Beruflich Dokumente
Kultur Dokumente
XI კლასი. დამატებითი საკითხები. 2019
XI კლასი. დამატებითი საკითხები. 2019
fizika
XI klasi
damatebiTi masala fizika-maTematikuri profilis
skolebisaTvis
2019 weli
1
1. harmoniuli rxevebi
2
𝜋
siCqaris rxevis faza koordinatis rxevebis fazaze 2 -iT metia.
maqsimaluri siCqare sxeuls aqvs wonasworobis mdebareobis gavlis
momentebSi.
sxeulis aCqarebis gegmili RerZze aris siCqaris gegmilis
warmoebuli droiT anu koordinatis meore warmoebuli droiT:
𝑎𝑥 = 𝜐̇ 𝑥 = 𝑥̈ .
(1.4) formulis gamoyenebiT miiReba
𝑎𝑥 = 𝜐̇ 𝑥 = −𝜔2 𝑥𝑚 𝑐𝑜𝑠(𝜔𝑡 + 0 ) = −𝜔2 𝑥 (1.6)
harmoniuli rxvebisas aCqarebis modulis maqsimaluri mniSvnelobaa
𝑎𝑚 = 𝜔2 𝑥𝑚 (1.7)
nax. 1.1-ze moyvanilia harmoniulad merxevi sxeulis koordinatis,
siCqaris da aCqarebis grafikebi 0 = 0 SemTxvevaSi.
nax. 1.1
3
Tu sawyis momentSi sxeuli maqsimaluradaa gadaxrili wonasworobidan
uaryofiT mxares, maSin gadaxris droze damokidebuleba ase Caiwereba:
𝑥 = −𝑥𝑚 𝑐𝑜𝑠 𝜔𝑡
Tu sawyis momentSi sxeuli gadis wonasworobis mdebareobas da moZraobs
dadebiTi mimarTulebiT, maSin gadaxris droze damokidebuleba ase
Caiwereba:
𝑥 = 𝑥𝑚 𝑠𝑖𝑛 𝜔 𝑡
Tu sawyis momentSi sxeuli gadis wonasworobis mdebareobas da moZraobs
uaryofiTi mimarTulebiT, maSin gadaxris droze damokidebuleba ase
Caiwereba:
𝑥 = −𝑥𝑚 𝑠𝑖𝑛 𝜔 𝑡
nax. 2.1
zambaraze mimagrebuli sxeulis rxeva.
xaxuni ar gvaqvs
𝑚𝑔 𝑘
miviReT, rom (𝑥 − ) sidide asrulebs harmoniul rxevas 𝜔 = √𝑚
𝑘
𝑚𝑔
cikluri sixSiriT. (𝑥 − ) aris sxeulis gadaxra axali wonasworobis
𝑘
𝑚𝑔
mdebareobidan, radganac aris axali wonasworobis mdebareobis
𝑘
koordinati.
nax. 2.2-ze naCvenebia wrfivi harmoniuli oscilatoris kuTxuri
analogi, romelic asrulebs grexiT rxevაs. horizontaluri disko
dakidebulia drekad Zafze, romlis gagrZelebazea diskos masaTa centri
(grexiTi qanqara).
nax. 2.2
grexiTi qanaqara
5
momentia masaTa centrSi gamavali RerZis mimarT, xolo 𝜀 = 𝜃̈ kuTxuri
aCqarebaa, romelic mobrunebis kuTxis meore warmoebulia droiT.
𝜒
amrigad gvaqvs 𝜃̈ = − 𝐼 𝜃. es harmoniuli rxevis gantolebaa, romlis
cikluri sixSirea
𝜒
𝜔 = √𝐼 (2.4)
nax. 3.1
maTematikuri qanqara
nax. 3.2
fizikuri qanqara
𝑚𝑔𝑑
𝜔=√ (3.5)
𝐼
7
4. amocanebi rxeviT moZraobaze
8
4.9. CaTvaleT, rom naxSirbadis dioqsidis (𝐶𝑂2 ) atomebi ganlagebulia
erT wrfeze. aCveneT, rom am sistemas SeuZlia ori tipis grZivi rxeva:
1) naxSirbadis atomi uZravia, xolo Jangbadis atomebi moZraoben
urTierTsawinaaRmdego mimarTulebebiT; 2) Jangbadis atomebi moZraoben
erTnairi siCqareebiT naxSirbadis atomis moZraobis mimarTulebis
sawinaaRmdegod. gansazRvreT am ori tipis rxevis sixSireebis Sefardeba.
CaTvaleT, rom Zalebi iseTia, TiTqos naxSirbadis atomi Jangbadis
atomebTan SeerTebulia erTnairi zambarebiT.
4.10. gluv horizontalur zedapirze v0 siCqariT srialebs ℓ sigrZis
Zelaki. is miadga zedapiris mqise grZel ubans, romelTanac Zelakis
xaxunis koeficientia 𝜇. gansazRvreT, am momentidan ra drois Semdeg
gaCerdeba Zelaki da ra manZils gaivlis gaCerebamde.
4.11. gluv horizontalur zedapirze v0 siCqariT srialebs ℓ sigrZis
Toki. is miadga grZel gluv daxril sibrtyes, romelic horizontTan 𝛼
kuTxes adgens. gadasvla horizontaluri sibrtyidan daxril sibrtyeze
gluvia. gansazRvreT, am momentidan ra drois Semdeg Camosrialdeba Toki
mTlianad ukan horizontalur zedapirze.
4.12. sahaero buSti kedelTan susti dajaxebisas deformirdeba ise,
rogorc naCvenebia naxatze. amasTan buStis maqsimaluri deformacia
bevrad naklebia mis 𝑅 radiusTan SedarebiT. SeafaseT kedelTan buStis
dajaxebis dro. buStis masaa 𝑚. ugulebelyaviT buStSi haeris ∆𝑝 Warbi
wnevis cvlileba da buStis garsis drekadoba.
4.13. mZime urika mogoravs horizontisadmi 𝛼 kuTxiT daxril sibrtyeze 𝑎
aCqarebiT. gansazRvreT masze damagrebuli ℓ sigrZis maTematikuri
qanqaras rxevis periodi.
4.14. xomaldi, romelzec kosmosuri sxeulebidan moqmedi gravitaciuli
Zalebi SegviZlia ugulebelvyoT, brunavs Tavisi RerZis garSemo 𝛺
kuTxuri siCqariT. ℓ sigrZis maTematikuri qanqaras dakidebis wertili
RerZidan 𝑅 manZilzea. gansazRvreT qanqaras mcire rxevebis periodi.
rxeva mimdinareobs RerZze gamaval sibrtyeSi.
4.15. qanqara warmoadgens msubuq Reroze mimagrebul masiur mcire zomis
sxeuls (ix. nax.). ipoveT misi mcire rxevebis sixSire, Tu Reros Sua
wertilTan mivamagrebT 𝑘 sixistis horizontalur zambaras. naxatze
gamosaxulia wonasworobis mdgomareoba.
4.16. horizontalurad damagrebuli RerZis mqone 𝑅 radiusis borblis
fersoze mimagrebulia mcire zomis 𝑚 masis sxeuli. RerZis garSemo
sistemis rxevis cikluri sixSirea 𝜔. gansazRvreT borblis masa, Tu is
Tanabradaa ganawilebuli fersoze.
9
4.17. 𝑅 radiusis cilindrul zedapirze, romlis msaxvelebi
horizontaluria, aqeT-iqiT dagoravs gasrialebis gareSe 𝑟 radiusis
erTgvarovani cilindri. gansazRvreT mcire rxevebis periodi. gorvis
xaxuni ugulebelyaviT.
4.18. gansazRvreT lursmanze Camokidebuli 𝑅 radiusis Txeli
erTgvarovani rgolis mcire rxevebis sixSire. rgoli ar srialebs
lursmanze. rxevebi rgolis sibrtyeSi mimdinareobs.
4.19. gluv horizontalur zedapirze moTavsebulia 𝑀 masis urika. masze
daamagres ℓ sigrZis da 𝑚 masis maTematikuri qanqara (ix. nax.).
gansazRvreT sistemis mcire rxevebis periodi.
4.20. horizontalurad damagrebul gluv spicze wamocmulia naxvretis
mqone 𝑚 masis burTula. masze mimagrebuli Zafi gadadebulia spicisagan
ℓ manZiliT daSorebul mcire zomis WoWonaqze. Zafis meore boloze
mimagrebulia 𝑀 masis sxeuli (ix. nax.). gansazRvreT TiToeuli sxeulis
mcire rxevebis sixSire. am dros Zafis daWimulobis Zalis cvlileba
SesaZlebelia ugulebelyoT.
4.21. horizontalur zedapirze mdebare Zelaki horizontaluri zambariT
mimagrebulia kedelTan. Tavdapirvelad zambara araa deformirebuli.
Zelaki gadaaadgiles kedlidan 𝐴 =4,8 sm-iT da xeli gauSves. rodesac es
Zelaki uZravad kidia am zambaraze, maSin es ukanaskneli wagrZelebulia
𝑎 = 10 sm–iT. magidis zedapirsa da Zelaks Soris xaxunis koeficientia
𝜇 = 0,1. gansazRvreT, zambaris sawyisi energiis ra nawili gadava siTboSi
Zelakis gaCerebamde.
4.22. horizontalur zedapirze mdebare Zelaki ori erTnairi
horizontaluri zambariT mimagrebulia kedlebTan (ix. nax.).
Tavdapirvelad zambarebi araa deformirebuli. Zelaki gadaaadgiles
marjvniv 𝐴 =10,5 sm–iT da xeli gauSves. rodesac es Zelaki uZravad kidia
am zambarebidan erT-erTze, maSin es ukanaskneli wagrZelebulia 𝑎 =20 sm–
iT. magidis zedapirsa da Zelaks Soris xaxunis koeficientia 𝜇 = 0,1.
gansazRvreT, wonasworobidan ra manZilze da romel mxares gaCerdeba
Zelaki.
4.23. mokle ZafiT fiWvis totze Camokidebulia m=1 kg masis sawoni. masze
mibmulia rezini, romlis sigrZe dauWimav mdgomareobaSi L=1 m-ia, xolo
sixistea k=50 n/m. rezinis boloze Camokidebulia kidev erTi 1 kg masis
sawoni. sistema wonasworobaSi iyo im momentamde, rodesac kodalam
gawyvita Zafi. sawonebi miwaze erTdroulad davardnen. dedamiwis
zedapiridan ra simaRlezea toti, romelzec sawonebi ekida? sawonebis
zomebi SegiZliaT ugulebelyoT rezinis sigrZesTan SedarebiT.
CaTvaleT, rom g=10 m/wm2.
→
→ g
g
M
m
M m nax. 4.22
nax. 4.20
nax. 4.19
10
4.24. k sixistis zambaraze Camokidebulia erTgvarovani cilindruli
Rero, romlis masaa m, xolo fuZis farTobi - S. wonasworobaSi Reros
qveda bolo wylis zedapirs exeba (ix. nax.). ipoveT sistemis mcire
amplitudiT rxevis periodi. wylis simkvrivea , Tavisufali vardnis
aCqarebaa g. zedapiruli efeqtebi ar gaiTvaliswinoT.
4.25. uwono zambarebis erT boloebTan mimagrebulia sxeulebi, xolo
meore boloebi mimagrebulia kedlebTan (ix. nax.). sxeulebi Zafebis
meSveobiT gaCerebulia kedlebidan 𝐿⁄2 manZilze. aradeformirebuli
zambarebis sigrZeebia L. kedlebs Soris manZilia 2 L . Zafebi
erTdroulad gadawves. amis Semdeg sxeulebi miejaxnen erTmaneTs da
miewebnen. gansazRvreT dajaxebis Semdeg rxevebisas sxeulebis
maqsimaluri siCqare. dajaxeba centrulia. zambarebis sixisteebi da
sxeulebis masebi miTiTebulia suraTze. xaxuni da sxeulebis zomebi
ugulebelyaviT.
4.26. gluv horizontalur magidaze moTavsebulia zambariani qanqara _
msubuq zambarasTan mimagrebuli mZime sxeuli. aradeformirebuli
zambaris sigrZea L=50 sm. haerSi mcire blanti xaxunis gamo qanqaras
rxevebi nel-nela miileva _ 10 sruli rxevis ganmavlobaSi amplituda
2-jer mcirdeba. amplitudis ucvlelad SenarCunebisaTvis Semdegnairad
iqcevian: zambaris Tavisufal bolos swrafad waanacvleben ℓ =1 mm–iT
sxeulis mxares im momentSi, rodesac zambaris sigrZe minimaluria da
ukan abruneben im momentSi, rodesac misi sigrZe maqsimaluria.
gansazRvreT aseTi rxevis damyarebuli amplituda.
4.27. gluv horizontalur magidaze imyofeba sami erTnairi Zelaki
(ix. nax.). TiToeuli maTganis masaa 𝑀. Sua Zelaki marcxena kidura
ZelakTan SeerTebulia ZafiT, marjvenasTan ki 𝑘 sixistis msubuqi
zambariT. Tavdapirvelad sistemas ise akaveben, rom zambara araa
deformirebuli, xolo Zafi araa daWimuli, magram arc CamoSvebulia.
marjvena Zelaks biZgiT mianiWes marjvniv mimarTuli 𝜐 siCqare.
gansazRvreT, Zafis ra sigrZisTvis iqneba ZafiT SeerTebuli Zelakebis
Sejaxebis xma yvelaze Zlieri. Zelakebi yovelTvis wrfis gaswvriv
moZraoben. zambaris deformaciebi hukis kanons emorCileba.
11
4.28. 𝑘 = 400 n/m sixistis zambaraze dakidebulia kubi, romlis masaa
𝑀 =1 kg da wiboa 𝑎 =10 sm. kubis fuZe dedamiwis zedapiris paraleluria.
qvevidan kubs ejaxeba drekadi burTulebis nakadi. kubis fuZis
Tavdapirvel simaRleze burTulebis siCqarea 𝜐0 =20 m/wm. kubi iwyebs
rxevas, moZraobs ra gadataniTad. gansazRvreT am rxevebis periodi.
SeafaseT dro, romlis ganmavlobaSi rxevebis amplituda 2-jer
Semcirdeba. TiToeuli burTulas masaa m=1 g, maTi koncentracia nakadSi
_ 𝑛 = 1000 m-3. burTulebs Soris dajaxebebi ugulebelyaviT.
