Sie sind auf Seite 1von 55

`is, Tu risTvis arian adamianebi aq, risTvis

aris <adamiani> aq, es sulac ar gvaRelvebs: magram


is, Tu risTvis xar Sen aq, ai es SeekiTxe Sens Tavs:
da Tu Sen amis Setyoba ar SegiZlia, maSin Sen Tavad
dausaxe Sens Tavs miznebi, diadi da keTilSobili
miznebi da maTTvis gaswire Tavi! cxovrebaSi ukeTe-
si mizani sxva araferia, Tu ar diadisa da SeuZleb-
lis gamo daRupva: animae magnae prodigus~.
(nicSe, fr. 29/54, 1873)

“Wozu die Menschen da sind, wozu <der Mensch> da ist,


soll uns gar nicht kümmern: aber wozu Du da bist, das frage
dich: und wenn Du es nicht erfahren kannst, nun so stecke Dir
selber Ziele, hohe und edle Ziele und gehe an ihnen zu Grunde!
Ich weiss keinen besseren Lebenszweck als am Grossen und
Unmöglichen zu Grunde zu gehen: animae magnae prodigus”.
(Nietzsche, Fr. 29/54, 1873)
konstantine bregaZe

leqciebis cikli „kampusSi~:


nicSes filosofia Cveni
gamocdilebis WrilSi
(sami leqcia)

Tbilisi 2016
redaqtori da ideis avtori
mixeil xundaZe

leqciebis video Canaweris transkripti


Seasrula giorgi namgalaZem

fotoze marjvniv: nicSe artileristi (1867)

© Campus /kampusi
© konstantine bregaZEe, 2016

ISBN 978-9941-25-023-1

gamomcemloba `meridiani~, Tbilisi, al. yazbegis gamz., #47.


( 239-15-22; E-mail: meridiani777@gmail.com
leqcia 1 (03.10.2015):
„nicSe da modernis epoqa~

Tavis droze rom nicSeTi dainteresdnen, vTq-


vaT, igive qarTveli modernistebi da inteleqtu-
alebi XX saukunis 10-ian-20-ian wlebSi (k. gamsa­
xurdia, gr. robaqiZe, er. tatiSvili, g. tabiZe,
t. tabiZe, p. iaSvili da a. S.),1 isini Tavdapirvelad
moixiblnen nicSes figuriT _ misi pirovnebiTa da
misi cxovrebiT. ara marto saqarTveloSi, aramed
evropaSic nicSes mimarT iyo mowiweba misi cxov­
rebis bolo aTwleulidan gamomdinare, imdenad
ramdenadac, mogexsenebaT, nicSem cxovrebis bolo
aTwleuli SeSlilobaSi, progresirebadi tvinis
damblis viTarebaSi gaatara. am dros ukve raRacna-
irad SaravandediT Seimosa misi saxeli, nicSes kul-
ti damkvidrda, nicSe rogorc „wmindani~, filoso-
fosi „wmindani~, „wamebuli~ da a.S. es warmodgenebi,
ra Tqma unda, biZgs aZlevdnen nicSeTi dainterese-
bas da nicSes bums.
amgvarad, modernisti qarTveli da ucxoeli mw-
erlebisa da xelovanebisTvis meoce saukunis pirvel
naxevarSi da Semdgom, gansakuTrebiT XX saukunis
60-ian-70-ian wlebSi frangi filosofosebisaTvis,
e. w. postmetafizikosi filosofosebisaTvis (fuko,
1 saqarTveloSi nicSes filosofiis recefciis is-
toriasTan dakavSirebiT detalurad ix.: T. iremaZe, nicSes
gagebis Zirebi saqarTveloSi (gv. 12-23); krebulSi: nicSe
saqarTveloSi. eZRvneba Tamaz buaCiZis naTel xsovnas,
redaqtor-Semdgeneli Tengiz iremaZe, gam-oba „arxe“, Tb.,
2007. e. elizbaraSvili, nicSes filosofiis gaazrebis isto-
ria saqarTveloSi (gv.11-32); wignSi: e. elizbaraSvili, nicSe:
„filosofiis kulisebi“ da `simulaciebi~, Tb., 2005.

7
derida, liotari, deliozi, bodriari), nicSe aris nicSe da misi Tanamedrove modernis epoqa. anu, aq
figura, romelic, pirvel rigSi, aris Tavisuflebis saubari meqneba dRes, Tu ra pirobebSi, ra isto-
filosofosi. es iyo swored is pirveli faqtori, riul konteqstSi iqmneboda nicSes filosofia. min-
romlis gavleniTac nicSeTi saqarTveloSic moix- da vaCveno is konfliqti, rac qonda nicSes Tavis
iblnen. me-20 saukunis 20-ian wlebSi qarTulad TanamedroveobasTan, Tavis epoqasTan. oTxSabaTs
iTargmna „ase ityoda zaratustra~ erekle tatiSv- Cveni leqcia mieZRvneba nicSes kvlevis meTodolo-
ilis mier da es, ra Tqma unda, SemTxveviTi ar iyo. gias, rac aris didi problema, iqidan gamomdinare,
ase rom nicSeTi daintereseba da misi recefcia rom mravali meTodologia da kvlevis bevri meTo-
saqarTveloSi 1910-ian wlebSi ukve dawyebuli iyo, di arsebobs, magram me warmovadgen hermenevtikul
xolo 20-ian wlebSi ufro gaRrmavda. meTods da nicSesadmi midgomac, mimaCnia, rom unda
kargiT, mokled, SevudgeT sakmaod sapasuxismge- iyos hermenevtikuli da amaze, ufro konkretulad
blo saqmes, rasac qvia nicSes am sivrceSi (igulisx- oTxSabaTs visaubreb. aseve, oTxSabaTs minda visau-
meba `studio kampusis~ sivrce _ k.b.) da TqvenTvis bro TviTon nicSes filosofiis specifikaze, anu
gadmocema, mowodeba da, rac mTavaria, pasuxismge- ra tipis filosofiaa is Tavisi arsiT. erT kviraSi
blobas me vakisreb Cems Tavs imdenad, ramdenadac ki, anu SabaTs, konkretul, ZiriTad teqstze gveqne-
Tqvens winaSe da nicSes winaSec pasuxismgebeli var. ba saubari. Sevecdebi saubari iyos detaluri da is
yovel SemTxvevaSi, me Cemi xedva maqvs, Cemi imdenad, Seexeba nicSes mTavar teqsts „ase ityoda zaratus-
ramdenadac me garkveul xazs mivyvebi. amaze Sem- tra~.
deg leqciazec visaubreb, magram dRes maqsimalu- gadavideT dRevandel Temaze. aq me gamovya-
rad Sevecdebi is generaluri xazi nicSesi gadmovce vi sami momenti, rac axasiaTebs imas, Tu ra aris
da zedmetad ar gadavuxvio arc marjvniv da arc moderni da modernis epoqa. moderni esaa raRacis
marcxniv. ganaxlebis procesi. igi iwyeba evropasa da dasav-
pirvel rigSi, gagecnobiT. me gaxlavarT koka lur sivrceSi ganmanaTleblobiT. saerTod moderni
bregaZe, oficialurad konstantine bregaZe. var da modernuli cnobiereba ukavSirdeba Tavisufle-
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo bas, es Tavisuflebebi ganmanaTleblobaSi Caisaxa,
universitetis asocirebuli profesori, var ger- ganviTarda da Semdgom misi kulminaciaa cnobili
manisti da var filologi. aqedan gamomdinare, nic- safrangeTis revolucia 1789 wels. es Tavisufle-
SeTi Cemi daintereseba, albaT, SemTxveviTi ar aris. bebi gulisxmobdnen politikur Tavisuflebas, so-
ra Tqma unda, es faqtoric Taviseburad ganmsaz- cialur Tavisuflebas, ekonomikur Tavisuflebas,
Rvrelia. religiur Tavisuflebas da aseve gamoyofen Tav-
bevri rom ar gavagrZelo, Cven ase SevTanxmdeT, isuflebis kidev erT tips, racaa bunebaze damok-
rom dRevandeli dRis ZiriTadi Tema aris fridrix idebulebisagan Tavisufleba. magram es aris mod-

8 9
ernis, ase vTqvaT, pirveli etapi. me-19 saukuneSi amas erTvis gamZafrebuli teqnokratiuli cnobier-
ukve viRebT garkveul viTarebas da swores es vi- eba, rac iwvevs teqnologiebis ganviTarebas. maTi
Tareba ar moswons nicSes. ganviTarebis Sedegad ki iwyeba bunebis veluri aT-
Cven visaubrebT modernis im etapze, romelic viseba. swored es procesi iwyeba XIX saukunis me-2
miviReT XIX saukunis me-2 naxevarSi, rodesac nicSes naxevarSi _ giganturi mSeneblobebi (mag., suecisa
uwevs moRvaweoba, rogorc modernis epoqis adami- da panamis arxebi), Semdgom hidroeleqtrosadgure-
ansa da rogorc modernis filosofoss (saerTod bi, giganturi fabrika-qarxnebi da msgavsi tipis qme-
ki, moderns sxva da sxva etapi aqvs, igi iwyeba me- debebi. am qmedebebs, rogorc process, „teqnokra-
18 saukunis dasawyisSi, grZeldeba me-19 da meoce tizmi~ qvia. amgvarad, viRebT teqnokratul, viTom
saukuneSi da aRwevs dRemde. anu esaa, rogorc Tan- keTilSobilur, process, romelic orientirebulia
amedrove germaneli filosofosi iurgen habermasi sargebelze, momxmareblobaze, rom adamiansa da mis
ityoda, dausrulebeli proeqti. me-20 saukunis 60- komforts unda movaxmaroT yvelaferi.
iani wlebidan dRemde ki gvaqvs zogadmodernulo- moderns aseve axasiaTebs racionalizmi da
bis axali faza, zogadad, modernis axali gamovlen- pozitivizmi, anu raimes dadgena mxolod gonebis
is forma _ postmoderni). safuZvelze, cdis safuZvelze. esaa samyaros Se-
axla ki ganvixiloT Tavad moderni da misi is mecnebis procesi, sadac adamiansa da bunebaze vi-
Tavisebureba, gamovlenili me-19 saukunis meore
wro warmodgenaa SemuSavebuli da adamiani ganisaz-
naxevarSi, anu, im periodSi, rodesac Tavad nicSe
Rvreba mxolod biologiur, fiziologiur arsebad,
moRvaweobda. ra axasiaTebs am periods?
romelsac konkretuli momxmarebluri moTxovnile-
aq ikveTeba punqtebi, rac damaxasiaTebelia sa-
bebi gaaCnia. am dros saubrebi metafizikaze, sulze,
kuTriv XIX saukunis meore naxevrisaTvis, rac Sem-
sulis ukvdavebaze, ukve moxsnili da gauqmebulia,
deg grZeldeba da XX saukunis pirvel naxevarSi
radgan me-19 saukuneSi pozitivizmisa da racional-
gansakuTrebiT rTuldeba: anu, am dros fuZndeba,
izmisTvis mTavaria saganTa da movlenaTa gamoTv-
rogorc totaluri „scientizmi~, anu mecnierebis
la, daangariSeba, daxarisxeba da maTi pozitiuri an
fetiSizmi, gaRmerTeba, fuZndeba mecnieruli opti-
negatiuri Tvisebebis gamovlineba, maTi gansazRvra
mizmi, sadac erTaderTi aqcenti keTdeba mecnierul
gamoyenebiTi TvalsazrisiT. Sedegad viRebT de-
kvlevebze da samyarosa da adamianis mxolod mecni-
sakralizaciisa da dehumanizaciis viTarebas, rode-
erul Seswavlaze. Sesabamisad, mecnierulad miRe-
buli samyaros suraTi, mecnieruli monacemebi da sac adamianze da bunebaze maRali, sulieri warmod-
Sedegebi cxaddeba erTaderT WeSmaritebad. am dros gena uqmdeba, adamiani xdeba „manqana~ da amis kargi
xdeba igive biologiis, fizikis, qimiisa da sxva magaliTia Caplinis filmi Caplinisave monawileo-
dargebis win wamoweva da mxolod maTi saSualebiT biT „axali droeba~ (1936), an fridrix langis filmi
xdeba samyarosa da adamianis kvleva da Semecneba. `metropolisi~ (1927).

10 11
Semdgom viRebT viTarebas, romelic ganisaz- xom buneba cocxali arsia, samyaro sulia (`Weltseele~)
Rvreba, rogorc „RmerTis sikvdili~, rasac nicSes (Selingi), is fizikisa da meqanikis kanonebze metia,
abraleben, TiTqos mas RmerTis ar swamda, RmerT- buneba statikuri, „mkvdari~ mocemuloba ki araa, ar-
mebrZoli iyo. esaa absurdi da Cven amas vnaxavT. amed cocxali, mudmivad dinamiuri fenomenia.
nicSe, piriqiT, am yvelafers mtkivneulad ganicdi- Tanamedroveobisadmi nicSes damokidebulebis
da, is iyo erT-erTi, visac tragediad eqca „Rmer- TvalsazrisiT, aseve sainteresoa misi samSoblosTan,
Tis sikvdili~, rac swored modernis epoqis niSani germaniasTan dapirispireba, romelic maleve iurid-
da sulieri mdgomareobaa. iuladac misi samSoblo aRar iyo, radgan jer kidev
da ai, mivediT „RmerTis sikvdilamde~, romel- 1869 wels uari Tqva prusiis moqalaqeobaze da amiT
ic TavisTavad uaryofs RvTaebriobs ideas, rad- winaswar erTgvarad daupirispirda kidec germani-
gan racionalizmisa da pozitivizmisaTvis samyaro is imperias, „raixs~, romelic 1871 wels warmoiqmna
arsebobs mxolod erT ganzomilebaSi da es erTa- swored prusiis winamZRolobiT, rogorc bismarkis
derTi ganzomilebaa grZnobad-aRqmadi sinamdvile. proeqti.
amis iqiT maTTvis ar arsebobs samyaros sxva gan- amgvarad, yovelive es is fonia, is viTarebaa,
zomileba, aris mxolod saganT samyaro (Dingwelt), romlis farglebSic me-19 saukunis 70-iani wlebis
maSin rodesac adreuli warmodgenebis (magaliTad, dasawyisSive nicSe iwyebs Tavis filosofiur moR-
renesansi, romantizmi) Tanaxmad samyaros aqvs uam- vaweobas da ra viTarebaSic mas Semdgom, cnobil
ravi ganzomileba. „turinul gonebis dabindebamde~, _ rodesac mas
aq sainteresoa, rom am dros TviTon mecniere- TavSi sisxli Caeqca da goneba dakarga (1889) da
bebi Semdgom ukve mividnen im daskvnamde, rom sam- ganuviTarda tvinis progresirebadi dambla, ris
yaro aris rTuli warmonaqmni (Tundac relativ- Sedegadac 1900 wels 56 wlis asakSi gardaicvala
izmisa da atomisturi Teoriebi, kvanturi fizika). kidec, _ uwevs moRvaweoba, rogorc filosofoss.
Semdegi Taobis modernis epoqis mecnierebi (plan- Tumca, nicSes Semdgomac es desakralizebuli da
ki, ainStaini, rezerfordi) midian daskvnamde, rom dehumanizebuli viTareba kvlavac ZalaSia da kidev
samyaro sakuTar arsSi ar aris erTganzomilebiani. da kidev mZafrdeba.
samyaro imaze metia, vidre es tradiciul niutonis- mokled, viTareba aseTia: racionalistur-pozi-
tur fizikas gonia, samyaro amaze metia da ar eqve- tivisturi azrovneba, RmerTis devnilobis sakiTxi,
mdebareba Cveni racionaluri gansjis unars. Tavis adamianebs Soris gaucxoeba-dehumanizacia da, rac
droze romantikosebmac swored es ganWvrites. mTavaria, es aris viTareba, romlis drosac germania
Tavdapirvelad axalgazrda nicSe Tavisi filo- gaerTianda. nicSe Tavidan miesalma am gaerTianebas,
sofiuri midgomebiT swored romantizmis, sakuTari magram Semdgom upirispirdeba mas.
germanuli romantizmis xazs agrZelebs. romantizmSi swored gaerTianebuli germania xdeba is poli-

12 13
tikur-saxelmwifoebrivi sivrce, sadac zemoTxsen- mniSvnelovania imiTi, rom nicSe akeTebs analizs
ebuli procesebi sakuTari mZlavri tempebiT iwyebs Tavis Tanamedrove epoqaze, xolo es sityva qarTu-
amoqmedebas da Tu es civilizatorul-pozitivis- lad niSnavs „qedmaRlobas~, „ampartavnebas~, rac ra-
turi procesebi sxva mowinave qveynebSi (britaneTi, cionalizmma da pozitivizmma gamoiwvies. swored es
safrangeTi) ukve arsebobda, axla germaniaSi xdeba „qedmaRlobaa~, rac angrevs yvelafer RvTaebrivs,
aqtualuri. misgan gamowveuli sulieri krizisia sakralurs da amaRlebuls, rac aris adamianSi,
zustad is, rasac nicSe awydeba. es yvelaferi ga- bunebaSi da samyaroSi.
moixateba Semdgom ukve nicSes filosofiaSi ara (sainteresoa, rom igive sityva Cndeba grigol
rogorc zogadi Teoriuli daskvnebi, nicSe kabi- robaqiZesTanac, kerZod, mis germanulenovan fi-
netSi ki ar zis, vTqvaT, kantiviT, romelic mTeli losofiur esseSi. mas qvia „pirvelSiSi da miTosi~
cxovreba erT patara qalaq k¡onigsbergSi cxovrob- („Urangst und Mythos~) (1935). am esses boloSi is xma-
da, aramed nicSe uSualod akvirdeba, ganicdis da robs sityvas „hibris~, zustad igive mniSvnelobiT
ganWvrets mis Tanamedrove desakralizaciisa da da es, ra Tqma unda, SemTxveviTi araa. igi, rogorc
dehumanizaciis procesebs, is Tavadaa am misTvis modernisti, kargad erkveoda nicSes filosofiaSi
miuRebel procesebSi CaTreuli da am viTarebaSi da mas Seswavlili hqonda nicSes naSromebi _ momx-
ukve Tavad upirispirdeba Tavis Tanamedrove epo- seneblis SeniSvna)2
qas. rac mTavaria, aq is gaxlavT mniSvnelovani, rom da ai ras wers nicSe:
nicSe am periodSi umciresobaSia. germaniis gaer-
Tianebisgan gamowveuli eiforia (romelic daiwyo mTeli Cveni Tanamedrove yofa vlindeba da
1871 wels da Semdgom grZeldeba 30 wlis manZil- aRzevdeba, rogorc Zalauflebis wyurvili, ro-
ze), rodesac germaneloba cdilobs gaerTianebuli
germaniis imperiis saxiT da mis farglebSi aaSenos 2 nicSes grigol robaqiZiseul recefciebze dawvrile­
da daafuZnos teqnikur-manqanuri civilizacia da biT ix. Cemi statia: k. bregaZe, nicSes maradiuli dabrunebis
(„ewige Wiederkunft”) (anti-)swavlebis kritika grigol robaqiZ-
aq yvelanairi sakraluri, sulieri mocemuloba-
esTan (gv. 299-317); wignSi: k. bregaZe, qarTuli modernizmi
ni uqmdeba, sulieri kultura msxverplad ewireba (gr. robaqiZe, k. gamsaxurdia, g. tabiZe), gam-oba „meridiani“,
teqnokratul civilizacias. nicSe yvelafer amis Tb., 2013.
momswrea da Sedegad swored „RmerTis sikvdilis~ aseve ix.: T. iremaZe, grigol robaqiZe da nicSes filoso-
diagnozs svams, riTac igi misi Tanamedrove epoqis fia. individualizmi _ komunikacia _ universalizmi (gv. 47-
56); krebulSi: nicSe saqarTveloSi. eZRvneba Tamaz buaCiZis
sulieri daavadebis diagnozs svams.
naTel xsovnas, redaqtor-Semdgeneli Tengiz iremaZe, gam-oba
da ai swored aq, am diagnozTan dakavSirebiT „arxe“, Tb., 2007; T. iremaZe, individualizmi Tu intersubieq-
me moviyvan nicSes citatas, sadac nicSe iyenebs turoba (nicSe da kanti grigol robaqiZis naazrevSi) (gv. 110-
berZnul sityvas „hibris~ („Hybris~). es citata 123); krebulSi: grigol robaqiZe da Tanamedrove azrovneba,
redaqtori Tengiz iremaZe, gam-oba „nekeri“, Tb., 2011.

14 15
gorc qedmaRloba, ampartavneba (`Hybris~) da uR- nicSes swored es tragikuli momenti aqvs gaana-
merToba („Gottlosigkeit~). Cveni dRevandeli damok- lizebuli da gancdili. minda aRvniSno, rom es
idebuleba bunebisadmi ampartavnulia. Cven Tanamedrove problema, rasac nicSe exeba, gvidgas
qedmaRlobas viCenT bunebis mimarT, rodesac Cvenc. saerTo foni msoflioSi dResac swored ase-
mas manqanebiT da warmoudgeneli teqnikuri da
Tia, ampartavnuli da qedmaRluri. da is braldeba,
sainJinro gamogonebebiT vaupatiurebT. qedmaR-
TiTqos nicSe RmerTs uaryofda, aris sruli absur-
luria Cveni damokidebuleba RmerTis mimarT.
pirvelsaganTa diadi qselis mimarT, (anu, aq lap- di. nicSesTan RmerTis gagebaze me sxva leqciaze
arakia swored bunebis harmoniulobis ngrevaze, visaubreb.
romelic modernul epoqas moaqvs. _ momxseneblis aq aris kidev erTi Zalian saintereso momenti:
SeniSvna) romelzec Cveni pragmatuli moraliTa nicSe, rogorc inteleqtuali da filosofosi, Car-
da zraxvebiT obobebiviT davZvrebiT (swored esaa Tulia politikaSi, im TvalsazrisiT, rom mimdinare
racionalizmis „morali~, is, rom Cven yvelaferi process akvirdeba, akeTebs analizs da kritiku-
unda aviTvisoT, movixmaroT da gulgrilni viyoT lad reagirebs masze. ai, esaa zustad filosofi-
sulierebis mimarT. imis mimarT, rac adamians da-
uri praqsisi, praqtika da filosofosis qmedeba. aq,
sabamSive gaaCnia da es asea dResac, rac frangulma
da ara marto aq, nicSe axorcielebs filosofiis
egzistencializmmac aCvena. maSin, rodesac adami-
ans garda komfortisa, aqvs sxva moTxovnilebebi, gadarCenas, is amas gadaaqcevs sakuTari cxovreb-
rac misi sulis sakiTxebs ukavSirdeba da rasac is amocanad da me aq veyrdnobi nicSes mkvlevarebs
nicSesTanac vnaxavT. swored nicSesgan iwyeba am (mag., Tanamedrove germanel nicSes mkvlevars
problematikis dasma. _ momxseneblis SeniSvna). folker gerhardts), vinc marTebulad miuTiTebs,
qedmaRluria damokidebuleba Cveni Tavis mimarT- rom nicSem filosofia, rogorc sulieri mecnier-
ac, vinaidan Cven iseT eqsperimentebs vuwyobT sa- eba, gadaarCina.
kuTar Tavs, rasac arc erT sxva cxovels ar movu- nicSem Tavisi azrovnebiTa da cxov­rebis wesiT,
wyobdiT (aq da yvelgan nicSesa da sxva germanel
amgvarad, gansazRvra is, Tu rogori unda iyos fi-
avtorTa citatebis Targmani Cemi _ k. b.) (`mora-
losofosi da filosofia: filosofosi imTaviTve
lis genealogiisaTvis~, 1887).
unda iyos CarTuli politikaSi, oRond, aramc da
aramc im gagebiT, rom partia Seqmnas. aramed: fi-
mgoni, amiT yvelaferia naTqvamia: nicSe uSu-
losofosi egzistencialuri Tu sxva sulieri
alod xedavs da ganicdis mimdinare modernul vi-
problemebidan gamomdinare unda akvirdebodes da
Tarebas, is aanalizebs sakuTar epoqas da akeTebs
reagirebdes, rac mTavaria, Tamamad akritikebdes
daskvnas, rom adamianSi cxovelmyofeli da RvTae-
(kompromisis gareSe) sakuTar politikur gare-
brivi „logosi~ iqca, ase vTqvaT, manqanur, civ „ra-
mos, mimdinare process, filosofosi uSualod
ciod~, gamomTvlel gonebad, „logosi~ gadagvarda
procesSi unda iyos CarTuli, procesis SuagulSi
„raciod~.

