Beruflich Dokumente
Kultur Dokumente
kriminologia
(saxelmZRvanelo)
mesame Sevsebuli da gadamuSavebuli gamocema
Tbilisi 2017
uak (UDC) 343.9
S - 196
ISBN 978-9941-25-312-6
II
Moris Shalikashvili
KKRIMINOLOGIE
Ein Lehrbuch
3. überarbeitete und erweiterte Auflage
Tbilisi 2017
III
Vorwort zur 3. Auflage
Die vorliegende 3. Auflage des Lehrbuches zur Kriminologie gibt in kompakter und zugleich
umfassender Form einen Überblick über die kriminologische Problematik. Das Buch enthält eine
Darstellung des kriminologischen Grundwissens für die Ausbildung an den Universitäten. Die
Auswahl der Themen stellt eine Einführung in die Kriminologie dar. Sie orientiert sich an den
Curricula des Bachelor-Studienganges und den Erfordernissen der strafrechtlichen Praxis.
Die 3. Auflage besteht aus 21 Kapiteln, in den die wesentlichsten Grundlagen der Kriminologie
zusammengefasst sind. Des Weiteren enthält diese aktualisierte Auflage
Begriffsbestimmungen, Theoriebildung und einige gezielt ausgesuchte Problemfelder (z.B.:
Internet-Kriminalität, Terrorismus). Dabei ist der Text praxisorientiert und hat viele Beispiele aus
dem echten Leben.
Unser besonderer Dank für die engagierte Hilfe und fruchtbare Diskussion zur 3. Auflage gilt
Prof. Dr. Frank Neubacher (Direktor des Instituts für Kriminologie der Universität zu Köln), Prof.
Dr. Ketevan Mchedlishvili-Hädrich, Tsotne Tsertsvadze, Nana Barbakadze, David Chikhladze,
Demetre Egnatashvili, Dimitri Gegenava, Davit Bestavashvili, Mariam Shermazanashvili und
Temo Shengelaia.
Herzlicher Dank gilt dem Deutschen Akademischen Austauschdienst e. V. (DAAD) für das
gewährte Stipendium, das das Zustandekommen der vorliegenden 3. Auflage ermöglichte.
Das Buch richtet sich an Studierende und Wissenschaftler aus juristischen, pädagogischen,
sozialen, psychologischen und polizeilichen Berufen sowie an alle weiteren interessierten
Leserinnen und Leser.
IV
mesame gamocemis winasityvaoba
moris SalikaSvili
V
VI
Sinaarsi
Tavi pirveli
kriminologiis sagani............................................................................ 1
1.1. pirveli kriminologebi............................................................... 1
1.2. kriminologia da sxva mecnierebebi .......................................... 3
1.3. kriminologiis kvlevis dargebi................................................ 3
1.4. kriminologia da kriminaluri politika ................................ 4
1.5. kriminaluri politikis ganxorcielebis ZiriTadi sa-
fuZvlebi .................................................................................................. 5
1.6. kriminaluri politikis ganxorcieleba ............................... 10
1.7. SedarebiTi kriminologia......................................................... 15
Tavi meore
kriminologiuri kvleva ..................................................................... 16
2.1. kriminologiis kvlevis meTodebi ........................................... 16
2.1.1. gamokiTxva........................................................................................................... 17
2.1.2. dakvirveba........................................................................................................... 19
2.1.3. eqsperimenti .....................................................................................................20
2.1.4. Sinaarsis analizi (kontent-analizi) .........................................20
2.2. kriminaluri statistika ........................................................... 21
2.3. latenturi danaSauli ............................................................... 27
2.3.1. latenturi danaSaulis cneba ............................................................27
2.3.2. latenturi danaSaulis kvlevis meTodebi ............................ 28
Tavi mesame
danaSaulis axsna-ganmartebis Teoriebi ........................................ 31
3.1. kriminologiuri Teoriebi da maTi mniSvneloba ................. 31
3.2. biologiuri Teoriebi ............................................................... 32
3.2.1. Cezare lombrozo........................................................................................ 32
3.2.2. gamokvlevebi tyupebis Sesaxeb ......................................................... 33
3.3. fsiqologiuri Teoriebi........................................................... 34
3.3.1. froidis fsiqoanalitikuri Teoria............................................ 34
3.3.2. „gantevebis vacis“ Teoria .................................................................... 35
3.3.3. aizenkis kriminaluri „Teoria“ (danaSauli, rogorc
warumatebeli ganpirobebuloba) ........................................................................ 37
3.4. sociologiuri Teoriebi .......................................................... 39
VII
3.4.1. anomiis Teoria................................................................................................ 39
3.4.2. daZabulobis zogadi Teoria..............................................................44
3.4.3. etiketirebis Teoria _ Labeling Approach................................44
3.4.4. subkulturis Teoriebi..........................................................................47
3.4.4.1. subkulturis cneba ...........................................................47
3.4.4.2. qoenis subkulturis Teoria .........................................49
3.4.4.3. mileris subkulturis Teoria......................................51
3.4.5. Broken Windows Teoria............................................................................. 52
3.4.6. diferencirebuli kavSiris Teoria ............................................. 54
3.4.7. akersis da burgesis „socialuri swavlebis“ Teoria.... 57
3.4.8. socialuri kontrolis Teoriebi.................................................. 58
3.4.8.1. hirSis kontrolis (kavSiris) Teoria.........................58
3.4.8.2. nies kontrolis Teoria ..................................................64
3.4.9. ekologiuri anu socialuri dezorganizaciis Teoria
(Cikagos skola) ....................................................................................................................66
3.4.10. ramdenime faqtorTa Sexeduleba ................................................. 68
3.4.11. kulturis konfliqtis Teoria ......................................................70
3.4.12. Rirebulebebi da danaSauli ............................................................. 71
3.4.12.1. „Homo Sowjeticus“ ...............................................................72
3.4.12.2. „Homo Sowjeticus“-i dRes.................................................73
3.4.12.3. daskvna..................................................................................74
Tavi meoTxe
organizebuli danaSauli................................................................... 75
4.1. organizebuli danaSaulis cneba ............................................. 75
4.2. organizebuli danaSaulis istoria (siciliuri mafia) ..... 77
4.3. organizebuli danaSauli da kriminaluri qseli ................ 78
4.4. kriminaluri organizaciebis gamijvna .................................. 81
4.5. kriminaluri organizacia „kanonieri qurdebis“ warmoSoba
da ganviTareba ...................................................................................... 82
4.6. „qurdis instituti“ Zvel qarTul wyaroebSi ...................... 83
4.7. „kanonieri qurdebis“ cnebis warmoSoba ................................ 85
4.7.2. „kanonieri qurdebis“ normebi........................................................... 88
4.7.3. „kanonieri qurdebis“ organoebi .................................................... 88
4.7.3.1. „sxodka“ anu „siezdi“ ........................................................88
4.7.3.2. „obSiaka“ ................................................................................89
VIII
4.7.4. yaraCoRelebi da „kanonieri qurdebi“ ......................................90
4.8. „kanonieri qurdebis“ warmoSobis sazogadoebriv-poli-
tikuri pirobebi ................................................................................... 93
4.8.1. 1917 wlis oqtombris revolucia da samoqalaqo omi ....94
4.8.2. mdidar glexTa gakulakeba .................................................................. 95
4.8.3. 1937 wlis terori sabWoTa kavSirSi ............................................. 95
4.8.4. sabWoTa reJimis biurokratiuli aparati da
korufcia.................................................................................................................................. 95
4.8.5. sabWoTa teroris Sedegebi...................................................................96
4.8.6. sazogadoebriv-politikuri pirobebi da kriminaluri
organizaciis ganviTareba .........................................................................................96
4.8.7. gaerTianeba „kanonieri qurdebis“ evolucia ......................99
4.9. organizebuli danaSauli: miTi Tu realoba?! ................... 101
Tavi mexuTe
fulis gaTeTreba ............................................................................... 108
5.1. fulis gaTeTrebis cneba ......................................................... 108
5.1.1. fulis gaTeTrebis sisxlissamarTlebrivi cneba ........... 108
5.1.2. fulis gaTeTrebis kriminologiuri ganmarteba ............109
5.1.3. fulis gaTeTrebis saerTaSoriso ganmarteba...................109
5.2. fulis gaTeTrebis sakanonmdeblo regulireba................ 110
5.3. fulis gaTeTrebis samsafexuriani sistema ........................ 111
5.3.1. ganTavseba (Placement) ..............................................................................111
5.3.2. ganawileba (Layering) ................................................................................ 112
5.3.3. legalizacia (Integration)......................................................................113
5.4. fulis gaTeTrebis gamovlenis formebi.............................. 114
5.4.1. naRdi fulis gadaricxvebi ................................................................ 114
5.4.2. moCvenebiTi firmebi da angariSebi ............................................. 114
5.4.3. advokatebis, notariusebis da sxva „darajebis“ saqmi-
anoba...... ......................................................................................................................................115
5.4.4. fulis gaTeTreba politikosebis mier ................................... 116
5.4.5. ofSeruli zonis firmebi da bankebi ......................................... 116
5.5 fulis gaTeTreba `qarTulad~................................................ 117
IX
Tavi meeqvse
danaSauli sicocxlisa da janmrTelobis winaaRmdeg .............. 118
6.1. sicocxlis winaaRmdeg mimarTuli danaSaulebis krimi-
nologiuri Sefaseba.......................................................................... 120
6.1.1. statistikuri monacemebi....................................................................120
6.1.2. sicocxlis winaaRmdeg mimarTuli danaSaulis Se-
faseba.........................................................................................................................................120
6.2. janmrTelobis winaaRmdeg mimarTuli danaSaulebis krimi-
nologiuri Sefaseba.......................................................................... 123
6.2.1. statistikuri monacemebi ................................................................... 123
6.2.2. janmrTelobis winaaRmdego mimarTuli danaSaulis Se-
faseba.........................................................................................................................................124
Tavi meSvide
ekonomikuri danaSauli .................................................................... 126
7.1. TeTrsayeloianTa danaSauli ................................................. 126
7.2. sakuTrebis winaaRmdeg mimarTuli danaSauli................... 127
7.3. sakuTrebis winaaRmdeg mimarTuli danaSaulis statis-
tika........................................................................................................ 128
7.3.1. Sinagan saqmeTa saministros statistika................................ 128
7.3.2. Sss-s statistikuri monacemebis analizi..............................129
7.3.3. uzenaesi sasamarTlos statistikuri monacemebi da
misi analizi.......................................................................................................................... 130
7.4. sakuTrebis winaaRmdeg mimarTuli danaSaulis Cadenis ga-
momwvevi mizezebi ............................................................................... 132
Tavi merve
arasrulwlovanTa danaSauli ......................................................... 134
8.1. arasrulwlovanTa sisxlisamarTlebrivi pasux-
ismgebloba........................................................................................... 134
8.2. gardatexis periodi mozardSi............................................... 134
8.3. arasrulwlovanTa sasjelis saxeebi .................................... 136
8.4. arasrulwlovanTa sasjelebis analizi............................... 137
8.4.1. jarima................................................................................................................... 137
8.4.2. Tavisuflebis aRkveTa .......................................................................... 138
8.4.3. Sinapatimroba................................................................................................140
8.4.4. sazogadoebisaTvis sasargeblo Sroma.................................... 141
X
8.5. arasrulwlovanTa danaSaulobis cneba da Tavisebureba 141
8.6. arasrulwlovanTa danaSaulobis statistika ................... 142
8.7. arasrulwlovanTa danaSaulobis statistikis analizi.. 144
8.8. arasrulwlovanTa danaSaulobis determinacia ............... 145
8.8.1. arasrulwlovanTa danaSaulis kriminologiuri
ganmarteba ............................................................................................................................. 145
8.8.2. arasruli ojaxi - Broken home .......................................................146
8.8.3. saswavlo dawesebuleba.........................................................................147
8.8.4. Tavisufali dro da megobarTa wre ............................................ 148
8.8.5. quCis biWebi ..................................................................................................... 150
Tavi mecxre
qalTa danaSauli ................................................................................ 152
9.1. qalTa danaSaulis statistikuri monacemebi..................... 152
9.2. statistikuri monacemebis analizi...................................... 153
9.3. qalTa danaSaulis ganmartebis Teoriebi ........................... 154
9.3.1. biologiur-anTropologiuri Teoriebi............................... 154
9.3.1.1. lombrozo da ferero (feri) .......................................154
9.3.1.2. sustobis Teoria ..............................................................154
9.3.1.3. stabilurobis Teoria....................................................154
9.3.2. sociologiuri Teoriebi .................................................................... 154
9.3.2.1. kavalerobis Teoria........................................................154
9.3.2.2. ormagi zewolis Teoria .................................................155
9.3.2.3. emancipaciis Teoria........................................................156
9.3.2.3. modificirebuli emancipaciis Teoria....................156
Tavi meaTe
ojaxuri Zaladoba ............................................................................. 157
10.1. ojaxuri Zaladobis sakanonmdeblo regulireba............ 157
10.1.1. samoqalaqosamarTlebrivi regulireba ............................... 157
10.1.2. sisxlissamarTlebrivi regulireba ........................................ 158
10.1.3. administraciulsamarTlebrivi regulireba.................. 158
10.1.3.1. Semakavebeli orderi.....................................................158
10.1.3.2. damcavi orderi...............................................................159
10.1.3.3. TavSesafari......................................................................160
10.2. ojaxuri Zaladobis tipebi da saxeebi ................................ 160
XI
10.3. ojaxuri Zaladobis statistikuri monacemebi................ 162
10.4. ojaxuri Zaladobis kvleva ................................................... 163
10.5. ojaxuri Zaladobis kriminologia ..................................... 164
Tavi meTerTmete
narkomania da narkotikuli danaSauli ........................................ 166
11.1. narkotikuli nivTierebebis saxeebi ................................... 166
11.1.1. marixuana, kanafis produqtebi .....................................................166
11.1.2. heroini ..............................................................................................................167
11.1.3. kokaini................................................................................................................ 168
11.1.4. subuteqsi........................................................................................................ 168
11.2. narkotikul saSualebebze damokidebuleba .................... 169
11.2.1. fsiqikuri damokidebuleba..............................................................169
11.2.2. fizikuri damokidebuleba ...............................................................170
11.3. narkomanobis axsna-ganmartebis Teoriebi........................ 170
11.3.1. fsiqoanalitikuri Teoria ...............................................................170
11.3.2. biologiur-medicinuri Teoria ..................................................170
11.3.3. socializaciis Teoria ........................................................................170
11.3.4. swavlebis fsiqologiuri Teoria .............................................. 171
11.3.5. etiketirebis Teoria............................................................................. 171
11.3.6. sazogadoebrivi krizisis „Teoria“ .......................................... 171
11.4. msubuqidan Zlier narkotikze gadasvla ........................... 171
11.5. narkotikuli danaSaulobis sakanonmdeblo reguli-
reba........................................................................................................ 172
11.6. narkotikuli danaSaulis statistikuri monacemebi ..... 174
11.6.1. Sinagan saqmeTa saministros statistikuri mona-
cemebi.........................................................................................................................................174
11.6.2. uzenaesi sasamarTlos statistikuri monacemebi ........ 175
11.6.3.statistikuri monacemebis analizi ............................................ 175
11.7. axali narkopolitika ............................................................. 176
Tavi meTormete
danaSaulis prevencia ....................................................................... 181
12.1. danaSaulis prevenciis cneba................................................ 181
12.2. danaSaulis prevenciis saxeebi ............................................ 182
12.2.1. pirveli donis prevencia ................................................................... 182
12.2.2. meore donis prevencia......................................................................... 183
XII
12.2.3. mesame donis prevencia ........................................................................ 184
12.3. sisxlis samarTlis da sasjelis prevenciis saxeebi ....... 185
12.3.1. generaluri/zogadi prevencia ..................................................... 186
12.3.1.1. pozitiuri generaluri prevencia...........................186
12.3.1.2. negatiuri generaluri prevencia ............................186
12.3.2. specialuri prevencia.......................................................................... 187
12.3.2.1. pozitiuri specialuri prevencia ...........................187
12.3.2.2. negatiuri specialuri prevencia ............................187
12.4. sasjelisadmi damokidebuleba ............................................ 187
Tavi mecamete
viqtimologia...................................................................................... 190
13.1. viqtimoligiis cneba............................................................... 191
13.2. danaSaulis msxverplis cneba............................................... 192
13.3. pirovnebis viqtimirebis procesis saxeebi ....................... 193
13.3.1. pirovnebis pirveladi (ZiriTadi) viqtimireba ................ 193
13.3.2. pirovnebis meoreuli (araZiriTadi) viqtimireba......... 193
13.3.3. pirovnebis mesameuli viqtimireba............................................. 193
13.4. msxverplis tipologiebi....................................................... 194
13.5. viqtimologiis Teoriebi ...................................................... 195
13.5.1. „cxovrebis wesis“ Teoria .................................................................. 195
13.5.2. yoveldRiuri aqtiurobis Teoria ............................................ 195
13.5.3. „kulturuli“ viqtimizaciis Teoria......................................196
13.5.4. „naswavli“ dauxmareblobis (daswavlili umweobis) Te-
oria.............................................................................................................................................196
13.6. msxverplis mier danaSaulis Setyobineba ......................... 197
Tavi meToTxmete
danaSauli............................................................................................. 200
14.1. danaSaulis cneba..................................................................... 200
14.1.1. danaSaulis sisxlissamarTlebrivi cneba ...........................201
14.1.2. danaSaulis sociologiuri cneba ..............................................201
14.1.3. danaSaulis sisxlissamarTlebriv-sociologiuri
ganmarteba .............................................................................................................................202
14.1.4. danaSaulis kriminologiuri ganmarteba ............................202
14.2. danaSaulis ganmartebis cvalebadoba ............................... 203
14.3. danaSaulis tipologia pinatelis mixedviT..................... 204
XIII
14.4. danaSaulis statistikuri maCvenebeli ............................. 204
14.5. danaSaulis prognozi............................................................. 205
14.6. danaSaulisa da marTlmsajulebis ekonomikuri ana-
lizi....................................................................................................... 207
Tavi meTxuTmete
damnaSave............................................................................................... 211
15.1. seriuli damnaSavis pirovnuli da socialuri pro-
fili ...................................................................................................... 212
15.1.1. pirovnuli profili...............................................................................212
15.1.1.1. inteligentoba ................................................................212
15.1.1.2. impulsuroba....................................................................213
15.1.2. socialuri profili ............................................................................. 213
15.1.2.1. ojaxi ...................................................................................214
15.1.2.2. skola ..................................................................................215
15.1.2.3. TanatolebTan urTierToba.......................................216
15.1.2.4. Tavisufali drois gatareba......................................216
15.1.2.5. alkoholi da narkotikuli nivTierebebi .............217
15.1.2.6. samsaxuri da ekonomiuri mdgomareoba ..................218
15.2. damnaSave piris tipologia ................................................... 218
Tavi meTeqvsmete
masmediis saSualebebi da danaSauli ............................................. 223
16.1. masmediis kriminologiuri mniSvneloba ........................... 223
16.2. televizia da agresia ............................................................. 225
16.2.1. satelevizio agresiis Teoriuli safuZveli...................226
16.2.2. satelevizio ZaladobasTan dakavSirebuli
kvlevebi...................................................................................................................................228
16.2.3. Zaladobis Semcveli kompiuteruli TamaSebi da maTi
zegavlena ...............................................................................................................................228
Tavi meCvidmete
Zaladobis kriminologiuri aspeqtebi ......................................... 231
17.1. agresiis cneba .......................................................................... 232
17.2. Zaladobis cneba ...................................................................... 233
17.3. Zaladobis formebi................................................................. 233
17.3.1. fizikuri Zaladoba.............................................................. 233
XIV
17.3.2. fsiqologiuri Zaladoba.................................................... 234
17.3.3. struqturuli Zaladoba .................................................... 236
17.4. Zaladobis axsna-ganmarteba kriminologiuri Teo-
riebiT ................................................................................................... 237
17.4.1. agresia, rogorc dabadebiTi instinqti ..............................237
17.4.2. frustracia-agresiis Teoria......................................................237
17.4.3. socialur-struqturuli Teoriebi ......................................238
17.4.4. anomiis Teoria ..........................................................................................238
17.4.5. daswavlis socialuri Teoria .....................................................239
17.4.6. fsiqoanalitikuri Teoria ............................................................ 240
17.4.7. rene Jiraris mimeturi Teoria................................................... 240
17.5. Zaladobis prevencia - `pirveli qvis srolis~ principi 241
Tavi meTvramete
qalaqis arqiteqturuli mowyoba da danaSauli ......................... 243
18.1. kvlevebi qalaqis arqiteqturuli mowyobisa da danaSau-
lis Sesaxeb........................................................................................... 244
18.1.1. arCeris da gertneris kvleva......................................................... 244
18.1.2. Cikagos skolis kvlevebi ................................................................... 244
18.1.3. oskar niumanis kvleva ...........................................................................245
18.1.4. kvleva „stalinuri“ da „totalitaruli“ arqiteqtu-
ris Sesaxeb .............................................................................................................................245
18.2. agresia-frustracia .............................................................. 246
18.3. maRalsarTuliani saxlebi da socialuri kontroli .... 246
18.4. sacxovrebeli garemo da danaSauli ................................... 247
18.5. danaSaulis Tavidan acileba da qalaqis dagegmareba.........248
Tavi mecxramete
internetdanaSauli ........................................................................... 250
19.1. Cyber Crime –kiberdanaSauli, internetdanaSauli......... 250
19.2. yvelaze gavrcelebuli ukanono qmedebebi....................... 251
19.2.1. fiSingi............................................................................................................... 251
19.2.2. hakingi/hakerebi ........................................................................................252
19.2.3. troias cxeni ................................................................................................252
19.3. internet (kiber-) bulingi/mobingi..................................... 253
19.4. internetdamokidebuleba ..................................................... 254
XV
19.5. kiberdanaSauli saqarTveloSi da masTan dakavSirebuli
regulaciebi........................................................................................ 255
19.6. kiberdanaSaulis prevencia .................................................. 257
Tavi meoce
terorizmi ........................................................................................... 260
20.1. terorizmis formebi .............................................................. 260
20.2. islamuri (religiuri) terorizmi ...................................... 261
20.3. interneti, rogorc terorizmis propagandis iaraRi.... 264
20.4. terorizmis gamomwvevi mizezebi ......................................... 265
20.4.1. terorizmis axsna-ganmarteba kulturis konfliqtis
TeoriiT...................................................................................................................................266
20.4.2. terorizmis axsna-ganmarteba deprivaciis Te-
oriiT.........................................................................................................................................266
20.4.3. terorizmis axsna-ganmarteba sazogadoebrivi faqto-
rebiT..........................................................................................................................................267
20.5. terorizmis prevencia ........................................................... 267
Tavi ocdameerTe
kazusis amoxsnis meTodi kriminologiaSi ................................... 269
21.1. kazusis amoxsnis sqema ............................................................ 269
21.2. pirveli kazusi: yaCaRoba ...................................................... 271
21.3. meore kazusi: mkvleloba afeqtis mdgomareobaSi .......... 278
XVI
Tavi pirveli
kriminologiis sagani
kriminologia aris adamianTa gamocdilebis sistemur erTianobaze dam-
yarebuli mecniereba danaSaulis, damnaSavis, negatiuri socialuri gamoxa-
tulebebisa da danaSaulebrivi qmedebis kontrolis Sesaxeb. 1 kriminologi-
uri kvleva dafuZnebulia sistematiurad Segrovil gamocdilebaze. krimino-
logia, rogorc mecniereba, SeiZleba sam cnebaSi gamoixatos: danaSauli, dam-
naSave da danaSaulis kontroli. am sam sferoSi igulisxmeba agreTve danaSau-
lis msxverpli da Cadenili danaSaulis profilaqtika, aseve danaSaulis Tav-
idan acilebis RonisZiebebis SemuSavebaSi xelis Sewyoba.
kriminologia eyrdnoba sisxlis samarTlis normebs, 2 am normebis
gamoyenebidan damdgar Sedegebs da axdens maT analizs.
Tu sisxlis samarTali normebze orientirebuli mecnierebaa,
kriminologia, pirvel rigSi, empiriuli, aranormatiuli 3 mecnirebaa,
romelic, rogorc aRiniSna, adamianTa gamocdilebazea damyarebuli. 4
“criminoligie“ laTinuri sityvaa. igi aris “crimen“-dan warmoSobili da niSnavs
moZRvrebas danaSaulze. es sityva 1879 wels pirvelad gamoiyena frangma
anTropologma topinardim. eqvsi wlis Semdeg italielma iuristma
garofalom sityva kriminologia gamoiyena rogorc cneba da saTaurad
Tavisi wignisa ~criminoligie“.5
1
sasjelaRsrulebis politikas akritikebs da danaSaulis prevenciaze
damyarebuli axal sisxlis samarTlis kodeqsis SemoRebas iTxovs;9
2. utilitaristuli10 mimarTulebis erT-erTi damfuZnebeli ingliseli
ieremia benTami (1748-1832). benTamis azriT, samarTlis upiratesi funqcia
socialuri mSvidobis dacvaa. misi TqmiT, sasjeli, romelic borotebas
warmoadgens, mxolod maSin aris gamarTlebuli, Tu misi meSveobiT xdeba
imaze meti sikeTis dacva, rasac Tavad sasjeli xelyofs;11
3. ingliselebi: samuel romili (1757-1818), romelmac didi roli
Seasrula qurdobisa da maTxovrobisaTvis sikvdiliT dasjis gauqmebaSi da
jon hovardi (1726-1833), romelic cixis reformis momxred gamodioda;
4. germaneli mecnieri iohan anzelm foierbaxi (1775-1833), romelic
sikvdilis dasjis mowinaaRmdege iyo, didi roli Seasrula wamebis gauqmebis
saqmeSi da 1813 wels erT-erT yvelaze Tanamedrove sisxlis samarTlis
kodeqss Cauyara safuZveli.
zemoaRniSnuli reformebi mecnierebaSi cnobilia `klasikuri skolis~
saxeliT. `klasikuri skolis~ mimdevarTaTvis damaxasiaTebeli iyo, rom isini
adamians, rogorc racionalur, inteleqtualur da sakuTar saqcielze
pasuxismgebel arsebad miiCnevdnen. 12 maTi azriT, adamiani maSin Cadioda
danaSauls, rodesac danaSaulebrivi qmedebidan miRebul potenciur
sargebels, ufro meti sikeTis motana SeeZlo misTvis, vidre, danaSaulis
gaxsnis SemTxvevaSi, mas sasjelis saxiT SeiZleba dakisreboda.13
empiriuli kriminologiuri kvlevis `pioneri~ iyo italieli eqimi Cezare
lombrozo. lombrozom, rogorc eqimma, monawileoba miiRo 1859-1865 wlebis
italiis ganmaTavisuflebel omSi. 1867 wels 32 wlis asakSi gaxda pavias
(italiis) universitetis suliT avadmyofTa klinikis profesori. 1876 wels
turinis universitetis sasamarTlo medicinis fakultetis profesori. 14
lombrozom 1876 wels gamosca naSromi “L’uomo delinquente“ – „dabadebiT
damnaSave“ - da gamoTqva Sexeduleba, rom damnaSaveebis identifikacia
SesaZlebeli iyo sxeulis garegani niSnebiT. lombrozos amis Tqmis
safuZvels aZlevda italiis damoukideblobis omis dros da mogvianebiT
cixis pirobebSi 4 000 adamianis sxeulze Catarebuli (dakvirvebა) kvlevebi da
Zveli mecnierebis (Giovani Batista della Porta - 1545-1615, Josef Gall - 1758-1828)
naSromebi, romlebic man mecnierulad daamuSava da gaanaliza.15
2
1.2. kriminologia da sxva mecnierebebi
kriminologiis mecnierebisaTvis mniSvnelovania sisxlis samarTalTan
erTad sxva iseT mecnierebebTan urTierToba, romlebic kriminologias
exmarebian adamianTa gamocdilebis mopovebasa da miRebuli informaciis
analizSi. es mecnierebebia:
sociologia: sociologia aris mecniereba, romelic cdilobs
sazogadoebis an misi calkeuli nawilebis struqturis, funqcionirebis da
ganviTarebis pirobebis aRweras da gaanalizebas. kriminalsociologia aris
sociologiis nawili, romelic danaSauls, rogorc sazogadoebis
Tanacxovrebis masobriv gamovlinebas ise afasebs da cdilobs danaSaulis
sazogadoebrivi mizezebi Seiswavlos. 16
fsiqologia: fsiqologia aris mecniereba, romelic Seiswavlis adamianis
gonebriv da sulier funqcionirebas. kriminaluri fsiqologia aris
fsiqologiis mecnierebis nawili, romelic Seiswavlis damnaSavis sulier
(fsiqikur) mdgomareobas, mis pirovnebas da Cadenil danaSaulTan mis
fsiqikur damokidebulebas.17
fsiqiatria: fsiqiatria aris mecniereba sulieri (fsiqikuri) daavadebebis
da maTi mkurnalobis Sesaxeb. kriminalfsiqiatria aris fsiqiatriis nawili,
romelic swavlobs adamianis fsiqikur daavadebas, rogorc danaSaulis
gamomwvev faqtors.18
neirobiologia: neiromecniereba cdilobs nerviuli sistemis SeswavliT
gansazRvros, ganmartos agresiuli, Zaladobrivi qceva.
kriminalistika: kriminologia da kriminalistika xSirad erevaT
adamianebs erTmaneTSi. yvelaze cnobili kriminalisti `iyo~ Serlok homsi.
marTalia, orive mecniereba danaSauls swavlobs, magram am or mecnierebas
Soris mainc didi gansxvavebaa. Tu kriminalistika konkretuli danaSaulis
gaxsniT aris dakavebuli, kriminologia swavlobs am danaSaulis an piris
damnaSaved gaxdomis gamomwvev mizezebs. 19
kriminalistikis daniSnuleba aris Cadenili danaSaulis gaxsna, e.i.
danaSaulis Camdeni piris dadgena.20
16igive,gv. 8.
17Egg,R., 1993. S. 162.
18iqve.
19Schwind, H-D., 2008. S. 10.
20iqve.
3
kriminaluri sociologia: damnaSaveoba sazogadoebrivi pirobeb-
idan warmoiqmneba.
kriminaluri fsiqologia: damnaSaveoba TiToeuli piris fsiqolo-
giuri mdgomareobidan gamomdinareobs.
4
masmediis mier arasworad interpretirebul da gadmocemul informaciaze
qveynis kriminaluri situaciis Sesaxeb, rac arasasurveli kriminaluri
politikis warmarTvas uwyobs xels. 27 politikosebis amgvari saqcieli
aixsneba saxelmwifo Zalis demonstrirebiT, romlis mizania swrafi da
mkacri reagireba mosaxleobis erTi nawilis moTxovnebis
dasakmayofileblad. 28
mecnieruli gagebiT, kriminaluri politika damokidebulia mecnieruli
meTodebiT, sistematiurad mopovebuli informaciis analizze, romlis
gaTvaliswinebiTac xdeba qveynis kriminaluri strategiis, taqtikis,
sasjelis saxeebis da zomebis dagegma da ganxorcieleba.29 praqtikuli
TvalsazrisiT, kriminaluri politika mxolod saxelmwifo saqmianobas
gulisxmobs, romelic qveynis ZiriTadi principebidan da strategiidan
gamomdinareobs da samarTlis normis saSualebiT, ZiriTadad, iuristebis
mier xorcieldeba da danaSaulis kontrols isaxavs miznad. 30
dasasruls unda aRiniSnos, rom kriminaluri politika an
damnaSaveobasTan brZolis politika aris `qveynis umniSvnelovanesi
mimarTuleba, romelic uzrunvelyofs misi ekonomikuri, socialuri da
ideologiuri [sazogadoebrivi Rirebulebebis Camoyalibebis] politikis
efeqtur funqcionirebas.~31
kriminologia, rogorc mecniereba mniSvnelovan rols asrulebs qveynis
kriminaluri politikis CamoyalibebaSi. kriminologiuri kvlevebi da maTi
analizi ZiriTadi safuZvelia qveynis kriminaluri politikis gansazRvraSi.
kriminologiuri codniT gajerebuli kriminaluri politika zedmiwevniT
uwyobs xels saxelmwifo kriminaluri politikiT sazogadoebis
kmayofilebas.
5
socialur zians da materialur zarals. 32 samarTlebrivi saxelmwifos
pozitiuri valdebulebaa izrunos sakuTar moqalaqeebze, daicvas isini
danaSaulebrivi qmedebisgan, Seamciros danaSauli da ebrZolos mas.33
adamianebs ar surT danaSaulis SiSSi icxovron, Sesabamisad, maT sakuTari
usafrTxoeba miandes saxelmwifos, romelic racionaluri kriminaluri
politikiT cdilobs sakuTari moqalaqeebis dacvas damnaSaveebisagan.
saxlmwifos mier sakuTari moqalaqeebis usafrTxoebis dacva ufro martivia,
vidre Tavad moqalaqeebis mier. arcerT demokratiul, samarTlebriv
saxelmwifos ar surs, rom sakuTari moqalaqeebi cecxlsasroli iaraRiT
SeiaraRebulebi icavdnen Tavs Tanamoqalaqeebisagan. SeiaraRebuli pirebis
arsebobam gasuli saukunis 90-ian wlebSi metad mZime saxelmwifoebriv-
sazogadoebriv mdgomareobaSi Caagdo saqarTvelo. Sesabamisad, saxlmwifo
organoebis valdebuleba swored is aris, rom moqalaqeebi erTmaneTisgan
daicvas.34
adamiani, rogorc sulieri arseba da individi, miiswrafvis sxva adami-
anebTan Tanacxovrebisa da pirovnuli ganviTarebisaken. 35 saxelmwifos
pozitiuri valdebulebaa (maT Soris kriminaluri politikis) xeli Seuwos
mis am miswrafebas.36
6
mdgomareobisa.37 saxelmwifo valdebulia kriminaluri politikis ganxor-
cielebis dros daicvas adamianis pativi da Rirseba.38 adamianis pativisa da
Rirsebis darRvevad CaiTvleba iseTi kriminaluri politika, romelic, ada-
mians, rogorc obieqts miznis miRwevis saSualebad gamoiyenebs. 39
humanuroba
humanizmi gulisxmobs kacTmoyvareobas, adamianis siyvaruls, misi pi-
rovnebisadmi pativiscemas. humanuri kriminaluri politikis gamovlinebad
unda CaiTvalos sikvdiliT dasjis gauqmeba 1997 wels. 40 kriminaluri poli-
tikis humanizaciad unda CaiTvalos aseve alternatiuli sasjelebis gam-
oyeneba da Tavisuflebis aRkveTis vadis Semcireba.41 humanizmis principis
Tanmdev sakiTxad unda iqnes miCneuli msjavrdebulis resocialiazia, 42 vinai-
dan mxolod resocializirebulma msjavrdebulma SeiZleba SeZlos sxva ada-
mianis (sazogadoebis wevrebis) pativiscema da siyvaruli. Sesabamisad, hu-
manuri kriminaluri politikis ganxorcieleba pirdapir kavSirSia
msjavrdebulis resocializaciasTan, rac socialuri saxelmwifos pirdapir
valdebulebas warmoadgens.43
pluralizmi da tolerantoba
pluralizmisa da tolerantobis principis dacva mniSvnelovania krimi-
naluri politikis ganxorcielebis dros, vinaidan ar SeiZleba sisxlis sa-
marTali gamoyenebul iqnes gansxvavebuli religiisa Tu Sexedulebis mqone
adamianebis mimarT. sisxlis samarTlis daniSnuleba ufro aris uzrunvelyos
samoqalaqo simSvide, sxvadasxva religiuri Tu Sexedulebebis mqone adami-
anebis Tanacxovreba da Caerios iseTi SemTxvevebis dros, romelic am
simSvides, Tanacxovrebas uSlis xels.44
tolerantobaze dafuZnebul kriminalur politikas aseve didi mniS-
vneloba aqvs damnaSaveebis mimarT, miT ufro Tu isini arasrulwlovnebi ar-
ian an pirvelad aqvT Cadenili naklebad mZime danaSauli. 45 tolerantulma
kriminalurma politikam xeli unda Seuwyos ganmeorebiTi danaSaulis Tavi-
dan acilebas. saxelmwifos mxridan gamovlenil tolerantobas (Semwynare-
blobas) damnaSave ar unda igebdes marTlmsajulebis sisusted, aramed
misTvis es unda iyos Sansi gamosworebisa da sazogadoebaSi integraciis. am
1977, S. 1526.
39iqve.
40SalikaSvili, m./ miqanaZe, g./ xasia, z., 2014. gv. 12.
41Zipf, H., 1980.S. 48.
42igive, gv. 50.
43vrclad ix.: SalikaSvili, m./ miqanaZe, g./ xasia, z., 2014. gv. 30-34.
44 Zipf, H., 1980. S. 50.
45igive, gv. 51.
7
mxriv, sainteresoa ganridebisa da ganrideba-mediaciis programa, romelic
saqarTveloSi didi warmatebiT xorcieldeba 2010 wlidan.46
subsidirebis principi
subsidirebis princips (Subsidiaritätsprinzip) metad didi mniSvneloba gaaCnia
kriminaluri politikis dros. es cneba momdinareobs laTinuri endian – sub-
sidium - da niSnavs daxmarebas, rezervs. kriminaluri politikis dagegmis,
ganxorcielebis dros sisxlissamarTlebrivi xasiaTis reagireba mxolod
maSin aris SesaZlebeli da sasurveli, Tu sxva sazogadoebrivi normis dacvis
meqanizmebi (araformaluri socialuri kontroli, administarciuli xasia-
Tis iZulebis meqanizmebi) sakmarisi ar aris samarTlebrivi sikeTis dasaca-
vad.47 xolo iseT SemTxvevebSi, rodesac sisxlissamarTlebrivi xasiaTis rea-
gireba aucilebelia, gamoyenebul unda iqnes yvelaze msubuqi sisxlissa-
marTlebrivi saSualeba, Tu es miznis miRwevas aseve uzrunvelyofs. 48
magaliTad, Tu jarimas SeuZlia igive miznis (samarTlianobis aRdgena, axali
danaSaulis Tavidan acileba, msjavrdebulis resocializacia) miRweva, rac
Tavisuflebis aRkveTas, sasurvelia jarimis daweseba, gamoyeneba. xSirad
sisxlis samarTali xdeba saxlmwifos is mZlavri iaraRi, romelsac igi
yvelafrisTvis iyenebs, risi SiSic aqvs. 49 aRniSnuli ki racionalur krimi-
nalur politikas da subsidirebis princips ewinaaRmdegeba.
8
racionalurad (damnaSaveobis brZolisken mimarTulad), miTumetes, rom
strasburgis adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlos mier52 ssk 2231
muxlis SemoReba da piris am muxlis safuZvelze gasamarTleba ar iqna
miCneuli adamianis uflebebis darRvevad. 53
praqtikuli kriminaluri politika gulsixmobs, rom
sisxlissamarTlebrivi norma (materialuri da procesialuri) praqtikuli
gamoyenebis unda iyos.54 materialuri norma, Sexeduleba, romelic
procesualurad SeuZlebelia ganxorcieldes, kriminaluri politikis
TvalsazrisiT gamosadegi ar aris da manipulaciis saSualebas iZleva
sisxlis samarTlis procesSi. am mxriv sainteresoa ssk me-7 muxlis meore
nawilis Canaweri, romlis procesualuri gamoyeneba bundovania,
gaurkvevlia, Tu vis mier unda iqnes es norma gamoyenebuli, prokuroris Tu
mosamarTlis.
efeqturia iseTi xasiaTis kriminaluri politika, romelic martivi gziT
da saSualebebiT aRwevs dasaxul mizans (danaSaulis Semcireba, aRmofxvra). 55
efeqturobis kuTxiT metad sainteresoa nulovani tolerantobis
kriminaluri politika, romelic saqarTveloSi 2005 wlidan ganxorcielda
da miuxedavad misi uaryofiTi mxareebisa, mainc SeZlo moqalaqeebSi
aRmoefxva saukuneebis manZilze gamefebuli, maTSi „kodirebuli“
dausjelobis sindromi.56
oportunobis principi
kriminaluri politikis ganxorcielebis dros mniSvnelovania opor-
tunobis principi (Opportunitätsprinzip). oportunobis principi gulisxmobs sa-
marTaldamcavi organos SesaZleblobas uari Tqvas sisxlissamarTlebriv
devnaze sajaro interesis ararsebobis gamo. 57 am mxriv sainteresoa Tu rogor
unda moxdes im danaSaulebrivi qmedebis SerCeva, romelic sisxlis samarTle-
brivad ar idevneba. SerCeva SesaZlebelia konkretuli danaSaulebis da dam-
naSaveebis mixedviT, maTi pirovnebis da Cadenili danaSaulis simZimis an
zogadad, garkveul danaSaulTa saxeebisa da damnaSaveebis mixedviT (mag.
arasrulwlovanTa mier pirvelad Cadenili yvela naklebad mZime danaSaulis
sisxlissamarTlebriv devnaze uaris Tqma). 58
kriminaluri politikis dagegmis da ganxorcielebis dros mniSvnelovania
qveynis adamianuri da ekonomikuri resursis saTanado Seswavla da gaT-
valisiwneba. samarTaldamcavi organo valdebulia sakuTari adamianuri da
ekonomikuri resursi ise gadaanawilos, rom SeZlos qveynis kriminogenuli
9
viTarebis kontroli. kriminaluri politikisTvis, am mxriv, metad mniSvne-
lovania axali danaSaulebrivi safrTxeebis (magaliTad kompiuteruli dana-
Sauli) gasaneitraleblad profesionali kadrebis SerCeva da winaswar gadam-
zadeba. pirvelad axali danaSaulebrivi safrTxeebis Sesaxeb swored
policiis da prokuraturis TanamSromlebi igeben. 59 Sesabamisad, maT
momzadebas gadamwyveti mniSvneloba aqvs. resursebis arasworma
gadanაwilebam SesaZlebelia qveynis kriminogenuli mdgomareoba gaauaresos.
10
iyvnen, xolo mosamarTleTa mxolod 2,8%-is mama iyo muSa. germaniaSi hel-
drixis da SmidTxenis mier 80-iani wlebis dasawyisSi Catarebuli kvlevis
Tanaxmad, gairkva, rom im mosamarTleTa raodenoba, visi mamac muSa iyo 5%-s
Seadgenda. aRniSnuli monacemebis safuZvelze jer kidev gasuli saukunis 60-
ian wlebSi saubrobda sociologi dahrendorfi „ganaxevrebuli sazoga-
doebis“ [halbierte Gesellschaft] arsebobaze. sociolog dahrendorfis azriT,
maRali saSualo fenidan warmoSobili mosamarTleebis win sasamarTlo sa-
braldebo skamze zis misTvis ucxo samyarodan, ZiriTadad dabali fenidan
warmoSobili braldebuli. dahrendorfi fiqrobs, rom sasamarTloSi
sazogadoebis erT nawils (mosamarTles) ufleba aqvs gansajos, misTvis
ucnobi/ucxo, sazogadoebis meore nawili (damnaSaveebi).
profesiuli socializacia
iuristebis profesiul socializaciasTan dakavSirebiT sainteresoa
gasuli saukunis 70-ian wlebSi langes da luhmanis63 mier Catarebuli kvleva.
mkvlevarebma gamokiTxes skolis da umaRlesi saswavleblebis kurs-
damTavrebulebi da sajaro moxeleebi (iuristebi da araiuristebi). kvlevis
Sedegad dadginda, rom iuridiuli fakultetis studentebi ZiriTadad iyv-
nen maRali saSualo da maRali fenis wreebidan. iuridiuli fakultetis stu-
dentebi ufro metad iyvnen integrirebuli megobrebis da nacnobebis wreSi,
vidre sxva fakultetis studentebi, es ki xels uwyobda maT profesiul war-
matebas.
iuridiuli fakultetis is studentebi, romelTac surdaT saxelmwifo
samsaxurSi (prokurori, mosamarTle) emuSavaT, gamoirCeodnen sazoga-
doebrivi wesrigis da usafrTxoebis maRali grZnobiT. iuridiuli
fakultetis studentTa es kategoria orientirebulia myar Semosavalze,
romelic ar iqneba Sesrulebul samuSaoze damokidebuli, ar arian
11
damoukideblebi da ar gaaCniaT sakuTari Tavisadmi [saqmianobisadmi] pasu-
xismgeblobis maRali grZnoba, ar gamoirCavian riskze wasvlis didi mondome-
biT. iuridiuli fakultetis studentebs, romelTac surdaT damoukidebeli
advokatebi gamxdariyvnen wina jgufisagan saerTod sawinaaRmdego Cvevebi da
Rirebulebebisadmi orientacia gaaCndaT (meti damoukidebloba, sakuTari
saqmianobisadmi meti pasuxismgebloba, riskze wasvlis survili da a.S.).
kvlevam aseve daadgina, rom ojaxi pirdapir zegavlenas ar axdens moz-
ardis mier iuristis profesiis arCevaze, magram ojaxi aRzrdis saSualebiT
unergavs im Rirebulebebs, romelTa ganxorcielebac (mozardis azriT) mas
swored iuristobiT SeeZleba.
lange da luhmani mividnen daskvnamde, rom konservatorul-avtori-
taruli pirovnuli Tvisebebi ufro metad axasiaTebT im iuristebs, rom-
lebic saxelmwifo samsaxurSi msaxuroben (prokurorebi, mosamarTleebi da
saxelmwifo biujetidan dafinansebuli iuristebi).
12
arqiteqtorma qurdoba Caidines - Ria salarodan farulad fuls daeuflnen.
orive maTgans ekonomikuri problemebi gaaCnda da fiqrobdnen qurdobiT
problemis mogvarebas. mosamarTleebi kazusis amoxsnaSi orive maTgans
(qurds) mkacrad „sjidnen“ da damnaSaveebis raime saxis socialur gansxvave-
bas ar aZlevdnen mniSvnelobas.
meore kazusSi ori muSa ekonomikuri problemebis gamo danaSauls (qurdo-
bas) Cadis. maTi gansxvaveba mxolod cxovrebis wesSia. pirvel muSas sazoga-
doebisaTvis misaRebi cxovrebis wesi aqvs, aris yoCaRi, pasuxismgeblobiT
savse, ojaxze orientirebuli da erT-erTi arapolitikuri kavSiris wevri,
xolo meore muSa xSirad icvlis samuSao adgils, calke cxovrobs meuRlisa
da bavSvisagan. orive muSa warsulSi nasamarTlevia. kazusis amoxsnam aCvena,
rom mosamarTleebma maRali sasjeli miusajes meore muSas. ganaCenebs mosa-
marTleebi asabuTebdnen braldebulis sazogadoebisaTvis miuRebeli
cxovrebis stiliT, anu imiT, rom braldebuli (meore muSa) arastabiluri
cxovrebiT cxovrobda, xSirad icvlida samuSao adgils da mitovebuli
hyavda meuRle da bavSvi.68 petersi kvlevis SedegebiT mivida daskvnamde, rom
mosamarTleebisaTvis sasjelis gansazRvris dros mniSvnelovania
braldebulis socialuri statusi, anu Tu romeli fenis warmomadgenelia
igi. braldebulis socialuri statusi mniSvnelovania sasjelis zomis Se-
fardebis dros, xolo cxovrebis stili am socialuri statusis erT-erTi
aspeqtia.
samarTlis sociologiis mixedviT, mosamarTleTa gadawyvetilebaze
zegavlenas axdens Semdegi faqtori (modeli): 69
materialuri faqtori – materialuri faqtoris mixedviT, mosa-
marTlis gadawyvetilebaze zegavlenas axdens [materialuri kuTxiT] sazoga-
doebis fenebad, klasebad dayofa;
social-fsiqologiuri faqtori - social-fsiqologiuri faqtoris
Tanaxmad, mosamarTlis gadawyvetilebaze zegavlenas axdens misi pirovnuli
Sexedulebebi Rirebulebebze da socialuri fenebisadmi, religiuri da
erovnuli umciresobebisadmi uaryofiTi damokidebuleba [mosamarTle,
rogorc maRali fenis warmomadgeneli damnaSaves, romelic umeteswilad
dabali fenis warmomadgenels, sxva religiis an erovnebis adamians, rogorc
misi sazogadoebisaTvis ucxos ise uyurebs];
fsiqoanalitikuri faqtori - fsiqoanalitikuri faqtoris Tanaxmad,
mosamarTlis gadawyvetilebaze zegavlenas axdens mosamarTlis arac-
nobierSi arsebuli usiamovno mdgomareoba, romelic warmoiqmna warsulSi
mosamarTlis mier gadatanili iseTi tramvis (axlo adamianis dakargva,
maszed ganxorcielebuli Zaladoba da a.S.) Sedegad, romelic ar iqna
fsiqologiurad damuSavebuli. fsiqoanalitikuri faqtoris Tanaxmad, mosa-
marTlis gadawyvetilebaze zegavlenas axdens aseve sakuTar TavSi survilis
daTrgunva;
13
rolebis [gadanawilebis] faqtori – am faqtoris safuZvelze, mosa-
marTlis gadawyvetilebaze zegavlenas axdens misi kolegebis an „zemdgomis“
Sexedulebebi da molodini;
biurokratiuli faqtori - biurokratiuli faqtoris Tanaxmad, mosa-
marTlis gadawyvetilebaze zegavlenas axdens kolegebisadmi konkurenciis
grZnoba (mag.: erTi wlis ganmavlobaSi ganxiluli an ganuxilveli saqmeebis
raodenoba); pirovnuli dapirispirebebi kolegebTan; „zemdgomisaTvis“
arasasurvel kolegaTa siaSi yofna da a.S.
14
dros did yuradRebas aqceven sakanonmdeblo normebiT dadgenili qmedebis
mZime xasiaTs, Cadenil danaSaulTa raodenobas, zaralis raodenobas da yur-
adRebis miRma rCebaT braldebulis pirovnuli maxasiaTeblebi an Cadenili
qmedebis motivi, rac SesaZlebels gaxdida miRebuli yofiliyo braldebulis
resocializacias/gamosworebas morgebuli gadawyvetileba75 da ganxor-
cielebuli yofiliyo racionaluri kriminaluri politika.
15
Tavi meore
kriminologiuri kvleva
kriminologia aris gamocdilebaze damyarebuli mecniereba da amitom
saWiroa, rom man gamocdilebaze damyarebuli masalis Segrovebisas
akontrolos Tavisi kvlevis meTodebi. kriminologiuri kvlevis dros
meTodebs Zalzed didi mniSvneloba eniWeba. meTodebis gamoyeneba unda iyos
winaswar dagegmili da organizebuli, rom miRebuli Sedegi ar iwvevdes eWvs
imis Taobaze, rom es Sedegi gamocdilebaze ar aris damyarebuli da igi sxva
xerxebiT (aramecnieruli) aris miRebuli.
ukeT rom gaxdes kriminologiuri kvlevis msvleloba gasagebi unda
gavecnoT kriminologiuri kvlevis meTodikis safuZvlebs.
kriminologia im gamocdilebis misaRebad, romelic gamowveulia adami-
anTa Soris socialuri urTierTobebiT da kriminologiuri Teoriebis Sesa-
mowmeblad, mimarTavs ukve Camoyalibebul sociologiuri kvlevis meTodebs.
aqedan gamomdinareobs, rom kriminologias, rogorc mecnierebas, sakuTari
kvlevis meTodebi ar gaaCnia da is mimarTavs im kvlevis meTodebs, romelnic
mis monaTesave mecnierebebs gaaCniaT.80
kriminologiuri kvleva SeiZleba Sedarebul iqnas „gamocanis amoxsnas-
Tan“. sociologiuri kvlevis meTodebis safuZvelze SesaZlebeli xdeba im in-
formaciis miReba da gaanalizeba, romelic am „gamocanas“, ufro swored am
sakiTxisadmi ucodinrobas, pasuxs gascems. mag. Tu Seswavlili ar iqna or-
ganizebuli jgufi, misi saqmianoba, ierarqia, normebi – „gamocana“ or-
ganizebul jgufze ar iqna „amoxsnili“, Sesabamisad, SeuZlebelia masTan
brZolis efeqturi saSualebebis danergva.
16
2.1.1. gamokiTxva
kiTxvebi warmoadgenen Cveni cxovrebis ZiriTad saSualebas gavecnoT
Cvens irgvliv arsebul yoveldRiur cxovrebas da gamovikvlioT CvenTvis
saintereso movlenebi. kiTxvebis dasmisas mniSvneloba eniWeba am kiTxvebze
gacemul (savaraudo) pasuxebs.
sociologiaSi, iseve rogorc kriminologiaSi, yvelaze xSirad mimarTaven
kvlevis formas - gamokiTxvas.84 gamokiTxva SeiZleba iyos rogorc
damoukidebeli kvlevis meTodi, aseve sxva kvlevis meTodis Semadgeneli na-
wili, mag. dakvirvebis an eqsperimentis dros sacdeli piris gamokiTxva.
sociologiaSi, iseve rogorc kriminologiaSi, yvelaze xSirad mimarTaven
kvlevis formas - gamokiTxvas.85 gamokiTxva SeiZleba iyos, rogorc
damoukidebeli kvlevis meTodi, aseve sxva kvlevis meTodis Semadgeneli na-
wili, mag. dakvirvebis an eqsperimentis dros sacdeli piris gamokiTxva.
kiTxva SeiZleba iyos Ria an daxuruli. „Ria“ kiTxvebis dros savaraudo
pasuxebi ar aris miTiTebuli (mag. ras fiqrobT qveyanaSi arsebul krimino-
genul mdgomareobaze?). „daxuruli“ kiTxvebis dros miTiTebulia ori an
meti savaraudo pasuxi (mag. miesalmebiT Tu ewinaaRmdegebiT nulovani tol-
erantobis kriminalur politikas?). 86
„Ria“ kiTxvebi gamoiyeneba: a) Tu informacia qcevis im wesebis Sesaxeb, romlis
gamokvlevasac mkvlevari cdilobs mwiria; b) Tu mosakvlevia gamokiTxulTa
damokidebulebis dadgena, g) Tu diferencirebuli qcevis wesebia gamosak-
vlevi, raTa moxdes am wesebis erTmaneTTan damokidebulebis dadgena da hipo-
Tezebis Camoyalibeba. martivad rom vTqvaT, iq sadac gamosakvlevi movlenis
Sesaxeb informacia naklebia, mizanSewonilia „Ria“, xolo Tu informacia
gamosakvlevi movlenisadmi didia umjobesia „daxuruli“ kiTxvebis dasma.
„daxuruli“ kiTxva SeiZleba iyos oralternativiani, mravalalternativiani,
mravalalternativiani winaswar momzadebuli savaraudo pasuxebiT.
gamokiTxva SeiZleba iyos zepiri da werilobiTi, winaswar momzadebuli
kiTxvaris meSveobiT.87 kiTxvari ise unda iyos Sedgenili, rom respodentis
mier gamokvlevisaTvis (mkvlevarisTvis) sasurveli pasuxebi iqnas gacemuli.
zepiri gamokiTxvis yvela formas, romelTac arastandartuli kiTxvari da
kiTxvaTa rigiTobis naklebi struqtura gaaCniaT, aris interviu. sociolo-
giur literaturaSi interviu moxseniebulia agreTve rogorc: „Ria
gamokiTxva“, „saubari“, „xarisxobrivi interviu“ an „Rrma interviu“.
interviu, rogorc kvlevis meTodi warmoebs zedapiruli monaxazis
TanxlebiT, anu mkvlevars momzadebuli aqvs sami-xuTi kiTxva, magram maT
gaRrmavebas axdens intervius periodSi. 88 intervius mizania mkvlevarma das-
muli kiTxvebis meSveobiT miiRos misTvis saWiro (Rrma) informacia. am mxriv
17
mkvlevars gaaCnia Tavisufali moqmedebis ufro didi speqtri, vidre sxva so-
ciologiuri moTodebis gamoyenebis dros. mas SeuZlia kiTxvaTa Tavisufali
formulireba, dalageba da damatebiTi (ganmartebiTi) kiTxvebis dasma.
intervius CatarebisaTvis saWiroa mkvlevari winaswar flobdes informacias
gamosakiTxi pirovnebis Sesaxeb, mis ganvlil da arsebul cxovrebis pirobebs.
intervius Catareba da misi Sefaseba did drosTan aris dakavSirebuli, ami-
tom unda moxdes mxolod adamianTa patara jgufis da kvlevisaTvis spe-
cialuri problemis gamoyofa da maTze intervius mTel periodSi maqsima-
luri koncentracia.
interviu SeiZleba mkvlevaris mier xeliT Cawerili iqnas intervius pro-
cesSi. intervius audio an video Cawera SesaZlebelia mxolod respodentis
TanxmobiT.89 iq sadac intervius audio an video Cawera SesaZlebelia
mkvlevarma unda mimarTos saubris amgvarad srul dafiqsirebas, radgan: 1.
mas SeeZleba sruli koncentracia gaakeTos respodentTan saubarze; 2.
moxdeba saubris yvela detalis sruli dafiqsireba, rac SeiZleba mkvlevars
intervius xeliT CaniSvnis dros gamorCes an ar miaqcios saTanado yur-
adReba.90
zepiri gamokiTxvisagan gansxvavebiT, werilobiTi gamokiTxva mkvlevaris
ufro nakleb energias moiTxovs da nakleb xarjebTan aris dakavSirebuli. in-
tervius gareSe gamokiTxvis Catarebas gaaCnia dadebiTi da uaryofiTi
mxareebi, dadebiTi: ar moxdeba respodentze kiTxvaris Sevsebisas zegavlenis
moxdena da uaryofiTi: SeuZlebelia respodentisaTvis misTvis gaugebari
kiTxvis ganmarteba.91
werilobiT gamokiTxvas gaaCnia dadebiTi da uaryofiTi mxareebi:
dadebiTi: naklebi xarjebi; naklebi drois saWiroeba; geografiulad qveynis
yvela regionSi Catarebis SesaZlebloba; gaugebari kiTxvebis ganmarteba; re-
spodentze araviTari zegavlenis moxdena; respodents gaaCnia sakmarisi dro
kiTxvaris Sesavsebad.
uaryofiTi: kiTxvaris Sevsebis situaciis gakontrolebis SeuZlebloba;
Sevsebuli kiTxvaris ukan miRebis saSiSroeba. 92
gamokiTxva yovelTvis aris mizanmimarTuli, sistematiuri, mkvlevaris mier
kontrolirebuli da sagnobrivi (Gegenstandsbezogen).93
kiTxvebi SeiZleba orientirebuli iyos gamokiTxulis azris, qcevis, Se-
fasebis dafiqsirebaze an ubralod ama Tu im faqtis konstataciaze. 94
danaSaulis msxverplis Sesaxeb informaciis miRebis mizniT Catarebuli
gamokiTxvis dros daculi unda iyos Semdegi mniSvnelovani kriteriumebi: 95
a) mkvlevari valdebulia daicvas gamokiTxulTa anonimuroba; b) respoden-
18
tebi pasuxoben simarTles; g) respodentis mier mowodebuli informacia jgu-
fis mier Cadenil danaSaulebriv qmedebaze, unda Seesabamebodes jgufis sxva
wevrebis monaTxrobs; d) respodentis mier mowodebuli informacia unda
Seesabamebodes policiis mier dafiqsirebul da sisxlissamarTlis saqmeSi
arsebul sagamoZiebo masalebs (Tu amis SesaZlebloba arsebobs).
gamokiTxvis meTodiT viqtimizaciis kvlevas Tavis mxriv gaaCnia sami saxis
problema:96 respodentis aRqma, respodentis maxsovroba da gadmocemis sur-
vili.97
2.1.2. dakvirveba
dakvirveba, rogorc kriminologiuri kvlevis meTodi gulisxmobs mecnie-
ris (mkvlevaris) uSualo monawileobas kvlevis sferoSi. 98 dakvirvebiTi
kvlevis sfero SeiZleba gamomdinareobdes yoveldRiuri cxovrebidan. igi
Cveulebrivi cxovrebis dakvirvebisagan gansxvavdeba imiT, rom is aris: a)
sistematiuri, b) mizandasaxuli da g) meTodurad mkvlevaris mier kontroli-
rebadi.99
dakvirveba aris mizanmimarTuli, winaswarganzraxuli da specialurad
organizebuli aRqma, romelic damkvirveblis amocaniT aris ganpirobebuli.
es meTodi aris realobis aRqmis forma, romelic Sesaswavli obieqtis ka-
nonzomierebidan gamomdinareobs.
sxva sityvebiT, dakvirveba ubralod yurebas niSnavs, damkvirvebeli
erTveba situaciaSi, sadac misTvis saintereso qceva xorcieldeba, akvirdeba
da afiqsirebs qcevis Taviseburebebsa da gamovlenis sixSires.
dakvirveba SeiZleba iyos:100 TanamonawileobiTi da araTanamonawileobiTi;
Ria da daxuruli; struqturuli da arastruqturuli. TanamonawileobiTia
dakvirveba, Tu mkvlevari uSualod iRebs monawileobas dakvirvebis pro-
cesSi. (mag. mkvlevari awarmoebs arasrulwlovanTa aRmzrdelobiT
dawesebulebaSi subkulturuli dajgufebis dakvirvebas jgufis wevrebTan
sistematiuri urTierTobiT).
damkvirvebeli dasakvirvebeli jgufis monawilea – am SemTxvevaSi
damkvirvebeli ormag funqcias asrulebs, rogorc damkvirvebeli da rogorc
jgufis wevri. aseTi dakvirvebis upiratesoba imaSi mdgomareobs, rom Sesa-
Zleblobas iZleva davakvirdeT „marginalur~ jgufebs, rogorebicaa narko-
manebi, religiuri kultebis wevrebi, subkulturis jgufebi da a. S.
araTanamonawileobiTi aris sufTa dakvirveba, rodesac damkvirvebeli ar
Sedis urTierTobaSi dasakvirvebel obieqtTan.
Ria aris iseTi dakvirveba, romelic dasakvirvebel obieqtebs miaxvedrebs
(damkvirvebeli TviTon gaagebinebs) dakvirvebis Sesaxeb, xolo dafarulia
19
iseTi dakvirveba, rodesac dasakvirvebelma obieqtebma ar ician dakvirvebis
procesis Sesaxeb.
struqturulia dakvirveba, rodesac damkvirvebeli dakvirvebas winaswar
Sedgenili gegmis mixedviT awarmoebs, xolo arastruqturulia dakvirveba,
rodesac damkvirvebels winaswar Sedgenili gegma ar gaaCnia da ubralod ak-
virdeba Tu ra moxdeba da imis analizs akeTebs, rac moxda da gaigona.
2.1.3. eqsperimenti
eqsperimenti erTaderTi meTodia, romelic arsebuli hipoTezis anu
mizez-Sedegobrivi kavSiris dadgenis saSualebas gvaZlevs. 101 eqsperimenti
Semdegi operaciebisagan Sedgeba: 1. amocanisa da hipoTezis wamoyeneba da
dazusteba; 2. im empiriuli obieqtis SerCeva, romlis farglebSic eqsperi-
menti unda ganxorcieldes; 3. eqsperimentuli da sakontrolo jgufebis
saerTo gegmis SemuSaveba; 4. samuSao hipoTezebis formulireba da
dazusteba; 5. eqsperimentuli situaciis Seqmna, hipoTezis amoqmedeba da
obieqtis perioduli gazomva; 6. miRebuli Sedegebis analizi. 102
eqsperimenti fsiqologiuri (kriminologiuri) kvlevis Zalian Zlieri da
praqtikuli iaraRia.
eqsperimentebi iyofa saveled da laboratoriulad. savele eqsperimenti
tardeba bunebriv pirobebSi, xolo laboratoriuli eqsperimentis dros
mkvlevari Tavad qmnis pirobebs. 103 laboratoriuli eqsperimentis yvelaze
cnobili magaliTia filipe zimbardos stenfordis cixis eqsperimenti.104
20
amgvari dokumentebia: piradi dokumentebi (werilebi, dRiurebi); Can-
awerebi; yvela saxis aqtebi; fotosuraTebi da sxva. am dokumentebs Soris
friad mniSvnelovania patimris sisxlis samarTlis saqme. 106
patimris sisxlis samarTlis saqme aris dokumenti, romelic yoveli patim-
ris mimarT dgeba da romelSic patimris Sesaxeb mniSvnelovani informacia
inaxeba: ganaCeni, disciplinaruli RonisZiebebi da patimris sxva piradi
dokumentebi. maTi analizis safuZvelze SesaZlebelia patimris
mdgomareobis, qcevis da damokidebulebis Sesaxeb kvlevisaTvis garkveuli,
friad mniSvnelovani informaciis miReba.107
21
gaanalizebuli informaciis warmodgena
gaanalizebuli informaciis interpretacia.
22
aCvenebs sisixlis samarTlis kanonmdeblobis dadebiT da uaryofiT
Tvisebebs da ganxorcielebuli zogad prevenciuli da individualuri Ro-
nisZiebebis zegavlenas. kriminaluri statistika xels uwyobs qveynis axali
kriminaluri politikis Camoyalibebas da sisxlis samarTlis kanon-
mdeblobis cvlilebebs.
garda, zemoaRniSnuli funqciisa statistikas gaaCnia propagandistuli
funqcia.116
imis gamo, rom adamianebs statistikis dros cifrebTan aqvT saqme,
axsendebaT bavSvobaSi abstraqtuli maTematikuri amocana, rac maTSi
statistikis mimarT erTgvar usiamovnebis grZnobas iwvevs.117 Tumca es
cifrebi (kriminaluri statistika) mecnierebisaTvis informaciis erT-erT
wyaros warmoadgens, xolo maTi analizi aris mecnieruli logikis
mniSvnelovani instrumenti. 118 latenturi danaSaulis kvleviT miRebuli
informacia imdenad mwiria, rom mecnierebi kriminalur statistikaze arian
damokidebulni, rodesac isini danaSaulis xasiaTze, gavrcelebasa da
cvalebadobaze saubroben.119
kriminaluri statistika danaSaulis msxverplis gamokiTxvis SedegebTan
unda iqnes Sedarebuli 120 da danaSaulis Cadenis dros arsebuli socialur-
politikuri, Tu sxva saSualebebiT interpretirebuli, vinaidan mxolod
erTi saxis informaciaze dayrdnoba daskvnis gakeTebis TvalsazrisiT
arasruli da arasasurvelia.121 garda amisa, „statistikis monacemebi
SesaZleblobas aZlevs sisxlis samarTlis mecnierebas daasabuTos
winadadebebi sisxlis samarTlis kanonmdeblobis srulyofis Sesaxeb“.122
23
aSS-Si pirveli kriminaluri statistika gamoqveynda niu-iorkSi 1829 wels,
xolo cixis pirveli statistika gamoqveynda 1834 wels masaCusetis StatSi.125
saqarTveloSi pirveli istoriuli monacemebi me-13 saukuniT TariRdeba.
1254-58 wlebSi monRolma noin arRunma aRwera saqarTvelos mosaxleoba da
maTi qoneba.126
statistikis Sesaxeb pirveli kanoni miRebul iqna 1919 wels. am kanoniT Se-
qmnil statistikis samsaxurs unda ewarmoebina saxelmwifoebrivi mniSvnelo-
bis monacemTa Segroveba.127
saqarTveloSi dReis mdgomareobiT arsebobs saxelmwifo kontrolis or-
ganoebis mier warmoebuli Semdegi (kriminalur)statistikuri monacemebi:
policiis statistika, prokuraturis statistika, sasamarTlo statistika,
penitenciuri departamentis statistika da probaciis erovnuli samsaxuris
statistika.
125iqve.
126marSava, q./mindoraSvili, m., 2011. gv. 26.
127iqve.
24
arsebobs iseTi „sxva danaSaulTa“ grafa sadac jer kidev didia masSi
miTiTebuli danaSaulTa raodenobis maCvenebeli, mag. „sxva danarCeni 120-126
muxli“ – 2 643 danaSauli (2014 weli), „sxva danarCeni 120-126 muxli“ – 2 041
danaSauli (2015 weli). pirvel SemTxvevaSi „sxva danaSaulTa“ grafaSi
miTiTebuli danaSaulis statistikis raodenoba, imdenad umniSvneloa, rom
kriminologiuri analizis TvalsazrisiT saerTo suraTs ver Secvlis (6 dana-
Sauli 2014 wels da 8 danaSauli 2015 wels), rac ar SeiZleba iTqvas meore maga-
liTis „sxva danaSaulTa“ grafaSi miTiTebuli danaSaulis statistikis
raodenobaze – 2 643 danaSauli (2014 weli) da 2 041 danaSauli (2015 weli).
25
saxelmwifo organoebis mier warmoebuli kriminaluri statistika dana-
Saulis registraciidan damnaSavisaTvis Tavisuflebis aRkveTis misjamde
warmoadgens Zabriseburi formis „gamcxrilav manqanas“. samwuxarod, qvey-
anaSi ar arsebobs sruli kriminaluri statistikuri monacemebi, rac,
rogorc ukve aRiniSna, xels uSlis qveynis swori kriminaluri politikis
SemuSavebas.
26
2.3. latenturi danaSauli
2.3.1. latenturi danaSaulis cneba
kriminaluri statistika moicavs garkveuli drois ganmavlobaSi Cadenil
danaSaulTa raodenobas, romelic cnobili gaxda samarTaldamcavi or-
ganoebisaTvis. samarTaldamcavi organoebisaTvis cnobili xdeba ara yvela
danaSauli, aramed mxolod misi erTi nawili. saukunis ganmavlobaSi
mecnierebi cdiloben imis garkvevas, Tu ramdenad Seesabameba oficialurad
registrirebuli danaSauli sinamdvileSi momxdar danaSaulTa raodenobas.
„latenturi“ laTinuri warmoSobis sityvaa da niSnavs gaumJRavnebels,
faruls.128 qarTul iuridiul literaturaSi igi savaraudod gavrcelda
rusulidan– латентное преступление (Dunkelfeld – ger., dark number – ing.).
latenturad unda CaiTvalos iseTi sisxlis samarTlis kodeqsiT
gaTvaliswinebuli dasjadi qmedeba, romelic samarTaldamcavi
organoebisaTvis ar gaxda cnobili, ver iqna gamovlenili da amitom ar moxda
policiis statistikaSi maTi aRricxva da registracia. Tumca igi
„sinamdvileSi sakmaod gavrcelebulia da did gavlenas axdens
kriminologiur situaciaze“.129
samarTaldamcavi organoebisaTvis ucnobi rCeba ZiriTadad iseTi
danaSauli, romlis msxverpli an sxva pirovneba (TviTmxilveli, msxverplis
naTesavi an megobari) ar mimarTavs Sesabamis struqturebs (policias,
prokuraturas).
germanel kriminologTa azriT, Cadenil danaSaulTa mxolod aTi
procenti xdeba samarTaldamcavi organoebisaTvis sakuTari samsaxurebrivi
saqmianobidan cnobili, esenia - SemTxveviT danaSaulis Cadenaze waswreba an
sakuTari informantebisagan informaciis miReba,130 xolo Cadenili
danaSaulis 90% moqalaqeTa Setyobinebis Sedegia. garda amisa, aRsaniSnavia
Cadenili danaSaulis simZime, rac policiisaTvis aseve danaSaulis
dafiqsirebis saSualebaa (mag. mkvleloba quCaSi).
latentur danaSaulad iTvleba iseTi danaSaulebic, romlebic „aravis
aRuqvia danaSaulad an romelic aRaravis axsovs.“131
saqarTveloSi latenturi danaSaulis xvedriTi wili dasavleT evropis
qveynebTan SedarebiT ufro maRali unda iyos. aTwleulebis ganmavlobaSi
Camoyalibebuli samarTaldamcavi organoebis mimarT undobloba (romlis
aRmofxvrasac cdilobs qveynis xelisufleba) da problemebis sakuTari
ZalebiT (quCis garCevebiT) mogvareba, swored imis winapirobebia, rom qveynis
mosaxleobis erTi nawilis mier Cadenili Tu misTvis cnobili danaSauli ar
gaxdes samarTaldamcavi organoebisadmi cnobili. Cadenili danaSaulis sa-
marTaldamcavi organoebisaTvis Seutyobinebloba gardauvlad zrdis qvey-
anaSi danaSaulobis latenturobas. 132
27
2.3.2. latenturi danaSaulis kvlevis meTodebi
kriminologiuri kvlevis meTodebs Soris latenturi danaSaulis Sesaxeb
yvelaze srulyofili informaciis miReba SesaZlebelia gamokiTxvis
meTodiT, Tumca aseve gamoiyeneba TanamonawileobiTi dakvirvebis da eqsper-
imentis133 meTodebic.134
28
pirebis da saxelmwifo dawesebulebebis mimarT, rodesac msxverplis person-
ificireba SeuZlebelia, saerTod ar xdeba maTi latentur danaSaulTa
kvlevaSi warmodgena.138
138iqve.
139Kunz, K.-L., 1998. S. 302.
140iqve.
141igive, gv. 303.
142Kaiser, G., 1985. S. 225-228.
29
8.arasrulwlovnebi, romelTa mier Cadenili danaSauli cnobili gaxda
policiisaTvis da dasjil iqna sasamarTlos mier, arafriT gansxvavdebian
sxva im arasrulwlovnebisagan, romlebic dasjilni ar arian.
9. erTmaneTisagan unda ganvasxvavoT SemTxveviT danaSaulis Camdeni da
damnaSave arasrulwlovanebi. gansxvavebuli unda iqnas maTi resocializa-
ciis programebic.
10. latenturi danaSaulis kvlevam agreTve aCvena, rom zogierTi danaSau-
lis mimarT sazogadoeba tolerantulad (Semwynareblurad) aris ganwyobili
da misi policiis organoebisaTvis Setyobineba ar xdeba.
latenturi danaSaulis kvlevam aseve aCvena, rom mZime da gansakuTrebiT
mZime danaSauls mosaxleobis udidesi nawili ar Cadis.143
30
Tavi mesame
danaSaulis axsna-ganmartebis Teoriebi
31
qcevis swavlis procesi Tavis mxriv, ukve gancdilis gamoxatuleba da
ganviTarebaa. amitom iwevs wina planze danaSaulebrivi qcevis ganxilvisas
damnaSavis garemo. kerZod, ojaxi, skola, samuSao adgili da samegobro wre.151
zemoaRniSnulidan SeiZleba vivaraudoT, rom ojaxur urTierTobebi,
iqneba es finansuri, sabinao, socialuri garemo, mSoblebis profesiuli
saqmianoba, ojaxSi dedmamiSvilebis raodenoba, mSoblebs Soris urTierToba
da mSoblebis urTierToba SvilebTan, gadamwyveti faqtorebia bavSvis mier
mogvianebiT ganxorcielebuli qcevisa da sakuTari gamocdilebis
SeqmnisaTvis.152
kriminologi gabiani erTmaneTisgan ganasxvavebda danaSaulobis mizezebs
da danaSaulTa Cadenis xelis Semwyob pirobebs. misi azriT, „danaSaulobis
mizezebad gvevlinebian iseTi movlenebi, romlebic uSualod iwveven
danaSaulobis aRmocenebas da arsebobas“ (mag. umuSevroba), xolo
„danaSaulTa Cadenis xelis Semwyobi piroba ewodeba iseT movlenas an
movlenaTa kompleqss, romelsac TavisTavad ar Seswevs unari uSualod
gamoiwvios Sedegi, magram Tan axlavs ra mas drosa da sivrceSi“,
uzrunvelyofs danaSaulis Cadenas (mag. ojaxuri da saswavlo pirobebi,
narkomanoba).153 danaSaulis gamomwvevi mizezebis dadgena, danaSaulis
winaswari prognozi Zalian rTulia. kriminologiis mizania empiriul
kvlevebze dayrdnobiT gamoyos is mizezebi/faqtorebi, romelTa
arsebobisas danaSaulis Cadenis albaToba izrdeba. 154
32
socialur garemos Soris, ris gamoc SesaZlebelia adamiani damnaSave
gamxdariyo.157
157iqve.
158Schwind, H-D., 2008. S. 105.
159Eysenck,H.-J., 1977. S. 87.
160igive, gv. 88.
33
msgavseba socialuri da pedagogiuri procesebis Sedegi, vinaidan gasaT-
valiswinebelia, rom damnaSave tyupebi savaraudod erTnair socialur gare-
moSi iyvnen aRzrdilebi, ramac aseve SesaZlebelia maTi damnaSaveoba gam-
oiwvia.