4.29. erT horizontze mdebare or 𝐴 da 𝐵 wertilTan, romelTa Soris
manZilia 2𝑎, mimagrebulia wvrili msubuqi uWimvadi 2ℓ sigrZis Zafi
(ix. nax. 4.29a). Zafze uxaxunod sriali SeuZlia patara mZime mZivis
marcvals. Tavisufali vardnis aCqarebaa 𝑔. 1) gansazRvreT mZivis
marcvlis mcire rxevebis 𝜔⊥ sixSire Zafebis damagrebis wertilebis
SemaerTebeli monakveTis marTobul sibrtyeSi. 2) gansazRvreT mZivis
marcvlis mcire rxevebis 𝜔|| sixSire Zafebis damagrebis wertilebze
gamaval vertikalur sibrtyeSi. 3) gansazRvreT ℓ⁄𝑎 fardoba, romlis
drosac mZivis marcvlis traeqtoriis proeqcias horizontalur
sibrtyeze eqneba nax. 4.29b–ze naCvenebi saxe.
miTiTeba: amocanis amoxsnisas SesaZloa sasargeblo aRmoCndes Semdegi
formula
1
√1 + 𝑥 ≈ 1 + 2 𝑥, rodesac 𝑥 << 1.
12
5. RLC-konturi. Tavisufali eleqtromagnituri rxevebi
nax. 5.1
RLC -konturi
13
1
q + q=0 (5.3)
LC
2 1
= (5.4)
LC
rxeviT konturSi rxevebis periodia
2
T= = 2 L C (5.5)
muxtis damokidebuleba droze moicema formuliT
q = qm cos( t + 0 ) (5.6)
nax. 5.2
eleqtruli da meqanikuri rxevebis analogia
14
rxeviT konturSi eleqtruli rxevebis Sedareba zambaraze
mimagrebuli sxeulis meqanikur rxevebTan saSualebas gvaZlevs vipovoT
erTmaneTis analogiuri sidideebi. es analogiebi moyvanilia cxrilSi 1.
induqciuroba L masa m
cxrili 1
15
nax. 5.3
milevadi rxevebi rxeviT konturSi
16
6. amocanebi eleqtromagnitur rxevebze
6.1. rxeviTi konturis 2.6 10−2 mkf eleqtrotevadobis kondensatoris
Semonafenebs Soris Zabva drois mixedviT icvleba kanoniT:
( )
u(t ) = 10 cos 2 10 t
3
(sidideebi gazomilia SI –Si). gansazRvreT
eleqtromagnituri rxevebis periodi, rxeviTi konturis induqciuroba,
denis Zalis damokidebuleba droze, konturSi eleqtruli da magnituri
velebis maqsimaluri energiebi.
6.2. ganrTuli CamrTvelis dros C eleqtrotevadobis kondensatoris
muxtia q (ix. nax.). gansazRvreT maqsimaluri denis Zalebi L1 da L2
induqciurobis mqone koWebSi CamrTvelis CarTvis Semdeg.
6.3. ganrTuli CamrTvelis dros C1 eleqtrotevadobis kondensatori
damuxtulia U Zabvamde, xolo C 2 eleqtrotevadobis kondensatori
daumuxtavia (ix. nax.). gansazRvreT maqsimaluri denis Zala L
induqciurobis koWaSi CamrTvelis CarTvis Semdeg.
6.4. eleqtrul wredSi, romelic warmoadgens mimdevrobiT SeerTebul
R winaRobis rezistors, C eleqtrotevadobis kondensators da L
induqciurobis koWas, mimdinareobs milevadi rxevebi. garkveul droSi
denis Zalis amplituda Semcirda I 1 –dan I 2 –mde. gansazRvreT am droSi
rezistorSi gamoyofili siTbos raodenoba, Tu mileva dakavSirebulia
mxolod rezistoris gaTbobaze energiis danakargebTan.
6.5. rxeviTi konturi K CamrTveliT mierTebulia E em Zalis da r Siga
winaRobis denis wyarosTan (ix. nax.). Tavdapirvelad K CarTulia.
stacionaruli reJimis damyarebis Semdeg K gamorTes da konturSi
daiwyo T periodis rxevebi. rxevebis procesSi kondensatorze Zabvis
amplituda denis wyaros em Zalaze n –jer meti aRmoCnda. ipoveT
kondensatoris tevadoba da koWas induqciuroba. konturis winaRoba
ugulebelyaviT.
6.6. naxatze gamosaxul sqemaSi kondensatori Tavdapirvelad daumuxtavia.
L , C da E sidideebi cnobilia. K CamrTvels garkveuli droiT
CarTaven, xolo Semdeg gamorTaven. gansazRvreT I 0 denis Zala koWaSi
K –s gamorTvis momentSi, Tu maqsimaluri denis Zala masSi aRmoCnda 2 I 0 .
koWas da wyaros winaRoba ugulebelyaviT.
K
E, r C
L
C L1 L2 C1 C2
L
nax. 6.5
nax. 6.3
nax. 6.2 K
L C
E
nax. 6.6
17
6.7. ori daSorebuli R radiusiani gamtari birTvi erTmaneTTan
SeerTebulia wredis ubniT, romelic warmoadgens mimdevrobiT
SeerTebul C tevadobis kondensators, L induqciurobis koWas da K
CamrTvels (ix. nax.). sawyis momentSi kondensatori damuxtulia U 0
Zabvamde, xolo birTvebi daumuxtavia. gansazRvreT birTvis maqsimaluri
muxti K –s CarTvis Semdeg. wredis omuri winaRoba ugulebelyaviT.
6.8. wina amocanis pirobebSi gansazRvreT maqsimaluri denis Zala wredSi
K –s CarTvis Semdeg.
6.9. ori daSorebuli R radiusiani gamtari birTvi erTmaneTTan
SeerTebulia wredis ubniT, romelic warmoadgens mimdevrobiT
SeerTebul E em Zalis mudmivi denis wyaros, L induqciurobis koWas da
K CamrTvels (ix. nax.). sawyis momentSi K gamorTulia, xolo birTvebi
daumuxtavia. gansazRvreT maqsimaluri denis Zala wredSi K –s CarTvis
Semdeg. wredis omuri winaRoba ugulebelyaviT (denis wyaros Siga
winaRobis CaTvliT).
6.10. wina amocanis pirobebSi gansazRvreT birTvis maqsimaluri muxti K –
s CarTvis Semdeg.
6.11. rxeviTi konturi, romelic Sedgeba C tevadobis kondensatorisgan
da L induqciurobisa da R winaRobis koWasgan, K CamrTveliT
mierTebulia E em Zalis mudmivi denis idealur wyarosTan (ix. nax.). K –s
CarTvidan garkveuli drois Semdeg myardeba stacionaruli reJimi: denis
Zalebi wredis elementebSi mudmivi iqneba. amis Semdeg K –s gamorTaven.
ra siTbos raodenoba gamoiyofa koWaSi amis Semdeg?
6.12. C1 = 1 mkf tevadobis kondensatori damuxtulia U 0 = 300 v Zabvamde.
masTan K CamrTvelis, D idealuri diodis da L induqciurobis mqone
koWas gavliT mierTebulia C2 = 2 mkf tevadobis daumuxtavi
kondensatori (ix. nax.). ra Zabvamde daimuxteba es kondensatori K –s
CarTvis Semdeg? L induqciuroba sakmarisad didia, amitom gadamuxtvis
procesi imdenad nela mimdinareobs, rom eleqtromagnituri talRebis
gamosxiveba SeiZleba ugulebelvyoT.
K
C L
L K C
nax. 6.7 R E
K D L
+
E nax. 6.11 C1 C2
L K
nax. 6.9
nax. 6.12
18
6.13. naxatze gamosaxul sqemaSi C tevadobis kondensatori Tavdapirvelad
damuxtulia q0 muxtiT. gansazRvreT, ra Zabvamde daimuxteba
kondensatori K –s CarTvis Semdeg. mudmivi denis idealuri wyaros em
Zalaa E . diodi idealuria. L induqciuroba sakmarisad didia, amitom
gadamuxtvis procesi imdenad nela mimdinareobs, rom eleqtromagnituri
talRebis gamosxiveba SeiZleba ugulebelvyoT.
6.14. rxeviT konturs, romelic Sedgeba L induqciurobis koWasgan, C
tevadobis daumuxtavi kondensatorisgan da D idealuri diodisgan, K
CamrTveliT droiT uerTeben E mudmivi em Zalis wyaros da Semdeg
gamorTaven (ix. nax.). gansazRvreT, rogoraa droze damokidebuli Zabva
kondensatorze K–s gamorTvis Semdeg. koWas da denis wyaros winaRobebi
ugulebelyaviT.
6.15. C 0 tevadobis damuxtuli kondensatorisa da L induqciurobis
koWasgan Sedgenil wredSi CarTes K CamrTveli (ix. nax.). ra kanoniT
unda icvlebodes drois mixedviT kondensatoris tevadoba amis Semdeg,
rom wredSi denis Zala drois pirdapirproporciulad izrdebodes?
6.16. naxatze gamosaxul sqemaSi erTi denis wyaros E em Zala metia
0
meore wyaros E em Zalaze. gansazRvreT K –s CarTvis Semdeg E em Zalis
0
mqone wyaroSi gavlili muxti. wyaroebis da koWas winaRobebi
ugulebelyaviT. diodi idealurad miiCnieT. kondensatori K –s CarTvamde
daumuxtavia.
6.17. daumuxtav kondensatorTan mierTebulia L induqciurobis koWa.
kondensatoris erT-erT firfitas uecrad wydeba q muxtis mqone Txeli
fena da mudmivi v siCqariT iwyebs moZraobas meore firfitisken (ix.nax.).
ipoveT Txeli fenis moZraobis procesSi koWaSi denis Zalis droze
damokidebuleba. kondensatoris firfitebs Soris manZilia d, firfitebis
farTobi ki _ S.
K D L K
D K
+
E L L
C E C0
C
nax. 6.15
nax. 6.13
nax. 6.14
L D
K
v
E C E0
L d
19
7. iZulebiTi rxevebi. cvladi deni
eleqtrul wredebSi periodulad cvladi gareSe ZabviT aRZrul
procesebs iZulebiTi eleqtromagnituri rxevebi ewodeba.
iZulebiTi rxevebi Tavisufalisagan gansxvavebiT araa milevadi.
energiis gareSe wyaro periodulad awvdis energias sistemas da ar
aZlevs rxevebs milevis saSualebas energiis danakargebis arsebobis
miuxedavad.
gansakuTrebiT sainteresoa SemTxveva, rodesac harmoniulad cvladi
Zabva modebulia sistemaze, romelsac SeuZlia Tavisufali rxevebis
Sesruleba.
sistemaSi aRZruli procesi iqneba milevadi Tavisufali rxevebis da
gareSe Zabvis sixSiris harmoniuli rxevebis jami. garkveul droSi
Tavisufali rxevebi miileva da damyardeba gareSe Zabvis sixSiris
harmoniuli rxeva. amrigad damyarebuli iZulebiTi rxevebis sixSire
emTxveva gareSe Zabvis sixSires.
damyarebul iZulebiT eleqtromagnitur rxevebs cvladi deni
ewodeba.
Tavdapirvelad ganvixiloT harmoniulad cvladi Zabvis wredSi
CarTuli rezistori, kondensatori da koWa cal-calke.
1. rezistori cvladi Zabvis wredSi
omis kanonis Tanaxmad gvaqvs
I R = U m cos t
saidanac
Um
I= cos t
R
denis Zalis amplitudaa
Um
Im = (7.1)
R
denis Zalis rxevebis faza emTxveva Zabvis rxevebis fazas
I = U (7.2)
20
dq
I= = − C U m sin t = C U m cos t +
dt 2
denis Zalis amplitudaa
Um
Im = CUm = (7.3)
1
C
1
fizikur sidides Z C = kondensatoris tevaduri winaRoba ewodeba.
C
denis Zalis rxevebi faziT uswrebs Zabvis rxevebs
2
I = U + (7.4)
2
3. koWa cvladi Zabvis wredSi
omis ganzogadebuli kanonis (an kirxhofis II kanonis) Tanaxmad
gvaqvs
dI
U m cos t − L =0
dt
saidanac
Um Um Um
I = cos t dt = sin t = cos t −
L L L
2
denis Zalis amplitudaa
Um
Im = (7.5)
L
fizikur sidides Z L = L koWas induqciuri winaRoba ewodeba.
denis Zalis rxevebi faziT CamorCeba Zabvis rxevebs
2
I = U − (7.6)
2
4. mimdevrobiTi RLC -konturi cvladi Zabvis wredSi
sanam gadavalT RLC -konturis ganxilvaze, manamde viswavloT
harmoniuli rxevis warmodgena veqtorebis saxiT veqtorul diagramaze.
21
harmoniulad merxev sidides, magaliTad Zabvas U = U m cos( t + 0 ) ,
warmovadgenT rogorc amplitudis toli sigrZis veqtors, romelic
arCeul RerZTan qmnis sawyisi fazis tol kuTxes. Tu warmovidgenT, rom
es veqtori brunavs cikluri sixSiris toli kuTxuri siCqariT, maSin
misi gegmili RerZze drois ganmavlobaSi icvleba sididis (am
SemTxvevaSi Zabvis) rxevis kanonis mixedviT. erTi sixSiriT merxevi ori
sididis jamis povna daiyvaneba rxevebis gamomsaxveli veqtorebis
Sekrebaze, radganac veqtorebis gegmilebis jami veqtorebis jamis
gegmilis tolia (nax. 7.1).
nax. 7.1
A cos( t + 1 ), B cos( t + 2 ) harmoniuli rxevebis da
maTi C cos( t + ) jamis warmodgena veqtorebis
saxiT veqtorul diagramaze
nax. 7.2
iZulebiTi rxevebi rxeviT konturSi
nax. 7.3
veqtoruli diagrama mimdevrobiTi
RLC -konturisaTvis
1
veqtoruli diagrama daxazulia L SemTxvevisaTvis, Tumca
C
miRebuli formulebi nebismier SemTxvevaSi sworia.
Zabvis rxevebis gamomsaxveli veqtori miiReba veqtoruli SekrebiT.
Zabvisa da denis Zalis rxevebs Soris fazaTa sxvaobisaTvis
miiReba formula
23
1
L−
C
tg = (7.7)
R
denis Zalis amplitudisaTvis miiReba
Um
Im = (7.8)
2
1
R + L −
2
C
radgan Zabvis rxevebi xdeboda U = U m cos t kanoniT, amitom denis Zalis
rxevebi xdeba I = I m cos( t − ) kanoniT.