16 17
unda iyos. Cven vnaxavT, rom nicSe am TvalsazrisiT nicSes mixedviT, promeTeul sulis sapirispirod
did siTamames iCens, mas ar eSinia misi Tanamedrove dionisuri suli aris swored sicocxlis, RvTaebri-
politikuri istebliSmentis. vi lxenisa da aRvsilobis gamovlineba: sicocxliT
nicSes uamrav nawarmoebSi gvxvdeba swored es lxena, harmoniiT tkboba, ara rogorc mxolod esTe-
paTosi, rogorc mis adreul (mag., „araTanadrou- tikuri, aramed Sinagani, sulieri tkboba, anu, esaa
li dakvirvebani~ Tu „araTanadrouli gansjani~ harmonia RmerTTan da bunebasTan, metafizikur pir-
„Unzeitgemässe Betrachtungen~, 1873-1876), ise gviandel velsawyisebTan. nicSe swored amas ganWvrets musika-
teqstebSi (mag., „moralis genealogiisaTvis~, „Zur Si, magaliTad, beThovenis musikaSi da kerZod mis me-9
Genealogie der Moral~, 1887), sadac es kritika kidev simfoniaSi (ix. nicSes pirveli filosofiuri Txzu-
ufro mZafria. leba „tragediis dabadeba musikis sulidan~, 1872).
amasTan dakavSirebiT nicSes Semoyavs ori sim- nicSe aseve xSirad axsenebs adamianis axal tips
boluri xati, esenia dioniso da promeTe: dioniso „ganaTlebul filisters~ (`Bildungsphilister~), Tu „gan-
da dionisuroba, dionisuri suliskveTeba, rogorc manaTleblobanaziareb filisters~ („aufgeklärter Philis-
RmerTTan ukumiqceva, masTan Tanaziaroba da prom- ter~). swored esaa „jogis adamiani~ („Herdenmensch~) _
eTe, rogorc qedmaRali, teqnokrati adamianis meta- teqnokratuli cnobierebiTa da „jogis moraliT~.
fora, romlisTvisac araferi wminda ar arsebobs da mas swams mxolod sakuTari mecnieruli gamogonebeb-
sakuTari gamomTvleli racioTi angrevs bunebas da is, aRmoCenebisa da samyarosa da adamianze empiriz-
metafizikur pirvelsawyisebs. meore, da rac Zalian miT miRebuli Sedegebis. Cems mier naxsenebi nicSes
sainteresoa, adamianis es tipi, anu promeTeuli ada- Tanamedrove germaneli mkvlevari gerhart folkeri
miani,3 Tavad sicocxles upirispirdeba. sicocxle, (Gerhart Volker) aseT analizs ukeTebs adamianis msgavs
TavisTavad, ar aris raRac meqanikuri procesi, is Rv- tips: es aris adamianis tipi, romelsac swams mxolod
Taebrivi bunebisaa, saidanac momdinareobs RvTaebri- mecnierebis, mecnieruli miRwevebis, sazogadoebis
vi elementiT Semosva, aRvsiloba da lxena. amitom, mudmivi ekonomikuri Tu teqnologiuri ganviTare-
bis, magram, amavdroulad aseTi adamiani mudmivad
3 nicSe, fragmenti 7 [83] (1870/71):
`promeTe _ erT-erTi titanTagani, romelmac dioniso cdilobs sakuTari piradi egzistencialuri trage-
daglija, Tavadaa marad tanjuli, viT misi STamomavalni. mxo­ diis, sakuTari egzistenciis tragikulobis miCqmal-
lod daglejiT, titanTa saqcieliTaa kultura (anu, aq civi- vas da ukugdebas.4 anu, es „ganaTlebuli filisteri~,
lizacia _ k. b.) SesaZlebeli. promeTe _ dionisos damglejavi
da amavdroulad mama promeTeuli adamianebisa~. leqciebSi 4 `adamianis tipi, (aseve, cnobierebis mdgomareobac _
nicSes fragmentebi momyavs am gamocemis mixedviT: Fr. Nietzsche, k. b.), romelsac swams mecnierebis, sazogadoebis mudmivi gan-
Die nachgelassenen Fragmente. Eine Auswahl, hrsg. von G. Wohlfahrt, viTarebis da adamianSi keTili sawyisis, romelic individis
Reclam: Stuttgrat, 1996. Sdr. adreuli germanuli romantizmis aq-myofobis tragikul, winaaRmdegobriv arss uaryofs da ar
warmomadgenel fr. SlaiermaxerTan: „promeTes arawmida arsi“ svams kiTxvas sakuTari cxovrebis sazrisis Sesaxeb~ (Volker
(„Der unheilige Sinn des Prometheus“). Gerhardt, Friedrich Nietzsche, 2006. S. 40).

18 19
erTgvarad Tavs afarebs sakacobrio zeamocanebs, RmerTi ukve `mkvdaria~ Tavisi arsiT. aq kidev
sakacobrio RvawlSi myofi, kacobriobis bednier mo- ufro dasturdeba, rom nicSe praqtikuli filo-
mavalze mafiqrali aq da axla iviwyebs da Cqmalavs sofosia. _ momxseneblis SeniSvna) gana ra aris es
sakuTari egzistenciis tragikulobas, araraobasa da Tqveni eklesiebi, Tu ara akldamebi da saflave-
amaoebas, Tvals aridebs, ar surs Tvali gausworos bi RvTisa?!~ (es ki metaforulad niSnavs imas, rom
am egzistencialur kondicias. eklesiam, anu religiis cnebis, RmerTis ideis in-
stitucionalurma da dogmaturma interpreta-
me-18 saukuneSi racionalizmi zustad amas
ciam RmerTi gadaaqcia Tavisebur „sagnad Tav-
cdilobda da me-19 saukuneSi amas cdilobda nicSes
isTavad~, anu a priori ganyenebul da miuwvdomel
Tanamedrove pozitivizmic _ adamianis yofnis, aq
fenomenad. aseTma gagebam ki RmerTi gaaucxova
myofobis, aqmyofobaSi piradi egzistencialuri adamianisaTvis, adamiani gaucxovda RmerTisadmi.
gamocdilebiT SeZenili da mignebuli egzisten- _ momxseneblis SeniSvna).
cialuri problematikis miCqmalvas. Tanamedrove,
modernis epoqis filisteri, biurgeri ki cdilobs amgvarad, RmerTi yvela ganzomilebaSi „mokla~
Tavisi mecnieruli progresis optimizmiTa da mec- desakralizebulma modernis epoqam da modernul-
nierebis madlmosilobis rwmeniT es problematika ma cnobierebam. da is idealisturi sistemuri fi-
kidev ufro damalos da miCqmalos. nicSe swored losofiebic, kantisa da hegelis, ukve, ase vTqvaT,
aseT adamians uwodebda „ukanasknel adamians~. mocemul viTarebaSi aseve fasdakargulia.
nicSes cnobil igavSi SeSlil adamianze (`Der aq aseve Zalian saintereso punqtia is, rom
tolle Mensch~) swored mxilebulia modernis epoqis nicSe ukve „oms ucxadebs~ germaniis imperias. wavi-
mier ganxorcielebuli `RvTismkvleloba~ da amiT kiTxav erT citatas sadac nicSe ambobs:
gamowveuli usazrisoba. es `SeSlili~ kaci ambobs:
Tanamedrove prusia kulturisaTvis metad sa-
Cven is movkaliT, Tqven da me. saiT mieqaneba SiS Zalad mesaxeba („Ich halte das jetztige Preußen für eine
samyaro? (RmerTis sikvdili aq niSnavs, rom ara- der Cultur höchst gefährliche Macht~). (7. XI.1870) (Tumca
nairi orientiri aRar gaaCnia adamians samyaroSi. nicSe Tavdapirvelad bismarkis momxrea da acxa-
saiT mieqaneba is egzistencialuri Tvalsazris- debda, rom prusiuli saxelmwifo sistema yvelaze
iT? es ritorikuli kiTxva gulisxmobs, rom moce- moqnili da misaRebia, risi wyalobiTac „mTavrebs
mul modernis epoqaSi adamianis arsebobas sazri- moviSorebT~ („die Fürsten loszuwerden~). aq „mTavreb-
si gamoclili aqvs. am igavSi, da konkretulad am Si~ nicSe gulisxmobs germanul samefo-samTav-
momentSi, gvxvdeba ori toposi _ „bazari~ („Markt~) roebis mmarTvelebs, romlebic ewinaaRmdegebod-
da „eklesia~ („Kirche~), ori mxatvruli sivrce. „ba- nen prusiis swraf aRzevebas me-19 saukuneSi da,
zari~ aris momxmarebluri cnobierebis simbolo, Sesabamisad, ewinaaRmdegebodnen germaniis gaer-
„eklesia~ _ institucionaluri sivrce, sa­ dac Tianebas prusiis samefos winamZRolobiT. am pe-

20 21
riodSi (daaxl. 1866 wlisaTvis) bismarkis sagareo gansjani~, `Unzeitgemässe Betrachtungen~ I, 1873);
da samxedro politikiT aRfrTovanebuli nicSe „gana germaniis momavali fulis moxveWis mo-
Tavis Tavs `aRtyinebul prusiels~ (`enragierter mavali araa?~ („Die deutsche Zukunft ist nicht die der
Preuße~) uwodebs _ momxseneblis SeniSvna). Geldbeutel?~) (Fr. 21/15, 1877).

magram Semdeg nicSe Tavdapirvelad miesalma germaniaSi sulieri aRorZinebis nacvlad, nicSe
germaniis gaerTianebas prusiis egidiT, rogorc xedavs, rom man miiRo merkantiluri aRorZineba.
qveynis sulieri aRorZinebis winapirobas: is mie- nicSe aseve ambobda da pirdapir aRniSnavda, rom
salma mas imdenad, ramdenadac nicSe masSi xedavda ar apirebda monarqebis winaSe qedis moxras. nicSe
Tavisebur axal „elinur~, anu axal antikur sulier Seurigebelia yvelanairi politikuri didebulebis,
aRorZinebas: yvelanairi qedmaRlobis mimarT da, rac mTavaria,
religiis institucionaluri gagebis mimarT, pir-
mecniereba da musika (vagneris musika _ k. b.) vel rigSi:
dRes germaniis axal elinur aRorZinebas gviwi-
naswarmetyvelebs da gviqadis, rasac Cven Cveni me ar vapireb arc mefeebis da arc raime
Tavi unda mivuZRvnaT~ (`Sesavali tragediisa da didebulebis winaSe qedis moxras (`Ich will nicht
musikisaTvis~, 1871) („Das Wissen und die Musik läßt weder Könige noch irgend einer Größe beugen~) (Fr. 17/4,
uns eine deutsche Wiedergeburt der hellenischen Welt ah- 1882).
nen: _ der wir uns widmen wollen~, `Einleitung. Musik und
Tragödie~, 1871). amgvarad, es iyo Cveni pirveli leqciis ZiriT-
adi sakiTxebi...
magram arc Tu ise didi xnis Semdgom nicSe uar-
yofs axladgaerTianebuli germaniis (1871) politi-
kur da kulturul gezs da is pirdapir ewinaaRm- pasuxebidan damswreTa kiTxvebze:
degeba mas, rac swored rom filosofoss SeSvenis,
vinaidan filosofosi xom pirdapir da Riad unda [...] nicSes filosofiuri memkvidreoba aseve
akritikebdes antihumanistur, antisulier saxelm- moicavs e. w. fragmentebs, rac filosofiuri naaz-
wifoebriv da sociokulturul procesebs, rogorc revis aforistuli formiT gadmocemaa, filosofi-
es Tavad nicSes miaCnda. da nicSe ambobs aseT rames: uri Canawerebis formaa. es fragmentebi, romelsac
nicSes TxzulebaTa kritikuli gamocemis (cnobili
germanuli sulis amoZirkva, germanuli im-
koli-montinaris TxuTmettomeuli) 7 tomi (tomebi
periis sasargeblod („Exstirpation des deutschen Geistes
7-13) aqvs daTmobili, Zalian mniSvnelovania nicSes
zu Gunsten des Deutschen Reiches~) (`araTanadrouli
ama Tu im Txzulebis ZiriTadi sazrisis, an ama Tu im

22 23
konceptis dasadgenad da dasazusteblad, vinaidan is dabadeba musikis sulidan~ (1872) gamoyofs Sesa-
swored am fragmentebSi xSirad winaswar moxazulia Zleblobas, romelsac sulieri kulturis mocemul
da gadmocemulia ama Tu im konceptis/cnebis (mag. krizisisa da desakralizaciis viTarebaSi SeuZlia
zekacis, an Zalauflebis nebis konceptebi) winas- adamianis suliereba gadaarCinos. esaa nicSesTvis
wari ganmartebani, an postfaqtum ganviTarebulia vagnerisa da beThovenis musika, rac misTvis dion-
msjeloba ama Tu im konceptis/cnebis kidev ufro isurobis, dionisuri xelovnebis apogeaa. mocemul
dazustebis mizniT. qronologiurad es fragmente- momentSi es aris erTaderTi fenomeni nicSesTvis,
bi moicaven periods 60-iani wlebis bolodan vidre riTic adamians SeuZlia aRidginos dakarguli kav-
nicSes, ase vTqvaT, SeSlilobamde, anu 1889 wlamde. Sirebi RvTaebriobasTan da e. w. metafizikur sawy-
xazs gavusvam, rom es fragmentebi aris monaxaze- isebTan:
bi da dazustebebi da ufro qmediTia, ufro cxov-
elmyofeli nicSes msoflmxedvelobis gadmocemis rodesac ase umowyalod dakodili adamianis
TvalsazrisiT. rogorc aRvniSne, nicSes TiTqmis sulSi (aq nicSe gulisxmobs modernuli epoqis
mTeli Semoqmedeba dRes ukve kritikuladaa Seswav- mier disocirebel, dezorientirebul, gaucxoe-
lili da 15 toms moicavs. da asec qvia kidec: „kri- bul adamians _ k. b.) Cveni germaneli maisteris
tikulad Seswavlili gamocema~ („Kritische Studienaus- (vagneris _ k. b.) musika gaiJRerebs, WeSmaritad,
gabe~). am cnobil gamocemaSi, romelsac saTaveSi ra gaiJRerebs maSin mis sulSi? swored rom WeS-
edgnen italielebi jorjo koli da masimo monti- mariti gancda (`die richtige Empfindung~), romelic
nari, kritikuladaa Seswavlili da Studirebuli arRvevs yovelgvar konvencias, arRvevs adami-
nicSes xelnaweri Tu beWduri teqstebi, dadgenilia anebs Soris xelovnurad warmoqmnil gaucxoebasa
maTi avtenTuroba da isea gamocemuli. swored es da gaugebrobas: es musika dabrunebaa bunebasTan,
gamocemaa nicSes mkvlevarTaTvis umTavresi pir- romelic amavdroulad Tavad bunebas ganwmends,
velwyaro. radgan nicSe SeSlilobis dros TviTon gardasaxavs da ganaaxlebs. swored siyvaruliT
ukve aRar werda, is karnaxobda Tavis das, elisabed Semosili adamianis sulSi iSvis saWiroeba am uku-
fiorster nicSes da Semdgom misi da mis nawerebs qcevisaken, swored mis (vagneris _ k.b.) xelovne-
baSi JRers trfobad qceuli buneba (`targediis
ayalbebda, nicSes aseTi gayalbebuli nawarmoebe-
warmoSoba musikis sulidan~, 1872).
bi „kritikul gamocemaSi~ ar Sedis, mag., „Zalau-
flebis neba~. es 15 tomeuli moicavs mxolod im te-
qstebs, rac nicSem Tavis SeSlilobamde dawera an rac mTavaria, rac principulad mniSvnelova-
gamoaqveyna. nia aris is, rom swored am dionisurobas nicSe sa-
dRac miRmierebaSi ki ar eZebs, aramed aq da axla.
[...] minda Sevexo meore sakiTxsac, sadac nicSe _ RvTaebrioba, dionisuri sawyisebi aq da axla
is maSin axalgazrdaa _ Tavis TxzulebaSi „tragedi- vlindeba. nicSesTvis adamianis ganRmrToba aseve

24 25
aq da axla xorcieldeba swored dionisuri musikis leqcia 2 (07.10.2015):
saSualebiT, musika adamians adamianobas ubrunebs,
`nicSes filosofiis specifikisa da
sicocxles ubrunebs.
mogvianebiT nicSes konfliqti aqvs vagnerTan: misi teqstebis interpretaciis
1876 wels moxda 8 wliani megobrobis gawyveta meTodologiisaTvis~
nicSesa da vagners Soris. am wels Catarda bairoi-
Tis pirveli festivali, romlis finansuri wyaro dRes gveqneba saubari, Tu ras aris nicSes fi-
iyo cnobili ludvig II bavariis mefe... da vagneric losofia Tavis arsSi. mas tradiciulad uwodeben
ver aRmoCnda iseTi principuli, rogoric nicSe. sicocxlis filosofias, Tumca esec sakamaToa.
vagneri sargeblobda „Tavisi~ monarqis mfarvelo- hermenevtikuli meTodidan gamomdinare, mimaCnia,
biT, keTilganwyobiT, mefis misadmi Tayvanisce- rom nicSes filosofia unda gaviazroT, rogorc
miT da bavariis mefes mudmivad afinansebinebda Taviseburi egzistencialuri filosofia (Existen-
sakuTar saxelovnebo ideebs, maT Soris bairoiTis zphilosophie). me es xazi ufro mniSvnelovnad mimaCnia
musikaluri dramis Senobis mSenebloba daafinanse- da vfiqrob, rom es ori midgoma, anu nicSes filoso­
bina. fiis sicocxlis filosofiad da egzistencialur
nicSes festivalze imedebi gaucruvda, man ver filosofiad gageba erTmaneTs ar gamoricxavs.
naxa iq musikis sulis dionisuri gamovlinebebi, Tavdapirvelad me minda visaubro hermenevti-
verc sanaxaobasa da garTobaze daxarbebuli sa- kuli midgomis specifikaze, anu, ras gulisxmobs is.
zogadoebiT moixibla (romelsac uwoda „mogniase amasTan erTad, minda xazi gavusva erT principul
brbo~, „Gesindel~) da verc festivalis atmosferoTi garemoebas nicSes teqstebis interpretaciis Tval-
da aq dasrulda maTi megobrobac _ nicSem premier- sazrisiT, da es Cveulebriv mkiTxvelebs ar exebaT:
amde datova bairoiTi, rac vagnerisaTvis sruliad anu, vinc aris nicSes mkvlevari, mimaCnia, rom man
moulodneli da gamaognebeli ram iyo. aucileblad unda icodes germanuli ena da nicSes
unda kiTxulobdes originalSi. es Cemi principuli
midgomaa.
meore punqti esaa is, rom nicSes ena es specifi-
kuri enaa, esaa metaforuli ena da igive „ase ityoda
zaratustra~ am metaforuli eniT, miniSnebiT-gada-
taniTi eniTaa dawerili. am TvalsazrisiT, me Zalian
mniSvnelovnad mimaCnia Tomas manis Segoneba, rode-
sac saubari nicSes teqstebis gagebaze gvaqvs. es au-
cileblad unda gaiTvaliswinos nicSes mkvlevarmac

26 27
da mkiTxvelmac. Tomas mani gvafrTxilebs, vkiTxu- mobs sxvadasxva konteqstebis moazrebasa da gaT-
lob citatas: valiswinebas _ istoriuli, msoflmxedvelobrivi
winapirobebis gaTvaliswinebas, ra pirobebSic teqs-
vinc nicSes pirdapiri mniSvnelobiT gaigebs, ti iqmneba. me mimaCnia, rom nicSes teqstebis gagebis
vinc nicSes sityvasityviT gaigebs da vinc mas TvalsazrisiT, es umniSvnelovanesia.
ase irwmunebs, is daRupulia („Wer Nietzsche <eigen- rogorc hermenevtikis fuZemdebeli fridrix
tlich> nimmt, wörtlich nimmt, wer ihm glaubt, ist verloren~) Slaiermaxeri (1768-1834) aRniSnavs, am meTods miaC-
(T. mani, „nicSes filosofia Cveni gamocdilebis
nia, rom Cven unda SevimuSavoT teqstamde misasv-
WrilSi~, `Nietzsches Philosophie im Lichte unserer Er-
leli „yovlismomcveli Tvalsawieri~ (`Totallblick~).
fahrung~, 1947).
amis gaTvalswinebiT, nicSes teqstebis uSualo
interpretaciamde unda SevimuSavoT es mTliano-
me mimaCnia, rom sityva „daRupuli~ (`ist verlor-
brivi xedva, rac gulisxmobs imas, rom sanam uSu-
en~) mas SemTxveviT ar uxmaria. es citata moyvanilia
alod nicSes teqstebs wavikiTxavT da ganvmartavT,
misi essedan „nicSes filosofia Cveni gamocdileb-
unda SeviZinoT garkveuli winarecodna, sadac Tavs
is WrilSi~. aq zustadaa ganWvretili T. manis mier
movuyriT epoqaze informacias, anu gavaanalizebT
nicSes teqstebis interpretaciasTan dakavSirebu-
epoqis msoflmxedvelobriv da sociokulturul
li mTeli simwvave da tragizmi: anu, nicSes aras-
tendenciebs. magaliTad, is, rac Cven wina leqciaze
wori interpretacia, am SemTxvevaSi sityva-sityvi-
gavakeTeT, swored es iyo winarecodnis SemuSaveba _
Ti interpretacia, Tavad interpretatorisTvis,
es iyo nicSes filosofiisa da misi cxovrebis gaaz-
mkiTxvelisTvisaa saSiSi da safrTxilo, vinaidan
reba epoqasTan mimarTebiT. esaa winarecodna. amg-
aman SeiZleba Tavad mkiTxveli azaralos suli-
varad, es gulisxmobs im mTlianobis gaTvaliswine-
er-SemecnebiTi TvalsazrisiT. meore mxriv, Tavad
bas, am SemTxvevaSi XIX saukunis me-2 naxevris, rac
nicSes vergagebam SesaZloa nicSes naazrevis Seg-
ama Tu im epoqas axasiaTebs.
nebuli Tu uneburi gayalbeba gamoiwvios da amiT
garda amisa, aucileblad unda gaviTvalis­
nicSes naazrevs miadges ziani. amgvarad, me mgonia,
winoT e. w. „zemoqmedebis istoria~ (`Wirkungs-
rom rodesac nicSes teqstebis kiTxvasa da gageba-
geschichte~) (h.-g. gadameri), raSic igulisxmeba ama
zea saubari, Tomas manis es Segoneba unda iqnes gaT-
Tu im avtorsa Tu mis teqstze dagrovili kritiku-
valiswinebuli.
li samecniero literatura, dagrovili codna. te-
rac Seexeba hermenevtikul meTods, aq Cven
qstamde misasvlelad zemoqmedebis istoriis gaT-
gvaqvs Semdegi midgomebi da nicSes naazrevis, misi
valiswineba aucilebelia.
teqstebis Cemeuli interpretacia swored am meTods
rodesac uSualod teqstis interpretaciaze
efuZneba.
gadavdivarT, Slaiermaxeri aq gamoyofs divinacii-
rodesac Cven teqstis gageba gvinda, es gulisx-

