Beruflich Dokumente
Kultur Dokumente
literaturis Teoriis
q r e s t o m a Tia
III
GCLAPress
TYbilisi 2015
1
UDC(uak)82.0
l-681
redaqtorebi:
irma ratiani
gaga lomiZe
teqnikuri redaqtori
TinaTin duglaZe
2
S i naar s i
zigmund froidi
sizmrebis axsna......................................................................................5
zigmund froidi
jgufis fsiqologia da „me“-s analizi.......................................11
karl gustav iungi
poeziasTan analitikuri fsiqologiis mimarTeba.................20
vaxtang kotetiSvili
aleqsandre yazbegis Semoqmedeba................................................42
grigol kiknaZe
vaJa-fSavela zigmund froidis winaaRmdeg.............................80
fenomenologiuri kritika
hans-georg gadameri
zemoqmedebis istoria da gamoyeneba........................................100
hans-georg gadameri
gagebis wris Sesaxeb.........................................................................115
roman ingardeni
konkretizacia da rekonstruqcia............................................126
ferdinand de sosiuri
lingvistika da semiologia..........................................................160
rolan barti
struqturalizmi rogorc moRvaweoba....................................198
rolan barti
literatura da metaena.................................................................206
rolan barti
enis guguni..........................................................................................208
3
rolan barti
mwerlebi da mokalmeebi.................................................................212
rolan barti
avtoris sikvdili............................................................................221
rolan barti
weris nulovani xarisxi..................................................................229
rolan barti
miTologiebi......................................................................................277
iuri lotmani
poeturi qmnilebis leqsikuri done.........................................331
iuri lotmani
ena, rogorc literaturis masala.............................................363
iuri lotmani
poeturi teqstis struqturuli
analizis amocanebi da meTodebi................................................369
cvetan todorovi
literaturis cnebisaTvis............................................................378
akaki gawerelia
struqturalizmi poetikaSi........................................................396
miSel fuko
ra aris avtori?................................................................................410
recefciuli esTetika
damateba:
moris blanSo
TargmanisTvis...................................................................................438
dimitri uznaZe
ganwyobis Teoria..............................................................................443
4
fsiqoanalitikuri da fsiqologiuri kritika
zigmund froidi
(1856-1939)
sizmris axsna
(nawyveti oidiposisa da hamletis Sesaxeb)
10
zigmund froidi
(1856-1939)
fsiqoanalizis narkvevi
nawili pirveli
fsiqikuris buneba
pirveli Tavi
fsiqikuri aparati
meore Tavi
19
karl gustav iungi
(1875-1961)
41
vaxtang kotetiSvili
(1893–1937)
***
am mTlian romanSi, TviT avtori aris centraluri figura,
romelic an uxilivad Tana sdevs Tavis gmirebs, an da ambobs sa-
kuTar sulis aRsarebas. ise rom al. yazbegis SemoqmedebaSi Se-
iZleba aRiniSnos ori momenti: I – cda sxva da sxva gmirTa saxiT
sicocxlis dramis obieqtiuri gardaSlisa da psiqologiur si-
marTlis Ziebisa, da II – wminda saxis avtobiografiuli moTxro-
ba, sadac igive aris mocemuli ara gmirTa saxiT, aramed sakuTar
moTxrobiT. orive momenti ki sabolood erT safuZvelze arian
aRmocenebulni, subieqtiurobaze, rac al. yazbegis Semoqmede-
bas aZlevs Rrma lirikis xasiaTs. aseT Semoqmedebas hgulisxmob-
da Spilhageni, rodesac ambobda: „Tanamedrove romanis uRrmes
fenebSi, im SemTxvevaSic ki, rodesac igi scdilobs kidec sas-
tikad daicvas obiektivobis da upirovnobis xiluloba, aris po-
etisa da gmiris daaxlovebiTi SeerTeba“. al. yazbegis TiTqmis
yvela romanSi, mTavar gmiris niRab qveSidan avtori gamoiyureba,
da Cvenc mkafiad vxedavT im kongenialobas, romelic aaxlovebs
damxatvelis da daxatulis gancdebs Tu mTels psiqologiur
agebulebas.
misi sayvareli gmirebi, yvelani imasve grZnoben, rasac
avtori, yvelas mier Seigzneba is sastiki da CaTxrobili suli,
romelic uRel-texil epoqas axasiaTebda da yvelani gardasu-
lisaken icqirebian. mxolod es ukan gaxedva is evropiuli ro-
mantizmi ki ar aris, romelic azrovneba iyo da xSirad rito-
rikac, ara. aq tkivilebis saSinelebaa, romelic azrovnebas
hyinavs da samagierod iwvevs afeqtebis metamorfozebs. aq arc
ucxo gavlenebas Sesaxeb SeiZleba saubari, radgan yazbegis Semo-
qmedebis niadagi, rogorc vaJa-fSavelasi, aris Cveni deda-miwa.
45
igi scdilobda Tivisad eqcia is gancdebi, romelic Cvens mTaSi
trialebdnen, da imave dros sakuTari gancdebT gaeobieqtive-
bina, e.i. Seeqmna raRac fiqtiuri qveyana, rogorc sicocxlesTan
Seguebis erTad erTi SesaZlebeli forma.
da es misi axali deda-miwa Tu samyaro gacocxlebulia iseTi
didi sulis STaberviT, rom iq yvelaferi sul-dgmulia. kenWi,
varskvlavi, balaxi, nisli, iremi, adamiani, yvela erT did moZ-
raobaSi aris mosuli, yvelgan eCveneba sasurvel sicocxlis
siwminde da Zala. diax, yvelaferi gasuldgmulebulia al. yaz-
begis SemoqmedebaSi, da es yvelaferi gars evleba adamians, ro-
gorc mTeli kosmosis azris mimcems da dagvirgvinebas.
aleqsandre yazbegs adamiani miaCnia usazRvro Rirebule-
bad, radgan masSi eguleba aurwyveli wadilebi da mijna daude-
beli swrafva sisrulisaken. erTi sityviT adamiani substanciaa,
romelic TviT arkvevs Tavis Tavs, Tu SeiZleba ase iTqvas, da mi-
tom aris, rom adamianis individualuri bedis-wera ise aRelvebs
da afiqrebs Cvens avtors.
***
aleqsandre yazbegis Sesaxeb gavrcelebulia zepiri azri,
rom igi bunebis didi mxatvaria aq cotaodeni garkveva aris
saWiro. Tu bunebas aviRebT rogorc statikaSi gaqvavebuls,
unda iTqvas, rom al. yazbegi aseTi bunebis mxatvari sulac ar
aris. vaJa-fSavela am mxriv ise didia, rom al. yazbegi mis gver-
diT ver gamoCndeba. xolo Tu bunebas aviRebT rogorc adami-
anis garSemo da adamianebTan erTad did moZraobaSi mosuls,
al. yazbegi iseT geniosul suraTebsa hSlis, rom aramc Tu Cvens
mwerlobaSi, aramed msoflio literaturaSi Znelad moeZebneba
badali. SeiZleba aseTi didi sazomis xmareba yazbegis Semoq-
medebis Sefasebis dros bevrisTvis saCoTiro iyves, rogorc
uCveulo zviadoba, magram amas ara aqvs mniSvneloba. azrovnebis
simxdales aqvs Tavisi istoria da Cveni, qarTuli mokrZalebac,
am istoriaSi hpoulobs Tavis mizezs.
diax, al. yazbegs, medgari wyvetebis da zar-damcem mtexi-
areobis moyvaruls, ar exerxeba statiuris aRwera. man ar icis
peizaJis xatva. sadac miyuCebulia buneba Tu adamiani, misi sity-
vac dundeba da brgeoba ekargeba.
46
magaliTisaTvis aviRoT Semdegi nawyvetebi:
– „sasiamovno gamacocxlebeli niavi, romelic ganuwyvetliv
dahqris am adgilebSi, ugrilebda Subls, da uaxlebda, uRviZeb-
da daRalul gonebas mogzaurebs. wminda ankara wyaroebi Camo-
CuxCuxebda da raRac sitkboebiT ualersebda kacis yurs. Citeb-
sac gaeRviZaT da WikWikiT qebas asxamdnen bunebis Zalas. yvela
ise rigad iyo mowyobili, rom kacs anatrebda aq Camoxdomas,
mwvadis SeSiSxinebas da cotaoden Tvalis motyuebas“.
– „arSis simagre SuaSi Seicavs mSvenier mwvane mindors, aTa-
si surnelovani yvavilebiT, da iseTi civis wyaroTi, rom kacs
ukvdaveba egoneba“... („mamis mkvleli“).
– ... „bursaWiris Rele edemia, romelic kacs daxurul guls
gauRebs, javrs gauqarwylebs da sevdas aSorebs. Znelad Ses-
Zlebs kacis guli, rogorc unda mieSurebodes, rom aq wuTs
ar Sesdges, wuTs ar gagordes mwvane mindorzed da metis si-
amovnebiT daqanculi Tavi, wuTs Tvalis motyuebas ar misces“
(„moZRvari“).
-„gawiTlda yinvar-wveris Tavi, mzis sxivebma oqros gvir-
gvini gadmohfines, TeTrma, umtvero Tovlma naTlad brWyviali
daiwyo. mas mohyva kakbis kakani, romelic gaSmagebiT eZaxda gu-
lis megobars, radganac bunebis mSvenierebiT marto datkboba
ar esmoda“ da sx... („xevis beri goCa“)
– „gariJraJda. cas feri hkrTomoda da laJvards sivrceSi
moaxlovebuli mzis Suqi naTlad kamkamebda. gafrinda mercxa-
li, gaSala frTebi, gainavarda“ da sx....(„eleonora“).
aiReT romeli moTxrobac gsurT, da yvelgan SexvdebiT
bunebis aseT aRweras. aq ar aris arc kldeTa ferebiT Rrma
gancdebis aforiaqeba, arc mTebis sidiadiT gamowveuli SiSi
Tu gaoceba, arc fantastika am gayinul qaosis. da gikvirs, rom
adamiani, romelic ase Sezrdili iyo mTasTan, romelic mudam
mis kalTebze fiqrobda, mainc ase gareSe mayureblad darCa, da
Soridan mayureblad. es TavisTavad seriozul psiqologiur
amocanas Seadgens, Tumca me am amocanis axsna ase meCveneba. yaz-
begi sul sxva qveyniT iyo gatacebuli, da buneba mas sulac ar
unda moexsenebina. iseve, rogorc mis gmirs maTias („elguja“),
romlis Sesaxebac yazbegi ambobs: –„ase Cafiqrebuliyo da mi-
scieboda erTs alags. iqneba is gaitaca bunebis mSvenierma su-
raTma, romelic imis Tval-win ixateboda? ara. is im dros arc im
47
amayad ayudebul mTebsa hxedavda, arc mSvenivrad gadafenils
tyeebs, arc naCxatebs, romelic CxrialiT TeTr rZesaviT qaf-
deboda, gadmodioda kldeebidan da aTas-winwklebad ifantebo-
da“... TviT avtoric aseve Cafiqrebuli iyo da miscieboda erTs
alags, sadac Zala da simarTle erTmaneTs SesWideboda, da es
ukanaskneli Zleuliyo. es aris Cemis azriT erTad erTi pasuxi,
Torem yazbegs SeeZlo ufro magari da gamZle sityvebis moZebna
bunebis dasaxatad. magram varaudi da mosazreba raRa saWiroa,
rodesac aleqsandre yazbegis arqivSi aris misive werili i. me-
unargiasadmi, sadac am kiTxvaze saboloo pasuxs TviT iZleva.
am werilSi al. yazbegi gul gaxsnilia da gviCvenebs im daudgro-
mel bunebas, romelic organiulad ver iguebs umoZraos da civs.
_ „moCxubariZe oCnobas SeCveuli ar aris, misi suli miibrZvis
da erT adgilas Segubebuli ver daxavsdeba“-o .
Cven zemod vnaxeT, rom es daudgromeli xasiaTi bavSvobi-
danve awvalebda Cvens mwerals da igive temperamenti gansaz-
Rvravs mis esTetiur msoflmxdvelobas: – „mTa rom hkvness da
hgminavs, haeri rom ireva da goliaTni nisliT ibiurdebian,
Rrubeli rom cremlebs (Rvris), da zvavi moxuis, wyali rom
mTidan gamedgrebuli gadmohquxs da ankara wyaro leqssaviT
mokankarebs, es yvela cocxali samagaliTo gakveTilebia misi
SvilebisaTvis. mTiels gars exveva yvela es, moqmedobs mis
aaRzrdazed da iferadebs, asuraTebs maT moqmedebas yalibo-
bisamebr. da es yvela, marTalia, SesamCnev asaweria, magram misgan
ganSorebuli cxoveli aRwerilobis dros, am cxovelis cxovre-
bis da sulis moZraobis CrdilSi mofareba, mofxeka moTxrobis
mwerlisagan, SeuZlebeli uRirsoba iqneboda. angelosebrivi
gvami usulod, uZravad, uimcecxlod, romelic cxovrebas acx-
ovelebs da amSvenierebs, iqneboda mxolod gayinuli, uazro sa-
gani, romlis trfialic me ar SemiZlian“... da cota qvemod, ufro
metyvelad dasZens: – „buneba kargia mxolod maSin, rodesac Sig
sicocxle trialebs da brunavs; brunavs im sitkbo da simware
Sereulis ZaliT, romelic adamianis TviT cxovrebas Seadgens.
ra aris mTvare mokaSkaSe, romelic aSuqebs aTas yvavilebs, Tu
iqav gverds ar udgas suldgmuli, romelzedac ase Tu ise gav-
lena aqvs. gavlena aqvs, axarebs, Tu Cawyvdiadebuls guls nugeSs
aZlevs. me ara var mlocveli usulo, usicocxlo sagnebisa. verc
Cemi ocneba, verc Cemi goneba, verc Cemi kalami ver miubrunde-
48
bian mkvdars, moqmedeba-moklebuls sagans“ ... magram aba naxeT,
rodesac buneba erTgvar unisonad uerTdeba misiv kalTebze
gamarTul xevis tanjvas, aleqsandre yazbegi ra Sekrul tyvi-
asaviT frazebs isvris: –„gagulisebuli nisli uSiSrad amodi-
oda dedamiwidan da oxSivarsaviT efineboda mwvane mindorze“...
(„mamis mkvleli“).
– „aqa-iq gamoCndeboda nisli, romelic TiTqos miwidan iz-
rdeboda da borotis xelis maxvilisaviT mTis wverebze micurav-
da, gamoCndeboda meoredgan da gaiZabeboda, mesamedgan mtver-
saviT aRma avardeboda da erTbaSad trials da revas daiwyebda.
or-piri qari erTmaneTs grialiT Seejaxeboda da medgrad erT-
maneTs moxvedrili, ors Tav-gadadebuls falavansaviT, mout-
rialdeboda erTmaneTs. ismoda stvena, zuzuni mousvenaris
qarisa, da mas uerTdeboda gaxarebuli xarxari mavne sulisa.
Zal-datanebuli klde iSleboda da dabla grialiT modioda“...
(„moZRvari“)
– „amayad amarTuls, gaTeTrebuls myinvars, mzis ukanaskneli
sxivebis gvirgvini daedga da Tavis simaRlidgan siamayiT gad-
moscqerda gamxecebuls Tergs. Tergic aTas nanCqarebs isroda
qvidgan qvazed, hqafdeboda, ikvreboda burTsaviT, ganibneoda
wvrils namad da gamacocxlebels fardaxtad edeboda ynosiers,
xaverdis msgavs, nazis feradiT aWrelebuls, balaxians velebs,
gahqonda raRaca mediduri, TiTqos erT xmad gadaqceuli gri-
ali, romelic xan amaRldeboda da emsgavseboda gamZvinvarebu-
lis lomis xmasa, xan Seyvarebulis naz CurCulad gadiqceoda,
imis-da gvarad, Tu qari saidan da ra ZaliT dahberavda, ra rigad
datrialdeboda xveuls da uswor-masworo mTebSi. es iyo raRac
amayi, mediduri xma, gaTamamebuli Rriali, Rriali, romelSic
gamoismoda aTas gvari damyvavebeli da gulis aRmZravi nazi xmebi“...
(„ciko“).
an aba naxeT, rodesac brZoliT anTebul iagos da kobas,
romelTac nunu mihyavT, avtori amoafarebs kldis kidobans da
aseT suraTs aCvenebs: fuRuro kldeebi iSlebian, mogoraven,
elaven, da qveviT, xevSi, kvlav kldesaviT edebian erTmaneTs. am
qvebs zed efareba Savi qviSa da sx... ucbad kldidan gadmoskde-
ba xrialiT wyali, da TavisiT ambobs: „iqamdis Zlieri da Cqari
iyo imisi msvleloba, rom vera qva, vera klde ver ayenebda imis
mdinarebas, da wyali, qviSa, auarebeli lodebi, romelic TiTo
49
klded CaiTvleboda, areuli da gazelili erTmaneTSi, mieSure-
boda Tavqve migrovebul qviSasa da qvis kldisaken. iq Semagrebu-
li kedeli gauZaldeboda wuTs da bolos, isic damorCilebuli,
gaereoda axlad da axlad mosul Zalas da damyarebulis xuiliT,
qvebis erTmaneTze lesiT, fSvnetiT da xrialiT Cadioda TergSi,
romelsac TiTqos kiserzed Semoigdebda; Tergic ebrZoda Tavis
mxriT, axteboda, zed, gadadioda“... ai es gamZafrebuli dinamika
izidavs mas, da aq lesavs igi brZolis gunebas. amas ambobs kidec:
– „kacma unda naxos es ori Zala, jvaredinad Setakebulni erT-
maneTs, unda naxos imaTi brZola, aqafeba, imaTi xriali, Cqefa
da talRebis haerSi srola, romelic aTas namqerad ramdenime
saJenis simaRlezed ifanteba haerSi,-rom SesZlos wesierad da-
faseba am didebuli suraTisa. aq Tqven hxedavT Zalas, tirils,
kvnesas, muqaras, Rrials erTmaneTSi areuls da iqamdisin mih-
yvevxarT, rom raRaca gulis kankaliT TiTqos Tqvenc gindaT Ca-
erioT am ucnaur brZolaSi!“ („mamis mkvleli“).
bunebas igi kidev axsenebs maSin, roca misi gmirebisTvis
barikadad iqceva da inaxavs. aba naxeT maSin rogori gatacebiT
swers. magram citatebi kmara. yazbegi damoukidebeli bunebis
mxatvari ar aris. im didi naturis winaSe igi muxls ar idreks,
radgan ara swams es didi NATUR-MORT-i. statikaSi gaqvavebul bunebas
igi ver grZnobs Tu ver iclis saimisod, da moZraobis stiqiaSi
SeWrili, brZolaze daficebuli, mxolod im bunebisaTvis ixsnis
pirs xanjliT, romelic am didi brZolis damtevi da gadamtania.
brZola al. yazbegis stiqiaa, da naWed siyvaruliT is uyvars,
visac es brZola „kiserzed hqonda Semogdebuli“. es „xevi“ iyo.
***
aleqsandre yazbegs izidavda xevis tragedia.
misi mxatvruli mzera itanjeboda im sanaxaobiT. xalxi,
romelic cas daaxloveboda, iryeoda adgilze uneburad, da
garedan Semowolili usamarTlo Zala umarTavda Seginebis sis-
xlian nadims.
es tragedia al. yazbegs metad energiulad aqvs gamoTqmuli
xevis ber goCas sityvebSi, romelic Tavis axalgazrda Svils,
onises mimarTavs: – „ar daiviwyo, rom sadac Seni mama-papa gaCe-
nila da damarxula, sadac maTi Zvlebia Cafluli, imas gvedave-
bian da ar daanebo“... am sityvebSia mocemuli al. yazbegis Semoq-
50
medebis deda.
al. yazbegs ar SeeZlo fatalurad ahfareboda SeumCnevlo-
bis an gulgrilobis kedels. igi maRla adioda da Semoqmedebis
koSkidan dascqeroda Zirs dagdebul da Seginebul xevis dro-
Sas. mis artistul TvalTa win gaSlili iyo jer sisxl-SeumSra-
li brZolis veli, sadac gmirTa cxedrebi efanta. „zogi maTgani,
axlad aSlili wver ulvaSiT, TiTqos gaRimebuli piri-saxiT
dascinodnen xalxis amden usamarTlobas da velur qcevas. zogs
vaJkacuris mkerdidan CamoewyvitaT sakinZi, da TiTqos gangeb,
gamoeCinaT Tav TavianTi vaJkacuri Wriloba“ („elguja“) da am
xalxis fantastikis Tu fantastikis xalxis Cveneba mTel qveynis
dasanaxad, es iyo al. yazbegis SemoqmedebiTi amocana. iyo dro,
roca es xalxi, Temis saxiT pirovnebad qceuli, iyo TavisTvis,
bunebasTan sul axlo misuli, misebr wminda, gamZle, martivi da
imave dros rTuli; iyo rogorc pirvel-yofiloba, Sinagani Zie-
biT amaRlebuli da Sinagani mignebiT ganmtkicebuli. iyo ro-
gorc TavadCasaxuli da mwignobrobis gareSe Seqmnil kulturis
naTeli matarebeli. magram istorias TiTqos Seuracxyofad
eCvena mis gareSe darCenilTa arseboba da ase maRali, TiTqos
sazogado kulturas Sercxva am avtonomiuri cota xalxis dia-
dobis, romelic „kulturiT“ Tavmomwoneebs gamoadgebodaT
gvirgvinad, da civilizaciam moayena Tavisi kacebis didi jari.
hxdeboda lermontovis muqara, myinvarisadmi mimarTuli. mo-
dioda axali kaci, romelsac swadda kldeTa kbilebze orTql-
mfeTqav mRvimeTa aSeneba, xeobis gulSi weraqvis dartyma, mTis
mkerdis gatexa, saSinel gzebiT daserva da oqro-Tujis samefod
gadaqceva. am azriT modioda es civilizaciis kaci, am SemTx-
vevaSi ruseTi, da imav civilizaciis saxeliT anadgurebda yove-
lives. oqro da Tuji.
„qveynad mTel xalxis modgmas swams erTi samRvTo kerpi.“ es
kerpi did msxverpls moiTxovda. Tems, xevs unda Tavi moekla,
Torem mohklavdnen; adgili unda daecalierebina, civilizacias
sWirdeboda. Temma arCia isev Tavi moekla, magram ise rom saxeli
gasZRolodaT im qveyanaSi. am TviT-mkvlelobas is Tviseba aqvs,
rom ukanaskneli tyvia aris gmirisa, yvela sxva ki mtris. am
saSinelebas mogviTxrobs avtori: rogor hklavdnen xevs da vin.
mZimea es Tema da mtkivnuli. mitom aris, rom yazbegs yvela
moTxrobaSi ise aqvs xma gamZafrebuli, rom geCveneba, TiTqos
igi hkivis raRacas, sityviT gamouTqmels, mofiqrebuls ki ara,
51
gznebiT gancdils, da hkivis imitom ki ara, rom raSime iyves
dainteresebuli, aramed mitom rom gulis Wrilobidan sisxli
eRvreba, cremli ara aqvs da wyevlasac veRar ambobs, spazmebi
aRrCoben.
igi anTebiT swerda, eqspresiiT. swerda momakvdavis Sesaxeb,
romlis sicocxles mxolod ocneba dahpatroneboda. mitom aris,
rom mis nawerebSi ismis meocnebis gamudmebuli frTebis mtvreva
da saso-warkveTili Zaxili.
al. yazbegis esTetiuri aTvisebis Sesaxeb unda iTqvas, rom
misTvis samyaro TiTqos orad aris gayofili: kategoriulad
uarsayofi da kategoriulad misaRebi. kiTxulobT da geCvene-
baT, rom am or mxareTa Soris didi ufskrulia gavlebuli, da
maTi SeerTeba daungrevlad warmoudgenelia. an ho, an ara, ase
radikalurad modis yazbegis CvenebaTa Cqeri, daundobel Za-
liT geWrebaT sulis siRrmeSi, wargixocavT yovelgvar eWvebs
da geuflebaT. unda miiRos is qveyana, romelic avtors Wirve-
ulad uyvars, da masTan erTad amxedrdeT im Zalis winaaRmdeg,
romelic maRal sicocxles aukacurebs. aq aRar aris sinamdvi-
le, radgan sinamdvileSi gradaciebia. xolo yazbegis Zalac ima-
Sia, rom sinamdvile sZlia, da esTetiur maxvaliT moaSora mas
saSualo undili adgilebi. gradaciebi – detalebi arian. mxat-
vruli mzera ki Tval-moxuWulia, rom es detalebi daikargnen
da ufro mkafiod gamoCndnen mTavari xazebi. da rasakvirvelia,
al. yazbegs, rogorc did mxatvars da imave dros Tu gnebavT de-
moniurs temperamentiT, ar SeeZlo am gardasaval wertilebis
Zieba, da gonebivi sidinjiT analizis warmoeba.
Tumc igi sul fsiqologiis qveyanaSi brunavs, magram am
fsiqologiis e. w. obieqtiuri gadaSla al. yazbegs ar mouxdenia.
mas ar uZebnia adamianuri iq, sadac mis anTebul Tvalebs nadiri
eCveneboda kacis saxiT, da arc cudis kvleva dauwyia iq, sadac
mis xevur sinidiss RmerTi eCveneboda Temis droSebze. es asec
unda yofiliyo. Semomqmeds ar SeuZlian loRikur kategoriebiT
msjeloba, radgan Semoqmedeba meta-loRikaa.
xolo iseT elva nakrav Semomqmeds, rogoric al. yazbegia,
arc ki SeeZlo Suqisa da Crdilis mkacr dapirispirebaTa gareSe
saxeTa xilva Tu warmodgena. igi afeqtebiT Sepyrobili mwera-
lia, da mitom ori feri hyofnis mowolil tanjvis saTqmelad.
am ori feriT isazRvreba misi msofl-mxedveloba da radgan al.
yazbegi eTiurad iRebs qveyanas, amitom mas ori xasiaTi ainte-
52
resebs: „civilizaciis“ moraluri gnomi, romelsac yvelaferi
miwaze aqvs ganarTxuli, da pirvelyofili moraluri ze-kaci,
cas rom ebjineba marTali. igi borots hxedavs, magram ara obieq-
tiur-esTetiurad, rom eCvenebina misi paTosi da sidiade, aramed
moralurad, rom xelSesaxebi gaexadna am borotebis sibinZure
da ukacuroba.
aseve eqceva keTils. igi pirdapir scdilobs, rom fiziolo-
giuradac ki agviSalos mowonebis Jruanteli, rodesac ucqeriT
misi gmirebis duels istoriasa Tu bedis-werasTan.
da rom akvirdebiT al. yazbegis xatvis maneras, hxedavT rom
igi Zveli elliniviT lamaz suls lamaz sxeulSi aTavsebs. misi
sakveTi mzrunvelobiT aqandakebs sayvarel gmirTa sxeuls.
antiur sisadaviT da ZaliT igi eWreba materias, romelic sai-
dumloebas hfaravs, da hqmnis sxeulis misterias, sadac amaR-
lebuli da gamarjvebuli suli saswaulebas axdens. misi lamazi
gmirebi avsilni arian vnebiT, survilebiT, simarTliT. al. yaz-
begi Tavis gmirTa daxatvis dros mxolod im formebs mimarTavs,
romelT saSualebiTac saidumlod iSleba da aSkaravdeba adami-
anis suli. da aq iseT zedmiwevniT Sedegebs aRwevs, rom avtoris
komentariebi arc ki aris saWiro. mkiTxveli TiTon hxvdeba, Tu
ra rigis gmirTana aqvs saqme. SeiZleba zogi gmiri sulac ar as-
weros sityvebiT, magram iseT pozaSi ki daayenebs, rom xorciel-
deba silamazis da monumentalobis zRapari. magaliTebi:
elguja da giorgi. „kidev ramdenime wuTi ase qud-moxdile-
bi darCnen da Cumad evedrebodnen iqaurs xat angelozebs, da am
vedrebaSi iyo raRac didebuli, raRaca muqara, raRaca imedi da
nugeSi“. aq TiTqmis araferia daxatuli, magram grZnobT did kom-
pozicias, plastiur mTlianobas da moqalaqeobriv vaJkacobas.
am garegnobaSi Cven ukve vWvretT diad suls.
maTi sikvdilic iseTive usityvo diadobiT aqvs gadmocemu-
li: – „zogi maTgani, axlad aSlili wverulvaSiT, TiTqos gaRime-
bulis piri-saxiT, dasconodnen xalxis amdens usamarTlobas
da velur qcevas. zogs vaJkacuris mkerdidan CamoewyvitaT sa-
kinZi da TiTqos gangeb gamoeCinaT Tav-TavianTi vaJkacuri Wri-
loba. elgujac, romelsac jer kidev xeli ar moeSorebina Ta-
vis xmlisTvis, TiTqos xel-axlad sabrZolvelad iwvevda Tavis
mtrebs, ganapirebiT egdo.
maTia. – „TuSuri qudi koxtad gverdze mohqceoda, da amS-
venebda imis ymawvil piri-saxes; Coxis kalTebi akecili ganiers
53
Rvedis qamarSi ise, rogorc siarulSi da omis dros ikeTeben;
qamarzed modido xanjali hqonda Camokidebuli, saswrafo da
sapiriswamle, mxar-iRliv gadakidebuli, amtkicebdnen, rom is
meomari unda yofiliyo; gaSiSvlebuli Tofi mxarzed krialeb-
da. mTeli imisi mixvra-moxvra amtkicebda siamayes da gulado-
basa. ise Sekruli, gafrTxilebuli da moxdenili modioda, rom
mtersac ki sasixarulod miaCndeboda imisi naxva da damiznebuls
Tofs Seayenebda, rom sakmaod damtkbariyo imisi mSvenierebiT.“
(„elguja“)
onise – „es biWi, bevriT ymawvili gelazed, warmosadegobi-
Tac da silamaziTac maspinZels bevriT sjaldobda“. mas hqonda
„aRgznebuli Tvalebi“, SewiTlebuli loyebi“, iyo „Zlieri, sxe-
uliT kargad myofi“ da sx.. „onises sikvdilisa ar eSinoda, oni-
se pirze RimiliT daxvdeboda gansacdels da sxva...(„moZRvari“).
mayvala – „gasaocari silamazisa“, „brol-fiqal ganieri
mkerdi“, „wminda sanTlisagan Camosxmulis msgavsi yeli“, „TeT-
ri da nazi kani“, „milululi Tvalebi“, „giSersaviT warbebi“, „pa-
tara, Txeli tuCebi“, „swore da mowyobili cxviris nestoebi“,
„maRali da Wkviani Subli“ da sx.
moZRvari „Tma tyrSialiT aRma aeSala“ „mwuxare, sevda mocu-
li Tvalebi“, „saxe gabrwyinvebuli“, „rwmunebiT aRtacebulma
didebulebam Zleva mosilad gahxada“, „didebuli da Zleva-mosi-
lis gamometyvelebiT“ da sxva...
nunu: „tanadi da moxdenili“ (mamis mkvleli)
aslan-girei: „Tval-tanadi, wamosadegi da SavardensaviT
mardi“, „Tvalebi nakverCxalsaviT gahRvieboda“ da sx.. („ele-
onora“) magaliTebis Camowera aRar aris saWiro. principi erTia:
lamazi sulis matarebels sxeulic lamazi aqvs, da aramc Tu sxe-
uli, aramed ubralo garemoc ki. es azri ufro damarwmunebeli
gaxdeba, Tu movigonebT, ra ferebiTa hxatavs uaryof gmirebs.
ramdenime magaliTi aqac sakmarisi iqneba:
gela – „misi saxe raRaca urcxvis, namus-gatexilis siampar-
tavniT laplapebda“... „suliT dacemuli“, „unugeSo TvalebiT...
(moZRvari).
„naCalniki“: – „kaci moxucebuli, gamxdari,“ da patara tani-
sa...siyviTle TvalebSiac Casvloda“... („moZRvari“).
moxuci stumari: - „msunag katasaviT gaparsuli Tu gayvlefi-
li tuCebi“ („cxov. Carxi“).
54
pirfiruSka: – „rgvali, msuqani saxe, SeRebili Tma-ulvaSi,
suleluri saxis gamometyveleba da mokakuli grZeli cxviri“...
(gankicxuli“)...
aleqsandre yazbegs am meore poliusis TviT nivTieri ga-
remoc ki saxli, mowyobiloba da sx... poliaruladve umsgavsad
eCveneba. ufrosis, anu „naCalnikis“ saxls ase hxatavs: – „dabali
oTaxi, ramodenadme danotiebuliyo da usiamovno suni aeSva; mas
mihmateboda daobebuli qaRaldis suni da haeri moewamla“...
magaliTebis amowera aRar aris saWiro, zemoTqmuliTac aS-
kara aris, rom aleqsandre yazbegi Tavis esTetiur SegrZnebas
da xatvis maneras yvelgan, wvrilmanebSic ki amJRavnebs, da gviS-
lis or diametralurad sawinaaRmdego qveyanas: erTia- qveyana
pirvel-yofil adamianobis da simarTlisa, meore-Semdeg mo-
sul uadamianobis da sicruisa. pirvelSi adamiani TviT-mizania,
romelsac sazogadoeba gzad ver gadaeRobeba; meoreSi- adamiani
saSualebaa, romelsac sazogadoeba nafotiviT isvris.
avtoris mTeli simpatiebi da SemoqmedebiTi paTosi pirveli
qveynis mxarezea, mas SeerTvis agznebul guliT, da Seiyvarebs
TiTqos patologiurad. xolo meore qveyana ki, sZulda mTeli
Tavisi avadmyofuri JiniT, uarhyofda mas, da swyevlida, ro-
gorc bibliuri RmerTi sodoms da gomors.
aseT pirobebSi ki, rasakvirvelia Znelia e.w. wonasworobis
Senaxva. al. yazbegi amas arca scdilobs. igi qveyanas mTlianad
iRebs, da kargi misTvis sul kargia en masse, da aseve mTlianad
warmoidgens cudsac. misi sayvareli vaJi gmirebi: elguja, svi-
moni, gugua, iago, koba, moZRvari, goCa, onise da sx… an qalebi: mza-
Ro, nunu, ciko, mayvala, eliso da sx… maT nakls ver mouZebniT. es
manera daculia yvelgan, Tu ar miviRebT mxedvelobaSi erT-or
gamonakliss, sadac avtori nakls ki uZebis Tavis gmirs, magram
siyvaruls ki mainc ar aklebs. kiTxulobT al. yazbegis nawerebs
da orientaciis Tu analizis unari gekargebaT. yrud ki grZnobT,
TiTqos avtori aWarbebs, idealizaciiT SezarxoSebuli Tama-
mobs sazRvrebTan, magram mofiqreba Tqven xelT aRar aris. av-
torma ukve dagimorCilaT, gagataraT „ganwmendis“ alSi da gac-
qerinebT ara im „codviani“ TvalebiT, romelic „civilizaciis“
skepsisiT aris dabinduli, aramed- pirvel-yofil, „ucodvel“
adamianobiT.
al. yazbegi Tavis gmirebs yovelTvis iseT garemoebaSi aye-
nebs, rom yvelgana sCans didi energia, siwminde da Tav-ganwirva. es
55
ki swored is Tvisebebia, rac wagverTva acdenil „civilizaciis“
ZaliT, da dagvrCa mxolod Segnebis qve-myof sferoSi, rogorc
mibnedili memkvidreoba da is, rac CvenTvis dakargulia, gamax-
vilebuli da garTulebulia al. yazbegis gmirebSi, romelnic
unda gadaeSenebina axal dros.
aiReT axla misi uarsayofi pirebi: gagi RuduSauri, diambe-
gi, girgola, gela da sx... ver mouZebniT imaT verc erT karg mxa-
res. maT gamsWvirvale kanSi sCans zneobrivi keTrovaneba.
maTi grZnoba Clungia, suli-gayiduli, xolo fizikuri saxis
metyveleba, Sinagan RirsebasTan SeTanxmebuli.
avtori arc maT analizs iZleva, magram igi iRebs or-sam mxa-
res, ferebs abnelebs, sqel Crdils ayenebs, da erTi sityviT
arsebiTi niSnebis xelovnuri CvenebiT hqmnis adamianis im tipis
STanasaxs, romelic mohyavda axal dros, an da romelic unda
moeSenebina
gancalkevebiTa sdganan mxolod maTia („elguja“-Si) da onise
(„xevis beri goCa“-Si), romelT sulSiac vnebis grigali aris ate-
xili, xolo movaleobis Segneba ki yalyze damdgar afTariviT
axrCobs am dev-vaJkacebs. da iweweba maTi suli, iRrRneba maTi
nebis-yofa, magram ise lamazad, rom mTeli Cveni simpatiebi maT
gars evlebian. Cven gvesmis es didi drama, radgan admianis erT-
gvari „bedis weraa“, da am brZolaSi dacemulic ki pativ-sacemia,
rogorc did omSi damarcxebuli.
avtoric ase fiqrobs, xolo misi siyvaruli am gmirebisadmi
iseTi didia, rom finalamde ar mihyavs maTi ukurnebeli siyvaru-
lis wyveteba.
maTia, es metad mimzidveli da brge sul-xorciani vaJkaci,
romelic Zmad-naficisTvis yvelafers hkisrulobs, sikvdilsac
ki, siyvaruls veRar uZlebs. masSi didi Sinagani brZola swar-
moebs Zmad-naficobis da siyvaruls Soris. – „iyo iseTi wuTic,
roca srulebiT gamobrunebas da gadakargvas apirobda im ad-
gilebidan, sadac aseTi satanjveli autyda.