2
1
Z = R + L −
2
fizikur sidides ewodeba mimdevrobiTi
C
RLC -konturis sruli winaRoba cvladi Zabvis wredSi. formula (7.8) aris
omis kanoni cvladi denis wredisaTvis. is akavSirebs ara denis Zalasa
da Zabvas, aramed maT amplitudebs.
formulidan (7.8) Cans, rom denis Zalis amplituda maqsimaluria,
rodesac
1 1
L− = 0 anu = 0 = (7.9)
C LC
(7.8) formuliT mocemuli I m ( ) damokidebulebis grafikebi
sxvadasxva winaRobebis SemTxvevaSi meqanikuri rezonansuli mrudebis
msgavsia. denis Zalis amplitudis zrda 0 -is maxloblobaSi miT ufro
mkveTria, rac ufro naklebia winaRoba. gansxvaveba imaSi iqneba, rom nul
sixSireze denis amplituda nulis toli iqneba. muxtis amplitudis
sixSireze damokidebulebis grafiki ki yvelanairad msgavsi iqneba
koordinatis amplitudis sixSireze damokidebulebis grafikis.
denis Zalis rxevebis amplitudis mkveTr zrdas, rodesac gareSe
Zabvis sixSire uaxlovdeba Tavisufali rxevebis sixSires, eleqtruli
rezonansi ewodeba.
Um
rezonansis dros denis Zalis amplitudaa (I m )rez = , xolo fazaTa
R
sxvaoba densa da Zabvas Soris nulis tolia.
rezonansis dros koWasa da kondensatorze Zabvebis amplitudebia:
(U )
1 Um Um L
L m rez = 0 L (I m )rez = L = (7.10)
LC R R C
(U )
1 LC Um Um L
C m rez = (I m )rez = = (7.11)
0 C C R R C
L
Tu aqtiuri winaRoba mcirea, kerZod R , maSin rezonansis dros
C
koWasa da kondensatorze Zabvebis amplitudebi bevrad metia mimdevrobiT
24
RLC -konturze modebuli Zabvis amplitudaze: (U L m )rez = (U C m )rez U m . amis
gamo rezonanss mimdevrobiT RLC -konturSi Zabvebis rezonanss uwodeben.
nax. 7.4
paraleluri RLC -konturi
nax. 7.5
veqtoruli diagrama paraleluri RLC -konturisaTvis
25
diagramidan miiReba
2
1 1
2
Im = Um + C − (7.12)
R L
+ C −
R L
1
tg = R C − (7.14)
L
rodesac U = U m cos t , maSin I = I m cos( t + ) .
1
paralelur RLC -konturSi rezonansis dros ( = 0 =) sruli
LC
winaRoba maqsimaluria da rezistoris aqtiuri winaRobis tolia. sruli
𝑈
denis Zalis amplituda (𝐼𝑚 )რეზ = 𝑅𝑚 am dros minimaluria, xolo fazaTa
sxvaoba densa da Zabvas Soris nulis tolia.
rezonansis dros denis Zalebis amplitudebi rezistorSi, koWasa da
kondensatorSi tolia:
𝑈𝑚
(𝐼𝑅𝑚 )რეზ = = 𝐼𝑚 (7.15)
𝑅
𝑈 𝐼𝑚 𝑅 𝑅
(𝐼𝐿𝑚 )რეზ = 𝑚 = 1 = 𝐼𝑚 (7.16)
𝜔 𝐿
0 𝐿 𝐿
√𝐿𝐶 √
𝐶
1 𝑅
(𝐼𝐶𝑚 )რეზ = 𝜔0 𝐶𝑈𝑚 = 𝐶𝐼𝑚 𝑅 = 𝐼𝑚 (7.17)
√𝐿𝐶 𝐿
√
𝐶
26
8. amocanebi cvlad denze
8.1. denis wyaro, romlis Siga winaRoba nulis tolia, miaerTes L
induqciurobis koWasTan. ipoveT wredSi denis Zalis droze
damokidebuleba, Tu elementis emZ aris E. ipoveT CarTvidan t droSi
elementis Sesrulebuli muSaoba.
8.2. ra kanoniT unda icvlebodes Zabva mimdevrobiT SeerTebuli L
induqciurobis koWasa da R winaRobis rezistoris boloebs Soris, rom
denis Zala wredSi wrfivad izrdebodes drois mixedviT I(t)=t kanoniT?
8.3. ra kanoniT unda icvlebodes Zabva mimdevrobiT SeerTebuli L
induqciurobis koWasa da R winaRobis rezistoris boloebs Soris, rom
denis Zala wredSi icvlebodes drois mixedviT I(t)=I0sint kanoniT?
8.4. Zabva wredis ubanze icvleba kanoniT, rogorc naCvenebia naxatze.
ipoveT Zabvis moqmedi (efeqturi) mniSvneloba.
8.5.Ddenis Zala wredSi icvleba kanoniT, rogorc naCvenebia naxatze.
ipoveT denis Zalis moqmedi mniSvneloba. Ggrafikis dadebiTi da
uaryofiTi nawilebi warmoadgens sinusoidis nawilebs, amplitudebiT I0
da Io/2.
8.6.Aampermetri, romelic zomavs denis Zalis moqmed (efeqtur)
mniSvnelobas, CarTulia harmoniulad cvladi Zabvis wredSi, rogorc
naCvenebia naxatze. rodesac gadamrTveli CarTul mdgomareobaSia,
ampermetris Cvenebaa 1 a. ipoveT ampermetris Cveneba, rodesac gadamrTveli
gamorTul mdgomareobaSia. diodi idealuria.P
8.7. wredis ABC nawilSi (ix. nax.) gadis harmoniulad cvladi deni, AB
ubanze Zabvis moqmedi mniSvneloba aris 30 v, xolo BC ubanze 40 v. ras
udris Zabvis moqmedi mniSvneloba AC ubanze?
8.8. AB ubanze (ix. nax.) induqciuri winaRoba aris XL =80 omi, xolo
tevaduri winaRoba _ XC =60 omi. ipoveT AB ubnis sruli winaRoba.
A B C
nax. 8.7
nax. 8.8
nax. 8.6
27
8.9. cvladi denis wredSi, romelic gamosaxulia naxatze, C= 10 mkf,
L=0,1 hn, xolo modebuli Zabvis kuTxuri sixSire =1000 1/wm. gansazRvreT,
ra deni gadis aqtiur winaRobaSi.
8.10. ipoveT naxatze gamosaxuli wredebis sruli winaRobebi. R, L, C ,
agreTve denis kuTxuri sixSire CaTvaleT cnobilad.
8.11. naxatze gamosaxul ubanze modebulia harmoniulad cvladi Zabva.
rezistorSi gamavali denis Zalis moqmedi mniSvnelobaa IR = 3a, xolo
koWaSi denis Zalis moqmedi mniSvnelobaa IL =4a. ipoveT denis Zalis
moqmedi mniSvneloba wredis ganuStoebel nawilSi.
8.12. naxatze gamosaxul ubanze modebulia harmoniulad cvladi Zabva.
kondensatorSi gamavali denis Zalis moqmedi mniSvnelobaa IC = 3 a,
xolo koWaSi denis Zalis moqmedi mniSvneloba aris IL =4 a. ipoveT denis
Zalis moqmedi mniSvneloba wredis ganuStoebel nawilSi.
8.13. eleqtruli wredi (ix. nax.) Sedgeba mimdevrobiT SeerTebuli
kondensatorisa da rezistorisagan. wredSiDdenis Zalis amplitudaa
Im=0,1 a. ipoveT wyaros Zabvis amplituduri mniSvneloba, agreTve fazaTa
sxvaoba am Zabvasa da wredSi gamaval denis Zalas Soris. Kkondesatoris
tevadoba aris C=1 mkf, rezistoris winaRoba _ R=500 omi, xolo wyaros
Zabvis droze damokidebulebas aqvs Semdegi saxe: U=Umcos1000t.
8.14.Eeleqtruli wredi, romelic naCvenebia naxatze, CarTulia
harmoniulad cvladi Zabvis qselSi, romlis amplitudaa U0 = 100 v.
wredSi fazaTa sxvaoba srul denis Zalasa da Zabvas Soris aris =/4.
ipoveT sruli denis Zalis amplituda, Tu winaRobaa R= 100 omi.
a) C R
b)
C
R
L L
L
nax. 8.9 d) L C
g) R C L
L R
R
nax. 8.10
L C
nax. 8.11
C L
R
! nax. 8.12
R
L
U=Umcos1000t nax. 8.14
nax. 8.13
28
8.15. naxatze gamosaxul sqemaSi R1 =1 komi, R2 =2 komi, L= 1 hn. ipoveT
wyaroSi gamavali denis Zalis amplituda, agreTve fazaTa sxvaoba am
denis Zalasa da wyaros Zabvas Soris. wyaros Zabvis amplituda Um= 200 v.
8.16. daamtkiceT, rom naxatze gamosaxul wredSi, Tu modebuli Zabvis
kuTxuri sixSirea = 1 / LC , rezistorSi denis Zala araa
damokidebuli winaRobaze. ipoveT denis Zalis es mniSvneloba, Tu
modebuli Zabvis amplitudaa U0.
8.17. ipoveT naxatze gamosaxuli wredis ganuStoebel nawilSi denis
Zalis droze damokidebulebis kanoni, Tu modebuli Zabva icvleba
Semdegi kanoniT: U=U0sint. L, C, U0 da CaTvaleT cnobilad.
8.18. naxatze gamosaxuli wredis A da B wertilebs Soris modebulia
=100 hc sixSiris cvladi Zabva. risi toli unda iyos koWas
induqciuroba, rom Semavali UAB Zabvis amplituda aTjer meti iyos
gamomavali UCD Zabvis amplitudaze?KTiToeuli kondensatoris tevadobaa
10 mkf.
8.19. naxatze gamosaxul sqemaSi, wyaros Zabva icvleba kanoniT 𝑈(𝑡) =
1
𝑈0 𝑐𝑜𝑠 2 𝜔𝑡. ipoveT I Dda I1 denis Zalebi, Tu 𝜔2 = 4𝐿𝐶.
8.20. C tevadobis ori erTnairi kondensatori da L induqciurobis koWa
erTmaneTTan SeerTebulia ise, rogorc naCvenebia naxatze. sawyis
momentSi K CamrTveli gamorTulia, A kondensatori damuxtulia U
Zabvamde, B kondensatori araa damuxtuli da koWaSi deni ar gadis.
ipoveT koWaSi denis Zalis maqsimaluri mniSvneloba CamrTvelis CarTvis
Semdeg. P
R1 L U0 sint
L
R2
C
A L C L C
I I1
C C
L1 R1
R
B D
Nnax. 8.18 A
K
nax. 8.19
B
L
nax. 8.20
29
8.21. C tevadobis kondensatori, romelic damuxtulia U0 Zabvamde,
ganimuxteba L1 induqciurobis mqone koWaze (ix. nax.). ipoveT, ra
maqsimaluri deni gaivlis L2 induqciurobis koWaSi, Tu K CamrTvels
CavrTavT im momentSi, rodesac L1 induqciurobis koWaSi deni
maqsimaluria.
8.22. eleqtruli sarCilavi gaTvaliswinebulia 127 v Zabvis cvladi denis
qselSi CarTvisaTvis. am dros misi simZlavrea 50 vt. ra simZlavre
gamoiyofa sarCilavSi, Tu mas CavrTavT 220 v Zabvis cvladi denis qselSi
idealur diodTan mimdevrobiT? sarCilavis winaRoba mudmivad CaTvaleT.
8.23. naxatze gamosaxuli wredis 1 da 2 momWerebs Soris modebulia
220 v cvladi Zabva. rezistorebis winaRobaa 200 omi. erT-erTi
rezistoris paralelurad CarTulia idealuri diodi. gansazRvreT
wredSi gamoyofili simZlavre.
8.24. gansazRvreT naxatze gamosaxuli wredis 𝑅1 =10 komi winaRobis
rezistorze gamoyofili simZlavre. 1 da 2 momWerebs Soris modebulia
U=127 v cvladi Zabva. danarCeni rezistorebis winaRobebia
𝑅2 = 𝑅3 =5 komi. diodebi idealuria.
8.25. idealur diodiani gammarTveli CarTulia f sixSiris cvladi Zabvis
qselSi (ix. nax.). gansazRvreT, ramdenjer Seicvleba rezistorze
gamoyofili simZlavre CamrTvelis CarTvis Semdeg, Tu cnobilia, rom
cvladi denis periodis ganmavlobaSi kondensatori praqtikulad ver
aswrebs ganmuxtvas. ra pirobas unda akmayofilebdes wredis parametrebi?
L1
K
L2
nax. 8.21
1 nax. 8.23 2
R2
R1
R
R3 C
2
nax. 8.25
nax. 8.24
30
9. idealuri airis molekulur-kinetikuri Teoriis
ZiriTadi gantoleba
nax. 9.1
molekulis drekadi dajaxeba nax. 9.2
kedelTan kedlis S farTobis
nawilze dajaxebul
molekulaTa ricxvis
gamoTvla
gamovyoT kedlis S farTobis nawili (mrude kedlis SemTxvevaSi
mcire nawili) (nax. 9.2). t drois SualedSi kedlis gamoyofil nawils
daejaxeba yvela molekula, romelic moZraobs kedlisken da imyofeba S
fuZis farTobisa da x t simaRlis cilindrSi (am cilindrs gverdiTi
zedapiridan datovebs molekulebis nawili, magram maT sanacvlod
cilindris garedan Semova imave parametrebis mqone molekulebi). vTqvaT
31
WurWlis erTeul moculobaSi n molekulaa (molekulebis
koncentracia). maSin aRniSnul cilindrSi molekulaTa ricxvia n S x t .
am molekulebis naxevari moZraobs kedlisaken, naxevari ki sawinaaRmdego
mimarTulebiT. maSasadame, kedlis S farTobis nawilTan t drois
SualedSi molekulebis dajaxebebis z ricxvia
1
z = n S x t (9.1)
2
kedlis S farTobis nawilTan t drois SualedSi dajaxebuli yvela
molekulis impulsis cvlilebis moduli iqneba
→ →
K = z K 1 = n m0 x2 S t
nax. 9.3
maqsvelis ganawileba siCqareebis modulebis
mixedviT or sxvadasxva temperaturaze.
