Sie sind auf Seite 1von 21

sruli samzareulo

sruli
samzareulo

Sedgenili
kn. barbare jorjaZis-mier
bakur sulakauris
gamomcemlobisagan

XIX saukunis mwerali barbare erisTavi-jorjaZisa (1833-


1895) qarTveli sazogadoebisTvis dRes cnobilia Tavisi
SesaniSnavi kulina­riuli kre­buliT `sruli samzareulo~.
barbare 12 wlisa yofila, roca gauTxovebiaT da kaxeT-
Si, gremSi dasaxlebula meuRlesTan erTad. is SesaniSnavi
deda da diasaxlisi aRmoCnda da sami Svili gazarda. Tumca
saojaxo saqmeebis garda, yovelTvis poulobda dros leq­
sebisa da moTxrobebis, kritikuli statiebis dasawerad,
romelTac `ciskarsa~ da `iveriaSi~ aqveynebda. igi roman-
tikuli skolis warmomadgeneli iyo, werda moqalaqeobriv
satkivar­ze, samSoblos siyvarulze, TanaugrZnobda Cag­
rulebs, akritikebda usamarTlo moxeleebs da sxv. iyo
piesebis – tragediisa da komediis – avtoric. amasTanave,
barbare jorjaZe aqtiurad monawileobda qveynis sazoga-
doebriv cxovrebaSi: icavda qalTa uflebebs, CarTuli iyo
cnobil `mamaTa da SvilTa brZolaSi~ ufrosi Taobis mxares
da qarTuli enis Sesaxeb anton pirvelis sami stilis Teo-
rias uWerda mxars. mas miaCnda, rom seriozuli Sinaarsis
Txzulebebi unda daeweraT `maRali stiliT~, `dabali, mar-
tivi stiliT~ ki mxolod sayofacxovrebo, yoveldRiuri am-
bebis gadmocema SeiZleboda.
swored martivi, yvelasaTvis iolad gasagebi eniT dawe­
ra barbare jorjaZem `sruli samzareulo~ da is pirvelad
1874 wels gamoaqveyna. am krebulSi man Tavi mouyara yve-
la im recepts, romlebsac Tavad iyenebda da gamocdileba
qarTvel diasaxlisebs gauziara. es iyo pirveli qarTuli
kulinariuli wigni, romelic kerZebis receptebis garda,
saojaxo saqmianobaSi saWiro araerT mniSvnelovan rCeva-
sac aZlevda mkiTxvels da maT sapnis xarSvis, qsovilidan
laqebis amoyvanisa Tu Zafebis SeRebvis sxvadasxva meTods
aswavlida.

barbare jorjaZe
wigni Zalian popularuli gaxda da 1900-ian wlebSi xe-
laxla daibeWda. mogvianebiT, avtoris gardacvalebis Sem-
deg, 1914 wels krebulis axali gamocema gamovida. is bar-
bares qali­Svilma manana jorjaZe-gextmanisam gadaamuSava:
zogi usargeblo detali amoiRo da axali, `evropiuli~ ker-
Zebis receptebi daumata.
`sruli samzareulo~ dResac uaRresad popularulia.
miuxedavad imisa, rom 1988 wels es krebuli kidev erTxel
daibeWda, dRes mainc bibliografiuli iSviaTobaa da moT­
xovna isev didia. swored amitom gadawyvita `bakur sulakau-
ris gamomcemlobam~, mkiTxvelisaTvis wignis axali gamocema
SeeTavazebina. am gamocemaSi, romelic Tanamedrove dizai­
niTaa gaformebuli da axali ilustraciebic axlavs, zedmi-
wevniTaa dacu­li barbareseuli krebulis yvela recepti da
maTi Tanmimdevroba (1914 wlis gamocemis mixedviT); aseve
avtoris ena da Txrobis martivi stili – dReisaTvis ukve
moZvelebuli sityvebiT gajerebuli, magram saxalisod
sakiTxavi, – anu swored is, rac xdis wigns sainteresos da
risi wyalobiTac man mkiTxvelis siyvaruli daimsaxura.
roca wignze muSaoba daviwyeT, mis momzadebaSi daxma­reba
vTxoveT restorans `barbaresTan~, romelic TbilisSi 2015
wels gaixsna da momxmarebels barbareseuli receptebis
mixedviT damzadebuli kerZebi SesTavaza. ilustraciebad
swored iq Seqmnili ramdenime kerZis foto gamoviyeneT, ra-
mac krebuls meti xibli SesZina.
Tamamad SegviZlia vTqvaT, rom `sruli samzareulo~
dRes – misi gamocemidan asze meti wlis Semdeg – mxo­lod
kulinariuli krebuli ki ar aris, aramed mxatvruli nawar-
moebicaa, romlis saSualebiTac warmosaxviT XIX saukunis
TbilisSi gadavsaxldebiT da imdroindel qarTul surnel-
sa da gemos SevigrZnobT.

sruli samzareulo, 1914 weli


gamomcemlisagan winasityvaoba

kn. barbare jorjaZis Sedgenili samzareulos gamocema gansvenebuli deda Cemi, kn. barbare jorjaZisa, erTi im
gadavwyviteT im mosazrebiT, rom qarTveli diasaxlisebi- diasaxlisTagani iyo, romelic ojaxSi Sinaur saqmis gakeTe-
saTvis migvewodebina iseTi sruli qarTuli da evropiuli ba da ojaxis movla-patronobas ar Takilobda...
saWmelebis samzareulo, romelic unaklulo iqneboda yov-
gansvenebuli, aramc Tu TviTon iyo diasaxlisi, ar-
elis mxriv. am mxriT ki kn. jorjaZis Sedgenili samzareulo
amed igi sxvebsac agulianebda da aqezebda – rom ojaxisT-
marTlac unakloa da igi did samsaxurs gauwevs Cven diasax-
vis miexednaT, ojaxi fexzed daeyenebinaT da ekonomiurad
lisebs. Tamamad SegviZlia vTqvaT, rom es pirveli sruli
gamagrebuliyvnen.
samzareulo gamodis dabeWdili qarTul enaze. – am samza-
reulos Rirseba sxvaTa Soris imaSidac gamoixateba, rom gansvenebuli sityviT ar kmayofildeboda da mwerlobi-
Cven CaumateT evropiuli saWmelebi da mravali sasargeblo Tac surda-gaewia „propaganda“ diasaxlisTa Soris. sxvaTa
da gamosadegi cnoba da suraTebi, raica samzareulosaTvis Soris man ganiZraxa qarTuli samzareulos Sedgena da ga-
aucilebel saWiroebas Seadgens. am gamocemisaTvis Cven ar mocema - radgan grZnobda, rom eris warmatebaSi da cxovre-
dagvizogavs arc Sroma da arc xarji, vecadeT, rac SeiZle- baSi pirveli alagi janmrTelobas ukavia – es ukanaskneli ki
ba, gamocema unaklulo yofiliyo. ramdenad mivaRwieT am mi- damokidebulia karg da saR sazrdoze. meore mxriT ojaxSi
zans, amis dafaseba mkiTxvelisTvis migvindia. saWmelis rigze momzadebas didi ekonomiuri mniSvneloba
aqvs. gamoucdeli diasaxlisi yovelTvis met sanovages xar-
javs da masTan verc noyiers da yuaTian sadils amzadebs...

ai am mosazrebiT xelmZRvanelobda gansvenebuli samza-


reulos Sedgenis dros. yoveli saWmeli, rac ki am wignSi
Sedis, yvela misi piradi gamocdilebis Semdeg aris dawer-
ili. didi xnis mecadineobis Semdeg, pirveli samzareulo
gansvenebulma 1874 wels dabeWda; es gamocema mokle xanSi
gaiyida; meored TbilisSi axpatelovs daubeWdavs da esec
male gayidula. gansvenebuls azraT hqonda mesame gamocemis
dabeWdva, magram ulmobelma sikvdilma SeuSala xeli. damza-
debuli masala me damrCa. am masalidgan zogi gamovtove, ra-
sac dRevandel momentisaTvis cota mniSvneloba hqonda, da
zogi evropiuli da qarTuli saWmelebic daumate. am rigad
Sevsebuli samzareulo, mgonia, did sargeblobas moutans
Cvens diasaxlisebs...

manana jorjaZis asuli gextmanisa.

Tbilisi 1914 w.
samzareulos mowyobiloba samzareulos mowyobiloba
samzareulos mowyobiloba samzareulos mowyobiloba
sazogado wes-rigi 6 kacis sadilis momzadebis Sesaxeb. xorcis Rirsebis gamocnoba.

