Beruflich Dokumente
Kultur Dokumente
ZiriTadi miznebi
politikuri partiebi, rogorc wesi, politiuri Zalauflebis mopovebis
an SenarCunebisaken miiswrafvian, rac praqtikulad xelisuflebaze kontro
lis mopovebas niSnavs. vinaidan konstituciur demokratiaSi marTvis ufle
bas arCevnebi gansazRvravs, demokratiul saxelmwifoebSi politikuri par
politikuri monawileoba
367
368
erTpartiuli sistema
aqamde ganvixilavdiT konstituciur demokratiebs, sadac partiebi arCev
nebis mosagebad cdiloben miaRwion saqveyno konsensuss da moqalaqeebs Ses
Tavazon politikuri alternativebi. Tumca, politikuri partiebi SeiZleba
Camoyalibdes iseT qveynebSic, sadac Tavisufali arCevnebi ar tardeba.
avtoritarul saxelmwifoebSi partia arsebobs mxolod imisTvis, rom Ca
axSos politikuri alternativebi, iseve, rogorc saxalxo konsensusi. xSir
ad, rogorc mmarTveli reJimis mTavari iaraRi, igi gamoiyeneba saxelmwifo
Zalauflebis gansamtkiceblad da politikuri opoziciis aRsakveTad.
totalitarul saxelmwifoebSi partia mraval funqcias asrulebs,
maT Soris politikuri rekrutirebis, indoqtrinaciis, mobilizaciisa da
zedamxedvelobis. faSistur germaniaSi, iseve rogorc komunisturi qvey
nebis umetesobaSi, partia mTavrobad iqca. ramdenadac viTardeboda es sa
xelmwifoebi, mTavrobis yvela umniSvnelovanesi funqcia nel-nela srulad
gadadioda an pirdapir partiis, an partiis liderebs daqvemdebarebuli
biurokratiuli moxeleebis xelSi. amgvarad, partiis koncefcia, rogorc
saxalxo nebis gamoxatvis saSualeba, Tavdayira dadga da partiebi central
izebuli sazogadoebrivi kontrolis meqanizmi gaxda, romelsac srulad
SeeZlo individualuri TviTgamoxatvis nebismieri mcdelobis CaxSoba. ro
gorc zemoT aRvniSneT, amgvar garemoebebSi masobrivi monawileoba reJimis
antidemokratiuli bunebis miCqmalvis gamiznuli niRabia.
politikuri monawileoba
369
370
orpartiuli sistema
orpartiuli sistemis dros amomrCevelTa didi umralesoba mxars uWers
erT-erT ZiriTad partias. mxolod ZiriTadi partiis wevrebs aqvT Tanam
debobaze arCevis meti Sansi, xolo opoziciuri partia konstituciis mier
daculia xelisuflebis mxridan zewolis an daSinebisgan. orpartiuli
sistemis mniSvnelovani upiratesoba aris SedarebiT stabiluri mTavroba,
vinaidan umravlesoba iziarebs ZiriTad politikur Sexedulebebs, romelic
miRebulia saSualo fenaSi, aris kulturulad da eTnikurad homogenuri,
rac iSviaTobaa ganviTarebad qveynebSi. garkveulwilad gangrZobadoba uz
runvelyofilia Tavad sistemis mier, vinaidan ori ZiriTadi partia awonas
worebs interesTa farTo speqtrs. amave dros mudmivad arsebobs farTo
masebisTvis misaRebi opoziciuri partia, romelic mzad aris xelisuflebaSi
mosasvlelad.
orpartiuli sistema samarTlebrivad da konstituciurad ar aris Sez
Ruduli mxolod ori partiiT. mcire partiebs SeuZliaT iarsebon da arse
boben kidec, Tumca SeerTebul StatebSi maTi warmateba erTob mokrZalebu
lia. ZiriTadad mcire partiebi fuZndeba im calkeuli politikuri figuris
Zalisxmevis Sedegad, romelic gaemijneba erT an orive ZiriTad partias
(magaliTad, Teodor ruzveltis [aSS-is prezidenti 1901-1909 w. _ mTarmn.
Sen.] progresuli partia 1912 wels an ros pero reformebis partia 1990ian wlebSi). germaniaSi, sadac II msoflio omis Semdeg ori ZiriTadi partia
cvlis erTmaneTs xelisuflebis saTaveSi, mcirericxovani Tavisufal-de
mokratiuli partia Tavis masStabTan SedarebiT Zalian didi ZalauflebiT
da gavleniT sargeblobda 1990-iani wlebis bolomde, vidre mwvaneTa partia
social-demokratebTan `wiTel-mwvane~ koaliciur mTavrobaSi umcros
partniorad Sevida.
mravalpartiuli sistema
mravalpartiuli sistema Cndeba iq, sadac orze meti partia sakmaod
Zlieria imisTvis, rom xelisuflebaSi mosvlisaTvis konkurencia gauwios
erTmaneTs. aseT sistemaSi mudmivad arc erTi partia ar aris umravleso
baSi; ama Tu im arCevnebSi nebismier partias SeuZlia moipovos mandatebis
didi umravlesoba, Tumca xSirad imarjveben absolutur umravlesobaze
naklebi xmebiT. mravalpartiuli saparlamento sistemis dros individu
aluri partiebi arCevnebisas dros gaurbian kompromisebs da specifikur
sakiTxebsa da programebze laparaks. axali mTavrobis formirebisaTvis mx
olod xmebis daTvlis Semdeg xdeba saWiro kompromisebis daSveba. rogorc
wesi, uZlieresi partia mmarTveli umravlesobis Seqmnis mizniT cdilobs
Camoayalibos koaliciuri mTavroba sxva partiasTan an partiebTan erTad.
koaliciis formirebis Semdeg igi marTavs momaval arCevnebamde, an koali
ciis daSlamde. es procesi amerikelebisaTvis ucnaurad JRers, magram ev
politikuri monawileoba
371
372
politikuri monawileoba
373
374
interesTa jgufebi
interesTa jgufebi ar cdiloben xelisuflebaSi mosvlas, ar monawil
eoben sajaro Tanamdebobis pirebis rekrutirebasa, wardgenasa da arCevaSi.
samagierod, Zal-Rones ar iSureben, raTa zegavlena moaxdinon kanonmde
blobaze, politikasa da programebze, maTi specialuri, gansakuTrebuli
interesis sferoebis mixedviT (aqenad modis specialuri interesis cne
bac) _ magaliTad, korporaciebis (mogebis) gadasaxadi da subsidiebi (didi
politikuri monawileoba
375
376
politikuri monawileoba
377
378
politikuri monawileoba
379
380
politikuri monawileoba
381
382
politikuri monawileoba
383
384
politikuri monawileoba
385
daskvna
386
politikuri monawileoba
387
sakvanZo sityvebi
konvenciuri monawileoba
arakonvenciuri monawileoba
arasamarTlebrivi monawileoba
samoqalaqo daumorCilebloba
terorizmi
sabotaJi
warmomadgenlobiTi demokratia
sazogadoebriv azri
`Calis~ gamokiTxva
SemTxveviTi SerCeva
strategiuli gamokiTxva
fokus-jgufebi
stratificirebuli SerCeva
ganmeorebadi gamokiTxva
ubralo umravlesoba
maJoritaruli sistema
gamarjvebuls yvelaferi miaqvs
(winner-takes-all)
referendumi
gawveva
politikuri qmediTunarianoba
gaucxoeba
individualizmi
politikuri apaTia
mwiri informaciis racionaloba
oligarqiis rkinis kanoni
pluralistebi
masobrivi mobilizaciis reJimi
politikuri partia
koaliciuri mTavroba
interesTa jgufebi
kerZo interesTa jgufebi
sazogadoebriv interesTa jgufe
bi
lobistebi
politikuri qmedebis komiteti
(PAC)
`rbili fuli~ (soft money)
kiTxvebi gameorebisaTvis
388
SeniSvnebi
1. M. Margaret Conway, Political Participation in the United States (Washington, D.C.:
C.Q. Press, 1987), 10.
2. mogvianebiT am TavSi ufro detalurad ganvixilavT SeerTebul StatebSi
xmis micemis formebs.
3. Conway, Political Participation, 52-53.
4. iqve.
5. Howard Schuman and Stanley Presser, Questions and answers in Attitude Surveys
(Orlando, Fla.: Academic Press, 1981), 70-71. es kvleva TvalsaCinod aris war
modgenili James Q. Wilson-is American Government, me-4 gamocema (Lexington,
Mass.: Heath, 1989), 99.
6. John L. Fund, Itll Be Close, Wall Street Journal, 1 noemberi 1997w., A12.
7. Everett Carll Ladd, The Pollsters Waterloo, Wall Street Journal, 19 noemberi 1997w.,
A22.
8. erT-erTi kvleviT dadginda, rom wamyvani partiis platformis dapireba
Ta ori mesamedi sruldeba; ix. Gerald M. Pomper-isa da Susan Lederman-is
Elections in America: Control and Influence in Democratic Politics, me-2 gamocema
(New York: Dodd, Mead, 1980), 161.
9. Thomas Cronin, Direct Democracy: The Politics of Initiative, Referendum, and Recall (Cambridge, Mass.: Harvard University Press, 1989).
10. iqve, 87.
11. is garemoeba, rom mraval demokratiul qveyanaSi amomrCevels dareg
istrireba ar sWirdeba, xSirad maTi monawileobis maRali maCveneblis
mizezad miiCneva. zogierT qveyanaSi (avstraliisa da belgiis CaTvliT) is
moqalaqeebi, romlebic xmas ar aZleven, jarimdebian.
12. Harry Holloway and John George, Public Opinion: Coalitions, Elites, and Masses,
me-2 gamocema (New York: St. Martins Press, 1986), 161.
13. iqve, 162-163.
14. ix. Julian L. Woodward and Elmo Roper, Political Activity of American Citizens,
American Political Science Review 44 (1950): 822-885.
15. Sidney Verba and Norman Nie, Participation in America (New York: Harper &
Row, 1972), 79-80.
16. Alexis de Tocqueville, Democracy in America, tomi 2 (New York: Schocken Books,
1961), 18.
17. iqve, 153, 159.
18. Robert D. Putnam, Bowling Alone: Americas Declining Social Capital, Journal of
Democracy (ianvari 1995), 65-78.
19. Richard Morin, Whos In Control? Many Dont Know or Care, Washington Post,
29 ianvari 1996, A6.
20. iqve.
21. James Q. Wilson, American Government, 100.
22. Richard Niemi and Herbert Weisberg, Controversies in Voting Behavior, me-3 gamo
cema (Washington, D.C.: C.Q. Press, 1992), 103.
politikuri monawileoba
389
23. Samuel Popkin, The Reasoning Voter and Persuasion in Presidential Campaigns
(Chicago: University of Chicago Press, 1991), 212-216.
24. C. Wright Mills, The Power Elite (New York: Oxford University Press, 1956).
25. Thomas Dye and L. Harmon Ziegler, The Irony of Democracy: An Uncommon Introduction to American Government, me-4 gamocema (North Scituate, Mass.: Duxbury
Press, 1978), 374.
26. Andrew Greeley, Power Is Diffused throughout Society, wignSi Taking Sides:
Clashing Views on Controversial Political Isuues, red. George McKenna da Stanley
Feingad (Guilford, Conn.: Dushkin, 1983), 23. ix. aseve Arnold Rose, The Power
Structure: Political Process in American Society (London: Oxford University Press,
1967), 483-493.
27. Thomas Jefferson-isa da Francis Hopkinson-is mimowera, 13 marti 1789w. wignSi
The Political Writings of Thomas Jefferson, red. Edward Dumbauld (Indianapolis:
Bobbs-Merrill, 1955), 46.
28. iqve.
29. Teoria warmodgenilia Harry Jaffa-s wignSi Equality and Liberty: Theory and
Practice in American Politics (New York: Oxford University Press, 1965), 3-32.
30. Paul Best, Kul Rai and David Walsh, Politics in Three Worlds: An Introduction to
Political Science (New York: Wiley, 1986), 271-272.
31. Gabriel Almond and G. Bingham Powell, Comparative Politics: A Developmental
Approach (Boston: Little, Brown, 1966), Tavi 4.
32. am msjelobisaTvis unda vumadlodeT William Keefe-sa da Morris Ogul-s wignSi
The American Legislation Process: Congress and the States, me-8 gamocema (Englewood Cliffs, N.J.: Prentice-Hall, 1992), 334.
33. Thomas DiLorenzo, Who Really Speaks For the Elderly? Consumers Research 79
(seqtemberi 1996): 15 da Charles Morris, The AARP: Americas Most Powerful
Lobby and the Clash of Generations (New York: Times Books, 1996), 4, 10-11.
34. Jeffrey Birnbaum, Overhaul of Lobbying Laws Unlikely to Succeed Thanks to Opposition of Lobbyists Themselves, Wall Street Journal, 30 maisi 1991, A 20.
35. Jonathan Rauch, The Hyperpluralism Trap, New Republic, 6 ivnisi 1994. 22.
36. iqve, 2-3.
37. John Harwood, Political Treadmill: For California Senator, Fundraising Becomes
Overwhelming Burden, Wall Street Journal, 2 marti 1994. A1. fainstiniseuli
Tanxis mozidvis Zalisxmevas safuZvlad edo is faqti, rom 1992 wels man
arCevnebSi mxolod orwliani vadiT gaimarjva. Harwood-is SefasebiT 1992
wels brZola da 1990 wels gubernatoris arCevnebSi damarcxeba Ffainstai
nis daaxloebiT 30 mln dolari daujda.
38. ix. Campaign finance reform Pew Charitable Trusts veb-gverdze www.
pewtrusts.com/ideas/.
39. es paragrafi eyrdnoba Best, Rai and Walsh, Politics in Three Worlds, 228-229.
40. Alexander Hamilton, James Madison, and John Jay, The Federalist (New York:
Modern Library, uTariRo), nomeri 10, 55.
41. Best, Rai and Walsh, Politics in Three Worlds, 220.
42. iqve, 240.
43. Gordon Skilling-sa da Franklyn Griffiths-is redaqtorobiT Interest Groups in
Soviet Politics (Printceton, N.J.: Princeton University Press, 1971).
Tavi X I
politikuri
lideroba
Zala uflebis
mravalsaxeoba
namdvili liderebi
marTvis xelovnebis arsi
didebis xibli
lideris oTxi tipi
liderobis daknineba?
demagogebi
politikosebi
kanonmdeblebi, rogorc delegatebi
kanonmdeblebi, rogorc meurveebi
`politiko~
damSoSmineblebi
samoqalaqo liderebi
390
politikuri lideroba
391
392
namdvili liderebi
namdvili liderebi marTvis xelovnebas, saxelmwifos gonivrul gaZRo
las arian naziarebi. liderobis es ideali didi xnis win Camoyalibda. pla
toni da aristotele ganixilavdnen mas TavianT naSromebSi. platoni aRwers
sokrates, romelic monawileobs dialogSi saxelmwifo moRvawis Sesaxeb _
terminiT, romliTac tradiciulad mimarTaven an moixseneben politikuri
niWiT dajildoebul liders. XX saukunis ganmavlobaSi termini saxelmwifo
moRvawe (marTebulad Tu umarTebulod) bevri msoflio lideris mimarT
gamoiyeneboda, iugoslaviis damaarsebel, ioseb broz titodan (1945-1980)
dawyebuli, viskonsinis Statis qalaq miluokis skolis maswavlebliT, gol
da meieriT (1969-1974) damTavrebuli, romelic israelis meoTxe premierministri gaxda 1969 wels.
liderebi, romlebic xangrZlivi vadiT qmnian gansxvavebul istorias,
iSviaTi Tvisebebis mqone adamianebi arian, mSvidobis, harmoniisa da sazoga
do sikeTis ideis erTgulni da amJRavneben praqtikul sibrZnes. amasTan,
krizisis dros es adamianebi ers winamZRolobas uweven gadarCenis gzaze.
politikuri lideroba
393
394
politikuri lideroba
395
didebis xibli
politikuri liderebi xSirad Tavis Tavze iReben iseT sajaro pasuxismge
blobas, rac sakmaod Zvirad SeiZleba daujdeT. maT sakmaod didi xnis ganmav
lobaSi uxdebaT ojaxis wevrebTan daSoreba, maRalanazRaurebad samsaxurze
uaris Tqma da sazogadoebrivi kritikis mudmiv obieqtad qceva. TavisTavad
Cndeba kiTxva: ratom uZRvnian gansakuTrebuli niWis mqone adamianebi Tavisi
nayofieri cxovrebis saukeTeso wlebs politikaSi Tavis gamoCenis survils?
ra ubiZgebs aseT adamianebs, iRvawon sazogadoebrivi sikeTisTvis xSirad
396
politikuri lideroba
397
398
politikuri lideroba
399
400
sasowarkveTilebis epoqaSi
uiston CerCilis mizanda
saxulobam da Tavdajere
bulobam britaneli eri Sem
degi sityvebiT gaaerTiana:
`ar unda movdundeT da arc
davmarcxdeT. Cven miznamde
unda mivideT... arasdros
davnebdeT~.
politikuri lideroba
401
402
politikuri lideroba
403
404
liderobis daknineba?
SeiZleba ucnaurad mogveCvenos politikuri liderobis Sesaxeb TavSi
gamorCeul liderebze esoden didi yuradRebis gamaxvileba. yvelafers rom
Tavi davaneboT, amerikul politikaSi kargad cnobili gamonaTqvami amt
kicebs, rom saxelmwifo moRvawe sxva aravinaa, Tu ara didi xnis win gardacv
lili politikosi. im winaswarmetyvelisa ar iyos, romelic Tavis qveyanaSi
dafasebuli ar iyo, WeSmarit liderebs xSirad ar afaseben Tanamedorveni.
aseT mmarTvelebs, rogorc wesi, sakmarisi drois gasvlis Semdeg aRiareben,
politikuri lideroba
405
406
demagogebi
gulwrfeli da maRali zneobrivi principebis mqone, magram SecdomaSi
Seyvanili nevil Cemberlenisgan [britaneli politikosi, premier-minis
tri 1937-1940] gansxvavebiT, adolf hitleri oportunisti lideri iyo da
politikosebis yvelaze saSiS tips, demagogebs ganekuTvneboda. Tavdapir
veli gagebiT, Zvel saberZneTSi demagogi iyo lideri, romelic Cveulebrivi
xalxis saqmisTvis iRvwoda. dReisTvis demagogs uwodeben iseTi liders,
romelic politikuri Zalauflebis mopovebisTvis xalxis rwmenis eqsplua
tacias eweva, ayalbebs simarTles da cru dapirebebs iZleva. zogadad, dema
gogi iTavsebs SeuzRudav pirad ambicias, mouzomav meTodebsa da farTo sax
alxo mimzidvelobas.
Tuki WeSmariti liderebi ideals warmoadgenen, demagogebi ryvnian ro
gorc WeSmaritebis, ise liderobis arss. gamorCeuli liderebi cdiloben
samarTlianobisa da sazogado sikeTis damkvidrebas, demagogebi ki aseTi
RirebulebebisTvis mxolod imdenad iRvwian, ramdenadac es maT saSualebas
miscems moipovon sakuTari piradi ambiciebis dasakmayofileblad saWiro
uzomo Zalaufleba, rac swored sazogadoebrivi interesebis xarjze xdeba.
demagogebi uwinaresad demokratiul sazogadoebaSi Cndebian, sadac
xalxis mxardaWeris mopoveba aucilebelia umaRlesi Tanamdebobebis dasa
kaveblad. didi demokrati liderebisgan gansxvavebiT, demagogebs sazoga
doeba iSviaTad Tu imaxsovrebs maTi xelisuflebidan wasvlis Semdeg. zog
SemTxvevaSi isini waruSlel kvals toveben, rac maTi sidiadis ki ara, piriq
iT, maTive samarcxvino saqmianobis Sedegia.
amerikis politikur istoriaSi mravladaa demagogebis aRzevebisa da da
cemis magaliTebi. zogi maTganis saqmianobas mxolod viwro lokaluri gav
lena hqonda, zogisa ki mTel ers Seexo. yoveli maTgani sazogadoebis mex
sierebaSi zizRis grZnobiTaa Semonaxuli.
Teodor bilbo (1877-1947). bilbo misisipis politikaSi wamyvani figura iyo
1920-1940-ian wlebSi, rogorc Statis gubernatori da Semdeg senatori. is
erTnairad sastiki iyo rogorc Savkanianebis, ise Tavisi politikuri opo
nentebis mimarT. misi ritorika mravalferovani da Seuracmyofeli iyo.
erT-erTi politikuri kampaniis dros man Tavis oponents `afTarisa da
mawanwala ZaRlis najvari... saflavSi SuaRamiT naSobi, Roris gamozrdili
da sulelis mier aRzrdili~17 uwoda. marTalia, bilbos TeTrkanianTa upi
ratesobisa da enis politikam bevri misisipelis guli moigo, Tumca yvelaSi
erTnairi aRfrTovaneba ar gamouwvevia. misi politikuri mokavSireebic ki
bilbos sakuTari interesebis gamtarebel manipulatorad aRiqvamdnen.
erT-erTi gadmocemis mixedviT `Statis senatma 1911 wels, bilbo
sakanonmdeblo organoSi wesier da patiosan adamianebTan erTad jdomisT
vis Seuferebel pirovnebad gamoacxada, misma erT-erTma Tayvanismcemelma
ufro mwvavedac daaxasiaTa: `patara moxerxebuli nabiWvari~18. erT-erTi
gzeTis redaqtoris TvalSi bilbo iyo adamiani, romelic `ar iRwvoda araf
politikuri lideroba
407
am SemTxvevebisa da fufunebis mimarT swrafvis miuxedavad, longi yov
elTvis cdilobda ezruna sakuTari Tavis `ubralo biWad~ warmoCenaze. misi
azriT, WeSmariti borotmoqmedebi mdidari korporaciebi iyvnen, magali
Tad, standard oili, romlebic ubralo adamianebs aRaribebdnen da mxolod
kompaniis ramdenime moxeles amdidrebdnen.
didi biznesis mier xalxis savaraudo ZarcvisTvis `xelSesaSlelad~ da
1936 wlis saprezidento arCevnebisTvis farTo saxalxo mxardaWeris mobi
408
politikuri lideroba
409
politikosebi
demokratiul saxelmwifoTa moqalaqeebi xSirad damamcireblad moix
senieben politikosebs ise, rom ar iTvaliswineben rogorebi arian isini
sinamdvileSi. politikosebi arian adamianebi, romelTa upirvelesi (magram
ara erTaderTi) mizani arCeviTi Tanamdebobis mopoveba da SenarCunebaa; isi
ni TavianT amomrCevlebs warmoadgenen, akeTeben imas, rasac saWirod an swo
rad Tvlian (an akeTeben imas, rac iolad gauvaT) da swored amisTvis sWird
ebaT politikuri Zalaufleba. politikosebs mniSvneloba aqvT imdenad,
ramdenadac maTi arseboba mxolod demokratiul qveynebSia SesaZlebeli.
politikosebs iseve, rogorc nebismieri Tanamdebobis mqone pirTa umete
sobas, arc diadi xedvebi aqvT, arc gansakuTrebuli unarebi. dRidan dRemde
isini TavianTi SesaZlebloebis maqsimums akeTeben im SezRudvebis piorbeb
Si, romlebSic maT moqmedeba uwevT. yovelTvis, rodesac maT kargi saqmis
gakeTeba surT, sirTules qmnis moraluri da eTikuri sakiTxebis calsaxad
dacva. ufro met sirTules ki is qmnis, rom Tavze politikuri riskis aReba
uwevT. zogadad isini korumpirebulni ar arian, magram xSirad korufci
isadmi midrekilebas amJRavneben. isini adamianebis umetes nawilze arc uke
Tesebi arian da arc uaresebi _ isini Cveulebrivebi arian.
problema maSin warmoiSoba, rodesac moqalaqeebs gansakuTrebuli
lideris moTxovnileba uCndebaT. demokratiebSi politikosebs urTerT
sawinaaRmdego molodinebs Soris lavireba uwevT. maTgan moelian imas, rom
410
politikuri lideroba
411
412
`politiko~
zogierTi amerikeli politologi termin politikos iyenebs im poli
tikosebis dasaxasiaTeblad, romlebic warmatebiT axerxeben kanonmdeblis,
rogorc delegatisa da meurvis funqciebis SeTavsebas. Sesabamisad, `poli
tikoebi~ arian is politikosebi, romlebic amomrCevlebis zedapiruli in
teresebiT mowonebuli `sayvelpuro~ kanonebis damtkicebisTvis ibrZvian
da ar dgamen damoukidebel nabijebs im sakiTxebis gadasawyvetad, romle
bic pirdapir ar exeba maTi amomrCevlebis moTxovnebs. magaliTad, kanza
sis meoTxe sakanonmdeblo regioni cnobilia rogorc amerikis saaviacio
centri (boingis korporaciis samxedro biznesis Tavmoyris adgili), ami
tom gasakviri araa, rom aqauri warmomadgeneli kongresSi amomrCevelTa
interesebs erovnuli usafrTxoebis sakiTxebze konservatiulad ganwyo
bilTa xmebis mopovebiT asaxavs.27 `politikoebi~ zogadad TavianTi olqis
an Statis specifikuri ekonomikuri interesebisTvis ibrZvian, poziciebi,
romlebsac isini ikaveben, xSirad konkretul sakiTxebzea orientirebuli.
ase rom, gasakviri araa vixiloT, Tu rogor ewinaaRmdegebian iaraRze kon
trolis Sesaxeb kanonmdeblobas sasoflo-sameurneo saqmianobis mimdevari
Statebis liberali senatorebi, riTac xazs usvamen TavianTi amomrCevlebis
poziciebis erTgulebas.
arkanzaselma senatorma uiliam fulbraitma (1905-1995) meore msoflio
omis dasrulebisTanave sityva warmoTqva Cikagos universitetSi, romelSic
man demokratiuli liderobisadmi `politikos~ midgoma gamoxata:
saSualo statistikuri kanonmdebeli Tavisi karieris dasawyisSive aR
moaCens, rom arsebobs amomrCevelTa garkveuli interesebi an stereo
tipebi, romlebTanac araseriozuli damokidebuleba sakmaod saSiSia.
am stereotipebis nawili SeiZleba ar iyos eris keTildReobisTvis
fundamenturi mniSvnelobisa, am SemTxvevaSi kanonmdebeli SeiZleba
ar eTanxmebodes, magram waaxalisos es stereotipebi. ufro saSiSia
SemTxveva, rodesac stereotipi qveynis keTildReobis fundamentur
politikas exeba. am SemTxvevaSi kargi kanonmdeblis kvalifikacia ima
politikuri lideroba
413
damSoSmineblebi
politikosebi, romlebsac ZaluZT `saqmis keTeba~ pativiscemas da aRi
arebas imaxureben . igulisxmeba, rom isini cud saqmes ar akeTebn. damSoS
mineblebi Cveulebrivi politikosebis saintereso qvejgufia: is, rac maTi
warmodgeniT SeiZleba iyos sazogado sikeTe da is, rac realurad aris kargi
qveynisTvis, xSirad ori urTierTsawinaaRmdego ram aRmoCndeba. ase rom,
Tavad Tu gaimarjvebs, SeiZleba qveyanam waagos.
SesaZloa damTmobis saukeTeso (an yvelaze cudi) magaliTi iyos nevil
Cemberleni, romelic didi britaneTis premier-ministri iyo 1937-1940
wlebSi. retrospeqtivas Tu gadavxedavT, meore msoflio omamde germania
daCqarebul gadaiaraRebas awarmoebda, magram Cemberlens patiosnad swamda,
414
rom omi da SeiaraReba fuWi da zedapiruli saqmianoba iyo. mas imisic swamda,
rom molaparakebebi da daTmobebi yovelgvari politikis, maT Soris saerTa
Soriso politikis safuZveli unda gamxdariyo. 1938 wlis oqtomberSi Cem
berleni TemTa palataSi amtkicebda, rom `Cven winaSe ganiaraRebis sakiTxis
mimarT axali SesaZleblobebi iSleba da me mwams, isini iseTive imedis mom
cemni arian dRes, rogorc winaT~. is agreTve ambobda:
aseT amocanebs zurgs umagrebs imis rwmena, rom qveynebs Soris mtro
ba etapobrivad daiZleva. TandaTanobiT, manam, sanam erebi ar igrZno
ben, rom maT uSiSrad SeuZliaT dauSvan iaraRi... me visurvebdi, rom am
Tanamdebobaze Cems xelT arsebuli dro... maT mier dasaxul miznebsa da
miRweul Sedegebs Soris didi ufskrulia xolme. da mTeli Cemi energia
mimeZRvna am amocanisTvis.29
samoqalaqo liderebi
vaclav haveli. 1960-iani wlebis Sua xanebSi ocdacxra wlis vaclav have
li (daibada1936 wels) ukve cnobili iyo msoflioSi Tavisi satiruli, ab
surdistuli piesebiT _ `wveuleba baRSi~ (1964) da `memorandumi~ (1965). 1968
wlis zafxulSi havelma da CexeTis kulturis ocdaaTma sxva moRvawem xeli
moaweres gancxadebas, romliTac isini komunistebis mier kontrolirebul
CexoslovakiaSi kanongareSed gamocxadebuli social-demokratiuli par
tiis aRdgenas iTxovdnen. CexoslovakiaSi 1963 wels dawyebuli liberaliza
ciis frTxili, magram mzardi tendencia 1968 wlis agvistoSi sabWoTa armiis
SeWriT dasrulda, riTac qveyana mkacr sabWoTa kontrols daubrunda.
am konfliqtis periodSi havelma gadamwyveti roli Seasrula CexeTis
Tavisufali radios CamoyalibebaSi igi am iatakqveSa radios yoveldRiur
translacias iyenebda dasavleli inteleqtualebisaTvis xmis misawvdenad
_ daxmarebodnen CexeTs. Semdegi ori aTwleulis ganmavlobaSi haveli Cexo
slovakiis yvelaze cnobili dramaturgi gaxda. misi piesebi praRis mmarTve
li komunistebis mwvave satiras Seicavda. magram havelis mzardi popularo
bis safuZveli mxolod misi piesebi rodi iyo. is Cexoslovakiis gamoCenili
disidenti da adamianis uflebebisTvis mebrZoli lideri gaxda. haveli iyo
Tanaavtori 1977 wels dawerili samocdameCvidmete manifestisa, romelSic
igi Cexoslovakiis komunistur mTavrobas helsinkis 1975 wlis SeTanxmebebi
sa da, Sesabamisad, qveyanaSi adamianis uflebebis darRvevaSi amxelda. poli
tikuri winaaRmdegobis am faqtebis gamo haveli daapatimres da iseTi sasje
politikuri lideroba
415
416
politikuri lideroba
417
daskvna
politikuri liderebi, romlebic samTavrobo Tanamdebobebze arian, Se
iZleba davajgufoT namdvil liderebad, demagogebad an Cveulebriv poli
tikosebad. samoqalaqo liderebs ara aqvT aranairi Tanamdeboba, magram Sei
Zleba seriozuli politikuri gavlena hqondeT.
namdvili liderebi, romlebic SedarebiT iSviaTni arian, sazogadoebriv
sikeTeze zrunaven, gamoirCevian lideris TvisebebiT, praqtikuli WkuiT
eqstraordinarul situaciaSi, rodesac eris keTildReoba dgas dRis wes
rigSi. istoriulad isini motivirebulni iyvnen, rogorc minimum, didebis
surviliT. saxelmwifo moRvaweobis am gagebis mimarT Tanamedroveobis
gulgriloba zog damkvirvebels aiZulebs am tipis moRvaweoba momakvdav xe
lovnebad aRiaros.
warmomadgenlobiT demokratiebSi yvelaze metni Cveulebrivi politi
kosebi arian. yvela arCeul politikoss uwevs arCevanis gakeTeba _ pozi
tiuri lideris roli itvirTos Tu ubralod Tavisi amomrCevlebis azri
warmoaCinos. demokratiuli warmomadgenlobis delegaciuri Teoriis
mixedviT politikosebi unda iqceodnen, rogorc Tavisi eleqtoratis sur
vilebis gamtareblebi. meurveobiTi Teoria, piriqiT, aqcents akeTebs poli
418
sakvanZo sityvebi
demagogebi
Cveulebrivi politikosebi
samoqalaqo liderebi
saxelmwifo moRvawe
warmomadgenlobis delegaciuri
Teoria
warmomadgenlobis
Teoria
`politiko~
meurveobiTi
kiTxvebi gameorebisaTvis
politikuri lideroba
419
SeniSvnebi
1. Robert C. Tucker, Politics as Leadership (Columbia: University of Missouri Press,
1995), iii.
2. Walter Lippmann, A Preface to Morals (Boston: Beacon Press, 1960), 280. momdevno
citirebebi aris 279-283 gverdebidan.
3. ix. Harry Jaffa, The Emancipation Proclamation, wignSi 100 Years of Emancipation, red. Robert Goldwin (Skokie, III.: Rand McNally, 1964), 1-24.
4. Douglas Adair, Fame and the Founding Fathers wignSi Fame and the Founding
Fathers: Essays by Douglas Adair (New York: Norton 1974), 10.
5. iqve, 8
6. Alexander Hamilton, John jay, and James Madison, The Federalist (New York: Modern Library, n.d.), 470.
7. Robert J. Alexander, Romulo Betancourt and the Transformation of Venezuela (New
Brunswick, NJ.: Transaction Books, 1982), 435.
8. Aaron Wildavsky, The Nursing Father: Moses as a Political Leader (Tuscaloosa:
University of Alabama Press, 1984).
9. Alexander, Romulo Betancourt, 436.
10. iqve.
11. John Edwin Fagg, Latin America: A General History, me-2 gamocema (New York:
McMillan, 1969), 627.
12. Martin Gilbert, Churchill (Garden City, N.Y.: Doubleday, 1980), 100-126.
13.
iqve, 127.
14. U.S. Department of State, Selected Documents, 1979 wlis aprili.
15. Alexis de Toqueville, Democracy in America, vol. 2 (NY, Schoken Books, 1961), 102106.
16. Morton Frisch and Richard Stevens, Introduction wignSi American Political
Thought: The Philosophic Dimension of American Statemanship, red. Morton
Frisch da Richard Stevens (Dubuque, Iowa: Kendall/Hunt, 1976), 5
17. citirebulia Roman J. Zorn, Theodore G. Bilbo: Shibboleths for Statemanship,
reprinted in A Treasury of Southern Folklore: Stories, Ballads, Traditions, and Folkways of the People of South, red. B.A. Brotkin (New York: Crown, 1949), 304.
18. James W. Silver, Mississippi: The Closed Society (Orlando, Fla.: Harcourt, 1964),
19.
19. iqve.
20. Hodding Carter, Huey Long: American Dictator, wignSi The Aspirin Age: 19191949, red. Isabel Leighton (New York: Simon & Schuster 1949), 347
21. iqve. 361.
22. Joseph Tussman, citirebulia Marie Collins Swaley, A Quantitative View,
krebulSi Representation, red. Hannah Pitkin (New York: Atherton Press, 1969),
83.
23. Hannah Pitkin, The Concept of Representation, krebulSi Representation, red.
Pitkin, 21.
24. citirebulia Harvey Mansfield, Jr., Statesmanship and Party Government: A
420
Study of Burke and Bolingbroke (Chicago: University of Chicago Press, 1965), 23.
25. Edmund Burke, The English Constitutional System, wignSi Representation, red.
Pitkin, 175.
26. iqve.
27. 1964 wels amerikis SeerTebuli Statebis konstituciis ocdameoTxe Ses
worebis miRebamde, arsebobda suladobrivi saarCevno gadasaxadi feder
alur da Statebis arCevnebSi monawileobisTvis. konstituciis ocdameo
Txe Sesworebam akrZala am gadasaxadis moqmedeba federaluri donis
arCevnebSi. 1966 wels aSS umaRlesma sasamarTlom es gadasaxadi Statebis
arCevnebis SemTxvevaSic antikonstituciurad scno da gaauqma.
28. citirebulia Malcolm Jewell and Samuel Patterson, The Legislative Process in
the Unites States (NY. Random House, 1966), 32.
29. Martin Gilbert, Churchill: A Life (NY.: Henry Holt 1996), 993.
30. Martin Luther King, Jr., Letter from Birmingham City Jail wignSi Civil Disobedience: Theory and Practice (NY.: Pegasus, 1969), 78-79.
31. iqve. 75.
32. David J. Garrow, Bearing the Cross: Martin Luther King Jr. and the Southern Christian Leadership Conference, 1955-1968 (NY.: Random House, 1988), 11.
33. iqve. 12.
34. sakanonmdeblo cvlileba, romelic Txovda Statebs miewodebinaT sazoga
doebisTvis informacia moZaladeebis Sesaxeb, romlebmac danaSauli sqe
sobriv niadagze Caidines, cnobilia rogorc meganis kanoni. megan kanka
Svidi wlis gogona iyo niu jersidan, romelic 1994 wels mezobelma
gaaupatiura da mokla. meganis mSoblebma, iseve rogorc pati uoter
lingma, intensiuri kampana awarmoes imisTvis, rom Statisa da federalur
sakanonmdeblo orga-noebs mieRoT kanonmdebloba sqesobrivi Zaladobis
winaaRmdeg.
35. magaliTisaTvis ix. Caroline Louise Lewis, The Jakob Wetterling Crimes Against
Children and Sexually Violent Offender Registration Act: An Unconstitutional
Deprivation of the Right to Privacy and Substantive Due Process, Harvard Civil
Rights - Civil Liberties Law Review 31 (1996): 89-119. am argumentebis miuxeda
vad sasamarTloebma mxari dauWires am kanonebs.
Tav i X I I
ra aris
sajaro
sikeTe?
ideo l o g i e b i d a
izme b i
antisamTavrobo ideologiebi
memarjvene ideologiebi
memarcx
ene ideologiebi
izmebi da amerikuli politika
konservatorebi:
arsebiTi gansxvavebebi
konservatorebi, liberalebi da sa
jaro politika.
421
422
luis qerolis cnobili nawarmoebis, `alisa saocrebaTa qveyanaSi,~ erTerT epizodSi alisa ikargeba da xvdeba CeSirul katas. `Tu SegiZliaT, miTx
ariT, aqedan saiT unda wavide?~ _ ekiTxeba alisa mas. `es imazea damokide
buli, sad gsurs misvla~, pasuxobs kata. `CemTvis sulerTia~, eubneba alisa.
`maSin isic sulerTia, saiT waxval~, _ miugebs kata.
tyeSi dakarguli alisas msgavsad, qveynebsa da maT xelisuflebs xSirad
warmodgena ara aqvT imaze, saiT surT wasvla da romel gzaze dadgoma ur
CevniaT. politikuri mmarTveloba SeiZleba iyos arasrulyofili, magram
rogorc alisasa da katis saubari gviCvenebs, politikisa da politikuri
kursis gonivrulad gaazreba xdeba mxolod mkafiod gansazRvruli miznebis
aRsrulebiT. qveynebma, individebis msgavsad, ar ician romel kurss misdi
on, Tu ar gaaCniaT winaswar gansazRvruli mizani da saboloo daniSnulebis
punqti.
423
antisamTavrobo ideologiebi
adamianebi, romlebic ewinaaRmdegebian mmarTvelobis nebismier for
mas, rac ar unda SezRuduli iyos igi, anarqizmis momxreebi arian. anarqiz
mis ideologiis Camoyalibebas xSirad miaweren rus revolucioners mixeil
424
425
memarjvene ideologiebi
anarqizmsa da libertarianelobas upirispirdeba ideologia, romelic
xazs usvams centraluri xelisuflebisa da politikuri wesrigis uzenaes
mniSvnelobas. SeiZleba ucnaurad mogveCvenos, magram monarqia xelisu
flebis yvelaze gavrcelebuli forma iyo msoflioSi sul raRac erTi sau
kunis win. mefeebi Tu imperatorebi, xanebi Tu sulTnebi, Seixebi Tu Sahebi
_ monarqebi mbrZaneblobdnen yvela droSi, yvela adgilas. maT momxreebs,
vinc SeinarCuna gvirgvini revoluciuri gamowvevebisa da demokratiuli
reformebis sayovelTao moTxovnaTa miuxedavad, ewodebaT roialistebi,
anu monarqistebi. monarqias, ufro sworad, brZeni mefis mmarTvelobas
aristotele mmarTvelobis saukeTeso formad miiCnevda (Tumca, is aseve
aRniSnavda, rom brZeni mefeebi, tiranebisgan gansxvavebiT, Zalian iSviaTad
gvxvdebodnen). mniSvnelovania gvaxsovdes, rom monarqebi dResac marTaven
ramdenime mniSvnelovan qveyanas _ magaliTad, iordanias, monakos, saudis
arabeTs. navTobiT mdidari sparseTis yuris qveynebi monarqiaTa mxolod
mcire CamonaTvalia.
faSizmi. monarqia, rogorc memarjvene frTis eqstremaluri ideologia,
meoce saukuneSi daTrguna faSizmma. es aris ideologia, sadac xazgasmu
lia erTi rasis upiratesoba da aseve, xelisuflebisadmi sruli morCileba.
faSizmma didi gavlena moipova evropasa da samxreT amerikaSi 1920-40-ian
wlebSi. upiratesad, cxadia, Seiswavleba `RerZi saxelmwifoebi~ (italia,
germania, iaponia) meore msoflio omis dros. Tumca, arsebobs faSizmis sxva
adgilebic _ magaliTad, espaneTSi, ungreTsa da argentinaSi.
Tavisi elituri xasiaTis miuxedavad, faSizmi sargeblobda udidesi
masobrivi mxardaWeriT, ZiriTadad, Tavisi ultranacionalisturi elferis
gamo. eris koncefciis (hitleris SemTxvevaSi, rasis) xazgasmasTan erTad,
faSizmi eyrdnoboda ideologiur fesvebs, maT Sorisaa romantizmi, qseno
fobia, populizmi da, rac ar unda gasakviri iyos, socializmis ierarqiuli,
araegalitaruli da viwro formebi (germanuli nacizmi, praqtikaSi ganxor
cielebuli memarjvene frTis ideologia, ganxilulia V TavSi).
memarjvene frTis eqstremaluri ideologiebis erT-erTi ganmasxvave
beli Strixia crurwmenebsa da siZulvilze dayrdnoba.3 es ideologia did
mxarda-Weras maSin povebs xolme, roca uamravi adamiani, rasistuli an eT
nikuri umravlesoba, ganicdis individualur an koleqtiur ekonomikur
siduxWires. aseT situaciaSi adamianebi, gansakuTrebiT, Tu ara aqvT form
aluri ganaTleba da akliaT politikuri garCevis unari, midrekilni arian
daujeron maTi savalalo mdgomareobis demagogiur axsnas. mZime mdgomare
426
427
428
memarcxene ideologiebi
memarcxene
ideologebi
qadageben
adamianebis
koleqtiurad
Tanacxovrebis ideas, romlis Sesabamisadac isini Tavisufalni iqnebod
nen damamcirebeli da mikerZoebuli socialuri dayofisagan. ekonomikis
sferoSi es ideologia fesvgadgmulia koleqtivizmis ideaSi. mis mixedviT,
sajaro keTidReobas yvelaze ukeT emsaxureba saerTo sakuTreba da poli
tikuri erTobis produqciiTa da distribuciiT administrireba. amrigad,
koleqtivizmi fundamenturad ewinaaRmdegeba kapitalizms. es ukanaskneli
emxroba mosazrebas, rom warmoebis saSualebaTa pirad sakuTrebaSi floba
da gankargva saukeTeso gzaa sazogadoebis, rogorc erTi mTelis, gamdi
drebisaTvis. Tanamedrove epoqaSi koleqtivizmis principebi yvelaze xSir
ad gamoixateba socializmis formiT. socializmi SeiZleba ganimartos,
rogorc `ideologia, romelic uaryofs individualizms, kerZo sakuTre
bas da pirad mogebas. amis magivrad is emxroba sistemas, damyarebuls eko
nomikur koleqtivizmze, warmoebis saSualebaTa da saqonlis distribuciis
saxelisuflebo, sazogado da industriul-jgufur mflobelobasa da so
cialur pasuxismgeblobaze.~5
Tanamedrove socializmis mamad frangi revolucioneri fransua-nuel
babefi (1760-1797) iTvleba, romelic emxroboda ekonomikur Tanasworo
basa da miwis saerTo mflobelobas. babefis ideebi gaiziares da ganaaxles
e.w. utopistma socialistebma, maT Soris sen-simonma (1760-1825)da Carlz
furiem (1772-1837). lui blani (1811-1882) emxroboda ufro gonivrul so
cializms, rac gulisxmobda muSebis mier kontrolirebadi sabWoebisa da
sawarmoebis Seqmnas. blanki aqtiuri iyo 1848 wlis muSaTa amboxebisas. am
429
430
dialeqtikuri materializmi
marqsi
proletariati
komunituri partia
revolucia
kapitalistebis sasjeli
komunisturi Tanamegobroba
431
432
433
434
435
saerTo Temebi
erT dros cnebebi _ liberalizmi da konservatizmi, SeiZleba logikurad
Tanmimdevrul da zustad gansazRvrul alternativebs gamoxatavda. Tumca,
Tanamedrove amerikul politikur cxovrebaSi isini araa calkeuli da myarad
Camoyalibebuli ideologiebi, rogoric, magaliTad, komunizmi an faSizmi.
aSS-Si rogorc liberalizmi, ise konservatizmi ganviTarda politikuri
principebis fundamenturi wyebidan da maT variaciebs warmoadgens.7 es poli
tikuri kredo bevrs unda umadlodes jon lokis politikur Sromebs. rogorc
damoukideblobis deklaraciaSia Sejamebuli, yvela adamiani ibadeba Tanas
worad; uzrunvelyofilia maTi arsebiTi uflebebi, maT Soris sicocxlis,
Tavisuflebisa da bednierebisken swrafvis uflebebi (lokis `sakuTrebis
uflebis~ jefersoniseuli variacia); mTavroba arsebobs am uflebis da
sacavad da legitimuri xdeba marTulTa Tanxmobis safuZvelze. deklaracia
aseve acxadebs, rom rodesac mTavrobas aviwydeba misi xelisuflebaSi mosv
lis mizani da mizezebi, xalxs aqvs ufleba Secvalos an gaauqmos is.
damoukideblobis deklaraciaSi zogadadaa Camoyalibebuli is prin
cipebi, romlebzec Tavis dasawyisSi visaubreT. Tavisufleba xazgasmiTaa
naxsenebi, iseve rogorc individis ufleba sicocxlesa da usafrTxoebaze.
ayvaveba gulixmobs mTavrobis movaleobas, daicvas adamianis ufleba, ilt
vodes bednierebisaken (bolos da bolos, bednierebisken swrafva ar gamor
icxavs simdidrisken swrafvas komerciul sazogadoebaSi). Tanasworoba miC
neulia adamianis fundamentur mdgomareobad da amerikel xalxs, sxvasTan
erTad, garantirebuli aqvs Tanabari Tavisufleba.
da bolos, miCneulia, rom mTavroba, romelic adekvaturad ar icavs da
pativs ar scems adamianis sicocxlis, Tavisuflebisa da bednierebisken
swrafvis uflebas, ar imsaxurebs keTil saxels. amgvari saxis mTavroba,
deklaraciis mixedviT, arRvevs samarTlianobis principebs da SeiZleba
misi Secvla an gauqmeba. aSS-is konstituciaSi, romelsac aqvs sayovelTaod
aRiarebuli mizani _ `gamoacxados samarTlianoba, uzrunvelyos mSvidoba
qveynis SigniT, saerTo usafrTxoeba, Tavisuflebis dacva da sazogadoebis
keTildReobas Seuwyos xeli~, mTavrobis es ZiriTadi amocanebi kidev ufro
cxadad aris aRwerili.
