Beruflich Dokumente
Kultur Dokumente
evropis
gaerTianebis
axali idea
Sumanis deklaracia - 1950-2000
sarHevi
Sesavali
• evropa mSvidobisa da demokratiis samsaxurSi 5
• istoriuli warmateba 5
• samomavlo amocanebi 5
• Tanamegobrobis meTodis aqtualuroba 8
daskvna:
moqalaqe - evropuli proeqtis mTavari 35
sazrunavi
danarTebi 38
• 1950 wlis 9 maisis deklaracia 38
• umTavresi TariRebi evropis integraciis istoriaSi 40
3
Sesavali
9
I - Sumanis gegma:
omisSemdgomi periodis
problemebis gamoxmaureba
16
II - Sumanis gegma:
evropis Tanamegobrobis dabadeba
„Sumanis winadadebebi revoluciuri xasiaTisaa. am winadadebaTa upirvelesi
fasdaudebeli principia suverenitetze uaris Tqma SezRudul, Tumca gadamw-
yveti mniSvnelobis mqone sferoSi. gegma, romelic ar efuZneba am princips, ver
SeZlebs mniSvnelovani da sasargeblo wvlilis Setanas im umTavres problemaTa
gadaWris saqmeSi, romlebic Zirs uTxris Hvens arsebobas. Tumca naciebs Soris
TanamSromlobas udidesi mniSvneloba aqvs, mxolod es ver gadawyvets Hvens
problemas. saWiroa evropis xalxTa interesebis gaerTianeba da ara mxolod am
interesebis wonasworobis SenarHunebis axali mcdeloba...”
Jan mone
(3) „Hven ver gavHerdebiT, roca mTeli msoflio Hvens garSemo moZraobis pro-
cesSia. sakmaod gasagebad gamovTqvi Hemi mosazreba imis Taobaze, rom Hvens mier
dafuZnebuli Tanamegobroba ar warmoadgens saboloo variants? es cvlilebebis
procesia, romelic agrZelebs im process, istoriis ufro adreul periodSi
cxovrebis Hveni erovnuli formebi rom Seqmna. iseve, rogorc warsulSi Hvenma
provinciebma, dRes Hvenma erebmac unda iswavlon erTad cxovreba saerTo wesebis
gaTvaliswinebiT. warsulSi suverenul erebs aRar ZaluZT dRevandeli prob-
lemebis gadaWra; maT ar SeuZliaT sakuTari winsvlis uzrunvelyofa anda saku-
Tari momavlis gakontroleba. Tanamegobroba ki mxolod safexuria momavlis
22 organizebuli msofliosaken mimaval gzaze” (Jan mone, memuarebi).
III - kiTxvebi XXI saukunis evropas
1999 wlis 10-11 dekembers helsinki- unda gascen pasuxi momavalTan dakav-
Si gamarTul evropuli sabWos sxdomas Sirebul sam ZiriTad kiTxvas:
evropis aRmSeneblobis mematianeebi
uTuod evrokavSirisTvis gardatexis * evrokavSiri : ra zomis da visTvis?
wertilad moixsenieben. am dRes wevri
axla yuradReba unda mivaqcioT
saxelmwifoebis mTavrobaTa meTaureb-
evrokavSiris geografiul sazRvrebs.
ma gadawyvites, kavSiris wevrobasTan
ra argumentebi arsebobs imisaTvis, rom
dakavSirebul molaparakebaze daSve-
uari eTqvas evrokavSirSi Semosvlaze
bul saxelmwifoTa raodenoba 12-mde
kavSiris axlandeli Tu momavali wevri
gaezardaT. swored helsinkiSi mieniWa
saxelmwifoebis mosazRvre qveynebs
TurqeTs kandidati qveynis statusi,
(garda im argumentebisa, romlebic
amis safuZvelze ki masTan molapara-
dakavSirebulia demokratiis princi-
kebis dawyeba SesaZlebeli gaxdeboda
pebis pativiscemasTan da “acquis com-
dauyovnebliv mas Semdeg, rac dakmayo-
munautaire”-Tan, kerZod, saerTo poli-
filebuli iqneboda politikuri da
tikasa da Tanamegobrobis kanonmde-
ekonomikuri kriteriumebi. 2003 wlis
blobasTan)?
1 ianvari daisaxa dRed, roca, xelSek-
rulebaTa gadaxedvasTan dakavSirebu- * evrokavSiri : rogor?
li konferenciis damTavrebis Semdeg,
evrokavSiris kari gaiReba axali kandi- momavali dekadis ganmavlobaSi
datebis pirveli nakadisTvis. amiT sax- 15 qveynisgan Semdgari evrokavSiris
elmwifoebis Tu mTavrobebis meTau- zrda 30 wevramde warmoSobs kiTxvas,
rebma evrokavSiris institutebisT- romelic dakavSirebulia kavSiris
vis metad pativmoyvruli programa funqcionirebasTan, gadawyvetilebis
dasaxes. garda amisa, evropul sabWos miRebis misi procedurebis efeq-
surda, gamotaniliyo daskvnebi koso- tianobasTan, mis homogenurobasa
vos konfliqtidan, romelmac warmoa- da kavSiris urTierTobasTan Tavis
Hina evrokavSiris zRurblze ganviTa- moqalaqesTan: ras warmoadgens evro-
re-buli konfliqtis aRmosafxvrelad kavSiri: saxelmwifoebis federalur
SeiaraRebuli Zalebis aucilebloba. gaerTianebas, rac gulisxmobs saerTo
amgvarad, helsinkis Sexvedram valutas, Tavdacvasa da moqalaqeobas,
safuZveli Hauyara uzarmazar nagebo- Tu Tavisufal teritorias, romelsac
bas, romelic aucileblad daasrulebs meTvalyureoben saarbitraJo orga-
fuZemdebeli mamebis mier 50 wlis win noebi, raTa uzrunvelyon konkuren-
dawyebul mSeneblobas. dRes evrokav- ciis wesebis dacva?
