Sie sind auf Seite 1von 11

leqcia XII instituciuri liberalizmi.

imisaTvis, rom ukeT gavigoT liberaluri skolis


patara qveynebi saerTaSoriso urTierTobebSi arsi da am skolis mier realuri movlenebis Sefasebis da axsnis SesaZleblobebi,
saWiroa es Teoriebi ganvixiloT calcalke. amavdroeulad, isic unda aRiniSnos,
gasuli saukune unikaluri iyo warmoqmnili axali saxelmwifoebis simravlis rom liberaluri skolis yvela mimdinareoba erTnairi warmatebiT ar
mxriv. dekolonizaciam da sabWoTa kavSiris daSlam gamoiwvia saerTaSoriso sargeblobs. zogierTma Teoriam ver gauZlo movlenaTa ganviTarebas da bevri
urTierTobebSi axali warmonaqmnebis Seqmna, romelTaganac umravlesoba iyo kritika daimsaxura, zogi ki jer kidev winaaRmdegobas uwevs realizmis
patara da susti. patara qveynebis mniSvneloba SemCneuli da aRiarebuli iyo jer gabatonebul skolas da gvTavazobs msoflio politikis axsnis angariSgasawev
kidev meore msoflio omamde radganac erTa liga Sedgeboda patara da susti gzebs.
saxelmwifoebisgan. 105 miuxedavad amisa, patara qveynis mcnebam rogorc anali-
tikurma koncefciam mniSvneloba SeiZina mxolod omis Semdeg. 106 a. b. foqsis,
sociologiuri liberalizmi
david vitalis, Su da brudtlandis, rotsteinis, matisenis da istis nawerebma
Seqmnes patara qveynebis Seswavlis mecnieruili fundamenti. 107
sociologiuri liberalizmis amosavali wertili aris is, rom saerTaSoriso
axladwarmoqmnil disciplinas Tavisi winaRobebic gaaCnda radgan zogierTi
urTierTobebi ar aris mxolod saxelmwifoTa Soris urTierTobebi, aramed igi
avtorebi, magaliTad piter baeri 108 da nils 109 amstrumi ambobobdnen, rom moicavs transnacionalur urTierTobebs, anu, urTierTobebs adamianebs,
koncefciis Seswavla unda Sewyvetiliyo misi gamousadegarobis da sirTulis jgufebs, organizaciebs Soris, romlebic sxvadasxva qveynebs ganekuTvnebian. es,
gamo. 110 ra Tqma unda, ewinaaRmdegeba realizmis skolas, romelic saerTaSoriso
miuxedavad am koncefciasTan dakavSirebuli uTanxmoebebisa, misma mniSvne- urTierTobebs ganixilavs rogorc mkacrad saxelmwifoTa Soris urTierTobebs
lobam win wamoiwia 80 da 90-ian wlebSi, civi omis dasasrulis da axali msoflio da sxva danarCeni meorexarisxovnad miaCnia. imis gamo, rom liberalizmi
wesrigis warmoqmnis Semdgom. ukanaskneli mcdeloba imisa, rom patara qveynebis yuradRebas amaxvilebs ara marto saxelmwifoze da erovnul mTavrobaze, aramed
Seswavlas SeeZina sistemuri xasiaTi gaxldaT olav knudsenis mier gamo- sxvadasxva saxis aqtorebze, mas xSirad moixsenieben terminiT “pluralizmi.”
qveynebuli statia. knudsenma gamoyo sami ZiriTadi mimarTuleba patara qveynebis transnacionaluri urTierTobebi jeims ruzenaus ganmartebiT aris
Seswavlis Tanamedrove praqtikaSi. man aseve rCeva misca mkvlevarebs waremarTaT “procesi, romelSic mTavrobaTaSorisi saerTaSoriso urTierTobebi gajerda
TavianTi saqmianoba ise, rom Camoyalibebuliyo ufro mWidro subdisciplina kerZo pirebis, jgufebis, da sazogadoebaTaSorisi urTierTobebiT, romlebsac
ufro Sesaferisi TeoriebiT patara qveynebis Sesaxeb. 111 SeuZliaT da aqvT kidevac mniSvnelovani zegavlena movlenaTa msvlelobaze.” 42
debatebi patara qveynis mniSvnelobaze kidev ufro mZafri xdeba, rodesac bevri fiqrobs, rom transnacionaluri urTierTobebi sxvadasxva qveynis
jeri midgeba “sustis” da “pataris” gansazRvraze. zogierTi avtori am terminebs moqalaqeebs Soris qmnis sruliad axlebur sazogadoebriv formirebebs,
erTgvarovnad iyenebs xolo zogi patara qveynebad moiazrebs mTels “mesame romlebic Tanacxovroben da zogjer konkurenciasac ki uweven saxelmwifos.
samyaros.” 112 am mravalmimarTulebiani urTierTobebis asaRwerad jon bartonma gamoiyena
es ukanaskneli gansazRvreba warmatebuli ar iyo, radganac igi ugele- egreT wodebuli “obobas qselis” transnacionaluri urTierTobebis modeli. es
modeli demonstrirebas ukeTebs im faqts, rom nebismieri saxelmwifo Sedgeba
105
William E. Rappard, “Small States in the League of Nations”, Political Science Quarterly, 49:4 (Dec. 1934). bevri sxvadasxva jgufebisagan, romelTac aqvT sxvadasxva tipis sagareo
106
Werner Bauwens, Armand Clesse & Olav Knudsen, eds., Small States and the Security Challenge in the New kavSirebi da sxvadasxva interesebi. magaliTad, religiuri jgufebi, biznes
Europe, (London, Washington, Brasey’s, 1996), p. 4
107
ixileT, Anette Fox, The Power of the Small States, Diplomacy in World War II, (Chicago, University of
wreebi, profesiuli kavSirebi da ase Semdeg. es modeli mkveTrad ewinaaRmdegeba
Chicago Press, 1959). David Vital, The Inequality of States, (New Work, Oxford University Press, 1967); David realizmis skolis mier damkvidrebul “biliardis burTis” models, romelic
Vital, The Survival of Small States; Studies of Small Power/Great Power Conflict, (New York, Oxford saxelmwifoTa sistemas xatavs rogorc biliardis burTebis nakrebs. biliardis
University Press, 1971). August Schou, and Arne Brundtland, eds., Small States in International Relations, burTi gamoxatavs erTian da Sekrul saxelmwifos. bartonis mizania gvaCvenos,
(Nobel Symposium No 17, Stockholm, 1971). Robert L. Rothstein, Alliances and Small Powers, (New York,
Columbia University Press, 1968); Robert L. Rothstein. “Alignment, Non-Alignment and Small Powers: 1945- rom msoflios axasiaTebs urTierTsasargeblo TanamSromleba vidre anta-
1965”, International Organization, 20:3 (Summer 1966). Trygve Mathisen, The Functions of Small States in the gonizmi da konfliqtebi.
Strategies of the Great Powers, (Oslo, Bergen Tromso, 1971). Maurice A. East, “Size and Foreign Policy Tavis erT-erT bolo naSromSi jeims ruzenaum kidev ufro gaaRrmava Tavisi
Behavior: A Test of Two Models”, World Politics, 25:4 (1973).
108
Peter R. Baehr, “Small States: A Tool for Analysis?”, World Politics, No. 27:3, (1975). transnacionaluri urTierTobebis Teoria imiT, rom amjerad yuradReba
109
Niels Amstrup, “The Perennial Problem of Small States: A Survey of Research Efforts”, Cooperation and gaamaxvila adamianebis urTierTobaze makro doneze. misi TqmiT individualur
Conflict, 11:3, (1976). operaciebs didi gavlena aqvT msoflio saqmeebze. dRevandelobis ukeT
110
Bauwers et al, Small States and Security Challenge, 4.
111
Olav F. Knudsen. “Small States, Latent and Extant: Towards a General Perspective”, Journal of
informirebuli, ukeT ganaTlebuli da ufro mobiluri adamianebi naklebad
International Relations and Development, 5:2 (June 2002): 182 arian damokidebuli TavianT saxelmwifoze. aqdan gamomdinare, ruzenau
112
Mohammed Ayoob, “The Security Problematique of the Third World”, World Politics, 43:2 (Jan. 1991); gvamcnobs, rom saxelmwifo-centruli da anarqiuli sistema marTalia ar
Bahgat Korany, “The Take-off of Third World Studies? The Case of Foreign Policy”, World Politics, 35:3
(April 1983); Tony Smith, “Requiem or New Agenda for Third World Studies”, World Politics, 37:4 (July
42
1985); Keyusuke Iida, “Third World Solidarity; Group of 77 in the UN General Assembly”, International James Rosenau, The Study of Global Interdependence: Essays on the Transnationalism of World Affairs. New
Organization, 42:2 (Spring 1988). York: Nichols. Qouted in Jackson and Sorensen, p. 109
66 35
gadagvarebula, magram masTan erTad Tanaarsebobs multi-centruli msoflio, ratifikaciis prcedurebi TvalnaTlad axdenen zegavlenas vinsetebze.
romelic Sedgeba sxvadasxva “suverenitetisgan Tavisufali” (sovereignity free) magaliTad, Tu ori mesamedia saWiro ratifikaciisaTvis vinseti iqneba ufro
koleqtivebisgan, romlebic arseboben saxelmwifosgan damoukideblad da mcire vidre iseT SemTxvevaSi rodesac mxolod martivi umravlesobaa saWiro.
konkurenciaSi arian saxelmwifo centruli samyaros “suverenitetiT SezRu- magaliTad, aSS-Si 100 dan 33 senators SeuZlia nebismieri xelSekrulebis Cagdeba.
dul” (sovereignity bound) aqtorebTan. 43 ruzenau fiqrobs, rom pluralistuli arsebobs iseTi institutebic, romlebic moiTxoven ratifikacias ramdenime
msoflio, romelsac axasiaTebs individebisa da jgufebis transnacionaluri doneze. es kidev ufro arTulebs molaparakebas da amcirebs vinsets. magaliTad,
qselebi ufro mSvidobiani iqneba, magram aseve dasZens, rom aseTi msoflio aseve molaparakebebi aSS-sa da evrokavSirs Soris agrovaWrobis sakiTxebze. SeTanxmeba
ufro arastabiluri iqneba, radgan Zveli wyoba romelic saxelmwifoebs efuZneba unda iqnes ratificirebuli komisiis mier da erovnuli mTavrobebis mierac.
ngrevis procesSia. miuxedavad amisa, konfliqtebi iSviaTad migviyvanen omamde, amerikaSi ki ratifikacia unda moxdes mTavari agro organizaciebis da am
radgan bevri kosmopolitani pirovnebebi, romlebic gawevrianebuli iqnebian organizaciebs Soris mTavar interesTa jgufebis mier.
bevr sxvadasxva organizaciaSi advilad ar gaxdebian antagonistur banakebad
dayofili mtrebi. 3. vinsetebis zoma damokidebulia pirveli donis momlaparakeblebis
mokled rom SevajamoT, sociologiuri liberalizmi ganixilavs saerTa- strategiaze
Soriso urTierTobebs ara marto rogorc urTierTobebs qveynebs Soris, aramed
rogorc urTierTobebs individebs, jgufebs da sazogadoebebs Soris. dedaazri TiToeul momlaparakebels pirvel doneze surs, rom gazardos misi
ki is aris, rom urTierTgadamfaravi urTierTobebi xalxebs Soris aris ufro oponentis vinseti, magram sakuTari vinsetisadmi mas Sereuli grZnobebi aqvs.