T2 T1
32
horizontalur RerZze gadazomilia siCqaris moduli. vertikalur
1 N
RerZze gadazomilia sidide, sadac N molekulaTa sruli
N
ricxvia, siCqaris modulis Zalian mcire cvlilebaa, xolo N im
molekulaTa ricxvia, romelTa siCqaris moduli moTavsebulia –dan
( + ) –mde intervalSi. suraTze gamoyofili mcire farTobi iqneba –
dan ( + ) –mde intervalSi siCqareebis modulis mqone molekulaTa
ricxvis Sefardeba molekulebis saerTo ricxvTan.
maqsvelis ganawilebis damaxasiaTebeli erT-erTi parametria
ualbaTesi siCqare (romlis maxlobeli siCqareebi aqvs ufro met
molekulas), romelic Seesabameba ganawilebis mrudis maqsimums. meore
damaxasiaTebeli parametria saSualo kvadratuli siCqare kv = 2 ,
sadac 2 molekulebis siCqareebis kvadratebis saSualo ariTmetikulia.
temperaturis gazrdisas ganawilebis mrudis maqsimumi didi
siCqareebisaken wainacvlebs, am dros izrdeba ualbaTesi siCqarec da
saSualo kvadratuli siCqarec.
airis wnevis formulis dasazusteblad davuSvaT, rom moculobis
erTeulSi n1 molekulaa, romlis siCqaris gegmilia x1 , n 2 molekulaa,
romlis siCqaris gegmilia x 2 da a.S. molekulebis TiToeuli jgufiT
gamowveul wnevas gamoviTvliT (9.2) formuliT, xolo maTi SekrebiT
miviRebT jamur wnevas
p = m0 ni x2i
i
formulaSi Semavali jamis gayofiT erTeul moculobaSi molekulebis
jamur ricxvze miiReba molekulebis siCqareebis gegmilebis kvadratis
saSualo ariTmetikuli
1
n
ni x2i = x2
i
amis gaTvaliswinebiT sabolood miiReba airis wnevis dazustebuli
formula
p = n m0 x2 (9.3)
kedlis S farTobis nawilTan t drois SualedSi molekulebis
dajaxebebis z ricxvis saangariSo (9.1) formula dazustebis Semdeg
miiRebs saxes
1
z = n S x t (9.4)
2
sadac x aris kedlis marTob RerZze molekulebis siCqareebis
gegmilis modulebis saSualo ariTmetikuli.
radganac molekulebis siCqaris yvela mimarTuleba tolfasia (ar
gvaqvs gamoyofili mimarTuleba), amitom x2 = y2 = z2 . amas garda gvaqvs
x2 + y2 + z2 = 2 . amaTgan gamomdinareobs
1
x2 = y2 = z2 = 2 (9.5)
3
2 molekulebis siCqareebis kvadratebis saSualo ariTmetikulia.
33
am Sedegis gamoyenebiT (9.3) formula ase gadaiwereba
1
p = n m0 2 (9.6)
3
m0 2
Tu gaviTvaliswinebT, rom = E , sadac E molekulis gadataniTi
2
moZraobis kinetikuri energiaa (ar Seicavs brunvis energias) uZrav airSi,
maSin (9.6) asec gadaiwereba
2
p = nE (9.7)
3
(9.6) da (9.7) gantolebebs idealuri airis molekulur-kinetikuri Teoriis
ZiriTadi gantoleba ewodebaT.
molekulebis siCqareebis kvadratebis saSualo ariTmetikulidan
kvadratul fesvs saSualo kvadratul siCqares ( kv ) uwodeben
kv = 2 (9.8)
35
orze met atomiani idealuri airis (wylis orTqli, naxSirmJava airi,
amiaki da sxva) Sinagan energiaSi TiToeuli molekulis Setanili wili
1
iqneba 6 ⋅ 2 𝑘𝑇 = 3𝑘𝑇, amitom Sinagani energiisaTvis miiReba
𝑚
𝑈 = 3 𝑀 𝑅𝑇 = 3𝑝𝑉 (10.4)
aRvniSnoT airis nawilakis Tavisuflebis xarisxi i asoTi. maSin
SegviZlia davweroT idealuri airis Sinagani energiis zogadi formula
klasikuri fizikis TvalsazrisiT
𝑖𝑚 𝑖
𝑈 = 2 𝑀 𝑅𝑇 = 2 𝑝𝑉 (10.5)
sadac erTatomiani airisaTvis i = 3 , oratomiani airisaTvis i = 5 da orze
met atomiani airisaTvis i = 6 .
36
𝑖 = 3, oratomiani airisaTvis i = 5 da orze met atomiani airisaTvis i = 6 .
i m
cxadia, rom U = R T . amis gamoyenebiT (11.1) formulidan miiReba
2M
i R
cV = (11.6)
2M
maieris gantolebis (11.4) gamoyenebiT miiReba
i+2 R
cp = (11.7)
2 M
37
cV
c p −cV cp
gaTvaliswinebiT miiReba V T = const . Tu SemoviRebT aRniSvnas = ,
cV
maSin miviRebT
1
−1
VT = const (12.4)
es aris idealuri airisaTvis adiabaturi procesis gantolebis erT-erTi
forma. orive mxaris ( − 1) xarisxSi ayvaniT miviRebT gantolebas sxva
formiT
−1
V T = const (12.5)
aqac SevniSnoT, rom mudmivebs (12.4) da (12.5) gantolebaSi sxvadasxva
ricxviTi mniSvneloba aqvT. (12.4) da (12.5) ase unda gvesmodes, rom
tolobis marcxena mxares myofi sidide ar icvleba mdgomareobis
Secvlisas.
airis mocemuli porciis mdgomareobis Secvlisas mudmivi rCeba
agreTve wnevisa da moculobis namravlis fardoba absolutur
temperaturasTan anu
pV
= const (12.6)
T
cxadia, mudmivi iqneba (12.5) da (12.6) tolobebis marcxena mxareTa
namravli
p V = const (12.7)
idealuri airisaTvis adiabaturi procesis gantolebas am formiT
puasonis gantoleba ewodeba. gantolebis kidev erT formas miviRebT, Tu
(12.6) da (12.7) gantolebebidan gamovricxavT moculobas. magaliTad,
SeiZleba pirveli aviyvanoT xarisxSi da gavyoT meoreze, rac
mogvcems
−1 −
p T = const (12.8)
-s adiabatis maCvenebeli ewodeba. (11.6) da (11.7) formulebis gamoyenebiT
cp i + 2
miviRebT = = , sadac i molekulis Tavisuflebis xarisxia anu
cV i
misi damoukidebel moZraobaTa ricxvia.
erTatomiani airisaTvis i = 3 , oratomiani
airisaTvis i = 5 da orze met atomiani
airisaTvis i = 6 . es araa marTebuli imdenad
maRal temperaturaze, rodesac siTbur
procesebSi CarTulia molekulebSi atomTa
rxevebi da imdenad dabal temperaturaze,
rodesac siTbur procesebSi araa CarTuli
molekulis brunvebi.
adiabaturi procesis gamomsaxvel
grafiks adiabatas uwodeben.
nax. 12.1-ze gamosaxulia izoTermebis da
adiabatebis ojaxi ( p,V ) sibrtyeze.
adiabaturi gafarToebisas airi asrulebs dadebiT muSaobas da
civdeba, amitom misi wneva ufro metad mcirdeba, vidre izoTermuli
38
gafarToebis dros. adiabaturi SekumSvisas airze sruldeba dadebiTi
muSaoba da is Tbeba, amitom misi wneva ufro metad izrdeba, vidre
izoTermuli SekumSvis dros.
39
ori Zravis saqSenis farTobebis Sefardeba oris tolia. ramdenjer
gansxvavdeba maT kamerebSi sawvavis wvisas damyarebuli wnevebi?
13.11. 1 dm3 tevadobis WurWelSi 0,28 g masis azoti imyofeba. is gaacxeles
1500 0C temperaturamde. am dros molekulebis 30% atomebad disocirdeba.
gansazRvreT wneva WurWelSi.
13.12. WurWelSi imyofeba azotisa da wyalbadis narevi. T temperaturaze,
rodesac azoti sruladaa disocirebuli atomebad, narevis wnevaa p
(wyalbadis disociacia SeiZleba ugulebelvyoT). 2 T temperaturaze,
rodesac orive airi sruladaa disocirebuli, WurWelSi wnevaa 3 p .
gansazRvreT narevSi azotisa da wyalbadis masebis fardoba.
13.13. 1 dm3 tevadobis WurWelSi 0,2 g masis naxSirorJangi imyofeba. 2600 K
temperaturaze CO2 molekulebis nawili naxSirbadis oqsidad da
Jangbadad disocirdeba: 2CO2 → 2CO + O2 . am dros WurWelSi wnevaa
108 kpa. ipoveT disociaciis xarisxi am pirobebSi.
13.14. heliumis 𝜏 = 𝑇⁄𝑇0 dayvanili temperaturis damokidebuleba 𝛿 = 𝑝⁄𝑝0
dayvanil wnevaze gamoisaxeba wrewiriT, romlis centri (1; 1) wertilSia.
amasTan, am procesSi heliumis minimaluri dayvanili temperaturaa m .
gansazRvreT am procesSi heliumis atomebis minimalur da maqsimalur
koncentraciaTa Sefardeba.
13.15. SeadareT toli masis argonis da neonis Sinagani energiebi, Tu maTi
temperaturebi tolia. argonis fardobiTi atomuri masaa 40, neonis 20.
13.16. gamoTvaleT T temperaturisa da V moculobis erTatomiani
idealuri airis Sinagani energia, Tu misi atomebis koncentraciaa n .
13.17. Jangbadis airi ise gaacxeles, rom is srulad daiSala birTvebad
da eleqtronebad. ra formuliT unda gamovTvaloT misi Sinagani energia
aseT maRal temperaturaze?
13.18*. 100 𝐾–is qveviT wyalbadis molekulaSi (𝐻2 ) brunvebi gayinulia.
romeli formuliT unda gamovTvaloT misi Sinagani energia am
temperaturebze?
13.19*. 100𝐶 temperaturaze iodis molekulaSi (𝐼2 ) rxevebis energiis
wyvetiloba ar gamovlindeba. ra formuliT unda gamovTvaloT misi
Sinagani energia am temperaturaze da ufro maRal temperaturebze?
13.20. 16 g/moli moluri masis idealur airs 10 K _iT izobaruli
gaTbobisaTvis miawodes 7j siTbos raodenoba. sawyis temperaturamde
izoqorulad gasaciveblad am airs 5 j siTbos raodenoba waarTves.
ipoveT airis masa.
13.21. civdeba Tu cxeldeba idealuri airi, romelic farTovdeba pV2=
const kanoniT? P
13.22. 𝑚 masisa da 𝑀 moluri masis idealuri airis absoluturi
temperatura icvleba 𝑇 = 𝛼𝑉 2 kanoniT. ipoveT airis muSaoba moculobis
gazrdisas 𝑉1-dan 𝑉2–mde. STainTqmeba Tu gamoiyofa siTbo aseT procesSi?
13.23. cilindrSi dguSis qveS moTavsebul 𝑚 masisa da 𝑀 moluri masis
idealur airs ise aTboben, rom absoluturi temperatura wnevis
kvadratis proporciulad icvleba (𝑇 ∝ 𝑝2 ). sawyisi temperaturaa 𝑇1 ,
xolo saboloo _ 𝑇2 . gansazRvreT airis muSaoba am procesSi.
13.24. vertikalur cilindrSi fskeridan 2 m simaRleze damagrebulia 40
kg masis dguSi. cilindrSi imyofeba 27 C temperaturis 0,32 g masis
heliumi. WurWlis gareT vakuumia. ra simaRleze gaCerdeba dguSi
wonasworobaSi ganTavisuflebis Semdeg? dguSsa da WurWlis kedels
40
Soris xaxunis Zala Zalze mcirea. ugulebelyaviT dguSisa da
cilindris gaTbobaze energiis danaxarji.
13.25. idealur erTatomian airze Sesrulda naxatze gamosaxuli 1-2-3-1
procesi. 1 mdgomareobaSi airis temperaturaa T. ipoveT, risi tolia
temperatura 3 mdgomareobaSi. ras udris 1-2-3-1 procesis dros airis mier
Sesrulebuli muSaoba?
13.26. idealuri airi, romlis masaa m=20 g, xolo moluri masa _ M =28
g/moli, asrulebs Caketil process, rogorc naCvenebia naxatze. pirvel
da meore mdgomareobaSi airis temperatura Sesabamisad aris T1=300 K da
T2=496 K. ipoveT am Caketil procesSi airis mier Sesrulebuli muSaoba.
13.27. ra siTbos raodenoba miiRo idealurma erTatomianma airma naxatze
moyvanil procesSi?
13.28. Tu idealur airze sruldeba ABC procesi (ix. nax.), maSin is iRebs
15,5 kj siTbos raodenobas. ra siTbos raodenobas iRebs airi ADC
procesSi, Tu V1 =10 l, V 2 =20 l, p1 =100 kpa, p 2 =300 kpa?
13.29. 1 l da 2 l moculobis WurWlebSi imyofeba erTi da igive airi,
molekulebis toli koncentraciiT. pirvel WurWelSi temperaturaa 300
K , xolo meoreSi _ 350 K . ra temperatura damyardeba, Tu WurWlebs
siTbur kontaqtSi moviyvanT? WurWlebis siTbotevadoba da garemoSi
siTbos danakargi ugulebelyaviT.
13.30. viwro miliT SeerTebuli ori WurWeli Sevsebulia erTnairi airiT,
molekulebis toli koncentraciiT. pirveli WurWlis tevadobis
Sefardeba meoresTan oris tolia. airebis Serevamde pirvel WurWelSi
airis temperaturaa 300 K . airebis Serevis Sedegad damyarda 350 K
temperatura. ipoveT meore WurWelSi airis sawyisi temperatura.
WurWelTan Tbocvla da garemosTvis siTbos gadacema umniSvneloa.
P P V
1
4P0 2V 4 3
V 2
1
2 3
P0
T1 T2
V T
V0 7V0 nax. 13.26
Nnax. 13.25 p
p B
p2 C
3p0
p0 p1 D
A
V0 3V0 V V1 V2 V
nax. 13.27 nax. 13.28
41
13.31. cilindrSi dguSis qveS imyofeba =0,5 moli haeri, romlis
temperaturaa T=300 K. ramdenjer gaizrdeba haeris moculoba, Tu mas
gadavcemT Q= 13,2 kj siTbos raodenobas? Hhaeris moluri siTbotevadoba
mudmivi moculobis dros aris Cv = 21 j/(moliK).