– sityva!.. fici!... – ityoda is gamwarebuli da gaagrZelebda
gzas“. maTiam es tanjva didxans zida. igi gamgelebuli ebrZoda
Tavis Tavs, da imorCilebda kidec. magram daiqanca. avtoric
scdilobs migvaxvedros, rom es brZola didi iyo da dauteveli.
– „grZnoba gaivso, satanjveli naRvelad gadmovida napirzed
da maTias agrZnobina Tavisi mdgomareoba“.
56
– „aki meWira Cemi piroba iqamdisin, – ambobs maTia, – sanamdi-
nac SeviZel!... aRar SemiZlian amis meti“-o...
aq aris fsiqologiur analizis cda, mxolod am erTs SemTx-
vevaSi, magram aqac didi mRelvareba Semoaqvs avtors. siyvaruli
imarjvebs maTiaSi, magram am gamarjvebas aRar acdis yazbegi,
maTias da elgujas sikvdilis moswrafebiT. TiTqos avtors eSi-
noda, rom mkiTxvelSi ar gamqraliyvnen is simpatiebi, romliTac
ganimsWvaleboda maTiasadmi, misi gmirobis mayurebeli. maTi-
as monaTesave aris onisec („xevis beri goCa“), iseTive Sinagani
gaorebiT datanjuli.
– „bednierebiT gatacebuls da Tav-daviwyebul onises, mxo-
lod exla moagonda Tavisi vali, da samwuxaro WeSmaritebam
gulzed mware Waxraki mouWira“...
– ... „mtris laSqars aeRo moxeveT pirveli sangali da misi
damcvelni TiTqmis mTlad gaewyvitaT. sacodavi hgrZnobda, ra
Zvirad daujda wuTis Tav-daviwyeba, romlic gamoc imdeni mama-
ci, bedis ucdelad, biWobis gamoucdenlad Seimusra da sindisis
yvedrebam mwared dauwyo tanjva. goneba sinanulis mets veRa-
raferzed veRaras fiqrobda da daZmarebuls guls ki uwyalod
raRaca hkuwavda da anadgurebda“...
onise gaqanda mtris banakisaken.
– „es iyo sikvdilis wadili, da sikvdili ueWvelad im xeliT,
romelmac misi amxanagebis sicocxle gaaqro.
magram ar gauSves.
– „rai gindaT, rad miWerT...sadac amxanagebi damilies, mec iq
unda Cavekafino... maS Tu egrea, Tavad moviklav Tavs, – wamoZaxa
onisem, da Caxmax-wamoyenebulis dambaCis lula pirSi miica, mag-
ram viRacam xelidan gamostaca da sikvdils ase gadaarCina“...
aqac Cemis azriT analizi mainc ar aris. aq ufro sxva tendenciaa.
avtors hsurs gviCvenos ara mxolod is maRali Tvisebebi,
romliTac ganirCevian misi zneobrivad Tu nebis-yofiT magari
personaJebi, aramed dainteresebulia maTi moraluri qve-myo-
fobiTac. igi yovelTvis scdilobs daupirispiros erTmaneTs
grZnoba da goneba, da gamarjvebac am ukanasknels argunos. yvela
misi nawarmoebi am moments Seicavs, da es advili gasagebic aris,
radgan iseT qveyanas gvixatavs, sadac grZnoba geologiuri Zal-
isa iyo, da gonebis, pirdapir diqtatura sWirdebodaT simtkicis
da vaJkacobis Sesanaxad. aleqsandre yazbegic am vaJkacebs da-
57
eZebs. – „gamiSviT, yvelgan movZebno Cemi elgujao“ – rom swers,
umniSvnelo naTqvami ki ar aris. is yvelgan elgujas daeZebs, rac
avtorisTvis mTlian pirovnebis sinonimia.
aleqsandre yazbegi scdilobs Tavis gmirTa saxiT pirovne-
bis sarCulis gadmobrunebas, magram imisTvis ki ara, rom daina-
xoT saSineleba, aramed adamianis energiis da gamZleobis saCve-
neblad. esa swadian Cvens avtors imitom, rom misi sulieri Zieba,
mudmivi mousvenaroba pirovnebis „bedis weriT“ aris gamowveu-
li. adamianis sicocxlis mTeli traRizmi da imave dros sila-
mazec imaSi mdgomareobs, rom igi erTsa da imave dros orfexi
cxovelic aris da sulieri, TviT-gamomrkvevi substanciac; igi
sustic aris, ubeduric, magram diadic, radgan azrovneba aqvs da
icis rom itanjeba. masSi Zneli da mZime winaaRmdegobani RrRnian
mudam mousvenar suls, da am saSinel dramis mwarmoebeli gone-
baa, romelic yovelTvis ver imarjvebs. al. yazbegi ki gonebis
apologetia da yvelgan scdilobs gviCvenos misi upiratesoba.
al. yazbegma Zalian kargad icis, rom yovel admianSi hxdeba Seuxa-
mebel survilTa mogroveba da dapirispireba, magram isic icis,
rom adamiani sabolood zneobrivi kategoriaa, da yovelTvis mt-
kiced unda icavdes sakuTar siwmindis Seuvalobas. adamiani sxe-
ul miRebuli gamarjveba unda iyves. amis gareSe rCeba mxolod
anatomiuri konglomerati da fiziologiuri organizacia.
da aleqsandre yazbegis gmirebi xom nebis simtkicis da zne-
obriv simaRlis warmomadgenlebi arian. maT ar ician sityvis ga-
texa, da sityvis gamtexs ar SearCenen danaSauls. isini bune-
bis kalTaze arian aRzrdilni da maT Sesaxeb igive unda iTqvas,
rasac aleqsandre yazbegi ambobs Tavis Tavze: maTi „sisxlis Se-
madgenelni arian mTis nakadulSi Sereuli rkina da kldeTa So-
ris naCeCqvis wveTebi”. istoriis moulodnelma Semotrialebam
am gmirTa cxovreba daamsxvria, magram isini mainc mtkiced sdga-
nan damskdar deda-miwaze da jiutad gaiZaxian:
***
al. yazbegi gadmocemis mxrivac poliarulia. igi an pirovne-
bas amoqmedebs, an masas. sxvaTa Soris masiur moZraobis gadmoce-
maSi Seudarebelia.
rogorc ukve vsTqvi, dinamika izidavs avtors, da sadac amas
hxedavs, medgari sityva ebadeba. Temis yriloba, damwyalobneba,
saxalxo ganCineba, sajaroba bWoba, fici da yvelaferi, sadac
masa moqmedobs, fiqrobs, ganicdis, yvelgan magnetiuroba Zli-
erdeba. TviT avtoric ganicdis yvela amas, xSirad sityvebic
ekargeba, magram am enis dabmaSic imdeni metyvelebaa, rom av-
tori sawadels aRwevs, STabeWdileba marTlac didi rCeba. – bo-
los „moisma simReris xma, da gamoCdnen dekanozebi droSebiT,
romelsac samasamde SeiaraRebuli xalxi, qudmoxdilni, simRe-
riT mosdevdnen. es xma iyo raRac didebuli, vaJkacuri, magram
Semawuxebeli, romelic Sig gulis saZirkvlidan moswydeboda da
maRalis baniT grgvinvasaviT gaivlida“. am sityvebs win uZRvis
am msvlelobis gangaSis aRwera.
an kidev: – „aba biWebo!... momyeviT visac guli gerCisT!-da-
iZaxa goCam da xalxi swrafad Sejgufda, burTvisaT Seikra nug-
zaris garSemo. avarda korianteli; yvela mtvriT daifara, mzis
Suqic ki TiTqos mibnelda. aqamdisin miyiJine, exla gaCumebu-
liyvnen, da myudroebas TiTqos kbilebis RrWiali, iSviaTi dak-
vneseba da iaraRis Caxa-Cuxis xma daarRvevda.
xan-da-xan niavisagan gafantuls mtverSi goCas droSa gamoC-
ndeboda, romelic isev uvneblad frialebda da mebrZolT gu-
lebs foladad uwrTobda. erTbaSad SekumSuli xalxi rogorRac
wamotrialda, gaiSala da astyda isev yiJina“... kidev: – „xalxi
Seirya, gaqanda im mxrisken, moexvia moCxubarT da Sejgufda,
burTad Seikra. ramdenime wuTs ase gauSlelad Relavda da
59
gamourkvevels moZraobaSi talRasaviT miqan-moqanavda; gaiSa-
la, gaifanta“... da sx...
xolo is adgili „moZRvari“-dan, sadac awerilia xatoba da
onofres ambis mitana, Tavisi didebulobiT pirdapir Semzaravia.
Tqvenc TiTqos marTla grZnobT, rom „haeri Sesdga da Segubda..
mze krTeba da bneldeba... ca gaipo da mrisxaneba zarsaviT dag-
veca Tavsa, gaskda dedamiwa“... da sx... Tqven naTlad hxedavT am
Tav-moyril rkinis xalxs, romelic ficsa sdebs da ise grialebs,
rom „xmis mimcemma mTebmac ki TiTqos zanzari daiwyeso“.
– „vinc es fici gatexos, ufalo, maRalo RmerTo!...sicocx-
lemc gaumwardebis!.
– omen Sens madlsa!
– guliT sayorelisgamc motyuebul darCebis da Zala ki nu
eqnebis-gadauxados!
– omen Tqvens madlsa!
– mterTan Sebmulsamc xmal tarSic gadautydebis!
– omen Tqvens madlsa!
– wyalSi Sesuls avJamdamc gauwydebis!
– omen Sens madlsa!
– samaris magier mglis kerZamTac gaxdebis!
– omen Sens madlsa!
– samani!.. da sx...
did wyevlad aris miCneuli is anaTema, romliTac gandevnes
spinoza marTl-morwmune rabinebma, magram es wyevla ufro di-
dia, radgan amas is xalxi ambobs, romelic sikvdilze umtkice-
sia, magram aleqsandre yazbegi obieqtiuri mxatvari ki ar aris,
rom mxolod gadmocema ainteresebdes, ara, TiTonac ucqeris am
suraTebs, Sig ereva, gardiqceva monawiled, paTosi uZlierdeba.
Tanac unda rom mkiTxvelic aitacos, daanaxos ki ara, ganacde-
vinos kidec, exmareba rom auxsnas, magram mowolili emociebi
guls uCuyebs da ena ebmis. amis magaliTi:
„kidev ramdenime wuTi ase qud-moxdilebi darCnen, da am
vedrebaSi iyo raRaca didebuli, raRaca muqara, raRaca imedi
da nugeSi“... vin ityvis rom aq ena-blu kaci ar laparakobs? erT
frazaSi sami „raRaca“, sami signali. magram imasac vin ityvis,
rom am signals iqiT ar imaleba marTla didi „raRac“, ara ro-
gorc usityvobis saSualeba, aramed rogorc Tu gnebavT misti-
uri gancda, didi sulis Semowola da uxilavis yovlis damtevi
60
kalTa. es aZlevs yazbegis Semoqmedebas Zalas. am did masidan
gamohyavs mas Tavis gmirebi. magram nuravin mosZebnis aq tipebs.
yazbegi poliarulia, da mas SeuZlian an masis daxatva, an pirov-
nebisa. mitom mis gmirTa Soris tipi ar arsebobs. magram amas gar-
da, yazbegis Semoqmedebis am Tvisebas aqvs sxva axsnac: me mgonia,
rom yazbegi poliarulic rom ara yofiliyo, mainc ver SesZleb-
da tipebis mocemas, radgan igi xom ganmtkicebul cxovrebas ara
hxartavs mTeli misi detalebiT, aramed aSlils.
ori qveyana ebrZoda erTmaneTs da iryeoda. gansakuTrebiT
is patara kuTxe, sadac vaJ-kacobis saswaulebma fantastikas
Zala waarTves. – „qvani skdebodnen maTi mnaxvelebi, cas piri mo-
exeTqa, mzes cqera veRar SeeZlo sacodaobisTvis, haeri grgvi-
navda, qveyana ibuSkreboda da mTani maRalni, baris sacodaobiT
damwvarni-idrikebodnen“-o. pirdapir planetaTa katastrofis
msgavsi aRweraa, da aseT pirobebSi sad SeiZleba tipis Sesaxeb
laparaki tipis SemuSavebas sul sxva gvari garemo unda. mxolod
damcxral da myudro cxovrebas SeuZlia misi warmoSobva, rad-
gan tipi, – jamia im fsiqologiur formebis, romelTac imuSavebs
sazogadoebrivi cxovreba, Tavis xangrZliv ucvlelobis peri-
odSi, Tu SeiZleba ase iTqvas.
xolo iq, sadac saxelmwifoebrivi, wodebrivi Tu sxva gvari
formebi irRvevian, tipebic hqrebian, radgan tipi sazogadoeb-
rivi damRa aris. tips SemuSaveba sWirdeba erTma da imave piro-
bebma Tu ar gascviTes pirovnebani yovel mxriv, Tu ar ganmtkic-
da prokrustis sareceli, ise tipi ver Seiqmneba. da al. yazbegic
rasakvirvelia tips ver dahxatavda, radgan igi didi mRelvare-
bis da katastrofebis mweralia.
sazogadoebriv aSlilobis dros, tipis adgils iWers indi-
vidualoba, xasiaTi, guSin uCinari da dRes ki didi ambebis
mtvirTveli da gadamtani.
al. yazbegis gmirebi pirovnebebi arian, romelnic garemos
hxvdebian Seurigeblad. isini gamudmebul saomar mdgomareoba-
Si imyofebian. maTi gardaqmna ar SeiZleba, radgan garemo ga-
redan axvevs Tavis brZanebebs, isini ki gardaqmnis stimuls Sina-
gani bunebidan elian.
marTalia, pirveli STabeWdileba iseTia, TiTqos Temis da-
RiT arian moarulni, magram es mxolod ucebi Cvenebaa. ufro dak-
virvebuli Tvali sul sxva movlenas dainaxavs. aq is ki ar aris
61
mniSvnelovani, rom al. yazbegis gmirTa drama iSleba Temis da
pirovnebis dapirispirebis fonze, aramed is, rom am dapirispire-
biT gamowveuli konfliqtic ki vera sTrgunavs adamianis Ta-
visuflebas. aSkaraa, rom sityva „Tavisufleba“ SedarebiT aris
naxmari, da Temic pirovnebis SemzRudavia raodenadme, magram
saqme is ukanaskneli sazRvaria, romlis iqiTac iwyeba adamianis
uflebaTa Seuvaloba. al. yazbegis Semoqmedebis mTavari azri is
aris, rom Temma icoda es sazRvari da Cveni avtorisTvis swored
am mosazrebiT iyo Temi Zvirfasi da dauTmobeli. is „civiliza-
cia“ ki, romelic Temsa spobda, amasTanave spobda adamianis el-
ementarul uflebebs, da sazRvardaudeblad hqelavda pirovne-
bis yovel Rirsebas. momavali „civilizatori“ saxelmwifo,
pirovnebas sZarcvavda, adamianobas ukargavda, „pirvel-yofil“
xevSi ki Temi ase laparakobda: – „kacs guli daxuruli imada
aqvs, rom Sig yvelam ver Caixedos“-o, da arca scdilobda...
diax, Temma icis pirovnebis pativis-cema, da scdilobs ki-
dev rac SeiZleba xSirad Camoecalos Tavisuflebis gzidan.
Temi mimarTavs:
– „... oniseu... oniseisi!.. nu waxval, nu mogvSordebi! gTxovT,
Zalas ki ar gatanT“...
Temi yovelTvis gonierebas iCens. igi sastikic aris xSirad,
magram iq, sadac adamiani gadadgeba adamianobis gzidan da gulSi
mxec-gaRviZebuli „aRarc qals indobs aRarc kacs“... aki ambobs
kidec mzaRo, rom „Temi gonieria“-o.
– xalxo! smena iyos da gagoneba!.. dRes Cven iseTi dRe mog-
vadga, rom Cven TviTonac ver gagvigia, rai Wiri datrialda?!
aRamahmadis drosac ar gvqonia es gaWirveba.. gexvewebiT am mo-
xucis TaviT ufrTxildiT erTmaneTs, ubralod mtrobas ufr-
TxildiT! iqneb xval da zeg egeTi dRe dagvidges, rom TiTos
Tavi aTasad dagvifasdes... mSvidobianobas ecadeT Tqveni Wiri-
meT mSvidobianobas!“ aseTi eniT metyvelebs Temis Tavmjdomare
(„elguja“) – „is qali ambobs, rom Tavis nebiT gahyva, uyvarda da
imisTvis; rom RvTisagan imedi ar hqondes elgujas gadarCenisa,
maSin is Tavs moiklavda“... „Tavis nebiT“, ai es aris yvelaze didi
sabuTi, da Temi aq aRar Caereva.
meore magaliTi: - „qalau, iqneba geSinian da imad iZaxi magas?
– raisi unda meSinodes?
62
– Tu Zalad xar wamoyvanili, mTeli sofeli aqa varT
RTis madlma, gavswydeT, is gvirCevnia manam saleqsod saqme
gagvixdes“...
– aba raiRa gveTqmis, – warmosTqva erTma.
– arc-ra, – upasuxes sxvebma. Sua kacebi dabrundnen xalxSi.
– „Sav-Tvalau? – daiwyo erTma: – moixede Ra rai giTxra! sa-
nam xalxs egona, rom qali Zalad gaitaces, Zalad hyavsT dam-
wyvdeuli, mTeli sofeli wamovida mdevrad da RTis madlma,
vaJkacobasac iqmoda, magra ra ki gaigo, rom qali nebiTaa wamo-
suli, magaTi saqme aRaraa“... aqac „Tavisi nebaa“. ase afasebs Temi
pirovnebis Tavisuflebas.
aris erTi sacTuric, rom yazbegis gmirebSi tipi mogeCve-
noT. TiTqos maTSi zogadi elementebia moqceuli, raRac Semk-
rebloblobiTi xasiaTi, radgan isini TiTqos hgvanan erTmaneTs.
magram aqac Cahkvirvebaa saWiro, rom dainaxoT sxva da sxvaoba.
erTferovanoba iluziad modis, radgan yazbegi, mTel Ta-
vis poetur fantazias atrialebs darialis xeobaSi, awyvetavs
aragvisa da Tergis kldeebs, hmoqmedobs Zaugidan snomde. erT
Tems exeba da mitomac gveCveneba erTferovneba.
aseve erTferovania xalxis kreba, jari. midis masa, TiTqo
yvela yvelasa hgavs, magram es iluziaa, sinamdvile ki xasiaTTa
simravles amtkicebs.
namdvilad saerTo yazbegis gmierebs isa aqvT, rom yvela
Wirveulad moiTxovs Tavisas, pirovnuls, met wilad siyvaruls,
romelic Tavisi mouSoreblobiT aforiaqebs maT bunebas.
siyvaruls ver sTmoben verc elguja, verc iago, verc oni-
se, veravin. igi metad Zlieria, Tumc misi ganviTarebis didi
gza arsad ar aris naCvenebi avtoris mier. aq es grZnoba ucbad
izrdeba, magram ucbadve rodi hqreba. igi andamativiT izidavs
SeyvarebulT, da jojoxeTic Zalas hkargavs am didi, xevuri
siyvarulis gverdiT. aq siyvaruli sikvdilze Zlieria, radgan
hbadavs sicocxlis SiSs. elguja mohkles, mzaRos sikvdilisa
eSinian, radgan Sercxvenili rogor unda eCvenos elgujas saiq-
ios. namusi ahxades, magram xanjali xom Tana hqonda? sikvdilis
eSinian. sikvdili aRar unda, mas unda icocxlos. ara, sicocxle
ufro saSinelia. yazbegi ambobs: „mzaRos sikvdilisac ise eSino-
da, rogorc sicocxlisa“-o. es rodia ubralo fraza. sicocxlis
SiSi, es metad rTuli problemaa, da ramdenadac vici, Cvens li-
63
teraturaSi pirveli Tqmaa. xolo Tu am did Temaze meti arafe-
ria Tqmuli, es imitom, rom yazbegis gmirebs sazogadod ar axa-
siaTebT azrovneba. aq gancdebia ideaTa dialeqtikis adgilas,
aq-afeqtebia, cnebaTa nacvlad.
***
al. yazbegis SemoqmedebaSi gansakuTrebiT sainteresoa
erTi ram: man xevis sikvdili gadaSala sqesobrivi siyvarulis
fonze, da amiT ori simZafre Seaxala erTmaneTs. ambavTa qariS-
xali, gancdebis morevebi, STabeWdilebaTa simravle, faqtebis
erT-ferovani siWrele da katastrofebis texa yovel wuTs.
sul sabediswero finalebi, sul daRupva. daRupva oriv
mxriv: sikvdiliT da siyvaruliT. xevi ifxvneba notio kldesa-
viT, da es Savi qviSa kvlav kldesaviT ikumSeba siyvarulis qveS
momtani, xel uxleb monumentiviT. xevs hklaven, de es mkvlelo-
ba gaalmasebulia siyvarulis kalTaze.
me XIX sauk. qarTul mwerlobaSi, ar arsebobs meore poeti,
romelsac aseTi simZafriT hqondes erosi awerili, mTeli misi
pirvelyofilobiT da stiqiurobiT.
nuravis eCveneba aq is Cveulebrivi romanebis fabula,
romelic mimzidvelobisTvis aris navaraudevi. ara, aq qalis
saxiT aris ara-Cveulebrivi Sexorceba yovelive imisi, rac mis
gmirebs gaaCniaT Rrma, maRali da dauTmobeli. aq marto sqesob-
rivi siyvaruli ar aris. aq sakuTari meobis mwvervalia, yvela
im intimur saidumloebaTa koncentracia, romelnic adamianis
fasdaudebel saunjes Seadgenen. mitom aris, rom yazbegis Se-
moqmedebaSi es siyvaruli raRac saSinelia, mozRvavebuli la-
va. aq TviT xevis pirvel-yofil sulis gamoCenaa da ganwiruli
TviTmkvleloba. sainteresoa TviT siyvarulic yazbegis Semo-
qmedebaSi. saerTod cxadia, rom am grZnobis meufeba yovelT-
vis didi iyo, magram misi Sinaarsi epoqisa da xalxis TvisebebiT
ganisazRvreboda. yazbegis pirovnebebsac uyvarT, magram aris
am siyvarulSi niSandoblivi da kerZo. erosi aq Temis wiaRidan
iSvis da igi erTgvarad gansazRvrulic aris Temis tradicie-
bis batonobiT. magram miaqcieT yuradReba, rom es batonoba ara
vrceldeba pirovnebis sulis fesvebze, individualoba mainc ar
aris Sededebuli.
64
ra uyoT, rom es TiTqos Zveli Cveulebebia, pirvel-yofilo-
bis Zlieri cemiT. samagierod aqve aris indiidualobis gamax-
vileba da navardi.
Zvelad pirovneba sazogadoebas ewireboda mTeli sicocx-
liT. aseTi iyo im drouli gageba. magram yazbegi imisTvis mis-
tiris mis Tval-win momakvdav Temis daSlas, rom aq eguleba
pirovnebisaTvis Zvirfasi piroba. is Tavisufleba, romelic xevSi
iyo primitiul formiT mocemuli, dResac saZiebelia brwyinvale
kulturis da civilizaciis qveynebSi. Tavisufleba, grZnobiT
avsiloba da dandoba, es Tvisebebi axasiaTeben yazbegis gmirebs,
romelnic Tavis Sesakrebs siyvarulSi hpouloben. es siyvaru-
li al. yazbegis SemoqmedebaSi xorcielia. mis gmirebs sxeuli
uyvarT. sulieri silamaze dramis procesSi iSleba igi Semdegi
etapia, Torem grZnobiT Sepyroba, fizikur saTavedan modis.
magram es xorcieli siyvaruli imas ki ar hgulisxmobs, rom su-
lieri silamaze arafrad miaCniaT, ara. isini sulier silamazes
arc ki eZeben. apriorulad arian darwmunebulni, rom es sila-
maze xevSi mocemulia Tavis-Tavad. sulieri silamaze iq aris
saZiebeli, sadac pirovneba aTreulia, meqanizmad gadaqceuli
da garemoebiT galesili, kuTxe gacveTili. suls civilizacia
hklavs, da materias amtkicebs aq ibadeba sevda dakargul sulis
gamo, da misi Ziebac mxolod civilizaciis wiaRSi SeiZleba. xev-
Si ki, sadac damoukidebeli kultura iyo, asketuri TviT Caxed-
va da ganwmenda, iq saZiebeli iyo fizikuri silamaze, da yazbegis
gmirebic am sxeuls ewirebian. Tanac: sulis primati qristia-
nobis Seqmnilia, magram rogorc qristianoba, ise sulis pirve-
lobac, darCa oficialobis sferoSi, da sicocxle ki kvlav ev-
leba sxeuls. silamaze-sxeulidan wasuli abstraqciaa da bevric
rom veswrafoT suls, adamianisTvis mainc Znelia SexebiTi sai-
dumloebis daTmoba. silamaze ki, marTla rom SexebiTi saidum-
loebaa. dim. karmazovi ambobs:
„sazarelia is, rom silamaze aris ara mxolod saSineli, ara-
med saidumlo saganic. RmerTi eSmaks ebrZvis, saomari veli ki –
xalxis gulebia“-o. da aramc Tu dostoevskis, bevrsa stanjavda
madonas da afroditas idea, magram yazbegi maT ricxvs mainc ar
ekuTvnis. yazbegi ara fiqrobs. misTvis silamazis sakiTxi dialeq-
tikis sagnad ar qceula arasodes. aq mxolod emociebia, amoTqma
uangariSo, da siSmage, yvelafris gadamlaxavi da gadamtani.
65
aris erTi momentic al. yazbegis SemoqmedebaSi, sadac erT-
maneTs upirispirdebian „Zveli“ da “axali“. am dapirispirebaSi
SegviZlian amovikiTxoT igive azrovneba, romelic dRes ara-
Cveulebrivad iSleba kulturisa da civilizaciis dapirispire-
bis saxiT.
al. yazbegis „xevi“ (anu igive saqarTvelo, v.k.) misive azriT
aris udidesi kulturis matarebeli, sadac miTosi cocxalia, da
Semoqmedi suli hqmnis sicocxlis uRrmes da imanentur stils.
al. yazbegi CqrolviT ucqeris istoriis mimqral siSoreebs
da iq hxedavs im adamianur didebas, romelic ZalovnebiT bune-
basac ki aRemateboda.
„samebis taZari... aSenebuli Tlilis qviT... romlisTvisac
jer bunebas Semouvlia magari kldis kedeli da mere, zogierTs
adgilebSi kacis xels kidev ufro Seumagrebia“.
– „pirvelsave Sexedvazed kaci gancvifrebaSi modis da neba-
unebliv Tavis Tavs ekiTxeba: saidan moutaniaT am Cinebulis Se-
nobisTvis masala. an riTi mouzidniaT?
– sakmaoa am Senobis naxva, rom kacma gaigos, ra SeuZlian
xalxis SeerTebuls Zalas da amaRlebuls sulier mdgomareobas.
taZris kedelSi mxolod erT adgils Catanebulia marmarilos
qva, romelzedac qarsa da niaRvrs jer ver mouswria sruliad
amoeSala zed-warwera da mwignobars kidev SeuZlian gaarCi-
os sityvebi „...xari loma...mwyemsi Tevdore“... es ori saxelia,
romelTac ueWvelia, didi Rvawli miuZRodaT am xevis warsulis
didebis aSenebazed“... es patara nawyveti sruliad sakmarisia,
rom warmovidginoT is msofl-mxedveloba, romelic aRelveb-
da da kvlav afiqrebda Cvens mwerals. aqa sCans is didi mowiwe-
ba, romliTac epyroboda „xevis“ Taviseburobas, sadac namdvili
kultura, anu momwifebul sulis gamocxadeba TviT pirutyvis
pativiscemasac ki avalebda.
„loma xari“ amoWrili marmariloze, marTla rom miTolo-
giaa, didi momavlis Rrma simbiliurobiT savse.
ai es aris aleqsandre yazbegisTvis kultura. SeiZleba bevrs
„velurobad“ eCvenebodes, magram es „veluroba“ Tavisi Sinagani
amaRlebiT xSirada hgrexavs Tanamedrove „civilizaciis“ ga-
daSenebul sxeuls xolo is e.w. „civilizacia“, romelic SemoeW-
ra al. yazbegis aRTqmis qveyanas, iyo mxolod Semomqmed ener-
66
giis momakvdinebeli, mxolod da mxolod gamoyenebiTi aparati,
adamianis manqanad gadamqcevi da garegnulad brWyviala.
aq Semoqmedebis nacvlad muSaoba aris, adamianobis magier
praqtikuli daintereseba psiqologiis adgilas-statistika
da yvelgan angariSi, angareba da „oqros verZi“ yovelgvar mi-
Tologiis gareSe ase esmis al. yazbegs „Zvelisa“ da „axlis“ So-
ris arsebuli gansxvaveba, da rom ufro naTeli gaxados am an-
tipodebis ideuri Tu moraluri Rirebuleba, kidev erT moments
gadaSlis: es aris danaSauli da sasjeli. SeiZleba iTqvas, rom
samarTalSi yvelaze metada sCans adamianis kultura.
oficialur-policiuri ruseTi modioda rogorc didi
„kulturiT“ damZimebuli, namdvilad ki kultura mounelebeli
da barbarosi yazbegis azriT maT Semoitanes moraluri gaxr-
wna, riTac bevri dasneulda. maT xelSi adamiani geometriuli
sxeuli iyo, da arc undodaT da verc xedavdnen adamianis Sina-
gan qveyanas iq sindisi yazbegis sityviT, „daqiravebulic“ ki
ar hqondaT. sul sxva iyo Temi. aq sasoebaa, SiSia Secdomisa, aq
damnaSave saflavTan laparakobs da msajulebic „RvTis piriT“
ekiTxebian.
naTqvami aSkaravdeba Semdegi dapirispirebiT, ris msgavsi
magaliTebic yazbegis nawerebSi bevria. „moZRvarSi“: onofres
70 w. kacs, mRvdels, mkvleloba daabrales qalisa, mayvalasi.
„didi xani iyo, rac moxuci cixeSi daeWiraT, rac ganuwyvetliv
masTan gamomZiebelni dadiodnen da aTasis kiTxvebiT Tavs abez-
rebdnen“... sasamarTloSi ki onofres gamoucxades: – „aeyaros
Rirseba, pativi, da ocda oTxi wliT gaigzavnos katorgaSi“...
aseTi iyo axali samarTali. magram, naxeT imav „moZRvarSi“ ro-
gor asamarTlebs Temi namdvil damnaSaves.
– „Tems rom gaZlierebuli enaxe, gautexeli, Tavmouxreli,
hai hai rom giCvenebda Zalasa: moggrexda da mogtexavda. mag-
ram exla xels ar gaxlebs, magram TemobaSic ver migiRebs...
wadi icxovre sadac ginda, rogorc ginda“... yazbegi am or
gasamarTlebas ar upirispirebs, magram aSkaraa, rom aqac da-
pirispireba aris nagulisxmevi, da albad darwmunebulic iyo,
rom mkiTxvelisTvis man aSkarad gaxada is, rac ase Zalumad
swamda da atirebda. es axali samarTali idgamda fexs. mTeli
es gmirTa wyeba, romelnic itanjebian umizezod, isjebian uda-
67
naSaulod, am „axali droebis“ gamofenilni arian, isini Cven
gvizidaven ZarRvebiT Tvalebidan gvixsnian bists, da sul axlo
misulebi, acrili TvalebiT vxedavT im yoveli ujredis cieb-
cxelebas, romelic stanjavda Cvens mwerals. aq esTetika ki
ara, aq tanjvisa da gamZleobis saSineli fantastikaa.
es „Zvelisa“ da „axlis“ dapirispireba moklebulia kerZo
xasiaTs, marTalia, konkretulad ruseTi hlaxavs Temis siwmin-
des, magram ruseTi mxolod zogadi movlenis kerZo saxea. al.
yazbegi imaze ki ar swuxs mxolod, rom ruseTi anadgurebs
saqarTvelos xevis saxiT, aramed imas, rom xevi iSleboda raRac
axal ZaliT, da am daSlas hqonda fataluri xasiaTi. mas ar
swamda es „axali“. igi SiSiT ucqeroda mis simSrales, da adre
hqonda gamotanili sabralmdebo ganaCeni. da rom es asea, Semde-
gi amonawerebidana sCans: – „ar gaiara ramdenime xanma, rom ori
viRaca kaci, wverianebi da Stackurs tanisamosSi, modiodnen
Cemken.“ imaT rusuli ar icodnen da frangulad ekiTxebodnen
erTmaneTs, „rogor unda vkiTxoT, matyls sada hyidian.“-o.
„me vlaparakobdi fransiuls, gulma veRar gamiZlo da
amisTvis upasuxe... warmoidgineT imaTi gaStereba, rodesac
raRaca ucnaur da velur mTeb Soris, sadac imaTi Sexedulo-
biT barbarosebi scxovroben, romelTac aTze meti Tvlac ki ar
ician, erTbaSad ubralo mecxvare, ubralo mTis kaci fran-
siulad elaparakeba! – eh!... qarTvelebi ra? azielebi, „busur-
manebi“ arian! magaT ra ician estetiuri grZnobisa!... eg Cven-
Tvis, evropieli xalxisTvis unda moviyvanoT... antepreniorma
gaiRima, romlisTvisac sul erTi iyo, evropielebs gahkreWda
Tu azielebs, oRondac aris fuli eZliaT“. kidev: – „gamoCndnen
ganaTlebulni evropielni“, romelTac moisurves Sebma „aziurs
gaunaTleblobasTan“, da radgan am brZolisTvis saSualeba iyo
saWiro, es saSualebac advilad aRmoaCines. saerTo siRaribisa
da gaWirvebis dros, sesxad misces antrepeniors eqvsi-aTas
Tumnamdis, Tumca Zalian kargad icodnen, rom am fuls veRara-
vin gadaaxvevinebda, radganac am batons sul aqeT ara gaaCnda-ra.
magram gana eqvsi aTasi Tumani iq saxsenebelia, sadac evropiuli
ganaTlebis da estetiuri grZnobis gavrceleba undaT aziursa,
velursa da briyvs xalxSi? rasakvirvelia rom ara“... am amona-
werebidan ukve aSkaraa, Tu ra prizmiT ucqeroda Semoseul
„siaxles“ Tu „civilizacias“ , romelic ar miiRo ideiurad ki
68
ara mxolod, praqtikuladac. es uaryofa al. yazbegma Semoq-
medebidan cxovrebaSi gadmoitana, da erT dros didi salone-
bis brwyinvale kavaleri, gauzogveli dardimandi, cxovrebis
parizuli gamaxvilebiT mimRebi, gamoexvia xevur yisinaSi, da
Seudga mTas rogorc morigi mwyemsi, Semdeg sarqlad amorCeuli.
mxolod iSviaTad Tu alaparakdeboda mTaSi frangulad, tu-
ristebTan Sexvedris dros, sadac faruli ironiiT abaTileb-
da am „ganaTlebulebs“.
al. yazbegma sruli SegnebiT auqcia gza am „ganaTlebas“ , da
miaSura im xalxs, romelic „piri-mzes“ loculobda, is xalxi ar-
Cia, sadac „vaJai naCexi sjobian“ da ixeCebian Tavisuflebisa da
marTal vaJkacobisaTvis.
