Sie sind auf Seite 1von 8

EX CATHEDRA solidaroba

qristianoba
da Tavisufali
konstituciuri
saxelmwifo
manfred spikeri

Tezisi imis Taobaze, rom Tavisufali konstituciuri saxelmwifo


qristianuli eklesiebis survilis sawinaaRmdegod unda
damkvidrebuliyo, TiTqos advili dasamtkicebelia. gana ar
ebrZoda kaTolikuri eklesia safrangeTis did revolucias,
romelic Tanamedrove konstituciuri saxelmwifos dabadebis
momentad sayovelTaod aris aRiarebuli? gana ar Seejaxa
konstituciuri uflebebisa da adamianis uflebebis moTxovna
romis papebis sastik winaaRmdegobas? gana adgilobrivi
evangelisturi eklesiebi ar agrZelebdnen ocnebas taxtisa da
sakurTxevlis kavSirsa da eklesiis meTaur umaRles saero
xelisufalze maSin, roca monarqia didi xnis gauqmebuli da
demokratiiT Secvlili iyo? erTi SexedviT ise Cans, rom yvelgan,
sadac Tavisufali konstituciuri saxelmwifo aRmocendeboda
da viTardeboda, iwyeboda konfliqtebi eklesiasTan.

politikuri ideebis istoriisa da politikuri wyobis ganviTa-


rebis ufro dawvrilebiTi ganxilva gviCvenebs, rom qristianoba
Tavisufali konstituciuri saxelmwifos araTu mowinaaRmdege
ar iyo, aramed mis bebiaqalsac ki warmoadgenda. swored qristi-
anoba aerTianebda da aerTianebs Tavisufali, sekularizebuli
saxelmwifos mamoZravebel da macocxlebel Zalebs. qristianoba
evropis sulia, Tavisufali konstituciuri saxelmwifo ki misi
sxeuli.

1. gansxvaveba spiritualiasa da temporalias Soris

qristianoba Tavisufali konstituciuri saxelmwifos bebiaqalia?


es Tezisi Tundac imitom saWiroebs ganmartebas, rom konstitu-
ciuri saxelmwifos koncefcia qristianobaze ufro Zvelia. jer

