo vietose. Visoks latravimas ir girtuokliavimas ess labai sumajas, tik vagysts labai plintanios, nes per sien tuoj gali pasprukti. Nusiskund blogu pardymu, kad girto negalima patalpinti daboklje, o liepia vestis savo but ir laikyti, kol isipagirios. Tatai sudar didel nesmagum; rkauja, trankosi, keikia, al daro, mon ir vaikus gsdina. Toliau, ta pati milicija nusiskundia, kad u

R I N K I M A I TSRS A U K I A U S I J . T A R Y B A

129

nusikaltlio pristatym, sakysime, Marijampol, dargi ir u paties nusikaltlio kelion, reikia sumokti i savo kiens, neapmoka dienpinigi nei kit ilaid, o alga menkoka ir viskas brangu. Usukau Kalvarijos valsiaus savivaldybs bstin. Ten neradau n vieno mogaus, tik tarn. Pakalbjus, pasirodo, kad viskas eina sklandiai ir interesant eils nesusidaro. Ten yra ir bankas, kuris gerai stovi.

Rinkim nuotaikas dar labiau irykino Eidukaitis 1941.1.14 paras LTSR Aukiausios Tarybos Prezidiumui nauj raport:
ia kalbsiu apie prajusius rinkimus sjungin Aukiausij Taryb. Neturiu i visos Lietuvos joki ini, kaip rinkimai vyko pavyko, bet u tai gerai inau apie savo (Graiki) valsi, ir turiu su nesmagumu prisipainti, kad rinkimai nelabai pavyko. Kodl ie rinkimai nepavyko, a ia pamginsiu iek tiek nuviesti. A kaip atstovas ir agitatorius vaikiojau po kaimus vienas, vaikiojau su i Kauno atsistais agitatoriais ir teko i valstiei daug ko nugirsti, daug patirti. I viso galima buvo susidaryti vaizd, kad rinkimai gerai nepavyks: 1. Valstieiai niekaip negali atsipeikti, kad yra atimta nuosavybs teis; jie jauiasi, kad islydo em i po j koj, o liko pakil ore. Nemaam skaiiui yra apkarpyta j tv arba j pai sunkiai sigyta em. Tie, kurie ems gavo, taip pat nelabai malons, kad jie su gauta eme negals kaip tikri savininkai pasielgti. Seni tvai rk: Man jau dabar neduoda ar nenori duoti duonos". Vaikai, kurie tikjosi i tviks gauti koki nors paspirt, liko be vilties. Darbtesni ir taupesni valstieiai, kurie kitiems pinig paskolino, nesitiki atgauti. Kaimo darbininkai praeit met dirbo dykai, nes dl mediag brangumo lik nuogi. Nra sil, nra mediag, viskas velnikai pabrango, rkte rk valstieiai. Pigs javai, pigs rugiai rk kininkai. Mes rinkome seim, seimas adjo visk pagerinti, bank skolas panaikinti, o dabar viskas atbulai, gyvenimas labai ir labai pasunkjo. I Kauno kaim atsistiems agitatoriams nekaip vyko, nes kalbti trukd ir kumtimis grasino. Tik labai ir labai gabiems agitatoriams leido iki galo kalbti. Buvo ir agitatori labai nevykusi, kurie kininkus buomis, kraugeriais ir kitaip ivadino. Tokiems visada sukeldavo triukm ir jie turjo nutilti. 2. Nebalsavimo prieastis: kodl i vis kandidat nra n vieno kininko, kuris kinink reikalus gint. Jiems atrodo labiau negu nerimta, kad toki svarbi viet kandidatai yra miesionys, nesuaug ir neprityr vaikezai bei mergiots, kurie labai menkai nusimano apie gyvenim. 3. Laikraiuose ir broirose nuolat buvo minima, kad, tarp kitko, kandidatus gals skirti ir valstieiai, ir kad i daugybs kandidat gals vien pasirinkti. Kaip valstieiams teko nusistebti, kad kandidatas tik vienas ir tas jau patvirtintas, be rinkim... kam rinkti, kam gaiti laik, kam? Per mitingus ir per rinkimus sunku man buvo, kad valstieiai ipl man i po koj paskutin pasitikjim manim".

O ekistai savo instrukcijose padt ir nuotaikas itaip vaizdavo:

Visai slaptai Visiems LTSR VRLK apskrii skyri ir poskyri virininkams, visiems centrinio V R L K aparato Skyri ir poskyri virininkams. (Tik asmenikai) Pagal direktyvini organ sprendim, artimiausiu laiku bus paskelbta rinkim TSRS Aukiausij Taryb diena.

130

VL.

RADZEVIIUS

Visoje Lietuvoje netrukus bus pradtas intensyvus parengiamasis darbas. Lik iki rinkim mnesiai bus mnesiais ypatingai tempto, kaip partinio, taip lygiai ir visuomeninio darbo. Teks atlikti milinik propagandos darb, sukurti gaus aktyv, kuris aikint masms rinkim reikm. Artimiausiu laiku bus pradtos organizuoti rinkim apygardos ir apylinks, o kartu bus imtasi ir visos eils kit prierinkimini priemoni. iai svarbiai politinei kampanijai pravesti bus mobilizuota visa partin organizacija, visas tarybinis aktyvas ir sininga Lietuvos darbininkija. Neabejotina, kad kontrrevoliucinis elementas stengsis inaudoti visas galimybes, siekdamas palenkti it kampanij savo prieikiems tikslams. Liaudies prieai, kur tik bus galima, stengsis trukdyti prierinkimin bei rinkimin darb ir j kur tik galdami griaus. Visai neabejotina, kad kontrrevoliucini pasireikim tenka laukti ypa iose srityse: 1) liaudies prieai stengsis pravesti rinkim apylinki komisijas savo agentus, kad j pagalba galt vykdyti kenksming darb; 2) jie stengsis istatyti kandidatais TSRS Aukiausiosios Tarybos deputatus savo mones, kad panaudot juos kontrrevoliucijos tikslams; 3) jie mobilizuos visk agituoti prie tikruosius liaudies kandidatus, kurie bus pasilyti partijos, tarybini bei visuomenini organizacij; 4) i liaudies prie mes turime laukti ir atresni kovos priemoni, k. t., teroro aktyvist bei kandidat atvilgiu, diversijos rinkiminse apylinkse, vairi klastojim ir kit prieik veiksm. Kad bt ukirstas kelias bet kokiems kontrrevoliuciniams usimojimams tiek paruoiamojo prierinkiminio darbo, tiek pai rinkim dienomis, o taip pat, kad jie bt paioje uuomazgoje likviduoti, s a k a u : 1. Mobilizuoti vis agentr aikinti klausimus, susietus su rinkimais TSRS Aukiausij Taryb. Iki maksimumo suintensyvinti naujus verbavimus, taip, kad bt galima pilnai iaikinti visokius kontrrevoliucinius usimojimus paioje j uuomazgoje. 2. Siekiant galimai geriau atlikti darb, mobilizuoti vis VRLK operatyvin sstat taip, kad kiekvienas operatyvinis darbininkas pagrindiniu udaviniu savo darbe laikyt i reikmingiausi politin kampanij. 3. Nedelsiant ir kuo rytingiausiai reaguoti visus ir visokius kontrrevoliucinius prieo usimojimus. Visas iuo reikalu bylas vykdyti neatidliojant ir kaltuosius traukti atsakomybn. 4. Imtis priemoni patikrinti atitinkam tvark rinkiminse apylinkse. 5. Patikrinti istatom kandidat apsaug. Likus iki rinkim dienos paskelbimo laik naudoti naujos agentros verbavimui. Reikia imtis vis priemoni, kad toji agentra apimt visas svarbisias sritis, apgyventas vietas, vairias formacijas ir t. t.. Jau dabar reikia pradti ruotis sudaryti planus, patikrinant visik j slaptum. Apie js numatytas panaudoti priemones pranekite mums. LTSR Vidaus Reikal Liaudies Komisaras Guzeviius Originalui atitinka: Sekretoriato kodifikatorius Maslobojev

Nr. Kaunas, 1940..12.

14.

131

sakymas buvo isiuntintas visiems ekos tinklo virininkams lygiai prie tris mnesius. Prierinkimin darb ekos agentai var jau tada, kai dar niekas oficialiai jo nebuvo pradjs, kai dar nebuvo paskelbta, kad tokie rinkimai bus, todl jie turjo pakankamai laiko pasirengti savo usimojimams. Centras nuolatos primindavo savo valdiniams, kad jie negali ileisti i aki rinkimins kampanijos apsaugos ir rinkim pravedimo pageidaujama linkme. Pirmasis sakymas netrukus, btent, 1940 m. lapkriio 22 d. buvo papildytas nauju sakymu:
Visai slaptai Visiems LTSR VRLK VSV centrinio aparato operatyvini skyri ir poskyri virininkams ir visiems apskrii skyri virininkams. Lietuvos TSR teritorijoje pradta ypatingai svarbi politin kampanija rinkimams TSRS Aukiausij Taryb. Prieikas elementas stengsis visokiais bdais pravesti antitarybin agitacij, organizuoti ekscesus, diversijas, net udyti kandidatus Aukiausiosios Tarybos deputatus. Kad bt iaikintas ir dar uuomazgoje ukirstas bet kuris kontrrevoliucinis mums prieikai nusistaiusio elemento darbas ir laiku paalinti netikslumai rinkim komisij darbe, s a k a u : 1. Visiems LTSR VRLK centrinio aparato skyri virininkams ir visiems apskrii skyri virininkams dar kart perstudijuoti su operatyviniu sstatu mano 1940 m. spali 12 d. direktyv apie agentrikai operatyvines priemones, taikytinas ryium su pasirengimu rinkimams. 2. Sudaryti agentrikai - operatyvini priemoni plan, besiruoiant ir pravedant rinkimus TSRS Aukiausij Taryb js apskrityje, ir isisti j man ne vliau 1940 m. gruodio 1 dienos. 3. Patikrinti apylinki rinkim komisij sstat ir visus, nekelianius politinio pasitikjimo (provokatorius, buvusius antitarybini politini partij narius ir t. t.) per LKP (b) apkomus ir miestkomus, suradus atitinkam prieast, nualinti. Tuo pat metu tenka pasirpinti verbavimu agentros rinkimini apylinki komisij nari tarpe. 4. Mobilizuoti vis agentrikai informacin tinkl tikslu iaikinti galimus mginimus i antitarybinio elemento puss atlikti kontrrevoliucinius veiksmus, nukreiptus rinkimini apylinki darbo trukdym, tiek paruoiamojo periodo, tiek pai rinkim metu. 5. Apskrii skyri ir poskyri virininkams, EKO, II skyriaus, skyriaus, II specskyriaus, III specskyriaus virininkams, LTSR V R L K VSV (valstybs saugumo valdybos) vandens ir transporto skyriaus virininkams . m. gruodio 1 dienai kartu su Agentriniai - operatyvini priemoni planu pateikti man pirmus isamius specpraneimus apie prierinkimins kampanijos eig bei js ryium su ja iaikintus prieik usimojim faktus, prierinkiminio darbo js apskrityje trkumus ir t. t. Ateityje reguliariai kas penkta diena, t. y., . m. gruodio 5, 10, 15, 20, 25 ir 30 d. d., o taip pat 1941 m. sausio 4 ir 9 d. d. teikti man specpraneimus, nuvieianius prierinkimins kampanijos eig, js iaikintus prietarybinius usimojimus, o taip pat gyventoj nuotaikas. 6. Apie visus konstatuotus rinkimini apylinki bei komisij blogo darbo pasirengimo faktus, o taip pat apie masiniai agitacini priemoni pravedimo trkumus,

132

vl.

radzeviius

pasireikusius i visuomenini organizacij puss, neatidliojant informuoti LKP (b) apskrii bei miest komitetus vietoje, kad jie imtsi priemoni mintus trkumus paalinti. 7. Rinkim dien 1941.1.12 visi apskrii skyri ir poskyri virininkai kas dvi valandos telefonu Nr. 20773 praneinja LTSR VRLK atsakingajam budtojui apie rinkim eig bei pasitaikiusius ekscesus. Pasibaigus rinkimams TSRS Aukiausij Taryb, isisti man isam praneim. 8. LTSR VRLK VSV II skyriaus virininkas drg. Todesas . m. lapkriio 25 dienai privalo pateikti man patvirtinti Kauno miesto rinkimini apylinki plan, kuriame bt nurodyta kaip atskiros apylinks paskirstytos VRLK VSV centrinio aparato operatyviniams skyriams operatyvikai agentriniam aptarnavimui. 9. i direktyv istudijuoti su visu operatyviniu sstatu. LTSR Vidaus Reikal Liaudies Komisaras Guzeviius Nr. 26. 1940 m. lapkriio 22 d. Originalui atitinka: Sekretoriato kodifikatorius Maslobojev

ekist baim iaugo iki sapn apie kandidat udym. Todl reikalaujama ypatingai tikrinti visus mones, kurie skiriami tam didiajam politiniam darbui pravesti. ekos ranka rinkimams buvo lemtinga. Per tris mnesius ekistai gyvais pavyzdiais (nuolatiniais sumimais) rod gyventojams, kad, jei jie nori dar pasilikti laisvi, neprivalo nieko blogo apie rinkimus kalbti, ir patys negali rinkimuose nedalyvauti. ekistai sak balsuoti, ir bauginti mons turjo slinkti prie urn, kad jas bent sugadint rinkimin biuleten mest.

TARYBINIAI METAI GIMNAZIJOSE

DR. A. KUINSKAS

Vjas i Ryt 1 9 4 0 metais birelio 15 dien, kada mokykla baig mokslo metus, ir paymjimais neini moksleiviai skubjo savo namus, Lietuv itiko skaudi nelaim: 15 valand raudonoji armija pereng Lietuvos sien. Tauri lietuvi veidai apsiniauk. Abiturient ileistuvi vakar nelinksma : vietoje nerpestingo juoko ne per vien veid riedjo aara. Tuo paiu metu gatvse nuvitusiais veidais briavosi ydai ir tarsi, kaip sutikti ivaduotojus". ygiavusi raudonoji kariuomen nerado entuziazmo, nemat n palankumo, iskyrus ydus, kurie teik gli. Gatvs tuios, net ir smalsuoliai negauss, niekas nekreip dmesio nenugalimj armij". Raudonarmieiams net nuostabu, kodl nesidiaugia tie ivaduotieji", juk jie kvietsi"... Susikr liaudies vyriausyb", miest ir miesteli aiktes upldo mitingai ir raudonos vliavos. Kalbtojai ydai ir j bernai niekino Lietuvos praeit, patriotus apauk liaudies prieais", reikalavo tuojau juos paalinti i visokios vadovybs, garbino vis taut genialj" vad draug Stalin. Penkiakampes vaigdes prisiseg, ydai lakst automobiliais, landiojo po staigas, organizavo" moni darbininkus ir sekiojo liaudies prieus". Atleidinjimai i pareig, visuomens veikj aretai, organizacij ir spaudos likvidavimas, triukmingi rinkimai" Liaudies Seim, sijungimas plaiosios socialistins tvyns" taut eim, bank, ems, fabrik, parduotuvi, moni ir nam nusavinimas visa tai kjo smgiais trenk lietuvi tautos ird. Nauj redaktori tvarkom spaud upldo meitai, koliojimai liaudies prieams", Nepriklausomos Lietuvos niekinimai. Daugelis ms poet pragydo raudonai, skubiai vert lietuvi kalbon katiuas" ir ididiai grasino tiems, kurie dairosi atgal. Skersai gatves nusidriek plakatai ragino skubti pasivyti kitas brolikas" respublikas. Visuomen reikalaujama persiorientuoti ir persiauklti, nes Lietuva yra socialistin taryb alis.

134

dr.

a.

kuinskas

Per kelet savaii auktyn kojomis apvertus vis gyvenim, atjo eil ir mokyklai, kuri dar buvo atostogose, bet jau ateinani mokslo met gairs buvo daomos raudonai. Mokykla atostogose Mokiniai isiskirst savo tvikes ir neramiai lauk, kas bus toliau. Miestuose ydukai, ruseliai ir vienas kitas lietuvis m kurti komjaunimo branduolius, kurie posdiavo, svarst, kuriuos mokytojus reikia atleisti, kuriuos ikelti kitur. Savo nutarimus teik kompartijai, kuri tar autoriteting" od ir j siunt vietimo vadovybei. Pasipyl visa eil skund. Susikirt per egazminus ar lik antriems metams mokiniai m rodinti, kad jie nukentj dl savo paangaus nusistatymo, juos persekiojs toks ir toks mokytojas ar direktorius. Kitas vl skundsi, kad jis buvs i gimnazijos paalintas tik dl to, kad direktoriui nepatik jo raudoni markinliai... Nuo mokini neatsiliko ir kai kurie mokytojai. Patyr kaili daytojai tuojau m varstyti ministerijos duris, atnaujinti savo paintis su naujais ponais, silytis su patarnavimais. Kiti ra laikus, reik diaugsm, kad atjusi nauja gadyn, kada nebus nei sn, nei posni; kiti nusiskund aitriu likimu, kad aplinkybi veriami turj priklausyti tautininkams, kur buvo susirink visoki svieto perjnai"; kiti gyrsi, kad jau nuo sen laik buv rusofilai ir lauk ateinant ivaduotojos" raudonosios armijos, kiti vl aikinosi pastamiems: Na, koks a ten buvau tautininkas, lyg a kada buvau tikras tautininkas"... Drsesnieji tiesiog lipo miting tribnas ir mindiojo po kojomis tai, k jie vakar djosi laik ventu. K gi. Tempora mutantur. Tik, ai Dievui, toki menkyst mokytoj eimoje buvo nedaug. Tai jaut ir pati ministerija, kuri suko galv, kaip paiupti t atkakl lietuv, kad jis pats, dargi su ypsaniu veidu, lst po aziatiku batu, kur tada vadino socializmu. Nauja epocha" Vos spjs atsissti vietimo ministerio kd, Venclova jau birelio 20 d. ileido sakym iimti i mokykl knygyn visus Smetonos ir Smeton lieianius ratus. Po savaits jis paskelb aplinkrat apie nauj epoch, kuris dl bdingo turinio ia duodamas itisai:
Nuoraas. Lietuvos Respublika VIETIMO MINISTERIJA 1940 m. birelio mn. 27 d. Aplinkratis Nr. 659.

VISIEMS VIDURINI MOKYKL, MOKYTOJ SEMINARIJ DIREKTORIAMS IR PRADIOS M O K Y K L INSPEKTORIAMS. Lietuvai prasidjo nauja epocha. Senasis reimas lugo, o kartu su juo lugo ir tariamieji idealai, kurie per 14 met dirbtinai norta primesti Lietuvos gyven-

tarybiniai " metai

gimnazijose

135

tojams. Tautos vienybs vardu buvo stengiamasi pateisinti siauros politins grups moni savanaudikus reikalus. Gal bt skaudiausiai senojo reimo priespaud pajuto Lietuvos vietjai, vairi mokykl mokytojai, i kuri per vis eil met buvo reikalaujama vergiko paklusnumo tautinink politikos geidiams. Buvo paneigtas intelektas, o ikeltas karjerizmas, tuo padarant daug alos ms kultrai. iandien visa tai jau yra praeityje, kuri niekad negr. Prie Lietuvos vietj akis atsiveria nauji keliai, nauji udaviniai. Ir atsakingi vietimo vadovai ir eiliniai mokytojai turi gerai suprasti gyvenamojo momento svarb ir Liaudies vyriausybs siekiamus idealus. Visa tai, kas eina prie plaij liaudies masi, prie darbo moni reikalus, turi bti atmesta ir i mokykl paalinta. Gauss vietj kadrai iandien turi ateiti pagalb umirtai ir tamsybje paliktai liaudiai. Netrukus bus paskelbta smulkesni liaudies vietimo programos nuostatai, kuri vykdymo pirmaisiais talkininkais vietimo Ministerija nort matyti vairi savo inioje esani mokykl mokytojus. Tai nebus kaip iki iol vergikas sakymo vykdymas, bet tikras nuoirdus krybinis mokytojo darbas. iuo metu esame naujojo ateities gyvenimo angoje. Naikinama, kas buvo sena, atgyventa, nes tik tuo keliu bus galima vliau pradti kurti naujas kultros vertybes. Visas kratas pergyvena dar negirdto entuziazmo pasireikim. Labai svarbu, kad Lietuvos mokytojas neatsilikt nuo gyvenimo, o atvirkiai kad visomis jgomis prie jo prisidt, vadovaudamas sjdiui vardan tikrosios ms liaudies gerovs. Ta proga primenu vis vietimo Ministerijos mokykl vadovybei direktoriams ir vedjams, kur tik bus reikalo, palankiai isprsti gyventoj praymus pasinaudoti mokykl bstinmis, ruoiant udarus susirinkimus, daromus ryium su naujaisiais gyvenimo udaviniais, su liaudies vyriausybs darbais ir kt. Mokytojai, kurie tiek daug yra padar ms kultrai, iuo istoriniu ms Tvynei momentu neturt likti pasyvs stebtojai, bet patys gera valia turt prisidti prie visuomens organizavimo, turt padti Lietuvos darbo masms engti tikruoju gyvenimo krybos keliu. rat mokykl direktoriai ir pradios mokykl inspektoriai paskelbia j inioje esantiems mokytojams. (Pas.) A. Venclova, vietimo Ministras.

Dl io aplinkraio tegalima tiek pasakyti, kad juo laidojamos visos Nepriklausomybs metu sukurtos tautos vertybs ir tam biauriam darbui pareigojamas mokytojas. Pralauus pirmuosius ledus, mokykla tuojau gauna nurodym leisti mokykl bstinmis naudotis Lietuvos komunistins jaunimo sjungos (komjaunuoli) susirinkimams, rinkim mitingams, rinkim komisijoms paskolinti mokyklos antspaudus ir teikti visokeriop param. Netrukus atleidiami vis tikyb dstytojai ir kapelionai, sakoma iimti i mokykl bibliotek visas knygas, nukreiptas prie Soviet Sjung, prie komunist partij ir visas kitas, kurios nesiderina su soviet socialistins Lietuvos krybos dvasia". Naujieji vietimo vadovai neumiro pigiu bdu sigyti apsileidusi mokini palankumo: su dviem dvejetukais paliktiesiems toje paioje klasje mokiniams leidiama laikyti pataisas ir pereiti auktesn klas (pagal buvusius nuostatus mokinys su vienu dvejetu buvo keliamas auk-

136

DR.

A.

KUINSKAS

tesn klas, o su dviem paliekamas antriems metams). Buvo padaryta^ nuolaid ir per egzaminus suklupusiems abiturientams. Per vasar pakeistos vis gimnazij ir daugelio progimnazij vadovybs. Gimnazij direktoriais gana ymi dalis buvo paskirti mons be auktojo mokslo ir net be jokio stao. Ar ia pasireik patikim moni trkumas, ar, aplamai, buvo vykdoma tarybikoji sistema, kur mokslas ir staas saviems monms netaikomas, neaiku. Buvo vykdomas masinis mokytoj kilnojimas ir maiymas. Daug energingesni ir nepatikim" mokytoj buvo iblakyta tolimus ukampius atgailauti ir susiprasti". Vejasi brolikas" respublikas Rugpiio 24 d. isiuntintas aplinkratis, kad mokslo met pradia nukeliama rugsjo 16 d., nes mokytojai dirba ems suraymo bei skirstymo darbus, o daugel mokykl uima ems tvarkymo komisijos ir raudonoji armija. Nuo rugpiio 27 d. vietimo Ministerijos pavadinimas pakeiiamas vietimo Liaudies Komisariatuo vietimo ministeris vadinamas vietimo liaudies komisaru". Rugpiio 30 d. skelbiamas naujas mokslo planas. Nuo i mokslo met pradios visos gimnazijos pertvarkomos eeri (buvo 7) met gimnazijas; progimnazijose paliekamas trij met kursas. Pagrindin svetimoji kalba yra rus kalba, o antrja svetimja kalba paliekama toji, kuri seniau buvo pirmoji svetimoji (prancz ir vokiei k.). iuo planu ataukiamas dar birelio 28 d. to paties Venclovos paskelbtas 1940/41 mokslo met planas, kuriame, aiku per nesusipratim, dar figravo tikyba, lotyn kalba, filosofijos pradmenys ir nebuvo rus kalbos. Paymtina ir ta aplinkyb, kad pirmasis mokslo planas buvo komisaro, tada ministerio, pasiraytas kit dien po Naujos epochos" aplinkraio... Tada dar pats komisaras, matyt, nesusigaud, kokia turs bti ta naujoji epocha". Po naujojo mokslo plano buvo isistas toks aplinkratis:
Nuoraas. VIETIMO LIAUDIES KOMISARIATAS 1940 m. rugpiio mn. 31 d. aplinkratis Nr. 683.

VIS MOKYKL V A D O V Y B M S IR PRADIOS M O K Y K L INSPEKTORIAMS. Nuo i mokslo met visose mokyklose malda prie pamokas ir po pamok nekalbama. I mokykl paalinami kulto ir senosios santvarkos enklai ir paveikslai t asmen, kuri ideologija ir veikimas prieingi socialistins Lietuvos krimui. Paliekami tik nusipelniusi ms liaudiai raytoj bei veikj, pavyzdiui, V. Kudirkos, Basanaviiaus, emaits, Janonio, V. Krvs ir kt., atvaizdai. Kartu mokyklos papuoiamos Lietuvos Taryb Socialistins Respublikos enklu, pasaulio darbo moni vad Lenino ir Stalino paveikslais. Taip pat galima puoti mokyklas

TARYBINIAI " METAI

GIMNAZIJOSE

137

kit socializmo krj ir kovotoj paveikslais. Senasis Tautos himnas nebegiedamas. Lietuvos T. S. R. himnas yra Internacionalas. Inspektoriai praomi apie tai praneti savo inioje esantiems mokykl vedjams bei mokytojams. (Pas.) A. Venclova, vietimo Liaudies Komisaras.

Netrukus prie mokslo met pradi, buvo atsisti nurodymai naujojo mokslo plano vykdymui. Ten sakoma: Pradedame naujus mokslo metus. ie mokslo metai yra nepaprasti, neeiliniai, Lietuva Socialistin Taryb Respublika. Naujai persitvarkiusiam krato gyvenimui turi atitikti ir mokytojo darbas bei nusiteikimas. vietimo Liaudies Komisariatas pabrtinai atkreipia tai dmes ir pareigoja mokytojus bti ne tik gerais dstytojais, bet ir socialistins nuotaikos skiepytojais jaunoj o j e kartoje". Pagal tuos nurodymus turi bti iimti beveik visi buv vadovliai, o kol bus paruoti nauji, lietuvi kalbos pamokose reikia naudotis atitinkam autori veikalais, pav. V. Krvs, Salomejos Neries ir kt. Istorijos pamokose visose klasse einama TSRS istorija; geografijos pamokose einama TSRS geografija; gamtos pamokose laikinai leidiama naudoti senus vadovlius, prisitaikant prie naujos programos ir dvasios. Kalb mokslo vadovliai tuo tarpu paliekami, imetant i j tai, kas prietarauja LTSR dvasiai. Visuomens mokslas pavadinamas Konstitucija", kuri turi bti einama visose klasse, pradedant nuo III-sios. Baigiamosiose klasse, greta konstitucijos, einama ir Visasjungins Komunist (b) partijos istorijos trumpas kursas. Konstitucijos kursas yra pats svarbiausias dalykas mokykloje. Jo dstytojus turjo patvirtinti partija. Konstitucijos mokytojas tai komunistinio aukljimo kapelionas. Jis turjo iaikinti Stalino konstitucij, tikinti, kad socialistin santvarka veda komunistin, kuri yra tobuliausia pasaulyje. Jis turjo irodyti, kad kapitalistin santvarka yra pavergusi mog, kad buruaziniame pasaulyje ir buvusioje Lietuvoje siauia neapsakomas skurdas, badas, darbo mogaus inaudojimas, tuo tarpu kaip laimjusio socializmo alyje", viename pasaulio etadalyje, didel laisv ir visko perteks laimingas gyvenimas. Nra pasauly kitos tokios alies, kur taip laisvai alsuot mogus". . . Istorija buvo antrasis mokslas, kuris turjo formuoti jaunuolio pasaulir. Jei konstitucija yra vis darbo moni kovos ir laimjim suma", tai istorija yra klasi kovos dsni studijavimas". Istorijos pamokose reikjo sakmiai ivesti dsn, kad kitjo tik inaudojimo forma, bet pats inaudojimas liko per visus laikus, iki socializmo pergals". Reikjo irykinti visus liaudies sukilimus ir parodyti, kaip religija padjo kapitalistams inaudoti mog. Galop, gamtos mokslas turjo atskleisti vis prietar tamsum", irodyti bedionik mogaus kilm ir materijos buvim viso ko pagrindu.

138

DR.

A.

KUINSKAS

Apskritai, visi mokytojai buvo skatinami antireligin propagand. Spaudoje buvo gausu grasinani straipsni dl mokytoj pasyvumo antireliginiame aukljime. Ta paia proga tenka priminti, kad vliau buvo pereinama prie tarybini program, bendr visai socialistini respublik sjungai. Vadovliai vietoje negaljo bti raomi turjo bti iversti lietuvi kalb tie, kuriuos vartojo visos respublikos. J vertimas buvo grietai kontroliuojamas, kad niekur nebt nukrypta nuo rusiko originalo. Tautin forma, socialistinis turinys".. . Kad bt tikrai pasivytos brolikos" respublikos, j milinikoji paanga" ir pakeltas" mokslas, lietuvikai mokyklai nustatomas toks pat mokslo met skaiius, kaip tarybinse alyse, btent, 10 met iki universiteto. Nepriklausomoje Lietuvoje buvo nustatyta iki universiteto 13 met (6-eri pradios mokykloje ir 7-eri gimnazijoje). Tarybinje Lietuvoje skiriama 4-eri metai pradios mokyklai, 6-eri gimnazijai. Taigi, padaryta deimtmetin vidurin mokykla, kuri savo ruotu dalinosi pilnj, kur buvo ir auktesns klass ir nepilnj, kur buvo pradios mokykla ir trys pirmosios gimnazijos klass (semilietka ir desiatilietka). Kadangi pas mus nebuvo praktikuojamos pradios mokyklos drauge su gimnazijomis, tai iems metams gimnazijos pavadintos tiesiog vidurinmis mokyklomis, o progimnazijos nepilnomis vidurinmis mokyklomis. Pradios mokyklos skyriai pavadinti klasmis ir numeruojami iki IV klass, o gimnazijos bei progimnazijos pirmoji klas pavadinta V klase, II VI, III VII, IV VIII, V IX, VII IXs ir VIII X klase. etosios klass nebuvo. V reformuotoji kl. pavadinta IX klase, o senojo tipo VII klas pavadinta IXs kl. Tuojau pat buvo ileistas sakymas panaikinti senuosius gimnazij pavadinimus (pav., Marijampols Rygiki Jono berniuk gimnazija; Vilkavikio dr. J. Basanaviiaus gimnazija) ir palikti tik vietos pavadinim ir pridti vidurin, nepilnoji vidurin mokykla. Pav., Vilniaus I vidurin mokykla, Kauno IX vidurin mokykla, Merkins nepilnoji vidurin mokykla ir t. t. Nepriklausomoje Lietuvoje kai kurios ms gimnazijos buvo atskiros berniukams ir mergaitms, bet dauguma buvo mirios su atskiromis berniuk ir mergaii klasmis. Mirios klass bdavo tik tais atvejais, kai kurioje nors klasje buvo ne po daug berniuk ir mergaii. Kad nebt nukrypta nuo tarybins pedagogins linijos, visur buvo vestos mirios klass. Reikjo skaldyti atskiras berniuk ir mergaii klases, idraskyti atskiras gimnazijas ir visur be iimties sukomplektuoti mirias berniuk ir mergaii klases. Pagal buvusias taisykles mokslo met pradioje direktorius sukviesdavo visuotin mokini tv susirinkim, kuriame bdavo aptariami aukljimo ir elpimo reikalai ir irinkdavo 7-i asmen tv komitet. itas bdas naujai tvarkai netiko. Komisariatas spali 14 d. ileido aplink-

139

rat, pagal kur mokyklos direktorius, susitars su vietos kompartijos komitetu, sudaro laikin tv komitet i 5-i mokyklos mokini tv, 1 kompartijos vietos komiteto atstovo ir 1 vietos komjaunimo atstovo". Taigi, ir ia rpestingai apsidrausta, kad nepatekt koks reakcionierius" ir nepradt lankstyti" generalin aukljimo linij.. . Mokslo met pradia Mokykl vadovyb jau paruota, visos instrukcijos duotos, mokykla suformuota pagal tarybik uniform, mokytojai didiajame kongrese (r. Lietuvi Archyvo II t. 51 psl.) tikinti" belieka tik susikviesti t alij mediag ir j ugdyti naujosios sauls atakaitoje. Pirmoji mokslo met diena paprastai bdavo nuotaikinga: per atostogas vieni kit pasiilg mokiniai linksmai sutikdavo savo draugus, pasakodavosi spdius. Vadovybei nekildavo jokio rpesio juos tvarkyti visa tai vykdavo savaime. i mokslo met pradia buvo kitokia. Mokyklos vadovyb nervinosi, stropiai irjo, kad nebt ko nors netarybiko. I anksto sujo kontakt su pasireikusiais komjaunuoliais, surankiojo miestieius mokinius ir juos pamok dainuoti internacional. Vadovybei tai buvo egzaminai, kuriuos ji turjo ilaikyti prie partij, prie NKVD ir prie paius mokinius, kurie dar neinojo ir net nenuvok kokia dalis j laukia iais metais. Pirmiau mokslo metai bdavo pradedami pamaldomis banyioje. Dabar buvo numatytos eityns po miest ir susitelkimas kur nors aiktje. Eitynms buvo paruotos raudonos vliavos, raudoni plakatai su raais, dkojaniais Stalinui u nemokam moksl, u laiming jaunyst ir kt., ir ikelti ant smaig socializmo vad paveikslai (transparentai), kuriuos mokiniai vadindavo limis". Pirmieji pedagog vargai prasidjo su tomis insignijomis". N vienas mokinys savo noru nenorjo j neti ir visaip isisukinjo. Priversti ne gana nepagarbiai ir tuo erzino auktuosius pareignus ir partijos vadovus. Pats ikilmi svoris turjo bti salje, kur buvo sakomos diaugsmingos kalbos, transliuojamas i Kaimo vietimo komisaro odis ir vietos slygoms pritaikyta menin dalis. Su purvais maiydami praeit ir kalnus grybi addami ateiiai, kalbtojai tikjosi pakreipti jaunim naujais keliais. O paskelbdami Komisar Tarybos nutarim apie panaikinim mokesio u moksl, man sukelsi ovacij audr. Taiau to nebuvo: kalb metu sal , kaip bii avilys, pasilius priimti padkos rezoliucij draugui Stalinui u nemokam moksl, delnais pliaukjo vienas kitas mokinys. Nordama pademonstruoti savo socialistin susipratim aki gimnazija nusiunt Stalinui sveikinimo telegram. Ikilmingas posdis turjo baigtis internacionalu. Sustaius chor ir muzikos mokytojui davus enkl, daug kur choras tyljo, kitur dainavo vienas kitas choristas, o buvo ir toki viet, kur, internacional iaip taip ispau-

140

DR.

A.

KUINSKAS

dus, visa sal giedojo Tautos himn. Prie pamokas ir po pamok klasse mokiniai vis kalbdavo mald. I pradi tai dar prie mokytoj, o paskui vieni. Buvo toki klasi, kur mald kalbjo itisus metus. Tokia pradia ne k gera telm. Vienas kitas mokytojas su ia diena baig savo mokytojo karjer. Mokykl m budriai sekti visa matanti NKVD akis, po keli dien mokini suoluose atsirado tui viet. . . Klass, koridoriai, mokytoj kambarys gijo NKVD akis ir ausis". Bet tai nieko neigsdino. Jei mokytojai darsi santresni, tai mokiniai, prieingai, darsi sau malonum, laidydami antitarybikas" replikas. Ypa kentjo konstitucijos mokytojas, kur apiberdavo vairiausiais klausimais. Paios pirmosios mokslo met pradios nuotaikos greitai pasiek vietimo Komisariat. Nordamas turti tiksli ini apie aukljimo eig socialistinje dvasioje, jis ileido tok aplinkrat:
LTSR vietimo Liaudies Komisariatas Vidurinio Mokslo Departamentas Nr. 26686. Kaunas, 1940 m. rugsjo mn. 20 d.

VIS

VIDURINI

MOKYKL

DIREKTORIAMS.

Departamentas prao, pradedant . m. spali mn. 1 diena, kiekvieno mnesio 1 ir 15 dien atsisti Departamentui praneim, kaip vyksta darbas vedamoje mokykloje, pertvarkytoje socialistiniais pagrindais. Praneime aikiai, bet trumpai nurodoma: 1) Kaip mokykloje vyko darbas (kokia darbo nuotaika mokini ir mokytoj tarpe ir kokie pasiekti darbo rezultatai), 2) vykiai mokykloje su mokiniais ir mokytojais (ar buvo isiokim ir koki, isiokim prieastys, kurie ygiai padaryti, kad tatai nesikartot), 3) mokykloje buvusios ikilms, mitingai ir j nuotaika, 4) mokini susirgimai (susirgim skaiius, ar nebuvo epideminio pobdio susirgim), 5) mokini judjimas (skaiiaus didjimas ir majimas klasmis), 6) komjaunuoli ir pionieri veikla. Be i klausim, praneime nurodomi ir kiti verti dmesio vykiai. P. Mikutaitis, Departamento Direktorius. K. Barauskas, Vyr. Inspektorius.

I direktori praneim, tur bt, paaikjo labai menkas komjaunuoli prieauglis ir veikimas. Todl komisariatas lapkriio 4 d. isiuntinjo paraginim organizuoti komjaunuolius: Vidurini ir nepiln vidurini mokykl direktoriai ir mokytojai pareigojami padti organizuotis ir veikti komjaunuoliams. Pastebta, kad kai kuriose vidurinse mokyklose tai labai abejingai irima ar net j iniciatyva gniauiama. Komjaunuoli ir kit mokini grai iniciatyva, rengiantis kuriam mi-

TARYBINIAI " METAI

GIMNAZIJOSE

141

njimui, keliant moksl ar drausm mokykloje ir ., turi bti skatinama ir visokeriopai remiama. Elgtis reikia pagal vietimo Liaudies Komisariato aplinkrai dvasi, taikantis prie vietos slyg ir dienos keliam reikalavim".. . Greta komjaunuoli, dar buvo skatinama organizuoti pionierius (7 15 met berniukus ir mergaites), kandidatus komjaunim. Pionieri organizacija buvo pasisavinusi daug skautiko veikimo metod, taiau savo tikslais nuo skaut grietai skyrsi. Vaikams privilioti buvo organizuojami pionieri namai, kuriuose nemokamai galjo naudotis visokiais aidimais, sporto priemonmis (k. a. dviraiai, roguts, palios ir kt.), knygomis, laikraiais ir pramogomis. Be to, buvo ruoiami pasikalbjimai ir paskaitos, kur buvo aikinamas socializmas, neigiama religija ir skatinama neklausyti reakcionieri tv. Nors atrakcij vaikams buvo teikiama daug, taiau pionieriai mokyklose buvo ne k gausesni u komjaunuolius. Ir ia pirmaujani viet tiek skaiiaus tiek veikimo atvilgiu turjo svetimtauiai. Spali revoliucija ir NKVD perlai Spali revoliucija bolevikams yra didiausia vent. Tai prisiminimas 1917 m. spali mn. (pagal naujj kalendori lapkriio 7 d.) perversmo, kuriuo bolevikai nuvert revoliucin rus vyriausyb, ivaik steigiamj seim susirinkusius atstovus ir patys pasigrob valdi. Toms sukaktuvms minti buvo ruoiamas visas kratas, nauja taryb respublika. Mokyklose istorijos mokytojai buvo pareigoti kiekvienoje klasje skirti maiausia 4 pamokas didiam proletariato laimjimui nuviesti. Visos klass turjo pasipuoti. Komisariatas jau anksiau (spali 15 d. aplinkraiu) buvo saks ligi lapkriio 1 d. dekoruoti vis klasi kambarius Lenino ir Stalino portretais, o reprezentaciniuose kambariuose (salse, mokytoj kambariuose, skaityklose), be i dviej, dar kitais keliais (nuo 1 iki 6) liaudiai nusipelniusi asmen portretais, kaip Markso, Engelso, Kudirkos, Gorkio, emaits, Majakovskio ir kt. Jau pora dien prie vent klasse mokslas nutrko: mokiniai karp popierius, lipd penkiakampes vaigdes, kal vinis sienas, kabino plakatus su didij socializmo tv" posakiais. Viskas turjo raudonuoti. Buvo daromos eityni repeticijos ir mokoma aukti ura ir valio. Skubiai buvo ruoiami dideli plakatai, transparentai, penkiakamps, raudonos gls eitynse kiekvienas mokinys, arba bent kratinis, turjo k nors neti. Be to, buvo puoiami gimnazijos rmai ir daromos iliuminacijos. O k jau bekalbti apie sales, kur turjo vykti mitingai ir pasilinksminimai! Kad vent bt didesn, prie jos pridta dar treia diena etadienis, o sekmadienis (lapkr. 10 d.) buvo paskelbtas darbo diena. Lapkriio 7 pati svarbioji diena. Visur organizuojamos eityns ir paradai pro vad tribn. I ryto pilkas, kiek apsiniauks, dangus

142

DR.

A.

KUINSKAS

nieko rimtai nebaugino. Bet vliau pabiro lapias sniegas, visi popieriniai papuoalai subliuko, per transparentuose neam vad skruostus tekjo raudonos srovs. .. Taip, simbolikai viskas primena krauj. Transparent kotai pasirod labai traps": vis lo ir lo, o vadai" atsidurdavo u tvoros.. . ygiuojant pro tribn per garsintuv skamba kiai: tegyvuoja socializmas, tegyvuoja socialistinis jaunimas, tegyvuoja draugas Stalinas, tegyvuoja tarybin mokykla ir t.t. Praygiuojanios mokini kolonos turjo aukti valio, ura, bet jos slinko tylios, tarsi nieko negirddamos, irdamos sau tiesiai ar demonstratyviai nuo tribnos nusigrdamos. Tik yd ir rus mokyklos auk ura, ura. Taip buvo Kaune, kur eityns virto sumaiytomis stumdynmis, taip buvo Vilniuje, taip buvo ir visoje Lietuvoje. sieid nepagerbti vadai, to enkavedistai. Negali dovanoti itok sabota. Vienur pasikvieia direktorius, kitur susiaukia visus mokytojus pamokyti, kaip reikia gerbti vyriausyb ir partij. Daugelyje viet buvo paleistas visas trij aukt" leksikonas. Kontrrevoliucionieriai" tai buvo vienas i velniausi odi. Vilniuje suauktiems pradios mokykl ir gimnazij mokytojams kompartijos sekretorius (Baltruka), dauydamas kumiu stal, rusikai madaug taip prabilo: u tok elges reikt jums duoti snuk; jei ateity nesuprasit ir nebsit tinkami, tai mes padsim jus ten, kur viesos nematysit, nes mes inom, koki knyg kas skaito ir kur ji padta ar ant lango ar ant stalo"... Nurods kaip turi mokytojai pasitaisyti, propagandos skyriaus vadovas (Sitnikovas) pridr: inoma, jeigu js lakstysit banyi, tai nieko gero i js neieis. Ilgai js laukt, kol mes ia atjom, bet mes i ia niekada neieisim"... Mokytojams nemaa vargo teko, tvarkant savo aukltinius ikilming posdi metu. Klasi aukltojams reikjo atsivesti savo klas ir mokinius susistatyti aplink, kad visus matyt. tai kaip mokytojas pasakoja apie posdius vienoje gimnazijoje: 10 valand pirmj klasi mokiniai atposdiavo tyliai ramiai. Orkestras sugrojo, dainavimo mokytojas atgiedojo, o choras prastovjo internacional. 12 val. vidurinij klasi mokiniai po internacionalo jau isiiojo: L i e . . . " , bet ia pat stovjs inspektorius suuko ir iupo pirmj kaltinink. Vakare, 18 val., prasidedant vyresnij klasi posdiui, jau buvo taip, kaip kart vasaros dien audrai artjant. Pagal kompartijos sakym visi klasi aukltojai nusivedme savo klases sal ir mokinius susistatme aplink save, kad visk matytume ir girdtume, k jie darys. Neturintieji iame posdy klasi mokytojai reprezentavo pirmose eilse. Gudresnieji i tos garbs sukosi ir i anksto stovjo, kad tam tikru atveju nebereikt stotis. vyko, kas turjo vykti: chorvedis, pritariamas orkestro, vienas pats itrauk internacional, o Lietuvos himn visa sal".. . Dl ito posdio chorvedis turjo 5 valand malon" pasikalbjim su ekistais, o klasi aukltojai tik po 2 valandas.

TARYBINIAI " METAI

GIMNAZIJOSE

143

Daugely viet, ar tai per direktori ar atskir mokytoj stropum, programoje greta lietuvik dain ir deklamacij buvo rusikos. Pastarosios susilauk triukmo ir vilpuko. veni dienomis mokyklose buvo vestas mokytoj budjimas per kiaur par. Budtojai turjo sekti, kad i iliuminacij nekilt gaisrai, kad nuo sien neivaikiot" vad paveikslai ir kad nenukrist papuoalai. Po spali revoliucijos minjimo buvo aretuota gana daug mokini. Dalis j vliau paleista, dalis liko kaljimuose, o dalis sulauk baisios teroro mirties jau karui prasidjus. Kadangi po veni atsirado reikalas dar labiau sekti mokinius, o komjaunuoliai ne visur prieidavo, tai bdavo pakvieiami saugum mokiniai ir visokiais paadais ir grasinimais verbuojami agentais sekti savo draugus. I daugelio atsirasdavo visoki. Panevio gimnazijoje IXs kl. mokinys Rimkus buvo verbuojamas taip: j laik kur laik udar daboklje, paskui, pavin aplink miest, vl atve kamer, kurioje ant kalads buvo padtas sukruvintas kardas, ir reikalavo prisipainti kaltu veikiant su kontrrevoliucionieriais. Neprisipainus, ive mik, pastat suaudymui ir vl reikalavo prisipainti. Po toki egzekucij kur laik buvo paleid. Tada jis isikl mokytis kit gimnazij, bet netrukus vl buvo aretuotas ir daugiau jau nebegro. Mokytojai taip pat buvo verbuojami sekti savo kolegas ir mokinius. Ir jiems buvo primenamas tarybikas patriotizmas, kaljimas, galimas artimj nukentjimas. Pasisekus ar nepasisekus uverbuoti, vis vien buvo pareigojamas praneinti savo aplinkumos nuotaikas. Paleisdamas namo ekistas grasindavo niekam, net monai, nieko nepasakoti apie buvus pasikalbjim ir apie buvim NKVD kabinete. Reikdavo dar pasirayti po tam tikru ratu, kur parodytas statymas, baudis 6 metais sunkij darb kaljimo u idavim pasikalbjim, vykusi NKVD bstinje. tai vienas konstitucijos mokytojas pasakoja, kaip j ekistas kamantinjo apie mokini replikas per pamokas: Visoki isisukinjimai, kad a tiksliai neprisimens, kad kas nors ypatingo buv pasakyta, ekistui vis aikiau rod, kad i mans savo agento nepadarys ir kad nevertai esu paskirtas konstitucijos dstymo pareigoms. Pagaliau, nordamas mane sugauti ir prispirti prie sienos, konkreiai paklaus: Ar mokinys P. per pamok tikrai pasak, kad Stalino konstitucija tik apgaudinja, kai sako, kad kiekviena sjungin respublika laisvai gali i soviet sjungos istoti?" A inojau, kad toks atsitikimas buvo, bet pasaks taip", biau prauds mokin, o pasaks ne" pats save, nes a neabejojau, kad apie tai ekistas turi tiksl praneim. Dl to vl isisukinjau kaip mokdamas. Po trejeto malonaus" pasikalbjimo valand, mano pedagogas", davs pedagogini" patarim bei nurodym, sak ateity stropiai sekti mokinius ir j replikas ir duodamus klausimus uoliai usirainti, kad

144

DR.

A.

KUINSKAS

nepamiriau. Apsimesdamas uoliu, a pasiliau, kad mokiniai klausimus duot ratu ir po jais pasirayt. ekistui pasilymas patiko ir jis, dl savo ioplumo, j prim. Man irgi buvo gerai, nes aikiai inojau, kad neatsiras n vieno tokio kvailo mokinio, kuris pats lst kilp. Pasiras reikiam rat apie paslapties ilaikym, ijau i NKVD pragaro, kaip po didiausio egzamino. Ijus kilo neisprendiamas klausimas, kaip tikinti mokinius, kad jie nei mans, nei savs nestumt prat, nes aikiai supratau, kad visose klasse yra nip, kurie tiksliai informuoja NKVD rmus. Prie akis turjau tik du baisius kelius: vykdyti NKVD sakym ir pasidaryti igama, bet u tai isaugoti laisv, arba nevykdyti sakymo ir eiti kaljim, kuris dl mano menkos sveikatos bt kartu ir kapas. Nerads vidurio kelio, pasirinkau antrj. Atjs klas grietu tonu pareikalavau, kad klausimus duot tik ratu ir pasiraint. Mokiniai suprato ir klausim nebedav. Sumajo ir replikos. Nors ekistas adjo mane po savaits paaukti ir iklausyti raporto", bet prajo pirmoji baisioji savait, kuri man kainojo daug nemigo nakt, prajo antroji ir treioji, o mans neauk. Matyt, i pirmojo egzaminavimo" sitikino, kad i mans menkas pedagogas", o gal rado geresni, kurie apie vykius mokykloje informavo be joki isisukinjim". Netenka aikinti, k pergyveno itas vargas konstitucijos mokytojas ir imtai lit, kurie nenorjo parduoti savo sins. Tai tokia buvo pedagogika bolevik rojuje, kur taip laisvai alsuoja mogus". . . Soclenktyns ir sienlaikraiai Melu ir apgaudinjimais pagrsta bolevikin santvarka reikalavo nuolatins propagandos. Viena i propagandos priemoni buvo vairios lenktyns, kurios ypa buvo praktikuojamos fabrikuose ir monse, kur darbininkas vairiomis progomis buvo skatinamas ir ujamas kelti darbo naum. Nuo tos ries propagandos nebuvo atpalaiduota ir mokykla. Ir ia vyko soclenktyns (socialistins lenktyns) ir turjo bti leidiami sienlaikraiai (sieniniai laikratliai). Soclenktyns buvo daromos mokslo paangumui kelti, klasms puoti, komunistikai spaudai platinti, sienlaikraiams leisti, pionieriams verbuoti, varai bei drausmei palaikyti ir t.t. Lenktyniavo mokiniai tarpusavy, viena klas su kita, mokykla su mokykla, vienos mokyklos klas su kitos mokyklos klase ir t.t. Kiekvienos soclenktyns turjo bti susietos su kokiu nors politiniu vykiu. Prog ir termin joms netrko: spali revoliucijos vent, Stalino konstitucijos, rinkim aukiausi taryb, komunist partijos suvaiavimo, raudonosios armijos sukaktuvi, komunists moters, pirmosios gegus diena. .. Vienos soclenktyns baigdavosi, prasiddavo kitos arba vykdavo greta. Kiekvienoms lenkty-

TARYBINIAI " METAI

GIMNAZIJOSE

145

nms buvo raomos sutartys ir tikslas, kuriuo btinai turjo bti koks politinis faktas. Taigi, i esms teigiama pedagogin lenktyniavimo priemon buvo panaudota politinei propagandai. Kadangi soclenktynms nebuvo galo n saiko, tai antrj met pus jos neteko patrauklumo, o pabaig, net visai griso, nes ir mokinys, kaip ir darbininkas, pasijuto ess ujamas. Kita propagandin priemon buvo sienlaikraiai, kurie plaiai m plisti po spali revoliucijos veni. Kiekviena mokykla ir kiekviena klas buvo pareigota leisti savo sienlaikrat, kuriame savikritikos" principu turjo bti raoma apie mokyklos vykius, apie socializmo tvus, apie netarybik elges ir kt. Daugely viet klass, kurios dels ileisti sienlaikrat, buvo priverstos tai padaryti. Kai kur sienlaikrat leido ir mokytojai. Ne visiems seksi gerai suredaguoti. velgusi netarybikas mintis mokykl vadovyb laikrat konfiskuodavo. Liaudies prieai" atsirevanuodavo tikrais sienlaikraiais, kuriuos suraydavo tiesiog ant sien tam tikrose vietose. Ir ten politikai buvo suteikta pirmoji vieta... Buvo mokykl, kur sienlaikraiai buvo panaudoti suvesti sskaitoms" su mokytojais, apaukiant juos liaudies prieais ir reakcionieriais. Vienoje gimnazijoje (Rokikio) jau pirmj mokslo met dien pasirod pirmasis komjaunuoli sieninis laikratlis, kuriame smarkiai buvo puolami mokytojai. Kiekvienas mokytoj ir mokini ingsnis buvo sekamas, kiekvienas odis gaudomas. Danai dl nekalto sakinlio ar visai nekalto ypsnio buvo raomi ilgiausi straipsniai su grasinimais. Toki straipsni auka, apaukta sabotaninke (mat, isitarusi, kad reikia mokytis gyvenimui, ne soclenktynm), kontrrevoliucioniere ir prietar skleidja, buvo mokytoja Tarvydien, kuri aretavo gimnazijoje ir kaljime ilaik 5 mnesius. Jos tardytojas labai stebjosi, kad auktus mokslus ijusi, ji tikinti Diev. Nordamas atvesti tikrj keli, jis net pasiteiravo, argi ji neskaiiusi zoologijos vadovlio. Gavs atsakym, kad apie Diev rao ne zooolgijos , bet teologijos vadovliai, toliau nesim apatalauti". Rinkimai Aukiausij ir Tautybi Taryb ,

1941 m. sausio 12 buvo rinkimai aukiausij ir tautybi taryb. Kiekvienoje apygardoje reikjo irinkti po du atstovu. Buvo pastatyta po 2 kandidatu ir buvo varoma plaiausia agitacija, kad n vienas balsas netekt liaudies prieams". I alies irint gali atrodyti, kad mokykla su tokiais dalykais tai jau tikrai nieko bendra neturi. Bet kur tau. it sveiku protu nesuprantam komedij buvo traukta kiekviena mokykla. Mokiniai turjo eiti per miest sudarinti balsuotoj sraus, o mokytojai agituoti, kad balsuot. Jei maiau buvo apkrauti didij miest mokytojai, tai visas sunkumas gul ant provincijos mo-

146

DR.

A.

KUINSKAS

kytoj. Kompartija susikviesdavo mokytojus, paskirstydavo brigadas, pavesdavo tam tikrus rajonus ir liepdavo apeiti visus gyventojus ir juos agituoti. Lygiai du mnesiu prie balsavim prasidjo rinkim kampanija, ir brigados m pilieiams aikinti rinkim svarb, tarybins santvarkos gudrybes ir laim bti plaiosios tvnyns" nariu. Svarbiausia reikjo tikinti, kad eit balsuoti ir savo balso neatiduot liaudies prieams. Paskui turjo duoti apyskait, kiek suauk miting, kiek kart lanksi kuriuose namuose ir t.t. Kadangi mitingai buvo menkai lankomi, tai bdavo toki atsitikim, kad keletas brigadieri kviesdavo miting. Nors tada jie sudarydavo klausytoj daugum, bet apyskaitoje kiekvienas pasiymdavo suauks miting. .. Mokiniai taip pat neturjo pasilikti nuoaliai. Rinkim proga jie turjo atlikti garbingas pareigas, turjo imtis agitacijos u savo apygardos bloko kandidatus. Tam turjo bti panaudotos atostogos. Moksleiviai, rao vienas laikratis, turi gerai susipainti su rinkim nuostatais, technika ir aktyviai prisidti prie j organizavimo. Tam tikslui mokyklose reikt pravesti rinkim imitacija aidimus (m. .), i kuri mokiniams paaikt, kokia tvarka turi eiti rinkimai, kaip atliekamas bals skaiiavimas ir t.t. Pvz., klas vykdo balsavimus. Pasiskirsto pareigomis. Vieni renka, kiti priiri etc. Vliau atidaro d, patikrina vok skaii, paymi biuletenio balsavimo rezultatus ir t.t. Visus kylanius i to klausimus, nesusipratimus, neaikumus isprendia mokytojas kartu su mokiniais. Viso to veiksmo (vaidinimo) galt klausytis ir irti tvai suaugusieji. Taip jie labai vaizdiai ir suprantamai susidarys apie rinkimus tikr vaizd. Taip tiktai dirbant, mokiniai eis prierinkimin kampanij, virs tikru visuotinio krybingumo sismoninimu ir pasidarys visuotinio politinio aukljimo sjdiu. Reikt pavaizduoti rinkim vaizd ir buruazini krat. Tai labai svarbu, kad paaikt visi neigiamumai ir ta didel neteisyb, kuri lykiai apgauna visuomen". (Mokykla ir Gyvenimas, 1940 m. 17 nr. 634 p.) Ar mokykloje toki vaidinimai kur buvo suruoti, neteko girdti. Visuomen t vaidinim mat sausio 12 d. ir pakankamai sitikino paskutinio sakinio teisingumu. Balsuoti buvo didiausia prievol. Balsavim apylinkse buvo atymimi nebalsav ir buvo siuniami atstovai jiems t pareig priminti. Ligoniams ir simuliantams urnos buvo nuveamos namus. Vienoje gimnazijoje, kur buvo rengta balsavimo apylink, viena mokytoja pasim balsavimo kortel ir, sidjusi rankinuk, nujo bufet arbatos igerti. Komjaunuoliai tai pastebj, sukl ant koj vis komisij. Visus apm pasipiktinimas ir pasibaisjimo siaubas. Direktorius per mokytoj sak anai praneti, kad ji apsigalvot, nes jai gresia netekti tarnybos ir kaljimas. inoma, apsigalvojo.

TARYBINIAI " METAI

GIMNAZIJOSE

147

Dar iupsnis tarybikos druskos Nuo nauj met mokykla dar susilauk reform, kurios j artino prie tarybikj mokykl. Vis apskrii centruose, Kaune ir Vilniuje prie vykdomj komitet (taip vadino miest savivaldybes) buvo kurti Liaudies vietimo skyriai. T skyri kompetencijai pavestos visos pradios ir vidurins mokyklos su j mokomuoju personalu, finansais ir kiu. vietimo skyrius galjo skirti ir atleisti pradios mokykl mokytojus, pristatyti komisariatui kandidatus vidurini mokykl mokytojus ir direktorius. Mokykloms vizituoti buvo sudarytas inspektori kadras. Kauno ir Vilniaus vietimo skyriai buvo ypa svarbs, nes j inioje buvo po kelet ir keliolika gimnazij ir daug kit mokykl. Komisariato kompetencijoje liko bendras vietimo koregavimas visoje respublikoje, aukljimas ir vietimo skyri administravimas. Mokykla dabar turjo tris virininkus ir tris inspektorius: komisariato, vietimo skyriaus ir kompartijos, kuri tarybinje santvarkoje, kaip inome, turi antr valdios aparato komplekt. Antra naujov, tai vadinamas mokykl efavimas. Kad bt umegztas artimas kontaktas tarp mokyklinio jaunimo ir darbo moni, sakoma, kad kiekviena mokykla pasirinkt sau koki mon ar fabrik savo efu (globju). Mokiniai gali pasidalinti su darbininkais savo gyjamomis iniomis, pavairinti j darb pramogomis. Mokini saviveiklin pagalba darbininkams ypa gali bti efektyvi, ir toks kultrinis kontaktas gali turti labai daug takos komunistiniam moksleivi aukljimui". I kitos puss mokyklos efas savo darbinink kolektyvu gali daug prisidti prie mokini gyvenimo pavairinimo ir prie ugdymo j meils darbui, darbo mogui ir ms didiajai socialistinei tvynei" (i 1941. I. 7 d. aplinkraio). Jei fabriko ir darbinink komitetai turi didesni l, jie gali padti mokykloms ir mediaginiai suteikiant mokyklos vaikams arba visai mokyklai dovan. Darbininkai atvyksta mokykl vakarus ir labai pageidautina, kad per tokius vakarus seni revoliucionieriai, kovotojai i nelegali laik galt papasakoti apie savo pergyvenimus ir darbo moni kovas. Fabrikai tam tikra prasme vykdo ir mokyklos aukljamojo darbo kontrol, nes mokytojai fabrik darbinink susirinkimuose duoda atskait apie mokyklos darb, o fabrikai mokyklose pranea apie savo stachanovininkus ir darbo laimjimus". (Mokykla ir Gyvenimas, 1940 m. 17 nr. 635636 .). Mokyklos rinkosi efus, reng ikilmingus mitingus, kuriuose buvo pasiraomi efavimo aktai. Pasiraymo aktai paprastai baigdavosi vaimis, kuri metu ne vienas efas atsidr po stalu... Sausio 22 d. buvo minimos Lenino mirties sukaktuvs. Ta proga mokyklose intensyviau m kurti genialiojo socialistins revoliucijos vado Lenino kampelius". Tuose kampeliuose buvo rengtos mokini skaityk-

148

DR.

A.

KUINSKAS

los, posdiaudavo komjaunimas ir t. t. Kadangi komjaunuoliai mokini tarpe buvo nemgiami, tai mokiniai Lenino kampeliu m vadinti t viet, kur paprastai bga pertrauk metu. Sausio vasario mnes kakaip m smarkiai plisti gaisrai, ypa fabrikuose. Vasario 14 d. buvo isiuntintas (visai slaptai) aplinkratis, kuriuo direktoriai pareigojami per 48 valandas patikrinti priegaisrins apsaugos ir sargybos padt ir sudaryti reikalingus apsaugos organus. Tam reikalui buvo sudarytos bene eios grups: sekj, gesintoj, degazuotoj, sanitar ir kt. Be to, buvo sakyta tuojau vesti atsakingus budtojus nakties metu ir poilsio dienomis. Nuo tada kiekvienoje mokykloje kasnakt turjo budti mokytojas ar kuris kitas asmuo i aptarnaujanio personalo. Vasario mnesio pabaigoje buvo paskelbtas Komisar Tarybos ir komunist partijos centro komiteto nutarimas leisti laikyti baigiamuosius egzaminus ir IXs klasei (pagal sen tip tai buvo septintoji klas). Vasario 23 d. turjo bti minimos raudonosios armijos sukaktuvs. Tuo reikalu Kauno Liaudies vietimo skyriaus vedjas ileido tok aplinkrat :
Nuoraas. K. M. V. K-to Liaudies vietimo Skyrius 1941 vasario m. 15 d. Nr. 675.

GIMNAZIJ DIREKTORIAMS IR PRADIOS M O K Y K L VEDJAMS

Vasario 23 d. Lietuvos Taryb Socialistin Respublika drauge su visomis brolikomis Taryb Sjungos respublikomis mini 23-sias Raudonosios armijos metines. 1918 m. vasario mn. 23 d. Komunist partija Lenino ir Stalino vadovaujama sukr Raudonj Armij, kuri geleine jga ir nepalyginama valia sutriukino kapitalizm ir tuo utikrino ram ir gra gyvenim liaudiai. Raudonoji Armija, kurdama socialistin santvark Taryb Sjungoje, gindama, darbo mones nuo inaudojimo visame pasaulyje, kovoja u proletariato teises u aukiausias teises pasaulyje, todl ji yra toji Armija, kuriai pagarb teikia viso pasaulio darbo mons. L. T. S. R. mokyklos turi tinkamai paminti ias garbingsias sukaktuves^ kad mokini irdyse sustiprt meil Raudonajai Armijai, atneusiai mums laisv ir isivadavim i kapitalistiko komaro. ias sukaktuves minti reikia vasario 22 d. po trij pamok. Minjimas turi bti su dideliu meniniu skoniu paruotas ir spdingai pravestas. Eilraiai, vaidinimai ir kitokia mediaga turi graiausia forma pavaizduoti Raudonosios Armijos didvyrikum, nenugalimum ir jos didel darbo moni taikos saugojimo vaidmen. Gimnazij Direktoriai ir pradios mokykl vedjai pareigojami praneti vietimo Skyriui, kaip minjimas buvo pravestas. Liaudies (Pas.) V. Ruzgas, vietimo Skyriaus V e d j a s -

TARYBINIAI " METAI

GIMNAZIJOSE

149

Tas dokumentas visais atvilgiais charakteringas. Bdinga dar ir tai, kad aplinkratis adresuotas gimnazij direktoriams. Liaudies vietimo skyriaus vedjas i to didelio dkingumo ivaduotojai" umiro, kad jau pus met prajo, kai vietoj gimnazij beliko tik vidurins mokyklos. _ Pavasariop mokyklai buvo kraunamas naujas udavinys. Lietuvos Komisar Taryba ir komunist partijos centro komitetas nutar likviduoti Lietuvoje neratingum ir maaratingum iki 1943 m. gruodio 31 d. it nutarim vadino didiausios reikms istoriniu vykiu. Spaudoje*) ir kalbose buvo skelbiama, kad Lietuvoje yra 25% berai. Mokytojai ir mokiniai buvo traukti berai ir maarai surainjim. Vliau paaikjo, kad tas procentas ne toks jau didelis, nesiekia net 6, ir tai skaitant Vilniaus srit, kur nerating moni procentas siek iki 12. Neratingumui paalinti buvo organizuojami kultrarmieiai" i mokytoj ir auktesni klasi moksleivi. Nors ia daugiausia buvo paliesti pradios mokykl mokytojai, bet ir gimnazij mokytojams teko raytis kultrarmieius. Kad ir itas darbas buvo varomas ne paiam tiesioginiam tikslui siekti, bet panaudojamas agitacijai, galima lengvai sitikinti pavarius to meto mokytojams skirto laikraio (Mokykla ir Gyvenimas) puslapius. tai kaip atsiliepia Suaugusi vietimo valdybos virininkas (Geniuas): Kolegos mokytojai, kreipiuos jus ne tik vietimo Liaudies Komisariato Suaugusi vietimo Valdybos vardu, tos valdybos, kuriai Partija ir Vyriausyb paved istorin udavin likviduoti ms krate kapitalistinio rimo skaud palikim neratingum ir maaratingum. Kolegos, kapitalistinis reimas dar mus savo supuvusios santvarkos gynjais, dar mus darbo moni tamsintoj talkininkais. Mokytojai buvo veriami organizuoti tikybinius fanatikus pavasarininkus, ateitininkus, angelaiius, faistinio reimo pakalikus jaunalietuvius. Mokytojus stengsi izoliuoti nuo darbo liaudies, nuo liaudies varg ir reikal". Iskaiiavs dar daugel mokytojo varg, jis toliau sako: Neratingumas ir maaratingumas, o taip pat susijs su tuo masi tamsumas, yra skaudiausia ms jaunos tarybins respublikos aizda. Tamsumas neleidia monms suprasti respublikos politini siekim (m. .), neleidia smoningai dalyvauti politiniame gyvenime (m. .), neleidia t gyvenim gerinti, tobulinti". (Mokykla ir Gyvenimas, 1941 m. 16 nr. 726727 .). Komsorgai Nors ir daug buvo dedama visoki pastang tarybikai nuteikti jaunim, bet to darbo vaisiais vis nebuvo galima pasigirti. Kad ir labai le*) Mokykla ir Gyvenimas skelb, kad Lietuvoje buruaziniais laikais mokyklinio amiaus vaik tarpe berai buvo priskaitoma apie 15%, suaugusi vietomis apie 60%" (1941 m. 12 nr. 535 .).

150

DR.

A.

KUINSKAS

pinam, komjaunuoli skaiius buvo neproporcingai maas. Ir to mao skaiiaus didesn pus sudar ydai. Buvo ir toki mokykl, kur vadovyb jokiu bdu nepajg surasti komjaunuoli ir juos suburti kampel. Komisariatas ia irjo mokytoj neaktingum ir rado reikalo dar kart priminti komunistinio aukljimo svarb ir pareigoti mokytojus ne tik mokyti, bet ir auklti. Nelabai pasitikdamas mokytoj pastangomis, komisariatas mokyklas m skirti ypatingus aukltojus - komsorgus. J udavin ir reikm lengviau suprasime i io aplinkraio:
Nuoraas. LTSR vietimo Liaudies Komisariatas Vidurini Mokykl Valdyba 1941 m. vasario mn. 14 d. Nr. 571,2. VIDURINI IR NEPILNJ VIDURINI M O K Y K L Vilnius DIREKTORIAMS Komunistinis Lietuvos TSR jaunimo aukljimas yra vienas i svarbiausi tarybins mokyklos udavini. Visi mokytojai, vis tiek kur dalyk jie dstyt, neturi n valandls io tikslo umirti. Klyst arba smoningi tarybins mokyklos prieai yra tie, kurie sako, jog dst savo dalyk ir aukljimo klausim nelieia. Buruazinj mokykloj kiekvienas dstomas dalykas buvo nuvieiamas taip, kaip reikalavo viepataujanti inaudotoj klas. Marksizmas - leninizmas tatai visai kitaip traktuoja. Jau laikas mokytojams tat imokti ir dirbti nauja komunistine dvasia. Direktoriai pakartotinai pareigojami visa tai atidiai stebti, bti aktyvs ir budrs, alinti pasitaikanias klitis, grietai kovoti su tarybins mokyklos prieais, kas jie bebt ir i kur bepasirodyt. Kad is aukljimas vykt spariau ir lengviau, kai kurias vidurines mokyklas paskirti komunistinio jaunimo organizatoriai - komsorgai. J udavinys - stiprinti politin aukljim ir plsti kultrin masin darb mokyklose. Tatai visai nereikia, jog nuo t pareig atleidiamos mokyklos vadovybs ir mokytojai. Atvirkiai, jie turi dar labiau tuo susirpinti. Direktoriai ir mokytojai turi komsorgams visokeriopai padti, juos informuoti, su jais bendradarbiauti, pasitarti tiek mokymo, tiek aukljimo klausimais. Kai kurie mokytojai komsorgus iri kaip savo darbo kontroliuotojus, tarytum kokius savo prieus. Tai visikai klaidinga. Jie atjo padti direktoriams ir mokytojams aukljimo darbe. Kad ta j pagalba bt vaisingesn, reikia jiems tuo paiu atsilyginti. Joki prieingum ia negali bti, nes tiek komsorg, tiek mokytoj tikslas vienas komunistinio LTSR jaunimo aukljimas. Kur dar komsorgai nepaskirti, ia politin aukljim turi ypating dmes atkreipti direktorius, mokytojai ir komjaunimo organizacija. Bendromis viso pedagoginio personalo ir komunistini organizacij jgomis perauklsime jaunuomen nauja dvasia ir padarysime j nauding didiojoj socializmo statyboj. (Paraas) P. Mikutaitis,

Valdybos Virininkas.

Komsorgus skyr ne visas gimnazijas. Komsorgais buvo parinkti partijai patikimi mons. J cenzas nuo pradios mokyklos iki keli gimnazijos klasi. Ne vienoj vietoj pasitaik labai grubi ir menko isi-

tarybiniai " metai

gimnazijose

151

lavinimo moni. Mokiniai komsorg nemgo ir j kitaip nevadindavo, kaip kiemsargiais. Nors komisariato aplinkratis ir guodia mokytojus, kad jie irt komsorgus tik kaip padjjus, bet ne kaip kontroliuotojus, taiau faktikai jie kontroliavo vis mokyklos darb ir mokytojams duodavo nurodym kaip reikia dirbti aukljimo darb. Ukmergs gimnazijoje komsorgas taip viet" mokytojus: Pamokos nulis, socialistinis veikimas viskas; ia milijonai tem". Kadangi komsorgai dirbo artimam kontakte su ekistais, tai aiku, kad j balsas daug svr. Kai kur komsorgai sujo su savo aukltiniais" gana biiulikus santykius ir neveng drauge utraukti dm ar imesti vien kit burnel. Uolesnieji komsorgai turjo gana daug vargo. Jiems reikjo iniuktinti visus ukampius, pairti, ar nra antitarybins veiklos. Vienoje mokykloje komsorgas sunkiai kovojo su antikomunistine literatra", kuri nuolat atsirasdavo berniuk ivietse. I pradi jis pats pasislpdamas t literatr naikino, sienas tryn, plov. Vliau, tokiu bdu nepajgdamas kovoti, talk pasikviet ekistus. Kaip pats komsorgas posdy prane, ekistai paadjo sienas ipiauti ir ifruoti nusikaltlius. Gal tai bt ir vykd, jei tuojau nebt reikj i Lietuvos bgti. Taiau ir komsorg paskyrimas ne k padjo. Komjaunuoliai beveik kiekvienoje gimnazijoje buvo ant pirt suskaitomi. Tad kai kur reikjo imtis griet priemoni. Vienoje gana didelje gimnazijoje (Vilniaus I) buvo kvieiami keli steigiamieji komjaunuoli susirinkimai, bet vis nevykdavo, nes atsilankydavo tik steigjai. Tada vadovyb ir komsorgas liep klasi aukltojams bsim susirinkim nusivesti savo klases ir sakyti, kad i kiekvienos klass susirast bent po vien komjaunuol. kart susirinkimas tikrai buvo gausus su klasi aukltojais buvo apie 500 mokini; komjaunuolius sira apie 20. J tarpe buvo keli slapti aktyvistai, kiti turjo gelbti savo tvus, mokytojus ir pai gimnazij. Nevyks bandymas su komsorgais, mokini traukimas politik, mitingai ir nepaliaujamas senj ideal niekinimas buruazins santvarkos kritika" mokyklos gyvenim ne daug destrukcijos. Priversto mokytojo pastangos girti naujj santvark, kada kiekvienas mokinys gyvenime mat ir juto prieingai, pakirto mokytojo autoritet. Maiau moralikai ugrdintas elementas susigund lengvai silomu udarbiu"; turdamas laisvo pinigo, pradjo rkyti, girtauti, nesiskaityti su mokyklos tvarka bei drausme. Tai pastebjs komisariatas, kovo 21 d. aplinkraiu skatina mokyklos vadovyb grieiau irti tvarkos, varos, kovoti su vagiliavimu. Aplinkratis pradedamas taip: vairi ri reakcionieriai, nordami sukompromituoti socialistin mokykl, ardo mokykloje disciplin, skatina mokinius girtauti, rkyti, neklausyti mokytoj, eminti j autoritet. Danas reikinys, kad mokiniai per pamokas neramiai laikosi, nemandags su mokytojais, be rimt

152

DR.

A.

KUINSKAS

prieasi pamokas praleidinja, vluojasi ir t. t. ir i mokytoj puss". ..