Siris institutebma da moqalaqeebma 23
* evrokavSiri : risTvis? SeiaraRebul muqaras. Tavis mxriv, sab-
WoTa kavSirma 1991 wlis 26 noembers
globalizaciis procesi, romelic gamoacxada qveynis daSlis Sesaxeb.
saxelmwifoebsa da sazogadoebebs civi omis dasasruli axali samyaros
aiZulebs, giganturi nabijebiT iaron Seqmnis mauwyebeli iyo. es SedarebiT
socialuri yofis misasadageblad naklebad stabiluri samyaro ufro
planetis axlebur wesebTan, evrope- Ria da Tavisufali gaxdeboda, adami-
lebs gauHens saWiroebas, ufro Rrmad anebi SeZlebdnen TavianTi bed-iRblis
Hawvdnen, Tu ra aniWebs maT individ- Tavad gansazRvras. Seisxams xorcs,
ualurobas da ra aerTianebs evro- bolos da bolos, robert Sumaniseuli
pelebad. arsebobs Tu ara ganviTa- xedva mSvidobisa da keTildReobis
rebis raime modeli, romelic damaxa- pirobebSi gamTlianebuli kontinenti-
siaTebelia Hveni kontinentisTvis da sa? evropis Tanamegobroba cdilobs,
dafuZnebulia saziaro faseulobebsa Sesabamisad gamoexmauros im axali qvey-
da ideaze, rom yvelani erT civili- nebis moTxovnebs, romlebic, bolos
zacias mivekuTvnebiT? iziareben Tu da bolos, gaTavisufldnen gareSe
ara evropelebi erTnair Sexedulebas ZalTa batonobisgan, magram Ziri
adamianis adgilis Sesaxeb sazogadoeba- aqvT gamoTxrili daqceuli ekonomi-
Si, erTad gamoexmaurebian Tu ara samo- kis wyalobiT da miiswrafian stabi-
mavlo amocanebs, magaliTad, mdgrad luri da demokratiuli politikuri
ganviTarebas da bioeTikas? mzad arian sistemisken.
Tu ara, erTad aiRon pasuxismgebloba 1989 wlis ivlisSi parizSi didi
Tavis Sida usafrTxoebasa da koleq- Svideulis samitze wamyvanma indus-
tiur Tav-dacvaze? triulma qveynebma evrokomisias
yvela es kiTxva evropis garSemo poloneTisa da ungreTisaTvis eko-
warmoqmnil debatebs ganuyofels nomikuri daxmarebis programis
xdis Sida politikuri debatebisgan, koordinireba sTxoves. ekonomikuri
romlebSic TiToeulma moqalaqem TanamSromlobisa da ganviTarebis
unda miiRos monawileoba aqtiuri organizaciis (OECD) danarHenma wevreb-
demokratiis konteqstSi. ma mxari dauWires am gadawyvetilebas
da SeTanxmdnen, HamoeyalibebinaT 24
wevrisgan (Tanamegobrobis 12 imdro-
gafarToebis mimdinare procesi : indeli wevri, evropis Tavisufali
samSvidobo investicia evropaSi vaWrobis asociaciis (EFTA) eqvsi wevri,
amerikis SeerTebuli Statebi, kanada,
iaponia, axali zelandia, avstralia da
„evropis gaerTianebas ver mivaRwieT, TurqeTi) Semdgari jgufi.
amitom gaimarTa omi” evropis rekonstruqciisa da ganvi-
robert Sumanis 1950 wlis 9 maisis Tarebis bankma da programam “PHARE”
deklaracia 1990 wels finansuri daxmareba gau-
wies centraluri da aRmosavleT
1989 wlis noemberSi berlinis ked- evropis qveynebs. programa ”PHARE”
lis dacema mSvenieri signali iyo (daxmareba poloneTisa da ungre-
kontinentisTvis. germaneli xalxis TisaTvis ekonomikuri restruqtur-
ltolva Tavisuflebisa da demokrati- izaciis mizniT) gavrcelda HexeTis
isaken, rac swrafad gaiziara komunis- respublikaze, slovakiaze, bulgareT-
turma blokma, leninuri partiebis ze, rumineTze, baltiispireTis sam
diqtaturaze Zlieri aRmoHnda da saxelmwifoze, albaneTze da yofili
gaumklavda varSavis xelSekrulebis iugoslaviis zog saxelmwifoze.
monawile qveynebis mier Tavsmoxveul programebi moicavs xuT prior-
24
wlis 2 oqtombers amsterdamis xelSek-
rulebis xelmowera axali etapi iyo
evropuli integraciis gzaze.
31
vSiris rolis zrdasTan dakavSirebiT samxreT-aRmosavleT evropisaTvis
politikuri kavSiris Seqmnis aucile- stabilurobis Sesaxeb paqtis (miRebuli
blobam ganamtkices Zlieri avtonomi- iqna 1999 wlis ivnisSi kolonSi da saT-
uri evropis samomavlo perspeqtiva. aves iRebda kosovos omis gakveTilebi-
dan) mxardaWeriT evrokavSirma kidev
umciresobaTa uflebebis erTxel daadastura mSvidobiani dia-
garantirebasTan dakavSirebuli logis didi upiratesoba da Tavisi
diplomatia swrafva saerTo keTildReobisaken.
SeiZleba Tu ara regionuli mrgvali
SeiaraRebuli intervencia ukanas-
magidis meTodis gamoyeneba balka-
kneli xerxia demokratiisaTvis mas
neTis, kavkasiis Tu xmelTaSua zRvis
Semdeg, rac warumateblobas ganic-
saxelmwifoebis mimarT? evrokavSiri
dis yvelanairi diplomatiuri gza da
mowodebulia mSvidobisa da region-
molaparakeba. evrokavSiris sagareo
uli integraciis „inJinrad”. amgvarad
politika prioritets aniWebs im
igi agrZelebs Jan mones mier stras-
principebis eqsportirebas, romleb-
burgSi parlamentis winaSe 1954 wlis 30
mac uzrunvelyo kavSiris mSvidobiani
noembers gamoTqmul azrs: „sxvadasxva
ganviTareba: saerTo keTildReobisken
qveynebs Soris TiToeulis upirate-
swrafva, kanonis uzenaesoba, sadavo
soba SezRudulia am qveynis mcdeloba-
sakiTxebis mogvareba institutebis
Ta SedegebiT, mezoblebTan SedarebiT
mier, diskriminaciasa da upirateso-
miRebuli mogebiTa da im siZneleebiT,
bebze uaris Tqma.