436
jon loki (1632-1704). imis miuxedavad, rom jon loki, upirvelesad, miC
neulia politikis filosofosad, man didi wvlili Seitana komerciuli
respublikis ideis CamoyalibebaSi. es aris ekonomikuri koncefcia, ro
melic gansazRvravs Tanamedrove konservatizmis birTvs. lokma naTlad ga
nacxada, rom individebs aqvT sakuTrebis ufleba _ gansakuTrebiT Tavisi
ZalisxmeviT mopovebul sakuTrebaze _ da mTavrobis erT-erTi yvelaze
mniSvnelovani mizani kerZo sakuTrebis dacvaa. man aseve gonivruli axsna
mouZebna sakuTrebis uflebebs, legalur fulad valebsa da saxelSekrule
bo valdebulebebs, rac komerciuli saxelmwifos safuZvelia. amasTan er
Tad, sixarbis instinqts inteleqtur diskursSi axladmopovebuli respeq
tabeloba mianiWa.
bevri Zveli filosofosi, aristoteledan Toma aqvinelamde (1224-1274),
gaurboda amqveyniuri mflobelobiT zedmetad dainteresebas. amisgan gan
sxvavebiT, loks warmodgenili hqonda sazogadoeba, sadac individebi mud
mivad iRvwian TavianTi xvedris gasaumjobeseblad, sadac warmoebisa da
gamogonebis suli yvavis da fuli aris gacvlis universaluri saSualeba.
misi azriT, qonebis dagrovebis Semdgom, reinvestirebuli da gafarToebu
li sazogadoeba ayvavdeba da ayvavebuli sazogadoeba iqneba bednieri.
baron de monteskie (1689-1755). maSin, roca lokma ganaviTara komerciuli
respublikis zogadi Teoria, frangma politikis filosofosma baron de
monteskiem Tavis cnobil naSrom `kanonTa gonSi~ (1748) gansazRvra biznessa
da komerciasTan dakavSirebuli sakiTxebis dadebiTi mxareebi. monteskies
azriT, qveynebs, romlebic eqstensiur vaWrobas awarmoeben sxva saxelmwifoe
bTan, survili eqnebaT mSvidobisa, radgan omi xels uSlis saerTaSoriso
vaWrobas. man, aseve, daaskvna, rom komercia xels uwyobs ufro samarTlebri
vi politikuri wesrigis Camoyalibebas, individualuri TviTgaumjobesebi
saTvis axali gzebis gaxsniT. sxva sityvebiT rom vTqvaT, siRaribeSi dabade
bulsac SeuZlia gaxdes mdidari dauRalavi SromiTa da JiniT. amasTan,
komerciaze gakeTebuli aqcenti ganawyobda sazogadoebas religiuri fana
tizmis winaaRmdeg. miwier keTildReobaze zrunva da `jounsebTan Sejibri~
(amerikuli gamoTqma _ mezoblebTan Sejibreba materialur sakuTrebaSi)
daikavebda religiuri dapirispirebis gamomwvevi fanatikuri aRmafrenis
adgils. komerciuli wesrigis saukeTeso mxarea misi dadebiTi gavlena indi
vidualur moralurobaze. monteskies sjeroda, rom komerciuli demokra
tia warmoSobda burJuaziul Rirseul Tvisebebs, maT Soris `yairaTianobas,
ekonomiurobas, Sromas, SorsmWvretelobas, wesrigs.~8
adam smiti (1723-1790). mas Semdeg, rac lokma Camoayaliba komerciuli sax
elmwifos politikuri safuZvlebi da monteskiem CamoTvala amgvari saxelm
wifos dadebiTi mxareebi, Sotlandielma ekonomistma adam smitma axsna misi
moqmedebis principebi. smiTi darwmunebuli iyo, rom rogorc individual
uri bedniereba, ise socialuri harmonia mWidrod iyo dakavSirebuli saqon
lisa da momsaxurebis warmoebis gzebTan. man Tavis cnobil naSromSi `xalxTa
simdidris bunebisa da mizezebis kvleva~ (Inquiry into the Nature and Causes of the
437
Wealth of Nations; 1776) (romelmac Semdeg didi gavlena moipova) sqemis saxiT
438
439
arsebiTi gansxvavebebi
amerikel liberalebsa da konservatorebs Soris gansxvavebis safuZve
li dapirispirebuli mosazrebebia adamianis bunebis Sesaxeb. liberalebs
sjeraT adamianebis sikeTisa da kargi bunebisa. marTalia, isini ar uaryofen,
rom zogi adamiani sazogadoebisaTvis miuReblad iqceva, magram aseT ada
mianebs garemos msxverplad miiCneven. magaliTad, Tanamedrove amerikelTa
umravlesoba miiCnevs, rom danaSaulis Sesamcireblad sazogadoebam unda
Seamsubuqos siRaribis, sasowarkveTis mdgomareoba da rasizmi, romelic
asazrdoebs antisazogadoebriv qmedebas. sxva sityvebiT, adamianebi Tanas
worni arian Rirsebis mixedviT da imsaxureben aseT mopyrobas mTavrobisa
da Tanamoqaleqeebis mxridan.
konservatorebi adamianis bunebas ufro muq ferebSi xedaven. maT miaC
440
441
442
daskvna
saxelmwifo garkveuli socialuri an ekonomikuri miznebis miRwevas
sajaro sikeTis miseuli gansazRvrebis mixedviT cdilobs. am miznebis sis
ruleSi moyvana damokidebulia saxelmwifos ideologiaze _ sajaro sikeTis Sesaxeb SexedulebaTa organizebul nakrebze.
ideologiebi SeiZleba Semdegnairad klasificirdes: antisaxelmwifoe
brivi (anarqizmi, libertarianizmi), memarjvene (monarqizmi, faSizmi), an
memarcxene (revoluciuri komunizmi, demokratiuli socializmi, radikal
uri egalitarianizmi). aSS-Si dominirebs ori sxva ideologiuri tendencia:
liberalizmi da konservatizmi. gasakviria, magram saocrad Znelia am ori
Tvalsazrisis gansxvaveba. upirveles yovlisa imitom, rom aSS-Si liberal
izmi da konservatizmi iziarebs mraval fundamentur mosazrebas da faseu
lobas. Tumca, ra Tqma unda, maT Soris garkveuli gansxvavebebic arsebobs.
konservatorebi xazs usvamen ekonomikur uflebebs, liberalebi aqcents
samoqalaqo uflebebze akeTeben. liberalebs sjeraT adamianis keTili
bunebisa, konservatorebi adamianis bunebis mimarT naklebad keTilganwyo
bili arian. liberalebi momavals optimisturad uyureben da sjeraT, rom
is uzrunvelyofs ukeTes cxovrebas yvelasaTvis. konservatorebi, awmyos
problemebTan gasamklaveblad, gzamkvlevad warsuls miiCneven. es gansx
vavebebi gamoxatulia gansxvavebul sajaro politikur miznebSi, romlebsac
TiToeuli es jgufi misdevs.
sakvanZo sityvebi
(sazogado) sikeTe
ideologia
anarqizmi
nihilizmi
libertarianeloba
monarqistebifaSizmi
kapitalizmi
Tavisufali mewarmeoba
Tavisufali sabazro ekonomika
koleqtivizmi
socializmi
utopisti socialistebi
revoluciuri komunizmi
proletariati
burJuazia
dialeqtikuri materializmi
kapitalisturi dagrovebis kanoni
pauperizaciis kanoni
evrokomunizmi
demokratiuli socializmi
gradualizmi
443
keTildReobis saxelmwifo
liberaluri tradicia
amerikuli liberalizmi
amerikuli konservatizmi
liberalizmi
konservatizmi
moTxovna-miwodebis kanoni
Tavisufali
(laissez-faire)
kapita
lizmi
kiTxvebi gameorebisaTvis
1.
2.
3.
4.
5.
SeniSvnebi:
1. Aristotle, The Politics, red da mTargm. Ernest Braker (New York: Oxford University Press, 1962), 1279a, 112.
2. es msjeloba efuZneba Andrew Haywood-is, Political Ideologies: An Introduction (New York: St. Martins Press, 1992), 6-8. heivudis (da Cveni) msjeloba ki,
Tavis mxriv, emyareba gansazRvrebas, romelic SemogvTavaza May Salingerma, wignSi Politics and Ideology (London: Allen & Unwin, 1976)
3. The Anti-Defamation League ob Bnai Brith, Hate Groups in America: A Record of
Bigotry and Violence (New York, n.d.), 11.
4. kalvinistebi arian protestantebi, romlebic mihyvebian kalvinis (15091564) swavlebas. mtkice kalvinistebs sjeraT `bedisweris~, romlis Tanax
madac zogi adamiani rCeulia RvTis mier xsnisaTvis, xolo zogi _ samu
damodaa dawyevlili.
5. Jack C. Plano and Roy Olton, The International Relations Dictionary (Santa Barbara,
Calif.: ABS, 1982), 81.
444
6. Bertrand Russell, A History of Western Philosofhy. (New York: Simon & Schuster,
1965), 364.
7. Martin Diamond, Winston Fisk, and Herbert Garfinkel, The Democratic Republic:
An Introduction to American Government (Skokie, III.: Rand McNally, 1971), 4-5.
8. Baron de Montesquieu, The Spirit of Laws, mTargm. Thomas Nugent (New York:
Hafner Press, 1949), bk. 5, chap. 6, 46.
9. Adam Smith, An Inquiry into the Nature and Causes of the Wealth of Nations (New
York: Modern Library, 1965), 14.
10. rogorc aRniSnulia Robert Heilbroner-is mier naSromSi The Wordly Philosophers: The Lives, Times and Ideas of Great Economic Thinkers (New York: Modern
Library, 1965), 14.
11. John Stuart Mill, On Liberty (Lake Bluff, Ill.: Regnery/Gateway, 1955), 85.
12. James Devison Hunter, Culture Wars: The Struggle to Define America (New York:
Basic Books, 1991). Cveni msjeloba ZiriTadad mihyveba, magram zustad ar
imeorebs hanterisas.
13. iqve. rogorc hanteri aRniSnavs, es ar aris dapirispireba religiurobasa
da arareligiurobas Soris. ufro xSirad azrTa sxvadasxvaoba Tavs iCens
religiurebs Soris.
Tavi X I I I
sajaro
politikis
problemebi
principebi,
prioritetebi da
praqtikebi
usafrTxoebis uzrunvelyofa
gare mtrebisgan dacva
bisgan dacva
Sida mtre
socialuri dacva
sa
saganmanaTleblo krizisi
Semo
savlebis ganawileba
Tanasworobis uzrunvelyofa
rasobrivi diskriminacia
pozitiuri
samarTlianobis uzrunvelyofa
danaSauli da sasjeli
dura
mizanTa konfliqti
445
446
usafrTxoebis uzrunvelyofa
Cveulebisamebr, nebismieri damoukidebeli saxelmwifos upirvelesi mi
zani Tavisi moqalaqeebis usafrTxoebis uzrunvelyofaa. tiraniebis garda,
romelic eWvsa da SiSs TavianT moqalaqeebSi Segnebulad Tesavs, nebismieri
xelisufleba pirovnebis usafrTxoebas ganixilavs, rogorc saxelmwifos
arsebobis umTavres faqtors da aseve aucilebel winapirobas sasicocxlo
mniSvnelobis sxva miznebis misaRwevad. gavleniani politikuri filosofosi
Tomas hobsi (1588-1679) gansakuTrebul mniSvnelobas aniWebda usafrTxoe
bas da mosalodneli safrTxeebisagan dacvas, rogorc xelisuflebis arse
bobis gamamarTlebel umTavres mizezs. Aam TvalsazrisiT hobsi marto ar yo
fila, TviT aristotelec politikis sxva umTavres miznebs Soris yvelaze
maRla sicocxlis xelyofisagan dacvas ayenebda.1
447
reiganis
prezidentoba
buSis
prezidentoba
klintonis
prezidentoba
buSis (umcrosi)
rezidentoba
sqema 13-1 samxedro xarjebis zrda.1990-ian wlebSi moqmedi samxedro Zalebi meore
msoflio omis Semdgom periodTan SedarebiT (1950) kidev ufro Semcirda. samxedro
xarjebi 1990-ian wlebSi arsebiTad Semcirda, magram ukanasknel wlebSi isev civi
omis wlebis dones gautolda.
wyaro: Defense Department. ibeWdeba Sioux Falls Argus Leader-dan, 18 maisi 1997w. 11C.
448
449
450
451
socialuri dacva
Tanamedrove xelisufalTa erT-erT mTavari mizani socialuri usafrTx
oebaa. farTo gagebiT socialuri usafrTxoeba moicavs iseT problemebs
rogoricaa, siRaribe, SimSili, avadmyofoba, xandazmuloba, aseve stiqiuri
ubedurebebi _ wyaldidoba, qariSxali, xanZari da sxva. ra roli ekisreba
xelisuflebas Tavisi moqalaqeebis sicocxlisa da janmrTelobis am mara
diuli safrTxeebisgan dacvaSi? sasursaTo talonebi, subsidiebi fermer
ebisTvis, pensiebi, Semweobebi janmrTelobaze da umuSevrobaze, daxmareba
studentebisaTvis _ es yvelaferi moqalaqeebisaTvis finansur uzrunve
lyofas isaxavs mizanad saWiro drosa da adgilze.
federaluri xelisuflebis valdebulebaTa moculoba 1990-iani wlebidan
intensiuri ganxilvis sagani gaxda. socialuri uzrunvelyofis sistemis kri
tikosebi amtkiceben, rom daxmarebis auracxeli programebiT xelisufleba
sinamdvileSi xalxs im saqcielisken ubiZgebs, romelsac igi ebrZvis (radgan
amiT umuSevrobas waaxalisebs). 1996 wels, socuzrunvelyofis sistemis re
formis Sedegad, Statebs meti uflebamosileba mieniWaT (da meti moqnilo
bac) socialuri dacvis programebis ganxorcielebis sferoSi, xolo Semweo
bebi mniSvnelovnad SeezRudaT im pirebs, romelTac muSaoba ar surT.
yvelaze ufro mwvave sabiujeto problemaa socialuri usafrTxoebis
452
453
454
keTildReobis uzrunvelyofa
SeerTebul Statebs xSirad axasiaTeben, rogorc komerciul qveyanas,
sadac moqalaqeebi mudmivad finansuri usafrTxoebis ZiebaSi arian, xolo
momxmarebeli mefea. saukunenaxevris win aleqsis de tokvili aRniSnavda, rom
amerikelebi mudmivad aJitirebul mdgomareobaSi imyofebian, rac pirovnu
li fufunebis dauRalavi ZiebiTaa ganpirobebuli. es mdgomareoba ameri
455
456
457
458
saganmanaTleblo krizisi
amerikelebi ganaTlebas misi praqtikuli sargeblianobidan gamomdinare
afaseben _ ras utoldeba dolarebsa da centebSi saSualo skolis diplomi
an kolejis xarisxi.7 moswavleebi saSualo skolis maRal klasebsa da kole
jSi swavlas maRalanazRaurebadi samsaxuris Sovnis imediT agrZeleben.
ganaTlebas seriozuli ekonomikuri da socialuri datvirTvac aqvs mTe
li qveynisaTvis. kargad momzadebuli da unariani samuSao Zala aucilebe
lia, Tu amerikas surs, rom konkurentunariani iyos globalur bazrebze.
459
460
Semosavlebis ganawileba
keTildReoba damokidebulia aramarto sazogadoebaSi dagrovil simdid
reze, aramed mis ganawilebazec. Semosavlis ganawileba warmoSobs aramx
olod ekonomikur, aramed zneobis sakiTxebsac. momxmareblebma sakmarisi
fuli unda gamoimuSavon imisTvis, rom warmoebuli produqciisa da momsax
urebis xarjebis dafarva SeZlon. Tu amas ver SeZleben da verc produqciisa
da momsaxurebis eqsporti ver moxdeba, ekonomika nel-nela vardnisken wava.
moraluri TvalsazrisiT, aSkara ekonomikuri uTanasworobis gamarTleba
Znelia sazogadoebaSi, romlis devizic xangrZlivi drois ganmavlobaSi iyo:
`patiosnad imuSaveb, patiosnad gadagixdian.~
461
462
Tanasworobis uzrunvelyofa
Tanasworoba amerikuli politikuri cxovrebis amosavali principia. Ta
visuflebis deklaraciis Tezisi `yvela adamiani Tanaswori ibadeba~ niSnavs,
rom `sicocxle, Tavisufleba da bednierebisken swrafva~ yvela amerike
lis Tandayolili uflebaa da ara privilegirebuli umciresobisa. Tavisu
flebis deklaraciis miRebamde erTi saukuniT adre ingliseli politikis
filosofosi jon loki amtkicebda, rom `sicocxle, Tavisufleba da sa
kuTreba~ yvela adamianis bunebrivi uflebaa. amdenad, Tanasworuflebiano
bis ideas _ maTi realurad xorcSesxmisagan gansxvavebiT _ Rrma fesvebi
aqvs anglosaqsur politikur tradiciaSi.
rasobrivi diskriminacia
sqesobrivi da rasobrivi diskriminaciis TvalsazrisiT amerikuli gamoc
dileba bevrad Camouvardeba Tansaworuflebianobis princips. afroamerikele
bis diskriminacia SeerTebuli Statebis politikuri cxovrebis udavo faqtad
rCeba. monobis dakanonebam 1860-ian wlebamde amerikuli idealebi dacinvis
sagnad aqcia. samoqalaqo omis zRurblze, dred skotis samarcxvinod cnobil
SemTxvevaSi, uzenaesma sasamarTlom daadgina, rom Savkanianebi, ganurCevlad
imisa, monebi iyvnen Tu Tavisufalni, moqalaqeebad ar CaiTvlebodnen. mTa
vari mosamarTle rojer teni amtkicebda, rom Savkanianebi imdenad `uRirs
ni~ iyvnen, rom maT `ar gaaCndaT uflebebi, romelTa dacvac TeTrkanianebs
moeTxovebodaT~.
samoqalaqo omis Sedegad monobas bolo moeRo, magram es kanonis winaSe
Tanasworobas ar niSnavda. mdgomareoba verc konstituciis meToTxmete
463
464
465
466
467
468
469
Tavisuflebis uzrunvelyofa
Tanasworobis msgavsad, Tavisuflebac Tanamedrove politikuri cxovrebis umTavresi mizania. gamonaTqvamebi, romlebic Tavisuflebis politikur
Rirebulebas ganadidebs, Tan gasdevs amerikis respublikis istorias. `an
Tavisufleba an sikvdili,~ patrik henris es sityvebi erovnul mowodebad
iqca.
Tavisuflebis Rirebuleba
politikuri Tavisufleba dasavleTSi didxans gulisxmobda xelisufle
bisgan dawesebuli SezRudvisgan gaTavisuflebas. amdenad, Tavisufleba
mniSvnelovani politikuri kapitalia oTxi ZiriTadi mizezis gamo:
1. sicocxle azrs kargavs, Tu individs misi Tavad gankargva ar SeuZlia.
radganac arCevanis amgvari Tavisufleba gamorCeuli adamianuri
Tvisebaa, igi niSnavs SesaZleblobas, moiqce ise, rogorc mxolod
adamianebi iqcevian. aseve adamianuri Rirseba Tavisuflebis gareSe
warmoudgenelia, radganac mozrdil moqalaqeTa umetesobas unari
Seswevs sakuTar qmedebebze pasuxismgebloba aiRos, Tvisuflebis
ararseboba individs TviTrealizaciis saSualebas arTmevs da mis gan
viTrebas aferxebs. sxva sityvebiT rom vTqvaT, Tavisuflebis SezRud
vas zrdasruli adamianebi bavSvis doneze dahyavs.
2. Tavisufleba emyareba rwmenas, rom individebma ukeT ician, ra surT
an sWirdebaT bednierebisaTvis. am Tvalsazrisis Tanaxmad, misi ganx
orcieleba mxolod maSin aris SesaZlebeli, rodesac individi Tavad
wyvets, rogor gamoiyenos Tavisi dro da fuli.
3. Tavisufleba aucilebelia ideebis Sinaarsiani gacvlisaTvis, iseve,
rogorc sazogadoebrivi progresis misaRwevad. mxolod Tavisufal
sazogadoebaSi aris SesaZlebeli ideebis gamoxatva, siaxleTa Seqmna
da maTi sazogadoebis sasikeTod gamoyeneba. gamoxatvis Tavisufleba
aseve xelisuflebis patiosnebis uzrunvelyofis umTavresi pirobaa.
4. Tavisuflebis SezRudvas xSirad Zalauflebis borotad gamoyenebamde
mivyavarT. Tu xelisuflebas xels aravin uSlis, miitanos ieriSi erTi
adamianis Tavisuflebaze, sxva danarCenebis Tavisuflebac safrTxis
winaSe dadgeba. magaliTad, yvela vTanxmdebiT, rom garkveuli tipis
qceva, rogoricaa regularuli dabana _ uaRresad sasurvelia. am
uflebis Tavisuflad ganxorcielebisas SesaZloa maincdamainc sa
survel Sedegamde ver mivideT (magaliTad, ras ityviT moqalaqis kon
stituciur uflebaze, ar daicvas higienis normebi). magram Tu poli
470
471
472
473
474
samarTlianobis uzrunvelyofa
winamdebare TavSi samarTlianoba ganxiluli iqneba viwro gagebiT, ro
gorc sajaro politikis erT-erTi umniSvnelovanesi mizani, romelic sa
samarTloebisa da marTlmsajulebis sistemis funqcionirebis Sedegad
miiRweva. am mosazrebis Tanaxmad, samarTliani sazogadoeba isaa, sadac samo
qalaqo da sisxlis samarTlis kanonebi samarTlianobis princips emsaxureba
da sasjeli danaSaulis Sesabamisia.
danaSauli da sasjeli
arc erT sazogadoebas ar SeuZlia Tavis Tavs misces ufleba, dausjeli
datovos sazogadoebisaTvis saSiSi an kriminaluri saqcieli. im adamianebis
dasjiT, romlebic wesebs arRveven, sazogadoeba mkafiod miuTiTebs, rom
aseTi saqciels ar Seegueba. sasjelis simkacre ki imaze metyvelebs, ram
denad arasasurvelia esa Tu is saqcieli. antisazogadoebrivi qmedebisaT
vis gansazRvruli sasjeli oTx mizans emsaxureba. pirveli _ sazogadoeba
metadaa daculi, Tu damnaSave cixeSi imyofeba; meore _ erTi damnaSavis
dasjam SesaZloa sxvebs imave danaSaulis Cadena gadaafiqrebinos (danaSau
lis prevencia); mesame _ sasjeli kriminalebis gamosworebis umTavresi
winapirobaa, rac maT sabolood saSualebas aZlevs normalur da nayofier
cxovrebas daubrundnen (damnaSavis reabilitacia); bolos, meoTxe _ sasje
li erTgvari kompensaciaa udanaSaulo msxverplisaTvis, romelic imsax
urebs, ganicados kmayofileba dasjili damnaSavis xilviT (retribucia _
sanacvlos migeba).
475
476
477
478
479
mizanTa konfliqti
amerikelTa umetesobas politikis Sesaxeb mkafiod Camoyalibebuli azri
ar gaaCnia, mxolod da mxolod imitom, rom Zalian rTulia imis gansazRvra,
rogor unda iqnes miRweuli sajaro sikeTeebi. sakmaod rTulia am TavSi ganx
480
481
daskvna
sajaro politikis sakiTxebi moicavs demokratiuli xelisuflebis xuT
universalur mizans: usafrTxoebas, keTildReobas, Tanasworobas, Tavisu
flebasa da samarTlianobas. maT Soris yvelaze fundamenturia usafrTxoe
ba, radganac mis gareSe sxva Rirebulebebis dacva an SenarCuneba SeuZlebeli
iqneboda. usafrTxoeba gulisxmobs dacvas mtrulad ganwyobili moqalaqee
bisagan da garkveul SemTxvevaSi _ moqalaqeebis dacvas sakuTari Tavisga
nac ki.
SeerTebul StatebSi, materialuri keTildReobis cneba istoriulad da
kavSirebulia Tavisufal samewarmeo principze dafuZnebul ekonomikasTan,
romelic komerciuli respublikis ideas emyareba. 21-e saukuneSi xelisu
fleba Tavisi moqalaqeebis materialuri mdgomareobis gaumjobesebas so
cialuri uzrunvelyofisa da sxva programebis ganxorcielebiT cdilobs.
am programebma cxare debatebi gamoiwvia xelisuflebis ekonomikur proce
sebSi monawileobis sakiTxebze, gansakuTrebiT mas Semdeg, rac sabiujeto
deficiti gamwvavda. saganmanaTleblo sisitemis xarvezebi ki safrTxes uqm
nis saerTaSoriso ekonomikaSi amerikis konkurentunarianobas. Semosavlis
ganawileba amerikaSi saerTo saxelmwifo debatebis kidev erTi Tema gaxda.
TanasworobisaTvis brZola SeerTebul StatebSi aRiniSna mcdelo
biT, bolo moReboda rasobriv diskriminacias. uzenaes sasamarTloSi ori
gaxmaurebuli saqmis ganxilvam samoqalaqo omis Semdgom periodSi, xeli
Seuwyo kanonebisa da sazogadoebrivi azris SenarCunebas, romelic raso
brivi uTanasworobis arsebul stereotips pasuxobda. mogvianebiT ki saqmem
_ brauni saganmanaTleblo sabWos winaaRmdeg (1954) _ safuZveli Cauyara
moZraobas samoqalaqo uflebebisaTvis, rac sakanonmdeblo, sasamarTlo da
administraciuli zomebis gatarebaSi gamoixata da rasobrivi Tanasworo
bis erTxel da samudamod damkvidrebas isaxavda miznad. samoqalaqo ufle
bebis saqmes axali winaaRmdegoba mohyva moswavleebis saskolo avtobusebiT
savaldebulo uzrunvelyofisa da upiratesi uflebebis miniWebis sakiTxe
bze. Tanasworobis sakiTxi sajaro politikis TvalsazrisiT aseve moicavs
qalTa, sxvadasxva eTnikuri jgufebisa da umweoTa uflebebs.
Tavisuflebis uzrunvelyofa amerikuli sazogadoebis umTavresi Rirebulebaa. individualur uflebebs Soris, romlebic pirdapir aris daculi
konstituciis pirveli SesworebiT, aris sityvis, presis, religiis Tavisu
fleba. piradi cxovrebis xelSeuxebloba, arCevanis Tavisufleba pirovnebis
Tavisuflebis aseve umniSvnelovanesi aspeqtebia SeerTebul StatebSi.
samarTlianobis uzrunvelyofa, viwro gagebiT, SeiZleba ganisazRv
ros, rogorc sajaro xelisuflebis mizani da marTlmsajulebis sistemis
482
sakvanZo sityvebi
erovnuli usafrTxoeba
erovnuli bredis kanoni
Sereuli ekonomika
biujetis deficiti
erovnuli vali
pozitiuri qmedebebi
piruku diskriminacia
winaswari SezRudva
angariSworeba (retribucia)
marTebuli samarTlebrivi procesi
(due process of law)
mticebulebis uaryofis wesi (da
uSvebeli mtkicebuleba)
kiTxvebi gameorebisaTvis
1.
2.
3.
4.
5.
6.
SeniSvnebi:
1. Aristotle, The Politics, red da mTargm. Ernest Braker (New York: Oxford University Press, 1962), 1252b, 5.
483
484
31. es sakiTxi gadawyda R.A.V. v. St. Paul, 505 U.S. 112 (1992). Tvrameti wlis
TeTrkanianma biWma san polSi, minesota mezoblad mcxovrebi SavkanianTa
erTaderTi ojaxis ezoSi jvari dawva. nacvlad imisa, rom is sxvisi simS
vidis darRvevisa da sxvisi sakuTrebisaTvis zianis miyenebis gamo dae
patimrebinaT, is adgilobrivi sasamarTlos dadgenilebiT gaasamarTles,
romlis mixedviTad arakanonierad iTvleboda `kerZo Tu sazogadoebriv
sakuTrebaSi arsebul miwaze simbolos, sagnis an naxatis moTavseba, maT
Soris, aalebuli jvris an nacisturi svastikis, romelic SesaZloa bra
zis, gangaSis an Seuracxyofis safuZveli gamxdariyo sxva rasis, kanis
feris, msoflmxedvelobis, religiisa Tu sqesis adamianebisaTvis~. 1992
wels uzenaes sasamarTloze gadawyda, rom es dadgenileba aseTi saxiT ar
Rvevda `pirvel damatebas~.
32. ix. New York Times, Co. v. United States, 403 U.S. 713 (1971); da Nabraska Press
Association v. Stuart, 427 U.S. 539 (1976).
33. Reynolds v. United States, 98 U.S. 145 (1879).
34. umniSvnelovanesia Abington School District v. Schempp, 374 U.S. 203 (1963) da
Engle v. Vitale, 370 U.S. 421 (1963).
35. Lee v. Wiesman, 505 U.S. 577 (1992).
36. Wallace v. Jaffree, 472 U.S. 38 (1985).
37. Tavdapirveli saqme, romelic icavda qalTa uflebebs abortis Taobaze
aris Roe v. Wade, 410 U.S. 113 (1973). sxva mniSvnelovan saqmeTa Sorisaa Haris
Harris v. McRae, 448 U.S. 297 (1980); Webster v. Reproductive Health Services, 492
U.S. 490 (1989) da Rust v. Sullivan, 500 U.S. 173 (1991). ix. aseve Planned Parenthood of Southeast Pennsylvania v. Casey , 505 U.S. 833 (1992).
38. Schenck v. Pro Choice Network of Western New York, 117 S. Ct. 855 (1997).
39. N.O.W. v. Scheidler, 510 U.S. 249 (1994).
40. Planned Parenthood of Southeast Pennsylvania v. Casey 505 U.S. at 851 (1992).
41. Washington v. Glucksberg, 117 S. Ct. 82258 (1997).
42. Burton Leiser, Liberty Justice, and Morals: Contemporary Value Conflicts (New
York: Macmillan, 1973), 192.
43. uzenaesi sasamarTlos pasuxis mixedviT, saxelmwifom unda uzrunvelyos
sabWos efeqtiani daxmareba saapelacio sasamarTlos saSualebiT. ix.
Douglas v. California, 372 U.S. 353 (1963), da Ross v. Moffitt, 417 U.S. 600 (1974).
44. Mapp v. Ohio, 367 U.S. 643 (1961).
45. ix. magaliTad, Chief Justice Burgers dissent in Bivens v. Six Unknown Agents of
the Federal Bureau of Narcotics, 403 U.S. 897 (1970).
46. United States v. Leon, 468 U.S. 897 (1984).
47. ix. magaliTad, The Battle in Congress, The Economist, 20 oqtomberi 2001, 31,
34.
nawi l i I V
politika
Zaladobis
gziT
Tavi X I V r e v o l u c i a :
samar T l i a n o b i s
saxel i T
Tavi X V t e r o r i z m i :
sust i s i a r a R i
Tavi X V I o m i :
poli t i k a s x v a s a S u a
lebe b i T
485
486
Ta v i X I V
revolucia
sam a r T l i a n o b i s
sax e l i T
revoluciis kvlavdabruneba
Tanamedrove revoluciebi:
ori tradicia
amerikuli revolucia
frangu
li revolucia
ori revoluciis
Sedareba
revoluciis sasurveloba:
berki, peini da loki
berkis pozicia
peinis kritika
lokiseuli perspeqtiva
revoluciis mizezebi
tradiciuli axsna
revoluciis
socialuri fsiqologia
revolu
ciis Tanamedrove Teoriebi
487
488
revoluciis kvlavdabruneba
kacobriobis istoriaSi revoluciebi gansakuTrebiT mosaxleobis swrafi
matebisa da swrafi ekonomikuri cvlilebebis dros xdeboda.1 Zv. w. aR. VII da VI
saukuneebSi mniSvnelovani cvlilebebi aRiniSneboda berZnul qalaq-saxelm
wifoebSi, Zv. w. aR. pirvel saukuneSi _ romSi, islamur samyaroSi _ ax. w. aR.
VIII saukuneSi da evropaSi, gansakuTrebiT 1500-1650 da 1750-1850 wlebSi.
meoce saukuneSi revolucia ufro xSirad xdeboda, vidre adre. garkveu
li TvalsazrisiT, revolucia erovnuli Zaladobis talRis nawilia,
romelmac sakuTari kvali daaCnia meoce saukunes. cnobilma harvardelma
sociologma pitirim sorokinma 1930-ian wlebSi Caatara `Sida areulobis~
STambeWdavi kvleva 11 politikur sazogadoebaSi. mxolod dasavleT evro
paSi man SeZlo aranakleb 1622 aseTi areulobis identificireba pirveli
msoflio omis Semdgom periodSi, romelTagan sruli 70 procenti `moicavda
mniSvnelovani masStabis Zaladobasa da sisxlis Rvras.~2 ufro metic, man
aRmoaCina, rom yovel Seswavlil qveyanaSi yovel xuT SedarebiT mSvidobian
weliwadze modioda `mniSvnelovani socialuri areulobis~ erTi weliwadi.
sabolood, sorokinma daaskvna, rom XX saukune iyo yvelaze sisxliani da mS
foTvare saukune istoriaSi. aRsaniSnavia, rom man es daskvna gaakeTa meore
msoflio omamde.
Semdgomma movlenebma gaamyara sorokinis daskvna. magaliTad, 1945-dan
1962 wlamde periodSi, 100-dan daaxloebiT 40 ganviTarebadi qveyana gaxda
sul mcire erTi samxedro gadatrialebis mowme mainc, xolo 1943 da 1962 wlebs
Soris laTinuri amerikis faqtobrivad yvela, aziis qveynebis or mesamedSi da
revolucia
489
490
amerikis revolucia
udavoa, rom damfuZnebeli mamebi amerikis damoukideblobisaTvis mefe
jorj III winaaRmdeg warmoebul oms legitimur revoluciad ganixilavdnen.
daiwyes ra brZola inglisis winaaRmdeg 1770-ian wlebSi, amerikeli kolo
nistebi gaxdnen Tanamedrove msoflioSi pirveli warmatebuli antikolon
iuri revoluciis wamomwyebni. kolonistTa urTierTobis gawyveta did bri
taneTTan droTa ganmavlobaSi sruli da Seuqcevadi gaxda. am mizezis gamo,
marTebuli iqneba vTqvaT, rom amerikis revoluciurma omma Seqna modeli
imisa, rac SemdgomSi cnobili gaxda rogorc erovnul-ganmaTavisuflebeli
omebi. Tumca, amerikis revolucia mniSvnelovnad gansxvavdeboda XX sauku
nis TiTqmis yvela revoluciuri ajanyebisgan.
istoriuli mniSvneloba. amerikis revoluciis istoriuli mniSvnelobis
gasagebad, pirvel rigSi unda gavecnoT misi liderebis politikur Sexed
ulebebs. aRsaniSnavia, rom TavisuflebisaTvis mebrZoli amerikeli aRiq
vamda revoluciur oms, rogorc gansakuTrebul, unikalur gamocdilebas.
erTi specialistis mixedviT:
`dasawyisidanve, atlantikis dasavleT sanapiroze mis [revoluci
is] monawileebs swamdaT, rom es iyo metad SesaniSnavi movlena, ara
mxolod imitom, rom es iyo maTi revolucia, aramed imitom, rom maT
miaCndaT, rom mas mosdevda axali faza kacobriobis politikur
ganviTarebaSi da amdenad universaluri mniSvneloba hqonda.~ 9
revolucia
491
492
revolucia
493
494
safrangeTis revolucia
safrangeTis revolucia sakmaod gansxvavebuli iyo. wlebis ganmavlobaSi
safrangeTi ganicdida mzard politikur arastabilurobas da xalxis ukmay
ofilebas. aristokratia eswrafoda SeenarCunebinaT mkveTri klasobrivi
gansxvavebebi, romlebic axasiaTebda frangul sazogadoebas da amitom mud
mivad uSlida xels ekonomikuri da sazogadoebrivi reformebis mcdelo
bebs. ufro metic, mTavroba amJRavnebda aSkara uunarobas, gamklaveboda
cvalebad garemoebebs. TviT unarian da ganaTlebul monarqsac ki, da aseTi
ar iyo lui XVI (1774-1792), gauWirdeboda gamklaveboda daqsaqsuli da Zne
lad koordinirebadi saxelmwifo institutebis winaaRmdegobas. amas garda,
1780-ian wlebSi mTavrobis winaSe gadasaxadebis gazrdis sirTuleebi idga,
rac gamowveuli iyo wina omis Sedegad warmoqmnili valebiT. amasTanave, xe
lisuflebisaTvis Seuferebel dros xdeboda ekonomikuri cvlilebebic.
miuxedavad imisa, rom ekonomika viTardeboda, Sedegi Zalze araTanabrad iyo
gadanawilebuli. gansakuTrebiT mZime iyo qalaqeli Raribebisa da glexebis
mdgomareoba, romelTagan mravali pirveladi moxmarebis nivTebis ukmari
sobas ufro xedavda, vidre mdgradi ekonomikuri zrdis perspeqtivas.
1789 wlisTvis uTanxmoebis morevi ganxeTqilebis zRvad iqca. reforma
torebi saSualo da maRali klasebisgan moiTxovdnen rogorc politikur,
aseve ekonomikur cvlilebebs. yvelaze ufro zomieri moTxovnebi Seicavda
klasobrivi privilegiebis SezRudvas da sagadasaxado sistemis reformas.
zogierT liders surda ufro radikaluri cvlilebebi, maT Soris saxalxo
suverenitetze dafuZnebuli politikuri wesrigis Seqmna.
yvela es moTxovna wamoayenes 1789 wlis maisis generaluri Statebis
_ axladarCeuli giganturi parlamentis Sexvedraze, romelic saarCevno
xmis mqone mamakacTa mier iyo arCeuli da iyofoda sam wodebad: sasuliero
pirebad, aristokratiad da ubralo xalxad. mniSvnelovani debatebis Sem
deg (rac kargi dasawyisia areulobisaTvis), delegatebis umravlesobam,
romelTac saTaveSi edga raodenobrivad meti mesame wodebis warmomadgene
li (ubralo xalxi), Camoayaliba erovnuli kreba. garda uflebisa, daewe
sebina an gaeuqmebina nebismieri gadasaxadi, am organos wevrebi iTxovdnen
aristokratiuli privilegiebis gauqmebas.
es qmedebebi pirdapir utevda monarqias. lui XVI-m amas misgan mosalod
neli araadekvaturobiT upasuxa _ gamoiyena Zala, riTac ganarisxa saku
Tari oponentebi. rodesac man ubrZana sakuTar Zalebs, aekrZalaT Sekrebebi
erovnuli krebisTvis, delegatebma maleve SeakeTes axlomdebare CogburTis
darbazi da gadawyvites iq Sekrebiliyvnen sistematurad, sanam ar miaRwevd
nen konstituciis miRebas. mefe erTgvarad orWofobda da ramdenime dRis
Semdeg daTmobebze wavida saadasaxado reformis sferoSi, magram uari Tqva
revolucia
495
496
revolucia
497
498
berkis pozicia
safrangeTis revoluciam STaagona edmund berki (1729-1797) daewera
revoluciaTa erT-erTi yvelaze cnobili kritika, romelic odesme dawer
revolucia
499
500
peinis kritika
Tomas peinma (1737-1809) scada uareyo revoluciis berkiseuli xedva 1792
wlis TebervalSi daweril naSromSi adamianTa uflebebi. es ornawiliani
naSromi piradad berks pasuxobda. gansazRvravda ra saxalxo revoluciis
legitimurobas, peini xazs usvamda mraval usamarTlobas, romlebic Caidina
britanulma monarqiam amerikeli kolonistebis mimarT. peinisTvis tirania
da monarqia erTi da igive iyo. monarqistebi, acxadebda igi, zeoben umecre
baze da principulad mcdarni arian:24
revolucia
501
lokiseuli perspeqtiva
berks sZulda saxalxo revolucia, peini ki adidebda mas.29 daaxloebiT erTi
saukuniT adre jon lokma (1632-1704) daikava garkveulad Sualeduri pozicia
am or ukiduresobas Soris xelisuflebisadmi miZRvnil meore traqtatSi.
lokma daiwyo msjeloba im wanamZRvrebiT, rom anarqiuli bunebiTi mdgomare
obidan TavdasaRwevad adamianebi Tanaxma iyvnen hyolodaT xelisufleba. lo
kis azriT, SemdgomSi Tanxmoba iqmneboda rogorc samoqalaqo sazogadoebis,
aseve formaluri xelisuflebis safuZvelze, sadac es ukanaskneli arsebobda
pirvel rigSi imisaTvis, raTa daecva adamianis sicocxlisaTvis aucileblad
miCneuli uflebebi. Semdeg igi svamda kiTxvas: ra moxdeba, Tu xelisufleba,
misi Sinagani azris sapirispirod, daemuqreba sicocxles, Tavisuflebas da
moqalaqeTa sakuTrebas? amgvar SemTxvevaSi, xelisufleba axorcielebda `Za
las uflebis gareSe~ da adamianebs gaaCndaT ufleba, winaaRmdegoba gaewiaT
da daecvaT sakuTari Tavi. lokis sityvebiT:
xelisuflebis mizani kacobriobis sikeTea, da ra aris saukeTeso
kacobriobisaTvis _ adamianebi yovelTvis daucvelni iyvnen ti
raniis SeuzRudavi nebisagan, Tu is, rom mmarTvelebi valdebulni
unda iyvnen Seeguon oponirebas maSin, roca isini uzomod iyene
ben sakuTar Zalauflebas da mimarTaven mas sakuTari xalxis sa
kuTrebis gasanadgureblad da ara mis SesanarCuneblad? 30
loki ar adidebda revolucias. igi irwmuneboda, rom saxalxo amboxi ar
SeiZleba daiwyos impulsurad. adamianebi unda Seeguon individebis Sec
domebs da araswori mmarTvelobis calkeul SemTxvevebs, amtkicebda igi. ma
gram isini ar unda Seeguon `Cagvris, gaurkvevlobisa da sicruis xangrZliv
serias~.31 loki imasac ki varaudobda, rom ajanyebis miseuli doqtrina rev
oluciebis Semakaveblad imuSavebda: igi miuTiTebda, rom xelisuflebis
mier xalxis ajanyebis uflebis codna mas represiuli qmedebebis wamowye
bamde ormagad dakvirvebul gansjas aiZulebs. sabolood, mCagvreli mTav
robis winaaRmdeg xalxis ajanyebis uflebis gacnobiereba imaze ufro mets
niSnavs, vidre gacnobiereba imisa, rom sakmarisad damTrgunvel pirobebSi
xalxi ajanydeba. amitom, gaacnobierebs xelisufleba amgvar uflebas Tu
ara, araarsebiTia:
Tu adamianTa umravlesoba sakuTari sindisidan gamomdinare dar
wmunebulia, rom kanonebi, da masTan erTad maTi sakuTreba, Tavisu
502
revolucia
503
revoluciis mizezebi
loki miiCnevda, rom revolucia gardauvali da misaRebia, rodesac mo
qalaqeebs ubralod aRar ZaluZT gaZleba. magram, kerZod, rodis dgeba is
momenti, roca maT `aRar SeuZliaT gaZleba~? ra aiZulebT moqalaqeebs, gan
udgnen fesvgadgmul politikur Cvevebs da mxari dauWiron revolucias?
tradiciuli axsna
bevri mkvlevarisTvis, rogorc istoriuli gamocdileba, aseve saRi
azri cxadyofs, rom xelisuflebis mier Cadenili usamarTloba xels uwy
obs iseTi garemos warmoqmnas, romelSic SesaZlebelia revoluciis aR
moceneba. revoluciis saTaveebis es tradiciuli axsna dasabams iRebs ar
istotelesTan, romelmac qristes Sobamde meoTxe saukuneSi SeniSna, rom
ajanyebisadmi mowodeba SesaZloa aRmocendes umniSvnelo movlenisagan.
miuxedavad amisa, igi, Cveulebriv, patara sakiTxebs mainc ar exeba. sxva
sityvebiT rom vTqvaT, naperwkali, romelic anTebs revolucias, ar unda
agverios ajanyebis safuZvelSi mdebare realur mizezebSi. aristotele
acxadebda, rom umetes SemTxvevebSi, revolucias iwvevs uTanasworo
samarTliT marTva. yvela saxis politikuri wesrigis pirobebSi pativisa
da simdidrisaken swrafvam SesaZloa xalxSi warmoSvas Sexeduleba, rom
erT-erTi an orive es sikeTe ar aris samarTlianad gadanawilebuli. am
rigad, revolucia SesaZlebelia ganviTardes daZabulobidan, romelic
arsebobs mravalricxovan Raribebsa (demokratebs), romelTac surT
Tanasworoba da mcirericxovan mdidrebs (oligarqebs) Soris, romelTac
surT sakuTari Zalauflebisa da simdidris SenarCuneba.
politikur cxovrebaSi mdidrebsa da Raribebs Soris arsebuli daZ
abulobis Taobaze aristoteles mosazrebebma saTave daudo am Temis
ganxilvas dasavlur politikur azrSi, romlis mniSvneloba garkveuli
periodis Semdeg gaizarda. magaliTad, jeims medisonma federalistSi
ganacxada, rom `ganxeT q ilebis yvelaze gavrcelebuli da mdgradi wyaro
aris simdidris sxvadasxvagvari da araTanabari gadanawileba~ da Camoay
aliba iseTi xelisuflebis Teoria, romlis pirobebSic politikuri ganx
eTqilebis amgvari wyaro unda Semcirebuliyo.
naxevari saukunis Semdeg, karl marqsma revoluciis umTavres mizezad
qonebrivi uTanasworoba gamoacxada. misi azriT, revolucia klasTa Soris
brZolis sinonimia da mudmivad gamomdinareobs gabatonebuli usamarTlo
bidan. mdidar kapitalistebsa da gaRatakebul mSromelebs Soris ekonomi
kuri ufskrulias zrdasTan erTad, revoluciis albaTobac izrdeba.