TanamSromluri vidre saxelmwifoebs Soris vinaidan da radganac saxelmwifoebi erTis mxriv, rac ufro didia misi vinseti ufro advilad SeuZlia mas SeTanxmebis
arian eqskluziurebi da maTi interesebi erTmaneTs iSviaTad gadakveTen da dadeba, magram amavdroulad ufro sustia misi diplomatiuri pozicia sxva
faraven. maSasadame, sociologiuri liberalizmis azriT, rac ufro xSiria momlaparakeblis fonze. momlaparakebels SeuZlia sxvadasxva strategiebs
transnacionaluri urTierTobebi miT ufro mSvidobiani iqneba msoflio. mimarTos. magaliTad, imisTvis rom daamtkicos mxardaWera Tavisi poziciisadmi
pirvel doneze mas SeuZlia Sin moawyos gamosvlebi am poziciis mxardasaWerad da
ase Semdeg, magram amavdroulad aseT taqtikas SeiZleba qondes Seuqcevadi
urTierTdamokidebulebis liberaluri Teoria uaryofiTi Sedegebi amomrCevelTa damokidebulebebze, anu Seaferxos SesaZ-
lebloba imisa, rom xeli moeweros alternatiul, kompromisul xelSekrule-
urTierTdamokidebuleba saerTaSoriso urTierTobebSi niSnavs, rom mTav- bas/SeTanxmebas. igivenairad, Tu molaparakebamde lideri/momlaparakebeli
robebi da xalxebi ganicdian sxva qveyanaSi momxdari movlenebis zegavlenas. erT- ecdeba Searbilos amomrCevelTa simkacre sakiTxTan dakavSirebiT ratifikaciis
erTi gavrcelebuli xatovani gamonaTqvamiT “peplis afrena erT qveyanaSi iwvevs periodSi sirTuleebis molodinSi igi ver SeZlebs SeinarCunos mtkice pozicia
qariSxals meore qveyanaSi.” am gamonaTqvamis dedaazri aris swored is, rom cvli- sazRvargareT.
lebebi erT qveyanaSi ama Tu im doneze, iqneba es ekonomikis Tu samxedro miuxedavad amisa, Tu liders surs gazardos Tavisi vinseti mas SeuZlia
politikuri sfero, axdens zegavlenas sxva qveynebzec. magaliTad, aziis finan- gamoiyenos sxvadasxva saSualebebi, rogoricaa “piris moqonva” da an gulrwfeli
suri krizisis negatiuri zegavlena igrZnoboda Soreul braziliaSic ki, rom “keTili survilebi.” garda amisa, Tu momlaparakebels Sin aqvs maRali
araferi vTqvaT ruseTze. politikuri reitingi igi ufro advilad moipovebs mxardaWeras da Sesabamisad
jozef naim da robert kiohanma Camoayalibes kompleqsuri urTierT- ratifikacias Tavis sagareo wamowyebebze.
damokidebulebis Teoria (complex interdependence) TavianT gaxmaurebul naSromSi
Zala da urTierTdamokidebuleba (1977). isini amboben, rom saerTaSoriso
urTierTobebi meore msoflio omis Semdeg aris gacilebiT ufro rTuli, vidre
iyo omamde. adre urTierTobebi warmoebda saxelmwifos liderebs Soris da
Zalis gamoyeneba yovelTvis moiazreboda rogorc erT-erTi saSualeba qveynis
liderebs Soris wamoWrili konfliqtebis gadasaWrelad. usafrTxoebis da
TviTgadarCenis “maRal politikas” hqonda upiratesoba ekonomikis da socia-
luri sakiTxebis “mcire politikasTan” SedarebiT. 44 kompleqsuri urTierT-
damokidebulebis xanaSi es ukve ase aRar aris ori mizezis gamo: pirveli,
dResdReobiT qveynebs Soris urTierTobebi ar aris mxolod urTierTobebi
qveynis liderebs Soris, aramed arsebobs urTierTobebi bevr sxvadasxva doneze

43
James Rosenau, “Citizenship in a Changing Global Order,” in J. N. Rosenau and E. O. Czempiel (eds)
Governance Without Government: Order and Change in World Politics. Cambridge: Cambridge University
Press, 272-94. Qouted in Jackson and Sorensen. gv. 115.
44
Jackson and Sorensen, gv. 114.
36 65
1. meore doneze upiratesobebi da koaliciebi; bevri sxvadasxva aqtorebis da samTavrobo ganStoebis gavliT. meore, warmoebs
2. meore donis institutebi; xSiri urTierTobebi adamianebs da jgufebs Soris saxelmwifos Caurevlad.
3. pirveli donis molaparakebaSi monawile pirebis kompleqsuri urTierTdamokidebulebis pirobebSi samxedro Zala politikis
strategiebi. warmoebis naklebad gamoyenebadi instrumentia.
am damokidebulebis Sedegia is, rom xdeba sxvadasxva jgufebis formireba
1. vinsetebis sidide damokidebulia ZalTa gadanawilebaze, upiratesobebze ama Tu im sakiTxis irgvliv, rogorc qveynis SigniT, aseve qveynis gareT da am
(vis/ras aniWebs uporatesobas) da SesaZlo koaliciebze meore donis amomr- sakiTxebs axasiaTebT sxvadasxva xarisxis konfliqturoba. am konfliqtebis
Cevlebs Soris. umravlesobisTvis samxedro Zala Seuferebeli instrumentia, rac imaze miuTi-
Tebs, rom am epoqaSi Zalas ufro naklebi mniSvneloba eniWeba da sxva resursebi
eWvgareSea, rom nebismier Teorias, romelsac aqvs pretenzia axsnas or ufro fasobs, magaliTad, rogoricaa molaparakebis warmoebis unarCvevebi
doneze TamaSi fesvebi unda hqondes saSinao politikaSi. magram am etapze saWiro (negotiating skills). da bolos, martivi urTierTdamokidebulebis xanisgan gansxva-
ar aris gadavvardeT saSinao politikis Teoriul morevSi (marqsizmi, interesTa vebiT kompleqsuri urTierTdamokidebulebis xanaSi saxelmwifoebi ufro did
jgufebis pluralizmi, biurokratiuli politika da neo korporatizmi). Cven yuradRebas aqceven socialur sferos vidre erovnul usafrTxoebas. mokled
SegviZlia movaxdinoT abstragireba Teoriisgan da movxazoT zogadi principebi, rom iTqvas, realizmis sapirispirod, kompleqsuri urTierTdamokidebulebis
romlebic gansazRvraven vinsetebis zomas. magaliTad, rac ufro dabalia Teoria moiazrebs gacilebiT ufro mSvidobian da usafrTxo msoflios.
“SeuTanxmeblobis” Rirebuleba miT ufro pataraa vinseti. aseve, zog kompleqsur urTierTdamokidebulebas aqvs Semdegi Sedegebi:
dajgufebebs SeiZleba ufro meti interesi aqvT pirvel doneze mimdinare
molaparakebebisadmi vidre sxva dajgufebebs, rac aris winapiroba maTi 1.saxelmwifoebi sinqronulad ganaxorcieleben sxvadasxva interesebs da
sxvadasxvagvari damokidebulebisa am SeTanxmebisadmi. aqedan meore principi: transnacionaluri aqtorebi, rogorebicaa arasamTavrobo organizaciebi
vinsetis zoma damokidebulia izolacionistebis zomaze (romlebic rogorc wesi da transnacionaluri korporaciebi Seecdebian sakuTari interesebis
gamodian saerTaSoriso SeTanxmebebis winaaRmdeg) da internacionalistebis ganxorcielebas saxelmwifosgan damoukideblad;
(mxars uWeren aseT SeTanxmebebs) zomaze. internacionalistebi ufro meti arian
2. Zala da Zliereba ganisazRvreba calkeuli sferoebis mixedviT. magali-
patara da damokidebul qveynebSi, romlebasc Ria ekonomika aqvT vidre did
Tad, nais da kioheins mohyavT daniis da norvegiis magaliTi, rom maT aqvT
TviTuzrunvelyofad qveynebSi, rogoric aris magaliTad, aSS.