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


81
#5(32) EX CATHEDRA

kidev aristoteles politi- eri, maradiuli), politikasa obis politikur azrovnebaze


kur filosofiaSi gamoiTqva da religias Soris dRemde qristianobis gavlenis Sesa-
azri saukeTeso konstituci- mniSvnelovani da konstitu- xeb~).
is Sesaxeb, romelic monarqi- ciuri saxelmwifosTvis
is, aristokratiisa da demok- fuZemdebluri gansxvaveba
ratiis upiratesobebs gaaer- ganviTarda. moxda politikis 2. Tavisufali
Tianebda. am konstitucias relativireba, SeizRuda konstituciuri
man politea uwoda. saukeTe- mefis xelisufleba. qristi- saxelmwifo
so konstituciis Sesaxeb anobam sekularizaciis Seuq-
aristoteles mier gamoTqmuli cevadi procesi wamoiwyo. ra Tavisufali konstituciuri
idea ara moqalaqeTa Tavisuf- Tqma unda, gansxvaveba spiri- saxelmwifo spiritualiasa
lebis, aramed batonobis tualiasa da temporalias da temporalias Soris
stabilurobis interesebiT Soris erTbaSad ar damkvid- gansxvavebas gulissxmobs.
iyo ganpirobebuli. moqalaqe rebula. qristianoba Tavda- misi mizani da legitimurobis
jer kidev mTlianad sazoga- pirvelad `saxelmwifo reli- safuZveli moqalaqeTa Tavi-
doebriv warmonaqmnebs eqvem- gia~ gaxda. politikuri xeli- suflebis uzrunvelyofaa.
debareboda. is iyo nawili sufalni, rogorc qristiane- igi emyareba anTropologiur
polisisa, romelic RmerTebis bi, saukuneebis ganmavlobaSi fundaments, romlis centra-
Tayvaniscemis rituals atareb- sasuliero saqmeebSi garkveul lur punqts pirovnebis cneba
da. amitomac politikis mec- kompetenciaze pretenzias warmoadgens. am cnebaSi gaer-
niereba iyo pirveli mecnie- acxadebdnen _ iqneboda es Tianebulia adamianuri arse-
reba adamianis Sesaxeb. poli- episkoposebis daniSvna, papebis bobis sxvadasxva ganzomile-
tika da religia jer kidev ar arCeva Tu, reformaciis Semd- bani _ sxeuli da suli, indi-
iyo gamijnuli. romis saxelm- gom, qveSevrdomTa konfesiuri vidualoba da socialuroba,
wifoSi politikisa da reli- identifikacia. kamaTi mTa- Tavisufleba da pasuxismgeb-
giis erTianoba kidev erTi varTa da papis Zalauflebis loba, RvTismsgavseba da
nabijiT wavida win: impera- farglebis Sesaxeb 1122 wlis adamianis ambivalenturoba.
tors Tayvans scemdnen ro- vormsis konkordatiT damTav- pirovnebis kuTvnilebaa
gorc RmerTs: magaliTad, es rda, romelSic spiritualiasa Rirseba, romelic saxelmwi-
moeTxovebodaT jariskacebs. da temporalias Soris gansx- fos winmswrebia da nebismier
Tu isini, rogorc qristiane- vaveba gaRrmavda. im materialur Rirebulebas
bi, erTgulebdnen qristes aRemateba, romelic sazoga-
mcnebas _ `mieciT keisrisa kidev eqvs saukuneze meti ga- doebrivi cxovrebis yvela
keisarsa da RvTisa _ RmerTsa!~ vida, sanam warmoiqmna namd- sferosTvis _ politikis,
(maT. 22, 21) _ da imperatoris vilad saero miznebiT Semo- ekonomikis, kulturisTvis _
Tayvaniscemaze uars ambobd- fargluli saxelmwifo aSS-Si. mniSvnelovania. igi daculi
nen, maSin maT mowamebrivi qristianobam berZnuli poli- unda iyos saxelmwifos mier,
sikvdili elodaT. petre mo- sisa da romis respublikis zogierT garemoebaSi ki saxel-
ciqulma es problema ierusa- ganviTareba eklesiisa da mwifos survilis sawinaaRm-
limis sinedrionTan konfliq- saxelmwifos gammijvnel iseT degodac. Rirsebidan gamom-
tis dros ganWvrita: `RmerTs sazogadoebriv wyobamde miiy- dinareobs uflebani da mova-
ufro metad unda vemorCile- vana, sadac TiToeuls mkafiod leobani, romelnic saxelmwi-
bodeT, vidre adamianebs~ gansazRvruli amocanebi da fos winmswrebni arian da ro-
(saqm. 5, 29). kompetencia aqvs. `axali melTa dacvac misi legiti-
drois politikur istorias murobis safuZvelia. TiTqmis
politikur-religiur avto- rom saero saxelmwifos daRi klasikuri saxiT es germaniis
ritetebTan pirveli qristia- amCnevia, es qristianobis federaciuli respublikis
nebis am konfliqtidan tem- uSualo, garkveuli Tvalsaz- konstituciis pirvel muxl-
poraliasa (warmavali, miwi- risiT, sasurveli produqtia~ Sia asaxuli: `adamianis Rir-
eri) da spiritualias (suli- (ulrix metci, `Tanamedrove- seba xelSeuxebelia. misi dac-

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


82
solidaroba

va da gafrTxileba xelisuf- adamians uflebebi imitom aqvs, warmoadgenda. vinc adamianis


lebis yvela Stos valia. ada- rom is adamiania. es uflebebi uflebebis damowmebiT,
mianis xelSeuxebeli da ganus- aris `bunebiTi, universalu- zneobrivi pasuxismgeblobis
xvisebeli uflebebi germane- ri, xelSeuxebeli: aravis, arc ugulebelyofis xarjze
li xalxis mier msoflioSi calkeul adamians, arc jgufs, afarToebs Tavis individu-
yoveli adamianuri erTobis, arc avtoritets da arc alur avtonomias, is auci-
mSvidobisa da samarTlianobis saxelmwifos maTi Secvla an leblad waawydeba eklesiis
safuZvladaa aRiarebuli. gauqmeba ar SeuZlia, radgan winaaRmdegobas. amgvarad, XIX