II
vnaxoT exla al. yazbegis Semoqmedebis procesi. metad sain-
teresoa, Tu ra gziT iqmnebodnen is gmirTa portretebi, rome-
lic al. yazbegs didi eqspresiiTa aqvs dawerili. rogori iyo es
procesi, stiqiuri, afeqtiuri Tavis-Tavadi Tu Rrmad-mofiqre-
buli, winaswar gazomili da naturalur-zed-miwevniTi? unda
iTqvas, rom al. yazbegis SemoqmedebiTi procesi stiqiuric iyo
da mofiqrebulic, iseve, rogorc sazogadod yvela didi Semo-
qmedeba. hegeli Tavis dros icinoda kidec im Tvisebebis gamo,
romelT mixedviTac homirosis poemis damwers Turme ar esmoda
rasa swerda. es „ze STagoneba“ dRes uaryofilia did Semoqmed-
Ta mravali CvenebiT, da rCeba mxolod iseTi STagoneba, romel-
sac sinamdvile iZleva, didi dakvirveba da grZnobaTa Zlieri
koncentracia. – „artisti bevrs unda ukvirdebodes, – ambobs
hegeli, masSi unda mwifdebodes da viTardebodes didi grZnoba-
ni, man bevri unda ganicados, rom Tavis SemoqmedebaSi gadaxsnas
sicocxlis saidumloeba“-o. da rodesac ukvirdebiT al. yazbe-
gis pirovnul cxovrebas da Semoqmedebas, Cven vxedavT rom maT
Soris arsebobs uRrmesi kavSiri. misi Semoqmedeba nawilobrivad
avtobiografiuli xasiaTisaa, nawilobrivad ki maxlobel pirTa
portretebis da maTi ambebis mxatvrobaa. rasakvirvelia, arc av-
tobiografia unda iqmnes gagebuli qronikul aRweris saxiT, da
arc maxlobelTa daxatva-rogorc sityva-sityviTi portreti aq
aris bevri iseTi xazi, romelic mxolod warmodgeniT aris Seqm-
69
nili, da cocxal modelebsac sakuTari fantaziiT arTulebs da
asxvaferebs.
avtobiografiuli xasiaTisa arian: „cxovrebis Carxi“, „gan-
kicxuli“ da „namwyemsaris mogoneba“.
am nawarmoebSi aRwerilia sakuTari cxovrebis epizodebi,
studentobis, mecxvareobis da TbilisSi yofnis periodebidan.
zemod gvqonda moxsenebuli, rom „cxovrebis Carxi“ aris „Cveni
qveynis bomondis“ gagrZeleba; orives Sinasaxi ki is werilia,
romelic al. yazbegma moswera dedas moskovidan, sadac lapara-
kia kruglik. qalze.
lidia – es igive kruglikovis qalia;
svetlicki – grafi, qalis mama;
Teimurazi ki TviT al. yazbegi
„namwyemsaris mogoneba“ xom SeiZleba pirdapir qronikad
CaiTvalos, radgan aq arc saxelebia Secvlili.
simona gigauri, delakrua-namdvili saxelebia, da TviT av-
toric pirvel piriT rom laparakobs, manera ki ar aris, aramed
Tavis Tav-gadasavals gviambobs:
– „Cemi sityvebi did-xans amkobdnen Zaugis aristokratT
sastumroebs da erTi meores RimiliT gadascemda im SemTxvevas,
Tu Reneralis Svils rogor aeRo joxi xelSi da cxvrebs
dasdevda“...
rac Seexeba „gankicxuls“, aqac avtori levanis piriT
laparakobs sakuTar Tavgadasavalze, mxolod aq gadasxvafe-
rebulia gmirTa saxelebic da TviT dramis xasiaTic. magram
es mainc ver SegviSlis xels, rom xelovnurad Seqmnil niRa-
bebs iqiT TviT avtoris drama davinaxoT da is pirebi, visac am
dramasTan raime kavSiri hqonda.
giote ityoda, rom „mTeli Cemi nawarmoebni, Cemi cxovrebis
didi aRsarebis nawyvetebia“-o. da „gankicxulSiac „al. yazbegis
erTi romaniuli Tav-gadasavalia moTxrobili.
Tu CaukvirdebiT al. yazbegis dRemde arsebul biografia-
mogonebebs, ise gamodis, rom al. yazbegs siyvaruli ar ganuc-
dia, da erTi SemTxveva moskovSi, graf kruglikovis qalisadmi
trfialic, Turme ostaturad mogonili tyuili yofila, dedi-
sagan fulebis misaRebad. Semdeg iyo mecxvared, msaxiobad, da-
iwyo mwerloba, „SeiSala“ da gardaicvala. TiTqos al. yazbegi
adamiani ki ar iyo, aramed raRac manqana, romelsac siyvaruli ar
mohgonebia.
70
am mxriv warmoebulma muSaobam ki bevri ram gamoarkvia, da
dRes gveZleva saSualeba vsTqvaT, rom „gankicxulis“ ambavi
aris avtobiografiuli fragmenti, nawarmoebi, savse pirovnu-
li gancdebiT, mxolod xelovnur nawarmoebad gadaqcevisaTvis
nafenobis da Sefardebis procesebiT Sevsebuli. igi xom qroni-
kiori ar iyo, rom sityva-sityviT aewera esa Tu is ambavi. igi
mraval xerxsa xmarobda rogorc mxatvari da iZleoda narev sa-
xeebs, narev ambebs, rogorc erT mTlianobas.
„gankicxulis“ erTi gmirTagani, porfiruSka, dawerili yo-
fila cocxali modelis mixedviT, da es ukanaskneli yofila
porfire bar-Svili.
xolo sofios portretis dasawerad, al. yazbegs modelad
auRia elisabed yazbegi, al. yazbegis cru avtorobis pirveli
mqadagebeli.
amis Sesaxeb aseTi cnobebi gvaqvs Sekrebili:
bibo yazbegis qali, nino TarxniSvilisa mwers:
– „aleqsandre yazbegs hyvarebia Tavisi naTesavi qali. amis
gamo sandros mTeli naTesaoba aumxedrda da qalis SerTvis neba
ar misces. es qali Semdeg SeirTo porfire bar-Svilma.
es Tavisi romani man wignad gamosca „gankicxulis“ saTa-
uriT. amas rogorc yvela naTesavebi miambobdnen, ise Cemi biZa
niko amirejibi“...
xolo i. RuduSauri iwereba: – „elisabedi misive Txzule-
baSi xsendeba“-o. da Tu moigonebT im adgils „gankicxulidan“,
sadac naTqvamia: „faitoniT viRacani gviaxlovdebodnen; ro-
desac Cven gagviswordnen, faitoni Sesdga da aSkarad gavigone:
– „Влюбленная парочка!... am momentis Sesaxeb igiv i. RuduSau-
ri iwereba, rom es elisabedi yofila, romelic „romelRac baR-
Si al. yazbegs SeeniSna s. gabaSvilTan“-o da sx...
albad al. yazbegisagan ecodineboda iagor RuduSaurs ase
dawvrilebiT, rogorc maxlobelsa Tu megobars. aseTive cnobe-
bi momca moxeve giorgi TofaZem. sCans rom simarTle unda iyves,
rodesac sul sxvadasxva pirni erTsa da imave cnobebs iZlevi-
an. xolo eWvis SetanisTvis sakmao safuZveli ara rCeba, radgan
auarebeli cnobebia Cvens gankargulebaSi, romelT mixedviTac
irkveva, rom analogiuri gziT hqmniden da hqmnian Tavis per-
sonaJebs iseTi mwerlebi, rog. gete, floberi, balzaki, e. zola,
Spilhageni, vagneri, tolstoi, dostoevski da sxvani mravalni.
71
ise rom zemo-xsenebuli sami nawarmoebi avtobiografiuli
xasiaTisani arian.
xolo rac Seexeba danarCen nawarmoebT unda iTqvas, rom ese-
nic savse arian cocxal adamianTa portretebiT. rogorc gamo-
varkvieT, al. yazbegis gmirTa mTeli wyeba, amave saxelobiTac
ki arsebulan xevSi, da Cveni mwerlis personaJebis originalebi
isini yofilan. mag. elguja igi imave saxeliT yofila cnobili
mecxvare, romelsac didi gmiroba gamouCenia, rogorc Tavisuf-
lebisaTvis mebrZols. misi saxeli dResac cocxalia xevSi, da
Congurze dResac damRerian:
***
metad saintereso cnobaa darCenili, rom `elguja~ `droeba-
Si~ rom ibeWdeboda, Tavdeboda iq, sadac yazaxebi `naRvaravTan~
daesxmian elgujas da mis amxanagebs. asoT-amwyobebs uari uTq-
vamT awyobaze: “elgujas jer ar mogakvlevinebT”-o, da al. yaz-
begsac moTxroba gaugrZelebia am cnobaSi is aris saintereso,
rom morigi mkiTxvelic ki Rrmad ganimsWvaleba moTxrobis gmir-
Tadmi simpatiebiT. masSic ki ibadeba erTgvari rwmena gmiris
realobisa. es ki imis damamtkicebelia, rom avtorma metad didi
grZnoba Seitana nawarmoebSi, imdenad didi, rom Sehqmna mxat-
vruli xiluloba. da rom TviT al. yazbegs ar hqonoda Tavis
gmirTa warmodgenis sinaTle, rom gmirTa tanjva da mRelvareba
jer TviT ar ganecada, igi ver Sehqmnida iseT saxes, romelsac
asoT-amwyobi sasikvdilod ar gaimetebda. da al. yazbegis Semo-
qmedebiTi procesi swored mitom aris saintereso, rom aqa sCans
is awyvetili da miusafari suli, romelic yvela did Semomqmeds
awvalebs da amaRlebs.
advilad SesaZlebelia, rom al. yazbegi cremlsac ki Rvri-
da, rodesac swerda wamebis adgilebs. `gamiSviT davitiro Cemi
mkvdrebio~ rom ambobs Tavis elgujebis Sesaxeb, es ar aris
umniSvnelo fraza. da cxviloelis mowmobac, rom al. yazbegi
`abuzuli~ dadioda `gul- CaTxrobilio~, imitom rom misi Se-
moqmedebiTi Tvalebi sul mudam im adgils misciebodnen, `sadac
Zala da simarTle erTmaneTs Sehbmodnen da brZolis msxver-
plni zogi gul-aRma, zogi pirqve, Sesazarad damaxinjebulni,
eyarnen~. al. yazbegi sul am saxeebiT dadioda, TavSi sul mudam
es Sesazari suraTebi utrialebda, TiTonac am dramis monawile
iyo, da yovlad warmoudgenelia, rom yvela amas ar CaeTxro misi
guli da mgloviaris aCrdiliviT ar earna.
`gendeli tiroda, roca hqmnida Tavis oratorias `mesias~-o.
74
`tekerei damwuxrebulia elene pendennisis sikvdiliT da
tiris~-o.
`roca klaistma daamTavra `pentezilia~, cremliT avsili
mivida Tavis megobar pfeilTan da daikvnesa: `is mokvda-o~.
msgavsi magaliTebis moyvana mravlad SeiZleboda, magram
kmara. amiTac aSkara hxdeba, Tu rogoria esTetiuri Wvreta, da
am procesSi ra Tav-daviwyebamde midis Semomqmedi. misTvis TiT-
qos ikargeba sazRvari moCvenebisa da sinamdvilis Soris. aseve
iyo al. yazbegic, vizionerobamde misuli, da Tavis gmirTa iare-
biT, TviTonac sulis stigmatebiT Sepyrobili.
magram al. yazbegi marto gmirTa siaxloves ki ar ganicdis,
ufro Sors midis da maTi garemoc STamagonebelad moqmedobs.
esec damaxasiaTebelia sazogadod SemoqmedisaTvis, xolo al.
yazbegis SemoqmedebiTi procesSi, amas cota Taviseburi xasiaTi
aqvs. es Taviseburoba aixsneba im iSviaTi cxovrebiT, romliTac
icxovra Cvenma mweralma. al. yazbegi, rogorc viciT, Svidi wlis
ganmavlobaSi mwyemsi iyo, da mecxvaruli cxovreba ki, kabinetur
mwerlobisaTvis xelis Semwyobi piroba ar aris. magram STabe-
Wdileba, warmodgena, agzneba, es yvelaferi SeeZlo ganecada, da
es gancdebi mexsierebaSi Seenaxa. aki swers kidec mecxvare svimon
CekiaSvils:
– `RmerTo, raodeni grZnoba iRviZebda maSin, raodeni su-
raTebi ixateboda TavSi?!.
`bevrs saRamos momagondeba CeCnis mindvrebi, gaCaRebuli
cecxli, romelsac gars Semosxdomian mwyemsebi...
Tu Cems nawerebs hkiTxulobs vinme, Tu hpoulobs imaSi
rasme gulis gasarTobs, Tu ara swyindeba da bolomde Cadis,
yvela amis mizezi Cemi warsulia, Cemi mecxvareoba da TqvenTan
cxovreba Svidi wlis ganmavlobaSi, romelmac erTi da igive
gvagrZnobina, erTi da igive kvnesiT daakvnesa Cveni guli, erTi
da igive mizani dagvanaxva~...
zemoTac movixsenie, rom al. azbegis namdvili Semoqmedeba
iq swarmoebda, mTaSi, iq axdenda Tu SeiZleba ase iTqvas Semoq-
medebiTi eqsperimentebs, iq ivseboda bunebis sidiadiT da war-
moidgineT, naturas hxatavda kidec
metad sainteresoa es momenti, da vnaxoT, ras mogviTxroben
al. yazbegis naamxanagari mwyemsebi am momentis Sesaxeb.
75
moxeve fido RuduSaurma gadmogvca Semdegi: – `erT zam-
Tars namgalebad viyaviT sunJSi, Tergis olqSi. Cven erTad mog-
vixda xevSi dabruneba. rodesac movediT saCvenoSi, cxvari Tav
TavianT mTebSi waviyvaneT. aleqsandre yazbegi Tavisi cxvriT
wavida ToTis mTaze. davarCieT cxvari, davTvaleT da aRmoCnda,
rom cxvari gvaklia. mama-Cemma giorgi RuduSaurma, damavala wav-
suliyav ToTis mTaSi da gamego, aleqsandres cxvarSi Tu ar iyo
narevi. SuadRe TiTqmis axlovdeboda rom mivaRwie im adgils,
sadac aleqsandres cxvari hyavdaAsaZovrad, da ra davinaxe? cxva-
ri qvemoTa sZovs, aleqsandre zemoT asula, sdgas gancalkeve-
biT da gahyurebs Txebs, romelnic maRla asulan kldianebSi,
dahxtian, kldidan kldeze, laRoben; ZaRlebi iyefebian, ar miS-
veben me mainc mivdivar da uyviri: mecxore, mecxore... magram
aleqsandre imdenad gatacebulia, rom ar esmis arc Cemi Zaxili
da arc ZaRlebis yefa. me mainc ar Sevepue ZaRlebs da mivedi san-
drosTan. is ucbad motrialda da gaCerda. mimipatiJa. mkiTxa,
visi xaro.
– yarajeT giorgisao-upasuxe. sandros wigni da zed bev-
ri dawerili qaRaldebi da naxatebi eWira. aiRo yvela erTad,
da-keca da Caawyo CanTaSi~-o. didebuli suraTia. kldianebSi,
aristokrati mecxvare ucqeris gatacebiT Txebis navards da
aswers Tu hxatavs am sanaxaobas. cxvari aRar axsovs. metad da-
marwmunebelia am ambis sinamdvile. aba naxeT `mamis mkvlelSi~
Semdegi suraTi: –`marTla Tav-damaviwyebels suraTs warmoad-
genda es jixvi, gadmozneqili maRla platoze, TiTqos qvidan
gamoWrili da SeerTebuli am kldes, romlis rqebic, daferili
ukanaskneli mzis sxivebiT, ise aSkarad ixateboda cis-kidurze...
erTbaSad moisma stvenis msgavsi frutuni da nadiri erTbaSad
datrialda. kobamac miixeda iqiT, da dainaxa iseTive galaRe-
buli xari, rogoric idga kldis wverzed. is modioda meore
jixvisaken wynarad, darwmunebuli Tavis upiratesobaSi da Ta-
vis qneviT, TiTqos muqaras sTxovda. imis iqidan gamoCndnen ram-
denime Txa da wali, romlebic Sesdgnen da dauwyes yureba am ors
metoqe xars, romelTac, ueWvelia Tavis gamoCena undodaT nazi
qmnilebis winaSe.
kldezed myofi xar laRic wamoubrunda, daifrutuna da
wynarisave siaruliT, Tavis qneviT gaswia momavlisken. rode-
sac isini miaxovdnen erTmaneTs ramdenime nabijzed, Sesdgnen,
76
dauwyes erTmaneTs mrisxaned yureba, da fexebiT miwas cema.
rogorc etyobodaT, isini aniSnebdnen erTmaneTs, ara sTanx-
mdebodnen da ra ver dahyabuldnen erTnameTs, gaeqannen, rqebiT
daejaxnen. amis Semdeg eseni awvebodnen erTmaneTs radenime xani
ise Zlierad, rom gatenili ZarRvebi lamis askdebodaT, magram
verc erTma ver sZlia, ver daaxevina ukan.
bolos isini ganSordnen erTmaneTs, erTi maTgani wavida
xtunaobiT, mivida zed kldis pirzed, gamobrunda, gaibowka fe-
xebi, gamagrda da moiRera kiseri; meore jixvi ki zevidan moeqca,
Sedga ukana fexebzed, wamovida ise da rac Zali da Rone hqonda,
daeca rqebiT kldis pirad myofs jixvs rqebzed. masukan qvevi-
Ti gamoscvala zeviTma, da es dadga amave gvarad kldis napiras
da pirveli ki Setotda da daeca. yoveli imaTi Setakeba, yoveli
imaTi rqebis moxvedra erTmaneTs iseTs xmas gamoiRebda, TiTqos
ramdenime Tofi erTad gavardao. RmerTsac nu eqmna rom qveiTs
eRalatna zeviTisaTvis: gamoscloda im dros, rodesac meore
modioda, Torem imas aRara ixsnida-ra, ramdenime asi saJenis si-
maRlidan gadavardnils, suli aRar dahyveboda xevamdin. magram
darwmunebuli qveiTis uRalatobas, modioda es SnoebiT savse
pirutyvi da mxolod mazeda hfiqrobda, rom ramdenadac SeiZle-
boda, Zalzed daekra.
walebi da Txebi ki, TavianTis eSmakuris simkvrcxliT dax-
todnen imaT axlos, TiTqos amiT undodaT metad waeqezebinaT
mebrZolni, romlebis qcevac ase moswondaT~...
es amodena adgili ganzrax amovwere, rom, jer erTi, meCvene-
bina fido RuduSauris gadmocemis da am suraTis igiveoba, da
Semdeg, meCvenebina mkiTxvelisTvis, rom aseTi detalebis aRwera
zepirad, unaxavad, yovlad warmoudgenelia am suraTis damwers,
rogorc mxatvars, Tval-win unda hqonoda natura, rom aseTi
zed-miwevniT aRebeWda rogorc suraTis mTliani kompozicia,
agreTve is mniSvnelovani wvrilmanebi, romelnic am suraTs did
plastiurobas aZleven.
al. yazbegs es suraTi adgilobriv aqvs dawerili. amiT imis
Tqma ki ar minda, rom `mamis mkvlels~ iq mTlianad swerda, ara-
med is, rasac dostoevski ambobs erT werilSi: –`me...scenas ma-
Sinve Caviwer xolme ise, rogorc igi meCvena pirvelad, da mixari-
an. magram Semdeg, mTeli Tveebi Tu weli vamuSaveb, ramdenjerme
77
STavigonebi (radgan miyvars es scena) da ramdenjerme an miuma-
teb an gamovakleb rames~-o.
da rom aleqsandreyazbegi `cxorSi~ swerda, amis cnobebi bev-
ri aris, mis TanamedroveTa da `namgalebisgan~ gadmocemuli.
moxucma moxevem, koba yamaraulma miambo, rom `namgalebad~
viyaviT Tergis olqSi, sof. maxanurSi. sandro cxvars rom gaS-
lida farexidan, dajdeboda da swerda gamudmebiT, vidre cxori
ar dabrundeboda, e.i. dabindebamdis~-o.
daviT RuduSaurma gadmomca mamis mier naambobi Semdegi am-
bavi, rasac adsturebs aleqsandre yazbegis drois namwyemsari,
zemo-xsenebuli fido RuduSauri:
– `Tergis olqSi cxvari gveyena. petre gujaraSvili, sandro
yazbegis mwyemsi, SemogvCioda xolme: Cemma xazeinma moiyvana
daTvi da arc Cven gvaZlevs mosvenebas da arc ZaRlebsao. Teoze
daabamda xolme sandro daTvs, ZaRlebi ecemodnen aqeT-iqiT da
idga gamudmebuli yefa. sandro ambobda: es imitom moviyvane, rom
ZaRlebi fxizlad iqnebian da nadiri cxvars veRar moudgebao~.
igive petre gujaraSvili uCioda Turme sandros: – `ucnauri
kacia sandroi. roca yaraulia xolme, farexSi Seitandis kar-
toxais sanTels, aanTebda da swerdao. qveyana mouvlia, Zriel
naswavls uZaxian, yvela enaze laparakobs da cxvarSic ar isve-
nebso~. amaze iakob RuduSaurs uTqvams:
– `raia gasakvirali, iZaxian, mTeli dRe-Rame swers saxlSi,
naCvevia da aqac, qalaq Rames ra gastexs, Tu ara swerao. kargi
xazeini gyavs xTis madlma, aramc Tu Seni, yvelas imedia, xev-
mTiul-gudamayris mecxvareebisTvisao~.
zemo-xsenebuli moxeveebi aseT suraTs agviweren:
– farexSi sanTeli SuaSi udgas. cxvari ki rkaliviT gars
Semortymuli, Suqs etaneba. pirvel rigebSi, cxvari wina fexebze
aris dabjenili, ukanidanac cxvari awveba. sandro SuaSi zis da
swers. `meore diliT dunia qaRaldebi gadmohqonda~-o.
am gadmocemebiT, mkafiod aris naxazi al. yazbegis litera-
turul gancdebis siZliere da Semoqmedebis procesis movar-
dnili, adidebuli xasiaTi.
aseTi eqspresiiT swerda imas, rac Seadgenda mis wamebas da
fiqrs, rac iwvevda masSi sulis saSinel stigmatebs, rac mas-
Si boboqrobda rogorc umZafresi dinamika da ramac TviT mis
Semoqmedebis process misca aseTive xasiaTi.
78
al. yazbegi aRviZebda im qariSxals, romlis qveSac, poet
tiutCevis sityviT, `qaosi irxeoda~.
***
aris raRac mimzidveli da damafiqrebeli, rom al. yazbegma
dastova daumTavrebel moTxrobaTa mTeli kari. veRar sTqva,
iqneb imitom, rom Zalian maRali toniT daiwyo Semoqmedeba, di-
di gamZafrebiT da energia aRar eyo? magram aq aRsna arc ki aris
saWiro. sjobs isev ise darCes es Semoqmedebis gvirabi, romelic
bneli piriT icqireba da fantastikas amravlebs.
***
dasasrul ibadeba kiTxva: yazbegi beletristia, poetia Tu
ra aris mwerlobaSi miRebuli terminebiT? me mgonia rom arc
erTis darqmeva ar SeiZleba. igi sazRvreb gadalaxuli mweralia.
misi Semoqmedeba aragviseburia: zoggan Rrma, zoggan Txeli, mag-
ram mainc awyvetili da mgminavi. igi Taviseburia, romelic yve-
lafers ganze stovebs da aCens mxolod didi saSinelebis erT
kunWuls, patara kunWuls, romelSic es didi saSineleba mokeci-
la da atrialebs sabediswero jaras. masze iCeCeba biografia-da-
viwyebul modgmis suli da istoriis mier dawyevlili nebis-yofa.
aleqsandre yazbegis Semoqmedeba imdenad aris ubeduro-
biT damZimebuli, rom arc ki SeiZleba estetiuri ganze gan-
dgoma-Sesafaseblad. TiTqos es raRac gaxurebul rkinis gaci-
ebasa hgavs, im rkinis, romliTac iSanTeboda xevis kunT-magari
da gamosuli tani.
vaxtang kotetiSvili
aleqsandre yazbegi da misi avtorobis sakiTxi
tfilisi 1925, gv. 80-135.
79
grigol kiknaZe
(1909-1974)
* ix. Frederick J. Hoffman, Freudianizm and the Literary Mind, New York, gv. 179-180.
** iqve. gv. 182.
*** 1912 wels kafka Sexvedria qaliSvils, romelic 1914 wlis aprilSi dauniS-
navs, ivlisSi ki uari uTqvams, 1916 wels ganuaxlebia mastamn urTierToba,
xolo 1917 wels, avadmyofobis sababiT, sabolood ganSorebia mas. hofmani,
iqve, gv. 181.
������������������������������������������������������������������������������
В. Н. Волошинов, Фрейдизм, критический очерк, М.-Л.,1937, стр.15.
89
ras iZleva vaJa-fSavelas piradi cxovreba misi biografia
iseTs, romelic SesaZlebelia froidistma Tavisi midgomis
gasamarTleblad gamoiyenos? SeiZleba iTqvas, rom vaJas biog-
rafiaSi aramc Tu ver vpoulobT froidizmisaTvis xelsayrel
monacemebs, aramed mTeli misi piradi cxovreba am Teoriis
calmxrivobis sawinaaRmdegod mimarTuli magaliTia.
vaJa-fSavelas bavSvobaSi araferi gvxvdeba iseTi, rac `fro-
idistul konfliqtebs~ gvagonebdes. Zalian didi pativiscemi-
Ta da siyvaruliT ixseniebs igi mamas. mama `danaSaulobisaTvis
sityviT sastikad Svilebis damsjeli, umisod Cveni toli da am-
xanagi iyoo~, – wers vaJa `Cem wuTisofelSi~; patara vaJa araer-
Txel gautacnia mamis `tkbil saubars~. erTob Tbilad igonebs
vaJa Tavis dedas, barbales da saerTod mSoblebTan urTierTo-
bas. 29 wlisa iyo vaJa, roca mSobleni gardaecvala da arsaidan
ara Cans, rom ramdenadme mainc daZabuli yofiliyos maTdami misi
damokidebuleba, piriqiT.
vaJas oTxi Zma hyavda da erTi da. maTi miwer-moweridan
Cans, rom isini erTimeorisaTvis aras iSurebdnen da saerTo
interesebiT cxovrobdnen. sazogadod aRsaniSnavia, rom vaJas
bavSvoba da xalgazrdoba metad xelmokle, magram sxvamxriv
jansaRi atmosferos pirobebSi mimdinareobda. ase rom, aravi-
Tari safuZveli ara gvaqvs vaJas ojaxur garemoSi veZioT Si-
nagani konfliqtebi da froidistuli kompleqsebi. sxva, fro-
idizmisaTvis Zalian sagulisxmo mxridan Tu SevamowmebT TviT
vaJas monacemebs, erTaderTi, ris Tqmac SesaZlebeli iqneba,
isaa, rom igi savsebiT normaluri vaJkaci iyo*. vaJa pirvelad 25
wlis asakSi irTavs qals da meored ki – daqvrivebidan wlinaxev-
ris Semdeg (1904). is iyo mama oTxi Svilisa, mas ar hqonda aravi-
Tari niSani saeWvo sqesobrivi TavSekavebisa, abstinencianis-
turi midrekilebisa. metic: jer kidev SemorCenilia cnobebi,
romlebic mis did mamakacur potenciaze mowmoben. amitom, arc-
* Aar aris ugulebelsayofi is SemTxvevva, romelsac s. mSveliZe gadmogvcems.
peterburgSi yofnisas vaJas erTxel quCaSi mimavali qali moswonebia. `aRar
miucia���������������������������������������������������������������������
��������������������������������������������������������������������
gza�����������������������������������������������������������������
����������������������������������������������������������������
da��������������������������������������������������������������
�������������������������������������������������������������
mosveneba����������������������������������������������������
. ��������������������������������������������������
bolos���������������������������������������������
��������������������������������������������
qals����������������������������������������
���������������������������������������
uTqvams��������������������������������
, ������������������������������
maS���������������������������
��������������������������
kargi���������������������
, �������������������
wamodi�������������
������������
CemTano�����
. va-
���
Jac gahyolia. Sin misvlisas unaxavs, ojaxi savsea: qalebi, bavSvebi, kacebi...
ukan veRar gamobrunebula, ar gamouSviaT. qals wauvlia xeli, miuyvania erT
kacTan������������������������������������������������������������������
�����������������������������������������������������������������
da���������������������������������������������������������������
��������������������������������������������������������������
uTqvams�������������������������������������������������������
: “����������������������������������������������������
predstavliaiu���������������������������������������
etago���������������������������������
��������������������������������������
��������������������������������
naxalao�������������������������
~. ����������������������
Zalian����������������
damcxao��������
���������������
, ������
– uTq-
vams vaJas, – magram raRas vizamdi? movixade bodiSio~ (s. yubaneiSvili, cxov-
reba vaJa-fSavelasi, 1961, gv. 131).
90
erTi formiT ar SeiZleba gaCndes vaJas `seqsualuri reputa-
ciis~ sakiTxi*.
iseTia vaJa-fSavelas yofiTi cxovrebis Sinaarsi da, ro-
gorc vxedavT, TavisTavad es Sinaarsi ar iZleva sakvebs fro-
idis TeoriisaTvis.
***
ueWvelia vaJafSavelas SemoqmedebiTi nayofiereba. gavix-
senoT, rom mas ar hqonda muSaobis elementaruli pirobebi; igi
umZimesi fizikuri SromiT arCenda Tavis mravalricxovan ojaxs;
is mowyvetil sofelSi cxovrobda, – erT ubadruk saxlSi, axla
rom samaradiso dacvisaTvis gangvikuTvnia; misi nawarmoebe-
bis beWdva mxolod redaqtor-gamomcemelTa neba survilze iyo
damokidebuli... roca amas gavixsenebT, kidev ufro gaizrdeba
mniSvneloba im faqtisa, rom am adamianma Cven dagvitova oTxas
ormocdaaTze meti leqsi, ocdaCvidmeti damTavrebuli poema,
asze meti moTxroba, Targmanebi da mozrdili tomi eTnografi-
uli, socialur-politikuri Tu kritikuli werilebisa. SeiZle-
ba iTqvas, rom produqciis siuxvis mxriv qarTvel mweralTa So-
ris vaJas veravin uswrebs. piriqiT, raodenobrivi TvalsazrisiT
Tu SevamowmebT viTarebas, davinaxavT, rom, – Tavisi sicocxlis
xangrZlivobasTan SefardeboiT, – vaJam yvelaze ufro vrceli
literaturuli memkvidreoba dagvitova. es imas mowmobs, rom
literaturuli moRvaweoba iyo vaJa-fSavelas arsebobis forma
da rom Sinaganad namdvili literaturuli cxovrebiT cxovrob-
da. magram aqvs Tu ara froidistuli ganxra am SemoqmedebiT
cxovrebas? esaa Cveni sakiTxi.
SeiZleba iTqvas, rom vaJa-fSavelas SemoqmedebaSi umniSvne-
lo adgili aqvs daTmobili sasiyvarulo da erotiul urTier-
Tobaze mimTiTebel epizodebs. vaJas poemaTa didi umravlesoba
sruliad Tavisufalia aseTi motivebisagan. mosalodneli ki iyo,
– Tu mwerali tradicias gahyveboda, – rom poemis siuJetSi ram-
denadme mainc mniSvnelovani momentis rols ikisrebda sasiyva-
rulo motivi**. mis poemaTa Soris mxolod erTi aris moTavsebu-
* vaJa-fSavela, TxzulebaTa sruli krebuli xuT tomad, 1964 w., V, gv. 439.
** vaJa-fSavela, TxzulebaTa sruli krebuli, t. V, werilebi – fSavlebis
Zveli samarTali da saojaxo wesebi~ (gv. 65) da `fSaveli dedakacis mdgomare-
oba da ideali fSauri poeziis gamoxatulebiT~ (gv. 81-88).
95
TavisTavad erosi, rogorc aseTi, Tavisi zomieri, poeturi,
vaJkacuri da amitom faqizi saxiT, rasakvirvelia, mocemulia
vaJas SemoqmedebaSi, kerZod, mis simRerebSi, magram amaze qvemoT.
Tematuri TvalsazrisiT ar aris ugulebelsayofi sakiTxi,
Tu rogor aris warmodgenili vaJa-fSavelas SemoqmedebaSi
colisa da qmris urTierToba. amTaviTve garkveulad unda iT-
qvas, rom `colis motivi~ vaJas nawerebSi Tavisufalia yovel-
gvari seqsualizebuli TvalTaxedvisagan. es motivi erTgvarad
TavnaCenia jer kidev `gogoTursa da afSinaSi~ da Semdgom `gve-
lis mWamelSi~ orive SemTxvevaSi es motivi daaxloebiT erTnair
planSi aris damuSavebuli: cxovrebis ukeTesi pirobebis Seqm-
nas moiTxovs mziaca da gogoTuris colic. ase rom, aq colisa
da qmris gansxvavebuli eTikuri donea naCvenebi. eTikuri Si-
naari aqvs agreTve `sisxlis Ziebis Semdeg striqonebs: `colis
qviTini ara mwams: – ubralo niav-Rvaria; maledve gamoidarebs,
raki dahberavs qaria~. es ar niSnavs, rom vaJam qals sazogadod
miuCina dabali adgili Tavis eTikur sferoSi. es rom ase ar ar-
is, Cans `stumar-maspinZlidan~, romelSic aRaza warmodgenilia,
rogorc joyolas Tanafardi da toli*.
aseve naTlad aris mocemuli vaJas SemoqmedebaSi qalis po-
etizirebis tendencia. pirdapir poeturi gvirgvini adgas qals,
roca vaJa ambobs: `qali gamodga qoxidan, Suqi gamohyva piriTa.
qali vamsgavse am drosa nams, vardze mbrwyinavs diliTa~. anda
`gamoCnda qali lamazi , Savis tansacmliT mosili, rogorac al-
va tanada, varskvlavi cidam moclili~. anda: `sul TavSi gogoc
vinme zis, turfa, lamazi ramao. Wkvidam aria stumari imis nis-
liviT Tmamao. wamodga qali fexzeda, – TiTqos ielva camao, –
haerSi gaikriala misma zariviT xmamao~. aseTi midgoma mraval-
gzis aris gamoxatuli vaJas poeziaSi da amitom ueWvelia, rom
qali aris Cveni mwerlis poeturi xilvisa da amaRlebuli daxa-
siaTebis sagani.
aqedan ukve esTetikuri TvalTaxedva mkvidrdeba da es uf-
ro cxadi xdeba maSin, roca vaJas mier mocemul bunebis xatSi
qali da misi silamaze CaerTvis, ase, magaliTad, vaJa ambobs: `mTe-
bi daTovna acivda, yinuli mosdevs gubesa. ra Saedreba am drosa
lamazi qalis ubesa?~. sxva SemTxvevaSicaa analogiuri suraTi:
1966 w.