romlebsac es qveyana imave mezoblebs
principebma, romlebsac emyare-
gadascems. Hvens TanamegobrobaSi
ba saerTo sagareo da usafrTxoebis
TiToeuli wevri qveynis upirateso-
politika, ukve daamtkica Tavisi nayo-
bas warmoadgens mTlianobaSi yvelas
fiereba da ukeTesi momavali dasaxa
keTildReoba.”
mZime mdgomareobaSi myofi regi-
onebisaTvis kontinentze. maastrixtis gadaadgileba evrokavSiris farglebSi
xelSekrulebis Tanaxmad evrokavSiris sruli Tavisuflebisa da
mier ganxorcielebulma pirvelma usafrTxoebis pirobebSi
erToblivma RonisZiebam uzrunve-
lyo parizSi 1995 wlis 21 marts sta- Tanamegobrobis teritoriaze
bilurobis Sesaxeb paqtis dadeba. am gadaadgilebis Tavisufleba, yvela-
paqtis (romelsac im droidan moyole- nairi Semowmebisa da SezRudvis gareSe,
buli evropis usafrTxoebisa da evrokavSiris moqalaqeTa mizansa da
TanamSromlobis organizacia marTav- uflebas warmoadgenda jer kidev 1986
da) mizans warmoadgenda sazRvrebis wlis saerTo evropul aqtsa da 1992
konsolidireba da centralur evropasa wlis maastrixtis xelSekrulebaSi.
da baltiispireTis qveynebSi mcxovreb
warmoudgeneli iqneboda iseTi saer-
umciresobaTa uflebebis dacva.
To bazris arseboba, sadac sazRvre-
evrokavSirma daamkvidra centralur
bze Tavisuflad imoZravebda saqone-
da aRmosavleT evropaSi regionul
li, kapitali da momsaxureba, magram
molaparakebaTa mrgval magidasTan
igive ar Seexeboda imave teritori-
warmoebis meTodi. aseTi dialogis
Sedegad SesaZlebeli gaxda ormxrivi is mosaxleobas. garda ekonomikuri
da mravalmxrivi SeTanxmebebis dade- logikisa, romelmac xeli unda Seuwyos
ba monawile saxelmwifoebs Soris da Sromis mobilurobas da kadrebis
Zveli, istoriuli konfliqtebisTvis saukeTeso ganawilebas, es sakiTxi war-
bolos moReba. moadgens evropis moqalaqeobis arss,
32
romelmac gadawona piradi Semowmebis sakuTar qveynebSi. sazogadoebrioba
gauqmebis sakiTxis dasabuTebisas. 1985 ufro da ufro met SeSfoTebas gamoTq-
wlis 14 ivnisis Sengenis xelSekruleba, vams dRevandeli daucvelobis, mcire
romelsac xeli moaweres wevrma qvey- da seriozuli danaSaulebis (romleb-
nebma, TandaTanobiT gavrcelda kav- sac aZlierebs iaraRisa da narkoti-
Siris yvela saxelmwifoze (gaerTianeb- kul nivTierebaTa kontrabanda), saer-
uli samefosa da irlandiis garda) da TaSoriso danaSaulebis, aralegaluri
SesaZlebeli gaxada aRniSnuli zomis imigraciisa da terorizmis gamo.
realurad ganxorcieleba, rasac evro- fineTis Tavmjdomareobis periodSi
pelebi sixaruliT Sexvdnen. ramdeni tamperes evropul sabWoSi mowveuli
Hvengani ityvis dRes uars am elemen- iqna specialuri Sexvedra (1999 wlis
tarul uflebaze, iseve Tavisuflad 15-16 oqtomberi), romelzec ganixiles
imogzauros berlinidan lisabonSi an amsterdamSi miRebuli debulebebis
romidan strasburgSi, rogorc sakuTar ganxorcielebis sakiTxi. Sexvedraze
qveyanaSi? 1997 wels dadebulma amster- gansakuTrebuli yuradReba daeTmo
damis xelSekrulebam Sengenis xelSek- aRniSnuli debulebebis gavlenas
rulebis principebi Seitana teqstSi, evropelebis yoveldRiur cxovre-
romlis safuZvelzec daarsda evroka- baze: „Tavisuflebis gancda moiTxovs
vSiri. Sesabamis kanonmdeblobas, roca ada-
SeuZlebeli iqneboda, kiTxvis mianebs SeuZliaT mimarTon sasamar-
qveS damdgariyo saxelmwifos iseTi Tlosa da mmarTvel organoebs nebism-
tradiciuli prerogativa, rogoric ieri wevri qveynis teritoriaze iseve
aris misi erovnuli suverenitetis Tavisuflad, rogorc Tavis mSobliur
nawili - sasazRvro Semowmeba, Tu moqa- qveyanaSi. damnaSaveebma ver unda SeZlon
laqeebs ver SevuqmnidiT garantias, rom sargebloba wevri qveynebis kanonmde-
maTi usafrTxoeba uzrunvelyofili blobaSi arsebuli gansxvavebebiT. . .
iqneboda mTlianad evropasa da maT xalxma unda icodes, rom evrokavSiri
33
mzad aris maTi Tavisuflebisa da kanon- virvaleobisa da demokratiuli kon-
ieri uflebebis dasacavad nebismieri trolis pirobebSi. evropulma sabWom
moZaladis muqarisagan. danaSaulisa da gamoTqva Tavisi ganzraxva, waaxalisos
kriminaluri organizaciebis winaaRm- Ria dialogi samoqalaqo sazogadoe-
deg sabrZolvelad aucilebelia erTo- basTan am sferoSi arsebuli miznebi-
blivi Zalisxmeva mTels evrokavSirSi. sa da praqtikuli mxareebis Sesaxeb,
policiisa da sasamarTlo meqanizmebis romlebic jer SemuSavebis procesSia.