SesamCnevi Zliereba saerTaSoriso naosnobaSi, radgan hyavT didi savaWro
zogierT SemTxvevebSi erTaderTi mniSvnelovani ganxeTqilebis sagani
da tvirTmzidi flotiliebi, magram es gavlena sxva sferoebze ar
amomrCevlebs Soris meore doneze SeiZleba iyos “SeuTanxmeblobis saSiSroeba”
vrceldeba;
vinaidan da radganac aseT situaciebSi maTi interesebi aris erTgvarovani, anu
homogenuri ( magaliTad qarTuli mxaris mier warmoebul molaparakebebs bazebis 3. saerTaSoriso organizaciebis mniSvneloba gaizrdeba, radgan mxolod
gayvanis Taobaze hqonda TiTqmis homogenuri mxardaWera amomrCevlebisagan. sxva isini arian patara qveynebis politikuri qmedebebis asparezi da amav-
magaliTebia, panamis arxis xelSekruleba, saltis molaparakebebi, arab-izraelis droulad isini meTvalyureoben dRis wesrigis dagegmvas saerTaSoriso
konfliqti da ase Semdeg.) doneze.
amis sapirispiro SemTxvevaa arahomogenuri amomrCeveli. aseT situaciaSi
SeTanxmebam SeiZleba gamoiwvios sxvadasxva vnebaTaRelvani qveynis SigniT imisda aRsaniSnavia, rom kompleqsuri urTierTdamokidebuleba homogenuri ar aris
mixedviT, Tu ra preferenciebi aqvT sxvadasxva jgufebs. da is mxolod msoflios zogierT regionebze vrceldeba, rogoricaa dasavleT
am or SemTxvevaSi molaparakebaSi monawile pirebis problemebic sxvadasxvaa. evropa, CrdiloeT amerika, iaponia, avstralia da axali zelandia. anu, aseTi
pirvel SemTxvevaSi rac ufro mets miaRwevs molaparakebebis dros pirvel urTierTobebi aReniSnebaT pluralistul, industriul saxelmwifoebs. kom-
doneze miT ufro meti Sansi aqvs mas, rom mis SeTanxmebas Sin xels moaweren. am pleqsuri urTierTdamokidebulebis mniSvneloba kidev ufro izrdeba
SemTxvevebSi momlaparakebels pirdapir SeuZlia gamoiyenos misi Sinauri modernizaciasTan erTad da kidev ufro mniSvnelovani xdeba.
“Zerebi” (Hawk), rom maqsimalurad gazardos misi mogeba an minimumamde daiyvanos swored am modernizaciis gavlenis gamoZaxilia nais da kioheinis uaxlesi
misi danakargi pirvel doneze. naSromi am Temaze, “Zala da urTierTdamokidebuleba sainformacio saukuneSi,”
momlaparakeblis saqme ufro rTulad aris roca mas saqme aqvs heterogenul romelic avtorebma 1998 wels statiis saxiT dabeWdes cnobil Jurnal sagareo
amomrCevelTan, magram am dros situacia potenciurad ufro sainteresocaa. aseT urTierTobebSi (Foreign Affairs). am statiis siaxle isaa, rom nai da kiohenma
SemTxvevebSi saSinao ganxeTqilebebma SeiZleba gaaumjobeson saerTaSoriso yuradReba miapyres saerTaSoriso urTierTobebSi informaciis mniSvnelobas da
TanamSromlobis perspeqtivebi. gvamcnes, rom “savaraudoa rom axal saukuneSi sinformacio teqnologia iqnes
yvelaze mniSvnelovani resursi (power resource).”45 maTi TqmiT, ukve daiwyo axali
2. vinsetebis zoma damokidebulia meore doneze arsebul politikur
institutebze. 45
Robert O. Keohane, Joseph Nye Jr. “Power and interdependence in the information age,” Foreign Affairs,
Sept/Oct 1998, pp. 77 -75.

64 37
xana, e.w. “sainformacio revolucia” romelic jer kidev sawyis etapzea, magram kompleqti) aris yvela is SesaZlo SeTanxmemebi pirvel doneze, romlebsac
ukve iqonia didi zegavlena kompleqsuri urTierTdamokidebulebis sam ZiriTad SeuZliaT moipovon saWiro mxardaWera amomrCevelTa Soris, rodesac jeri
komponentebze: midgeba arCevaze an ar arCevaze. meore donis vinsetebis konturebi Zalian
mniSvnelovania pirvel doneze miRweuli SeTanxmebebis TaviseburebebSi
1.sazogadoebaTaSorisi kontaqtebi; gasarkvevad ori mizezis gamo:
2.samxedro Zlierebis rolis Sesusteba;
3.usafrTxoeba, rogorc nakleb mniSvnelovani sakiTxi. pirveli: didi vinseti pirvel doneze SeTanxmebebis miRwevis albaTobas
zrdis, roca yvelaferi danarCeni Tanasworia: ceteris paribus. realurad, nebismieri
sainformacio revoluciam sagrZnoblad Secvala kompleqsuri urTierT- warmatebuli SeTanxmeba unda eqceodes orive mxaris meore donis vinsetebs
damokidebulebis pirveli komponenti, radganac internetma da informaciis Soris. Sesabamisad, SeTanxmeba miiRweva mxolod maSin, Tu sxvadasxva mxaris
gacvlis sxvadasxva saSualebebma mniSvnelovnad gaaxSires da gaaRrmaves vinsetebi erTmaneTs gadafaraven. da Sesabamisad, rac ufro didia vinseti miT
kontaqtebi qveynebs Soris. samxedro Zala da usafrTxoeba ki jer kidev ufro savaraudoa, rom isini erTmaneTs gadakveTen. amavenairad, Tu pataraa
inarCuneben mniSvnelobas saerTaSoriso urTierTobebSi. avtorebi asaxeleben TiToeuli mxaris vinsetebi maSin saTuoa, rom molaparakeba CaiSleba.
or mizezs, Tu ratom ver gardaqmna sainformacio revoluciam msoflio aqve unda aRiniSnos, rom CaSlili molaparakebis albaTobis gaTvalis-
politika: winebisas unda ganvasxvaoT ori tipis mizezi: nebayoflobiTi Cavardna da
aranebayoflobiTi Cavardna. nebayoflobiTi Cavardna exeba SeTanxmebis
1.informacia gaedineba ara vakuumSi, aramed politikur sivrceSi, romelic Cavardnas racionaluri egoistis mier, romelic pirobebs ar asrulebs roca ar
ukve dakavebulia. politika Zerwavs sainformacio revolucias da piriqiT aris ZaldatanebiTi kontraqti. (es problema xSirad iCens Tavs da kargad aris
(revolucia politikas); gadmocemuli koleqtiuri moqmedebebis dilemaSi, an patimris dilemaSi).
2.mSvidobis demokratiuli zonis gareT saxelmwifoebis msoflio ar aris aranebayoflobiTi Cavardna ki exeba situacias, rodesac agents ar aqvs
kompleqsuri urTierTdamokdiebulebis msoflio. saSualeba piroba Seasrulos warumatebeli ratifikaciis procesis gamo.

nai da kioheini gamoyofen ori tipis Zalas: qceviTi Zala (behavioral power) da meore: vinsetebis fardobiTi zoma gansazRvravs molaparakebebis Sedegad
saresurso Zala (resource power). miRebul sargebels. magaliTad, rac ufro didia ama Tu im mxaris vinseti, miT
ufro advilad SeiZleba misiT manipulireba molaparakebebis dros. amavenairad,
- qceviTi Zala gaZlevs saSualebas miiRo is Sedegi, romelic Sen gsurs. patara saSinao vinseti SeiZleba gaxdes molaparakebis dros upiratesoba: “me
arsebobs ori tipis qceviTi Zala: didi siamovnebiT miviRebdi Tqvens SemoTavazebas, magram am gadawyvetilebas Sin
mxars ar dauWeren.” xSir SemTxvevaSi, am situaciis Tavidan acilebis mizniT
- rbili Zala (soft power) — SesaZlebloba miaRwio sasurvel Sedegebs radgan oponentebi winaswar moiTxoven meore mxarisgan, rom gaafarTovon asparezi
sxvebs undaT is, rac ginda Sen; anu SesaZlebloba miaRwio Sens mizans mozidvis da manevrirebisaTvis pirvel doneze, sanam daiwyeben molaparakebas meore doneze.
ara Zaldatanebis saSualebiT;
vinsetebis dedaazrs putnami gadmoscems figuralurad. warmovidginoT
- xisti Zala (hard power) - SesaZlebloba gaakeTebino sxvebs is, rasac isini martivi nulovani urTierToba X da Y Soris. X max da Y max warmoadgenen maqsimum
sxvagvarad ar gaakeTebdnen jildoebis an sasjelis gamoyenebiT; Sedegs X da Y Tvis. maSin, rodesac X1 da Y1 warmoadgenen im Sedegebis minimums,
romelzec orive mxare moaxdens ratificirebas. an, Sesabamisad, nebismieri
- saresurso Zala niSnavs im resursebis qonas, romlebic rogorc wesi SeTanxmeba, romelic eqceva X1 da Y1 Soris, xelmoweril iqneba orive mxaris mier.
gamoiyenebian Sedegebis misaRwevad. rogorc zemoT iTqva, nai da kioheni Tvlian, magram Tu Y vinseti Semcirdeba Y2-mde maSin urTierTgadamfaravi vinsetebi
rom sainformacio teqnologia iqneba axali saukunis yvelaze mniSvnelovani Semcirdeba sasargeblod. Tu warmatebiT Tavbrudaxveulma Y gadawyvita kidev
resursi. ufro Seamciros Tavisi vinsetebi Y3-mde, maSin aRmoCndeba, rom ucabedad
molaparakebebi CixSi eqceva, radganac ukve vinsetebi saerTod ar gadakveTaven
nai da kioheni aseve aRniSnaven, rom axal saukeneSi informaciis siWarbes erTmaneTs.
mivyavarT yuradRebis modunebasTan. yuradReba xdeba iSviaTi resursi da Zalas
ixveWen isini visac SeuZliaT ganasxvaon mniSvnelovani signalebi fuWi
xmaurisgan. am movlenas nai da kioheni siWarbis paradoqss (paradox of plenty) vinsetebis determinantebi
uwodeben. isini aseve aRniSnaven, rom aseT garemoSi e.w. sandoobis reputacia
(reputation for credibility) rac gamoixateba sando informaciis miwodebaSi, Tundac es aucilebelia gavarkvioT, Tu ra garemoebebi axdenen zegavlenas vinsetebis
Seni qveynisaTvis arasaxarbielo informacia iyos, xdeba Zalian mniSvnelovani. zomaze. putnami gamoyofs sam faqtors:
amitom aris, rom BBC msoflioSi aRiarebul informaciis mimwodeblad iTvleba.
