Beruflich Dokumente
Kultur Dokumente
istoriis sakiTxebi
zmnis uRleba
ivane javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelmwifo universiteti
qarTuli enis institutis Sromebi
werilebis krebuli
T b i li s i s
univ ersitetis
gamomcemloba
saredaqcio kolegia: prof. l. baramiZe, prof. g. gogolaSvili,
prof. d. TvalTvaZe, prof. v. imnaiSvili, prof. d. meliqiSvili,
prof. r. qurdaZe, prof. z. WumburiZe (redaqtori)
5
istoriis Sesavalis~ saxelwodebiT (1984w.) calke wignebad aris gamocemuli
agreTve prof. korneli danelias Sromebis krebulebi: `qarTuli samwerlo
enis istoriidan~ (t. I — 1998 w., t. II — 2009 w.). axlaxans calke wignad gamoica
agreTve prof. leli baramiZis `qarTuli enis istoriuli gramatikis sakiT-
xebi~ (2008w.).
aq aRar CamovTvliT sxvadasxva mkvlevarTa monografiul naSromebs,
romlebic qarTuli enis istoriis mniSvnelovan sakiTxebs eZRvneba da calke
wignebad aris gamocemuli. maTi moZieba biblioTekebSi ase Tu ise SesaZlebe-
lia, xelaxla gamocema ki jerjerobiT ganuxorcielebel ocnebad rCeba.
mcire moculobis naSromebis calke krebulad gamocemac ar aris ioli
saqme, radgan aseT naSromTa raodenoba didia, Tematika ki — vrceli.
winamdebare krebuli Tematuri principiT aris Sedgenili da mxolod im
naSromebs moicavs, romlebic qarTuli zmnis uRlebis sakiTxebs exeba. cxadia,
am Temaze arsebul yvela naSroms erTi krebuli mainc ver daitevda. amis gamo
Semdgenlebi iZulebulni iyvnen, zogi naSromi ramdenadme SeekvecaT, zogis
dabeWdva ki samermisod gadaedoT.
werilebi dalagebulia Tematurad im TanmimdevrobiT, rogorc amas iT-
valiswinebs saswavlo programa, erTsa da imave Temaze daweril naSromebSi ki
daculia maTi pirveli publikaciis qronologiuri Tanmimdevroba.
sxvadasxva dros da sxvadasxva piris mier daweril naSromebSi, bunebrivia,
aqa-iq SeiniSneba nairferovneba orTografiuli da gramatikuli normebis
mxriv, rac xeluxleblad aris datovebuli. gasworda mxolod koreqturuli
Secdomebi.
vfiqrobT, am saxiT warmodgenili es krebulebi garkveul daxmarebas ga-
uweven Cvens axalgazrdobas mSobliuri enis istoriis ukeT gacnobis saqmeSi.
6
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
ivane javaxiSvili
I.
1
moxsenebuli iyo saqarTvelos saistorio da saeTnografio sazogadoebis krebaze
1923w. 10 Tebervals da odnav Sevsebuli ibeWdeba.
7
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
sionis warweraSi, romelic mcxeTis jvris warweraze ufro Zveli Zeglis STa-
beWdilebas axdenda.
prof. al. didebuliZem Tavisi gansakuTrebuli RoneobiT am warweris ne-
gativi marTlac ise gaaZliera, rom danabeWdze is adgilic, sadac aso bani iyo,
sruli simkafioiT gamoCnda1, da bani marTlac, rogorc misi moxazulobis is-
toriuli ganviTarebisa da sxva erTa uZveles paleografiul ZeglebTan Se-
darebiT mosalodneli iyo, TavSekruli aRmoCnda.
am garemoebam bolnisis sionis sakurTxevlis sarkmlis zemoTi warweris
pirvelxarisxovani mniSvneloba paleografiuli TvalsazrisiTa da misi qro-
nologiuri siZvele sruli ueWvelobiT cxadyo.
magram rom axlad gamorkveuli paleografiuli dakvirveba ucilobel
debulebad Seqmniliyo, yvela cnobils TriRiansa Tu qronologiurad gan-
sazRvrul warwerebsa da xelnawerebs gadaSinjva davuwye. gamoirkva, rom
TavSekruli bani marTlac meSvide saukunidan moyolebuli aqeT ukve aRar
gvxvdeba. maSasadame, cxadi xdeboda, rom bolnisis sionis warwera Tavisi ze-
moaRniSnuli paleografiuli TvisebiT yovel eWvs gareSe VII saukuneze uwi-
naresi unda yofiliyo. me mainc vSiSobdi, Secdoma ar momsvloda da iseT Zeg-
lebs veZebdi kidev gadasaSinjavad, romelic X saukuneze uwinaresi unda
yofiliyo.
II.
1
prof. aleq. didebuliZes amisTvis did madlobas movaxseneb.
8
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
Еще один рукописный фрагмент Иерусалимского Талмуда: Записки Восточн. Отд. Русск. Арх. Общ.,
XI, gv. 195-205.
2
Дополнение к статье «Еще один рукописный фрагмент Иерусалимского Талмуда», idid., gv. 413.
3
iqve.
9
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
10
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
III.
1
universitetisa da saistorio sazogadoebis muzeumebis saTaveSi mdgomT, pativcemulT
m. janaSvilsa, s. gorgaZesa da ir. sonRulaSvils daxmarebisaTvis guliTads madlobas
movaxseneb.
∗
[iv. javaxiSvilis winamdebare gamokvleva daibeWda 1923 wels, xolo misi `qarTuli
paleografia~ — 1926 wels. red.]
11
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
IV
[. . . . . . . . . . ]
V.
[. . . . . . . . . . ]
1
am warwerebis Sesaxeb ix. prof. ak. SaniZis `naSTebi mesame piris obieqturi prefiqsis
£marebisa £movnebis win qarTul zmnebSi~, `universit. moambis~ amave [II] -Si, gv. 276-279, sadac
am warwerebis Sesaxebi mwerlobaa dasaxelebuli.
12
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
ix. misi 1922 w. 23 maiss saqarTvelos saistorio sazogadoebis sxdomaze `qarTuli epigra-
fikis uZvelesi nimuSebis~ saTauriT wakiTxuli moxseneba, romlis erTi nawilic Tbilisis
universitetis moambis amave (2) wignSia dabeWdili saTauriT: `naSTebi mesame piris
obieqturi prefiqsis £marebisa £movnebis win qarTul zmnebSi~, gv. 262-281.
13
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
VI
[. . . . . . . . . . ]
VII
14
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
Cemi moxseneba ukve awyobili iyo, roca s. gorgaZem Sematyobina, rom wera-kiTxvis gamav-
rcelebeli sazogadoebis muzeumis etratis 3992 nomer xelnawerSi, romelic mTlad
palimfsestia, sxvadasxva drois teqstebs Soris VI saukunis xanmeti nawerebic aRmoCnda 40
gverdamde, risTvisac didad vmadlob. marTlac, bani TavSekrulia (gv. 36, sv. 2, striq. 4). da
gvxvdeba: `xaniWos~ (f. 13), `mixugebda~ (17), `xupatiosnes~ (45).
15
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
nad gamoaSkaravda, rom misi wakiTxva iqac, sadac winaT asoTa naalagevis meti
araferi etyoboda, SesaZlebeli gaxda1.
VIII
1
yvla amisaTvis sasiamovno movaleobad mimaCnia prof. i. quTaTelaZes Cemi uRrmesi
guliTadi madloba movaxseno.
2
qronikebi, II, 83.
16
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
IX
1
Из поездки на Афон: Журн. Мин. Нар. Просв. 1899, №3, 12-15.
2
„До сих пор обычный текст армянского перевода, так называемая вульгата, считается подлинником V-
го века, и тем же временем готовы датировать грузиноведы наличный грузинский перевод, хотя бы в
древнейщих до нас дошедших списках. Все это на самом деле не так“ (Заметки по текстам св. писания:
Христианский Восток. II вып., 163). unda aRvniSnoT, rom prof. n. mars am sakiTxis Sesaxeb Tavis
mraval patar-patara nawerebSi erTimeoris sawinaaRmdego da SeuTanxmebeli azri aqvs
gamoTqmuli da ara Cans, Tu misi romeli azria saboloo.
3
«Перед нами стоит большой очередной вопрос, именно когда переведен грузинский текст?.. не вос-
ходит ли грузинский текст к А1 (Армянской версии 1), а не к А (Армян. вульг.), т. е. не длилось ли
культурно-литературное общение грузин и армян и после традиционно освещаемого разрыва христянской
церкви в Армении и Грузии? (Эчмиадзинский фрагмент древнегрузинской версии Ветхого Завета: Христ.
Восток, II, 388, agreTve II, 163).
4
Христианский Восток, II, 387.
17
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
qarTuls zmnas meore piris subieqtur TavsarTad am dros yovelTvis xani hqo-
nia da ara hae. amgvaradve mesame piris obieqtur TavsarTad xanive yofila da
ara hae. es cxadad mtkicdeba qvemomoyvanili oriode magaliTiT da ufro am
moxsenebasTan darTuli V-VI ss. teqstebis nimuSebiT. mag., meore piris subieq-
turi TavsarTi: «xgoneb, viTarmed Sevida» (x.737, gv. 337), «r˜a gulisxma xyoT,
r˜ aRdga mko¢dreTiT» (iqve, gv. 323), «o¢ko¢eTo¢ xavasxebdiT maT romelTagan
xesavT ko¢alad moRebasa» (x.86), `mixiRe Sjo¢li~ (x.737, gv. 335). mesame piris
obieqturi TavsarTis magaliTebi, e. i. rodesac zmnas damateba micemiTs brun-
vaSi axlavs, an igulisxmeba, Tu subieqturi I piria: `aRsasro¢lsa x¢tyodi na-
TesavTa mimarT ano¢ meo¢febaTa aRRebad~ (oqsfordis bodl. palimfs.), `mi-
xo¢ec £orci Cemi da sisxli Cemi maTT¢s~ (x.737, gv. 244). `r˜a mixo¢emsgavsneT
Co¢en patiosansa mas moZRo¢arsa~ (x.737, gv. 329), — Tu subieqti me-3 piria:
`xrqo¢a mas o¢falman~ (x.737, gv. 239, 242, 245, 323 da bevrgan sxvaganac), `xrqo¢a
maT petre~ (iqve, gv. 327), `codvilnica codvilTa xavasxebed, r˜ moiRon swori~
(x.8). `Sexeracxos mas codva¡~ (x.737, gv. 245), `romeli xirekdes, ganxeRos~ (x. 844,
gv. 87v da 82r), `xekicxevdes mas didiTa basrobiTa~ (oqsfordis bodl. palimfs.)
da sxva. SedarebiTi xarisxis TavsarTic maSin `xu~ yofila, mag. `xo¢mjobes ars
erisa, r˜ ara xolo marto¡~ (x.737, gv. 240). `raodenad xo¢fros mamaman Tquenman
zecaTaman mogces~ (999, f. 135 b). ukuTqmiTi nawilakis TavsaTadac maSin xu uxma-
riaT, mag. `xo¢rjo¢lo¡~ (x.737, gv. 325). maSasadame, saRmrTo werilis uZveles
qarTul Targmans axasiaTebs xanebis xmareba prefiqsebad.
prof. akaki SaniZem qarTul saenaTmecniero sazogadoebis ama 1923 w. 1 ap-
rilis sxdomaze wakiTxuls moxsenebaSi amisda mixedviT mSvenieri ganmarteba
mouZebna erTs termins, romelic giorgi mTawmidelis cnobils anderZSia na-
xmari, romlis gasagebad araerTi Teoria iyo winaT Seqmnili. man azri gamo-
Tqva, rom rodesac giorgi mTawmideli ambobda `Cuenni yovelni saxarebani
pirveliTgan wmidad Targmnil arian da keTilad, xanmetnica da sabawmidur-
nica~-o1, `xanmet~ saxarebad swored amgvars xanebiT daxasiaTebuli saxarebis
qarTul uZveles Targmans gulisxmobda2. prof. ak. SaniZis `xanmetis~ mniSvne-
lobis amgvari axsna, ueWveli, sruli WeSmariteba unda iyos da amis gamo Sem-
degSi saRmrTo werilis qarTuli Targmanis axlad aRmoCenil uZveles redaq-
cias xanmets vuwodebT xolme.
1
T. Jordania, qronikebi, II, 207.
2
a. SaniZe, literaturuli cnoba axlad aRmoCenili uZvelesi qarTuli teqstebis Sesaxeb
meTerTmete saukunis mwerlobaSi (`moambis~ amave nomerSi, qvemoT).
18
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
„В дошедшем до нас виде текст скорее 1001 г.“ (Из поездок в Сванию: Христ. Восток. II, вып. I, 26).
2
„Адишская рукопись грузинского Евангелия считается древнейшею по одной из двух дат: состояние
текста показывает, что согласиться с такой древнею датою, как IX век, нет никакой возможности“
(Заметки по текстам св. Писанию: Христ. Восток. II, вып. II, 172).
3
Материалы по Археологии Кавказа, XIV, 18-19, Москва, 1914.
4
„Вульгарное ново-гр. `msgavsad“: Эчмиадзинский фрагмент... Христ. Восток. II, 387.
19
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
ix. fototipiuri gamocema (Материалы по Археологии Кавказа, XIV, moskovi, 1914).
20
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
XI
[. . . . . . . . . . ]
XII
21
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
prof. ak. SaniZem jer kidev 1912 w. studentobis dros aRniSna, rom meore
piris subieqturi TavsarTi zmnebSi qarTul kiloebSia daculi. amis Semdgom
amave garemoebas Zvel qarTulSi prof. ios. yifSiZemac miaqcia yuradReba. me-
same piris obieqturi TavsarTis bunebis gagebac ak. SaniZis Rvawls Seadgens,
romelmac am or sakiTxs Zveli qarTuli werilobiTi Zeglebisa da Tanamed-
rove cocxali kiloebis meTodur Seswavlaze damyarebuli mSvenieri monog-
rafiuli gamokvleva uZRvna1. es Txzuleba pirveli, mravali Zeglis Seswavla-
ze damyarebuli Sromaa qarTuli zmnis bunebisa da agebulebis gamosarkvevad
gamoqveynebuli. prof. ak. SaniZis am naSromSi kvleva-Ziebis istoriuli gzaa
arCeuli, igi qarTuli sityvierebis ZeglTa enis Seswavlazea damyarebuli.
amnairma monografiulma gamokvlevam prof. ak. SaniZe Semdeg ZiriTad de-
bulebamdis miiyvana:
`Zvel qarTulSi meore piris subieqturi nawilaki aris prefiqsi hae~, ro-
melic `£movnis win qarTulSi advilad ikargeba~, xolo enis wverismier bgera-
Ta an afrikatebis win sanad da Sinad iqceva xolme mxolod brZanebiT kilos...
meore pirSi araviTari TavsarTi ar sWirdeba, aramed igia wminda Tema namyo
srulisa Tu namyo usrulisagan aRebuli~2. erTgvar gamonakliss mxolod ori
zmna Seadgens: `var~ da `vval~, romelTac meore pirSi xani aqvT (xar da xval),
imis magier, rom pirvels dahkargoda hae, xolo meores SehrCenoda igi~3. am
ukanaskneli garemoebis Sesaxeb prof. ak. SaniZe ambobs: cxadia..., rom xani,
rogorc subieqturi prefiqsi meore pirisa (xar, xual) ZiriTadi kilos kuT-
vnileba ar aris, igi nasesxebi unda iyos romeliRac sxva kilosagan, romel-
sac xanis prefiqsad £mareba axasiaTebda albaT ara marto or zmnaSi, aramed
sxva zmnebis uRvlilebaSiac sazogadod4. Tanamedrove q˜li cocxali kiloe-
bis Seswavlamac prof. ak. SaniZe daarwmuna, rom meore piris subieqturi pre-
fiqsi bevr kiloSi, metadre aRmosavleT saqarTveloSi, axlac Senaxulia. am
mxriv gansakuTrebiT sayuradRebo aRmoCnda TuSuri, moxeuri da xevsuruli
kiloebi, romelTac amgvar prefiqsad x da R aqvT, mag., movqsove, moxqsove, —
davfare, daxfare, — davbare, daRbare, — vnaxe, Rnaxe, — vavadob, Ravadob da
sxva5. mecnieruli sifrTxilis gamo ak. SaniZes am garemoebamac ver Seacvle-
vina Tavisi ZiriTadi debuleba, rom meore piris subieqtur prefiqsad xani
ucxo kilos kuTvnileba unda yofiliyo da ara ZiriTadisa. prof. ak. SaniZem-
ve Zveli Zeglebis enis meToduri Seswavlisa da dakvirvebis Semdgom gamoar-
kvia, rom rodesac damateba micemiTs brunvaSi axlavs zmnas (Tu igulisxmeba),
maSin am mesame piris obieqtur prefiqsad igive bgera hae emateba, romelic
1
subieqturi prefiqsi meore pirisa da obieqturi prefiqsi mesame pirisa qarTul
zmnebSi, Tbilisi, 1920, Tbilisis universitetis gamocema.
2
iqve, 3-5.
3
iqve, 17-20.
4
iqve, 130.
5
iqve, 158-171.
22
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
subieqturi prefiqsi meore pirisa da obieqturi prefiqsi mesame pirisa qarTul zmneb-
Si, Tbilisi, 1920, Tbilisis universitetis gamocema.41-45.
2
exla irkveva, rom xanis xmareba qarTlur Tanamedrove kiloSic ki yofila Senaxuli. am
mxriv sayuradReboa xalxuri mwerlis iagor tetunaSvilis ena, romelic Tavis dabeWdils
TxzulebebSi ase wers: `xyvandes“, `Semsvlels qals Tvals moxkramda“ da sxv. (ixile misi
`cxovrebis gzaze“, Tbilisi, 1922, I, gv. 86 da 90). am garemoebaze da Txzulebaze Cemi
yuradReba b-ma ios. WeiSvilma miaqcia, risTvisac did madlobas movaxseneb.
23
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
XIII
VI s. da VIII-IX ss. xelnawerTa enis ganxilva marTlac cxadyofs, rom VII s-Si
qarTul samwerlobo enas cvlileba dastyobia: me-2 piris subieqturi da me-3
piris obieqturi TavsarTebi x, ori SemTxvevis garda, haed Secvlila2. rasak-
virvelia, es erTbaSad ar moxdeboda da SesaZlebelia amgvari procesi sasa-
ubro enaSi ukve VI s-Si dawyebuliyo, imgvaradve rogorc, cxadia, aqa-iq SesaZ-
lebelia x VII saukunis damlevsa da VIII saukunis damdegsac, xolo kiloebSi
ufro xangrZlivac yofiliyo winandeburad naxmari.
gamosarkvevia mainc, Tu ra moxda maSin, enis wiaRSi warmoSobili erTgva-
ri revolucia iyo, Tu bunebrivi ganviTarebis procesTana da evoluciasTana
gvaqvs aq saqme?
enis sferoSi revolucia SesaZlebelia jer erTi Sinagani mizezebiT yo-
filiyo gamowveuli sakuTar kilokavTa urTierTSorisi damokidebulebisa
da ganwyobilebis SecvliT, rodesac amave eris romelime axali, winaT saerTo
erovnuli cxovrebisaTvis umniSvnelo da saerTo Semoqmedebas moSorebuli,
tomi upiratesobas moipovebda da Tanac Tavisi tomis kilokavis gabatonebiT
saerTo enasac sagrZnob kvals daaCnevda. meore mxriT, enis revoluciebrivi
gardaqmna SesaZlebelia srulebiT gareSe da ucxo Zalisa da enis SemoWrisa
da gavlenis Sedegi yofiliyo, rodesac dapyrobili eri iZulebuli xdeboda
gabatonebuli eris ucxo ena SeeTvisebina misi srulebiT gansxvavebuli agebu-
lebiTa da enovani fsiqikiTurT. aseT SemTxvevaSi imis garda, rom damonebuli
eri uneblieT dampyrobelis sityvebs mravlad iTvisebda, Tavisi enis sintaq-
sur wyobilebasac da TviT sityvaTa agebulebasac xSirad ucxouris zegavle-
niTa da msgavsada cvlida xolme. rac ufro xangrZlivi da mkacri iyo dampyro-
1
naSTebi mesame piris obieqturi prefiqsis £marebisa £movnebis win qarTul zmnebSi
(universitetis moambis amave nomerSi[2], gv. 280-281).
2
saistorio sazogadoebis wignTsacavSi erTi palimfsestia, romelsac haes xmareba axa-
siaTebs. prof. ak. SaniZe amzadebs misi teqstis gamocemas.
24
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
beli eris batonoba, miT ufro Zlieri iyo xolme enis revoluciebrivi cvli-
lebis procesi, romelic SeuRleba-Serevis wyalobiT SeiZleboda nawilobrivi
an sruli gardanivTebiT da TviT gadaSenebiTac damTavrebuliyo. ucxo enis
batonobiT warmoSobili gardaqmna gacilebiT ufro Zlieri iyo xolme, vidre
Sinagani, tomobriv ZalTa ganwyobilebis cvlilebisagan warmomdgari.
siZlieris intensivobis mxriv zegavlenisa da gardaqmnis procesi SeiZleba
sam safexurad daiyos. pirveli yvelaze susti zegavlenisa da nawilobrivi
gardanivTebis momaswavebeli safexuri ucxo enis sityvebis uxvad SeTvisebiT -
gamoixateba da ganisazRvreba xolme,meore,ufro TvalsaCino gavlenis momas-
wavebeli safexuri ukve enis fsiqikis sagrZnobi SecvliT gamoixateboda, ro-
desac sityvaTa sintaqsuri wyobileba da urTierTSorisi damokidebuleba ga-
batonebuli ucxo enis fsiqikisa da sintaqsisda mixedviT icvleboda.amgvari
cvlileba mxolod maSin aris SesaZlebeli, rodesac damonavebul Tu dapyro-
bil ers dampyrobeli eris ena imdenad SeTvisebuli aqvs, rom masac sasaubrod
xmarobs. mesame, ukve enis gardanivTeba-gadagvarebis momaswavebeli, safexuri
TviT enis morfologiuri agebulebis cvlilebasac Seicavs xolme. romeli am
sami procesTagani gvaqvs qarTul samwerlobo enaSi, rogorc igi axla gvexate-
ba V-VI ss. da VIII-IX ss. ZeglebSi? leqsikurad, SeiZleba iTqvas, maT Soris TiT-
qmis araviTari gansxvaveba ar aris. iSviaTi SemTxvevaa, rom VIII-IX ss. saxarebisa
da sxva wignebis xelnawerebSi srulebiT axali sityva iyo Setanili. sintaqsu-
radac V-VI ss. da VIII-IX ss. xelnawerTa da ZeglTa enaSi ar emCneva, rom raime
TvalsaCino gansxvaveba moipovebodes. agebulebis mxrivac qarTul samwerlobo
enas am saukuneTa ganmavlobaSi araviTari arc gardanivTebisa da arc gardaSene-
bis procesi ar emCneva da, maSasadame, arc erTi am safexurTaganis msgavsi mov-
lena im cvlilebaSi, romelic V-VI ss. da VIII-IX ss. qarTul samwerlobo enas axasi-
aTebs, ar moipoveba. piriqiT, arc morfologiurad da sintaqsurad, arc TviT
leqsikurad araviTari gansxvaveba ar Cans. Cven Tvalwin mxolod fonetikuri
cvlilebaa, isic srulebiT kanonieri da marto meore piris subieqturi da mesa-
me piris obieqtur TavsarTebsa, SedarebiTs da uaryofiT nawilakebSi.
es garemoeba cxadyofs, rom VII-VIII ss. qarTul enas revoluciiT gamowve-
uli gardanivTeba da gardaqmna ki ar gamouvlia, aramed mxolod nawilobrivi
evolucia, fonetikuri cvlileba.
amgvarad, yovelsave eWvs gareSea, rom V-VI ss. saxarebisa, dabadebisa da
sxva Zeglebis teqsti svanurad ki ar aris dawerili, rogorc amas `winaswarme-
tyvelebda~ da ucilobel WeSmaritebad acxadebda prof. n. mari, arc sanaxev-
rod svanur kilokavzea naTargmni, rogorc es prof. r. ble¡ks n. maris zegav-
leniT sCvenebia, aramed mxolod da mxolod qarTulad. axlad aRmoCenili
xanmeti teqstebi imdenadve svanuri ar aris, ramdenadac aravis fiqrad ar mo-
uva V da VI ss. martirologiuri Zeglebi, — iakob xucesis Txzuleba `wameba¡
SuSanikisi~ da evstaTe mcxeTelis martviloba, — svanurad gamoacxados. ax-
la, rodesac Cven danamdvilebiT viciT, ra eniT da rogorc uweriaT qarTve-
lebs V-VII ss-Si, TiTqmis Seumcdarad SegviZlia vTqvaT, rom, mermindel gada-
25
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
XIV
26
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
XV
ivane javaxiSvili
Txzulebani Tormet tomad,
t. IX, 1996, gv. 263-352
(ibeWdeba SemoklebiT)
27
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
akaki SaniZe
1
a. SaniZe, subieqturi prefiqsi meore pirisa da obieqturi prefiqsi mesame pirisa
qarTul zmnebSi. tfilisi, 1920.
2
ingilourSi, rogorc es m. janaSvilis mier Cawerili teqstebidan Cans, [Zveli sa-
qarTvelo, t. II, ganyofileba meoTxe, gv. 181-210), aris iseTi formebi, sadac kacs egoneba,
mesame piris obieqturi prefiqsis xmarebasTan gvaqvs saqme xmovnis wino. es aris saxeldobr
is SemTxvevebi, rodesac hae Cndeba unis win anlautSi iseT formebSi, rogoricaa: huyvars,
huxarian, humReris, huyivis, huyarauleben, hundoda, huTxra, hunaxi, huwuxni, hufiqri (an
hufiqrni), huWami, huCnbi, huqni, huzaxni, hukiTxni, huTqom, huvazirebi, hurbeni, hukrav,
hupovniay, hucxovriay da misT. magaliTad: `katas aq na£navi da tyi pirebze hutrialni,
hunadirni, Citeb, Tageb huWeri“ (184); `sawyal qeCis amTon huzaxni, huxwni, hucodilni,
rum wikoebibe¡T Tav hucnobebi, kar gaRebinebi“ (190); `meCongure¡ hunaxi; hukravs, age
hukravs“ (195); `kars huyarauleben... saxlSi Saaslela minams ar huSben“ (196); `frinebel
erTmerTs humReris, huyivis“ (198) da sxv. magram:
jer erTi: ra wams zmnas preverbi gauCndeba da, maSasadame, anlautis uni inlautSi
moeqceva, maSinve daikargeba es hae: danaxi, dazaxni, Camogdi, ayoni, wayoni, aRiay, da-
uWeriay, wauqceviay, daugleJiay, akidni, mici, day‘ra, mouSala da misT. magaliTad:
`auRiay, xuT yoC miuciay, amma saklav ar aqoy, — saklavi kola zaRlebs kln. huTqom“ (195).
amitom gvaqvs aseTi formebi: hu£navy (202) da mou£nav (202), huzaxni (190) da dazaxni (189;
181), hunaxi (182) da danaxi (181; 202) huWeri (185) da daWeri (202) da misT.
mere meore: ingilourSi, imave teqstebis mixedviT, ar ixmareba hae arc anisa da arc enis
win, sadac Teoriulad agreTve mosalodnelia О3:
a: aq, aqonda, akoca, waayares, ver daaklebs, Tav gaaneb, daamirwyda, Tols ar aSorebda,
miakra, gamaarTo, aWmevs, daanaxa, daadara, daavala da sxv.
e: eyureb, ezaxian, Seefereb, esaxla, ebneboda, eqna, elaga, deerida, Ceeyara, geeyo, deeca,
Seecoda, `£el-fey deezra. Tav-tan geeyina“ (205), `wiko¡ deegliJa, SeeWama, deezina, miepara“
(190) da misT.
mesame: hae Cndeba ingilourSi agreTve maSinac, a) roca vi jgufisagan, saxelebSi Tu zmnis
formebSi, warmomdgaria anlautis u: h‘r (`viri“), h‘c (`vici“), h‘ty‘ (`vityvi“), h‘Txov
(`viTxov“), h‘qeifeb (`viqeifeb“), h‘povnoT (`vipovnoT~), h‘q (`viq“), h‘Wri (`viWri~) da sxv.
28
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
magram xmovnis win marto mesame piris obieqturi prefiqsi rodi ikargeba;
ikargeba agreTve meore piris subieqturi prefiqsic, romelsac iseTive
fonetikuri saxeebi aqvs, rogoric mesame piris obieqtur prefiqss. mxolod
aq erTi gamonaklisi moipoveba: esaa aris zmna, romelsac dRemdisac ki
daucavs subieqturi prefiqsis xmareba xmovnis win meore piris formebSi: v-
ar, x-ar, ari-s. magram es erTi zmna yvelgan da yovelTvis ganmartoebiT dgas,
radganac misi uRleba arc erTi cnobili kilos uRlebis normebs ar egueba:
xmovnis win ara gvaqvs sxva SemTxveva meore piris subieqturi niSnis Senaxvisa.
samagierod SeiZleba mas paralelebi movuZebnoT mesame piris obieqturi
prefiqsis xmarebis SemTxvevebidan xmovnebis win. es paralelebia: xerTvis,
xeyav, Sexewie da SexuabT.
1. xerTvis
29
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
jazireTi (broses gamocema, gv. 127, 23; mariam dedofliseul redaqciaSi, *345, gv. 148,
18, SecdomiT jazareTi ikiTxeba), anu jazira (broses gamocema, gv. 135, 24, 25, 28, 31; 137, 25
= mariam dedofl. red. *366-367, gv. 162, 22, 25: 163, 2, 7).
2
saRvTo werilis qarTul TargmanSic Cveulebriv Walaki ixmareba (mcxeTis dabadebaSic,
T. Jordaniaseul xelnawerSic, moskovis gamocemaSic). dab. 10, 5; fsalm. 71, 10; 96, 1 (asea
fsalmunis Zvel xelnawerSic, siZv. muz. 38); esaia 11, 11 23, 2; 23, 6; 24, 15; 41, 1; 42, 10; 42, 12;
42, 15; 49, 1; 51, 5: 59, 18; 66, 19; ier. 2, 10; 25, 22; 31, 10; ezek. 26, 15; 26, 18; 27, 3; 27, 6; 27, 7; 27, 15;
27 35; 39, 6; dan. 11, 18; sof. 2, 11; saqme 13, 6; 27, 26; 28, 7; 28, 9; 28, 11; gamocx. 1, 9).
k u n Z u l i ukve vefxis tyaosanSia naxmari (d. kariWaSvilis gamoc. [1920] 584, 2 = ka-
kabaZis gamoc. 564, 2 = abulaZis gamoc. 540, 2), saiubileo gamoc. 601, 2.
30
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
xerTvisi kunZulia
1
am ZeglSi rom x e r T v i s i gvxvdeba, am garemoebaze Cemi yuradReba miaqcia varl. To-
furiam.
2
Walakni. ase ikiTxeba 1358 nomerSi. 272-sa da 266-Si ikiTxeba b a l a k n i , xolo 120-Si
jer b a l a k n i yofila da Semdeg bani Warad gadausworebiaT.
3
vin icis, egebis am timoTes wamebas gulisxmobda leqsikologi d. CubinaSvili romelime
xelnaweris mixedviT, roca igi x e r T v i s i s mniSvnelobis gamorkvevisaTvis romeliRac
Zegls imowmebda.
4
prof. k. kekeliZe, qarTuli hagiografiuli Zeglebi. nawili pirveli. kimeni. t. I,
tfilisi 1918, gv. 105, 13-18.
31
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
xerTvisi naxevar-kunZulia
1
prof. k. kekeliZe, p. cit., gv. 162, 1-5.
2
prof. k. kekeliZe, p. cit., gv. 170, 7-14.
32
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
odnad sagonebelSi Caagdo m. brose, romelmac igi ase gadaTargmna: `Le combat
s’engage, au bord de la mer, dans l’ile caillouteuse de khertwis~ da Tanac aseTi SeniSvna da-
urTo1: `sityva xerTvisi, romlis warmoSoba me ar vici, sulxanis leqsikonis mi-
xedviT aris `zRvaTa da wyalTa saSuali adgili xmeli~ da, maSasadame, k u n -
Z u l i , somx. կղղի. speri, sadac qarTvelebs dauxeviaT, arc Tu egre axloa
zRvasTan, magram, rogorc Cans, vaxtangi daaxlovebia lazikis napirs. esec kia,
rom, mematianis moTxrobis mixedviT, laparaki unda iyos, cxadia, ara zRvaSi
mdebare kunZulze, aramed, ueWvelia, qveynis romelsame nawilze, romelic
ramdenime mimdinare wyals Soris aris moqceuli da romelsac xerTvisi er-
qmeoda, rogoric aris amave saxelis mqone cixe iq, sadac sakuTriv mtkvars er-
Tvis mdinare, romelsac vaxuSti javaxeTis mtkvars uwodebs~. am SeniSvnis meo-
re nawili mxolod imdenad aris swori, ramdenadac igi sazogadod xerTvisis
semantikas exeba. magram brose cdeba, roca igi, axali qarTulis gavleniT,
brZolis asparezs zRvas aSorebs. marTlac da: sada aqvs juanSers warmodgenili
omi: zRvis napirze, Tu zRvisagan moSorebiT? davukvirdeT mis moTxrobas. vax-
tangma ganacxada Turme: `aRvdgeT aqa¡T da davibanakoTo zRuasa somxiTiT ker-
Zo, ra¡Ta guaqundes Cuen gza¡ Wirisa da lxinisa¡~-o. amis Semdeg Turme `aRiyara
laSqari igi garemos qalaqisa da vles xuTisa dRisa savali somxiTiT kerZo da
dadges speriT kerZo~2 (qarT. cxovr., I, 1849, gv. 128). raki amis Semdeg moTxrobi-
lia, rom `ewyunes igini zRuis kidesa mas, romel ars Walaki, riye xerTvisisa~ (an
`romel ars Walaksa, riyesa xerTvisisasa~), cxadia, juanSeris warmodgeniT, omi
momxdara zRvis pirad, riyeze, magram es zRvis piri Tavisi mdebareobiT yofila
Walaki, e. i. am SemTxvevaSi naxevar-kunZuli, romelic erTi mxriT SesaZloa mdi-
nariTac iyo Semofargluli. maSasadame, sxvanairad rom vTqvaT, es adgili yofi-
la xerTvisi da SeiZleba, rom saxeladac mas sakuTrad xerTvisi erqva. am Sem-
TxvevaSi ki bunebrivi iqneboda misi xerTviS-ad gadakeTeba Wanur-megrul wesze,
rogorc es ana dedofliseul xelnawerSi ikiTxeba (dasaxelebul midamoebSi xom
Wan-megrelTa tomebi mosaxleobdnen), rom aq ubralo Secdoma ar gvqondes.
d) meore adgilas j u a n S e r i mogviTxrobs:
(mariam dedof. red.) (ana dedof. red.)
cnes sparsTa, rameTu damZimda vax- cnes sparsTa, viTarmed damZimda
tang, da moao£res tfilisi da arma- vaxtang, moao£res tfilisi qalaqi
zi qalaqi; xolo mcxeTa ver daip- da armazi qarTli, xolo mcxeTa ver
yres, garna romeli zRudesa gare- daipyres, garna romelni zRudesa
gniT iyo, moao£res, romeli-igi mux- garegniT iyvnes, moao£rnes, romel-
raniT da aragusa x e r T v i s s a ni-igi muxraniT da aragusa x e r T -
i y o (*397-398, gv. 183). v i s i s a i y o (rveuli i˜À, meoTxe
gverdi bolodan).
1
istoire de la Géorgie, I, gv. 171.
2
mariam dedofliseulsa (*346-347, gv. 149) da agreTve ana dedofliseul redaqciaSic es
adgili cotaodenad Seryvnilia.
33
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
Histoire de la Géorgie, I, gv. 198, SnS. 4.
34
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
ReoRraჶiuli aRwera saqarTvelo¡sa batoniSvilis vaxuStis mier. peterburgi, 1842, gv.
96.
2
xerTvisis etimologiuri kavSiri erTvis formasTan gaTvaliswinebuli hqonia i. ros-
tomaSvilsac, romelsac oRond xani SecdomiT Semoklebuli xevi (scil. £evi) hgonia.
javaxeTis xerTvisis Sesaxeb igi wers: «Хертвис — слово грузинское. Образовалось оно из двух слов:
х сокращенное хеви — река, вода и эртвис (erTvis) — соединяется. И действительно, Хертвис стоит как
раз у соединения р. Топараванки с Курой, на левой стороне первой и на правой — второй» (Ахалкалакский
уезд в археологическоми отношении: Сборник материалов, XXV, 115). rom xsenebuli avtoris mier
moyvanili etimologiis pirveli nawili Secdomaa, amas amtkicebs Tundac marto
orTografia sityvisa: xerTvisi (da ara £erTvisi). amgvari orTografiiT es geografiuli
saxeli gvxvdeba, magaliTad, qarTlis cxovrebaSi (t. I, broses gamocema 1849, gv. 26, 23).
3
Teimuraz batoniSviliseuli xelnaweri mariam dedofliseul redaqcias uWers mxars: `da T¢T
Tavadi sultani dadga karbs da merme Camodga SerTulTa~ (broses gamoc., 131, 10).
4
Op. cit., gv. 250.
35
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
ulia sazRvruli sityvis mier, romelic Semdeg dakargula1, Tumca xSiria ise-
Ti SemTxvevebic, roca msgavs warmoebaSi msazRvrelTan erTad Senaxulia
agreTve sazRvrulic: axo [a£o] (baris a£o), gori (ifnis gori), Tavi (rusTavi,
wyaros Tavi, xidis Tavi), kari (RarTis kari, xidis kari, taSis kari, lebais kari),
piri (aragvis piri, ruis piri), ubani (vardis ubani), yana (dolis yana), yuri
(lalis yuri), cixe (velis cixe, lastis cixe, mwyeris cixe, turis cixe, uflis
cixe), Ziri (taxtis Ziri, cixis Ziri), wyaro (kodis wyaro), Wala (xevis Wala), xevi
[£evi] (kavTis xevi, kisis xevi), xidi [£idi] (tinis xidi), juari (cixis juari) da sxv.
egebis gvkiTxon: SeiZleba ki, rom zmnis forma gamoyenebul iqnes qarTulSi
saxelad? — ratom ara! iqneba Cveni pasuxi. Tavi rom davaneboT iseT zmnis formebs,
romlebic sakuTar saxelad qceula qarTulSi, rogoricaa: RvTisa var, mindi
(mindia), gamixardi, maxare, gamaxela, gindra (=gind ra), mewyina (qalis sax.),
kmara (qalis sax.), minda (qalis sax.), qalunda (=qali unda)2, Cven SegviZlia
moviyvanoT imisi magaliTebic, rom saxelad awmyos TxrobiTis mesame piris forma
iyos qceuli imgvaradve, rogorc xerTvisi; esenia: Rirs-i, ars-i da msgavs-i. am
magaliTebSi Rirs-isa da ars-is warmoeba naTelia [Rirs-i = Rirs + i: v-Rir,
h-Rir3, Rir-s. ars-i = ar-s + i: v-ar, x-ar, ar-s]. SeiZleba mxolod msgavs-ma
Cagvagdos sagonebelSi. am ukanaskneli sityvis warmoSoba rom gamovarkvioT, igi
orad unda gavyoT: ms + gavsi. pirvel nawilSi TiTqos gvaqvs Sekvecili mas,
meoreSi ki — hgavs zmnis forma. maSasadame, msgavsi miRebuli unda iyos mas hgavs
jgufisagan anisa da haes dakargviT da inis darTviT saxelobiTSi4.
raki sakiTxi yovel mxriv aris ganxiluli, exla, maSasadame, SegviZlia da-
vaskvnaT, rom xerTvisi, romelic Tavdapirvelad unda yofiliyo w y l e b i s
S e s a r T a v T a n m d e b a r e a d g i l i , Semdeg o r w y a l s S u a m d e b a r e
a d g i l i , aqedan meore naxevar-kunZuli da, ukanasknel, kunZuli, saSual-
ebas gvaZlevs aRvadginoT zmnis forma mesame subieqtur-obieqturi pirisa
awmyos TxrobiTSi mxolobiT ricxvSi: xerTvis. am formis dRevandeli Sesa-
tyvisia erTvis, romelic vnebiTia Tavisi warmoebiT da romelsac damateba
aqvs micemiTSi: erTvis mas. dRevandeli erTvis istoriulad *herTvis for-
1
amis analogiebi moipoveba agreTve megrulSica da svanurSic.
