Beruflich Dokumente
Kultur Dokumente
TaTia gigani
d i s e r t a c i a
samecniero xelmZRvanelebi:
kaxaber loria _ filologiur mecnierebaTa kandidati, Tsu-s
humanitaruli fakultetis qarTuli literaturis institutis
asocirebuli profesori.
revaz miSvelaZe _ filologiur mecnierebaTa doqtori, profesori
Tbilisi
2010
2
s a r C e v i
1. Sesavali ________________________________ 3
8. daskvna _________________________________193
9. bibliografia ___________________________198
3
Sesavali
arian mwrlebi, romelTa inteleqtualuri goni mardiul
Rirebulebebzea dafuZvnebuli. apokalifsuri Zvrebis epoqaSi maTi
Semoqmedeba saxelmwifoebriobis, TviTmyofadobis amsaxveli xdeba. aseTi
mwerlebi mxatvruli eniT gamoxataven TavianTi eris sasicocxlo
interess. maTi kalmiT iqmneba saukunis, erisa da kacobriobis
dasuraTxatebuli istoria, sadac yoveli axali Taoba sakuTari
warsulisa da momavlis anarekls xedavs.
qarTuli mwerlobis, publicistikis istoriaSi konstantine
gamsaxurdias mniSvneloba, adgili da roli Tavad epoqam gansazRvra.
misi SemarTeba, TviTmyofadi ena da mwerloba uaRresad qarTulia. `misi
genia ki dasavluri civilizaciis cecxlovani etliT moZraobda TiTqos.
igi uCveulod aerTebda daviT aRmaSeneblis praqtikul, moqmed
suliskveTebas da goeTes mWvretel moazrovne bunebas. mTeli misi
cxovreba enguris talRebTan brZolas hgavda. man SeZlo swori
orientaciis gansazRvra, rac qarTul genze da maradiul Rirebulebebze
iyo dafuZnebuli. swamda, rom dadgeboda qarTuli kulturis renesansis
xana, Tavisuflebis impulsiT nasazrdoebi. [20]
saqarTvelos udidesi Wirisufali konstantine gamsaxurdia mTeli
sicocxlis manZilze didostatis basri kalmiT ibrZoda qarTveli
erisaTvis, saqarTvelos awmyosa da momavlisaTvis. ilia WavWavaZis Semdeg
saqarTvelos istoriaSi konstantine gamsaxurdiam damsaxurebuli adgili
daimkvidra erisaTvis Tavdadebul moRvaweTa `olimpze”. misi Semoqmedeba
droTa mdinarebas pirdapirproporciulad exmianeba da mudam
Tanamedrovea. mwerlis literaturul-publicisturi kvlevebi da
naSromebi iseTi mgrZnobelobiT gamoirCeva XXI saukunis saqarTveloSi,
TiTqos didi mwerali saqarTvelos majiscemas isevaa miyuradebuli.
`samSoblos mama” – misive sityvebiT rom vTqvaT _ ise sWirdeba
qarTul mwerlobas, rogorc arasdros. gamsaxurdia werda: `qarTuli
enis, qarTuli istoriis, qarTveli xalxis zneTa da CvevaTa didi mcnobi,
Cveni kulturis Tavdadebuli moWirnaxule ilia WavWavaZe iyo namdvili
4
----------------------------------------------------
*gaz. ` graali” - #1, 1996w
29
daRupula ise, rom misi daRupvis mizezi marto misi temperamentis, misi
Sinagan ZalTa ganwyobilebis gareSe yofiliyos saZiebeli _ ganmartavs
mwerali da saqarTvelos istoriis sabediswero movlenebs Segvaxsenebs.