1) supisaTvis unda iyidoT xorci 1 ½ girvanq.-3 girvanqamde. unda ecadoT yovelTvis SeiZinoT axal-axali sanovage. maSasadame upir-
2) bulionisTvis 1 Tavi xaxvi, ¾ gir. stafilo, oxraxuSi da prasi, veles saWiroebas Seadgens, xorcic axali SeiZinoT. kargi da axali xorci
1 girv. axali kapusto. unda iyos arc mkrTali alisferi da arc Zriel wiTeli, radgan pirve-
3) katletisaTvis Rebuloben 1 ½ gir. rbil xorcs. li imis mamaswavebelia, rom saqoneli dasneulebuli yofila da meore
4) Semwvari xorcisaTvis (Jarkoi) Rebuloben 3 gir. xbos xorcs uZvlod. SemTxveva ki imis maCvenebelia, rom saqoneli ar yofila dakluli, ar-
agreTve sami girvanqa qaTamic sakmaoa da amodenive Tevzic. amed TiTon momkvdara an cieb-cxelebiT yofila avad. karg xorcs suni
5) krupis pudingisaTvis Rebuloben ½ gir. krupasa. ar unda hqondes, da Tu mainca da mainc eqna suni, igi ara sasiamovno ar
6) kompotisaTvis saWiroa: 1 gir. vaSli, ½ gir. Savi qliavi, ½ gir. Saqa- unda iyos. – avadm­yof xorcs ki mudam ara sasiamovno suni adis – nametur
ri. ki roca gasWriT da cxel wyals zed daasxamT. – kargi xorci moxarSvis
7) maroJnisaTvis (nayivni) erTi boTli rZe, 4 kvercxis guli, ½ girvanqa dros ar unda moixrukos da arc wonaSi unda daakldes bevri.
Saqari. erTi an ori dRis ganmavlobaSi um xorcs wveni ar unda gauvides da arc
8) Sokoladi ¼ gir. 1 ½ boTli rZe 6 finjanze. nami moekidos; winaaRmdeg, kargi xorci yovelTvis gareSemo unda gaSres.
9) kakao, erT finjanze erTi Cais kovzi kakao, da 2 Cais kovzi dafxvnili sisuqne unda qondes Tavis Sesaferi, simWleve da agreTve gadametebu-
Saqari, ½ finjani mduRare wyali, ½ finjani rZe. li sisuqne avadmyofobis niSania.
10) yava. yavas rom sam nawils aiRebT, maSin erTi nawili cikori unda – da raTa gamoicnoT, xorci axalia Tu ara, amisTvis saWiroa iyidoT lak-
am rigad Sezavebulidgan TiTo finjanSi CayareT TiTo Cais kovzs. musis qaRaldi (lakmusovaia bumaga, afTiaqSi iyideba). am qaRaldebis
feri vardis feri da lurjia. roca lurji feris qaRalds daadebT
xorcze, Tu is maSinaTve wiTeli gaxda, es imis niSania, rom xorci axali ar
ari da is ukve damJavebulia. roca vardis fer qaRalds daafarebT, maSin
Tu qaRaldi galurjda, es imis niSania, rom xorci axalia.
xaris xorci unda moixarSos 2-3 dRis dakvlis Semdeg, radgan ufro
darbildeba da advili mosanelebelic aris.
Tu vincobaa, mainca da mainc aucilebeli saWiroeba moiTxovs ixmar-
oT Zveli uvargisi xorci, maSin saWiroa aseTi xorci qvabSi Caidvas, mis-
ceT Zrieli cecxli, xarSoT didxans, unda moacaloT qafi; xarSvis dros
qvabSi unda CahyaroT cxeli nakverCxlebi (ukeTesia wifelas naxSiri) da
ise unda xarSoT 3-5 wuTi, rogorc xorci agreTve wveni amiT dakargavs
cud-myral suns, Tumca xorci mainc mavnebelia janmrTelobisaTvis.

 14   15 
wes rigi mwvanileulobis Sesaxeb.


     1) TeTri da wiTeli muxudo Romi, ZaZa, jereT unda moixarSos da Semdeg
 marili daeyaros, ramdenic saWiroa.

 
 2) rom male moixarSos, saWiroa CaumatoT cota soda.
  
 3) gamxmari sokos moxarSvamde unda gadaesxas aduRebuli wyali. radgan

 civi wyali ver aclis sokos mtvers da silas.
    4) moxarSuli karTofili, krupa da Semwvari vaSli unda gaiTqvifos da
  comad iqces; saWiroa gaTqvifoT, sanam cxelia, sacerSi, gacivebulis
  gaTqvefa Znelia da mouxerxebeli.

 5) gafcqvnili kartofili, vaSli, msxali maSinaTve unda Caiyaros civ

 wyalSi, da unda iyos sanam sufraze miitandeT. winaaRmdeg SemTxveva-

 
Si gaSavdeba.

6) axali kapusto, romelic gindaT ixmaroT „piraSkisaTvis“, unda daW-
raT, daamariloT, aTi wuTis Semdeg kargad gaswuroT xeliT. wi-
naaRmdeg SemTxvevaSi kapusto mware iqneba da „piraJkic“ maSasadame
mware gamova.
7) xaxvis Sewva saumjobesoa mokalul qvabSi, zed zeTi unda daesxas da
= xarisxi = xarisxi moiwvas ise, vis rogor moswons, xaxvi wvrilad daWrili unda iyos.
1 gava . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 16 Tafla suki samwvade . . . . . . . . . . . . 1 radganac zogierTs ar uyvars xaxvis suni da mware gemo, amis Tav-
2 barkali . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 17 sufTa kiseri . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 idgan asacileblad saWiroa gamoaxvioT daWrili xaxvi kiseiaSi da
daasxaT zed civi wyali da xeliT gamowuroT sisovle.
3 barkali . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 18 kiseri . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4
8) axali stafilosi, oxraxuSisa da karTofilis Zirebi ar varga sazoga-
4 fileinis Suaguli . . . . . . . . . . . . . . . . 1 19 mkerdis wveri . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1
doT bulionisaTvis, unda ixmaroT yovelTvis didi xnis mwvanilou-
5 saparavi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 20 artala . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 lobis Ziri.
6 sqeli filei . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 21 artala . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3
7 rozbi suki . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 22 fexi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4
8 filei purti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 23 Cliqi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 wesebi kvercxis Sesaxeb.
9 gverdi. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 24 Cliqi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4
10 Txeli fileini . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 25 namdvili bulionis artala . . . . . 4
1) unda sifTxiliT moaciloT kvercxis guli cils, radgan Tu gaTqve-
11 gverdi. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 26, 27, 28 fexi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5
fa gindaT erTi romelime maTganis, Tu areuli iqna ar gaiTqvifeba,
12 Zvliani filei . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 29, 30 Cliqi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5 ise rogorc rigia.
13 sukiani antrikoti . . . . . . . . . . . . . . 1 31 tvini . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5 2) kvercxi yovelTvis calke TefSze unda gatexoT da gamoiRoT Sig

14 antrikoti usuko. . . . . . . . . . . . . . . . 2 31 Tavi yuri tuCi, siTxe, radgan SesaZlebelia laye gamovides. laye kvercxi ki sxva
kvercxebSi rom aurioT, gaafuWebs kargebsac.
15 beWi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 33 sacivisaTvis.
3) kvercxis guls xmaroben pudingisaTvis, da carcisaTvis; Tqvefaven
Tbil alagas oTaxSi Tixis jamSi, sanam ar gaTeTrdeba.

 16   17 
12. goWi. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 `
marilis sawyao saWmelebisaTvis.
13. kurdReli . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 – 15 wami
14. Tevzi Teli. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 30 – 40 `
1) krupis anu fqvilis tkbilis pudingisaTvis eqvsi kacis porcias TiTo 15. xaWapuri. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 30 `
½ girvanqa krupaze unda ¼ Cais kovzi marili. 16. xaWapuri TevziT. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 saaTi
2) maroJnisaTvis (nayivni) eqvsi kacis porcia roca aris yinulSi unda 17. piroJkebi. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20 wami
Caiyaros 3 girvanqa marili, did formaSi ki 5 girvanqa. 18. kuliCi. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 saaTi
3) TiTeul girvanqa xorcze-katletisaTvis, ginda JarkoisaTvis, anu 19. pudingi. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ½ `
ubralo xorcze, goWis xorcze, gareul da Sinaur frinvelebze ayr- 20. torti. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 45 wami
ian ½ Cais kovz marils.
4) TiTeul girvanqa Sesawvav Tevzze xmaroben TiTo Cais kovz marils,
mariliT unda Semoeyaros Tevzs gareSemo Sewvamdis.
plitaze anu ubralo cecxlze tafiT an skovorodiT iwvis.