504
revolucia
505
506
revolucia
507
508
revolucia
509
daskvna
politikur terminologiaSi revolucia niSnavs saxelmwifos mmarTv
elobis formebis mniSvnelovan cvlilebebs. Tanamedrove epoqaSi amgvari
cvlilebebi sul ufro xSirad xdeba msoflios mraval regionSi.
arsebobs revoluciis ori ZiriTadi tradicia: amerikuli da franguli.
amerikuli revolucia ufro SezRuduli iyo vidre franguli da isaxavda
ufro zomier miznebs. frangi revoluciuri liderebi, ufro pragmatuli
amerikeli kolegebisgan gansxvavebiT, miznad isaxavdnen qveynis sazogadoe
brivi, politikuri da moraluri suraTis radikalur da srulmasStabian cv
lilebebs.
meTvramete saukunis dasasrulidan mZafri kamaTi imarTeboda im sakiT
xis Sesaxeb, iyo Tu ara revolucia sasurveli. mas Semdeg, rac edmund berkma
gamokveTa revoluciasTan dakavSirebuli mravali safrTxe, Tomas peinma
xazi gausva mis mraval dadebiT mxares. SedarebiT adre, jon lokma daika
va ufro zomieri pozicia; igi amtkicebda, rom revolucia gardauvali da
gamarTlebulia, rodesac igi mimarTulia mCagvreli xelisuflebis winaaR
mdeg.
revoluciis zusti mizezebis gamorCeva rTulia. aristoteles miaCnda,
rom usamarTloba aris saxalxo janyis saTave. magram ra ubiZgebs rigiT
moqalaqes monawileoba miiRos revoluciaSi? karl marqsi Tvlida, rom
degradirebad ekonomikur da socialur pirobebs mivyavarT revoluciaSi
monawileobisaken. aleqsis de tokvili amtkicebda, rom brali unda davdoT
gaumjobesebis gzaze mdgar pirobebs, radganac isini cvlian socialuri re
alobis pirovnul imedebs. Tanamedrove xedva Camoayaliba jeims s. devisma,
romelic axdens marqsis da tokvilis poziciebis kombinirebas imis mtkice
biT, rom revoluciam mosalodnelia ifeTqos maSin, rodesac Zlieri eko
nomikuri an socialuri ukusvla mohyveba zrdadi molodinis da zomieri
gaumjobesebis periods. revoluciis mizezebis ufro axali kvlevebi xazs
usvams, rom igi mimdinare procesia da asaxavs legitimurobis kriziss.
rTuli ekonomikuri, politikuri an socialuri problemebis piro
bebSi, xelisufleba moqmedebs Seufereblad an usamarTlod. amiT igi kar
gavs sazogadoebaSi elitis ndobas da iwyeba masebis mobilizeba, rodesac
revoluciis liderebi gegmaven arsebuli xelisuflebis damxobasa da axali
politikuri wesrigis damyarebas. sabolood, yvela masobriv moZraobaze
damyarebuli revolucia damarcxda, magram aRsaniSnavia, rom am process
mravali udanaSaulo adamiani Seewira.
510
sakvanZo sityvebi
revolucia
safrangeTis revolucia
amerikis revolucia
revoluciuri omi
generaluri Statebi
bastilia
kiTxvebi gameorebisaTvis
SeniSvnebi:
1. Jack A. Goldstone, `Revolutions in World History, wignSi: Theoretical,
Comparative, and Historical Studies, me-2 gamoc., red. Jack A. Goldstone (San
Diego: Harcourt, 1993), 320.
2. citirebulia Thomas Greene, Comparative Revolutionary Movements
(Englewood Cliffs, N.J.: Prentice-Hall, 1989), 5.
3. iqve, 5.
4. iqve. 6.
5. Ted Robert Gurr da Jack Goldstone, Comparisons and Policy Implications, wignSi:
Revolutions of the Late Twentieth Century, red. J. Goldstone, T. R. Gurr, and F.
Moshiri (Boulder, Colo.: Westview Press, 1991), 324. Tanamedrove da tradiciul
revoluciebs Soris sxvaoba lingvisturadac aisaxeba sityvebiT
revolucia
511
512
revolucia
513
Ta v i X V
terorizmi
sustis iaraRi
ra aris terorizmi?
terorizmis warmoSoba
orizmis logika
taqtika
omi
ter
teroristuli
teroristuli aqti da
teroristuli jgufebis
maxasiaTeblebi
terorizmi
alJirSi: Tanamedrove magaliTi.
vin aris teroristi?
teroristebis
klasifikacia:
kriminalebi, partizanebi Tu rev
olucionerebi?
identificireba
teroristis
terorizmi da sazogadoeba
axalgazrda rekrutebi
izmis fsiqologia
da masmedia
teror
terorizmi
qveynebs So
ris TanamSromloba
unilater
ra SeuZlia pirovnebas
514
terorizmi
515
graund z _ nangrevebis grova iq, sadac 2001 wlis 11 seqtembramde amayad idga
msoflio savaWro centris caTambjenebi.
516
cxrili 15.1
terorizmis samizne: amerikelebi
aprili, 1983
Ooqtomberi, 1983
Ddekemberi, 1988
Tebervali, 1993
ivnisi, 1993
aAprili, 1995
noemberi, 1995
aAprili, 1996
terorizmi
517
ivnisi, 1996
saudis arabeTSi, dharanSi, sacxovrebel
kompleqsTan afeTqda danaRmuli satvir
To manqana. daiRupa 19 amerikeli, daSav
da 280.
1 ivlisi, 1996
arizonas StatSi, qalaq feniqsSi, fede
raluri samsaxuris TanamSromlebma
daakaves `vaiper miliciis~ dajgufebis 12
wevri, romlebsac bralad mTavrobis
Senobebis afeTqebis dagegmva edebodaT.
17 ivlisi, 1996
TviTmfrinavi niu-iorkidan afrenis Sem-
deg maleve afeTqda da Camovarda, ramac
230-ve mgzavri imsxverpla. afeTqebis
mizezi dRemde ucnobia.
27 ivlisi, 1996
jorjiis StatSi, atlantaSi, zafxulis
olimpiuri TamaSebis dros, koncertze
afeTqda bombi. daiRupa erTi adamiani,
daSavda 111.
Aagvisto, 1998
keniasa da tanzaniaSi afeTqeba moxda
SeerTebuli Statebis saelCoebTan.
daiRupa 224 adamiani, romelTa umrav
leso ba ubralo kenieli iyo.
Ooqtomberi, 2000
iemenSi, qalaq adenSi, SeerTebuli State
bis bazaze, danaRmuli katarRis afeT
qebis Sedegad daiRupa 17 adamiani.
11 seqtemberi, 2001
SeerTebuli Statebis aRmosavleT sanapi
ros
aeroportebidan gaitaces 4 TviT
mfrinavi: ori msoflio savaWro centris
caTambjenebs Seejaxa da aTasobiT adami
ani imsxverpla, mesame pentagonis teri
toriaze Camovarda, meoTxe ki _ pensil-
vaniis StatSi, erT-erT yanaSi.
wyaro: `uol strit jornali~, 29 ivnisi, 1996, Agv. 14; `ekonomisti~, 15 seqtem
beri 2001, gv. 18.
518
ra aris terorizmi?
miuxedavad misi aqtualurobisa, terorizmi bundovan cnebad rCeba. zo
gierTi ganmarteba xazs usvams terorizmis Zalismier meTodebs politikaze
gavlenis mosaxdenad. vebsteris leqsikonis mixedviT, terorizmi aris `Za
lis an muqaris gamoyeneba daSinebis, gavlenis moxdenis mizniT. igi xSirad
gamoiyeneba rogorc politikuri iaraRi.~ sxva wyaro terorizms ganmar
tavs, rogorc `udanaSaulo moqalaqeebze ganzrax Tavdasxmas politikuri
miznebiT.~2 terorizmis ganmartebebi mravalricxovania, Tumca maTi umete
soba ramdenime faqtors iTvaliswinebs, rogoricaa Zaladoba, survili
imisa, rom momxdari faqti gaxmaurdes, politikuri motivi da mosaxleobis
gamiznuli daSineba.3 rogorc am TavSi mogvianebiT vnaxavT, terorizmis Cve
neuli ganmarteba mis strategiasa da meTodebsac moicavs.
terorizmis ramdenime forma arsebobs.4 zogi mecnieri teroristul mo
qmedebebs imis mixedviT axarisxebs, (1) aris Tu ara igi romelime mTavro
bis mier dafinansebuli an ganxorcielebuli an (2) ramden qveyanas moicavs
igi (ix. cxrili 15-2). anu, saxelmwifo terorizmi arsebobs maSin, roca xe
lisufleba misive qveynis moqalaqeebze axorcielebs teroristul aqtebs,
rogorc es hitleris drois germaniaSi xdeboda. saerTaSoriso terorizms
uwodeben movlenas, roca romelime qveynis xelisufleba Seifarebs saerTa
Soriso teroristebs (rogorc avRaneTis Talibebis mTavroba moiqca osama
bin ladenTan da organizacia al qaidasTan mimarTebaSi), afinansebs saer
terorizmi
519
520
cxrili 15.2
terorizmis klasifikacia
tipi
kontroldeba da imarTeba
romelime mTavrobis mier?
exeba Tu ara
erTze met qveyanas?
saxelmwifo terorizmi
ki
saerTaSoriso terorizmi
ki
ara
ki
saSinao terorizmi
ara
ara
transnacionaluri terorizmi
ara
ki
wyaroebi: adaptirebulia Charles W. Kegley, Jr., ed., International Terrorism: Characteristics, Causes, Controls (New York: St. Martins Press, 1990), 5; and Edward Mickolus, Trends in
International Terrorism, in International Terrorism in the Contemporary World, ed. Marius H.
Livingston et al. (Westport, Conn.: Greenwood Press, 1978), 45.
terorizmi
521
terorizmis warmoSoba
terorizmsa da religiur fundamentalizms Soris kavSiri namdvilad ar
sebobs _ islamuri eqstremizmi amis naTeli magaliTia. Tumca, bevri teror
isti religiuri ar aris. teroristuli aqtebis realur ganxorcielebamdec
religiuri fundamentalistebis Zalian mcire nawili midis. amasTan, aRsan
iSnavia isic, rom terorizmis warmoSoba SegviZlia religias davukavSiroT,
ufro konkretulad ki sam saidumloebiT mocul religiur seqtas.7
Tugebi erT-erTi induisturi seqtis warmomadgenlebi iyvnen. religi
uri mosazrebis safuZvelze saukuneebis manZilze maT aTasobiT adamiani
Seiwires. es seqta sabolood mecxramete saukuneSi daiSala. zelotebi,
ebraelTa eqstremistuli dajgufebis wevrebi, Zv.w. 66-73 wlebSi sxva reli
giis warmomadgenlebs xocavdnen da kerpTayvanismcemeli romis winaaRmdeg
522
terorizmi
523
terorizmis logika
xSirad teroristuli aqtebis mizani SiSis da gaurkvevlobis atmosfer
os Seqmnaa, ris Sedegadac mosaxleobas moqmedi mTavrobis mimarT ndoba ek
524
terorizmi
525
ba, ris Sedegadac mTavroba susti da ususuri Cans. amgvarad, maTi azriT,
safuZveli eyreba momaval revolucias.
terorizmi xSirad ara yvelaze usamarTlo, aramed yvelaze susti xelisuf
lebis mqone qveynebSi gvxvdeba. terorizmis erT-erTi eqsperti aRniSnavs:
`Cvens droSi terorizmisgan yvelaze daculi sazogadoebebi swored isinia,
sadac politikaSi Cartulobis done dabalia da usamarTlobis done _ maRa
li~.13 SegviZlia davamatoT, rom teroristuli Tavdasxmebis yvelaze xSiri
obieqtebi is sazogadoebebia, romlebSic politikaSi monawileobis done
maRalia, usamarTlobisa ki _ dabali. SeerTebuli Statebi da gaerTianeb
uli samefo samxedro da ekonomikuri standartebiT sustebi namdvilad ar
arian, magram terorizmi orive am qveynisTvis aqtualuri problemaa.
teroristuli taqtika
terorizms xSirad uwodeben sustebis iaraRs ZlierTa winaaRmdeg. te
roristuli aqtebis ganxorcieleba im individebisTvis da patara dajgufe
bebisTvisaa damaxasiaTebeli, romlebic resursebis naklebobas ganicdian.
maTi samizneebi, rogorc wesi, daucvelia. terorizms didi fuli ar sWir
deba, is SeiZleba iseT qmedebebs efuZnebodes, romlebic Cveulebriv dana
SaulTan asocirdeba (magaliTad, SeiaraRebul ZarcvasTan).
teroristTa iaraRi xSirad iaffasiani da TviTnakeTia (magaliTad, pa
tara zomis cecxlsasroli iaraRi da dinamiti), magram, rogorc viciT, isini
zogjer Zalian masStaburi da daxvewilicaa (magaliTad, samgzavro TviT
mfrinavebi, romlebsac samiznis gasanadgureblad iyeneben an cimbiruli
wylulis (jilexis) sasikvdilo virusi). teroristuli meTodebi ukve sak
maod nacnobi gaxda. rkinigzis xalxmraval sadgurebze bombis damontaJeba,
mdidari biznesmenebis gataceba da samgzavro TviTmfrinavebis afeTqeba
sakvirvel an Tundac uCveulo movlenebad ukve aRar migvaCnia.
teraqtebis obieqti, Cveulebriv, mSvidobiani mosaxleobaa, magram
zogjer maTi samizne msoflio liderebic xdebian. teroristul dajgufe
bebs bralad edebaT mravali adamianis mkvleloba. maT Sorisaa italiis yo
fili premier-ministri aldo moro (1978), dedofal elisabedis biZaSvili,
erl mauntbateni (1979), egviptis prezidenti anvar sadaTi (1981), indoeTis
premier-ministri indira gandi (1984) da misi Svili, yofili premier-minis
tri rajiv gandi (1991). teroristebma aseve scades romis papis ioane pavle IIis (1981), britaneTis yofili premier-ministris, margaret tetCerisa (1984)
da misi Semcvlelis, jon meijoris (1991) mokvla. SesaZloa (Tumca dazuste
buli ar aris), 11 seqtembris teraqtis erT-erTi obieqti TeTri saxlic yo
filiyo. Tu asea, teroristebs, albaT, SeerTebuli Statebis prezidentis
mokvlis imedic hqondaT.
urTierTdamokidebuleba teroristul meTodebsa da maT obieqtebs So
ris kargad Cans brazilieli teroristis, karlos marigelas civ da saSiS
nawarmoebSi `saxelmZRvanelo urbanuli partizanuli omebisaTvis~, ro
melic 48 gverdSi aswavlis moyvarul teroristebsa da revolucionerebs
526
terorizmi
527
528
terorizmi
529
530
cxrili 15.3
alJireli islamisti aqtivistebis samizneebi 1992-dan 1998 wlamde*
weli
policia
samTav-
opozici-
ucxoe-
inteli-
moqala-
da
robo
uri
lebi
gencia
qeebi
samarTal-
pirebi
dajgu-
da Jurna-
febebi
listebi
damcavebi
1992
1993
1994
1995
1996
1997
1998
sul
28
43
25
31
18
19
7
171
1
26
18
17
8
5
0
75
0
1
12
11
3
3
0
30
2
10
19
10
3
0
0
44
2
7
15
27
6
0
0
57
5
1
14
37
49
98
60
264
sul
38
88
103
133
87
125
67
641
terorizmi
531
cxrili 15.4
alJireli islamistebis meTodebi 1992-98 wlebis ajanyebis dros*
weli
mSvidobiani
Zaladobrivi
afeTqeba
mkvleloba da
demosnt-
Setakeba
da
SeiaraRebuli
sabotaJi
Setakeba
10
4
10
43
42
34
22
165
14
62
73
68
25
63
46
351
racia
1992
1993
1994
1995
1996
1997
1998
sul
5
0
0
0
0
0
0
5
15
19
16
8
9
10
11
88
sul
44
85
99
119
76
107
79
609
532
terorizmi
533
534
teroristis identificireba
erTi mosazrebis Tanaxmad, terorizms urbanuli siRaribe asazrdoebs.
amrigad, Tanamedrove terorizmis Sesaxeb nebismierma Teoriam unda gaiT
valiswinos misi socialuri konteqsti, maT Soris urbanuli problemebi,
ojaxuri struqturis rRveva, axalgazrdaTa umuSevroba da gadaWedil,
swrafi tempis da xSirad usaxur qalaqSi gaucxoebis faqtori. aseve, ra Tqma
unda, gasaTvaliswinebelia dasavluri Careva _ jer kolonializmi da axla
globalizacia. adamianebi, romelTac ar SeuZliaT SeewinaaRmdegon amas da
Seeguon am stress, sxvadasxvagvarad reagireben. zogi danaSauls sCadis, sx
vebi _ alkoholisa da narkotikebis miRebas iwyeben, mcire nawili teror
isti xdeba. Tumca, yvela teroristi ar modis urbanuli garemodan da arc
siRaribe awuxebs. zogi teroristi izrdeba urbanuli siRaribis centrSi,
sxvebi ki ubralod, mis winaaRmdeg ibrZvian. magaliTad, osama bin ladeni
daibada saudis arabeTis Zalze SeZlebul ojaxSi. metic, bevri teroristi
ganaTlebuli da privilegirebuli warmoSobisaa. isini, ubralod, akvird
ebian sastik usamarTlobas, romelic Tavad ar ganucdiaT. teroristTa um
ravlesoba mamrobiTi sqesis, martoxela da axalgazrdaa.19
terorizmi da sazogadoeba
msoflios sxvadasxva adgilas mraval adamians protestis WeSmariti,
samarTliani da Rrma gancda aqvs. Tu es protesti aRar iarsebebs, SesaZloa
terorizmic gaqres.20 magram aseve, arseboben sazogadoebebi, sadac indi
videbsa da jgufebebs usamarTlod eqcevian, Tumca, amis miuxedavad, iq ter
orizmi ar gaCenila. ratom? dafiqrdiT amaze: totalitarul da (xSirad
aseve)avtoritarul saxelmwifoebs ara aqvT terorizmis problema.21
xSirad terorizmisaken midrekili ufro susti saxelmwifoebia _ anu
maT arastabiluri politikuri struqturebi (mTavroba, biurokratia, Tav
dacvisa da usafrTxoebis Zalebi, partiuli sistema da a.S) da danawevrebu
li politikuri kultura aqvT. sustma saxelmwifom SeiZleba miiRos arapop
ularuli da aralegitimuri avtoritaruli saxelmwifos forma an susti
da ganukiTxavi demokratiis saxe.22 Tuki yvela saxis susti xelisufleba
garkveulwilad dakavSirebulia terorizmis SemTxvevebTan, isic unda aRin
iSnos, rom demokratiuli qveynebi Tavisi bunebiT metad mgrZnobiareni
(mowyvladebi) arian terorizmis mimarT da maTTvis miuRebelia mkacri kon
trteroristuli programebi (ix. sqema 15-3). modiT, vnaxoT ratom.
terorizmi
535
axalgazrda rekrutebi
Siiti TviTmkvleli qali, romelic 1985 wels Tavisi danaRmuli manqaniT
israelis armiis patruls Seejaxa samxreT libanSi, Teqvsmeti wlis iyo. ior
daneli, romelmac 1984 wels romSi arabTa gaerTianebuli saemiroebis dip
lomatis mokvla scada, 22 wlisa iyo. samgzavro gemis `aCile lauros~ oTxi
gamtaceblidan ufrosi 23, xolo umcrosi _ 19 wlisa iyo. gamokvlevebis
Sedegebis Tanaxmad, teroristebis saSualo asaki 22,5 welia.
regionis mixedviT
movlenis tipis
mixedviT
Tavdasxmis samiznes
mixedviT
4
6
2
3
4
7
9
172
axlo aRmosavleTi 2
evrazia 4
afrika 6
das. evropa 7
azia 9
laT. amerika 172
3
8
17
11
179
dabombva 1
cecxlis wakideba 2
sxva 3
SeiaraRebuli Seteva 4
gataceba 11
danaRmva 179
178
mTavroba 2
diplomatebi 3
samxedroebi 8
sxvebi 17
biznesi 178
536
terorizmis fsiqologia
terorizmis fsiqologiis erTi eqspertis azriT, `mizezis mqone tero
ristebi~ sazogadoebisaTvis yvelaze saxifaToni arian.26 vin arian es meam
boxeebi? vin axdens maT motivirebas? araa gasakviri, rom teroristul
dajgufebaTa wevrebis yvelaze xSirad damaxasiaTebeli Strixebi asocire
bulia mozardobasTan. es Strixebia:27
terorizmi
537
538
terorizmi da media
teroristebi saxelis moxveWisken iswrafvian, cdiloben yuradRebis mip
yrobas. ratom? imitom, rom mediaSi gaSuqeba, gansakuTrebiT ki dramatuli
kadrebi, romlebsac televizia uCvenebs, msoflios yuradRebas miipyrobs,
sazogadoebas gaacnobs teroristebisaTvis mniSvnelovan ideasa da mizans.
es aramarto politikuradaa momgebiani, aramed amiT ucnobi da uintereso
individebi Tavs mniSvnelovnad miiCneven. metic, CNN-sa da msoflios sxva
wamyvan arxebze `praim taimi~ (saukeTeso saeTero dro televiziaSi) eTmoba
teroristebisa da terorizmis problemis gaSuqebas. cxadia, yvelaze SemaZ
rwunebel, sensaciur teroristul aqtebs gansakuTrebuli yuradReba eqce
va mediaSi. eWvgareSia, rom msoflio savaWro centris fataluri afeTqeba
istoriaSi yvelaze farTod da vrclad gaSuqebuli teroristuli aqtia.
politikis bevri analitikosi, romelic Jurnalistikis sferos farg
lebs gareT moRvaweobs, terorizmis aseT mzard aRzevebas nawilobriv me
dias, kerZod ki televizias abralebs. cud axal ambavSi meti sensaciaa da,
Sesabamisad, nilsenis maRal reitings (anu Tavis mxriv maRal sareklamo
Semosavals) iZleva [Nielson rating _ mediaauditoriis kvlevis sistema, Se
muSavebuli nilsen media riserCis mier _ mTargmn. Sen.]. am TvalsazrisiT,
terorizmi televiziisTvisaa `zedgamoWrili~.
sabazro ekonomikis pirobebSi mediisaTvis mxolod siaxlis Setyo
bineba ar aris sakmarisi. axali ambebis industriam unda gayidos informa
cia, mayurebelTa wili _ axali ambebis bazari, romelic irCevs satele
vizio siaxleebs, gansazRvravs imas, ramdens gadauxdian kompaniebi TavianT
sareklamo prodiuserebs. amrigad, axal ambebis prodiuserebs ar undaT xe
lidan gauSvan kargi istoria, maSinac ki, Tu es teroristTa sasargeblod
gadadgmuli nabiji iqneba.
mediis dasacavad SegviZlia vTqvaT: SeuZlia vinmes amtkicos, rom udan
aSaulo adamianebiT savse TviTmfrinavis gataceba ar aris gasaSuqeblad
mniSvnelovani? media xom, bolos da bolos, pasuxismgebelia, miawodos ada
mianebs informacia da sad aris garantia, rom maSinac, Tu erTi telekompania
gadawyvets ar gaaSuqos garkveuli teroristuli incidenti an mxolod mci
re yuradReba miaqcios mas, sxvebic igives gaakeTeben? sabolood, saidumlo
molaparakeba da cenzura erTaderTi `gamosavalia~, magram am SemTxvevaSi
gamojanmrTelebis saSualeba daavadebaze uaresia. roca demokratiuli sax
terorizmi
539
Sida kanonmdebloba
avtoritarul da totalitarul saxelmwifoebSi teroristebs swrafad
a sastikad uswordebian. demokratiuli saxelmwifoebi mihyvebian kanons
d
yovelTvis, roca es SesaZlebelia. bolo aTwleulebis ganmavlobaSi bevrma
demokratiulma qveyanam miiRo axali kanoni an Secvala Zveli, raTa ufro
efeqtianad gamklaveboda teroristebsa da terorizms.
amerikeli demokratebis erT-erTi midgomaa axali kanonmdeblobis miRe
ba. magaliTad, aSS-Si sahaero mekobreoba (TviTmfrinavebis gataceba) fed
eralur danaSauladaa aRiarebuli iseve, rogorc nebismieri Zaladobrivi
aqtis Cadena TviTmfrinavis mgzavris mimarT aSS-is farglebSi da nebismieri
amerikeli mgzavris mimarT sazRvargareT. savaWro centris da oklahoma si
tis afeTqebis Semdeg, 1996 wlis aprilSi kongresma miiRo antiteroristu
li da efeqtiani sasikvdilo ganaCenis aqti (Antiterorism and Effective Death Penalty
Act) . am aqtma aRWurva federaluri aRmasrulebeli organoebi meti finanse
biTa da axali meqanizmebiT terorizmTan sabrZolvelad, SeboWa imigracia
da gaamartiva terorizmSi eWvmitanil ucxoelTa deportaciis procedura.
2001 wels, seqtembris im sabediswero dRes, msoflio savaWro centrze
meore dartymam gamoamJRavna yvela adre miRebuli kontrteroristuli zo
mis sruli araadekvaturoba aSS-Si. prezidentma jorj buSma swrafad Seqmna
qveynis usafrTxoebis axali ofisi kontrterorizmis sferoSi momuSave yve
la federaluri departamentisa da saagentos saqmianobis koordinaciisaT
540
terorizmi
541
542
unilateraluri zomebi
zogi kontrteroristuli strategia elementaruli Cans, Tumca mxolod
erTi SexedviT. magaliTad, bevr aeroportSi gamZafrda usafrTxoebis zome
bi 1985 wlis teroristuli sisxliani sasaklaoebis Semdeg, magram aSS-Si es
saTanadod ar gakeTda 11 seqtembris teraqtamde. erT dResac, oTxi komer
ciuli TviTmfrinavi TiTqmis erTdroulad gaitaces aRmosavleT sanapir
os sami sxvadasxva aeroportidan da, rogorc Cans, gamtaceblebma moaxeres
TviTmfrinavebSi iaraRis Setanac.
bevr xelisuflebas sjera, rom Sekaveba da angariSworeba terorizmTan
brZolis erTaderTi efeqtiani saSualebaa. am TvalsazrisiT, terorizmis
winaaRmdeg brZola moiTxovs sul mcire teroristebTan molaparakebaze
uaris Tqmas, gansakuTrebiT roca saqmeSi CarTuli arian mZevlebi an samo
qalaqo samizneebze tavdasxma ar wydeba. sxvagvarad moqceva marcxisaTvis
ganwiruli da borotebis dajildoebis tolfasi iqneboda, rac momavalSic
waaxalisebda msgavs Tavdasxmebs.
terorizmi
543
544
terorizmi
545
546
ra SeuZlia pirovnebas?
moqalaqeebma da firmebma Tavadac mimarTes usafrTxoebis zomebs sa
kuTari Tavis dasacavad.37 iseve, rogorc bevri mTavroba aZlierebda Tavis
saelCoebisa da sxva sazRvargareTuli dawesebulebebis dacvas 1980-1990ian wlebSi, kerZo kompaniebic yovelwliurad milionobiT dolars xarja
ven dacvis momsaxurebisaTvis aSS-Si da sxvagan.38 dacvis saWiroeba gansa
kuTrebiT gamoikveTa 2001 wlis 11 seqtembris Semdeg. bevr moqalaqes ara
aqvs imis saSualeba, rom piradi dacva daiqiraos. magram sazogadoebis si
frTxiles SeuZlia teroristebisaTvis saqmis sakmaod garTuleba. magali
Tad, israelSi, sadac terorizmis mudmivi safrTxea, oficialuri infor
maciiT sazogadoebrivi TavSeyris adgilebSi moTavsebuli naRmebis 80%-is
gauvnebelyofa xerxdeba, radgan saeWvo obieqtebs adamianebi cnoben da
maT Sesaxeb droulad acnobeben saWiro instanciebs.39 aSS-Si usafrTxoebis
eqspertTa umravlesoba Tanxmdeba, rom momavalSi terorizmisaTvis winaaR
mdegobis gaweva didwilad iqneba damokidebuli rogorc moqalaqeebis, ise
xelisuflebis sifxizleze. aseve, komerciuli TviTmfrinavebis pilotebi
Tanxmdebian, rom Tu TviTmfrinavis gataceba Sewydeba, es moxdeba mgzavrTa
mzadyofnis gamo, gauswordnen teroristebs da ara imitom, rom aviaci-is
usafrTxoebis inspeqtorebi arian bortze.
daskvna
terorizmi SeiZleba gavigoT rogorc status kvos Secvlaze mimarTuli
politikuri Zalisxmeva, romelic xorcieldeba moqalaqeTa dasaSineblad
terorizmi
547
sakvanZo sityvebi
terorizmi
saxelmwifo terorizmi
saerTaSoriso terorizmi
saSinao terorizmi
transnacionaluri
terorizmi
antisaxelmwifoebrivi terorizmi
nacionalistur-separatistuli
terorizmi
ideologiuri terorizmi
kontrterorizmi
548
kiTxvebi gameorebisaTvis
1. riT gansxvavdeba terorizmi Cveulebrivi danaSaulisgan? partizanuli
omisgan?
2. rogoria teroristebis tipuri taqtika da rogor aris dakavSirebuli
erTmaneTTan maTi miznebi da saSualebebi?
3. ra fsiqologiuri fesvebi aqvs terorizms da ra aris tipuri teroristis
damaxasiaTebeli niSnebi?
4. ratom aris demokratia daucveli terorizmisgan? SeafaseT terorizmis
safrTxe demokratiuli qveynebis mimarT.
5. ra dabrkolebebi xvdeba kontrteroristul politikas?
6. ra nabiji gadadga konstituciurma demokratiam terorizmisgan Tavis da
sacavad? kidev risi [Tu saerTod ramis] gakeTeba SeiZleba?
SeniSvnebi:
1. Cindy Coombs. Terrorism in the Twenty-First Century (Upper Saddle River, NJ:
Prentice-Hall, 1997), 1-2.
2. `Nihilism and Terror~, New Republic, September 29, 1986, 11.
3. aseve ix. Martha Crenshaw, `The Causes of Terrorism,~ wignSi International Terrorism: Characteristics, Causes, Controls, red. Charles W. Kegley, Jr. (New York:
St. Martins Press, 1990), 113.
4. ori klasifikaciis sqema aris TanamimdevrobiT ganxiluli. isini ar
amowuraven literaturaSi mocemul informacias. Tavdapirveli disku
sia aq mihyveba keglis, romelic eyrdnoba edvard miqolusis `Trends in
International Terrorism,~ in International Terrorism in the Contemporary World,
red. Marius H. Livingston da sxvebi (Westport, Conn: Greenwood Press, 1978);
ix. Charles W. Kegley, Jr., `Characteristics, Causes, and Controls of International
Terrorism: An Introduction,~ wignSi International Terrorism, red. Kegley, 5.
5. iqve.
6. gansxvaveba religiasa da ideologias Soris sruliad qreba, roca momxree
bi Riad misdeven politikur miznebs da religias TavianTi saSualebebis
gasamarTleblad iyeneben. magaliTad, islamisti eqstremistebi xSirad
mouwodeben xalxs jihadisken (wminda omisken) israelis winaaRmdeg da
`jvarosnuli omebisaken~ (Tu bin ladenis epiTets gamoviyenebT), magram
yvela muslimma icis, rom yurani (islamis wminda wigni) mkacrad krZalavs
udanaSaulo adamianisaTvis sicocxlis warTmevas da aranair gamonakliss
ar uSvebs. islami terorizms kidev ufro metad krZalavs, vidre qris
tianoba.
7. ufro srulyofili ganxilvisaTvis ix. Devid Rapoport, `Religion and Terror:
Thugs, Assassins and Zealots,~ wignSi International Terrorism, ed. Kegley, 146-157.
aseve ix. Leonard Weinberg and Paul Davis, Introduction to Political Terrorism
(New York: McGraw-Hill, 1989), 19-23
terorizmi
549
550
36. Richard Clutterburck, Protest and the Urban Guerilla (New York: Abelard-Shuman,
1974), 287.
37. ix. generally Brian Jenkins, red., Terrorism and Personal Protection (Boston: Butter-worth, 1985)
38. Kidder, `Unmasking Terrorism,~ May 21, 1986, 16.
39. iqve, 17.
Ta v i X V I
omi
politika sxva
saSualebebiT
omis mizezebi
adamianis buneba
sazogadoeba
garemo
omis Teoriebi: kritika politikis miRma
totaluri omi: omi, romelSic
yvela
ibrZvis
SemTxveviTi omi: omi, romelic
aravis surs
birTvuli omi: omi, romelsac
veravin igebs
aris Tu ara omi odesme moralurad gamarTlebuli?
niurnbergis procesi
551
552
omi
553
554
omis mizezebi
ratom maincdamainc omi? am kiTxvaze martivi pasuxi ar arsebobs, sx
vadasxva omis SemTxvevaSi, pasuxic sxvadasxvaa. igi damokidebulia mraval
faqtorze, upirveles yovlisa ki _ droze.
cxadia, oms sxvadasxva epoqaSi gansxvavebuli faqtori iwvevda. magali
Tad, meTormete saukunis evropaSi an axlo aRmosavleTSi mcxovrebi nebis
mieri miukerZoebeli mkvlevari am periodis gansakuTrebulad xSir da sas
tik omebs aucileblad religiur aRtkinebas miawerda. paradoqsulia, rom
gansakuTrebuli sisastikiT gamorCeuli jvarosnuli omebi, romlebic me
TerTmete saukunis dasasruls daiwyo da TiTqmis 200 wels mimdinareobda,
im rwmeniT iyo gamsWvaluli, rom `RmerTi CvenTanaa~.
religiam Zalze mcire roli Seasrula meoce saukunis ZiriTadi omebis
gaCaRebaSi (Tumca man xeli Seuwyo ufro regionul da adgilobriv omebs).
magaliTad, religiuri fanatizmi araviTar SemTxvevaSi ar yofila pirveli
msoflio omis safuZveli. bevri damkvirvebeli am omis dawyebis mizezad nacionalizms miiCnevs, romlis Sesaxebac meTormete saukuneSi araferi iyo
cnobili. mkvlevarTa meore nawili omis dawyebas evropul qveynebs Soris
omi
555
556
adamianis buneba
isini, vinc oms adamianis bunebis mankier mxared miiCneven, sxvadasxva axsnas
gvTavazoben `cudad moqcevis~ zogadsakacobrio tendenciis Sesaxeb. am mxriv,
qristianobam umniSvnelovanesi kvali daatyo dasavleTis politikur azrovne
bas.Zvel aRTqmaze dayrdnobiT, adreuli periodis qristiani moazrovneebi
miiCnevdnen, rom mTeli kacobrioba daRdasmulia pirvelyofili codvis anu
adamisa da evas mier saRvTo kanonis darRvevis gamo edemis baRSi. `dabade
baSi~ moTxrobili dacemis ambavi exeba moralur uZlurebasa da adamianis
codviT gamoxatul sisustes. yvela gagebiT, es aris universaluri mniSvn
elobis mqone universaluri ambavi, naWuWSi moqceuli msoflios istoria.
cnobili Teologis, netari avgustines (354-430) SexedulebiT, omi aris
safasuri, rasac vixdiT Cveni codvili bunebis gamo. sxva filosofosebic
amJRavneben msgavs pesimizms ise, rom ar asaxeleben pirvelyofil codvas,
rogorc yvela ubedurebis mizezs. berZeni filosofosi platoni omis gamom
wvevad msoflio batonobisadmi adamianis daucxromel swrafvas asaxelebs.
omi
557
558
omi
559
sazogadoeba
yvela politikuri moazrovne omis mizezad adamianis fsiqikas an bune
bas ar miiCnevs. mecnierTa garkveuli nawili omis gaCaRebaSi, zogadad, Ta
namedrove sazogadoebas adanaSaulebs, romelic saxelmwifos saxiT aris
formirebuli (eqskluziuri politikuri an `wevrobis~ principze agebuli
asociaciebi), xolo meore nawili _ politikuri saxelmwifoebis im konkre
tul kategorias, romlebic safrTxes uqmnian mSvidobas. am TavSi ganvixi
lavT politikuri Teoriebisadmi sxvadasxva midgomas da agreTve im li
derebs, romlebic sazogadoebas an saxelmwifos (sazogadoebis politikuri
CarCo) adanaSauleben omebis gaCaRebaSi.
ruso: damnaSavea qoneba. `adamiani Tavisufal qmnilebadaa dabadebuli, ma
gram mas mTeli cxovreba borkilebi adevs~, _ eri-saxelmwifoebze mitanili
am ieriSiT daiwyo frangma filosofosma Jan-Jak rusom (1712-1778) klasikad
qceuli naSromi `sazogadoebrivi xelSekruleba~ (1762), romelSic pirdapir
gaakritika hobsis mosazreba adamianis muxTal da moZalade bunebasTan da
kavSirebiT. rusom dasawyisSive ganacxada, rom adamianebi `suleli, magram
mSvidobiani~ arsebebi arian, romlebsac SeuZliaT TanaugrZnon daCagru
lebs (daakvirdiT, ramdenad ewinaaRmdegeba es gansazRvreba `suleli, ma
560
omi
561
562
omi
563
564
garemo
TeoretikosTa erTi nawili miiCnevs, rom omebi gamowveulia deficitiTa
omi
565
566
omi
567
568
politikis miRma
mizanSewonilia vivaraudoT, rom Tu yvela Tanasworia, is saxelmwifoe
bi, romlebic amJRavneben nacionalizms, ufro midrekilebi arian omebisak
en, vidre politikurad apaTiuri saxlmwifoebi, magram yvela iSviaTad aris
Tanaswori. rasakvirvelia, erovnul saxelmwiofebriobasTan dakavSirebuli
axsna `uZluria omis SemTxvevebis axsnaSi~.28
magram ra vuyoT vilsoniseul mosazrebas imis Sesaxeb, rom demokrati
uli qveynebi bunebiT mSvidobianebi arian, xolo tirania Tanamedrove sa
myaroSi omis gaCaRebis uTavresi mizezia? mravali wlis ganmavlobaSi bevr
ma moazrovnem gausva xazi damokidebulebas diqtatorul da omismosurne an
agresul qmedebas Soris. magaliTad, aristotele fiqrobda, rom `tiranebi
omis Semoqmedni arian~. isini sakuTar xalxs omisken ubiZgebdnen im ganzrax
viT, rom `TavianTi daqvemdebarebulebi mudam dakavebulebi yofiliyvnen da
yovelTvis dasWirvebodaT lideri.~29 zogi Tanamedrove avtori, rogori
caa hana arendti, amtkicebda, rom totalitaruli xelisufleba imTaviTve
agresiulia.30 meoce saukunis ori mniSvnelovani konfliqti (meore msoflio
omi
569
570
omi
571
raodenoba*
0
155
198
353
ekonomikis miRma
Tu politika mxolod nawilobriv da bundovnad xsnis konfliqtis arss,
eninis Teoria imis Sesaxeb, rom omi gamowveulia ekonomikuri faqtore
l
biT, kerZod ki kapitalizmiT, kidev ufro bundovania. mniSvnelovania erTi
faqti: omi win uswrebda rogorc kapitalizms, aseve imperializms, rac imaze
miuTiTebs, rom kapitalizmi ar aris omis gamomwvevi erTaderTi mizezi.38
ufro metic, ar arsebobs istoriuli mtkicebuleba, romelic mxars uWers
leninis mosazrebas imis Sesaxeb, rom kapitalisturi saxelmwifoebi gansa
kuTrebiT midrekilni arian omisa da konfliqtisaken. miuxedavad imisa, rom
zogi omis dakavSireba SesaZlebelia saxelmwifos ekonomikur interesebT
an, es axsna yvela SemTxvevaSi ar gamodgeba39. garda amisa, damokidebuleba
kapitalizmsa da imperializms Soris bolomde naTlad gansazRvruli araa.
kapitalisturi qveynebis nawili misdevs imperialistur praqtikas da omSic
miuRia monawileoba, magram arsebobs gamonaklisebi, magaliTad, SvedeTi da
Sveicaria. leninis ekonomikuri Teoria Znelad Tu xsnis amgvar gansxvavebas
an imas, ratom amJRavnebs socialisturi qveynebis nawili midrekilebas Sei
araRebuli agresiisadmi. rogorc erT-erTi mkvlevari ambobs:
sabWoTa kavSirma daipyro baltiispireTis qveynebi (1939), fineTi
(1939), ungreTi (1956), Cexoslovakia (1968) da avRaneTi (1979), CineT
ma Seteva miitana tibetze (1956), indoeTsa (1962) da vietnamze (1979);
vietnamma Seutia kambojas (1975), sabWoTa kavSiri da CineTi erTmaneTs
daupirispirdnen ogadenis irgvliv (1977). 1945-1967 wlebSi momxdari
69 saerTaSoriso konfliqtidan, socialisturma qveynebma monawil
eoba miiRes TxuTmet maTganSi, rac daaxloebiT 25 procents Seadgens.
572
omi
573
574
omi
575
576
omi
577
578
omi
579
580
niurnbergis
procesi
omi
581
daskvna
582
sakvanZo sityvebi
saxelmwifoTaSorisi omi
samoqalaqo omi
partizanuli omi
mcire
intensivobis
kon
fliqtebi
SeiaraRebaSi Sejibri
imperializmi
ultranacionalizmi
bunebiTi mdgomareoba
internacionalistebi
erovnuli TviTgamorkveva
demokratiuli mSvidobis para
doqsi
SezRuduli omi
upirobo kapitulacia
omi mcdari aRqmis gamo
SemTxveviTi omi
omis eskalacia
kaTalitikuri omi
nacionalistur-separatmasirebuli
sapasuxo dartyma
birTvuli monopolia
urTierT ganadgureba
urTierT Sekaveba
pirveli dartyma
sapasxuxo dadrtyma
masobrivi ganadgurebis iaraRi
cxeli xazi
samarTliani omi
moraluri relativizmi
eTnocentruizmi
danaSauli mSvidobis winaaRmdeg
saomari danaSauli
danaSauli kacobriobis winaaRmdeg
kiTxvebi gameorebisaTvis
omi
583
SeniSvnebi:
1. Paul Seabury da Angelo M. Codevilla, War: Ends and Means (New York: Basic
Books, 1990), 6.
2. G. W. F. Hegel, Philosophy of Rights, Targm. T. M. Knox, wignSi Great Books of the
Western World, tomi 46, red.: R. Hutchins (Chicago: Encyclopaedia Britannica,
1952), 149.
3. Friedrich Nietzsche, Human, All Too Human, Targm. Marion Farber (Lincoln: University of Nebraska Press, 1984), 230-321), aforizmi #477.
4. Benito Mussolini, The Doctrine of Fascism, Targm. M. Oakeshott, wignSi Great
Political Thinkers, red. William Ebenstein (New York: Holt, 1965), 621.
5. John Vasquez, Introduction: Studying War Scientifically, wignSi The Scientific
Study of Peace and War: A Text Reader, red. John Vasquez da Marie Henehan
(New York: Lexington, 1992), xix.
6. iqve, xxii.
7. Tu omis Tvisobriv analizTan dakavSirebuli statistikuri meTodolo
giis gacnoba gsurT, waikiTxeT Stuart Bremer-isa da sxvaTa avtorobiT
(adaptirebuli Marie Henehan-is mier) The Scientific Study of War: A Learning
Package, iqve, 373-437.
8. James Dougherty da Robert Pfaltzgraff, Jr., Contending Theories of International
Relations: A Comprehensive Study, me-3 gamocema (New York: HarperCollins,
1990), 356.
9. Greg Cashman, What Causes War? An Introduction to Theories of International
Conflict (New York: Lexington, 1993), 279.
10. es ganxilva aseve moicavs im klasifikaciebis variacias, romelic warmod
584
genilia Kenneth N. Waltz-is naSromSi Man, the State, and War: A Theoretical
Analysis (New York: Columbia Univesity Press, 1965). vaRiarebT, rom valSi
varT am naSromis winaSe.
11. citata motanilia Sir Norman Angell-is naSromidan Neutrality and Collective
Security, romelic, Tavis mxriv, gamoiyena Edward Hallett Carr-ma wignSi The
Twenty Years Crisis, 1919-1939 (New York: Harper & Row, 1964). 39.
12. Thomas Hobbes, The Leviathan (London: Everymans Library, 1956). 64.
13. Hans J. Morgenthau, Politics among Nations: The Struggle for Power and Peace,
me-5 gamoc. (New York: McGrow-Hill, 1992), 3-4.
14. iqve, 29.
15. Jean-Jacques Rousseau, FFirst and Second Discourses, Targm. Roger da Judith Masters, red. Roger Masters (New York: St. Martins Press, 1964), 197. citata aRebu
lia rusos `meore saubris~ SeniSvnebidan.
16. iqve, 195-196.
17. iqve, `meore saubari~,141-142.
18. iqve, 161.
19. Frederick Hartmann, The Relations of Nations (New-York: Macmillan, 1978), 32.
20. William Galston, Kant and the Problem of History (Chicago: University of Chicago
Press, 1975), 26-27.
21. Immanuel Kant, Eternal Peace, wignSi Immanuel Kants Moral and Political Writings, red. Carl Friedrich (New York: Modern Library, 1949), 458.
22. V. I. Lenin, Imperialism: The Highest Stage of Capitalism (New York: International
Publishers, 1939), 124.
23. Robert Goldwin, John Locke, wignSi History of Political Philosophy, red. L.
Strauss da J. Cropsey (Skokie, III.: Rand McNally, 1963), 442.
24. Richard Falk, This Endangered Planet: Prospects and Proposals for Human Survival
(New York: Vintage Books, 1972), 106-107.
25. iqve, 105.
26. iqve, 113.
27. iqve, 155.
28. Cashman, What Causes War? 157.
29. Aristotle, The Politics, mTargm. da red. Ernest Barker (New York: Oxford University Press, 1962), 1313b, 245.
30.
Hannah Arendt, Totalitarianism (New York: Harcourt, 1951), 113-114.
31.
William Dixon, Democracy and the Peaceful Settlement of International Conflict, American Political Science Review 88 (March 1994): 14.
32. demokratiuli qveynebis tendenciaze ix. Stuart Bremer-is, Are Democracies
Less Likely to Join Wars? (naSromi warmodgenili iyo Amercian Political Science Association-is yovelwliur Sexvedraze, Chicago, September 3-6, 1992).
33. ufro vrclad ix. Brice Russett-is Grasping the Democratic Peace (Princeton, N.J.,
Princeton University Press, 1993).
34. rogorc miTiTebulia Cashman-is naSromSi What Causes War?, 129.
35. iqve.
36. iqve, 137-139.
37. Rudolph Rummel, Some Empirical Findings, World Politics 21 (1969): 238-239.
omi
585
586
nawil i V
politika
mTaAvrobis
gareSe
Tavi XVII
saeraSoriso
urTierTobebi:
brZola Zlierebisvis
Tavi XVIII
saeTaSoriso
organizacia(ebi):
brZola wesrigisTvis
587
588
Ta v i X V I I
saerTaSoriso
urTierTobebi
brZola
ZlierebisTvis
iyavi realisti: makiaveli da morgenTau
klasikuri evropuli sistema
sistemuri winapirobebi
evropuli
konsensusis marcxi
Tanamedrove globaluri sistema
evrocentrizmis dasasruli
bipo
larobis dasawyisi
ideologiis pri
mati
birTvuli omis safrTxe
urTierT Sekaveba
amerikis sagareo politika: guSin da
dRes ra aris erovnuli interesi? E
erovnuli interesis dacva
didi debatebi: realizmi da idea
lizmi
bumerangis efeqti
axali sagareo
politikis ZiebaSi
idealizmi, ro
gorc egoizmi: zneobis Zala
axali
samyaro, Zveli Cvevebi
axali ten
denciebi, Zveli problemebi
ra
xdeba civi omis Semdeg?
global
uri ekonomika
regionalizmis aR
zeveba
eTnikuri Zaladobis wyevla
aRsasrulis axleburad: `mdumare
gazafxulis~ Tavidan acileba aRsas
ruli Zveleburad: birTvuli iaraRis
gavrcelebis Tavidan acileba
sain
formacio teqnologiebis revolucia
apokalifsuri xedvebi: civilizaciaTa Sejaxeba da anarqia?