Panai reikini yra

ita aplinkraio anga tai vaizdingas bolevikikos taktikos liudininkas. Jei kas nors neijo taip, kaip numatyta plane, jei padaryta ioplyst, jei nemoka vykdytojas, tai visada kalti reakcionieriai, sabotaninkai ir liaudies prieai", visur matomas pasiksinimas griauti socialistin santvark. Nemokamas" mokslas Per vasar visuose mitinguose buvo skelbiama, o paskui spaudoje raoma, kad buruazinje Lietuvoje darbo monms mokyklos buvo neprieinamos tegalj mokytis tik turtingj vaikai. Dabar mokslas nemokamas, mokyklos durys atviros visiems. Tai patvirtindama, Lietuvos Liaudies Komisar Taryba rugpiio 29 d. paskelb nutarim, kad mokslas visose mokyklose nemokamas. Tai garantavo ir Stalino konstitucija. Mokslo met pradioje mokyklose buvo ruoiami mitingai, siuniamos padkos Stalinui u nemokam moksl. Padkos dar nespjo pasiekti Stalin, o jau Maskvoje Liaudies Komisar Taryba, atsivelgdama taryb alies darbo moni bkls pagerjim, spali 2 d. nutar vesti mokest u moksl vidurini mokykl 810 klasi mokiniams, vis specialini ir auktj mokykl klausytojams. itas nutarimas Lietuvos tarybinei vyriausybei ir partijai atm ad ir ilgai nebuvo skelbiamas. jo su Maskva derybos: teleidia naujoms respublikoms nors iemet dar nemokti; nemokamas mokslas toks dkingas arkliukas agitacijai. Bet Kremlius nesukalbamas. Tik pusmeiui praslinkus Lietuvos komisar tarybai buvo leista nutarti, kad Lietuvoje vedamas mokestis u moksl ne darbo elemento vaikams. Mokest reikjo mokti u visus metus. Universitete 400 rb., Kauno ir Vilniaus vidurinse mokyklose po 200 rb., o kitose vietose 150 rb. Tik kilo neaikum, kas reikia laikyti ne darbo elementu. Tuo reikalu buvo paskelbta tokia instrukcija:
LIETUVOS TSR LIAUDIES KOMISAR T A R Y B A Nr. 1288. Nuoraas. Kaunas, 1941 m. kovo 18 d. INSTRUKCIJA dl Lietuvos TSR Liaudies Komisar Tarybos 1941 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 218 taikymo. Lietuvos TSR Liaudies Komisar Tarybos 1941 m. kovo 13 d. nutarimas Nr. 218 dl mokesio u moksl vedimo ne darbo elemento vaikams taikomas tiems moksleiviams, kuri tvai buvo: dvarininkai, emvaldiai, turjusieji iki 1940 m. birelio 17 d. daugiau 30 ha ems; pramonininkai, prekybininkai, rangovai, kuri

TARYBINIAI " METAI

GIMNAZIJOSE

153

mons yra nacionalizuotos; savininkai nam, kuriuos lieia sakas apie nacionalizavim; savininkai, kuri turtas yra konfiskuotas po 1940 m. birelio 17 d.; bankininkai, kapital, obligacij, akcij ir kit vertybini popieri turtojai, kuri pragyvenimo altinis iki 1940 m. birelio 17 d. buvo pajamos i i vertybi; kininkai, kurie sistematikai naudojasi samdomu darbu; asmens, kurie verslo reikalui naudojasi samdomu darbu; dvasininkai. Mokest u moksl moksleiviai nea mokyklos ar mokomosios staigos kas, o gautsias sumas mokykla ar mokomoji staiga nea Valstybs Bank. Moksleiviai, neneusieji nustatytu laiku mokesio u moksl, i mokyklos ar mokomosios staigos paalinami. (Pas.) M. Gedvilas, Lietuvos TSR Liaudies Komisar Tarybos Pirmininkas.

Nors mokestis buvo vestas ne visiems, bet mokiniai it dalyk atsiliep gana jautriai. tai kaip rao vienos gimnazijos mokinys: VII klasje konstitucijos pamoka. Mokytojas aikina straipsn, kuriame kalbama, kad mokyklose mokestis u moksl nemokamas. Bet dar nebaigus aikinti, eina vienas i gimnazijos vadov ir kak usiras pranea, kad kai kuriems teks mokti. Tai tai kaip, pagalvojame mes, konstitucijoje raoma vienaip, o daroma kitaip. Tai itas straipsnis neteisingas". Tarp ms kyla nabdesys ir t straipsn kai kurie storai su raalu utepa. Kiti padaro teising ivad: jei neteisingas vienas straipsnis, tai neteisinga ir visa konstitucija. Ir greitai klasje pakyla pliam lap eesys, o kai kur pasuolje jau pabyra lap gabaliukai. Mokytojas ant stalo usikniaubs baigia aikinti pamok ir po skambuio ieina i klass. Visas klass grindis apdengia suplyti konstitucijos lapai, o mergaits, lyg vitos, pradeda kojomis juos kapstyti"... Tvarkdarys tuojau msi atstatyti tvark. Atsines luot, braukia kamp suplytos konstitucijos lapus. Atrod viskas baigta. Bet klasje buvo yduk, kurie prane kompartijai. Prasidjo tardymas gimnazijoje, paskui milicijoje. Viso to rezultatas i gimnazijos paalinti du mokiniai, kitiems dviems sumaintas elgesio paymys, o klass aukltojas atstatytas nuo aukltojo pareig. Negaldami ito dovanoti, pavasar, po konstitucijos egzamin, mokiniai dar smarkiau m plyti tas knygeles. Direktorius ito dalyko tylomis nepraleido ir patogiausiu momentu kaltininkams suiupti pasirinko egzaminus. Beegzaminuodamas i geometrijos prie lentos atsakinjant vien mokin, jis m tardyti apie konstitucijos plym. Taiau ir itokia jo pedagogin" priemon jam nedav pageidaujam vaisi, o egzamin pavertimas tardymu mokiniuose sukl didel pasipiktinim. Zaras gimnazijoje, kur labai eimininkavo kompartija, instrukcijos dl mokesio pritaikymas buvo pavestas sprsti kompartijai, nes vadovyb nepajg atskirti, kam reikia mokti, o kas atleidiamas. Kompartija taip sprend: lauko nedaug, turi kuliam main mokt; turi kultrin piev mokt"... Mokt, nors jie nesinaudojo svetimomis jgomis (samdomu darbu) ir nors j ems nepaliet nacionalizacija.

154

DR.

A.

KUINSKAS

Grauds verksmai" Bolevikins pedagogikos" ir propagandos pagrindinis udavinys buvo umuti mog" atimti jam siel ir paversti gyvuliu. Todl mokykla buvo pareigojama stropiai varyti antireligin propagand. Nors plaiai visuomenei banyios dur udaryti nedrso, bet mokykloje bet koks religinis pasireikimas buvo nepakeniamas, dl religini veni ventimo buvo grasinama imesti i mokyklos. Pirmas mginimas buvo lapkriio 1 d. (Vis ventj). Daugely mokykl trko gana ymaus procento mokini. U tai pagrasinta, liepta susiprasti ir pasitaisyti. Po spali revoliucijos minjimo sekmadienis, paverstas darbo diena, atsiliep tuo paiu. Prien gimnazijoje beveik visi mokiniai, uuot j pamokas, nutrauk banyion. Prie mokyklos dur jie ikabino skelbim, kuriame ra, kad Stalino konstitucija suteikia sins laisv, todl tikintieji neprival eiti pamokas. Artinantis Kald ventms, kilo klausimas, kaip bus su Kald atostogomis. Taryb Sjungoje atostogos prasideda nuo sausio 1 d. Tas klausimas buvo svarstomas ir direktori suvaiavime Vilniuje. ia, daliai pasisakius, kad nevertt isyk lauyti tradicij, nes bt sukelta daug nepasitenkinimo, yd atstovai ir kai kurie tarybikai nusiteikusieji, reikalavo grietai kovoti su prietarais. Balsuojant daugumas pasisak u Kald ventim. inoma, direktori balsas ia maai k tereik turjo patvirtinti partija. Pastaroji, atsivelgdama rinkimus, kad nepakenkt balsavimui, leido mokyklai atostogas nuo gruodio 23 iki sausio 5. Be to, ir visuomenei antroji Kald diena buvo paskelbta nedarbo diena. Su skaudama irdimi partija nukrypo nuo generalins linijos". kart pasitenkinta tik spaudoje tikinti" fanatikus ir liaudies prieus. Utat po Kald atostog mokyklose buvo suintensyvinta antireligin veikla. Tuo tikslu buvo rengiamos paskaitos, demonstruojamos filmos, mokyklose atsirado komsorgai, mokytojai per savo laikrat ir aplinkraius buvo pareigojami pamokose akcentuoti antireligin moment. Gavnioje komjaunuoliai reng vakarus ir okius. Bet ir dabar, kaip ir adventuose, oko jie vieni su savo ydelkaitmis. Per Kaldas ikreipt generalin linij" partija tikjosi atitiesti per Velykas. Pavasario atostogos mokyklose buvo atliktos kovo pabaigoje. Artjant Velyk ventms (balandio 13) visose mokyklose buvo grietai sakyta spti mokinius, kad nepraleist pamok; kai kur buvo pagrasinta net kaljimu ir suaudymu. Neatjusius mokinius klasi aukltojai turjo tuojau aplankyti ir atvesti tikrj keli". Nepaisant itoki priemoni, mokini skaiius pamokose pradjo tirpti nuo Didiojo ketvirtadienio. Pirmoji Velyk diena sekmadienis. Antrj dien mokini skaiius dar labiau sumajo. Atjo tik kitatikiai ir tarnautoj vaikai. T dien mokyklas lank vairs vietimo vadovybs ir partijos vizitatoriai.

TARYBINIAI " METAI

GIMNAZIJOSE

155

vienur keli mokiniai paalinti i mokyklos, kitur sumaintas elgesio paymys, o kai kur pasitenkinta pabarimu ir spjimu. Vienoje Kauno gimnazijoje vizitatorius rado neatjusi pamokas vien mokytoj. Pareikalavo pasiaikinti ratu. Toji pasiaikino, kad ji neatjusi pamokas dl asmenini reikal, reikj atlikti religin savo pareig. Vietinio vietimo skyriaus vedjas sak t mokytoj tutuojau atleisti. Direktorius kreipsi komisariat, praydamas palikti iki mokslo met pabaigos, nes mokytoj keisti besibaigiant mokslo metams nepatogu. Mokytoja buvo palikta. Gavnioje ne pamok metu banyiose mokiniams buvo rengiamos rekolekcijos. Netenka ia rodinti, kad jos buvo labai gausiai lankomos. Alytaus mieste, kur labai didel gimnazija, tokios rekolekcijos buvo surengtos prie pat Velykas. Gimnazijos vadovyb suman suruoti savo rekolekcijas". Didiojo penktadienio vakar, kai banyioje buvo atliekamos rekolekcijos ir religins apeigos, gimnazijoje buvo suruota antireligin paskaita. Mokiniams buvo paskelbta, kad bus paalintas i gimnazijos kiekvienas, kuris neateis paskait. Nustatytu laiku susirinko visi mokytojai ir brelis mokini, kuri skaiius buvo apie pus maesnis kaip mokytoj.. . Paskaitos metu prie mane sdinti susitraukusi mokinuk pasakoja mokytojas varto kakoki ma knygel. Susidomjau, k ji ten turi. Besukindama savo knygel, ji netyia atkreip t pus, kur buvo antrat. Gi iriu Grauds verksmai"... Po paskaitos ijs kiekvienas klausytojas apsiausto kienje rado priebolevikin proklamacij. Laidotuvs Artjo visokiomis viltimis neins pavasaris. Bet tais metais gamta buvo prisitaikiusi prie rstaus reimo: buvo vis alta, lijo, pt varbs vjai, o keliai nedivo ir nedivo (kaip gi ivaiuos tankai, atsidusdavo ne vienas.. .). Taryb itikimieji ir partijos pareignai grasino tiems, kas leidia gandus, kas laukia atmain. Mokyklos, kurias visokiomis progomis val" nuo prietarybini gaival, buvo stropiai ruoiamos tarptautinei revoliucinei darbinink klass ventei" gegus pirmajai. vietimo komisaro pavaduotojas balandio 11 d. ileistame ta proga aplinkratyje konstatuoja, kad taryb Lietuva pirm kart vs laisvai t vent. Pirm kart po garbingja Markso Engelso - Lenino - Stalino vliava pasidiaugsime savo laimjimais ir vieai skelbsime savo solidarum su viso pasaulio proletariatu. Drauge su visais ilaisvintais darbininkais t didij vent vs ir visos mokyklos su savo aukltiniais ir mokytojais... .. .Mokykl vadovai pareigoja mokytojus, ypa konstitucijos, istorijos, literatros dstytojus, per pamokas atitinkamai parengti mokinius.. ,

156

DR.

A.

KUINSKAS

Kad i didi vent bt sutikta ir praleista kuo graiausiai ir reikmingiausiai, mokyklos sitraukia gyvas soclenktynes, siekdamos mokslo pasirodymo vents metu... Dainavimo muzikos mokytojai turi jau dabar rpintis, kad mokiniai imokt revoliucini dain, o fizkultros mokytojai turi paruoti mokinius graiai ir tvarkingai vieai pasirodyti. . . ventei atymti ileidiami nauji sieniniai laikratliai,. . . mokykl bstins papuoiamos ymij socializmo krj paveikslais, kiais ir kt.". U vents paruoim ir pravedim atsakingi mokykl vadovai. Prasidjo kartas darbas: plakat ir transparent gaminimas, klasi puoimas, vaikiojimo ir sveikinimo repeticijos. Krautuvse pritrko raudon da, raudonos mediagos, raudono popieriaus ir smeigtuk. Kaunas, kaip ir kiti miestai, paskendo raudonuose dauose. Juk artjo tikro revoliucinio susipratimo egzaminas, reikjo rodyti darbo moni meil vis mokytoj mokytojui" draugui Stalinui. Jeigu organizatoriai spali revoliucijos minjimo eitynes mokinius ved su tam tikru nepasitikjimu, bijodami, kad neatsirast nesklandum, tai iuo metu atrod daug geriau pasiruota ir buvo engta tvirta koja. po nepagadino net ir tas faktas, kad vienur kitur sudeg paradui paruota tribna, suplyo plakatas ar netyia" nulo transparento kotas. Diena pasitaik labai grai: pirm kart t pavasar atilo ir nuvito saul. Kauno gimnazijos jo ne viena paskui kit, bet buvo suskaldytos kiekviena sek paskui savo ef (fabriko organizuotus darbininkus). Pats svarbiausias eityni udavinys gerbiant praeiti pro tribn, kurioje buvo komisar taryba, partijos vadai ir raudonosios armijos atstovai. I tribnos per garsintuv buvo skelbiami kiai, kuriuos demonstrantai turjo atsiliepti valio ir ura. Kolona sek paskui kolon, kis po kio sklido per tui Vileiio aikt, nes darbininkai, organizacijos, moksleiviai ir studentai ygiavo tyls, galvas emyn nuleid, ar irdami tiesiai, tik ne tribn. kavo tik tos kolonos, kur jo ydai, arba bent j daugumas, ir rus mokyklos. Tokia lidna eisena truko apie tris valandas. Taip buvo Kaune, taip buvo Vilniuje, taip buvo visoje Lietuvoje. Po keli dien susitinku vien seniai pastam kairij pair mokytoj. Jis pirmiausia ir klausia: Ar buvai laidotuvse?" Kokiose laidotuvse, kas mir? atsakiau jam klausimu klausim. Nagi laidojom pirmj gegus..." Tikrai, met bgyje stumdomas ir niekintas lietuvis, laimingiausios" pasauly alies pilietis, ios diaugsmo manifestacijos" dien savo atkakliu tyljimu pareik didiausi protest. tai kaip vienas mokytojas, o toki buvo imtai, pasakoja savo vents spdius provincijoje:
Po spali revoliucijos ikilmi gegus 1-sios laukme drebdami, nes tikjoms, kad mokiniai ikrs pos, ir mums vl teks malonum". Rengms, darme ygio repeticijas, kaip aukti valio", atsakyti sveikinimus i tribnos.

TARYBINIAI " METAI

GIMNAZIJOSE

157

rikiuot atjo beveik visi mokiniai. Sustat klasmis su paveikslais, transparentais. A, kaip X-s kl. aukltojas, su savo klase patekau pirmj eil, pirmasis gimnazij kolonoje. Sustoti aiktje niekur neleido, tik ygiavome, nes spali revoliucijos ikilmi metu parado aiktje ms mokiniai tyiojosi i rus raudonarmiei ir didiausias ovacijas pakl praygiuojant lietuvikam daliniui. ekistai buvo spj gimnazij, kad to daugiau nebt, bet, matyt, savo spjimo galia patys netikjo. Taigi, taip sutvarkyti ygiavome miesto gatvmis, jome kaip kapus. Tarpais mokiniai dainavo, bet vis tik ne tas dainas, kurios buvo sakyta dainuoti, bet, paprastas liaudies dainas, anokias nesisek" dainuoti. iurpo suimti artjome prie tribnos. Ms priekyje praygiavo su glmis rus semilietka, viaukiodama kaip reikiant. Ms kolona nesuprantamu bdu m liktis nuo grie einanij per gerok tarp. Ms direktorius, mus beragindamas skubti, pats su inspektoriais ir sargais, kaip kolonos vadovai, nusivijo ruselius. Supratau, kad jau blogai. Vos tik mums pasiekus tribn, i jos politrukas rusikai pasveikino ir suuko ura!", o mano vyrai tik sustingo ir n viauk. Tada i tribnos pasigirdo nelabai garsus, trij aukt komplimentas". Prijo kita klas vl pasveikinimas ir vl tyla; kakur apie kolonos vidur dar kart pasveikinimas, ta pati tyla. * Kit, rodos, jau nesveikino. Kolonai sustojus, prie mans prioks draugas direktorius apvelniavo, o prijs prie kitos (mirios berniuk ir mergaii) klass aukltojo visai stilingai par: Ko stovi, kaip kelnes pridjs?', (mat, anas stovjo ir nesiaikino)..."

Kad tu, gude, nesulauktum... Bolevizmas Lietuv uklupo neparuot. Pirmiau apie bolevikin teror raiusi ms spauda buvo palaikyta alika, perdedanti (nors ji tevaizdavo vos menk tos baisios tikrovs el). Todl i pradi daug kas naiviai tikjosi i bolevik sulaukti jei ne visikos laisvs, tai bent tolerancijos tautiniuose, kultriniuose ir sins reikaluose. Taiau daugumas lietuvi tuoj pamat, kad po internacionaline bolevizmo skraiste slepiasi rusikas imperializmas, o socialistins laisvs kiais liliuojamas mogus yra gyvuliu paverstas vergas. Tai lietuviui primin spaudos draudimo laikus ir spontanikai j pastmjo kov u tautyb ir tikyb. Tatai labiausiai pergyveno mokykla, kur brutaliausiu bdu buvo brukamas rusikumas ir materializmas. Mokinys, kaip jau i eils fakt matme, gaivalikai prieinosi visam tam aziatikumui, nepaisydamas j sekani komjaunuoli ir yd aki. Savaip visa prigimtimi protestuodamas, jis drask visokius klasi papuoalus, plakatus, mt lauk socializmo vad paveikslus, ne juos ivietn, kuri vadindavo Lenino ar Stalino kampeliu, tep j veid nevarumais, priddamas ura: koks veidas, toks ir kremas" ir t. t. Jis gyvai reagavo mitinguose ir paskaitose, keldamas triukm ar demonstratyviai pasialindamas; jis nesira komjaunuolius. Visu savo elgesiu mokinys kartojo vysk. Baranausko odius: Kad tu, gude, nesulauktum, nebus kaip tu nori, nes tavo priesakai nedori". Daug kur mokiniai djosi slaptas priebolevikines organizacijas (pav. auktaii Baltoji kolona"), kurios palaik ryius su aktyvistais. ekistams susekus j pdsakus, ne vienas turjo bgti Vokietij, o kai

158

DR.

A.

KUINSKAS

kurie buvo suimti ir net priversti nipinti ekist naudai. Mokinius sekti ekistams daugiausia paddavo komjaunuoliai. Prien gimnazijoje vienas komjaunuolis tiek davinjo ir terorizavo savo draugus, kad mokiniai, netek pusiausvyros, sudar net smoksl j nuudyti. Nutaik moment, vien vakar pradjo vykdyti savo pasiksinim, bet, kilus triukmui, auk turjo paleisti tik sueist. Pozityviai veikdami, mokiniai stengsi pabrti savo tautikum rainiuose, vaizduodami gamt, simbolizavo Lietuvos vliav, pav.: Geltonuoja pievos, aliuoja mikai, teka raudona saul". Kienaitse neiodavosi susiki spalvotus pietukus, sudtus vliavos spalv tvarka; tautini veni metu imtydavo juodu ydu perritas juosteles, medy ikabindavo tautin vliav, platindavo antibolevikinius atsiaukimus, visokiomis progomis dainavo lietuvi liaudies dainas. Marijampolje uoliai ekist sekiojami ir gaudomi, graiai su dainomis ir glmis ilydjo lietuvi kariuomen, kuri bolevikai kl rytus. Pabrdami savo religikum, mokiniai lank banyiose organizuojamas tikybos pamokas, pamaldas, daug kur prie pamokas ir po pamok tyliai atkalbdavo mald, tikybini veni metu nesilankydavo pamokas ir t. t. inoma, visa tai pareikalavo auk: ne vienam teko ilkti i mokyklos, atsissti kaljim ir net gyvyb prarasti. Kai kuriose gimnazijose mokiniai buvo mtomi visai u menkus dalykus, u nekalt juok i kokios nors tarybins ventenybs". Kai kur mokiniai buvo imetami be mokytoj posdio inios, vien partijos ar ekist sakymu. Vienoje gimnazijoje i vienos klass buvo imesta daugiau kaip pus mokini. Tada vienam sienlaikraty buvo parayta: Visa prapuol tik ant suolo pliko Kelios ydaits apykreivs liko". . . Mokytojai savo nusistatym parod vasaros suvaiavimo metu. Todl, prasidjus darbui, juos buvo atkreiptas ypatingas dmesys. Juos sek ekistai, sek komjaunuoliai, sek ydukai ir net kolegos. Uteko ne vietoje tarti od, parodyti nepageidaujam veido iraik, ir jau kvieia NKVD. Tai buvo labai smarkiai jauiama provincijoje, maesniuose miestuose, kur mokykla stovjo viso ko centre. itokia nuotaika nebuvo svetima ir Vilniui, kur lietuvius visaip provokavo ir skund lenkai. Uols tarybins santvarkos alininkai ir ekos agentai tariamiems j liaudies prieams" nedav ramybs n mokytoj kambary pertrauk metu. tai kaip savo pergyvenimus pasakoja vienas mokytojas:
J akivaizdoje netiko sdti susikaupusiam, nes tuojau aperdavo klausimais: Kodl toks nusimins? Kas nepatinka?" Kai i miesto pavasar raudonarmieiai kakur m kraustytis, kilo viesi mintis: bga". Ir vl klausimai: Kodl iandien Js toks linksmas? Kas y r a ? " Netiko grumdytis ir pakeriais, nes vl tas pats: Dl ko Tamsta taip vienas? Ko alinies?" odiu, bk veidu ten, kur dau-

TARYBINIAI " METAI

GIMNAZIJOSE

159

giausia Staline sauls", ir vis, kaip saulgra, suk galv j ir nuolatos ypsokis. Juk tai pals metodas! Dik i sielvarto, dik i pagieos, bet ypsokis! Tuo bdu tu parodysi kitiems, kaip gera plaiojoje tvynje". Juk buvo galima nesiaikinti, nesiypsoti, bet sveikas protas diktavo imes i tarnybos, pasiims tave savo globon" ekistai, tavo viet pasodins pirmj pasitaikius igam, kuris purvinais batais sutryps trapi ms jaunj kart, atiduos j budeliams ekistams, kaip ir tave p a t " . . .

I Rokikio gimnazijos mokytojas rao:

Komjaunuoliai mokyklos gyvenim vis labiau m savo reples. Jie nuolat kidavosi tuos reikalus, kurie yra direktoriaus ar mokytoj tarybos kompetencijoj, silydavo direktoriui atleisti kai kuriuos mokytojus i klass aukltojo pareigoj, reikalaudavo j versti mokytojus vesti klasse bolevikin propagand pamok metu, dalyvaudavo mokytoj tarybos posdiuose, turjo lemiam bals mokiniams skirstant paalpas ir p. Gimnazijoj didel vaidmen vaidino ir kompartijos patikimieji mokytojai. Jie sek mokytoj gyvenim ten, kur komjaunuoli akys negaljo velgti jie sek mokytoj kambario gyvenim. Posdi metu, pasikviet dar draug i kompartijos, irjo, kad bt grietai priimami j pasilymai, vadindavo svoloiais" tuos, kurie mgindavo j pasilymus kiek kritikuoti arba laikydavosi rezervuoiau; nuolat grasindami reikalavo mokinius auklti tarybinje dvasioje, ypa vesti smarki antireligin propagand. Vienas j ventadieniais stovdavo su bloknotu prie banyios dur, ymdamasis mokinius ir mokytojus, lankanius banyi".

I Zaras gimnazijos pasakoja:

Mokytoj tarybos posdiuose, kvieiamuose apsvarstyti mokini nusikaltimus" prie socialistin santvark, visuomet dalyvaudavo kompartijos sekretorius ir vykdomojo komiteto pirmininkas (abu rusai). Jie vairiausiai grasindavo kenkjams" ir tuo varydavo baims ne tik nusikaltliams" (mokiniams), kurie ia pat stovdavo ir klausydavosi, bet ir mokytojams. Vien kart po pakartotini nusikaltim" (buvo paiomi svastikos enklai, platinamas ikraipytas internacionalo tekstas) du mokiniai buvo ivyti i gimnazijos, ir partijos sekretorius dar pridr: Parjs namo tuoj paskambinsiu NKVD, kad juos suimt". Kompartija buvo sakiusi direktoriui grietai reikalauti i mokytoj pamok plan. Pirmadieniais iki 15 val. visi mokytojai turdavo paduoti direktoriui visos savaits pamok planus, kuriuose turjo bti nurodyta minutmis pamokos aikinimas, klausinjimas ir kurso kartojimas. Be to, reikalaudavo, kad bt pabrtas antireliginis momentas, raudonoji armija".

Prien gimnazijos mokytojas pasakoja:

Posdiavome labai danai. Posdiuose buvo skaitomi aplinkraiai, ir ydukai komjaunuoliai bardavo ir mokydavo mokytojus. ia pat sddavo gimnazijos sargai ir mokini atstovai. Mokytojai paprastai tyldavo, kaip em, o nemokos ydukai visaip juos niekindavo. Viename posdyje ydelis aikino taip: Js, mokytoj, udavinys taip elgtis, kad faistinis elementas netekt autoriteto, o proletariato ir komjaunuoli autoritet reikia skatinti". Ir ia pat vienai mokytojai pareik vie papeikim, kam ji sukompromitavusi komjaunuol, jos paklausdama, kada buvo didioji spali revoliucija ir i neinojusi".

160

DR.

A.

KUINSKAS

Toki fakt ir fakteli galima bt suminti itis virtin, nusitsusi per vis Lietuv*). Taiau ir i it pakankamai aiku, kokias darbo slygas turjo mokytojai. Jei dar prisiminsime, kad tie mokytojai ant savo pei turjo krautis vis bolevikins propagandos nat, raytis j profesines sjungas, lankyti privalomas politruk paskaitas, kursus, persiorientuoti ir persiauklti, studijuoti marksizm - leninizm, prenumeruoti ir platinti tarybin spaud, surainti ir mokyti beraius, pirkti paskolos laktus, upildyti deimtis sav ir mokini anket, apskaiiuoti soclenktyni duomenis, dalyvauti savo grups politinio lavinimosi ratelyje, organizuoti savo dstomojo dalyko mokini mgj brelius, padti komjaunuoliams, priirti savo globojamos klass sienlaikrat ir nuolatin jos puoim, nuteikti mokinius tarybinms ventms ir dalyvauti j paraduose, vaikioti nuolatinius mitingus ir dirbti dar vis eil ia nepamint darb, tai gausime tikr tarybinio mokytojo vaizd. Mokytojo, kuris socialistinje santvarkoje yra ,,labai pagerbtas", o kapitalistinje santvarkoje buvo pastumdlis". Visaip terorizuojamas mokytojas turjo tempti visas savo jgas, kad kuri dien jo lpomis neprabilt skausmo suspausta irdis ir neatvert vis raudonosios lyktyns mel, turjo stengtis rodyti lojalum ir pritarim socialistinei santvarkai, nes kitaip, kaip ne vienas jo koleg, i komisariato gaus rat, kuriuo, kaip netinkamas tarybinei santvarkai", atleidiamas i tarnybos. Nors mokytoj eima, alia gan reto idjinio komunisto*), turjo tam tikr procent igam, kurie, iekodami pirmesns vietos, u Judo skatik pardav savo tvyn ir draugus, nors ta eima turjo dal pataikn, kurie, kad ir neidavinjo ekai savo draug, bet visaip stengsi gerintis socialistiniam reimui, taiau daugumoje mokytojas iliko lietuvikas ir, kiek tik steng, pasyvus socialistinei santvarkai. Atestacija Vasarai artjant, mokyklose vyko egzaminai. Iskyrus dvi pirmsias (V ir VI) gimnazijos klases, visos kitos turjo laikyti keliamuosius egzaminus, o dvi paskutins (IX ir X) kl. laik baigiamuosius. Tarybiniams egzaminams spaudoje buvo teikiama daug reikms, taiau praktikoje komisariato ir partijos skirtieji atstovai turjo irt, kad mokini ,,nesukirst". Egzamin metu mokytojai kiek atsikvp nuo visokio bolevikiko
*) Ta proga reikiu nuoirdi padk kolegoms mokytojams ir jauniesiems moksleiviams u atsistus atsiminimus, kuri ia panaudojau tik dal. Biau dkingas, jei toki atsiminim man atsist daugiau (Kaunas, IV gimnazija). *) vietimo Komisariato statistikos daviniais i 9.535 pradios ir vidurini mokykl mokytoj komunist partijos ir komjaunuoli, skaitant ir j kandidatus, buvo tik 94 (tai sudaro nepiln 1%), ir tai daugumas j buvo ydai ir rusai.

INIOS

APIE

VIETIMO

VADYBOS

STAIG TARNAUTOJUS, UVUSIUS OKUPACIJOS METU IR PER KAR*). suimt ir1942.VI.13 iv Rusij 1940.VI.15 uvusi arba

ARBA KALJUSIUS BOLEVIKU

vet Rusij vis mokytoj

1941 VI. 1321 l viso suimt ir ivet uvusi moky Rusij per k a r o toj ir Tarnaut.! J eim veiksmus kit tarnautoj skaiius ! nari sk. 771 4 775 86 13 99 6 6 1.142 13 1.155 164 23 187 9 9 39 11 50 2 20 21 15 1 352 82 1.434 32 31 9 8 17 1 1 4 3 7 1 1 2 3 46 16 62 841 5 846 104 22 126 6 1 7 32 8 40 15 13 28 26 998 75 1.073

A. Prad. m o k y k l o s ir prad. mok.

inspekc. .

Mokytoj . . . Kit tarnaut. . viso A . . . . Mokytoj.... Kit tarn. . . . I viso B . . . Mokytoj . . . . Kit tarnaut. I viso C . . . . Mokytoj . . . . Kit tarnaut. . l viso D . . . . Mokytoj . . . . Kit tarnaut. . I viso E . . . .

38 1 39 9 1 10

11,5

B. Gimnazijos ir

progimnazijos

4,6

C. Mokytoj seminarijos

8,2

D. Specialins m o k y k l o s

9 9 6 6 4 62 6 68

19 5 24 8 12 20 19 890 53 943

3,3

E. Auktosios M o k y k l o s

2,6

F. Teatrai, muziejai ir kitos staigos l viso

Kit

tarnaut. . . . . .

Mokytoj

8,5

Kit tarnaut. . I viso A F

*) inios gautos i vietimo Vadybos Statistikos Skyriaus (1942..18).

Sdjusi bolevik kaljime, bet isilaisvinusi 45 45 19 3 21 1 1 12 12 3 1 4 7 80 11 91

162

DR.

A.

KUINSKAS

lamto propagavimo. Tik tas atodsis buvo trumpas: birelio 14 prasi- , djo didioji ms tautos tragedija vrikas nekalt moni gaudymas ir trmimas Sibir. Reta kuri gimnazija ir progimnazija liko neatidavusi savo auk vien ar kelias. Vieni mokytojai buvo suimti nakt namuose, kiti tiesiog i egzamin. Kiek yra nukentjusi gimnazijos mokytoj ir j eim, matyti i vietimo Vadybos surinktos statistikos, kuri dl vaizdumo paduodama itisa (palieiant visus vietimo staig tarnautojus). Pirmojon iveamj partijon gimnazijos mokytoj pateko daug maiau, negu proporcingai imant pradios mokyklos mokytoj es partija dariusi pastang, kad nebt sutrukdyti egzaminai. Gimnazij mokytojai buvo palikti kitam transportui. Laimei, egzaminams pasibaigus, paskutin mokslo met dien, aunioji Didiojo Reicho kariuomen pradjo didj istorin savo yg ir per kelet dien nulav nuo Lietuvos ems paviriaus baisj ydikai bolevikik slibin. alia vokieio kario, ar dar jam nepasirodius, stojo ms partizanai, kuri eilse labai ymi dalis buvo moksleivi. Karo audrai praus, Komisar Tarybos rmuose (nauji taupomj kas rmai Kaune), vietimo reikalams sekretoriaus (bene Sidaraviiaus?) kabinete, staliniame kalendoriuje, birelio 4 d. lapely rasta urayta Lietuvos mokytojui tokia atestacija: ,Daugumas mokytoj jauiasi es nepakeiiami, dl to j tarpe daug kontrevoliucinio gaivalo. Juos atleidus, bt suduotas smarkus smgis reakcijai. Geriau penki skyri mokinys, negu reakcionierius mokytojas".

ATSIMINIMAI APIE RAUDONJ KARIN SPAUDA

S T. BUTKUS

Bolevikai, okupav Lietuv, pirmiausia likvidavo lietuvikj karin spaud. Jau 1940 m. liepos 6 d. per radij suinojome, kad Liaudies kariuomens vyriausiojo politinio vadovo, kakokio Petrausko (kuris labai trumpai tas pareigas jo), sakymu udaromi K a r y s , M s i n y n a s , K a r d a s i r K a r o A r c h y v a s . Vietoje K a r i o jau liepos 8 d. pradjo sudaryti nauj K a r i T i e s a i leisti redakcij ir kitus organus. Vietoje kit karini urnal nieko neileido. Karin politin vadovyb pabr, kad juos atstos visai Soviet Sjungai leidiami kariniai leidiniai (vadinas, rus kalba). Vyriausiuoju K a r i T i e s o s redaktoriumi paskyr Juoz Pajauj, buvus mokytoj ir student, partin (rodos, nuo 1935 m.), k tik ileist i darbo stovyklos. Naujasis redaktorius spaudos darbe nieko nenusiman, todl i pradi stengsi redakcijos darb traukti jau dirbusius toje srityje. Laikinai buvo paliktas vienas K a r i o redakcijos narys, du dirb kitoje spaudoje ir beveik visa buvusi K a r i o ekspedicija. O bendroje politinje vadovybje dirbti dar buvo paliktas vienas buvusis Kariuomens tabo Spaudos ir vietimo Skyriaus tarnautojas ir mainink. Visi tie senieji karins spaudos tarnautojai iki spalio mn. vidurio buvo paleisti ir pakeisti komjaunuoliais arba pan. Paiomis pirmomis K a r i T i e s o s dienomis redakcijos nari sudtyje nedaug tebuvo komunistinio elemento: tik vyriausias redaktorius ir pora komjaunuoli. Bet ir i t viena student buvo abejotino politinio susipratimo". I pat pirmj dien, kaip lietuvait, pradjo stengtis palaikyti glaudesnius santykius su senaisiais tarnautojais lietuviais ir i tolo veng vliau redakcij pripldusi yduk. Taiau neilgai ir ji tetarnavo: buvo paleista ir u paskutin darbo mnes negavo jokio atlyginimo. vargs students aaras buvo iauriai atsakyta, kad redakcija neturi pinig, o be to, redakcija nra varg elpimo staiga. Aplamai, vyr. redaktorius, partinis ir idjinis komunistas, neturjo jokio gailesio ir uuojautos vargams ir darbininkams. darbinink irdavo, kaip naudojam darbo objekt, kuriam nieko nereikia ir kuriam nevalia nei pavargti, nei nusisksti. Nusiskundimas nuovargiu ir atlyginimo pareikalavimas jam atrodydavo kontrrevoliuciniu ir antitarybiniu veiksmu.

164

(ST.

BUTKUS)

Darbas didjo, bet darbinink trko, todl netrukus pats vyr. redaktorius pradjo iekoti nauj darbuotoj, o be to, ir partija siuntinjo vien" po kito savo patikimuosius, daniausiai spaudos darbui netinkamus. Susidar labai ipsti redakcijos etatai, spaudos darbe nenusimanani moni, daugiausia yduk. Nors moni buvo daug, bet darb dirbti nebuvo kam. ydukai ne tik nemokjo dirbti, bet ir tingjo. Per dien dienas kain kur valkiodavosi, bet upulti, kodl savo darbo neatliko, mokdavo kuo puikiausiai pasiteisinti. Tai jiems reikj komjaunuolius bei moprieius organizuoti, tai j susirinkimams paskaitas laikyti, arba posdiuose dalyvauti. Kadangi lietuviai jokiame politiniame gyvenime nedalyvavo, tai ir neturdavo kuo pasiteisinti ir bdavo priversti atlikti savo darb ir yduk nepadaryt. Todl ant lietuvi tarnautoj ir guldavo visas technikinis redakcijos darbas. Vyr. redaktorius pro pirtus irdavo yduk veikj" darb, o kiti lietuviai negaldavo j paspausti, nes bijodavo usitraukti partini rstyb, kad neusitarnaut liaudies prieo", taut solidarumo kirintojo ir antisemito vard. Nuo liepos iki spalio mn. apytikriai (kiek pamenu) per K a r i T i e s o s redakcijos nari sudt perjo toke tarnautoj tautinis miinys: 13 lietuvi, 10 yd, 1 pusydis, 3 rusai (i j du politrukai i Rusijos) ir 1 totor. K kai kurie redakcijos nariai turjo dirbti buvo neaiku. Liepos 13 d. ijo paskubomis sulipdytas K a r i T i e s o s 1 nr. Tai buvo 4 puslapi laikratlis, skirtas rinkimams" Liaudies Seim, kurie vyko kit dien, t. y. liepos 14 d. Ikart prie rinkimus, nenordama parodyti savo tikrojo veido, K a r i T i e s a savo 1 nr. net nedjo taip komunistams prasto kio: Vis ali proletarai, vienykits", nors jau buvo surinktas ir ikart manyta dti. Tik nuo 2 nr. pradjo vartoti k, vadinas, jau po rinkim. Be to, 1 nr. pirmojo puslapio viruje buvo dta stambesnmis raidmis pastaba, kad: Vietoj K a r i o leidiama K a r i T i e s a , ir ji bus siuntinjama visiems K a r i o prenumeratoriams". I tikrj ji ir buvo siuntinjama K a r i o prenumeratoriams, kol sustojo. Todl ir jos tiraas buvo nemaas, daniausiai ileisdavo po 35.000 egz. ir daugiau, nes tok pat tira turjo ir K a r y s . Likvidavus T r i m i t , nors ir buvo pasilyta, bet nesutiko jo prenumeratoriams siuntinti K a r i T i e s o s . Taip pat buvo liks keletas T r i m i t u i duot skelbim, kurie buvo apmokti, bet, j likvidavus, nesuskubta dti. Tie pinigai buvo pasilyti K a r i T i e s a i su slyga, kad sidt tuos skelbimus. Bet ir skelbim priimti nesutiko. Viskas, kas aulika, atrod trepna", nors vis T r i m i t o turt perm. K a r i o turtas liko likvidacinei komisijai sutvarkyti. K a r i T i e s a buvo skelbiama Lietuvos liaudies kariuomens politins vadovybs organu. J leido naujai steigtos Propagandos, Agitacijos ir Spaudos Skyriaus vardu, kurio virininku buvo i Rusijos atsistas kakoks lietuvis Vikelis.

ATSIMINIMAI

APIE

RAUDONJA

KARIN

SPAUDA

165

Taiau K a r i T i e s o s pirmieji ingsniai pradti su nepasisekimais. Rinkimams Liaudies Seim besirengiant, buvo dtos pirmajame numeryje kari kandidat Liaudies Seim nuotraukos ir trumpos j biografijos. ia biografij rajo buvo persistengta. Kompartija ir karin politin vadovyb buvo nutarusi ikart tylti, kas yra tie kandidatai, kad lietuviai kariai, pajut kokie paukiai lekia t Liaudies Seim, jo neboikotuot ir nesukelt koki nors riaui, kas pirmomis dienomis bt nemalonu ir galt turti tam tikr pask. Taiau rajas, nesusivokdamas kompartijos gudrybse, iplepjo visus kandidat nuopelnus", ikeldamas vieumon, kas jie yra j partin ir komjaunuolin sta. Jau daug tkstani egzempliori buvo ispausdinta ir atiduota Kauno gulos dalims ir pasista pat provincijos guloms isiuntinti, kai politin vadovyb apsiirjo, kad ne viskas tvarkoje. Tuoj pat buvo sulaikyta spaustuvs maina ir paliepta t puslap su kandidat biografijomis perrinkti. Taiau perrinkti ir i naujo nuliedinti metalin puslap nebebuvo laiko. Tuomet pasitenkino, kad i mainoje esanio metalinio puslapio bt iskusta visa tai, kas rodo, kad tie kandidatai yra komunist partijos nariai arba komjaunuoliai. Atspausdinus pataisytus egzempliorius, is puslapis ijo tekste baltomis, lyg cenzros ikandiotomis, vietomis. Kad Kauno gulos kariai nesuskubt perskaityti pirmj, jau jiems isiuntint necenzruot egzempliori, skubiai buvo iaukta lengvoji maina ir laikraio ekspedicijai sakyta tuojau pat surinkti i Kauno gulos pirmuosius nepataisytus egzempliorius, o j vietoje palikti naujuosius. Taiau ekspedicija gro be pasekmi. Pirmj egzempliori nebeatgavo, o daugelyje viet paliko ir naujuosius egzempliorius. Bet is sabotaas" politins vadovybs aki ir aus nepasiek ir prajo ramiai. I pato dar suskubo grinti, taiau naujus paruoti tos dienos pato siuntai nebeveik, nes traukiniai savo laiku ivainjo provincijos stotis. O ryt rinkimai, laikratis btinai turjo patekti provincijos gulas. Politin vadovyb griebsi moderniausi priemoni, norjo iveioti lktuvais. Bet ia irgi klitis. Kol paruo, atjo vakaras, ujo tamss debesys ir pradjo smarkiai lyti. Lktuvai nebegaljo skristi. Tuomet artimsias provincijos gulas laikrat iveiojo lengvomis mainomis, o k dar su tolimesniomis nebeteko patirti. Po pirmojo numerio nepasisekim kiti jo sklandiau. Laikrat puslapi skaiiumi pradjo didinti. I pradi leido po 6 ir 8 puslapius, o netrukus po 12 ir 16 psl. Kada sumanydavo ileisti iliustruot, giliaspaude spausdint pried, tuomet susidarydavo net visas 20 psl. dienratinio formato laikratis. O kaina po 10 cent egzempliorius. I karto K a r i T i e s a jo tris kartus per savait, bet nuo rugpiio 13 d. pradjo eiti kasdien tuo pat puslapi skaiiumi (po 8-12-16). ydukai po senovei simuliavo, bet u tai lietuviams ugriuvo visa darbo

166

(st.

butkus)

nata. Kai kuriems danai tekdavo tik po 4 val. per par ilstis, o kai kada tekdavo pasitenkinti ir poros valand miegu. Korektoriai, per dien tais rainius, naktimis taisydavo spaustuvje korektr ir ant jos lap umigdavo. Todl danai praleisdavo stambias klaidas, kurios reikdavo visai prieing mint. Pora toki klaid prisimenu. Vietoj dvarininkai girtuokliavo...", laikratis ijo su posakiu: darbininkai girtuokliavo". Kalbant apie atvykus Lietuv raudonarmiet, vietoje posakio: Tu ms ivaduotojas..." ijo: Tu ms inaudotojas..." Net dar baisesni korektros klaid pasitaik. O kompartijos mons greit pastebdavo laikraio korektrines klaidas. Kai tik laikratis ieidavo, tuoj po valandos kitos ir skambina redakcijai, bardamiesi u klaidas. Po keli toki nurodym, kart vyr. redaktorius primin korektoriui ir technikiniam redaktoriui, kad kompartija ada, imtis griet priemoni prie tokias klaidas ir reikalauti i vis laikrai kuo variausios korektros, kad nebt n vienos klaidos, nors ir dienratyje. Dar pirmomis K a r i T i e s o s dienomis kai kas ir ms kari paband t parayti j, bet greit turjo atokti. Nepataikydavo jos skoniui. Daniausiai j rainiai patekdavo krep, nes trkdavo politins orientacijos, nepaindavo" komunistinio mokslo, klasi kovos ir raydavo ne bolevikiniu stiliumi. O koks buvo tas bolevikinis stilius, taip ir likosi neaiku. Vienas ir kitas karinink paband po senovei t i karo moksl parayti, bet ir j rainiai pasilikdavo papkse, nes, vyr. redaktoriaus nuomone, jie rayti pagal vokiei, prancz ir kit baltj karin moksl, o tokie mums" netinka. Mes" turime mokytis i raudonosios armijos. Todl ir specialius karinius rainius pradjo verstis i sovietins spaudos arba specialiai atsiuniam biuleteni. Kadangi ir kitoki raini lietuviai nebemokjo rayti, tai i Krasnaja Zviezda" ir kit sovietini laikrai pradjo isiversti beveik visus vedamuosius, politinius, beletristinius ir kt. rainius. Originalus dalyklis bdavo labai retas sveias. Jeigu kokiam nors ydukui ir pavesdavo k nors originalaus parayti, tai vis tiek ieidavo plagiatas i sovietini laikrai. Tik pabaigoj priddavo savo k nors originalaus, iplsdamas senj Lietuvos santvark. Tokie rainiai tikrai ieidavo bolevikiniu stiliumi. Kad pavergtj krat naujiems redaktoriams nereikt galv lauyti, redakcijoms pagalb ateidavo pati Maskva. Nuolat atsisdavo specialius biuletenius su paraytais rainiais, skirtais Lietuvos, Latvijos, Estijos, Besarabijos ir kit uimt srii apygardiniams, korpusiniams ir kitokiems laikratukams. Tik reikdavo juos isiversti. Tuose biuleteniuose bdavo speciali karini straipsni, politini, istorini, mokslini ir kitoki. Ko trkdavo tuose biuleteniuose ir naujoje sovietinje spaudoje, K a r i T i e s a pasiknisdavo, iekodama mediagos, po senus raudonosios armijos laikrai bei urnal komplektus arba po Soviet Sjungoje ileistas knygas. Vienas toki altini buvo knyga

atsiminimai

apie

raudonja

karin

spauda

167

R o d i n a apie Soviet Sjungos respublikas. I jos naudojosi ne tik isiversdama arba nuplagijuodama vairius rainius apie broliksias respublikas", bet ir paveikslus klims gaminti. Aplamai, vyr, redaktorius uoliausiai stengdavosi savo skaitytojus supaindinti su raudonja armija ir brolikomis respublikomis", j pasiektais laimjimais". K a r i T i e s iliustruoti vyr. redaktorius mgo. Todl ji buvo neblogai iliustruojama. Klies gamindavosi i vairi sovietini ir raudonosios armijos album, urnal bei laikrai. Bet greit grai nuotrauk pritrko ir vliau bdavo vargo, kol numeriui parinkdavo iliustracij. Vyr. redaktorius visur (tiek rainiuose, tiek ir iliustracijose) iekodavo edevr", bet skurdus ir monotonikas Soviet gyvenimas labai maai j teteik. Ikart Tassas" paband atsisti graesni nuotrauk, bet drauge su jomis atsiunt ir sskaitas, kiekvien nuotrauk kainojs po 10 lit. Bet vyr. redaktorius suinojs, kad pirmiau Tassas" nemokamai siuntindavo Kariui" ir kitiems laikraiams daugyb nuotrauk, kuri jie labai maai teddavo, supyko dl tokio Tasso" lupikavimo i savo tarybinio laikraio ir nuo nuotrauk atsisak. Vl naudojosi sovietiniais urnalais bei laikraiais, i j imdamas iliustracijas. Aplamai, kiek buvo pastebima, vyr. redaktorius stengsi sekti K a r , kiek leido slygos nenukrypti nuo komunistinio turinio. Ne tik stengsi gausiai iliustruoti K a r i T i e s , bet taip pat irjo, kad kiekviename numeryje bt pakankamai beletristikos, eilrai, raudonosios armijos herojik pavyzdi, sived vairi skyreli: kultrins apvalgos, achmat, galvoski, juok su karikatromis ir kt. Daugiau negu kiti laikraiai ddavo ir karo veiksm apvalgos. Todl netrukus K a r i T i e s a pradjo konkuruoti s u T i e s a i r D a r b o L i e t u v a . Kasdien laikrai pardavjai vaikai pareikalaudavo vis daugiau K a r i T i e s o s ir girdavosi, kad daugiau jos perka. Tai atkreip ir kompartijos dmes, kuriai nepatiko tokia konkurencija tarp tarybini laikrai. Akli kompartijos papgos irjo, kad K a r i T i e s a nukrypsta nuo generalins Stalino linijos. Kompartijos viduje kilo sumanymas likviduoti ir komunistin K a r i T i e s , kas vliau ir vyko. Rugpiio mn. prie K a r i T i e s o s buvo prikomandiruoti du dvasiniai vadovai", i Rusijos atsisti politrukai, kurie taip pat pradjo reikti nepasitenkinim, kad, pasak j, apygardinis armijos laikratis ieins didesnis ir puonesnis, negu centriniai. tai redakcijos nariams lietuviams atsakius, kad lietuviai jau yra prat matyti savo karin laikrat puon, atjnai politrukai numyk ir dav suprasti, kad Maskva ito nepaks ir neleis toliau taip daryti. Politrukai atjnai redakcijos nariai, j pai odiais, es centrini Maskvos laikrai bendradarbiai ir patyr sovietins spaudos darbuotojai, i pradi paband viena kita paskaita supaindinti K a r i T i e s o s redakcijos narius su spaudos darbu. Taiau greit savo pamokas nutrauk, nes kildavo nuomoni skirtum tarp j ir msiki. Sakysi-

ST.

BUTKUS

me, jie sil kiekvienam svarbesniam vykiui (priesaikai artinantis, jaunus kareivius aukiant, atsarginius paleidiant, kokioms ventms bei sukaktims besiartinant ir t.t.) skirti net po kokius septynis vedamuosius, kai tuo tarpu msikiai pareikdavo, kad tokiais atvejais nieko naujo negals parayti, o kartoti tas paias mintis bus nuobodu ir niekas toki, straipsni neskaitys. Politrukai atsikirsdavo: Jeigu ei neperskaitys. tai per daugum septintj vis dlto perskaitys, nes taip yra. daroma ir Soviet Sjungoje". Pagaliau klausimus, nors j tik vienas kitas tebuvo, aikiai neatsakydavo ir iekodavo pavyzdi i lentynoje gulini sovietini laikrai komplekt. Veds paskaitas politrukas greit jas nutrauk ir retai tesirodydavo redakcijoje, tik antrasis, nebands paskait laikyti, kasdien maiydavosi redakcijoje. Bet is buvo gudas, malonus ir nekyrus mogus, su tarnautojais nuolat linksmai ir draugikai besinekuiuojs, neliesdamas nei politini, nei tarnybini tem. Per dien, paraydavo vien rain, vertjas j iversdavo, ir tuo baigdavo savo dienos misij. I pradi buvo sugalvota, kiekvien savait daryti bendrus redakcijos nari posdius pasitarimus. Tokius posdius daugumas sutikdavo su nerimu. J metu, be grynai redakcinio darbo aptarimo, bdavo keiiamasi pareigomis, kuri ilgai nesugebjo sutvarkyti, ir liai ivaromi i tarnybos kai kurie tarnautojai. Paprastai, tokio posdio pradioje vyr. redaktorius savo iauriu vilgsniu apmesdavo visus sdinius redakcijos narius. Visi nutildavo ir sulaikydavo kvap, nes neinodavo, kieno dabar bus eil igirsti staiokik sakym: Tu atleidiamas. Praau ieiti. O mes tsime posd toliau". Ir toks ivaromasis vis akivaizdoje turdavo skubiai keltis ir nedintis pro duris, negaldamas n pasitarti apie atlyginim ir kt. Keliems tarnautojams buvo neatlyginta u paskutines tarnybos dienas. Idrss paprayti atlyginimo net negaudavo paymjimo, kad yra paleidiamas dl etat sutrumpinimo". Be tvarkos priimdavo tarnybon be tvarkos ir paleisdavo. Per tokius posdius buvo ikeltas klausimas leisti redakcijos sienin laikratl, kad, jiems jus madon, virns nepastebt ms redakcijos apsileidimo. Tiesa, po posdio ileido por Raudonosios Plunksnos" numeri plakat, bet to ir uteko apsileido". Antrasis numeris vis laik ir prakabojo nepakeistas. Trko laikratliui ir bendradarbi ir noro, nes lietuviai, i pradi paband parayti, nutilo. Taip pat lietuviai redakcijos nariai neberainjo ir pai K a r i T i e s , nors pirmomis jos dienomis, vyr. redaktoriaus sakyti, ir buvo paband. Ir jie nemokjo rayti bolevikiniu stiliumi ir ra, pasak vyr. redaktoriaus, be dvasios ir nuotaikos". Todl pasiliko vien prie technikinio darbo. Politiniams rainiams rainti redakcij buvo pakviestas ydukas komjaunuolis L e i b a M a c k e v i i u s . Daugiau kaip dvi savaites tupjo ir moksi rayti straipsnius. Paskui pradjo dirbti ir rayti, tikriau pasakius, plagijuoti i sovietini laikrai. Kitas straipsni ra jas

169

buvo jau pirmiau mintas simpatikasis gudas, politrukas L a t y e v a s . I alies atsirado kakoks politrukas F a r b e j e v a s , rodos, kurio tai Kaune stovinio rus karinio junginio laikratlio redakcijos narys ar artimas bendradarbis. Kit reiau pasitaikydavo. Beletristini dalykli atne ir pora raudonarmiei eilini rus. Ypa produktingas pasirod Farbejevas, u rain bendrai gaudamas po 25 litus, nepaisant eilui skaiiaus. Bet ir sukius pasirod jis. T pat straipsn ir t pat dien duodavo net dviem laikraiam: K a r i T i e s a i ir D a r b o L i e t u v a i ar kitam. Ir vien dien dvejuose laikraiuose pasirodydavo tas pats straipsnis. Kart kilo tarp redaktori nesusipratimas. Vienas kit pradjo kaltinti, kad t rain persispausdins i jo laikraio, tur bt, spaustuvje pasinaudojs korektros lapais ar rankraiu. Tik po trumpo barnio paaikjo, kad buvo kaltas pats bendradarbis, lietuvikojo lito mgjas, u t pat dalyk gauti por honoror. K a r i T i e s o s vyr. redaktorius upyko ir buvo pravijs i savo bendradarbi tarpo Farbejev, bet greit vl susitaik. Viena, trko bendradarbi, o antra Farbejevas pasiteisino, kad taip daroma Soviet Sjungoje, nes vienas mogus negals dviej laikrai skaityti ir jis netiks, kad ir Lietuvoje galt kitaip bti, negu Soviet Sjungoje. O K a r i T i e s o s vyr. redaktoriui, kaip partiniam komunistui, viskas buvo venta, kas Sovietuose priimta. Vliau pastebjome, kad ir i Soviet atvyk urnalistei danai duodavo lietuvikai spaudai plagijatus. Tuo ypa pasiymdavo Farbejevas. Po ilgo tvarkymosi ir maiymosi pagaliau buvo pastoviau pasiskirstyta pareigomis. Be vyr. redaktoriaus ir technikinio redaktoriaus lietuvi, skyri redaktoriais buvo paskirti vien ydukai: politinio skyriaus Leiba Mackeviius, informacij moprietis Pitleris, meno, literatros ir smulkmen komjaunuolis Os Kaplanas, neblogai moks lietuvikai, kils i Raseini. Visi jie buvo kuopos vado teismis. I dali gaunam kronik tvarkyti pasim lietuvis. Kiti lietuviai pasiliko prie grynai technikinio darbo: kalbos taisytojais, korektoriais, administratoriais, ekspeditoriais ir t.t. I kronikos daug kas nueidavo ir krep. Vien toki pamenu i Taurags gulos apie gen. Vitkausko apsilankym guloje ir kareiviams sakyt prakalb. Gen. Vitkauskas, kareiviams prisipains, kad ir jis kariavs dl Lietuvos nepriklausomybs, bet dabar nuoirdiai sijungs nauj santvark, nes pamats, kad tik joje gldi Lietuvos gerov. Tuo paiu kviet ir kareivius paklusti naujajai santvarkai. Matyt, generolas taik kareivi tautinius jausmus. Leiba Mackeviius greit sigijo vyr. redaktoriaus pasitikjim ir meil, nes jis ydais tik ir pasitikdavo. J raini eilutse neiekodavo paslpt kontrrevoliucini mini, kaip bdavo su lietuvi rainiais. Vyr. redaktoriaus globojamas Leiba Mackeviius greit prakuto ir ydikai usispyr savo globj praalinti ir uimti jo viet vyr. redaktoriaus pareigas. Net lietuviams tekdavo nugirsti, kaip jis kelet kart

iro

st.

butkus

telefonu gyrsi T i e s o s redaktoriui Zimanui, taip pat ydui, kad ant jo vieno pei guli visas redakcijos darbas, o J. Pajaujis dl savo nepastovaus bdo netinka redaktoriaus pareigoms. Bet Pajaujis, matyt, nenujaut Leibos klast ir po senovei su juo draugavosi ir Vilniuje net viename kambaryje apsigyveno. Prie progos tenka priminti, kad partinis K a r i T i e s o s vyr. redaktorius nelabai temgo Justo Paleckio. Kelet nuotrauk buvo djs, kur raudonuosiuose kampeliuose pakabintas ir Paleckio portretas, bet vliau toki nuotrauk su Paleckio paveikslu nebeddavo. Et, koks jis didvyris ir kovotojas. Aplinkybi dka ikils", sakydavo. Rugpiio pabaigoje geso gana trumpas K a r i T i e s o s gyvenimas. Kompartija nutar j likviduoti. Kaip paprastai pas komunistus priimta, pirmuiausia partijos centro organas T i e s a savo 66 nr. rainiu alintinas reikinys" puol ir K a r i T i e s , girdi, nieko originalaus joje nra. I 16 psl. originaliai mediagai skirti tik 3 psl. Ka r i T i e s o s vyr. redaktorius sieid ir K a r i T i e s o s 30 nr. grietai atsikirto T i e s a i , primindamas, kad dl K. T. pasisekimo sielotis netenka, galima tik pasidiaugti. Bet vyr. redaktorius, bdamas partinis komunistas, dar nesuprato vis kompartijos ukulisi, kad tokie rainiai T i e s o j e pasirodo tik centro diriguojami. Po minimo atsikirtimo t pat dien, t. y. rugpiio 30 d., buvo gautas sakymas sustabdyti K a r i T i e s o s leidim ir kit dien buvo ileistas paskutinis K. T. 31 nr. inia apie K. T. udarym buvo staigi ir redakcijos personalui. Paskutiniame numeryje buvo dtas tik trumpas redakcijos atsisveikinimo odis io turinio: Kari Tiesos skaitytojams. Ryy su LTSR Liaudies Komisar Tarybos nutarimu perorganizuoti Lietuvos Liaudies Kariuomen Raudonosios Armijos auli teritorin korpus, Kari Tiesa daugiau nebeieis". Rugsjo pirmomis dienomis, vietoje Kari Tiesos, ileido 4 psl. kukl laikratuk R a u d o n a r m i e t . Du mnesiu Kaime jo kasdien, o nuo lapkriio mn. pradios, perkeltas Vilni, ieidavo tik tris kartus per savait: treiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais. Nors ir maas laikratukas, bet su mediaga pasidar dar blogiau. Jeigu Kari Tiesai dar atsirasdavo pakankamai korespondent i dali, tai, Raudonarmieiui pasirodius, ikart beveik visi korespondentai atkrito, kaip susitar. Buvo aiku, kad ms kariai nuo pat pirmj dien j boikotavo. I pradi dar buvo liks keletas korespondent, bet vliau ir tie dingo. Nebegaunant i dali mediagos, redakcija dar pora kart band raginti, bet jos bals niekas neatsiliep. dalis nuvaiuodavo redakcijos politrukai paraginti kareivius rainti, bet ir i priemon nepadjo. Tuome griebsi kitoki priemoni. Redakcijai buvo prikomandiruotas i dalies kareivis reporterio pareigoms eiti. Jis vaindavo po dalis ir rinkdavo korespondencijas, vairiomis raidmis ir slapyvardiais pasira-

171

indamas. Bet dienraiui vieno skrajojanio reporterio buvo permaai, ir ini i dali nuolat trkdavo. Bet is kareivis reporteris buvo geras lietuvis ir mums lietuviams parvedavo i dali daug paslapi, dl ko niekas i dali nerainja, nors ten atsiranda ir komjaunuoli. Pasirodo, kad ms kareiviai boikotavo ne tik pat Raudonarmiet, bet ir raanius j. Pasakojo, kaip viename dalinyje kareiviai persekiodavo laikraio bendradarbius. Net po vairiais slapyvardiais nepasislpdavo ir iifruodavo raantj. Bdavo, vidurnaktyje vienas mieganij surinka pavojus", visi sukyla ir pradeda pagalvmis kitas kit mtytis. Taiau beveik visos pagalvs lkdavo korespondent. Po tokio naktinio pavojaus" ataldavo korespondento noras rainti laikrat. Nuo pat pirmojo numerio Raudonarmietis buvo udaras laikratis ir civiliams asmenis buvo draudiama j pamatyti. Net svarbiausioms bibliotekoms jo neduodavo, nors jos ir addavo slaptai laikyti tik istorijos reikalams. Kiekvieno numerio pirmojo puslapio viruje bdavo uraas: I d a l i e s n e i n e t i " . Jo turinys visai sumenkjo. Beveik viskas buvo imama i Krasnaja Zviezda" ir kit sovietini laikrai, iskyrus kronik. Slaptumo sumetimais lietuvikojo personalo ekspedicija, neatsiklaususi vyr. redaktoriaus, nutar Raudonarmieio nesiuntinti net kompartijai. Kompartijos centras, negaudamas Raudonarmieio, i pradi telefonu paskambino laikraio ekspedicijai. i atsak, kad yra sakyta laikrat duoti tik kareivines. Tuomet kompartija skambina vyr. redaktoriui. Taiau lietuviai redakcijos nariai ir j, nedirbus spaudoje, tikino, kad udaras karinis laikratis neturt patekti tarp nekari. O juk kompartijoje sdi civiliai. Vyr. redaktorius nepagalvojo, kad kompartija yra viskas ir kad jai turi bti inomos visos tarybins ir karins paslaptys, nes ji viskam diriguoja, todl nusileido ir sutiko su kit lietuvi nuomone. Vl kur laik kompartija negavo Raudonarmieio. Pagaliau ji pasiskund karinei politinei vadovybei. Tuomet buvo duotas grietas sakymas kompartijai siuntinti po 2 egz. Raudonarmieio. Bet ms kareiviai vis dlto inedavo" Raudonarmiet i dalies, k nors susivynioj itis numer. Lyg tyia atnedavo net pai redakcij. Kareiviai ne tik jo neskait, bet net n neperversdavo. Buvo visai nedomus ir nelietuvikas, iskyrus tik vien tai, kad lietuvi kalba buvo spausdinamas. Kart buvo toks vykis. Prie Raudonarmieio redakcijos ms kareivis stovjo sargyboje. Atjs redakcij vyr. redaktorius ukalbino sargybin, ar kareiviai skaito Raudonarmiet. Kareivis, nepains redaktoriaus ir prie save matydamas kakok civil, taiau lietuv, atvirai akis idro, kad kareiviai ne tik neskaito Raudonarmieio, bet kuopoj gav, tuojau pat nea j ieinamj viet ir ten naudoja. Vyr. redaktorius, matyt, tuo laiku buvo geros nuotaikos. Nieko tai kareiviui neatsak, bet tik nusiypsojo.

172

(ST. B U T K U S )

Spausdinant Raudonarmiet, kiekvien kart spaustuvje prie mainos turdavo budti vienas redakcijos narys, kad spaustuvs darbininkai nepasiimt laikraio. Baigus spausdinti, redakcijos narys turdavo irti, kad visi laikraio rinkiniai tuojau pat bt ibarstyti, matricos, korektros lapai ir pritaisant mainoje sugadinti laikraio lapai sudeginti ir metaliniai puslapiai sudauyti ir sumesti metalo tirpdinimo katil. Buvo irima, lyg spausdinant didiausi paslapt, nors tos paslapties nebuvo n lao. Tai tik juokindavo darbininkus. Kas dar charakteringa, kai kurie spaustuvs darbininkai rinkjai, rinkinio viruje ddami savo pavard ir laikraio pavadinim, kad galt spaustuvje greiiau susigaudyti, kieno tas rinkinys, uddavo ura ne Raudonarmietis, bet Karys. Tai buvo dar Kaune, kada rinkdavo tie patys darbininkai, kuriems tekdavo dirbti prie Kario. Aplamai, darbininkai palaikydavo senuosius spaudos darbininkus lietuvius. Kart raudonj laikrat lauyti lietuviui technikiniam redaktoriui buvo duotas padjjas" jaunas ydukas. Bet jis tik dvi dienas tepadjo". Greta technikinio redaktoriaus pareikto nepasitenkinimo, prisidjo ir spaustuvs darbininkai, kad jiems tas vaikezas kliudo dirbti, nes nieko nesupranta, o visur kia savo nos ir gaiina. Vyr. redaktorius turjo atsiimti padjj". Artjo Raudonarmieio redakcijos personalo valymo diena. Dar Kaune tebesant, korpo komisaras Cariovas vien nakt 2224 val. susikviet buvus Kariuomens tab Raudonarmieio tarnautojus apklausinti. Tard i pradi po vien, o pabaigoje po du. Smulkiai iklausindavo j kilm, kur ir k moksi, k dirbo ir kur ir kiek laiko tarnavo, gyveno, apie tvus, kas jie buvo ir k dirbo, ir, aplamai, apie vis tarnautojo gyvenim. Pagaliau, ar yra partinis ar kandidatas. Apklausinjant vien 19191920 m. Lietuvos nepriklausomybs kar dalyv, staiga paklaus, ar dalyvavai kovose prie raudonuosius. iam atsakius, dalyvavau", daugiau nieko jo nebeklausinjo ir savo adjutantui pasak, kad jau viskas aiku ir toliau klausinti nra reikalo. kov dalyv trumpiausiai ir tard. Ieinant ir atsisveikinant, komisaras jam rankos nebepadav ir ileido tyldamas. iam dalyviui irgi jau buvo aiku, kad valyme stovi pirmoje eilje. Spali mn. pabaigoje vyr. redaktorius pradjo nebe taip skrupulingai irti Raudonarmiet, tur bt, pykdamas, kad jo nepaleidia i redaktoriaus pareig, nes jau kelis kartus buvo pras paleisti. Taiau kompartija neturjo kuo j pakeisti. Danai jis ivaiuodavo Vilni ir ten po kelias dienas ibdavo. I pradi palikdavo savo vietoje Leib Mackevii, bet paskutinmis dienomis Kaune dl kakoki prieasi paliko lietuv, technikin redaktori, kurio paleidimas i tarnybos jau buvo korpo politins vadovybs galutinai nutartas ir sakyme paskelbtas. Kaip tik tuo metu i Vilniaus Kaun atvyko korpo komisaro pavaduotojas J. Macijauskas. Ujs redakcij ir suinojs, kad vyr. redak-

ATSIMINIMAI

APIE

RAUDONJA

KARIN

SPAUDA

173

torius ivyks Vilni, pradjo rkti, kaip be vyr. redaktoriaus galima leisti laikrat, kas j patikrina ir kas u tuos numerius atsako. Paaikinus jam, kad visa mediaga paimta i oficiali sovietini laikrai, puol irti be redaktoriaus ileistus numerius, taiau nieko kontrrevoliucinio" nerado, vien tik vertimus. Komisaro pavaduotojas nusiramino, bet drauge ir sak toliau be vyr. redaktoriaus laikraio neleisti. Netrukus gro i Vilniaus vyr. redaktorius ir, pasirodo, jis jau inojo, kad Macijauskas buvo redakcijoje ir kad saks be redaktoriaus laikraio neleisti. Spali mn. paiomis paskutinmis dienomis Raudonarmieio leidimas ir spausdinimas buvo perkeltas i Kauno Vilni. Kad galt ilaikyti paslaptis", i nacionalizuot spaustuvi buvo surinkta ir sudaryta Raudonarmieio spaustuv. Pam main daugiau, negu 4-iems laikratuko puslapiams reikalinga. Paskum nereikalingas mainas kakam Vilniuje sil. Savo spaustuvei saugoti buvo statoma kareivi sargyba. Lapkriio 3 d. ijo pirmas Vilniuje spausdintas numeris. Vietoje senojo technikinio personalo, jau dirbo i Rusijos atsisti karinink laipsniais asmens, lietuvikai visai nemok. Vedamieji straipsniai, o kai kada ir kiti, jau buvo dedami lietuvi ir rus kalbomis. Vilniuje leidiamame Raudonarmietyje padidjo korespondencij i dali, bet jos savotiku bdu buvo surenkamos. Kadangi labai retas gera valia terainjo, tai kai kuriuos korespondentus privert rainti. Bet ir tokiu bdu nedaugiausia tegaudavo ini. Tuomet griebsi kit priemoni. Du politrukai i redakcijos vaindavo dalis, apklausindavo kareivius, i j odi nusiraydavo, savaip perdirbdavo ir paddavo apklausinto kareivio pavard. Tada ieidavo, lyg to apklausinto kareivio parayta. Tuo bdu atsirado" daug korespondent. Raudonarmieiui talk buvo traukiami ir dalini sienini laikratli bendradarbiai (per dalini politrukus). Pagaliau isipild vyr. redaktoriaus odiai: Jeigu niekas nerains, tai mes juos priversime". Taiau po lapkriio 78 d. ikilmi ir vyr. redaktorius J. Pajaujis laikinai buvo prarads savo politins vadovybs malon. Rodos, per raudonosios armijos ikilmes, nuotaikos pagautas, neigiamai isitar apie raudonj armij, kad ji spdio nedaranti. O tai partiniam komunistui buvo didiausia nuodm, nes u tok neatsarg isitarim ir nepartiniam klidavo. Laikinai nuo redaktoriaus pareig buvo paleistas ir pareigos kitam perduotos. Bet ia vl susidurta su klitimis. Naujai paskirtasis buvo nepartinis, o tinkamo partinio neatsirado. Tuomet vl susitaik ir J. Pajauj grino atgal vyr. redaktoriaus pareigas. Jam ir teko baigti lietuvikojo Raudonarmieio dienas. 1941 m. birelio 22 d. kilus karui tarp Vokietijos ir Soviet Sjungos, jau bomboms Vilni krintant, redakcija ruo nauj ir karing Raudonarmieio numer. Leiba Mackeviius para vedamj Nugalsime", taiau to numerio nebesuskubo ileisti. Teko palikti vis rinkin su ka-

174

(st. b u t k u s )

ringomis mintimis ir paadu nugalsime prie jo paties teritorijoje" ir komunistiniam redakcijos personalui sunkveimiais kraustytis didij tvyn", kuri ir pats vyr. redaktorius J. Pajaujis jau nebenorjo vaiuoti, bet kaip partinis ir atsakingas raudonasis pareignas buvo priverstas bgti, nes ir pasilikti Lietuvoje bijojo. Todl bgdamas gerokai keik korpo komisaro pavaduotoj Macijausk, kad is jo nepaleido i vyr. redaktoriaus pareig, nors tris kartus buvo pras. Karjer padarysi, karjer! Va, tau ir karjera! Dabar bk, velniai ino kur. Nebiau buvs tuo redaktoriumi, ramiai sau kur ukampyje mokytojauiau ir niekas mans neinot, ruodamasis kelionei, tokiais odiais pldo savo prieteli Macijausk. Buvs redakcijos enkavedistas Leiba Mackeviius ir kiti liaudies sns" taip pat nepasiliko ir drauge dardjo plaisias lygumas". Tik iaip taip iki galo isilaiks redakcijoje vienas kitas padorus lietuvis paskutin dien jau nebesirod redakcijoje, kad neivet, pasislp ir nujo lietuvi partizan eiles muti prie ne jo teritorijoje, bet savo tvyns laukuose ir gatvse.