28 29
sa (amocnoba) da komparaciis (Sedarebis) meTodebs. rom qalTan wasvla da maTraxis waReba niSnavs imas,
divinacia da komparacia erTdroulad mimdinare rom maTraxi unda gaviazroT, rogorc kritikuli
ori midgomaa, romelic erTmaneTs ganapirobebs. midgomis metafora WeSmaritebasTan miaxloebisas,
divinaciaSi is gulisxmobs teqstis kiTxvisas misi Ziebisa da ganxilvisas. anu, aq saubaria Semec-
garkveuli sazrisebis intuiciur wvdomas. kompara- nebiT meTodze, rodesac saqme exeba debulebis,
ciaSi igulisxmeba intuiciuri wvdomis saSualebiT romelic Tavis mxriv exeba WeSmaritebas an romel-
Cavlebuli, moxelTebuli sazrisis gadamowmebas, sac WeSmaritebis pretenzia aqvs, kritikulad gada-
mis Semowmebas Sedarebis principiT. magaliTad, avi- mowmebas, unda moxdes WeSmaritebis wvrTna maTrax-
RoT nicSes cnobili gamoTqma, romelic gvxvdeba iT. am SemTxvevaSi nicSes qalTmoZule ganwyobaze
teqstSi „ase ityoda zaratustra~: „qalebTan mi- ukve saubari zedmetia. aq sakiTxi dgas Semecnebis
dixar? maTraxi ar dagaviwydes~ („Du gehst zu Frauen? Sesaxeb, WeSmaritebis kritikuli Sefasebis Sesaxeb
Vergiß die Peitsche nicht~). da ara mis apriorul, gadaumowmebel miRebaze.
es debuleba Cven rom izolirebulad da pirda- amgvarad, esaa nimuSi, Tu ras gulisxmobs kom-
piri gagebiT, sityvasityviT gavigoT, ra Tqma unda, paraciuli meTodi. nicSe TviTonve miuTiTebs, rom
nicSe monstrad da qalTmoZuled mogveCveneba. ma- mis mimarT mkiTxvels aucilebelia hqondes fxize-
gram ai aq aris zustad zedgamoWrili komparaciu- li kritikuli damokidebuleba.
li, SedarebiTi meTodi: anu, erTi debulebis „ga- msgavsi midgoma (hermenevtikuli) _ mudmivi
neitraleba~, misi dazusteba da swori gansazRvra, mimosvla teqstsa da konteqsts Soris _ CemTvis
marTebuli gageba xdeba sxva debulebis moxmobiT, ZiriTadia. aseve minda aRvniSno, rom is ybadaRebu-
sadac enobriv doneze igive leqsikuri erTeulebi li debuleba „RmerTis sikvdilis~ Sesaxeb, ra Tqma
gvxvdeba. anu, or debulebas vudarebT erTmaneTs unda, sityvasityviT ar unda gavigoT, is aucile-
gramatikuli, leqsikuri an semantikuri Tvalsaz- blad unda ganisazRvros nicSes sxva debulebebTan
risiT. kavSirSi, Tavad nicSes Tanamedrove istoriul
amgvarad, komparaciul meTodze dayrdnobiT konteqstebTan kavSirSi da Tavad nicSes gadmoce-
nicSes sxva debulebasac Tu movixmobT da ganvixi- mis stilis konteqstSi, kerZod, misi radikaluri
lavT, sadac is ambobs _ „iqneb WeSmariteba dedak- gadmocemis formis, radikaluri sityvaTSerCevis,
acia?~ („Vielleicht ist die Wahrheit ein Weib?~) („salaRo- radikaluri frazaTSerCevis konteqstSi. xolo
bo mecnierebaTa meore gamocemis winaTqma~), ukve gadmocemis es radikaluri forma, Tavis mxriv,
cxa­di xdeba, rom debulebebSi qali/dedakaci (Frau, ganpirobebulia nicSes radikaluri SemecnebiTi
Weib) gvxvdeba, rogorc WeSmaritebis metafora. meTodiT, e. w. „perspeqtivizmiT~: anu, Semecnebis
amgvarad, am or debulebas Tu ganvixilavT procesSi is imTaviTve radikalurad svams sakiTxis,
komparaciis, e. i. Sedarebis safuZvelze, gamodis, anu xelovnurad aukiduresebs, xelovnurad amZa-

30 31
frebs problemas, ama Tu im debulebas xelovnurad gamonaTqvamiT TavisTavad SeuZlebeli da Rimilis-
wamoayenebs ukiduresi formiT, raTa sakiTx- momgvrelia. anu, adamianuri ena da goneba, rogorc
is ase xelovnurad gamZafrebiT ufro naTlad da arasrulyofili, araTviTkmari mocemulobani, eno-
masStaburad warmoCndes problemis realuri sim- brivi da saazrovno operaciebiTa da wmindad Te-
wvave da ufro efeqturad daisaxos misi gadaWris oriul-lingvisturi diskursiT imTaviTve ver ga-
gzebi, an ufro efeqturad da sworad moxdes raime moxataven da ver gansazRvraven RmerTis fenomenis
sakiTxis Semecneba. arss da RmerTTan dakavSirebul realur saganTa
mokled, nicSes metaforuli ena winaaRmdego- wyebas. Sesabamisad, debuleba „RmerTi mokvda~ si-
brivi da Rrmad daSifrulia. amitom, kidev erTxel tyvasityviT ki ar unda gavigoT da es debuleba
minda aRvniSno: mkvlevari apriori unda flobdes konkretul viTarebas, marTla „RmerTis sikvdils~
germanul enas, vinaidan TargmanSi xSirad neitral- ki ar asaxavs da adasturebs, aramed metaforuli
deba es specifika, da Tu nicSes mkvlevari Tavis debulebaa, riTac nicSes mier miniSnebulia mod-
kvlevebSi Targmans eyrdnoba, maSin teqstis inter- ernis epoqis desakralizebul kondiciaze, rodesac
pretaciisas imTaviTve didia cTomilebis albaToba. Tanamedrove adamianis (anu, „ukanaskneli adamianis~,
axla, rac Seexeba RmerTis sikvdilis debule- rogorc nicSe uwodebs) biurgeruli, pozitivistu-
bas. Cven wina leqciaze vnaxeT, rom nicSes igavSi ri da materialisturi cnobiereba imTaviTve uku-
SeSlil adamianze es SeSlili adamiani pirdapir agdebs RmerTis ideas. amitomac, me minda aqve isev
iZaxis „Cven is (anu, RmerTi _ k .b.) movkaliT~. iqve SegaxsenoT Tomas manis gafrTxileba da Segoneba,
teqstSi ramodenime striqonis Semdeg ki irkve- rom nicSe sityvasityviT aramc da armac ar unda
va, rom „RmerTis sikvdili~ RmerTis uaryofas da gavigoT.
RmerTmebrZoleobas ar niSnavs. ai, igive teqstSi axla ki mivediT TemasTan, Tu ra aris nicSes
igive SeSlili adamiani (anu, Tavad nicSe) kiTxvebs filosofiuri naazrevis specifika. nicSe Tavisi
svams: filosofiiT qmnis Tavisebur sulierebis mecniere-
bas, amiT ki igi gadaarCens filosofias, gadaarCens
gana SesaZlebelia zRvis daleva? vin mogvca filosofias ufunqciobisagan, gadaarCens filoso-
Cven is Rrubeli, rom mTeli horizonti wavSaloT? fias filosofiis istoriis disciplinad qcevisa-
(„Wie vermochten wir das Meer auszutrinken? Wer gab uns gan da es wina leqciazec aRvniSne. aq minda vTqva,
Schwamm, um den ganzen Horizont wegzuwischen?~) rom es gadarCena ukavSirdeba ramdenime sakiTxs.
nicSesTvis filosofiis gareSe ar arsebobs ada-
komparaciuli meTodis gamoyenebiT aq Cven Seg- miani da piriqiT. nicSe sakuTari cxovrebis wesiT
viZlia gavSifroT, ras gulisxmobs avtori. Rmer- filosofosis cxovrebis axal standarts qmnis im
Tis fenomeni iseTi fenomenia, romlis „sikvdilic~ momentisTvis. amasTan, is qmnis filosofias ara ro-
gramatikul-sintaqsuri saSualebebiT, enobrivi
32 33
gorc Teoretikosi, ara rogorc filosofiis spe- rebas filosofias swiravs da filosofiis praqti-
cialisti, profesori da misTvis filosofia raRac kul amocanebs uZRvnis.
mecnierebis dargi, sauniversiteto dargi ki araa, mogexsenebaT, nicSe, rogorc klasikuri
aramed piriqiT, igi afuZnebs filosofiuri cxovre- filologiis profesori, dakavSirebuli iyo sauni-
bis wess, filosofiiT cxovrebis wess. XIX saukune- versiteto sivrcesTan, e. w. biurgerul pro-
Si, rodesac empiriuli sabunebismetyvelo mecnier- fesurul sivrcesTan, Tumca is mudam xazs usvam-
ebebi momZlavrebulia da humanitaruli dargebis da, rom is cxovrobda rogorc „Tavisufali suli~
Seviwroeba mimdinareobs, rodesac sabunebismetyve- (`Freier Geist~). marTlac, mTeli 10 wlis manZilze
lo mecnierebani gamodian pretenziiT, rom mxolod (1869-1879), anu im periodSi, rodesac is bazelis
isini iZlevian erTaderT zust da WeSmarit codnas universitetSi klasikuri filologiis profesoria,
samyarosa da adamianze, nicSe Tavis Tavze iRebs fi- nicSe sxvadasxva xerxebiT mudmivad cdilobda Tavi
losofiis gadarCenas imiT, rom is Tavisi cxovrebi- daeRwia am SezRuduli biurgeruli mdgomareobi-
Ta da filosofiuri praqsisiT qmnis filosofosis saTvis da cdilobda daewyo arabiurgeri, Tavisu-
axal tips _ Tu rogori unda iyos filosofosi da fali filosofosis cxovreba: magaliTad, mas surda
ra aris namdvili filosofia. aqve SevniSnav, rom gamxdariyo vagneris TanaSemwe, ewera statiebi misi
nicSes dros filosofia, rogorc sibrZne da cod- musikis Sesaxeb, propaganda gaewia misi musikisaTvis.
na, faqtiurad sauniversiteto farglebs miRma ar Semdeg surda reportaJebi ewera bairoiTidan vag-
gadis, anu filosofia, faqtiurad gadaqceulia fi- neris saopero dadgmebis Sesaxeb. bolos, rodesac
losofiis istoriad, samecniero dargad, romelic nicSe mxolod da mxolod saeqimo daskvnis safuZ-
Seiswavlis da adgens warsul filosofiur memkv- velze daiTxoves bazelis universitetidan (di-
idreobas, rogorc „mkvdar~ codnas. nicSe swored agnozi _ mudmivi Zlieri Tavis tkivilebi, Sakiki,
am viTarebas upirispirdeba: is amCnevs problemas mxedvelobis sisuste), is gamudmebiT mogzaurobs
da sakuTari filosofiuri azrovnebiTa da cxovre- safrangeTSi (nica), italiaSi (romi, venecia, mesina,
bis wesiT filosofias cxovrebasTan aaxlovebs, genua, turini), SveicariaSi da a.S. aseTi xerxebiT
sicocxlesTan akavSirebs, filosofias gadaaqce- nicSe cdilobs gansazRvros da daafuZnos filoso-
vs realuri problematikis Semmecnebel, eTikur, fosis cxovrebis axali wesi: filosofosi mudmivad
„cocxal~ sulier codnad, adamianis samkvdro-sa- unda mogzaurobdes, kantiviT an hegeliviT ar unda
sicocxlo mimdinare awmyo realuri egzistencia- iyos mibmuli erT mudmiv biurgerul garemoze. es
luri problematikis praqtikuli gaazrebisa da am mogzaurobani nicSesTvis filosofiuri mogzau-
problematikis qmediTi gadaWris sulier codnad. robania, filosofiuri moZraobaa, is am dros akeT-
amitomacaa, rom nicSe, ase vTqvaT, „wamebul~ filo- ebs filosofiur mignebebsa da daskvnebs. misi, ase
sofosad gvevlineba, romelic sakuTar pirad cxov­ vTqvaT, erT-erTi cnobili „gasxivosnebac~ swored

34 35
mogzaurobisas, SveicariaSi xdeba, alpebis land- imTaviTve gadaaqcevs xelovnebis qmnilebad, anu
SaftebSi, sils mariaSi, sadac mas mosdis cnobili filosofiuri Semecnebisa da eTikuri wvrT-
idea erTi da igives maradiuli dabrunebis Sesaxeb. nis obieqtad _ momxseneblis SeniSvna.) yoveli
nicSe sakuTari filosofiuri naazreviT itan- xelovnebis qmnileba jer xelovanze, Semdeg ki sx-
jeba da cdilobs sakuTari filosofiiT cxovre- vebzea mimarTuli (`Das Product des Philosophen ist sein
bas. misi filosofia esaa ara nihilisturi uaryofa, Leben (zuerst, vor seinen Werken). Das ist sein Kunstwerk.
Jedes Kunstwerk ist einmal dem Künstler, sodann den andern
aramed dapirispireba, esaa dapirispireba mis Tan-
Menschen zugekehrt~) (Fr. 29/205, 1873).
amedrove gabatonebul SemecnebiT da msoflmxed-
velobriv poziciebTan (oficialuri qristianuli
faqtiurad, aq aris moTxovna, nicSes pretenzia,
religia, pozitivizmi, darvinizmi, marqsizmi, so-
rom filosofosma sakuTari cxovreba gadaaqcios
cializmi, istorizmi, hegelianizmi, vagneris roman-
Tavisebur xelovnebis nawarmoebad, saxelovnebo
tizmi).
masalad: anu, nicSe, rogorc namdvili filosofosi,
garda amisa, nicSe upirispirdeba filosofi-
sakuTar adamianobasa da cxovrebas daayenebs filo-
is akademiur stils da xasiaTs. misi rwmeniT, ar
sofiuri dakvirvebis, filosofiuri eqsperimentis
SeiZleba filosofiuri teqsti daiweros mSrali,
qveS, rac niSnavs, rom is ukidures egzistencialur
akademiuri eniT da stiliT, es, nicSes azriT, „kla-
viTarebaSi mudmivad Caayenebs sakuTar Tavs.
vs~ filosofias. masSi aucileblad unda igrZno-
am TvalsazrisiT, erT-erTi saintereso momen-
bodes sicocxle. amitom, nicSe sakuTar teqstebs
ti misi cxovrebidan isaa, rom prusia-safrangeTis
gansxvavebuli stiliT wers, misi stili mxat-
omis dros is iyo bazelis universitetis profeso-
vrulia. misTvis principulad mniSvnelovania, rom
ri, am dros 1870 wels is moxalised ewereba save-
man ar weros e. w. konvencionalur enaze. es racion-
le sanitris rangSi da omSi midis. misi movaleobaa
aluri sakomunikacio ena misTvis „mkvdari~ enaa, is
daWrilebisa da gardacvlilebis brZolis velidan
cdilobs misi ena iyos metaforuli, poeturi, cxov-
gamoyvana. Tundac es magaliTi cxadyofs, rom nicSe
elmyofeli. is fiqrobs, rom swored am eniT xdeba
sakuTar cxovrebas filosofiur interess uqve-
filosofiis cxovelmyofeli gageba da Semecnebis
mdebarebs, gadaaqcevs mas xelovnebis nimuSad. is
obieqtis gadmocema.
cxovrebaSia uSalod Cabmuli, kabinetSi ar zis. is
me minda aq movixmo nicSes citata, sadac kargad
eqstremalur viTarebaSi Wvrets sakuTari egzist-
Cans misi filosofiis principi:
enciis arss.
filosofosis produqti misive sicocxlea, kidev erTi saintereso faqti is aris, rom nicSe
misive cxovrebaa (jer es da Semdeg misi Txzule- marTalia Zalian advilad gaxda profesori, yovel-
bebi). igia misi xelovnebis qmnileba. (e. i.filo- gvari disertaciebis dacvis gareSe, magram is mudm-
sofosi sakuTar sicocxles, sakuTar cxovrebas ivad cdilobs Tavi daaRwios socialur statusebs

36 37
da garantirebul cxovrebas: swored eqstremalur,
arastandartul viTarebaSi sakuTari Tavis Cay-
enebiT surs mas Seimecnos adamianis egzistencia-
luri problematika. nicSes, rogorc filosofos-
is, movaleobaa iyos sicocxlesTan da cxovrebasTan
axlos. am konteqstSi Zalian sainteresoa Tanamed-
rove epoqis dapirebebis nicSeseuli kritika: ker-
Zod, nicSe miiCnevs, rom empiriuli mecnierebebis
danapirebi, TiTqos teqnikuri progresi moagvarebs
adamianis yovelgvar problemas, maT Soris egzist-
encialursac, siyalbea. nicSesTvis imTaviTve cxa-
dia, rom egzistencialuri problemebis mogvareba
empiriul mecnierebebs ar SeuZlia, es filosofiis
amocanaa. is wers:

saocaria, Cvens mecnierebs TavSi azrad ar


mosdiT erTi saWirboroto da upirvelesi kiTx-
va: vis ras argebs maTi Sroma? maTi siSmage? maTi
gaveSeba da maTi tkiviliT aRsavse cdomileba-
ni? (`Unseren Gelehrten fällt sogar, wunderlicher Weise,
die allernächste Frage nicht ein: Wozu ihre Arbeit, ihr Hast,
ihr schmerzlicher Taumel nütze sei~) (`araTanadrouli
gansjani~, `Unzeitgemässe Betrachtungen~ I, 1873).

aq kargadaa miniSnebuli, rom pozitivizmi da sa-


bunebismetyvelo empiriuli mecnierebani adamianis
mtkivneul egzistencialur problemebs, mis sulier
tkivilebs ver moagvareben. nicSe amas adreve mixvda
da im xanad, rodesac pozitivisturi da scientis-
eduard munqi (1863-1944): `nicSe~ (1906).
turi diskursi dominirebda da empiriul mecnier-
ebaTa fetiSizmi sufevda (me-19 saukunis meore nax-
evari), nicSe am poziciiT srul umciresobaSi iyo.

38 39
axla gadavideT sakiTxze, Tu ra aris nicSes amitom mimarTavs metaforul enas sakuTar nawar-
filosofiis specifika. amTaviTve unda iTqvas, rom moebebSi. WeSmaritebis ukuTqmis sailustraciod me
misi filosofia, es aris kriticistuli tipis fi- movixmob erT citatas teqstidan „kosmologiur Ri-
losofia, romelic aviTarebs misi Tanamedrove rebulebaTa rRveva~ (`Hinfall der kosmologischen Werte~):
modernis epoqis kritikasa da analizs. nicSe ga- nicSe wers:
moyofs sami saxis kriziss, romelSic imyofeba misi
Tanamedrove modernis epoqa: arasrulfasovnebis gancda swored maSin gaC-
nda, rodesac gacnobierda, rom arc cnebiT (!!! _
1. W
 eSmaritebis Semecnebis krizisi/racionalu­ k.b.) `mizani~ (`Zweck~), arc cnebiT `mTlianoba~
ri Semecnebis krizisi, (`Einheit~) da arc cnebiT `WeSmariteba~ (`Wahrheit~)
aq-yofnis (Dasein) yvela maxasiaTeblis (`Gesa-
2. racionaluri subieqtis krizisi,
mtcharakter~) interpretacia (mecnieruli, filo-
3. racionaluri enis krizisi.
sofiuri da a.S. _ k.b.) SeuZlebelia; xdomilebis
mravalferovnebas/movlenaTa mravlobiTobas yo-
nicSe dasawyisSive ambobs, rom WeSmariteba ar vlisSemkrebi erTianoba/mTlianoba aklia. yve-
arsebobs da misi Semecneba SeuZlebelia. nicSes az- la faseuloba, romlebze dayrdnobiTac aqamde
riT ena da goneba ar arian imdenad srulyofilni, SevecadeT samyaro CvenTvis misaRebi da Rirebu-
rom maT SeeZloT WeSmaritebis Semecneba da gad- li gagvexada, yvela es faseuloba gansazRvruli
mocema. arasrulyofili goneba arasrulyofil enas sargebelisaTvis (`Nützlichkeit~) Sedgenili perspeq-
iyenebs, raTa gaaformos raime arasrulyofilad tivaa, raTa SenarCunebuliyo da ganviTarebuli-
Semecnebuli. nicSe TavisTavad WeSmaritebas ar yo Zalauflebis struqtura (`Herrschfatsgebilde~):
uaryofs, is uaryofs misi Semecnebis meqanizmebs. es faseulobani sruliad SemTxveviT iqna proe-
nicSesTvis miuRebelia racionalurad Semecnebuli cirebuli sagnebze (anu, garesamyaros sagnebisa
da movlenebis mowyobasa da Semecnebaze _ k.b.).
WeSmariteba, misi Semecneba racionaluri element-
dRes mudmivad vawydebiT adamianis hiperbolize-
ebiT. winamorbedebis azri (nicSe aq kants gulisx-
bul miamitobas: sakuTari Tavi daafuZnos saganTa
mobs _ momxseneblis SeniSvna), rom nawilobriv
(`Dinge~) Semfaseblad da maTTvis sazrisis mimniWe-
mainc bunebisa da RmerTis Semecneba SesaZlebelia, blad (`kosmologiur RirebulebaTa rRveva~, `Hin-
nicSesTvis ar aris saintereso. winamorbedi filo- fall der kosmologischen Werte~, 1886).
sofosebic krizisSi myof igive arasrulyofil enas
iyenebdnen, e. w. racionalur enas. nicSe aq gveubneba, rom arsebobs raRac sxva
nicSe dagvidgens, rom warmoudgenelia komu- ramec, rac bolomde verc gonebiT Seimecneba da
nikaciis meqanizmiT, romelsac enas veZaxiT, raime verc eniT aRiwereba da ver gamoiTqmeba. nicSesTvis
saxis WeSmariteba dadgindes samyaroSi. is swored yofiereba rTuli fenomenia da mxolod misi erTi

40 41
detali SeiZleba aRiweros sityviT. aq nicSe Sem- da am Ziebebis Sedegad Camoyalibebuli moZRvrebebi
deg miniSnebasac akeTebs: iqidan gamomdinare, rom (iqneba es religiuri, Tu saero), sinamdvileSi ide-
idealistur filosofiebSi imTaviTve muSaobs tel- ologiuri warmonaqmnebia, razec miuTiTebs nicSes
eologiis principi, anu raime diadi miznisken svlis mier Segnebulad xmarebuli zmna „Sedgenili~ („ge-
principi, rac aprioruli bunebisaa (Sdr., hegelis bildet~), riTac igi mianiSnebs am ideologiur moZ-
istoriis filosofia da mis farglebSi SemuSave- RvrebaTa swored xelovnur, konstruirebul bune-
buli dialeqtika _ momxseneblis SeniSvna) da a.S., baze. vinc am „WeSmaritebis~ Ziebas axorcielebs,
nicSe miiCnevs, rom amosavali WeSmariti debule- maT imTaviTve aqvT pretenzia, rom saboloo jamSi
ba, rasac msgavsi sistemuri idealisturi filo- swored isini da mxolod isini moipoveben da flo-
sofiuri moZRvrebebi mimarTaven, ar arsebobs da ben WeSmaritebas. aseTi TviTaRzevebiT ki isini er-
imTaviTve yalbia, vinaidan es amosavali debule- TaderT mizans isaxaven: maTi realuri survilia ara
ba wminda spekulaciaa, romelsac mere arasrul- WeSmaritebis rkveva da misi migneba, aramed sxvaTa
fasovani ena aformebs da cnebad afuZnebs. aseTi damorCileba da sxvebze batonoba. amgvarad, nicSes
midgomebiT ki, nicSes Tanaxmad, arasdros ar moxde- mixedviT, es ideologiuri moZRvrebebi, romelTac
ba WeSmaritebis dadgena. pretenzia aqvT WeSmaritebaze, Tavisi arsiT „Za-
magram amave citatis dasasruls, Cven gvxvde- lauflebis struqturebia~ (`Herrschfatsgebilde~) da
ba debulebani, sadac nicSe saubrobs iseTi tipis maTi „sargeblianoba~ („Nützlichkeit~), sargebelze
Teoriul-filosofiur gansazRvrebebze, romlebic orientireba, anu maTi pragmatuli mizani da yovel-
Tavisi bunebiT arian ideologiurni, pragmatulni dRiuri praqtika swored Zalauflebis mopovebasa
da, rac mTavaria, Seicaven Zalauflebis nebas, am da kontrolis damyarebas gulisxmobs, amaSi mdgo-
SemTxvevaSi, sxvisi damorCilebis da sxvaze menta- mareobs.
luri Zaladobis potencials. vkiTxulob bolo naw- Semdgom sakiTxi ufro radikalurad daismis.
ils imave citatidan: nicSes erT-erTi teqstia „WeSmaritebisa da siyal-
bis Sesaxeb aramoraluri TvalsazrisiT~, („Über
yvela faseuloba, romlebze dayrdnobiTac aqa- Wahrheit und Lüge im aussermoralischen Sinne~, 1873), sad-
mde SevecadeT samyaro CvenTvis misaRebi da Rire- ac is igive problemaze saubrobs. nicSe ambobs:
buli gagvexada, yvela es faseuloba gansazRvruli
sargebelisaTvis („Nützlichkeit~) Sedgenili perspeq- WeSmaritebani iluziebia, da amasobaSi sruli-
tivaa, raTa SenarCunebuliyo da ganviTarebuliyo ad dagvaviwyda, rom isini metaforebia, romlebic
Zalauflebis struqtura („Herrschfatsgebilde~). ukve gacvdnen da sazrisi da Zala dakarges (`[...]
die Wahrheiten sind Illusionen, von denen man vergessen hat,
amgvarad, nicSes miaCnia, rom viTom keTilSobi- dass sie welche sind, Metaphern, die abgenuzt und sinnlich
li, WeSmaritebis Ziebisken mimarTuli ganazrebani kraftlos geworden sind~).