114
hans-georg gadameri
(1900-2002)
116
arsebiTi siaxle maSin iCens Tavs, rodesac romantizmi da
Slaiermaxeri, tradiciis uwyvetobas (anu, istorizmis princips
– mTarg.), aRar ganixilaven yovelgvari hermenevtikuli midgomis
safuZvlad, ramdenadac isini TavianT midgomas universalobis
principze afuZnebdnen. xolo Slaiermaxeris uSualo winamor-
bedi, filologi fridrih asti* hermenevtikis amocanebs/miznebs
siRrmiseulad iazrebda, rodesac is moiTxovda, rom hermenev-
tikas Tanxmoba unda daemyarebina antikurobasa da qristianobas
Soris – axleburad ganWvretil antikurobasa da qristianul
tradicias Soris. GganmanaTleblobisagan gansxvavebiT es ukve
sruliad axali midgomaa, vinaidan aq saqme tardiciuli gadmo-
cemis avtoritetulobasa da kritikuli gonebis urTierTmi-
marTebas ki ar exeba, aramed tradiciis or elements Soris ur-
TierTmimarTebas, romlis mizania maTi morigeba/Serigeba.
me mgonia, rom amgvari swavleba antikurobisa da qristiano-
bis erTianobis Sesaxeb hermenevtikisaTvis Seicavs WeSmaritebis
moments, rac Slaiermaxerma da misma mimdevrebma usamarTlod
ukuagdes. fr. astma Tavis spekulaturi energiis Zalmosilebis
wyalobiT gagvafrTxila, rom istoriaSi warsuli gveZebna da
ara awmyos WeSmaritebani. am fonze ki Slaiermaxeris hermenev-
tikuli midgoma meTodologiur cdomilebas Seicavs.
yoveli marTlzomieri ganmarteba (Auslegung) unda moe-
ridos teqsts Tavs moaxvios sakuTari mignebebi (die Willkür der
Einfälle) da sakuTari SezRuduli saazrovno Cvevebi (Denkgewoh-
nheiten), ganmmarteblis mzera Tavad teqstis saganTa arsze (auf
die Sachen) unda iyos mimarTuli. teqstis saganTa arsis gaTva-
liswineba, cxadia, interpretatoris erTjeradi `marjve~ gada-
wyvetileba araa, aramed marTlac upirvelsi, mudmivi da sabo-
loo amocana. mniSvnelovania, rom mzera myarad da mudmivad
iyos mipyrobili teqstis saganTa arsze, rom amgvarad aviridoT
cdomilebani, romlebic ganmmartebels mudmivad xvdeba gzaze.
visac teqstis gageba unda, akeTebs monaxazs. is TavisTvis wi-
naswar moxazavs mTelis sazriss (den Sinn des Ganzen), rogorc ki
teqstSi pirvelive sazrisiseuli ram Cndeba. is ki Cndeba imitom,
rom teqsts gansazRvruli sazrisis molodinis (Erwartungen auf
125
roman ingardeni
(1893-1970)
konkretizacia da rekonstruqcia
143
TviTonac Rirebulebrivad neitraluri iyos, magram asaxul sa-
ganTa danarCen gansazRvrulobebTan ar iyos TanxmobaSi, magali-
Tad, [nawarmoebSi] asaxuli samyaros stils ar Seesatyvisebodes.
amasTan dakavSirebiT literaturul mxatvrul nawarmoebze
analitikuri dakvirvebis winaSe ramdenime amocana dgas, rom-
lebic – ramdenadac CemTvis cnobilia – aqamde literaturis
Semswavleli mecnierebis mier sruliad ugulebelyofili iyo,
da romelTac literaturuli mxatvruli nawarmoebis funqci-
asTan umWidroesi kavSiri aqvT. kerZod:
1. uwinares yovlisa dasadgenia, ganusazRvrelobis ra ad-
gilebi moipoveba sakvlev nawarmoebSi. ar unda vifiqroT, TiT-
qos am amocanis amomwuravad Sesruleba odesme SesaZlebeli
gaxdes. magram es arc aris saWiro, vinaidan ganusazRvrelobis
mravali adgili mxatvruli nawarmoebis struqturaSi araviTar
rols ar TamaSobs. winadadebebis da winadadebaTa erToblio-
bis azris analizi ise unda ganxorcieldes, rom man (am analizma)
uTqmeli an miCqmaluli sagrZnobi gaxados da imazec miuTiTos,
ganusazRvrelobis romeli adgilebia mniSvnelovani nawarmo-
ebis struqturisTvis, ris gamoc isini ganmartebul unda iqnen.
imis dadgena, Tu ganusazRvrelobis romel adgils eniWeba aseTi
mniSvneloba, cxadia, advili ar aris da moiTxovs imis kargad
gagebas, rac nawarmoebis enobriv SreSi garkveviT aris gamoTq-
muli. da maSin SevamCnevT imas, rac ar Tqmula, rac mkiTxvelis-
Tvis mxolod nawarmoebis teqstze dayrdnobiT cnobili ver
gaxdeba.
2. Semdgomi nabiji gaxlavT imis garkveva, Tu ganusazRvre-
lobis romeli adgili unda Seivsos da romeli unda darCes Se-
uvseblad. es unda moxdes imis gaTvaliswinebiT, rom teqstis
analizisas vgrZnobT informaciis naklebobas sagnebisa da ma-
Ti bedis Sesaxeb, risi Sedegic aris is, rom yvelaferi bolom-
de ar gvesmis. meore mxriv, teqsti axdens garkveul sugestias
(STagonebas) mkiTxvelze, ris gamoc igi ganusazRvrelobis zo-
gierT adgils avsebs, xolo zogierTs ki, romelsac kiTxvisas
uyuradRebod auvlis gverds, Seuvsebels tovebs. analizur
dakvirvebas isRa darCenia, es movlena naTlad gaacnobieros.
3. unda gairkves, ganusazRvrelobis calkeul adgilTa Se-
saZlo Sevsebisas variantTa ra speqtrs gvidgens ganusazRvre-
lobis am adgilTa ganmsazRvreli konteqsti. variaciulobis
144
am sazRvars orgvari TvalsazrisiT unda SevxedoT: a) mxolod
ganusazRvrelobis ama Tu im adgilTa daniSnulebis gaTva-
liswinebiT, farTo konteqstisa da ganusazRvrelobis sxva ad-
gilTaTvis angariSgauwevlad, da b) imis gaTvaliswinebiT, Tu
rogor viwrovdeba ganusazRvrelobis ama Tu im adgilTa vari-
aciulobis sazRvari ganusazRvrelobis sxva adgilTa Sevsebisa
da teqstis erTxmivobis moTxovnis Sedegad.9 es Seviwroeba jer
wmindad im TvalsazrisiT unda ganvixiloT, rom saWiroa lite-
raturuli mxatvruli nawarmoebis esTetikurad neitraluri
Rirebulebis mqone ConCxSi Seusabamobebisa da winaaRmdegobe-
bis Tavidan acileba. esTetikurad valentur TvisebaTa konsti-
tuirebis SesaZleblobaTa gaTvaliswinebas ganusazRvrelobis
calkeuli adgilebis esTetikurad dasaSveb SevsebaTa variaciulo-
bis sazRvris Semdgomi daviwroebis saWiroebamde mivyavarT.
ganusazRvrelobis calkeul adgilTa Sevsebis variaciu-
lobis sazRvarze dakvirvebisas ori garemoeba gagviwevs daxma-
rebas: pirveli is, rom ganusazRvrelobis adgilebi umetesad
zogadi saxelebiT da nominaluri gamoTqmebiT arian warmod-
genilni. am nominaluri gamoTqmebis moculoba gansazRvravs
konteqstis gaTvaliswinebiT ama Tu im SesaZlo Sevsebis varia-
ciulobis sazRvars. es sazRvari V yovelTvis an 2-s udris, an
metia 2-ze, vinaidan Tu V = 1, maSin es ar yofila ganusazRvre-
lobis adgili, radganac aseT SemTxvevaSi yvelaferi, Tundac
gamouTqmelad datovebuli, erTmniSvnelovnad iqneba gansaz-
Rvruli. magram yvela SemTxveva, romelic am sazRvrebSi Tavs-
deba, rodia savsebiT erTgvarovani. teqsti, rogorc ukve iTqva,
ramdenadme STaagonebs mkiTxvels im variantebs ganusazRvre-
lobis adgilTa SesaZlo Sevsebis sferodan, romlebic am SemTx-
vevaSi bunebrivia da romelTa aqtualizeba amis gamo kiTxvis
procesSi ufro mosalodnelia. es variantebi unda gaviTvalis-
winoT nawarmoebze analitikuri dakvirvebisas da unda gaviaz-
roT maTi aqtualizebis Sedegebi konkretizaciis gaxorciele-
bisas. cxadia, ar unda dagvaviwydes mkiTxvelis, gansakuTrebiT
esTetikuri aRqmis-Tvis ganwyobili mkiTxvelis, roli konkre-
tizaciis ganxorcielebis procesSi da arc am konkretizaciis
mamodificirebeli zegavlena. mkiTxvelTa da maT mdgomareo-
baTa didi mravalferovnebis gamo es zegavlena Zalian Zneli
Sesafasebelia. magram imasac unda mivaqcioT yuradReba, rom
145
esTetikuri ganwyobiT konkretizaciis SerCevisas mkiTxveli
teqstis ukve wakiTxuli nawilebis zegavlenas ganicdis da amis
Sedegad Zlier emorCileba nawarmoebis suliskveTebas.
4. literaturul nawarmoebze analitikuri dakvirvebisas
uZnelesi amocana im momentSi iCens Tavs, roca unda gadavwyvi-
toT, ganusazRvrelobis adgilis Sevsebis meSveobiT esTeti-
kurad Zvirfasi romeli Tvisebebis konstituireba unda moxdes
konkretizaciis gziT. aq sxvadasxva SesaZlebloba arsebobs,
romlebic winaswar unda ganWvritos mkvlevarma. es niSnavs, rom
igi valdebulia sakvlevi nawarmoebis sxvadasxva esTetikuri
konkretizaciebis konstituireba (dafuZneba) mosinjos, isini
maTSi warmodgenili esTetikurad mniSvnelovani Tvisebebis
TvalsazrisiT Seamowmos da amavdroulad gaerkves, arsebul
ganusazRvrelobis adgilTa romel Sevsebebze aris damokide-
buli maTi aqtualizeba. sxva sityvebiT rom vTqvaT, man nawar-
moebi calmxrivad ar unda waikiTxos da upiratesoba mis mier
aqtualizebul konkretizacias ar unda mianiWos. ueWvelia, rom
Cveulebriv am amocanis Sesruleba mxolod nawilobriv aris Ses-
aZlebeli, vinaidan SesaZlo konkretizaciaTa raodenoba Zalian
didia. da mainc am amocanis Tundac nawilobrivi Sesruleba
araCveulebrivad mniSvnelovania literaturuli nawarmoebis
mxatvruli donis Sesamecneblad. mravali mkvlevaris erTob-
livi muSaoba erTsa da imave mxatvrul nawarmoebze am Tvalsaz-
risiT, bunebrivia, Zalze sasargebloa.
mTeli am problematikis Seswavla kidev ori garemoebis
gamo aris mniSvnelovani: ara mxolod TviT ama Tu im konkretuli
mxatvruli nawarmoebis esTetikuri struqturis gagebisaTvis,
aramed maSinac, roca erTi garkveuli literaturuli Janris
(magaliTad, romanis, lirikis, dramis) an sxvadasxva literatu-
ruli mimdinareobis Tu stilis (magaliTad, romantizmis lit-
eraturis, pozitivisturi naturalizmis, modernuli eqspre-
sionistuli literaturis da a. S.) literaturul nawarmoebTa
esTetikuri Zalmosilebis zogad problemaTa garkvevas exeba
saqme. kerZod, wamoiWreba kiTxva, erT romelime nawarmoebSi ar-
sebul ganusazRvrelobis adgilTa mravalferovneba da aseve
maTi tipebis SerCeva, xom ar aris TviT am literaturuli Jan-
ris an Sesabamisi literaturuli mimarTulebis damaxasiaTe-
beli, da am problemis gamokvleva mniSvnelovan wvlils xom ar
146
Seitanda am JanrTa an literaturul stilTa arsis wvdomis saq-
meSi, im monacemebTan erTad, romlebsac mxatvruli qmnilebis
srulad gansazRvrul mxareze dakvirvebiT movipovebT. winas-
war Znelia Tqma, ra Sedegebamde migviyvanda aseTi kvleva. magram
saintereso iqneboda saTanado kvleva-Ziebis Catareba, magali-
Tad, Tanamedrove romanebze da am TvalsazrisiT, vTqvaT, zolas
romanebis prustis romanebTan, joisis `ulises~ golsuorsis
romanebis ciklTan an mereditis nawarmoebebTan Sedareba. anda
ra Sedegs miviRebdiT, Tu, magaliTad, Tomas manis nawarmoebebs
am TvalsazrisiT SevadarebdiT folkneris qmnilebebs? Tu mo-
xerxdeboda imis warmoCena, rom am SemTxvevebSi literaturul
nawarmoebebSi ganusazRvrelobis adgilTa gamoyenebis mxriv
damaxasiaTebeli kanonzomierebani SeimCneva, maSin isic SesaZ-
lebeli iqneboda, SerCeuli literaturuli Janris an lite-
raturuli mimdinareobis nawarmoebTa SesaZlo esTetikuri
konkretizaciisTvis damaxasiaTebel mravalferovnebazec
gvelaparaka.
meore mniSvnelovani sakiTxi, romelic wamoiWreba, Seexeba
calkeuli literaturuli mxatvruli qmnilebis im ganusaz-
Rvrelobis adgilebs, romlebic esTetikuri konkretizaciis
procesSi ar unda iqnen Sevsebulni. yovel literaturul mxat-
vrul nawarmoebSi da gansakuTrebiT namdvil refleqsiur li-
rikaSi arsebobs arTqmulis, dafarulis, ganusazRvrelis, Riad
datovebuli azris Semcveli adgilebi, romlebic, miuxedavad
TavianTi ucnauri aryofnisa da aseve ucnauri SeumCnevlobisa
da yuradRebis miRma darCenisa, mainc arsebiT rols TamaSoben
nawarmoebis mxatvrul struqturaSi. nawarmoebze analitikuri
dakvirvebis procesSi isini gamoxmobil unda iqnen am TavianTi
SeumCnevlobidan, periferiis bnelSi arsebobidan, da unda ga-
vicnobieroT, rom maTi mxatvruli funqcia dairRveoda, Tuki
maT likvidacias movindomebdiT da ama Tu im saxiT maT Sevse-
bas SevecdebodiT. aseTi adgilebis pozitiurad gansazRvruli
monacemebiT Sevsebisas yovlad zedmet laybobas miviRebdiT
da amavdroulad mniSvnelovnad davarRvevdiT wonasworobas
imisas, rac nawarmoebSi sworedac rom cnobilia, srulad gan-
sazRvrulia da mzis sinaTlezea gamotanili. grZnobadaxvewi-
li, sakmao esTetikuri kulturis mqone mkiTxveli amgvar
ganusazRvrelobis adgilebs dumiliT uvlis gverds, da swo-
147
red es aZlevs mas SesaZleblobas, xelovanis mier Cafiqrebuli
esTetikuri sagnis miaxloebiTi konstituireba mainc moax-
dinos. naklebi kulturis mqone mkiTxveli, esTetikis sferoSi
diletanti, romlis Sesaxebac moric gaigeri* laparakobs, da
romelsac mxolod personaJTa bed-iRbali ainteresebs, uyura-
dRebod tovebs amgvar ganusazRvrelobis adgilTa likvidaciis
akrZalvas da wyalwyala laybobiT avsebs imas, risi Sevsebac ar
aris saWiro, da amiT Cinebulad formirebul xelovnebis qmni-
lebas iaffasian, saeWvi esTetikuri Rirebulebis mqone litera-
turad aqcevs. magram am kategorias ganekuTvnebian litera-
turis is mkvlevarebic, romlebic hiolderlinis an rilkes,
an kidev – sul sxva yaidis magaliTi rom davasaxeloT – Traklis
grZnobadaxvewil, Rrma, magram amavdroulad mxolod miniSnebe-
bze damyarebul refleqsiur lirikas metafizikur traqtatebs
miuTxzaven xolme da imas wamoayrantaleben, rasac xelovnebis
qmnilebaSi gamarTleba aqvs mxolod rogorc perspeqtivas,
mxolod rogorc miniSnebas, winaTgrZnobas da aseTadac unda
darCes. ase rom, literaturis mkvlevarma, romelic litera-
turul mxatvrul nawarmoebze analitikur dakvirvebas axor-
cielebs, mas Semdeg, rac zustad gaarkvevs, sad aris nawarmoeb-
Si ganusazRvrelobis is adgilebi, romlebic aseTebad unda
darCnen konkretizaciis procesSic, Tavi unda Seikavos maTi
konkretizaciisagan.
mTeli am problematikis gaTvaliswineba mkvlevars saSua-
lebas miscems winaswar ganWvritos, romel da ra xarisxis esTe-
tikurad Zvirfas konkretizaciebamde SeiZleba migviyvanos ama
Tu im mxatvrulma nawarmoebma (mgrZnobiare da esTetikurad aq-
tiuri mkiTxvelis arsebobis viTarebaSi). amis miRweva SeiZleba
imis gareSec, rom miviRoT gadawyvetileba, SesaZlo konkreti-
zaciaTagan romelia `swori~ `interpretacia~ mocemuli nawar-
moebisa, da imis gareSec, rom dauyovnebliv vecadoT nawarmoe-
bis `Sefasebas~ (anu misi Rirebulebis dadgenas). magram rogorc
ki im daskvnamde mivalT, rom mocemuli nawarmoebi esTetikurad
faseuli sxvadasxva konkretizaciebis SesaZleblobas iZleva da
zogierTi maTganis mkiTxvelisaTvis sugestireba (STagoneba)
SeniSvnebi:
159
semiotikuri da struqturalisturi kritika
ferdinand de sosiuri
(1857-1913)
lingvistika da semiologia
Canawerebi zogadi enaTmecnierebisaTvis*
168
moCnda aq, kerZod, mTianeTis umaRlesi mwvervalidan, rodesac
kvarcis es bloki swored mTianeTis ganapira mTidan CamoeSva...,
aseve enasac [>langue<] aqvs istoria da es misi maradiuli niSania.
aris ki <mxolod> es istoriuloba gadamwyveti imisaTvis, rom
enaTmecniereba istoriul mecnierebas mivakuTvnoT? namdvilad
ara. dedamiwas aqvs istoria, romelsac geologebi swavloben,
Tumca es sulac ar niSnavs imas, rom geologia istoriuli mecni
erebaa, sul mcire, viwro da zusti azriT, rasac Cven am meryev
termins vaniWebT. romelia is meore piroba, romelic enaTmec-
nierebas istoriul mecnierebas akuTvnebs? es is pirobaa, rom
sagani, romelic saistorio masalas qmnis, <magaliTad, xelovne-
ba, religia, tansacmeli da a.S.>,* raRac saxiT adamianuri aqtia
da adamianuri nebiTa da adamianuri kulturiT warimarTeba,
xolo danarCeni ise unda iyos Seqmnili, rom ara marto indi-
vidums, aramed erTobasac exebodes. SeiZleba, rom enobriv-
lingvisturi faqtebi Cveni nebis aqtis Sedegad CaiTvalos? es
aris sakiTxi, romelsac mecniereba sametyvelo qmedebis Sesaxeb
[>langage<] aqtualurad miiCnevs da dadebiTad pasuxobs. magram
aqve unda davZino, <rom arsebobs cnobieri Tu qvecnobieri nebis
bevri safexuri>; yvela aqts, romelTa Sedarebac SeiZleba, eno-
brivi Tviseba gaaCnia [>l'acte linguistique<] Tu SemiZlia mas Tviseba
vuwodo, sul mcire, pretenzias mainc Tu acxadebs, rom, sxva Tu
araferi, gaazrebuli mainc iyos ise, rogorc yvela aqts Soris
yvelaze arapirovnuli aqti. arsebobs TandaTanobiTi gansxva
veba, romelic ise Sors midis, rom didxans iseT STabeWdilebas
qmnis, TiTqos es procesi mokrZalebul gansxvavebas iZleva, si-
namdvileSi ki igi TandaTanobiT gansxvavebas gvTavazobs. axla
cota ufro axlodan davakvirdeT, batonebo, ra Sinaarss Seicavs
sityva `istoria~ da enasTan [>langue<] mimarTebiT masTan dakav-
Sirebuli xedva. TiTqmis pirdapir wamoyofs Tavs imis saWiroeba,
rom Cveni warmodgenebi simZimis or centrad gavyoT. ena [>langue<]
diferencirdeba erTdroulad drosa da sivrceSi. ena [>langue<],
ganxiluli drois or sxvadasxva monakveTSi, sakuTar TavTan ar
iqneba identuri. aseve sakuTari teritoriis met-naklebad dac-
ilebul or punqtSi ar iqneba igi sakuTar TavTan identuri. Tuki
sagnebze zusti xedva ginda rom Seiqmna, orive momentze yovel-
Tvis erTbaSad da erTmaneTis gverdiT unda moaxdino dakvirveba.
literatura da metaena
1959 weli
Targmna daTo barbaqaZem.
207
rolan barti
(1915-1980)
enis guguni
***
manqanis sikvdili SeiZleba mtkivneulad ganicados adamian-
ma, Tu es sikvdili aRwerili iqneba rogorc sikvdili cxovelisa
(ixile zolas cnobili romani). Tumca manqana saerTod anti-
simpaTiuria (robotis saxiT xom igi imuqreba yvelaze saSineli
ramiT – sxeulis dakargviT), mas mainc SeuZlia warmoSvas kidev
erTi eiforuli motivi – roca igi moqmedebs; manqana SiSs iwvevs
imiT, rom TviTon muSaobs, xolo siamovnebis momgvrelia imiT,
rom gamarTulad muSaobs. Tu metyvelebis gaumarTaoba gansa-
kuTrebul xmovan signalSi – borZikSi – gamJRavndeba, manqanis
gamarTuloba gamJRavndeba gansakuTrebuli musikis – gugunis
– saSualebiT.
***
guguni – esaa xmauri gamarTuli muSaobisas. aqedan war-
mosdgeba paradoqsi: guguni moaswavebs xmauris TiTqmis srul
gamoricxvas, moaswavebs idealurad srulyofili da amitom ux-
208
mauro manqanis xmaurs; aseTi xmauri Tavad xmauris gauCinarebis
mosmenis saSualebas iZleva; SeumCnevloba, ganurCevloba, msub-
uqi biZgi aRiqmeba, rogorc gauCinarebuli xmauris niSnebi.
amitomaa, rom manqanebi, romlebic guguneben, netarebis mom-
niWebeli arian. magaliTad, sadi xSirad warmoidgenda da aRwer-
da xolme erotikul manqanas: es manqana mofiqrebulia, rogorc
grova sxeulebisa, romelTa tkbobis organoebi saguldagulodaa
Sepirapirebuli erTmaneTTan; roca monawileTa konvulsiuri
moZraobebis saSualebiT manqana iwyebs moqmedebas, igi ZigZigebs
da daxSul guguns warmoSobs, – igi muSaobs, da muSaobs gamarTu-
lad. sxva magaliTi: roca Tanamedrove iaponiaSi uamravi adamiani
erToba uzarmazar darbazSi saTamaSo avtomatebiT (am manqanebs
iq “patinkos” eZaxian), mTeli darbazi mgoravi burTulebis gu-
guniTaa aRvsili, da swored es gugunia aRmniSvneli imisa, rom
gamarTulad muSaobs koleqtiuri manqana – siamovnebis manqana
(sxva SemTxvevaSi gamoucnobi), manqana im siamovnebisa, romelic
ibadeba TamaSiT, sxeulis zusti moZraobiT. marTlac, orive
magaliTi maCvenebelia imisa, rom gugunSi sxeulebrivi erToba
JRers; “momuSaveTa” siamovnebis xmaurSi aravin xmas ar aRimaR-
lebs, arc erTi xma ar xdeba warmmarTveli, ar gamoirCeva sxve-
bisgan, SeuZlebelia Tundac dabadeba visime xmisa; guguni sxva
araferia, Tu ara – xmauri tkbobas micemuli simravlisa (da ara
masisa – masa, piriqiT, erTxmiani da xmamaRalia).
***
axasiaTebs Tu ara guguni enas? zepirmetyvelebis dros ena
marTlac rom fataluradaa ganwiruli borZikisTvis, xolo naw-
eris SemTxvevaSi – simunjisa da niSanTa danawevrebisTvis; ne-
bismier SemTxvevaSi, mainc rCeba azris nameti, romelic enas ar
aZlevs masSi Cadebuli tkbobis srulad ganxorcielebis saSu-
alebas. magram SeuZlebeli ar niSnavs mouazrebels: enis guguni
misi utopiaa. ra saxis utopia? – sazrisis musikis utopia. es imas
niSnavs, rom Tavis utopiur mdgomareobaSi ena Tavisufldeba,
ufro metsac vityvi, igi Ralatobs Tavis bunebas da gadaiqceva
usazRvro xmovan qsovilad, da misi semantikuri meqanizmi kar-
gavs realobas; aq mTeli Tavisi didebulebiT warmosdgeba aRm-
niSvneli – fonuri, metruli, melodiuri, da arc erT niSans ar
SeuZlia, gankerZoebuls, bunebas daubrunos tkbobis es wminda
209
samoseli; xolo, amasTan erTad (da esaa mTavari siZnele), sazri-
si ar unda iqnes gaZevebuli, dogmaturad gauqmebuli, erTi si-
tyviT, dasaWurisebuli. aseTi, Cveni racionalisturi enobrivi
praqtikisTvis umagaliTo, gadatrialebis wyalobiT ena gugunad
gadaiqceva da mTlianad miendoba aRmniSvnels ise, rom imavdrou-
lad ar tovebs mosazrebadobis sazRvrebs: sazrisi bundovnad
gamosCans Soridan ganuyofeli, SeuRwevadi da gamouTqmeli
miraJis saxiT, riTac warmoqmnis peizaJis ukana plans, `fons~
xmovani peizaJisas. Cveulebriv (magaliTad, Cvens poeziaSi)
fonemaTa musika `fonis~ rols asrulebs SetyobinebisTvis, aq ki,
piriqiT, sazrisi Zlivs axerxebs tkbobis gavlas, Zlivs gamosCans
perspeqtivis siRrmidan. rogorc manqanis gugunia xmauri uxmau-
robisgan, aseve enis guguni is sazrisia, romelic sazrisisgan
daclilobis mosmenis saSualebas iZleva, anu – rac igivea – esaa
ara-sazrisi, romelic sadRac SoreTSi sazrisis xmovanebis mos-
menis saSualebas iZleva, erTxel da samudamod gaTavisufle-
bulisas yovelgvari Zaladobisgan, romelic pandoras yuTidan
amodis TiTqos; gaTavisuflebulisas niSnisgan, romelic `ada-
mianuri modgmis samwuxaro da veluri istoriidan~ ibadeba.
es yovelive, ra Tqma unda, mxolod etopiaa; magram, araiS-
viaTad, utopia gzis manaTobeli varskvlavia pirvelgamkvala-
vTaTvis. da marTlac, Jamidan Jamze, xan aq da xan iq, aris gugu-
nis Seqmnis mcdelobebi: aseTia ramdenime nimuSi postseriuli
musikisa (erTob sagulisxmoa, rom es musika gansakuTrebiT did
rols aniWebs adamianur xmas, – igi gardaqmnis xmas imiT, rom
cdilobs CamoaSoros am ukanasknels azrobrivi buneba, magram
SeunarCunos bgeriTi sisavse), aseTia ramdenime cda radiofo-
niis dargSi; aseTia, agreTve, pier giuiotis da filip solersis
bolodroindeli teqstebi.
***
garda amisa, Cvens cxovrebaSi, yoveldRiur yofiT epizodeb-
Si, yvelas SeuZlia moixilos gugunis misadgomebi. am dReebSi me
moulodnelad vigrZeni enis guguni CineTis Sesaxeb antonionis
filmis erT-erT kadrSi: soflis Saraze, kedels miyrdnobili
bavSvebi xmamaRla kiTxuloben Tav-TavianT wignebs erTad ise,
rom erTmaneTs yuradRebas ar aqceven. iqmneboda namdvili gugu-
ni, romelsac gamoscems kargad gamarTuli muSa manqana; sazrisi
210
CemTvis ormagad mouxelTebeli iyo – Cinuri enis ucodinro-
bisa da imis gamo, rom mkiTxvelebi erTmaneTis bgerebs axSobd-
nen; Tumca, me, TiTqosda halucinaciaSi myofs (imdenad naTlad
aRiqmeboda am scenis yvela niuansi), Camesmoda musika, adamianuri
sunTqva, gulisxmiereba, mondomeba – erTi sityviT, raRac mizan-
mimarTuli. rogor, nuTu sakmarisia yvelam erTad amoiRos xma,
rom enis guguni warsmoiSvas – aserigad iSviaTi, tkbobiT savse
efeqti, romlis Sesaxebac iyo saubari! ara, ra Tqma unda; saWiroa
xmovan scenaSi monawileobdes erotika (am sityvis farTo gage-
biT), raTa masSi igrZnobodes swrafva, an – raime axlis aRmoCena,
an – ubralod, aRelvebis akompanimentiT warimarTos; yvelafe-
ri es ikiTxeboda Cineli bavSvebis gamometyvelebaSi.
***
amJamad me raRaciT vemsgavsebi Zvel berZnebs, romelTa
Sesaxeb hegeli werda, rom isini aRelvebiT da daucxromlad
ayuradebdnen foTlebis Srials, nakadulTa rakraks, qaris
xmaurs, erTi sityviT – bunebis TrTolvas, raTa gaerkviaT masSi
ganRvrili sazrisi. mec, swored ase, enis guguns miyuradebuli,
vcdilob masSi mTrTolvare sazrisis amokiTxvas; CemTvis, Tana-
medrove adamianisTvis, xom swored es ena warmoadgens bunebas.
211
rolan barti
(1915-1980)
mwerlebi da mokalmeebi
avtoris SeniSvnebi:
219
me did mwerlad vTvli furies – im didebuli speqtaklis ZaliT,
romelic Cvens Tvalwin mimdinareobs samyaros mismieri aRweriT.
4. imas, Tu raoden Znelia sinamdvilis struqturasTan enis struq-
turis damTxvevis miRweva, saukeTesod amtkicebs dialeqtikis mara-
diuli marcxi, roca igi diskursi xdeba. ena aradialeqtikuria, di-
aleqtika metyvelebaSi – mxolod keTili survilia, enas mxolod
SeuZlia Tqvas: „saWiroa dialeqtikuri viyoT“, TviTon ki aseTad
yofna ar SeuZlia. enaSi, mwerlis enis gamoklebiT, ar arsebobs per-
speqtiuli siRrme: mwerals SeuZlia gaxdes dialeqtikuri, magram
mas ar SeuZlia, dialeqtikuri gaxados garesamyaro.
5. ase dgas sakiTxi sadReisod; sapirispirod amisa, rasinis Taname-
droveebs sulac ar akvirvebda, rom rasinma moulodnelad miatova
tragediis wera da mefis moxeled iqca.
6. dauxanebeli Setyobinebis es funqcia pirdapir sapirispiroa mw-
erlis funqciisa: jer erTi, mwerali damgrovebelia. is sxva ritmiT
ibeWdeba, vidre azrovnebs; meorec, Tavisi azrebis gaSualebas igi
saTuTad damuSavebuli „swori“ formiT 1; mesamec, igi mzadaa Tavis
nawarmoebTa Tavisufali gansjisTvis, igi pirdapir sapirispiroa
dogmatikosis.
1960 weli
Targmna daTo barbaqaZem
220
rolan barti
(1915-1980)
avtoris sikvdili
***
rogorc Cans, yovelTvis ase iyo: Tuki raime ambavs mxolod
moTxrobis gulisTvis gviyvebian da ara sinamdvileze pirdapiri
zegavlenis mizniT – anu, roca Txroba aranair funqcias ar as-
rulebs, garda simboluri qmedebisa – maSin xma scildeba Tavis
pirvelwyaros, avtori kvdeba da swored aq iwyeba wera. Tumca,
sxvadasxva dros es movlena sxvadasxvanairad aRiqmeboda. ase
magaliTad, pirvelyofil sazogadoebebSi ambavs hyveba ara Cveu-
lebrivi adamiani, aramed specialuri mediatori – Samani an mesi-
tyve; SeiZleba aRgafrTovanos misma `performaciam~ (anu Txro-
biT kodTan mopyrobis ostatobam), magram ara `geniam~.1 avtoris
figura axali drois kuTvnilebaa; rogorc Cans, Cvenma sazoga-
doebam igi maSin Camoayaliba, roca Suasaukuneebis dasasruls,
TavisTvis aRmoaCina (inglisuri empirizmis, franguli raciona-
lizmisa da reformaciis mier dafuZnebuli piradi rwmenis prin-
cipis wyalobiT) individis Rirseba, an ufro maRali stiliT rom
vTqvaT, `adamianis pirovneba~. amitomac logikuria, rom lite-
raturis sferoSi avtoris `pirovneba~ yvelaze didi aRiarebiT
221
pozitivizmSi sargeblobda, romelmac Seajama da bolomde miiy-
vana kapitalizmis ideologia. avtori dRemde batonobs litera-
turis istoriis saxelmZRvaneloebSi, mweralTa biografiebSi,
saJurnalo interviuebSi da Tavad literatorTa cnobierebaSic,
romelic Tavis pirovnebasa da Semoqmedebas intimuri dRiuris
formaSi aerTianebs. Cvens kulturaSi damkvidrebuli litera-
turis centri avtors upyria, aq igi batonobs, misi pirovneba, am
adamianis cxovrebis istoria, misi gemovneba Tu vnebani; kritiki-
sTvis bodleris Semoqmedeba dRemde mis yofiT problemebze
daiyvaneba, van gogis mTeli Semoqmedeba – realur avadmyofoba-
ze, Caikovskisa ki mankierebaze; nawarmoebis axsnas yovelTvis mis
SemoqmedSi eZieben, TiTqos sabolood, gamonagonis metnaklebad
gamWvirvale alegoriulobis miRma, Cven yovelTvis erTi da igi-
ve adamianis, avtoris `aRsarebis~ xma gvesmis.
***
avtoris Zalaufleba jer kidev mtkice safuZvelze dgas (axa-
li kritika mxolod amyarebda am safuZvels), Tumca, ueWvelia
isic, rom zogierTi mwerali ukve didi xania Seecada Seeryia es
Zlevamosileba. safrangeTSi pirveli, albaT malarme iyo, vinc
srulad dainaxa da winaswar ganWvrita imis aucilebloba, rom
Tavad ena daeyenebinaT am enis mflobelis adgilas. malarme mi-
iCnevs – da es Tvalsazrisi emTxveva Cvens dRevandel warmodge-
nas – rom laparakobs ara avtori, aramed ena rogorc aseTi; wera,
Tavis safuZvelSi upirovno saqmianobaa (es upirovnoba aramc da
aramc ar unda avurioT mwerali-realistis gamofitul obieq-
turobaSi), romlis meoxebiTac ukve ara `me~, aramed Tavad ena
moqmedebs,2 `performirebs~; malarmes mTeli poetikis arsi imaSi
mdgomareobs, rom gaauqmos avtori da igi weriT Secvalos, – es
ki, rogorc davinaxavT, mkiTxvelis uflebaTa aRdgenas niSnavs.