erToblivi mobilizeba aucilebelia ueWvelia, rom aseTi farTomasStabi-
imis garantirebisaTvis, rom evro- ani proeqtis gansaxorcieleblad fas-
kavSirSi ar iqneba dasamali adgili daudebelia demokratiuli debatebi.
borotmoqmedisa Tu borotmoqme- aseve ueWvelia, rom evrokavSiri dadge-
debisaTvis.” ba Zalian mniSvnelovani da delikatu-
„Hven ar vayalibebT koaliciebs sax- ri amocanis winaSe, roca molaparake-
elmwifoTa Soris, Hveni mizania adami- bas daiwyebs kandidat qveynebTan cen-
anebs Soris kavSiris damyareba,” — Tqva traluri da aRmosavleT evropidan da
Jan monem. sakiTxi Seexeba kavSiris ukve arsebul
evrokavSiris ltolvam rogorc miRwevebs am sferoSi, raTa uzrunve-
sagareo, ise Sida usafrTxoebisken lyofili iqnes im gare sazRvrebis kon-
unda moipovos moqalaqeTa mxardaWera troli, romlebic aziisa da ruseTis
da ganxorcielebuli unda iqnes gamW- sazRvrebamde vrceldeba.
34
axalgazrdoba evropis momavalia. Sesabamisad,
evrokavSirma maTTvis moamzada didi progr-
amebi iseT sferoebSi, rogoric aris ganaTleba,
specialuri momzadeba, moswavleTa gacvla da
dasaqmeba. es sakiTxi erT-erTi umniSvnelovane-
sia evropis moqalaqeebisaTvis.
daskvna:
moqalaqe - evropuli proeqtis mTavari
sazrunavi
„yvelaze metad gvWirdeba gulebisa da gonebis erTobis aSeneba, romelsac zurgs
gaumagrebs saerTo bed-iRblis SegrZneba - idea, rom evropis saerTo moqalaqeebi
varT.”
romano prodi,
evrokomisiis perezidenti,
mimarTva evroparlamentisadmi 1999 wlis 14 seqtembers
37
danarTi
1950 wlis 9 maisis deklaracia
SeuZlebelia msoflioSi mSvidobis To principebi ekonomikuri ganviTa-
garantireba, Tuki ar iqna miRebuli re-bisTvis, rac pirveli nabiji iqne-
muqarisa da safrTxis proporciuli ba evropis gaerTianebis gzaze, es ki
qmediTi zomebi. Secvlis im regionebis beds da daniS-
mSvidobian urTierTobaTa Sesanar- nulebas, romlebsac didi xnis ganmav-
Huneblad fasdaudebelia wvlili, lobaSi uwevdaT iaraRisa da saomari
romelic gaerTianebul da reorgani- aRWurvilobis warmoeba da romlebic
zebul evropas SeuZlia Seitanos civi- Tavad yvelaze metad zaraldebodnen am
lizaciaSi. safrangeTi, romelmac 20 omebisgan.
weliwadze meti xnis win itvirTa evro- amgvarad damkvidrebuli erTiani
pis gaerTianebisTvis mebrZolis roli, warmoeba naTlad dagvanaxebs, rom
Tavis umniSvnelovanes miznad yovelT- nebismieri omi safrangeTsa da ger-
vis mSvidobisTvis brZolas miiHnevda. manias Soris araTu warmoudgene-
evropis gaerTianebas ver mivaRwieT da li, aramed realurad SeuZlebelic
gaimarTa omi. aris. warmoebis am mZlavri sistemis
erTiani evropa ver Seiqmneba erTba- Hamoyalibeba, sistemisa, romlis karic
Sad anda raime erTi gegmis safuZvel- Ria iqneba monawileobis msurveli
ze. misi aSeneba SesaZlebelia mxolod yvela qveynisTvis da romelic movale
konkretuli miRwevebis saSualebiT, iqneba, yvela wevri qveyana Tanabrad
pirvel rigSi ki unda damyardes de uzrunvelyos samrewvelo produqciis
facto solidaroba. evropis xalxTa umTavresi elementebiT, safuZvels
gaerTianebis aucilebeli pirobaa saf- Hauyris am qveynebis WeSmarit ekonomi-
rangeTisa da germaniis ZvelTaZveli kur erTianobas.
opoziciis daZleva. nebismieri gadadg- zemoxsenebuli produqcia miewode-
muli nabiji pirvel rigSi am or qveya- ba mTel msoflios, ar iqneba aranairi
nas unda Seexebodes. garHeva Tu gamonaklisebi. amis mizania
iTvaliswinebs ra aRniSnul mizans, adamianTa cxovrebis donis amaRlebisa
safrangeTis mTavroba gTavazobT, da mSvidobian miRwevaTa xelSewyoba.
dauyovnebliv miviRoT zomebi erT gazrdili resursebis mqone evropas
TiTqosda patara, magram am dros arse- miecema SesaZlebloba, miaRwios Tavis
biTi mniSvnelobis mqone sakiTxTan erT-erT ZiriTad amocanas - kerZod,
dakavSirebiT: afrikis kontinentis ganviTarebas.
gTavazobT, safrangeTisa da ger- am gziT martivad da swrafad mox-
maniis qvanaxSiris mopoveba da fola- deba interesTa gaerTianeba, romelic
dis warmoeba mTlianad daeqvemdebaros fasdaudebelia saerTo ekonomikuri
saerTo umaRles organos da moeqces sistemis HamoyalibebisaTvis da rom-
erTiani organizaciis farglebSi; am lis safuZvelzec warmoiSoba ufro
organizaciis kari Ria unda iyos evro- farTo da yovlismomcveli erToba im
pis sxva qveynebisTvisac. qveynebs Soris, romlebic didi xnis
qvanaxSiris mopovebisa da fola- ganmavlobaSi erTmaneTis mimarT sisx-
dis warmoebis gaerTianebis Sedegad liani dapirispirebiT gamoirHe-odnen.