38 63
leqcia XI aqedan gamomdinare, politikuri bataliebi imarTeba ara informaciis gadacemis
saerTaSoriso urTierTobebi da saSinao politika saSualebebisaTvis, aramed imisaTvis, rom Seqmna an gaanadguro ndoba. avtorebi
aseve aRniSnaven faqts, rom informaciis saukuneSi demokratiul qveynebs aqvT
saSinao politika da saerTaSoriso urTierTobebi xSirad erTmaneTSia upiratesoba.
gadajaWvuli. bunebrivia, isini erTmaneTs gansazRvraven da erTmaneTze zegav- Tu SevajamebT zemoT Tqmuls gamodis, rom kompleqsuri urTierTdamo-
lenas axdenen. magram, ufro sainteresoa gavarkvioT “rodis” da “rogor” kidebuleba sainformacio xanaSi niSnavs komunikaciis ufro met arxebs
gansazRvraven saerTaSoriso urTierTobebi da saerTaSoriso politika msoflios sxvadasxva sazogadoebebs Soris. miuxedavad amisa, sainformacio
erTmaneTs. amaze pasuxi mogvca robert putnamma Tavis sayovelTaod cnobil revolucia jer kidev adreul fazaSia da Zalismieri politika (power politics) jer
statiaSi “diplomatia da saSinao politika, or doneze TamaSis logika,” romelic kidev dominirebs saerTaSoriso urTierTobebs. amavdroulad, kompleqsuri
1988 wels daibeWda Jurnal saerTaSoriso organizaciebSi. 103 urTierTdamokidebuleba ar aris globaluri movlena da mxolod industriul-
saerTaSoriso da saSinao urTierTqmedebis asaRwerad putnamma pirvelad demokratiul saxelmwifoebze vrceldeba, romlebic aSkara upiratesobiT
SemoiRo metafora - TamaSi or doneze, romelic zustad asaxavs mocemul sargebloben.
situacias. putnamis TqmiT, “saerTaSoriso molaparakebebis politika SeiZleba
miviCnioT rogorc TamaSi or doneze. erovnul doneze Sida jgufebi cdiloben
TavianTi interesebis ganxorcielebas mTavrobaze zewoliT, rom maT gaataron
maTTvis sasargeblo politika da politikosebi moixveWen Zalas am jgufebs
Soris koaliciebis CamoyalibebiT. saerTaSoriso doneze erovnuli mTavrobebi
cdiloben, rom maqsimalurad gazardon sakuTari SesaZlebloba daakmayofilon
Sida zewola da amave dros minimumade daiyvanon sagareo movlenebis savalalo
Sedegebi. arc erTi donis TamaSis ignorireba ar SeuZliaT centralur figurebs
manmade, sanam maTi qveynebi arian urTierTdamokidebulni da amavdroulad
suverenulebi.”104 TiToeuli erovnuli politikuri lideri or dafaze
moqmedebs: saerTaSorisoze, sadac mis irgvliv dganan diplomatebi da saer-
TaSoriso mrCevelebi da saSinao dafaze, sadac gverdSi hyavT partia,
parlamenti, mrCevelebi, spikerebi da interesTa jgufebis warmomadgenlebi.
putnami ambobs, rom or dafaze TamaSi Zalian rTulia da did politikur
riskebTan aris dakavSirebuli. magram, zogjer Wkviani moTamaSeebi SeniSnaven
xolme moZraobas erT dafaze, romelsac SeuZlia gamoiwvios gadaadgilebebi
meore dafaze, rac saSualebas aZlevs mas miaRwios sxvagvarad miuRwevel
Sedegebs.
analizisaTvis putnami akeTebs or doneze TamaSis danawevrebas raTa ufro
advilad iqnas aRqmuli maT Soris urTierTqmedeba da kavSiri:

1. dialogi molaparakebis mwarmoeblebs Soris, romelsac mivyavarT winaswar


SeTanxmebamde. done I.
2. calkeuli ganxilvebi amomrCevlebs Soris moaweron Tu ar moaweron xeli
SeTanxmebas. done II.

anu, gvaqvs ori faza, molaparakebis da ratifikaciis. is garemoeba, rom


nebismieri SeTanxmeba pirvel doneze ratificirebuli unda iqnas meore doneze
awesebs mniSvnelovan Teoriul kavSirs am or dones Soris.

amis gaTvaliswinebiT, meore donis amomrCevlebis vinseti (mogebebis

103
Robert D. Putnam, “Diplomacy and Domestic Politics, the logic of two level games,” International
Organizations, Vol. 3, Issue 42, Summer 1988: 427-460
104
Robert D. Putnam “Diplomacy and Domestic Politics, the logic of two level games,” in Peter B. Evans,
Harold K. Jacobson and Robert D. Putnam ed. International Bargaining and Domestic Politics: Double-Edged
Diplomacy, University of California Press, 1993: 436
62 39
leqcia VIII moklebul organizaciad. 91
TanamSromloba anarqiis pirobebSi maSasadame, zemoTganxilulis safuZvelze Cven SegviZlia davaskvnaT, rom
realizmi natos gafarToebas da mis transformacias ganixilavs rogorc
istoriuli gamocdilebidan gamomdinare naTelia, rom msoflioSi kon- movlenas, romelic xels aZlevs did saxelmwifoebs da ara rogorc natos
fliqtebi sWarbobs TanamSromlobas. es garemoeba Tavis mxriv xdeba dominaturi instituciuri siZlieris maniSneblad. meorenairad rom iTqvas, realizmi Tavisi
Teoriis, realizmis arsebobis wyaro. realizmis Tanaxmad saxelmwifoTa Tana- Sexedulebebidan gamomdinare miiCnevs, rom yvela instituti Tu organizacia,
arseboba anarqiis pirobebSi aris mudmivi konfliqtis situacia, romelSic samxedro aliansebis CaTvliT, emsaxurebian didi saxelmwifoebis miznebs da
saxelmwifoebi mxolod sakuTari Zalis imedze arian. aseT garemoSi Tanam- arseboben manmade, sanam aseT saxelmwifoebs xels aZlevs maTi arseboba.
Sromloba rTuli da warmoudgeneli xdeba. TanamSromlobis arsebuli faqtebi ki
ganixileba rogorc Zalauflebis mosapoveblad warmarTuli brZolis nawili.
xolo arsebul TanamSromlobis SemTxvevebs msoflio praqtikaSi realistebi liberalizmi
miaweren hegemonis mier Seqmnil wesrigs. es niSnavs imas, rom hegemoni anu
amerikis SeerTebuli Statebi qmnis institutebs, romlebic xels uwyoben instituciuri liberalebis msoflxedveloba efuZneba msoflios libe-
TanamSromlobas. agram, es institutebi arian hegemonis interesebis matareblebi ralur xedvas, romlis mixedviTac konfliqtebi da omebi ar aris gardauvali.
da maTi arseboba efuZneba isevdaisev hegemonis arsebobas. miuxedavad imisa, rom instituciuri liberalistebi iziareben realizmis
liberaluri skolis warmomadgenelbi uaryofen zemoT mocemul mosazrebebs. ZiriTad debulebebs imis Sesaxeb, rom saxelmwifoebi arian mTavari aqtorebi
isini sruliad samarTlianad mianiSneben dResdReobiT arsebul uamrav saerTaSoriso sistemaSi da isini arian racionaluri egoistebi, maT aseve swamT,
TanamSromlobis qselebze finansebis, ekonomikis, vaWrobis, janmrTelobis, realistebisgan gansxvavebiT, rom aris sakmarisi sivrce TanamSromlobisaTvis da
telekomunikaciebis da garemos dacvis sferoebSi. TanamSromlobis faqtebi maT sjeraT, rom institutebi da organizaciebi xels uwyoben TanamSromlobas.
mier ganixileba rogorc dadebiTi muxti msoflio politikaSi romelic instituciur liberalistebs sjeraT, rom institutebi da organizaciebi
safuZvels uqmnis jer kidev sust, magram mainc aRiarebul mosazrebas, rom SesamCnevad arbileben/amcireben anarqiis destrqciul gavlenas wevr saxel-
konfliqti ar aris gardauvali garemoeba msoflio politikaSi. mwifoebs Soris informaciis gavrcelebis da mimdinareobis gziT, rac imas
anarqiis pirobebSi TanamSromlobaze arsebobs uamravi naSromi liberaluri ganapirobebs, rom saxelmwifoebi nakleb nerviuloben sxvaTa qcevebis moulod-
skolis sxvadasxva warmomadgenlebis mier, romlebic sxvadasxva kuTxidan nelobis Sesaxeb. institutebi aseve qmnian molaparakebaTa forums saxelm-
Seiswavlian sakiTxs da sxvadasxva TeoriebiT xsnian maT. ZiriTadad am Teoriis wifoebisaTvis, zrdian SesaZleblobas, rom saxelmwifoebma monitoringi gauwion
xerxemali aris mosazreba, rom saerTaSoriso organizaciebi/reJimebi xels erTmaneTis saqciels da maT mier aRebuli movaleobebis Sesrulebis xarisxs. 92
uwyoben TanamSromlobas. instituciuri liberalistebi aRniSnaven, rom institutebi gvaZleven wesebs
liberaluri skolis erT-erTi yvelaze TvalsaCino warmomadgeneli robert da normebs, “romelTa irgvlivac xdeba aqtorebis interesTa Tanxvedra.” wesebi
kioheinia. misi wigni “hegemoniis Semdeg: TanamSromloba da uTanxmoeba msoflio exmarebian saxelmwifoebs dasZlion Ralatis da informaciis naklebobis
politikur ekonomiaSi” romelic pirvelad 1984 wels gamovida, dRemde problema. isini exmarebian saxelmwifoebs, raTa gaiRon mokle vadiani msxverpli
warmoadgens erT-erT TvalsaCino saxelmZRvanelos anarqiisa da TanamSromlobis anu gadalaxon patimris dilema, samagierod, miiRon grZelvadiani mogeba.