`me~-s fsiqologiuri TeoriiT xelfexSekrulma valerim cotaTi
Seamsubuqa malarmes ideebi; magram Tavisi klasikuri gemovnebis
wyalobiT man ritorikis gakveTilebs mimarTa da amitomac ganu-
wyvetliv eWvqveS ayenebda da abuCad igdebda avtors, xazs usvam-
da misi saqmianobis wminda enobriv, garkveulwilad `gauTval-
iswinebel~, `SemTxveviT~ xasiaTs3 da Tavis yvela prozaul wignSi
moiTxovda aRiarebas, rom literaturis arsi sityvaSia Cadebu-
li, mwerlis sulieri cxovrebis damowmeba ki sxva araferia, Tu
222
ara crurwmena. prustic ki, misi e.w. sulis analizis mTeli Tav-
isi xiluli fsiqologizmiT, Tavis amocanad miiCnevda ukidure-
sad gaerTulebina – wvrilmanebSi usasrulo CaRrmavebis xarjze
– urTierToba mweralsa da mis personaJebs Soris. mTxrobelad
man is ki ar airCia, vinc ukve raime naxa da ganicada, arc is, vinc
wers, aramed adamiani, romelic weras apirebs (mis romanSi axal-
gazrda kacs – visic arc asaki viciT da arc is, Tu vin aris igi
– surs weros, magram ar SeuZlia daiwyos da romani swored maSin
sruldeba, roca wera, bolos da bolos, SesaZlebeli xdeba), amiT
ki prustma Tanamedrove weris epopea Seqmna. man Zireuli gada-
trialeba moaxdina: imis nacvlad, rom Tavisi cxovreba aRewera,
rogorc amas xSirad miaweren xolme prusts, man es cxovreba Tav-
isive wignis mixedviT Seqmnil literaturul nawarmoebad aqcia
da CvenTvis cxadi gaxda, rom Sarlu ki araa monteskius anarekli,
aramed piriqiT, monteskiu, Tavisi realur-istoriuli qmedebe-
biT mxolod fragmentia, natexia Sarlusi. Cveni winamorbedebis
am rigSi ukanaskneli adgili siurealizms uWiravs; mas, ra Tqma
unda, ar SeeZlo suverenuli uflebebi mieniWebina enisTvis,
radgan ena sistemaa, am moZraobis mizani ki, romantizmis yaid-
aze, yovelgvari kodis ganadgureba iyo (es mizani iluzorulia,
radganac kodis ganadgureba SeuZlebelia, igi SeiZleba mxolod
`gaaTamaSo~); samagierod, siurealizmi mudam azrobrivi molo-
dinis rRvevisken (ybadaRebuli `sazrisis wyveta~) mouwodebda,
moiTxovda, rom xels gacilebiT swrafad Caewera is, razec war-
modgena ar hqonda tvins (avtomaturi wera); iziarebda da praqti-
kulad axorcielebda jgufur weras da yvelafer amiT, man Tavisi
wvlili Seitana avtoris saxis desakralizaciis saqmeSi. bolos
ki, ukve literaturis momijnave sferom (Tumca, axla es gami-
jvna ukve azrs kargavs), Zalze Zvirfasi iaraRi mogvca avtoris
figuris analizisa da rRvevisTvis: Tanamedrove lingvistikam
gvaCvena, rom gamonaTqvami, rogorc aseTi – fuWi procesia da
TavisTavadac SesaniSnavad sruldeba, ise rom, arc aris saWiro
mosaubris piradi SinaarsiT SevavsoT igi. lingvistikis mixed-
viT, avtori mxolod isaa, vinc wers, iseve rogorc `me~ aris mx-
olod is adamiani, romelic `me~-s ambobs; ena icnobs `subieqts~,
magram ara `pirovnebas~ da es subieqti – romelic sametyvelo
aqtiT ganisazRvreba da mis gareSe Sinaarsisgan icleba – sakma-
risi xdeba, raTa Tavis TavSi `daitios~ mTeli ena da amowuros
misi yvela SesaZlebloba.
223
***
avtoris mokveTa (brextis kvalad, aq namdvil `gaucxoeba-
zec~ SegviZlia visaubroT – avtori pataravdeba da mxolod mom-
cro figurad Cans literaturul `scenaze~) – es ara ubralod
istoriuli faqtia, an weris efeqti: misi meSveobiT safuZvli-
anad icvleba mTeli Tanamedrove teqsti, anu – rac erTi da ig-
ivea – axla teqsti ise iqmneba da ikiTxeba, rom avtori aRar Cans,
teqstis yvela doneze misi kvali qreba. upirveles yovlisa, sxva-
nairi gaxda droiTi perspeqtiva. maTTvis, visac sjera avtoris,
igi yovelTvis warsul droSi moiazreba da win uswrebs Tavis
wigns; wigni da avtori TavisTavad ganlagdebian saerTo RerZze,
romelic winamavalsa da momdevnos Soris aris orientirebuli;
iTvleba, rom avtori guliT atarebs wigns, anu misi arseboba win
uswrebs wignisas, igi azrovnebs, itanjeba, cxovrobs amisTvis,
igi iseTive winamorbedia Tavisi nawarmoebisTvis, rogorc mama
SvilisTvis. rac Seexeba Tanamedrove skriptors, igi teqstTan
erTad ibadeba, ar gaaCnia aranairi yofiereba weris dawyebamde
da weris gareSe, igi sulac araa is subieqti, romelTan mimarTe-
baSic misi wigni predikati iqneboda; mxolod erTi dro rCeba –
sametyvelo aqtis dro da yoveli teqsti mudam aq da axla iwereba.
amis Sedegad (an mizezi) wera zmnis azri amieridan raRacis dafiq-
sirebaSi, asaxvaSi, aRbeWdvaSi, `daxatvaSi~ (rogorc klasikosebi
ambobdnen) ki ar mdgomareobs, aramed imaSi, rasac ligvistebi,
oqsfordis skolis filosofosebis kvalad, performativs
uwodebdnen4 – arsebobs aseTi iSviaTi zmnuri forma, romelic
mxolod awmyo drois pirvel pirSi ixmareba, romelSic ubnobis
aqti aranair sxva Sinaarss (sxva gamonaTqvams) ar moicavs, gar-
da Tavad am aqtisa: magaliTad, vacxadeb mefis, an vmReri Zveli
poetis piriT. Sesabamisad, Tanamedrove skriptors, avtoris
mospobis Semdeg, aRar SeuZlia ifiqros, Tavis winamorbedTa pa-
Tetikuri Sexedulebebis Tanaxmad – rom xeli ver aswrebs azrsa
Tu vnebas misdios; da radgan asea, man, beds damorCilebulma, Ta-
vad unda gausvas xazi am CamorCenas da usasrulod `awesrigos`
Tavisi nawarmoebis forma; piriqiT, misi xeli wyvets yvelanair
kavSirs xmasTan, wmida moxazulobiT (da ara gamomxatvelobiT)
Jests asrulebs da amiT niSanTa garkveul vels xazavs, romelsac
amosavali wertili ar gaaCnia, – yovel SemTxvevaSi, igi mxolod
enidan, rogorc aseTidan, amodis, ena ki eWvqveS ayenebs nebismier
warmodgenas amosavali wertilis Sesaxeb.
224
***
axla ukve viciT, rom teqsti sityvebis sworxazovani jaWvi
araa, romelic erTaderT, garkveul Teologiur sazriss (avto-
ri-RmerTis `Setyobinebas~) gamoxatavs, aramed mravalganzo-
milebiani sivrce, sadac erTmaneTs erwymian da epaeqrebian weris
gansxvavebuli tipebi, romelTagan arc erTi ar warmoadgens
amosavals; teqsti citatebisganaa moqsovili da aTasobiT kul-
turul pirvelwyaroze migviTiTebs. mwerali buvarsa da pekiuS-
es hgavs, am marad gadamwerebs – diadsa da sasacilos amave dros
– romelTa Rrma komikurobac swored weris WeSmaritebaze mow-
mobs; mas SeuZlia mxolod ganuwyvetliv baZavdes imas, rac mana-
mde daiwera da es dawerilic, Tavis mxriv, ar warmoadgenda raRac
pirvelads; mas mxolod weris sxvadasxva tipebis aRreva ZaluZs,
maTi dapirispireba ise, rom arc erTs ar daeyrdnos srulad;
Tuki igi Tavis gamoxatvas moindomebda, unda gaeTvaliswinebina,
rom Sinagani `arsi~, romlis gadmocemasac igi eswrafvis, sxva
araferia, Tu ara ukve mza leqsikoni, sadac sityvebi mxolod
sxva sityvaTa meSveobiT aixsnebian da ase, usasrulobamde. ase
daemarTa, magaliTad, ymawvil Tomas de kuinsis: man, bodleris
sityviT, ise iswavla Zveli berZnuli, rom am mkvdar enaze Tana-
medrove azrebisa da saxeebis gadmosacemad `TavisTvis Seqmna
da nebismier dros mzad hqonda sakuTari leqsikoni, gacilebiT
rTuli da vrceli imasTan SedarebiT, romelsac wminda lit-
eraturul Txzulebebze muSaobisas gamoiyenebda~ (`xelovnuri
samoTxe~). avtoris nacvlad movlenili skriptori Tavis TavSi
vnebebs, xasiaTebs, grZnobebs an STabeWdilebebs ki ar atarebs,
aramed mxolod amgvar usasrulo leqsikons, risi meSveobiTac
igi wers, wers SeuCereblad, ganuwyvetliv; cxovreba mxolod
baZavs wigns, wigni ki niSnebiTaa moqsovili, Tavadac raRac ukve
daviwyebuls baZavs da ase usasrulobamde.
***
ramdenadac avtori aRar arsebobs, safuZveli ecleba teqs-
tis `gaSifvris~ aucileblobasac. teqstisTvis avtoris miCena
Seferxebas niSnavs, amiT teqsts saboloo mniSvnelobas vaniWebT
da weras vaferxebT, vketavT. aseTi Tvalsazrisi savsebiT awyobs
kritikoss, romelic Tavis umniSvnelovanes amocanad miiCnevs
nawarmoebSi avtori aRmoaCinos (an misi sxvadasxva hipostasebi,
225
iseTebi, rogorc sazogadoeba, istoria, sulis Tavisufleba):
Tuki avtori napovnia, e.i. teqsti `axsnilia~, kritikosma gaimar-
jva. amitomac ar unda gagvikvirdes, rom avtoris batonoba is-
toriulad kritikosis batonobac iyo, aseve eWvs ar iwvevs isic,
rom axla, avtorTan erTad, kritikis safuZvelic Seirya (Tundac
axali kritikis). marTlac, mravalganzomilebian weraSi saWiro
xdeba yvelafris gamorkveva, magram iq araferia gasaSifri;
struqturas SeiZleba nebismier doneze adevno Tvali, “amoWimo”
(rogorc windis CamoSvebuli Rilkilo) igi mTeli Tavisi gameo-
rebebiT, magram SeuZlebelia fskers miaRwio; weris sivrce Cven
garbenisTvis gvaqvs boZebuli da ara garRvevisTvis; wera ganu-
wyvetliv badebs sazriss, magram igi maSinve uCinardeba, xdeba
sazrisis sistematuri gamoTavisufleba, ris mixedviTac lit-
eratura (amieridan ufro swori iqneboda gveTqva, wera) uars am-
bobs teqstis (da mTeli samyaros, rogorc teqstis) miRma raRac
`idumali~, saboloo sazrisi dainaxos da aRmoaCens Tavisi arsiT
kontrTeologiuri, revoluciuri moRvaweobis Tavisuflebas,
radgan roca sazrisis dinebas ar ewinaaRmdegebi, sabolood Ta-
vad RmerTsac uaryof da mis yvela hipostassac – racionalur
wesrigs, mecnierebas, kanons.
***
davubrundeT balzakis frazas. am sityvebs aravin ambobs (anu
aranairi `piri~): Tuki mas aqvs pirvelwyaro da xma, es kiTxvisas
gamoCndeba da ara werisas. amis gagebaSi erTi metad zusti ana-
logia dagvexmareba. bolodroindel gamokvlevebSi (J.p.vernani)
demonstrirebuli iyo berZnuli tragediis safuZvelSi arse-
buli orazrovneba: misi teqsti ormniSvnelovani sityvebiTaa
naqsovi, romelTac yoveli moqmedi piri calmxrivad aRiqvams
(swored am mudmiv gaugebrobaSi mdgomareobs `tragikulis~ arsi).
Tumca aris viRac, visac yoveli sityva mTeli misi orobiTobiT
esmis da esmis moqmed pirTa sicruec; es `viRac~ – mkiTxvelia (an
am SemTxvevaSi, msmeneli). ase gamoikveTeba weris erTiani arsi:
teqsti weris mravali sxvadasxva saxeobisgan Sedgeba, romelTac
gansxvavebuli kulturuli warmoSoba aqvT da erTmaneTTan dia-
logis, parodiis, kamaTis urTierTobaSi modian, Tumca mTeli
mravlobiToba garkveul wertilSi fokusirdeba, romelsac av-
tori ki ar warmoadgensq – rogorc aqamde amtkicebdnen – aramed
226
mkiTxveli.5 mkiTxveli is sivrcea, sadac yvela is citata aRibe-
Wdeba, romelTa wyalobiTac wera xdeba SesaZlebeli; teqsti
erTianobas moipovebs ara Tavis warmoSobiT, aramed mxolod
daniSnulebiT, oRond es daniSnuleba piradi misamarTi; mkiTx-
veli – esaa adamiani istoriis, biografiis, fsiqologiis gareSe,
igi mxolod viRaca, vinc erTad krebs yvela im Strixs, daweril
teqsts rom Seadgens. amitomac sasacilod gamoiyureba, roca
vcdilobT davgmoT weris uaxlesi manera da yvelaferi es raRac
humanizmis gulisTvis keTdeba – humanizmis, romelic TvalTmaq-
curad asaRebs Tavs mkiTxvelTa uflebebis damcvelad. klasi-
kuri yaidis kritikas araferi esaqmeboda mkiTxvelTan; misTvis
literaturaSi mxolod is arsebobs, vinc wers. axla ukve veRar
mogvatyueben amgvari antifrasisebiT, romelTa meSveobiTac
pativcemuli sazogadoeba keTilSobiluri guliswyromiT qoma-
gobs mas, visac sinamdvileSi igi zRudavs, uaryofs, axSobs da
anadgurebs. axla Cven ukve viciT: imisTvis, raTa weras ganaRde-
buli hqondes momavali, aucilebelia davamxoT miTi mis Sesaxeb
– mkiTxvelis dabadebis sazRauri, avtoris sikvdilia.
SeniSvnebi
1968
228
rolan barti
(1915-1980)
Sesavali
232
nawili pirveli
I. ra aris wera/weriloba?
249
tze mianiSnebs. mesame piris ararseboba niSnavs, rom avtors an
ar ZaluZs romanis Seqmna, an misi dangreva surs. nacvalsaxeli
`igi” formalurad adasturebs, rom Cvens winaSe miTia; amrigad,
Cven ukve vnaxeT, rom dasavleTSi mainc, ar arsebobs xelovneba,
romelic Tavad ar uTiTebdes sakuTar niRabze. ai, ratom uwevs
mesame piri iseTive samsaxurs romanis xelovnebas, rogorsac
martivi warsuli dro – igi Tavisi momxmareblebisTvis uzrunve-
lyofs usafrTxoebis grZnobas, romelsac iwvevs damajerebeli
gamonagoni, magram romelic mudmivad Segvaxsenebs Tavis siyalbes.
nacvalsaxeli `me~ naklebi gaorebiT gamoirCeva da amitom
masSi Sesustebulia romanuli sawyisi. nacvalsaxeli `me~-s gamoy-
eneba SeiZleba iyos problemis rogorc yvelaze martivi, ise yve-
laze rTuli gadaWrac – rodesac `me~ sazRvrebidan gamodis da
cdilobs daarRvios pirobiToba da Txrobas yalbi ndobis gu-
laxdilobis intonacia mianiWos. aseve, romanSi nacvalsaxeli
`igi~-s gamoyenebac or urTierTsawinaaRmdego eTikur tenden-
cias amoqmedebs: rogorc sayovelTaod aRiarebuli pirobiToba,
romanSi mesame piri izidavs rogorc yvelaze ufro akademiur da
literaturis bediT yvelaze naklebad Sewuxebul mwerlebs, ise
imaTac, visac miaCnia, rom pirobiToba, saboloo jamSi, gardauv-
lad mianiWebs siaxles maT Semoqmedebas. aseTi pirobiToba nebi-
smier SemTxvevaSi gamodis rogorc niSani SeTanxmebisa, romelic
Riad ideba sazogadoebasa da avtors Soris, magram avtorisTvis
igi kidev is saSualebacaa, romlis meSveobiTac igi iseTad war-
moadgens realobas, rogorc Tavad surs. maSasadame, pirobiToba
gamodis wminda literaturuli gamocdilebis sazRvrebidan da
adamianis qcevis aqtad iqceva, romelic Semoqmedebas an isto-
rias ukavSirebs an adamianis arsebobas (egzistencias).
magaliTad, balzakTan im personaJTa simravle, romelic
nacvalsaxeli `igi~-T aRiniSneba, TiTqmis usxeulo, magram Tav-
is saqcielSi Tanamimdevrul individTa sistema mowmobs mTeli
samyaros arsebobas, romlis safuZvelic aris istoria. `igi~
balzakTan ar aris saboloo produqti, romelmac Sva `me~; es aris
romanis pirveladi, sawyisi elementi, misi masala da ara Semoq-
medebiTi aqtis nayofi: balzakis romani ar icnobs arc erT siu-
Jetur istorias, romelic ama Tu im mesame piris istoriis gareSe
iarsebebda. mesame piri balzakTan cezaris mesame piris analo-
giuria: igi saqciels algebrul formas aniWebs, rodesac egzis-
250
tencialuri sawyisis roli umniSvnelo gamodis, xolo pirvel
adgilze modis logikuri kavSirebi, garkveuloba an adamianur
urTierTobaTa tragizmi.
moris blanSom kafkas Sesaxeb SeniSna, rom upirovno Txrobis
ganviTareba es aris procesi, romelic Tavad enis arss pasuxobs,
vinaidan es ukanaskneli TviTganadgurebisken miiswrafis. axla
gasagebi xdeba, Tu ratom warmoiSoba nacvalsaxeli `igi~ `me~-ze
gamarjvebis nayofis saxiT im moculobiT, romliTac mesame piri
erTdroulad ganasaxierebs rogorc literaturulobis ideas,
ise misi ararsebobisasac. magram es gamarjveba mudmivad feTqde-
ba Signidan: pirobiTi-literaturuli mesame piri, romelic mo-
wodebulia, rom gaanadguros pirovneba, miuxedavad yvelafrisa,
mzadaa, SesZinos mas moulodneli sisavse.
literatura fosfors hgavs, yvelaze metad igi maSin an-
aTebs, rodesac sabolood unda Caiferflos. magram, meore
mxriv, vinaidan literatura, gansakuTrebiT ki romani, aris aqti,
romelsac aucileblad sWirdeba droiTi xangrZlivoba, niSnavs,
rom saboloo jamSi, ar SiZleba arsebobdes romani, romelic
sruliad Tavisufali iqneba mxatvruli sityvis uRelisgan. ami-
tomac aris romanSi mesame piri yvelaze TvalsaCino niSani weris
im tragediisa, romelic jer kidev XIX saukuneSi iSva, rodesac
istoriis wnexqveS literatura da misi momxmarebeli sazoga-
doeba erTmaneTisgan gaTiSuli aRmoCnda. balzakisa da flob-
eris mesame pirs Soris mTeli epoqa Zevs (epoqa 1848): balzakTan
sufevs istoria, romlis sanaxaoba marTalia mkacria, magram sa-
magierod Sinagani TanamimdevrulobiTa da mkacri gansazRvru-
lobiT gamoirCeva; es Tavad mowesrigebulobis zeimia. flober-
Tan ki sufevs xelovneba, romelic Tavisi SebRaluli sindisis
mosatyueblad an sagangebod amkveTrebs literaturuli weris/
werilobis pirobiT xerxebs an maTi dauokebeli dangrevisken
iswrafis. Cveni Tanamedroveoba SeuZlebeli literaturis Zie-
biT iwyeba.
maSasadame, romanSi vxedavT erTdroulad im damangrevel
da SemoqmedebiT meqanizms, romelic damaxasiaTebelia mTeli
Tanamedrove xelovnebisTvis. ganadgurebis obieqti aris xan-
grZlioba – arsebobasTan damakavSirebeli es usaxuri Zafi: Ta-
vad mowesrigebis aqti (saqme SeiZleba exebodes poetur kontin-
uums, romanis niSnebs, poeturi sityvis Semzaraobas an sityvis
251
damajereblobas romanSi) warmoadgens winaswraganzraxuli
mkvlelobis aqts. magram, saboloo jamSi, xangrZlivoba isev im-
orCilebs mwerals, radgan droSi gaSlili uaryofis procesi
pozitiuri xelovnebis Seqmnad – im mowesrigebulobad gvibrun-
deba, romelic unda ganadgurebuliyo. ai, ratom aris, rom Tana-
medroveobis yvelaze gamorCeuli nawarmoebebi TiTqos raRac
magiuri pauzis SenarCunebiT cdiloben rac SeiZleba ufro did
xans dayovdnen literaturis zRurblze gaSeSebuli aramdgradi
wonasworobis mdgomareobaSi, rodesac cxovreba ukve gamovle-
nilia mTlianad gadaiSala Cvens win, magram jer kidev ar aris
gasresili misi momwesrigebeli niSnebis mier. aseTia, magaliTad,
pirveli piri prustTan, romlis SemoqmedebiTi sawyisi bolomde
ganuxrelia, Tumca es aris ganuxrelad gadavadebuli swrafva
literaturisken. aseTia Jan keiroli. igi Segnebulad midis ro-
manTan, rogorc euli monologis ukanasknel zRvarTan, TiTqos
literaturuli aqti mxolod maSin dasruldeba sazogadoebis
mier mowonebuli nawarmoebiT, rodesac bolos da bolos gaw-
ydeba yovelgvari xangrZlivobis egzistencialuri moqniloba,
romelic manamde yovelgvar azrs iyo moklebuli.
romani – es aris gansxeulebuli sikvdili; sicocxles igi
bedis saxes sZens, mogonebas utilitarul aqtad aqcevs, xolo
xangrZlivobas ki – drod, romelsac aqvs mimarTuleba da saz-
risi. magram amgvari transformaciia SeiZleba moxdes mxolod
sazogadoebis mzeris qveS. swored sazogadoeba aZlevs kurTx-
evas romans (anu garkveuli niSnebis erTobliobas), rogorc
transcedentul warmonaqmnsa da siuJeturad organizebul xan-
grZlivobas. maS ase, im paqtis amocnoba, romelic xelovnebisT-
vis damaxasiaTebeli zeimurobiT akavSirebs mweralsa da mkiTxv-
els imis wyalobiT SeiZleba, rom Tavad am paqtis miznebi aSkarad
gamosWvivian romanis farglebSi. warsuli martivi droisa da me-
same piris gamoyeneba romanSi aris is gardauvali Jesti, romli-
Tac mwerali miuTiTebs afarebul niRabze. mTel literaturas
SeuZlia Tqvas sakuTar Tavze: `me mivabijeb da TiTiT Cems saku-
Tar niRabze mivuTiTeb~. iqneba es poetis daundobeli praqtika,
romelic midis SesaZlodan erT-erT yvelaze seriozul ganx-
eTqilebaze – ganxeTqilebaze socialur enasTan, Tu romanis-
tis damajerebeli tyuili, nebimier SemTxvevaSi, maTi gancdebis
bunebriobam xorcSesxma rom SeZlos da moxmarebis sagnad iqc-
252
es, mas sWirdeba xelovnuri, Tanac ganzrax xelovnuri niSnebi.
amgvari gaorebis produqti da saboloo jamSi wyaroc, swored
weraa/werilobaa. es gansakuTrebuli ena, romliT sargeblobis
drosac mwerali brwyinvale mdgomareobas iZens, Tumc mudmivi
meTvalyureobis qveSac xvdeba, gascems mis monur mdgomare-
obas. aris ra Tavdapirvelad Tavisufali, wera/weriloba Tanda-
Tan borkilebad iqceva, romelic mwerals istorias miajaWvavs,
romelic Tavis mxriv, TviTon aris Seborkili. sazogadoeba mw-
erals sruliad mkafio niSnebs asvams, romlebic miuTiTeben
mis kavSirze xelovnebasTan imisTvis, rom rac SeiZleba zustad
moaqcios igi sakuTari gauxcoebis wreSi.
257
nawili meore
258
vaT, enobriv Rirebulebad, romelic dauyovnebliv gamocxadda
universalurad TiTqosda istoriul garemoabaTa SemTxveviTo-
bebis sapirwoned.
`Janrebis~ mravalferovneba da stilebis moZraoba klasikuri
dogmebis farglebSi Tavisi arsiT esTetikuri da ara struqtu-
ruli movlenaa; maT ar unda gamoiwvion iluziebi: burJuaziuli
ideologiis mier ZalauflebisTvis brZolis ganmavlobaSi da
Semdeg misi triumfisas, franguli sazogadoeba mxolod erTad-
erT weras/werilobas flobda – es iyo instrumentuli da orna-
mentuli wera/weriloba erTdroulad. instrumentuli es wera/
weriloba iyo imitom, rom forma SinaarsisTvis daqvemdebarebu-
lad miiCneoda, iseve, rogorc algebruli formulebi eqvemde-
bareba operaciuli moqmedebebis Sesrulebas. xolo ornamentu-
li ki imitom, rom am instruments saxeebi amSvenebda, romlebsac
kavSiri ar hqondaT funqciasTan da maT tradiciis arsenalidan
sesxulobdnen. sxvagvarad rom iTqvas, burJuaziuli wera/weri-
loba ar uyurebda amreziT memkvidreobiT miRebul formebs,
radganac isini mxolid warmatebul dekoracias warmoadgendnen,
romlis fonzec azrovnebis aqti iyo amaRlebuli. ra Tqma unda,
klasikosi mwerlebisTvisac nacnobi iyo formis problematika,
magram sxvadasxva weris/werilobis saxeobebze da miT umetes, enis
struqturaze kamaTi arasodes yofila, msjelobdnen mxolod
ritorikaze, anu enobrivi gamonaTqvamebis mwkrivze, romelic
damajereblobis Zalis TvalsazrisiT ganixileboda. amgvarad,
burJuaziuli weris/werilobis erTferovneba ritorikebis
mravalferovnebiT balansdeboda. amis sawinaaRmdegod, XIX sau-
kunis Sua wlebSi anu zustad maSin, rodesac interesi ritoriki-
sadmi miZRvnili traqtatebis mimarT daikarga, klasikurma wera-
mac/werilobamac dakarga Tavisi universaluri Zala da mis nacv-
lad warmoiSva weris/werilobis Tanamedrove saxeobebi.
udavod, klasikuri wera klasobrivi wera/weriloba iyo. igi
XVII saukuneSi im jgufis farglebSi Caisaxa, romelic uSulod
iyo xelisuflebasTan dakavSirebuli. igi dogmaturi dekre-
tirebis produqti iyo, romelmac male moiSora yvela is grama-
tikuli saSualeba, romelsac warmoSobda spontanuri xalxuri
ena da myar gansazRvrebaTa damkvidreba daisaxa miznad. bur-
Juaziuli wera/weriloba Tavdapirvelad Tavs warmoadgenda
rogorc aramravalricxovani elitis da privilegirebuli kla-
259
sis enas. 1660 wlidan klasikurma enam universalurobis niSnebi
SeiZina, xolo mkafioba Rirebulebis rangSi iqna ayvanili. amas-
Tan mkafioba wminda ritorikuli atributia, igi ar warmoadgens
enis sayovelTao Tvisebas, romelic TiTqosda yvelgan da yovel
droSia SesaZlebeli, igi mxolod gansakuTrebuli tipis enis da-
namatia, iseTisa, romelic mdgrad mizans eqvemdebareba _ moax-
dinos gavlena adresatze.
swored imitom, rom monarqiis droindeli da revoluciis
Semdgomi burJuazia erT da igive weriT/werilobiT sargeblob-
da, warmoiSva esencialisturi miTi adamianis Sesaxeb, klasi-
kurma weram/werilobam daiviwya calkeuli sityvebis energiis
Sesaxeb wrfiuli mowesrigebulobis sasargeblod, rodesac
yvelaze wvrili elementic ki gadarCevis produqti xdeboda.
politikuri avtoritaruloba, gonebis dogmaturi batonoba da
klasikuri enis erTianoba – ai, erTi da igive istoriuli Zalis
sami sxvadasxva gamovlineba.
amitom ar Rirs gaoceba imis Taobaze, rom revolucias ar
Seutania araviTari cvlileba burJuaziul weraSi/werilobaSi
da rom fenelonisa da merimes weras/werilobas Soris gansxvave-
ba umniSvneloa. saqme imaSia, rom Tavad burJuaziulma ideolo-
giam 1848 wlamde iarseba. yvelaze naklebad igi revoluciis dros
Seirya, romelmac burJuazias xelSi misca politikuri da so-
cialuri Zalaufleba, magram aramc da aramc – inteleqtualuri
Zalaufleba, radganac am ukanasknels igi didi xania flobda.
laklodan stendalamde burJuaziuli wera/weriloba gamudme-
biT ganaaxlebda da ixangrZlivebda Tavis arsebobas. rac Seexeba
romantizmis revolucias, romelsac nominalurad hqonda pre-
tenzia gadatrialebaze formis sferoSi, man gonivrulad iz-
runa imaze, rom xelSeuxeblad SeenarCunebina is wera/weriloba,
romelic mis ideologias ganasaxierebda. Janrebisa da stilebis
SereviT da amiT tradiciebis zedmeti tvirTis moSorebiT ro-
mantizmma SeZlo SeenarCunebina mTavari klasikur weraSi – misi
instrumentaluroba. marTalia, es instrumenti Zalian `SesamCn-
evi” xdeboda, magram mainc agrZelebdnen mis mokrZalebiT gamoy-
enebas, Tumc, araviTari warmodgena ar hqondaT imis Sesaxeb,
rom SesaZloa arsebobdes piradi, simartoveSi CaZiruli sityva.
mxolod hiugom SeZlo enis gaumWvirvali mkvrivi da sivrciTi
ganzomilebebidan moepovebina sityvis sruliad ganumeorebeli
260
Tematika, romlis axsnac SesaZlebelia mxolod misi egzistenci-
is gansacvifrebel siRrmeebTan kavSirSi. mxolod hiugom SeZlo
klasikuri weris/werilobis ganadgurebis zRavrze miyvana imiT,
rom klasikur weras/werilobas Tavisi stilis mTeli simZimiT
daatyda Tavs.
XIX saukuneebis 50-ian wlebSi sami didi istoriuli movlena
moxda, ramac liberaluri iluziebis Seuqcevadi ngreva gam-
oiwvia. am garemoebebma burJuazia axal istoriul mdgomare-
obaSi Caayena. am dromde yovelgvari universalobis sazomad
da ukamaTo gansaxierebad burJuaziuli ideologia rCeboda;
burJuaziul mwerals, romelic yvela adamianuri ubedobis er-
TaderTi mosamarTle iyo, Tavis gzaze ar Sexvedria arcerTi
adamiani, romelic Tavad mas Sexedavda gverdidan, igi araviTar
SeuTanxmeblobas ar grZnobda Tavis socialur mdgomareobasa
da inteleqtualur mowodebas Soris. axla ki es ideologia erT-
erT SesaZleblad iqca; universaluroba mas xelidan dausxlta;
sakuTari Tavis daZleva ki mxolod TviTgansjis gziT SeuZlia.
mwerali gaorebis msxverplad iqca, radganac gaCnda naprali
mis cnobierebasa da socialur beds Soris. ase ibadeba litera-
turis tragedia. swored am droidan iwyeba sxvadasxva saxeobis
weris/werilobis momravleba. Aamieridan yoveli maTganis arCe-
vani – daxvewilis, populisturis, neitraluris, salaparakosi –
iqceva fuZemdeblur aqtad, romlis meSveobiTac mwerali iRebs
an uaryofs Tavis burJuaziul mdgomareobas. yoveli maTgani
iqceva mcdelobad gadaWras Tanamedrove formis orfeosiseuli
problema – problema mwerlebisa literaturis gareSe.Uukve asi
wlis ganmavlobaSi iseTi mwerlebi, rogorebic arian floberi,
malarme, rembo, gonkurebi, siurealistebi, keno, sartri, blanSo
an kamiu cdilobdnen moeniSnaT integraciis – literaturuli
enis uflebebis darRvevis an aRdgenis – gzebi. magram fsoni aq
ar aris formis Tavgadasavali, ritorikis warmateba an uSiSari
ganaxleba da leqsikonis daxvewiloba. yovelTvis, rodesac mw-
erali cdilobs qaRaldze aRbeWdos sityvebis es Tu is Tanamim-
devroba, kiTxvis niSnis qveS TviT literaturis arseboba dgeba.
Cveni Tanamedroveoba saSualebas iZleva misTvis damaxasiaTe-
beli weris/werilobis tipebis simravleSi dainaxos sakuTari
istoriis Cixi.
261
II. stili, rogorc xeloba
miTi dRes
283
sqemidan Cans, rom miTSi aris ori semiologiuri sistema, sa-
dac erTi – meoresTan mimarTebiT ixsneba. lingvistur sistemas,
enas (anu, gamosaxvis wesebs, romlebsac is aerTianebs) enaobieqts
vuwodebdi, radgan is aris ena, romelsac miTi sakuTari sistemis
asagebad iyenebs; da Tavad miTi, romelsac metaenas vuwodebdi,
vinaidan is aris meoreuli ena, romelSic pirvelis Sesaxeb sau-
broben. roca semiologi aanalizebs metaenas, is aRar svams kiTx-
vebs enaobieqtis Sedgenilobaze da mxedvelobaSi aRar iRebs
lingvisturi sistemis detalebs; is enobriv niSnebs ganixilavs
mxolod im rolis TvalsazrisiT, romelsac esa Tu is enobrivi
niSani miTis agebisas asrulebs. ai, ratom xdeba, rom semiologi
erTnairad epyroba daweril teqstsa da naxats: misTvis isini
mniSvnelovania imdenad, ramdenadac oriveni arian niSnebi, mzad-
myofni miTis asagebad, aqvT aRniSvnis erTi da igive funqcia da
erTic da meorec Tavis TavSi enaobieqts moicavs.
axla ukve droa, miTiuri sityvis oriode magaliTi movix-
moT. amisTvis, upirvelesad, valeris erT remarkas davesesxebi:
warmovidginoT, rom var franguli skolis mexuTe klasis mos-
wavle; vSli laTinuri gramatikis saxelZRvanelos da iq vkiTxu-
lob ezopesa Tu fedras frazas: quia ego nominor leo. Semdeg vwyvet
kiTxvas da vfiqrob: am frazaSi aris garkveuli orazrovneba.
erTi mxriv, sityvebs aqvs Zalian martivi azri, is ambobs: vinaid-
an me mqvia lomi. meore mxriv ki fraza aq imisTvisaa moxmobili,
rom raRac sxva mimaniSnos da ramdenadac is momemarTeba swored
me, mexuTe klasis moswavles, amdenad, naTlad meubneba: me var
gramatikuli magaliTi, gankuTvnili imisTvis, rom gansazRvre-
bis SeTanxmebis wesi warmovaCino. amavdroulad, valdebuli
var mivxvde, rom frazis mizani sulac ar aris mimaniSnos Tavisi
azri, is naklebad cdilobs raime miambos lomze an miTxras misi
saxeli. frazis WeSmariti mniSvneloba isaa, rom Cemi yuradReba
atributis SeTanxmebas miaqcios. aqedan vakeTeb daskvnas, rom me
vdgavar gansakuTrebuli, ganvrcobili wyobis semiologiuri
sistemis winaSe, vinaidan is ukve enis CarCoebs scdeba: ra Tqma
unda, aris aRmniSvneli, magram, Tavis mxriv, es aRmniSvneli das-
rulebul saxes niSnebis erTobliobiT iRebs da, TavisTavad, is
aris pirveladi semiologiuri sistema (me mqvia lomi). sxva SemTx-
vevaSi formaluri struqtura Cveulebrivad igeba: aris aRsani-
Sni (me var magaliTi gramatikisa) da aris globaluri mniSvnelo-
284
ba, romelic sxva araferia, Tu ara aRmniSvnelisa da aRsaniSnis
korelacia, vinaidan arc saxeldeba lomisa, arc magaliTi grama-
tikisa, erTmaneTisagan gancalkevebiT ar meZleva.
da ai, kidev erTi magaliTi: warmovidginoT, rom var parikmax-
erTan, mawodeben Jurnal `pari-maTCis~ nomers. ydaze gamosaxu-
lia axalgazrda Savkaniani, franguli samxedro formiT Semosi-
li. axalgazrda samxedro salams iZleva, Tvalebi zemoT aqvs
apyrobili da es mzera, cxadia, franguli samferavoni droSisak-
enaa mimarTuli. aseTia suraTis azri. magram rac ar unda miamiti
viyo, kargad vxedav, Tu ras mimaniSnebs igi. kerZod ki – ai, ras:
safrangeTi aris didi imperia da yvela misi Svili, kanis feris
miuxedavad, erTgulad emsaxureba mas safrangeTis droSis qveS.
es aris e.w. koloniuri sistemis kritikosebisTvis gamiznuli san-
imuSo pasuxi, vinaidan fotodan naTlad Cans, rom es axalgazrda
Savkaniani Tavis e.w. mCagvrelebs emsaxureba. am SemTxvevaSi Cem
winaSea aseve mniSvnelovani semiologiuri sistema: aris aRmniS-
vneli, romelic, TavisTavad, pirveladi semiologiuri sistemis
nimuSia (Savkaniani jariskaci frangi jariskacis salams iZleva);
aris aRsaniSni (Savkaniani xdeba frangic da samxedroc); da bo-
los, arsebobs aRsaniSni aRmniSvnelis saSualebiT.
vidre gadavidodeT miTologiuri sistemis TiToeuli el-
ementis analizze, aucilebelia SevTanxmdeT terminologiaze.