BOLEVIK TERORAS VOS E N G U S VILNI

Atsiminim iupsnelis RAPOLAS MACKONIS

Baisi inia 1939 met rugsjo 17 diena buvo niri, debesuota. I pat ryto, paskelbus oro pavoj, pasislpme grioviuose, kurie buvo ikasti beveik visuose miesto nam kiemuose. Daugeliui atrod, kad, aplipdius lang stiklus popieriumi ir isikasus griovius, nebus baiss vokiei oro puolimai, kuriuos Vilnius pajuto jau antr karo dien, kai atskrids lktuv junginys nard virum miesto niekeno nekliudomas. Tiesa, kakur i priemiesi aud patrankos, bet vokiei aviacijai tatai nekenk atlikti savo udavin. Vliau oro pavojai buvo skelbiami beveik kasdien, bet miestas retai kada gaudavo bomb. Gal todl gyventoj tarpe pasklido gandai, kad vokieiai tyia nebombarduoja Vilniaus, kaip Lietuvos sostins. Naktis prajo ramiai. I ryto ir iki piet tylu ir ramu. Ruome spaudai eilin Aido" numer, jau kelinta diena negaudami laiku kariuomens vadovybs praneim. Kitais pasinaudoti negaljome, nes tuometinis cenzorius M. Bauermanas pirm karo dien spjo, kad, gink Dieve, nesinaudoti DNB iniomis. Prieingu atveju udarysis laikrat ir mus atiduosis karo teisman. Savaime aiku, kad prie to spjimo prisitaikme, bet patys klausydavom per radij vokiei armijos vadovybs praneim, i kuri jau pirmomis karo dienomis galima buvo susidaryti neklaidingas spdis, kad Lenkijai atjo galas. To neslp ir patys lenkai, nusteb nepaprastu vokiei armijos pasisekimu ir savo kariuomens vadovybs nesugebjimu prieintis, isiblakymu. Pesimizmui lenk tarpe juo labiau buvo pagrindo, kai nutilo visos j radijo stotys. Veik tik Vilniaus radiofonas. Pagaliau atjo ir jam galas. Rugsjo 16 dien piet metu pasigirdo pavojaus sirenos ir netrukus virum miesto pasirod keletas lktuv. Kadangi diena buvo kanota, tai lktuvai skraid neauktai, be pertraukos mtydami bombas. Kaip ir anksiau, aud patrankos, bet be joki rezultat, nes lktuvai skraid virum miesto daugiau, kaip dvi valandas. K jie bom-

176

RAPOLAS

MACKONIS

bardavo, neinojome. Aiku buvo tik viena miesto centro neliet, puldami geleinkelio stoties apylinks rajon. Netrukus paaikjo, kad neliet ir geleinkelio stoties, pasitenkindami nutild radijo stot, kuri t dien apie 14 val. nustojo veikusi. Visi vokiei lktuvai nuskrido atgal nepaliesti, o nelaimingas Vilnius vl pasijuto prislgtas. Gyventojai, kas psias, kas vaiuotas, m bgti i miesto. Kur nesvarbu. Kad tik isprukus i miesto, ant kurio, kaip daugelis panikos pagautieji man, kiekvien minut gals ugriti dangus. Rugsjo 17 dien (sekmadien) mai pasklido baisus gandas ateina bolevikai. Visi puolme prie radijo aparat. Taip. Raudonoji armija nuo pat ryto ygiuoja vakarus. Vadinasi, jei ne iandien, tai ryt ar poryt bolevikai bus ia Vilniuje. Susitiks mieste vien lenk urnalist, paklausiau, kur muasi lenkai su bolevikais. Joki mi nra, paaikino man. Policijai ir kariuomens likuiams sakyta tik pro forma su bolevikais susiaudyti, o i tikrj visos Likusios ms ginkluotos pajgos trauksis Lietuvos pus ir, perjusios sien, pads ginklus. Padtis buvo aiki. Bolevikai Vilni ateis. Kai dabar prisimenu anas dramatikas rugsjo mnesio nirias ir lietingas dienas, kurias dar labiau slegianiomis padar baisi inia apie bolevik artjim ateina galv mintis, kodl mes neygiavome Vilni, kur turjome didesni teisi, negu yd pavergtieji ir vergais padaryti Rusijos gyventojai. Vieno lietuvio posakiu pavlavome istorijos traukin, pavlavome todl, kad dairms, k pasakys kiti, pavlavome, bijodami bti papeiktais u tai, kad taip pat verms traukin. Kai dundjo pro al, kai trumpam laikui sustojs dav progos ir mums tapti lygiaveriais jo keleiviais mes naivaus vaiko ypsena atsakme: Dkojame. Nepasinaudosime. Mes esame neutrals ir geriau nevaiuosime, negu sulauysime neutralum. Istorijos traukinys suvilps nujo toliau, o mes likome ioplinti vis paliktoje stotyje, didiuodamiesi savo neutralumu. Mes patenkinti tuo, netgi buvome pamir, kad prie 20 met i ms klasta ipl Vilni, kurio mes nenorjome teistai atsiimti dl... neutralumo. Tuo metu, kai mes ir patys gyrms ir kitiems didiavoms savo neutralumu, raudonosios gaujos i Ryt triukmingai artjo Lietuvos sostin, rytines ms emes, kurios i vien okupant rank jo kitas. Panowie, ratujcie... Plaiai pasklidus iniai apie bolevik artjim, nemaai moni leidosi bgti Vakarus Lietuv. Nustebau ujs Lietuvos konsulat, kuris visai neseniai, vos prie kelias dienas, buvo sitaiss Jurgio viebutyje. Pilnas koridorius moni. Ne eilini, bet auktj parei-

177

gn. ia ir profesoriai, ir valdininkai ir prokurorai bei teisjai, netgi urnalistai priekyje su garsiuoju Cat - Mackeviiu, kuris vis savo ami koneveik Lietuv, teigdamas, kad Lietuva tik tuomet bsis laimingas kratas, kai ant jo atsistos lenkas karininkas. Ir tai dabar stovi minioje su parengtu usienio pasu, maldaudamas vizos. Vargas konsulas p. Trimakas! Apgultas vairi vakaryki ymybi, neino, nuo ko pradti. ia dl vieno, ia dl kito skambina Kaun atsiklausdamas. O interesant eils didja, dramatin nuotaika auga. Dar valandl kita ir koridoriuje jau pradedama bartis, koliotis, netgi stumdytis. Visi nori gauti vizas ir sprukti Lietuv. Mokdamas lenkikai prakaitavau konsulate iki 20 valandos, nevalgs, be poilsio. Maiau emai besilenkianius lenk didikus, kurie atjo maldauti jau ne viz, bet pasigailjimo, ta proga kalbdami apie monikum, apie krikionikus jausmus ir beveik visi, netgi neklausiami, rasdavo reikalo patikinti, kad Lietuvos atvilgiu jie visada buv lojals, su lietuviais gerai sugyven. Aiku, visi melavo ir visi buvo pasidar velns. Kai vl vakar ijau i viebuio, gatvse buvo taip tamsu, kad nors pirtu akin durk. Tik blikiojo automobili viesos. Tai auktieji lenk pareignai, kas k pastvrs, bgo Lietuv iekoti prieglaudos. Kit dien vl iki vakaro dirbome konsulate, nors pavakar interesant sumajo. Kas buvo pasirys bgti ar gavo vizas, ar negavo mov viskuo rizikuodamas. Lietuvoje nieks nesuaudys, o ia visaip gali bti. Niekuomet nepamiriu vienos i dramatikiausi tos dienos scen konsulate. bgo, tiesiog jga siver pulkininkas daktaras, i tolo rkdamas : Panowie, ratujcie (ponai, gelbkite). Pulkininkas pagrieb mane u rank ir, irdamas sklidinomis aar akimis, pradjo susijaudins kalbti. Turiu savo inioje keliasdeimt sueist karinink. Jei neiveiu, visus juos bolevikai suaudys. Esu tikras. Esame krikionys. inau, kad daug blogo jums, lietuviams, esame padar. Bet tikiu, kad esate ritieriai ir iuo ms baisiausios nelaims metu su mumis sskait nepradsite suvesdinti. Teisingai, pone pulkininke, galvoji, atsakiau. Taurioji lietuvi tauta su jumis iuo metu sskait tikrai nesuvesdins ir js bolevikams neiduos. Ar ateityje js ms atvilgiu irgi tauriai, ritierikai pasielgsite, ar progai pasitaikius nesugalvosite naujo eligovskio kada nors paaiks. Neinau, atsak luostydamas prakait pulkininkas, A esu tiktai karys. Politikos nemgstu.

178

RAPOLAS

MACKONIS

Mes politines diskusijas ir nesileidiame, paaikinau. O tamstos inioje esanius sueistuosius lenk karininkus vek tamsta Lietuv. Jie ten bus pagydyti. O vizos? Viz a duoti negaliu, atsak konsulas. Toks yra atsakymas i Kauno. Tamstai a jau anksiau apie tai praneiau. Jzus, Marija. Co robic! auk nesavu balsu pulkininkas. Bolevikai sueistuosius tikrai suaudys. A bolevikus pastu. Pone konsule, pasigailk tamsta. Su sueistaisiais a imu keliasdeimt sanitarini veim. Jie liks Lietuvos kariuomenei. Jzus, Marija! Negaliu, aikinosi konsulas. A esu tarnautojas ir turiu laikytis turim instrukcij. Pulkininkas vl stveria mane, vl, besiblakydamas kalboje, maldauja pasigailti, prao kokio nors ratelio, rodinja, kad kiekviena valanda esanti brangi, nes bolevikai artja prie Vilniaus. Nordamas j nuraminti galutinai pasiliau: Ponas konsulas vizos duoti negali. Ir neduos. Tai tamsta, kaip karys, turi suprasti. O kad igelbtum sueistuosius, vaiuok tamsta, nieko nelaukdamas. Lietuviai bolevikams ms neatiduos? Ne! pareikiau kategorikai. Pulkininkas strimagalviais ibgo i konsulato. Tuo metu gatvse netiktai buvo udegtos viesos, m rinktis triukmaudamos moni minios. Ijs gatvn pamaiau rkaujanius vaikzus. Jie pardavinjo endek (lenk juodaimi organizacija) dienraio Dziennik Wilenski" ekstra leidin, kuriame buvo praneta, kad bolevik kariuomen nuo Amenos traukiasi atgal, kad nuudytas Hitleris, kad Vengrija, Italija ir Jugoslavija paskelbusios Vokietijai kar ir paioje Vokietijoje kilusi revoliucija, odiu sensacijos nepaprastos. Konsulas tuojau paskambino Kaun, teiraudamasis, kiek ios inios atitinka ties. Pasirodo, nieko panaaus nra. Kaip vliau paaikjo, buvo tai savotikas gyventoj prigavimas, kad vairs pareignai netrukdomi galt bgti Lietuv, kuri tuomet jie plauk visais keliais ir keleliais, gelbdami savo gyvyb, plauk taip pat koneveikdami Lietuv, kaip ir seniau, kada ruosi marerowac na Kowno". Vlai vakare geleinkelio pusje pasigirdo pirmieji bolevik tank viai. Predko ir Klimov Kas gyvas pradjo bgti kiekvienas savo namus. Vietoj entuziazmo, kilo didiausia panika, ir po valandos miesto gatvs itutjo. Per vis nakt buvo girdti pavieni viai, ir tik autant gatvse pradjo tratti kulkosvaidiai, aud tankai. Aiku, kad nebuvo jokio mio visa

BOLEVIKU TERORAS

VOS E N G U S I

VTLNITJ

179

io odio prasme, o tik formalus susiaudymas. Taiau lenk traukimasis be jokio pasiprieinimo netrukd Maskvos radiofonui trimituoti visas pasaulio dalis didvyrikus" raudonosios armijos ygius Ukrainoje ir Gudijoje. I tikrj nebuvo jokio ygio, o tik slinkimas kandin besitraukiani lenk ginkluot pajg likui. ie likuiai papokjo i autuv bei kulkosvaidi ir Vilniaus gatvse, kuriose 1939 m. rugsjo 19 dien, pragarikai kaukdami, pasirod pirmieji bolevik tankai, ant kuri jau priemiesiuose sulip ydeliai rod keli. Ne kas kitas, tik ydeliai tuojau pasileido po namus, reikalaudami nedelsiant ikabinti raudonas vliavas. Sargai pl lenkikas vliavas ir apie vidurdien prie daugelio miesto nam kabojo pailgos raudonos vliavos, o gatvse pasirod pirmieji liaudies milicininkai", su raudonais raikiais ant rankovi ir su autuvais. Per vis dien riedjo tankai, perskrido keli lktuvai ir iki vakaro Antakalnio priemiestyje vyko susiaudymas. Vilnius i vienos baltosios okupacijos pateko kit raudonj. Abidvi Lietuvos sostinei yra pastamos, abidvi paliko pdsak, nedamos io mozaikinio tautiniu atvilgiu miesto gyvenim nemaa painiavos ir dezorientacijos. Neimu i pusiausvyros tik io miesto lietuvi, kurie niekuomet nenustojo tikj, kad Vilniuje prasids normalus gyvenimas tik tada, kai jis bus tikroji Lietuvos Valstybs sostin. Todl ir dabar, bolevikams okupavus Vilni, tuojau pradjome pasitarimus, kokios taktikos reikt laikytis nauj okupant atvilgiu. Pirmas ingsnis spaudos klausimas. I vis pusi raginamas pradjau klabenti vos sulipdytas staigas, bet niekur nieks negaljo atsakyti nei taip", nei ne". Ir naivi gi bta ms! Rodos, tiek met, ir skaitme apie Sov. Rusij ir per radij klausms, kas ten darsi, ir vis dlto ryoms iekoti to, k bolevikai jau 1918 metais visikai sunaikino. Nordamas k nors konkretesnio suinoti, usukau v. Jono g. 3, kur lenk laikais buvo kriminalin ir politin policija. staiga jau anksiau man pastama, nes ne kart joje buvau tardytas, fotografuotas, kaip tariamas priklauss Vilniaus Vadavimo Sjungai. Ir tai dabar per sargybinius, kuriems aikinu savo vizito tiksl, lipu antrj aukt pas pulkinink Predko. Jis ess miesto gyventoj gyvybs ir mirties viepats. Vy znait po dielam pieati. Da, atsakau. Predko dar isilavinusio ir kultringo mogaus spd. Su juo kalbjau itis valand. Tik kai pradjo surainti mano personalijas, pasidar kart ir pirm kart pajutau bolevikik dvasi. Per pasikalbjim taiau ir jis nieko konkretaus nepasak, patardamas ateiti rytoj su straipsniu ir keli moni komiteto praymu. Po to paklaus, kaip jauiasi gyventojai. Pareikiau, kad i pirm dien sunku sprsti, be to apie kitas tautybes sunkiau bt pasakyti.

180

RAPOLAS MACKONIS

O lietuviai? paklaus. Atsakiau nieko negalvodamas: Ivaduoto Vilniaus krato lietuviai laukia, kad Taryb Sjungos vyriausyb dabar tikrai gyvendins 1920 met liepos 12 dienos Maskvos sutart. Predko sugniau papiroso kandikl ir klastingu balsu pratsiamai atsak: Vadinasi, js esate nacionalistas. Man aiku. Kalbate teisingai, bet gaila, pamirtate, kad iame krate, be lietuvi, gyvena lenkai ir ydai. Ar jie irgi nori Lietuvos? Lenkai nori Lenkijos, atsakiau. Tai aiku, o ydai neinau. ydai eina su mumis, bolevikais, ir tik jie nuoirdiai sutiko ms armij. Bet ne tai svarbu. A tik noriu pasakyti, kad kiek js, kaip lietuvis nacionalistas esate teisus, tiek kaip io krato gyventojas galvojate klaidingai. Pas mus yra gyvendinta tobuliausia pasaulyje demokratija, kuri ir ia turs pasireikti. Kitaip sakant io krato likim nusprs patys gyventojai. (Tik vliau paaikjo, kas tai yra bolevik demokratija, apie kuri tuomet mane informavo pulkininkas Predko). Ijau, kaip i gerai prikrentos pirties, sargybinio ilydtas. Kit dien keliese paruome laikraio plan ir parame praym. Taiau laimei, sargybiniai prie Predkos neprileido ir tada apsidiaugiau trumpam ar ilgam itrks. Nepavykus su laikraiu, susirinkdami tardavoms visais kitais klausimais, o po keli dien Vytauto Didiojo gimnazijoje susirinkome keli imtai. Kalbjo vienas i sukomunistjusi lietuvi, bet nieko konkretaus nepasak ir nieks jam nepritar. Utat agronomui B. pasilius pasisti telegram Stalinui ir priminti Maskvos sutart visi sukl ovacijas. tai atov d-ras M., pakeltu tonu pareikdamas: jei kur uvo nors vienas bolevik karys, i ten raudonoji armija nesitraukia. iuos odius susirinkusieji prim tyldami. Tuo susirinkimas ir buvo baigtas, tik po keli dien maesniame brelyje vl susirinkome apsvarstyti padties, kuri buvo visikai neaiki. Jokio laikraio Vilniuje nebuvo, nuo Lietuvos atkirsti kin siena, i radijo irgi sunku kas nors tikresnio suinoti. Taiau sudjus rank negalima buvo sdti. Po ano platesnio susirinkimo norjome pasidalinti mintimis iauresniame brelyje. Vis vilgsnis nukrypo kairiausij atstov J. Karos, kuris prane kalbjs su atitinkamais raudonosios armijos politiniais vedjais. Prisistatme jiems, pasakojo Karosas, kaip lietuviai komunistai. Taiau nieko konkretaus jie mums nepasak. Netgi atsisak priimti ms bendradarbiavim. Girdi, prie tai tur itirti, ar mes i tikro buvome itikimi komunistai.

BOLEVIKU TERORAS VOS E N G U S I VTLNITJ

181

I to mums paaikjo, kad bet kokie tolesnieji ingsniai bus tuios pastangos ir nieko naujo nelaimsime. Vadinasi, tenka laukti tolesns vyki eigos. Vienas taiau klausimas mus kankino mokyklos. Buvome tos nuomons, kad iuo klausimu reikia klebenti ir u tai nieks nieko mums negals prikiti. Tuo metu Vilniuje didelis mogus buvo i Minsko komandiruotas, mokykl reikalams tvarkyti gudas Klimov, kuris jau kelios dienos sdjo Mokykl Kuratorijoje kaip komisaras. Jam, be mokykl, buvo pavesta rpintis ir visais kitais kultros reikalais. Taigi, nutarme pas j sisti delegacij. Patekome, kiek atsimenu, trise ir artimiausi etadien umm miesto savivaldybs bstinj laukianij tarpe eil. Po trij valand laukimo malonjo pasirodyti draugas komisaras. Nesimpatingas tipas. Kumpa nosimi, juodas, su amerikonikos marks akiniais, paprasta kareivika bliuze ir prie diro didelis, kaip arklio koja, naganas. Permets akimis stovinius eilje, paklaus. Visi pas mane? Atsakme, kas kaip mokdamas. Pastebjs dir. ikn su popieriais paklaus: Ko js nortumt? Mes esame lietuvi delegacija. Su draugu komisaru norjome pakalbti mokykl reikalais. Gerai. Bet ne ia. Padarysime itaip. Js gimnazijoje sal yra? Didiul, paskubjo atsakyti dir. iknys. Tai ir gerai. Ryt kas? sekmadienis? Taip? Taigi apie vienuolikt valand susirinkite, a atvaiuosiu, ir mes aptarsime visus reikalus. Ij gatvn nutarme padti visas pastangas, kad susirinkim atvykt kuo daugiau moni. Isiskirst rajonais, vieni per kitus praneme i ini. Ir tikrai pavyko. Jau apie 10 val. buvo pilnutl Vytauto Didiojo gimnazijos sal. Ilaukme dvi valandas, ir tik apie 12 atvyko draugas komisaras, kur lietuvi visuomens vardu pasveikino K. Stays. Komisaras Klimov, niekeno neragintas, usirioglino scen, ir, permets akimis sausakimai prisigrdusi sal, nustebo. Kiek daug js susirinko! Po to pasil sudaryti mitingo prezidium, ir pats pradjo kalbti. Prakaitavo daugiau, kaip valand, girdamasis socializmo laimjimais. Sov. Rusijoje, pasakodamas apie du pasaulio genijus: Lenin ir Stalin, apie komunist partijos generalin linij ir pagaliau padanges ikl raudonosios armijos nepaprast didvyrikum, vaduojant Ukrain ir Gudij i lenk pon jungo. Iklausme ramiai, pabaigus kalbti paplojome. Buvome nusteb, kad svarbiausio klausimo mokykl, vietimo komisaras nepaliet, nutyljo. O tatai mums labiausiai ir rpjo. Tuo tarpu anuomet ms

193 RAPOLAS MACKONIS

dar neinota, kad bolevikams gyventoj vietimas rpi tik tiek, kiek jiems reikalinga agitacijai. O Klimov buvo eilinis agitatorius, be to, staiokas, tiesiog storievis, kuris vliau mokytoj susirinkimuose visus vadino neiprususiais", tamsuoliais" (neobrazovannyje, tiomnyje). Buvo itaip. Mokytoj susirinkime viena lenk mokytoja paklaus, ar galima mokyklose dstyti Lenkijos istorij. Klimov nustebo: A js klausimo nesuprantu. Mokytoja pakartojo. Tada Klimov atr. Lenkija buvo Europos gda (Pazor Euvropy) ir kaipo apie toki nra reikalo mokyklose visikai kalbti*). Kitai mokytojai parpo tikybos dstymas. Klimov vl atsak: Maniau, kad js esate ilavinti, o pasirod, tamsuoliai. Ms susirinkime buvo mandagesnis, nors elgsi kaip valdovas, ragindamas susirinkusius pasisakyti. Bet kalbtoj atsirado nedaug, o tie, kurie prabilo, liet lietuvi visuomens reikalus. Tatai Klimov'ui nepatiko ir, baigdamas susirinkim, jis pagyr tik kakok batsiuv, kuris keliais sakiniais pasigyr visada myljs raudonj armij. Tuo susirinkimas ir baigsi, nieko naujo mums nedavs. Gal tik tiek, kad turjome progos pamatyti tiping bolevik agitatori, kuris, visus vadindamas neapsivietusiais", pats tvark vietimo reikalus. Adamaviius ir Ofenheim Po to susirinkimo vl slinko nuobodios ir pilkos, kaskart labiau altos, rudens dienos. Beveik kasdien susitikdavau su konsulu Trimaku ir jo padjju eeta (bolevik ivetas). Labiausiai mus baugino bolevik kariuomens ygiavimas Lietuvos pasien. Baugino todl, kad tuo metu jau buvo pakviesta Maskv Lietuvos delegacija. Gerai inojome, kad kaip su Estija ir Latvija, taip ir su Lietuva bus pasirayta draugikumo" sutartis. Kaip toki sutart reikt vertinti, nei ponai konsulai, daugiau ar maiau turj reikal su diplomatija, nei mes, vis ami kovoj tik dl tautinio savo bt ar t, nemokjome isiaikinti, o su Lietuva joki ryi neturjome, joki ini negaudavome. Be to, slegianio spdio dar nuolatiniai aretai. Ne tik vakarais, bet ir dienos metu galima buvo matyti gatvse lekianius Lkikio kaljimo link sunkveimius su suimtaisiais. Kas rytas teiravoms, ar kas nors nesuimtas i lietuvi. Tuo metu neseniai pradjusiame eiti gudikame dienratyje Vilenskaja Prauda" pasirod skelbimas, kad visi gyvenantieji Vilniuje rayto*) Jei is draugas" iki iol gyvas, dabar, pagal Stalino vali, apie Lenkij savo nuomon bus pakeits, o juo labiau, kad 1939 m. spali 27 dien, pasitraukdamas i Vilniaus, isive ir ydikai rusikos lenkikos Liutns" operets primadon Kulick. (R. M.).

boleviku

teroras

vos engus i vtlnitj

183

jai ir urnalistai turi susirinkti spali 2 dien Kuratorijos (dabar vietimo Vadybos) didiojoje salje. Turdami galvoje, kad susirinkim atvyks lenkai, gudai, ydai ir netgi rusai, nutarme ir mes, ios srities darbininkai, gausiai dalyvauti. Jei neklystu, ms susirinko apie 20 moni ir paaikjo, kad lietuvi grup yra gausiausia. Pamats sra Klimov ir ia nustebo, kad ms daug. Prajus porai valand po paskirto termino, susirinkimas buvo atidarytas. Didiojoje salje prie apskrito stalo susdo apie 10 bolevik odinmis kurtkmis, su kepurmis, su naganais prie dir, prieaky su tuo paiu Klimov'u, kuris susirinkim pradjo kakokia Lenino rat citata. Paskui pliauk daugiau kaip valand, girdamas visose srityse bolevik pasiektus laimjimus, Stalinui vadovaujant (Stalino vard suminjus, tuomet dar nieks neplojo), pagaliau, baig panegirika raudonajai armijai, kuri negirdtu pasaulyje didvyrikumu ivadavusi Ukrain ir Gudij. Atpyls kalb, Klimov prane, kad dabar gals, kas nori kalbti. Pirmas atsistojo kakoks ydas, kuris vos istenjo kelet odi. Po jo pasak trump ugning kalb lenk poetas Putrament, pasmerks mocarstvins Lenkijos kit taut atvilgiu eksterminacin politik. Atjo eil lietuviams. Prabilo vilnietis . Nustebome jo grynai komunistinio turinio kalba, kurioje kalbtojas apgailestavo, kad iki iol neturjome progos ariau susipainti su komunizmu, utat dabar visi eisime Lenino Stalino partijos keliu. Uvir kraujas ir nepajutau, kai atsistojs idroiau, k galvojau. Pareiks pasitenkinim, kad tapome ivaduoti i lenk valdios okupacijos, priminiau, kad iki iol visose staigose tebesdi tie patys, kurie ir anksiau dirbo, vadinasi, lenkai ir varo t pat polonizacin darb, kas Vilniaus krato nelenkams gyventojams, o pirmiausia lietuviams kyrjo iki gyvo kaulo. Visi lietuviai kartu plojimu pritar mano kalbai. Tuo metu atsistojo vilnietis lietuvis Adamaviius ir trumpai pareik, kad tokiems ponams (takim gaspadam), kaip Mackeviius, jie (reikia suprasti komunistai) neleisi kalbti liaudies vardu, nes tokie ponai lenk laikais es ki liaudies reikal gynjus komunistus konclagerius. I karto supratau, k reikia i kalba. Manydamas, kad turiu reikalo su monmis, udaviau Adamaviiui*) du klausimus, praydamas ia pat atsakyti. Nuo kds paoko Klimov ir pareik: A jums atsakysiu. Deja, jis nekalbjo. Utat Vilenskaja Prauda" redaktorius Josel Moisiejevi Ofenheim savo ilgoje kalboje apibdino mane, kaip tipik nacionalist.
*) is asmuo jaunas ir gabus Vilniaus lietuvi poetas kartu su Klimovu 1939 m. spali 28 dien ivyko SSSR. Vliau, kaip pasakojama, apsivyl ir dl atvirumo atsidr... Archangelske, kaip tremtinys.

184

RAPOLAS

MACKONIS

Komentarai prie visa to buvo nereikalingi, ir, susirinkimui pasibaigus, visi lietuviai buvo tos nuomons, jei dabar mane suims, nebus jokios sensacijos. Tam ygiui dirva jau paruota. Kit dien Vilenskaja Prauda" apra vykus raytoj ir urnalist susirinkim, pamindama svarbesniuosius kalbtojus. Mano pavard nefigravo. Vadinasi, gerai, nes jeigu dar laikratyje bt para tai, k susirinkime kalbjo ydas Ofenheim, aretui biau ruosis visu rimtumu, arba bt tek kuriam laikui dumti i Vilniaus. V. P." nutyljus, maniau, kad visa tai bus pamirta. Pasirodo, mano apsirikta ir spali 11 dien 5 val. 15 min. kakas pradjo belstis duris. Buvo tai domi aplinkyb. Jau daugiau kaip savait su pertraukomis truko Maskvoje Lietuvos Taryb Sjungos derybos. Visi inojome, kaip baigsi derybos su Estija bei Latvija, taip baigsis ir su Lietuva. Taiau visus lietuvius ypatingai interesavo Vilniaus klausimas. Tiek met visos tautos svajota, kalbta ir dirbta, tiek met pavergtosios Ryt Lietuvos lietuvi vargta, dirbta ir kovota argi visa tai veltui. domu ia pastebti, kad kalbamas derybas su domumu sek ir iaip daugelis Vilniaus gyventoj, kurie per kelias savaites turjo progos painti bolevikus be jokio retuavimo, be apsimetimo ir be kauks. Ugriuvo krat, kaip ivaduotojai", visikai nesiskaitydami su gyventojais, ir i karto visose srityse ved visik netvark. Jau pirmomis j valdymo dienomis Vilniaus krautuvse nieko negaljai gauti. Duonai gauti reikdavo stovti po kelias valandas eilje, o laini kilogramui gauti tarnait vien dien istovjo 16 valand. Be to, nieks neval gatvi, nieks nieko nedar, visi kako naujo lauk. O kai Maskv ivyko Lietuvos delegacija, kai pasklido gand, kad Vilnius Lietuvai vis dlto bsis grintas lauk io klausimo isprendimo ir kiti Vilniaus gyventojai, kurie trumpam laikui buvo pamir neapykant lietuviams. Atsimenu vien bding vyk. Kart sutinku pastam lenk, kuris, nordamas pasirodyti ess geras, drauge pasirod ir kas ess. Baisiai laukiame lietuvi, kalba jisai susijaudins. Tikrai laukiame, patvirtina. Tada turtumm baltos duonos, pyrago, msos. odiu, bt gera gyventi. Aha! keiia ton ir veide matau diaugsm. Tamsta girdjai naujien. Pasakoja, kad bolevikai perjo sien ir ygiuoja Kauno link.. Varg Lietuva. Gerai supratau lenko norus. Jis ir pyrago nort ir Lietuvos nemgsta. Kadangi bolevikams Vilni umus, inyko ne tik pyragas, bet ir duona, be to, kasdien imtais moni buvo grdama kaljimus ir naktimis iveama, kada nieks nebuvo tikras dl savs mai pasidar geri lietuviai. Todl, kaip sakyta, susidomjimas derybomis buvo beveik visuotinis. Juo labiau domjoms mes, lietuviai, nuolat sddami prie radijo aparat ir klausydami ini. Kiek sugadino p spali 7 d. etadien Lkikio aiktje suauktas mitingas, kurio svarbiausias

BOLEVIKU T E R O R A S V O S E N G U S I VTLNITJ

185

kis gyventoj apsisprendimas. Gerai inojome, kad bolevikai buvo sugalvoj klast su Gudija. Jie to netgi neslp ir Vilni, kaip spaudoje, taip ir radijo iniose, pradjo pravardiuoti gudiku miestu*'. I to darme ivad, kad tai didelis deryb apsunkinimas. Ar taip i tikrj buvo, ar ne neinia. Bet kai kalbam miting transliavo netgi Maskvos radijofonas, kai mitingo metu daugelis yd kalbjo apie Vilniaus gudikum, kai paskelb, kad mitinge dalyvavo 75 tkstaniai moni (i tikrj i vairi staig buvo suvaryta apie 2 tkstaniu tarnautoj ir tiek pat buvo susirink yd) tokiam ms samprotavimui susidar dar daugiau pagrindo. pas aikiai buvo nukrits, ir tik po poros dien, kai Kauno dienraiai apie Vilni prabilo visai aikiai (apie tai inojome i radijofone duodamos spaudos apvalgos), supratome, kad derybos yra gerame kelyje. Dar nekantriau laukme j pabaigos. tempimas didjo, o spali 9 ir 10 dienomis pasiek kulminacinio punkto. Abi dienas prie radijo aparat sdjome iki programos pabaigos ir kas rytas anksti vl keldavoms. Spali 11 d., vos praauus pastaiau Maskvos radijo bangomis ir pirmoji inia TSRS Lietuvos draugikumo sutartis. Sulaikme kvap, gaudydami kiekvien od. Pagaliau aikiai praskambjo paragrafas apie Vilniaus grinim Lietuvai. Akyse pasidar viesiau, irdis smarkiau pradjo plakti. Pagaliau. .. Tuo metu kakas m smarkiai belstis duris, puolsi kieme uo. Paklausus kas, atsak: Raboaja gvardija (darbinink gvardija).

Trei kart Lukikyje Kas buvo toji darbinink gvardija? Atsakyti reikia trumpai: miesto padauos, visokio plauko ulikai ir chuliganai, yd vadovaujami. Apie i gvardij daug buvo rayta mintame Ofenheimo organe Vilenskaja Prauda", raginant pasitikti naujais tvarkos dabotojais. Dalis gvardiei" tvarkos dabotoj eilse atsidr tiesiog i kaljimo. Apie padoresni jaunuoli primim gvardij" nebuvo n kalbos, nes kiekvienoje nuovadoje sdjo ydai virininkai, kurie i pirmos miesto okupacijos dienos pasidar itikimiausi bolevik bendradarbiai. Jie gaud gatvse j nemgiamus asmenis, jie dar ir kratas, ar bent buvo raudonarmiei palydovai. Tatai jau buvo inoma ir todl nenustebau, kai atidars duris pamaiau du chuliganikos ivaizdos ydus, su raudonais raikiais ant rankovi. Tai ir buvo darbinink gvardijos" atstovai, su sunkveimiu atvyk daryti mano bute kratos. Pirmieji but jo abudu ydai, paskui du bolevik kareiviai kakokio vyresniojo lydimi. Pasiklaus pavards, vardo ir tvo vardo, pareikalavo atiduoti ginkl. Pareikus, kad neturiu, sak kareiviams:

186

RAPOLAS

MACKONIS

Sdielat obysk. (Padaryti krat!) Abudu kareiviai pradjo krat. Ivert i spint ir komodos visus rbus, patalus, prikl vaikus ivert ir j patalus ir visk ant grind. Kadangi vyresnysis kakodl mgino su manim kalbti, krat daranius sek mona. io to paklauss, prisimin tautyb. Esu lietuvis, paaikinau. Tikrai? Nematau jokio reikalo meluoti. Vadinasi, js lietuvis. Hm. Keista. . . Susidjs popieri, kuriame pirm kart gyvenime pastebjau keturias baisias raides NKVD, perjo su manimi miegamj, kur vert, neinia ko iekodami, daiktus kareiviai. Pasistenkite baigti greiiau, paragino jisai. Velnias ino, nusiskund vienas kareivis. Nieko nerandame. Tur bt, nieko nr, lyg nuramino kareivius ir paragino: Uteks. Einame kitus kambarius. Pairjs virtuvn ir tarnaits kambarin, jo darbo kambar. Grai turite bibliotek. Kaip tamsta matai, pritariau. Tiesa, nepaklausiau, koks js usimimas. Raytojas. Raytojas. Lietuvis. Taip. Na, draugai, uteks. Kareiviai priekambaryje su iki iol ramiai sdjusiais ydais usirk papirosus, o vyresnysis, grs valgomj, ra sakym mane sulaikyti, keliais odiais paymdamas, kad nieko tartino nerasta. Pasiraius, pareik, kad a turs su jais vaiuoti. Vadinasi, esu aretuotas. Visai ne. Esate laikinai sulaikytas. Tardytojas apklausins ir grite namo. Apie 6 val. sodin sunkveim, prie kurio stovjo dar du kareiviai, nuve apygardos teismo rmus. ia pirmame aukte, kur lenk okupacijos metu buvo teismo kasa, miegojo ant grind sugriuv raudonarmieiai. Tik vienas sdjo prie telefono, klausydamas Maskvos radijo, kuris kelintas sykis kartojo Taryb Sjungos Lietuvos draugikumo sutart. vedus kambar atsistojo deuruojantis ir pareikalavo atiduoti, k turiu. Idjau ant stalo pinigus, dokumentus, peil. Nuslpiau tik veidrod (j islapsiau per vis kaljimo laik). Daugiau nieko neturite? Nieko. O kai rasiu? Iekokite.

BOLEVIKU T E R O R A S VOS E N G U S I VTLNITJ

187

Nuveskite tip trei kamer. Stupaitie! ugirdau stovinio duryse kareivio bals. Atkis blizgant durtuv, nuved teismo poemius, kuri langai su storu nepermatomu stiklu, be to krotomis apkalti, ieina Gedimino gatv. iia, parod kambar, kuriame pamaiau apie deimt vairaus amiaus ir, kaip netrukus paaikjo, visokio usimimo moni. Vieni j susiriet guljo ant grind, kiti stovjo sien parm, dar kiti snaud sukniub prie raomojo stalo, kuris pilnas buvo prikrautas vairiausi teismo byl. Pasakius laba diena", maai kas atsak, taiau naujoko pasirodymas vis dlto suinteresavo kalinius ir vienas po kito pradjo klausinti, kas naujo laisvje, ar daug esama sumim. Vliau sikalbjome ir apie personalijas. O kai paaikjo, kad esu lietuvis, vienas kalini nusiypsojo: Netokia js ia mauma. lietuviai. Esame deimts ir tame skaiiuje trys

Vargiai itas ponas prie savo tautiei prisipains, pastebjo senesniojo amiaus, solidios ivaizdos pilietis. Kodl? paklausiau. Pasikalbk tamsta su savo tautieiais, pats pamatysi. Pasirodo, bta tai dviej idjini" komunist. Vienas, jei gerai prisimenu, vadinosi Janulis, kito pavard pamirau. Abudu sveiki kaimo bernai, vienas j, Janulis, berods, oferis atbgo per administracin linij iekoti bolevik rojuje" laims, apie kuri daug grai dalyk pripasakojo j gimtinio miestelio. . . ydai. O jie su jumis atjo? paklausiau. Ne, atsak abu naiviai. Jie tik mums gyr bolevikus ir ragino eiti. Mes patikjome, slapta per sien perjome ir tikrai apsidiaugme pamat proletarin armij. O toliau? klausinjau. Aiku. Mes ia nieko nepastame. Nujome j komendantr ir pasisakme, kas esame, i kur atjome. Manme, kad tuojau gausime darbo, o jie, aliai, mus sum ir tai jau treia diena ia sdime nevalg. Apgavo ydai, kad juos kur griausmas. Isims gabal duonos perlauiau per pus ir atidaviau. Abudu ne valg, bet ryte surijo. Be reikalo, pastebjo lenkikai tas pats senesnysis pilietis. Geriau tamsta btum per lang imets t duon, negu ituos isigimlius suelpei. Pasirodo, kad vieni kiti kaliniai gaudavo kai k i nam ir dalindavosi, bet aniems atbgliams nedav n duonos ksnio. Ne todl, kad buvo lietuviai, bet todl, kad buvo atbg iekoti laims pas tuos, kurie sumet poemius tkstanius nekalt moni. Neinoda-

188

RAPOLAS

MACKONIS

mas, kas per vieni tie idjiniai" bolevik garbintojai, ir a vengiau su jais kalbtis, nors visaip mgino tai io, tai to klausindami. Patekus poem, man rpjo, ar i lietuvi esu suimtas vienas ar yra ir daugiau. Kadangi kambaryje nebuvo dur, tai vis laik sekiau vedamus ieinamj kalinius. vidurdien pastebjau K. Sta. Vadinasi, aretai nakt galjo bti itin gauss, jei suimtas ir Stays. Kadangi negalima buvo nei kterti, nei ranka pamoti, nes prie kiekvieno kambario stovjo su autuvu ekistas, tai iki sutemos taip ir nepavyko susitikti ir nors odiu kitu pasikeisti su Staiu. vairinome laik apie apie t kalbdamiesi, be to, stebjome, kaip bolevikai krov" des vairias teismo bylas ir kakur ne vir. Matyti, gabeno Rusijos gilum, kaip verting mediag. Ilgame koridoriuje stovjo eil di, kurias enkavedistai glbiais vert vairias knygas ir bylas. Vert ne paeiliui ddami, bet i karto asterdavo atvet glb byl, po to kit, trei. Jei d buvo nepilna, dar priddavo, jei perdaug, imdavo nuo viraus ir mesdavo kampan. Jei pasitaikydavo stora byla viruje ir negalima buvo lent ukalti, byl perpldavo pusiau, kartais paskirus lapus draskydavo. Mat, buvo sakyta pridti pilnas des. O koki knyg ar byl koks skirtumas. Iki vakaro buvo prigrsta kelios deimtys di. Sutemus i paskir kambari m aukti suimtuosius ir eilje stat koridoriuje. Atsidjs klausiau aukiam pavardi. Igirdau tiktai Stasio. Netrukus paauk ir mane. Ijs spjau pasakyti Staiui, kad vakar pasirayta Maskvoje sutartis, kad Vilnius grta Lietuvai. Pasirodo, jo apie tai neinota, nes pas j ekistai atvyko vidurnakt ir krat kelias valandas. Statant suimtuosius eiles, supratome, kad nebsim paleisti. Taip ir atsitiko. Netrukus po du ived kiem, kur stovjo keli sunkveimiai. Kakoks mongolas spjo kalinius nemginti bgti, nes be spjimo bsi audomi. mainas sugrdo po keliolika moni, vyr ir moter. Pasukus Vaiganto gatve, supratome, kad vea Lukikio kaljim. Po trumpos kelions kaljimo kieme sustojo eil main, i kuri paeiliui liep ilipti ir vl po du nuvar ratin. Kol atliko formalumus, prajo keletas valand. Jauiausi pavargs, o juo labiau, kad vis dien nieko burnoje neturjau. Norjosi kuo greiiau umigti. Lukikin patekau trei kart. Pirm kart 1921 metais teko sdti kelet mnesi bendroje 11-oje kameroje, 1934 metais per antras retorsijas buvau varinjamas po vienukes, dabar bolevik atvestas vl bendr kamer, iuo ygiu 8-j. Kaip visos kitos, taip ir i kamera, erdvi, talpi. Pagal plan numatyta joje laikyti iki 15 moni. Mes trise: Stays, a ir vienas lenk atsargos pulkininkas 8-oje kameroje radome 25 mones. Visi jau miegojo. vedus naujus kalinius, miegojusieji paoko, tartinai m prisiirinti nelauktiems sveiams, dl ku-

BOLEVIKU TERORAS

VOS ENGUS I

VTLNITJ

189

ri teko susispausti ir duoti vietos atsigulti. Pradjo io to klausinti, mes trumpai atsakinjome, vieni kitais nepasitikdami. Kiek ariau susigyvenome tik vliau, bet vis tiek nuoirds nebuvome, neinodami, ar tiekoje moni nebus kokio provokatoriaus. itokie dalykai praktikuojami visame pasaulyje, o juo labiau mgiami bolevik.

Bolevik patentas nervams gadinti Kit dien atsiklus prasidjo monotonikas kaljimo gyvenimas. Ne naujokas buvau ir apsiprats, todl nesijaudinau, o juo labiau, kad u krot patekau ne todl, kad k blogo, nusikalstamo biau padars. Patekau trei kart u tai, kad netyljau dl patiriam visokiausi skriaud, kad dariau, k galjau mylimos tautos ir Lietuvos labui. Kamer aptvarkius, gavome po blidel kartos nesaldytos kavos ir po gabal duonos. Nesiimu skaitytoj varginti vairi kaljimo mamoi apraymais. Tatai nedomu. domiau gal tai, kad patekome bolevik kaljim. O pas bolevikus, vis ne kaip pas mones. Kad taip i tikrj yra, sitikinome jau pirm nakt, kurios metu tris kartus buvo siver kameron ekistai. iaip sau. Kart kakokios pavards paklaus, kit kart suskait, kiek ms yra, o trei kart, atsine kopias, elektros lemput pakeit. Panaiai elgsi ir su kitose kamerose esaniais kaliniais, panaiai jie vis laik daro. is metodas patentuotas bolevik iradimas erzinti nervus. Tai nemaiau veikia kaip ilgi ir kyrs tardymai... Po tokios nakties keldavoms visi, kaip sudauyti, o kitas per nakt ir aki nesuddavo. Todl nenuostabu, kad po pusryi tuojau daugumas, atsirm ant stalo, snausdavo, kiti umigdavo iuin pasities, nors tai grietai draudiama ir priirtojas nuolat liepia keltis. Dien pro lang matydavome, kaip bolevikai sunkveimius kraudavo visokius daiktus ir juos kakur ivedavo. Buvo tai vos maa dalel didels vagysts, miesto apiplimo, k padar bolevikai, paeimininkav Vilniuje eias savaites. Ve i vis staig k tik galdami iki sutarties sudarymo, dar uoliau vog po spali 10 dienos, inodami, kad i Vilniaus reiks trauktis. Vog ne naktimis, kaip eiliniai vagys, bet dienos metu ir visk stot, traukinius, rytus, ibadjusi ir jau seniai apiplt krat. Tai inojo visi ir ilgainiui apsiprato su ta mintimi, kad Vilnius Lietuvai teks tik su plikomis nam sienomis (i daugelio dur buvo ipltos brangesns rankenos) ir ibadjusiais gyventojais. irime pro lang ir svarstome, ar itokia viea vagyst yra leidiama, ar ne. Vis dlto yra valstyb. pavakar vis kamer paauk apaion pasiimti daiktus. Tai buvo nepaprasta staigmena, suklusi vis eil komentar. Nuomons

190

RAPOLAS

MACKONIS

pasidalijo. Vieni rodinjo, kad, prie atiduodant Vilni Lietuvai, visi politiniai kaliniai bsi paleisti. Kiti prieingai kad prie tai visus politinius kalinius bolevikai ivei, o paliksi tik kriminalinius nusikaltlius, nes ios ries kaliniai bolevik valdomame krate yra beveik lygs su garbs pilieiais. T pat vakar viskas paaikjo. Sutemus koridoriuje pasigirdo triukmas, pradjo atidarinti kameras ir po kelis kalinius i j vesti. Ir i ms kameros ived tris asmenis, liep visk, k turjo, pasiimti. Kur? Nieks neinojo. Taiau, turint galvoje, kad buvo jau beveik draudiamasis nakties laikas, prijome ivados, k a d . . . vea. Visus apm kakoks siaubas. Negaljome kalbtis, visi susinervin vaikiojo i kampo kampan. Dl visa ko nekteljau su Staiu, papraiau j globoti mano eim, jei mane ivet, o jis likt. Apaioje, koridoriuje stovjo ilgos i viso kaljimo surinkt moni eils. Bgiojo, kaip akis ideg, ekistai, rkavo, keiksi paskutiniais odiais ir irjo, kad kas neatsiliet prie sienos. Stovjome eilje daugiau kaip valand ir m darytis silpna. Kad nenugritumm, susikabinome rankomis. Bet ekistai ir tai pamat ipldo. Kai i vis paviljon suvar dar kelias deimtis, liep eiti kit koridori, esant netoli ivaiuojamojo kiemo. Kas buvo pirmose eilse, liep eiti vadinamj pereinamj cel". Tai buvo gal 30 kv. metr kambarys, kur dabar sugrdo daugiau kaip imt moni. Bematant pasidar troku, kai kurie sukniubo, pora apalpo, kiti laiksi paskutinmis jgomis, viens kit atsirms. A kakaip nusitvriau u lango krot ir taip laikiausi vis laik. Rankas numielino, kojos nutirpo ir taip norjau gerti, jog vanduo m vaidentis. Kiek atsidusome, kai kameroje prigrst kalini pradjo retti, aukiant koridori. Kai iauk mane ir parod viet, kur turiu atsissti pamaiau bais vaizd, kuris ir dabar mano vaizduotje stovi visoje lyktybje. Pasieniais sdjo susiriet vairaus amiaus mons, kuriuos paeiliui ekistai krat. Svarbiausias dmesys buvo atkreiptas devocionalinius dalykus. Pas k rado ant kaklo medaliklius, ar kaplierius, visk trauk ir met kamp. Met rastas maldaknyges ir iaip visokius dalykus. Netrukus kampe iaugo geroka krva atimt i kalini daikt. Ikratyti kaliniai buvo atskirti. Daugumas pradjo prayti vandens. I karto ekistai n klausyti nenorjo. Bet vliau sutiko. Sddamas prie pat dur papraiau ir a vandens. I drugim zaniesite, sak ekistas. Atsigrs pripyliau i krano kibir vandens ir, ines koridoriun, pagirdiau i eils keliasdeimt moni. Apie vidurnakt m vesti kiem po 10 moni. Kiekvienam ieinaniam dav po lust duonos. Kieme stovjo eil sunkveimi, kuriuos sodino po tiek pat, o kampuose po 1 enkavedist su autuvu. Kai visos mainos buvo pakrautos, atsidar plaios kaljimo durys ir vienas

B O L E V I K U T E R O R A S VOS E N G U S I VTLNITJ

191

po kito sunkveimiai pasuko aikts pus. Kairje prie vart stovjo nedidelis tankas vis laik saugojs kaljim. Jei btume negav duonos, btumm galj manyti, kad visus vea suaudyti. Bet, lustas duonos dav pagrindo daryti ivad, kad mus i Vilniaus ivea. Sunkveimiai vienas po kito lk preki stoties linkui. Tikrai buvo grai, vaigdta naktis, netgi nealta. Veamas nesigailjau to, kas vyko, nes visam kam buvau pasiruos. Vis ami dirbs, kovojs dl Lietuvos, jauiausi tautos atvilgiu pareig atliks. Pagaliau ir preki stotis. Viena po kitos sustoja mainos, mus laipina ir visus po du eilmis varo prekinius vagonus, kuriuos ia pat udaro, vielomis usuka ir liepia gulti. Prie vagon vaikto raudonarmieiai. Kur met tyliai vieni su kitais nekuiuojams, bet greit kalbos nutyla, kaliniai, susisuk ant grind, mgina umigti. Ne visi. Negaliu umigti ir a. Baltstogs kaljime Taip prasikankinome, kol iauo. Vis laik prie traukinio vaikiojo raudonarmieiai, klausydamiesi, ar kuriame nors vagone nesikalba. Ugird kalini nabdes, tuojau imdavo rusikai keikti, liepdami miegoti. Saulei patekjus prie traukinio prikabino garve ir pradjo manevruoti. Stumd nuo bgi ant bgi ir tuo metu pro krotomis apkalt nedidel langel stengms susivokti, kur kreipiamas ms traukinys. Pagaliau po geros valandos pastat ilgesniam laikui. Susivokme, kad garveys stovi vakarus. Vadinasi, ve arba Lydos, arba Gardino pusn. Stovint traukiniui vietoje, daugumas kalini ra ant popiergali savo eim adresus ir mt peron. Kaip vliau paaikjo, geleinkelieiai tuos popiergalius surink aplank nurodytu adresu gimines, pranedami, kokia kryptimi esame iveti. Netrukus suinojome, kur esame veami. Vienas geleinkeliei, tarytum tikrindamas vagon ratus, praeidamas pusgarsiai pasak Balstogs kryptis. Vadinasi, vaiuojame Varuvos link ir pateksime Gardinan, Baltstogn ar Braston. Apie 8 valand traukinys pradjo riedti. I tikrj vaiavome Varuvos linija. Koks vagone buvo pas smulkiai aprayti sunku, galima apibdinti tik trumpai prislgtas. Kitaip ir bti negaljo, nes neinia, u k ir kur buvome veami. Be to, kiekvien nervino ir eimos likimas, nes buvome tikri, kad eimos ninieko neinojo apie mus ir itisomis valandomis eilse stovjo prie Lkikio kaljimo dur, kai tuo tarpu mes buvome Baltstogs kaljime. Ilgas buvo kelias iki Baltstogs. Lenk okupacijos metu, danai vairiais reikalais vainjant Varuv, i Vilniaus greituoju traukiniu Baltstog pasiekdavome per 3 valandas. Dabar vaiavome 15 valand, sugrsti arkli vagonuose, kurie buvo dargi neivalyti, dvok mlu. itokiuose vagonuose apie 300 moni per 15 valand buvo veami Balt-

192

RAPOLAS

MACKONIS

stogs kaljim. Kelion buvo sunki ne vien todl, kad vaiavome sugrsti arkli vagon, bet ir todl, kad negavome vandens, kuris daugeliui rodsi nepakeiiamas nektaras. ms reikalavimus atneti vagon nors kibir vandens, palydovai raudonarmieiai atsakydavo trumpai: iort vas nie vazmiot (nepaims velnias). Gavome vandens tik nedidelje stotyje prie pat Baltstogs ir tada pasijutome bent kiek lengviau. Baltstog traukinys atjo apie vidurnakt. Apie valand stovjo keleivi stotyje, paskui buvo nutemptas preki stot ir ia prasidjo ms perkraustymas. Sunkveimiais buvome gabenami kaljim. Dar kelionje ir vietoje atvykus keli jaunuoliai (lenkai partizanai, kovoj prie bolevikus) planavo bgti. Bet, pasirodo, bolevikai ne pirm ealon gabeno ir todl nebuvo jokios vilties pasprukti.' O kai atsidrme kaljimo kieme, kai usitrenk perverianiai girgd geleiniai vartai pasijutome visikai atkirsti nuo pasaulio. Kieme suskirst po 30 moni ir paeiliui nuvar kaljimo vid. Kai sigrdome kameron, atrod, lyg patekome koki vilkinyi. alta, drgna, palubje silpna lemput, pasieniais imtyti iuiniai. j kiekvienas stvrms po iuin, bet visiems neuteko ir einant gulti teko susiglausti. Po tokios ilgos ir biaurios kelions norjosi umigti ir pailsti. Deja, kol susitvarkme, atsigulme, buvo gilus vidurnaktis ir, nespjus sumerkti aki, paadino. Prasidjo pilkas gyvenimas, prasidjo tuo momentu, kai js kamer ekistas liep keltis. Buvo visikai tamsu. Europos laiku buvo tai 5 valanda ryto, bolevik laiku 6. Kol iauo, slankiojome po kamer, liodamiesi viens apie kit, iek tiek susipainome, o daugumas pradjo nerimauti, kodl neduoda pusryi. T dien pusryius i tikro dav vlai, atne prie tai auktus ir blidelius. O kai atne duonos ir kavos, daugumas grieb, lyg tris dienas bt nevalg. Po pusryi nuotaika lyg ir pagerjo, usimezg kalba, tolesns paintys, mme ariau vieni kitiems prisiirinti, klausinti, i kur, kokio usimimo, tautybs, amiaus. Netrukus paaikjo, kad ms kamera savo nami sudtimi visais atvilgiais buvo miri. Pradedant aukiausiojo Lenkijos teismo vyriausiuoju prokuroru ir baigiant paprastu bemoksliu darbininku, pradedant 85 met amiaus seneliu ir baigiant 17 met jaunuoliu, taip pat atstovavome beveik visoms tautybms. odiu, vairi ir domi mozaika, kuri betgi ilgainiui pradjo darytis vis pilkesn, vis nedomesn. Dar pirm dien, kol visus sura, patikrino, atm pavojingus" daiktus buvo pus bdos. Vliau vienintel atrakcija pasidar tardymas. Beveik kasdien vesdavo tai vien, tai kit tardyti, bet visi greit isigand grdavo, gaudami keli dien termin apsigalvoti". Visi atrod nusimin, neinodami, kas daryti, nes kiekvienam prikio tai, ko jis niekuomet nepaman. Ir kai usigyn, leido ke-

B O L E V I K U T E R O R A S VOS E N G U S I VTLNITJ

193

lias dienas apsigalvoti". Laukiau ir a, kada paauks, visaip galvodamas, k pasakysiu, jeigu, pavyzdiui, paklaus, kodl priklausiau prie baltagvardiei organizacijos. O to juk paklausti gali, nes neinia, kam koks kaltinimo bilietas teks itraukti. Prie nuobodumo prisidjo savotika dieta. Pradjo davinti tik prsk, nesdyt sriub. inote, kad itokiu valgiu galima mog numarinti. I karto rodosi, kad ia nieko ypatingo. Bet pamginkite taip kelias dienas maitintis pamatysite. Keikdami valg, nemaiau keikme ir gaudme utles. I kur j atsirado neinia. Gana to, kad mai pasijutome utlti. irk, mogus gramiasi ir atsidjs utliauja. Geroje draugystje apie tai nekalbama, bet bolevik kaljime be utli neapseinama ir apie jas ne tik kalbama, bet ir utliaujamasi. Be to, pabuvus dvi savaites be skustuvo, visi apaugome plaukais. Gerai, kad man pavyko per visas kratas isaugoti veidrodl, kuris visai kamerai buvo savotika atrakcija. Kiekvienas po kelis kartus per dien nordavo pasiirti, kaip jis atrodo. O kasdien atrodydavome vis baisiau, ne tik labiau apeldami, bet ir liesdami. Valgis, kur gaudavome, buvo ne tik savotikai nepakeniamas, bet gaudavome maa. I visos kameros bene a vienas nejutau bado, nekart praeityje bdamas nevalgs, badaudamas. Todl ir dabar i to didels tragedijos nedariau. Utat daugumas, gav duonos porcij, kaip mat suvalgydavo ir vis dien jausdavosi, lyg nesavi. Ypa jiems ilgi pasirodydavo rytai, nes atsiklus 6 val. pusryi tekdavo laukti iki 9 val. Todl juo toliau, juo kalini pas blogjo, juo darms maiau kalbs. Kartais itisomis valandomis kameroje bdavo visikai tylu. Tokiais momentais kiekvienas, tur bt, mintimis atsidurdavo toli u i mro sien. Mano svajon buvo Vilnius, kur vaizdavausi esant laisv. Apie tai svajojo ir kalbjo lenkai, kurie atrod, buvo pamir ar bent laikinai paslp savo ididum. Ne vienas j prasitardavo, kaip dabar jaustsi Vilniuje. Tegul sau, kalbdavo, ir nemoku lietuvikai, bet ijs gatvn a biau saugus, inoiau, kad nieks mans neseka, netyko, kad a esu Europoje. O dabar? U dur girdjosi sargybinio ingsniai. Kaip Vilniuje, taip ir Baltstogje kalini priirtoj pareigas jo jauni ydai. Dar Lkikio kaljime su sargybiniais galjai susikalbti, Baltstogje prieingai. Tai irgi numu kalini p, kuris diena dienon smuko. Savaitei praslinkus, pasijutau ess laisvje. Tai vyko visai netiktai. Piet metu kamer jo su raudona kortele ekistas. Mackeviius yra? Esu, atsakiau.

194

RAPOLAS

MACKONIS

Vardas, tvo vardas? Rapolas, Vincas. Valdik dalyk turite? Joki neturiu. Su manim. Su nieku nespjau atsisveikinti. 101-je kameroje liko 29 mons. I j, kiek suinojau, sugro tik 2. Visi kiti dingo be pdsak. Ieiti taip greit i bolevik kaljimo retai kam pavyksta. Tai gerai inojau ir todl visam kam buvau pasiruos. Kai atsidriau laisvje neinojau kam u tai turiu bti dkingas. Neaiku man ir iandien. Greiiausiai tai buvo Lietuvos vyriausybs pastangos, nes kai ijau i kaljimo vart ir, lyg pats sau netikdamas ess laisvas, truput stabteljau, pamaiau nuo kaljimo puss einant Sta. Ir jis buvo apls, suvargs, utltas. Kur laik stoties pusn jome be odio.

Momentas, vertas viso gyvenimo Kit dien ryt traukinys sustojo Vilniuje. peron isipyl mons, lyg skruzdlynas. Pasklidus gandui, kad Vilnius grinamas Lietuvai, i vadinamosios Gudijos bgo Vilni kas i kur itrks. Vieni psti jo imtus kilometr visk palik, kiti grdosi traukinius, kurie jo Vilni paskutinieji. Tuo tarpu Vilniuje viepatavo dar bolevikai, grobdami kas tik buvo galima pavogti. Nustebome pamat, kad ir toliau miestas pliamas. Pirmas klausimas, pirmas rpestis kada jie i ia isidangins? mons, be tautybi skirtumo, skait ne dienas, bet valandas, ir vis lpose skambjo vienas klausimas ,,kada gi pagaliau ateis lietuviai". Atvykus Vilni ir sugrus namo pirmas trokimas buvo nusivalyti nuo utli, pasijusti variam. To paties troko daugumas Ryt Lietuvos gyventoj, kad kuo greiiau ir patsai miestas ir apylinks isivalyt nuo raudonj parazit, nuo kuri ne tik niejo visas krato organizmas, bet ir aizdos pasidar. Gal todl, kai po pusmeio Lietuv vl versi utltos raudonj gaujos, io krato gyventojai neparod maiausio, galima sakyti, jokio entuziazmo. Netgi ydai pasyviai laiksi. Kas buvo vliau ne i atsiminim tema. Palieiau tai trumpai todl, kad bt matyti, kaip baisiai bolevikai spjo kyrti gyventojams per tok trump savo siautjimo laikotarp, kurio pabaigos sunku buvo ir sulaukti. monse sklido visokiausi gand, o buvo ir toki, kurie teig es mat ygiuojanius lietuvi dalinius, nurodinjo termin, kada ygiuos Vilni. Todl, kai spali 25 dien Vilni automobiliu atvyko du lietuviai karininkai ir sustojo prie Jurgio viebuio, i viso miesto bgo mons

195

irti, kaip atrodys netolimieji Vilniaus eimininkai, kurie su tokiu nekantrumu laukiami. Pilnas automobilis buvo prikrautas gli, ijusiems i viebuio karininkams minia sukl didiausias ovacijas. Spali 28 dienos ryt radijo bangomis nuskambjo inia ygis Vilni prasidjo. Visas miestas pasipuo Lietuvos vliavomis. Vilnius gyveno Velyk ivakares. Spali 29 dien piet metu, ygiavus miest pirmiems Lietuvos kariuomens daliniams mieste vyravo negirdtas, neregtas entuziazmas. Prasidjus pirmj dalini paradui teikiau miesto komendantui pulkininkui Kaunui pirmj Vilniaus Balso" numer. T valand buvau pamirs visus baisiuosius praeities igyvenimus, t valand pasijutau ess laisvas mogus. Kit dien, spali 29 d., kartu su tkstaniais savo tautiei negaljome sulaikyti diaugsmo aar, keliant Gedimino pilies kalne Lietuvos vliav. U t moment negaila buvo viso gyvenimo.

LENKU OVINIZMAS BOLEVIKU PRIEDANGOJE

V. DRMA*)

Bolevik okupacijos pradioje liepos 21 dien buvau vietimo ministerio Venclovos Antano, kaip jam asmenikai pastamas ir besiorientuojs Vilniaus vietimo reikaluose, paskirtas Vidurini Mokykl Departamento Inspektoriumi, laikinai einaniu pareigas Vilniuje, kaip vietimo Ministerijos atstovas. ia man buvo duotas udavinys perorganizuoti ir suvalstybinti visas Vilniaus vidurines mokyklas. Pirmiausia paskyriau visus mokykl direktorius lietuvius, iskyrus yd mokyklas, dl to vliau teko sigyti lietuvio - ovinisto vard lenk visuomens sluoksniuose, o vliau ir Vilniaus miesto Kompartijos ir Novaja izn" redakcijos sluoksniuose, kaip ovinisto ir antitarybikai" nusiteikusio. Toks vardas nuo to laiko ir paliko man. Prie to dar prisidjo ir tai, kad visiems lietuvi mokytojams mokyklose vietos atsirasdavo, o lenk mokytoj, tiek vietini, tiek i Galicijos ir Poznans krato atsist, o po lenk vokiei karo atbgusi, masei teko nuo mano kabineto dur grti tuiomis. Labiausiai siuto lenk nacionalistinis ir ovinistinis mokytoj elementas dl mokytoj profsjungos Vilniuje organizavimo. Lenk ovinistins buvusios mokytoj sjungos (Zwizek Nauczycielstwa Polskiego" trumpai ZNP) nariai norjo paimti organizavimo iniciatyv savo rankas, visus lenk mokytojus aprpinti vietomis, o lietuvius mokytojus iguiti, kaip arius smetonininkus ir ovinistus". ios j umaios i dalies teko likviduoti, nors t savo yg norjo pridengti Lenk Komunist Partijos vardu, o kai tai nesisek, tai asmeninmis intrigomis pas visus tuo metu buvusius bolevik valdios atstov ulus.
*) Rao buvs vietimo Ministerijos vidurini mokykl departamento inspektorius, vliau vietimo Liaudies Komisariato kadr skyriaus inspektorius. Bdingas dar ir tas dalykas, kad Drma nuo 10 met savo amiaus (gims 1910.XII.2) yra vilnietis, todl visos lenk intrigos ir klastos bolevik laikais jam gerai inomos, kaip Lenkijos okupacinio periodo tsinys. Drma Vilniuje baig pradios mokykl ir Vytauto Didiojo gimnazij. Paskui stojo Vilniaus Universiteto dails fakultet, kur baig 1937 m. Po to baig dar Varuvos Valstybin Rank Darbeli Institut. Baigs gro Vilni ir ia dirbo, kaip ir pirmiau, belankydamas universitet, paiybos ir darbeli mokytojo darb.

LENKU

OVINIZMAS

BOLEVIKU

PRIEDANGOJE

197

Ypa smarkiai veik j vadai Martinikas - Ivaka ir Pilsudskio giminaitis Lubiez - Majewski. Pirmasis buvs dvigubas redaktorius: Kurier Wilenski" ir Novaja izn". Taigi, j pastangomis buvo darytos vairios intrigos, kad lietuviai bt iguiti i vietimo srities. Ypaiai tai liet mano asmen dar ir dl to, kad Vilniaus vietiniai santykiai, ypa lenk visuomenje, man buvo gerai inomi. Daugel lenk veikj painojau i lenk valstybs laik. Dabar tie veikjai, intriguodami bolevik artimuose sluoksniuose ir siekdami grynai sav ovinistini tiksl, nordavo usimaskuoti. Ypa is j maskavimasis buvo rykus mokytoj ir kandidat anketose. Nepaisant tautybs rubrikos, lietuvi ir lenk mokytoj anketos i esms skyrsi. Lietuviai mokytojai beveik visi neslpdami rasi, kuriose organizacijose dalyvavo ar tai buvo auli Sjunga, ar Tautinink, ar Ateitinink ar kuri kita, o tuo tarpu lenk mokytojai beveik visi rasi, kad jokiose organizacijose nedalyvav, joki pareig nj, kariuomenje netarnav, nors daugumas j buvo buv lenk Pilsudskio legijonininkai. Tai buvo aikus melas, aiki klasta. Dl to jie visomis priemonmis prie mane kovojo, bet nelabai seksi jiems mane apgauti. Jiems daug parankesnis bt buvs koks lenkas, ar rusas, dl to, kad lengviau bt j tikin savo apgaule. Jie to ir siek. Dl to j intrigoms labiausiai tiko bolevikik laikrai redakcijos Novaja Zizn", vliau Krasnoje Znamia", taip pat Vilniaus miesto ir apskrities kompartij sekretoriai, kuriuos buvo arba patys uvald, arba turjo sau patikim moni. ia pasireik gimtas lenk lankstumas, apgaulingumas, intrig pamgimas, kurioms nebuvo nei rib nei saiko. Dl to jie visur pas naujus okupantus rasdavo pritarimo, kovodami su lietuviais. Lietuviai prieingai, bdami atviro, lto ir nuoirdaus bdo, visuomet stovdavo atokiau tebevykstani vyki ir tik stebdavo. Dl to visur buvo lenk aplenkiami, skundiami ir smetonininkais ir ovinistais" meiiami. Lenkai kovojo prie lietuvius i vairi galim viet ir on, naudodami vairiausius provokacijos metodus. Be asmenini intrig, varom labai plaiu baru i vis galim viet, dar buvo sistemingai varom prielietuvik akcija i Prawda Wilenska" ir Novaja izn" redakcij, i Vilnius miesto ir apskrities partkom, i NKVD puss, i buvusi Soviet valdios atstovybi Vilniuje ir Kaune, i komjaunimo organizacijos ir i Vilniaus Miesto Vykdomojo Komiteto vietimo skyriaus ir profsjung. Be vis mint lenk kov ir siekim, jie siek dar: apsodinti Vilniuje ir apskrityje visas vietimo valdios staigas lenkais ar palankiais svetimtauiais, kuo plaiau iplsti lenk mokykl tinkl ir pro jas toliau varyti lenkinimo akcij, visas mokytoj vietas apsodinti lenk mokytojais, o lietuvius mokytojus paalinti, kaip smetonininkus ir ovinistus, apeiti vietimo Ministerijos nustatyt termin lenk mokytojams pramokti lietuvi kalbos ir ilaikyti egzaminus pradios mokyklos pro-

198

V.

DRMA

gramos ribose. Priemones vartojo vairias. Visos sovietins organizacijos j buvo stipriai turmuojamos, kad uimt reikmingas ir svarbiausias vietas. Visai nesvarbu buvo jiems j ideologin ir visuomenin reikm, bet tik kaip priemon savo tautinei kovai, tautiniams siekimams. Tarybins organizacijos, valstybinis aparatas ir kiti visuomeninio gyvenimo bazavimosi centrai buvo j stipriai uvaldomi ne dl simpatij bolevik ideologijai, bet dl savo nacionalistini siekim. Tarybin ir bolevikin forma jiems buvo abuoji. Tai buvo tik gryna forma. Vis 194041 met Vilniaus visuomenini kov esm buvo grynai tautin. Visi lietuvi visuomenje pasireik nesklandumai ir nesugyvenimai su bolevikine ideologija ir tarybine santvarka buvo godiai lenk naudojami kovai prie lietuvius per tam tikrus tarybins santvarkos organus. Labai puikiai tuometinius Vilniaus santykius apibdino viena lenk instruktor i komjaunimo organizacijos, btent: Vilniuje nra komunistinio ir buruazinio kovos fronto, o yra tik tautins kovos frontas. Vienoje fronto pusje stovi lietuviai, o kitoje lenkai, rusai, gudai ir ydai. Ir is Vilniaus visuomeninis padalinimas tuo metu buvo visai teisingas. Ypa tai buvo ryku mokyklose. Mokytoj profsjunga, komjaunimo organizacija, Vilniaus spauda tai tos kovos atskiri barai. Paimkime atskirus kovos barus, pradedant nelietuvika Vilniaus spauda. Lenk dienratyje Prawda Wilenska" buvo tie patys mons, kurie prie tai dirbo ozoniniame*) Kurier Wilenski" ir ovinistiniame Slowo" dienratyje. Nauji bolevikiniai redaktoriai j buvo lengvai tikinami lietuvi antitarybiniuose ir ovinistiniuose veiksmuose". ia sujo visa faktin ir fantastin mediaga kovai prie lietuvius, ia koncentravosi visi lenk mokytoj ir tv skundai dl lenk vaik jga lietuvinimo", dl neteisingai vietimo organ vedamos tautins politikos, dl lenk mokytoj persekiojimo, kad jie nenori mokytis lietuvi kalbos. ia koncentravosi visa inspiruojama mokyklose streik akcija prie lietuvi kalbos mokymsi, prie lietuvius mokytojus ir lietuvius direktorius, nors jie puikiai mokjo lenk kalb. ia koncentravosi visa akcija, varoma ir Vilniaus krato apylinkse prie lietuvius mokytojus, prie lietuvikas bibliotekas, prie lenk ir gud valstiei vaik lietuvinim. I ia jo tie skundai, kur reikia t. y. partkomus, profsjungas ir NKVD. Visais iais klausimais buvo bombarduojamos ir vietimo staigos. Ypa gausiai plauk vietimo Komisariat paklausimai, kodl X ar Y lenk mokytojas negavo mokytojo vietos. klausimus reikdavo duoti motyvuot atsakym, pasiaikinim. I ia jo visokia inspiracija dl vairi mokykl plebiscit, kuriems vadovavo, Vilniaus miesto partkomo remiamas, Vilniaus Vykdomojo Komiteto vietimo skyriaus virininkas Liubiez - Majewski, o u j agitacij. var lenk mokytojai i ZNP. Tie mokytojai vairiomis paskalo*) tautiniame. (Red.).

lenku

ovinizmas

boleviku

priedangoje

199

mis ir gandais baugino ir terorizavo Vilniaus nutautusius mones, kad nesist vaik lietuvikas mokyklas, kad atsiimt vaikus i lietuvik klasi. ios lietuvikos klass miriose gimnazijose kiaurus metus nedav ramybs vietimo Komisariato vadovybei, kuri galutinai mokslo met pabaigoje kompartijos buvo priversta prie savo vali ir sitikinimus tas klases panaikinti, vadinasi lenk intrig reikalavimams nusileisti. Tas faktas ypa pesimistikai nuteik lietuvius mokytojus, lietuvi mokykl vadovyb vietoje ir centre. To paties centro veriama kompartija privert vietimo Komisariat lenkik gimnazij lietuvius direktorius pakeisti lenkais. Taip buvo pasielgta VI-je ir VIII-je gimnazijoje. Toks pat likimas lauk ir kit mokykl. Prawda Wilenska" redakcija ved daugiausia intrigos organizacij, technikin darb, veik daugiausia, per ukulis, atvirai veng rykiau pasisakyti. Be to, ia koncentravosi lenkik vadovli komisija, kuri pasiymjo tuo, kad lenk literatros chrestomatijai rinkosi tokius literatros fragmentus, kurie arba Lietuv piktai vaizdavo, arba turjo toki aliuzij, kurios buvo taikomos lietuvi tautiniams siekimams meiti ir ikreipti. Be to, Prawda Wilenska" redakcija, partkomo pavedama, sudarinjo komisijas lenk mokytojams ir lenk bibliotek knygoms atrinkti ir kvalifikuoti. Aiku, i priemon buvo naudojama grynai savo ovinistiniams tikslams. Pasirod, visi lenk mokytojai buvo tinkami socialistinei" mokyklai, o es bedarbiai dar tinkamesni. Tuo tarpu tik lietuviai mokytojai buvo smetonininkai ir reakcininkai, lietuvi literatra reakcin ir net lietuvi kalba smetoninink ir reakcinink kalba. Visai kitokio pobdio puolimai buvo dl lietuvi vietimo darbo ir staig i kito Vilniaus nelietuviko laikraio Novaja izn". Jis pradioje, kaip minta, buvo redaguotas drauge su Prawda Wilenska" Kurier Wilenski" pirmtakn vieno ir to paties asmens, ijusio i OZONO-') partijos ir vedusio lenk mokytoj ZNP ovinistins politikos linij. Susikompromitavus mintam Martinikui - Ivakai, io laikraio (vliau perkriktyto Krasnoje Znamia") redaktoriai buvo skiriami i SSSR atkomandiruoti partiniai bolevikai. Ir kas bdinga, kad per vienerius metus t redaktori pasikeista net 67 kartus, vis dl partins linijos neilaikymo. Nenuostabu, nes, be naujai skiriamo redaktoriaus, visas redakcinis personalas pasiliko senas. Jame vyravo lenk ovinist elementas, nors ie mons save vadino ir rus tautybs monmis ir buvo savo pavardes rusikomis pakeit sakysim Babiniez Barsov. ia antilietuvika akcija buvo gudriai kombinuojama. Tai buvo lenkikai - rusiko imperializmo koalicija prie lietuvi tautos siekimus ir gyvenim. Siekta visais legaliais bdais provokuoti lietuvik gyvenim
*) Obz Zjednoczenia Organizacyj Narodowych. (R e d.).

200

V.