589
590
saerTaSoriso urTierTobebi
591
592
saerTaSoriso urTierTobebi
593
(A)
(B)
(C)
sistemuri winapirobebi
saerTaSoriso sistema funqcionirebda efeqtianad, radgan erTi saxelm
wifo, romelic wonasworobis damcvelis saxeliT iyo cnobili, krizisisa
da konfliqtis viTarebaSi sakuTar samxedro Tu politikur SesaZleblobebs
ufro susti aliansis mxareze gadaisroda xolme. didi britaneTi amgvarad
iqceoda, radganac amis saSualebas geografiuli mdebareoba da samxedro
(gansakuTrebiT sazRvao) SesaZleblobebi aZlevda. kontinentis siaxloves
594
saerTaSoriso urTierTobebi
595
evrocentrizmis dasasruli
erT-erTi yvelaze aSkara cvlileba saerTaSoriso politikaSi II msoflio
omis dasrulebis Semdeg evropis saxelmwifoebis gavlenis Semcireba iyo,
romlebic XVII saukunidan saerTaSoriso ZalTa wonasworobis brunvis cen
trs warmoadgendnen. realurad, evropas Crdili pirvelad ori araevropu
li Zalis _ amerikis SeerTebuli Statebisa da iaponiis gaZlierebam miayena,
risi winapirobebic ukve gvian XIX saukuneSi ikveTeboda. II msoflio omis Sem
596
bipolarobis dasawyisi
miuxedavad imisa, rom evropulidan globalur saerTaSoriso sistemaze
gadasvla II msoflio omamde daiwyo, omma es procesi mniSvnelovnad daaC
qara _ nawilobriv msoflio politikis mTavari aqtorebis, evropis sax
elmwifoebis mTavari scenidan CamoSorebiT. yofili didi saxelmwifoebis
adgilze, romelTa raodenoba omis dawyebisas Svids Seadgenda, ori super
saxelmwifo gamoCnda _ amerikis SeerTebuli Statebi da sabWoTa kavSiri.
amerikis SeerTebulma Statebma evropis dasavleT nawilze proteqtoratis
msgavsi ram Seqmna, xolo sabWoTa kavSirma `satelituri~ imperia _ evropis
aRmosavleT nawilSi.
amerikis SeerTebuli Statebi, romelmac pirvelma Seqmna da gamoiyena
birTvuli iaraRi, II msoflio omis Semdeg mcire periodis ganmavlobaSi
birTvul monopolias flobda. sabWoTa kavSirma, dasavleli eqspertebis
Tu politikosebis gasaocrad, warmatebiT gamoscada birTvuli iaraRi 1949
wels da amiT moaxdina imis demonstrireba, rom masac hqonda ufleba super
saxelmwifo yofiliyo.
1950-ian wlebSi samxedro Zlierebisa da ekonomikuri resursebis Tval
sazrisiT, amerikis SeerTebulma Statebma da sabWoTa kavSirma yvela dan
arCeni saxelmwifo daCrdiles. Tumca, maT Soris arsebulma ideologiurma
ufskrulma maT Soris nebismieri saxis TanamSromloba Seaferxa.
ideologiis primati
saerTaSoriso scenaze ori supersaxelmwifos dominireba maT bunebriv
metoqeebad ayalibebda; radganac erTi iyo kapitalisturi da demokratiu
li, xolo meore komunisturi da diqtatoruli, metoqeobam gansakuTrebiT
saSiSi da mZafri xasiaTi miiRo. II msoflio omis dasasrulisaTvis alian
saerTaSoriso urTierTobebi
597
598
urTierT Sekaveba
II msoflio omis Semdgomi ZalTa wonasworobis sistema Sekavebis princips
efuZneboda. birTvuli iaraRis uprecedento gamanadgurebelma efeqtma ga
napiroba Sekavebis principis arseboba, rac konfliqtis prevencias niSnav
da, ramdenadac iseTi saxelmwifoebis erovnuli Tavdacva, rogorc aSS da
sabWiTa kavSiri iyo, moiTxovda agresorisaTvis yovelgvari SezRudvis gar
eSe epasuxaT. Sekaveba amoqmedda ara rogorc abstraqtuli idea, aramed ro
gorc istoriuli aucilebloba. amerikis SeerTebulma Statebma birTvuli
monopolia II msoflio omis Semdeg maleve dakarga, Tumca 1970-iani wlebis
Sua periodamde mainc upirates poziciaSi imyofeboda. 1957 wels sabWoTa
kavSirma pirveli sateliti (Tanamgzavri) gauSva orbitaze. sabWoTa kavSiris
mier ganxorcielebulma kosmosurma gasrolam daanaxa mTels msoflios,
rom igi ukve Sori radiusis raketebis Seqmnis teqnologiasac flobda, anu
sabWoTa kavSirs SeeZlo gaesrola iaraRi sakuTari teritoriidan, romelic
pirdapir amerikuli samizneebisaken iqneboda mimarTuli.
1960-iani wlebis bolos, amerikisaTvis uZlevelobis era dasrulda:
sabWoTa kavSirma Seqmna saxmeleTo saraketo sistema, romlis sawinaaRmde
god adekvaturi Tavdacvis sistema ar arsebobda. axla ukve orive mxare aR
moCnda birTvuli ufskrulis winaSe. Sekaveba gaxda axali lozungi samxedro
strategiis Sesaxeb debatebSi da II msoflio omis Semdgomi ZalTa wonasworo
bis Semadgeneli nawili. Sekavebis Teoriis Tanaxmad, saxelmwifoebi qmnian
birTvul iaraRs ara misi gamoyenebis, aramed sxva saxelmwifoebis mier maTi
gamoyenebis Sekavebis mizniT. aqedan gamomdinare, am saxis iaraRis Sesaqmne
lad saWiro xarjebi mniSvnelovnad gansxvavdeba skolebis, biblioTekebisa
da skverebis mSeneblobasTan dakavSirebuli proeqtebis finansebisagan. am
yvelafris floba moxmarebis gareSe seriozuli Sida politikuri marcxi
iqneboda. amis sapirispirod, birTvuli iaraRis odesme gamoyeneba gamoi
wvevda bevrad ufro seriozul sagareo politikur marcxs, romelsac See
Zlo safrTxeSi Caegdo TviT kacobriobis arseboba.
ase rom, Sekaveba fundamenturad fsiqologiuri fenomenia. rogorc ase
Ti, is sakuTar TavSi maRali riskis mqone pokeris TamaSis elementebs Sei
cavs. pokeris msgavsad, Sekaveba moicavs garkveul realobaze dafuZnebul
interesTa Sejibrs, radganac gadarCenas safrTxe emuqreba, moTamaSeebma
saerTaSoriso urTierTobebi
599
600
saerTaSoriso urTierTobebi
601
bediswera
602
saerTaSoriso urTierTobebi
603
604
saerTaSoriso urTierTobebi
605
606
saerTaSoriso urTierTobebi
607
608
bumerangis efeqti
`bumerangis efeqtis~ koncefcia civi omis dasrulebis Semdeg akade
miur wreebSi amerikis sagareo politikis Sesaxeb debatebis umTavresi Tema
iyo (Tumca debatebi sazogadoebis didi nawilisaTvis umetesad SeumCneve
li darCa). am terminis popularizacia moaxdina Calmers jonsonma, aziis
sakiTxebis eqspertma, romelmac amave saxelwodebis bestseleri dawera.14
centraluri sadazvervo saagentos analitikosebma realurad es koncefcia
TavisTvis gamoigones, Tumca igi Semdeg saerTaSoriso urTierTobebis spe
cialobis mkvlevarebma gamoiyenes. jonsonis azriT:
es termini gulisxmobs [warsulis] im politikuri qmedebebis arasa
survel Sedegebs, romelic amerikuli sazogadoebisaTvis [dRemde]
metwilad gasaidumloebuli iyo. is, rasac yoveldRiuri presa aqvey
nebs _ `teroristTa~ saSineli qmedebebi, `urCi saxelmwifoebi~ an
`iaraRis ukanono movaWreebi~, xSir SemTxvevaSi adrindeli qmedebebis
gamoZaxilia.15
saerTaSoriso urTierTobebi
609
610
saerTaSoriso urTierTobebi
611
612
saerTaSoriso urTierTobebi
613
614
saerTaSoriso urTierTobebi
615
616
saerTaSoriso urTierTobebi
617
globaluri ekonomika
msoflios yvelaze gavlenian saxelmwifoebs Soris politikuri kon
fliqtebis Semcirebis pararelurad izrdeba saerTaSoriso ekonomikis mniS
vneloba. msoflios saxelmwifoebis dedaqalaqebSi gavrcelebuli sityvaa
globalizacia. bunebrivia, rom omisa da mSvidobis problematikis Semci
rebis Sedegad, saxelmwifoebi da maTi liderebi biznessa da keTildReobis
uzrunvelyofis sakiTxebs miubrundnen. eWvgareSea, rom dRes saxelmwifoe
bi ekonomikurad bevrad ufro urTierTdamokidebulni arian, vidre odesme
kacobriobis istoriaSi, Tumca ras niSnavs es yvelaferi? mokled rom vTq
vaT, ekonomikuri urTierTdamokidebuleba, erTi mxriv, ekonomikuri Tanam
Sromlobis, xolo, meore mxriv, ekonomikuri konkurenciis zrdas iwvevs.
msoflio ekonomikis es transformacia umeteswilad didi mravalerovnu
li korporaciebisa da axali sainformacio teqnologiebis arsebobiTaa
ganpirobebuli, romelsac saxelmwifo sazRvrebi ver abrkolebs. garda
amisa, zogierTi problema, magaliTad, regionuli da garemosdacviTi prob
lemebi, SeiaraRebis kontrolis SezRuduli formebi, saerTaSoriso valis
sakiTxebi da ekonomikuri politikis Sejereba krizisebis dros, ubralod
saerTaSoriso TanamSromlobas saWiroebs. magaliTad, msoflio mniSvnelo
bis mqone ekonomikur sakiTxebs pasuxi gaeca 1997-98 wlebSi, rodesac bevrma
aziurma saxelmwifom moulodneli mkveTri ekonomikuri vardna ganicada.
globaluri ekonomikuri safrTxeebis sapasuxod, SemuSavebul iqna dax
marebis programa, romelmac pirdapiri sargebeli moutana bevr saxelmwifos,
maT Soris samxreT koreasa da indonezias. am programas xelmZRvanelobda saerTaSoriso savaluto fondi _ organizacia, romelSic mravali saxelmwifo
Sedis da miznad msoflioSi ekonomikuri stabilurobis ganmtkicebas isaxavs.
saerTaSoriso savaluto fondma koordinacia gauwia didi ekonomikuri ses
xebis gacemas da moiTxova, rom saxelmwifoebs, romelsac is exmareboda, sesxi
mniSvnelovani ekonomikuri reformebis gatarebisTvis gamoeyenebina.
amgvari TanamSromlobiTi mcdelobebis fonzec ki, ekonomikuri
konkurencia saxelmwifoebs Soris mainc izrdeba. xSirad, mTavrobebi cdi
loben asargeblon sakuTari moqalaqeebi Sida sawarmoebis an soflis meur
neobis subsidirebiT, importul saqonelze tarifis dawesebiT, an sxva saxis
savaWro barierebis SeqmniT. amgvari proteqcionistuli qmedebebi xels uS
lis Tavisufal saerTaSoriso vaWrobas da SesaZloa, saerTaSoriso daZabu
618
regionalizmis aRzeveba
msoflios umdidresi saxelmwifoebi geografiul ekonomikur gaerTiane
bebs ayalibeben. xSirad es gaerTianebebi scdeba saxelmwifoTa viwro ekonomi
kur interesebs da did finansur jildos hpirdeba maT. gansakuTrebiT aR
saniSnavia dasavleT evropis saxelmwifoebs Soris arsebuli TanamSromloba
ekonomikisa da vaWrobis sferoebSi. ase rom, evropis kavSirs aqvs erTiani eko
nomika erTiani valutiT da mis sazRvrebSi WeSmaritad Tavisufali vaWrobiT.
evropul saxelmwifoebs Soris arsebuli es ekonomikuri TanamSromloba
evoluciuri xasiaTisaa da wlebis manZilze viTardeba ekonomikuri (erTiani
bazari) da samxedro (nato) TanamSromlobis safuZvelze. yvelaze ufro ST
ambeWdavi is faqti iyo, rom am TanamSromlobiTi urTierTobebis Sedegad
safrangeTsa da germanias Soris arsebuli saukuneobrivi metoqeoba da un
dobloba daZleul iqna. amasobaSi, 1994 wels amerikis SeerTebulma Stateb
ma, meqsikam da kanadamG gaaformes CrdiloeT amerikis Tavisufali vaWrobis
xelSekruleba (NAFTA). mogvianebiT, imave wels, gaCnda idea, rom NAFTA-Si
Cilec CaerToT. 1994 wlis dekemberSi, dasavleT naxevarsferos 34 saxelmwi
fos warmomadgenlebma xeli moaweres SeTanxmebas Tavisufali savaWro zo
nis Taobaze (SeTanxmebas oficialurad amerikis Tavisufali zona ewoda),
romelic gadaWimuli iqneboda kanadidan argentinis teritoriis CaTvliT.
amgvar ekonomikur gegmas unda moecva bazari daaxloebiT 850 milioni momx
marebliT, romelic 13 miliardi amerikuli dolaris Rirebulebis saq
onelsa da momsaxurebas moixmarda [es iniciativebi jer-jerobiT ganuxor
cielebeli rCeba _ mTargmn. Sen.]. da bolos, iaponiam ganamtkica kavSirebi
wynari okeanis auzis sxva saxelmwifoebTan da ikveTeba niSnebi, rom `1990-ian
wlebSi iaponias da aziis axlad industrirebul saxelmwifoebs (samxreTi
korea, singapuri, honkongi da taivani) ZaluZT axali Zlieri blokis Seqmna,
romelic mis wevr saxelmwifoebs vaWrobiT, investiciebiTa da daxmarebe
biT daakavSirebs erTmaneTTan.~32 es potenciuri regionuli bloki yvelaze
naklebad gamokveTilia am sam alianss Soris da amavdroulad, aRmocenebadi
ekonomikuri manqana CineTis saxiT, sakmaod arTulebs mis realizacias.
ra aRmocendeba ekonomikuri Zlierebis amgvari `samTaviani~ koncentra
ciisagan? ra Tqma unda, TanamSromloba am ekonomikur blokebs SigniT gaiz
rdeba. TanamSromloba aseve urTierTdamokidebulebas niSnavs, kargad an
saerTaSoriso urTierTobebi
619
cudad, rogorc es amerikis SeerTebulma Statebma aRmoaCina adreul 1950ian wlebSi, rodesac meqsikis pesos gaufasurebam safrTxe amerikis finansur
bazrebsac Seuqmna. ufro metic, am TanamSromlobidan gamomdinare, bevri
momavali politikuri integraciis imgvar formebs winaswarmetyvelebs, ro
melic saxelmwifo sazRvrebs gadafaravs.
ufro rTuli kiTxva, romelic ismis, Semdegia: rogor moaxerxebs Ta
naarsebobas es sami geoekonomikuri bloki? konkurencia maT Soris
gardauvalia. Tumca, amave dros, ekonomikuri TanamSromlobis potencial
ic didia. bolos, savaraudoa, rom samive blokis saxelmwifoebi regionul
savaWro asociaciebSi wevrobiT isargebleben da advili mosalodnelia, rom
maTsa da bevr ganviTarebad saxelmwifos Soris ekonomikur zRvars gazrd
ian. aseT SemTxvevaSi, regionuli jgufebis arseboba SesaZloa ufro dam
abrkolebeli, vidre xelisSemwyobi faqtori gaxdes globaluri ekonomikis
aRmocenebisaTvis.
620
aRsasruli axaleburad:
`mdumare gazafxulis~ * Tavidan acileba
amerikis SeerTebul Statebsa da TiTqmis mTels msoflioSi garemos
dacviTi sakiTxebis umetesi nawili uyuradRebod rCeboda 1960-ian wle
saerTaSoriso urTierTobebi
621
aRsasruli Zveleburad:
birTvuli iaraRis gavrcelebis Tavidan acileba
ganadgurebis uzarmazari masStabiT gamowvevis SesaZleblobis gamo, ato
muri, biologiuri da qimiuri iaraRi _ zogjer maT ABC iaraRs (inglisuri
Atomic, Biological and Chemical Weapons-is _ atomuri, biologiuri da qimiuri
iaraRi. mTargmn. SeniSvna) uwodeben _ TavisTavad gansxvavebul kategoriad
klasificirdeba. (atomuri iaraRi aseve birTvuli iaraRis saxelwodebiT
aris cnobili; _ es ori saxelwodeba urTierTSemcvlelia). garda imisa, rom
am iaraRs SeuZlia gamoiwvios sicocxlis ganadgureba, infrastruqturis
dazianeba da farTomasStabiani ekologiuri dabinZureba, maTi gamoyenebis
Sedegad aseve moxdeba genetikuri mutaciebi, rasac didi gavlena eqneba mo
maval Taobebze. realurad, maT mier gamowveuli efeqtebis prognozireba an
gakontroleba sakmaod rTulia. saxelmwifoebs, romlebsac aqvs es iaraRi,
surT, rom sxva saxelmwifoebs ar hqondes igi. erayi da CrdiloeTi korea is
ori saxelmwifoa, romelmac scada masobrivi ganadgurebis iaraRis Seqmna, ra
sac amerikis SeerTebuli Statebi da misi mokavSireebi mtkiced upirispird
ebodnen [Tavisi birTvuli programa aqvs irans _ red. Sen.].
marTalia, arsebobs ABC iaraRis gauvrceleblobis SeTanxmebebi (ix. VIII
Tavi), magram bevri is saxelmwifoc ki, romelsac ukve aqvs masobrivi ga
nadgurebis iaraRi, uars acxadebs am SeTanxmebebis xelmoweraze. logikuria,
rom saxelmwifoebrivi arastabiluroba da regionuli konfliqtebi ufro
622
savarudod,
aqvs
birTvuli
iaraRi
CineTi
israeli
safran
geTi
didi
britaneTi
piroba dado,
rom ar
Seqmnis
birTvul
iaraRs
uari Tqva
birTvul
iaraRze
alJiri
belorusia
irani
argentina
yazaxeTi
eErayi*
brazilia
ukraina
lLibia*
indoeTi
germania
pakistani
iaponia
ruseTi
miCneulia,
rom cdilobs
birTvuli
iraRis
mopovebas
CrdiloeT
korea
siria
samxreTi
afrika
SeerTebu
li Statebi
* aSS-s libiasTan daaxloebisa da eraySi intervenciis Semdeg es qveynebi aRar iTvle
bian birTvu-li ambiciebis mqoned. red. Sen.)
saerTaSoriso urTierTobebi
623
624
saerTaSoriso urTierTobebi
625
626
saerTaSoriso urTierTobebi
627
628
anarqia afrikaSi
saerTaSoriso urTierTobebi
629
daskvna
centraluri xelisuflebis ararsebobis gamo saerTaSoriso politikis
moqmedeba mniSvnelovnad gansxvavdeba saxelmwifo Tu Sida politikasagan.
qalaq melosis bediswera saerTaSoriso arenaze samxedro Zlierebis upira
tesi mniSvnelobis ilustrirebas axdens. ZalauflebisaTvis brZola saer
TaSoriso sistemis bunebis Semadgeneli nawilia. yoveli suverenuli sax
elmwifo status kvos Secvlis msurvel sxva saxelmwifosTan konkurenciis
pirobebSi sakuTari erovnuli interesebis dacvas cdilobs. erovnuli in
teresis koncefcia orazrovania, Tumca, moicavs yvelafers, rasac saxelm
wifo liderebi sakuTari qveynis grZelvadiani usafrTxoebisa Tu keTil
dReobis xelSemwyobad miiCneven.
saerTaSoriso politikis mkvlevarebma unda ganasxvavon erTmaneTisa
gan sagareo politikuri miznebi da am miznebis miRwevis saSualebebi. sax
elmwifoebi sxvadasxva saSualebebs irCeven, Tumca, es arCevani yovelTvis
630
saerTaSoriso urTierTobebi
631
sakvanZo sityvebi
politikuri realizmi
ZalTa wonasworobis sistema
wonasworobis damcveli
bipolaruli sistema
marSalis gegma
CrdiloeT
atlantikis
xelSek
rulebis
organizacia (nato)
varSavis xelSekruleba
erovnuli interesi
status kvos strategia
eqspansionizmi
neitraliteti
miumxrobloba
monros doqtrina
Sekaveba
trumenis doqtrina
idealizmi
globalizacia
saerTaSoriso savaluto fondi
naTesavi qveynis sindromi
kiTxvebi gameorebisaTvis
632
SeniSvnebi
1. citirebebi am diskusiidan ekuTvnis Tukidides The Melian Conference, in
Readings in World Politics, me-2 gamoc., red., Robert Goldwin and Tony Pearce
(new York: Oxford University Press, 1970),472-478.
2. Niccolo Machiaveli, The Prince, in The Prince and Discourses (New York: Modern
Library, 1952), 56.
3. iqve, 64
4. Hans J. Morgenthau, Politics Among Nations: The Struggle for Power and Peace,
me-5 gamoc., (New York: McGraw-Hill, 1992), 11.
5. iqve, 22-23.
6. iqve, 11.
7. iqve, 11.
8. iqve, 221-223.
9. iqve, 27.
10. citirebulia, Alexander De Conde, A History of American Foreign Policy:
Growth to World Power, tomi 1, me-3 gamoc., (New York: Scribners, 1978), 130.
11. Alexis De Tocqueville, Democracy in America, tomi 1 (New York: Schocken Books,
1961), 522.
12. George F. Kennan, ``Sources of Soviet Conduct,`` in Caging the Bear: Containment
and the Cold War, red. Charles Gati (Indianapolis: Bobbs-Merrill, 1974), 18.
13. Congressional Record, 80 Cong., 1st sess. (March 1947), 1981.
14. ix. Chalmers Johnson, Blowback: The Costs and Consequences of American Empire
(New York: Holt, 2000).
15. iqve, 8.
16. iqve.
17. iqve, 9.
18. iqve.
19. iqve, 11.
20. magaliTisaTvis ix. Alan Tonelson, ``What is the National Interest?`` in Americas
National Interest in a Post Cold War World, red. Alvin Z. Rubinstein (New York:
McGraw-Hill, 1994), 56. aseve, Barbara Conry, U.S. ``Global Leadership``: A Euphemism for World Policeman, Policy Analysis No. 267 (CATO Institute, February 8,
1997).
21 Max Singer and Aaron Wildavsky, The Real World Order: Zones of Peace/Zones of
Turmoil (Chatham House, 1996), 5-6.
22. iqve, 199.
23. iqve, 5.
24. Martin Gilbert, The Roots of Appeasement (New York: New American Library,
1996).
saerTaSoriso urTierTobebi
633
634
40. Judith Miller, A Child of Privilege Who Champions Terror, New York Times, September 14, 2001, veb-gverdi.
41. Robert D. Kaplan, The Coming Anarchy (New York: Vintage Books, 2001). es best
seleri arsebiTad gamoqveynebul naSromTa krebulia.
42. iqve, 50-51.
Ta v i X V I I I
saerTaSoiso
orgnizaciebi
brZola
wesrgisTvis
gaero civi
deg
didi saerTaSoriso orga
nizaciebis problemebi
saerTaSoriso samarTali
sargeblianoba
iZuleba
Sesruleba da
saerTaSoriso samarTa
li Tanamedrove epoqaSi
saerTa
Soriso samarTlis SezRuduloba
saerTaSoriso samarTlis Sefa
seba
mudmivi swrafva mSvidobisaken
635
636
saerTaSoriso organizaciebi
637
multinacionaluri korporaciebi
kompaniebs, `ucxouri filialebiT, romlebsac firmis produqcia da mar
ketingi qveynis farglebs gareT gaaqvT,~ Cveulebriv, multinacionalur
(mravalerovnul) korporaciebs (MNC) uwodeben. `Tanamedrove multina
cionaluri korporacia aris Svilobil kompaniaTa globaluri qseli.~2 Zli
er, aSS-Si dafuZnebul multinacionalur korporaciaTa magaliTs warmoad
gens jeneral motorsi, maikrosofti, eqsoni, koka-kola, makdonaldsi da
inteli. gasaocari iyo meore msoflio omis bolodan multinacionalur ko
rporaciaTa aRmavloba. 1990-iani wlebSi amgvar korporaciebSi dasaqmebuli
iyo 73 milioni adamiani, rac msoflios anazRaurebadi arasasoflosameur
neo samuSao adgilebis 10% da samrewvelo qveynebSi dasaqmebulTa daax
loebiT 20%-s Seadgenda. pirdapiri Tu arapirdapiri gziT dasaqmebulTa
ricxvi, sul mcire, 150 milioni adamiani iyo, rac mTlianad anazRaureba
di, arasasoflo-sameurneo samuSao adgilebis 20%-s Seadgenda.3 amasTan,
1990-ian wlebSi msoflios 350 umsxvilesi multinacionaluri korporacia
msoflio saqonelbrunvis TiTqmis 40%-s moicavda. amJamad, zogi umdidre
si mravalerovnuli kompaniis wliuri gayidvebi bevri suverenuli qveynis
mTlian Sida produqts aWarbebs.4 msoflio masStabiT korporaciebis gayid
vebi yovelwliurad mraval trilion dolars Seadgens.5 ukve gasagebi xdeba,
ratom miaCnia zogierTs, rom axali msoflio wesrigi fundamenturad gansx
vavdeba winamorbedisagan:
638
saerTaSoriso organizaciebi
639
640
cxrili 18.1
zogierTi tipuri saerTaSoriso arasamTavrobo organizacia (INGO)
saerTaSoriso organizaciebi
641
cxrili 18.2
zogierTi tipuri saerTaSoriso samTavrobo organizacia (IGO)
afrikis ganviTarebis fondi
afrikis miwis Txilis sabWo
arabuli safosto kavSiri
aziis ganviTarebis banki
aziisa da wynari okeanis auzis qveynebis ekonomikuri sabWo
samxreT-aRmosavleT aziis saxelmwifoTa asociacia
centraluri amerikis erTiani bazari
evropis uSiSroebisa da TanamSromlobis organizacia
sayovelTao ekonomikuri daxmarebis sabWo
evropis ekonomikuri Tanamegobroba
evropis kosmosuri saagento
sursaTisa da soflis meurneobis organizacia
yureTa TanamSromlobis sabWo
tropikuli Tinusis interamerikuli komisia
ganviTarebisa da rekonstruqciis saerTaSoriso banki
samoqalaqo aviaciis saerTaSoriso organizacia
yavis saerTaSoriso organizacia
Sromis saerTaSoriso organizacia
zeiTunis zeTis saerTaSoriso sabWo
wiTeli kaliebis (akaciis) kontrolis saerTaSoriso organizacia
centraluri da
samxreT afrikisaTvis
telekomunikaciebis satelitis saerTaSoriso organizacia
veSapTWeris saerTaSoriso komisia
laTinuri amerikis Tavisufali savaWro asociacia
CrdiloeT atlantikis xelSekrulebis organizacia (NATO)
afrikis erTobis organizacia
amerikis saxelmwifoTa organizacia
navTobis eqsportior qveyanaTa organizacia (OPEC)
bananis eqsportior qveyanaTa kavSiri
gaeros saganmanaTleblo, samecniero da kulturis organizacia
(UNESCO)
gaerTianebuli erebis organizacia (gaero)
universaluri (sayovelTao) safosto kavSiri
jandacvis msoflio organizacia
642
saerTaSoriso organizaciebi
643
644
saerTaSoriso organizaciebi
645
646
saerTaSoriso organizaciebi
647
daWirda imas, rom arc erTi potenciuri wevri ar darCeniliyo axali orga
nizaciis miRma (ix. cxrili 18-2). generaluri asamblea Camoyalibda saTaT
biro organod, sadac yvela wevr qveyanas Tanabari warmomadgeneli hyavs da
xmis ufleba aqvs. gaeros qartiis Tanaxmad Seiqmna uSiSroebis sabWo, romlis
`ZiriTadi pasuxismgeblobaa saerTaSoriso mSvidobisa da usafrTxoebis
SenarCunebaa~. qartia azustebs, rom es organo Sedgeba xuTi mudmivi wevr
isa (aSS, sabWoTa kavSiri [romelic ukve ruseTma Secvala], gaerTianebuli
samefo, safrangeTi da CineTi) da aTi aramudmivi wevrisagan. erTa ligisagan
gansxvavebiT, mxolod, egreT wodebul did xuTeuls mieca vetos ufleba
zogierT mniSvnelovan sakiTxze, magaliTad, rogoricaa generaluri mdiv
nis arCeva da aseve mSvidobis uzrunvelyofis zomebi. am gziT, gaeros qar
tia Seecada gamoesworebina legaluri Tanasworobis anomalia politikuri
uTanasworobis pirobebSi. gaeroSi TiToeul wevr qveyanas ekisreba pasux
ismgeblobebi, romlebic Seesabameba TiToeuli maTganis SesaZleblobebs.
gaeros qartiis me-7 TavSi _ `qmedebani mSvidobisadmi muqaris, mSvido
bis darrvevisa da agresiis aqciebis mimarT~ _ aRwerilia, Tu rogor unda
moxdes am movaleobebis ganxorcieleba. 39-e muxlSi dazustebulia, rom
uSiSroebis sabWo wyvets, arsebobs Tu ara muqara da dairRva Tu ara mSvi
doba an ganxorcielda agresiis aqti. amis Sesabamisad igi gascems rekomen
daciebs an wyvets, ra zomebi unda iqnes miRebuli me-41 da 42-e muxlebis Ses
abamisad saerTaSoriso mSvidobis SesanarCuneblad an aRsadgenad. Sesabamis
muxlebSi gawerilia, rogor unda aRasrulos uSiSroebis sabWom sakuTari
movaleobebi. 41-e muxli exeba ekonomikur sanqciebs `ekonomikuri urTier
Tobebis, sarkinigzo, sazRvao, sahaero, safosto, satelegrafo, radio da
komunikaciis sxva saSualebebis nawilobrivi an sruli Sewyvetis CaTvliT.~
42-e muxli aregulirebs iseT situaciebs, sadac ekonomikuri sanqciebi ara
sakmarisia; aseT SemTxvevebSi uSiSroebis sabWom, SesaZloa, ganaxorcielos
sahaero, sazRvao an saxmeleTo operaciebi, romlebic aucilebelia saerTa
Soriso mSvidobis SesanarCuneblad an aRsadgenad. SesaZloa, es gulisxmob
des manevrebs, blokadas an sxva operaciebs wevri qveynebis sahaero, sazRvao
an saxmeleTo Zalebis mier. me-7 Tavis danarCeni muxlebi eTmoba koleqti
uri usafrTxoebis sistemis samxedro komponentebis mowyobas, samxedrosaStato komitetis daarsebis CaTvliT (muxli 47).
am muxlebiT gansazRvrulma saerTaSoriso samSvidobo meqanizmebma
bevrad gadaaWarba erTa ligis Sesabamis meqanizmebs. ufro metic, ro
gorc gaeros egreT wodebuli specializebuli organizaciebis daarsebam
cxadyo, gaero gascda mSvidobisa da usafrTxoebis dacvis funqciebs. am
organizaciebis wyalobiT, gaero did rols asrulebs mTels msoflioSi
sxvadasxva saxis katastrofebTan brZolis, ltolvilTa gansaxlebis, sur
saTisa da soflis meurneobis sferoSi teqnikuri daxmarebis, jandacvasTan
dakavSirebuli problemebis mogvarebisa da mravali sxva TvalsazrisiT. igi
aseve xels uwyobs cxovrebis donis amaRlebas iseTi samsaxurebis saSuale
biT, rogoricaa ekonomikuri da socialuri sabWo (ECOSOC) da gaeros bavS
vTa fondi (UNICEF). da bolos, msoflio bankis (WB), saerTaSoriso savaluto
fondisa (IMF) da gaeros vaWrobisa da ganviTarebis konferenciis (UNCTAD)
648
saerTaSoriso organizaciebi
649
gaerTianebulma
msoflios
umniSvnelovanesma
saerTaSoriso
mraval
gaerTianebulma
erebmaerebma,
msoflios
umniSvnelovanesma
saerTaSoriso
samTavrobo samTavrobo
organizaciam organizaciam,
mraval Svilobil,
SedarebiT
Svilobil,
SedarebiT
mcire
samTavrobo
organizacias Cauyara safuZveli.
mcire
samTavrobo
organizacias
Cauyara
safuZveli.
wyaro:
adaptirebulia
The World
Factbook
Central 1996,
Intelligence
Agency,
1997, da Current
Operations,
UN Department of
wyaro:
adaptirebulia
The
World1996,
Factbook
Central
Intelligence
Agency,Peacekeeping
1997, da Current
Peacekeeping
Public
Information,UN
1997.
Operations,
Department of Public Information, 1997.
mTavari komiteti
mudmivmoqmedi da
saproceduro komiteti
sxva daqvemdebarebuli
organoebi
UNRWA
palestinel
ltolvilTa daxmarebis
da samuSaoTa organizebis gaeros axlo
aRmosavleTis saagento
UNSCOM _ gaeros
specialuri komisia
gaeros sakompensacio komisia
gaeros eray-iranis
sazRvris damdgeni komisia
uSiSroebis sabWo
sameurveo sabWo
generaluri asamblea
saerTaSoriso
sasamarTlo
UN
gaeros specialuri
fondi
UNCTAD
vaWrobisa da
ganviTarebis
gaeros konferencia
UNDP
gaeros ganviTarebis
programa
ekonomikuri da
socialuri sabWo
regionuli
komisiebi
ICAO
samoqalaqo aviaciis
saerTaSoriso organizacia
IBRD
rekonstruqciisa da ganviTarebis saerTaSoriso banki
mudmivmoqmedi
komiteti
IDA
ganviTarebis
saerTaSoriso asociacia
saeqsperto
organoebi
IFC
saerTaSoriso safinanso
korporacia
UNFPA
gaeros mosaxleobis
fondi
UNHCR
gaeros ltolvilTa
umaRlesi komisari
UNICEF
gaeros bavSvTa fondi
UNITAR
gaeros kvlevisa
da treiningis
instituti
UNRISD
gaeros socialuri
ganviTarebis kvleviTi
instituti
UNU
gaeros universiteti
WFP
msoflio
sasursaTo programa
FAO
gaeros sursaTisa da soflis
meurneobis organizacia
funqciuri
komisiebi
UNEP
gaeros garemos dacvis
programa
samdivno
IFAD
soflis meurneobis
ganviTarebis
saerTaSoriso fondi
ILO
Sromis saerTaSoriso
organizacia
IMF
saerTaSoriso savaluto fondi
IMO
saerTaSoriso
sazRvao organizacia
ITU
telekomunikaciebis
saerTaSoriso gaerTianeba
UNESCO
gaeros ganaTlebis,
mecnierebisa da
kulturis organizacia
UNIDO
gaeros samrewvelo
ganviTarebis organizacia
UPU
sayovelTao safosto
kavSiri
MINURSO
gaeros misia dasavleT saharaSi
referendumisaTvis
(1991 w. seqtembridan _ dRemde)
MONUC
gaeros misia kongos demokratiul
respublikaSi (1999 w. dekemberi)
UNDOF _ gaeros teritoriuli dayofis
sadamkvirveblo Zalebi (golanis maRlobi)
(1974 w. ivnisidan - dRemde)
UNFICYP
gaeros samSvidobo Zalebi kviprosSi
(1974 w. martidan _ dRemde)
UNIFIL
gaeros droebiTi Zalebi libanSi
(1978 w. martidan _ dRemde)
UNIKOM
gaeros erayisa da quveiTis
sadamkvirveblo misia
(1991 w. seqtembridan - dRemde)
UNMIBH
gaeros misia bosniasa da hercegovinaSi
(1995 w. dekembridan _ dRemde)
UNIMOGIP
gaeros samxedro sadamkvrveblo jgufi
indoeTsa da pakistanSi
(1949 w. ianvridan - dRemde)
UNMOP
gaeros damkvirvebelTa
misia prevlakaSi (xorvatia)
(1996 w. ianvridan _ dRemde)
UNMIK
gaeros droebiTi administraciuli misia
kosovoSi (1999 w. ivnisidan _ dRemde)
UNOMIG
gaeros sadamkvirveblo misia saqarTveloSi
(1993 w. agvistodan _ dRemde)
UNMEE
gaeros misia eTiopiasa da eritreaSi
(2000 w. ivlisidan _ dRemde)
WHO
jandacvis msoflio organiz.
UNAMSIL
gaeros misia siera leoneSi
(1999 w. oqtombridan _ dRemde)
WIPO
inteleqturi
sakuTrebis dacvis msoflio
organizacia
UNMISET
gaeros daxmarebis misia aRmosavleT
timorSi (2002 w. maisidan _ dRemde)
WMO
msoflio meteorologiuri
organizacia
UNTSO
gaeros zavis sameTvalyureo organizacia
WTO
msoflio savaWro organiz.
(axlo aRmosavleTi)
(1948 w. ivnisidan _ dRemde)
650
651
saerTaSoriso organizaciebi
DOMREP _ generaluri
UNTSO _ gaeros
mdivnis warmomadgenlis
zavis sameTvalyureo
misia dominikis
_ dRemde)
organizacia (1948 w.
UNIPROFOR _ gaeros
_ 1966 w. oqtomberi)
aRmosavleTi)
iugoslavia)
1996 w.ivnisi)
UNSMIH _ gaeros
UNOGIL _ gaeros
UNIMOG _
UNIKOM _
UNIMOGIP _
damkvirvebelTa
gaeros iran-
gaeros erayisa
gaeros samxedro
jgufi libanSi
erayis samxedro
da quveTis
sadamkvirveblo
(1958 w. ivnisi _
sadamkvirvebli
sadamkvirveblo
jgufi indoeTsa
1958 w. dekemberi)
jgufi (1988 w.
misia (1991 w.
da pakistanSi (1949
agvisto _ 1991 w.
seqtembridan _
w. ianvridan _
Tebervali)
dRemde)
dRemde)
UNTMIH _ gaeros
(yof. iugoslavia)
UNPREDEP _ gaeros
UNDOF _ gaeros
daSoriSorebis
MIPONUH _ gaeros
sadamkvirveblo
UNMOT
UNIPOM _
UNGOMAP _
iugoslavia)
Zalebi (1974
_ gaeros
gaeros indoeTi-
gaeros saSuamavlo
w. ivnisidan _
damkvirvebelTa
pakistanis
misia avRaneTsa da
dRemde) (axlo
misia tajikeTSi
sadamkvirveblo
(1994 w. dekemberi
pakistanSi (1998 w.
aRmosavleTi)
misia (1965 w.
aprili _ 1990 w.
_ 2000 w. maisi)
seqtemberi _ 1966
marti)
noemberi)
2000 w. marti)
administracia aRmosavleT
sloveniis, baranjis, da
dasavleT sirmiumisaTvis (1996
UNOMIG _ gaeros
sadamkvirveblo
misia saqarTveloSi
(1993 w. agvistodan
_ dRemde)
MINGUA _ gaeros
kontrolis misia
w. dekembridan - dRemde)
gvatemalaSi (1997 w.
adamianis uflebaTa
w. marti)
(afrika)
UNFICYP _ gaeros
samSvidobo Zalebi
kviprosze (1964 w.
martidan _ dRemde)
ianvridan - dRemde)
ONUCA _ gaeros
sadamkvirveblo misia
sadamkvirveblo jgufi
centralur amerikaSi
seqtemberi)
ONUSAL _ gaeros
sadamkvirveblo misia
el-salvadorSi (1991
w. ivlisi _ 1995 w.
aprili)
UNOSOM I _ gaeros
operacia somaliSi I (1992 w.
aprili _ 1993 w. marti)
MINURSO _ gaeros
misia referendumisaTvis
dasavleT saharaSi (1991 w.
seqtembridan - dRemde)
UNAMSIL _ gaeros
misia siera-leoneSi
(1999 w. oqtomberi _
dRemde)
UNOMSIL _ gaeros
UNEF I _ gaeros
sadamkvirveblo misia
pirveli sagangebo
siera-leoneSi (1998
w. ivlisi _ 1999 w.
oqtomberi)
aRmosavleTi)
UNEF II _ gaeros
MONUA _ gaeros
sadamkvirveblo misia
angolaSi (1997 w. ivnisi _
1999 w. Tebervali)
UNOSOM II _ gaeros
operacia somaliSi II (1993 w.
marti _ 1995 w. marti)
MONUC _ gaeros
organizaciis misia
kongos demokratiul
respublikaSi (1999 w.
dekembridan _ dRemde)
ONUC _ gaeros
operacia kongoSi (1960
w. ivlisi - 1964 w. ivlisi)
MINURCA _ gaeros
misia centraluri
afrikis respublikaSi
(1998 w. aprili _ 2000 w.
Tebervali)
UNOMUR _ gaeros
sadamkvirveblo misia ugandasa
da ruandaSi (1993 w. ivnisi _ 1996
w. marti)
UNOMIL _ gaeros
UNTAG _ gaeros
sadamkvirveblo misia
(1973 w. oqtomberi _
gardamavali periodis
ONUMOZ _ gaeros
liberiaSi (1997 w.
w. dekemberi _ 1994 w.
(namibia)
dekemberi)
_ 1996 w. marti)
seqtembridan _ dRemde)
aRmosavleTi)
652
saerTaSoriso organizaciebi
653
654
saerTaSoriso organizaciebi
655
koleqtiuri samxedro moqmedeba. 1990 wlis agvistoSi, rodesac erayi
quveiTSi SeiWra, gaerom samxedro operaciiT upasuxa. amgvari koleqtiuri
saomari moqmedeba koleqtiuri usafrTxoebis mizniT, romelsac aSS xelmZ
Rvanelobda, vudro vilsonis auxdeneli ocneba iyo. misi xedviT erTa ligas
samxedro Zala msoflioSi mSvidobisa da samarTlianobis dasacavad unda
gamoeyenebina. gaeros moqmedeba eraySi analogiuri iyo 1950 wels Crdilo
eT koreis winaaRmdeg Zalis gamoyeneba. maSinac, koalicias aSS meTaurobda.
amgvarma moqmedebam maSinac problemebi warmoSva. sabWoTa kavSiri ar monaw
ileobda am operaciaSi. moskovi kategoriulad ewinaaRmdegeboda amerikis
mier gaeros gamoyenebas Tavisi sateliti (damokidebuli) saxelmwifos,
samxreT koreis dasacavad. marTalia, samxedro misia gaeros droSis qveS mim
dinareobda, es, egreT wodebuli koreis konfliqti, sinamdvileSi iyo omi,
romelsac SeerTebuli Statebi awarmoebda jer CrdiloeT koreis da Semdeg
CineTis winaaRmdeg. samSvidobo operaciis meTauri, generali duglas makar
turi angariSvaldebuli iyo aSS-s prezidentis da ara gaeros generaluri
mdivnis mimarT.
kidev oTxi aTwleuli gavida, vidre gaero isev CaerTveboda saerTaSor
iso koaliciaSi agresoris winaaRmdeg. civi omis dros yvela aseTi mcdelo
ba uSedegod sruldeboda, radgan TiToeuli zesaxelmwifo vetos uflebas
iyenebda meoris mier SemoTavazebuli Zalismieri gamoyenebis SesazRudad.
1990-91 wlebSi, rodesac SeerTebulma Statebma (britaneTis mxardaWer
iT) eraySi wamoiwyo samxedro operacia `udabnos qariSxali~, gaeros uSiS
roebis sabWoSi Seikribnen msoflios wamyvani saxelmwifoebi, raTa gadaew
yvitaT, rogor epasuxaT erayis agresiisaTvis. es iyo pirveli didi gamocda
gaerosaTvis civi omisSemdgom periodSi. SeerTebulma Statebma moipova
uSiSroebis sabWos mxardaWera erayis winaaRmdeg rezoluciis misaRebad,
mkacri ekonomikuri sanqciebis dasaweseblad da sabolood miiRo Tanxmoba
Zalis gamoyenebaze quveiTidan erayis armiis gansadevnad.
erayis winaaRmdeg omi amerikis moqmedebis Sedegi iyo. gaeros sakuTari
Zalebi eraySi ar gaugzavnia. generaluri mdivani ver akontrolebda verc
koaliciuri Zalebis ganlagebas da verc maT moqmedebas. iq ar imyofeboda
gaeros generaluri Stabi da Sesabamisad ver xelmZRvanelobda koaliciis
wevrTa (ZiriTadad SeerTebuli Statebisa da britaneTis) mier ganxorciele
bul samxedro Tu diplomatiur operaciebs. igi arc operaciis dafinanse
baSi monawileobda. saomar moqmedebebs umTavresad amerikis mokavSireebi:
iaponia, germania, quveiTi da saudis arabeTi afinansebda. amitom, ar Sei
Zleba erayis winaaRmdeg oms gaeros operacia vuwodoT. igi arc koleqtiur
qmedebad SieZleba CaiTvalos. ufro zustad rom vTqvaT, es iyo SeerTebuli
656
saerTaSoriso organizaciebi
657
saerTaSoriso samarTali
mSvidobisa da harmoniulobis ganviTareba SesaZlebelia mxolod dRe
vandeli eri-saxelmwifoebis sistemis pirobebSi. am konteqstSi saerTaSor
iso samarTals SeuZlia gaaZlieros saerTaSoriso organizaciebi, raTa maT
ufro mSvidobiani da usafrTxo msoflios ganviTarebas Seuwyon xeli.
658
350 wlis ganmavlobaSi saerTaSoriso sistema regulirdeba saerTaSoriso samarTliT. es ukanaskneli gansazRvravs saxelmwifoTa uflebebsa da
movaleobebs erTmaneTis mimarT. `TamaSis wesebi~, romlebic suverenulma
saxelmwifoebma aRiares, ZiriTadad xelSekrulebebiT gamoixateba. saerTa
Soriso samarTlis sxva, aseve farTod aRiarebuli wyaroebia Cveuleba da
konvencia; samarTlianobasa da moralze dafuZnebuli zogadi principebi;
agreTve, sasamarTlo gadawyvetilebebi da avtoritetuli iuristebis swav
lebani.
saerTaSoriso samarTlis yvelaze cnobil kodifikaciad rCeba hugo gro
ciusis (omisa da mSvidobis Sesaxeb naSromi), romelic gamoqveynda 1625 wels,
ocdasami wliT adre, sanam 1648 wels vestfaliis zaviT eri-saxelmwifoTa
sistemis dabadeba oficialurad gamocxaddeboda. SemTxveviTi ar aris, rom
Tanamedrove saerTaSoriso sistemis warmoSoba daemTxva TamaSis wesebis
Camoyalibebas, romliTac saerTaSoriso urTierTobebis mowesrigeba xdeba.
vestfaliis zavis Semdeg, saerTaSoriso samarTali yoveldRiuri msoflio
politikis ganuyofeli nawili gaxda.
sargeblianoba
erTi wuTiT warmoidgineT uamravi praqtikuli SekiTxva, romlebzec sar
wmuno pasuxis gacema SeuZlebelia saerTaSoriso normebisa da konvenciebis
gareSe. rogor SeiZleba ganisazRvros sazRvrebi xmeleTsa da zRvaze? da
vuSvaT, or saxelmwifos Soris sazRvarze mdinarea, vin gadawyvetda: (1) sad
unda gaevlo sazRvars: mdinaris napirebs Soris, mis kalapotze, Tu mdinaris
zustad centrSi; (2) mdinare unda yofiliyo Tu ara naosnobisTvis Ria erTi
saxelmwifosaTvis, orive saxelmwifosaTvis, Tu arc erTisaTvis; (3) aqvT Tu
ara mdinaris saTaveSi mdebare saxelmwifoebs dambebis, hidroeleqtrosad
gurebisa da rezervuarebis aSenebis ufleba mdinareebze, romlebic dinebis
boloSi sxva saxelmwifoebis teritoriazec miedineba? am saxis kiTxvebi
Tavs iCendnen saerTaSoriso urTierTobis bevr sxva SemTxvevasa da sferoSi.
ras SeuZlia ama Tu im ucxo qveyanaSi akreditebuli diplomatiuri warmo
madgenlebis usafrTxoebis garantireba? rogor mowesrigdeba moZraoba Ria
zRvaSi? vin wyvets, unda hqondes Tu ara neitralur saxelmwifos ufleba,
gaagrZelos normaluri savaWro urTierToba omSi CarTul orive dapiri
spirebul mxaresTan? esaa ramdenime im arsebiTi mniSvnelobis sakiTxTagan,
romelTa gadawyvetac uaRresad rTuli iqneboda saerTaSoriso samarTlis
arsebobis gareSe.