Cven ukve viciT, rom miTSi aRmniSvneli SesaZlebelia ori kuTxiT
ganvixiloT: rogorc lingvisturi sistemis ukanaskneli elemen-
ti an rogorc miTiuri sistemis Tavsakiduri, sawyisi elementi:
maSasadame, aq gvaqvs ori saxeli: enis TvalsazrisiT aRmniSvnels,
rogorc pirveli sistemis saboloo elements, vuwodebT azrs
(me mqvia lomi, afrikeli jariskaci frangulad iZleva samxedro
salams); miTis kuTxiT ki – formas. rac Seexeba aRsaniSns, aq Seu-
Zlebelia orazrovneba, amitom mas vutovebT saxels –koncepti.
mesame elementi pirveli oris korelaciaa: enis sistemaSi es aris
niSani. magram aq ukve veRar gaveqceviT orazrovnebas, vinaidan
miTSi (da es aris misi mTavari Tavisebureba) aRmniSvneli ukve
enis niSnebiT aris Camoyalibebuli. miTis mesame elements ki
vuwodebdi mniSvnelobas; am sityvis gamoyeneba imdenad aris
gamarTlebuli, ramdenadac miTs WeSmaritad ormagi funqcia
aqvs: is aRniSnavs da gvatyobinebs raRacas, STagvagonebs da wess
gvidebs.
285
forma da koncepti
mniSvneloba
299
es magaliTi yuradsaRebia ori mizezis gamo. upirvelesad, masSi
srulad Cans miTis impresiuli buneba: Cven misgan velodebiT
dauyovnebliv efeqts; umniSvneloa, rom miTi Semdeg daiSleba,
magram misi qmedeba Cafiqrebulia ufro Zlierad, vidre racio-
naluri ganmartebebi, romlebmac SeiZleba mogvianebiT is
gaaqarwylos. yovelive es niSnavs, rom miTis kiTxva aResruleba
myisierad. ai, Tvalis erTi SevlebiT gadavxedav “France Soir”-s,
romelsac Cemi mezobeli kiTxulobs: me masSi avirCev mxolod
azrs, magram wavikiTxav mis WeSmarit mniSvnelobas, kerZod, aR-
movaCen mTavrobis aqcias xilsa da bostneulze fasebis Semcire-
bis Sesaxeb. morCa, es sakmarisia. miTis ufro yuradRebiani kiTx-
va ver gazrdis misi moqmedebis Zalas da arc fiasko iqneba: miTi
aris erTdroulad arasrulyofili da udavo, verc dro, verc
Cveni codna mas verc verafers daamatebs da verc daaklebs. da
kidev, konceptis naturalizacia, romelic axlaxan ganvsazRvre,
rogorc miTis arsebiTi funqcia, aq samagaliToa: sawyis siste-
maSi (eqskluziurad lingvisturSi) mizezobriobas aqvs sityvis
pirdapiri mniSvneloba, bunebrivi xasiaTi: xilisa da bostneulis
fasebi iklebs, vinaidan sezonia. meoreul sistemaSi (miTologi-
urSi) mizezobrioba aris mogonili, tyuili, magram is Tavsdeba
bunebis erTgvar savaWro furgonebSi. Sedegad, miTi ganicdeba,
rogorc ucodveli sityva da es xdeba ara imitom, rom misi zrax-
vebi damalulia (Tu is damaluli iqneboda, ver iqneboda efeq-
turi), aramed imitom, rom igi naturalizebulia.
faqtobrivad, is rac saSualebas aZlevs mkiTxvels, moixmaros
miTi rogorc uvnebeli gzavnili, aris is, rom mkiTxveli masSi
xedavs ara semiologiur sistemas, aramed induqciurs; iq, sadac
mxolod ekvivalentobaa, is Wvrets erTgvar mizezobriobis pro-
cess, romlis mixedviTac, mkiTxvelis TvalSi aRmniSvnelsa da
aRsaniSns bunebrivi kavSirebi aqvT. Cven SegviZlia es erTmaneTSi
aRreva avxsnaT sxvagvarad, kerZod imiT, rom mTeli semiologi-
uri sistema warmoadgens RirebulebaTa sistemas, xolo miTis
momxmarebeli mniSvnelobas igebs, rogorc faqtebis sistemas,
anu miTi ikiTxeba, rogorc faqtebis sistema, maSin, rodesac is
sxva araferia, Tu ara semiologiuri sistema.
300
miTi, rogorc moparuli ena
memarcxene miTi
memarjvene miTi
А ВЫ МОГЛИ БЫ?
333
leqsis leqsikoni
я вы
поэзия быт
яркость пошлость
me Tqven
STambeWdaoba uxamsoba
poeziisa da yofis
erTianoba dapirispireba
Pparalelizmis cneba
Изгнанник самовольный,
И светом и собой и жизнью недовольный
(,,К Овидео”)
. . . гоненьем
Я стал известен меж людей
(,,В. Ф. Раевскому”)
356
Cis msgavsi an batiuSkoviseuli suliskveTebiT gamsWvaluli
daxvewili erotizmi (karamzinizmis kulturis TvalsazrisiT
es ori stili urTierTs dauaxlovda. Sdr. Kkaramzinis mier bog-
danoviCis, rogorc msubuqi poeziis mamamTavris saprogramo
aRiareba) amgvari maRalfardovani taepebi:
Я не возьму воспоминаний,
Утех любви пережитых,
Ни глаз жены, ни сказок няни,
Ни слов поэзии златых,
360
aA q Tavs iCens semantikuri kavSirebis pirveli sistema. Sem-
dgom, lampris, rogorc sagnis realizacia aaqtiurebs meore
sistemas.
meore strofi efuZneba mniSvnelobaTa religiur-qristi-
anul wyobas, rac imdroindeli mkiTxvelisTvis ucxo rodi iyo.
warmoiSoba жизнь новая-s antiTeza. amqveyniuri cxovrebis (земное
житие-s) tyveobisgan Svebis antiTeza.Aamqveyniuri cxovrebis ty-
veobisgan Svebis RimiliT gaTavisuflebuli sulis saxe aq savse-
biT kanonzomieria. ramdenadme moulodnelia ukanaskneli taepi.
winamorbedi taepebis semantikur samyaroSi `atomi~ marTlac
rom uadgiloa. amasTan, masTan dakavSirebul kulturul mniS-
vnelobebSi Zalze bunebrivad Tavsdeboda `yofiereba~ da war-
moiSoboda mecnierul-filosofiuri leqsikisa da semantikuri
kavSirebis samyaro.
momdevno strofSi `mogonebebi~ garkveuli teqstobrivi sig-
nalis saxiTaa mowodebuli. poeturi teqstebis gansxvavebuli
sistemebi ganarCeven am cnebis Sinaarss, magram TviT am sityvis
sazrisi ganekuTvneba mas ara rogorc fsiqologiuri moqmedebis
aRniSvna, aramed – rogorc kulturuli niSani. strofi moicavs
am cnebis interpretaciaTa mTel gamas. Утехи любви da сны поэзии
златой JRers, rogorc puSkinidan momdinare poeturi tradiciiT
nakarnaxevi citatebi. anenskis kulturul samyaroSi isini war-
mogvidgeba sakuTriv poeziis saxiT. ,,Сказки няни” migvaniSnebs
teqstsgareSe kavSirebis or tipze: pirveli maTgania araliter-
aturuli, yofiTi, bavSvobis sauflo (romelic upirispirdeba
mwignobrul samyaros); meore ki sxva araferia, Tu ara bavSvo-
bis sauflos amsaxveli literaturuli tradicia. XIX saukunis
dasasruls poeziaSi ,,скaзки няни” warmoadgens bavSvobis araniS-
nobrivi samyaros kulturul niSans. Aam fonze глаза жены esaa sx-
visi – araliteraturuli – metyveleba, romelic literaturu-
li asociaciebis polfoniur erTobliobaSi aRiqmeba, rogorc
cxovrebis xma (глаза, da ara щчи, жены, da ara девы).
Lleqsis sam strofSi myardeba gansazRvruli konstruqci-
uli inercia. TiToeuli strofi Sedgeba garkveul pirobiT-
literaturul stilze dafuZnebuli 3 taepisa da am stilidan
amovardnili erTi taepisgan. pirveli ori strofis mixedviT
ganisazRvreba am taepis adgilic – esaa strofis bolo. Semdgom
vawydebiT darRvevebs. mesame strofSi gansxvavebuli taepi gad-
361
ainacvlebs bolodan meore adgilze. kidev ufro mZafria struq-
turuli disonansi ukanasknel strofSi. Zalze literaturuli
leqsikisa da ZiriTadi Temis mixedviT isini aRiqmeba XIX sauku-
nis mTeli poeturi tradiciis fonze. SemTxveviTi rodia, rom
saTaurSi naxsenebia лилии, pirvel marcvalze dasmuli aSkara
maxviliT, xolo ukanaskneli strofis bolo taepSi:
362
iuri lotmani
(1922-1993)
365
invarianti struqturis mniSvnelobis mqone erTeulia, ro-
melsac ragind bevri varianti moepovebodes realur teqstebSi,
yvela maTgans am invariantis mniSvneloba eqneba.
aqedan gamomdinare, nebismier komunikaciur sistemaSi Seg-
viZlia gamovyoT misi struqturis invariantuli aspeqti, ro-
melsac f. de sosiuris kvalad, ena-s vuwodebT, da sxvadasxva
teqstebSi enis variaciuli gamovlinebebi, romlebsac imave mec-
nierul tradiaciaSi metyveleba ewodeba.
enis planisa da metyvelebis planis gamijvna Tanamedrove
lingvistikis fundamentur debulebaTa rigs ganekuTvneba. in-
formaciis Teoriis terminologiaSi am gamijvnas daaxloebiT
kodis (ena) da gzavnilis (ena) dapirispireba Seesabameba.
`sistema–teqsti~-s urTierTobis paraleluri movlenis
– enisa (kodis) da metyvelebis (gzavnili) urTierTmimarTebis
swori gagebisaTvis didi mniSveloba aqvs molaparakisa da msme-
nelis poziciebis gamijvnas, romelTa safuZvelze principulad
gansxvavebuli sinTetikuri (mawarmoebeli anu generaciuli) da
analitikuri enobrivi modelebi iqmneba.
nebismieri klasis movlenebs, romlebic zemoT warmodge-
nil gansazRvrebebs akmayofileben, semiotikaSi ena ewodeba; am
SemTxvevaSi termini `ena~ ara Cveulebrivi, aramed ufro farTo
gagebiT ixmareba. am farTo gagebiT amgvar enebs Seadgenen:
1. bunebrivi enebi – cneba, romelic Seesabameba termins `ena~
am sityvis Cveulebrivi gagebiT. bunebrivi enebis magaliTebia:
inglisuri, rusuli, franguli, Cexuri da a. S.
2. xelovnuri enebi – adamianis mier Seqmnili niSanTa sisteme-
bi, romlebic saqmnianobis viwro specializebul sferoebSi gam-
oiyeneba. maT ganekuTvneba yvela samecniero ena (pirobiT niSan-
Ta da maTi gamoyenebis wesebis sistema, magaliTad, algebrasa an
qimiaSi miRebuli niSnebi, romlebic, semiotikis Tanaxmad, enis
tolfasi fenomenia) da quCis signalizaciis msgavsi sistemebi.
xelovnuri enebi bunebrivi enebis meqanizmTa Segnebuli gama-
rtivebis gziT iqmneba.
3. meoradi modelmawarmoebeli sistemebi – bunebrivi enis
safuZvelze agebuli, magram ufro rTuli sistemis mqone semi-
otikuri sistemebi. meoradi modelmawarmoebeli sistemebi –
rituali, socialur da ideologiur niSnobriv komunikaciaTa
366
erToblioba, xelovneba erTian rTul semiotikur warmonaqmns
– kulturas qmnian.
bunebrivi enisa da poeziis urTierTobas ganapirobebs pirve-
ladi da meoradi enebis urTierTmimarTebis sirTule mocemuli
kulturis erTian da rTul mTlianobaSi.
bunebrivi enis rogorc xelovnebis masalis specifika
sagrZnoblad ganapirobebs poeziis (ufro farTod – mxatvruli
sityvierebis) gansxvavebas mxatvruli Semoqmedebis sxva darge-
bisagan.
msoflios xalxTa enebi pasiur faqtorebad rodi rCebian
kulturis formirebaSi. erTi mxriv, TviTon enebi mravalsauku-
novani rTuli procesis nayofs warmoadgenen. imdenad, ramdena-
dac uzarmazari, dausabamo gare samyaro enaSi diskretulad
gamokveTili struqturis saxes iZens, am samyaros Sesatyvisi ena
mis models, enis sibrtyeze sinamdvilis proeqcias warmoadgens.
vinaidan bunebrivi ena erovnuli kulturis erT-erTi umTavres
faqtorTagania, samyaros enobrivi modelic im faqtorTagania,
romelic samyaros erovnul suraTs ayalibebs. erovnuli enis
maformirebeli zemoqmedeba meorad modelmawarmoebel siste-
mebze aSkara da udavo faqtia (saintereso magaliTebisa da sagu-
lisxmo Teoriuli msjelobisaTvis ix.: sromelsac uaRresad ar-
sebiTi mniSvneloba aqvs poeziaSi.
magram meore mxriv, poeziis warmoqmna erovnuli enobrivi
tradiciis safuZvelze rTuli da winaaRmdegobrivi procesia.
jer kidev formalurma skolam wamoayena Tezisi, romlis Tanax-
mad, ena is masalaa, romlis winaaRmdegobis gadalaxvas poezia
axerxebs. am debulebasTan brZolaSi daibada is Tvalsazrisi,
rom poezia enobrivi kanonebis avtomaturi xorcSesxmaa, enis
erT-erTi funqciuri stilia. am ukidures Tvalsaziss, romlis
Tanaxmad yvelaferi, rac ki aris poeziaSi, enaSic moipoveba, b. v.
tomaSevski daupirispirda, romelic acxadebda, rom enaSi mar-
Tlac aris yvelaferi, rac aris poeziaSi... oRond poeziis garda.
Tumca gviandel naSromebSi b. v. tomaSevski sul ufro xSirad
aRniSnavda enobrivi da poeturi kanonebis erTianobas.
amJamad orive Teoria – `enasTan brZolis~ Teoriac da bune-
brivi enis mimarT poeziis Tvisebrivi sxvaobis uaryofis Teo-
riac – mecnierebis adrindeli etapis gardauval ukiduresobad
iTvleba.
367
ena meorad sistemebs ayalibebs. udavoa, rom amis gamo mxat-
vruli sityvierebis dargebs uaRresad mdidari SemoqmedebiTi
SesaZleblobebi moepovebaT. magram ar unda dagvaviwydes, rom
SemoqmedisaTvis enis swored es momgebiani mxareebi warmoad-
genen gansakuTrebul siZneles.
ena mTeli Tavisi sistemiT imdenad mWidrod aris dakavSire-
buli cxovrebasTan, imdenad Sezrdilia masTan, rom adamiani ve-
Rar arCevs sagans misi saxelisagan, sinamdvilis Sres – misi eno-
brivi anareklisagan. analogiuri viTareba iyo kinematografSic:
imis gamo, rom fotografia mWidrod, avtomaturad aris dakav-
Sirebuli gadasaReb saganTan, es faqtori didxans aferxebda
kinematografis gadaqcevas xelovnebis dargad. mxolod mas Sem-
deg, rac montaJisa da moZravi kameris gamoCenis Sedegad Sesa-
Zlebeli gaxda erTi da igive obieqtis fotografireba Tundac
ori sxvadasxva xerxiT, xolo saganTa Tanamimdevroba cxovre-
baSi avtomaturad aRar gansazRvravda gamosaxulebaTa Tanamim-
devrobas kinofirze, sinamdvilis aslis saxiT arsebuli kine-
matografi sinamdvilis mxatvrul modelad iqca. kinom Tavis ena
SeiZina.
didi Zalisxmeva daWirda imas, raTa poezias bunebrivi enis
safuZvelze Seqmnili, magram misgan gansxvavebuli Tavisi ena
SeemuSavebina da xelovnebad qceuliyo. mxatvruli sityvierebis
gariJraze warmoiSva kategoriuli moTxovna: literaturuli
ena, sinamdvilis enobrivi saSualebebiT aRbeWdva mxatvruli
mizniT unda gansxvavdebodes Cveulebrivisagan, informaciuli
enisagan. ase warmoiSva poeziis aucileblobis idea.
368
iuri lotmani
(1922-1993)
372
xdeba. amave dros igi SegviZlia gaviazroT rogorc erTi teq-
sti, romelic sam sxvadasxvagvar dekodirebas eqvemdebareba.
aranakleb sainteresoa iseTi SemTxveva, rodesac erTi da igive
struqtura ramodenime sxvadasxva teqstSi vlindeba.
magram humanitarul mecnierebebSi struqturuli meTode-
bis Taviseburebis swori gagebisaTvis kidev erT sakiTxze unda
SevCerdeT.
nebismieri struqtura rodi aris informaciis Senaxvisa da
gadmocemis saSualeba, magram nebismieri sainformacio saSu-
aleba struqturaa. amgvarad, dgeba semiotikuri sistemebis, anu
iseTi sistemebis Seswavlis sakiTxi, romlebic niSnebs iyeneben
da informaciis Senaxvasa da gadmocemas emsaxurebian.
struqturuli meTodebi Tanamedrove mecnerebaTa umrav-
lesobaSi gamoiyeneba. rac Seexeba humanitarul mecnierebebs,
ufro swori iqneba, Tu am SemTxvevaSi struqturul-semiotikur
meTodebze vilaparakebT.
***
mTavari mecnieruli principebis sxvaobaTa da mravalfer-
ovnebis miuxedavad, romlebsac ganapirobebs kvlevis meTodis
kavSiri rogorc ama Tu im ideologiasTan (da ufro farTod –
kulturasTan), aseve codnis gamudmebul progresTan, tipolo-
giurad mxatvruli nawarmoebis kvlevisadmi orgvari midgomaa
SesaZlebeli.
pirveli midgoma emyareba im rwmenas, rom xelovnebis arsi sa-
kuTriv teqstSia mocemuli da yoveli nawarmoebis Rirseba mas-
Sivea ganfenili.
meore midgomis Tanaxmad, nawarmoebi nawilia, anu raRac
ufro mniSvnelovanis – poetis pirovnebis, fsiqologiuri mo-
mentis an sazogadoebrivi viTarebis – gamovlinebaa. aseT SemTx-
vevaSi mkvlevars teqsti ainteresebs ara rogorc aseTi, aramed
rogorc masala ufro maRali donis modelebis Sesaqmnelad.
literaturaTmcodneobis istoriaSi iyo periodebi, rode-
sac am midgomaTagan jer erTis mixedviT wydeboda yvelaze aqtu-
aluri sakiTxebi da mas Semdeg, rac amowuravda mecnierebis gan-
viTarebis arsebuli doniT misTvis mocemul saSualebebs, meore
mimarTulebas uTmobda adgils. ase, magaliTad, XVIII saukuneSi
mecniereba literaturis Sesaxeb upirvelesad iyo mecniereba
373
teqstis Sinagani aRnagobis Sesaxeb. XIX saukunis esTetikosebi
XVIII saukunis literaturul mecnierebas bralad uyenebdnen
antiistorizms, normatulobasa da metafizikurobas. magram ar
unda dagvaviwydes, rom swored maSin daiwera bualos `poeturi
xelovneba~, lomonosovis `ritorika~ da lesingis `hamburgis
dramaturgia~. XIX saukunis Teoretikosebs miaCndaT, rom maTi
winamorbedebi xelovnebaze msjelobisas gadaWarbebul yura-
dRebas uTmobdnen `wvrilmanebsa~ da SemoqmedebiTi ostatobis
sakiTxebs. magram unda gvaxsovdes, rom swored XVIII saukuneSi,
rogorc arasdros Semdeg, literaturis Teoria mWidrod iyo
dakavSirebuli kritikasTan da mimdinare literaturul pro-
cesebTan da rom rodesac XVIII saukunis Teoretikosebi yura-
dRebas amaxvilebdnen sakiTxze, rogor unda iqmnebodes teqsti,
amiT mxatvruli kulturis im uzarmazar kapitals qmnidnen,
romlis safuZvelzec arsebobda faqtobrivad XIX saukunis ev-
ropuli literatura.
momdevno epoqis Teoriuli azri gadaWriT gaemijna im ideas,
rom nawarmoebSi TviTkmari Rirebulebaa. amjerad teqstSi is-
toriis, epoqis anda nawarmoebis miRma mdebare raime sxva saz-
risis suliskveTebis gamovlinebas eZebdnen. igulisxmeboda,
rom teqstis miRma mdebare substancia cocxali da ukideganoa,
xolo nawarmoebi am substanciis arabolomde adekvaturi samo-
sia, `sulis materialurad gamovlenili tyveobaa~, usasrulobis
sasruli iersaxea; aqedan gamomdinare, mkiTxvelisa da mkvlevris
(ivaraudeboda, rom maT winaSe erTi da igive amocana dgas, rom
mkvlevari – kvalificirebuli mkiTxvelia) amocanas Seadgenda
teqstidan gaRweva mis miRma mdebare substanciebisaken. am mxriv
gadamwyveti mniSvneloba eniWeboda teqstis mimarTebas sxva
teqstebisadmi, maT erTian moZrav nakadad Sekrebas anda teqs-
tis mimarTebas mis miRma mdebare realobisadmi, romelsac sxva-
dasxvagvari gageba – an msoflio sulis an sazogadoebriv ZalTa
brZolis mniSvneloba eniWeboda.
XX saukunis lieraturul TvalsazrisTa WidilSi, romel-
sac epoqis saerTo xasiaTma dramatizmis Rrma kvali daamCnia,
xSirad gaismoda xma aRniSnul tendenciaTagan xan erTis, xan
meoris Tandayolili mankierebis Sesaxeb. amasTanave ar iTvali-
swinebdnen, rom orive tendencia kvlevis sagnis garkveul mxa-
res asaxavs da mecnieruli azris garkveul etapebze mZlavr da
374
nayofier konciefciebs ayalibebda, xolo zog etapze – epigo-
nur da doqtriniorul Sexedulebas icavda.
sxvadasxva istoriul mizezTa gamo konfliqtma am or
tendencias Soris XX saukuneSi gansakuTrebiT mwvave xasiaTi
miiRo. akademiuri literaturaTmcodneobis gadagvarebas e.w.
formaluri skolis (`moskovis lingvisturi wre~, opoiaz-i
petrogradSi, futurizmis, xolo mogvianebiT lef-is kriti-
kosebi da Teoretikosebi) axalgazrda literatorTa sapasuxo
reaqcia mohyva. am mimarTulebis amosavali debuleba da mTa-
vari damsaxureba imis mtkiceba iyo, rom xelovneba sulac araa
fsiqologiuri an istoriuli Studiebis damxmare masala da
rom xelovnebaTmcodneobas kvlevis sakuTari sagani moepoveba.
formalurma skolam xelovnebisa da kvlevis meTodikis
damoukideblobis gamocxadebasTan erTad yuradReba teqstis
problemaze gaamaxvila.
formaluri skolis momxreebs miaCndaT, rom materializmis
safuZvelze dgebodnen, rodesac acxadebdnen, rom SeuZlebelia
mniSvneloba materialuri substratis – niSnis gareSe arsebob-
des, da mTlianad am ukanasknelis organizebulobazea damoki-
debuli. maT uamravi brwyinvale mosazreba wamoayenes mxatvru-
li teqstis niSnobrivi bunebis Sesaxeb.
formaluri skolis araerT mosazrebam win gauswro struq-
turuli literaturaTmcodneobis ideebs da struqturuli
lingvistikis, semiotikisa da informaciis Teoriis uaxles
ideebSi hpova dadastureba da interpretacia. praRis lingvis-
turi skolisa da roman iakobsonis naSromebis wyalobiT rusu-
li formaluri skolis Teoriam mZlavri zegavlena moaxdina
msoflios humanitarul mecnierebaTa ganviTarebaze.
magram formaluri skolis koncefciis araerTi susti mo-
menti imTaviTve gaxda gansjis sagani axalgazrda literatu-
raTmcodneTa naSromebis irgvliv gaCaRebuli polemikis dros.
formalistebis kritika upirvelesad simbolizmis mamamTavarTa
mxridan gaisma, romlebmac TvalsaCino adgili daikaves 1920-
iani wlebis dasawyisis literaturaTmcodneobaSi (v. briusovi
da sxvebi). isini imdenad iyvnen miCveulni teqstSi siRrmiseul
da farul mniSvnelobaTa mxolod garegnuli niSnis xedvas, rom
ideis dayvana konstruqciamde maTTvis sruliad miuRebeli
aRmoCnda. formalizmis sxva aspeqtebma im mkvlevarTa protes-
375
ti gamoiwvia, romlebic klasikur germanul filosofiasTan
iyvnen dakavSirebuli (g. Speti) da kulturaSi ara teqstebis er-
Tobliobas, aramed sulis zeobas xedavdnen. da bolos, 1920-iani
wlebis sociologiurma kritikam formalistebis mTavar naklad
literaturaTmcodneobiTi analizis imanenturoba gamoacxada.
Tu formalistebisaTvis teqstis axsna niSnavda pasuxs kiTxvaze
– `rogoraa agebuli?~, sociologebisaTvis yvelafers gansazR-
vravda pasuxi kiTxvaze: `riTaa ganpirobebuli?~.
formaluri skolis dramatuli istoriis Txroba Sors wag-
viyvans Cveni uSualo amocanisagan. magram mainc unda aRi-
niSnos, rom formaluri skolis rigebidan gamovidnen iseTi
TvalsaCino mkvlevarebi rogorebic arian b. m. exenbaumi, v. b.
Sklovski, i. n. tinianovi, b. v. tomaSevski, rom misi principebis
zegavlena ganicades g. o. vinokurma, g. a. gukovskim, v. v. gipiusma,
p. a skaftimovma, v. m. Jirmunskim, m. m. baxtinma, v. v. vinogradovma.
v. i. propma da mravalma sxvam.
formaluri skolis evolucia miznad isaxavda teqstisSida
analizis imanenturobis daZlevasa da `xerxis~ rogorc xelov-
nebis safuZvelis metafizikuri gaazrebis Canacvlebas mxatvru-
li funqciis dialeqtikuri gagebiT. aq gansakuTrebiT aRsaniS-
navia iuri tinianovis naSromebi.
formalizmis gadazrda funqcionalizmSi cxadad Cans lite-
raturaTmcodneobis Cexuri da slovakuri brwyinvale skolis
magaliTze – i. mukarJovskis, i. grabakis, m. bakoSis da praRis
lingvisturi wris sxva wevrebisa da am wresTan dakavSirebuli
n. s. trubeckoisa da r. iakobsonis naSromebSi.
magram opoiaz-is Teoretikosebis mier wamoyenebul ide-
aTa saTanado dafasebasTan erTad arasgziT ar SeiZleba im sak-
maod fexmokidebuli Tvalsazrisis gaziareba, TiTqos for-
malizmi struqturalizmis mTavari wyaroa da am mecnieruli
mimdinareobis lamis identuri movlenaa. struqturuli ideebis
kristalizeba Tanabrad mimdinareobda rogorc formaliste-
bis, aseve maTi mowinaaRmdegeebis naSromebSi. Tu erTni teqstis
struqturaze saubrobdnen, meoreni ufro farTo – teqstismiR-
ma – erTianobebs, kerZod, kulturis, epoqis, samoqalaqo isto-
riis struqturas ikvlevdnen. SeuZlebelia formalur skolas
mivakuTvnoT m. m. baxtini, v. i. propi, g. a. gukovski, v. m. Jirmunski,
d. s. lixaCovi, v. v. gipiusi, s. m. eixenbaumi, aseve – andrei
376
beli, b. i. iarxo, p. a. floreski da mravali sxva. magram aseve
udavoa maTi naSromebis mniSvneloba struqturalizmis ganvi-
TarebisaTvis.
struqturul-semiotikuri literaturaTmcodneoba mTeli
winamorbedi literaturuli mecnierebis gamocdilebas iTva-
liswinebs, magram amasTanave mas Tavisi specifika aqvs. igi XX
saukunis Sua xanisaTvis niSandoblivi mecnieruli revoluciis
viTarebaSi iSva da organuladaa dakavSirebuli struqturuli
lingvistikis, semiotikis, informaciis Teoriisa da kiberneti-
kis ideebTan.
struqturuli literaturaTmcodneobiT ar aris bolomde
Camoyalibebuli da gamokveTili mecnieruli mimdinareoba. aq
mraval arsebiT problemaze jerac ar arsebobs aucilebeli
Tanxmoba da TviT mecnieruli sicxade.
377
cvetan todorovi
(1939)
literaturis cnebisaTvis
SeniSvnebi:
395
akaki gawerelia
(1910-1996)
struqturalizmi poetikaSi
397
nebis sakiTxi... aramed fonetikis daxmarebis gareSe saerTod
fonologiuri kvlevis SeuZleblobis sakiTxi. saqme is aris, rom
fonetikis monawileoba aucilebelia fonemuri analizis yvela
doneze“1 (i. bJalava, fonemis cneba enaTmecnierebaSi, Tb., 1976,
gv. 227-228. xazgasma Cvenia. a.g. ).
„praqtika gviCvenebs, rom fonetikuri (substancionaluri)
da fonologiuri (funqcionaluri) Seswavla erTiania da ana-
lizis yvela safexurze erTdroulad mimdinareobs“ (iqve).
poeturi enisa, saleqso maxvilisa da prosodiis sakiTxebSi
fonologiuri Tvalsazrisis gazviadeba, rasac kerZod r. iakob-
soni mimarTavda „Cexur leqsSi“ - amJamad ganvlili etapia. igive
iTqmis poetikaSi e.w. „opoziciuri xerxisa“ da „binaruli prin-
cipis“ Sesaxeb.
TviT lingvitikaSi „opoziciuri xerxis“ (laT. Oppositio – da-
pirispireba, sapirispiro mdgomareoba) gamoyeneba – sadavodaa
gadaqceuli. am sakiTxs specialurad exeba, mag. v. i. koduxovi,
romelic aRniSnavs, rom n. s. trubeckoim pirvelad gamoiyena igi
fonologiaS, xolo r. iakobinsonma - morfologiuri kategorie-
bis, rogorc opoziciuri struqturebis, Seswavlisas.
„lingvistikaSi opozicias farTo mniSvnelobiT uwodeben
TviTeul minimalur wyvils - sityva-antonimebs, qvemdebaresa
da Semasmenels, Tanxmovansa da xmovans, saxelsa da zmnas, srul
da usrul aspeqtebs da a. S. enis erTeulTa Seswavla wyvilebad
maTi gaerTianebis gziT damaxasiaTebelia sruliad sxvadaxva
lingvisturi skolebisTvis“. „opoziciis xerxi dafuZnebulia
enis (paradigmisa) da metyvelebis (konteqstis) dapirispirebasa
da opoziciis wevrTa araTanabaruflebianobaze. es ori principi
gansazRvravs opoziciuri xerxis meTodikis“ (v. i. koduxovi.
zogadi enaTmecniereba. mosk., 1974, gv. 234 rus. ).
aqedan modis „diqotomiuri“ Tu „binaruli“ (orad gayofa)
klasifikaciac enobrivi opoziciuri erTeulebisa, rac asea Se-
fasebuli:
„r. o. iakobsoni, xolo mis kvaldakval sxvebic, cdilobdnen
rusuli zmnis mTeli sistema warmoedginaT rogorc binarul da
privatul (kerZo) opoziciaTa grova”. „opoziciuri meTodika
aRaribebs enobriv erTeulTa Sinaarss, aRwevs ufro abstraqtul
dones, romelic miCneulia ufro arsebiTad; bolos da bolos
gansazRvruli rCeba martooden Zlieri wevri opoziciisa (susti
398
wevris damoukidebeli gansazRvra amdablebs opoziciuri ana-
lizis sisustes)“ (iqve, 236. xazgasmebi Cvenia. a. g. ).
binarobis principi r. iakobinsonma Seitana versifikaciis
sakiTxebze daweril zogierT gamokvlevebSic, kerZod „Cinuri
regulirebuli leqsis sazomis“ analizisadmi miZRvnil sta-
tiaSi, rasac Cven specialurad SevexeT wignSi „vefxistyaosnis
poetikis zogierTi sakiTxi“ (1974) da rac qvemoT mokled kidev
davubrundebiT.
praRis struqturalisturi enaTmecnierebis sxva zogadi
postulatebis mimoxilva Cvens amocanaSi ar Sedis, isini vr-
cladaa Seswavlili rusi da qarTveli lingvistebis mier. ar
vexebiT arc maTematikis poetikaSi gamoyenebis sakiTxebs,
romelTa gamo Cven araerTxel mogvixda specialur statiebSi
azris gamoTqma. oRond sagangebod unda aRvniSnoT Semdegi faq-
ti: struqturuli da maTematikuri enaTmecnierebis arsebobis
pirobebSi e. w. „tradiciuli enaTmecnierebis“ daisze laparaki
zedmetia. sawme isaa, rom am daskvnamde mividnen TviTon struq-
turalistebi, praRisa da kopenhagenis skolaTa mTavari warmo-
madgenlebi – r. iakobsoni da l. elmslevi, romelTac sajarod
ganacxaes, rom gaismis mowodebani „tradiciuli gramatikis re-
abilitaciis“ Sesaxeb da rom struqturalistur enaTmecniere-
baSi unda davinaxoT „memkvidreobiToba“ da ara „gaTiSuloba“. am
sakiTxTan dakavSirebiT zemoT citirebuli sityvebis avtori v.
koduxovi sagangebod aRniSnavs:
`struqturuli da maTematikuri enaTmecnierebis ganvi-
Tarebis cnobilma siZneleebma, tradiciuli enaTmecnierebis
warmatebebma daamtkices sxvadasxva skolebisa da momdinareo-
baTa RonisZiebebis gaerTianebis aucilebloba (integraciis
saWiroebaze saubari iyo lingvistebis IX saerTaSoriso kon-
gresze, romelic Catarda 1962 w. kembrijSi, aSS). r. iakobinsonma,
Seajama ra kongresis muSaoba, aRniSna: Tu guSin egreTwodebu-
li struqturuli lingvistika dabejiTebiT upirispirdeboda
tradiciul mecnierebas enaze, dRes Cven gvesmis „tradiciuli
gramatikis reabilitaciisadmi mowodeba“. ufro konkretulad
es procesi TvalsaCino gaxda lingvistebis X kongresze (buqar-
esti, 1967). sxvadasxva skolebisa da mimdinareobaTa miRwevebis
gaerTianebis tendencia mowmobs enaTmecnierebis ganviTarebis
axal etaps, rac imiT xasiaTdeba, rom poststruqturuli Tana-
399
medrove enaTmecniereba Cvens winaSe warmosdgeba, viTarca gan-
Stoebuli da mravalaspeqtiani, rogorc integraciuli enaT-
mecniereba anu pluralisturi lingvistika, romelic efuZneba
warsulis yvela miRwevas da iTavsebs mecnierul da nacionalur
tradiciebs” (koduxovi, gv. 98; SeniSvnaSi #2 avtori uTiTebs wy-
aroze da damatebiT wers: „2 iakobinsoni r. lingvistebis mecxre
kongresis Sedegebi. „novoe v lingvistike“, nakv. IV, gv. 579. ufro
adre, VIII kongresze elmslevma SeniSna: „lingvistikis mTels
ganviTarebas Tu gavayolebT Tvals da sagnebs gareSe mayure-
bis TvaliT SevxedavT (davisagan mowyvetiT, rac jer kidev gr-
Zeldeba), aRmoCndeba, rom miukerZoebeli Sedareba klasikuri
praqtikuli meTodebisa, fonologiasa da morfologiaSi gamoy-
enebuli, erTi mxriv, xolo meore mxriv- struqturuli lingvis-
tikisa, uwinares yovlisa, hbadebs memkvidreobiTobis, vidre
gaTiSulobis STabeWdilebas“ ( „novoe v lingvistike“, nakv. 2, gv.