Sesaxeb. am wignis mecnieruli kvlevis sagani gaxlavT TanamSromloba msoflio mokled, institutebs SeuZliaT warmoSvan TanamSromloba.
politikur ekonomikaSi. kioheini gamoTqvams imeds, rom mis mier mocemuli instituciur liberalistebs, realistebisgan gansxvavebiT sjeraT, rom
daskvnebi SeiZleba ganzogaddes usafrTxoebaze, CrdiloeTis da samxreTis institutebi emsaxurebian ufro maRal interesebs vidre es did saxelmwifoTa
urTierTobebze Tu sxva ekonomikur urTierTobebze.48 kioheinis mTavari viwro interesebia. saerTaSoriso institutebi, samxedro aliansebis CaTvliT,
hipotezaa - “SesaZlebelia hegemonuri reJimebis dacemis Semdeg warmoiSvas ufro uadvileben saxelmwifoebs gzebs datkbnen TanamSromlobis Sedegad miRebuli
simetriuli TanamSromlobis magaliTebi, uTanxmoebis gardamavali periodis saerTo sargebliT, amcireben momsaxureobis danaxarjebs da aweseben wesebs da
gasvlis Semdeg.” igi magaliTad iRebs 1970-ian wlebs, rodesac amerikis normebs, romliTac isjeba cudi saqcieli. imis gaTvaliswinebiT, rom insti-
hegemonoba mcirdeba, magram TanamSromloba ar wydeba. misi wigni svams kiTxvebs: tutebi aferxeben Ralatis SesaZleblobas, isini xels uwyoben TanamSromlobas.
ra pirobebSi SeiZleba damoukidebelma saxelmwifoebma iTanamSromlon msoflio isini amcireben molaparakebebTan dakavSirebul danaxarjebs, uzrunvelyofen
politekonomiis sferoSi da kerZod SeiZleba Tu ara TanamSromloba Sedges gamWvirvalobas, riTac amcireben undoblobas saxelmwifoebs Soris, rac xels
hegemonis gareSe, da Tu ki, rogor? 49 uwyobs urTierTmomgebiani xelSekrulebebis dadebas.
kioheini gansakuTrebul yuradRebas uTmobs TanamSromlobis ganmartebas. institucionalistebis centraluri argumentia, rom Camoyalibebis Semdeg
igi Tavidanve aRiarebs, rom saerTaSoriso TanamSromlobaze wera gansakuTrebiT
rTuli saqmea erTi imitom, rom konfliqti da uTanxmoeba ufro sWarbobs 91
ixileT: M. McGwire “NATO Expansion: A Policy Error of Historic Importance,” Review of International
Studies, 24 (January, 1998), aseve Robert J. Art, “Creating a Disaster: NATO’s Open Door Policy,” Political
48
Keohane, Robert, O. “After Hegemony: Cooperation and Discowrd in the World Political Economy.” Science Quarterly, 113, No. 3 (Fall 1998).
92
Princeton University Press, Princeton, New Jersey, 1984, p. 6 Robert O. Keohane, International Institutions and State Power: Essays in International Relations Theory
49
iqve, .., gv. 9. (Boulder: Westview Press, 1989), 2.
44 57
rom hegemonma es procesi SeaCeros, rogorc es evropaSi moxda. msoflio politikur arenaze da meore imitom, rom rTulia misi mecnieruli
uolci asaxelebs sam mizezs, romelmac gamoiwvia natos gafarToebis Seswavla, vinaidan da radganac TanamSromloba sakmaod efemeruli koncefciaa,
gadawyvetilebis miReba. irveli - organizaciebs, gansakuTrebiT ki did romelsac mravalmxrivi da mravalgvari waxnagebi gaaCnia. misi TqmiT,
organizaciebs xangrZlivi sicocxlisunarianoba axasiaTebT. meore da ufro politikosebi xSirad TanamSromlobas ganixilaven ara rogorc saSualebad Tavis
mniSvnelovani faqtori misi TqmiT aris is, rom natos gafarToeba aris erT-erTi TavSi, aramed rogorc instruments sxva miznebis misaRwevad. magaliTad, didi da
saSualeba imisaTvis, rom amerikam Tavisi roli da arseboba SeinarCunos evropis Zlieri qveynebis TanamSromloba raTa daCagron an gamoiyenon sustni. aseT
samxedro da sagareo saqmeebSi. mesame mizezi aris amerikis Sida politikis TanamSromlobas kioheini mxars ar uWers. igi aseve aRiarebs, rom Tana-
zegavlena aRmasrulebeli xelisuflebis mier miRebul gadawyvetilebebze. sxva mSromlobam SeiZleba yovelTvis ar migviyvanos saukeTeso Sedegebamde, magram
sityvebiT rom iTqvas, uolcis mizania gvaCvenos, rom institutebi emsaxurebian TanamSromlobis gareSe msoflio marTlac momakvdinebeli iqneboda. 50
erovnul da ara saerTaSoriso interesebs, gansxvavebiT qvemoT ganxiluli ori kioheini ganasxvavebs TanamSromlobas, harmonias da uTanxmoebas. harmonia
Teoriisgan. ufro metic, uolci amtkicebs, rom “nato arsebobda rogorc aris situacia, rodesac aqtorebis qmedebebi (romlebic ganxorcielda sakuTari
samxedro kavSiri imdeni xani ramdeni xanic sabWoTa kavSiri warmoadgenda interesebis gaTvaliswinebiT sxvisis gauTvaliswineblad) avtomaturad xels
pirdapir safrTxes misi wevri saxelmwifoebisadmi. is arsebobs da farTovdeba uwyobs sxvisi miznebis miRwevas. amis klasikuri magaliTi aris warmosaxviTi
axla ara misi instituciebis wyalobiT aramed imitom, rom ase surs amerikis msoflio ekonomika sadac uxilavi xelis meSveobiT sakuTari interesebis
SeerTebul Statebs.” 88 ganxorcieleba saboloo jamSi xels uwyobs yvelas keTildReobas. harmonia
miuxedavad imisa, rom realistebi natos gafarToebas xsnian realizmze msoflio politikaSi Zalian iSviaTi movlenaa. harmoniisgan gansxvavebiT
dayrdnobiT, isini ar miiCneven, rom gadawyvetileba natos gafarToebis Sesaxeb TanamSromloba moiTxovs, rom calkeuli individebis an organizaciebis
racionaluri gadawyvetileba iyo amerikis mxridan. maSasadame, arseobs ori qmedebebi — romlebic ar imyobebian harmoniul situaciaSi — moyvanil iqnas
gansxvavebuli midgoma natos gafarToebis Sesaxeb. erTi mxaris argumenti aris, SesabamisobaSi molaparakebis procesis saSualebiT. anu, TanamSromlobas adgili
rom gafarToeba aris racionaluri gadawyvetileba, meore ki Tvlis, rom es aris aqvs rodesac aqtorebi TavianT qmedebebs uxameben sxvebis interesebs qmedebebis
Secdoma. pirveli mxaris argumenti aris is, rom natos gafarToeba xels uwyobs koordinaciis procesis meSveobiT. Tu ar moxda qmedebebis Sejereba, maSin
regionalur usafrTxoebas da amkvidrebs im demokratiul da sabazro ekonomikis adgili aqvs diskords/konfliqts. es aris situacia, rodesac mTavrobebi
reformebs, romlebic amJamad mimdinareoben yofil komunistur qveynebSi. rac ganixilaven erTmaneTis politikas rogorc maTi interesebis SemzRudvels da
ufro aRsaniSnavia, natos gafarToeba winaswar gvicavs ruseTis savaraudo erTmaneTs akisreben pasuxismgeblobas am SezRudvebis gamo. harmonia aris
eqspansionisturi qmedebebisagan momavalSi. 89 sruliad apolitikuri movlena, xolo TanamSromloba Zlier politikuri.
realistebis meore jgufi ambobs, rom natos gafarToeba iyo “fataluri amasTanave, TanamSromloba ar niSnavs konfliqtis ararsebobas, aramed igi
Secdoma.” 90 isini amboben, rom natos gafarToebis xarjebi bevrad aRemateba misi SeiZleba moicavdes konfliqtebs, magram amasTanave moicavdes konfliqtebis
gafarToebidan gamomdinare dadebiT mxareebs orive, materialuri da gadaWris nawilobriv warmatebul Zalisxmevebs. 51
usafrTxoebis TvalsazrisiT. am jgufSi Semavali politikosebi, mkvlevarebi da liberaluri institucionalistebi TanamSromlobas xsnian TamaSis Teoriis
oficialuri pirebi Tvlian, rom natos gafarToeba iwvevs axali gamyofi kedlis meSveobiT. isini Tvlian, rom TanamSromlobas yvelaze metad xels uSlis
aRmarTvas evropaSi, maSin rodesac TviTon am procesis, anu gafarToebis Ralatis saSiSroeba. Tu Ralatis saSiSroeba nawilobriv mainc gadalaxul iqna,
ritorika da principi aris swored rom sapirispiro. meore, nebiT Tu uneblieT, maSin SeiZleba adgili eqnes TanamSromlobas.