2
qristesa-c amave jgufs unda ekuTvnodes, vinaidan qristesia miRebuli Cans aqedan:
qristesi ars, Tumca SesaZlebeli kia, rom ani aq kninobiTis formisa iyos, rogorc
saxelebSi: gogia, petria, pavlia, daTia, Teklia, ninua da sxv.
TiTqo aseTive warmoebisaa araSenda soflis saxelic.
3
vRir, hRir — es Zveli formebia, romelTa nacvlad axal qarTulSi vRirvar da hRirxar
gvaqvs.
4
saeWvoa, rom msgavs-is winare forma mis-i + hgavs-i iyos da ara mas + hgavs-i. kidev uf-
ro saeWvoa, rom mani aq aqtiur mimReobaTa formebis analogiiT iyos ganviTarebuli, xolo
sani haes bgerinacvlobas eweodes, e. i. sxvanairad rom gamovxatoT, TiTqo msgavsi = m +
hgavs-i → m + sgavs-i.
unda aRniSnul iqnes gansakuTrebiT is garemoeba, rom Zvel qarTulSi ara gvaqvs Sem-
Txveva sanis asimilaciisa ganTan: msgavsi, emsgavsa da sxv. (da ara mzgavsi, emzgavsa da sxva).
SeiZleba isic aRiniSnos, rom imave zmnis fuZisagan meore saxelic gvaqvs nawarmoebi: igavi
(i-gav-i).
36
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
2. xeyav
1
Мцхета и его собор Свэти-цховели, 1901, gv. 19.
2
jvris monastris warwerebi: `saxalxo furceli“, 1914, 8 ivlisi, 32.
3
Semdeg igi Sevida saq. saxelmwifo muzeumis fondSi.
4
marjvena mxares imave tabulaze barTolomes mohyavs adrnerse vipatosis vedreba
gabriel mTavarangelozisadmi.
5
`Il est possible que dans les dernières lignes se retrouve la même formule qui termine la légende du tableau de droite,
mais pourtant j’ai bien distingué les. deux X qui se suivent ici“ (Lettres numismatiques et archéologiques, relatives à la
Transcaucasie é crites par le général J. Bartholomaei. S.-Pétersbourg 1859, p. 80).
37
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
3. Sexewie
1
Lettres de M. Bartholomaei relatives aux antiquités géorgiennes: Mélanges asiatiques. T. II, S-Pétersbourg
1856, p. 323.
38
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
ii. warweris bolos rom ori ini zis, amis Sesaxeb ki ra mogaxsenoT. aq mosalo-
dnelia an qronikoni, an kidev amÀn, ufro ki ukanaskneli. kaci ifiqrebda, rom aq
swored es sityvaa gamoyvanili isofsefiurad, rogorc es berZnebsa da koptebs
sCveviaTo1, magram am SemTxvevaSi ii gvaZlevs an ass (10 X 10), ocs (10 + 10) da ara ga-
modis ra, vinaidan amÀn sityvis asoebis ricxvebi Seadgens oTxmocda cxramets (1 +
40 + 8 + 50 = 99) da erTi gvaklia, xolo, Tu amin-ad wavikiTxavT, raica metad saeWvo
gamoTqmaa VI-VII saukunisaTvis, maSin erTiT mets miviRebT (1 + 40 + 10 + 50 =101)2.
SeiZleba, ukanasknel, is azric gamovTqvaT, rom am or ukanasknel asoSi warweris
amomWrelis saxeli imalebodes, magram es azri kidev ufro nakleb misaRebia.
ramdenadac saeWvoa am warweris ukanaskneli ii, imdenad ueWvelia da
cxadi Sexewie. aqac brZanebiTis formaa vnebiTi gvaris zmnisa, romelsac
fuZe agreTve xmovniT ewyeba. damateba masac micemiTSi aqvs (`mSromelTa~) da
am damatebis aRsaniSnavad zmnaSi moipoveba obieqturi prefiqsi mesame pirisa
xanis saxiT. aq, maSasadame, iseTive movlenaa, rogorc mcxeTis jvris saydris
warweris meox heyav formaSi, romelzedac zemoT iyo saubari.
4. SexuabT
1
V. Gardthausen, Griechiche Pal¥ographie2, Bd. II, Lpz. 1913, p. 309.
2
amen mogvcemda oTxmocda Teqvsmets (1 + 40 + 5 + 50 = 96).
3
Explication de diverses inscriptions (Extrait des Mémoires de l’Académie Imprériale des sciences de St.-
Pétersbourg. VI-ième. Sc. politiques etc. t. IV). St.-Pétersbourg 1838, p. 107, Pl. XI, N31.
4
Mélanges asiatiques, t. II. p. 323.
5
aq rom karis Sebmazea saubari, aseTi magaliTi sxvac SegviZlia davasaxeloT: mRvimevis
eklesiis karze, romelic amJamad saqarTvelos muzeumSi inaxeba, sweria: `ama karisa
Sembmelsa ierusalimis TemiT mosulsa abesaloms lominas Zesa da missa meuRlesa Seundos
39
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
(Sevabi mas igi), romelsac axal qarTulSi ini aqvs ganviTarebuli boloSi;
Zvel saliteraturo qarTulSi es ini saWiro ar iyo. am Zveli saliteraturo
qarTulis normebis mixedviT Sebma zmnis uRleba namyo srulis TxrobiTi
kilos mesame obieqtur pirSi aseTi iqneba: S e v a b , S e a b , S e a b a ,
S e v a b T , S e a b T , S e a b e s . am formebSi Teoriulad yvelgan mesame piris
obieqturi prefiqsi igulisxmeb haes saxiT: *Sevhab, *Sehab, *Sehaba, *SevhabT,
*SehabT, *Sehabes. xmovnis win hae, rasakvirvelia, unda dakarguliyo
qarTulis sazogado tendenciis mixedviT da daikarga kidec, magram
romeliRac kiloSi es hae xanad qceula da amis gamo pirveli piris formas
mravlobiT ricxvSi miuRia aseTi saxe: SevxabT. v qarTulSi metad moZravi
bgeraa, romelic SeiZleba gadaisv-gadmoisvas sxvadasxva fonetikur ga-
remoebaSi. SevxabT formaSi mas adgili ucvlia xanisaTvis da warmomdgara
SexvabT, romelSic Semdeg es vini ukve umarcvlo unad qceula: SexuabT.
vinis umarcvlo unad qveva gasakviri ar aris, radganac igive movlenaa
movals — movida zmnaSi, sadac meore pirisaTvis Zvel qarTulSi aseTi
formebi moipoveba: moxual (← xval), moxued (← moxved), mox¢de (← moxuide
← moxvide). maSasadame, bolnisis sionis warweris SexuabT formaSic
Senaxuli gvaqvs obieqturi prefiqsi mesame pirisa xanis saxiT, romelsac
oRond adgili ucvlia da pirveli piris subieqturi prefiqsis win moqceula.
***
RmerTma amin: amin:~ (Sdr. Г. Церетели, Археологическая экскурсия по Квирильскому ущелью: Мате-
риалы по археологии Кавказа, VII, 94).
40
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
akaki SaniZe
1
es SeniSvna mofiqrebulia petrogradSi, dawerilia gzaSi da wakiTxulia moxsenebad
q a r T u l i s a e n a T m e c n i e r o s a z o g a d o e b i s sxdomaze ruseTidan dabrunebis
meore dRes, pirvel aprils 1923 wels, am saTauriT: `giorgi mTawmidlis erTi sayuradRebo
mowmoba~. moxseneba aq ibeWdeba ramdenadme Sevsebuli saxiT.
2
am tomSi gv. 267-281.
3
mcxeTis jvris saydris warwerebis SeswavlisaTvis xelTa mqonda fotosuraTebi (er-
makovisa da tixonovisa) da, amas garda, orjer (1919 da 1922 ww.) TviT monasterSic viyav.
bolnisis warwerebs adgilobriv gavecani ivnisSi 1920 wels, rodesac samecniero mizniT
iq gavemgzavreniT prof. g. CubinaSvili da me mxatvar T. qvineTurT (Th. Kühne). 16
oqtombers 1921 wels ukve damzadebuli mqonda dasabeWdad patara SeniSvna am saTauriT:
`obieqturi prefiqsi mesame pirisa mcxeTis jvris saydrisa da bolnisis sionis warwerebSi~
magram igi Tavis droze ver daibeWda. masSi jer kidev ar iyo xerTvisi; igi ar iyo arc maSin,
roca 23 maiss 1922 wels saqarT. saist. da saeTnogr. sazogadoebis sxdomaze moxseneba wa-
vikiTxe am saTauriT: `qarTuli epigrafikis uZvelesi nimuSebi~ da, sxvaTa Soris, mcxeTa-
bolnisis warwerebis xanian formebze SevCerdi dawvrilebiT. xerTvisis etimologia gamo-
irkva CemTvis mxolod 1922 wels, Semodgomaze (enkenisTvis bolo ricxvebSi), rodesac me
irodion s o n R u l a S v i l T a n erTad diRmis xeobaSi vmogzaurobdi samecniero mizniT da
erTi Rame diRomSi gavaTieT misi puradi Zmis i v a n e mRvdlis saxlSi, romelmac saubarSi
Tavisi aranisSi yofna moigona, fSaur ambebze Camoagdo laparaki da, sxvaTa Soris, Jinvans
gaRma mdebare xerTvisi axsena.
aqve unda aRvniSnoT, rom xerTvisis `erTvis~ formasTan etimologiuri kavSirisTvis alRo
auRia a. xaxanaSvils, romelic Tavis kritikaSi k. hanis kavkasiis geografiuli nomenkla-
turis Sesaxeb (К. Ф. Ган, Опыт объяснения кавказских географических названий: Сборник материалов,
вып. XXXX. 1909) Semdegs ambobs: `xerTvisi mas warmouyenebia xerTvisidan = остров (?!) [es
hans albaT brosedan aqvs amoRebuli. a. S.]. Cven vukavSirebT sityvas herTvis (SeerTvis),
sadac TavsarTi h gamagrebulia x-ad (Seadare Sen x-ar)~ [`ganaTleba~ 1910, martis nomeri,
gv. 144 b. amaze yuradReba mimaqcevina a. genkom, romelsac amisaTvis madlobas movaxseneb].
4
gagzavnili viyav eqspertad, monawileoba mimeRo sakiTxis ganxilvaSi, rom saqarTvelos
gadmoscemoda qarTuli siZveleebi da, kerZod, xelnawerebi.
5
prof. k. kekeliZec eqspertad iyo gagzavnili ruseTSi qarTuli siZveleebis saqarTve-
losTvis gadmocemis sakiTxis gamo.
41
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
rogorc manve momagona ruseTidan dabrunebis Semdeg.
2
cnoba am ambis Sesaxeb me ukve petrogradSi miviRe 1923 wlis 17 marts prof. g. axvledi-
anisagan 5 martis TariRiT gamogzavnil werilSi, romelic Sezavebuli iyo naxevrad xum-
ruli kiloTi da romlis Sinaarsi pirvel xanebSi bundovani iyo CemTvis. mxolod rodesac
werilSi naxsenebis akad. p. kokovcovis mier gamocemulis oqsfordis palimfsestis foto-
tipiebi movZebne, sixarulisagan (mogecesT lxena!) mec Zalze amiCqrolda guli, radganac
im wamsve mcxeTa-bolnisis warweraTa asoebis msgavsi moxazulobani da zmnis formebi meca
TvalSi.
3
unda aRvniSnoT, rom, mcxeTa-bolnisis warwerebis formebiT dainteresebulma, me,
prof. g. axvledianisa da universitetSi profesorobisaTvis mosamzadeblad datovebuli
oTxi kacis daxmarebiT (Tofuria v., Ciqobava b., jakobia g., janaSia s.), 13 ivniss 1922 wels
sasinji xasiaTis gaTxra vawarmove zedazens gadaRma saguramos qasuris wm. giorgis
eklesiis nangrevebisa im mizniT, rom zemodan Camovardnili da miwaSi dafluli warweriani
qvebi amogveRo da uZvelesi (VI-VII saukuneTa) epigrafikuli masalebi gagvemravlebina, ra-
Ta mcxeTa-bolnisis warwerebis formebis Semowmeba SesaZlebeli yofiliyo, winaswarma
gaTxram mxolod im mxriv gaamarTla molodini, rom erTi warweriani qva marTlac
amoviReT, magram, samwuxarod, qvis zedapiri ise SeeWama miwas, rom warwera TiTqmis mTlad
gadaleuliyo da mxolod TiTo-orola asos garCeva SevZeliT.
42
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
***
es cnoba moipoveba giorgi mTawmidlis anderZSi, romelic darTuli aqvs (ioa-
nes Tavis bolos) misi redaqciiT gamarTuls qarTuli saxarebis teqsts, romelic
mas berZnuli teqstis mixedviT Seusworebia. anderZi kargad aris cnobili da ram-
denimejerac aris gamoqveynebuli: pirvelad igi gamosca m. brosem (gelaTis saxa-
rebis mixedviT1, Semdeg d. baqra Zem (labsyaldis saxarebis mixedviT)2, Semdeg m .
s a b i n i n m a (gelaTis saxarebis mixedviT)3, merme g . w e r e T e l m a (gelaTis
saxarebis mixedviT)4, merme T . J o r d a n i a m (leCxumurisa da breTis saxareba-
Ta mixedviT)5, Semdeg a . ca gare lma (gadmobeWda d. baqraZisagan)6, merme kvlav
T . Jor dania m (axalcixurisa da moqvis saxarebaTa mixedviT)7, Semdeg m . j a -
n a S v i l m a (gadmobeWda odnav SemoklebiT sabininisagan)8, Semdeg e . T a y a i S -
v i l m a (vanis saxarebis mixedviT)9, merme a . x a x a n a S v i l m a (labsyaldis sa-
xarebis mixedviT)10 da, ukanasknel, n . m a r m a (ejmiawinis saxarebis mixedviT)11.
anderZi yvela giorgiseul redaqciaSi erTnairad rodi ikiTxeba: igi ori (A da B)
saxiTaa Cvenamde moRweuli12.
A B
gelaTisa (A)13, vanisa (B)14, leCxumisa breTisa (E), axalcixurisa (F),
(C), labsyaldisa (D) moqvisa (G), ejmiawinisa (H), siZvel.
muzeumisa 41 (I)15, ubisisa (K)1
1
Rapports sur un voyage archéologique etc. (3-ème liveraison), S-Pétersbourg 1851. XI Rapp., 25.
2
Сванетия: „Записки Кавк. отделения“ русс. географ. общества, VI. tfilisi, 1854, gv. 74.
3
saqarTvelos samoTxe. peterburRi 1882, gv. 488.
4
Полное собрание надписей на стенах и камнях и приписок к рукописям Гелатского монастыря:
„Древности Восточные“, т. I, вып. 2. Москва 1891, gv. 261.
5
qronikebi (I). tfilisi 1893, gv. 207.
6
Сведения о памятниках..., т. I, вып. 3. СПб 1894, gv. XXVII-XXVIII.
7
qronikebi, II. tfilisi 1897, gv. 89 da 173.
8
ganqiqeba da ganmarcvl: i v e r i a 1899, 3 agv. 164; (calke amonabeWdi) qarTuli mwerloba.
wigni I. tfilisi 1900, gv. 113-114.
9
arxeologiuri mogzaurobani da SeniSvnebi: m o a m b e 1900, dekemberi, II, gv. 14; calke
amonabeWdi (wigni pirveli). tfilisi 1907, gv. 14.
10
Сванетские рукописные евангелия (Приложение к „Материалам по Археологии Кавказа“. Вып. Х.
Москва 1904), gv. 15.
11
Христианский Восток, I (1912), gv. 120.
12
variantTagan moyvanilia umTavresebi. gamcemebis cxadi Secdomebi mxedvelobaSi ar
aris miRebuli.
13
broses. sabininisa da g. wereTlis gamocemaTa garda, me mqonda kidev prof. k. kekeliZis
mier gadmowerili piri gelaTis saxarebis anderZisa.
14
e. TayaiSvili gamocemis garda, me xelTa mqonda agreTve TviT vanis saxarebac.
15
T. Jordania, Описание I, 36; a. xaxanaSvili. Сванет. рукописн. свангелия, gv. 16 SnS. (aqac da
iqac moyvanilia anderZis dasawyisi).
43
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
ese sacnaur iyavn yovelTa, rameTu ese1 sacnaur iyavn yovelTa, rameTu2
ese wmida¡ oTxTavi1 axlad g¢Targ- ese wmida¡ oTxaTavi ara Tu axlad
mnia friadiTa iZulebiTa ZmaTa vieT- g¢Targmnia3, aramed friadiTa4 iZu-
me2 sulierTa¡Ta da berZnulTa saxa- lebiTa ZmaTa5 vieTme6 sulierTa¡Ta7
rebiTada3 Seg¢wamebia friadiTa ga- berZnulTa saxarebaTada8 Seg¢wame-
mowulilviTa. da vinca vin daswer- bia9 friadiTa gamowulilviTa. da
deT4, viTa aqa hpooT, egre dawereT, vinca-vin swerdeT, viTa aqa hpooT,
Tu amisgan jer giCndes dawera¡, egre10 dawereT. Tu11 amisgan jer-giC-
RmrTisaT¢s sityvaTa nu scvalebT, ndes dawera¡, RmrTisaT¢s sityuaTa
aramed v˜a aqa sweria, egre dawereT; nu scvalebT, aramed viTa12 aqa swe-
da Tu ara ra¡me gaSundes5, Cuenni yo- ria, egre13 dawereT; da Tu ara ra¡me
velni saxarebani pirveliTgan wmi- gaSundes14, Cuenni yovelni saxareba-
dad Targmnilnia6 da keTilad — xan- ni pireliTgan wmidad Targmnilnia15
metnica7 da sabawmidurnica, — muniT da keTilad — xanmetnica da sabawmi-
dawereT da R˜TisaT¢s erTmanerTsa durnica, — muniT dawereT da RmrTi-
nu gahrevT8. da glaxakisa georgis- saT¢s erTmanerTsa nu gahrevT16! da
T¢s9, r˜n ese vTargmne10, locva-yavT! glaxakisa g˜isT¢s locva-yavT!
variantebi:1 + Cuen C;2 vieTTame variantebi:1 ese — G;2 romel E;
CD, saxarebaTa C;4 swerdeT C;5 baqraZe
3 3
miTargmnia (?) K;4 friadiTa] — H;5
SecdomiT kiTxulobda `gaqundesT~ da ZmaTa] — H;6 vieTTame FG;7 sulierTa
am Secdomas imeorebdnen a. cagareli F; 8 saxarebaTa FGH; 9 Segumowmebia
da xaxanaSvili;6 Targmnil ars C;7 H;10 egreT H, ese E;11 da Tu EG;12 vi-
brose da sabinini SecdomiT kiTxu- Tarca FG;13 egreT H;14 gaSudes H;15
lobdnen: xonmetnica:8 nu ganhrevT C;9 Targmnil ars E;16 nu g˜nhrevT F, nu
g˜isT¢s AC;10 r˜n ese vTargmne] — C. garevT G.
rogorc amonaweridan Cans, giorgi mTawmidlis Rvawli saxarebis
qarTuli teqstis sabolood dadgenis saqmeSi sxvadasxvagvaradaa warmodge-
nili: erT (A) SemTxvevaSi ise gamodis, TiTqo mas sruliad axali Targmani
moeces, meore (B) SemTxvevaSi ki mas miewereba Zvelad naTargmni teqstis Sewa-
meba berZnulTan da Sesworeba, e. i. redaqtoroba. aRsaniSnavia is garemoeba,
rom anderZis A redaqciaSi ara marto TavSia naTqvami, axlad gviTargmniao,
aramed (leCxumur xelnawers garda) boloSiac ganmeorebulia igive azri: `da
glaxakisa georgisT¢s, r o m e l m a n e s e v T a r g m n e , locva-yavT~-o.
sayuradReboa TavisTavad gamorkveva imisa, Tu rogor esmoda giorgi
mTawmidels Tavisi moRvaweoba, rogor afasebda mas da rogori iyo misi an-
derZis pirvandeli saxe, magram es amJamad Cvens mizans ar Seadgens da arc exe-
ba Cvens pirdapir sagans. vityvi mxolod, rom, Tu literaturul faqtebs ga-
viTvaliswinebT, ufro dasajerebelia giorgis redaqtoroba, vidre misi
1
ubisis saxarebis anderZis dasawyisi sityvebi moyvanili aqvs e. TayaiSvils: Археол.
путеш., разыск. и заметки; Сборник материалов, XLIV, Отдел III, стр. 34= Археологич. экскурсии,
разыскания и заметки V, 1915 (отд. отт.), стр. 34.
44
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
igi gamocemulia pirvelad e. TayaiSvilis mier [arxeol. mogz. da SeniSvnani: moambe 1900,
dekemb. II, 15-16; calke amonabeWdi (wigni pirveli) tfilisi 1907, gv. 15-16].
2
TiTqo ase unda vikiTxoT: da (a)mas (unda igulisxmebodes `gardawerili~).
3
egeb vinmem Tqvas: vin icis, iqneb anderZis orive saxe TviT giorgi mTawmidels ekuTvnodeso:
Cven viciT xom, rom man samjer Seawama qarTuli teqsti berZnuls, amitom SeiZleba vifiqroT,
rom pirveli Sewamebis Semdeg mas ar unda hqonoda imdeni Sesworeba Setanili, rom eTqva, es
mTlad axali Targmaniao, magram meore Sewamebisa da, gansakuTrebiT ki, mesamis Semdeg mas
saamisod meti sabuTi unda hqonodao; ase rom bunebrivi iqneboda, rom pirveli Sewamebis Semdeg
anderZs erTi saxe hqonoda, ukanasknelis Semdeg ki — sxvao. saeWvoa.
45
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
Ta~1. aqac, maSasadame, axlad Targmnazea laparaki. ra Tqma unda, arc daviTnia gi-
orgis mier sul axlad naTargmni: safuZvlad masac Zveli Targmanebi uZevs,
romlebic g. mTawmindels Seusworebia mxxhh od berZnuli teqstis mixedviT, mag-
ram mainc ambobs: axlad vTargmneo. gvefiqra, viTom daviTnis anderZic gangeb Sec-
vlilia visme miero, es metismeti eWvi iqneboda. radganac saxarebis anderZis A sa-
xe da daviTnis anderZi erTi meores Zalian kargad udgeba, amitom SeiZleba swo-
red A saxe CavTvaloT giorgiseulad, xolo B saxe gadamkeTebels mivaweroT. ami-
tom marTlac SeiZleba davujeroT vanis saxarebis gadamwers, rodesac igi ambobs,
rom `anderZi viTa aqa sweria, esre povnil ars nusxasa~-o. maSasadame, TavSi sami si-
tyvis Camateba (`ara Tu... aramed), xolo boloSi samis gamokleba (`romelman ese
vTargmne~), marTlac, `T¢TSjulobiT~ Setanili cvlileba unda iyos. es miT ufro
dasajerebelia, rom cvlileba redaqciuli xasiaTisaa, romlis Semdegac giorgis
Rvawli saxarebis saboloo redaqciis dadgenis saqmeSi meti sisworiT aris gadmo-
cemuli, vinaidan misi namuSakevi arsebiTad ara axali da damoukidebeli Targmani
iyo, aramed Zveli Targmanis gasworeba. marTlac, aba rogor unda SeewynarebinaT
maSindel saeklesio wreebs, gansakuTrebiT ki konservatul nawils, giorgis mier
cota gazviadebuli warmodgena Tavis Rvawlze da moewonebinaT misi sityvebi
`axlad g¢Targmnia~ an `romelman ese vTargmne~, miT umetes, rom es arc Seeferebo-
da saqmis namdvil viTarebas da, amas garda, arc hqondaT Zvel redaqciebs imdenad
dakarguli ndoba, rom aseTi sityvebi misaRebi yofiliyo farTo wreebisaTvis,
romlebic swored Zvel redaqciebs iyvnen SeCveuli2?
rogoric unda iyos saqmis namdvili viTareba am mxriv, igi Cvens pirdapir sa-
kiTxs odnavadac ver Secvlis: anderZis orsav redaqciaSi erTnairad ikiTxeba is
adgili, romelic Seicavs cnobas axlad aRmoCenilis uZvelesi qarTuli xelnawe-
rebis Sesaxeb: `da Tu ara ra¡me gaSundes, Cuenni yovelni saxarebani pirveliTgan
wmidad Targmnilnia da keTilad — x a n m e t n i c a d a s a b a w m i d u r n i c a , — mu-
niT dawereT da RmrTisaT¢s erTmanerTsa nu gahrevT~. `pirveliTgan wmidad da ke-
Tilad Targmnil~ saxarebaTagan giorgi mTawmindeli asaxelebs or redaqcias:
xanmetsa da sabawmidurs, romelTa gagebaSi mkvlevarni sxvadasxva azrisani iyvnen.
1
daviTnis anderZi mTlad aqvs moyvanili m. sabinins nik. CubinaSviliseuli xelnaweris
mixedviT (saqarTvelos samoTxe, gv. 487-488) da m. janaSvils mzeWabukis daviTnidan, romelic
gadawerilia XV saukunis miwurulSi (`ganqiqeba da ganmarcvla“: iveria 1889, 3 agvisto, 164;
`qarTuli mwerloba“, I. tfilisi, 1900, gv. 107-111).
anderZis Tavis gamocemis dros Cven xelT gvqonda xuTi xelnaweri: siZvel. muzeumisa 350,
351, 914, saist. da saeTn. sazog. muzeumisa 16 da wera-kiTxvis sazog. muzeumisa 2601.
2
ufro saeWvoa, rom amisi winaukmo yofiliyos, e. i. TiTqo giorgi mTawmidels ekuTvno-
des A redaqcia anderZisa, romelic Semdeg B-d gadaekeTebinos im nawils saeklesio
pirebisas, ase vTqvaT `progresistebs~, romelTac qarTul saeklesio praqtikaSi berZnuli
Sabloni SemohqondaT da romelTac giorgi mTawmindeli `friadi iZulebiT~ daiTanxmes,
qarTuli teqsti berZnulTan Seedarebina da Seemowmebina; gadaekeTebinos im mizniT, rom
saxeli gaetexaT ufro da ndoba daekargaT Zveli redaqciebisaTvis, xolo giorgiseuli
redaqcia amiT ufro aemaRlebinaT xalxis TvalSi.
46
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
aRniSnul adgils igi Targmnida: `Copiez aussi convenablement les commentaires et indications de
S.-Saba“ da Semdeg Tavis azrs ase xsnida: `On voit que Giorgi a traduit les quatre Evangiles sur le texte
grec, en y joignant les commentaires xonmetni (?) et d’autres notes qu’ il avait trouvées dans les originaux de
S/-Saba“ (XI-ème Rapp., 26).
2
`Под словом xonmetni не разумеется ли все то, что вошло в евангелие и что однако не относится к
его тексту~? (Сванетия, 77)
3
Под х а н м е т и `по мнению Бакрадзе разумеется евангелие с прибавлениями; но не вернее ли будет
допустить, что этим разумеется просто полное евангелие, а не только евангелие, состоящее из дневных
чтений, вроде перевода самого Георгия?~ (Сведения, III gv. XXVIII-XXIX).
4
qronikebi, I, 207.
5
qronikebi, II, 173.
6
zemore moyvanili adgili, axal qarTulze rom gadmovTargmnoT, mas ase esmoda: da Tu
Cveni Sroma ar `gSvendes~, daiwereT pirveliTgan wmidad, keTilad da xan metad Targmnil
saxarebaTagan da sabawmidurebidamo~. merme imowmebs saekl. muzeumis (amJamad saqarTvelos
muzeumis A fondis) tyavze dawerili saxarebis (357) erT minawers, sadac gadamwereli ambobs:
gaZlevT saxarebasa marTalsa da ufro¡s mzisa brwyinvalesa, axlad gawmendilsa w˜isa mamisa
Cvenisa mier g˜i mTawmidelisa, romelsa S˜a ara ars erTica aso mrudi da nakluli da arca me-
ti-o, da Tavis mxriT dasZens: «marTlac-da, meaTe saukunis uwinares Targmnil saxarebaSi
`metic~ bevria da `daklebulic~ ara mcire. TviT aTons naTargmnSiac ki darCenila `meti~,
mag. `mociqulTa saqmis~ me-2 Tavis me-2 muxlSi gvxvdeba saxeli `uJikni~, romelic sxva erTa
saxarebaSi ar moipoveba» (ganqiqeba da ganmarcvla: iveria 1899, 3 agv. 164; qarTuli mwerloba,
I, 1900, gv. 114-115; Sdr. gv. 66, 112).
47
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
«xanmeti обозначает редакцию «более древнюю (xani + meti), чем sabawmidurni, которой она
противополагается» (Иерусалимский канонарь VII века. tfilisi gv. 310).
2
ﺧﺎﻧﻪsaxli.
3
տուն saxli; muxli.
4
ﺑﻴﺖsaxli; muxli.
5
`Что же касается «ханмет», то объяснение его приходится искать в составе самих евангелий, отличавшихся
излишком («мет») «хан»-ов. Различные версии евангелия, как известно, отличались одни систематическим
недохватом, другие – излишком определенных стихов. «Стих» в древности, так в эпоху перевода творений
Ипполита, да и потом, у грузин назывался mu£li. Позднее «стих» по-грузински гласит taepi, но так называются
собственно стихи в светской поэзии; стихи св. Писания называется «домами», так у армян - տուն. В грузинском в
xan в значении «стиха» имеем, пожалуй, персидское « ﺧﺎﻧﻪдом», употреблявшееся, судя по словарю, и в значении
стиха (ср. )ﺧﻦ. Появление слова иранского происхождения в церковной терминологии грузин не могло бы вызвать
никакого недоумения, если бы сравнительные исследования самих грузинских версий поддержали наше
предположительное толкование“ (k. kekeliZis mier gamocemulis `ierus. ganCinebisa da gan-
wesebis~ wignis kritikaSi: Христианский Восток. I. 121).
6
a. SaniZe, naSTebi mesame piris obieqturi prefiqsis xmarebisa xmovnebis win qarT.
zmnebSi (t f . u n i v . m o a m b e , II, gv. 262-281) [am tomSi gv. 267-281].
7
akad. n. marma swored aRniSna, rom xani xuces-Si ar aris Zireuli, magram igi Secda, roca
xuces-i qarTulSi svanuridan nasesxeb formad aRiara
48
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
prof. iv. javaxiSvili aRniSnavs (tf. univ. moambe, II, gv. 348), rom yofila agreTve SemTx-
veva xanis uaryofiTi u nawilakis win xmarebisa, magram xani aq analogiurad ganviTarebuli
Cans, rasac amtkicebs svanur formebTan Sedareba: umCa (`uberebeli~), udgara (`ukvdavi~),
utixa (`daubrunebeli~) da sxv.
2
amaze specialurad sxva dros gveqneba saubari, rodesac subieqtur-obieqturi prefiq-
sebis sakiTxi ganxiluli iqneba megrul-Wanur da, gansakuTrebiT, svanur masalebTan Seda-
rebiT. exla aRvniSnav mxolod, rom inian vnebiTSi xanebis gaCenas svanuri formebi ar
uWers mxars.
3
mamis bgerebi vuwode im Tanxmovnebs, romelTac IX-X-XI saukuneebisa da mermindel Zeg-
lebSi meore piris subieqtur da mesame piris obieqtur prefiqsad hae moudis win; es Tan-
xmovnebia: £ y R x k g q s z S J n r l v m p b f, sul cxrameti Tanxmovani (meoce iqneboda
Teoriulad h, rom am bgeriT erTi zmna mainc iwyebodes), xolo dedis bgerebi davarqvi im
Tanxmovnebs, romelTa win zmnebs imave prefiqsebad haes magivrad misi bgerisnacvali sani
aqvT; esenia: t d T w Z c W j C, sul cxra Tanxmovani (sami ukanasknelis win sans xandaxan Sini
enacvleba). am saxelwodebaTa safuZveli is aris, rom mama sityvis Tanxmovani (m) pirvel
jgufs ekuTvnis, xolo deda sityvisa (d) ki — meores (a. SaniZe, sub. prefiqsi da sxv., gv. 183).
[am tomSi es nawili ar aris gadmobeWdili].
4
«tfil. universitetis moambe», II, gv. 371-391.
49
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
saxareba maTesi1
(VII, 1-16)
V-VII ss. IX-XI
1. A nu daxSjiT, ra¡Ta ara daxisajneT. 1. nu da[h]SjiT ra¡Ta ara daisajneT.
2. rameTu romliTa xSjiT, miTca xi- 2. rameTu romliTa (h)SjiT, miTca
sajneT da romliTa sawyauliTa mi- isajneT da romliTa sawyauliTa mi-
xuwyvideT, mogewyos Tqven. uwyvideT, mogewyos Tquen.
3. ra¡sa xxedav wuelsa Zmisa Senisa 3. ra¡sa (h)xedav wuelsa Zmisa Senisa
Tualsa da Tu[alsa Sensa di]resa ara Tualsa da Tualsa Sensa diresa ara
xxedav? (h)xedav?
4. anu viTar xety¢ Zmasa Sensa: macade 4. anu viTar ety¢ Zmasa Sensa: macade
da aRmogiRo wueli igi T¢aliT SeniT da aRmogiRo wueli TualiT SeniT
da aha agera dir[À] ege || AB Tualsa Si- da aha egera dirÀ ege Tualsa Sina
na Sensa gic3? Sensa gic?
5. orgulo, aRmoiRe-Ra pirvelad 5. orgulo, aRmoiRe-Ra pirvelad
dirÀ4 Tualisagan Senisa da maSin xi- dirÀ Tualisagan Senisa da maSin ixi-
xilo aRmoRebad wueli Tualisagan lo aRmoRebad wueli Tualisagan
Zmisa Senisa. Zmisa Senisa.
6. [n]u mixcemT siwmidesa ZaRlTa, nu- 6. nu miscemT siwmidesa ZaRlTa, nu-
ca daxudebT5 margalitsa Tquensa ca daudebT margalitsa Tquensa wi-
winaSe RorTa6, ra¡Ta ara naSe RorTa, ra¡Ta ara da-Trgunon
[daT]rgunon igi fer£iTa maTiTa7 da igi fer£iTa maTiTa da mogeqcen da
mogeqcen8 da gangxeTqden9 Tquen. ganxeTqden Tquen.
7. xiTxovdiT da mogeces Tquen, xe- 7. iTxovdiT da mogeces Tquen, eZi-
ZiebdiT da xpooT10, xirekdiT da ebdiT da hpooT, irekdiT da gange-
gangeRos Tquen. Ros Tqven.
8. rameTu yoveli romeli xiTxovs11, 8. rameTu yoveli romeli iTxovs,
miiRis12;|| B da romeli xeZiebs, povis; miiRis; da romeli eZiebs, povis; da
romeli ireks, ganeRis.
1
es erTi adgili maTes saxarebidan ori xelnaweris mixedviTaa dabeWdili:
A — saq. saist. da saeTnogr. sazog. muzeumis999 da B — Tb. universitetis siZveleTa
muzeumis 844. maT Soris gansxvavebani moipoveba da aqvea naCvenebi v a r i a n t e b i :
3
Tualsa Sida gic;4 dirÀ igi;5 nuca [d]axugebT;6 -Si es sityva TiTqo mxolobiTSi unda iy-
os (Rorsa), rogorc momdevno zmnis formebis gaTvaliswinebiT SeiZleba ivaraudos kacma;7
ra¡Ta ara daTrgunon igi fer£iTa maTiTa] — ;8 TiTqo: mogeqces;9 [gang]xeTqdes;10 xpovoT ;11
xiTxovn;12 moiin;13 S¢lTa (?);14 TqnTa¡;15 raoden;16 xufro¡s;17 moxces;18 romelni xTxovden;19
giyun;20 winawarmetyuelni;21 Sex[¢]dodeT;22 rameTu farTo ars bWÀ da v] — (dazianebis
gamo);23 migiyuanis;24 mixiyvanis;25 poon cru-winaswarmetyuelTa maTgan B.
50
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
saxareba markozisi
(IX, 46)
51
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
saxareba lukasi
(II, 18-19)
saxareba iovanesi
(XXI, 10-11)
1
k. kekeliZe, qarTuli hagiografiuli Zeglebi, nawili pirveli. kimeni. I. tfilisi 1918,
gv. 28-44.
52
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
misaRebia prof. iv. javaxiSvilis mier am moxsenebis wakiTxvis Semdeg gamarTuli sja-
baasis dros gamoTqmuli mosazreba, rom xanmeti, rogorc termini albaT giorgi
mTawmidelze adrec unda yofiliyo xmarebuli uZvelesi qarTuli teqstebis aRsaniSnavad.
2
wakiTxulia moxsenebad qarTuli saenaTmecniero sazogadoebis sxdomaze 28 maiss 1923
wels.
3
qarTuli enis ganviTarebis istoria (sazogadod da, kerZod, prefiqsebis xmarebis
mxriv) me ise ara maqvs warmodgenili, rogorc es prof. iv. javaxiSvilis moxsenebaSia
mocemuli (naxe misi `axlad aRmoCenili uZvelesi qarTuli xelTnawerebi da maTi
mniSvneloba mecnierebisaTvis“: «tf. universitetis moambe», II, gv. 365-367). jer kidev
mravali ramea gamosarkvevi, romelic exeba kiloebis teritorialur gavrcelebas da
53
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
54
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
a. SaniZe, subieqturi prefiqsi meore pirisa da obieqturi prefiqsi mesame pirisa
qarTul zmnebSi, §53 [am tomSi gv. 211-212].
55
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
ori uxmariaT (hs)1. swored ase unda gavigoT exla hs jgufis warmoSoba dedis
bgerebiT dawyebul zmnebSi: hsca, hstirT, mihsdevda, hsTnda, hsTqu,
hsTxovdes, hsZinavs, SehsZina, dahscxa da misTanani2, romlebic meaTe sau-
kunisa da mermindel ZeglebSic ki xSirad gvxvdeba3.
ra Tqma unda, adiSis saxarebaSi sruli asimilaciis SemTxvevebi gaci-
lebiT ufro xSiria, vidre nawilobrivisa anu sruli gadarCenisa asimi-
laciisagan, magram aseTi SemTxvevebi Cveulebrivia rogorc am saxarebaSi, ise
mermindel ZeglebSi da amitom magaliTebis moyvana zedmetad mimaCnia.
adiSis saxareba gansakuTrebiT imiT aris Zvirfasi, rom mas Semounaxavs
ramdenime magaliTi meore piris subieqturisa da mesame piris obieqturi pre-
fiqsis xmarebisa xmovnebis win haes saxiT. mcirea am SemTxvevaTa ricxvi, magram
didia maTi mniSvneloba qarTuli saliteraturo enis ganviTarebis etapebisa
da qarTuli istoriuli dialeqtologiis sakiTxebis gamorkvevisaTvis. amitom
saWirod mimaCnia, CamovTvalo yvela isini da TiTo-orola paralelic movuy-
vano maT sxva adgilebidan imave formebis uprefiqsod xmarebisa, raTa naTlad
iyos gaTvaliswinebuli, rom haes xmareba aq ufro tradiciaze damyarebuli da
SemTxveviTi movlenaa, vidre normaluri da Cveulebrivi.