Sesruleba da iZuleba
gasaocaria, magram saerTaSoriso samarTals adgenen da axorcieleben is
saxelmwifoebi, romelTa SesazRudadac iqmneba igi. rogorc erTi avtori
aRniSnavs:
saerTaSoriso organizaciebi
659
660
saerTaSoriso organizaciebi
661
662
cxrili 18.3
SeiaraRebis kontrolis Sesaxeb ZiriTadi ormxrivi SeTanxmebebi
SeerTebul Statebsa dayofil sabWoTa kavSirs/ruseTs Soris
TariRi
SeTanxmeba
ZiriTadi miznebi
1963
1971
1971
1972
1972
1972
1972
1973
supersaxelmwifoTagan
moiTxovs
konsultaciebs
birTvuli omis safrTxis gaCenis SemTxvevaSi.
1974
1974
1976
1977
1979
gamoc
Salt II (araratificirebuli)
awesebs strategiuli matareblebis, MIRV-ed raketebis,
grZeldistanciuri bombdamSenis, frTiani raketebis,
kontinentTaSorisi balistikuri raketebis da sxva iara
Ris zRvars; zRudavs iaraRis gamocdas.
1987
saerTaSoriso organizaciebi
TariRi
SeTanxmeba
663
ZiriTadi miznebi
1987
1990
1990
1991
1992
START I protokoli
1992
1992
1993
START II
1995
1997
1997
konversiis Sesaxeb
1997
START III
664
saerTaSoriso organizaciebi
665
666
saerTaSoriso organizaciebi
667
668
saerTaSoriso organizaciebi
669
670
daskvna
ra wvlili miuZRvis saerTaSoriso organizaciebsa da saerTaSoriso
samarTals mSvidobiani samyaros SenebaSi? vaWrobaze, mogzaurobasa da yve
la saxis mimosvlaze saxelmwifo barierebis Semcireba aisaxa Tanamedrove
msoflioSi arasamTavrobo aqtorebis zrdaSi, maT Sorisaa multinacio
naluri korporaciebi, saerTaSoriso samTavrobo organizaciebi da saer
TaSoriso arasamTavrobo organizaciebi. mravalerovnulma ekonomikurma
SeTanxmebebma da samxedro kavSirebma aseve gaaZlieres regionuli da saer
TaSoriso urTierTdamokidebuleba.
miuxedavad amisa, saerTaSoriso organizaciebisa da saerTaSoriso Se
Tanxmebebis es STambeWdavi qseli Tavisufali ar aris saxelmwifo SuRl
isagan. mravalmxrivma saerTaSoriso organizaciebma daamtkices TavianTi
dadebiTi roli saerTaSoriso arenaze xangrZlivi mSvidobisa da stabilu
robis uzrunvelyofaSi. meoce saukuneSi erTa liga daiSala dapirispire
buli erovnuli interesebis gamo. civi omis ganmavlobaSi gaero mraval
dabrkolebas gadaawyda, Tumca warmatebasac miaRwia, rogorc mSvidobis
SenarCunebis institutma. muSaoba mSvidobis SenarCunebis sferoSi gaizar
da civi omisSemdgom samyaroSi. am periodSi Sedga gaeros egidiT koleqti
uri samxedro aqcia erayis winaaRmdeg.
saerTaSoriso samarTali aregulirebs da aiolebs urTierTobebs da
moukidebel saxelmwifoebs Soris, romelTa urTierToba sxva mxriv Sei
Zleba qaosuri iyos. rogorc gaeros, saerTaSoriso samarTalsac, zogadad,
araTanmimdevruli istoria aqvs. saerTaSorso samarTlis Tanamedrove mag
aliTebia Jenevisa da haagis konvenciebi, romlebmac gansazRvres omis we
sebi da daadgines SeiaraRebis SemzRudveli mravalmxrivi xelSekrulebebi.
saerTaSoriso ekologiuri molaparakebebi saerTaSoriso samarTlis sul
ufro metad mniSvnelovani nawili xdeba. saerTaSoriso samarTlis SezRud
saerTaSoriso organizaciebi
671
sakvanZo sityvebi
funqcionalizm funqcionalistebi
urTierTdamokidebuleba
arasaxelmwifo aqtorebi
multinacionaluri korporaciea
saerTaSoriso arasamTavrobo orga
nizaciebi (INGO)
saerTaSoriso samTavrobo organizaciebi (IGO)
britaneTis Tanamegobroba
msoflio savaWro organizacia (WTO)
CrdiloeT amerikis Tavisufali
vaWrobis SeTanxmeba (NAFTA)
evrokavSiri (EU)
erTa liga
koleqtiuri usafrTxoeba
saSinao iurisdiqcia
saerTaSoriso samarTali
Jenevis konvencia
haagis konvencia
strategiuli SeiaraRebis
Semcirebis xelSekruleba II
(START II)
antarqtidis SeTanxmeba
kosmosis SeTanxmeba
birTvuli iaraRis gauvrcele
blobis SeTanxmeba
zRvis fskeris SeTanxmeba
konvencia biologiuri iara
Ris Sesaxeb
konvencia qimiuri iaraRis
Sesaxeb
saerTaSoriso sasamarTlo
savaldebulo iurisdiqcia
kiTxvebi gameorebisaTvis
1. gansazRvreT arasamTavrobo faqtorebi saerTaSoriso politikaSi. ra
gavlena aqvs mas saerTaSoriso sistemaze?
2. ram ganapiroba gaeros daarseba? riT gansxvavdeba igi erTa ligisagan?
3. ras akeTebs gaeros uSiSroebis sabWo da rogor iRebs is gadawyvetile
bebs?
4. sad gamoiyenes gaeros samSvidobo operaciebi yvelaze metad 1990-ian wle
bamde? rogor Seicvala saerTaSoriso mSvidobis SenarCunebis konteqsti
civi omis dasrulebis Semdeg? CamoTvaleT adgilmdebareoba sami an oTxi
yvelaze ambiciuri samSvidobo misiisa bolo wlebSi.
5. asrulebs Tu ara saerTaSoriso samarTali pozitiur rols Tanamedrove
saerTaSoriso urTierTobebSi? pasuxi daasabuTeT.
6. ra SezRudvebi aqvs saerTaSoriso samarTals?
7. ramdenad efeqtianad funqcionirebs saerTaSoriso sasamarTlo?
8. risi gakeTeba aris SesaZlebeli msoflio politikaSi saerTaSoriso
samarTlis rolis gazrdisaTvis?
9. aniWebs Tu ara msoflio politikis tendenciebi upiratesobas saerTa
Soriso sasamarTlos? ufro farTo rols aniWebs mas, Tu ufro mcires?
672
SeniSvnebi:
1. Charles W. Kegley, Jr., and Eugene Wittkopf, American Foreign Policy: Pattern and
Process, me-2 gamoc., (New York: St. Martins Press, 1987), 149-150.
2. pirveli citata aris Joan Edelman Spero-s naSromSi The Politics of Economic
Relations, me-4 gamoc., (New York: St. Martins Press, 1991), 104. meore ki Bruce
Kogut-is Foreign Policy (Spring 1998): 7; online at www.findarticles.com/cf_dls/
m1181/n110/20492572/.
3. rogorc gaeros World Investment Report-Si aris naTqvami. reziumesaTvis ix.
Francis Williams, `Global Business: A Fact of Life _ UNCTADs World Investment
Report Assesses the Role of Multinationals, Financial Times, August 31, 1994, 4.
4. Lester Brown, et al., Vital Signs: The Trends That Are Shaping Our Future (New
York: Norton, 1993), 74.
5. Charles W. Kegley, Jr., and Eugene Wittkoph, World Politics: Trend and Transformation, me-6 gamoc., (New York: St. Martins Press, 1997), 129.
6. Kogut, Foreign Policy, 1; online reprint at findarticles.com
7. Joan Edelman Spero, The Politics of Economic Relations, 112-113.
8. George Modelski, ed., Transnational Corporations and World Order (New York:
Freeman, 1979),3.
9. Kegley and Wittkopf axdenen IGO-ebis klasifikacias wevrobis moculobisa
da miznebis raodenobis mixedviT. aq mocemulia maTze miTiTeba. ix. Kegley
and Wittkopf, World Politics, 144-148.
10. Harold K. Jacobson, Networks of Interdependence: International Organization and
the Global Political System (New York: Knopf, 1979).
11. citirebuli Inis L. Claude, Jr., Power and International Relations-Si (New York:
Random House, 1962), 97.
12. Margaret Karns, `Maintaining International Peace and Security: UN Peacekeeping
and Peacemaking, in World Security: Challenges for a New Century, me-4 gamoc.,
red. Michael Klare da Daniel Thomas (New York: St. Martins Press, 1994), 199.
Cveni msjeloba gaeros rolis Sesaxeb civi omis Semdeg eTanxmeba karnesas
da Cven valSi varT misi naSromis winaSe.
13. Karns, Maintaining International Peace, 206.
14. Hans J. Morgenthau, Politics among Nations: The Struggle for Power and Peace,
me-5 gamoc., (New York, Knopf, 1978), 281.
15. Lassa Francis Oppenheim, International Law: A Treatise, nawili 1, me-2 gamoc.,
(London: Longman, 1912), 281.
16. Kegley, Jr., and Wittkopf, World Politics, 472.
17. es citata gadmotanilia Associated Press-dan, Semdegi statiis mixedviT
Henry Slapper, Guus J. M. Velders, John S. Daniel, Frank R. de Gruijl, and Jan C.
van der Leun, `Estimates of Ozone Deplation and Skin Cancer Incidence to Examine
the Vienna Convention Achievements, Nature 384 (November 1996): 256-258.
saerTaSoriso organizaciebi
673
sityvari:
adamianis buneba adamianTa saerTo niSnebi, romlebic gansazRvravs maT
reaqciebs garemosa da sxva adamianebis mimarT.
adamianis uflebaTa deklaracia 1789 wlis agvistoSi safrangeTis erovnuli
asambleis mier miRebuli es mokle manifesti Seiqmna rogorc
preambula mogvianebiT dasaweri liberalur-demokratiuli
konstituciisa; man suverenuli Zalaufleba ers mianiWa,
magram SezRuda igi sicocxlis, sakuTrebis da usafrTxoebis
individualuri uflebebiT.
administraciuli decentralizacia marTvis kompetenciebis gadacema
centraluri
xelisuflebisgan
adgilobrivi
biu
rokratiisTvis.
avtokratia erTi mmarTvelis SeuzRudavi politikuri Zalaufleba.
avtoritarizmi am terminiT xasiaTdeba saxelmwifoebi, sadac mTeli
legitimuri
Zalaufleba
koncentrirebulia
erTi
pirovnebis (diqtatoris) an mcire jgufis (oligarqiis)
xelSi,
individualuri
uflebebi
saxelmwifos
nebasurvils eqvemdebareba, xolo politikuri Zalauflebis
SesanarCuneblad yvela SesaZlo saSualeba gamoiyeneba.
avtoriteti xelisuflebis unari, sazogadoebis wevrTa morCileba
daimsaxuros.
aziuri gripi termini, romliTac aRniSnaven 1997 wlis areulobas aziis
safondo birjebze, finansur institutebsa da ekonomikebSi.
amerikis revolucia (1775-83) am epoqalurma movlenam, romelsac agreTve
`damoukideblobisTvis oms~ an `revoluciur oms~ uwodeben,
bolo mouRo amerikis camet koloniaze didi britaneTis
batonobas da 1787-89 wlebSi amerikis SeerTebuli Statebis
Seqmnas daudo safuZveli; mas Cveulebriv 1776 wels
damoukideblobis deklaraciis miRebiT aTariReben.
amerikuli konservatizmi politikuri midgoma aSS-Si, romelic sxva
RirebulebebTan
SedarebiT
upiratesobas
ekonomikur
keTildReobas, usafrTxoebas da tradicias aniWebs.
amerikuli liberalizmi politikuri midgoma aSS-Si, romelic sxva
RirebulebebTan SedarebiT upiratesobas individualizms,
Tanasworobas da samoqalaqo uflebebs aniWebs.
anarqizmi doqtrina, romelic principulad ewinaaRmdegeba nebismieri saxis
xelisuflebis arsebobas da xSirad ukanono da Zaladobrivi
meTodebiT ebrZvis mas.
angariSsworeba (retribution) damnaSaveTa dasja imis safuZelze, rom maT
boroteba Caidines da tanjvas imsaxureben.
antarqtidis SeTanxmeba saerTaSoriso xelSekruleba, romelic karZalavs
yovelgvar samxedro saqmianobas antarqtidis kontinentze
da uSvebs iq nebismieri qveynis mier ganxorcielebul
674
RonisZiebaTa inspeqtirebas. is agreTve auqmebs nebismieri
qveynis teritoriul pretenziebs antarqtidis mimarT da
xelmomwer mxareebs avaldebulebs mSvidobian TanamSromlobas
kvlevebis sferoSi.
antisaxelmwifoebrivi terorizmi terorizmi, mimarTuli xelisuflebis da
saxelmwifo institutebis winaaRmdeg.
arakonvenciuri monawileoba politikuri aqtivobis formebi, romlebic
kanons ar ewinaaRmdegeba, magram moqalaqeTa umravlesobis
mxridan gakicxvas imsaxurebs.
arasamarTlebrivi monawileoba politikuri saqmianoba, romelic
winaaRmdegobaSi modis saxelmwifos kanonebTan.
arasaxelmwifo aqtorebi eri-saxelmwifoebisgan gansxavebuli moqmedi pirebi,
rogoricaa multinacionaluri korporaciebi, arasamTavrobo
organizaciebi, saerTaSoriso arasamTavrobo organizaciebi,
romlebic
garkveul
rols
TamaSoben
saerTaSoriso
politikaSi.
araZaladobrivi winaaRmdegoba konfrontaciisa da protestis araZaladobrivi
forma; mas xandaxan `samoqalaqo daumorCileblobasac~
uwodeben.
asi yvavilis kampania mokle periodi CineTis istoriaSi (1956 w.), rodesac
mao Ze-dunma gasaqani misca gamoxatvis Tavisuflebasa da
individualizms. es politika Seicvala reJimis mimarT
gaxSirebuli kritikis pasuxad.
askriptiuli sazogadoeba sazogadoeba, romelSic individs statusi da
mdgomareoba ganesazRvreba misi religiiT, sqesiT, asakiT an
sxva msgavsi niSniT.
axali industriuli qveynebi qveynebi, romlebmac bolo aTwleulebSi miaRwies
ekonomikis ayvavebas, industriis saeqsporto dargebis
ganviTarebas da saSualo klasis swraf zrdas: magaliTad,
samxreT korea, taivani, singapuri, tailandi.
balfuris deklaracia ase ewoda britaneTis sagareo saqmeTa ministris
pativsacemad, romelmac 1947 wels gamoacxada, rom `britaneTi
mxars uWers palestinaSi ebraeli xalxisTvis erovnuli saxlis
dafuZnebas~ da ikisra valdebuleba, rom `xels Seuwyobs am
miznis miRwevas im pirobiT, rom araferi unda gakeTdes iseTi,
rac Selaxavs palestinis arsebuli ara-ebrauli Temebis
samoqalaqo da religiur uflebebs an romelime sxva qveyanaSi
mcxovreb ebraelTa uflebebs da politikur statuss~.
bastilia safrangeTis revoluciis dros (1789) es iyo parizis avadsaxsenebeli
samefo sapyrobile; 1789 wlis 14 ivliss bastiliaze xalxis
ieriSma da tusaRTa gaTavisuflebam mZime dartyma miayena
monarqias da safrangeTis istoriaSi mTeli epoqis aRsasrulis
simbolod iqca. mogvianebiT revolucionerebi giliotiniT
gauswordnen TviT burbonTa samefo dinastias, kerZod mefe
lui XVI-s da mis eqstravagantul meuRles, dedofal maria
antuanetas.
675
bikameralizmi ix. orpalatiani sistema.
bipolaruli sistema ix. orpolusiani sistema.
birTvuli iaraRis gauvrceleblobis SeTanxmeba 1968 wels Seqmnili
saerTaSoriso xelSekruleba, romlis mizania Seaferxos
birTvuli iaraRis armqone erebis mier aseTi iaraRis mopoveba.
mas ar SeuerTdnen safrangeTi, CineTi da sxva qveynebi,
romlebic aqtiurad cdilobdnen birTvuli iaraRis xelSi
Cagdebas.
birTvuli monopolia mas adgili aqvs, roca dapirispirebaSi myofi ori
qveynidan erTs birTvuli iaraRis gamoyenebis realuri
SesaZlebloba aqvs; meore msoflio omis Semdeg SeerTebuli
Statebi daaxloebiT aTi wlis manZlze inarCunebdnen birTvul
monopolias.
biujetis deficiti centraluri xelisuflebis mier wlis ganmavlobaSi
imaze metis daxarjva, vidre is Semosavlebis saxiT iRebs.
wlebis ganmavlobaSi es deficiti saxelmwifo valad iqceva
da mniSvnelovani xangrZlivvadiani gavlena aqvT qveynis
ekonomikis sijansaResa da keTildReobaze (ix. agreTve
erovnuli vali).
bihevioralistebi am mimdinareobis momxreebi politikis Seswavlisas qcevas
ZiriTadad faqtebze dayrdnobiT afaseben.
bihevioristuli fsiqologia fsiqologiis skola, romlis Tanaxmadac
adamianTa da cxovelTa qcevas garemodan an sxva adamianebisgan
miRebuli
stimulebi
(gamRizianeblebi)
gansazRvravs;
Sesabamisad, SesaZlebelia adamianTa da cxovelTa qceviT
manipulireba, Tu sasurvel qcevas pozitiur stimulebs
SevuTanadebT, xolo arasasurvels negatiurs.
bihevioraluri inJineria waxalisebisa da sasjelis kargad daprogramebuli
gamoyeneba individsa Tu cxovelSi qcevis sasurveli wesebis
dasamkvidreblad.
breidis kanoni prezident ronal reiganis pirveli pres-mdivnis jeims
breidis saxeliT cnobili kanoni (ZalaSi Sevida 1994 wels),
romelic iaraRis yidvisas xuTdRian mosacdel vadas awesebs;
misi mizania, dro misces samarTaldacvis organoebs, gaarkvion,
myidveli nasamarTlevi xom ar aris. (breidi mZimed daiWra
1981 wels prezident reiganze ganxorcielebuli Tavdasxmis
dros).
britaneTis Tanamegobroba TvalsaCino magaliTi preferenciuli savaWro
SeTanxmebisa, rodesac ramdenime saxelmwifo Tanxmdeba,
erTmaneTs eqskluziuri savaWro upiratesobebi mianiWos.
moicavs did britaneTs da misi yofili koloniebis
umravlesobas.
britaneTis raji britaneTis koloniuri mmarTveloba aziis subkontinentze
me-18 saukunidan 1947 wlamde, rodesac indoeTma da pakistanma
damoukidebloba moipoves.
676
bundesrati zeda palata germanul federalur sistemaSi. mis wevrebs,
romelTac uSualod niSnaven qveynis miwebi (Lnder), ZiriTadad
araformaluri gavlena aqvT sakanonmdeblo procesze.
bundestagi qveda palata germanul federalur sistemaSi, romelsac wamyvani
roli aqvs qveynis sakanonmdeblo saqmianobaSi.
bunebiTi mdgomareoba adamianTa cxovrebis wesi manamde, sanam Seiqmneboda
qcevis socialuri kodeqsebi da normaluri adamianuri qcevis
kontrolis koleqtiuri teqnikebi.
burJuazia marqsistul ideologiaSi, kapitalistTa klasi.
`gamarjvebuls yvelaferi miaqvs~ (winner-takes-all) saarCevno sistema,
romelSic imarjvebs kandidati, vinc yvelaze met xmas iRebs.
gamoCenili liderebi individebi, visac gansakuTrebuli politikuri sibrZnisa
da unarebis meSveobiT Tavisi qveynebi gansakuTrebuli
gansacdelidan gamoyavs.
ganviTarebadi qveynebi qveynebi, sadac ar aris uzrunvelyofili politikuri
Zalauflebis gadacemis meqanizmebi, saxelmwifos mxridan
servisebi da piradi usafrTxoeba.
ganmeorebadi gamokiTxvebi (tracking polls) amomrCevelTa erTsa da imave
SerCevasTan ramdenjerme Catarebuli gamokiTxvebi, romelTa
mizania droSi cvalebadi ganwyobebis dinamikis Seswavla.
gancalkevebuli kunZulebi ojaxi, eklesia Tu sxva socialuri organizacia,
romlis SigniTac SeiZleba SenarCundes Sida winaaRmdegoba
gabatonebuli totalitaruli reJimis winaaRmdeg.
garantirebuli urTierTgandgureba CixSi Sesuli dapirispireba birTvuli
SeiaraRebis
sferoSi,
rodesac
orive
mowinaaRmdege
saxelmwifom icis, rom Tu erT-erTi oms wamoiwyebs, Tavdasxmis
obieqts gancdili moulodneli birTvuli Setevis miuxedavad
mainc darCeba sapasuxo, `meore dartymis~ sakmarisi unari, rom
agresors miuReblad mZime ziani miayenos. civi omis dros amas
eyrdnoboda or zesaxelmwifos Soris stabiluri strategiuli
urTierToba.
gaorebuli aRmasrulebeli xelisufleba (dual executive) saparlamento
sistemebSi miRebuli funqciebis ganawileba or pirovnebas
saxelmwifos meTaursa da umaRles aRmasrulebel Tanamdebobis
pirs Soris. ukanasknelis rols premier-ministri asrulebs,
xolo saxelmwifos ceremoniul meTaurad romelime sxva
arCeuli piri (prezidenti) an monarqi gvevlineba.
gaucxoeba ubralo moqalaqeebis ganwyoba, rom politikuri monawileobis
normalur formebs Sedegi ar moaqvs an rom maT ar eZlevaT
politikur procesebSi qmediTi monawileobis SesaZlebloba.
gayofili aRmasrulebeli xelisufleba (divided executive) viTareba
safrangeTis xelisuflebaSi, rodesac prezidenti da pre
mier-ministri xSirad sxvadasxva partiebsa Tu politikur
msoflmxedvelobebs warmoadgenen.
gawveva pirdapiri kenWisyra arCeuli Tanamdebobis piris gadasayeneblad.
677
genderuli gansvla es termini gamoiyeneba SeerTebul StatebSi qalebisa
da mamakacebis saarCevno qcevebs Soris gansxvavebaTa
dasaxasiaTeblad.
gansxvaveba
yvelaze
TvalsaCinoa
im
politikur
problemebTan
mimarTebaSi,
romlebic
xelisuflebis mier Zalis gamoyenebis marTebulobas exeba.
generaluri Statebi (Estates-General) safrangeTis sakanonmdeblo organo
1789 wlamde, romelSic warmodgenili iyo sami wodeba
samRvdeloeba, Tavadaznauroba da ubralo xalxi.
gestapo nacistur germaniaSi ase erqva saidumlo saxelmwifo policias
hitleris instruments, romelsac is ebraelTa da politikur
oponentTa masobrivi teroris gasatareblad iyenebda.
glastnosti sityva-sityvtiT niSnavs `Riaobas~; es termini aRniSnavs sabWoTa
kavSirSi mixeil gorbaCovis mier cenzuris Sekvecas da
politikuri debatebisa da gansxvavebuli azrisTvis asparezis
Seqmnas.
glastnostis pirveladobis modeli ganviTarebis Teoria, romlis Tanaxmadac
liberaluri politikuri reformebi win unda uswrebdes
ekonomikur reformebs.
globalizacia procesi, ris Sedegadac teqnologiurad yvelaze gan
viTarebuli demokratiebis Rirebulebebi, ganwyobebi, da
mokidebulebebi da produqtebi mTel msoflioSi vrceldeba
mas-mediisa da vaWrobis meSveobiT.
gomindani CineTis nacionalisturi partia Can kai-Sis liderobiT. 1949 wels
daamarcxa mao Ze-dunma.
gradualizmi rwmena, rom mniSvnelovani sazogadoebrivi cvlilebebi unda
ganxorcieldes TandaTanobiT, reformebis gziT, da ara
erTbaSad, revoluciuri wesiT.
gulagis arqipelagi metaforuli saxeli, riTac cnobilia yofil sabWoTa
kavSirSi ioseb stalinis mier Seqmnili da saidumlo policiis
mier marTuli monuri Sromis banakebi, sadac gansxvavebulad
moazrovne da politikurad arasasurvel pirebs agzavnidnen.
damoukidebel saxelmwifoTa Tanamegobroba (dsT) sabWoTa kavSiris daSlis
Semdeg Semqnili axlad suverenuli qveynebis susti federacia.
masSi Sevida TiTqmis yvela respublika, manamde ssrk nawili
rom iyo.
danaSauli kacobriobis winaaRmdeg danaSaulis kategoria, romelic pirve
lad niurgbergSi nacisti samxedro damnaSaveebis gasamarTle
bisas gamoiyenes; mieyeneba milionobiT udanaSaulo moqalaqis ganurCevlad ganadgurebis SemTxvevebs.
danaSauli mSvidobis winaaRmdeg samxedro damnaSaveTa niurbergis
sasamarTloze gamoyenebuli kategoria, romelic mieyeneba
saerTaSoriso mSvidobis darRvevas gaumarTlebeli, agresiuli
omiT.
daqvemdebarebis Teoria mis mixedviT ganviTarebadi qveynebi Raribi da
mdidar erebze damokidebuli rCebian didi xnis manZilze
678
kolonializmis formaluri dasrulebis Semdeg, radgan
industriuli erebi (dasavleTi) yvela Rones (politikurs,
ekonomikurs, samxedrosa da kulturuls) xmaroben nakleb
ganviTarebuli da Warbi iafi muSa xelis mqone qveynebis
mxridan konkurenciis aRsakveTad. amiT narCundeba msoflio
ekonomikuri sistema, sadac dabalia fasebi nedleulsa da
soflis meurneobis produqtebze.
devolucia aSS federalizmis konteqstSi es aris Statebisa da adgilobrivi
xelisuflebisTvis meti uflebebis miniWeba, raTa maT
vaSingtonis Carevis gareSe SemoiRon kanonebi, gaataron
politika da miiRon gadawyvetilebebi.
deitonis SeTanxmebebi 1995 wels parizSi (safrangeTi) xelmowerili
samSvidobo SeTanxmeba bosniis omis dasrulebis Taobaze; man
qveynis teritoriis 49 procenti serbebs gadasca, xolo 51
procenti muslimebsa da xorvatebs, saraevos dedaqalaqis
statusi SeunarCuna da Seqmna centraluri xelisufleba
koleqtiuri saprezidento mmarTvelobiTa da parlamentiT.
demagogi adamiani, romelic saxelmwifo Tanamdebobis mopovebas cdilobs
popularuli SiSebisa da crurwmenebis manipulirebiT, Semdeg
ki Tanamdebobas piradi gamorCenisTvis iyenebs.
`demokratizacia~ mixeil gorbaCovis SemoRebuli politika yofil sabWoTa
kavSirSi demokratiul reformaTa wasaxaliseblad, rac
agreTve gulisxmobda met konkurencias komunisturi partiis
SigniT.
demokratiis kedeli kedeli pekinis centrSi, romelzec 1978 wlidan dauSves
reJimis sajaro kritika.
demokratiis korelatebi pirobebi da garemoebebi, romlebic erSi demokratiis
Seqmnasa da SenarCunebasTan pozitiur korelaciaSi myofad
miiCneva.
demokratiuli mSvidobis paradoqsi demokratiuli saxelmwifoebi
xSirad arian samxedro TavlsazrisiT Zlieri, eomebian sxva
saxelmwifoebs, axdenen samxedro intervencias, xandaxan
agresiis aqtebs Cadian, magram erTmaneTs ar eomebian.
demokratiuli socializmi mmarTvelobis forma, romelic emyareba saerTosaxalxo arCevnebs, ekonomikis ZiriTad seqtorebze saxelmwifo
sakuTrebasa da kontrols da moqalaqeTa keTildReobaze
mimarTul farTo socialur programebs jandacvisa da
ganaTlebis sferoSi.
diadi proletaruli kulturuli revolucia 1966 wels dawyebuli qaoturi
periodi, rodesac mao Ze-dunis miTiTebiT CineTis axalgazrdebi
(`wiTeli gvardia~) Tavs esxmodnen biurokratiul da samxedro
Tanamdebobis pirebs kapitalisturi da materialisturi
tendenciebis aRmofxvris sababiT. eWvmitanil Tanamdebobis
pirebs
iZulebiT
agzavnidnen
SromiT
koloniebSi
`gamosasworeblad~.
679
dialeqtikuri materializmi karl marqsis Teoria istoriuli progresis
Sesaxeb, romlis Tanaxmadac ekonomikuri klasebi erTmaneTTan
brZoliT
safuZvels
uqmnian
ekonomikur
sistemaTa
ganviTarebad Tanmimdevrobas, romelic sabolood uklaso
sazogadoebis SeqmniT dasruldeba.
didi naxtomi CineTis ekonomikuri struqturis gardaqmnisa da modernizaciis
mcdeloba mao Ze-dunis mier 1950-iani wlebis bolos da 1960-iani
wlebis dasawyisSi; am dros mTeli mosaxleoba mobilizebuli
iyo TviTkmar komunebad, romelTa SigniT yovelgvari
saqmianoba jgufuri wesiT mimdinareobda.
distopia sazogadoeba, romlis Semqmnelebs srulyofili politikuri
wesrigis Camoyalibeba swaddaT, magram aRmoaCines, rom
Zalauflebis SenarCuneba mxolod ZaladobiT da komunikaciis
saSualebebze uxeSi monopoliiT SeeZloT.
disciplinebuli partiebi saparlamento demokratiebSi es niSnavs imas, rom
kanonmdeblebi rogorc wesi erTiani partiuli jgufebis saxiT
aZleven xmas partiuli platformis mxadasaWerad.
doqtor bonebis saqme precedenti inglisis sasamarTloSi (1610 w.), rodesac
iuristma edvard qouqma Camoyaliba principi, riTac kanonis
uzenaesobasTan winaaRmdegobaSi mosuli sakanonmdeblo
aqtebi Zaladakargulad cxaddeba.
duma sruli oficialuri saxelia `saxelmwifo duma~ an `saTaTbiro~; ase qvia
ruseTis erovnuli sakananmdeblo organos federaluri
sakrebulos qveda palatas. is 1993 wlis konstituciiT aRdga
mas Semdeg, rac 1917 wels gaauqmes. masSi Sedis 450 deputati,
romelTagan naxevars saerTo-erovnuli partiuli siebiT
irCeven, meore naxevars ki erTmandatiani olqebidan.
evgenika saxeobaTa memkvidreobiTi Tvisebebis kontrolze mimarTuli
moZRvreba; Cveulebriv, is mimarTavs SerCeviT Sejvarebas
saxeobis gaumjobesebis mizniT.
evrokavSiri evropeli erebis ekonomikuri asociacia; adre cnobili iyo
rogorc saerTo bazari an evropis ekonomikuri gaerTianeba.
evrokomunizmi tradiciuli sabWoTa komunisturi Teoriis saxecvlileba
dasavleT evropaSi, romelmac uari Tqva Zaladobriv
revoluciasa da diqtaturaze da arsebuli saxelisuflebo
struqturebis arCevnebis gziT gakontrolebas mianiWa
upiratesoba.
eTnikuri wmenda bosniaSi gavrcelebuli praqtika, rodesac muslimanebs
ZaladobiT aZevebdnen qalaqebidan da soflebidan.
eTnocentrizmi erebis uunaroba, met-naklebad obieqturad Seafason sa
kuTari qmedeba nacionalizmis ideologiis gamo.
ekonomikuri SeRweva gavlena, romelsac erTi an ramdenime qveyana
axorcielebs winarevoluciur periodSi myofi qveynis
ekonomikur cxovrebaze.
erTguli (loialuri) opozicia inglisSi Camoyalibebuli rwmena, rom
680
ZalauflebaSi armyof partias ekisreba pasuxismgebloba,
alternatuli politikuri strategiebi da programebi
Camoayalibos. aseT partias xandaxan `erTgul (loialur)
opozicias~ uwodeben.
erToba ix. Temi.
eri (nacia) Tumca es termini xSirad saxelmwifos da qveynis sinonimad
ixmareba, is aRniSnavs gamorCeuli enisa da kulturis mqone
specifikur xalxs an did erTnikur jgufs. magaliTad,
frangebi, holandielebi, Cinelebi da iaponelebi qmnian
rogorc ers, aseve saxelmwifos (swored aqedan warmodgeba
termini `eri-saxelmwifo~). magram yvela ers ara aqvs imis
iRbali, rom sakuTari saxelmwifo hqondes amis Tanamedrove
magliTebia qurTebi (cxovroben TurqeTSi, iransa da eraySi),
palestinelebi (dasavleT sanapiro da Raza, libani, iordania),
puStunebi (avRaneTi), uigurebi da tibetelebi (CineTi).
eri-saxelmwifo geografiulad gansazRvruli erToba, romelsac erTi
xelisufleba aqvs.
eris mSenebloba procesi, ris Sedegadac mocemuli teritoriis
macxovreblebma, maTi eTnikuri, religiuri Tu lingvisturi
maxasiTeblebis miuxedavad, Tavi unda gaaigivon Sesabamisi
eri-saxelmwifos simboloebTan da institutebTan.
erovnuli asamblea safrangeTis orpalatiani sakanonmdeblo organos qveda
da politikurad wamyvani palata, romelic yvela kanons iRebs.
erovnuli TviTgamorkveva eris ufleba, sakuTari xelisufleba Tavad
airCios.
erovnuli vali yovelwliuri sabiujeto deficitebis TandaTanobiTi
akumulacia, rac iqmneba imis Sedegad, rom mTavroba xarjavs
mets, vidre Semosavali aqvs. es aiZulebs xelisuflebas, fuli
isesxos xarjebis gasastumreblad, ris Sedegadac msxvili
Tanxebis gadaxda uxdeba sabanko procentis dasafarad, rac
TiToeuli wlis saxelmwifo biujets akldeba.
erovnuli interesi politikis mizani, mimarTuli eris gavlenisa da prestiJis
SenarCunebasa Tu gazrdaze.
erovnuli usafrTxoeba qveynis dacva sagareo Tu saSinao mtrisgan.
eqspansionizmi qveynis strategia, mimarTuli misi teritoriis an gavlenis
gasafarToeblad.
vaimaris respublika ase erqva germaniaSi pirveli msoflio omis Semdeg,
1919 wels q. vaimarSi gamarTuli sakonstitucio konvenciis
gadawyvetilebiT dafuZnebul konstituciur demokratias. mas
politikuri da ekonomikuri arastabilobis periodSi mouwia
arseboba da 1933 wels hitleris xelisuflebaSi mosvliT
dasrulda.
`varskvlavTa palata~ (Star Chamber) istoriulad ase uwodebdnen sasamarTlos
inglisSi, romlis iurisdiqciac gafarTovda saimisod, rom
mefes SeuzRudvelad SeZleboda daesaja nebismieri qve
Semrdomi misi brZanebis SeusruleblobisTvis.
681
varSavis xelSekruleba 1955 wels sabWoTa kavSirisa da misi satelitebis mier
Seqmnili samxedro bloki, riTac Seiqmna erTiani samxedro
sardloba da sabWoTa kavSirs mieca SesaZlebloba, sateliti
saxelmwifoebis teritoriaze didi samxedro kontingenti
hqonoda am qveynebis gare agresiisgan dacvis gamocxadebuli
mizniT.
vaWrobis pirobebi saerTaSoriso ekonomikaSi ase qvia qveynis mier
msoflio bazarze SeZenili produqtebis (saqonlis, nawarmis,
momsaxurebis) fass mis mier gayiduli produqtebis fasTan
mimarTebaSi. sxvadasxva saxis saqonlisa da momsaxurebis
fasebis struqtura saerTaSoriso bazarze ar aris
xelsayreli sasoflo-sameurneo produqciisa da nedleulis
mwarmoeblebisaTvis, radgan samrewvelo nawarmi maTTan
SedarebiT Cveulebiv ufro Zviria.
zRvis fskeris SeTanxmeba saerTaSoriso SeTanxmeba, romelic krZalavs
birTvuli iaraRis ganTavsebas zRvis fskerze 29-miliani
teritoriuli sazRvris miRma.
Tavisufali (laisser-faire) kapitalizmi ekomomikuri wyoba, damyarebuli im
ideaze, rom centralizebuli saxelmwifos regulirebisagan
Tavisufali bazari
ekonomikuri sistemis saukeTeso
regulatoria.
Tavisufali mewarmeoba sxva saxeli kerZo mewarmeobisTvis, romelsac
saxelmwifo zedmetad ar aferxebs Tavisi regulaciebiT
da SezRudvebiT; misi sawinaaRmdegoa saxelmwifos mier
kontrolirebadi ekonomika an biznesebisa da mrewvelobis
saxelmwifo sakuTreba.
Tavisufali sabazro ekonomika decentralizebuli ekonomika, romelSic
fasebi, xelfasebi da sabanko procenti, iseve rogorc
warmoebuli saqonlisa da momsaxurebis erTobliobas
miwodebisa da moTxovnis Zalebi gansazRvravs da ara
saxelmwifo.
Tanaarseboba ix. kohabitacia.
TanatolTa jgufi asakiTa da sxva maxasiaTeblebiT msgavs adamianTa jgufi.
Temi individTa nebismieri asociacia, romelic emyareba geografiul,
eTikur, religiur Tu eTnikur niSnebze dafuZnebul saerTo
identobas.
Teokratia xelisufleba, romelic eyrdnoba religias da romelSic
samRvdeloeba dominirebs.
idealizmi politikuri filosofia, romelic saxelmwifoTa qcevis gasagebad
da, SesaZloa, Sesacvlelad sakvanZo mniSvnelobas aniWebs
Rirebulebebs, idealebsa da moralur principebs.
ideologia myari, winaswar gansazRvruli warmodgenebis erToblioba
sazogado sikeTis miRwevis saukeTeso gzebze, gaziarebuli
politikosebisa Tu moqalaqeebis mier.
ideologiuri terorizmi teroris forma, Cveulebriv marqsistuli mi
682
marTulebisa, romelic miznad isaxavs saxelmwifos damxobas.
imperializmi teritoriuli gafarToebis (imperiis mSeneblobis) politi
ka, xSirad samxedro dapyrobis gziT. warmoiSoba sityvidan
`imperia~.
individualizmi aleqsis de tokvilis mixedviT, ase qvia adamianis grZnobebis
sakuTar Tavze problemebze mimarTvas, mTliani sazogadoebis
zogadi wuxilebisgan Tavis gamoyofas. jon stuart milis
mixedviT, es adamianis is Tvisebaa, rac mas cxovelebisagan
ganasxvavebs da mis gansakuTrebulobasa da Rirsebas
gansazRvravs.
instituciuri revoluciuri partia meqsikis dominanturi politikuri par
tia 1929 wlidan bolo periodamde; mas arCevnebi ar waugia 2000
wlamde, rodesac erovnuli qmedebis partiis warmomadgenelma
vinsente foqsma saprezidento arCevnebi moigo.
interesTa jgufi adamianTa erToblioba, romelic cdilobs, gavlena
moaxdinos politikasa da kanonmdeblobaze specialur
interesTa gansazRvrul sferoSi, risTvisac iyenebs lobirebas,
partiebisTvis finansur Sewirulobebs da sxva xerxebs.
internacionalistebi Teoretikosebi, romlebic upiratesobas aniWeben
erebs Soris mSvidobas da TanamSromlobas da saamisod mxars
uWeren yvela mTavrobis monawileobas raime saxis msoflio
organizaciaSi.
intifada arabulad `ajanyebas~ niSnavs; ase daerqva palestinelTa ajanyebas
dasavleTi sanapirosa da Razas seqtoris israelis mier
okupaciis winaaRmdeg 1987-1993 da 2001-02 wlebSi. meore
intifada Zaladobis gansakuTrebuli eskalaciiT aRiniSna
eqstremistuli palestinuri dajgufebebi xSirad iyenebdnen
afeTqebebs kamikaZe (TviTmkvleli) terorostebis mier,
israeli ki okupirebuli teritoriebis dasaSoSmineblad
uaRresad mkacr meTodebs mimarTavda.
kaTalitikuri omi konfliqti, romelic lokaluri da SezRuduli Sejaxebis
saxiT iwyeba, magram farTo omSi gadaizrdeba mas Semdeg,
rac samxedro aliansebis gaaqtiurebis Sedegad masSi sxva
monawileebi CaerTvebian.
kapitalisturi dagrovebis kanoni karl marqsis mixedviT, es aris Seuvali
kanoni, risi ZaliTac yvelaze Zlieri da xarbi kapitalistebi
TandaTanobiT moicileben ufro sust konkurentebs da
gazrdian bazarze kontrols.
kanoni ex post facto kanoni, romelic ukana ricxviT axdens Cadenis momentSi
kanonierad miCneuli qmedebis kriminalizacias.
kanonis uzenaesoba am koncefciis Tanaxmad, xelisuflebis da misi
Tanamdebobis pirebis Zalaufleba da diskrecia SezRuduli
unda iyos uzenaesi neitraluri wesebis erTobliobiT,
romlebic xels uSlis mTavrobis mxridan TviTnebur da
usamarTlo moqmedebas.
683
kapitalizmi kerZo mewarmoebaze damyarebuli da mogebis motiviT warmarTu
li sabazro ekonomikis sistema; is komunizmis sapirispiroa
da mkveTrad gansxvavdeba yofil sabWoTa kavSirSi arsebuli
centralurad dagegmili ekonomikis sistemisagan.
keTildReobis saxelmwifo saxelmwifo, romlis xelisuflebis upirvelesi
sazrunavia Tavisi moqalaqeebis socialuri uzrunvelyofa
da romelic am mizans aRwevs specifikuri sajaro politikiT,
rogoricaa janmrTelobis dazRveva, minimaluri xelfasi da
subsidiebi binebis asaSeneblad.
kemp-devidis SeTanxmeba 1979 wlis SeTanmxmeba, riTac israelma sinas
naxevarkunZuli daubruna egiptes da sanacvlod egiptesgan
misi arsebobis uflebis aRiareba miiRo; yofilma mtrebma
sruli diplomatiuri urTierToba daamyares da erTmaneTTan
mSvidobis SenarCunebis valdebuleba aiRes.
kerZo interesTa jgufebi maTi wevrebis pirad interesTa dasakmayofileblad
Seqmnili jgufebi.
koaliciuri mTavroba politikuri situacia mravalpartiul saparlamento
sistemebSi, romlis drosac arc erT partias ara aqvs
umravlesoba da yvelaze Zlieri partia droebiT kavSirs
amyarebs ufro mcire partiebTan sakanonmdeblo organoSi
umravlesobis mosapoveblad.
koleqtivizacia miwisa da warmoebis yvela sxva saSualebis saxelmwifo
sakuTrebaSi gadasvla.
koleqtivizmi rwmena, rom saerTo keTildReobisTvis ukeTesia, politikuri
erTeulis SigniT arsebuli warmoebis da ganawilebis
saSualebebi saerTo (da ara individualur) sakuTrebaSi iyos.
koleqtiuri usafrTxoeba saerTaSoriso urTierTobebSi am mizniT
ideba SeTanxmeba ramdenime qveyanas Soris erTiani Zlieri
gaerTianebis Seqmnaze, romelic daupirispirdeba nebismier
qveyanas, romelic agresiis aqts Caidens. raki verc erTi
calke aRebuli eri ver ajobebs koleqtiur Zalas, agresia
warumatebeli aRmoCndeba.
kolonializmi politika, romelic ganuviTarebeli regionebis da susti
qveynebis ekonomikur da politikur saqmeebze gabatonebas
cdilobs. mas `imperializmsac~ uwodeben.
komunizmis pirveli stadia marqsistul TeoriaSi ase uwodeben kapitalizmis
damxobis momdevno periods, romlis drosac proletariati
amyarebs mSromelTa diqtaturas kontr-revoluciis Tavidan
asacileblad da socialisturi ekonomikuri sistemis
dasamyareblad.
komunizmis meore stadia marqsistul TeoriaSi ase uwodeben utopiur
uklaso sazogadoebas, romelSic adamianebi maqsimalur
TviTgamoxatvas aRweven, sazogadoeba TanamSromlobis da
harmoniis mdgomareobaSia, xolo omi sruliad gamoricxulia.
konvencia biologiuri iaraRis Sesaxeb 1972 wlis saerTaSoriso xelSekrule
684
ba iaraRis kontrolis sferoSi, romelmac monawile qveyne
bi daavaldebula, gaenadgurebinaT biologiuri iaraRis
arsebuli maragebi da ukanonod gamoacxada aseTi iaraRis
warmoeba da Senaxva.
konvencia qimiuri iaraRis Sesaxeb 1993 wlis saerTaSoriso xelSekruleba
iaraRis kontrolis sferoSi, romlis ZaliTac qimiuri
iaraRi aTi wlis vadaSi unda moispos. is moiTxovs qimiuri
iaraRis maragebis ganadgurebas da, aseTi iaraRis warmoebis
Sewyvetis mizniT, im kompaniebis monitorings, romelTa
produqcia SeiZleba gamoyenebul iqnas nervuli agentebis
dasamzadeblad.
konvenciuri monawileoba CarTva politikuri aqtivobis yvelaze
gavrcelebul da martiv formebSi, rogoricaa xmis micema,
mediaSi politikuri sakiTxebis midevneba da politikur
mitingebze misvla.
konservatizmi politikuri filosofia, romelic sxva RirebulebebTan
SedarebiT upiratesobas aniWebs keTildReobas, usafrTxoebas
da tradicias.
konstitucia xelisuflebis mowyobisa da moqmedebis ZiriTadi wesebis
gansazRvra.
konstitucionalizmi ix. kanonis uzenaesoba.
konstituciuri demokratia umravlesobis nebis principze agebuli
SezRuduli mmarTvelobis sistema, romelSic politikuri
Zalaufleba daqsaqsulia mraval dajgufebasa da interesTa
jgufs Soris, xolo saxelisuflebo moqmedebebi da institutebi
konstituciiT gansazRvrul wesebs unda Seesabamos.
kontrterorizmi terorizmTan sabrZolvelad gamoyenebuli meTodebi.
kohabitacia (Tanaarseboba) safrangeTSi ase uwodeben gayofili
aRmasrulebeli xelisuflebis iZulebiT Tanaarsebobas.
kosmosis SeTanxmeba SeerTebul Statebsa da yofil sabWoTa kavSirs Soris
dadebuli saerTaSoriso xelSekruleba, romelmac akrZala
kosmosSi iaraRis Setana, kosmosze erovnuli suverenitetis
gavrceleba, da waaxalisa TanamSromloba da informaciis
gacvla kosmosuri kvlevebis sferoSi.
kulakebi SeZlebuli miwaTmflobelebis klasi ruseTis sazogadoebaSi,
romelic ioseb stalinma gaanadgura, radgan isini
ewinaaRmdegebodnen saxelmwifo kontrolis qveS myofi didi
koleqtiuri meurneobebis Seqmnis miseul programas.
legitimuri xelisufleba mTavrobis samarTlebrivi da moraluri ufleba,
marTos garkveuli mosaxleoba da konkretuli teritoria.
legitimuroba politikuri Zalauflebis aRsruleba adamianTa erTobis
SigniT mis wevrTa mier wesebis nebayoflobiTi dacvis
safuZvelze.
liberalizacia yofil sabWoTa kavSirSi ase uwodebdnen represiuli saSinao
politikis Serbilebas. sabWoTa istoriisTvis damaxasiaTebe
li iyo liberalizaciisa da represiis monacvleoba.