natos gafarToeba aris mimarTuli ruseTis winaaRmdeg. pirveli imitom, rom TanamSromlobis sirTuleebi kargad aris ilustrirebuli e.w. “patimris
natos axal wevr saxlemwifoebs aqvT negatiuri damokidebuleba ruseTisadmi da dilemis” TeoriiT. istoria Seexeba or damnaSaves, romlebic daiWires da
Sesabamisad SeiZleba vivaraudoT, rom isini Secvlian aliansis ruseTisadmi calcalke hyavT dakiTxvaze. patimprebma ician, rom Tu isini ar gamotydebian
damokidebulebas da meore, Tuki nato darCeba Tavdacvis organizaciad, ruseTi maSin prokurors sakmarisi samxili ar eqneba da SeeZleba TiToeuli maTgani
misi wevri verasodes ver gaxdeba, rac yovelTvis ganapirobebs uxerxulobas cixeSi Casvas mxolod wesrigis darRvevisaTvis, rac gamoixateba 30 dRiani
natosa da ruseTs Soris. mesame mizezi aris is, rom gafarToeba safrxes uqmnis patimrobiT. magram, Tuki orive gamotydeba, TiToeuls miusjian 1 wels. es
natos erTianobas da erTpirovnulobas saerTo mtris ararsebobis pirobebSi da perspeqtiva TiTqos orives aZlevs sababs, rom ar gamotydnen. magram cbieri
meoTxe is, rom axali wevrebis damateba alianss aqcevs ufro zogad da simtkices prokurori orives calcalke sTavazobs rom Tu gamotydeba cixeSi saerTod ar
Casvams, xolo mis partniors miusjian 5 wels. am situaciaSi TiToeulisTvis
marTebuli iqneboda gamotydoma imisda miuxedavad Tu meore partniori ras
88
Jackson and Sorensen, p. 95. moimoqmedebs. anu, Tu gamotydeba, movlenebi ase ganviTardeba: Tu TviTon
89
ixileT: Ball, “Nattering NATO Negativism? Reasons Why Expansion May be a Good Thing,” Review of gamotyda da amave dros meore patimaric gamotyda isini oriveni 1 wliT
international Studies, 24 (January, 1998): 43-68. aseve ixileT fundamenturi naSromi natos daisjebian, magram amiT Tavs daizRvevs 5 wliani patimrobisgan. Tu TviTon
gafarToebis dadebiT mxareebze: Ronald D. Asmus, Richard L. Kugler and Stephen F. Larabee,
“Building a New NATO,” Foreign Affairs, vol. 72 (September/October 1993): 28-40. amerikis poziciis gamotyda da meore patimari ar gamotyda, mas gaaTavisufleben meore patimris
da gafarToebis pirveli talRis mxardasaWeri argumentebisTvis ixileT: Madeline Albright,
50
“Why Bigger is Better,” The Economist, February 15, 1997, 21-23. iqve, .., gv. 11.
90 51
George F. Kennan, “A Fateful Error,” New York Times, 5 February, 1997 iqve, .., gv. 51-53.
56 45
xarjze. anu, ori racionaluri pirovneba arCevs Ralats imisaTvis, rom Tavidan leqcia X
aicilos uaresi sasjeli, maSin rodesac TanamSromlobiT orive aicilebda natos gafarToeba da saerTaSoriso urTierTobebis Teoriebi
sasjels mTlianobaSi. am TamaSSi gamotydoma, anu Ralati partniorisaTvis
gamodis rom aris dominanturi strategia orive moTamaSisaTvis. es TamaSis neorealizmi
Teoria kargad aris gamoxatuli cifruli matriciT:
samxedro aliansebi, romlis erT-erTi TvalsaCino magaliTia nato, mxolod
patimris dilema aireklaven saxelmwifoTa interesebs. isini Seqmnili arian safrTxis winaaRmdeg
da rodesac safrTxe, romlis winaaRmdegac isini Seiqmna aRar arsebobs isini
kevinis arCevani iSlebian. 83 aliansebs aqvT simtkicis sxvadasxva doneebi, rac ufro didia
safrTxe, miT ufro mtkicea aliansi. magram, aseT SemTxvevaSic ki realistebi
TanamSromloba Ralati nakleb mniSvnelobas aniWeben guliTadi TanamSromlobis SesaZleblobas,
radganac miaCniaT rom saxelmwifoebi yovelTvis yuradRebas aqceven fardobiT
jeimsis arCevani TanamSromloba j,j (3,3) s, g (1,4) mogebas da arasdros ar arian darwmunebulebi Tu ra ganzraxvebi amoZravebT sxva
saxelmwifoebs.”84 Sesabamisad, Ralatze da fardobiT mogebaze gamudmebiT fiqri
Ralati g, s (4, 1) c,c (2,2) arTulebs TanamSromlobas aliansis farglebSic ki.
institutebis Sesaxeb am warmodgenaSi iyo fesvgadgmuli realistebis
j — jildo winaswarmetyveleba, rom nato daiSleboda sabWoTa kavSiris daSlasTan erTad an
s — sasjeli moxdeboda misi rekonstruqcia evropaSi ZalTa axali gadanawilebis safuZvelze.
g — gaTavisufleba 85
Sesabamisad, realistebma mkacri kritika daimsaxures imis gamo, rom ver
c — cixe ganWvrites natos bedi, romelic araTu ar daiSala civi omis dasrulebis Semdeg,
aramed gaxda msoflioSi erTerTi, Tu ara erTaderTi yvelaze dinamiuri
patimris dilema ZiriTadad gamoiyeneba imis saCveneblad, Tu ratom aris samxedro organizacia. miuxedavad TavianTi kraxisa, realistebi amboben, rom
konfliqti da uTanxmoeba xSiri da TanamSromloba iSviaTi. magram, kioheini maTi mosazrebebi arc Tu ise mcdari iyo. magaliTad, kenet uolci, Tavis statiaSi
iyenebs am magaliTs sapirispiros dasamtkiceblad. ganmeorebadi patimris “ZalTa balansi da natos gafarToeba” amtkicebs, rom misi winaswarmetyveleba
dilemis magaliTis mixedviT partniorebi ufro TanamSromlobas arCeven, ukve axda, radgan dResdReobiT kaci ver ityvis vis winaaRmdeg icavs Tavs nato. 86
radganac momavalSi maT kidev mouwevT erTmaneTTan saqmis daWera da Sesabamisad uolci natos gafarToebas xsnis ZalTa balansis Teoriis mixedvT. igi ambobs,
imijis gafuWeba ar uRirT moklevadian mogebad. aqidan gamomdinare kioheini rom sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg msoflio politikuri sistema gaxda
askvnis, rom TanamSromloba aqtorebs Soris SeiZleba ganviTardes hegemonis unipolaruli, da aSS gaxda erTaderTi yvelaze Zlieri saxelmwifo msoflioSi.
ararsebobis pirobebSic ki. uolcis mixedviT “iseve rogorc buneba ver itans vakuums, aseve saerTaSoriso
kioheini ambobs, rom reJimebis CamoyalibebaSi hegemonis arseboba ar aris politika ver itans daubalansebel Zalas.” 87 magram jerjerobiT amerikis
gadamwyveti. saerTaSoriso reJimebis arseboba imazea damokidebuli arsebobs Tu Zliereba aravis daubalansebia da sanam es moxdebodes amerika miiltvis Zalisa
ara saerTo, an SeTavsebadi interesebi, romlebic aRqmulia an SeiZleba iqnes da Zlierebis maqsimizaciisaken. uolci asaxelebs or mizezs Tu jerjerobiT
aRqmuli politikuri aqtorebis mier. amis Sedegad, saerTo interesebis ratom aris, rom danarCen msoflios ar hqonia amerikis Zlierebis dabalansebis
misaRwevad warmarTuli saerTo qmedebebi racionaluri xdeba. marTalia, mcdeloba: pirveli, zogierTi samxelmwifo amerikas aRiqvams rogorc keTil
hegemons SeuZlia Seqmnas saxarbielo garemoeba TanamSromlobisaTvis, liders da ar grZnobs Tavs im donemde SeSinebulad, rom raime qmediTi
jildoebis da sasjelebis dawesebis gziT, magram igive SeiZleba moxdes hegemonis ganaxorcielos da meore, sxvebs ar aqvT survili Caeban ZviradRirebul ZalTa
ararsebobisasac Tuki amisaTvis saWiro pirobebi arsebobs. es SeiZleba miRweul gadanawilebis TamaSebSi. magram, uolci Rrmad aris darwmunebuli, rom
iqnes qveynebis patara jgufis mierac ki, romlebic erTmaneTs gauweven sabolood ZalTa balansi aRdgeba. igi asaxelebs evrokavSirs, CineTs da iaponias
monitorings raTa pativi scen dawesebul normebs da qcevis wesebs da maTi momaval did saxelmwifoTa ampluaSi. igi aseve dasZens, rom Teorias ar ZaluZs
samTavrobo strategia iqneba sxva mTavrobebis keTildReoba damokidebuli imis ganWvreta Tu rodis moxdeba ZalTa balansis aRdgena da asve ambobs, rom
gaxadon maT mier gangrZobad TanamSromlobaze reJimis SigniT. Sesabamisad, dabalanseba saxelmwifoTa Soris ar aris aucilebeli movlena. SesaZlebelia,
intensiuri interaqcia ramodenime moTamaSes Soris iZleva saSualebas
Caanacvlos hegemonis ararseboba. rogorc ki hegemonis Zalaufleba dakninebas 83
Kenneth N. Waltz’s Theory of International Politics and Stephen Walt’s The Origins of Alliances propose
ganicdis, TandaTanobiT TanamSromloba gadava post hegemonur fazaSi. am fazaSi the argument that once victory is secured, the war-winning coalition typically dissolves.
84
TanamSromloba ganpirobebuli iqneba ara marto hegemonis waxalisebebze, aramed Mearsheimer, 1994, 10
85
sxva mniSvnelovani Zalauflebis mqone saxelmwifoebze. aseTi gardamavali See, Gunther Hellmann and Reinhard Wolf, “Neorealism, Neoliberal Institutionalism, and the Future of
NATO,” Security Studies, Vol. 3, No. 1 (Autumn 1993): 3-43
86
Kenneth Waltz, “NATO Expansion: a Realist’s View,” in Explaining NATO enlargement, ed. Robert W.
Rauchhaus, (London: Frank Cass Publishers, 2001), 22.