1. da ara Tav-huyos mamasa T¢ssa (maTe 15, 6). es erTad-erTi magaliTia am
rTuli zmnis haeTi xmarebisa, sxvagan ki hae yvelgan dakargulia. Sdr.: Tav-
uyav mamasa da dedasa (maTe 15, 4); Tauyav mamasa Sensa da dedasa (maTe 19, 19);
Tav-uyav mamasa Sensa da dedasa Sensa (markoz. 7, 10). ukanaskneli sami
magaliTi brZanebiTis formebs warmoadgens, magram, radganac zmnas
micemiTis damateba moepoveba, prefiqsi mesame pirisa Teoriulad yvelgan
unda vigulisxmoT, maSasadame, aqac; faqtiurad ki gadarCenilia mxolod erT
magaliTSi, romelic TavSia moyvanili.
2. arc me giTxra Tquen, romliTa £elmwifebiTa (a)mas h¢qm (maTe 21, 27).
amas SeiZleba davupirispiroT, magaliTad, Semdegi adgili markozidan: arca
me giTxra Tquen, romliTa £elmwifebiTa viqm amas (mark. 11, 33), maSasadame, aq
gvaqvs Cven paraleluri formebi: viqm da h¢qm; erTSi ar aris obieqturi
prefiqsi mesame pirisa, meoreSi ki aris. h¢qm formaSi hae gadmosulia vinis
win, romelic Semdeg umarcvlo unad (ubrjgud) qceula da inTan SeerTebiT ¢
moucia: *vhiqm → *hviqm → *huiqm → *h¢qm.
3. Tquen nu hirquamT TavTa TquenTa moZRuars, rameTu erT ars Tqueni
moZRuari (maTe 23, 8). hirquamT formaSi hae SeiZleba orgvarad gavigoT: an
rogorc subieqturi prefqsi meore pirisa, an kidev rogorc obieqturi
mesame pirisa, radganac am formaSi orive piria gamoxatuli. yovel
SemTxvevaSi hae mosalodnelia, magram igi ar aris dadasturebuli meore
1
zogierT Tanamedrove kiloze (qarTlurze, fSaurze) dakvirveba gvafiqrebinebs, rom
hae asoTi gamoxatuli bgera ¡ bgerisaken unda yofiliyo gadaxrili xmovnebsa da dedis
bgerebs Soris.
2
iqve, §49, gv. 106-112 (am tomSi gv. 198-203).
3
anton kaTalikozis ukiduresi gadaWarbeba, rasakvirvelia, mxedvelobaSi misaRebi ar aris.
56
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
57
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
xelnawerSi `damosrnen~ ikiTxeba.
58
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
arnold Ciqobava
59
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
a. SaniZem aRniSna haemetobis naSTebi adiSis saxarebaSi (ix. misi `haemetoba adiSis
saxarebaSi~).
2
warmoudgeneli teqnikuri siduxWiris gamo qaragmebiani sityvebi iZulebuli gavxdiT sru-
lad dagvewera: aseT SemTxvevaSi frCxilebSia Casmuli saTanado nawili; frCxilebSi moqceuli
e¡ (e¡) kidev imave mizeziT merve enis aRniSvnis movaleobas kisrulobs!
60
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
aqve unda SevniSnoT, rom hae haemetSi xSirad ikargvis xmovnebis win; es `uwesoba~ aaSka-
ravebs, rom aRmoCenili haemeti Zegli im xanisaa, roca haes xmareba ukve Seirya; mzaddeba
niadagi Semdegi drois samwerlobo formebisaTvis. ufro dawvrilebiT amis Sesaxeb ix. a.
SaniZe: `haemeti teqstebi da maTi mniSvneloba qarTuli enis istoriisaTvis~: t f .
u n i v e r s i t e t i s m o a m b e , t. III, gv. 354-363.
2
Sdr. megruli konstruqcia: jaSi umaRalaSi, quaSi umangaraSi — `xisa umaRlesi~, `qvisa
umagresi~.
61
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
ase xsnis am movlenas prof. a. SaniZe; ix. misi `haemeti teqstebi da maTi mniSvnel. qarT.
en. istoriisaTvis~: t f . u n i v , m o a m b e , t. III, gv. 359.
2
ix. amis Sesaxeb vrclad a. SaniZe, sub. pref. meore pirisa da obieqt. pref. mesame pirisa
qarTul zmnebSi, tfil. 1920, gv. 24 da Semd.
62
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
ix. a. SaniZe, xsenebuli naSromi, gv. 12, SeniSvna.
2
ix. a. SaniZe, iqve, gv. 74-83.
3
orive tipis zmnebis magaliTi da maTi ganxilva ix. iqve, gv. 85-105.
63
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
aRmoCenil teqstebSi moipoeba oriode magaliTi am mxriv friad saintereso, rogorc
magaliTad: mixiyvanis (man igi). ix. t f . u n i v e r s i t e t i s m o a m b e , t. II, gv. 389, aseT
SemTxvevebs sxva dros davubrundebiT.
2
prof. iv. javaxiSivili aRniSnavs imasac, rom gadarecxa-gadafxekis gamo bani zoggan
Tavgaxsnilis STabeWdilebas stovebs, magram palimfsestad qcevamdi bani mainc
TavSekruli unda yofiliyo (ix. igive werili, gv. 343).
3
me-VIII saukunis pirveli naxevris Tundac warweris, magram mainc e r T a d e r T i banis
Tavgaxsniloba Zneli safiqrebelia imis uryev sabuTad gamodges, rom amis Semdeg TavSekruli
bani aRar gveqneboda, samwuxarod, paleografia-epigrafikas sinamdvilis iseT sferosTan
64
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
ara aqvs saqme, sadac individuali faqtis analizi zogadi wesis gamoyvanis SesaZleblobas
eWvmiutanlad iZleodes. ase rom, daTariRebis sakiTxi sabolood gadawyvetilad ver CaiT-
vleba.
amasTanave aRvniSnavT, rom jvarcmidan 974 wliT daTariRebul ZeglSiac (`daviTni~ — tfil.
univer. siZvel. sacavis xelnaw. 38) vxvdebiT savsebiT TavSekrul yarebs, banebsac — sakmao
xSiradac, magram amave Zeglis erT nawilSi, romelic gansxvavebuli xeliT aris dawerili,
aseTi bani, yari ar moipoveba: es gvafiqrebinebs, rom am ZeglSi sxvaganac T a v S e k r u l i
y a r i s , b a n i s w e r a a n a q r o n i z m s w a r m o a d g e n s da am asoTa normali
ganviTarebis safexurebis mxilebad ver CaiTvleba.
es SeniSvnebi dawerili gvqonda, roca moq. sargis kakabaZis azrs gavecaniT, pativcemuli
istorikosi zemoxsenebuli `daviTnis~ magaliTebs emyareba da daaskvnis: `es garemoeba (e. i.
rom TavSekruli y, ¢, b gvxvdeba — a. C.) cxadad amtkicebs, rom sakiTxi xsenebuli asoebis
moxazulobis istoriulad ganviTarebis Sesaxeb jer kidev saWiroebs axal dakvirvebebs da
masalebs... (ix. misi `saistorio Ziebani~. tfil, 1924, gv. 5).
968 wliT daTariRebul ioane oqropiris cxovrebaSi, romelic saistorio sazogadoebis
muzeumSi moipoveba (3124), n u s x u r i iseTi garkveuli saxiT aris Camoyalibebuli, rom
bunebrivad gvafiqrebinebs: misi winamorbedi m T a v r u l i s ganviTareba am dros ukve
karga xnis dasrulebuli unda yofiliyo. amitomac vfiqrobT, rom `daviTnis~ xsenebul
SemTxvevebze damyareba ar SeiZleba. TavSekruli mTavruli y, ¢, b-is wera Cven axlac
SegviZlia, magam amas xom araviTari mniSvneloba ar eqneba am asoTa moxazulobis istoriis
gamosarkvevad!
1
ase uyurebs saqmes magal. d-ri r. bleiki. ix. t f . u n i v e r s . m o a m b e , t. II, gv. 361.
2
ix. `Яфетические названия деревьев и растений~. И. А. Н. 1915 г. gv. 945.
65
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
metad sainteresoa, rom erTi wlis Semdeg akad. n. marri Tavis zemoxsenebul Sexedulebis sru-
liad uarmyofel garemoebas TviTve aRniSnavs: `Со II-го века до Р. Хр. римские и греческие писатели
знают сванов там же приблизительно в тех же пределах, где застаем и мы~... ix. misi: К дате эмиграции Мосхов из
Армении в Сванию: Изв. Ак. Наук, 1916, Петроград, gv. 1682.
2
«Восточнее от абхазов они смешались с сонами или, явившись с юга по смешении с ними, осели под назва-
нием сонов или сванов. По отделении двух эмиграционных волн, образовавших Абхазию или осевших в Свании,
месхи или мосохи продолжали еще долго пребывать и на юге. Постепенно границы их южного разселения
с‘узились и сосредоточились по верхнему бассейну Куры, в области называвшейся грузинами Месх-ет-и...... На
этих месхов тоже повлияло мегрело-чанское племя сонов, которые смешались с ними и образовали смешаное
племя сон-месхов, называвшееся также сомехами. Название «Сомех» грузинами впоследствии было перенесено на
армян»... Изв. Акад. Наук. 1917, gv. 439-40.
66
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
67
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
sxuri: amis saSualebiT unda gaiSalos rogorc svanuri: iqsi (x), ise `somxuri~
igreki (y). maSasadame, momavalSi mosalodneli iyo, rom laparaki iqneboda
`somxurobaze~ da miT `mesxurobis~ Sesaxeb1. amitom sruliad gaugebaria, ro-
desac d-r r. bleikis cnobasTan dakavSirebiT akad. n. marri ambobs: ...Tu ki jer
kidev VIII saukuneSi teqsti iyo naxevrad svanur Tqmaze Sedgenili, ra enaze un-
da yofiliyo igi dawerili V-VI saukuneSio?2 (ix. iv. javaxiSvilis zemoxsene-
bul gamokvlevaSi: tf. un. moambe t. II, gv. 361).
amiT akad. n. m a r r i ubrundeba Sexedulebis im fazas, roca `somxuri~
svanuris niadagze iyo axsnili; magram amiT uaryofs meore ufro axlobel sa-
fexurs, sadac TviT svanuri mesxuramde iyo dayvanili. saeWvoa, rom Teoriis
aseTi daudegroba mis mecnierul Rirebulebas rasme hmatebdes...
Tavi rom davaneboT akad. n. marris Sexedulebis am sxvadasxvaobas, termi-
nologiur bundovanobas da Sinagan winaaRmdegobas, mTavari azri SeiZleba
Semdegi saxiT warmovidginoT: saRvTo werilis Targmna ar momxdara pirda-
pir im enaze, romlis organuli ganviTareba IX-X saukunis Zveli qarTulia:
iyo raRac kilo (Tu ena?), SemdegSi gaqarTvelebuli, romlis mwerlobiT iyo
gaSuamavlebuli ucxodan Targmna. akad. n. marris SexedulebaTa odiseaSi es
azri ar icvleba. romeli iyo es kilo? amaze pasuxis gacemiT ki iwyeba azrTa
kaleidoskopuri cvalebadoba: es xan `somxuri~ kiloa svanuri enisa, xan TviT
svanuria, xan kidev somxuri ena, mesxurisa da sonuris SereviT warmomdgari...
sanam prof. i v . j a v a x i S v i l i s Sexedulebis mimoxilvaze gadavidodeT,
erTis aRniSvna mainc saWirod migvaCnia: xanmetobasTan dakavSirebiT roca sva-
1
Cven gverds uvliT aq sakiTxs, Tu ramdenad garkveuli odenoba TviT es mesxuri. ver
SevCerdebiT aq imazec, Tu ramdeni, iafetidologiisaTvis damaxasiaTebeli principuli
Tviseba aSkaravdeba am kerZo sakiTxis bedSi.
2
mesxsa da somexs akad. n. marri ubrundeba sxvaTa Soris erT-erT Tavis gamokvlevaSi:
Астрономические и этнические значения двух племенных названий армян (Записки Восточного
Отделения, t. XXV). aq somxuri enis analizTan dakavSirebiT mesxica da somexic friad gan-
sxvavebuli gagebiT aris warmodgenili... «Термин someq... сваномесх, не что иное, как сибилянтная
разновидность hay-hayk-a хай (о) хайка, будучи гибридным –в составе so-son) эквивалента термина hay (<
hayn) и meq... эквивалента термина hayk» (gv. 242) da kidev: «Есть еще название армян – грузинское:
someq, также этнический термин, до сугубый по составу. Каждое независимое название по природе
принадлежит одному из племен входивших в племенной состав армянского народа» (ibid. gv. 240). ase
rom: winandeli megrul-Wanuri tomi `soni~ aq SeuTanabres hay-s, `mesxi~ — hayk-s, ukanaskne-
lTa Sesaxeb vtyobilobT, rom `igini didi kulturul-istoriuli mniSvnelobis mqone ers
warmoadgenden, ara naklebs, vinem rasebi anu urartu. ... rom es eri iyo TavisTavadi: warmo-
SobiT iyvnen iafetidebi da qarTvelebs enaTesaveboden imdenad, ramdenad ukanasknelnic
iafetidebs warmoadgenen... mesxebis qarTvelizacia moxda saSualo saukuneebSi (ibid. gv.
239). erTaderTi daskvna, romlis gamotana miudgomel mkiTxvels SeuZlia, aris is, rom
axali gagebiT Teoria mets rols akuTvnebs am mesxs. sxvafriv ki es mesxi rCeba
metafizikur raobad, substanciad, romlis arc erTi atributi Cven ar uwyiT, garda imisa,
rom is iyo didmniSvnelovani iafeturi tomi Tu eri, e. i. pozitiurad rom `vTargmnoT~: es
substancia aris nawilobrivi gamovlena im meore ufro zogadi substanciisa, romlis
atributebi kidev ufro Zneli gasaTvaliswinebelia... da egre ad infinitum.
CvenTvis aq gansakuTrebiT is aris saintereso, rom qarTuli samwerlobo enis gaCenis
Sesaxeb axal gagebasTan dakavSirebiT araferia naTqvami.
68
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
sxvaTa Soris, prof. iv. javaxiSvili svanurs kilokavad ixseniebs (ix. misi werili, t v .
u n i v . m o a m b e , t. II, gv. 360). magram ara Tu kilokavad, aramed kiloTac misi aRiareba
mxolod im SemTxvevaSi iqneboda dasaSvebi, Tu mis korelatad aviRebdiT `zogad qarTuls~
masSi megrul-Wanuris CaricxviT, xolo misi moTavseba Tanamedrove cocxal kiloebTan
(magal. xevsurulTan, ingilourTan, fereidnulTan...) erT sibrtyeze enaTmecnierebis
TvalsazrisiT srulebiT dauSvebeli ram aris.
2
es garemoeba aRniSna kidec pr. a. SaniZem Tavis werilSi `haemeti teqstebi da misi
mniSvneloba qarTuli enis istoriisaTvis~ t f . u n i v e r . m o a m b e , t. III, gv. 354. — gare-
kaxursa da qiziyurSi magal., Cven gvaqvs amJamad sanis dasusteba mTels enobriv frontze.
69
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
ix. prof. a. SaniZis zemoxsenebuli werili: t f . u n i v . m o a m b e , t. III, gv. 361.
70
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
`xanmet Zeglebis aRmoCenamdio~ imitom vambobT, rom `mesxuris~ gageba iafeturi
Teoriis `ganviTarebasTan~ (ufro swori iqneboda gveTqva evoluciasTan) dakavSirebiT
iZleva axal SesaZleblobas Zveli formulebis axali SinaarsiT asavsebad. ix. SeniSvna 2, gv.
77 da, Tumca d-r r. bleikis werilTan dakavSirebiT akad. n. marris mier gamoTqmul azrs
`arqauli~ motivebi etyoba, mainc SiSi gvebadeba — vai Tu axali Teoriuli eqstazis
kulminaciam Seusabamod CaTvalos es Zveli gageba: warsulis uaryofa iafetidologiaSi
ganviTarebad iwodeba.
71
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
ix. misi: `Из поездок в Сванию~ Христианский Восток, t. II, nak. I. gv. 24. aqve unda aRvniSnoT,
rom akad. n. mari erT SedarebiT ufro axal Tvis naSromSi qarTuli mematianis zemoxse-
nebul azrs sxvanairad afasebs: mematianem ar icoda is rTuli procesi tomTa metisaciisa
da gadasxvaferebisa, romelmac somex-saxelwodebis warmoSoba gansazRvra da am niadagze
warmoiSva is Tqmuleba, rom pirvelad qarTvelebi `somxurad~ laparakobden da Semdeg
iwyes qarTulad laparakio (ix. misi: Астрономическия и этническия значения двух племенных
названий армян, Записки Восточного Отделения. т. XXV, gv. 243).
mesx-saxelwodebis axalma gagebam akad. n. marrs axali Tvalsazrisi gamoumuSava `so-
mexze~: aman ki gamoiwvia mematianis cnobis dafaseba, rogorc gaugebrobaze aRmocene-
bulis.
72
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
iZleba igi gansxvavebuli saxisa iyo? da yvelafers rom Tavi davaneboT, ra-
tom SegvrCa Cven `xar~ da `xual~ (`xval~) zmnebSi xani dRevandlamde ara mar-
to samwerlobo qarTulSi, aramed yvela qarTul cocxal kiloebSi, raic
gansakuTrebiT aZnelebs mis axsnas, ranairi TvalsazrisiTac ar unda miud-
geT sakiTxs...
ara erTi kerZo sakiTxi, romelic aRmoCenili xanmeti da haemeti teqstis
ganxilvisas ibadeba, aRuniSvnelad rCeba aq. igini sagangebo ganxilvas moi-
Txoven.
magram is oriode sakiTxic, romelic im TaviTve daisva, ar SeiZleba gada-
Wrilad CaiTvalos; arc erTs dRemde wamoyenebul Teorias ar ZaluZs igi da-
makmayofileblad axsnas. masze swori pasuxis gacema momavlis saqmea.
magram rogoradac ar unda gadawydes es da sxva amasTan dakavSirebuli
sakiTxebi, is mainc faqtia, rom xanmetisa da haemeti Zeglebis aRmoCena qar-
TvelT-metyvelebisaTvis epoqis Semqmnelia.
1924 w. 16 oqtombers.
tfiliss.
[Jurnali `Cveni mecniereba~,
3-4, 1925, gv. 65-84. gv. 79-95]
73
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
giorgi rogava
1
ix. amis Sesaxeb iv. javaxiSvili, axlad aRmoCenili uZvelesi qarTuli xelnawerebi da
maTi mniSvneloba mecnierebisaTvis, tfilisis universitetis moambe, t. II, 1922-23. a. SaniZe,
haemeti teqstebi da maTi mniSvneloba qarTuli enis istoriisaTvis, tfilisis universite-
tis moambe, III, 1923 da sxv.
2
ix. amis Sesaxeb a. SaniZe, dasaxelebuli naSromi; misive: piris niSani brunvian sityvasTan
qarTvelur enebSi, Tbilisis saxelmwifo universitetis Sromebi, I, 1936.
3
iv. javaxiSvili, dasaxelebuli naSromebi, gv. 365.
74
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
a. SaniZe, haemeti teqstebi da maTi mniSvneloba qarTuli enis istoriisaTvis tfilisis
universitetis moambe, t. III, gv. 360.
2
iqve, gv. 361.
3
a. SaniZe, dasaxelebuli naSromi, gv. 361.
4
iqve, gv. 362.
5
a. SaniZe, subieqturi prefiqsi meore pirisa da obieqturi prefiqsi mesame pirisa qar-
Tul zmnebSi, tfilisi, 1920, gv. 157-171.
6
a. SaniZe, haemeti teqstebi da maTi mniSvneloba qarTuli enis istoriisaTvis, tfilisis
universitetis moambe, t. III, gv. 360.
75
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
arn. Ciqobava, gramatikuli kategoria da zmnis uRvlilebis zogi sakiTxi Zvel-
qarTulSi, iberiul-kavkasiuri enaTmecniereba, t. V, 1953, gv. 59.
2
a. SaniZe, umlauti svanurSi, arili, 1925, gv. 182; v. Tofuria, svanuri ena, I, zmna, 1931, gv.
16.
3
q. lomTaTiZe, naSTebi mesame piris obieqturi prefiqsisa gurulsa da aWarulSi,
tfilisis sax. universitetis Sromebi, 1937, XI, gv. 123-138.
76
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
77
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
a. SaniZe, subieqturi prefiqsi meore pirisa da obieqturi prefiqsi mesame pirisa
qarTul zmnebSi, 1920, gv. 157-167.
2
a. SaniZe, xanmeti leqcionari, gv. 023.
78
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
rom marTlac iseTi bgera yofiliyo piris aRmniSvneli, rogoricaa x-, ar iq-
neboda mosalodneli, am dialeqtis warmomadgenels es bgera nawerSi gamoe-
xata haeTi.
vfiqrobT, am mosazrebas ar ewinaaRmdegeba ukve cnobili iseTi SemTxve-
vebi, sadac amJamadac qarTulSi Semonaxuli Cans sam zmnaSi meore subieqturi
piris x-prefiqsi: xar, waxval, waxved. es formebi Semonaxulia ara mxolod im
dialeqtebSi, sadac istoriulad navaraudevia xanmetoba, e. i. aRmosavlur
kiloebSi, aramed im dialeqtebSic, sadac xanmetoba araa navaraudevi, e. i. da-
savlur kiloebSi. TviT Zveli qarTulis haemet ZeglSic dasaxelebul zmneb-
Tan ixmareba ara h-prefiqsi, aramed x-prefiqsi: Sen xara momavali igi (haemeti
teqstebis nimuSebi, 30r,13)1.
ar iqneboda marTebuli gvevaraudna, rom x-prefiqsis xmareba am sam
zmnasTan yvela qarTul kiloSi savaraudo xanmeti kilodan iyo SeTvisebuli,
anda es formebi saliteraturo enis gavleniT iyo gavrcelebuli.
rogorc a. SaniZe varaudobs, saerTo qarTulisaTvis Tavis droze damaxa-
siaTebeli iyo h-prefiqsi, e. i. haemetoba iyo saerTo movlena qarTuli kilo-
ebisaTvis. am saerTo haemetobis pirobebSi qarTul kiloebSi dasaxelebuli
sami zmnis win h gadasula ufro myar bgeraSi, x spirantSi: *har → xar. *war-h-
val → war-x-ual, *war-h-ved → war-x-ued. am zmnebTan h-s gadasvlas x-Si Se-
iZleba morfologiurma momentmac Seuwyo xeli, ramdenadac samive dasaxele-
buli zmna defeqturia. v a l da v e d zmnebTan isicaa SesaZlebeli, rom
TxrobiT kiloSi pirveli piris formisagan gasarCevad m e w a r v a l , m e
w a r v e d meore piris formaSi warmodgenili yofiliyo xazgasmiT meore pi-
ris prefiqsi h — Sen *warhval, Sen *warhved. romelic Tavis droze yvela ki-
loSi gadasula x-Si — Sen warxual, Sen warxued (araa gamoricxuli am Se-
mTxvevaSi fonetikuri SesaZlebloba v-s mezoblobaSi h-s gadasvlisa x-Si).
specialur literaturaSi dadasturebulia gaqvavebuli x-prefiqsiani
saxelebi: x u c e s i , Sdr. svan. xoSa, megr. uCaSi `ufrosi~2, x e r T v i s i , na-
warmoebi zmnisagan erTvis igi mas3, sakuTari saxeli x a x a r e (Sdr. zmnis
forma a x a r e Sen mas)4.
ar gveCveneba damajereblad, TiTqos naafiqsari x- am SemTxvevebSi nava-
raudevi xanmeti kilos gadmonaSTi iyos. x- am magaliTebSi saerTo qarTulis
h-prefiqsisagan unda iyos miRebuli. h-prefiqsi am sityvebTan gaqvavebis Se-
degad iqca ufro myar x spirantad. sayuradReboa amasTan dakavSirebiT is
1
a. SaniZe, haemeti teqstebi da maTi mniSvneloba qarTuli enis istoriisaTvis tfilisis
universitetis moambe, III, gv. 366.
2
a. SaniZe, piris niSani brunvian sityvasTan qarTvelur enebSi, Tbilisis saxelmwifo
universitetis Sromebi, t. I, gv. 388.
3
a. SaniZe, naSTebi mesame piris obieqturi prefiqsis xmarebisa xmovnebis win qarTul
zmnebSi, tfilisis universitetis moambe, II, gv. 272.
4
s. janaSia, kidev erTi naSTi xanmetobisa Tanamedrove qarTulSi, weliwdeuli, 1923-1924,
gv. 117.
79
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
ix. a. SaniZe, dasaxelebuli naSromi, gv. 273.
80
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
ruben enuqaSvili
xanmetoba-haemetobis
sakiTxisaTvis qarTulSi
1
am mosazrebaTa mokle mimoxilva mocemuli aqvs prof. S. ZiZgurs: `qarTuli dialeqto-
logiuri Ziebani~, 1970, gv. 28-31, n., agreTve, z. sarjvelaZe, xanmet da haemet teqstebSi
dadasturebul zmnis pirian formaTa saZiebeli, 1971, gv. 26-41.
2
iv. javaxiSvili, axlad aRmoCenili uZvelesi qarTuli xelnawerebi da maTi mniSvneloba
mecnierebisaTvis: tfilisis univ. moambe, II, 1922-23, gv. 313-370.
3
a. SaniZe, haemeti teqstebi da maTi mniSvneloba qarTuli enis istoriisaTvis: tfilisis
univ. moambe, III, gv. 354-363.
4
arn. Ciqobava, xanmeti da haemeti teqstebis aRmoCenisaTvis: `Cveni mecniereba~, 3-4, 1924,
gv. 65-86; n. agreTve: gramatikuli klas-kategoria da zmnis uRvlilebis zogi sakiTxi Zvel
qarTulSi: ike, V, 1953, gv. 51-61.
5
G. Deeters, Das Kharthwelische Verbum, Leipzig, 1930, gv. 126.
6
g. rogava, xanmetobisa da haemetobis sakiTxisaTvis: quTaisis pedinstitutis Sromebi,
XV, 1956, gv. 285-193; n. agreTve: iv. javaxiSvilis mier xanmeti Zeglebis aRmoCena da misi
mniSvneloba qarTuli enis istoriisaTvis, ike, XVI, 1968, gv. 273-277.
7
T. goniaSvili, dialeqtizmebisaTvis hadiSis ZeglSi: enimkis moambe, IV, (2) 1938, gv. 115-162.
8
al. oniani, meore subieqturi da mesame obieqturi piris morfemaTa x da h segmentebis
istoriuli urTierTmimarTeba: enaTmecnierebis institutis 26-e samecniero sesia, 1970,
Tezisebi da muSaobis gegma.
9
z. sarjvelaZe, dasax. naSromi, gv. 361.
10
a. SaniZe, dasax. naSromi, gv. 361.
11
es formulireba (`micemiTobieqtian zmnebSi~) absoluturi ar aris: iribi obieqti, rome-
lic mudam micemiTSi dgas, zmnaSi yovelTvis aRiniSneba, xolo orpirian gardamaval zmnaTa
formebi I seriaSi yovelTvis ar warmogvidgenen obieqtur prefiqss, Tumca maTi obieqtic
micemiTSia (ra Tqma unda, me-3 pirzea laparaki). n. amis Sesaxeb: a. SaniZe, subieqturi prefiqsi
meore pirisa da obieqturi prefiqsi mesame pirisa qarTul zmnebSi, gv. 182-196; i. imnaiSvili,
qarTuli enis istoriuli qrestomaTia, t. I, naw. II, 1971, gv. 63.
81
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
g. axvlediani, ori erTsaxe prefiqsi qarTulSi: `Cveni mecniereba~, 1, 1923, gv. 100.
2
a. SaniZe, qarTuli gramatikis safuZvlebi, 1953, gv. 188.
3
aqve unda SevniSnoT, rom dabeWdil `haemeti teqstebis nimuSebSi~ val, ved / vid zmnaTa
meore subieqturi piris formebi ara gvaqvs, Torem, savaraudebelia, rom maTac x- eqnebodaT
niSnad, IX saukunisa da Semdegdroindel enaSi xom swored asea saqme.
4
dabeWdil xanmet da haemet teqstebSi 85-mde amgvari SemTxveva gvaqvs.
5
cnebebi, ra Tqma unda, pirobiTia. vTqvaT, weris cneba maSin, albaT, arc eqnebodaT.
6
a. SaniZe, naSTebi mesame piris obieqturi prefiqsis xmarebisa xmovnebis win qarTul
zmnaSi: tfilisis universitetis moambe, II, 1922-23, gv. 280.
82
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
metad xSiri xmarebis gamo aRar ganucdia aRrevis gavlena: `roca romelime mor-
fologiuri tipi icvleba, am tipis zogierTma formam, romlebic myaradaa mexsie-
rebaSi, SeiZleba ganagrZos Tavisi arseboba~1. aRrevas Sedegad mohyveboda is, rom
damoukideblad xmarebis SemTxvevebSi orive prefiqss gamoiyenebdnen orive fun-
qciiT, e. i. erTi mxriv, xani aRniSnavda rogorc S2, ise O3 pirebs; xolo, meore
mxriv, haec aseve moiqceoda. SeiZleba am movlenis gamoZaxilad miviCnioT svanu-
ris viTareba sadac S2 pirisaTvis ori formanti ivaraudeba: x da h prefiqsebi2.
amgvari mdgomareoba isev x da h bgerebis msgavsebis gamo did xans ver ga-
igrZeboda. maTi erTad warmoTqma Znelia da erT-erTi maTgani unda dakargu-
liyo gamartivebisadmi enis mudmivi swrafvis gamo. vfiqrobT, rom dialeqte-
bis erT wyebaSi daikarga h da miviReT xanmeti kilo Tu kiloebi, dialeqtTa
meore wyebaSi ki x daikarga da haemeti kilo Tu kiloebi warmoiqmna. haemeti
kilo Tu kiloebi SeiZleba dasavlur arealSi vivaraudoT. Sdr. kolxuri,
romelic `arsebiTad haemeti kilos Camomavalia~3.
qronologiurad xh prefiqsebidan erT-erTis dakargva qarTul-kolxu-
ri erTianobis xanaSi unda vivaraudoT, e. i. mas Semdeg, rac saerTo qarTve-
lurs svanuri gamoeyo.
Tu Cveni msjeloba sworia, maSin SegviZlia vTqvaT, rom qarTuli enis Zeg-
lebSi dadasturebuli viTareba, roca an x-, anda h-, s-, prefiqsebi ori funqci-
iT — S2 da O3 pirebis aRsaniSnavad gamoiyeneba, istoriulad meoreulia: Tavda-
pirvelad x meore subieqtur pirs aRniSnavda, xolo h — mesame obieqtur pirs.
warmodgenili varaudi unda gvixsnides `xanmetoba-haemetobasTan~ dakav-
Sirebul zogierT sakiTxs. kerZod, aRar gaCndeba kiTxva, ratom ara gvaqvs ha-
emet ZeglebSi yvela Ziriseuli xanis nacvlad hae4 — Cveni mosazreba x da h
bgerebis urTierTmimarTebis sakiTxs lokalurad, mxolod S2 da O3 pirebi
prefiqsebSi warmogvidgens. es Tvalsazrisi haemet teqstebSi xar zmnis arse-
bobasac unda gvixsnides.
Cven mxolod xanisa da haes urTierTmimarTebis garkveva vcadeT, amitom
rigi sakiTxi, romelTac es saintereso problema moicavs5, ar gangvixilavs.
1
А. Мейе, Введение в сравнительное изучение индоевропейских языков, М., 1938, gv. 65.
2
a. SaniZe, umlauti svanurSi: arili, 1925, gv. 182. n. agreTve, v. Tofuria, svanuri ena, I,
zmna, 1931, gv. 5.
3
a. SaniZe, haemeti teqstebi da maTi mniSvneloba..., gv. 360.
4
h bgera qarTul ZirebSi Zalian iSviaTia. amdenad, sakiTxi, ratom ara gvaqvs xanmet ZeglebSi
yvela haes nacvlad xani, arc ismis. Torem TavisTavad, es kiTxvac savsebiT kanonzomieria.
5
kerZod, samecniero literaturaSi aRZruli sakiTxebi: ra gansxvavebebia kidev haemet
da xanmet kiloebs Soris: ratom gaqra xanmeti kilo ase ukvalod, ratom gvaqvs xanmet
ZeglebSi haemeti formebi da a. S.
83
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
arnold Ciqobava
84
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
pirvelsa da meore pirs erTi da igive sufiqsi aqvs (e.i. am or pirSi mravlobi-
Tis aRniSvna erTi da imave xnovanebisaa, mesame pirSi ki saTanado sufiqsi Se-
darebiT axalia: am mxriv svanuris Cvenebaa sagulisxmo) 1.
qarTvelur enebSi mravlobiTSi pirisa da ricxvis kategoria analizur
wess misdevs: piris niSani igivea, rac mxoloobiTSi, ricxvs calke formanti
aqvs. afxazursa da adiReurSi sinTezuri principia gatarebuli: ricxvica da
piric erTi da imave prefiqsiTaa gadmocemuli; mxoloobiTis piris niSnebi
mravlobiTSi ar meordeba:
Sdr. me v-ar afxaz. sara sG-youp (var, varsebob, vimyofebi)
Sen x-ar uara u-youp... (Sen, mamakaci, imyofebi)
Cven v-ar-T hara ha-youp
Tqven x-ar-T Siara SiG-youp
rogorc vxedavT, mravlobiTis pirveli da meore piris forma iyenebs
`Cven~, `Tqven~ nacvalsaxelTa Zireul masalas formantad; es formantebi
bunebrivad miuTiTeben saTanado pirsa da ricxvze.
qarTvelur enebSi aseTi kavSiri nacvasaxelebsa da zmnis formantebs
Soris ar dasturdeba, maincadamainc, mravlobiTSi (mxoloobiTSi pirveli
piri da mesame piris subieqtiRa miuTiTeben xelSesaxebad nacvalsaxelTan
zmnis formantis materialur kavSirze).
subieqtis mravlobiTis aRniSvna vnaxeT. obieqtisa? amJamad, axal qarTulSi
obieqtis mravlobiToba yovelTvis aRiniSneba pirvelsa da meore pirSi, mesame
pirSi ki — im SemTxvevaSi, Tu zmna inversiulia da obieqti dasmulia micemiT
brunvaSi; pirvelsa da meore pirSi, sul erTia, saxeli micemiT brunvaSi iqneba
dasmuli, Tu saxelobiTSi, aRiniSneba; mesame pirSi ki SeiZleba iyos aRniSnuli
micemiTi brunvis mravlobiToba, saxelobiTisa, aRuniSvneli rCeba:
1
amave TvalsazrisiT afxazurisa da adiReuris mravlob. mesame piric analogiur
daskvnebs gvikarnaxebs. amaze aq ver SevCerdebiT.
2
ufro dawvrilebiT ix. avtorisve: ra Taviseburebebi axasiaTebs qarTuli enis agebule-
bas~, V: Jurn. `kultur. aRmSenebloba~ 1930, 7/8; `martivi winadadebis evoluciis ZiriTadi
tendenciebi qarTulSi~: mecn. akad. moambe, t. II, 1-2,3; `riT aris warmodgenili mravl.
saxel. dasmuli Zv. qarTulSi?~ tf. univer. moambe, t. IX (1928); `martivi winadadebis prob-
lema qarTulSi~, I, tf.1928, gv. 212-25.
85
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
86
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
87
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
88
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
a. C u e n saxelob. — m- — (-e)n:
1
Марр Н., Грам. древнелит. груз. яз., 1925, § 113 а, gv. 92.
2
Deeters G., Das kharthw. Verbum, 1930, § 56, gv. 34: ...”das pluralisierte S1”... lafsusi unda iyos: O1
igulisxmeba.
3
a. SaniZe, Zv. qarT. ena — a. SaniZe, a. baramiZe, i. abulaZe: Zv. qarT. ena da literat. 1939
(meeqvse gamocema), § 40, gv. 297-98.
4
es exeba -n-ian saxelobiTs; -eb-ian saxelobiTs zmna ar eTanxmeba ricxvSi, sul erTia, su-
bieqti iqneba saTanado saxeli Tu obieqti (ix. avtoris `martivi winadadebis problema Zv.
qarTulSi~, gv. 251-256).
5
ix. avtoris werili: `riT aris warmodgenili mravlobiTis saxelobiTSi dasmuli Zv.
qarTulSi?~ tf. univer. moambe, t. IX (1928), gv. 107-119.
89
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
90
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
gakvriT es debuleba wamoyenebulia avtoris werilSi: `martivi winadadebis ZiriTadi
tendenciebi qarTulSi~: mecn. akad. moambe, II, 1-2 (1914).
91
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
aseTi varaudi, marTlac iyo wamoyenebuli, rogorc amas qvemoT vnaxavT.
92
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
saxelobiTSi dasmul Cuen nacvalsaxelis magaliTebs qvemoT davubrundebiT.
93
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
94
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
orTografia aRdgenilia (£, umarcvlo u).
95
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
im movlenaTa Sesaxeb, romlebic axali saliteraturo qarTulis normebad unda vcnoT,
`vefxistyaosanSi~, ix. avtoris werili `dialeqtizmebis sakiTxisaTvis `vefxistyaosanSi~ —
enimkis moambe III, 1938 (gv. 209-227). iq, sxvaTa Soris, naTqvamia: `Zv. qarTuli leqsikisa da
morfologiur-sintaqsuri sistemis Segueba am axal dialeqtur sinamdvilesTan, saliteraturo
qarTulis gadayvana axal liandagze — esaa procesi axali saliteraturo qarTulis
Camoyalibebisa... es procesi aRmosavleT saqarTveloSi mimdinareobs. quTaisidan politikuri
centris tfilisSi gadmosvlas gulisxmobs da mas mosdevs~ (gv. 227). CamoTvlilia axali
qarTulis damaxasiaTebeli movlenebi `vefxistyaosnis~ enaSi gv. 224-226.
96
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
gu- sxva qarTuli kilos kuTvnilebaa. ra kiloa es? amJamad mxolod is Seg-
viZlia vTqvaT, rom: 1. es kilo qarTuli saliteraturo enis aRnagobaSi erTi
uZvelesi ingredientia, 2. misi faqtebi svanuris morfologiaSic mTels Sres
qmnis, — saziaroa qarTulisa da svanurisaTvis (magram ucxoa zanurisaTvis).
aq CvenTvis mTavari isaa, rom gu- elementi, zemoTqmulis Sesabamisad, Zveli
kuTvnilebaa saliteraturo qarTulisa, gacilebiT ufro Zveli, vinem <<maqus
Cuen>> tipi... ra sabuTi gvaqvs amisaTvis? yvelaze Zvel ZeglebSi gu- ufro
xSiria, Semdeg m- tipi ikafavs gzas, XII saukuneSi ki es mocile `erTbaSad~ qreba.
`xanmeti mravalTavis~ gamomcemels, a. SaniZes samarTlianad aqvs SeniSnu-
li, rom am ZeglSi `pirveli piris obieqtur prefiqsad mr. ricxvSi erTxelac
ar aris naxmari m-, aramed yvelgan gu-~1.
saWirod vTvli moviyvanoT saTanado magaliTebi:
...ukueTu... gunebavn queyanisa amis sawuTro¡sa sargebeli...xanmeti
mravalTavi: univ. moambe, VII, gv.125.
...raodenisa bevreulisa vedrebisa g¢Rirs r~lsa Jamsa... Seiwirvis... iqve.
... miveaxlebiT r~imca guawrafebda miaxlebad sasufevelsa... iqve, gv.126.
...romel ese dideba¡ moguaqus... iqve.
...v~a pavle mociqulman guaswava... iqve, gv.131.
...gamog¢Cnda C~n daSjilTa macxovrad... iqve. gv.132.
...gamog¢Cnda R~i ... da kulad monebad guewoda... iqve.