DRMA

ir varyti prie atskirus lietuvius meiimo akcij. Taip buvo puolami i eils visi ymesni vietimui vadovauj lietuviai, kaip antai: Dails Akademijos Vilniuje direktorius skulptorius Miknas, vietimo Komisariato vyresnysis inspektorius Barauskas Petras, Vilniaus gimnazij direktoriai, Vilniaus Universiteto rektorius Birika Mykolas ir kiti, tarinjami ir aikiais aikiausiais melais insinuojami savo antitarybiniais ir ovinistiniais ygiais. Pats vietimo Liaudies Komisariatas buvo puolamas dl netarybinio elgesio ir darbo. 1940 m. gruodio mn. dl vykusios Vilniuje mokytoj konferencijos jis buvo puolamas, kad negiedotas internacionalas, kad nebuvo paskait rus ir lenk kalbomis, kad nebuvo paskait i marksizmo - leninizmo mokslo ir t.t. Kai kurie priekaitai visai neatitiko ties. Svarbu buvo ne toks ar kitoks nuo bolevikins linijos nukrypimas, kiek lietuvi puolimas dl j noro puoselti ir ugdyti savarankik lietuvik kultr. Tai ypa bad lenkiko ir rusiko imperializmo koalicijai akis. Dl tuo metu darom v. L. Komisariatui priekait buvau galiotas komisaro pavaduotojo iaikinti tikrenyb ir reikalauti melus atitaisyti. Teko kalbtis su redaktoriumi Kozlovu ir bendradarbiu Babiniez - Barsovu. Pasirod, kad tai bta ne paprast mel, o tik komunistins kritikos" balsas. Ir ne tik nestengiau tikinti, kad j daroma skriauda viet. L. Komisariatui, kad tai grynas melas, bet gavau igirsti vis tirad apie komunistin savikritik, apie ovinistinius gaivalus lietuvius paiame vietimo Liaudies Komisariate, Vilniaus Universitete, vidurinse mokyklose ir t. t. Vienu odiu, nedav man n prasiioti. Grasino bolevikinio budrumo tikslais igyvendinti visok lietuvik ovinizm. Apie lenkik ar rusik ovinizm n odelio nebuvo pasakyta. Lietuviko ovinizmo" esm buvo ta, kad lietuvi kalbos, kaip respublikins, mokjimo buvo reikalauta i kiekvieno LTSR valdininko, o j manymu uteko tik inojimo, maa to, kiekvieno tarybinio pilieio pareiga buvo imokti ir mokti t kalb, kuria kalbjo Leninas, kuria kalba ir rao Stalinas". Dl ito pasikalbjimo kritau Novaja Zizn" redaktoriaus nemalon. Nuo to laiko tiesioginiai mano virininkai jau kitaip m mane irti kaip tiesiogin ir pirmj auk. Kart, pasiauks tiesioginis virininkas atskleid man paslapt. Pasirodo, Vilniaus miesto partkomas, tikriau, sekretor draug Zina reikalavo grietai atleisti mane i inspektoriaus pareig, kaip ovinist ir antitarybikai nusiteikus darbinink. Ilgai laukti neteko. Atjo laikas perrinkti profsjung komitetus. Tai buvo, rodos, 1941 m. kovo mn. Paiame vietimo Komisariate rinkimai pirm kart nebuvo pripainti teistais, nes j prietarybiniai elementai". Kit dien Novaja izn" numeryje buvo dtas prie mane nukreiptas straipsnis, kad viet. L. Komisariate knibdte knibda lietuvikas ovinizmas. Paiu rykiausiu pavyzdiu ess a, moks ir lietuvikai, ir lenkikai, ir rusikai, ir gudikai ir netgi ydikai (apie tai pirm kart suinojau savo gyvenime), o su interesantais kitaip neneks, kaip tik lietu-

LENKU

OVINIZMAS

BOLEVIKU

PRIEDANGOJE

201

vikai. Be to, ir elgsis su nelietuviais labai nemandagiai. To uteko, kad nekandiduoiau Profsjungos Komitet. is vykis dar aidu pasikartojo paiame viet. Liaudies Komisariate. Buvo . L. K. kolegijos posdis, skirtas Vilniaus krato ir apskrities mokykl bklei aptarti. Man, kaip komandiruotam susipainti su naujai priskirt i Gudijos TSR lietuvik venioni, Adutikio ir Dzievenikio rajon mokykl bkle ir senam Vilniaus gyventojui, ta tautin padtis buvo inoma. Dl to kolegijos posdyje teko pasisakyti dl varomos lenk agitacijos, ovinistinio teroro ir lietuvi mokytoj, mokykl ir bibliotek persekiojimo. Tuoj po mans kalbjo . L. Kom. konsultantas Artiuchinas, kuris, sudavs kumtimi stal, pasak, kad pirmiausia turi bti iguitas lietuvikas ovinizmas i paties vietimo L. Komisariato. Adresas buvo aikus. Neilgai teko laukti. Tuojau buvau perkeltas i Vidurini Mokykl Dep. inspektoriaus pareig Kadr Sk. inspektorium. Pirma buvau numatytas muziejaus vadovyb, bet, nesant moni, pastani Vilniaus lenk mokykl ir mokytoj santykius, Kadr Skyriaus virinink savo rizika paliko mane centre, su slyga nesirodyti vieai, kad esu ia tarnautojas, kad dl to neturt nemalonum i partkomo puss. Man buvo duotas udavinys susipainti su lenk mokytoj ir kit vietimo lenk tarnautoj praeitimi ir j politiniu veidu. Be to, alga sumainta i 850 Rb mn. 700, Rb. Kaip paminta, teko bti komandiruotam venioni ir Dzievenikio apylinkes lietuvik mokykl atstatymo reikalu. Aiku, seniems rus ir yd tautybs vietimo staig vadovams is mano ygis nepatiko, nes nenorjo i apylinki lietuvi nutautinimo darbo ileisti i savo rank. Dl to visur buvau nenoromis sutiktas, nes lygiai rusifikaciniais tikslais atsisti bolevikai, lygiai pasilik seni t srii lenk mokytojai, palik dargi vadovaujamose vietose, nenorjo savo viet uleisti lietuviams. Ypa krito man ak ir irdin venionyse lenk mokykloje pirmoje klasje lenkinami lietuvi vaikuiai, nemok n odio kitaip, kaip lietuvikai. Lenk mokytoja, maiydama lenkikus ir lietuvikus odius, lenkino mauosius. Arba teko matyti, kaip venionyse toks ponas Jelec mok lietuvi kalbos, pats jos nemokdamas. Tai buvo toks tipas, kuris, privirs kos Panevyje, turjo bgti savo ojczyznon". Vilni pateks, jis persekiojo Vilniaus liet. gimnazij ir provokaciniais tikslais pakio jos bibliotek revizijos metu nelegalios literatros. Arba vl faktas. Dauglikyje vienintelei liet. progimnazijai vadovavo vien tik lenkai mokytojai, iek tiek i pai gyventoj pramok lietuvi kalbos. J aukljimo linija labai aiki buvo. Reikjo visam tam padaryti galas. Kai pajuto jie tam tikrus ygius i v. L. Komisariato, kai tas sritis buvo skiriami lietuviai mokytojai, tuojau pakilo triukmas, kad seni partiniai yra atleidiami ir skiriami smetonininkai", buv tautininkai, auliai, ateitininkai ir kitoki". Tuojau prasidjo spaudimas i spaudos, i partkomo, i NKVD, i profs-

202

v.

drema

jung puss ovinistin" ir labiausiai dar lietuvik vietimo L. Komisariat. Ypa tai ryku buvo Dzievenikio mokyklos klausimu. Buvau ten komandiruotas susipainti su t mokykl bkle. Valstieiai gyventojai 80% lietuviai reikalavo lietuvik mokykl, o mokyklose sdjo arba atsisti rusai ir gudai, arba lik i lenk laik inomi lenkintojai ir jiems panas ydai. Gyventojai tuojau reikalavo lietuvikos gimnazijos Dzievenikyje. Tv komiteto susirinkimo metu, dalyvaujant rusei direktorei ir man, pateik rezoliucij, tuojau reikalaudami liet. mokyklos. Tokia bsena ir bolevikams turjo bti visikai aiki. Dargi Gudijos vietimo staigos apsim pasiimti sau rusus, gudus ir ydus mokytojus. Taiau ijo kitaip. Vilniaus apskrities partkomas, kuriame nebuvo nei vieno lietuvio nei lietuvikai suprantanio, reikalavo grietai palikti visus senus nelietuvius mokytojus, o lietuvi ten neskirti, nes seni es patikimi, seni partieiai ir jie tikriausiai geriau auklsi tarybinius pilieius, negu lietuviai mokytojai, tartini smetonininkai" ir pan. Prieingu atveju grasino vis vietimo L. Komisariat ivaikyti 4 vjus. Taip buvo priversta naujus liet. mokytoj skyrimus ataukti ir palikti senus lietuvi nutautintojus, nepaisant 100% vietos gyventoj valios pareikimo. Gyventojai buvo priversti neleisti savo vaik mokykl, kaip tai buvo ir lenk okupacijos metu. vietimo L. Komisariatas buvo bejgis kitaip pasielgti. Nepadjo ir antrasis mans komandiravimas su Vilniaus Apskrities Vykdomojo Komiteto pirmininku. Bsena dar labiau pasirod aiki ir drauge tragika. Taigi, pasirodo, daug didesns reikms turjo yd ir i Samaros atsist rus intriga, negu tikroji bsena, negu Komisariato reikalavimai. ia visikai paaikjo Vilniaus Apskrities Partkomo sekretoriaus Fedorenkos autoritetu paremta aiki rusifikacija ir nutautinimo politika. Po to nebeliko joki abejoni dl visos klastos ir apgauls, vedamos ras okupacijos ir dengiamos auniais lygybs ir socialins laisvs kiais. Ypatinga presija buvo juntama Vilniaus vidurinse mokyklose i komjaunimo organizacijos puss. ia ypatingai baugino mokykl vadovyb, mokytojus ir visus tuos, kuriems ant irdies guljo lietuvikos mokyklos reikalai. m kurtis komjaunimo organizacijos mokyklose, kurioms pirmiausia pasiov vadovauti ydikasai elementas. Tuoj lygiai mokiniai, lygiai mokytojai pajuto komjaunimo organizatori teror. Jie buvo mokyklos viepaiai; prie juos drebjo ir direktorius, ir mokytojai, ir mokiniai. Mokyklos disciplina galutinai m krikti. Komjaunuoliai pasijuto privilegijuoti, jie m nepaisyti mokyklos disciplinos, j neliet mokyklos tvarka, pamok suskirstymas, darbo laikas. Vlinosi. Ateidavo mokyklon, kada norjo, kada norjo, ieidavo. Reikalaudavo i mokytoj geresni paymi, vairi lengvat, dalyvaudavo mokytoj tarybos posdiuose, intrigomis ir kitomis priemonmis iekojo sau patogum ir naudos. Maa to. Jautsi mokyklos policija ir jo jos pareigas. Jautsi tur teis daryti kratas, tardymus ir panaias NKVD priklauso-

LENKU

OVINIZMAS

BOLEVIKU

PRIEDANGOJE

203

mas funkcijas. Mokyklos komjaunimo opinija buvo tolygiai reikminga tiek mokiniui, tiek mokytojui. Vliau visai rykiai komjaunimas jo NKVD organo pareigas. Be i bendr komjaunimo organizacijai ypatybi, dl kuri viet. Liaud. Kom. nuolat turjo skund i terorizuojam direktori ir mokytoj, Vilniaus mokykl komjaunimo org. turjo dar ir ypating vilnietik savybi. Tai buvo vl nacionalistikai ovinistin lenk jaunimo intriga. Ypatingai ji buvo juntama i Vilniaus centro organizacijos. vairs organizacijos instruktoriai, inspektoriai ir kiti, dengdamiesi komjaunimo org. autoritetu, var savo grynai lenkikai ovinistin mokyklos ardymo ir griovimo darb. Nuolat buvo keliami lietuvi kalbos mokymosi nereikalingumo klausimai, bk tai varomo lenk vaik lietuvinimo ir panas meitai, primen krokodilo aaras. Be to, lietuviai mokytojai buvo terorizuojami. Komjaunimo org. lenkikose ir miriose mokyklose buvo tik priedanga nelegalios lenk jaunimo ovinistins organizacijos veikimui, kuri leido savo laikratl ir mt nelegalius lapelius. Tiesa, dl i lapeli mokykl vadovybs buvo spjamos ir bauginamos i NKVD puss, kad nesuvaldanios prievalstybini gaival, taiau, stebint i alies, tai galjo atrodyti vien tik provokacija lietuvikos mokykl vadovybs atvilgiu, kadangi tose mokyklose, kuriose aktyviai pasireik komjaunimas, tolygiai rykiai veik ir j pagrindin ovinistin organizacija. Dargi lenk buvo naudojami i ovinistins org. tokie triukai. Nelegaliuose lapeliuose buvo lyg smerkiami kai kurie lenk mokytojai ir komjaunuoliai, kurie bk parsidav su knu ir dia bolevizmui, o tuo tarpu tie komjaunuoliai ir mokytojai vaidino labai tartin Azovu" vaidmen. Tuo norta sukelti komjaunimo ir partorganizacijoje, o taip pat ir NKVD organo pasitikjim iais monmis, kad jie galt laisvai varyti savo ovinistin veikl, svarbiausia, nukreipt prie lietuvikumo ibraukim i vietimo srities. Perdm i komjaunimo lenk intriga rykiais silais buvo sita, kad negalima bt jos iifruoti. Dar ypa rykiai Vilniaus komjaunimo org. buvo matoma prie lietuvikum nukreipta lenk, rus ir yd jaunimo koalicijos veikla, kuri var provokacijos, intrigos ir meiimo darb prie lietuvik mokykl vadovyb, lietuvius mokytojus ir mokinius. Ypa tai rykiai pasirod suaugusi vidurinse mokyklose ir universitete. Bet netrko panai fakt ir vidurinse normaliose mokyklose. Kaip vienas rykesni fakt dl komjaunimo org. panaudojimo savo nacionalistiniams prie lietuvikum nukreiptiems tikslams buvo vadinamoji komjaunimo ir mokykl mokini saviveiklos olimpijada. Jos proga Vilniaus komjaunimo centro instruktori olimpijados organizavimas ir pasirengimo darbai taip buvo vykdomi, kad lietuvius mokytojus ir lietuvikas mokyklas parodyt tokioje viesoje, i kurios daugiausia naudos galt turti lenkai, ar kiti svetimtauiai lietuvik pozicij sskaita. Be to, olimpijados programa taip buvo sudaroma, kad gautsi spdis,

204

V.

DRMA

jog ia maa yra lenkikumo, o to lenkikumo poymiai vien liaudiki, o lietuvikumo reakcingi. NKVD irgi dar spaudim Vilniaus mokyklas. Esmje tai buvo vien bejgikumo poymiai sikibti mokykl visuomens tarp, rasti ten sau patikim moni. vietimo staig vadovyb, mokykl direktoriai ir mokytojai buvo terorizuojami ir daromi atsakingi u vairius mokyklose vykstanius provokacinius lenk ygius, kad tuo naudojantis galima bt siaurinti mokyklose lietuvikumo pozicijas. Visi mokykl darbininkai buvo veriami bendradarbiauti su NKVD organais ir praneinti apie visokius isiokimus, atsiaukimus, lapelius ir t. t. Labiausiai nerimo NKVD organai dl platinam mokyklose lapeli ir i kain kur siuniamos mokykl lietuvikai tautins literatros. Vliau, kaip jau minta, nepavykus paverti sau darb direktori ir mokytoj, buvo tam tikslui naudojama komjaunimo organizacija.

BOLEVIKINIS LIETUVOS EMES KIO MECHANIZAVIMAS

Ag r. Buv. Traktori M. DAUGIRDAS Stoi Direkcijos direktorius

ems kio mechanizmo idja ir MTS Lietuvoje steigimas J au seniai Lietuvos kininkai nusiskund, kad lauko darbams trksta darbinink. Darbininkai vis laik palieka kaimus ir bga miestus arba usien. Jiems sulaikyti niekas joki radikali priemoni nesugalvojo. Darbinink trkum galjo suvelninti main panaudojimas kai kuriems ems kio darbams atlikti. Mainos ne tik pavaduoja darbininkus, bet palengvina ir ems kio darbus, padaro juos patogesnius. 1940 metais, prie bolevik valdios susidarym, Lietuvoje buvo 721 traktorius (ne 36, kaip 1940 m. Pravdoje" buvo pameluota), 6.815 eilini sjam main, 28.668 plaunamosios bei kertamosios, 3.419 bulvekasi ir taip pat neperdidiausias skaiius kit main, kurios pavaduoja arba palengvina darb ems kyje. Kadangi Lietuvoje tuo metu buvo apie 350.000 ki, tai aiku, kad ms ems kyje mainomis labai maai naudotasi. Nepriklausomybs laikais daug galvota ir svarstyta, kaip Lietuvos ems k mechanizuoti. Bet nenugalima klitis buvo smulks ms kiai ir finansinis kinink nepajgumas main sigyti. Buvo mginta kooperatiniais pagrindais kurti main naudojimo ratelius. J buvo kurta apie 130, bet, iskyrus vien kit rank, stambesni main ie rateliai taip pat nebespjo sigyti. Pagaliau, prie pat kar vyriausyb ryosi paskirti kiek didesn sum (berods apie 4 milijonus lit) ems kio mainoms upirkti. Tos mainos turjo bti paskirstytos kininkams, susibrusiems vienokius ar kitokius kooperatinius junginius. Buvo numatyta steigti 36 tokius junginius. Tam reikalui Vokietijoj buvo upirkta apie 80 traktori ir visa eil kit stambesni ir smulkesni main. Bet kaip tik tuo metu Lietuv siver bolevikai. Soviet Sjunga skelb visam pasauliui apie savo ems kio mechanizacij. MTS main - traktori stotys" buvo bolevik pasidi-

206

AGR.

M.

DAUGIRDAS

diavimas. Kad Rusijos ems kyje dirba pus milijono traktori, tkstaniai kombain ir visa eil kit stambi main, Lietuvos gyventojams buvo seniai girdta. Todl, bolevikams atjus, galima buvo tarti, kad . . mechanizavimo atvilgiu Lietuvai atsidarys plaios durys. I pat pradi ems kio Ministerijoje, vliau pavadintame ems kio Liaudies Komisarijate pradta projektuoti lietuvikas troktorines stotis. Maskva geriems norams pritar. Po ilg svarstym ir pakeitim galutinai usimota pirmais metais steigti 40 main - traktori stoi (MTS), i kuri 30 jau pavasar turjo pradti veikti. i stoi steigimui buvo numatyti geriausieji Lietuvos dvarai, svarbiausia su gerais trobesiais ir prie ger keli. Be to, dvi MTS buvo gautos i Baltgudijos, perimant dal jos teritorijos. Taigi, 1941 metais Lietuvoje buvo kurtos arba krsi ios MTS:
1. Alytaus I Meteli vals., M e t e l i kis, 2. Alytaus II Alovs vals., B a l t o s i o s A l o v s k., 3. Bir I Bir vals., P a r o v j o s k., 4. Bir II Pasvalio vals., P a a m e n s k., 5. Kauno I Jonavos vals., M a r k u t i k i k., 6. Kauno II Vilkijos vals., V i l k i j o s k., 7. Kauno III Garliavos vals., K a z i m i e r a v o s k., 8. Kdaini I Kdaini vals., V i l a i n i k., 9. Kdaini II Grinkikio vals., ( r in k i k i o k., 10. Kretingos I Salant vals., P s i k., 11. Kretingos II Plateli vals., G a u d u i k., 12. Marijampols Sasnavos vals., E l z b i e t i k i k., 13. Maeiki Tirkli vals., L l a i i k., 14. Panevio I Smilgi vals., B e i n a r a v o s k., 15. Panevio II Kupikio vals., N o r i n k., 16. Panevio III Pumpn vals., L a v n k., 17. Raseini I Kelms vals., P a g o j o k., 18. Raseini II Vidukls vals., B l i n s t r u b i k s k., 19. Rokikio I Panemunlio vals., M a e i k i k i k., 20. Rokikio II - Rokikio vals., V e n g e r i n s k., 21. Sein Lazdij vals., P a p e i k., 22. Taurags I Taurags vals., Z a u r i n o k., 23. Taurags II Laukuvos vals., P i k a i i k., 24. Teli I Teli vals., R a i n i k., 25. Teli II arn vals., a r n k., 26. Trak I Kaiiadori vals., V l a d i k i k s k., 27. Trak II Lentvario vals., L e n t v a r i o k., 28. Utenos I Utenos vals., V y u o n l i k., 29. Utenos II Lelin vals., L a g d i k., 30. Ukmergs I Pabaisko vals., V e r k a i n i k., 31. Ukmergs II emaitkiemio vals., v e n t u p i o k., 32. iauli I Kurn vals., T i 1 u i k., 33. iauli II Jonikio vals., V a i z g u i k., 34. iauli III Radvilikio vals., i u t e 1 i k.,

BOLEVIKINIS

LIETUVOS

EMS

KIO

MECHANIZ AVIMAS

207

35. 36. 37. 38. 39. 40. 41. 42.

Saki Saki vals., S t r i u p k., Vilkavikio Alvito vals., A l v i t o k., Vilniaus I Rudaminos vals., P e t e o s k., Vilniaus II Pabers vals., R a u d o n d v a r i o k., Varanavos Varanavos vals., T r i b a n c k., Zaras Imbrado vals., A l t a r i j o s k., venionli Ignalino vals., V i d i k i k., venioni venioni vals., i r k e l i k i k.

Kiekvienai MTS buvo priskirta tam tikra teritorija, apimanti nuo keli iki keliolikos valsi. Vienai stoiai teko madaug nuo 7.000 iki 32.000 ki arba nuo 70.000 iki 460.000 ha naudojamos ems. Kad taip retai imtytos stotys galt sudaryti kiek rimtesn pagalb kinink laukams apdirbti, jose turt bti gana daug traktori ir kitoki main. Bet Sjungin Vyriausyb j paskyr ir prisiunt visikai nedaug, btent:
Paskirta Mainos pavadinimas Bendras skaiius 400 400 115 60 270 160 240 30 80 14 Vienai MTS 10 10 3 12 7 4 6 1 2 01 Atsista

Eil. nr-

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Traktoriai STZ-NATI Traktoriniai plgai 5 vag ir kt. Traktoriniai plgai pelkms arti Traktoriniai skutikai kultivatoriai sjamosios 24 eili lktins akios bulvms sodinti Traktoriniai prietaisai sti oli skloms Traktorins sjam. burokams 12 eili

ca ca

337 392 71 133 253 136 230 33 26 15

Be to, kiekvienai stoiai buvo paskirta po 2 sunkveimius, po 3 cisternas (23 ton, 5 ton ir 1,5 tonos talpos) ir po 30 geleini statini naftos produktams laikyti ir veioti. Didioji dalis sunkveimi ir cistern iki bolevik ibgimo jau buvo gauta ir pradta naudoti darbui. Tik beveik visus sunkveimius bebgdami vl isive. Kaip jau minta, buvo numatyta, kad be 2-j jau veikusi stoi, trys deimtys nauj prads darb pavasar, o deimt vliau. Apskaiiuota, kad per vis sezon visos 42 stotys turs atlikti 83.000 ha puraus arimo. Tenka paaikinti k reikia terminas purus arimas". Traktoriais paprastai atliekami vairs darbai (arimas, akjimas, sjimas ir t. t.), bet apskaiiavimams palengvinti vedami atitinkami koeficientai ir visi darbai prilyginami puriam arimui. Pavyzdiui, vieno hektaro puriam arimui prilygsta 9 ha akjimo, 3 sjimo ir t. t. Taigi 83.000 ha puraus arimo planas dar nereikia, kad toks dirvos plotas traktoriais buvo numatyta apdirbti. ia buvo visoki darb suma, o faktinas traktoriais numatytas apdirbti dirvos plotas galjo bti jokiu

208

AGR.

M.

DAUGIRDAS

bdu nedidesnis kaip 40.000, kas sudaro vos 1 1 / 3 % ariamos ems Lietuvoje. Taigi, kaip sakoma, i didelio debesio maas lietus. Juk traktoriais apdirbdami tik 11/3% dirvos, nei ems kio darbinink klausimo, nei mechanizacijos klausimo neisprsime. Galima sakyti, neisprend t klausim nei Rusija, kur vienam traktoriui tenka madaug 1000 ha ariamos ems. Kad vis tik bt sudarytas iuo atvilgiu didesnis efektas Lietuvoje ir kad bt pasiekta tam tikr paslpt tiksl, nutarta greta 40 MTS steigti 270 taip vadinam main - arkli nuomojimo punkt (MANP). Soviet Sjungos sistemoje toki arkli punkt nra. Lietuvoje ir berods visam Pabaltijy arkliniai punktai bt buv laikino pobdio. Svarbiausias i punkt udavinys buvo padti po ems reformos atsiradusiems naujakuriams idirbti ir apsti laukus. I 73 tkstani naujakuri 33 tkstaniai neturjo arkli, apie tiek pat plg, veim ir t. t. Taigi, apie pus naujakuri neturjo galimybs pradti em dirbti. Paskirtieji tam reikalui kreditai buvo visai mai, o svarbiausia, tokio skaiiaus ranki nebuvo kur pirkti ir i Sjungos nepaadta pristatyti. Tuo tarpu nacionalizuotuose ir naujakuriams idalintuose kiuose buvo suregistruota 6.896 arkliai, 6.919 plg, 5.925 akios, 5.606 veimai ir visa eil kitoki ems kio main bei ranki. Tik visa bda, kad visi ie rankiai buvo pritaikyti porai arkli traukti. Idalinus juos smulkiems naujakuriams, kurie galjo laikyti tik po vien arkl, j inaudojimas bt buvs visai neracionalus, o kai kuri ir visai nemanomas. Taigi, ir kiku poiriu arkli punkt organizavimas i pirmo vilgsnio atrodo turjo iok tok pateisinim. Pagal Komisar Tarybos nutarim Lietuvoje turjo bti steigta 270 arkli punkt (madaug po vien kiekviename valsiuje) su ne maiau kaip 3.250 arkli (po 12 kiekviename punkte). Iki birelio mnesio steigta 262 punktai, kuriuose buvo apie 3.700 arkli. Kiek punktuose buvo sukomplektuota svarbesni main bei ranki matyti i ios lentels (inios surinktos frontui prajus):

Eil. nr

Pavadinimas

Gauta i S S S R

Surinkta vietoje

i viso

9 10 11 12

1 2 3 4 5 6 7

Plgai vienvagiai Plgai dvivagiai Akios Zig-Zag Kultivatoriai Spyruoklins akios Akios Hankmo Lktins akios Volai Kaupikai Ravtuvai Eilins sjamos mainos Dobil sjamosios

1388 453 2808 12 18 3 7 . 470 29 505 35

1816 648 1911 322 1051 167 184 207 524 385 208 142

3204 1101 4719 336 1069 170 191 207 994 314 713 177

BOLEVIKINIS

LIETUVOS

EMS

KIO

MECHANIZ AVIMAS

209

Eil Nr. 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 ' 36 37 38 39 40 41 42 43 44

P a v a d i n i m a s

Gauta i SSSR

Surinkta vietoje 192 232 457 164 111 91 177 93 2 6 215 65 267 1671 1577 145 78 18 262 28d 277 10 11 54 36 4 11 6 8 1 3 6 I viso

ienpivs Javapivs Arkliniai grbliai Bulvms kasti mainos Kuliamosios arklins Kuliamosios motorins Arpai Trijeriai Smenims valyti terkls Dobilams valyti Kuskuta" Fukteliai Gyvatukai Akselins Veimai Rogs Vilktai Pieviniai plgai Pievins akios Kitokios akios Arkliniai ipeliai Svarstykls Lokomobiliai Motorai Tr barstomosios Runkeli sjamosios Plgai trivagiai Ispaudoms trupinti main. Separatoriai Kupstaskuiai Kelmams rauti mainos Bulvi sodinamosios Dobil kuliamosios

728 890 753 3 1 1 152 29 16 27

_
8

1
-

42 7

920 1122 1210 167 111 92 178 245 31 22 242 65 267 1673 1577 145 86 18 262 290 277 10 11 96 43 4 11 6 10 1 3 6

MTS organizacija (kartu su punktais) Lietuvoje buvo kuriama ir tvarkoma Sjungins Vyriausybs nurodymais. Bet prie ms ems kio Liaudies Komisariato buvo sudaryta MTS Valdyba, kuri buvo atsakinga u vis stoi tvarkym, j prieir ir vadovavim pagal Kremliaus nurodymus. MTS Valdybai vadovavo ems kio Liaudies Komisaro skirtas Valdybos virininkas (lietuvis agronomas) ir jo padjjas (importuotas rusas). Be to, ia dirbo 4 agronomai, 3 ininierai, 3 buhalteriai ir 9 kiti darbininkai (ekonomistai, statistikai ir pan.), i viso 21 asmuo (j tarpe 4 rusai). Kiekvienai stoiai vadovavo stoties direktorius, kur, kaip labai atsaking asmen, tvirtino Sjunginis ems kio Liaudies Komisariatas Maskvoje. Be to, kiekvienoje stotyje buvo madaug 45 tarnautojai bei darbininkai. MTS administracijai tiesiog priklaus j rajone esantieji arkli punktai, kuriuose darbo sezone turjo vidutinikai bti po 11 darbinink. Kapitaliniams traktori remontams buvo nutarta steigti 4 dirbtuves (MTD) btent: Kaune, Vilniuje, iauliuose ir Marijampolje. Kiekvie-

210

noje dirbtuvje, be direktoriaus, buvo numatyta po 7 tarnautojus ir po keliolik darbinink (pagal darb kiek). I viso Lietuvos MTS organizacijoje buvo jau steigta arba steigiama 316 atskir staig, madaug su penkiais tkstaniais darbinink ir tarnautoj. Ekskursija vien ems dirbimo fabrik" Bolevik vadai main traktori stotis mgsta kartais pavadinti ems dirbimo fabrikais". Anot j, tai negirdtas pasaulyje iradimas ems kio supramoninimas. Tai kulminacinis punktas ems kio mechanizacijoje. Tik sivaizduokite: kininkas sdi medio paunksnje ir rko pypk, o jo laukuose ia ir tarka mainos. Jam utenka pasirayti sutart, o lauko darbus apdirba, javus apsja, derli nupiauna ir ikulia traktoriai, kombainai ir kitos mainos, atvaiavusios i MTS. domu pairti kaip Lietuvos ems dirbimo fabrikai" bt atrod natroje, jeigu jie bt buv sutvarkyti taip, kaip instrukcijose buvo nurodyta. Kokie tenai rengimai, kokios mainos, koks personalas ir kokia bendra tvarka? Pagal instrukcijas, kiekvienoje stotyje turi bti ie trobesiai: kontora, remonto dirbtuv, garaas traktoriams, garaai mainoms, naftos baz, kio trobesiai arkliams ir j paarui, gyv. butai administracijai, gyv. butai traktoristams ir kt. darbininkams, gaisrin, pirtis, vairs sandliai ir pairs. Ms tipo MTS patalpos turjo bti madaug 2500 kv. metr ploto. Kontoroje pagal msiki MTS etatus turjo dirbti: direktorius, direktoriaus pavaduotojas (politinis vadovas), vyresnysis agronomas, agrotechnikas, vyr. mechanikas, vyr. buhalteris, buhalteris - revizorius, sskaitininkas, kio vedjas, naftos sandlio vedjas, sekretorius, trys autoveimi oferiai, vyr. arkli rikas, trys sargai (kartu rikai), valytoja ir altkalvis. I viso 19 tarnautoj. Daugelis i j be abejons su eimynomis. I to galima sprsti, kokios buvo reikalingos gyvenamosios patalpos. ia pat tenka paminti, kad senesns Rusijos MTS turi ymiai didesnius etatus. Be ia pamint, tenai dar yra reikal vedjas, mainink, kurjeris, bent keli kalviai bei altkalviai, priegaisrins apsaugos virininkas, sargybos virininkas ir dar kitokie pareignai. Bet tai dar ne viskas. Prie kiekvieno traktoriaus dirba po vien traktorinink ir padjj, arba, kaip j etatuose vadina, prikabintoj, o ant kiekvienos traktori trejuks brigadierius. Sezonui pasibaigus, ie visi taip pat susirenka centr ir dirba prie remonto darb. J eimynos be abejons vis laik gyvena ia pat. Taigi pagal projekt MTS yra pustino didumo naujos ries kaimas, kuriame gyvena ir sau duon usidirba kelios deimtys eimyn. Kaip btina taisykl, ia yra raudonasis kampelis su Lenino, Stalino ir kit garbingj draug" paveikslais, ia profsjungos bstin, pirmins partijos kuopels bstin,

BOLEVIKINIS

LIETUVOS

EMS

KIO

MECHANIZ AVIMAS

211

kur daromi susirinkimai, mitingai ir t. t. Taigi, politinis vadovas, kurio etatas i karto galjo atrodyti kaip ir nereikalingas, ia turs pakankamai darbo. Per vasar MTS bstin esti pustut. Visi traktoriai ir mainos suskirstyti brigadomis dirba laukuose kartais gana toli nuo stoties. Kiekvienas msiks MTS darbo rajonas nusits vietomis iki 40 km radiusu. Nuolatin kontakt stotis su dirbaniomis brigadomis palaiko per brigadierius ir oferius. Brigadieriai kas 5 dienos teikia stoiai inias apie atlikt darb, o oferiai i naftos bazs iveioja skystj kur, tepalus, gi traktoriui sugedus, nuvea mechanik ir atsargines dalis. MTS direktorius taip pat nesdi vietoje. Laikas nuo laiko, sisds lengv main, jis nuvaiuoja tikrinti atskir brigad darbo. Dar daniau vainja stoi agronomai tikrinti darbo kokybs ir tiekti agronomin pagalb kininkams, besinaudojantiems MTS patarnavimu. Atjus iemai visos mainos suveamos stot ir prasideda j tikrinimas bei remontas. Paioje stotyje remonto dirbtuv pagal instrukcijas gana didel (pati patalpa madaug apie 30 metr ilgio ir 11 metr ploio). Joje yra ie skyriai: montao, mechanikos, kalimo, medio apdirbimo, bandym stotis ir jgain. Tokioje dirbtuvje atliekami ie darbai: dali nuvalymas, iardymas iki detali, detali nuplovimas, defekt ityrimas, mazg ir agregat remontas, surinkimas ir ibandymas. Gana ymi viet traktori stotyse uima naftos bazs. Reikia atminti, kad rusiki traktoriai kuro suvartoja gana daug, madaug po 70 ir daugiau kg kasdien. Taigi ir ms maos stotels, kuriose dirbo po 10 traktori, per 1 mnes suvartodavo apie 2025 to skysto kuro. Didels MTS skysto kuro suvartodavo keleriopai daugiau. Kadangi Rusijoje transportas be galo lubuodavo, tai MTS turdavo sudaryti skysto kuro atsargas maiausia vienam ar porai mnesi pirmyn. Tam reikalui kiekvienos stoties sodyboje buvo steigiama naftos baz. Ji turjo stovti prie gero privaiavimo, bent kiek atokiau nuo kit stoties trobesi. ia taisoma skysto kuro rezervuarai, btent: cisterna ibalui 23 to talpos ir benzinui 5 to, tepalams sandlis, pair tarai bei inventoriui, priegaisrins apsaugos patalpa ir maa bazs kontora. O dabar ieikim i stoties sodybos ir pasekim brigados darb. Brigadierius su trimis traktorininkais bei j padjjais ir su atitinkamu skaiium main ivyksta darb pagal i anksto nustatyt marrut, kuris sustatomas prisilaikant su kininkais sudaryt sutari. Traktorininkai aria, akja, sja ir visus darbus atymi savo knygutje. Paymtina, kad knyguts uraai buvo tiek sudtingi, jog nei vienas ms jaunj traktorinink nesugebjo pradti j vesti. I traktorininko knyguts brigadierius darb patikrins urao savo knygose ir kas penkios dienos (btinai) smulkias inias pristato stoties buhalterijai.

212

AGR.

M.

DAUGIRDAS

Traktorininkai dirbo ir atlyginim gavo pagal dienos idirbio normas, kurios buvo madaug tokios: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. Pavasario arimas, pdymo arimas, rudens arimas Dirvon arimas Pelki arimas Pelki ir dirvon lkeiavimas Grd sjimas 24 eili sjama maina Ran skutimas Bulvi sodinimas 3,0 2,5 1,2 10,0 6,0 6,0 3,0 ha ha ha ha ha ha ha

Ir t.t. Atsivelgiant dirvoemio r, buvo leisti apie 1015% /Svyravimai. Traktorinink darbas apmokamas po 10 rubli pinigais ir po 10 kg grd u atlikt idirbio norm (pav. u 3 ha iarim). U darb, atlikt vir normos, atlyginama pusantro karto daugiau. Piniginis atlyginimas buvo imokamae du kartu per mnes, o grdais du kartus per metus. Traktori naudojamas kuras taip pat sunormuotas. tai kai kurie norm pavyzdiai:
hektarui n o r m o s kilogr. Darb pavadinimas lengvoje emje 26 28,6 57 7,4 10,8 13,9 29,9 vidutinje emje 24 26,5 53 6,9 10 12,9 27,7 sunkioje emje 22 24,4 49 6,4 9,2 11,9 25,5

Pavasario, rudens, pdymo arimas. . Dobilien arimas Pelki arimas Akjimas lktinmis akiomis. . . . Sjimas sjama maina Bulvi sodinimas Bulvi kasimas

Tutiems (be darbo) pervaiavimams vienam traktoriui skiriama metams 1000 kg. Dienos idirbio normoms ir kuro sunaudojimo normoms buvo du kriterijai, pagal kuriuos buvo vertinamas traktorininkas ir visos brigados darbas. Kad paskatinti traktorininkus daugiau ir geriau dirbti, buvo mokami tam tikri priedai, o u blog darb atlikim buvo daromi atskaitymai. Priedai buvo mokami: 1) u normos pervirijim pusantro karto daugiau, 2) u nepatogi dirv dirbim iki 10% vir normos, 3) u ankstyvesnius pavasario darbus, 4) u kuro ekonomij, 5) u vartoto tepalo surinkim ir 6) priedas I kategorijos traktorininkams, idirbusiems vienus metus prie traktoriaus. Atskaitymai buvo daromi: 1) u blog darbo atlikim (u tai net ir teismu galjo bti baudiami), 2) u nesilaikym nustatyto arimo gylio ir 3) u kuro pereikvojim. Kai kurie i i pried ir iskaitym buvo daromi ir brigadieriams.

B O L E V I K I N I S L I E T U V O S E M S KIO M E C H A N I Z A V I M A S

213

Normuotas atlyginimas ir visokie priedai esmje yra labai geri, tik bloga, kad tokius kombinuotus atlyginimus imokant reikalinga labai smulki atskaitomyb, daug laiko atima tikrinimas ir gal gale nesiningas darbininkas vis tiek randa bd buhalterij apstatyti. Sutartys su kininkais Soviet Sjungoje MTS, prie praddama sezonin darb laukuose, sudaro savo darb plan ir surao su artimaisiais kolchozais tam tikras sutartis, kuriuos darbus ir kada stotis turs atlikti. Sjungos pavyzdiu sutartys buvo vestos ir ms stoi praktikoje. Kiekvienoje MTS sutartyje su kininku raoma, kuriuos darbus traktoriais arba arkliais ir atitinkamomis mainomis arba rankiais nurodytame kyje MTS turs atlikti. Paprastai, vien sutart su tuo paiu kininku suraomi visi sezono darbai: pradedant lauko arimu pavasar ir baigiant klimu ruden. Taip pat nurodomas darb dydis (hektarais ar pan.), darb kokyb (pav. arimo gylis) ir darbo atlikimo terminas. MTS savo lomis apsirpina reikalingomis mainomis, kuru bei tepalu, o arkliams koncentruotu paaru, taip pat atlieka visus traktori ir main remontus. Be to, MTS privalo teikti kininkui agronomin pagalb, t. y. duoti vairi agronomini patarim. Minta sutartimi kininkas sipareigoja: a) savo jgomis ir savo lomis atlikti be iimties lauko darbus (be t darb, kuriuos atlieka MTS pagal sutart), b) klimo metu parpinti reikaling skaii darbinink, c) klimo viet suveti nupiautus javus, d) lauk priveti traktoriui kur, tepal ir vanden, e) duoti gyvenam patalp traktorininkams, f) duoti viet arkliams pastatyti, kol jie dirba kyje, ir g) duoti arkliams, kuriais dirba kyje, ien, ol ir ganiav (is punktas naujakuriams neturjo bti taikomas). Charakteringa, kad toje paioje sutartyje kininkas buvo pareigojamas savo kyje atlikti visus darbus, pagal agronominius reikalavimus: pav.: laiku ir geros kokybs skla apsti laukus, kovoti su piktolmis ir pan. iuo punktu buvo siekiama, kad MTS aptarnaujamas kis bt kitiems pavyzdiu. U atliktus darbus kininkas stoiai turjo mokti tam tikr atlyginim. Atlyginimas buvo nustatytas natra ir, kas svarbiausia, btinai tais produktais, kuriems dirvas traktorius paruoia. Pavyzdiui, jeigu traktorius dirv suaria avioms, tai ir atlyginimas imamas aviomis, jei bulvmis, tai bulvmis ir pan. Kolchozuose tokia atsiskaitymo sistema be abejons buvo patogi, bet smulkiuose kiuose ji ne begales painiavos. sivaizduokim, kad naujakurys pavasar iar 2 ha dirvos, kurioje pasjo vis eil kultr: avi, miei, irni, bulvi, lin ir t. t. Atsiskaitymo akte btinai reikia apskaiiuoti, kur plot kuri kultra uima

214

agr.

m.

daugirdas

ir kiek u 2 ha aparimo naujakurys turs atgabenti avi, miei, irni, bulvi, lin ir t. t. Vidutins atlyginim natra normos u stoties darbus Lietuvoje buvo nustatytos itokios:
1. G r d k u l t r a i k i l o g r a m a i s u 1 ha Arimas 60 Sja 10 Jav piovimas 25 Akjimas 2 Kultivavimas, akjimas lkiomis akiomis 7 Arimas ieminiams ir kartojimas 40 Skutimas 30 Dirvon arimas jav kultivavimui 120 Toliau, lauk valymas kombainais 8% ikult grd kiekio (6% kai valoma iaurs kombainu). Klimas 5% ikult grd kiekio. Bulvms kilogramais Arimas Sodinimas Kasimas Akjimas Akjimas lktinmis akiomis Raien skutimas Apkaupimas Kartojimas Dirvon arimas bulvms u 1 ha 350 190 350 20 56 200 50 250 700 u 1 10 7 3 3 1 3 3 12 1 ha

Linams kilogramais pluoto ir smen Pirmas arimas Antras arimas Sja Lin klimas Akjimas Akjimas lktinmis akiomis arba kultivatorium .. Skutimas Dirvono aparimas linams Cukriniams runkeliams Skutimas Gilus arimas Sja Kultivavimas Akjimas Kasimas Daig retinimas Daig purenimas kilogramais akn

u 220 1000 200 1000 50 500 150 150

ha

Grd kultroms ir bulvms nuo vidutini norm tam tikrose apskrityse buvo padaryti madaug 20% nukrypimai vien ar kit pus, priklausomai nuo derli. Pavyzdiui, lauko arimas grd kultroms Uk-

bolevikinis

lietuvos

ems

kio

m e c h a n i za v i m a s

215

mergs apskrityje kainavo 60 kg grd, Vilkavikio 70 kg, Trak 50 kg ir pan. Tuo tarpu lin ir cukrini runkeli atlyginimo normos buvo tos paios visose apskrityse. siirj tas normas, galime rasti begales nenuoseklum. Pirmiausia, kakuriais sumetimais tie patys darbai atliekami prie vairi kultr buvo ne vienodai atlyginami. Pavyzdiui, paprastas dirvos akjimas, lyginant su kultyvavimu (arba akjimu lktinmis akiomis) grd kultroms buvo 3,5 karto pigiau apmokamas, bulvms 2,8 karto, linams 3 kartus ir cukriniams runkeliams tik 2 kartus. Arba dirvono arimas linams beveik lygiai apmokamas, kaip ir paprastas arimas (12 ir 10 kg), tuo tarpu grdinms kultroms ir bulvms net du kart brangesnis. Kodl toks skirtumas mums visai nesuprantama. Ms protui atrodo, kad dirvon iplti arba dirv iakti darbo vis tiek pat, neirint ar ten bus avios ar linai pasti. Nurodytas normas kainojant pinigais, gaunamas taip pat kakoks nesuderinimas. Pavyzdiui, kainavus priekarinmis kainomis grdus 10 Lt u paprast centner, bulves 2,50 Lt ir cukrinius runkelius 1,50 Lt, gausime, kad suarimas dirvos avioms kainuot 12 Lt, bulvms 17,50 Lt ir cukriniams runkeliams 30 Lt. Kodl toks didelis skirtumas, visai neaiku. U MTS darbus atlyginim natra kininkas turjo atiduoti derli nuo lauk nums. U rudens arim ir pdymo paruoim atlyginama i kit met derliaus. Produktus kininkas turi nuveti valstybinius sandlius savo lomis. Pagaliau, kininkas pareigojamas traktorininkus ir kitus MTS darbininkus kyje maitinti ir u tai imti valstybinje prekyboje nustatytas kainas. Darbui pasibaigus, suraomas aktas, kuriame turi bti nurodyta darb ris, kiekis, kokyb ir terminas, o taip pat kokioms kultroms tie darbai buvo atlikti. MTS, nevykdiusi sutartyje numatyt darb, apmoka kininkui nuostolius, kokie susidaro dl t darb nevykdymo, o jei blogai vykdo (pav. blogai iakja), tai privalo i naujo perdirbti. inoma, u visa tai atsako atsakingi MTS darbuotojai, pirmoje eilje MTS agronomas. Kadrai, kurie visk lm... MTS suorganizavimas buvo vienas i nedaugelio pozityvi krybini darb, kuriuos bolevikai savo viepatavimo metu Lietuvoje atliko. Asmenys, kuriems teko bti arti to palyginti ne mao darbo, buvo liudininkai visiko rus bolevik nesugebjimo k nors nauja kurti, k nors organizuoti. Pradkime darbinink paruoimu. Kadrai nulemia visk! Taip pasak draugas Leninas, taip kartojo jo pasekjai. Kadangi MTS pas mus

216

AGR.

M.

DAUGIRDAS

buvo naujiena, tai ir personalo nebuvo. Pirmiausia, be abejons, teko tinkamai pasiruoti tiems asmenims, kuriems buvo lemta iam darbui respublikoje vadovauti. ems kio Liaudies Komisariatas i pat pradi stengsi vien kit savo bendradarb isisti Soviet Sjung susipainti kaip i tikrj atrodo MTS ir istudijuoti j organizacijos pagrindus. Po ilg deryb su partijos centro komitetu (CK), vlai ruden Maskv ivaiavo agr. J., MTS Valdybos virininkas ir in. G., vyriausias Valdybos ininierius. Po trij savaii studij" ie asmenys gro. Agr. J., prie tai buvs pustinas entuziastas, atsisak bet k apie ias studijas ir bendrai apie kelion pasakoti, ivaiavo provincij ir ne tik virininku, bet ir eiliniu MTS Valdybos bendradarbiu nebesutiko toliau bti. In. G. bent artimesniems bendradarbiams nesibijojo pasakyti, kad toje kelionje jie nieko neistudijavo, nes nebuvo ko studijuoti. I trij komandiruots savaii penkiolik dien jie ibuvo Maskvoje besilankydami pas drg. Busigin, Vyriausi Vakar Krato Valdybos virinink ir kitus auktus Sjunginio ems kio Liaudies Komisariato pareignus ir laukdami instrukcij, blank ir vadovli. Draugas Busiginas beveik nieko nekalbjs apie MTS, bet tik apie Lenino idjas ir apie Lietuvos ems kio kolektyvizacijos udavinius. I Maskvos jie buvo nuveti Volokolomsko MTS, kuri veik jau 10 met ir buvo skaitoma pavyzdingai vedama ( j buvo veami usienio ekskursantai). Iskyrus netvark, neprivaiuojam prie stoties keli, kur j akyse buvo sugadintas vienas kombainas ir nuklimpo sunkveimis, nieko pavyzdingo jie ia nemat. Vis tai agr. J. padar be galo blog spd, o in. G. prisimin porevoliucinius laikus, kada jam kaip tik teko Rusijoje gyventi ir prie pirmosios traktorizacijos dirbti. Paangos ioje srityje jis nerads. Grtant Lietuv, jie vienai dienai buvo sustoj vienoje naujai organizuojamoje Vakar Baltgudijos MT stotyje. ia mat t pat, kas po keli mnesi ir pas mus buvo padaryta. Daugiau n vienas lietuvis studijuoti" MTS SSSR nebevaiavo. Vliau ir reikalo nebebuvo, nes i Maskvos buvo atsisti agronomai, ininieriai, buhalteriai ir mechanikai ms mokyti. Besirpinant vadovaujam kadr sudarymu, kartu pradta rpintis traktorinink paruoimu. Sausio mnes Komisar Tarybos nutarimu buvo sakyta pirmais metais paruoti 2500 traktorinink. Tam tikslui buvo suorganizuoti trij mnesi traktorinink kursai Dotnuvoje, iauliuose, Marijampolje, Blinstrubikyje (Raseini aps.), Savitikyje (Panevio aps.) ir Geionyse (Utenos aps.). kursus norini stoti atsirado gana daug. Kandidat tarpe buvo didelis skaiius tikrai gabi ir toje srityje jau dirbusi jaun vyr. Bet sikio Komjaunimo Centro Komitetas ir be j sutikimo udraud kursantus priiminti. Pirmoje eilje buvo priimti tiktai komjaunuoliai, kuri tarpe rimt kandidat beveik nebuvo. Visi kandidatai, kil i kinink eim (buoi vaikai") arba dalyvav kokioje nors organizacijoje (pvz. auli), nors ir geriausiai bt

BOLEVIKINIS

LIETUVOS

EMS

KIO

MECHANIZAVIMAS

217

pasiruo, buvo ibraukti. I viso kursus buvo priimta 468 kandidatai, madaug nuo 60 iki 90 kiekvienus kursus. Kadangi kursus buvo priimti visiki biedniokai, tai pirmiausia teko juos aprpinti stipendijomis. Paadta kas mnes mokti po 100 rb. Daugumas kursant kurs bstines suvaiavo nei tam kartui neturdami ko pavalgyti, tuo tarpu Maskvoje nebuvo padaryta oficialaus nutarimo stipendijas mokti ir pinig niekas jiems nedav. Alkani kursantai pakl triukm. To dar maa. Kursantai suvaiavo, o numatytus kurs lektorius CK atsisak tvirtinti. Atsisak todl, kad jais buvo parinkti partiniu poiriu netiks elementas (buvusieji aviacijos mokyklos lektoriai Lietuvos kariuomens karininkai ir pan.). CK lauk, kad lektorius prisist i Maskvos. O suvaiav kursantai bent por savaii sdjo ir lauk kurs pradios. Dar daugiau: traktorinink kursams nebuvo parpinta traktori. Lektoriai skait teorines paskaitas, o svarbiausio dalyko praktikos nebuvo priemoni kaip atlikti. I Maskvos vis adjo prisisti tos firmos traktorius, kuriais bsimiesiems traktorininkams teks dirbti. adjo i pat rudens, o prisiunt tiktai kursams besibaigiant. Gal gale balandio mn. 5 d. baig kursus ir ilaik egzaminus 419 traktorinink, i kuri 90 tuojau buvo paskirti brigadieriais ir 300 traktorininkais. Jie tiesiog ivyko darb. Tolimesniam traktorinink paruoimui buvo numatyta steigti penkios mechanizacijos mokyklos. Svarbiausias ir atsakingiausias MTS darbininkas yra jos direktorius. Direktoriaus sugebjimui ir energijai priklauso visas stoties veikimas ir traktori darbas. Todl jau i anksto Maskva spjo, kad MTS direktorius bt parinkti tinkami kandidatai. I vienos puss, Maskva reikalavo, kad direktori pareigoms bt parinkti mons, baig auktj arba bent auktesnj moksl, i kitos puss, kad kandidatai bt itikimi partijos linijai. direktori vietas buvo pasilyta visa eil agronom ir technik. Vietos partijos organai n vieno i j nepraleido: jie visi buvo klasikai svetimas elementas". Pagaliau, direktoriais buvo pristatyti darbininkai, buvusieji bernai ir kumeiai" ir daugiausia Smetonos laik bedarbiai". Vasario mnes irinktieji kandidatai prisistat ems kio Liaudies Komisariat. I bendros ivaizdos tai buvo niekas daugiau, kaip grioviakasi brelis, kurie su tarbelmis paastse slankiojo Komisariato koridoriuose. Jie ia turjo atlikti tur bt sunkiausi savo gyvenime udavin upildyti savo ranka penkis egzempliorius anket ir, pridjus atsivetuosius vietos partijos rekomendacijos ratus, isisti Maskv tvirtinti. Daugelis j vos sugebjo pasirayti. Kai kurie i j buvo, matyt, padors darbininkai, kurie beveik aarodami prasi i t aukt pareig atleisti. Bet jiems buvo pasakyta: partija jus parinko ir js turite bti direktoriais. Bet daugumas kandidat direktorius buvo visokie svieto perjnai pilna to odio prasme. Kaljimas nebuvo jiems svetima pastog. inoma, jie mokjo paaikinti u k kal-

218

AGR.

M.

DAUGIRDAS

jime sdjo. tai vienas savo autobiografijoje madaug taip ra: Tarnavau pas buo. Nepaksdamas buos snaus inaudojimo, j sumuiau ir u tai gavau 3 metus kaljimo". tai koks elementas nebuvo svetimas partijos linijai! Kelias paras po Komisariat pasitryn, kadr skyriuje egzaminus ilaik, avansus pasim ir graudinanios komisaro kalbos iklaus, MTS direktoriai isiskirst paskyrimo vietas. Isiskirst vadovauti palyginti didelms ir komplikuotoms staigoms, valdyti milijonins verts turt ir vykdyti plataus msto udavin mechanizuoti Lietuvos ems k. Direktoriams buvo sakyta pirmiausia sukomplektuoti stoi tarnautojus. inoma, koks direktorius, tokie ir bendradarbiai. Kai kuriose vietose net vyresnij buhalteri ir vyr. mechanik vietas buvo priimti visiki profanai, o emesnysis personalas (sskaitininkai, arkli punkt vedjai ir pan.) visur buvo sudarytas i maarai arba pradios mokykl baigusi vaikz, pirmoje eilje inoma parinkt i direktoriaus gimini tarpo. emaitijoje kakodl daug priimta pabgli lenk, kurie net lietuvikai nemokjo. Vien grai dien CK atstovai suman patikrinti MTS kadrus. Pavainj po stotis, jie konstatavo, kad personalo tarpe per maa partini moni ir, svarbiausia, nra kam vadovauti politinei sriiai. Kadangi Lietuvoje politikai subrendusi" buvo labai maa, tai paprayta bent po vien kiekvienai stoiai atsisti i Rusijos. Gegus mnes pasirod pirmosios kregds" ir usirekomendavo kaipo mechanikai. Kadangi jie visi buvo partiniai, tai stotyse jiems pavestos dvigubos pareigos mechanik ir politini vadov. Pasirod, kad tik trys i septyniolikos iek tiek nusimano mechanikoje, visi kiti net nemokjo sustatyti paprasiausi ems kio main. J nemokikum konstatavo pats MTS Valdybos ininierius, rusas, kuris susirpins skambino Maskv, kad daugiau toki mechanik nesist. Sjunginio Komisariato komisaro pavaduotojas Sacharovas taip paaikino: Gali bti, kad jie mechanikoje nieko nesupranta. Jie yra mokiniai. Tegul lietuviai mechanikai juos pamoko". Kokie jie buvo politiniai vadovai, mums sunkiau sprsti, bet juos, kaip mones, gali pavaizduoti pora charaktering atsitikim. iauli III stot atvyks mechanikas antr dien ualiarmavo vietos vykdomj komitet ir partij, kad jam tu tuojau bt pristatyti minkti baldai. Kauno I stoties naujasis mechanikas suman pavainti stoties sunkveimiu. Vaiuoti nemokjo ir ties Jonava sunkveim sudau. MTS Valdybai apie vyk bijojo praneti ir nutar savomis priemonmis sunkveim atremontuoti. Susipaino su kareiviais, kurie jam pristat reikaling remontui dali (inoma, vogt). Kareiviams reikia ufundyti'. Pinig nra. Pasipainiojo svetimas dviratis; j tuojau realizavo" ir pinigus pragr. Bt gerai baigsi, bet dviraio savininkas su policija

BOLEVIKINIS

LIETUVOS

EMS

KIO

MECHANIZ AVIMAS

219

vag iaikino. Mechanikui grs teismas ir kaljimas. Bet jis sekani dien i stoties ijo ir daugiau nebegro. Tai itaip buvo sukomplektuoti MTS kadrai, kurie anot Lenino, turjo lemti visk. inoma ir lm... MTS organizavimo kryiaus keliai Lietuvos MTS organizatori darbas buvo nepavydtinas. Reikjo ne tik steigti visai nauj, ms krate neinom, organizacij su plaiai isiakojusiomis monmis, bet ir tu tuojau paruoti jas savotikai tvarkomam darbui. Stotims paskirtos dvar sodybos nebuvo tai paskiriai pritaikytos, daugiausia senos, reikalingos skubaus remonto, o ia pat reikjo komplektuoti mainas, punktams surinkti arklius ir, pavasariui iauus, ieiti laukus smulkiuose naujakuri sklypuose ruoti dirv pavasario sjai. Nors ems reform vykdius, nacionalizuot dvar sodyb, tinkani stotims kurti, buvo daug, bet pasirod, kad ir kandidat jas valdyti atsirado ne maai. Vietos vykdomieji komitetai rpinosi "jose kurti mokyklas, ligonines, prieglaudas, sanatorijas, o stotims, man, pakaks vienos kitos dvaro darins. Kaune stotims buvo suprojektuotos vienos sodybos, o vietos vykdomj komitet kitos. Teko derinti. Susikirto atskir komisariat interesai. To negana! Kariuomens reikalams buvo imami vienas po kito patys geriausieji dvarai, neatsivelgiant, kokia tenai staiga ar stotis bebt pradjusi kurtis. Dar blogiau, kad beveik iki pavasario Maskva nebuvo aikiai pasakiusi kok skaii stoi leis Lietuvoje kurti. I karto nurod 30, vliau 50, dar vliau 35 ir gal gale 40. Statyb technikai vainjo po dvarus, sudarinjo situacinius projektus, ruo remont smatas, o sodybos buvo kaitaliojamos kaip pirtins. Pavyzdiui, Alytaus I stoties sodyba buvo net 3 kartus pakeista. Kai kur net su visomis mainomis teko kraustytis i vienos sodybos kit. Gegus 14 d. dar nebuvo inomos kai kuri MTS sodybos Bir, iauli, Marijampols, Taurags ir Ukmergs apskrityse. Dar didesni sunkum sutikta mainas komplektuojant. Stotims visos mainos buvo usakytos vairiuose Sjungos fabrikuose, o arklini punktams dalis main surinkta nacionalizuotuose dvaruose ir dalis taip pat usakyta Sjungoje. Traktori ir main siuntimas i fabrik stotis pasiymjo neapsakomu netvarkingumu. Daugelis main buvo veamos labai ilgai. Apie Soviet Sjungos transport galima sprsti ir i to, kad t pai kovo mnesio dien pakrautos mainos vien stot atjo per kelet dien, o kit nesulauktos iki birelio mnesio! Labai daug siuntini atjo ne tas stotis, kurias buvo adresuota. Pavyzdiui, Vilniui skirtos mainos ikrautos Jonikio stotyje. Vilkavikio taip pat Joniky, Kauno Maeikiuose, Jonikio Alytuje ir t. t. I pai pirmj 3-j traktori, kurie buvo skirti Dotnuvos kursams, Dotnuv atgabenti tik du, o treiasis su

220

AGR.

M.

DAUGIRDAS

paiu palydovu pravaiavo Dotnuv, Jonik, Latvij, Estij, atsidr Leningrade ir ia kaip traktoriaus taip ir palydovo pdsakai dingo. Su traktoriais buvo siuniami palydovai, kad neleist geleinkelieiams nusukioti traktori dali. Bet palydov uolum rodo itoks atsitikimas. Vienoje paskyrimo stotyje ilipo palydovas ir pareik, kad jis atlydjo 3 traktorius. Bet ia pat patikrinus, nei vieno traktoriaus traukinyje nerasta. Palydovas kartu su kitais labai stebjosi, kur traktoriai galjo dingti. Dl transporto kalts beveik visos stotys negaljo laiku pradti darbo. Komisariatas savo darb plane usibr balandio 2025 d. visose stotyse pradti lauko darbus, tuo tarpu iki balandio 20 dienos i 300 traktori, tebuvo atveti 173. Ir i Kauno skubiai stotims isisti siuntiniai neinia kur klaidiodavo ar guldavo po kelias savaites. ibalo cisterna i Vilniaus Trakus (25 km) keliavo lygiai deimt dien, o traktorininkai per t laik sdjo be darbo. Viena pilna ibalo cisterna i Radvilikio buvo pasista Jonikio gel. stot. Ilgai neatjo. I Kauno kelis kartus skambinta mint stot ir teirautasi ar cisternos dar nra. Pagaliau stotis prane, kad cisterna gauta. ibal ipylus, duotas pardymas cistern grinti Radvilik. Po keli dien skambina i Radvilikio, kad cisterna gro su visu ibalu. Taurag i Kauno balandio 16 d. isistos statins. I Taurags vis aliarmuojama, kad statini nesulaukia. Pradta j iekoti. Gal gale gegus 11 d. rastos... tebegulinios Kauno stotyje. Toki fakt, kurie pavaizduoja, kaip soviet geleinkeliai pasitarnavo MTS krimui, galima pririnkti be galo daug. Daug klii stotis organizuoti sudar j kreditavimo tvarka. Visus kreditus stotims skyr Sjungin Vyriausyb. Bet smat sudarymai ir patvirtinimai pareikalaudavo daug laiko. Pagaliau ir irpinti kreditai bdavo iduodami tik atlikus vis eil formalum. Visa eil stoi ilg laik negaljo gauti pinig i bank vien todl, kad j direktoriai arba buhalteriai nebuvo Maskvos patvirtinti, o j netvirtina todl, kad komisariat buvo prisisti netvarkingi dokumentai (pavyzdiui trko fotografij, ar pan.). Dl menk smulkmen, dl tui formalum bdavo sulaikomi kreditai, o be j stotis nieko negaljo veikti, ji negaljo daryti remonto, negaljo imokti darbininkams alg (ie ibgiodavo), pagaliau negaljo i geleinkelio stoties isipirkti atjusi main (augo pabauda, be darbo sdjo traktorininkai, liko nesuarti sukontraktuoti laukai). Taip atsitiko su Bir, Kretingos, Rokikio, Taurags, Utenos, Vilniaus ir kt. stotimis. Kai kurie bankai prijo net prie absurd: neatsivelgdami tai, kad stotis tebebuvo krimosi stadijoje ir dar nebuvo uvedusi buhalterijos knyg, reikalavo balans ir apyskait. Kaip geleinkeliai ir bankai, taip lygiai ir patas dl tui formalum arba apsileidimo trukd stoi krimosi darb.

BOLEVIKINIS

LIETUVOS

EMS

KIO

MECHANIZ AVIMAS

221

Bet blogiausia, kad patys vyriausieji stoi steigjai Sjunginis Komisariatas arba partijos virns kaitaliojo savo sprendimus, vilkino nutarimus ir bendrai sudar nepakeniamas organizavimosi slygas. Jau buvo paymta, kad net steigtin MTS skaiius i Maskvos buvo pranetas keturiais atvejais iki galutinai nusistatyta 40. Taip pat buvo kaitaliojamas arkli punkt ir juose laikom arkli skaiius (galutinai Maskvoje isprsta tik balandio 12 d.). Maskva be galo ilgai nepatvirtino sutari teksto, atlyginimo norm, idirbio norm, kuro sunaudojimo norm ir t. t. Vietinis Komisariatas savo darb plane usibr iki balandio 20 dienos sudaryti visas sutartis su kininkais, tuo tarpu sutari tekstas Maskvoje buvo patvirtintas tik balandio 17 d. Po to, galvotrkiais reikjo atspausti blankas ir jas isiuntinti stoi direktoriams. MTS Valdybos pareignams ne kart buvo kartojama: jei pritruks stotyse ibalo, bsite suaudyti, tuo tarpu i 100 vagonini cistern, kurias turjo Lietkis ir kuri nebuvo per daug tais laikais, kai stoi nebuvo, 95 ive Rusij ir tik 5 paliko visiems ms respublikos reikalamh. Pagaliau nuo kariuomens vadovybs stoi administracija turjo saugoti traktorius, naftos produktus ir net stoi sodybas. Daugely viet isaugoti nepavyko (Alytuje, Tauragje ir kt.). Arkli punkt steigimas ir arkli telkimas pradtas kovo mnes, tuo tarpu tik balandio 24 d. Komisar Taryba nutar leisti i Paruoos Komisariato rezerv paskirti j rimui 1300 ton avi. Iki to termino arkliai turjo gyventi venta dvasia. Gegus 8 d. MTS Valdyba isiuntinjo rat, kuriame buvo nurodytos slygos, kuriomis gali bti samdomi traktorininkai ir arkli punkt darbininkai, o ems kio Liaudies Komisaras Leonas jau spjo oficialiai sakymu paskelbti visai eilei stoi direktori ir agronom griet papeikim ir spjim u tai, kad balandio 1628 dienos laikotarpyje nesukomplektavo tarnautoj bei darbinink ir neimokjo jiems atlyginim. Jau mintame balandio 24 dienos Komisar Tarybos nutarime paskelbta visa eil principini MTS ir MANP organizacinio pobdio reikal, nustatytas punkt skaiius, laikom arkli skaiius, kreditavimo reikalas ir pan., o balandio 25 d. Komisaras Leonas vieai paskelb sakym, kuriuo apkaltina MTS Valdyb ir jos virinink agr. Smail u i reikal nesutvarkym. Ieina, kad per vien nakt MTS Valdyba turjo visk padaryti. Sunkiausiai seksi organizuoti MTS buhalterij. Visa eil parinkt buhalteri buhalterijoje buvo visiki profanai (bendradarbiai tvirtina, kad buvo net toki, kurie daugybos lentels nemokjo), o MTS buhalterija buvo nepaprastai paini. Buhalterijai, inventorizacijai ir mediag sskaitybai kiekvienai stoiai buvo privaloma i viso 60 form (48 stotims ir 12 arkli punktams). Viena stotis turjo vesti 26 knygas ir arkli punktas 9 knygas.

222

AGR.

M.

DAUGIRDAS

Jau buvo atspausta ir stotims bei punktams idalinta i viso 3.578 knygos, 17.167 blokai ir 110.637 blankai. Buhalteriai buvo sukviesti Kaun keli dien kursuose supaindinti su knyg vedimu. Daugumas nieko nesuprato vien dl to, kad lektorius dst rusikai. Vienas geriausi kursant, baigs kursus ir atsims knygas, itaip pasak: Buhalterio darb dirbu 48 metus. Tokios painios buhalterijos nemaiau ir neinau, ar sugebsiu j vesti. Vis tik reikia mginti". Tai ir buvo vienintelis entuziastas, kuris mgino. Bendrai apie SSSR buhalterij yra sakoma, kad ji yra tiek sudtinga ir paini, jog tik Maskvoje yra po vien specialist atskiroms sritims, kurie buhalterij moka. Msikiai stoi buhalteriai apie tai, matyt, inojo. Jie inojo dar daugiau, btent, kad n vienas vyr. buhalteris neisisuka nuo teismo ir kaljimo. Todl jie, iskyrus alg lapus, joki kit knyg nepradjo vesti. Ger MTS tarnautoj, o ypa ger darbinink kadr sudarym ypa sunkino mai atlyginimai. Administracijai, palyginti, buvo nustatyti geri atlyginimai: direktoriui 800 rb., jo padjjui, vyr. buhalteriui ir vyr. mechanikui po 700 rb, bet emesniajam personalui ir darbininkams visai emi. Pavyzdiui, vyr. arkli rikui 170 rb., sargams vos po 130 rb., valytojai 120 rb. ir pagaliau traktorininkams, jeigu jie nedirba lauke, po 100 rb. mnesiui. Negaudami jokios ordinarijos, eiliniai darbininkai su eimomis negaljo i toki alg igyventi. Todl MTS direktoriai nespdavo sutelkti darbinink kadr, o jie bematant vl ibgiodavo. Ypa sunku buvo tose apskrityse, kur jo kariniai sustiprinimo darbai ir kur darbininkai udirbdavo iki 20 rb. per dien (Kretingos, Teli, Kdaini, Sein, Vilkavikio, Marijampols ir kt. aps.). Bendrai darbininkai, kurie i bolevik valdios lauk darbo mogaus ivadavimo", ypa buvo nepatenkinti todl, kad alg skirtumas tarp auktesnij ir emesnij tarnautoj pasidar dar didesnis, negu buvo anksiau. Tuo tarpu imokslinimo atvilgiu kai kurie auktesnieji niekuo nesiskyr nuo emesnij. Vienam MTS Valdybos bendradarbiui, nuvykusiam Kretingos I MTS, stoties sargas taip isitar: Iki bolevik valdios a ir ios stoties direktorius, draugas Kazragis Salant miestelyje lavme gatves. iandien jis direktorius, a sargas. A jam to nepavydiu. Bet bolevikai neteisingai daro: jam moka 800 rb., man tik 130 rb.". Darb plano vykdymas Kiekvienai stoiai ir kiekvienam arkli punktui buvo nustatytas tam tikras darb planas, pagal kur jos turjo sudaryti su kininkais sutartis ir atlikti sutartyje numatytus darbus. Visi darbai plane buvo apskaiiuoti purios dirvos arimu. Pavyzdiui, Alytaus I stoties 1941 met darb planas buvo 2140 ha ir tos stoties arkli punkt darb planas 3920 ha; Alytaus II stoties 1870 ha (i stotis numatyta vliau steigti) ir jos

BOLEVIKINIS

LIETUVOS

EMS

KIO

MECHANIZAVIMAS

223

arkli punkt 2800 ha; Bir I stoties 2140 ha ir jos punkt 2880 ha ir 1.1. Visos respublikos 42-j stoi 1941 m. darb planas siek 83.000 ha ir arkli punkt 150.160 ha. Balandio mn. 20 d., nors stotys ir punktai dar nebuvo galutinai sutvarkyti, bet oficialiai nustatyt darb plan pradjo vykdyti 32 stotys. Sutari sudarymas su kininkais njo taip sklandiai, kaip i karto galima buvo tiktis. Nors stoi ir punkt patarnavimas palyginti nebuvo brangus, bet ir naujakuriai, kurie neturjo arkli ir inventoriaus, bevelijo geriau paprayti pagalbos i buos", negu daryti sutart su stotimi. Kada buvo sitikinta, kad patys naujakuriai ir kiti biedniokai nesikreipia stotis sutari surayti, komisariatas dav sakym stoi personalui vaikioti pakiemiais ir silyti sutartis sudarinti. i mediokl be abejons dav ioki toki rezultat. Iki birelio 10 dienos sudaryta sutari traktoriais apdirbti 30.700 ha pas 7.320 kininkus (37% numatyto plano) ir arkliais 22.210 ha pas 7.200 kininkus (15% plano). Taigi i viso sudaryta 14.520 sutari 52.910 ha plotui (23% plano) apdirbti. Sutari skaiius ir sudertas apdirbti ems plotas, kuris reikia skaityti per pus maesnis, negu ia puriu arimu ireikta, puikiausiai pavaizduoja, kokius smulkius vienetus traktoriai ir punkt arkliai turjo apdirbti; btent: madaug po 2 ha kiekviename kyje. Didesni plot ir negaljo bti, nes visi stoi direktoriai buvo pakankamai grietai perspti, kad sutartis sudarint iimtinai su naujakuriais ir su biedniokais. Tik vliau buvo leista dirbti ir vidutiniok kiuose. Toki ma plot apdirbimas traktoriais buvo be galo sunkus. ia pat reikia pastebti, kad ir 2 ha plotas retai kur itisai buvo galima arti arba akti. Juk ms dirvos arba kauburiuotos, arba pievokliais bei krmynais nusagstytos ir grioviais, grioveliais iraiytos. Galima puikiai sivaizduoti, koks galjo bti darbas traktorium, prie kurio prikabintas didiulis 5 vag plgas mauose ir nepatogiuose naujakuri ir maaemi sklypuose. Nesunku apskaiiuoti, kad kiekvienas traktorius, pasirys ipildyti jam skirt plan, per darb sezon turjo vienokius ar kitokius darbus dirbti vidutinikai 62-juose kiuose. kiekvien k bt tek bent kelis kartus atvaiuoti, nes, savaime suprantama, visos vasaros darb negalima i karto atlikti. Taigi, tui vainjim traktoriai turjo labai daug. Dar blogiau, kad vainjim nebuvo galimybs i anksto suplanuoti, nes, kaip i praktikos inome ir i patiekt duomen matome, naujakuriai sutari i anksto visam sezonui nenorjo sudaryti. Visi galvojo taip: pabandysiu, o paskui pairsiu. Praktikoje bta atsitikim, kad traktorininkas vien dien dirbo viename kyje, kit dien u 1015 kilometr, o trei vl turjo grti pirmojo kio kaimynyst. Pagaliau, pervaiavimo slygos buvo labai nepatogios. Daugely viet tiesiog nebuvo manoma naujakurio dirv vaiuoti dl keliuk arba tilt siaurumo, nes dauguma

224

AGR.

M.

DAUGIRDAS

traktorini ranki buvo madaug 4 metr ploio. Arkli punkt darbas ia sumintais atvilgiais neturjo toki dideli sunkum. Stebjus traktori darb ir iklausius pavieni atsiliepim, galima padaryti bendr ivad, kad traktoriais dirva buvo blogai idirbama. Svarbiausi defektai ie: a) per gilus arimas, dl ko paviri daugelyje viet buvo iverstas podirvis; b) blogas velnos apvertimas; c) netiks taip vadinamas figrinis arimo bdas (vliau buvo udraustas); d) chronikas darb suvlinimas. Dl paskutinio defekto daug naujakuri skundsi suvlin pavasario sj. inoma, dl blogo arimo ir kit darb atlikimo pirmiausia buvo kalti traktorininkai, nes jie buvo netikusiai parinkti ir silpnai paruoti. Bet kai kuriais atvilgiais ir traktoriai bei mainos turjo tam tikr defekt. Kad traktori darbo kokyb buvo bloga, kad mainos buvo blogai priirimos, gadinamos, kad kuro per daug buvo eikvojama, galima sprsti i turinio ir tono rat, kuriuos ems kio Liaudies Komisariatas laikas nuo laiko siuntinjo MTS direktoriams. Kai kuriuose ratuose buvo sakoma u blog darb atlikim ne tik daryti atskaitymus i algos, bet reikalauta, kad nusikaltusieji asmenys turi bti traukiami teismo atsakomybn", ir nepalikti n vienu atveju nenubausto main sugedimo ar palauimo kaltininko dl nerpestingo su jomis elgesio darbo arba j laikymo metu". (V. 21. ir V. 29. Komisariato ratai). Apie traktori darb kas deimt dien ir arkli darb kas penkios dienos buvo sudaroma statistika. Nustatytais terminais brigadieriai ir arkli punkt vedjai duomenis pranedavo stoi direktoriams, ie bendras santraukas ifruotomis telegramomis sisdavo respublikiniam Komisariatui, o pastarasis Maskvai. Pirmieji ms stoi darbo duomenys buvo surinkti gegus 12 dien ir paskutinieji apie traktori darb birelio 10 dien, o apie arkli birelio 16 dien. tai t ini santraukos, ireiktos hektarais puraus arimo, skaitant nuo darb sezono pradios:

Data V.12 V.17 V.21 V.26 VI.l VI.6 VI.10 VI.16 VI. 21

MTS

M A N P

425

4.818

12.547

18.110

569 3.755 5.759 8.922 13.219 15.811 18.200 19.819

ios lentels duomenis analizuojant, randame, kad per 25 darbo dienas (atmetant sekmadienius, nors kai kurie ir sekmadieniais dirbo) madaug su 330 traktori iarta 17.685 ha. Vidutinikai vienu traktorium

bolevikinis

lietuvos

ems

kio

m e c h a n i za v i m a s

225

per vien dien iarta 2,1 ha, tuo tarpu vidutin darbo dienos norma buvo nustatyta 3 ha. Pasirodo, kad paiu intensyviausiu pereito pavasario darbo metu (V. 21VI. 1) nustatyta vidutin norma jau buvo ipildyta, o po to vieno traktoriaus atlikto darbo kiekis krito iki 1,7 ha. Per t pat darbo laik arkliais, kuri tuo metu buvo madaug apie 3.600, arba apie 1.800 por, iarta 17.631 ha. Taigi, per vien darbo dien viena pora arkli iar madaug 0,4 ha (vidutin nustatyta norma 0,5 ha). Intensyviausiu darbymeiu ir arkliais nustatyta norma buvo pasiekta, bet vliau krito iki 0,3 ha. Taip atrodo vidutiniai visos respublikos duomenys. Analizuojant atskir stoi, atskir punkt, atskir brigad ir gal gale atskir traktorinink arba artoj darb, gauname labai marg vaizd. Buvo stoi, kurios per 25 darbo dienas vykd daugiau kaip tredal, net daugiau kaip pus savo metinio darb plano; pav. aki stotis 34,8%, Teli I 34,2%, Kdaini II 35,9%, Kauno I 36,7%, iauli II 46,1%, Bir I 51,4% ( ! ) ir Utenos I 56,4% ( ! ) , bet buvo visa eil ir toki stoi, kurios kartu pradjo veikti, bet atliko nepateisinamai maai (nuo 9 iki 1 2 % ) . Pavyzdiui, i Baltgudijos gautoji venioni stotis, veikianti antrus metus ir turinti didesn patyrim, per t pat laik vykd vos 11% savo darb plano. Jeigu imti atskirus traktorininkus, tai daugumas, neirint pustinai ger slyg, vidutinikai kasdien suar ne daugiau, kaip po 1 ha. Bet buvo ir pavyzdingai dirbusi. tai traktorininko St. umskio, dirbusio iauli II stotyje, kurio dienos norma buvo 3,4 ha, darb dienoratis:
Data V.14 V.15 V.16 V.17 V.18 V.19 V.20 V.21 V.22 V.23 V.24 V.25 V.26 V.27 V.28 V.29 V.30 V.31 VI.l VI.2 VI.3 VI.4 Suarta per dien ha 4.6 7.9 8.1 4.0 5.0 4.5 6.3 8.0 8.0 4.5 7.7 6.0 7.9 13.6 7.3 8.2 2.5 9.5 6.9 Pastebjimai

dirbta pas du kininkus 24 km pervaiavimas Sekmadienis Dirbta pas du arba tris kininkus kasdien

Sekmadienis

Sekmadienis Pus dienos tikrino traktori

I viso per 19 dien St. umskis suar 130,4 ha, t. y. du kartus daugiau, negu nustatyta norma. Kuro sunaudojo 2.540 kg, taigi normos ne-

226

AGR.