gamoangariSeba misi Tu ramden xanSi Seiwvis 1. katleti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 11-15 wami


sxva da sxva xorci da saWmelebis masala. 2. biSteksi. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7-10 `
3. zrazi. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 30-40 `
4. gareuli qaTmebi kasrulaSi. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20 – 30 `
sazogadoT unda SevniSnoT rom, Samfurze iwvis xorci ufro gvian, vidre
5. wiwilebi. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 30 – 40 `
feCSi da furneSi. magaliTad feCSi girvanqa xorcis Sewvas ¼ saaTi unda.
6. wvrili gareuli frinveli. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15 – 20 `
mxolod Samfurze amave xorcis Sewvas ½ saaTiT meti unda.
7. mtredebi Zveli. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20 – 30 `
` axali. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15 `
8. torola . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8 `
9. wvrili Tevzi da sxvili daWrili naWrebad wvrilad. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15 `
feCSi magaliTad iwvis.
10. blini. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 – 3 `
11. vafli. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5 – 6 `
1. rosbivti 16 girvanqa . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 saaTi
2. rbili naWeri xorcisa 4-5 gir. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 ¼ `
3. xbos xorci ukana nawili 10-15 gir. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 ½ – 3 `
aseve ` ` 4-5 ` . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 – 1 ¼ ` ixarSeba xorci anu sxva masala cecxlzed.
4. batknis ukana kanWi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 ½ – 2 `
5. viCina com Semoxveuli. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 – 3 `
6. gareuli qaTami axalgazda . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 ` moxarSva unda iangariSoT im droidgan roca wyali duRils daiwyebs.
` ` didixnis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 ½ `
7. ixvi gareuli axali . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ½ ` 1. wyali da rZe 3-4 boTlis odena aduRdeba ubralo cecxlzed . . . . . . . . . 10 – 12 wami
` ` Zveli, didixnis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 ` benzinis saSualebiT ki . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6 `
8. indouri didi, gasuqebuli. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 ` 2. bulioni ixarSeba. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 – 4 saaTi
9. ixvi Sinauri . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 ` 3. Tevzi cxel wyalSi unda Caidvas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15 – 30 wami
10. qaTami beberi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ½ ` 4. xorci kambeCis. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 – 3 ½ saaTi
` axali. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 ` 5. xbos fexebi. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 saaTi
11. bati . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 ` 6. cxvris xorci. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20 – 30 wami

 18   19 
7. Roris xorci. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 – 4 saaTi erTi girvanqa dafquli yava, xuTi gautenavi staqania.
8. qaTami . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1½ – 2 ` erTi girvanqa dauwvavi yava, or staqan naxevaria.
9. wiwili. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ¾ – 1 ` erTi girvanqa umi naRebi, erTi staqani da staqnis mesamedia.
10. ixvi. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 ½ – 1 ` erTi girvanqa Savi qliavi, ori staqani da naxevaria.
11. kibo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15 wami ori javzi erTi misxalia.
12. kartofili cxel wyalSi Cayrili . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20 ` erTi girvanqa Saqris fxvnili ori staqani da naxevaria.
13. ` civ wyalSi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 30 ` oTxmoc da cameti Cafi, erTi uremi Rvinoa.
14. stafilo, Talgami niaxur oxraxuSi. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 saaTi erTi uremi Rvino, sami sapalnea.
15. kapusto yvaviliani cxel wyalSi Cadebuli ixarSeba. . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15 – 20 wami erTi sapalne, ocdaTerTmeti Cafia (qarTl-kaxeTSi).
16. sparJa . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15 – 30 ` erTi Cafi, oTx Tung naxevaria.
17. kapusto axali . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 saaTi erTi Tungi ori xeladaa.
18. mJave kapusto. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 ` xuTi Sampanskis boTlic, erTi Tungia.
19. lobio. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 ` erTi Careqa, xeladis naxevaria.
20. mJauna . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10 wuTi oTxi tricetka, erTi Careqaa.
21. pudingi ubralo formaSi ixarSeba. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 saaTi erTi vedra, sami Tungia.
22. makaroni da vermiSeli aduRebul wyalSi Cayrili ixarSeba. . . . . . . . . . . . . . . . 30 wuTi erTi koka, sami baTmania.
23. manikrupa aduRebul wyalSi Cayrili. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5 ` erTi baTmani, ori Tungia.
24. brinji. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 saaTi ori baTmani, erTi fuTia.
25. qaSi. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 ` erTi fuTi, ormoci girvanqaa
26. perlovai krupa. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 ` ori manerka, erTi Tungia.
27. kvercxi Toxlo aduRebul wyalSi. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 ½ wuTi erTi litra, cxra girvanqaa.
28. kvercxi saSualo moxarSuli. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 – 5 ` sami oya, erTi litraa.
29. kvercxi magrad moxarSuli. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8 – 10 `
30. Savi qliavi kompotisaTvis siropSi unda ixarSos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 30 `
31. vaSli kompotisaTvis siropSi unda ixarSos. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15-30 `

sxva da sxva saWiro cnobebi.

1) yovel gvari saWmeli ragvaric ar unda iyos is gemrielia, mxolod ma-


sawoni da sawyao.
Sin roca sufrazed miitanT damzadebis Tanave. amitom saerTo wesad
unda SemoiRoT, sadilad an vaxSami gansazRvrul dros unda moxar-
erTi staqani wyali iwonis naxevar girvanqas. SoT, rom moxarSuli an Semwvari maSinve miitanoT. Tu samzareuloSi
erTi girvanqa krupis fqvili sami staqania. moxarSuli an Semwvari didxans aris gaCerebuli gemo ekargeba.
erTi stolis kovzi fqvili, staqnis mesamedia. 2) dafxvnili Saqari xorcisaTvis piroJnebisaTvis da sxvaT. unda gai-
erTi girvanqa erbo, rva stolis kovzia. cras sacerSi.
erTi stolis kovzi erbo mervedia girvanqis 3) pudingi unda daawyoT TefSzed, razedac gakraxmalebuli salfetki
erTi girvanqa gamdnari erbo, erTi staqani da staqnis meoTxedia. unda iqnes gaSlili.
erTi girvanqa brinji, ori staqania. 4) TefSi unda iyos im zomis da imis Sesaferisi, Tu ramdeni saWmeli
erTi girvanqa lobio, ori staqani da staqnis meoTxedia. iqneba zed dasxmuli did TefSze cota saWmeli uSnod iqneba, pa-
erTi girvanqa nuSi, sami staqania. taraze bevri daiRvreba –amis asacdenelad yovelTvis saWiroa zom-
erTi girvanqa fqvili Saqari, or staqanze cota naklebia. ieri zomis iqnes aRebuli TefSi.
erTi girvanqa damtvreuli Saqari, ocda Tormeti naWeria. 5) Zmari unda aiRoT yovelTvis Rvinis Zalian magari saWiro ar ari.
erTi stolis kovzi dafxvnili Saqari erTi lotia. 6) garCica yovelTvis umjobesia saxlSi moamzadoT.