34
froidis sami instanciis harmoniuli Tanacxovreba, upirveles yovlisa,
mSoblebis SvilebTan urTierTobazea damokidebuli, vinaidan
sazogadoebrivi Rirebulebebis da normebis bavSvis ze-me–Si
„transportireba“ swored bavSvis mier mSoblebTan identifikaciiT xdeba.168
ze-me–s (ÜBER- ICH), rogorc moraluri instancia, mamis aryolis an mamis
mier sakuTari rolis arajerovnad Sesrulebis (igulisxmeba bavSvis
orientacia mamis saqcielze) SemTxvevaSi, SeiZleba bavSvi arasakmarisad
ganviTardes, xolo bavSvis moTxovnilebaTa dasaokeblad mkacrma
moralurma normebma ki SeiZleba igi (ES) mis aracnobierSi gadatana
gamoiwvios.169 mozardebis unari, droulad gaemijnon sakuTari dedis an mamis
cxovrebis wess, im pirebSi, romlebSic didia ze-me–s ÜBER-ICH (moraluri
normebis) roli adgili aqvs e.w. oidiposis kompleqss170 da gaucnobiereblad
sakuTari Tavis dadanaSaulebas, ramac aseve danaSaulis Cadena SeiZleba
gamoiwvios.171
fsiqoanalitikuri Teoriis dros bavSvobaSi miRebul gamocdilebas,
travmas didi mniSvneloba eniWeba172 da danaSaulis gamomwvevi mizezebis
dasadgenad gamoiyeneba.173
35
sazogadoeba qmnis Tavis damnaSaveebs da sjis maT, sakuTari
ukureaqciisaTvis.
„gantevebis vacis“ fsiqologiur TeoriaSi igulisxmeba adamianebis
Tviseba, sakuTari naklovanebebi, sisusteebi da akrZaluli emociebis da
survilebis Seusrulebloba, romelTa realizaciis unari TviTon ar Seswevs
sxva sagnebze, cxovelebsa da ucxo adamianebze gadaitanos. aRniSnuls
adgili aqvs, rodesac sazogadoebis wevrebs sakuTari akrZaluli survilebi
ucxo adamianebze an damnaSaveebze gadaaqvT. Seusrulebeli emociebis ucxo
pirovnebaze gadatana, xels uwyobs maT sakuTari Tavi sazogadoebis Rirseul
da saukeTeso wevrad warmoidginon.176 mag.: didi qonebis qonis survili
sazogadoebis TiToeul wevrs gasCenia, Tumca bevri am survils ver
axorcielebs naklebi Semosavlebis gamo. Tu gamoCnda vinme, vinc
gadasaxadebis gadaxdis damalvis, qurdobis, korufciis gziT SeZlebs didi
qonebis dagrovebas, mas sazogadoeba sakadrisad dasjis. sxva pirovnebis
dasjiT ise, rom damsjels SeiZleba gaazrebulic ki ar hqondes es, axdens
sakuTari daukmayofilebeli survilis gamo sxvis dasjas.
„gantevebis vacis“ Teoriis Tanaxmad, sazogadoebas sWirdeba damnaSaveebi,
raTa moaxerxos sakuTari kriminaluri survilebis dakmayofileba da
sakuTari danaSaulebrivi survilis gamo sxva piri dasajos. damnaSave
qceulia gantevebis vacad, romelmac sxvaTa gamo unda agos pasuxi.
sazogadoeba damnaSavis dasjiT uaryofs sakuTar rols pirovnebis
damnaSaved CamoyalibebaSi da Tavisi braleuloba danaSaulis Camden pirze
gadaaqvs.177 kanonis morCilebi kanondamrRvevis dasjiT Seucnobiereblad
aRweven sakuTari moTxovnilebebis erTgvar dakmayofilebas, imis gamo, rom
maT uari Tqves sakuTar moTxovnilebaTa kriminaluri gziT
dakmayofilebaze.178
„gantevebis vacis“ Teoriis kritika mdgomareobs imaSi, rom fsiqikis
struqturuli da genetikuri ganviTarebis fsiqoanalitikuri safuZveli
moklebulia gamocdilebaze damyarebuli mecnierebisaTvis saWiro
gadamowmebas.179 amitom, „gantevebis vacis“ Teoria naTels hfens mxolod im
faqts, rom pirovnebebi an pirTa jgufebi sazogadoebis mier, etiketirebuli
da „gantevebis vacebad“ arian qceulni, da rom sazogadoebis amgvari midgoma
mas (sazogadoebas) SesaZleblobas aZlevs uaryos sakuTari braleuloba maT
damnaSaved CamoyalibebaSi.180
36
3.3.3. aizenkis kriminaluri „Teoria“ (danaSauli, rogorc warumatebeli
ganpirobebuloba)
aizenkisTvis (Eysenck)181 aRzrda Sedgeba ganpirobebulobis 182 procesisgan,
romelSic adamiani specialuri swavlebis procesis meSveobiT Tavis sindissa
da cnobierebas socialuri pasuxigeblobisTvis SeiZens. 183 imisaTvis, rom
naTeli gaxdes, Tu ra aris nagulisxmevi unda gairkves, ras niSnavs a)
operantuli da b) klasikuri ganpirobebuloba.184
a) operantuli ganpirobebuloba
swavlebis Teoriis operantuli ganpirobebulobis (raRaca movleniT,
qmedebiT aris ganpirobebuli) mixedviT, qceva gare samyaros zemoqmedebiT
Seiswavleba: swavleba warmatebis meSveobiT. adamiani iseT qcevas imeorebs,
romelmac mas warmateba moutana. roca adamiani warmatebaze swavlobs,
saubaria operantul ganpirobebulobaze. ,,gamarjvebaze swavlis principi“
mWidrod aris dakavSiebuli amerikeli fsiqologis b. f. skineris (1904-1990)
saxelTan, romelic Semdeg eqsperimentebs eyrdnoba:185
(1) egreT wodebul skineris gamosacdel yuTSi minis Txeli naWeria
moTavsebuli, romelic ise ukavSirdeba sakvebis sawyobs, rom minis naWerTan
Sexebisas iqidan marcvali gadmovardes. gamosacdel yuTSi svaven mSier
mtreds. igi Tavdapirvelad umiznod urtyams Tavis niskarts yuTis kedlebs,
sanam ar Seexeba minis naWerTan da iqidan marcvali ar gadmovardeba. minis
naWerTan ramdenime Sexeba Tavidan SemTxveviTia, vidre mtredi ar SeamCnevs,
rom minis naWeris niskartiT Sexebas ,,jildo“ (sakvebi) moaqvs. misi qceva
warmatebis Sedegad ise Zlierdeba, rom igi ukve gamiznulad urtyams
niskarts minis naWers: mtredi swavlobs warmatebis meSveobiT;
(2) igive cda Catarda virTxasTan dakavSirebiT. virTxa galiaSi SemTxveviT
berkets exeba da iqidan sakvebs iRebs. igi swavlobs, rom berketTan Sexeba,
romelic Cveulebrivi virTxisaTvis uinteresoa, upiratesobis momtania
(sakvebis mimcemia). rac ufro xSirad awydeba igi berkets da amis Sedegad
„jildovdeba“, miT ufro xangZlivad mimdinareobs swavlis procesi: virTxa
swavlobs warmatebis meSveobiT.
gerigis da zimbardos mier operantuli ganpirobebuloba (Operant
conditioning) ganimarteba, rogorc daswavlis forma romelSic reaqciis
albaToba icvleba Sedegebis mixedviT. 186
zemoaRniSnuli eqsperimentis Sedegebs Tu adamianze gavavrcelebT, maSin
miviRebT, rom warmatebam adaminis qcevis ganviTarebaze SeiZleba aramxolod
dadebiTi zemoqmedeba moaxdinos, aramed (kriminalur sferoSi)
sazogadoebisaTvis uaryofiTic. Qmag.: qurds, romlis qmedebac latenturi
37
darCa, SesaZlebelia advilad „aReZras mada“ da msgavsi danaSaulebrivi
qmedeba gaimeoros, anu saxeze gvaqvs warmatebis Sedegad (gamo) ganmeorebiT
danaSaulis Cadenis efeqti.187
b) klasikuri ganpirobebuloba
rusma fiziologma da nobelis premiis laureatma ivane pavlovma (1849-
1936) jer kidev pirveli msoflio omis dros dakvirvebebi awarmoa, rom
ZaRlebi, roca unda danayrdnen nerwyvs gamoyofen da nerwyvis gamoyofis es
refleqsi ukve maSin modis, roca cxovelebi sakvebs xedaven. pavlovs
ainteresebda newyvis gamoyofis Tandayolil refleqss SeeZlo Tu ara sxva
(neitraluri) gamaRizianeblis dros amoqmedeba, anu mas undoda daedgina,
SeeZlo Tu ara swavlebas refleqsebze zegavlenis moxdena. pavlovis
eqsperimenti mdgomareobda SemdegSi: pavlovi xangrZlivi drois monakveTSi
zaris niSanze sakvebs aZlevda ZaRls. ZaRli mieCvia imas, rom saWmlis miReba
yovelTvis gansakuTrebul tonTan iyo Serwymuli. mokle droSi gaxda
SesaZlebeli dadgeniliyo, rom nerwyvis gamoyofa ukve maSinve xdeboda, roca
marto sakvebis momtani zaris xma aJRerdeboda. zaris Sexmatkbilebuli rekva
aRiqmeboda axlos myof saWmelTan: ,,rekaven, exla raRacas miscemen“, rac
ZaRlSi nerwyvis gamoyofas iwvevda. am eqsperimentma aCvena, rom refleqsebis
daswavlac SesaZlebelia. anu Tu ZaRli Tavidan nerwyvs mxolod sakvebis
danaxvaze gamoyofda, man daswavlis meSveobiT nerwyvis gamoyofa daiwyo ukve
zaris xmis gagonebaze, romelic sakvebis micemas gulisxmobda.
38
argumentad SeiZleba moyvanili iqnes, rom adamianis qceva kompleqsuria da
misi gaubraloeba - „adamianebi, rogorc inteligenti virTxebi“ –
arasworia.190
39
warmoadgens mertonis Sexedulebebi. man anomiis Teoria ganavrco da
sistematizaciaSi moiyvana. igi miuTiTebs anomiis iseT formaze, romelic
kulturuli miznebisa da socialurad organizebuli saSualebebis
`urTierTSejaxebiT~ warmoiqmneba.198
„diurkemi, ZiriTadad, gamoyofs sam situacias, romlis drosac yalibdeba
anomiis mdgomareoba: 1) industriuli da ekonomikuri krizisi; 2) mecnierebis
ukiduresi specializacia, rodesac SeuZlebeli xdeba misi mTlianobis
SenarCuneba; da 3) antagonizmi kapitalsa da Sromas Soris, rasac
sazogadoebis komercializacia da klasobrivi diferencireba iwvevs.
diurkemis Tanaxmad, „Tu anomia aris boroteba, es, upirveles yovlisa,
gamowveulia imiT, rom sazogadoebaSi, romlis funqcionireba SeuZlebelia
integraciisa da regulirebis gareSe, iqmneba problemebi mis gamo.
Sesabamisad, moraluri Tu iuridiuli regulireba aSkarad warmoadgens im
socialur saWiroebas, romelsac uSualod SeigrZnobs sazogadoeba“. 199
amerikeli sociologi robert mertoni akritikebs manamde gabatonebul
adamianis qcevis biologiuri faqtorebiT axsnis Teorias da qcevis
ganmsazRvrelad socialur da fsiqologiur Teorias miiCnevs. 200 mertoni
anomias ukavSirebs socialur struqturas, romelSic moiazrebs garkveuli
miznebiT gaerTianebul adamianTa jgufs da im saSualebebs, romelTac isini
am miznebis misaRwevad iyeneben.201 miznis misaRwev saSualebebs igi yofs or
jgufad: kanonieri (legaluri) da ukanoni (aralegaluri). mertonis azriT,
Tu sazogadoebis kulturuli da socialuri struqtura cudad aris
erTmaneTSi integrirebuli, Tu pirveli (kulturuli) iseT qcevas moiTxovs,
romelsac meore (socialuri) ver uzrunvelyofs, xdeba normaTa sistemis
darRveva, rac iwvevs unormobas,202 anu anomia kulturul miznebsa da maTi
miRwevis saSualebebs Soris wonasworobis darRvevaa. kulturuli miznebi
aris konkretuli sazogadoebis legitimuri [yvelasTvis misaRebi da
aRiarebuli] faseulobebi, jgufuri Tanacxovrebis aucilebeli
winapirobebi, [kargi ekonomikuri mdgomareoba, profesiuli warmateba],
romelTa miRwevasac cdiloben individebi.203 sazogadoebis wevrebi
sxvadasxva SesaZleblobebis arian. isini cdiloben dasaxuli miznis
misaRwevad gamoZebnon maTTvis Sesaferisi socialuri adaptaciis forma. 204
mertoni ganasxvavebs socialuri adaptaciis xuT formas: konformizmi, ino-
vacia, ritualizmi, ukuqceva da winaaRmdegoba (Conformity, Innovation, Ritualism,
Retreatism and Rebellion).205
198iqve.
199bregvaZe, l., 2006. gv. 277.
200Merton, R. 1968. S. 285.
201kodua e. da sxva (sared. jgufi), 2004, gv. 21.
202Merton, R. 1968. S. 292.
203Haferkamp, H. 1972. S. 48.
204bregvaZe, l., 2006. gv. 288.
205qarTul sociologiaSi mertonis xuT formasTan dakavSirebiT gamoiyeneba Semdegi
40
„konformizmi, mertonis Tanaxmad, warmoadgens socialuri adaptaciis im
pirvel saxes, romlis drosac individebisTvis sazogadoebaSi dadgenili
kulturuli miznebis miRweva SesaZlebelia arsebuli, institucional-
izebuli saSualebebiT. sazogadoebis mniSvnelovani nawilisTvis misaRebia
rogorc konkretuli socialuri miznebi, aseve am mizanTa miRwevis legaluri
saSualebani. amdenad, stabilur sazogadoebaSi konformizmi warmoadgens
socialuri adaptaciis yvelaze Cveul saxes. sazogadoebis wevrTa umrav-
lesoba swored miznebisa da saSualebebis urTierTSeTavsebiT axdens
konkretul socialur moqmedebaTa inicirebas, rac kanonmorCilebas da dana-
Saulobis dabal dones ganapirobebs“. 206 konformizmi yvelaze gavrcelebuli
adaptaciis formaa, winaaRmdeg SemTxvevaSi kiTxvis qveS dadgeboda sazoga-
doebis stabilurobis sakiTxi.207
mertonis azriT, mxolod maSin SeiZleba adamianTa jgufs, „masas“, ewodos
sazogadoeba, Tu maTi saqcieli orientirebulia sazogadoebis ZiriTad
Rirebulebebze. Tu individebs Soris ar arsebobs erTiani Rirebulebebis
sakmarisi baza, maSin saqme gvaqvs individebs Soris arsebul socialur ur-
TierTobebTan, magram ara sazogadoebasTan. 208
inovacia socialuri adaptaciis formaa, „romlis drosac individisTvis
misaRebia socialuri miznebis sistema, Tumca misaRebi ar aris am miznebis
miRwevis saSualebebi. amis safuZvelze, individebi ver an ar axdenen institu-
ciuri normebis internalizacias da eZeben axal saSualebebs sazogadoebaSi
damkvidrebuli miznebis misaRwevad, rac xSir SemTxvevaSi danaSaulis formas
iRebs. inovacia ZiriTadad damaxasiaTebelia dabali socialuri fenisaTvis
(Semosavlis mixedviT), sadac eknomikuri da socialuri problemebis gamo
sakmaod rTulia konkretuli socialuri miznebis miRweva, rac sazoga-
doebaSi warmatebis ZiriTadi niSania, socialur warmatebas ki sazogadoebis
nebismieri wevri eswrafvis“.209 dabali socialuri fenis warmomadgenlebi,
erTi mxriv, orientireben simdidris miRwevaze, xolo, meore mxriv,
moklebuli arian SesaZleblobas kanonieri gziT miaRwion am mizans, vinaidan
maTi dasaqmebis SesaZleblobebi Zalian SezRudulia. 210
sazogadoebrivi kultura dabali fenis warmomadgenlebisagan elodeba,
rom isinic cxovrebis doniT maRal fenas ganekuTvnebian, Tumca maT (dabal
fenas) instituciuri gzebi ar gaaCniaT da danaSaulis gziT cdiloben miznis
miRwevas.211
is pirebi, romlebic sakuTar warumateblobas socialur struqturas
abraleben, Zalian Cqara emijnebian mas da ixrebian adaptaciis mexuTe punqti-
sken (winaaRmdegoba). sxvebi ki sakuTar warumateblobas xsnian mistikurobiT
da naklebad sakuTari socializaciiT. aseTi adamianebisaTvis mniSvnelo-
vania bedi, bediswera da SemTxveva. amgvari midgomis fsiqologiuri axsna
41
aseTia: isini sakuTar warumateblobas bedisweras miaweren da amiT
TviTdajerebulobas inarCuneben, 212 anu maTi warumatebloba ara maTi so-
cializaciis problemaa, aramed bedis.
„ritualizmi, rogorc adaptaciis damoukidebeli saxe, yalibdeba maSin,
rodesac individebi kanonis pativiscemisa da instituciuri saSualebebis
dacvis uzrunvelsayofad uars amboben konkretul socialur miznebze“. 213
socialuri adaptaciis mocemuli saxis gaziarebis dros individi gaba-
tonebuli kulturis miznebs, ekonomikuri miRwevisa da socialuri
mdgomareobis gaumjebesebis Sesaxeb, im doneze dabla „swevs“, rom SeiZle-
bodes misi dakmayofileba (miRweva).214
„ritualizmi, rogorc socialuri adaptaciis saxe, ZiriTadad axasiaTebT
konkretul religiur jgufebs maTSi moqmedi normatiuli wesrigis
ganmtkicebis saxiT, eklesiis msaxurT, gansakuTrebuli misiis organi-
zaciebsa Tu gaerTianebebs, romlebSic instituciuri normebis dacvasa da
normatiuli ritualebis aRsrulebas, da amdenad, kanonis pativiscemas, udi-
desi mniSvneloba eniWeba konkretuli socialuri jgufis Sinagani stabilu-
robisa da identurobis SenarCunebisaTvis“. 215
„ukuqceva anu retritizmi warmoadgens socialuri adaptaciis iseT for-
mas, romlis drosac xdeba rogorc socialuri miznebis, aseve mocemul mi-
zanTa miRwevis instituciuri saSualebebis ugulebelyofa. ukuqcevis so-
cialur cxovrebaSi „ukan daxevis“ dros individisTvis kulturiT ganpiro-
bebul mizanTa sistemas ara aqvs aranairi faseuloba, misTvis miuRebelia so-
cialuri warmatebis miRwevis dadgenili formebi. ukuqceva ganapirobebs in-
dividTa asocializacias, araproduqtiul socialur cxovrebas. amitomac,
socialuri adaptaciis mocemuli formis warmomadgenlebi arian isini, vinc,
nebsiT Tu uneblieT, rCebian aqtiuri sazogadoebis gareT: narkomanebi,
alkoholizmiT daavadebulni, gandgomilebi, usaxlkaroni, maTxovrebi, mox-
etialeni. mocemul jgufTa wamomadgenlebisTvis mniSvnelobas kargavs
sazogadoebrivi aqtivoba, konkretuli socialuri miznebis miRweva da, Sesa-
bamisad, instituciuri normebis gamoyeneba, ris safuZvelzec isini TviTi-
zolacias mimarTaven da eqcevian unugeSo apaTiis mdgomareobaSi“. 216 es ada-
mianebi „amovardnili“ arian sazogadoebrivi cxovrebidan, Tavs grZnoben
„ucxod“, iketebian sakuTar TavSi da xdebian martosulebi. 217 mertonisaTvis
martoobaSi gaqceva aris arCevanis Sedegi da ara damarcxebis simptomi. 218
„winaaRmdegoba, anu amboxi, ganekuTvneba socialuri adaptaciis im saxes,
romelic yalibdeba individTa ormxrivi damokidebulebis Sedegad so-
cialur miznebsa da instituciur saSualebebTan mimarTebiT. socialuri
winaaRmdegobis safuZvelze konkretuli socialuri jgufebi ayalibeben
42
miznebisa da saSualebebis alternatiul sistemas, risi mizanicaa arsebuli
socialuri sistemis transformacia. socialuri adaptaciis mocemuli
formis propagandistebi arian sxvadasxva revoluciuri Tu saprotesto moZ-
raobebis warmomadgenlebi, romlebic qadageben radikaluri socialuri,
politikuri, ekonomikuri, kulturuli cvlilebebis aucileblobas da
skeptikurad ekidebian rogorc damkvidrebul faseulobebs, ise sazoga-
doebis normatiul sistemasac“. 219 winaaRmdegoba deviaciis koleqtiuri
formaa, romelic mimarTulia alternatiuli struqturebis Camoyal-
ibebaze.220
43
amis gamo ki mocemuli Teoriis meSveobiT SeuZlebeli xdeba sazogadoebis
warmatebul fenebSi damnaSveTa identificireba (White-Collar Crime).224
44
da arc cudi. normaluroba da deviantoba 234 sxva araferia, Tu ara socialu-
rad gansazRvruli Tvisebebi. amdenad, deviacia ufro metad aris ara
moqmedebis Tviseba, aramed sxvaTa mier miwerili wesebi da sanqciebi „krimi-
nalebis“ mimarT.235
bekeri gamoyofs Labeling-is or ganzomilebas, romlebsac did mniSvnelobas
aniWebs danaSaulis definirebisa da misi konstruirebisaTvis. pirveli aris
dadgenili norma. is pirovnebebi, romlebic qcevis wesebs da normebs qmnian
gansazRvraven, Tu romeli qmedeba aris normis darRveva da danaSauli. meore
ganzomileba aris normis gamoyeneba. is pirebi vinc dadgenil normebs
iyeneben [mag. samarTaldamcavi organoebis wevrebi] yvela qmedebas ar miiC-
neven danaSaulad da axdenen erTgvar seleqcias. normis gamoyenebis
seleqciiT xdeba damnaSavis cnebis Camoyalibeba.236 bekeris azriT, swored
normis gamoyenebis dros xdeba seleqcia (gamorCeva, gadarCeva), romelic
gavlenas axdens piris etiketirebaze.
vin axdens piris etiketirebas („iarliyis mikerebas“)?
rogorc wesi, socialuri kontrolis organoebis, Tu maTi warmomadgen-
lebis mier xdeba piris „damnaSaved“ etiketireba. es organoebia: policia, me-
dia, sasamarTlo, sagamoZiebo organoebi, samezoblo da sxva. am organoebis
mier negatiuri (devianturi) etiketireba gavlenas axdens individis
cnobierebaze da warmoSobs masSi deviantur identurobas, rac devianturi
karieris da devianturi subkulturebis ganviTarebas uwyobs xels.
kaizeris azriT, damnaSave warmoiqmneba maSin, rodesac moxdeba misTvis
damnaSavis etiketis miniWeba socialuri kontrolis institutebis meSveobiT
da igi aRiarebuli iqneba sazogadoebis mier damnaSaved.237 aqedan gamomdi-
nare, damnaSavea is vinc sazogadoebis mier aRiarebuli iqneba damnaSaved.
piris damnaSaved „gaxdomis“ etapebi:
1. pirvelad Cadenili danaSauli; 2. sazogadoebrivi reaqcia anu, sazoga-
doebis mier piris damnaSaved etiketireba; 3. a) sazogadoebaSi „damnaSavis“ in-
tegrirebis problema; b) „damnaSavis“ mier misi statusis aRiareba da krimi-
nalad Camoyalibeba; 4. ganmeorebiT danaSaulebis Cadena.
gTavazobT magaliTs,238 Tu rogor SeiZleba ganxorcieldes mozardis dam-
naSaved Camoyalibeba misi sazogadoebis mier etiketirebis gamo.
mozardi Tavisi (ekonomiuri) problemis mosagvareblad Caidens dana-
Sauls. mozardis mier Cadenili danaSauli ar gaxdeba cnobili samarTal-
damcavi organoebisaTvis da ar moxdeba misi etiketireba.
45
imis miuxedavad, moxda Tu ara mozardis (ekonomiuri) problemis mog-
vareba, igi xedavs, rom mis mier Cadenili qmedeba ar iqna policiis mier da-
fiqsirebuli, rac mas gambedaobas matebs da „ubiZgebs“ kidev Caidinos dana-
Sauli. amiT matulebs imis albaToba, rom mozardis mier Cadenili danaSauli
latenturi aRar darCes da moxdes misi saxelmwifo organoebis mier gam-
ovlena.
Tu samarTaldamcavi organoebisaTvis cnobili gaxda mozardis mier dana-
Saulis Cadena, magram igi reagirebis gareSe iqneba datovebuli, mozards
ufro meti gambedaoba daeufleba da saxelmwifo kontrolis organoebs
sisusted CauTvlis maT umoqmedobas.
xolo Tu samarTaldamcavi organoebis mier moxdeba reagireba, cnobili
gaxdeba mozardis garSemomyofi sazogadoebisaTvis mis mier danaSaulis
Cadenis faqti, sazogadoeba mozards „zurgs Seaqcevs“ mis mier Cadenili dana-
Saulis gamo. samagierod, mozardi aRiarebas povebs sxva axal pirTa wreSi,
romlebic danaSaulis Cadenas da sasjelis moxdas, rogorc jildos ise
aRiqvamen. mozardi Semdgomi danaSaulis Cadenisas ufro met aRiarebas
moipovebs misi axali megobrebisagan. samarTaldamcavi organoebis mxridan
mozardis mier axali danaSaulis Cadenis gamovlena ufro mkacrad iqneba
sanqcionirebuli, virde amas adgili hqonda danaSaulis pirvelad gam-
ovlenis SemTxvevaSi. mozardi oficialurad iqneba damnaSaved gamo-
cxadebuli. ucxo pirTa mier mozardis damnaSaved gamocxadebas, Tan mohyveba
mozardis mier sakuTari Tavis damnaSaved aRiareba. mozards, misadmi ganxor-
cielebuli etiketirebis gamo, SeezRudeba sazogadoebaSi integraciis Sesa-
Zlebloba, rac aseve misi pirovnebis socialur ganviTarebas SeuSlis xels.
sazogadoebisagan gariyuli mozardi cdilobs gaamarTlos misTvis mini-
Webuli damnaSavis „statusi“, swavlobs danaSaulis Cadenis axal xerxebs da
meTodebs da iyenebs mas problemebis mosagvareblad. mozardi kvlav Caidens
danaSauls, romelzec samarTaldamcavi organoebis reaqcia iqneba mkacri,
rac ganpirobebulia mis mier winaT Cadenili danaSauliT. mozardi mo-
Tavsdeba Tavisuflebis aRkveTis adgilas, sadac moxdeba danaSaulis Cadenis
axali xerxebis da meTodebis Seswavla da/an daxvewa. cixidan gamosuli moz-
ardi iTvleba nasamarTlevad, rac, Tavis mxriv arTulebs mis sazogadoebaSi
integracias (samsaxuris dawyeba, axali megobrebis povna da a.S.).
kriminologiuri TvalsazrisiT, etiketirebis mniSvneloba mdgomareobs
damnaSaved miCneuli piris mier sakuTari pirovnebis identifikaciis
SecvlaSi da kriminalis statusis aRiarebasa da mis gamarTlebaSi. Tu sazoga-
doebis mier pirovneba miCneuli iqneba kriminalad, igi amis Semdeg iqceva ise,
rom gaamarTlos sazogadoebis Sexeduleba misi pirovnebis Sesaxeb.239
kritikis TvalsazrisiT sagulisxmoa is garemoeba, rom: 1. empiriulad
naklebad aris dadgenili, iwvevs Tu ara kontrolis organoebis mier piris
„etiketireba“, mis mier sakuTari identurobis Secvlas da ganmeorebiT dana-
Saulis Cadenas; 2.danaSaulis Camden pirebs aqvT unari, uaryon sazoga-
46
doebrivi etiketireba da CaTvalon, rom etiketireba sulac ar aris avtoma-
turi procesi, romelic mas sxva (ganmeorebiT) danaSaulis Cadenisken ubiZ-
gebs; 3.Tu mosamarTle ityvis „a. aris qurdi“, igi eyrdnoba realur faqts,
(romelic mkicebulebebze dayrdnobiT aris dadgenili), xolo piris qurdad
gamocxadebas win uZRvoda misi danaSaulebrivi qmedeba da pirovnuli sa-
fuZvlebi. Sesabamisad, ar SeiZleba mosamarTlis mier sakuTari movaleobis
ganxorcielebas piris „qurdad“ etiketireba ewodos.240
amerikeli kriminologi akersi sastiki winaaRmdegi iyo etiketirebis Te-
oriis, romelsac man 1967 wels naSromi miuZRvna. misi TqmiT, etiketirebis Te-
oriis wakiTxvisas adamians eqmneba STabeWdileba, rom adamianebi sul sa-
kuTar saqmes Cakirkiteben, garSemo aravis arafers uSaveben da uceb „bum!“ da
Cndeba „cudi sazogadoeba“, romelic mas daRis damsmel etikets artyams.
bevris azriT, etiketirebis Teoria aiZulebs adamians SeiTavsos damnaSavis
roli, TiTqos da adamians meti arCevani ar hqondes, Tu ara gaamarTlos, is
rac mas sazogadoebam etiketis saxiT „miakra.“
47
subkulturis cnebis Camoyalibebisas ZiriTadi aqcenti mimarTulia kultu-
rasa da subkulturas Soris ierarqiul damokidebulebaze (sub = lat.: qveviT).
sub TavisTavad miuTiTebs, rom adgili aqvs subkulturasa da kulturas So-
ris hegemoniur damokidebulebas.243
Tanamedrove sociologiaSi miRebulia arnoldis mier SemoTavazebuli
subkulturis cneba. arnoldis mixedviT, subkultura aris kulturis erTi
nawili. subkultura aris adamianTa jgufis an erTi romelime socialuri
kategoriis qcevis modeli, romelic xorcieldeba mTliani kulturis (far-
glebSi) SigniT da sakuTari Taviseburebani gaaCnia, romelTa meSveobiTac
isini gansxvavdebian dominirebuli kulturis an sxva subkulturebisagan.244
Svendteris mixedviT, subkultura aris konkretuli sazogadoebis na-
wili, romelic Tavisi institutebiT, adaTebiT, normebiT, RirebulebaTa
orientirebulobiT da moTxovnilebebiT mniSvnelovnad gansxvavdeba gaba-
tonebuli saerTo sazogadoebis institutebisa da Rirebulebebisagan.245
sazogadoebis socialur konteqsts aniWeben upiratesobas subkulturis
definiciis Camoyalibebisas amerikeli sociologebi qoeni da Sorti. maTi
azriT, subkultura aris Rirebulebebis da rwmenis erTiani sistema, rome-
lic im bavSvebs Soris komunikaciis procesSi warmoiSoba, romelTac
erTnairi mdgomareoba ukaviaT socialur struqturaSi.246
qlerki subkulturas ganixilavs sazogadoebis klasebTan kavSirSi.
misTvis subkulturebi, rogorc sub_sistema, klasebis kulturis
maniSnebelia, rogorc patara, lokaluri da diferencirebuli struqtura
samoqalaqo da muSaTa klasebis SemadgenlobaSi. 247 mag. me-20 saukunis da-
sawyisis bohemaTa subkulturas saSualo inteligenciis klass miawers, xolo
fexburTis xulignebs (Hooligans) muSaTa klass.
socialur da politikur terminTa leqsikonSi subkulturis Sesaxeb
Semdegi saxis ganmartebas vxvdebiT:„socialuri normebisa da Rirebulebebis,
qcevis modulebis sistema, romelic gansazRvruli socialuri jgufisTvisaa
damaxasiaTebeli da gamoarCevs mas sazogadoebaSi gabatonebuli kulturisa-
gan (anu, sazogadoebis umravlesobis kulturisagan). ar aris aucilebeli,
subkultura ewinaaRmdegebodes gabatonebul kulturas, aramed SeiZleba
iyos misi relevanturi. Tumca, amasTan dakavSirebiT Tavs iCens problema,
48
vinaidan Tanamedrove sazogadoebebSi kulturuli fragmentaciis maRali
xarisxi aZnelebs gabatonebuli kulturis gamoyofas. subkulturebSi Car-
Tulobis motivacia zogierTisaTvis SeiZleba iyos kompensacia im waru-
mateblobisa da wyenisa, rac maT sazogadoebis umravlesobis mxridan
SexvdaT. subkultura SeiZleba Seiqmnas sxvadasxva socialuri maxasiaTeblis
safuZvelze, rogoricaa eTnikuroba, klasobrivi da religiuri kuTvnileba,
seqsualuri orientacia, ubralod cxovrebis axali stili (iseTi, romelic
daamkvidres, mag., pankebma) da sxva“. 248
daskvnis saxiT SeiZleba zogadad subkultura ewodos adamianTa jgufs,
romlebic gabatonebuli kulturis Rirebulebebs Tumca iziareben, magram
amavdroulad ayalibeben (qmnian) konkretuli qcevis da Rirebulebebis
sistemas, romelic imave gabatonebuli kulturis Rirebulebebisagan mniS-
vnelovnad gansxvavdeba.
subkulturis definiciasTan mimarTebaSi sainteresoa mosazreba imis
Taobaze, rom subkulturis definireba mxolod konkretul fenomenTan (fe-
nomenebTan) kavSiris SemTxvevaSia SesaZlebeli.
kriminologiur literaturaSi gamoyofen sami saxis subkulturas:
1. arakriminaluri subkultura. igulisxmeba jgufebi, romlebic gaba-
tonebul kulturas ekuTvnian, magram sakuTari normatiuli sistema gaaCniaT
da gabatonebuli kulturisagan an maTi socialuri mdgomareobiT, an imiT
gansxvavdebian, rom isini gabatonebuli kulturis zogierT aspeqts uar-
yofen. aseTi saxis subkulturebs konfliqti ar gaaCniaT gabatonebul kul-
turasTan da legitimur saSualebebs iyeneben miznis misaRwevad.
2. kontra subkultura. danaSaulebrivi subkultura, romelic Tavisi
normebis da Rirebulebebis sistemiT sagrZnoblad gansxvavdeba gaba-
tonebuli kulturisagan, magram ar cdilobs gabatonebuli kulturis
Secvlas.
3. sawinaaRmdego subkultura, romelsac aseve sakuTari normebi gaaC-
nia, romlebic gabatonebuli kulturis opoziciurobidan gamoikveTa da
surs Secvalos gabatonebuli kultura.
49
daakmayofilon. am fenebs Soris „konkurenciis“ Sedegad dabali fenis
bavSvebs uyalibdebaT arasrulfasovnebis grZnoba, uars amboben
gavrcelebuli normebis aRiarebaze da upirispirdebian mas. 249
saSualo fenasTan konkurenciaSi „damarcxebuli“ dabali fenis
mozardebi, romelTac sazogadoebaSi srulfasovan wevrad damkvidrebis da
integraciis problema gaaCniaT, qmnian TanatolTa da TanamoazreTa
jgufebs, kriminaluri bandis kulturas. ase warmoiSobian subkulturuli
jgufebi.
qoenis mixedviT, gadamwyveti aris is, rom mozardebi kulturuli sistemis
sakuTar formas ayalibeben da iseT miznebs isaxaven, romelTa ganxor-
cielebaze kontroli TviTon SeuZliaT ganaxorcielon da romelic maT
daexmarebaT statusTan dakavSirebuli problemebi nawilobriv mainc aR-
mofxvran.250 mozardebis monawileoba „Gang-Kultura-Si“ aZlevs maT SesaZle-
blobas miaRwion sakuTar miznebs, magram, amave dros, isini imyofebian gaba-
tonebul kulturasTan mudmiv kavSirSi. subkulturis wevri mozardebi Tan-
atolebis TvalSi Rirsebas swored imis gamo aRweven, rom isini gabatonebuli
sazogadoebis im nomebs da Rirebulebebs arRveven, romelTa gamoc maT am
sazogadoebaSi statusi ver moipoves. qoenis azriT, gabatonebul sazoga-
doebaSi integrirebis problemis koleqtiuri gadaWris saSualeba aris
swored dabali fenis mozardTa gaerTianeba danaSaulebriv subkul-
turebSi.251
50
3.4.4.3. mileris subkulturis Teoria
qoenis msgavsad valter mileric cdilobs axsnas dabali fenis mozardebis
bandebis fenomeni. Tu qoeni subkulturis warmoSobis mizezad miiCnevs
dabali fenis koleqtiur reaqcias saSualo fenis normebisadmi, mileris
azriT, subkulturis warmoSobis mizezi aris ara fenebs Soris konfliqti,
aramed dabali fenis qcevis (maregulirebeli) elementi.
mileris azriT, dabali fena aris avtonomiuri, romelsac gaaCnia
tradiciulad damkvidrebuli kulturuli sistema. dabali fenis kultu-
ruli ganviTarebis safuZvelia eqvsi mniSvnelovani da centraluri
aspeqti,252 (Kristallisationspunkte, focal concerns). esenia:
1. siZneleebi - igulisxmeba iseTi situacia an qceva, romelsac ofi-
cialur organoebTan an saSualo fenis warmomadgenlebTan rTuli ur-
TierTobebi axlavs Tan. aseTi urTierTobebis „daZleva“ miiCneva dadebiT
Tvisebad. siZneleebis ganzomileba exeba rogorc kanonier, ise ukanono qce-
vas.
2. siZliere - igulisxmeba dadebiTi Tvisebebi, rogoricaa fsiqikuri
simyare, Zala, gamZleoba, siTamame. maskulinuri (mamakacuri) Cvevebis warmo-
Sobis mizezad mileri miiCnevs vaJi mozardebis mier mamakacad identi-
ficirebis SesaZleblobis naklebobas, rac ganpirobebulia imiT, rom dabali
fenis ojaxebSi saxlis saqmeebs qalebi marTaven da mamakacebi ar arian saxlSi.
3. gonebrivi moqniloba - gonebrivi moqniloba gulisxmobs Tvisebas,
romliTac mozards SeuZlia sxvebs ajobos, „moatyuos“, sxvebis qmedebebi
Rirseulad moigerios.
4. aRgznebadoba - am punqtSi gaerTianebulia yvela is saSualeba, rom-
liTac dabali fenis warmomadgenlebi eZieben daZabulobas da dasvenebas, ro-
melic alkoholSi, kartis TamaSSi, seqsualur da agresiul TavgadasavlebSi
gamoixateba.
5. bediswera - mileris es punqti gamoixateba cxovrebisadmi eqstrem-
alur midgomaSi: iyo bednieri an iyo ubeduri. dabali fenis warmomadgen-
lebis warmodgeniT SeuZlebelia im magiuri Zalebis winaaRmdeg moqmedeba,
romlebic adamianis bedniereba, ubedurebis sakiTxs wyveten.
6. avtonomia (damoukidebloba) - avtonomia gamoixateba garegani
kontrolis meqanizmebze uaris TqmaSi, rac miuTiTebs maT survilze iyvnen
damoukideblebi.
mileris mier Sedgenili kulturuli faqtorebi (focal concerns) aris sazoga-
doebisagan „gariyuli jgufebis“, mozardi mamakacebis, is zogadi kultu-
ruli meliu (adgili), sadac maT uwevT moqmedeba. CamoTvlili eqvsi punqtis
garda, mniSvnelovania agreTve:kuTvnileba (jgufis wevroba) da statusi.253
kuTvnileba damokidebulia imaze Tu rogor asrulebs adamiani jgufis mier
aRiarebul normebs, xolo statusi damokidebulia adamianis siZliereze,
gonebriv moqnilobasa da mis sxva iseT Tvisebebze, romlebic mas upirateso-
bas moutans sxva pirebTan mimarTebaSi. statusTan mimarTebaSi aRsaniSnavia
51
mozardTa survili iyvnen iseTebi, rogorebic mozrdilebi arian. subkultu-
ruli jgufis wevrebi Tavs valdebulad grZnoben gamoavlinon is Tvisebebi,
romliTac isini mozrdilebad CaiTvlebian (avtomobili, fuli, narkotikuli
saSualebebis an alkoholis miReba).
sazogadoebisagan „gariyuli jgufebis“ mier Cadenili danaSaulebrivi
qmedebebi, mileris azriT, aris Sedegi maTi orientaciis dabali fenisaTvis
damaxasaTebeli normebisa da Rirebulebebis, anu (sub)kulturul faqto-
rebis (focal concerns).
qoenis da mileris subkulturis Teoriebs Soris gansxvaveba mdgomareobs
subkulturis cnebaSi. qoenis mixedviT subkultura social-struqturidan
warmoSobili refleqsia, romelsac didi zegavlena gaaCnia mis
„daqvemdebarebaSi“ myof individebis (subkulturis wevrTa) statusze.
milerisaTvis ki subkultura aris sazogadoebaSi tradiciebze damyarebuli
avtonomiuri sistema. amitom miaCnia milers, rom muSaTa klasis warmomadgen-
lebis mier Cadenili danaSauli, swored maTi kulturuli tradiciebis nayo-
fia.
52
1. Tu qalaqis romelime ubanSi arsebuli uwesrigoba da quCebis
„upatronod mitoveba“ (nagviani quCebi, grafiti kedlebze da narkomania)
miuTiTebs, rom es ubani ukontrolod aris datovebuli;
2. ubanSi arsebuli amgvari mdgomareoba ubnis mcxovreblebSi warmoqmnis
daucvelobis grZnobas;
3. ubanSi arsebuli uwesrigoba da quCebis „upatronod mitoveba“ xels
uwyobs damnaSaveebs optimalurad ganaxorcielon TavianTi ukanono
qmedebebi. vinaidan ubnis mosaxleobis umravlesoba Tavs daucvelad
grZnobs, damnaSaveebis mier aris daSinebuli, xolo damnaSaveebi saxelmwifo
kontrolis naklebobis gamo Tavs adgilobriv mosaxleobaze „maRla ayeneben“
da maTze did gavlenas axdenen.
vilsonis da kelingis azriT, imisaTvis, rom aRikveTos danaSaulis Cadena,
saWiroa gaizardos danaSaulis gamovlenis maCvenebeli da danaSaulze
saxelmwifo da socialuri kontroli.
maTi azriT, qalaqis ubnis uwesrigoba aq momxdar danaSaulebTan pirdapir
kavSirSia. Senobis erTi Camsxvreuli fanjara, romelic ar iqneba aRdgenili,
iwvevs am Senobis sxva fanjris minebis Catexvas. es unda iTqvas, rogorc
qalaqis im raionebze, sadac socialurad dabali fena cxovrobs, aseve mis
mdidar raionebzec.
vilsonis da kelingis Teoriis mixedviT, kriminaluri qmedebebis
aRkveTisaTvis aucilebelia samarTaldamcavebis mier gaxsnili da
sanqcionirebuli iqnen damnaSaveebi. maTi azriT saxelmwifos kriminaluri
politikis mizani unda iyos iseTi socialuri atmosferos Seqmna, sadac
moqalaqeebi damnaSaveebisagan Tavs daculad igrZnoben, sadac adamianebs
kvlav swamT da sjeraT wesrigis da qveyanaSi moqmedi normaTa sistemis. 256
laues257 azriT, zimbardos SedarebiTi eqsperimentis Sedegi gamowveuli
iyo anonimurobiT. kaliforniis qalaq palo altoSi misi sipataravis gamo ar
SeiZleba piri darCes anonimuri, rac ar SeiZleba iTqvas niu-iorki bronqsze.
53
mowmobis gareSe avtomobilis marTva, maTxovroba, skolis gacdena) ki
dafiqsirebul iqna policiis mier. skolebSi sistematiurad xdeboda
moswavleTa Cxrekebi cecxlsasroli iaraRebis gamosavlenad. mimdinareobda
TvalSisacemi pirebis quCaSi kontroli; 3. policiam daiwyo sakuTari Zalis
demonstrireba, raTa mosaxleobaSi CaxSobiliyo damnaSaveebisadmi SiSi da
maTSi Camoyalibebuliyo usafrTxoebis grZnoba. ase magaliTad:
narkotikebis gamsaReblebs arTmevdnen fuls, avtomobilebs da usjidnen
Sinapatimrobas; adamianebi, romlebic maTxovrobdnen an sxva pirebs
Seuracxyofas ayenebdnen dapatimrebul iqnen ramdenime dRiT; saxlebidan
yoveldRiurad irecxeboda kedlis mxatvroba, amiT mxatvrebs ar hqondaT
imis SesaZlebloba, rom an TviTon, an sxva vinme gaocebuliyo maTi kedlis
SedevriT. kedlis gawmendis samuSaos asrulebdnen TavisuflebaaRkveTili
pirebi, romelTac xSirad ecvaT maisuri warweriT: dasjili var ama da am
sasamarTlos mier; 4. sazogadoebis TavSeyris adgilebi iqna dasufTavebuli
da dalagebuli; 5. Seiqmna erTiani, daculi sainformacio kompiuteruli
sistema, sadac xdeboda TiToeuli yoveldRiuri gadacdomis, danaSaulis,
dakavebis an qonebis CamorTmevis dafiqsireba. kargad momuSave policiis
muSakebi sajarod iqnen dajildovebulni; 6. policiis mier moZiebul iqnen
aqtiuri moqalaqeebi, romlebic Tavs pasuxismgeblurad igrZnobdnen imasTan
dakavSirebiT rac maT ubanSi xdeboda da romlebic policias
Seatyobinebdnen TiToeuli danaSaulebrivi faqtis Sesaxeb. organizebul
iqnen moqalaqeTa jgufebi, romlebic icavdnen sazogadoebriv wesrigs da
TavianTi pasuxismgeblobis qveS ayavdaT maT quCaze, ubanSi Tu raionSi
arsebuli mdgomareoba; 7. raodenobrivad gaizarda policiis Semadgenloba.
mosaxleobisaTvis SesamCnevi gaxda quCebSi fexiTmosiarule policielebi,
romlebic wesrigs amyarebdnen. garda amisa, sapolicio RonisZiebebTan
erTad gamkacrda sisxlissamarTlebrivi sasjelebi.
bretonis nulovani tolerantobis kriminaluri politikis Sedegi iyo is,
rom sagrZnoblad iklo Zaladobrivma danaSaulma. metro gaxda usafrTxo da
gadaiqca gadaadgilebis ZiriTad saSualebad.
bretonis nulovani tolerantobis politikis uaryofiTi Sedegi iyo is,
rom gaxSirda moqalaqeTa saCivrebi policiis winaaRmdeg Zalis an
uflebamosilebis gadametebis braldebebiT. am mxriv sagulisxmoa, rom 1997
wels qalaqma niu-iorkma 27 milioni dolari gadaixada (zianis anazRaurebis
saxiT) arakanonieri sapolicio RonisZiebebis gamo.
54
fsiqologiuri, ise socialuri faqtorebi, raTa pasuxi gaeca kiTxvaze -
rogor gavigoT Tu ra aris danaSaulebrivi qceva?259
sazerlendi pirveli iyo, vinc ecada biologiuri Teoriebisagan
gaTavisuflebas da danaSaulis axsna-ganmartebaSi social-fsiqologiuri
momentebi gaeTvaliswinebina.260
diferencirebuli kavSiris Teoria wina planze ayenebs kriminalur
jgufebSi danaSaulebrivi qmedebebis, Rirebulebebis, motivebisa da teqnikis
swavlas.261 misi azriT, „adamianis danaSaulebrivi an aradanaSaulebrivi qceva
ganisazRvreba misi uaxloesi garemocvis xasiaTiT“.262
sazerlendis Teorias gaaCnia 9 debuleba, 263 romlebsac Semdeg 9 principi
ewoda. Tumca, TviTon sazerlendi ambobs, rom es 9 debuleba Tavis TavSi gu-
lisxmobs ara principebs – aramed process, romlis Sedegadac pirovneba eb-
meba danaSaulebriv saqmianobaSi.
pirveli principi – danaSaulebrivi qceva Seiswavleba. es niSnavs, rom dana-
Saulebrivi qceva memkvidreobiT ar gadaecema. adamiani, romelic ukve
gamowvrTnili ar aris danaSaulSi, ver gamoigonebs danaSaulebriv qmedebas
iseve rogorc adamiani ver gamoigonebs meqanikur gamogonebas, Tu igi ukve
gacnobierebuli da momzadebuli ar aris meqanikaSi.
meore principi – danaSaulebrivi qceva Seiswavleba sxva pirebTan komu-
nikaciis procesSi. komunikaciaSi, rogorc wesi, igulisxmeba verbaluri
kontaqti, Tumca, igi Tavis TavSi moicavs aseve JestebiT komunikacias.
mesame principi –danaSaulebrivi qmedebis Seswavla, ZiriTadad, xdeba
jgufebSi, sadac pirebs axlo, piradi kavSirebi gaaCniaT. amdenad, es calsaxad
niSnavs imas, rom iseTi sakontaqto da sainformacio wyaroebi, rogoricaa ki-
nofilmebi da gazeTebi, Zalian umniSvnelo rols TamaSoben danaSaulis war-
moqmnaSi.
meoTxe principi –danaSaulebrivi qmedebis Seiswavla, Tavis TavSi moicavs
danaSaulis Cadenis teqnikis Seswavlasac, rac xSirad Zalian rTulia an piri-
qiT, Zalian advilia. aq yuradReba eqceva pirovnebis motivebs, racionalur
azrovnebas da ganwyobas.
mexuTe principi – danaSaulebrivi qmedebis Cadenis motivebisa da
ganwyobis Seswavla xdeba imiT, rom samarTlis normis ganmarteba xdeba
dadebiTad an uaryofiTad. garkveul sazogadoebaSi, piri garemoculia im
adamianebiT, romlebic ganmartaven samarTlebriv normebs, rogorc wesebs,
romlebic unda Sesruldes. amave dros, aris sazogadoeba, sadac piri
garemoculia im adamianebiT, romlebic ganmartaven samarTlebriv normebs,
rogorc wesebs, romelTa darRveva dasaSvebia. sazerlendis TqmiT, amerikul
sazogadoebaSi es yvelaferi erTgvari nazavis saxiT aris warmodgenili, ra-
sac cnobili kriminologi im faqts miawers, rom samarTlebriv normebTan
mimarTebaSi amerika seriozuli kulturuli konfliqtis winaSe dgas.
55
meeqvse principi – pirovneba damnaSave xdeba imitom, rom igi gadaWarbebu-
lad ganmartavs samarTlebriv normebs Tavis sasargeblod, anu im kuTxiT,
rom normaTa darRveva misaRebia, vidre misTvis ara sasargeblod, anu rom
normaTa darRveva miuRebelia. es diferencialuri kavSiris Teoriis prin-
cipi Tavis TavSi gulisxmobs, rogorc danaSaulebriv ise aradanaSaulebriv
kavSirs, anu saxezea urTierTsawinaaRmdego Zalebi. adamianebi xdebian dam-
naSaveebi, imitom, rom kontaqtoben danaSaulebriv garemosTan da izoli-
rebulebi/gariyulebi arian aradanaSaulebrivi garemosagan.
meSvide principi – diferencirebuli kavSiri damokidebulia iseT faqto-
rebze, rogoricaa urTierTobis sixSire, xangrZlivoba, prioriteti da in-
tensioba. ufro konkretulad ki, kavSiri danaSaulebriv sazogadoebasTan da
kavSiri aradanaSaulebriv sazogadoebasTan damokidebulia am faqtorebze.
kavSiris maxasiaTeblebi - kavSiris sixSire da drois xangrZlivoba aSkaraa da
ar sWirdeba axsna-ganmarteba. prioriteti miiCneva mniSvnelovnad im gagebiT,
rom samarTlebrivi azrovneba, romelic adamians ganuviTarda adreul
bavSvobaSi, mas SeiZleba gahyves cxovrebis ganmavlobaSi da aseve piriqiT,
danaSaulebrivi azrovneba cxovrebis bolomde.
intensiuroba konkretulad gansazRvruli ar aris da damokidebulia
danaSaulebrivi da aradanaSaulebrivi saqcielis prestiJulobasa da so-
cialuri urTierTobebis emociur reaqciaze.
merve principi – danaSaulebrivi qcevis Seswavlis procesi danaSaulebriv
da aradanaSaulebriv garemoSi Tavis TavSi gulisxmobs yvela meqanizmis
Seswavlas, rac nebismieri sxva swavlis procesSia saxeze.
mecxre principi – imis miuxedavad, rom danaSaulebrivi qceva erTgvari
gamoxatvaa zogadi moTxovnilebebisa da Rirebulebebis, igi ar aixsneba zog-
adi moTxovnilebebiT da RirebulebebiT, radgan aradanaSaulebrivi qmedeba
aseve aris gamoxatuleba igive moTxovnilebebisa da Rirebulebebis. qurdi
iparavs imisTvis, rom finansurad iyos uzrunvelyofili, aseve patiosani
mSromeli adamiani muSaobs finansurişuzrunvelyofis gamo.
sazerlendis diferencirebuli kavSiris Teoriis zogierTi kritikosi
fiqrobs, rom Teoria axals arafers ambobs. Tu danaSauli genetikuri
movlena ar aris, maSin TavisTavad igulisxmeba, rom igi daiswavleba. 264 Teori-
aSi daswavlis procesi gaubraloebuli da meqanikuria, uyuradRebod aris
datovebuli swavlebis individualuri unarebi. 265 es Teoria aseve arafers am-
bobs danaSaulze orientirebuli Rirebulebebis warmoqmnaze.266
Teoriis erT-erTi problema aris is, rom aSkara faqtia - yvela vinc dana-
SaulTan, damnaSaveebTan kontaqtSia, damnaSaved ar iqceva. 267 Tumca, Teorias
imitom ewodeba „diferencirebuli“, rom igi kategoriulad ar amtkicebs,
rom yvela piri damnaSave xdeba. Teoria mxolod imas ambobs gadaWriT, rom
rodesac pirovneba gadaWarbebulad anu zomaze metad kontaqtobs dam-
naSaveebTan, is xdeba damnaSave.
56
erT-erTi umTavresi kritika mdgomareobs imaSi, rom es Teoria mxedvelo-
baSi ar iRebs pirovnebis maxasiaTebel Tvisebebs, pirovnul faqtorebs an
fsiqologiur cvalebadobas danaSaulebriv qcevaSi. es kritika realuri
kritikaa, radgan exeba danaSaulobis ganmsazRvrel mniSvnelovan faqtors. am
kritikas uamravi mecnieri uWers mxars.
miuxedavad zemoaRniSnuli kritikisa,sazerlendi erT-erTi im krimi-
nologTagania, romelmac uzarmazari gavlena moaxdina kriminologiis
mraval aspeqtze. diferencirebuli kavSiris Teoriam kriminologia sul sxva
mimarTulebiT waiyvana, maSin rodesac danaSaulis warmoSobis safuZvlebs
kriminologia eZebda adamianis biologiaSi, fsiqologiasa da fsiqiatriaSi,
igi Seecada Tavis TeoriaSi win wamoewia, rogorc fsiqologiuri ise so-
cialuri faqtorebi, raTa gaego danaSaulebrivi qcevis warmomavlobis sa-
kiTxi.268
garda amisa, dasafiqrebelia is faqti, rom arasrulwlovnebis 75-80 pro-
centi, romelic sasjelis saxiT Tavisuflebis aRkveTas ixdis, ganmeorebiT
Cadis danaSauls,269 roca ganmeorebiTi danaSaulis es procentuli
maCvenebeli alternatiuli sasjelis SemTxvevaSi ufro dabalia. SesaZlebe-
lia cixegamovlili arasrulwlovnebi swored imitom Cadiodnen ganmeorebiT
danaSauls, rom cixis pirobebSi mxolod danaSaulebrivi warsulis mqone Tan-
atolebTan aqvT urTierToba.270
57
fis wevroba da jgufSi „gawevrianebisaTvis“ danaSaulis Cadenaa saWiro, dana-
Saulis Cadena aris „gamaZlierebeli“ jgufSi gawevrianebisaTvis, Tu am moz-
ardis mier jgufis wevroba aucileblad iqneba miCneuli (pirovnuli aRi-
areba) da dadebiTad Sefasdeba.274
burgesma da akersma, sazerlendisagan gansxvavebiT, Semoitanes aseve ter-
mini „imitacia“ da sabolood ganmartes, rom danaSualebrivi qmedeba gam-
omdinareobs diferencialuri kavSirisa da imitaciisagan (mibaZvisagan). ada-
mianisaTvis sakmarisia sxva adamianis qmedebis dakvirveba da am qmedebis
(dadebiT an uaryofiT) Sedegebze swavla da misi mibaZva.275 Tu adamianma naxa,
rom sxva adamianis danaSauls dadebiTi Sedegi (ekonomikuri sargebeli) mo-
hyva, igi mas mibaZavs.
58
and ,,senior high schools’’-dan, romelic gamokvleuli iqna 1964 wlis ,,Richmond
Youth Project’’-is farglebSi.
5 545 moswavle Sedgeboda 1 479 Savkaniani, 2 126 TeTrkaniani biWisagan da
1 076 Savkaniani da 864 TeTrkaniani gogonebisagan. aRniSnuli 5 545 moswavle
gamokiTxul iqnen. garda amisa, merve klasis moswavleebs Sesavsebad gadaecaT
testebi. erTi wlis Semdeg meSvide klasis moswavleebs gadaecaT testebi
Sesavsebad. gamokiTxva daiwyo 1965 wels.
moswavleebis mier Sesavsebi kiTxvarebi gaegzavnaT skolebs. rTul
kiTxvebs gaaCndaT, rogorc instruqciebi, aseve maswavleblebic aZlevdnen
rTuli kiTxvebis ganmartebebs moswavleebs. aRniSnuli kiTxvarebi
garkveuli drois Semdeg kvlav daurigdaT moswavleebs. ase rom, im
moswavleebma, romlebmac pirvelad ver SeZles kiTxvaris Sevseba (maTi
skolaSi ar yofnis gamo) da im moswavleebs, vinc ver moaswro kiTxvaris
bolomde Sevseba, miecaT SesaZlebloba SeevsoT an daesrulebinaT kiTxvari.
mkvlevarebs ukan daubrundaT 4 077 srulyofilad Sevsebuli kiTxvari,
rac saerTo raodenobis 73,5%-s Seadgenda.282 gamokiTxul moswavleTa 12%-is
mSoblebma uari Tqves kiTxvarebis Sevsebaze, 6,2% 1965 wels ukve aRar
cxovrobda im qalaqSi da Sesabamisad, aRar swavlobda reixmondis skolaSi,
7,1%-is mier gamogzavnili pasuxebi ar iyo damakmayofilebeli da ver iqna
gamoyenebuli kvlevis SefasebisaTvis, xolo 1,2%-is mier kiTxvebze gacemul
iqna araswori pasuxebi.
kiTxvarebTan erTad cdis pirebis Sesaxeb gaanalizebuli iqna skolaSi da
policiaSi arsebuli Canawerebi (saqmeebi).
kiTxvarebis da cdis pirebis Sesaxeb arsebuli saqmeebis Sejameba-
Sefasebisas gairkva, rom im cdis pirebTan SedarebiT, romelTac srulad da
amomwuravad upasuxes anketebs, is jgufi, romelTac ar an ver upasuxes
kiTxvaris pasuxebs Tavisi damnaSaveobiT sagrZnoblad gamoirCeodnen.
mkvlevarebi danaSaulebriv qmedebad miiCnevdnen iseT qcevas, romelic
dasjil iqna kanoniT dadgenili normebiT. rac Seexeba danaSaulis Cadenas,
mkvlevarebma moswavleebs miandes TviTon gadmoecaT kiTxvarebSi maT mier
Cadenili danaSaulis Sesaxeb, vinaidan SeuZlebelia policias maT mier
Cadenili yvela danaSaulis dafiqsireba moexdina. 283
59
fuli daxarjes am statusis misaRwevad, iswavles, kariera gaikeTes da SeZles
sazogadoebis pativiscema daemsaxurebinaT, ar arian mzad, rom mcire,
umniSvnelo danaSaulis Cadenis gamo TavianTi mZimed misaRwevi maRali
statusi (mdgomareoba) dakargon.284
2. ,,Attachment’’ (emociuri komponenti/mijaWvuloba) aris emociuri kavSiri
sxva adamianebze. es aris socialuri kavSiris yvelaze mniSvnelovani
elementi. emociuri kavSiri socialur „partniorebTan“ – mSoblebTan,
megobrebTan da maswavleblebTan - amcirebs piris mier danaSaulis Cadenis da
mis kriminalad Camoyalibebis albaTobas. piris emociuri kavSiri masSi
ayalibebs pasuxismgeblobis grZnobas misi socialuri „partniorebisadmi“,
rac mas xels uSlis danaSaulis CadenaSi. kriminologi Snaideri emociur
komponents ganmartavs, rogorc pirovnebasTan axlo dgomas, misdami
erTgulebas da mijaWvulobas.285
3. ,,Involvement’’ (drois komponenti/CarTuloba) niSnavs, iyo Cabmuli
konformul (aradanaSaulebriv) qmedebebSi, e.i. piri imdenad aris dakavebuli
Tavisi saqmiT, rom mas aRar aqvs dro Caidinos danaSauli.286 vinc muSaobs,
sports misdevs, eklesiaSi dadis an sxvadasxva saxis kavSirebSia
gaerTianebuli, dro aRarc ki eqneba kriminaluri qmedebebi dagegmos an
Caidinos. kriminologi Snaideri amas uwodebs kanoniT dadgenili qcevebis
meSveobiT piris Sekavebas,287 rom man ar Caidinos danaSauli.
4. ,,Belief.’’ (moraluri komponenti) es niSnavs rwmenas, rom arsebobs
sayovelTao RirebulebaTa sistema, 288 romelsac Snaideri ganmartavs,
rogorc moraluri keTildReobisa da konvencionaluri wesebis Sefasebas da
aRiarebas.289 hirSis Teza ki im mimarTulebisaa, rom normis damrRvevs wesebis
sjera manam, vidre is maT daarRvevs. rac ufro naklebad sjera pirs
moraluri normebisa da aRiarebs maT, miT ufro didia saSiSroeba, rom man
danaSauli Caidinos.
hirSis mosazrebiT, Tu pirs konvencionalur adamianebTan aqvs kavSiri,
albaT konvencionalur saqmianobas misdevs da Sesabamisad konvencionaluri
azrebis da survilebis matarebelia. xolo is piri, vinc konvencionaluri
kavSirebisagan Tavisufalia, ra Tqma unda SeuZlebelia imis Tqma, rom is
aucileblad danaSauls Caidens, magram didi albaToba arsebobs imis, rom man
danaSauli Caidinos.290
danaSaulebrivi qmedebis Cadenis motivacia SeiZleba yovelTvis iyos
komleqsur motivaciaTa erTobliobiT gamowveuli, Tumca motivaciis
xarisxi ueWvelad cvalebadia. swavlebis Teoriis mixedviT qcevis motivebi
Seswavlilia da igi aqamde miRebul gamocdilebebzea damokidebuli. motivs
didi mniSvneloba aqvs danaSaulis CadenisaTvis, igi zemoqmedebas axdens
284igive, gv.21.
285Schneider, H.J., 1987. S. 533.
286Hirschi, T., 1969. S. 22.
287Schneider, H.J., 1987. S. 533.
288Hirschi, T., 1969. S. 23.
289Schneider, H.J., 1987. S. 533.
290Hirschi, T., 1969. S. 28-29.
60
piris mier danaSaulis Cadenaze. motivaciis xarisxi aris cvalebadi da is
qmedebis ganxorcielebis momentSi SeiZleba Sesustdes, an piriqiT
gaZlierdes.291
calkeuli SemTxvevebis Sefaseba did sirTuleebTan aris dakavSirebuli,
vinaidan xSir SemTxvevaSi saqme gvaqvs iseT cxovrebiseul pirobebTan
(sacxovrebeli adgili, samuSao, mzrunveli), romelTac SeuZliaT Secvalon
piris mdgomareoba, xeli Seuwyon an xeli SeuSalon piris mier danaSaulis
Cadenas.
kaizerisa da Soxis Tanaxmad, hirSis Sexedulebas ewinaaRmdegeba
dakvirvebebi, romelTa Tanaxmad mravali individi, miuxedavad imisa, rom maT
ar gaaCniaT maTi qcevis SemboWveli kavSirebi, isini mainc ar Cadian
danaSauls.292
hirSis Tanaxmad, ar arsebobs danaSaulebrivi specialuri motivacia, anu
zustad Camoyalibebuli recepti, riTac SeiZleba aixsnas „adamiani
cxovelis“ kriminaluri saqcieli. hirSis kontrolis Teoria svams kiTxvas:
„ara ratom akeTeben isini amas?“ anu ratom Cadian adamianebi danaSauls,
aramed „ratom ar vakeTebT Cven amas?“anu ratom ar vemorCilebiT arsebul
normebs.293
hirSis azriT, rwmena moqmedi normebis mimarT („Belief“) gulisxmobs, rom
damnaSaves normaTa rwmenis gareSe, romelic mas danaSaulis Cadenas
aukrZalavs, uadvilebs danaSaulis Cadenas da rom unormoba iwvevs piris
danaSaulebriobas.294
61
gansakuTrebiT damafiqrebelia, rom 1,2% anketebis pasuxi `arasworad~
iqna miCneuli da amdenad isini ar SeiZleba sabolood kvleviT masalaSi
ganvixiloT. samwuxarod gaugebaria, ra kriteriumebiT iqnen isini
`arasworad~ Sefasebulni.
Tu movaxdenT im pirTa erTad daTvlas, romelTac anketebi arasworad an
arasrulad upasuxes, aseve isinic, romlebic anketur gamokiTxvas ar
eswrebodnen an 1965 wels reixmondis skolaSi ukve aRar iyvnen, an maTi,
romelTa mSoblebmac anketur gamokiTxvaze uari Tqves, Seadgens
gamokiTxulTa Tavdapirveli saerTo raodenobis 26,5%-s.
es koeficienti sakmaod maRalia da maTma gauTvaliswineblobam SeiZleba
saerTo kvlevis Sedegze erTgvari gavlenac ki moaxdinos, radgan es jgufi
(26,5%) SeiZleba ufro metad kriminaluri iyo, vidre is jgufi (73,5 %),
romlebmac swori da sruli pasuxi gasces.
hirSis Teoriis Sefasebisas, kvlevisadmi es kritikuli SeniSvnebi
yovelTvis unda iyos gasaTvaliswinebeli.
aucilebelia agreTve hirSis mier Camoyalibebuli kontrolis Teoria
Semowmdes im kuTxiT, Tu ramdenad Seesabameba igi sxva kvlevebiT miRebul
analizebs da Sedegebs.
hirSis azriT, maRali socialuri statusis mqone adamianebi, ar arian mzad
mcire mniSvnelobis danaSaulisTvis Tavisi statusi dakargon. 295
gasaTvaliswinebelia, rom maRali statusis mqone adamianebi, rogorc wesi,
didi finansuri SesaZleblobebis mqoneni arian. garda imisa, rom isini
materialurad uzrunvelyofilebi arian da savaraudod, angarebiT
danaSaulis Cadena aRarc ki esaWirovebaT, rogorc maRali statusis mqone
adamianebs ufro meti legaluri saSualebebi gaaCniaT miznis misaRwevad,
vidre socialurad daucvel adamianebs. garda amisa, maTi (maRali socialuri
statusis mqone adaminebis) policiis mier eWvmitanilad miCneva maTi
statusidan gamomdinare ufro naklebad realisturia, ase rom maTze
saxelmwifo kontrolic ufro sustia, vidre socialurad daucveli an
sazogadoebisagan gariyuli adamianebisa (nasamarTlevi, narkomani, loTi,
usaxlkaro).
orazrovania hirSis debuleba imis Taobaze, rom Tu pirs sazogadoebis
legaluri wesebis sjera da Cabmulia normaluri muSaobis reJimSi, es
aferxebs mis danaSaulebriobas.296
sazogadoebis legalur wesebisadmi ndoba TiToeul adamianzea
damokidebuli da imis Tqma, Tu romel wess scems esa Tu is adamiani pativs da
romels uaryofs, Zneli dasadgenia.297 xolo rac Seexeba im faqts, rom is
pirebi, visac samuSao aqvT, naklebad Cadian danaSauls, vfiqrobT, rom es
pirebi TavianT moTxovnilebebs ufro legalurad ikmayofileben, vidre
umuSevrebi.
hirSis kontrolis Teoriis Tanaxmad normaluri adamianebisaTvis sxva
pirebTan (arakriminalebTan) mWidro emociuri kavSiri (magaliTad,
62
mSoblebTan) maTi gakriminalebis TvalsazrisiT erTgvar dacviT saSualebas
warmoadgens.298
magram hirSis es migneba, rom piris damnaSaveobis ganviTarebisaTvis
gadamwyvetia ara mWidro emociuri kavSiri, aramed is Tu rogor ganviTarda
es emociuri kavSiri, friad calsaxaa. Svilebsa da mSoblebs an sazogadoebas
Soris mWidro emociuri kavSiri Tavisi konvencionaluri RirebulebebiT
mxolod maSin warmoiqmneba, Tu Svilebsa da mSoblebs Soris kavSiri kargia da
arasrulwlovans Sesabamisad kargi gamocdileba aqvs miRebuli.
Tu Svilebsa da mSoblebs Soris urTierToba cudia, maSin SesaZlebelia,
rom Svilebma maTi Rirebulebebi ar aRiaros da uari Tqvas maTTan emociur
kavSirze.
Svilebsa da mSoblebs Soris mWidro emociuri kavSiri SeiZleba
damyarebul iyos avtoritarul aRzrdiT meTodebze da SvilisaTvis
mSoblebTan emociuri kavSiri taqtikuri TvalsazrisiT iyos gamarTlebuli,
raTa ar hqondes Svils mSoblebTan konfliqti. igi mSoblebTan mWidro
kavSirs mxolod gareganad Tanxmdeba (aCvenebs), Sinaganad ewinaaRmdegeba maT
da Zalismieri aRzrdisagan ganTavisuflebis Semdeg uWirs gareganad
naCvenebi arakriminaluri qcevis ganxorcieleba.
banduras azriT, Tu gacvliTi emociuri kavSiri Svilebsa da mSoblebs
Soris kargia, maSin Svilebi sakuTari saqmianobis, megobrebis, azrebis Sesaxeb
mSoblebs ufro met informacias aZleven, vidre is Svilebi, romelTac
mSoblebTan cudi urTierToba gaaCniaT. isini sakuTar TavSi Caketilebi
arian da sakuTari saqmianobis Sesaxeb megobrebTan an dedmamiSvilebTan
ufro saubroben, vidre mSoblebTan. 299
gasaTvaliswinebelia agreTve iseTi SemTxvevebic, rodesac mSoblebi
kriminalebi arian, magram, miuxedavad amisa, kargi urTierToba aqvT sakuTar
SvilebTan. hirSis azriT, Sexeduleba imis Taobaze, rom damnaSave mSoblebTan
Svilebis xSiri kavSiri maT kriminaluri saqcielisaken ubiZgebs, ar
dadasturda.300 daskvnis saxiT unda iTqvas, rom mniSvnelovania Svilebsa da
mSoblebs Soris kargi urTierToba da ara mSoblis damnaSaveoba an
aradamnaSaveoba.
hirSis azriT, is moswavleebi, romelTac cudi emociuri kavSiri gaaCniaT
sakuTar mSoblebTan, pativs ar scemen maswavleblis Sexedulebebs da skola
ar uyvarT.301 aRniSnulTan dakavSirebiT gasaTvaliswinebelia, rom moswavle,
romelsac konfliqti da cudi urTierToba aqvs saxlSi mSoblebTan, skolaSi
maswavleblebTan mimarTebaSic igive (cudi) urTierTobis molodinSia. miT
ufro, rom xSirad mSoblebis mier Svilis ZaldatanebiT skolaSi gagzavna
moswavles negatiurad ganawyobs maswavleblebis mimarTac.
daskvnis saxiT unda aRiniSnos, rom hirSis „socialuri kontrolis
Teoria“ dafuZnebulia mozardze mWidro kontrolis ganxorcielebasa da mis
Cabmaze konvencionalur aqtiurobebSi.
63
hirSis 4 ZiriTadi aspeqti („Commitment’’, ,,Attachment’’, ,,Involvement’’,
,,Belief“) midis erTi mimarTulebiT. kerZod, mozardis idealuri tipis
Seqmnaze, romelic morgebulia mozrdilTa Rirebulebebze. amgvari
axalgazrda piris suraTi ase gamoiyureba: is acnobierebs im negatiuri
Sedegebis dadgomis SesaZleblobas, romelic SeiZleba mas moutanos
danaSaulis Cadenam, am axalgazrdas urTierToba aaqvs iseT pirovnebebTan –
uwinaresad ufrosebTan – romlebic danaSaulebriv qmedebebTan ar arian
dakavSirebuli.
hirSis socialuri kontrolis Teoria gamyarebul iqna empiriuli
kvlevebiT. empiriulma kvlevebma daadastures, rom:
imis miuxedavad, Tu romel socialur fenas miekuTvneba
arasrulwlovani, rac ufro mWidroa misi kavSiri mSoblebTan, miT ufro
naklebia imis albaToba, rom man danaSauli Caidinos;
rac ufro cudia moswavlis saskolo Sedegebi (niSnebi) da rac ufro
naklebad scems moswavle maswavleblis azrs pativs, miT ufro izrdeba
albaToba, rom moswavlem danaSauli Caidinos;
rac ufro naklebi dro eqneba mozards socialkonformuli
saqmianobisaTvis, miT ufro izrdeba albaToba, rom man danaSauli Caidinos;
rac ufro nakleb pativs scems arasrulwlovani policias da
iusticiis sistemas an rac ufro amcirebs Cadenili danaSaulis mniSvnelobas,
miT ufro izrdeba albaToba, rom igi samarTlis normebs daarRvevs.
64
moswavleebis mSoblebi). am mSobelTa Soris cota iyo 65 wels gadacilebuli,
riTac igulisxmeboda, rom am moswavleTa mSoblebs kargi Semosavali
hqondaT.303
danaSaulis Cadenis `socialur-ekonomiuri mdgomareobis~ gamosaricxad,
mamis profesiuli saqmianoba Sedarebuli iqna mozardis danaSaulTan.
raTa moxdes nies koncefciis sxva Teoriuli koncefciebisagan (hirSis
Teoriisagan) gansxaveba, yuradReba mieqceva mxolod misi Teoriis
mniSvnelovan aspeqtebs.
Tu pirovneba ekuTvnis jgufs, romelic normebTan konfliqtSia, maSin
nies Tanaxmad, konfliqti gaTavisebulia da mas individis pirovnul
dezorganizaciamde mivyavarT.
nies Tanaxmad, danaSaulis simZime sxvadasxva saxis jgufebSi
dakavSirebulia socialuri kontrolis dakargvasTan. eWvgareSea, rom
zogierTma mozardma kriminaluri qmedeba mSoblebisagan, Tanatolebisagan
an sxva saxiT iswavla, rogorc sxvebi konformul (kanonmorCil) qcevebs
swavloben, ambobs nie.
vinaidan kriminalur qmedebebs kriminaluri garemo, gamocdileba da
pirovnuli Sexedulebebi metwilad ganapirobeben, nies Tanaxmad, danaSaulis
Cadena mravalmizezobrivia.
nies socialuri kontrolis koncefcia dayofilia qcevis 4 magaliTad da
mdgomareobs SemdegSi:
a) gare pirdapiri kontroli, SezRudvebiT da jarimiT;
b) Sinagani kontroli warmoqmnili piris Sexedulebidan (morali);
g) arapirdapiri kontroli, mSoblebTan an sxva arakriminal pirebTan sa-
kuTari Tavis identifikaciis (gaigivebis) gziT (mibaZva konformul
saqcielSi);
d) sxva alternatiuli mosazrebebis xelmisawvdomoba, miznebis da
Rirebulebebis misaRwevad.304
nies Teoriis kritika mdgomareobs imaSi, rom rogorc hirSma, aseve manac
kvleva awarmoa anketebis daxmarebiT. anketebiT gamokvlevas, rogorc
hirSTan, aseve niesTan adgili hqonda garkveul sisusteebs. gamokiTxul
mozardebze iyo piradad damokidebuli, maT subieqtur Sexedulebaze, Tu
65
romel qcevas miiCnevdnen danaSaulebrivad da romels ara. is rac erT kate-
gorias danaSaulebrivad miaCnia, meore mas aradanaSaulebrivad Tvlis da
amasTan, is rac erT arasrulwovans unda rom gaixsenos, an SeuZlia gaixsenos,
meores igi an ar surs, an ar SeuZlia gaixsenos.