685
liberalizmi politikuri filosofia, romelic yvela sxva RirebulebasTan
SedarebiT upiratesobas aniWebs individualizms, Tanasworo
bas da samoqalaqo uflebebs.
liberaluri ganaTleba ganaTleba, romelic xazs usvams kritikuli
azrovnebis unarTa ganviTarebas literaturis, filosofiis,
istoriisa da mecnierebis Seswavlis gziT.
liberaluri tradicia 300-wliani tradicia dasavlur politikur
azrovnebaSi, romlis azriTac xelisuflebis mizani in
dividualur uflebaTa win wamoweva da dacvaa. amerikuli
liberalizmisa da amerikuli konservatizmis damcvelTa
Soris didi xania mimdinareobs dava imis Taobaze, romel
individualur uflebebs unda mieniWos upiratesoba.
libertarianeloba moZRvreba, damyarebuli rwmenaze, rom xelisufleba
aucilebeli borotebaa, romelic rac SeiZleba naklebad un
da Caerios individualur Tavisuflebasa da pirad cxovrebaSi. uwodeben agreTve `minimalizms~.
loialuri opozicia ix. erTguli opozicia.
lobistebi adamianebi, romlebic cdiloben, gavlena moaxdinon xelisufle
bis politikaze raime specialuri interesis sasargeblod.
lok sabha indoeTis federaluri parlamentis pirdapiri xmis micemiT
arCeuli qveda palata. indoeTSi, iseve rogorc gaerTianebul
samefoSi da sxva sapalamento sistemebSi, mTavrobebi iqmneba
qveda palatis umravlesobaSi myofi partiis (an partiaTa
koaliciis) mier saerTo-erovnuli arCevnebis Semdeg.
magna karta (magana carta, TavisuflebaTa didi qartia) 1215 wels mefe jonis
mier misi baronebis mimarT gakeTebuli politikuri daTmobebi,
ramac inglisSi kanonis uzenaesobas Cauyara safuZveli.
maJoritaruli sistema (first past the post) gaerTianebul samefosa da SeerTe
bul StatebSi gamoyenebuli saarCevno sistema, romliTac
sakanonmdeblo organos kandidatebi erTmandatian olqebSi
iyrian kenWs da imarjvebs is, vinc sxvaze met xmas daagrovebs.
zogierT sxva qveyanaSi magaliTad, safrangeTSi Tu verc
erTma kandidatma xmebis gansazRvrul procentze meti ver
moagrova, or yvelaze Zlier kandidats Soris kenWisyris meore
turi cxaddeba. es wesi xels aZlevs farTo da myari socialuri
bazis mqone partiebs da orpartiuli sistemis Camoyalibebas
uqmnis safuZvels. kritikosebis azriT, is arademokratiulia,
radgan gadaulaxav winaaRmdegobebs uqmnis patara an axal
partiebs da amomrCevels dilemis winaSe ayenebs: an xma misces
mxolod politikuri speqtris centrTan axlos mdgom, wamyvani
partiis kandidatebs, an gaflangos Tavisi xma gamarjvebis
Sansis armqone kandidatis mxardaWeriT.
marTebuli samarTlebrivi procesi samarTliani iuridiuli procedurebis
garantia; aSS konstituciaSi mas me-5 da me-15 Sesworebebi
adgens.
686
marqsistebi karl marqsis (1818-1883) politikuri filosofiis mimdevrebi,
romlis mixedviTac momavali ekuTvnoda industriul Cagrul
klass (`proletariats~) da rom saboloo jamSi `uklaso
sazogadoeba~ Secvlida sakuTrebis mixedviT klasebad dayo
fil sazogadoebas; civi omis (1947-91) dros am termins Secdo
miT miuyenebdnen yvelas, vinc sabWoTa kavSiris Tu CineTis
saxalxo respublikis ideologias emxroboda dasavleTis
winaaRmdeg.
marSalis gegma meore msoflio omis Semdeg dasavleT evropisadmi masiuri
ekonomikuri daxmarebis programa. mas safuZvlad edo SiSi,
rom omiT gaCanagebul qveynebs komunisturi revoluciebis
safrTxe Seeqmneboda.
masirebuli sapasuxo dartyma samxedro-stretegiuli doqtrina, romelic
birTvuli kontrdartymis realistur muqaras eyrdnoboda.
mas SeerTebuli Statebi 1950-ian wlebSi, amerikuli birTvu
li monopoliis mokle periodSi iyenebda. am doqtrinis Tanax
mad, Tu sabWoTa kavSiri SeerTebul Statebs an mis romelime
mokavSires konvenciuri iaraRis gamoyenebiT daesxmeboda
Tavs, SeerTebuli Statebi birTvuli dartymiT upasuxebda.
masmedia masobrivi informaciis saSualebebi, rogoricaa televizia, radio,
filmebi, wignebi, Jurnal-gazeTebi.
masobrivi mobilizaciis reJimebi totalitaruli saxelmwifoebi maTi
evoluciis yvelaze aqtiur etapze, roca isini xels uwyobdnen
moqalaqeTa monawileobas mitingebsa da politikur Sek
rebebSi.
masobrivi moZraoba lideris da/an ideologiis erTgul mimdevarTa nebismie
ri didi jgufi, romelic mzadaa moZraobis gulisTvis nebismie
ri msxverpli gaiRos.
meiZis restavracia iaponiis feodaluri xanis dasasruli 1868 wels, rode
sac gavlenian individTa mcire jgufma taxtze dasva simbolu
ri Zalauflebis mqone imperatori, wamoiwyo ekonomikuri
modernizaciis programa da Tanamedrove saxelmwufo
biurokratia Camoayaliba.
meore dartyma simetriuli sapasuxo dartyma birTvuli Tavdasxmis winaaRm
deg; paradoqsia, magram `meore dartymis unari~ arsebiTad am
cirebs imis albaTobas, rom birTvuli dapirispireba realur
birTvul omSi gadaizrdeba.
meore samyaro komunisturi saxelmwifoebi.
mesame samyaro ase uwodeben aziis, afrikis da laTinuri amerikis ganviTare
bad qveynebs, romelTa umravlesoba adre evropis kolonia iyo.
es qveynebi rogorc wesi Raribi da mWidrod dasaxlebulia.
mzardi molodinebis revolucia ganviTarebis gziT miRweuli revolucia,
romelsac mesame samyaros qveynebma unda ganicadon pirveli
da meore samyaroebis warmatebaTa mibaZviT.
mTavroba pirovnebebi da institutebi, romlebic qmnian da amkvidreben
wesebsa da kanonebs adamianTa ufro didi erTobebisTvis.
687
ministrTa koleqtiuri pasuxismgebloba britanul sistemaSi es principi kabinetis ministrebs mTavrobis yvela qmedebaze da
gadawyvetilebaze saerTo pasuxismgeblobas akisrebs; mi
nistrebi Riad da sajarod ar upirispirdebian oficialur
politikas an premier-ministris nabijebs, Tumca daxurul
Sexvedrebze SeuZliaT idavon da gansxvavebuli azri gamoTqvan
sxvadasxva sakiTxze (da ueWvelad asec iqcevian).
miumxrobloba civi omis periodisTvis damaxasiaTebeli politika, rodesac
mravali ganviTarebadi qveyana (maSin maT `mesame samyaros~
qveynebs uwodebdnen) arCevda, ar mimxroboda arc SeerTebul
Statebsa da mis mokavSireebs (`dasavleTs~) da arc sabWoTa
kavSirsa da mis mokavSireebs (`aRmosavleTs~). miumxrobloba
imiT gansxvavdeba neitralitetisgan, rom is ar gamoricxavs
lokalur konfliqtebSi qveynis Carevas an agresiul
moqmedebas, da rom meore msoflio omamde is ar qceula
mniSvnelovan cnebad saerTaSoriso urTierTobebSi.
miuRebeli zarali omis dros ase uwodeben ngrevis dones, romelic
potenciur agresors sxva qveyanaze Tavdasxmis cTunebas
gauqrobs. swored am mizniT aviTareben birTvuli strategiis
doqtrinaSi meore dartymis unars: man unda Seakavos winaswari
an prevenciuli birTvuli Seteva (`pirveli dartyma~).
mogolebi muslimi dampyroblebi, romlebmac dinastiuri imperia Seqmnes azi
is sub-kontinentze; maTi yvelaze gamoCenili mmarTvelebi iyv
nen baburi (1483-1530), akbari (1556-1605), Sah iahani (1628-1658)
da aurangzebi (1658-1707). Sah iahani taj-maxalis arqiteqto
ric iyo.
mozaikuri sazogadoeba socialur-kulturuli mravalferovnebis gan
sakuTrebiT maRali doniT gamorCeuli sazogadoeba (aseTi
ram gavrcelebulia afrikis da laTinuri amerikis erebSi). am
niSans SeuZlia, qveynis ganviTareba Seaferxos.
moTxovna-miwodebis kanoni kapitalisturi anu sabazro ekonomikis
safuZvlad myofi es principi adgens, rom ekonomikis saukeTeso
regulatoria bazris `uxilavi xeli~, anu Tavisufali da
SeuzRudavi ekonomikuri aqtivobis savaraudod racionaluri
Sedegi. kerZod, es Sedegi moaqvs sakuTari egoisturi
interesebis mqone Tavisufali individebis (mwarmoeblebis,
momxmareblebis, mewarmeebis, mSromelebis) racionaluri ga
dawyvetilebebis safuZvelze aRmocenebul kanonzomierebebs
warmoebis, ganawilebis, dabandebis da moxmarebis sferoSi.
monarqistebi mxardamWerebi sistemisa, romelSic politikuri Zalaufleba
ekuTvnis erT pirovnebas (magaliTad, mefes), romelic piradi
gadawyvetilebebis safuZvelze marTavs.
monawileoba aqtiuri CarTuloba politikur saqmeebSi, rac SeiZleba
gulisxmobdes moqmedebis saxeTa farTo speqtrs xmis
688
micemiTa da masobrivi protestiT dawyebuli da SeiaraRebuli
ajanyebiTa da terorizmiT damTavrebuli.
monros doqtrina aSS prezidentis jeims monros mier formulirebuli
status qvoze mimarTuli politika, romlis Tanaxmadac
SeerTebuli Statebi unda SeewinaaRmdegos gare Zalebis
nebismier mcdelobas, Secvalon ZalTa balansi dasavleT
naxevarsferoSi.
moraluri relativizmi azri, rom yvela moraluri msjeloba arsebiTad
subieqturia da mxolod maTi gamomTqmeli pirovnebisTvis aqvs
Zala. am koncefciis Tanaxmad, ar arsebobs romelime mosazreba moralis sakiTxze, romelic ramiT jobia nebismier sxvas.
moqalaqeoba ufleba da movaleoba, konstruqciuli monawileoba miiRo
TviTmmarTvelobis mimdinare funqciobaSi.
mravalerovani saxelmwifoebi suverenuli saxelmwifoebi, romelTa kon
trolirebad teritoriaze cxovrobs ori an meti (xandaxan
gacilebiT meti) eTnolingvisturi jgufi (an eri); sagulisx
mo magaliTebia indoeTi, nigeria, ruseTi, CineTi, yofili
iugoslavia.
mravaljeradi ganadgurebis unari (overkill) imaze gacilebiT ufro didi
birTvuli arsenalis floba, vidre saWiroa mtris sruli
ganadgurebisTvis.
msoflio savaWro organizacia (WTO) aradiskriminaciuli savaWro or
ganizacia, risi mizanicaa globalur Tu regionul doneze
daubrkolebeli savaWro urTierTobebis mxardaWera. adre mas
erqva sayovelTao xelSekruleba vaWrobasa da tarifebze.
msoflio sasamarTlo aseve cnobilia rogorc `saerTaSoriso sasamarTlo~
(International Court of Justice) gaeros ZiriTadi sasamarTlo
organo; sasamarTlo ganixilavs nebismier saqmes, riTac masSi
Sedian misi iurisdiqciis nebayoflobiT maRiarebeli mxareebi.
mtkicebulebis uaryofis wesi (dauSvebeli mtkicebuleba) samarTlebriv
procedurebSi ase qvia wess, romlis ZaliTac konstituciu
ri moTxovnebis darRveviT mopovebuli mtkicebuleba ver ga
moiyeneba sasamarTloSi braldebulis winaaRmdeg.
multinacionaluri korporaca kompania, romlis saqmianobis mniSvnelovani
nawili sxvadasxva qveyanaSia ganawilebuli.
mcire intensivobis konfliqti aseTi ram xdeba, roca erTi saxelmwifo
afinansebs, asponsorebs da exmareba Zaladobis sporadul da
xangrZliv gamoyenebas metoqe qveyanaSi.
mwvane revolucia soflis meurneobis produqtiulobis dramatuli zrda
Tanamedrove sairigacio sistemebisa da qimiuri sasuqebis
Setanis Sedegad, damaxasiaTebeli Tanamedrove indoeTis,
meqsikis, taivanisa da filipinebisTvis.
mwiri informaciis racionaloba idea, rom moqalaqeebs SeuZliaT, azriani
arCevani gaakeTon (magaliTad, gonivrulad miscen xma)
miuxedavad imisa, rom isini arasakmarisad erkvevian sajaro
689
politikaSi, kandidatebis av-kargianobaSi da mimdinare
problemebSi.
naTesavi qveynis sindromi viTareba, romlis drosac erTmaneTTan
kulturulad dakavSirebuli qveynebi da liderebi msgavs
poziciebs icaven.
nato (CrdiloeT atlantikis xelSekrulebis organizacia) 1949 wels
daarsebuli samxedro kavSiri, romelSic Crdilo amerikisa da
evropis saxelmwifoTa umravlesoba Sedis. misi Tavdapirveli
mizani iyo evropaSi sabWoTa kavSiris agresiis aRkveTa.
nacia ix. eri.
nacionalistur-separatistuli terorizmi terorizmis forma, romelsac
sakuTari saxelmwifoebriobis maZiebeli jgufebi misdeven.
maTi saqmianoba Cveulebriv mocemul erovnul sazRvrebSia
moqceuli.
neitraliteti politika, romelic upirobo prioritetad miiCnevs omSi Ca
ubmelobas. saamisod qveyana mezoblebis mimarT raime muqaras
erideba, mxolod TavdacviT samxedro resursebs inarCunebs
da arasodes emxroba konfliqtis romelime mxares. fineTi,
SvedeTi da Sveicaria neitralitetis politikis warmatebiT
ganxorcielebis magaliTebia.
nihilizmi msoflmxedveloba, ris Tanaxmadac yvela arsebuli socialuri da
politikuri institutis ganadgureba TavisTavad sasurveli
mizania.
nomenklatura yofili sabWoTa komunisturi partiis sistema, riTac
is akontrolebda yvela mniSvnelovan administraciul
Tanamdebobas da amiT uzunvelyofda mimdinare gadawyve
tilebebis mimRebTa mxardaWeras da erTgulebas.
oligarqia avtoritaruli mmarTvelobis forma, romlis drosac gavlenian
individTa mcire jgufi srulad akontrolebs Zalauflebas.
oligarqiis rkinis kanoni elitisturi Teoria, romlis Tanaxmadac nebismi
eri didi organizaciis (mag., politikuri partiis, profesi
uli kavSiris) marTvis saWiroebebs TavisTavad mivyavarT
mdgomareobamde, roca informaciisa da komunikaciis
misawvdomoba da maTze kontroli biurokratTa mcire jgu
fiTaa SemozRuduli. amis gamo es jgufi organizaciis far
glebSi Zalauflebis yvela berkets eufleba.
omi mcdari aRqmis gamo saomari konfliqti imis gamo, rom or qveyanas
arasworad esmis erTmaneTis namdvili ganzraxvebi.
omis eskalacia saomar konfliqtSi ase qvia gadasvlas SedarebiT ufro
lokaluri da SezRuduli Setakebebidan srulmasStabian omze.
Cveulebriv es xdeba, roca mocemul momentSi wagebuli mxare
brZolaSi gardatexis Sesatanad Tavisi samxedro Zalis mkveTr
gazrdas gadawyvets, da es tendencia grZeldeba, sanam orive
mxare omSi Tavisi sruli potencialiT ar Caebmeba.
orpalatiani sistema (bikameralizmi) sakanonmdeblo xelisuflebis dayofa
or palatad.
690
orpolusiani (bipolaruli) sistema ZalTa balansis tradiciuli evropuli
sistemis gardaqmna or mtrul banakad, romelTac SeerTebuli
Statebi da yofili sabWoTa kavSiri edgnen saTaveSi. TiToeu
li flobda gadamwyvet samxedro da ekonomikur upirateso
bas da mkveTrad upirispirdeboda metoqis politikasa da
ideologias.
palestina libanis da siriis samxreTiT da iordaniis dasavleTiT mdebare
teritoria, romelsac bibliur dros iudeasa da samarias
uwodebdnen. dRes am teritoriis udides nawilze arsebobs
israelis eri-saxelmwifo, romelic 1947 wels Seiqmna Se
erTebuli Statebisa da didi britaneTis mxadaWeriT.
palestineli arabebi palestinis yofili teritoriis (misi udidesi nawili
dRes israelia) arabi macxovreblebi. sxva arabTa umravleso
bis msgavsad, palestineli arabebic muslimanebi arian. mi
lionobiT palestinels iZulebiT gadasaxleba mouxda meore
msoflio omis Semdeg, roca ebraelma emigrantebma, ZiriTadad
evropidan, istoriuli samSoblos aRdgenis ocneba aisrules.
aman saTave daudo xangrZliv dapirispirebas palestinel
arabTa da israels Soris.
partizanuli omi mcire mobilur erTeulebad moqnilad organizebuli
samxedro dajgufebebis taqtika, romlebic terorisa da
sabotaJis aqtebs axorcieleben, Semdeg ki samoqalaqo mo
saxleobaSi iTqvifebian.
partiis yriloba sabWoTa sistemis umaRlesi politikuri organo, romelic
xuT weliwadSi erTxel ikribeboda. formalurad is partiis
wevrebs wamoadgenda, sinamdvileSi ki mmarTveli elitis mier
gatarebuli politikis legitimacias emsaxureboda.
partiuloba Tagvanwirvis, enTuziazmisa da upirobo erTgulebis su
liskveTeba, rac komunisturi partiis wevrebs moeTxoveboda.
pauperizaciis kanoni am debulebiT karl marqss surda imis Tqma, rom raki
kapitalizms axasiaTebs Tandayolili midrekileba krizisebisa
da umuSevrobis zrdisken, muSebi garduvalad gadadian Warbi
muSaxelis kategoriaSi.
patron-klienteluri urTierToba politikuri monawileobis forma,
ufro metad gavrcelebuli ganviTarebad qveynebSi, rodesac,
ierarqiuli sistemis farglebSi, gavleniani pirebi garkveuli
sikeTeebis sanacvlod moipoveben xmebs, finansur saxsrebs da
imtkiceben politikuri Zalauflebis bazas.
perestroika am terminiT aRniSnavdnen mixeil gorbaCovis sxvadasxva
mcdelobas, gardaeqmna sabWoTa ekonomika misi socialisturi
xasiaTis sruli uaryofis gareSe.
perestroikis pirveladobis modeli erovnuli ganviTarebis Teoria,
romlis Tanaxmadac liberaluri sabazro reformebi win unda
uswrebdes politikur reformebs.
pirdapiri demokratia mmarTvelobis forma, romlis drosac gadawyvetilebe
691
bi uSualod moqalaqeebisa da ara maTi warmomadgenlebis mier
miiReba.
pirveli dartyma moulodneli an winmswrebi Tavdasxma birTvuli iaraRis
gamoyenebiT.
pirveli samyaro industriuli demokratiebi.
piruku diskriminacia masze saubroven maSin, rodesac pozitiuri qmedebe
bi, romelTa mizania istoriulad Cagrul jgufebs daexmaron
samsaxuris, sacxovreblis da ganaTlebis mopovebaSi, um
ravlesobisTvis Semaferxebel faqtorebad iqceva. es um
ciresobebis da genderuli diskriminaciis msxverplTaTvis
upiratesobis miniWebis gauTvaliswinebeli Sedegia.
plebisciti kenWisyra, romelic qveyanaSi tardeba sajaro politikis
konkretul problemaze.
pluralistebi am Tvalsazrisis momxreebi Tvlian, rom raki nebismier did
demokratiaSi politikuri procesi decentralizebuli da
instituciurad danawevrebulia, politikuri Zalauflebis
struqturebis kontroli SeuZliaT mxolod specialur
interesTa SemozRudul sivrceSi Seqmnil, erTi sakiTxis
garSemo gaerTianebul koaliciebs.
propaganda mas-mediis gamoyeneba mosaxleobaSi sasurveli Sexedulebebis
Casanergad da xalxis azrebisa da qmedebis sasurveli
mimarTulebiT warsamarTad.
proporciuli warmomadgenloba politikuri struqtura, ris pirobebSic
sakanonmdeblo organos mandatebi partiebs Soris nawildeba
amomrCevelTa miRebuli xmebis wilis Sesabamisad.
proletariati marqsistul TeoriaSi, muSaTa klasi.
pozitiuri qmedebebi socialurad an ekonomikurad uares mdgomareobaSi
myofi jgufebis wevrebisTvis upiratesobis miniWeba war
suli diskriminaciis gamo dakarguli SesaZleblobebis
sakompensaciod.
politbiuro patara jgufi, romelic yofil sabWoTa kavSirSi umaRlesi
gadawyvetilebis mimRebi organo iyo. misi wevrebi xSirad
imavdroulad komunisturi partiis centraluri komitetis
mdivnebi an wamyvani dargebis ministrebi iyvnen.
politika procesi, ris Sedegadac sazogadoeba irCevs da gadawyvetilebebis
misaRebad saWiro ZalauflebiT aRWurvavs Tavis mmarTvelebs,
moqmedebs saerTo miznebis misaRwevad da agvarebs konfliq
tebs Tavis SigniT.
politikis axali gageba meTvramete saukunis doqtrina, ris Tanaxmadac
politikuri sistema SeiZleba ise moewyos, rom Seiqmnas
kompetenturi mTavroba, magram Tavidan iyos acilebuli Za
lauflebis zedmeti centralizaciidan gamomdinare tirania.
`politiko~ aSS-Si ase uwodeben kanonmdebels, romelic maTTvis
gansakuTrebiT mniSvnelovan sakiTxebSi amorCevelTa nebas
misdevs, magram sakuTar mosazrebebs eyrdnoba im sferoebSi,
692
rac nakleb aRelvebs amomrCevlebs an sasicocxlo mniSvneloba
aqvs eris keTidReobisTvis.
politikuri apaTia politikuri monawileobis mimarT interesis arqona.
politikuri ganviTareba xelisuflebis unari, efeqturad gamoiyenos
Zalaufleba, wesrigi da sazogadoebrivi samsaxurebis muSaoba
uzrunvelyos, amasTan Tavidan aicilos cvlilebebi liderTa
Soris.
politikuri partia individTa nebismieri jgufi, romelic erTmaneTs
eTanxmeba sajaro politikis zogierT an yvela sakiTxze
da organizdeba im mizniT, rom Tavisi wevrebis meSveobiT
xelisuflebis kontrols miaRwios.
politikuri realizmi filosofia, romlis Tanaxmadac yvela politikur
urTierTobaSi sakvanZo faqtori Zalauflebaa, amitom
saWiroa misi pragmatuli da gamozomili gamoyeneba erovnuli
interesebis
dasakmayofileblad.
ganxorcielebuli
politika fasdeba rogorc kargi an cudi imis mixedviT, Tu
ramdenad sasikeToa is erovnuli interesebisTvis da ara misi
moralurobis xarisxiT.
politikuri socializacia procesi, riTac sazogadoebis wevrebi iTviseben
maTi garemos Zireul Rirebulebebs da emzadebian samoqalaqo
movaleobaTa Sesasruleblad.
politikuri qmedebis komitetebi konkretuli kandidatebis mxardasaWerad
an sawinaaRmdegod warmarTuli kampaniebisTvis saxsrebis
mosazidad Seqmnili jgufebi aSS-Si.
politikuri qmedunarianoba politikur saqmianobaSi qmediTi monawileobis
unari, romelsac Cveulebriv safuZvlad udevs ganaTleba,
socialuri statusi da sakuTari Tavis rwmena.
politikuri SeRweva ekonomikuri ganviTarebis xelSewyoba gzebis da
xidebis mSeneblobiT, satelefono xazebis gayvaniT, raTa
saboloo jamSi ufro integrirebuli erovnuli ekonomika
Camoyalibdes.
policiuri Zalaufleba saxelmwifoTa unari, SeinarCunon Sida mSvidoba
da wesrigi, uzrunvelyon ganaTleba da zogadad dacvan
adamianebis janmrTeloba, usafrTxoeba da keTildReoba.
prefeqti safrangeTSi ase qviaT mniSvnelovani saxelisuflebo organoebis
xelmZRvanelebs.
proletariati muSaTa klasis sinonimia marqsistul TeoriaSi.
proletariatis diqtatura marqsistul TeoriaSi es aris muSaTa revoluciis
uSualod momdevno stadia, romlis drosac saxelmwifos
komunisturi partia akontrolebs da mas kapitalisturi
reaqciisa Tu kontrrevoluciisgan icavs; proletariatis
diqtaturas wminda komunizmisa da uklaso sazogadoebisken
mivyavarT.
proporciuli siebis sistema proporciuli waromadgenlobis meTodi, romlis
drosac partiebi qmnian sakuTari kandidatebis ranJirebul
693
sias da mis mixedviT SeyavT isini sakanonmdeblo organoSi.
Jenevis konvencia saerTaSoriso samarTlis korpusi, romelic adgens omis
dros daWrilTa, tyveTa da omis zonaSi moxvedril samoqalaqo
pirTa mimarT mopyrobis wesebs.
rajia sabha indoeTis federaluri parlamentis zeda palata Statebis
arapirdapir arCeuli sabWo.
`rbili fuli~ (soft money)- (aSS-Si) iseTi Sewirulobebi politikuri partiebis
erovnuli komitetebisadmi, rodesac partia ar aris
angariSvaldebuli federaluri saarCevno komisiis mimarT im
pirobiT, rom fuli konkretuli kandidatis saWiroebisTvis
ar iqneba gamoyenebuli; erovnuli komitetebi ase miRebul
Tanxebs gadascemen partiul organizaciebs Statebis doneze,
romelTac Cveulebriv angariSvaldebulebis nakleb mkacri
wesebi aqvT. kritikosebi `rbil fuls~ uwodeben uzarmazar
xvrels kanonmdeblobaSi partiebis dafinansebis Sesaxeb da mas
legalizebul korufcias uTanabreben.
revolucia sazogadoebis politikuri da socialuri institutebis
Zirfesviani Secvla, rasac xSirad Tan axlavs Zaladoba,
kulturuli dapirispireba da samoqalaqo omi.
revoluciis ufleba jon lokis Teoria, romlis Tanaxmadac, Tu xelisufleba
Tavisi moqmedebiT sicocxlis, Tavisuflebis da sakuTrebis
Zireul uflebebs laxavs, moqalaqeebs ufleba aqvT, ajanydnen
da Secvalon is axliT, romelic marTebulad Seasrulebs Tavis
amocanebs.
revoluciuri komunizmi ideologia, romlis Tanaxmadac kapitalisturi
sistema muSaTa klasis Zaladobrivma ajanyebam unda daamxos
da sajaro sakuTrebiTa da saxelisuflebo kontrolze
damyarebuli ekonomikuri sistemiT Secvalos.
revoluciuri omi amerikis omi damoukideblebisTvis (1975-83); ix. amerikis
revolucia.
rektifikacia maoistur CineTSi ase erqva yvela `kapitalisturad~ miCneuli
Tvisebis mag., materializmisa da individualizmis,
aRmofxvras.
respublika mmarTvelobis forma, romlis drosac suverenitetis
matarebelia mocemuli qveynis xalxi da ara misi mmarTvelebi.
respublikebis udidesi umravlesoba dRes demokratiuli
anu warmomadgenlobiTia, rac niSnavs, rom suverenul
Zalauflebas axorcieleben moqalaqeTa mier arCeuli da maT
winaSe pasuxismgebeli warmomadgenlebi.
referendumi xmis micema, riTac moqalaqeebs SeuZliaT pirdapir gaauqmon
sakanonmdeblo xelisuflebis mier miRebuli gadawyvetileba.
saapelacio sasamarTlo sasamarTlo, romelic ganixilavs saCivrebs saolqo
sasamarTlos mier miRebul gadawyvetilebebze.
sabotaJi xelisuflebisTvis Ziris gamoTxris mcdeloba, xSirad gare Zalebis
daxmarebiT.
694
saerTaSoriso arasamTavrobo organizaciebi saerTaSoriso organizaciebi,
romelTa wevrebic kerZo pirebi da jgufebi arian.
saerTaSoriso savaluto fondi gaeros mier Seqmnili saerTaSoriso
organizacia, romelSic mravali qveynis mTavroba Sedis. misi
mizania xeli Seuwyos globalur TanamSromlobas savaluto
sferoSi, saerTaSoriso vaWrobasa da ekonomikur stabilobas.
is aseve exmareba sagadasaxado balansis gaTanabrebas wevri
qveynebisTvis sakuTari fondidan sesxebis gacemiT.
saerTaSoriso samarTali CveulebaTa, xelSekrulebaTa da sazogadod
miRebul wesTa erToblioba, romlebic gansazRvravs erebis
uflebebsa da movaleobebs erTmaneTTan urTierTobaSi.
saerTaSoriso samTavrobo organizaciebi saerTaSoriso organizaciebi,
romelTa wevrebic mTavrobebi arian.
saerTaSoriso terorizmi terorizmis forma, romelSic erTi qveyana sxva
qveynis xelisuflebas upirispirdeba. xandaxan `saxelmwifos
dasponsorebul terorizmsac~ uwodeben.
savaldebulo iurisdiqcia samarTlebrivi valdebuleba, daemorCilo
sasamarTlos
gadawyvetilebas.
msoflio
sasamarTlos
arsebobis pirveli oci wlis manZilze ormocdaori qveynis
xelisuflebam ganacxada mzaoba, eRiarebina misi savaldebulo
iurisdiqcia.
sazogado sikeTe politikuri erTobis wevrTa mier gaziarebuli Sexedulebebi
imis Taobaze, Tu ra miznebis miRwevas unda emsaxurebodes
xelisufleba: magaliTad, man unda uzrunvelyos usafrTxoe
bis, keTildReobis, Tanasworobis, Tavisuflebis, samarTlia
nobis maqsimaluri done yvela moqalaqisTvis.
sazogadoebriv interesTa jgufebi jgufebi, romlebic mxars uWeren
RonisZiebebs, romlebic maTi azriT mTel sazogadoebas
waadgeba.
sazogadoebrivi azri moqalaqeTa Sexedulebebi, romlebic gavlenas axdenen
saxelisuflebo Tanamdebobis pirTa gadawyvetilebebze da
qcevaze.
sazogadoebrivi azris gamokiTxva moqalaqeTa gamokiTxva maTi Sexedulebebis
gasagebad.
saliamis taqtika am meTodebiT v. i. lenini TiSavda Tavis oponentebs mcire
jgufebad, romlTac erTmaneTs upirispirebda da iolad
amarcxebda.
samarTliani omi TavdacviTi omi, an omi, romelic erTaderTi saSualebaa
qveynis mier dasaxuli marTebuli miznis misaRwevad.
samarTlianoba sazogadoebis SigniT sikeTeebisa da movaleobebis ganawileba
damsaxurebis mixedviT.
samoqalaqo ganaTleba potenciur moqalaqeebSi im Zireuli Rirebulebebi
sa da Sexedulebebis STanergva, romlebic safuZvlad udevs
mocemul wesrigs.
samoqalaqo daumorCilebloba kanonis araZaladobrivi da Ria darRveva,
695
risi mizanicaa iuridiuli, politikuri Tu socialuri
usamarTlobis warmoCena.
samoqalaqo liderebi individebi, romlebic seriozul gavlenas ax
denen xelisuflebaze raime oficialuri Tanamdebobis da
ukaveblad.
samoqalaqo omi omi eris geografiul Tu politikur nawilebs Soris.
saomari danaSauli omis dros Cadenili danaSauli, romelic serozulad
arRvevs omis zogadad aRiarebuli wesebs.
saparlamento sistema demokratiuli mmarTvelobis sistema, romlis drosac
xelisufleba koncentrirebulia sakanonmdeblo organoSi,
romelic irCevs premier-ministrs da kabinetis wevrebs. maT
imden xans SeuZliaT Tanamdebobaze yofna, ramden xansac
parlamentSi umravlesobis mxardaWera eqnebaT.
saparlamento suvereniteti did britaneTSi ase uwodeben dauwerel
konstituciur princips, risi ZaliTac britaneTis parlamenti
uzenaesi sakanonmdeblo organoa; parlamentis mier miRebuli
kanonebi ar eqvemdebareba samarTlebriv gadasinjvas da arc
samefo taxts SeuZlia maTi gauqmeba.
saprezidento sistema mmarTvelobis demokratiuli forma, romelSic
umaRlesi aRmasrulebeli Tanamdebobis piri saerTosaxalxo xmis micemiT airCeva fiqsirebuli vadiT, xolo misi
uflebamosileba mkafiodaa gamijnuli xelisuflebis sxva
Stoebisgan.
sasamarTlo gadasinjva sasamarTlos ufleba, xelisuflebis aqtebi
arakonstituciurad, maSasadame Zaladakargulad gamoac
xados.
safrangeTis revolucia (1789) man safrangeTSi burbonebis dinastia daamxo
Tavisuflebis, Tanasworobisa da Zmobis (libert, egalit, fraternit)
saxeliT, konservatuli, aristokratuli da roialisturi
institutebiT marTul evropaSi liberalizmis virusi
Seitana da napoleon bonapartis mmarTveloba moamzada; man
safrangeTis pirvel respublikasa da napoleonis omebs Cauya
ra safuZveli.
saSinao iurisdiqcia arsebiTad suverenuli saxelmwifos ganmgeblobas
mikuTvnebuli saqmeebi.
saSinao terorizmi terorizmis forma, romelsac axorcieleben adamianebi
qveynis SigniT romelime mTavrobasTan kavSiris gareSe.
saxelmwifo damoukidebeli politikur-administraciuli erTeuli,
romelsac gaaCnia mocemuli mosaxleobis loialoba, axor
cielebs monopolias Zalis legitimur gamoyenebaze da
akontrolebs teritorias, razec misi moqalaqeebi Tu qve
Semrdomebi cxovroben.
saxelmwifoTaSorisi omebi omebi suverenul saxelmwifoebs Soris.
saxelSelaxulTa bili (bill of attander) saparlamento aqti, romelic pirovne
bas damnaSaved cnobs da sasjels ufardebs sasamarTlo proce
sis gareSe.
696
saxelmwifo gadatrialeba (coup dtat) saxelmwifo Zalauflebis xelSi Cag
debis mcdeloba alternatuli jgufis (xSirad samxedroebis)
mier, visac ZiriTad saxelisuflebo institutebze kontrolis mopoveba surs mmarTvelobis formis an sazogadoebis
Zirfesviani Secvlis gareSe.
saxelmwifo moRvawe xelisuflebaSi myofi politikosi, visac gaaCnia
gamorCeuli politikuri unarebi da praqtikuli sibrZne,
sazogado sikeTeze zrunavs da adamianebisTvis mniSvnelovan
pozitiur Sedegebsac aRwevs.
saxelmwifos armqone erebi xalxebi an erebi, romlebic sxvadasxva
saxelmwifoSi an farTo teritoriaze cxovroben da ar gaaC
niaT sakuTari avtonomiuri, damoukidebeli Tu suverenuli
mmarTvelobiTi struqtura; aseTi xalxebis magaliTebia
qurTebi, palestinelebi, tibetelebi (ix. eri).
saxelmwifos marTvis xelovneba saxelmwifos saqmeTa unariani gaZRola.
saxelmwifos mSenebloba iseTi politikuri institutebis Seqmna, romel
Tac xelewifeba qveynis SigniT saxelisuflebo funqciebis
ganxorcieleba da resursebis ganawileba.
saxelmwifo terorizmi Zaladobrivi meTodebi, rasac saxelmwifos
usafrTxoebis samsaxurebi iyeneben sakuTari xalxis da
saSineblad da dasaSoSmineblad.
sajaro sikeTe ix. sazogado sikeTe
sionizmi moZraoba, romlis Tavdapirveli mizani iyo ebraelTa erovnuli
saxelmwifos israelis aRdgena, dRes ki mis mxardasaWerad
iRwvis.
socializmi es ideologia koleqtiur da saxelmwifo sakuTrebas upiratesobas
aniWebs individualur da kerZo sakuTrebasTan SedarebiT.
status kvos strategia saxelmwifos amgvari politika miznad isaxavs,
SeinarCunos ZalTa arsebuli balansi koleqtiuri usaf
rTxoebis meqanizmebis, diplomatiisa da molaparakebebis
gamoyenebiT, aseve eswrafvis mis legitimacias saerTaSoriso
samarTlisa da saerTaSoriso organizaciebisAmeSveobiT.A
strategiuli gamokiTxva sazogadoebrivi azris gamokiTxvis am tips iyeneben
imis gasarkvevad, Tu ra poziciebi unda daikavos kandidatma da
ra saxis politikuri reklama Seuqmnis mas pozitiur imijs.
strategiuli SeiaraRebis Semcirebis xelSekruleba II (START II) SeerTebul
Statebsa da yofil sabWoTa kavSirs Soris dadebuli xel
Sekruleba strategiuli birTvuli SeiaraRebis SezRudvaze.
stratificirebuli SerCeva sazogadoebrivi azris gamokiTxvis am na
irsaxeobaSi respondentebi SeirCevian asakis, Semosavlis, so
cialur-ekonomikuri statusis da msgavsi niSnebis mixedviT im
angariSiT, rom SerCeva mTlianad sazogadoebis struqturas
Seesabamebodes; gansxvavdeba SemTxveviTi SerCevisagan.
suvereniteti mTavrobis unari, realurad ganaxorcielos uzenaesi
Zalaufleba saxelmwifoSi.
697
terorizmi politikuri aqtivoba, romelic Tavisi miznebis misaRwevad
eyrdoba Zaladobas an Zaladobis muqaras.
teroris mefoba adamianTa masobrivi dasja safrangeTis revoluciis dros
maqsimilian robespierisa da misive sajaro usafrTxoebis
komitetis brZanebiT. ase uswordebodnen adamianebs, visi
Sexedulebebic revolucionerTa utopiuri idealebisgan
gansxvavdeboda.
tiananmenis moednis Jleta 1989 wels mosamsaxureebma da studentebma
pekinSi, tiananmenis moedanze, gamarTes mitingi demokrati
uli Tavisuflebisa da mmarTvelobis sistemis reformis
moTxovnebiT. jarma Zaladobrivad CaaxSo saprotesto aqcia,
ris Sedegadac daixoca 1500 da daSavda aTi aTasamde adamiani.
totalitarizmi politikuri sistema, romelSic sazogadoebrivi cxovrebis
yvela sferos, ekonomikasa da xelisuflebas mkacrad akontrolebs mmarTveli elita.
tradicionalistebi Teoretikosebi, romelTa mier politikis Seswavla fun
damentur da `maradiul~ problemebSi CaRrmavebas emyareba.
tradiciuli sazogadoebebi aseTi sazogadoebebi warsulze arian ori
entirebulni da winaaRmdegobas uweven cvlilebebs. maTi
gavrcelebuli niSnebia siRaribe, ekonomikis ZiriTadad ag
raruli xasiaTi, wera-kiTxvis dabali done da maRali Sobadoba.
transnacionaluri terorizmi aseT ramesTan gvaqvs saqme, roca sxvadasxva
qveyanaSi moqmedi teroristuli jgufebi erTmaneTTan Ta
namSromloben an mocemuli teroristuli jgufis saqmianoba
saxelmwifo sazRvrebs kveTs.
trumenis doqtrina aSS prezidentis hari trumenis dapireba, rom misi qveyana
daexmareba yvela Tavisufal qveyanas, romelsac SeiaraRebuli umciresobis mier ganxorcielebuli revolucia an gare
agresia daemuqreba.
tutelaJi yvela adgilobrivad miRebul gadawyvetilebaze centralize
buli biurokratiuli kontrolis sistema, romelic ga
moiyeneba mmarTvelobis unitarul sistemebSi (magaliTad,
safrangeTSi).
ubralo umravlesoba amomrCevelTa yvelaze didi nawili.
uzenaesi sasamarTlo (aSS-Si) umaRlesi donis federaluri sasamarTlo,
romelic wyvets samarTlis interpretaciasTan Tu sakon
stitucio principebTan dakavSirebul gansakuTrebiT rTul
sakiTxebs.
ultranacionalizmi ukiduresi nacionalizmi, romelsac xSirad faSizms
adareben; agresiuli memarjvene orientacia, romelsac Cve
ulebriv axasiaTebs militarizmi, rasizmi da qsenofobia.
umravlesobis mmarTveloba principi, romlis Tanaxmadac upiratesoba eniWeba kandidats an programas, romelic miiRebs amomrCevelTa
xmebis naxevars plus erT xmas mainc.
698
umravlesobis tirania politikuri situacia, romelSic dominanturi jgu
fi xelisuflebis kontrols iyenebs umciresobis jgufebis
dasaCagrad.
undoblobis votumi saparlamento demokratiebSi ase hqvia kenWisyras
parlamentSi, romelic mTavrobam aucileblad unda moigos,
raTa xelisuflebaSi darCes.
unitaruli sistema sistema, sadac adgilobrivi xelisuflebisaTvis ufleba
Ta delegireba centraluri mTavrobis nebazea damokidebuli.
upirobo kapitulacia arCevani, romelsac meomari mxare damarcxebis piras
misul mowinaaRmdeges aZlevs: an dauyonebliv danebdi (riTac
gamarjvebulis keTil nebaze mTlianad damokidebuli darCebi),
an bolomde ganadgurdi.
urTierTdamokidebuleba politikuri moZRvreba, romlis Tanaxmadac arc
erT ers ar SeuZlia sruli izolacia sxva erebis politikuri,
ekonomikuri da kulturuli qmedebebisgan, da rom amis gamo
iqmneba erovnul interesebze maRla mdgomi saerTaSoriso
organizaciebis mzardi qseli.
urTierTSekaveba am Teoriis Tanaxmad agresiuli omebi Tavidan SeiZleba
aviciloT, Tu Tavdasxmis potenciur obieqts sakmarisi
samxedro Zala eqneba saimisod, rom nebismieri SesaZlo
agresori saTanadod dasajos.
utopia srulyofili politikuri da socialuri sistemis warmosaxva.
utopisti socialistebi adamianebi, visac swamda, rom SesaZlebelia qonebis
warmatebuli erToblivi marTva, riTac gadaiWreba yvelaze
mniSvnelovani politikuri problemebi.
uflebaTa peticia inglisis parlamentis mier 1628 wels gamocemuli aqti,
romelmac daawesa marTebuli samarTlebrivi procesi da
SezRuda mefis mier gadasaxadebis dawesebis ufleba.
ujredebi mcire, mWidrod dakavSirebuli qveda donis organizaciuli
erTeulebi v. i. leninis bolSevikur partiaSi.
faSizmi totalitaruli politikuri sistema, romelsac saTaveSi udgas
popularuli qarizmatuli politikuri lideri da romelSic
erTaderTi politikuri partiisa da kargad marTuli Zalado
bis meSveobiT sruli politikuri da socialuri kontroli
xorcieldeba. faSizmi imiT gansxvavdeba komunizmisgan, rom
Tumca ekonomikur struqturas saxelmwifo akontrolebs, is
kerZo mesakuTreTa xelSia.
federalizmi SezRuduli mmarTvelobis sistema, romelic emyareba Zala
uflebis ganawilebas centralur xelisuflebasa da ufro
mcire regionul erTeulebs Soris.
federaluri asamblea ruseTis erovnuli sakanonmdeblo organo, orpalatia
ni parlamenti, Seqmnili 1993 wlis konstituciiT. masSi Sedis
qveda (saxelmwifo duma) da zeda (federaciis sabWo) palatebi.
federaluri erTeuli (`Stati~, `miwa~ da a. S.) ZiriTadi politikuradministraciuli erTeuli federalur sistemaSi. is
699
suverenuli ar aris da Cveulebriv damokidebulia centra
lur xelisuflebaze iseT sakiTxebSi, rogoricaa resursebis
(sagadasaxado transferebis da grantebis) gamoyofa, Tavdacva
(samxedro usafrTxoeba da sagangebo situaciebSi daxmareba),
agreTve sxva federalur erTeulebTan da ucxo qveynebTan
ekonomikuri urTierToba.
federaciis sabWo ruseTis erovnuli sakanonmdeblo organos, federaluri
asambleis zeda palata, Seqmnili 1993 wlis konstituciiT.
masSi Sedis 89 teritoriuli erTeulidan arCeuli 178
warmomadgneli (TiTo erTeulidan or-ori).
filosofosi mefeebi brZeni filosofosebi, romlebic platonis
`saxelmwifoSi~ aRweril idealur qalaqSi mmarTvelebad
gvevlinebian.
fokus-jgufebi adamianTa mcire jgufebi, romlebic komunikaciebis eqspertis xelmZRvanelobiT ganixilaven konkretul sakiTxebs.
funqcionalizmi/funqcionalistebi am politikuri moZRvrebis Tanaxmad,
ekonomikuri da socialuri funqciebis TandaTanobiTi ga
dacema saerTaSoriso TanamSromlobiTi organizaciebisTvis
(rogoricaa gaeros specializebuli saagentoebi magaliTad,
iunesko), sabolood saerTaSoriso doneze gadaanacvlebs
realur Zalauflebas da aq moaxdens politikuri qmedebis
integracias.
qarizmatuli lideri politikuri lideri, romlis legitimuroba mosaxleobis mxridan Tayvaniscemas emyareba. aseTi Tayvaniscemis sa
fuZveli SeiZleba iyos warsuli sagmiro saqmeebi (realuri an
warmosaxviTi), pirovnuli oratoruli niWi Tu politikuri
nawerebi.
qaSmiri indoeTsa da pakistans Soris sadavo teritoria. qaSmiris udides
nawilze kontrols induisturi umravlesobis mqone indoeTi
axorcielebs, magram TviT am provinciis mosaxleobis
umravlesoba muslimania, anu pakistanis oficialur religias
misdevs. 1947 wels, damoukideblobis mopovebis Semdeg, in
doeTma da pakistanma samjer iomes qaSmiris gamo, 2000-2001
wlebSi ki daZabulobam kvlav imata. indoeTsac da pakistansac
arsenalSi birTvuli iaraRi aqvs.
qveyana rogorc politikuri termini, is daaxloebiT Seesabameba saxelmwifos
da SeiZleba `eris~ da `eri-saxelmwifos~ sinonimad iyos gamoyenebuli. sityva `qveyana~ SeiZleba gamoyenebul iqnas mis
mimarT siyvarulis gamosaxatavadac (magaliTad, patriotul
leqsebsa da simRerebSi), radgan `saxelmwifosgan~ gansxvavebiT
mas emociuri elferic aqvs.
qneseTi israelis erTpalatiani parlamenti.