 20   21 
7) ufTxildiT saWmeli mlaSe ar mogivideT, saWmels marili yovelTvis
sufris gaSla.
cota unda uqnaT, damateba yovelTvis SeiZleba. mokleba ki yovlad
SeuZlebelia. yovel SemTxvevaSi saWiroa naxarSi wveni SeinaxoT
dasamateblad, Tu vinicobaa saWmeli mlaSe mogividaT. saWirod migvaCnia, cota ram vsTqvaT sufris gaSlis Sesaxeb, romelsac
8) rodesac fqvils wyalSi TqvifavT saWiroa, fqvili ki ar CayaroT wy- didi mniSvneloba aqvs. metia imazedac laparaki, rom sufra unda iyves
alSi, aramed fqvilze daasxaT cot-cota wyali da ise gaTqvifoT. kargad garecxili da dauTuebuli. stumris naxmari xelsaxocebi ueWve-
9) yovelnairi siropi, muraba, Jele, kiseli unda moixarSos spilenZis lad unda gairecxos. Sinaurebis naxmari unda daikecos da SeiZleba ram-
an „emalirovan“ qvabSi. winaaRmdeg SemTxvevaSi feri daekargeba. denjerme ixmaros adamianma.
10) Sveicariis yveli rom ar gaxmes unda CadvaT Rrma TefSi, daasxaT zed wveulobis dros Suagul sufraze sigrZeze unda daalagoT vazebi
civi wyali da daafaroT rame, savse xilis kompotiT, wniliTa da murabebiT. agreTve unda daalagoT
11) rom gaigoT xorci moxarSulia Tu ara, unda Cangali CakraT xorc- xileulobiT savse kalaTebi da xilisTvis – patara danebi. zafxulobiT
Si. Tu rbilad wavida sCans moxarSulia. Tu Cangali ar midis xorcSi, didi yuradReba unda miaqcioT, rom xili buzma ar gaafuWos, amisaTvis
kidev xarSva unda. xili unda gairecxos aduRebul wyalSi da puris Wamamdin unda daixuros
12) perica unda iyidoT yovelTvis marcvlaT da Sin dafqvaT, dafqvil sufTa leCaqiT anu cxriliT.
pericas suni da gemo ekargeba, da amitom yvelas urCevT Sin moamzados. sufris Tavsa da boloSi anu Suazed unda daawyoT ramdenime Taigu-
li; Semdeg unda daalagoT salaTi, sawebeli da sx. sazogadoT yvelaferi
unda elagos TavTavis alagas: TiTo sainzed unda iyves TiTo naWeri puri
xelsaxoc gadafarebuli da sasmelebis Sesaferisi didi da patara Wiqebi;
zogierTi sityvebis aRsna. TiTo kacisaTvis unda iyves patara samarile; sasmelebi winadve unda gax-
snaT, Zveli probkebi axali lamazi probkebiT unda SascvaloT da boTlze
unda eweros sasmelebis saxeli. sasmelTa Soris unda iyos likiori CaisaT-
purti – ZarRviani xorci. vis da koniaki, radgan am sasmelebs bevrni miirTmeven CaiTa da yaviT. Tef-
curi – ZuZu. Sebis gverdiT unda ewyos dana-Cangali da kovzi, agreTve unda ewyos wvri-
bahari – inglisuri pilpili (англисскии перец) (24) li sinebi da danebi da kovzebi xilisaTvis.
Svindis CurCa – gamxmari Svindis qerqi kurka gamoRebuli. calke unda gaiSalos zakuskisTvis patara sufra, romel­zedac da-
mixaki – (гводздикь). lagebuli iqneba: xizilala axali xaxviT, Tevzeuli, paSteti, lori,
zira – mcenaris Tesli gavs qinZis Tesls. Zexvi, sardinka, karaqi sxvadasxv­a magari sasmeli da sxv. sadilobamdis
burRuli – daRerRili puris marcvali, xorbali. dasanayreblad. aqve unda elagos dana-Canglebi, kovzebi da xelsaxoce-
komSi – bia. bi, marili, pilpili, Zmari, mdogvi, sxvadasxva sawebeli da agreTve daW-
areJani – smetana. rili limoni. sasadilo sufraze unda iyves sxvadasxva yveli, karaqi da
javzi – (мушкатный Арехь). wiTeli boloki da xili sufris dasamSveneblad.
ziriSki – mgzavsi qiSmiSis gemoTi motkbo. Tu Tormet kacze meti ar aris, diasaxlisi arigebs wvnians, xolo Tu
TuTubo – (Кожевное дерево). meti sadilobs, mosamsaxure miarTmevs sadilobis dros, diasaxlisi
gogra – kvaxi. Tvalyurs adevnebs, mosamsaxureebi ar unda aCqardnen da wynarad iyvnen.
koWobi – qila. TefSebis gamocvlis dros raxuni ar ismodes da sazogadod mosamsax-
satacuri – sparJa. ureni wynarad da dinjaT unda emsaxurebodnen stumrebs. zogierTi saW-
koWa – (Имбиръ). melebisaTvis sainebi unda gacxeldes. mosamsaxure fTxilad unda iyos,
gvarjila – Селитра. saWmlis mitanis dros wveni aravis gadaasxas. Rvinoebs maspinZeli sTava-
ugrexela – Гречиха. zobs stumrebs. xilsa, yavasa da Cais – diasaxlisi.
xardali – xreni.
mdogvi – garCica.
rehani – SaSkvlavi.

 22   23 
xamT da wyalSi daavlebT, Semdeg amaSi CaawyeT, yvela mxridan Zalian
sxva da sxva gamosadegi cnobebi.
dasriseT, da magrad gawureT, mzeze gafineT, rom kargad gaSres, ze-
Tis suni aRar eqneba da TeTri sarecxic gamova.
1. xiliT an wiTeli RviniT daCneulis gamoyvana. is alagi sadac daC- 9. melnian daCneulis gamoyvana. mJaunis marilSi CadeT gamova (afTiaq-
neulia, cxrilze gind sacerze kargad gadaWimeT da zed mduRare qaf Si iyideba) an limonis wveniT an Zmris esenciT.
qafi wyali daasxiT, wausviT imdenjer sanam daCneuli amova, an sufTa 10. oqromkediT nakeris gawmenda. oqromkediT nakers daayareT
tastSi CadeT da mduRare wyali daasxiT, wyali mal male ucvaleT sa- kremotartaris paraSoki (afTiaqSi iyideba) da rbili CotkiT wyn-
nam gamova. ar-wynara gawmindeT, ise gaiwmindeba, rogorc axali.
2. xiliT daCneulis gamoyvana. sam wil spirtSi CayareT sami wili buras 11. gatexili SuSis daweboeba. erTi foToli webo (Jelatini), erTi kovzi
paraSoki, erTi wili qafuri, erTad aurieT da daCneuli amiT gamoiy- nel-Tbili Zmari daasxiT, gaadneT, mere isev gaacxeleT, Tan mouri-
vaneT. eT, gadmoiReT da nel-TbilSi CaasxiT erTi kovzi spirti da daawe-
3. Jangisgan daCneulis gamoyvana. gogirdis simJave serni kislota (af- boeT.
TiaqSi iyideba) gaxseniT wyalSi, daCneuli CadeT Sig, roca gamova, 12. gatexili qoTansis WurWlis daweboeba. sam foTol webos (Jelatins)
mere sqeli lilis wyali gaakeTeT, Sig CadeT, cota xans ise iyos, mere naxevari staqani cxare Zmari daasxiT, webo gaadneT, nel-TbiliT
amoiReT, sapon wyalSi garecxeT. an kide ase erTi limoni gamowureT, daaweboeT. gatexili SuSa daaweboeT gamdnari Tevzis weboTi.
stolis kovze daasxiT, daiWireT lampaze, an sanTelze, roca limo- 13. grafinkis gamorecxva. karTofili Zalian wvrilad dasWeriT, Ca-
nis wveni Zalian gacxeldeba, is Jangiani alagi Sig CadeT, manam Jangi yareT grafinkaSi. gamorecxeT. an kide maril simucviT (sanelo kis-
gamova ramdenjerme ganimeoreT. lotiT afTiaqSi iyideba) gamorecxeT, sifTxiliT ki ixmareT, xalze
4. yaviT an SokoladiT daCneulis amoyvana. daCneul alagas wausviT ar gadaisxaT.
kvercxis guli da glicerini, aiReT sufTa naWeri da nel-Tbili wy- 14. dana kargad iwmindeba TeTri kiriT an spirtiT. danas Tu xaxvis suni
liT amowmindeT, oRond naWeri xSirad ucvaleT. aqvs mSrali mariliT gawmindeT.
5. qonian daCneulis gamoyvana. pataSi, soda, naSatiris spirti, carci 15. fanjris gasakravi (zamaska) gaadneT erTi wili Roris qoni, aTi wili
(meli), eseni sul erTad azileT comsaviT da wausviT qonian alagas, carci (meli) ori wili kanifoli (afTiaqSi iyideba), kargad aurieT
cota xans daacadeT da mere amowmindeT CotkiT an naWeriT. da fanjrebi gaakariT.
6. qoniani da daCneuli tanisamosis gawmenda naRveliT. oc wil naRve- 16. gamxmar boWka, Tu wyali gasdis ase SeakeTeT xuTi wili talka (талька
laSi erTi wili danayili Sabi CayareT, aduReT, qafi moxadeT, roca – afTiaqSi iyi­deba), oTxi wili wminda sanTeli, rva wili Roris qoni,
gacivdes, boTlSi CaasxiT, mere kidev aduReT oci wami naRveli, erTi gaadneT erTad, xuTi wili kargad gacrili nacari CaayareT, mourieT
wili marili CaayareT aduReT, qafi moxadeT, CaasxiT boTlSi. roca da sadac saWiroa wausviT.
gsurT ixmaroT, oriv TanasworeT CamoasxiT, gawureT da ise ixmareT. 17. WianWvela sadac gaCndes, pamidoris foToli daayareT an saidanac
marto naRvelaSiac kargia gawmenda da garecxa. Savi Saleulobac amodian, iq CaayareT, an kide moaduReT axali kaklis foToli da wve-
Zalian kargad irecxeba naRvelaSi. ni mduRare CaasxiT.
7. abreSumeulis garecxva. erTi vedro wyaros wyali ise aduReT, rom qaf 18. Tagvi Tu gaCnda, wiwakis foToli daayareT, iq, saidanac amodi-
qafi iyos, gadmoiReT, qaf qaf wyalSi sami kargi axali kvercxi Zalian an, an aliandras foToli wvrilad dakuweT, qviSa aureT, CaayareT
gaTqvifeT, CaasxiT, joxiT mourieT, rac unda garecxoT Sig CadeT, saidanac amodian.
rom ar gaitivtivos, zevidan dadeT sufTa qva an sxva ram mZime, sanam 19. fanjaraSi Tu bevri buzia, wausviT dafnis foTlis zeTi (afTiaqSi
wyalia, manam Sig iyos, mere dakeceT, gajandreT, jandvraSi ar daWmu- iyideba).
Wnos, xSirad gasworeT imdeni unda jandroT, sanam TiTqo gacxeldao. 20. baRlinjo Tu gaCndes an iyos, Zalian cxare Zmari wausviT, an magari
8. gayviTlebuli sarecxis gaTeTreba. erTi wili terpetinis zeTi daw- gamdnari Sabi, an suleima (afTiaqSi iyideba).
mendili (afTiaqSi iyideba) sami wili magari spirti, erTad aurieT,
erT vedro wyalSi erTi stolis kovzi CaasxiT, roca sarecxs darec­

 24   25 
qarTuli
saxsnilo
saWmelebi
1. artala. 3. bozbaSi gufTiT.