M.

DAUGIRDAS

virijo, net iek tiek sutaup. Dirbo sunkaus molio emse ir mauose sklypuose. Traktori ulaik visikai tvarkingai. kininkai jo darbu, stoties praneimu, buvo labai patenkinti. Vieno kito traktorininko ir vienos kitos stoties nors ir trumpo laikotarpio darb rezultatai yra tokie, kurie leidia manyti, kad ir smulkiame kyje, neirint daugelio nepatogum, traktorius save pilnai pateisina. is patyrimas bsimajam ms ems kio mechanizacijos problemos sprendimui yra labai vertingas. Bet tai dar nereikia, kad bolevikins sistemos traktori stotys ms slygose bt galj kada nors prigyti. Utenos I, Bir I ir iauli II stotys, traktorininkas umskis ir dar vienas kitas jo draugas yra tik iimtys. Tas tiktai rodo, kad ir netikusioje organizacijoje tinkamas mogus gali t padaryti. Bet absoliuti stoi ir traktorinink dauguma savs nepateisino. ia proga negalima neprisiminti vieno ems kio Liaudies Komisariato kolegijos posdio, kur buvo nagrinjamas Kauno II stoties veikimas. Stoties direktorius buvo paklaustas, kok darb atliko stotis su visais arkli punktais per praeit savait ir kiek stotyje yra tarnautoj bei darbinink. Kai stoties direktorius paaikino, pirmininkaujs ypsodamasis reziumavo: Jei vietoje traktori ir arkli jums visiems padalyti po kastuv, ar ne daugiau suverstumte dirvos per vien savait". Atrodo, kad itoki pastab galima pritaikyti ir visam tam darbui, kur atliko visos MTS ir MANP 1941 met pavasar. ioje organizacijoje buvo sukomplektuota apie 5.000 moni personalas. Per vis pavasar suarta apie 36.000 ha. Vienam mogui tenka apie 7 ha. I tikro, jei jau ne kastuvais, tai paprastais arkliais kiekvienas to personalo narys neabejotinai bt daugiau padars. tai kur gldi ems kio mechanizacijos profanacija. Ekonomin pus ir tikrieji bolevik siekimai Bolevik finansininkai sakydavo, kad MTS suda ymi Soviet Sjungos biudeto dal, bet partija ir vyriausyb pinig tam reikalui nesigailjo. Kiek bt katavusios MTS ir arkli punktai Lietuvoje, sunku pasakyti, nes darbas buvo tik pradtas ir joki pinigini apyskait nepadaryta. Net ir kredit paskyrimas nebuvo ubaigtas. I atskir MTS Valdybos bylose rast dokument aikja, kad mintiems reikalams i sjunginio ir i respublikinio biudeto buvo skiriamos ios sumos:
1. Traktoriams ir mainoms sigyti 2. MTS operacinms ilaidoms (naftai, algoms, remontams, priegaisrinei apsaugai ir t.t.) 3. Arkli punktams steigti (arkliams ir inventoriui supirkti) . . 4. Arkli punkt operacinms ilaidoms 5. Traktori stoi ir remonto dirbtuvi statyboms ir trobesi remontams 7.510.400 Rb. 8.588.000 15.267.000 8.777.000 21.700.000 ,, ,, ,,

BOLEVIKINIS

LIETUVOS

EMS

KIO

MECHANIZ AVIMAS

227

Netenka aikinti, kad tokias sumas paskirsius naujakuriams, visi, kurie neturjo arkli ir inventoriaus, bt pajg juos sigyti. Taigi, bolevik kartojama tez, kad MTS ir MANP steigiami pirmoje eilje naujakuri emms idirbti, bent i finansins puss, neturjo rimto pateisinimo. Neturjo pateisinimo ir i kins puss. Mes jau nurodme, kad naujakuriai nesiver sudarinti sutari su stotimis ir arkli punktais. Naujakuriai pra kredit arkliams nusipirkti, jie pra, kad nacionalizuot dvar arkliai ir inventorius bt jiems bet kokiomis slygomis idalintas. Naujakuriai galvojo kikai. Jie suprato, kad dirvai iarti, javams nupiauti ar juos ikulti galima isinuomoti traktori ar arklius, bet jie nesivaizdavo, kaip i viso be nuosavo arklio galima kininkauti. Nejaugi grdams maln veti, lentpjv nuvaiuoti, cemento maieliui i kooperatyvo parsiveti, gal gale eimos nariui susirgus pas gydytoj nuvaiuoti vis reiks bgti punkt arkli isinuomoti? Kiekvienas kininkas puikiausiai ino, k reikia bet kur darb kyje atlikti laiku. Viena, dvi suvluotos dienos dirvas ariant, sjant, ar derli suimant danai atnea netiktin nuostoli. O kininkas (nors jis bt ir maaemis), naudodamasis svetimais arkliais ir inventoriumi, visada visus darbus suvluos. Jis niekuomet laiku dirvos nedirbs ir niekuomet jos laiku neapss. kininkas be nuosav arkli, tai kaip darbininkas be rank. Bet itok kininko tip bolevikai buvo pasiry Lietuvoje sukurti. Bolevikai paskyr nemaus kreditus naujakurius ir kitus biedniokus karvmis aprpinti, o arkliams sigyti kreditai buvo paskirti tik teorijoje. Tai tokios miniatirins sumos, kad jomis niekas nepasinaudojo. Dvar arklius naujakuriams dalinti buvo grieiausiai udrausta. Dvarus iparceliavus kumeiams, vietomis nebebuvo nei kuo, nei kam arkli erti, bet agronomai, kurie pra leidimo arklius iskirstyti naujakuriams, u tokias erezijas" buvo pribauginti teismu. Netiktina, kad bolevik valdios virnse sdjo tokie bukaproiai, kurie viso to nesuprato. Jie mat, kad MTS ir MANP, kuri sukrimui reiks pakloti milinikas pinig sumas, naujakuri nesukurs, bet juos pavers didesniais proletarais, negu buvo iki to laiko, kol ems neturjo. O ia ir slepiasi visa bolevik politika. kininkai ir naujakuriai turi pamatyti, kad traktorius geras daiktas, kad dviem ar keturiais arkliais ir didelmis mainomis geriau ir patogiau galima dirbti, bet tam reikia plai lauk. O plaius laukus galima padaryti, tik reikia atlikti ma smulkmen" sukurti kolektyvinius kius. itai miniai tarp kinink skiepyti nesigailta ir milijon.

JIE DAV MUMS T E I S DARB IR POILS

VYTAUTAS BUDRYS Buv. kriminalins policijos valdininkas

Jauki ventadienio popiet neretai mons prisimena prajusius laikus. Toki prisiminim ypatingai netrksta buvusiam kriminalins policijos pareignui. Taiau ir tuos igyvenim kalnus nustelbia bolevik laikmeio prisiminimai; prisiminimai, kurie veria vl pergyventi begalin siaub. Kaip ia, rodos, visai neseniai atsisveikinau su draugais, bendrai planavome, bendrai valme ginkl, tai, j jau nra. Ne vienas j tollman Sibiran vergijon ivarytas, ne vienas savo jaun gyvyb u tvik padjo, nes vienas ekist buvo iauriai nukankintas. U k visa tai? Ties galvomis juod debes pakibus pajutome jau 1939 met ruden, kai tarnautojai ne laiku i atostog buvo ataukti. Vilniaus grinimas Lietuvai" anaiptol ger mini nekl. Tas pats grinimas lengvai adtas, o utruks ilgai rod, kad arba ivaduotojai nespjo visa ko ivogti, ar kad Vilnius i tikrj ant abang priritas vilioklis. Galop, nuvyk Vilniun nustebome: argi tai bt ms kaljim kaliniai apginkluoti? O ne, tai nenugalimoji raudonoji armija".. . Vilnius i seno garsus savo nusikaltliais. Dar vaikas bdamas skaitydavau Valaniaus ratus apie garsiuosius Paneri plikus, kuriuos vaizdavausi kakokiais neems sutvrimais. Tikrai, kriminalinei policijai atvykus Vilni darbo buvo nemaa. Mat, didel dauguma nusikaltli i sugriuvusios Lenkijos buvo subgusi Vilniun. Kriminalins policijos darbas Vilniuje turjo bti visai kitoks, negu kitose Lietuvos vietose: ia nusikaltliai daugumoje, jei taip galima isireikti mgjai, o Vilniuje profesionalai. Vilniuje nusikaltim pasaulis labai ir labai centralizuotas, darbas labai paskirstytas, domus i psichologins puss. Vienas yra svarbus faktas, kad didiausi nusikaltli pasaulis beveik vien tik ydai. Didiuma stambesnij uv" yd, seni venerikai. Dirba ie ydai labai gudriais metodais. Danai pats vagis yra puikiai inomas, bet jo kalt rodyti be galo sunku. Tokius nepataisomus nusikaltlius daugelis valstybi izoliuoja priveriamojo darbo staigas, kurios pas lenkus buv labai grietos. I t pai nusikaltli teko igirsti, kad sifiliu jie usikrt tik tam, kad su tokia liga gali bti pripainti fiziniam darbui netinkami ir darbo staigos ivengti, at-

JIE

DAVfi

MUMS

TEIS

DARB

I R POILSI

229

seit, pasivsti savo specialybei". logija. ..

Tai grynai usispyrusio ydo psicho-

Vos tok piktadar yd spjai suimti, tuoj liausiu bdu lenda yds; sukelia baisiausi lerm, liausiai grasina eisi skstis soviet gulas. Ir toki nuskriaustj" eimos tikrai eidavo skstis svieto lygintojams". Atjo 1940 met gegus pirmoji. Gatvse tempta nuotaika. Raiti patruliai. Ta diena prajo, bet kiekviena nauja diena su didjania ilima ne ir didjant nerim. Tamsi nakt uvo vienas policijos pareignas, uvo antras, treias. Ne vienas i tyrinjani pareign, spliodamas vairias galimybes, tam tikr procent skyr ir provokacijoms i laikani ryius su soviet gulomis bolevikuojani puss, taiau tokie spliojimai apie didj sjunginink" buvo pavojingi. Prasidjo birelis ir su juo staiga keistos radijo transliacijos. Jau ir prie tai aplinkratis po aplinkraio grietai spdavo tarnautojus, kad neeidint jausmus t, kuri viena tik ivaizda, rodos, jau buvo eidimas visa to, kas kultringa. itie dalykai ger mini nekl. O vis dlto gerasis tvas Stalinas" sieid. Juk kitaip ir bti negaljo ir nekalta avis sukelia vilkui apetit ir tuo j eidia. Ir tas soviet karys, kuris, berods, dars biaur nusikaltim, dezertyravo ir ukluptas nusiov, staiga tapo socialistiniu herojum, uvusiu dl darbo klass buruazinj aly..." Prasidjo notos dl sutari nesilaikymo, pagaliau ir pats ultimatumas, okupacija. Tuo metu, kai gatvmis, lyg Alvito atlaidus, ritose naujos raudonarmiei bangos, daugumas neramiai knisoms po savo turt, deginome ar slpme saugias vietas visa, kas vliau galt apie mus byloti, kaip apie liaudies prieus". Tuo metu, kai Vilniaus barzdota liaudis" diaugsmingai sutiko ivaduotojus", ne vienas susirpins tempme valdin baga ginkl ir municijos atsargas ir siuntme juos saugias vietas; taip liep lietuvikasis instinktas, kuris neklydo. O tuo pat metu ne vienas i ms moni, ypatingai mgstani bti bet kokio judjimo prieakyje, jau pradjo sakyti, kad ir Rusijoje mons gyvena, kad jei reimas bt blogas, kaip j meiia", tai es seniai bt vykusi revoliucija ir t. t. irint tokius mones, rods, kad kas ad bt ums: pajutai bais vienas kitu nepasitikjim. Rodos, artimiausias draugas atsisuks tave ir pasakys: tai liaudies prieas, surikite j!" Daugelis moni tuo laiku galvojo pilvais (a laikau, kad ne galva, o pilvu galvoja kiekvienas, kuris ne dl idjos, bet dl pilvo dirba ir kuriam nesvarbu, kas pilv sotina), bet buvo ir toki, kurie, savo tikras idjas umaskav, stengsi pasidaryti liaudies monmis", kad tuo bdu galt padti saviesiems. Be abejo, apie 1941 met pavasario trmimus niekas n nesapnavo.

230

V TAUTAS BUDRYS

Tarp soviet karinink taip pat buvo moni: pasijut niekieno nesekami jie palingav atsidusdavo: svajojo ir jie nauj gyvenim sukurti, bet ydai visk sugrob savo nagus. Jie tik sakydavo, kad jei jau mus ugriuvo ta nelaim (faktas), tai reikia tik stengtis, kad kuo daugiausia sav moni palikt savo vietose ir kuo maiau prie valdios aparato prieit ydai. Socializmas, anot j, ness blogas; blogas ess tik ydikasis socializmas. Bet juk ir pats socializmas yra ydo padaras ir atitinka tik ydo dvasi; juk vien tik ydai stengiasi vis pasaul uvaldyti. Dl vairiausi prieasi, bet daniausiai gryno kailio keitimo ir karjerizmo vedini daugelis pareign kl kompartij ir profsjung organizavimo bei politini kalini elpimo klausim. Ne gana to, panas asmenys apsaugojo vairius sraus, knygas, bylas ir dokumentus, kad liaudies prieai" i nesunaikint. Nepagalvojo vargai, kad vis tiek ir patys bus likviduoti ir kad tuo savo ygiu tik pasitarnavo raudoniesiems budeliams, paddami padaryti skaudesn aizd tautai. Tokie mons neinojo, kad dkingumas svetimas bolevikams odis; juk bolevikai negailestingai ive dal net toki moni, kurie bendradarbiavo su j NKVD. Bolevikai nuolat val" ir partijos mones. Pasirodo, kad vairs net nepilnameiai vagiliai svarst bylas" sen bolevik, ir iuos, kaip buoi snus", i partijos mt. Bolevikai puikiai parod savo taktik: iiulpti i mogaus visa, kas galima, o paskui j sunaikinti. iaip gyvenimas Vilniuje plauk palyginti ramiau, negu kitose Lietuvos vietose, nes Vilnius jau buvo spjs pajusti bolevik valdi 1939 metais. Apie kit Lietuvos viet gyvenim i spaudos maa k galima buvo orientuotis, taiau vairios rezoliucijos" apvalyti valdios aparat nuo liaudies prie, ilaisvinti vairius kovotojus politinius kalinius, daugiausia ydus, didino susirpinim. Lygiagreiai su tuo staigose, lyg grybai po lietaus, dygo ydeliai. Tai en tai ten stambiais pareignais tapo mums gerai inomi, jei taip galima isireikti, politvagys". Liepos pradioje seni tarnybos liudijimai surenkami, o j vietoje iduodami nauji, su Sniekaus parau. Tarnautoj tarpe varoma propaganda, kad visi liaudies prieai" pabgo, ir kad pasilikusiems nra ko bijoti. Ne vienas gavome nauj liudijim su paauktinimu atseit, liaudies vyriausyb" eina sdama malones. Taiau tikrumoje paauktintieji pirmiausia buvo sudoroti. Gavs nauj liudijim, lyg k pikta nujausdamas, pasidariau abiej seno ir naujo fotokopijas, kurios paskui padjo ineti sveik kail i milicinink nag. O vairs vagys vis kilo. tai keli broliai Pultineviiai, buv laini vagys: vienas tampa Vilkavikio apskrities virininku ir apskrities kompartijos sekretorium, antras tos pat apskrities policijos vadu, treias Virbalio miesto burmistru. Ikil tuojau sudoroja liaudies prie" policinink, kuris pas juos vogtus lainius surado.

jie d a v f i mums

teis

darb

ir

poilsi

231

Vilkavikio papiros fabriko savininko ydo Brauds sugyventin, Gelenait, ligi tol ilk ir papuoal skaiiaus neinojusi, tampa liaudies dukra" ir pakyla iki aukiausios tarybos deputats. Sistemingam Vilniuje kino Kazino" kasos apvogimui besikartojant, pirt antspaudai parodo, kad vagis komjaunimo kuopels krjas, Vilniaus rus Pukino vardo gimnazijos sargo snus. Policija suseka nusikaltlius. Juos (inoma ydus) su ginklu lydi vieno i vagi brolis pagalbinis milicininkas" ydas su raudonu raiiu. Smuklje pasigrs liaudies milicininkas" perauna du darbininkus. Bolevik pareignai byl i tardytojo ireikalauja, o j giminms, pasiskundus kitose staigose, paaikina, kad kvot dariusi buvusi policija ir kad kvota kakur dingusi"; komunistas mogudys perkeliamas kit viet. Sulaikytas piktadarys gatvj (pvz., Solenikas ydas, stambus vagis) ima rkti, kad j sulaik smetonin policija; pareignui nuo siutusios yd minios danai belieka tik pasislpti. Toks bendrais bruoais buvo darbas policijoj bolevikams ujus; panai ir dar graesni fakt bt galima paminti itis tom. Ir prisimin sena rus pasaka: kalinys paklaustas, u k nubaustas, atsako, kad u politik, o paklaustas, u koki politik, paaikina vaito karv pavogs". Vadinasi, jei i valdios atstovo k pavogei jau politika. Ms bolevikai politikos" svok dar labiau praplt jiems kiekvienas nusikalstamas darbas, nukreiptas prie nebolevik, jau buvo politika dl darbo klass tai pat ydikas charakteris: tik paskaitykite slaptasis pasaulinis yd suokalbis", arba itraukos i talmudo. Visa, kas bloga padaryta neydui, yra gera. Skirtumas tik toks, kad ie pataiknai, naudodamiesi talmudu, kaip evangelija, svok ydas" pakeit boleviku". Ir tokie svieto lygintojai" politvagys" jo i kaljim ir kop valdios virnes teikti laisvi ir atstatyti moni teises". .. Liepos mn. pradioje internuojama senoji saugumo policija. Valdininkai nuginkluojami, ir juos turi saugoti kriminalins policijos valdininkai. Daugumas nuo ios biaurios pareigos slapstosi. Taiau atvyksta naujas apygardos virininkas, Gabrys, vis dar i senojo reimo ir padt atstato. Pasirodo, saugumo likvidavimas buvo vietini bolevik pagreitintas ygis; Maskvos budeliams dar reikjo, kad ta policija prie likvidojant susitept dar rankas. Prasidjo aretai. Kiekvien nakt ne tik saugumo, bet ir kriminalin policija mobilizuojama krat ir aret vykdyti. Tiesa, Vilniuje aretuojami tik lenk veikjai bei karininkai ir skelbiama, kad tik lietuvi prieai" renkami, bet mintyse daugelis numato, kas darosi kitose Lietuvos vietose. Vliau teko igirsti, kad ne vienas pareignas, mediodamas savo tautieius, raudoniesiems tikrai siningai talkininkavo. Toki aret metu ir juok pasitaikydavo: vea kart kakok sulaikyt lenk

232

V TAUTAS BUDRYS

karinink. Pakely sulaiko bolevik patruliai. Karininkas, gerai mokdamas rusikai, paaikina, kad j sulaikiusi faistin policija, ir patruliai visus ivaiko visas keturias puses; sugrus pareignams, GPU instruktoriai keikiasi, bet paukio" jau antr kart nebesuiupsi. Uiteliai" GPU instruktoriai, nuolat nurodinja, es buvusios policijos valdininkai neatidiai dar kratas: tai, pvz., rodo sen priekarin album almanach, kuriame yra caro atvaizdas; tai ess didios svarbos rodymas, pakankamas kontrrevoliucionieri suaudyti". Prisiminus, kad kiekviename ms kalendoriuje galima rasti faistik atvaizd, iurpas nukrsdavo, bet apie tai pagalvoti nebuvo laiko. Kai kurie pasitardavome bgti per sien, bet ir vl sustodavome: argi jau taip ir uleisime visk ydams? Prie Liaudies Seimo rinkimus nuotaika dar labiau aprimo. rinkim apylinkes prisireik isisti stebtojus", kuriais paskiriami saugumo ir kriminalins policijos valdininkai. Tokie skyrimai bdavo labai nervingi: sakoma t ir t valand susirinkti saugume ir ligi paskutins minuts, kol reikia vykti paskirt viet, niekas nieko neino. Stebtoju ivykstu ir a vien Vilniaus krato banytkaim. Susiriu su vietos policija ir projektuoju, k reiks i fantazijos itraukti blogiems rinkim rezultatams pateisinti, nes balsavimas vyko labai entuziastikai". Taip begalvojant, atvyksta grupel driski, kuri vienas net basas (atvyksta liuksus automobiliu), ir pareikia es revizoriai i kompartijos ir nor padaryti miting. Kadangi, siuniant stebtojus", buvo duotas nurodymas joki miting neleisti, tai skambinu apygard ir i ten pakartotinai gaunu sakym mitingo neleisti. Visi reikia atvykusiems driskiams iek tiek baims, o ie pirmiausia sudrasko tautin vliav, paskui nori mitinguoti. ia jiems grietai pareikiu, kad mitinguoti neleisiu. Kai jie pasako, kad mane i bstins paalinsi parodau i kiens kyani pistoleto ranken. Draugai" ivyksta, bet po kiek laiko vl grta ir prao leisti susijungti su Vilniaus kompartija. Leidus pranea, kad rinkiminje apylinkje nra tvarkos, kad ess svolaius i smetonins valgybos, kuris neleido ikabinti raudonos vliavos, provokuoja ir kursto gyventojus nebalsuoti". Po to klausia, ar t provokatori palikti, ar aretuoti ir atveti Vilni. K jiems atsak, negirdjau, bet aretuoti nemgino. Nors, igirdus j pasikalbjim, ir altas prakaitas ipyl, taiau nutariau geruoju nepasiduoti. Atsimins t vyk dabar ir pats juokiuosi i savo drsumo", bet tada bolevikus daug kas matavo kultring ali ir j propagandos mastu... Tiek vietos policija, tiek rinkim komisija mano ygio isigando. Vakare, pasitar su rinkimins komisijos pirmininku, nutarme, kad renkamieji vis tiek bus irinkti, todl dn kiome tiek korteli, kiek tilpo, o parvyks Vilniun paraiau ilg raport, kad apylinkse bastsi revizoriai", kurie savo mitingais atbaid kininkus nuo balsavimo, tik ten, kur a neleidau mitinguoti, nors nra n vieno komunisto, balsavo beveik

JIE D A V f i MUMS T E I S

DARB

IR POILSI

233

per 100%, ir tai dl rinkimins komisijos veiklumo atvyk net i kit apylinki. Rinkim rezultatai" instruktori matyti nepatenkino, tad revizori" sutramdymo pask nebuvo, ar gal nespjo, nes tuoj buvau ivytas; tik kai kas i virinink murmjo, kad padarytas isiokimas", kuris galjo blogiau pasibaigti. Praslinkus Liaudies Seimo rinkimams, saugumo policija, matyti, savo udavin buvo atlikusi ir buvo pradta likviduoti uoliais lygiai kaip ir periodin spauda. Tuias spragas upildinjo ydukai ir analfabetai. Bdavo taip, kad naujas pareignas parao areto nutarim, i kurio atrodo, kad sulaikytas piktadarys aretuoja virinink ir pasirao nutarim. Bdavo nutarim, kuriuos reikdavo sisti nuovadas atgal, iaikinti, kas ir k sulaik. Naujieji pareignai buvo tokie imokslinti", kad gamtinio reikalo atlikim vadino antgamtiniu reikalu"... Net ir tuo metu buvo optimist, kurie tikinjo, kad kriminalin policija liksis nepajudinta, kad bolevikai, aplamai, gyvenim maa k naujo ne ir net valstybs enklas Vytis paliksis tas pats, tik ne skyde, o penkiakampje vaigdje, ir kaip tai bsi grau... Rugpiio pirmomis dienomis vienas i kriminalins policijos pareign, Dimaviius Juozas, neatvyksta tarnyb. Pasirodo, susidraugavs su bolevik karininkais, o kai ie kart jo bute nusigr pavluoja tarnyb, pasiaikina, kad smetonins policijos pareignas juos tyia girds nipinjimo tikslu"; aiku, valdininkas dingsta be inios. Tai buvo pirmoji auka i kriminalins policijos Vilniuje. Netrukus apygardos virininkas ikvieia ratinn ir duoda paskaityti telefonogram; 11 asmen skaiiuje, kuriuos, atmus visus valdinius ir nuosavus ginklus ir tarnybos dokumentus, tuojau paleisti i tarnybos" randu ir savo pavard. Dl algos, kompensacijos ir taupmen imokjimo niekas n neusimin, ir net vliau paklausus pareik, es diaukis, kad dar laisvas vaikioji". Viena, kas man tuo metu buvo lik, tai ginklas, su kuriuo buvau nutars nesiskirti. Slinko dienos, mintis mint gin. Ne vienas i to laiko bolevikik viepai gali padkoti mano draugams, kurie mane atkalbjo, kad nors ir deimt bolevik gyvybi yra maiau vertos, negu vieno lietuvio". Netrukus ir ginkl teko likviduoti; mat, vienas buvs bendradarbis aplank mane su uuojauta" apie 23 val., ir, kol a jo papraytas atneiau gerti, jis spjo pastebti muilo gabale lipdytas pistoleto dalis. Ginkl pardaviau. Juk ir be to kai kurie draugai klausindavo, es pristatei tik vien ginkl, o pats turjai kelis, tad kur juos padjai?" Tokiems aikinausi, kad buvau paskolins pastamiems apie tvik; paminjau kaip tik tokius pastamus, kuriuos inojau esant tuo metu jau anapus sienos ir kuri jau buvo paskelbtas paiekojimas. Gavs u ginkl pinig vykstu Kaun. Ponas draugas Vitulskis" audiencijos nesuteikia ir pranea, kad imestas kaip netinkamas ir liaudies prieas" ir kad su tokiais jis kalbtis neturs reikalo. Namo vykti bijau: pastami politvagys" juk lauks parvaiuojant. Rpinuosi i-

234

V TAUTAS BUDRYS

vykti svetimali legijonan, bet prancz pasiuntinybje atsako, kad jiems jau nebe legijonas galvoje. Kalbuosi su draugais nuolatiniai aretai visus ived i pusiausviros, argi isigelbjimas tik bgti? Kalbuosi su kitos valstybs atstovu; pasilau savo jgas ir sugebjim bei pasiryim keryti azijatams. Jis man atsako: Tamsta esi mogus dar jaunas ir kartas. Gal ta energija truks ilgai, o gal labai trumpai. Vieni i tamstos bendradarbi pardav draugus ir sin ir tarnauja prieui, kiti, gelbdami savo kail, ibgo per sien, o a tamstai sakau, kad tas, kas nuoirdiai nori dirbti savo krato atvadavimui ir keryti pavergjams, pakankamai ras darbo ir ia: i pavojaus pabgti drsus mogus ir paskutin moment suspja. Tai mane tiesiog udeg. Ir a nutariau, kol slygos leis liksiuos savo tvikj. Paraau liaudies ministeriui Gedvilui" praym, kuriame apgailestauju anksiau nepains komunizmo, nes tie, kuriuos a painau kaip komunistus, buvo girtuokliai ir vagys. Kad ir pats buvau nuo buvusio reimo moralikai nukentjs, nordamas nusikaltus neolituan traktuoti lygiai su kitais, kad mano tvas buvo artimas Kapsuko draugas (faktikai taip ir buvo, tik mano tvas buvo bedarbis, o Kapsukas stambus buo" ir, pagal bolevik terminologij, mano tv eksploatavo" naudojosi jo rank darbu) ir t.t. praym raiau Vilniuje, buvusios tarnybos vietos bste, geriems draugams nematant". Vis dlto atsirado toki draug, kurie pamat pakl protest, kaip paalintas gali naudotis tarnybine mainle ir, aplamai, eiti staigos bstin; es toks tipas gals bti tuoj aretuotas ir sudorotas ir t.t. Tas mogus buvo visai kito skyriaus tarnautojas ir io skyriaus bste sveias, kaip ir a pats. Raym teko nutraukti, o jam pagrmuoti svariausiu toki moni bojamu argumentu, kad kol jis mane aretuos, a jam sprand nusuksiu. Po to atsisveikinau su staigos virininko padjju, kuris, reikia pasakyti, buvo geras lietuvis ir savo pareignus ileido, kaip tvas, gaildamasis. Su kartumu pasakiau, kad jo staigoje lieka niek, kurie pasiry parduoti kiekvien neatsarg draugo mirkteljim, be to, j spjau, jei kas pult dl mano raymo mainle. Nuvykau Kaun pas Gedvil savo praymo rezultat suinoti. ia beveik jga teko siverti, pareikus, kad dabar ne tie laikai, kad i kakur atvyks ir nuvargs pas pon duris kelias dienas stovtum". Reikia pasakyti, kad savo arogantika laikysena a tuomet tikrai priminiau ger politvag". Su Gedvilu kalbjausi ger valand. Jam ipasakojau savo rato komentarus: btent, kad mane inaudojusio pilieio mona buvo yd, o jis pats nors tautininkas kalba namie rusikai, kad neolituanas, dl kurio a nukentjau spjs tapti ymiu komjaunuoliu ir pakilti, kad mons, kuriuos a painojau, kaip komunistus, buvo girtuokliai ir vagys ir kad tam irodyti a turiu dokument. Sakau, a turiu apie komunistus daug nevarios mediagos, kuri, ibgs u sienos, ga-

JIE

DAVfi

MUMS

TEIS

DARB IR

POILSI

235

liu panaudoti propagandai, bet vis dlto a pats, kaip darbo mogus, dl atskir komunist nenoriu kompromituoti pai sistem ir usien nebgsiu. Taiau pagal konstitucij a turiu teis darb, tai kam man prievarta bruka teis bad ir poils ir dar apvagia negrina nei taupmen, nei kompensacijos nemoka. Ta pati kompensacija pagal senus statymus buvo didesn, dabar apkarpyta ir n tos neduoda. Gedvilas atsak, kad Smetonos teroro laikais" bolevikai turjo gerti i nusivylimo; nusikaltimus dar, kaipo protest prie buruazins alies statymus, kuri bolevikas neprivals vykdyti, o nuo visoki perjn liaudis" atsikratysianti. Dl teiss darb, tai, es, mano praymas bsis itirtas i pagrind (tai man nieko gera neadjo, nes pakako paklausti kur nors mano apylinks politvag", ir rezultatai aiks). Be to, es, kas gr darbo klass prakait", gali pagyventi ir paragauti to gyvenimo, kur vilkusi darbo liaudis, o paskui darbo visiems pakaksi ir t darbo rank pertekli, kur ia vietoj neaprpinsime, priglaus brolikos respublikos". ito posakio a tuomet nesupratau, nes tai buvo tik 1940 m. rugpiio mn. Jei man kas bt tuo metu paaikins apie teis darb brolikose respublikose", kaip tai paaikjo 1941 m. birelio mn., draugas" Gedvilas gali bti tikras, kad kratas bt isivadavs nuo vieno igamos. Savo adreso jam nenurodiau pasakiau, kad esu benamis, valkata, kuriam taryb valdia visk atm ir kad rezultat suinoti ateisiu pats: juk jei praymas bus pagrindinai tiriamas, nieko gero laukti netenka. Paraiau praym vienos bolevik gulos komendantui, nordamas gauti buhalterio tarnyb, bet ir i ten, tik pasikalbjus su politruku" ir suinojus, kad uklaus NKVD nuomons, teko dumti. Kur laik pasibasts, nutariau kaip nors nuvykti namus, nors jie ir n kiek neviliojo. Turiu prisipainti, kad geleinkelio biliet buvau paprasiausiai akiplikai pavogs (nemokami nuolatiniai bilietai keliauti visais geleinkeliais buvo duoti saugumo departamento tarnautojams) ; tuo bilietu ilg laik ir naudojausi. * Taip parvykau iki pasienio geleinkelio stoties. Reikia nepamirti, kad 10 kilometr pasienio ruoas nuo rugpiio mn. vidurio (1940 m.) buvo paskelbtas draudiamja zona. Pagal slapt bolevik instrukcij (kuri taip pat paprasiausiai pavogiau) t ruo faktikai negaljo engti joks buvusio reimo administracijos pareignas. Tas ruoas, ypatingai prie sien kertani plento ir geleinkelio knibdte knibdjo slapt ir vie agent, vairi ant drsos" igrusi komjaunuoli buvusi petuk ir kit naktibald. Vargas buvo mogui j rankas pakliuvus neret apmudavo, atimdavo pinigus, neret sueisdavo. Vis dlto atvaiavau. Lyja. Paskui mane atvaiuoja automobilis. Manau, kad tai vietinio susisiekimo taksi. Kadangi eiti 4 km, tai sugalvoju parvaiuoti.

236

V TAUTAS BUDRYS

Mano nustebimui i automobilio ilenda raguoto ruso galva. Vis dlto jis toks malonus, kad sutinka pavinti ir parvea iki tviks miestelio. Ilipu kaip tik patruliams" rankas; suvaidinu kuo draugikiausi atsisveikinim su rusu ir einu nam link. Patruliai, stebdamiesi jis parvyko su soviet maina" eina paskui. Skersgatvyje praeinu dar du. Pro iuos prajus jauiu, kai pirmieji aikina, kad parvyko su soviet maina". Vis tiek jauiu, kaip vejasi ir aukia stok, ausim". Sustoju: su lagaminu bgti per purvyn ir laukus nra prasms. Pareikalauja dokument. Parodau nuolatin geleinkelio biliet, duot saugumo departamento tarnautojui" ir anksiau pasigamint asmens liudijimo foto nuotrauk. inoma, maaraiams milicininkams nekilo tarimas dl bilieto pavogimo, o foto nuotrauk palaik asmens liudijimu. Pamat liudijim" su savo mogaus" Sniekaus parau, i karto nuo tu" pereina js", pasiteirauja, ar ne atostog bsiu parvyks, atsiprainja u sutrukdym, mat, liaudies prieai bg per sien, tai reikia daboti" ir net padeda iki nam atneti mano baga. Namuose persivelku sausais drabuiais, paimu ginkl ir vl plat pasaul. Ir vl akipliku drsumu teko vertis vairiausias tarybines staigas, lankstytis vairiausiems nauj laik referentams". Manau, kad tik besaikis akiplikumas neleido iems suprasti, kad prie juos stovi arus liaudies prieas i buvusio saugumo departamento". ia igirdau daug domi dalyk; pav., tokioj darbo ministerijoj man paaikino, kad oficiozai rao usienio propagandai, o mes bedarbi dar niekada tiek neturjome ir jei jiems tik darbo rankius supirktume, tai visos elpimui skirtos los isisemt, bet, es, drauge, tuo nereikia sielotis, nes dauguma dabartini bedarbi, tai buv liaudies prieai ir inaudotojai, kurie tegu imgin, kiek kainuoja svaras bdos". Bet, es, Soviet Sjungoj kiekvienas turi dirbti, ir net tie prieai, kurie dabar darbo ieko, bus aprpinti darbu, jei ne ia, tai brolikose respublikose. I to, kad t pat posak girdjau ir pas Gedvil, a manau, kad ie mons arba tiesiogiai inojo apie 1941 m. birelio mn. trmimus, arba taip man, turdami prie akis pai rojaus" praktik. Vienas, kuris man savo atvirumu patiko, tai js vidaus reikal ministerio pareigas Dikius. Kaip iandien atmenu jo odius: Drauge, mums labai skaudu, kad mes turime bti sav lietuvi skriaudimo liudininkais ir net bendrininkais. Tikkite, mes dabar ne daugiau, kaip achmat figros: tai iandien a gavau sakym, kad i Maskvos atvyksta mogus, kuriam turi bti paskirta ne maesn, kaip XVI kategorijos vieta; a jums sakau, kad rytoj io mogaus odis reik daugiau, kai ms vis ministeri, nors jis bus tik mano archyvaras. Tuomet a supratau baisij ms tautos tragedij: tariamos ms" staigos ir ministerijos, o vliau komisariatai buvo tik lli teatras, kur okdino, sil tampydamas, ydas. Be abejo, ydui padjo vienas kitas ydbernis, kaip, pvz., toj paioj vidaus reikal ministerijoj refe-

JIE

D A V f i MUMS TEIS

I DARB

IR

POILSI

237

rentas Keinaitis, kuris labai kariavosi, kad a draug minister perilgai asmenikais reikalais varginu". O a Keinaiiui atkirtau; labai gerai, kad tvas neileido jo gydytoju, nes jis, prapiovs ligoniui pilv ir pamats, kad darbo valandos baigsi, usiuvim, tikriausiai, atidt kitai dienai." Keinait a tuo metu pavadinau biurokratu, smetonikesniu u pat Smeton". Po to jis isinedino. Panaiai teko susikibti su daugeliu pataikn ar yd, kurie, tautos valiai pasireikus", lyg blaks, lindo tautos organizm, vieni kitus stumdami. Tokiu laiku i yds prokurors Kaseliens girdjau (kalbjo telefonu su kakokia staiga), kad vienai vietai uimti, kur pirmiau dirbo lietuvis ininierius, daug geriau tinks jos giminaitis, 17 met ydelis, kuris, nors ir yd tikybin amat mokykl baigs, bet turi gana plat politin akirat". Aiku, darbo naum reikjo kelti. .. Socialistinj tvynj kiekvienas turi teis darb". Teis poils a buvau gavs, bet kas nedirba, tas nevalgo", tad nevalgius nusibodo ilstis ir pradjau energingai iekoti teiss darb. T teis a radau, lyg konstitucijoj padt, bet kol radau, tai per nepilnus du mnesius psias, dviraiu ir vogtu geleinkelio bilietu atlikau lygiai 5.107 kilometrus. Buvo dien, kad dviraiu sukeliaudavau 170210 kilometr, o psias 60 80 kilometr per dien. ia, kaip minjau, labai pravert vogtas nuolatinis geleinkelio bilietas. inoma, reikjo ir valgyti, bet juk vasaros pabaigoje ir ruden darai pilni, ir tai didelio sunkumo nesudarydavo. Miegoti plaios darins, pievos su ieno kgiais. staigose apie ankstyvesn kriminalins policijos tarnyb daugiausia nutyldavau. Daug kur tekdavo nutylti ir isilavinimo klausim. Nors bolevikai vietim labai pabrdavo, bet tik politin, nes kai, pvz., sveikatos komisaro pavaduotojui pasakiau, kad buvs studentas, tai jis susirauk, kad ne i darbo klass, kai pasakiau, kad gali rekomenduoti tikras socialistas universiteto rektorius", jis atr, kad tikras socialistas yra tik tas, kas kaltu ar kju dirba". inoma, pasakius, kad n vienas komisaras su kju nedirba, jis nieko neatsak, tik 1940 m. rugsjo mn. paduot praym gavau atgal 1941.V.31. su kadr skyriaus rezoliucija tokiems viet nra". Vienas bolevikas (Lietkyje) pasak, kad nereiki tiktis, kad buruazija vl sugr, bet faist negalima sileisti, nes, kitam vjui paptus, jie sabotus. Faistus, es, galima sileisti tik ten, kur vienas faistas pads iaikinti ir likviduoti usimaskavusius kitus faistus, kad, iuos likvidavus, ir j bt galima sunaikinti". Es, i seno reimo pasiliks tik tie, kurie su ms inia ir ms naudai jame dirbo". I ito posakio aiku, dl ko visi ydai naujoje santvarkoje liko nepajudinti. Buvo svarbu bolevikams turti kuo kvailesn kadr virininkus, kuri padjjai, paprastai, buvo ydai. Tokiu bdu galjo lobti analfabet virinink atsakomybe. Aiku, tie mons, kurie i pagrind, o ne pa-

238

tautas

budrys

virutinikai mokjo k nors dirbti, buvo pavojingi ydams, kad jie unybi neikelt aiktn. Ruodamasis kriminalins policijos tarnybai, i pagrind imokau vis eil specialybi ir darb. Bolevik santvarkos metu tos inios galjo tik pakenkti. Spali mn. pradioje gavau darbo Vilkavikio kooperatyve, kuris vliau virto apskrities kooperacine sjunga. Dirbo jame nebolevikai ir net smarks antibolevikai, taiau neorganizuotai. Kaip tik tuo paiu metu bolevikai apvoginjo ir karikatrino prekyb. Ir ia teise darb neilgai teko naudotis, nes, apskritai, pas bolevikus teis darb liaudies prieai" turi tik darbo stovyklose. Bet ir per trump tarnybos laik suspjau daug k pamatyti. Suspjau pamatyti, kad inteligento darbas taryb aly", kaip mes vadinome, visai nevertinamas, pergyvenau du masinius liaudies apvogimus, visagalinios GPU vie grasinim, spali revoliucijos minjim, deputat rinkimus ir suinojau, kad liaudies prieai" gali dirbti, bet tik ten, kur yra paskirti ir grietai priirimi (atseit, darbo stovyklose), nes, prieingu atveju, jie dirba prie liaudies interesus". Kaip tik tuo metu, kai a pradjau kooperacin tarnyb, jo didysis gyventoj apvogimas ido naudai. Spali 6 d. vakare pradtas darbas: suraytos visos preks ir j kaina pakelta dideliu %, o susidars kain skirtumas turjo bti nuraytas idui. inoma, tai turjo bti atlikta slaptai. ito surainjimo metu, kaip ir per ankstyvesnes ir vliau vykdomas nacionalizacijas", kompartijos atstovai grob kas po ranka pakliuvo. Kart, darbo dien baigus, buvo pasilyta savikritika", kad nebt kokio nors tarimo ar kalb, tarpusavy pasidaryti kratas; nors kompartijos atstovas ir protestavo, bet, visiems reikalaujant, asmens kratos buvo padarytos, ir draugo" atstovo rastos pilnos kiens vairi preki. Auktieji partieiai paskui labai jaudinosi, kad dl menkniekio" nevertt sugadinti mogui gyvenim. Aiku, jam gyvenimas nebuvo sugadintas, nes juk bolevikui viskas galima. Atvyks rusas Girka, Vilkavikio apskrities komunist partijos sekretorius, kalbjo apie tarybin kooperacij"; jam asistavo vietin rus gatvs merga, Volkova, kuri nuolat ukavo susivlusi galv ir irjo ukas. I io bolevik pareigno suinojome, kad taryb aly" prasta vogti: jis, mat, nusistebjo, kaip tokia staiga, kaip kooperatyvas, nelaiko nuolatins sargybos. Paaikinti, kad ligi bolevik atjimo pas mus nebuvo vagi, buvo nepatogu, todl, visagaliniai partijai pageidaujant, buvo statomos naktins sargybos. Greitai mums paaikjo ir t sargyb reikalingumas. Kad bolevik emje mogus udirba tik tiek, kad badu nenumirt, bet ne drabuiams, buvo matyti ne tik i vairi civilins valdios pareign, bet ir i karinink apdaro. Atvyk pas mus vairs pareignai suskato sitaisyti odinius paltus: tokio palto, mat, iki mirties uteks. Vienas toks komandiras, atjs odos krautuv, nutvr odos ryul ir spruko pro duris. bgs palapin i

j i e d a v f i mums

teis

darb

ir

poilsi

239

lauko puss pastat sargybin, kad vid nieko neleist. Vis dlto buvo suiuptas. Aiku, tokios kultros galjo pasiekti tik soviet rojaus komandirai; tuomet ir mes supratome, kad atjo vagi laikai ir kad sargybos tikrai reikalingos. Visoki kain paklimai ir nacionalizacijos mones be galo nuvargindavo: nuo 8 val. ryto su 1 val. piet ir 1 val. vakariens pertraukomis neretai tekdavo dirbti iki 24 valandos. Ir vis dlto kanceliarinis darbas nieko nereik: sekmadieniais tarnautojai bdavo raginami baudiav" ar tai bulvi, ar tai cukrini runkeli kasti. Toki kasim metu neretai koks nors apylinks petukas brigadierius su raudonu raiiu tyiodavosi, sakydamas: tai ir baltarankiai ponai kart paragaus, kas tai yra darbas", nors, dirbant ir juod darb, su tais baltarankiais draugai" netesdavo. Jei kuri dien dirbdavome trumpiau, tai reikdavo susirinkti klausyti Marksizmo ir leninizmo" klausim aikinimo. Neinau, k bt pasakiusi spauda ir raytoj sjunga, jei buruaziniais laikais" saugumo policijos pareignas bt suauks vie tarnautoj susirinkim ir gunds nipinti vienas kit; taiau bolevik laikais ir ta garbinga pareiga" mums buvo priminta. A atsimenu, kaip visokio plauko komunistliai ir ydukai universitete varydavo propagand prie kiekvien nip", net oficialiai tarnaujant saugumo departamente. Bolevik laikais Vilkavikio apskrities GPU skyriaus virininkas Povilaitis suauk vie tarnautoj susirinkim ir pasak kalb, kad yra ia daug toki, kurie dar galvoja, kad gr seni laikai, o a jums sakau, kad seni laikai niekada nebegr ir jei kas manyt prieingai, tai a turiu daug priemoni tokias mintis su aknimis irauti. itam darbui turi talkininkauti kiekvienas liaudies darbuotojas i dkingumo, kad turi darbo. Tam tikslui reikia pasiskirstyti brigadomis, o brigadieri svarbiausias tikslas stebti liaudies prieus ir darbo drausms lauytojus". Taip kalbjo bolevik saugumo atstovas ir taip buvo reikalinga. Su GPU mielai bendradarbiavo tie humanistai, kurie apie un - nip" ir pagalvoti biaurdavosi... Spali revoliucijos minjimas prajo nuobodiai, be jokio entuziazmo. Netrukus po jo pradjo ir i kooperatyv alinti senus darbininkus, o priiminti analfabetus. Priiminjimas jo per buvusios turtingo ydo Brauds sugyventins Gelenaits cenzr. ydui pakako bti ydu, o jei jis dar buvo buruikos kilms, tai tas reik, kad jis kvalifikuotas prekybos darbuotojas". Lietuviui reikjo bti komjaunuoliu, tuomet jis turjo pirmenyb po yd. Privati prekyba palaipsniui buvo ugniauiama nacionalizuojama: aiku vienintelis gamintojas ir tiekjas turi bti valstyb ir tuomet su maiausiais nuostoliais, be jokios konkurencijos, daugiausia galima ispausti. Paskos tuojau pasirod; stachanovik" audini 1 metras buvo ymiai lengvesnis, t. y. plonesni silai, maiau metmen ir

240

vtautas

budrys

ataud, negu buruikas, o tuo paiu ir maiau patvarumo. Socialistin vyriausyb ir ia apvoginjo gyventoj. Nacionalizuojant ydo krautuv, neretai jam u j bdavo sumokama (pvz., Uliamperliui Vilkavikyje), o visa ydo eima iskirstom komisarais ir kitu vadovaujaniu personalu. Neretai tokie eimos nariai paduodavo praym, kad eksploatatorius" vyras ar tvas nesumokjs jiems u tam tikr tarnybos laik, kaip buhalteriams, vedjams ir pan., ir pra imokti i nacionalizuot krautuvi. Toki praym rezultat man suinoti nepavyko. Prieingai ieidavo nacionalizuojant lietuvio mon. Pvz., buvo nacionalizuota lietuvio Gelgoto manufaktros prekyba ir nebaigtas rengti pastatas; lietuvis buvo priimtas pardavju krautuv, kurios vedju buvo kitas manufaktrininkas ydas Lavitas. Ir ne i ydo, bet i lietuvio buvo pareikalauta, kad rengimo darbai bus atliekami i jo algos. ydui danai nepastebtai, praeidavo, jei jis didel dal preki nuslpdavo (pvz., Lapidusas Vilkaviky), nes ydas mokjo jautriuosius partieius" patepti, kad necypt. Tokiu bdu nacionalizuojant lietuvis bdavo nusmukdomas, o ydas ieidavo su pelnu. Ne gana to, tokie ydai varydavo plai spekuliacij ir, dar pikiau, savo kaltes stengdavosi suversti lietuviams. tai, ydas, manufaktros sandlio vedjas Lavitas, dars manipuliacij su prekmis, skundia lietuv pardavj emait, kad is vars spekuliacij savo naudai. i versij itirti, kaip specialistui, kooperatyvo vadovyb paved man; pasirod bess gryniausias meitas, taiau toks iaikinimas kompartijos virnse buvo komentuojamas, kaip netarybikas; kelti aiktn ydo kalt, reik nerti sau paiam kilp ant kaklo. Arba vl Taryb Lietuvos" korespondentas prane apie netarybik kooperatyvo tarnautoj elges, kur tiriant taip pat paaikjo yd kalt. Ir ia pagal plan" kaltininkus reikjo teisinti, nes jie buvo ydai. Kasose didesni apyvart dienomis neretai trkdavo pinig. Kriminaliniu poiriu tai buvo visai aikus dalykas, bet tuo laiku, kai beveik visas vyresnysis kooperatyvo sstatas buvo nebolevikai, bet koks odis prie yd ar komjaunuol buvo pavojingas. Tokios vagysts praeidavo net netyrintos: pakakdavo, kad kasininks trkum padengdavo. Naujai priimt darb komjaunuoli sugebjimas buvo menkas. Jei per por mnesi buhalterijos kontoros ir skyriaus krautuvs knygose liekana skyrsi ne tik tkstaniais, bet ir deimtimis tkstani, galima sivaizduoti, kaip tai buvo dirbama. Kai kurios preks pagal sskaitas bdavo upajamuojamos po 23 kartus, kai kurios visai neupajamuojamos, arba dar graiau upajamuojama tik pelnui numatytas kainos paklimo skirtumas. Ir itokiu metu kooperatyvus ugriuvo dar didesnis darbas. Nors Gedvilas per radij ikilmingai patikino, kad daugiau kain paklim nebus, taiau jau lapkriio mn. pabaigoj padarytas antras didelis apvogimas ido naudai: preks pakeltos kelis imtus %,

j i e d a v f i mums

teis i

darb

ir

poilsi

241

nuvertintas litas ir vesti rubliai. O bolevik spauda isijuosus rodinjo, kad tuo buvo pagerintas pragyvenimas. Puikiai atsimenu vieno straipsnio viet, kur rodinjama, kad vilnoniams audiniams kainos pakeltos dl to, kad juos perk tik burujai. Atseit, darbininkas gali apsivilkti ir maiu. Tuo laiku toks perkainojimas ir prityrusiam buhalterijos inovui buvo sunkus, tai k jau bekalbti apie komjaunuolius, kurie vos pasirayti temokjo. Aiku, ydeliai tryn rankas. Per trump laik padaryti du miliniki kain paklimai ir lito nuvertinimas parod, kad taryb vyriausyb tikrai moka i nieko udirbti. Juk ir visa plaioji alis" pl kaip manydama, ne tik nuolatinmis pyliavomis, bet ir vairiausiomis laisvomis" paskolomis, draudimais ir kitomis priemonmis, ispausdama i mogaus ne tik tai, k jis drabuiams taupydavo, bet ir kasdienins duonos ksn mainti versdama. Ir vis dlto, jei kas iek tiek susitaupydavo (i paios bolevik spaudos inome) tai buvo laikoma nenormalumu, ir toks mogus gaudavo aikintis GPU apie savo pralobimo" prieastis. Dar neatsipeikjus po io apvogimo (po kurio tarnautojams grieiausiomis bausmmis buvo grasinama, kad jei k nusipirko senomis kainomis tuoj atiduot atgal), pergyvenome kit aki dmim, tai deputat rinkimus. Ir vl, kaip avinai, suvaryti sal, kurioje tarp minios iskirstyta GPU agent ir yd, iklausme ruso partijos sekretoriaus Girko kalb ir rinkome geriausius ms miesto atstovus Stalin, Kaganovii ir vis eil kit tv", kuri pavardes kartodami kiti partijos pareignai vos lieuvi nenusilau. Priedu buvo pasilytas Paleckis, kakada mieste buvs, ir geriausia miesto dukra" Gelenait. Apie j taip kalbjo: Jos charakteristika, draugai, jei kam dar neinoma, i: vargingai augo, tarnavo pas buo, sdjo kaljime u komunizm, vliau dirbo pas eksploatatori". Deja, draugas" nepasak, kaip Gelenait buvo eksploatuojama, o tai buvo inoma bent trijose apskrityse: btent, jos eksploatatorius buvo ydas Braud, veiojo j po kurortus, deng ilku ir papuoalais ir eksploatavo ne tik pats, bet perleisdavo ir savo tautieiui Grosmanui - Didiuliui. kopusi sost apskrities kompartijos sinod, ji savo eksploatatoriaus neumiro: is buvo paskirtas savo fabriko komisaru. Rinkimus tvark, tarp kit pareign", ir Pultineviius jau mintas dokument klastotojas ir laini vagis. Tuojau po deputat rinkim vl susilaukiau teiss poils. Tatai i anksto jau nujauiau, nes jei ne a, ydeliams bt pasisek likviduoti kelet lietuvi. To nei ydai, nei kompartija negaljo dovanoti. Po paalinimo jie kakaip suinojo mane dar buvus nipu" kriminalins policijos valdininku; turjo vykti aretas, bet jo metu mano ir pdsakai jau buvo atal. Bdamas kooperatyvo tarnyboje padariau didel klaid vykdiau atidtas vedybas. i klaid man vliau primindavo daugumas vienmini. I tikrj tokiais laikais tai buvo klaida, galjusi kainoti gyvybs

242

v tautas

budrys

ne vieno, bet dviej. Pasirodius vieumoje, geri kaimynai netrunka praneti, kam reikalinga. Tokiu atveju ypatingai pavojinga buvo draudiamoje zonoje. Bet ir ia nenusimenant daug k galima padaryti: ioje zonoje ne kart teko atsidurti prie pavoj gyvybei, bet visuomet ijau sveiku kailiu. Draudiamos zonos gyventojai pasuose turjo tampus, paymtus 1 ir 3 Nr.; i t skaitmen rus patruliai sprsdavo, kad paso savininkas yra zonos gyventojas. Juk kiekvienas pasien eins autobusas ir traukinys buvo kontroliuojamas. Teko matyti, kad ir prekin traukin apspisdavo mlynkepuriai su autuvais, o komandiras apuostindavo kiekvien ply, kur, rodos, tik vabzdiai tegalt slptis. Be galo bolevikai bijojo, kad kas nepabgt i j rojaus. Vis dlto po truputlio rizikos ir a savo pase tok tamp turjau. Nenordamas savo monos traukti perdidel pavoj, persikliau toki viet, kur toliau nuo pastam, ariau mik. Bet ir ia tenka slpti kiekvien riziking ingsn nuo monos labiau negu nuo kita ko: mona myli ir dl to sielojasi dl kiekvieno ingsnio. Jos baimje ir ivaizdoje atsispindi, kad tu k nors dirbi. Tatai jau tenka pasakyti apie visus gimines i moterikosios puss, nors pasitaiko ir iimi. tai, pvz., per 1941 m. ugavnes mano sesuo parve man didj 9 mm mauzer su buoe ir oviniais i u apie 100 km draudiamj ruo, nors autobuse buvo kalbama, kad apie t pat laik, tarp Lazdij ir Marijampols ekistai i autobuso isodino vien mergait, pas kuri buvo rastas pistoletas ir irkls vielai. Judjimas bolevik laikais buvo ypatingai sunkus dl nemoniko sekimo. Reikia neumirti, kad didiausi l dal bolevikai skyr socialistinei statybai", t. y. naikinimui visa to, kas nebolevikika. darb dirbo didiul maina NKVD. Jei jos bendradarbi tarpe buvo net dvasinink, tai k jau bekalbti apie paprastus mirtinguosius.. . Juk buvs kaizerio ir vlesni laik valgybos virininkas plk. Nikolaus savo veikale Geheime Maechte" rus caro valgyb labai ikelia; ne veltui tuomet buvo sakoma, kad kiekvien rus seka trys nipai. Bolevikai ia tikrai padar didel paang, nes, jei kiekvien rus sek keli nipai, tai kiekvien uimtj krat gyventoj sek visa komjaunuoli ir yduk armija ir net supiudyti artimieji i kerto ar i baims. nipinjimas buvo skiepijamas net vaikams: tik prisiminkime savo laiku per radij garsint pionieriaus Kundroto" ygdarb keli moni idavim. Vis dlto apie bolevik valstybs akis ir ausis" a esu blogos nuomons. Tai nebuvo protingi organai k nors susekti ar iaikinti, bet tuo jie sau ir galvos nekvarino; jiems svarbu buvo bent maiausi tarimo gand igirsti, o i suimtojo arba igaudavo tok prisipainim", kok j fantazija igalvodavo, arba tok likviduodavo prisipainimo neigav juk lavonai nekalba. Reikia pasakyti, kad daug kas kliuvo dl perdidelio draug entuziazmo; atsiradus apylinkje padoriam vyrukui (kiti nors taip pat padors ir entuziastai), neretai pagirdavo: ot tas tai vyras, kaip ugnis, toki

jie

dav

mums

teis

darb ir

poils

243

vyr mums daugiau reikia". To bolevik valgybai jau pakakdavo, nes jis j akyse jau bdavo kontrrevoliucionierius, ir tinkamiausia proga toks mogus patekdavo ten, i kur retas tegro. Plepumas ir tik plepumas, neretai prie stiklo, daugel energing vyr praud. Tvarkant bolevik paliktus popierius, teko skaityti ir tok bding dalyk. Kakurios vents proga NKVD darbuotojai" skelbia j prastas soclenktynes" per tam tikr laik sudaryti atitinkamo skaiiaus agent tinkl. Utekdavo po tokio nutarimo vlai nakt pakliti j rankas, ir mogus arba pasiraydavo pasiadjim tapti nipu, arba i NKVD bstins nebeieidavo. Tik retas, tai yra toks, kuris tvirtai ir visu 100% galjo rodyti savo nekaltum ir net palankum socialistinei santvarkai, ijo davs ratel, kad visa, k girdjo NKVD bstinj laikys grietoje paslaptyje". Toki sulaikym metu svarbiausi vaidmen vaidino smurtas ir net ginklas. Vienas partizanas pasakojo, js su draugais i ilgiau utrukusio mitingo ir kalbjs, kain ar kur gausim piet", o u pusvalandio jau buvs tardomas, kaip vieai gatvje isireiks, greitai nebus soviet". Isigelbjs tik pasiras pasiadjim, nes jo kalt rod ir liudininkai... Tuo bdu pamokyti mons, daugumas bet k prasiioti, kaip ugnies, bijojo, nes neinojo, kas i draug yra pasiras gdingj pasiadjim ir gali j vykdyti. Norint k nors organizuoti, tekdavo it aplinkyb kreipti labai daug dmesio. Tokiu atveju sistema i 2-3 asmen, kurie retai inojo vienas kit, o vadas likdavo neinoma dvasia, buvo vienintel, nenorint isiifruoti. Bendradarbiams reikjo duoti plaiausi veikimo laisv su vienu aprimu neisiifruoti. 1941 m. pradioje ir paiam teko tapti NKVD bendradarbiu". T biauri dien prisimins, ir dabar nusipurtau juk tai galjo t pai dien net du kartu man gyvybs kainoti. Sausio 23 d. vidunakt siaut tokia pga, jog nei uo ivytas nebt js i nam. Tokiu tad metu isijudinau rogmis 25 km kelion, kuri toliau turjau tsti traukiniu. Neprivaiavus 2 km ligi stoties, jau apie 3 val. ryto, i tamsos ia pat po akimis idygo juodas siluetas, kuris liep sustoti. Pamatme milicinink. A pagalvojau, kad jis kur nors buvo usilinksmins ir nori, kad pavtume miest. Deja, kai jis liep sustoti prie vart ir eiti vid, kur usimiegojs ekistas paklaus: Tai vis dlto pasisek?" pasijutau pinklse. Bti kambariuose su kailiniais ir po jais jausti deginanius 9 mm Browning ir nors savo darbo, bet vis dlto granat, yra menkas malonumas, juo labiau kad alia du ginkluoti asmenys, o upakaly dvejos durys ir vartai, prie kuri stovi ginkluoti sargybiniai. Buvo tik viena mintis, kad granat isprogdinti vis tiek suspsiu, nes gyvam pasiduoti neapsimoka : geriau mirti i karto, o ne palengva. Bet ir galvoti nebuvo kada, nes draugas" ekistas, kuriam, mane vedant, buvo nutrauktas sapnas, smogs por kart veid, suuko: Tai k, rupe, manei kad pgoj ir

244

v tautas budrys

vidunakty niekas nepastebs ? Vokietij manei bgti ? Nebijok, liaudis kiekvien ingsn seka". Skstantis u skustuvo griebiasi; nordamas paslpti didel susijaudinim, miau i alio" drebti ir draugui" paaikinau, kaip a bgsiu Vokietij, kad vykau nuo sienos puss. Be to, liaudiai nra reikalo sekti kiekvien mano ingsn, nes a esu liaudies darbuotojas kooperatyvo tarnautojas, o be to, dabar vykstu stot, nes motina serga ir kvieia aplankyti. Rankose pasirod prie pat ivijim gautas kooperatyvo tarnybos liudijimas ir mano paties pusdien kaire ranka krevezotas motinos laikas", kvieiantis snel prie smert aplankyti". Antra vertus, u poros valand turi ieiti traukinys. ie argumentai draug", matyti, tikino, nes jis atvedusiam milicininkui pareik, kad matyti, ne t bsite sulaik". Tuomet jis, atleids milicinink ir lieps dl visa ko patikrinti roges, idro ilg kalb apie pareigas socialistinei tvynei. Pareik, kad pas juos yra tvarka, kad paleidiamas sulaikytasis turi duoti pasiadjim toliau bendradarbiauti su NKVD organais. A pareikiau, gal man geriau bt bendradarbiauti su savo apskrities NKVD, ir tuoj pat savo posakio gailjausi, nes man pasak, kad gals mane persisti ir mano apskrit, o tai jau nieko gera nelm. Po kiek laiko, pairjs laikrod, pasak: Tai kaip ar raaisi, ar nori vaiuoti, ar ne?" Abejoti nebuvo ko; draugas" diktavo, o a raiau: A, NN pasiadu bendradarbiauti su VRLK organais, padedant iaikinti prie Liaudies Vyriausyb veikianias slaptas grupes bei asmenis. Savo bendradarbiavim laikysiu grietoje paslaptyje, nes esu sptas, kad prieingu atveju atsakysiu prie statymus kaip u Valstybs paslapties idavim. Duotus udavinius pildysiu siningai, pranedamas ratu ir pasiraydamas slapyvardiu Laikas". To pasiadjimo neuteko; reikjo pasiadti per 3 dienas parayti savo biografij ir nurodyti adres, o po savaits atvykti paiam gauti udavin. Tuomet liep mane veusiam mogui nuveti ligi stoties, o jam atvykti NKVD, kur pasiliko jo pas. Ijs pats stebjausi, kaip draugas" umiro pas mane krat padaryti. Stotyje nusipirkau biliet ir, ginkl perkls virutin kien, lyg k nujausdamas, pajjau al nuo stoties. Labai nustebau, kai po kiek laiko mano pus pradjo artti figra, kuri pareikalavo stoti. iuo kartu mano vis nuskambjo su paskutiniu stok" garsu. Aid ugniau pga, o tamsus siluetas u koki 1015 ingsni pargriuvo. Valandl, lyg smons neteks, jau nosies tiesumu. Paskui man kilo tik viena mintis kaip galima greiiau link sienos. O ia pga siauia. Kad nepaklysiau, i pradi bgau geleinkelio linija. Pabgjs ligi artimiausios sustojimo vietos, igirdau atpkuojant traukin. Kadangi ypatingai iame ruoe bolevik traukiniuose bdavo tamsu, tai su kitais monmis lipau traukin. Kazl Rdoje persdau kit traukin ir, nuvyks Pilvikius, psias patraukiau akius,

jie

dav

mums

teis

darb

ir

poilsi

245

o i ten Sintautus. Vakare, visikai nuvargs ir perlaps (sniego beveik visur ligi keli), draudiamoje zonoje vl susidriau su mlynkepuriu. Pasidavus joki galimybi isisukti, o 9 mm Browning juk klii nedaro. Visos dienos nuovargis ir du viai anaiptol nesujaudino: prieingai, pajutau, kad esu savo emje ir kovoj su prieu. Prisimenu dar seniau, tarnyboje teko pavartoti ginkl, persekiojant piktadar, kur kliuds kelias dienas vaikiojau kaip nesavas. Dabar, prieingai, jauiau lyg pasididiavim, kad savo gding pasiadjim prieo krauju nuploviau. ie viai kl nuotaik, lyg sumynus gelti taikant liu. Pernakvojs pas vien Vokietij repatrijuojant asmen, guldamas apsvarsiau visas savo ygio pask galimybes. Prijau ivad, kad per sien bgti reikia, bet apgalvotai. T atsitikim dabar apgalvojs, prieinu ivad, kad mano turta pasiutusi laim. Visas vykio aplinkybes a tik karui prasidjus tesuinojau i kvoiam buvusi bolevik pareign. Pasirodo, savo apsistojimo vietoje, Seirijuose, jau buvau spjs kristi ak vienam ydeliui, Simeliui erebkauskui. Be to, tose paiose NKVD bstinse buvo nemaa fotografij, kurios mane vaizdavo saugumo departamento uniforma, taiau mano pavard nebuvo inoma, o ant fotografij tik paymta, kad K-o vogeris". Tai ir buvo visas iganymas. Pasirodo, kad apie mano ivykim vidunakt vienas ydelis painformavs telefonu NKVD. Mane paleidusiam ekistui parup suinoti, kas i tikrj yra ivyks, buv atsakyta, kad iekomasis ,,K-o vogeris", ir, tik pasakius mane veusiojo mogaus pavard, ekistas suprato, kad paleido t, kuris jam kaip tik buvo reikalingas. inoma, ito a tuomet neinojau, ir v prie stoties laikiau grynu atsitiktinimu. Savo pasirayto pasiadjimo reikal aptariau su kai kuriais partizanais, dvasininkais ir su adv. L. Visi jie reik vien nuomon, jei nevykdysiu pasiadjimo bsiu kontrrevoliucionierius. inoma, tai igirds, apie vius n neusiminiau vis tiek reikia bgti per sien. Pasitars su tais paiais asmenimis, nutariau dl sulaikymo nakt pasisksti LTSR prokuratrai. Bet ydas prokuroras man pasak kad j pareignai tai ne smetonininkai, kurie liejo kraujo klanus", es, jei a nepatenkintas, tai galiu skstis, ir byla bus sprendiama anksiau, negu a parvyksiu namus. Tai man pasirod lyg ir kokiu spjimu ir a pasakiau, kad bendradarbiavim su NKVD ir a laikau garbinga pareiga, bet tik tuomet, kai bendradarbiaujama laisvai, o ne i prievartos. ydas man atr, jei a norjs laisvai bendradarbiauti, tai kodl ligi tol nebendradarbiavs, o dabar, es, gali arba garbingai bendradarbiauti", arba jei nori skstis. Vl kilo klausimas, ar taria mane dl vio prie stoties? Juk a per 3 dienas turiu atsisti savo biografij, o po savaits atvykti pats. Pasiruoimas su mona ibgti per sien truks ilgiau. Todl raau savo biografij laik, kad i tikrj esu pasiruos bti naudingu socialisti-

246

vtautas

budrys

nei santvarkai, bet kad ios santvarkos lig tol nepainojau, nes man inomi komunistai buvo girtuokliai ir vagys, o atjusi naujoji santvarka man atm duonos ksn ir dabar veria ne tik badauti, bet ir sksti kitus. Kad draugas" nesieist, pridriau, kad dl to komunizmo nekaltinu, ir a pasirys naujai santvarkai duoti, bet ir pats u tai turiu gauti. Be to, patikinau, kad atvyksiu asmenikai, nors to odio ilaikyti n negalvojau: tai buvo pirm kart gyvenime sulauytas odis. Pergyvenimai mane padar dar didesniu fanatiku. Rodos, viskas nuo likimo priklauso. Ivyksiu svetim al, tviks, rodos, daugiau nebematysiu. Dl to nuskubjau Vilni, prie Gedimino kalno ir Auros Vart praleisti Vasario 16-sios dien. ioje kelionje isikalbu su mjr. G., stud. J. ., J. K. ltn. V. Z.; visi tuo tarpu jauiasi nepersekiojami, pritaria, kad a, bgdamas per sien, pasiimiau ir kitus-tam ygiui pasiryusius vyrus. Atsisveikindamas su stud. B. duodu jam laik, adresuot: Ponui VRLK Alytaus skyriaus virininkui", kuriame raiau: Malonus Ponuli, Tamsta dar puikiai mane prisimeni, nes tai tas pats, kur buvai sugriebs I. 24 nakt. A labai dkoju, kad mane paleidai, o tokios progos pagauti a Tamstai jau daugiau nebesuteiksiu, nes kai skaitysi mano rat, a jau seniai bsiu kultringame pasaulyje, anapus nenugalimosios tvyns sienos ir visa js budrioji eka" su paiu tvu Stalinu gals patribyt man upakal. Kaslink to, kad tada jausdamas Tamstos revolver prie kaktos a laisvu noru ir niekieno neveriamas" pasiraiau slapyvardiu Laikas" praneinti visus prievalstybinius gaivalus... atvykti pas Tamst, syk ineus sveik kail, nebt jokio proto... visas ariausias prievalstybinis gaivalas dabar susispiets NKVD. . . taigi, jie aiks ir be aikinimo.. . Durniai js durniai, argi manot, kad bolevik nuskriaustas ir imestas i darbo bei paliktas be duonos ksnio mogus susids su ydberniais ir nipins savo brolius ? . . . Pirmyn vergai nuemintieji.. . Jei js mano nagus kada klisit, kaip a jums buvau kliuvs, tai a bsiu u jus gudresnis, o jei savo kvail galv po mano vio linija pakiit, tai nei mlyna kepur su kju ir piautuvu jos neigelbs..." Studentui J. Blekaiiui pabriau, kad per por savaii mans ia tikrai nebus; jei reikalai apsiverst kiton pusn, tai a paraysiu, o jei i mans jokios inios negaus, reikia viskas tvarkoj ir kovo pradioj mano laik gali mesti pato dut. Reikalai pakrypo taip, kad a nei ibgti, nei apie save inios suteikti negaljau, ir gegus pradioje, t pat J. Blekait sutiks, suinojau, kad mano laik jis kovo mn. vidury isiunt, mesdamas pato vagon Vilniaus stoty. Kaip draugas" NKVD skyriaus virininkas man bt tribins" mane pagavs, iurpas nukrato pagalvojus. Bdamas Vilniuje, sutikau korpo tabo viril J. Apolain, kuris, dideliam mano nusistebjimui, buvo labai raudonas". Es, jau kandidatas karininkus. Paklausus, ar Vitkausk dar niekas nuo koj nenuver-

jie

davfi

mums

teis

i darb

ir

poilsi

247

ia, pasak, kad liaudis perdaug budri, kad toks idavikikas ygis pavykt". Toliau pradjo girti bolevikik aprpinim, kuris ess ymiai geresnis, negu buvs lietuvi kariuomenje. Tai man maai terpjo, nes k gali suprasti apie gyvenim mogaus, kuriam anksiau alkoholis buvo vienintelis gyvenimo tikslas. Toliau jis pasakojo, kad atsirado slovoi i karinink tarpo, kurie pardav liaud. Pvz., toks gen. t. plk. A. ova ir kiti panas, kurie nori repatrijuoti Vokietij. Tegu nemano tokie ponai, kad jiems pavyks. Toki, kurie prieui gali k nors naudingo iveti, yra sekamas kiekvienas ingsnis, ir jei toks uo i valstybs kur nors ivyks, tai tik kapus". Igirds panai ini, skubjau atsisveikinti: jei jau rusai mano plk. ov likviduoti, tai jis turi ivykti, nes visas korpas nuo pat jo uuomazgos jam gerai inomas. Esant tokioms aplinkybms, reikjo traukti dar vien kit nars vyr. Kaipo tok inojau plienins drsos ir pasiryimo ltn. A. R., kuriam taip pat turjo grsti pavojus. Reikia tik susirasti, o paskui nuvykti iki Vyainio eero vieni niekai; nuo ten u mikelio rus kordonas ir siena per kelis kilometrus, kaip ant delno, matyti: n lap nesulos, kai bsi anapus sienos. Su tokiomis mintimis skubu Kaun. Mano ruda barzda, kuri turjo padaryti pana rus, matyti, suvilioja kyr smalsuol, nuo jo tik Paneriuose pavyksta atsikratyti, pavaiinus porcija vino. Atskubjs Kaunan, susiinau su ltn. V. Z. ir praau t bt susiinoti su ltn. R. ir su plk. ova, pasiteirauti, ar jie nenort su manim per sien dumti, nes kas-ne-kas, bet plk. ova vis tiek paklius kaljiman. Jei tik jie nort, parpinsiu ir ginklus ir nugabensiu iki pat sienos. Sien apvalgome tuoj po Ugavni, saulei vieiant. Perspektyvos labai geros. Netrukus ltn. Z. informuoja, kad tiek plk. ova, tiek ltn R. jau kaljime. Visas pasiruoimas ir kelions gerokai sutrukd, ir apie t laik klonis ties Vyainiu virsta eeru. Vandeniui kiek nuslgus, vl apvalgau sien. Kelet dien slapstausi anapus sienos darinse. Grtu monos parsigabenti. Grtant vos neteko galvos pakiti, bet laim ir kart buvo mano pusje. Tuo kartu susergu; besergant aplanko vienas mano buvusi mokytoj ir pasako, kad karas tik savaii klausimas (tai buvo dar prie Velykas). Jei taip bgti nra prasms, ir jis mane nuo tos minties atkalbinja: ginkluot vyr juk ir ia reiks. Bet kad nebt tvikj tarim, vl ivykstu tolimesnes vietas, nes ia milicininkai net kelis kartus mgino sulaikyti. Atvyks naujon vieton, randu partizan uuomazg. Entuziazmas didelis, bet vyrai, bent daugumas, netarnav kariuomenje, apie sistem ir bet kok slapt darb neturi supratimo. Nejuiomis, po truput, patariamas Kauno ir Vilniaus draug, imu iniciatyv savo rankas. Daug kas veikti negalima, nes vienu neatsargiu ygiu galima daug tautiei prau- . dyti. Tylus kurstymas propaganda, vilties klimas, kad greit iau isivadavimo karas. I tikrj, juk visu pasienu daromi tvirtinimai, ap-

248

vtautas

budrys

kasai, ikeliami gyventojai ir net nugriaunami pastatai. Reikia organizuotai vykius sutikti. Kaimuose maas grupeles organizuoja informuoti patiktiniai, kurie kart, du kartus per savait atskuba nauj instrukcij. Pyliavos... maaratingumo likvidavimas... Suinome, kad Lietuvoje buv labai daug berai. .. nieko nuostabaus: kas nemoka rusikai, tas ir beratis; kas nemoka bolevik partijos istorijos, tas ir gi maaratis; trumpai kalbant, isilavinimas buvo sprendiamas ne pagal mokjim ar nemokjim rayti, bet pagal politin nusistatym kas nebolevikikai galvoja, tai ir beratis, kas svyruoja tas maaratis (plg. Politgramota"). Pat maarai ir berai surainjim vykd analfabetai. Ir to surainjimo" duomenys kaip tik ir buvo ruoimasis maaratingumui likviduoti", trumpai kalbant, politikai nesusipratus element (politinius beraius)" iveti. Juk ir pagal bolevik instrukcij politikai svetimo" elemento suraymas turjo bti pridengtas kitais vardais. Kai kur toks maarai" suraymas buvo vykdomas pakartotinai, ir galutinai inias net milicija tikrino (pvz., Virbalyje maarai surainjim du kartu atliko beratis komjaunuolis, o trei kart milicininkas ekistas Orantas). O vyrai tuo laiku nesnaud. Tai en, tai ten pasien skubantieji bolevik sunkveimiai ant vini uvaiav valandas prastovdavo. ia vienoje, ia kitoje vietoje, ypatingai pasieny, danas sargybinis negrdavo. Kai kur net telegrafo stulpas vienas kitas nupiautas. Buvo ir kurjoz. Vien tok atsitikim daug kas kaip anekdot pasakoja. O buvo tai ms apylinkje ir leiskime apie tai papasakoti buvusiam bolevik kriminalins milicijos Alytaus apskrities skyriaus virininkui Balynui: ...vien kart buvome kain kokiais reikalais Seirij milicijoje. Mums ten bebnant Kriktonis, vykdomojo komiteto pirmininkas, atnea negyv vit ir su ja laik. Rads t vit su laiku medyje kabani, o laike raoma: mons apsigalvokit; per savait a galiu padti 7 kiauinius, o pagal plan i mans reikalaujate 8. Todl, negaldama vykdyti plano, nutariau pasikarti". Kadangi tai jau buvo prievalstybinis" reikalas, tai visk skubiausiai parve atidavme NKGB skyriui, kuriame kilo didiausias sujudimas; rodos, kad vita su visu laiku buvo isista Kaun". Gegus pabaigoje vl vykstu pasivalgyti pasien. Partizanai nerimsta: argi karo nebebus? Vykstu dviraiu. Sustiprinim darbai paiame kartyje. Ruoiami blindaai, apkasai. Suskaldyt akmen didiausios krvos; es, sustiprinimams akmenys skaldomi dien ir nakt. Pasienio zonoje sargybinis sargybin mato, tiek j ten daug. T dien padariau rekordin keli: 20 valand ant dviraio ir atlikta 226 km. Parvaiavus blogos inios es, buvs milicininkas teirautis, kas gyvens neusiregistravs. Ivada viena, arba kuris partizan prasiplepjo, arba kas nors prane, kad daug kas lankosi. Duodu informacij., jei dar kas klaus, pasakyti, kad esu Vilniuje, universitete.

jie

dav

mums

teis

darb

ir

poilsi

249

Viena, kas daug kam neduoda ramybs, tai nauj pas idavinjimas ir naujok mimas. Nutariame laukti iki paskutinio termino, nes iki tol vis tiek turi bti karas, o jei nebus spruksimo per sien. Dalinams spdiais i pasienio. Buvs seimo atstovas L., senas politikas, igirds mus kalbant, kad karas ant plauko, net supyksta: K, tamstele, svaiioji: vaikas prie mane esi politikoj. Karo maiausiai 3 metus nebus. Js snargliai, kartagalviai visko sikalbate; karas tai js trokimas, laisva tvyn tuios js fantazijos padaras. . ." Skaudu buvo partizanams klausytis toki veteran" kalb, o vis dlto, atsisuk vakarus, visais plauiais trauk or, lyg uuod parak. jo mikus, miegojo rugiuose, drugio kreiami, uod kandiojami, baisi sapn kankinami. Per pamatus lindo svetimas darines ir neapsiriko: vien apsiniaukus ryt pasigirdo verksmai, prasidjo aretai. Mikuose vyr skaiius dar padidjo. Padidjo ir nepasitikjimas, nes niekas neinojo, kas siningai slapstosi, o kas provokatorius, nipas. Prasidjo ir propaganda, kad daugiau sumim nebebus, kad ir i suimtj nekalti bus paleisti. Toki paleistj i tikrj vienas kitas buvo, tur bt, tik dl to, kad kitus besislapstanius suviliot. Bet partizanai jokiais paadais netikjo, nes bolevikuojani eimos paslapia kalbjo apie ruoiam kakoki raudonj savait".. . Pirmj iveim dien vl pasitarimai: aretai reik, kad kakas artja. A visai buvau pamirs Gedvilos odius, kad darbo rank pertekli priglaus brolikos respublikos", kad tkstaniai geriausi Lietuvos vaik turjo gauti teis darb" raudonojoj vergijoj. Juk jei stiprinamas pasienis, jei girdti neinom lktuv garsai, jei yra ini apie usieny sudaryt Lietuvos vyriausyb, tai artja dideli vykiai ir azijatai ima kaitus. Taip partizanai aikino aretus. Jei tai, tai kas gyvas mikus. Mes budime ant nebaigtos darins, pastogje. Ms tik trys. Prie mus tamsumoje milicijos bstins siluetas. Usidega ir vl ugsta viesa. Matyti slankioja sargybiniai. Suia ir vl nutyla sunkveimiai. Pasigirsta kdikio verksmas ar moters sudejavimas ir vl visk praryja nakties tamsa. Tai gabena aretuotuosius. Mes budime ir spaudiame alt plien: jeigu uklups gyvi nepasiduosime. Viepatie, jei btume inoj, kad karas taip greit prasids. . . Taiau vargus nelaiminguosius ive ir ms ginklai kurts liko. Renkams vakarais pamikj. Sutartas enklas tris kartus pakartotas zuikio riksmas. Tyls pasikalbjimai; rkyti negalima, nes pamikj labai matyti. O mones vis vea, vea, vea. I Kauno atbga pabgli : ir ten vea ir vea. Oras tvankus, girdti ird veri motin auksmai. Kad btume tada visk inoj, juk budelius su emmis sumaiyt galjom. Taiau... Slenkam, lyg vagys, ilto viralo ialk. velgiam nuo krm, nuo kalnelio, ar nematyt baltos skaros palangje: jei padiauta, reikia dar nra pavojaus, dar nekviest svei nebuvo. O namus nipai i abiej pusi daboja.