...r~lni... siglaxakesa Sevrdomil viyveniT mefobadve mog¢yvanna... iqve.
gamog¢brwyinda da CC¢lTa mixmadla esev~ri...iqve. gv.133.
...winawametyuelo d~T g¢Txar C~n vin ars ese dRes momavali... gv.133.
... aw yrmano g¢TxarTRa C~nca vina¡ T~qn ...gv.134.
... xrcxuenian da g¢Txroben... gv.137.
... xayenebT da (xety¢T)... nu guamxileb C~nsa mas uSjuloebasa... gv.139.
... C~nca z~a guac sity¢s migeb(a¡)... gv.150.
vTqvaT, am teqsts qadagebis xasiaTi aqvs, mTqmeli `Cveno~ rom ambobs, msme-
nelsac gulisxmobs: guaswrafebda miaxlebad — vis? me da Tquen... xrcxuenian da
g¢Txroben — vis? me da Tquen... SeiZleba Tu ara amis mixedviT davaskvnaT: gu-pre-
fiqsi yvelgan imitom gvaqvs, rom yvelgan Cuen nacvalsaxeli erTi da imave mniS-
vnelobisaa, saxeldobr, inkluziurisaao (Cuen=me da Tquen)... es rom ase iyos,
gu-prefiqsis siZvele ki ar damtkicdeboda, aramed misi inkluziuri Sinaarsi
cxadi da xelSesaxebi gaxdeboda... samwuxarod, amas ver vityviT:
1
a. SaniZe, `xanmeti mravalTavi~, univ. moambe, VII, 1926, gv.117. Sdr. imave avtoris zogadi
debuleba: `adrindel ZeglebSi gu prefiqsian formebs iSviaTad vxvdebiT, iq ufro erTi
forma gvxvdeba m-aniani~ (Zveli qarT. ena § 40).
97
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
asea es nabeWd oTxTavSica da adiSis oTxTavSic.
98
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
...ara gulni C~nni gan£urvebul iyvnes v~e igi guetyoda C~n da v~r
gang¢martebda C~n wignebsa...
nabeWd oTxTavSi (romelic xSirad opiza-tbeTis teqsts misdevs) gvaqvs:
...viTar igi metyoda Cuen gzasa zeda da viTar igi gamomiTargmanebda
Cuen wignTa (lk XXIV 32).
rom SevupirispiroT es sami Cveneba erTmaneTs, aseT suraTs miviRebT:
a d i S i T: guetyoda... da gang¢martebda Cuen...
x a n m e t i l e q c i o n a r i T: metyoda... da gamog¢Targmanebda Cuen...
nabeWdi oTxTaviT: metyoda... da gamomiTargmanebda Cuen...
I. orivegan gu-, II. m- || gu-, III. orivegan m-. Cveni varaudiT, esaa mSvenieri
ilustracia am prefiqsTa gamovlenis dinamikisa Zveli saliteraturo
qarTulis istoriul ganviTarebaSi, oRond im SeniSvniT, rom martooden
gu-prefiqsi SeiZleba gvqonoda, magram martooden m-prefiqsis xmarebamdis
saqme ar misula: X-XI saukuneTa manZilze — m-prefiqsis moxSirebisda
miuxedavad — gu-prefiqsi mainc ZalaSia.
m-prefiqsis xmarebis dinamika SeiZleba gaviTvaliswinoT oTxTavis
mixedviT; Sesadareblad viRebT adiSisa da opiza-tbeTis (beneSeviCis gamoc.)
teqsts; gadaweris TariRis mixedviT maT mcire manZili aSorebs (adiS. 897w. —
opiz. 915 w. — tbeTi 995 w., gadaTargmnilia ki es Zeglebi gacilebiT ufro
adre; adiSis teqsti mainc didi siZvelisa Cans).
1. adiS.: mou£des mas mowafÀni misni da hrques g¢Txar C~n igi RuarZlisa¡
da agarakisa¡... mT XIII 36, tab.29 a2
opiza-tbeT.: miTxar... Cuen... mT XIII 36: beneSev.
2. adiS.: hrqua maT rasa aqa sdegiT dRe yoel cudad: hrques mas r~ aravin
dag¢dgina Cuen... mT XX7, tab. 42 b1
opiza-tbeT.: ...aravin damidginna Cuen... : beneSev.
3. adiS.: x~ sulelni igi etyodes brZenTa maT gueciT C~nca zeTi... r~
sanTelni C~nni daguSrtebian miuges brZenTa maT da hrques nu uk¢e ver
gueyos C~n da T~qn ...mT XXV 8-9, tab. 54 a1-2.
opiza-tbeT.: ...meciT C~n zeTisa...sanTelni daSrtebian... ver gueyos Cuen
da T~qn ... mT XXV 8-9: beneSev.
saWiroa SevCerdeT am ukanasknel magaliTze. opiz-tbeTis `meciT C~n~ eq-
skluziuri gagebisaa da formac (m-) TiTqos Sesabamisia; `ver gueyos C~n da
T~qn~ inkluziuri mniSvnelobisaa da gu-c, erTi SexedviT, Tavis adgilasaa.
amgvarad, opiza-tbeTis es adgili imis sarwmuno magaliTi Cans, rom m- da gu-
gansxvavebuli funqciisaa: erTi — eqskluziurisaa, meore — inkluziurisa.
magram sakmarisia amas SevupirispiroT saTanado adgili adiSis oTxTavi-
dan, rom xsenebul faqtebs sxvagvari gaSuqeba mieces: adiSis teqstSi aq yvel-
gan gu-prefiqsia: gueciT... gueyos... daguSrtebian ukanaskneli zmna op.-tbe-
Tis teqstSi erTpiriania: sanTelni daSrtebian), e.i. araviTari eqskluzivi da
99
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
100
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
101
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
Cven ganzraxuli gvqonda, oSkis dabadebis (X s.) teqstic gangvexila (SedarebiT), magram
arc am Zeglis fotopiri, arc xelnaweri gadaRebuli aqedan, CemTvis xelmisawvdomi ar aR-
moCnda.
102
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
adiS.: sulgrZel meqmen Cuen z~a (mT XVIII 29) — opiza-tbeT.: sulgrZel
iqmen Cem z~a...
`puri ara guaquns (mT. XVI 7) — opiza-tbeT.: puri ara moviReT...
`damasworen C~n igi (mT XX 12) — opiza-tbeT.: swor Cuenda hyven igini ... da a.S.
amrigad, m- || gu-prefiqsian formaTa ricxvi opiza-tbeTisaSi adiSis
magaliTebTan SedarebiT eqvsiT naklebia. amisda miuxedavad, garkveuli
dinamika Cans m- || gu-s sixSiris SefardebaSi:
adiSis 13 : 39, opiza-tbeT.: 21 : 25
gu- ise Warbadaa gamoyenebuli adiSis ZeglSi, rom kaci ifiqrebda: esaa
Semzadeba XII-XIII saukunis saero literaturis normisa, roca m-, rogorc O1
mravl., sruliad gamqralia... adiSis Zegli, rogorc es eWvmiutanlad
gaarkvia korn. kekeliZem, 897 welsaa gadawerili (da ara XII s. dasawyisSi,
rogorc winaT zogi mkvlevari fiqrobda)...
amgvarad, gu-s siWarbe IX saukuneSi gadaweril ZeglSi dasturdeba. mere:
xanmetsa da haemet ZeglebSi gu- an erTaderTi formantia O1 mravl. anda TiTqmis
erTaderTi: m- – O1 mravl. aq gacilebiT ufro iSviaTia, vinem X-XI saukunis
ZeglebSi. es niSnavs: XII saukunis saero literaturis normis Semzadebad ver
miviCnevT gu-prefiqsis sixSires adiSis oTxTavSi: aq es arqaizmia.
am konteqstSi SeiZleba movigonoT sxvagvari arqaizmebiT mdidari iseTi
Zeglis Cveneba, rogoricaa `udabnos mravalTavi~ (saqarTvelos muzeumis
xelnaw. 1139).
am ZeglSi m- || gu-prefiqsTa Sefardeba aseTia: 25 : 114. samwuxarod, teqs-
tis Sinaarsi imgvari Sedarebis SesaZleblobas ar iZleva, rogoric oTxTavis
masalis mimarT gamoviyeneT. SeuZliaT gviTxran: iqneb, inkluziuri Sinaar-
siT naxmari Cuen-aa teqstSi gamoyenebulio. ra Tqma unda, ara (uadgilobis
gamo aq sailustracio masala ar mogvyavs).
`iakob xucesis Jamis wirvaSi~ (xelnaw. 86, gamocemulia korn. kekeliZis
mier) pirveli piris obieqtis simravlis aRsaniSnavad naxmaria:
m- — 18-jer, gu- — 35-jer.
aRsaniSnavi isaa, rom am 35 SemTxvevidan 31-Si gu- moudis iseT zmnas,
romlis subieqtic meore piria da, maSasadame, Cuen obieqti inkluziuri
SinaarsiT SeuZlebelia iyos naxmari:
Seg¢wyalen Cuen 12,8; 41,3; 41,6
mog¢£senen Cuenca 57,8
dag¢cven Cuen 80,5; 83, 15
daguawynaren Cuen 85,5
guakurTxen 83,2
ganguanaTlen 104,1
guasminen 17,7
moguxeden 25,3
mogumadle 25,5; 122,9
103
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
104
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
Deeters G., Das kharthw. Verbum, 1930, § 45, gv. 27.
2
svanuri ena, I, zmna (1931) § 6 B1, gv 26, svanuri umarcvlo u xan U-Tia qvemoT
gadmocemuli, xan v-Ti (wyaros mixedviT).
3
Категория инклюзива-эксклюзива в сванском и ее следы в древнегрузинском: krebuli: «Памяти
акад. Н.Я. Марра» (1938), gv. 135-151.
105
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
k. dondua, Категория инклюзива-эксклюзива: krebuli, gv. 143.
2
svanuri ena, § 6, Ba, gv. 26.
106
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
svanuri ena, § 6, Ba, gv. 29.
2
iqve, gv. 28
3
iqve, gv. 25
4
iqve, gv. 26
5
iqve, SeniSvna.
107
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
svanuri poezia, gv. 312. Cawerilia a. SaniZis mier. `svanebi iyvnen [Camosuli] TbilisSi da
imReres muSaTa sasaxlis erT-erT oTaxSio...~ araa naCvenebi, sadaurebi iyvnen. Caweris
TariRi 8.XII. 1932.
2
iqve, gv. 312
3
iqve, gv. 16.
108
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
109
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
svanuri poezia, gv. 80.
110
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
111
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
amaze samarTlianad miuTiTebs karp. dondua: Категория инклюзива-эксклюзива: krebuli,
gv. 143.
2
S1 eqskluzivs aseTi zogadi, Cveulebrivi mravlobiTis gageba aRmoaCnda zmnaSi `xvil-
zigaled~ `vsaxlobT~ leqsSi `vicbil-macbil~.
3
svanuri ena, § 6, C1, gv. 29.
4
a. SaniZe, ulmauti svanurSi: `arili~, gv. 182, SeniSvna.
5
k. dondua, xsen. werili: kreb., gv.140.
112
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
Das kharthw. Verbum, 1930, § 45, gv. 26.
2
dawvrilebiT amaze — sxvagan.
113
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
esaa mexuTe werili seriidan: `fonetikuri dakvirvebani qarTvelur enebSi~: enimkis mo-
ambe, X (1911, gv. 231-236. werilSi Tavmoyrilia literaturaSi (kerZod, n. maris) dasa-
xelebuli magaliTebi da Sevsebulia avtoris dakvirvebaTa safuZvelze. avtori movlenis
fonetikur safuZvelsac warmogvidgens.
2
svanur-adiReuri (Cerqezuli) enobrivi Sexvedrebi: enimkis moambe, XII, 1942, gv. 272.
3
guale zmna sxva mxrivac iwvevs interess. amaze aq ver SevCerdebiT.
114
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
imerulisaTvis ix. b. wereTeli: zemoimeruli leqsikoni — SromaSi: `guruli, zemoimeru-
li da leCxumuri leqsikoni~, Tb., 1938.
2
svanuri ena, I, zmna, § 25 B, gv. 94-95.
115
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
svanuri ena, I, zmna, § 25 Bc, gv. 95-96.
2
am sityvaTa kavSiri naCvenebi aqvs n. mars (Тексты и разыск., VI, § 12, gv. XXXIII), oRond
amosavlad miCneulia xval da x- ivaraudeba dakargulad somxurSi.
3
q. lomTaTiZe, ¢ bgerisaTvis afxazurSi: wakiTxuli iyo moxsenebad Tbil. univer. kav-
kasiur enaTa kaTedraze 1937 wels.
4
arn. Ciqobava, leqsikuri Sexvedrebi xunZurisa qarTvelur enebTan: moxseneba wakiT-
xuli iyo enimkis kavkas. enaTa ganyof. sxdomaze 1937 wels.
116
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
117
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
damana meliqiSvili
1
wakiTxulia moxsenebad 1974 w. maisSi filologiis fakultetis XVIII samecniero sesiaze.
118
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
igive mosazreba damoukideblad gamoTqva d. ninuam sadisertacio naSromSi `brZanebiTi
kilo qarTulSi~.
119
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
120
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
O2 piris niSnad svanurSi dRes j-s arseboba dabrkolebad ver CaiTvleba, radganac `misi
pirvandeli saxe g- unda yofiliyo“ (1, gv. 26).
121
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
122
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
2. subieqturi uRvlileba:
mr. r. suf.
C1 x…- Si l- -d
Se -∅- (S1 x…-) -d
istoriulad arc obieqturs uRvlilebaSi da arc subieqturs uRvlile-
baSi eqskluzivs niSani ar hqonda. amitom obieqturs uRvlilebaSi igi emTxve-
oda mxolobiTi ricxvis formas. subieqturs uRvlilebaSi ki eqskluziuri
forma ar emTxveoda mxolobiTisas (Tumca S1 prefiqsi x…- axlda), radganac
mas boloSi mravlobiTi ricxvis sufiqsi erTvoda: x…ri — x…rid, romelic
mas mxolobiTisagan ganasxvavebda, meore mxriv ki igi inkluzivis formisga-
nac gansxvavdeba S1 prefiqsis gamo: x…rid lrid. SesaZlebelia swored ami-
tom gaxda saWiro obieqturs uRvlilebaSi eqskluzivis formis gansxvaveba
mxolobiTisagan (mi m a y a — n¡ m a y a ). morfologiurma saWiroebam gza gaux-
sna SesaZlebeli fonetikuri procesebis ganxorcielebas: rogorc al. oniani
uSvebs, obieqturs uRvlilebaSi mxolobiTisagan eqskluzivis formis
gansxvaveba unda momxdariyo m-s n-Si gadasvlis gziT. amis mizezi ki unda
yofiliyo mravlobiTi ricxvis n¡ nacvalsaxeli, romelic aucilebeli
Tanamdevi iqneboda mravlobiTi ricxvis gagebiT naxmari romelime maya
formisa (romelic mxolobiTi ricxvis formas emTxveoda, radganac micemiT-
Si dasmuli obieqtis mravlobiToba zmnaSi ar aRiniSneboda).
meore garemoeba, romelsac m>n gadasvlaze SeeZlo emoqmeda, es misi
mxolobiTis wyvilTan (mi maya) tipologiuri damsgavsebis, analogiis
gavlena unda yofiliyo n¡ maya > n¡ naya (g. maWavariani).
ase gansxvavda obieqturs uRvlilebaSi mxolobiTis formisagan eqsklu-
zivis forma zemosvanurSi. qvemosvanurSi, rogorc cnobilia, inkluziv-eqs-
kluzivis kategoria ar arsebobs. Tu vigulisxmebT, rom iq es kategoria arse-
bobda da moiSala, amisaTvis xeli imas unda Seewyo, rom iq, rogorc Cans, eqs-
kluzivis formaSi ar momxdara m > n gadasvla, e. i. ar momxdara eqskluzivis
formis mxolobiTisagan gansxvaveba, xolo, radganac ar arsebobda inklu-
zivTan mkveTrad dapirispirebuli eqskluzivis forma (es ukanaskneli mTli-
123
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
124
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
damowmebuli literatura
125
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
Teimuraz metreveli
inkluziv-eqskluzivis
kategoriisaTvis Zvel qarTulSi
126
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
127
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
DE redaqcia
128
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
iseT SemTxvevebs, roca erT winadadebaSi erTi da igive gagebis formebs xan gu aqvT da
xan m, sagangebod ixilavs arn. Ciqobava da maT gu- da m-prefiqsebis sxvadasxva dialeqturi
warmomavlobis damamtkicebel argumentad miiCnevs [6,] 101-104). Cveni azriT, aq ubralod
formaTa gaTanabrebasTan gvaqvs saqme.
129
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
da iovanes (an me da iakobs) — gvaqvs 1-li da me-3 piris urTierToba (igive ur-
TierTobaa adre ganxilul `gunebavs~ (10,35) formaSic).
sul sxva mniSvnelobisaa `Zal-g¢c~ forma momdevno winadadebaSi: `vina¡
Zal-g¢c aqa ganZRebad puriTa esodeni eri udabnosa zeda?~ (8,4). `Zal-g¢c~ aq
ukve inkluziuri Sinaarsisaa da obieqtis mravlobiTobaSi igulisxmeba `Cuen
da Sen~. rogorc vxedavT, erTsa da imave gu-prefiqsian formas sxvadasxva kon-
teqstSi SeiZleba hqondes rogorc inkluziuri gageba, iseve eqskluziuric.
inkluziuri gagebisa unda iyos markozis saxarebis danarCeni gu-prefiqsia-
ni formebi: `da ityodes, viTarmed: puri ara guaqus~ (8,16); `romeli Cuen ara
Seg¢dgs~ (9,38); `ukueTu vTquaT: zeciT iyo, gurquas Cuen~ (11,31); `da ukueTu
vTquaT: kacTagan gueSinis erisa~ (11,32); `ra¡sa-Ra g¢£man mowameni?~ (14,63); `gar-
damo£edin aw juariT, ra¡Ta vixiloT da gurwmenes~ (15,32) 1. `Cuen guesma magisi
sityua¡~ (14,58); `vin gardag¢gorvos Cuen lodi igi karisa misgan saflavisa?~
(16,3). markozis saxarebis gu-prefiqsiani formebi, iseve rogorc maTes saxarebi-
sa, yvela SemTxvevaSi erTnairi sicxadiT ar gamoxatavs inkluziurobas.
markozis saxarebis SemTxvevaSi gamotanili daskvna maTes saxarebis Sem-
TxvevaSi gamotanili daskvnis analogiuri iqneba. amitom aq mxolod markozis
saxarebaSi mocemul prefiqsTa Sefardebas vaCvenebT: m (8) : gu (12) 2.
lukas saxareba. yvelaze meti m-prefiqsiani forma aq gvaqvs — 25. aqedan
14 SemTxvevaSi forma me-2 subieqturi pirisaa da amitom 14-ve forma eqsklu-
ziuri Sinaarsisaa: 1. Svilo, ra¡sa esrÀT miyav Cuen? (2,48); 2. puri Cueni Tana-
arsobisa¡ momec Cuen dRiTi-dRed (11,3); 3. da momiteven Cuen codvani Cuenni
(11,4); 4. da nu Semiyvaneb Cuen gansacdelsa (11,4); 5. moZRuar, magas ra¡ ity¢,
Cuenca magineb (11,45); 6. SemZine Cuen sarwmunoveba¡ (17,5); 7. iesu moZRuar,
Semiwyalen Cuen (17,13); 8. miTxar Cuen, romliTa £elmwifebiTa amas iqm (20,2);
9. warvediT da momimzadeT Cuen pasqa¡ (22,8); 10. mun mza-miyavT Cuen (22,12);
11. ukueTu Sen xar qriste, miTxar Cuen (22,67); 12. aRiRe ege da momiteve Cuen
baraba (23,18); 13. dameceniT Cuen (23,30); 14. damfareniT Cuen (23,30).
gvxvdeba iseTi SemTxvevebic, sadac subieqti mesame piria, miuxedavad ami-
sa, formaTa eqskluziuri Sinaarsi oTx SemTxvevaSi sakmaod naTladaa gamoxa-
tuli: 15. iovane naTlis-mcemelman momavlinna Cuen Senda (7,20); winadadeba-
Si mocemuli `Senda~ gamoricxavs `momavlinna~ formidan me-2 obieqtur pirs.
16. moZRuar, mose esre damiwera Cuen (20,28). ix. markozis saxareba (12,19); 17. da
Sesakrebeli Cueni man aRmiSena Cuen (7,5); asisTavma Sesakrebeli aRuSena mou-
bars (1-li piri) da danarCen huriebs (me-3 piri) da ara qristes, romelsac mi-
marTaven da romelic, am TvalsazrisiT, me-2 pirad unda vigulisxmoT winada-
debaSi. gamoricxulia me-2 obieqturi piri momdevno SemTxvevaSic: 18. aramed
1
bolo 6 forma Sdr. maTes saxarebis analogiur gu-prefiqsian formebs: 14, 17; 15,23;
21,25; 21,26; 26,65; 27,42.
2
D redaqciaSi gu-prefiqsiani forma erTiT naklebia: Zal-g¢c —Zal-gic (8,4).
130
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
dedaTaca vieTme CuenganTa damak¢rves Cuen (24,22); me-2 obieqturi piri (am Sem-
TxvevaSi qriste) arc aq igulisxmeba m-prefiqsian formaSi.
or SemTxvevaSi m-prefiqsiani formis mniSvneloba bundovania: 19. viTar-
ca-igi momces Cuen, romeli dasabamiTgan T¢T-mxilvel... yofil iyvnes si-
ty¢sa mis (1,2); 20. romelTa momxeda Cuen aRmosavalman maRliT (1,78).
danarCen 5 SemTxvevaSi m-prefiqsiani forma inkluziuri gagebisa unda
iyos: 21. Tques mwyemsTa maT urTierTas: ...vixiloT sityua¡ ese...romel-igi
ufalman mauwya Cuen (2,15); 22. ukueTu vTquaT, viTarmed: zeciT iyo, mrquas
Cuen (20,5); 23. da ukueTu vTquaT, viTarmed: kacTagan yovelman erman qva¡ dam-
kribos Cuen (20,6). sainteresoa, rom bolo ori formis nacvlad maTesa da
markozis saxarebaSi marTebuli gu-prefiqsiani forma gvaqvs (gurquas: m.
21,25: mrkz. 11,31; gueSinis: m. 21,26; mrkz. 11,32). 24—25. da igini ityodes urTi-
erTas: anu ara guli Cueni gan£urvebul iyo Cuen Soris, viTar-igi metyoda
Cuen gzasa zeda... da gamomiTargmanebda Cuen wignTa? (24,32).
rogorc vxedavT, lukas saxarebaSi yvelgan araa daculi m-prefiqsian
formebSi eqskluziuri gageba da es arcaa gasakviri, radgan mocemuli kate-
goriis kvali Zvel qarTulSi naSTis saxiTRaa SemorCenili.
gu-prefiqsiani forma lukas saxarebaSi 16-ia (E redaqciaSi erTiT metia:
gueCuena 1,78). aqedan nawili inkluziuri gagebisaa, nawili ki eqskluziurisa.
aSkarad inkluziuri gagebisaa magaliTad, `moguegebis~ forma `rameTu
Cuen samarTlad Rirsi, romeli vqmeniT, moguegebis (23,43) winadadebaSi. in-
kluziuroba konteqstis meSveobiT sakmaod naTladaa gamoxatuli: `moguege-
bis~ igi Cuen (Cuen =me+Sen). erTmaneTs mimarTavs ori Z¢ris moqmedi, romel-
Taganac erTi pirvel pirad igulisxmeba, meore ki — meored. inkluziuri ga-
gebisa Cans momdevno formebic: `aRg¢dgina Cuen rqa¡ cxorebisa¡ Soris saxlsa
mas daviTis~ (1,69); `mama¡ g¢vis Cuen abrahami~ (3,8); `da Cuen vayenebdiT mas, ra-
meTu ara Seg¢dgs Cuen Tana~ (9,49); `ra¡-Ra g¢£ms wameba¡?~ (22,71) 1 ; `da ityo-
des: ufalo, eSmaknica daguemorCilebian saxeliTa SeniTa~ (10,17); `romeli
Tana-guedva yofad, vyavT~ (17,10); `Cuen T¢T guesmis pirisagan misisa~ (22,71).
sxva formaTa ganxilvamde unda iTqvas, rom aq CamoTvlili formebi yvela
SemTxvevaSi erTnairi sicxadiT ar gamoxataven inkluziurobas.
danarCen SemTxvevebSi gu-prefiqsiani formebi SeiZleba eqskluziuri ga-
gebisa iyvnen: upirveles yovlisa, es exeba me-2 subieqtur pirian zmnur for-
mebs: `ufalo, guaswave Cuen locva¡~ (11,1); `ufalo, ufalo, gang¢Re Cuen~
(13,25); `da ubanTa CuenTa zeda guaswavebd~ (13,26). aseve eqskluziuri gagebi-
saa is danarCeni oTxi formac, romelTa SemTxvevaSic subieqti me-3 piria:
`raodeni guesma saqmÀ Seni kafernaums, qmen aqaca~ (4,23). obieqtis mravlobi-
Tobidan me-2 piri namdvilad gamoricxulia, rasac konteqstualurad esmeba
xazi `Seni~ leqsikuri erTeulisa da `qmen aqaca~ frazis meSveobiT. `aha esera
1
Sdr. maTesa (3,9; 15,23; 26,65;) da markozis (9,38; 14,63;) saxarebis analogiur gu-prefiq-
sian formebs.
131
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
132
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
C redaqcia
1
calkeul muxlebSi DE da C redaqciebSi msgavsi Sinaarsis erTmaneTisgan gansxvavebuli
leqsikuri erTeulebi gvaqvs. aseT SemTxvevebSi qvemoT mxolod C redaqciis erTeulebia
moyvanili xandaxan.
133
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
134
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
135
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
136
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
137
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
berTis oTxTavis analizisas visargebleT Tsu-is Zveli qarTuli enis kaTedris Tanam-
Sromel v. turaSvilis mier fotopirebidan gadmowerili teqstiT.
138
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
139
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
140
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
literatura
141
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
142
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
varlam Tofuria
1
amoRebulia stalinis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis samecniero sesi-
aze 1954 w. 23 noembers wakiTxuli moxsenebidan: `mwkrivis sakiTxisaTvis qarTulSi~ (samec-
niero sesiis Tezisebi, 1954, gv.125-126).
2
svanuri ena: I, zmna, 1931, gv.142-143.
143
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
ufunqcio (narTauli) -i-s Sesaxeb: arn. Ciqobava, recenzia n. maris Zveli qarTuli lit.
enis gramatikisa: mimomxilveli, 1926, gv. 319.; a. SaniZe, qarTuli gramatikis safuZvlebi,
1953, gv.439.
2
n. mari, Грамм. древнелит. груз. яз., 1925, § 152, 153,179 da sxv.
3
g. rogava, aoristisa da kavSirebiT meoris zog afiqsTa genezisisaTvis -ev sufiqsTan
dakavSirebiT qarTulsa da megrulSi: saq. ssr mecn. akad. moambe, t. VI, 8, 1945, gv.647-655.
4
movlena dadgenili aqvs a. SaniZes werilSi: mwkrivTa moZRvrebisaTvis qarTulSi. I. sami
mwkrivis warmoebis Taviseburebani Zvels qarTulSi: saq. ssr. mecn. akad. moambe, t.VI, 10,
1945, gv. 834-844. n. agreTve misi qarTuli gramatikis safuZvlebi, 1953, gv 434—436, 455—456.
144
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
a. SaniZe, S2 da O3 qarTul zmnebSi, 1920, gv. 158-162.; Sdr. T. uTurgaiZe, Тушинский диалект
грузинского языка, 1954, gv.10
2
oT. qajaia, Moxeвский диалект грузинского языка, 1954, gv.16; agreTve k. guguSvili, moxeuri kilo.
3
amoRebulia iv. qavTaraZis mier adgilobriv Cawerili teqstebidan.
4
a. SaniZe, qarTuli gramat. saf., gv. 211; iv. qavTaraZe, moxeuri kilo yazbegis enaSi: Tbi-
lisis univ. Sromebi, XXXV b, 1949, gv.94.
5
a. SaniZe, S2 da O3, 156, 161, 167.
6
Sdr. a. SaniZe, qarTuli gramatikis safuZvlebi, gv.437, Sdr. svanuri ena, gv.173.
145
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
arn. Ciqobava, ergatiuli konstruqciis problema iberiul-kavkasiur enebSi, I, 1948, gv.
93-98.
2
Грамм. gv. 125, 175.
3
Грамм. gv. 125; qarT. gram. saf., gv. 447.
4
qarT. gram. saf., gv. 328.
146
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
bisagan rom xSiri formebi iyos miRebuli -n-s mokveciT, metad saeWvo Cans. nu
dagvaviwydeba, rom Zveli qarTulis hrq¢an da msgavsma formebma meoce sau-
kunemde moaRwies ise, rom -n-s mosacileblad Careva gaxda saWiro. esec ar
iyos, -e sufiqsi daikarga -a-s gavleniT, meSvel zmnas ki, Tundac Sekvecili
saxiT warmodgenils, fuZiseuli xmovnis mokveca ar SeuZlia (mag.: xe-a, mze-a).
aSkaraa, rom TurmeobiTis -a pirvandeli warmoSobiT meSveli zmna ar aris.
igi aseTad gaazrianebulia mas Semdeg, rac I da II pirSi meSveli zmna marTlac
gaCnda. gamodis, rom arc -e-s warmomavlobaa garkveuli da arc -a-si.
TurmeobiTis -e amJamad, SeiZleba iTqvas, garkveulia. igi aoristis -e su-
fiqsTan aris identificirebuli da arcTu usafuZvlod. iv. qavTaraZe wers:
`momenturi aspeqtis formas... aoristis nakvTi gamoxatavda, igi imatebda
Cveulebriv -e daboloebas, magram ara wminda fuZeze, aramed uSualod per-
mansivis aRniSnul formaze: v-h-g-i-e, h-g-i-e, h-g-i-e-s... SemdegSi aoristis es
formebi, am tipis zmnaTa gansakuTrebuli semantikuri Taviseburebis gamo
(rezultatiuri Sinaarsi), awmyod qceula da aoristis -e niSani awmyoSic Se-
narCunebula~ 1.
raRaa -a? Tu TurmeobiTis -e igivea, rac wyvetilis -e, cxadia, -a III piris
subieqturi niSani iqneba. Cans, nod. naTaZis mosazreba -a-s III piris sufiqso-
bis Sesaxeb gamarTlebulia. amitomaa, rom mas -e-s mokveca SeuZlia Turmeo-
biTSic ise, rogorc wyvetilSi.
amgvarad, TurmeobiT pirvelsac axasiaTebs uniSnoba da -e sufiqsi.
5. amgvarad, -e sufiqsi gvaqvs namyos oTxive saxeobaSi; saxeldobr (sxva
niSnebTan erTad):
uwyvetelSi -d- 0 (nuli)-d-i - od-e
wyvetilSi - 0 (nuli) -i -e 2
TurmeobiT I-Si - 0 (nuli) - i-e
TurmeobiT II-Si - 0 (nuli)-i -e
-e saerToa yvela namyoSi. igi rogorc warmoSobiT, ise funqciiTac erTi
da igivea. misi mokveca SeuZlia III pirSi pirisa da ricxvis formantebs.
-e-s funqcia savsebiT naTeli ar Cans. igi dros uTuod ar gamoxatavda,
radganac dros Camoyalibebamde wyvetilSi gamoyenebuli iyo. Tu momentur
aspeqtze miuTiTebda, rogorc amas samarTlianad fiqrobs f. erTeliSvili, ma-
Sin xolmeobiTis fuZes rogorRa daerTo da miT ufro, roca statikuri vnebi-
Ti wyvetilTan erTad Zvelze Zveli Cans. vidre ar gairkveva wyvetilis, Turme-
obiTi I-isa da uwyvetlis qronologiuri mimarTeba da es ki SesaZlebeli Cans,
manamde funqciis sakiTxi sabolood gadawyvetili ar gveqneba.
6. kiTxva ismis: SeiZleba Tu ara sxvadasxva mwkrivs erTi da igive niSani hqon-
des? amaze dadebiTi pasuxi gasca didi xniT adre arn. Ciqobavam. man uCvena, rom -i
1
iv. qavTaraZe, zmnis ZiriTadi kategoriebis istoriisaTvis Zvel qarTulSi, 1954, gv. 183,
185.
2
-e imdenad damaxasiaTebelia wyvetilisa, rom mis meSveobiT aris nawarmoebi iseTi zmna,
rogoricaa guale (iare), romlis amosavali val fuZe val-s zmnas warmoadgens.
147
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
a. SaniZe, mwkrivTa moZRvrebisaTvis. II. erTi ucnobi mwkrivi qarTulSi: moxsenebaTa kre-
buli, 1, 1947, gv. 1-14.
2
arn. Ciqobava, ergat. konstruqciis problema, gv. 6 da Semd.
3
arn. Ciqobava, recenzia n. maris gramatikisa: mimomxilveli, gv. 317, SenS. 2.
4
gr. imnaiSvili, zogierTi drois warmoeba ingilourSi: iberiul-kavkasiuri enaTmecni-
ereba, VI, gv. 159-161; r. RambaSiZe, Ингилойское наречие грузинского языка, 1949, gv. 14-15.
5
a. SaniZe, qarT. gram. saf., gv. 447.
6
b. gabuuris teqstebi, dabeWdili `weliwdeulSi~.
7
T. uTurgaiZe, op. cit., gv. 10.
148
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
a. SaniZe, S2 da O3, gv. 157; oT. qajaia, dasax. Sr., gv. 16.
149
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
ilia abulaZe
Zveli qarTuli enis VIII—X ss-is Zeglebis Sesaxeb saubris dros Cveni miz-
nisaTvis mxedvelobaSi gvaqvs mxolod iseTebi, romlebic warmoSobasTan er-
Tad gadaweriTac umetesad aRniSnul periods ekuTvnis. aseTebi zogjer, sa-
bednierod, ramdenime calad mogvepoveba, magram ara iSviaTad unikaluradac
aris moRweuli.
Cven qvemoT or iseT Zegls SevexebiT, romlebic ZiriTadad X s-is nusxebiT
aris Semonaxuli. pirveli `marxvis sakiTxavebis~ wigns anu krebuls warmoadgens
da mwerlobis asketur dargs miekuTvneba, xolo meore amave dargis `TxrobaTa~
krebulia, e.w. `samoTxe~, romlis avtorad VI—VII s-is palestineli moRvawe ioane
mosxi iTvleba1. `marxvis sakiTxavebis~ avtorebi umetesad msoflio eklesiis
iseTi cnobili mamebi arian, rogoric, mag., ioane oqropiri, basili didi da ef-
rem asuri. maTi nawerebis gverdiT moTavsebulia agreTve nawarmoebebi egvipte-
li da palestineli moRvaweebisa, eklesia-monastrebis mamebisa (V—VI ss.), rogo-
ric mag., markozisa, sahakisa, abrahamisa, amonasi da martvirisa. ukanaskneli av-
tori, prof. k. kekeliZis nakvlevis Tanaxmad, 2 qarTveli unda iyos. dRemde am
krebulis ori uZvelesi nusxa iyo cnobili: sinuri 3 da aTonuri 4. amJamad amaT
emateba klarjulic, romelic daviT mamflis saxelTan aris dakavSirebuli. am
nusxis (S–1139) gadamweris xeliT Sesrulebuli minaweri erTgan (26-e gverdis
marcxena kideze, zemoT) gvamcnobs: `q~n daicevin mamfali d~T dRegrZelobiT
da simrTeliT, a~n~. maSasadame, es xelnaweri dawerilia daviTis gardacvalebis
(943 wlis 5 ) uwinares, misi mamflobis Jams, X sauk-is ocdaaTian wlebSi, Tu ufro
adre ara. daaxloebiT amave xanisaa sinuri nusxac, romelic sabas lavraSi yofi-
la gadawerili 925 wels6. es nusxa CvenTvis xelmiuwvdomelia. araa misawvdomi
agreTve aTonuri nusxac, romelic 977 wels aris gadawerili, oSks, ioane-Tor-
1
K.Krumbacher, Geschichte der byzantinishen Literatur, gv.187, 1935.
2
martviri qarTveli (VI-VII) da misi Sroma `sinanulisaT¢s da simdablisa~ k. kekeliZis re-
daqciiTa da gamokvleviT: literaturuli Ziebani, III, gv. 261-313, Tbilisi, 1946.
3
iv. javaxiSvili, sinis mTis qarTul xelnawerTa aRweriloba, gv. 74-83, Tb., 1947.
4
Catalogue des manuscripts georgiens de la bibliotheque de la laure d’Jwiron au mont Athos, par R.P.Blake.
Extrait de la Revue de I’Orient chretien, 3-e serie, t. VIII (XXVIII), №3 et 4, pp 41-51, 1932.
5
sumbat daviTis Zis qronika tao-klarjeTis bagrationTa Sesaxeb, gamocema III, e. Tayai-
Svilisa, Tb., 1949.
6
martviri qarTveli (VI-VII) da misi Sroma `sinanulisaT¢s da simdablisa~ k. kekeliZis
redaqciiTa da gamokvleviT: literaturuli Ziebani, III, gv. 265, Tbilisi, 1946.
150
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
nikis dakveTiT 1. amisi mxolod ori piri mogvepoveba: erTi XVIII saukunisa, do-
menti kaTalikozis (1704—1724) TaosnobiT gadawerili (A–56) 2, da meore Cveni sa-
ukunisa, ilia banZelis mier gadmowerili aTonsve (A–1142) zogierTi orTogra-
fiuli cvlilebiT. klarjulisa da oSkuris (gadmoRebuli pirebis) garda Cvens
xelT iyo kidev am krebulis erTi sxva nusxac H–1662 3, romelic ierusalimuria
warmoSobiT da gadawerilia 1040 w., e.i. aRebuli periodis uaxloes xans.
meore Zeglis, ioane mosxis `samoTxis~ qarTuli Targmani daculia ro-
gorc sinur nusxaSi, ise oSkurSic. Cvens gankargulebaSi mxolod oSkuri nus-
xaa, isic ilia banZelis mier Cvens droSi gadmoRebuli piris saxiT, romelic,
rogorc aRvniSneT, zogierTi orTografiuli cvlilebiT aris Sesrulebuli.
Cveni Zveli mwerlobis dasaxelebuli Zeglebi enobriv niSneulebaTa mi-
xedviT VIII—X ss-Sia warmoSobili, ara ugvianes X s-is pirveli meoTxedisa,
radgan am xanidan maT Semcvel xelnawerebsac ki mouRwevia Cvenamde. yvelaze
mkafiod es periodi gamoikveTeba ZeglTa leqsikuri Sedgenilobis mixedviT,
rasac Cven sxvagan vexebiT specialurad. aq amgzobis imas aRvniSnavT mxolod,
rom merve saukuneze adrindeli es Zeglebi ver iqneba, radgan maTSi SeiniSne-
ba xmareba iseTi leqsikuri wyebisa, romelic arabobis saistorio asparezze
gamosvlis Semdeg SeiZleboda warmoSobiliyo maxlobel aRmosavleTSi da,
maSasadame, asaxuliyo qarTul saliteraturo enaSic.
am sagulisxmo moments garda dasaxelebuli Zeglebi Cvens yuradRebas imiTac
ipyrobs, rom maTSi vxvdebiT iseT formebs, gansakuTrebiT qarTuli zmnis far-
glebSi, romlebic jer sxvagan an aravis SeuniSnavs, anda, Tu romelime maTgani Se-
uniSnavT sadme, mcired, rogorc SemTxveva iSviaTi xmarebisa Zvel qarTulSi.
1
ix. r. bleikis zemoT dasaxelebuli katalogi, gv. 50.
2
Ф. Жордания, описание рукописей церковного музея, I, gv. 46-48.
3
saqarTvelos saxelmwifo muzeumis qarTul xelnawerTa aRweriloba, t. IV. Sedgenili da
dasabeWdad damzadebuli elene metrevelis mier, Tbilisi, 1950, gv. 89.