Zroxis kanWebi, curi da purti dasWeriT, nel-Tbil masalad saWiroa: masalad saWiroa: batknis an cxvris xorci ise moamzadeT, rogorc
wyalSi kargad garecxeT, aduRebul wyalSi CayareT da ‹‹ curi – erTi ‹‹ xorci – sami girvanqa zeviT sweria. manam xorci moixarSeba, gufTa daumza-
imdeni xarSeT, manam ZarRvebiani xorci Sig CaiSalos ‹‹ purti ‹‹ xorci rbili – girvanqa- deT. girvanqa-naxevari rbili xorci dakepeT, Tan
da wveni mosqeldes. niori danayeT, marili uyaviT. vi- ‹‹ kanWi naxevari xaxvi CakepeT, sami kvercxi Sig uyaviT, erTi stolis
sac surs – univrod miitans. ‹‹ marili ‹‹ xaxvi – xuTi Tavi kovzi wmindad danayili brinji, marili, pilpili, da-
 niori ‹‹ brinji – ori stolis riCini. eseni sul kargad aurieT, mere am dakepil xor-
kovzi cidan aiReT TiTo kaklis odena xorci, daamrgvaleT,
‹‹ zafrana danayil brinjSi gaagor-gamoagoreT, CaawyeT qvabSi;
‹‹ duma – girvanqis meoTxedi moxarSul xorcidan daasxiT imodena, raodenic da-
2. bozbaSi cxvris an batknisa. ‹‹ mwvaneuloba faravs; dadgiT, moxarSeT, mere is moxarSuli xorci
‹‹ marili da gufTa erTad moaqcieT, cota zafrana gaxseniT da
‹‹ dariCini Sig CaasxiT; qinZi da tarxunac CaayareT.
oTxi girvanqa xorci, cxvrisa gina batknisa, aso-aso masalad saWiroa:
dasWeriT, civs wyalSi kargad garecxeT, qvabSi Ca- ‹‹ xorci – oTxi girvanqa
yareT, girvanqis meoTxedi duma Tan CaataneT, zed ‹‹ duma – girvanqis meoTxedi
imodeni wyali daasxiT, rom erTi xelis dadeba wya- ‹‹ xaxvi – xuTi Tavi
li edges zeidan xorcsa; rodesac wamoduRdes, qafi ‹‹ qinZi da tarxuna 4. Zroxis xorci xarSod.
mohxadeT. oTxi piri rom gadmoiduRos da qafi aRar ‹‹ brinji – erTi stolis
hqondes, aiReT da sxva WurWelSi gadawureT; xorcic kovzi
gadaarCiveT da rac ZirSi leqi hqondes gaduRvareT, ‹‹ marili masalad saWiroa: sami girvanqa xorci dasWeriT wvrilad, garecxeT da
Semdeg isev SemodgiT cecxlze da Sig qvabSi CayareT ‹‹ zafrana – naxevari misxali ‹‹ xorci – sami girvanqa CayareT Tavis Sesafer qvabSi; zed daasxiT imodeni
daWrili xaxvi da erTi stolis kovzic wmindad dana­ ‹‹ kvercxi – sami ‹‹ xaxvi – xuTi Tavi wyali, rom erTi xelis dadeba meti edges xorcs; wa-
yili brinji; merme duma amoiReT, gaaciveT, wmindad ‹‹ marili moduRebaSi qafi moxadeT da gadawureT sxva WurWel-
dakepeT da isic Sigve CayareT; xorci rom kargad moi­ ‹‹ pilpili Si, leqi gadaRvareT, isev cecxlze dadgiT da xarSeT;
xarSos, sadilis mirTmevamdis nu SeanelebT, mxolod ‹‹ brinji danayili – Sig CaayareT daWrili xaxvi, naxevari staqani wmindad
qvabi Soriaxlo dadgiT TbilaTa. – sadilis mirTmevis naxevari staqani danayili brinji; erTi xelis toli tyemlis tylapi
dros sami kvercxi gaTqvifeT da im gagrilebuls ‹‹ tyemlis tylapi garecxeT, wvrilad daxieT da im xorcSi CayareT, anu
bozbaSSi CauSviT da am dros Tqvens gemoze SeazaveT ‹‹ niaxuri moxarSuli tyemali, dafnis foToli, oxraxuSi, niax-
mariliT, masTan naxevari misxali qarTuli zafrana ‹‹ oxraxuSi uri CaaWeriT, marili CaayareT.
missave wvenSi gaxseniT da Sig CauSviT; bolos gaacx-
eleT da dasxmis dros erTi staqani wmindad daWrili
qinZi da tarxuna Sig CayareT da mzaT iqneba. – Tu boz-
baSi mJaviT gnebavT, im SemTxvevaSi moiReT tyemali,
calke moxarSeT, gaswureT da raerTic simJave Tqvens
gemovnebaze gsurdeT, imodeni simJave mieciT. – mota-
nis dros SeiZleba tyemlis magierad ixmaroT: isrimi,
Werami, kowaxuri da broweuli, romelic geSovebo-
deT.

28  sruli samzareulo 29 
qarTuli saxsnilo saWmelebi
5. Zroxis xorci pamidoriT. 7. CixirTma batknis, qaTmis,
indourisa da batisa.

sami girvanqa xorci aso-aso dasWeriT, garecxeT, masalad saWiroa:


qvabSi CayareT, wyali daasxiT; roca aduRdes, qafi ‹‹ xorci – sami girvanqa masalad saWiroa: sami girvanqa batknis xorci, an erT-erTi frinvelT-
moxadeT, CaayareT ori Tavi xaxvi, erTi Ziri niaxuri, ‹‹ mwvaneulobis Zirebi ‹‹ xorci – sami girvanqa agani, aso-aso dasWeriT, garecxeT, qvabSi CayareT,
erTi Ziri oxraxuSi, dafnis foToli erTi furceli, ‹‹ kartofili ‹‹ erbo – naxevari staqani wyali imdeni daasxiT, xorci dafaros da qafi moxa-
bahari xuTi marcvali. roca moixarSos gadawureT, ‹‹ marili ‹‹ xaxvi – xuTi Tavi deT. roca moixarSos, gadawureT, xuTi-eqvsi Tavi
xorci gadaarCieT, nel-Tbil wyalSi xorci garecx- ‹‹ pamidori – ociode ‹‹ marili xaxvi wvrilad dasWeriT, amave garecxil qvabSi Ca-
eT; isev qvabSi CayareT, gadawuruli wveni daasxiT, ‹‹ xaxvi – ori Tavi ‹‹ Zmari an sxva simJave yareT, zed naxevari staqani erbo daasxiT da kargad
isev SedgiT, rom ixarSos; oci an xuTmeti pamidori ‹‹ bahari ‹‹ kvercxi – Svidi an xuTi moTuTqeT, marili moayareT, CayareT es moxarSuli
Sua-Sua gasWeriT, calke moxarSeT, sacerSi gawureT ‹‹ dafnis foToli ‹‹ mwvaneuloba xorci, zed daasxiT is gadawuruli wveni, aduReT. mi-
da xorcs daasxiT; ramodenime kartofili gafcqve- tanis dros Svidi an xuTi kvercxi gaTqvifeT limonis
niT, dasWeriT, CaayareT. mitanis dros – ori kvercxi marilis simJave an sxva ram simJave, gemoze uyaviT,
gaTqvifeT da Sig CaasxiT. amoiReT CamCiT es mduRare wveni, nel-nela cot-co-
ta daasxiT am gaTqvefil kvercxs da Tan urieT dauy-
onebliv, rom ar aiWras: roca am wvens sul daasxamT,
maSin isev CaabruneT im qvabSi, dadgiT cxare cecxlze
da urieT dauyonebliv, manam CixirTma gasqeldeba; ar
6. Zroxis xorci TaTariaxnad. aduRdes ki; Tu aduRda, maSin aiWreba. mitanis dros
CaayareT daWrili qinZi, pitna, kama, tarxuna.