Zveli saqarTvelo, ruseTis muxanaTuri traqtatiT daeca 1801 wels.
traqtati iyo katasrifis Sedegi, mTavaria, ra iyo mizezi? `feodaluri
saqarTvelos daRupvis mizezi iyo TviT eris wiaRSi arsebuli Sinagani
energiis amowurva da daSreta” _ vkiTxulobT werilSi.
erTi muWa eri, romelic odesRac `wiTelfesvebian osmaloebs”
umklavdeboda 1921 wlis saqarTveloSi Rirsi iyo Tavisuflebisa da
cxovrebisa. amisTvis ki - mwerlis SefasebiT - saWiro oyo ufro meti
Cafiqreba da Secdomebis gaTvaliswineba.
avtori Cveni uaxlesi istoriidan im periods Segvaxsenebs, rodesac
qarTveli diplomatebi araerTxel gandobian `megobrulad” Cvens mtrebs.
misive TqmiT, qarTveli inteligencia ar aRmoCnda im simaRleze, rom mas
SesZleboda Tavis Tavze aeRo eris `beladobis” sapatio misia. mwerals
ar akmayofilebs arc `meocdaaTe wlebis~ qarTuli, axali patriotizmi,
romelsac 1832 wlis `udReuri deklaracia mohyva.” arc TerdgaleulTa
sagareo politika da arc Semdegi Taobis qarTveli axalgazrdobis
kursi, romelsac mohyva erovnuli nihilizmi. inteligenciam ver moaxerxa
xalxis, erovnuli Zalebis mobilizacia, romelsac erovnuli saxelmwifo
unda aeSenebina. swori orientaciis arqonis gamo saqarTvelom ver
daimkvidra adgili, Tanamedrove politikur garemoSi _ dasZens mwerali
da araswori politikis mizezebze daufaravad saubrobs. `arsad imdens
ar weren da ar laparakoben orientaciaze ramdensac CvenSi. arsad imdeni
Secdoma ar dauSviaT rogorc saqarTveloSi.”[25]
qarTul politikaSi, ver Seiqmna iseTi saxelmwifoebrivi wyoba da
orientacia, romelic mezobeli saxelmwifos ieriSebs moigeriebda. aqedan
gamomdinare mwerals marTebulad miaCnia, rom momavalisTvis mainc
daCqarebuliyo qarTveli eris TviTcnobierebis procesi. mwerlis
mosazrebiT, demokratuli saxelmwifos Senebis gzaze, `fetiSi ar unda
iqnes arc parlamentarizmSi da arc sabWoTa sistemaSi. arcerTi idea
erisaTvis safrTxes ar Seicavs, ideebi TavisTavd srulad uvnebelni
arian, saqme is aris Tu vis xelSia ideebi, vis winaaRmdeg mimarTuli da
37
Tomas mann
anatol fransis didmniSvnelovan figuras, gamsaxurdias, azriT
daupirispirda germanuli sityvakazmuli xelovnebis TvalsaCino
warmomadgeneli Tomas manni. igi evropaSi gamoCnda ara marto Tavisi
didostaturi teqnikiT, aramed didi erudiciiT, politikuri
mniSvnelobiT.
konstantine gamsaxurdia 1948 wels gamoqveynebul esseSi `Tomas
mann” vrcel analizs ukeTebs mwerlis SemoqmedebiT da saxelmwifoebriv
moRvaweobas. Tavisi originaluri xelweriT udidesi msoflio
moazrovnis dauviwyar saxes gvicocxlebs. Tomas mans k. gamsaxurdia jer
kidev germaniaSi moRvaweobis dros ecnoba.
esseSi detalurad ganixilavs Tomas manis biografiis im etapebs,
romelmac igi samwerlo asparezamde miiyvana. esses avtori kvlevis
meTods mimarTavs da analitikuri Ziebis Sedegad daaskvnis, rom
Semoqmedis idumali labirinTebis ambavi, Rrma dakvirvebas saWiroebs.