kanonmdebloba, aRmasrule- isini uSualod RvTisgan saukuneSi adamianis uflebe-


beli xelisufleba da samar- momdinareoben~. (ioane pavle bis mimarT eklesiis damoki-
Talwarmoeba adamianis Ziri- I I , samociqulo epistole, debulebas winaaRmdegobrivi
Tadi uflebebiT, rogorc 1988 w.). istoriuli Taviseburebani
uSualo moqmedebis samarT- gansazRvravda, romelTa
liTaa SezRuduli~. adamianis uflebebi qristia- Soris `mrisxaneba, sayvedu-
nobis nayofia? winas msgavsad rebi da undobloba~, xan ki
Tavisufali konstituciuri es mtkicebac ganmartebas mo- uaryofa, gakicxva da daufa-
saxelmwifos am anTropolo- iTxovs, radganac arsebobda ravi mtroba dominirebda.
giur dafuZnebaze qristiano- konfliqtebi kaTolikur ek- kaTolikuri eklesiis socia-
bis gavlena aSkaraa. adamianis lesiasa da adamianTa im jgu- lur moZRvrebaSi adamianis
uflebebi Tavisufali kons- febs Soris, romelnic saku- uflebaTa recefciis procesi
tituciuri saxelmwifos sa- Tari politikuri, kulturu- rTulad mimdinareobda. misi
Zirkvelia. isini adamianis li da religiuri interesebis yuradRebis centrSi igi mxo-
pirovnuli xatidan gamomdi- dasabuTebisas adamianis uf- lod XX saukunis Sua xanebSi
nareoben. lebebs imowmebdnen. adamianis moeqca. yovelive zemoT Tqmu-
uflebebi mniSvnelovani iyo lis miuxedavad adamianis
adamianis uflebebs saxelmwi- rogorc ganmanaTleblobis uflebebs niadagi swored
fo ar qmnis, mas maTi ganma- Sedegi da adamianis raciona- qristianobam moumzada. `ada-
xorcieleblis funqciebi akis- listuri da individualistu- mianis uflebebSi qristiano-
ria. adamianis uflebaTa ri xatis asaxva. igi eklesias- bis memkvidreobas warmoad-
fesvebi bunebiT samarTalSia. Tan dapirispirebis iaraRs gens ideebi kacTa modgmis

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


83
#5(32) EX CATHEDRA

erTianobisa da misi wevrebis isev SemovliTi gzebiT _ XX saukunis pirvel naxevarSi


Tanasworobis, TiToeuli Tavisi anTropocentruli da politikuri sistemebis sakiT-
adamianis, rogorc pirovnebis egalitaruli orientaciiT. xSi kaTolikuri socialuri
erTaderTobisa da misi Rir- moZRvreba neitralur pozi-
sebisa Sesaxeb, romelic saku- eklesiisa da demokratiis ciaze idga. TumcaRa nebis
Tar pasuxismgeblobas, moyva- urTierTobis konfliqtebiT gamoxatvis demokratiul
sis siyvaruls da am samyaros aRsavse istoriis ganxilvisas procesSi yvela moqalaqis
gadarCenis survils emyareba. politikuri istoria ideebis Tanabaruflebiani monawile-
adamianis uflebebi mxolod istoriisagan unda ganvasxva- oba swored adamianis ufle-
qristianul da postqristi- oT. XIX saukunis politikuri baTa da adamianis qristianu-
anul kulturul arealSi istoria mravali konfliqtis li xatis logikur Sedegs
SeiZleba ganviTarebuliyo” mowmea. isini daprogramebu- warmoadgens. igi evropis
(iozef isenzee, `ZiriTadi lia, Tu demokratiuli umrav- sulis momdevno elementia.
kanonis wanamZRvrebi~). lesoba im zRvars gadadis, pirovnebis Tavisufleba da