151
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
A-Ti aRvniSnavT daviT mamfliseul nusxas: S–1139-s; B-Ti — oSkurs: A—1142-s da C-Ti —
ierusalimurs: H–1662-s.
152
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
153
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
b. gardamavali zmnebisa
1
a. SaniZe, sami mwkrivis Taviseburebani Zvels qarTulSi: saqarTvelos ssr mecnierebaTa
akademiis moambe, VI, gv. 845, 1945.
2
moviyvanT aq maT:
a) `movidian saflavsa da dautevian igi marto¡ da warvidian saxed T¢sad... da swrafiT
monagebsa mis[s]a ganiyofdian~ [C, 259 r].
b) `raJams meuflis seni igi £orcTa¡, ese yoveli gua£sobn da guls-vetyodiT
sikudilisaT¢s da sinanulisa, da viTarca ganmeSoris seni igi, yovelive daguaviwydes da
154
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
155
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
arn. Ciqobava, mesame piris subieqtis uZvelesi niSani qarTvelur enebSi: enimkis moambe,
V-VI, Tb., 1940.
2
iv. javaxiSvilis mier amokiTxuli xanmeti teqstidan (palimfsestidan): Tbilisis
universitetis moambe, II, gv. 377.
3
arn. Ciqobava, mesame piris subieqtis uZvelesi niSani... gv. 32, 39.
4
iqve, gv. 37.
5
iqve, gv. 40.
156
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
formebi ki aRaraa, aramed realuri faqtia Zvel qarTulSi. aseve realurad mi-
saCnev formad gamodis Cvenive teqstebis mowmobaTa mixedviT prof. arn. Ciqo-
bavas mier navaraudebi ixarebd-i-ed forma uwyvetlis xolmeobiTisaTvis1.
Cveni teqstebis monacemebiT -ed formanti xolmeobiT mwkrivTa mesame
pirisaTvis xmarebulia mravlobiTSi Zveli qarTulisaTvis aseT SemTxvevebSi
-an sufiqsis gverdiT. arsad mxoloobiTSi am formantis sapirispirod
Cveulebrivi -s sufiqsis paralelurad mosalodneli -n ar SeimCneva,
rogorc es awmyos xolmeobiTSia da xolmeobiTis sxva mwkrivebisaTvis -s-s
paralelurad aqvs navaraudebi prof. arn. Ciqobavas.
kiTxva ismis, damowmebuli SemTxvevebi Zveli movlenis gadmonaSTia Cveni
teqstebisaTvis, Tu igini axali movlenis Canasaxs warmoadgenen, vTqvaT, aw-
myos anu pirveli xolmeobiTis analogiiT wamowyebuls; anda dialeqturi
formis xmareba xom araa nebsiT Tu uneblieT Semotanili mTargmnelisa an ga-
damwerisagan? Cven Sesawynareblad pirveli varaudi ufro migvaCnia. axlis
Canasaxi rom iyos, ganviTareba unda moeca Semdgom xanaSi, rasac versad vxe-
davT; piriqiT, aseT formebze qarTul mwerlobas xeli aqvs aRebuli. agreTve
aseTi formantis dialeqturi xmarebac dasaxelebuli mwkrivebisaTvis arsad
SeiniSneba. Cans, is gadmonaSTia Zveli movlenisa, gansakuTrebiT xolmeobiTi
meorisaTvis, romelzedac SemTxvevaTa meti raodenoba modis. aqedan unda
iyos is gadasuli uwyvetlis xolmeobiTSi, romelic sazogadod gviandel
warmoqmnil mwkrivad iTvleba da arcTu xolmeobiTi meoris gareSe.
II
VIII-X ss-is dasaxelebuli Zeglebi gviCvenebs zmnis formaTa kidev erT
Taviseburebas: -d formantis alag-alag xmarebas statikuri zmnebis awmyosa da
TurmeobiTi pirvelis mesame subieqtur pirSi Cveulebrivi -s sufiqsis
nacvlad da agreTve -ed sufiqsis iSviaT xmarebas amave piris aRsaniSnavad
mravlobiTSi gardamaval zmnaTa TurmeobiTi pirvelisa, sadac Cveulebriv -an
sufiqsi ixmareba Zvelad. ganvixiloT es SemTxvevebi.
a. statikuri awmyo
hgied, gugonied, hmosied.
mowmobani teqstebidan:
1. hgied
a. `Targmaneba¡ amis askia¡sa¡ sa£orcielo¡sa¡ ese ars: tabla¡, romelsa
zeda hgied erTi xolo saWmeli~.
(`marxvaTa sakiTxavni~ B; aklia A-sa da C-s).
b. `da Tu vinme eSjin, ara sityua ugebn, da yovelsa sityuasa zeda da saq-
mesa ganmtkicebuli SeucTomelad h g i e d savse yovliTa saqmiTa keTiliTa~.
(`marxvaTa sakiTxavni~ A 342; gv.; B; C-Si ar ipoveba).
1
arn. Ciqobava, mesame piris subieqtis uZvelesi niSani... gv. 40.
157
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
158
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
2. miuRebied
`maSin ubrZanis misgan ganZarcuvad suli wmida¡, romeli miuRebied mas
dResa mas gamo£snisasa, romlisasa hgonebn mis Tana yofasa~.
(`marxvaTa sakiTxavni~ C 28 v; B; A-s aklia).
warmodgenili formebi rom gardamaval zmnaTa TurmeobiTi pirvelisaa,
amas mowmobs rogorc subieqt-obieqtis Sewyoba (romel uqmnied [sulsa], ro-
meli miuRebied mas), ise am wevrebis inversiulad warmodgena zmnis formebSi
([h]-uqmnie-d, mi-[h]-uRebie-d). TavsarTad aqac gramatikuli obieqtis piris
niSnebia warmodgenili (mesamisa — h), xolo bolosarTad gramatikuli subieq-
tis mesame piri d-Ti. ukanasknelis win fuZis savrcobia, igive rTuli sufiqsi
i-e, romelic statikuri zmnebis awmyoSic Segvxvda. maSasadame, aRniSnuli
zmnebi Semdegnairad analizdeba: (h)-u-qmn-i-e-d, mi-(h)-u-Reb-i-e-d.
erT sxva xelnawerSi (H-341, XI s-is nusxaSi) warmodgenil wamebis wignSi (`wa-
meba¡ S¢dTa efeselTa¡~), romelic leqsikuri niSnebiT VIII-X ss-Si unda iyos
Targmnili, TurmeobiTi I-is mesame subieqturi piris niSnad mxoloobiTSi `n~-s
vxvdebiT, msgavsad statikuri awmyos zogierTi formisa (`hgied~, `hmosien~):
2 a. ucnobien
`viyveniT Cuen viTarca yrma¡, romel ars mucelsa dedisasa da ara scnobn
pativsa gina upatiobasa, arca Sromasa, arca gansuenebasa, da cxoreba¡ ara
u c n o b i e n (u-cnob-i-e-n) cxovelTa Tana da mkudarTa~ (gv. 603).
moyvanil mowmobaTagan naTlad Cans, rom formanti d (romelsac iSvia-
Tad n enacvleba) subieqtis mesame piris niSania mxoloobiTSi. raRaa mrav-
lobiTSi? amis gamosarkvevad mxolod erTi magaliTi mogvepoveba. esaa:
3. Segiracxied
`da Sen, ¥ kaco, kadnierebiTa da apartavanebiTa arad S e g i r a c x i e d
glaxakni da ikadreb moZulebad da vnebad maTda da mterobad~.
(A, 76 gv.; C, 135 r; B)
Segiracxied] Segiracxien A. Segiracxian B.
wina magaliTebisagan (1, 2) gansxvavebiT aq gramatikuli subieqti mesame
pirisa Sewyobilia mravlobiTSi (glaxakni Segiracxied Sen). misi niSanic ami-
tom gansxvavebuli unda iyos im -d bolosarTisagan, rac mxoloobiTSi mdgo-
mi gramatikuli subieqtis mesame piris Sewyobisas iyo. Tu gavaanalizebT mo-
cemuli zmnis formas (Se-g-i-racx-i-e-d), vnaxavT, rom mravlobiTSic grama-
tikuli mesame subieqturi piri imave -d sufiqsiT aris warmodgenili, romli-
Tac mxoloobiTSi iyo. gamodis, TiTqos ziari formantia aq -d bolosarTi.
magram, prof. v. Tofurias marTebuli axsniT, aq namdvilad -d sufiqsi ki ar
aris mravlobiTSi, aramed -ed, romlis e xmovnis Sexvedram fuZis rTuli i-e
savrcobis boloxmovan e-sTan, marto erTi e warmogvidgina daboloebaSi.
mgonia, aq savrcobis e unda iyos dakarguli, rogorc amas adgili aqvs maSin,
roca Zveli qarTulisaTvis Cveulebrivi sufiqsiT vawarmoebT am mwkrivis me-
same piris formas mravlobiTSi, sadac savrcobis e elementi aRara Cans (Segi-
159
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
a. SaniZe, winasityvaoba gamocemisa: qarTuli oTxTavis ori Zveli redaqcia sami Satber-
duli xelnaweris mixedviT: Zveli qarTuli enis Zeglebi, 2, Tb., 1945, gv. 043.
2
arn. Ciqobava, mesame piris subieqtis uZvelesi niSani... gv. 39; a. SaniZe, qarTuli
oTxTavis ori Zveli redaqcia... gv. 92.
160
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
il. abulaZe, qarTuli weris nimuSebi, paleografiuli albomi, Tbilisi, 1949, tab. 30, me-
ore svetis me-4 striqoni.
2
saRmrTo samociqulo, Tb., 1899, gv. 286.
3
n. maris gamocema, TR. IX, 1909.
4
xelnawerSi, 341 (gv. 639), aq ipoveba `aRupyrien~.
5
xelnawerSi, H 341 (gv. 639), aq ipoveba: `upyrian~.
161
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
iakob curtaveli, martviloba¡ SuSanikisi, qarT. da somx. teqstebi gamosca, gamokvleva,
variantebi, leqsikoni da saZiebeli daurTo ilia abulaZem, Tb., 1938; prof. a. SaniZes `uf-
lied~ statikur zmnaTa siaSi aqvs moTavsebuli, ix. misi `qarTuli gramatikis safuZvlebi~,
nakveTi meore, Tb., 1943, gv. 307.
162
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
movlenis aseTi SefasebiT unda iyos gamowveuli prof. a. SaniZis mier misi
SeniSvnisaTvis gakeTebuli aseTi saTauric — `III xolmeobiTis Zveli saxe?~
rom aq namdvilad -n-Ti xolmeobiTi mwkrivis formaa gadmocemuli Tur-
meobiTi pirvelisaTvis, amas Cveni teqstis kidev erTi magaliTic mowmobs:
`rameTu kacman odesme Zilsa Sina ixilis xati, romeli ara sada uxilavn,
da SeZrwundis guli misi da ganZ¢ndis SiSi~.
(`marxvaTa sakiTxavni~ A, gv. 321; C, 256 r).
-av Temian zmnasTan xmarebuli es `n~ aSkarad miaTiTebs mis xolme-
obiTobaze, rogorc es konteqstiT Cans da TurmeobiTi pirvelis mwkrivis
warmoebis xasiaTiTac dasturdeba.
rogorc irkveva, TurmeobiTi pirvelisa da statikuri zmnebis awmyosT-
vis erTxans Cvens enaSi Zveli qarTulis uwinares arsebula mesame subieqtur
pirSi xolmeobiTis gamosaxatavad ZiriTadad iseTive niSani (`n~ mxoloobiT-
Si da `ed~ mravlobiTSi), rogorc Zvel qarTulSia daculi pirvel xolmeo-
biTSi. Canda isic, rom aseTive niSani Zvel qarTulSi mesame subieqturi piri-
saTvis arsebobs aqa-iq mravlobiT ricxvSi (ed) xolmeobiTis sxva mwkrivTaT-
vis: xolmeobiT meoresa da uwyvetlis xolmeobiTSi. es niSnebi Zvel qarTul-
Si rom gadmonaSTis saxiT SeiniSneba, imas mowmobs, rom enaSi isini moSlilan,
ise rom erT SemTxvevaSi (statikuri zmnebis awmyosa da TurmeobiTi pirveli-
saTvis) mniSvneloba ukvalod gahqrobia, xolo meoreSi (xolmeobiT meoresa
da uwyvetlis xolmeobiTSi), Tumca rogorc mwkrivi ar moSlila, magram niS-
nad sxva gamomxatveli moupovebia: `an~ nacvlad `ed~-isa (mravlobiTSi;
mxoloobiTze veras vambobT, radgan paraleluri formebi ar Segvxvedria).
SeiZleba vifiqroT, rom wyaro am nairsaxeobisa, romelic dasaxelebul
mwkrivebSi gadmonaSTis saxiT mesame subieqturi piris niSnis xmarebaSi
SeiniSneba, iyos xalxuri metyveleba, sxvadasxva dialeqtis monacemi.
163
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
giorgi rogava
-n ed
wer-n wer-ed
movedi-n movid-ed
axal qarTulSi, rogorc cnobilia, dairRva Zveli qarTulisaTvis dama-
xasiaTebeli Sesabamisoba mesame subieqturi piris mxoloobiTisa da mravlo-
biTis sufiqsTa Soris, saxeldobr:
1. namyo ZiriTadSi -a || -o sufiqss mravlobiTSi -es sufiqsTan erTad (mokl-a:
mokl-es) Seesabameba -en sufiqsic (gardauval zmnebSi) — daimal-a: daimal(n)-en...
2. namyo usrulSi Zveli qarTulis mimarTeba — a: -es (werd-a: werd-es)
Seicvala mimarTebiT — -a: -en (werd-a: werd(n)-en).
164
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
-s -an || -n
Warun-s `wers~ Warun-an `weren~
War-a-s- `weros~ War-a-n (←*War-a-an) weron~...
-n n-an
Ruru-n `kvdeba~ Ruru-n-an `kvdebian~
xe-n `zis~ xe-n-an `sxedan~
irdu-n `izrdeba~ irdu-n-an `izrdebian~
-n sufiqsi mesame piris mravlobiT ricxvSi zanurSi moudis mxolod
gardauval zmnebs da es afiqsi gadahyveba mravlobiTis formebSic: Ruru-n:
Ruru-n-an 2.
qarTulsa da zanurs mesame subieqturi pirisa da ricxvis afiqsebidan
erTiani warmoSobisa aqvT mxoloobiTi ricxvisa — qarT. -a: zan. -u (←o), qarT.
-n: zan. n; mravlobiTi ricxvisa — qarT. -en: zan. -an.
zanurSi mesame subieqturi piris -s sufiqsi, rogorc n. mari 3 varaudobs, qar-
Tulidan Cans SeTvisebuli. Tu marTla, rogorc ivaraudeba, -s sufiqsi genetu-
rad daukavSirdeba -is CvenebiT nacvalsaxels, maSin zanurSi mosalodneli iyo -s
sisina spirantis kanonzomieri Sesatyvisi -S SiSina spiranti, ramdenadac is nac-
valsaxelis zanuri Sesatyvisia iS, qarT. ase — ((as-re): megr. a-S-i || T-aSi `ase~4.
1
n. mari, Грамматика древнегрузинского литературного языка, gv. 121; a. SaniZe, qarTuli grama-
tikis safuZvlebi, gv. 180.
2
n. mari, Грамматика чанского (лазского) языка, gv. 45.; arn. Ciqobava, Wanuris gramatikuli ana-
lizi, gv. 97.
3
n. mari, dasax. naSr., gv. 45.
4
v. Tofuria, fonetikuri dakvirvebani qarTvelur enebSi, I, mimomxilveli, gv. 203.
165
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
b. foCxua, mravlobiTobis nariani mawarmoeblebi Zvel qarTulSi, qarTvelur enaTa
struqturis sakiTxebi, II, gv. 60.
2
iqve, gv. 61.
3
iqve, gv. 62.
4
qarTulis dasavlur kilokavebSi tir-i-en, Wr-i-en da sxv... samarTlianad miCneulia
inovaciad, e.i. aq mesameul movlenasTan unda gvqondes saqme.
5
a. SaniZe, vaJas leqsikoni, vaJa-fSavela, III, 1930; misive, qarTuli gramatikis safuZvle-
bi, gv., 28; S. ZiZiguri, xmovanTa kompleqsis fonetikur procesTa saerTo safuZveli qar-
Tul kiloebsa da zanurSi, ike, t. I, gv. 26.
166
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
-n -ed
wer-n wer-ed
amis mixedviT, qarTulSi mravlobiTi ricxvis mesame subieqturi piris sami
sufiqsi ivaraudeba — -es, -en, -ed, romlebic erTi da imave -e xmovniT iwyeba.
sakiTxad rCeba, ra mimarTebaSia am sufiqsebis TanxmovniTi elementebi mesame
piris mxoloobiTi ricxvis niSnebTan, romlebsac isini bgerobriv emTxvevian.
1
arn. Ciqobava, saxelis fuZis uZvelesi agebuleba qarTvelur enebSi, gv. 222; misive, erga-
tiuli konstruqciis problema iberiul-kavkasiur enebSi, I, gv. 105.
167
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
elene nikolaiSvili
Zvel qarTulSi zmnis III subieqturi piri mravlobiT ricxvSi namyo us-
rulsa da srulSi -es sufiqsiT aRiniSneboda (igive sufiqsi gvqonda II Turme-
obiTSic, sadac inversiis gamo igi obieqts gamoxatavda). Tanamedrove sali-
teraturo qarTulSi -es daboloeba SerCaT mxolod gardamaval zmnebs namyo
srulSi: gaakeT-es, dawer-es, Wam-es, iTamaS-es da a.S. danarCen SemTxvevebSi ki
misi adgili -nen sufiqsma daiWira. ase mouvidaT, saxeldobr, namyo srulSi
gardauval zmnebs, namyo usrulSi ki yvela zmnas, — gardamavalsac da garda-
uvalsac (namyo usruls misdevs agreTve xolmeobiTi, romelic mxolod
zmniswiniT gansxvavdeba misgan da gvian gamoiyo calke erTeulad).
amrigad, dRes gvaqvs: isini iyv-n-en, daemsgavs-n-en, gaTb-n-en, Tbebod-n-
en, akeTebd-n-en, werd-n-en, Wamd-n-en da a.S. Zvel qarTulSi ki iyo: igini iyvn-
es, daemsgavsn-es, gantf-es, tfebod-es, werd-es, Wamd-es, da a.S.
cvlileba Zvelidan axali qarTulisaken gardamaval safexurze moxda.
magram, saxeldobr, rodis daiwyo aRniSnuli procesi da sabolood rodis
dasrulda igi, es sakiTxi dRemde Seuswavlelia: `nen daboloebis gavrcele-
bis detalebi (qronologiuri sakiTxebi da sxv.) gamosarkvevia~1.
winamdebare gamokvlevis mizania swored -es sufiqsis (n)en-iT Secvlis
qronologiuri sazRvrebis dadgena.
cxadia, enobriv cvlilebaTa qronologiis kvleva unda daemyaros pir-
vel rigSi iseT teqstebs, romlebic dednis saxiT aris Cvenamde moRweuli, an
im nusxebs, romlebic teqstis Seqmnis maxlobel xanebSia gadawerili. maTi
meSveobiT SesaZlebelia ramdenadme davazustoT dro ama Tu im enobrivi mov-
lenis warmoSobisa da SevamowmoT, ramdenadaa daculi adrindeli enobrivi
formebi Semdgom.
samwuxarod, Zveli qarTuli mwerlobis klasikuri xanis iseTi umniSvne-
lovanesi Zeglebi, rogoricaa: `amirandarejaniani~, `visramiani~, `Tamariani~,
TviT `vefxistyaosani~ da sxvani, Cvenamde Semonaxulia mxolod gviandeli
xelnawerebiT, romlebic ramdenime saukuniTaa daSorebuli maTi Seqmnis epo-
qas. kritikuli analizis gareSe SeuZlebelia, rom am ZeglebSi warmodgenili
yvela forma XII—XIII saukuneTa enobrivi viTarebis amsaxvelad miviCnioT. meo-
re mxriv, Cven SedarebiT mcire raodenobiT mogvepoveba XIII—XVI saukuneebSi
1
a. SaniZe, qarTuli enis gramatikis safuZvlebi I, morfologia, 1973, gv. 458.
168
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
ufro adrindeli Zeglebidan -nen sufiqsis xmarebis oriode SemTxveva SeniSnulia `ami-
randarejanianSi~ (wavidnen, 162,sq.5; iyvnen 355,1 — ix. l. aTaneliSvili, mose xonelis `ami-
randarejaniani~, gamokvleva erTvis Zeglis gamocemas — 1967, gv. 064—065). magram Txzule-
bis xelnawerebi XVII saukuneze adrindeli ar mogvepoveba da masSi zemoxsenebulTa msgavsi
formebi gadamwerTa kalmis nayofad unda miviCnioT. aseve eWviT unda SevxedoT msgavs
formebs klasikuri xanis TxzulebaTa gviandel xelnawerebSi. ra Tqma unda, axali da uCve-
ulo forma, romelic saliteraturo enis tradiciiT ar aris ganmtkicebuli, avtorsac
iseve SeiZleba gaeparos, rogorc gadamwers, magram misi avtoriseuloba mxolod maSin iq-
neba ueWveli, Tu msgavsi formebi avtoris epoqaSi sadme sxva xelnawerebiTacaa dadastu-
rebuli.
2
`qarTlis cxovreba~, ana dedofliseuli nusxa, dasabeWdad moamzada filologiis gan-
yofilebam simon yauxCiSvilis redaqciiT, Tb., 1942. xelnaweri daculia saq. ssr. mecnier-
ebaTa akademiis k. kekeliZis saxelobis xelnawerTa institutSi, Q fondi 795.
3
xelnaweri Q 795, gv. 229. ix. sim. yauxSivilis redaqciiT gamocemuli `qarTlis cxovre-
ba~, 1942. gv. 140,8. sxva xelnawerebSi ikiTxeba: iyvnes (ix. `qarTlis cxovreba~ I, teqsti dad-
genili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis mier, Tb., 1955, gv. 205,3).
4
xelnaweri Q 795, gv.306. ix. sim. yauxCiSvilis redaqciiT gamocemuli `qarTlis cxovre-
ba~, 1942, gv.181,23. sxva xelnawerebSi mowevnul iyvnes (ix. `qarTlis cxovreba~ I, s. yauxCi-
Svilis redaqciiT, 1955, gv. 290,5).
169
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
xelnaweri Q 795, gv. 419. ix s. yauxCiSvilis redaqciiT gamocemuli `qarTlis cxovreba~
Tb., 1942, gv. 242,6.
2
abul-yasim firdousi, Sah-name, qarTuli versiebi, t. II, iust. abulaZis, al. baramiZis, p.
ingoroyvas, k. kekeliZis da a. SaniZis redaqciiT, komentarebiT da leqsikoniT, Tb., 1934,
winasityvaoba, gv.111.
3
ix. xelnawerTa institutSi daculi istoriuli dokumentebis katalogi Hd fondi, 1797,
33,1. Seadgines T. enuqiZem, r. patariZem, n. SoSiaSvilma da m. jandierma, T. enuqiZisa da n.
SoSiaSvilis redaqciiT, Tb., 1964.
170
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
S. oniani, vahanis qvabebis poezia, Jurn. `droSa~, 1957, 6.
2
mcire qronikebi (kinklosebis istoriuli minawerebi), teqstebi gamosca, Sesavali
werili da komentarebi daurTo jumber odiSelma, Tb., 1968.
3
xelnaweri daculia saqarTvelos ssr mecn. akademiis xelnawerTa institutSi, Q-26. igi
XIV-XV saukunisadaa miCneuli.
4
xelnaweri daculia xelnawerTa institutSi, Q-877, gamosca m. saakaSvilma, 1950 wels. wi-
nasityvaoba ekuTvnis k. grigolias, romelic paleografiuli niSnebis mixedviT XV saukun-
is II naxevriT aTariRebs am xelnawers.
5
xelnaweri daculia xelnawerTa institutSi, S-1274, igi dawvrilebiT aRwerili aqvs e.
TayaiSvils da miaCnia XV-XVI saukunisad; gadmoTargmnilia ufro adre, XIII saukuneSio
(Описание рукописей, 1, gv. 640-686). teqsti gamoc. aqvs l. kotetiSvils: `wigni saaqimo¡,~ 1936.
6
Cven vimowmebT dokumentebs, romlebic gamosca prof. i. doliZem: qarTuli samarTlis
Zeglebi, teqstebi gamosca, SeniSvnebi da saZieblebi daurTo prof. i. doliZem, t. II, Tb.,
1965; t. III, 1970; t. IV, 1972 (I, V da VI tomebSi XVI saukunis samarTlis Zeglebi ar Sedis). amJa-
mad gadacemulia dasabeWdad xelnawerTa institutSi daculi dokumentebi, T. enuqiZisa da
n. SoSiaSvilis redaqciiT. CvenTvis cnobilia, rom zogi dokumenti aq gansxvavebuladaa da-
TariRebuli, aris teqstologiuri gansxvavebanic.
171
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
dokumentebi Tbilisis istoriisaTvis (XVI-XIX ss.). wigni I, Seadgines niko berZeniSvilma
da mamisa berZniSvilma, Tb., 1962.
2
daculia xelnawerTa institutSi, Q-207, gv. 19; ix.: `qarTlis cxovreba~ gamocemuli s.
yauxCiSvilis redaqtorobiT, 1942, gv. 3,14.
3
g. jakobia, ioseb-zilixanianis qarTuli versiebi, kritikuli teqsti leqsikonisa da sa-
Zieblebis darTviT, tf, 1927.
172
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
a. gvaxaria, `ioseb-zilixanianis~ qarTuli versiebis sparsuli wyaroebi, I, anonimuri
versia, Tb., 1958, gv.104-113.
2
iqve, gv. 143-144.
173
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
den~ (min. 97r,4), miniaturis teqstSi es sityva waSlilia, magram -den daboloe-
ba naTlad Cans. asevea es sityva S-1283 xelnawerSi (67r,1). iqvea: `dgeboden~
(97r,5). igi ar ikiTxeba miniaturis dazianebul furcelze, magram `mousxdebo-
den~ sityvasTan riTmaSi mosalodnelia -den. S-1283 xelnawerSi Sesabamis ad-
gilzec `dgeboden~ formaa (67r,2). `moymesa uRimRimebden da... `es forma kar-
gad ikiTxeba (min. 97r, 6; S-1283,67r,3). `qveS-qveS ecineboden~ (min. 97r,6; S-
1283,67r,3). ar Cans, magram riTmis gamo -den daboloeba unda iyos da xelnawer-
Sic asea; asevea `eniSneboden~ formac (iqve, 97r,7; S-1283, 67r,4).
gvxvdeba iseTi formebic, romlebic miniaturebian formebSi, gansxva-
vebiT S-1283 xelnawerisagan, Zveleburadaa naxmari. magaliTad: `[dila]s
Sesxdes dakazmulni~ (min. 24r,4) – Sesxden (S-1283,22v,10); `...gamou£des, isari
hkres erTsa Txasa~ (min. 31r, 2) — gamou£den (S-1283, 32r,11); `... ukubrundes da
wavides~ (min. 31r, 1) — waviden ukubrunden (S-1283, 32r,10).
yovelive zemoTqmulTan dakavSirebiT gvinda SevniSnoT, rom Tu anoni-
mur versias mkvlevari XVI saukunis Sua wlebiT aTariRebs, fragmentebi (mini-
aturebiani nusxa) XV-XVI saukuneTa mijnaze unda vivaraudoT, radgan, amave
mkvlevris azriT, am nusxas `xmarebis xangrZlivi gza unda gaevlo, rom mwyob-
ridan ase gamosuliyo~, da misi xelic `ufro adrindelia, ufro msxvili da
kuTxovani, ufro arqaulia enobrivi monacemebi~.
sayuradReboa, rom `ioseb-zilixanianis~ Teimuraziseul TargmanSi,
romelic erTi saukuniT gviandelia ucnobi poetis versiasTan SedarebiT,
-en (nen) sufiqsi gacilebiT iSviaTad gvxvdeba. saxeldobr, namyo usrulSi
gvaqvs -en sufiqsiani Semdegi formebi: `yovls kacsa unda sasyidlad,
SuRlobden bevraTasebi~ (22v,3); `gulsa etyoden yovelni, radgan daebiT,
srul ebiT~ (51 r,1); `naxvis fasad daufenden feindazad maTsav sulsa~ (28r, 5);
`aiSala nadimoba, vera sWamden, verca smides~ (32v,2); `qals uZaxden baziyasa,
mas saxelad igi sZesa~ (32r,3); `mas uWvretden gakvirvebiT~(16v,3); `srul
icnobden mas mnaTobsa, mijnuroba sWirda senad~ (31v,5); sTxriden (53r,3);
icoden (28v,5); gmirobden (14v,2); Zvirobden, upirobden, monadirobden
(14v,2); arCevden (13r,5); rboden (11v,5), gZraxviden (31r,2)1.
sul ramdenime SemTxvevaa -en sufiqsis xmarebisa namyo srulSi: `brZana,
daxvden srul qalaqni. yvelam ZRveni miitana~ (33r,3); `gahkvirden, zedan
Semokrfen moqalaqeni krebuli~ (21r,2)2. `vazirni dasxden, arCevdes, hqondes
1
magaliTebi damowmebulia `ioseb-zilixanianis~ Teimuraziseuli Targmanis yvelaze ad-
rindeli variantidan, S-403 (xelnawerTa instituti). ix. g. jakobia, dasax. wigni, gv. 06-011.
am ukanasknel magaliTSi S-1511 da S-2694 xelnawerebi iZleva Zvel formas: g Z r a x v i d e s.
2
iqve gvxvdeba meore `gahkvirden~, romelsac variantuli wakiTxvebi moepoveba sxva xel-
nawerebSi: `ganhkvirdnen~ (S-3189), gahkvirdes (H-59, S-3693) gankvirdes (S-1546), ganhkvirdes
(S-1511), gakvirdes (S-2694).
174
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
es forma mxolod S-403 xelnawerSia, S-3693 da S-1511-Si aris `davardes~, sxvebSi — `da-
deldes~.
2
meore SemTxvevaSi (20v,3) sxva xelnawerebSi zmna mxolobiTi ricxvis formiTaa warmod-
genili.
3
xelnawerebSi es striqoni sxvadasxvagvaradaa mocemuli, oRond `iyvnen~ zmna yvelgan am
formiT gvxvdeba am strofis Sesabamis adgilas, garda S-1511 da S-2694 xelnawerebisa, iqaa:
iyvnes.
175
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
zRaprebis Sesaxeb pirveli cnobebi ekuTvnis cnobil avstriel qarTvelologs hugo
Suxardts: (H. Schuchardt, Georgische Handschriften in Toronto del Greco, Beilage zur Allgemeinen Zeitung,
Ausburg-München, 1896. am zRaprebis xelnaweri inaxeba neapolis centralur nacionalur
biblioTekaSi. misi mikrofiri da fotopirebi daculia saqarTvelos mecn. akademiis
centralur biblioTekaSi. muSaobis dros Cven gamoviyeneT dednis fotopiri: `n~—1.
zRaprebi gamocemuli aqvT e. virsalaZes: masalebi qarTuli folkloris istoriisaTvis,
`lit. Ziebani~, t. IV, Tb., 1948 da mix. Ciqovans: XVII saukuneSi Cawerili qarTuli zRaprebi,
`mravalTavi~, saqarTvelos istoriis, arqeologiis, eTnografiisa da folkloris samec-
niero sazogadoebis krebuli, I, Tb., 1964. samecniero literaturaSi l. kotaSvili
gamoiTqva mosazreba, rom es zRaprebi naTargmnia da ara qarTuli folkloris nimuSebi (,
bernardoseuli koleqciis (XVIIs.) zRaprebi, `macne~, enisa da literaturis seria, 2, 1975.
CvenTvis mniSvneloba aqvs imas, rom zRaprebi aramwignobruli, Tavisufali eniTaa
dawerili da cocxali metyvelebis Zlieri gavlena emCneva rogorc leqsikis, ise gramati-
kuli formebis mxriv. damaxasiaTebelia fonetikuri dawerilobis principi
(gverc=gverds, erTaT, kargaT da misT.).
176
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
`rusudaniani~, ilia abulaZisa da ivane gigineiSvilis redaqciiT, Tb., 1957. erTvis iv.
gigineiSvilis gamokvleva: `rusudaniani~, ix. gv. X-XII.
177
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
`rusudaniani~, ilia abulaZisa da ivane gigineiSvilis redaqciiT, Tb., 1957. erTvis iv.
gigineiSvilis gamokvleva: `rusudaniani~, ix. gv. gv. XVII.
178
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
Sdr. `rusudaniani~, gv. XXVI.
2
Sdr. xevsuruli da TuSuri, sadac dRemde gardamaval zmnebTan da gardauvalebTanac
erTaderTia -es sufiqsi: a. SaniZe, qarTuli kiloebi mTaSi, Txzulebani, I, Tb., 1960, gv.101.
179
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
al. baramiZe, qilila da damana (winasityvaoba); sulxan-saba orbeliani, Txzulebani, II,
Tb., 1962, gv. 12-13; a. WinWarauli, xevsurulis Taviseburebani, Tb., 1960, gv. 101.
180
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
`Timsariani~ Targmnilia sparsulidan mefe Teimuraz II-is (1700-1762) mier, gadauweria
igi cnobil gadamwers nik. CaCikaSvils 1774-1779 wlebSi (М. Джанашвили, Описание рукописей
церковн. музея..., кн. III, 1908 gv. 85-90; qarTul xelnawerTa aRweriloba, A-fondi, I, II, III...).
`Timsariani~ gamosca, teqsti daadgina, Sesavali da leqsikoni daurTo Tengiz goreli-
Svilma, Tb., 1965. Cven xelT gvqonda mikrofiri.
181
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
xelnaweri aRwerili aqvs e. TayaiSvils (Описание, I, gv. 390-391) da safuZvlad udevs
`Timsarianis~ miseul gamocemas, (1903).
2
Tanamedrove qarTuli saliteraturi enis normebi, I, 1970, Tb., gv. 185-190.
182
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
giorgi gogolaSvili
183
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
(saxelebSi gvaqvs gamonaklisi: naTesaobiTi da moqmedebiTi brunvis niSniseuli i ikar-
geba fuZeukvecel saxelebTan. sakiTxis specialuri Seswavlis Sedegad dadginda, rom es
aris erTaderTi SemTxveva fuZiseul (resp. sufiqsiseul) da sufiqsiseul xmovanTa Se-
xvedrisas warmoqmnil kompleqsebSi meore wevris Cavardnisa. gamonaklisi SemTxveviTi ar
unda iyos (arc raime kanonzomierebis gamovlena) — -is, -iT sufiqsebi rTuli Sedgenilobi-
saa, i araa organuli nawili s da T Tanxmovnebisa. vfiqrobT, amas gadamwyveti mniSvneloba
eniWeba momxdar procesebSi.)
184
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
da is iyo mizezi -en → an procesisa [4], imaves ver vityviT dgan-an, wvan-an,
yvan-an... tipis formebze, sadac i sufiqsis arseboba arc dadasturebulia da
arc Teoriulad savaraudo. saeWvoa agreTve analogiis procesis daSvebac.
yuradRebas ipyrobs agreTve is faqtic, rom ie kompleqsi ar Cans arabu-
nebrivi qarTulisaTvis. Zvel qarTulSi sakmaod gavrcelebulia ie daboloeba
statikuri zmnebis awmyosa da gardamavali zmnebis pirvel TurmeobiTSi:
upyries, hgies... dauweries, gaukeTebies... ie kompleqsis ia-Ti Secvla axal
qarTulSi (upyria, dauweria... ) ar Cans fonetikuri procesis Sedegi, aramed
aRniSnul formaTa warmoebis tipis SecvlasTan unda iyos dakavSirebuli.
ie kompleqsis bunebriobas unda uWerdes mxars isic, rom -an sufiqsis
adgils rig dialeqtSi iWers -en sufiqsi da warmoiqmneba swored is kompleqsi,
romlis gamartivebis Sedegad miRebuladac ivaraudeba -an sufiqsi: modi-en,
ari-en, tiri-en, yviri-en...
amgvarad, iseve rogorc wina SemTxvevaSi, vfiqrobT, rom -an sufiqsi ar
aris -en-is fonetikuri varianti, warmoqmnili misi zmnur afiqsad
Camoyalibebis Semdeg.
yovelive es ki gamoricxavs -en sufiqsis pirveladobas; igi araa amosava-
li -an da -n sufiqsebisaTvis zmnur formebSi.
-en sufiqsis pirveladobis erT-erT sabuTad miiCneva zanurSi dadastu-
rebuli -an sufiqsi, romelic iTvleba qarTulis kanonzomier Sesatyvisad.
amgvari ram dasaSvebia, magram gasaTvaliswinebelia is faqti, rom -an varianti
gvaqvs qarTulSic, romelic, Cveni azriT, ar warmoadgens -en-is fonetikur
variants da, Tu subieqturi mesame piris mravlobiTobis -es sufiqsi zanurSi
qarTulidan Sesulad ivaraudeba [2], zanurSi gvaqvs -n sufiqsic, romelic
qarTulis identuria (Sesatyvisobaze saubari am SemTxvevaSi Znelia), ratom ar
SeiZleba zanuri -an igive qarTuli -an sufiqsi iyos da ara -en-is Sesatyvisi?
warmodgenili msjelobidan gamomdinare, vvaraudobT, rom -n, -en, -an su-
fiqsebs Soris arsebuli fonetikuri sxvaoba ar unda iyos momxdari zmnur
formebSi. Tu maT Soris genetikuri kavSiri arsebobs1, formobrivi diferen-
ciacia am elementTa zmnur afiqsebad Camoyalibebamdea momxdari. variantTa
ganawileba zmnur formebSi warmoqmnil bgeraTkompleqsTa bunebriobis mi-
xedviT unda iyos momxdari.
1
vambobT `Tu~-s, imitom rom funqciuri da masalobrivi msgavseba ar unda iyos sakmarisi
afiqsTa genetikuri kavSiris dasamtkiceblad.
185
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
literatura:
186
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
avTandil arabuli
1
arn. Ciqobava, mesame piris subieqtis uZvelesi niSani qarTvelur enebSi: enimkis moambe, V—VI,
1940, gv.36; v. Tofuria, enis ganviTarebis Sinagan kanonTa erTi nimuSi qarTulSi: ike, V, 1953;
i. abulaZe, qarTuli zmnis iSviaTi formebi VIII-X s-is Zeglebis mixedviT: Tsu Sromebi, t. 53, 1954;
iv. qavTaraZe, zmnis ZiriTadi kategoriebis istoriisaTvis Zvel qarTulSi, 1954, gv. 14, 187;
d. gewaZe, mesame piris subieqtis niSani -d Zvel qarTulSi: quTaisis ped. inst. Sr., t.XI, quTaisi,
1952—53; z. sarjvelaZe, d/ed da n niSnebiani mesame subieqturi piris iSviaTi formebi Zvel
qarTulSi: macne, 2, 1973.
2
i. abulaZe, dasax. naSromi, gv. 140—145, z. sarjvelaZe, dasax. naSromi.
187
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
ribi, sada ara ganmibnevien (tbeT. maTe, 25,26) (opiz. ganmibnevied); ... daRaTu
vis dauklien sakiTxavi... (novel. II, 63, 19); Tu WeSmaritad uswavien fsalmu-
nisa kanoni... (kim. II, 159,31); ... r~lsa uwyien wuerTa gamoslva¡ (kim. I, 312,29);
da £eliTa moekidis sabelsa, romeli STamoubamn qartocsa senakisasa... (mam.
cx. 157,34); ... romelsa aRuTquamn, ra¡Ta ara codos... (mam. cx.304,7); ...aRiRis
wyali igi, romel saSuval saxlsa mas daudgamn... (nikol. 84,28); r~i igi uTqu-
amn, aRi£oca... (kim. I, 135, 21); aRmoiRos, romeli-igi STaunTqamn... (equs.