arsebiTad arc fsiqologebma, arc literaturis kritikosebma ar ician
danamdvilebiT, ra Sinagani saidumlo inaxeba Semoqmedis gonebaSi. amis
sailustraciod Tomas manis pirovneba mohyavs: `Tomas mani im
xelovanTagania, romelnic didsa da nayofier SemoqmedebasTan erTad
75
idumali norvegielebi
(knut hamsuni da henrik ibseni)
ekuTnoda. hamsuni werda: ` Ибсен сделал больше, чем кто бы то ни было для
того, чтобы литература маленькой Норвегии стала не менее заметной, чем
величайшие из мировых литератур. Совершить это было под силу лишь такой
могучей личности, как он “.[79]
ibsens msoflio aRiareba dramebma moutana. XIX saukunis 70-80
wlebSi mis dramebSi romantiuli elementebi, satiriT iqna daZleuli.
swored aqedan daiwyo ibsenis novatoroba. misi SemoqmedebisTvis
damaxasiaTebeli iyo Rrma fsiqologizmi, qveteqstebi, piesaSi `Tojinebis
saxli” - ibseni iyenebs axal mxatvrul teqnikas - diskusias. swored
`Tojinebis saxlma” daudo safuZveli _ rogorc bernard Sou aRniSnavs
– `axali dramis” warmoSobas. wignSi `ibsenizmis kvintensencia” - bernard
Sou ibsens axali dramaturgiuli skolis damaarseblad miiCnevs,
romelmac mTeli evropa daipyro.
`axali darmis” daarsebaSi, henrik ibsenTan erTan didi wvlili
Seitanes knut hamsunma, emil zolam, bernard Soum. man dasabami misca XX
saukunis dramaturgiis ganviTarebas, xolo XIX saukuneSi axali Tematika
Semoitna: dasavleT evropis scenebze idgmeboda speqtaklebi, romelTa
ZiriTadi Tematika adamianis Sinagani samyaro, misi sulieri krizisis
Cveneba iyo. `axalma dramam” gamoimuSva axali fsiqologiur- socialuri
Janrebi, sasceno xelovnebis esTetika. bertold brextis epikuri,
egzistencialuri da eqspresionistuli dramebic `axali dramis~
warmoSobasTan aris dakavSirebuli.
ibsenis Semoqmedeba Cveni saukunis gasamarTlebas waagavda. am
uzenaesi sasamarTlos mTavar msajulad konstantine gamsaxurdia
TeTfafrian henrik ibsens miiCnevs. meamboxe norvegielis SemoqmedebaSi
gansaxierda rogorc XIX ise XX saukune. igi zneobrivi reformatori
iyo, romelmac mwerlis azriT, revolucia moaxdina adamianis gonebaSi.
henrik ibseni norvegiuli nacionaluri Teatris erT-erTi Semqmneli, 1852-
1857 wlebSi, qalaq bergenSi, pirvel norvegiul nacionalur Teatrs
xelmZRvanelobda. mTeli Tavisi SemoqmedebiTi cxovrebis manZilze
muSaobda skanvdinaviur sagebze dafuZnebul istoriul piesebze.
`nebsiT devnili” ibseni Soridan etrfoda Tavis norvegias da
gulSi idumal grZnobas atarebda: `per gintiT – aswavlos patara
87
cnobili Sromebia: `Der Mensh und die Technik“ (adamiani da teqnika 1931), “Jahre
der Entscheidungen” (1933). Spengleris esTetika ganicdis a. Sopenhaueris, f.
nicSes, a. bergsonis, goeTes gavlenas.
`dasavleTis daRupvas” sensaciuri warmateba xvda wilad. igi
miCneulia, evropuli literaturis genialur qmnilebad nicSes mere.
`dasavleTis daRupvas” brwyinvaled Sesrulebul essesac uwodeben.