250

Prie akis tamsi neinia: kaip ilgai tatai truks? Ar itessime? Drabuiai plyta pasijudinus: nieko nuostabaus, rasa ir prakaitas ste sud. Kuo dengsims, kas laukia mus ir eimas? Ir projektuojame t bt tolimesnj vietoj apiplti bank ar kooperatyv. Auka pasirenkame Vilkavikio kooperatyv, kuris turgadieniais daro iki 20.000 rubli apyvart, o pinigus bank nea kasinink. ygis lengvas. Atliksime j per Jonines. O paskui ? Kaip nors reiks ginklu skintis keli per sien. Penktadienis. Kai kas vaiuoja turg. Vienas vietinis bolevikas vieai kapoja ant kalads kryi... moterls galvomis linguoja: Dievas turi atkeryti, etadienio naktis. .. Slenkame ariau nam. Lendame per pamat darinn. Sugulam iauduose. Nakt sapnai kankina. Nuolat pabundu. Pabuds 2 valand, niekaip negaliu umigti. Staiga pasigirsta keistas imas, sprogim garsai, kulkosvaidio tratjimas. adinu draug, kuris paoks griebiasi u ginklo. Bomboneiai... Aaros i diaugsmo veriasi. Artja ingsniai per kiem. Gulame u main, pasiruo vinu pavaiinti nekviest svei. Pasirodo, mano kompanijono tvas, nujauts slptuv, atidaro duris. Visi linksmi. Ant pikiruojanio lktuvo sparn matyti kryiai, kurie bet kokias abejones iblako. O ms seimo narys politikas" jau politikuoja boboms: Kai tik bolevikai eng, a jau sakiau, kad po met karas bus". Bet mums, kuriems, anot jo. tvyn tuia fantazija" nr laiko galvoti u ginklo ir prie darbo. Tuoj pasklinda gandas, kad raudonarmieiai su vietos bolevikais audys visus vyrus. Vyrai tuojau parugmis ibgiojo i miesto. Taip pat i miesto ilgiausiomis eilmis, pasikrov mantas, bga ydai. Kokie jie keisti ir juokingi: kur dingo j vakaryktis didvyrikumas" ? Ne veltui mokykl mokiniai, pamgdiodami ydukus, dainuodavo: Jeigu karas rytoj, pilnos kelns bus tuoj. . . " Taip, rodos, mielai paleistum ginkl darb, bet ovini maai, juos reikia taupyti, kol atplauks su pabgliu banga stambesns uvys". Netrukus, nors apie 30 km nuo sienos pasirodo pirmieji vokiei kariuomens daliniai. O partizanams vl nemigas, vl darbas. Gaudome besislapstanius bolevikus, vediojame kariuomens dalinius link j glptuvi. Vietos bolevikliai galvas nuleid eina registruotis. Ir tai, tie prie kelias dienas buv kovingi bolevikai" ne vienas aaroja. Tas budriosios ekos" atstovas, kuris drsiai kovojo su beginkliais liaudies prieais", kuris buvo toks drsus, kad drso pat Diev ant kalads sukapoti", usikabins roani ant kaklo, meldiasi, kaip dar gal niekas nesimeld. Ne vienas rksnys ydas, nutvrs medalikl ar roani, aarodamas buiuoja. Jie dav mums teis partizanin darb, o suiup teis poils kaljime. Negarbingai pabgdama nenugalimoji armija tapo nepavejama armija; ji ine mus slgusias teises". Pro rkstanius griuvsius kilo karta vasaros saulut, diovino aaras ant lauko gulintiems nors be pastogs, bet laisviems likusiems tautieiams ir adino juos nauj darb.

TARYBINIAI LIAUDIES TEISMAI

V. DAUGNORA

Bolevikai, susidoroj su paiais opiausiais reikalais, pagaliau prijo ir prie teism. Suprantamas dalykas, kad bolevikai, teis ir teismus vertindami, kaip vyraujanios klass produkt, negaljo paksti iki tol buvusi teism, kurie, j supratimu, buvo grynai buruaziniai teismai, tarnauj tik kapitalist ir dvarinink interesams, inaudojant darbinink klas. Nuo 1940 m. gruodio 1 d. Lietuvos teritorijoj buvo vesti tarybiniai statymai ir nuo tos dienos formaliai pertvarkyta teism sistema. Apylinki teismai pertvarkyti liaudies teismus. Vietoj buvusi 53 apylinki teism, numatyta steigti 136 liaudies teismai. Buvo usimota per vien mnes, t. y. iki 1941 m. sausio 1 d., liaudies teismus taip sutvarkyti, kad jie visikai galt veikti tarybini statym pagrindais. Visi tarybiniai teismai, iskyrus tik kai kuriuos specialiai statymais numatytus atvejus, savo vidaus sutvarkymo forma buvo laikomi sudtiniais teismais: visuose juose privaljo dalyvauti visuomens elementas liaudies tarjai. Liaudies teismai bylas turjo sprsti vieno liaudies teisjo ir dviej liaudies tarj sudtyje.. Pagal statymus kiekvien liaudies teism turjo rinkti to teismo veikiamosios teritorijos gyventojai visuotins, tiesiogins ir lygios rinkim teiss pagrindais slaptu balsavimu. Teism organizavimo darbas buvo pavestas Teisingumo Liaudies Komisariatui, kuris per mint laikotarp turjo nustatyti nauj teism tinkl, parpinti naujiems teismams bstines ir inventori, priirti nauj teisj ir liaudies tarj rinkimus, iversti lietuvi kalb tarybinius kodeksus, odiu, turjo visk taip sutvarkyti, kad nelikt n pdsak, kas iki to laiko teism srityje yra buv. Teisingumo Liaudies Komisariatas bolevikiniu tempu" griebsi io neracionalaus teism pertvarkymo darbo ir tuojau j taip klimpo, kad net iki pat bolevik isinedinimo i jo neisikapst. Pirmj dviej mnesi bgyje (1940 m. gruodio ir 1941 m. sausio mn.) teism organizavimo darbo rezultatas buvo toks, kad n vienas nauj teism nebuvo suorganizuotas, o senj teism darbas taip sugriautas, kad tik nedaugelyje j tebuvo sprendiamos bylos. Mat, daugelis senojo teismo teisj jau pirmomis tarybins santvarkos dienomis buvo atleisti i tarnybos, kaip netinkami dl savo

252

v.

daugnora.

pirmesns politins bei ideologins veiklos. J vieton buvo paskirti nauji mons, daniausiai be atitinkam mokslini kvalifikacij, o tik bolevikiniai santvarkai palanks asmenys. Paskelbus nauj teism sistem, pasirod, kad visi iki to laiko buv teisjai, tiek senieji, tiek naujai paskirtieji, kaip lygiai ir visi kiti teisininkai, yra netinkami, nes, es, j smonje giliai smig senieji statymai bei praktika ir dl to jie, kad ir prie geriausi nor, negals prisitaikyti prie tarybini statym dvasios bei prie t reikalavim, kurie statomi tarybiniams teismams ir tarybiniams teisjams. O tie reikalavimai buvo gana kilns": Tvirtai stovti socialistini statym sargyboje, saugoti socialistins valstybs santvark bei interesus, ginti tarybini konstitucij garantuotas piliei teises bei j teistus interesus ir drauge auklti pilieius, skiepijant jiems itikimyb bei pasiaukojim savo socialistinei tvynei.. ." ir t. t. Aikus dalykas, kad senieji teisjai bei kiti teisininkai tikrai neturjo paaukimo iai misijai". Todl pagal i Maskvos gautus nurodymus ir pagal vietins kompartijos reikalavimus visi senieji teisininkai turjo bti atleisti, o j vieton pastatyti rinktieji liaudies teisjai geriausieji i geriausij" i darbinink arba valstiei tarpo. Jau gruodio mn., kada dar nebuvo irinktas n vienas naujasis teisjas, senj teisj i tarnybos buvo atleista gana daug. Taiau, kad visikai nesustot teism darbas, dalis senj teisj buvo laikinai palikta, leidiant jiems sprsti bylas, bet, inoma, jau pagal tarybinius kodeksus. Kadangi daugelyje teism teisj jau nebebuvo, tai paliktiems teisjams buvo pavedama aptarnauti ir gretimus teismus. Buvo taip, kad vienas teisjas turjo sprsti dviej, trij ir net keturi teism bylas. Galima sivaizduoti, koks galjo bti darbas, kada reikjo i vieno teismo vaiuoti kit, i io trei, aikiai inant, kad diena po dienos vis tiek bsi atleistas i tarnybos. Reikalas pats u save kalbjo, kad tokia nenormali bsena teism darbe negali bti toleruojama, bet, deja, Teisingumo Liaudies Komisariatas, tas vyriausias teism organizatorius, ia nieko negaljo padaryti. Senuosius teisjus jis atleido, bet naujj pastatyti jis negaljo, kadangi tai priklaus nuo vykdomj komitet malons. Kaip minta, teismai turjo bti renkami vis vietos gyventoj. Taiau, kad nereikt organizuoti rinkim procedros, i kurios be suktybi nieko gera nebuvo galima tiktis, nustat, kad liaudies teisjus turi irinkti apskrii vykdomieji komitetai, o miestuose, neeinaniuose apskrii sudt miest vykdomieji komitetai. Kaip inome, apskrii ir miest vykdomieji komitetai jau veik nuo 1940 m. lapkriio 12 d. Bet jie nebuvo rinkti atitinkam darbo moni atstov taryb, kaip to reikalavo statymai, o sudaryti paprasiausiu mulkinimo bdu, juos parenkant inomus komunistlius arba jiems prijauianius mones. Ir tai dabar ie vykdomieji komitetai turjo duoti

tarybiniai

liaudies

teismai

253

liaudies teismams teisjus, ko jie, lyg tyia, nesiskubino daryti. Teisingumo Liaudies Komisariatas paiais graudiausiais ratais pra ir ragino vykdomuosiuos komitetus kaip galint greiiau irinkti liaudies teisjus, bet j kaip nebuvo, taip nebuvo. Matydamas, kad teisj gali dar ilgai nesulaukti, komisariatas daugel viet siunt savo tarnautojus, kad ie vietoje priverst vykdomuosius komitetus neatidliojant irinkti teisjus. Po ilgo ir didelio vargo, apie 1941 m. vasario mnes, didesnioji dalis teisj pagaliau buvo irinkta. Nemaiau vargo turjo ir su liaudies tarjais. Buvo nustatyta, kad liaudies tarjus renka vieu balsavimu darbo moni bendri susirinkimai. Kiekvienam liaudies teismui reikjo irinkti ne maiau kaip po 100 liaudies tarj. Reikia, neskaitant kit teism, vien tik liaudies teismams turjo bti irinkta 13.600 liaudies tarj, nes buvo numatyta steigti 136 liaudies teismai. Liaudies tarj rinkimus organizuoti ir vykdyti pavesta apskrii, miest ir valsi vykdomiesiems komitetams. Liaudies tarj rinkim komedija taip sklandiai" jo, kad ji net iki io karo pradios nebuvo pasibaigusi, nors buvo reikalauta, kad numatytas tarj skaiius vliausiai bt irinktas iki 1940 m. gruodio 31 d. Kaip taisykl, vietos gyventojai susirinkimus liaudies tarjams rinkti nevykdavo; juos suorganizuoti pasisekdavo tik monse ir staigose, kur darbininkai ir tarnautojai btinai turjo atvykti, nes tas atvykimas grietai buvo kontroliuojamas. Bet daniausiai ir i i susirinkim nieko gera neieidavo: kai susirinkimas bolevik istatytiems kandidatams nepritardavo, o reikalaudavo leisti istatyti savus kandidatus reikdavo isiskirstyti nieko neirinkus, nes nauj kandidat istatyti neleisdavo, kad liaudikiausi teism" nepatekt liaudies prieai". Kai pagaliau buvo sitikinta, kad rinkim bdu liaudies tarj teismams nebus galima parpinti, vykdomieji komitetai liaudies tarjus rinko" be joki susirinkim, tik su kompartijos ir NKVD pagalba, nors protokoluose visuomet bdavo parayta, kad N. gausingame bendrame susirinkime, vieai balsuojant, kaip daugiausia bals gav, liaudies tarjais N. liaudies teismui irinkti ie draugai:. ..". Formaliai buvo laikoma, kad liaudies teism teisjai yra apskrii ir miest vykdomj komitet irinkti, taiau i tikrj ia didiausi svor turjo kompartija ir NKVD. Daugiausia k vykdomieji komitetai galjo padaryti, tai pasilyti vien ar kit asmen teisjus. Galutinai vis reikal sprsdavo vietos kompartija ir NKVD. Kai jie nutardavo, kad tas ar kitas asmuo tinka bti teisju, vykdomiesiems komitetams belikdavo tik surayti liaudies teisj irinkimo" protokolus ir visk pristatyti Teisingumo Liaudies Komisariatui, kuris irgi daugiau nieko negaljo, kaip tik juos paskirti vakuojanias vietas. Dl to ir buvo sudarytas toks t liaudies teism kadras, kad apie j, apskritai, gda net kalbti. Be kai kuri iimi, liaudies teisjais tapo buv sargai, fabrik darbininkai, kaim bernai ir pan. Apie kokias nors i teisj juridines kvalifikacijas ne-

254

v. d a u g n o r a .

tenka n kalbti, nes daugelis j nebuvo baig pradios mokyklos ir net savamoksliai. Bolevik supratimu, teisjui jokio cenzo ir nereikia. Utenka to, kad jis yra varus" mogus, o savo darb jis gals imokti bedirbdamas. Be to, socialistinje santvarkoje es kiekvienas tarybinis mogus gals ir privals dirbti bet kok darb, kur tik jam kompartija patiki ir paveda. Dl ko bolevikai sudar tok teisj kadr aiku: jie buvo suinteresuoti teism darb, kaip kad ir kit staig darb, pajungti savo politiniams bei asmeniniams tikslams, ir tai jiems pavyko, nes nemokos teisjai buvo akli bolevik duodam nurodym vykdytojai. Nors pagal statymus ir buvo skelbiama, kad teisjai yra nepriklausomi ir klauso tik statym, taiau praktikoje buvo taip, kad joks liaudies teismas nieko negaljo daryti, nepasiklauss kompartijos ar NKVD. Tik kai jie pasakydavo, k ir kaip reikia nubausti ar nuteisti, tada ir teismas galjo tarti savo od Lietuvos Tarybins Socialistins Respublikos vardu". Patiems liaudies teisjams tokia tvarka buvo gana patogi ir gera. Jie tarybini statym nemokjo ir, inoma, negaljo imokti, bet to jiems ir nereikjo, nes visus savo darbui nurodymus gaudavo i aukiau. Kad liaudies teism darbas bt tinkamai formintas, Teisingumo Liaudies Komisariatas buvo pareigotas visiems liaudies teismams isiuntinti vairi sprendim bei nutarim pavyzdius, kuri teismai turdavo tiksliai prisilaikyti. Toki sprendim bei nutarim pavyzdi su atitinkamais paaikinimais liaudies teismams buvo isiuntinta gana daug, kiekvienai iek tiek svarbesnei baudiamj ir civilini byl riai. Kaip atsimename, pereit pavasar bolevikai ved privalomj ems kio produkt statym valstybei i kinink. Kurie kininkai reikalaujam dalyk geruoju neatiduodavo, specialus TSRS Paruoos Liaudies Komisariato galiotinis apskriiai, su milicijos pagalba, atimdavo prievarta, o dl negalim natra ireikalauti dali bylas perduodavo liaudies teismams. ios bylos buvo laikomos labai aktualiomis, svarbiomis, jas liaudies teismams buvo sakyta inagrinti" ne vliau kaip per 5 dienas byl teisme gavus ir upildyti tokio pavyzdio sprendim:
Civ. byl. Nr. 194 m. S P R E N D I M A S Lietuvos Taryb Socialistins Respublikos Vardu 1941 m. . d. Liaudies Teismas: Liaudies Teisjas Liaudies Tarjai sekretoriaujant _ , vieame posdyje inagrinjs civilin byl dl nepildymo privalomo valstybei pristatymo prievoli

tarybiniai

liaudies

teismai

255

r a d o :
TSRS Paruoos Liaudies Komisariato galiotinis apskriiai savo pareikime nurodo, kad pil. neipild jam udtos privalomo valstybei pristatymo prievols u 194 metus nuo bendro ploto ha ems, t. y., iki io laiko nepristat valstybei kg/ltr Rub. . sumai ir prao: iiekoti i nepriemokininko neatliktj prievols dal natra, udti jam atitinkam baud ir aprayti jo turt apsaugojimui sprendimo vykdymo ir j atimti jam sprendim geruoju nevykdius. Atsakovas paaikino:

Teismas, patikrins bylos duomenis ir iklauss ali pareikimus, randa, kad nepriemokininkas neatliko savo prievols valstybei dl privalomo ems kio produkt pristatymo ir, tokiu bdu, apjo Lietuvos TSR Liaudies Komisar Tarybos ir Lietuvos Kompartijos CK 1941 m. balandio 14 d. nutarim; todl, remdamasis TSRS CVK ir LKT 1937.IV.il d. nutarimu, n u s p r e n d : 1) I pil. iiekoti vis valstybei atidavimo metins prievols neatliktj dal kg/ltr natra; 2) Udti jam atitinkani neatliktosios prievols daliai valstybs ido naudai pinigin baud Rub. ; 3) Apsaugojimui neatliktosios prievols dalies natra ir pinigins baudos iiekojimo aprayti pil. gyv. turt ir t turt i jo paimti, jei jis teismo sprendim per 10 dien nuo jo paskelbimo dienos geruoju nevykdys. Tuo atveju, jei pil. per 10 dien nuo io sprendimo paskelbimo dienos vis neatliktj prievols dal natra atliks ir udtj baud geruoju sumoks, tai is sprendimas nustoja galios. sprendim galima apsksti Apygardos Teismui per 10 dien j paskelbus. Liaudies Teisjas Liaudies Tarjai:

Kaip matome, tokio sprendimo pavyzd upildant, didels iminties nereikdavo, utekdavo tik iek tiek mokti rayti. Atsakovo pasiaikinimas neturdavo jokios reikms, nes jo kaltum paprastai rodydavo tas faktas, kad jis teism yra paauktas atsakovu. Visika analogija bdavo ir vieojo kaltinimo baudiamose bylose. inoma, buvo daug toki byl, kurioms liaudies teismai komisariato atsist sprendim pavyzdi negaldavo pritaikinti. Tokiais atvejais teisjams tekdavo parodyti tikruosius savo sugebjimus ir imint", kiek daug ir koki kurjozik klaid liaudies teismai darydavo savo darbe, matome i teism revizij akt, kurie mirgte mirga ufiksuotomis

256

v.

daugnora.

klaidomis. Taiau vis j ia nei suskaitysi nei suraysi. Tik kaip pavyzd kai k pacituosiu i Kauno VIII liaudies teismo revizijos akto, rayto 1941 m. gegus 30 d.:
B. b. Nr. 684/41. Vienas i kaltinamj (vyras) buvo kaltinamas pagal RTFSR baud. kod. 140-a str. (vert moter padaryti abort). Teismas, dl rodym stokos negaldamas minto straipsnio pritaikinti, bet ir nenordamas kaltinamj iteisinti, j nubaud pagal baud. kod. 140-b str. (visuomeniniu papeikimu), kuris tegali bti taikomas tik m o t e r i m s . C. b. Nr. 66/41. 1941-V-13 d. protokole nepasisakyta dl neatvykusi liudytoj. Teismas neuklaus ali, ko jie galiausiai prao. Tame protokole nra teisjo parao. Mintos dienos sprendimo motyvuose yra prietaravim ir neaiku, kodl teismas vien liudytoj parodymais patikjo, o kit nepatikjo. Teismas be pagrindo atiteis 6 rub. vienatinio valstybinio mokesio ir be to, nenurod, kam jis atiteistas. Be to, teismas jau jokiu bdu negaljo atiteisti vienatinio valstybinio mokesio i atsakov. C. b. Nr. 198/41. Teismas be pagrindo prie ios bylos prijung civ. byl Nr. 197/41 m., kurioje yra tas pats iekovas, bet kitas atsakovas. io idavoje teismas klaidingai sura 1941.V.27 d. sprendim, kuriuo iekovui atiteisti nuompinigiai i dviej atsakov, atsakani pagal atskiras bylas. Tame sprendime teismas remiasi liudytoj parodymais, kurie toj byloj visai neklausti. Tuo sprendimu kakodl teismas atiteis 3 rub. vienatinio valstybinio mokesio i abiej atsakov, o bylojimosi ilaidas tik i vieno atsakovo. C. b. Nr. 181/41. vo pavard". Sprendime atmestas iekovo iekinys, bet nenurodyta ieko-

io akto pabaigoj skaitome toki revizoriaus nuomon apie teism ir teisj: Kol kas t e i s m a s v e i k i a gana silpnai. Teisjo j u r i d i n i s p a t y r i m a s bei n u s i m a n y m a s v i s a i menkas ir dl to kiek s u n k e s n s e b y l o s e n e g a l i kaip reikiant s u s i o r i e n t u o t i". O tai dar viena gana domi revizoriaus ivada dl 1941 m. gegus 21 d. akto apie Rumiki liaudies teismo darb:
Patikrinus Rumiki Liaudies Teismo darb, sitikinus kaip tas darbas dirbamas, tenka pasakyti, kad teismas veikia visikai silpnai. Neirint, kad teisja B i l a i t (buvusi ilgamet fabriko darbinink, V. D.) savistoviai bylas sprendia jau apie tris mnesius laiko, taiau tame darbe beveik jokios paangos nepadar. Visur tebesikartoja tos paios paprasiausios klaidos, tie patys netikslumai, dl kuri pasiaikina trumpai: N i e k o n e i n a u , n i e k o n e s u p r a n t u dar y k i t e k n o r i t e " . Prisipasta, kad kodeksus, nors ir stengiasi sigilinti, juos suprasti, taiau tas jai visai nesiseka: negalinti gerai atsiminti ir kaip reikiant susivokti. Apgailestauja, kad j toki atsaking viet paskyr, prie tai tam darbui nei kiek neparuot. Savo silpnum ir menk sugebjim ji jaut ir prie paskyrim, taiau to darbo msi tik Kompartijos padrsinta".

I to kas pacituota, matome ne tik teismo ir jo darbo vert, bet ir teisjos nuotaik. Kyla klausimas, o kaip gi jautsi daugumas t moni, kurie buvo atitraukti nuo savo prast darb ir pasodinti teisj

tarybiniai

liaudies

teismai

257

kdes? ia buvo dvi atskiros grups. Vieni man, kad jie teisj pareigoms nors ir ne visai tinka, bet jais privalo bti, nes to i j reikalauja pats gyvenimas. O kad teisjo darb nesugeba kaip reikiant dirbti es tik smulkmena, kuri laikui bgant, bus nugalta. Be kita ko, iuos asmenis, inoma, viliojo ir gana auktas (800 rubli) teisjo atlyginimas. Kiti gi, patyr, koks tas teismo darbas yra ir ko i bolevikinio teismo reikalaujama, greit savo pareigomis apsivyl ir stengsi i teismo pasitraukti, bet jau nebegaljo, nes tokiems buvo pasakyta, kad kiekvienas mginimas ieiti i teismo bus laikomas sabotau ir su tokiais asmenimis bus pasielgta kaip su sabotaininkais. Vienas i t, kuris keik t dien, kada jis tapo teisju, buvo Kovarsko liaudies teismo teisjas J u o z a s N a b a g a s . Tai paprastas, malonus kaimo mogus, prie tai buvs 5 metus mrininku, tebaigs vos tris pradios mokyklos skyrius ir nieko bendra neturjs su bolevikais. Teisju pasidars todl, kad to reikalavo Ukmergs kompartijos komitetas. tai k rao revizorius savo ivadoje dl 1941 m. gegus 25 d. akto apie Kovarsko liaudies teism ir teisj:
Teismo darbe sprag yra ir gana rimt. Pagrindin to viso prieastis, tai menkas teisjo nusimanymas dirbti jam pavest darb. Savo silpnyb teisjas gerai supranta, jauia ir dl to ne be pagrindo rpinasi, kad i i pareig bt atleistas. Nusiskundia savo mau isilavinimu ir silpna atmintimi. Savimi n kiek nepasitiki. Kodeksus skaits, bet maai k gals atsiminti bei suprasti ir dl to, dl kiekvienos bylos, dl kiekvieno padaryto darbo abejoja, kad gal bus padaryta blogai, ne taip kaip reikia. Be to, teisjas, matyt, labai jautrus ir gailestingas mogus. Pagal tarnautoj odius, teisjas, k nors smarkiau nubaudus, ar paskyrus kardomj priemon aret, esti labai neramus, susijaudins ir kartais net verkia. Jis pats man yra atvirai prisipains, kad nuosprend, kuriuo paskiriama atresn bausm, negali perskaityti. Pradjus tok nuosprend skaityti, apsisukanti galva, imua prakaitas ir neatsimena, ar jis j vis perskait ar ne. Toks spdis gavosi ir man, pasiklausius jo skelbiamus nusprendius. Nuosprend truput paskaits, j pasideda ant stalo, pasilenks kak pamurma ir, visas sukaits, skuba ieiti i sals. Drg. Nabagas giliai sitikins, kad teisjo pareigoms jis yra netinkamas ir kaip didiausios malons prao j nuo i pareig atleisti. Neseniai tuo reikalu yra paras pareikim apskrities vykdomajam komitetui, o dabar dar para ir Teisingumo Liaudies Komisarui. pastarj pareikim pra perduoti ir odiu atvaizduoti jo nor isivaduoti nuo teisjo pareig. Teismo administravimo reikaluose teisjas irgi maai nusivokia. Viskas atiduota tarnautoj valiai. Tik tiek padaroma, kiek ie supranta ir padaro. Drg. Nabag padrsinus nenusiminti, o gilintis darb ir j dirbti toliau, jis tik tveriasi u galvos i r kalba, kad N i e k o n e b u s , n e s e s u p e r m a a i m o k y t a s . Galiu dirbti kok nors kit, kad ir sargo, bet tik ne teisjo darb". Esu tos nuomons, kad drg. Nabag nuo teisjo pareig reikt atleisti".

Bet niekas nepadjo, kol neimu valanda, kuri ne tik kai kurie teisjai, bet ir daugelis kit, per prievart bolevik pajungt, moni galjo grti prie savo tikrojo darbo bei pareig.

ENKAVEDIST
Atsiminimai A t s. ltn. M. VALAVIIUS

REPLSE

Kad galiu bti enkavedist aretuotas ir kaljimuose kalinamas danai apie tai 1941 met pradioje pamanydavau. Tokios ries asmenis, kaip a, tada Vilniuje kaskart vis daugiau suiminjo. Beveik kasdien igirsdavau naujai aretuot pavardes bei aretavimo vietas ir aretavimo bdus. Vienus i nam paimdavo, kitus i staigos darbo metu, treius gatvje suaretuodavo ir t.t. Ypatingai tirpo" iurlionio vardu vyr choro dalyviai. Tada tirpo" i vairi staig bei moni lietuviai tarnautojai. tai, 1941 met kovo mnesyje pradjo tirpti" ir ms staigos bendradarbiai. ia irgi enkavedistai per savo samdytus agentus giliau leido aknis ir pradjo daryti konkreias ivadas. Balandio 16 d. klastingu bdu aretuotas artimas bendradarbis Pranas. Jo aretas mane labai paveik. Na, pamanydavau, jeigu jis per tardym isipasakos, ko neturt isipasakoti, tai man bus blogai. Kartais pamanydavau palikti savo eim, tarnyb ir dumti tviks apylinkes ir slapstytis. Taiau nusistatymas laukti, tikti i vakar ateinaniomis iniomis, tsti darb, geriau pasirengti ir bti vietoje, pam vir. Su artimiausiais draugais (karininkais ir civiliais) pasitars, kas darytina, jei k nors i ms tarpo aretuot, laukiau.

Aretas 1941 m. balandio 20 d., etadien, apie 1 val. nakties, igirds savo bute triukm, pabudau. mano miegamj kambar siver enkavedistai, elektros kienine lempute pasiviesdami, siver kambarin pareik proverka dokumentov". Padaviau vidaus pas. Patikrin tapatyb, liep man ir mano eimos nariams atsikelti ir apsirengti. Kada apsirengme, sak visiems sustoti viename kambario kampe ir tarpusavy nesikalbti. Padar asmens kratas, pradjo daryti buto krat, kuri utruko apie 4 valandas. Krat vykd soviet leitenantas Moninas ir keturi kareiviai, o du kareiviai stovjo sargyboje kieme. Prie kratos, kaipo liudininkas buvo ir nam sargas. Surinko ir pasim dokumentus (vi-

"enkavedist replse

259

daus pas, aulio liudijim, atsargos karininko liudijim, universiteto baigimo diplom, laikus ir kt.), vairius medalius, karines foto nuotraukas, karininko kepur, vaigdutes ir t.t. Suraius kratos protokol, pareik, kad ryium su orderiu, a esu aretuojamas ir prane kokias reikmenes galiu kartu su savimi pasiimti. ie enkavedist odiai pritrenk mane ir mano mon, tapome tarytum nebyliai, stabo itikti. Pasims baltini, muilo, patalyns reikmeni ir maisto, atsisveikinau su mona ir vaikais. Ieinant i buto, apsiaarojusi mona pareik, bk kantrus ir pasitikk savimi". Atgavus laisv paaikjo, kad mano but enkavedistus leido vienas subnuomininkas, nuomojs atskir kambar prie paradini buto dur. Pirma para u krot Jau buvo iau. Per kiem mane palydjo ir nam sargas. Einant per kiem, dar prisijung du rus kareiviai. Gatvje radau belaukiant enkavedist sunkveim. Buvo domu, kur mane i nam, esam Gedimino gatvje, ve. Sunkveimis pasuko Lukikio kryptimi ir atsidr Lukikio kaljimo kieme. Pamaniau, ia mane su auto maina ve, o i ia kada nors gyvas ar beieisiu? alia budinio valdininko bstins atskirame kambaryje jau kiti neuniformuoti enkavedistai upild kain kokias anketas 3 egz. ir pareik, kad esu kaltinamas u kontrrevoliucin veikl, pagal baudiamojo kodekso 58 . Paskui nuved kit kambar, kuriame daikt primjas Kutka liep visk atiduoti ir plikai nusirengti. Atm pinigus, abi pinigines, vestuvin ied, kienin laikrod, nuo pusbai raiius, ipiaust i rb visas metalines ir kitas sagas, atm petneas, kalionikus, apikakl su kaklaraiiu, muilui laikyti kauukin dut, pietukus, vairius popierius, A/B Maistas" dvi duts konserv Lieuviai" ir odin portfel. Kaip dabar paaikjo, kratos metu enkavedist paimti daiktai dingo. Taip pat dingo Lukikio kaljime atimtieji daiktai, iskyrus vestuvin ied ir kienin laikrod. Be to, pusiau perpiov nam darbo rankluost, peiliu supiaust i nam pasiimt gabal olandiko srio ir duonos puskepaliuk. Taip aptvarkyt" ir su smunkaniomis kelnmis apie 10 val. nuved atskir kamer, vienuk 219 Nr. T pat dien buvau nuvestas paimti nuo rank pirt bei delno nuospaud ir dviejose pozose nufotografuotas. Pirmj dien gavau nuo priirtojo daug pastebjim: tai negalima dienos metu ant lovos gulti, tai negalima pro lang irti, tai negalima prie dur stovti, tai, kada duris pradaro, reikia atsistoti toliau nuo dur veidu sien ir t.t. Atjo vakaras. Vos ant plikos geleins lovos atsigulus ir dar neumigus, gavau i priirtojo paliepim atsikelti, apsirengti ir surinkti savo daiktus. Tuojau buvau nuvestas kit kaljimo trobes. kamer 259 Nr., kurioje radau ant grind gulinius tris kalinius. Pasaks la-

260

Ats.

ltll.

M.

VALAVIIUS

bas vakaras", ant grind numeiau savo daiktus. Vaizdas buvo nejaukus, nes maytje kameroje rastieji mons buvo apsivilk kaljimo baltiniais, apsikloj skarmalais, knai idiv, veidai pageltonav, akys dubusios. Pamaniau, kad tokiose slygose ir man teks gyventi ir a tokiu pat tursiu tapti. Rastj kalini tarpe, kuri pavardi nebeprisimenu, vienas iek tiek mokjo lietuvikai, nes buvo kils i Bagaslavikio (Ukmergs apskr.). Jis buvo tarnavs budtoju prie geleinkeli. Antrasis buvo buv. lenk armijos kapitonas Maralka (1941.VI.24 d. ijo laisv) ir treiasis senyvo amiaus mogus buv. lenk staig tarnautojas. Vos susipainus, atsigulus ir kai kuriais spdiais pasidalinus, priirtojo buvau sptas atsikelti ir apsirengti. Apie pirm valand nakties buvau nuvestas per Lukikio kaljimo kiem ir kelis vartus atskir medin namuk, kur neuniformuotas enkavedistas upild anketas ir dav kelet klausim. Tai buvo lyg tardymo pradia. Man buvo keista, kad Tarybins Lietuvos tikroje sostinje uniformuoti, neuniformuoti enkavedistai ir visi priirtojai su kaliniais kalba tiktai rusikai. is neuniformuotas enkavedistas, baigs anketas, vis dlto praneko lietuvikai, pareikdamas, kad irgi ilg laik tarnavs Nepriklausomos Lietuvos valdinse staigose ir auli Sjung nesiras. Mane ibar, kad a dalyvavau faistikoje Lietuvos auli Sjungoje, o Taryb Lietuvoje variau kontrrevoliucin veikl. A jam atsakiau, kad jokia kontrrevoliucine veikla neusimiau ir josios nevariau. Be to, patvirtinau t pat, k buvau 1941 m. kovo mnesyje ras tarnybin anket, gyvenimo apraymo skyriuje, btent, kad esu lietuvis, katalikas ir patriotas. Dl to, iais principais vadovaudamasis, ir radau reikalo savo laiku dalyvauti ateitinink ir auli organizacijose. Po to tas enkavedistas dar labiau pradjo mane plsti vairiais odiais. Supratau, su kokiu paukiuku turiu reikal ir, sukands dantis, tyljau. is vizitas" mane suerzino ir supykd. p sugadino dar ir tai, kad mano palydovas, vykstant ir grtant per kaljimo kiem, mane koliojo ir tyiojosi vairiais rusikais odiais. Grs apie 3 val. kameron, radau kitus politinius kalinius bemieganius. Atsiguls ant plik grind greit umigti negaljau. Pradjau suprasti, kas tai yra kaljimas ir kodl j niekas pakliti nenori.

Pasiinformavimas su bendrai sdiniais Antr areto dien buvo sekmadienis. Bendrai sdintieji kameroje supaindino su kaljime nustatyta tvarka ir darbais, nes jie jau sdjo po 6 ir daugiau mnesi. Pasipasakojo, kaip ir u k tardym metu jie buvo kankinami ir u k karceriuose sdjo. Mane pamok, kad, kreipiantis tardytojus bei priirtojus, negalima j vadinti tovari", bet reikia vadinti gradanin", kad tardym metu reikia ramiai, kojas su-

"ENKAVEDISTU REPLSE

261

glaudus sdti, nes prieingai bsiu nubaustas karceriu, kad nereikia pasisakyti, su kuo draugavau bei paint palaikiau bdamas laisvje, kad atsakymus reikia duoti labai apsigalvojus ir t.t. Jau pirmj dien sddamas vienukje buvau nusprends visai maai k tardytojams pasakoti, laikantis principo save gelbti ir bendradarbiams nepakenkti. O jeigu biau tardym metu nemonikai kankinamas vaidinti beprot. Kartu sdintieji labai apsidiaug ir buvo patenkinti, kai a pavaiinau juos sviestu ir kiauliena msa. Jie pareik, kad jau kokie 5 mnesiai toki dalyk nra valg. Vis naujien papasakoti vengiau, bijodamas nip iprovokavimo. Mano naujienas jie tuojau morzs bdu perdav gretimas kameras. Pamenu, kaip jie stebdamiesi telegrafavo: vokieiai um Jugoslavij, mons kalba apie galim kar tarp rus ir vokiei, bolevikai vykdo masinius aretus ir kt. Mano galvoje skambjo mintys: Jugoslavija sugadino reikal...

Kelion NKVD poemius Buvau nuomons, kad ioje kameroje man teks ilgai pasdti, nes ir anksiau joje sdjo keturi politiniai kaliniai. Taiau apsirikau. tai, t pat dien apie 18 val. gavau paliepim susirinkti savo daiktus. Bendrai sdintieji buvo nustebinti ir spliojo, gal a laisvn bsiu paleistas. Nesuprantama ir man buvo. Tuojau palydovas mane nuved pas daikt primj Kutk, ir is grino man portfel su vairiais mano daiktais. Spliojau, gal i tikrj bsiu laisvn paleistas ir laukiau, kur mane ves; laisvn ar kit kamer. Nuved vienuk 220 Nr. inodamas, kad beveik niekas i mano pastam ar girdt asmen i bolevik kaljim nra grs, o dargi visi enkavedist aretuotieji kaip vandenyje yra ding, supratau, kad mane gabens kur nors kitur, kit miest. Rads portfelyje pietuk ir piniginje popieriaus gabaliuk, paraiau monai laikut, tikdamas j kaip nors imesti, veant Vilniaus miesto gatvmis ar esant geleinkeli stotyje. Tikjausi, kad geri mons laikut pristatys adresatei, kuri suinos, kad mans Vilniuje jau nebra. Apie 20 val. mane iveda prie budinio valdininko kambario, kur radau vien kalin. Mus abu susodino arvuot sunkveim ir vea. Pasirod, kad mano kompanijonas lietuvis, buv. policijos pareignas Petras Jaloveckas (1941.VI.24 ijs laisv), mano brol Antan pasts. Viens kit teiravoms, kur mus vea. Jis buvo aretuotas balandio 16 d. ir vis keiksi, kad taip ilgai karas tarp soviet ir vokiei neprasideda. Ta Jugoslavija sugadino reikal pareik. Netrukus sunkveimis sustojo ir, ilip i jo pamatme, kad esame NKVD kieme, Gedimino gatvje 36 Nr., tik apie 300 metr nuo mano eimos. ved pro geleines krotas ir sargybas t rm poemius. Udar laikin pereinam kamer. Pirmiau iauk mano kompanijo-

262

Ats.

ltll.

M.

VALAVIIUS

n Jaloveck, o vliau ir mane. ia daikt primjai liep nusirengti nuogai, smulkiai ikrat ir neleistinus pagal kaljimo nustatyt tvark daiktus atm. Mane pasodino kamer 8 Nr., kurioje radau buv. lenk armijos leitenant, pabgus i S. Kalvarijos internuot stovyklos, Varuvos advokat Povil Tripolsk. Pastarasis pasipasakojo, kad tik 8 dienos kaip aretuotas ir iki iol sdjs kartu su lietuviu, buv. Vilniaus miesto savivaldybs pareignu Salemonu Keraiiu (1941.VI.24 d. ijo laisv). Kit dien i Lukikio kaljimo buvo atgabentas buv. lenk armijos kapitonas Edvardas Gura - Vat, apie 15 met turjs karin tarnyb Naujoje Vileikoje, 1939 m. spali mn., veant Rusij kaip belaisv, pabgs Vilni ir ia turjs slapyvard arny", kils i Krokuvos, kaljimuose sds 8 mnuo, ir naujai aretuotas Vilniaus miesto gyventojas lenkiukas Mykolas eremunec - Gencelevi. Taigi, kamera buvo pilna keturi mons. Su iais asmenimis man teko kartu isdti iki birelio 19 d. Povilas T. ir Edvardas G. buvo kaltinami u dalyvavim slaptoje lenk sukilli organizacijoje, o Mykolas Z. u dalyvavim slaptoje lenk organizacijoje ,,Zwizek Mlodych Polakow" ir u skaitym bei platinim lenkik proklamacij. Edvardo Gura - Vat ir Povilo Tripolskio likimas man neinomas, o Mykolas eremunec - Gencelevi ijo laisv 1941 m. birelio 24 d. NKVD kaljimas Kiekvienas praeivis, eidamas Gedimino gatve pro 36 Nr. (buv. teismo rmus) atkreipdavo dmes, kai pamatydavo didelius pilkuosius mrus ir aplink juos stovinius rus sargybinius. Daug kas inojo, kad tuose rmuose yra Valstybs Saugumo Liaudies Komisariatas, moni vadinamas NKVD. Kas jo viduje vyko ir kad to trobesio apaioje yra kaljimas, manau, ne kiekvienas praeivis inojo. Vilniaus NKVD virininku buvo pulkininkas Kozlov, o kaljimo virininku Komorov. Tardytoj rus karinink buvo per 80 ir keletas lietuvi tardytoj vertj, kaip Vaiinas, Pacauskas, Derinskis, Jablonskis, ydelis, moks lietuvikai, Abramoviius ir kt. Daugumas priirtoj buvo irgi rusai. Buvo keli priirtojai, kurie mokjo lietuvikai: kaip Burokas, kils i Alytaus, vienas ydelis Moia chrabry" ir kt. Taiau jie, kaip ir tardytojai lietuviai, iauresni buvo negu rusai ir lietuvikai kalbti vengdavo. Tai buvo, be sulenkjusi lietuvi, tikrieji lietuvi tautos igamos, rafinuoti sadistai. T rm virutiniuose auktuose buvo sekimo, identifikacijos, panas skyriai ir tardytoj kambariai. Kadangi buvo atsitikim tardym metu politiniai kaliniai, likvidav tardytoj, iokdavo pro g ir pabgdavo arba davo, o toki atsitikim buvo keli, tai nuo kiti kad lange-

"enkavedistu replse

263

gus mnesio pradios tardytoj kambari languose buvo padarytos krotos, o koridoriuose pastatytos rus kareivi sargybos. Be to, politiniai kaliniai tardyti buvo vedami su upakalyje surakintomis rankomis ir, ivedant ir grinant, buvo daromos asmens kratos. Apaioje t rm buvo per 80 kamer, daugiausia keturiems politiniams kaliniams sdti. Be to, ia buvo sandliai, pirtis, karceriai, kankinimo kameros ir kt. Kamerose sddavo apie 300 tardomj. Kamer grind plotas buvo apie 8 m 2 . I abiej koridoriaus pusi buvo kameros, kuri langai ieidavo Auk, Gedimino ir Vasario 16 gatvi pus arba kiemo pus. Kamerose buvo po vien lang. Apatinieji langai, kurie i iors (i gatvi) puss matyti, kalini kamerose yra palubse. Nakt praeiviai matydavo beveik visuose rmuose viesas, nes daugiausia aretuotus tardydavo nakties metu. Kalini kamerose taip pat vis nakt degdavo elektros viesa. Kiekvienoje kameroje buvo keturios sienos, durys, langas, nuleidiamos lovos, staliukas, kelios kds ir. . . paraka, kaliniu vadinama katiua. Kiek inau, io vardo autorius buvo leitenantas Remeikis, kuris, Lukikio kaljime sddamas, vard yra davs ir vieai demonstravs, kai kalinius kameromis varydavo iviet. Duryse buvo durels, 25x25 cm dydio, maistui paduoti bei su priirtojais pasikalbjimams ir akut, pridengta i koridoriaus puss tam tikru stikleliu (vilkelis) sekimui, k kaliniai veikia. Langas buvo i trigub rm su spalvotais stiklais ir su priedu. . . geleinmis krotomis. Pro lang nieko nebuvo matyti, nebent silpni sauls spinduliai. Kas darsi gamtoje, kaliniai neinojo, tik girddavo griaustinio garsus ir fabrik sirenas. I fabrik siren kaliniai inodavo kelinta valand. ia politiniai kaliniai buvo laikomi lyg statinse udaryti, lyg margame karste, atskirti nuo gamtos, nuo moni, grietai izoliuoti ir priversti kvpuoti tvank or. Tuo tarpu, sdint Lukikio kaljime, galima buvo matyti dang, laikyti lango langel atidaryt, leisdavo po kiem pasivaikioti, duodavo knyg pasiskaityti ir maesn buvo disciplina. NKVD kaljime lovos buvo tokios: geleiniai rmai, aptraukti storu audeklu su geleinmis dviem kojomis, lyg kokios geldos. Jos 10 val. vakaro buvo nuleidiamos, o ryto 6 val. prie sien prirakinamos. Kalini kameros buvo altos, drgnos ir labai maai vdinamos. Kamer sienos buvo lapios, paaliavusios ir apipeljusios. Nuo sien varvdavo vandens laai, tur bt, dl to, kad rmai buvo pastatyti altiniuotoje vietoje. Dliai i slyg tam tikras kalini skaiius sirgo akimis, reumatizmu, snari udegimu ir panaiomis ligomis. Kalini kojos danai bdavo sutinusios, o veidai pageltonav, kaip vakas. Ypa blogas oras buvo kamerose, kai 1941 m. balandio pabaigoje ir gegus pradioji siaut greitoji... Buvo atsitikim, kad, nesulaukus parakos, tekdavo ant grind, rankluost pasitiesus, atlikti...

264

Ats.

ltnl.

M.

VALAVIIUS

Vidaus tvarka Kelti reikdavo 6 val. ryto, o gulti 22 valand. Pusryiai buvo duodami 7 val., piets 14 val. ir vakarien 20 val. ieinam varydavo, rankas laikant upakalyje sudjus, per dien dukart ryt ir vakare. Miegoti buvo galima usiklojus tik iki krtins, veidu nuo sienos. Kitaip sakant, kad priirtojas visuomet galt matyti kiekvieno mieganio kalinio rankas ir veid. Jei taip nesielgdavo, adindavo, bardavosi ir bausdavo. Dar gegus mnesio pradioje atm paltus, todl neturdavome kuo usikloti ir miegoti bdavo alta. Nuo gegus mnesio vidurio dienos metu reikalaudavo bti vienmarkiniais. Kai kameros duris atidarydavo, reikdavo toliau nuo dur paeiliui sustoti veidu sien ir rankomis upakalyje. O kai pradarydavo duryse langel reikdavo atsistoti. Kameroje garsiai kalbti, ar loti degtukais nebuvo leidiama. Vaikioti po kamer galima buvo palengva, ant koj pirt gal. Stovti prie dur irgi nebuvo leidiama. Kas kelios savaits nuo galvos plaukus ir barzdas bei sus su mainle nukirpdavo, o nagus liepdavo su dantimis nusikramtyti. Jokio maisto i nam arba i alies priimti neleisdavo. Papirosus iduodavo palaidus. Kameroje negalima buvo turti jokio gabaliuko popieriaus, iskyrus papiros nuorkas, kurios kaliniams tarnavo kilniems tikslams... Vieni kaliniai nuo kit buvo grietai izoliuoti, neleisdavo sdinij kitose kamerose nei pamatyti nei j bals igirsti. Jokia korespondencija nebuvo leidiama. Pas tardytoj vesdavo ir pirt varydavo bei grindavo surakintomis kandalais upakalyje rankomis ir tik irint kaliniui emyn. U dairymsi bausdavo. Priirtojai pro vilkel irdavo kas 35 minuts. Kadangi daugiausia tardyman vesdavo nakties metu ir tardymas utrukdavo po 46 valandas, tai dienos metu kaliniai nordavo miego. Jeigu priirtojas pamatydavo kalin tik usimerkus, tuojau bausdavo savo teismis arba pranedavo auktesniems virininkams. Vilniaus NKVD kaljime beveik kas savait buvo daromos kamerose revizijos, kratos. Revizijas darydavo vienu kartu 34 enkavedistai. Per revizij kalinius sustatydavo prie sienos, veidu sien ir rankomis upakalyje. Kiekvienoje kameroje revizija utrukdavo 23 valandas. Darant revizij, enkavedistai smulkiai apirdavo kameros sienas, duris bei lang, baldus, lovas, kalini patalines ir rbus. Taip smulkiai irdavo bei iekodavo, kad, rodos, rbuose adat ir tai galt surasti. Paskui pareikalaudavo kiekvienam nusirengti nuogai, padaryti kelis gimnastikos numerius ir prasiioti. Mat, iekodavo koki nors daikt rietuose, paastyse bei gerklje. Net kiekvien papiros apirdavo. Per revizij priirtojas lietuvis Burokas, rads mano virutinse kelnse metalin kilpel, kurios anksiau kiti enkavedistai nepajgdavo ipiauti, ipiov t kilpel kartu su mediaga. Baigus revizij, suraydavo atitinkam protokol, kur tos kameros kaliniams reikdavo pasi-

"ENKAVEDISTU REPLSE

265

rayti. Taiau kaliniai mokjo taip paslpti smulkius daiktus (sagas, pietuk irdeles, adatas), kuri n enkavedistai nerasdavo. ia ne vieta pasakoti, kas, kur ir kaip buvo paslepiama. Pasidarytus aislus i duonos plut, muilo, degtuk, papiros nuork enkavedistai atimdavo. Pasidarytus i bet koki sil pusbaius raiius ir tuos atimdavo. U maiausi nusiengim j nustatytai kaljime sdti tvarkai bausdavo karceriu ir kitomis bausmmis. Maistas I ryto duodavo duonos apie 400 gram (visai parai), kavos apie 2 arbatines stiklines ir cukraus madaug 2 arbatiniu aukteliu. Pietums duodavo sriubos, % litro. Sriuba daniausiai bdavo kruopos, bet kartais kopstai ar burokliai. Vakarienei duodavo kleckelius arba kruopas, 3/4 litro. Sriuba bdavo skysta ir liesa; vienas kitas bdavo joje maas msos gaballis ar spirgutis ir viena kita bulv. Rad sriuboje mayt msos gaball, valgydavome j, kaip uog, o bulv, kaip kiauin. Po 1014 dien nuo areto dienos, juoda duona virsdavo okoladu. Blidelius bei puodukus altu vandeniu plaudavo patys politiniai kaliniai. Puoduk bei bliduk neleisdavo kamerose laikyti, juos iduodavo tik valgio metu, o pavalgius tuojau atimdavo.

Morz, Morz . . . Vienintelis kalini patogumas ir malonumas tai Morzs abcl ir telegrafavimas kaimynines kameras. Per morz kaliniai suinodavo naujienas, kitose kamerose sdini kalini pavardes ir atlikdavo vairius kitus pasikalbjimus. Kaliniai vietoje brknio vartoja du lygiagreius stukteljimus. Telegrafuoti morzs bdu nra sunku, taiau inias priiminti iskaityti yra gana sunku. NKVD kaljime morz nelabai buvo paplitusi, nes daugumas naujai aretuot josios nemokjo. Taiau Lukikio kaljime morz beveik visose kamerose skmingai bdavo vykdoma. ia priirtojai bdavo bejgiai sugaudyti morzistus, nes girddavo telegrafuojant (stuksenant) kamer onuose ir grindyse bei lubuose ir negaldavo susivokti, kur i tikrj tie garsai. Seniai sdintieji kaliniai, suinoj i naujai aretuot paskutinias naujienas, jas perduodavo kaimyninms kameroms. Kartais morzistai vykdydavo gana plaius pasikalbjimus. Sugautieji morzistai bdavo baudiami nemaiau kaip karceriu. Tenka pastebti, kad kalti Lukikio kaljime daugel atvilgiu buvo geriau, negu NKVD kaljime. Dliai to kiekvienas politinis kalinys laukdavo greitesnio perklimo Lukikio kaljim, ar kit viet. Politiniai kaliniai buvo susidar nuomon, kad Vilniaus NKVD kaljmo poemiuose mogus politinis kalinys maksimum galt igy-

266

Ats.

ltll.

M.

VALAVIIUS

venti vienerius metus. Mano giliu sitikinimu, Vilniaus NKVD kaljime buvo blogiau sdti, negu garsiajame IX forte, Kaune. ia buvo ne kas kita, kaip tam tikra vieta monms pdyti, griauti j sveikat, kankinti ir sutrumpinti ami. Nuotaika kameroje Galvoti ir splioti buvo laiko, kiek tik nori. Iekodavau nusiraminimo. Jei kada ird suspausdavo ir akyse pasirodydavo aaros, praddavau vaikioti po kamer, gimnastikuoti, k nors aisti ir pats save raminti. Jeigu nesuaudys, atsdsiu ir a, taip ramindavaus. Danai pamanydavau, jeigu kas nors i artim gimini mirta arba tampa invalidais, tai jau aminai baigta. O a, jausdamasis turs tvirt organizm, tikjausi visus sunkumus pakelti ir kada nors ieiti laisvn. Atsimins pasikalbjimus laisvje, tvirtai tikjausi galimu greitu karu ir laisvs atgavimu. Bet tuo tarpu reikjo skaitytis su realybe. Reikjo bti enkavedist replse ir kentti j ukrautus man gyvenimo sunkumus. Kad lengviau ir greiiau praleistumm laik, iekodavome bent kokio darbo. Uoliai mokms morzs abcls. Rengdavome pasikalbjimus, referatus. Varuvos advokat Povil Tripolsk mokiau lietuvi kalbos. Buvusis lenk armijos kapitonas Edvardas Gura - Vat ir P. Tripolskis kalbdavosi vairiomis temomis: mokesi, teiss, meno, literatros, istorijos ir pan. Buvo kartojama istorija, prisimenant kiekvieno imtmeio svarbesniuosius vykius. Vien imtmet aptardavome per vien dien. A laikiau referatus apie Mokestin sistem Lietuvoje", apie Pieno k Lietuvoje", apie ems Reform Lietuvoje", apie 1939 metais kooperacijos bkl Lietuvoje" ir kt. Tokie pasikalbjimai referatai suteikdavo usimim ir neduodavo nuobodiauti. Be to, pasigamindavome primityvius aislus ir jais aisdavome, lyg mai vaikai. I priebolevikins veiklos ligi areto Ligi areto mano bute gyveno du lietuviai karininkai. Vienas i j 1940 met pabaigoje bei 1941 m. pradioje parnedavo slaptai leidiam lietuvik laikratli: Laisva Lietuva", Aktyvistas" ir panai. A perskaits kai kam papasakodavau t laikratli turin arba ir pat laikratl duodavau savo patikimiems draugams perskaityti. Pavyzdiui, 1941 m. sausio mnesyje vieno tokio laikratlio turin papasakojau savo staigos bendradarbiui K. 1941 m. balandio mnesyje, nusines savo staig vien tok laikratl, daviau j perskaityti patikimiems draugams: Aleksui M., Broniui U., Antanui ., Edvardui V, ir Pranui T. Nuo 1941 m. kovo mnesio vidurio slaptai buvo renkamos aukos vadinamam Tautos Fondui, kurio las tvark vienas Vilniaus mokesi

"ENKAVEDISTU REPLSE

267

inspektorius, o skirst vienas Vilniaus miesto lietuvis kunigas. Tos los buvo panaudojamos priebolevikinei propagandai, suelpti ijusiems i kaljimo lietuviams politiniams kaliniams, ginklams pirkti ir panaiems tikslams. Mes tarnautojai, gav kas dvi savaites algas, aukodavome per savo staigos galiotin Aleks. Nevedusieji aukodavo didesnes sumas (net po 1/5 savo algos), o vedusieji maesnes sumas. Be ivardint asmen, dar aukodavo ie staigos tarnautojai: Pranas ., Petras K., Domas S., Aleksas A., Balys . ir kiti. Iviso per 15 asmen. Vien 1941 met vasario mn. vakar karininkas Jonas man pasak, kad yra kurta slapta lietuvi aktyvist organizacija, sutrumpintai vadinama mirties batalionu. Ta organizacija turinti ginkl, sprogstamosios mediagos ir panai dalyk. Ji sugrupuota trejukmis bei penkiukmis. Kiekviena grup turi speciali udavini. Vienas tos organizacijos dalyvis ino ne daugiau kaip keturis kitus dalyvius. Taip pat pasak, kad, kilus karui, bematant bus nutraukti ryiai, sugadintas susisiekimas, isprogdinti tiltai ir kt. ios inios mane labai suinteresavo. Sujau artimesn kontakt su Pranu, kuris pasirod, irgi turs t pai ini. Isikalbjome plaiau ir nuoirdiau. Jis pasak, kad ess tos organizacijos dalyvis, kad jo dispozicijoje ess granat, revolveri ir kit ginkl sandliukas. Reikalui esant, pasiadjo ir mane ginklais aprpinti. Nuo to laiko su Pranu kas kelios dienos susitikdavome ir pasiinformuodavome apie priebolevikin veikl. Tam tikr dal ini suteikdavau ir Aleksui. Su karininku Jonu, civiliu Pranu, Juozu ir Aleksu buvo gana glauds ryiai bei santykiai. Prasidjus karo veiksmams tarp Vokietijos ir Jugoslavijos, karininkas Jonas danai nusikeiks pareikdavo: Jugoslavija gadina reikal. Kaltinimas ir tardymai Enkavedistai visus politinius kalinius kaltindavo u kontrrevoliucin veikl, pritaikydami baudiamojo kodekso 58 1, 2, 10, 11 ir kitus punktus. Pirmj punkt daniausiai pritaikydavo kariams, kurio bausms dydis mirties bausm. Antrojo punkto bausms dydis nuo 3 met iki mirties bausms. Be to, labai danai priddavo ir 10 punkt, t. y., u propagand, kurios bausms dydis nuo vieneri met iki 10 met kaljimo ar darbo stovyklos. Vienuoliktasis punktas bdavo sujungiamas su kitais punktais, kaip u organizuot veikim, bendradarbiavim. Tardym metu tardytojai nepaprastai bardavosi. tyiodavosi, provokuodavo, gsdindavo ir mudavo bei kankindavo. Ir i eilui autorius per tardymus buvo mutas. Daug politini kalini, o ypa buv. kari ir policijos pareign buvo vedami egzekucij kameras, kur iauriausiais bdais buvo kankinami. Naktimis bdavo girdimi kankinamj balsai. Kai kurie i j jau spaudoje pasipasakojo apie savo kanias, o kiti, gal bt, dar pasipasakos.

268

Ats.

ltll.

M.

VALAVIIUS

Pirm kart tardyman buvau nuvestas 1941 m. balandio 29 d. Anket upild neuniformuotas enkavedistas, klausinjo rusikai. Po kiek laiko paaikjo, kad tai buvo lietuvis Vaiinas, kuris ir vliau prie tardymo dalyvaudavo ir kad kalba lietuvikai, neisiduodavo. Baigs anket ir prie duodamas klausimus, Vaiinas perskait sau koki 68 lap mainle surayt rat. Beskaitydamas mane paklaus, ar tarnavau mokesi inspekcijoje. Atsakiau, taip. Pamaniau, kad tai yra NKVD agent praneimas arba duoto mano pastam parodymo nuoraas. Perskaits man neinom rat, pareik, kad turs daug mediagos, visk ins ir pasil i esms visk pasipasakoti apie kontrrevoliucin veikl. Atsakiau, kad a tokia veikla neusimiau, todl apie j k nors pasakyti negaliu. Toliau pareik, kad a dalyvavs slaptoje lietuvi organizacijoje, kilusioje i auli Sjungos, priklauss prie sukilli grups ir turjs slaptai ginkl. Atsakiau, kad prie jokios slaptos organizacijos nepriklausiau ir joki ginkl neturjau. Tardymas utruko apie 5 valandas. Antr kart tardyman buvau iauktas balandio 30 d. Tard rusas kapitonas Sologub. Pasiskaits t pat rat, pareik, kad turs daug mediagos, visk ins ir pasil i esms visk pasipasakoti, nes prieingai man bus blogai. Kaip dabar man paaikjo, tas ratas, greiiausiai, buvo NKVD agent ydo Mauos Brudno ir ruso A. P. praneimas, kurie 1940 met ruden buvo stoj ms staigon tarnauti ir su kuriais iki 1941 m. vasario 15 d. man teko toje paioje staigoje dirbti. patiektus enkavedisto Sologubo klausimus atsakiau, neinau arba nebeprisimenu. Tik klausim, su kuo Vilniuje gyvendamas draugavau ir k pastu, atsakiau, kad pastu mokesi inspekcijos tarnautojus ir, nam sarg. Pareikalavo pasakyti j pavardes ir vardus. Pasakiau vis 23 tarnautoj pavardes, pradedant' sargu ir baigiant virininku, o taip pat pasakiau nam sargo vard ir pavard. Pavardes tardytojas pas save susiymjo. Kada paklaus, kiek kart Pranas pas mane buvo apsilanks, kada apsilanks, kiek kart, k mudu kalbdavome, k veikdavome ir kokie mudviej buvo santykiai mane sujaudino. Stengiausi susivaldyti. Tardytojui atsakiau, kad su Pranu buvo santykiai tokie pat kaip ir su visais kitais tarnautojais. Pasipyl vairi klausim, kuriuos automatikai atsakiau neinau. Dalis klausim ir priekait jau rodsi, kad tikrai pataik ir ino, taiau atsakinjau, neinau arba nepamenu. Tardymas irgi utruko apie 5 valandas. T pat dien (balandio 30 d.), vos atsigulus, buvau prikeltas ir nuvestas tardyman. Tardytojas kapitonas Sologub mane apipyl beveik tais paiais klausimais ir susilauk t pat atsakym neinau, nepamenu. Padars protokole ang, ratu patiek klausimus ir po kiekvieno klausimo reikjo man pasirayti. Pirmas klausimas buvo: Kas tave uverbavo slapt lietuvi nacionalist sukilli organizacij (Mirties Batalion)? Pasiraiau, kad niekas. Antras klausimas: Nuo kada da-

"ENKAVEDISTU

REPLSE

269

lyvauji Mirties Batalione? Pasiraiau, kad nedalyvavau ir nedalyvauju. Treias klausimas: Kokie dar asmenys dalyvauja Mirties Batalione? Pasiraiau, kad neinau, ar, apskritai, yra toks batalionas, o jeigu yra, tai neinau, kas jame dalyvauja. Ketvirtas klausimas: Kaip pavards ir vardai js trejuks ar penkiuks? Pasiraiau, kad prie jokios trejuks ar penkiuks nepriklausiau. Penktas klausimas: Kokius turi ginklus ir kur jie yra? Pasiraiau, kad joki ginkl neturiu. etas klausimas: Pas k randasi js grups ginklai ir kur jie laikomi? Pasiraiau, kad prie jokios grups nepriklausiau ir apie ginklus nieko neinau. Septintas klausimas: K girdjai ir inai apie Mirties Batalion? Pasiraiau, kad apie j nieko negirdjau ir neinau. Panai klausim ir daugiau buvo duota, kuri turinio dabar nebepamenu, o taip pat ir mano atsakym. Paskui enkavedistas Sologub, pams kit protokolo blank ir padars ang, pateik iuos klausimus: 1) Kaip vadinasi slaptai leidiamas lietuvikas laikratis? Pasiraiau, kad neinau. 2) Kas man dav tok laikrat skaityti? Pasiraiau, kad niekas. 3) Kokiam asmeniui sakiau, kad yra leidiamas slaptas lietuvikas laikratis? Pasiraiau, kad niekam. 4) Kokiam asmeniui papasakojau to laikraio turin? Pasiraiau, kad tokio laikraio nesu skaits, tad ir jo turinio niekam papasakoti negaljau. Baigus i procedr, atvyko daugiau enkavedist ir vadinamas prokuroras. Na, ir pradjo visaip tyiotis, gsdinti ir muti. Be to, grasino, kad mane kakur vesi ir duosi blyn", nulupsi od ir pan. Dl tokio tardymo ir kankinimo imu altas prakaitas ir tyljau, kaip em. irdis pradjo nepaprastai plakti, o rankos drebti. Tardytojas ijo pro duris tarytum egzekutori pasikviesti. Na, pamaniau, utaisys man dar geresn pirt". Taiau tik tardytojo kambaryje enkavedistai visaip i mans tyiojosi ir dau. Tardymas utruko iki 5 val. ryto gegus 1 dienos. Tardytojo kambaryje buvo girdti Lukikio aiktje prisirengimai ikilmms gegus 1 dienai. Saulei gerokai pakilus, nustojo tardyti ir buvau nugabentas kamer. Po tokios pirties" nebegaljau umigti. Bdamas per nakt nemiegojs ir tardytas, gegus 1 d. praleidau savotikai, dideliame rpestyje ir nerv tempime. Neigiamai jausmus veik dar ir tai, kad sdint kameroje, buvo girdti vykstani Lukikio aiktje ikilmi kai kurie garsai: dd orkestro, balsai ir aukimas ura". Tenka pastebti, kad kiekvien dien girddavome radijo garsus ir net odius i esamo ruporo Lukikio aiktje. Kad ir kaip mes stengdavoms igirsti ini, taiau negaldavome. Kartais per rupor nugirsdavome tik atskirus odius, bet sakini prasms negaldavome suvokti. Kameros budtojo pareiga buvo i pat ryto pasakyti bendrai sdintiems mnesio pavadinim, dienos skaii ir dienos pavadinim. Kameros budtojo pareigas jau ir a gerai atlikdavau. Jau mokjau gerai parak katiu" neti bei valyti, grindis luoti bei plauti, dubenlius bei puodukus altu vandeniu plauti ir kitas pareigas atlikti. O taip pat

270

Ats.

ltll.

M.

VALAVIIUS

primityviu bdu ivietje isiplauti sau kojines ir nosines. Neturdamas ir i niekur negaudamas tabako bei papiros, nuo balandio 26 dienos nustojau rkyti. Gegus 7 d. NKVD kaljimo administracija leido man parayti namus laikut, praant atsisti baltini ir papiros. Dav gabaliuk popieriaus ir pietuk. Pamaniau, pasistengsiu panaius laikuius rayti kas mnuo. Deja, vliau nebeleido joki laikui rayti. Neinojau dl ko, bet jau antra savait mano kojos buvo sutinusios ir vos pusbaius tilpdavo. Kameros dalyviai vairiai aikino sutinimo prieastis. Laimei, apie gegus mn. vidur koj sutinimas pranyko. Gegus 10 d. nakties metu nuveda tardyman. Rus kapitonas Sologub drauge su lietuviu tardytoju Vaiinu duoda beveik tuos paius klausimus, gsdin akystata, dauo per galv ir kojomis spardo. Paymtina, kad Vaiin rasdavau skaitant ir riuojant per kratas paimtus lietuvi kalba laikus ir dokumentus. Na, pamaniau, gausiu gerokai kail. Taiau tik tardytojo kameroje buvau dauytas, o egzekucij kameras nebuvau nuvestas. Ir vl nuolat skambjo klausimai: kas tave uverbavo Mirties Batalion, k tu uverbavai, kaip pavards bendrinink, kas sudar js trejuk, kur susirinkdavote pasitarimams, kur ginklai, kur granatos, kaip vadinosi slaptas lietuvikas laikratis, kas j dav skaityti, kam davei skaityti, kas j leidia, k jis rao, kam esi pasakojs jo turin, kokiam baliuje buvai, kokias dainas dainavai, apie k ten kalbjai ir t.t. Kai tik atsakydavau neinau, tuoj gaudavau barti arba smg galv ir kitas kno dalis. Tardymas utruko apie 4 valandas. Susidariau spd, kad a tesu tik tariamas ir kad prie mane konkreios mediagos jie neturi arba turi nedaug. Gegus 20 d. nakties metu vl buvau nuvestas tardyman. Vl i tardytoj puss buvo duodami beveik tie patys klausimai ir vartojami tie patys tardymo metodai, o i mano puss tas pats atsakymas neinau, nepamenu, k inojau pasakiau, ko neinau, negaliu pasakyti. S kart gavau formal apkaltinim. Tardytojas kapitonas Sologub sura 3 egz. tam tikr protokol, pagal kur mane apkaltino aktyviu dalyvavimu slaptoje lietuvi nacionalist sukilli organizacijoje (Mirties Batalione)", ir skaitymu bei platinimu slaptos lietuvikos spaudos". Taigi, buvau apkaltintas pagal bolevik baudiamojo kodekso 58 2, 10 ir 11 punktus. Paklaus, ar prisipastu kaltas. Atsakiau, kad ne ir protokole pasiraiau. Tardymas utruko apie 3 valandas. inios i laisvs Gegus 29 d. pavakare ms kamer laikinai udar naujai aretuot lenk Mamert Laign. Jo apsilankymu" buvome patenkinti. Po mnesio grietos izoliacijos i jo suinojome, kas ant svieto dedasi".