131,16); ... ixilis xati, romeli ara odes uxilavn (mam.swavl. 221,8), g¢xilavn
(kaci) (g. mTawm. 158,27. G); ... da friadiTa ofliTa da SromiTa utvirTavn igi
(lim. 9,8; igive: g. mTawm. 132, 17); ... da nu didad mogiTualavn warsavali ese
(ant. 69, 7. f u: mogiTualavs); ... da mciredi igi aRnadginebiTurT daumar-
xavn (balavar. 40,15. f); moukrZalavn Tavi T¢si (novel. II, 111,12; C: moukrZa-
lavs); Seudresien furceli (novel. II, 87, 25).
Sdr. statikuri awmyo:
... da, sadaca-igi hnTien, y~d mun arn (sin. 122,7); hmosien (samoseli) (sin.
9,15; igive: kim. II, 98,12); ... xolo juari nu ese ggonien... (sin. 247,19); ... da hgo-
nien sircxvileuli... (ant. 43, 8; igive: fiziol. 16,12); mCuari upyrien (novel.
II,16,7); da maniaki oqro¡sa¡ yelsa acun (novel. II,14,14); da STasadebeli igi mas
hkidavn (tbeT. iov. 12,6; igive: mam. swavl. 294,3); mkidavn (novel. II, 39,4).
-en (S3 mr.): aw Segiracxien igini RmerTad (kim. I,190,22); yovelTa gang¢we-
sebian ese kanonni (mc. sjul. 84, 16); C: gang¢wesebien; Seupyrien (igini) (mam.
swavl. 138, 20; ZiriTadi: Seupyrian).
Sdr. statikuri awmyo: upyrien saydarni (sin. 169,29).
-d (S3 mx.): ... da ganaSorebn Cemgan, romeli-igi micnobied... (balavar.
6,23.f); ucnobied sargebeli (ant.51,19); ... romeli uqmnied wina¡swar (mam.
swavl. 140,30; igive: balavar. 67,31 f); diakonTa samoseli igi ze aRupyried
(warty. ierus. iÀ,8; igive: warty. ierus. iÀ,3); ... suli wmida¡ romeli miuRebi-
ed mas dResa mas gamo£snisasa (mam. swavl. 20,26); codviTa gansZarc¢s, romeli
Seumosied... (balavr. 7,27); ...da aRumtkmied piri (apokr. 41,18,f) ganutevebi-
ed (sanTeli) (lim. 64,2); ...kiliki erTi mcirÀ que warugdebied (SuSanik.
25,11,HK: warugebied; G: warugdebed)... romeli mas ara Seuswavlied (balavar.
67,28 f); da Seikribi, sada ara gangibnevied (tbeT. maTe, 25,24); Tavi Seuyofi-
ed (mam. swavl. 265, 15, b).
statikuri awmyo: upyried wesi (balavar. 47, 35. f); hgonied (sin.269,18);
piri zÀ umtkmied (fiziol. 36,8); ...xolo sxuasa nu vis uflied Cuen Tana Se-
moslvad (SuSanik. 16,22); ... aramed hmosied mas selisa samoseli (sin. 55,12); ...
viTarca sanTeli hnTied (TualT. 30,25). Sesasxmelni (efrem. (g.). 55,8);
uqmnied (saqmeni) (mam. swavl. 139, 27.BC); warutacebied mamani (mam. swavl.
187,6. B); miuvlinebied igini (TualT. 42,16).
saanalizo formaTa Sepirispireba rig sakiTxebs aCens:
188
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
arn. Ciqobava, dasax. naSr., gv.36; v. Tofuria, dasax. naSr.; iv. qavTaraZe, dasax. naSr.,
gv.187; d. gewaZe, dasax. naSr.: i. imnaiSvili, qarTuli enis istoriuli qrestomaTia, t. I. naw.
II, Tb., 1971, gv. 159-160.
2
i. abulaZe, dasax. naSr., gv.145-146; l. kiknaZe, Sereuli xolmeobiTis mwkrivi Zvel qar-
TulSi: orioni, Tb., 1967, gv. 192; z. sarjvelaZe, dasax. naSr., gv.148.
189
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
a. SaniZe, Zveli qarTuli enis gramatika, Tb., 1976, gv. 69;. imnaiSvili, dasax. naSr., gv. 210
da sxva.
2
arn. Ciqobava, martivi winadadebis problema qarTulSi, I, qvemdebare-damatebis sakiTxi
Zvels qarTulSi, meore gamocema, Tb., 1968, gv.136,163; misive, mesame piris subieqtis
uZvelesi niSani... ; misive, ergatiuli konstruqciis problema iberiul-kavkasiur enebSi, I,
1948, gv.77-80; v. Tofuria, dasax. naSr.; misive, n da s fenebisaTvis qarTvelur enebSi: mecn.
akad. moambe, t. II, 1,2; g. rogava, mravlobiTi ricxvis mesame subieqturi piris -an su-
fiqsisaTvis qarTulSi: ike, Tb., 1968.
3
a. SaniZe, subieqturi prefiqsi meore pirisa da obieqturi prefiqsi mesame pirisa qarTul
zmnebSi: Txzulebani, t. I, 1957, gv.7 da Semdeg yvela naSromSi; i. abulaZe, dasax. naSr., gv.133;
l. kiknaZe, uwyvetlis xolmeobiTis mwkrivi Zvel qarTulSi: Tsu Zveli qarTuli enis kaTedris
Sromebi, 7, 1961, gv.231 da sxva; misive, Sereuli xolmeobiTi... gv.192; z. sarjvelaZe, dasax. naSr.:
misive, qarTuli saliteraturo enis istoriis sakiTxebi, 1975, gv. 149—157.
4
i. imnaiSvili, dasax. naSr., gv.159-160; misive, xelnawerebi da maTi ena; qarTuli enis is-
toriuli qrestomaTia, II, 1963, gv.204.
190
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
z. sarjvelaZe, qarTuli saliteraturo enis istoriis sakiTxebi, gv.150, SeniSvna.
2
g. maWavariani, aspeqtis kategoria qarTvelur enebSi: qarTvelur enaTa struqturis
sakiTxebi, IV, 1974.
3
arn. Ciqobava, permansivis (`xolmeobiTis~) istoriuli adgilisaTvis qarTuli zmnis
uRvlilebis sistemaSi: mecn. akad. moambe, t. IV, 1, 1943; misive, ergatiuli konstruqciis
problema, §3; iv. qavTaraZe, xolmeobiTis kategoriis istoriidan qarTulSi: qarTvelur
enaTa struqturis sakiTxebi, II, 1961, gv.5-6; f. erTeliSvili, ratom iyenebs II brZanebiTi
wyvetilis fuZes: Tsu Sromebi, 61, 1956.
4
arn. Ciqobava, qarTuli enis zogadi daxasiaTeba: qegl. I, 1950, gv.31-32.
5
arn. Ciqobava, mesame piris subieqtis uZvelesi niSani... gv.20-22.
191
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
z. sarjvelaZe, qarTuli salit. enis ist. sakiTxebi, gv.149-157.
2
arn. Ciqobava, mesame piris subieqtis uZvelesi niSani... ; misive, permansivis istoriuli
adgilisaTvis... ; misive, ergatiuli konstruqciis problema... §7; iv. qavTaraZe, zmnis
ZiriTadi kategoriebi... gv.14.
3
arn. Ciqobava, mesame piris subieqtis uZvelesi niSani..., gv.22-23.
192
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
b. foCxua, mravlobiTobis nariani mawarmoeblebi Zvel qrTulSi: qarTvelur enaTa
struqturis sakiTxebi, II, 1961, gv.61.
2
g. rogava, mravlobiTi ricxvis mesame subieqturi piris -an sufiqsisaTvis... gv. 76-77.
3
iqve. gv. 77.
4
arn. Ciqobava, mesame piris subieqtis uZvelesi niSani, gv. 16.
5
arn. Ciqobava, gramatikul klas-kategoriaTa niSnebis etimologiisaTvis qarTvelur
enebSi: mecn. akad. moambe, V, 4, 1944; misive, gramatikuli klas-kategoria da zmnis uRvlilebis
zogi sakiTxi qarTulSi (1945): ike V, 1953; misive, gramatikuli klas-kategoria da brunvis
niSanTa genezisis sakiTxi qarTulSi: mecn. akad. moambe, VII, 1-2, 1946; misive, saxelis fuZis
uZvelesi agebuleba qarTvelur enebSi, 1942; v. Tofuria, n da s fenebisaTvis... ; misive, enis
ganviTarebis Sinagan kanonTa erTi nimuSi... ; misive, xmovanTavsarTuli saxelebi; Tsu
Sromebi, 30 b—31 b, 1947; misive, ne-, ni-, na-prefiqsebisaTvis: Tsu Sr., VII, 1938; n. andRulaZe,
klasovani da pirovani uRvlilebis istoriis zogi sakiTxi iberiul-kavkasiur enebSi, Tb.,
1968, gv. 55; Sdr. a. oniani, qarTvelur enaTa istoriuli morfologiis sakiTxebi, Tb., 1978, gv.
66-69, 166-185, 206-208.
193
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
farnaoz erTeliSvili
1
g. maWavariani, zmnis ZiriTadi morfologiuri kategoriebi qarTvelur enebSi, naw. 1,
sakand. disertacia, manqanaze nabeWdi, 1953.
2
a. Ciqobava, Wanuris gramatikuli analizi, 1936, 114.
194
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
a. SaniZe, qarTuli gramatikis safuZvlebi, 1953, gv. 298.
2
a. SaniZe, nasaxelari zmnebi qarTulSi, qarTuli enis struqturisa da istoriis Ziri-
Tadi sakiTxebi, 1, 1957, gv. 35-44.
3
v. Tofuria, qarTvelur enaTa sityvawarmoebidan, II, enimkis moambe, V-VI, 1940, gv. 534-6.
4
iqve, gv. 536.
5
g. maWavariani, zmnis ZiriTadi morfologiuri kategoriebi qarTvelur enebSi, gv. 208.
195
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
`jdebis~ tipis zmnaTa ed-s ver davacilebT im -ed sufiqss, romelic fu-
Zedrekad zmnebSi gamoiyofa: wm-ed-s — wm-id-a, wyu-ed-s — wyu-id-a (wy¢da)...
wm-ed-s, wyu-ed-s... gardamavali zmnebia, maSasadame, -ed sufiqsi gardamaval
zmnebSic SeiZleba gvqondes. mo-wy-d-a → mo-wy-ed-a zmnis -ed iseve ar aris
vnebiTis mawarmoebeli, rogorc wyu-ed-s zmnis -ed ar aris moqmedebiTi gva-
ris mawarmoebeli. da-j-d-a ← *da-jed-a zmnis -ed iseve ar aris vnebiTis niSa-
ni, rogorc mo-wy-ed-a zmnis -ed~1.
avtors mohyavs sxva sabuTebic Tavisi mosazrebis sasargeblod. aseTia
mokled sakiTxis irgvliv arsebuli mosazrebani.
aRniSnul mosazrebaTagan CvenTvis amosavalia Semdegi debulebani: -d//-
n sufiqsebi Zvel qarTulSi vnebiTi gvaris mawarmoebeli bolosarTebia; -d
da -n ( en) erTmaneTisagan damoukidebeli, paraleluri sufiqsebia (-d ar aris
miRebuli -n-sagan); Zvel qarTulSi -n (-en) gvxvdeba upiratesad nasaxelar
zmnebSi, xolo -d-zmnur fuZeebSic da nasaxelar fuZeebSic.
axla uSualod vnebiTobis -d//-n (-en) sufiqsTa genezisis Sesaxeb.
a) -d sufiqsiani vnebiTi
1
g. maWavariani, zmnis ZiriTadi morfologiuri kategoriebi qarTvelur enebSi, gv. 210—211.
2
sailustracio masalis nawili amoRebuli gvaqvs iv. qavTaraZis wignidan `zmnis ZiriTa-
di kategoriebis istoriisaTvis Zvel qarTulSi~, 1954.
3
dum-s zmnis namyo Cveulebriv n sufiqsiania: dum-n-a.
4
a. SaniZe, qarTuli gramatikis safuZvlebi, 320.
196
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
197
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
198
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
a) es —n→in awmyos fuZis kuTvnilebaa istoriulad (*orZ-in-s) da aqedan aris gadasuli
sruli aspeqtis Sinaarsis mqone fuZeSic: *orZ-in-s — orZ-in-da — aR-orZ-in-d-a. sxva
SemTxvevaSi, albaT maxvilis gamo, fuZiseuli i-s reduqcia xdeboda (aR-orZ-n-d-a).
b) SesaZlebelia, es -n -in moqmedebiTi gvaris zmnis fuZidan iyos gadmoyolili (orZ-i-s,
aR-a-orZ-in-a, aR-orZ-in-d-a).
g) SesaZlebelia, gvqonoda orZ fuZisagan nawarmoebi n-ariani namyoc orZ-n-a // aR-orZ-n-a
(Sdr. dum-n-a // da-dum-n-a). sruli aspeqtis formaa aR-orZ-n-a (Sdr. da-dum-n-a), ufro gvian
es -n fuZiseulad iqna gaazrebuli da vnebiTis sufiqsi -d isev daematao (Tumca am ukanasknel
mosazrebas naklebi safuZveli aqvs).
199
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
Tu, ra Tqma unda, -un sufiqsi aqac moqmedebiTi gvaris zmnis fuZisagan ar aris gadmosuli.
200
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
a. SaniZe, nasaxelari zmnebi..., 42.
201
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
202
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
hrwmena zogjer uwyvetlis mniSvnelobiT aris naxmari: v~a grwmena, geyavn Sen, m 8, 13 (=
как ты веровал).
203
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
oTxTavis teqstis mixedviT dum-n-a zmnis mniSvneloba xan dum-d-a-a, xan da-dum-d-a (=
молчал и замолчал).
204
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
*
**
* * *
1
Л. М. Нозадзе, О взаимоотношении префиксального и суффиксального образования глаголов страда-
тельного залога в грузинском языке. Автореферат работыб представленной на соискание ученой степени
кандитата филологических наук, 1956, gv., 8—9 (magaliTebic aqedanve mogvyavs).
2
a. SaniZe, nasaxelari zmnebi qarTulSi, gv. 37.
205
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
magaliTebi mogvyavs a. SaniZis dasaxelebu;li gamokvlevis mixedviT.
206
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
lamara nozaZe
prefiqsuli da sufiqsuri
vnebiTebis urTierTobisaTvis qarTulSi
1
gamoyofen vnebiTis mesame tipsac, e.w. uniSno vnebiTebs Tbeba, Sreba, dgeba... rigisas (a.
SaniZe, qarTuli gramatikis safuZvlebi, I, 1953. § 358, gv. 299; v. Tofuria, mesame tipis
vnebiTis warmoeba qarTulSi: saq. ssr mecn. akad. moambe, t. III, 9, 1942). aRniSnul zmnebs
vnebiTobis mawarmoebeli niSani ara aqvT da arc unda hqonodaT. maSasadame, maTi vnebiTis
formebad miCneva gaumarTlebelia (q. lomTaTiZe, uniSno vnebiTis istoriisaTvis qarTul-
Si: akad. n. maris saxlobis enis institutis VI samecniero sesia, 1949, Tezisebi, gv. 10—11;
misive, Tbeba tipis zmnaTa istoriisaTvis qarTulSi: iberiul-kavkasiuri enaTmecniereba,
IV, 1953, gv. 75—81; arn. Ciqobava, qarTuli enis zogadi daxasiaTeba: qarTuli enis gan-
martebiTi leqsikoni, I, 1959, gv. 060.
2
Tanamedrove saliteraturo qarTulisaTvis orive tipis formebi kanonieria.
3
zogjer amgvarad nawarmoebi vnebiTebi mniSvnelobiTac gansxvavdebian erTmaneTisagan; Sdr:
ga-i-naz-eb-a // ga-naz-d-eb-a, e-xerx-eb-a // xerx-d-eb-a, ga-e-xmaur-eb-a // ga-xmaur-d-eb-a... gansxva-
vebuli mniSvnelobebi safuZvels qmnis enaSi orive tipis SenarCunebisaTvis.
4
zog dialeqtSi, magaliTad, kaxurSi, qarTlurSi TiTqmis erTaderTi warmoebaa: gaqanda,
dasTanxmda, moswyinda...
207
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
208
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
209
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
am zmnaTa umravlesobas Zvel qarTulSive moepoveba sufiqsiT nawarmoebi formebic:
Sdr: SeSurda (aTon. 92, 27), aRmocenda (aTon. 70, 23), dayovndeboda (mraval. 271, 21),
dasruldebis (equs. 4, 22), ganmtkicna (asur. 18, 1), aSenda (aTon. 267, 20)...
2
am debulebas ver arRvevs vnebiTis is ramdenime magaliTi, romlebic Zvel qarTulSi
dasturdeba da zemoaRniSnuli movlenis sapirispiro viTarebas gviCvenebs. esenia: gan-£sn-
d-a, Sdr. ga-i-£sn-a
ganh£sndes sakrvelni igi, romliTa damoekida: kim. I, 141,
31; Sdr. yovelTa krulebani gani£snes: mociq. 125, 26
gan-wmd-n-a, Sdr. ga-i-wmind-a
meyseulad ganwmdna igi keTrovanebisa misgan: D m 8, 3;
Sdr. ganiwmideniT da iyveniT, rameTu wmida vari me: levit. 11, 44
gan-yin-d-a // Se-h-yin-d-a, Sdr. ga-i-yin-a
ganyindes ra¡ sisxli, Seicvalebis igi £orcad: equs. 92, 9
ganipnes wyalni, Sehyindes da dadges: gamoslv. 15, 8; Sdr.
ganiyinis igi da Seicvalis simtkiced qvisad: equs. 88, 18
mosalodneli iyo, rom axal qarTuls am paraleluri warmoebis vnebiTebidan Tuki erT-
erTi SerCeboda, es sufiqsuri vnebiTi iqneboda. sinamdvileSi ki piriqiT gvaqvs: Tanamed-
rove saliteraturo qarTulma mxolod prefiqsiani formebi icis. magram amgvari magali-
Tebi Zvel qarTulSi mcirea (SesaZloa sufiqsiani formebi arc Zveli samwerlobo enisa-
Tvis yofiliyo Cveulebrivi) da saerTo suraTs odnavadac ver cvlis.
210
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
211
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
rogorc vnaxeT, aseTi vnebiTebis ricxvi sakmaod didia. sayuradReboa isic, rom maTi
umravlesoba enis ZiriTadi leqsikuri fondis sityvebs warmoadgens.
212
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
mxedvelobaSi gvaqvs vnebiTebi: gandidna, aRyuavna, gankacna, ganTavisuflda, ganc¢fr-
da, mouZlurda...
2
sadac iqorwinebis, aReSenebis, aResrulebis, moegonebis, moewyurebis.formebia, iq
ganididebis, ganikacebis, ganic¢frebis... formebsac unda movelodeT.
3
donian vnebiTs megrul-WanurSi qarTulidan Sesulad miiCneven (arn. Ciqobava, Wanuris
gramatikuli analizi, 1936, gv. 114).
svanurSi i-/e-iani vnebiTebis namyo ZiriTadis formebSi gamovlenili -en, -a>n, -aÐn, a>Ðn sufiqsebisa
da e.w. fuZedrekad zmnaTa awmyos -en (-n) sufiqsis vnebiTis niSnad miCnevas dabrkoleba axlavs:
dasaxelebuli sufiqsebi rom vnebiTis mawarmoebeli niSnebi iyos, isini unda gvqondes dro-
kiloTa yvela formaSi. aRniSnulisa da sxva sabuTebis safuZvelze gamoTqmulia mosazreba, rom -
en svanurSi ar unda iyos vnebiTis mawarmoebeli niSani, igi sxva warmoSobis afiqsia (g.
maWavariani, zmnis ZiriTadi morfologiuri kategoriebi qarTvelur enebSi, sadisertacio
Sromis avtoreferati, 1953, gv. 15; Sdr. G. Deeters, das kharthwelische Verbum, 1930, 205-206; arn. Ciqobava,
Картвельские языки, их исторический состав и древний лингвистический облик: iberiul-kavkasiuri enaT-
mecniereba, II, 1948, gv. 64.
213
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
214
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
vnebiTis mawarmoebeli sufiqsebi axali formaciisad miaCnia iv. qavTaraZes (zmnis
ZiriTadi kategoriebis istoriisaTvis Zvel qarTulSi, 1954, gv. 310—311) da g. maWavarians
(zmnis ZiriTadi morfologiuri kategoriebi qarTvelur enebSi, sadisertacio Sromis av-
toreferati, 1953, gv. 15).
215
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
leli baramiZe
1
igulisxmeba prefiqsiani vnebiTi, sufiqsiani vnebiTis mimarTeba Sesabamis moqmedebiT-
Tan sxvagvari unda iyos ([2], 37): [3].
216
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
anu e.w. fuZedrekadi zmnebi. Temis niSnebad ki, rogorc cnobilia, gvxvdeba i,
av, am, em, eb, ob, of, ev afiqsebi.
vnebiTSi meordeba, gadadis yvela Temis niSani, garda i-nisa, romelsac eb
enacvleba. amasTan eb Temis niSanive uCndebaT martiv-Temian zmnebs, yvelas — erT-
Temianebsac da xmovan-monacvleebsac. ratom ar gadahyva i vnebiTSi, rogorc
Temis niSani da ratom Seicvala zmnis Tema zemoT aRniSnul SemTxvevebSi saer-
Tod? mizezi unda iyos is, rom vnebiTis awmyos formebi am SemTxvevaSi daemTxveo-
da moqmedebiTis II seriis zogierT formas. saqme isaa, rom dinamikur vnebiTs aw-
myoSi fuZis bolos axasiaTebs i xmovani (iTxoveb-i-s, imalv-i-s, iTqum-i-s da misT.)
da martiv fuZeze am i-s mirTviT miRebuli forma savsebiT daemsgavseboda saTavi-
so qcevian II xolmeobiTs: Seimoss (igi mas), Seimos-i-s (man igi) da: Seimos-i-s (igi).
vnebiTis formis, agebulebis istoriuli TvalsazrisiT Seswavla sayu-
radReboa ara mxolod TviT vnebiTis istoriis gasarkvevad; bevrjer aq Tavs
iCens moqmedebiTi gvaris formaTa ganviTarebis gzebic. amdenad, orive gva-
ris formebi urTierTsakontrolo saSualebad gamogvadgeba.
Zvel qarTulSi, rogorc aRvniSneT, moqmedebiTis Temis niSnebi Cveuleb-
riv daculia vnebiTSi, magram Zveladve SeiniSneba unifikaciis tendencia,
romelic gamoixateba eb Temis niSnis gamoyenebis aris gafarToebaSi.
Zveli qarTulis viTarebis gasacnobad vnebiTi gvaris zmnebs ganvixi-
lavT TemaTa mixedviT da, ramdenadac saSualeba gveqneba, maT davupirispi-
rebT moqmedebiTis Sesabamis formebs1.
prefiqsiani vnebiTi
1
moqmedebiTis forma mocemuli vnebiTis sruli Sesatyvisi SeiZleba yovelTvis ar iyos,
mag., pirianobis an qcevis mixedviT, magram aseTi ram dasaSvebad miviCnieT, radgan Temis
niSnebi erTia.
2
ama Tu im fuZes, Cveulebriv, ramdenime zmniswini daerTvis, yvelas miTiTeba aq ar mo-
xerxdeba.
217
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
hguems: nu mguem me, mr. 5, 7 C. borotad viguemebi, evst. 40, 40; iguemebis
eSmakisagan, xanZT. 292, 4.
iTxovs: ara iTxovs igi niWTa, swav. 173, 23; iTxovebis Cemgan, equs. 133, 21.
romeli ufro¡sad meTxovebis, swav. 228, 19.
dahkecs: daikecebin igi zurgsa zeda wylisasa, kac. ag. 146, 11.
mohkueTs: nucaRa warhkueTn sasoebasa, ist. qr. 11, 19, 28. moikueTebis
yoveli neba¡, jav. aRw. 79, 22; ganikueTebis igi, gamocx. 15, 2 T; moekueTebis
Tavi winawarmetyuelsa mas, sin. 210, 19; Tavi warmekueTebis, evst. 44, 30.
dahlews: dahlewdes brZolisa max¢liTa, boln. 40, 6. Zualni Cemni
dailewebied, ist. qr. 11, 83, 6; dailewebodian SiSisagan, swav. 124, 16.
Seimoss: Sevimos £eliT werilsa Sensa, lim. 75, 3. imosebi ZoweuliTa,
boln. 69, 5; ZaZiTa imosebin, swav. 72, 21; Seimosebis, equs. 46, 38.
Sehracxs: TquenTa Tana Sevhracx, kost. 172, 22. yovelive. . . Seiracxebis,
efr. mc. 96, 14; equs. 76, 3; SeviracxebiT, fs. 43, 23. numca locva¡ Seni codvad
Segeracxebis, swav. 10, 24; Seeracxebis, lim. 70, 17; sin. 37, 5; iqve 37, 9.
iSviaTad am zmnis moqmedebiTs Zvel qarTulSive daerTvis Tematuri sufiq-
sebi, esenia av, eb: nu Semracxav me codvilTa Tana, fs. 27, 3 C; nu Semracxeb, iqve,
a. Sdr. Semracx, iqve, E. es aisaxa vnebiTSiac: locvad Segeracxvis, jav. 124, 4, qv.
hreks: kbilni erekebied, sin. 119, 6; mu£lni misni erekebodes erTmaneTsa,
ist. qr. 11, 91, 24.
mihfens: mihfens, efr. 87, 1; ganhfens, boln. 8, 21. WeSmariteba¡ yovelsa
sofelsa miefinebis, sin. 234, 28; aseve: xanZT. 317, 27; miefineboda, moqc. 155,
16; moefinebis, boln. 65, 1 qv; zarzm. 320, 6.
qsovs: romeli iqsovebis sulisagan, boln. 39, 16; moiqsoebis, iqve, 46, 20.
daswerts: daviwertebodiT aqave SuriTa maTiTa, swav. 31, 6.
daswnexs: igi daswnexs sawnaxelsa mas, gamocx. 19, 15. sada siwmidisa
tevani ara daiwnixebin, boln. 35, 8.
aRswons: aRswonda... saqmeTa T¢sTa, boln, 10, 25; yoveli sasworiTa iwoneboda,
xanZT. 277, 11. axal qarTulSi moqmedebiTis formas i daerTvis: wonis.
Wams: yoveli saWmeli, romeli iWamebis, levit. 11, 34; SeviWamebiT urTi-
erTas, swav. 266, 27.
ganxerxs: ganixerxebodes guliTa maTiTa, saqme 7, 54.
xuets: guerdni maTni. . . ixutebodes, sin. 258, 10.
mohxueWs: usamarTlod mohxueWen mravalTa, swav. 307, 30, monagebi maTi
miixueWebis, iqve, 134, 21.
aR£ocs: ah£oca hromTa ersa? sin. 252, 4; aRmovh£oc, lim. 17, 17.
sarwmunoebiTa aRi£ocebian codvani, swav. 55, 2.
1
qvemoT yvelgan jer moqmedebiTs moviyvanT, Semdeg — vnebiTis formebs, oRond simok-
lisaTvis ar mivuTiTebT. vnebiTi, sadac orive mogvepoveba, jer i-niani iqneba moyvanili,
Semdeg — e-niani.
218
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
martivi unda yofiliyo Tes fuZec, magram mas Zvelsave qarTulSi aqvs
darTuli av, romelic vnebiTSic iCens Tavs: nu dasTesav, sin, 48, 21; romeli
iTesvis, levit. 11, 37; daiTesvis, boln. 18, 5. axal qarTulSi ki sxva av-ianTa
msgavsad amasac eb daemata: iTeseba.
erT-TemianTa umravlesobas axal qarTulSi daerTo sufiqsi av ([1] § 451):
Tib-av-s, kaf-av-s, kec-av-s, lew-av-s, Semos-av-s, aRricx-av-s, Wed-av-s, xerx-
av-s, amoxoc-av-s da misT. Sesabamisad Seicvala maTi sawyisic: Tibva, kafva,
dakecva, galewva, Semosva, aRricxva, Wedva, xerxva da sxva. vnebiTSi es cvli-
lebebi ar asaxula, is Zveleburad eb afiqsiania: Semos-av-s — Semos-v-a, mag-
ram: Seimos-eb-a; Tib-av-s — Tib-v-a, magram: iTib-eb-a...
av sufiqsi daerTo zogierT xmovan-monacvle zmnasac, magram aq is ise
gavrcelebuli araa, Tanac maT gverdiT ixmareba Zveli formebic ([1] § 452).
vnebiTSi isev eb gvaqvs: daSrets (evagr. 224, 24), Sdr. ax. q. daSrets — daSri-
tavs, magram: daiSriteba.
2. i Temis-niSniani zmnebi
rogorc aRiniSna, Temis niSani i vnebiTSi ar gadahyveba, mis adgilas
vnebiTi gvaris formebSi gaCenilia eb ([1] § 467).
warhgzavn-i-s: warigzavneboda ierusalÀmd, l. 13, 22.
sdevn-i-s: warsdevnis m£urvalebasa missa, evagr. 224, 24; sdevnides, abo 76, 5. aw
amis iuda¡sgan videvnebi, sin. 242, 31; idevnebi, zed. 210, 19; idevnebis, sin. 204, 24.
zrd-i-s: mzrdis Cuen RmerTi, swav. 145, 11. mwuanvilica izardebis, kac.
ag. 176, 13; izardebi, swav. 25, 5. izardebian, equs. 112, 9.
daTxr-i-s: kedeli daiTxareboda, sin. 223, 14.
hmwysis: romeli hmwysi israelsa, fs. 79, 2. aspitnica neliTa sity¢Ta
daimwysebian, sin. 214, 14.
ganhryun-i-s: Sueniereba¡ ganiryunebis, swav. 91, 23; ganiryunebin, fs. 56, saT.
dasj-i-s: me ara vsji mas, i. 12, 47 c sasoebisaT¢s. . . me visajebi, saqme, 23,
26; Sen daisajebi, boln. 43, 6; davisajebiT, swav. 95, 1; iSviaTad fuZe
SekumSulia: gare isjebodian £orciTa, garej. 234, 9.
aRfxur-i-s: ifxuriden TmaTa, ist. qr. 69, 28; bWeni qalaqisani
aRifxurebodes, boln. 85, 11.
Sl-i-s: spec. literaturaSi miTiTebulia Slis da Salavs [4], [5], [6]. mar-
Tlac, erTi mxriT, gvaqvs: nuvis uSalavT, sig. mR. (qrest. 95, 24), meore mxriT:
nuvin £elhyofT Slasa (iqve, 94, 26; 96, 15), romelic amosavlad gulisxmobs
Slis formas. vnebiTi Cveni masalis mixedviT eb-iania. SeTxzuleba¡ ese cxo-
rebisa Cuenisa¡ dRiTi-dRed daiSalebis, swav. 252, 24. savaraudoa, rom av-iani
forma SedarebiT gviandelia.
sWr-i-s: dahSWrides, ist. qr. 103, 6. ganiWreboda tkivilisa simZafriTa,
zarzm. 243, 3; daiWrebodes, xanZT. 261, 11. romelTa-igi asoni moeWrebied
max¢liTa, swav. 68, 23.
219
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
mih£d-i-s: aw windsa mim£dia? sin. 27, 8. sasjeli mige£adebis, lim. 59, 13;
mie£adeboda. sin. 12, 7; sityua¡ migue£adebodis, swav. 15, 22.
a s e v e a: qenjnis — iqenjnebodes (iob. 5, 4); RularWnis — iRularWnebodes
(ist. qr. 91, 25); miayris — mieyreboda (moqc. 148, 4); ganxrwnis (fs. 57, saT.) — ga-
ni£rwnebis (swav. 158, 25; lim. 96, 25); gamomcdiT (m. 22, 18) — gamoicadebis (swav.
275, 24); ganicadeboda (boln. 19, 6 qv.); aRh£sniT (mr. 11, 5), dah£snian (swav. 243, 9)
— i£snebis (swav. 81, 30), gani£snebis (sin. 74, 29), dai£snebis (equs. 107, 25)...
am tipis zmnaTa erT nawils garkveuli Tavisebureba axasiaTebs Zvel qar-
TulSi: maTi saerTod kumSvadi fuZeebi vnebiTSi ukumSvelad ixmareba ([4]
204), ([5] 48). SekumSulia xolme moqmedebiTi, magram ara yovelTvis, aramed I
seriaSi: zrdis, sjis, daTxris da misT. ([5] 48): zemoT warmodgenil masalaSi
aseTia: izardebis (Sdr. ax. q. izrdeba), daiTxarebis, daisajebis, daiSalebis,
gamoicadebis, gardai£adebis...
3. av-iani zmnebi
yvela av-iani zmnis vnebiTi axal qarTulSi eb-i daboloebaze gadavida da
miviReT aseTi dapirispireba: moqmedebiTSi av Temis niSani gvaqvs, vnebiTSi —
eb. eb daerTo ara uTemisniSno, aramed av-ian fuZes. es av SekumSuli saxiT zog-
jer Semonaxulia fuZeSi: daixvneba, daiwvneba (Sdr. dawnavs). moyvanil formeb-
Si av gadasmulia, magram es xdeba ara yovelgvar fuZeSi, aramed mxolod gar-
kveul SemTxvevebSi, Sdr. rg-av-s — irg-v-eba. maSasadame, aq sufiqsTa monacvle-
oba ki ara gvaqvs, aramed fuZis axali sufiqsiT garTuleba xdeba.
Zvel qarTulSi av-iani moqmedebiTis Sesabamisi vnebiTi ZiriTadad
agreTve av-iania, oRond av SekumSulia: av→v. mas mosdevs dinamikuri
vnebiTisaTvis saerTod damaxasiaTebeli bolokiduri i: SesTxz-av-s —
SeiTxz-v-is, dahkl-av-s — daikl-v-is, ganikiTx-av-s — ganikiTx-v-is, Sehkr-av-s
— Seikr-v-is, mal-av-s — imal-v-is, far-av-s — ifar-v-is. . .
magram unda aRiniSnos, rom ukve Zvel qarTulSive sakmaod xSirad gvxvde-
ba eb darTuli formebic: ikiTxvis — ikiTxvebis, moikiTxvis — moikiTxvebis,
aRmoikiTxvis — aRmoikiTxebis, daimalvis — daimalebis, gamoisaxvis — gamo-
isaxebis, daiwuvis — daiwuebis, ixilvis — ixilvebis. . .
zogierT SemTxvevaSi eb-iani forma vnebiTSi Cveulebrivia, amosavali av-ia-
ni forma ki an iSviaTia, an kidev TiTqos ar Cans. aseTebia: ixilavs — ixilvebis,
locavs — ilocvebis, elocvebis, stanjavs — itanjebis, zraxavs — izraxebis...
enis ganviTarebis garkveul doneze Tematuri afiqsebis gamoyenebis are
gansazRvrulia. istoriulad ki is cvalebadia. saliteraturo enisagan gan-
sxvavebuli viTareba SeiZleba gvqondes dialeqtebSic. ganviTarebis sxvadas-
xva doneTa monacemebis SerevasTan unda gvqondes saqme, roca erTsa da imave
zmnas daerTvis xan erTi, xan meore afiqsi. dasaSvebia agreTve, rom es faqti
dialeqturi warmomavlobisa iyos. Zvel qarTulSi gvxvdeba sawyisebi winami-
gebva¡ (urh. 323, 30) da: migebeba¡ (sin. 149, 8; i. 12, 13). vnebiTSi av iCens Tavs,
eb TiTqos ara gvaqvs: miegebvis. msgavsi viTarebaa zemoT moyvanil Sla —
220
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
221
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
aseve: gamohkueravs — gamoikuervis (iob. 28, 2); dahnergavs (sin. 246, 31) — da-
energvis (boln. 18, 6); SehrTavs — SeerTvi (swav. 150, 28), moerTvin (kac. ag. 168,
27), STaerTvian (equs. 102, 28); Sehmusravs (jav. 105, 15 qv.) — Seimusrvin (swav. 117,
14; sin. 52, 28); SehmsWualavs — SeimsWualvin (sin. 119, 7); gan-, moiparavs — gani-
parvis (swav. 253, 3), moiparvian (jav. 233, 5), gamoiparvian (iqve 233, 6); rwyavs
(iat. qr. 17, 36) — irwyvoda (xanZT. 273, 11; iqve, 282, 11); dahfaravs (sin. 173, 36) —
mefarvi (iob. 13, 24), daefarvis (swav. 111, 14; lim. 100, 13); dahflavs (swav. 225, 1)
— daeflvi (sin. 88, 33); gamosaxavs (gamocx. 6, 3) — gamoisaxvis (boln. 31, 7; iqve,
60, 3 qv.); mosravs (fs. 77, 34) — moisrvodes (sin. 252, 1; boln. 85, 9 — 10); gan-
st¢navs (saqme 7, 59) — ganit¢nvodes (swav. 129, 22); dahfaravs (sin. 173, 36) — daifar-
vis (swav. 9, 19), ifarvin (sin. 192, 10); SeZerwavs — SeiZerwvis, SeiZerwvian (jav. 105,
15 qv.); gansZarcuavs (swav. 180, 22) — ganeZarcuvoda (sin. 258, 7), moeZarcuvis (iqve,
75, 24); aRsZravs (sin. 38, 3) — iZrvis (kac. ag. 150, 8; levit. 11, 14), aRiZrvis (swav.
164, 25), SeiZrvi (lim. 91, 28); Seiwiravs (swav. 100, 5) — Seiwirvis (swav. 83, 3; zanZT.
290, 39); daswuavs (swav. 184, 31) — daiwuvin (iqve, 140, 28), daiwuvied (iqve, 68, 24);
Seswuavs (xanZT. 269, 8) — Seiwuvin (fs. 9, 23; iob. 30, 17); swylavs (efr. 88, 11) — iwy-
lvodes (sin. 135, 26), moviwylvodiT (swav. 76, 3); SeWuravs — SeiWurvoda (tiriW.
187, 38), aRiWurvoda (zed. 209, 10); gamohxatavs (sin. 116, 1) — gamoixatvis (boln.
31, 7); dah£Savs (gamocx. 3, 7 T) — dai£Svis (iqve 3, 8 T), dai£Svied (swav. 60, 11).
av-ian zmnaTa erTi nawilis eb darTuli variantebi iqve moviyvaneT. aseTi
formebi moepovebaT sxva zmnebsac. magaliTad: daefarebis (swav. 135, 30); ir-
wyvebin (zarzm. 320, 4; garej. 239, 21), irwyveboda (il. qarTv. 10, 33), irwyvebo-
des (zarzm. 335, 26; 334, 29); gamoisaxebis (boln. 64, 6); it¢rTebis (sin. 175, 2);
iwuebis (jav. 133, 10), daiwuebi (swav. 73, 12), daiwuebis (equs. 50, 18; jav. 192, 3;
swav. 246, 7), daiwueboda (lim. 120, 31), daiwuebodes (swav. 14, 26), daiwuebodis
(swav. 93, 26; ist. qr. 96, 14), daviwuebodio (ist. qr. 79, 17); Seiwuebis (iob. 16,
17; gam. 3,2), Seiwuebodi (sin. 219, 32; iov. da efT. 96, 11; sin. 204, 26), Seiwuebo-
des (dab. 43, 30; ist. qr. 43, 19), Seiwuvebodes (evagr. 223, 30).
zogierTi zmnis axali (eb-iT garTulebuli) formebi ufro xSirad
gvxvdeba, vidre Zveli. mag., irwyvebis, iwuebis. . . zogjer ki, rogorc aRvniS-
neT, mxolod axali formebi aRmogvaCnda. es, ra Tqma unda, ar niSnavs, rom Zve-
li forma teqstebSi arsad iqneba Semonaxuli, magram imas ki miuTiTebs, rom
axali formebi gabatonebulia. erTi aseTi zmnaa stanjavs (efr. 85, 21). vnebi-
Tis formebi sakmaod xSiria da eb afiqsiania yovelTvis: vitanjebi (l. 16, 24
DE). itanjebi (iob. 15, 11), itanjebis (boln. 36, 1), vitanjebiT (swav. 95, 3; 95, 8),
itanjebian (iqve, 51, 6), itanjeboda (iqve, 146, 2; 145, 5), itanjebodes (xanZT.