romelic yvelasTvis da maT Rirseba samarTlebriv
pirovnebis Rirsebisa da Soris misTvisacaa dawesebu- demokratias moiTxovda. pius
Tavisuflebis aRiarebidan li. adamianis uflebebi da XI I -dan dawyebuli igi sul
Tavisufali konstituciuri zneobrivi valdebulebani ufro metad eqceva kaToli-
wyobisTvis sami Semdgomi saw- misTvisac xelSeuxebeli unda kuri eklesiis socialuri
yisi gamomdinareobs, romelic iyos. anglosaqsurisgan moZRvrebis politikuri eTikis
aseve qristianul memkvidre- gansxvavebiT, safrangeTis centrSi. mniSvnelovania, rom
obas _ demokratias, xelisuf- revoluciidan aRmocenebulma demokratia qristianul-kaTo-
lebis dayofasa da samoqala- kontinenturma demokratiam likur da protestantul-
qo sazogadoebas _ Seicavs. de- es principebi Znelad gaiTa- kulturul arealSi damkvid-
mokratiasTan dakavSirebiT visa. Tavis mxriv orive qris- rda. unda vaRiaroT, garda
SeiZleba ori SeniSvna mogv- tianuli konfesiis eklesiis imisa, rom demokratia qris-
cen. gana igi qristianobaze mxridan rogorc adamianis tianobis memkvidrea, aqamde
Zveli araa? gana misi, iseve uflebebis, aseve demokratiis igi Tavisi stabilurobisa da
rogorc adamianis uflebaTa, mimarT adgili hqonda gajan- xangrZlivobis demonstrire-
realizebis cdebi xSirad jlebas, undoblobasa da uar- bas metwilad qristianul
eklesiasTan dapirispirebas yofas, rasac am konfliqte- evropaSi axdenda. jerjero-
ar iwvevda? ra Tqma unda, biT aRsavse istoriaSi Tavisi biT isev problemuria ekle-
demokratia antikuri saberZ- wvlili Sehqonda. ideebis siisa da demokratiis urTi-
neTidan momdinareobs. aris- istoriaSi Znelia demokrati- erToba marTlmadidebluri
toteles politikur filo- is qristianuli memkvidreobis qristianobis arealSi.
sofiaSi igi mniSvnelovan ugulebelyofa, rogorc
rols TamaSobs. magram aris- minimum samarTlebrivi, ada- rac Seexeba xelisuflebis
toteles refleqsiis mTavari mianis uflebaTa maRiarebeli dayofas, isic aseve ganviTare-
interesi am SemTxvevaSic, da misiT SezRuduli demok- bulia da gamoiyeneba dasav-
iseve rogorc konstitutuci- ratiis koncefciaze gavlenis lur qristianobaSi. misi,
ur saxelmwifosTan dakavSi- TvalsazrisiT. ra Tqma unda, rogorc samarTlebrivi
rebiT, moqalaqeTa Tavisuf- saukuneebis ganmavlobaSi qris- demokratiis umniSvnelovanesi
leba ki ara, batonobis stabi- tianoba saxelmwifo wyobis struqturuli elementis,
lurobaa. am interesidan ga- mimarT, Tuki igi tiraniad ar triumfaluri svla planetaze
momdinare, igi demokratiis gadagvardeboda, SedarebiT aqedan daiwyo. xelisuflebis
relativirebas da monarqiul gulgrili iyo. misi Sefasebis dayofa xelisuflebis SezRud-
da aristokratiul elemen- mTavari kriteriumi politi- vas niSnavs. pirveli nabiji
tebTan mis Serevas cdilobs. kuri institutebis wyoba ki xelisuflebis SezRudvisken
demokratiis koncefcia mxo- ara, saerTo keTildReobis spiritualiasa da temporali-
lod qristianobam aRWurva _ garantireba iyo. jer kidev as Soris gansxvavebis aRiare-