13.32. erTi moli idealuri airi izobarulad gaaTbes T= 72 K_iT,
amisaTvis mas gadasces Q = 1,6 kj siTbo. ipoveT γ = cp/cv
13.33. oratomian idealur airze atareben p = αV (α = const) process. ipoveT
am procesisaTvis airis moluri siTbotevadoba.
13.34. airebis narevisTvis gamoTvaleT γ = cp/cV (adiabatis maCvenebeli).
narevi Sedgeba ν1=2 moli Jangbadisagan da ν2 =3 moli naxSirorJangisagan.
13.35. idealuri airis 1 moli farTovdeba kanoniT 𝑝 = 𝑎⁄𝑇. saboloo
moculoba 4_jer metia sawyisze. airis moluri siTbotevadoba am
procesis dros aris C= CV+2R , sadac CV airis moluri siTbotevadobaa
mudmivi moculobis pirobebSi. ra muSaobas asrulebs airi am procesSi,
Tu sawyisi moculobaa 0,5 l da a =33,2 j K /m3 ?
13.36. Tboizolirebul cilindrul WurWelSi fskeridan h0 simaRleze
gaCerebulia dguSi. WurWelSi imyofeba 1 moli T0 absoluturi
temperaturis erTatomiani idealuri airi. dguSs zemodan adevs sawoni,
romlis masa dguSis masis tolia. cilindri vakuum-kameraSia. dguSsa da
cilindris kedels Soris xaxuni Zalze mcirea. risi toli gaxdeba airis
temperatura da fskeridan dguSis daSoreba, Tu sawons aiReben dguSidan
da dguSis gaCerebis Semdeg isev dadeben masze?
13.37*. Tboizolirebul WurWelSi 800 K temperaturis 1 moli 𝐶𝑂2
da 1 moli 𝐻2 imyofeba. mimdinareobs qimiuri reaqcia
ჯ
𝐶𝑂2 + 𝐻2 = 𝐶𝑂 + 𝐻2 𝑂 + 40,1 მოლი. ramdenjer gaizrdeba WurWelSi airis wneva
reaqciis procesSi?
13.38. usasrulod grZel gluv Tboizolirebul milSi damagrebulia m
da M masis dguSebi (ix. nax.), romelTa Sorisaa V moculobisa da p
wnevis erTatomiani airi. dguSebs gareT vakuumia.AAdguSebi
gaaTavisufles. SeafaseT maTi maqsimaluri siCqareebi. airis masa bevrad
naklebia dguSebis masebze. xaxuni dguSebsa da mils Soris Zalze
mcirea.
13.39. grZel Tboizolirebul milSi moZrav 𝑚 masis or erTnair
Tbogaumtar dguSs Soris 1 moli erTatomiani airia. sawyis momentSi
dguSebs aqvT erT mxares mimarTuli 3v da v siCqareebi, xolo airis
absoluturi temperaturaa T0 (ix. nax.). dguSebs gareT vakuumia.AAra
maqsimalur temperaturamde gacxeldeba airi? airis masa SesaZlebelia
ugulebelyoT dguSebis masasTan SedarebiT. xaxuni dguSebsa da mils
Soris Zalze mcirea.
3v v
M p, V m T0
nax. 13.38 m m
nax. 13.39
42
13.40. grZel horizontalur gluv milSi imyofeba ori dguSi, romlebsac
xaxunis gareSe SeuZliaT sriali milis gaswvriv. erTi dguSis masaa
M=1 kg, xolo meoris _ orjer meti. sawyis momentSi dguSebs Soris
imyofeba 𝑇0 = 300𝐾 temperaturis erTi moli Jangbadi, xolo mZime dguSi
v0=1 m?wm siCqariT moZraobs am momentSi uZravi msubuqi dguSisken.
dguSebs gareT vakuumia.AArisi tolia airis maqsimaluri temperatura
Semdgom procesSi? gansazRvreT dguSebis siCqareebi didi drois Semdeg.
milis da dguSebis siTbotevadoba mcirea, Tbogamtaroba ugulebelyaviT.
13.41*. vertikalur Tboizolirebul WurWelSi masiuri dguSis qveS
imyofeba T0 temperaturis idealuri erTatomiani airis porcia. dguSi am
dros wonasworobaSia. miniaturuli saxurebliT WurWelSi airis
temperatura orjer gazardes imdenad swrafad, rom dguSma gadaadgileba
ver moaswro da sistema Tavis nebaze datoves. gansazRvreT, ra
temperatura damyardeba WurWelSi mas Semdeg, rac Sewydeba dguSis
moZraoba. kedlebTan dguSis xaxuni Zalian mcirea. dguSi da WurWeli
praqtikulad ar iRebs siTbos airidan. WurWlis gareT vakuumia.
13.42*. maRal vertikalur WurWelSi M masis dguSis qveS imyofeba mcire
raodenobis heliumi. dguSs adevs 49 M masis sawoni. wonasworobis
mdgomareobaSi dguSi fskeridan h simaRlezea. sawoni aiRes dguSidan da
man daiwyo zeviT moZraoba. SeafaseT dguSis awevis maqsimaluri simaRle.
fskeridan ra simaRleze gaCerdeba sabolood dguSi? gamoTvlebisas
CaTvaleT, rom xaxuni mcirea, WurWlis kedlebi da dguSi Tbogaumtaria,
xolo WurWlis da dguSis siTbotevadobebi Zalze mcirea.
13.43*. gansazRvreT wylis LM 2 orTqladqcevis moluri siTbo T2
temperaturaze, Tu viciT misi LM 1 mniSvneloba T1 temperaturaze.
CaTvaleT, rom wylis C M moluri siTbotevadoba mudmivia T1 T T2
temperaturul intervalSi. wylis orTqli miiCnieT idealur airad,
romlis moluri siTbotevadoba mudmivi moculobis pirobebSi aris
CM V = 3 R .
13.44*. naxატze moyvanilia garkveuli procesis grafiki idealuri
erTatomiani airisaTvis. a) gamoikvlieT, procesis romel nawilSi iRebda
airi siTbos da romel nawilSi gascemda. b) ra siTbos raodenoba miiRo
airma siTbos miRebisas? g) ra siTbos raodenoba gasca airma siTbos
gacemisas?
13.45. erTatomian idealur airze Sesrulda naxaტზე gamosaxuli 1-2-3-1
cikluri procesi. ipoveT am procesis mqk.
p P
2 3
2P0
3p0
P0 1
p0
V0 2V0 V
V0 3V0 V
nax. 13.45
nax. 13.44
43
13.46. ra siTbo unda gadavceT m=0,1 kg masis neons, rom misi temperatura
gaizardos t= 5 C -iT. cnobilia, rom gaTbobisas neonis wneva misi
moculobis pirdapirproporciulia.
13.47. erTatomian idealur airze Sesrulda naxatze gamosaxuli 1-2-3-1
cikluri procesi. ipoveT am procesis mqk.
13.48. erTatomian idealur airze Sesrulda naxatze gamosaxuli 1-2-3-1
cikluri procesi. ipoveT am procesis mqk, Tu procesis dros
maqsimaluri absoluturi temperatura 4-jer metia minimalurze.
13.49. siTbur ZravaSi moli erTatomiani idealuri airi asrulebs
process, romelic Sedgeba 1_2 izoTermisagan, 2_3 izoqorisagan da 3_1
adiabatisagan (ix. nax.). Zravis mqk aris . Aam procesSi maqsimalur da
minimalur temperaturebs Soris sxvaoba aris T. ipoveT 1_2 izoTermuli
procesis dros airis mier Sesrulebuli muSaoba.
13.50. 1_3_4_1 procesisTvis (ix. nax.) mqk udris _s. ipoveT 1_2_3_4_1
procesis 1 mqk. muSa sxeulad gamoiyeneba erTatomiani idealuri airi.
13.51. maRal cilindrul WurWelSi mZime dguSis qveS (ix. nax.) imyofeba
idealuri airi. dguSis farTobia S=30 sm2. xaxuni dguSsa da WurWlis
kedlebs Soris Zalian mcirea. rodesac cilindri gadmoabrunes Ria
boloTi qvemoT, airis moculoba samjer gaizarda. gansazRvreT dguSis
masa, Tu atmosferuli wneva P0=100 kpa_ia.
13.52. maRal cilindrul WurWelSi, mZime dguSis qveS imyofeba idealuri
airi. dguSis farTobia S=10-3 m2. xaxuni dguSsa da WurWlis kedlebs
Soris Zalian mcirea. ra muSaobas Seasrulebs airi gaTbobisas, Tu am
dros misi moculoba orjer gaizarda? Aairis sawyisi moculoba iyo V=
0,5 m3, dguSis masa - m=16 kg, xolo atmosferuli wneva - P0=100kpa.
P P P
2
2P0 2 1
1 3 1
3
P0 3
V0 2V0 V V
nax. 13.48 V nax. 13.49
nax. 13.47
P
2 3
P0
1 4 S
0 V nax. 13.51
nax. 13.50
44
13.53. vakuumSi moTavsebul maRal cilindrul WurWelSi (ix. nax.) masiuri
dguSis qveS imyofeba erTatomiani idealuri airi. dguSs zemodan
usawyiso siCqariT ecema sxeuli, romlis masa dguSis masis tolia.
rodesac absoluturad aradrekadi dajaxebis Semdeg damyarda
wonasworoba, aRmoCda, rom dguSi fskeridan igive simaRlezea, ra
simaRlezec dajaxebamde iyo. ipoveT, ramdenjer metia h simaRle,
romelzedac imyofeboda sxeuli sawyis momentSi, h0 simaRleze, romliTac
dguSi daSorebulia fskers. xaxuni Zalian mcirea, siTbos gacvla airsa
da mis garemocvas Soris ugulebelyaviT.
13.54. horizontalurad moTavsebul L sigrZis da S ganivkveTis cilindrSi
imyofeba P0 wnevis mqone idealuri airi (ix. nax.). airSi moxvda mtvris
patara nawilakebi. maTgan airis gasawmendad cilindrSi gaatares
filtri, romelic ikravs mtvris nawilakebs, xolo airis molekulebs
Tavisuflad atarebs. ipoveT, ra Zalaa saWiro imisaTvis, rom filtri
nela vamoZraoT. idealuri airis molekulebis ricxvia N, xolo mtvris
nawilakebis koncentraciaa n.
13.55. daxurul WurWelSi moTavsebuli airi adiabaturad gamoedineba
kedelSi gakeTebuli mcire naxvretidan (ix. nax.). WurWelSi airis wnevas
inarCuneben ucvlelad dguSis gadaadgilebiT. aseve ar icvleba airis
temperaturac. WurWlis gareT ki, airis adiabaturi gafarToebis gamo,
temperatura praqtikulad ecema 0 K-mde. SeafaseT naxvretidan airis
gamodinebis siCqare, Tu airis temperatura WurWelSi aris T, airis
moluri masaa , xolo moluri siTbotevadoba mudmivi wnevis dros
aris cp .
13.56. ipoveT erTatomiani idealuri airis moluri siTbotevadoba, Tu
airi farTovdeba pVn= const kanoniT. n_is ra mniSvnelobisTvis iqneba
moluri siTbotevadoba nulis toli?
13.57. M masis cilindruli sinjara moTavsebulia vakuumSi. umniSvnelo
sisqisa da m masis tixari sinjaris moculobas or tol nawilad yofs.
sinjaris daxSuli nawili Seicavs moluri masis idealuri erTatomiani
airis mols. airis temperaturaa T. tixari iwyebs sinjaraSi uxaxunod
moZraobas da bolos amovardeba. sinjaridan gamodis airic. risi toli
iqneba sinjaris saboloo siCqare, Tu igi tixris moZraobis dawyebis
momentisaTvis uZravi iyo. Aairis gafarToebis procesi CaTvaleT
adiabaturad. simZimis Zalas nu gaiTvaliswinebT. dguSis gamovardnamde
airis impulss nu gaiTvaliswinebT.
T1=0
h h0
T ,, cp
Nnax. 13.55
Nnax. 13.53 Nnax. 13.54
45
13.58. okeaneSi imyofeba navi, romelSic gvaqvs 1 kg masis da 0𝐶
temperaturis yinuli. ra maqsimaluri muSaobis Sesrulebas SeZlebs
siTburi Zrava yinulis dnobis gamoyenebiT? okeaneSi wylis temperaturaa
27𝐶.
13.59. im cikliT momuSave siTburi Zravis mqk (ix. nax.), romelic Sedgeba
1_2 ubnis, 2_3 adiabatisa da 3_1 izoTermisgan, aris 1 , xolo im cikliT
momuSave siTburi Zravis mqk, romelic Sedgeba 1_3 izoTermis, 3_4
izobarisa da 4_1 adiabatisgan _ 2 . gansazRvreT 1_2_3_4_1 cikliT
momuSave siTburi Zravis mqk. muSa sxeuli idealuri airia.
13.60. karburatoriani Sigawvis Zravis muSaobis modelireba SeiZleba
otos cikliT, romelic ori adiabatisa da ori izoqorisagan Sedgeba
(ix. nax.). gamosaxeT Zravis Teoriuli mqk SekumSvis n xarisxis da muSa
airis adiabatis maCveneblis meSveobiT.
13.61. cikli, romelic dizelis Zravis muSaobas aRwers, Sedgeba
izobaris, izoqorisa da ori adiabatisagan (ix. nax.). gamosaxeT Zravis
Teoriuli mqk n1 da n 2 parametrebiT da muSa airis adiabatis
maCvenebliT.
p 2
p
1
1
4
3 2
4
3
nax. 13.59 V
V1 nV1 V
nax. 13.60
p 1 2
4
V1 n1V1 n2V1 V
nax. 13.61
46
13.62*. gvaqvs m1 da m 2 masis ori sxeuli, romelTa absoluturi
temperaturaa Sesabamisad T1 da T2 ( T1 T2 ), xolo kuTri siTbotevadobaa
c1 da c2 . ra maqsimaluri muSaobis Sesrulebas SeZlebs siTburi Zrava,
romelSic am sxeulebs saxureblad da macivrad gamoviyenebT? rogor
gamartivdeba pasuxi, Tu sxeulebs aqvT toli masebi da toli kuTri
siTbotevadobebi?