`evropis daRupvaSi” aisaxa cxovrebis drama, dasavleT evropuli
kulturis katastrofa. Spenglerma, SeiZleba iTqvas, iwinaswarmetyvela
Tanamedrove epoqis zogierTi movlena. osvald Spengleris mosazrebiT
dasavleT evropis kultura (fausturi suli) daRupvisTvis iyo
ganwiruli. Spengleris wignis istoriul-kulturuli koncefciebis
gagebisaTvis mniSvnelovania imis garkveva, Tu rogor esmis filosofoss
`kulturis” fenomeni.
germaneli filosofosi msoflio istoriaSi gamoyofs rva
kulturas, romlebmac miaRwies `simwifis” safexurs da daiRupnen.
essenia: egvipturi, induri, iranul-babilonuri, Cinuri, bizantiur-
arabuli (magiuri), apolunuri (berZnul-romanuli), fausturi (dasavleT
evropuli), maias tomebis kultura. isini arsebobdnen sxadasxva drosa da
dedamiwis sxvadasxva wertilSi, miaRwies ganviTarebis garkveul
safexurs da sabolood amowures sakuTari SesaZleblobebi,
ganadgurdnen. Spengleris mosazrebiT daRupuli kulturis adgilas
warmoiqmna – civilizacia, amasve uwinaswarmetyvelebda dasavleT
evropul kuturas.
Spengleri araordinalur mosazrebebs gvTavazobs kacobriobis
ganviTarebis Sesaxeb. igi uaryofs, evoluciis sayovelTaod aRiarebul
sqemas, periodizacias: uZvelesi samyaro, Sua saukuneebi da Tanamedrove
epoqa. germaneli filosofosis mosazrebiT sxvadasxva dros arsebuli
kultura erTmaneTisagan damoukideblad cocxlobda da rogorc
cocxali organizmi gadioda Semdeg fazebs: Casaxvis periodi, aRorZineba
da ganadgureba. filosofoss miaCnda, rom dasavleT evropuli kultura,
rogorc ganumeorebeli da axali drois fenomeni, Caisaxa IX saukuneSi,
aRorZinda XV-XVIIs., XIX-dan ki daiwyo misi aRsasruli, daisi. maS ase,
Spengleri gamoyofda gavniTarebis Semdeg fazebs: miTo-simboluri
98
* * *
esses meore TavSi, k. gamsaxurdia saubrobs literaturuli skolis
_ simbolizmisa da misi filosofiuri esTetikis Sesaxeb.
simbolizmi, rogorc literaturuli skola XIX saukunis
dasasrulsa da XX saukunis daswyisSi aRmocenda. k. gamsaxurdia frang
poetebs: artur rembos, Stefan malarmes, Sarl bodlers `simbolizmis
mTavarsardlebs uwodebs da aRniSnavs, rom simbolistebma mTeli Tavisi
Zala axali formis Ziebas Sealies. bolos ki poezia riTmis
`akrobatobamdis miiyvanes”.[92] sibmolstebs surdaT gaugonari
revolucia moexdinaT poeziaSi, romelic mwerlis SefasebiT `gaugonari
bankrotiT, simbolizmis katastrofiT” damTavrda. simbolizmma moicva
mTeli msoflio. miuxedavad sisxlis aRrevisa, aRniSnavs mwerali,
simbolozms franguli damRa hqonda.
k. gamsaxurdia simbolizmis reaqcias 1891 wliT aTariRebs da
miiCnevs, rom simbolizmi, rogorc kulturuli filosofia pozitivebis,
parnasistebisa da naturalistebis dapirispireba iyo. 1883 wels Jan
107
***
konstantine gamsaxurdia mudam did interessa da profesiul
gulisxmierebas iCenda evropeli mwerlebis mimarT. magram misi
gansakuTrebuli gatacebisa da Seswavlis sagani, mudam iyo qarTuli
mwerloba, kultura. mwerlis esseistikis gaanalizebisas dadginda, rom
gamsaxurdias kvlevis erT-erTi Tavisebureba isaa, rom igi ama Tu im
mwerlis Rirseba-TaviseburebaTa garkvevasTan erTad ayenebs zogadi
xasiaTis kardinalur problemebs. qarTveli mwerlebis Semoqmedebis
safuZvliani SeswvliT masSi gamovlenili mxatvruli didostatobis
gamokveTiT gamsaxurdia savsebiT logikurad midis im daskvnamde, rom
qarTvel mweralTa (curtavelidan moyolebuli) ostatobis maRali done
imis dadasturebaa, rom maT win uZRvodaT didi samwerlobo tradiciebi.