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


84
solidaroba

baa. xelisuflebis dayofa, lirebas axdenen Tavisufal aluri saxelmwifos ganviTa-


rogorc samarTlebrivi demok- asociaciebSi, partiebSi, rebaze. moyvasis siyvarulis
ratiis struqturuli niSani, sainformacio saSualebebSi, saxarebiseulma mcnebam sazo-
zemoT aRniSnul erT gansxva- ayalibeben socialur wesrigs, gadoebaSi adamianuri klima-
vebaze mets gulismobs. igi monawileoben politikuri tis `dasaTbobi~ energia gamo-
sakanonmdeblo, aRmasrulebe- nebis gamoxatvaSi da aramar- aTavisufla, rac antikuri
li da sasamarTlo xelisuf- to eguebian Tavisufali sazogadoebisTvis ucxo iyo.
lebis gayofas da urTierT- konstituciuri saxelmwifos moxucebis, qvrivebisa da uqo-
kontrols gulisxmobs. misi arsebobas, aramed mas, ro- nelTaTvis zrunva qristia-
ideaa minimumamde daiyvanos gorc saerTo keTildReobis nuli Temis movaleobad iTv-
ZalauflebiT cduneba da misi pirobas, mxars uWeren. samo- leboda da mas sakuTar Tavze
borotad gamoyeneba iq, sadac qalaqo sazogadoeba demok- monastrebi, ordenebi da sam-
Zalauflebas borotad isedac ratiuli samarTlebrivi kurnalo dawesebulebebi
iyeneben, da Seamciros misi saxelmwifos aucilebeli iRebdnen. reformaciis qvey-
mavne Sedegebi. adamianis bune- danamatia. mas gulisxmobs nebSi es amocana gansakuTre-
bis ambivalenturobis aRiare- adamianis pirovnuli xatisa biT mniSvnelovnad miiCnia
biT qristianuli memkvidreoba da agreTve sazogadoebis pietizmma, romelic am funq-
Zalauflebis dayofis kon- Sesaxeb qristianuli moZRv- cias Temebisa da fondebis
cefciaSic mkafiod ikveTeba. rebis socialuri principebis meSveobiT axorcielebda.
adamianma SeiZleba imoqmedos logika, gansakuTrebiT ki socialuri saxelmwifos
rogorc konstruqciulad, subsidiaritetis principi. aRmocenebaSi XIX saukuneSi
aseve destruqciulad; man igi amcnobs saxelmwifos mravali sulieri mimdinare-
SeiZleba Zalaufleba saerTo sakuTar Tavze ar itvirTos oba da faqtori monawileobda:
keTildReobis mxardasaWerad is saqmeebi, romelTa regu- konservatiuli Sexedulebani
an mis dasangrevad gamoiyenos. lireba ufro mcire, qvemde- xelisuflebis socialuri
xelisuflebis dayofiT am bare dawesebulebebs an moqa- pasuxismgeblobis Sesaxeb,
anTropologiuri faqtidan laqeebs SeuZliaT da Tavisi sazogadoebis marTvaze poli-
Tavisufali konstituciuri sakanonmdeblo da administ- tikis pasuxismgeblobis soci-
saxelmwifos struqturisT- raciuli qmedebebisas aqcenti alisturi koncefciebi, amxa-
vis mniSvnelovani daskvna sakuTari qveda safexuris nagobaTa liberaluri moZra-
gakeTda. sadac, nacional-so- dawesebulebebisa da moqala- obani, pietizmi da kaToliku-
cialisturi an komunisturi qeebis gaZlierebaze gaakeTos. ri socialuri moZRvreba. un-
tipis totalitaruli siste- da bolos, igi dafuZnebulia da aRiniSnos, rom qristianu-
mebis msgavsad, Teoriasa da im anTropologiur aqsiomaze, li STagoneba mxolod bolo
praqtikaSi amis uaryofa xdeba, rom individuumis mier saku- ori mimdinareobisTvis ar
iq rogorc pirovnebis Rirse- Tar Tavze iniciativis aRe- iyo damaxasiaTebeli. saxelm-
basa da Tavisuflebas, aseve bisa da Tavisi ZalisxmeviT wifo rom aramarto samarT-
qristianobas yovelTvis Sedegis miRwevis mzadyofna lebrivi, aramed socialuri
erTdroulad ebrZvian. rac da unari adamianuri cxovre- saxelmwifoc unda iyos, rom
Seexeba samoqalaqo sazoga- bis umTavres winapirobas samarTlisa da usafrTxoebis
doebas, qristianobis garkve- warmoadgens. es principi garda igi adamianis Rirsebis
uli kvali masac amCnevia. evropis sulis kuTvnilebaa. Sesaferisi sacxovrebeli da
samoqalaqo sazogadoebis samuSao pirobebisTvisac
SedarebiT axali cneba damo- unda zrunavdes, rom misi
ukidebel da aqtiur moqala- 3. socialuri valia moqalaqeTa dacva
qeTa sazogadoebas aRniSnavs, samarTlebrivi Semosavlebis dakargvisgan,
romelnic TviTorganizebul- saxelmwifo rac avadmyofobiT, invali-
ni arian ekonomikis, politi- dobiT, moxucebulobiTa Tu
kisa da kulturis sferoSi, TvalSiscemia qristianobis umuSevrobiT SeiZleba iyos
sakuTari Tavis artiku- gavlena Tanamedrove soci- gamowveuli, rom igi socia-