sami girvanqa Zroxis xorci aso-aso dasWeriT, kargad masalad saWiroa:


garecxeT, CayareT qvabSi; imdeni wyali daasxiT, rom ‹‹ xorci – sami girvanqa
erTi xelis dadeba meti zed edges. qafi moxadeT, gad- ‹‹ marili
awureT, xorci gadaarCieT da isev cecxlze dadgiT, ‹‹ niaxuri 8. CixirTma variisa.
rom kargad moixarSos. mitanis dros niaxuri da mari-
li CaayareT. Tu vinicobaa Zroxa beberi iyos, wveni
daiSros, qvabiT cxeli wyali SedgiT da xarSvaSi dau- masalad saWiroa: varia aso-aso dasWeriT, oTxi Tavi xaxvi wvrilad das-
mateT. ‹‹ varia WeriT da orive erTad moSuSeT erboSi. daasxiT imde-
‹‹ Zmari ni wyali, rac xorcs dahfaravs; roca moixarSos varia,
SeniSvna: ‹‹ erbo – ori stolis kovzi xuTi kvercxi gaTqvifeT romelime WurWelSi, daasxiT
visac hsurs, frinvlis xorci magari ar iyos, sami saaTis win ‹‹ mwvaneuloba da marili Zmari an rame simJave gaTqvefil kvercxs, cot-cota
Zmari CaaylapeT da iseT alagas daamwyvdieT, rom moZraoba daasxiT, Tan urieT dauyonebliv, mere isev CaabruneT
ar SeeZlos; qaTams – erTi Cais kovzi, indours, bats, ixvs – qvabSi, dadgiT cecxlze da Tan urieT rom ar aiWras.
erTi stolis kovzi. mere dakaliT, gabtyveniT, gamoSigneT mitanis dros CaaWeriT mwvanili.
da erTi Rame ise iyos. ase dakluli frinveli rbili da gem-
rielia.

30  sruli samzareulo 31 
qarTuli saxsnilo saWmelebi
9. bati wvniani Svindis CurCiT. 12. bozarTma qaTmis, indouris, batisa da
sxva frinvelisa.

bati dasWeriT aso-aso, garecxeT, CayareT qvabSi, im- masalad saWiroa:


deni wyali daasxiT, rom bati kargad dahfaros; qafi ‹‹ bati – erTi masalad saWiroa: erT-erTi am frinvelTagani dasWeriT, garecxeT,
moxadeT, mere Sig CaayareT alyad daWrili xaxvi, sami ‹‹ marili ‹‹ qaTami an sxva frinveli CayareT qvabSi, daasxiT imdeni wyali, rom xorci
piri rom wamoduRdes, erTi staqani Svindis CurCa ‹‹ Svindis CurCa – erTi ‹‹ xaxvi – xuTi Tavi dahfaros; roca aduRdes, qafi moxadeT; rom moix-
kargad garecxeT da esec Sig CaayareT; roca moixar- staqani ‹‹ erbo – rac moundeba arSos, wveni calke gadawureT, xuTi Tavi xaxvi al-
Sos, marili uyaviT. ‹‹ xaxvi – oTxi Tavi ‹‹ qinZi da marili yad daWrili CaayareT qvabSi, daasxiT erbo, xrakeT
manam gawilTdes; Tu msuqani frinvelia, erbo nakleb
uyaviT; mere es gadawuruli wveni zed daasxiT, mari-
li da qinZi uyaviT.

10. qaTami wvniani gurulad.

msuqani qaTami, gabtyvnili da gamoSignuli, aso-aso masalad saWiroa: 13. bozarTma batknis, cxvris an Txisa.
dasWeriT da garecxeT; ori stolis kovzi wmindad da- ‹‹ qaTami – erTi,
nayili nigozi, aTi marcvali mixaki da aTi marcvali ‹‹ nigozi – ori stolis
danayili pilpili, erTi Cais kovzi danayili dariCini, kovzi masalad saWiroa: sami girvanqa erT-erTi am xorcTagani dasWeriT, gare-
erTi staqani wmindad daWrili oxraxuSi, qinZi, qond- ‹‹ xaxvi – ori Tavi ‹‹ xorci – sami girvanqa cxeT, CayareT qvabSi, wyali imdeni daasxiT, rom ori
ari, xaxvi mzad iqonieT, moiReT misi Sesaferi qoTani, ‹‹ pilpili danayili ‹‹ erbo – rac moundeba TiTis dadeba zed edges; roca aduRdes, qafi moxa-
is qaTami TiTo piri CaawyeT da Tan es damzadebuli ma- ‹‹ dariCini – erTi Cais ‹‹ xaxvi xuTi Tavi deT; rom moixarSos – wveni gadaswureT, xuTi Tavi
sala moayareT, agreTve erTi Cais kovzi marili; Sem- kovzi ‹‹ marili da qinZi xaxvi alyad daWrili CaayareT qvabSi, daasxiT erbo,
deg moasxiT naxevar staqani cxare Zmari; zed daasxiT ‹‹ mixaki – aTi marcvali moxrakeT manam gawiTldes. Tu xorci Zalian msuqania,
imdeni wyali, raodenic dahfaravs, Semdeg piri kar- ‹‹ Zmari – naxevar staqani erbo nakleb uyaviT. mere is gadawuruli wveni zed
gad daxureT, suli ar amoqres, da ise moxarSeT, or- daasxiT, marili da qinZi uyaviT.
jerad ki mourieT.

14. yalia Roris xorcisa.


11. bozarTma variisa.

masalad saWiroa: oTxi girvanqa Roris xorci aso-aso dasWeriT, gare-


varia aso-aso dasWeriT, oTxi Tavi xaxvi alyad daW- masalad saWiroa: ‹‹ xorci – oTxi girvanqa, cxeT, CayareT qvabSi, wyali daasxiT, moxarSeT, qafi
rili kargad moxrakeT erboSi, daasxiT imdeni wyali, ‹‹ varia ‹‹ tyemlis tylapi, moxadeT. roca xorci moixarSos, amoiReT, wmindad
rom varia kargad dahfaros da aduReT; roca mzad ‹‹ xaxvi – oTxi Tavi ‹‹ kvercxi – xuTi, gawureT, xelis tola tyemlis tylapi wvrilad dax-
iqneba, marili da qinZi uyaviT. ‹‹ erbo – ori stolis kovzi ‹‹ marili. ieT, garecxeT da im wvenSi CayareT; rac simJave gin-
‹‹ marili da qinZi daT, imdeni uyaviT, aduReT. xuTi kvercxi gaTqvifeT,
gagrilebul wvenSi CauSviT, mourieT, xela-axla adu-
ReT, Tan urieT. xorci gnebamT civad miitaneT, gne-
bamT – wvenSi CaawyeT.

32  sruli samzareulo 33 
qarTuli saxsnilo saWmelebi
15. xaSi Zroxis an cxvrisa. 16. cxvari an Txa komSiT.

Zroxis an cxvris faSvi da nawlevebi kargad garecx- masalad saWiroa: masalad saWiroa: sami girvanqa xorci aso-aso dasWeriT, kargad gare-
eT, mere mwvetiani CxiriT nawlevebi gadaabruneT, ‹‹ fexebi ‹‹ xorci – sami girvanqa cxeT da CayareT qvabSi; wyali erTi xelis dadebaze
rom Sig Cirqiani ara darCes-ra; amasTanave Zroxis an ‹‹ Tavi ‹‹ komSi – eqvsi meti daasxiT, roca wamoduRdes, qafi moxadeT da ma-
cxvris fexebi gaakeTeT wmindad. – rodesac kargad ‹‹ faSi ‹‹ marili nam xorci moixarSeba, eqvsi didi komSi da Tu wvrilia
garecxoT, aaduReT wyali da Sig CayareT, gaalaRlaR- ‹‹ nawlavebi ‹‹ qinZi Tormeti, dasWeriT sigrZeze, Txlad, guls nu Seayo­
eT da amoiReT, dafxikeT; Semdgom wvrilad dasWeriT ‹‹ erbo lebT da gafcqvna ki ar unda; amasTanave xaxvi xuTi
faSv-nawlavebi, fexebs garda; rodesac daamzadoT ‹‹ xaxvi – xuTi Tavi Tavi CayareT calke tafaSi, zed daasxiT erbo da mox-
TeTraTa da sufTad, maSin CaawyeT Tavis Sesafers ‹‹ Saqari – ori stolis rakeT; rodesac eyos, is daTlili komSic Sig CayareT
dids qvabSi da zed wyali daasxiT blomad, rom qvabi kovzi da moSuSeT; Semdgom im moxarSuli xorcidam wveni
gaimsos; SemodgiT cecxlze da, rom aduRdes, qafi ‹‹ dariCini gadmowureT da imodeni daasxiT tafaSi, rac im komSs
moxadeT; rodesac ise moixarSos, rom fexebi sul ‹‹ ili moxarSavs; rodesac es komSi kargad moixarSos, maSin
CaiSalos da wveni gasqeldes, maSin SeatyobT, rom eyo Sig CaayareT ori stolis kovzi dafquli Saqari da
xaSs moxarSva. – xval rom xaSi gnebavdeT, dResve unda Tu xorcic mzad aris, maSin is wveni da xorcic komS-
daamzadoT, SemodgaT, xarSoT da meores dRes iqneba Si auriveT. wveni Txlad ar unda iyos; merme SeazaveT
mzaTa. maSin mariliT SeazaveT Tqvens gemoze da visac mariliT da CayareT erTi Cais kovzi danayili dari-
gnebavT wmindad danayili nioric mieciT, raerTic Cini, aTi ilis guli danayili, wmindad daWrili qinZi
gindaT. moayareT da mzad iqneba.

cxvari anu Txa Tu beberi aris da wveni daaklda


xarSvaSia, qvabiT unda cxeli wyali gedgeT da iqidan
daumatebdeT xolme, manam SeatyoT, rom xorcs xarSva
kidev undodes.

