Sie sind auf Seite 1von 8

diplomatia

daviT dondua

pirveli diplomatebi mTavarangelozebi iyvnen da zeciur samyaros miwierTan akavSirebd-


neno – xumrobdnen mRvdelmsaxurebi Sua saukuneebis evropaSi. xumroba iqiT iyos da diploma-
tia maSinve Caisaxa, rogorc ki pirvelyofilma tomebma teritoriebi daisakuTres da,
mezoblebTan brZoliT daRlilebma, problemebis mogvareba molaparakebiT scades. Tanamed-
rove msoflios diplomatia evropuli diplomatiis safuZvelze Camoyalibda. evropuli dip-
lomatia ki saTaves antikuri saberZneTidan iRebs.

sxvadasxva epoqaSi da sxvadasxva regionSi qveynebs Soris gansxvavebuli urTierToba arse-


bobda; aseve gansxvavebuli iyo im adamianebis, diplomatebis, profesiuli funqciebi da unare-
bi, romlebic am urTierTobas emsaxurebodnen. vnaxoT, rogor da ra safexurebi gamoiara dip-
lomatis xelobam antikuri berZnuli demokratiidan dRemde.
berZnul qalaq-saxelmwifoebs erTmaneTTan aqtiuri urTierToba hqondaT, risTvisac saWi-
ro iyo despanebis mimosvla. Tavidan maTi mTavari funqcia erTi qalaqidan meoreSi ambis Catana
iyo. kamaTi da molaparakeba maT ar evalebodaT. amitomac es funqcia heroldebs (macneebs) mian-
des, romlebsac did manZilebze cxeniT jiriTi exerxebodaT, xmals gabedulad xmarobdnen da
gzis avazakebsac ar epuebodnen.
droTa ganmavlobaSi berZnul qalaq-saxelmwifoebs Soris urTierToba mravalferovani
gaxda, mravalmxrivi kavSirisTvis ki, utyvi heroldi sakmarisi aRar iyo.

axla am saqmisTvis ukve warCinebul da daRvinebul pirovnebebs arCevdnen da maT prezbisebs,


anu elCebs uwodebdnen (Πρεσβευτής – elCi, es sityva dRemde SemorCa berZnulSi). elCi aucileb-
lad mWevrmetyveli unda yofiliyo, radgan mas sajarod unda miemarTa qalaqis mTavar moedan-
ze Sekrebili mosaxleobisTvis. amitom xSirad am saqmes oratorobaSi gawaful msaxiobebsac ki
andobdnen.

36
diplomati guSin da dRes

agamemnonis elCebi aqilevsTan

***
maSin mudmivi saelCoebi ar arsebobda, Tu saberZneTSi elCebs saxalxo kreba
elCebi sagangebo davalebiT igzavnebodnen irCevda, Zvel romSi es senatis saqme iyo. se-
ucxo saxelmwifoSi da saqmis dasrulebis natorebi elCebs, ZiriTadad, sakuTari wri-
Semdeg samSobloSi brundebodnen. delega- dan irCevdnen da aravis hqonda ufleba, ua-
ciaSi ramdenime elCi iyo, romlebic qalaq- ri eTqva am misiaze. elCs romSi legati erq-
saxelmwifos sxvadasxva politikur jgufs va; sagangebo davalebis Sesasruleblad Seq-
warmoadgendnen. elCebs amgvari mivlinebis- mnil elCebis jgufs ki – legacia. legats
Tvis saWiro Tanxas aZlevdnen da msaxurebs oqros beWedi amSvenebda, romelic mas ufa-
miuCendnen. sod mogzaurobis uflebas aZlevda. lega-
cias zogjer samxedro gemebi miacilebdnen.
ukan dabrunebuli elCoba axla sakuTa- elCebs hqondaT kargi dafinanseba, saWiro
ri moqalaqeebis winaSe wardgeboda angari- resursebi da hyavdaT msaxurTa (mdivnebi,
SiT da nebismier moqalaqes hqonda ufleba, Tarjimnebi, mzareulebi, monebi) didi ama-
azri gamoeTqva maTi saqmianobis Sesaxeb. ase la.
muSaobdnen diplomatebi berZnul demokra-
tiaSi.
romaeli tribuni
aq isic unda iTqvas, rom dRevandeli
da legati
gadmosaxedidan, antikuri saberZneTis dip-
lomatia ar iTvleba efeqtianad, vinaidan
molaparakebas erTgvari privatuloba
sWirdeba, rom zedmetma sajaroobam rTuli
procesi ar daazianos.