"ENKAVEDISTU REPLSE

271

Jis papasakojo, kad Vilniaus mieste siauia dmtoji iltin, kad daug steigta nauj ligonini, kad kasdien nuo iltins mirta imtai moni, kad lietuvikas korpas i Vilniaus ikeltas neinia kur, kad tempti santykiai tarp vokiei ir rus, kad enkavedistai vykdo masinius aretus ir kt. Kadangi jam nebuvo ms kameroje kur miegoti, tai po 56 val. pasisveiavimo", jis buvo perkeltas 11 kamer. Jam ivykus jau jautms daugiau suriti su pasauliu. Gav toki ini, stengms umegsti kontakt su gretimomis kameromis, jiems perduoti gautas inias ir i j gauti. Jau buvau neblogai pramoks telegrafuoti morzs abcl. tai pasiseka sudaryti kontakt su 7 kamera, kurioje sdjo lietuviai muzikas Julijonas Sinius, (1941.VI.24 d. ijo laisv), Jonas Matuleviius ir kt. Taiau dliai silpn 7 kameros morzist susinekti buvo sunku. Su 9 kamera palaikyti ryius buvo daug lengviau. Birelio mn. pradioje tapo suinota, kad 9 kameroje sdi tas pats buv. policijos pareignas Petras Jaloveckas, su kuriuo mane kartu i Lukikio atve, kad sdi buv. policijos pareignas Adolfas Juodgalvis, Jonas Dirys ir kit. Jiems praneme gautas i Mamerto Laigno inias, o jie mums prane dar ir 10 kameroje sdinij pavardes. Nuo to laiko beveik kasdien su 9 kamera pasikalbdavom. Jau antras mnuo sddami 4 mons maoje ir nevdinamoje kameroje pajutome paskas. Jautms suliesj. Veidai pasidar geltoni, akys dubusios. Juoda duona virto okoladu. Ms kameros lenkiukas Mykolas eremunec pradjo kombinuoti. Kai duodavo per langel duon, jis eilje pirmas atsistodavo. Pirm duonos davin vikriai paduodavo upakalyje stoviniam, pastarasis treiajam, o tretysis vikriai suslpdavo. Ms Mykolas rimtai pareikdavo duonos dalintojui, kad reikia dar 4 davinio, nes 3 tegavome ir gaudavo ketvirt" duonos davin. Rezultate, vietoje 4 duonos davini, isikombinuodavome 5 davinius. Vos langel udarius, penkt duonos davin momentalikai sulauydavome, isidalindavome ir tuojau suvalgydavome. Panaiai tas pat Mykolas isikombinuodavo dvigub cukraus davin, apgaudamas cukraus dalintoj. Mykolas eremunec, nordamas savo byloje kai k laimti, nusprend badauti. Badavo 4 dienas, o penkt dien buvo i ms kameros igabentas. Birelio 5 d., vietoje Mykolo, ms kameron pasodino naujai aretuot Komunalio banko tarnautoj lietuv Antan imk (1941. VI. 24 d. ijo laisv). Per priirtojus daug kart dariau ygi igauti i sandlio ir suvalgyti savo dvi dutes konserv. Vieni priirtojai mano praym nieko neatsakydavo, o kiti atsakydavo, kad ir be konserv dar gerai atrodau, tau reikia duoti blyn" ir pan. Sandlininkas atsak, kad be kaljimo virininko sutikimo negals man konserv iduoti. Mykolo badavimo metu buvo ms kameron apsilanks kaljimo virininkas Komarov. Ta proga jis buvo papraytas, kad sandlininkas iduot man konservus.

272

Ats.

ltll.

M.

VALAVIIUS

Kaljimo virininkas atsak, kad negals to padaryti ir pasil tuo reikalu kreiptis pas t tardytoj, kuris mane tardo. Netrukus tardymo metu buvo kreiptasi tardytoj, kuris atsak, jeigu a i esms visk pasisakysiu, tada jis duosis sutikim iduoti man konservus. Tuo bdu perjau visas NKVD kaljimo administracines instancijas ir i sandlio nuosav konserv igauti negaljau. Birelio 13 d. nakties metu buvau paskutin kart tardytas. Ir kart man buvo duodami tie patys klausimai. I nauj tardytojas reikalavo pasakyti, kas ir k pasak 1941. II. 3 d. mano buvusios staigos viename kambaryje vieno bendradarbio klausim, kas girdt? ir kokiam asmeniui papasakojau slapto lietuviko laikraio turin? Atsakiau, kad nepamenu. Tada tardytojas daug kart grietu tonu reikalavo atsakyti iuos paskutinius klausimus ir vartojo represijas. Tardymo metu prisiminiau, kad vien kart js kambar Pranas, kuriame buvo Kazys, Petras ., rodos, rusas A. Pavlovas ir a, Kazio klausim, kas girdt, atsak, jog girdjs, kad yra steigtas mirties batalionas. Taip pat prisiminiau, kad K. savo laiku staigoje papasakojau slapto lietuviko laikraio pavadinim ir jo turin. Argi a galjau enkavedistui atsakyti tuos du klausimus, bdamas j replse? inoma, ne. Ijus laisv paaikjo, kad i Vilniaus III Apylinks Mokesi Inspekcijos buvo aretuoti ie tarnautojai: 1) Grieius (III. 29), 2) Tamuleviius (IV. 16), 3) Krunauskas (IV. 25), 4) a (IV. 25) ir 5) Bloznelis (V. 15). I j visi ivydome laisv, iskyrus Tamulevii, kuris 1941 m. birelio 23 d. buvo ivetas i Lukikio kartu su kitais politiniais kaliniais Rusij. Be to, io tardymo metu man buvo naujiena, kad tardytojas Sologub parod Kazio K. fotografij, paklausdamas, ar pasti? Atsakiau, taip. Kaz K. senai painojau, su juo iki . m. vasario 15 d. tarnavau vienoje staigoje. I parodytos fotografijos supratau, kad jis irgi yra aretuotas ir tardomas. I tardytojo duodam klausim ir parodytosios fotografijos supratau, kad reikalas sukasi apie tuos veiksmus, kuriuos atlikau betarnaudamas iki . m. vasario 15 d. N karto tardytojas nepaklaus apie rinktas aukas sjdiui remti, vadinamam Tautos Fondui. Tur bt, enkavedistai apie tai nieko neinojo. Ir kart konkrei klausim nepateik, kurie tiesiai mane liest ir sudaryt baz apkaltinimui pagal 58 2 punkt. Pamaniau, kad yra itikimas ., kuris neipasakojo, ko nereikia. Kampe sddamas, ant tardytojo stalo drauge su mano byla maiau dar apie 6 bylas. Labai buvo domu suinoti, kieno kitos bylos ir kas dar i pastam yra aretuoti. Ar aretuotas Jonas, Aleksas, Juozas, Antanas, Vincas, Vaclovas? K jie tardomi yra parod mano adresu? Gal jie k nors yra parod mano nenaudai? kart susidariau spd, kad enkavedistai neturi rimtos ir konkreios mediagos mane smerkti. Susidariau ivad, kad turi koki nors ini, gaut i ydo Mauos ar ruso Apolinaro, su kuriais teko iki . m.

ENKAVEDISTU

REPLSE

273

vasario 15 d. vienoje staigoje tarnauti. Susiorientavs aplinkybse, idroiau itis prakalb save teisindamas. Nors tardytojas Sologub koliojosi ir dau mane, bet a savo aplinkybes dsiau, kurios daugiau ar maiau ioje byloje buvo man reikmingos bei naudingos. Pradjau mstyti, kad blogiausiu atveju galsiu u 58 met ivysti laisv. Tardymas utruko apie 4 valandas. Grs kameron buvau patenkintas.

Greitai bus karas Birelio 14 dien enkavedistai i 7 kameros norjo mus iprovokuoti, per sien telegrafuodami. Jie sien stukseno ne toje vietoje, ir kitokiu garsu. Laimei, mes supratome ir neatsakme. Nuo to laiko pasikalbjimus morzs abcls bdu su 7 kamera nutraukme, o su sdiniu 9 kameroje Adolfu Juodgalviu sudarme slaptaod rakt, iaukimo pagrindan paimdami pavardi pirmsias raides. Bravo tas Adolfas! Jis danai man telegrafuodavo ir suteikdavo vairi ini, nes jo kameroje danai keitsi sdintieji. I naujai atvykusi politini kalini gaudavo ini ir tas inias man pranedavo. Ypa svarbus praneimas buvo padarytas birelio 17 d. Birelio 16 d. apie 9 val. 30 min. vakaro Adolfas Juodgalvis morzs telegrafu prane, kad j kamer atvyko naujas kalinys, greitai bus karas, bsime laisvi". Tiek tesuskubo praneti iki vilpuko, skelbianio eiti miegoti. ios trumpos inios mus labai suinteresavo. Birelio 17 d. nuo pat ryto mano Adolfas per morz vl aukia mane. Pradedame kalbtis. Jis pranea, kad vakar vakare j kamer pasodintas k tik Kaune aretuotas buv. gusar kapitonas Andrinas, kuris papasakojo: bolevikai masikai suiminja vyrus bei moteris, jaunus bei senius ir juos sunkveimiais vea geleinkelio stotis, labai daug lietuvi karinink suaretavo, vokieiai pateik sovietams ultimatum, tuojau bus karas, Lietuva bus Nepriklausoma valstyb, jau sudaryta Lietuvos Vyriausyb, ms nuotaika gera, greitai bsime laisvi ir t. t. A dl visa ko telegrafavau ir paklausiau, ar inios patiktinos ? Adolfas Juodgalvis atsak tikk ir lauk". Visos ios inios mane visai gerai nuteik. Kiti 8-os kameros kaliniai dl i ini tikrumo paabejojo. Birelio 19 d. apie 23 val., grs i tardymo kameros, Eduardas Gura - Vat papasakojo, kad girdjs i enkavedist ir pastebjs, jog labai daug yra naujai aretuot ir NKVD kaljimo administracija neturinti kur j padti. Dar su juo bekalbant, gavau i vyresniojo priirtojo sakym keltis ir susirinkti savo daiktus. Tuojau buvau i 8-os kameros ivestas, man buvo grinti i sandlio mano daiktai, buvau ivestas i poemi ir pasodintas arvuot sunkveim, stovjus NKVD kieme. Labai apsidiaugiau, kad gal gale palieku pragar.

274

Ats.

ltll.

M.

VALAVIIUS

Koks buvo mano nustebimas, kai t pat sunkveim atved ir pasodino sen mano pastam, staigos bendradarb ir tuo pat kaltinam K. Kol nuve Lukikio kaljim, mudu turjome apie 1 / 2 val. laiko pasikalbti. I jo pasakojimo suinojau, kad, mano manymu, jis neturjo Prano ir mano adresu tardytojui parodyti tai, k parod. Padariau jam priekait. Jis pasiadjo kito tardymo metu tuos parodymus ataukti, praydamas tardytoj i naujo surayti protokol. Supratau, kad jau nebemanoma tardytojui Sologub klausimus atsakinti neinau, ar nepamenu". A irgi nusprendiau kito tardymo metu kai k jau pasisakyti, nes kitaip jau nebebuvo galima, norint ivengti muim bei kankinim. Susidariau nuomon, kad nuo 58 10 punkto nebeisisuksiu. Pykau ant K., kad jis ne tik nedraugikai, bet ir nevyrikai pasielg. Diaugiaus, kad a jam nebuvau nieko daugiau papasakojs, apie aktyvist organizacij ir panai dalyk. Lukikio kaljime draug K. pasodino vienuk 220 Nr., o mane vienuk 219 Nr. Gaunu savo konservus ia, atiduodamas daiktus pareignui lietuviui Kutkai, papraiau j sudaryti slygas, kad a galiau suvalgyti atsigabentus konservus. Kutka atsak, kai rytoj ryt gausiu dubenl, tai paprayti priirtoj, kad is j kreiptsi ir perduot dubenl. I savo puss Kutka pasiadjo atidaryti A / B Maistas" konserv Lieuviai" abi dutes ir ms sudti dubenl. Kit ryt gavau tik puoduk, todl priirtoj konserv reikalu nesikreipiau. Apie 10 val. Kutka atjo prie mano vienuks. Atsidars langel paklaus mano pavards, konserv pavadinimo ir papra duoti jam dubenl ar puoduk. A padaviau puoduk. Po koki 10 minui kaljimo pareignas Kutka atne piln puoduk msos lieuvi, iimt i mano konserv dui. Pamaniau, koks didelis skirtumas: NKVD kaljime n vienas enkavedistas nesutiko iduoti nuosav konserv, o ia lietuvis pareignas ne tik sutiko juos iduoti, bet dar pats man patarnavo. Gavs konservus, bent tris dienas maitinaus karalikai". Nuo j iek tiek sustiprjo ir mano organizmas. Apskritai, jauiausi patenkintas, kad galiu kvpuoti grynu oru, nakt miegoti, kaip noriu, dien pro lang matyti mlyn dang bei pauktelius skraidant, kai kuriuos priirtojus girdti tarpusavyje lietuvikai kalbant ir nebeturti tos geleins drausms bei disciplinos i administracijos puss. Pasijutau itrks i NKVD poemi ir atsidrs Lukikio kaljime, lyg kokiame kurorte. Vis tik reikia pasakyti, kad vienukje sdti labai nuobodu, tiesiog diena virto savaite. inojau, kad vienuk udaro tik laikinai. Birelio 21 d. jau laukiau perklimo bendr kamer. Birelio 22 d. i lktuv skraidymo, fabrik siren ir bombardavimo supratau, kad jau karas pra-

"ENKAVEDISTU REPLSE

275

sidjs. Tuo buvau patenkintas. Prisimin visa prie bolevikus nukreipta veikla iki areto dienos ir pasitvirtino 1941 m. birelio 17 d. per morz Adolfo Juodgalvio perduotos inios. Supratau, kad man atjo trys galimybs: bti ivetam, bti nuudytam ar atgauti laisv. Gerai inojau vokiei aibiko karo paskas. Buvau sitikins, kad u dienos kitos, vokieiai pasieks Vilni. Prisiminiau, kai 1919 metais vasario 10 d. Panevyje buvo bolevik aretuotas mano brolis, VI klass gimnazistas, Antanas ir tuojau igabentas Daugpilio kaljim. Kai 1919 metais birelio mnesyje prie Daugpilio prisiartino lietuvi bei latvi kariuomens, bolevikai iud buvusius Daugpilio kaljime politinius kalinius, vienus suaud, isive umiestin, o kitus kaljimo kieme ir net kamerose. Mano broliui likimo buvo lemta tuo laiku susirgti, buvo perkeltas kaljimo ligonin, dl to mirties iveng ir ijo laisvn. Taigi, iandien ir mano likimas nuo daug ko priklaus. Birelio 22 d. popiet, man esant prie kameros lango, priirtojo lietuvio Garkulio simpatiku balsu buvau sptas neirti pro lang, nes bomba gali galv nutraukti. Kiek vliau, i tikrj, netoliese nukrito bomba, ir mano kameros lango stiklai ibyrjo. T pat dien, man papraius, tasai priirtojas dav man degtuk. Ijs laisv suinojau, kad Lukikio kaljime iki pat io karo buvo lik tarnauti per 12 asmen, kurie ne tik nebuvo subolevikj, bet dargi veik prie bolevikus. Jie pasidarbavo ir dliai to bgdami bolevikai neigabeno i kalini atimt brangenybi, buvusi nedegamoje spintoje; tos brangenybs buvo grintos buvusiems politiniams kaliniams bei j giminms. Savo priirtoj, kuris bomboms krintant mane saugojo, ijs laisv nekart maiau beeinant senas savo pareigas. Gal bt, ir jis buvo t 12 skaiiuje? Birelio 22 d. 23 val. buvau priirtojo sptas, kad biau apsirengs ir susirinks savo daiktus. Per nakt budjau ir laukiau, kada bsiu ivestas neinia kur. Aplinkui buvo girdti didelis priirtoj ir kalini judjimas bei triukmas. Aikiai buvo girdti prastas odis skoreje". Po galv lakst vairios mintys. Spliojau, k su manimi toliau darys. Kodl liep susirinkti savo daiktus. Galvojau, jeigu savo daikt nebt liep susirinkti, tai, aiku, esu skiriamas suaudyti. Atrod, kad prasidjo kulminacins mano buvimo enkavedist replse valandos. Birelio 23 d. apie 4 val. buvau perkeltas kit ma kamer, kurioje radau 6 politinius kalinius, o po valandos kitos ms skaiius padidjo iki 14. Kada atsidar durys ir liep eiti, pasimiau savo ryul. Ryul leido neti. Dl to man ant irdies pasidar lengviau, nes buvau nuomons, jeigu ryulio neleis neti, tai aiku, mane nuudymui gabena. Naujoje kameroje i naujai aretuot suinojau paskutinisias naujienas apie kar ir kas vyksta Vilniuje. ia radau savo pastam Kaz. Ms tarpe radosi vienas, kuris i Kauno birelio 22 dien geleinkeliu vaiavo pro

276

Ats.

ltn.

M.

VALAVIIUS

Vilni, Vilniaus stotyje buvo sulaikytas ir ia atgabentas. Jis net turjo laikrat Taryb Lietuva" i birelio 21 dienos. Studentas Viktoras Urbonas ir vienas lenkas buvo aretuoti tik prie kelet valand. Susidariau nuomon, kad a patekau grup, kuri bolevik nra pasmerkta didelei bausmei. Dl to mano pas ymiai pagerjo. Visi spliojome, k su mumis toliau darys? Vieni buvome tos nuomons, kad kaljimo kieme arba Vilniaus priemiestyje mus suaudys, o kiti spliojo, kad mus ve kur nors mik ir sudarys tam tikr laikin politini kalini stovykl, nes jautme, jog geleinkeliai veikia nenormaliai, o autobus tiek daug bolevikai neturi, kad ivet visus kalinius.

Mus vea Birelio 23 d. apie 10 val. mus ived kaljimo koridori ir leido netis savo ryulius. ia radome dar kelet politini kalini. Liep sutpti ant ems. Tuojau atvar ir i kit kamer politini kalini. ia atradau savo pastam Griei, kelis lietuvius kareivius. Mes, lietuviai, susibrme grup ir nusprendme neisiskirti. Apie 11 val. ms breliui liep eiti paeiliui ir leido netis savo ryulius. Priirtojai suskait 15 kalini grup, ivar kiem ir susodino arvuot autobus. Vadinasi mus vea. Greitai autobuse pasidar tvankus oras, nes buvo prigrstas moni ir jokios ventiliacijos nebuvo. Vienas i ms per ma ply sek ir informavo, kokiomis gatvmis mus vea. Veant Vilniaus Trak Pylimo gatvmis, supratome, kad mus vea geleinkelio stoties link. Vadinasi, ne priemiest, ne suaudymui. Nugabeno Vilniaus preki stot. Ilip i autobuso gavome paliepim sutpti ant ems. ia buvome enkavedist spti, kad reiks eiti vienas paskui kit, n puss ingsnio negalima nukrypti al ir einant nesidairyti, kas to nevykdys, bus vietoje nuautas. Viename prekiniame vagone buvo suvarytos trys politini kalini grups, 45 mons. Taigi, vir normos. Vagone suol nebuvo. Ant grind sutpme, lyg kokie paukiai. Vagono langus radome aklai ukaltus, o duris irgi aklinai urakino. Ventiliacija vyko tik per vagono atskir lent plyius, kuri buvo nedaug ir mai. Netrukus oras pasidar toks kartas ir tvankus, jog mes buvome priversti nusivilkti baltinius ir iprakaitav tupti Adomo rbuose". Tiesa, gaudavome oro per grindyse esam skyl, kuri mums tarnavo. .. bet i jos jo blogas oras. .. Bdami jau antr dien nieko nevalg ir negr, prame duonos ir vandens. Sargybini buvo atsakyta, kad nekelti triukmo. Be to, buvome spti, jog t viet, i kurios pasigirs balsas ar bildesys, bus audoma. Taip pat buvome spti, kad neirtume pro plyius. Kiek vliau vienas politinis kalinys neikents pairjo pro ply, tai pastebjs sargybinis dr durtuvu.

"ENKAVEDISTU REPLSE

277

Vagone bebnant susipainau su lietuviais: muziku Julijonu Siniu, policijos pareignu A. Ikausku, lietuviais uniformuotais kareiviais ir kt. Apie 16 val. nugirdome traukinio palydov bals, kad u 15 minui turi ieiti traukinys. Mes lietuviai pradjome niniuoti populiari dain: Sudiev Lietuva, Man gera buvo Gyvent tavoj alelj. . .

Neprajo nuo to n 10 minui, igirdome moni bgim ir sargybini i revolveri bei autuv audym. Supratome, kad bga kaliniai. Vienam lietuviui kareiviui pasiliau, kad ir mes laukime duris ir bkime. Jis atsak, kad reikia dar palaukti. audymas tssi. Netrukus pro vagono plyius matme kelis nuautuosius. Kiek vliau pasirod, kad sargybiniai vaik ir aud mones, atvykusius palydti politini kalini. Turimomis iniomis Lukikio kaljime sdjo apie 2.000 politini kalini ir NKVD kaljime (Gedimino gatv 36 Nr.) arti 300 tardomj. Ms ealonas buvo paskutinis, nes kiti politiniai kaliniai buvo iveti anksiau. Ms ealone galjo bti apie 500 kalini. Kaip atrod kaliniai, manau, ne kiekvienas i skaitytoj galt sivaizduoti. Tai daugiau buvo panas baidykles, negu mones. Ypatingai blogai atrod tie, kuriems ilgesn laik teko pabti NKVD rm poemiuose arba kalti ilg laik Lukikio kaljime. Apie 1719 val. vis buvo girdti ties ms ealonu atskiri viai, o atokiau i lktuv bombardavimas. Vakarop du vagone sdjusieji kaliniai ijo i proto ir pradjo rkauti, maldauti Diev ir pan. Vargai, j nervai nebeilaik. Sargybiniai barsi ir grasino audysi vagon. Jiems buvo paaikinta, kas atsitiko. Daug pastang reikjo padti, kol pamiusieji buvo nuraminti. Taiau vienas i j nesiliov. Kiek vliau pradjo garsiai kalbti vakarinius poterius. Vieni politiniai kaliniai sek maldos odius, o kiti kartu su sargybiniais draud kalbti. Sargybiniams buvo paaikinta, kad tai yra vakarin malda, ir jie nedrso audyti vagon. Tuo pat metu su primityviu pietuku bei su paseilintomis degtuk galvutmis ant bet kokio popieriaus rame artimiesiems laikus, tikdamiesi tuos laikus kokiu nors bdu imesti, praveant pro Vilniaus keleivin stot arba N. Vilnioje. Apie 1921 valand kaip ir aprimo. Sdime tupime vagone, nibdams ausis ir dl oro trkumo kvpuojame tik nosimis. Pradedame tviriau tikti, kad dl geleinkeli bombardavimo, bolevik bei yd masinio bgimo ir panai aplinkybi ms ealonas neivaiuos. Vis buvo girdimi vairiose vietose bomb bei sviedini sprogimai. Bdami vagone, kiekvienas jautme, kad kiekvien minut galime ti nuo kulkos, bombos ar sviedinio. O jeigu suskubs bei pajgs iveti, tai koks

278

Ats.

ltll.

M.

VALAVIIUS

likimas mus laukia ? Ne kas kita, kaip varginga kelion, kitas kaljimas, tardymas, bausms ir josios atlikimas. Atsirado ir juokdari, kurie pareik, kad Justas Paleckis su Salomja Nerimi parve Lietuv saul, o mes vaiuojame parveti mnulio. Mat, reikia sudaryti por! Tai buvo juokas per aaras. Rimtai imant, viena tik inojome, jog kiekvienu momentu galime ti, o jei ne, tai kokias 610 dien teks badauti, kol nuve Rusijos gilum, nes kelyje niekas maisto neduos ir kas laukia toliau? Temstant Paneri kryptimi girdjome lyg tank uim ir artilerijos audym. Tuo pat metu igirdome Vilniaus miesto gatvse i autuv ir kulkosvaidi audym. Pamanme, kad tai vokiei oro desantai kaujasi, ms partizanams padedant. Sunku ir sivaizduoti, kaip mes laukme, kad tik msikiai laimt. Drauge ir labai skaudu buvo, kad negalime su partizanais bei lietuviais kariais kartu muti baisiausi monijos prie bolevizm. O tai kovai buvo pradta ruotis, tik paskelbus Lietuv Socialistine Respublika. Tikjau, kad imu atsiskaitymo valanda, ir broliai lietuviai, kuriems nra suritos rankos bei nesdi u krot, tinkamai atliks pareig Tvynei, ir msikiai laims. Beveik kas valanda ms pas kitjo. Umirdavome, kad jau dvi dienos, kaip nieko nevalg, negr ir nemiegoj. Vykstant Vilniaus mieste kautynms ir po j, ms pas buvo visai geras. Tuo metu tikjome, kad ms nesuskubs ar nepajgs iveti ir ieisime laisv. Deja, prie 24 val. prajo i Kauno traukinys Vilniaus keleivins stoties link, o po 24 val. pro ms vagon prajo garveys, ir u keli minui ms ealonas pajudjo ir manevravo. pas vl pablogjo. Kiekvienas jautme, kad minut po minuts gali tekti ivykti i Vilniaus. Taiau apsirikome. Vl nurimo. pas pradjo taisytis. Birelio 24 d. apie 2 val. kakas ms vagone subildjo. Sargybiniai barsi ir grasino audysi vagon. I to supratome, kad tebesame stropiai saugomi. laisv Iauo rytas. Nebebuvo girdti sargybini panekesi ir vaikiojim aplink vagonus. Drsesnieji kaliniai pro vagono plyius nebemat sargybini. Taiau dar bijojome garsiai prabilti. Vienas i ms garsiai prabilo, praydamas vandens, taiau atsakymo nesulauk. Laimei, apie 4 val. ryto pro al jo mogus, rodos, geleinkelietis, kuris papraytas atidar ms vagono duris. Diaugsmas buvo neapsakomas, kai i vagono ijome laisv. Kadangi ms vagonas ealone buvo galinis, tai mes tuojau atidarme ir kit vagon duris. Prie vagon isibuiavome, viens kit pasveikindami su laisvs atgavimu. Toki laiming buvo per 500. Po to kiekvienas jome savo keliais, besirpindami kuo greiiausiai susitikti su savo artimaisiais monmis bei suinoti j likim.

NUOTRUPOS

CHARAKTERINGOS

BOLEVIKINIS
Lietuvos komunistai, nordami sustiprinti ir iplsti propagandin ir agitacin veikl, vos tik raudonajai armijai siverus, pasiov suorganizuoti speciali staig, kuri, nebdama vieu oficialumu surita nei su k tik legalizuota komunist partija, nei su naujai pagal Maskvos direktyvas sudaryta Liaudies Vyriausybe, galt iplsti komunistin propagand visame krate. Maskvai tokia staiga buvo naudinga pereinamuoju momentu ir turjo padti rengti gyventojus visikam Lietuvos subolevikinimui*). SSSR pasiuntinio Kaune, Pozdniakovo, paraginti, io darbo msi trys an laik veikjai: ekiste yd Komodait, komunist Michalina Mekauskien ir dailininkas Stepas ukas. Jie sudar ir Pozdniakovas patvirtino itok agitacins ir propagandins staigos veikimo plan: 1) Leisti politinius plakatus, kurie skatint, propaguot duoto momento obalsius (iki 1940.XII.31. turi bti ileista 25 ri plakat); *) Tokia staiga buvo suorganizuota Agitpropo vardu. Dabar pavyko atrasti vien Agitpropo susirainjim byl, kurioje sudta visa eil jos dokument. is rainys pagrstas toje byloje esaniais dokumentais. Byla laikoma Studij Biuro Raudonojo Teroro Muziejuje. L. A. 19

AGITPROPAS
2) dekoruoti miestus vairi politini vyki proga; 3) dekoruoti demonstracijas, festivalius, pagaminant reikalingus demonstrantams plakatus, transparentus, portretus ir t. t.; 4) organizuoti nuolatines estradines aktori brigadas ir siuntinti jas provincijon mitingus bei susirinkimus meninei propagandinei programai atlikti (iki 1940.XIX.31. turi bti suorganizuotos trys lietuvi ir po vien yd, lenk ir gud estradines brigadas; kiekvienos brigados sudtyje turi bti 2 dramos artistai, 2 muzikai ir vienas operos solistas); 5) paruoti instruktorius mgj teatrams (iki Nauj Met turi bti suorganizuoti treji kursai instruktoriams); 6) organizuoti mgj teatrus visame krate; 7) organizuoti orkestrus ir chorus visame krate; 8) leisti dailij ir propagandin literatr; 9) leisti satyros urnalus; 10) leisti ir versti joms gaidas ir 11) leisti iras. To plano originalo nerasta. Byloje yra tik jo mainle raytas nuoraas antrasis egzempliorius. populiarias politines brodainas, gaminti

charakteringos

nuotrupos

Kartu su iuo planu Pozdniakovui buvo pateiktas ir organizuojamos propagandins staigos etat projektas, kurio taip pat byloje tra tik antrasis egzempliorius, raytas per kalk. Jame numatyta pradioje pasitenkinti 15 tarnautoj centrui ir penkiais galiotiniais provincijai. Tame paiame etat lape nubrtos nauj propagandinink pareigos: visai staigai vadovauja jos pirmininkas, koordinuodamas atskir meno ak atstov darb ir pritaikydamas j duotiems udaviniams". Pirmininko inioje veikia atskir meno srii atstov taryba, kaip patariamasis organas, kuris susirenka tik pirmininko aukiamas. Tos tarybos narius pasirenka pirmininkas. Paaikinime akcentuota, kad pirmininko pareiga palaikyti glaudius ryius su kompartija ir profesinm sjungom". Uplanuotus darbus vykdo pirmininko priklauss direktorius, kuris, be to, organizuoja agitatori ir atskir meno ak instruktori kursus ir parenka tam darbui kurs vadovybes, parpina staigos larbui reikaling moni kadrus". Tos staigos spaudos skyrius per savo vedj vadovauja dailiosios ir propagandins literatros leidimui, rengia literatros vakarus, minjimus, parengia literatrines ir propagandines transliacijas". Taip pat didelis darbas pavedamas provincijos atstovams. Jie organizuoja provincijoje agitacin ir propagandin darb, veikdami kontakte su vietos komunist partijos komitetais ir profesinm sjungom". Taip pat uplanuota, kad j j pareigas eina saviveiklos breli ir skaitykl steigimas kaimuose, darbinink klub organizavimas ir t. t." Kokie asmenys ir kokias pareigas Agitprope jo, i esam dokument nematyti. Daugumas dokument pasirayti dailininko uko, kaip pirmininko. Kakoks ydas einas pasiraindavo reikal vedjo vardu, ekius pasiraydavo ydai Plakchinas ir Zaidelzonas ir t. t. Tik po to, kai planas ir etatai buvo patvirtinti, iai staigai oficialiai leista

veikti, nors ji, kaip matyti i atrast dokument, jau veik oficialaus leidimo nelaukdama. Formalumai buvo atlikti itokiu bdu: privatus asmuo, Stepas ukas, padav vidaus reikal ministeriui praym, kad leist jam organizuoti agitacijos ir propagandos komitet. t praym buvo gautas itoks atsakymas: Dailininkui Stepui ukui, Kauno Valstybs Teatras Lietuvos Respublika V. R. M. Spaudos ir Draugij Skyrius 1940 m. VII mn. 8 d. Nr. B. a. Kaunas Vidaus Reikal Ministras 1940 m. liepos mn. 5 d. leido veikti Agitpropagandos komitetui, sutrumpintai vadinamam AGITPROP AS. Praoma atvykti Spaudos ir Draugij Skyriun (Totori gt., 12 kamb. 3) atlikti formalumus ryium su iuo leidimu. () P. Keinaitis, Skyriaus Virininkas () J. Kompaitis, Draugij Referentas Atlikus reikalingus formalumus, dailininkas Stepas ukas tapo Agitpropo pirmininku ir tuojau pradjo visos staigos komplektavim. Visos ios tariamai privaios staigos ilaidas apsim padengti naujoji Liaudies Vyriausyb. Tuo reikalu jai buvo pateikta Agitpropo ilaid smata iki 1940.XII.31. Toje smatoje buvo itokios pozicijos: 1. Atlyginimas tarnautojams Lt 37.030 2. dienpinigiai ir kelionpinigiai 10.000 3. atlyginimas u posdius ,, 1.500 4. kanceliarijai ir inventrai*) 12.000 *) Inventori Agitpropas perm, nieko u tai nemokdamas, i likviduot draugij, btent, Lietuvi-latvi draugijos, lietuvi - est draugijos ir kit. (Spaudos ir Draugij skyriaus 1940. VIII.10. ratas Nr. Dr. B. 8. apie inventoriaus perleidim Agitpropui).

CHARAKTERINGOS

NUOTRUPOS

5. plakatams 6. portretams 7. knygoms, urnalams, gaidoms ir t. t. leisti 8. aktori brigadoms 9. instruktori paruoimui . . 10. dirigentams ir chorvediams

150.000 50.000 120.000 100.000 30.000 12.000

I viso Lt 522.830 I ios ilaid smatos lengva sititikinti, kad Agitpropas nemat reikalo varytis ilaidose. U tuos pinigus Agitpropas sipareigojo iplatinti net 500.000 plakat, 100.000 vairi bolevikini veikj portret ir vairi knyg, urnal, broir ir t. t. Ypa gerai turjo bti atlyginamos aktori brigados. Taiau kaip aikja i kit atrast dokument, Agitpropo ilaidas, padarytas vykdant atskirus udavinius, padengdavo kitos staigos. Pavyzdiui, Liaudies Seimo rinkim metu padarytas ir gana stambias ilaidas, apie kurias bus kalbama vliau, apmokjo Vyriausioji Seimo rinkim Komisija ir Ministr Taryba i valstybs ido. Tam paiam reikalui Agitpropas dar rinkosi auk i moni ir atskir asmen. Pirmas Agitpropo pasirodymas Tarp visos eils dokument, kuriuos pavyko rasti, yra bdingas ir bene pats pirmasis Agitpropo posdio protokolo rankratis, i kurio aikja tos staigos usimojimai dar tuo laiku, kai ji oficialiai nebuvo patvirtinta ir kai dar buvo iekoma konkrei form numatomai veiklai. Tas protokolas itisai yra itoks: Agitpropagandos centro komiteto sdio VII.3. Protokolas Dalyvauja: pirmininkas ukas, vicepirmininkas B. Lukoius, sekretorius V. Mackeviius, nariai: Kelbauskas, Alfonsas Radzeviius. po-

2. Sudaryti kiekvienai atskirai akai vadovybes: a) muzik vadovybs sudarymui kviesti iuos asmenis: TallatKelp, Kuinsk-Kuin ir Gailevii. (Jie turi pasilyti centro komitetui mones sudaryti reikiamas muzik brigadas); b) dailinink brigadai organizuoti kviesti dailininkus Mikn, ebenkien-Treiokait, Gudait. (Jie taip pat turi pasilyti mones centro komitetui); c) dramos aktori brigadai sudaryti kviesti Gustait, Palubinsk, Radzevii, d) baleto brigadai: Kelbausk, Dubeneckien, Baravyk, Tamoin; e) raytoj brigadai sudaryti kviesti Borut, Baltu. (Literat klausimas palieka atviras, nenumaius kol kas tinkam moni). 3. Internacionalo gaidoms parpinti surasti mog (Lukoius apsiima tai padaryti). 4. Smatos sudarym skirame posdyje. svarstyti at-

5. Deuravimas bstinje, pasidalinant dienomis tarp komiteto nari 10 12 ir 1719 val. 6. Politiniams plakatams gaminti, kol bus sudaryta dailinink brigada, organizuojama komisija i trij asmen (dailininko, partijos atstovo) priimti ir vertinti usakytus plakatus. Plakatus dailininkams usako centro komitetas. Pasira: St. ukas, B. Lukoius, Alf. Radzeviius, Kelbauskas, Vyt. Mackeviius. Kit dien Agitpropas vl posdiavo. Tas posdis buvo suauktas ryium su demonstracijom ir raudonosios armijos pasirodymu Sporto Halje. Grieikais rpinosi Gaileviius, o Lukoius buvo pareigotas pravesti vaidinim Smetonos pabgimas". Karikatrini plakat parpinimas buvo pavestas dailininkei Treiokaitei. Besiorganizuojant Agitprop uklupo Liaudies Seimo rinkim kampanija, kuri jis sikink visomis savo jaunomis pajgomis ir bolevikiniu aistringumu. Ieidamas rinkimins propagandos vieum, Agitpropas savo firm

Nutarta:
1. Komitetas aukia pasitarim vairi meno ak vadovaujaniam branduoliui sudaryti.

CHARAKTERINGOS

NUOTRUPOS

praplt ir pasivadino Darbo Lietuvos Sjungos*) Agitpropaganda". Veikdamas tuo vardu, jis smarkiai iplt rinkimin agitacij visoje Lietuvoje. Ji buvo pradta dar prie oficial ios staigos legalizavim. Tai matyti i cituoto protokolo ir i Agitpropo rat. Pirmuoju ratu (Nr. 1) Agitpropas 1940 m. liepos 7 d. kreipsi Kauno miesto burmistr, praydamas paskolinti kelioms dienoms lengv automain". Tuojau pat Agitpropui t main prisireik ymiai daugiau, ir jis j pradjo reikalauti ne tik i savivaldybs, bet ir i kariuomens vadovybs. 1940. VII.9. ratu Nr. 21 i burmistro pareikalauta lengvoji maina Nr. 214 ir ratu Nr. 14. prayta iduoti Agitpropo reikalams puoti miest 10 sunkveimi ir vien lengv automain". Tos paios dienos ratu Nr. 8 buvo kreiptasi Kariuomens tabo Virinink praant duoti Agit, propagandos reikalams 20 sunkveimi. Sunkveimiai reikalingi nuo ios dienos iki liepos 15 dienos. Sunkveimius praau atsisti Agitprop, Valstybs Teatras". Dien anksiau Agitpropas jau buvo gavs i kariuomens dar vien lengv automain. Tokiu bdu Agitpropas savo rinkiminei propagandai agituoti u vienintel komunistin Darbo Sjung, turjusi monopolin atstov istatymo teis, naudojosi ne tik valdinmis susisiekimo priemonmis, ne tik valdios ido lomis, bet taip pat ir valstybs apmokamais tarnautojais bei darbininkais. Pinigai, parpintos susisiekimo priemons ir priskirti tarnautojai galino Agitprop pasiekti visus Lietuvos kampelius ir ten vykdyti duoto momento udavinius", kurie buvo numatyti jo veiklos plane. Visa spauda, kuri toli grau dar nepritar, tikriau nebuvo priversta *) Tai fiktyvi, tikrovje niekada neegzistavusi organizacija, kuria buvo prisidengusi Lietuvos komunist partija, turjusi monopolin teis statyti kandidatus Liaudies Seim. Savo vardu kandidat statyti komunistai dar nedrso.

pritarti varomai akcijai, jau privaljo dti Agitpropo skelbimus apie rengiamus vairiose vietose mitingus ir apie ten dalyvaujanias meno brigadas". O tos brigados dirbo tikrai stachanovikai. Pvz., viena iauli valstybs teatro artist grup buvo priversta per dien vykdyti menin program net keturiose vietose; btent, VII.10 13 val. Kurnuose, 15 val. Raudnuose, 17 val. Trykiuose, 19 val. Kairiki kaime. Panai buvo ir kita diena: V I I . l l 10 val. Papilje, 14 val. Kruopiuose, 17 val. Martinikiuose, 20 val. agarje. (Agitpropo ratas Nr. 22 i liepos 9 d., adresuotas Eltai ir Radiofonui). Prievarta suvaryti artistai ir privilioti mgjai tomis dienomis tikrai vykd dainavimo, deklamavimo ir agitavimo socialistines lenktynes", apie kurias tik vliau buvo pradta plaiau kalbti ir propaguoti. Agitatori brigadomis perpildytos mobilizuotos automainos tada lakst visais Lietuvos keliais ir reng mones patiems demokratikiausiems rinkimams". Kiekviena artist brigada privaljo vis brigados nari pasiraytais raportais informuoti Agitprop apie j darbo eig. Agitpropo bylose yra usilik keli tokie raportai, kuriuose artist brigados pasakoja apie savo galvotrktin lakstym i vietos viet ir gnybtelja dl praeities. Pavyzdiui, Suvalkijoje besilankanios brigados 1940.VII.10 raporte Nr. 2 pasigirta, kad menas gabenamas net tokius miestelius, kuriuose pirmiau buv audoma i kulkosvaidi mini. Girdi, Graiki banytkaimis (kuriame brigada skleidia men) garsus i atmintin suvalkiei riaui. Ten buvo atveti net kulkosvaidiai". Agitacini brigad darbui, prierinkiminiam chaotikumui ir moni nesusivokimui to laiko vykiuose, pavaizduoti labai tinka itoks meno agitatori brigados raportas: RAPORTAS Nr.

uol Bda, liepos 12 d. Naktel ramiai prajo, gerkls truputl pailsjo ir nuotaika vl pagerjo.

 9 4 C H A R A K T E R I N G O S NUOTRUPOS

I Vilkavikio ivykome prie 9 val., nes reikjo sustoti Marijampolje, kur turjome isiaikinti su jais ir sudaryti tolimesn marrut. Sutarta: 11 val. bsime Marijampols aps., Liudvinave, 19 val. Obelupiuose ir 20 val. Vilkavikio stoty. Susitar su marijampolieiais, ivykome uol Bd i r . . . i karto pajutome, kad atvykome Marijampols apskrit. ia paskelbta, kad 12 val. vyksta ms koncertas, o 20 val. mitingas! Susiinojom su Marijampole mikioja velniai ino k, bet teigia, kad Skriaudiuose ir Veiveriuose vyks mitingas koncertas. moni prisirinko labai daug, tad su vietos komitetu sutarme dabar pravesti miting koncert. Jie, girdi, turi savo kalbtoj. Prasidjo mitingas. O Jurgutliau! Pirmj, pagrindin kalb apie Seimo rinkimus pasak... 1516 mt. mergait. Tiesa, grai, bet k ia bendro turi su pagrindine kalba! Kad pradjo melodeklamuoti (matyt, artist") keista buvo klausyt. Per vis kalb skambjo: Balsuokime u draugus liaudininkus!", sess liaudininks", darbininkai liaudininkai" ir t. t. Antras kalbtojas, 1718 mt. jaunuolis, aikino Darbo Sjungos platform. Kai jis paskaitydavo platformos kok punkt susirinkusieji ploja, o kai praddavo t punkt komentuoti - peiais mons patrauko ir keistai vienas kit pairi. velniai tariant, keistai skambjo tie paaikinimai. Daug kas galjo gauti prieingo rezultato, negu to siekiama programoje. Visa tai inoma, buvo sakoma ne i piktos valios, bet vien i nesupratimo. Treias pradjo nuo Varpo" laik ir vis apie tai, k jis (a") pergyveno. Gerokai save ir savo 5 snus pareklamavo ir i kalbos svarbiausia pasiliko, kad krikionys demokratai daug gero padar!" Teko padt gelbti ir vienam i ms pasakyti kalb. Ji jam pavyko. Koncertas turjo gero pasisekimo. I ten vykome Skriaudius. Sal sausakima. Karta. I Kauno atvyks kalbtojas" Liaudies Vyriausybs ir savo vardu (kaip vyriausybs galiotas) pasak kelet palaid odi. Kon-

certas turjo gero pasisekimo. moni netilpo salje. Teko atidaryti langus, kur susirinko daug; buvo pilnas ir ukulisis. Veiveriuose lauk naujas Marijampols tvarkytoj siurprizas. Nors ms afios jiems i Vilkavikio jau buvo isistos treiadien, bet, matyt, Veiveri nepasiek, nes ant vieno telegrafo stulpo radome tok madn skelbim: Ten ir ten Linksmieji Broliai komikoje formoje praves miting". Pasirodo, mitingas jau buvo antradien, n vieno kalbtojo nra ir t. t. Nors ir supyk susitvarkme atvyko i Skriaudi geras kalbtojas, mes davme plai program ir turjome, nesigirdamas galiu pasakyti, nepaprast pasisekim. Nakvoti atvykome Kaim norjosi naminse apystovose nors vien nakt ramiau pailsti ir gerkles pagydyti, nes i Kauno ivykdami nemanme, kad per dien teks gerokai atvirame ore parkauti padainuoti po tris kartus". Keturi meno brigados nari paraai patvirtina daugtakiais, auktukais ir pabraukimais imargint raport. Tokias linksmsias dalis" ir su panaiais nuotykiais atlikinjo visi t darb kinkyti mons. Net ir Pup Dd, apsidrauds atitinkamais Agitpropo liudijimais, (Liudijimas Nr. 16), su savo ansambliu linksmino mones tuo metu, kada eka gaud pirmsias savo aukas, kurias sudar vis Lietuvoje veikusi lietuvik politini partij vadovaujantis sstatas. Agitpropas taiau nesitenkino mobilizavs menininkus ir vairiausius mgjus atlikti linksmsias dalis". agitacin darb buvo jungti ir kiti sluoksniai, kurie, kaip ir Vytautas Sirijos Gira, sibruks kien Agitpropo rat, prisistatydavo staig vadovams pareikdamas: Esu atsistas i Agitpropo padti tamstoms pravesti agitacin darb". (Agitpropo 1940.VII.8 ratas Nr. 5, adresuotas Vilniaus Radiofono Direktoriui). Kauno kavini ir restoran savininkai tuo laiku turjo savo kapelas perleisti Agitpropo dispozicijai, nes visi or-

CHARAKTERINGOS

NUOTRUPOS

VII.11).

kestrantai buvo reikalingi meno brigadoms linksmajai daliai atlikti". (Agitpropo ratai Nr. Nr. 36 ir 37 i 1940.

Agitpropas tuo laiku buvo virts ne tik energingu propagandos ir agitacijos vykdytoju, bet taip pat ir vis, net ne jo siuniam, agitatori aprpintoj propagandine mediaga. Tuo reikalu visiems tokiems agitatoriams per Elt 1940.VII.9 buvo paskelbta, kad vykdami provincij agitatoriai praomi ueiti Agitprop (Valstybs Teatras, auktas) agitacins mediagos ir plakat". Liaudies Seimo rinkim ivakarse Agitpropas suorganizavo ir atskir Agitpropo sporto sekcij, kuri buvo kurdinta kartu su ydikja sekcija Kaune, Kstuio gt. 59 nr. i sekcija organizavo vis ri sportinink ir nesportinink eisenas demonstracij ir diaugsming pasirodym" metu. Ypa daug buvo sielotasi Kauno miesto ipuoimu. Tuo reikalu jau 1940. VTI.10 Kauno miesto burmistrui ratu Nr. 23 buvo praneta, kad, artjant Liaudies Seimo rinkimams, Agitpropas prierinkimins propagandos tikslais numato statyti tribnas ir vliavoms stiebus iose vietose: 1) Petro Vileiio aiktje ties Giedraii gatve tribn ir vliav; 2) Sjungos aiktje (dabartin Neprikl. aikt) tribn ir vliav; 3) ties geleinkelio stotimi vliavas; 4) Laisvs aljoj ties gulos banyia ir Savanori prospektu vliavas; 5) Sporto aiktje vliavas". Kadangi darbas ess be galo skubus, tai praoma Tamstos sutikimo iuos darbus tuoj pradti". Atrodo, kad Agitpropas ne pats t darb msi, bet juos turjo atlikti savivaldyb savo jgomis ir mediaga, tik pagal Agitpropo nurodymus. Su savo tribnomis ir vliav statymu Agitpropas spraudsi ir Lietuvos kariuomens uimtus plotus, praydamas leisti rengti tribnas prierinkiminiams susirinkimams" (Agitpropo ratas Nr. 17, adresuotas Kariuomens tabo Virininkui). O jau tada Agitpropo praym niekas nedrso atmesti, nes

bt palaikyta aikiu sabotavimu ir nusikalstamuoju darbo liaudies diaugsmo slopinimu. Tokiu nediskutuotinu praymu 1940.VII.13 (Nr. 55) per Elt buvo kreiptasi krautuvi ir moni savininkus. Jie privaljo didiosios liaudies vents Liaudies Seimo rinkim proga kuo ikilmingiausiai papuoti ir iliuminuoti savo vitrinas". Visas rinkimines apylinkes Agitpropas aprpino dekoratyvinm naujenybm, kurios jau buvo ne lietuvikos, bet grynai bolevikikos. Pavyzdiui, 1940. VII. 14 Agitpropas su ratu Nr. 59 pasiunt I apylinks rajonui raudon vaigd papuoti Rotu. To rato tekstas itoks: I Apylinks rajonui. Siuniame Jums raudon vaigd Rotuei papuoti. Po balsavimo praome grinti Agitpropui, Valstybs Teatras. Agitpropas ( ) einas ir Treiokait". is agitacinis darbas buvo apmoktas pinigais, gautais i trij altini, kuri du valdios, o vienas privatus, btent: 1) Ministr Taryba, 2) Vyriausioji Seimo Rinkim Komisija ir 3) vairs aukotojai. I Ministr Tarybos Agitpropas tam reikalui per du kartus gavo 18.000 lit, o visas kitas ryium su rinkimais padarytas ilaidas sutiko apmokti Vyriausioji Seimo Rinkim Komisija. Taip pat Agitpropui buvo renkamos aukos specialiais Aukokime Seimo rinkimams pravesti" blankais. Kas buvo aukotojai, rodo itokie raai vien auk lap: A. Kliako lt. 300, Urmas 200, Akc. B-v Manufaktra" 200, Rus Silas" 200, Akc. B-v Broliai Fainbergai" 300, Akc. b-v Broliai Urlemperliai 200" ir t. t. Tas aukas rinko ne pats Agitpropas, bet Lietuvos Liaudies Pagalbos Sjunga (Mopras). Kiek t auk surinkta ir kam surinkti pinigai sunaudoti negalima nustatyti trksta dokument. Atsiskaityta tik i pinig, kurie gauti i Ministr Tarybos; tos sskaitos persistos Seimo Rinkim Komisijai, nes jas turjo apmokti Vyriausioji Seimo Rinkim Komisija. I atrast dokument (1940.IX.7 Nr. 83, 40.IX.9 Nr. 86, 40.IX.13 Nr. 91 ir 40.IX.30 Nr. 92) ad-

CHARAKTERINGOS

NUOTRUPOS

resuot Ministr Tarybai ir Vyriausiajai Seimo Rinkim Komisijai, matyti, kad ios dvi institucijos turjo padengti Agitpropo ryium su rinkimais padarytas ilaidas (i viso lt. 60.608,24 (18.000 lt. Ministr Taryba ir 42.608,24 lt. Vyr. Seimo Rinkim Komisija). Didiausias pozicijas ia sudar vairi plakat gaminimas ir spausdinimas, o taip pat atlyginimas vairiems agitatoriams ir demonstracij statistams, kurie turjo reikti liaud ir jos diaugsm". Tai matyti i Agitpropo ilaid apyskaitos 8.000 lit sumai. Toje pirmininko ir sekretoriaus pasiraytoje apyskaitoje, kuri buvo pristatyta Ministr Tarybai, yra rayta, tarp kit ilaid: imokta emaiiui Jonui u vainjim kaip kauk Lt. 11, kasos il. ord. Nr. 16; Jukeviiui Leonui, u vakarien propagandinms kaukms Lt. 6, kasos il. ord. Nr. 23" ir t. t. Reikia atkreipti dmes tai, kad i rinkimin kampanija truko ne ilgiau, kaip atuonias dienas, todl kiekvien dien. Agitpropas vien tik i vie sum rinkiminei propagandai ileisdavo po 7.513 lit 53 ct. t sum, inoma, neeina atlyginimas etatiniams tarnautojams ir tam personalui, kuris su daugybe main buvo prikomandiruotas prie Agitpropo, o taip pat visiems kooptuotiems nariams, apmokamiems u posdius. Main dauguma buvo smarkiai sualota, neskaitant j susidvjimo procento. Agitpropo vaistymasis pinigais, kurie tada dar turjo gana aukt vert, viliojo ir ydus prie to darbo prisidti. ydai ne tik pelnsi i Agitpropo, bet i karto pradjo disponuoti ir Agitpropo pinigais. Tik yd pasiraytais dokumentais buvo galima iimti i banko Agitpropui skirtus sumas. Tai rodo Agitpropo 1940.VII.9 ratas Nr. 12, adresuotas Centraliniam yd Bankui Kaune. Tame rate pasakyta, kad i Agitpropo einamosios sskaitos pinigams gauti ekius ir kitokius dokumentus pasirayti turi teiss pilieiai Plakchinas Abromas ir Zaidelsonas Samuelis kartu".

Tais pinigais buvo apmokami ir tie ydai agitatoriai, kurie var agitacij tik yd tarpe. ydams agituoti irgi veik ydikoji Darbo Lietuvos Sjungos Agitpropo sekcija", kurios kampinis tampas buvo imargintas ydiku riftu. Ta ydika sekcija Agitpropo filija 1940.VII.8 kreipsi Agitprop praydama iduoti mums propagandos tikslams Lt. 5000". Taiau ukas tai sekcijai tedav pradioje tik 1.500 lit. Kokias ilaidas padar ydikoji sekcija ir i koki sum jos ilaidos buvo padengtos, taip ir lieka neaiku. Nerasta joki jos apyskait net ir tiems 1.500 lit, nors buvo paadta tokias apyskaitas pateikti. Bdinga, kad itie 1.500 lit netraukti ir bendras apyskaitas, pateiktas Ministr Tarybai ir Vyriausiajai Rinkim Komisijai. Todl galima tarti, kad Agitpropas disponavo sumomis, i kuri neprivaljo atsiskaityti, nes sav pinig Agitpropo pirmininkas nemt, kad ir ydik sekcij reikalams. Antras ir paskutinis Agitpropo pasiymjimas Antras, o tuo paiu ir paskutinis Agitpropo pasiymjimas ir vieas pasirodymas buvo rengiant Spali revoliucijos 23 met sukaktuves Lietuvoje 1940.XI. 7 8 d. d. Kaip Seimo rinkim metu Agitpropas pasivadino Darbo Sjungos Agitpropu", taip dabar jis cavo firm pakeit ir pasivadino Meno Komisija miestui pagrainti Did. Spali Revoliucijos 23 met sukaktuvi proga". Komisijai buvo pavesta bolevikikai ipuoti vis Kauno miest, kad jis galt ikilmingiausioje aplinkoje atvsti pirmsias socialistins revoliucijos sukaktuves. Komisijos pirmininku buvo Agitpropo pirmininkas ukas, o nariais Leonid Frolov, Leonardas Kazokas ir Antanas umauskas. Technik darb vykd sekretorius, kio vedjas, - mainink, oferis ir kurjeris. Tuo tarpu, kai komisijos pirmininkui buvo mokami 2000 lit, nariams po 1500 lit, oferis tegavo 150 lit, mainink vos 80 lit. (Komisijos pirmininko uko patvirtin-

 94 CHARAKTERINGOS NUOTRUPOS

tas atlyginim imokjimo lapas su vis pinigus gavusi paraais). Komisija pareng itok projekt sukaktuvi ikilmms organizuoti: Projektas paruoiamj darb Spali Revoliucijos sukaktuvms paminti. 1. Paskirti artimiausiai dienai dailinink, skulptori ir keli teatral susirinkim, kuriame padaryti praneim minta tema. 2. Paskirti komisij i a) kvalifikuoto dailininko, kuris priirt atliekamus ventei portretus, pano ir vertint j tinkamum Spali Revoliucijos sukaktuvms minti; b) dailininko konstruktoriaus, kuris vadovaut ir priirt darbus, puoiant pastatus, tiltus ir panaiai, o taip pat sudaryt demonstrant kolon ir neam plakat, transparent plan, apskaiiuodamas kuriai kolonai kuriuo laiku ieiti i savo vietos; c) skulptoriaus, kuris sudaryt projektus ir sekt j darbus skulptros, architektros ir j imitacij srityje; d) partijos atstovo, kuris sprst politin vis darb pus, paruot tekstus karikatroms ir pan. (pasinaudodamas mediaga i pereit met sukaktuvi minjimo dienratyje Pravda"); e) dailininko konsultanto, pakviesto i raudonosios armijos rm Kaune. 3. Paskelbti spaudoje apie mintos komisijos sudarym, jos sudt ir tiksl ir kad visais klausimais, lieianiais Spali Revoliucijos minjim, kreiptsi tiktai per j (komisij). 4. Paskirti laik ir viet komisijos darbams, taip pat j deuravim. 5. Neatidliojant sudaryti nedidel parodl su informacijomis, kaip reikia atlikti t ar kit darb. 6. Pavesti vienam dailininkui nuvaiuoti stambesnius centrus su projektais ir pieiniais, sudaryti informacin ry su centru. 7. Neatidliojant paraginti ir padti organizacijoms ruotis Spali Revoliucijos minjimui (per spaud). 8. Komisija privaljo neatidliodama suaukti kelis posdius darbo planui sudaryti ir apsvarstyti.

9. Padti patarimais ir informacijomis privatiems asmenims kaip reikia papuoti savo langus, namus ir t. t. 10. Suaukti vis organizacij vietimo vadovus ir pavesti jiems sudaryti vents minjimo program su paskaitomis, vaidinimais ir koncertais. 11. Surinkti komisijai vis Spali Revoliucijos minjimo mediag (pereit met SSSR spaud, lieiani vents minjim). 12. Prayti partijos CK jau dabar ruoti per spaud ir radij paskaitas apie Spali Revoliucijos reikm ir jos minjim. I projekto matyti, kad komisija, tuo paiu ir Agitpropas jau negali savarankikai veikti. Dabar tegalima vykdyti tik technikai organizacinius darbus. Sudarytoje komisijoje jau btinas partijos atstovas, kuris sprst politin pus vis darb..." Komisija tedrsta tik prayti CK ruoti paskaitas. Ji t paskait negali ruoti, negali spaudos informuoti, savarankikai propagandos organizuoti ir vykdyti. Komisija, apsikrovusi SSSR spaudos ikarpomis apie buvusias sukaktuves Soviet Sjungoje, virto tik padedamja, informacine institucija, kuri auktesni organ" nurodymus, gaunamus i CK, kaip paios visuomens institucija" turjo perduoti visuomenei virkinti. Taip pat ji turjo tarpininkauti tarp CK ir dailinink, usakydama jiems komiteto sskaita dekoratyvinius plakatus ir portretus. Visas kitas jos darbas buvo aprtas miesto dekoravimu. Kad visuomen neinet gatv nepageidaujam ir LKP (b) CK neaprobuot plakat ir ki, t kontrol CK komitetas sumaniai vykd per i komisij, nes jam paiam kitis tokias smulkmenas buvo nepatogu. Dl to formaliai komisija, o faktikai, partijos Centro Komitetas tikrino viso miesto dekoravim ir kas netinkama, reikalavo pakeisti. Tarp jos dokument yra vienas lapelis, raytas specifiniu ydiku pabrai. Jame suraytos staigos ir mons, kurios prastai dekoravo savo vitrinas. Tame lapelyje tarp kita ko randame tai k:

287
Parama, buv. Fru-Fru" Stalinas ir Leninas II plane, preks priekyje"; Pienocentro vitrina blogas bareljefas"; Parama 6 blogas portretas"; Radiotechnikos b-v blogas Stalinas"; Lietkis blogas bareljefas"; Parama blogas Leninas"; Parama blogas Stalinas"; Tarabilda ir Smetona nesirpina savo kriniais" ir pan. Jei kuri nors organizacija, nelaukdama komisijos plakat ir ki, pati norjo juos pasigaminti, turjo kiekvienam kiui ir plakatui gauti komisijos leidim. Komisija praymus su kiais pristatydavo partijai, kuri juos tvirtindavo, atmesdavo ir savus pasilydavo. Kitos staigos tiesiog pra, kad joms Komisija duot ki plakatams ir transparentams. Komisija savo pastangomis, bet valdios pinigais dekoravo Kaune: 1) Nepriklausomybs aikt (ileisdama tam reikalui Lt. 5.678,60), 2) Vileiio aikt (3.530,6), 3) Vienybs aikt (1.714,50), 4) Rotus aikt (3.410,10), 5) Stoties aikt (3.847,20), 6) ani turgaviet (1.345,40), 7) Savanori prospekto aiktel (1.984,45), 8) Panemuns skver (2.446,00), 9) Laisvs al. ir Savanori prosp. susikirtim (4.000,00), 10) Laisvs al ir Vytauto prosp. susikirtim (1.141,00). Tokiu bdu vien tik i deimties viet dekoravimas Kaune pareikalavo i Komisijos 29.097 lt. 95 ct. Tai tik faniera, audeklai ir atlyginimas dailininkams. Kiek imokta u juodj darb, o taip pat u kit statybin mediag lentas, stulpus ir transport sskait nerasta. Yra tik viena sskaita Nr. 158 i 1940 m. lapkriio 13 d., pagal kuri 13-ai darbinink, dirbusi Sporto Halje nuo spali 22 iki lapkriio 5 d. imokta 2.440 lt. 05 ct. Aiki ir skver dekoravimas truko savaitmis ir ia, atitraukti nuo produktyvaus darbo, dirbo imtai darbinink, kuriems taip pat Komisija apmokjo pinigais, gaunamais per CK i valstybs ido. Agitpropo isigimimas. Suorganizuotas Agitpropas energingai veik iki Spali Revoliucijos, iki Nauj Met tik vegetavo, o paskui visai inyko. Galimas daiktas, kad Agitpropo vadovai nepateisino t vili ir nesuprato nei bolevikins propagandos tiksl, nei jos metod. Bet didel, net sprendiam vaidmen taip pat suvaidino ir tas faktas, kad netrukus atsirado visa eil bolevikini institucij, kurios rpinosi grynai tais paiais agitaciniais ir propagandiniais reikalais ir buvo vadovaujamos paios Maskvos specialist. Pirmiausia, visos dailiosios ir propagandins literatros leidim pasim naujai suorganizuota bolevikin Valstybin Leidykla. Profesins sjungos nepasitenkino tuo, kad Agitpropo pirmininkas privaljo palaikyti su jomis glaudius ryius. Jos savo rankas pam mgj teatr, chor ir orkestr organizavim, saviveiklos breli, skaitykl ir darbinink klub steigim ir t. t. Nuo to darbo Agitpropas buvo nualintas ir jo msi Profesins Sjungos su komunist partijos vietos komitetais. Komunist partijos centro komiteto agitacijos ir propagandos skyrius pagaliau atm i Agitpropo visa3 kitas jam priklausiusias darbo sritis. O Petro Cvirkos vadovaujamas Organizacinis Raytoj Komitetas pasim savo inion literatros vakar ir menini minjim organizavim. Suprantama, kad Agitpropas neteko savo darbo visumos. Dl to, po dviej pasirodym, jis isigim siaurut technikin staigl, veikiani LKP(b) CK agitacijos ir propagandos skyriaus elyje. I vis usimot dailiosios ir propagandins literatros leidini Agitpropas tespjo ileisti tik menkut dain knygel, kurioje yra 14 bolevikini verstini dain su gaidomis. inoma, tai nebuvo didelis nuopelnas nei bolevikinei literatrai, nei propagandai. Vliau ta plaiai usimojusi staiga tesirpino tik savo organo satyros urnalo luotos" leidimu. luot" Agitpropas ileido vos tik

CHARAKTERINGOS

NUOTRUPOS

spjs sutvarkyti savo veiklos formalumus. 1940 m. liepos 10 dien visos redakcijos privaljo paskelbti itok Agitpropo atsiaukim: Proletarikoji gelein luota luoja smetonininkus, dykaduonius, itvirklius ir visus darbo Lietuvos kenkjus. Gal iems nenaudliams skelbia satyros urnalas luota". Penktadien jis pasirodys Kaune, o etadien pasieks visus Lietuvos kampelius. Darbininkai, valstieiai ir darbo inteligentija, skaitykite luot". Nors Agitpropas buvo pasiadjs su savo luota" luoti visus smetonininkus ir darbo Lietuvos kenkjus", taiau savo gyvavimo metu (bent kol perjo Tiesos" leidykl) buvo priverstas pasakyti daug karios teisybs ir patiems bolevikams. I kitos puss, daugel io urnalo karikatr skaitytojai savaip interpretuodavo ir, vietoje pajuokos ir smgi liaudies prieams", gaudavosi aikus bolevikins santvarkos paiepimas. luota" neprilygo nepriklausomos Lietuvos laikais jusiems satyros urnalams, o pradioje visuomenje jokio populiarumo neturjo. Tik kai buvo likviduotas paskutinis jumoro laikratis Kuntaplis", luota", neturdama jokios konkurencijos, galjo vegetuoti. Per pirmus penkis savo amiaus mnesius luota" tepasiek tik 7.200 tira ir suspjo klimpti deficit, kuris siek 12.416 lit ir 76 ct. (Vyr. luotos" redaktoriaus 1940.XII.14 ratas LKP(b) Centro Komitetui). 1940 metams baigiantis luotos" redaktorius Stepas ukas ilgu ratu kreipsi Komunist partijos centro

komitet ir, idsts jam io urnalo nuopelnus, pra luotos" leidim sutvarkyti juridikai ir finansikai. Tame rate ukas aikino, kad luota" buvo pradta leisti 1940 m. liepos 8 d., kai prasidjo rinkim Laikinj LTSR Aukiausij Taryb kampanija. Ji buvo pradta leisti partijai ir vyriausybei pritariant ir anomis rinkim dienomis, Agitpropo vadovaujama, buvo gera priemon propagandai ir agitacijai. Pirmieji luotos" numeriai ijo po 20.000 egzempliori tirao, kurio dalis rinkiminse apygardose buvo idalinta dykai". Konstatavs, kad luotos" padtis iuo laiku yra nenormali, nes faktikai Agitpropas jau neveik, redaktorius pareik, kad luota" turi gauti nauj leidj ar tai LKP (b) Centro Komiteto ar jo leidiamos Tiesos" asmenyje. Finansikai turt bti padengtas luotos" iais (1940) metais padarytas deficitas. ukas aikinosi, kad is deficitas (lt. 12.416,76) nra didelis, jei prisiminsime t vaidmen, kur luota" suvaidino buvusioje seimo rinkim kampanijoje ir kur ji gali suvaidinti dabartinje ( STSR Aukiausi Taryb) rinkim kampanijoje, ypa turint galvoje, kad luotos" pirmieji numeriai buvo dalinami dykai ir kad u juos pajam negauta". Agitpropas luot" leido iki 1941.1.1. Paskui jo, kaip leidjo, vardas dingo ir i luotos". Agitpropas buvo palaidotas. Dabar luota" neturjo leidjp; j gavo Tiesos" leidyklos asmenyje tik 1941.V.23. Taip pasibaig ios propagandins institucijos dienos. VI. Radzeviius.

BOLEVIK

P A S I R E N G I M A I VENTMS
pasauliui parodyti nepaprast Sov. Rusijos gyventoj diaugsm, Stalino sauls vies" ir socialistins valstybs laimjimus". Spali revoliucijos ir gegus pirmosios dienos ventes buvo priversta vsti ir Lietuva. Visos eisenos bei demon-

Didiausiomis savo ventmis bolevikai laik Spali Revoliucijos sukaktuves ir Gegus Pirmj. Tad ir buvo stengiamasi jas vsti ikilmingiausiai, spdingiausiai ir pompastikiausiai. T veni metu jie rengdavo milinikas demonstracijas, kurios turdavo visam

CHARAKTERINGOS

NUOTRUPOS

stracijos buvo tikrai milinikos. Taiau mes inome, kad visi tie tariamojo triumfo dalyviai gatves buvo varu ivaryti. Dar daugiau. Prie mnes ar du prasiddavo prieventiniai parengiamieji darbai. tuos darbus bdavo traukiamas visas valstybinis ir partinis aparatas. Ypaiai didel udavin ia turdavo atlikti NKVD. Partija ir staig bei moni administracijos turdavo ivesti gatves visus savo tarnautojus ir darbininkus, o NKVD pasirpinti, kad kas nors tos tariamosios ventins nuotaikos nesudrumst... Ms krate bolevikai to sudrumstimo ypaiai bijodavo. Todl prie ventes prasiddavo masiniai lietuvi sumimai. NKVD sustiprindavo savo ir be to jau tempt budrum, pastatydama ant koj" visus savo pareignus, agentus, nipus, seklius ir t. t. Kaip ios vents buvo veniamos ir kaip joms buvo rengiamasi, rodo, usilik dokumentai. iuo tarpu panaudosime turim mediag i Taurags apskrities. Paliksime kalbti patiems dokumentams. Gegus 1 dienos pravedimas Taurags apskr. PASIRENGIMAS 1. Iki balandio 1 d. Gegus 1 d. ventei pravesti sudaryti i partijos, tarybini, komjaunimo ir profsjungini organizacij bei moni stachanoviei ir valstiei atstov apskrities komisij. 2. Iki balandio 5 d. organizuoti gegus 1 d. pravesti komisijas valsiuose ir didesnse monse; i partijos, profsjungini organizacij ir stachanoviei atstov monse, i partijos, komjaunimo, profsjungini organizacij ir valstiei atstov - valsiuose. (Atsakingi Vaikom sekretoriai, V V K pirmininkai ir moni direktoriai). 3. Iki gegus 1 d. pravesti eil pasikalbjim apie gegus 1 d. reikm ir moni darbo plano vykdymo udavinius monse, apie pavasario sjos vykdym valsiuose ir apylinkse. (Atsakingi Vaikomo sekretoriai ir pirmins partorganizacijos).

4. Iki balandio 15 d. visuose valsiuose pravesti seminarus gegus 1 d. reikms klausimais. (Atsakingas agitpropas). 5. Visose apskrities monse, taip pat valsiuose ir apylinkse ivystyti darbo plano vykdym ir virnormin vykdym, soc. lenktyniavim ir greiiausi pasirengim pavasario sjos pabaigai valsiuose ir apylinkse. (Atsakingi V V K pirmininkai ir LKP(b) vaikomo sekretoriai). 6. Nustatyti 2 pereinamas raudonas vliavas, vien LKP(b) Apkomo, o kit Apskrities Vykdomojo Komiteto. Pritaikinti vliav teikim Gegus 1 dienai. Vien geriausiai monei, kuri vykd I ketvirio ir balandio mnesio darbo plan. Antr teikti paangesniam valsiui, kuris pilnai pasiruo pavasario sjai. (Atsakingas LKP(b) Apkomas ir A V K ) . 7. steigti Taurags mieste apskrities garbs lent, kuri surayti paangesnes mones, direktorius, pirmini part. organizacij sekretorius, viet. kom., o taip pat geriausi moni stachanovieius. 8. Visose apskrities monse ir valsiuose organizuoti garbs lentas su geriausi moni stachanoviei ir valsiaus vykdomj komitet pirminink ir taip pat valsi aktyv fotografij ikabinimu, kurie geriausiai pareng savo valstieius pavasario sjai pravesti. (Atsakingi moni direktoriai, partijos vaikomo sekretoriai ir V V K pirmininkai). 8. Pavesti apskrities komisijos nariams drg. Videikai, Sustovui, Kilinui nustatyti slygas, kuriomis teikiamos pereinamos raudonos vliavos ir vykdomi atymjimai apskrities garbs lentoje. 10. Iki balandio 15 d. pravesti visose pirminse partijos ir komjaunimo organizacijose susirinkimus, kuriuose aikinti Gegus 1 reikm ir apie kompartijos ir komjaunimo vaidmen Gegus 1 minint. 11. Iki balandio 16 d. pravesti pasitarimus V V K pirminink ir partijos vai-

 94 CHARAKTERINGOS NUOTRUPOS

kom sekretori Gegus 1 d. pravedimo klausimais. (Ats. drg. Sustovas ir Videikis). 12. Pravesti pasitarimus moni direktori ir pirmini part. org. sekretori ryium su Gegus 1 pravedimu. (Atsakingas Videikis). 13. Pravesti instruktyvin praneim apie Gegus 1 d. pranejams ir pasikalbjim organizatoriams. (Atsakingas Pudius ir Levenko). 14. Iki balandio 24 d. papuoti gatves, mones, krautuves, namus vad paveikslais, alumynais ir lozungais. Iki balandio 15 visos mons turi pristatyti apskrities komisijai patvirtinti papuoimo projektus. 15. Nuo balandio 19 ligi gegus 16 d. organizuoti moni ir visuomenini bei valstybini pastat apsaug. (Atsakingi moni direktoriai, staig vedjai, milicija ir vdk pirmininkai). 16. Visiems menins saviveiklos rateliams, kaip miestuose, taip ir kaime, gegus 1 d. paruoti menin dal su revoliuciniai tarybiniu repertuaru. (Ats. drg. Karvelis, Judkovskis, Andziulis). 17. Iki balandio 15 d. veti apskrit lozungams ir plakatams raudonos mediagos 2.500 metr. (Ats. drg. Paguda, Zakareviius, Kaplin ir Belenickas). 18. Iki balandio 18 d. visiems wk ir monms sudaryti gegus 1 dienai pravesti planus, imant pagrindu apskrities plan. 19. Pravesti geriausi revoliucini kino film seansus miestuose ir kaimuose. (Ats. drg. Urbonas). 20. Iki balandio 24 d. atlikti paruoim meninio eisenos sutvarkymo ir dalyvavim demonstracijoje. Vis moni direktoriai ir staig vedjai turi pristatyti apskrities komisijai savo kolon projektus. (Ats. drg. Miklaeviius). 21. Iki balandio 12 d. sutvarkyti visas gatves ir aiktes Taurags mieste ir valsi kaim centruose. Tuo paiu laiku sodinti jaunus medelius. (Ats. miesto vk pirmininkas Dirginius, apskr. milicijos virininkas Gregeris ir VVK pirmininkai, komjaunimo komitetas). 22. Iki gegus 1 dienos visose mokyklose pravesti pasikalbjimus apie

Gegus 1 d. reikm. Ivystyti priegeguin soc. lenktyniavim tarp mokykl ir mokyklose dl mokymo proceso organizavimo ir taip pat tarp mokini dl geriausio isimokslinimo. 23. Nuo balandio 25 iki 30 d. pravesti visose apylinkse valstiei susirinkimus, skirtus Gegus 1 dienai ir pavasario sjos pasiruoimui. Pranejus skiria partijos apkomas, komjaunimo apkomas ir vaikomai. Gegus 1 dienos pravedimas 1. Balandio 30 d. Tauragje pravedamas LKP (b) Apkomo, apskrities vykdomojo komiteto, komjaunimo apkomo kartu su profsjung organizacijomis ir stachanovieiais ikilmingas posdis, skirtas Gegus 1 d. Praneimas apie Gegus 1 dien, pranejas drg. Pudius. Menin dalis. 2. Balandio 30 visuose valsiuose ir centruose pravesti darbo moni susirinkimus, skirtus Gegus 1 d. Pranejus skiria LKP (b) Apkomas. Po oficialins dalies pravesti menin dal. 3. Gegus 1 d., 11 valand Taurags mieste pravesti darbo moni demonstracij, kolonos demonstracij ateina organizuotai su Kompartijos vadu ir soc. Vyriausybs paveikslais, plakatais, lozungais, maketais ir t. t. 4. Gegus 1 d. valstiei centruose pravesti mitingus, skirtus Gegus 1 dienai. (Ats. Vaikomo sekretoriai ir vvk pirmininkai ir asmenys, skirti partijos). 5. Gegus 1 2 d. apskrities parkuose ir stadijonuose organizuoti masinius pasivaikiojimus, sportinius aidimus, okius ir t. t. (Ats. komjaunimo apkomas ir vietimo skyrius). 6. Gegus 1 2 d. vakare kultros namuose organizuoti meninius saviveiklos parodymus ir kino seansus. (Ats. komjaunimo apkomas ir drg. Luas). 7. Gegus 2 d. visose mokyklose emesnse klasse pravesti rytinius pasilinksminimus, o vyr. klasse vakare pasilinksminimus, skirtus gegus 1. (Ats. komjaunimo apkomas ir vietimo skyrius).