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


85
#5(32) EX CATHEDRA

luri usafrTxoebis, socia- muSaobaSi muSaTa monawile- li sazRvrebi jer ar icod-


luri samarTlianobisa da obis pirveli, jer kidev nen, maSin cxadi gaxdeba, rom
sazogadoebrivi integraciis fakultaturi regulirebis erovnuli SezRudulobis
garanti unda iyos _ es yove- uflebis SetanaSi aqtiurad mZleveli saerTaSoriso so-
live WeSmaritad qristianuli monawileobda franc hitce, lidaroba XIX da XX saukune-
memkvidreobaa. 1891 wels romelmac ori wlis Semdeg bis didi, mware da sisxliani
leon XI I I -is pirvelma socia- miunsteris universitetSi gamocdilebis gviandeli na-
lurma enciklikam Rerum no- qristianuli socialuri mec- yofia. es mware da sisxliani
varum saxelmwifos, rogorc nierebis pirveli kaTedra gamocdileba evropam da msof-
`Ramis guSagis~ im dros far- Caibara. saqarxno sabWoebis liom maSin SeiZina, roca
Tod gavrcelebuli koncef- Sesaxeb kanonis SemuSavebaSi, politikur xelisuflebas
ciis sapirispirod, zemoT romelmac mmarTvelTa mier qristianobasTan dapirispi-
aRniSnul saxelmwifoebriv miRebuli gadawyvetilebebis rebuli nacionalisturi,
amocanas gausva xazi. maincis sawarmos muSebTan SeTanxme- nacional-socialisturi da
episkoposis, ketleris naS- bis savaldebulo regulireba komunisturi ideologiebi
romebi am enciklikis diadi Semoitana, franc hitce da gansazRvravdnen. saerTaSo-
winamorbedi iyo. parlamentis henrix braunsi monawileobd- riso solidarobis iniciati-
badeneli deputatis franc nen. germanuli socialuri vebs qristianuli kulturis
iozef busis `safabriko sity- saxelmwifos ganviTarebaSi wris da masTan erTad evropis
vaSi~ socialur-saxelmwifo- henrix braunss udidesi wvli- sulis kvali atyvia. es Tanab-
ebrivi amocanebi ukve 1837 li miuZRvis. mas, kaTolike rad exeba rogorc konrad
wels erT-erTi germanuli mRvdels, 1920-dan 1928 wlam- adenaueris, robert Sumanisa
saxelmwifos parlamentSi de Tormeti kabinetis Semad- da alCido de gasperis mier
gamosvlis dros ganisazRvra. genlobaSi imperiis Sromis inspirirebul evropis gaer-
ministris Tanamdeboba ekava. Tianebis process, aseve Crdi-
socialuri saxelmwifos gan- man SemoiRo safabriko samar- loeTsa da samxreTs Soris
viTarebaSi qristianTa mier Tali, davebis gadawyvetis konfliqtis aRmofxvris
Setanili wvlili marto Teo- procedurebi, gaamartiva da koncefciebsa da institutebs,
rias ki ara, praqtikasac, ker- srulyo socialuri dazRveva 1919 wels daarsebul mSro-
Zod, kanonmdeblobas da da umuSevarTa subsidia melTa saerTaSoriso organi-
politikas etyoba. ra Tqma umuSevrobisagan dazRveviT zacias (i.m.o) da gaeros 1948
unda, bismarkis socialuri Secvala. misi reformebiT wlis adamianis uflebaTa
kanonmdebloba marto pietis- gamowveuli impulsebi socia- deklaracias.
turi motivebidan ar aRmoce- luri saxelmwifosTvis dRem-
nebula. mis politikur mizans de mniSvnelovania. misi dam- mesame aTaswleulis dasawyi-
muSaTa socialuri mdgomare- saxurebani pius XI I -m 1931 wels sisTvis saerTaSoriso poli-
obis gaumjobesebis saSuale- aRniSna Tavis enciklikaSi tikis umniSvnelovanes prob-
biT social-demokratiuli Quadragesimo anno. lemas CrdiloeTsa da samxreTs
opoziciis dasusteba warmo- Soris konfliqtis aRmofxv-
adgenda. magram XIX saukunis ra an Tundac Serbileba war-
80-iani wlebidan dawyebuli 4. saerTaSoriso moadgens. am sakiTxis Teori-
dRevandel dRemde socialu- solidaroba ul da praqtikul realiza-
ri saxelmwifos ganviTareba- ciaSi qristianobam gadamwy-
Si gadamwyveti sityva cent- veti sityva unda Tqvas. qris-
didia qristianobis wvlili
ristuli partiebisa da qris- tianuli socialuri eTika
saerTaSoriso solidarobis
tianul-demokratiuli kav- ZvelTaganve xazs usvamda
ganviTarebaSic. Tu mxedvelo-
Siri/qristianul-socialuri imas, rom solidarobis prin-
baSi ar miviRebT Sua sauku-
kavSiris qristianebma Tqves. cipi vrceldeba rogorc sazo-
neebis evropul qristianul
1891 wels muSaTa dacvis gadoebis Sinagan wesrigze,
imperiebs, romelTac erovnu-
Sesaxeb kanonSi sawarmos aseve saerTaSoriso wesrigzec.