antikur saberZneTSi agreTve hyavdaT


proqsenosebi, romlebic mSobliur qalaqSi
sxva qalaq-saxelmwifos interesebs emsaxu-
rebodnen. am moxeleebs informaciis Segro-
veba, vaWrobis xelSewyoba da mivlinebiT Ca-
mosuli Tavisi qalaqis elCebis maspinZloba
evalebodaT. proqsenosi imdenad saWiro ga-
modga diplomatiur praqtikaSi, rom dRem-
de SemorCa. mas axla sapatio konsuli hqvia.

37
diplomatia

marTalia, romis diplomatia berZnuli ***


diplomatiis tradiciebze aRmocenda, mag- romauli diplomatiis tradiciebi ga-
ram romi oratori diplomatebis imedad ar agrZela da kidev ufro daxvewa bizantiam.
iyo. Zlevamosil imperias ar sWirdeboda bizantiuri diplomatiis ganviTarebaSi
mWevrmetyveli elCebi, radgan meore mxaris udidesi wvlili imperator iustinianes mi-
gadmobirebas romauli legionebi advilad uZRvis. didi strategi da diplomati, ius-
axerxebdnen. romaeli elCebi winaswar gam- tiniane, SesaniSnavad uxamebda erTmaneTs
zadebul xelSekrulebas meore mxares ga- diplomatiasa da Zalismier meTodebs.
dascemdnen xelmosawerad. Tu vinme uarze
Tumca, romisgan gansxvavebiT, bizantias
iyo, mokle dros miscemdnen mosafiqreblad
ar hqonda fufuneba sagareo politikis war-
da Tu sasurvel pirobebze mainc ver dai-
matebaSi marto jars dayrdnoboda. samxed-
Tanxmebdnen, saqmeSi samxedroebi CaerTve-
ro TvalsazrisiT arcTu Zlier bizantias
bodnen da saqmec umal gvardeboda. amitom
kargad ganviTarebuli diplomatiuri sam-
romi molaparakebisTvis dros ar kargavda.
saxuri exmareboda ukidegano imperiis ga-
iq aqcenti samarTalze iyo gadatanili. did
kontrolebaSi. barbarosi tomebis garemoc-
yuradRebas aqcevdnen xelSekrulebebis
vaSi myof imperias eSinoda, rom mezoblebi
Sesrulebas, radgan yvela dokumenti romis
pirs Sekravdnen da erToblivi ZaliT kons-
interesebze iyo morgebuli. maSin damkvid-
tantinopolze gailaSqrebdnen. amitom bi-
rda gamoTqmac „xelSekruleba unda Ses-
zantiuri diplomatia cdilobda mezobel
ruldes!“ (Pacta sunt servanda!).
tomebs Soris SuRli Camoegdo da gaeRvive-
bina. romauli Divide et impera (gaTiSe da iba-
tone) bizantiuri diplomatiis mTavar misi-
ad iqca.
meore mxriv, bizantieli imperatorebi
Zal-Rones ar iSurebdnen, rom mezoblebTan
kargi urTierToba hqonodaT, isini imperiis
samsaxurSi CaeyenebinaT da bizantiis mtre-
bisTvis daepirispirebinaT.
amgvari politikis warmarTvisTvis ki
informacia umniSvnelovanesi instrumenti
iyo. konstantinopols unda scodnoda, ra
xdeboda samezobloSi; ra mdgomareobaSi
iyo mosazRvre qveynis jari, ekonomika; vin
da rogor ibrZoda iq ZalauflebisTvis; ra
gegmebi hqonda mmarTvels da sxva. aseT
informacias diplomati ucxo qveyanaSi
xanmokle vizitis dros ver moipovebda da
amitom elCebs SeZlebisdagvarad didi xniT
miavlendnen xolme. maT evalebodaT zedmi-
wevniT dakvirvebodnen yvelafers, rac kon-
stantinopols ainteresebda.

amrigad, am epoqaSi diplomatma axali


funqcia SeiZina – dakvirveba, Segrovebuli
informaciis aRnusxva da gaanalizeba.

romauli bareliefi

PACTA SUNT SERVANDA!