66
ruli cxovrebis zonas. am zonebis xasiaTi ZiriTadad gamowveulia misi macx-
ovreblebis xasiaTiT. burgesma Seqmna Cikagos socialuri ruka.308 man daas-
kvna, rom qalaqi izrdeboda sazogadoebis konkretuli wreebis meSveobiT.
burgesis varaudiT, centri am wreebisa aris biznes wre (pirveli zona), anu is
adgili sadac cxovrobs SedarebiT naklebi xalxi, Tumca sakuTrebis fasi
maRalia. meore zona aris kriminologiuri TvalsazrisiT yvelaze mniSvnelo-
vani zona. aq cxovrobsis droebiTi mosaxleoba, romlebic Raribebi arian da
cud pirobebSi cxovroben. am zonis garda, aris kidev sami sacxovrebeli zona,
romlebic ganasaxierebs populaciis ganviTarebas. anu meore zonidan
mesameSi gadadis SedarebiT fexze myarad mdgari nawili Raribi sazoga-
doebisa anu muSaxeli. mesamedan meoTxeSi saSualo SeZlebis adamianebi, anu
sacxovrebeli zona, xolo meoTxidan mexuTeSi ki, ukve SedarebiT mdidari
adamianebi da es warmoadgenda qalaqis gare ubnebs, sadac mdidrebi cxovrob-
dnen.
meore zona warmoadgenda socialuri problemebis keras: iq iyo danaSauli,
prostitucia, amoraluri cxovreba, cudi janmrTelobis problemebi da si-
Raribe. Cikagos skolis kriminologebis azriT, aseTi problemebi iwvevda am
sazogadoebis araorganizebulobas da kanonisadmi upativcemulobas (maT So-
ris danaSauls). maT daadgines, rom qalaqis garkveul nawilebSi kriminalis
maRal odenobas aseve iwvevda: ucxo, afrikuli warmoSobis ojaxebis didi
maCvenebeli; umuSevroba da sakuTrebis qonis dabali procentiuli
maCvenebeli.
danaSaulis statistikuri raodenoba pirvelidan mexuTe zonas Soris
klebulobda.309
Cikagos skolis monacemebze dayrdnobiT 1938 wels selinis mier
SemuSavebul iqna kulturuli konfliqtis Teoria, romlis mixedviT,
danaSauls iwvevs ori sxvadasxva xasiaTis normis, adaT-wesebis da
Rirebulebebis (kulturis) erTmaneTTan Sejaxeba.310
qalaqis komunalur-socialuri dezorganizacia (Cikagos skolis
ekologiur Teoria cnobilia, aseve socialuri dezorganizaciis Teoriis
saxelwodebiT)311 iwvevs „Broken-Windows“- TeoriaSi aRweril mdgomareobas da
nulovani tolerantobis kriminaluri politikis strategias.312
socialuri dezorganizaciis Teoriis kritika imaSi mdgomareobs, rom
kvlevebi eyrdnoba mxolod oficialur statistikas, romelic imdroindeli
meTodebiT iqna mopovebuli da ar arsebobs latenturi danaSaulis
gamokvleva, romelic oficialur statistikas gaamyarebda.313
gasuli saukunis 80-ian wlebSi inglissa da uelsSi Catarebulma
latenturi danaSaulis Sesaxeb kvlevebma daadastures socialuri
dezorganizaciis roli danaSaulis CadenaSi, riTac gaaqarwyles am
67
Teoriisadmi kritika da igi (Teoria) zogad gamoyenebadad aqcies (socialur
dezorganizacias, iseve aqvs gavlena inglissa da uelsSi rogorc aSS-Si).314
68
Tavisuflebis aRkveTis dawesebulebebSi myofi 11-17 wlis mamrobiTi sqesis
500 ganmeorebiTi danaSaulisaTvis nasamarTlevi arasrulwlovani da
aranasamarTlevi axalgazrdebis igive raodenobis sakontrolo jgufi da
miakvlies Tavdapirvelad 402 faqtors, romlebic maT samamde Seamcires.
avtorebis azriT, am faqtorebis safuZvelzec mamrobiTi sqesis bavSvebis
momavali socialuri qcevis wesis Sesaxeb prognozi SesaZlebeli unda iyos. es
sami faqtoria: 1) biWebze meTvalyureoba dedis mxridan; 2) simkacre,
romelsac dedebi iCenen biWebis mimarT aRzrdis dros, da 3) ojaxis wevrebs
Soris mWidro kavSiri.320
sainteresoa aseve vestis kvleva, romelmac Tavis cnobil savaraudo
kohortul321 gamokvlevaSi nawilobriv msgavsi faqtorebi daadgina,
romelTac mozardis qcevis prognozi SeeZlebodaT, kerZod: ojaxis dabali
Semosavali, didi ojaxi, arasakmarisi aRzrda mSoblebis mxridan (mag.
arasakmirisi meTvalyureoba an aRzrdis meTodebis cvalebadoba), bavSvis
dabali inteleqti da erT-erTi mSoblis nasamarTloba. 322
mniSvnelovania aseve germaniaSi Catarebuli kvleva ramdenime faqtoris
Taobaze. stelis da Tomasis mier gamokvleul iqna TvalSi arasacemi da
TvalSi sacemi axalgazrdebis saqcieli, romelsac Semdegi sami faqtori
ganapirobebda: 1) ojaxTan emociuri kavSiri; 2) mSobelTa aRzrdis stili da
3) monitoringi, romlis qveSac igulisxmeba kontroli, romelic moicavs:
„Tanxlebas“, „dakvirvebas“, „marTvas“, „moderirebas“, aseve sxvagvari qcevis
„gamxnevebas“.323
kritikis TvalsazrisiT, ramdenime faqtorTa koncefcia gakritikebulia,
vinaidan arazustia monacemTa Segrovebis meTodi. kerZod, kurcingeris
azriT,324 SemTxveviTi korelaciebi, iseve ganixileba rogorc isini, romlebic
zustad formulirebuli hipoTezebis safuZvelzea ganxorcielebuli. aseTi
meToduri moqmedebis wesis dros arsebobs saSiSroeba, gamouyenebeli
monacemebi ise iqnes dalagebuli, rom mniSvnelobis armqone Sedegebi
gaafarTovos. e.w. „monacemebis samarxis“ saSiSroeba mdgomareobs imaSi, rom
is monacemebi iqneba Segrovili da gamoyenebuli, romlebic sulac ar aris
saWiro da gamoyenebadi.
problematuria, maSasadame, danaSaulebriobis potenciuri faqtorebis
gaazreba da maTi, rogorc mizezis an zemoqmedebis identificireba.
koncefciisTvis relatiuri Teoriis arqona (hipotezebis ararseboba) aris
aseve misi erT-erTi minusi. kriminolog Snaideris azriT, ramdenime
faqtorTa koncefcia cdilobs danaSaulis gamovlineba da mizezebis
kompleqsuroba martiv sabunebismetyvelo mizezamde, zemoqmedebis
69
meqanizmamde Seamciros.325 magram sworxazovani mizezezobrivi
zemoqmedebiTi kavSiris Seqmna ver miiRweva, radgan es damokidebulia ufro
metad faqtorTa (struqturebs) Soris urTierTobasa da faqtorTa
(dinamikis) urTierTqmedebaze.326
70
sazogadoeba, misi teritoriuli principiT dayofis gaTvaliswinebiT,
cxovrobs da viTardeba im kulturuli, eTnikuri normebisa da adaT–wesebis
Sesabamisad, romelSic mas uwves cxovreba. Sesabamisad, garkveuli kulturis,
adaT-Cvevebis mqone sazogadoebaSi moxvedrili ucxo subieqti gaivlis
adaptirebis urTules gzas, rac xSir SemTxvevaSi arc Tu ise umtkivneuloa
da dakavSirebulia mTel rig sirTuleebTan.
selinis mixedviT, amgvari siZneleebis gamZafreba xdeba adamianebSi, roca
maT gaaCniaT SegrZneba, rom ar aqvT samSoblo, gaaCniaT orientaciis
problemebi, da amas emateba araTanasworunarianoba, rac SesaZlebelia frus-
traciaSi gadaizardos.329
kulturis konfliqti sainteresoa aseve imiTac, rom igi SeiZleba swored
erTi qveynis kulturuli jgufis SigniTac ganviTardes, romlis gamovline-
bac iqneba anomiuri mdgomareoba, orientacia dakarguloba, rac kulturis
konfliqtamde miiyvans pirovnebas. 330 am mxriv, saintereso iqneboda iZulebiT
gadaadgilebul pirTa danaSaulebis empiriuli kvleva, anu xom ar aris kul-
turuli konfliqtiT gamowveuli devnilTa mier normebis darRveva.
is axalgazrdebi, romlebic ucxoelebis ojaxebSi ibadebian da maT ojaxebs
adgilobriv kulturasTan integraciis problema gaaCniaT, damtvreuli,
dangreuli identitetis matareblebi arian. isini sakuTari ojaxis warmo-
Sobis qveyanaSi arian ucxoni, radgan kargad da srulad ar icnoben iqaur
adaT-wesebs da dabadebis qveyanaSi adgilobrivi mkvidrebis mier ucxoelebad
arian etiketirebulni. sazogadoebisagan gariyuli aseTi jgufebi xSirad
xdeba amave sazogadoebis problema rogorc integraciis, aseve danaSaulis
prevenciis TvalsazrisiT.331
71
gaucnobierebeli) standartebia, fundamentia, saidanac yoveldRiuri
qmedebebi (maT Soris danaSaulebrivi), gadawyvetilebebi da miznebi
aRmocendebian.335 kulturuli Rirebulebebi ar aris ucvleli da maT
formirebaSi didi roli gaaCnia religias.336 saganmanaTleblo skolebis
danergvam sxva araferi moitana, Tu ara dominanti sazogadoebis
Rirebulebebis gavrceleba, romlebic SeiZleba ewinaaRmdegebodes kidec
kulturis tradiciul Rirebulebebs.337
danaSaulis gamomwvevi mizezebis Seswavlisas sxva sakiTxebTan erTad
mniSvnelovani adgili damnaSavis Rirebulebebis Seswavlas eTmoba.
amerikelisaTvis mniSvnelovan faseulobas warmoadgens konkurentuloba da
warmatebuloba.338
imis miuxedavad, rom aSS kapitalisturi saxelmwifoa arc
konkurentuloba da arc warmatebuloba pirdapir kavSirSi ar aris
pirovnebis finansur mdgomareobasTan, Tumca kapitalistur sazogadoebaSi
mainc didia ekonomikuri da finansuri aspeqti – dro fulia.
konkurentuloba gulisxmobs codniT, profesionalizmiT da
SromismoyvareobiT konkurentebisaTvis „winaaRmdegobis gawevas“.
SesaZlebelia adamians hqondes didi fuli, magram man konkurencia ver
gauwios magaliTad, musikis sferoSi moRvawe adamianebs, ver gaxdes
konkurentunariani da Sesabamisad, ver gaxdes warmatebuli. warmatebuloba,
pirvel rigSi, gulisxmobs sakuTari Tavis realizacias da im saqmis
siyvaruls, romelsac adamiani emsaxureba. warmatebulobis aucilebeli
winapirobaa Sromismoyvareoba da grZelvadiani dasaqmebis perspeqtiva,339
rac aseve, Tavis mxriv, pirovnebis konkurentunarianobasTan aris
dakavSirebuli.
qveynebs sxvadasxva Rirebulebebi gaaCniaT,340 Tumca sainteresoa, ra
faseulobebis matarebelia qarTuli sazogadoeba, an ra faseulobebis
matarebeli ar aris is (qarTuli sazogadoeba), rac xels uwyobs danaSaulis
warmoqmnas.
72
2. misi „Svil-mamobrivi“ orientacia saxelmwifosadmi; 341
3. misi midrekileba ierarqiulobisadmi;
4. misi imperiuli xasiaTi.342
imisaTvis, rom naTeli gaxdes levadas mier CamoTvlili es oTxive xasiaTi,
unda SevexoT mis mier Camoyalibebul sabWoTa adamianis sam Taobas: 30-ianel-
ebi, 50-ianelebi da 70-ianelebi. 30-ianebis Taoba aris sabWoTa patrioti ada-
miani, romelmac 50-ian wlebSi Tanamdebobriv postebs miaRwia. 50-ianebis
Taobam ganicada saxelmwifo dapirebebisagan imedgacrueba. isini gadau-
Wreli ekononiuri (pirveladi moxmarebis sagnebis nakleboba) da politikuri
(korufcia) problemebis winaSe aRmoCndnen, xolo 70-ianebis Taoba mowme
gaxda mkveTri gardaqmniTi RonisZiebebisa, rac saxelmwifo Tu sazoga-
doebriv konfliqtebs iwvevda.
levada Tvlis, rom erTi Taobis mier miRebuli codna da gamocdileba,
meore Taobas ver gamoadga da TiToeuls axal politikur, ekonomiur da so-
cialur pirobebTan Segueba mouxda.343
levadas azriT sabWoTa sistemam Seqmna frustrirebuli, gaorebuli, ad-
vilad marTvadi da morCili adamianis fenomeni, romelsac orientacia aqvs
dakarguli da yoveldRiur cxovrebaSi Tavisi Tavis damkvidreba uWirs. mas
imis Zalac ki ar Seswevs, rom raime iRonos sakuTari mdgomareobis gamo-
sasworeblad.344
uRelis weva. Svils unda gamorkveuli hqondes, raSi iyo marTali da kargi misi mama,
raSi iyo Semcdari, ra avi miiCnia keTilad, da ra keTili - avad, ra umarTavda xels, ra
abrkolebda, risTvis irjeboda da mxneobda, da risTvis da raSi uqmobda. uamisod
TviTon Svili, rac ginda mxne da gamrjeli iyos, uxorTumo spilos egvaneba, daviT
guramiSvilisa ar iyos, da am wuTisofelSi veras gaxdeba" (ilia WavWavaZe)
344Levada, J., 1992. S. 31. msgavsi mosazreba sabWoTa adamianis Sesaxeb gaaCnia agreTve
73
STabeWdilebas, iqneba daxvewili, zrdilobiani, janmrTeli, amavdroulad
mas SeiZleba ar hqondes arc maRali SemecnebiTi aqtivoba, arc racionalu-
roba, misTvis arcTu ise mniSvnelovania sixalise, siamovneba, magram, samagi-
erod, mniSvnelovan rols asruleben megobrebi da siyvaruli“.345
3.4.12.3. daskvna
zemoaRniSnuli kvlevebis gaanalizebis safuZvelze SegviZliagamovyoT is
Rirebulebebi, rac Cvens sazogadoebas naklebad gaaCnia. esenia: konkuren-
tunarianoba, Sromismoyvareoba da siamovneba. samive es faseuloba mWidro
kavSirSia erTmaneTTan. pirovneba ver iqneba konkurentunariani, Tu ar si-
amovnebs sakuTari saqmianoba da ar aris Sromismoyvare. individis profe-
siul saqmianobazea damokidebuli misi fasi, Rirebuleba sazogadoebaSi. 346
samwuxarod, arc dRes da arc adre ar xdeboda Sromis propaganda sazoga-
doebaSi, ramac migviyvana swored im damokidebulebamde, rac 2005 wels axal-
gazrdebis gamokiTxvam daadastura: crusaqmianoba, cruaqtiuroba,
TviTkmayofileba, unayofoba347 [datovebs ganaTlebuli adamianis STabeWd-
ilebas, mas SeiZleba ar hqondes arc maRali SemecnebiTi aqtivoba da arc ra-
cionaloba]. „SromiT gamdidrebuli kaci qarTul mwerlobas ar dauxatavs.
Tu vinme mdidaria qarTul mwerlobaSi daxatuli, qoneba aucileblad ava-
zakobiT aqvs SeZenili... es gulgatexilobas nergavs – SromiT simdidres ver
SeiZen da sul maTxovari iqnebi. qarTuli mwerloba ar icnobs iseT tips,
rogoric, vTqvaT, daviT sarajiSvili, anda zubalaSvilebis ojaxi.“348
zemoaRiSnuli iZleva imis varaudis SesaZleblobas, rom ekonomikuri
danaSaulis erT-erT gamomwvev mizezs SeiZleba sazogadoebaSi
damkvidrebuli iseTi Rirebulebebi warmoadgendnen, rogoricaa: konkuren-
tunarianobis grZnobis arqona, Sromismoyvareobis nakleboba da sakeTebeli
saqmis siyvarulis, siamovnebis arqona. am faseulobebis arqona iwvevs iseT
mdgomareobaSi yofnas (socialuri gaWirveba), romlisganac Tavis daRwevis
erT-erT saSualebad adamiani ekonomikuri xasiaTis danaSaulis Cadenas miiC-
nevs.
isic unda aRiniSnos, rom Zaladobrivi xasiaTis danaSaulis gamomwvev miz-
ezebs Soris aris sazogadoebaSi gavrcelebuli Rirebuleba
(damokidebuleba) agresiisadmi, romelic konfliqtis mogvarebis erT-erT
gamarTlebul saSualebad agresias gulisxmobs.349
74
Tavi meoTxe
organizebuli danaSauli
4.1. organizebuli danaSaulis cneba
fridrix nicSe Tavis moralis geneologiaSi ambobs: „mxolod iseTi
arsebebis Sesaxeb SeiZleba cnebis Camoyalibeba, romelTac istoria ar
gaaCniaT“.350 nicSes es sityvebi srulad asaxavs im rTul mdgomareobas,
romelic kriminologiaSi arsebobs organizebuli danaSaulis cnebis
Camoyalibebis TvalsazrisiT. organizebuli danaSauli, romelsac (sul
cota) ori saukunis istoria gaaCnia, ramdenime aTwleulia mecnierebis
kvlevis obieqts warmoadgens.
organizebuli danaSaulis kvlevis sirTulis pirveli niSania misi cnebis
Camoyalibebis problematika.351 organizebuli danaSaulis cnebis
Camoyalibebis sirTule mdgomareobs misi gamovlinebis
mravalferovnebaSi.352
erTiani cnebis Camoyalibeba aucileblobasTan aris dakavSirebuli,
radgan:
1. sxvadasxva regionis da saxelmwifos samarTaldamcavi
organoebisaTvis advili gasagebi gaxdes, Tu ra aris organizebuli
danaSauli;
2. moxdes organizebul danaSaulTan dakavSirebuli yvela informaciis,
rogorc nacionalur ise transnacionalur doneze, saTanado mopoveba da
damagreba.
sityva „organizeba“ warmoiSva berZnuli “organon“, rac instruments,
iaraRs niSnavs da franguli „organiser“ – „mowesrigeba, dagegmva,
gaerTianeba“.353
cneba „organizebuli danaSauli“ 1919 wels aSS-Si, CikagoSi, iqna pirvelad
gamoyenebuli.354 organizebuli danaSaulis (cnebis) gavrceleba-gaZlierebas
xeli Seuwyo „mSralma kanonma“ aSS-Si, romelic krZalavda alkoholuri
sasmelebis warmoebasa da gayidvas 1920-1933 wlebSi, ramac gamoiwvia misi
(alkoholuri sasmelis) aralegaluri warmoeba, kontrabanda, falsi-
ficirebuli sasmelis gayidva,355 anu iseTi danaSaulebrivi saqmianobebi, rom-
lebic danaSaulebrivi jgufisagan karg organizebas moiTxovda. or-
ganizebulma danaSaulma aTwleulebis ganmavlobaSi Tavisi antisax-
elmwifoebrivi saqmianobiT ise „gamoiCina“ Tavi, rom 20-e saukunis da-
sasruls mis winaaRmdeg brZola msoflios bevri saxelmwifosaTvis mniSvne-
lovan amocanad iqca.
75
germaniis bundestagis mier 1992 wels organizebul danaSaulTan arsebul
praqtikaze dayrdnobiT SemuSavebul iqna organizebuli danaSaulis cneba. am
cnebis mixedviT, organizebuli danaSauli aris mogebis an Zalauflebis
miRebis mizniT sistematiurad da xangrZlivi (da ganusazRvreli) periodiT
danaSaulis Cadena, Tu igi Cadenilia orze meti piris mier:
a) profesiuli an samewarmeo struqturebis;
b) Zaladobis an daSinebis;
g) politikaze, mediaze, iusticiasa da ekonomikaze gavlenis moxdenis;
gamoyenebiT.356
es ar aris organizebuli danaSaulis cneba, es aris is asociaciebi, rasac
iwvevs sityva „organizebuli danaSauli“. upirveles yovlisa gaugebaria,
rogor SeiZleba sisxlis samarTlis saproceso saqmianobisaTvis am cnebis
gamoyeneba.357
kriminologiur literaturaSi miRebulia organizebuli danaSaulis
aRwera, misi saqmianobis da indikatorebis safuZvelze. maT Soris mniSvnelo-
vania:358
1. adamianTa jgufis Seqmna xangrZlivi periodis ganmavlobaSi erTad
yofnis surviliT (pirebi, romlebic kriminaluri saqmianobiT cxovroben,
ekonomiuri qonebis miRebis mizniT Seqmnili kriminaluri jgufebi);
2. amgvar jgufebSi adamianebi „gawevrianebulni“ arian mTeli
sicocxlis manZilze;
3. maRali organizebuloba jgufis SigniT, rac damyarebulia myar
mmarTvelobis stilSi (disciplinis maRali done, erTmaneTisadmi pativis-
cema, ufrosebisadmi morCileba, saidumlos Senaxvis maRali kultura, Sida
sadamsjelo aparati, sxvisi danaSaulis sakuTar Tavze aReba, jgufis wev-
rebis ojaxebis pativiscema da daxmareba, cixidan gamosvlis Semdeg jgufSi
dabruneba);
4. winaswar kargad dagegmili danaSaulebi, romelTa Cadenis dros
ganawilebulia danaSaulebrivi saqmianoba jgufis wevrebis gonebrivi da
fizikuri SesaZleblobebis mixedviT;
5. aralegaluri saqmianobebi (iaraRiT, narkotikuli saSualebebiT, xe-
lovnebis nimuSebiT vaWroba, kazinoebis marTva da prostituciis momsax-
urebis kontroli, saqmianobebi, romlebic dakavSirebulia legalur biznes-
Tan: restornebis, barebis, bankebis, sastumroebis saqmianoba);
6. kontaqtebis gamoyeneba, romelic saWiroa (ara)legaluri saqmianobis
gansaxorcieleblad;
7. danaSaulis Cadenis mravalferovani meTodebis gamoyeneba (pirze Za-
ladobis ganxorcielebidan mis mosyidvamde);
8. fulis gaTeTreba;
9. saerTaSoriso doneze maTi saqmianoba;
76
10. danaSaulis TviTmxilvelze zemoqmedeba (Zalis gamoyeneba, daSineba,
mosyidva);
11. maRalkvalificiuri iuristebis mier maTi jgufis wevrebis dacva da
maTi (da misi ojaxis) cixeSi patronoba.
qarTul kriminologiur literaturaSi organizebuli danaSauli aris
„antisazogadoebrivi formirebebis mdgradi sistema, romelic Tavisi
farTomasStabiani danaSaulebrivi saqmianobiT xelovnurad qmnis ufro
metad xelsayrel pirobebs kanonsawinaaRmdego biznesisaTvis, rogorc
danaSaulebrivi aqtivobis momsaxure mmarTvelobiTi da sxva funqciebis
mqone sakuTari struqturebis meSveobiT, aseve saxelmwifo struqturebis da
samoqalaqo sazogadoebis institutebis meSveobiT“. 359
77
ma afir _ tomi, romelic 831 – 1072 wlebSi siciliaSi batonobdnen.
siciliuri dialeqti:
mafiuzu, marfuzu _ amayi, sakuTar Tavze didi warmodgenis mqone, Tavda-
jerebuli, mamaci da lamazi.
sxvadasxva italiuri dialeqtebidan:
malfuzo _ urwmuno, damnaSave.
mafia an maffia _ Raribi, gasaWiri.
mafi, mafio an mafiun _ patara, Seuxedavi kaci; glexi, yovelgvari ma-
nirebis gareSe.
legendis mixedviT, sicilieli qaliSvili gaaupatiura erT-erTma saf-
rangeTis jaris rigiTma. gogonas deda gamovida quCaSi da yviroda: „Ma – ffia!
Ma – ffia!“ – Cemi gogo, Cemi gogo. Ma – ffia! -mogvianebiT iqca frangebisaTvis
winaaRmdegobis gawevis simbolod.
pirvelad, oficialur saxelmwifo enaSi sityva „mafia“ 1865 wels iqna nax-
mari.362
rogorc mafiis warmoSobis da ganviTarebis Sesaxeb, aseve misi mniSvnelo-
bis Sesaxeb naklebi dokumenturi da samecniero informaciis uqonlobam gam-
oiwvia, masmediis saSualebiT mafiisagan, rogorc italiaSi aseve mis far-
glebs gareT, erTgvari miTis Seqmna, romelic didad gansxvavdeba
sinamdvilisagan.363
siciliuri mafiis yvelaze skandaluri teroristuli aqti ganxorcielda
1992 wels sicilieli mosamarTlis jovani falkones winaaRmdeg. sicilieli
mosamarTlis sikvdili gamowveuli iyo mis mier 1986-1987 wlebSi ganxor-
cielebuli masobrivi sisxlissamarTlis procesebiT mafiis wevrebis
winaaRmdeg. misi aqtiurobiT 474 mafiis wevri iqna dakavebuli da gasa-
marTlebuli. falkone Semdegnairad aRwers mafiis SeiaraRebas da mkvlelo-
bis meTodebs:364 „kalaSnikovis avtomatebi, yumbarmtyorcnebi, distanciuri
marTvis asafeTqebeli mowyobilobebi, romlebic ufro xSirad gamoiyeneba,
radgan damnaSaves yovelgvari problemis gareSe gauCinareba SeuZlia. upi-
ratesoba eniWeba damnaSavis mier msxverplis daxrCobas, romlis Semdeg
msxverpls 24 saaTis ganmavlobaSi marilmJavaSi aTavseben, ris Sedegadac msxver-
plis sxeuli ixsneba da saerTod qreba. mkvleloba yovelgvari sisxlis da xorcis
gareSe. mkvleloba, rodesac dazaralebulis fizikuri povna SeuZlebelia“.
362iqve.
363Kaiser,
G., 1997. S. 188.
364Schwind, H-D., 2008. S. 618.
365Lampe, K. von, 2001. S. 466.
78
erTmaneTs kargad ar icnoben da Sesabamisad ndobis faqtoric Zalian dabali
iqneba, garda amisa, xom aris SesaZlebeli, rom erT-erTi maTgani policiis agenti
iyos da meoris dasaWerad surdes masTan kontaqtze gamosvla, an TaRliTi da
sxvisi didi odenobiT narkotikuli nivTierebiT an fuliT miimalos? damnaSaves
yovelive zemoaRniSnulis gaTvaliswineba da kargad awon-dawona uxdeba, Torem
is ver iCivlebs sasamarTloSi da veRar daibrunebs, verc narkotiks da verc
narkotikis gasaRebisgan Semosul fuls, romelic mas TaRliTuri gziT mo-
pares.366
zogadad, SeiZleba iTqvas, rom kriminaluri urTierTobisaTvis (Sesabamisad
organizebuli danaSaulebrivi jgufis SeqmnisaTvis) aucilebelia damanaSave
pirebs Soris urTierTndobis didi faqtori. magaliTad, 1993 wels braziliis
erT-erT cixeSi patimarTa Soris gamoikveTa 13-kaciani dajgufeba, romlebic
erTmaneTTan megobrobdnen da Tanadgomis da SiSis safuZvelze SeZles cixeSi
gamarTul fexburTis turnirSi gamarjveba. aRniSnuliT isini mividnen im das-
kvnamde, rom Tu isini cixeSi yvelas sjobnidnen, ratom ar SeeZloT cixis gareTac
moexdinaT Tavisi Zalis demonstrireba. maT cixis datovebis Semdeg Seqmnes krim-
inaluri organizacia PCC (Primeiro Comando la Capital - qalaqis mTavari komando),
romelsac dReis mdgomareobiT 500 000 wevri hyavs da romelmac 2006 wlis gazaf-
xulze erTkviriani brZola gaumarTa san-paulos quCebSi adgilobriv samarTal-
damcav organoebs.
organizebuli danaSaulebrivi jgufis da kriminaluri qselis erTmaneTisagan
gamijvna mniSvnelovania kriminaluri jgufebis struqturis analizisaTvis.
kriminaluri qseli aris ormxrivi urTierToba ori an meti piris, xolo or-
ganizebuli danaSaulebrivi jgufi gamoirCeva misi wevrebis organizaciaSi inte-
graciiT, saqmianobiT, erTiani mizniT, koleqtiuri surviliT, romelic maTi
„bosebidan“ momdinareobs, koleqtiuri TviTSegnebiT da winaswar gansazRvruli
myari struqturiT „ierarqia“, „saqmianobis gadanawileba“. 367 gasaT-
valiswinebelia is garemoeba, rom kriminaluri qseli SeiZleba organizebuli
danaSaulebrivi jgufis Seqmnis winapirobas warmoadgendes, organizebuli dana-
Saulebrivi jgufis SigniT SeiZleba adgili hqondes kriminaluri qselebis
arsebobas.
imisaTvis, rom naTeli gaxdes zemoaRniSnuli Sedareba, moviyvanoT erTi
magaliTi. D. da F. iparaven avtomobilebs, romlebsac A. iZens. A. axdens Semdgom
C.-sTan, G.-sTan da H.-sTan avtomobilebis „Selamazebas“ da yidis B.-ze da E.-ze.
C G H
366iqve.
367iqve.
79
mocemuli magaliTis rva monawilis qmedeba Zalian hgavs aralegalur
sawarmos (organizacias), romelic avtomobilebis moparviT da gasaRebiT
aris dakavebuli. imisaTvis, rom magaliTSi mocemuli saqmianoba
organizebuli danaSaulebrivi jgufis saqmianobad iqnes miCneuli,
aucilebelia, rom A.–s sxva danarCeni „ganyofilebebis“ (momparavebis,
„Semlamazeblebis“) mimarT davalebis micemis ufleba hqondes.mocemuli
konstelaciis Tanaxmad, A.–s SeuZlia momparavebs uTxras, romeli markis
manqana moiparon maT, magram mas ar SeuZlia Caerios maT saqmianobaSi da
miuTiTos, Tu rogor moiparon maT avtomobilebi ise, rom ar gaxdes maTi
qmedeba samarTaldamcavi organoebisaTvis cnobili.gasaTvaliswinebelia is
garemoebac, rom momparavebma SesaZlebelia A.–s TavianTi moparuli manqana
aRarc ki gadascen, vinaidan maT raime saxis valdebuleba A.–s winaSe ar
gaaCniaT. garda amisa, Tu A. „ufrosobas“ daiwyebs, maSin mas meti kontroli
da komunikacia sWirdeba TiToeul „ganyofilebebTan“, rac Tavis mxriv,
gazrdis SesaZleblobas maTi ukanono saqmianoba aRmoCenil iqnes
samarTaldamcavi organoebis mier. naklebad sariskoa, rodesac kriminaluri
urTierTobebi ubralo da moqnilia.
kriminaluri qseli: koza-nostras erT-erTi ojaxis struqtura:
(organizebuli danaSauli)
A
Boss
mrCevelebi
C
B D moadgile
oficrebi oficrebi
E G H F
rigiTi rigiTi
80
SeuZlia avtomobilebis „Selamazeba“ moaxdinos ara C.-sTan, G.-sTan da H.-
sTan, aramed iq, sadac mas es momsaxureba ufro iafi daujdeba.
sul sxva mdgomareobaa organizebuli danaSaulis dros. aq arsebobs
centraluri figura – Boos-is saxiT, romelsac hyavs Tavisi mrCevlebi,
moadgileebi da aRmsruleblebi. yvela asrulebs Boos-is brZanebebs,
organizaciis wevrebs gaaCniaT koleqtiuri survilebi (romelic „bosis“
brZanebebidan gamomdinareobs) da damokidebulebi arian ierarqiaSi Tavis
zemoT mdgar pirze.
81
4.5. kriminaluri organizacia „kanonieri qurdebis“ warmoSoba da
ganviTareba
pirvelad 1786 wels andrei maieris xelnawerebSi figurirebs,
daaxlovebiT, 60 gamoTqma, romelic xmarebaSi iyo mxolod kriminaluri
subkulturis (patimrebis) mier.
me-18 saukuneSi mefis ruseTis teritoriaze arsebobda damnaSaveebiT
dasaxlebuli punqtebi. maT gaaCndaT erTiani „saSemosavlo fondi“, sakuTari
ena „fenia“ da organizaciaSi miRebis msurvelTa „gamocda“.
damnaSaveTa amgvar bandebs Soris yvelaze organizebuli iyo erTnairi
„saqmianobiT“ dakavebul damnaSaveTa bandebi.
aRsaniSnavia, rom aseTi pirovnebebi TavianT kriminalur saqmianobas ar
malavdnen.
1872 wels moxda imis mcdeloba, rom ruseTis erT-erT cixeSi
CamoeyalibebinaT damnaSaveTa asociacia, rac warumateblad damTavrda.
1917 wlis revoluciis Semdeg burJuaziuli sazogadoebis
warmomadgenlebma dakarges gavlena qveynis politikur cxovrebaze. maT
„Jiganebs“ uwodebdnen – „qurdul enaze“, es niSnavs pirebs, romelTac
yvelaferi dakarges. isini SeuerTdnen profesiul damnaSaveebs da ufro
organizebuli gaxades kriminaluri samyaro.
20-iani wlebis bolos kriminalur asparezze gamoCndnen „urkebi“ anu
„ugalovnikebi“ - kriminalebi, romlebic aRiarebdnen revoluciandel
damnaSaveTa samyaros adaT-wesebs.
„Jiganebsa“ da „urkebs“ Soris warmoiqmna ideuri konfliqti, romelic
„urkebis“ gamarjvebiT damTavrda.
„kanonieri qurdebi“ ibrZodnen stalinistur gulagebSi – Гла́ вное
управле́ ние лагере́ й -politikur patimarTa winaaRmdeg, anu e.w. 58-ianelebis371
winaaRmdeg. me-20 saukunis 30-ianiwlebis represiebs bevri politikuri da
sazogado moRvawe Seewira, bevric gulagSi iqna gagzavnili. stalins eSinoda,
rom maT gulagSi ajanyeba ar moexdinaT da kriminalebs iyenebda politikur
patimarTa kontrolisaTvis, rac, pirvel rigSi, kriminalebis mxridan
politikur patimarTa daSinebasa da damcirebaSi gamoixateboda.
1947-1953 wlebSi kriminalebs Soris moxda e.w. „suCnaia vaina“.
dapirispirebis mizezi iyo is, rom bevri kriminali samamulo omSi
monawileobda faSistebis winaaRmdeg, raTa mieRoT stalinis mier
dapirebuli SeRavaTebi (sasjelis ganaxevreba, Semsubuqeba). samamulo omidan
dabrunebuli kriminalebi _ avtomatCikebi _ im kriminalebis mier,
romlebic ar monawileobdnen samamulo omSi, gamocxadebul iqnen
moRalateebad, radgan maT daarRvies maT mier aRiarebuli norma: „nu aiReb
xelSi iaraRs qveynis samsaxurSi“! avtomatCikebsa da cixeSi darCenil
kriminalebs Soris daiwyo sisxlismRvreli dapirispireba, romelic
arnaxuli sisastikiT mimdinareobda da romelmac aTasobiT adamianis
sicocxle Seiwira. cixis xelisufleba kriminalTa Soris arsebul
371igulisxmeba
sabWoTa kavSiris ssk 58-e muxli, romelic Sefardebuli hqondaT
politpatimrebs.
82
konfliqtSi ar ereoda. isini miesalmebodnen kidec am konfliqts, radgan man
kriminaluri samyaros sagrZnobi Sesusteba gamoiwvia.
1979 wels gaformda garigeba cexovikebsa da qurdebs Soris. am garigebiT,
cexovikebi anu is pirebi, visac naxevrad kerZo sawarmoebi hqondaT
(fexsacmlis, tansacmlis) valdebulebi iyvnen organizacia „kanonieri
qurdisTvis“ gadaexadaT Semosuli mogebis 10%. samagierod „kanonier
qurdebs“ isini unda daecvaT patara kriminalebisagan.
83
qurdebi cxovrobdnen TavianTi naqurdalidan miRebuli, xolo maTi
ufrosi Suamavlobidan miRebuli SemosavliT. zogierTi wyaros cnobiT,
aseTi wesi gvianac arsebula arabul aRmosavleTSi. 375
1725 wels Semdgari usaxelo sparsuli Zeglis Tanaxmad, romelic aRwers
saxelmwifo moxelis ufleba-movaleobebs, vkiTxulobT: „qurdoba, romelic
im ubanSi moxdeba, Ramis guSagebma diliT taruRas (mouravs) unda moaxsenon.
im SemTxvevaSi, Tu naqurdal saqonels mirSabi (mouravis xelqveiTi)
aRmoaCens, igi TavisTvis itovebs saqonlis 2/6-s (33%), romelic adaTis
mixedviT mis gasamrjelos warmoadgens. danarCeni saqoneli ki man taruRas an
divanbegis (mosamarTle) nebarTviT patrons unda daubrunos. 376
1799 wels ivane batoniSvilma mefe giorgi XII-es warudgina mis mier
SemuSavebuli winadadebebi saxelmwifo mmarTvelobis mowyoba-mowesrigebis
Taobaze – „sjuldeba“. „sjuldebis“ 62-e muxlis Tanaxmad, „qurdebis ufrosi
saxiTa amiT: ukeT moiparos vinc ram ra, da Tu ipovos, gadaxdeba qurdsa,
viTarca wesia, da Tu ver ipoves, movidnen da Seexvewnen damkargvelni ima
qurdisa ufrossa. igi eZiebs da odes ipoos, misces Tumanzed sapovneli aTi
Sauri [e.i. 5%], da ese ganuyofs fulsa mas aRebulsa qurdebsa, da amiT ufro
ipoeba. xolo es qurdebis ufrosi, viTa mRvdeli ver gaamxels momparavs, da
amiT ufro ipoeba dakarguli saqoneli. da ese unda iyos sarwmuno kaci da
daficebuli, rom rac qurdT moutanos ar damalos“. 377
ioane batoniSvilis kanonproeqti, Tumca relurad ar ganxorcielebula,
magram aRniSnuli miuTiTebs imaze, rom me-18-e saukunis miwuruls,
saqarTveloSi cxovrobdnen adamianebi, romlebic profesionali qurdebi Tu
ar iyvnen, Zalian xSirad qurdobdnen da maT garkveul kriminalur wreSi
qurdebad icnobdnen, sxva SemTxvevaSi moparuli nivTis migneba SeuZlebeli
iyo.
wyaros mixedviT, qurdebis ufrosi unda yofiliyo sazogadoebisaTvis
miRebulida kriminalebisaTvis ndobiT aRWurvili kaci, romelic erTi mxriv
masTan moxvedril moparul nivTis ar damalavda da meore mxriv, ar
Seatyobinebda saxelmwifo organoebs moparuli nivTis qurdis vinaobas.
„qurdebis instituti“ qarTuli samarTlis istorikosebis azriT, „metad
ucnauri institutia“,378 vinaidan sxva qarTuli wyaroebi XVIII saukunis
miwuruls amgvar instituts ar asaxeleben.
daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, savaraudod, is rac Zvel egvipteSi da me-
18 saukunis dasawyisSi sparseTSi arsebobda, gavrcelebuli iyo me-18
saukunis bolos saqarTveloSic. ioane batoniSvili Tavisi droisaTvis
Zalian ganaTlebuli kaci iyo da mas ecodineboda „qurdebis ufrosis“ Sesaxeb
mezobel sparseTSi. mis kanonproeqtSi msgavs Tanamdebobas igi ar
gaiTvaliswinebda, xSiri rom ar yofiliyo iseTi SemTxvevebi, roca moparul
nivTs nivTis mepatrone garkveuli sazRauris sanacvlod, vinme
375iqve.
376nadareiSvili, g./furcelaZe, d., 1981. gv. 108.
377iqve.
378iqve.
84
avtoritetisagan ibrunebda ise, rom saqme saxelmwifo organoebamde ar
midioda.
swored amitomac gadawyvita ioane batoniSvilma, rom es piri saxelmwifo
moxele, „qurdebis ufros-ustabaSi yofiliyo da borotmoqmedTa Soris
Tavisi kavSirebi da gavlena saxelmwifo samsaxurSi gamoeyenebina“. 379
Yyovelive zemoaRniSnulidan gamomdinare, SeiZleba vivaraudoT, rom
„kanonieri qurdis“ winamorbedi prototipi arsebobda saqarTveloSi misi
ruseTTan SeerTebis dros. saqarTvelos ruseTis imperiis SemadgenlobaSi
Seyvanam gamoiwvia „qurdebis ufrosis“ fenomenis qveynis CrdiloeTiT
gavrceleba, romelmac aTwleulebis ganmavlobaSi evolucia ganicada da
oqtombris revoluciis Semdeg „kanonieri qurdis“ saxiT Camoyalibda.
85
6. podleskixis da tereSonokis azriT, „kanonieri qurdebi“-s cneba
stalinur gulagSi warmoiSva. sabWoTa mTavrobas esaWiroeboda informacia
imis Sesaxeb, Tu ras fiqrobdnen da saqmianobdnen cixeSi myofi politikuri
patimrebi. mTavrobam daiwyo kriminalebTan TanamSromloba. kriminalebi
amaragebdnen mTavrobas informaciiT, samagierod cixeSi sargeblobdnen
meti TavisuflebiT. kriminalebi erTi mxriv cixis administraciis mier
dawesebul kanonebs aRiarebdnen, da meore mxriv, iyvnen qurdebi. aqedan
warmoiSva termini „kanonieri qurdi“.
organizacia „kanonieri qurdebis“ ierarqia SeiZleba daiyos or saxed:
ierarqia cixis pirobebSi da ierarqia cixis pirobebs gareT.
al. gurovi gamoyofs cixis gareT Camoyalibebuli ierarqiis xuT safexurs:
„kanonieri qurdebi“; kriminaluri avtoritetebi; „delecebi“-saqmosnebi,
cexovikebi; „katalebi“ – moTamaSeebi da „Sestiorkebi“ – mosamsaxureebi.380
„delecebi“ da „katalebi“, marTalia Tavisi aralegaluri saqmianobiT fulad
daxmarebas uweven organizacia „kanonier qurdebs“, magram, vfiqrobT, isini
ierarqiul safexurSi ar unda moiazrebodnen. ierarqiis ZiriTadi niSani mainc
urTierTdaqvemdebarebaSi da gankargulebis gacemasa da SesrulebaSia.
marTalia, „kanonieri qurdebi“ „delecebs“ patronobdnen da maTi mogebis „wilSi
isxdnen“, magram es ar SeiZleba ierarqiad iqnes miCneuli, vinaidan „kanonieri
qurdi“ ver ubrZanebda „delecs“ an „katals“raime saxis danaSaulebrivi qmedeba
Caedina. maTi urTierToba „kanonier qurdebTan“, rogorc aRiniSna, iyo wminda
„saqmiani“ da Semoifargleboda „kanonieri qurdebis“ „Sav salaroSi“ fulis
SetaniT.
86
danaSauls, agroveben informaciebs, fuls „obSiakisTvis“, romelsac gadascemen
kriminalur avtoritets da a.S.).385
2. cixis pirobebSi Camoyalibebuli ierarqia
a. blatnoebi (blatnoebs miekuTvnebian „kanonieri qurdebi“; kriminaluri
avtoritetebi, romlebic „Sav salaros“ ganageben; mebrZolebi, romlebic icaven
blatnoebs; mrCevlebi, romlebic patimrebs Soris urTierTobas aregulireben da „ka-
nonieri qurdobis“ msurveli kriminalebi). 386 b. muJiki (patimrebi, romlebic cdilo-
ben neitraluri pozicia daikavon cixeSi da arc cixis administracia da arc kanonieri
qurdebi ar gaanawyenon. isini Seadgenen patimarTa did umravlesobas, ris gamoc
blatnoebisTvis mniSvnelovania maTTan kargi urTierToba). 387 g. kazli (aqtivistebad
iwodebian is patimrebi, romlebic cixis administraciis samsaxurSi dganan. maT
yvelaze binZuri samuSaos Sesruleba uxdebaT da sistematiurad ganicdian fizikur
da/an fsiqologiur zewolas ).388 d. apuSeni (kriminaluri samyaros wevri, romelmac
ierarqiul safexurze „qurduli“ normebis darRvevis gamo CamoqveiTeba ganicada.
amgvar miuRebel saqcielad miCneulia, mag.: sxva patimris gaqurdva, cixis administra-
ciasTan TanamSromloba da sxva).389
mrCevlebi
moadgile
kriminaluri kriminaluri
avtoritetebi avtoritetebi
(mrCevlebi) (mrCevlebi)
oficrebi oficrebi
87
Soris gansxvaveba mdgomareobs imaSi, rom Tu Boss SeuZlia erTpirovnulad
Tavisi organizaciis Sesaxeb gadawyvetilebis miReba, „kanonieri qurdi“
„qurduli organizaciis“ saWirboroto saqmeebs marto, sxva „kanonieri
qurdebis“ gareSe ver gadawyvets. mkvlevarebi miiCneven, rom „kanonieri
qurdebis“ organizacia sakmaod demokratiulia da rom isini Tavisufali ada-
mianebi arian da mxolod „qurdul kanonebs“ emorCilebian.390
88
zomebi.394 garda amisa, xdeba samarTaldamcavi organoebis mosyidva, raTa
adgili ar hqondes kriminaluri elitis dapatimrebebs.
„sxodka“ SeiZleba gaimarTos cixeSi da cixis gareT. cixeSi, sadac
patimrebi gancalkevebul saknebSi sxedan, „sxodka“ TveobiT grZeldeba da
kriminaluri avtoritetebis winadadebebi werilebis saxiT igzavneba
saknidan sakanSi.
„sxodkaze“ ganixileba organizaciisaTvis yvelaze mniSvnelovani
sakiTxebi. mag.:395 arasrulwlovanTa Cabma danaSaulSi da amiT sakuTari
rigebis Sevseba; kriminaluri ideebis propaganda; „obSiakSi“ fulis
Segrovebis sakiTxebi; davebi kriminalebs Soris; ZiriTadi qurduli samyaros
saqmianobis mimarTulebebi (1947 wlis „sxodka“396, 1982 wlis „sxodka“397).
sakiTxis ganxilvis da diskusiis Semdeg xdeba „sxodkaze“ gadawyvetilebis
miReba. „kanonieri qurdebi“ Tanabari „xmis uflebiT“ sargebloben. 398
gadawyvetilebis gamotanis Tavis Tavze aRebas yvela „qurdi“ erideba, amitom
saqmis gadawyveta umravles SemTxvevaSi xdeba erTxmad. upiratesoba eniWebaT
gamocdil da yvelasaTvis aRiarebuli „qurdebis“ mosazrebebs.
„sxodka“ SeiZleba iyos adgilobrivi da regionaluri xasiaTis.
4.7.3.2. „obSiaka“
„obSiaka“ _ „kanonieri qurdebis“ Savi salaro anu fondi, romelSic
grovdeba kriminaluri gzebiT mopovebuli qoneba, „qurduli“ samyaros
problemebis gadasaWrelad da kriminaluri avtoritetebis interesebis
dasakmayofileblad. 399
„obSiakSi“ Sedis sami saxis fuladi Tanxa: 400
Semosuli kazinoebidan, bordelebidan an sxvagvar, naxevrad kanonier an
ukanono samewarmeo saqmianobidan; Segrovebuli cixeSi patimrebis mier;
Segrovebuli cixis gareT (kriminaluri gziT naSovni qonebis nawili).
89
„quduli ojaxis“ ideebis propagandisaTvis; patimarTa dasaxmareblad, cixis
gareT da SigniT; axalgazrdebis „mosyidvis“, anu Tvalis axvevis mizniT, raTa
moxdes maTi kriminalur saqmianobebSi CarTva.
„obSiaka“ grovdeba aRiarebuli kriminaluri avtoritetis, an „kanonieri
qurdis“ mier. „obSiakis“ fulis miTviseba did danaSaulad iTvleba da
„qurdebis“ mier sikvdiliT isjeba.402
90
griSaSvilis TqmiT, „yaraCoReli Zveli Tbilisis Zveli moqalaqea“, 409
romelic erTi kviris xelosnobidan naSovn Tanxas erT dReSi daxarjavs.
publicisti sergei mesxi Semdegi sityvebiT axasiaTebs erT qalaqel
yaraCoRels: „udardelia, qeifis moyvaruli, dardimandi da CitiviT
uzrunveli. puri da Rvino Tu gaaCnia – bednieria, da Tu zed cota moTali da
kitric aqvs, maSin xom ca qudad da dedamiwa qalamnad ar miaCnia! ... tol-
amxanagisTvis, ZmabiWebisTvis Tavis mokvla groSadac ar uRirs. usamarTloba
naxa sadme – iyvirebs... Seurachyofa miayene rame, cxra litriani muSti mzaTa
aqvs“.410
yaraCoRelTa kulturas warmoadgens amqroba. amqroba 411 iyo Zveli drois
xelosanTa profesionaluri organizacia, romelic dauwereli normebiT 412
imarTeboda da mravali adaTi da Cveuleba gaaCnda.
xelosnebis TiToeul dargs sakuTari amqari hqonda. amqars hqonda
sakuTari droSa da hyavda Tavisi gamgeoba, romelsac ganagebda ustabaSi.
ustabaSi iyo didi gavlenis matarebeli, ostatebis mier arCeuli pirovneba
(mamasaxlisi), romelic sargeblobda „dauberebeli avtoritetiT“ da,
romlis saqmianobis ZiriTad movaleobas zedamxedveloba warmoadgenda, rom
ar darRveuliyo amqris cxovrebaSi wesiereba. mas saqmis gadawyvetaSi
erTnaxevari xma hqonda.
409igive,gv. 20.
410mesxi,s., 1904. gv. 325.
411amqroba sparsuli sityvidan hamqar aris warmoSobili da niSnavs Tanamosaqmeobas.
412ioseb griSaSvilis TqmiT „amqris umetesma nawilma ... wigni ar icoda“, amitom yvela-
feri (normebis dadgena, Secvla an mis Sesrulebaze kontroli) zepirad xdeboda. ix.:
griSaSvili, i., 1927. gv. 50.
91
a) amqrebi iyo erTnairi saxeobis ostatTa anu yaraCoRelTa
damoukidebeli organizaciebi, romelnic sxva amqrebis ostatebTan
dauwereli normebis saSualebiT urTierTobdnen. amqris Sedareba SeiZleba
„kanonieri qurdis“ jgufTan, romelic sxva „kanonieri qurdis“ jgufisagan
damoukidebelia da maTTan urTierToba qurduli normebiT xorcieldeba.
rogorc erTnairi saxeobis ostatTa amqra, aseve kriminaluri dajgufeba
„kanonieri qurdi“ erTi mxriv, qmnian damoukidebel organizaciul erTeuls
da meore mxriv, warmoadgenen saerTo organizaciis (igulisxmeba amqarSi
gaerTianebul xelosanTa erTiani sistema, romlis wevrebi mxolod ostatebi
iyvnen da kriminaluri jgufi „kanonieri qurdebi“) erT mcire nawils.
b) ustabaSi iyo yaraCoRelebis mier arCeuli amqris „mamasaxlisi“,
„dauberebeli avtoriteti“, romlis movaleobac amqris wes-Cveulebebis
SenarCunebaa. ustabaSi sargeblobda erTnaxevari xmis uflebiT. ustabaSis
institutis Sedareba SeiZleba „kanonieri qurdebis“ mier arCeuli „ГлаВор“-s
(mTavari qurdis) institutTan, romlis azrs „sxodkaze“ didi mniSvneloba
aqvs. „ГлаВор“-is erT-erTi movaleoba, rogorc ustabaSisa swored „kanonieri
qurdis“ zne-Cveulebebis dacva da ganmtkicebaa.
g) yaraCoReli ostati erTpirovnulad agebda pasuxs sakuTari Segirdis
saqcielze. igive wesi moqmedebs organizacia „kanonieri qurdebSi“. is
„kanonieri qurdi“, vinc kriminalur avtoritets „sxodkaze“ „qurdobis
titulze“ waradgens, erTpirovnulad agebs pasuxs organizaciis winaSe
„qurdobis“ kandidatis Semdgom saqcielze.
d) amqrebis da masSi Semaval xelosanTa urTierToba, iseve rogorc
„kanonier qurdebs“ Soris urTierToba, regulierdeba dauwereli normebiT.
es normebi erTmaneTs Zalian hgavs maTi SinaarsiT da datvirTviT. kerZod,
yaraCoRelebSi didi yuradReba eqcevoda sxva ostatisadmi solidarobas da
urTierTpativiscemas, iseve rogorc es aris „kanonier qurdebSi“; xelosnis
gardacvalebis SemTxvevaSi amqari krZalavda mas, aseTive wesia „kanonier
qurdebSi“. Tu erT-erTi maTgani daiRupa, misi dakrZalvis xarjebs „qurdebi“
faraven; rogorc yaraCoRelisTvis, aseve „kanonieri qurdisaTvis“ fuli
mxolod dros tarebis saSualebaa. maT SeiZleba erT dRes daxarjon
ostatobiT (yaraCoRelebi) da qurdobiT („kanonieri qurdebi“) naSovni mTeli
Tanxa; „kanionier qurds“ ekrZaleba iaraRis xelSi aReba, xolo yaraCoReli
vercxlis xanjals atarebs, magram Cxubis dros mainc „cxra litriani“ muStis
gamoyenebas amjobinebs.
92
Tavdajerebuloba Tavdajerebuloba
SurisZiebis survili SurisZiebis survili
saubris ostatoba, „sityvis Sedevris“ Se- saubris ostatoba saqmis garCevis dros
qmna
gulmarTali, patiosani, raindi Вор Чесняг /Справедливий Вор - samarTliani
qurdi
garToba, molxena, Rvinis sma, abanoebSi garToba, Rvinis sma, narkotikebis miReba
siaruli. erTi kviris naSromis erT dRes
daxarjva
dauwereli normebiT saqmianobis reguli- dauwereli normebi
reba
93
danaSaulis Cadena, rasac sazogadoebrivi cxovrebis normebze didi gavlenis
moxdena SeuZlia da rac safrTxes uqmnis adamianTa Soris normalur
(civilizirebul) urTierTobebs.414
swored aseT „aranormalur“ danaSaulebis CadenasTan gvqonda saqme
sabWoTa kavSiris arsebobis bolo ramdenime aTwleulis ganmavlobaSi.
sabWoTa moqalaqeTa erTi nawili ar (ver) kmayofildeboda saxelfaso
SemosavlebiT da yvela saSualebis gamoyenebiT (maT Soris kriminaluriTac)
cdilobda qonebrivi upiratesobis miRebas. am movlenas xels uwyobda
sabWoTa xelisuflebisa da mmarTvelobis aparatis warmomadgenelTa
korumpirebuloba.
kriminaluri organizaciebi sakuTari qveynis sazogadoebriv-politikuri
ganviTarebis sarkes warmoadgenen, qveynis kulturuli (mentaliteti,
adaTCvevebi) pirobebis gaTvaliswinebiT.
imisaTvis, rom naTeli gaxdes, Tu ra sazogadoebriv-politikurma
procesebma Seuwyo xeli kriminaluri organizacia „kanonieri qurdis“
fenomenis Camoyalibebas da aRmavlobas, mokled unda mimovixiloT da
gavaanalizoT sabWoTa kavSiris ganviTarebis istoriuli procesebi.
414iqve.
415Lenin. 1970. S. 358.
94
1917 wlis revoluciis da samoqalaqo omis Sedegi iyo imdroindeli „bur-
Juaziuli“ inteligenciis ganadgureba da qveynaSi arsebuli politikuri
dapirispirebebi, ramac xeli Seuwyo qveynis kriminalur dajgufebebs yo-
velgvari problemis gareSe gadarCeniliyvnen.
95
politikuri cxovreba qveynis yvela sferoSi ganicdida komunisturi
partiis did zegavlenas da zewolas. qveyana imarTeboda erTpartiuli
sistemiT. garda amisa, saxelmwifo aparatis yvela rgolSi arsebobda
korufcia, rac qveynis mosaxleobaSi usamarTlobis gancdas warmoSobda.
korufciam Tavis umaRles mwvervals miaRwia breJnevis periodSi. sarwmuno
wyaroebidan irkveva, rom korufciul garigebebSi, TviTon maRali rangis
politikosebi da maTi daaxlovebuli pirebic iyvnen gareuli. Tamamad
SeiZleba iTqvas, rom saqme gvqonda mafiur struqturebTan, romlis
ierarqiaSi ukanasknel safexurze rigiTi muSaki, xolo umaRles safexurze
maRali Tanamdebobis pirebi idgnen. am kargad organizebul kriminalur
sistemaSi yvelam icoda korufciuli „TamaSis wesebi“. ase magaliTad, Tu
rigiTi muSaki qrTamis saxiT 100 maneTs aiRebda, igi ise anawilebda Tanxas,
rom yvela ierarqiul safexurs Tavisi „kuTvnili wili“unda rgeboda.
96
sabWoTa kavSirSi mcxovreb TiTqmis yvela erovnebis saxiT. 420 „kanonieri
qurdebi“ sazogadeobas, rogorc „raindi damnaSaveebi“ ise evlinebodnen da
sakuTar ukanono qmedebebs myari, logikuri argumentebiT asabuTebdnen.
sabWoTa politpatimrebi „kanonier qurdebs“ adarebdnen hidras, romelic
qveynis yvela sferoSi iyo modebuli. 421
wlebis ganmavlobaSi „kanonieri qurdebis“ Sesaxeb sainformacio vakuumma,
isini, rogorc amas siciliuri mafiis SemTxvevaSi hqonda adgili,
miTologiiT moicva da saintereso gaxada farTo sazogadoebisaTvis.
zemoaRniSnuls daemata sabWoTa kavSirSi arsebuli saxelmwifo
socialur-politikuri faqtorebi, ramac ufro metad Seuwyo xeli
kriminaluri organizacia „kanonieri qurdebis“ ganviTarebas da gaZlierebas.
es faqtorebia:
1. 1987 wlamde kriminaluri organizacia „kanonieri qurdebis“ arseboba
oficialurad ar dasturdeboda. Sesabamisad ar momxdara misi mecnieruli
aRwera, Sefaseba, kritika da samomavlo prognozireba. kriminaluri
organizacia „kanonieri qurdebi“ Tavisi ierarqiiT, institutebiT, sakuTari
eniT, qcevis wesebiT, Tu myari erTianobiT jer kidev (dRemde) ar gamxdara
iuristebis, fsiqologebis da sociologebis mecnieruli kvlevis obieqti.
didi xnis ganmavlobaSi specialistebma araferi icodnen am fenomenis
arsebobis da funqcionirebis Sesaxeb, Sesabamisad Zneli xdeba am kriminalur
fenomenTan brZolis meqanizmebis SemuSaveba.
2. iuristebis mier sabWoTa kavSirSi danaSauli saxelmwifo ideologiis
mixedviT iyo ganmartebuli. igi (danaSauli) arsebobda, rogorc
kapitalizmis gadmonaSTi, da rom igi droTa ganmavlobaSi saerTod
gaqreboda.422 danaSaulisadmi amgvari midgoma xels uSlida „kanonieri
qurdis“ arsebobis Sesaxeb mecnierul ganmartebebs. es faqti, Tavis mxriv,
brwyinvaled iqna gamoyenebuli organizacia „kanonieri qurdis“ mier,
romelic ufro Rrmad da warmatebulad iWreboda sabWoTa sazogadoebriv
cxovrebaSi.
3. sabWoTa kavSiris maRalCinosanTa korumpirebulobam da kriminalurma
saqcielma sruliad daakargvina sabWoTa moqalaqes saxelmwifosadmi ndoba.
mas erTmaneTisagan veRar gaerCia vin iyo „kargi“ da vin „cudi“. yovelives
Semxedvarem, man dakarga imis unari, saxelmwifo moxele Cveulebrivi
damnaSavisagn gaerCia. amitom xSirad mimarTavda igi avtoritetul
damnaSaves misTvis problemuri sakiTxis gadawyvetisaTvis.
gasaTvaliswinebelia aseve is garemoeba, rom sasamarTlo erT Cveulebriv
korufciul saxelmwifo organos warmoadgenda.
4. sabWoTa kavSiris Zalovan stuqturaTa korumpiulobam noyieri niadagi
Seqmna „kanonieri qurdebis“ gaZlierebisaTvis. kriminalebi Zalovani
ojaxuri adaT-wesebis simtkicis gamo, fexi ver moikida „kanonieri qurdis“ fenomenma.
421berZnuli miTologiis mixedviT hidra aris wylis cxraTaviani didi gveli, ro-
melsac erTi Tavis mokveTis SemTxvevaSi ori axali Tavi amosdis. miTologiis Tanax-
mad, heraklem mxolod misi meuRlis daxmarebiT moaxerxa hidras damarcxeba.
422Oschlies, W., 1991. S. 5.
97
struqturebisaTvis Tanxis micemiT, axerxebdnen, rogorc „sxodkis“
mowyobas da kriminalebisaTvis cixis pirobebSi daxmarebis gawevas, aseve Tavs
aRwevdnen dapatimrebebs da agrZelebdnen Tavis kriminalur cxovrebas.
5. sabWoTa kavSiris moqalaqem mis maRalCinosanTa Semxedvarem iswavla,
rom imisaTvis, rom kargad ecxovra unda moepara, moetyuebina da eTaRliTa.
Sesabamisad bevri maTgani iqna dapatimrebuli. araoficialuri monacemebiT
50-ian wlebSi 20 milioni,423 xolo 1961 - 1985 wlebSi 30 milioni sabWoTa
moqalaqe ixdida sabWoTa cixeebSi sasjels.424 cixeSi isini ecnobodnen da
bevri maTgani „moiwamla“ kidec, „kanonieri qurdebis ideologiiT“. maT
erTgvari „damnaSaveTa universiteti“425 daamTavres, romlis „codnasac“
isini cixis datovebis Semdeg, adamianebTan urTierTobaSi iyenebdnen, anu
maTma erTma nawilma „kanonieri qurdebis“ normebiT da qcevis wesebiT daiwyo
cxovreba da sabWoTa sazogadoebaSi daamkvidra cxovrebisa da qcevis
kriminaluri wesebi.
6. sabWoTa literaturaSi, kinosa da masobriv mediaSi „kanonieri qurdebi“
warmodgenilni iyvnen dadebiT pirovnebebad. aman xeli Seuwyo maT
popularizacias mosaxleobaSi. sabWoTa axalgazrda or cxovrebiseul gzas
irCevda: saxelmwifo aparatSi karieras an „kanonier qurdobas“.426
7. stalinisturi gulagi aRar arsebobda mxolod qaRaldze, sinamdvileSi
cixis cudi pirobebi da patimrebisadmi araadamianuri damokidebuleba dRis
wesrigSi mainc idga. cixis sistema resocializacias ki ar uwyobda xels,
aramed patimris gakriminalebas. ase, rom kriminalur organizacia „kanonier
qurdebs“ yovelTvis hyavdaT rezervi, is yofili, FTu moqmedi patimrebi, vinc
ganawyenebuli iyo sabWoTa sasjelaRsrulebis sistemaze da Tavis adgils
organizacia „kanonier qurdebSi“ poulobda.
8. sabWoTa kavSirSi ganxorcielebuli terori da kritikulad ganwyobil
moqalaqeTa devna, mimarTuli iyo inteligenciisaken, anu saxelmwifom mospo
sazogadoebis saRad moazrovne nawili, is visac unari gaaCnda kritikulad
eazrovna. gadarCenilebs saxelmwifo Zaladobis ise eSinodaT, rom isini
iZulebulni iyvnen an Tavi SeekavebinaT, an unari ar gaaCndaT saxelmwifos Tu
sazogadoebis an „kanonieri qurdebis“ ideologia gaekritikebinaT.
9. korumpirebuli sasamarTlo sistema qmnida mosaxleobaSi usamarTlobis
grZnobis Camoyalibebis maRal risks. sabWoTa saidumlo samsaxurebma
icodnen mosamarTleTa korumpirebulobis Sesaxeb. amis aRiarebas SeiZleba
gamoewvia sabWoTa kavSiris imijis sagrZnobi Selaxva da daSla. sabWoTa
saidumlo samsaxurebi mosaxleobaSi samarTlianobis grZnobis
dasakmayofileblad iZulebulni iyvnen SeeqmnaT „kvazi sasamarTlo“ sistema
„kanonieri qurdebis“ saxiT. swored, „kanonieri qurdebi“ uzrunvelyofdnen
mosaxleobaSi samarTlianobis gancdas saqmeebis garCeviT da konfliqtebis
mogvarebiT. aRniSnulma ki, xeli Seuwyo sazogadoebaSi maT popularizacias;
98
10. meore msoflio omSi daiRupa ramdenime aTeulobiT milioni sabWoTa
moqalaqe. daRupulebis Svilebi darCnen socialuri kontrolisa da
emociuri kavSirebis gareSe. Sesabamisad, bevri maTganisaTvis cixe da
„kanonieri qurdis“ ideologia iqca „TavSesafris“ erTaderT saSualebad. me-
20 saukunis 60-iani wlebis statistikis Tanaxmad, arasrulwlovanTa
sasjelaRsrulebis dawesebulebaSi myofi 200 bavSvidan 101 izrdeboda
umamod, 3 – udedod, xolo 5 – orive mSoblis gareSe.427
99
warmomavloba erTi iyo, magram isini erTmaneTisagan gansxvavdebodnen
niskartebiT. imisda mixedviT Tu rogori saxis sakvebi moipoveboda kunZulze
da rogor unda moepovebinaT (eWamaT) frinvelebs es sakvebi ganuviTardaT
maT niskartebi (mag. visac Txili, kakali unda gaetexa maTi niskartebi magari
iyo, xolo visac kenkra unda eWama maTi susti da a.S.). 431
evoluciis Teoria kargad gamoxatavs organizebuli danaSaulis xasiaTs.
danaSaulebriv gaerTianebebs Soris brZola normaluri movlenaa da mravlad
yofila aralegaluri danaSaulebrivi gaerTienebebis istoriaSi (italiuri
mafiis pirveli da meore omi da a.S.). danaSaulebriv gaerTianebas Tu surs
gadarCes „konkurenciis“ brZolaSi iZulebulia Seiswavlos da moergos maTi
moqmedebis adgilis, arealis (sazogadoebas, saxelmwifos) moTxovnilebebs.
danaSaulebrivi gaerTianeba valdebulia sazogadoebriv Tu saxelmwifo
saxecvlilebas auwyos fexi da globalur politikur da ekonomikur
samyaroSi TviTmyofadobis SenarCunebaze izrunos. 432
2010 wlis martSi evropis xuT qveyanaSi (avstria, germania, espaneTi,
Sveicaria da italia) samarTaldamcavi organoebis mier Catarda operacia
„iava“ (java), romlis farglebSic dapatimrebul iqna 69 adamiani. am operaciaSi
marto avstriaSi monawileobda 172 policieli. evropis aRniSnul xuT
qveyanaSi dapatimrebul iqna 48 qarTveli. avstrieli samarTaldamcavebi
binis qurdobis 30 procents swored qarTul dajgufebebs abralebdnen.
avstriis samarTaldamcavi organoebis monacemebiT dakavebulTa Soris aris
ori „kanonieri qurdi“, romlebic meTaurobdnen am danaSaulebriv
gaerTianebebs.433
avstrieli samarTaldamcavi organos TanamSromlebis mier gaSifrul iqna
is ierarqia, romelic evropaSi „moRvawe“ qarTul danaSaulebriv
gaerTianebas axasiaTebda. aRniSnuli ierarqiis analizi metad sainteresoa
swored danaSaulebrivi gaerTianebebis evoluciis (ganviTarebis)
TvalsazrisiT. ierarqia ufro daxvewili, myari da kompleqsuria, anu xdeba
saqmianobis gadanawileba rogorc horizontalurad, aseve vertikalurad
(ierarqiulad). aseve am organizaciis saqmianoba atarebs transnacionalur
xasiaTs. igi moqmedebs espaneTSi, avstriaSi, germaniaSi, Sveicariasa da
safrangeTSi.
mocemuli danaSaulebrivi organizaciis evoluciis erT-erTi niSani aris
fulis gaTeTrebis saqmianobis ganxorcieleba. amgvari saqmianoba am
organizacias arc ruseTSi, ukrainaSi da 2003 wlamde saqarTveloSi ar
esaWiroeboda, vinaidan samarTaldamcavi organoebis korumpirebuloba maT
SesaZleblobas aZlevda ukanono gziT naSovni fuli pirdapir, misi
gaTeTrebis gareSe, qveynis ekonomikaSi daebandebina. evropis qveynebis
samarTaldamcavi organoebis arakorumpirebulobam ki isini aiZula fulis
gaTeTrebis meqanizmi CamoeyalibebinaT, raTa ar daekargaT kriminaluri
gziT naSovni qoneba.
431http://www.merke.ch/biografien/biologen/darwin.php
432Besozzi, C., 1997. S. 23.
433http://diepresse.com/home/panorama/oesterreich/546801/print.do
100
Tu yofili sabWoTa zogierTi qveynis samarTaldamcavi organos
TanamSromeli danaSaulebrivad naSovn fuls aRmoaCenda, garkveuli Tanxis
aRebis sanacvlod Tvals daxuWavda aseTi Tanxis arsebobaze, rac
organizebul jgufs xels aZlevda darCenili Savi fulis investicia, ukve
moexdina qveynis ekonomikaSi, rac SeuZlebelia evropis qveynebSi da
dRevandel saqarTveloSi, sadac policiis mosyidva ar xdeba an metad
rTulia. Sesabamisad, evropis qveynebSi moqmed sabWouri warmoSobis
organizebul jgufebs dRis wesrigSi daudgaT kriminaluri saqmianobidan
Semosuli Tanxis gaTeTreba, romelsac kargad arTmevdnen Tavs, rogorc amas
am jgufebis ierarqia metyvelebs.
galapagos kunZulebis frinvelebis zemoTmoyvanili magaliTi pirdapir
SeiZleba iqnas gadmotanili organizebuli jgufebis saqmianobaze. am
jgufebis ukanono saqmianoba (qonebis mopoveba, Zalauflebis ganmtkiceba)
pirdapir kavSirSia samoqmedo qveyanaSi arsebul saxelmwifo, sazogadoebriv
da socialur mdgomareobasTan. evropis qveyanaSi moqmedma „kanonieri
qurdis“ am dajgufebamac sakmaod male Seiswavla evropis qveynebis
saxelmwifo samarTaldamcavi struqturebi da socialur-ekonomikuri
viTareba. igi mixvda, rom Tu surda gadarCeniliyo sxva kriminalur
dajgufebebTan brZolaSi unda moexdina „reforma“ – evolucia sakuTari
struqturuli organoebis. swored ase iqna Camoyalibebuli axali
ierarqiuli erTeuli, romelSic erT-erT gadamwyvet rols fulis
gaTeTrebis safexuri warmoadgens.
101
informacias, romelic xSir SemTxvevaSi ar aris empiriul kvlevebze
damyarebuli;
mecnierTa erTi nawili organizebul danaSauls miiCnevs moCvenebiT
problemad, romelic xels aZlevs saxelmwifo kontrolis organoebs.
saxelmwifo kontrolis organoebs organizebuli danaSaulis Sesaxeb miTis
arseboba sWirdeba: 1) moqalaqeTa uflebebis SesazRudavad; 2) sxva saxis
danaSaulebebis gadasawonad. moqalaqeTa uflebebis SezRudvis kargi
magaliTia organizebuli danaSaulis brZolis sababiT samarTaldamcavi
organoebis mier satelefono mosmenebis ganxorcieleba. moqalaqe sakuTari
usafrTxoebisaTvis saxelmwifos uflebas aZlevs SezRudos misi uflebebi.
saxelmwifos organizebuli danaSaulis brZolis miTi rom ar gaaCndes,
moqalaqes SesaZlebelia uari eTqva uflebebis Sezrudvaze. xolo rac Seexeba
sxva danaSaulis gadawonas. mecnierebi Tvlian, rom Tavad saxelmwifo
politikuri pirebi monawileoben iseTi saxis danaSaulebSi rogoric aris
iaraRiT vaWroba, gadasaxadebis damalva, fulis gaTeTreba, ekologiuri
danaSauli, swored sazogadoebis mzeris organizebul danaSaulisadmi
mipyrobiT malaven isini (saxelmwifo politikuri pirebi) sakuTar
danaSaulebs.
garda amisa, normalur moqalaqes masmediis saSualebiT eqmneba
organizebuli danaSaulis Sesaxeb mtris suraTi, romelic garedan modis da
romlisagan dacvac mas martos, saxelmwifos gareSe ar SeuZlia da
saxelmwifom unda moaxdinos misi usafrTxoebis uzrunvelyofa.
aRniSnuliT, mkvidrdeba moqalaqis saxelmwifosadmi damokidebuleba, rac
saxelmwifos esaWiroeba moqalaqis uflebebis SesazRudavad; 437
mecnierTa erTi nawili Tvlis, rom organizebuli danaSauli qveynis
sazogadoebriv-politikuri da ekonomikuri sistemis Sesabamisia, romelic
qveynis kulturasTan (mentalobasTan) erTad yalibdeboda. amis naTeli
magaliTia kanonieri qurdebi sabWoTa kavSiris dros. Tu kanonieri qurdebi
sabWoTa kavSiris dros sazogadoebrivi urTierTobis Semadgeneli nawili
iyo, romelic saxelmwifo funqciebs asrulebda (konfliqtis mogvareba,
gadawyvetilebis asruleba da a.S.) maSin ismeba kiTxa: rogor SeiZleba
kanonier qurdebze, rogorc danaSaulebriv organizaciaze saubari? da Tu
vaRiarebT, rom kanonieri qurdebi danaSaulebrivi organizacia iyo, maSin
sazogadoebac danaSaulebrivi yofila. am SemTxvevaSi saqme SeiZleba
gvqondes miTTan kanonieri qurdebis Sesaxeb, raTa xeli SeeSala sabWoTa
moqalaqisaTvis Tavisuflad daewyo azrovneba (miTologiiT
socializirebuli adamiani ver iazrovnebs Tavisuflad da Sesabamisad ar
warmoadgens safrTxes sabWoTa saxelmwifosaTvis) an sazogadoebis
survilTan daekmayofilebina is moTxovnebi, romlis miRebac mas ar SeeZlo
sabWoTa saxelmwifosagan (samarTlianobis miRweva);
mecnierTa erTi nawili aRiarebs, rom organizebuli danaSauli
arsebobs, magram eWvqveS ayenebs maT (organizebuli danaSaulis) zogierT
Tvisebas da maTi mxridan wamosul sazogadoebriv da saxelmwifoebriv
102
saSiSroebas. mecnierTa es nawili fiqrobs, rom organizebuli danaSauli aris
rogorc miTi aseve realoba, rogorc sazogadoebasTan mWidro kavSirSi
myofi, aseve damoukidebeli forma urTierTobis, romlis Sesaxebac
srulyofili suraTisaTvis saWiroa rogorc empiriuli kvlevebi, aseve
qveynis istoriul-politikuri analizi. 438
103
saqmianobis organizebuloba
germanelma profesorma hesma gasuli saukunis 80-ian wlebSi Seiswavla da
gaanaliza mafiuri jgufebis sisxlissamarTlebrivi saqmeebi da mivida das-
kvnamde, rom mafiozuri (danaSaulebrivi) jgufebi arsebobda, magram ver iqna
dadgenili maTi formaluri daqvemdebareba erTi (an ramdenime) organizaciis
qveS.443 igive Sexedulebis matarebelia mafiis cnobili italieli mkvlevari
pino arlaCi. sociologiis profesori arlaCi Tavis naSromSi: „mafia Signi-
dan, don antonio kalderonis cxovreba“ aRniSnavs, rom „antonio kalderonis
mier mowodebuli informacia iZulebuls mxdis mec da sxva mafia mkvlevar-
sac, visac aqamde egona, rom mafia iyo myari, saidumlo, formaluri, normebze
damyarebuli da instituciuri sabWos mqone organizacia, romelic yofna-ar-
yofnaze ibrZis, vifiqroT, rom mafiis formaluri organizebuloba mxolod
arasruli [da moCvenebiTia]“. mafioz kalderonis TqmiT mafiur jgufebs So-
ris metad cudi urTierToba iyo, araviTari koordinacia da saqmianobis
dagegmva ar arsebobda, xSirad jgufebs Soris urTierToba pirovnul
Sexedulebebs emyareboda da ugulebelyofili iyo urTierTobis zogadi,
aRiarebuli normebi.444
104
adgili hqonda kulturuli (mentaluri) normebidan gamomdinare ur-
TierTobebs, anu siciliaSi dabadebuli da emigrirebuli adamiani Tavs
valdebulad grZnobda daxmareboda sakuTari kulturis da msgavsi men-
talitetis mqone megobars.447 am mxriv, saintereso mosazrebas aviTarebs
italiuri warmoSobis, did britaneTSi mcxovrebi, sociologiis profesori
diego gambeta. misi azriT, danaSaulebrivi jgufi, romelic saerTaSoriso
doneze fiqrobs rom imuSavos sakmaris resursebs unda flobdes, rom moipo-
vos informacia sxva qveyanaSi arsebuli mdgomareobis Sesaxeb (konkurencia,
moTxovnileba, samarTaldamcav organoTa sistema da a.S.), rac TiTqmis Seu-
Zlebelia da mxolod adgilobriv doneze aris misaRwevi. 448
Zaladobis gamoyeneba
Zaladobis gamoyeneba mafiuri jgufebis mier miznis miRwevis erT-erTi
saSualebaa. Zaladoba, am mxriv, SeiZleba CaiTvalos aralegaluri bazris
kontrolisaTvis saWiro saSualebad. mafiur jgufebs Zalis gamoyeneba
esaWiroebaT rogorc maTTan dadebuli xelSekrulebis gansaxorcieleblad,
aseve konkurenciis Camosacileblad, anu maTTvis Zalis gamoyeneba da-
kavSirebulia adgilobrivi socialuri sferosagan aRiarebis misaRebad.
mafiuri jgufebis interesia Zalis gamoyenebis minimumamde Semcireba, raTa
gadametebuli Zalis gamoyenebam ar gamoiwvios sazogadoebis
winaaRmdegoba.449
Zalis gamoyenebis mafiuri jgufebis midgoma didad hgavs organizacia „ka-
nonieri qurdis“ midgomas. amis naTeli magaliTia sityva „besprideli“, rome-
lic unormobas niSnavs. arasaWiro Zaladoba ganixileboda „besprideliad“,
radgan miuRebeli SeiZleba yofiliyo sazogadoebisaTvis da SeebRala organ-
izaciis saxeli, anu ar moetana aRiareba.