SezRuduli omi totaluri omis (magaliTad, totaluri birTvuli omis)
sapirispiro cneba.
SezRuduli xelisufleba koncefcia, romlis Tanaxmadac xelisufleba ver
700
gadadgams nabijs, rac ginda bevrma adamianma moisurvos es,
romelic winaaRmdegobaSi Seva konstituciur principebTan
magaliTad, samarTalTan.
SeiaraRebaSi Sejibri moqipSe saxelmwifoebis mier urTirTsawinaaRmdegod
mimarTuli iaraRis momarageba; es procesi xels uwyobs
SeiaraRebis sistemebis dargSi kvlevis da teqnologiebis
ganviTarebas, zogi eqspertis azriT ki omis mizezic SeiZleba
gaxdes.
Sekaveba SeerTebuli Statebis politika meore msoflio omis Semdgeg, ro
melic globaluri status-kvos SenarCunebaze iyo mimarTu
li. termini ukavSirdeba SeerTebuli Statebis mcdelobas,
Seekavebina sabWoTa kavSiri, raTa mas ver SeZleboda Semdgom
gaefarTovebina Tavisi kontrolis sfero ise, rogorc es
aRmosavleT evropaSi gaakeTa. am politikidan amoizarda nato,
marSalis gegma, koreisa da vietnamis omebi.
Sekaveba da gawonasworeba sakonstitucio saSualebebi, romlebic saSualebas
aZlevs saxelisuflebo Stoebs, win aRudgnen Zalauflebis
ukanono gadametebas sxva Stoebis mier.
SekiTxvebis saaTi did britaneTSi ase hqvia yoveli kviris orSabaTidan
xuTSabaTamde sagangebod gamoyofil dros, rodesac misi
udidebulesobis loialuri opozicia (xelisuflebaSi armyofi partia) axdens mTavrobis (xelisuflebaSi myofi partiis)
qmedebaTa da gadawyvetilebaTa kritikas da gamokvlevas;
yoveli kviris ganmavlobaSi premier-ministri orjer aris
movale, upasuxos mwvave SekiTxvebs opoziciis mxridan.
SemTxveviTi omi birTvuli Seteva winaswari ganzraxvis gareSe Secdomis an
araswori gaTvlis gamo (Tanamedrove epoqaSi).
SemTxveviTi SerCeva gamokiTxvis meTodi, rodesac adamianebi (respondentebi)
SemTxveviTi wesiT SeirCevian mosaxleobis saerTo masidan (ix.
agreTve stratificirebuli SerCeva).
Sereuli ekonomika ekonomikuri sistema, romelic axamebs rogorc
saxelmwifo, ise kerZo mflobelobaSi myof sawarmoebs.
Sereuli reJimi saxelmwifo, romelSic Zalauflebis sxvadasxa Sto sxvadasxva socialur klass wamoadgens.
Stati ix. `federaluri erTeuli~
`Calis gamokiTxvebi~ aramecnieruli kvlevebi; sazogadoebrivi azris martivi, iafi gamokiTxvebi, romlebic xSirad manipulaciis da
borotad gamoyenebis sagnad iqceva.
Cveulebrivi politikosebi individebi, visi prioritetic arCevnebis
(xelaxla) mogebaa.
CrdiloeT amerikis Tavisufali vaWrobis SeTanxmeba (NAFTA) 1994 wels
SeerTebuli Statebis, meqsikisa da kanadis mier dadebuli
xelSekruleba, riTac sami eri SeTanxmda erTmaneTTan vaWroba
Tavisufal reJimSi an Semcirebuli tarifebiT ewarmoebina.
CrdiloeT atlantikis xelSekrulebis organizacia ix. nato.
701
centraluri komiteti jgufi, romelic marTavda sabWoTa komunistur
partias mis yrilobaTa Soris. mis wevrebs partiis liderebi
arCevdnen.
civi omi daZabulobis maRali done SeerTebul Statebsa da sabWoTa
kavSirs Soris, romlis drosac gavlenis gasaZliereblad
mxareebi iyenebdnen diplomatiur manevrebs, urTierTmtrul
propagandas, ekonomikur sanqciebsa da samxedro Zlierebis
zrdas.
cxeli xazi vaSingtonsa da moskovs Soris komunikaciis daculi pirdapiri xazi, romelic 1963 wels, civi omis pikSi Seiqmna gaufrTxileblobiT gamowveuli birTvuli katastrofis Tavidan asacileblad.
Zalaufleba adamianTa da institutTa qcevaze gavlenis moxdenis an
misi kontrolis unari rogorc darwmunebis, ise iZulebis
meSveobiT.
Zalauflebis danawileba xelisuflebis organizeba erTmaneTisgan
gamoyofili sakanonmdeblo, aRmasrulebeli da sasamarTlo
funqciebis mixedviT; TiToeul Stos angariSvaldebulebis
damoukidebeli wesi, agreTve gansxvavebuli kompetencia da
movaleobebi aqvs.
ZalauflebaTa Serwyma (fusion of powers) yovelgvari mmarTvelobiTi
Zalauflebis Serwyma sakanonmdeblo organoSi, rac sapar
lamento sistemisTvisaa damaxasiaTebeli.
ZalTa wonasworobis (balansis) sistema saerTaSoriso urTierTobebis
klasikuri Teoriis ZiriTadi principi, romlis Tanaxmadac
daaxloebiT Tanabari Zalis mqone qveynebi cdiloben arsebu
li viTarebis SenarCunebas imiT, rom saSualebas ar aZleven
nebismier saxelmwifos, sxvebze upiratesoba moipovos.
ZalTa balansis sistemaSi monawile erebi aliansebs qmnian da
SezRudul omebSi ibrZvian, xolo erTi qveyana wonasworobis
damcvelis rols TamaSobs imiT, rom rigrigobiT uWers mxars
moqiSpe blokebs ZalTa balansis SesanarCuneblad.
ZiriTadi kanoni 1949 wlis dasavleT germaniis konstitucia.
WeSmariti morwmune adamiani, romelic Tavidan bolomde erTgulia
revoluciuri moZraobisa da fanatizmis niSnebs avlens ideis
mxardaWerasa da misTvis TavganwirvaSi.
warmomadgenlobiTi demokratia samoqalaqo monawileobis forma, risi
meSveobiTac moqalaqeebi irCeven Tavis warmomadgenlebs
xelisuflebaSi.
warmomadgenlobis delegaciuri Teoria mosazreba, romlis Tanaxmadac
arCeuli Tanamdebobis pirebi Tavisi saarCevno olqis
Sexedulebebs unda asaxavdnen.
warmomadgenlobis meurveobiTi Teoria mosazreba, romlis Tanaxmadac
arCeuli Tanamdebobis pirebi unda iqceodnen rogorc
liderebi, romlebic Tavisi amomrCevlebis interesebSi
kompetentur arCevans akeTeben.
702
wmenda ZalauflebisTvis brZolaSi yvela metoqis Tavidan mocileba
masobrivi dapatimrebebis, cixeSi Casmis, qveynidan gaZevebis
da mkvlelobebis gziT. xSirad mimarTulia yofili
Tanamzraxvelebis da maTi momxreebis winaaRmdeg, romelTac
sakmarisi gavlena aqvT (realurad an xelisuflebis azriT),
raTa safrTxe Seuqmnan gabatonebul elitas.
wonasworobis damcveli qveyana ZalTa wonasworobis sistemaSi, romelic
konfliqtebis dros arbitris funqcias asrulebs da
morigeobiT emxroba sxvadasxva mxares politikuri balansis
SesanarCuneblad.
xunta mmarTveli oligarqia, Cveulebriv samxedro oficrebisgan Semdgari.
haagis konvencia farTod gaziarebuli wesebis erToblioba, romelic
gansazRvravs rogorc meomari, ise neitraluri mxareebis
qmedebebs saxmeleTo omebis dros, maT mier axali iaraRis
gamoyenebas da sxva uflebebsa da movaleobebs.
habeas korpusi (habeas corpus act) 1679 wels inglisis parlamentis mier
miRebuli aqti, romelmac gaaZliera inglisis moqalaqeTa
ufleba, daculi yofiliyvnen kanonis mier.
703
indeqsi
`adamianis uflebebi~
(peini), 500
`aCile lauros~ gataceba
528, 535
`gaazrebani safrange
Tis revoluciaze~
(berki), 499
`gamocdileba xalxTmo
saxleobis kanonis
Sesaxeb~ (malTusi),
566
`demokratia amerikaSi~
(de tokvili), 70, 357,
454, 480
`demokratizacia~, 228,
230, 678
`imperializmi: kapi
talizmis umaRlesi
safexuri~ (lenini),
564
`kanonTa goni~ (mon
teskie), 436
`kapitali~ (marqsi), 56,
145
`komunisturi manifesti~
(marqsi da engelsi),
429, 504
`mamaci axali samyaro~
(haqsli), 62
`masebis amboxi~ (gaseti),
508
`mTavari~ (makiaveli), 107
`moralis Sesavali~ (lip
mani), 394
`politika~ (aristo
tele), 106
`politiko~, 412-413, 691
`sadnobi qvabi~ 23
`sazogadoebrvi xelSek
ruleba~ (ruso), 559
`saxelmZRvanelo ur
banuli partizanuli
omebisaTvis~ (marige
la), 525
`utopia~ (mori), 48
`SekiTxvebis saaTi~, 210,
700
`xalxTa simdidris
bunebisa da mizezebis
kvleva~ (smiTi), 436
`xedva ukan~ (belami), 49
`xelisuflebisadmi
miZRvnili meore
traqtati~ (loki), 501
abaCa, sani 98, 105
aborti, 473
adamianis uflebaTa
deklaracia, 495, 673
adamianis Rirseba, 68
adamianuri buneba
gansazRvreba, 673
omi, 556
utopiebi da, 60
adamsi, jon 366, 396
aderi, duglas 396
administraciuli decen
tralizacia 81, 673
avgustine, 556, 577
avstralia
amomrCevelTa raode
noba, 354
aRiareba, 78
mosaxleobis ruka,
290-291
pirdapiri demokratia,
350-353
pirveli samyaros
gansazRvreba, 268
SedarebiTi politika,
36
CrdiloeTisa da
samxreTis konfliqti,
269
avstria
amomrCevelTa raode
noba, 354
evrokavSiri, 644
eri-saxelmwifoebi, 23
saerTaSoriso samTav
robo organizaciebi,
639
saparlamento de
mokratia, 170
avtobusebis saqme, 464
avtoritarizmi, 97, 115
avtokratia, 98, 673
Tanamedrove fenomeni,
106-107
interesTa jgufebi,
384-385
legitimuroba, 108109, 684
naklovanebebi, 98-101
704
indeqsi
ekonomikuri tranzi
cia, 285, 258, 264
kolonializmi, 271-273
meore samyaros gansaz
Rvreba, 269
mosaxleobis ruka,
290-291
politikuri ekonomiis
perspeqtiva, 32
terorizmi, 524
Zalaufleba, 25
azia-wynari zRvis auzis
TanamSromlobis fo
rumi, 636
aixmani, adolfi, 40-41
al-asadi hafezi, 98-99
albaneTi da komunizmis
kraxi, 223
aleqsandre robert um
crosi, 398
alisas Tavgadasavali
saocrebaTa qveyanaSi
(keroli), 422
almondi, gabrieli, 375
alJiri
birTvuli iarRis
gavrceleba, 622
kolonializmi, 272
omi, 571
terorizmi, 529, 532,
534, 538
al qaida, 120, 300, 518,
526, 528, 581, 607, 609,
626
ambrosi, 578
amerikuli konservatiz
mi, 434, 673
amerikis mmarTveloba,
Seswavla 35
amerikul saxelmwifoTa
organizacia, 541
amerikuli liberalizmi,
434, 673
amerikuli revolucia,
68, 86, 489, 490, 673
gamarTleba, 491
evropis konsensusi
da, 594
istoriuli mniSvneloba, 490
peines Sexeduleba
sasurvelobis Sesaxeb,
500
revoluciuri omi, 490,
693
safrangeTis revolu
ciasTan Sedareba, 493,
498
socialuri da poli
tikuri cvlilebebi,
492
Serbileba, 492
amin, idi, 98
anani, kofi, 699
anarqizmi, 423, 673
angola
ganviTareba, 270, 273,
176, 287
kolonializmi, 273
UNITA, 607
anomikuri interesTa
jgufebi, 375
anri, emili, 534
antarqtidis SeTanxmeba,
661, 673
antisamTavrobo ideolo
gia, 423
antisaxelmwifoebrivi
terorizmi, 520, 674
apaTia, politikuri, 358,
692
aparatCikebi, 228
aqvineli, Tomas, 436
araasociaciuri interes
Ta jgufi, 375
arabeTis gaerTianebuli
saamiroebi
avtoritaruli saxelmwifoebi, 97
ganviTareba, 270
arakonvenciuri monawileoba, 337, 674
aralegaluri monawileoba, 338
arasaxelmwifo aqtorebi,
637-644, 674
arafati, iasir, 402, 604
araZaladobrivi winaaRm
degoba, 272, 674
arCevnebi, 336, 345-347,
350-358 ix. aseve xmis
micema
arendti, hana, 40, 131, 568
argentina
avtoritaruli saxelmwifo, 115
ganviTareba, 280, 281
politikuri tranzi
cia, 261
sabaJo kavSiri, 642
indeqsi
aRmosavleT timori
da gaerTianebuli
erebis mier mSvidobis
uzrunvelyofa, 653
aRmasrulebeli xelisufleba
germania, 187
didi britaneTi, 166167, 213
safrangeTi, 173-175,
179
SeerTebuli Statebi,
212-213
axali atlantida (beko
ni), ix. bekonis `axali
atlantida~
axali industriuli qvey
nebi (NICs)
azia, 258
axali kursi, 79
gansazRvreba, 674
SedarebiTi politika,
37
axali zelandia
pirveli samyaros
gansazRvreba, 268
CrdiloeTisa da
samxreTis konfliqti,
269
axali federalizmi, 79
axlo aRmosavleTi, ix.
aseve sparseTis yure;
specifikuri qveynebi
avtoritaruli saxelmwifoebi, 97, 115
gaerTianebuli erebis
mier mSvidobis uzrun
velyofa, 650
ganviTarebadi qvey
nebi, 271
saxelmwifos armqone
erebi, 24
civilizaciaTa Se
jaxeba, 625
Zalaufleba, 25
ajanyebisken waqezeba, 339
babangida, ibrahimi, 105
babefi, fransua-noel,
428
bakis saqmeze miRebuli
gadawyvetileba, 466
bakunini, mixeili, 424
baladuri, eduardi, 179
baltiispireTis qveynebi.
ix. gansakuTrebuli
qveynebi
balfuris deklaracia,
206, 674
bangladeSi, 271, 274, 287
barbadosi, 270
bare, siad, 294
baristerebi, 214
bastilia, 495, 674
baxreini
avtoritaruli saxelmwifoebi, 97
ganviTareba 270
bediswera, 601
bekonis `axali atlan
tida~, 48, 53
gza utopiisaken, 59
samomvalo gegma, 55
stabiluroba da mec
niereba, 53-54
utopiiT STagoneba, 59
utopiis praqtiku
loba, 60
belami, eduardi, 49
belgia
amomrCevelTa raode
noba, 354
evrokavSiri, 644
eri-saxelmwifoebi, 23
kolonializmi, 272-273
proporciuli warmo
madgenloba, 348, 349
saparlamento de
mokratia, 170
terorizmi, 541
belorusia
birTvuli iaraRis
gavrceleba, 622
birTvuli iaraRi, 235
komunizmidan tranzi
cia, 246
ruka, 225
benini, 280
betankuri, romulo,
396-398
bilbo, Teodori, 406
Bill of attainder, 74, 696
biologiuri iaraRis
konvencia, 661
bipolaruli sistema,
595-599, 675
birTvuli iaraRis
gavrceleba, 621-623
birTvuli iaraRis
gauvrceleblobis
SeTanxmeba 661, 675
birTvuli monopolia,
576, 675
birTvuli omi, 597-600
705
706
indeqsi
brauni topekis ga
naTlebis sabWos
winaaRmdeg, 464
brauni, joni, 537
braxeri, karl ditrixi,
142
breidis kanoni, 451, 675
britaneTis Tanamegobroba, 642, 675
britaneTis raji, 205, 675
brJezinski, zbignive, 138
bulgareTi
evrokavSiri da, 644
komunizmidan tranzi
cia, 246
komunizmis kraxi, 184,
223, 233
bumerangis efeqti 608610
bundesrati, 188, 676
bundestagi, 188, 349, 676
bunebrivi resusrsebis
simwire, 566-567
burke, edmundi, 411, 498499, 509
burkina faso, 271
burJuazia, 429, 676
burundi
ganviTareba, 271
kolonializmi, 273
buSi, jorj h. v., 294
buSi, jorji v., 217, 354,
372, 391, 476, 539, 580,
607, 665
gaboni, 280, 281
gadasaxdi, 457-458
germania, 185
didi britaneTi, 180
gaeros bavSvTa fondi
(UNICEFF), 294, 647
gaeros vaWrobisa da gan
viTarebis konferen
cia (UNICTAD), 647
gaerTianebuli erebi,
639, 644, 669
bosnia, 298
daarseba, 646-648
erTa liga, 645-646
erTianoba, 657
idealizmi, 612
israeli, 207
istoria, 645-646
kamboja, 224
koleqtiuri
usafrTxoeba, 645, 683
kompetencia, 657
kosovo, 298
mSvidoba, 669-670
neoizolacionistebi,
610
saSinao iurisdiqcia,
648, 695
samxedro moqmedeba,
655-658
samSvidobo misiebi,
650-654
suvereniteti, 657, 696
terorizmi, 541
uTanasworoba, 656
universaluroba, 656
civi omi, 648
civi omis Semdgomi
periodi, 650-654
gaerTianebuli samefo.
ix. didi britaneTi
gambia, 281
gamokiTxvebi, 340-345
ganaTleba
samoqalaqo ganaTleba,
320, 695
gandi, indira, 206, 284,
525
gandi, mahaTma, 272, 339,
404
gandi, rajiv, 284, 525
ganviTarebadi qveynebi,
268, 304 ix. aseve
specifikuri qveynebi
askriptiuli sazoga
doeba, 286, 674
klasifikacia, 268-269
kolonializmis memkvi
dreoba, 271-273
ganviTarebis Teoria,
301-302
ganviTarebis motive
bi, 281-282
ganviTarebis sazoga
doebrivi barierebi,
282-283
ganviTarebis
fsiqologiuri bari
erebi, 285-286
gansazRvreba, 676
glastnostis pirve
ladobis modeli, 279,
677
demokratia da, 276-281
demokratiis kore
latebi, 276-277, 678
daqvemdebarebis Teo
ria, 677
ekonomikuri ganvi
Tarebis winaRobebi,
287-292
ekonomikuri kore
latebi, 277
eris mSenebloba, 274,
680
istoriuli anu gare
moebiTi korelatebi,
278
marcxi ganviTarebaSi,
292-293
meore samyaro, 269, 686
mep-i erT sul mo
saxleze, 288
mesame samyaro, 269, 686
mzardi molodinebis
revolucia, 282, 686
mozaikuri sazogadoe
bebi, 285, 687
monawileoba, 274
mosaxleobis ruka,
290-291
mwvane revolucia, 289,
688
patron-klienturi
urTierToba, 275, 690
perestroikis pirve
ladobis modeli, 279,
691
pirveli samyaro, 268,
691
politikuri ganviTa
reba, 273-276, 692
politikuri kore
latebi, 277-278
politikuri SeRweva,
274, 692
tradiciuli sazoga
doeba, 286, 698
fsiqokulturuli
korelatebi, 278
CrdiloeTisa da
samxreTis konfliqti,
269
Zalauflebis
resursebis ganawile
ba, 279
WarbganviTareba, 302303
ganviTarebis sazoga
doebrivi barierebi,
282-285
ganmeorebadi gamokiTxva,
342, 676
gantevebis vaci, 124
indeqsi
gancalkevebuli kun
Zulebi, 122, 676
gancalkevebuli, magram
Tanaswori, 463
gaorebuli aRmasrule
beli xelisufleba,
166, 676
gare mtrebi, 446-448
garemos sakiTxebi
dacva, 454
saerTaSoriso samar
Tali, 661-665
saerTaSoriso urTierTobebi, 615
gaseti, xose ortega i,
508
gaucxoeba, 356, 676
gayofili aRmasrule
beli xelisufleba,
179, 676
gawveva, 351, 676
gebelsii, iosefi, 136
gegmuri ekonomika, 226
genderuli gansvla, 317,
677
generaluri Statebi 494,
677
genro, 194
germania, 170-171, 182,
191-193
avtoritaruli saxelmwifoebi, 111
aRmosavleT germania,
184, 191, 224, 233
aRmosavleT evropis
investiciebi, 192
aRmasrulebeli xe
lisufleba, 187
bundesrati, 188, 676
bundestagi, 188, 349,
676
gaerTianeba, 185, 191
gaerTianebuli erebis
samxedro qmedeba, 655
gayofa 183-185
evrocentrizmi, 595596
evrokavSiri, 192, 644
ekonomika, 191
emigracia, 192
eri-saxelmwifo, 23
vaimaris respublika,
183, 680
Tavisufleba, 81, 190
idealizmi da ruseTis
daxmareba, 612, 613
kanonebi, 191
kancleri, 187
kolonializmi, 271-273
konstituciuri de
mokratia, 68
nacisturi germania,
ix. nacisturi germania
neofaSisturi 192
politikuri partiebi,
189, 370
proporciuli warmo
madgenloba, 348, 349
ruka, 186
sakanonmdeblo xe
lisufleba, 188
samoqalaqo Tavisuflebebi, 190-191
Lander (miwa), 81-82,
185, 188
sasamarTlo sistema,
190
terorizmi, 477, 518,
521, 535, 542, 544
umravlesobis mmarTveloba, 73
ucxoeli muSa, 192
federalizmi, 79, 81,
185
fraqcia, 188
civi omi, 183-185
germaniis qristian de
mokratiuli kavSiri/
qristian socialis
turi kavSiri CDU/
CSU, 189
germaniis social-de
mokratiuli partia
(sdp), 189
gestapo, 136, 677
gvinea-bisau, 271, 281
giboni, edvardi, 594
gingriCi, niti, 455
gladstoni, jeki, 505
glastnosti, 230, 677
glastnostis pirvelado
bis modeli, 279, 677
Gleichschaltung (unifika
cia), 129
globalizacia, 617, 677
globaluri daTboba,
664-665
gomesi, xuan visenti, 397
gorbaCovi, mixeili, 184,
223, 225-233, 254
gori, ali, 217, 354, 372
gradualizmi, 431, 677
grociusi, hugo, 577, 658
707
708
indeqsi
dekoleqtivizacia, 250
demagogebi, 392, 406-409,
678
demokratia
ganviTarebadi qvey
nebi, 276-281
interesTa jgufebi,
382-383
pirdapiri demokratia,
350-353, 691
saparlamento de
mokratia ix. aseve
saparlamento de
mokratia
warmomadgenlobiTi
demokratia, gansaz
Rvreba, 703
demokratiis kedeli, 253,
678
demokratiis korelate
bi, 226-228, 586
demokratiuli mSvidobis
paradoqsi, 678, 570
demokratiuli socializmi, 431-433, 678
den siaopini, 229, 249, 254
devolucia, 79, 678
diadi proletaruli
kulturuli revolu
cia, 148, 248, 678
dialeqtikuri materializmi, 429, 679
dialeqtikuri procesi,
429
dideba, 395-396
didi britaneTi, 161
1911 da 1949 wlebis
saparlamento aqtebi,
162
amerikis revolucia,
ix. amerikis revolu
cia
aRiareba 78
aRmasrulebeli xe
lisufleba, 166-167,
212-213
baristerebi, 214
britaneTis Tanamego
broba 642, 675
britaneTis raji, 205,
675
gadasaxadi 169, 457
gaerTianebuli erebis
wevroba, 647
gaerTianebuli erebis
samxedro moqmedeba,
655
gaorebuli aRmas
rulebeli xelisufleba, 166, 676
daSoSmineba 413
disciplinirebuli
partiebi, 165-166, 679
doqtor bonemis saqme,
77, 679
evrocentrizmi, 596
evrokavSiri, 644
eri-saxelmwifo, 23
varskvlavTa palata,
77
TemTa palata, 162
interesTa jgufebi,
384
irlandiis respubli
kuri armia (IRA), 169,
518, 540
keTildReobis saxelm
wifo, 168, 432
kolonializmi, 271-273
konstitucia, 68
loialuri opozicia,
166
lordTa palata, 162,
216
magna karta, 76
masmedia da politi
kuri socializacia,
324
omi, 573
politikuri lidero
ba, 399-400
politikuri partiebi,
162, 165-166, 366
referendumebi, 350
saarCevno sistema, 348
sakanonmdeblo xe
lisufleba, 209-212
saparlamento sistema,
161
sasamarTlo xelisufleba 213-216
saxelmwifo xarjebi,
169
sistemis upiratesoba
da nakli, 216-217
solisitorebi, 214
supersaxelmwifos
statusi, 616
terorizmi, 169, 477,
518, 540, 545
undoblobis votumi,
164, 698
unitaruli sistema, 82
uflebaTa peticia, 77
indeqsi
terorizmi, 521, 529,
532, 545
egviptis revolucia, 504
evgenika, 60, 679
evrokavSiri (EU), 184,
192, 193, 618, 623, 636,
640, 642, 644, 679
evrokomunizmi, 431, 679
evropa ix. aseve specifi
kuri qveynebi
avtoritaruli re
Jimebi, 108-109, 111-112
aRmosavleT evropa,
ix. aRmosavleT evropa
globaluri daTboba
da, 665
eri-saxelmwifoebi, 23
mosaxleoba, 290-291
omi, 573
politikuri partiebi,
366
revolucia, 488-489
saerTaSoriso urTierTobebis sistema, 593
terorizmi, 524, 532,
539-546
civi omi, ix. civi omi
evropis atomuri ener
giis Tanamegobroba,
644
evropis ekonomikuri
Tanamegobroba (EEC),
647
evropis qvanaxSirisa da
foladis gaerTianeba
(ECSC), 644
evropis savaluto kav
Siri (EMU), 180, 192
evropis Tavisufali
vaWrobis asociacia
(EFTA), 642
evrosabWo, 541
evrocentrizmi, 595
eTiopia
gaerTianebuli erebis
mier mSvidobis uzrun
velyofa, 653
ganviTareba, 271, 276,
282, 287
mengistu haile mari
amis mmarTveloba, 149
kolonializmi, 273
eTnikuri Zaladoba, 619620
eTnikuri wmenda, 297, 679
eTnocentruli miker
Zoeba, 579, 679
709
eri-saxelmwifoebi, 23
eritrea
gaerTianebuli erebis
mier mSvidobis uzrun
velyofa, 653
ganviTareba, 271
erovnuli asamblea, 176,
680
erovnuli vali, 456-458,
680
erovnuli TviTgamorkve
va, gansazRvreba, 680
erovnuli interesi, 600607, 680
erovnuli usafrTxoeba,
446-448, 680
erovnuli qmedebis par
tia 263
espaneTi
evrokavSiri, 644
eri-saxelmwifo, 23
kolonializmi, 272
komunizmi, 431
omi, 569
samoqalaqo omi, 493
saparlamento de
mokratia, 170
terorizmi, 477, 520,
592
faSizmi, 425
estafeta, 141
estoneTi
evrokavSiri, 644
komunizmis kraxi, 233,
489
komunizmidan tranzi
cia, 246
nato-s gafarToeba,
643
ruka, 225
ruseTis intervencia,
235
efeqtiani xelisufleba,
82-85
eqspansionisturi
strategia, 600, 680
ex post facto kanoni 74, 682
vaimaris respublika, 183,
680
valonebi, 23
varskvlavTa palata, 77,
680
varSavis paqti, 597, 616,
643, 681
710
indeqsi
Tavisufali mewarmeoba,
427, 681
Tavisufali sabazro eko
nomika, 427, 681
Tavisufleba, 469
aborti, 473
germania, 81, 191
samoqalaqo Tavisu
flebebi, 190-191, 477
sakonstitucio de
mokratiebi, 81, 86-92
piradi cxovreba, 472473
pirveli Sesworeba,
470-472
presis Tavisufleba,
471
religiis Tavisufle
ba, 471-472
sityvis Tavisufleba,
470-471
Rirebuleba, 469
winaswari SezRudva,
471
Tavisuflebis Sesaxeb
(mili) 438
Talibebi, 120, 300, 518
Tanaarseboba, 179, 681
Tanamgzavri, 598
Tanasworoba, 462
gaero, 656
daculi jgufebi, 468
piruku diskriminacia
466-467, 691
pozitiuri qmedebebi,
466
siRaribe, 468
rasobrivi diskrimina
cia, 462-467
radikaluri egalite
rianizmi, 433
homoseqsualTa ufle
bebi, 468
Tanatolebi, 323-324, 681
TemTa palata, 162
Teokratia, 97, 681
TurqeTi
avtoritaruli sax
elmwifo, 102
eTnikuri Zaladoba,
619
kolonializmi, 271-273
trumenis doqtrina,
605
umravlesobis mmarTveloba, 73
qurTebi, 24, 73
civilizaciaTa Se
jaxeba, 626
iaponia, 170-171, 193,
201-204
aum sinrikios seqtis
cremlsadeni gaziT
Tavdasxma, 477
birTvuli iaraRis
gavrceleba, 622
bumerangis efeqti, 610
genro, 194
daqvemdebarebis Teo
ria, 34
evrocentrizmi da, 595
ekonomika da, 201-204
vaWroba, 202, 618
Tanmimdevruloba
xelisuflebaSi, 202
istoria, 194
konkurentuli upi
ratesoba, 203
konstitucia, 195-196
kultura, 201
meiZis restavracia
194, 686
multinacionaluri
korporaciebi, 638
nagasaki, 576
omi, 555, 576
pirveli samyaros
gansazRvreba, 268-269
politikuri ekonomi
kis perspeqtiva, 32
politikuri partiebi,
197-199, 369
politikur cvlile
baTa Semaferxebeli
faqtorebi, 199
ruka, 197
saparlamento de
mokratiis garegnuli
da realuri mxareebi
196
sasamarTlo, 201
supersaxelmwifos
statusi, 616
terorizmi, 477, 543
tradicia da Taname
droveoba, 204
faSizmi, 425
SedarebiTi politika,
37
SeerTebul StatebTan
urTierToba, 203
civilizaciaTa Se
jaxeba, 625
indeqsi
cxovrebis done, 203
hirosima, 576
iaponiis liberal-de
mokratiuli partia
(ldp), 199
iaraRis kontroli, 451
ibo, 23, 104
idealizmi
gaerTianebuli erebi
da, 612
gansazRvreba, 681
saerTaSoriso urTierTobebi, 612-614
ideologiebi, 423
anarqizmi, 423, 673
antisamTavrobo ideo
logia, 423-425
burJuazia, 429, 676
gradualizmi, 431, 677
demokratiuli so
cializmi, 431-433, 678
dialeqtikuri materi
alizmi, 429, 679
dialeqtikuri pro
cesi, 429
evrokomunizmi, 431,
679
Tavisufali mewarmeo
ba, 427, 681
Tavisufali bazris
ekonomika, 427, 681
kapitalizmi, 427-428
kapitalisturi dag
rovebis kanoni, 429
keTildReobis saxelm
wifo, 432, 683
koleqtivizmi, 428, 683
komunizmi da demokra
tia, 431
libertarianeloba,
424, 685
marqsizmi, 429
memarcxene ideolo
gebi, 428-429
memarjvene ideolo
gebi, 425
monarqia, 425
nihilizmi, 424
pauperizaciis kanoni,
430, 690
proletariati, 429,
692
radikaluri egalite
rianizmi, 433
revoluciuri komu
nizmi, 429-430, 693
religiuri uflebebi,
426-427
saerTaSoriso urTierTobebi, 596-597
socializmi, 428, 696
totalitarianizmi,
124-127
utopisti sociali
stebi, 428, 698
faSizmi, 425-426, 698
CineTi, 249
ideologiuri teror
izmi, 521
iemeni, 271, 276
imperializmi, 555, 682
individualizmi, 356-358,
682
indoeTi, 170-171
araZaladobrivi wi
naaRmdegoba, 272, 674
britaneTis raji, 205,
675
ganviTareba, 270, 272,
282, 284-285, 289
globaluri daTboba,
665
eTnikuri Zaladoba,
619
konstitucia, 68
konstituciuri de
mokratia, 68
lok sabha, 206, 685
mogolebi, 205, 687
mravalerovnuli saxelmwifoebi, 23
omi, 559, 569, 571, 575
politikuri partiebi,
369
rajia sabha, 206, 693
saparlamento mmarTv
eloba, 205-206
terorizmi, 521, 522
umravlesobis mmarTv
eloba, 92
federalizmi, 79
qaSmiri, 205, 653, 699
civilizaciaTa Se
jaxeba, 625
indonezia
avtoritaruli sax
elmwifoebi, 98, 109
bumerangis efeqti, 610
ganviTareba, 276
ekonomikuri tranzi
cia, 260
saprezidento de
mokratia, 90
711
indusebi, 23
indusi Tamilebi, 23
iniciativa, 351
instituciuri interesTa
jgufebi, 375
instituciur-revoluci
uri partia (PRI), 263,
280, 369
interesTa jgufebi, 374
avtoritaruli saxelmwifoebi, 384-385
anomikuri interesTa
jgufebi, 375
araasociaciuri in
teresTa jgufebi, 375
asociaciuri tipis in
teresTa jgufebi, 375
gavlena, 376-378
demokratia da, 382-383
instituciuri in
teresTa jgufebi, 375
kerZo interesTa
jgufebi, 376, 683
lobistebi, 376, 685
politikuri mecniere
ba, 35
politikuri qmedebis
komiteti, 379-381, 692
raodenoba, 378-380
rbili fuli, 381, 393
sazogadoebriv in
teresTa jgufebi, 376,
694
tipebi, 375-376
SeerTebuli Statebi,
379, 383
internacionalistebi,
561, 682
intifada, 207, 604, 682
ioane pavle II, 224, 525
iordania
avtoritaruli saxelmwifoebi, 97
monarqia, 425
sagareo politika, 604
terorizmi, 532
ioruba, 104
irani
avtoritaruli saxelmwifoebi, 98, 108
birTvuli iaraRis
gavrceleba, 622
ganviTareba, 283
multinacionaluri
korporaciebi, 637-638
terorizmi, 448, 519
712
indeqsi
civilizaciaTa Se
jaxeba, 625
xomeinis mmarTveloba,
150
irlandia
evrokavSiri, 644
proporciuli warmo
madgenloba, 348-349
saparlamento de
mokratia, 170
CrdiloeT irlandia,
169, 477, 518, 521
irlandiis respublikuri
armia, 171, 518, 540
israeli, 170-171, ix. aseve
palestina
balfuris deklaracia,
206, 674
birTvuli iaraRis
gavrceleba, 622
bumerangis efeqti 609
gaerTianebuli erebi,
207
ganviTareba, 270
intifada, 207, 604, 682
kemp-devidis SeTanx
meba, 207, 404, 604, 683
konstitucia, 69
palestineli arabebi,
206, 690
proporciuli warmo
madgenloba, 348-349
sagareo politika, 603
sadaTi, 403
saparlamento mmarTveloba, 206-208
sionizmi, 206, 603, 696
terorizmi, 521, 532,
544
umravlesobis mmarTveloba, 73
qneseTi, 208, 699
istoni, devidi, 36
italia
avtoritaruli sax
elmwifoebi, 111
amomrCevelTa raode
noba, 355
britanul sistemasTan
Sedareba, 166-168
gadasaxadebi, 457
evrokavSiri, 644
eri-saxelmwifoebi, 23
kolonializmi, 272
komunizmi da, 431
marSalis gegma, 606
omi, 555
politikuri partiebi,
371
proporciuli warmo
madgenloba, 348-349
terorizmi, 477, 521,
541, 544
unitaruli sistemebi,
82
faSizmi, 119, 123, 131,
425, 508, 554
qmediToba mTavrobaSi,
85
xelisuflebis stabi
luroba, 83, 85
iugoslavia, 268, 295 ix.
aseve specifikuri
respublikebi
balkaneTis krizisi,
295-297
bosnia, 297-299
gaeros samSvidobo
misiebi, 652, 653
ganviTareba, 292
daSla, 22, 24, 616
deitonis SeTanxmeba,
298, 678
eTnikuri wmenda, 257,
679
TviTregulireba, 296
kosovo, 297
civilizaciaTa Se
jaxeba, 626
iumi, devidi, 491
kabo-verde, 280
kadafi, muamari, 98, 109,
274
kalhuni, joni s., 657
kaliforniis samoqalaqo
uflebaTa iniciativa
(CCRI), 352
kamboja
gaerTianebuli erebi
da, 652
ganviTareba, 276
kolonializmi, 273
komunizmis kraxi, 223,
224
pol potis mmarTv
elobisas, 149
omi, 571
kameruni, 281
kampanelas `mzis qalaqi~,
49
kampuCia. ix. kamboja
kanada
aRiareba, 78
dabegvra, 457
eTnikuri Zaladoba,
619
NAFTA, 263, 545, 618,
642, 702
umravlesobis mmarTveloba, 92
federalizmi, 79
civilizaciaTa Se
jaxeba, 626
kanonis uzenaesoba, 7577, 682
kanoni ucxoelebisa da
amoboxebisadmi waqe
zebis Sesaxeb, 80
kanti, imanueli, 312-313,
562, 570
kancleri, 187
kapitalizmi, 455
gansazRvreba, 683
ideologia, 427-428
SeerTebuli Statebi
da, 427
kapitalisturi dag
rovebis kanoni, 429,
682
kaplani, roberti, 627
karibis auzis qveynebi,
636 ix. aseve specifi
kuri qveynebi
karibis auzis qveynebis
erTiani bazari, 636
karteri, jimi, 341, 613
kasineli, s.v., 151
kastro, fideli, 123, 149,
224, 316, 397
katalituri omi, 575, 682
katari
avtoritaruli saxelmwifoebi, 97
kaunda keneti, 114
kacobriobis winaaRmdeg
Cadenili danaSauli
580
kevorkiani, jek, 537
keTildReoba, 454-456
erovnuli vali, 456,
680
sabiujeto deficiti,
456-458
sagadasaxo tvirTi,
457
saganmanaTleblo
krizisi, 458-460
skolis vauCeri, 460
indeqsi
Semosavlis ganawile
ba, 460-462
Sereuli ekonomika,
455, 700
jandacvis erovnuli
dazRveva, 455
keTildReobis saxelm
wifo, 432
gansazRvreba, 683
didi britaneTi, 162,
168
kelog-brianis paq
ti-1928, 665
kemp-devidis SeTanxmeba,
207, 403, 604, 683
kenani, jorji f., 605
kenia
ganviTareba, 274, 281
eTnikuri Zaladoba,
620
konstitucia, 68
politikuri ekonomi
kis perspeqtiva, 33
SeerTebuli Statebis
saelCoze Tavdasxma,
609
keniata, jomo, 274, 276
kenWisyra, 176
kereku, meTiu, 280
kerZo interesTa jgufi,
376, 683
kviprosi da gaerTianebuli erebis mier mSvi
dobis dacva, 650, 653
kim de iungi, 259
kingi, martin luTeri,
272, 320, 339, 415
kiotos xelSekruleba,
664-665
kiribati, 270
kirovi, sergei, 140
klasi, 316
klauzevici, karli, 552
klintoni, bili, 79, 88,
212, 317, 341, 343, 359,
456, 609
koaliciuri mTavroba,
370
koiZumi, Ziunitiro, 199,
201
koleqtivizacia, 139, 683
koleqtivizmi, 428, 683
koleqtiuri samTavrobo
pasuxismgebloba, 213
koleqtiuri usafrTxoe
ba, 645, 683
koli, helmuti, 191
kolonializmi, 271-273,
683
kolonizacia, 4-5
kolumbia
avtoritaruli reJimi,
114
ganviTareba, 226, 276,
287
politikuri partiebi,
371
politikuri tranzi
cia, 261
terorizmi, 518, 542
kolxozi, 139
komerciuli respublike
bi, 436
komunizmi, 431-432, ix.
aseve specifikuri
qveynebi
komunizmis meore sta
dia, 58, 683
komunizmis pirveli
stadia, 57, 683
revoluciuri komu
nizmi, 429-430, 693
komunizmis meore stadia,
58, 683
komunizmis pirveli sta
dia, 57, 683
konfrontacia, 576
kongo
avtoritaruli saxelmwifoebi, 98
gaerTianebuli erebis
mier mSvidobis dacva,
653
ganviTareba, 271, 274,
280, 281
eTnikuri Zaladoba,
691
kolonializmi, 273
omi, 572
konservatizmi, 433-437,
439-442, 684
konstitucia, 68-69
gansazRvreba, 684
iaponia, 195-196
safrangeTi, 68, 178-179
safrangeTis revolu
cia, 494
SeerTebuli Statebi,
ix. SeerTebuli
Statebis konstitucia
konstituciuri demokra
tia, 68, 92-93
adamianis Rirseba, 68
713
administraciuli de
centralizacia, 81, 673
axali federalizmi, 79
bill of attainder, 74
ganmanaTleblobis
ideebi, 86
germania da, 68
devolucia, 79, 687
demokratiuli kon
stitucia, 68-69
doqtor bonemis saqme,
77
energiuli xelisufleba, 84-85
efeqtiani xelisufle
ba, 82-85
varskvlavTa palata,
77, 680
Tavisufleba da federalizmi, 81-82
Tavisuflebis arqite
qtura, 86-92
kanonis uzenaesoba,
75-78, 682
kompensaciuri dis
kriminacia, 75
konstitucionalizmi,
77-78
konstitucia, ix.
aseve konstituciis
ganmarteba, 684
magna karta, 76
marTebuli samarT
lebrivi procesi, 77,
686
mgrZnobiare xelisu
fleba, 69-74
paraleluri Zalaufleba, 68
popularuli avtono
mia, 68
respublikebi, 68, 693
saparlamento siste
mebi, 71
saprezidento sistema,
89, 695
sapolicio Zalaufle
ba, 79
stabiluroba, 83-84
tutelaJi (meurveoba),
82, 698
umravlesobis mmarTveloba, 70-72, 91
umravlesobis tirania,
72-74, 698
714
indeqsi
umciresobis ufle
bebi, 75
unitaruli sistemebi,
82, 698
uflebaTa peticia 77,
699
federalizmi, 579-80,
699
feminizmi, 75
SeerTebuli Statebi,
86
SezRuduli xelisufleba, 74-82, 701
Sekaveba da gawonas
woreba, 88-89, 701
Zalauflebis danawileba, 89, 702
xmosanTa SedarebiTi
umravlesobis sistema,
71
habeas korpusi, 76
konstituciuri konven
ti, 80, 83
kontras, 607
kontrterorizmi, 523,
542-545, 684
korea
samxreT korea ix.
samxreT korea
CrdiloeT korea, ix.