38
diplomati guSin da dRes

elCebis gamogzavnili angariSebi Tavs veli mudmivi diplomatiuri warmomadgen-


iyrida barbarosTa biuroSi, romelic saga- lobebi vatikans hqonda kaTolikur same-
reo saqmeTa saministros prototipad SeiZ- foebSi. XVII saukunisTvis ki mudmivi sael-
leba warmovidginoT. iq grovdeboda yvela Coebi evropaSi Cveulebriv praqtikad iqca.
informacia mezoblebis Sesaxeb. iqve xdebo- Seiqmna sagareo saqmeTa saministroebi da
da misi damuSaveba imperatorisTvis warsad- diplomatia gaxda saxelmwifos marTvis ga-
genad. cxadia, aseTi detaluri informaciis nuyofeli nawili.
SegrovebisTvis marto elCebis Zalisxmeva
ar iyo sakmarisi. amitom diplomatiur saq- saqmis simravlis gamo saelCoebSi, elCis
mianobaSi rTavdnen yvelas, vinc mizezTa ga- garda, bevri profesionali muSaobda. gaCn-
mo ucxoeTSi miemgzavreboda. da saxelmwifo moxeleebis axali kasta –
diplomatebi. evropas sul ufro meti da me-
imperiis sazRvrispira regionebSi spe- ti profesionali diplomati sWirdeboda
cialurad aarsebdnen savaWro qalaqebs. iqa- da universitetebSi saerTaSoriso samarT-
ur vaWrebs ki avalebdnen dakvirvebodnen lis, Tanamedrove enebisa da istoriisadmi
momijnave qveyanaSi mimdinare procesebs da interesi gaizarda.
detaluri angariSebi gaegzavnaT barbaros-
Ta biuroSi. momravlda diplomatebisTvis gansaxil-
veli sakiTxebi, amas ki maRalkvalificiuri
bizantiis imperatorebi miiCnevdnen, iuristebi sWirdeboda. amgvarad, diplo-
rom imperiis usafrTxoebisTvis saWiro iyo mats daemata axali funqcia – advokatoba.
mezobeli barbarosebis gaqristianeba. impe-
riis mier mivlinebuli misionerebi, qadage-
bis garda, iq mimdinare movlenebs akvirde-
bodnen, informacias agrovebdnen da kons-
tantinopols awvdidnen.
es angariSebi ar iyo spontanuri; yvelas
winaswar eZleoda mkafio instruqcia, Tu
raze unda gaemaxvilebina yuradReba da ro-
gor unda daewera angariSi. es angariSebi di-
dad ar gansxvavdeba Tanamedrove diploma-
tiuri angariSebisgan, romlebsac saelCoe-
bi regularulad agzavnian dedaqalaqSi.
***
sagareo politikis warmoebisTvis Seqm-
nili diplomatiis profesiuli samsaxuris
idea bizantiisgan mezobelma veneciam ises-
xa; veneciidan is jer italiis sxva qalaq-sa-
xelmwifoebSi, Semdeg ki danarCen evropaSi
gavrcelda.
XIII-XIV saukuneebSi italiis teritoria-
ze mdebare qalaqi-saxelmwifoebidan iRebs
saTaves organizebuli diplomatia. am sa-
xelmwifoebs imdenad gacxovelebuli da
mravalmxrivi urTierToba hqondaT erT-
maneTTan, rom elCebis mokle vadiT mivline-
ba ukve aRar kmaroda. maSin daarsda pirve-
li mudmivi saelCoebi. varaudoben, rom pir-

imperatori iustiniane (482-565)