 9 4 C H A R A K T E R I N G O S NUOTRUPOS

is aplinkratis buvo isiuntintas visiems komunist partijos komitetams valsiuose, komjaunimo organizacijoms ir visoms kitoms komunistinms organizacijoms. (Pats tekstas rastas Taurags LKP (b) archyve). Tuo paiu laiku komunistins valdios milicijos galiotiniams valsiuose buvo isiuntintas itoks VRLK Taurags apskr. skyriaus aplinkratis*): Visai slaptai VRLK Taurags Apskrities SKYRIUS 1941 m. balandio mn. 12 d. Nr. Taurag vals. oper. galiotiniui. Ryium su tarptautins proletarins vents Gegus 1 d. minjimu, laike ikilming posdi klubuose ir teatruose, laike darbo moni demonstracijos gatvse liaudies prieai mgins neti dezorganizacij, panik, stengsis pavartoti diversinius aktus, padegimus ir kt. Liaudies prieai gali organizuoti kontrrevoliucinius pasirodymus, ilipdyti ir imtyti kontrrevoliucini atsiaukim, proklamacij ir lozung. Tikslu apsaugoti visuomens saugum Gegus 1 minjimo dienomis s a k o m e: a) Visiems operatyviniams galiotiniams jau dabar organizuoti darbo moni aktyvus pirmoje eilje i komunist, komjaunuoli ir brigadmilc. Dl to susitarti su vietos valsi vykd. komitetais ir partijos vaikomais. Nuo IV.28 iki V. 4. sustiprinti moni, sandli ir kit objekt apsaug valsiaus teritorijoje. Sargus leisti saugoti nuo IV.28 iki V. 4. tik patikrintus, *) io isiuntinto dokumento nuoraas surastas Taurags N K V D bylose.

kuriems galima patikti apsaug. ties metu sargus tikrinti.

Nak-

b) Klubuose, kur vyks ikilmingi posdiai, nustatyti budjim. Neleisti joki chuliganik pasireikim ir kontrrevoliucini pasirodym. c) Patikrinti saugojim dauginimo aparat (apirografus, rotatorius ir kt.) visose valsi vietose, kur j turima. Nuo IV.28 iki V.4 dauginimo aparatus uantspauduoti ir atiduoti apsaugon. d) Iaikinti be leidimo laikomus ginklus, nuodus ir sprogstamj mediag ir atimti i asmen, kurie tai laiko. e) Nuo IV. 20 iki IV. 30 daryti patikrinimus viebuiuose, uvaiavimo namuose ir kitose vietose, kur gali atvykti ir pasislpti kontrrevoliucinis ir kriminalinis elementas. Neaikius ir tariamus asmenis sulaikinti ir nedelsiant praneinti mums telefonu. f) Orgonizuokite reikiam tvarkos apsaug laike demonstracij gatvse, pasilinksminimuose, skirtuose Gegus 1 d. paminti. g) Nedelsiant praneinti mums telefonu apie visus kontrrevoliucinius ir kriminalinius pasireikimus. Praneti, kaip prajo valsiuose ikilmingi posdiai ir demonstracijos.. Balandio 25 ir 29 d.d. praneti mums, kaip vykdomi ie sakymai, organizavimas ar pasiruoimas apsaugoti visuomens saugum. Nuo IV.30 iki V. 4 imtinai praneinti kasdien telefonu mums arba milicijos skyriaus atsakomajam budtojui. VRLK Taurags apskr. Skyriaus Virininkas (pas.) Pr. Lepa Taurags aps. Milic. Sk Virininkas (pas.) G. Gregeris Nesitenkinant ir tomis priemonmis, Vidaus Reikal Liaudies Komisariato plent valdyba Taurags apskr. Keli skyrius 1941 m. balandio mn. 21 d. isiunt visiems kelio meisteriams tokio turinio aplinkrat:

charakteringos

nuotrupos

Visiems Kelio Meisteriams. LIETUVOS T.S.R. Vidaus Reikal Liaudies Komisariatas PLENT V A L D Y B A Taurags Apskrities KELI SKYRIUS 1941 m. IV mn. 21 d. Nr. 791 Gegus mis, tikslu li tvarus nustatoma mn. 12 d. veni dienoapsaugoti tiltus ir kitus kenuo piktos valios reikini, is apsaugos planas.

1.
Tiltai saugojami itis par. a) Skirgail tiltas. Sargybos vadovas VI Taurags distancijos kelio meisteris Antanas Bruys. Sargyb vykdo: tilto sargas St. Sakalauskas. Remonto darbininkai: 28 Venikovas Vladas, 70 Trumpaitis Martynas. b) aki tiltas. Sargybos vadovas X V I Gaurs distancijos kelio meisteris Rimkus Stasys. Sargyb vykdo: tilto sargas Eias Jonas. Remonto darbininkai: 73 Liutkus Stasys ir 74 Kalvaitis Petras. c) vingi tiltas. Sargybos vadovas VII Vainuto distancijos kelio meisteris Totoraitis Juozas. Sargyb vykdo: tilto sargas Makaras Antanas. Remonto darbininkai: 37 Vingy s Albinas ir 39 Neverauskas Pranas. d) Ervilko tiltas. Sargybos vadovas IV distancijos kelio meisteris Zelinskis Jonas. Sargyb vykdo: remonto darbininkai: 22 Stumbr Juozas, 23 Pranckaitis Pranas, 27 Mikelaitis Antanas. 2. Tiltai saugojami tik nakt (nuo 16

Sargyb vykdo tilto sargas Juozas Gendrolis ir remonto darbininkas 20 Kuinas Petras. b) Kvdarnos tiltas. Sargybos vadovas X Kvdarnos distancijos kelio meisteris Jankauskas Jonas. Sargyb vykdo tilto sargas Janauskas Jonas ir remonto darbininkas 21 Alf. Bartkus. c) Pagramanio tiltas. Sargybos vadovas I distancijos kelio meisteris Gigollo Stasys. Sargyb vykdo tilto sargas Maijauskas Kazys ir remonto darbininkas 3 Daunius Ignas. d) Pajrio tiltas. Sargybos vadovas X ilals distancijos kelio meisteris Galinauskas Petras. Sargyb vykdo tilto sargas Guauskas Kazys ir remonto darbininkas 50 Bernotas Ignas. e) Paaltuonio tiltas. Sargybos vadovas X V I Ervilko distancijos kelio meisteris Zobielius Jonas. Sargyb vykdo remonto darbininkai: 75 Bertulis Jonas ir 21 Mieikis Kleopas. f) Tvaskui tiltas. Sargybos vadovas IX vknos distancijos kelio meisteris Ribakovas Anurijus. Sargyb vykdo remonto darbininkai: 45 Nausda Aloizas, 46 Gailius Stasys. g) Skaudvils tiltas, (plente). Sargybos vadovas III (plente) distancijos kelio meisteris Vainora Pranas. Sargyb vykdo remonto darbininkai Ralys Jonas ir Kelpa Bronius. h) Skaudvils tiltas (viekely). Sargybos vadovas X I V Skaudvils distancijos kelio meisteris Kuinskas Vladas. Sargyb vykdo remonto darbininkai: 65 Bernotas Stasys ir 24 Kazlauskas Pranas. 3. Saugojimas pradedamas . m. balandio mn. 30 d. 16 val. ir baigiamas gegus mn. 31 d. 8 val. Vienas asmuo par saugoja 8 val.

4. val. iki 8 val.). U saugojim atlyginama pagal atlya) Staigvil tiltas. ginimo u darb veni dienomis nuoSargybos vadovas Ervilko distancijos kelio meisteris Jonas Zobielius. status.

charakteringos

nuotrupos

5. Visi kelio meisteriai pasirpina, kad nebt gadinami kiti tiltai bei keli rengimai. (pas.) In. (paraas neskaitomas) Skyriaus Virininkas Vyr. Kelio Meisteris (paraas neskaitomas)

Geleinkeli linij iauli ruoo DV Milicijai buvo pristatytas vykdyti itoks PLANAS Lietuvos geleink. iauli ruoo D. V. Milicijos operatyvinio sstato pasirengimas tarptautinei 1941 m. gegus 1 d. ventei.

Eil. Nr. 1

Pasirengimo priemons

Vykdymo laikas IV.20V.5

Atsakingi u vykdym Ruoo vir., lin. post. ir oper. punkt, v-kai.

2 3

4 6

iauli ruoo vis operatyvin sstat pakeisti karik padtj. Tuo pat laiku eiliniam sstatui sutvarkyti budjim i dviej pamain, po 12 val. j par. iauli ruoe D. V. Milicijoje vesti pagal speciali grafik vyresnij sstato budjim. Su viso ruoo operatyviniu sstatu pravesti instruktavimo operatyvin posd. Su viso ruoo eiliniu sstatu pravesti instruktavimo pasitarim apie pasirengim ir pravedim vents. Imant dmesin pasikeitim i trij pam. dvi pamainas viso operatyvinio ir eilinio sstato, sudaryti milicinink rezerv traukinius lydti. Paruoti grafik danesniam susitikimui su agentais, nereiau kaip dvi paras kart. Pasisti agentus ir patikimus asmenis iaikinti kontrrevoliucinio ir a/s kriminalinio pobdio prasiengli. Mediag apie kontrrevoliucinius ir a/s veiksmus t pai dien perduoti N. K. G. B. organams. Numatyti viet laikomj pavojing sprogstamj mediag, taip pat ir ginkl. Patikrinti asmenis, dirbanius tuose sandliuose, o patikrinim pravesti kontakte su NKGB organais ir su tos apylinks milicijos organais. Radus organizacijose nuodingos ir sprogstamos mediagos, taip pat ir ginkl, sutinkant NKGB, atimti arba uantspauduoti. Patikrinti kelio inventori pagal sra ir faktin kiek ir pagal numerius kelio brigadyrius. Apie trkumus sustatyti aktus. Patikrinti antisanitarin stov stoi bufetuose, virtuvse, dalyvaujant ruoo daktarui. Radus netvark, apie trkumus sustatyti aktus.

IV.18V.5 IV. 19 IV.20 IV.20

Ruoo vir. Ruoo vir. ir pavaduotojas. Ruoo vir. ir pavaduotojas. Ruoo vir. ir pavaduotojas.

IV.19V.5

Ruoo vir., lin. post., oper. punkt virininkai ir oper. galiotiniai.

IV.21 IV.21 IV.21 Ruoo ir oper. punkt v-kai.

8 9

10

IV.24

Ruoo, oper. virininkai ir torius.

punkt inspek-

11

IV.27

12

IV.26

 94

charakteringos

nuotrupos

Eil. Nr. 13

Pasirengimo priemons

Vykdymo laikas IV.24

Atsakingi u vykdym Ruoo inspektor., post. oper. punkt, v-kai. lin.

14

15

Patikrinti stoties patalpas, sandlius, pakauzus, apsaugos kameras, kad bt apsaugoti nuo gaisro. Pasilyti stoi atsakingiems asmenims apsirpinti btinu inventorium prie gaisr. Patikrinti visus gyvenamus namus, esanius gele. zonoj iaikinimui neusiregistravusi asmen. pareigoti komendantus namuose, nam uvaizdas ir sargus. Sustatyti grafik keleivinius traukinius lydti i milicinink rezervo, kad palaikyt bendr tvark traukiniuose ir iaikint nusikaltlius. Reguliariai tikrinti kaip dieninius, taip ir naktinius sargus, saugojanius stoties zon, pakauzus ir kitas vietas, kur gali bti nusikalstamo elemento. Paruoti grafik oper. sstatui ivaiuoti ruo padti lin. postams pasiruoti ventei. Visiems lin. post. oper. punkt. iauli ruoo oper. galiotiniams D. V. M. N. K. V. D. apie visus vykius, laike veni vykusius, praneti ruoo virininkui, jo padjjui, o jam nesant ruoo budiniam.

IV.27

IV.21

Ruoo v-kas.

16

IV.20

Ruoo v-kas, jo padjj. ir oper. punkt. lin. post, virininkai. Ruoo v-kas. Oper. punkt. lin. post ir iauli ruoo oper. gal.

17 18

IV.19

1941 m. balandio mn. 14 d.

iauli ruoo gele. D V M N K V D Lietuvos gele. Milicijos Serantas Mazgavoj.

Prie io plano pridta itokia GRAFIKA Lietuvos gele. iauli ruoo D. V. M. vyresnij atsaking budini per gegus 1 d. ventes: Nuo 1941 m. balandio mn. iki 1941 m. gegus 5 d. I. iauli stotyje

5. Oper. galiot. Sadauskas 19, 25, 4, nuo 22 val iki 8 val. 6. Oper. galiot. Stankus 18, 24, 5, nuo 22 val. iki 8 val. II. Kretingos stotyje

1. Oper. punkt, virininkas Tvardauskas 26, 28, 30, 2, 4, nuo 22 val. iki 8 val. 2. Oper. galiot. Stonkus 27, 29, 1, S, 5 nuo 22 val. iki 8 val.

1. Ruoo virininkas Mazgavoj 23, 29, 30 nuo 22 val. Iki 8 val. 2. Ruoo virininko pavad. Kurceviius 22, 28, 1, nuo 22 val. iki 8 val. 3. Vyr. oper. jgaliot. Vela 21, 27, 3 nuo 22 val. iki 8 val. 4. Vyr. oper. galiot. Eidukaitis 20, 26, 2, nuo 22 val. iki 8 val. III. Taurags stotyje 1. Oper. punkt, virininkas Kugrinas 26, 28, 30, 2, 4 nuo 22 val. iki 8 val. 2. Oper. galiot. Girdvainis 27, 29, 1, 3, 5 nuo 22 val. iki 8 val.

CHARAKTERINGOS

NUOTRUPOS

IV.

Radvilikio stotyje

1. Oper. galiot. Gasparaitis 26, 28, 30, 2, 4 nuo 22 val. iki 8 val. 2. Oper. galiot. Augaitis 27, 29, 1, 3, 6 nuo 22 val. iki 8 val. iauli ruoo gele. DVM Virininkas Mazgavoj Tenka pastebti, kad Gegus 1 d. ventei pasirengimo reikalu buvo ileis-

tas dar vienas aplinkratis planas, kuris Taurags gele. stoties milicijoj registruotai Nr. 608 ir buvo gautas 1941 m. balandio 5 d. Jo turinys itoks: V. slaptai Lietuvos geleinkeli iauli ruoo D. V. Milicijos operatyvinio darbo per / m balandio mnes

PLANAS Eil. Nr. 1 DARBO TURINYS pareigotojo pavard Terminas

Paskirti milicininkus, kurie lydt keleivinius traukinius tikslu palaikyti tvark ir iaikinti kriminalinio pobdio elementus traukiniuose. Patikrinti visas gele. stotis, bufetus tikslu gyvendinti visuomenin tvark juose. Ivaiuoti ruo tikslu padti lin. post oper. galiotiniams sutvarkyti kriminalines bylas ir uvesti bendr visuomenin tvark. Organizuoti apirjim stoties patalp, aldytuv, sandli tikslu paalinti smetonikus portretus, vliavas ir t. t. Patikrinti gele. sargus, apirinius geleinkel, neradus j savo postuose, sustatyti aktus. Organizuoti nuvalym gel. nuo vis iukli, atmat, kurios sudaro pavoj gele. judjime. Patikrinti gele. ruoe darbo rankius ir apie tai sustatyti aktus. Viso sstato politin pasiruoim pravesti pamokomis. Sustiprinti agentrin verbavim geriau sugebani toje srityje dirbti.

iauli ruoo Gele. DVM v-kas, oepr. p. D V M v-kas, oper. p. v-kai, lin. post. oper. galiotiniai. iauli ruoo Gele. punkt, v-kai ir lin. post. oper. galiotiniai Vyr. oper. galiot. J. Vela. Oper. p. v-kai, lin. post. oper. galiot. ir ruoo inspektoriai Oper. punkt, v-kai. lin. post. oper. galiot. ir visas operatyvinis ruoo sstatas. Oper. punkt, v-kai, lin. post. oper. galiotiniai ir inspektorius. Oper. punkt, v-kai, lin. post. oper. galiot. ir inspekt. Ruoo vir. Mazgavoj ir prokuror. Oper. p. v-kai, ruoo v-kai, vyr. op. galiotiniai. Ruoo v-kas, oper. punkt, virininkai.

IV.3

IV.7

IV.10

IV.14

IV.8

6
7

IV.21

IV.25 IV.1828 IV.25 IV.25

8
9 10

Paruoti plan pravedimui vents, . m. gegus mn. 1 d.

Gele. milic. iauli ruoo Virininkas (paraas neskaitomas)*) Lygiai taip pat buvo rengiamasi ir vadinamosios spali revoliucijos ventms. NKVD ir bolevik milicijos pareignai taip pat ir prie ias ventes bei j metu buvo pastatyti ant koj. ios vents pasirengimui irykinti paduodama pora pavyzdi, paimt i gausios mediagos. *) Visi ie dokumentai laikomi Taurags rajono saugumo policijoj, kuri juos drauge su kitais dokumentais, bolevikams pabgus, buvo pamus i buv. keli rajono ir geleinkeli NKVD.

CHARAKTERINGOS

NUOTRUPOS

Lietuvos Komunistins Jaunimo Sjungos Taurags apskr. komitetas 1940 m. X . mn. 17 d. Nr. 125. Visiems Komiteto nariams, atsakingiems u agitpropo darb. Agitacijos ir propagandos skyriaus INSTRUKCIJA Kad eisenos spali revoliucijos sukaktuvms paymti bt tinkamai pravestos, kad jos bt linksmos, komjaunimo organizacijoms udedama i pareiga: Visuose fabrikuose, monse, valstybinse ir privaiose staigose, valstybiniuose kiuose komjaunimo vietins organizacijos turi padti darbininkams ir tarnautojams imokti bent tris atitinkamas dainas, kad tas geriau pasisekt komjaunimo organizacijos mobilizuoja vietos konservatorij, mokykl ar organizacij muzikus. Dainas parinkti naujesnes i agitpropo leidini. Pastaba: i instrukcij turi visas komitetas gerai inagrinti, aptarti vents rengimo program, ir tuojau pradti vykdymo darb. U vents paruoim atsakingas pats komitetas. Kaip ventei pasirengta ir kaip ji prajo, turite praneti LKJS Taurags apkomo sekretoriui. 1940.10.16. Taurags komiteto sekretorius (paraas neskaitomas)*) Tuo paiu metu bolevik milicijos apskrii skyri virininkai gavo tokio turinio aplinkrat: Nuoraas Visai slaptai LTSR V R L K DV Milicijos Apskrii Skyri Virininkams. Tikslu pagrietinti kov su kriminaliniu nusikalstamumu, socialistins nuosavybs grobimais, spekuliacija, o taip pat *) Dokumentas surastas, Taurags LKP (b) archyv. perirint LKJS,

vieosios tvarkos palaikymu pasiruoiant ir minint Didiosios Socialistins Revoliucijos 23 met sukakt, DV Milicijos organams udedami atsakingi udaviniai patikrinti tvark, kad kriminalinis nusikalstamasis ir spekuliatyvinis elementas bt laikomas nuolatinje ms agentriniai operatyvinje prieiroje ir tinkamu momentu, pasiremiant tais agentriniai operatyviniais daviniais, bt izoliuotas ARETUOTAS. iuos udavinius galsime atlikti tik tada, kai ms aparatas veiks tiksliai, energingai ir grietai, vadovaudamasis socialistiniu revoliucingumu ir pritraukdamas visuomen prie kasdieninio ms vieojo darbo.

Silau:
1. Nuo 20.X.1940 m. padaninti pasimatymus su turimu agentriniai informaciniu tinklu, nukreipiant agentr iaikinim vis kontrrevoliucini susigrupavim ir asmen, veikiani prie ms Partij ir Soviet Santvark. Agentr instruktuojant, reikia turti galvoje, kad kaip ms darbo praktika parod, prieai, siekdami savo biauri tiksl, nevengia panaudoti kriminalinio nusikalstamo elemento atskiriems diversiniams ir teroristiniams aktams. Taip pat reikalinga nukreipti agentr iaikinim ir spjim kriminalini nusikalstam vyki ir pai nusikaltli, lygiai ir kaip spekuliatyviniai grobuoniko elemento. 2. Perirti esanius js inioje agentrinius davimus, patikrinti kriminalinio ir spekuliatyvinio elemento ataskaitas. Daviniai, kuriuos atkreiptinas dmesys, turi bti realizuoti vykdyti. Naujai gaunamus agentrinius davinius reikia tutuojau agentriniu ir operatyvini bdu patikrinti Tie daviniai, kurie reikalaus atitinkamo veiksm o , turi bti t u o j a u realizuoti v y k -

dyti. Daviniai apie antisovietin element turi bti tutuojau perduoti V R L K virininkams. 3. Perirti esanias js inioje kvotas, ir asmenims, prie kuriuos yra davini apie j nusikalstamj veikim, pa-

 94 CHARAKTERINGOS NUOTRUPOS

skirti kardomj priemon ARET. Vienkart mobilizuoti js aparat greiiau ubaigti kvotas ir perduoti jas pagal teismingum. Lieia Kriminalinio Sekimo Skyri. 4. Miestuose (ypatingai), miesteliuose ir kaim apylinkse bendradarbi pastangomis, o taip pat pritraukiant partini komjaunimo aktyv, nuo 5.XI. 1940 m. sustiprinti vie operatyvin darb, organizuojant nuolatinius dieninius ir naktinius patruliavimus. Patruliavimas pirmiausia turi apimti tas vietas, kuriose gyvena nusikalstamasis elementas ir vyksta nusikaltimai. Kasdien tikrinti nusikaltli prisilaikymo vietoves, stoi rajonus, turgavietes, prieplaukas, restoranus, kavines, ukandines ir t.t. 5. Apskrii skyri ribose, kur yra miestai su milicijos skyriais (Vilnius), kiekvien milicijos skyri paskirti atsaking operatyvin pareign, praktikai padti skyriams imtis atitinkam priemoni, iplaukiani i pasirengimo ventei. Ten, kur nra milicijos skyri, reikalinga tinkamai instruktuoti skyri galiotinius, iaikinant jiems, kad jie privalo organizuoti darb, pritraukdami pagalb partin - komjaunimo aktyv, sistemingai patikrindami namus ir vietoves, kuriose prisilaiko kriminalinis nusikalstamasis ir grobuonikai spekuliatyvinis elementas, iaikindami asmenis, kurie turi aunamus ginklus ir juos atimdami. 6. Nuo 2.IX.1940 iki 8.XI.1940 m. imtinai vis miest, miesteli ir kaim apylinkse organizuoti patruliavim ne vien tik DV milicijos pareign jgomis, bet pritraukiant ir pilnai patikim aktyv. 7. Nuo 5.XI.10 valandos iki 9.XI.1940 m. DV milicijos apskrii ir miest skyriuose sustiprinti budjim, paskiriant pareignus i vadovaujanio operatyvinio sstato. Lieia SKNGS (VRLK skyrius kovai su nuosavybs grobimu ir spekuliacija) 8. Susitarti su vis prekybos moni direktoriais ir komisarais dl idavimo i

bazi pramons preki ir produkt prieventinmis ir vents dienomis, dl prekybos kultrinmis vertybmis ir dl eili likvidavimo. 9. Patikrinti krautuves, sandlius, restoranus apie j apsirpinim maisto produktais, gaivinaniais grimais (gazuotais ir mineraliniais vandenimis), atkreipiant dmes tinkam sanitarin ulaikym ir produkt kokyb. 10. Patikrinti spekuliatyvinio elemento ataskait ir prie asmenis, kuri kaltei rodyti yra davini, imtis atitinkam priemoni, o apie tuos, prie kuriuos esantieji agentriniai daviniai nepakankami realizavimui, pavesti patikrinti agentros keliu. 11. Paskirstyti SKNGS operatyvin sstat aptarnauti prekybos ir pramons objektus skyriaus pareig ribose. 12. Patikrinti vis prekybos ir pramons organizacij apsaug, tinkamai instruktuojant apie tenkant vents dienomis ypatingai rpesting budrum. 13. Prekybos, pramons, partinse ir sovietinse staigose, susitarus su vadovaujaniais pareignais, reikalinga organizuoti budjim, paskiriant atsakingus draugus. Budjimo vietovs turi bti inomos milicijos budtojams, su kuriais pirmieji privalo palaikyti telefonin ry. 14. Sustiprinti agentriniai operatyvines priemones kovai su spekuliatyviniai grobuoniku elementu ypatingai valstybinse prekybos monse. Taip pat sustiprinti operatyvines priemones turgavietse, paskiriant tokias vietas operatyvines grupes. Lieia Spec. Skyri. 15. Padaninti susitikimus su agentriniu tinklu ten, kur Spec. Skyrius j turi, nukreipiant agentr iaikinim asmen, turini aunamuosius ginklus, nustatant kiek sprogstamosios mediagos ir nuod pas atskirus pilieius. Ten, kur agentrinio tinklo nra, prie io darbo pritraukti komjaunimo aktyv.

 94
16. Iki 5.XI.1940 m. baigti perimti i individualaus naudojimo graitvuotus ginklus. 17. Iki 3.XI.1940 m. patikrinti visus sprogstamosios ir detonuojanios mediagos sandlius, vents dienomis sustiprinant i objekt sargyb sudt. 18. T pat padaryti ir tose vietose, kur laikomi stipriai veikiantieji ir trokinantieji nuodai. Iki 3.XI.1940 m. patikrinti tinkamum graitvuot ginkl, esani atitinkam staig inioje, ypatingai atkreipiant dmes i ginkl ulaikymo tvarkingum. 19. Paimti ypatingon savo kontroln visas spaustuves, ypa esanias privaiose rankose. 20. I esanio js inioje operatyvini pareign sstato ir agentriniai informacinio tinklo vents dienomis organizuoti aptarnavim demonstrant kolon, nes jas gali sisprausti antisovietinis kontrrevoliucinis elementas, kuris gali bandyti dezorganizuoti kolonas ir skleisti antisovietinius ir kontrrevoliucinius atsiaukimus. 21. Vykdyti viebui, nakvyns ir uvaiuojamj nam sekim tikslu patikrinti atvykstanius ir j atvykimo tiksl. Su ia instrukcija supaindinti ir smoninti js inioje esanius virininkus ir operatyvinius pareignus. Idirbti operatyvini priemoni plan, kur prisisti mums iki 28.X.1940 m. Apie nuveikt parengiamj darb praneti man iki 5.XI.1940 m. ir apie visas panaudotas prieventinio ir vents metu priemones praneti iki 10.XI. 1940 m. Nuo 5.XI. 8.XI. imtinai apie visus iskirtinus nusikalstamumus tuojau praneti DVMV telefonu arba telegrafu, 9 vliau smulkiai informuoti specialiais praneimais, nurodant js panaudotas priemones. LTSR VRLK V M V Virininkas (Petryla) Nuoraas tikras: Sekretorius (paraas neskaitomas)

charakteringos

nuotrupos

Lietuvos TS Respublika V. R. L. K. Taurags Apskrities Skyr. Virininkas Nr. 9 Taurag, 1940 m. spali m. 24 d. DV Milicijos Nuovad Virininkams. Siuniama inoti ir vykdyti. Taurags apskr. DV Milicijos Virininkas (pas.) G. Gregeris Sekretorius (paraas neskaitomas) *) Taurags apskr. Laukuvos Nuovadoje REGISTRUOTAS 1940 m. X mn. 29 d. Nr. 28 ie dokumentai kalba patys u save. Atrodo, kad ia nereikalinga joki komentar. Gal tik tekt pastebti, kad kai kuriuose aplinkraiuose bolevikai, kalbdami apie kriminalin ir spekuliatyvin element, i tikrj turjo galvoje slapt lietuvik veikim. Tais odiais jie tik parod savo poir tuos lietuvius, kurie myljo savo krat ir nebuvo parsidav bolevikams. Jie ir buvo laikomi kriminaliniais nusikaltliais, spekuliantais ir t. t. ie dokumentai irykina ir vis i veni prasm bei kokias prievartos priemones, kuriomis vents bdavo pravedamos. Kaip i i dokument matyti, buvo rengiamasi ne ventms, o kakokiai mobilizacijai, buvo vedama karo bsena ir pan. Aretais, sumimais ir kitomis priemonmis norta suduoti mirtin smg lietuvikam veikimui, darbininkai bei tarnautojai bauginami tarnyb ir darbo netekimu, o pagaliau net kaljimais... Taip tiesiog apgluintus mones bolevikams jau nebebuvo sunku ivaryti gatves vsti didisias bolevikines ventes. A. Vilainis *) Aplinkratis rastas Laukuvos vls. buv. DV Milicijos archyve, slaptj rat byloje.

CHARAKTERINGOS

NUOTRUPOS

DARBININKU K O L O N I J O S
Bolevikams siskverbus Lietuv, tuojau prasidjo j prasta propagandos ir paad negirdta akcija. Ta akcija buvo norima patraukti savo pus darbinink mas ir tos mass priedangoje sutriukinti esam Lietuvos santvark ir demonstruoti prie pasaul Lietuvos nor" prisijungti prie Soviet Sjungos. Keldami padanges ger darbinink gyvenim soviet rojuje", bolevikai paadjo ir Lietuvos darbininkus aprpinti gerais, erdviais, patogiais butais, nes, es, kapitalistin Lietuvos valdia darbininkus sugrdusi lnas, drgnus, nesveikus rsius ir t. t. Reiki tik sunaikinti kapitalistin santvark Lietuvoje, prisijungti prie Soviet Sjungos, kai bematant viskas kitaip virsi. Kol darbininkai atsikvojo nuo smarkios agitacijos ir paad bangos, bolevikai jau spjo suvaidinti Liaudies seimo" rinkimus ir prisijungim" prie Soviet Sjungos. Taiau darbininkai ir visa biednuomen, nesigilindama bolevik idjas", pradjo reikalauti paadt patogi but. Bolevikai t klausim greit isprend, met k, ikraustysim burujus" ir j butus atiduosim darbininkams! Tuo paiu metu pradjo gausiai kraustytis i Soviet Sjungos gilumos Kaun raudonosios armijos komandirai su eimomis ir pradjo uiminti tuos buruj" butus, kurie buvo paadti darbininkams, nepaisydami joki butams normuoti taisykli. Nuo komandir neatsiliko ir vairs politiniai vadovai, komunistinis aktyvas, partins organizacijos ir iaip palankus komunistams elementas. Bematant burujai" buvo ikraustyti i geresni but ir juose apsigyveno naujos ries burujai", o darbininkai pasiliko be patogi but. But reikalus tvarkyti Kaune finans ministras paved Kauno miesto savivaldybei, vadinasi, bolevikams but klausimas pasidar nebeaktualus. Savivaldyb, usikrtusi bolevik paadais, mgino toliau agituoti darbinin-

STATYBA

- BOLEVIKIN P R O P O G A N D A
kus, addama geresni but. Tuo tikslu buvo surengtos darbinink nameli vadinamoje brazilkoje" nugriovimo ikilms su filmavimu, fotografavimu ir t. t. Susirinks vaikz ir smalsuoli brys, ikilmingai" nugriov vien lnel ir tuo baigsi senojo pasaulio nugriovimas", o naujojo pasaulio statymas, kaip pamatysime, ne taip jau lengvai vyko. Visiems gerai inoma, kad Kaune vis laik buvo jauiamas but trkumas, todl savivaldybei teko susirpinti jau ne patogiais butais darbininkams, bet surasti bent kokius pastatus smarkiai auganiam Kauno miesto gyventoj skaiiui aprpinti. Tam reikalui tvarkyti nuo 1940 m. liepos 24 dienos prie Kauno m. savivaldybs buvo steigtas But skyrius (vliau ir But sekvestro komisija). Tas skyrius pirmiausia pareng taisykles, pagal kurias kiekvienas Kauno m. gyventojas galjo uimti nedidesn 9 m2 buto grind plot. Gyventojai susiglaud, bet ta priemon but krizs nepaalino, todl naujoms gyvenamoms bstinms surasti buvo imtasi i priemoni: 1) Ikelti i Kauno Vilni visas centrines valdios staigas ir tas eimas, kuri galvos tarnauja Vilniuje. 2) Ikraustyti i Kauno miesto provincij tas staigas ir asmenis, kurios gali apseiti be miesto (pensininkai, kininkai, labdaros staigos ir t. t.). 3) Padaryti ygi, kad repatrijuojantieji Vokietij asmenys pirmiausia isikraustyt i Kauno. 4) Kauno apylinkse esanias vasarvietes (Kulautuv, Kaergin, Lampdius ir t. t.) pritaikyti iemos meto gyvenimo slygoms. 5) Skubiai baigti privai nam statybas ir statyti naujas but kolonijas. Iklimas centro staig Vilni laiks nuo laiko buvo atidliojamas, nes ir Vilniuje prasidjo jaustis but trkumas. Pensininkai ir kiti su miestu nesuriti gyventojai i dalies isikraust

300
priemiesius, o labdaros staigoms reikjo provincijoje parengti atitinkamas bstines ir tik tada jas ikelti, tuo tarpu parengiamieji darbai ne taip jau sklandiai vyko, kaip buvo manyta. Repatrijantai irgi nesiskubino be eils kraustytis i Kauno. Kauno apylinki vasarviei pritaikymas gyventi iem ne taip jau greit vyko, tuo tarpu iema artjo; prie But skyriaus staig telksi didiausios moni eils: vieni bent koki bstin gauti, o kiti vis dar tikjosi geresni but. Sekvestro komisija nesutartinai veik su But skyriumi, todl mons, ikariav orderius butams uimti, j negaudavo; kildavo barniai, keiksmai ir nepasitenkinimas. mons pradjo sitikinti, kad bolevik paadai tuias dalykas, bet buvo jau vlu. Kaip jau buvo minta, bolevikai geresnius butus uiminjo be joki orderi. Liko dar viena priemon but krizei paalinti, btent, nauj but kolonij statyba. Pirmiausia Kauno miesto savivaldyb susirpino privai nam statybos baigimu, nes savininkai visai atsisak baigti statybas. Kauno mieste buvo 288 nebaigti statyti bei rengti namai, kuri baigimui reikjo 2,733 milijon lit. T sum savivaldyb tikjosi surasti ir namus skubiai baigsianti statyti bei rengti. Be to, savivaldyb paymjo, kad privati nam statyba ymiai sumajusi, btent: 1939 m. ligi rugpjio 1 dienos buvo leista statyti 384 gyvenamuosius namus su bendra kubatra 339.584 m3, o 1940 m. per t pat laikotarp leista statyti tik 71 pastatas su bendra kubatra 31.890 m.3 (Darbo Lietuva" 1940 m. VIII.8 d. Nr. 42). Be to, Kauno miesto savivaldyb paadjo pastatyti but kolonij su 1.720 but (Taryb Lietuva" 1940 m. X.18 d. Nr. 16). Tuo ir baigsi savivaldybs paad kampanija. Taiau prasidjo nauja bolevikins propagandos banga. Bolevikai spaudoje ir mitinguose tvirtino, kad Soviet Sjungoje seniai es umirti kapitalistini krat prietarai apie statybos sezon; statyba Soviet Sjungoje puikiausiai, es, vykdoma ir iemos metu. Nors jau buvo ruduo, bet

charakteringos

nuotrupos

soviet valdia, nepaisydama vietos slyg, rengsi parodyti Lietuvai sovietini stebukl, t. y., mrins statybos vykdym iemos metu. Propagandos neveikti ininieriai ir statybininkai jaut, kuo gali baigtis tokia propaganda ir kokius stebuklus bolevikai parodys nekultringai" Lietuvai, bet nebebuvo galimumo net kitaip pagalvoti; statybos propaganda virto dienos kiu. Nors buvo aiku, kad, i pagrind sugriovus esamas statybines organizacijas, nemanoma nauj kurti, surasti specialist, mediagos ir transporto priemoni tokiu miu laiku ir dar iemai beartjant, taiau bolevikams rpjo ne statyb pasisekimas, bet propaganda, sovietini metod bei temp demonstravimas. Dl to ir prasidjo statybos kartlig. Susiorganizavus Komunalinio kio Liaudies Komisariatui, pirmiausia usimota sudaryti Kauno miesto generalin plan, pasinaudojant SSSR kolosaliu patyrimu". Tam planui sudaryti, niekeno nekvieiama, buvo atvykusi i Soviet Rusijos specialist brigada, bet ta brigada Kaune altai buvo priimta, o vliau nugabenta Vilni. Tuo tarpu buvo parengtas A. ani generalinis planas, kuris miestui turjo suteikti" apie 200 ha nauj, tinkam nauj gyvenam nam statybai plot su reikalingais parkais ir t. t. Kiek tas suteiktasis" plotas buvo tinkamas statybai, pamatysime toliau. Spali revoliucijos 23 met sukaktuvi minjimo proga Komunalinio kio Liaudies Komisaras Knyva paskelb visuomens iniai, kad nauj darbininkams nam statybos srity jau es pasiekta didelio laimjimo. Liaudies vyriausyb statybos reikalui paskyrusi apie 4 mil. lit. Ligi 1941 met bsi pastatyti Kaune 105 namai su 560 but ir savivaldyb pastatysianti nam su 162 butais. Tuo bdu ligi 1941 m. Kaune bsi pastatyta ir rengta 722 butai. ia tenka pastebti, kad pirmiau viena tik savivaldyb buvo paadjusi pastatydinti 1 720 but, o dabar jau nusileido ligi 162 but. Tuo tarpu But skyriui ligi 1940 met pabaigos reikjo 10.000 kambari.

CHARAKTERINGOS

nuotrupos

Kad rykiau ir konkreiau pavaizduotumm bolevik usimojim vykdym, ia apraysim darbininkams but kolonijos statyb Kaune, A. aniuose. Komunalinio kio Liaudies Komisariate atsirado aktyvus ydas Gensas, kuris tikino partij ir vyriausyb, kad per trump laik es galima pastatyti Kaune darbininkams but kolonij, tuo bdu isprsti but trkumo klausim ir parodyti Lietuvai bolevikins statybos metodus bei tempus. But kolonijos statyba buvo pavesta vykdyti Komunaliniam Statybos Trestui. Statytojams buvo aiku, kad tokiai greitai ir plaiai statybai slygos visai nepalankios, btent: artjant iemos aliams, mro darbai turs sustoti; nepakaks kvalifikuot darbinink; neparuota statybin mediaga ir neinia, ar galima bus jos pakankamai gauti ir t. t. Tresto valdytojas ir darb vykdytojas kreipsi partijos vadovyb paaikindami blogas bsimosios statybos perspektyvas ir pra statybos darbus atidti iki pavasario. Partijos vadovyb tok paaikinim bei praym grietai atmet ir ratu pareigojo Tresto valdytoj ir darb vykdytoj asmenika atsakomybe vykdyti but kolonijos statyb nustatytu laiku. Tokios ekzekucijos akivaizdoje nieko daugiau nebeliko daryti, kaip imtis nesmoningo darbo savisaugos sumetimais. Kokiose slygose vyko but kolonijos statyba geriausiai vaizduoja darb vykdytojo raportas Komstaremtresto*) valdytojui. To raporto tekst dedame itisai. Komstaremtresto drg. Valdytojui. Raportas. N. B. K. aniuose statyb pradjome labai sunkiose slygose; sklypas buvo lapias ir privaiuoti negaljome nei maina nei arkliais. Teko pratsti apie vien kilometr kelio ir 2500 metr siaurojo geleinkelio. Cemento gavome lapkriio 14 d. ir t pai dien pradjome betonuoti, taiau vis laik jautme nuolatin darbo jgos trkum. Trko net paprast darbinink, *) Komunalinis statybos ir remonto trestas.

nes lapioje, purvinoje vietoje ir drgmje, pasitaik labai daug susirgim ir darbininkai tiesiog bijojo ms darboviets. Reikalavome gumini bat ir po didelio vargo gavome 200 por, bet vis tiek negaljome patenkinti viso pareikalavimo. Svarbiausia ms darb vykdymo klitis mrinink trkumas. Kad statyba bt vykdyta numatytu laiku, mums reikjo 150 mrinink, o mes i karto turjome apie 30, o iki gruodio 15 d. vis laik apie 70 mrinink. I j tik 30 mrinink I rankos. Likusieji buvo tinkoriai, krosnininkai ir panaaus amato darbininkai. Tik gruodio m. 25 d. gavome daugiau mrinink, bet, ujus aliams, darbo naumas labai krito; savait laiko beveik negaljome mryti, nes altis virijo 10, o pas mus iki ali buvo imryta tik 5 0 % pastat; likusieji imryti per alius. Kad bt pagreitintas darbas ir galtume dirbti ali metu, pastatme barakus vir viso namo ir, juos apildydami, mrijome namus. Tokiu bdu buvo imryti ir baigti mryti 4 namai. Rpindamiesi mrinink klausimu, vaiavome provincij ir mokjome premij 10 rubli u vien surast mrinink. Kita klitis transporto priemoni stoka. Didelis kalnas ir blogas kelias labai apsunkino transport. Darbovietei aptarnauti reikjo 15 main, turjome vidutinikai 5 6 mainas, o ujus aliams tik 2 3 mainas. Mainos senos; vis laik ieidavo remont. Paskui vis laik trko statybins mediagos: plyt, kokli, rankini plyt. Prasidjus aliams, trko net vandens, nes uliniuose labai ltai sunksi vanduo. Drenaas nutrauk vis vanden i sklypo, o vandentiekis dienos metu neturi spaudimo. Vanden reikia veti net i apaios, i ani, tuo tarpu statini trkumas trukd tinkori ir mrinink aprpinim vandeniu. Darb labai trukdo dabar vykdomas vandentiekio linijos prakasimas. Iardytas visas rajonas; tiesiog negalima privaiuoti prie statyb. Sualusi em pasidar kieta, kaip akmuo, o krvos sualusio grunto uima viet; trukdo mediagos

charakteringos

nuotrupos

tvarkym ir pristatym. Be to, visas technikasis ir administracinis personalas buvo visai naujas; mons pirm kart statyboje; tabelininkai visai neprityr; reikjo dirbti ir mokyti. Labai dideli trkum buvo stali darbe. Buv. Tariso - Gordono dirbtuvs perjo Pram. Trest. Perorganizavimo periode jos visai nedirbo ir ligiol darbo pilnai dar nepradjo. Palangs" stali artel dar neatsiunt vis lang. Dabar vis laik trksta krosninink ir tinkori. iandien atjo i Pramtresto 18 tinkori. Darb vykdytojas K. Sinkeviius". Galima sivaizduoti, kiek nereikalingo darbo, pinig ir mediagos pareikalavo laikinj barak statyba. Ir vliau tie barakai patys nesugriuvo; taip pat reikjo eikvoti jgas. Barakams apildyti reikjo apie 1000 m3 malk. Norint ivengti dideli nemalonum, kolonij statyb reikjo baigti nustatytu laiku, ir 1941 m. vasario 2 d. statyba tariamai buvo baigta laiku. Ta proga Taryb Lietuvos" 1941 m. Nr. 27, trumpai apraytas but kolonijos statybos baigimas iais odiais: Madaug prie 2% mnesio A. aniuose pradta vad. maoji darbinink kolonija ubaigiama ir jau sekmadien, vasario 2 d., atidaroma. ei hektar buv. pelktame plote per t laik, dirbant stachanoviku tempu, atliktas milinikas darbas: pravestas drenaas, pastatyti 48 mriniai trobesiai, kiekvienas j po keturis butus; rengtas vandens rezervuaras, i kurio visa darbinink kolonija bus aprpinta vandeniu, ir atlikti kiti darbai. Dar belieka atlikti smulkius darbus, taiau jie netrukdo bsimiems i nam gyventojams juose apsigyventi. Butai, kurie rengti dviej tip vieno kambario su virtuve ir dviej kambari su virtuve atrodo graiai: viess, plaiais langais, koklinmis krosnimis, daytomis grindimis; sienose rengtos spintels maistui ir drabuiams. Prie nam rengti kiki pastatai, kuriuose yra skalbyklos, vonios ir sandliukai malkoms bei kitiems daiktams sudti. i statyba tokiu trumpu laiku galjo bti vykdyta tik

dabar, dirbant socialistiniais metodais sako statybos darb vykdytojo padjjas technikas drg. Liachovickis. Darbininkai dirbo su entuziazmu, nes inojo, kad jie tuos namus stato sau ir savo draugams. Mes labai norjome statyb baigti ligi rinkim TSRS Aukiausij Taryb, bet dl mrinink ir iaip darbinink trkumo suvlavome. Taiau, atsivelgiant sunkias iemos darbo slygas, reikia pasakyti, jog statyba atlikta gana gerai". Apraindamas statybos darb eig, darb vykdytojas savo raporte Tresto valdytojui buvo pabrs, kad darbininkai tiesiog bijojo ms darboviets", o jo padjjas technikas ydas Liachovickis ia cituotame straipsnyje jau nurod, kad darbininkai dirbo su entuziazmu". Tas pats Liachovickis patikino kad statyba atlikta gana gerai", bet kaip i tikrj buvo atlikta, pamatysime paskait statyb apirjusios komisijos akt. Prajus dviem savaitm nuo ikilmingo but kolonijos atidarymo ir apgyvendinimo, aikiai pasirod socialistini metod ir stachanoviku temp" vaisiai. Gyventojai pakl triukm, kad butuose es negalima gyventi. Buvo paskirta komisija but kolonijai apirti. Jos akt ia dedame itisai: Aktas. 1941 m. vasario mn. 17 d., darbinink but kolonijos statybos prieiros komisija: i pirmininko in. V. Balsio ir nari: techn. J. Jankoviiaus ir techn. J. Mikneviiaus, dalyvaujant deimtininkui B. Sliesoraiiui, tikrindama vietoje A. aniuose Komstatremo Tresto vykdomus maj but kolonijos statybos darbus, pastebjo iuos trkumus: 1) Pradjus pastatus apkrenti ir atilus orui, daugelyje pastat m deformuotis krosnys; dl to dal krosni teko nugriauti ir i naujo perstatyti. Komisija, tyrindama krosni deformavimosi prieastis, rado, kad krosni pamatai ne visur atitinka krosni imatavimus plane. Visuose pamatuose krosni pamatai buvo imryti krosnims 5 X 5 kokli dydio, o vykdant krosni statyb, dalis krosni buvo sumainta

 9 4 CHARAKTERINGOS n u o t r u p o s

4 X 4 kokli ir dl to krosni svor turjo atlaikyti vir krosni pamat padarytos gelbetonins plokts, kurios neilaiko apkrovimo ir lta (pav., pastate Nr. 48 b. 4). Patyrinjus plokt mintam pastate pastebta, kad betonas dl alio blogai susiris atskirus betono gaballius galima sutrupinti rank pirtais, ir armatros vietoje panaudota 4 mm viela. Be to, iuo atveju krosni pamatai buvo pastatyti neperkasus sualusio grunto. 2) Dl blogo pogrindio paruoimo (upylimai tarp pamat padaryti sualusiu gruzu) grindys ir pertvaros, suslgus pogrindiui, irgi deformuojasi pav., pastatuose Nr. Nr. 3, 4, 32 ir 48 grindys nusdo iki 15 cm, o kitur iki 40 cm ir pertvarose pasirod horizontals plyiai). 3) kio trobesi pogrindiuose prikrauta veln ir sualusios ems. Skalbyklose grindys dar neubetonuotos. Pamatuose, pripylimui slgstant, tarp sien ir pogrindio atsiranda protarpiai, pro kuriuos atla pastatai, katiluose ula vanduo ir gali peralti neidivs tinkas.. Apie 60 but dar neapgyvendinta. Neapgyvendintuose ir jau apgyvendintuose butuose pastebti defektai alinami: perstatomos krosnys, perklojamos grindys. Neapgyvendinti butai nekrenami ir yra pavojaus, kad krosnys ir neidivs tinkas gali per-

Nors kolonijos statyba tariamai buvo laikoma baigta ir paioj kolonijoj gyvenama, taiau i akto matyti, kad kolonija dar nebaigta, negyvenama ir daug alos bei nuostoli pridaryta. Statytojams buvo svarbu oficialiai ufiksuoti statybos baigimo dat ir tuo isigelbti nuo gresiani nemalonum. domu pastebti, kad akte nepaymta: k veik kolonijos statybos prieiros komisija, praleidusi tokius pagrindinius statybos trkumus. Matyt, komisija irgi stachanovikai" veik. Dl akto ivad kolonij statybos sumanytojas Gensas pateko partijos ir vyriausybs nemalon ir buvo paalintas i vietos. Ikilmingo kolonij atidarymo metu, kolonijos statytojai vis tik spjo gauti pagyrimo diplomus ir nemokamas keliones Soviet Sjungos roj", taiau, vos spj grti i kelions, rado nemalon akt, kurio turiniu pradjo domtis Plano Komisija ir buvo kalbama apie prokuratros sikiim. Bolevikus i Lietuvos ivijus, but kolonijai apirti buvo sudaryta kita komisija, kurios akt irgi dedame: Aktas. 1941 m. rugsjo mn. 3 d. komisija i: Statybos Valdybos in. A. Maculeviiaus ir Kauno m. s-bs statybos skyriaus in. B. Sliio, dalyvaujant K. . Statybos Tresto atstovui in. Sinkeviiui apirjo Maj But Kolonij A. aniuose ir rado: Stogai. 1. Kolonijoje yra vieno aukto 48 namai po 4 butus kiekviename name. Kiekvieniems 2 namams yra kio trobesys: 1 skalbykla ir 8 sandliai. Trobesiai statyti iemos metu. Visi trobesiai dengti vienu sluoksniu i dalies toliu, i dalies ruberoidu. Dl darbo iemos metu nei tolius nei ruberoidas nebuvo gerai pritaikinti prie stog, todl nuo daugelio stog ruberoidas bei tolius buvo vjo nuplti; vliau stogai buvo pataisyti, bet ir dabar vjas nuolat drasko stogus ir daug stog lyjant praleidia vanden. Vanduo. 2. Vandens tiekimui i miesto vandentiekio kolonij, kur yra rengtas vandentiekis ir kanalizacija, neutenka spaudimo, todl buvo suprojektuotas

lu.
4) Kai kurie kio trobesiai dar ne visai ubaigti (pav., nam 43 ir 47 Nr. 37 bei 41 Nr.), trksta net dur, nerengta ventiliacija, neubetonuotos skalbyklos grindys ir t. t. 5) Kolonijos ribose yra daug atvir neaptvert kalkini duobi, atvir kanalizacijos griovi, kuriuos gali kristi gyventojai. Komisijos nuomone, tokiame stovyje neapgyvendintuose pastatuose neleistina gyventi tol, kol bus paalinti pagrindiniai trkumai, t. y., galutinai sutvarkytos krosnys, grindys ir ubaigti nebaigtieji darbai. Perstatomas krosnis sumainti iki 4 X 4 X 9 kokli". akt patvirtino In. A. Novickis.

304

charakteringos

nuotrupos

hidroforas; hidroforo rengimas yra baigiamas: baseinas vandeniui baigtas, pastatyti 2 hidroforo bakai atskirame name; pats namas dar nra galutinai baigtas; baigiami visi hidroforo sujungimai su tinklu ir baseinu; hidroforui trksta siurbli su motorais. Grindys, langai, durys, priebuiai. 3. Po iemos visuose namuose susmukusios grindys baigiamos tvarkyti; dar liko nesutvarkyti 8 namai; drabai vykdomi. Visi priebuiai, kai kurios durys ir langai, distant lapiai mediagai, i kurios jie buvo padaryti, pasidar nesandars ir reikalauja remonto. Daymo darbai. 4. Medio dalys nedaytos; kai kurios medio dalys tik ugruntuotos; priebuiai visai negruntuoti; sienas, lubas ir kitk irgi reikalinga perdayti ar baltinti. Krosnys ir viryklos. 5. Krosnys, ypa butuose i 2 kambari, yra per didels; j yra per daug ir neracionaliai idstytos. Gyventojai nusiskundia, kad viryklos rksta ir kad sienels neildo, taiau imginus kelias i j, toki reikini nepastebta. Komisijos nuomone, jos rksta todl, kad kaminai yra per trumpi; rksta jos, kaip paaikjo, labiausia vasaros metu, kas ir suprantama. Visos tos ydos priklauso prie projekto klaid ir j atitaisyti be didesni ilaid negalima. Gatvi tvarkymas. Kolonijos ploto planavimas vykdomas; pats planavimas

nuo purvo maai apsaugos; reikia sutvarkyti gatves, kaip numatyta iplanavime; t darb turi atlikti Keli skyrius. Rsiai. Gyventojai neturi rsi darovms laikyti; tokie rsiai projekte nebuvo numatyti. Kadangi kolonijoje gyvena daugiausia nepasiturinios eimos, joms labai reikalingi rsiai, kad juose galt pasidti nors ir nedideles darovi atsargas iemai. M. B. K. A. aniuose mediniai namai. Vandeniu kolonij aprpinti yra rengtas hidroforas; tas hidroforas sugeds ir neveikia. Komisijos ivados:

1) Reikia skubiausiai baigti tvarkyti stogus, padengiant juos antru sluoksniu tolio arba ruberoido, nes lapiame ore arba pradjus snigti, per stogus nuolat varvs ir pastatams bus padaryta daug alos. 2) Reikia tuojau baigti hidroforo rengim, nes laikinosios iviets tikrai labai nehigienikos ir turi bti paalintos, juo labiau, kad kanalizacijos ir vandentiekio rengimai jau yra pastatyti. 3) Grindis, langus ir duris reikia baigti tvarkyti iki rudens; priebui tvarkym galima palikti iki ateinani met. 4) Daymo darbus galima atidti iki ateinani met.

Darbinink kolonija ikilmingo jos ubaigimo" metu.

charakteringos

nuotrupos

5) Krosnis, viryklas ir dmtraukius perdirbinti dabar neapsimoka ir nuostolinga. Krosnis ir viryklas perstatyti arba j idstym pertvarkyti reikt tada, kai reikalinga bus juos kapitalikai remontuoti. 6) Gatvs ir lietaus vandens nuleidim reikt sutvarkyti galimai greiiau; gatvs, kurios nebus grindiamos, turi bti nors suprofiliuotos ir pavyruotos, rengiant kad ir primityvius aligatvius. 7) Laikinai, vietoj rsi, sandliukus darovms galima rengti skalbyklose, kurios dabar beveik nenaudojamos. Kiekvienoje skalbykloje galima labai kukliai rengti po 7 sandliukus; vienas gyventojas kiekviename name likt be sandliuko; gyventoj tarpe yra maesni eim, kurios gali isiversti ir be sandliuk. Darovms sandliukus galima rengti i likui mediagos, kurios statybos vietoje yra gana daug. 8) Kai tik bus sutvarkytas vandens tiekimas, tuojau reikia paalinti laikinas ivietes. 9) M. B. K. mediniuose namuose tuojau sutaisyti hidrofor; praplsti hidroforo pastat, pastatyti tame pastate krosnel, kad galima bt ja apildyti iemos metu hidroforo rengimus. 10) Nusiskundimai dl techniko nesirpinimo darbais nepamatuoti". akt patvirtino in. St. Stulginskis. is aktas ikl naujus ir pagrindinius statybos trkumus: stog kaip ir nra, dmtraukiai netraukia, ir komisijos nuomone dabar juos perstatinti es neapsimoka, vadinasi, gyventojai turi dmuose rkti, kol apsimoks"

dmtraukius perstatinti. I viso ko matyti, kad is aktas ne paskutinis, ir nam taisymas vargu ar kada apsimoks. Kolonijos statybai ileista 4,8 milijon rubli, t. y., madaug 120 rubli kiekvienam m3, o kiek dar katuos stog perdengimas, krosni, grind perstatymas, kamin pailginimas, daymas ir kiti darbai? Tiems darbams reiks suvartoti daug brangios mediagos ir ileisti daug pinig. Bolevikai viliojo darbininkus, addami jiems kultringas gyvenimo slygas. Matyt, vienas nevyks kambarlis su rkstania virtuve Soviet Sjungoje reikia aukiausi kultringum. Apgyvendinant darbininkus kolonijoje, buvo numatytos ios normos: bute i vieno kambario ir virtuvs turjo tilpti eima nuo 4 ligi 6 asmen, o i dviej kambari ir virtuvs nuo 6 ligi 8 asmen. Tokios normos pralenk ir pagarsjusi brazilk". Kolonijai adtos sals susirinkimams bei pasilinksminimams, bibliotekos, skaityklos, kinai, poilsio kampeliai ir t. t. dingo, kaip dmai. Visk suglaudus, darbinink but kolonijos statyba A. aniuose atrodo madaug taip: paiame Kauno miesto pakraty, pelktame ei hektar ems sklype, pastatyta viena greta kitos 48-os mrins ir keletas medini vieno aukto, plokiais stogais trob. Tos trobos daugiau panaios umiesio sandlius arba laikinus belaisvi barakus, negu gyvenamuosius namus. Jau dabar galima tvirtinti, kad kolonijos eksploatacija bus nuostolinga, o apie dto statyb kapitalo amortizacij ir remontus n kalbos negali bti. J. Laucius.

LAISKAI

LIAUDIES

KOMISARU

TARYBOS

PIRMININKUI

MEIUI

GEDVILUI

LAIKAI

LIAUDIES

KOMISAR MEIUI

TARYBOS

PIRMININKUI

GEDVILUI

Daugelis Lietuvos gyventoj, vos tik atjus bolevikams, o kai kurie ir vliau, galvojo, kad bolevikinis valdymas ymia dalimi priklauso nuo atskir, valdi turini asmen valios ir noro. Jie tikjo, kad valdios veiksmai, alingi kratui, yra esani valdioje asmen nepakankamo t ar kit reikal supratimo vaisius. Jie buvo sitikin, kad valdios asmenims, ypa takingiems, kur nors reikal atitinkamai iaikinus, gali pavykti ivengti nepageidaujam valdios sprendim, o kartu ir aling t sprendim bei veiksm pasekmi. Kadangi auktieji bolevikins valdios pareignai tiesioginiai buvo neprieinami, o ypa kad akivaizdin bolevikinio reimo kritika dar buvo pavojinga, tai daugelis geros valios piliei, nordami idroti auktiems pareignams teisyb akis, naudojosi iam tikslui maiau pavojinga priemone laikais. Laik su vairiais nurodymais, aikinimais, ivediojimais, nusiskundimais ir spjimais, ypa daug gaudavo Aukiausios Tarybos Prezidiumo pirmininkas Justas Paleckis. Taiau nemaiau j ateidavo ir Liaudies Komisar Tarybos pirmininko Meio Gedvilo adresu. Kai kurie t laik bdavo parayti paieliu, kai kurie raalu, kai kurie raomja mainle. Daugelis laik bdavo rayti vos skaitomai, drebania artojo ar darbininko ranka, su daugybe klaid. I kit gi nesunku bdavo atspti, kad j autori esama plaiai isimokslinusi. Studij Biure yra keletas toki laik, adresuot Meiui Gedvilui. Juos pavyko rasti Valstybs Saugumo Liaudies Komisariate, susegtus vien viet, su tokiu lydraiu.

Lietuvos TSR LKT PIRMININKO SEKRETORIATAS Nr. 320 C. Kaunas, 1941. IV. 8. Slaptai Saugumo Liaudies Komisariatui

Valstybs

LKT Pirmininkui drg. M. Gedvilui pavedus, persiuniu LKT Pirmininko Sekretoriate gautus vairiais laikais anoniminius laikus bei atvirutes. LKT Pirmininko Sekretoriato Vedjas K. Sideraviius

Pirmasis t laik, kaip matyti i antspaudo, buvo mestas 1940 m. lapkriio 22 d. pato vagon Nr. 4 Kretingos Kybart geleinkelio ruoe. Laikas raytas normaliu raalu kanceliarinio linuoto popierio lape raysena labai primenani gydytojo raysen. tai to laiko tekstas: Brangus Drauge, Mes emaiiai vis nesuprantame, kodl draugas komisaras taip demagogikai kalbi. Gal manai, kad mes esame visai kvaili ir nematome, kas dabar dedasi ms brangioje tvynje Lietuvoje? Kretingoje, kalbdamas vasar, pasakei, kad perknas gali trenkti i giedro dangaus tuos, kurie kalba apie tavori neturt. Nejaugi patsai nematai, kaip jie apdrisk, nieko neturi, visk i ms krautuvi baigia ipirkti ir sisti savo tvynn? Kalbdamas dabar apie tai, ar bolevikai gali inaikinti lietuvyb, neduodami Himno giedoti, sulyginai tai su buvusios Rusijos himnu. Ne-

laikai

liaudies

komisar

tarybos

pirmininkui

meiui

gedvilui

30!>

jaugi nejauti, kad demogogikai pasakei paraei: juk Rusijoje rusai su rusais drasksi, o ia rusai Lietuvoje. O be to, juk rus Boe caria chrani", tai ne Lietuvos himnas Lietuva tvyne ms!" Antra, ar gi mes, tikinioji liaudis, nematome ir nesuprantame, kad js norite Lietuvoje tikyb ir Diev panaikinti". Kada Lietuvoje Dievo vardas buvo pradtas rayti maja raide? Ms konstitucija laiduoja sins laisv, bet ar tikinij tv vaikai mokinami mokyklose tikybos? Mes nereikalaujame, kad bedievi vaikus mokyt tikybos, bet mes norime, kad ms, tikinij, vaikai bt tikybos mokinami, nes mes nenorime nei patys, nei kad ms mylimi vaikai bt bedieviai. Juk tamsta savo vaik nekriktijai ir niekas Tamstos jau Smetonos laikais nevert to daryti, dl ko gi dabar ms vaikai negalt tikybos mokytis mokyklose? Taigi, ar ia neperdaug aikus noras inaikinti" Diev, bet to nebus: Dievas buvo, Dievas yra, Dievas bus. Draugo lietuvyb ir patriotikum a s " mums emaiiams puikiai yra inomi: praome sau prisiminti, kada grai i Rusijos kaip mokjai lietuvikai. Aiku, kad taip esant, Tamstai ms tvyns meil yra savotika, bet ne lietuvika. Jeigu inotumei liaudies nusistatym ir p, Tamsta gal kitaip kalbtume!. Taigi inok ir tikk, kad liaudis, ypa gi tikinioji, nra apakusi, visk mato, supranta ir ino. Todl jokios Tamstos demagogikos kalbos ir noras liaud apmulkinti nieko nepadarys, bet u Himno draudim, tikybos varym ir nor Diev ivaryti" i pasaulio Tamstai asmenikai dar teks atsakyti prie t pai liaud. Bk Tamsta kaip buvs bedievis, tebnie bedieviai ir Tamstos vaikai, bet bk protingas ir ne demagogas, duok tikintiems ir tikjimui laisv,

nes kitaip toji liaudis Tamst prakeiks. Ar Tamsta manai, kad tikintieji nesupranta, kaip jie yra skriaudiami, udraudus tikybin spaud? Nejaugi dabar viduramiai ? Tokios laisvs niekas nenorjo ir nenori. Tokios baudiavos Lietuvoje dar niekuomet nebuvo. Raseini Darbo mogus Kaip matome, iame laike Raseini Darbo mogus pasak komisar tarybos pirmininkui daug karios teisybs, ypa dl tautikumo slopinimo ir religijos varymo, ta paia proga primindamas bolevikins konstitucijos staipsn, garantuojant sins laisv, ir nurodydamas faktus i paties Gedvilo gyvenimo. Neinia kaip Meys Gedvilas jautsi it laik skaitydamas, bet reikia pabrti, kad jis vis dlto j reagavo, pasirydamas autoriui keryti. Antrasis Meiui Gedvilui adresuotas laikas, kaip matyti i antspaudos, buvo mestas Vilkavikio apskrityje, Graiki pato agentroje 1940 m. lapkriio 27 d. itas laikas raytas paprasto popierio lape, atrodo, maai ratingo, gal bt, tik pradios mokykl baigusio, asmens. Jame daroma priekait pirmoje eilje dl noro steigti grupines sodybas, o toliau vairiais kitais reikalais. ito laiko tekstas toks: Tamsta, draugas Gedvila, Tamstos kalboje Valstiei Laikratyje daug pasakyta teisybs, bet daug yra melo, ypa apie grupines sodybas. Kadangi mus ivadavote i pon vergijos, tai praome ivaduoti ir i grupini sodyb. Mes gerai inom, k reikia grupins sodybos. Tai uuomazga kolchozo, ir kitaip negali bti. Grupinse sodybose mogus niekada negali sukultrti. Panaiai buvo Lietuvoje kaimai, tai tas pat, k ir grupins sodybos. Ar kaimuos mons kultrjo? Ne. Tik viepatavo barniai, petyns ir teis-

308

LAISKAI

LIAUDIES

KOMISARU

TARYBOS

PIRMININKUI

MEIUI

GEDVILUI

mai, nes grupse maisi kartu mons ir gyvuliai vieno kiaul ikniso bulves, kito kaimyno vita ikapst mieius, tai vaikai susipe ir t. t. Tai argi gali mons kultrti tokioje padtyje ir kamatyje. Dl ko gi Lietuvos kaimai djo visas pastangas, kad tik ieit viensdiais. O tada pas juos tikrai pasirod kultra, praydjo vaisi sodai ir patobuljo visas kis. O grupinse sodybose to ilgai negaljo atsiekti. Laikratis paymi apie vandentiekius. Jeigu grupinje sodyboje gyvens 45 gyventojai, tai jiems vandentieki arba mokykl ar gimdyvi nam niekas nesteigs, tai tas aiku kiekvienam. O su klimu, tai galima iklti ir su motoro pagalba, kad tik tiek bt jav. Arba vl rao apie pabrangim preki. Kai politika gerai vedama, tai viskas tvarkoj. Bet dabar viskas atvirkiai darbininko udarbis pakilo 20%, o preks pabrango 100%, ir prie krautuvi stovi tie patys valstieiai, darbo mons, bet ne tie, kurie gyvena pertekliuj ir atsargas sudarinja. Tie praeidami tik posauja, kad draugai draugus eiles sustat. Kodl pirmiaus to nebuvo? Arba vl panaiai apie moksl, kad gali visi pasiekti. Tai ne. Biedno vaikas negal mokslo pasiekti, ba netur l. Kadangi dabar skiria vaikui paalpos po 1 lit 25 centus, tai i ko jisai t moksl pasieks. Jeigu darbininko 4 vaikai lanko mokykl, tai ir pats l neturi reikaling mokslui mediag pirkti, nes nebeturi ordinarijos. Dabar gi vl, sako Lietuvoje dabar vis aprpinti socialiniai reikalai. Tai kaip tik ne. Prie senos valdios seni dvaro darbininkai gavo paalpos po 48 litus mnesiui. Kai viskas buvo pigu, tai buvo pus bdos, o kai dabar viskas pabrango imteriopai, tai i ko jiems pragyventi. Dl ko jiems taryb valdia paalpos nepridjo, juk gyvuoja jau

kelis mnesius. Arba dvaro darbininkai ordinarninkai, kokiuose jie butuose gyveno, tokiuose dabar tebegyvena, o to js nematote, nes nieko negalit padaryti. Pagaliau em pam fond, o darbininkai liko be darbo. I ko gi jiems gyventi? Praom mus ginti nuo grupini sodyb. Dvaro darbininkai Treias laikas, adresuotas Meiui Gedvilui, sistas i Bir. Jis raytas dviejuose i paprasto ssiuvinio ipltuose popierio lapuose, tirtu juodu raalu. I grubios nelygios raysenos galima sprsti, kad jo autorius daug lengviau valdo arkl, negu plunksn. Kad j ra kininkas, numanu ir i paties laiko turinio. io laiko tekstas toks: Dabartiniam laike tenka skaityti visoki laikrai, ir vis t pat randame garbinim Stalino arba koki nors Lietuvos idavik, pardavj, vadinas, Lietuvos igam. Gerbti gerus mones lyg ir reikia, bet jau t Stalin, tai nra u k, nes itas Rusijos slibinas Lietuv ne tik prarijo, bet dar ir apiko. Js to slibino vaikai bepardm dmus mums Lietuvos pilieiam akis puiate. Bk tai Stalinas Lietuvai padar didiausi laim, vadinas itrauk i pon ir buruj, kapitalist jungo. Bet mes, lietuviai, kurie ysto proto, gerai matom, kas yra. Didiausias jungas, tai kolchozas. Stalino leten ant sprando kai uds, tai jau uodeg judyk nejudyk nebeitrauksi. Tai ia ne privatika tarnyba. Privatika, tai kitas dalykas. Kad gera ko bnu, o jei nepatinka, einu, kur man patinka. Valdikas kolchozas yra kur kas biauresnis uu senobin vergij. Tai tik kitoniki ponai ant sprando sds, tik kitu vardu komisarai, komunistai. Stalino vaikai bepardm neigia kapitalizm, bk tai kapitalistai inaudoja darbininkus. Bet kapitalis-

LAIKAI

LIAUDIES

KOMISARU

TARYBOS

PIRMININKUI

MEIUI

GEDVILUI

30!>

tai yra dviej ri. Vieni inaudoja darbininkus, net gi ir i nam ivaro, o antrieji darbininkus net anit koj pastato. Todl mons ir vaiuoja, kur geriau. Tik Rusij nevaiuoja. Mat, gal ino visas pasaulis, kad Rusija yra tamsybs, susmukus ir nekultringiausia kvail komunist valstyb. I tikrj, jei kuris ivykt Rusij, turt sugrti Lietuv nuplys, bet kuris ivyko kitur, tai kitas dalykas. Kiek dvar centr nupirkta, kiek miestuos puikiausi nam pastatyta. Bet i Rusijos komunist ar atjo nors vienas su pinigais, ar nupirko nors vien centr? Ne. Tai dl to, kad kitur kita valdia, kad ne taip, kaip Rusijoj. Rusijos Stalinas siaubnas bijo, kad mons nepralobt, tai laiko visus suvarytus, paabotus kaip arklius. Ten atimta nuosavyb, atimta prekyba, atimta pramon. Tai tai ir Rusijos rojus. Dabar gi ir Lietuv i Rusijos juodais dmais jau apleido. Stalino vaikai dar vis drsta rayti: viso pasaulio darbininkai vienykims ir eikime kolchozus, nes ia emikas rojus. Bet pasaulis neptol nenori klausyti vilk balso lindusi avies kail. it laik skaitydamas, draugas komisar tarybos pirmininkas, matyt, buvo ne kaip nusiteiks. O gal j suerzino pats laiko turinys. Jis, laik perskaits, o gal ir nebaigs skaityti, suglam. Suglamymo yms popieriuje matyti labai aikiai. Taiau, matyt, greitai kilo jame pagiea, kaip pas daugel menkos dvasios moni, tikdamasis, kad pavyks autori susekti, jis laik ilygino ir padjo prie kit, kad pirma proga juos pasist ekai. Ketvirtas laikas, adresuotas Meiui Gedvilui ir ess dabar Studij Biure, raytas paprastame dideliame popierio lape. Tai laikas mogaus, tikjusio, kad tarybin santvarka gali daug k duoti, bet greitai ja nusivylusio. Lai-

kas isistas i Teli pato 1941 m. kovo 27 d. io laiko tekstas toks:

staigos.

Didiai Gerbiamas Drauge. Dovanok, kad a prastas ir nemokytas telikis, irdiai apkartus,, kreipiuosi Tamst, nordamas ireikti savo nusivylim. Esu kils, i Teli priemiesio. Mano tvai buvo prasti, juodo darbo darbininkai, kokiu ir mane iaugino. Ir a, per vis savo gyvenim dirbau dvaruose, kiuose ir mieste kaipo juodadarbis, neturdamas jokios nuosavybs ir mokslo. Nelengvas buvo tas duonos ksnis. Bet ia man nepatiko, jau kitur, ir nieks mans nevar. O be duonos ir sermgos nei a, nei mano eima nebuvome.. Darbo irgi visur gaudavau. Mano vaikai kaipo beturio buvo veltui, mokinami. A pats ir mano eima ligoje ar nelaimje irgi buvo aprpinti, reikalui esant, gydytoju, vaistais ir net ligonine. Bet Smetonos valdia nepatiko,, nes buvo daug nenormalum, kuriuos reikjo praalinti. Ir nuvertus j, labai apsidiaugiau. Maniau, kad: dabar darbo mogus paims tas valdios vadias ir gyvens savo tvikje kaipo eimininkas. Prijus pirmiems balsavimams, a vienas i pirmj balsavau ir kitus raginau atiduoti savo balsus u Tamstos kandidatr. Bet deja, nusivyliau. Ir ne tik a, bet tkstaniai Lietuvos darbinink, nes tas valdios vairas teko ydams ir gaujai tingini ir valkat, kurie prisideng bedarbi ir nuskriaust darbinink vardu, to darbo bijojo, o gyveno i vairi spekuliacij ir inaudojimo kit. Sakyk, mielas Drauge, ar peranktai Tamstai buvo gyventi moni prakaitu ir aarom pastatytuose ligoni kasos rmuose, ar nepatiko, gal Direktoriaus titulas, kad savo tvik sumanei parduoti? Kad nors btum pardavs kultringai tautai, bet dabar puslaukiniams, kurie atjo maut ms valstybl, vagia ir vea.

310

laikai

liaudies

komisaru

tarybos

pirmininkui

meiui

gedvilui

visk, kas pakliva, pradedant nuo gyvulio iki gelegalio. Atima pastog darbo mogaus, kuris kaip kregd per vis savo ameli psltomis rankomis lipd, kad senatvje turt kur galv priglausti. Kerta ir naikina graiuosius sodus Ir mikus, kurie puoia ir dabina ms krat. Kema kaljimus ir iauriai kankina nekalt jaunim, kuris matydamas skriaudas, neikenia odio nepratars. Kuomi prasikalto Tamstai ta emel, kurios laukus ir pievas trypia ir naikina puslaukini pulkai? Kuomi prasikalto tas lietuvis, kuris iandien verkia, irdamas savo krat, dl kurio laisvs kovoj o ? Bet gali ateiti laikai, kada istorija mins Tamst ir vis js aik parazitais ir spekuliantais savojo krato. Ir nejaugi nepastebi k pavertei savo krat, ubagyn ir dar blogiau, nes anais laikais ir ubagai buvo aprpinti, o dabar ir darbo mogus negali nusipirkti ko nori ir kiek nori, kad net ligoje ar nelaimje pagalbos, vaist nra. Tamsta, dvasios ubage, nejaugi visai to nematai, jeigu per vienus akinius nematai, usidk antrus, arba tuos paius nusiimk, bet visa tai pamatyk ir pasistenk kiek galima atitaisyti. Tamstos gerai pastamas Teliai. Motiejus

Be abejo, ie keturi laikai yra tik menka dalis vis t laik, kuriuos vairios padties ir isilavinimo mons siunt draugui komisar tarybos pirmininkui. Daugelis toki laik ukliuvo pat kontrols punktuose ir l j atsidr tiesiai NKGB staigose. Kiti neprajo pro liaudies komisar tarybos pirmininko sekretoriat, kuriame buvo manoma, kad ne visk verta pirmininkui rodyti, kas gaunama jo vardu. Tie laikai,, atmesti j al, kad nesugadint pirmininkui nuotaikos, taip pat keliavo ek, kad bt iaikinti j siuntjai. Pagaliau ir pats Meys Gedvilas ne vien tok laik yra nukreips bendra linkme. NKGB staigos, gavusios tokius laikus, juos tyr, skirst ir djo pastang susekti autoriams. lungant bolevikiniam reimui, jie daugelis j dingo arba buvo sunaikinti, lygiai kaip ir daugelis kit to meto pdsak. Nors Studij Biure tra kol kas tik keturi laikai, bet jau ir i j nesunku sprsti apie nuotaikas, kurios gyventoj tarpe buvo pasireikusios nuo pat pirmosios bolevikinio reimo dienos. Tai tikri ano meto gyventoj nuotaikos liudininkai. juos ta prasme tenka ir irti. V. Kairys