42 43
amgvarad, nicSesTvis WeSmaritebaze Seqmnili da mecnierebebic krizisSi aRmoCndnen, kerZod e. w.
WeSmaritebis flobaze pretenziis mqone filosofi- niutonisturi fizika da meqanika. maTi debulebe-
uri Teoriebi mxolod metaforebi, yavlgasuli il- bi Tavdayira moeqcnen, rodesac moxda sxvadasxva
uziebi da Teoriul-spekulaturi inteleqtualuri Zvrebi imave fizikis farglebSi, mag. atomis gaxleCa,
konstruqtebia. e. w. kvanturi fizikis dafuZneba, ainStainis far-
nicSe agrZelebs: dobiTobis Teoria da a. S. Sesabamisad, nicSe midis
WeSmaritebis Tavisebur „uaryofamde~, Tavisebur
Cven gvgonia, rom sagnebze raRac viciT, „apofatikamde~, ukuTqmamde, rac gulisxmobs imas,
rodesac Cven xeebze, ferebze, Tovlze, yvavileb- rom WeSmariteba Tavisi bunebiT iseTi mocemu-
ze vsaubrobT da xelSi sxva araferi gvrCeba, Tu lobaa, romlis srulyofili Semecneba da gadmoce-
ara metaforebi sagnebis Sesaxeb, romlebic (e. i. ma adamianuri gonebiT, adamianuri eniT imTaviTve
es sityvieri metaforebi _ k. b.) pirvelad, sawyi- SeuZlebelia:
siseul sibrZneT srulebiT ar Seesabamebian (`Wir
glauben etwas von den Dingen selbst zu wissen, wenn wir samyaro, romelic Cven raRacaSi gvargia,
von Bäumen, Farben, Schnee und Blumen reden und besitzen romelic CvenTvis raRacas niSnavs, yalbia (`falsch~);
doch nichts als Metaphern der Dinge, die den ursprünglichen igi mdinarebaSia, qmnadobaSia, xelaxali siyalbis
Weisheiten ganz und gar nicht entsprechen~). qmnaSia CarTuli, romelic arasodes miuaxlovde-
ba WeSmaritebas: radgan, ar arsebobs WeSmarite-
amgvarad, adamianuri ena arasrulyofili war- ba~ (`WeSmaritebisa da siyalbis Sesaxeb aramora-
monaqmnia da is samyaroseul fenomenebs, bunebis luri TvalsazrisiT~) (`Die Welt, die uns etwas angeht,
fenomenebs bolomde ver gadmoscems, bolomde ver ist falsch; sie ist >>Fluss<<, als etwas Werdendes, als eine
aRwers. anu, yofierebis bolomde aRwera enas im- sich immer neu verschiebende Falschheit, die sich niemals
TaviTve ar SeuZlia, vinaidan Tavad ena metaforuli der Wahrheit nähert: denn es gibt keine Wahrheit~, `Über
bunebisaa, anu miniSnebiT, gadataniTi mniSvnelobiT Wahrheit und Lüge im aussermoralischen Sinne, 1873).
gvesaubreba yofierebis sagnebsa da movlenebze.
xolo es niSnavs, rom Cveni warmodgenebi samyaroze me minda principulad aRvniSno, rom nicSes es
efemeruli, iluzoruli da miaxloebiTi bunebisaa. pozicia ar aris nihilisturi pozicia, nicSesTvis
enis safuZvelze Camoyalibebuli TiTqosda „myari~ ubralod racionalizmi da empirizmi ar qmnis im
cnebebi ki, iqneba es samecniero Tu filosofiuri, winapirobebs, rom WeSmariteba, zusti codna mov-
aseve metaforuli bunebisaa da saganTa da movlena- ipovoT yvelasa da yvelaferze. arada, es ori gan-
Ta WeSmarit, realur arss srulyofilad ver asaxa- manaTlebluri mimarTuleba swored rom am preten-
ven da ver aRniSnaven. ziiT gamodioda. aqve imasac davumateb, rom nicSes
nicSe ver moeswro, magram nicSes gar- filosofia nihilisturi filosofia ki araa, aramed
dacvalebidan (1900) Zalian male, pozitivisturi
44 45
Taviseburi `apofaturi~, ukuTqmiTi filosofiaa, rad moazrovne fenomeni, mocemul modernis epoqaSi
rac (anu es apofaturoba) erTdroulad misi fi- misTvis aRar arsebobs. nicSe saubrobs, rom sub-
losofiis bunebacaa da meTodologiuri midgomac. ieqti sinamdvileSi aris mravlobiToba (`Vielheit~).
xolo nicSes filosofiis apofaturobaSi vgulisx- es niSnavs, rom ukve froidamde nicSe saubrobs
mob Semdeg or garemoebas: 1. aseTi tipis filosofia adamianis arsSi mocemul ara erT warmmarTvel
imTaviTve ar ayenebs sakiTxs WeSmaritebis aprio- sulier instanciaze _ gonebaze, racioze, aramed
rul wvdomasa da flobaze, ar acxadebs pretenzias mraval iracionalur instanciaze mis arsSi. Sesa-
WeSmaritebis imTaviTve flobaze, vinaidan mas mi- bamisad, adamianis TviTidentoba, TviTcnobiereba,
aCnia, rom WeSmariteba Tavis arsiT iseTi fenome- subieqturoba kriziss ganicdis, adamians TiTqosda
nia, romlis srulyofili wvdomac imTaviTve Seu- xelidan ecleba sakuTari pirovnuloba. es ki imas
Zlebelia. amitomac, Sesabamisad, SuZlebelia, rom niSnavs, rom adamianisaTvis, rogorc Semmecnebeli
vinme an raime WeSmaritebaze pretenzias acxadebdes subieqtisaTvis, imTaviTve SeuZlebelia yofiereb-
da masze „eqskluzivi hqondes~. 2. amitomac, aseT is mravalferovnebis bolomde Secnoba, misi gone-
`apofatur~ filosofias imTaviTve ar ainteresebs ba uZluria srulyofilad Seimecnos garesamyaros
WeSmaritebis problema, WeSmaritebis dadgenisa da fenomenTa rTuli struqturebi. is ki ara, igi Tavis
wvdomis problema da amdenad `uaryofs~ mas. misT- Tavis dadginebasac ver axerxebs.
vis mniSvnelovania, rom WeSmariteba winaswar ki ar idealistur filosofiaSi, metafizikaSi, mag.,
aris raime mza mocemuloba, aramed igi procesua- kantTan es piriqiTaa: mis mixedviT, arsebobs subieq-
luri bunebisaa, anu Semecnebis procesSi, eTikuri ti, romelic samyaros konkretul Semadgenel naw-
qcevis procesSi xdeba misi TandaTanobiTi wvdoma. ils, e. w. movlenaTa sinamdviles, empiriul sinamd-
amdenad, nicSes filosofia nihilisturi, yvelas da viles racionalurad bolomde imecnebs. nicSesTan
yvelafris uarmyofeli filosofia ki araa, aramed swored esaa uaryofili da xazgasmulia, rom sub-
Tavisi bunebiT „apofaturi~ filosofiaa.5 ieqtisaTvis es TiTqosda gonebis Semecnebas daqve-
Semdeg nicSe ganixilavs subieqturobis kri- mdebarebuli empiriuli sinamdvilec bolomde Su-
mecnebeli rCeba. igi amas sakuTar Tavzec ambobs.
ziss: subieqti, rogorc monoliTuri, racionalu-
SemogTavazebT erT-erT citatas:
5 Sdr.: „filosofiis mimarT Cvens axlandel midgomaSi yoveldRe gaocebuli var: me Tavad ver vcnob
axali aris imis rwmena, rac aqamde arc erT saukunes ar hqonia: (anu, ver Sevimecneb _ k. b.) Cems Tavs!~ (`Täglich
r o m C v e n a r a n a i r W e S m a r i t e b a s a r v f l o b T. erstaune ich: ic h ke nne mic h s e lbe r ni cht !~) (Fr. 7/39,
yvela uwindel adamians >>hqonda WeSmariteba<<: TviT skep-
1880).6
tikosebsac ki“ (`Das Neue an unserer jetztigen Stellung zur Philosphie
ist eine Überzeugung, die noch kein Zeitalter hatte: d a ß w i r k e i n e 6 Sdr., galaktionTan: „romeli cnobs Sens saxes, an vin
W a h r h e i t h a b e n. Alle früheren Menschen >>hatten die Wahrheit<<: ityvis Sens saxels? vin gaigebs Sens Zaxils, Zaxils vin dai-
selbst die Skeptiker~). jerebs?“ („lurja cxenebi“).

46 47
amiT nicSe xazs usvams, rom subieqts imTaviTve „nihilizmi~ nicSesTvis esaa meTodologiuri
ar SeuZlia aramc Tu garesamyaroze qondes sru- midgoma, Semecnebis sawyisi etapi, rodesac xdeba
lyofili codna da flobdes WeSmaritebas, aramed uaryofa da ukugdeba e. w. yavlgasuli Rirebule-
subieqti uZluria sakuTari Tavis Semecnebis Tval- bebis, filosofiuri sistemebisa da warmodgenebis.
sazrisiTac ki, mas arc sakuTari Tavis TviTdadg- is aseve mimarTulia `gaqvavebuli~ religiuri war-
ineba da arc garesamyaros srulyofili Semecneba modgenebisa da dogmebis winaaRmdeg. es ki Semecnebis
SeuZlia. Semdgom etapze qmnis winapirobas Semecnebis obieq-
(aqve Sdr. germaneli romantikosis, novalisis ti, iqneba es ena, adamianis arsi Tu yofiereba, sxva
debuleba: „fixtes >>me<< _ robinzonia _ mecni- perspeqtividan iyos ganxiluli. amgvarad, nicSes
eruli (anu SemecnebiTi, filosofiuri _ k. b.) fiq- „nihilizmi~ esaa Taviseburi perspeqtivizmi, rac
ciaa~ (`Fichtens Ich _ ist ein Robinson _ eine wissenschaftli- misi filosofiis umTavresi SemecnebiTi meTodia
che Fiction~). da aqve nicSes miniSnebac: „>subieqti< _ anu „nihilizmi~, rogorc Taviseburi kriticiz­mi,
mxolod da mxolod fiqciaa~ („moralis genealogi-
kritikuli analizis sawyisi punqti, pirveli faza.
isaTvis~, 1887) („Das >Subjekt< ist ja nur eine Fiktion~).
nihilizmis Semdeg ki dgeba sakiTxi axali Ri-
saintereso Tanxvedraa „terminologiaSi~ _ momx-
rebulebebis Seqmnis Sesaxeb da es sakiTxi iwyeba
seneblis SeniSvna).
ukuTqmiTi gamoTqmebiT da maTi dazustebiT, mag.,
aqedan gamomdinare, nicSe xazs usvams e. w.
rom WeSmariteba ar arsebobs, rom yofiereba ra-
bunebiTi, konvencionaluri, „racionaluri~ enis
cionalurad Seumecnebelia, rom subieqtis racios
kriziss da ukuagdebs enas, rogorc sagnebisa da
ar SeuZlia srulyofili Semecneba, rom ena araa
movlenebis aRmniSvnel srulyofil meqanizms. nicSe
TviTkmari instrumenti sagnebisa da movlenebis aR-
wers: „Cven Cvens Tavs vacdunebT enis saSualebiT~
(`Wir lassen uns durch die Sprache verführen~) ( Fr. 10/67, saniSnavad, da rom saboloo jamSi modernis epoqaSi
1881). gvaqvs sammagi krizisi _ racionaluri Semecnebis,
amgvarad, ena, rogorc sagnebisa da movlen- racionaluri subieqturobis da „racionalur~-kon-
ebis aRmniSvneli werilobiTi da bgeriTi sistema, vencionaluri enis krizisi.
nicSes mixedviT, „macdunebeli~ sistemaa. Cven enas axla Cven mivadeqiT punqts, rodesac am yve-
ar unda vendoT. nicSes miaCnia, rom enas ar Seu- lafris Semdeg, anu am „nihilizmisa~ da apofatikis
Zlia moitanos da mogvces samyaros sruli suraTi. Semdeg nicSe iwyebs axali Rirebulebebis dafuZne-
Cemi azriT, enobrivi skefsisi erT-erTi ZiriTa- bas, romlis gansazRvrac Cveni dRevandeli leqciis
di Tvisebrivi maxasiaTebelia nicSes filosofiis. ZiriTadi motivia _ anu, ra aris nicSes filosofia
oRond es araa nihilisturi filosofia, uaryofis Tavis arsSi, ra aris misi filosofiuri naazrevis
filosofia, aramed ukuTqmiTi da es me ukve zemoT specifika. mimaCnia, rom esaa, erTi mxriv, kriticis-
aRvniSne. tuli da, meore mxriv, egzistencialuri filoso-

48 49
fia, romelic mocemul modernul desakralizebul li adamiani aq da axla myofi, realur Dasein-Si my-
da ukve globalurad politizebul epoqaSi ayenebs ofi, ainteresebs yoveli Cvengani, is yovel Cven-
adamianis sasicocxlo sakiTxebs. oRond am kiTxve- gans, rogorc realur adamians, ise mogvmarTavs _
bze nicSes mza-mzareuli pasuxebi ar gaaCnia, misi momsxeneblis SeniSvna). magram is, Tu risTvis xar
„egzistencializmi~ ar saxavs raime konkretul mi- Sen aq, ai es SeekiTxe Sens Tavs da Tu Sen amis Se-
tyoba ar SegiZlia, maSin Sen Tavad dausaxe Sens
zansa da xsnis gzebs, aramed is ubralod kiTxvebs
Tavs miznebi, diadi da keTilSobili miznebi da
svams, filosofiur sakiTxebs wamoWris, perspeqti-
maTTvis gaswire Tavi! cxovrebaSi ukeTesi mizani
vas xsnis da egzistencialuri problemis gadaWras sxva araferia, Tu ar diadisa da SeuZleblis gamo
andobs nebismier CvenTagans, vinaidan nicSesTvis daRupva: animae magnae prodigus (`Wozu die Menschen da
yoveli CvenTaganis egzistencialuri problema sa- sind, wozu <der Mensch> da ist, soll uns gar nicht kümmern:
kuTriv Cvenia da, amdenad, unikaluri. Sesabamisad, aber wozu Du da bist, das frage dich: und wenn Du es nicht
maTi gadaWra-vergadaWris problemac ukve TiToeu- erfahren kannst, nun so stecke Dir selber Ziele, hohe und edle
li CvenTaganis piradi, individualuri amocanaa. Ziele und gehe an ihnen zu Grunde! Ich weiss keinen besseren
amgvarad, nicSe orientaciebs saxavs da man es eg- Lebenszweck als am Grossen und Unmöglichen zu Grunde zu
zistencialuri sakiTxebi ukve axalgazrdam daayena, gehen: animae magnae prodigus~) (Fr. 29/54, 1873).
romelic Semdgom mis ZiriTad teqstSi _ „ase ityo-
da zaratustra~ _ gaiSala. Cven am teqstze SabaTs, swored es aris axali standarti filosofia-
bolo leqciaze visaubrebT. axla minda davukvird- Si: kerZod, filosofosi filosofiur Teoriebsa
eT debulebebs, sadac nicSe egzistencialur Wril- da spekulaciebSi ki ar unda gaixlarTos, aramed
Si ayenebs sakiTxs: is praqtikul cxovrebiseul amocanebs unda wamoay-
enebdes, axorcielebdes da maT ewirebodes kidec.
is Tu risTvis arian adamianebi aq, risTvis am eTikur amocanas ki nicSe wamouyenebs rogorc
aris <adamiani> aq, es sulac ar gvaRelvebs (`ada- Tavis Tavs, aseve Cven. daakvirdiT, nicSe ambobs:
mianebi~! `adamiani~! _ aq didi mniSvneloba aqvs
punqtuaciasac ki. nicSes kuTxovani brWyalebiT cxovrebaSi ukeTesi mizani sxva araferia, Tu
aqvs mocemuli sityva „adamiani~. amiT aRniSnuli ar diadisa da SeuZleblis gamo daRupva.
da miniSnebulia, rom mas „adamiani~ ar ainteresebs
wmindad Teoriuli, abstraqtuli gagebiT (kuTx-
es swored is sityvebia, riTic nicSem praqti-
ovani brWyalebi mianiSnebs „adamianze~ swored
kulad icxovra da rogorc TviTon ambobda, saku-
rogorc abstarqtul mocemulobaze, abstraqtul
Tari cxovreba gadaaqcia xelovnebis nimuSad, anu
cnebaze, rogoradac es moixmareboda Teoriul
filosofiebSi imave kantTan, an hegelTan), aramed _ filosofiuri da egzistencialuri eqsperimentis
mas ainteresebs konkretuli subieqti, konkretu- obieqtad.

50 51
Cemi midgoma dRes komparaciuli iyo, anu Se- Tanac misi dadgineba usasrulo procesia. am proce-
dareba leqsikur, semantikur, sintaqsur erTeulebs sis dafuZneba da ganviTareba ki TiToeuli CvenTa-
Soris da a. S. aqve minda aRniSnul citataSi erT ga- ganis eTikuri da egzistencialuri amocanaa.
morCeul detalsac gavusva xazi, magaliTad, sity- amgvarad, Tavisi kriticistuli filosfiiT
va „erfahren~-s. germanulSi es sityva, es zmna niSnavs nicSe afuZnebs filosfias, rogorc mudmiv kriti-
raimes „Setyobas~, magram es sityva, rogorc zed- cistul process, rac mudmivi gadamowmebis proce-
sarTavi saxeli, „gamocdils~, „gamocdileba miRe- sia, mudmivi piradi SemecnebiTi da egzistencialuri
bulsac~ niSnavs. aRniSnul citataSi, sadac nicSe gamocdilebis procesia, da rac aq da axla xdeba,
„dazain~-Si, anu aqmyofobaSi, aq egzistenciaSi saku- sakuTar aqmyofobaSi. Sesabamisad, amavdroulad ase
Tari adgilis „Setyobaze~, anu sazrisze saubrobda, xdeba raime instituciis mier an didi ideologiuri
aq nicSe mianiSnebs, rom aucilebeli ar aris raime narativis mier garedan Tavsmoxveuli ideologize-
sxvisgan SevityoT, sxvisgan gavigoT winaswar gaw- buli „eqskluziuri WeSmaritebebis~ ukugdeba.
erili religiuri moZRvrebis, filosofiisa da sx- aq aucileblad minda davamato, rom ar SeiZle-
ba nicSes filosofiis ideologizeba, politizeba
visgan damoZRvris saxiT, aramed Sen TviTon unda
da a.S. imdenad, ramdenadac, jer erTi, TviTon gva-
scado raimes gageba da Setyoba da Semdgom dausaxo
frTxilebs:
kidec Sens Tavs miznebi da ase miiRo egzistencia-
luri gamocdileba. aq ukve cxadia Tu ra pozicias
me ar minda wmindani viyo, ufro masxara.
irCevs nicSe. WeSmaritebis Zieba nicSesTvis gamud- srulebiTac araa saWiro da arcaa sasurveli Cems
mebiT axali miznis dasaxvaa da es is punqtia, Tu mas mxareze gadmoxvideT: piriqiT, gamoiCineT mxolod
wmindad Semecnebis sibrtyeze gadavitanT, romel- mcireodeni cnobiswadili, rogorc amas ucxo mce-
sac qvia erTi da igives maradiuli kvlavdabruneba: naris mimarT iCenen xolme, Cems mimarT gqondeT
anu, ar arsebobs raime debulebis erTjeradi miRe- ironiuli da distancirebuli midgoma (e. i. kri-
ba, esaa mudmivad wreze siaruli, misi gadamowmeba, tikuli, saRi, gaazrebuli midgoma _ k. b.), rac
uaryofa, Semdgom sxva debulebis wamoWra da a.S. Cemdami swored rom gonivruli damokidebule-
ba iqneboda (karl fuqsisadmi werilidan, 29. VII.
ase rom, WeSmariteba ukve mza saxiT, winaswar ki
1888) (`Ich will kein Heiliger sein, lieber ein Hanswurst. Es
ar arsebobs sadme ama Tu im oficialur religia- ist durchaus nicht nötig, nicht einmal erwünscht, Partei für
Si, filosofiur sistemasa an instituciaSi, masze mich zu nehmen: im Gegenteil, eine Dosis Neugirde, wie von
„eqskluzivi~ vinmes an raimes ki ara aqvs, WeSmarite- einem fremden Gewächs, mit einem ironischen Widerstande,
ba mza saxiT ki ar gveZleva vinmesgan an raimesgan, schiene mir eine unvergleichlich intelligentere Stellung zu
aramed igi kriticistuli tipis Semecnebis proces- mir~).
Si dgindeba, misi wvdoma procesualuri bunebisaa,