17. Silaflavi cxvris an qaTmisa.

masalad saWiroa: oTxi girvanqa cxvris xorci aso-aso dasWeriT, gare-


‹‹ xorci – oTxi girvanqa cxeT, qvabSi CayareT, wyali imdeni dasxiT, rom erT
‹‹ brinji – girvanqa cidaze meti edges; duRilSi qafi moxadeT, girvan-
naxevari qa-naxevari brinji kargad garecxeT, CayareT xuTi
‹‹ pilpili Tavi xaxvi wvrilad daWrili da kargad xarSeT, minam
‹‹ xaxvi – xuTi Tavi gasqeldes; mere uyaviT marili, pilpili da zira da-
‹‹ zira – erTi Cais kovzi nayili.
‹‹ marili

34  sruli samzareulo 35 
qarTuli saxsnilo saWmelebi
18. xorci burRuliT. 20. tolma komSisa.

sami girvanqa xorci dasWeriT, garecxeT, CayareT masalad saWiroa: masalad saWiroa: komSi Tu didia – rva, Tu wvrilia – Tormeti, dasWer-
qvab­Si, wyali daasxiT; roca qafi moxadoT, erTi Cais ‹‹ xorci – sami girvanqa ‹‹ komSi – rva iT mrgvlad naWer-naWer, guli ki amoacaleT, CayareT
staqani burRuli CaayareT; burRuli roca kargad ‹‹ burRuli – erTi Cais ‹‹ erbo – naxevar staqani qvabSi, daasxiT erTi staqani wyali, naxevari an erTi
CaiSleba, marili uyaviT. Tu wveni daiSros, aduRebu- staqan, ‹‹ marili – erTi Cais kovzi staqani erbo, moSuSeT. naxevari staqani darCeuli,
li wyali miumateT. arc Zalian sqeli wveni unda iyos. ‹‹ maril. ‹‹ qiSmiSi – naxevar staqani garecxili qiSmiSi da naxevari staqani dafcqvnili
‹‹ nuSi – naxevar girvanqi nuSi Sig CaayareT, zed daasxiT erTi staqani Tafli,
‹‹ Tafli – erTi staqani an erTi staqani danayili Saqari; moSuSeT, manam kar-
gad dawiTldes; erTi Cais kovzi marilic CaayareT da
mzad iqneba.
19. arisa cxvris an indourisa.

indouri anu cxvris xorci, gakeTebuli da garecxi-


li, dasWeriT wvrilad. – mzad unda iqonioT xorbali, 21. tolma batknis anu cxvrisa.
amrigad gakeTebuli: xorbali unda daarCioT, dana-
moT da filSi filTaqviT CaCeCqoT ise, rom im puris
marcvals ferfli sul gadaacaloT, rom brinjiviT masalad saWiroa: xorci da xaxvi aurieT erTmaneTSi da wmindad dakepeT,
uferflo darCes, gadabertyoT xolme da is xorbali ‹‹ xorci – ori girvanqa moayareT Semdeg danayili pilpili, marili da dan-
gqondeT gamxmari Senaxuli. rodesac arisa genebosT, ‹‹ xaxvi – erTi girvanqa ayili brinji, mere aurieT Sig gaTqvefili kvercxi;
naxevar litra xorcze or staqan xorbals, qafs rom naxevari amasTanave CayareT aduRebul wyalSi vazis foTlebi,
xorcs moxdiT, maSin Sig CaayriT; agreTve daWrils ‹‹ pilpili – aTi marcvali amoiReT isev male da gaaciveT; TiTo foTolSi Seax-
xaxvsac maSin CaayriT; wyali ki imdeni unda daasxaT, ‹‹ zira – naxevari Cais vieT kaklis tolad damzadebuli xorci da CaawyveT
xorci da xorbali CaiSalos, rom sul gaerTdes, Sem- kovzi qvabSi, daasxiT wyali, raodenic dahfaravs da xarSeT;
deg Zvlebi amoarCioT, rom xorci aRar sCndes; wyali ‹‹ marili – erTi Cais kovzi rodesac gufTa moixarSos, wveni gadawureT da zed
cxlad unda gedgeT da miumatoT xolme. – arisa rom ‹‹ brinji danayili erTi daasxiT erTi staqani erbo da moSuSeT, ar CaiSalos
gnebamdeT xvalisTvis, dResve unda daiwyoT xarSva. Cais kovzi ki; moSuSvis Semdeg amoiReT, daalageT bludze da
rodesac kargad moixarSos da gaerTdes, wveni aRar ‹‹ kvercxi – oTxi zed moasxiT salfetkSi gawuruli, magram cota wyal-
unda edges; merme xaxvi wmindad dasWeriT, erboSi mox- ‹‹ erbo – erTi staqani Si sqlad gaqnili mawoni. agredve mzad unda gqondeT
rakeT. rodesac arisas kerZebze daasxamT, im erbosa ‹‹ mawoni – erTi qoTani dambali zafrana da mawons zevidan unda daawveToT
da xaxvs cot-cotas Suagulas CaasxamT da, rogorc ‹‹ zafrana – erTi misxali bambiT, mere moayareT danayili Saqari da danayili
fafas, ise erboSi aurevT da miirTmevT. – arisas gad- ‹‹ dariCini – danayili ori dariCini erTad areuli da ise miarTviT.
moRebis dros SeazavebT mariliT. stolis kovzi
‹‹ Saqari – danayili oTxi SeniSvna:
stolis kovzi kombostos tolmac iseve unda momzaddes, rogorc vazis
‹‹ vazis Cvili foTlebi foTlis tolma, mxolod ar unda Saqari, zafrana, mawoni da
dariCini. gufTas SeaxvevT kombostos foTolSi da moxarS-
vis da moSuSvis Semdeg erboianad daasxamT bludze.

36  sruli samzareulo 37 
qarTuli saxsnilo saWmelebi
22. xarSo indouris an qaTmisa. 24. xarSod bati, indouri, qaTami.

erT-erTi frinvelTagani kargad garecxeT, CadeT masalad saWiroa: masalad saWiroa: erT-erTi am frinvelTagani aso-aso dasWeriT, qvabSi
Tavis Sesafer qvabSi, imdeni wyali daasxiT, ramde­nic ‹‹ qaTami an indouri ‹‹ bati an erT-erTi CayareT da kargad garecxeT; mere imodena wyali daas-
dahfaravs; aduRebaSi qafi moxadeT. roca moixarSos, ‹‹ kvercxi – oTxi frinveli xiT, rom oTxi TiTis dadeba meti iyos xorcze. roca
amoiReT wvenSi wvrilad daWrili xaxvi, CaayareT, ‹‹ erbo – erTi stolis ‹‹ xaxvi – oTxi an xuTi Tavi aduRdes, qafi moxadeT, xaxvi wvrilad dasWeriT,
kargad moxarSeT. roca xaxvi moixarSos, qaTami an in- kovzi ‹‹ brinji naxevari staqani CaayareT, naxevari staqani danayili brinji CayareT,
douri, dasWeriT, Sig CaawyeT, an mTlad miitaneT. Tu ‹‹ xaxvi – xuTi Tavi ‹‹ tyemplis tylapi erTi xelis tola tyemlis tylapi daxieT wvrilad,
msuqania, erbo ar unda da Tu gamxdaria, cota erbo ‹‹ marili ‹‹ qinZi esec Sig uyaviT. roca moixarSos, qinZi uyaviT.
uyaviT. oTxi kvercxi gaTqvifeT. Sig CaasxiT, cxel­- ‹‹ marili
cxelSi marili uyaviT.

25. tolma cxvrisa gina batknisa.