447iqve.
448igive, gv. 16.
449Besozzi,C., 1997. S. 17.
450igive, gv. 20.
105
danaxva. is, rom mafiuri jgufebi saxelmwifo struqturebis warmomadgen-
lebTan urTierToben maT (mafiur ojaxebs) ganasxvavebs bandebisagan. 451 sax-
elmwifosa da mafiis urTierToba praqtikuli TvalsazrisiT ormxrivia, sax-
elmwifo warmomadgenlebic profitireben danaSaulebrivi jgufebisagan da
surT kidevac maTi arseboba (mag. arCevnebis dros mosaxleobis gadabireba,
Savi saqmianobis Sesasruleblad (mkvleloba, daSineba, SantaJi da a.S.)). Tavis
mxriv mafiuri jgufebi kargad iyeneben saxelmwifo moxeleebs sakuTari
miznebis dasakmayofileblad. falkones da padovanis TqmiT, italiuri mafia
sakuTari TviTmyofadobisaTvis ibrZvis, mas sulac ar ainteresebs arc sax-
elmwifo Zalauflebis mopoveba da arc misi gamoyeneba. es ar aris misi sur-
vili, saqmianobis mizani.452
swrafva Zalauflebisaken
mafia ar SeiZleba CaiTvalos myar organizaciad, Sesabamisad mas ar gaaCnia
konkretuli, specifiuri gegmebi, mniSvnelovania mxolod, rom mafiozma (pi-
rovnebam) miaRwios socialur aRiarebas fulis an/da Zaladobis gam-
oyenebiT.453 hesis Tanaxmad, „mafiozebis qmedebebis ZiriTadi mizani aris so-
cialuri aRiareba, aRniSnuli gulisxmobs, rogorc finansuri kuTxiT adami-
anis aRiarebas, aseve socialuri prestiJis safexurze asvlas.“454
naTelia, rom mafiuri gaerTianebebi Zalauflebisaken miiswrafvian, ma-
gram es ar aris formaluri Zalauflebisaken swrafva, aramed calkeuli krim-
inaluri avtoritetebis qarizmatuli miswrafeba, TanamoqalaqeebSi da (miT
ufro) konkurentebSi saxeli da aRiareba moipovon. 455 Zalauflebis xelSi
Cagdeba SesaZlebelia mxolod lokalur an regionalur (nacionalur)
doneze, rac aseve damokidebulia sazogadoebis kulturul mdgomareobaze,
romelmac kriminaluri avtoriteti „dabada“.456 es ar gamoricxavs, rom krim-
inalur avtoritets aRiareba saerTaSoriso donezec sWirdeba. igi am
avtoritets sakuTari danaSaulebrivi saqmianobisaTvis iyenebs.
mafiis, rogorc organizaciis miTologiurobaze saubrobs aseve daniel
bitmani.457 bitmanis azriT, mas Semdeg, rac francis ford kopolas filmi
„naTlimama“ gamoCnda kino- da teleekranebze (1971 weli) srulad Seicvala
mafiozis roli da daniSnuleba. marlon brandos mier ise kargad da origi-
nalurad, mafiis bosisaTvis yvela saWiro TvisebebiT iyo don korleones
figura naTamaSevi, rom mayurebels kiTxva uCndeba, marlon brandom mafiis
bosi mxolod iTamaSa, Tu Tavad iyo namdvili bosi?
magazin.de/mythosforschung/db_mafia.pdf
106
faqtia, rom filmis „naTlimama“ gamoCenis Semdeg mafiozebma Tavad mibaZes
brandos gmirs, saqcielSi, laparakSi, qmedebebSi. sazogadoebas brandos meS-
veobiT Seeqmna warmodgena, rom mafia da misi xelmZRvaneli samarTliani saq-
misaTvis ibrZvis da yvelafers akeTebs sakuTari ojaxis Rirsebis dasacavad.
marlon brandosTvis mafiis bosebis mibaZvis kargi magaliTia 1974 wels si-
ciliaSi sasamarTlo procesze luCiano legos Cacmuloba da qcevis manerebi.
mafioz luCiano legos Sesaxedaoba, garegnoba naTlad miuTiTebda, rom man
marlon brandos personaJs mibaZa. grZeli sigariT, win wamoweuli didi qve-
danikapiT da ampartavnuli, qedmaRluri mzeriT luCiano legom marTlac
SeZlo „naTlimamis“ mibaZva.458
filmis gamosvlamde arcerTi italieli an sicilieli ar iyenebda sityvas
„Pate“ (Padrino), romelic arasworad iTargmna inglisurad da filmis saTauri
gaxda - Godfather. italielebisaTvis ojaxis ufrosi manamde yovelTvis iwode-
boda compare (Gevatter) – naTlimama da ara Padrino. filmis gamosvlis Semdeg
amerikaSi moqmedi italiuri warmoSobis kriminalurma jgufebma (ojaxebma)
daiwyes Zvelmoduri sityva Compare-s nacvlad Padrino-s gamoyeneba. axal-
gazrda italielebma, romlebic danaSaulebriv jgufebTan iyvnen kavSirSi
daiwyes filmis personaJebis msgavsad mzis saTvaleebis da wvrilzoliani
Sarval-kostumis tareba. TviT niu-iorkeli bosi jon gotis surda iseTi
yofiliyo, rogoric iyo don vito korleone (marlon brandos mier Seqmnili
gmiri).459
yovelive zemoaRniSnuliT naTeli xdeba, rom Znelia imis dadgena, Tu sad
mTavrdeba miTi samarlianobisaTvis, megobrebis, ojaxis uflebebisa da
RirsebisaTvis mebrZol da sisxlismRvrel, mkvlel da ukanono saqmianobiT
gamdidrebul kriminalur avtoritets, mafiis bossa Tu kanonier qurds So-
ris. faqtia is, rom isini Cveni yoveldRiuri cxovrebis nawili gaxdnen da
cdiloben Tavze mogvaxvion da „sagmiro saqmeebad“ „mogvyidon“ sakuTari
ukanono saqcieli.
107
Tavi mexuTe
fulis gaTeTreba
organizebuli danaSaulis saqmianobis erT-erT ZiriTad mimarTulebas
warmoadgens danaSaulebrivi gziT mopovebuli qonebis fulad gadaqceva, fu-
lis gaTeTreba anu qonebis legalizacia. organizebuli jgufebi fulis
gaTeTrebis process xSirad didi xnis ganmavlobaSi amzadeben. oficialurad,
samarTaldamcavi organoebisaTvis Tvalis asaxvevad, samewarmeo firmebis Se-
qmna da Camoyalibeba, romelTa meSveobiTac organizebul jgufs fulis
gaTeTreba surs, SeiZleba wlebis ganmavlobaSi grZeldebodes.
cneba „fulis gaTeTreba“ zogadia da qonebis, rogorc mimoqcevis, aseve
misi fulad gadaqcevis process moicavs.460 fulis gaTeTrebis pirveli isto-
riuli cnoba 1957 wliT TariRdeba, rodesac italiur-amerikuli mafiis
xelmZRvanelebi luCiano, sindona da lanski palermos erT-erT sastumroSi
heroinis gasaRebis da fulis gaTeTrebis gzebis monaxvaze msjelobdnen.
marTalia, 1957 wlamde fulad-sakredito danaSaulebs adgili hqonda, magram
es danaSaulebi fulis gaTeTreba ar iyo, vinaidan maT organizebulobis
kuTxiT profesionalizmi ekldaT, rac damaxasiaTebelia fulis
gaTeTrebisaTvis.461 fulis gaTeTreba, rogorc organizebuli jgufis erT-
erTi saqmianobis saxeoba jer kidev mecnierulad gamoukvlevel sferos war-
moadgens, romelic did zians ayenebs TiToeuli qveynis ekonomikas. 462
108
saxsrebis legalizacias, anu qveynis safinanso, fulad-sakredito brun-
vaSi gaSvebas, an nebismieri xasiaTis ukanonod miRebuli fuladi saxsrebiT
samewarmeo Tu sxvagvar ekonomikur saqmianobas. 463
ssk 194-e muxls gaaCnia me-2 da me-3 nawilebi, romlebic amZimeben pasux-
ismgeblobas Tu qmedeba Cadenilia: jgufurad, araerTgzis, miRebul iqna
didi odenobiT (30 000-dan 50 000-mde laris) Semosavali, organizebuli jgu-
fis mier, samsaxurebrivi mdgomareobis gamoyenebiT, miRebul iqna gan-
sakuTrebiT didi odenobis (50 000 laris zeviT) Semosavali.
organizebuli jgufi gansazRvrulia ssk 27-e muxlis mesame nawilis
mixedviT. „danaSauli organizebuli jgufis mieraa Cadenili, Tu igi ganaxor-
ciela drois gansazRvrul periodSi arsebulma, SeTanxmebulad moqmedma,
struqturuli formis mqone jgufma, romlis wevrebi winaswar SekavSirdnen
erTi an ramdenime danaSaulis Casadenad an romlis mizania pirdapir an ara-
pirdapir finansuri an sxva materialuri sargeblis ukanonod miReba“.464
praqtikuli TvalsazrisiT erTgvar gaugebrobas warmoadgens da rTuli
gasamijnia fulis gaTeTreba „jgufurad“ da fulis gaTeTreba „organizebu-
lis jgufis“ mier. vinaidan, fulis gaTeTreba aris organizebuli dana-
Saulebrivi jgufis saqmianoba, igi TavisTavad gulisxmobs danaSaulis
jgufurad Cadenas.
109
venis kongresis formulirebidan, romelic narkotikuli danaSaulidan
miRebuli Semosavlebis legalizacias exeboda. 468
468iqve.
469gugava, d., 2001. gv. 151.
110
danaSaulis iaraRis CamorTmevis da konfiskaciis da danaSaulis „trans-
portirebis“ Taobaze;
7. evrosabWos 2005 wlis konvencia „danaSaulebrivi gziT miRebuli
Semosavlebis gaTeTrebis, moZiebis, amoRebis da konfiskaciis da terorizmis
dafinansebis Sesaxeb“. ratificirebuli saqarTvelos parlamentis mier 2013
wlis 4 oqtombers da ZalaSia 2014 wlis 1 maisidan;
8. saerTaSoriso organizaciis finansuri qmedebis specialuri jgufis
(FATF) mier SemuSavebulia 40 rekomendacia, 470 romelic mimarTulia fulis
gaTeTrebis winaaRmdeg da moicavs sisxlissamarTlebriv marTlmsajulebas,
samarTaldamcav organoTa sistemas, safinanso sistemis regulirebas da
saerTaSoriso TanamSromlobas;
9. 2003 wlis 6 ivniss saqarTvelos kanoni „ukanono Semosavlis legali-
zaciis aRkveTis xelSewyobis ASesaxeb“;
10. „ukanono Semosavlebis legalizaciis aRkveTis xelSewyobis Sesaxeb“
saqarTvelos kanonis miznebisaTvis sayuradRebo zonebis nusxis dadgenis
Sesaxeb saqarTvelos erovnuli bankis prezidentis 2011 wlis 24 agvistos
brZaneba #65/04;
11. „komerciuli bankebis ukanono Semosavlebis legalizaciis da
terorizmis dafinansebis riskis zedamxedvelobis angariSgebis Sevsebis da
informaciis wardgenis wesis damtkicebis Taobaze“ saqarTvelos erovnuli
bankis prezidentis 2015 wlis 21 aprilis brZaneba #46/04.
111
wevrebuli nawilebi miaqvs bankis angariSze gansaTavseblad, raTa Tavidan ai-
cilos bankis mier misi identifikacia, romelic kanoniT dadgenil Tanxaze
metis bankSi Setanis SemTxvevaSia aucilebeli.472
didi raodenobiT naRdi fulis qonam swrafad SeiZleba eWvSi Caagdos sa-
marTaldamcavi organoebi. igi Znelad transportirebadia, vinaidan didia
transportirebis dros misi aRmoCenis, dakargvis an moparvis albaToba.
zemoaRniSnulis safuZvelze SeiZleba davaskvnaT, rom didi raodenobiT
naRdi fulis qona damnaSaveebisaTvis erTgvar problemas warmoadgens. aSS-is
iusticiis departamentis cnobiT, erTi milioni dolari 5-dolariani kupi-
urebiT iwonis 440 funts,473 erTi milioni dolari 10-dolariani kupiurebiT
– 220 funts, erTi milioni dolari 20-dolariani kupiurebiT – 110 funts,
erTi milioni dolari 100-dolariani kupiurebiT – 22 funts.474 mocemuli
magaliTidan naTelia is siZnele, romelic dakavSirebulia didi raodenobiT
naRdi fulis transportirebasTan.
naRdi fulis sabanko angariSze Setanis dros warmoqmnili problemebis
SemTxevaSi (bankis TanamSromels aReZra eWvi fulis warmomavlobis Taobaze)
organizebuli jgufis mier bankis TanamSromlebs waredginebaT gayalbebuli
angariSebi, xelSekrulebebi, romlebic fulis legaluri gziT warmomav-
lobas adastureben (avtomobilebis yidva-gayidvis xelSekrulebebi,
restornebis an sastumroebis yovelTviuri Semosavlebis angariSebi).
112
bankSi (nawil-nawil) Setanili xuTi milioni evro gadaericxa firmas, rome-
lic ofSorul zonaSi aris registrirebuli, aqedan es Tanxa kosovos gavliT
moxvda ruseTis federaciaSi momuSave amerikuli firmis filialSi, saidanac
kvlav ofSeruli zonis gavliT (ukve ara 5 milioni, aramed 4,5 milioni evro)
dabrunda evrokavSiris teritoriaze moqmed erT-erT sazogadoebriv
fondSi, romelic, Tavis mxriv, exmareba ganviTarebad saxelmwifoebs demo-
kratiis ganviTarebaSi. rac ufro kompleqsuria (xSiria) gadaricxvebis jaWvi,
miT ufro Znelia samarTaldamcavi organoebisaTvis gadaricxvebis kvalis
dadgena da gamoZiebisaTvis saWiro mtkicebulebebis mopoveba.
kidev erTxel xazgasasmelia is garemoeba, rom fulis gaTeTrebis meore
safexuris ZiriTad mizans warmoadgens safinanso operaciebis gziT dana-
Saulebrivad mopovebuli naRdi fulis warmomavlobis kvalis waSla.
476iqve.
113
mcxovrebi kolumbielebis), xdeboda sabanko angariSebis fsevdonimebiT
gaxsna da gamoyeneba.477
114
miRebis xarjze gadmoricxul Tanxas uricxavdnen safinanso satransfero
kompanias, romelic aseve garkveuli Tanxis sanacvlod, aRniSnul Tanxas ukan
ricxavda samxreT amerikis firmebis sabanko angariSebze.
aRsaniSnavia, agreTve fulis gaTeTreba moCvenebiTi angariSebis (yalbi
dokumentaciis) meSveobiT, romlebic realuri, moqmedi firmebis saxeliT
xorcieldeba. mag. ekonomiuri siZneleebis mqone a. mivida b.-sTan, romelic a-
.s informaciiT kriminalur ekonomiur saqmianobaSi aris gareuli. kerZod, a.-
sTvis cnobili iyo, rom b. kriminalur organizaciasTan erTad saqmianobda,
romelic aRmosavleT evropis qveynebisaTvis micemul ekonomiuri daxmare-
bis nawils sakuTar angariSebze aTavsebda. a.-m gaxsna sabanko angariSi aSS
dolarSi da gauforma b.-s simboluri xelSekruleba saqonlis miwodebis
Taobaze, ris Semdegac b.-m a.-s 420 aTasi amerikuli dolari gadauricxa.
sinamdvileSi a.-s da b.-s Soris araviTar saqonlis miwodebas adgili ar
hqonia. a. valdebuli iyo b.-s mier misTvis micemuli 420 aTasi aSS dolari
garkveuli drois Semdeg procentebiT daebrunebina b.-sTvis. samarTal-
damcavma organoebma gamoZiebis Sedegad daadgines, rom aRniSnuli Tanxa
ruseTis teritoriaze moqmed kriminaluri organizebuli jgufis „obSiakas“
ekuTvnoda, romelic danaSaulebrivi gziT iyo Segrovebuli.
saerTaSoriso organizacia FATF-is #18 rekomendaciis mixedviT,
qveynebma ar unda dauSvan fiqtiuri bankebis [firmebis] daarseba da ar unda
dauSvan maTi uwyveti funqcionireba. finansurma dawesebulebebma ar unda
iTanamSromlon maTTan.
115
5.4.4. fulis gaTeTreba politikosebis mier
saerTaSoriso organizacia FATF –is mier dadgenil iqna im politikosebis
wre, romlebsac TavianTi politikuri gavleniT fulis gaTeTrebis yvelaze
didi SesaZlebloba gaaCniaT. maT Soris arian qveynis xelisuflebisa da
mmarTvelobis umaRlesi da adgilobrivi organoebis pirveli pirebi,
mTavrobis wevrebi da politikosebi, iusticiis, safinanso da Tavdacvis
maRalCinosnebi, politikuri partiebis liderebi. evrokavSiris mier 2005
wlis 15 dekembers „fulis gaTeTrebis Sesaxeb“ miRebuli kanonis mixedviT,
politikosTa wres miekuTvnebian aseve maRalCinosani saxelmwifo
warmomadgenlebis ojaxis wevrebi da maTTan daaxlovebuli pirebi, vinaidan
xSirad swored isini arian fulis gaTeTrebis Sedegad miRebuli mogebis
adresatebi, romelTa angariSzec xdeba politikosebis mier gaTeTrebuli
fulis gadaricxva.
vinaidan maRalCinosani politikosebis didi nawili diskreciis uflebiT
sargeblobs, maT mier ganxorcielebuli danaSaulis Semcveli finansuri
operaciebi Zneli dasadgenia. garda amisa, politikosebis mier Cadenili
fulis gaTeTrebis faqtebis umravlesoba ofSerul zonebSi arsebuli
firmebis sabanko angariSze gadairicxeba, risi sruli gamoZiebac
miuwvdomeli xdeba samarTaldamcavi organoebisaTvis.
xSirad fulis gaTeTrebas axorcieleben politikosebis ukan mdgomi
pirebi: maTi ojaxis wevrebi, megobrebi, advokatebi an maT mier daqiravebuli
pirebi. samarTaldamcavi organoebis mier gamoZiebas arTulebs is faqtic,
rom fulis gaTeTrebas diplomatiuri statusis mqone pirebi axorcieleben,
romelTa dakavebac garkveul sirTuleebTan aris dakavSirebuli.
saerTaSoriso organizacia FATF-is #6 rekomendaciis mixedviT,
finansurma institutebma cnobil politikosebTan mimarTebaSi finansuri
mdgomareobis Semowmebis normalur zomebTan erTad unda gaataron Semdegi
damatebiTi RonisZiebebi: a) unda gaaCndeT riskis menejmentis saTanado
sistema klientis politikuri cnobadobis gansazRvris mizniT; b) unda
gaaCndeT amgvar politikur klientebTan urTierTobis damyarebis saqmeSi
ufrosis (zemdgomis) mxardaWera; g) unda miiRon racionaluri zomebi
qonebisa da fulis wyaroebis dasadgenad; d) unda SeeZloT politikosis
biznes urTierTobebis sistematiuri kontrolis ganxorcieleba.
116
arasakmarisi sakanonmdeblo baza, romelic ekonomiuri saqmianobis
zedamxedvelobas Seuwyobda xels,
bankebis da firmebisaTvis minimaluri sabuRaltro
angariSvaldebuleba.
117
Tavi meeqvse
danaSauli sicocxlisa da janmrTelobis winaaRmdeg
danaSauli mimarTuli adamianis sicocxlisa da janmrTelobis
winaaRmdeg gansakuTrebuli saSiSroebiT gamoirCeva, vinaidan igi
xelyofs adamianisaTvis yvelaze Rirebul sikeTes, sicocxlis uflebas
da janmrTelobas. danaSauli mimarTuli adamianis sicocxlisa da
janmrTelobis winaaRmdeg Zaladobrivi xasiaTis danaSaulTa ricxvs
ganekuTvneba da saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis XIX da XX
TavebSi regulirdeba. Zaladobrivi danaSaulis kriminologiuri da
sisxlissamarTlebrivi ganmartebebi gansxvavebulia. kriminologia
Zaladobriv danaSauls ufro farTod ganixilavs da gulisxmobs skolis
bulingidan dawyebuli SeiaraRebul Zaladobamde damTavrebuli, yvela
saxis (administraciul samarTlebriv, sisxlis samarTlebriv) qmedebas.
sisxlissamarTlebrivi TvalTaxedviT, Zaladobrivi danaSauli moicavs
mxolod im qmedebas, rac gaTvaliswinebulia saerTaSoriso da sisxlis
samarTlis normebiT.479
saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsi iTvaliswinebs „mkvlelobis
mraval saxeobas“.480 kerZod, ssk 108-e muxli iTvaliswinebs
sisxlissamarTlebriv pasuxismgeblobas damamZimebeli garemoebebis
gareSe ganzrax mkvlelobis CadenisaTvis. ssk-is 109-e muxli
iTvaliswinebs pasuxismgeblobas damamZimebel garemoebebSi Cadenil
ganzrax mkvlelobisaTvis.481 ssk 110-e muxli sisxlissamarTlis
pasuxismgeblobas iTvaliswinebs ganzrax mkvlelobas msxverplis
TxovniT, ssk 111-e muxli – uecari, Zlieri sulieri aRelvebis
mdgomareobaSi Cadenili mkvlelobisaTvis, ssk 112-e muxli – dedis mier
axalSobilis ganzrax mkvlelobisaTvis, ssk 113-e muxli –aucilebeli
mogeriebis farglebis gadacilebiT Cadenili mkvlelobisaTvis, ssk 114-
e muxli – damnaSavis SepyrobisaTvis aucilebeli zomis gadacilebiT
Cadenili mkvlelobisaTvis, ssk 115-e muxli – TviTmkvlelobamde
miyvanisaTvis, ssk 116-e muxli – gaufrTxileblobiT Cadenili
sicocxlis mospobisaTvis.
ssk 109-e muxliT gaTvaliswinebuli sxvadasxva saxis mkvlelobebi
erTmaneTisagan gansxvavdebian:
1. iuridiuli Semadgenlobis TvalsazrisiT da sasjelis zomiT;
2. „maTi Cadenisa da gamoZiebiT dasadgeni garemoebebis wris
gansazRvrisa da maTi dadgenis SesaZlo TaviseburebebiT“;482
3. kriminologiuri TvalTaxedviT damnaSavis pirovnebis dadgeniT.
479igive,gv. 145.
480fafiaSvili, S., 2003. gv. 78.
481ssk 109-e muxlis kritika ix.: gamyreliZe, o., 2008b. gv. 6.
482fafiaSvili, S., 2003. gv. 79.
118
ssk 109-e muxliT gaTvaliswinebuli sxvadasxva mkvlelobebis
kriminologiuri analizis kuTxiT gamovyoT ramdenime maTgani:
1. damnaSave, romelic „msxverplis an misi axlo naTesavis
samsaxurebriv saqmianobasTan an sazogadoebrivi movaleobis
SesrulebasTan dakavSirebiT“ an „rasobrivi, religiuri, erovnuli an
eTnikuri Seuwynareblobis gamo“ Caidens ganzrax mkvlelobas,
SesaZlebelia politikuri motiviT moqmedebdes, rac safrTxes Seuqmnis
qveynis politikur da sazogadoebriv Tanacxovrebas, gamoiwvevs
msxverplad gamxdari jgufis sapirispiro moqmedebebs;
2. SezRuduli SesaZleblobebis mqone damnaSave, romelic
ukmayofiloa Tavisi mdgomareobiT, Caidens ganzrax mkvlelobas misTvis
„winaswari SecnobiT arasrulwlovnisa an umweo mdgomareobaSi myofisa“,
SesaZlebelia igi moqmedebdes fsiqologiuri arastabilurobis
niadagze. kerZod, froidis fsiqoanalitikuri Teoriis mixedviT,
damnaSave zog SemTxvevaSi aracnobierad moqmedebs da misi qmedebis axsna
Rrmad aris mis pirovnebaSi „damarxuli“, rac SeiZleba bavSvobaSi
miRebuli travmidan an ocnebebidan momdinareobdes,483 anu SezRuduli
SesaZleblobebis mqone adamianma, romelic sakuTari mdgomareobiT aris
ukmayofilo, SeiZleba moklas sxva umweo mdgomareobaSi myofi piri,
riTac igi Surs iZiebs sakuTar umweobaze;
3. mniSvnelovania „jgufurad“ Cadenili ganzrax mkvlelobis
SemTxvevaSi danaSaulTan brZolis TvalsazrisiT imis garkveva, Tu ra
saxis jgufTan gvaqvs saqme, romelic ssk 27-e muxlis Tanaxmad, winaswar
SeuTanxmeblad, Tu winaswari SeTanxmebiT moqmedebda an organizebuli
jgufia, xolo Tu saqme organizebul jgufs exeba, rogori saxis aris igi:
martivi, rTuli (struqturulad organizebuli), bandituri, mafiozuri
Tu „profesiuli damnaSaveebis liderTa korporacia“;484
4. ganzrax mkvlelobas, romelic Cadenilia angarebiT moraluri
safuZvlebis garda (siZunwe, momxveWvelobiTi suli),485 SesaZlebelia
gaaCndes kriminologiuri axsna. angarebiTimkvleloba, romlis mizani
materialuri gamorCenis miRebaa,486 SeiZleba Cadenil iyos ojaxuri
konfliqtis, ekonomiuri gausaZlisobis, socialuri usamarTlobis
niadagze.
483Herren,
R., 1973. S. 65.
484baZaRua, m., 1998. gv. 27.
485obolaZe, r., 1999a. gv. 60, 61.
486lekveiSvili, m. da avt. kol., 2008. gv. 49.
119
6.1. sicocxlis winaaRmdeg mimarTuli danaSaulebis
kriminologiuri Sefaseba
6.1.1. statistikuri monacemebi
bolo wlebis ganmavlobaSi momxdari sicocxlis winaaRmdeg mimarTuli
danaSaulebis statistikuri monacemebi, romelic Sinagan saqmeTa
saministros mier iqna gamoqveynebuli Semdegnairad gamoiyureba.
ganzrax mkvlelobis statistikuri monacemebi (Sss):
120
adamianis sicocxlis dacvaSi mniSvnelovani roli eniWeba kriminalur
mecnierebebs: qveynis sakanonmdeblo bazas; samarTaldamcavi organoebis saq-
mianobas; kriminalistikur samsaxurs; kriminologiur kvlevebs, potenciuri
damnaSaveebis da msxverplis aRmoCena-gadarCenis kuTxiT.
sicocxlis mospoba am danaSaulis gansakuTrebul sazogadoebriv saSiS-
roebas ganapirobebs. mkvleloba ara marto Tavisi pirdapiri SedegiT aris
sazogadoebrivad saSiSi, aramed mas uaryofiTi gavlenis moxdeba SeuZlia
qveynis mosaxleobis usafrTxoebis grZnobis Camoyalibebis saqmeSi.
mkvleloba, romelic gauxsneli rCeba, qveynis mosaxleobas SiSis sindroms
uyalibebs, vinaidan mas (adamians) esmis, rom damnaSave, romelmac mkvleloba
Caidina da jer dakavebuli ar aris, SesaZlebelia misi da misi ojaxis wevrebis
winaaRmdegac msgavsi qmedeba Caidinos da TviTon gaxdes danaSaulis (pir-
dapiri Tu iribi) msxverpli. amdenad, friad mniSvnelovania mkvlelobis dana-
Saulis saqmeebis samarTaldamcavi organoebis mier swrafi gaxsna.
121
profesori fafiaSvili ganzrax mkvlelobebis sisxlis samarTlis saqmeTa
gauxsnelobis or mizezs asaxelebs: 496
1. mkvlelobis saqmeebis gaxsnis sirTule;
2. ganzrax mkvlelobis saqmeebis gamoZiebis procesSi daSvebuli
Secdomebi, anu samarTaldamcavi organoebis muSakTa araprofesionalizmi.
garda amisa, xazgasasmelia agreTve is faqti, rom Tu saqrTveloSi ganzrax
mkvlelobaTa didi raodenoba angarebiTi xasiaTisaa, maSin unda vivaraudoT,
rom igi kargad aris winaswar mkvlelis mier momzadebuli da Sesrulebulia
umaRles doneze (mag. Ramis saaTebSi, cariel quCaSi, araregistrirebuli
cecxlsasroli iaraRiT Cadenili mkvleloba, romelsac TviTmxilvelebi ara
hyavs); aravisTvis saidumlos ar warmoadgens, rom xSirad amgvar mkvlelo-
bebs ukveTavdnen da/an mfarvelobdnen maRalCinosani politikuri wris war-
momadgenlebi, romelTa survils ar warmoadgenda mkvlelobis saqmis gaxsna
da isini yovelgvari saSualebebiT xels uSlidnen gamoZiebas WeSmaritebis
dadgenaSi.497
yovelives unda daematos is garemoeba, rom bolo wlebSi gamomZieblis
profesia araprestiJuli gaxda da bevri gamocdili gamomZiebeli kerZo
struqturebSi, mosamarTled, prokuroris TanaSemwed gadavida.498
Tu mocemul statistikur monacemebs SevadarebT germniis federaciuli
respublikis statistikur monacemebs, davinaxavT, rom saqarTveloSi
ganzrax mkvlelobis gaxsnis statistikuri maCvenebeli 2007-2012 wlebSi 50-
55 procenti iyo, 2015 wels ssk 109-e muxliT Cadenili danaSaulis gaxsnis
maCvenebeli 64%-ia, germaniaSi es maCvenebeli 95 procents Seadgens.499 aseTi
didi gansxvaveba ganpirobebuli unda iyos Semdegi faqtorebiT:
122
ganzrax mkvlelobis mcdelobis praqtikaSi araswori kvalifikacia.
xSirad faqtebi, rodesac erTma pirma meore pirs sxeulis zemo nawilSi
(muceli, mkerdi, Tavi) miayena sxeulis naklebad mZime an msubuqi dazianeba,
sagamoZiebo organoebis mier kvalificireba xdeboda, rogorc ganzrax
mkvlelobis mcdeloba, miuxedavad imisa, hqonda Tu ara mkvlelobis
ganzraxva damnaSaves, anu surda Tu ara dazaralebulis mokvla. aRniSnuli
sakiTxi daixvewa, ris gamoc iklo ganzrax mkvlelobis mcdelobis
maCvenebelma.
123
6.2.2. janmrTelobis winaaRmdego mimarTuli danaSaulis Sefaseba
adamianis janmrTeloba sicocxlesTan erTad Seufasebel sikeTes war-
moadgens. adamianis janmrTelobis mdgomareoba pirdapir kavSirSia misi
sicocxlis xangrZlivobasTan, mis guneba-ganwyobilebasTan, mis Sromisunar-
ianobasTan da a.S.501 janmrTelobis dazianebis Semadgenlobani materialur
SemadgenlobaTa ricxvs ganekuTvneba da danaSaulis damTavrebulad
cnobisaTvis aucilebelia gansazRvruli Sedegis dadgoma.502 janmrTelobis
winaaRmdeg mimarTuli qmedebebis sisxlissamarTlebrivi pasuxismgeblobis
sakiTxi mocemulia ssk me-20-e TavSi, muxli 117 – janmrTelobis ganzrax mZime
dazianeba, muxli 118 – janmrTelobis ganzrax naklebad mZime dazianeba,
muxli 120 – janmrTelobis ganzrax msubuqi dazianeba, muxli 121 - janmr-
Telobis ganzrax mZime an naklebad mZime dazianeba uecari, Zlieri sulieri
aRelvebis mdgomareobaSi, muxli 122 - janmrTelobis mZime an naklebad mZime
dazianeba aucilebeli mogeriebis farglebis gadacilebiT, muxli 123 -
janmrTelobis mZime an naklebad mZime dazianeba damnaSavis SepyrobisaTvis
aucilebeli zomis gadacilebiT, muxli 124 - janmrTelobis naklebad mZime an
mZime dazianeba gaufrTxileblobiT, muxli 125 – cema, muxli 126 – Zaladoba,
muxli 1261 - ojaxSi Zaladoba.
sisxlis samarTlis mixedviT, janmrTelobis dazianeba aris „adamianis
sxeulis, misi organos Tu qsovilis anatomiuri mTlianobis an fiziologi-
uri funqciis darRveva, anda paTologiuri mdgomareoba, romelic gamowveu-
lia sxvadasxva garemo faqtorebis zemoqmedebiT“.503
kriminologiuri TvalsazrisiT, adamianis janmrTelobis winaaRmdeg
mimarTuli danaSaulis Seswavla ZiriTadad mniSvnelovania:
1. moZalade damnaSaveebis gamovlenis da maTTvis Sesabamisi Terapiis
SeTavazebis kuTxiT;
2. danaSaulis gaxsnis maCveneblis Seswavlis kuTxiT;
3. am saxis danaSaulis potenciuri msxverplis gafrTxilebis mizniT;
4. problemuri ojaxebis gamovlenis TvalsazrisiT, raTa moxdes bavSvebis
(da sxva pirovnebebis) ojaxuri Zaladobisagan dacva.
124
1. samarTaldamcavi organoebisadmi undoblobiT (Sesabamisad, ar xdeba
dazaralebulis mxridan policiasTan TanamSromloba);
2. SurisZiebis motiviT (dazaralebuls surs TviTon iZios Suri
damnaSaveze);
3. damnaSavesa da dazaralebuls Soris urTierTobiT (naTesauri
urTierTobis gamo, dazaralebuls ar surs iTanamSromlos policiasTan);
4. dazaralebulis damnaSavisadmi SiSiT;
5. dazaralebulis damnaSavesTan fulad garigebaze wasvla (samedicino
xarjebis dafarva, janmrTelobis dazianebisaTvis fuladi anazraurebis
miReba).
125
Tavi meSvide
ekonomikuri danaSauli
saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis merve kari exeba ekonomikur
danaSaulebs. ekonomikuri danaSaulebi mocemulia xuT TavSi: Tavi XXV
(danaSauli sakuTrebis winaaRmdeg); Tavi XXVI (danaSauli samewarmeo an sxva
ekonomikuri saqmianobis winaaRmdeg); Tavi XXII (danaSauli fuladsakredito
sistemaSi); Tavi XXVIII (danaSauli safinanso saqmianobis sferoSi) da Tavi XXIX
(danaSauli samewarmeo an sxva organizaciaSi samsaxuris interesis
winaaRmdeg).
statistikuri monacemebis mixedviT, ekonomikur danaSaulebs (da ara
marto) Soris yvelaze gavrcelebuli danaSaulebia: qurdoba (ssk 177-e
muxli); Zarcva (ssk 178-emuxli); yaCaRoba (ssk 179-emuxli); TaRliToba (ssk
180-emuxli) da gamoZalva (ssk 181-emuxli). Tumca, kriminologiuri
TvalsazrisiT, mniSvnelobas ar aris aseve moklebuli ekonomikur sferoSi
Cadenili e.w. „TeTrsayeloianTa danaSaulebi“. amitom ekonomikuri
danaSaulis mniSvnelobisa da ukeT gagebisaTvis sainteresoa swored am or
sferoSi Cadenil danaSaulTa kriminologiuri Sefaseba.
126
TeTrsayeloianTa danaSauli miekuTvneba iseTi saxis danaSaulTa ricxvs,
romelTa didi nawili gauxsneli rCeba (latenturi danaSauli), vinaidan es
danaSauli Cadenilia maRali ganaTlebisa da socialuri statusis mqone
Suaxnis asakis, karieraze orientirebuli, adamianebis mier, romlebsac
organizaciebSi muSaobis minimum 10 wlis gamocdileba gaaCniaT.508
did siZneleebTan aris aseve dakavSirebuli TeTrsayeloianTa danaSaulis
kriminologiuri kvleva, vinaidan potenciuri damnaSaveebi (kvlevis
obieqtebi) maRali Tanamdebobis pirebi arian da SezRudulni arian
organizaciis finansuri saqmianobis Sesaxeb informaciis gacemis
SesaZleblobiT, raTa danaSaulis niSnebis dadgenis SemTxvevaSi Selaxuli ar
iqnes maTi organizaciis imiji.509
TeTrsayeloianTa danaSauli, garemos winaaRmdeg Cadenil danaSaulebTan
da sagzao danaSaulebTan erTad ganekuTvneba araklasikur danaSaulTa
ricxvs (klasikuria: Zaladobrivi, qonebis winaaRmdeg mimarTuli,
seqsualuri danaSaulebi), 510 magram TeTrsayeloianTa danaSauliT
gamowveuli ekonomiuri zarali Zalian maRalia.
Sss-s statistikuri monacemebiT, im danaSaulTa raodenobam, romlebic
TeTrsayeloianTa danaSauls, samoxeleo danaSauls warmoadgens
(meqrTameoba, falsifikacia, miTviseba, gaflangva, aqciuri saqonlis gareSe
saqonlis gamoSveba, Senaxva, realizacia, gadazidva, yalbi fulis damzadeba,
gadasaxadebisaTvis Tavis arideba) saerTo danaSaulTa raodenobasTan
mimarTebaSi 2007 wels daaxlovebiT 1,4%, xolo 2015 wels 1,68% Seadgina.
samwuxarod, CvenTvis ucnobia Tu ra raodenobis ekonomikuri zarali iqna
gamowveuli TeTrsayeloianTa danaSaulis mier 2007 an 2015 wlebSi. germaniis
federaciuli respublikis magaliTze naTeli xdeba TeTrsayeloianTa
danaSaulis saSiSroeba qveynis ekonomikisaTvis. 2005 wels germaniaSi
TeTrsayeloianTa danaSaulma registrirebul saerTo danaSaulTa mxolod
1,7% Seadgina, magram gamowveulma materialurma zaralma danaSaulebis
Sedegad warmoqmnili zaralis 50%-s, 4,2 miliard evros miaRwia.511
TeTrsayeloianTa danaSaulis gamomwvev mizezebad SeiZleba
dasaxelebuli iqnes: naklebi kontroli, TviTkontroli, sixarbe da a.S.512
127
ganviTarebam, avtomobilisa da TviTmfrinavis saSualebiT miRweulma
gadaadgilebis SesaZleblobis siswrafem, produqciisa da komunikaciisadmi
adamianTa swrafvam. produqciis masiurma warmoebam, Tavis mxriv ganapiroba
produqciaze socialuri kontrolis kleba, rac adamianebs xSirad aZlevs
SesaZleblobas kanoniT akrZaluli gzebiT moipovon igi (qurdoba, Zarcva,
miTviseba).516
„sakuTreba, rogorc socialuri da ekonomikuri movlena, aris triada im
sami uzarmazari fenomenisa, romelic flobis, gamoyenebis da gankargvis
kategoriebs aerTianebs“.517 „sakuTrebis winaaRmdeg mimarTul danaSaulad
CaiTvleba saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsiT gaTvaliswinebuli
ganzraxi an gaufrTxilebeli qmedeba, romelic mimarTulia sakuTrebis
uflebis darRvevisaken, e.i. mesakuTrisaTvis qonebrivi zianis miyenebis an
misi miyenebis safrTxis Seqmnisaken“.518
516iqve.
517mJavanaZe, z.,
2000. gv. 167.
518
lekveiSvili, m./mamulaSvili, g., 1999. gv. 6; lekveiSvili, m., da avt. kol., 2008. gv. 344.
519www.police.ge
128
avtomobi- 39 17 /43,6% 29 17 /58,6% sacav. 9 / 75%
lebis SeRw.:
12
mob. telef. 385 145 /37,7% 89 56 /62,9%
yaCaRoba 1 208 493 /40,8% 1 008 479 /47,5% 367 243/66%
maT Soris: 995 405/40,7% 859 394/45,9% binaSi 34/83%
gansak. SeRw.:
mZimime 41
avtomobi- 83 37/44,6% 127 36 /28,3% sacav. 43/76,7%
lis SeRw.:
56
mob. telef. 191 89/46,6% 67 36 /53,7%
TaRliToba 2 222 731 /32,9% 1 844 791/42,9% 1168 650/55,6%
gamoZalva 162 76 /46,9% 111 46 /41,4% 58 31/53,4%
520800
laris Rirebulebis mobiluri telefonis qurdobisTvis 170 000 lariani
sapatimro girao. SalikaSvili, m. /miqanaZe, g., 2016. gv. 184.
129
wels 48, 2010 wels – 53 xolo 2015 wels 76 procenti; yaCaRobis 2007 wels - 40,
2008 wels 48, 2010 wels – 53, xolo 2015 wels 66 procenti; TaRliTobis 2007
wels – 33, 2008 wels – 43, 2010 wels – 46, xolo 2015 wels 55 procenti; gam-
oZalvis 2007 wels 47, 2008 wels – 41, 2010 wels – 43, xolo 2015 wels 53 pro-
centi.
miuxedavad, zogadad danaSaulis gaxsnis dabali procentuli
maCveneblisa, 2007 welTan SedarebiT 2008, 2010 da 2015 wels yvela kategoriis
sakuTrebis winaaRmdeg mimarTul danaSaulTa gaxsnis procentuli
maCvenebeli gaizarda.
gamoZalvis danaSaulebis saqmis gaxsnis maCvenebli, rogoc vTqviT, 2007
wels iyo 47 procenti. am maCvenebelma 2008 wels iklo da gaxda 41 procenti,
2010 wels imata- 43 procenti, xolo 2015 wels 53% Seadgina. ssk 180-e muxlis
Tanaxmad, „gamoZalva [aris] sxvisi nivTis an qonebrivi uflebis gadacemis an
qonebrivi sargeblobis moTxovna, rasac erTvis dazaralebulis an misi axlo
naTesavis mimarT Zaladobis gamoyenebis an maTi nivTis ganadgurebis an dazi-
anebis an/da maTTvis saxelis gamtexi cnobis gaxmaurebis an sxva iseTi cnobis
gavrcelebis muqara, romelmac SeiZleba arsebiTad daazianos maTi
uflebebi“.
gamoZalva ekuTvnis iseTi saxis danaSauls, romlis damnaSave da msxverpli
garkveul urTierTobaSi arian erTmaneTTan, an savaraudod iyvnen danaSau-
lis Cadenis momentamde. sainteresoa, Tu ratom ver moxerxda bolo wlebSi
gamoZalvis danaSaulebis TiTqmis 50-60 procentis gamoZieba-gaxsna.
521ix.:www.supremecourt.ge
522mefariSvili, g., 2007. gv. 10.
130
„gaaqtiurebam“ gamoiwvia msjavrdebulTa saerTo raodenobis mkveTri zrda,
mag. Tu 2003 wels msjavrdebul iqna 8 110, 2007 wels msjavrdebul iyo 21 170,
2010 wels 19 940 xolo 2015 wels 15 139 piri. aseve gaizarda sasjelis saxiT
Tavisuflebis aRkveTis Sefardebis procentuli maCvenebeli. Tu
qurdobisaTvis 2003 wels Tavisuflebis aRkveTa miesaja msjavrdebulTa 38
procents, 2007 wels am maCvenebelma 50%-s gadaaWarba, xolo bolo wlebSi
iklo da 2015 wels 36,8% Seadgina.
2003 welTan SedarebiT 2007, 2010 da bolo wlebSi sagrZnoblad iklo
pirobiTi msjavris gamoyenebis procentulma maCvenebelma yaCaRobisa da
Zarcvis Camden msjavrdebulTa mimarT. aRniSnuli unda aixsnas aseve
gamkacrebuli kriminaluri politikiT anu im garemoebiT, rom rogorc
Zarcva, aseve yaCaRoba523 maRali sazogadoebrivi saSiSroebiT xasiaTdeba da
fasdeba, ris gamoc am danaSaulebis Camdeni msjavrdebulebis mimarT
xorcieldeba „nulovani tolerantobis“ kriminaluri politika.
imis gaTvaliswinebiT, rom qurdoba da TaRliToba yaCaRobasTan
SedarebiT ar gamoirCevian Zaladobis gamoyenebiT (an gamoyenebis muqariT)
da Sesabamisad, ar warmoadgenen maRali xarisxis sazogadoebriv saSiSroebas,
kriminologiuri TvalsazrisiT ssk 177-e da 180-e muxlebis meore nawilis
sanqcias Semdegi saxis uaryofiTi niSnebi gaaCnia:
1. uaryofiTad moqmedebs qveynis ekonomikaze. Tu erTi patimari
saxelmwifos savaraudod 23 lari ujdeba (ekonomikuri TvalsazrisiT), maSin
gamodis, rom pirma, romelmac 151 lari moipara da miesaja ssk 177-e muxlis
meore nawiliT gaTvaliswinebuli sasjelis umdablesi zoma, 3 wliT
Tavisuflebis aRkveTa (ssk 177-e muxlis meore nawili) (xolo, ssk 180-e
muxlis meore nawiliT 4 wliT Tavisuflebis aRkveTa), saxelmwifos am piris
Senaxva cixis pirobebSi sakmaod Zviri daujdeba. es Tanxa SeiZleboda
moxmareboda swored damnaSavisaTvis samuSao adgilis Seqmnis an socialuri
dacvis programis ganxorcielebas, rac savaraudod, sazogadoebas Tavidan
aacilebda misgan danaSaulis ganmeorebiT Cadenas;
2. xels uSlis piris resocializacias. maRali, araadekvaturi sasjeli
adamianSi warmoqmnis usamarTlobis grZnobas, rac mas sulier travmas ayenebs
da xels uSlis mis resocializacias.
523yaCaRobis da Zarcvis problematikaze praqtikaSi ix.: ebraliZe, T., 2005a. gv. 78-83.
131
7.4. sakuTrebis winaaRmdeg mimarTuli danaSaulis Cadenis
gamomwvevi mizezebi
daskvnis saxiT unda aRiniSnos, rom sakuTrebis winaaRmdeg Cadenil
danaSaulTa maRali procentuloba saqarTveloSi SeiZleba gamowveuli iyos
Semdegi faqtorebiT:
1. qveynis socialur-politikuri viTarebis daZabviT. 1989 wlidan
moyolebuli saqarTveloSi moxda oTxi SeiaraRebuli dapirispireba, ramac
ukan dawia qveynaSi samoqalaqo sazogadoebis da Rirebulebebis
Camoyalibeba. yovelive amas saqarTvelos moqalaqeTa erT nawilSi SesaZloa
gamoewvia anomiuri mdgomareoba, 524 rac gamoixata maT mier rogorc
sakuTrebis winaaRmdeg mimarTul danaSulTa CadenaSi (vinaidan am saxis
danaSauli yvelaze advili Casadenia), aseve alkoholur sasmelTa da
narkotikul nivTierebaTa moxmarebaSi;
2. saqarTveloSi momxdari oTxi SeiaraRebuli dapirispirebis Sedegia
500 000-mde iZulebiT gadaadgilebuli piri, romelTa didi nawili qveynis
dedaqalaqSia ganTavsebuli. evropis im qveynebSi, sadac migraciis problema
didia (saqarTvelos msgavsad), maRalia am iZulebiT (Tu araiZulebiT)
gadaadgilebuli jgufebis integraciis problemebidan gamomdinari
sakuTrebis winaaRmdeg da alkoholuri sasmelebis an narkotikuli
nivTierebebis zomoqmedebiT gamowveuli danaSaulebrivi qmedebebis
procentuli maCvenebeli.525 samwuxarod, es sakiTxi ar aris saqarTveloSi
kriminologiuri kuTxiT gamokvleuli;
3. saqarTveloSi arsebuli mZime ekonomikuri mdgomareoba. 2011 wlis
monacemebiT 425,387 mosaxle (mTliani mosaxleobis 9,7%) yovelTviuri dax-
marebis saxiT, fulad „saarsebo Semweobas“ iRebda.526 aRniSnuli aris swored
is problema, rac SesaZlebelia sakuTrebis winaaRmdeg mimarTul danaSulTa
CadenaSi gamoixateba. adamianebi qurdoben Tavis gadarCenis mizniT;
4. saqarTveloSi arsebuli umuSevarTa maRali procentuli
maCvenebeli. saqarTveloSi umuSevrobis zusti procentuli maCvenebeli ar
arsebobs. sakiTxs isic arTulebs, rom umuSevrebs araviTari socialuri dax-
mareba ar gaaCniaT da xSirad adamianTa erTi jgufi sakuTrebis winaaRmdeg
mimarTuli danaSulis CadenaSi xedavs Tavisi Tavis da ojaxis ekonomiurad
gadarCenis erTaderT gamosavals;
5. sabWoTa kavSiris periodSi qveynis mosaxleoba mixvda, rom kargad
cxovreba Tu undodaT unda moepara, moetyuebina da eTaRliTa.527 am saxis men-
taliteti jer kidev SemorCenilia da farTod aris gavrcelebuli qveyanaSi.
„CaliCi“ gadaiqca normalur movlenad, Tumca igi („CaliCi“) xSirad da-
kavSirebulia swored sxva piris motyuebasTan, sxvisi kuTvnili qonebis
132
ukanonod dauflebasTan, TaRliTur saqcielTan, rac aseve zrdis sa-
kuTrebis winaaRmdeg mimarTuli danaSaulobis procentul maCvenebels.
„CaliCi“ aris Turquli warmoSobis sityva da niSnavs Sromas, cdas;
6. Sromisadmi damokidebuleba SeiZleba iyos ekonomikuri danaSaulis
Cadenis erT-erTi safuZveli. qarTul mwerlobas ar Seuqmnia SromiT
gamdidrebuli adamianis prototipi. 528 Sromisadmi damokidebuleba aris
metad araracionaluri. Sromisadmi adamianebis araswori damokidebuleba
iwvevs sxvadasxva meTodebiT Tavis rCenisa da qonebis dagrovebis survils.
Sromisadmi amgvar damokidebulebas aseve xeli Seuwyo sabWoTa sistemam.
133
Tavi merve
arasrulwlovanTa danaSauli
8.1. arasrulwlovanTa sisxlisamarTlebrivi pasuxismgebloba
2015 wlis 12 ivniss miRebul iqna arasrulwlovanTa marTlmsajulebis ko-
deqsi (amk). amk-s mesame muxlis mixedviT arasrulwlovanis s/s pasux-
ismgeblobis asaki yvela saxis danaSaulisaTvis aris 14-dan 18 wlamde. 18-21
wlamde mozardis mimarT SesaZlebelia gamoyenebuli iyos ganrideba/medi-
acia Tu man Caidina naklebad mZime an mZime danaSauli (amk-s meore muxli).
pirvel rigSi, saWirod migvaCnia gavarkvioT, Tu ratom epyroba kanon-
mdebeli 14-dan 18 wlamde mozardebs gansakuTrebulad, anu raSi
mdgomareobs arasrulwlovanis sisxlissamarTlebrivi pasuxismgeblobis
Tavisebureba.
qarTul iuridiul literaturaSi arasrulwlovani piris Tavisebure-
bebze saubaria kriminologiuri,529 sisxlis samarTlis materialuri 530 da
procesualuri TvalsazrisiT.531 arasrulwlovani piris sisxlis samarTle-
brivi pasuxismgeblobis Tavisebureba gulisxmobs srulwlovan pirTa
sisxlis samarTlebrivi pasuxismgeblobisagan gansxvavebas da efuZneba moz-
ardis biologiur da fsiqologiur ganviTarebas. arasrulwlovanis biolo-
giuri da fsiqologiuri ganviTareba (Camouyalibebloba) aris maTi sisxlis-
samarTlebrivi pasuxismgeblobis, saproceso normebis ganxorcielebis, Tu
kriminologiuri kvlevebis midgomis Taviseburebis ZiriTadi mizezi da sa-
fuZveli. swored, arasrulwlovanis, rogorc pirovnebis Camouyalibebloba
igulisxmeba, rodesac oTar gamyreliZe samarTlianad aRniSnavs, rom
„arasrulwlovaneba TavisTavad zRudavs Seracxaobas [sisxlissamarTlebriv
pasuxismgeblobas]“.532
arasrulwlovani piris biologiur-fsiqologiuri ganviTarebis Tavise-
burebebis codna xels Seuwyobs, rogorc kanonmdebels axali sisxlissa-
marTlebrivi politikis gatarebis kuTxiT, aseve mosamarTles mozardis pi-
rovnebisaTvis Sesaferisi sasjelis daniSvnisas, raTa miRweul iqnas sas-
jelis erT-erTi ZiriTadi mizani – mozardi damnaSavis resocializacia-rea-
bilitacia.
134
periodze“, e.w. „gardatexis periodze“. cota mogvianebiT am sakiTxTan da-
kavSirebiT S. CxartiSvili wers - „bavSvobis datovebisa da didis mdgomareo-
baSi yofnis moTxovnilebebi gardamaval asakSi, iZens ra socialur Sinaarss,
gadamwyvet zegavlenas axdens mozardis aqtivobis mimarTulebis gan-
sazRvris saqmeSi. es moTxovnileba, pirvel rigSi, socialuri prestiJis,
Tavisuflebis da damoukideblobis moTxovnilebaTa formebSi diferen-
cirdeba da mozardis yovel qcevaSi, romelic mas raime mxriv sxva adami-
anebTan akavSirebs, eZebs damokidebulebas“.534
me-19 saukuneSi mozardebSi gardatexis periodi 17 wlis asakidan dgeboda.
dReis mdgomareobiT gogonebs 10-18 da vaJebs 12-20 wlis asakSi aqvT sqeso-
brivi momwifebis periodi535 (laT. „Mannbarkeit“), („половаязрелость“), anu „kacad
gaxdomis periodi“. gardatexis periodi adamianisTvis gamoirCeva Tavisi bi-
ologiuri da fsiqikuri ganviTarebis mniSvnelobiT.
gardatexis periodis biologiuri procesis ganmavlobaSi mozards uvi-
Tardeba sasqeso organo, ecvleba xma, amosdis Tma sxeulis sxvadasxva na-
wilebze. mizezi imisa, Tu ratom icvleba mozardSi sxeuli, ganpirobebulia
hormonTa cvalebadobiT, romelic sxeulSi yovelgvari garegani Carevis ga-
reSe mimdinareobs. ტ estosteronი (Testosteron) da ostrogeni (Östrogen) aris is
ori ZiriTadi hormoni, romlebic mozardSi sxeulis cvalebadobas ga-
napirobeben.
mozardis sxeulis cvalebadoba dakavSirebulia mis sulier (fsiqikur)
ganviTarebasTan. gardatexis periodSi mozardSi aRiniSneba energiis didi
mozRvaveba, romelsac yovelgvari sulieri da moraluri normebis gaT-
valiswinebis gareSe surs Tavi iCinos (daixarjos).536
rogorc aRvniSneT, mozardis organizmSi gardatexis periodSi mimdinare
nivTierebaTa cvla did gavlenas axdens, mis fsiqikur mdgomareobaze.
mozards am periodis ganmavlobaSi SeemCneva xSiri uxasiaToba, xasiaTis
ucabedi (umizezo) gauareseba an piriqiT, survilTa mravalferovneba, zed-
meti emociuroba, saqmisadmi araseriozuli damokidebuleba, gulmaviwyoba,
fantaziuroba, windauxedavoba, gadawyvetilebis miRebis siZnele da rac
ukve aRiniSna mozRvavebuli energia. mozardebs am periodSi ar gaaCniaT (an
naklebad) emociebis moTokvis SesaZlebloba da zedmetad impulsurebi ar-
ian,537 anu ar SeuZliaT sakuTari moqmedebisagan gamowveuli Sedegebis gaT-
valiswineba. mozardebi cdiloben sakuTari „me“-s gamoCenas da ewinaaRmdeg-
ebian yovelgvar zewolas.538
uaxlesma mecnieruli kvlevis teqnikuri meTodebis ganviTarebam aCvena,
rom mozardebi da zrdasruli adamianebi emociebis gadamuSavebas tvinis
sxvadasxva sferoSi axdenen. mecnieruli kvlevisas mozardebs da zrdasrul
135
cdispirebs aCvenes gacinebul, gabrazebul, agresiul da aRSfoTebul adami-
anTa suraTebi. cdispirebi valdebulni iyvnen TiToeuli mimikis Sesabamisad
gadmoecaT (aReweraT) emociebi. am dros mecnierebi kompiuteris saSualebiT
akvirdebodnen cdis pirTa „momuSave“ tvins. mozardi cdispirebi mocemul am-
ocanas asrulebdnen tvinis im sferoSi, romelsac nuSisebri sxeuli - “Amyg-
dala“ - hqvia539. tvinis aRniSnuli sfero gamoirCeva gadawyvetilebis emociu-
rad da swrafad miRebiT. zrdasruli adamianebi igive amocanas asrulebdnen
ufro metad ganviTarebul da “Amygdala“-ze ierarqiulad maRla mdgom tvinis
nawilSi saxelwodebiT Sublis wilis qerqi - “frontal Cortex“.540
aRniSnuli cdis safuZvelze mecnierebi mividnen daskvnamde, rom
gardatexis periodSi mozardebs ar SeswevT emociebis zustad aRqmis unari
da reagireben impulsurad.541
daskvnis saxiT, SeiZleba iTqvas, rom gardatexis periodSi saqme gvaqvs
mozardis ara marto seqsualur ganviTarebasTan dakavSirebul
problemebTan, aramed mis sulier RirebulebaTa konfliqtTan. mozardi sa-
kuTari Tavis da „me“-s gamoCenis mizniT xSirad Cadis iseT qmedebas, rac
scildeba socialuri urTierTobis normebs da samarTlebriv pasux-
ismgeblobas iwvevs. swored gardatexis periodSi mozardSi mimdinare biolo-
giuri da fsiqikuri ganviTarebis gamo, rac TavisTavad garkveul asakTan aris
dakavSirebuli, saubaria mozardis (arasrulwlovanis) sisxlissamarTle-
brivi pasuxismgeblobis Taviseburebaze. kerZod, gardatexis periodSi moz-
ardis rTuli mdgomareobis gamo vsaubrobT mis SezRudul Seracxaobaze.
539
nuSisebri sxeuli - “Amygdala“ – aris limburi sistemis nawili, romelic
akontrolebs emocias, agresiasa da emociuri mexsierebis formirebas. Sead., gerigi,
r./zimbardo, f., 2009. gv. 74.
540
Sublis wilis qerqi - “Frontal cortex“ – “frontal lobe“ - aris tvinis ubani, romelic
monawileobs motorul kontrolSi da kognitur qmedebebSi, rogoricaa dagegmva,
gadawyvetilebis miReba da miznebis dasaxva. Sead., gerigi, r./ zimbardo, f., 2009. gv. 77.
541http://www.planet-wissen.de
136
unda emsaxurebodes damnaSave mozardis aRzrdas 542 da prioritetuli unda
iyos misi saukeTeso interesis gaTvaliswineba.543
arasrulwlovnebisaTvis sasjelis daniSvnis sakiTxis gadawyvetisas unda
gamoiricxos zogadi (generaluri) prevenciis gamoyeneba da gamoyenebul
unda iqnas mxolod da mxolod sasjelis specialuri (individualuri) pre-
vencia, rac mozardis aRzrdas gulisxmobs da ara mis dasjas.544
amave dros, unda aRiniSnos, rom bolo periodis nevrologiurma kvlevebma
daadgina, rom sasjels maSin aqvs dadebiTi efeqti, Tu igi saxelmwifos mier
TavSekavebulad gamoiyeneba da damnaSaves SesaZleblobas aZlevs aRidginos
sakuTari imiji sazogadoebaSi.545
8.4.1. jarima
amk-s 68-e muxlis mixedviT, jarima arasrulwlovans SeiZleba daeniSnos,
Tu mas aqvs damoukidebeli Semosavali. jarimis daniSvnisas s/s kodeqsiT
dadgenili minimaluri odenoba naxevrdeba.
saqarTvelos ssk 83-e muxli, romelic 2016 wlamde exeboda arasrul-
wlovanTaTvis jarimis Sefardebis sakiTxebs, pirdapir miuTiTebs amave ko-
deqsis 42-e muxliT gaTvaliswinebul pirobebze da wesze, romliTac xdeba
srulwlovani damnaSaveebisaTvis jarimis odenobis gansazRvra.
saqarTvelos ssk 42-e muxlis me-51 nawilis Tanaxmad ki, Tu msjavrdebuli
arasrulwlovani gadaxdisuunaro iyo, sasamarTlo misTvis dakisrebuli
jarimis gadaxdas akisrebda mSobels, meurves an mzrunvels. saqarTvelos sa-
konstitucio sasamarTlom 2011 wlis 11 ivlisis 3/2/416 gadawyvetilebaSi
imsjela arasrulwlovanis mimarT gamotanili jarimis mSoblisaTvis da-
137
kisrebis konstituciurobaze da ar scno ssk 42-e muxlis me-51 nawili ara-
konstituciurad. aRniSnuli norma aRar moqmedebs 2016 wlis pirveli ianvri-
dan.546
mTeli raodenobis 78%-is, 2002 wels 72%-is, 2003 wels 70%-is, 2004 wels 69%-is, 2005
wels 70%-is, 2006 wels 62%-is, 2007 wels 56%-is, 2008 - 67,4%-is, 2013 - 65,4-is% da 2014
wels 66,4%-is mimarT.
550Cven mier ganxilul iqna saqarTvelos 37 saerTo sasamarTlos mier 2006-2008 wlebSi
138
marTalia, arasrulwlovani damnaSavisaTvis gamosacdeli vadis daweseba
misasalmebeli praqtikaa, magram vfiqrobT, im pirobebSi, rodesac probaciis
erovnul biuros probacionerTa raodenobidan gamomdinare ar SeuZlia
kontroli gauwios probacioner arasrulwlovans, arasrulwlovanisaTvis
gamosacdeli vadis daweseba xSirad uaryofiT Sedegs iRebs.
amk-s 73-e muxlis Tanaxmad, ToTxmetidan Teqvsmet wlamde arasrul-
wlovanisaTvis daniSnuli Tavisuflebis aRkveTis vada Semcirdeba er-
TimesamediT da ar unda aRematebodes 10 wels, xolo Teqvsmetidan Tvramet
wlamde arasrulwlovanisaTvis daniSnuli Tavisuflebis aRkveTis vada Sem-
cirdeba erTimeoTxediT da ar unda aRematebodes 12 wels.
oTar gamyreliZis azriT, sisxlis samarTlis kodeqsis kerZo nawilis is
muxlebi, romlebic sasjelis minimalur zRvarad iTvaliswineben 10 wliT an
ufro meti vadiT Tavisuflebis aRkveTas ewinaaRmdegebian amk-s 73-e muxls
(ssk 88-e muxls, amoRebulia), mag. 15 wlis arasrulwlovanma Tu Caidina ssk
109-e muxlis III nawiliT gaTvaliswinebuli qmedeba, unda miesajos 10 weli, Tu
am muxlis nawiliT gaTvaliswinebuli sasjelis minimumi 16 weli. am dros
„sasamarTlo mZime amocanis“ winaSe dgas, radgan mas arasrulwlovnisTvis aT
welze meti vadiT Tavisuflebis aRkveTis misjis ufleba ara aqvs. 551
amk-s 73-e muxlis zemoaRniSnuli daTqma yovelgvar efeqts kargavs, Tu
gaviTvaliswinebT, rom imave kodeqsis 76-e muxli iTvaliswinebs sasjelis
dadgenil zomaze naklebs an ufro msubuq sasjels, Tu arasrulelovanis
mimarT warsulSi gamamtyunebeli ganaCeni gamotanili ar yofila. aRniSnuli
Canaweri SesaZlebelia arakonstituciuri iyos, radgan igi zRudavs moz-
ardis Tavisufali ganviTarebis uflebas da laxavs mis Rirsebas. 552
mosamarTles, romelsac amk-s Sesabamisad gavlili aqvs specialuri
momzadeba mozardTa fsiqologiasa da pedagogikaSi da saqmis masalebidan da
gansasjeli mozardis pirovnuli, ojaxuri, materialuri mdgomareobidan
gamomdinare, ufleba unda hqondes mozards Seufardos misi pirovnebisaTvis
adekvaturi sasjeli, Tu amas moiTxovs mozardis aRzrda, misi resozializa-
cia.
amk-s 76-e muxlis Secvla, anu mosamarTlisaTvis imis uflebis miniWeba,
rom man daniSnos kanoniT gaTvaliswinebuli sasjelis zomaze ufro naklebi,
an ufro msubuqi sasjeli imis miuxedavad, iyo Tu ara arasrulwlovanis
mimarT warsulSi gamamtyunebeli ganaCeni gamotanili, ganpirobebulia
saqarTveloSi dRes arsebuli sasjelTa umdablesi zomis simkacriT, sas-
jelis umdablesi zRvari bevr SemTxvevebSi aris iseTi maRali, rom SeuZlebe-
lia Tundac sasjelis kanoniT gaTvaliswinebuli umdablesi zomis misjiT,
damnaSave mozardis resocializaciis miRweva. ase magaliTad: saqarTvelos
ssk 177-e muxlis mesame nawilis „g“ qvepunqtis Tanaxmad qurdoba, 553 binaSi
ukanono SeRweviT isjeba oTxidan Svid wlamde Tavisuflebis aRkveTiT. igive
qmedebisaTvis germaniis ssk 243-e muxli iTvaliswinebs sami Tvidan aT wlamde
139
Tavisuflebis aRkveTas, avstriis ssk 129-e muxli - eqvsi Tvidan xuT wlamde,
aseve eqvsi Tvidan xuT wlamde Tavisuflebis aRkveTas iTvaliswinebs lixten-
Steinis ssk 129-e muxli, xolo Sveicariis ssk 139-e muxli (nulidan) aT wlamde
Tavisuflebis aRkveTas.
samwuxarod, saqarTveloSi ar arsebobs statistika imis Sesaxeb, Tu ram-
denad moqmedebs cixis pirobebi pirovnebis (arasrulwlovanis) resocial-
izaciaze, anu Cadis Tu ara kvlav danaSauls TavisuflebaaRkveTis adgilebi-
dan gaTavisuflebuli arasrulwlovani. dasavleT evropasa da amerikis Seer-
Tebul StatebSi Catarebulma kvlevebma aCvena, rom is mozardebi, romelTac
sapatimro sasjeli SeefardaT, sxvebTan SedarebiT, ufro xSirad Cadian
ganmeorebiT danaSauls. maT Soris, daaxloebiT 80% xelmeored Cadis dana-
Sauls gaTavisuflebidan pirveli ori wlis ganmavlobaSi. 554
saqarTvelos pirobebSi, rodesac penitenciuri departamentis arasrul-
wlovanTa sareabilitacio dawesebulebaSi 14-dan 18-wlamde pirebi ixdian
sasjels da maTTvis Sefardebuli sasjeli aris maRali, arasrulwlovani
msjavrdebuli xSirad gadayavT Cveulebriv srulwlovan patimrebTan, riTac
ikargeba im resocializaciis programebiT gamowveuli efeqti, romlebic
SesaZloa ganxorcielda arasrulwlovanTa sareabilitacio dawesebulebaSi
da arasrulwlovani urTierTobas iwyebs masze ufros kriminalebTan, rom-
lebTan urTierTobiTac igi SeiZleba kriminalur karieras daadges.
aucilebelia gadaixedos sasjelTa zomis kanoniT dadgenili zRvari
arasrulwlovanebTan mimarTebaSi, raTa sasjelma arasrulwlovanTa sarea-
bilitacio dawesebulebaSi miaRwios Tavis mizans – resocializacias - da
aRar gaxdes saWiro arasrulwlovanis gadayvana im cixeebSi, sadac (xSir Sem-
TxvevaSi kriminali) srulwlovani msjavrdebulebi ixdian sasjels.
saqarTveloSi, rogorc zemoT aRiniSna, dasavleT evropis qveynebisagan
gansxvavebiT, arasrulwlovanTaTvis Tavisuflebis aRkveTis Sefardeba sami,
oTxi an xuTi wliT Zalian xSiria, maSin, rodesac igive dasavleTis qveynebSi
eqvsi Tvidan or wlamde imyofebian arasrulwlovnebi cixeSi, 555 vinaidan
dabali sasjeli (erTi an ori weli Tavisuflebis aRkveTa) pedagogiur-
aRmzrdelobiTi TvalsazrisiT ufro efeqturia, vidre maRali zomis
Tavisuflebis aRkveTa.
8.4.3. Sinapatimroba
amk-s 69-e muxlis Tanaxmad, arasrulwlovans SeiZleba daeniSnos 6 Tvidan
erT wlamde vadiT Sinapatimroba, rac gulisxmobs dRe-Ramis gansazRvrul
periodSi Tavis sacxovrebel adgilas yofnas. Sinapatimrobis aRsrulebam
xeli ar unda SeuSalos anazRaurebad saqmianobas an swavlis process (amk-s
69-e muxlis meoTxe nawili). Sinapatimrobis aRsruleba xdeba eleqtronuli
140
zedamxedvelobis saSualebiT.
Sinapatimroba, rogorc sasjelis saxe aris fenomeni, romelic SemoRebul
iqna aSS-Si cixis gadatvirTulobis mosaxsnelad/Tavidan asacileblad. 556
141
qveS igulisxmeba 14-17 wlis mozardebis mier danaSaulis Cadena. 562 statisti-
kuri monacemebis Tanaxmad, 2016 wlis 1 ianvris mdgomareobiT 15 wlidan 20
wlamde adamianebis saerTo raodenoba saqarTveloSi Seadgenda 220 aTass da
mTeli mosaxleobis (3 720 000) 16,9 procents.563
arasrulwlovanTa danaSaulobis kvleva sainteresoa im kuTxiT, rom:
1) qveynis mosaxlebis 16-procentian nawilze didi latenturi danaSaulis
xvedriTi wili modis,564 TiTqmis yvela arasrulwlovans erTxel mainc aqvs
kanonis norma darRveuli;
2) arasrulwlovanTa danaSaulobis Seswavla xels Seuwyobs saxelmwifo da
sazogadoebriv uwyebebs profilaqtikuri RonisZiebebis dagegmva-ganxor-
cielebaSi, rac, Tavis mxriv, xels SeuSlis arasrulwlovani „normis
damrRvevidan“ arasrulwlovan kriminalad Camoyalibebas.
mozardis sruli Camoyalibeba mTavrdeba daaxlovebiT 25 wlis asakSi. Tu
adamianma am asaks miaRwia ise, rom mas ar Caudenia danaSauli, maSin misi dam-
naSaved gaxdomis albaToba mcirdeba.
amitom, arasrulwlovanTa mier Cadenili danaSauli epizoduri xasiaT-
isaa,565 anu misi dadgomis SesaZlebloba iwyeba gardatexis periodidan da
mTavrdeba misi srulad CamoyalibebiT. danaSaulebrivi qmedebebi adamianSi
momatebulia 14-dan 21 wlamde periodSi, rac misi sirTuleebiT aRsavse
gardatexis periodiT da socializaciiT aixsneba. 566 danaSaulebrivi
qmedebebi umaRles zRvars aRwevs 16-dan 18 wlamde asakis dros. am periodis
gasvlis Semdeg, umravles SemTxvevaSi, saqme gvaqvs an kriminaluri karieris
matarebel pirebTan an pirebTan, vinc pirvelad Cadian danaSauls.
arasrulwlovanTa danaSauli garda imisa, rom epizoduri xasiaTisaa, pi-
ris biologiuri da fsiqologiuri ganviTarebis gamo, statistikuri (laten-
turi) monacemebis Tanaxmad, normaluri movlenaa da yvelgan da yvela droSia
gavrcelebuli (Normalität und Ubiquität), Ubiquität – (laT.) – gulisxmobs RmerTis
yvelgan da yvela droSi arsebobas – gavrcelebulia sazogadoebis yvela so-
cialur fenaSi.567
142
derTi grZelvadiani misawvdomi monacemi exeba ganaCenis gamotanas. es infor-
macia sasargebloa danaSaulis saerTo tendenciis dasadgenad, Tumca cotas
metyvelebs arasrulwlovanTa mier Cadenil danaSaulTa raodenobaze.
arasrulwlovan msjavrdebulTa saerTo raodenobis Sedareba
msjavrdebulTa saerTo raodenobasTan:
wlebi msjavrdebulTa msjavrdebuli arasrul- %
saerTo raodenoba wlovnebis raodenoba
1990 7 481 499 6.7
1991 492
1992 3 730 335 9.0
1993 X X
1994 8 283 X
1995 7 094 455 6.4
1996 X 491
1997 7 646 357 4.7
1998 6 998 357 5.1
1999 7 973 383 4.8
2000 8 284 388 4.7
2001 8 897 525 5.9
2002 8 579 497 5.8
2003 8 110 459 5.7
2004 9 071 598 6.6
2005 9 168 475 5.2
2006 13 607 1 002 7.3
2007 21 170 1 060 5.0
2008 18 664 1 166 5.6
2009 18 354 803 4.4
2010 19 940 883 4.4
2011 18 153 669 3.7
2012 10 922 475 4.3
2013 15 166 456 3.0
2014 16 776 381 2.3
2015 15 139 292 1.9
143
Aarasrulwlovan msjavrdebulTa mier Cadenili danaSaulebi:569
wlebi 2000 2002 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2014 2015
mkvleloba 5 14 5 5 21 40 31 28 40 6 7
janm. 4 9 8 3 14 9 17 11 10 8 5
gan.mZ.
dazianeba
gaupati- 3 3 - 1 4 1 5 1 3 0 1
ureba
qurdoba 276 330 286 299 575 551 619 368 403 229 142
yaCaRoba 13 42 62 41 98 88 80 65 49 17 16
Zarcva 11 16 23 23 74 68 108 49 32 36 30
TaR- - 1 2 1 3 35 27 12 5 4 6
liToba
Tav. aRk.
msj.
raodenoba 58 106 140 104 340 428 381 272 296 104 87
569www.supremecourt.ge
144
8.8. arasrulwlovanTa danaSaulobis determinacia
profesori goZiaSvili arasrulwlovanTa mier Cadenili danaSaulis Zi-
riTad gamomwvev mizezebad asaxelebs maTi cxovrebis da moRvaweobis oTx Zi-
riTad sferos: swavla, Sroma, yofa da dasveneba:570 1) ganaTlebisa da kul-
turis dabali done, daqveiTebuli interesi swavlisadmi, interesTa da moTx-
ovnilebaTa primitiuli xasiaTi; 2) hiperbolizebuli (gazviadebuli)
swrafva siamovnebis miRebisaken, alkoholisa da narkotikebisaken, iaraRi-
saken, uqmi drostarebisaken da qcevis sxva asocialuri formebisaken; 3)
fsevdo moralur-samarTlebrivi Rirebulebebi ar gamoirCeva sakmarisi
siRrmiTa da simyariT, rac ganapirobebs arasrulwlovan damnaSaveTa qcevis
damokidebulebas situaciis maprovocirebel gavlenaze, msxverplis qce-
vaze, danaSaulis uSualo, xSir SemTxvevaSi asakiT ufrosi monawileebis
waqezebaze, asocialur garemoze; 4) sulieri sferos siRaribe, gamokveTili
individualizmi, momatebuli agresiuloba, TanatolebTan urTierTobisas
kompromisis SeuZlebloba, orientacia uxeS Zalaze, swavlisa da sportisadmi
sistematuri interesis uqonloba; 5) ganaTlebis, zogadi kulturis da sa-
marTalSegnebis defeqtebis damokidebuleba ojaxur arakeTilganwyobaze da
garemomcvel yofis uaryofiT gavlenaze; 6) orientacia imave socialuri
statusis profesiaTa SerCevaze, romelic gaaCniaT arasrulwlovanTa ojax-
uri garemocvis wevrebs. es, rogorc wesi, is profesiebia, romlebic ar moi-
Txoven didi ganaTlebis an maRali kvalifikaciis SeZenas, magram iZlevian
SedarebiT maRali Semosavlis miRebis saSualebas (mZRoli, muSa da sxva).571
zemoaRniSnuli Taviseburebebis arseboba ra Tqma unda xels uwyobs
arasrulwlovanTa mier danaSaulis Cadenas, magram im biologiu-fsiqolo-
giur mdgomareobas, romelSic arasrulwlovani gardatexis periodSi
imyofeba da romelzec zemoT iyo saubari, mozardis nebiT Tu uneblieT ax-
lavs iseTi faqtorebi, romelTa arseboba mozardis biologiuri ganviTare-
bis Sedegia da romelzec miuTiTebs profesori goZiaSvili. mag.: daqve-
iTebuli interesi swavlisadmi, gazviadebuli swrafva siamovnebis miRebi-
saken, alkoholisa da narkotikebisaken, iaraRisaken, uqmi drostarebisaken,
danaSaulis CadenaSi asakiT ufrosi monawileebis waqezeba, sulieri sferos
siRaribe, gamokveTili individualizmi, momatebuli agresiuloba, Tan-
atolebTan urTierTobisas kompromisis SeuZlebloba, orientacia uxeS
Zalaze.