52 53
faqtiurad, nicSe TviTon gvaZlevs orienta- Sen Sens Tavze unda ibatono, Sen Sensave
cias, rogorc mkiTxvelebs, aseve mkvlevarebs, Tu siqveleebze unda gabatonde. uwin isini iyvnen
rogor mivudgeT mis filosofiur naazrevs. Seni mbrZaneblebi; magram isini axla unda iqcnen
mere meorec: is sakuTar filosofias gansaz- xelsawyoebad (`Werkzeuge~) sxva xelsawyoebTan er-
Rvravs, rogorc filosofiur eqsperiments, romel- Tad. Sen unda (`du sollst~) gabatonde Sens `ho~-sa
da `ara~-ze da Seni maRali miznebis Sesatyvisad
sac igi, pirvel rigSi, sakuTar pirad cxovrebaze
iswavlo Seni Zalis (`Gewalt~) Seborkva da Semdgom
axorcielebs. amitomacaa, rom is xSirad „filo-
kvlav amoqmedeba. Sen perspeqtiulobis (`das Per-
sofiurad~ mogzaurobs, mogzauri filosofosia, spektivische~) gaTvaliswineba unda iswavlo Rire-
da am dros is ama Tu im debulebis perspeqtivebs bulebebis miniWebis dros („adamianuri, Zalzed
saxavs. Cven nicSe mxolod da mxolod perspeqtiveb- adamianuri. winaTqma~, „Menschliches, Allzumenschlich-
Si unda ganvixiloT. es. Vorrede~, 1878-1880).
naxeT, nicSe wers:
„uwin isini iyvnen Seni mbrZaneblebi~, ambobs
me vcxovrob raTa Sevimecno. me minda Sevimec- nicSe da gvibiZgebs gamovideT sxvisi ideologiebis
no, raTa zekacma icocxlos. Cven misTvis veqsperi-
batonobidan, gvibiZgebs Tavad SevqmnaT Rirebule-
mentirebT (`Ich lebe, damit ich erkenne: ich will erkennen,
bebi, rodesac adamiani TviTon qmnis maT da gadis
damit der Übermensch lebe. Wir experimentieren für ihn~)
`borotebisa~ da `sikeTis~ miRma, anu ar eqvemde-
(Fr. 4/224, 1882).
bareba sxvaTa warmodgenebs `sikeTisa~ da `boroteb-
is~ Sesaxeb. ase ki is TviTon gansazRvravs sakuTar
faqtiurad, aq ukve nagulisxmevia, Tu ra aris
Tavs.
da vin aris zekaci da ra aris zekacoba: esaa mudmivi
am punqtSi ki nicSe kantis kategoriuli imper-
Semecnebis procesi, esaa ideologiisa Tu politi-
ativis morals upirispirdeba da ganavrcobs kidec
kuri sistemebis ukumgdebi da uarmyofeli mudmivi
mas. aq jer moviyvan kantis citatas:
kondicia. ase fuZndeba da ibadeba Cvens arsSi, Cvens
sulSi, Cvens cnobierebaSi zekaci da mis Sesaxeb Cven
Cven wminda gonebis (`des reinen Verstandes~) san-
bolo leqciaze visaubrebT. axebi (`Land~) (anu e. w. grZnobadaRqmadi, empiriu-
nicSes miaCnia, rom `Sen Sens Tavze unda iba- li sinamdvile _ k. b.) ara marto moviareT, aramed
tono~, rac niSnavs imas, rom mudmivad filosofi- isini gavzomeT da gonebaze dayrdnobiT yovel
urad unda ifxizlo, gabatonebul Rirebulebebze sagans Tavisi adgili mivuCineT kidec. es mxare
gabatonde, isini ukuagdo, gaakritiko da Tavad (`Land~) (anu e. w. grZnobadaRqmadi empiriuli si-
Seiqmna SenTvis Rirebulebebi da ase daafuZno pira- namdvile _ k. b.) kunZulia, romelsac aboboqre-
di eTika da gansazRvro sakuTari egzistencia: buli okeane (anu, `sagani TavisTavad~ `Ding an sich~
_ k. b.) gars akravs, sadac nisleuli da yinuleTi

54 55
axali qveynebis Sesaxeb tyuian, aRmoCenebisaTvis Rirebulebebis SemuSavebas da sakuTari pirovnuli
gamosul meocnebe zRvaosans cru imedebiT avse- eTikis dafuZnebas da, Tu saWiro gaxda, am yvelaf-
ben da TavgadasavalebSi xveven, romelTac is Tavs risTvis sakuTari sicocxlis Sewirvasac.
verasodes aRwevs da dasaxul mizanTan bolomde nicSes leqsi „axal zRvebisken~ (`Nach neuen
misvlac ar ZaluZs (`wminda gonebis kritika~, 1781). Meeren~) [1882] swored am SemecnebiT da filosofi-
ur gabedulebazea, bedisweris siyvarulzea, anu mza
rogorc vxedavT, kanti `kunZuls~, anu mocemulobebis (kantianuri „kunZulis~) apriorul
„dazain~-s, aqmyofobas, „wminda~ gonebasa da trans­ ukugdebasa da sakuTari eTikis dafuZnebazea. simp-
cendentalur ideebs uqvemdebarebs da amiT sayo- tomaturia, rom aq isev Cndeba zRvis simbolika, zR-
velTao, sazogadoebriv morals afuZnebs. nicSes vaSi gasvlisa da xmeleTis, `kantianuri~ kunZulis
individualisturi, pirovnuli eTika ki sruliad datovebis motivi:
sapirispiroa. nicSe iswrafvis, rom es kunZuli (aq,
moraluri SezRuduloba) daZlios. amitomac is kan- axal zRvebisken
tis sapirispirod ambobs:
iqiT miviltvi _ isev mivende,
sabolood Cveni gemebi zRvaSi unda Securd-
isev mivende me Cems gangebas,
nen da nebismier safrTxes Seegebon. Semmecneblis
vrcelia zRva da silurjeSi
(`der Erkennende~) gabeduleba (`Wagnis~) kvlav neba-
darTulia. zRva, Cveni zRva isev Riaa CvenTvis. es
Smag mimaqrolebs genuidan Cemi genia.
zRva iqneb jer arasdros yofila ase gaxsnili~
(`salaRobo mecnierebani~, „Fröhliche Wissenschaften~, da yovelive axlad enTeba,
1882). dro-sivrceebi SuadRem dafara,
mxolodRa Seni Tvali _ sazari
kantis gamozomil da gamoTvlil kategoriebs mimzeris me, usasrulobav!
nicSe zustad erTi saukunis Semdeg faustur (Targmani Cemia _ k. b.)
vnebebs upirispirebs. mas surs Caswvdes yofierebis
arss. aseT viTarebaSi SeuZlebelia adamianma saku-
Tari Tavi pozitivisturad da racionalisturad Nach neuen Meeren
SemosazRvros. nicSesTvis mTavari bedisweris si-
yvaruli (Amor fati) da gabedulebaa, rac gulisx- Dorthin – will ich; und ich traue
mobs SemecnebiT da kriticistul gabedulebas, mza Mir fortan und meinem Griff.
„WeSmaritebebis~ ukugdebas, gaufasurebul Rire- Offen liegt das Meer, in’s Blaue
bulebaTa gadafasebas da amis safuZvelze sakuTari Treibt mein Genueser Schiff.

56 57
Alles glänzt mir neu und neuer,
Mittag schläft auf Raum und Zeit –:
Nur dein Auge – ungeheuer
Blickt mich’s an, Unendlichkeit!

xolo am filosofiuri gabedulebis, be-


disweris siyvarulis, pirovnuli Seudrekeli
eTikisa da heroikuli pesimizmis simbolod nicSes
miaCnda raindi albrext diureris (1471-1528) cno-
bili graviuridan „raindi, sikvdili da eSma~ (1513),
romelic man saCuqrad miiRo, da romelzec aseTi
Canaweri gaakeTa:
`es suraTi >raindi, sikvdili da eSma< Cemi su-
lis iseTi Zalumi amoZaxilia, rom arc ki SemiZlia
gamovxato~ (`[…] aber das Bild >Ritter, Tod und Teufel<
steht mir nahe, ich kann kaum sagen, wie~) (1875).

Albrecht Dürer: `Ritter, Tod und Teufel~ (1513).

58 59
leqcia 3 (10.10.2015): cnobili konceptebi, mag., „RmerTis sikvdili~, „ze-
kaci~, „maradiuli dabruneba~, „Zalauflebis neba~,
„ase ityoda zaratustra~ „RirebulebaTa gadafaseba~ da a. S., magram yvela
(`Also sprach Zaratustra~) am cnebam swored `zaratustraSi~ moiyara Tavi, es
konceptebi gansakuTrebiT swored am teqstSi ga-
dRevandeli Cemi leqciis Temaa nicSes centra- moikveTnen da ganisazRvrnen sruli siRrmiT da
luri teqsti „ase ityoda zaratustra~, romelic sabolood daikaves centraluri adgili nicSes
1883-1885 wlebSi iwereboda da gamoica. teqstis filosofiur naazrevSi. Sesabamisad, swored „zara-
weris dros nicSes erTgan SeniSnuli aqvs, rom tustraSi~ sabolood gamoikveTa da Camoyalibda
msgavsi dionisuri energiis mozRvaveba arasodes nicSes filosofiis ZiriTadi punqtebi. aq me min-
ugrZvnia. nicSe teqsts sakmaod swraf tempSi werda da movixmo nicSes citata, misi cnobili avtobio-
da Tan paralelurad teqsti ibeWdeboda. mogexsene- grafiuli Txzulebidan `Ecce Homo~, romlis qvesa-
baT, es teqsti oTxi nawilisgan Sedgeba. Zalian kar- Tauri daaxloebiT ase iTargmneba: `rogor vxdebiT
gia, rom am centraluri teqstis qarTuli Targmani is, rac varT~, an: „rogor unda gavxdeT is, rac unda
gvaqvs, es teqsti erekle tatiSvilis mieraa naTarg- viyoT~ (`Wie man wird, was man ist~). nicSe aq, am avto-
mni. teqstis qarTulad gamocemam sakmaod daigvi- biografiul teqstSi Tavis centralur Txzuleba-
ana imdena, ramdenadac is 1920-ian wlebSi iTarg- ze, „zaratustraze~ ambobs, rom es iseTi teqstia
mna da, mogexsenebaT, am dros da, gansakuTrebiT, Tavisi Canafiqris mixediT, rom man TviT goeTes,
30-ian-40-ian wlebSi sabWoTa imperiaSi da, Sesabamis- Seqspirs da dantesac ajoba da, garkveuli azriT,
ad, sabWoTa saqarTveloSi nicSe da misi teqstebi albaT, ajoba kidevac.
tabuirebulia. Tu ar vcdebi is gamoica sakmaod
dagvianebiT 1990-ian wlebSi, awgardacvlili filo- es Txzuleba (e. i. `zaratustra~ _ k.b.) sruli-
sofosis Tamaz buaCiZis redaqtorobiT. rac Seexeba ad gamorCeulia~ (`steht durchaus für sich~). msgavsi
erekle tatiSvilis Targmans, is zogs moswons, zogs stiqioni da Zalmosileba (`Überfluss~), rac mas Tan
ar moswons, magram me vityodi, wakiTxvad aucile- axlavs, aqamde jer arc warmoSobila. >>dionisu-
blad Rirs. robis<< Cemeuli cneba aq umaRles qmnaSia/qmedeba-
bolo erTi welia nicSem xelaxali interesi Sia. masTan SedarebiT mTeli danarCeni adamianuri
qmedeba da moRvaweoba sawyaloblad mosCans. TviT
gaaRviZa CemSi da aqtiurad mivubrundi mas da misi
goeTe da Seqspiric ki odnavadac ver gadmoscemen
teqstebis kvlevas, gansakuTrebiT „zaratustras~.
am sazari (`ungeheuer~) vnebisa (`Leidenschaft~) da sid-
es teqsti ara marto Tavad nicSes Sefasebidan ga-
iadis (`Höhe~) sunTqvas, erTi wamiTac ki ver Seg-
momdinare, aramed obieqturadac mis centralur vagrZnobineben am sazar vnebasa da sidiades, rac
naSromad miiCneva. „zaratustramde~ nicSes yovelT- wigns Tan axlavs; xolo dante zaratustrasTan
vis qonda sxvadasxva TxzulebebSi naxsenebi Tavisi
60 61
SedarebiT erTi ubralo morwmunea da ara is, vinc Ti~, nicSes am centraluri teqstiT daviwyoT.
WeSmaritebas qmnis~ („Ecce Homo. Wie man wird, was rac Seexeba TviTon teqsts „ase ityoda zara-
man ist~, 1888). tustra~, me dRes mis ganxilvas daviwyeb qvesaTau-
ris analiziT. naSromis qvesaTauris formulirebaa:
amgvarad, msgavsi sidiade, vneba da, kargi _ „wigni yvelasTvis da aravisTvis~ (`Ein Buch für Alle
gagebiT, „saSineleba~ („das Ungeheuer~), rac „zaratus- und Keinen~). ukve qvesaTaurSive, Txzulebis dasawy-
traSia~, xazs usvams nicSe, TviT goeTesTan da Se- isSive ori momenti (problema) ikveTeba:
qspirTanac ar gvxvdeba. aseT Sefasebas aZlevs nicSe
sakuTar naSroms. 1. hermenevtikuli,
es nicSem sami wlis Semdeg dawera, mas Semdeg, 2. eTikuri.
rac „ase ityoda zaratustra~ gamoica. ai, aseT
maRal Sefasebas aZlevs nicSe sakuTar naSroms da 1. hermenevtikul problemaSi vgulisxmob Sem-
amiT is aseve xazs usvams am teqstis gamorCeul degs: nicSe grZnobda, rom misi teqstis metaforu-
mniSvnelobas sakuTari Semoqmedebis farglebSi. li ena, gadataniTi ena, daSifruli ena, ormagad-
amgvarad, es teqsti nicSesTvis 1888 welsac, rode- kodirebuli simbolika (maT Soris zoomorfuli
sac mas ukve yvela ZiriTadi Txzuleba dawerili simbolika), simbolur-metaforuli personaJebi
aqvs, mainc uZiriTadesi naSromia mis sxva naSrome- (mag., „winaswarmetyvelis~ personaJi, romlis qveS
bTan SedarebiT. igulisxmeba Sopenhaueri, „jadoqris~ qveS _ vagneri
aqve mivaqcioT yuradReba moyvanili citatis am da a.S.) da, amdenad, ormagi, sammagi da a. S. kodire-
pasaJs. nicSe ambobs: bis Semcveli teqsti mkiTxvelisTvis rTuli gasage-
bi iqneboda. nicSe grZnobda, rom hermenevtikuli
msgavsi stiqia da Zalmosileba, rac mas (e. i. TvalsazrisiT, anu gagebis TvalsazrisiT msgavsi
`zaratustras~ _ k. b.) Tan axlavs, aqamde jer ar saxismetyvelebiTi (simbolur-alegoriuli) wigni,
warmoSobila. dionisurobis Cemeuli cneba aq
ra Tqma unda, imTaviTve gamoiwvevda gaugebrobas
umaRles qmnadobaSia.
da „zaratustras~ ZiriTad sazriss sworad ver
gaigebdnen. amdenad, nicSe TavSive saubrobs da aR-
dionisuroba, razec aqamde vilaparakeT filo-
niSnavs, rom potenciurad SesaZloa es wigni yvelam
sofiur-SemecnebiTi gagebiT, msoflmxedvelobrivi
gaigos da aseve veravin ver gaigos is. magram, rac
gagebiT, rasac dasabami aqvs nicSes pirvelive teqs-
mTavaria, aq, erTi mxriv, saubaria imaze, rom aseTi
tidan (`tragediis dabadeba~), „zaratustraSi~ ukve
specifiuri teqstis pirdapiri azriT gageba ar
nicSes filosofiur mrwamsad aris qceuli.
SeiZleba, rom „zaratustras~ teqstisadmi saWiroa
amdenad mimaCnia, rom Tu viwyebT nicSes kvle-
frTxili, dakvirvebuli midgoma, hermenevtikuli
vas, marTebuli iqneba, kvleva swored „zaratustra-

62 63
unarebis floba; meore mxriv, aq saubaria imazec, amgvarad, qvesaTaurSi swored filosofiuri
rom saqme gvaqvs im tipis filosofiur teqstTan, siTamamis eTikuri problemaa kodirebuli, anu, sak-
romelic ar SeiZleba imTaviTve gavigoT, rogorc iTxi dgas ase: vin aris SemZle, rom zaratustras
raRac moZRvreba da ideologiuri konstruqti, gza gaiaros. nicSes miaCnia, rom potenciurad yve-
romelic viRacas moZRvravs. faqtiurad, qvesaTau- las SeuZlia am gzis gavla, ramdenadac es yoveli
riT gadmocemulia nicSes, rogorc filosofosis CvenTaganis eTikuri movaleobaa. magram, amavdrou-
filosofiuri mrwamsi _ miTiTebulia, rom am te- lad, am gzis sirTulidan gamomdinare, SesaZloa ar-
qsts pretenzia ar aqvs iyos ideologiuri xasiaTis, avin iyos am Taviseburi filosofiuri martvilobis,
ganmanaTlebluri tipis teqsti, sayovelTao, „maso- msoflmxedvelobrivi da eTikuri nonkomformizmi-
brivi~ teqsti, anu masobriv mkiTxvelze gaTvlili sa da Seurigeblobis gzis gamvleli, yvela ver Se-
teqsti, teqsti yvelasTvis, teqsti masisTvis. Zlebs am gzis gavlas.
2. rac Seexeba eTikur problemas, rac qvesa- axla me minda isev davubrunde meore leqci-
Tauris qveSaa daSifruli, Semdegnairad dgas: is
aze moyvanil fragments, sadac gamovlenili su-
problema da is gamowvevebi, is siTamame, rac nicSem
liskveTeba da dasmuli eTikur-egzistencialuri
Cado am wignSi da saidanac zaratustras, anu nicSes
sakiTxi, rac axalgazrda nicSem dasva 1873 wels,
sakuTari eTikuri mrwamsi gamoyavs, wigni, sadac
„zaratustraSic~ vlindeba da ZalaSia:
aseTi doziTaa siTamame, martviloba da wameba fi-
losofiuri azrisTvis, is kritikuli paTosi, rac
is, Tu risTvis arian adamianebi aq (`da~), risT-
am wigns gaaCnia, erTi mxriv, gasagebi yvelasTvis
vis aris <adamiani> aq, es sulac ar gvaRelvebs:
ver iqneba, da, meore mxriv (da rac mTavaria), msgav-
magram is, Tu risTvis xar Sen aq, ai es SeekiTxe
si filosofiuri siTamamis SemZle, rodesac unda
Sens Tavs: da Tu Sen amis Setyoba (`erfahren~) ar Se-
ganxorcieldes dogmaturi da Tavsmoxveuli Rire- giZlia, maSin Sen Tavad dausaxe Sens Tavs miznebi,
bulebebis ukugdeba da gadafaseba, yvela ver iqne- diadi da keTilSobili miznebi da maTTvis gaswire
ba (an, potenciurad, SesaZloa yvela iyos, yovel Tavi! cxovrebaSi ukeTesi mizani sxva araferia, Tu
SemTxvevaSi, yvelas eTikuri amocanaa). esaa rTuli ar diadisa (`das Grosse~) da SeuZleblis (`das Un-
eTikuri da filosofiuri gza. Tumca, mkiTxveli, mögliche~) gamo daRupva (Fr. 29/54, 1873).
romelic am wigns waikiTxavs, es wigni misTvis Sei-
Zleba aRmoCndes eTikuri biZgi imisa, rom manac „zaratustraSic~, erTi mxriv, swored es eg-
igive gza gaiaros, rac zaratustram. magram nicSe zistencialuri problematikaa ganvrcobili („Tu
grZnobs, rom es iseTi rTuli gzaa, rom misi gavla risTvis xar Sen aq, ai es SeekiTxe Sens Tavs~), meore
faqtiurad SeuZlebelia, an mxolod erTeulebisT-
mxriv, filosofiuri qmedebis, praqsisis problem-
visaa SesaZlebeli (am erTeulebSi nicSe Tavis Tav-
atika, moTxovna da suliskveTebaa ganvrcobili am
sac moiazrebs).
teqstSi. swored zaratustraa is pirovneba, romel-

64 65
ic Tavis Tavs diad miznebs usaxavs, „sazarel~ kiTx- midgomiT, nicSeanuri meTodologiiT, rac gulisx-
vebs usvams da maT winaSe ukan ar ixevs, raTa Tavisi mobs uSualod politikaSi, mimdinare istoriul
filosofiuri rwmena ganaxorcielos. is mzad aris, procesSi yofnas, masTan dapirispirebas, xolo am
rom am rwmenisTvis daiRupos kidec. zaratustra dapirispirebis safuZvelze ki axali Rirebulebeb-
(anu nicSe) TavisTavTan arkvevs Rrma egzistencia- is dafuZnebas, rodesac SemuSavdeba axali xedva
lur problemebs, rasac is mis Tanamedrove mimdin- yvelasa da yvelaferze _ adamianis daniSnulebaze,
are istoriul procesTan kavSirSi arkvevs. samyaros arsze, egzistencialur problemebze, re-
axla ki minda teqstidan gamomdinare mivyveT, ligiis sakiTxze da a.S.
Tu ra filosofiur-egzistencialuri gza gaiara axla davubrundeT nicSes teqsts. dasawyisi-
zaratustram, romelic raime Teoriuli gza, fi- danve vgebulobT, rom zaratustra aTi weli mar-
losofiuri spekulaciis gza ki ar aris, aramed es toobaSia, is am periods mTaze mRvimeSi atarebs
aris praqtikuli gza, filosofiuri praqsisis gza, Tavis megobrebTan erTad, gvelTan da arwivTan er-
Tad. gveli da arwivi, es zoomorfuli simbolikebi,
istoriasTan da istoriul personaJebTan dapirisp-
gamoxataven SemecnebiT unarebs. gveli, rogorc ana-
irebis gzaa, politikur-religiur-ideologiur,
litikuri unaris, analitikuri Semecnebis simbolo,
gabatonebul cnobierebasTan dapirispirebis gzaa,
rac saxarebidanacaa cnobili, miwaze, anu „dazain-
`did narativebTan~, gabatonebul diskursebTan da-
ze~, istoriaze mimarTuli analitikuri unaria,
pirispirebis gzaa. aq filosofia mocemulia Tavis
romlis safuZvelzec xdeba problemis siRrmeebSi
procesSi, rac gulisxmobs Tanamedrove modernuli
Casvla; xolo arwivi sulieri Wvretisa da sulieri
epoqis kritikas, mxilebas da am fonze sakuTari Ri-
amaRlebis simboloa, zesTa gonebis (die höchste Ver-
rebulebebis Camoyalibebas. da amas akeTebs swored
nunft) simboloa.
zaratustra. rac Seexeba mTis da mRvimis simbolikebs, isin-
sxvaTa Soris, swored es momenti, Zalian mos­ ic tradiciuli, Zveli simbolikebia (iseve rogorc
wons Semdeg miSel fukos da is ambobs, filosofos- arwivis da gvelis) da TviTSemecnebis procesSi
is mizania ara damoZRvra da rCevebis micema, aramed yofnas ganasaxiereben: anu, pirovneba an personaJi,
misi pirveladi mizania kritika da analizi, rogorc rodesac imyofeba mRvimeSi, mTaze, udabnoSi da a.S.
warsuli kulturuli da msoflmxedvelobrivi ga- misi es mdgomareoba simbolurad TviTSemecnebisken
mocdilebis („arqeologia~), ise mimdinare istoriu- swrafvaze, TviTSemecnebis procesze miuTiTebs.
li procesis („genealogia~). nicSeSi swores es kri- ase rom, „zaratustras~ dasawyisi simbolurad mig-
tikul-analitikuri paTosi moswons fukos, rogorc vaniSnebs, rom im drois manZilze (anu ukanaskneli
postmetafizikos filosofoss. da cnobilia, rom aTi wlis manZilze), rodesac zaratustra mRvimeSi
fuko nicSeanelia, is amas pirdapir ambobs. fuko mTaze imyofeboda, zaratustra (anu, igive nicSe)
nicSeanelia swored am gagebiT, anu nicSeanuri ewe­va TviTSemecnebas.