DIVIDE ET IMPERA
39
diplomatia

sainteresoa, raoden grZeli iyo maSin am


profesiisTvis aucilebeli moTxovnebisa
Tu unarebis CamonaTvali. kargi diplomati
aucileblad unda yofiliyo gamWriaxi,
mWevrmetyveli, mdidari, sasiamovno gareg-
nobis da daojaxebuli didgvarovani. is Te-
ologiaSi, aristotelesa da platonis fi-
losofiaSi kargad unda yofiliyo gaTviTc-
nobierebuli; unda scodnoda maTematika,
arqiteqtura, musika, fizika, samoqalaqo da
saeklesio samarTali, geografia, istoria,
samxedro saqme da poeziac ki. mas samejliso
cekvebis Sesruleba da alkoholis Sergeba
unda SesZleboda; Tavisuflad unda elapa-
raka laTinurad, berZnulad, espanurad,
frangulad, germanulad da Turqulad.
florencia dRemde amayobs imiT, rom mas
elCebad emsaxurebodnen saxelganTqmuli nikolo makiaveli (1469-1527)
dante aligieri, franCesko petrarka, jova-
ni bokaCo, nikolo makiaveli. ***
gagikvirdebaT da, miuxedavad imisa, rom
im epoqaSi diplomatebs evropaSi bev- elCebs yovelTvis gamorCeulad scemdnen
ri sxvadasxva saxeli erqvaT – legatebi, or- pativs, diplomatiuri samsaxuri mainc ar
atorebi, nunciebi, komisrebi, prokurato- iyo popularuli. bevri qveyana Tavs arideb-
rebi, agentebi, elCebi. maspinZeli qveyana da diplomatebis miRebas, radgan maT poten-
elCebs ganasxvavebda imisda mixedviT, Tu ciur jaSuSebad miiCnevda. bevrgan adgi-
romel qveyanas warmoadgendnen; kaTolikur lobrivebs saerTod ekrZalebodaT diplo-
qveynebSi vatikanis elCs miagebdnen upira- matebTan kontaqti. zogierT avtoritarul
tes pativs, mas mohyvebodnen samefoebis, qveyanaSi mosaxleobas dResac ki ukrZala-
Semdeg samTavroebis warmomadgenlebi. res- ven ucxoelebTan urTierTobas.
publikuri qveynebis wargzavnilni dabali
rangis elCebad iTvlebodnen. erT-erTi faqtori, rac ganapirobebda
diplomatis profesiis arapopularobas,
iyo daucveloba. uZvelesi droidan saerTa-
Soriso urTierTobaSi CarTuli pirebis
xelSeuxebloba CveulebiTi samarTliT re-
dante aligieri elCad
romis papTan gulirdeboda. mTavrobebi samarTals ki
scemdnen pativs, magram quCis kriminalisT-
vis mdidari elCi mTavari samizne iyo.

40
diplomati guSin da dRes

sxva sirTuleebic arsebobda. magali- xarjebis dazogvis mizniT scades pompe-


Tad, sazRvargareT mivlinebul veneciel zuri diplomatia sadaTi SeecvalaT da,
diplomatebs colebis saxlSi datoveba uw- didgvarovnebis nacvlad, elCebad saSualo
evdaT, radgan miCneuli iyo, rom qalebs Wo- fenis warmomadgenlebi daeniSnaT, romle-
raoba uyvardaT da maTi ndoba ar SeiZlebo- bic ufro mokrZalebulad icxovrebdnen
da. ucxo qveyanaSi. cnobilia, rom safrangeTis
mefem (lui XI) elCad sakuTari dalaqi daniS-
didi Tavis tkivili iyo elCebi ra Tan- na, florenciaSi ki es saqme qimikoss miandes.
mimdevrobiT gamocxaddebodnen oficia- magram pirvelad romis papma da Semdeg
lur ceremoniebze da rogor ganlagdebod- sxvebmac iukadrises „elCobisTvis Seufere-
nen darbazSi. iTvleboda, rom maT rigiTo- beli“ piris miReba sakuTar karze. xelmwi-
bas maTi warmgzavni xelmwifeebis statusi feebma gamosavali advilad gamonaxes da el-
ganapirobebda. radgan yvela xelmwife Tavs Cebi daavaldebules, mivlinebasTan dakav-
sxvaze aRmatebulad miiCnevda, elCebi mudam Sirebuli yvela xarji sakuTari jibidan da-
ekinklavebodnen erTmaneTs da es dapirispi- efaraT. ra gasakviria, rom didgvarovnebs
reba araerTxel gadazrdila xelCarTul elCis ZviradRirebuli cxovrebis dafinan-
Cxubsa da duelSic. sebas erCivnaT eomaT da Sin nadavliT gam-
didrebuli dabrunebuliyvnen. amitom dip-
yvelaze didi problema ki finansebi iyo. lomatiuri samsaxuri jariviT savaldebu-
elCebi erTmaneTs ejibrebodnen, vin ukeT lo gaxades. aseTi ramec ki xdeboda, rom
warmoaCenda Tavis xelmwifes, vin ufro florenciaSi elCad daniSnul urC didgva-
mdidrul sadilsa Tu mejliss gamarTavda, rovnebs, viTomda sapatio yarauliT, sinam-
ukeT Caicvamda da ufro Zvirfasi etliT ga- dvileSi ki, SeiaraRebuli razmiT miacileb-
daadgildeboda. cxadia, es yvelaferi did dnen sazRvramde.
fuls moiTxovda, romelsac warmgzavni sa-
xelmwifo ixdida. im epoqaSi evropaSi gau- 1815 wels venaSi gamarTulma kongresma
Tavebeli omebi iyo da monarqebs erCivnaT gansazRvra elCebisa da saelCoebis rangebi
elCebis nacvlad samxedroebi daefinansebi- da daadgina rigiTobis principi. manamde ar-
naT. gamarjvebuli jari samSobloSi ala- sebuli (monarqiis mudam sakamaTo statusze
fiT brundeboda da samefo xazinas amdid- dafuZnebuli) gaurkveveli rigiToba Secva-
rebda. la martivma principma – upiratesia is elCi,
romelic ufro adre Seudga moRvaweobas
maspinZel qveyanaSi. rigiTobis es principi
dResac ZalaSia.