229, 12) da sxva.
ixilavs zmnis vnebiTis mosalodneli av-iani forma mxolod erTxel
Segvxvda: odes ixilvis sizrqe mwuervalTa misTa¡ (equs. 83, 4). eb-iani
formebi ki Cveulebrivia. es unda aixsnebodes imiT, rom av II seriaSic
gadahyva vnebiTis formebs, rom moqmedebiTs ar damTxveoda: ixilva (sin. 75,
31; xanZT. 292, 43; iqve, 267, 33). Sdr. moqm. ixila. magaliTebi: ixilvebis (xanZT.
222
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
312, 19; sin. 195, 2; swav. 148, 16; kac. ag. 160, 3; iqve 150, 16), ixilvebian (xanZT.
313, 17; equs. 60, 3; zarzm. 325, 15), ixilvebodes (xanZT. 299, 35) da misT.
asevea: zraxavs — izraxebis (swav. 76, 27), izraxebodes (sin. 116, 40),
izraxeboden (jav. 94, 16); locavs — ilocvebis (jav. 114, 2 qv.); mamlavs — imam-
lebis (Sdr. imamlvis): Sina¡ca qaTami maradis imamlebian1 (equs. 112, 20); aR-
moswyavs — aRmoiwyvebian (Tualni, swav. 93, 25).
axal qarTulSi ramdenime av-iani zmna Zveli formiTac ixmareba. erTi
maTgania iwvis (asevea ewvis, iZvris, erTvis da sxv.), magram misi gamoyeneba Se-
moifargleba mxolod awmyos wriT, myofadis mwkrivebSi (e.i. sruli aspeqtis
SemTxvevaSi) ukve eb-is darTva aris aucilebeli ([1] 457): iwvis, iwvoda, iwvo-
des, magram: daiwveba, daiwveboda, daiwvebodes2.
rogorc cnobilia, Temis niSanTagan ax. qarTulSi `sicocxlis unari mxo-
lod sams Seswevs. esenia: av, eb, ob~ ([1] 432). axal-axali saxelis fuZeebisagan
rom zmna vawarmooT, romelime am sufiqsTagani unda gamoviyenoT. Tu aqtivi
a — eb afiqsebiT iwarmoeba, misi vnebiTi sufiqsiania ([1] 292) da, maSasadame, eb
eqneba pasivsac: a-niav-eb-s — niav-d-eb-a, a-lamaz-eb-s — lamaz-d-eb-a...
Tu moqmedebiTi gvaris zmna av-iT keTdeba, misi vnebiTi prefiqsiania ([1]
292), sufiqsad ki av-is nacvlad ax. qarTulSi isev eb gvaqvs: daR-av-s — idaR-
eb-a, cel-av-s — icel-eb-a...
amis mixedviT kargad Cans, Tu rogor farTovdeba eb Temis niSnis gamoye-
nebis are vnebiTi gvaris zmnebSi.
4. am-iani zmnebi
am-ian zmnaTa ricxvi saerTod cotaa. kidev ufro naklebad gvxvdeba maTi
vnebiTis formebi. vnebiTSi am sufiqsi gadahyveba, oRond is SekumSulia: am→m.
dasdg-am-s: dasdgmides cxedrebiTa, saqme 5, 15. daidgmodes savarZelni,
iob. 29, 7. davadgamT, gamocx. 9,9T. g¢rg¢ni daedgmoda mas, sin. 80, 6.
Tqu-m-a: beTania `saxl mS¢dobis~ iTqumis, sin. 126, 11; aseve: xanZT. 290, 40;
sin. 38, 8; iqve, 34, 7; kac. ag. 150, 17 da sxv. XI s. erT xelnawerSi gvxvdeba eb
darTuli forma: iTqumebis [7], asevea ufro adrindel ZeglSiac: cxoreba¡
aReTqumeboda, ist. qr. II, 42, 20.
aRmosTqu-am-s: raodeni aRmoiTqumodis Cuen mier, efr. 85, 27. gansTqu-
am-T (sin. 125, 20). sarwmunoeba¡ Tqueni ganiTqumis, lim. 93, 32; ganiTqumoda
misi igi sak¢rveleba¡, sin. 144, 12. mimosTqu-am-s: da mimoiTqumodes yovelni
ese sityuani, l. 1, 65.
1
asea. unda iyos an: qaTami... imamlebin, an qaTamni... imamlebian.
2
stilisturi mizniT gamoiyeneba zogjer ax. qarTulSi av-iani formebi: iuRvlis, ibrun-
vis... Sdr. iuRleba, ibruneba... moqmedebiTia auRlebs, abrunebs, av-iani varianti TiTqos ar
Cans.
223
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
danTq-am-s: nu damTqamn me, fs. 68, 16, wisq¢li. . . meysa Sina dainTqmis,
gamocx. 18, 22T; romelnime. . . dainTqmied RelvaTa simZafriTa, swav. 117, 14;
dainTqmodes igini, l. 5, 7; dainTqmodis ukeTureba¡, swav. 14, 7.
rqu-m-a: romelsa darialan erqumis, abo, 58, 5; aseve: i. 19, 17c; abo 54, 1;
ganasx-am-s (swav. 148, 7): huriaTa igi krebuli ganisxmis, sin. 92, 17;
miisxmodian viTarca sacxovarni, swav. 16, 23; warisxmodian igini, iqve 123, 2.
dasx-m-a: xolo Tquen rasaRa. . . damesxmiT, kost. 169, 23; daesxmiT kacTa
zeda, fs. 61, 47 g; zedaca daesxmied mas, mr. 3, 10c.
juars-acu-am-s: kualad juars-ecumia, ufalo, sin. 246, 22; juars-
ecumoda, sin. 82, 8.
gardaacu-am-s: mS¢ldsa missa gardaucuams (fs. 7, 13). romeli-igi
gardaecumis. . . sawuTrosa, efr. 88, 11.
ganuxu-am-s maT bWeTa, efr. 95, 8. wignni igi matianTani ganexumodian,
swav. 123, 8.
saerTo viTarebis mixedviT suams zmnis vnebiTi unda iyos isumis. Cven xel-
Ta gvaqvs erTaderTi forma, romelic eb sufiqsiania ukve; yoveli saWmeli, ro-
meli iWamebis... da yoveli sasumeli, romeli isumebis, levit. 11. 34. rogorc aqe-
dan Cans, eb daerTvis am Temis niSnian formas: isu-m-eb-is. Sdr. iTqu-m-eb-s.
am-iani zmnebi sxvaca gvaqvs1: gamoabams (sin. 134, 29), moarTuams (m. 4, 24),
gare-Seirtyams (sin. 9, 1), Searwyams (sin. 49, 34), daasxams (nelsacxebelsa
ZualTa, sin. 258, 39), gardaasxams, STaasxams (RelvaTa navsa, mr. 4, 37). wina-
dausxams (asoTa, sin. 173, 34), ganusxams (ekalTa), daacuams (TavTa Zelsa, ist.
qr. 103, 10), STaicuams (sin. 108, 3). savaraudoa, rom amaTi vnebiTis uZvelesi
formebi zemoT moyvanilTa msgavsad iqneboda agebuli: gamoebmis,
moerTumis, ganesxmis...
5. em Temis-niSniani zmnebi
cnobilia, rom em afiqsi aqvs erTaderT fuZes (cem), romelsac zmniswinTa
darTviT ramdenime sxvadasxva mniSvneloba aqvs miRebuli ([1] 407). es zmnebi
ZiriTadad sampiriania da, maSasadame, e-niani vnebiTi Seesabameba. em Temis ni-
Sani Cveulebriv vnebiTSic gadahyveba da, Tu SeiZleba ase iTqvas, sakmarisia,
mas aRaraferi emateba arc Zvels da arc axal qarTulSi.
sc-em-s: saidumlo¡ mecemis yurTa CemTa, boln. 41, 8; yovelTa maT ecemin
sisurnele, zed. 214, 2; ecemoda, sin. 60, 18.
aRmosc-em-s: erTisagan. . . wyaro¡sa... aRmoecemis madli igi, sin. 17, 31; aR-
moecemian, equs. 68, 11. Sdr. wyali aRmoecena, sin. 10, 14; mTaTa CemTa gamoecemo-
da sZÀ, iob. 29, 6. zRua¡ igi dasavalisa¡. odesme aRematis da gardaecemin, da
odesme damdabldis, equs. 93, 30. mdinare, romelsa hrq¢an fasis, gardamoecemis
mwuervalTagan kavkasiisaTa, equs. 46, 19; gardamoecemodes... wyalni, fs. 77, 16.
1
es sia, ra Tqma unda, sruli araa.
224
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
aseve: dascems (m. 26, 31) — daecemis (equs. 54, 16; sin. 74, 28; fs. 81, 7); mis-
cems (swav. 104, 9 — 10) — miecemis (xanZT. 282, 35; mr. 14, 21; iob. 21, 30) da sxv.
egeve fuZe gvaqvs rTul zmnaSi: Tayuans-scems, nugeSinis-scems (garej. 239,
14), sadac pird. obieqturi piri rTul zmnaSi Sedis da amitomac forma mTli-
anad orpirianad aris qceuli. miuxedavad amisa, gvxvdeba maTi i-niani vnebi-
Tic da e-nianic: didad nugeSinis-mecemis, jav. 130, 18 qv.; moi£senebn da nuge-
Sinis-ecemis, swav. 141, 1. i-niani formebi mxolod Zvel qarTulSi gvxvdeboda
da Cveni masalis mixedviT eb-sac irTavs: romlisa mier nugeSinis-icemebodis,
zed. 208, 32; Tayuanis-icemebis ZÀ, sin. 16, 8; iqve, 134, 33; iqve, 53, 4; boln. 16, 7,
qv.; zed. 196, 12; eSmaki Tayuanis-icemeboda, sin. 234, 2; 82, 4; boln. 28, 4 qv.
Zvelad gvqonda: scems — sca (man mas kuerTxi); zmna sampiriani iyo da i-ni-
ani vnebiTi TiTqos ar unda hqonoda. rogorc Cans, erTi piri zmnas Zv. qar-
TulSive ekargeboda zogjer, rasac gviCvenebs vnebiTis forma: £elni, ro-
melni man dahbadna, maTgan icema, swav. 151, 15. mosalodneli iyo: ica, magram
Temis niSani adreve Sexorcebuli Cans fuZesTan.
am zmnaTa erTi nawili daikarga, aRar ixmareba, meore nawili isev gvxvde-
ba da maT Zveli warmoeba aqvT SenarCunebuli.
6. eb-iani zmnebi
eb Temis niSani Zlier gavrcelebulia moqmedebiTSi, aqedan ki — Sesabamis
vnebiTSi. vnebiTis orive prefiqsi Tanabrad xSirad gamoiyeneba. aq vnebiTi
ukeTdeba TiTqmis yovelgvar zmnas. ax. qarTulSi am formaTa erTi nawili
aRar gvxvdeba.
abraleb (swav. 148, 11) — vibralebi (saqme 26, 7), vibralebodiT (swav. 41, 12);
brZanebs — ibrZaneboda (sin. 34, 28); moigebs — moigebis (evarg. 225, 32; (swav. 6,
25); aginebn (boln. 50, 18) — iginebis (swav. 29, 28), Seiginebis (boln. 38, 12); hgu-
lebs — igulebis (swav. 175, 8); davsdeb (i. 10, 15) — daidebis (sin. 210, 22), garda-
idebis (boln. 70, 3); STaideboda (i. 12, 6); adidebs — ididebis (sin. 15, 32; abo
51, 25); SeaerTebs — SeierTebis (efr. 81, 38; iqve 82, 13); daiviwyebs — daiviwye-
bis (swav. 91, 24; sin. 265, 21); ganazogadebs (kac. ag. 160, 16) — ganizogebis (iqve,
164, 5); ikadrebs — ikadreboda (xanZT. 266, 18); ganhkurnebs1 (sin. 11, 33) — gani-
kurnebis (sin. 4, 26; swav. 108, 30); hmsaxurebs (swav. 175, 6) — imsaxurebis (saqme
17, 25; sin. 233, 5); moinadirebs — moinadirebis (equs. 130, 26); anaTebs — inaTe-
bin (swav. 182, 16); inatrebs — inatrebian (sin. 92, 18); ganapebs, daipebs2 (daipeb-
des, ist. qr. II, 44, 22; ganpebad, iqve, 38, 6) — ganipebis (equs. 54, 1); vhpoveb (l.
23, 14; Sdr. ax. q. vipovi)3 — ipovebis (lim. 39, 12; equs. 132, 23; iob. 28, 13); gaswa-
vebs (sin. 167, 1) — iswavebis (iqve 195, 2); miiyvanebs (m. 7, 14; Sdr. ax. q. miiyvans —
1
ax. qarTulSi av-iania: gankurnavs; vnebiTsa da sawyiss Zveli warmoeba SemorCaT:
gankurneba, ganikurneba.
2
ax. qarTulSi am zmnas ob afiqsi aqvs aqtivSiac da pasivSiac: gaapobs — gaipoba.
3
zmniswinians isev eb aqvs: moipovebs.
225
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
miiyvanebodis (swav. 180, 9); Seiyvarebs — Seiyvarebis (jav. 85, 21); aCinebs (jav.
41, 16 qv.) — iCinebis (sin. 234, 30) da misT.
e-niani formebi: dahbadebs1 — daebadebis (sin. 31, 18)2; Sevhvedreb (fs. 30,
6) — evedrebis (kac. ag. 156, 16); ganhzavebs — ganezavebis (swav. 63, 4); Seezavebi-
an (sin. 212, 5); mihmadlebda (l. 7, 21) — miemadlebis (efr. 89, 1), miemadleboda
(SuS. 22, 24); aRhmarTebs (ist. qr. 103, 11)3 — aRemarTebis (sin. 202, 32; swav. 110, 6);
warhmarTeben (fs. 67, 18) — waremarTebis (fs. 36, 23); hpovebs4 — epovebis (swav.
127, 20; evst. 34, 18); apkurebs (swav. 65, 11) — epkurebis (gobr. 181, 34) da sxv.
7. ob-iani zmnebi
ax. qarTulSi ob-ian zmnebs Cveulebriv vnebiTSic ob aqvT, Tu pasivi prefiq-
siania. ob-ian zmnaTa erTi nawilis fardia e.w. uniSno vnebiTi, romelsac mxolod
eb axasiaTebs: albobs —lbeba, aTbobs — Tbeba, acxobs — cxveba... sayuradRebo viTa-
rebaa Zvel qarTulSi: gvxvdeba mosalodneli ob-iani formebic, magram sakmaod
xSirad prefiqsiani vnebiTi ob-iani zmnebisa eb-s gviCvenebs am ob-is adgilas.
ganbW-ob-s: sikeTe igi dabadebisaT¢s ganibWobvis, equs. 61, 10.
hgm-ob-s (m. 9, 3); igmobis saxeli RmrTisa Cuenisa¡, jav. 227, 15. magram:
RmerTica igmeboda, swav. 137, 9; romeli-igi. . . igmeboda, lim. 74, 8.
daaTr-ob-s: nu daiTrobiT R¢niTa, zed. 203, 35 a variantebia:
daiTrvobiT, y (Sdr. daiTrvnian, i. 2, 10) da: daiTrobviT, romelic sqolioSia
Catanili5, Sdr. nu daiTrvebi R¢niTa, boln. 82, 4 qv.
daalt-ob-s (evagr. 218, 19): cremliTa iltobvodes, iob. da efT. 91, 17.
variantebi: iltobodes (ramdenime xelnawerSi), ivltebodes (erT nusxaSi).
rogorc Cans, am zmnis fuZeSiac gvqonda v, romlis adgili lt-s Semdeg iyo:
fer£ni maTni ara dailtvnes, evst. 40, 8; dailtvnian, sin. 64, 15.
Seamk-ob-s (sin. 116, 1): dRes Tabori. . . Seimkvebis RrubliTa naTlisa¡Ta
(sin. 191, 18).
aRimsT-ob-s (fs. 62, 2)6: moiqcevied da aRimsTobied, fs. 77, 34.
Seipyr-ob-s: nu Seipyrobin goneba¡ Seni, ist. qr. 14, 29. Sdr. samsa mas
dResa... jojoxeTisagan ipyrobeboda, sin. 82, 11. aqedanac Cans, rom eb sxva
Temis niSnebs ki ar enacvleba, aramed mierTvis maT, arTulebs fuZes.
mosp-ob-s: (swav. 180, 14): movispebi me suliTa mimotacebuliTa, iob. 17, 1.
S-ob-s: kaci iSvebis salmobad, iob. 5, 7; aseve: sin. 31, 18; swav. 31, 5 da sxv.
1
en-iani zmnebis erTi nawili SinaarsiT erTpiriania. esenia cnobili `dahbada~ tipis zmnebi.
2
iSviaTad am zmnas SenarCunebuli aqvs orive piris gageba: Svili ara mebadebis (=miCnde-
ba, ist. qr. II, 86, 3).
3
Sdr. ax. q. aRmarTavs.
4
sampiriani ar Cans teqstebSi.
5
xelnaweri, romelSic gvxvdeba es ukanaskneli, safuZvlad uZevs v redaqcias. ar Cans,
daiTrvobiT forma c nusxaSi gvaqvs, Tu gamomcemlis Sesworebaa.
6
zmna uobieqtoa, subieqti moTxrobiTSi Seewyoba.
226
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
SeaST-ob-s (m. 18, 28): kaci igi iSTvebin, swav. 140, 11; eSmakisagan iSTveboda
(lim. 111, 21); daiSTvebodes zRuasa Sina, mr. 5, 13 ?.
mouTxr-ob-s (fs. 9, 12): dRes. . . gancxadebulad mogueTxrobis Cuen, sin.
3, 30; romliTa mogueTxrobvis RmerTi, kac. ag. 167, 21.
daam£-ob-s: mTavroba¡ misi daem£obvis, pal. alb. gv. 208, 19; adre
daem£obvis mefoba¡ misi, iqve, 208, 291.
miand-ob-s: nu miendvebi Tavsa Sensa, swav. 287, 1; iqve 304, 27.
Seund-ob-s (swav. 40, 1): ara Seendobis maT, iqve 40, 2; Seendoboda
brZolad, iqve 309, 29; Seendobvoda Seslvad, xron. 138, 26.
miayrdn-ob-s: kedelsa aravin mieyrdnobin, iov. da efT. 70, 8; Sdr.
kedelsa. . . aravin mieyrdneboda, xanZT. 266, 5.
wy-ob-a¡: marxviTa guewyobis, ist. qr. 40, 21. ufro xSiria eb-iani formebi:
simdablesa ewyvebis ampartavneba¡, swav. 70, 19; hbrZavn da ewyvebian, iqve 18,
30; iqve 108, 1; ewyvebian, iqve, 108, 26; wina-guewyvebis, zed. 205, 8; ewyveboda,
abo, 60, 10; sin. 117, 38; guewyvebian, kac. ag. 153, 23.
moyvanili magaliTebis mixedviT Cans, rom vnebiTSi ob-is monacvled
TiTqmis yovelTvis gvaqvs eb: igmobis — igmebis, daiTrobis — daiTrvebis, il-
tobvis — ivltebis, ewyobis — ewyvebis... zogi zmnis ob-iani forma Cveni masa-
lis mixedviT ar Cans, aris mxolod eb-iani formebi: Seimkvebis, moispebis, iS-
vebis, iSTvebis. gansakuTrebiT sayuradReboa is garemoeba, rom TiTqmis yve-
la zmnis fuZeSi Tavs iCens v, romelic SekumSuli Temis niSani unda iyos: da-
iTrvebi, Seimkvebis, iSTvebis, miendvebi...
am viTarebaSi SeiZleba vifiqroT, rom moyvanil zmnaTa ob meoreulia
TviT moqmedebiTSi. misi winamorbedi unda iyos eb, romelic v-inTan urTier-
TobaSi gvaZlevs ob-s. es varaudi specialur literaturaSi gamoTqmulia [8],
[9]. warmodgenili masalac mas uWers mxars.
igive v analogiis gziT gadasula ob-ian vnebiTSiac, oRond gadasmulia,
radgan o-s win iyo moqceuli. zog SemTxvevaSi ki v ikargeba, rogorc mosa-
lodneli iyo: ganibWobvis ← ganibWvobis, daiTrobviT ← daiTrvobiT, il-
tobvodes ← iltvobodes, mogueTxrobvis ← mogueTxrvobis, daem£obvis ←
daem£vobis, Seendobvis ← Seendvobis...
maSasadame, vnebiTis Cveneba am SemTxvevaSi moqmedebiTis formaTa istori-
as gviTvaliswinebs; masSi ufro Zveli viTarebaa daculi. ob-iani zmnebis vne-
biTSi ob-is gverdiT eb-is gamoyeneba am Temis niSanTa ubralo monacvleoba ar
unda iyos da arc vnebiTSi eb-i daboloebaze gadasvlis tendenciis gamoxatu-
leba. axal qarTulSi eb vnebiTis yvelaze gavrcelebuli afiqsia, magram ob-ian
zmnebTan is ar gvaqvs. amasTan eb gzas ikafavs vnebiTebSi ara monacvleobis sa-
SualebiT, aramed ise, rom Zvel afiqss mierTviss (Sdr. ipyrobeboda).
1
xelnaweri gvian gadawerilia (1661), magram mainc SesaZleblad miviCnieT misi damowmeba,
radgan TviT es formebi Zalze sayuradReboa.
227
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
8. of-iani zmnebi
of afiqsic erT fuZes aqvs: yof. ax. qarTulSi es fuZe mxolod zmniswin-
Tan erTad gvxvdeba, Zvelad uzmniswino formebic hqonda: hyofs, ganhyofs...
aqvs prefiqsiani vnebiTi. i-niani formebi an aqtivis msgavsad of-s gviCvenebs,
an amasTan erTad erTvis eb-ic. es ukanaskneli SedarebiT axalia da saerTo
tendenciis gamomxatvelia: iyofis — iyofebis; ganiyofis — ganiyofebis... iyo-
febis forma axal qarTulSi imyofeba-m Secvala, romelSic m gaCenili unda
iyos myofi mimReobis gavleniT.
e prefiqsiani pasivi moqmedebiTis fuZes imeorebs, eb aq ar Cans.
hy-of-s: viyofvi (lim. 120, 21); iyofvis (sin. 229, 4); iyofviT (fs. 31, 9);
iyofiT (m. 6, 16); v SenarCunebulia uwyvetelSic, o-s win: iyofvoda (abo 66, 8;
l. 21, 37); iyofvodes (kol. 184, 41).
v, romelic moqmedebiTidan modis, am zmnaSic gadasmulia (iyvofis
iyofvis), an ikargeba o-s win, agreTve eb-is darTvis SemTxvevaSi.
eb darTuli formebi araiSviaTia: iyofebis (swav. 20, 9; iqve, 76, 28); iyofeboda
(lim. 132, 32); iyofebodes (garej. 231, 25); gulisxma-iyofebis (jav. 634, 8).
uy-of-s: sargebel eyofvis (sin. 276, 23); geyofis (xanZT. 319, 2); eyofin
(iqve, 289, 35); eyofvoda (lim. 47, 13) da sxv.
ganhy-of-s: suli ara ganiyofvis (sin. 186, 16; equs. 84, 10; kac. ag. 164, 5).
ganiyofebis (efr. 81, 39); ganiyofebian (iqve 98, 37). . . ganuy-of-s: ganeyofvis
(sin. 17, 29); ganeyofis (sin. 9, 4); ganeyofvodes (ist. qr. 104, 14). Sehy-of-s: See-
yofvis igi haersa (equs. 60, 20; kac. ag. 166, 23).
9. ev-iani zmnebi
rogorc Zvel, ise axal qarTulSi ev-ian zmnaTa vnebiTSi meordeba moqme-
debiTis fuZe, maTi saxiT dResac Semonaxulia vnebiTis Zveli warmoeba. am
mxriv ev-iani zmnebi gansxvavdebian sxva xmovan-monacvleebisagan, romelTac
eb afiqsic daerTvis vnebiTSi.
ganabnevs (m. 12, 30) — ganibnevis (boln. 18, 3); gansTxevs (swav. 176, 25) — da-
iTxevis (equs. 58, 4), miiTxevis (iqve 58, 3); akurTxevs (abo 47, 12) — ikurTxevis
(swav. 19, 11), ganhlevs (swav. 135, 12) — ganilevis (sin. 191, 12); aRamrRuevs —
aRimrRueodes (moqc. 127, 30 g); daarRuevs (mr. 15, 29) — dairRuevoda (saqme
27, 41 a); aryevs — iryevian (abo 50, 12); ganarCevs — ganirCevian (efr. mc. 92, 23);
aqcevs (swav. 117, 16) — iqcevis (lim. 91, 19); daaqcevs (ist. qr. 11, 40, 24) — daiq-
cevis (swav. 44, 5); iZevs ( iov. da efT. 79, 7) — gamoiZevis (jav. 26, 28).
gardamosTxevs (swav. 275, 16) — gardamoeTxeodes (fs. 17, 9 a); mivemTxuevi
(iob. 17, 1), SeemTxuevis (kac. ag. 145, 6); aRhrevs — aRerevi (lim. 125, 3); gardah-
revs — gardagereodis (fs. 61, 11 a); dastevs — daetevis (i. 8, 37 E); Seswavs
(swav. 175, 18) — Seewevis (sin. 11, 36); moaxuevs — moexuevis (boln. 50, 15) da sxv.
228
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
sufiqsiani vnebiTi
uniSno vnebiTi
uniSno vnebiTi zmnaTa uZvelesi jgufia ([1] 239). varaudoben, rom misi war-
moqmna win uswrebs saerTod gvaris Camoyalibebas qarTulSi [10], [11]. amasTan un-
da iyos dakavSirebuli is Tavisebureba, romelTac uniSno vnebiTi iCens saTana-
do moqmedebiTTan mimarTebiT. istoriulad am tipis zmnaTa urTierToba Sesa-
bamis moqmedebiTTan sxvagvaria, vidre sxva jgufebis vnebiTebisa ([11] 128—129).
cnobilia, rom uniSnobas erTgvarad `anazRaurebs~ is, rom maT axasiaTebT eb-i
daboloeba awmyoSi ([1] 229, 423); esaa, ase vTqvaT, meoreuli niSani maTTvis ([11] 101).
sruliad sxva viTarebaa moqmedebiTSi. eb Temis niSani aq TiTqos mxolod erT
zmnas aqvs: ganaZRebs (iov. da efT. 78, 26), Sdr. ganZRebis (boln. 36, 1). uniSno vnebi-
Tis erT nawils fuZedrekadi zmnebi Seesabameba (warswymeds, Sehkrebs, misdreks,
daSrets. . . Sdr. warwymdebis, mr. 4, 38; Sekrbebis, equs, 91, 34; midrkebis, ist. qr. II,
102, 24; daSrtebis, m. 25, 8. . .); meore jgufs moqmedebiTSi ob Temis niSani aqvs: da-
adnobs (swav. 176, 24) — dadnebis (iqve 140, 12); akrTobs (sin. 33, 32) — hkrTebis (sin.
29, 24); atfobs (abo 55, 2) — tfebis (equs. 99, 26); ganacxrobs (lim. 1, 11) — ganscxre-
bis (jav. aRw. 228, 9); daaWnobs (il. qarT. 11, 15) — daWnebis (swav. 10, 17) da sxv.
229
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
literatura
230
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
Semoklebani
abo — ioane sabanisZe, wameba¡ habo¡si (Zv. qarT. ag. lit. Zeglebi, w. I,
il. abulaZis redaqciiT, 1963).
boln. — ioane bolneli, qadagebani, m. janaSvilis gamocema, 1911.
gam. — gamoslvaTa¡ (wignni Zuelisa aRTqumisani, t. I, nakv. I, 1947, gamosca
a. SaniZem).
gamocx. — iovanes gamocxadeba. . ., gamosca i. imnaiSvilma (Zveli qarTuli
enis kaT. Sromebi, 7, 1961).
garej. — cxoreba¡ daviT garejelisa¡ (Zv. qarT. lit. Zeglebi, I, 1963).
gobr. — wameba¡ gobronisi (Zv. qarT. lit. Zeglebi, I, 1963).
dab. — wigni dabadebisa¡ (wignni Zuelisa aRTqumisani, t. I, nakv. I, 1947).
evgr. — cxoreba¡ Sio¡si da evagresi (Zv. qarT. lit. Zeglebi, I, 1963).
evst. — mart¢loba¡ evstati mcxeTelisa¡ (Zv. qarT. lit. Zeglebi, I, 1963).
esaia — wigni esaia¡si (wignni Zuelisa aRTqumisani, t. I, nakv. 2, 1948,
gamosca a. SaniZem).
efr. — Sesavali efrem mciris fsalmunTa Targmanebisa, gamosca mz.
SaniZem (Zveli qarT. enis kaT. Sromebi, 11, 1968).
equs. — basili kesarieli, equsTa dReTa¡. . ., gamosca il abulaZem, 1964.
zarzm. — cxoreba¡ serapion zarzmelisa¡ (Zv. qarT. lit. Zeglebi, I, 1963).
zed. — cxoreba¡ ioane zedaznelisa¡ (Zv. qarT. lit. Zeglebi, I, 1963).
i. — ioanes saxareba (n. qarT. oTxT.).
iob. — wigni iobisi (wignni Zuelisa aRTqumisani. t. I, nakv. 2, 1948).
iov. da efT. — cxoreba¡ iovanesi da efT¢mesi (Zv. qarT. ag. lit. Zeglebi,
II, 1967, gamosca il. abulaZem).
il. qarTv. — cxoreba¡ ilarion qarTvelisa¡ (Zv. qarT. lit. Zeglebi, II, 1967).
231
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
232
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
ekaterine osiZe
`RaRad-yo~ tipis
zmnebi Zvel qarTulSi
233
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
es sakiTxi calke ganxilvas moiTxovs. amasTan dakavSirebiT dadgeboda agreTve msaz-
Rvrel-sazRvrulis adgilis sakiTxi Zvel qarTulSi.
234
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
arRara eyivnos qaTamsa dRes, vidremde sam gzis uvar-myo me (lk 22, 34 DE).
rameTu ara gulis£ma-hyav Jami moxedvisa Senisa¡ (lk 19, 44 DE).
nakvTTa warmoebis mxriv rTuli zmnebi sxvadasxvagvar suraTs gviCveneben.
erTi nawili rTuli zmnebisa dro-kiloTa pirveli wyebis nakvTebs organulad
awarmoebs. RaRad-yo zmna Tu namyo-ZiriTadis wyebaSi mxolod rTuli saxiT
gvxvdeba, awmyos da misgan nawarmoeb nakvTebSi mas martivi fuZe enacvleba:
da RaRadebda £miTa didiTa da etyoda (mrk 5, 7 DE)
romelni RaRadeben misa dRe da Rame (lk 18, 7 DE)
zraxva-yo magram: ganizraxvides urTierTas (lk 6, 11 C)
rameTu ara hzraxav RmrTisasa, aramed kacTasa (m 16, 23 DE)
£ma-yo, magram: romel £mobda taZarsa Sina (m 21, 15 C)
meore nawili rTuli zmnebisa awmyos wyebis nakvTebsac rTulad awarmoebs:
movidodes kaTolike eklesiad da naTel-iRebdes (sin. mr. 271, 4)
mcnebani icni: nu kac-hklav, nu iparav, nu cilsa swameb (mrk. 10, 19 DE)
sada-igi iyo iovane da naTel-hscemda (i 1, 28 DE)
sainteresoa RaRad-yo tipis zmnebSi saxeluri nawilis — pirdapiri obi-
eqtis — brunvis sakiTxic. nakvTTa meore wyebaSi rTuli zmnebis saxeluri na-
wili, rogorc wesi, fuZis saxiT aris warmodgenili: RaRad-yo, £ma-yo, naTel-
iRo, pativ-ec...
dro-kiloTa pirveli wyebis nakvTTa warmoebis dros sxvadasxvaoba das-
turdeba. rTuli zmnebis erTi nawili saxelur nawils fuZis saxiT warmog-
vidgens awmyos wyebis nakvTebSic: kac-hklav, gulis£ma-yofs, £el-yofs, na-
Tel-hscemda...
RaRad-yo tipis zmnebis meore nawili nakvTTa pirvel wyebaSi saxelur
nawils micemiT brunvaSi warmogvidgens:
da igi wams-uyofda maT da daadgra utyuad (lk 1, 22 DE)
ambors-uyofda fer£Ta misTa (lk 7, 38 DE // C)
da Tuals-uyofdes mamasa misTa (lk 1, 62 C)
paralelurad gvxvdeba kompoziti zmnebis iseTi formebic, sadac
saxeluri nawili fuZis saxiT aris warmodgenili:
da Tual-uyofdes mamasa missa (lk 1, 62 DE)
aramed pativ-uyof mamasa Cemsa (i 8, 49 C)
sapirispiro magaliTebi, e.i. roca namyo-ZiriTadis wyebaSi rTuli zmne-
bis saxeluri nawili micemiT brunvaSi dgas, Tumca gvxvdeba, magram Zalze iS-
viaTad: ambors-uyo, naTels-gces...
rogorc vxedavT, RaRad-yo tipis zmnebSi saxeluri nawili — pirdapiri
damateba — wyebaTa mixedviT zog zmnaSi ibrunvis, zogSi ki ubrunvelia. amis
mixedviT am tipis zmnaTa ganviTarebis sam safexurs gamoyofen1.
1
el. babunaSvili, kompoziti zmnebi Zvel qarTulSi, Tsu aspirantTa V samecniero kon-
ferencia, moxsenebaTa Tezisebi. 1951, gv. 21-22.
235
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
236
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
st. Cxenkeli, sakuTar saxelTa bruneba oSkuri xelnaweris `mefeTa wignebSi~, Tsu Sro-
mebi, XXV, Tbilisi, 1943.
2
q. lomTaTiZe, afxazuri gardamavali zmnis usubieqto formebi, ike, t. II, 1948.
3
arn. Ciqobava, qarTuli enis zogadi daxasiaTeba, qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni,
I, 1950, gv. 054.
4
q. lomTaTiZe, dasaxelebuli werili. magaliTebi amokrefilia amave werilidan.
237
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
arn. Ciqobava, gramatikuli klas-kategoria da zmnis uRlilebis zogi sakiTxi Zvel
qarTulSi, ike, t. V, 1953.
238
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
Wola TevzaZe
1
a. SaniZe, zmnaTa gardamavlobis sakiTxisaTvis qarTvelur enebSi: saq. ssr mecn. akade-
miis moambe, t. III, 1942, gv. 289.
2
i. imnaiSvili, wrfelobiTi brunvis sakiTxisaTvis Zvel qarTulSi, Tbilisi, 1941.
(sakandidato disertacia).
3
`saxeladi nawili~ pirobiTi terminia. zogjer SesaZloa am nawilad gamoyenebuli iyos
ara saxeli, aramed uformo sityva.
4
termini `meSveli zmna~ savsebiT zustad ver gadmoscems im Sinaarss, romelic zmnur na-
wils Sehferis, es termini ufro zustad Sedgenili Semasmenlis zmnuri nawilis gad-
mosacemad iqneboda mizanSewonili.
239
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
am sakiTxze miuTiTebs q. ZoweniZe (`emfatikuri xmovani Zvel qarTulSi~: stalinis sax.
Tbilisis sax. univ. Sromebi, XXX в — XXXI в, 1947, gv. 346). magram rTuli formis saerTo
klasifikacia avtors sruliad sxvagvari aqvs.
2
aris iSviaTi SemTxvevebi, roca rTuli zmnis es damaxasiaTebeli niSani ar aris daculi, saxe-
ladi nawili uswrebs zmnur nawils: gamoucxade mas, ra¡Tamca locva-yo CemT¢s. da aRdga beri da
240
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
Semdegi formaluri niSani, rac rTul zmnas axasiaTebs, is aris, rom meS-
vel zmnas ar axlavs zmniswini. aqamde dasaxelebul arc erT rTul zmnas zmni-
wini ar gaaCnia. Tu zmnas zmniswini axlavs, maSin igi saxelTan ver qmnis iseT
organul kavSirs, rogorc es rTuli zmnisaTvis aris damaxasiaTebeli. pati-
vis-cema zmna erTcnebiania da gaigeba rogorc erTi rTuli forma: hgonebdes,
viTarmed amiT pativ-scemen warsulsa mas (udabn., 35 b). magram, roca zmna zmnis-
winiT aris warmodgenili, maSin igi damoukidebeli erTeulia da saxelic wina-
dadebis calke wevrs warmoadgens: RmerTsa Cemsa vhmadlob, romelman esodeni
pativi momca (kim., t. I, 46, 20). aq rogorc saxeli, ise zmna winadadebis damouki-
debeli wevrebia. aseve zmnuri nawili uzmniswinod aris warmodgenili da
rTul formasTan gvaqvs saqme Semdeg magaliTSi: viTar-igi sityuas-migebdes me
huriani, viiZule RaRadis-gdebad keisrisa (saqme, 28, 19). magram, roca zmnas
zmniswini axlavs, maSin rTul formasTan aRar gvaqvs saqme: aha esera ara aqus
sity¢is mogeba¡ RmerTsa amas Sensa (kim., t. I, 134, 19). mocemul SemTxvevaSi ukve
saxeli winadadebis damoukidebeli wevria. igi ubralo damatebas warmoadgens.
vxvdebiT sxvagvar SemTxvevebsac: TiTqmis yovelTvis zmniswiniTaa war-
modgenili zmnuri nawili, roca rTuli formis saxelad nawils formauc-
vleli sityva warmoadgens: gare-mo-adga, gare-war-£da, Tana-war-£da, Tana-
war-vida, Sina-gan-scemde, wina-aR-udga, wina-da-sc¢Ta... am SemTxvevebSi ukve
zmniswini aRar aris warmodgenili misi namdvili funqciiT. mas aRara aqvs ge-
zisa da orientaciis gamoxatvis funqcia, igi aq fuZesTan aris Sexorcebuli.
adgilze Tu mimarTulebaze (risi gamoxatvac sazogadod zmniswinebs evale-
ba) TviT saxeladi nawilebi miuTiTeben.
maSasadame, zmniswinis ararseboba rTuli zmnisTvis iseTi damaxasiaTebe-
li formaluri niSania, romelic yvela rTuli zmnis mimarT vrceldeba.
mocemuli nimuSebidan isic Cans, rom Tu saxelad nawilad gamoyenebulia
zmnizeda, maSin meSvel zmnas ar SeiZleba am zmnizedisagan momdinare an mas-
Tan masalobrivad axlo myofi zmniswini daerTos. gvaqvs gare-moadges, gare-
warh£da, magram ar gvaqvs aseTi rTuli zmnebi: gare-ganadges, gare-gan£da.
gvaqvs wina-dac¢Ta, magram ara gvaqvs wina-warc¢Ta.
aRsaniSnavia, rom rTuli zmna zeda-edva uzmniswinod gvxvdeba. aq mosa-
lodneli iyo da zmniswini, magram igi ar aris warmodgenili, radgan saxeladi
nawili `da~ marcvliT bolovdeba da mas zemoaRniSnuli mizezis gamo ar SeiZ-
leba mosdevdes imave fonetikuri Sedgenilobis zmniswini. aRniSnuli zmnis-
wini rom iyos formaSi warmodgenili, maSin meSveli zmna damoukideblobas
yo CemT¢s locva¡ (kim., t. I, 25, 23); gan£sen kruleba¡ misi da yav igi Rirs, ra¡Ta migipyras Sen
msxuerpli igi usisxlo¡ (kim., t. I, 335, 16); da hrqua noomin orTa maT Zis colTa misTa: warvediT da
miiqeciT saxid mamisa T¢sisa da yavn ufalman Tana wyaloba¡ (ruT., 1, 8).