66 67
aRniSnuli TviTSemecnebis procesi ki Rire- TavisTavze iRebda msofliosTvis axali simarTlis
bulebebis gadafasebis procesia, anu aqamde ar- da axali Rirebulebebis gacxadebas. maSin nicSes
sebuli tradiciuli Rirebulebebis, romlebic meti marTlac aravin ar iyo, rom ase radikalu-
aqamde iyo SemuSavebuli RmerTze, samyaroze, adami- rad daefiqsirebina da gamoeTqva es yvelaferi, anu
anze, moralze da a.S. es Rirebulebebi ukavSirdeba RmerTis sikvdilis kondicia, gabatonebul ideo-
tradiciul logocentristul religiur da filo- logiaTa Zalauflebis nebis mdgomareoba/viTareba
sofiur warmodgenebs. am warmodgenebs ki imTaviTve da sxv. swored es postulatebi Camoayaliba zara-
aqvT dogmaturi da ideologiuri buneba. saint- tustram am aTi wlis manZilze.
eresoa, rom zaratustras swored pirveli mdgo- amis Semdeg is (zaratustra) midis qalaqSi. qa-
mareobis, mTaze yofnis Semdeg (romelzec, rogorc laqi teqstSi, ra Tqma unda, aseve simboluri sivr-
vnaxavT, zaratustra ramodenimejer adis, mara- cea, is aris swored im modernuli epoqis centri,
diulad brundeba, rac simbolurad ganasaxierebs razec wina leqciebze gvqonda saubari. es urban-
TviTSemecnebis mudmiv wriul process) yalibdeba istuli sivrcea da mas axasiaTebs Taviseburi az-
axali Rirebulebebi da axali daskvnebi wmindad eg- rovnebis wesi: es aris e. w. biurgeruli azrovnebis
zistencialuri TvalsazrisiT. wesi, biurgeruli cnobiereba, „ukanaskneli adami-
faqtiurd, zaratustras gza es aris herme- anis~ (`der letzte Mensch~) cnobiereba. am azrovnebis
nevtikuli Semecnebis gza, hermenevtikuli proc- wesis farglebSi yalibdeba mdabali Rirebulebebi,
esi: rogorc hermenevtikaa konkretul teqstTan rac ZiriTadad ukavSirdeba sakuTar momxmareblur
mimarTebiT wriuli midgoma, wreze siaruli da interesebs. am urbanul, modernul sivrceSi upi-
erTi wre niSnavs, rom teqstis erT-erTi sazrisi, ratesad es merkantiluri da pragmatuli interese-
erTi nawili Cven SevimecneT da Semdeg amis safuZ- bia gabatonebuli, maRali sulieri Rirebulebebi
velze grZeldeba wriuli svla teqstSi mocemuli ki imTaviTve ignorirebulia. amavdroulad, es is
sxva sazrisebis wvdomis mizniT, faqtiurad, zara- sivrcea, romelic mudmivad mzad aris a priori deter-
tustras midgomac esaa nicSeseuli filosofiuri minebuli iyos ama Tu im ideologiur-dogmaturi
hermenevtika, Semecnebis wriuli, spiraluri proc- moZRvrebis mier, romlis safuZvelzec es biurger-
esi, spiraluri gza. amgvarad, zaratustra am aTi uli sivrce, es „ukanaskneli adamianebi~ qmnian Tavis
wlis manZilze ayalibebs swored im ZiriTad pos- institucionalizebul, tiranul, arakacTmoyvare,
tulatebs, romlebsac Semdeg ukve qadagebs. swored dogmatur „jogis morals~ (Sdr., vaJaseuli „Temi~
aq, mTaze mRvimeSi miagno man am „saSinel~, „sazarel~ da `Temis~ morali).
daskvnebs (mag., imas, rom RmerTi „mokvda~). am kon- magram, sanam zaratustra qalaqSi Cava, is mox-
teqstSi sainteresoa Semdegi ram: nicSe ambobda, uc wmindans/moxuc gandegils Sexvdeba (`Heiliger~) da
rom is iyo saSineli codnis matarebeli, da rom is Semdeg gaagrZelebs gzas qalaqisken. Sexvedris Sem-

68 69
deg zaratustra ambobs, rom moxucma wmindanma arc zaratustra qalaqSi Cava, bazris moedenze Sekrebi-
ki icis, rom RmerTi mokvdao. swored es wmindania li masa garTobas apirebs. es kondicia adamianisTvis
religiis dogmaturi gagebis simbolo. RmerTis mudam, yvela droSi damaxasiaTebelia da is yovelT-
sikvdili am konteqstSi ki gulisxmobs, rom dog- vis lamobs garTobas. es xalxic elodeba jambazs,
maturad ganwyobili tradiciuli religiuri moZ- raTa ucqiron da iseiron, romelic Tokze triuke-
Rvrebisa da saeklesio instituciis wiaRSi (aq: ofi- biT gaarTobs maT. esaa jogis moralis matarebeli
cialuri qristianoba), romelsac simbolurad es masa, romelic ZiriTadad materialuri sagnebis, ma-
„wmindani~ ganasaxierebs, RmerTi „mkvdaria~, anu, terialuri dovlaTis moxveWaze, garTobazea ori-
mis mimarT gaucxoebaa. amitom, nicSesTvis, erTi entirebuli, xolo Tavisi bunebiT, moraliT aris
mxriv, tradiciuli warmodgena RmerTze, ra Tqma fariseveli da daundobeli. Cven SegviZlia vTqvaT,
unda, yalbia da aucileblad unda gadafasdes, me- rom es masa dehumanizebul adamianTa erTobaa da
ore mxriv, mis ukan ki, nicSes mixedviT, imaleba Za- es Semdgom epizodSic kargad gamoCndeba: xalxis
lauflebis neba, anu sxvaze batonobis neba. gamrTobi Tokze mocekvave, anu muSaiTi (`Seiltänzer~),
Semdgom zaratustra Cadis qalaqSi da is mid- rogorc iciT, iRupeba, Tokidan vardeba da sikvdi-
is bazarSi („Markt~). bazris toposiT, bazris sivr- lis win zaratustra midis masTan. jambazi zaratus-
ciT swored Tanamedrove zogadsabazro urTier- tras eubneba, rom jojoxeTia misTvis gamzadebu-
Tobebzea miniSnebuli, rom Tanamedrove adamiani li. zaratustra pasuxobs, rom mas arafris ar unda
„sabazro~ cnobierebiTaa~ detrminebuli. swored eSinodes, radgan arc jojoxeTi arsebobs da arc
iq apirebs zaratustra iqadagos sakuTari filo- eSmaki da misi suli mis xorcze ufro male mokvde-
sofiuri mignebebi fundamentur SemecnebiT sakiTx- ba. aq nicSe ukve Ria, cxadi teqstiT gveubneba im
ebze (RmerTi, samyaros raoba, adamianis arsebobis daskvnas, ra daskvnac zaratustram gaakeTa martoo-
problematika, moralis arsi da a. S.), romlebic man baSi mRvimeSi yofnis dros: nicSe acxadebs da mec
mTaze aTi wlis manZilze yofnisas SeimuSava. da, ra veTanxmebi, rom es naivuri dayofa, samoTxe-jojo­
Tqma unda, mas surs iqadagos da aswavlos zekacis, xeTi, keTili-boroti da a. S. aris wmindad adamianis
zekacobis Sesaxeb _ „me Tqven gaswavliT zekacs~ Teoriuli gonebis nayofi. es diqotomiuri dayofa
(„Ich lehre euch den Übermenschen~). Semdgom gaformebulia bunebrivi eniT da bunebriv
magram, ra tipis masaa im xalxis erToblioba, enaSi. nicSe, rogorc mogexsenebaT, swored am enas
sadac zaratustra apirebs iqadagos? esaa moder- akritikebda da ambobda, rom esaa is ena, romel-
nuli qalaqis mosaxleoba, sadac, erTi mxriv, gab- ic xSirad gvacdunebs da gvacdunebs swored am
atonebulia momxmarebluri interesebi da, meore sibrtyeze, kauzalur, diskursul sibrtyeze. aseTi
mxriv, mudmivi moTxovnilebaa sanaxaobaze, garToba- tipis, anu diqotomiebze dafuZnebuli religiuri
ze, drostarebaze. da swored im momentSi, rodesac cnobiereba swored kauzaluri, diskursuli cno-

70 71
bierebaa da nicSesTvis es aris maxinji konstruq- a. S.). swored amas akeTebs zaratustra mTaze mRvi-
ti (postmodernistebis enaze Tu vityviT), es aris meSi aTwliani yofnis dros da am periodidan moy-
adamianis warmodgenebis nayofi, romelic garkveul olebuli da Semdgom mTeli teqstis msvlelobisas.
drosa da sivrceSi muSaobs. Tumca movida momen- nicSes miaCnia, rom es individualuri Zalauflebis
ti aTi wlis filosofiuri martvilobisa da gan- neba aris ufro Zlieri da ufro myari, vidre is,
degilobis Semdeg da nicSe akeTebs daskvnas, rom rac mas upirispirdeba sxvadasxva ideologiisa Tu
msgavsi tipis warmodgenebi mogonilia da misi moti- instituciis Zalauflebis nebis saxiT.
vacia Zaladobaa, aseTi diqotomiuri dayofis miR- amgvarad, nicSesTan Zalauflebis neba es aris
ma Zalauflebis neba imaleba, rom msgavsi dayofa individis neba, ufleba da moTxovnileba, sakuTari
avlens Zalauflebis nebas, rac adamianebze menta- filosofiuri poziciiT, zneobiT daupirispirdes
luri da politikuri Zaladobis gamovlenaa. „globalur~ Zalauflebis nebas. nicSeseuli Zalau-
me aqve mcire gadaxvevas gavakeTeb da gadmovcem flebis neba, rasac zaratustra mTaze axorcielebs
nicSeseuli Zalauflebis nebis (Wille zur Macht) gan- 10 wlis manZilze da Semdgom, aris adamianis wmin-
martebas. mogexsenebaT, es koncepti nicSes filo- dad SemecnebiTi unari iazrovnos damoukideblad,
sofiuri naazrevis erT-erTi centraluri kon- iazrovnos Tavisuflad da sakuTar azrovnebaSi da
ceptia da igi, cxadia, „zaratustraSic~ gvxvdeba. SemecnebiT procesSi mudmivad gadaafasos Rire-
axla vnaxoT, teqstis mixedviT, ras gulisxmobs es bulebebi.
koncepti. saerTod, es koncepti ori Sinaarsis Sem- aqedan gamomdinare, rodesac zaratustra mo-
cvelia da „zaratustraSi~ igi swored orive Tval- makvdav jambazs eubneba, rom arc jojoxeTi arse-
sazrisiT gamoiyeneba (ix. Tavi „TviTdaZlevisaT- bobs da arc eSma, amiT miniSnebulia, rom tradic-
vis~): erTi mxriv, nicSes es koncepti gulisxmobs uli religiis, oficialuri eklesiis swavleba da
ideologiur Zaladobas, rodesac raime ideologi- warmodgena jojoxeTsa da samoTxeze da aqedan ga-
uri konstruqtiT Zaladoben adamianze da Tavs ax- momdinare Camoyalibebuli morali adamianis cod-
veven mas cru warmodgenebsa da yalb morals. Tumca, vili bunebis ganwmendis, mudmivi sinanulisa da
meore mxriv, aseT Zalauflebis nebis gamovlinebas gauTavebeli TviTgvemis Sesaxeb, yalbi da ideol-
upirispirdeba individualuri Zalauflebis neba, ogizebuli swavlebaa, romlis mizanic adamianebiT
rac gulisxmobs sakuTari SemecnebiTi nebelobis manipulireba da maTi mentaluri, socialuri da
safuZvelze Zveli, Tavsmoxveuli tradiciuli Ri- politikuri damonebaa.
rebulebebis, ideologiuri konstruqtebis rRve- axla mivubrundeT Tokze mocekvavis epizods.
vas, gadafasebas da Sedegad sakuTari Rirebulebeb- Semdgom, rodesac daiRupeba is muSaiTi, aq vlindeba
is Camoyalibebas fundamentur egzistencialiebze zaratustras humanizmi, is avlens udides humanizm-
(RmerTi, yofiereba, adamianis arseboba, morali da sa da adamianobas. kerZod, movlenebi ase viTardeba:

72 73
jambazi Tokidan gadmovardeba, daiRupeba da dams- der Gefahr deinen Beruf gemacht, daran ist nichts zu veracht-
wre brbo gaifanteba, wava-wamova saxlSi. ase rom, en. Nun gehst du an deinem Beruf zugrunde: dafür will ich
bazarSi saseirod Sekrebili adamianebi mkvdar ada- dich mit meinen Händen begraben~).
mians marto miatovebs sruli gulgrilobiT. isini
ukanaskneli adamianebi arian, „ganaTlebuli fil- amgvarad, jambaziT zaratustras moxiblvis
isterebi~ (`Bildungsphilister~) arian, maT saSualoebas mizezi aris is, rom zaratustras azriT, jambazi
(`das Mittelmässige~) uwodebs zaratustra. amgvarad, Seewira im saqmes, rac mas TavisTvis Sesaferisad da
es adamianebi gulgrilni arian erTmaneTis mimarT Rirseulad miaCnda. zaratustras filosofiis eTi-
da moyvasis winaSe. nicSe cxadad gvaCvenebs maT kuri perspeqtividan ki es niSnavs imas, rom adamiani
arahumanur bunebas da damokidebulebebs. kerZod, bolomde unda iRwvodes sakuTari Rirebulebebis,
brbo saxlSi midis da sikvdilis piras myofi jam- eTikuri poziciis dasacavd, gaswios riski, Tavi sa-
bazi rCeba martod-marto. masTan rCeba mxolod frTxeSi Caigdos maT gamo (Amor fati-s eTika da prin-
zaratustra, romelic Semdeg patronobs gardacv- cipi) da Tu saWiro gaxda, kidec Seewiros maT (ise,
lilis cxedars: mas zurgze moikidebs, qalaqgareT rogorc jambazi Seewira Tavis „sayvarel~ saqmes)
gaitans, erT xeze aitans da xis fuRuroSi Caasven- da ase gamoavlinis heroikuli pesimizmi (SevniS-
ebs, rom cxovelebma ar wabilwon gvami. amgvarad, nav, rom „Tokze mocekvavis~ epizodi da zaratus-
teqstis am nawilSi cxadad Cans zaratustras (da tras sityvebi misi daRupvis gamo Tqmuli erTgvari
Tavad nicSes) humanizmi. nicSes tyuilad abraleben msoflmxedvelobrivi da eTikuri gadaZaxilia 1873
TiTqos, is mizanTropi iyo da adamianebi sZulda. wlis fragmentTan (ix. zemoT) da am fragmentis pa-
(aqve unda SevniSno, rom aseTi gulgrili sazog- Tosisa da Tvalsazrisis xelaxali dasturi da ga-
adoeba, romelic sakuTar arahumanur vnebebs da ziarebaa _ momxseneblis SeniSvna).
ganwyobas yovel fexis nabijze avlens, kargi fonia amis Semdeg zaratustras garSemo ikribeba mos-
sxvadasxva ideologiuri politikuri moZRvrebeb- wavleebisa da mimdevrebis wre („Jünger~). sainteresoa,
is dafuZnebisaTvis. faqtiurad, es is sazogadoebaa, rom igive „terminiT~ aRiniSneba saxarebiseul te-
sadac Semdeg faSizmis, bolSevizmis da a. S. gaCenis qstSi qristes mimdevrebi da moswavleebic („Jünger~),
saSiSroeba didia da istoriam aCvena, rom SemdgomSi magram amavdroulad nicSes Semoaqvs meore (sxva)
asec momxdara _ momxseneblis SeniSvna). sityvac, rac SeiZleba vTargmnoT, rogorc „Tanamz-
amasTan aRsaniSnavia, rom zaratustra ixibleba raxveli~, „Tanamgzavri~ an „Tanamoazre~ („Gefährten~),
am jambaziT da misadmi pativiscemiT imsWvaleba: amasTanave, zaratustra sakuTar moswavleebs yov-
elTvis mimarTavs da uwodebs „Zmebs~ („Brüder~). aq
„Sen Seni saqme safrTxeze daafuZne da amaSi kargad Cans TviTon zaratustras damokidebuleba
araferia dasaZraxi. Sen Seni saqmis gamo daiRupe maT mimarT: mas sWirdeba ara „mkvdari moswavleebi~,
da amitomac me Tavad dagkrZalav Sen~ („du hast aus
74 75
rogorc Tavad ambobs, aramed „cocxali moswavlee- Verwandlungen~) Sesaxeb, romelic man Camoayaliba
bi~, „cocxali Tanmxlebni~ („lebendige Gefährten~). mas Tavis aTwlian gandegilobaSi. zaratustra „Tavis~
(zaratustras) sWirdeba ara Tayvanismcemlebi, ar- mTaze martoobis da gandegilobis dros mivida im
amed Tanamoazreebi, makritikebelni, iseTi sazoga- daskvnamde, rom adamianma (SesaZlebelia ganvavr-
doeba, romelic misnairad (kritikulad) azrovnebs, coT _ sociummac) cxovrebaSi unda gaiaros sami
misnairad gabedulia. magram Semdeg gamoCndeba, gardasaxvis etapi. aq unda SevniSno, rom am sami
rom is marto rCeba, mas moswavleebi Semoefantebi- gardasaxvis konteqstSi, faqtiurad, kargad Cans
an iqidan gamomdinare, rom isini komformistebi da dasavleli adamianis pirovnuli, sulier-goniTi da
ukanaskneli adamianebi aRmoCndebian. socialuri transformaciis istoria, da am Tval-
Semdgom zaratustra midis sxva qalaqSi saxelad sazrisiT isic aRsaniSnavia, rom nicSes es wigni
„Wreli Zroxa~ („die bunte Kuh~). ra Tqma unda, am meta- erTdroulad filosofiuri Txzulebacaa da kul-
foraSic igive miniSnebebia: modernuli garemo Ta- turfilosofiuric da, gnebavT, socialfilosofi-
visi kapitalizmiT, aReb-micemobiT, momxmarebluri uric.
siSmagiT, Tavisi urbanizmiT, gaSmagebuli tempiT, es sami gardasaxva metaforulad ase gamoiyu-
masobrivi sazogadoebiT da a. S. es araa patriarqa- reba:
luri, premodernuli xanis mSvidi da wynari savaW- 1. aqlemi
ro-komerciuli urTierTobebi. aq Zalian garTule- 2. lomi
bulia komunikacia, araa patriarqaluri simSvide, aq 3. bavSvi
dehumanizacia mefobs da socialdarvinizmi domini- aqlemi es aris adamianis, adamianuri sazogadoe-
rebs. Cven dRes am pirobebs Cvens garSemoc miCveul- bis da cnobierebis kondicia, mdgomareoba, rodesac
ni varT da yoveldRe vawydebiT. anu, am modernul is mudmivad morCilebaSia da mudam eqvemdebareba
sivrceSi hegelianuri e. w. absoluturi goni (Geist) Tavsmoxveul ideologiur, institucionalur Ri-
ki ar moqmedebs, an kantianuri transcendentaluri rebulebebs, iqneba es religiuri, politikuri, so-
ideebi da goeTe-Sileriseuli humanizmi, aramed ab- cialuri da a. S. am dros adamians moeTxoveba „Sen
soluturi neba (Wille), rac nicSesTvis yofierebis unda!~ („Du sollst!~) _ esaa mudmivi movaleobisa da,
aprioruli sawyisia. zaratustra am qalaqSic iwyebs amavdroulad, pirovnuli, socialuri da politi-
qadagebas zekacze, magram bolos da bolos is mix- kuri uunarobisa da upirobo morCilebis kondicia
vdeba, rom am yvelafers misi mxridan azri ara aqvs da procesic.
da amitomac darCeba is sabolood sruliad marto. Semdgom dgeba gardasxvis Jami da adamiani ga-
zaratustras am meore qadagebaSi siaxle isaa, daiqceva lomad, dgeba adamianis „lomobis~ Jami. am
rom is am qalaqSi saxelad „Wreli Zroxa~ qadagebs kondiciaSi adamiani nihilistia, uarmyofelia kar-
Tavis cnobil swavlebas sami gardasaxvis (`Über drei gi gagebiT da is gamodis monuri mdgomareobidan.

76 77
igi uaryofs aqlemis mdgomareobas, Sesabamisad, mxolod erTjeradi sqema _ A punqtidan mimarTu-
igi uaryofs Tavsmoxveul ideologiebs, politi- li moZraoba B punqtisken. maTi Seqmna, dafuZneba
kuri, socialuri da religiuri determinebulobis da gadafaseba esaa Seuqcevadi da mudmivi procesi.
viTarebas, uaryofs da bolos daZlevs maT. magram es gavs bavSvis TamaSs, es procesi misi TamaSiviT
nicSesTvis sainteresoa ara TviT nihilizmi da daugegmavia da arafrisken mimarTuli, es Semoqme-
suli uarmyofeli, anu uaryofa, aramed misi mom- debiTi qaosia (aqve minda vTqva, rom es sityva _ „qa-
devno mdgomareoba, anu cda, eqsperimenti, rac aris osi~ _ nicSes, savaraudod, germaneli romantikose-
axali Rirebulebebis Seqmnisa da dafuZnebis mudmi- bisgan, kerZod, fridrix Slaiermaxerisagan, an fr.
vi da usasrulo procesi, msoflmxedvelobrivi `ar- Slegelisgan aqvs nasesxebi da aRebuli, iseve ro-
tistizmi~. gardasxavis am mesame da umTavresi fazis gorc kulturul-filosofiuri figura „promeTe~
simboloa bavSvi. Slaiermaxerisganve _ momxseneblis SeniSvna), esaa
am fazas Tavad zaratustrac eswrafvis. bavSu- mesame da umaRlesi filosofiuri da egzistencia-
roba, bavSvis kondicia esaa Taviseburi msoflmxed- luri faza, mudmivi Semecnebis da kritikis proc-
velobrivi „umankoeba~, anu esaa Rirebulebebis esi. xolo Rirebulebebis mudmivi rkveva, Semdgom
dafuZneba axali wertilidan, SemecnebiTi umankoe- rRveva da axlis dafuZneba es wmindad Teoriul-Se-
bis wertilidan, anu ideologiuri ganwmendilo- mecnebiTi spekulaciebi, inteleqtualuri varjiSo-
bis wertilidan. swored amis Semdeg iqmneba axali bani ki araa, aramed Rrmad samkvdro-sasicocxlo
Rirebulebebi da ase usasrulod. amasTan, bavS- sakiTxebs, yofna-aryofnis sakiTxebs ukavSirdeba _
vis simbolo ganasaxierebs artistul TamaSs: ker- rogorc vTqviT, vin/ra aris adamiani, ra aris samya-
Zod, erTi mxriv, msoflmxedvelobriv artistizms, ro sakuTar arsSi, ra aris adamianis arsebobis saz-
rodesac mudmivad xdeba SemecnebiTi improvizacia, risi da a.S. nicSes filosofiac swored am funda-
perspeqtivizmisa da eqsperimentis safuZvelze xor- menturi kiTxvebisTvis gvamzadebs da gangvazraxebs.
cieldeba Ziebis kritikuli procesi, xolo, meore Semdeg xeba is, rom zaratustras es meore qa-
mxriv, bavSvi ganasaxierebs sakuTari pirovnuli eg- dagebac uSedegoa, ukanaskneli adamiani mas ver
zistenciis `esTetikis~ sagnad qcevas, anu sakuTari imecnebs da is emSvidobeba sakuTar „moswavleebs~.
sicocxlisa da cxovrebis Tavisebur xelovnebis zaratustra sakuTar mTaze meored adis, anu is me-
obieqtad ganxilvasa da qcevas, rodesac sakuTari ored iwyebs sakuTar SemecnebiT process, is mTaze
cxovreba gadaiqceva mudmivi SemecnebiTi da eg- adis marto. aq yuradReba minda mivaqcioT Semec-
zistencialuri dakvirvebisa da wrTvnis Semoqme- nebas, rogorc cocxal process, mudmiv qmnadobas,
debiT obieqtad. zaratustras qcevis wess _ nicSe aq gvTavazobs fi-
es yvelaferi ki gulisxmobs imas, rom nicSes- losofiuri qcevis wess: zaratustra, erTi mxriv,
Tan ar arsebobs axali Rirebulebebis dafuZnebis martoa da meditirebs, TviTSemecnebis mudmiv, mt-

78 79
kivneul procesSia, magram, meore mxriv, is isto- sac aranairi gamarTleba da sasinji qva praqtikul
riul procesSi, cxovrebaSicaa CarTuli, mudmivad cxovrebaSi ar gaaCnia. realur cxovrebaSi sxva ram
akvirdeba da amxels ukanaskneli adamianis, poli- xdeba: hegelianuri teleologiis principi, an kan-
tikuri procesis mankierebebs (mag., Zalauflebi- tianuri transcendentaluri ideebi ar muSaoben
smoyvareoba). amgvarad, is monacvleobiT xan mar- praqtikaSi, vinaidan isini wmindad Teoriuli ganaz-
toa mTaze TviTSemecnebis proceSi, xanac Camodis rebebis Sedegebia, produqtebia.
mTidan da realur cxovrebaSi erTveba rogorc `ni- amitom, metafora `netari kunZulebi~ nicSes,
hilisti~ da kritikosi filosofosi. savaraudod, kantisTvis, hegelisTvis da msgavsi
da rodesac zaratustra meored adis mTaze, metafizikosi filosofosebisTvis ironiiT aqvs
amjerad igi ukve mTaze pirvelad yofnis dros SerCeuli: sityva `netari~ swored damcinavad mi-
Camoyalibebuli Rirebulebebisa da postulateb- aniSnebs metafizikaze, vinaidan aseTi tipis filo-
is kritikul analizsac axdens. swored am dros sofiuri Teoriebis avtorebi mudmivad TviTne-
uCndeba mas es „Smagi sibrZne~ (`wilde Weisheit~), ro- tarebaSi, anu TviTkamyofilebaSi imyofebian, raRac
gorc teqstSia. Semdgom is isev, ukve meored Ca- biurgerul imeds, bednierebas saxaven (Sdr., sity-
modis mTidan da miemgzavreba „netar kunZulebze~ vaSi „netari~, „svebednieri~, „svedavsili~ („glückse-
(`glückselige Inseln~), an „svedavsil kunZulebze~. Cven lig~) ikveTeba fuZe „bednieri~ „glück~ _ momxseneblis
axla isev kunZulis simbolikas mivadeqiT. cxadia, SeniSvna), miaCniaT ra sakuTari filosofia umaRles
es konkretuli geografiuli punqti ar aris, is fi- da erTaderT WeSmaritebad da sakacobrio umaRles
losofiuri simboloa da masze Cven visaubreT wina swavlebad. sinamdvileSi ki msgavsi idealisturi
leqciaze: kerZod, kunZuli aris ama Tu im „wminda~ da sistemuri filosofiebi kunZuliviT Caketil-
Teoriuli sibrZnis, ideologiur-filosofiuri, ia yovelmxriv da SemosazRvrulia, anu imTaviTve
ideologiuri konstruqtis simbolo, aseve speku- calmxrivia da acdenilia rogorc calke aRebuli
laturi Wvretis, spekulaturi gonebis simbolo. adamianis egzistencialuri problematikisagan, ise
gaxsovT albaT, wina leqciebze Cven kantis kunZu- yofierebis realuri mouxelTebeli arsis ganWvre-
lis metaforaze vsaubrobdiT misi „wminda gonebis tisagan.
kritikidan~, vsaubrobdiT hegelianur filosofi- zaratustras misvla am kunZulebze niSnavs
aze da sxva filosofos dogmatistebze: rogorc aseTi tipis azrovnebis wesis kritikas da aseTi
geografiuladaa SezRuduli kunZulis sivrce, ise tipis azrovnebis ukugdebas, spekulaciis wesiT
SemosazRvruli da SezRudulia sistemuri filoso- Seqmnili azrovnebis ukugdebas, niSnavs sicocx-
fia, rasac kantianuri TviTSemosazRvra SegviZlia lisadmi gaucxoebuli, cxovrebisagan daSorebuli,
vuwodoT. kunZuli esaa wminda wylis spekulaturi adamianis realuri egzistencialuri problemebis
teritoria, Teoriuli ganazrebebis sivrce, romel- ugulvebelmyofeli spekulaturi filosofiis (e. w.