13.63. 3 dm3 moculobis daxSul WurWelSi imyofeba 0,5 kg masis wyali.
misi ra nawili iqneba aorTqlebuli 100C temperaturaze?
13.64. 5 m3 moculobis qvabSi SeuSves: a) 20 kg masis wyali; b) 30 kg masis
wyali. qvabi gaaTbes 453 K temperaturamde. gansazRvreT qvabSi wylis
orTqlis masa. aRniSnul temperaturaze wylis najeri orTqlis
simkvrivea 5 kg/m3.
13.65. 10 l moculobis daxSul WurWelSi imyofeba 105 pa wnevis da 20C
temperaturis mSrali haeri. WurWelSi SeuSves 3 g masis wyali.
gansazRvreT airis wneva WurWelSi 100C temperaturamde gaTbobis
Semdeg.
13.66. cilindrul WurWelSi dguSis qveS imyofeba T temperaturis najeri
orTqli. dguSis gadaadgilebiT airi izoTermulad SekumSes. am dros
Sesrulda A muSaoba. gansazRvreT kondensirebuli orTqlis masa.
orTqlis moluri masaa M .
13.67. orive mxridan daxSul 1 l moculobis cilindrSi Tavisuflad
SeuZlia moZraoba Txel uwono dguSs. dguSis erT mxares SeSvebulia 1 g
masis wyali, xolo meore mxares ki 2 g masis azoti. ra moculobas
daikavebs azoti 100C temperaturaze?
13.68. orive mxridan daxSul 1 l moculobis cilindrSi Tavisuflad
SeuZlia moZraoba Txel uwono dguSs. dguSis erT mxares SeSvebulia 0,1
g masis wyali, xolo meore mxares ki 0,5 g masis azoti. ra moculobas
daikavebs azoti 100C temperaturaze?
13.69. orive mxridan daxSul 1 l moculobis cilindrSi Tavisuflad
SeuZlia moZraoba Txel uwono dguSs. dguSis erT mxares SeSvebulia 0,5
g masis wyali, xolo meore mxares ki 0,5 g masis azoti. ra moculobas
daikavebs azoti 100C temperaturaze?
13.70. rezinis buSti piriT gaberes oTaxSi, sadac temperaturaa 22C.
ramdeniT Seicvleba buStis moculoba quCaSi gatanisas, sadac
temperaturaa 1C? CaTvaleT, rom buStSi wylis orTqli najeria. 22C
temperaturaze wylis najeri orTqlis wnevaa 20 mm.vwy.sv., xolo
5
1C–ze ki _ 5 mm. vwy.sv. atmosferuli wnevaa 10 pa. rezinis drekadobis
ZaliT gamowveuli wneva ugulebelyaviT.
13.71. 500 sm3 moculobis WurWelSi, romlidanac amotumbulia haeri,
SeSvebuli iyo 20C temperaturis da 266 hpa wnevis wyalbadi. meore
aseTive WurWelSi SeSvebuli iyo imave temperaturis da 133 hpa wnevis
Jangbadi. WurWlebis SemaerTebeli onkani gaxsnes. airebis Serevis Semdeg,
masSi gaatares eleqtruli naperwkali da mgrgvinavi narevi daiwva. ra
masis wyali kondensirda WurWlis kedelze mas Semdeg, rac danadgari
gacivda sawyis temperaturamde? 20C temperaturis wylis najeri
orTqlis wnevaa 23 hpa.
47
13.72 asafeTqebel kameraSi SeuSvesJangbadi da wyalbadi. narevis
5
temperatura iyo 300 K, xolo wneva _ 10 pa. Jangbadis da wyalbadis
parcialuri wnevebi kameraSi erTnairi iyo. kameris hermetizaciis Semdeg
moaxdines afeTqeba. gansazRvreT, risi toli iyo wneva kameraSi reaqciis
produqtebis 373 K temperaturamde gacivebis Semdeg.
13.73. asafeTqebel kameraSi SeuSves oTaxis temperaturis meTanisa (CH4)
5
da Jangbadis narevi. narevis wneva iyo 10 pa. Jangbadis da meTanis
parcialuri wnevebi kameraSi erTnairi iyo. kameris hermetizaciis Semdeg
moaxdines afeTqeba. moxda CH 4 + 2O2 = CO2 + 2 H 2 O reaqcia. gansazRvreT,
risi toli iyo wneva kameraSi reaqciis produqtebis sawyis
temperaturamde gacivebis Semdeg, romlis drosac wylis najeri
orTqlis wnevaa 23 hpa.
48
14.Mmeqanikuri talRebi
nax. 14.1
ganivi talRuri impulsis gavrceleba
rezinis CaliCSi
nax. 14.2
grZivi talRuri impulsis gavrceleba
drekad ReroSi
49
meqnikuri talRebi vrceldeba nivTier garemoSi (myar sxeulebSi,
siTxeebSi da airebSi). arsebobs talRebi, romlebic vrceldeba vakuumSic
(magaliTad sinaTlis talRebi). meqanikuri talRebisaTvis aucilebelia
garemo, romelsac SeuZlia daagrovos kinetikuri da potenciuri
energiebi. maSasadame garemos unda hqondes inertuli da drekadi
Tvisebebi. realur garemoSi es Tvisebebi ganawilebulia mTel
moculobaSi. ase magaliTad, myari sxeulis nebismier mcire elements aqvs
masa da drekadoba. myari sxeuli umartives erTganzomilebian modelSi
SeiZleba ganvixiloT rogorc zambarebis da burTulebis erToblioba
(nax. 14.3).
nax. 14.3
myari sxeulis umartivesi erTganzomilebiani
modeli
nax. 14.4
msrboli ganivi talRis “momentaluri
fotografia” t da t momentebSi
51
msrbol talRaSi gvaqvs ormagi perioduloba _ droSi da sivrceSi.
droiTi periodia nawilakebis rxevebis T periodi, xolo sivrculi
2 2
periodia talRis sigrZe. k = talRuri ricxvi = wriuli
T
sixSiris sivrculi analogia. yuradReba mivaqcioT, rom gantoleba
y(x, t ) = A cos( t + k x ) aRwers OX RerZis sawinaaRmdegod gavrcelebad
harmoniul talRas, romlis siCqarea v = − .
k
sivrceSi nebismieri mimarTulebiT gavrcelebuli brtyeli talRis
kinematikuri gantoleba Caiwereba rogorc 𝑦(𝑥, 𝑡) = 𝐴𝑐𝑜𝑠(𝜔𝑡 − 𝑘 ⃗ ∙ 𝑟), sadac 𝑟
sivrcis wertilebis radius-veqtoria, xolo 𝑘 ⃗ talRuri veqtoria,
romelic moduliT talRuri ricxvis tolia da aqvs talRis
gavrcelebis mimarTuleba.
msrboli talRis energiis nakadi (talRis intensivoba) aris talRis
gavrcelebis mimarTulebis marTobul erTeulovan farTobSi erTeul
droSi gadatanili saSualo energia. is tolia talRaSi energiis
saSualo simkvrivisa da talRis siCqaris namravlis. harmoniul talRaSi
garemos yoveli nawilaki harmoniul rxevas asrulebs. amitom garemos
garkveuli moculobis saSualo potencialuri energia tolia misi
saSualo kinetikuri energiis da rxevebis amplitudis kvadratis
proporciulia. aqedan gamomdinareobs, rom msrboli talRis
gavrcelebisas energiis nakadi proporciulia amplitudis kvadratis.
msrboli talRebi garemoSi vrceldebian gansazRvruli siCqareebiT,
romlebic damokidebulia talRis tipze, agreTve garemos inertul da
drekad Tvisebebze. gaWimul simSi an rezinis CaliCSi ganivi talRebis
siCqare damokidebulia wiriT simkvriveze (erTeuli sigrZis masaze) da
T daWimulobis Zalaze:
T
v=
grZivi talRebis siCqare SemousazRvrav garemoSi ganisazRvreba
garemos simkvriviT da B yovelmxrivi kumSvis moduliT, romelic
proporciulobis koeficientia p wnevis cvlilebasa da uaryofiTi
niSniT aRebul V V moculobis fardobiT cvlilebas Soris:
V
p = −B
V
grZivi talRebis siCqare SemousazRvrav garemoSi ganisazRvreba
formuliT
B
v=
magaliTad, grZivi talRis siCqare wyalSi 20 C aris v = 1480m wm ,
km
xolo sxvadasxva xarisxis foladSi v 5 - 6.
wm
drekad ReroebSi grZivi talRebis siCqaris formulaSi
B yovelmxrivi kumSvis modulis nacvlad Sedis E iungis moduli
E
v=
52
foladisaTvis E da B modulebs Soris gansxvaveba mcirea, sxva
masalebisaTvis gansxvavebam SeiZleba 20-30 % da metic Seadginos.
sxvadasxva meqanikuri Tvisebebis ori garemos sazRvarze talRa
nawilobriv airekleba, nawilobriv ki vrceldeba meore garemoSi.
rezinis CaliCis an simis gaswvriv msrboli talRa irekleba uZravad
damagrebuli bolodan. am dros Cndeba talRa, romelic garbis Semxvedri
mimarTulebiT. orive boloTi damagrebul simSi aRiZvreba rTuli
rxevebi, romlebic SeiZleba ganvixiloT rogorc urTierTsawinaaRmdego
mimarTulebiT gavrcelebadi talRebis zeddeba (superpozicia). ori
boloTi damagrebuli simebi qmnian yvela simebiani instrumentis bgerebs.
msgavsi movlena xdeba sasule instrumentebis JRerisas, maT Soris
orRanis milebSi.
ganvixiloT urTierTsawinaaRmdego mimarTulebiT gavrcelebadi
erTnairi sixSiris da erTnairi amplitudis ori brtyeli talRis
superpoziciis Sedegi.
rxevebi am talRebSi moicema Semdegi formulebiT:
y1 (x, t ) = A cos( t + k x + ) _ x RerZis mimarTulebiT gavrcelebadi talRa
y 2 (x, t ) = A cos( t − k x ) _ x RerZis sapirispirod gavrcelebadi talRa
superpoziciis principis Tanaxmad, romelic eqsperimentuli faqtia,
garemos yovel wertilSi Semxvedri talRebiT gamowveuli rxevebi
ikribeba. maSasadame
y = y1 (x, t ) + y 2 (x, t ) = 2 A cos k x + cos t +
2 2
es aris mdgari talRa. 2 A cos k x + sidide rxevebis amplitudaa
2
x koordinatis mqone wertilSi. mdgar talRaSi arsebobs uZravi
wertilebi, romelTac kvanZebi ewodebaT. maTi koordinatebi
ganisazRvreba pirobidan k x + = (2m + 1) , sadac m mTeli ricxvia. maT
2 2
Soris Sua wertilebi maqsimaluri amplitudiT irxevian. am wertilebs
burcobebi ewodebaT. maTi koordinatebi ganisazRvreba pirobidan
k x + = m , sadac m mTeli ricxvia. or mezobel kvanZs Soris manZili
2
(iseve rogorc or mezobel burcobs Soris manZili) talRis sigrZis
naxevris tolia. marTlac zeda formulebis Tanaxmad gvaqvs: x = = .
k 2
cxadia, rom mezobel kvanZsa da
burcobs Soris manZilia talRis
sigrZis meoTxedi. kvanZebs Soris
wertilebi erT fazaSi irxevian.
kvanZze gadasvlisas rxevebis faza
-Ti icvleba. nax. 14.5-ze
gamosaxulia mdgari talRa orive
boloTi damagrebul simSi.
53
orive boloTi damagrebuli simis boloebSi kvanZebia. amitom simis
sakuTari rxevebisas simis l sigrZe naxevartalRebis mTeli ricxvis
tolia:
l = n n anu n =
2l
(n = 1,2,3, )
2 n
Sesabamisi f n sixSireebia:
v v
fn = = n = nf1
n 2l
T
sadac v= simSi ganivi talRebis gavrcelebis siCqarea. yovel
sixSires f n -dan da masTan dakavSirebul rxevebis tips normaluri
moda ewodeba. f1 umcires sixSires ZiriTadi sixSire ewodeba, xolo
yvela danarCens ( f 2 , f 3 , ) ki _ harmonikebi.
mdgar talRaSi ar aris energiis nakadi. simis mezobel kvanZebs
Soris moqceuli monakveTis rxevebis energia ar gadaitaneba simis sxva
nawilebSi. yovel aseT monakveTSi xdeba kinetikuri energiis
potencialurSi da piriqiT perioduli (orjer periodSi) gardaqmna,
rogorc Cveulebriv merxev sistemaSi. magram zambaraze dakidebuli
tvirTisgan an qanqarisgan gansxvavebiT, romelTac aqvT erTaderTi
sakuTari sixSire, sims aqvs usasrulo raodenobis sakuTari
(rezonansuli) sixSire. nax. 14.6-ze gamosaxulia orive boloTi
damagrebul simis ramdenime normaluri moda. simis rxevebi,
superpoziciis principis Sesabamisad, SeiZleba warmoadgendes sxvadasxva
tipis (anu sxvadasxva n–is mqone) mdgari talRebis jams.
erT boloSi daxurul da
meore boloSi Ria milSi haeris
sakuTari rxevebic mdgari talRaa.
am SemTxvevaSi daxurul boloSi
kvanZia, xolo Ria boloSi burcobi.
amis gamo milis l sigrZe toli
iqneba naxevartalRebis mTel
ricxvs damatebuli talRis sigrZis
meoTxedi:
n n n
l=n + = (2n + 1)
(n = 0,1,2, )
2 4 4
Sesabamisi f n sixSireebia:
= (2n + 1)
v v
fn =
n 4l
54
14.M talRebis interferencia
55
Nnax. 14.4
wylis zedapirze ori talRis interferencia
(suraTi garkveul momentSi)
56
15.M sinaTlis interferencia. iungis cda
57
gaSla, ris gareSec ar moxdeboda ekranze sinaTlis konebis gadafarva,
dakavSirebulia meore talRur movlenasTan – talRebis difraqciasTan.
gamoviyvanoT ekranze
interferenciuli maqsimumebis da
minimumebis koordinatebis formula.
daveyrdnoT nax. 15.1-s. radganac L>>d,
ekranis garkveul P wertilamde
RreCoebidan talRebi TiTqmis
paraleluri wrfeebiT vrceldeba,
amitom vTvliT naxatze asoTi
aRniSnul kuTxeebs erTmaneTis
tolad. P wertilSi misuli ori
talRis svlaTa sxvaobaa
𝛿 = 𝑟2 − 𝑟1 = 𝑑 sin 𝜃
realur eqsperimentebSi, ekranis
sasruli zomebis gamo, kuTxeebi mcirea da kargi miaxloebiT gvaqvs:
sin 𝜃 = tg𝜃 = 𝑦⁄𝐿
amitom gveqneba, rom 𝛿 = 𝑑 ∙ 𝑦⁄𝐿.
interferenciuli maqsimumebi gveqneba im wertilebSi, romlebisTvisac
sruldeba Semdegi piroba:
𝛿 = 𝑑 ∙ 𝑦⁄𝐿 = 𝑚, sadac m=0, 1, 2, .