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


86
solidaroba

industriuli sazogadoebis ekonomikuri da socialuri CarCokanonmdeblobis meSve-


damaxasiaTebeli niSani, roca progresi warmoudgenelia. obiT, igi rogorc bazris upi-
materialurad uzrunvelyo- qristianuli socialuri ratesobebis, aseve socialuri
filni progresuli gadasaxa- moZRvreba uaryofs rogorc samarTlianobis garantirebas
debis, karitasuli daxmarebisa marqsistuli orientaciis eswrafvis.
da socialuri dacvis soli- `damokidebulebis Teorias~,
daruli sistemis meSveobiT romelic ganviTarebad qvey- am koncefciis mamebi, ludvig
Seewevian naklebad uzrunvel- nebs mTlianad industriul erhardi, alfred miuler-ar-
yofilebs, raTa maT adamia- saxelmwifoebze damokidebu- maki, vilhelm riopke da sxva-
nuri Rirsebis Sesabamisi lad Tvlis da yvela ubedu- ni, evangelisti qristianebi
cxovrebis done hqondeT, rebaze pasuxismgeblad am arian da ara RvTismetyvelni
saerTaSoriso donezec unda ukanasknelT miiCnevs, aseve an socialuri eTikis specia-
aRiaron. amitomac qristia- adreul liberalur pozici- listebi. isini, rogorc ekono-
nuli socialuri moZRvreba as, romelsac gadahqonda ra mistebi, qristianuli memk-
mudmivad Seagonebs industri- saxelmwifos, rogorc Ramis vidreobis reprezentacias
ul qveynebs, raTa maT mesame guSagis, modeli saerTaSoriso axdenen. maTgan gansxvavebiT,
samyaros ganviTarebisTvis doneze, ganviTarebadi qvey- orive qristianuli konfesiis
gamoyofili daxmareba mniSvne- nebis mxolod sakuTari Tavis eklesias 80-iani wlebis bo-
lovnad gazardon. igi xazs anabarad mitoveba surda. lomde socialuri sabazro
usvams miwieri sikeTeebis ekonomikis mimarT araerTg-
universalur daniSnulebas, varovani damokidebuleba
erebis urTierTze damokide- 5. socialuri hqonda da es sirTuleebi
bulebas, mSvidobis, samarTli- sabazro ekonomika bolomde moxsnili ar aris.
anobisa da mTeli kacobrio- TumcaRa, yovelTvis arse-
bis erTianobis misaRwevad bobdnen socialuri filoso-
Tavisufal konstituciur
yvela xalxis, kulturisa da fosebi, romelnic miuTiTeb-
saxelmwifos misi Sesabamisi
religiis TanamSromlobis dnen, rom socialuri sabazro
ekonomikuri wyoba esaWiroeba.
aucileblobas. ekonomika _ adamianis qristi-
sayovelTaod gavrcelebuli
anuli xatidan, xolo subsidi-
SexedulebiT, aseT wyobas
qristianuli socialuri moZ- aritetisa solidarobis
dResdReobiT socialuri
Rvreba mimarTavs ganviTare- principebidan gamomdinareobs
sabazro ekonomika warmoad-
bad qveynebs, raTa maT gaac- (kaTolikuri mxridan: iozef
gens. masSic aris qristianuli
nobieron, rom sakuTari hofneri, vilhelm veberi,
memkvidreoba? es kiTxva di-
progresis Semoqmedni da anton rauSeri, loTar rosi,
ferencirebul pasuxs moiT-
masze pasuxismgebelni Tavad volfgang okenfelci; evange-
xovs. socialuri sabazro
unda iyvnen. ganviTarebadi listuri mxridan: martin
ekonomika, rogorc ekonomi-
qveynebis mzadyofna da unari honekeri da trutc rentdor-
kuri principebis koncefcia,
_ ganaviTaron sakuTari inici- fi). magram Tavad eklesiebSi
mxolod naxevar saukunes iTv-
ativebi, maTTvis gaweuli sa- didi xnis manZilze domini-
lis. mis winamorbed ekonomi-
erTaSoriso daxmarebis warma- rebda Sexeduleba, romelic
kur wyobebs an usazRvro kon-
tebis winapirobaa. aucilebe- bazarsa da konkurencias mxo-
kurentuli Tavisufleba an
lia agreTve diqtatoruli lod adamianuri egoizmisa da
konkurenciis eliminireba da
politikuri sistemebis refor- arakonkurentunariani adami-
saxelmwifos mxridan centra-
mireba da maTi gardaqmna anebis mimarT gulgrilobis
luri marTva axasiaTebda.
demokratiul sistemebad. sarbielad ganixilavda.
socialuri sabazro ekonomika
samarTlebrivi usafrTxoebis,
orive models emijneba. igi
adamianis uflebaTa dacvisa mxolod 1991 wlidan kaToli-
konkurentuli Tavisuflebi-
da politikuri nebis gamoxat- kur eklesiasa da germaniis
sa da socialuri usafrTxo-
vaSi Tavisufali da Tanaswo- evangelistur eklesiaSi ga-
ebis SeTavsebas cdilobs.
ri monawileobis gareSe moCnda socialuri sabazro