145
arasrulwlovanTa mier danaSaulis Cadenis axsnis erT-erT saSualebad. ker-
Zod, mozardis urTierToba kriminaluri Cveulebebis mqone adamianebTan
iwvevs maT mier kriminaluri qcevis swavlebas. Tu sad ganxorcieldeba
swavlebis procesi (cixeSi, quCaSi, ojaxSi) mniSvneloba ara aqvs, mniSvnelo-
vania Tanatolebis dadebiTi reaqcia naswavli qcevis Sefasebis dros (aRi-
areba).572
hirSis kontrolis Teoriis mixedviT arasrulwlovanTa danaSauli aris
Sedegi naklebi kontrolisa. aq igulisxmeba, rogorc arasrulwlovanis
sazogadoebaSi arsebul normebisadmi damokidebuleba, aseve garegani, so-
cialuri kontroli, ojaxi, skola. 573 arasrulwlovnis naklebi kavSirebi,
rogorc sazogadoebriv normebTan, aseve socialur organoebTan, SeiZleba
aixsnas misi anomiuri mdgomareobiT (anomiis Teoria).574
sazogadoebrivi normebisadmi arasrulwlovanis anomiuri (gulgrili, sa-
pirispiro) damokidebuleba SesaZlebelia aixsnas qveynis ekonomiuri
mdgomareobiT da sazogadoebriv-politikuri cxovrebis daZabulobiT, rac
iwvevs maT umuSevrobas, narkotikuli da alkoholuri sasmelebisadmi midre-
kilebas. xSirad arasrulwlovnis da misi ojaxis ekonomiuri mdgomareoba
iseTi mZimea, rom igi krizisidan gamosvlis sxva gzas veRar xedavs, garda
danaSauliT raime saxis sargeblis miRebisa (ekonomiuri Teoria: miReba-gac-
emis gamoTvla. igulisxmeba iseTi SemTxvevebi, rodesac mozardi Tvlis, rom
aRaraferi aqvs dasakargi).
146
mSoblebis gayra an erT-erTi mSoblis sikvdili iwvevs ojaxis normaluri
funqcionirebisaTvis xelis SeSlas. mozardebi, romlebic aseTi situaciis
dros bavSvebi arian, arasasurvelad miiCneven maTi mSoblis xelmeored
daqorwinebas.578
magram, marto mSoblebis gayra an erT-erTi mSoblis sikvdili ar aris dana-
Saulebrivi qmedebis gamomwvevi, mniSvnelovania agreTve mozardis so-
cialuri garemo da misi socializacia. 579
ojaxis daSlis Semdeg, rodesac mSoblebi kontaqts ar wyveten da erTad
agvareben bavSvebis problemebs, bavSvebi SedarebiT iolad eguebian Seqmnil
situacias. es ufro mniSvnelovania vaJebisaTvis, radgan mamasTan emociuri
kavSiris damyareba maTTvis ufro iolia 580 da Sesabamisad, am kavSiris
gawyvetam SeiZleba uaryofiTi emociebi warmoqmnas maTSi, rac danaSaulebriv
qmedebebSi SeiZleba gamoixatos.
arasruli ojaxebidan gamosuli mozardebis danaSaulebriv saqcielze
zogadad saubari SeuZlebelia. aRniSnuli damokidebulia mSoblis samuSao
drois ganawilebaze (naxevari Tu mTeli ganakveTi), mozardis asakze, ojaxSi
arsebul socialur garemoze, megobrebis socialur wreze da a.S.581
147
bolo aTwleulebis manZilze Seqmnilma qveynis politikur-sazoga-
doebrivma problemebma aCvena, rom qveyana Rirebulebebis ZiebeSia. am mxriv
metad rTulad unda iqnas mozardebis mdgomareoba Sefasebuli, anu faqtiu-
rad Rirebulebebis ZebnaSi myof mozardebs sazogadoeba ver exmareba sa-
kuTari Tavis identifikaciaSi, vinaidan TviTon sazogadoebas (jer kidev) ara
aqvs sakuTari Rirebulebebi mkafiod gamoxatuli da Camoyalibebuli.
erT-erT mniSvnelovan problemas warmoadgens skolaSi bavSvTa Zaladobis
sakiTxi. iunisefis (gaeros bavSTa fondis) mier 2007-2008 wlebSi Catarebulma
kvlevam aCvena, rom 93 skolis gamokiTxul 1 300 11-dan 17 wlamde moswavleTa
77,5% skolaSi Tavs „yovelTvis“ usafrTxod grZnobs, 17,2% - „Cveulebriv“,
3,9% - „zogjer“, xolo -1,4% arasodes grZnobs Tavs skolaSi usafrTxod.584
pirvel rigSi sakiTxavia, Tu rogor SeiZleba gagebul iqnes kiTxva „moswavle
skolaSi Cveulebriv usafrTxod grZnobs Tavs?“ am kiTxvaze pasuxi uaryof-
iTad unda iqnes CaTvlili anu moswavleebi Tavs yovelTvis usafrTxod ar
grZnoben, vinaidan Tu moswavle Tavs usafrTxod yovelTvis ar grZnobs, maSin
moswavlis mier „Cveulebriv“ usafrTxod Tavis grZnoba niSnavs, rom igi
usafrTxod ar grZnobs Tavs. „Tavis usafrTxod grZnoba“ wminda fsiqologi-
uri xasiaTis sakiTxia da vfiqrobT, Tu moswavle Tavs yovelTvis ar grZnobs
usafrTxod, maSin mas awuxebs azri, rom SesaZlebelia maszed adgili hqondes
garkveuli saxis Zaladobas. mocemuli gamokiTxvis Sedegebs SesaZlebelia
SevxedoT ori kuTxiT. pirveli, rom moswavleTa didi umravlesoba 77,5%
Tavs skolaSi usafrTxod grZnobs da meore, rom yoveli mexuTe moswavle
Tavs skolaSi usafrTxod ar grZnobs. Tu im moswavleebis (22,5%) umrav-
lesoba, romlebic Tavs usafrTxod ar grZnoben vaJebia, maSin skolis
usafrTxoebaze Zalian naadrevia saubari, vinaidan is 22,5% aris is problem-
uri jgufi moswavleebisa, romelTac SeiZleba Tavis dasacavad skolaSi civi
iaraRi (dana) daaqvT da safrTxes uqmnian Tanaskolelebis sicocxlesa da
janmrTelobas.
148
xelovneba da aqtiuri sporti iseTi saxis Tavisufali drois gatarebis
saSualebebia, romlebic sazogadoebis didi nawilis mier aris aRiarebuli da
xSirad mozardTa dainteresebas ver hpovebs. mag. sakuTari surviliT cota
mozardi Tu wava xelovnebis an eTnografiul muzeumSi. sporti, aseve iseTi
saxis Tavisufali drois gatarebis saSualebaa, romelic SeiZleba iTqvas,
rom saerTod ar arsebobs. sporti mxolod profesionali sportsmenebis
mxridan gamoiyeneba aqtiurad. Tu gadavxedavT igive dedaqalaqis sportul
gamajansaRebel centrebs, an Zalian Zviria, an isini mxolod profesional
sportsmenebs avarjiSeben da mozards, romelsac kviraSi 2-jer an 3-jer
fexburTis TamaSi unda aRaraferi darCenia, garda quCaSi drois gatarebisa,
kinoSi an barSi wasvlisa, televizoris yurebisa da kompiuteris TamaSisa.
qalaqSi aSenebuli sportuli moednebi maqsimum 10-12 mozards itevs, da
mxolod erTi saxis sportuli TamaSisTvis aris gankuTvnili (fexburTi an
kalaTburTi), garda amisa, am sportul moednebze mxolod karg amindSi
SeiZleba TamaSi. Tu gaviTvaliswinebT im garemoebas, rom or milionian Tbi-
lisSi sul ramdenime finansurad xelmisawvdomi daxuruli sacuravo auzi
arsebobs (orTaWalis da diRmis), maSin ar unda iyos aravisTvis gasakviri, Tu
ratom dganan mozardebi mTeli dRis ganmavlobaSi quCaSi, an ratom TamaSoben
isini kompiuterul TamaSebs. Tavisufali drois quCaSi gatarebiT da drois
arazomierad gadanawilebiT iwyeba maTi pirveli Sexeba alkoholTan,
narkotikul nivTierebebTan, deviaciur qcevasTan.
skolidan gariyuli da mSoblebis kontrols moklebuli mozardi TavSesa-
fars TanatolebSi poulobs. saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos statisti-
kuri monacemebiT arasrulwlovan msjavrdebulTa naxevars danaSauli
jgufSi aqvs Cadenili.586 aRniSnuli statistika bolo wlebSi sagrZnoblad
Seicvala.587 arasrulwlovnebi jgufurad danaSaulis Cadenas azartiT
xsnian.588 baZaRua, ucxoeli kriminologebisagan gansxvavebiT, 589 Tvlis, rom
arasrulwlovnebis mier Cadenili jgufuri danaSauli xdeba ara jgufuri ze-
woliT, aramed bavSvuri interesiT, rac pirovnebis gaukuRmarTebulad
Camoyalibebis Sedegia.590
vfiqrobT, „pirovnebis gaukuRmarTebulad Camoyalibeba“ xdeba manamde
sanam igi sxva mozardebTan erTad danaSaulebrivi jgufs Seqmnis. mozardTa
jgufSi statusis mopoveba-SenarCunebisaTvis saWiroa mozardma jgufis sxva
wevrebTan erTad Caidinos danaSauli, anu jgufis mxridan garkveuli
fsiqologiuri „zewola“ saxezea, imisda miuxedavad „pirovnebis gaukuR-
marTebulad Camoyalibebas“ davabralebT amas Tu mozardis „bavSur inter-
ess“. es ukanaskneli SesaZlebelia mozards pirvelad danaSaulis Cadenis
dros gaaCndes, xolo Tu igi bavSvuri interesis dakmayofilebis Semdeg,
mainc Cadis jgufur danaSauls, es jgufis, rogorc „erTis“ zegavlenaze mi-
uTiTebs. gasaTvaliswinebelia, aseve is garemoeba, rom jgufi mozardisaTvis
586ix.:www.supremecourt.ge
587
vrclad ix.: FSalikaSvili, m./miqanaZe, g., 2016. gv. 9.
588baZaRua, m., 1998. gv. 89
589Wetzels, P. /Enzmann, D., 1999. S. 129; Göppinger, H. 2008. S. 147.
590baZaRua, m., 1998. gv. 90.
149
identifikaciis saSualebas warmoadgens, aqedan gamomdinare, mozards
cnobieread Tu aracnobierad, Tundac sakuTari interesebis winaaRmdeg,
xSirad identifikaciis dakargvis SiSiT, uwevs jgufis normebisadmi
daqvemdebareba. amdenad, jgufs didi zegavlena SeuZlia iqonios mozardis
mier danaSaulis Cadenaze.
150
2. SiSis ar Cveneba;
3. „kanonieri reaqcia“ – „ara besprideli“. ikrZaleba saWiro „kanonieri
reaqciis“ aramiznobrivad, ZalTa gansxvavebuli TanafardobiT Catareba;
4. konfliqtSi damarcxebis SemTxvevaSi, saqmis mogvianebiT „mogvareba“ an saq-
meSi kriminaluri avtoritetis Careva.
konfliqtis mogvarebis dros daculi unda iqnas ori mniSvnelovani
piroba: 1. ar gaigon ojaxis wevrebma araferi, da 2. saxelmwifo samarTal-
damcavi organoebisagan moxdes konfliqtis damalva, xolo Tu isini mainc
Seityoben rames, SenarCunebul iqnas dumili.
quCis konfliqtis axal dinamiurobasTan gvaqvs bolo wlebSi saqme. kon-
fliqturi situaciebi 60-ian da 70-an wlebSi „muStis“ saSualebiT da yvelaze
ukidures SemTxvevaSi danis saSualebiT gvardeboda. sabWoTa kavSiris
daSlis Semdeg didi raodenobiT cecxlsasroli iaraRi moeqca rigiT
moqalaqeTa da maT Soris „quCis“ xelSi. konfliqtis mogvarebisaTvis xSirad
xdeba danis an cecxlsasroli iaraRis gamoyeneba, rac mZime SedegebiT mTav-
rdeba.
dRes gavrcelebulia axalgazrda adamianebis mier danis tareba. es
SeiZleba miCneul iqnas, rogorc: 1. Rirsebis dacvis saSualebad, Seura-
cxyofis miyenebis SesaZlo SemTxvevaSi an 2. danaSaulis potenciuri msxver-
plis mier, SiSisagan gamowveuli TavdacviTi RonisZieba.
151
Tavi mecxre
qalTa danaSauli
qalTa danaSaulis Taviseburebebi saukuneebis ganmavlobaSi warmoadgens
kriminologiuri kvlevis obieqts. jer kidev XIX saukunis kvlevebma aCvena,
rom qalTa danaSauloba ramdenjerme mcirea mamakacebTan SedarebiT.
mecnierebi am faqts sxvadasxva mizezebiT xsnian. magaliTad, kelte miiCnevs,
rom danaSaulebrivi qmedebisaken swrafva damokidebulia adamianis asakze,
sqesze, profesiaze, ganaTlebaze da a.S. qalTa mier cota danaSaulis Cadena
misi azriT ara mxolod fizikuri sisustiT aris gamowveuli, igi sazoga-
doebrivi cxovrebisgan gariyulia, ojaxuri valdebulebebis marwuxebSia
moqceuli da Sesabamisad, naklebad Cadis danaSauls.593 sazogadoebaSi qalis
rols akninebs aseve Cezare lombrozo. igi qals gonebrivad ganuviTarebel
arsebad miiCnevs, romlis tvini woniT da xveulebis raodenobiT mamakacis
tvinze naklebia.594 21-e saukuneSi SeuZlebelia qalTa danaSaulis erTi
konkretuli pirobiT axsna. lLombrozos Sexedulebebi qalisadmi (maSindeli)
sazogadoebrivi damokidebulebiT iyo ganpirobebuli da araferi aqvs
saerTo realobasTan. Tumca am Sexedulebebis mkiTxvelisTvis gacnoba Sesa-
Zlebels xdis imis gagebas, Tu rogor ganviTarda qalTa danaSaulisadmi
sazogadoebrivi damokidebuleba.
152
2015 wlis bolos probaciis samsaxuris aRricxvaze imyofeboda 19 230
msjavrdebuli, aqedan 1067 srulwlovani qali da 6 arasrulwlovani gog-
ona.597
saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos monacemebiT 2015 wels msjavrdebuli
15 139 piridan 959 (6,3%) qali iyo. uzenaesi sasamarTlos statistikis Tanax-
mad, 2009 wlidan 2015 wlis CaTvliT qal msjavrdebulTa procentuli
maCvenebeli meryeobda 3,7%-sa (2013 wels) da 8,6%-s (2011 wels) Soris.
153
9.3. qalTa danaSaulis ganmartebis Teoriebi
9.3.1. biologiur-anTropologiuri Teoriebi
9.3.1.1. lombrozo da ferero (feri)
lombrozom da fererom TavianT naSromSi „qali, rogorc damnaSave da
meZavi“ aRniSnes, rom Tu mamakaci danaSauls Cadioda, qalebi adekvatur
qcevas avlendnen meZaveobis saxiT.600 lombrozo miiCnevda, rom meZavi qali
Tavisi „agebulebiT“ metad axlos idga damnaSavesTan da rom qali Tavis
danaSaulebriobas meZaveobaSi gamoxatavda, 601 xolo mamakaci danaSaulis
CadenaSi.
154
procentuli maCvenebeli iyo 23,1%, xolo igive jgufisaTvis sasjelis
gamotanis procentuli maCvenebeli ki 4,5-iT naklebi, darCenili 18,6% qalTa
am jgufis mxolod 10,7%-s miesaja Tavisuflebis aRkveTa.607
saqarTvelos prezidentis mier 2015 wels ganxorcielebuli Sewyalebis
safuZvelze penitenciuri departamentis dawesebulebebi datova
msjavrdebuli mamakacebis 10%-ma, xolo qalebis 20 procentma, rac aseve
kavalerobis Teoriaze metyvelebs.
yuradsaRebia agreTve is garemoeba, rom qalebi msubuqi sasjelebiT
isjebian imitom, rom maT msubuqi xasiaTis danaSauli aqvT Cadenili,
mamakacebisgan gansxvavebiT.
155
9.3.2.3. emancipaciis Teoria
emancipaciis614 Teoriis mixedviT, qalTa da mamakacTa mier Cadenili
danaSaulis procentuli maCvenebeli maSin gaxdeba erTnairi, rodesac qalis
qceva (naklebi Zaladoba, cxovrebiseuli pasiuroba) mamakacis qcevas
gauTanabrdeba.615 mocemuli Teoriis mixedviT, qalebi rac ufro qveynis
politikur da ekonomikur saqmianobaSi CaerTvebian, miT ufro metad Sevlen
qveynis kanonmdeblobasTan konfliqtSi, vinaidan isini mTeli ZalisxmeviT
ganaxorcieleben TavianT profesiul saqmianobas 616 (vinc arafers akeTebs, is
Secdomas ar Cadis!).
daskvnis saxiT unda aRiniSnos, rom miuxedavad imisa, rom qalis rolma
sazogadoebaSi bolo wlebis ganmavlobaSi sagrZnoblad imata, misi uflebebi
gauTanabrda mamakacisas, qveyanaSi mainc sagrZnoblad dabalia qalTa
danaSulobis procentuli maCvenebeli (savaraudod 6-7 procenti)
mamakacebis danaSaulebriv maCvenebelTan SedarebiT, rac SeiZleba aixsnas:
1. saukuneebis ganmavlobaSi Camoyalibebuli qalis bunebiT (qali, rogorc
deda, saTnoebis obieqti, Svilebis aRzrdaze pasuxismgebeli piri);
2. misadmi sazogadoebis damokidebulebiT anu sazogadoebaSi qalis
Sesaxeb gabatonebuli SexedulebiT (mamakacs ufro epatieba amoraluri
saqcieli, vidre qals, mag. ucxo qalTan drois gatareba, ucenzuro sityvebis
Tqma, didi odenobiT alkoholis miReba);
3.qalis ufro meti pasuxismgeblobis grZnobiT (deduri instinqti).
yovelive zemoaRniSnuli faqtori unda CaiTvalos qalis mier danaSaulis
Cadenis Semakavebel saSualebad, rac aisaxeba maT mier Cadenili danaSaulis
dabal procentul maCvenebelSi.
156
Tavi meaTe
ojaxuri Zaladoba
ojaxSi Zaladoba saqarTveloSi erT-erT aqtualur problemad rCeba. es
Tema sazogadoebaSi jer kidev tabudadebulia. am Temaze saubars Tavs
arideben, rogorc sazogado moRvaweebi, aseve saxelmwifo moxeleebi. ojaxSi
Zaladobis wyarod unda CaiTvalos sazogadoebis is adaT-wesebi, romlebic
qalisa da mamakacis gansxvavebul qcevas adgenen: aqtiurs da agresiuls
mamakacisaTvis da morCilsa da damTmobs qalisaTvis.619 „mniSvnelovanwilad
aseTi qceva ganpirobebulia tradiciuli aRzrdis stiliT, romelic
mamakacis agresiulobas ixilavs rogorc problemebis gadaWris misaReb
formas – biWebs aswavlian iyvnen sworupovarni, [vaJkacurni, gambedavni da
miznis misaRwevad ar moeridon agresiis, Zalis gamoyenebas], gogonebs
aswavlian iyvnen morCilni da SezRudon sakuTari survilebi da
interesebi“.620
2006 wlis 25 maisis „ojaxSi Zaladobis aRkveTis, ojaxSi Zaladobis
msxverplTa dacvisa da daxmarebis Sesaxeb“ saqarTvelos kanonis me-3-e
muxlis Tanaxmad, ojaxSi Zaladoba gulisxmobs ojaxis erTi wevris mier
meoris konstituciuri uflebebisa da Tavisuflebebis darRvevas
ugulebelyofiT, fizikuri, fsiqologiuri, ekonomikuri da seqsualuri
ZaladobiT an iZulebiT.
157
10.1.2. sisxlissamarTlebrivi regulireba
ojaxuri Zaladobis sisxlissamarTlebrivi621 regulireba 2012 wlis 25
ivniss Seicvala. kerZod, sisxlis samarTlis kodeqss daemata 126 1 (ojaxSi
Zaladoba) da me-111 (pasuxismgebloba ojaxuri danaSaulisaTvis) muxlebi. Tu
ojaxis erTi wevris mier meore wevris mimarT ganxorcielda Zaladoba
moqmedebs ssk 1261 muxli, xolo Tu ojaxis erTi wevris mier meore wevris
mimarT adgili eqneba ssk 108, 109, 115, 117, 118, 120, 126, 126 1, 137-141, 143, 144-
1443, 149-151, 160, 171, 253, 255, 2551, 3811, 3812 muxlebiT gaTvaliswinebul
danaSauls, maSin damnaSaves pasuxismdebloba daekisreba ojaxuri
danaSaulisaTvis (ssk me-111 muxli).
621 ojaxuri Zaladobis sisxlissamarTlebrivi regulirebა ix.: gabriCiZe, n., 2006, gv. 159-168.
158
saxiT aekrZala msxverpl lali q.-ze da mis ojaxis wevrebze fsiqologiuri
zewola da sityvieri da fizikuri Seuracxyofa.622
#3/2719-08 gadawyvetileba.
159
da Tavis vaJs. giorgi q. eWvianobis niadagze xSirad Cxubobda lela r.-Tan.
„maTi vaJiSvili, romelic 11 wlis aris cdilobs Tavi aaridos mSoblebTan
urTierTobas. mamis Cadenili qmedebebis gamo bavSvs nel-nela uviTardeba
garkveuli kompleqsebi, iTxovs binis gayidvas da sacxovreblad sxvagan
gadasvlas. rcxvenia mezoblebis, romlebmac araerTxel moismines, rogor
lanZRavda da aginebda misi mama mTeli korpusis gasagonad mis dedas.“624
10.1.3.3. TavSesafari
„ojaxSi Zaladobis aRkveTis, ojaxSi Zaladobis msxverplTa dacvisa da
daxmarebis Sesaxeb“ 2006 wlis 25 maisis saqarTvelos kanonis me-172, me-18
muxlebi aregulireben ojaxuri Zaladobis msxverplis TavSesafarSi
moTavsebis sakiTxebs. ojaxuri Zaladobis msxverplis moTxovnis safuZvelze
samarTaldamcavi organoebi uzrunvelyofen msxverplis sam Tvemde vadiT
ojaxSi Zaladobis msxverplTa TavSesafarSi gadayvanas, romelic unda
akmayofilebdes msxverplis sayofacxovrebo pirobebs da unda
uzrunvelyofdes mis pirvelad da gadaudebel samedicino da fsiqologiur
daxmarebas.
#3/105-08 gadawyvetileba.
626beberaSvili, z. da sxva, 2007. gv. 11.
160
mSoblebis an ojaxis naTesavebis Zaladoba bavSvebis mimarT: me-19
saukunis bolos pirvelad iqna gaprotestebuli bavSvebis aRzrda Zalismieri
meTodebiT. gasuli saukunis 70 wlebSi kidev erTxel gaxda bavSvebis
winaaRmdeg mimarTuli ojaxuri Zaladoba aqtualuri. bavSvebis winaaRmdeg
Zaladobas ufro xSirad mandilosnebi mimarTaven (deda, bebia), vidre
mamakacebi.
da-Zmas Soris Zaladoba: ojaxuri Zaladobis am formis Sesaxeb cota ram
aris cnobili. da-Zmas Soris ojaxuri Zaladobisas xSiria umcrosi
dedmamiSvilis daCagvra. sainteresoa imis garkveva, Tu sad mTavrdeba da-Zmas
Soris Cxubi da sad iwyeba Zaladobis gamoyeneba, da ra fsiqologiuri Sedegi
SeiZleba mohyves gaxSirebul amgvar (da-Zmas Soris) dapirispirebas?
Zaladoba moxucebulTa winaaRmdeg: moxucebulTa winaaRmdeg mimarTuli
ojaxuri Zaladoba ufro emociuri, anu fsiqologiuri xasiaTisaa da
gamoixateba maTi wlovanebidan gamomdinare maTi rolis ignorirebaSi.
Tumca, am mxrivac, ar arsebobs mecnieruli gamokvlevebi, rameTu am Temasac
sazogadoebaSi tabu aqvs dadebuli.
fizikuri Zaladobaa: cema, wameba, xelis biZgeba, kbena, yelSi xelis waWera,
sagnebis srola da yovelgvari saxis Tavdasxma msxverplis mkvlelobamde.
Tavisuflebis ukanono aRkveTa, romelic iwvevs fizikur tkivils an tanjvas,
aseve janmrTelobis mdgomareobasTan dakavSirebuli moTxovnebis
daukmayofilebloba, rac iwvevs ojaxis wevris janmrTelobis dazianebas an
sikvdils.
fsiqikuri Zaladobaa: damcireba, muqara, SantaJi, Seuracxyofis miyeneba,
eWvianobis niadagze TvalTvali, muqara da yovelgvari iseTi qmedeba,
romelic piris fsiqikuri simyaris winaaRmdegaa mimarTuli da iwvevs
adamianis pativisa da Rirsebis Selaxvas.
seqsualuri Zaladoba: muqariT an ZaladobiT, an msxverplis umweo
mdgomareobis gamoyenebiT seqsualuri urTierTobis damyareba,
gaupatiureba, prostituciaSi Cabma. agreTve mozardis mimarT garyvnili
qmedeba.
ekonomiuri Zaladoba: muSaobis uflebis CamorTmeva, samuSaos
Sesrulebisadmi iZuleba, xelfasis dakaveba, finansuri resursebis
gankargvis Zalaufleba erTi piris mier. ekonomiuri Zaladoba – qmedeba,
romelic iwvevs sakvebiT da sacxovrebliT uzrunvelyofis, sakuTrebis da
SromiTi, agreTve TanasakuTrebaSi arsebuli qonebiT sargeblobis
uflebebis SezRudvas.
ugulebelyofa: mSoblis (mSoblebis), sxva kanonieri warmomadgenlis an/da
sxva pasuxismgebeli piris mier arasrulwlovnis fizikuri, fsiqologiuri
saWiroebebis daukmayofilebloba, safrTxisagan daucveloba, sabaziso
ganaTlebis uflebis SezRudva, dabadebis registraciis, samedicino da sxva
161
momsaxurebebiT sargeblobisaTvis aucilebeli moqmedebebis
ganuxorcielebloba, Tuki mSobels (mSoblebs), sxva kanonier
warmomadgenels an/da sxva pasuxismgebel pirs aqvs (aqvT) saTanado
informacia, SesaZlebloba da xeli miuwvdeba (miuwvdebaT) Sesabamis
momsaxurebaze.
ojaxuri Zaladobis simZime mdgomareobs imaSi, rom Zaladoba xdeba kerZo
„seqtorSi“, iseT pirovnebebs Soris, romlebic emociur kavSirSi da
socialur, ekonomikur damokidebulebaSi arian erTmaneTTan. amitom
ojaxuri ZaladobiT miyenebuli ziani ufro mZimea da uaryofiTad moqmedebs
piris ganviTarebaze. garda amisa, ojaxuri Zaladoba mravaljeradi qmedebaa
da moZaladis poziciidan gamomdinare problemis „swrafad“ mogvarebas
gulisxmobs, rac yovelTvis sapirispiro Sedegs iwvevs da riTac ara marto
problemis mogvareba rTuldeba, aramed TviTon ojaxis wevrebs Soris
urTierTobac.
162
zemoT myofebze modis, xolo msxverpl qalebSi ki – 25-44 wlis asakobriv
SualedSi. ojaxSi Zaladobis saxeebidan saqarTveloSi 2015 wels sWarbobda
fizikuri (1208) da fsiqologiuri Zaladoba (2556). regionebs Soris yvelaze
meti ojaxSi Zaladobis faqti fiqsirdeba TbilisSi (1009), yvelaze cota
samcxe-javaxeTSi (45 faqti).
Sinagan saqmeTa saministros monacemebiT 2009, 2010 da 2015 wlebSi ojaxuri
Zaladobis Sedegad Cadenil iqna Semdegi danaSaulebi:
629ix.
gaeros bavSTa fondis (iunisefis) saqarTveloSi bavSvebis mimarT Zaladobis
erovnuli kvleva 2007-2008.
163
dagikivlaT 584 55,9% 481 45,8%
Seuracxyofa mogayenaT 320 30,2% 271 25,8%
dagamciraT 181 17,2% 135 12,9%
dagemuqraT, rom gatkendaT an mogklavdaT 117 11,1% 24 2,3%
sqesobrivi Zaladoba
seqsualurad gesaubrebodaT 52 5% 46 4,4%
pornografia gaCvenaT 41 3,9% 35 3,3%
xeliT Seexo genetaliebs 18 1,7% 16 1,5%
ecada, TqvenTan seqsi hqonoda 17 1,6% 15 1,4%
164
gamokiTxvebma dagvanaxa, rom yoveli meore mSobeli aRzrdis meTodad
iyenebs mozardis fizikur dasjas, rac SesaZlebelia gamowveuli iyos mSob-
lis pirovnebis gauwonasworeblobiT (gamomwvevi mizezebi: umuSevroba,
ekonomikuri siduxWire, alkoholis an narkotikis moxmareba) da aRzrdis jer
kidev SemorCenili e.w. „mama-papuri meTodebiT“.
ojaxurma Zaladobam SesaZlebelia iseTi formiT povos asaxva mozardis
pirovnebis ganviTarebaze, rom mozardi ufro saintereso gaxdes kriminolo-
giuri da sisxlis samarTlebrivi TvalsazrisiT anu gaxdes damnaSave.
ojaxurma Zaladobam mozardi SeiZleba damnaSaved Camoayalibos Semdegi
garemoebebis gamo:
1. ufrosebis magaliTidan gamomdinare mozardebs konfliqtis mogvare-
bis erTaderT saSualebad Zaladoba miaCniaT. 630 maT ojaxSi naswavli es kon-
fliqtis mogvarebis meTodi (dartyma, cema, dayvireba) gamoaqvT gareT,
quCaSi da cdiloben, aseve Zaladobis gamoyenebiT, konfliqturi situaciebis
mogvarebas.631 konfliqtis mogvarebis Zalismieri meTodi xSir SemTxvevaSi
mozardebs Soris sxeulis dazianebamde an konfliqtis eskalaciamde midis
(„saqmis garCeva“, megobrebis miyvana, Cxubi danis an cecxlsasroli iaraRis
gamoyenebiT);
2. umravles SemTxvevebSi is mSoblebi, romelebic fizikuri an fsiqolo-
giuri dasjis meTodebs xSirad iyeneben, TviTin autaneli bavSoba aqvT gam-
ovlili da fiqroben, rom maTi aRzrdis meTodi efeqturia, da rom ar
yofiliyo fizikuri an fsiqologiuri dasjis meTodebi dadebiTi Sedegis
momtani, xom ar gamovidoda igi (mSobeli) aseTi kargi da warmatebuli kari-
eris mqone.632 aRzrdis meTodebisadmi amgvari damokidebulebis dros saqme
gvaqvs „Zaladobis mudmivad gamoyenebasTan“ („Zaladobis wre“ - papa-mama-
Svili-SviliSvili);
3. ojaxis qaliSvils hgonia, rom mamis mier dedaze ganxorcielebuli Za-
ladoba normaluri movlenaa da sakuTari qmris mxridan maszed ganxor-
cielebul Zaladobas igi aRar aRiqvams danaSaulad;
4. kriminologiis mizani ojaxuri Zaladobis SemTxvevaSi unda iyos, Za-
ladobis tipebis dadgena da analizi, „Zaladobis wris“ darRvevisTvis xelis
Sewyoba - mSoblebis praqtikuli rCevebiT daxmareba, raTa aRar moxdes
mozardebis mier ojaxSi naswavli Zaladobis quCaSi gadmotana da am
meTodebiT konfliqtebis mogvareba - danaSaulis Cadena.
165
Tavi meTerTmete
narkomania da narkotikuli danaSauli
alkoholuri sasmelebis gverdiT narkotikuli saSualebebi warmoadgenen
msoflioSi yvelaze gavrcelebul gamabruebel saSualebas. „narkotiki“
berZnuli warmoSobis sityvaa da gaSterebas, gaSeSebas niSnavs.633 narkomania
aris narkotikuli nivTierebisadmi mkveTrad gamoxatuli avadmyofuri
ltolva da maTi xangrZlivi moxmareba, rac gamanadgurebel zemoqmedebas
axdens centralur nerviul sistemaze, iwvevs organizmis gadagvarebas,
adamianis socialur degradacias da warmoadgens danaSaulobis erT-erT
xelSemwyob faqtors. 634 yoveldRiuri gamoyenebiT sityva „narkotiki“ aris
aralegaluri, kanoniT akrZaluli, xSirad legaluri saSualebebiT miRebuli
nivTiereba, Tumca sxva saxis nivTierebebi, romelTac igive saxis efeqti
gaaCniaT, adamianebis mier yoveldRiur cxovrebaSi gamoiyeneba (Tambaqo,
alkoholi, sxvadasxva saxis sasmelebi: yava, Savi Cai). narkotikuli da sxva
saxis gamabruebeli saSualebebis gamoyeneba xSirad qveynis kulturul da
sazogadoebriv Rirebulebebze, moqalaqeTa moralur Sexedulebebzea
damokidebuli.635
166
imis mixedviT, Tu ra feris aris haSiSi, SesaZlebelia misi warmomavlobis
dadgena, mag. Turquli haSiSi aris mwvane, avRanuri – Savi, pakistanuri – ya-
visferi.638
marixuanis da haSiSis adamianis organizmSi moxvedra SesaZlebelia misi
sigaretis saxiT mowevis, misi dawvis da warmoqmnili kvamlis SesunTqvis an
misi saWmlis saxiT (mag. haSiSisagan namcxvris gamocxoba) miRebis gziT.639
marixuanis da haSiSis miReba adamianSi iwvevs halucinaciebs, ayenebs mas
dadebiT xasiaTze (hgvris bednierebis da sixarulis grZnobas), adamians xdis
komunikabelurs. uaryofiT faqtorebs rac Seexeba, marixuanis da haSiSis
miRebam SeiZleba gamoiwvios maRali mgrZnobeloba, SiSi, panika, gulis aC-
qareba da pirRebineba, xolo misi xSirad miRebis SemTxvevaSi organizmis
mowamvla, fsiqozi, uSviloba, depresia da mometebuli SiSis gancdebi. Sesa-
Zlebelia zogierT momxmarebelSi gamoiwvios sasunTqi gzebis bronquli daa-
vadebebi, filtvebis kibo.640
marixuanis da haSiSis sabazro Rirebuleba Zalian dabalia, amitom gasa-
brueblad axalgazrdebi alkoholis miRebas xSirad swored marixuanis da ha-
SiSis miRebas amjobineben. saqarTveloSi cnobili da gavrcelebulia kaxuri
da svanuri marixuana, romlis Rirebuleba Savbazarze 50-80 laria (erTi asan-
Tis kolofi), misi vargisianobis/siZlieris mixedviT.
11.1.2. heroini
heroini – opiumi – morfiumi - kodeini warmoadgenen (Zilis) yayaCos
yvavilis (papaver somniferum) rZisgan miRebul narkotikul saSualebebs. isini
ZiriTadad TurqeTSi, iranSi, libanSi, avRaneTSi, pakistanSi, burmaSi,
tailandsa da laosSi mzaddeba da aralegalur narkobazars miewodeba. 641 mi-
uxedavad imisa, rom biologiaSi yayaCos, rogorc mcenaris 600-ze meti
saxeoba arsebobs, narkotikul saSualebebs iReben mxolod (Zilis) yayaCos
yvavilisagan (papaver somniferum).642 yayaCos mcenare 12 Tvis manZilze 7-10 dRis
ganmavlobaSi gamoyofs rZis magvar mowiTalo-moyavisfro feris webovan
siTxes, romlis gaSrobis da fxvnilad qcevis Semdeg miiReba daumuSavebeli
opiumi.643 sityva opiumi (Opos) berZnuli warmoSobisaa da mcenaris rZes niS-
navs. yayaCos mcenare, romlisganac daumuSavebeli opiumi miiReba, ZiriTadad
iseTi qveynebis mier aris gaSenebuli, sadac muSaxeli Zalian iafia. daumu-
Savebeli opiumic SeiZleba wyalSi gaxsniT gamoyenebul iqnes narkotikul
nivTierebad. daumuSavebeli opiumi saukuneebis ganmavlobaSi gamoiyeneboda
rogorc samedicino preparati.
1898 wels heinrix dreseris mier miRebul iqna heroini, romlis gam-
oyenebac morfiumze damokidebuli pacientebis mkurnalobisaTvis iyo gam-
iznuli. sul mokle droSi dadginda, rom heroinis momxmarebeli pacientebi
638iqve.
639Schulz, H., 1987. S. 35.
640Schwind, H-D., 2008. S. 557
641igive, gv. 558.
642Bieniek, R., 1993. S. 30.
643igive, gv. 31.
167
morfiumis nacvlad ukve heroins iTxovdnen da maszed damokidebulebi
xdebodnen.644
heroinis adamianis organizmSi SeRwevis formebia: nemsiT gakeTeba, moweva
an SesunTqva.645
heroinis „gansakuTrebuloba” mdgomareobs misi miRebis Tanave adamianSi
Zlieri bednierebis grZnobis warmoqmnasa da problemebis daviwyebis
SegrZnebaSi, rac miRebidan 3-4 saaTis Semdeg kunTebis tkivilSi, gulis aC-
qarebaSi, pirRebinebasa da Tavis tkivilSi gadadis.646 heroinze adamianis
damokidebuleba ufro swrafad xdeba, vidre opiumis miRebisas. garda amisa,
heroini gamoirCeva adamianebis sikvdilianobis yvelaze maRali procentuli
maCvenebliT.647
heroini erT-erT yvelaze Zvirad Rirebul narkotikul saSualebad
iTvleba, amitom misi miReba ufro Zlieri ekonomikuri SesaZleblobebis
mqone pirebis mier xdeba.
11.1.3. kokaini
kokaini, rogorc narkotikuli saSualeba kokas buCqis foTlebze qimiuri
saSualebebis zemoqmedebiT miiReba. 648 kokas buCqis foTlebis „mokrefa“
yovel or TveSi SeiZleba. kokas mcenare modis peruSi, boliviaSi, kolumbiasa
da ekvadorSi.649
kokainis anu „TeTri oqros“ adamianis organizmSi Sesvla xdeba misi fxvni-
lis cxviridan Seynosvis gziT. cnobilia aseve kokainis miReba nemsis saSu-
alebiTac.650
kokainis miReba adamianSi iwvevs daRlilobis da SimSilis SegrZnebis
gaqrobas, eiforias, laparakis survils. misi miRebidan erTi saaTis Semdeg
adamianSi iwyeba Tavis tkivili, Zlieri SiSis grZnobebi.651
11.1.4. subuteqsi
2000 wlis TebervalSi bavariuli farmacevtuli firma Essex Pharma GmbH-s
mier gamoSvebul iqna Buprenophin-Sublinqual-is tabletebi, romelsac subute-
qsi – Subutex – ewoda. igi metadonis alternativas warmoadgenda da
gankuTvnili iyo narkotikebze damokidebuli pirebis samkurnalod. 652
subuteqsis 1-3 mgami tabletis miRebisas misi zemoqmedebis xangrZlivoba
24 saaTia. germaniis medicinaSi igi gamoiyebena patara dozebiT, mxolod
eqimis daniSnulebiT da xels uwyobs kokainze damokidebuli pirebisaTvis
168
misi (kokainis) miRebis gareSe yofnis uproblemod („kokainis ulomkod“) at-
anas,653 anu is pirebi romlebic kokainze damokidebulebi arian eqimis dan-
iSnulebiT da eqimis kontrolis qveS iReben subuteqss, raTa maT SeuneldeT
(da bolos saerTod daekargoT) kokainze moTxovnileba, fsiqologiuri
damokidebuleba.
subuteqsi, rogorc heroini, metadoni, kodeini opiatis ojaxs
ganekuTvneba. subuteqsi, rogorc narkotikuli saSualeba gamabrueblad
moqmedebs adamianze da xSirad iwvevs uZilobas, kuWSi Sekvras, sasunTqi or-
ganoebis daavadebebs, seqsualuri urTierTobis survilis dakargvas da
rogorc yvela sxva narkotikuli saSualeba iwvevs maszed miCvevas da piris
damokidebulebas.
653iqve.
654http://police.ge/ge/projects/narkotikebi (2017 wlis 3 Tebervlis mdgomareobiT).
655Russi,E.W., 1986. S. 11.
656Bieniek, R., 1993. S. 49.
657iqve.
169
11.2.2. fizikuri damokidebuleba
fizikuri (sxeulebrivi) damokidebuleba aris sxeulis imgvari miCveva
narkotikul nivTierebaze, rodesac misi miuReblobis an dozis Semcirebis
SemTxvevaSi adamianis organizmis funqcionireba ganicdis xelisSeSlas.
sxeulebrivi damokidebulebis meore uaryofiTi niSania is, rom narkomanma
miRebuli narkotikuli saSualebis doza unda gazardos, raTa miiRos misTvis
sasurveli Sedegi. adamianis narkotikisadmi fizikuri damokidebuleba gam-
oixateba zogadad sxeulis tkiviliT, tiriliT, pirRebinebiT, sisustiT, mo-
matebuli gulis muSaobiT, kunTebis tkiviliT, „Semcivnebis“ SegrZnebiT,
nerviulobiT da wonis dakargviT.658
aqve aRsaniSnavia is faqti, rom narkotikze da/an mis dozaze miCvevis Sem-
TxvevaSi damokidebuli piri „valdebulia“ narkotikuli nivTierebis doza
gazardos, raTa SenarCunebul iqnas narkotikis efeqturoba.659
170
11.3.4. swavlebis fsiqologiuri Teoria
swavlebis fsiqologiuri Teoriis mixedviT, piris narkomanad gaxdoma,
misi narkotikze damokidebuleba, Tu ganmeorebiT ganarkomaneba klasikuri
swavlebis principis zemoqmedebiT xdeba. adamianis mier pirvelad
narkotikuli saSualebis miRebas SeiZleba safuZvlad edos socialuri
mdgomareobis, socialuri statusis mopoveba-gaumjobeseba, mag. (axal)
megobarTa wris mier aRiareba. narkotikis miRebidan gamowveuli dadebiTi
xasiaTi da mdgomareoba fsiqologiurad ubiZgebs pirs narkotikis kidev
erTxel moxmarebisken. fsiqologiuri biZgi gardauvalia, vinaidan (Tu)
pirveli narkotikis moxmarebiT piri „dajildovebul iqna“ axali, misTvis
sasurveli, statusis miRebiT, anu adgili aqvs dadebiTi „gamaZliereblis“
moqmedebas im socialuri garemos mxridan, romelSic piri cxovrobs.
socialurad „gamaZlierebeli“ RonisZiebebi TandaTanobiT, piris mier axal
socialur statusTan SeCvevis Semdeg ki, neldeba da efeqturobas kargavs,
Tumca am droisaTvis piri narkotikze ukve didi xnis damokidebulebulia
(narkomania).663
171
haSiSi) narkotikuli saSualebebis miReba iwvevs mogvianebiT „Zlier“
(heroini, kokaini) narkotikebze gadasvlas – e.w. „marixuana-heroinis-
avtomaturobas“.664 germaniaSi Catarebulma kriminologiurma kvlevebma
(gamokiTxvam) aCvena, rom heroinis momxmarebelTa didma nawilma (erTi
kvlevis Tanaxmad 90%-ma) narkotikebis moxmarebis kariera swored marixuanis
moxmarebiT daiwyo.665
marixuanis xSir moxmarebels: 1. Zlieri narkotikuli nivTierebisadmi
aRar gaaCnia fsiqologiuri barieri, SiSi, romelic SesaZlebelia gaaCndes
heroinis pirveladi moxmarebisas iseT adamians, romelic manamde marixuanas
ar eweoda, da 2. marixuanis mudmiv momxmarebels, Cveulebrivi
aramomxmareblisagan gansxvavebiT, ufro ar gauWirdeba heroinis Sav bazarze
Sovna, vinaidan igi ukve icnobs narkotikuli nivTierebebis gamsaReblebs,
romelTa erTi nawili SesaZlebelia marixuanasTan erTad heroinsac
yidides.666
garda marixuanisa, legaluri gamabruebeli saSualebebis (nikotini,
maRalprocentiani alkoholi) sistematiuri miReba,667 mis momxmarebels
aZlevs biZgs (stimulirebas), gasinjos „Zlieri“ (heroini, kokaini)
narkotikuli saSualebebi.668 droTa ganmavlobaSi narkotikuli nivTiereba
„wyaldeba“ da aucilebelia dozebis gazrda, an saxeobis Secva, vinaidan
pirveladi doziT piri ukve veRar aRwevs sasurvel Sedegs. 669
172
mcire odenobiT ukanono damzadeba, SeZena, Senaxva an/da eqimis daniSnulebis
gareSe ukanonod moxmareba, Cadenili aseTi qmedebisaTvis
administraciulsaxdelSefardebuli an am danaSaulisaTvis nasamarTlevi
piris mier, isjeba jarimiT an sazogadoebisaTvis sasargeblo SromiT, vadiT
as ocidan as oTxmoc saaTamde.
saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis 33-e Tavi aregulirebs
narkotikul danaSauls. kanonmdeblis SexedulebiT narkotikuli danaSauli
mimarTulia sazogadoebrivi usafrTxoebis da adamianTa mSvidobiani
Tanacxovrebis winaaRmdeg, amitom 33-e Tavi moqceulia mecxre karSi
(sazogadoebrivi uSiSroebisa da wesrigis winaaRmdeg). Tumca, narkotikuli
danaSauli ara mxolod sazogadoebrivi uSiSroebisa da wesrigis winaaRmdeg
(danaSaulis Cadenis erT-erTi mizezi) mimarTuli qmedebaa, aramed, igi
mimarTulia adamianis sicocxlisa da janmrTelobis winaaRmdegac.
ssk 33-e Tavi Sedgeba 15 muxlisgan (ssk 260-274-e muxlebi). kanonmdebelis
mixedviT, narkotikuli saSualebebis cnebaSi igulisxmeba „sinTetikuri an
bunebrivi warmoSobis nivTiereba, preparati, mcenare, romlebic gaeros
konvenciis debulebaTa Sesabamisad Setanilia saqarTvelos specialur
kontrols daqvemdebarebuli nivTierebaTa CamonaTvalSi.“671
prekursori aris nivTiereba, romelic gamoiyeneba specialur konrtols
daqvemdebarebuli narkotikuli saSualebis an fsiqotropiuli nivTierebis
sawarmoeblad, dasamzadeblad, gadasamuSaveblad da gaeros konvenciebis
debulebaTa Sesabamisad Setanilia specialur kontrols daqvemdebarebuli
nivTierebebis CamonaTvalSi.672
173
saqarTelos parlamentis mier 2012 wlis 22 maiss miRebul iqna kanoni
„narkotikuli saSualebis, fsiqotropiuli nivTierebebis, prekursorebisa
da narkologiuri daxmarebis Sesaxeb“, romelic Seicavs saqarTveloSi
kontrols daqvemdebarebuli nivTierebebis cnebas da CamonaTvals.
narkotikuli
nivTierebis 8 493 7453/87,8% 5 465 5098/93,3% 5126 4816/
ukanono 94%
brunva
maT Soris: 1 970 1712/86,9% 2 316 2201/95% 2424 2149/
mZime 88%
narkotikebis 71 61 /85,9% 116 108/95% 272 236/
kontrabanda 87%
narkotikebis 2462 2407/
ganmeorebiT 97%
moxmareba /
ssk 273
narkotikebis 151 106 /70,2% 167 143/86% 2112 1907/
realizacia / 90%
ssk 260
narkotikebis 79 71 /89,9% 121 117/97% 155 152/
Semcv. mcenar. 98%
ukan. daTesva
da sxva 6 222 / 73,2% 2 745/ 50% 84/ 50%
174
11.6.2. uzenaesi sasamarTlos statistikuri monacemebi
uzenaesi sasamarTlos statistikuri monacemebi narkotikuli danaSauli-
saTvis msjavrdebulTa raodenobis mixedviT 2010 da 2015 wlebSi:
2010 weli 2015 weli
danaSaulis msj. Tavis. pirob. jarima msj. Tavis. pirob. jari-
saxeoba raod. aRkv. msjav. raod. aRk. msjav. ma
narkot. ukanono
damz., warm.,SeZ., 2 373 78,1% 21,7% 0,1% 1 618 48,1% 46,2% 4,6%
Senax., gadaz., gad-
agz. an gasaR.
saq.-Si narkot.
ukanono Semot., 120 98,3% 0,8% 0,8% 120 0,8% 7,5% 27,5%
gadatana an
tranzitiT saer-
TaSoriso gada-
zidva
narkot. saSualeb. 2 517 34,7% 63,1% 21,1% 2 191 4,6% 40,1% 30,5%
moxmareba
sxva narkotikuli 118 48,3% 51,7% - 181 0,4% 51,4% 24,9%
danaSauli
175
2007 welTan SedarebiT, 2008 wels sagrZnoblad iklo (47,7%-iT)
narkotikuli nivTierebebis realizaciis faqtebma, rac qveynis sisxlis sa-
marTlis mkacri politikis (maRali sasjelis zoma, nulovani tolerantoba
narkotikebis gamsaReblebis mimarT) Sedegad unda CaiTvalos.
2010 wels wina wlebTan SedarebiT isev gaizarda narkotikuli
nivTierebebis realizaciis faqtebi, xolo 2015 wels 2112 realizaciis Sem-
Txveva dafiqsirda.
sainteresoa is garemoeba, rom Sss-s statistikuri monacemebi narkotikul
danaSaulebTan dakavSirebiT ar iyo 2007, 2008 wlebSi srulyofili. 2007 da
2008 wels registrirebul narkotikul danaSaulTa mxolod 30 da 2010 wels
50 procenti iyo calkeuli danaSaulis saxeebis mixedviT gamoyofili,
narkotikuli danaSaulis saxeebis darCenil 70 da 50 procentze informacia
Sss-s veb-gverdze ar moipoveboda. 2015 wlis monacemebiT yvela narkotikuli
xasiaTis danaSaulzea SesaZlebeli informaciis mopoveba, rac misasalmebe-
lia.
mniSvnelovania, rom Sss-s statistikur bazaSi 2015 wels dafiqsirda
narkotikuli nivTierebis ganmeorebiT moxmarebis (ssk 273-e muxli) 2 462
faqti, xolo igive danaSaulze saqarTvelos saerTo sasamarTloebis statis-
tikuri monacemebiT sasamarTloebis mier ganxilul iqna 2 191 s/s saqme.
sainteresoa ra bedi ewia 271 narkotikuli moxmarebis saqmes.
176
calsaxad, unda aRiniSnos erTi garemoeba, rom saqarTvelos sakonstitu-
cio sasamarTlom 2015 wlis 24 oqtombris #1/4/592 gadawyvetilebiT, uze-
naesma sasamarTlom 2016 wlis 24 martis #392ap-15 ganCinebiT da saqarTvelos
parlamentma sakuTari umoqmedobiT xeli Seuwyes 70 gramamde gamomSrali da
100 gramamde680 nedli marixuanis flobisTvis dausjelobis sindromis
Camoyalibebas.
sakonstitucio sasamarTlo valdebuli iyo marixuanis piradi moxmare-
bisaTvis flobis sisxlissamarTlebrivad dasjadobis sakiTxis ganxilvisas
erTmaneTisTvis daepirispirebina ori mniSvnelovani Rirebuleba: erTeuli
pirebis da sazogadoebis janmrTelobis dacva da momxmareblis piradi
Tavisufleba.
sakonstitucio sasamarTlo ar uaryofs marixuanis moxmarebis uaryofiT
gavlenas momxmarebelze. kerZod, fizikuri koordinaciis dakargva,
mSobiarobisa da postmSobiarobis seriozuli garTulebebi, mexsierebisa da
gonebrivi janmrTelobis problemebi, fsiqiatriuli gverdiTi movlenebi,
rogoric aris fsiqozi, Sizofrenia, paranoia, halucinaciebi, depresia, aR-
gznebadoba, impotencia, Sobadobis riskis qveS dayeneba, fsiqomotoruli aq-
tivobis daqveiTeba, yuradRebis koncentraciis gauareseba, daSorebis manZi-
lis Sefasebis unaris darRveva, eiforia, keTildReobis SegrZneba, udardeli
mdgomareoba, gangaSi, wuxilis da xalisis monacvleobis mdgomareoba,
drois, sivrcis aRqmis Secvla, tkivilis barieris daqveiTeba, cvlilebebi se-
qsualur-emociur sferoSi.681 germaniis mTavrobac miuTiTebs 2002 wlis an-
gariSSi marixuanis moxmarebis saSiSroebaze da, rom ar arsebobs mecnieruli
daskvnebi, romelic marixuanas uproblemo narkotikis statuss mianiWebs.682
sakonstitucio sasamarTlom zemoaRniSnuli uaryofiTi faqtorebis da
maTgan gamomdinare safrTxis miuxedavad, mainc CaTvala, rom marixuanis
moxmarebis dros piradi Tavisufleba ufro maRla dgas, vidre sazoga-
doebrivi usafrTxoebis dacva, vinaidan mopasuxe mxarem ver daadastura pir-
dapiri kavSiri narkomoxmarebasa da sxva danaSauls Soris.683 aRniSnuli gad-
awyvetileba metad problemuria, vinaidan iseTi mdgomareba rogoricaa
fsiqozi, Sizofrenia, paranoia, halucinaciebi, depresia, aRgznebadoba pir-
dapir SeiZleba sazogadoebrivi usafrTxoebis xelis SemSlel faqtorebad
iqces.684
is, rom ar arsebobs kvlevebi, romlebic daadastureben narkomomxmare-
blis pirdapir kavSirs danaSaulTan, ar niSnavs, rom es kavSiri ar arsebobs.
kvlevis pirveli problema mdgomareobs imaSi, rom narkodamokidebuli
680
saqarTvelos sakonstitucio sasamarTls 2017 wlis 15 Tebervlis #855 ganCineba#.
681saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos 2015 wlis 24 oqtombris #1/4/592
gadawyvetileba wiqariSvili saqarTvelos parlamentis winaaRmdeg, II, 77.
682germaniis sakonstitucio sasamarTlos 2004 wlis 29 ivnisis #2 BvL 8/02 gadawyve-
tileba.
683saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos 2015 wlis 24 oqtombris #1/4/592
177
pirebis jgufi Sekrulia da isini sakuTari jgufis ukanono saqmianobaze in-
formacias ar miawvdian mkvlevarebs. meore aris is, rom Tu narko-
damokidebuli Caidens qurdobas, arsad ar Cans, rom is narkodamokidebulia.
erTi ram faqtia, germaniaSi yovel mesame msjavrdebuls cixeSi Sesvlisas (an
sasjelis moxdis periodSi) narkoproblema aReniSneba.685 saqarTvelos cixeSi
aseTi patimrebis raodenoba (araoficialurad) 30 procentia.
kriminologiur literaturaSi miiCneva, rom marixuanis moxmareba da dana-
Sauli sxvadasxva faqtorebzea damokidebuli, maT Soris narkotikis fasi,
momxmareblis finansuri mdgomareoba, socialuri urTierTobebi sxva
momxmareblebTan da a.S. erTi ram udavoa, vinc narkotiks moixmars mas bevri
fuli sWirdeba sakuTari moTxovnilebis dasakmayofileblad.686
kanadelma mecnierebma 50 000 mZime xasiaTis avtosagzao SemTxveva
gaanalizes da mividnen daskvnamde, rom marixuanas momxmareblebi orjer
ufro met mZime avtoavarias axdenen vidre aramomxmareblebi. erTi mar-
ixuanis sigaretis moxmareba avtomobilis gamoyenebamde sami saaTiT adrec
ki, mZime avtosagzao SemTxvevis mizezi xdeba, vinaidan marixuana pirdapir
uSlis xels kognitur da motorul unarebs, rac SeuZlebels xdis avtomo-
bilis marTvas.687
saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlom 70 grami marixuanis floba
miiCnia piradi moxmarebisTvis da ver dainaxa misi gasaRebis safrTxe. garda
amisa, saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlom pirdapir Tavi aarida am sa-
kiTxze msjelobas - „Tumca xazgasmiT unda aRiniSnos, rom realizaciis
miznebiT marixuanis SeZena/SenaxvisTvis pasuxismgeblobis konstituciuro-
baze msjeloba scdeba mocemuli davis farglebs“. arada, es iyo mniSvnelo-
vani, vinaidan sakonstitucio sasamarTlos ara mxolod mosarCelis piradi
Tavisuflebis uflebaze unda emsjela, moixmaros marixuana da Seedarebina
TviTmkvlelobis mcdelobis dasjadobasTan,688 aramed, aseve unda emsjela
sxvis uflebaze daculi iyos narkotikuli saSualebebis gavrcelebisagan
(konstituciis 39-e (gaeros bavSvTa konvenciis me-6 muxlTan kavSirSi – jan-
saRi ganviTareba), 341, 37-e, me-16-e muxlebi) da unda emsjela, xom ar gam-
oiwvevs marixuanis SeZena/ moxmarebisaTvis Tavisuflebis aRkveTis gauqmeba
samarTlebrivi wesrigidan iseT gasvlas, rac sazogadoebis usafrTxoebas
Seuqmnis safrTxes.689 samwuxaroa, rom saqarTvelos sakonstitucio sasa-
marTlo erTi winadadebiTac ki ar Seexo mozardi Taobis usafrTxo ganvi-
Tarebis sakiTxs da maT dacvas marixuanis moxmareba, gasaRebisagan.
sakiTxavia, ramdenad aris 70 grami marixuanis floba gavrcelebis saf-
rTxis matarebeli. germaniaSi miCneulia, rom „safrTxis Seqmnas maSin aqvs
178
adgili, roca zianis dadgoma ufro metadaa savaraudo, vidre misi ar-
dadgoma“.690 sakonstitucio sasamarTlo aRniSnavs, rom pirs erTi moxmare-
bisTvis erT gramamde marixuana sWirdeba, anu 100-jer marixuanis moxmarebis
floba unda miviCnioT Tu ara pirad moxmarebad. im socialuri pirobebis gaT-
valiswinebiT, romelic saqarTveloSia savsebiT didia imis albaToba, rom 70
gr. marixuanas flobdes piri, Tavadac moixmardes da finansuri mogebis
misaRebad asaRebdes kidec. kriminologiur literaturaSi saubaria, rom
sxva narkotikuli saSualebisagan gansxvavebiT marixuanis momxmarebeli
amave dros mis gasaRebaSic aqtiurad aris CarTuli. 691 aqve isic unda aRin-
iSnos, rom qveyanaSi sakmaod didia marixuanis momxmarebelTa raodenoba da
sakmaod naklebia mosaxleobis samarTaldamcav organobTan TanamSromlobis
survili. es ori faqtori kidev ufro zrdis momxmareblis mier gasaRebis al-
baTobas, rac aSkarad uqmnis (Seuqmnis) safrTxes sazogadoebas. germaniis sa-
konstitucio sasamarTlo erT-erT yvelaze did problemad momxmarebelTa
sisxlissamarTlebrivi pasuxismgeblobis dros swored misi gasaRebis risks
miiCnevs, vinaidan didia kriminaluri organizebuli jgufebis interesi
narkotikis gasaRebis mimarT.692 germaniis sakonstitucio sasamarTlo aseve
aRniSnavs, rom narkotikuli saSualebebis ukanono SeZena da Senaxva safrTxes
uqmnis sxvis uflebebs, vinaidan SesaZlebelia narkotikis arakontroli-
rebuli gavrceleba mesame pirze. 693
problemas isic qmnis, rom narkotikul nivTierebaze moTxovna aris narko-
vaWrobis amosavali wertili. Tu didia moTxovna marixuanaze, gaizrdeba
narkobazari, rac TavisTavad zrdis narkotikis arakontrolirebuli
gavrcelebis albaTobas, upirveles yovlisa mozardi Taobis xelSi mox-
vedris risks.
saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlom 2015 wlis 24 oqtombris
#1/4/592 gadawyvetilebiT, uzenaesma sasamarTlom 2016 wlis 24 martis #392ap-
15 ganCinebiT da saqarTvelos parlamentma sakuTari umoqmedobiT Seqmnes
marixuanis SeZena/SenaxvisaTvis sisxlissamarTlebrivi pasuxismgeblobis
vakuumi. marixuanis SeZena/SenaxvisaTvis piri darCa sisxlissamarTlebrivi
pasuxismgeblobis gareSe.
marixuanis piradi moxmarebisaTvis flobis sisxlissamarTlebrivad das-
jadoba, arsebobs evropis iseT qveynebSi, rogoricaa - germania an/da holan-
dia.694 am qveynebis samarTaldamcavi struqturebi mcire odenobiT mar-
ixuanis flobisTvis ar iwyeben sisxlissamarTlebriv devnas, Tumca maT amis
ufleba aqvT.
8/02gadawyvetileba.
179
daskvnis saxiT unda aRiniSnos, rom iseTi patara qveyanis ekonomiuri695 da
demografiuli ganviTarebisaTvis rogoric saqarTveloa, xelisuflebas
narkomanobis winaaRmdeg brZola da narkomanisadmi sazogadoebis toleran-
toba esaWiroeba. narkomanobis winaaRmdeg brZolaSi igulisxmeba,
narkotikebis gamsaReblebisadmi farTo masStabiani represiuli xasiaTis
RonisZiebebi, xolo sazogadoebis tolerantobaSi - narkotikebis momxmare-
belTa „latenturobidan“ gamosvla, maTi registracia da mkurnalobis indi-
vidualuri RonisZiebebis dagegmva.
180
Tavi meTormete
danaSaulis prevencia
12.1. danaSaulis prevenciis cneba
danaSauli, rogorc kulturuli, socialuri da sazogadoebrivi Tanacx-
ovrebis xelis SemSleli movlena, xSirad eqceva saxelmwifos, sazogadoebisa
da masmediis yuradRebis centrSi. amis mizezi danaSaulidan gamowveuli mo-
saxleobis daucvelobis grZnobidan warmoqmnili interesia, romelic (mZime)
danaSaulis maCveneblis momatebasTan erTad, TviTonac (mosaxleobaSi dana-
Saulisagan daucvelobis grZnoba) matulobs. 699 danaSaulis prevenciis mniS-
vneloba swored zemoaRniSnuli mdgomareobidan gamomdinareobs. danaSau-
lis prevenciis idea, danaSaulis Tavidan acileba moxdes danaSaulis Ca-
denamde da ara Cadenis Semdeg sasjelis gamoyenebiT da, rom Tu danaSaulis
Tavidan acileba moxdeba danaSaulis Cadenamde, gadarCeba danaSaulis poten-
ciuri msxverpli, rogorc saxelmwifo aseve sazogadoebriv doneze, misaRebi
da imedis momcemia.
danaSaulis prevencia kriminologiur literaturaSi gamoiyeneba aseve
„danaSaulis Tavidan acilebis“,700 „danaSaulis profilaqtikis“701 ter-
minebTan erTad. jer kidev me-18-e saukunis meore naxevarSi aRniSna Cezare be-
kariam Tavis naSromSi „danaSaulisa da sasjelis Sesaxeb“, rom samarTlebrivi
saxelmwifos Seqmnis erT-erTi umTavresi amocana danaSaulis prevencia
(profilaqtika) iqneboda.702
danaSaulis prevencia, savaraudod, anglo-amerikuli crime prevention - ter-
minidan momdinareobs, romelic gaeros (da ara marto) mier xSirad gam-
oiyeneba danaSaulis kontrolis (crime control) konteqstSi. Tumca es terminebi
erTmaneTTan mWidro kavSirSia, isini mainc gansxvavdebian erTmaneTisagan.703
danaSaulis anu sisxlissamarTlebriv socialur kontrolSi igulisxmeba
saxelmwifo da sazogadoebrivi dawesebulebebi, maTi strategia da sanqcia,
romliTac adamianebis sisxlis samarTlis normiT dacul komformul qcevas
unda Seewyos xeli.704
danaSaulis prevencia aris saxelmwifo da kerZo seqtorebis mondomeba
danaSaulis Cadenis aRsakveTad (Sesamcireblad) da represiuli Ro-
nisZiebebiT danaSaulis ganmeorebiT Cadenis Tavidan acileba.705
sisxlissamarTlebrivi kontrolis da danaSaulis prevenciis cnebebs So-
ris gansxvaveba sxvadasxva aqcentebSi mdgomareobs. Tu sisxlissamarTlebriv
socialur kontrolSi saxelmwifo iusticiis sistemazea aqcenti
181
gakeTebuli, danaSaulis prevencia danaSaulis Cadenis wina etapze da ara
sisxlissamarTlebriv RonisZiebebze akeTebs aqcentirebas. 706
danaSaulis prevencia ZiriTadad mimarTulia iseTi RonisZiebebisaken,
romelTa saSualebiTac sanam danaSaulis realizacia moxdeba, gamovlindes
da Seswavlil iqnes danaSaulis Cadenis riskis faqtorebi maTi profilaqti-
kis mizniT, garda amisa moxdes cxovrebis sxvadasxva sferos da sazoga-
doebrivi urTierTobebis imgvari mowyoba, rom danaSaulis
Cadenis FxelisSemwyobi faqtorebi sruliad (SeZlebisdagvarad) gamoir-
icxos.707
182
oebis mxridan, SesaZlebelia danaSaulis gamomwvev zogierT mizezze Se-
jereba. magaliTad: kriminologiur literaturaSi709 miRebulia Sexeduleba
imis Taobaze, rom qalaqis arqiteqturul mowyobas mniSvnelovnad SeuZlia
xeli Seuwyos danaSaulis Tavidan acilebas da, rom iseTi adgilebi, sadac
betonis maRalsarTuliani saxlebia, quCebi ar aris ganaTebuli, saxlebis
(korpusebis) Sesasvlelebi bneli da mouwesrigebelia (ara aqvs karebi, yria
nagavi) adamianebSi daucvelobis grZnobas iwvevs, rac xels uwyobs danaSau-
lis Cadenas (Broken Windows Teoria). Tavis mxriv Cabnelebuli da dabin-
Zurebuli ezoebi saxelmwifo kontrolis Sesustebaze metyvelebs, rac dam-
naSaves agulianebs da danaSaulis Cadenisken ubiZgebs.
danaSaulis pirveli donis prevenciis safexurze mniSvnelovania poli-
tikosebisa da sazogadoebis wevrebis informirebuloba, danaSaulis gamom-
wvevi mizezebis aRmofxvrisa da danaSaulis xelisSemwyobi mizezebis, sax-
elmwifo racionaluri kriminaluri politikuri kursis gatarebis kuTxiT.
709Schwind, H.-D., 2008. S. 344; Kaiser, G., 1996. S. 252-253; Jehle, J.-M. (Hrsg.), 1996. S. 18.
710Jehle,J.-M. (Hrsg.), 1996. S. 19.
711Göppinger, H. 2008. S. 555.
712Kaiser, G., 1996. S. 252; Göppinger, H. 2008. S. 555.
183
danaSaulis, romelic „yvela sazogadoebaSi arsebobs“, srulad aRmofxvra
arc totalur saxelmwifos SeuZlia. amitom, sakiTxavia mxolod, ramdenad
uSlis xels danaSauli adamianebis Tanacxovrebas?713
danaSaulis safrTxis winaswari dadgena did siZneleebTan aris da-
kavSirebuli, vinaidan maTi ganxorcieleba adamianis uflebebis Selaxvas
iwvevs da kanoniT akrZalulia. mag. saxelmwifos da sazogadoebas ufleba ara
aqvs Caerios mSoblis mier bavSvis aRzrdaSi, masSi Careva SesaZlebelia, Tu
aRzrda ewinaaRmdegeba bavSvis interesebs, rac SeiZleba ukve gviani iyos, misi
gamosworebisaTvis. xSir SemTxvevebSi saxelmwifo da sazogadoebrivi organ-
izaciebi danaSaulis safrTxis winaswari dadgenis sanacvlod iZulebulni
arian mosaxleobisaTvis zogadi informaciis miwodebas dasjerdnen.
naklebad problematuria danaSaulis CadenaSi xelis SeSla da potenciuri
damnaSaveebis SeSineba. am mxriv, aRsaniSnavia policiis prezentabeluroba da
teqnikuri saSualebebiT (videokamera) danaSaulis Cadenaze kontroli. te-
qnikuri saSualebebiT danaSaulis Cadenaze kontroli aSinebs rogorc po-
tenciur damnaSaves, aseve xels uwyobs danaSaulis swrafad gaxsnas, rac aseve
prevenciulad moqmedebs potenciur damnaSaveebze.
danaSaulis Cadenaze xelis SeSlis erT-erTi meTodi aris araformaluri
(sazogadoebrivi) socialuri kontrolis gaZliereba. igulisxmeba qveynis
mosaxleobis moqalaqeobrivi valdebulebiTi grZnobis amaRleba da uCveulo
saqcielisa da eWvmitanil pirTa mimarT Sesabamisi RonisZiebis gatareba 714
(mag. mozardis uzneo saqcielze reagireba, danaSaulis SemTxvevaSi
policiisTvis Setyobineba).
danaSaulis Tavidan asacileblad mniSvnelovania agreTve danaSaulis po-
tenciuri msxverplis mosalodneli danaSaulis Taobaze winaswari gafrTx-
ileba.715 mag. potenciuri msxverplis jgufebTan (moxucebi, SezRuduli Sesa-
Zleblobebis mqone pirebi, arasrulwlovnebi) muSaoba. amgvari gafrTx-
ilebebiT adamianebs danaSaulisadmi SiSi ufro uyalibdebaT da isini Rame ga-
reT gamosvlas, marto siaruls da a.S. eridebian, magram potenciuri msxver-
plis informirebulobam danaSaulis Tavidan aridebas unda Seuwyos xeli. mo-
salodneli danaSaulis Taobaze potenciuri msxverplis gafrTxilebam misi
sifxizle unda gamoiwvios da ara danaSaulisadmi SiSi.
184
klasikur sasjelTa (Tavisuflebis aRkveTa, jarima) gverdiT, gamoyenebuli
unda iqnas iseTi RonisZiebebi, romlebic xels Seuwyoben damnaSavis reso-
cializacias, gamosworebas,717 mag.: sazedamxedvelod gadacema, sazoga-
doebisaTvis sasargeblo Sroma, zianis anazRaureba da/an dazaralebulTan
Serigeba, aRmzrdelobiTi xasiaTis Terapia narkomanebisa da loTebisaTvis
da sxva. sisxlissamarTlebrivi TvalTaxedviT mesame donis prevencia indi-
vidualuri prevenciaa, vinaidan igi damnaSavis mimarT individuluri Ro-
nisZiebebis gatarebas gegmavs,718 Tumca mainc mniSvnelovania misi individu-
aluri prevenciisagan gamijvna.719
185
12.3.1. generaluri/zogadi prevencia
zogadad generaluri prevenciis mizania danaSaulis Tavidan acileba
sazogadoebaSi samarTlebrivi cnobierebis amaRlebis da potenciuri
damnaSaveebis daSinebis gziT. 726
186
12.3.2. specialuri prevencia
specialuri732 anu individualuri733 prevenciis mizania damnaSave pi-
risadmi individualuri midgoma da masze daSinebis da gamosworebis
zemoqmedebis formiT axali danaSaulis Tavidan acileba.734
187
saqarTvelos ss kodeqsis me-40 muxlis pirveli nawilis Tanaxmad, sasjelis
saxeebia: a) jarima; b) Tanamdebobis dakavebis an saqmianobis uflebis Ca-
morTmeva; g) sazogadoebisaTvis sasargeblo Sroma; d) gamasworebeli samu-
Sao; e) samxedro piris samsaxurebrivi SezRudva; v) Tavisuflebis SezRudva;
z) vadiani Tavisuflebis aRkveTa; T) uvado Tavisuflebis aRkveTa; i) qonebis
CamorTmeva.
741ix.:www.supremecourt.ge
742ivaniZe, m., 2008. gv. 56.
743gamyreliZe, o., 2008b. gv. 5.
744ix.:www.supremecourt.ge
745kuri, h./kapanaZe, x., 2004. gv. 296.
188
daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom sisxlissamarTlebriv sasjels da
kriminologiur prevencias mWidro kavSiri aqvs erTmaneTTan. 746 rac mniSvne-
lovania, maT erTi mizani amoZravebT – danaSaulis Cadenis xelis SeSla.
mkacri sasjeli ara marto uaryofiTad moqmedebs adamianis (patimris)
fsiqikaze, aramed zrdis penitenciur dawesebulebSi patimarTa ricxvs, rac,
Tavis mxriv, negatiurad moqmedebs rogorc adamianis uflebebis dacvaze,
aseve qveynis demografiul mdgomareobaze. 747
sisxlis samarTlis kodeqsis 39-e muxlSi gamocxadebuli sasjelis mizani
– resocializacia–jerjerobiT mxolod „deklarirebulad rCeba“,748 vinai-
dan qveyanaSi ar gamoiyeneba alternatiuli sasjelis sxva formebi (spe-
cialuri prevencia). aqve unda aRiniSnos, rom pirobiTi msjavri, romelic
bolo wlebSi aseve xSirad gamoiyeneba ver uzrunvelyofs piris resocial-
izacias, vinaidan probaciis samsaxuris didi Zalisxmevis miuxedavad, dasaq-
mebis da mentalobis problemis gamo, ver xerxdeba sazogadoebaSi
msjavrdebulTa reintegracia.
aTasamde piri, rac gulisxmobs, rom qveyanaSi 100 aTas mosaxleze 260 patimaria, rac
dasavleT evropis maCvenebelTan SedarebiT maRali maCvenebelia.