𝐿
maSasadame, 𝑦𝑚𝑎𝑥 = 𝑚 𝑑 , sadac m=0, 1, 2, .
interferenciuli minimumebi gveqneba wertilebSi, romelTa
1 𝐿
koordinatebia 𝑦𝑚𝑎𝑥 = (𝑚 + 2) 𝑑 , sadac m=0, 1, 2, .
58
rogori iqneba interferenciuli maqsimumebis da minimumebis piroba im
SemTxvevaSi, rodesac dakvirvebis wertilamde talRebi ramdenime
sxvadasxva garemos gavliT midian an TiToeuli maTgani ramdenime
sxvadasxva garemos gadis? am SemTxvevaSi TiToeuli talRis gavlili
manZilis nacvlad iyeneben iseT manZils, romelic unda gaevlo talRas
vakuumSi, rom dakvirvebis wertilSi imave faziT misuliyo. advili
misaxvedria, rom es manZili iqneba TiToeul garemoSi gavlili manZilis
am garemos gardatexis maCvenebelze namravlTa jami. am manZils talRis
optikuri svla ewodeba. amrigad, Tu talRam L1 manZili gaiara n1
gardatexis maCveneblis mqone garemoSi, L2 manZili n2 gardatexis
maCveneblis mqone garemoSi da ase Semdeg Lm manZili nm gardatexis
maCveneblis mqone garemoSi, maSin optikuri svla iqneba
∆= 𝑛1 𝐿1 + 𝑛2 𝐿2 + ⋯ + 𝑛𝑚 𝐿𝑚
ori talRis gadafarvisas interferenciuli maqsimumis piroba iqneba:
∆1 − ∆2 = 𝑘, sadac k=0, 1, 2, , xolo talRis sigrZea vakuumSi,
xolo interferenciuli minimumis piroba iqneba:
𝜆
∆1 − ∆2 = (2𝑘 + 1) 2, sadac k=0, 1, 2, , xolo talRis sigrZea vakuumSi.
1 1
2
2
1 A
2
1
A x B
ნახ. 16.1
1 სხივის სვლა 𝐴 𝐵 = ∆𝑥 ∙ 𝑠𝑖𝑛𝛼1 -ით მეტია, ვიდრე 1 სხივის სვლა, ხოლო 2 სხივის
სვლა ∆𝑥 ∙ 𝑠𝑖𝑛𝛼2 -ით ნაკლებია, ვიდრე 2 სხივის სვლა, ამიტომ 1’ და 2’ სხივებს შორის
59
სვლათა სხვაობა ∆𝑥(sin 𝛼1 + sin 𝛼2 ) -ით განსხვავდება 1 და 2 სხივებს შორის სვლათა
სხვაობისაგან. ამრიგად, უნდა შესრულდეს პირობა: ∆𝑥(sin 𝛼1 + sin 𝛼2 ) = 𝜆, საიდანაც
𝜆
∆𝑥 =
sin 𝛼1 + sin 𝛼2
60
maqsimaluri Sesustebis piroba ki iqneba: 2𝑛𝑑 = 𝑘𝜆, sadac k=0, 1, 2, . (17.2)
63
18.5. okeanis napiras anZaze damagrebulia radioteleskopi, romelic
kosmosidan iRebs radiovarskvlavis 125 m talRis sigrZis gamosxivebas
(ix. nax.). radiovarskvlavi horizontis zemoT amodis okeanis mxridan da
mis gamosxivebas radioteleskopi iRebs ori gziT: pirdapir da okeanidan
arekvliT. interferenciis gamo miRebuli signalis intensivoba icvleba
varskvlavis horizonts zeviT awevasTan erTad. pirvel interferenciul
minimums akvirdebian maSin, rodesac horizonts zeviT varskvlavis
simaRlea =25,0. ipoveT, okeanis donidan ra simaRlezea teleskopi.
18.6. minis firfita dafarulia acetonis Txeli afskiT, romlis
gardatexis maCvenebelia 1,25. mas zemodan marTobulad ecema TeTri
sinaTle. areklil sinaTleSi srulad qreba 600 nm talRis sigrZis
sinaTle da maqsimalurad Zlierdeba 700 nm talRis sigrZis sinaTle. am
or talRas Soris arcerTi talRisTvis ar gvaqvs interferenciuli
maqsimumi da minimumi. gansazRvreT afskis sisqe.
18.7. gansazRvreT siliciumis monooqsidis minimaluri sisqe (ix. nax. 17.3),
romlis drosac mzis elementze marTobulad dacemuli 550 nm talRis
sigrZis sinaTle maqsimalurad SeaRwevs elementSi.
18.8. brtyel gamWvirvale firfitas kuTxiT ecema paraleluri sxivebi
(ix. nax.). ipoveT 2 da 1 sxivebs Soris optikur svlaTa sxvaoba.
firfitis sisqea d, xolo gardatexis maCvenebeli - n.
18.9. ra minimaluri sisqe unda hqondes sapniani wylis fenas (n=1,33),
romelsac =30 kuTxiT ecema TeTri sinaTle, rom misgan areklili
sinaTle wiTeli (λ = 0,63 mkm) mogveCvenos?
18.10. minis brtyeli firfitis zedapiri dafarulia Txeli gamWvirvale
feniT, romlis gardatexis maCvenebelia n = 1,41 ( naklebia minisaze).
firfitas α =30° kuTxiT ecema TeTri sinaTle. ipoveT fenis minimaluri
sisqe, Tu arekvlis Semdeg sinaTle mwvane (λ = 0,53 mkm) gveCveneba.
18.11. niutonis rgolebis misaRebad iyeneben brtyelamozneqil linzas,
romelsac marTobulad anaTeben λ=0,6 mkm talRis sigZis mqone sinaTliT.
mexuTe da meeqvse naTel rgolebs Soris manZilia d=0,56 mm. ipoveT
linzis simrudis radiusi.
1 2
haeri
d
haeri
nax. 18.8
64
18.12. frenelis biprizmiT gardatexili sinaTlis konebi interferirebs
erTmaneTTan (ix. nax.). biprizmidan ra L manZilze unda movaTavsoT ekrani,
rom masze miviRoT maqsimaluri siganis interferenciuli suraTi?
biprizmis gverdiT waxnags sinaTle marTobulad ecema. biprizmis
wveroebs Soris manZilia 2a=5 sm, misi nivTierebis gardatexis
maCvenebelia n=1,5, gardamtexi kuTxea =10-3 rad.
18.13. monoqromatuli sinaTlis S wyaro F fokusuri manZilis mqone
linzidan a manZilzea moTavsebuli. linza gaWres or tol nawilad da
daaSores erTmaneTs l manZiliT (ix. nax.). ipoveT linzidan L manZiliT
daSorebul O ekranze miRebuli interferenciuli zolebis sigane.
sinaTlis talRis sigrZea . linzebs Soris Sualedi dafarulia K
tixariT.
18.14. erTmaneTisgan d=3 sm-iT daSorebul or paralelur uZrav brtyel
sarkes Soris moTavsebulia =600 nm talRis sigrZis monoqromatuli
sinaTlis S wertilovani wyaro (ix. nax.). wyarodan L=1 m manZilze
moTavsebulia ekrani, romelzedac daikvirveba sarkeebidan areklili
sinaTlis ori koniT miRebuli interferenciuli suraTi. pirdapiri
sxivebi gadaketilia tixriT. ekranze sarkeebis mimarT simetriul
wertilSi moTavsebulia mimRebi, romlis signali masze dacemuli
sinaTlis intensivobis proporciulia. mimRebis zoma interferenciul
maqsimumebs Soris manZilze bevrad naklebia. wyaro da mimRebi sarkeebis
marTobul sibrtyeSia moTavsebuli. wyaro amoZravda sarkeebis
marTobulad v=0,1 mm/wm siCqariT. gansazRvreT mimRebis mier
registrirebuli cvladi signalis sixSire. gaiTvaliswineT mxolod
erTjeradi arekvlebi sarkeebidan.
65
18.15. sinaTlis S wertilovani wyaro Tanabrad moZraobs brtyeli tixris
paralelurad, romelSic aris d manZiliT daSorebuli ori mcire xvreli
(ix. nax.). wyaros moZraobis wrfe da xvrelebi tixris marTobul
sibrtyeSia. amave sibrtyeSi sistemis simetriis RerZze moTavsebulia
mimRebi, romelic aregistrirebs masze dacemuli sinaTlis periodulad
cvlad intensivobas. gansazRvreT wyaros moZraobis siCqare, Tu
registrirebuli intensivobis cvlilebis sixSirea =15 hc. sinaTlis
talRis sigrZea =600 nm, d=2 mm, h=1 m. wyaros daSoreba simetriis
RerZamde h-ze bevrad naklebia.
18.16. ipoveT ekranze biprizmis gamoyenebiT miRebul interferenciul
suraTSi, m-uri naTeli zolis centridan x daSoreba (ix. nax.). x
gacilebiT naklebia biprizmis zomaze. biprizmis nivTierebis gardatexis
maCvenebelia n. gardamtexi kuTxe Zalze mcirea, wertilovani sinaTlis
wyarodan prizmamde manZilia a, xolo prizmidan ekranamde b. sinaTlis
talRis sigrZea .
18.17. brtyel-amozneqili linza, romlis amozneqili zedapiris simrudis
radiusia r=4,00 m moTavsebulia minis Cazneqil sferul zedapirze,
romlis simrudis radiusia R=12,0 m (ix. nax.). 500 nm talRis sigrZis mqone
sinaTle marTobulad ecema linzis brtyel zedapirs. gansazRvreT me-100
mnaTi rgolis radiusi.
66
pasuxebi, miTiTebebi, amoxsnebi
𝜋 ℓ
4.8. 𝑡 = 2 √𝑔 , ar Seicvleba.
𝜔1 3
4.9. =√ .
𝜔2 11
𝜋 𝑙 v 𝑙 v
4.10. 𝑡 = 2 √𝜇𝑔 rodesac v0 ≤ √𝜇𝑔𝑙 , 𝑡 = 𝑔 + √𝜇𝑔 𝑎𝑟𝑐𝑜𝑠 v , rodesac v0 ≥ √𝜇𝑔𝑙,
0
sadac v = √v02
− 𝜇𝑔𝑙.
4.11. 𝑡 = 𝜋√𝑙 ⁄𝑔𝑠𝑖𝑛𝛼 , roca v02 ≤ 𝑔ℓ𝑠𝑖𝑛𝛼;
ℓ √𝑔ℓ𝑠𝑖𝑛𝛼 2√v20 −𝑔𝑙𝑠𝑖𝑛𝛼
𝑡 = 2√𝑔𝑠𝑖𝑛𝛼 𝑎𝑟𝑐𝑠𝑖𝑛 + , roca v02 > 𝑔ℓ𝑠𝑖𝑛𝛼.
v0 𝑔𝑠𝑖𝑛𝛼
𝑚
4.12. 𝑡 = 𝜋√ .
2𝜋𝑅∆𝑝
4
4.13. 𝑇 = 2𝜋 √𝑙 2 /(𝑔2 + 𝑎2 − 2𝑎𝑔𝑠𝑖𝑛𝛼).
4.14. 𝑇 = 2𝜋√𝑙/Ω2 (𝑅 + 𝑙) .
𝑔 𝑘
4.15. 𝜔 = √ 𝑙 + 4𝑚 .
𝑔
4.16. 𝑀 = 𝑚(𝑅𝜔2 − 1).
4.17. T = 2[3(R−r)/2g]1/2.
4.18. 𝜔 = √𝑔/2𝑅 .
4.19. 𝑇 = 2𝜋√𝑙𝑀/[(𝑀 + 𝑚)𝑔 .
4.20. 𝜔1 = √𝑀𝑔/𝑚𝑙, 𝜔2 = 2𝜔1 .
4.21. 35/36 nawili.
4.22. 0,5 sm-iT marcxniv.
4.23. wonasworobaSi rezini gaWimuli iyo L=mg/k=0,2 m-iT. Zafis gawyvetis
Semdeg sistemis masaTa centri vardeba g aCqarebiT, masaTa centris
sistemaSi sawonebi ki jer asruleben harmoniuli rxevis meoTxeds, xolo
Semdeg rezini moSvebulia da sawonebi erTmaneTisaken moZraoben
Tanabrad rxevis meoTxedis Semdeg SeZenili toli siCqareebiT. vipovoT
es siCqare energiis mudmivobis kanonis gamoyenebiT:
𝑘∆𝐿2 𝑚v 2
=2
2 2
saidanac
𝑘
v = 𝐿√
2𝑚
67
radganac sawonebi miwaze erTdroulad davardnen, maSasadame vardnis
dro emTxveva sawonebis erTmaneTTan miaxloebis dros. siCqaris SeZenis
droa k sixistis reziniT dakavSirebuli m masis ori erTnairi sawonis
rxevis periodis meoTxedi:
𝜋 𝑚
𝑡1 = √ ≈ 0,16წმ
2 2𝑘
Semdgomi miaxloebis droa
𝐿 𝐿 𝑚
𝑡2 = = √ = 0,5წმ
2v ∆𝐿 2𝑘
vardnis droa
𝑡 = 𝑡1 + 𝑡2 ≈ 0,66წმ
vardnis dasawyisSi sawonebis simZimis centri iyo tots qveviT (L+L)/2
manZilze, amitom totis simaRlea
𝐿 + 𝐿 𝑔𝑡 2
ℎ= + ≈ 2,8მ
2 2
4.24. rodesac Rero asrulebs vertikalur rxevebs, is xan mTlianadaa
aweuli wonasworobis mdebareobidan, xanac wyalSia nawilobriv
CaZiruli (rxevebi mcirea). pirvel SemTxvevaSi x-iT aweul Reroze, garda
mudmivi simZimis Zalisa, moqmedebs zambaris drekadobis kx Zalac,
𝑚
romelic Reros Seasrulebinebs harmoniuli rxevis naxevars t1 = T1/2 = π√ 𝑘
drois ganmavlobaSi. wyalSi moZraobisas x-iT CaZirul Reroze damatebiT
imoqmedebs amomgdebi Zala ρgSx da, vinaidan es Zalac x-is proporciulia,
zambarasTan erTad isic harmoniuli rxevis naxevars Seasrulebinebs
Reros, oRond (radgan Sesabamisi efeqturi “sixiste” aris k + ρgS) am
𝑚
naxevari rxevis dro iqneba t2 = T2/2 = π√𝑘+ρgS . amrigad, sistemis rxevis
𝑚 𝑚
periodia T = t1 + t2 = π√ 𝑘 + π√𝑘+ρgS .