23. bati, indouri an qaTami Tavis wvniT.


masalad saWiroa: ori girvanqa xorci Zalian wmindad dakepeT, xaxvi
‹‹ xorci – ori girvanqa Tan daakepeT, merme moayareT danayili pilpili da
am frinvelTagani Tu romelime Zriel msuqani aris, masalad saWiroa: ‹‹ xaxvi – oTxi Tavi naxevari Cais kovzi danayili zira, erTi Cais kovzi
rodesac gabtyvnaT da gamoSignoT, kargad garec­ ‹‹ bati ‹‹ kvercxi – oTxi marili, erTi stolis kovzi danayili brinji, merme
xeT, CadeT ise dauWreli qvabSi da zed imdeni wyali ‹‹ qaTami an indouri ‹‹ erbo gaTqvifeT oTxi kvercxi da sul erTad auriveT; Sem-
daasxiT, raodenic dahfaravs; Semdeg wamoduRebaSi ‹‹ kvercxi – sami ‹‹ Saqari deg moiReT vazis wvrili da Cvili foTlebi, mduRare
qafi moxadeT da rodesac kargad moixarSos, bludze ‹‹ xaxvi – xuTi Tavi ‹‹ mawoni wyalSi CayareT da maleve amoiReT da daawyeT razed-
amoiReT. sami kvercxi mrgvlad wyalSi moxarSeT, ‹‹ marili ‹‹ brinji – erTi stolis me, rom gacivdes, merme gufTasaviT kaklis toli es
gulebi gamoacaleT da im wvenSi jer daWrili xaxvi kovzi damzadebuli xorci aiReT da SeaxvieT erTs foTol-
CayareT da kargad moxarSeT. Semdeg is sami kvercxi ‹‹ pilpili Si da CadeT qvabSi; axla kidev, manam sul ase daamza-
gatexeT, gulebi gamoiReT, gaxseniT imis wvenSi da ‹‹ vazis foToli debT, Semdeg daasxiT, raodenic dahfaravs, wyali da
Sigve CauSviT; gaacxeleT da Tu genebebaT, dasWeriT, ‹‹ zira – naxevari Cais xarSeT. rodesac naxoT, rom gufTa moxarSula, maSin
wvenSi CaawyeT da ise miarTviT, Tu ara da qaTami ise kovzi wveni sul gadawureT da zed daasxiT erbo da ise mo-
mTlad miitaneT da wveni calke mariliT SeazaveT da ‹‹ dariCini SuSeT, ar CaSaloT ki; Semdeg amoiReT da bludze daa-
mzad iqneba. ‹‹ zafrana lageT. maSin mzad unda gqondeT salfetkSi gawuruli
‹‹ marili mawoni da im dros is mawoni cota wyalSi unda gaxsnaT
mosqoT da zed moasxaT bludze im gufTasa; agreTve
unda mzaTa gqondeT erTi misxali dambali zafrana,
gamowuroT da bambiT zed daawveToT im mawons; merme
ori stolis kovzi wmindaT danayili dariCini, danay-
ili Saqari, erTad aurieT da moayareT.

38  sruli samzareulo 39 
qarTuli saxsnilo saWmelebi
26. gufTa kombostosi (galufci). 28. gufTebi Semwvari xbosi sawebelaTi.

ori girvanqa rbili xorci gaatareT xorcis sakepav- masalad saWiroa: masalad saWiroa: xbos xorci, Tirkmlis qoni, erTi franguli bulki
Si, an dakepeT; ori Tavi xaxvi Sig CaataneT, ori sto- ‹‹ xorci – ori girvanqa ‹‹ xbos xorci – or rZeSi dambali da gawuruli erTad kargad dakepeT,
lis kovzi moxarSuli brinji, ori kvercxi, pilpili, ‹‹ fqvili – erTi stolis girvanqa-naxevari moayareT marili, bahari, javzi; uyaviT erTi an ori
marili; visac surs cota simJave, mwvaneuloba aurieT kovzi ‹‹ Tirkmlis qoni – kvercxi, daakeTeT didroni prtyeli gufTebi, amoav-
am xorcSi. erTi mozdili Tavi kombosto cotaTi ga- ‹‹ kombosto – erTi Tavi girvanqis meoTxedi leT kvercxSi da suxarSi, daawyeT tafaze cxel erbo-
TuTqeT, roca gacivdes, xeWo aacaleT, patar-patara ‹‹ marili ‹‹ franguli bulki – erTi Si da SewviT.
dakepili xorci gaaxvieT TiTo foTolSi, qvabSi wyo- ‹‹ pilpili ‹‹ marili
biT CaawyeT. sami stolis kovzi wyali, ori stolis ‹‹ erbo – ori stolis kovzi ‹‹ bahari stafilo an Talgami moxarSeT maril-wyalSi, das-
kovzi erbo daasxiT, Tavis orTqlSi moxarSeT. erT ‹‹ brinji – ori stolis ‹‹ javzi WeriT gZel-gZel naWrebad, CaawyeT qvabSi, daayareT
Cais staqan pamidoris wvenSi gaxseniT erTi stolis kovzi ‹‹ kvercxi – erTi an ori fqvili; CadeT karaqi, erTi staqani naRebi uyaviT,
kovzi fqvili, daasxiT tolmas da kidev ramdenjerme ‹‹ xaxvi – ori Tavi ‹‹ erbo – ori kovzi moayareT oxraxuSi, kama, aaduReT da miarTviT
aduReT. visac surs, kide ase akeTebs: moxarSvis ma- ‹‹ mwvaneuloba ‹‹ stafilo an Talgami – gufTebiT.
givrad tafaze erbos daasxams da orive mxares daaw- ‹‹ kvercxi ori ori girvanqa
iTlebs, mere qvabSi Caawyobs da pamidors fqvils ‹‹ fqvili – naxevari kovzi
uzams da moxarSams. ‹‹ naRebi erTi staqani
‹‹ oxraxuSi
‹‹ kama
‹‹ marili

27. gufTa kombostosi uxorcoT (galufci). 29. Zroxis beWi civad.

naxevari girvanqa brinji daarCieT, garecxeT, mar- masalad saWiroa: masalad saWiroa: aiReT Zroxis beWi saknatelaTi da garecxeT. Sesa­fer
il-wyalSi moxarSeT da gadawureT; ori kvercxi ‹‹ brinji – naxevari ‹‹ beWi – erTi mTeli qvabSi wyali aaduReT, mariliT SeazaveT da beWi Sig
magrad moxarSuli dakepeT, Sig aurieT, sami soko mox- girvanqa, ‹‹ xaxvi – erTi Tavi CadeT, qafi moxadeT; beWi arc Zalian unda iyos mox-
arSeT, wvrilad dakepeT, sami Tavi xaxvi wvrilad das- ‹‹ kvercxi – sami, ‹‹ tyemali an tylapi arSuli da arc ise, rom xarSva akldes; ro moixar-
WeriT, soko da xaxvi erTad moSuSeT, brinjSi aurieT; ‹‹ kombosto – erTi Tavi, ‹‹ marili Sos, sufraze cxlad miitaneT. amasTanave moumzadeT
erTi kvercxi CaaxaleT, mwvaneuloba CaaWeriT, mari- ‹‹ xaxvi – sami Tavi, tyemlis sawebela am rigad: axal tyemals daasxiT im-
li uyaviT, aurieT; erTi Tavi kombosto gaTuTqeT, ‹‹ soko – sami, deni wyali, rom dafaros da moxarSeT; Semdeg badi-
gaacieT; TiTo foTols daniT xeWi aacaleT; momza- ‹‹ areJani an pamidoris aze gadmoiReT Tavisi wyliT da gaaciveT; wyali Tu
debuli brinji CadeT kombostos foTolSi, kargad wveni, meti hqondes, gadmoasxiT da Semdeg es tyemali sakmao
gaaxvieT, qvabSi CaawyeT, erbo daasxiT, Tavi daxureT ‹‹ marili. wyal­Si gamoWyliteT, CenCo da kurka amoarCieT, zed
da Tavis orTqlSi ixarSos. roca kombosto SawiTl- daaWeriT erTi Tavi xaxvi da erTi foCi niaxuri, Caa-
des, sokos naxarSi wveni daasxiT; erTi stolis kovzi yareT erTi Cais kovzi marili; tyemlis wveni sqeli
fqvili gaxseniT da CaasxiT, cota areJani (smetana) unda iyos. rodesac beWi miitanoT, tyemlis wvenic Tan
daasxiT, an pamidoris wveni. visac gsurdeT kide, roca miayoleT, visac enebos, xardlis magivrad, zamTarSi
gufTas daamzadebT, orTqlSi moxarSvis magivrad, radgan axali tyemali ar aris, SeiZleba tyemlis ty-
tafaze erbos daasxamT da orive mxares daawiTlebT, lapi moxarSoT, aseve SeaneloT, Tu Zalian mJave gne-
maSin CaawyobT qvabSi, fqvils da moxarSul, gawurul bamT, tylapis amoWyletvaSi cota Zmars uzamT.
pamidors CaasxamT ramodensame xans aduRebT.

40  sruli samzareulo 41 
qarTuli saxsnilo saWmelebi

Das könnte Ihnen auch gefallen