80 81
metafizikis) kritikasa da ukugdebas. swored aseTi zekacze da am konceptis interpretaciaze. rac
tipis kunZulebze qadagebs zaratustra Tavis sity- mTavaria, Zalauflebis nebis, zekacis da maradiu-
vas zekacis Sesaxeb (me-3 qadageba). li dabrunebis postulatebze saubrisas, Cven isini
me aqve minda ganvmarto, Tu vin aris, ra aris erT konteqstSi, erT prizmaSi unda ganvixiloT.
zekaci. pirvel rigSi minda vTqva, rom es ar aris isini erTi konkretuli „mizez-Sedegobriobisgan~,
„supermeni~ da zebunebrivi Zalis mqone adamiani, erTi kompleqsidan gamomdinareoben, urTierTs
es erTi. zekaci ar aris arc politikuri beladi, gansazRvraven. zekacoba es aris swored maradiu-
aramed zekaci es aris umaRlesi adamiani, vinc im- li dabruneba, rodesac xorcieldeba spiraluri
TaviTve mzadaa da amJRavnebs filosofiur siTa- TviTSemecnebis procesi, rasac Tavad zaratus-
mames da upirispirdeba gabatonebul ideologiebs, trac aviTarebs: is maradiulad ubrundeba Tavis
mudmivad akritikebs maT, uaryofs maT, gadaafasebs Tavs sakuTari TviTSemecnebis procesSi im mizniT,
maT da afuZnebs Tavis Rirebulebebs. amgvarad ki igi rom mudmivad gadaafasos miRebuli filosofiuri
avlens Tavis Zalauflebis nebas, anu SemecnebiT-fi- daskvnebi. amavdroulad zekaci avlens Zalaufleb-
losofiur nebas, romliTac is upirispirdeba dom- is nebas, oRond ara ideologiuri moZRvrebisa da
inant ideologiebs da saWiroebis SemTxvevaSi mzad damoZRvris, politikuri an zebunebrivi (religi-
aris kidec Seewiros Tavis eTikur moTxovnile- uri) formebiTa da institucionaluri berketebiT,
bebs. esaa Taviseburi bediswera, gardauvaloba da aramed SemecnebiTi formebiT: is upirispirdeba
zekacs swored rom uyvars es gardauvaloba (Amor kunZulebze Seqmnil Rirebulebebs, anu ideolo-
fati), vinaidan swored am konfliqtsa da brZolaSi giur konstruqtebsa da moZRvrebebs da ukuagdebs
„ganiwmindeba~ igi, aq aviTarebs, aRwevs da afuZnebs maT. is amxels, akritikebs, Seimecnebs da swored
igi Tavis zekacobas. amgvarad, zekacoba mdgomare- amis Semdeg midis im daskvnamde, rom es yalbi da
obs Tamam filosofiur paTosSi, praqtikuli cx- Zaladobrivi, moZalade Rirebulebebi unda uku-
ovrebis agebisas filosofiis CarTvaSi, kritikul agdos. TavisTavad, swored esaa zekacoba da masSi
azrovnebaSi. Sesabamisad, zekaci yoveli CvenTagani maincdamainc didi gansakuTrebuloba _ `zebunebri-
da arc erTi CvenTagania: potenciaSi yoveli CvenTa- oba~ da `mistikuroba~ _ ar aris. zekacisa da zara-
gani zekacia, zekacobis Sansi yvelas aqvs, magram tustras personaJis gamo nicSes ubralod miawer-
es Semdgom bedisweris siyvaruliT, eTikuri Tavgan- en da abraleben sxvadasxva politikuri liderisa
wirviT, filosofiuri „martvilobiT~ unda ganmt- Tu personaJis Seqmnis motivs. magram davukvirdeT:
kicdes da damtkicdes. zaratustra ambobs, rom zekaci „miwis azria~, anu
da isev SegaxsenebT, rom Tu dro dagvrCa, me miwis azri aris is, niSnavs imas, rom adamianis am
minda qveTavis mixedviT, romelsac hqvia „TviTda- tipma (bavSvma) mudmivi refleqsia da dapirispire-
Zlevis Sesaxeb~ („Von Selbst-Überwindung~), visaubroT ba gamoavlinos Tanadrouli religiuri, ideolo-

82 83
giuri da politikuri farisevlebisa da farisev- lebze iqmneba, Tumca, zaratustras rwmeniT, es
lobis mimarT, mudmivad CarTuli iyos istoriis debulebebi safrTxis Semcvelni arian. zaratustra,
procesSi, `dazain~-Si. am dapirispirebisas ki zara- da Sesabamisad nicSe, miiCnevs, rom wminda spekula-
tustra, rogorc aRvniSneT, Tavadac avlens Tavis tur sibrtyeze dabadebuli warmodgenebi Seicaven
Zalauflebis nebas da ase uaxlovdeba zekacobas, did saSiSroebas, vinaidan isini diskursuli buneb-
xdeba zekaci. isaa, anu arian Zalauflebis nebis gamtarebelni,
nicSe kunZulebze xvdeba mRvdlebs („Prister~) politikuri Zalauflebis nebis anu Zalauflebis­
tarantulebs („Taranteln~), TanamgrZnobelT („Mit- moyvareobis, sxvisi damorCilebisa da sxvaze baton-
leidigen~), siqveliT aRvsilT („Tugendhaften~), sax- obis vnebis gamomxatvelni.
elganTqmul brZenT („die berühmten Weisen~). taran- cxadia, zaratustras qadageba maTTvisac amaod
tulebi, es zoomorfuli simbolika, kidev erTi Caivlis da swored amis Semdeg eZaleba mas (zara-
socialuri simbolikaa. eseni arian: ama Tu im poli- tustras) egzistencialuri kiTxvebi (saidan? saiT?
tikuri partiebis warmomadgenlebi, ama Tu im so- rogor?) da mas ipyrobs sasowarkveTa da eWvi. nicSe
cial-politikuri moZRvrebebis warmomadgenlebi, Zalian kargad gadmoscems msgavs situaciaSi myofi
personebi, romlebic globalur politikur saqmi- zaratustras fsiqologias da mis fsiqologiur
anobas axorcieleben da a.S. aqve arian maTi Tan- mdgomareobas: zaratustras gza es ar aris raRac
amgrZnobelni, politikuri farisevelni, „siqveliT ia-vardiT mofenili gza da es gza sakuTari Tavis
aRvsilni~, viTom humanistebi da „saxelganTqmul- mudmivi gamowvevaa, mudmivad eWvis qveS yofnis gzaa
ni brZenni~. nicSe maTSi, ra Tqma unda, gulisxmobs da, ra Tqma unda, zaratustrasac mudmivad ipyrobs
Tavis Tanamedrove politikur-kulturul fig- skepsisi. Tumca zaratustras am mdgomareobidan
urebs. me mimaCnia, rom es teqsti dResac Zalian (sevdidan da skepsisidan) gamoiyvans axali idea da
mniSvnelovani da aqtualuria am social-kritikuli swored aq mosdis mas idea Zalauflebis nebis Ses-
paTosiT. cnobilni brZenni, ra Tqma unda, nicSes axeb.
winamorbedi da Tanamedrove filosofosebi, `wmin- kunZulze myof brZenkacebTan (`Rein-Erken-
da-Semmecnebelni~ (`Rein-Erkennenden~) _ kanti, hege- nenden~) urTierTobisas zaratustra daaskvnis, rom
li, aseve pozitivisti mecnierebi arian. zaratustra is sakuTari poziciiT aucileblad unda daupirisp-
swored maT uqadagebs zekacis Sesaxeb. am epizodSi irdes tradiciul ideologiur moZRvrebebsa da
teqstSi naxsenebia sityva „warmodgenebi~ (`Vorstellun- msoflmxedvelobriv konstruqtebs (oficialuri
gen~), riTac miniSnebulia, rom aq kunZulebze mud- qristianoba, ganmanaTlebloba, pozitivizmi, hege-
mivad saubaria spekulatur-Teoriul filosofiur lianizmi, monarqizmi, konservatizmi, socializmi,
diskursze, rom es spekulaturi debulebebi (kon- marqsizmi) da maT warmomadgenlebs, maT Soris, po-
struqtebi) swored maT wiaRSi, SezRudul kunZu- etebs. rogorc komentatorebi varaudoben, nicSe

84 85
am poetebSi (`Dichter~), upirvelesyovlisa, goeTes RvrebebTan dapirispirebis dros masSi warmoiqmneba
gulisxmobs da masac akritikebs. Sesabamisad, nicSe Zalauflebis neba, anu sakuTari SemecnebiTi nebe-
miiCnevs, rom is goeTesac unda daupirispirdes. po- loba, romlis safuZvelzec iwyeba (unda daiwyos)
etebi, romlebic sakuTari humanisturi poeziiT qa- konfliqti da gardauvali dapirispireba gaba-
dageben humanistur ideebs, isini (ideebi) mocemul tonebul ideologiebTan da swored am konfliqtSi
modernul viTarebaSi ar muSaoben, „mokvdnen~, aRar vlindeba pirovnuli Zalauflebis neba, romelic,
gaaCniaT cxovelmyofeloba da aseT pirobebSi ga- Tavis mxriv, upirispirdeba da ukuagdebs ideolo-
daiqcevian ideologiuri manipulaciisa da Zalado- giebis Zalauflebis nebas, anu, rogorc nicSe mi-
bis instrumentebad. zaratustra aseve upirispird- uTiTebs erT-erT fragmentSi, gvaqvs „neba nebis
eba `wmindad Semmecneblebs~ da isini arian im tipis winaaRmdeg~ („Wille gegen Willen~).
filosofosebi, rogorebic arian kanti da hege- zaratustra Semdgom sami dRe-Rame marxulobs
li. zaratustra upirispirdeba vinme „winaswarme- da es marxvac simbolurad SemecnebiT-filosofiuri
tyvels~, an „WeSmaritebis mTqmels~ („Wahrsager~) marxvaa. Semdeg igi iZinebs da aqvs xilva, sizmari. ra
(Sdr., sityvis fuZeSi figurirebs sityva „naRdi~, Tqma unda, es etapebi, romelsac nicSe aRwers, sx-
„WeSmariti~ (`wahr~). aqac, rogorc vxedavT, nicSe vadasxva SemecnebiT mdgomareobaTa simbolikaa da
mudmivad axdens sityvebiT TamaSs da ormag kodire- me amaze araerTxel migiTiTeT. sizmarSi zaratus-
bas, rac TargmanSi xSirad ikargeba xolme. amitomac tra sadRac „jojoxeTSi~ Cadis da sizmris Semdeg
gavamaxvile wina leqciaze yuradReba, rom nicSes zaratustra Tavis eTikur poziciaSi darwmunebuli
mkvlevarma aucileblad unda icodes germanuli da filosofiur rwmenaSi ganmtkicebuli iRviZebs.
da originalSi kiTxulobdes da ikvlevdes nicSes. zartustras am SemecnebiT-eTikuri mdgomareobis
sxvamxriv misi kvleva arasrulyofili da xSirad dasaxasiaTeblad me aq gamoviyeneb germanulidan
mcdari iqneba _ momxseneblis SeniSvna). da am per- nawarmoeb qarTul filosofiur termins „hoyofa~,
sonaJis prototipia swored Sopenhaueri sakuTari germanulad Ja-Sagen. Cven viciT, rom gvaqvs sity-
pesimizmiT. winaswarmetyveli teqstSi aseve mox- va da aRmniSvneli „uaryofa~, Cvenma filosofos-
seniebulia, rogorc „sikvdilis mqadagebeli~ („Pre- ebma gamoigones es sityva _ hoyofa da is niSnavs
diger des Todes~). zaratustras is wmindad nihilistur sicocxleze Tanxmobas, ho-s Tqmas sicocxlisaTvis,
pirovnebad, xolo misi pozicia wmindad nihilistur swored aseTi tipis, SemoqmedebiTi, filosofiuri
poziciad miaCnia. Sopenhaueris filosofia miwas da tipis sicocxlisadmi „ho~-s Tqmas, Tanxmobas. amg-
sicocxles uaryofs, maTze uars acxadebs, is kla- varad, Zilidan da sizmridan gamorkveuli zaratus-
vs TavisTavSi potenciurad mocemul nebas da nebe- tra „ho~-s eubneba Tavis arsebobas gamovlenils sa-
lobas. amgvarad, swored am dapirispirebis fonze sicocxlo Zalebis maqsimalur daxarjvaSi. xolo es
zaratustra acnobierebs, rom ideologiur moZ- sasicocxlo Zalebi, vitalizmi xmardeba sakuTari

86 87
pirovnuli Zalauflebis nebis ganmtkicebasa da gam- xalxis biurgeruli, merkantiluri cxovrebis wess.
ovlenas, rac gulisxmobs cocxali, cxovelmyofeli maT Rrma sakiTxebis ganxilva da fundamenturi eg-
filosofiuri azris gznebas, ganviTarebas, zeobas zistencialuri da RirebulebiTi kiTxvebis dasma
da ase gabatonebul ideologiebTan dapirispirebas. ar sCveviaT, maT sivrceSi es arasdros ar xdeba,
Semdgom teqstSi gvxvdeba kidev erTi saintere- amas isini gaurbian, vinaidan maTi erTaderTi miza-
so detali: sanam zaratustra netarTa kunZulebs nia biurgeruli komfortisa da cxovrebis wesis mo-
datovebs _ da is, rogorc vnaxeT, kunZulebs rwmen- imedeoba. swored aq xdeba is, rom zaratustra sab-
iT savse tovebs, darwmunebuli, rom is swor gzas olood kargavs sakuTar moswavleebs. aRmoCndeba,
adgas, rac gulisxmobs imas, rom man Tavad unda Se- rom isini (zaratustras moswavleebi) gaTqvefilni
qmnas sakuTari Rirebulebebi _ is iqve, kunZulze arian swored am „saSualoebaSi~. zemoT vaxsene da
adis erT-erT mTaze da mas aq ipyrobs sasowarkve- axlac gavimeoreb, rom swored am „saSualoebis~ sa-
Ta da mere mas sakuTari axloblebic moenatreba zogadoebaa is sivrce, sadac potenciurad SeiZleba
(„albaT dedac moenatra~ _ momxseneblis xumrobiT daibados totaluri/totalitaruli Zaladoba da
SeniSnuli) da tirils iwyebs, Tumca sakuTari Tavis sadac SesaZlebelia ganxorcieldes totalitaris-
Secodebis Semdeg is sakuTar sulmdabal saqciel- tuli politikur-ideologiuri xdomileba sruli
ze brazdeba da sakuTar Tavs qirdavs aseTi ara- Zaladobis masStabebSi. da Cven viciT, rom msgavsi
heroikuli, aravaJkacuri saqcielis gamo _ zekacebs politikuri xdomilebebi, totalitarizmi da a.S.
ar ekadrebaT sasowarkveTa da wuwuni. am epizodSi modernis epoqis erT-erTi gamoxatulebaa _ german-
zaratustras fsiqologia da Tavad filosofiuri uli nacizmi, italiuri faSizmi, sabWoTa rusuli
`martvilobis~ fsiqologia Zalian kargadaa gaSli- bolSevizmi swored am ideologiurad advilad de-
li. terminebad saSualoebas daeyrdno.
am yvelafris Semdeg zaratustra brunde- amgvarad, sakuTari gzis mesamed gavlamde, anu
ba (ukve mesamed) sakuTar mTaze da isev sakuTari sanam zaratustra mTaze mesamed ava, is isev urbanul
Tavis wiaRSi ukuiqceva, TviTCaRrmavebis process sivrceSi imyofeba da isev da isev amxels biurger-
ubrundeba. xolo sanam is Tavis mTaze ava, zara- uli sazogadoebis „saSualoebas~, romelic Tavisi
tustra qalaqebs gaivlis da Semdgom adis mTaze. aq bunebiT arahumanuria da potenciurad Zaladoba-
zaratustra meored amxels masis, modernis epoqis zea orientirebuli. da me am konkretul momentze
ukanaskneli adamianebis „saSualoebas~ („Mittelmässig- yuradRebas ase imitom vamaxvileb, rom Tavis cno-
keit~). am sityvas aq RirebulebiTi datvirTva aqvs bil werilSi, romlis saTauric Cveni sajaro le-
da mianiSnebs, rom maTi Rirebulebebis Tvalsawieri qciebis ciklis saTaurad gamovitaneT, Tomas mani
Semoifargleba „patara siqveleebiTa~ (`kleine Tugen- ratomRac nicSes sayvedurobs, rom misi filosofia
den~) da saTnoebiT, rac pirdapir ukavSirdeba amave arapragmatulia, socialurad araangaJirebulia,

88 89
vinaidan is (nicSes filosofia) ar exmianeba da ar misi azrovneba sruli genialobaa, sakmaod
iTvaliswinebs Tavisi drois politikur viTarebas. arapragmatulia, daclilia yovelgvari pedago-
cxadia, T. manis es sayveduri safuZvels mokle- giuri pasuxismgeblobisagan da sruliad Sors
bulia, radgan, rogorc es bevrjer vnaxeT, nicSe dgas politikisgan. sinamdvileSi is aranairad ar
swored sakuTar Tanadroul „saSualo~ sazogadoe- pasuxobs cxovrebiseul praqtikul moTxovnebs.
bas, biurgerobas da mis arahumanur bunebas amxels. nicSes odnavadac ar adardebda is, Tu ra formebs
aq mcire gadaxveva da minda mivubrunde meore miiRebda misi swavleba praqtikuli, politikuri
leqciaSi xsenebul Tomas manis cnobil esses „nicSes realobis farglebSi. [...] dRes nicSe mravali
filosofia Cveni gamocdilebis WrilSi~ („Nietzsches TvalsazrisiT istoriis kuTvnilebaa~ (`nicSes fi-
Philosophie im Lichte unserer Erfahrung~) (1947). rode- losfia Cveni gamocdilebis WrilSi~, 1947).
sac Tomas mani esseSi wers, rom nicSes azrovneba
sruliad arapragmatulia da genialurobis produq- Cemi azriT, nicSes teqstebSi swored sapirisp-
ti („sein Denken ist absolute Genialität, unpragmatisch zum iro azria da mis teqstebSi didi samoqalaqo azri
Äußersten~), is gulisxmobs, rom nicSes azrovnebis devs. Tomas manis sapirispirod, romelic fiqrob-
stili da filosofia ukiduresad miTosur-ira- da, rom nicSes filosofia samoqalaqo sazogadoe­
cionaluri bunebisaa da Tavisebur „mistikuroba- bis Camoyalibebaze dadebiT gavlenas ver iqoniebda,
zea~ orientirebuli, raRac individualizmis _ rac misgan gasakviria, vinaidan T. mani erT-er-
kultzea orientirebuli, individualisturia. es Ti saukeTeso mcodnea nicSes filosofiis, _ me
ki niSnavs imas, rom aseTi tipis filosofia daSo- vfiqrob, rom ase ar aris. gasakviria Tomas manis-
rebulia adamianis realur socialur samkvdro-sa- gan msgavsi gancxadeba, iqidan gamomdinare, rom is
sicocxlo problematikas da ar pasuxobs realuri nicSes mkvlevari iyo mTeli cxovrebis ganmavlobaSi.
cxovrebis realur sociokulturul gamowvevebs da savaraudod, is ase imitom fiqrobda, rom im dros,
ar eZebs da ar saxavs Tavisebur xsnis gzebs. gar- anu meore msoflio omis Semdgom, nicSes saxeli ga-
da amisa, Tomas manis mixedviT, nicSes filosofiis texilia, vinaidan misi saxeliT da misi gayalbebuli
arapragmatuloba („unpragmatisch~) da amasaTan genia- filosofiiT sakuTari ideologiis gasamyareblad
luroba („Genialität~) gulisxmobs imasac, rom es fi- isargebles nacistebma da is amgvarad daukavSirda
losofia aradidaqtikuria. T. mani nicSes swored faSizmis aRzevebas, maT ideebs da, aqedan gamom-
aradidaqtikurobas uwunebs, romelic acdenilia
dinare, SesaZlebelia, Tomas mani fiqrobda, rom
tradiciuli (germanuli) ganmanaTlebluri human-
im momentisTvis nicSes `radikaluri~ filosofia
izmis diskurss (goeTe, Sileri). xolo aseTi indi-
im pragmatuli miznis misaRwevad, e. i. germania-
vidualisturi da radikaluri filosofia, T. manis
Si denacifikaciisa da samoqalaqo sazogadoebis
rwmeniT, saSualo biurger germanels ver aRzrdis
Camoyalibebis misaRwevad ar gamodgeboda. is Sem-
humanistad, Segnebul moqalaqed, piriqiT, nihilist
deg wers, rom nicSe ukve istoriis kuTvnilebaa
da asocialur individualistad Camoayalibebs:
90 91
(„...ist Nietzsche historisch geworden~). igulisxmeba, rom epizodSi zaratustras uCndeba swored is cnobili
omisSemdgomi germaniis nulovan viTarebaSi nicSes idea erTi da imaves maradiuli dabrunebis Sesaxeb
filosofias aranairi perspeqtiva ara aqvs, ar ga- („die ewige Wiederkehr des Gleichen~). es idea Cven „zara-
modgeba germanelTa (da ara marto germanelTa) so- tustras~ teqstidan gamomdinare SegviZlia ramden-
ciokulturuli aRzrdisaTvis. Sesabamisad, is ukve ime sibrtyeze ganvixiloT. erTi da imaves maradi-
istoriis, warsulis kuTvnilebaa. amitom, erT dros uli dabruneba wmindad TviTSemecnebis sibrtyeze
nicSeaneli Tomas mani goeTes da Silers ubrundeba, niSnavs mudmivi TviTSemecnebis process, rodesac
iq eZebs humanizms, germanelTa humanisturi aRzrd- mudmivad xdeba Rirebulebebis gadafaseba da e. w.
is safuZvels. Tumca dRes germaniaSi nicSe kvlav tradiciuli Rirebulebebis ukugdeba, maTi kritika
ukiduresad popularuli da aqtualuria. dRes Tu da mxileba _ es erTi. Semdgom, erTi da igives mara-
Cven nicSe unda ganvixiloT, rogorc „humanisti~ da diuli dabruneba ontologiur sibrtyeze niSnavs,
„ganmanaTlebeli~, es swored misi mTavari teqstis rom samyaros safuZveli aris ara goni, an logo-
_ „ase ityoda zaratustras~ _ mixedviT unda mox- si, rogorc samyaros metafizikuri da fizikuri
des. nicSe swored im gulgril da damangrevel bi- kanonzomierebis winapiroba, aramed misi safuZveli
urgerul cnobierebas amxels, sadac totalitariz- da sawyisia neba (Wille), romelic aris dausabamo da
mis aRzevebis SesaZleblobaa. Tumca, Tavis droze dausrulebeli aprioruli mocemuloba da is sx-
nicSes sworad aravin ar usmina da misi teqstebi vadasxva variaciebSi vlindeba samyaroSi: is buneba-
bolomde ar/ver gaiges. Si aris mudmivi warmomqmneli da gamanadgurebeli
axla davubrundeT zaratustras gzas. rogorc Zala, rogorc nicSe ambobs „is Cndeba didi formiTac
aRvniSne, zaratustra mesamed adis mTaze, is mos- da mcire formiTac samyaroSi~. neba aseve maradiu-
wavleebs kargavs da aq ukve nicSe saubrobs sam lad vlindeba „saSualo~ adamianis „saSualoebaSi~,
borot vnebaze (`drei Bösen~), rac axasiaTebs am sa- es aris mudmivi kondicia, rodesac erTi da igive
zogadoebas, romelsac is amxels. es sami boroti formebi, erTi da igive energiebi, erTi da igive
vnebaa: 1. netareba (`Wollust~), anu tkboba warmavli cnobierebis mdgomareoba istoriul-politikur
sagnebiT da es SeiZleba iyos komfortismoyvareoba, procesSi gamudmebiT brundeba da meordeba, anu
vercxlismoyvareoba, garToba da a.S.; 2. es aris ba- mudmivad vlindeba ideologiuri da politikuri Za-
tonobismoyvareoba (`Herrschsucht~), anu Zalaufleb- lauflebis neba, mudmivad dominireben da Zalado-
is, Zaladobismoyvareoba da 3. es aris sakuTari ben cnobierebaze ideologiuri moZRvrebebi. Tumca
Tavis moyvareoba (`Selbstsucht~), ara Tavmoyvareoba, maT aseve maradiulad upirispirdeba Cveni TviTSe-
aramed sakuTari Tavis siyvaruli, misi Seyvareba, mecnebis procesi, rogorc sapirispiro, alterna-
anu TviTaRzevebis, TviTabsolutizaciis vneba. tiuli Zalauflebis neba, romelic axorcielebs am
mTaze mesamed asvla aRsaniSnavia imiT, rom am ideologiuri konstruqtebis dekonstruqcias. da