SesaZloa saxeladi da zmnuri nawili gaTiSuli iyos, e.i. tmesis movlenasTan gvqondes
saqme maTi pirdapiri wyobis SemTxvevaSic: jer-Tu-ars, Tana-warm£edin me, ufalo, Jami ese
(mark., 14, 351); RaRad-Tu-yos Cemdamo, vismino misi, rameTu mowywle var (gamoslv., 22, 27);
da raJams dasdgeT Tayuanis-cemad, miuteveT, ra¡Ta Tana-vis-edvas (mark., 11, 25c).
241
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
* * *
1
aris ramdenime SemTxveva, roca rTuli zmnis saxelad nawilTan Sexorcebuli aris zmniswini.
magaliTad: Sebma-uyo, Seuracx-yo, magram am SemTxvevaSi zmniswini ufro derivaciul afiqss
warmoadgens. yovel SemTxvevaSi, aq zmniswini ar aris gezis an orientaciis gamomxatveli. aq igi
formis ganuyofeli nawilia, misi gamoyofa, rogorc zmniswinisa, SeuZlebelia.
242
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
i. imnaiSvili, wrfelobiTi brunvis sakiTxisaTvis Zvel qarTulSi, 1941. (sakandidato
disertacia).
243
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
a. SaniZe, subieqturi prefiqsi meore pirisa da obieqturi prefiqsi mesame pirisa
qarTul zmnebSi, 1920, gv. 86.
2
a. SaniZe, zmnaTa gardamavlobis sakiTxisaTvis qarTvelur enebSi: saq. ssr mecn.
akademiis moambe, t. III, 1942, gv. 289.
244
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
sasa, aramed WeSmaritad gzasa RmrTisasa aswaveb (mark., 12, 14 C); sulT-iTqu-
mides Zeni israÀlisani saqmeTa maTgan ficxelTa (gamoslv., 2, 23); ara kac-kla,
ara imruSo. . . (maTe, 19, 18); Zieba-yo yovliTa krZalulebiTa qristeaneTa
(kim., t. II, 45, 32); wam-uyvna mas simon-petre (iovane, 13, 24); ixila eri mravali
da wyaloba-yo maT zeda (mark., 6, 34 C); xolo igini moxu£des da Sexuvrdes
fer£Ta misTa da Tavyanis-xces mas (x. leqc., 28, 9); ra¡saT¢s naTel-hscem Sen,
ukueTu ara xar qriste? (iovane, 1, 25); movida misa madli RmrTisa¡, viTarca
Wabuki qali, da nugeSini-sca mas (kim., t. I, 280, 11); marxvasa qristeman pativ-
sca da kaci eSmakisagan gamoi£sna (kim., t. I, 58, 33); maSin miviRe mcired R¢no¡
da puri davalbe da mcired gemo¡—ixila (SuS., VII, 25); locva-yav Cem¢s da yav
siyuaruli da pir-i£sen Cem Tana (kim., t. I, 230, 11).
CamoTvlil zmnebs, romelTa ricxvi SeiZleboda kidev gagvezarda, pirda-
piri obieqti ar gaaCnia, amitom zogierTi maTgani (lxineba-yo, £ma-yo, sityua-
yo) erTi piris gagebas Seicavs. magram rodesac es zmnebi I seriaSia, gauqmebuli
pirdapiri obieqtis niSani zogjer mainc aris formaSi warmodgenili: sityua-
hyofs ese, romeli Tqua esaia, viTarmed ara Tu mociqulman, arca angelozman...,
aramed Tavadman acxovnna igini (udabno, 47 V); prefiqsi h micemiTSi dasmul pir-
dapir obieqts unda gamoxatavdes, magram igi am SemTxvevaSi ufunqcioa.
aris iseTi rTuli zmnebic, romlebTanac, marTalia, Zveli pirdapiri
obieqti rTuli zmnis nawilad aris qceuli da amitom igi, rogorc obieqti,
moSlilia, magram samagierod am zmnebs axali pirdapiri obieqti aqvT ganvi-
Tarebuli: da aRTquma-yo moqmedTa maT mimarT TiTo¡ satiri (maTe 20, 2 C). da-
mowmebul zmnaSi saxeladi nawili istoriulad warmoadgenda pirdapir dama-
tebas, romelic droTa viTarebaSi SeuerTda zmnas da dakarga pirTan Sewyobi-
li saxelis gageba. amis Semdeg SesaZlebeli gaxda, ganviTarebuliyo axali pir-
dapiri obieqti. mocemul SemTxvevaSi pirdapir obieqts warmoadgens `satiri~.
iseTi rTuli zmnis nimuSad, romelsac iribi obieqti aqvs moSlili, SeiZ-
leba davasaxeloT Semdegi magaliTi: viTar-igi mi(x)ces mRdelT-moZRuarTa
da mTavarTa CuenTa saSjelsa sikudilisasa da juars-xaceus igi (x. leqc., 24,
20). mocemul magaliTSi `juars~ moSlili iribi obieqtia, magram iribi obieq-
tis niSani zmnaSi mainc SemorCa. amitom, radgan iribi obieqti aRar aris da
Sesatyvisi piris gageba aRar gaaCnia zmnas, es niSani ufunqcioa. is gadmonaS-
Tis saxiT aris SemorCenili zmnis formaSi da adasturebs im mosazrebas, rom
es saxeladi nawili istoriulad namdvil irib obieqts warmoadgenda. amasve
adasturebs is garemoeba, rom am zmnis konversiuli forma e-niani vnebiTia:
wyali R¢nod gardaaqcia sak¢rvelebiTa da ZaliTa RmerTeebisa¡Ta; da nefsiT
juars-ecua (kim., t. II, 48, 9). e-niani vnebiTis arseboba ki TavisTavad moqmede-
biTisaTvis irib obieqts varaudobs.
bolos SevexebiT iseT rTul zmnebs, romelTa pirveli nawilebi forma-
ucvlel sityvebs warmoadgenen. es nawilebi ZiriTadad adgilis zmnizedebia,
romelTagan Semdeg Camoyalibda zmniswinebi. esenia: gare, zeda, Tana, Sina, wi-
245
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
246
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
* * *
1
mxolod erTaderTi SemTxveva gvaqvs, roca ricxviTi saxelia naxmari rTuli zmnis sa-
xelad nawilad. aseTia erT-yofa, romelic SeerTebas, gaerTianebas niSnavs: viTar hgavs,
Semoqmedi umciresTagan urTierTs Seaxebs ganTvisebulTa bunebaTa, ra¡Ta erT-yos da
Tanatom yoveli agebuli (bun. kac., 8, 3); aRniSnuli forma xelovnuria. amitom igi Zvel
qarTulSi TiTqmis arc gvxvdeba.
2
nugeSinis-cema iseTi rTuli formaa, romlis saxelad nawiladac piriani zmna aris nax-
mari. igi mniSvnelobiT daimedebas, `nugeSinis micemas~ niSnavs. am zmnis saxeladi nawili aris
uaryofiT nawilakdarTuli piriani zmna `nugeSinis~, romelSic subieqti III piria, xolo
obieqti — II. Semdeg, rodesac mTliani forma substantivad iqna gagebuli, is xSirad kargavs
bolokidur s-ans: nugeSinis-mec (ruTisi, 2, 13) formis gverdiT gvaqvs nugeSini-sca.
247
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
Cadenaze miuTiTebs geba, dgineba, deba, klva, mwifeba, Reba, xilva, £doma,
jdoma da sxva zmnuri nawilebi.
meore mxriv, arsebobs zmnuri nawili `yofa~, romelic mxolod zogadi
moqmedebis gamomxatvel Sinaarss umatebs saxelad nawils. sxvanairad rom
vTqvaT, igi mxolod zmnuri inventaria, romelic saxelad nawils zmnad aq-
cevs; miuTiTebs moqmedebaze, magram arakonkretulze. yo-Ti Sedgenil rTul
zmnebs SesaZloa gaaCndes konkretuli Sinaarsi, magram, Tu ra saxis unda iyos
es moqmedeba (rom es moqmedeba konkretulia), amaze TviT saxeladi nawili mi-
uTiTebs. aRniSnuli TvalsazrisiT `yofa~ zmnuri nawili rTuli zmnis sxva
zmnuri nawilebisagan gancalkevebiT dgas.
`yofa~ zmnuri nawilis es Tavisebureba misi mniSvnelobiT unda aixsnas,
radgan igi gakeTebas, qmnas, Cadenas niSnavs zogadad; is zogadad aRniSnavs
imas, rac saerTod damaxasiaTebelia yvela zmnisTvis. sxva zmna ki gamoxatavs
am zogad moqmedebasac da amave dros miuTiTebs imaze, rom es moqmedeba
zmulobis konkretuli saxea (wers, xatavs, aSenebs, klavs).
swored `yofa~ zmnuri nawilia rTul zmnaSi yvelaze ufro gavrcelebu-
li. rogorc ukve zemoT aRiniSna, es zmna yofil pirdapir obieqtTan qmnis
rTul formebs. amisaTvis `RaRad-yo~ zmna erTpiriania. istoriulad arsebu-
li pirdapiri obieqti `RaRad~ amJamad ukve aRar warmoadgens zmnis pirTan
Sewyobil saxels, radgan igi rTuli zmnis SemadgenlobaSi Sedis. raodenob-
rivma cvlilebam mogvca Tvisebrivad sruliad gansxvavebuli, axali zmna,
romelsac erTi piriT ukve naklebi gaaCnia, vidre `yo~ zmnas damoukideblad
xmarebisas aqvs. raki RaRad-yo zmna erTpiriania: da munquesve RaRat-yo mama-
man mis yrmisaman (markoz., 9, 24 C), es piri ki subieqturia, amitom es rTuli
forma gardauvalia, radganac gardamavlobisaTvis niSandoblivad pirdapi-
ri obieqtis qoneba aris miCneuli1.
garda `yofa~ zmnisa, rTuli zmnis sawarmoeblad gamoyenebulia agreTve
cema (naTel-sca, Tayvanis-sca), Reba (naTel-iRo, yurad-iRo, muclad-iRo),
deba (Tavs-idva, Zal-edva), geba (Suris-geba, adgid-agos), pyroba (adgil-ipy-
ra, yur-upyra), wifeba (£el-iwifa), Tquma (sulT-Tquma), cueTa (wina-dacue-
Ta), cuma (juar-cuma), xilva (gemo¡s-xilva), jdoma (ina£iT-jdoma).
CamoTvlili zmnebi awarmoeben ZiriTadad pirian rTul formebs. yvela
maTgans rTul zmnaTa warmoebis mxriv erTnairi gavrcelebis are ara aqvs.
zogierTi maTgani (yofa, cema, Reba, deba, geba) sxvadasxva saxelad nawilTan
ricxobrivad mraval rTul formas awarmoebs, dasaxelebul zmnaTa nawili ki
mxolod erT saxelad nawilTan SeerTebiT qmnis rTul formas.
Zveli qarTulis ZeglebSi gvxvdeba iseTi formebic, romlebic Sinaarsis
mixedviT gvafiqrebinebs, rom TiTqos rTul zmnebTan gvaqvs saqme. magram ma-
Ti konstruqcia rTul formebad aRiarebis winaaRmdeg metyvelebs, amitom
1
a. SaniZe, zmnaTa gardamavlobisaTvis qarTvelur enebSi: saq. ssr mecn. akademiis moambe,
t. III, 1942, gv. 259.
248
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
249
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
zurab WumburiZe
myofadis warmoqmnis
istoriisaTvis qarTulSi
1
a. SaniZe. Zveli qarTuli ena (mokle mimoxilva): saskolo saxelmZRvaneloSi — `Zveli qar-
Tuli ena da literatura~, Seadgines a. SaniZem, al. abramiZem da il. abulaZem, 1936, gv. 289.
2
qarTuli oTxTavis ori Zveli redaqcia (sami Satberduli xelnaweris mixedviT),
gamosca a. SaniZem: Zveli qarTuli enis Zeglebi, 2, Tbilisi, 1945.
250
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
xanmeti, leqcionari. gamosca da simfonia daurTo a. SaniZem: Zveli qarTuli enis
Zeglebi, I, Tbilisi, 1944.
2
Zveli qarTuli agiografiuli literaturis Zeglebi, wigni I (V-X ss.), ilia abulaZis
redaqciiT, Tbilisi, 1964.
3
С.В. Меликова-Толстая. Будущее время в греческом языке: Ученые зап.ЛГУ, серия филологических
наук, вып. 15, 1952; Б.Б. Мительман. Будущее время в языке древне-греческого эпоса (Автореферат
кандидатской диссертации).
4
a. martirosovi. masdaruli konstruqciis genezisisaTvis Zvel qarTulSi: ike, VII, 1955.
251
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
i. imnaiSvili, sami sinuri xelnaweri da maTi ena: qarTuli enis istoriuli qrestomaTia,
II, 1963, v. 205-206.
2
i. qavTaraZe, myofadis erTi saxeobis istoriisaTvis qarTulSi: i k e , XII, 1953, gv. 199. n.
kotinovi. viTarebiTSi dasmuli masdaris funqciebi Zvel qarTulSi: i. gogebaSvilis sax.
Telavis saxelmwifo pedagogiuri institutis Sromebi, V, 1964, gv. 101.
3
a. martirosovi. dasax. naSromi, gv. 59.
252
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
a. SaniZe, qarTuli gramatikis safuZvlebi, I, 1953, gv. 276-277. ix. agreTve m i s i v e : Изме-
нение системы выражения категории вида в грузинском и его последствия: smam, III, 9, 1942.
253
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
М.В. Мирзашвили. Язык «Жития Григория Хандзтийского» (Автореферат кандидатской диссерта-
ции). Тбилиси, 1956, gv. 31.
2
asurel moRvaweTa cxovrebis wignTa Zveli redaqciebi, gamosca ilia abulaZem: Zveli
qarTuli enis kaTedris Sromebi, I, Tbilisi, 1955.
3
`adrindeli feodaluri qarTuli literatura~, k. kekeliZis redaqciiT da gamokvle-
viT, Tbilisi, 936.
4
balavarianis qarTuli redaqciebi, gamosca, gamokvleva da leqsikoni daurTo ilia abu-
laZem: Zveli qarTuli enis Zeglebi 10, Tbilisi, 1957.
254
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
255
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
adrindeli feodaluri qarTuli literatura, k. kekeliZis redaqciiT da gamokvleviT,
Tbilisi, 1936; n. goguaZe. `serapion zarzmelis cxovrebis~ teqstisa da enis sakiTxebi:
filologiuri Ziebani, I, Tbilisi, 1964, gv. 19.
2
sakiTxavi wigni Zvel qarTul enaSi, II, gamosca i. imnaSvilma, Tbilisi, 1966.
256
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
v. Tofuria. ormagi uaryofa qarTulSi: weliwdeuli, 1924, gv. 77-78. a. SaniZe, qarTuli
gramatikis safuZvlebi, I, 1953, gv. 630.
2
saTanado nimuSebi moipoveba rogorc Zvel, ise axal qarTulSic gavixsenoT n. bara-
TaSvili: `nu davimarxo Cemsa mamulSi, CemTa winaparT saflavebs Soris! nu damitiros
satrfom gulisa, nuRa dameces cremli mwuxaris!~ (a. SaniZe, qarTuli gramatikis safu-
Zvlebi, I, 1953, gv. 212).
257
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
xanmeti leqcionari, gamosca da simfonia daurTo a. SaniZem: Zveli qarTuli enis Zeg-
lebi, I, Tbilsi, 1944.
2
brZanebiTi sruliad ver egueba warsul dros, Tumca warTqmiTi brZanebiTi wyvetilis
fuZes iyenebs (f. erTeliSvili. ratom iyenebs II brZanebiTi wyvetilis fuZes: Tsu Sromebi,
t. 61. 1956).
258
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
magaliTebi mogvaqvs ukanaskneli gamocemidan: Zveli qarTuli agiografiuli litera-
turis Zeglebi, I, i. abulaZis redaqciiT, Tbilisi, 1964.
259
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
dasvlisa da myofadis calke mwkrivad gamoyofis procesi ufro win aris wawe-
uli: `naTlad Cans, rom dawyebulia zmniswinis mier mopoveba maperfeqtivebe-
li Zalisa da am niadagze I seriis sami Zveli mwkrivisagan axali mwkrivebis ga-
moyofa: zmniswiniani formebi myofadis wris mwkrivebad midis, uzmniswinoni ki
— awmyos wrisad. ra Tqma unda, es jer kidev ar aris sayovelTao movlena. Ziri-
Tadad am sakiTxSi g. mTawmideli Zvel normebs misdevs... magram ueWvelia, rom
momavali droisa da TxrobiTi kilos funqcia aqvs zmnebs am winadadebaSi: pir-
velad sulTa TquenTa w a i w y m e d T da monasteri uwesod g a v a (68, 6-8)~.1
imave gamokvlevaSi a. S a n i Z e s moyvanili aqvs myofadis mwkrivis sxva
nimuSebic zemoxsenebuli Txzulebidan: g a u j m e n (95, 4); ukueTu uwurTe-
lad migiSune, uwyodeT, viTa mas saukunesa mwared g a i s j e b i T , ukueTu
kula me aqa mcired gwuarTne da madlobiT miiTualoT, mrwams RmrTisagan,
viTa mis saukuno¡sa gankiTxvisagan g a n e r e b i T (68, 9-12); iginica S e -
w u x d e b i a n (83, 7).
daaxloebiT aseTive suraTia giorgi mciris `giorgi mTawmidlis cxovre-
baSi~, romelic agreTve XI saukunis Zeglia (dawerilia ara ugvianes 1068 wli-
sa)2. aq gvxvdeba axleburi myofadis Semdegi magaliTebi: ukueTu ugunurebiT
£el-vyo, kadnierebisa bralsa S T a v v a r d e b i (104, 11); aqa m o g c e m sul-
sa amis yrmisasa da winaSe RmrTisa g T x o v (161, 18); raJams erTgzis g¢cnobi-
es, arRara midrekil varT marcxl, gina marjul da arca m i v d r k e b i T ,
Tu RmerTsa undes (178, 24).3
mohyavs ra es magaliTebi, Txzulebis enis mimoxilvisas n. g o g u a Z e
aRniSnavs: `awmyos formis myobadiseuli gagebiT xmareba Zalze iSviaTia; es
TiTo-orola nimuSi SeiZleba mxolod imisTvis gamoviyenoT, rom vTqvaT:
myofadis warmoebis Canasaxi `giorgi mTawmidlis cxovrebaSic~ Canso~.4
Tu `iovanes da efT¢mes cxovrebasa~ da `giorgi mTawmidlis cxovrebaSi~
axleburi myofadis formebi mxolod TiTo-orola moipoveba, daaxloebiT
imave periodisa da iseTve moculobis ZeglSi — qarTuli paterikis eqvTime
aToneliseul TargmanSi5 amgvari formebi ramdenime aTeuls aRwevs. movi-
tanT mxolod ramdenime magaliTs:
ars dRe erTi, Svilno, weliwadsa Sina, romel ukueTu mas dResa Sina vinme
ipoos Sromasa Sina, friad g a n m d i d r d e b i s . . . ukueTu movides dRe igi
kurTxeuli da ipovneT Tquen udeb da uqm dResa mas da ara gpovnes Tquen dRe-
1
a. SaniZe. giorgi mTawmidlis ena ioanes da efTvimes cxovrebis mixedviT: giorgi mTawmi-
deli, cxoreba¡ iovanesi da efT¢mesi (Zveli qarTuli enis Zeglebi, 3), Tbilisi, 1946, gv. 75.
2
k. kekeliZe. Zveli qarTuli mwerlobis istoria, I, Tbilisi, 1951, gv. 228.
3
Zveli qarTuli agiografiuli literaturis Zeglebi, wigni II (X-XV ss.), i. abulaZis
xelmZRvanelobiTa da redaqciiT, Tbilisi, 1967.
4
n. goguaZe. `giorgi mTawmidlis cxovrebis~ ena: filologiuri Ziebani, I, Tbilisi, 1964, gv. 37.
5
Sua saukuneTa novelebis Zveli qarTuli Targmanebi, I, qarTuli paterikis erTi Zveli
redaqciis eqvTime aTonelis Targmani XI s. xelnaweris mixedviT. teqsti gamosacemad
moamzada, gamokvleva da leqsikoni daurTo m. dvalma, Tbilisi, 1968.
260
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
man man moswrafebiT Sromasa Sina, uwyodeT, rameTu Sroma¡ da Wiri Tqueni yov-
lisa mis weliwdisa¡ cudad iqmnebis, da ver g a n m s d i d r d e b i T (I, 19).
kuala sxuasa Jamsa ineba mTavarebiskoposman mislvad missa da waravlina
pirvelad, Tu g a - Z i - u R e b s a karsa beri. xolo berman miumcno da hrqua
mas: ukueTu mox¢de, g a n g i R e b , da ukueTu Sen g a n g i R e b , yovelTa
g a n u R e b (II, 4).
raJams movides kacsa zeda gansacdeli, maSin yovliT kerZove g a n -
m r a v l d e b i a n mis zeda Wirni da gulis-klebani (VII, 11).
esezomsa Sromasa viqmT sasufevelisaT¢s caTa¡sa, d a v i m k ¢ d r e b T -
mea mas? (X. 16. Sdr. iqve: me mrwams, rameTu d a v i m k ¢ d r o T ).
suli msgavs ars wyalsa, ukueTu ganswmedde, keTilad gamodis wmidad,
ukueTu udeb hyo da miaqcio miwa¡ da nex¢ zeda, uCino i q m n e b i s da
w a r w y m d e b i s (X, 22).
ukueTu kula Ziri ara gamohnaxo da ara aRmohfxura, da StoTa ra¡zomca
hkafde, igi sxuasa morCsa g a m o i R e b s (X, 32).
ukueTu ara vyo sity¢saebr berisa, w i n a - a R u d g e b i RmerTsa 0X, 41).
da Tu grquas Sen, viTarmed d a i s j e b i , nuRara i q m saqmesa mas (XI, 33).
Semindve, mamao, ra a R v d g e b i , vidre ara warx¢de Sen (11, 7).
ukueTu RmerTi ara S e g u e w e v i s , wyali Cuen ara guaqus (III, 23).
daRacaTu mkudari aRadginos mrisxaneman monazonman, RmerTi ara
S e i w i r a v s misgan (X, 6).
ukueTu ara daiWiros kacman gulis-sityua¡ ese, ver w i n a a R u d g e -
b i s vnebaTa (I, 5).
nu m o i g e b yoladve eseviTarsa rasame, rameTu ukueTu movides mparavi
anu avazaki senaksa Sensa, i£maros ra¡me Senisa WurWlisagan, rameTu ese yoveli
a R m o u g d e b s sinanulsa gulisagan da £senebasa sikudilisasa (II, 15) da a.S.
amave Txzulebis enaSi gvxvdeba myofadisagan nawarmoebi xolmeobiTis
mwkrivis formebic.
garqu Tquen, miT ara Segiqm, rameTu vicode, viTarmed ara S e s w u x d e -
b o d e T , xolo misda Tumca ara meqmna, S e w u x d e b o d a , rameTu aqunda
guliskleba¡ da i t y o d a , viTarmed bersa ra¡me asmia CemT¢s (X, 7).
rogorc vxedavT, awmyos wris mwkrivebisagan myofadis wris mwkrivTa ga-
moyofis procesi am ZeglSi ufro Sors aris wasuli da axali sistema momava-
li drois (TxrobiTi kilos) gadmosacemad sakmaod xSirad ixmareba. magram
imave funqciiT gacilebiT ufro xSirad mainc kavSirebiTis formebi gvxvde-
ba, e.i. Zveli sistema batonobs.
saerTod savaraudebelia, rom myofads Tavdapirvelad mxolod gansazR-
vrul SemTxvevebSi, gansazRvrul sintaqsur konstruqciebSi mimarTavdnen,
erT dros misi xmareba albaT garkveul stilistur movlenebTanac iyo dakav-
Sirebuli, magaliTad, vfiqrobT, SemTxveviTi ar aris, rom Zvel ZeglebSi
261
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
a. SaniZe,. Zveli qarTuli ena (mokle mimoxilva): saskolo saxelmZRvaneloSi — `Zveli
qarTuli ena da literatura~, Seadgines a. SaniZem, al. baramiZem, il. abulaZem, me-13 gam.,
Tbilisi, 1854, gv. 303.
262
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
263
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
f. erTeliSvili. rTuli winadadebis istoriisaTvis qarTulSi, I, hipotaqsis sakiTxebi,
Tbilisi, 1963, gv. 105.
264
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
265
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
266
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
a. SaniZe. qarTuli gramatikis safuZvlebi, I, 1953, gv. 280.
2
l. aTaneliSvili. mose xonelis `amirandarejaniani~ (enobrivi mimoxilva): mose xoneli,
amirandarejaniani, gamosacemad moamzada, gamokvleva da leqsikoni daurTo lili
aTaneliSvilma, Tbilisi, 1976, gv. 071-072.
3
visramiani, teqsti gamosacemad moamzades, gamokvleva da leqsikoni daurTes aleq-
sandre gvaxariam da magali Toduam, Tbilisi, 1962.
267
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
e. TayaiSvili. £elmwifis karis garigeba, tfilisis universitetis gamocema, 1920.
2
qarTuli simarTlis Zeglebi, t. II, teqstebi gamosca, SeniSvnebi da saZieblebi daurTo
prof. i. doliZem, Tbilisi, 1965.
3
i. gigineiSvili, `rusudaniani~ (gamokvleva, erTvis gamocemas), gv. XXVI.
4
rusudaniani, i. abulaZisa da i. gigineiSvilis redaqciT, Tbilisis, 1957.
268
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
Teimuraz bagrationis werilebi akademikos mari brosesadmi, gamosca s. yubaneiSvilma,
Tbilisi, 1964.
2
redaqciis SeniSvna, Jurnali `ciskari~, 10, 1863, gv. 155.
269
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
g. leoniZe. SoTas gulidan gamoviZerwe (leqsi): gaz. `komunisti~, 23, IX, 1967.
2
m. zaaliSvili, T. jangulaSvili. keTili SeniSvnebi: gaz. `literaturuli saqarTvelo~, 7. I, 1966.
3
vaJa-fSavela, TxzulebaTa sruli krebuli aT tomad, t. III, Tbilisi, 1934, gv. 143.
4
iqve, gv. 142.
270
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
271
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
baqar gigineiSvili
1
am termins viyenebT im mniSvnelobiT, rogorc is naxmari aqvT i. gewaZes, nedialkovsa da
a. xolodoviCs (ix. Типология каузативных конструкций, Морфологический каузатив. Ленинград,
1969, 148-150).
272
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
a. SaniZe, qarTuli gramatikis safuZvlebi, Tbilisi, 1953. gv. 23.
273
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
arn. Ciqobava, Wanur-megrul-qarTuli leqsikoni, tfilisi, 1938, gv. 339-400; K. H. Schmidt, Studien
zur Rekonstruktion des Lautstandes der sudkaukasische Grundsprache. Wiesbaden, 1962, S. 156-157.
2
arn. Ciqobava, dasax. naSromi, gv. 400.
3
a. SaniZe, dasax. naSromi, gv. 400.
4
v. Tofuria, Sromebi, III, Tbilisi, 1979, gv. 44—45.
5
H. Vogt, Suffixes verbaux en georgien ancien. NTS, XIV, 1947, p. 159.
274
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
t. gudava, mercxali, ike, t. XIV, Tbilisi, 1964.
2
m. ZiZiSvili, fonetikuri procesebi Zvel qarTulSi, 1960.
3
iv. imnaiSvili, qarTuli enis istoriuli qrestomaTia, t. I., naw. II. Tbilisi, 1971.
4
T. cqitiSvili ydun fuZeSi savsebiT samarTlianad xedavs yud Ziris SekumSul variants,
romlis gamovlena gamowveuli unda iyos -un sufiqsis darTviT (T. cqitiSvili, ezekielis wignis
Zveli qarTuli versiebi, Tbilisi, 1976, gv. 300-301). h. fogtis azriT, dayudneba aris miRebuli
dayudnebisagan (H. Vogt, Suffixes verbaux en georgien ancien. NTS, XIV, 1947, p. 64).
275
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
H. Vogt, Suffixes verbaux en georgien ancien. NTS, XIV, 1947, p. 59.
2
T. gamyreliZe, g. maWavariani, sonantTa sistema da ablauti qarTvelur enebSi, Tbilisi,
1965, gv. 121.
276
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
a. SaniZe, dasax. naSromi, gv. 23. H. Vogt, Grammaire de la langue georgienne , Oslo, 1971, p. 150.
277
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
iyo daZinebasa missa. msaj. 16, 14 g (Sdr. B: daawvina igi (dalila). pirvel
daZinebamde maTda. isu n. 2, 8 g (Sdr. S: vidre dawoladmde maTa).
Zovden da daiZinon. sof. 3, 13(0) Sdr. B: Zovden da dawuebodian.
dawola da daZineba mniSvnelobiT axloa bevr enaSi (maT Soris: berZnul-
Si, somxurSi, megrul-WanurSi). amitom mniSvnelobaTa am mwkrivis gamijvna
daZineba-Zili-sgan sakmaod Znelia, magram Sesatyvisobani qarTvelur enaTa
Soris ueWvels xdian im faqts, rom qarTul Zin- fuZeSi Serwymulia istoriu-
lad gansxvavebuli ori odenoba. erTia qarTuli Zin- (`mateba~ da misi jgu-
fi), meore ki — Zin/Zil- (`daZinebis~ mniSvnelobiT); pirveli unda ukavSirde-
bodes qarTulsave Z- Zirs (Z-e-s formaSi)1. aseTi kavSiri pirvelad arn. Ciqo-
bavam ivarauda, magram iqve uaryo, radgan Zes da misi megr.-Wan. Sesatyvisi Z-
u-n, misi azriT, devs formisgan momdinareobs, Zin- ki aseTi warmoSobisad
ver miiCneva2. k. h. SmidtisaTvis Z-s d-sgan momdinareoba, romelsac is izia-
rebs, damabrkolebeli araa3.
Cven vfiqrobT, rom d-sgan Z-s momdinareoba Zes formaSi, xolo Zin- fu-
ZeSi Z-s Tavdapirveloba maTi dakavSirebisaTvis namdvilad damabrkolebe-
lia. magram saqme isaa, rom Z-s momdinareoba d-sagan aucilebeli araa gavizi-
aroT. mxolod is faqti, rom Z-s d enacvleba dro-kiloTa meore jgufSi, jer
kidev arafers niSnavs: savsebiT dasaSvebia aq supletivizmi anu fuZeTa mo-
nacvleoba vivaraudoT, rac qarTulisaTvis ucxo araa (Sdr. uvis-esua, ars-
iyo da sxva). miT ufro, rom ar Cans realuri mizezi d→Z gadasvlisa qarTul-
Si. devs formas ratom unda moeca Zes/Zevs naTeli araa: d-s afrikatizacia
qarTuls ar axasiaTebs. qarTuli Zes rom Z-s Semcveli iyo jer kidev saerTo-
qarTvelur periodSi, amas adasturebs Sesatyvisoba:
qarT. Z-e-s/u-Z-s: zan: Z-u-(n) `Zevs~: svan. z-i `Zevs~ (Sdr. xaz `aZevs~).
fonemuri fardoba qarT. Z: zan. Z: svan. z kanonzomieria da amosavlad *Z
fonemas gulisxmobs4.
daZineba/SeZineba savsebiT dasaSvebia Z-e-s zmnasTan davakavSiroT da
mis kauzatiur formad an sazedao situaciis gamomxatvelad miviCnioT: `da-
aZina~-sTvis amosavali iqneboda mniSvnelobani: `dadva~, `daadva~, `daawvina~.
6. Zil-/Zin-. erTgvari mniSvnelobis mqone qarTuli Zil- da Zin- fuZeeb-
is mimarTeba asaxsnelia. rogorc cnobilia, Zili aseT Sesatyvisebs iZleva
zanurSi:
1
h. fogts ara aqvs dakavSirebuli erTmaneTTan SesZina da daaZina formebi. igi Tvlis rom
am zmnas (vsZineb) ara aqvs xmovanprefiqsiani formebi da SesaZloa —en/-in aq Ziris
kuTvnileba iyos (H. Vogt, Suffixes. . . 61).
2
arn. Ciqobava, Wanur-megrul-qarTuli leqsikoni, tfilisi, 1938.
3
K. H. Schmidt, Studien zur Rekonstruktion des Lautstandes der sudkaukasische Grundsprache. Wiesbaden,
1962, S. 104.
4
g. maWavariani, saerTo-qarTveluri konsonanturi sistema, Tbilisi, 1965, gv. 24—25.
278
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
K. H. Schmidt, Studien . . . S. 60, 15, 251.
2
Г. А. Климов, Этимологический словарь картвельских языков, М., 1964, с. 238. T. gamyreliZe, g.
maWavariani, sonantTa sistema . . ., gv. 312.
3
arn. Ciqobava, dasax. naSromi, gv. 434—435.
4
K. H. Schmidt, Studien . . . S. 152.
5
iqve.
279
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
eTer geurqova
280
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
yvela magaliTi moyvanilia vefxistyaosnis O (K — 205) xelnaweridan.
281
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
arn. Ciqobava, qarTuli enis zogadi daxasiaTeba; qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni
t. I, Tb., 1950, gv. 031.
2
arn. Ciqobava, Wanuris gramatikuli analizi, Tb., 1936, gv. 157.
282
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
1
sainteresod migvaCnia am winadadebis paralelurad Semdegi winadadebebis ganxilva:
`£mamam Senman SeaZrwuna queskneli~ (modr. 385, 37). `ver SegaZrwuna netaro iakob
siqadulman" (modr. 331, 17).
283
qarTuli saliteraturo enis
istoriis sakiTxebi
gv. 5). `mcireTa yrmaTa daaswavlna zepiriT umravles filosofosTa ZuÀlTa wignni (Q —
16, gv. 3). `x~ me viTarca vxedav arcaRa Tavi Tvisi giyuars. ugonurebiTa SeniTa rameTu
moaZule igi sulsa wmidasa~ (i. bolneli, 83, 29). `kurTxeul ars ufali, romelman da-
gamtkica Sen dRes Svileba¡ wodebad saxeli Seni israÀlsa Sovras~1 (rusT. 4, 14) da sxv.
magaliTebi vefxistyaosnidan:
`samefosa vapatronoT saxelmwifo SevanaxoT.
ar amovwydeT mterTa CvenTa xrmali CvenTvis ar vamaxoT~ (O (K —205) ).
`erTmaneTsa Segamecne Tavi Seni Sevayuaro~ (M(Q —1075) ).
`Tavi Cemi samsaxurad Tuca avad mogawone~ (M (Q —1075) ).
`moukocne yovli aso Tavi amad movaZule~ (M(Q —1075) ).
vefxistyaosanSi kauzativis oTxive mawarmoebeli dasturdeba. rogorc
gardamavali periodis Zegli, romelSic erTmaneTis paraleluradaa mocemu-
li rogorc saxelis, aseve zmnis Zveli da axali formebi, am mxrivac metad an-
gariSgasawevia.
amrigad, Zvel qarTulSi kauzativis warmoebis ori tipia niSandoblivi:
oden prefiqsuli da prefiqsul-sufiqsuri, sadac prefiqsi ucvlelia, su-
fiqsebad ki gansxvavebuli odenobebia gamoyenebuli. rogorc zemoTac aR-
vniSneT, aglutinaciuri tipis enisaTvis aseTi movlena meoreulia. erTi ka-
tegoriis aRsaniSnavad niSandoblivia mxolod erTi mawarmoebeli. mawarmo-
eblis garTuleba sufiqsebiT Semdgom periods ekuTvnis.
kauzativis prefiqsuli warmoeba qarTuli enis ZiriTadi da amave dros
arqauli fenis kuTvnileba unda iyos. es fena akavSirebs qarTuls sxva
qarTvelur enebTan. amas is gvavaraudebinebs, rom prefiqsi gvxvdeba am kate-
goriis damoukidebel mawarmoeblad, Cveulebrivia sufiqsebiT warmoebisa-
sac da, rac mTavaria, qarTvelur enebSi saerTo kanonzomiereba kauzatiuri
formebis warmoebisas, swored prefiqsebSi dgindeba. rac Seexeba sufiqsebs,
maTi meoreuloba TiTqos eWvs ar unda iwvevdes. kauzativis fuZis garTule-
ba sufiqsebiT SeiZleba ukavSirdebodes awmyos fuZis Camoyalibebas.
284
sarCevi
redaqtorisgan ....................................................................................................................5
ivane javaxiSvili
axlad aRmoCenili uZvelesi qarTuli xelnawerebi
da maTi mniSvneloba mecnierebisaTvis ....................................................................... 7
akaki SaniZe
naSTebi mesame piris obieqturi prefiqsis xmarebisa
xmovnebis win qarTul zmnebSi .......................................................................................28
akaki SaniZe
uZvelesi qarTuli teqstebis aRmoCenis gamo ..........................................................41
litaraturuli cnoba axlad aRmoCenili uZvelesi qarTuli
teqstebis Sesaxeb meTerTmete saukunis mwerlobaSi .....................................41
haemetoba adiSis saxarebaSi ....................................................................................54
arnold Ciqobava
xanmeti da haemeti teqstebis aRmoCenisaTvis .........................................................59
giorgi rogava
xanmetobisa da haemetobis sakiTxisaTvis .................................................................74
ruben enuqaSvili
xanmetoba-haemetobis sakiTxisaTvis qarTulSi .....................................................81
arnold Ciqobava
mravlobiTobis aRniSvnis ZiriTadi principisaTvis
qarTuli zmnis uRvlilebis sistemaSi .......................................................................84
damana meliqiSvili
inkluziv-eqskluzivis ketegoriis gamoxatvis
istoriisaTvis qarTul zmnaSi ....................................................................................118
Teimuraz metreveli
inkluziv-eqskluzivis ketegoriisaTvis Zvel qarTulSi .................................126
varlam Tofuria
namyos saxeobaTa saerTo niSnisaTvis qarTulSi ..................................................143
ilia abulaZe
qarTuli zmnis iSviaTi formebi VIII—X ss-is Zeglebis mixedviT .......................150
giorgi rogava
mravlobiTi ricxvis mesame subieqturi piris
-an sufiqsisaTvis qarTulSi ........................................................................................164
elene nikolaiSvili
mesame subieqturi piris -es sufiqsis -(n)en-iT Secvlis istoriisaTvis .......168
giorgi gogolaSvili
mesame subieqturi piris mravlobiTobis narian mawarmoebelTa
urTierTmimarTebis sakiTxisaTvis ...........................................................................183
avTandil arabuli
sporadulad gamovlenil mesame piris -n/-d, -en/-ed sufiqsTa
funqciisaTvis Zvel qarTulSi ...................................................................................187
285
farnaoz erTeliSvili
-d/-n(-en) vnebiTobis sufiqsTa genezisis sakiTxisaTvis ....................................194
lamara nozaZe
prefiqsuli da sufiqsuri vnebiTebis urTierTobisaTvis qarTulSi ...........207
leli baramiZe
vnebiTi gvaris zmnaTa awmyos daboloebisaTvis Zvel qarTulSi ....................216
ekaterine osiZe
`RaRad-yo~ tipis zmnebi Zvel qarTulSi .................................................................233
Wola TevzaZe
rTuli zmnebi Zvel qarTulSi .....................................................................................239
zurab WumburiZe
myofadis warmoqmnis istoriisaTvis qarTulSi ....................................................250
baqar gigineiSvili
kauzativis funqciadakarguli sufiqsi zmnaTa
erT wyebasTan Zvel qarTulSi ....................................................................................272
eTer geurqova
kauzativis warmoeba qarTulSi ..................................................................................280
286
gamomcemlobis redaqtori maia ejibia
garekanis dizaini TinaTin CirinaSvili
komp. uzrunvelyofa xaTuTa badriZe