118)“ koduxovi, 98; dayofa Cvenia. a. g.).
isic unda aRiniSnos, rom enisa da sityvis (metyvelebis) so-
suriseuli dapirispireba arsebiTad maTi antinomiis Sesaxeb
msjelobas niSnavs. aqve Sedis sinqronisa da diaqroniis urT-
ierTdapirispirebac. es momentic gvaqvs aRniSnuli Cvens wignSi
„vefxistyaosnis poetikis zogierTi sakiTxi“ (1974. daiwera 1973
w.). v.i. koduxovis „zogad enaTmecnierebaSic“ (1974) sagangebo
paragrafia gamoyofili saTauriT (sosiuris TeoriasTan dakav-
SirebiT): „sametyvelo moRvaweoba, rogorc antinomia“ (gv. 72).
rogorc aqedan Cans, Teoriuli Secdoa Cven ar dagviSvia.
metic, mTeli rigi debulebebi, romelTac Cven vaviTarebdiT
dasaxelebul monografiaSi, pirdapir paralelebsa da analogebs
pouloben 1997 wels rusulad gamosul (naTargmn) naSromSi, rom-
lis avtoria germaneli filosofosi erhard albrexti (e. albr-
exti. Tanamedrove lingvisturi filosofiis kritika. Targm.
ger-dan a. g. Sestakovis mier. mosk., 1977. gansak. ix. Tavi: „enis az-
rovnebisa da simamdvilis daSla struqturalizmis mier“. rus.).
Semxvedri adgilebi ar mogvaqvs am sakiTxiT dainteresebuls
SeuZlia Cveni sityvebi TviTon Seamowmos saTanado Sejerebis
safuZvelze.
bolos, mivuTiTebT erTs momentzedac: TviT struqtural-
isturi enaTmecnierebis zogierTi rusi meqomage da mexotbe
iZulebulia ganacxados am dargis samive mimarTulebis (praRis,
kopenhagenis, amerikulis) Sesaxeb:
400
„amJamad am mimarTulebebma mniSvnelovnad amoswures Tavisi
potencia, Seswyvites arseboba, rogorc organizaciulma gaer-
Tianebebma. Teoriebisa da enis axali praqtikuli gamoyenebis
ganviTarebis fonze naTeli xdeba TviTeuli skolis SezRudu-
loba“ (l. n. zasorina. struqturuli lingvistikis Sesavali.
mosk., 1974, gv. 291. rus. ).
avtori Tavis Sromis sul ukanasknel gverdze (304) struq-
turalistur enaTmecnierebas ukve miiCnevs lingvistikis erT-
erT „Stod“ da mis amocanas axal etapze „bunebriv enaTa“ struq-
turebis „maTematikur aRweraSi“ xedavs:
„struqturul lingvistikas, rogorc enaTmecnierebis Stos,
Tavis sagnad aqvs mxolod bunebriv enaTa struqturis sxvadasx-
va aRwerilobani. maT Soris maTematikur aRweras uWiravs mniS-
vnelovani adgili. enis aRweraSi maTematikuri aparatis Setana
gulisxmobs abstraqciis umaRlesi donisaken svlas“. „maTemati-
kuri lingvistika ganuyofelia struqturulisagan, ramdenadac
mas ar gaaCnia gansakuTrebuli obieqti“ (iqve, dayofa Cvenia. a.g.).
aseTi gancxadebani, avtoris Zalauneburad, struqtura-
listuri lingvistikis sasargeblod ar JReren. l. zasorinas
wigni daibeWda imave 1974 wels, roca v. konduxovis Sromaa gamo-
qveynebuli: pirveli gankuTvnilia „universitetebisa da ins-
titutebis filologiuri specialobebis studentTaTvis“, me-
ore ki „universitetebis fil. specialobaTa studentebisaTvis“
v. koduxovi „maTematikur enaTmecnierebis“ ganviTarebis per-
speqtivas ar xedavs, meore ki – optimisturadaa ganwyobili. am-
rigad, am disciplinis momavali ganviTarebis sakiTxis gadawyve-
ta drois saqmea. rac Seexeba poetikas, r. iakobinsonis Sromebis
analizissafuZvelze davrwmundebiT, rom yvelaferi dadebiTi,
rac maxasiaTebs - maRali tradicionalizmiTaa aRbeWdili.
403
kazivania s ustanovkoi na viraJenie“, „Cexuri leqsis Sesaxeb:, 16;
dayofa Cvenia. a. g. ).
rogor esmoda r. iakobsons poeturi enis es ZiriTadi Tvise-
ba („ganwyoba gamoTqmaze“) funqcionaluri TvalsazrisiT? igu-
lisxmeboda Tu ara masSi garkveuli informaciuli kodi Tu igi
am daniSnulebis gareT iyo datovebuli?
Zalian didxans r. iakobsoni gamoTqmaze orientirebis mo-
ments poeturi metyvelebis avtonomiur xasiaTs aniWebda. „ga-
moTqmaze ganwyoba“ Tavis Tavzea mimarTuli, misi mizani sru-
liad damoukidebeli esTetikuri korelatis gamovlinebaa,
poeturi metyveleba TviTmiznuri manifestaciaa gamoTqmis ise-
Ti organizebulobisa, romelic mas praqtikuli enisagan gans-
xvavebiT da yovelgvari komunikaciis gareSe aniWebs TavisTavad
Rirebulebas. poeti Tavisufalia Tavisi arCevanis dros da igi
mxolod TviTon gamoTqmis struqturiTaa dainteresebuli.
struqturalistebisaTvis saanTologio narkvevSi „lingvis-
tika da poetika“ (daibeWda 1960 w.) r. iakobsoni poeturi enis
funqcias isev swored aseTs, avtonomiur „gamoTqmaze ganw-
yobaSi“ xedavs: <<Направленность (Einstellung) на сообщение, как
таковое, сосредоточение внимания на сообщении ради него самого – это
поетическая функция языка>> (структурализм: <<За>> и <<Против>>.
202. xazgasma Cvenia). erTi sityviT. „poezia aris ena mis esTeti-
kur funqciaSi“, aseTia r. iakobsonis definicia. bunebrivia, rom
amgvarma Teoriulma postulatma r. iakobsoni, bolosdabolos,
miyvana poetikis lingvistikis nawilad aRiarebamde, ris gamoc
enaTmecnierul terminologiis gadatana poetikaSi, kerZod
versifikaciis Sesaxeb daweril mis bolo naSromebSi – Zalze
TvalsaCinoa (dawvr. ix. „vefxisty. poetikis zogierTi sakiTxi“,
gv. 116-133).
* **
gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeba struqturis cnebas
r. iakobsonis SromebSi. praRis lingvistikuri wris cnobili
„Tezisebis“ gamoqveynebamde, erTi wliT adre, J. „novi lef“-Si
(1928, #2) daibeWda i. tinianovisa da r. iakobsonis erToblivi mani-
festi „literaturisa da enis Seswavlis problemebi“, romelSic
uaryofilia enis mimarT sosiuriseburi gaTiSva da dapirispi-
reba sinqroniisa da diaqroniisa da sagangebodaa aRniSnuli,
404
rom „sinqroniisa da diaqroniis dapirispireba iyo sistemis
cnebis evoluciis cnebisadmi dapirispireba da hkargavs prin-
cipul mniSvnelobas, ramdenadac Cven vaRiarebT, rom TviTeuli
sistema mocemulia rogorc evolucia, xolo, meore mxriT, evo-
lucia garduvalad atarebs sistemis xasiaTs“ („novi lef“, 1928,
#2, gv. 36-37 rus.; Sdr. i. tinianovi. poetika. literaturis isto-
ria. kino. mosk., 1977, gv. 273. rus. am statiis frang. Targ. ix. ro-
man iakobsoni. poetikis sakiTxebi, parizi, 1973, gv. 57-58).
aqve aRvniSnavT, rom am koleqtiuri naSromis gamo r. iakob-
soni wers: „rogorc enisadmi damokidebulebiT, ise literatur-
isadmi mimarTebiT igi imdenad koleqtiuri Semoqmedebis Sedegi
iyo, rom ubralod SeuZlebelia vupasuxoT CemTvis araerTxel
mocemul SekiTxvas: sad Tavdeba azri erTi Tanaavtorisa, roca
igi meores uTmobs adgils“ (tinianovis wignis SeniSvna. gv. 533).
cota zemoT TezisebSi agreTve naTqvamia:
„wminda sinqronizmi amJamad iluziad iqceva: TviTeul sin-
qronul sistemas aqvs Tavisi warsuli da momavali, viTarca gar-
duvali struqturuli elementebi sistemisa“ („novi lef“, 36,
Sdr. i tinianovi, poetika... 282).
1929 wels praRis lingvisturi wris „TezisebSi“ ganmeorebu-
lia r. iakobsonis is ZiriTadi postulatebi, romlebic zemoT
iyo motanili. praRis „funqcionaluri lingvistikis“ erT-erT
belads, r. iakobsons ekuTvnis am Tezisebis Semdegi sityvebi:
„poeturi enis sinqonuli aRweris safuZvlebis damuSaveba unda
iswrafodes ganTavisufldes Secdomebisagan, rac poeturi enis
saurTierTo enasTan gaigivebaSi gamoixateba“ ( v. d. zvegincevi.
istoria... naw. II, mosk., 1960, gv. 78. rus.). „poeturi sametyvelo
moRvaweobis specifikuri Tvisebebi mJRavndeba normidan gadax-
vevaSi, Tanac xasiaTi, tendencia da masStabi am gadaxvevisa Zalze
sxvadasxvanairia“ (iqve. dayofa Cvenia. a. g.).
am „TezisebSi“ r. iakobsoni saleqso ritms ganixilavs enis
fonologiur bazaze, rac amJamad TviT avtorisTvisac nawilo-
briv ganvlil etaps warmoadgens. magram mkvlevaris ZiriTadi
debuleba, rom poeturi enis specifikas Seadgens misive avtono-
miuri xasiaTi - ucvleli darCa:
„im viTarebis Sesabamisad, rom poeturi Semoqmedeba isw-
rafvis daeyrdnos enobrivi niSnis avtonomiur Rirebulebas,
gamomdinareobs , rom lingvisturi sistemis yvela mxare, ro-
405
melic urTierTobis dros mxolod damxmare rols asrulebs,
poetur sametyvelo moRvaweobaSi iZens ukve damoukidebel mniS-
vnelobas“ (iqve, 78. dayofa Cvenia, a. g.).
sadavo ar SeiZleba iyos is azri, rom poetur enaSi aqtu-
alizebulia iseTi elementebi enisa, romelic praqtikul enaSi
an nivelirebulia, an rekvizitis doneze darCenili. magram el-
ementTa aqtualizacia ar SeiZleba miCneul iqnas esTetikuri
informaciis funqciis gareSe moqmed faqtad. praRis „funq-
cionaluri lingvistika“ ki aseT funqcias TviTon struqturis
avtonomiur xasiaTSi xedavs. yovelgvari struqtura TiTqos
diaqronul planSia axsnili: ara marto struqturis calkeu-
li elementebi arian erTmaneTTan koordinirebuli, isini ar
SeiZleba gagebul iqnan istoriuli aspeqtis gareSe (mag. barba-
rizmebis xasiaTi da sxv.). miuxedavad ori planis- sinqroniisa da
diaqroniis gaerTianebisa - r. iakobsonis metristul StudiebSi
istoriuli (diaqronuli) plani sustadaa warmodgenili. konkre-
tul nawarmoebTa ritmikuli analizis dros misi meTodologiis
es nakli gansakuTrebiT TvalsaCinoa. amiTaa gamowveuli is faq-
ti, rom TviTon „struqtura“ cneba masTan xSirad da uneburad
statikur kategoriad gvevlineba. sa es maSin, roca igive cneba i.
tinianovTan dinamikur xasiaTs atarebs. aRsaniSnavia, rom TviT
„struqtura“ cnebis Setanas poetikaSi i. tinianovs miaweren.
tinianovma „erTma pirvelTaganma Semoitana literaturism-
codneobaSi termini struqtura“... (ix. „kratkaia literaturnaia
enciklopedia“, VII, gv. 231. smirsovis werili: „struqturalizmi
literaturismcodneobaSi“). magram iuri tinianovi „struq-
tura“ cnebis nacvlad sistematurad mimarTavda termins „kon-
struqcia“ da igi esmoda, rogorc dinamikuri procesi. savsebiT
marTebulad SeniSnavs v. i. braginski: „JReradoba-mniSvnelobis“
problemis ritmikuli aspeqtis gansakuTrebiT Rrma da faqizi
analizi mocemulia i. tinianovis mier mis wignSi „saleqso enis
problema“. miudga ra leqss, rogorc dinamikur konstruqcias, i.
tinianovma aCvena leqsSi sityvis semantikaze ritmis deformaci-
uli zegavlena. saleqso rigis „mTlianobisa“ da „siviwrovis“ ze-
gavleniT xdeba win wamoweva [sityvis] faqtorTa erTi jgufisa
meoris xarjze. amasTan win wamoweuli faqtori daqvemdebarebu-
lis deformacias axdens“ (v.i. braginski. malais klasikuri leq-
sis evolucia. mosk., 1975, gv, 68-69. rus. dayofa Cvenia. a.g.).
406
aqve unda gavixsenoT, rom jer kidev 1910 wels leqsis ritmis
analizis dros cnebas „struqtura“ mimarTavda andrei beli da
agreTve statikuri SinaarsiT:
„unda iTqvas, rom ama Tu im poetis struqturis daSlis dros
or an sam struqturad... me ar ganvixilav... am struqturaTa
kombinacias, rogorc raRac nasesxebs... ritmuli wyobis origi-
naloba struqturaTa kombinaciaSia“ („simbolizmi“, 1910, gv. 342.
rusulad. dayofa Cvenia, a.g. )
409
FmiSel fuko
(1926-1984)
ra aris avtori?
* Searle John. The Speech Act: an Essay in the Philosophy of Language 1969.
** 1949 wels dabeWdili leqsi, rogorc artur rembos axalaRmoCenili nawar-
moebi, sinamdvileSi – Tanamedrove avtorTa mistifikacia iyo.
415
imas, rom vacxadoT, homerosi da hermes trismegistosi ar ar-
seboben.* pirvel SemTxvevaSi vambobT, rom ar arsebobs adamiani,
saxelad pier diuponi; meoregan ki igulisxmeba, rom homerossa
an hermes trismegistosSi sxvadasxva pirovnebas gulisxmobd-
nen, an namdvil avtors ar hqonda is Tvisebebi, romlebic, tra-
diciulad, homeross da hermes trismegistoss miewereboda. imis
Tqma, rom batoni X-is namdvili saxeli Jan diurania da ara pier
diuponi, sulac ar aris Semdegi naTqvamis igiveobrivi: „sten-
dalis namdvili saxelia anri beili“. amgvaradve unda Cavukvir-
deT iseTi gamoTqmebis mniSvnelobas da gamoyenebas, rogoricaa:
„burbakebi** aseTi da aseTi batonebi arian“; „viqtor eremita,
klimaki, antiklimaki, mdumare mama, konstantin konstantinusi –
kirkegoris*** saxelebia“.
es gansxvavebebi, SesaZloa, im faqtidan momdinareobdes,
rom avtoris saxeli diskursis ubralo Semadgeneli nawili ki
ar aris, romelic an subieqtia an obieqti da romelic SeiZleba
nacvalsaxeliT Canacvldes da a.S. is diskursis klasifikaci-
is, ranJirebis funqcias asrulebs. avtoris saxeli garkveuli
raodenobis teqstebis dajgufebis, gamoyofis, sxva teqstTa-
gan gamorCevisa da maTi Sepirispirebis saSualebas iZleva. amas
garda, avtoris saxelis wyalobiT, teqstTa jgufebs Soris Si-
nagani kavSirebi myardeba. ar arsebobda arc hermes trismegis-
tosi da arc hipokrate – yovel SemTxvevaSi, im gagebiT, rogorc
balzaki, – Tumca is faqti, rom ramdenime nawarmoebi erT saxels
miewereba, teqstebis saerTo warmomavlobaze miuTiTebs da maTi
avTenturoba garedanaa aRiarebuli. aRniSnuli nawarmoebTa
jgufi Tanabrad ganmartavs erTmaneTs, isini erTianobaSi ar-
seboben. avtoris saxeli diskursis garkveuli saxis arsebobis
dasaxasiaTeblad gamoiyeneba. im faqtis gamo, rom mocemuli
diskursi avtoris saxels atarebs, Cven vambobT: „es aman da aman
dawera“ da „es viRac – am Txzulebis avtoria“, rac miuTiTebs,
rom diskursi ar warmoadgens yoveldRiur sayofacxovrebo me-
tyvelebas, is pragmatuli saWiroebisTvis ar aris gamiznuli.
425
lad, „istoriamdelad“ iTvleba. sxva sityvebiT rom vTqvaT,
diskursuli praqtikis warmoqmna ar monawileobs mis Semdgom
transformaciebSi.
sabolood, nebismieri diskursuli praqtikis debulebaTa
dasabuTebuloba maTi damfuZneblebis naSromebTan mimarTebaSi
ganisazRvreba – maSin roca galileis an niutonis mier wamoy-
enebul debulebaTa dasabuTebulobas maT mier SemuSavebul
samecniero debulebaTa realuroba gansazRvravs. sqematurad
es yvelaferi ase SeiZleba gamoixatos: diskursebis damaarse-
belTa naSromebi mdebareobs ara im sivrceSi, romelic mecniere-
bis kriteriumebiT ganisazRvreba; ufro metad, diskursulo-
bis damaarsebelTa naSromebSi mecnierebac da diskursulobac
pirveladi koordinatTa sistemis moxelTebas cdiloben.
axla ukve gasagebi xdeba diskursulobis am velSi „saTa-
vesTan dabrunebis“ aucilebloba. es Zieba – diskursulobis
aucilebeli Semadgeneli nawilia da ganuwyvetliv gardaqmnis
mas. es diskursulobis istoriuli danamati, an misi Selamazeba
rodia. piriqiT, sawyisebTan dabruneba diskursuli praqti-
kis gardaqmnis efeqturi da aucilebeli saSualebaa. galileis
teqstis axleburma wakiTxvam, SesaZloa, meqanikis istoriis Ses-
axeb Sexeduleba Secvalos, Tumca amiT Tavad meqanikaSi araferi
Seicvleba. froidis teqstis xelaxali wakiTxvac fsiqoanalizis
transformirebas axdens, iseve rogorc marqsis axleburi gaaz-
reba cvlis marqsizms.
razec diskursuli praqtikis warmoSobis Sesaxeb axla visau-
bre, ra Tqma unda, Zalzed sqematuria; kerZod, ganxiluli dis-
kursuli praqtikis/mecnierebis opoziciasTan mimarTebiT aris
marTebuli. maT Soris zRvaris gavleba yovelTvis ioli rodia;
amave dros, ar arsebobs sabuTi, rom es procedurebi erTmaneTs
gamoricxaven. Sevecade erTaderTi mizeziT gamemijna isini erT-
maneTisgan: imis saCveneblad, rom avtoris problema TavisTa-
vad sakmaod rTulia ukve wignis an avtoris teqstTa erTianobis
doneze, romelzec erTi xelmoweraa, sakuTar TavSi aerTianebs
ufro met ganmsazRvrel faqtors, rodesac nawarmoebTan an
mTel disciplinebTan mimarTebiTaa dasmuli.
daskvnis saxiT, msurs, kidev erTxel gavusva xazi im mize-
zebs, romlebic yovelive aq TqmulisTvis mniSvnelobis miniWe-
bas maiZulebs.
426
pirvel rigSi, es Teoriuli mizezebi gaxlavT. erTi mxriv,
aRniSnuli mimarTulebis kvlevam SeiZleba diskursis tipo-
logiis agebamde migviyvanos. Cemi azriT, yovel SemTxvevaSi er-
Ti SexedviT, aseTi tipologia martooden gramatikul Tavise-
burebebze, formalur struqturebze da diskursis obieqtebze
ar SeiZleba iyos damyarebuli. ufro sarwmunoa, rom arsebobs
raRac sazRvrebi da urTierTmimarTebebi, romlebic mxolod
diskursisTvisaa damaxasiaTebeli, romlebic ar emorCilebian
gramatikisa da logikis kanonebs. swored isini unda gamoviye-
noT diskursTa ZiriTadi kategoriebis gasamijnad. avtoris
figuris mimarT damokidebuleba (an damokidebulebis arqona),
am mimarTebaTa sxvadasxvagvari forma aSkarad diskursis erT-
erTi aseTi specifikuri Taviseburebaa.
meore mxriv, vfiqrob, rom es naSromi SesaZloa diskursis
istoriuli Seswavlis Sesavlad iqces. albaT, movida dro, roca
diskursebi ara mxolod maTi eqspresiuli Rirebulebisa da for-
maluri mxaris TvalsazrisiT, aramed maTi arsebobis saSuale-
bebTan mimarTebiT unda Seiswavlebodes. diskursTa gavrcele-
bis, arsebobis, RirebulebiTi statusis dadgenis, atribuciisa
da misakuTrebis saSualebebi sxvadasxva kulturaSi icvleba da
TiToeuli kulturis farglebSi transformirdeba. sazogado-
ebriv urTierTobebze maTi damokidebuleba, SesaZloa, ufro
ukeT avtorobis problemis meSveobiT gaviazroT, vidre mo-
cemul diskursSi arsebuli Temebisa da cnebebis saSualebiT,
romelTac moqmedebaSi mohyavT is.
iqneb iqmneba STabeWdileba, rom msgavsma analizma subieq-
tis privilegirebuli mdgomareobis gadaxedvamde SeiZleba
migviyvanos. vacnobiereb imas, rom nawarmoebis Sinagani arqi-
teqtonikis analizis wamowyeba (sul erTia literaturuli
teqsti iqneba, filosofiuri sistema Tu samecniero traqtati)
biografiuli da fsiqologiuri wanamZRvrebis uaryofiT, ukve
kiTxvis niSnis qveS vayenebT subieqtis absolutur da arsebiT
rols. da mainc Rirs davubrundeT am sakiTxs ara im mxriv, rom
isev Semqmneli-subieqtis problema daisvas, aramed diskursSi
subieqtis Seyvanis motivebi, misi funqcionirebis saSualebebi,
damokidebulebaTa sistemebi. gamoikveTos es niSnavs tradici-
uli problemis Tavdayira dayenebas, uaris Tqmas Semdeg kiTx-
vebze: „rogor SeuZlia Tavisufal subieqts saganTa bunebas
427
Caswvdes da mniSvneloba mianiWos maT? rogor axerxebs is enis
kanonebs aiZulos muSaoba da amiT realobis sakuTari modelebi
Seqmnas?“ am kiTxvebs sxvebi moyveba: „ra pirobebSi da ra formeb-
Si Cndeba subieqti diskursSi? rogoria misi adgili diskursTa
gansxvavebul tipebSi, ra funqcia SeiZleba aiRos sakuTar Tav-
ze, romeli kanonebiT unda ixelmZRvanelos man?“ saqme isaa, rom
subieqts unda CamoerTvas Semqmnelis roli da daiwyos misi ana-
lizi, rogorc diskursis rTuli cvalebadi funqcia.
meore mxriv, arsebobs mizezebi, romlebic avtoris
„ideologiur“ statuss Seexeba. am SemTxvevaSi Cndeba kiTxva:
rogor unda aviciloT Tavidan udidesi safrTxe, romliTac
gamogonili diskursi samyaros emuqreba? pasuxi: avtoris sa-
SualebiT. avtori zRudavs, sazRvars avlebs azris usasrulo
da saSiS gavrcelebas samyaroSi, sadac adamianebi ara mxolod
bunebriv resursebs da simdidres ufrTxildebian, aramed Tavi-
anT diskursebsa da azrebs. avtori azris gavrcelebis procesSi
ekonomiurad iqceva. Sedegad avtorTan dakavSirebuli tradi-
ciuli Sexedulebebis aucilebel gadasinjvamde mivdivarT.
Cven miveCvieT, rom avtori genialuri Semqmnelia nawarmoe-
bis, romelSic is gamaognebeli siuxviT aqsovs mniSvnelobaTa
amouwurav samyaros. Cveulebad gveqca imis daSveba, rom avtori
Zalian gansxvavdeba sxva adamianebisgan, rom is yvelanair enaze
maRla dgas da sakmarisia piri gaaRos, azris qmnis da gavrce-
lebis usazRvro procesi daiwyeba.
Tumca sinamdvile sruliad sawinaaRmdegoa: avtori nawar-
moebis azrTa wyaro ar aris; is win ki ar uswrebs mas, aramed fun-
qcionirebis principis warmoadgens, romelic Cvens kulturaSi
barierebs qmnis, raRacas ukuagdebs, raRacas irCevs; erTi si-
tyviT, avtori azrTa ukontrolo mimoqcevas aferxebs, nawar-
moebis Seqmnis Tavisuflebas, Semadgenel nawilebad mis daSlas,
mis xelaxla Seqmnas zRudavs. Tuki Cven avtors gamomsaxvelobi-
Tobis geniad warmovidgenT, swored imis gamo, rom misi funqcia
amis sawinaaRmdegoa. avtori – ideologiis produqtia. swored
amitom aRviqvamT mas sakuTari realuri istoriuli funqciis
sawinaaRmdegod. (yovel SemTxvevaSi, roca realuri istoriuli
funqcia warmodgenilia am funqciis sapirispiro figurad, mi-
zanSewonilia masze, rogorc ideologiur produqtze saubari).
428
aqedan gamomdinare, avtori ideologiuri konstruqtia, rom-
lis daniSnulebac mniSvnelobaTa zrdis winaaRmdeg brZolaa.
SesaZloa mogeCvenoT, TiTqos me iseTi kulturis Seqmnisken
movuwodeb, sadac gamonagonis sfero avtoris figuriT ar iqne-
ba SezRuduli. TumcaRa namdvili romantizmia iseTi kulturis
warmodgena, romelSic gamonagonis samyaro absoluturad Tav-
isufali iqneboda, sadac is sayovelTao, yvelas Tanabaruflebi-
ani sakuTreba iqneboda da SezRudvebis gareSe, usasrulod
ganviTardeboda. Tumca, me-18 s-dan moyolebuli, avtori gamona-
gonis damregulireblis rols asrulebs, imave rols, romelic
dRemde, Cvens industriul, burJuaziul, individualizmis xa-
nasa da kerZo sakuTrebaze damyarebul sazogadoebaSic damaxa-
siaTebelia misTvis, magram, mimdinare istoriuli cvlilebebis
gaTvaliswinebiT, avtoris funqcias gaqroba moelis; Tan ise, rom
gamonagoni, mxatvruli literatura SezRudvaTa axal sistemaSi
moxvdeba. oRond, SemzRudavi ukve avtori ki aRar iqneba, aramed
raRac sxva, romlis arsic zustad jer kidev ar aris gansazRvru-
li.
yvela diskursi, maTi statusis, formis, Rirebulebis miuxe-
davad, upirovno CurCulis akompanementis TanxlebiT ganvi-
Tardeba. aRar daismeba ase didi xnis ganmavlobaSi gameorebuli
kiTxvebi: „es vin Tqva? sinamdvileSi is aris Tu vinme sxva? ram-
denad sarwmuno da originaluria es gamonaTqvami? misi Sinagani
„me“-dan mis diskursSi mainc ra gamoixata?“ maT sxva kiTxvebi
Secvlis: „ra pirobebSi arsebobs es diskursi? sad gamoiyeneba,
rogor vrceldeba, vin SeiZleba miisakuTros is? mis fargleb-
Si, sad SeiZleba viguloT SesaZlo subieqti? vin iRebs sakuTar
Tavze subieqtis gansxvavebul funqciebs?“ yvela am kiTxvasTan
erTad, ucvlelad gaismeba gulgrilobis noti: „ra mniSvneloba
aqvs vin saubrobs?“
429
recefciuli esTetika
literaturis istoria,
rogorc literaturis Teoriis gamowveva
437
damateba
moris blanSo
(1907-2003)
TargmanisaTvis
441
erTi dasavleTis cvalebadobas ganasaxierebs, xolo meore –
ubedobas aRmosavleTisa. Sedegi TiTqmis saSineli iyo. goeTes
yinviseburi sicili amis gamo arc ki iwvevs gakvirvebas. kacma rom
Tqvas, vis dascinoda goeTe? Aadamians, romelic ukve mTargmneli
da poeti ki ar iyo, aramed – gaxelebuli msrboli im centrisaken,
sadac surda, erT wertilSi moeqcia yovelive is, rasac SeuZlia
mkveTrad dadgenil mniSvnelobasa da raime sazRvrulobas mok-
lebuli azri warmoqmnas. is, rom aseTma cdunebam helderlini
Targmnisas Seipyro, savsebiT gasagebia: mTargmneli, rogorc
sxva aravin, gamudmebul, saxifaTo da momxiblav siaxloves im-
yofeba yvelafris yvelaferTan SeuRlebis SesaZleblobasTan,
rac mocemulia rogorc yovel praqtikul qmedebaSi, aseve ne-
bismier enaSi. swored am akviatebuli mizanswrafviT moipova
yvelaze amayi da yvelaze SeumCneveli mwerlis saxeli. Rrmad
swamda, rom Targmna saboloo jamSi – gaxelebaa.
442
dimitri uznaZe
(1886-1950)
ganwyobis fsiqologia
ganwyoba
1. mizanSewonilobis problema: meqanicizmi da vitalizmi
447
magram moTxovnilebis faqti ara marto amas xdis gasagebad,
ese igi, im garemoebas, rom cocxal organizmze garemo, rogorc
movlenaTa SemTxveviTi Tavyriloba ki ara, rogorc gansazRvru-
li situacia, rogorc garkveuli mTliani sistema, axdens zegavlenas.
moTxovnilebis faqti meore mniSvnelovan garemoebasac
udevs safuZvlad, saxeldobr Semdegs: araorganuli sxeuli
yovelTvis mxolod obieqts warmoadgens sxva obieqtTa gver-
diT – mas araferi aqvs iseTi, rom miss swored aseTs da ara iseT
damokidebulebas moiTxovdes sxva obieqtebTan – mas araferi
aqvs iseTi, rom mas raime qcevas avalebdes. magram ra wams sxeuls
moTxovnileba uCndeba, mdgomareoba maSinve icvleba: garesi-
namdvile exla misi moTxovnilebis dakmayofilebis saSualebad,
misi moTxovnilebis dakmayofilebis situaciad iqceva. maSasa-
dame, organuli sxeuli, imisda mixedviT, Tu ra moTxovnileba
aqvs mas, iZulebuli xdeba, ama Tu im garkveuli xasiaTis urT-
ierToba daamyaros garesinamdvilesTan – igi iZulebuli xdeba,
garkveuli qcevis aqtebs mimarTos.
amrigad, Cven vxedavT, rom moTxovnilebis faqtis niadagze
cocxali organizmi individad qcevis subieqtad, iqceva, xolo
masze moqmedi gare sinamdvile moTxovnilebis dakmayofilebis
situaciad.
ras niSvavs es? uwinares yovlisa, naTeli xdeba, rom garesi-
namdvile cocxal arsebaze rogorc individze, rogorc moTxov-
nilebis subieqtze axdens zemoqmedebas – ese igi, cocxali arse-
bis ara romelime nawilobriv momentze, mis romelsame Zalaze an
funqciaze, aramed masze, rogorc mTlianze, rogorc individze,
rogorc moTxovnilebis subieqtze.
maSasadame, naTeli xdeba isic, rom garesinamdvilis zemoq-
medebis efeqti pirvel rigSi cocxal arsebaSi, rogorc moTxov-
nilebis subieqtSi, rogorc individSi, iCens Tavs, da maSasadame,
mxolod mTlianobiTi xasiaTis SeiZleba iyos. ukeT rom vTqvaT,
es efeqti moTxovnilebis subieqtSi raime nawilobrivi cvlile-
bis saxiT ki ar unda iCendes sadme Tavs, aramed TviTon individis
cvlilebas, TviTon individis modifikacias unda warmoadgendes.
magram rogoria Sinaarsebulad es mTlianobiTi efeqti, es
individis, rogorc moTxovnilebis subieqtis gadasxvafereba
an gadaxaliseba? gadamwyveti mniSvneloba CvenTvis am sakiTxis
448
gadaWras aqvs, imitom rom Cveni ZiriTadi sakiTxis gadawyveta
mTlianad maszea damokidebuli.
garesinamdvile cocxal arsebaze, rogorc individze, maSas-
adame, rogorc mTelze moqmedobs. magram Cven viciT, rom igi
am SemTxvevaSi, rogorc gansazRvruli moTxovnilebis dakmay-
ofilebis situacia moqmedobs masze, rogorc sistema, romelic
am moTxovnilebis dakmayofilebis pirobebs Seicavs. maSasadame,
im efeqtSi, romelsac igi subieqtSi iwvevs, garesinamdvile Sei-
Zleba mxolod rogorc gansazRvruli moTxovnilebis dakmay-
ofilebis situacia – da ara rogorc SemTxveviTi da indiferen-
tuli garemo – iyos asaxuli. magram Cven viciT, rom es efeqti
TviTon subieqtis modifikacias, TviTon subieqtis gadaxalise-
bas, mis gadastruqturebas warmoadgens, da ara raime nawilobriv
cvlilebas, romelic cocxali arsebis romelsame kerZo mxares
exeba. es ki, cxadia, SeiZleba mxolod imas niSnavdes, rom garesi-
namdvilesTan urTierTobis procesSi, qcevis subieqti, romel-
ic am moTxovnilebis dakmayofilebas eswrafvis, am ukanasknelis
situaciis Sesatyvisad icvleba. maSasadame, igi, rogorc mTeli,
rogorc qcevis subieqti ukve manamde, sanam moqmedebas daiwyeb-
des, Tavisi moTxovnilebis situaciis Sesatyvis modifikacias
ganicdis, da amitom misi momavali moqmedeba mocemuli situaci-
is Sesatyvisad modificirebuli arsebis moqmedebas warmoad-
gens. maSasadame, rogor imoqmedebs mocemul situaciaSi esa Tu
is cocxali arseba, es gansazRvrul farglebSi, ukve manam aris
garkveuli, sanam moqmedeba daiwyebodes: es ukanaskneli mocemu-
lia im modifikaciis saxiT, romelsac subieqti garemos zemoq-
medebis Sedegad ganicdis. magram Tu igi manamdea mocemuli, sanam
daiwyebodes, cxadia, igi mxolod rogorc winaswari midrekile-
ba, rogorc garkveuli moqmedebis tendenciaa mocemuli.
maSasadame, qcevas win uswrebs subieqtis mdgomareoba,
romelSic, rogorc obieqturi situaciis asaxvaSi, am qcevis
saerTo xasiaTi, misi ZiriTadi ragvaroba misi obieqturi viTare-
bis Sesatyvisoba winaswaraa gansazRvruli.
ra unda vuwodoT am specifikur mdgomareobas? fsiqologia-
Si karga xania erTi faqtia SeniSnuli, romelic gansakuTrebiT
am bolo xanebSi `ganwyobis~ saxelwodebiT aRiniSneba xolme.
am faqtis erTerT nimuSad Semdegi SeiZleba CaiTvalos. rode-
sac adamiani, vTqvaT, puris Sesaxeb russ esaubreba, mas enaze
449
TavisTavad rusuli sityva adgeba. xolo rodesac igi, magali-
Tad, germanelTan daiwyebs saubars, maSin mas Sesaferi germanu-
li sityva (Brot) agondeba.
ratom? ra udevs am garmoebas safuZvlad? pasuxi aseTia.
rusTan saubris dros adamiani rusulad salaparakod aris ganw-
yobili, xolo germanelTa saubris dros – germanulad salapara-
kod. maSasadame, ra sityva mogadgeba enaze yovels kerZo SemTx-
vevaSi, es imazea damokidebuli, Tu ra enaze laparakis ganwyoba
gaqvs.