748kuri, h./kapanaZe, x., 2004. gv. 304.
189
Tavi mecamete
viqtimologia
me-18 saukunis meore naxevridan kriminologiurma mecnierebam daiwyo ada-
mianis danaSaulebrivi qcevis,749 xolo me-19-e saukunis bolodan damnaSavis
pirovnebis Seswavla.750 danaSaulis msxverpli da misi Seswavla mxolod meoce
saukunis meore naxevridan gaxda mecnierTa yuradrebis sagani. danaSaulis
elementebi „damnaSave“ da „danaSaulis msxverpli“, iseTi klasikosebisTvis,
rogorebic pozitiuri skolis mimdevrebi iyvnen, warmoadgendnen meqanikur
da statistikur cnebebs.751
pirveli mecnieri, romelmac danaSaulis msxverpls didi yuradReba mi-
aqcia iyo 1935 wels amerikaSi emigrirebuli germaneli hans fon hentigi (1887-
1974). hans fon hentigi, romelic germaniis nacisturi reJimis mier idevne-
boda iZulebuli gaxda 1941 wels statia -“Bemerkungen über die Interaktion zwischen
Täter und Opfer“ – „SeniSvnebi damnaSavesa da msxverpls Soris interaqciis
Sesaxeb“752 - gamoeqveynebina aSS-Si. hentigi danaSaulis msxverpls miiCnevs ara
rogorc pasiur obieqts, aramed rogorc danaSaulis procesis aqtiur
subieqts. misi azriT, msxverpli aqtiurad „zemoqmedebs“damnaSavis mier
danaSaulis Cadenaze.753
749Cesare Beccaria (1738-1794), misi azriT, danaSauli iyo qmedeba, romelic mimarTuli iyo
moraluri da samarTlebrivi wesrigis winaaRmdeg da damyarebuli iyo damnaSavis
Tavisufal survilze. Schneider, H.J., 1987. S. 751.
750Cesare Lombrozo (1835-1909), misi azriT, danaSauli iyo damnaSavis pirovnebis
190
moyolebuli yovel sam welSi msoflios sxvadasxa qveyanaSi tardeba. aR-
niSnul simpoziumebs organizebas uwevs saerTaSoriso organizacia “World
Society of Victimology“, romelic 1979 wels daarsda.
viqtimologiuri mecnierebis ganviTarebam xeli Seuwyo im garemoebas, rom
saxelmwifo da saerTaSoriso institutebma meoce saukunis 80-iani wlebidan
yuradReba miaqcies danaSaulis msxverpls. ase magaliTad: evrosabWos min-
istrTa sabWom 1983 wels miiRo konvencia Zaladobrivi danaSaulis msxver-
plisaTvis zaralis anazRaurebis Sesaxeb (“Europäische Konvention über die
Entschedigung für Opfer von Gewalttaten“); 1985 wels evrosabWos ministrTa sabWom
miiRo rCevebi „danaSaulis msxverplis daxmarebisa da sareabilitacio pro-
gramebis da adamianebis msxverlad gaxdomis Tavidan acilebis Sesaxeb“ (“Die
Empfälungen des Ministerrates zur Opferhilfs- und Behandlungsprogrammen und zur Verhütung
des Opferwerdens“); gaerom 1986 wlis deklaraciaSi “Declaration of Basic Principles of
Justice for Victims of Crime and Abuse of Power“ aseve daafiqsira danaSaulis msxver-
plis dacvis zogadi principebi.
2012 wlis 25 oqtombers evroparlamentma da evrosabWom miiRo direqtiva
msxverplTa dacvis Sesaxeb.
viqtimologiuri mecnierebis Sedegi iyo agreTve is, rom msoflios
sxvadasxva qveynebma miiRes Sida kanonmdebloba msxverplTa kompensaciis
Sesaxeb: 1963 wels axalma zelandiam, xolo Semdeg inglisma, aSS-is zogierTma
Statma, kanadis da avstraliis provinciebma da 1976 wels germaniam.756
191
13.2. danaSaulis msxverplis cneba
danaSaulis msxverpli danaSaulis Cadenis da misi kontrolis SesaZle-
blobis mniSvnelovani subieqtia. damnaSaves da danaSaulis mxverpls erT-
maneTTan urTierToba aqvT, rogorc subieqts da obieqts. 760 viqtimirebis
arsi mdgomareobs swored imaSi, rom damnaSave cdilobs msxverpli Tavisi
danaSaulis obieqtad aqcios. danaSaulis Cadenis Semdeg, damnaSavea is, vinc
msxverpls zarali, ziani miayena, xolo msxverplia is vinc zarali, ziani gani-
cada.761
danaSaulis msxverplis cnebis ramdenime mosazreba arsebobs.
cipfis mixedviT, danaSaulis msxverplad unda CaiTvalos yvela is piri,
vinc danaSaulisagan ziani, zarali ganicada, miuxedavaT imisa, ekuTvnoda Tu
ara mas dazianebuli samarTlebrivi sikeTe, aris Tu ara uflebamosili
saCivriT mimarTos Sesabamis uwyebas da aris Tu ara igi dazaralebuli
sisxlissamarTlis saproceso normebis mixedviT. 762
paSis Tanaxmad, msxverpli aris iseTi piri, romelic sxva piris interesis
Semsrulebelia, morCilia: kriminaluri TvalTaxedviT msxverpli aris iseTi
piri (aseve iuridiuli), romlis kanoniT daculi samarTlebrivi sikeTe
dairRva.763
msxverpli SeiZleba iyos adamiani, organizacia, sazogadoeba da sax-
elmwifo, romelsac Cadenili danaSaulebrivi qmedebiT safrTxe Seeqmna,
dazianda, dazaralda an ganadgurda. 764 dazaralebulebi SeiZleba aseve iyvnen
danaSaulis Sedegad daRupuli piris ojaxis wevrebi da axlo naTesavebi.
amerikeli kriminologis Seferis (Schafer) azriT, ar arsebobs danaSauli
msxverplis gareSe. danaSaulebrivi qmedebiT viRaca an unda safrTxeSi Cavar-
des, an dazaraldes, an daziandes, an ganadgurdes.765
danaSaulis msxverplma, danaSaulis Cadenis dros an mogvianebiT SeiZleba
ganicados ekonomikuri zarali, socialuri,766 moraluri, fizikuri da fsiqi-
kuri ziani, romelic saxelmwifo kontrolis oragnoebis (sasamarTlo, poli-
cia, prokuratura, sasjelaRsrulebis sistema) mxridan mTlianad ignori-
rebulia, vinaidan Zalian xSirad mmarTvelobis organoebi cdiloben dam-
naSavis resocializacias da aviwydebaT, rom danaSaulis msxverplic moiTx-
ovs sazogadoebaSi „kvlav dabrunebas“.
192
13.3. pirovnebis viqtimirebis procesis saxeebi
13.3.1. pirovnebis pirveladi (ZiriTadi) viqtimireba
pirovnebis viqtimirebis procesis saxeebis767 codna mniSvnelovania
msxverplad gaxdomis Tavidan acilebisTvis.
pirovnebis pirvelad viqtimirebad iTvleba danaSaulis CadeniT msxver-
plis mimarT warmoSobili fsiqikuri, fizikuri da materialuri Sedegi.
pirovnebaze xSiri Zaladobis faqtebma, SeiZleba masSi iZulebiTi fanta-
ziebi, uZiloba da Secvlili qcevis wesebi gamoiwvios.
danaSaulis msxverpls SeiZleba gaaCndes Semdegi saxis sxvadasxva fsiqi-
kuri simptomebi: depresia, uZiloba, SiSi, Tavistkivilebi, mousvenroba,
cudi (usiamovno) sizmrebis naxva. 768 xSiria aseve socialur urTierTobebSi
xelis SeSla. danaSaulis msxverpli sxva adamianebTan mimarTebaSi kargavs
ndobas, uWirs megobrebTan, naTesavebTan urTierToba. danaSaulis Sedegad
gamowveuli uaryofiTi Sedegebi imdenad individualuria danaSaulis
msxverplisaTvis, rom is (uaryofiTi Sedegebi) ubralo samegobro wresTan
urTierTobis daZabvidan TviTmkvlelobamde meryeobs.
193
13.4. msxverplis tipologiebi
danaSaulis msxverplTan mimarTebaSi, pirvel rigSi, ismis kiTxvebi, ratom
gaxda konkretulad es adamiani da ara sxva danaSaulis msxverpli?
am kiTxvisaTvis pasuxis gacemis mizniT kriminologebi Seecadnen,
moexdinaT TiToeuli danaSaulis kompleqsurobis sistematizacia da
dalageba, raTa SeemuSavebinaT pirovnebis viqtimirebis tipebi. yvelaze cno-
bili tipologiebi Camoyalibebulia hans fon hentigis, benJamin meldel-
sonis771 da ecat abdel fatahis772 mier.773 gTavazobT hentigis tipologias.
hans fon hentigis774 msxverplis tipologias safuZvlad udevs ojaxuri,
adgilmdebareobrivi, droebrivi da asakobrivi aspeqtebi. hentigis msxver-
plis tipologia yvelaze cnobili da Zvelia. hentigi danaSaulis msxverpls
yofs Semdeg jgufebad: 775
1. axalgazrdebi (isini msxverplni xdebian gamoucdelobis gamo);
2. moxucebi (isini msxverplni xdebian moxucebulobidan gamomdinare
problemebis gamo);
3. mandilosnebi (isini msxverplni xdebian maTi biologiuri warmomav-
lobis, „fizikuri sisustis“ gamo);
4. SSm pirebi (am jgufSi Sedian aseve narkomanebi da alkoholis moyvaruli
pirebi, vinaidan maTac SezRuduli aqvT TavdacviTi moqmedebis SesaZle-
blobebi);
5. emigrantebi (sazogadoebrivi integraciidan warmoSobili problemebis
gamo da ucxo qveyanaSi adgilobrivi normebis, Cvevebis ucodinrobis gamo) da
religiuri, erovnuri umciresobebi;
6. mogebis msurvelebi (motyuebuli TaRliTi. piri, romelsac qonebrivi
mogebis miRebis mizniT sxvisi motyueba surs, magram bolos TviTon gamodis
motyuebuli, radgan sxva masze Wkviani aRmoCndeba);
7. depresiuli adamiani (depresiuli adamiani, vinaidan mas darRveuli aqvs
normaluri adamianisaTvis saWiro sakuTari Tavis dacvis da sakuTar Tavze
zrunvis instiqti);
8. marto myofi da imedgacruebuli adamianebi (isini msxverplni SeiZleba
gaxdnen mag. daojaxebis didi survilis gamo, anu isini SeiZleba daqorwind-
nen, xolo maT partniors mxolod maTi qonebis miRebis survili gaaCndes);
9. simdidris moyvaruli (isini SeiZleba gaxdnen gamoZalvis msxverpli);
10. „ojaxis tiranebi“ (isini SeiZleba msxverplni gaxdnen sakuTari
meuRlisa, romelic veRar itans sakuTari qmris terors);
11. blokirebulebi – isini Tavisi problemebiT ise arian dakavebuli, rom
Sesustebuli aqvT safrTis arsebobis aRqma.
194
13.5. viqtimologiis Teoriebi
13.5.1. „cxovrebis wesis“ Teoria
„cxovrebis wesis“ Teoriis - „lifestyle model“ – mixedviT, piris viqtimireba
gamomdinareobs misi cxovrebis wesidan,776 anu danaSaulis msxverplis qceva
(cxovrebis wesi) garkveulwilad dakavSirebulia sxva pirebis danaSaulebriv
an amoralur saqmianobasTan.777 mag. Ramis barSi momuSave piri, romelsac
mTeli Ramis ganmavlobaSi nasvam mdgomareobaSi myof stumrebTan aqvs ur-
TierToba, SeiZleba maTTan usiamovno kamaTis gamo, fizikuri Zaladobis
msxverpli gaxdes; an piri, romelic Ramis saaTebSi marto aris ucxo quCaSi
(qalaqSi) SesaZlebelia yaCaRuri Tavdasxmis, sxeulis dazianebis an seqsu-
aluri Zaladobis msxverpli gaxdes.
zemoaRniSnulis Tanaxmad, cxovrebis wesis faqtori SeiZleba warmoiSvas
rogorc samsaxurebrivi saqmianobidan (mag. policieli), aseve Tavisufali
drois gatarebidan (sistematiurma diskos stumrobam Ramis saaTebSi,
SeiZleba piris viqtimireba gamoiwvios). msxverplad gaxdomis mniSvnelovani
faqtoria rogorc piris saqmianoba, aseve mis mier SerCeuli quCa, ubani,
qalaqi.
adamianebs Soris „cxovrebis wesis“ faqtoris sxvadasxvaoba kriminolo-
giur literaturaSi aixsneba:778
socialuri SeCvevis procesebiT (SeCveva samsaxurze, sacxovrebel
adgilze, Tavisufali drois gatarebis dawesebulebaze);
sakuTari Tavis (identitetis) Ziebis procesiT.
msxverplad gaxdomis SesaZlebloba izrdeba, imisdamixedviT, SeuZlia Tu
ara pirs riskze wasvla (mag. mogzauroba iseT regionSi, sadac SeiaraRebuli
dapirispirebaa).
daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom „cxovrebis wesis faqtori“-sas
msxverplad gaxdomis mometebuloba mdgomareobs adamianis cxovrebis
wesSi. Mmag. alkoholizmi, narkomanoba, prostitucia, Ramis saaTebSi saSiS
adgilebSi yofna da a.S.
195
1. Tu danaSaulis CadenisTvis mzad myofi piri (damnaSave, romelic
„xelsawyoebiT SeiaraRebuli“ gamosulia binis gasaqurdad, an piri, romelic
maskiT da civi iaraRiT aris „SeiaraRebuli“),
2. danaSaulis CadenisaTvis xelsayrel da „karg“ msxverpls ipovis
(sacxovrebeli binis umeTvalyureod datoveba, mTvral mdgomareobaSi bnel
quCaSi siaruli),
3. romelic (msxverpli) arasakmarisad aris daculi (xiskariani
sacxovrebeli bina erTi saketiT aris daketili; binas, romelic pirvel
sarTulze mdebareobs mina ara aqvs) an arasakmarisad SeuZlia Tavis dacva
(didi odenobiT alkoholuri sasmelis an narkotikuli nivTierebis miRebis
gamo piri „Zlivs dgas fexze“) igi (bina) danaSaulis msxverpli gaxdeba.
196
jgufs eleqtronuli denis wyaros uerTebda, ise, rom maT tkivili egrZnoT.
pirvel jgufs SeeZlo eleqtronuli Sokisgan Tavis daRweva, gaqceva, xolo
meore jgufs tkivilisagan Tavis daRweva ar SeeZlo. meore jgufis ZaRlebi
dabmulebi iyvnen. ZaRlebis mesame sakontrolo jgufs saerTod ar hqonda
eleqtronul SokTan Sexeba. eqsperimentis meore faza mdgomareobda
SemdegSi. seligmanma dadga erTmaneTTan dakavSirebuli ori galia (Shuttle-
Box), romelic mxolod mcire winaRobiT iyo gatixruli, ise, rom ZaRlebs
Tavisuflad SeeZloT erTi galiidan meoreSi gadaxtoma. samive jgufis
ZaRlebi saTiTaod Seiyvana erT galiaSi da eleqtronuli SokiT tkivili
miayena. pirveli jgufis ZaRlebi araTu gaeqcnen eleqtronul Soks, aramed
eleqtronuli Sokis mierTebamde xtebodnen meore galiaSi, raTa Tavi
daeRwiaT tkivilisagan. aseve iqceodnen mesame, sakontrolo jgufis,
ZaRlebi. meore jgufis ZaRlebi ki, romlebsac eqsperimentis pirvel fazaSi
SesaZlebloba ar hqondaT gaqceuliyvnen da eleqtronuli SokiT gamowveuli
tkivili Tavidan aecilebinaT, rCebodnen galiaSi, eguebodnen tkivils da
aRar xtebodnen meore galiaSi, imis miuxedavad, rom maT meore galiaSi
gadaxtomiT SeeZloT am tkivilisagan Tavis daRweva. meore jgufis ZaRlebma
eqsperimentis pirveli fazidan miRebuli gamocdilebis safuZvelze
iswavles, rom isini uaryofiT Sedegs (eleqtronuli SokiT gamowveul
tkivils) Tavidan ver aicilebdnen maTi nebismieri saqcielis miuxedavad.
Teoriis mixedviT,783 adamiani, romelic didi xnis ganmavlobaSi aris
danaSaulis msxverpli da imyofeba travmatizirebul da gamouval
mdgomareobaSi, danaSaulis damTavrebis Semdeg uZneldeba daubrundes
normalur cxovrebas. mag. piri, romelic ramdenime dRis ganmavlobaSi
mZevalTa xelSi imyofeba da yoveldRiurad mas Seuracxyofas ayeneben, an
moswavle, romelic sxva moswavleebisagan sistematiurad iCagreba.
„naswavli“ dauxmareblobis Teoriis Tanaxmad, damnaSave msxverplze
sistematiuri amoraluri, Tu ukanono qmedebebis safuZvelze masSi
(msxverplSi) spobs sakuTari Tavisadmi ndobis grZnobas da sakuTari
Rirsebis dacvis survils, rac aZlierebs albaTobas imisas, rom moxdes igive
piris (sakuTari Tavisadmi rwmenadakargulis) sxvebisagan (re)viqtimizacia.784
783Seligman, M., 1992. Teoriis Sesaxeb vrclad ix.: SalikaSvili, m., 2011. gv. 51.
784Schwind, H-D., 2008. S. 152.
197
gamokiTxva.785 yvela is respodenti, romelmac daafiqsira, rom bolo erTi
wlis ganmavlobaSi igi qurdobis msxverpli gaxda da samarTaldamcav
organoebs ar Seatyobina, valdebuli iyo mkvlevarebis mier winaswar
momzadebuli 16 savaraudo mizezidan erTi Semoexaza.
boxumis kvlevebis Tanaxmad, respodentTa mier qurdobis
samarTaldamcavi organoebisaTvis Seutyobineblobis mizezebi iyo:
1. umniSvnelo zarali (40%);
2. Setyobinebis savaraudo uSedegianoba (20%);
3. interesis arqona (7%);
4. damnaSavis Secodeba (5%);
5. Setyobinebis SesaZleblobis arcodna (4,5%);
6. gawelili (sagamoZiebo da sasamarTlo) procesebi (3%);
7. problemis TviTon gadawyveta (1,5%);
8. policiasTan urTierTobis survilis arqona (2%);
9. policiaSi qurdobis gacxadebiT misTvis bevri drois warTmeva (2%).
198
danaSauli ar iqnas policiaSi gacxadebuli, vinaidan gacxadebam, SeiZleba
ojaxuri myudroeba daarRvios da xeli SeuSalos adamianebs urTierTobaSi);
4. mesame piris zegavlena (SesaZlebelia dazaralebulze mesame pirma
moaxdinos zegavlena da daiyolios danaSaulis policiaSi gacxadebaze);
5. policiisadmi dazaralebulis Sexedulebaze (Tu dazaralebuls adre
hqonda urTierToba policiasTan da kmayofili darCa maTTan urTierTobiT,
didi albaToba arsebobs imis, rom aseTma dazaralebulma kvlav mimarTos
policias).
199
Tavi meToTxmete
danaSauli
sazogadoeba Tavisi Camoyalibebis pirveli etapidan icnobs iseTi saxis
qmedebebs, rasac igi danaSauls (laT. Crimen) uwodebs. amaze metyveleben
mravali saukunis winaT Seqmnili „hamurabiis kanonebi“, antikuri tragikome-
diebi, Zveli aRTqma.788 danaSaulisadmi adamianebis interesi yovelTvis didi
iyo, vinaidan igi maTi Tanacxovrebis nawils warmoadgenda („ar arsebobs
sazogadoeba danaSaulis gareSe“). danaSauli yovelTvis iyo mwerlebis da po-
etebis interesTa sfero. pirveli qarTuli nawarmoebi „SuSanikis wameba“ daw-
yebuli meqrTameobiT, damTavrebuli mkvlelobiT, mravlad Seicavs iseT
qmedebas, rac danaSauls warmoadgens.
kriminologiuri TvalTaxedviT pitavalma (Pitaval) Tavis naSromSi: Causes
celebres et interesantes (1735-1743) erT-erTma pirvelma scada aRewera danaSauli.789
germaniaSi 1828-1829 wlebSi gamoqveynda foierbaxis naSromi (Aktenmäßige
Darstellung merkwürdiger Verbrechen), romelSic avtori aRar kmayofildeba
ubralo danaSaulis aRweriT da interesiT aanalizebs danaSaulis Cadenis
SesaZlo motivebs da gamomwvev mizezebs. 790 danaSauli Tavisi dimenziiT zoga-
dad moicavs ubralo msubuqi marTlsawinaaRmdego qmedebidan (qurdoba)
yaCaRobamde an mkvlelobamde yvela iseT qmedebas, rac kanonis normiT aris
akrZaluli.
200
SearCios misTvis kontrolis Sesaferisi meqanizmi. imisaTvis, rom gasagebi
gaxdes, Tu ra da rogori mniSvnelobisaa danaSauli sazogadoebisaTvis, unda
vicodeT romel qmedebas da ratom uwodeben danaSauls.
qmedebis kriminalizaciis Seswavla mniSvnelovania rogorc swori krimi-
naluri politikisa da danaSaulis prevenciisaTvis, aseve sazogadoebaSi sa-
marTlianobis damkvirdebis TvalsazrisiT, vinaidan igi sazogadoebis
Rirebulebebsa da moralur Sexedulebebzea damyarebuli. 795
795qmedebis kriminalizaciis Sesaxeb vrclad ix.: baxtaZe, u., 2016. gv. 287 – 304.
796turava, m., 2013. gv. 70; mjedliSvili-Hhedrixi, q., 2014. gv. 45.
797gamyreliZe, o., 2005. gv. 83.
798turava, m., 2013. gv. 207.
201
normebiT, romelTa mizania socialuri Rirebulebebis dacva. erTi qcevis
norma aris erTi konkretuli „kanoni“, romelic konkretul adamians,
konkretul situaciaSi, konkretuli saxis qcevis uflebas an ukrZalavs da an
aZlevs.799 adamianebi qcevis normebs ara marto swavloben, aramed grZnoben. 800
selinis azriT, am normebs arc politikuri sazRvrebi da arc sakanonmdeblo
regulireba ar gaaCniaT. isini arian yvelgan sadac adamianebi jgufebis saxiT
gvevlinebian. am [jgufis Tanacxovrebis] normebidan gadaxveva aris danaSau-
lis erT-erTi mniSvnelovani winapiroba. 801
202
14.2. danaSaulis ganmartebis cvalebadoba
danaSauli, rogorc gamoxatulebis forma ar aris ucvleli. igi ufro ima-
zea damokidebuli Tvlis Tu ara saxelmwifo kontroli ama Tu im qmedebas
dasjad. danaSaulebriv qmedebaze, rom moxdes sasjelis gauqmeba, igi aRar
CaiTvleba danaSaulad.
mxolod maSin aris SesaZlebeli danaSaulis calkeuli formebis gageba, Tu
gaTvaliswinebuli iqneba Cadenili danaSaulis motivebidan da xerxebidan
gamomdinari, sisxlissamarTlebrivi normis ganviTareba (mag. bolo wlebSi
gaxSirebulma avtosantrasporto qurdobis faqtebma, aiZula kanonmdebeli
Seecvala da calke Camoeyalibebina avtosatransporto saSualebebis
winaaRmdeg mimarTuli danaSauli (muxli 177 me-3 nawilis d. punqti,
cvlilebis TariRi 2006 wlis 29 dekemberi).
nullum crimen sine lege – araviTari danaSauli kanonis gareSe.809 am
gamoTqmidan Tu vimsjelebT ar SeiZleba arcerTi qmedebis dasja, Tu ar
arsebobs am qmedebis Sesaxeb kanonieri safuZveli. magram gaugebari rCeba, Tu
ratom aris esa Tu is norma dRes savaldebulo, xolo xval Zaladakarguli.
danaSaulis gansazRvrebis dros saqme gvaqvs mis „moZrav procesTan“. imis
mixedviT, Tu ra sazogadoebriv-politikuri garemoa saxelmwifoSi icvleba
misi gansazRvrebac, rac xSir SemTxvevebSi adaminTa bedis gauaresebas an
gaumjobesebas ukavSirdeba.
danaSaulis gansazRvrebis cvalebadobis pirveli magaliTia
TviTmkvleloba, romelic C. w. aRricxvamde me-6 saukunemde Tavisufali
movlena iyo, anu igulisxmeboda, rom Tu adamians SeeZlo Tavi moekla, igi
Tavisufali pirovneba iyo. qristianuli religiis gavrcelebis Semdeg bevr
saxelmwifoSi TviTmkvleloba danaSaulad iqna miCneuli, romelic
sxvadasxva saxis sasjeliT isjeboda (TviTmkvlelobis Camdeni piris uRirsi
dakrZalva an misTvis qonebis CamorTmeva).
marTalia, msoflios yvela qveyanaSi TviTmkvleloba an TviTdazianeba ar
iwvevs sasjels, magram aseve TiTqmis yvela sazogadoeba miiCnevs
TviTmkvlelobis faqts anomaliad da miuReblad.
danaSaulis cvalebadobis meore magaliTia danaSaulebi politikuri
motiviT, romlebic sxva danaSaulebTan SedarebiT ufro xSirad icvleba.
saqarTveloSi Ralatad iyo miCneuli saqarTvelos „moqalaqeobaze“ – anu
qarTvelobaze an marTmadideblur rwmenaze uaris Tqma da piri garkveuli
„sasjeliT“ isjeboda (sulxan-saba orbeliani). axla qveynis moqalaqeobis
datoveba araviTar samarTlebriv problemas ar warmoadgens. sabWoTa
sisxlis samarTlis kodeqsiT Ralatad iyo miCneuli samxedro
samsaxurisaTvis uaris Tqma an Tavis arideba, dRes SesaZlebelia
alternatiuli samsaxuris moxda. amave kodeqsiT akrZaluli iyo saxelmwifo
xelisuflebis winaaRmdeg mimarTuli demonstraciebis mowyoba, rac dRes
araviTar problemas ar warmoadgens da sityvis Tavisuflebad miiCneva.
203
14.3. danaSaulis tipologia pinatelis mixedviT
pinateli (Pinatel) gamoyofs danaSaulis oTx kategorias: 810 1) primitiuli
danaSaulebi; 2) utilitaruli danaSaulebi; 3) fsevdo-samarTliani
danaSaulebi da 4) organizebuli danaSaulebi.
1) primitiul danaSaulebSi moiazreba iseTi danaSauli, romlis Cadenaze
gadawyvetileba damnaSavem imwuTierad, ucbad miiRo; an gamoxatavs
damnaSavis primitiul reaqcias an impulsurobas. aseTi xasiaTis
danaSaulebad ZiriTadad miCneuli unda iqnes mozardebis mier Cadenili
danaSaulebi;
2) utilitaruli anu Tavis sasargeblo danaSaulebis kategorias
ganekuTvnebian iseTi danaSaulebi, romlebic Cadenilia krizisul
situaciaSi. aseTia ekonomikuri xasiaTis danaSaulebi, Tu isini ar arian
organizebuli jgufis mier Cadenili; agreTve iseTi Zaladobrivi xasiaTis
danaSaulebi, romlebic krizisul situaciaSi Caidina damnaSavem, mag.
ojaxuri konfliqtis dros;
3) fsevdo-samarTlian danaSaulebs damnaSave Cadis samarTlianobis
aRdgenis mizniT. damnaSave Tavad iRebs mosamarTlis funqcias da cdilobs
sakuTari samarTlianobis Tu usamarTlobis warmodgeniT aRadginos
danaSaulamde arsebuli mdgomareoba. aseT danaSaulTa kategorias
ganekuTvneba samarTlianobis aRdgenis surviliT SurisZiebis niadagze
Cadenili danaSaulebi, an danaSaulebi, romlebzec damnaSave (warsulSi
msxverpli) fiqrobs, rom saxelmwifo mis samarTlianobas ver aRadgens;
4) organizebuli danaSaulebi, romlebic ZiriTadad Cadenilia mogebis
miRebis mizniT da romelic profesionali damnaSavis dagegmilia. danaSaulis
organizeba da Sesruleba xSirad miuTiTebs damnaSavis profesionalizmze. 811
danaSaulis saxeoba 2007 weli 2008 weli 2010 weli 2015 weli
204
Sss-s statistikuri monacemebis Tanaxmad, 2008 wels 2007 welTan Sedare-
biT registrirebul danaSaulTa raodenobam iklo 10 102 erTeuliT, xolo
2010 wels 2008 welTan SedarebiT 9 905 erTeuliT. 2015 wels dafiqsirda 35
096 danaSauli. saqarTvelos mosaxleobis saerTo raodenobasTan (savarau-
dod 3,8 milioni) SedarebiT Sss-s statistikuri samsaxuris mier da-
fiqsirebuli danaSaulis saerTo raodenoba mainc maRalia. aqve gasaT-
valiswinebelia, rom latenturi danaSaulis raodenoba 3-jer, 4-jer ufro
maRalia oficialur monacemebze. 2015 wlis bolos msjavrdebulTa da
braldebulTa saxiT patimrobaSi imyofeboda 9 716 piri, rac 100 aTas mo-
saxleze 260 patimars Seadgens, rac aseve sakmaod maRali maCvenebelia.
Sss-s statistikuri monacemebiT yvelaze metad gavrcelebul danaSaulTa
saxes miekuTvneba iseTi danaSaulebi, romlebic ekonomiuri Semosavlis
miRebisaTvis arian gamiznulni. aseTebia: qurdoba, narkotikuli nivTierebis
ukanono brunva, TaRliToba, Zarcva. bolo wlebSi imata TaRliTobis gziT
danaSaulis msxverplis mkveTrma zrdam. xSirad erT TaRliTobis SemTxvevas
ramdenime aTeuli msxverpli hyavs. 2016 wels safinanso-sakredito kompania
„saqarTvelos“ saqmianobiT msxverpli gaxda ori AaTasze meti adamiani.
rac Seexeba santransporto danaSauls (ssk 276-e muxli), misi yvelaze
gavrcelebul danaSaulTa siaSi mesame adgilze moxvedra, SesaZlebelia
ganpirobebuli iyos: 1. bolo wlebSi avtomobilebis raodenobis mkveTri
zrdiT; 2. avtomobilebis teqnikuri gaumarTaobiT; 3. mZRolebis upasux-
ismgeblobiT (nasvam mdgomareobaSi avtomobilis marTva); 4. sapatrulo
policiis mxridan kontrolis gazrdiT (saTvalTvalo kamerebi); 5. qveyanaSi
teqnikuri daTvalierebis ararsebobiT; 6. saavtomobili gzebis gau-
marTaobiT; 7. SemTxvevebis srulyofilad aRricxviT.
garda amisa, erT-erT yvelaze did problemas warmoadgens mZRolebis mier
avtomobilis mcdari Sefaseba. kerZod, xSiria SemTxvevebi, rodesac mZRoli
ucxouri markis avtomobilis siCqares saTanadod ver afasebs, gaumarTav
gzaze swrafad midis, ver grZnobs avtomobilis mier ganviTarebul maRal siC-
qares (cnobilia, rom ucxouri markis avtomobilze sabWoTa warmoebis avto-
mobilebTan SedarebiT maRali siCqare naklebad igrZnoba), ver imorCilebs
avtomobils da avtoavarias axdens.
205
glukebis mier Seqmnili danaSaulis prognozis sqema ase gamoiyureba:812
206
14.6. danaSaulisa da marTlmsajulebis ekonomikuri analizi
samarTlis ekonomikuri analizi 814 saxelmwifos kriminaluri politikis
Semadgeneli nawilia. saxelmwifos kriminaluri politikas iseve aqvs fulTan
urTierToba, rogorc umuSevrobasTan brZolas an mosaxleobis janmrTelo-
bis politikas, Tumca sxva uwyebebTan SedarebiT kriminaluri politikis xar-
jebze saubari tabudadebulia.815
danaSaulis ekonomika aris samarTlis ekonomikuri analizis nawili, rom-
lis mizania Seiswavlos qveynis ekonomikaze samarTlis (samarTlis normebis)
zemoqmedebis pirobebi.816
imisaTvis, rom naTeli gaxdes danaSaulis ekonomikuri analizi, pirvel
rigSi, unda gairkves ras niSnavs ekonomika da samarTlis ekonomikuri ana-
lizi.
ekonomika Cveni yoveldRiuri cxovrebis Semadgeneli nawilia. iseTi
cnebebis gareSe rogoricaa fuli, inflacia, umuSevroba, birJa, biznesi war-
moudgenelia cxovreba. mdgradi ekonomika aris nebismieri qveynis sax-
elmwifo da sazogadoebrivi stabilurobis aucilebeli komponenti.
ekonomika (berZnuli sityvaa da gulisxmobs saojaxo mmarTvelobas) aris so-
cialuri mecniereba, romelic Seiswavlis saqonlisa da momsaxurebis warmoe-
bas, ganawilebas, gacvlasa da moxmarebas.817 globalizaciis pirobebSi
resursebis ganawileba aris msoflio politikis Semadgeneli nawili, rac
xSirad iwvevs konfliqtebs. cnobili germaneli profesoris hans-iorg al-
brextis azriT,818 msoflioSi mindinare didi konfliqtebis ZiriTadi mizani
bunebrivi resursebis (navTobi, gazi, Zvirfasi wiaRiseuli da narkotikuli
nivTierebebi) mopovebis da gamoyenebis uflebasTan aris dakavSirebuli.
ekonomikuri resursebis mopoveba da konkurentebis Camocileba aris xSirad
konfliqtebis warmoSobis mizezi 819 (erayis, avRaneTis omebi, ruseT-CeCneTis
konfliqti).
swored bunebrivi da/an saxelmwifo resursebis gaazrebuli moxmareba
iTvleba qveynis ganviTarebis aucilebel pirobad. aRniSnuli resursis
swori da miznobrivi marTva da moxmareba aris ekonomikuri analizis Zi-
riTadi mizani.
samarlis ekonomiuri analizi ki, Tavis mxriv, gulisxmobs samarTlis
normis Semowmebas misi gamoyenebis ekonomikur xasiaTze. 820 kriminaluri
kuTxiT „samarTlis ekonomiur analizs ainteresebs iuridiuli sanqciebis
207
[maT Soris sasjelis] aRsrulebaze gaweuli danaxarjebi“.821 misi kvlevis sa-
gania imis dadgena, Tu ramdenad aris SesaZlebeli sanqciis miznebi, danaSaul-
Tan brZola da zogadad marTlmsajuleba ganxorcieldes maqsimalurad
naklebi danaxarjebiT. danaxarjSi SeiZleba CaiTvalos rogorc adamianuri
da drois resursis gamoyeneba, aseve wminda saxis finansuri xarjis gaweva.
mag.: pirma Caidina 160 laris Rirebulebis mqone nivTis qurdoba (ssk 177-e
muxlis meore nawilis „a“ qvepunqti) da sasamarTlom mas miusaja 4 wliT
Tavisuflebis aRkveTa. samarTlis ekonomiuri analiziT naTeli gaxdeba, rom
msjavrdebulis Senaxva saxelmwifos am oTxi wlis ganmavlobaSi daujdeba
dReSi 23 lari,822 TveSi 690 lari, weliwadSi ki 8 280, xolo Tu igi bolomde
moixdis sasjels 4 wlis ganmavlobaSi misi Senaxva saxelmwifo biujets 33 120
lari daujdeba. anu danaSaulebrivi qmedeba, romelmac 160 laris zarali gam-
oiwvia, saxelmwifos kidev damatebiT ayenebs 33 120 laris zarals (ra Tqma
unda Tu msjavrdebuli ar iqna Sewyalebuli an pirobiT vadamde gaTavisu-
flebuli).
sanqciebTan dakavSirebiT samarTlis ekonomikuri analizis gamoyenebis
dros, gaTvaliswinebuli unda iqnas danaSaulebrivi qmedebis sazoga-
doebrivi interesi. marTlmsajulebis organoebi valdebulni arian Ti-
Toeuli sisxlis samarTlis saqme Seiswavlon da gaanalizon ekonomikuri
resursebis gamoyenebis da qmedebis da damnaSavis mimarT sazogadoebrivi in-
teresis gaTvaliswinebiT. sanqcia unda iyos iseTi saxis, rom misi gamoyenebiT
saxelmwifom daxarjos mcire resursi da miiRos (rac SeiZleba) kargi Sedegi
(msjavrdebulis resocializacia).
samarTlis ekonomiuri analiziT naTeli xdeba, rom maRali zomis sasjeli
did ekonomiur xarjebTan aris dakavSirebuli da ewinaaRmdegeba sasjelis
maqsimalurad naklebi danaxarjebiT aRsrulebis (ganxorcielebis) princips.
cnobilia, rom mkacri sasjelebis gamoyeneba Zvirad Rirebulia da damnaSavis
fizikuri da fsiqologiuri mdgomareobis gauaresebas iwvevs. 823 amitom
moZiebuli da gamoyenebuli unda iqnas sxvadasxva saxis alternatiuli Ro-
nisZiebebi, sanqciebi, raTa Semcirdes cixeSi msjavrdebulTa raodenoba da
Sesabamisad, sxelmwifos mxridan gaweuli danaxarji. sxva mdgomareoba iqne-
boda im SemTxvevaSi, Tu msjavrdebulebi dasaqmebulni iqnebodnen cixis
pirobebSi da maT mier Seqmnili produqcia garkveul ekonomikur sargebels
moutanda, rogorc Tavad msjavrdebuls, aseve qveyanas da aisaxeboda maT biu-
jetze.
msjavrdebulTa raodenobis Semcirebis da arsebuli problemis kargad
mogvareba SesaZlebelia, Tu Seicvleba (gadaixedeba) sisxlis samarTlis ko-
deqsiT gaTvaliswinebuli sasjelTa sistema da igi gaxdeba ufro liber-
aluri. ufro xSirad gamoiyeneba sasjelis sxva formebi, maT Soris sazaga-
doebisaTvis sasargeblo Sroma. am mxriv saxelmwifos SeuZlia im
208
firmebisaTvis vinc daasaqmebs msjavrdebuls daadginos gadasaxadebis Sem-
cireba. mag. Tu saxelmwifos msjavrdebuli yovelTviurad 690 lari ujdeba,
mas (saxelmwifos) SeuZlia firmebs, romlebic daasaqmeben msjavrdebulebs
Seumsubuqos gadasaxadi 100 lariT. amiT saxelmwifo:
1. Tavidan aicilebs msjavrdebulis cixis pirobebSi Senaxvis xarjebs
(TveSi minimum 690 lars erT msjavrdebulze);
2. moaxdens kerZo firmebis aqtiur Cabmas sazogadoebriv cxovrebaSi;
3. moxdeba msjavrdebulis dasaqmeba (resocializacia);
4. msjavrdebuls Seeqmneba imis SesaZlebloba, rom dasaqmebis periodSi
Tavis gamoCenis SemTxvevaSi darCes firmaSi da gaagrZelos muSaoba sasjelis
moxdis Semdeg;
5. sasjelaRsrulebis dawesebulebaSi moixsneba gadatvirTulobis prob-
lema, rac TavisTavad gaaumjobesebs cixeebSi arsebul sanitarul-higienur
mdgomareobas da adamianis uflebebis dacvas.
samarTlis ekonomikuri analizis TvalsazrisiT momgebianad unda CaiT-
valos iseTi saproceso SeTanxmebis gaformeba, romelsac Tavisuflebis
aRkveTa ar axlavs, radgan naklebi adamianuri, drois da finansuri resursi 824
ixarjeba saxelmwifo biujetidan. aseve momgebiania mediaciis da ganridebis
programebi.825
garda samarTlis normis ekonomikuri analizisa, kriminologiuri
TvalsazrisiT aseve sainteresoa danaSaulis ekonomikuri analizi, anu
ekonomikuri TvalTaxedviT rogor uyurebs damnaSave danaSaulis Cadenas.
gari bekeris mier Camoyalibebuli hipoTezis Tanaxmad, 826 damnaSave iseve
akeTebs kalkulacias Cadenili danaSaulidan miRebuli mogebis da daxar-
juli drois Tu xarjebis Sesaxeb, rogorc Cveulebrivi momuSave adamiani. 827
Tu danaSaulis CadeniT miRebul Semosavals gamovaklebT danaSaulis
CadenisaTvis saWiro Tanxas (qmedebis Casadenad saWiro iaraRis SeZena) da gam-
ovaklebT danaSaulisaTvis gaTvaliswinebul sasjels da miRebuli
Semosavali imaze didia, vidre alternatiuli (aradanaSaulebrivi) gziT
miRebuli Semosavali, maSin arsebobs imis didi albaToba, rom pirovnebam
danaSauli Caidinos. xolo Tu danaSaulebrivi gziT miRebuli mogeba, alter-
natiuli (aradanaSaulebrivi) gziT miRebul Semosavalze naklebia, maSin piri
danaSaulis Cadenaze uars ityvis. 828 empiriulad imis dadgena Tu ramdenad
akeTebs damnaSave danaSaulis ekonomikurad kalkulacias metad rTulia.
aseTi daTvla danaSaulis Cadenis Sedegad miRebuli sargeblianobisa da xar-
jebis Sesaxeb SesaZlebelia danaSaulebrivma jgufma gaakeTos da ara indi-
vidualurma damnaSavem.
209
Sejamebis saxiT SeiZleba iTqvas, rom samarTlis normis ekonomikuri ana-
lizi miznad isaxavs normis gamoyenebis xarjebis dadgenas, raTa maqsimalu-
rad naklebi xarjebiT iqnes miRweuli normis mizani, xolo danaSaulebrivi
qcevis analizisadmi ekonomikuri midgoma yuradRebas amaxvilebs danaSauli-
dan mosalodnel xarjebsa da sargeblianobaze.
210
Tavi meTxuTmete
damnaSave
kriminologiuri mecnierebis erT-erT mniSvnelovan aspeqts warmoadgens
danaSaulis Camdeni piris – damnaSavis - kvleva. damnaSavis pirovnebis kvleva
gamowveulia, rogorc sazogadoebrivi interesis dasakmayofileblad (vin Ca-
dis aseT danaSauls?), aseve danaSaulis sisxlis samarTlebrivi Se-
fasebisaTvis.830 sisxlis samarTlis mecnierebisaTvis damnaSavea swored is
piri, romlis qmedebis Sedegad aqtiobaSi modis sisxlis samarTlis norma.
damnaSavis mier Cadenili qmedeba warmoqmnis mTel rig sisxlissamarTlebriv
procedurebs, romelTa dadgena mniSvnelovania sisxlis samarTlis saqmeze
obieqturobis dadgenis da damnaSavis resocializaciis TvalsazrisiT. es
procedurebia: damnaSavis qmedebis safuZvlebi, danaSaulis Cadenis motivi,
damnaSavis mier sxvagvarad qmedebis SesaZleblobis dadgena, momavalSi sxva
danaSaulebis Cadenis albaToba, damnaSaveze sasjelis zemoqmedeba.
damnaSaveze fsiqologiur-fsiqiatriuli kuTxiT dakvirveba xels uwyobs
mis mier Cadenili danaSaulis braleulobis da mis fsiqiatriul
dawesebulebaSi moTavsebis sakiTxis garkvevas.
imisaTvis, rom naTeli gaxdes Tu vin aris damnaSave piri, saWiroa misi
cnebis Camoyalibeba.
sisxlis samarTlis mixedviT, damnaSavea piri, Tu igi Caidens sisxlis sa-
marTlis kodeqsiT gaTvaliswinebul braleul da marTlsawinaaRmdego
qmedebas.
kriminologiuri TvalsazrisiT, danaSaulis Camdeni piri aris adamiani,
romelic braleulia sisxlis samarTlis kanoniT akrZaluli
marTlsawinaaRmdego anu sazogadoebrivad saSiSi qmedebis CadenaSi da ro-
melsac ekisreba sisxlis samarTlebrivi pasuxismgebloba. 831
kriminologiur da sisxlis samarTlebriv damnaSavis cnebas Soris
garkveuli gansxvaveba arsebobs. magaliTad:
1. kriminologiisaTvis iseTi mniSvnelovani ar aris damnaSavis asakis
dadgena, rogorc sisxlis samarTlisaTvis, romlis mixedviT sisxlissa-
marTlebrivi pasuxismgebloba Cadenili qmedebisaTvis swored damnaSavis
asakiT ganisazRvreba. Tumca, kriminologiuri TvalsazrisiT analizi xdeba
im pirebis mier Cadenili qmedebebisa, romlebsac sisxlissamarTlebrivi
pasuxismgeblobis asakisaTvis jer ar miuRweviaT;
2. kriminologiisaTvis mniSvnelovani ar aris is garemoeba, aris Tu ara
qmedeba sisxlis samarTlis normiT dasjadi. kriminologia swavlobs adami-
anis mier ganxorcielebul iseTi saxis qmedebebsac, romlebic ss kodeqsiT
dasjadad ar aris gamocxadebuli, magram Seicavs safrTxes darRveul iqnas
sazogadoebrivi Tanacxovreba da kvlav moxdes igive piris mier ukve sisxlis
samarTlis kodeqsiT gaTvaliswinebuli danaSaulis Cadena. mag. narkotikuli
saSualebebis pirveladi moxmareba, alkoholizmi, satransporto saSualebiT
moZraobis wesebis xSiri darRveva;
211
3. sisxlis samarTali maSin axsenebs pirs Tavs, roca misi norma aris
darRveuli. kriminologias surs manam gamoavlinos da „umkurnalos“ pirs,
sanam igi danaSauls Caidens.
15.1.1.1. inteligentoba
kriminologiurma kvlevebma cxadyo, rom damnaSavis inteligentobasa da
mis mier danaSaulis Cadenas Soris garkveuli kavSiri arsebobs. damnaSaveebis
inteligentobis done (qvota) ufro dabalia, vidre ara damnaSave pirebis. aR-
niSnuli ar gulisxmobs, rom damnaSaveebi debilebi an Wkua sustebi arian da
ar SeuZliaT sisxlis samarTlis normebis dacva.
etiketirebis Teoria inteligentobis dabal dones xsnis damnaSavis
etiketirebidan wamosul sazogadoebis uaryofiT damokidebulebaze, rome-
lic pirvel rigSi mis swavlaze aisaxeba. magaliTad, pirs, romelic dakavebul
212
iqna policiis mier meti problemebi eqmneba sazogadoebaSi (skolaSi, univer-
sitetSi, sportul gaerTianebaSi) inegraciis procesSi, rac piris inteligen-
tobis Sesustebas iwvevs.834
garda amisa,aRsaniSnavia aseve, rom pirebi, romlebic skolaSi arasakmarisi
swavlis gamo naklebi inteligentobiT gamoirCevian, urTuldebaT sazoga-
doebaSi integracia. saxezea samsaxuris povnis SeuZlebloba arakvalifici-
uri ganaTlebis gamo, rac Tavis mxriv zrdis imis albaTobas, rom aseTma pirma
danaSauli Caidnos. xazgasasmelia aseve is garemoebac, rom xSirad swored
maRali inteleqtualuri done iwvevs danaSaulis Cadenas (politikuri da
Tanamdebobrivi danaSaulebi). 835
15.1.1.2. impulsuroba
kriminologiurma kvlevebma aseve aCvena, rom seriuli damnaSaveebi,
Cveulebrivi damnaSaveebisagan gansxvavebiT impulsurobiT gamoirCevian.
impulsuroba gulisxmobs adamianebis mxridan spontanur, ukontroli-
rebad, umravles SemTxvevaSi Zlieri sulieri aRelvebis mdgomareobaSi
qmedebas. impulsuroba SeiZleba Sedegi iyos, rogorc adamianSi
mozRvavebuli energiis, aseve sakuTar impulsurobaze kontrolis arasa-
kmarisobis.836
mometebuli impulsuroba gamovlindeba mag. adamianis riskianobaSi, dau-
fiqrebel qcevisa da daufiqreblad gadawyvetilebis miRebaSi, „sulmokleo-
baSi“.
mometebuli impulsuroba SesaZlebelia kanonis darRvevaSic gada-
izardos. jer kidev bavSvobis asakidan SeiZleba mometebuli impulsuroba
didobaSi danaSaulebriv qmedebebSi gadaizardos. „rTuli bavSvebi“, rom-
lebic gamoirCevian gadametebuli gauwonasworebeli xasiaTiT,
aRelvebulobiT, advilad brazdebian da bavSvur agresiulobas xSirad
sibraziT gamoxataven, mozardobis da didobis periodSi kriminaluri qcevis
ganxorcielebas naklebad eridebian. 837
kriminaluri karieris dasawyisSi bevri damnaSave piri gamoirCeva yur-
adRebis naklebobiT da hiperaqtiulobiT. 838
213
15.1.2.1. ojaxi
damnaSavis pirovnebis kriminologiuri kvlevis dros aucilebelia dam-
naSavis ojaxuri mdgomareobis gageba. fsiqologiuri TvalsazrisiT adami-
anis pirovnebis ganviTarebis procesSi igi ojaxidan iRebs gadamwyvet im-
pulsebs. ojaxuri urTierTobis dros adamianebi socialur, emociur da sa-
komunikacio komponentebs swavloben, romlebic mniSvnelovan rols TamaSo-
ben maT Semdgom ganviTarebaSi. danaSaulis Cadenis mizezebis gamokvlevis
mizniT kriminologiam didi xnis win daiwyo damnaSaveebis da aradamnaSaveebis
erTmaneTTan Sedareba da analizi. am mxriv mniSvnelovani yuradReba eqceva
maTi ojaxuri mdgomareobis Sedarebas, aRzrdis wesebs, mSoblebs Soris ur-
TierTobas. kriminologiurma kvlevam daadastura, rom ojaxur mdgomareo-
bas da mogvianebiT piris mier danaSaulis Cadenas, erTmaneTTan mWidro
kavSiri gaaCniaT.839
ojaxis mniSvneloba ZiriTadad damokidebulia mSoblebs da Svilebs Soris
urTierTobasa da ojaxur atmosferoze. arasistemuri aRzrda da aRzrdis
Zalismieri meTodebi negatiur gavlenas axdens bavSvis CamoyalibebaSi.
bavSvis ganviTarebaze negatiurad moqmedebs agreTve bavSvze kontrolis
meqanizmis nakleboba, rodesac bavSvi sakuTar Tavs aris mindobili.
kriminolog goZiaSvilis azriT, „arasrulwlovan damnaSaveTa socialu-
rad mavnebeli Tvisebebis formirebis mTavar faqtors arakeTiluzrun-
velyofili ojaxi warmoadgens“.840
kriminologiuri diskusiis sagania dangreuli ojaxebis zegavlena bavSvis
kriminalad Camoyalibebaze.841 SesaZlebelia, dangreulma ojaxma (broken-home)
pirdapiri mniSvnelobiT bavSvis damnaSaveoba ar gamoiwvios, magram
mSoblebis gayra mSoblebsa da Svilebs Soris xelSemSlel indikatorad
SeiZleba mogvevlinos, rac, Tavis mxriv, bavSvs did emociur zians ayenebs.842
mecnierTa erTi nawili Tvlis, rom dangreulma ojaxebma SeiZleba dana-
Saulis Cadenas Seuwyos xeli. 843
214
kontrolis da mSoblebTan emociuri kavSiris erTiani sistema, rac, Tavis
mxriv, misi damnaSaved Camoyalibebis albaTobas aZlierebs.844
„rTulma bavSvebma“, romlebic gamoirCevian hiperaqtiulobiT, xSiri ux-
asiaTobiT, sibraziT da gauwonasworeblobiT, SesaZlebelia mSoblebSi
frustracia da agresia gamoiwvion. aseTi „rTuli bavSvebis“ mimarT mSoblebi
xSirad aRzrdis Zaladobrivi meTodebis gamoyenebas mimarTaven, ramac, Tavis
mxriv, mogvianebiT mozardis danaSaulebriv saqcielze gamaZlierebeli
efeqti SeiZleba iqonios (konfliqtis ojaxSi naswavli „wesebiT“ mog-
vareba).845
15.1.2.2. skola
bavSis asakis matebasTan erTad maszed zegavlenis moxdenis TvalTaxedviT
mniSvnelovani roli eniWeba misi socializaciis sxva instanciebsac: skolas,
samegobro wres da masobrivi mediis saSualebebs.
kriminologiuri kvlevebis dros didi yuradReba eqceva saganmanaTleblo
dawesebulebebs – skolebs, vinaidan skola is instituciaa, romelic sax-
elmwifos didi materialuri resurebis mobilizaciasTan aris da-
kavSirebuli da, romlis saqmianobis ZiriTadi mizani bavSvis da mozardis
aRzrda-ganaTleba da pirovnuli ganviTarebaa.846
skola, sadac bavSvebi dRis garkveul nawils (20-30%-s) atareben, krimi-
nologiuri kvlevisaTvis sainteresoa imaze sapasuxod, arsebobs Tu ara dam-
naSave da aradamnaSave mozardebs Soris gansxvaveba saskolo qcevaSi an sas-
kolo miRwevebSi?
kriminologiurma kvlevebma aCvena, rom mozardebi, romlebic mogvianebiT
danaSaulebriv gzas daadgnen, skolis periodSi TavianTi saqcieliT xSirad
TvalSisacemi xdebodnen.847
skolis periodSi im mozardebis „TvalSisacemoba“, romlebic mogvianebiT
damnaSaveebi gaxdnen, gamoixateboda sam komponentSi:848
1. skolisadmi uaryofiTi warmodgena (damokidebuleba). damnaSaveebs
xSirad skolisadmi uaryofiTi warmodgena (damokidebuleba) gaaCniaT, rac
gamoixateba saskolo masalisadmi da saskolo moTxovnilebebis
dakmayofilebisadmi uinteresobiT. bavSvis uinteresobis mizezi zogierT
SemTxvevaSi socialuri (narkomani, loTi mSoblebi) da ekonomiuri (skolis
wignebis SeZenis SeuZlebloba usaxsrobis gamo) safuZvlebi SeiZleba iyos.
2. saskolo sagnebisa da skolis personalisadmi agresiuli qceva. dam-
naSaveebi saskolo asakSi xSirad gamoirCevian saskolo sagnebisa da skolis
personalisadmi agresiuli qceviT, risi Sedegic aris gakveTilebis Catare-
bisaTvis xelis SeSla, skolis inventaris dazianeba-ganadgureba.
3. skolaSi cudi niSnebis miReba. seriuli damnaSaveebis umravlesoba
gamoirCeva cudi saskolo niSnebiT, rac Tavis mxriv iwvevs klasSi CarCenas
215
an/da skolis datovebas (gamocvlas), riTac bavSvi iZulebulia Seeguos axal
socialur garemos, Tanatolebs, maswavlebels, rac aseve uaryofiT gavlenas
axdens misi pirovnebis ganviTarebaze.
kriminologiaSi diskusias iwvevs skolis gacdenis danaSaulis CadenasTan
urTierTobis sakiTxi. 849 im pirTa Soris, romlebic mogvianebiT damnaSaveebi
gaxdnen, mometebulad aReniSnebodaT skolis gacdena. skolis gacdena
gamowveulia, rogorc moswavlis mxridan saskolo masalisadmi
uinteresobiT, aseve saskolo davalebebisadmi Tavis aridebiT.
skolis periodSi mozardTa uinteresoba iwvevs maTi saskolo ganaTlebis
gareSe darCenas, rac aferxebs profesiuli ganaTlebis miRebas da xels
uSlis maT SemdgomSi samsaxuris moZieba, dawyebas.
216
mier danaSaulebrivi qmedebebi xorcieldeba Tavisufal dros, e.i. im drois
monakveTSi, rodesac adamians arc biologiuri aucilebloba (Zili,
avadmyofoba) da arc mesame pirisagan warmoSobili valdebulebebis
Sesruleba ar uwevs (skolis maswavlebeli, ojaxis wevri). zemoaRniSnulis
gamo kriminologiuri kvleva mimarTulia Tavisufali drois periodSi
danaSaulis Cadenaze.856
damnaSaveebis mier Tavisufali drois gatareba, sxva pirebisagan
gansxvavebiT, gamoirCeva spontanurobiT, daugegmavobiT da situaciidan
gamomdinari moqmedebiT.857
kriminologiuri TvalTaxedviT Tavisufali drois mniSvneloba
gansxvavdeba ojaxuri, saskolo da samegobro garemosagan, vinaidan igi piris
ganaTlebis da socialuri ganviTarebis instituciebs ar miekuTvneba. 858
pirovnebas (maT Soris damnaSavesac) ufleba aqvs individualurad, sakuTari
Sexedulebisamebr gamoiyenos Tavisufali dro. Tavisufali drois
kriminologiur kvlevas mxolod informaciis miRebis funqcia gaaCnia, raTa
gamoiyenos zomebi danaSaulis ganmeorebiTi Cadenis aRsakveTad (specialuri
prevencia): Tavisufali drois rogor gatarebas SeiZleba mohyves
danaSaulebrivi qmedeba?
856iqve.
857Göppinger, H., 1983. S. 89.
858Meier, B.-D., 2007. S. 161.
859Kreuzer, A., u.a. (Hrsg.), 1999. S. 153ff.
860Meier, B.-D., 2007. S. 162.
217
konfliqturi situaciebis warmoqmnas, rogorc ojaxur, aseve samsaxurebriv
garemoSi.861
narkotikuli saSualebebi, alkoholTan SedarebiT, pirovnebaSi naklebad
iwvevs danaSaulis Cadenas, Tumca mainc maRali sazogadoebrivi saSiSroebiT
xasiaTdeba.
861iqve.
862ix.: uzenaesi sasamarTlos statistika: www.supremecourt.ge
218
(aradamnaSaveebisagan), specifiurobaze. 863 swored, am specifiurobis codna
unda iyos danaSaulis prevenciisTvis mniSvnelovani.
metad rTulia damnaSavis pirovnebis kvleva. arsebuli kriminologiuri
kvlevebis umravlesoba Catarebulia cixeSi msjavrdebulebze da kvlevebSi
ar Cans Cadenili danaSaulis sruli aRwera da antisocialuri qmedebis
specifiuroba.864
219
damnaSavis tipologia mecgeris (Mezger) mixedviT
mecgeri gamoyofs or ZiriTad kategorias: situaciur damnaSaveebs da
xasiaTis damnaSaveebs.867
220
mzad arian danaSaulis Casadenad [mag.: igi avtomobilidan xelCanTis moparvas
ki ar ecdeboda, pirdapir avtomobils daeufleboda].868
221
2) Zlieri kriminaluri SesaZleblobebis da sazogadoebaSi susti inte-
graciis mqone damnaSaveebi. damnaSaveTa es kategoria ar aris didi safrTxis
Semcveli, vinaidan sazogadoebaSi susti integraciis gamo xSirad gam-
oirCevian TvalSisacemi saqcieliT, rac sazogadoebis yuradRebas iqcevs da
garkveul kontrols warmoqmnis. damnaSaveTa am kategorias ganekuTvnebian
„sazogadoebisaTvis“ (samarTaldamcavi organoebisaTvis) cnobili profe-
sionali damnaSaveebi, kriminaluri avtoritetebi da sxva;
3) susti kriminaluri SesaZleblobebis da sazogadoebaSi susti inte-
graciis mqone damnaSaveebi. damnaSaveTa es kategoria naklebi safrTxis Sem-
cvelia. isini sazogadoebaSi TavianTi asocialuri Tu susti socialuri
mdgomareobis da susti kriminaluri Zalisxmevis gamo ar gamoirCevian gan-
sakuTrebuli kriminaluri karieriT da ZiriTadad ekonomiuri saxis dana-
Saulebs Cadian (qurdoba, TaRliToba);
4) susti kriminaluri SesaZleblobebis da sazogadoebaSi kargi inte-
graciis mqone damnaSaveebi. damnaSaveebis es saxe saerTod ar aris safrTxis
Semcveli. isini ZiriTadad SemTxveviTi damnaSaveebi arian da mZime saxis dana-
Sauls (mkvleloba, mkvlelobis mcdeloba, sxeulis dazianeba da a.S.) erTxel,
afeqtis mdgomareobaSi Cadian.
222
Tavi meTeqvsmete
masmediis saSualebebi da danaSauli
saqarTvelos konstituciis 24-e muxliT aRiarebulia masobrivi
informaciis saSualebaTa Tavisufleba. saqarTvelos sisxlis samarTlis
kodeqsis 153-e (sityvis Tavisuflebis xelyofa) da 154-e (JurnalistisaTvis
profesiul saqmianobaSi ukanonod xelis SeSla) muxlebi icaven masobrivi
saSualebebis saqmianobas.
termini masobrivi informaciis saSualebebi („masmedia“) ganmartebulia,
rogorc:
1. masobrivi informaciis saSualebebi (beWdviTi media, radio, televizia,
kino, reklama, interneti, CD, DVD, kompiuteruli TamaSebi da a.S.);872
2. masobrivi informaciis saSualebebiT informaciis sistematuri
gavrcelebis procesi (anu masobrivi komunikacia) mravalricxovan da
gaSoriSorebul auditoriaSi.873 „informacia“ laTinuri warmoSobis sityvaa
(Informatio) da „gacnobas“, „gadacemas“ niSnavs.874
masmediisadmi gansakuTrebuli daintereseba gamowveulia misi
SesaZleblobiT sazogadoebas, qveynis TiToeul moqalaqes miawodos
mravalferovani informacia da mosazrebebi. masmedia sazogadoebrivi azris
formirebis warmarTvis uZlieresi da umTavresi saSualebaa. 875 masmediis
saSualebiT xdeba adamianTa azrovnebaze, fsiqologiaze, Sexedulebebsa da
Cvevebze zegavlenis moxdena.876 is mTeli sazogadoebis, politikuri
partiebis da moqalaqeebis gansakuTrebuli dainteresebisa da yuradRebis
sagania.877 garda amisa, „xalxi swored mediis meSveobiT axorcielebs
kontrols sajaro xelisuflebaze“.878 amitom, sazogadoebis politikur
sistemaSi masobrivi informaciis saSualebebis roli da daniSnulebis
sakiTxi sakmaod maRalia. aseve, sakmaod maRalia mediaSi gaSuqebuli
movlenebis uaryofiTi zegavlena sazogadoebaze. 879
223
gavrcelebulma informaciam, imis Taobaze, rom qalaqis ama Tu im konkretul
ubanSi gaxSirda Ramis saaTebSi avtomanqanebis qurdoba, SeiZleba gavlena
iqonios: damnaSaveze, romelic savaraudod ifiqrebs, rom Tu televiziiT
gamoacxades avtosantransporto saSualebis qurdobis Taobaze,
gamkacrdeba sapolicio kontroli da garkveuli periodi Tavs Seikavebs
danaSaulis Cadenisagan; danaSaulis potenciur msxverplze, romelic
sakuTar avtomobils uyuradRebod aRar datovebs; satelevizio saSualebiT
gamocxadebul qalaqis ama Tu im ubans avtomobilebis qurdebi garkveuli
droiT gaeclebian da aRar Caidenen danaSauls).
mosaxleobis 95% Zaladobis Sesaxeb pirvel „gamocdilebas“ mediis
saSualebiT iRebs. 880 masmediaSi danaSaulis yoveldRiuri gaSuqeba
mosaxleobis (xSir SemTxvevaSi araswor) informirebulobas iwvevs qveyanaSi
arsebul kriminogenul situaciaze. mosaxleobis garkveuli nawilisTvis
danaSauli cxovrebis wesad iqceva, romelic xSir SemTxvevaSi danaSaulad
aRar aRiqmeba. rodesac damnaSave piri kanons arRvevs, mniSvnelovania im
pirTa reaqcia, romlebic TviTmxilvelebi xdebian. Tu danaSaulis
TviTmxilvelisaTvis danaxuli ukanono qmedeba normalur saqciels
warmoadgens, romelsac igi masmediis saSualebiT xSirad ecnoba, maSin igi
araviTar RonisZiebebs aRar mimarTavs danaSaulis aRsakveTad, anu igi
(TviTmxilveli) ar atyobinebs policias momxdari danaSaulis Sesaxeb da/an
ar exmareba dazaralebuls.881 ufro metic, saqarTveloSi sakmaod xSiria
gaxmaurebuli procesebis televiziiT gaSuqeba. qarTveli telemayurebeli
imdenad aris SeCveuli sisxlis samarTlis procesis gaSuqebas, rom igi amas
Cveulebriv movlenad miiCnevs882 da verc ki grZnobs, rom saqme xSirad mZime da
gansakuTrebiT mZime xasiaTis danaSauls exeba, romlis msxverpli umZimes
mdgomareobaSia Cavardnili da Camden pirs ki 10 wlidan uvado Tavisuflebis
aRkveTamde sasjeli elodeba.
gasaTvaliswinebelia agreTve is garemoebac, rom is adamianebi, romlebic
televizoriT naCveneb Zaladobas Zalian xSirad uyureben, kargaven realobis
grZnobas, anu movlenebis sworad aRqmis da Sefasebis unars. maT erTi mxriv
sakuTari socialuri garemo saSiSad miaCniaT da daucvelad grZnoben Tavs.
isini danaSaulis winaSe SiSis grZnobiT cxovroben da uWirT sxva (ucxo)
adamianebTan kontaqti. maT SiSiT aRsavse mdgomareobas xSirad maTi
danaSaulis msxverplad gaxdoma mohyveba. meore mxriv, isini ararealur
samyaros qmnian, sadac yvela (damnaSavec da dazaralebulic) „miiRebs“ imas
rasac imsaxurebs. adamianebSi amgvari grZnobis gaCena, iwvevs maT
umoqmedobas, rac, Tavis mxriv, damnaSave pirs met SemarTebas aZlevs, xolo
dazaralebuls sazogadoebisagan gariyavs. aseTi warmodgenis
adamianebisaTvis dazaralebuli iqceva pirovnebad, romelmac „daimsaxura“
damnaSavis danaSaulebrivi mopyroba.883
224
kriminolog Snaideris da fsiqolog banduras azriT, masmediis mier xdeba
pirvel rigSi Zaladobrivi danaSaulebis gaSuqeba, raTa „farTo mayureblis
yuradReba miipyros“.884 Zaladobrivi xasiaTis danaSauli mxolod erTi
nawilia mTeli danaSaulebrivi sistemis. 885 „quCis“ Zaladobrivi xasiaTis
danaSauli ufro metad Suqdeba, vidre magaliTad, korporaciuli
danaSauli.886 korporaciuli danaSauli maSin xdeba mediis yuradRebis qveS,
Tu igi „didi afeTqebis“ elementebis matarebelia“.887
Jurnalistebs xSirad momxdari danaSaulis Sesaxeb sinamdvilis asaxva ki
ar ainteresebT, aramed:
1. masmedia cdilobs adamianTa (telemayurebelTa) „garTobas“
Zaladobrivi danaSaulis gaugonari, SemaZrwunebeli, gansxvavebuli,
gaugebari da gamoucnobi siuJetebiT. Zaladobrivi danaSaulis masmediiT
gaSuqebis erTaderT mizans warmoadgens misi sensaciurad mayureblamde
mitana;
2. Zaladobrivi danaSaulis gaSuqebiT xdeba sazogadoebis yuradRebis
gadatana socialuri problemebidan (umuSevroba, ekonomiuri krizisi,
ltolvilTa problemebi) sxva ararelevantur problemebze.888
politikosebi da masmedia gverds uvlian qveyanaSi arsebuli socialuri
problemebis gaSuqebas. isini Zaladobrivi danaSaulis Camden pirTa qmedebis
masmediiT gaSuqebiT da dasjiT („gantevebis vacis Teoria“) cdiloben,
socialuri problemebisagan mosaxleobis yuradRebis gadatanas.889
amdenad, Zalian mniSvnelovania kriminologiuri TvalsazrisiT masmedia.
igi aris rogorc danaSaulis prevenciis (Tavidan acilebis), mosaxleobis
informirebis, RirebulebaTa orientaciis wyaro, aseve saxelmwifo
organoebis (kriminalur-politikuri) saqmianobis gaSuqeba-kontrolis
ZiriTadi saSualeba.
225
kulturul kriminologiaSi danaSauli warmoadgens sanaxaobas, „karnavals“,
xolo quCa – „Teatrs“, sadac „warmodgena“ unda gaimarTos.892 swored,
aRiSnuli „warmodgenis“ mediaSi gadacema xdeba maTTvis, vinc ver SeZlo uSu-
alod daswreboda am „warmodgenas“.
kriminologiur literaturaSi televizorSi Zaladobrivi programebis
yurebis SedegebTan dakavSirebiT oTxi sxvadasxva saxis mosazreba arsebobs.
ganvixiloT TiToeuli maTgani.
226
albert banduram, romelmac am sakiTxTan dakavSirebiT ramdenime eqsperi-
menti Caatara.898 banduram eqsperimentebi Caatara skolamdeli asakis
bavSvebze da daadgina, rom bavSvebi dakvirvebiT (Tundac satelevizio gada-
cemebiT) agresulobas swavloben. naswavli agresiuloba didi periodis
ganmavlobaSi aris maTi qcevis Semadgeneli nawili.
fsiqologma banduram Tavis TanamSromlebTan erTad Caatara Semdegi
saxis laboratoriuli eqsperimenti: 3-dan 6 wlamde 96 bavSvi uyurebda (ak-
virdeboda) zrdasruli adamianis agresiul qmedebas. bavSvebis erTi jgufi
zrdasruli adamianis agresiul saqciels akvirdeboda bunebriv pirobebSi,
bavSvebis meore jgufi igive saqciels uyurebda filmis saxiT, mesame jgufi
igive saqciels uyurebda animaciuri filmis saxiT, xolo bavSvebis meoTxe
(sakontrolo) jgufs araferi aCvens. zrdasruli adamianis agresiuli
qmedeba, romelic bavSvebis samma jgufma naxa, mdgomareobda SemdegSi: plas-
tikis saTamaSo figuras, saxelad „bobos“, adamiani uyviroda da xels da
CaquCs urtyamda.
amis Semdeg, TiToeul bavSvs ufleba hqonda 20 wuTis ganmavlobaSi sa-
TamaSo oTaxSi, romelSic sxva saTamaSoebTan erTad „boboc“ ido, eTamaSa.
eqsperimentis Sedegi iyo is, rom sakontrolo (meoTxe) jgufis bavSvebma,
romlebmac araferi ar naxes „bobosTvis“ xeli ar daudiaT, roca danarCeni
samive jgufis bavSvebi (romelTac naxes „bobos“ cema) „bobos“ urtyavdnen da
uyvirodnen, ise, rogorc maT es nanaxi hqondaT.899
227
16.2.2. satelevizio ZaladobasTan dakavSirebuli kvlevebi
satelevizio ZaladobasTan dakavSirebiT mecnierebi gamoyofen,
satelevizio Zaladobis Sedegad warmoSobil pirvelad da xangrZliv
(momavlis) Sedegebs.
pirveladi Sedegi satelevizio Zaladobis aris is rom, adamianebi mibaZaven
televiziiT gadmocemul Zaladobriv qcevas, xolo xangrZlivi (momavlis)
TvalsazrisiT, adamianis mier nanaxi satelevizio Zaladobrivi qceva,
SeiZleba masSi agresiul qcevad ganviTardes da Camoyalibdes, romlis Sedegi
iqneba problemebis Zalismieri meTodebiT mogvarebis survili da mcdelo-
bebi.904
bavSvobaSi Zaladobrivi satelevizio gadacemebis yurebis da maTi moma-
valSi gamoxatvis mxriv aRsaniSnavia Semdegi kvleva. 8 wlis biWebi, romlebic
xSirad uyurebdnen Zaladobrivi siuJetebis Semcvel filmebs, 30 wlis asakSi
swored isini aRmoCndnen, romlebic gansakuTrebuli agresiulobiT gam-
oirCeodnen.905
meore SedarebiTma kvlevam, romelic sami wlis ganmavlobaSi msoflios
xuT qveyanaSi (avstralia, fineTi, israeli, poloneTi da aSS) 9-dan 11 wlamde
bavSvebSi mimdinareobda, aCvena, rom am qveynebSi agresiulebi iyvnen is
bavSvebi, romlebic:
1. zogadad bevr dros atarebdnen televizorTan,
2. uyvardaT (upiratesobas aniWebdnen) Zaladobrivi siuJetebi,
3. sakuTari Tavis identifikacias axdendnen satelevizio gadacemebis
gmirebTan,
4. sjerodaT, rom satelevizio siuJetebSi nanaxi Zaladoba, cxovrebiseul
sinamdviles Seefereboda, da bolos, yvela xuT qveyanaSi agresiul bavSvebs
ded-mamac agresiuli hyavda, romlebic maTi (bavSvebis) saqmianobiT da emoci-
urobiT naklebad interesdebodnen. 906
228
drois gatarebis erT-erT ZiriTad saSualebad. interneti, rogorc msoflio
informaciuli „ablabuda“908 Seicavs mravali saxis bazebs, saidanac
informacia miiReba da/an vrceldeba.909 World Wide Web (www) aris msoflio
informaciuli qseli, romelic „dafuZnebulia sxvadasxva tipisa da
daniSnulebis kompiuterze, saprogramo informaciul resursze, kavSirisa
da telekomunikaciebis saSualebebze, romelTa meSveobiT xdeba informaciis
gadamuSaveba da miReba“.910 swored am informaciis miRebisaTvis bevri
internet momxmarebeli sakuTari Tavisufali drois did nawils atarebs
internetSi „curviT“. problemis Semcvelia ara zogadad interneti, an misi
rogorc sainformacio saSualebis gamoyeneba, aramed adamianebis mier misi
momsaxurebis gamoyeneba kanoniT akrZaluli saqmianobebisaTvis (maT Soris
yvelaze gaxSirebulia bavSvTa pornografiuli suraTebis da videomasalis
gavrceleba). SemaSfoTebelia, aseve mozardebis mier mSoblebis da
pedagogebis kontrolis gareSe internet qselSi „curva“.
garda sisxlissamarTlebrivi problemebisa,911 romlebic internetis
saSualebiT kompiuteruli danaSaulebis saxiT gvxvdeba, didia
kriminologiuri interesi iseTi kompiuteruli TamaSebisadmi, romlebic
agresiis da Zaladobis Semcvelia. gansakuTrebiT aRsaniSnavia e.w. Killer-
TamaSebi, romlebic negatiurad moqmedeben adaminebis (miT ufro
mozardebis) fsiqologiaze. Zaladobis Semcveli kompiuteruli TamaSebis
zegavlena gamoixateba mozardebis mxridan TamaSis dros nanaxis gameorebis
survilSi (stimulirebis Teoria), sakuTari fantaziuri samyaros
CamoyalibebaSi (kaTarzisis Teoria). 912
kriminologTa azriT, 913 romelic sxvadasxva qveyanaSi Catarebul kvlevebs
efuZneba, kompiuterul TamaSebs gaaCniaT Semdegi saxis uaryofiTi
zegavlena mozardis cxovrebaze:
1. rac ufro met dros uTmoben bavSvebi kompiuterul TamaSebs, miT
ufro cudia maTi saskolo moswreba;
2. kompiuteruli TamaSebi iwveven mozardebis fsiqologiur
damokidebulebas. mozardebs ukve veRar warmoudgeniaT sakuTari
Tavisufali dro kompiuteruli TamaSebis gareSe;
3. didia imis albaToba, rom is mozardebi, romlebic xSirad TamaSoben
Zaladobis amsaxvel kompiuterul TamaSebs, TviTonac gaxdnen Zaladobrivi
qmedebis monawileni.
Zaladobis Semcveli kompiuteruli TamaSebis problematika ufro mwvaved
aris saqarTvelos pirobebSi Sesafasebeli, vinaidan sxva qveynebTan
SedarebiT aq ar arsebobs raime saxis kontroli, romelic gaakontrolebda
ucxoeTSi warmoebul da qarTul bazarze gasayidad gamotanil kompiuterul
229
TamaSebs. yovelives isic arTulebs, rom internetis saSualebiT
rusulenovani saitebidan sistematiurad xdeba akrZaluli, aSkara da
gadaWarbebuli Zaladobis Semcvelikompiuteruli filmebis „gadmoqaCva“ da
samomxmareblo bazarze gayidva. garda amisa, internetis saSualebiT
SesaZlebelia ramdenime piris Zaladobis Semcveli kompiuteruli TamaSebis
TamaSSi pirdapiri Sejibri, rac TiToeul moTamaSes met stimuls aZlevs da
zrdis amgvari TamaSebisadmi fsiqologiur damokidebulebis risks.