92 93
am daskvnamde zaratustra midis maSin, rodesac is aq vagneri da msgavsi tipis „mistikosi~ xelovane-
mesamed adis „sakuTar~ mTaze. bi igulisxmebian _ momxseneblis SeniSvna), aseve _
mesamed mTaze yofna mauwyebelia imis, rom mcnobeli sulni (`Gewissenhafte des Geistes~) (me ase
zaratustra ukan aRar dabrundeba, rac simbolu- vTargmne _ momxseneblis SeniSvna) da aq igulisxme-
rad ganasaxierebs mis eTikur pozicias, cnobil bian sxvadasxva metafizikosi filosofosebi, aseve
distanciis paTossa da zizRs (`Eckel~), oRond es pozitivisti, ganmanTlebeli mecnierebi.
aris filosofiuri zizRi. is (zaratustra) gamud- Semdgom ukve imarTeba cnobili seroba (`Abend-
mebiT zizRs avlens „saSualo~ adamianis mimarT. (da mahl~) da msgavsi interteqstualoba, rac mTlian
sxvaTaSoris, nicSe „damnaSaved~ miaCniaT rogorc teqsts axa­ siaTebs, aqac, mocemul monakveTSi ga-
arahumanisti da mizanTropi swored am motiviT. daZaxilia da dakavSirebulia saxarebis cnobil
Tumca mas sZuls ara adamiani, aramed swored is saidumlo serobis epizodTan. zaratustra stum-
saSualoeba adamianSi, rasac is gamudmebiT akri- rebs uqadagebs da esaubreba sakuTar filosofiaze,
tikebs. nicSes es pozicia, filosofiuri da eTi- sadac uamravi ukve Cvens mier naxsenebi debulebaa
kuri poziciaa. _ momxseneblis SeniSvna) naxsenebi ganviTarebuli zekacze, Zalauflebis nebaze, Rmer-
zizRi ki ganaxlebuli Semecnebis procesis dasawy- Tis sikvdilze, erTi da imaves maradiul dabrune-
isisTvis biZgis mimcemia, am SemTxvevaSi, amis man- baze da a. S. aqaa daskvnebi, rac zaratustram didi
iSnebelia. zaratustra aRar ubrundeba qalaqs da droisa da didi Zalisxmevis Sedegad sabolood
is radikalurad emijneba mas da is politikuri daadgina da gamoitana. is aseve saubrobs ukanask-
figurebi Tu sazogado moRvaweebi, romlebic zara- nel adamianebze da maT „plebeebs~ (`Pöbel~) uwodebs.
tustram qalaqSi ixila, ukve TviTon midian masTan qadagebaSi, romlis Temacaa is, Tu raSi mdgomare-
mTaze. da vin arian eseni? obs maRali adamianoba, zaratustra ganmartavs,
pirvelni aq amodian isev da isev is „winaswarme- rom misTvis esaa Rirebulebebis gadafasebisken
tyveli~ (`Wahrsager~) (igive Sopenhaueri) da nihil- swrafva, zekacobisken swrafva, Zalauflebis nebis
istebi, pirvelad isini stumroben mas. zaratustra gamovlinebisaken swrafva (oRond Semecnebis don-
am dros mRvimeSia sakuTar cxovelebTan erTad, eze), RmerTze da fundamentur religiur Temebze
gvelTan da arwivTan, anu aRWurvilia (SeWurvilia) axali warmodgenebis Seqmna. zaratustra acxadebs
Semecnebis analitikuri da intuiciuri meTodeb- RmerTis sikvdils da meTodologiurad esaa per-
iT da TviTSemecnebis, filosofiuri meditaciis speqtivis gaxsna, esaa filosofiuri meTodi nicSes-
procesSia. Semdeg mas stumroben mefeebi („Könige~) Tan: mag., Cven RmerTi institucionalur terito-
(saero politikuri Zalis simbolo), ukanaskneli riaze „mogvikvda~ da is iqidan unda gamoviyvanoT.
papi (`der letzte Papst~) (religiuri politikuri Za- Tu gvsurs, rom is „gacocxldes~, anu xelaxla iSvas
lis simbolo), aseve vinme jadoqari (`Zauberer~) (da CvenSi, Cvens cnobierebasa da gancdaSi, maSin Cven

94 95
masze axali, aradogmaturi da arainstitucionali- politikuri, religiuri, kulturuli figurebi da
zebuli warmodgena unda SeviqmnaT. ai, swored esaa maTi ideologiuri swavlebani. am epizodSi nicSem
perspeqtivizmi, nicSes SemecnebiTi meTodi. saSualo adamianis, an zogadad, adamianis erT fun-
Zalian sainteresoa is, Tu ras ambobs zaratus- damentur Tvisebas Caavlo: kerZod, nicSes mixed-
tra serobisas Zalauflebis nebaze. is ambobs: „ar viT, adamianis fsiqologia gvidasturebs, rom ada-
misceT ufleba, rom yalbi Rirebulebebi CagZaxon~ miani midrekilia mudmivad raimes eTayvanos, anu
(`lasst euch keinen falschen Werte einreden~), igulisxme- mudmivad iswrafvodes ideologiuri konstruqteb-
ba, rom Cveni mxridan mudmivad unda gamovlindes is Seqmnisa da mis farglebSi TviTdeterminebisken.
SemecnebiTi Zalauflebis neba, kritikuli nebe- Sesabamisad, mocemul monakveTSi mxilebuli da war-
loba, rom ar moveqceT ideologiuri gavlenebis moCenilia, rom ideologiuri tipis institucion-
qveS, unda ukuvagdoT isini da SeviqmnaT sakuTari aluri formebi da Sinaarsebi arian yalbni da maT
warmodgenebi fundamentur egzistencialiebze _ saboloo jamSi gaaCniaT erTaderTi ganzomileba _
RmerTze, yofierebaze, adamianis arsebobis saz- mudmivad gaafarTovon da ganaviTaron politikuri
risze da a. S. Semdeg zaratustra ambobs, rom maRa- da ideologiuri Zalauflebis neba. xolo maT miRma
li adamianebisgan mas surs iswavlos sicili (`ihr raime WeSmariteba da umaRlesi codna ki araa moce-
_
höheren Menschen, lehrt mir Lachen~), anu silaRe, fi- muli, aramed viris saxiT simbolizebuli arara,
losofiuri silaRe. es SemecnebiTi sicilia, sadac simulakra. bolos ki zaratustra am „maRal adami-
vlindeba dapirispireba Teoriuli seriozulobis anebs~ Tavis mRvimidan gamoyris, rac simbolurad
mimarT: sicili esaa Semecnebis unari, sadac Semmec- mianiSnebs SemecnebiT „ganwmendaze~, anu zaratus-
nebels eniWeba SesaZlebloba, rom ar moeqces raime tram sabolood daZlia yalbi da boroteuli Rire-
dogmaturi ideologiur-Teoriuli gavlenebis qveS, bulebebi, daZlia ideologiuri swavlebebi, daZlia
sicili es SemecnebiTi sifxizlea, dekonstruqtiv- institucionaluri determinebuloba da axla mza-
istuli unaria, romelic aneitralebs ideologiur daa sakuTari Semecneba Seavsos sakuTari eTikuri
konstruqtebs. moTxovnilebebis, kriticistuli paTosisa da her-
rodesac zaratustra saubars morCeba, is sa- menevtikul-spiraluri SemecnebiTi meTodis safuZ-
seirnod midis, mas sufTa haerze gaseirneba mound- velze miRebuli axali RirebulebebiT.
eba sakuTar cxovelebTan erTad. rodesac is Semdeg teqstis finalur nawilSi gvxvdeba
mRvimeSi brundeba, naxavs, rom misi stumrebi virs leqsi saTauriT „zaratustras sferoTa simRe-
eTayvanebian. aq TavisTavad yvelaferi naTelia da ra~ („Zarathustra’s Rundgesang!~): rodesac Rame dgeba,
zaratustra (nicSe) acnobierebs, rom isini (zara- zaratustra mReris da es sityva „sferoTa simRera~
tustra da nicSe) TavianT uaryofasa da apofa- („Rundgesang~), rac mis simRerasa Tu leqsis teqstSi
turobaSi marTalni arian, rodesac maT uaryves gvxvdeba da teqsts laitmotivad gasdevs, mianiS-

96 97
nebs swored wreze siaruls, wreze svlas, sadac ig- Oh Mensch! Gieb Acht!
ulisxmeba spiraluri, wriuli SemecnebiTi procesi Was spricht die tiefe Mitternacht?
da is principulad arasworxazovania. da amasTan `Ich schlief, ich schlief –,
dakavSirebiT gamaxsenda, rom nicSe erTgan ambobs `Aus tiefem Traum bin ich erwacht: –
kidec, rom Teoretikosebi muSaoben da apireben yve- `Die Welt ist tief,
laferi sworxazovnad aqcion, maSin rodesac Semec- `Und tiefer als der Tag gedacht.
neba da egzistencia wmindad spiraluria. gvelic da `Tief ist ihr Weh –,
arwivic swored spiraluri, wriuli Semecnebis gzis `Lust – tiefer noch als Herzeleid:
simboloebia. `Weh spricht: Vergeh!
simReraSi aseve uamravi sxva SemecnebiTi sim- `Doch alle Lust will Ewigkeit
bolika gvxvdeba _ „Zilis~/„sifxizlis~, romelTa `will tiefe, tiefe Ewigkeit!~
safuZvelzec mimdinareobs RirebulebiTi siaxleeb-
is damyareba da axali SemecnebiTi produqtebis ga-
Semdeg, momdevno dRes, gamTeniisas, roca aisi
mowrToba da miReba, rac sabolood wriuli buneb-
dgeba zaratustra Tavis mRvimes tovebs, Semdeg
isaa da maradiulad erTi da imave Tviseba aqvs _
xelapyrobili mzes mimarTavs da ase epifaniiT, aR-
(SemecnebiTi) Zalauflebis nebis gamovlenis. mok-
tyinebiTa da dionisuri gaxelebiT mTavrdeba Ta-
led, am simReriT zaratustra maradiul dabrune-
vad teqsti zaratustrasve sityvebiT: „da es aris
bas umReris, rogorc ontologiuri, ise Semecnebi-
Cemi dila, Cemi dRe dadga, maS dadges Seni Jami dido
Ti da eTikuri TvalsazrisiT.
SuadRe~ (`Dies ist mein Morgen, mein Tag hebt an: herauf
ai es leqsic/simRerac:
nun, herauf, du grosser Mittag~). didi SuadRe es Zalian
adamiano! modi, ismine! cnobili nicSeanuri metaforaa da, erTi mxriv,
ras ganazraxebs es bneli Rame? niSnavs axali Semecnebebisken, axali mignebebisken
`Rrma ZiliT viZine -, swrafvas, meore mxriv, axali kairosuli momentis
`aw ki vfxizlob me: - dadgomas, axali gamocxadebiTi momentis dadgomas,
`Rrma ars qveyana, axal egzistencialur da eTikur ganzomilebaSi ga-
`uRrmesi dRisa. dasvlas.
`Rrma ars tkivili -, teqstis msgavsi orazrovani, bundovani, vual-
`lxena _ uRrmesi: irebuli da Ria dasasruli, ra Tqma unda, migvaniS-
`tkivili uxmobs: ganqardi, ganqardi! nebs nicSes filosofiuri diskursis gadmocemisa da
`lxenas ki swadia teqstis kompoziciis specifikaze: nicSe gadaWriT
`uRrmesi maradi!~. arasdros ar gveubneba, sadaa axali Rirebulebebi,
(Targmani Cemia _ k.b. ) sadaa WeSmariteba, sadaa RmerTi. nicSe gveubneba,

98 99
rom CvenSia maradiuli dabruneba da RirebulebaTa nebis cnebas: „Zalauflebis neba arc TviTgadarCe-
gadafasebiT, politikur procesebze dakvirvebiT, nis instinqtia da arc TviTtkboba, romelic modis
sxvadasxva SemecnebiTi perspeqtivis gaxsniT Segvi- Cveni swrafvebidan, aramed swored Zalauflebis
Zlia Tavad gadavafasoT da SevimecnoT WeSmarite- nebaa, rogorc Signidan wamosuli mudmivi impul-
ba, ganvWvritoT igi procesSi da aravisgan ar mi- si mimarTuli sakuTari Zalebis amaRlebisken~ („Es
viRoT is winaswarmocemuli da mzamzareuli saxiT ist weder <<Selbsterhaltung>> noch <<Selbstgenuß>>, was
_ iqneba es religiuri gamocxadebis, dogmebis Tu die Triebkräfte des Lebens freisetzt, sondern eben <<Wille zur
filosofiuri aprioruli amosavali Taurdebuleb- Macht>>, ein stets von innen kommender Impuls zur Steigerung
is saxiT. nicSe perspeqtivebis filosofosia, is der Kräfte~) (V. Gerhardt, Friedrich Nietzsche, 2006. S. 54).
konkretul mizans ar gvisaxavs, is kiTxvebs svams da zaratustrac zustad am tipis Zalauflebis nebas
perspeqtivebs saxavs. aviTarebs da amas mogviwodebs Cvenc nicSe...
ai, es iyo Cemi saTqmeli, rac mindoda meTqva am
uaRresad saintereso, aqtualur da maradiul te-
qstze...

pasuxebidan damswreTa SekiTxvebze:

[...] rac Seexeba Zalauflebis nebas, es sakiTxi


ori saxiT gaiazreba: erTi _ am konceptSi igulisx-
meba politikuri da ideologiuri Zalaufleba, da
meore _ individualuri TviTSemecnebiTi nebeloba.
es meore Zalauflebis neba upirispirdeba pirvels
da warmoiqmneba gardauvali konfliqti. am kon-
fliqtSi ibadeba pirovnebis Tavisufleba da nicSes
filosofiasac amitom uwodeben Tavisuflebis fi-
losofias. filosofiuri siTamamidan gamomdinare
nicSe (zaratustra) acnobierebs, rom mas sxvanai-
rad ar SeuZlia, filosofosi ase unda iqceodes.
sxvaTaSoris, aq minda germaneli nicSes mkv-
levaris, folker gerhartis citata movixmo, is
Zalian zustad ganmartavs nicSeanur Zalauflebis

100 101
nicSes mcire qarTuli bibliografia7 II. statiebi nicSeze:

I. monografiebi da krebulebi nicSeze: 1. buaCiZe, Tamaz: fridrix nicSe (gv. 477-496);


wignSi: T. buaCiZe, filosofiuri narkvevebi, t. II,
1. elizbaraSvili, elizbar: nicSe: „filosofiis Tsu, Tb., 2005.
kulisebi~ da „simulaciebi~, saq. mecn. akad.-is ga- 2. buaCiZe, Tamaz: fridrix nicSe da misi „zara-
mocema, Tb., 2005. tustra~ (gv. 497-543); wignSi: T. buaCiZe, filosofi-
2. iremaZe, Tengiz: fridrix nicSe. „ese ityoda uri narkvevebi, t. II, Tsu, Tb., 2005.
zaratustra~: teqsti da konteqsti, gam-oba „nek- 3. gamsaxurdia, konstantine: traRediis warmo-
eri~, Tb., 2006. Soba mistikis sulidan (gv. 400-410); k. gamsaxurdia,
3. iremaZe, Tengiz (red.): nicSe saqarTveloSi. eZ- Txzulebani 10 tomad, t. VII, gam-oba „sabW. saqarTve-
Rvneba Tamaz buaCiZis naTel xsovnas, redaqtor-Sem- lo~, Tb., 1983.
dgeneli T. iremaZe, gam-oba „arxe~, Tb., 2007. 4. iremaZe, Tengiz: nicSes gagebis Zirebi saqa-
rTveloSi (gv. 12-23); krebulSi: nicSe saqarT-
Ia. monografiebi nicSeze sxva avtorebTan mi- veloSi. eZRvneba Tamaz buaCiZis naTel xsovnas,
marTebiT: redaqtor-Semdgeneli T. iremaZe, gam-oba „arxe~,
Tb., 2007.
1. buaCiZe, Tamaz: Tanamedrove dasavluri filo- 5. robaqiZe, grigol: fridrix nicSes garSemo
sofiis saTaveebTan (a. Sopenhaueri, f. nicSe, s. kir- (gv. 466-470); gr. robaqiZe, nawerebi, wigni II: drama-
kegori) (gv. 249-356); wignSi: T. buaCiZe, filosofi- turgia, publicistika, literaturis muzeumis ga-
uri narkvevebi, t. I, Tsu, Tb., 2003. mocema, Tb., 2012.
2. gagniZe, nugeSa: goeTes recefcia nicSes Semo- 6. tatiSvili, erekle: fridrix nicSe (gv. 16-37);
qmedebaSi, awsu gam-oba, quTaisi, 2007. wignSi: e. tatiSvili, ekliani gziT varskvlavebisak-
3. popiaSvili, avTandil: individis problema en, Semdg. r. CxeiZe, gam-oba „lomisi~, 1993.
s. kirkegorisa da f. nicSes filosofiaSi, gam-oba
„mecniereba~, Tb., 1988.
4. qecbaia, kaxa: fridrix nicSe da konstantine IIa. statiebi nicSeze sxva avtorebTan mimarTebiT:
gamsaxurdia. Tavisuflebis filosofia saqarT-
veloSi, gam-oba Carpe diem, Tb., 2010. 1. bregaZe, konstantine: galaktionis „lurja
cxenebi~, Sopenhaueris nebis metafizika da nicSes
(anti-)swavleba maradiuli dabrunebis Sesaxeb (gv.
7 bibliografia Sedgenilia Cem mier. bibliografiaSi Se-
vida is qarTuli Txzulebebi nicSeze, romelTa moZiebac sa- 130-153); wignSi:k. bregaZe, qarTuli modernizmi (gr.
kuTriv me SevZeli. amdenad, mas ver eqneba yovlismomcvelo- robaqiZe, k. gamsaxurdia, g. tabiZe), gam-oba „merid-
bis pretenzia (k. b.). iani~, Tb., 2013.
102 103
2. bregaZe, konstantine: nicSes maradiuli dab- III: publicistika, literaturis muzeumis gamocema,
runebis („ewige Wiederkunft~) (anti-)swavlebis kritika Tb., 2012.
grigol robaqiZesTan (gv. 299-317); wignSi: k. bre- 9. WeliZe, meri: fridrix nicSe da qristianoba
gaZe, qarTuli modernizmi (gr. robaqiZe, k. gamsax- (gv. 69-77); religia. samecniero-saRvTismetyvelo
urdia, g. tabiZe), gam-oba „meridiani~, Tb., 2013. Jurnali, # 8-9, 1993.
3. TavaZe, giorgi: nicSes filosofiis gagebis
metakritikisaTvis. _ grigol robaqiZisa da daviT
kasraZis polemika nicSes Tanamedrove kvlevebis
konteqstSi (gv. 44-58); krebulSi: grigol robaqiZe
da Tanamedrove azrovneba, red. T. iremaZe, gam-oba
„nekeri~, Tb., 2011
4. TavaZe giorgi: aristotele fridrix nicSes
naazrevSi (gv. 307-317); krebulSi: filosofia
globaluri cvlilebebis epoqaSi, red. T. iremaZe,
gam-oba „nekeri~, Tb., 2011.
5. iremaZe, Tengiz: grigol robaqiZe da nicSes
filosofia. individualizmi _ komunikacia _ uni-
versalizmi (gv. 47-56); krebulSi: nicSe saqarT-
veloSi. eZRvneba Tamaz buaCiZis naTel xsovnas,
redaqtor-Semdgeneli T. iremaZe, gam-oba „arxe~,
Tb., 2007.
6. iremaZe, Tengiz: individualizmi Tu inter-
subieqturoba (nicSe da kanti grigol robaqiZis
naazrevSi) (gv. 110-123); krebulSi: grigol robaqiZe
da Tanamedrove azrovneba, red. T. iremaZe, gam-oba
„nekeri~, Tb., 2011.
7. kavTiaSvili, venera: zogierTi nicSeanuri
ideis gamoZaxili galaktion tabiZis Semoqmedeba-
Si (gv. 189-244); wignSi: v. kavTiaSvili, germanuli
literaturul-esTetikuri recefciebi galaktion
tabiZis SemoqmedebaSi, gam-oba „universali~, Tb.,
2006.
8. robaqiZe, grigol: dionisos kulti da saqa-
rTvelo (gv. 214-225); gr. robaqiZe, nawerebi, wigni
104 105
ilustraciebi

106 107
108

Das könnte Ihnen auch gefallen