gamsaxurdias mosazrebiT, qarTulma beletristikam didi gza ganvlo
mexuTe saukunemde. curtavelis genialuri qmnileba erovnuli saganZuris
dagvirgvinebis maRali safexuri iyo. revaz baramiZis mosazrebiT,
110
`ilia_mose”
amayi da mankieri.~
miuxedavad martoobisa, ilias gautexeli xasaTi bolomde SerCa.
igi Tavisi pirovnebiT, moRvaweobiT - iyo erTgvari impulsi brZolisa da
Semoqmedebisa. saocari bedi ergo mainc ilias _ aRniSnavs mwerali _
yoveli gmiri bolos da bolos unda damarcxdes. mas mouxda,
saqarTveloSi. istoriuli tendenciebis winaaRmdeg brZola. `am brZolaSi
davaJkacda ilia, am brZolaSi moxucda igi.“
esseSi, “PATER PATRIA” b-n konstantine, axalsa da Zvel Taobas
Soris gamarTul cxare kamaTze msjelobs. grigol orbelianma `oqros
jaWvi arCiao Tavisuflebas~ _ dasZens mwerali. Tumca mamaTa da SvilTa
brZolis saxeliT monaTlul dapirispirebas `kenwlaobad” afasebs, sadac
ufro darbaisluri da delikaturi `burTiviT mrgvali liberali” _
ilia iyo.
`erTaderTi, vinc am brZolad Rirda, es iyo SesaniSnavi poeti
grigol orbeliani”, romelsac, mwerlis azriT, ilias mimarT
literaturisa da enis sakiTxebSi ideuri brZolis namdvili sababi arc
ki hqondao. `sityvamaRali moZRvari” da `qarTuli enis meufe” _ aseTi
sityvebiT gaacila iliam ukanasknel gzaze grigol orbeliani.
k. gamsaxurdia am or udides pirovnebas SoTa rusTavelisa da
iakob curtavelis gzis gamgrZeleblad Tvlis. maT Soris arsebuli
uTanxmoeba mdgomareobisa da temperamentis sxvadasxvaobidan
warmomdgari faqtorebiT aqvs axsnili, sadac erT moments mniSvnelovnad
miiCnevs: `saerTod cnobilia, cudi Svilebi xSirad SeebrZolebian karg
mamebs, magram mTels msoflio poeziaSi ubrwyinvalesi Sedevrebia
miZRvnili kargi mamebisadmi, kargi Svilebis Tavgamodebuli
siyvarulisadmi.~ `grigol oreliani romelic ocnebobda orTavebiani
arwivis Wangebisagan saqarTvelos gaTavisuflebisaTvis imdeni ordenebi
da pativi mianiWa nikoloz pirvelma, mas ukve sibereSi gadamdgars,
iluzia wamoesaxa, TiTqos qarTveli xalxis istoriuli misiis
gagrZeleba iqneboda caristuli imperializmisaTvs xmliT miSveleba. gr.
orbeliani sakmaod bundovnad erkveoda imJamindel politikaSi”.[18.510]
grigol orbeliani Zlier uxeSad moeqca axal Taobas, magram mas,
rogorc poets, _ mwerlis ganmartebiT _ aramc da aramc ar ekadreboda
116
apologia rusTavelisa
`vnebiani hamleti”
(ivane javaxiSvili)
`sityvis jadosnebi”
(rusuli literaturis klasikosebi)
mxatvris funji
(l. gudiaSvili, d. kakabaZe)
* * *
`zekaci miwis azria!
adamini Tokia cxovelsa da zekacs Soris _ Toki ufskruls zeda.
bnelni arian gzani zaratustrasi, saxifaToa gaRmiT vla, saxifaToa
gzad yofna, saxifaToa ukumzera, saxifaToa krToma da SeCereba” (53,16-17)
`fridrix nicSes”
`iyo golgoTa vaimari da sils maria,
axali drois matiane Sen mogindeba.