87
iqve, . . ., gv. 25
46 55
uSiSroebis ritorika iyo omisadmi negatiuri damokidebuleba da am damo- periodi rTuli SeiZleba aRmoCndes, magram kioheinis azriT SeuZlebeli ar aris52
kidebulebis institucionalurad gamyareba, istoriulma movlenebma aCvena, rom
koleqtiuri uSiSroebis koncefcia gamoyenebul iqna rogorc iaraRi raTa robert jervisi agreTve wers anarqiis pirobebSi TanamSromlobis
uzrunveleyoT jgufis uSiSroeba sxva potenciuri Tu pirdapiri safrTxisagan. sirTuleebis Sesaxeb. robert jervisi iyenebs e.w. iremze nadirobis TamaSis
mokled rom iTqvas, Znelia daaskvna, rom saxelmwifoebs aqvT altruistuli Teorias. es TamaSi aris monadireebze. Tu isini iTanamSromleben da iremze
gadaxrebi da miznebi. maSinac ki, Tu identurobas aqvs mniSvneloba saxelmwifoTa inadireben, maSin yvela kargad danayrdeba. magram, Tu erTi gamoakldeba da
moqedebebis CamoyalibebaSi, es ar niSnavs imas, rom saxelmwifoebi SeiZleba kurdRels dauwyebs devnas, romelic mas sinamdvileSi irmis xorcze naklebad
aRmoCdnen sxva TviTdaxmarebisagan gansxvavebul sistemaSi. moswons, maSin danarCenebi mSivrebi darCebian. anu, es TamaSi patimris dilemisgan
vendtis Teoriis yvelaze gavrcelebuli kritika ki is aris, rom mas ar aqvs imiT gansxvavdeba, rom yvela moTamaSes gaaCnia erTi da igive interesTa sfero —
empiriuli mtkicebulebebi da aseve misi Teoria imdenad yovlismomcvelia, rom yvelas uyvars irmis xorci. aris ramodenime varianti: 1) TanamSromloba da irmis
igi ar baTildeba. 82 daWera (saerTaSoriso analogi iqneboda TanamSromloba da ganiaraReba); 2)
kurdRlis monadireba maSin, rodesac sxvebi TavianT postebze rCebian
(SeinarCuno SeiaraRebis maRali done rodesac sxvebi ganiaraRebuli arian); 3)
yvelas mier kurdRelze nadiroba (gamalebuli SeiaraReba da omis maRali riski);
da 4) Tavdapirvel poziciaze darCena, rodesac sxvebi misdeven kurdRels
(ganiaraRebuli yofna, rodesac sxvebi SeiaraRebulni arian). 53 aqidan logikuri
dasvna aris is, rom moqmedma pirebma SeiZleba icodnen, rom maT saerTo mizani
aqvT, magram ver moaxdinon maTi erToblivad miRweva, radgan maT erTmaneTis ar
sjeraT da arian mudmivi SiSis qveS, rom sxvebi gandgebian saerTo saqmisgan da
amiT isini ormagad dazaraldebian vidre Tavidanve TanamSromlobaze uaris
TqmiT. anu, vidre TiToeuli pirovneba ar darwmundeba, rom sxvebi
iTanamSromleben, igi ar daTanxmdeba TanamSromlobaze.
garda im garemoebebisa, romlebic “iremze nadirobis” TamaSiT aris
gadmocemuli, jervisi gamoyofs 3 dabrkolebas, romelic ar aris
gaTvaliswinebuli iremze nadirobis magaliTSi. pirveli is, rom gandgomis SiSis
gamomwvev mizezebs unda davumatoT is faqtori, rom Tu dRes meore saxelmwifo
mxars uWers status-kvos, mogvianebiT SeiZleba ar dakmayofildes am garemoebiT
da gadawyvitos arCeuli gzidan gadaxveva.
meore problema exeba qveynebis mudmiv survils gazardon sakuTari
teritoriebi, raTa hqondeT saWiro resursebi. mesame problema aris
usafrTxoebis dilema, rac imaSi gamoixateba, rom erTi saxelmwifos mier
gazrdili usafrTxoeba warmoadgens safrTxes meore saxlemwifosaTvis.

82 52
Tu Teoria imdenad yovlismomcmelia rom misi gabaTileba SeuZlebelia, igi ar iTvleba iqve, .., gv. 75-76.
53
Teoriad (imre lakato). Robert Jervis, “Cooperation under the Security Dilemma,” World Politics, 30, no. 2 (January 1978): 167
54 47
leqcia IX sistemebi vendtis TeoriaSi da Tqva, rom vendtis mTeli Teoria logikuria
konstruqtivizmi da misi kirtika mxolod maSin Tuki sxva-daxmarebis sistema egoistur miswrafebebze maRalia da
mxolod maSin, Tuki am sxva-daxmarebis sistemaSi, rogorc es vendtma aRniSna,
konstruqtivizmi fokuss axdens adamianis Semecnebaze da mis adgilze “erovnuli interesebi aris saerTaSoriso interesebi”77 da uSiSroebisadmi
msoflio politikaSi. konstruqtivistebi amboben, rom rogorc aseTi, ar mimarTuli qmedebebi aris “altruistuli da prosocialuri.” 78
arsebobs garegani, obieqturi socialuri realoba. socialuri da politikuri vendtis merseriseuli kritika raRac momentSi aris vendtis argumentis
samyaro ar aris fizikuri arseba an materialuri sagani, romelic arsebobs ukuqceva vendtisave sityvebis gamoyenebiT. merseri aCvenebs, rom sakuTari Tavis
adamianuri Semecnebis gareT. isini amboben, rom saerTaSoriso sistema ar aris sxvasTan identifikacia da koleqtiuri prosocialuri sistemis warmoqmna ar
raRac sivrceSi arsebuli, rogorc magaliTad mzis sistema. is ar arsebobs aris aucilebeli simarTles Seesabamebodes. merseri Tvlis, rom sawyis
TavisTavad. is arsebobs mxolod xalxTa interdisciplinaruli gagebis/Semec- mdgomareobaSi adamianebi sakuTari Tavis win wamowevas ewevian eqskluziurad
nebis safuZvelze. konstruqtivistebi amboben, rom saerTaSoriso politika aris Zalismieri saSualebebiT. mokled, buneba jabnis process. 79
adamianuri qmnileba, magram ara fizikuri da materialuri, aramed wminda uolcisagan gansxvavebiT, romelic Tvlis, rom konkurencia gamowveulia
inteleqtualuri da ideuri. saerTaSoriso sistema maTi TqmiT aris ideaTa kona, struqturiT da vendtisagan gansxvavebiT, romelic Tvlis, rom konkurencia
garkveuli naazrevebi, normaTa sistemebi, romlebic mowesrigebul iqna gamowveulia procesiT, merseri ambobs, rom konkurencias warmoSobs “Cveni
garkveuli xalxis mier garkveul droSi da garkveul adgilas. aqidan logikuri cnobiereba da survili, davimkvidroT pozitiuri socialuri identuroba.” 80
daskvna aris is, rom Tu fiqrebi da ideebi, romlebic Seadgenen saerTaSoriso maSasadame, alteric da egoc winaswarmidrekili arian konkurenciisaken
sistemas Seicvlebian, maSin Seicvleba TviTon sistemac. es xdeba imitom, rom Sexvedramde. amis saCveneblad merseri iyenebs henri tajfelis da jon terneris
sistema arsebobs naazrevSi da ideebSi. Zalzed gavlenian socialuri identurobis Teorias (siT). 81 merseri pirdapir
konstruqtivizms zogjer uwodeben axal midgomasac, (approach) magram welsqveviT urtyams vendtis arguments imis Sesaxeb, rom saxelmwifoebma
sinamdvileSi aseTi meTodologia jer kidev XVIII saukunidan aris Semonaxuli. SeiZleba warmoSvan sxva-daxmarebis sistema garda TviT-daxmarebisa. igi akeTebs
italieli filosofosi jambatista viko amtkicebda, rom bunebrivi samyaro evrokavSiris analizs siT Teoriis gamoyenebiT da aCvenebs, rom is evropuli
RmerTis Seqmnilia, magram istoriuli samyaro kacis qmnilebaa. istoria ar aris saxelmwifoebic ki, romlebic TanamSromloben erTmaneTTan diskriminacias
TviTqmnadi procesi, igi Seqmnilia kacebis da qalebis mier. isini aseve qmnian uweven sxva arawevr saxelmwifoebs. mokled rom iTqvas, rodesac saxelwifoebi
saxelmwifoebs, romlebic realurad warmoadgenen istoriul konstruqciebs. akeTeben TavianTi jgufis sxva jgufis winaaRmdeg identifikacias isini aseve
saxelmwifoebi arian xelovnuri qmnilebebi da aqedan gamomdinare saxelmwifoTa qmnian TviTdaxmarebis sistemas, romelic Sors dgas altruistuli sxva-
sistemac xelovnuria. daxmarebis sistemisagan. jgufis SigniT SeiZleba xdebodes identurobis Serwyma,
konstruqtivizmis ZiriTadi midgoma saerTaSoriso urTierTobebisadmi magram maT mainc aqvT negatiuri damokidebuleba sxva jgufebis mimarT. amis
SeiZleba CamovayaliboT Semdegnairad: magaliTia evrokavSiris imigraciis da TavSesafris politika, aseve iseTi
koncefciebis ganviTareba, rogoricaa usafrTxo mesame qveynebi da xelmeored
1. admianuri urTierTobebi, saerTaSoriso urTierTobebis CaTvliT, Sed- daSvebis SeTanxmebebis momravleba, rac imas adasturebs, rom evrokavSirs aqvs
geba ZiriTadad ideebisa da azrebisagan da ara materialuri mdgo- diskriminaciuli damokidebuleba Tavis wevr da arawevr saxelmwifoebTan.
mareobis an Zalisagan; merseris mier siT Teoriis gamoyeneba da vendtis kritika imisken ar aris
mimarTuli, rom vendtis Teoria uvargisad gamoacxados. merseri miiCnevs, rom
2. ZiriTadi ideuri elementebi, romlebsac konstruqtivistebi eyrdnobian yuradRebis gamaxvileba identurobaze mniSvnelovania, Tumca is ar xsnis Tu
aris is rwmenebi (ideebi, koncefciebi, mosazrebebi), romlebic farTod rogor Seicvleba sistema, da arc imas xsnis, Tu rogor SeiZleba rom procesma
aris gaziarebuli xalxis mier; Secvalos identuroba da Semdeg sistema. koleqtiuri uSiSroebis idea, romelic
3. es saerTo rwmenebi (beliefes) gamoxataven xalxis interesebs da iden- vendtma wamoayena rogorc TviTdaxmarebis sistemis alternativa istoriulad
turobas; ganxorcielda mxolod jgufis farglebSi. maSasadame, koleqtiuri uSiSroeba
SeiZleba CaiTvalos mxolod rogorc jgufuri egoizmis forma. rogorc mauris
4. konstruqtivistebi Seiswavlian im gzebs, romlis meSveobiTac yalib-
burkinma Tqva “saxelmwifoebi yovelTvis cdilobdnen uSiSroebis mopovebas, da
debian da gamoixatebian urTierTobebi. magaliTad, iseTi koleqtiuri
misi mopovebis gzebi moicavs rogorc individualur uSiSroebis strategias,
socialuri institutis saSualebiT, rogoric aris saxelmwifos suve-
aseve koleqtiuri uSiSroebis strategias.” miuxedavad imisa, rom koleqtiuri
renteti, romelsac ar gaaCnia aranairi materialuri realoba, magram
arsebobs imdenad ramdenadac adamainebs koleqtiurad swamT misi
arsebobisa da moqmedeben am rwmenis Sesabamisad.54 77
iqve, .., gv. 400
78
iqve, .., gv. 401
79
konstruqtivistebi msoflios warmoidgenen rogorc socialur konstruq- Mercer, “Anarchy and Identity,” p. 236
80
iqve,…, p. 242.