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


87
#5(32) EX CATHEDRA

ekonomikis, rogorc iseTi kuri wyobis TiToeuli mode- lia. amitomac saxelmwifos
ekonomikuri wyobis koncef- li adamianis Sromaze, sakuT- unda hqondes momwesrigeblis,
ciis recefciebi, romlebic rebasa da Tavad adamianze makontroleblisa da koreq-
qristianuli socialuri moZ- garkveul warmodgenebs emya- toris funqciebi, romelTa
Rvrebis logikas Seesabameba reba. am TvalsazrisiT Sroma meSveobiTac igi adamianis
da romlis mxardaWera, msof- adamianis iseTi moRvaweobaa, konstruqciul qmedebebs
lioSi qristianobis amocanaTa romlis meSveobiT, erTi xels Seuwyobs, destruqci-
perspeqtividan gamomdinare, mxriv, igi gardaqmnis bunebas, uls ki _ SezRudavs. am wanam-
SesaZlebelia. kaTolikurma awarmoebs sakuTari saWiro- ZRvrebSi qristianuli memk-
eklesiam es koncefcia ise ebis dasakmayofilebel mate- idreobaa asaxuli, risi
miiRo, rom misi saxeli ar rialur simdidresa da mom- ardanaxvac SeuZlebelia.
uxsenebia. 1991 wlis 1 maisis saxurebas, meore mxriv ki, am
enciklikaSi Centesimus Annus ukanasknelTa meSveobiT igi
ioane pavle I I -is mier bazris, axdens TviTrealizebas da 6. daskvna
mogebis, mewarmisa da saxelm- gonze damyarebul batonobas
wifos Sesaxeb gamoTqmuli dedamiwaze. Sroma samyaros Tavisufali konstituciuri
mosazrebani socialuri sabaz- pozitiur xedvas gulisxmobs. wyobis aq ganxiluli safuZ-
ro ekonomikis koncefcias Tavisuflebis dasacavad da vlebi gviCvenebs, rom Tavi-
Seesabameba. germaniis evange- cxovrebis pasuxismgebluri sufali konstituciuri sa-
listurma eklesiam 1991 wlis wesis dasamkvidreblad warmo- xelmwifos arsebiTi elemen-
seqtemberSi mrevlisadmi ebis saSualebebze kerZo sa- tebi qristianuli kulturi-
mimarTvaSi `saerTo keTil- kuTrebas gadamwyveti mniSv- danaa nasesxebi. samarTleb-
dReoba da piradi sargebeli. neloba aqvs. igi adamianis rivi demokratia, adamianis
momavlis winaSe pasuxismgebeli rewviTi aqtivobis Sedegia, uflebebi, xelisuflebis
ekonomikuri qmedebebi~ aseve gulisxmobs socialur pasu- dayofa, samoqalaqo sazoga-
mxari dauWira socialuri xismgeblobas da mesakuTres doeba, socialuri saxelmwifo,
sabazro ekonomikis koncef- Tavisi sakuTrebis sazogado- saerTaSoriso solidaroba
cias. magram raoden sasixa- ebis sakeTildReod gamoyene- da socialuri sabazro eko-
rulo da niSandoblivic ar bas avaldebulebs. da bolos, nomika qristianobis mier ga-
unda iyos es dokumentebi, socialuri sabazro ekonomi- mokveTili adamianis pirov-
unda aRiniSnos, rom am SemTx- kis ideis centrSi dgas Tavi- nuli xatis kvals atareben,
vevaSi eklesiebis maswavlebeli sufali, dainteresebuli, amitomac Tavisufal konsti-
germaniis Tavisufali kons- iniciativiani, sakuTrebis tuciur saxelmwifos qristi-
tituciuri wyoba iyo. maT Semqmneli, pasuxismgeblobis anobisagan dacva ar esaWiro-
aRiares, rom adamianis Rirse- mqone da SromisaTvis mzad- eba. es ukanaskneli pirvelis
bis Sesaferisi sacxovrebeli myofi adamiani, romelic, mowinaaRmdege araa. qristia-
pirobebi mxolod individu- rogorc wesi, mzadaa da aqvs noba unda moiazrebodes im
alur qcevasa da saTnoebaze unari Tavad izrunos sakuTari garantad, romelic Tavisu-
ki ara, sazogadoebriv struq- cxovrebisaTvis. am koncef- fali konstituciuri saxel-
turebzecaa damokidebuli. ciis anTropologiur wanamZ- mwifos baRnars gulagis
maT kidev ufro Rrmad gai- Rvrebs miekuTvneba imis aRia- arqipelagisa da sakoncentra-
azres, rom qristianuli soci- rebac, rom adamians orgvari cio banakis udabnod gadaq-
aluri moZRvreba struqtu- neba gaaCnia, misi codna yvel- cevisagan daicavs. qristes
rebis eTikasac unda moicavdes. gan da yovelTvis arasrulia, jvari, ra Tqma unda, iyo da
meore mxriv, socialuri sa- misi moqmedeba yovelTvis aris tvirTi, magram ara dam-
bazro ekonomikis koncefcia brZnuli araa da bazarze Ta- Trgunveli, aramed ganmaTa-
iseT wanamZRvrebs emyareba, visi interesebis ganxorcie- visuflebeli.
romelTa siRrmiseuli gaaz- lebiT mas saerTo keTildRe-
reba maT qristianul memkvid- obaSi Tavisi wvlilis Setana Targmna
reobas aSkaras xdis. ekonomi- an misTvis zianis miyeneba SeuZ- zaza iaSvilma

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


88

Das könnte Ihnen auch gefallen