Zaladobis Semcveli kompiuteruli TamaSebis problemis gadaWris pirvel
etapze saWiroa moxdes, mSoblebis da skolis pedagogebis informireba,
kontrolze aiyvanon is moswavleebi, romlebic sxvebTan SedarebiT bevr
dros atareben Zaladobis Semcveli kompiuteruli TamaSebis TamaSiT.
230
Tavi meCvidmete
Zaladobis kriminologiuri aspeqtebi
„Zaladoba aris monoba; igi iZulebuls xdis adamians rogorc RmerTze
aseve yvelaferze, rac mis garSemo arsebobs mcdari suraTi [warmodgena]
iqonios. amitom igi [Zaladoba] Caketili raixia [samflobeloa].
Zaladobisagan gaTavisufleba niSnavs gamoiqce am raixidan raTa SeaRwio sxva
raixSi, romlis arsebobis Sesaxeb adamianTa did umravlesobas warmodgenac
ki ara aqvs. es aris siyvarulis samflobelo“. es sityvebi franguli
warmoSobis amerikis SeerTebul StatebSi moRvawe kulturologs rene
Jirars ekuTvnis da naTlad gamoxatavs Zaladobis, rogorc siyvarulTan,
saTnoebasTan da adamianobasTan dapirispirebuli fenomenis uaryofiT
mxares.915
dRe ar gava, rom Zaladobrivi qmedebis Sesaxeb raime saxis informacia ar
gaxdes adamianisaTvis cnobili. Zaladoba iqca adamianTa Soris urTierTobis
formad. igi ise Rrmad SemoiWra adamianis azrovnebaSi da aisaxeba mis yo-
veldRiur qmedebaSi, rom bevri Cvengani verc ki amCnevs, rom igi Zaladobrivi,
agresiuli xasiaTis urTierTobebSia.
Zaladobis literaturuli formiT warmoCena saWirod CavTvaleT, raTa
mkiTxvelisaTvis misi (Zaladobis) Cven Soris arseboba ukveT warmogveCina. Za-
ladoba sazogadoebrivi problemaa, romlis mxolod romelime saxis
mecnieruli kvleva (mag. sociologiuri an kriminologiuri) saTanado Sedeg-
ebs ver mogvcemda. Zaladobrivi danaSaulis kriminologiuri kvleva ver
iqneba srulyofili sazogadoebaSi Zaladobis kulturis kvlevis gareSe.
Sesabamisad, Znelia Zaladobis srulyofili gaanalizeba da scildeba moce-
muli naSromis formats. Zaladoba ganxiluli iqneba kriminologiuri
kuTxiT, raTa naTeli gaxdes misi warmoSobis mizezebi, raTa ukeT iqnas ganx-
orcielebuli prevenciuli RonisZiebebi.
pirvel rigSi, aucilebelia agresiis da Zaladobis cnebebis ganxilva. es
ori cneba Zalian xSirad sinonimebad gamoiyeneba. magram gansxvaveba maT So-
ris mainc arsebobs, Tu ZaladobaSi mxolod uaryofiTi movlena aris nagu-
lisxmebi, agresia moicavs rogorc uaryofiT, aseve dadebiT qmedebas. 916
fsiqologiaSi ZiriTadad gamoiyeneba sityva agresia. Zaladoba gam-
oiyeneba agresiis eqstremalur formebze. 917
agresiasa da Zaladobas Soris gansxaveba aris aseve qmedebis motivaciaSi.
Tu agresia impulsuri qmedebaa, Zaladoba - orientirebulia mogebis, upi-
ratesobis miRebaze, mopovebaze. 918 impulsuri agresiis magaliTia
231
mozardebis gauazrebeli Tavdasxmebi moxucebze, ucxoelebze an usaxlka-
roebze. amgvari qmedebebis pirdapiri motivi aris sxva adamianebis
dasaxiCreba.919
agresiis cneba ufro saerTaSoriso sisxlis samarTalSi gamoiyeneba da
xSirad gulisxmobs erTi qveynis SeiaraRebul agresias meoris winaaRmdeg. 920
qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis Tanaxmad, agresia aris „erTi an ram-
denime imperialisturi saxelmwifos SeiaraRebuli Tavdasxma sxva sax-
elmwifoze misi teritoriis dapyrobisa da damonebis mizniT.“921 sityva Za-
ladoba Sidasaxelmwifoebri gamoyenebis sferoa, magaliTad eTnikuri
umciresobebis an homoseqsualebis mimarT mimarTuli ukanono Zalismieri
qmedebebi.922
919iqve.
920xuciSvili, q., 2010. gv. 123.
921Ciqobava, ar. (mT. red.), 1986. gv. 16.
922Bierhoff, H. W./ Wagner, U. (Hrsg.), 1998. S. 7.
923Hacker, F., 1988. S. 32.
924Bach, G.R. /Goldberg, H., 1974. p. 14.
925Meier, U., 2004. S. 18.
926iqve.
927Bandura, A., 1979. S. 22.
232
rom xSirad qmedebis agresiad klasificireba damokidebulia sxvadasxva
konteqstsa da pirobebze, anu Semfasebelma SesaZlebelia erTi da igive
qmedeba erT SemTxvevaSi agresiad, xolo meore SemTxvevaSi Cveulebriv
qmedebad miiCnios.928
233
adamianebi sxva adamianebs ayeneben sxeulis dazianebas. 934 aqve igulisxmeba
cxovelebis gamoyeneba Zaladobis gansaxorcieleblad (ZaRlis miqseva sxva
adamianze) da adamianebis mier sagnebis mimarT ganxorcielebuli Zaladoba. 935
garda amisa, sainteresoa, cxovelebis mimarT gamoyenebuli Zaladoba.
aseTma Zaladobam SesaZlebelia adamianic daazaralos, mag. Tu adamiani
moklavs an daasaxiCrebs cxovels, romelic meore adamians Zalian uyvars.
Zaladoba aseve SesaZlebelia ganxorcieldes sagnebis mimarT. Tumca Za-
ladobis aseT saxesxvaobas cota avtori Tu aRiarebs da masac mxolod iseT
SemTxvevaSi, roca sagnis mimarT gamoyenebuli ZaladobiT igi (sagani) ga-
nadgurdeba, riTac ziani miadgeba mflobels an msargebels. 936 sagnebis
winaaRmdeg mimarTuli Zaladoba, Tu mas adamianis ekonomikuri zarali ar mo-
hyolia ar igulisxmeba Zaladobad. sagnebis winaaRmdeg mimarTuli Zaladoba
SesaZlebelia admianebisaTvis fsiqologiuri zianis momtani iyos. mag.
faSistebis mier 1933 wels berlinSi da 21 sxva qalaqSi ganadgurebul iqna
milionobiT wigni, romlis ZiriTadi mizani iyo ara ubralod wignebis,
rogorc sagnebis ganadgureba, aramed wignis avtorebis ideebis (karl marqsi,
Tomas mani, zigmund froidi) ganadgureba da amiT adamianis ganadgureba.
faSistebis amgvari saqcieli mimarTuli iyo adamianis fsiqikis ganadgurebi-
saken da fsiqologiur zianad unda CaiTvalos. 937
sagnebis mimarT ganxorcielebulma Zaladobam, rasac sagnis ganadgureba
mohyva, romelTanac sagnis avtoris identifikacia iyo SesaZlebeli, SeiZleba
ara mxolod adamianis fsiqikuri tramva, aramed misi fizikuri ganadgurebac
gamoiwvios.938
234
winaaRmdeg gamoTqmuli gineba xSirad xdeba danaSaulebrivi konfliqtis sa-
fuZveli).
QqarTul enaSi gineba ganmartebulia Semdegnairad: gineba (ginebisa) saxeli
aginebs, igineba zmnaTa moqmedebisa, - upatiuri, Seuracxmyofeli, augi,
uSveri sityvebiT moxsenieba an mimarTva, - lanZRva. kuda kameCi gavyide,
qebiTa da didebiTa. Sevxede, ukan moyavdaT lanZRviTa da ginebiTa
(xalxuri).941
gineba – bilwad xseneba, gina (ginda) Seuracxyofa, gina (ginda) wabilwva.942
gineba SeiZleba daiyos or saxed: dagineba da Segineba.
dagineba niSnavs adamianis mier sakuTari simarTlis dasamtkiceblad sa-
kuTari Tavis an ojaxis wevrebis Seuracxyofas (Cemi ..., Tu marTals ar geubne-
bode da a.S.).
Segineba gulisxmobs erTi adamianis mier meoris pirad an misi ojaxis wev-
rebis Seuracxyofas.
erTi adamianis mier meore adamianis Seuracyofis formebi sxva qveynebSic
aris cnobili, magram ginebis aseTi simwvaviT aRqma mxolod im xalxebSia, sa-
dac piradi Rirseba maRalia da wina planzea wamoweuli vidre sax-
elmwifoebrivi Tu sazogadoebrivi azrovneba, anu bevr qveyanaSi sityvieri
SeuracxyofisaTvis SesaZlebelia dazaralebulma policias gamouZaxos da
Tavidan iqnas acilebuli konfliqtis Semdgomi eskalacia (sax-
elmwifoebrivi, sazaogadoebrivi azrovneba), xolo iseT qveynebSi (maT Soris
saqarTveloSi), sadac piradi Rirsebis dacvis grZnoba maRalia, ginebis Sem-
TxvevaSi TviTon cdiloben Rirsebis aRdgenas da amwvaveben konfliqts, rac
xSirad mZime SedegebiT mTavdreba.
saqarTveloSi ginebis ase mwvaved aRqmas SesaZlebelia istoriuli sa-
fuZveli edos. gineba, rogorc Seuracxyofis forma, gulisxmobs Semgineblis
„survils“, seqsualuri urTierTobis qonaze SeuracxmyofelTan an mis
ojaxis wevrebTan. swored seqsualuri urTierTobis ginebaSi gamoxatva da
amiT piradi Rirsebis daknineba unda iqnas miCneuli Seuracxyofis ZiriTad
mizezad, rasac istoriuli wanamZRvrebi gaaCnia:
a) me-11 saukunis saeklesio samarTlis Zegli „mcire sjuliskanoni“ miuT-
iTebs, rom mebrZolni mivlen „tyuenvad da mosrvad“. iv. javaxiSvilis saxelo-
bis Tbilisis saxelmwifo universitetis samarTlis istoriis profesori
daviT bostoRanaSvili gamoTqvams varauds, rom mocemul konteqstSi sityva
„tyuenvad“ gulisxmobs ucxo qveynis dampyroblis mier qalebis gaupatiure-
bas. SesaZlebelia ginebaSi sityva „tyvna“ mamakacisaTvis swored im Seura-
cxyofis matarebeli iyos, rac ucxo qveynis dampyroblebis mier misi dedis,
meuRlis, dis, Svilis an axlobeli qalis (sacolis) gaupatiurebas gulisx-
mobda. sityva „tyvnidan“ warmoSobili Seuracxyofis grZoba mas saukuneebis
ganmavlobaSi genetikurad Camouyalibda da misi Rirsebis yvelaze mtkivneul
Selaxvad iTvleba dResac;
235
b) saukuneebis ganmavlobaSi gineba iTvleboda iseTi saxis Seuracxyofad,
rac mkacrad isjeboda. magaliTad, bagrat kurapalatis (XI saukune) sa-
marTlis mixedviT, Tu didebuli episkoposs aginebda unda gadaexada ormoci
aTasi TeTri; ivane javaxiSvilis Tanaxmad, Tamar mefis dros mefis piradad da
sajarod SeuracxyofisaTvis damnaSaves sasjelad daedeboda pirvelad enis
aRmokveTa, xolo mere Tavis mokveTa; 943 vaxtang VI samarTlis mixedviT (muxli
226), Tu ginebam kacTa Soris didi mtroba gamoiwvios, Semginebels momxdari
sisxlis naxevari daedeba gadasaxdelad, xolo sxvebis usamarTlod
ginebisaTvis mosamarTlem igi SeiZleba cemiT an datuqsviT dasajos.
rogorc Cans, istoriulad ginebis ase mkacrad dasja gamowveuli unda
iyos piradi Rirsebis dacvis maRali xarisxiT, romelic saqarTvelos
moqalaqeebs gaaCndaT saukuneebis manZilze da SemorCaT dResac da rac,
rogorc ukve aRiniSna, konfliqtis warmoSobis erT-erT winapirobad aris
qceuli.
fsiqologiur Zaladobas SesaZlebelia mohyves Semdegi saxis Sedegebi:
koncentraciis daqveiTeba, sakuTari azris gamoTqmis da argumen-
tirebulobis SeuZlebloba, sxvis gadawyvetilebaze damokidebuleba, depre-
sia, undobloba, SiSi, sakuTari Tavis (SesaZleblobebisadmi) imedis dakargva,
kontaqtebis damyarebis unaris dakargva, apaTia da sxva. 944 xangrZlivma
fsiqologiurma problemebma SesaZlebelia pirovnebis fsiqosomaturi
avadmyofoba da fsiqikis ganadgureba da TviTmkvlelobac ki gamoiwvios.945
236
dRes, medicinis ganviTarebis aseT etapze, Tu kidev vinme aseTi gankurnebadi
daavadebiT, avadmyofobiT gardaicvleba saqme gveqneba struqturul Za-
ladobasTan.948
struqturuli Zaladoba politikurad gajerebuli cnebaa, vinaidan
qveynis socialur uTanasworobas exeba, rac mosaxleobis erTi nawilis tan-
jvas, damcirebas, dazaralebas iwvevs. struqturuli Zaladobis cnebis anto-
nimia socialuri saxelmwifo, romelic mosaxleobis samarTlianobisa da so-
cialurad daculobis aucilebeli pirobebis matarebelia.
struqturuli ZaladobiT gamowveuli Sedegebis areali moicavs depre-
siulobidan TviTmkvlelobamde, rogorc fsiqikur problemebs, aseve
fizikur tramvebs.949
237
agresiulobis siZliere proporciulia adamianSi manamde ganvi-
Tarebuli frustraciis siZlierisa;
kaTarzisis Teoriis mixedviT, agresiuli qmedebis gamovleniT ada-
mianSi arsebuli agresiuli energia neldeba da adamiani sxva
agresiul qmedebebs naklebad Cadis;
Tu moxdeba agresiis gamovlenis blokireba, agresia gadava sxva
adamianebsa an obieqtze (ix. `gantevebis vacis Teoria“).
frustracia-agresiis Teoriis mixedviT, damnaSave mozardebi ufro
frustrirebuli arian, vidre aradamnaSaveebi. aradamnaSave mozardebi frus-
tracias sxva reaqciebiT avlenen, xolo damnaSaveebi Zaladobriv danaSauls
(mkvleloba, mkvlelobis mcdeloba, sxeulis dazianeba, nivTis dazianeba) Ca-
dian. frustraciis momtania mozardis umuSevroba an dausaqmebloba, rac
SeiZleba agresiaSi, narkotikebisa da alkoholis miRebaSi gamoixatos (ix.
anomiis Teoria).
mocemuli Teoriis kritika mdgomareobs imaSi, rom frustraciis agresiad
gadaqceva damokidebulia adamianis cxovrebiseul gamocdilebaze. frus-
traciisagan warmoSobili agresia SesaZlebelia `gamarTlebulic“ iyos, Tu
igi samarTliania. magaliTad, mZRoli avtobuss ar aCerebs gaCerebaze, sadac
xalxi elodeba, im motiviT, rom mas eCqareba. es mgzavrebSi iwvevs frustra-
cias, romelic SeiZleba gamoixatos mZRolis mimarT agresiiT, sityvieri
SeuracxyofiT, rac samarTliani iqneba da mZRols ufleba ar eqneba, uCivlos
mis Seuracxmyofels.954
frustracia-agresiis Teoriis mniSvneloba mdgomareobs mozardisaTvis
ojaxsa da skolaSi frustraciisadmi tolerantuli damokidebulebis
Camoyalibebasa da sakuTari Tavis kontrolis meqanizmis swavlaSi.
238
damkvidrebisaTvis prestiJi, fuli da (piradi) warmateba aucilebelia, ma-
gram amavdroulad man icis, rom legaluri saSualebebiT igi amas ver mi-
aRwevs (fuls, prestiJs ver moipovebs) riTac sazogadoebisagan gariyva
SeiZleba daemuqros, didia imis albaToba, rom aseTma adamianma agresiul da
Zaladobriv qmedebebs mimarTos.956 agresiul qmedebamde SesaZlebelia adami-
ani mivides, Tu igi daadgens, rom sxva saSualebebiT sazogadeobriv miznebs
ver miaRwevs.957
239
alkoholizmi, sakuTari bavSvebis fizikuri Seuracxyofa, kacebis mier cole-
bis cema.959
240
Jiraris mixedviT, Zaladoba da konfliqtebi mas Semdeg xdeba, rac or
dapirispirebul mxares erTi da igive saTayvanebeli obieqti aqvs amorCeuli.
adamianisaTvis aseTi saTayvanebeli klasikuri obieqtebia Zalaufleba,
partniori (seqsSi) da qoneba. dapirispirebuli mxareebi, ise rom maT es
gaazrebulic ki ara aqvT baZaven meore moqiSpe mxares, riTac Zlierdeba
moqiSpe mxarisadmi pativiscemis da Tayvaniscemis grZnoba. moqiSpe
mxareebisaTvis erTmaneTisadmi mimbaZvelobiT is saTayvanebeli obieqti, ris
gamoc maTi dava warmoiSva, meore planze gadadis da wina planze siZulvili,
Zaladoba da dapirispireba wamoiweva, romelic (rogorc aRiniSna)
erTmaneTisadmi mimbaZvelobis Sedegia.964 Zaladobis mibaZvis am procesSi
moqiSpe mxareebi ara sakuTar Tavs aramed dapirispirebul mxares miiCneven
„CxubisTavad“ da mimbaZvelad. sinamdvileSi ki orive mxare erTmaneTs baZavs
Zaladobrivi gziT konfliqtis mogvarebaSi.965
Jiraris azriT, Tu viRaca raime obieqts eTayvaneba, Cven vcdilobT, rom
mas es obieqti wavarTvaT. amitom massa da Cven Soris iwyeba konfliqti. mas
Semdeg, rac viRaca Cven mier saTayvanebeli obieqtis warTmevas dagvipirebs,
bunebrivad vewinaaRmdegebiT da am obieqtisadmi Cveni da misi Tayvaniscemac
izrdeba. es aris mimeturi (mimbaZvelobiTi) dapirispireba, romelic
pasuxismgebelia adamianebs Soris Zaladobrivi konfliqtebisa. 966
iesom icis, rom pirveli qvis srola yovelTis Znelia, radgan ar arsebobs
misabaZi modeli. rene JirarisaTvis `qmedebis umravlesoba, meqanikuri
gagebiT mimeturia. isini imis met-naklebad avtomaturad da aracnobierad
keTebisagan Sedgeba, rasac Cvens garSemo sxvebic akeTeben... adamianebisaTvis
Zaladoba imitaciuri da mimeturia (mimbaZvelobiTi).~ 967
241
mier ganxorcielebuli Zaladoba mimbaZvelobiTi SeiZleba gaxdes da mas an
mis axlobels bumerangiviT daubrundes ukan.
242
Tavi meTvramete
qalaqis arqiteqturuli mowyoba da danaSauli
danaSauli aris kompleqsuri movlena. mas ZiriTadad oTxi komponentis
Tanxvedra ganapirobebs: 1) sisxlis samarTlis norma, romlis darRvevis ga-
reSec ar arsebobs danaSauli; 2) damnaSave, romelic Cadis am danaSauls; 3)
danaSaulis obieqti (msxverpli), romlis arsebobis gareSec aseve ar arsebobs
sisxlis samarTlis kodeqsiT gaTvaliswinebuli bevri danaSauli; da 4) dana-
Saulis adgili, adgili sadac moxda danaSaulis Cadena. 969
danaSaulis adgils metad mniSvnelovani roli aqvs kriminologiuri da
kriminalistikuri TvalsazrisiT. danaSaulis Cadenis adgilis Seswavla
exmareba samarTaldamcav organoebs saqmis gaxsnis, xolo kriminologebs dam-
naSavis da msxverplis pirovnebis Seswavlis, kriminogenuri safrTxeebis gan-
sazRvrisa da danaSaulis prevenciis dros. danaSaulis adgilis mniSvnelobis
yvelaze cnobili magaliTia filipe zimbardos avtomobilebis Sesaxeb
Catarebuli eqsperimenti bronqsis quCaze da palo altoSi (ix. 3.4.4. qveTavi –
Broken Windows Teoria).
danaSaulis geografia (Kriminalgeographie) an danaSaulis ekologia (Krimi-
nalökologie) cdilobs danaSaulis geografiuli gadanawilebis Seswavlas da
ainteresebs Tu ratom xdeba konkretul adgilas esa Tu is konkretuli dana-
Sauli?970
danaSaulis geografia aris kriminologiuri da kriminalistikuri
kvlevis nawili, romelic danaSaulebriv qmedebas misi Cadenis adgilis
specifiurobis mixedviT Seiswavlis demografiuli, ekonomikuri, so-
cialuri, fsiqologiuri da kulturuli aspeqtebis gaTvaliswinebiT. 971
danaSaulis adgili kriminologiuri TvalsazrisiT saintersoa Semdegi
aspeqtiT:
1. adgili, sadac moxda danaSauli (ratom xdeba am adgilas es konkretuli
danaSauli?);
2. adgili, sadac cxovrobs damnaSave;
3. adgili, sadac cxovrobs danaSaulis msxverpli (ratom cxovrobs am
konkretul adgilas damnaSave, msxverpli? xom ar ganapirobebs maTi sacx-
ovrebeli adgili (ubani, raioni, qalaqi) maT damnaSaveobas, msxverplobas?).
qalaqis arqiteqturuli mowyobis (qveynaSi danaSaulis geografiuli
ganawilebis) Seswavla danaSaulis geografiis erT-erTi nawilia. danaSaulis
geografia ikvlevs danaSauls regionebis, qalaqebis, Temebis mixedviT. misi
kvlevis ZiriTad wyaros oficialuri statistika warmoadgens, romelic
xSirad ar Seicavs im korelaciebs, romlebic kriminologebisTvis aris
saintereso da mniSvnelovani,972 Tumca gamokiTxvis meSveobiT SesaZlebelia
statistikuri monacemebis gadamowmeba da korelaciebis dalageba.
243
adamianTa umravlesobisTvis rTulia imis dajereba, rom qalaqis arqite-
qturuli mowyoba kavSirSi iyos danaSaulis CadenasTan. Tumca Tu gaviT-
valiswinebT, rom adamianis qcevas garemo pirobebi ganapirobebs, xolo
arqiteqturuli mowyoba am garemo pirobebTagan erT-erTia, naTeli gaxdeba
Tu ratom SeiZleba qalaqis arqiteqturuli mowyoba kavSirSi iyos DdanaSau-
lis CadenasTan. qalaqis ganaSenianeba iseTi unda iqnas mowyobili, rom xeli
Seuwyos moqalaqeebis mxridan adamianur (humanur) saqciels. 973
973Kube, E.,1982. S. 7.
974Archer, D./Gartner, D., 1984.
975Killias, M., 2002. S. 131.
976Müller, N., 2015. S. 43.
244
18.1.3. oskar niumanis kvleva
oskar niumanma Caatara kvleva, 977 riTac surda arqiteqtorebisTvis dae-
naxebina Tu ra mniSvnelovani iyo Senobis dagegmarebis dros danaSaulTan
brZolis sakiTxis, kriminogenuri mdgomareobis gaTvaliswineba. niumanma
kvlevis dros erTmaneTs Seadara msxverplad gaxdomis maCvenebeli 150 000
sacxovrebel saxlSi, sadac mTlianobaSi 528 000 adamiani cxovrobda. kvlevam
aCvena msxverplad gaxdomis sagrZnoblad didi gansxvaveba maRalsarTuliani
saxlebis (xuT sarTulze meti) macxovreblebSi, vidre samsarTulian
saxlebSi, sadac ramdenime ojaxi cxovrobda. niumanis Tanaxmad, danaSaulis
Cadenis maCvenebeli izrdeba saxlebis sarTulebis maCveneblis mixedviT,
Tumca, amave dros gasaTvaliswinebelia mcxovreblebis socialuri
struqtura, mdgomareoba.
niumanis mixedviT, msxverplad gaxdomis riski izrdeba maRalsarTuliani
saxlebis SemTxvevaSi, radgan:
1. aseT saxlebs erTze meti Sesasvleli (gasasvleli) aqvs da rTulia dam-
naSavis kontroli;
2. mcxovreblebs Soris arasakmarisi komunikacia. aq macxovreblebis didi
nawili anonimurad cxovrobs da mezoblebs ar icnobs;
3. saerTo sargeblobis liftebi, koridorebi da Sesasvlelebi, sadac dana-
Saulis didi nawili xdeba (mag. niumanis kvlevam aCvena, rom am adgilebSi yaCa-
Ruri Tavdasxmebis 84% xdeboda, xolo marto liftSi maTi naxevari). 978
977Newman,O., 1976.
978Schwind,
H-D., 2016. S. 370.
979surmaniZe, l./lomineiSvili, l., 2000. gv. 9-28.
980cdispirebma „stalinuri“ arqiteqturis nimuSad naxes TbilisSi rusTavelis
245
fsiqikuri diskomfortis, adamianis fsiqikuri mTlianobis darRvevis arac-
nobier asaxvad“.981
aRniSnuli eqsperimentiT SesaZlebeli gaxda dadgeniliyo eqsperimentSi
monawile pirebis asociaciebi da Sesabamisad, maT mimarT aracnobierSi mimdi-
nare (arsebuli) dadebiTi Tu uaryofiTi procesebi mocemuli nagebobebis
mimarT.
eqsperimentis Sedegad dadginda, rom gasuli saukunis 30-50-ian wlebSi
aSenebuli e.w. „stalinuri“ Senobebi cdispirebSi aRZravs pozitiur emo-
ciebs, „adamianis sasicocxlo velSi pozitiurad aris CarTuli“, xolo 60-80-
ian wlebSi aSenebuli „totalitaruli“ arqiteqtoruli nagebobebi – uar-
yofiT emociebs. isini „adamianis sasicocxlo velSi negatiurad aris Car-
Tuli“.982
18.2. agresia-frustracia
kvlevebis Tanaxmad, Zaladobrivi xasiaTis danaSaulis Camdeni mozardebis
umetesoba maRalsarTulian saxlSia gazrdili.983 SesaZlebelia maRalsar-
Tulian sacxovrebel saxlSi cxovreba pirdapir agresias ar uwyobdes xels,
Tumca igi xels uwyobs frustracias, imedgacruebas, rac TavisTavad
agresiaSi gadadis. maRalsarTuliani sacxovrebeli saxli qmnis ufantazio
samyaros, romelic civi, boroti da mtrulia, da saSiSad gamoiyureba. 984
aRmosavleT germaniis erT-erT miwaze (meklenburg-forpomeni)
Catarebulma kvlevam aCvena, rom maRalsarTuliani betonis sacxovrebeli
saxlebi (Platenbau) gamokiTxulebSi uimedobas, upasuxismgeblobas, anoni-
murobas da SiSs aRZravda, rac dauxmareblobis grZnobas uCenda maT. 985
246
18.4. sacxovrebeli garemo da danaSauli
kriminologiuri TvalsazrisiT aseve mniSvnelovania sacxovrebeli
garemos kavSiri danaSaulTan. adamianis socializacia mimdinareobs ojaxSi.
bavSvis socializaciis, Rirebulebebis da normebis Camoyalibebis procesis
dros metad mniSvnelovania ojaxis sacxovrebeli garemo. 987 socializaciis
TvalsazrisiT, sacxovrebeli garemos mniSvnelovani faqtorebia: misi
adgilmdebareoba, infrastruqtura da socialuri garemo, macxovreblebis
raodenoba, sacxovreblis mowyoba (oTaxebis ganawileba). 988
pirvel rigSi, sainteresoa imis garkveva Tu rogor aris sacxovrebel
adgilas macxovreblebis (ojaxebis) raodenoba ganawilebuli. 989 Tu macx-
ovreblebis (ojaxebis) raodenoba maRalia, xolo saerTo sargeblobaSi
arsebuli farTis moculoba mcire, gamoiwvevs mSoblebis mudmiv daZabu-
lobas da ukmayofilebas, rac uaryofiTad aisaxeba bavSvebis aRzrdaze, mSo-
beli iqneba mudmivad gaRizianebuli da agresiuli (maT Soris sakuTari
ojaxis wevrebis mimarT). am mxriv metad sainteresoa q.Tbilisis sportis sas-
axlis mimdebare teritoriis dasaxleba, sadac ojaxebis raodenoba maRalia,
xolo maT mier gamosayenebeli farTis (saseirno adgilis, avtosadgomis,
sportuli aqtivobis) Zalian cota, rac xSirad xdeba konfliqturi situa-
ciebis warmoSobis mizezi.
aseve mniSvnelovania, Tavad sacxovrebel binebSi mcxovrebi pirebis
raodenoba. kaufmanis kvlevam daadgina, rom rac ufro pataraa sacxovrebeli
bina miT ufro naklebia mSoblebis (dedebis) mxridan Svilebze mzrunveloba.
patara sacxovrebel binaSi, sadac ojaxis TiToeul wevrs ara aqvs sakuTari
oTaxi, kuTxe da ar aris sakmarisi sivrce, mSoblebi ufro meti disciplinisa
da kontrolis damyarebas cdiloben, Sesabamisad, aRzrdis dros neldeba
maTi grZnobebi Svilebis mimarT da win iwevs mkacri (maT Soris agresiuli)
aRzrdis stili.990
sacxovrebeli farTis arasakmarisoba aferxebs pirovnebis Camoyalibebis
process, saskolo da inteleqtualur Sedegebs amcirebs da iwvevs fsiqolo-
giur problemebs. patara zomis sacxovrebeli adgili xels uSlis bavSvebSi
motorikis ganviTarebas.991 garda amisa, bavSvebi, romlebic maRal sar-
Tulebze cxovroben xSirad ar Camodian ezoSi saTamaSod da xeli eSlebaT so-
cialuri kompetenciis swavlaSi.992 bavSvis socializaciisTvis mniSvnelo-
vania, rom SesaZlebloba hqondes iTamaSos TanatolebTan da maT Sexvdes
mSoblebis kontrolis, Tandaswrebis gareSe. 993
infrastruqturuli TvalsazrisiT aseve mniSvnelovania, rom sacx-
ovrebeli garemo, pirvel rigSi, jansaRi cxovrebis wesze iyos morgebuli,
247
anu sportuli aqtivobis ganxorcieleba iyos SesaZlebeli, rogorc spor-
tul moednebze, aseve mwvane safarian Tavisufal adgilebSi. am mxriv aseve
mniSvnelovania mesame seqtoris Tanamonawileoba. janmrTelobis dacvis (maT
Soris sadazRvevo) organizaciebis mier qalaqis meriasTan SeTanxmebiT gama-
jansaRebeli sportuli moednebis mowyoba.
248
msjavrdbulebi gamoyofdnen ramdenime aspeqts, romelzec isini yuradRebas
gaamaxvilebdnen danaSaulis Cadenis SemTxvevaSi. es aspeqtebia:998
danaSaulis adgilidan gaqcevis an danaSaulis adgilas damalvis Sesa-
Zlebloba (ramdenime gamosasvleli);
mezoblebis mxridan maTi danaxvis albaToba;
saxlis mTavari quCidan daSoreba;
ezoSi (samezobloSi) adamianebis yofna (mag. ezoSi manqaniT Semosvla,
mezobelTan anTebuli naTura da a.S.);
saxlSi arsebuli savaraudo qoneba (msjavrdebulebi saxlebs
irCevdnen imis mixedviT Tu rogor mdgomareobaSi iyo igi an rogor iyo baRi
movlili. Tu saxli an/da baRi karg mdgomareobaSi iyo, fiqrobdnen, rom iqi-
dan ufro meti qonebis wamoRebas SeZlebdnen. eqsperimentSi monawile 84,2%
ZiriTad aqcents akeTebda didi, mdidruli saxlis gaqurdvaze, romelSic
aravin iqneboda);
naqurdalis samSvidoboze gatana umniSvnelo winaRoba iyo profe-
sionali binis qurdebisTvis, roca spontanurad binis qurdobis Cam-
denebisTvis es mniSvnelovan aspeqts warmoadgenda;
orive jgufi gaurboda iseTi saxlebis gaqurdvas, sadac videokamera
an ZaRli iyo.
249
Tavi mecxramete
internetdanaSauli
Technology changes evrithing – crime included – teqnologia (teqnologiuri ganvi-
Tareba) cvlis yvelafers – danaSaulis CaTvliT.999 klarkis es sityvebi
naTlad gamoxatavs kriminologiuri xasiaTis im gamowvevebs rac te-
qnologiis ganviTarebas mohyva. teqnologiis ganviTarebam xeli Seuwyo dana-
Saulis axali formebis warmoqmnas. danaSaulebrivi jgufebis mier xSirad
gamoiyeneba interneti, rogorc danaSaulis Cadenis saSualeba. sabanko mona-
cemebis eleqtronulma gavrcelebam xeli Seuwyo cifrul (virtualur) qur-
dobebs, TaRliTobebs. fulis gaTeTreba warmoudgenelia mravaljeradi
(saerTaSoriso xasiaTis) gadaricxvebiT, romlebic swored internetis saSu-
alebiT xorcieldeba. danaSaulebis CamonaTvali, romlebic am virtualuri
samyaros meSveobiT xorcieldeba didia: fulis gaTeTreba, qurdoba, gam-
oZalva, TaRliToba (evropaSi xSiria qorwinebis mizniT TaRliTobis Sem-
Txvevebic1000), piradi monacemebis gamoyeneba, bulingi (mobingi) da sxva.1001
garda amisa, xSiria internetis saSualebiT teroristuli aqtebisken, sui-
cidisken an sxeulis dazianebisken mowodeba, seqsualuri damnaSaveebisTvis
kontaqtis daamyarebis SesaZlebloba msxverplTan da a.S. 1002 danaSaulis axali
formebis warmoqmnam dRis wesrigSi daayena saxelmwifos mxridan danaSaulis
kontrolis axal saSualebebze fiqri da maTi danergva.
250
interneti aseve farTod gamoiyeneba kerZo firmebis, bankebis da Tavad poli-
tikosebis, saxelmwifoebis mier. internetze dafuZnebuli komunikaciis saS-
ualebebze xdeba informaciis ganTavseba, romelsac saxelmwifo Tu kerZo
organizacia iyenebs sakuTari miznebisaTvis (mag. organizebul danaSaulTan
sabrZolvelad).1007
2015 wels germaniis policiam kiberdanaSaulis 45 000 SemTxveva
daafiqsira, romlis saerTo materialurma zaralma 40 milioni evro
Seadgina.1008
germanul kriminologiur literaturaSi saubaria kiberkriminlogiis
(Cyberkriminologie) danergvis aucileblobis Sesaxeb.1009 kriminologiis am
konkretuli mimarTulebis SemoReba da gaZliereba ganapiroba internetis da
komunikaciis sxva saSualebebis sazogadoebis mier sistematiurma gam-
oyenebam da maTi saSualebiT danaSaulis Cadenam. internetis saSualebiT
Cadenili danaSaulis axali formebis da struqturis ukeTesad Sesaswavlad
kriminologiuri kvlevebis Catareba da analizi unda gaxdes kiberkriminlo-
giis Seswavlis ZiriTadi sagani. 1010
19.2.1. fiSingi
fiSingis dros xdeba internet momxmareblebis informaciis „daWera“
yalbi meilebis, internet misamarTebis saSualebiT. 1012 termini fiSingi (Phish-
ing) momdinareobs inglisuri enidan da niSnavs Tevzis daWeras. internet
fiSingis dros damnaSaveebi „iWeren“ internet momxmareblebis personalur
monacemebs (magaliTad sabanko), maTi angariSidan Tanxis moxsnis mizniT. 1013
„meTevzeebi“ cdiloben internet momxmareblebis ndobis mopovebas, xSirad
sTvazoben garkveuli xasiaTis servisebs, raTa moipovon maTi (internet
momxmareblebis) sabanko baraTis an internetbankis gadaricxvis kodebi da
Semdeg maTi gamoyenebiT internetmomxmareblebis sabanko angariSidan une-
barTvod moxsnan fuli. fiSings personaluri (ZiriTadad sabanko) mona-
cemebis qurdobas uwodeben. 1014
251
xSiria aseve SemTxvevebi, rodesac internetSi gaSvebuli virusis meSve-
obiT „meTevzeebi“ maTTvis saWiro informacias „iWeren“ internetmomxmare-
blebisa da bankebs Soris urTierTobis dros. 1015 fiSingiT internetmomxmare-
blebs adgebaT materialuri ziani.
2011 wels germaniaSi fiSingis 6 422 SemTxveva dafiqsirda, romlis zaralma
daaxloebiT 25,7 milioni evro Seadgina, TiToeul SemTxvevaze daaxloebiT
4000 evro.1016
2013 wlis monacemebiT msoflioSi daaxloebiT 160 milioni sabanko bara-
Tis monacemebi moxvda „meTevzeebis“ xelSi. „meTevzeebi“ Sav bazarze am mona-
cemebiT vaWroben da erT aseT sabanko baraTis monacems 3-5 evrod yidian.1017
2010 wels evropis teritoriaze garemos sakiTxebze momuSave 2000-ma kom-
paniam miiRo yalbi meili sabanko angariSebis kodebis erT-erT veb-gverdze
atvirTvis (gadagzavnis) Taobaze. 2000 kompaniidan Svidma marTlac gaagzavna
monacemebi gayalbebul veb-gverdze, riTac internet TaRliTebs miecaT Ses-
aZlebloba angariSebidan moexsnaT daaxloebiT 3 milioni evro. 1018
19.2.2. hakingi/hakerebi
hakingi momdinareobs inglisuridan – to hack – da SeRwevas niSnavs. hakings
kompiuteruli monacemebis mekobreobasac uwodeben. hakeri aris is pi-
rovneba, romelic cdilobs hakingi ganaxorcielos, ukanonod SeaRwios
kompiuterSi an kompiuterul qselSi mis mier Seqmnili virusis meSveobiT da
daazianos, mwyobridan gamoiyvanos igi an miiRos informacia da gamoiyenos
danaSaulebrivad (mag. gayidos igi). 1019 hakeri (hakerTa jgufi) ucxo kompi-
uterSi SeRwevas axerxebs arasakmarisi usafrTxoebis arsebobis SemTxvevaSi
an am usafrTxoebis zomebis motyuebiT. 1020
hakerebis mier momxmareblisTvis miyenebul zians emateba im firmis imijis
problema, romlis kompiuteruli sistemac hakerebis mier iqna gatexili.
momxmareblebs ekargebaT aseTi kompaniebis, firmebis mimarT ndoba, rac
dazaralebuls ufro met zians ayebnebs. 1021
252
troias cxenis programis ramdenime varianti arsebobs. ganvixioT
zogierTi maTgani:1024
1) troias cxenis bevri programa kompiuterze farulad itvirTeba da
damazianebeli efeqti aqvs. aseTi programa mudmivad CarTulia kompiuterze
da ar qreba, misi gaTiSva SeuZlebelia;
2) troias cxenis programa, romelsac ukana karis programas (Backdoor pro-
gram) uwodeben kompiuterze farulad itvirTeba. aRniSnuli operaciis
Semdeg am kompiuteris SeumCnevlad marTva/moxmareba SeiZleba internetis
meSveobiT sxva kompiuteridan;
3) troias cxenis zogierTi programa farulad itvirTeba kompiuterze da
kompiuterSi ukve arsebul msgavsi programis paralelurad muSaobs;
4) troias cxenis zogierTi programis farulad CamotvirTvis dros xdeba
kompiuterul sistemaSi virusebis gavrceleba (CamotvirTva);
5) troias cxenis zogierT programas SeuZlia kompiuteris internetSi
araaqtiur mdgomareobaSi yofnis periodSi farulad gaxsnas SeumCneveli
fanjara, CaerTos internetSi da monacemebi gaugzavnos hakers.
samecniero literaturaSi germaniis federaluri kriminaluri samsax-
uris troianis cxenad (BKA-Trojaner) wodebuli SemTxveva 2013 wlis da-
sawyisSi moxda.1025 espanurma policiam aTi adamiani daiWira kiberdanaSaulis
Cadenis braldebiT. damnaSaveTa jgufma evropis masStabiT gaavrcela
troias cxenis programa da momxmareblebi daarwmuna, rom isini, iyvnen
sagamoZiebo samsaxuridan da aralegalur internetdanaSauls (bavSvTa por-
nografiis gavrceleba, saavtoro uflebebis darRveva) iZiebdnen. damnaSa-
veTa es jgufi iyenebda sagamoZiebo samsaxuris saxels da logoebs. germaniaSi
maT gamoiyenes germaniis federaluri policiis da federaluri krimi-
naluri samsaxuris logoebi. mosaxleobas am informaciis gaxsnisTanave
eblokeboda personaluri kompiuterebi. TaRliTebi blokis mosaxsnelad
momxmareblebs 50-dan 100 evros farglebSi Tanxas sTxovda. es jgufi, romlis
xelmZRvanelebic rusebi iyvnen, yovelwliurad erTi milioni evros
Semosavals iRebda am konkretuli TaRliTuri sqemis meSveobiT.
1024Siller,
H., 2011. S. 713-714.
1025Neubacher, F., 2014. S. 196.
1026bulingi momdinareobs inglisuri bully-dan (damnaSave), xolo mobingi skandinaviuri
253
msxverplTan mxolod virtualuri urTierToba akavSirebs, rac uadvilebs
mobingis ganxorcielebas.
mobingis Camdenebi ZiriTadad axalgazrdebi arian. socialur qselSi Sesa-
Zlebelia iseT jgufebSi gawevrianeba, romlebic adamianebs mobingis
msxverplad aqceven. mobingis Camdeni piri (Bully) xSirad amas usaqmurobis
gamo akeTebs da fiqrobs sakuTari Tavis garTobas, aseve xSiria socialur
jgufebSi imijis, statusis mopovebis surviliT mobingagresiis gamoxatva.
mobingi (internetmobingi) saxeze gvaqvs, Tu mobingis msxverpli iZulebu-
lia mis mimarT gamoTqmuli uaryofiTi Sexedulebebis gamo Tavi daicvas,
daucvel, ususur mdgomareobaSi igrZnobs Tavs, 1029 rac sulier tkivils
ayenebs mas. (internet)mobings axasiaTebs ara mxolod fsiqologiuri aramed
janmrTelobis problemebi: Tavisa da muclis tkivili, pirRebineba, umadoba,
uZiloba, koSmari da TviTmkvlelobaze fiqri. 1030
internetmobingi ZiriTadad erTi klasis, erTi skolis an erTi ubnis,
Temis mozardebs Soris xdeba da Sesabamisad, didia am qmedebis latenturi
xasiaTi.1031
19.4. internetdamokidebuleba
internetdamokidebuleba aris damokidebulebis erT-erTi axali saxe,
romlis drosac adamiani did dros atarebs internetSi. germaniis mTavrobis
monacemebiT 2011 wels germaniaSi dafiqsirda 560 000 14-dan 64 wlamde inter-
netdamokidebuli adamiani.1032
cnobili germaneli fsiqiatris verner platcis (Werner Platz) Tanaxmad, in-
ternetdamokidebuli aris piri, romelic eqvsi Tvis ganmavlobaSi yoveldRe
xuT saaTze met dros atarebs internetSi.1033
internetdamokiebuleba gulismobs internetis gamoyenebiT
Tavgadasavlis, siamovnebis Ziebas, romelic sxvadasxva formiT xor-
cieldeba. ZiriTadad, internet (onlain) damokidebulebis Semdeg formebs
ganasxvaveben:1034
254
2. onlainTamaSebze damokidebuleba
onlainTamaSebze damokidebuleba internetdamokidebulebis yvelaze
gavrcelebuli formaa axalgazrdebSi. onlainTamaSebSi igulisxeba rogorc
azartuli (totalizatori, lataria da a.S.), aseve gasarTobi TamaSebi.
onlain gasarTobi TamaSebis dros moTamaSeebi martoni Tu jgufTan erTad
cdiloben TamaSSi mocemuli virtualuri davalebebis, winaRobebis
Sesrulebas, gadalaxvas;
3. onlainseqsisadmi damokidebuleba
onlainseqsisadmi damokidebulebas maSin aqvs adgili, roca internetmom-
xmarebeli internetis meSveobiT, cdilobs sakuTari seqsualuri moTx-
ovnilebebi, fantazia daikmayofilos. onlainseqsis ZiriTadi masalebia por-
nografiuli suraTebi da videoebi. yoveldRiurad msoflioSi 200 axali por-
nografiuli veb-gverdi iqmneba;
255
mocemuli oficialuri statistikuri monacemebi naTlad miuTiTeben
kiberdanaSaulis or metad rTul kriminologiur-kriminalistikur
problemaze:
1. yovelwliurad izrdeba kompiuteruli danaSaulis raodenoba.
kompiuteruli danaSaulis zrda SeiZleba gamowveuli iyos kompiuteris,
internetis momxmarebelTa maCveneblis zrdiT, maT Soris iseTi
internetmomxmarebelTa maCveneblis zrdiT, romelic internetis
saSualebiT finansuri xasiaTis garkveul operaciebs axorcielebs;
2. meore problema mdgomareobs imaSi, rom Zalian dabalia danaSaulis
gaxsnis maCvenebeli. kompiuteruli danaSaulis gaxsna maRali donis
kadrebis, profesionalebis yolas moiTxovs. maRali donis kompiuteris
specialistis Tviuri anazRaureba kerZo seqtorSi gacilebiT ufro maRalia
vidre saxelmwifo seqtorSi, rac, Tavismxriv, kadrebis gadinebas uwyobs
xels;
3. garda amisa, xSirad kompiuteruli danaSauli xorcieldeba ucxo
qveynebidan, rac danaSaulis gaxsnas arTulebs, SeuZlebelsac ki xdis. 1040
256
saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis (ssk) XXXV Tavi awesebs
pasuxismgeblobas internetSi Cadenili Semdegi qmedebebisTvis:
kompiuterul sistemaSi unebarTvo SeRweva, kompiuteruli monacemis an/da
kompiuteruli sistemis ukanonod gamoyeneba, kompiuteruli monacemis an/da
kompiuteruli sistemis xelyofa. garda amisa, danaSauls warmoadgens
bavSvTa pornografiis xelmisawvdomobis uzrunvelyofa nebismieri formiT
(maT Soris onlain), inteleqtualuri sakuTrebis uflebis darRveva da kiber
saSualebebiT Cadenili terorizmi. (ssk. mux. 3241).1042
saqarTvelos parlamentma 2012 wlis 5 ivniss miiRo kanoni informaciuli
usafrTxoebis Sesaxeb, romlis mizania kibersivrcis dacva
kiberSetevebisgan.
saqarTvelos Sinagan saqmeTa saministroSi Seqmnilia kiberdanaSaulTan
mebrZoli specialuri sammarTvelo, 1043 xolo evropis masStabiT interpolis
evropis ofisSi 2013 wels Seiqmna aseve kiberdanaSaulTan mebrZoli
evropuli centri.1044
257
xSirad swored sxva qveynebidan anxorcieleben danaSaulebriv qmedebas 1047 da
danaSaulze swrafi reagirebisaTvis saWiroa ucxo enis codna sxva qveynis
policielebTan kavSiris damyarebis mizniT;
4. saxelmwifos mxridan xeli unda Seewyos kiberdanaSaulis kvlevas.
kvlevis Sedegebis ganzogadeba xels Seuwyobs moqalaqeebis
informirebulobas da aseTi saxis danaSaulTan brZolisaTvis konkretuli
nabijebis dagegmas;
5. im kerZo kompaniebis kompiuteruli serverebis usafrTxoebis
sistematiuri Semowmeba, romlebic momxmareblebs sabanko baraTiT
momsaxurebas sTavazoben. aucilebelia dadgindes ramdenad aris daculi
hakeruli Tavdasxmebisagan is serverebi, romlebic momxmareblis Sesaxeb
mniSvnelovan sabanko monacemebs inaxaven; 1048
6. kerZo kompaniebi valdebulni arian kiberdanaSaulis eWvis arsebobis
SemTxvevaSi dauyovnebliv Seatyobinon specialur saxelmwifo
struqturebs. xSirad, kerZo kompaniebi imijis da momxmarebelTa ndobis
dakargvis sababiT uars amboben aseTi kiberdanaSaulis gamJRavnebaze. Tumca
aseTi kompaniis imiji im SemTxvevaSi ufro daziandeba, Tu ganmeorebiTi
kiberdanaSaulis SemTxvevaSi gairkveva, rom es pirveli SemTxveva ar yofila;
7. iseTi meilebis gauxsnelad waSla (mag. spamebis), romelsac momxmarebeli
ar elodeba da saeWvod miiCnevs. xSirad, swored aseTi meilebi Seicaven
virusebs, romlebic azianeben kompiuterul sistemas, blokaven mas an
iparaven masSi ganTavsebul informacias;1049
8. kompiuteris da internetis momxmarebelTa didi nawili mozardia.
mSoblebis da maswavleblebis mier unda moxdes bavSvebis informirebuloba
im safrTxeebis Sesaxeb, romelTac SeiZleba internetSi yofnis dros hqondes
adgili (mobingis msxverploba an mobingoba, pornografiuli masalis
momzadeba-gavrcelebaSi an sxva saxis ukanono qmedebaSi Tanamonawileoba da
a.S.);
9. mSoblebma da maswavleblebma unda SeZlon bavASvebis mier
internetmoxmarebis kontroli (romel saitebze Sedian isini, riTi
interesdebian internetSi, vin arian maTi virtualuri megobrebi da a.S.);
10. kiberdanaSaulis msxverpli Tu SeamCnevs Tavdasxmas mis kompiuterze,
valdebulia dauyovnebliv mimarTos samarTaldamcav uwyebas da aRar
moaxdinos kompiuteris moxmareba, kompiuteri datovos im mdgomareobaSi, ra
mdgomareobaSic man Tavdasxma aRmoaCina. 1050 kompiuteris da virusebis
adgilze Seswavla da analizi aris gamoZiebisTvis mniSvnelovani. 1051
1047iqve.
1048Kirchhoff, M., 2013. S. 494.
1049Wiedemann, P., 2000. S. 234.
1050Kirchhoff, M., 2013. S. 493.
1051iqve.
258
milionobiT internetdamnaSave yovelgvari gadasaxadebis gadaxdis gareSe
da samarTaldamcavebis mier amocnobis, daWeris Zalian naklebi albaTobiT
„daiareba“ internetSi da cdilobs misTvis sasurveli msxverplis povnas
pirovnuli Tu finansuri sargeblis misaRebad (Seadare yoveldriuri
aqtiurobis Teorias, 13.5.2. qveTavi). Sesabamisad, aucilebelia rogorc
internetmomxmareblebis didi yuradReba, informirebuloba, raTa isini
damnaSaveebi an msxverplni ar gaxdnen, aseve saxelmwifos didi Zalisxmeva
raTa Sesabamisi meTodebiT ebrZolos internetdanaSauls, romelic
yoveldRe viTardeba da damnaSaveebi TaRliTobis axal-axal sqemebs
igoneben.
259
Tavi meoce
terorizmi
2001 wlis 11 seqtembers amerikuli aviaxazebis ori TviTmfrinavi,
romlebic teroristebis mier imarTeboda niu-iorkis tyupebad wodebul
savaWro centris mravalsarTulian, 450 metris Senobebs daejaxa da sami aTasi
adamianis sicocxle imsxverpla. paralelurad teroristebis mier aseve ori
samgzavro TviTmfrinavi iqna gatacebuli. yvelaferze wamsvleli 19
teroristi aris pasuxismgebeli aSS-Si 2001 wlis 11 seqtembers momxdari
teroristuli aqtebisa, romlis msgavsi manade da Semdgomac kacobriobas ar
unaxavs.1052 11 seqtembris movlenebiT terorizmis axali era (religiuri
terorizmi) iwyeba.1053
ratom niu-iorki, an tyupebad wodebuli savaWro centri? islamuri
teroristuli jgufisTvis (al-qaida), romelmac es teroristuli aqti
moawyo, niu-iorki iyo satanuri kavSiris (aSS da israeli) metropoli/
dedaqalaqi, xolo tyupebad wodebuli savaWro centri aSS-is da israelis
erTianobis simbolo.1054
2001 wlis 11 seqtemberi dasawyisi unda yofiliyo im religiurad
motivirebuli teroristuli aqtebisa (2004 wels madridSi, 2005 wels
londonSi, 2015 wels parizSi, 2016 wels briuselSi), romlebic dRemde
grZeldeba da SiSsa da daucvelobas nergavs msoflioSi.
terorizmi ganimarteba, rogorc winaswar dagegmili Sokismomgvreli
Zaladobrivi aqti politikuri wesrigis winaaRmdeg, romlis mizania rogorc
mosaxleobaSi SiSis da daucvelobis danergva, aseve momxreebSi simpaTiis da
mxardaWeris mopoveba.1055 terorizmis ganmarteba ar aris myari da igi
politizirebulia. terorizmis cnebis politizirebuloba mdgomareobis
cnebaSi msxverplis mdgomareobis gansakuTrebulad gaziarebaSi, romlis
(terorozmis cnebis) ZiriTadi mizania teroristuli aqtebis mimarT
mosaxleobis zogadi cnobierebis uaryofiTi damokidebulebis
Camoyalibeba.1056 terorizmis politizirebuli ganmarteba ar aris
sinamdvilis amsaxveli da xels uSlis efeqtur brZolas.
260
mimarT, xolo terorizmi aris saxelmwifoebriv wesrigze Tavdasxmis erT-
erTi forma.1058
kriminologiur literaturaSi terorizmis sxvadasxva formas
ganasxvaveben. zogadad, sami saxis teroristuli jgufis gamoyofa
SeiZleba:1059
saxelmwifo terorizmi (terori). saxelmwifo terorizmi
xorcieldeba politikuri wesrigis (reJimis) dasacavad da gasamyareblad.
saxelmwifo terori aris diqtatoruli mmarTvelobisTvis damaxasiaTebeli
movlena.
revoluciuri terorizmi. revoluciuri terorizmisTvis
damaxasiaTebelia arsebuli politikuri weswyobilebis winaaRmdeg brola.
aseTi revoluciuri terorizmis magaliTebia - separatistul-avtonomiuri
moZraoba eta (ETA) espaneTSi an iera (IRA) CrdiloeT irlandiaSi;
religiurad motivirebuli terorizmi. islamisturi terorizmia
religiurad motivirebuli terorizmis magaliTi, romelic gascda erTi
konkretuli qveynis sazRvrebs da saerTaSoriso terorizmad gvevlineba al-
qaidas saxiT.
motivaciis mixedviT gamoyofen Semdegi saxis terorizms: politikuri,
religiuri, nacionalisturi da ekonomikuri. 1060
261
religiuri mimdevrobaa salafizmi. salafizmi gasuli saukunis 70-ian, 80-ian
wlebSi Camoyalibda saudis-arabuli vahabizmis gavleniT da misi mizania
pirveli muslimis, muhamedis cxovrebiT cxovreba, misi mibaZva da misi
cxovrebis propaganda.1065
islamis meore didi mimarTuleba arian Siitebi. Siitebis didi nawili
cxovrobs iranSi, eraySi da maTi raodenoba daaxloebiT 110 milioni adami-
ania.
bolo wlebis islamuri terorizmis cenraluri figura iyo osama bin lad-
eni, romelic ara mxolod ideologiurad aramed finansuradac xels uwyobda
jihadis warmoebas. osama bin ladenis qoneba naxevar miliard aSS dolarad
aris Sefasebuli da siaeis (CIA) mier terorizmis bankirad aris wodebuli,
xolo Tavad al-qaidas qonebrivi mdgomareoba ki - oTx miliard aSS
dolarad.1066
osama bin ladeni aqtiurad monawileobda avRaneTSi 1979-89 wlebSi sab-
WoTa kavSiris jaris winaaRmdeg da mxarSi edga adgilobriv mujahedebs. bin
ladenis avRaneTSi saqmianobas (partizanuli omis - Guerillakrieg - swavleba da
warmoeba) xels uwyobda aSS, romelsac komunizmis gavrcelebis SiSi
hqonda.1067 amerikul samxedro swavlebis gamocdilebas teroristebi dRemde
iyeneben axali mebrZolebis mosamzadeblad.1068 sabWoTa dampyroblebis
winaaRmdeg warmoebulma avRaneTis omma didi roli Seasrula, rogorc osama
bin ladenis popularizaciaSi, aseve islamuri teroris internacionaliza-
ciaSi. avRaneTSi mebrZoli muslimebi brundebian sakuTar qveynebSi da xels
uwyoben osama bin ladens teroristuli aqtebis momzadebaSi; amave dros, av-
RaneTSi mujahedebis gamarjvebam stimuli misca msoflios sxvadasxva qveyni-
dan Casul avRaneTSi mebrZol muslimebs efiqraT saerTo islamur sax-
elmwifoze.1069 osama bin ladens miaweren msoflios sxvadasxva regionSi
momxdar teroristul aqtebs, maT Soris yvelaze cnobilia: 2001 wlis 11 se-
qtembris teraqti, 1985 wlis Tavdasxma romis papze, 2004 wlis madridis da
2005 wlis londonis teraqti, 1998 wels amerikis saelCoze momxdari Tav-
dasxma nairobiSi (kenia) da sxva. 1070
islamuri terorizmis mimdevrebs swamT RvTiuri misiis da wminda omis -
jihadis, romlis mizania islamuri religiis dacva. Tavad yurani ar
mouwodebs islamis mimdevrebs Tavdasxmisken, igi Tavdacvas qadagebs. 1071
teroristebis RvTiuri misia gulisxmobs islamuri religiis dacvas da-
262
savluri safrTxisgan da mis dasacavad teroristuli aqtebis ganxor-
cielebas.1072 teroristul aqtebs isini uyureben rogorc religiis da
religiuri kulturis dacvis/gadarCenis saSualebas. 1073
islamuri terorizmis mimdevrebis nawili mzad aris TviTmkvlelobiT
daicvas religia da teroristuli aqti moawyos. 2001 wlis 11 seqtembris erT-
erTi TviTmkvleli teroristis muhamed atas CanTaSi napovni iqna teqsti:
„rodesac Sen teroristul aqts axorcieleb daartyi rogorc gmirma, radgan
RmerTs ar uyvars iseTi adamianebi, romlebic dawyebul saqmes bolomde ar
miiyvanen. mokali da icode, rom angelozebi gixmoben da zeciuri samyaro
gelodeba ukeTesi cxovrebisaTvis“.1074
erayidan aSS-is sajariso qvedanayofebis gamosvlis Semdeg eraySi gamZaf-
rda muslimuri religiis or ZiriTad, sunitur da Siitur mimdeverebs Soris
brZola. sunitebma al-qaidas miznebis gaTvaliswinebiT Camoayalibes is-
lamuri saxelmwifo. Tavdapirvelad islamuri saxelmwifos mizani iyo
diplomatiuri da politikuri mSvidobis damyareba da muslimebis wminda
qalaqis – ierusalimis - dabruneba.1075 isini aseve aqtiurad monawileobdnen
sabWoTa jaris avRaneTidan gamoyvanis sakiTxebSi. dRes islamuri sax-
elmwifos ideis mimdevrebis survilia Seiqmnas mahmadianur rwmenaze da-
myarebuli islamuri saxelmwifo, „didi xalifati“, romlis SemadgenlobaSi
moiazreben siriis, erayis, libiis, saudis arabeTis, palestinis da israelis
teritoriebs. islamuri saxelmwifos rigebSi, wminda omSi monawileoben mox-
aliseebi mTeli msofliodan.1076 savaraudod maTi raodenoba 30-40 aTasi ka-
cia.1077 islamuri saxelmwifo (teroristuli organizaciebi) finansdeba: er-
aySi warmoebuli gazis da navTobis Suamavlebis meSveobiT gayidviT, fulis
gaTeTrebiT, dakavebuli qalaqebis naZarcvi saqonlis (istoriuli na-
keTobebi da sxva) gayidviT, gamosasyidi TanxebiT, romelsac isini iReben
tyveebis gasaTavisuflebad.1078 isini (islamuri saxelmwifo) anadgureben
msoflio istoriuli mniSvnelobis Zeglebs da surT sakuTari istoria daw-
eron.
teroristuli organizaciebi maT xelT arsebuli finansebiT axdenen ax-
ali wevrebis gadmobirebas, maT samxedro wvrTnas, yiduloben iaraRs, exmare-
bian teroristul dajgufebebs, qrTams aZleven mTavrobis wevrebs, raTa ar
SeeSaloT xeli sakuTari gegmebis ganxorcielebaSi da a.S. 1079 bevri rigiTi
mahmadiani exmareba teroristul jgufebs finansurad. amis kargi magaliTia
bavSvTa saerTaSoriso organizaciis TanamSromeli israelSi, romelmac fon-
dis kuTvnili 45 milioni evro teroristebs (hamass) gadasca.1080
1072Middel, S., 2007. S. 51; Schwind, H-D., 2016. S. 689; Waldmann, P., 2004. S. 741.
1073Middel, S., 2007. S. 51
1074igive, gv. 52.
1075Heine, P., 2004. S. 14.
1076Schwind, H-D., 2016. S. 704.
1077Der Spiegel 7/2015. S. 42.
1078Schwind, H-D., 2016. S. 705.
1079Zöller, M.A., 2009. S. 602.
1080http://www.zeit.de (2016 wlis 9 agvistos mdgomareobiT).
263
20.3. interneti, rogorc terorizmis propagandis iaraRi
terorizmTan brZolas arTulebs komunikaciis saSualebebis gam-
oyeneba/xelmisawvdomoba da ukontroloba. interneti (socialuri qseli)
gaxda sainformacio xasiaTis iaraRi teroristebis xelSi, romelsac isini
iyeneben rogorc terorizmis propagandisaTvis, aseve teroristuli
qmedebebis gasavrceleblad, rac mosaxleobaSi SiSis danergvas da momxreebis
mobilizebas uwyobs xels.1081
xSirad internetis saSualebiT muslimuri religiis mimdevrebi
radikalurad ganwyobili adamianebis propagandas usmenen da Tavadac
radikaluri ideebis momxreebi xdebian. 1082
londonSi 2005 wels momxdari teroristuli aqtis erT-erTi monawile hu-
sein osmani acxadebda, rom maszed didi zegavlena moaxdina internetSi er-
ayis konfliqtis Sesaxeb nanaxma filmebma da jihadis Sesaxeb (internetSi)
wakiTxulma teqstebma; 2011 wels franqfurtis aeroportSi 21 wlis arid ukam
cecxlsasroli iaraRiT mokla ori amerikeli jariskaci. arid ukas qmedebaze
da mis radikalur muslimobaze didi zegavlena moaxdina internetSi nanaxma
videom, romelzec asaxuli iyo TiTqos amerikeli jariskacebi eraySi muslim
gogonas aupatiurebdnen, sinamdvileSi es scena iyo dadgmuli da
antiamerikuli propagandis nawili; 2010 wels britaneli muslimi studenti
roSonara Coudri gasamarTlebul iqna parlamentis wevris mkvlelobis
mcdelobisaTvis. sasamarTlo sxdomaze Coudri amtkicebda, rom igi
radikalizirebul iqna anvar al-avlakis videoebis meSveobiT. 1083
2001 wlis 11 seqtembris monawile muhamed ata sistematiurad iyenebda in-
ternets, rogorc TviTmfrinavis bileTebis dasajavSnad, yalbi marTvis
mowmobebis dasamzadeblad, aseve sxva teroristebTan sakontaqtod.1084
feisbuqi 2004 wlidan Semovida internet sivrceSi da 2012 wlisTvis 800
milioni momxmarebeli hyavda, maTgan 350 milioni mobiluri telefonis meS-
veobiT Sedioda feisbuqSi.1085 2016 wlis seqtemberisTvis feisbuqs 1,79 mil-
iardi momxmarebeli hyavda. iutubi 2005 wels Seiqmna, 2010 wlisTvis 13 mil-
ioni saaTi video iyo atvirTuli da dRiurad daaxloebiT 3 miliardi video
naxva aqvs. rogorc feisbuqis, aseve iutubis ZiriTadi momxmarebeli axal-
gazrdoba, mozardebi arian. teroristulma organizacia al-qaidam kargad
icis, rom internetis momxmareblebis udidesi nawili axalgazrdobaa. 2004
wlidan isini xSirad mimarTaven internetis saSualebiT maT religiur
radikalizacias da jihadis omisTvis gadabirebas. 1086 aseve xSiria videoebi,
sadac isini mosaxleobis daSinebas uwyoben xels an aRviveben siZulvils Tan-
amoqalaqeebs Soris. 1087
264
siZulvilis an daSinebis video mimarTvebi kargi propagandistuli
iaraRia teroristebis xelSi, radgan samarTaldamcavi organeobis mier aseTi
videos identifikaciasa da adgilmdebareobis dadgenas didi dro sWirdeba
da TiTqmis SeuZlebelia damnaSavis, teroristis dadgena an dakaveba.
sainteresoa, Tu ramdenad SeiZleba zegavlena moaxdinos internetiT
gavrcelebulma masalam adamianebze. adamianebze zemoqmedeba SesaZlebelia
pirdapiri (e.w. face-to-face) kontaqtis meSveobiT. sakiTxavia, SesaZlebelia Tu
ara internetSi atvirTulma mimarTvebma da/an internetforumebma e.w. face-to-
face urTierTobis efeqti iqonios.1088
2008 wlis anvar al-avlakis (Anwar al-Awlaki) cnobili videomimarTva –
„udrekad jihadis gzaze“ - „Constants on the Path of Jihad“ - atvirTuli iqna inter-
netis erT-erT cnobil portalze, sadac marto aSS-Si erTi Tvis ganmav-
lobaSi 48 300 adamianis mier iqna nanaxi. videos mnaxvelebs Soris bevri iyo
muslimuri religiis mimdevari, Tumca maT arc aSS-Si da arc mis farglebs ga-
reT savaraudod ar mouwyviaT teroristuli aqtebi. 1089
erT-erTi anvar al-avlakis siZulvilis videoebis „msxverpli“ aris roSo-
nara Coudri. sakiTxavia, sakmarisia jihadisturi xasiaTis siZulvilis vide-
oebis naxva? SeiZleba inglisis parlamentis wevrze roSonara Coudris Tav-
dasxma mxolod am videoebis naxvis Sedegad radikalizmis CamoyalibebiT
aixsnas, Tu saWiroa damnaSavis/teroristis socialuri da pirovnuli
aspeqtebis gaTvaliswineba. kriminologiuri kvlevebi am mxriv ar aris
sakmarisi. Sesabamisad, SeuZlebelia terorizmis an jihadis propagandis saq-
meSi internetis mniSvnelobis dadastureba an uaryofa. erTi ram faqtia,
roSonara Coudri, husein osmani da arid uka mas Semdeg gaxdnen radikalurad
ganwyobilebi da teroristuli aqtis Cadena gadawyvites, rac internetis saS-
ualebiT siZulvilis da jihadis propagandis videoebi naxes da teqstebi wai-
kiTxes. 2006 wels Catarebulma kvlevam aCvena, rom teroristebs Seqmnili
hqondaT an teroristuli miznebisaTvis iyenebdnen 4800 internet gverds,
dawyebuli forumebidan, sadac diskusia mimdinareobda sxvadasxva enaze,
damTavrebuli teroristuli jgufebis oficialuri veb-gverdebiT.1090 in-
ternetma xeli Seuwyo terorizmis transnacionalurobasac.
265
teroristul aqtebs.1091 realurad saqme gvaqvs msoflmxedvelobiT dam-
naSaveebTan (Überzeugungstäter), romlebic sisxlissamarTlebrivi pre-
1092
venciisTvis miuwvdomlebi arian. terorists sindisis qejna terorizmis
msxverplTan mimarTebaSi ar gaaCnia.1093 religiuri ideologia empaTiis
grZnobas uneitralebs. kriminologiuri axsna-ganmartebebi Tu ratom
xdebian adamianebi teroristebi ori mimarTulebiT SeiZleba dajgufdes:
sazogadoebriv-politikuri da individualuri.
266
20.4.3. terorizmis axsna-ganmarteba sazogadoebrivi faqtorebiT
cnobilma terorizmis amerikelma eqspertma, istorikosma da
publicistma, valta laquerma (Walter Laqueur) Camoayaliba terorizmis
gamomwvevi oTxi mizezi:1097
a) siRaribe, SimSili, avadmyofoba;
b) religiaze dafuZnebuli mzadyofna Zaladobis gamoyenebis;
g) ebraelebis batonoba islamistebis wminda qalaqebze, romlebic
gaTavisuflebuli unda iqnes;1098
d) teroristebis gansakuTrebuli pirovnuloba, fsiqikuri unari
sakuTari sicocxlis fasad Caidinon teroristuli aqti.
1097Laqueur,
W., WELT vom 4.12.2001. cit.:Schwind, H-D., 2016. S. 700; terorizmis gamomwvevi
mizezebis Sesaxeb aseve ix.: Rlonti, g. (red.), 2008. gv. 247-249.
1098israelis politika palestinis mimarT xSirad rasistulia. israeli dRemde aSenebs
267
aTi dRis sursaTisa da wylis maragis dagroveba, gansakuTrebuli, bunebrivi
katastrofebisa da SeiaraRebuli konfliqtebis situaciebisaTvis.1099
prevenciis meore donis farglebSi aucilebelia Sesabamisi saxelmwifo
struqturebis mier radikalurad ganwyobili adamianebis, maTi saqmianobis
da samomavlo gegmebis Sesaxeb informaciis mopoveba.
muslimuri sazogadoebis araradikaluri nawilis meti Cabma radikalizmis
winaaRmdeg.1100 muslimuri sazogadoebis aqtiuri Cabma qveynis sazoga-
doebriv-politikur cxovrebaSi, riTac Tavidan iqneba acilebuli maTi stig-
matizacia da religiuri radikalizmi. mudmivma saxelmwifo kontrolma da
mudmivi eWvmitanilis statusSi araradikaluri muslimebis yofnam, Sesa-
Zlebelia maTi religiuri radikalizmisaken midrekileba gazardos. 1101
religiuri xasiaTis nebismieri konfliqti unda iyos samarTaldamcavi
organoebis mier samarTlianad gamoZiebuli da damnaSaveebi dasjili.
terorizmis Camdeni pirebis samarTliani sasamarTlos farglebSi gasa-
marTleba da maTi resocializacia aris prevenciis mesame safexuri.
268
Tavi ocdameerTe
kazusis amoxsnis meTodi kriminologiaSi
2. danaSauli
2.1. danaSaulis Cadenis winaperiodi
> danaSaulis Cadenis xelSemwyobi pirobebi (nasvami mdgomareoba)
> msxverplis an obieqtis arCeva
> msxverplTan kontaqtis damyareba
1103kazusis amoxsnis mocemuli meTodi Tavisi kazusebiT ix.: Clages, H., 1999.
269
> danaSaulis Cadenis adgilis da drois amorCevis safuZvlebi (ratom
amoirCia damnaSavem danaSaulis Casadenad es adgili da dro?)
2.2. danaSaulis Cadenis momenti
> damnaSavis qmedebis aRwera (sisastike, damcinavi, profesionaluri)
> damnaSavis qmedeba mesame piris gamoCenis SemTxvevaSi (mag.
TviTmxilvelis mier dazaralebulisaTvis daxmarebis aRmoCenis dros)
> danaSaulebrivi gegmisagan gadaxvevis mizezebi (damnaSavem
cecxlsasroli iaraRis sanacvlod gamoiyena dana, vinaidan mkvlelobis
adgilas ucabedaDd xalxi gamoCnda, rac ar SeeZlo gaeTvaliswinebina
damnaSaves.)
> qonebis dauflebis xerxi
> danaSaulis Sedegis aRwera (materialuri zarali, fizikuri,
fsiqologiuri ziani da a.S.)
2.3. danaSaulis Cadenis Semdeg
> danaSaulisgan xelis aReba
> daumTavrebeli danaSaulis mizezebi
> danaSaulis adgilidan mimalva (gaqceva) (dagegmili, daugegmavi)
> damnaSavis an naqurdali qonebis adgilsamyofeli
> damnaSavis msxverplisadmi mopyroba (mitoveba dauxmarebel
mdgomareobaSi, sikvdilis safrTxis Seqmna, mesame piris meSveobiT
dazaralebulis daxmareba).
3. damnaSave
3.1. danaSaulis Cadenis motivi
> gamdidrebis survili/ekonomikuri xasiaTis mogebis miReba
> SurisZieba
> eWvianoba
> afeqturi mdgomareoba
> seqsualuri survilis dakmayofileba
> sxva danaSaulis dafarva
> pirovnuli aRiarebis mopoveba
> politikuri miznebis miRweva da/an sxva
3.2. kriminaluri kariera
> pirvelad danaSaulis Cadena
> warsulSi nasamarTloba
> kriminaluri energiis mozRvaveba
> fsiqikuri aSliloba
> pirovnuli ganviTareba
> socialuri mdgomareoba
3.3. Tanamonawileoba
> danaSaulis Cadena erTi piris mier
> danaSaulis CadenaSi Tanamonawileoba
> danaSaulebrivi jgufis/bandis wevroba
> wamqezebelis arseboba
270
3.4. damnaSavis tipologia
4. danaSaulis msxverpli
4.1. danaSaulis msxverplis tipologia
> hans hon hetingis msxverplis tipologia
> benJamin mendelsonis msxverplis tipologia
> ecat abdel fatahis msxverplis tipologia
4.2. damnaSavis da dazaralebulis urTierToba
> Soreuli nacnoboba
> naTesauri kavSiri
> megobroba
> araviTari urTierToba danaSaulamde
4.3. dazaralebulis saqcieli
> dazaralebulis saqcieli danaSaulis dros
> dazaralebulis saqcielze damnaSavis reaqcia (damnaSavis gaRizianeba
Tavdacvis dros)
4.4. dazaralebulisadmi mopyroba
> (damnaSavis mier) daxmarebis gaweva danaSaulis dros (mag. jgufuri dana-
Saulis dros erT-erTi jgufis wevri exmareba dazaralebuls gaqcevaSi)
> dazaralebulisadmi mopyroba misi ojaxis wevrebis, megobrebis mxridan
> dazaralebulisadmi mopyroba samarTaldamcavi organoebis mxridan.
6. danaSaulis prevencia
> pirveli donis prevencia
> meore donis prevencia
> mesame donis prevencia
271
saxlSi fexiT gaciles. oTari koWlobda, ris gamoc joxiT dadioda.
gogonebma mas orive mxridan xeli gauyares da gzas daadgnen. gzaSi gogonebma
oTari miyruebul adgilas miiyvanes. eka CamorCa oTars da xeljoxi ram-
denimejer daartya TavSi. oTari waiqca. makam Zirs davardnil oTars Sampanu-
ris carieli boTli Caartya TavSi da fexebiT dauwyo cema. gogonebma
gaCxrikes oTari da amoacales safule, romelSic 650 lari ido. makam da ekam
siciveSi miatoves ugonod myofi oTari, dabrundnen Ramis klubSi, megobrebs
uambes momxdaris Sesaxeb da maTTan erTad daxarjes mTeli fuli.
gonebadakarguli da sisxlSi amosvrili oTari gamvlelebma ipoves da
saswrafo daxmarebas da sapatrulo policias gamouZaxes. policiis
TanamSromelma oTari misi saqcielisaTvis (simTvralisaTvis) gaakritika da
„urCia“ momavalSi an cota alkoholi daelia an Tu daTrobas daapirebda,
aseTi bevri fuli ar sdeboda jibeSi, an taqsi gamoeZaxa da saxlamde Ramis
saaTebSi mTvrals fexiT ar evlo. policielis kritikiT ganawyenebulma
oTarma momxdari uaryo da Tqva, rom Ramis baridan marto modioda nasvami,
gzaSi waiqca, goneba dakarga da araferi ar axsovs.
maka danaSaulis Cadenis dros iyo 17 wlis. misi mama inJineria, deda erT-
erT firmaSi mdivnad muSaobs. mSoblebi ganqorwindnen, roca maka 10 wlis iyo.
maka xan dedasTan da xan mamasTan cxovrobda. deda sakuTari monacemebiT,
dReSi 8 saaTs muSaobs da dro aRar rCeba izrunos makas aRzrdaze. makas
skola danaSaulis Cadenis dros ukve damTavrebuli hqonda. igi samjer gaiqca
saxlidan da policiis Careva gaxda saWiro misi ojaxSi dasabruneblad. 16
wlis maka daorsulda. dedam bavSvs aborti gaakeTebina, raTa mis momavals
xeli ar SeSloda. makas megobrebTan erTad xSirad Caudenia wvrilmani dana-
Saulebi (xulignoba, qurdoba da a.S.), rac policiisaTvis gamxdara cnobili.