dau-yovnebliv unda SemuSavdes saer- warmoebis ZiriTadi saxeebis gaer-
38
TianebiT da iseTi axali umaRlesi mogebis SesanarHuneblad Hveni struq-
organos daarsebiT, romlis gadawyve- tura uzrunvelyofs bazrebis Serwymas
tilebebic savaldebulo iqneba safr- da warmoebis gafarToebas.
angeTis, germaniisa da sxva wevri qvey- zemoT gansazRvruli umTavresi
nebisaTvis, es idea migviyvans evropis principebi da valdebulebebi daeqvem-
federaciis pirvel konkretul reali- debareba xelSekrulebas, romelsac
zebamde, amas ki udidesi mniSvneloba xels moaweren saxelmwifoebi, Semdeg
aqvs mSvidobis SenarHunebis saqmeSi. ki xelSekruleba am saxelmwifoebis
dasaxuli miznebis misaRwevad saf- parlamentebs waredgineba ratifici-
rangeTis mTavroba mzad aris, daiwyos re-bisTvis. TanamegobrobaSi gawevri-
molaparakebebi Semdeg safuZvelze: anebaze ganacxadebTan dakavSirebuli
zemoaRniSnuli saerTo umaRlesi detalebis mosagvareblad saWiro
organos amocana unda gaxdes warmoe- molaparakebebi gaimarTeba saerTo
bis modernizeba umokles droSi da SeTanxmebis safuZvelze daniSnuli
produqciis xarisxis gaumjobeseba; arbitris daxmarebiT. am arbitrs dae-
saf-rangeTisa da germaniis, agreTve, kisreba Tvalyuris midevneba, rom
sxva wevri qveynebis bazrebisaTvis qva- miRweuli SeTanxmebebi Seesabamebodes
naxSi-risa da foladis erTnairi piro- dasaxul principebs, xolo Tu mdgo-
bebiT miwodeba, sxva qveynebSi eqspor- mareoba HixSi Seva, arabitrma unda
tis erTnairi pirobebiT warmoeba da gadawyvitos, ra gadawyvetileba unda
eqsportis ganviTareba; am warmoebebSi iqnes miRebuli. Hvens mier dasaxuli
momuSave pirTa sacxovrebeli piro- programis mmarTvel saerTo umaRles
bebis gaTanabreba da gaumjobeseba. organoSi Sevlen mTavrobaTa mier
Tanabari wamomadgenlobis safuZvel-
dasaxuli miznebis misaRwevad, im
ze daniSnuli damoukidebeli pirebi.
metad gansxvavebuli pirobebis gaT-
Tavmjdomare arHeuli iqneba mTavro-
valiswinebiT, romlebSic wevri qvey-
bebis saerTo SeTanxmebis safuZvelze.
nebis warmoebebi amJamad imyofeba,
am umaRlesi organos gadawyvetile-
ganzraxulia garkveuli gardamavali
bebis xorcSesxma SesaZle-beli iqneba
RonisZiebebis SemoReba (magaliTad,
safrangeTSi, germaniasa da sxva wevr
warmoebisa da investirebis gegmis gam-
qveynebSi. SemuSavdeba saTanado zomebi
oyeneba, gaTanabrebuli fasebis sakom-
am organos gadawyvetilebaTa gasasa-
pensacio meqanizmis SemoReba da war-
Hivreblad.
moebis racionalizebis xelSesawyo-bad umaRles organoSi mivlenili iqne-
restruqturizaciis fondis daarse- ba gaerTianebuli erebis organiza-
ba). wevr qveynebs Soris qvanaxSirisa ciis uflebamosili warmomadgeneli,
da foladis moZraoba dauyovnebliv romelmac gaero-s weliwadSi orjer
gaTavisufldeba yovelgvari sabaJo unda warudginos angariSi axali orga-
gadasaxadisgan da ar imoqmedebs gan- nizaciis moRvaweobis Sesaxeb, gansa-
sxvavebuli satransporto tarifebi. kuTrebiT ki dasaxuli miznebis dacvas-
TandaTanobiT damkvidrdeba piro- Tan dakavSirebiT.
bebi, romlebic mwarmoeblurobis umaRlesi organos kompetenci-
umaRlesi donis miRwevis SemTxvevaSi aSi ar Seva sawarmoTa mflobelobis
TavisTavad uzrunvelyofs produq- meTodebis dadgena. Tavisi funqciebis
ciis ganawilebisas calkeuli qveynebis ganxorcielebisas saerTo umaRlesi
saWiroebaTa gaTvalis-winebas. organo gaiTvaliswinebs ruris saer-
saerTaSoriso kartelebisgan gans- TaSoriso organosTvis miniWebul
xvavebiT, romlebic erovnuli bazrebis Zalauflebas da germaniisTvis da-kis-
ganawilebasa da am bazrebis eqspluata- rebul yvelanair valdebulebas, sanam
ciaze SezRudvebs aweseben, da maRali es valdebulebebi ZalaSi iqneba. 39
umniSvnelovanesi TariRebi evropuli
integraciis istoriaSi
1950 graciis gavrceleba ekonomikis yvela
9 maisi sferoze.
Jan mones mier STagonebul sityvaSi
safrangeTis sagareo saqmeTa ministrma 1957
robert Sumanma wamoayena winadadeba, 25 marti
rom safrangeTma, germaniis fede-raci- romSi xelmowerili iqna xelSekrule-
ulma respublikam da evropis nebis- bebi, romelTa safuZvelze daarsda
evropis ekonomikuri TanamSromlobis
mierma qveyanam, romelsac surs maTTan
organizacia da evropis TanamSromlo-
SemoerTeba, unda gaaerTianon TavianTi
bis organizacia atomuri energiis
qvanaxSirisa da foladis resursebi. dargSi.
1951 1958
18 aprili 1 ianvari
eqvsma saxelmwifom xeli moawera ZalaSi Sevida romis xelSekrulebebi
xelSekrulebas, romlis safuZvelzec da briuselSi Hamoyalibda evropis
parizSi daarsda evropis qvanaxSiris ekonomikuri TanamSromlobis orga-
mompovebeli da foladis mwarmoebeli nizaciisa da atomuri energiis dargSi
qveynebis gaerTianeba. evropis TanamSromlobis organizaciis
komisiebi.