CrdiloeT korea
korufcia, 104
kosmosis SeTanxmeba, 661,
684
kosovo, 298, 653
kosta rika
politikuri tranzi
cia, 361
kristoli, irvingi, 40
kuba
ganviTareba, 276
kastros mmarTveloba,
123
komunizmis kraxi, 223,
224
marqsizmi, 33
meore samyaros gansaz
Rvreba, 269
multinacionaluri
korporaciebi, 637
terorizmi, 519, 541
SedarebiTi politika,
37
kuTvnili daxmareba, 452
kulakebi, 138, 310, 684
kuliji, kalvin 428
kuomintangi, 134, 145, 677
libani
gaeros samSvidobo
misia, 562
eTnikuri Zaladoba,
620
liberalizacia, 684
liberalizmi, 433-435,
438-442, 685
liberaluri ganaTleba,
322, 685
liberaluri tradicia,
685
liberia
ganviTareba, 281
kolonializmi, 273
sulieri rwmena, 629
libertarianeloba, 424,
685
libia
avtoritaruli saxelmwifoebi, 98, 109
arabuli respub
likebis federacia,
403
birTvuli iaraRis
gavrceleba, 622
ganviTareba, 274, 282
pan amerikuli reisi,
608, 668
terorizmi, 519, 541
civilizaciaTa Se
jaxeba, 625
lideris kulti, 123
linkolni, abraami, 394,
400-402, 476
lipmani, uolteri, 393
litva
evrokavSiri, 644
komunizmis kraxi, 233,
481
komunizmidan tranzi
cia, 246
ruka, 225
lobistebi, 376, 685
loialuri opozicia, 685
lok sabha, 206, 685
loki, joni, 35, 76, 86, 108,
436, 437, 455, 462, 491,
501-502, 509, 565-566,
581
long, hiu, 407-408
lordTa palata, 162, 216
lui XVI, 494, 495, 496
luqsemburgi
evrokavSiri, 644
terorizmi, 542
indeqsi
maastrixis SeTanxmeba,
644
madagaskari, 281
magna karta, 76, 685
makartur, duglasi, 655
makgrati, maikli, 360
makedonia, 246
makiaveli, nikolo, 86,
107-108, 133, 557, 590591
makkarti, jozefi, 408409
makhiu, poli r., 537
malaizia
ganviTareba, 279
ekonomikuri tranzi
cia, 260
malavi, 271
maleri, gustavi, 142
malTusi, Tomas, 566
malTusis Sexeduleba,
566-567
mali, 271, 281
mandela, nelsoni, 391
mao Zeduni, 25, 124, 126,
128, 134, 151, 153, 154,
224, 247, 248, 249, 251,
253, 260, 533, 569
marigela, karlosi, 525,
526
markos, ferdinandi, 98
maroko
avtoritaruli saxelmwifoebi, 97
marqsi, karli, 111, 145,
429, 503, 509, 564
marqsiseuli uklaso
sazogadoeba, 48, 55-56
gza utopiisaken, 59
ekonomikis wamyvani
roli, 56
komunizmis meore sta
dia, 58, 683
komunizmis pirveli
stadia, 57, 683
proletariatis
diqtatura, 56-57, 692
utopiiT STagoneba 59
utopiis praqtiku
loba, 60
marqsistebi da marqsizmi,
521
gansazRvreba, 686
ideologia, 429
politologia, 29,
33-35
SeerTebuli Statebi,
33
CineTi, 33
marSali, jorji, s., 409
marSalis gegma, 597, 606,
686
marTebuli procedura,
474
marTebuli samarTlebri
vi procedura, 77, 474,
686
martivi umravlesoba, 347
masirebuli sapasuxo
dartyma, 576, 686
masmedia, 324-328, 686
masobrivi ganadgurebis
iaraRis gamoyeneba,
576
masobrivi komunikacia,
138
masobrivi mobilizacia,
248, 686
masobrivi mobilizaciis
reJimi, 364, 686
masobrivi moZraoba, 434,
592
mgrZnobiare xelisufle
ba, 69-74
media da terorizmi,
538-539
medisoni, jeimsi, 83, 84,
87, 382, 396
meieri, golda, 392
meiZis reabilitacia, 194,
686
meijori, joni, 169, 525
memarcxene ideologiebi,
428-433
memarjvene ideologebi,
425-428
mengistu, haile mariami,
149
mendelsoni, feliqsi, 142
meore dartyma, 576, 686
meore samyaro, 269, 686
meqsika
avtoritaruli reJimi,
115
ganviTareba, 270, 279,
280, 289
erovnuli qmedebis
partia, 263
civilizaciaTa Se
jaxeba, 626
instituciur-revo
luciuri partia, 263,
280, 369
715
konstitucio de
mokratia, 68
omi, 569
politikuri ekonomi
kis perspeqtiva, 33
politikuri tranzi
cia, 263
terorizmi, 518
umravlesobis mmarTv
eloba, 92
federalizmi, 79
CrdiloeT amerikis
Tavisufali vaWrobis
SeTanxmeba (NAFTA)
263, 618, 642, 700
Zalauflebis dan
awileba, 91
merkosuri, 636
mesame msoflio, 269, 686
mexuTe respublika, 172173
mzardi molodinebis
revolucia, 282, 686
mTavroba, gansazRvreba,
22, 686
mTavroba, koalicia, 309,
585
miamitoba, politikuri,
579
mianma
ganviTareba, 271
ekonomikuri tranzi
cia, 260
miiZava, kiiCi, 198
mili, jon stuarti, 35,
314, 438
miloSeviCi, slobodani,
297, 299, 652, 653, 659,
669
milsi, s. raiti, 362
minifundia, 289
mistiki, jozefi, 327
miterani, fransua, 82,
175, 179, 180, 433
miumxroblobis poli
tika, 601
miuRebeli zarali, 576,
687
mixelsi, roberti, 362
mogulebi, 205, 687
modernizirebadi qvey
nebi, ix. ganviTareba
di qveynebi
moinihani, daniel patri
ki, 450
moldoveTi
716
indeqsi
komunizmidan tranzi
cia, 246
ruka, 225
ruseTTan konfliqti,
239
ruseTis intervencia,
235
monarqia
avtoritaruli saxelmwifoebi, 97
ideologia, 425
monarqistTa gansaz
Rvreba, 687
stabiluroba, 83
monawileoba, politi
kuri. ix. politikuri
monawileoba
monoliTuri sazogadoe
ba, 136-137
monrealis protokoli,
664
monros doqtrina, 602603, 688
monteskie, baron de, 86,
111, 436, 437, 455, 491
moqalaqeoba, 310-313, 688
moraluri relativizmi,
578, 688
moraluri umravlesoba,
426-427
morgantau, hansi j., 555,
558, 590-593, 612
moris utopia, 49
moro, aldo, 525, 544
mosaxleobis ruka, 290291
moTxovna-miwodebis
kanoni, 370, 591
mountbatenis teroris
tuli aqti, 525
mozaikuri sazogadoeba,
285, 687
mozambiki, 280
mravalerovnuli saxelm
wifo, 23
mravalpartiuli sistema,
370-371
msoflio banki, 330, 611,
638
msoflio savaWro orga
nizacia (WTO), 611,
642, 688
msoflio savaWro cen
tri. ix. terorizmi
mtkicebulebis uaryofis
wesi, 478, 688
mubaraqi, hosni, 102
multinacionaluri kor
poracia, 637-639, 688
muris kanoni, 623
musolini, benito, 111,
123, 131, 554, 581
mSvidoba, 669
mSvidobis winaaRmdeg
moqmedeba, 580
mcire intensivobis kon
fliqti, 552, 688
mZRoli-amomrCevelis
kanoni, 355
mwvane revolucia, 289,
688
mwvaneTa partiebi
SeerTebul StatebSi,
621
mwiri informaciis ra
cionaloba, 360, 688
nagasaki, 576
naiSeni, kari 537
namibia
gaerTianebuli erebis
samSvidobo misia, 650
ganviTareba, 281
napoleon bonaparte, 110,
497, 593, 594
naseri, gamal abdeli, 102,
109, 274, 276, 402, 403
natesavi qveynis sindro
mi, 627, 689
nauru, 270
NAFTA CrdiloeT
amerikis Tavisufali
vaWrobis SeTanxmeba,
263, 454, 618, 642, 700
nacionalizmi, 228, 554,
561, 578
nacionalistur-separatistuli terorizmi,
521, 689
nacisturi germania, 39-41
gestapo, 136, 677
TanatolTa jgufebi
da politikuri so
cializacia, 323, 325
niurnbergis procesi,
580-581
omi, 555, 580
poltikuri partiebi,
368, 373
religia da politi
kuri socializacia,
317-318
terorizmi, 518, 537
totalitarianizmi,
119, 120, 121, 142, 151
faSizmi, 425, 442
CerCili, 399, 400
neitraliteti, 601, 689
neitralitetis poli
tika, 601
neoizolacionistebi, 610
neru, javaharlal, 206,
274, 276
nigeria
avtoritaruli
saxelmwifoebi, 98,
103-106
ganviTareba, 274, 281,
283
danaSauli, 628
mravalerovnuli saxemwifoebi, 23
kolonializmi, 271
saprezidento de
mokratia, 90
umravlesobis mmarTv
eloba, 92
federalizmi, 79
Zalauflebis daxleC
va, 91
niderlandebi
amomrCevelTa raode
noba, 355
evrokavSiri, 644
eri-saxelmwifo, 23
kolonializmi, 272
narkotikebisa da
prostituciis dekriminalizacia, 449
saparlamento de
mokratia, 170
terorizmi, 542
nikaragua
avtoritaruli saxelmwifoebi, 98
ganviTareba, 276, 280
kontras, 607
saerTaSoriso sa
samarTlo, 667
niqsoni, riCardi, 78, 79,
88, 212, 217, 337, 359,
391
niumeni, sandra Sulci,
327
niurnbergis procesi,
580-581
niutoni, isaaki, 86
nicSe, fridrix, 554
nihilizmi, 424, 689
nkruma, joSua, 276
indeqsi
nomenklatura, 228, 689
nonalignment, 515, 594
norvegia
interesTa jgufebi,
318
eri-saxelmwifo, 23
saparlamento de
mokratia, 170
proporciuli warmo
madgenloba, 349
amomrCevelTa raode
noba, 355
keTildReobis saxelm
wifo, 432
noriega, manueli, 98
normebi, 25
obasanjo, oluseguni,
105, 281
oblasti, 237
okeaneTis Tanamegobroba
(heringtoni), 49
oklahomas dabombva, 520
oligarqia, 98, 689
oligarqiis rkinis
kanoni, 362, 689
omani
avtoritaruli sax
elmwifoebi, 97
ganviTareba, 270
omi, 552-554, 581
adamianis buneba, 556559
birTvuli monopolia,
576, 675
birTvuli omi, 576,
597-598
bunebrivi resursebis
simwire, 566
bunebiTi mdgomareoba,
557
garemo mizezebi, 564567
danaSauli kacobrio
bis winaaRmdeg, 580,
677
danaSauli mSvidobis
winaaRmdeg, 580, 677
demokratiuli mSvi
dobis paradoqsi, 570,
678
eTnocentrizmi, 579,
679
erovnuli TviT
gamorkveva, 562
vilsonis Sexeduleba,
561-562
TeoriaTa zedmeti
gamartiveba, 572-573
imperializmi, 555, 682
internacionalistebi,
561, 682
kaTalitikuri omi,
575, 682
kantis Sexeduleba, 562
kontinentTaSorisi
balistikuri raketa,
599
konfrontacia, 576
leninis Sexeduleba,
563-564
lokis Sexeduleba,
565-566
malTusis Sexeduleba,
566-567
masirebuli sapasuxo
dartyma, 576, 686
masobrivi ga
nadgurebis iaraRi, 576
meore sapasuxo dar
tyma, 576, 686
mizezebi, 554-567
miuRebeli zarali,
576, 687
moraluri relativizmi, 578-579, 688
mcire intensivobis
konfliqtebi, 552, 688
nacionalizmi, 554, 561
nacionalisturi mik
erZoeba, 579
nacionalisturi uni
versalizmi, 555
niurnbergis procesi,
580-581
omis eskalacia, 575,
689
omi mcdari aRqmis
gamo, 575, 689
partizanuli omi, 552,
690
peloponesis omi, 590
pirveli dartyma, 576
pirvelyofili codva,
556
politikuri miami
toba, 579
rusos Sexeduleba,
559-561
sazogadoeba, 559-564
samarTliani omis
doqtrina, 577, 580
samoqalaqo omi, 80,
493, 552, 695
717
saxelmwifoebrivi
mizezebi, 555
saxelmwifoTaSorisi
omebi, 552, 695
terorizmisa da omis
aqtebis Sedareba,
526-527
totaluri omi, 574
ultranacionalizmi,
555, 697
upirobo kapitulacia,
574, 698
urTierT ganadgureba,
576
urTierT Sekaveba, 576
SeerTebuli Statebis
konstitucia, omis
Zalaufleba, 90
SezRuduli omi, 574,
699
SeiaraRebaSi Sejibri,
555, 700
SemTxveviTi omi, 575576
civi omi. ix. civi omi
cxeli xazi, 577, 701
hobsi omis Sesaxeb, 558
omis garemo mizezebi,
564-567
omisa da mSvidobis kanonis Sesaxeb (grociu
si), 658
o'nili, tipi, 210
opoziciuri partiebi,
133-134
ordinaruli poli
tikosebi, 392, 409-411,
700
orpalatiani sistema, 91,
690
orpartiuli sistema, 370
oruelis `aTas cxraas
oTxmocdaoTxi~, 62,
122, 624
osama bin ladeni, 120, 300,
518, 521, 527, 528, 534,
607, 609, 610, 613, 626
ouotergaiti, 78, 88, 337,
391
ojaxebi da politikuri
socializacia, 314323
pakistani, 205
ganviTareba, 274, 282
eTnikuri Zaladoba,
620
718
indeqsi
politikuri ekonomi
kis perspeqtiva, 33
terorizmi, 518, 521,
542-543
pinoCeti, augusto, 261
piradi cxovreba, 472-473
piradi interesi, 38-39,
612-614
pirdapiri demokratia,
350-353, 691
pirveli dartyma, 576, 691
pirveli sakonstitucio
Sesworeba, 470-472
pirveli samyaro, 268, 691
platoni, 35, 556
platonis `respublika~,
48, 49
adamianis buneba da
utopia, 60
bekonis `axal atlan
tidasTan~ Sedareba, 54
gza utopiisaken, 59
keTilSobili tyuili,
52-53
samarTliani qalaqi,
50-52
filosofosi mefeebi,
51, 699
utopiis praqtiku
loba, 60
utopiis STagoneba, 59
plebisciti, 350, 691
plesi fergiusonis wi
naaRmdeg, 463
pluralistuli Teoriebi, 363-364
polani, jeimsi m., 519
politbiuro, 691
politekonomistebi, 29,
32, 34
politikis axali gageba,
gansazRvreba 691
politikis gansazRvreba,
21, 691
politikis Seswavla. ix.
politikuri mec
niereba
politikis ZiriTadi kon
cefciebi, 21-27
politikuri apaTia, 358,
692
politikuri ganviTareba,
273-276, 692
politikuri lideroba,
391, 419
`politiko~, 412-413,
691
indeqsi
amerikis mmarTveloba,
35
bihevioralistebi,
29-32
daqvemdebarebis Teo
ria, 33
erT sul mosaxleze
wliuri zrda, 33
vaWrobis pirobebi,
34, 681
interesTa jgufebi, 35
marqsistebi, 29, 33-35
meTodebi, 29-35
mizani, 28
piradi interesi, 38
politikuri Teoria,
35-36
politikuri ekono
mistebi, 29, 32-33
politikuri partiebi,
35
saerTaSoriso urTierTobebi, 35, 37-38
sazogadoebrivi in
teresi, 39-41
sakonstitucio samar
Tali, 35
sajaro mmarTveloba,
35, 38
sajaro politika, 35
tradicionalistebi,
29
qvedargi, 35-38
SedarebiTi poitika,
35, 36-37
Seswavlis mizani, 38-41
politikuri miamitoba,
579
politikuri monawileoba, 336, 385-386
`gamarjvebuls
yvelaferi miaqvs~ 347,
676
`Calis gamokiTxvebi~,
340, 700
avtoritaruli saxelmwifoebi, 364-365
amomrCevlis codna,
359-361
amboxi, ajanyebisken
waqezeba, 339
arakonvenciuri monawileoba, 337, 674
arasamarTlebrivi
formebi, 338-339
arCevnebi, 336, 345-347,
354-355
gamokiTxvebi, 340-345
ganmeorebadi gamokiTxva, 342, 676
gaucxoeba, 356, 676
gawveva, 351, 676
elitisturi Teoriebi,
362-363
individualizmi, 356358, 682
iniciativa, 351
interesTa jgufebi.
ix. interesTa jgufebi
koaliciuri mTavroba,
370, 683
martivi umravlesoba,
347
masobrivi mobiliza
ciis reJimebi, 364, 686
mmarTveli elitis
mbrunavi kari, 361
monawileobis gansaz
Rvreba, 274
monawileobis mod
elebi 355
mZRoli-amomrCevlis
kanoni, 355
mwiri informaciis ra
cionaluroba, 360, 688
oligarqiis rkinis
kanoni, 362, 689
pirdapiri demokratia,
350-353, 690
plebiscistebi, 350,
691
pluralistuli Teor
iebi, 363-364, 691
politikuri apaTia da
SeerTebuli Statebi,
358
politikuri qmedu
narianoba, 356, 692
politikuri partiebi.
ix. politikuri par
tiebi
proporciuli warmo
madgenloba, 348-349
referendumi, 351-352,
693
saarCevno siebi, 349
saarCevo sistema,
347-350
sabotaJi, 339, 693
sazogadoebrivi azri,
339-340, 694
sazogadoebrivi azris
gamokiTxva, 340, 694
719
samarTlebrivi forme
bi, 336-338
samoqalaqo daumor
Cilebloba, 272, 338,
694
satelefono jgufi,
341
strategiuli gamokiTxva, 341, 696
stratificirebuli
SerCeva, 342, 696
terorizmi, 339
tradiciuli monawileoba, 336
fokus-jgufebi, 341,
699
SemTxveviTi SerCeva,
341, 700
xmis micema SeerTebul
StatebSi, 337, 354
politikuri monawile
obis elitisturi
Teoriebi, 362-364
politikuri partiebi,
365
gansazRvreba, 692
germania, 189-190, 370
didi britaneTi, 162,
165-166, 367
disciplinebuli par
tiebi, 165-166, 679
erTpartiuli sistema,
368-369
iaponia, 197-199, 368,
369
istoria, 365-366 in
doeTi, 369
laTinuri amerika, 372
meqsika, 263, 280, 369
momavali, 373-374
mravalpartiuli
sistema, 370-371
opoziciuri partiebi,
133-134, 166
orpartiuli sistema,
370
partiuli sistemis
ganmsazRvrelebi,
371-373
safrangeTi, 176-178
SeerTebuli Statebi,
365-366, 370, 372
CineTi, 249
ZiriTadi miznebi,
366-368
politikuri realizmi,
591, 692
720
indeqsi
ruseTis revolucia,
123, 504
safrangeTis revolu
cia. ix. safrangeTis
revolucia
socialuri fsiqolo
gia, 503-504
winarevoluciuri
problemebi, 506
warmatebuli revolu
ciebi, 507-508
xelisuflebis reaqcia
winarevoluciur
problemebze, 506-507
revoluciis socialuri
fsiqologia, 503-504
revoluciis ufleba, 502,
693
revoluciuri komunizmi,
429, 693
revoluciuri moZrao
bebis damarcxebisken
mimarTuli strategia
607
revoluciuri omi, 490,
693
referendumi, 350, 351,
693
regionalizmi, 618-619
reigani, ronaldi,79, 217,
426, 455, 541, 667
rektifikacia, 122, 693
religia
politikuri socializacia, 317-320
religiis Tavisufle
ba, 471-472
CineTis represia,
254-255
religiis Tavisufleba,
471-472
religiuri memarjvenee
bi, 426-427
respublika (platoni).
ix. platonis `respub
lika~
respublikebi, 22, 68, 693
retribucia, 474
riCardsi, leonardi j.,
360
robertsoni, peti, 427
robespieri, maqsimiliane,
496, 497
romi, ernsti, 135
roperi, elmo, 355
rojeri, uili, 573
ruanda, 268
indeqsi
ganviTareba, 271, 281,
292
eTnikuri Zaladoba,
691
kolonializmi, 273
mravalerovnuli saxelmwifoebi, 23
omi, 580
ruzvelti, Tedi, 370
ruzvelti, franklin
delano, 79, 340, 393,
455, 457
rukebi
germania, 186
iaponia, 195
mosaxleobis ruka,
290-291
ruseTi, 225
sabWoTa kavSiri, 225
safrangeTi, 174
rumineTi
evrokavSiri, 644
komunizmis kraxi, 184,
223, 233, 489
komunizmidan tranzi
cia, 246
ruseTi, 235, 242-243
gaerTianebuli erebis
wevroba, 647
germaniis humanita
ruli daxmareba, 613
damoukidebel saxelm
wifoTa Tanamegobro
ba, 225, 235
duma, 239, 679
eTnikuri fragmenta
cia, 237-239
eTnikuri Zaladoba,
619
elcinis roli, 233-235
ekonomikuri vardna,
236-237
lideroba, 241
oblasti, 237
prezidentis mier Za
lauflebis borotad
gamoyeneba, 92
proporciuli warmo
madgenloba, 348-349
putinis roli, 241
respublikebi, 225
ruka, 225
saerTaSoriso samTav
robo organizaciebi,
639
saprezidento de
mokratia, 89-90
saxelmwifos mSene
bloba, 239-240
supersaxelmwifos
statusi, 616
terorizmi, 521, 541
umravlesobis mmarTveloba, 92
federaluri asamblea,
239, 698
federaciis sabWo, 240,
699
CeCneTi, 235, 237, 241
civilizaciaTa Se
jaxeba, 625
Zalauflebis dan
awileba, 91
ruseTis revolucia, 123,
504
ruso, Jan-Jaki, 35, 491,
559-561, 564, 581, 594
saapelacio sasamarTlo,
215, 694
saarCevno siebi, 349
saberZneTi
amomrCevelTa raode
noba, 354
evrokavSiri, 644
eri-saxelmwifo, 23
saparlamento de
mokratia, 170
terorizmi, 540
trumenis doqtrina,
605
omi, 559
saboloo gadawyvetile
ba, ix. holokosti
sabotaJi, 339, 693
sabWoTa kavSiri
aparatCikebi, 228
birTvuli iaraRi, 276
birTvuli iaraRis
gavrceleba, 622
birTvuli omi, 597-600
gaeros samxedro moq
medeba, 655
gaeros wevroba, 647
gegmuri ekonomika, 226
glastnost, 230, 677
gorbaCovis tranzi
cia, 225-235
gulagis arqipelagi,
141, 677
damoukidebel saxelmwifoTa Tanamego
broba, 225
721
demokratizacia, 228,
230-231, 678
evrocentrizmis
dasasruli, 595-596
elcinis roli daS
laSi, 233-235
erTa ligis wevroba,
646 erovnebebi, 232
estafeta, 141
varSavis xelSekrule
ba, 597, 616, 643, 681
Tanatolebi da poli
tikuri socializacia,
324
koleqtivizacia, 139,
683
kolxozi, 139
komunizmis kraxi da
daSla, 22, 24, 26, 119,
223-224, 264, 431, 606,
615
kulakebi, 139, 310, 684
masobrivi moZraobebi
da safrTxeebi, 508
mbrZanebluri eko
nomika, 226
meore samyaros gansaz
Rvreba, 269
nacionalistebi, 228
nomenklatura, 228, 689
omi, 571
ormxrivi Sekaveba, 598,
600
perestroika, 228-229,
230, 690
reaqciuli Zalebi, 228
religia da politi
kuri socializacia,
318
ruka, 225
savxozi, 139
saCvenebeli sasamarT
loebi, 140
skolebi da politi
kuri socializacia,
321
stalinis mmarTveloba, 119, 121, 122,
138-141, 151
supersaxelmwifos
statusi, 596
SeerTebuli Statebis
Sekaveba, 604-605
SeerTebuli Statebis
erovnuli usafrTxoe
ba, 446-448
722
indeqsi
civilizaciaTa Se
jaxeba, 626
civi omi. ix. civi omi
sadaTi, anvari, 101, 102,
402, 404
sadamsjelo operaciebi,
131
saerTaSoriso arasamTav
robo organizaciebi,
639-644, 694
saerTaSoriso politika,
636, 669
arasaxelmwifo aq
torebi, 637-644, 674
gaerTianebuli erebi,
ix. gaerTianebuli
erebi
ekonomikuri TanamS
romloba 641-642
multinacionaluri
korporaciebi, 637-639,
688
mSvidoba, 669
saerTaSoriso samTav
robo organizaciebi,
639-644, 694
saerTaSoriso samar
Tali, ix. saerTaSor
iso samarTali
saerTaSoriso arasam
Tavrobo organizacie
bi, 639-644, 694
samxedro aliansebi,
642-644
urTierTdamokidebuleba, 636, 698
funqcionalizmi, 636,
699
funqcionalistebi,
636, 699
saerTaSoriso savaluto
fondi (IMF), 34, 617,
647, 694
saerTaSoriso samarTa
li, 657-658
garemo 661, 664-665
mSvidoba, 669
Jenevis konvencia, 660,
693
savaldebulo iuris
diqcia, 666,
saerTaSoriso sa
samarTlo, 666-667
sargeblianoba, 658
SezRuduloba 665-668,
SeiaraRebaze kontro
lis Sesaxeb SeTanxme
bebi, 660-661
Sesruleba da iZuleba,
658-659
Sefaseba, 668-669
haagis konvencia 660,
702
saerTaSoriso samTav
robo organizaciebi,
639-644, 694
saerTaSoriso sasamarT
lo, 666, 669, 688
saerTaSoriso teror
izmi, 518, 694
saerTaSoriso urTier
Tobebi, 608, 629-631
birTvuli iaraRis
gavrceleba, 621-623
birTvuli omi, 597-599
bipolaruli sistema,
595-600, 675
bumerangis efeqti
608-610
garemosdacviTi
sakiTxebi, 620-621
globalizacia, 617,
677
evrocentrizmi, 595596
evropuli sistema,
593-595
eTnikuri Zaladoba,
619-620
eqspansionisturi
strategia, 600, 680
varSavis xelSekrule
ba, 597
Tanamedrove globaluri sistema, 595-600
idealizmi, rogorc pi
radi interesi, 612-614
ideologia, 596-597
makiaveli da, 590-591
marSalis gegma, 597,
606
miumxroblobis
strategia, 601, 687
morgenTau da, 591-592
naTesavi qveynis sin
dromi, 626, 689
nato, 597
neitralitetis
strategia, 601, 689
politikuri realizmi,
591, 692
politologia, 32, 37
regionalizmi, 618-619
saerTaSoriso savalu
to fondi, 617
sainformacio teqnologiebis revolu
cia, 623-624
supersaxelmwifoebi,
596
urTierT Sekaveba,
598-599
SeerTebuli Statebis
sagareo politika, ix.
SeerTebuli Statebis
sagareo politika
civilizaciaTa Se
jaxeba, 624-628
civi omis Semdgomi
sagareo politika,
610-611
ZalTa wonasworobis
sistema, 593-594, 701
wonasworoba, 593
wonasworobis damcve
li, 593, 702
saerTo samarTali 213
savaldebulo iurisdiq
cia, 694
sazogadoeba
askriptiuli sazoga
doeba, 286, 674
marqsistuli sazoga
doeba. ix. marqsis
uklaso sazogadoeba
terorizmi, 534-539
sazogadoebriv interes
Ta jgufebi, 376, 694
sazogadoebrivi azri,
339-340, 694
sazogadoebrivi azris
gamokiTxva, 340, 694
sazogadoebrivi intere
si, 39-41
safrangeTi, 170-171, 182
avtoritaruli sax
elmwifoebi, 110
aRiareba, 78
aRmasrulebeli xe
lisufleba, 173-175,
179
britanul sistemasTan
Sedareba, 167-170
gadasaxadi, 457
gaerTianebuli erebis
wevroba, 647
gayofili aRmasrule
beli xelisufleba,
179, 676
indeqsi
evrokavSiri da, 180,
618, 644
evrocentrizmis
dasasruli, 595-596
ekonomika, 180
emigracia, 181
erTiani kenWisyra 176
eri-saxelmwifoebi, 23
erovnuli asamblea,
175-176, 680
Tanaarseboba, 179, 681
kolonializmi, 222224, 431-432
konstitucia, 68, 178
marSalis gegma da, 606
mexuTe respublika,
172-173
msoflio vaWroba, 180
politikuri partiebi,
176-178
prefeqtebi, 82
revolucia, ix. safrangeTis revolucia
referendumi, 350
ruka, 174
sakonstitucio de
mokratia da, 68
saprezidento de
mokratia, 90
sasamarTlo sistema,
181-182
saxelmwifo da qveyana,
22
supersaxelmwifos
statusi, 616
terorizmi, 477, 540,
541
umravlesobis mmarTveloba, 73
umuSevroba, 180
unitaruli sistema, 82
faSizmi, 426
Zalauflebis danawileba, 90
safrangeTis komunistu
ri partia, 176-178
safrangeTis nacionalis
turi partia, 178
safrangeTis revolucia,
68, 182, 489-490, 494495, 695
`axali dRis wesrigi~,
497
adamianis uflebaTa
deklaracia, 495, 673
amerikis revolucias
Tan Sedareba, 493, 498
arastabiluroba, 495
bastilia, 495, 674
berkis pozicia 498-499
generaluri Statebi,
494, 677
evropis konsensusi,
594-595
radikalizmi, 496
teroris mefoba, 497,
697
terorizmi, 522
safrangeTis socialis
turi partia, 176-177
saganmanaTleblo ideebi,
86
saidumlo policia, 138
sainformacio teqnolo
giebis revolucia,
623-624
sakanonmdeblo xelisufleba
germania, 188
didi britaneTi, 209212
iaponia, 196
kanonmdeblebi, ro
gorc delegatebi, 410
kanonmdeblebi,
rogorc meurveebi,
411-412
saparlamento de
mokratia, 209-211
SeerTebuli Statebi,
209-211
sakompensacio diskrimi
nacia, 466
sakomstitucio samar
Tali, 35
saliamis taqtika, 133, 694
samarTliani omi, 577-579,
694
samarTlianoba, 474
gansazRvreba, 694
danaSaulis prevencia,
474
danaSauli da sasjeli,
474
marTebuli samarTlis
procesi, 474, 685
mtkicebulebis uaryo
fis wesi 478, 688
marTebulo proce
dura, 474-475
politika, 26-27
reabilitacia, 474
samarTlebrivi dacvis
sazRvrebi, 475-479
723
724
indeqsi
saparlamento de
mokratiasTan Sedareba, 208-218
saqarTvelo
komunizmidan tranzi
cia, 246
ruka, 225
ruseTis intervencia,
235
saqmeebi samoqalaqo
uflebaTa Sesaxeb,
463, 464
sasamarTlo kontroli,
215
sasamarTlo sistema
germania, 190
didi britaneTi, 213216
saparlamento de
mokratia, 213-216
safrangeTi, 181-182
SeerTebuli Statebi,
213-216
saSinao iurisdiqcia, 648,
696
saSinao terorizmi, 520,
696
saCvenebeli sasamarT
loebi, 140
saskolo avtobusi, 464
sasjeli, 474, 479
satelefono jgufi, 341
saudis arabeTi
avtoritaruli saxelmwifoebi, 97
bumerangis efeqti, 609
ganviTareba, 270
globaluri daTboba,
665
monarqia, 425
sparseTis yuris omi,
656
terorizmi, 527, 529,
533
CrdiloeTis da
samxreTis konfliqti,
265
saxelmwifo gadatriale
ba, 102, 696
saxelmwifo moRvaweoba,
393
saxelmwifo terorizmi,
518, 696
saxelmwifo, 22, 695
saxelmwifos armqone
erebi, 24, 696
saxelmwifos mSenebloba
ganviTarebadi qvey
nebi, 274
gansazRvreba, 696
ruseTi, 239-240
saxelmwifoTaSorisi
omebi, 552, 695
sajaro mmarTveloba,
35, 38
sajaro politika SeerTe
bul StatebSi, 446,
481-482
Tanasworoba. ix.
Tanasworoba
keTildReoba. ix.
keTildReoba
miznTa konfliqti,
479-481
politikuri mecniere
ba, 35
samarTlianoba. ix.
samarTlianoba
usafrTxoeba. ix.
usafrTxoeba
sajaro sikeTe, 422, 442
gansazRvreba, 696
ideologia. ix. ideo
logia
politikis miznebi da
saSualebebi, 422
politikuri lidero
ba, 394
SeerTebuli Statebis
politika. ix. SeerTe
buli Statebi
seko, mobutu sese, 98
sen-simoni, komte de, 49,
428
serbska, 298
seqtemberi, 11. ix. terorizmi
sviti peinteris winaaRm
deg, 464
sibrZne, 394
siera-leone, 268, 299-300
gaerTianebuli erebis
samSvidobo misia, 653
ganviTareba, 271, 281
danaSauli, 628
kolonializmi, 273
omi, 580
sikvdiliT dasja, 479
singapuri
avtoritarizmi, 108,
113
ganviTareba, 279
daqvemdebarebis Teo
ria, 33-34
indeqsi
SedarebiTi politika,
37
CrdiloeTis da
samxreTis konfliqti,
269
singeri, maqsi, 611, 612
sinxebi, 23
sinhalebi, 23
sionizmi, 206, 603-604, 696
siria
avtoritaruli saxelmwifoebi, 98
arabuli respub
likebis federacia,
403
sagareo politika, 604
terorizmi, 519
civilizaciaTa Se
jaxeba, 625
sityvis Tavisufleba,
470-471
sityvis Tavisufleba,
470-4741
siRaribe, 468
skolebi
skovakeTi
evrokavSiri, 644
komunizmis kraxi, 223
komunizmidan tranzi
cia, 246
saparlamento de
mokratia, 170
slovenia, 297
evrokavSiri, 644
komunizmidan tranzi
cia, 246
saparlamento de
mokratia, 170
smiti, adam, 89, 111, 427,
455
socializacia, politi
kuri. ix. politikuri
socializacia
socializmi, 428, 696
socialuri dacva, 451454
socialuri klasi, 316
sokrate, 49, 53, 70, 322
solisitori, 241
solJenicini, aleqsan
dre, 141
somali, 268, 294
gaerTianebuli erebis
samSvidobo misia, 653
ganviTareba, 271, 274,
282, 292
idealizmi da SeerTe
buli Statebis samx
edro moqmedeba, 613
somoza, anastasio, 98
somxeTi
komunizmidan tranzi
cia, 246
ruka, 225
sorokini, pitirim, 488
sparseTis yure. ix. aseve
axlo aRmosavleTi;
specifikuri qveynebi
ganviTareba, 270
terorizmi, 519
omi, 572, 626, 656
spilos Zvlis sanapiro
danaSauli, 628
ssrk. ix. sabWoTa kavSiri
stalini, iosebi, 119-123,
126, 135, 138-141, 151,
153, 233, 247, 310, 569,
597, 605
status kvo strategia,
600-607, 69
strategiuli gamokiTxva,
341, 696
strategiuli Seiara
Rebis Semcirebis
xelSekruleba II, 660,
696
stratificirebuli Ser
Ceva, 342, 696
sudani
ganviTareba, 271
terorizmi, 519, 533
SeerTebuli Statebis
saelCos dabombvis
kontrdartyma, 609
suecis konfliqti, 572
sukarno, axmedi, 274, 276
supersaxelmwifos sta
tusi, 596
suvereniteti, 657, 696
suharto, generali, 98
taivani
avtoritaruli saxelmwifoebi, 102, 108, 113
ganviTareba, 279, 289
daqvemdebarebis Teo
ria, 33-34
ekonomikuri tranzi
cia, 260
SedarebiTi politika,
37
725
CrdiloeTisa da
samxreTis konfliqti,
269
tailandi
ganviTareba, 279
ekonomikuri tranzi
cia, 260
tajikeTi
ruka, 225
ruseTis intervencia,
235
tanzania, 609
teini, rojeri, 462, 477
terorizmi, 515-518, 546547
alJiri, 529-532
antisaxelmwifoebrivi
terorizmi, 521, 674
armoSoba, 521-523
axalgazrda rekrute
bi, 535-536
biujetis deficiti,
456
gansazRvreba, 518-521,
697
TanamSromloba qvey
anebs Soris, 541-542
ideologiuri teror
izmi, 521, 681
kanonmdebloba, 539541
kontrterorizmi, 523,
542-545, 684
logika, 523-525
media, 538-539
mizanTa konfliqti,
479-481
msoflio savaWro cen
tri, 515
nacionalistur-sep
aratistuli teror
izmi, 521, 689
oklahomas dabombva,
520
patriotis aqti, 476,
540
saerTaSoriso terorizmi, 518, 694
sazogadoeba, 534-539
samoqalaqo uflebebi
ucxour qveynebSi, 477
saSinao terorizmi,
520, 695
saxelmwifo terorizmi, 518, 696
teroristTa klasi
ficireba, 532-534
726
indeqsi
teroristTa taqtika,
525-526
teroristis identi
ficireba, 534
transnacionaluri
terorizmi, 520, 697
unilateraluri
zomebi, 542-545
utopia, 62-63
fsiqologia, 536-538
SeerTebuli Statebis
erovnuli usafrTxoe
ba, 448
Sekaveba, 546
winaaRmdeg brZola,
539-546
jgufis maxasiaTeble
bi, 527-529
teroris mefoba, 497, 697
tetCeri, margareti, 163,
164, 168-170, 525
tiananmenis moednis
Jleta, 254, 697
tibeti, 571
tirania, 108
tito, iosef brozi, 101,
296, 297, 392
toinbi, arnoldi, 594
tomas, normani, 432
totalitarizmi, 119-122,
153-154
adamianuri msxverpli,
151-152
avRaneTSi Talibebis
reJimi, 120
Gleichschaltung (unifi
kacia), 129
gansazRvreba, 697
gantevebis vaci, 124
gancalkevebuli kun
Zulebi, 122, 676
germania hitleris
mmarTvelobisas, 119,
121, 123, 142-144, 151
eTiopia mangistu
haile mariamis mmarTvelobisas, 149-150
ekonomikis centrali
zebuli kontroli, 138
ideologia, 124-127
irani xomeinis mmarTvelobisas, 150
kamboja pol potis
mmarTvelobisas, 149
kuba kastros mmarTvelobisas, 123
lideris kulti, 123
lideroba, 123-124
momavlis dapirebebi,
126
monoliTuri sazoga
doeba, 136-137
monopolia masobrivi
komunikaciis saSuale
bebze, 138
opoziciuri partiebi,
133-134
organizacia, 127-129
partiuloba, 128, 690
propaganda, 129-130,
691
revoluciuri etapi,
123-132
revoluciuri brZola,
125
rektifikacia, 122, 693
sabWoTa kavSiri
stalinis mmarTvelo
bisas, 119, 121, 122,
138-141, 151
sadamsjelo opera
ciebi, 131
sazogadoebis trans
formacia, 137-138
saidumlo policia,
138
saliamis taqtika, 133,
694
sicocxlisunarianoba,
153
ujredebi, 127-128, 698
fasci di combattimento
(`mebrZoli jgufebi~),
131
faSisturi italia,
119, 131
SeiaraRebuli Zalebi,
138
CineTi maos mmarTvelobisas, 119, 121, 122,
123, 124, 145-149
Zaladoba, 130-132
Zalauflebis konsolidacia, 132-137
ZiriTadi partiuli
organizaciebi, 128
wmenda, 134, 702
totalitarizmis
revoluciuri etapi,
123-132
totaluri omi, 574
tradicionalistebi,
gansazRvreba, 697
indeqsi
sakompensacio dis
kriminacia, 75, 466-467
SeerTebuli Statebi,
316
unabomberi, 537
ungreTi
evrokavSiri da, 644
komunizmis kraxi, 184,
223, 233
komunizmidan tranzi
cia, 245-246
omi, 571
saparlamento de
mokratia, 170
faSizmi, 425
undoblobis votumi, 164,
698
unita, 607
unitaruli sistema, 82,
698
Untermenschen (qveadami
anebi), 39
uorneri, marki, 380
uoterling, pati, 416
upirobo kapitulacia,
574, 698
urTierT Sekaveba
omi, 576
saerTaSoriso urT
ierTobebi, 598-600
urTierTdamokidebule
ba, 636, 698
urugvai
avtoritaruli saxelmwifoebi, 114
sabaJo kavSiri, 642
terorizmi, 526
usafrTxoeba, 446
garemos dacvis programebi, 454
gareSe mtrebi, 446-448
danaSauli, 448-451
erovnuli usafrTxoe
ba, 446-448, 680
kuTvnili daxmareba,
452
sakuTari qmedeba, 454
samxedro xarjebi, 447
socialuri dacva,
451-454
Sida mtrebi, 448-451
xandazmulTa samedi
cino momsaxureba, 453
utopia, 48, 59, 63-64
adamianuri buneba,
60-61
bekonis `axali at
lantida~. ix. bekonis
`axali atlantida~
belamis `xedva ukan
2000-1887~, 49
gansazRvreba, 48, 698
distopia, 62, 679
evgenika, 60, 679
kampanelas `mzis qa
laqi~, 49
marqsis uklaso
sazogadoeba. ix. mar
qsis ulaso sazoga
doeba
moris `utopia~, 48
oruelis `aTas cxraas
oTxmocdaoTxi~ 62
oruelis samyaro, 62
platonis `respub
lika~. ix. platonis
`respublika~
politikis ugulebelyofa, 61-62
terorizmi, 62-63
haqslis `mamaci axali
samyaro~, 62
heringtonis `okeane
Tis Tanamegobroba~, 49
utopisti socialistebi,
428, 698
uflebaTa peticia, 77,
698
fagi, joni, 398
fainstaini, daiana, 380
falveli, jeri, 426, 427
faraxani, luisi, 27
Fasci di combattimento,
(`mebrZoli jgufebi~)
131
faSizmi, 119, 123, 131, 425426, 699
federaciis sabWo, 240,
700
federalizmi
germania, 79, 81, 185
sakonstitucio de
mokratiebi, 79-81
federalisti, 87, 172,
382, 503
federaluri asamblea,
239, 699
ferbenki, jon kingi, 147
fehlevi Sah muhamed
reza, 98, 108
filipinebi
727
avtoritaruli saxelmwifoebi, 98
ganviTareba, 276, 289
ekonomikuri tranzi
cia, 260
saparlamento de
mokratia, 90
filosofosi mefeebi,
51, 699
fineTi
evrokavSiri, 644
eri-saxelmwifo, 23
omi, 571
saparlamento de
mokratia, 170
First past the post arCev
nebis sistema, 347
fokus-jgufebi, 341, 699
folki, riCardi, 566, 567
folklendis omi, 163,
262, 572
foqsi, visente, 259, 263,
280, 369
franklini, benjamini, 396
fraqcia, 188
fridrixi, karli, 138
froidi, zigmundi, 557
fsiqologia
bihevioristuli
fsiqologia, 675
ganviTarebis bariere
bi, 285-287
revoluciis socialuri fsiqologia,
503-504
terorizmi, 536-538
fulbraiti, uiliami, 412
funqcionalizmi/funq
cionalisti, 636, 699
furie, Carlsi, 49
fuximori, alberto, 543
qali
aborti, 473
avRaneTi 301
feminizmi, 75
qarizmatuli lideri,
109, 700
qaSmiri, 205, 653, 699
qerol, luis, 422
qeSmen, gregi, 556
qveyana, 22, 700
qmediTi xelisufleba,
84-85
qneseTi, 208, 699
quveiTi
728
indeqsi
avtoritaruli saxelmwifo, 97
ganviTareba, 270
omi, 391, 577, 655
qurTebi
saxelmwifos armqone
eri, 24
umravlesobis mmarTv
eloba, 73
Rirebulebebi, politi
kuri, 329
yazaxeTi
birTvuli iaraRis
gavrceleba, 622
birTvuli iaraRi, 235
ruseTTan konfliqti,
239
Savkaniani amerikelebi,
78, 464, 465
Saiko, ronaldi, 379
SvedeTi
amomrCevelTa raode
noba, 355
evrokavSiri, 644
eri-saxelmwifoebi, 23
interesTa jgufebi,
381
keTildReobis saxelm
wifo, 432
omi, 571
saparlamento de
mokratia, 170
terorizmi, 541
Sebrunebuli diskrimina
cia, 466-467
SedarebiTi politikuri
sistemebi
avtoritaruli saxelmwifoebi, ix. aseve
avtoritarizmi
politikuri mecniere
ba, 35
sakonstitucio
demokratiebi, ix.
aseve sakonstitucio
demokratia
totalitaruli sax
elmwifoebi, ix. aseve
totalitarizmi,
utopia, ix. aseve uto
piebi
SedarebiTi umravleso
bis sistema, 71
SeerTebuli Statebi
amerikuli konserva
tizmi, 434, 673
amerikuli liberalizmi, 434, 673
amomrCevlis codna,
359-361
arCevnebi, 345-347,
350-358
aRmasrulebeli xelisfleba, 212-213
gaeros wevroba, 647,
648, 650, 653, 654
gaeros samxedro
qmedeba, 655
ganmanaTleblobis
ideebi, 86
gawveva, 351
genderuli gansvla,
317
globaluri daTboba,
665
demagogebi, 406-409
daqvemdebarebis Teo
ria, 33-34
evrocentrizmi, 595596
erTa liga, 645-646
eri-saxelmwifoebi, 23
iniciativa, 351
interesTa jgufebi,
378, 383
kaliforniis samo
qalaqo uflebaTa
iniciativa, 352
kapitalizmi, 427-428
klasi, 316
keTildReobis saxelm
wifo, 432
komunizmi, 431
konservatizmi, 433438, 439-442, 684
konstitucia. ix.
SeerTebuli Statebis
konstitucia
konstituciuri de
mokratia, 86
liberalizmi, 433-436,
438-442, 685
liberaluri tradi
cia, 434
masmedia da politi
kuri socializacia,
324-329
moTxovna-miwodebis
kanoni, 437, 687
moqalaqeoba, 311
multinacionaluri
korporaciebi, 637
mZRoli-amomrCevlis
kanoni, 355
mwvane partiebi, 621
omi, 569, 573, 576
ojaxi, 314-315
pirdapiri demokratia,
350-353
politikuri apaTia,
358, 692
politikuri ekonomi
kis perspeqtiva, 32
politikuri lidero
ba, 401, 405, 410, 416
politikuri partiebi,
365-368, 369, 371-373
politikuri socializaciis marcxi, 330
politikuri Rireb
ulebebi, 329
revolucia. ix. ameri
kis revolucia
religia, 317-320
religiuri memarjve
neebi, 426-427
referendumi, 351
saapelacio sasamarT
lo, 215, 693
saarCevno sistema,
347-350
sagareo politika. ix.
SeerTebuli Statebis
sagareo politika
sakanonmdeblo xe
lisufleba, 209-212
saerTaSoriso sa
samarTlo, 666
skola da politikuri
socializacia, 321
samoqalaqo uflebebi,
438-439
samoqalaqo omi, 80
saolqo sasamarTlo,
215
sasamarTlo xelisufleba, 213-216
sistemis Rirseba da
nakli, 216-217
supersaxelmwifos
statusi, 596
saxelmwifo poli
tika. ix. SeerTebuli
Statebis saxelmwifo
politika
indeqsi
terorizmi, 448, 476,
515-518, 522, 523, 532,
535
uzenaesi sasamarTlo,
215
umciresobebi, 316
faSizmi, 425
federalizmi, 79
SedarebiTi politika,
37
CrdiloeT amerikis
Tavisufali vaWrobis
SeTanxmeba (NAFTA)
263, 454, 642, 700
civilizaciaTa Se
jaxeba, 626
civi omi. ix. civi omi
xmis micema, 354-355
SeerTebuli Statebis
konstitucia, 68, 78,
87, 371, 492
omis gamocxadeba, 90
orpalatiani sistema,
91, 689
saprezidento sistema,
89
umravlesobis mmarTveloba, 91
Sekaveba da gawonas
woreba, 88-89
Zalauflebis danawileba, 90-91
SeerTebuli Statebis
sagareo politika
bediswera, 601
birTvuli omi, 597-598
bumerangis efeqti,
608-610
burTvuli iaraRis
gavrceleba, 621-623
garemos dacvis
sakiTxebi, 615, 620
globalizacia, 617
eTnikuri Zaladoba,
619-620
erovnuli interesi,
600-607, 680
eqspansionisturi
strategia, 600
vietnami, 606
kontra, 607
idealizmi, rogorc pi
radi interesi, 612-614
ideologia, 596-597
iaponia, urTierToba,
203
729
730
indeqsi
tiananmenis moednis
xocva-Jleta, 254-255,
697
SedarebiTi politika,
37
SeerTebul StatebTan
vaWroba, 256
SeerTebuli Statebis
sagareo politika da,
607
civilizaciaTa Se
jaxeba, 625, 626
CineTis saxalxo respub
lika. ix. CineTi
CrdiloeT afrika. ix.
aseve specifikuri
qveynebi
ganviTarebadi qvey
nebi, 270, 271
danaSauli, 629
terorizmi, 517
Zalaufleba, 25
civilizaciaTa Se
jaxeba, 625
CrdiloeT amerika. ix.
aseve specifikuri
qveynebi
ganviTarebadi qvey
nebi, 288
mosaxleobis ruka,
290-291
multinacionaluri
korporaciebi, 637-639
pirveli samyaros
gansazRvreba, 268
politikuri ekonomi
kis perspeqtiva, 32
terorizmi, 524
civilizaciaTa Se
jaxeba, 625
CrdiloeT atlantikis
TanamSromlobis
organizacia (nato),
298, 299, 391, 541, 597,
606, 611, 618, 640, 643,
652, 689
CrdiloeT irlandia, 169,
477, 518, 521
CrdiloeT korea
birTvuli iaraRis
gavrceleba, 621
birTvuli iaraRi da
iaponia, 203
gaerTianebuli erebis
samxedro qmedeba, 655
ekonomikuri tranzi
cia, 260
indeqsi
warmomadgenlobis meur
veobiTi Teoria, 411,
701
wesrigi, 21-24
winaswari SezRudva, 471
wm, valentinis dRis
xocva-Jleta, 450
wmenda, 134, 702
wonasworoba saerTaSoriso urTierTobebSi,
593
wonasworobis damcveli,
593, 701
WarbganviTareba, 302-303
xmis micema
amomrCevlis raode
noba, 354
amomrCevlis codna,
359-361
brazilia, 337
SeerTebuli Statebi,
337, 354-355
xmosanTa SedarebiTi
umravlesobis sistema,
71
xomeini, aiaTola ruho
la, 150
xorvatia, 297
bosniis konfliqti,
297
komunizmidan tranzi
cia, 246
xruSCovi, nikita, 140,
248
xunta, 97
jandacvis erovnuli
dazRveva, 455-456
jandacvis msoflio or
ganizacia (WHO), 641
jefersoni, Tomasi, 86,
366, 435, 491, 492
jeikob uoterlingis
aqti, 417
jenkinsi, braiani, 519
jonsoni, Calmersi, 609,
610, 627
jonsoni, endriu, 212
jonsoni, lindoni, 217,
391
731
732
indeqsi
733