jovani bokaCo
(1313-1375)

franCesko petrarka
(1304-1374)

41
diplomatia

***
Semdegi gardamtexi cvlilebebi dip-
lomatiaSi pirvelma msoflio omma moitana.
swored pirveli msoflio omis dasasruls
ukavSirdeba erTgvari zRvari Zvel da axal
diplomatias Soris, maSin Seiqmna globalu-
ri saerTaSoriso organizacia, erTa liga,
romelic mogvianebiT gaerTianebuli ere-
bis organizaciam Caanacvla.
ase damTavrda didgvarovanTa, gasai-
dumloebuli da mxolod ormxrivi SeTanx-
mebebis, diplomatia. mis nacvlad daiwyo pi-
rovnebaze da mis kompetenturobaze, sayo-
velTaod gacxadebul urTierTobaze da-
fuZnebuli saerTaSoriso urTierTobis xa-
na.

dRes saelCoebis muSaobis areali ise ga-


farTovda, rom profesional diplomatebs
mravali sakiTxis siRrmiseuli codna moeT-
xovebaT. Tumca, ragind mravalmxriv ganaT-
lebulic ar unda iyos adamiani, SeuZlebe- lui XI da misi dalaqi olivie le deni
lia, yvelaferSi erTnairad kargad erkveo-
des. amitomac Tanamedrove saelCoebSi, sa- dami da ar mowydes warmgzavni qveynis rea-
erTaSoriso urTierTobis specialisteb- lobas. fiqroben, rom aseTi diplomati sam-
Tan erTad, sxva profesiis adamianebic mu- Soblos saTanado msaxuri veRar iqneba.
Saoben, romlebic Tavis dargebSi (jandacva,
soflis meurneoba, samxedro saqme) ucxoel tradiciuli ormxrivi (saelCoebis meS-
kolegebTan TanamSromloben. veobiT warmoebuli) diplomatiis parale-
lurad, aqtiurad viTardeba mravalmxrivi
uwin saelCoebSi diplomatebs xangrZli- diplomatia. mravalmxrivi diplomatiis ga-
vad an samudamodac ki agzavnidnen. mxolod Cena ganapiroba dRevandelma realobam, ro-
Tanamedrove epoqaSi daiwyo diplomatebis ca msoflio iseTi kompleqsuri sakiTxebisa
rotacia: diplomats 3-4 wliT miavlenen ro- Tu problemebis pirispir aRmoCnda, romel-
melime qveyanaSi, mere ki mas sxva diploma- Ta mosawesrigeblad ori, Tundac didi, sa-
tiT cvlian. amgvari rotacia saWiroa imi- xelmwifos SeTanxmeba araa sakmarisi. iseT
tom, rom ucxo qveyanaSi xangrZlivad mcxov- sakiTxebs, rogorebicaa birTvul SeiaraRe-
rebi diplomati emociurad ar miejaWvos am baze kontroli, terorizmi, trefikingi da
qveyanas, zedmetad loialuri ar gaxdes mis- narkobiznesi, sursaTis usafrTxoeba da si-
Raribis aRmofxvra, garemos dabinZureba da
kidev bevri sxva, sayovelTao Tanxmoba sWir-
1815 wlis venis kongresi
deba.