Sen gvagrZnobine, sinamdvile rom sizmaria,
rom axlovdeba Zvel RmerTebis Semobindeba.
...Sen am samyaros uduelod ver SeeTvise,
waxvedi soflis varamisgan gulgamexili.
wminda fridrixi da jvarcmuli xar dionise,
Wabuki muxa grigalisgan gulgatexili.
o, Sua gzaze ra Znelia SemoRameba,
rom ukvdavebiT Sevisyido qveynis wameba.”
157
`zekaci”
...aq jados veZeb zRvis ferad qvebiT
movrTav gvirgvins, gvirgvins Zlevisas
miwisa Svilno! ver gamomyvebiT
hangs ver gaigebT ukvdav gmirisas,
Tqven bediswera koSkis Seqmnis kibed mogixmarT,
Cemi ocneba ki TviT Seqmnis cxovrebis sizmars.
cecxli, romelsac mgosnis muza moafrqvevs piriT,
xe cnobadisas mTlad SegiryevT, mogiTxriT ZiriT.”
`apolitikosis werilebi”
(evropuli politika da kulturuli nacionalizacia,
mwerlis 10-20-iani wlebis kritikul werilebSi)
daskvna
gamoyenebuli literatura
1. abulaZe m. konstantine gamsaxurdia, Tbilisi, mecniereba, 1976w.
2. barTaia e. konstantine gamsaxurdia, Tbilisi, codna, 1983w
3. baqraZe a. miTologiuri engadi, Tbilisi, 2000w.
4. benaSvili dimitri, kritikuli narkvevebi, Tbilisi, 1967w.
5. gagniZe z., konstantine gamsaxurdia da erovnuli ideologia,
Tbilisi, 1983w.
6. gaz. graali, #1, 1996w.
7. gamsaxurdia k. `ANNO 1923”, saqarTvelos samreklo #1, 1923w.
8. gamsaxurdia k `apolitikosis werilebi” gaz. saxalxo saqme, #635,
637
9. gamsaxurdia k `axali evropa” Jur. kavkasioni, #3-4, 1924w.
10. gamsaxurdia k. `metafizikosis dRiuri”, gaz. socialist-
federalisti, 11 maisi, 1921w.
11. gamsaxurdia k .gaz. Tqven uswavleni cru rusTavelno” `socialist
federalisti” # 103, 6 ivlisi 1921
12. gamsaxurdia k. `goeTe Tu mistikosi,” Jur. `ilioni”, #1, 1922w.
13. gamsaxurdia k. `goeTe, napoleoni, nicSe”, gaz. socialist-
federalisti, #118. 1921w.
14. gamsaxurdia k `veliko rusebi da ara rusebi”, gaz. saxalxo saqme,
3,VII #25, 1917w.
15. gamsaxurdia k `vin aris Sovinisti?!”, gaz. socialist-federalisti,
28 maisi, 1921w.
16. gamsaxurdia k. TxzulebaTa aTtomeuli, t. VII, Tbilisi, `sabWoTa
saqarTvelo”, 1985w.
17. gamsaxurdia k. TxzulebaTa aTtomeuli, t. VIII, Tbilisi, `sabWoTa
saqarTvelo, 1985w.
18. gamsaxurdia k. TxzulebaTa aTtomeuli, t. IX, Tbilisi, `sabWoTa
saqarTvelo, 1985w.
19. gamsaxudia k. krebuli, zekari, Tbilisi, 2005w.
20. gamsaxurdia k. z. konstantine gamsaxurdias dabadebis 111
wlisTavisadmi miZRvnil sazeimo Sekrebaze warmoTqmuli sityva,
gaz. 24 saaTi, # 118, 20 maisi, 2004w.
195