81
Tajfel, Henry and John C. Turner, “The Social identity Theory of Intergroup Behavior” in Worchel, Stephen
54
Jackson and Sorensen, p. 254. and William G. Austin, eds. Psychology of Intergroup Relations, 2nd ed. (Chicago: Nelson-Hall, 1986), pp. 7-24.
48 53
dakargva” SeiZleba sazianoc ki iyos identurobisaTvis/meobisaTvis da SeiZleba cias, romelic Seqmnilia adamianebis mier, maTi azrebis da ideebis meSveobiT.
warmoSvas mowinaaRmdegis ‘rekonstruqciis’ saWiroeba imisaTvis, rom gadaar- nebismier konstruqcias aqvs materialuri mxare magram igi mxolod meore-
Cinos sakuTari identuroba. samuel hanTingtoni amtkicebs, rom sabWoTa xarisxovania. anu, fizikuri elementi arsebobs magram igi arafers warmoadgens
kavSiris daSlam gamoiwvia amerikis identurobis gadaxaliseba (redefinition). 72 inteleqtualuri elementis gareSe, romelic mas aZlevs mniSvnelobas, gegmavs,
giorgi arbatovis gamonaTqvamis konteqstSi, rom sabWoTa kavSiris daSliT isini organizebas ukeTebs da warmarTavs. azrs ufro didi mniSvneloba aqvs saer-
akeTebdnen yvelaze ufro did saSinelebas radgan isini sakuTar Tavs mters TaSoriso usafrTxoebaSi vidre fizikur sagnebs, isini arafers warmoadgenen
aclidnen, hanTingtoni Seecada eCvenebina identurobis krizisi, romelSic inteleqtualuri komponentis gareSe. vendtis mixedviT, socialur konstruq-
amerikam amohyo Tavi oTxmocdaaTian wlebSi. harvardis profesorma isic ki ciebs aqvT sami elementi: saerTo codna, materialuri resursebi, da
iwinaswarmetyvela, rom amerikis SeerTebuli Statebi uaxloes momavalSi praqtika. 55
ecdeboda misi erovnuli interesebis redefinicias da axali mtris konstruqtivistebi aseve amboben, rom eri da erovnebac socialuri kons-
konstruirebas. marTlac, dResdReobiT amerika mogvevlina rogorc lideri truqciaa, romlebic Seiqmna droSi da sivrceSi. maT argumentad mohyavT is, rom
saerTaSoriso terorizmis da e.w. “borotebis RerZis” winaaRmdeg brZolaSi. erovnuloba gavrcelda XIX saukuneSi ganaTlebis da beWdviTi kulturis gavr-
zemoTmoyvanili damatkicebelia imisa, rom saWiroa mtris arseboba raTa celebasTan erTad da gaxda sayovelTaod aRiarebuli faseuloba. Sesabamisad,
moaxdino sakuTari identurobis konstruireba (construct). kidev erTi Tavisebureba konstruqtivizmisa isaa, rom konstruqtivizmi
meore argumenti vendtis sawinaaRmdegod mimarTulia misi mtkicebule- yuradRebas aqcevs ara marto ideebis da rwmenebis gaziarebis faqts, aramed imas,
bisadmi, rom saxelmwifoebi ar arian mtrulad ganwyobilni. vendti warmoidgens Tu ramdenadaa isini gaziarebuli.
sawyis mdgomareobas Semdegnairad: “warmovidginoT ori moqmedi piri — ego da
alteri — romlebic pirvelad xvdebian erTmaneTs. TiToeul maTgans gadarCena
surs da mowinaaRmdegis msgavsi materialuri SesaZleblobebi gaaCnia, magram arc vendti da `anarqia~
erT maTgans ar axasiaTebs gandidebis an dapyrobis biologiuri Tu Sinagani
imperativi; maT arc usafrTxoebis an safrTxis saerTo istoria aqvT. rogor unda aleqandre vendtma daiwyo axali era saerTaSoriso urTierTobebis TeoriaSi.
moiqcnen isini?” 73 Tumca ki, termini “konstruqtivizmi” misi mogonili ar aris, dResdReobiT es
vendti askvnis, rom radganac arc alters da arc egos aqvs identuroba, termini aucileblad asocirdeba vendtis saxelTan. jeqsonis da sorensenis
usafrTxoebis interesebi da molodinebi, isini ar Caebmebian Zalismier urTier- mixedviT “gasuli dekadis ganmavlobaSi vendti gaxda disciplinis erT-erTi
TobebSi dasawyisidanve. aseT siatuaciaSi ar arsebobs mizezi, rom es garemoeba totema, erT-erTi im mweralTagani visi ideebic aRebeWdebaT saerTaSoriso
moviazroT rogorc TviTdaxmarebis msoflio.” sxvagvarad mosazreba vendtis urTierTobebis studentebs aTwleulebis ganmavlobaSi, visi ideebic SeiZleba
azriT niSnavs imas, rom saxelmwifoebs, romlebic arian sawyis mgomareobaSi zogs moswondes, zogi ki ver itandes, magram veravin ugulebelyofs.” 56
vaniWebT mniSvnelobas, romelic maT SeiZleba hqondeT mxolod sazogadoebaSi. aleqsandre vendtis mier saerTaSoriso organizaciebSi 1992 wels
“TviTdaxmareba institutia, da ara anarqiis Semadgeneli nawili.” 74 vendti gamoqveynebuli statia “anarqia aris iseTi rogoradac mas saxelmwifoebi
ambobs, rom “Tu saxelmwifoebi aRmoCndebian TviTdaxmarebad samyaroSi es aRiqvamen” gaxda saerTaSoriso urTierTobebSi erT- erTi yvelaze popularuli
ganpirobebulia maTi sakuTari qmedebebiT. moqmedebebis Secvla Secvlis statia, xolo misi saTauri erT-erTi yvelaze xSirad moxseniebadi fraza
intersubieqtur codnas, romlic Seadgens sistemas.”75 amis Semdeg vendti akeTebs saerTaSoriso urTierTobebis Teoriis konteqstSi. statiis popularobis
imis demonstrirebas, rom radganac ar aris aucilebeli da gardauvali, rom utyuari mizezi aris is, rom igi Riad upirispirdeba ukve fesvebgadgmul da
saxelmwifoebi Caeban iseT urTierTobebSi sadac TviTdaxmarebis principi mZlavr struqturuli realizmis Teorias da mis mamamTavars, kenet uolcs.
sufevs, savaraudoa, rom isni Caeban iseT urTierTobebSi, romelic SegviZlia vendtis argumentebi eyrdnoba e.w. konstruqtivizms, kerZod ki sociologiur
davaxasiaToT rogorc prosocialuri an TanamSromluri. 76 konstruqtivizm, romlis mizania axsnas identurobis da interesebis Camo-
zemoTmocemuli gancxadeba, rom saxelmwifoebi ar arian belikozurebi yalibeba, rogorc procesi (an maTi Camoyalibebis procesi). miuxedavad am
bunebrivad da rom isini aseTebi xdebian erTmaneTTan da sxva saxelmwifoebTan statiis mzardi popularobisa, kritikosebi mravlad hyavs statiasac da Tavad
urTierTobis Semdeg Zalian didi davis sagani xdeba. sainteresoa, rom jonaTan sociologiur konstruqtivizmsac. maSasadame, saWiroa ganvixiloT statiac da
merserma es argumenti uaryo, romelmac aCvena rom sawyis mdgomareobaSi alteri misi kritikac imisaTvis rom srulad CavwvdeT saerTaSoriso urTierTobebis
da ego savaraudod ufro TviTdaxmarebis stilSi daiwyeben urTierTobas vidre yvelaze gacxarebul, Tanamedrove debatebs.
prosocialuris. merserma ganasxvava TviTdaxmareba da sxva-daxmarebis rogorc ukve aRiniSna, vendti Tavis statiaSi akritikebs uolcis fesvgam-
dgar Teorias sistemis anarqiulobis da Sesabamisad aqidan gamomdinare
TviTdaxmarebis msoflios arsebobis gardauvalobis Teorias. maSasadame, jer
72
Huntington, Samuel, “The Erosion of American National Interests” Foreign Affairs, Volume 76, No 5, mokled davaxasiaToT uolcis ZiriTadi argumenti da Semdeg ganvixiloT
Sept/Oct 1997
73
Wendt, “Anarchy is …..”. p. 404. vendtis kritika.
74
iqve, .., gv.. 401-402
75 55
iqve, .., gv. 407 iqve, .., gv. 255.
76 56
iqve, .., gv. 405 Martin Shaw. “Waltzing Alexander: Constructing the new American Ideology”.
52 49

Das könnte Ihnen auch gefallen