1952
1960
27 maisi
4 ianvari
parizSi xelmowerili iqna xelSekrule-
gaerTianebuli samefos iniciativiT
ba, romlis safuZvelzec daarsda evro- xelmowerili iqna stokholmis kon-
pis TavdacviTi gaerTianeba (EDC). vencia, romlis safuZvelzec daarsda
evropaSi Tavisufali vaWrobis asocia-
1954 cia.
30 agvisto
safrangeTis parlamentma uaryo 1962
xelSekruleba evropis TavdacviTi 30 ivlisi
gaerTianebis Sesaxeb. SemoRebuli iqna saerTo sasoflo-
sameurneo politika.
20-dan 23 oqtombramde
londonis konferenciis Semdeg parizSi 1963
14 ianvari
xelmowerili iqna SeTanxmebebi briuse-
generalma de golma preskonferenci-
lis modificirebuli xelSek-rulebis
aze gamoacxada, rom TanamegobrobaSi
Sesaxeb da daarsda dasavleT evropis gaerTianebuli samefos gawevrianebas-
kavSiri. Tan dakavSirebiT safrangeTi gamo-
iyenebs vetos uflebas.
1955
1 da 2 ivnisi 20 ivlisi
eqvsi damaarsebeli qveynis sagareo iaundeSi xelmowerili iqna asocire-
saqmeTa ministrebi Sexvdnen erTmaneTs buli SeTanxmeba evrogaerTianebasa da
mesinaSi da gadawyvites evropuli inte- afrikis 18 saxelmwifos Soris.
40
1965 30 ivnisi
8 aprili luqsemburgSi daiwyo molaparake-
briuselSi xelmowerili iqna xelSek- ba oTx momaval wevrTan (daniasTan,
ruleba, romlis Tanaxmadac moxda irlandiasTan, norvegiasa da gaer-
sami Tanamegobrobis aRmasrulebel Tianebul samefosTan).
xelisuflebaTa Serwyma. es xelSek-
ruleba ZalaSi Sedis 1967 wlis 1 1972
ivliss. 22 ianvari
briuselSi xelmowerili iqna xelSek-
ruleba daniis, irlandiis, norvegiisa
1966
da gaerTianebuli samefos gawevri-
29 ianvari
anebis Sesaxeb.
miRweulia ,,luqsemburgis kompro-
misi”; safrangeTma kvlav daikava 24 aprili
Tavisi adgili sabWoSi, sanacvlod ki SemoRebulia savaluto “snake”; evroka-
SenarHunebuli iqna gadawyvetilebis vSiris damaarsebeli eqvsi sa-xelmwifo
erTxmad miRebis procedura, rodesac SeTanxmda imis Taobaze, rom 2.25%-iT
safrTxe emuqreba sasicocxlo mniSvn- Semoefargla cvalebadobis zRvari maT
elobis interesebs. fulad erTeulebs Soris.
1968 1973
1 ivlisi 1 ianvari
ganrigiT gaTvaliswinebulze 18 dania, irlandia da gaerTianebuli
TviT adre samrewvelo saqonliT samefo uerTdebian evrogaerTianebas
Tanamegobrobis Sida vaWrobaSi uqm- (referendumis Semdeg norvegiam uari
deba SemorHenili sabaJo gadasaxadebi Tqva gawevrianebaze).
da SemoRebulia sabaJoebis saerTo
1974
tarifi.
9 da 10 dekemberi
parizis samitze wevri saxelmwifoe-
1969
bis Tu maTi mTavrobebis meTaurebma
1 da 2 dekemberi gadawyvites, evropuli sabWos saxiT
haagis samitze wevri saxelmwifoe- Seikribon weliwadSi samjer; garda
bis Tu maTi mTavrobebis meTaurebma amisa, daadgines evropis parlamentis
gadawyvites gardamavali periodis pirdapiri arHevnebis Hatareba say-
dasruleba, risTvisac miiRes gad- ovelTao kenWisyris saSualebiT da
amwyveti zomebi saerTo sasoflo- SeTanxmdnen evropis regionuli ganvi-
sameurneo politikis SemosaRebad da Tarebis fondis daarsebaze.
SeTanxmdnen, rom Tanamegobrobas mis-
cen misi sakuTari resursebi. 1975
28 Tebervali
1970 lomeSi xelmowerili iqna pirveli kon-
22 aprili vencia Tanamegobrobasa da afrikis,
luqsemburgSi xelmowerili iqna karibis zRvispireTisa da wynari okean-
xelSekruleba, romlis Tanaxmadac is auzis 46 saxelmwifos Soris.
TandaTanobiT unda SemoeRoT saku-
22 ivlisi
Tari resursebis sistema. garda amisa,
xelmowerili iqna xelSekruleba,
xelSekrulebam gaafarTova evropar-
romlis safuZvelzec evroparla-
lamentis sabiujeto uflebamosileba.
ments ufro farTo sabiujeto ufle- 41
bamosileba mieniWa da daarsda audi- togoSi xelmowerili iqna lomes mesame
torTa sasamarTlo. es xelSekruleba konvencia evrogaerTianebis aT wevrsa
ZalaSi Seva 1977 wlis 1 ivniss. da afrikis, karibis zRvispireTisa da
wynari okeanis auzis 66 saxelmwifos
1978 Soris.
6 da 7 ivlisi
evropuli sabWos bremenis sxdo- 1985
maze safrangeTma da germaniam war- ianvari
moadgines gegma fuladi politikis evrokomisiis prezidentad iniSneba Jak
sferoSi ufro mWidro urTierTobis delori.
Sesaxeb (evropis monetaruli sistema),
ris Sedegadac SesaZlebeli gaxdeboda 2-dan 4 dekembramde
savaluto “snake”-is Secvla. evropuli sabWos luqsemburgis sxdo-
maze evrogaerTianebis wevri aTi sa-
1979 xelmwifo Tanxmdeba romis xelSe-
13 marti krulebaSi SesworebaTa Setanaze da
moqmedebas iwyebs evropis monetaruli ,,erTiani evropuli aqtis” SemuSavebiT
sistema. evropuli integraciis procesis gamo-
cocxlebaze.