42
diplomati guSin da dRes

amitom XX saukunidan gaxSirda saerTa- nizacias warmoadgenen da mxolod organi-


Soriso konferenciebi da forumebi, sadac zaciis miznebsa da amocanebs emsaxurebian.
msoflios mravali qveynis warmomadgenlebi zogierTi organizacia metad specifikuria,
ikribebian. zogierTi konferencia mudmiv- magaliTad, atomuri energetikis saerTaSo-
moqmedad iqca da saerTaSoriso organiza- riso saagento da iq metwilad im dargis
ciad Camoyalibda. arsebobs globaluri (ga- profesionalebi, birTvuli fizikis specia-
ero), regionuli (evrokavSiri) da Tematu- listebi, muSaoben.
ri – specifikur sakiTxebze momuSave (saer-
TaSoriso sazRvao organizacia) saerTaSo- internetisa da teqnologiebis ganviTa-
riso organizaciebi. bevr saerTaSoriso rebam diplomatebis saqmianobaSic iseve Se-
organizaciaSi qveynebs TavianTi samsaxure- itana cvlileba, rogorc yvelgan. dRes ukve
bi aqvT, sadac diplomatebi hyavT mivline- xSiria Sexvedrebi da molaparakebebi vir-
buli. es samsaxurebic igive saelCoebia, oR- tualur sivrceSi. pandemiam es procesi ki-
ond maT misias an warmomadgenlobas uwode- dev ufro daaCqara. am yvelafris fonze zo-
ben. gierTi eWvis qveSac ki ayenebs tradiciuli
ormxrivi diplomatiis momavals; Rirs ki am-
saerTaSoriso organizaciasTan akredi- odena resursis xarjva saelCoebis Senaxva-
tebul misiaSi da ormxriv saelCoSi momuSa- ze, roca bevri ramis gakeTeba distanciu-
ve diplomatebis saqmianoba imiT gansxvav- rad SeiZlebao – amboben skeptikosebi. es
deba erTmaneTisgan, rom saerTaSoriso or- skepticizmi axali araa. XX saukunis meore
ganizaciaSi mivlinebulma diplomatebma, naxevarSi ukve xSirad ismoda amgvari mosaz-
sakuTari erovnuli interesebis dacvasTan rebebi. magram drom aCvena, rom veraviTari
erTad, organizaciis sxva wevrebis intere- Tanamedrove teqnologia ver Caanacvlebs
sebs da TviTon organizaciis amocanebsac adamianur faqtors. diplomati, romelic
unda gauwion angariSi. aseTi midgoma Tu ar xangrZlivad cxovrobs qveyanaSi iseTi in-
iqneba, ver moxdeba erToblivi gadawyveti- formaciisa da gamocdilebis matarebelia,
lebis miReba da organizacia ver Seasru- rom veranairi internetis saZiebo sistema
lebs dakisrebul funqcias. mas ver Secvlis. amasTan, fasdaudebelia is
ndoba, romelic adamianebs Soris fizikuri
amasTan, gaCnda diplomatebis axali ka- Sexvedrebis dros yalibdeba da romelic
tegoria – saerTaSoriso organizaciebis xSirad gadamwyvet rols asrulebs molapa-
TanamSromlebi. saerTaSoriso organizaci- rakebis warmatebaSi. isic faqtia, rom teq-
as hyavs sakuTari aparati, romelSic aseve nologiebis swrafi ganviTarebis kvaldak-
diplomatebi muSaoben. marTalia, es dip- val, diplomatebisa da saelCoebis raode-
lomatebi sakuTarma saxelmwifom miavlina, noba msoflioSi ki ar iklebs, piriqiT, izr-
magram isini iq ara samSoblos, aramed orga- deba. amdenad, Tvalsawier momavalSi Zneli
warmosadgenia, rom diplomatebs mxolod
samSobloSi, kompiuteris ekranTan msxdo-
mebs, mouxdeT muSaoba.

43

Das könnte Ihnen auch gefallen