272
patronis CvenebiT, oTari xSirad saubrobs axladgacnobil qalebTan
dazogili bevri fulis Sesaxeb da alkohols svams.
oTari erTxel ukve gamxdara avtobusiT mgzavrobis dros Zarcvis msxver-
pli.
kazusis amoxsna:
1. Cadenili qmedeba
1.1. Cadenili qmedebis klasifikacia
mocemuli kazusis Sinaarsis mixedviT Cadenili aris saqarTvelos ss
kodeqsiT gaTvaliswinebuli danaSauli, kerZod yaCaRoba. saqarTvelos ss
kodeqsis 179-e muxlis Tanaxmad, yaCaRoba aris Tavdasxma sxvisi moZravi
nivTis marTlsawinaaRmdegod misakuTrebis mizniT, Cadenili
sicocxlisaTvis an janmrTelobisaTvis saSiSi ZaladobiT.
ekas da makas mier oTarisaTvis jer xeljoxis, xolo Semdeg Sampanuris
boTlis dartyma da misTvis fulis jibidan marTlsawinaaRmdego amoReba
qmedebis sisxlissamarTlebriv aspeqtebze miuTiTebs, romelic yaCaRobiT
kvalificirdeba.
1.2. Cadenili qmedebis kriminologiuri xasiaTi
kriminologiuri TvalTaxedviT yaCaRoba miekuTvneba Zaladobrivi
xasiaTis danaSauls, anu igi Cadenilia Zaladobis gamoyenebiT. Zaladoba aris
mizanmimarTuli, socialurad aralegaluri fizikuri zemoqmedeba
adamianze, romelic fizikur, fsiqikur da socialur zians ayenebs mas
(adamians); Zaladobad iTvleba aseve nivTis ganadgureba an dazianeba. 1104
oficialur statistikur monacemebSi yaCaRoba ekonomikuri danaSaulis
kategoriaSi gadis, vinaidan yaCaRobis mizans sxvisi qonebis daufleba
warmoadgens. yaCaRobis gaxsnis procentuli maCvenebeli metad sustia. bolo
wlebSi gaxsnilia Cadenili yaCaRuri qmedebis daaxloebiT 60%.
yaCaRobis, rogorc danaSaulis mZime xasiaTi ganapirobebs mis maRal
kriminalur-politikur mniSvnelobas. yaCaRobis dafiqsireba da gaxsna xels
Seuwyobs danaSaulisadmi qveynis mosaxleobaSi SiSis gaqarwylebas, xolo
yaCaRobis latenturobam SeiZleba amgvari danaSaulis ganmeorebiT Cadena
gamoiwvios, damnaSave waxalisdes.
yaCaRoba aris qalaqis tipis dasaxlebisaTvis damaxasiaTebeli danaSauli,
romelic anonimurobis da swrafi gauCinarebis ZiriTadi Sedegia. qmedebis
Cadenis tipiur xasiaTad unda iqnes miCneuli danaSaulis Ramis saaTebSi da
miyruebul adgilas Cadena, an Ramis klubSi gacnobili pirebis erTad
alkoholis miReba da nasvam mdgomareobaSi danaSaulis msxverplad gaxdoma.
aseve tipiuria Zaladobrivi xasiaTis danaSaulis arasamuSao dReebSi Cadena
(rogorc kazusSia miTiTebuli).
aratipiur movlenad SeiZleba CaiTvalos Zaladobrivi danaSaulis
gogonebis mier Cadena, vinaidan amgvar danaSauls (yaCaRobas), statistikuri
273
monacemebis Tanaxmad, ZiriTadad mamakacebi Cadian da msxverplebic
ZiriTadad isini xdebian.
yaCaRobis latenturi xasiaTi Zalian dabalia, vinaidan igi mZime xasiaTis
danaSaulTa kategorias miekuTvneba. garda amisa, didia sazogadoebis
interesi yaCaRuri danaSaulis gamovlenis da damnaSavis dasjis, rac misi
usafrTxoebis aucilebel komponents warmoadgens.
2. danaSauli
2.1. danaSaulis Cadenis winaperiodi
danaSaulis Cadenis winaperiodis niSnebi mdgomareobs damnaSavis mier
msxverplTan kontaqtis damyarebaSi. ZiriTad SemTxvevebSi arasrulwlovnebis
mier danaSaulis Cadenas spontanuri xasiaTi aqvs, asea Cvens SemTxvevaSic,
gogonebis mier danaSaulis obieqti SemTxveviT, spontanurad iqna
amorCeuli, imis gamo rom msxverpls bevri fuli hqonda Tavis safuleSi.
mocemul SemTxvevaSi danaSaulis Cadenis xelSemwyob pirobad unda
CaiTvalos rogorc damnaSaveebis, aseve dazaralebulis mTvral
mdgomareobaSi yofna. damnaSaveebma simTvraliT gadalaxes is moraluri
barieri, rac SeiZleba maT sxva mdgomareobaSi ver gadaelaxaT, anu maT
simTvraliT danaSaulis CadenisaTvis saWiro mxneoba miiRes. rac Seexeba
dazaralebuls, mTvral mdgomareobaSi myof dazaralebuls Sesustebuli
aqvs Tavdacvis unarianoba, rac mis msxverplad gaxdomas aadvilebs.
msxverplTan kontaqtis damyareba moxda aseve spontanurad da
Tavdapirvelad es kontaqti mxolod erTad alkoholis miRebas gulisxmobda.
erTad alkoholis miRebiT damnaSavesa da dazaralebuls Soris warmoiSva
ndoba, ramac oTaris msxverplad gaxdoma gaaadvila. oTari endo gogonebs da
saxlSi gacilebaze daTanxmda. xSiria aseve SemTxvevebi, rodesac damnaSave
aTrobs msxverpls, raTa misi umweo mdgomareoba gamoiyenos.
danaSaulis Cadenis drois amorCevis safuZvlebi saxeze ar gvaqvs, vinaidan
Cadenili qmedeba spontanuri iyo. danaSaulis Cadenis drois amorCeva im
SemTxvevaSia saxeze, Tu yaCaRoba daigegmeboda (mag. valutis gadamcvleli
jixuris dayaCaReba Ramis saaTebSi, ukeTesad gauCinarebis gamo). rac Seexeba
damnaSavis mier danaSaulis Casadenad adgilis amorCevas, es mocemul kazusSi
saxeze gvaqvs. gogonebma oTari daayaCaRes miyruebul adgilas, sadac naklebi
iqneboda sazogadoebrivi an saxelmwifo kontroli, msxverplis Zaxils
SvelasTan dakavSirebiT veravin gaigebda.
274
gamoixatos daJeJilobebSi, nakawrebSi, WrilobebSi. 1105 xolo materialuri
zarali aris ekonomikuri xasiaTis da gulisxmobs dazaralebulis qonebrivi
mdgomareobis gauaresebas, mocemul kazusSi oTaris ekonomikuri
mdgomareoba gauaresda 650 lariT, Tu ar CavTvliT samkurnalo xarjebs.
2.3. danaSaulis Cadenis Semdeg
danaSaulis adgilidan damnaSave gogonebis mimalva iyo daugegmavi, ufro
metic isini dabrundnen barSi da gaagrZeles megobrebTan erTad dros
tareba, riTac isini gaaadvilebdnen policiis mier maT dakavebas, da rac
miuTiTebs arasrulwlovani damnaSavisaTvis damaxasiaTebel xasiaTze,
cxovrebisadmi TamaSiseburi (araseriozuli) damokidebuleba.
(arasrulwlovani) damnaSavis msxverplisadmi mopyroba danaSaulis
Cadenis Semdeg tipiuria yaCaRuri Tavdasxmis dros, rac gulisxmobs
msxverplis danaSaulis SemTxvevis adgilas mitovebas, xSirad dauxmarebel
mdgomareobaSi, xolo aRebuli Tanxis axlomaxlo mdebare barSi an
restoranSi, an maRaziaSi daxarjvas.
mocemul kazusSi msxverplis janmrTelobis mdgomareobis gauaresebas
xeli SeuSala mesame piris mier dazaralebulis daxmarebam.
3. damnaSave
3.1. danaSaulis Cadenis motivi
mocemul kazusSi Zaladobis gamoyeneba unda ganvixiloT rogorc
oTarisaTvis fulis warTmevis saSualebad. gogonebis qmedebis ZiriTadi
motivi ar iyo Zaladoba, aramed ekonomikuri xasiaTis mogebis miReba. Tumca,
gogonebis warmodgenas da survils sruliad Seesabameboda Zaladobis
gamoyenebiT oTaris qonebis daufleba.
garda amisa, arasrulwlovnebis mier danaSaulis Cadenis mniSvnelovan
motivad unda CaiTvalos megobrebis wreSi pirovnuli aRiarebis mopoveba.
gogonebis mier Cadenili yaCaRoba erTi mxriv, emsaxureboda swored
megobrebSi aRiarebis mopovebas, rac danaSaulis Cadenis Semdeg maTi
saqcieliTac dadasturda. eka da maka dabrundnen barSi, uambes megobrebs
maTi „saqmeni sagmironia“ da danaSaulebrivi gziT mopovebuli fuli maTTan
erTad daxarjes.
3.2. kriminaluri kariera
kazusis Sinaarsis Tanaxmad, gogonebs danaSauli pirvelad ar CaudeniaT.
marTalia maT mier Cadenili yaCaRoba pirveli mZime xasiaTis danaSaulia,
magram saxeze gvaqvs arasrulwlovani gogonebis pirovnul ganviTarebaSi
(socializaciaSi) xelis SeSla, rasac Tan erTvis ojaxis mxridan maTze
kontrolis meqanizmis nakleboba. yovelive SeiZleba pirdapir ar
miuTiTebdes gogonebis kriminaluri energiis mozRvavebaze, an kriminalur
karieraze, magram maTi pirovnebis ganviTarebaSi aucilebelia Careva, raTa
aRar moxdes maTi mxridan sxva danaSaulis Cadena.
275
3.3. Tanamonawileoba
mocemuli kazusis Sinaarsis Tanaxmad saxeze gvaqvs danaSaulis CadenaSi
Tanamonawileoba. arasrulwlovanTa mier danaSaulis jgufurad Cadena
tipiuria. saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos statistikuri monacemebis
Tanaxmad, arasrulwlovanTa mier Cadenil danaSaulTa nawili aris
jgufurad Cadenili.
3.4. damnaSavis tipologia
Tavdapirvelad unda iTqvas, rom damnaSaveebi arasrulwlovnebi arian.
arasrulwlovan msjavrdebul gogonaTa xvedriTi wili aris 5-6%.
damnaSave gogonebi ganekuTvnebian susti kriminaluri SesaZleblobebis
da sazogadoebaSi susti integraciis mqone damnaSaveTa kategorias.
damnaSaveTa es kategoria naklebi safrTxis Semcvelia. isini sazogadoebaSi
TavianTi asocialuri Tu susti socialuri mdgomareobis da susti
kriminaluri Zalisxmevis gamo ar gamoirCevian gansakuTrebuli kriminaluri
karieriT da ZiriTadad ekonomiuri saxis danaSaulebs Cadian (qurdoba,
TaRliToba).
4. danaSaulis msxverpli
4.1. danaSaulis msxverplis tipologia
viqtimologia icnobs msxverplis mraval tipologias. am tipologiebs Soris
ufro xSirad gamoiyeneba hans fon hentigis, mendelsonis da fatahis msxverplis
tipologiebi.
kazusis Sinaarsis mixedviT, danaSaulis msxverpli ganekuTvneba Semdeg
tipologias:
hans fon hentigis msxverplis tipologiis mixedviT, is pirebi
SeiZleba ufro xSirad gaxdnen danaSaulis msxverplni, romelnic fizikuri
naklis (SSmp) an mTvral mdgomareobaSi yofnis gamo Tavs sakmarisad ver
daicaven. aseve moxucebulebi fizikuri problemebis gamo. kazusis mixedviT,
danaSaulis msxverpls, oTars hqonda fexis problemebi, ris gamoc siaruli
uWirda da xeljoxiT dadioda da msxverplad gaxdomis momentSi iyo nasvam
mdgomareobaSi;
hans fon hentigis msxverplis tipologiis mixedviT, oTari aris aseve
martoxelobis, martod yofnis msxverpli. amgvari adamianebi xSirad eZeben
socialur kontaqtebs da Tavgadasavlebs, rac xSirad maT danaSaulis
msxverplad xdis;
mendelsonis msxverplis tipologiis mixedviT, oTari Tavisi
saqcielidan gamomdinare aris danaSaulis gamomwvevi da provokaciuli
msxverpli. danaSaulis gamomwvevi da provokaciulia iseTi msxverpli,
romelsac ufro meti „brali“ miuZRvis msxverplad gaxdomaSi, vidre
damnaSaves. kazusis Tanaxmad, oTarma amoiRo safule da daiwyo misi
damnaSavis win daTvla, riTac msxverplad gaxdomis provocireba gamoiwvia da
ris gamoc mendelsoni aseT msxverpls ufro did brals sdebs, vidre TviT
damnaSaves;
fatahis msxverplis tipologiis mixedviT, oTari ganekuTvneba
latentur da winaswar amosacnob msxverplTa kategorias. am kategoriis
276
msxverplis Sesaxeb damnaSavem icis, rom igi (msxverpli) mas winaaRmdegobas
ver gauwevs biologiuri mdgomareobis gamo. mocemul kazusSi aseTi
biologiuri mdgomareobis ori ganmapirobebeli komponenti arsebobda
msxverlTan mimarTebaSi, simTvrale da fizikuri sisuste moxucebulobis da
SSm-obis gamo.
4.2. damnaSavis da dazaralebulis urTierToba
kazusis mixedviT, damnaSaveebsa da dazaralebuls Soris danaSaulamde
iseTi saxis urTierToba ar yofila, rac SeiZleboda maTi ganxilvis da
analizis safuZveli yofiliyos. is urTierToba, romelic gogonebs
oTarisTan barSi gaaCndaT aris iZulebiTi, zedapiruli da SemTxveviTi,
amitom danaSaulze, romelic SeiZleboda damnaSavis da dazaralebulis
urTierTobis nayofi yofiliyo saubari miuRebelia.
4.3. dazaralebulis saqcieli
kazusis Sinaarsis mixedviT, dazaralebulis qmedeba SeiZleba Sefasdes
rogorc windauxedavi, gauTvaliswinebeli, uyuradRebo da daudevari
saqcieli, romelic gamoixata bevri fulis „sajarod“ daTvlaSi, rac
savaraudod msxverplma simTvraliT gamowveuli didgulobis da sxvaze
(damnaSaveze) zemoqmedebis gamo Caidina.
4.4. dazaralebulisadmi mopyroba
danaSaulis Cadenis Semdeg dazaralebulisadmi mopyrobiT ganisazRvreba
misi Semdgomi viqtimirebis etapi. danaSaulis Cadenis momentSi an misi
dasrulebis Semdeg dazaralebuls ar gaewia damnaSavis mxridan aranairi
daxmareba.
dazaralebulisadmi meoradi viqtimirebis mopyrobas misi ojaxis
wevrebis, megobrebis an samedicino personalis mxridan adgili ar hqonia.
oTarisadmi meoradi viqtimirebas adgili hqonda samarTaldamcavi organos
warmomadgenlis mxridan, romelmac gaakritika oTaris simTvrale, ramac misi
msxverplad gaxdoma gamoiwvia da rCevebi misca, Tu rogor unda moqceuliyo
igi momavalSi alkoholis miRebis dros.
policielis „rCevebiT“ ganawyenebulma dazaralebulma Tavis mxriv uari
ganacxada daesaxelebina danaSaulis Camdeni pirebi da ar isurva sagamoZiebo
organoebTan saqmis gaxsnasTan dakavSirebuli TanamSromloba.
277
arasakmarisoba, rac gamoixateba: uaryofiT ojaxur urTierTobebSi, Za-
ladobrivi xasiaTis aRzrdis meTodebSi, skolis cud moswrebaSi, dana-
Saulebriv samegobroSi, Tavisufali drois daugegmavad gatarebaSi, ax-
losmdgomi adamianis xSir cvlaSi, arasakmaris ojaxur da saskolo
kontrolSi.
hirSis kontrolis Teoria
hirSis mixedviT, danaSaulis Cadena ganpirobebulia arasakmarisi kontro-
liT. konkretulad, mozardis emociuri kavSiri socialur „partniorebTan“
– mSoblebTan, megobrebTan da maswavleblebTan - amcirebs maT mier danaSau-
lis Cadenis da mis kriminalad Camoyalibebis albaTobas. piris emociuri
kavSiri masSi ayalibebs pasuxismgeblobis grZnobas misi socialuri „part-
niorebisadmi“, rac mas xels uSlis danaSaulis CadenaSi (emociuri kompo-
nenti). xolo rac Seexeba Tavisufali drois gatarebas, hirSis azriT, Tu moz-
ardi muSaobs, swavlobs, sports misdevs, eklesiaSi dadis an sxvadasxva saxis
kavSirebSia gaerTianebuli, dro aRarc ki eqneba kriminaluri qmedebebi
dagegmos an Caidinos (drois komponenti).
viqtimologiis Teoriebi
o „cxovrebis wesis“ Teoria
„cxovrebis wesis“ Teoriis Tanaxmad, danaSaulis msxverpli SeiZleba
gaxdes pirovneba Tavisufali drois gatarebidan. kazusis Tanaxmad, oTari,
romelic marto cxovrobda xSirad atarebda dros swored Ramis barebSi,
iRebs alkohols da saubrobs axladgacnobil adamianebTan bevri fulis
Sesaxeb, romelic mas aqvs.
o yoveldRiuri aqtiurobis Teoria
yoveldRiuri aqtiurobis Teoriis mixedviT, danaSaulis msxverpli
gaxdeba piri, Tu igi Sexvdeba danaSaulis CadenisaTvis mzad myof pirs (dam-
naSaves) da igi (msxverpli) arasakmarisad aris danaSaulis Cadenisagan
daculi. mocemuli kazusis Sinaarsis Tanaxmad, oTari msxverpli gaxda
swored simTvralidan gamowveuli Tavdaucvelobis gamo.
278
SeeCvia Tavis mdgomareobas. vera nugeSs alkoholSi ufro poulobs, vidre sa-
kuTar meuRlesTan urTierTobaSi.
meuRleebs Soris urTierToba daiZaba. giorgis nasvami verasaTvis xSirad
miuyenebia restornis stumrebis TandaswrebiT sityvieri Seuracxyofa:
„zarmaco“! „nabiWvaro loTo“! „mogisvri saxlidan“!
vera ukmayofiloa sakuTari ojaxuri mdgomareobiT da xSirad gonebis da-
kargvamde svams. erTxel, nasvam veras saxlSi aseve nasvami giorgi eCxuba imis
gamo, Tu ratom dalia man bevri alkoholi. giorgi veras loTs da uqnaras
uwodebda. sityvieri Seuracxyofebi CxubSi gadaizarda da giorgim veras sam-
jer gaartya saxeSi. vera veRar igeriebda giorgis dartymebs. veram patara
skami aiRo da TavSi daartya giorgis. giorgi Zirs davarda da yviroda:
„loTo! mkvlelo, mkvlelo!“. veram manamde urtya skami giorgis, sanam es
ukanaskneli ar gardaicvala. veram datova giorgi saxlSi da axlomdebare
barSi ganagrZo alkoholis miReba. gvian RamiT dabrunda mTvrali saxlSi da
daiZina. diliT naTeli gaxda verasTvis Cadenili qmedebis Sesaxeb. giorgis
cxedari veram miyruebul adgilas gadamala, sisxliani skami dawva da sisxli
ise morecxa, rom iataks araferi Setyoboda. wavida da meuRle policiaSi da-
kargulad gamoacxada. Tumca, male gaerkva sagamoZiebo organo saqmis vi-
TarebaSi da veram danaSauli aRiara. man ganacxada, rom surda ubralod
Tavisi qmari, romelic mas „mkvlelo, mkvlelos“ eZaxda gaeCumebina.
rogoria kazusis kriminologiuri xasiaTi?
kazusis amoxsna:
1. Cadenili qmedeba
1.1. Cadenili qmedebis klasifikacia
mocemuli kazusis Sinaarsis mixedviT, Cadenili aris saqarTvelos ss
kodeqsis 111-e muxliT gaTvaliswinebuli danaSauli, kerZod mkvleloba
uecari, Zlieri sulieri aRelvebis mdgomareobaSi. saqarTvelos ss kodeqsis
111-e muxlis mixedviT, „ganzrax mkvleloba uecari, Zlieri sulieri
aRelvebis mdgomareobaSia [Cadenili], Tu igi gamoiwvia damnaSavis an misi
axlo naTesavis mimarT msxverplis mier marTlsawinaaRmdego Zaladobam,
mZime Seuracxyofam an sxva mZime amoralurma qmedebam, agreTve msxverplis
araerTgzisi marTlsawinaaRmdego an amoraluri qceviT ganpirobebulma
fsiqikurma travmam“.
veras mier giorgisaTvis TavSi skamis mravljeradma dartymam gamoiwvia
giorgis sikvdili. kazusis mizani ar aris gaarkvios mkvleloba, romelic
Cadenil iqna uecari, Zlieri sulieri aRelvebis mdgomareobaSi ra
sisxlissamarTlebriv aspeqtebs Seicavs. kriminologiuri meTodiT kazusis
ganxilvaSi es ar Sedis.
279
1.2. Cadenili qmedebis kriminologiuri xasiaTi
kriminologiuri TvalTaxedviT, mkvleloba miekuTvneba Zaladobrivi
xasiaTis danaSauls. Zaladoba aris mizanmimarTuli, socialurad
aralegaluri fizikuri zemoqmedeba adamianze, romelic fizikur, fsiqikur
da socialur zians ayenebs mas (adamians).1106
oficialur statistikur monacemebSi adamianis mkvlelobis 2010 wels 180
SemTxveva iqna registrirebuli, xolo 2015 wels 94 (ssk 108-e muxli) da 17 (ssk
109-e muxli). samwuxaroa, ganzrax mkvlelobis gaxsnis procentuli
maCvenebeli. 2009 da 2010 wlebSi ganzrax mkvlelobis gaxsnis procentuli
maCvenebeli daaxloebiT 50-55% iyo, xolo 2015 wels 64% (ssk 109-e muxlis
SemTxvevaSi), rac metad dabalia ganviTarebuli qveynebis ganzrax
mkvlelobis gaxsnis maCvenebelTan (95% germaniaSi).
mkvlelobis dafiqsireba da gaxsna xels Seuwyobs danaSaulisadmi qveynis
mosaxleobaSi SiSis gaqarwylebas. Sss-s statistikuri monacemebiT
pirovnebis winaaRmdeg mimarTuli danaSaulis xvedriTi wili danaSaulTa
saerTo raodenobaSi Seadgens 10%-s, samwuxarod, didia ganzrax mkvlelobis
da mkvlelobis mcdelobis maCvenebeli.
mkvlelobis tipiuri xasiaTi aris is, rom ZiriTadad aseTi danaSauli
xdeba socialurad axlomdgom pirebs Soris, warmoSobili konfliqtis
niadagze. tipiuria aseve, rom mkvlelobis Camdenebi mamakacebi arian,
konfliqtis monawile erT-erTi mxare nasvamia da am qmedebis msxverpli ufro
xSirad qalebi arian.
aratipiur movlenad SeiZleba CaiTvalos mkvlelobis Cadena mandilosnis
mier.
mkvlelobis latenturi xasiaTi Zalian dabalia, vinaidan igi
gansakuTrebiT mZime xasiaTis danaSaulTa kategorias miekuTvneba. garda
amisa, didia sazogadoebis interesi mkvlelis gamovlenis da damnaSavis
dasjis kuTxiT, rac misi usafrTxoebis aucilebel komponents warmoadgens.
2. danaSauli
2.1. danaSaulis Cadenis winaperiodi
danaSaulis Cadenis winaperiodi giorgis da veras urTierTobebis
analiziT SeiZleba dadgindes, kerZod, veras mier giorgis mkvlelobas win
uZRoda maT Soris arsebuli ojaxuri konfliqtebi. ojaxuri konfliqtis
ZiriTadi mizezi unda veZeboT konfliqtis mxareTa pirovnebaSi. kazusis
Sinaarsis mixedviT, giorgi iyo dominanti, agresiuli, ukontrolo, xolo
vera susti da labiluri xasiaTis. meuRleebs sakuTari pirovnebidan
gamomdinare ar SeeZloT ojaxuri konfliqtebis racionalurad mogvareba,
meuRleebis moTxovnilebebis swori Sefaseba, urTierTgageba da ndoba.
2.2. danaSaulis Cadenis momenti
danaSaulis Cadenis momentSic giorgis da veras kvlav konfliqti
mouvidaT. qmris verbalur Seuracxyofebs mohyva fizikuri dapirispireba da
procesis ukontroloba, rasac aseve xeli Seuwyo konfliqtis mxareebis
280
mTvral mdgomareobaSi yofnam. swored, mxareebis nasvam mdgomareobaSi
yofnam gaaormaga giorgis agresiuloba, rac ukve fizikur SeuracxyofaSi
gadaizarda da gambedaoba SeaZenina veras, raTa dapirispireboda giorgis da
misi agresias agresiiTve epasuxa.
sainteresoa aseve veras ukontrolo Zaladoba sakuTari meuRlis mimarT,
rac skamis ramdenimejer dartymaSi gamoixata. savaraudod, es afeqturi
qmedeba gamowveuli iyo Zirs davardnili giorgis mier verasaTvis „mkvlelo!
mkvlelos!“ ZaxiliT. damnaSave mas Semdeg eSveba Tavis msxverpls, roca is
gaCumdeba. esac miuTiTebs qmedebis afeqtur xasiaTze. afeqtur
mdgomareobasTan gvaqvs saqme, aseve damnaSavis Semdeg qmedebaSic, kerZod,
giorgis danaSaulis adgilas uyuradRebod mitoveba.
3. damnaSave
3.1. danaSaulis Cadenis motivi
rogorc aRiniSna, kazusis Sinaarsis Tanaxmad, saxeze gvaqvs mkvleloba,
Cadenili uecari, Zlieri sulieri aRelvebis mdgomareobaSi (afeqtSi),
romelsac win uZRoda msxverplis mxridan damnaSavis provokacia (maszed
Zaladobis ganxorcieleba). damnaSavis ganzraxva mimarTuli iyo iqiTken, rom
gaeCumebina Tavisi meuRle.
MmarTalia, veras ar surda giorgis sikvdili, magram misTvis usargeblo ar
iyo qmris sikvdilis gamo miRebuli qoneba anu ekonomikuri xasiaTis mogebis
miReba, razec metyvelebs veras qmedeba ganxorcielebuli danaSaulis
Semdeg: danaSaulis kvalis waSla, meuRlis dakargulad gamocxadeba,
danaSaulis sagnis dawva da a.S.
3.2. kriminaluri kariera
kazusis Sinaarsis mixedviT, veras warsulSi nasamarTloba ar gaaCnia. mis
mier Cadenili mkvleloba pirveli danaSaulia, rac tipiuria konfliqtidan
warmoSobili mkvlelobis dros.
veras pirovnebis analizisas SeuZlebelia kriminaluri energiis
mozRvavebaze saubari, piriqiT, saqme gvaqvs msxverplis mxridan
provocirebul damnaSaveze, romelmac danaSauli uecari fsiqikuri
aSlilobis gamo Caidina.
3.3. Tanamonawileoba
danaSaulis Cadena erTi piris mier winaswari dagegmis gareSe.
281
3.4. damnaSavis tipologia
damnaSavis tipologiis mixedviT, vera ganekuTneba susti kriminaluri
SesaZleblobebis da sazogadoebaSi kargi integraciis mqone damnaSaveebis
kategorias. damnaSaveebis es saxe saerTod ar aris safrTxis Semcveli. isini
ZiriTadad SemTxveviTi damnaSaveebi arian da mZime saxis danaSauls
(mkvleloba, mkvlelobis mcdeloba, sxeulis dazianeba da a.S.) erTxel,
afeqtis mdgomareobaSi Cadian.
4. danaSaulis msxverpli
4.1. danaSaulis msxverplis tipologia
hans hon hentigis msxverplis tipologiis mixedviT, giorgi, rogorc
ganekuTvneba ojaxuri tiranebis ricxvs, romelic msxverpli gaxda sakuTari
meuRlis danaSaulebrivi qmedebis, romelmac (veram) TviTon gamoiCina
agresia sakuTari tirani meuRlis mimarT da mokla igi.
benJamin mendelsonis msxverplis tipologiis mixedviT, giorgi, rogorc
msxverpli ganekuTvneba danaSaulis gamomwvev da provokaciul msxverpls.
giorgim sakuTari provokaciuli da agresiuli saqcieliT, verasTvis saxeSi
xelis gartymiT, gamoiwvia veras danaSaulebrivi qmedeba.
ecat abdel fatahis msxverplis tipologiis mixedviT, giorgi aris
msxverpli, romelmac aqtiuri provokacia gauwia danaSaulis Cadenamde
damnaSaves (ekonomikuri, fsiqikuri da bolos fizikuri Zaladoba giorgis
mxridan).
4.2. damnaSavis da dazaralebulis urTierToba
damnaSavesa da msxverpls Soris arsebobda naTesauri kavSiri. isini iyvnen
meuRleebi. swored maTma erTmaneTTan mWidro socialurma kavSirma
gamoiwvia giorgis gaRizianeba veras alkoholis gamo da veras
alkoholisadmi mkveTri midrekileba, raTa daeTrguna giorgisTan arsebuli
ukmayofileba.
4.3. dazaralebulis saqcieli
dazaralebulis saqcieli danaSaulis dros, rogorc ukve aRiniSna, iyo
provokaciuli da gamaRizianebeli. swored giorgis sityvebma „loTo!
mkvlelo, mkvlelo!“ gamoiwvia damnaSavis (veras) gaRizianeba da giorgisadmi
skamis mravaljeradi dartyma, ramac sabolood misi sikvdili gamoiwvia.
4.4. dazaralebulisadmi mopyroba
mocemuli kazusis Sinaarsis mixedviT, damnaSavis mxridan dazaralebuls
araviTari saxis daxmareba ar gaewia. piriqiT, dazaralebuli datovebul iqna
saxlSi, imis miuxedavad rom damnaSavem ar icoda mokla Tu ara man
dazaralebuli da SeiZleboda Tu ara samedicino daxmarebis gamoZaxebiT misi
gadarCena.
5. danaSaulis axsna-ganmartebis Teoriuli safuZvlebi
veras mxridan giorgis mkvleloba socialuri urTierTobis niadagzea
warmoSobili da am mkvlelobis ganmartebisaTvis SeiZleba Semdegi Teoriebi
gamoviyenoT.
frustracia-agresiis Teoria
282
veras mier giorgis mkvleloba SeiZleba aixsnas frustracia-agresiis Te-
oriiT. am Teoriis mixedviT, adamianis frustracia iwvevs agresias. swored
frustraciasTan gvaqvs saqme veras mdgomareobaSi, romelic cdilobs
meuRlesTan autaneli urTierToba alkoholiT gadafaros. aRniSnulma
frustraciam, romelic didi xnis Seuracxyofebis gamo veraSi dagrovda Tavi
iCina agresiis saxiT, ramac veras mxridan giorgis sikvdili gamoiwvia.
anomiis Teoria
veras alkoholisadmi damokidebuleba, ramac xeli Seuwyo mis mier gior-
gis mkvlelobis qmedebis Cadenas, SeiZleba ganmartebuli iqnes anomiis Te-
oriiT, kerZod socialuri adaptaciis formiT saxelwodebiT ukuqceva.
ukuqceva (farTo gagebiT) aris Seqmnili problemebisagan „ukan daxeva“, rasac
xSirad mimarTaven alkoholis, narkotikuli nivTierebis moyvaruli pirebi,
anu isini sakuTari problemebis gzebis moZiebis sanacvlod iketebian sa-
kuTar TavSi da ewevian araproduqtiul socialur cxovrebas.
viqtimologiuri Teoriebi
giorgis msxverplad gaxdoma SeiZleba aixsnas „cxovrebis wesis“ Teoriis
safuZvelze. „cxovrebis wesis“ Teoriis mixedviT, danaSaulis msxverplis
qceva (cxovrebis wesi) garkveul wilad dakavSirebulia damnaSavis qmedebas-
Tan. giorgis mier veras Seuracxyofam, romelsac giorgi sistematiurad
eweoda da mas erTgvarad cxovrebis wesadac ki eqca, gamoiwvia veras gaRizi-
aneba da mis mier giorgis mkvleloba.
283
Bbibliografia
alfaiZe, T.
media samarTali. Tbilisi 2008.
aqubardia, i.
dacvis xelovneba. Tbilisi 2011.
asaTiani, m.
kulturis sociologia: saleqcio kursi socialur mecnierebaTa magistra-
turisaTvis. Tbilisi 2006.
balarjiSvili, i.
danaSaulis da sasjelis ekonomika. Tbilisi 2010.
baliaSvili, m.
socialuri fsiqologiis safuZvlebi. Tbilisi 2010.
baliaSvili, m.
pirovnebis fsiqologiis safuZvlebi. Tbilisi 2012.
baqraZe, ak.
skolas. damxmare saxelmZRvanelo qarTul literaturaSi saSualo
skolebisaTvis. gamomcemloba inteleqti. Tbilisi 2013.
baqraZe, ak.
ilia WavWavaZe. gamomcemloba pegasi. Tbilisi 2006.
baZaRua, m.
jgufuri danaSauli. Tbilisi 1998.
baZaRua, m.
pedagogiuri midgomebi kriminologiaSi. gr. robaqiZis saxelobis
universitetis samecniero-praqtikuli Jurnali: kriminologi, ##1 (2), 2008.
gv. 124-127.
baxtaZe, u.
penologiis arsi da misi mimdinareobebi. Tsu-is iuridiuli fakultetis
kriminologiis samecniero-kvleviTi institutis kriminologiis
Jurnali, ##1, 2016.
baxtaZe, u.
zianis principi, rogorc kriminalizaciis erT-erTi safuZveli. Tsu-is
iuridiuli fakultetis samarTlis Jurnali #2. 2016.
284
bawaSvili, i.
qveiTi patruli da danaSaulis prevencia. Tsu-is iuridiuli fakultetis
kriminologiis samecniero-kvleviTi institutis kriminologiis
Jurnali, ##1, 2016.
beberaSvili, z. da sxva
ojaxSi Zaladoba. mokle praqtikuli saxelmZRvanelo. kavSiri „@safari“.
Tbilisi 2007.
bregvaZe, l.
anomiis Teoria kriminologiasa da samarTlis sociologiaSi: socialuri
integraciisa da normatiuli regulirebis problemebi. sisxlis samarTlis
kanonmdeblobis reformisa da Tanamedrove kriminologiis problemebi. red.
gamyreliZe, o., (prof. T. SavguliZis dabadebis 75-e wlisTavisadmi miZRvnili
statiaTa krebuli). T. wereTlis saxelobis saxelmwifoa da samarTlis
instituti. Tbilisi 2006.
bregaZe, l.
qarTuli Jargonis leqsikoni. Tbilisi 2005.
gabiani, a.
danaSaulobis mizezebis Sesaxeb. Tbilisi 1969.
gabiani, a/RvinefaZe, l.
mozardTa Soris mavne Cvevebis gavrcelebis samedicino-socialuri sa-
kiTxebi. Jurnali: samarTali ##2, 2000a. gv. 43-48.
gabiani, a./RvinefaZe, l.
moswavle vaJebsa da gogonebs Soris mavne Cvevebis gavrcelebis maCveneblebis
SedarebiTi analizi. Jurnali: samarTali ##4-5, 2000b. gv. 76-81.
gabiZaSvili, b.
statistika yvelasaTvis. popularuli statistika ekonomikaSi, biznessa da
menejmentSi. meoTxe Sevsebuli da gadamuSavebuli gamocema. Tbilisi 2008.
gabriCiZe, n.
ojaxSi Cadenili ZaladobiTi danaSauli. (sisxlissamarTlebrivi sakiTxebi).
T. wereTlis saxelmwifo da samarTlis institutis Jurnali: macne. #1, 2006, gv.
159-168; igive naSromi ixile saTauriT: ojaxSi Cadenili Zaladobrivi dana-
Sauli, Jurnali: adamiani da konstitucia, ##4, 2005, gv. 109-116.
gamyreliZe, o.
saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis ganmarteba. zogadi nawili.
pirveli wigni. meore Sevsebuli gamocema. Tbilisi 2008a.
285
gamyreliZe, o.
mosyidva zemodan Tu mosyidva qvemodan. Jurnali: cxovreba da kanoni, # #3,
2008b. gv. 2-12.
gamyreliZe, o. (red.)
sisxlis samarTlis sasamarTlo praqtikis komentari: danaSauli adamianis
winaaRmdeg. Tbilisi 2008.
gamyreliZe, o.
saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis ganmarteba. zogadi nawili. Tbi-
lisi 2005.
geTiaSvili, g.
sazogadoebisaTvis sasargeblo Sromis arsi. Tsu-is iuridiuli fakultetis
samarTlis Jurnali ##2. 2016.
gerigi, r./zimbardo, f.
fsiqologia da cxovreba. Tbilisi 2009.
giorgiZe, al.
SezRuduli Seracxadoba. sisxlissamarTlebriv - kriminologiuri da fsiqi-
atriuli aspeqtebi). Tbilisi 2014.
goraSvili, g.
qarTuli antireketuli kanonmdeblobis zogierTi problemuri sakiTxis Sedare-
biT-samarTlebrivi analizi. Jurnali: marTlmsajuleba, 2007. ##3. gv. 21-35.
goZiaSvili, i.
kriminologia. Tbilisi 1998.
goZiaSvili, i.
danaSaulobis cnebis ganmartebis sakiTxisaTvis. T. wereTlis saxelmwifo da
samarTlis institutis Jurnali: macne, ##1, 2005. gv. 160-171.
goZiaSvili, i.
arasrulwlovanTa danaSaulobis formirebis meqanizmisa da masze
sakanonmdeblo kontrolis dawesebis Sesaxeb. parlamentis mrCevelTa
damoukidebeli sabWos Jurnali: uwyebani, ##1, 1997. gv. 37-39.
gugava, d.
fulis gaTeTrebis saerTaSoriso sisxlissamarTlebrivi kvlevis zogierTi
sakiTxi. Jurnali: adamiani da konstitucia. ##1, 2001. gv. 150-153.
gurovi, a./riabinini, v.
kanonieri qurdis aRsareba. Tbilisi 1997.
286
ebraliZe, T.
yaCaRoba Tu Zarcva ZaladobiT. Jurnali: adamiani da konstitucia. ##1, 2005a.
gv. 78-83.
ebraliZe, T.
janmrTelobis ganzrax dazianeba. T. wereTlis saxelmwifo da samarTlis
institutis Jurnali: macne, ##1, 2005b. gv. 138-146.
varZelaSvili, i.
sasjelis miznebi. Tbilisi 2016.
zaqaSvili, u.
kiberdanaSaulis sisxlissamarTlebrivi regulirebis problemebi
saqarTveloSi. Tbilisi 2013.
zedania, g. (red.)
modernulobis Teoriebi. Tbilisi 2010
zoiZe, b.
sakonstitucio kontroli da RirebulebaTa wesrigi saqarTveloSi. Tbilisi 2007.
ivaniZe, m.
sisxlis samarTlis politikis arsi. Jurnali: marTlmsajuleba # #2, 2008. gv. 54-62
inwkirveli, z.
arasrulwlovani braldebulis xasiaTis Taviseburebis, moTxovnilebis da
interesis gaTvaliswineba dakiTxvis procesSi. Jurnali: samarTali N #4-5,
2000. gv. 88–90.
kapanaZe, n./kvaWaZe, m.
laTinur-qarTuli iuridiuli leqsikoni. Tbilisi 2008.
kuri, h./kapanaZe, x.
sasjelaRsruleba da sanqciebi saqarTveloSi – mimoxilva dasavluri
TvalsazrisiT. Jurnali: qarTuli samarTlis mimoxilva ##2-3, 2004. gv. 280-306.
287
lanCava, g.
kompiuteruli danaSauli. Jurnali: marTlmsajuleba. # #2, 2008. gv. 63-73.
lekveiSvili, m./mamulaSvili, g.
pasuxismgebloba ekonomiuri danaSaulisaTvis (komentari). Tbilisi 1999.
liluaSvili, g.
presis Tavisuflebis Sesaxeb saqarTveloSi. Jurnali: adamiani da
konstitucia, ##4, 1997. gv. 109-114.
marSava, q./mindoraSvili, m.
iuridiuli statistika. Teoria, praqtika, analizi. saxelmZRvanelo. Tbilisi 2011.
macaberiZe, z.
kvleviTi orientaciebi da kriminologiis sagnis formireba. Jurnali:
marTlmsajuleba ##3, 2008. gv. 46-51.
mefariSvili, g.
cxovreba da kanoni. Tbilisi 2007.
mosuliSvili, m.
arasrulwlovanTa danaSaulisa da uzedamxedvelobis profilaqtikis
zogierTi sakiTxebi. Jurnali: samarTali, N ##4-5. 2000. gv. 82-87.
mJavanaZe, z.
sisxlis samarTali. kerZo nawili. komentarebi. qsu gamomcemloba 2000.
mjedliSvili-Hhedrixi, q.
sisxlis samarTali. zogadi nawili I. danaSauli. YZiriTadi sakiTxebi sityva-
pasuxebiT. Tbilisi 2014.
nadareiSvili, v.
deviacia, daZabulobis Teoriebi da wonasworobis ganwyobiseuli modeli.
Jurnali: saqarTvelos fsiqologiis macne, 2008. # ##1.
nadareiSvili, g.
saxelmwifoa da samarTlis istoria. Tbilisi 2002.
288
nadareiSvili, g./furcelaZe, d.
ioane batoniSvilis erTi winadadebis Taobaze. Jurnali macne, ekonomikisa da
samarTlis seria, # ##1, 1981. gv. 107-115.
nanobaSvili, z.
uvado Tavisuflebis aRkveTa – win gadadgmuli nabiji sasjelTan
humanizaciis gzaze. Jurnali: adamiani da konstitucia. # ##2, 1999. gv. 73-75.
naWyebia, g.
saxelmwifosTan piris sisxlissamarTlebrivi kavSiris sakiTxisaTvis.
Jurnali: adamiani da konstitucia. ##4, 2004. gv. 115-119.
obolaZe, r.
angarebiT Cadenili ganzrax mkvlelobis kvalifikaciisaTvis. Jurnali:
adamiani da konstitucia. ##2, 1999a. gv. 59-64.
obolaZe, r.
ganzrax mkvlelobis subieqti. Jurnali: adamiani da konstitucia. ##4, 1999b.
gv. 74-78.
podleskix, g. /tereSonok, a.
kanonieri qurdebi: naxtomi xelisuflebisaken. quTaisi 1995.
razinkini, v./tarabrini, a.
damnaSaveTa samyaros elita. Tbilisi 2002.
ratiani, c.
masobrivi informaciis saSualebebis Tavisufleba, rogorc saqveynoobis
principis realizaciis saSualeba. T. wereTlis saxelmwifo da samarTlis in-
stitutis Jurnali: macne 2006. gv. 169 – 181
289
surgulaZe, l.
sisxlis samarTali: danaSauli (leqciebi). Tbilisi 1997.
surmaniZe, l./lomineiSvili, l.
adamianis aRqmaSi arqiteqturuli artefaqtisadmi mimarTebis Sesaxeb.
„qarTuli fsiqologiuri Jurnali“ ##3, 2000, gv. 9-28.
turava, m.
sisxlis samarTali. zogadi nawilis mimoxilva. Mmecxre gamocema. Tbilisi 2013.
uznaZe, d.
zogadi fsiqologia. Tbilisi 2006.
fafiaSvili, S.
mkvlelobis sisxlissamarTlebrivi, kriminologiuri da kriminalistikuri
daxasiaTeba. Jurnali: adamiani da konstitucia. # #4, 2003. gv. 77-88.
qurxuli, l.
bavSvTa agresia. Tbilisi 2006.
Rlonti, g.
kanonieri qurdebi saqarTveloSi. Tbilisi 2009.
Rlonti, g. (red.)
kriminologia da samarTlebrvi sistema saqarTveloSi. Tbilisi 2008.
RuWaSvili, z.
informacia da dezinformacia, rogorc sazogadoebriv azrze zemoqmedebis
saSualeba. Jurnali: adamiani da konstitucia, ##2,1998, gv. 104 – 110.
SalikaSvili, m.
kriminaluri karieris xelSewyobis kriminologiuri analizi (sazogadoebis
roli adamianis kriminalad Camoyalibebis procesSi). Tsu-is iuridiuli
fakultetis samarTlis Jurnali ###1-2. 2010.
SalikaSvili, m.
viqtimologia – mecniereba danaSaulis msxverplis Sesaxeb. Tbilisi 2011.
SalikaSvili, m.
Zaladobis kriminologia. Tbilisi 2012.
290
SalikaSvili, m.
arasrulwlovanTa ganridebis da mediaciis programis
sisxlissamarTlebrivi, kriminologiuri da fsiqologiuri aspeqtebi.
Tbilisi 2013.
SalikaSvili, m./CixlaZe, d.
pirobiT vadamde gasaTavisuflebeli msjavrdebulebisaTvis risk-
faqtorebis Sefasebis kriminologiuri analizi. Tbilisi 2013.
SalikaSvili, m./miqanaZe, g.
arasrulwlovanTa marTlmsajuleba. meore gadamuSavebuli da Sevsebuli
gamocema. Tbilisi 2016.
SalikaSvili, m.
SeniSvnebi arasrulwlovanTa marTlmsajulebis kodeqsTan dakavSirebiT.
Tsu-is iuridiuli fakultetis kriminologiis samecniero-kvleviTi
institutis kriminologiis Jurnali, ##1, 2016.
SeyilaZe, x.
arasrulwlovnis saukeTeso interesebis prioritetulobis principis arsi.
Tsu-is iuridiuli fakultetis samarTlis Jurnali ##2. 2016.
Svabe iur.
germaniis federaluri sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetilebebi. Tbi-
lisi 2011.
SuSanaSvili, a.
iuridiuli leqsikoni. Tbilisi 2000.
CixlaZe, d.
danaSaulis prevenciis sisxlissamarTlebrivi da kriminologiuri aspeqtebi.
Tsu-is iuridiuli fakultetis kriminologiis samecniero-kvleviTi
institutis kriminologiis Jurnali, ##1, 2016.
291
CxartiSvili, S.
socialuri aRzrdis fsiqologia. Tbilisi 1954.
cacanaSvili, m.
kompiuteruli informacia da internetis regulirebis samarTlebrivi
aspeqtebi. Jurnali: adamiani da konstitucia. ##4, 1999. gv. 85-93.
cercvaZe, c.
TeTrsayeloianTa danaSaulis kriminlogiuri analizi. Tsu-is iuridiuli
fakultetis kriminologiis samecniero-kvleviTi institutis
kriminologiis Jurnali, ##1, 2016.
cqitiSvili, T.
adamianis sicocxlisa da janmrTelobisaTvis safrTxis Semqmneli deliqtebi.
Tbilisi 2015.
wulaia, z.
kriminologia. zogadi da kerZo nawili. Tbilisi 2005.
WabaSvili, a. (red.)
adaminis uflebaTa leqsikoni. Tbilisi 1999.
WabaSvili, m.
ucxo sityvaTa leqsikoni. Tbilisi 1964.
xubua, g.
samarTlis Teoria. Tbilisi 2004.
xuciSvili, q.
gaeros uSiSroebis sabWosa da sisxlis samarTlis saerTaSoriso
sasamarTlos konkurentuli da komplementaruli kompetenciebi. Tsu-s
iuridiuli fakultetis disertacia 2010.
javaxiSvili, iv.
Txzulebani 12 tomad. tomi VII.
jalaRonia, i.
devianturi qceva, rogorc socialuri normebidan gadaxra. Jurnali:
cxovreba da kanoni ##2, 2007. gv. 16-19.
292
jogliZe, T.
sayovelTao kompiuterizacia rogorc danaSaulebaTa erT-erTi wyaro.
Jurnali: adamiani da konstitucia. ##3, 2003. gv. 104-108
Aden, H.
Problemdefinition und Agendagestaltung in der Kriminalpolitik. In: Lange, H-J. (Hrsg.),
Kriminalpolitik. Wiesbaden 2008.
Albrecht, P.-A.
Kriminologie. Eine Grundlegung zum Strafrecht. 3. Auflage. München 2005.
Albrecht, H-J.
Internationale Kriminalität, Gewaltökonomie und Menschenrechtsverbrechen: Antworten des
Strafrechts. In: Zeitschrift Internationale Politik und Gesellschaft (IPG) 2/2007, S. 153-169.
Ammon, G.
Kindermisshandlung. München 1979.
Arnold, D. O.
The sociologie of subcultur. Berkeley/Cal 1970
Artkömpfer, H./Clages, H.
Internetkriminalität – Das Internet und seine Wirkungen in sozialer, psychologischer und
kriminalistischer Sicht. In: Kriminalistik 1/2013.
Bandura, A.
Aggression – eine sozial-lerntheoretische Analyse. Stuttgart 1979.
Baurmann, M./Schädler, W.
Das Opfer nach der Straftat – seine Erwartungen und Perspektiven. Wiesbaden 1991.
Belson, W.A.
Television Violence and the Adolescent Boy. Westmead/Farnborough/ Hampshire 1978.
293
Becker, H.
Outsiders, Studies in the Sociology of Deviance. New York 1963.
Becker, G.
Crime and Punishment. An Economic Approach. In: Journal of Political Economy 76, 1968.
Berger, S.M.
Conditioning through Vicarious Instignation. In: Psychological Review 1962, 69, S. 105-456.
Bieniek, R.
Entkriminalisierung von Drogenabhängigen durch Substitutionsbehandlung. Berlin u.a. 1993.
Bock, M.
Abgründe der Drogenpolitik. Ein Beitrag zur Interdisziplinarität des Nichtwissens. In: Festschrift
für Kaiser, G., Berlin 1998. S. 699-715.
Bock, M.,
Kriminologie. 4. Auflage. München 2013.
Brosius, H-B./Koschel, F.
Methoden der empirischen Kommunikationsforschung. Wiesbaden 2001.
Bung, J.
Neurokriminologie, Psychopathie und Volkspsychologie. In: Kriminologisches Journal 40/2008,
S. 97-109.
Burgess, R. L./Akers, R. L.
A differential association-reinforcement theory of criminal behavior. Social Problems, 1966,
14(2), p. 128-147.
Clarke, J.
Jugendkultur als Widerstand. Milieus, Rituale, Provokationen. Frankfurt am Main 1979.
294
Clarke, R.,
Technology, Criminology and Crime Science. European Journal on Criminal Policy and Re-
search. 2004. 10.
Cloward, R.
Illegitime Mittel, Anomie und abweichendes Verhalten. In: Sack, F./ Konig, R. (Hrsg.),
Kriminalsoziologie. Frankfurt am Main 1968. S. 314 – 338.
Cohen, A. K.
Kriminelle Jugend. Zur Soziologische jugendlichen Bandwesens. Reinbek bei Hamburg 1961
Conquest, R.
Am Anfang starb der Genosse Kirow. Düsseldorf 1970.
Conwey, M.
Von al-Zarqawi bis al Awlaki: Das Internet als neue Form des radikalen Milieus. In: Radikale
Milieus. Das soziale Umfeld terroristischer Gruppen. Malthaner, S./ Waldmann, P. (Hrsg.),
Frankfurt am Main 2012.
Cremer, C. G.
Untersuchungen zur Kriminalität der Frau, Kriminalwissenschaftliche Abhandlungen. Band 7.
Lübeck 1974.
Dessecker, A. (Hrsg.)
Jugendarbeitslosigkeit und Kriminalität. Wiesbaden 2006.
Dobrowski, I. (Hrsg.)
Schwarzbuch GULAG: Die sowjetischen Konzentrationslager. Graz 2002.
Dölling, D.
Probleme der Aktenanalyse in der Kriminologie. In: Kury, H. (Hrsg.), Methodologische
Probleme in der kriminologischen Forschungspraxis. München u.a. 1984. S. 265-286.
Dukheim, E.
Kriminalität als normales Phänomen. In: Sack, F./ König, R., (Hrsg.), Kriminalsoziologie.
Frankfurt a.M. 1968.
295
Egg, R.
Kriminalpsycholigie: Entwicklung, Problembereiche, Perspektiven. In: Psychologische
Rundschau. 1993. S. 162-175.
Eifler, S.
Kriminalsoziologie. Bielefeld 2002.
Eisenberg, U.
Kriminologie. 6. Auflage. München 2005.
Eisenberg, U.
Jugendgerichtsgesetz. Kommentar. 11. Auflage, München 2006.
Eckert, R.
Deprivation, Kultur und Konflikt? Erscheinungsbedingungen von Terrorismus. In: Leviathan
Heft 1/2005.
Erhardt, E.
Drogenabhängigkeit und Beschafungskriminalität. Praxisorientierte Auswertung einer
kriminologischen Untersuchung. Bundeskriminalamt Wiesbaden 1991.
Eysenck, H.-J.
Kriminalität und Persönlichkeit. Frankfurt am Main 1977.
Exner, F.
Kriminalbiologie. 3. Auflage als „Kriminologie“. Göttingen 1949.
Fattah, E.A.
Vers une typologie criminologique des victimes. In: Revue internationale de police criminelle.
1967. S. 162-169
Felson, M.
„A Routine-Activity“ Analysis of Recent Crime Reguction. In: Criminologist 1997. p. 1-3.
Feshbach, S.
The Carthartic Effect: Research and Another View. In: Barek, R.K. / Balt, S.J., Mass Media and
Violence. Vol. IX, Washington 1969.
Flade, A.
Jugendkriminalität in Neubausidlungen. Eine empirische Untersuchung. Belitz
Forschungsberichte. Weinheim 1984.
296
Flade, A.
Prävention von Kriminalität durch Wohnumweltgestaltung. In: Monatsschrift für Kriminologie
und Strafrechtsreform. 1986.
Frommel, M.
Frauen. In: Northoff, R., Handbuch der Kriminalprevention. Baden-Baden 1997. S. 1-28.
Funken, Cr.
Frau – Frauen – Kriminelle. Zur aktuellen Diskussion uber Frauenkriminalität. Opladen 1989.
Fuchs, B.
Schutz und Sicherheit im digitalen Raum. In: Kriminalistik 3/2013.
Galtung, J.
Gewalt, Frieden und Friedensforschung. In: Senghaas, D. (Hrsg.), Kritische Friedensforschung.
Frankfurt a.M. 1971.
Gipser, D.,
Frauen und Kriminalität. In: Gipser, D.,/Stein-Hilbers, M (Hrsg.), Wenn Frauen aus der Rolle
fallen. Weinheim 1980. S. 169-182.
Girard, R.
Gewalt und Gegenseitigkeit. In: Sinn und Form 54/4 (Juli/August 2002). S. 437–454;:
http://www.uibk.ac.at/forschung/weltordnung/gewalt_girard.pdf
Girard, R.
Das Ende der Gewalt. Freiburg i. B. 2009.
Gold, M.
Status Forces in Delinquent Boys. Michigan 1963.
Göppinger, H.
Kriminologie. 6. vollständig neu bearbeitete und erweiterte Auflage. München 2008.
Göppinger, H.
Kriminologie. 5. Auflage. München 1997.
Göppinger, H.
Der Täter in seinen sozialen Bezugen. Ergebnisse aus der Tübinger Jungtäter-
Vergleichsuntersuchung. Berlin 1983.
297
Groop, W./ Sinn, A. (Hrsg.)
Organisierte Kriminalität und kriminelle Organisationen. Präventive und repressive Maßnahmen
vor dem Hintergrund des 11. September 2001. Baden-Baden 2006.
Grossmann, H.P.
Die Persönlichkeitsforschung des inhaftirten rechtsbrechers. Stuttgart 1972.
Hafner, W.
Im Schatten der Derivate, das Schmutzige Geld der Finanzelite mit der Geldwäsche. Frankfurt
am M. 2002.
Hacker, F.
Aggression. Die Brutalisierung unserer Welt. Berlin 1988.
Heine, P.
Islamismus – Eine ideologiegeschichtlicher Überblick. Bundesministerium des Inneren (Hrsg.),
Berlin 2004.
Heinz, W.
Kriminalstatistik – Indikatoren der Kriminalität und ihrer Entwicklung? In: BKA-Vortragsreihe
23, 1977. S. 93-110.
Hellmer, J.
Jugendkriminalität. 4. Auflage. Darmstadt 1978.
Hengesch, G.
Weibliche/männliche Kriminalität. In: Monatsschrift für Kriminologie und Strafrechtsreform
(MschrKrim). 1990. S. 331-335.
Herzog, F./Mulhausen, D.
Geladwäschebekämpfung und Gewinnaböschpfung. München 2008.
Hentig, H. von
The criminal and his victim. Studies in the sociobiology of crime. New Haven 1948.
Hentig, H. von
Remarks on the interaction of Perpetrator and Victim. In: Journal of Criminal Law and Criminol-
ogie 1941, 31, S. 303-309
Hess, H.
Mafia. Zentrale Herrschaft und lokale Gegenmacht. Tübingen 1970.
298
Hindelang, M.J. et al.
Victims of Personal Crime: An Empirical Foundation for a Theory of Personal Victimization.
Cambridge 1978.
Hirschi, T.
Causes of Delinquency. Berkeley 1969.
Hürlimann, M.
Führer und Einflußfaktoren in der Subkultur des Strafvollzugs. Pfaffenweiler 1993.
Illesch, A.
Die roten Paten. Organisiertes Verbrechen in der Sowjetunion. Berlin 1991.
Jakobs, G.
Strafrecht Allgemeiner Teil. 2. Auflage. Berlin u.a. 1993.
Jehle, J.-M.
Ein Problemabriss unter Datenschutzaspekte. In: Jehle, J.-M. (Hrsg.), Datenzugang und
Datenschutz in der kriminologischen Forschung. Wiesbaden 1987. S. 3-25.
Jung, L.
„Wir habe begonnen umzudenken...“: Michail Gorbatschows Reformkonzept für die UdSSR;
Geschichete – Ideologie - Praxis – Perspektiven. Köln 1987.
Kaiser, G.
Jugendrecht und Jugendkriminalität. Weinheim 1973.
Kaiser, G.
Kriminologie: ein Lehrbuch. 3., völlig neubearb. u. erw. Auflage. Heidelberg 1996.
Kaiser, G.
Kriminologie. Heidelberg/Karlsruhe 1980.
Kaiser, G.
Kriminologie. Eine Einführung in die Grundlagen. 7. neubearb. und ergän. Auflage. Heidelberg 1985.
299
Kaiser, G.
Kriminologie. Eine Einführung in die Grundlagen. 10. neubearb. und ergän. Auflage. Heidelberg 1997.
Keupp, L.
Zur Problematik der weiblichen Delinquenz. In: Monatsschrift fur Kriminologie und
Strafrechtsreform (MschrKrim). 1982. S. 219-229.
Kiefl, W./Lamnek, S.
Soziologie des Opfers. Theorie, Methode und Empirie der Viktimologie. München 1986.
Kiehn, L.
Computerspiel- und Internetsucht im Jugendalter. Hamburg 2015.
Killias, M.
Grundriss der Kriminologie. Eine europäische Perspektive. Bern 2002.
Kirchling, M.
Opferinteressen und Strafverfolgung. Freiburg 1995.
Kirchhoff, M.
IuK-Kriminalität (Cyberkriminalität). In: Kriminalistik 7/2013.
Kleining, G.
Qualitative Sozialforschung. Teil II. Der Forschungsprozess. Hagen 1998.
Konrad, K.
Mündliche und schriftliche Befragung. (Forschung, Statistik und Methoden. Band 4). Landau 1999.
300
Koebler, G.
Juristisches Wörterbuch. Für Studium und Ausbildung. 8. Auflage. München 1997.
Koehler, J.
Die Zeit der Jungs. Zur Organisation von Gewalt und der Austragung von Konflikten in Georgien.
Münster 2000.
de Koning, M.
“Kämpfen im Namen Allahs”: Transnationale soziale Felder und die Radikalisierung des
Hofstand-Netzwerks in den Niederlanden. In: Radikale Milieus. Das soziale Umfeld
terroristischer Gruppen. Malthaner, S./ Waldmann, P. (Hrsg.), Frankfurt am Main 2012.
Kreuzer, A. u.a.
Drogenabhängigkeit und Kontrolle. Kriminologische Untersuchung über Phenomenologie des
Heroinkonsums polizeiliche Drogenkontrolle. Wiesbaden 1981.
Körner, H. H.
Betaubungsmittelgesetz. Arzneimittelgesetz. Kommentare. 6. Auflage. Munchen 2007.
König, R. (Hrsg.)
Soziologie. Frankfurt a.M. 1968.
Kube, E.
Systematische Kriminalprävention. 2. Auflage. Wiesbaden 1987.
Kube, E.
Städtebau, Wohnarchitektur und Kriminalität. Prävention statt Reaktion. Heidelberg 1982.
Kunz, K.-L.
Kriminologie: Eine Grundlegung. 3. vollst. überarbeitete Auflage. Wien 2001.
Kriminologie: Eine Grundlegung. 2. vollst. überarbeitete Auflage. Wien 1998.
Kunz, H.
Kriminalität. In: Ramb, B./Tietzel, M. (Hrsg.) Ökonomische Verhaltenstheorie. München 1993. S. 181-206.
Kürzinger, J.
Kriminologie: eine Einführung in die Lehre von Verbrechen. 2., vollst. neubearb. Auflage.
Stuttgart u.a. 1996.
301
Laatz, W.
Empirische Methoden. Ein Lehrbuch für Sozialwissenschaftler. Frankfurt am Main 1993.
Lamnek, S.
Die Bedeutung der Theorien für die empirische Forschung in der Kriminologie. In: Helmut Kury
(Hrsg.), Methodologische Probleme in der Kriminologischen Forschungspraxis. Berlin u.a.1984.
(S. 27-93).
Lamnek, S.
Wieder den Schulenzwang. München 1985.
Lampe, K. von
Organisierte Kriminalitet unter der Lupe. In Kriminalistik 2001. S. 465-471.
Lamott, F.
Konstruktionen von Weiblichkeit und die „male stream“ Kriminologie. In: Neue Kriminalpolitik
1995. S. 29-32.
Laue, Cr.
Anmerkung zu Broken Windows. In: Monatsschrift fur Kriminologie und Strafrechtsreform
(MschrKrim) 1999. S. 277 – 290.
Lemert, E.
Social Pathology. New York 1951.
Lempp, R.
Eine Pathologie der psychischen Entwicklung. 3. Auflage. Bern 1975.
Lenin
Werke. Band II. Berlin (Ost) 1970.
Levada, J.
Die Sowetmenschen. Berlin 1992.
302
Lorenzer, A.
Städtebau: Funktionalizmus und Sozialmontage? Zur sozialpsychologischen Funktion der
Architektur. In: Berndt, H. v./ Lorenzer, A./ Horn, K., Architektur als Ideologie. Frankfurt 1969.
Mattern, U.
Zwischen Sensationsjournalismus und offentlicher Verantwortung – Kriminalprävention als
Aufgabe der Medien. In: Kury, H. (Hrsg.), Ist Straffälligkeit vermeidbar? Möglichkeit der
Kriminalprävention. Bochum 1982. S. 296 – 355.
Mehlhorn, S.
Der Verteidiger als Geldwäscher. Baden-Baden 2004.
Meier, B.-D.
Kriminologie. 3. Auflage. München 2007.
Meier, B-D.
Kriminologie und Internet: ein ungeklärtes Verhältnis. In: Cybercrime und Cyberinvestigations.
Neue Herausforderungen der Digitalisierung für Strafrecht, Strafprozessrecht und Kriminologie.
Beck, S./Meier, B-D./Momsen, C. (Hrsg.). Baden-Baden 2015.
Meier, B-D.
Risikofaktoren der Onlinekriminalität. In: Neubacher, F./Bögelein, N. (Hrsg.), Krise –
Kriminalität – Kriminologie. Mönchengladbach 2016.
Meier, A.
Subkultur im Jugendstrafvollzug im Kontext von Jugendlichen-biographien. In: ZfStrVo 2002.
S. 139-142
Meier, U.
Aggressionen und Gewalt in der Schule. Münster 2004
Meier, J./Bögelein, N.
Illegale Drogenmärkte in Justizvollzugsanstalten - Erkenntnisse von Experimenten in Bezug auf
Cannabis. In: Neubacher, F./Bögelein, N. (Hrsg.), Krise – Kriminalität – Kriminologie.
Mönchengladbach 2016.
303
Meili-Lüthy, E.M.
Persönlichkeitsentwicklung als lebenslanger Prozeß (Progressionen und Regressionen im
menschlichen Lebenslauf). Bern/Frankfurt a.M. 1982.
Merton, R.
Sozialstruktur und Anomie. In: Sack, F./ König, R. (Hrsg.), Kriminalsoziologie. Frankfurt am
Main 1968. S. 283 – 313.
Mergen, A.
Die Kriminologie. Eine systematische Darstellung. 3. Auflage. München 1995.
Mendelsohn, B.
Une nouvelle branche de la sicence bio-psychosociale – la victimologie. In: Revue internationale
de criminologie et de police technique, 1956. S. 95-109.
Metzger, E.
Kriminalpolitik auf kriminologischer Grundlage. Stuttgart 1934.
Middel, S.
Innere Sicherheit und preventive Terrorismusbekämpfung. Baden-Baden 2007.
Miller, W. B.
Die Kultur der Unterschicht als ein Entstehungsmilieu für Bandendelinquenz. In: Sack, F./ König,
R. (Hrsg.), Kriminalsoziologie. Frankfurt am Main 1968. S. 339 – 359.
Mischkowitz, R.
Fragen an die Kriminologie ... aus der Sicht der Polizei. In: Monatsschrift fur Kriminologie und
Strafrechtsreform (MschrKrim) 2013.
Müller, N.
Kriminalprävention durch Baugestaltung. Berlin 2015.
Neubacher, F.
Terrorismus – Was haben “Rote Armee Fraktion” und “Jihadisten” gemeinsam?
In: JURA 10/2010.
Neubacher, F.
Kriminologie. 2. Auflage. Baden-Baden 2014.
Newman, O.
Architectural Design for Crime Prevention. Washington 1971
Newman, O.
Design Guidelines for Creating Defensible Space. Washington 1976.
304
Newburn, T.
Criminology, London 2007.
Nedopil, N.
Forensische Psychiatrie. 2. Auflage. Stuttgart 2000.
Nye, F. I.
Family Relationships and Delinquent Behavior. Westport 1958.
Niesing, J.
Die Bedeutung der Lerntheorien fur die Kriminalatiologie, Verbrechensprävention und –
sanktionierung. Münster 1996.
Nietzsche, F.
Kritische Studienausgabe. Band 5. München, Deutsche Taschenbuch Verlag 1999.
Opp, K.-D.
Die “Alte” und die “Neue” Kriminalsoziologie. Eine kritische Analyse einige Thesen des labeling
approach. In: Krim. J. 1. 1972. S. 32 – 52.
Opp, K.-D.
Abweichendes Verhalten und Gesellschaftsstruktur. Neuwid. 1974.
Oschlies, W.
Alle anderthalb Stunden ein Mord... Die Sowjetunion kapituliert in Raten vor der Kriminalität.
In: Bericht des BIOsT, 21/1991.
Otto, H.-J.
Gevaltprävention und externe Verhaltenskontrolle. Freiburg 1982.
Paasch, E.
Jugendkriminalität – ganzheitliche Ursachenanalyse und staatliche Reaktionsmöglichkeiten. In:
Kriminalistik 2001. S. 373 – 375.
Paasch, F.R.
Grundprobleme der Viktimologie. Münster 1965.
Pinatel, J.
Criminologie. Paris 1975.
Pfahl-Traughber, A.
Extremismus – Fundamentalismus – Terrorismus. In: Kriminalistik 6/2004.
305
Pfeiffer, C./Wetzels, P.
Junge Türken als Täter und Opfer von Gewalt. In: Deutsche Vereinigung für Jugendgerichte und
Jugendgerichtshilfen e.V. (DVJJ-Journal) 2000. S. 107-113.
Pfeiffer, C./Wetzels, P.
Kriminalentwicklung und Kriminalpolitik: Das Beispiel Jugendgewalt. In: Festschrift für H-D.
Schwind. 2006. S. 1095-1127.
Prätorius, R.
Entkriminalisierung und alternative sanktionen. In: Lange, H-J. (Hrsg.), Kriminalpolitik.
Wiesbaden 2008.
Quensel, S.
Wie wird man kriminell? In: Kritische Justiz 1970. S. 375-382.
Reiss, A. J.
Delinquency as the Failure of Personal and Social Controls. In: American Sociological Review,
(16) 1951. (S. 196 – 207)
Roth, P.E.
Organisierte Kriminalität in Russland. Die Rolle der „Diebe im Gesetz“. In: Kriminalistik
11/2000. S. 725-730
Russi, E.W.
Opiatmissbrauch – Medizinische Komplikationen. Stuttgart 1986.
Rüther, W.
Abweichendes Verhalten und labeling approach. Berlin u.a. 1975.
Seligman, M.
Erlernte Hilfslosigkeit. 4. Auflage. Weinheim 1992.
Sellin, Th.
Die Bedeutung von Kriminalitätsstatistiken. In: Sack, F./ König, R. (Hrsg.), Kriminalsoziologie.
Frankfurt am Main 1968. S. 41 – 59.
Siller, H.
Computerkriminalität. In: Kriminalistik 11/2011.
Sielaff, W.
Organisierte Kriminalität. In: Kube, E./Störzer, H.-U./Timm, K.-J.; Kriminalistik Handbuch für
Praxis und Wissenschaft. B.2. Stuttgart 1994. S. 501-527.
Solschenizin, A.
Die russische Frage am Ende des 20. Jahrhunderts. München 1994.
306
Sutherland, E. & Cressey, D.
Criminology, 1978, New York
Springer, W.
Kriminalitätstheorien und ihr Realitätsgehalt. Stuttgart 1973.
Suendorf, U.
Geldwäsche: Eine kriminologische Untersuchung. Neuwied 2001.
Stier, W.
Empirische Forschungsmethoden. 2., verbesserte Auflage. Berlin u.a. 1999.
Schafer, S.
Victimology: The Victim and his Criminal. Reston/Virginia 1977.
Schaffstein, F. /Beulke, W.
Jugendstrafrecht. 14. Auflage. Stuttgart 2002.
Schäfers, B. (Hrsg.)
Grundbegriffe der Soziologie. 7., durchgesehene Auflage. Stuttgart 2001.
Schellhoss, H.
Wie teuer darf Kriminalitätsbekämpfung sein? In: Neue Kriminalpolitik. 1/2004. S. 8-10.
Schmerl, Ch.
Drogenabhängigkeit – Kritische Analyse psychologischer und soziologischer Erklärungsansätze.
Opladen 1984.
Schmidt, K.
Städtebau und Kriminalität: Untersuchung des Einflusses von kriminalpräventiven Erkenntnissen
im Rahmen städtebaulicher Projekte in Mecklenburg-Vorpommern. Mönchengladbach 2016.
Schneider, H.J.
Viktimologie. Wissenschaft vom Verbrechensopfer. Stuttgart 1975.
Schneider, H.J.
Kriminologie. Berlin/NewYork 1987.
Schneider, H.J.
Kriminologie der Gewalt. Leipzig 1994.
307
Schneider, H.J.
Kriminologie für das 21. Jahrhundert. Münster 2001.
Schneider, H. J. (Hrsg.)
Internationales Handbuch der Kriminologie. Band I: Grundlagen der Kriminologie. Berlin 2007.
Schöch, H.
Ist Kriminalität Normal? Probleme und Ergebnisse der Dunkelfeldforschung. In: KrimGegfr 12
(1976). S. 211-228.
Schwendter, R.
Theorie der Subkultur. 4. Auflage. Hamburg 1993
Schwind, H-D.
Kriminologie. Eine praxisorientierte Einführung mit Beispielen. 17. Auflage 2007;
18. Auflage Heidelberg 2008;
23. Auflage Heidelberg 2016.
Schulz, H.
Die Bekämpfung der Rauschgiftkriminalität. Ein Handbuch für die Praxis. Heidelberg 1987.
Schüler-Springorum, H.
Kriminalpolitik für Menschen. Frankfurt am Main 1991.
Tannenbaum, F.
Crime and the Community, London 1938, 1. Edition. 1951, 2. Edition.
Tekles, H.
Jugendhilfeplan der Stadt Passau: Teil I Sozialraumanalyse, Unterhaching im Oktober 1998.
308
Theunert, H.
Gewalt in den Medien – Gewalt in der Realität. München 1996.
Tipke, K.
Innere Sicherheit und Gewaltkriminalität. Die Sicherheitsdefizite unseres Rechtsstaates.
Bettendorf 1998.
Waldmann, P.
Terrorismus und Bürgerkrieg. Der Staat in Bedrängnis. München 2003.
Waldmann, P.
Islamistischer Terrorismus. Ideologie. Organisation und Unterstützungspotential. In:
Kriminalistik 12/2004.
Walter, M.
Jugendkriminalität. 3. Auflage. Dusseldorf 2005.
Weber, M.
Wirtschaft und Gesellschaft. Grundriss der verstehenden Soziologie, Studienausgabe, (Hrsg.)
Winckelmann, J., Berlin 1964.
Weidner, J.
Anti-Aggresivitäts-Trening für Gewalttäter. Bonn 1997.
Wetzels, P. /Enzmann, D.
Die Bedeutung der Zugehörigkeit zu devianten Cliquen und der Normen Gleichaltriger für die
Erklärung jugendlichen Gewalthandelns. In: Deutsche Vereinigung für Jugendgerichte und
Jugendgerichtshilfen e.V. (DVJJ-Journal) 2/1999. S. 116-129.
Wilson, H.
Parental Supervision Re-Examined? In: The British Journal of Criminology, Vol. 27, Nr. 3 (1987)
Wilson, J. Q./Kelling, G. l.
Polizei und Nachbarschaftssicherheit: Zerbrochene Fenster. KrimJ 1996. S. 121-137.
Wiedemann, P.
Tatwerkzeug INTERNET. In: Kriminalistik 4/2000.
Würtenberger, Th.
Die geitige Situation der deutschen Strafrechtswissenschaft. Karlsruhe 1957.
309
Ziegler, R.
Soziale Schichten und Kriminalität. Berlin 2009.
Zipf, H.
Die Bedeutung der Viktimologie für die Strafrechtspflege. Monatsschrift fur Kriminologie und
Strafrechtsreform (MschrKrim). 1970 (53), S. 1-13.
Zipf, H.
Kriminalpolitik. 2. Auflage. Karlsruhe 1980.
Zöller, M. A.
Terrorismusstrafrecht. Ein Handbuch. Heidelberg u.a. 2009.
Александров, Ю.К.
Очерки криминальной субкультуры. Москва 2001.
Балдаев, Д.
Словарь блатного воровского жаргона: ФЕНЯ, Часть 2, Москва 1997.
Гуров, А.
Красная мафия, Москва 1995.
Гуров, А.
Профессиональная преступность: прошлое и современность, Москва 1990.
Лихачев Д. С.
«Самое страшное — это полукультурный человек». Рабочая трибуна. Москва 1990. № 212.
310
moris SalikaSvili
kriminologia
(saxelmZRvanelo)
mesame gamocema
gamomcemloba `meridiani~
Tbilisi 2017
teq. redaqtori
kaxaber rusiZe
kompiuteruli uzrunvelyofa
daviT kutubiZe
gamomcemloba `meridiani~,
al. yazbegis gamz., #47, Tbilisi
tel. 239-15-22 E-mail: meridiani777@gmail.com
311