28 maisi
xelmowerili iqna xelSekruleba, rom- 1986
lis Tanaxmadac evrogaerTianebas 1 ianvari
SeuerTda saberZneTi. evrogaerTianebas uerTdebian espaneTi
da portugalia.
7 da 10 ivnisi
Hatarda 410 adgiliani evroparlamen- 17 da 28 Tebervali
tis pirveli pirdapiri arHevnebi. luqsemburgSi da haagaSi xelmowerili
iqna erTiani evropuli aqti.
31 oqtomberi
lomeSi xelmowerili iqna meore kon- 1987
vencia Tanamegobrobasa da afrikis, 14 aprili
karibis zRvispireTisa da wynari okean- ganacxadi evrogaerTianebaSi gawevri-
is auzis 58 saxelmwifos Soris. anebis Sesaxeb waradgina TurqeTma.
1981 1 ivlisi
1 ianvari ZalaSi Sedis erTiani evropuli aqti.
evrogaerTianebas uerTdeba saberZne-
Ti. 27 oqtomberi
dasavleT evropis kavSiri haagaSi
1984 Rebulobs usafrTxoebis erToblivi
28 Tebervali politikis platformas.
miRebuli iqna evropis strategiuli
programa sainformacio teqnologiis 1988
sferoSi samecniero kvlevisa da ganvi- Tebervali
TarebisaTvis (Esprit). ganxorcielda evropis ekonomikuri
TanamSromlobis politikis dafi-
14 da 17 ivnisi nansebis reforma. dadgenilia xar-
meored Hatarda evroparlamentis jebis mravalwliani programa 1988-92
wevrTa pirdapiri arHevnebi. wlebisaTvis. struqturuli fondebis
8 dekemberi reforma.
42
1989 14 dekemberi
ianvari romSi gaixsna ori mTavrobaTaSori-
Jak delori kidev oTxi wliT iniSneba si konferencia, erTi — ekonomikuri
evrokomisiis prezidentad. da savaluto kavSiris, xolo meore
— politikuri kavSiris Temaze.
15 da 18 ivnisi
mesamed Hatarda evroparlamentis 1991
wevrTa pirdapiri arHevnebi. 1 ivlisi
ganacxadi evrogaerTianebaSi gawevri-
17 ivlisi anebis Sesaxeb waradgina Sveciam.
ganacxadi evrogaerTianebaSi gawevri-
anebis Sesaxeb waradgina avstriam. 21 oqtomberi
miRweulia SeTanxmeba evropis ekonomi-
9 noemberi kuri zonis (EEA) daarsebis Taobaze.
berlinis kedlis dangreva. es zona daakavSirebs evrogaerTianebas
aRmosavleT evropel mezoblebTan.
9 dekemberi
evropuli sabWos strasburgis sxdo- 9 da 10 dekemberi
maze gadawyda mTavrobaTaSorisi kon- evropuli sabWos maastrixtis sxdoma.
ferenciis mowveva.
1992
15 dekemberi 7 Tebervali
xelmowerili iqna lomes meoTxe kon- maastrixtSi xelmowerili iqna xelSek-
vencia afrikis, karibis zRvispireTisa
ruleba evrokavSiris Sesaxeb.
da wynari okeanis auzis saxelmwifoe-
bTan.
18 marti
ganacxadi evrogaerTianebaSi gawevri-
1990
anebis Sesaxeb waradgina fineTma.
29 maisi
parizSi xelmowerili iqna SeTanxmeba,
25 marti
romlis safuZvelzec daarsda evro-
ganacxadi evrogaerTianebaSi gawevri-
pis rekonstruqciisa da ganviTarebis
anebis Sesaxeb waradgina norvegiam.
banki.
19 ivnisi 2 maisi
xelmowerili iqna Sengenis SeTanxmeba portoSi xelmowerili iqna SeTanxmeba
sasazRvro Semowmebis gauqmebis evropis ekonomikuri zonis Sesaxeb.
Taobaze.
2 ivnisi
4 ivlisi referendumis Sedegad dania uars
ganacxadi evrogaerTianebaSi gawevri- ambobs, SeuerTdes evrokavSirs.
anebis Sesaxeb waradgina kviprosma.
20 ivnisi
16 ivlisi referendumis Sdegad irlandia uerT-
ganacxadi evrogaerTianebaSi gawevri- deba maastrixtis xelSekrulebas.
anebis Sesaxeb waradgina maltam.
20 seqtemberi
3 oqtomberi referendumis Sedegad safrangeTi
germaniis gaerTianeba. uerTdeba maastrixtis xelSekrulebas.
43
11 da 12 dekemberi 27 da 28 noemberi
evropuli sabWos edinburgis sxdoma. referendumis Semdeg norvegia uars
ambobs evrokavSirSi gawevrianebaze.
1993
1 ianvari 9 dekemberi
daarsebulia saerTo bazari. evropuli sabWos esenis sxdoma.
18 maisi 1995
xelmeored Hatarebuli referendumis 1 ianvari
Sedegad dania uerTdeba maastrixtis evrokavSirs uerTdebian avstria,
xelSekrulebas. fineTi da Svecia.
1 noemberi 23 ianvari
ZalaSi Sedis maastrixtis xelSekrule- muSaobas iwyebs axali evrokomisia,
ba. romlis prezidentia Jak santeri (1995-
2000).
1994
1 aprili 26 marti
ganacxadi evrokavSirSi gawevrianebis ZalaSi Sedis Sengenis SeTanxmeba.
Sesaxeb waradgina ungreTma.
2 ivnisi
8 aprili xelSekrulebaTa Sesworebaze pasux-
ganacxadi evrokavSirSi gawevrianebis ismgebeli axali mTavrobaTaSorisi
Sesaxeb waradgina poloneTma. konferenciis mosamzadebeli jgufi
atarebs pirvel Sexvedras.
15 aprili
marakeSSi xelmowerili iqna GATT-is 12 ivnisi
molaparakebaTa urugvais raundis dadebulia evropuli SeTanxmebebi
daskvniTi aqti. estoneTTan, latviasa da litvasTan.