Cven davrwmundiT, rom sanam cocxali arseba sazogadod
raime mniSvnelovan qcevas Caidendes, igi ukve manamdea ise mod-
ificirebuli, rom man swored es qceva unda Caidinos. _ sxva-
nairad asec SeiZleboda gveTqva: sanam cocxali arseba raime qce-
vas mimarTavdes, mas ukve manamde aqvs es qceva ganwyobis saxiT
mocemuli.
maSasadame, im specifikur mdgomareobas, romelic subieqtSi
moTxovnilebis dakmayofilebis obieqturi situaciis zegav-
lenis Sedegad Cndeba, ganwyoba SegviZlia vuwodoT. es termini
gansakuTrebiT imitomaa Sesaferisi, rom erTis mxriv, igi im ga-
remoebaze miuTiTebs, rom saqme ara romelsame garkveuls Si-
naarseul cvlilebas exeba, romelic subieqtSi Cndeba, aramed
subieqts, rogorc mTels; meoris mxriv – im garemoebaze, rom
subieqtis es specifikuri mdgomareoba mas garkveul qcevisken
mouwodebs – maSasadame, es qceva ukve winaswaraa masSi gansaz-
Rvruli, da, dasasrul, – im garmoebazec, rom es specifikuri
mdgomareoba dinamikuri saxis movlenaa, romelmac Tavisi gamov-
lena subieqtis garkveul aqtivobaSi unda povos.
amrigad, cocxali arsebisa da garemos urTierToba, ram-
denadac am ukanasknels moTxovnilebis dakmayofilebis impulsi
udevs safuZvlad, sabolood ase unda warmovidginoT: moTxov-
nilebis dakmayofilebis impulsiT amoqmedebuls cocxal ar-
sebaze garemosituacia iwyebs zemoqmedebas da masSi situaciis
Sesaferis garkveuls mTlian cvlilebas, garkveul ganwyobas
iwvevs. amieridan ase Secvlils, garkveuli ganwyobis mqone sub-
ieqts, rasakvirvelia, mxolod Tavisi ganwyobis Sesaferisi pro-
cesebisa da aqtebis warmoeba SeuZlia. amisda mixedviT, misi qce-
va, am sityvis farTo mniSvnelobiT, yovel monacem momentSi misi
ama Tu im ganwyobis realizaciad unda CaiTvalos.
450
maSasadame, cocxali arsebis qcevas garemo gansazRvravs
mag-ram es gansazRvra meqanikuri xasiaTis rodia: garemo Tvi-
Ton qcevas aqtebze ki ar moqmedobs uSualod, igi pirdapir ki
ar iwvevs mas. ara, igi subieqtze moqmedobs, mas scvlis mTeli si-
tuaciis Sesaferisad, masSi garkveuli qcevis ganwyobas iwvevs.
TviTon qcevis aqtebs ki uSualod amieridan am garkveuli gan-
wyobis mqone subieqti gansazRvravs. igi im aqtebs da procesebs,
erTi sityviT, im qcevas mimarTavs, romlis ganwyobac mas situ-
aciis zemoqmedebis Sedegad aqvs SemuSavebuli.
amis Semdeg Zneli ar aris im ZiriTadi sakiTxis gadaWrac,
romelic cocxali organizmis qcevis mizanSewonilobis faqts
exeba da romlis gamoc meqanisturi da vitalisturi Sexedule-
bebi egoden mkveTrad upirispirdebian urTierTs. meqanicizmisa
da vitalizmis formula garemosa da subieqts Soris urTierT-
damokidebulebis Sesaxeb SeiZleba, rogorc orwevriani for-
mula, daxasiaTdes. marTlacda, meqanicizmica da vitalizmic am
urTierTobaSi mxolod or-or wevrs gulisxmobs. meqanicizmis
mixedviT, garemo pirdapir iwvevs organizmSi ama Tu im qcevas.
maSasadame, misi formulis sqema aseTi iqneba: garemoqceva.
vitalizmis rwmeniT, organizmi mizandamsaxvel Zalas, en-
teleqias Tu fsiqoids Seicavs, da qcevas swored es Zala gan-
sazRvravs. misi formulis sqemac orwevriania.
fsiqoidi-qceva
3. ganwyoba da adamiani
454
misi ganwyoba myis qcevis saxiT unda gamovleniliyo, da yoveli
misi aqtualuri moTxovnilebis impulss maSinve saTanaoo qceva
unda gamoewvia.
moTxovnilebaTa garTulebisa da ganviTarebis Sedegad
adamians sakmaod ganviTarebuli cnobiereba umuSavdeba; da es
SesaZlebloba aZlevs mas aqtualuri moTxovnilebis situaciis
zegavleniT aRmocenebul ganwyobas, realuri qcevis nacvlad,
warmosaxuli qcevis saxiT misces gamovlena da amnairad aqtua-
luri ganwyobis monobisgan Tavi gaiTavisuflos.
magram Tu es asea, raRa warmarTavs maSin subieqtis qcevas-
marTalia, aqtualuri situaciis niadagze aRmocenebul ganw-
yobas igi aRar emorCileba, magram mas xom am ganwyobis Sesatyvi-
si qcevis suraTi uCndeba cnobierebaSi! da es suraTi am qcevis
gacnobierebas warmoadgens; igi uCvenebs subieqts, Tu ramdenad
misaRebia misTvis am qcevis realuri ganxorcieleba. amis mixed-
viT, ese igi, SesaZlo qcevis Rirebulebis gacnobierebis mixed-
viT. subieqts misi Sesrulebis Tu Seusruleblobis ganwyoba
uCndeba, da ase xdeba, rom subieqti garkveuli qcevis aqts mimar-
Tavs.
amrigad, adamianis specifikur Taviseburebas, riTac igi
mkveTrad gansxvavdeba cxovelisgan, is garemoeba Seadgens, rom
wamyvan rols mis cxovrebaSi cnobiereba asrulebs. igi aqtua-
luri situaciis niadagze aRmocenebul ganwyobas ar emorCile-
ba, rogorc amas cxovelis SemTxvevaSi aqvs adgili. igi winaswar
acnobierebs Tavis qcevas da ama Tu im aqts mxolod imis mixed-
viT mimarTavs, Tu ras miiRebs am gacnobierebis Sedegad – mok-
led: cxovelis ganwyobas aqtualuri impulsis situacia qmnis,
xolo adamianis ganwyobas, romelic mis qcevas udevs safuZvlad,
gacnobierebuli warmosaxuli situacia.
462
2. fiqsirebuli ganwyobis iluziebi
463
cdispirs toli burTebidan – winaaRmdeg SemuSavebuli ganwyo-
bisa – marcxena patarad eCveneba da marjvena didad.
amrigad, udaoa, orive SemTxvevaSi saganwyobo cdebSi Se-
muSavebuli da ganmtkicebuli ganwyoba TamaSobs rols: toli
obieqtebis Sefaseba mis niadagze xdeba da, nacvlad swori aR-
qmisa, orive SemTxvevaSi mcTari aRqma, e. w. iluzia Cndeba.
magram erTgvari gansxvaveba mainc aris am or SemTxvevas So-
ris: pirvel SemTxvevaSi (ese igi, rodesac kritikul cdaSi mi-
wodebuli obieqtebis mimarTeba didad ar gansxvavdeba sagan
wyobo cdebSi miwodebuli mimarTebebisgan) iluzia ufro xSirad
ganwyobis Sesabamisia (asimilaciuri iluzia), xolo meore SemTx-
vevaSi, ese igi, saganwyobo cdebisa da kritikuli cdis obieqte-
bis mimarTebaTa tlanqi gansxvavebis SemTxvevaSi, iluzia,
Cveulebriv, Zveli ganwyobis sawinaaRmdegoa (kontrastuli
iluzia).
amrigad, advilad SegviZlia, subieqts ganwyoba fiqsirebu-
lad gadavuqcioT da Sedegad iluziuri aRqma mivaRebinoT.
zemod Cven moculobis iluziasTan gvqonda saqme. magram es
iluzia moculobis xeliT Sefasebas exeboda (hapturi moculo-
bis iluzia). moculobis Sefaseba ki TvaliTac SeiZleba; da ai,
Tu rom cdispirs ganmeorebiT mivawodebT TvaliT (optikurad)
Sesadareblad ors sxvadasxva moculobis wres, an romelime sxva
figuras (saganwyobo cdebi) da Semdeg erTbaSad tol wreebs
mivcemT (kritikuli cda), am SemTxvevaSic savsebiT iseTive ilu-
zia gaCndeba, rogorc xeliT Sefasebis SemTxvevaSi (moculobis
optikuri iluzia).
analogiuri iluzia – ori gansxvavebuli simZimis mimarTebis
Sefasebis SemTxvevaSi – jer kidev fexnerma aRmoaCina (1861 w).
aseTive iluzia SeiZleba gamoiwvio wnevis siZlieris mimarTebis
Sefasebisasac.
saganwyobo cdebSi c. p. Rebulobs wyvils wnevas, romelTaga-
nac pirveli TvalsaCinod ufro Zlieria, vidre meore, kriti-
kul cdaSi ki wyvils Tanaswor wnevas. cda gviCvenebs, rom c. p.
pirvel wnevas, rogorc ufro susts ganicdis, vidre meores
(kontrastuli iluzia), anda, Sesabamis pirobebSi, piriqiT (asi-
milaciuri iluzia).
aseTsave iluzias aqvs adgili mraval sxva SemTxvevaSic.
464
1) bgeraTa intensiobis iluzia
cdispirs eZleva ganmeorebiT wyvilwyvilad bgerebi: pirve-
li Zlieri, meore susti (saganwyobo cdebi). kritikul cdaSi
amaT adgils ori Tanabari intensiobis bgera iWers. cdispiris-
Tvis, rogorc wesi, pirveli ufro sustad moismis, vidre meore,
anda, Sesatyvis pirobebSi, piriqiT (asimilaciuri iluzia).
466
sTan rodi swyvets kavSirs. hipnotizorTan igi kontaqts inar-
Cunebs, masTan sakmaod rTul urTierTobas ganagrZobs: esmis
misi laparaki, asrulebs mis davalebebs (amas raports uwode-
ben). magram rodesac hipnoturi Zili gaivlis, rodesac subieqti
gaiRviZebs, aRmoCndeba, rom mas arcerTi Tavisi Rrma hipnoturi
Zilisdroindeli gancda ar axsovs, yvelaferi es mas safuZvli-
anad daviwyebuli aqvs (e. w. posthipnoturi amnezia, es garemoeba
Zalian xelsayrel pirobas warmoadgens Cveni sakiTxis eqsperi-
mentulad gadaWris miznisTvis. igi SesaZleblobas qmnis sagan-
wyobo cdebi hipnoturi Zilis mdgomareobaSi CavataroT da Sem-
deg vnaxoT, gahyveba Tu ara Cvens cdispirs am cdebis niadagze
Seqmnili ganwyoba sifxizleSic – miuxedavad sruli posthipno-
turi amneziisa, ese igi, miuxedavad imisa, rom gaRviZebis Semdeg
saganwyobo cdebis Sesaxeb mas sruliad aRaraferi axsovs.
hipnoturi Zilis Sewyvetis Semdeg Catarebuli kritikuli
cdebis Sedegebma naTeli unda mohfinon am sakiTxs. hipnoturi
Zilis dros cdispirs xelSi eZleva, ganmeorebiT, moculobis,
mxriv Sesadareblad, ori burTi: marcxniv – didi, marjvniv – pat-
ara. gaRviZebis Semdeg mas tol burTebs vaZlevT xelT Sesadare-
blad. miuxedavad imisa, rom cdispirs sruliad araferi axsovs
saganwyobo cdebis Sesaxeb, igi tol burTebs mainc ver afasebs
sworad: mas Cveulebrivi ganwyobis iluzia uCndeba. aqedan, cx-
adia, Zilis dros Seqmnil ganwyobas odnavadac ver uSlis xels is
garemoeba, rom cdispiris cnobierebaSi saganwyobo cdebis Ses-
axeb sruliad araferia darCenili.
amrigad, damtkicebulad SeiZleba CaiTvalos, rom ganwyoba
adamianis fsiqikis muSaobas rogorc erTerTi gancdaTagani rodi
gansazRvravs, aramed rogorc subieqtis mTliani mdgomareoba,
romelic, rogorc aseTi, arc SeiZleba calkeuli gancdebis si-
brtyeSi iqnes moTavsebuli.
3) rodesac cdispirs, Cvens Cveulebries saganwyobo cdebis
Semdeg, tol obieqtebs vaZlevT urTierTTan Sesadareblad,
rogorc viciT, am ukanasknelTa Sefaseba winaswar SemuSavebu-
li ganwyobis niadagze xdeba, da erTi maTgani ufro didad gan-
icdeba, vidre meore. magram es, Cveulebriv, maSin xdeba, rodesac
kritikuli obieqtebis eqspozicia xanmoklea, da isini, ase vTq-
vaT, arsebul ganwyobisadmi Tavisi Seufereblobis gamovlenas
ver aswreben. rom gavaxangrZlivoT maTi eqspoziciis dro da
467
amiT subieqtze sakmarisad xangrZlivi zemoqmedebis saSualeba
mivceT maT, maSin mdgomareoba Seicvleba: kritikuli obieqtebi,
SeiZleba iTqvas, pirdapir cdispiris Tvalwin erTmaneTs gau-
Tanaswordebian. is, romelic didi Canda, SeikumSeba, dapatara-
vdeba da meoris toli gaxdeba. iluzia aRikveTeba. maSasadame,
ganwyoba, bolos da bolos, ver uZlebs Seuferebeli obieqturi
viTarebis zemoqmedebas da iZulebuli xdeba am ukanasknelis Ses-
atyvis ganwyobas dauTmos adgili.
rogor xdeba es? rogor mimdinareobs Seuferebeli obieq-
turi viTarebis zegavleniT gamowveuli ganwyobis likvidaciis
procesi? am sakiTxis gadasawyvetad gansakuTrebiT nayofieri
aRmoCnda Semdegi xerxi: nacvlad imisa, rom kritikuli obieqte-
bis moqmedebis gaZlierebis mizniT maTi eqspoziciis dro gavax-
angrZlivoT, SeiZleba imave efeqts kritikuli obieqtebis
ganmeorebiTi mowodebis gziTac mivaRwioT. kritikul cdebSi
cdispirs, Cveulebriv, iluzia uCndeba: erTerTi obieqti ufro
didi eCveneba, vidre meore. mravalgzis rom ganvimeoroT es
cdebi, bolos da bolos rogorc pirvelad sistematurad es b.
xaWapuriZis cdebSia naCvenebi – ganwyoba, rogorc Seuferebeli,
dairRveva, da mis nacvlad obieqturi viTarebis Sesatyvisi ganw-
yoba gaCndeba: iluzia aRikveTeba, igi adekvatur Sefasebas dauT-
mobs adgils. magram, rogorc mosalodnelic iyo, es erTbaSad
rodi xdeba. sanam ganwyoba sabolood aRikveTebodes, man unda
ganvlos regresuli ganviTarebis garkveuli procesi, romelic
Teoriulad mainc, eqvss gansxvavebul fazas Seicavs:
a) pirvel fazaSi fiqsirebuli ganwyoba Tavisi umtkicesi
saxiTaa warmodgenili. es imaSi iCens Tavs, rom kritikuli cdebis
erTi wyeba zedized mxolod kontrastul iluzias iZleva.
b) dgeba momenti, rodesac kritikuli eqspoziciebis obieq-
turi viTarebis, ese igi, tolobis ganmeorebiTi zemoqmedebis
gamo, ganwyobis pirveli Seryeva xdeba: igi erTgvarad sustdeba
da cdispiri, SedarebiT xSiri kontrastuli iluziebis gver-
diT, aqaiq asimilatur iluziebsac iZleva. es ganwyobis regre-
suli ganviTarebis meore fazad SeiZleba CaiTvalos.
g) ganwyobis Sesustebis procesi kidev ufro win midis da
Semdeg safexurze asimilaturi da kontrastuli iluziebis
ricxvi urTierTs uaxlovdeba: iwyeba namdvili rxeva iluziis
orive am saxes Soris.
468
d) fiqsirebuli ganwyobis dasustebis Semdgomi safexuri
asimilaturi iluziis SemTxvevaTa gabatonebaSi iCens Tavs: kon-
trastuli iluzia exlac gvxvdeba, magram gacilebiT ufro iS-
viaTad, vidre asimilaturi.
e) rasakvirvelia, ganwyobis kidev ufro meti dasustebis
Sesaxeb SeiZleba laparaki, rodesac kontrastuli iluziebis
SemTxvevebi sruliad aRar gvxvdeba, da cdispiri mxolod asimi-
latur iluzias iZleva.
v) am momentamde fiqsirebuli ganwyoba jer kidev ganuwy-
vetliv aqtualur mdgomareobaSi imyofeba; marTalia, igi sag-
rZnoblad Sesustebulia, magram jer kidev ar iZleva obieqturi
viTarebis adekvaturi aRqmis SesaZleblobas: cdispiri jer
kidev erTxelac ver axerxebs iluziisgan Tavis daRwevas. rasak-
virvelia, ganwyobis Semdgomi dasustebis axal fazasTan gvaqvs
saqme, rodesac es mdgomareoba icvleba, da cdispiri kritikul
cdaSi miwodebuli obieqtebis tolobis dadasturebas xandaxan
mainc axerxebs. magram es misi ukanaskneli fazac aris: rawams
igi zedized ramodenime gzis SesZlebs kritikuli viTarebis
adekvatur Sefasebas da iluzias mxolod gamonaklisis saxiT
Tu dauTmobs adgils, Cven ukve fiqsirebuli ganwyobis likvi-
daciis Sesaxeb SegveZleba vilaparakoT.
magram yvela am fazis gamokveTili arseboba mxolod Teo-
riulad SeiZleba daSvebul iqnes. praqtikulad, Tu gansakuTre-
biT paTologiuri ganwyobis moqmedebis SemTxvevebsac miviRebT
mxedvelobaSi, SeiZleba jerjerobiT mxolod sami faza iqnes sa-
gangebod gamoyofili:
a) kontrastuli iluziebis faza,
b) asimilaturi iluziebis monawileobis faza,
g) tolobis monawileobis faza.
4) fiqsirebuli ganwyobis likvidaciis Sesaxeb am SemTxvevaSi
mxolod pirobiTad SeiZleba laparaki. saqme isaa, rom sakiTxi
aq iseT mdgomareobas exeba, rodesac fiqsirebul ganwyobaze
Seuferebeli (kritikuli) obieqturi viTareba ganuwyvetliv an
ganmeorebiT moqmedebs. irkveva, rom aseT pirobebSi marTlac
SeiZleba fiqsirebuli ganwyobis likvidaciis Sesaxeb vilapara-
koT: bolosdabolos, obieqturi viTarebis swor Sefasebas gan-
wyoba xels veRar uSlis.
469
magram niSnavs gana es, rom ganwyobis marTla saboloo lik-
vidaciasTan gvaqvs saqme? niSnavs gana es, rom fiqsirebuli ga-
nwyoba kritikuli cdebis Sewyvetis Semdegac arasodes xelaxla
ar wamoyofs Tavs? rasakvirvelia, ara! saTanado cdebis Sedege-
bi amis utyuar sabuTs iZleva. vTqvaT, erT dRes cdispirs sagan-
wyobo cdebis sakmarisi raodenoba miveciT: Sedegad mas fiqsi-
rebuli ganwyoba uCndeba. Cven vwyvetT cdas da garkveuli xnis
Semdeg mas mxolod kritikul eqspoziciebs vaZlevT. miuxedavad
imisa, rom es saganwyobo cdebis ganumeoreblad xdeba da, miu-
xedavad imisa, rom wina cdebSi igi kritikuli eqspoziciis swori
Sefasebis mdgomareobamde, maSasadame, fiqsirebuli ganwyobis
aRkveTamde iqna miyvanili, cdispiri mainc xelaxla imave iluz-
ias iZleva ueWvelia, ganwyoba kvlav ganagrZobs moqmedebas; da
sainteresoa, rom zogjer es sakmaod xangrZlivi drois Semde-
gac ki xdeba. sruliad udaoa, fiqsirebuli ganwyoba aqtiviaciis
mzaobas sakmaod didi xniT inarCunebs.
magram rogorRa unda gavigoT maSin is sakvirveli faqti,
rom ganwyoba am mzaobas mas Semdegac xeluxleblad icavs, rac
igi, kritikuli cdebis mravalgzisi ganmeorebis gziT, TiTqos
sabolood iqna likvidirebuli? rogorc Cans, saboloo likvi-
daciaze laparaki aq marTebuli ar unda iyos. etyoba, xSiri ze-
dized ganaxlebis gamo, kritikuli viTarebis Sesatyvisi ganw-
yoba (tolobis ganwyoba) imdenad Zlieri xdeba, rom am pirobebSi
igi fiqsirebul ganwyobas Crdilavs da mas gamovlenis SesaZle-
blobas ar aZlevs; xolo TviTon subieqtis axal fiqsirebul gan-
wyobad jer kidev ver iqceva, raTa saganwyobo cdebSi warmoSo-
bili Zveli ganwyoba sabolood gandevnos da misi adgili TviTon
daikavos. amitomac, sakmarisia, subieqts kritikuli eqspozicie-
bi maTi gamudmebuli ganmeorebis situaciis gareSe mieces, rom
fiqsirebulma ganwyobam kvlav iCinos Tavi, da toli obieqtebi
aratolad ganacdevinos.
rogorc vxedavT, drois zemoqmedebis mimarT ganwyoba sak-
mao stabilobas amJRavnebs, gacilebiT mets, vidre erTidaimave
gamRizianeblis ganmeorebiTi zemoqmedebis mimarT, rogorc es,
magaliTad, kritikuli cdebis ganmeorebiTi zemoqmedebis Sem-
TxvevaSi xdeba. es, albaT, imiT aixsneba, rom drois mimdinare-
obaSi subieqtze moqmedeben nairnairi gamRizianeblebi, romel-
Tac sruliad araferi aqvT saerTo mis fiqsirebul ganwyobasTan,
470
maSin rodesac kritikul cdebSi swored iseTi gamRizianeble-
bi moqmedeben, romelnic, marTalia, arsebuli ganwyobisTvis
adekvaturi ar arian, magram mainc imdenad axlo dganan masTan,
rom maTi Sefaseba, Cveulebriv, am ganwyobis niadagze xdeba. sak-
virveli araa, rom am pirobebSi ganwyoba drois mimarT stabilu-
ria, magram kritikuli eqspoziciebis ganmeorebis mimarT ara.
amrigad. Cven vxedavT, rom fiqsirebuli ganwyoba, raki gaC-
ndeba, sakmaod didi xnis ganmavlobaSi inarCunebs aqtualizaci-
is unars; igi, ase vTqvaT, qronikul mdgomareobad, erTgvar dis-
poziciur mdgomareobad iqceva. Cven vxedavT agreTve, rom igi
aseTad rCeba mas Semdegac, rac igi kritikuli cdebis ganmeore-
bis zegavleniT TiTqos sabolood likvidirebuli xdeba.
5) rogor Cndeba fiqsirebuli ganwyoba? Cven Tavidanve
gvqonda aRniSnuli, rom igi saganwyobo cdebis, maSasadame, gan-
meorebis Sedegad iCens Tavs. ganmeoreba rom marTla ZiriTadi
mniSvnelobis moments warmoadgens am SemTxvevaSi, is udaoa:
eqsperimentulad cnobilia, rom rac ufro didia saganwyobo
cdebis ricxvi, ese igi, rac ufro xSirad awarmoebineb cdispirs
saganwyobo obieqtebis Sedarebas, Cveulebriv, miT ufro mtki-
ce ganwyobas SeumuSaveb mas. es dakvirveba imdenad xSiria, rom
TiTqos sruli safuZveli gveZleva, ganwyobis simtkice pirdapir
ganmeorebis funqciad gamovacxadoT. magram ufro yuradRebiTi
dakvirveba amtkicebs, rom es debuleba mxolod garkveul far-
glebSi SeiZleba sworad CaiTvalos. saqme isaa, rom SesaZloa
zogierT SemTxvevaSi sruliad ar hqondes cdispirs saganwyobo
obieqtebis Sedarebis namdvili moTxovnileba, da am aqts igi
mxolod zedapirulad, mxolod meqanikurad awarmoebdes. ras
mogvCems am SemTxvevaSi saganwyobo cdebis ganmeoreba? ueWve-
lia, arafers. raki ganwyobis subieqturi faqtori sruliad ar
aris mocemuli, cxadia, Cven ver vityviT, rom TiToeuli calke
Sedarebis aqti saTanado ganwyobis niadagze xdebodes. maSasa-
dame, saganwyobo cdebis ganmeoreba mxolod garegnulad war-
moadgens ganmeorebas: TviTon ganwyobis ganmeorebasTan aq saqme
ara gvaqvs da, maSasadame, fiqsirebuli ganwyobis Seqmnis Sesaxeb
laparaki am SemTxvevaSi sruliad zedmetia. saidan unda Seiqmnas
igi, rodesac TviTon pirveladi ganwyoba, romelic fiqsirebu-
lad unda gadaiqces, jer kidev arsad Cans.
471
aqedan naTelia, rom fiqsirebuli ganwyobis Sesaqmnelad
Semdegi pirobebia aucilebeli: saganwyobo obieqtebis Sedare-
bis namdvili moTxovnileba, rogorc aucilebeli piroba pir-
veladi ganwyobis aRmosaceneblad da ganmeoreba am Sedarebis
aqtisa, rogorc erTidaimave ganwyobis mravalgzisi ganaxlebi-
sa da ganmtkicebis piroba.
aqedan naTlad Cans, rom ganmeoreba mxolod imitom unda
iyos fiqsirebuli ganwyobis admosaceneblad aucilebeli, rom
igi ganwyobis ganmtkicebas uwyobs xels. warmovidginoT iseTi
mdgomareoba, rom subieqts imTaviTve Zlieri ganwyoba uCnde-
ba. es, ra Tqma unda, yovelTvis SesaZlebelia moxdes: saWiroa
oRond ganwyobis faqtorebi – subieqturi da obieqturi v orive
gansakuTrebuli ZaliT moqmedebdes. am SemTxvevaSi, udaoa, rom
ganmeoreba saWiro aRar iqneba: Zlieri ganwyoba uimisodac
fiqsirebulad gadaiqceva.
amrigad, fiqsirebuli ganwyoba marto ganmeorebis Sedegad
rodi Cndeba. adamians, ueWvelia, ara erTi da ori SemTxveva aqvs
cxovrebaSi, rom masze esa Tu is garemoeba gansakuTrebiT Zli-
er STabeWdilebas stovebdes. aseT SemTxvevebSi misi ganwyoba
imTaviTve fiqsirdeba, da Semdgomi misi cxovrebis mimdinareo-
ba bevris mxriv imazea damokidebuli, Tu rogoria mis amgvarad
fiqsirebul ganwyobaTa wre.
ganwyobis diferenciuli fsiqologiisTvis Cven viciT,
rom garemo pirvel rigSi adamianis ganwyobaze axdens gavle-
nas; viciT, rom mTeli misi qceva da gancda am ganwyobis niadag-
ze Rebulobs Tavis garkveul saxes. magram, rogorc davinaxeT,
su-bieqts yovelTvis SeiZleba Tavisi warsulidan esa Tu is gan-
wyo-ba hqondes, romelsac SesaZlebloba aqvs garemosTan urT-
ierTobis aqtSi Caerios, axali Sesatyvisi ganwyobis aRmoCenas
daaswros, daCrdilos igi da es aqti TviTon warmarTos.
ueWvelia, amisda mixedviT, rom adamianis warsuls, misi fiq-
sirebuli ganwyobis wres da Zalas, sruliad gansakuTrebuli
mniSvneloba unda hqondes misi qcevis gasagebad. meoris mxriv,
gadamwyveti mniSvneloba unda hqondes imasac, Tu rogoria
ama Tu im SemTxvevaSi ganwyobis moqmedebis, misi, ase vTqvaT,
meqanizmis Tavisebureba. adamianis individualoba ara marto
misi warsulis viTarebazva damokidebuli, ara marto imaze, Tu
472
rogoria Sinaarseulad misi fiqsirebuli ganwyoba, aramed im-
azec, Tu rogoria es ukanaskneli formalurad.
1) aq pirvel rigSi sayuradRebo iqneboda gamogverkvia, Tu
ramdenad advilad umuSavdeba subieqts fiqsirebuli ganwyoba,
ramdenad agznebadia igi am mxriv. ueWvelia, ganwyobis agznebado-
ba erTerTi mniSvnelovani formaluri momenti iqneboda, rome-
lic adamianTa gansxvavebulobas bevris mxriv Suqs mofenda.
saTanado cdebidan irkveva, rom ganwyobis agznebadoba mar-
Tla sxvadasxvagvaria. arian adamianebi, romelTac oriode sa-
ganwyobo eqspoziciis Sedegadac advilad ufiqsirdebaT saTana-
do ganwyoba. magram arian iseTebic, romelTac amisTvis 15-20
eqspoziciac ar hyofniT.
2) ra emarTeba ganwyobas kritikuli eqspoziciis xangrZlivi
zegavlenis Sedegad? igi uTuod qreba da adgils uTmobs adekva-
turs ganwyobas, Tu es yovelTvis ase ar xdeba? cdebi amtkiceben,
rom aq or urTierTis mopirdapire tips aqvs adgili. erTis mxriv,
Cven saqme gvaqvs iseT SemTxvevasTan, rodesac erTxel SemuSave-
buli ganwyoba imdenad uZravi da inertulia, rom igi sruliad
ar uTmobs adgils adekvatur ganwyobas, ragind mravalgzisac
unda imoqmedon masze kritikuli cdis obieqtebma. am SemTxveva-
Si subieqti Tavs ver aRwevs iluzias, igi ver axerxebs gzis gakv-
levas obieqturi viTarebisken. aseT uZravsa da uryev ganwyobas
SeiZlba statikuri vuwodoT – ganwyobis im tipisgan gansasxva-
veblad, romelic mocemul pirobebSi adre Tu gvian ganze dgeba
da adekvatur ganwyobas uTmobs adgils. Tu pirveli tipisTvis
isaa damaxasiaTebeli, rom igi usasrulo iluziis msxverplad
gvaqcevs, meore, romelsac SeiZleba dinamikuri vuwodoT, aseT
uZraobas ar iCens da, bolosdabolos mainc. adekvaturi aRqmis
SesaZleblobas gvaZlevs.
3) statikuri iqneba ganwyoba Tu dinamikuri, sul erTia, Se-
saZloa igi metnaklebi plastikurobiT xasiaTdebodes. rogorc
saTanado cdebidan Cans, aris SemTxvevebi, rom ganwyoba, cde-
bis ganmeorebiTi zemoqmedebis gamo, TandaTanobiT sustdeba
da, ramodenime fazis ganvlis Semdeg, sabolood romelsame
maTganze Cerdeba (statikuri ganwyoba), anda yvela fazis ganv-
lis Semdeg sruliad aRikveTeba (dinamikuri ganwyoba). am orive
SemTxvevaSi Cven plastikur ganwyobasTan gvaqvs saqme. magram
sxvagvar SemTxvevebsac aqvs adgili: ganwyoba an gamudmebiT erT
473
romelsame fazaze rCeba gayinuli, anda pirvelad mocemuli fa-
zidan TandaTanobiT ki ar gadadis danarCenebze, aramed erTba-
Sad, yoveli TandaTanobiTi dasustebis gareSe, ispoba. aq orive
SemTxvevaSi ganwyobis sitlanqesTan gvaqvs saqme.
4) Cven zemoT aRvniSneT, rom ganwyobas generalizacia an
iradiacia axasiaTebs. raskvirvelia, SesaZlebelia sxvadasxva
SemTxvevaSi es ukanaskneli metnaklebi ganfenilobiT iyos war-
modgenili. es garemoeba sruliad ar ewinaadmdvgeba ganwyobis
mTlianobiT bunebas: ganwyoba yvelgan subieqtis, rogorc mTe-
lis, mdgomareobaa maSinac, rodesac igi farTodaa masSi gavr-
celebuli, da maSinac, rodesac igi TiTqos mxolod zogierT
ares exeba. saTanado cdebis Sedegad gamoirkva, rom saganwyobo
cdebis niadagze aRmocenebuli ganwyoba SesaZloa Zalian far-
Tod iyos gavrcelebuli, magaliTad, aqtiuri Sexebis sferoSi
Seqmnili ganwyoba mxedvelobis areSic iyos gavrcelebuli. ma-
gram SesaZloa isic, rom igi im organos sazRvrebs ar scilde-
bodes, romelic saganwyobo cdebSi iRebda monawileobas; maga-
liTad, Tu saganwyobo cdebSi marto cali Tvali an cali xeli
Rebulobda monawileobas, SesaZloa, ganwyobis gavrcelebulo-
ba marto am cali xeliT Tu cali TvaliT ganisazRvros.
5) aris SemTxvevebi, rom ganwyoba samudamod Tavisi moqmede-
bis erTsadaimave tips inarCunebs: Tu, magaliTad, igi plastiku-
ria da dinamikuri, igi yovelTvis aseTi rCeba, miuxedavad imisa,
dRes iqneba igi saTanado saganwyobo cdebis Sedegad miRebuli,
Tu xval am SemTxvevaSi Cven konstanturi ganwyobis Sesaxeb unda
vilaparakoT. magram ganwyoba yovelTvis konstanturi rodia.
aris iseTi SemTxvevebic, rom ganwyoba cvalebadi (variabiluri)
xdeba: dRes rom igi Tavisi moqmedebis erT tips gviCvenebs, xval
sul sxva suraTs gvaZlevs.
6) ganwyobis erTerT niSans stabiloba warmoadgens magram
igi yovelTvis erTnairi rodia. aris SemTxvevebi, rom ganwyoba,
an ucvlelis an Secvlili saxiT, didxans sZlebs xolme (konstan-
tur-stabiluri da variabilur-stabiluri), anda SedarebiT ma-
le ispoba – an erTbaSad (konstantur-labiluri), anda cvlile-
bebis Semdeg (variabilurlabiluri).
7) SeniSnulia, rom zogierT SemTxvevaSi oriode kritikuli
eqspoziciac an am ukanasknelis odnav gaxangrZlivebac sakma-
risia, rom subieqtma mowodebuli obieqtebis swori Sefaseba
474
mogvces. magram aris iseTi SemTxvevebic, rom amave efeqtis mi-
Reba mxolod sakmaod xangrZlivi kritikuli eqspoziciis, Tu
kritikul eqspoziciaTa mravalgzisi ganmeorebis Semdeg xe-
rxdeba. ueWvelia, es imitom unda xdebodes, rom ganwyobas yov-
elTvis erTidaigive simtkicis done ar unda axasiaTebdes, rom
unda arsebobdes ufro mtkice da nakleb mtkice ganwyobis
SemTxvevebi.
1. ganwyoba da paTologia
475
pirvel rigSi unda aRiniSnos Semdegi: zemoT. rodesac gan-
wyobis procesis Sesaxeb gvqonda saubari, Cven davrwmundiT,
rom igi, Teoriulad mainc, eqvs gansxvavebul safexurs an fazas
Seicavs. magram praqtikulad, calkeuli normaluri adamiane-
bis SemTxvevaSi, es fazebi arasdros sisruliT ar gveZleva: ro-
gorc wesi, isini mWidrovdebian da, Cveulebriv, arsebiTad sul
sams Tu oTx fazaSi erTiandebian.
sul sxvaa paTologiuri pirebis SemTxvevaSi; rasakvirvelia:
eqvsive fazis sruli gamovlenis faqtTan arc aq gvaqvs saqme. ma-
gram aq arc maT imgvar SemWidroebas aqvs adgili, rogorsac nor-
maluri, janmrTeli adamianebis SemTxvevaSi vxvdebiT.
ufro damaxasiaTebeli aq Semdegi garemoeba aRmoCnda: ama
Tu im daavadebis SemTxvevaSi win iwevs ganwyobis moqmedebis
romelime erTi an meti calkeuli faza, xSirad is, romelic jan-
saRi adamianis SemTxvevaSi imdenad daCrdilulia, rom misi arse-
boba mxolod Teoriulad Tu SeiZleba igulisxmo. sainteresoa,
rom sxvadasxva daavadebis dros swored sxvadasxva faza wam-
oiwevs xolme pirvel planze. rogorc vxedavT, es garemoeba im
mxrivacaa saintereso, rom ganwyobis regresuli ganviTarebis
is fazebi, romlis arsebobac janmrTeli adamianis SemTxveva-
Si mxolod Teoriulad unda iqnes miRebuli, aq, paTologiuri
qcevis SemTxvevaSi, xelsaxeb faqtad iqceva.
meore garemoeba, romelic damaxasiaTebeli aRmoCnda, es
isaa, rom paTologiuri SemTxvevebisTvis ganwyobis moqmedebis
swored is saxeebia specifikuri da, ase vTqvaT, Cveulebrivi,
romelnic normaluri cdispirebis Semowmebis dros mxolod
gamonaklisis saxiT Tu gvxvdebian. sanimuSod gavecnoT ganwyo-
bis moqmedebas ramodenime gansakuTrebiT cnobil daavadebaTa
SemTxvevebSi, saxeldobr, epilefsiis, Sizofreniisa da isteri-
is SemTxvevebSi.
477
3. ganwyoba epilefsiis dros
480