9 da 12 ivnisi 22 ivnisi
meoTxed Hatarda evroparlamentis ganacxadi evrokavSirSi gawevrianebis
wevrTa pirdapiri arHevnebi. Sesaxeb waradgina rumineTma.
referendumis Sedegad avstria uerT-
deba maastrixtis xelSekrulebas. 26 da 27 ivnisi
evropuli sabWos kanis sxdoma.
24 da 25 ivnisi mosamzadebel jgufs daevala mTavro-
evropuli sabWos korfus sxdoma. baTaSorisi konferenciisTvis momza-
deba.
avstriis, fineTis, norvegiisa da
Sveciis mier xelmowerilia xelSekru- 27 ivnisi
lebebi evrokavSirSi gawevrianebis ganacxadi evrokavSirSi gawevrianebis
Taobaze. Sesaxeb waradgina slovakiam.
16 oqtomberi 27 oqtomberi
fineTSi Hatarebul referendumze mo- ganacxadi evrokavSirSi gawevrianebis
wonebulia maastrixtis xelSekruleba. Sesaxeb waradgina latviam.
13 noemberi
referendumis Sedegad Svecia uerTdeba 24 noemberi
maastrixtis xelSekrulebas. ganacxadi evrokavSirSi gawevrianebis
44 Sesaxeb waradgina estoneTma.
27 da 28 noemberi 2 oqtomberi
barselonaSi Hatarda evropisa da amsterdamSi xelmowerili iqna ,,kon-
xmelTaSuazRvispireTis qveynebis kon- solidirebuli” xelSekruleba.
ferencia.
20 da 21 noemberi
luqsemburgSi Hatarda samiti samuSao
8 dekemberi
adgilebis Taobaze.
ganacxadi evrokavSirSi gawevrianebis
Sesaxeb waradgina litvam. 12 da 13 dekemberi
evropuli sabWos luqsemburgis sxdo-
14 dekemberi ma.
ganacxadi evrokavSirSi gawevrianebis
Sesaxeb waradgina bulgareTma. 1998
1 ianvari
15 da 16 dekemberi evrokavSiris Tavmjdomare qveyana
evropuli sabWos madridis sxdoma. xdeba gaerTianebuli samefo.
1996 30 marti
iwyeba centraluri da aRmosavleT
16 ianvari
evropis 10 qveynisa da kviprosis ga-
ganacxadi evrokavSirSi gawevrianebis
wevrianebis procesi, rasac mohyveba
Sesaxeb waradgina sloveniam. ormxrivi mTavrobaTaSorisi konfe-
renciebi jerjerobiT kviprosTan,
17 ianvari ungreTTan, poloneTTan, estoneTTan,
ganacxadi evrokavSirSi gawevrianebis HexeTis respublikasa da sloveniasTan.
Sesaxeb waradgina HexeTis respublikam.
31 marti
29 marti Sengeni: imigraciuli kontrolis gau-
evropuli sabWos turinis sxdomaze qmeba italiis saxmeleTo saz-Rvrebze.
ixsneba mTavrobaTaSorisi konferen-
cia. 1-dan 3 maisamde
evropis qveynebis finansTa ministrebi-
sa da evropuli sabWos sxdoma. gadaw-
21 da 22 ivnisi yvetileba evropis savaluto kavSiris
evropuli sabWos florenciis sxdoma. mesame etapisaTvis wevri sa-xelmwifoe-
bis mzadyofnis Sesaxeb.
13 da 14 dekemberi
evropuli sabWos dublinis sxdoma. 15 da 16 ivnisi
evropuli sabWos kardifis sxdoma.
1997
17 Tebervali 1 ivlisi
evroparlamentis sxdomaze Jak santeri evrokavSiris Tavmjdomare qveyana
gamodis moxsenebiT e. w. saqonlis xdeba avstria.
cofis (BSE) Sesaxeb.
1999
1 ianvari
16 da 17 ivnisi evrokavSiris TerTmeti wevri sa-xelm-
evropuli sabWos amsterdamis sxdoma. wifo Sedis evropis savaluto kavSiris
mesame fazaSi da Rebulobs evros.
16 ivlisi evrokavSiris Tavmjdomare qveyana
evropis parlaments warudgines ,,pro- xdeba germania.
grama 2000 wlisaTvis.” 45
25 marti
berlinis evropuli sabWo — mraval- 10-11 dekemberi
mxrivi SeTanxmeba dokumentis „pro- helsinkis evropuli sabWo.
grama 2000 wlisaTvis” Sesaxeb da finans-
uri perspeqtivis ganaxleba. 2000
1 ianvari
1 maisi evrokavSiris Tavmjdomare qveyana
ZalaSi Sedis amsterdamis xelSekru- xdeba portugalia.
leba. 1 ivlisi
evrokavSiris Tavmjdomare qveyana
3-4 ivnisi xdeba safrangeTi.
kolonis evropuli sabWo
2002
8-13 ivnisi 1 ianvari
evroparlamentis mexuTe pirdapiri brunvas iwyebs evros monetebi da
arHevnebi. banknotebi.
1 ivlisi 1 ivlisi
evrokavSiris Tavmjdomare qveyana uqmdeba erovnuli fuladi erTeulebis
xdeba fineTi. monetebi da banknotebi.
15 seqtemberi
evropis parlamentis mier evrokomisi-
is (romano pradis TavmjdomareobiT)
investitura.
46
damatebiTi informacia evrokavSiris Sesaxeb
informacia evrokavSiris yvela oficialur enaze SegiZliaT ixiloT internetSi
serveris Europa meSveobiT (http:/europa.eu.int).
informacia da publikaciebi evrokavSiris Sesaxeb inglisurad SegiZliaT
moiZioT Semdeg ofisebSi:
Sotlandia Sotlandia
9 Alva Street, Edinburgh EH2 4PH 9 Alva Street, Edinburgh EH2 4PH
Tel. (44-131) 225 20 58 Tel. (44-131) 225 20 58
HrdiloeT irlandia Fax (44-131) 226 41 05
Windsor House, 9/15
Bedford Street, Belfast BT2 7EG
Tel. (44-28) 90 24 07 08