4.25. koordinatTa saTave movaTavsoT kedlebs Soris zustad Sua
adgilas da x RerZi mivmarToT marjvniv. maSin pirveli (marcxena)
𝐿 2𝑘 𝐿
sxeulis moZraobis gantoleba iqneba x1 = - 2 cos(√ 𝑚 t), meoris ki - x2 = 2
𝑘
cos(√2𝑚 t). vipovoT sxeulebis dajaxebis drois momenti. amisaTvis x1
𝑘 2𝑘 3 𝑘 1 𝑘
gavutoloT x2-s. gvaqvs cos(√2𝑚 t) + cos(√ 𝑚 t) = 0 da cos(2 √2𝑚 t) cos(2 √2𝑚 t)=0.
cxadia, pirvelad π/2-is toli pirveli kosinusis argumenti gaxdeba.
π 2𝑚 𝐿
amitom dajaxebis drois momentia t = 3 √ , koordinati ki x = . axla
𝑘 4
vipovoT sxeulebis siCqareebis gegmilebi dajaxebis momentSi -
gavawarmooT moZraobis gantolebebi da CavsvaT Sesabamisi dro. miviRebT
𝐿 2𝑘 𝐿 𝑘
v1x = 4 √ 𝑚 da v2x = - 4 √2𝑚 . Cans, rom dajaxebisas pirveli sxeulis siCqare
moduliT orjer metia meorisaze, e.i. sxeulebis impulsebi moduliT
tolia da sapirispirodaa mimarTuli. amitom sxeulebi Sewebebisas
gaCerdeba da Sesabamisi kinetikuri energia ganuldeba, Semdgomi rxevebis
68
energia ki dajaxebisas zambarebis drekadi energiebis jami iqneba: E =
2𝑘 𝐿 2 𝑘 𝐿 3𝑘𝐿2
( )+ 2 (4)2 = 32 . es sidide mTlianad Sewebebul sxeulTa kinetikur
2 4
energiad gardaiqmneba, rodesac isini koordinatTa saTaveSi moxvdebian,
3𝑘𝐿2 2
3𝑚𝑣𝑚𝑎𝑥
radgan am dros zambarebi ar aris deformirebuli. gvaqvs = ,
32 2
𝐿 𝑘
saidanac sxeulTa maqsimaluri siCqarisTvis miviRebT 𝑣𝑚𝑎𝑥 = √ .
4 𝑚
4.26. damyarebuli rxevis amplituda iyos A. davuSvaT, rom is bevrad metia
ℓ wanacvlebaze (am daSvebas gadavamowmebT miRebuli SedegiT). maSin
zambaris boloze moqmedi Zala wanacvlebis procesSi orive SemTxvevaSi
mudmivad da kA-s tolad SeiZleba CavTvaloT, sadac k zambaris sixistea.
periodSi zambaraze Sesrulebuli muSaoba iqneba 2𝑘𝐴ℓ. es muSaoba toli
𝑘𝐴2
unda iyos periodSi xaxunze dakarguli energiis: 2𝑘𝐴ℓ = 𝛼 2 , sadac
periodSi xaxunze dakarguli energiis wilia. aqedan 𝐴 = 4ℓ⁄𝛼 . vipovoT .
radgan 10 periodSi amplituda 2-jer mcirdeboda, energia 4-jer
Semcirdeboda, amitom unda Sesruldes toloba: (1 − 𝛼)10 = 1⁄4, saidanac
1
𝛼 = 1− 5
√2
1
sabolood 𝐴 = 4ℓ⁄(1 − 5 ) ≈ 31მმ. miRebuli mniSvneloba marTlac bevrad
√2
metia ℓ =1 mm-ze, maSasadame Cveni daSveba swori iyo.
4.27. jer zogadad gaviazroT, rogor ganviTardeba movlenebi.
Tavdapirvelad zambara iWimeba, amitom Seanelebs marjvena Zelaks da
aaCqarebs Sua da masTan ZafiT gadabmul marcxena Zelakebs. es
ukanasknelni gaagrZeleben erTdroul aCqarebas, sanam zambara daWimuli
iqneba. rogorc ki zambara daiwyebs SekumSvas, Sua Zelaki Seneldeba, Zafi
moeSveba, marcxena Zelaki gaagrZelebs didi siCqariT Tanabrad srials
marjvniv da misi Sejaxeba Sua ZelakTan gardauvali gaxdeba. axla es
procesebi aRvweroT ufro detalurad. Tavidan, rodesac marjvena Zelaks
mianiWes v siCqare, sami sxeulis masaTa centri amoZravda marjvniv v/3
siCqariT. am masaTa centris sistemaSi marjvena sxeuls aqvs marjvniv
mimarTuli 2v/3 siCqare, xolo marcxena da Sua Zelakebs – marcxniv
mimarTuli v/3 siCqare. naxevari rxevis ganmavlobaSi, rogorc ukve iTqva,
zambara daWimulia da Sua da marcxena Zelakebi erTnairad da
harmoniulad gadaadgildeba. amitom am naxevari rxevis bolos, rodesac
zambara kvlav dauWimavi gaxdeba, samive sxeuli Seicvlis siCqaris
mimarTulebas – marjvena Zelaks eqneba marcxniv mimarTuli 2v/3 siCqare,
marcxena da Sua Zelakebs ki v/3, mimarTuli marjvniv. dedamiwis aTvlis
sistemaSi Sesabamisi siCqareebia: marjvena ZelakisTvis – marcxniv
mimarTuli v/3, xolo Sua da marcxena ZelakebisTvis - marjvniv
mimarTuli 2v/3. amis Semdeg Zafi moeSveba da marcxena sxeuli
gaagrZelebs srials mudmivi siCqariT, Sua da marjvena ki imoZravebs
zambaris gavleniT. gadavideT am ori ukanaskneli sxeulis masaTa
centris sistemaSi, romelic, rogorc advili dasaTvlelia, dedamiwis
mimarT v/6 siCqariT moZraobs marjvniv. am sistemaSi Sua da marjvena
𝑀
Zelakebis harmoniuli rxeva (romlis periodicaa T = 2π√2𝑘) mimdinareobs
Semdegi sawyisi pirobebiT - zambara Tavdapirvelad dauWimavia, Zelakebs
ki erTmaneTisken mimarTuli v/2 (maqsimaluri) siCqareebi aqvT. am merxev
69
sistemas mudmivi v/2 siCqariT uaxlovdeba marcxena sxeuli da misi Sua
ZelakTan Sejaxebis xma yvelaze Zlieri iqneba, Tu maTi fardobiTi
siCqare Sejaxebis momentSi udidesia. es ki moxdeba maSin, Tu Sua sxeuls
isev eqneba maqsimaluri v/2 siCqare, oRond sapirispirod mimarTuli, anu
𝑇
rxevis dawyebidan unda gavides 2 + nT dro, sadac n naturaluri ricxvia.
SevniSnoT, rom am momentSi Sua sxeuli iqneba imave adgilas, sadac
imyofeboda Zafis moSvebisas, anu marcxena sxeuli Sejaxebamde gaivlis
zustad Zafis sigrZis tol manZils. Sesabamisad, Zafis saZiebeli sigrZea
v 𝑇 1 𝑀
LZafis = 2 (2 + nT) = (2 + n)πv√2𝑘 .
4.28. kubis didi masis gamo rxevis amplituda mcire iqneba da burTulebis
siCqare kubTan dajaxebisas yvelgan v0 -is tolad SegviZlia CavTvaloT.
roca kubis siCqarea v, maSin misTvis erTi burTulas mier gadacemuli
impulsi iqneba 𝑝 = 2𝑚(v0 − v), xolo Zalze mcire t droSi dajaxebul
burTulaTa ricxvi iqneba 𝑁 = 𝑎2 𝑛(v0 − v)∆𝑡, sadac S kubis waxnagis
farTobia. burTulebis mxridan kubze moqmedi Zala iqneba
𝑁𝑝
𝐹 = ∆𝑡 = 2𝑚𝑎2 𝑛𝑣02 − 4𝑚𝑎2 𝑛𝑣0 𝑣. aq Cven ugulebelvyaviT kubis siCqaris
kvadratis proporciuli mcire wevri. rogorc vxedavT, Zalas aqvs
mudmivi komponenti da siCqaris proporciuli komponenti. mudmivi Zala
iwvevs wonasworobis wanacvlebas, amitom zambaris drekadobis Zalis
moqmedebiT aRiZvreba rxeva. siCqaris proporciuli Zala iwvevs rxevis
milevas. mileva pirobis Tanaxmad mcirea, amitom es Zala ar imoqmedebs
rxevis periodze, iseve rogorc mudmivi Zala. rxevis periodi iqneba
𝑇 = 2𝜋√𝑀 ⁄𝑘 ≈ 0,31წმ
siCqaris proporciuli Fwin=v Zalis winaaRmdeg mcire t droSi
daxarjuli energia iqneba ∆𝐴 = 𝛼v ∙ v∆𝑡 = 𝛼v 2 ∆𝑡. periodSi daxarjuli
energia iqneba 𝐴 = 𝛼〈𝑣 2 〉𝑇, sadac 〈v 2 〉 periodSi siCqaris kvadratis
saSualo mniSvnelobaa. neli milevisas erT periodSi rxeva harmoniulad
SegviZlia miviCnioT, amitom 〈v 2 〉 = vmax 2 ⁄ 2
2 da 𝐴 = 𝛼vmax 𝑇⁄2. rxevisas sruli
2 ⁄
energiaa 𝑊 = 𝑀vmax 2. periodSi dakarguli energiis wili iqneba
𝐴⁄𝑊 = 𝛼𝑇⁄𝑀 ≈ 0,24
amplitudis 2-jer Semcirebisas rxevis energia 4-jer Semcirdeba. vTqvaT
es moxda K sruli rxevis Semdeg, maSin gvaqvs
1
(1 − 0,24)𝐾 =
4
saidanac K5. maSasadame t5T1,5 wm. Cveni daSveba, rom mileva nela xdeba,
met-naklebad misaRebia.
4.29. 1) am SemTxvevaSi rxeva iseTivea, rogoric √ℓ2 − 𝑎2 sigrZis
70
𝑏𝑥 2
maSasadame ∆𝑦 = 2ℓ2 da qanqaras
potencialuri energiaa
𝑚𝑔𝑏𝑥 2
𝐸𝑝𝑜𝑡 = 𝑚𝑔∆𝑦 =
2ℓ2
radganac mcire rxevisas mZivis
marcvali moZraobs TiTqmis x
RerZis gaswvriv mcire rkalze,
amitom potencialuri energia unda
𝑚𝜔∥2 𝑥 2
iyos 𝐸𝑝𝑜𝑡 = . maSasadame
2
71
8.8. 240 omi.
8.9. I=0.
𝜔𝐿 𝜔𝑅𝐿 𝜔𝑅𝐿
8.10. a) 𝑍 = b) 𝑍 = g) 𝑍 =
|𝜔2 𝐿𝐶−1| √𝑅 2 +(𝜔𝐿)2 √𝑅 2 (𝜔2 𝐿𝐶−1)2 +(𝜔𝐿)2
1
|𝜔𝐿− |√𝑅2 +(𝜔𝐿)2
𝜔𝐶
d) 𝑍 = 2
.
√𝑅 2 +(2𝜔𝐿− 1 )
𝜔𝐶
8.11. I=5 a.
8.12. I=1 a.
8.13. Um=112 v; Zabva CamorCeba denis Zalas faziT, romlisTvisac gvaqvs
𝑈 1
𝑡𝑔 = 𝑈𝐶𝑚 = 𝜔𝐶𝑅 = 2.
𝑅𝑚
𝑈𝑜
8.14. 𝐼𝑜 = √2 ≈ 1,4 a.
𝑅
8.15. Im 0,12 a, 300 .
8.16. sqema Sedgeba mimdevrobiT CarTuli ori ubnisgan. pirveli ubania
koWa, meore ubani – paralelurad SeerTebuli kondensatori da
R
rezistori. Sesabamisi winaRobebia Z1 = ωL da Z2 = √1+ω2 2 2 . denis Zala am
C R
ubnebze erTmaneTis tolia da emTxveva wyaroSi gamaval denis Zalas. misi
amplituda aRvniSnoT I0 -iT. Zabva pirvel
π U0
ubanze U1, cxadia, 2 faziT uswrebs am U1
dens, meore ubanze Zabva U2 garkveuli φ IC I0
faziT CamorCeba dens, sruli Zabva ki am
ori Zabvis veqtoruli jamia. rezistorSi
da kondensatorSi gamavali denebis φ
amplitudebi IR -iT da IC -Ti aRvniSnoT. U2
IR
naxatze gamosaxulia Sesabamisi
I ωCU2
veqtoruli diagrama, saidanac Cans, rom tgφ = IC = U = ωCR (Sesabamisad,
R 2
R
1 ωCR
cosφ = √1+ω2 da sinφ = √1+ω2 ). garda amisa, gvaqvs U1 = I0Z1 = I0ωL, U2 = I0Z2
C2 R2 C2 R2
RI0 π
= √1+ω2 da am veqtorebs Soris kuTxea + φ. aqedan U02 = U12 + U22 +
C2 R2 2
π
2U1U2cos(2 + φ) = U12 + U22 - 2U1U2sinφ. Tu am gantolebaSi SevitanT zemoT
moyvanil formulebs da gaviTvaliswinebT, rom ω2LC = 1, miviRebT I0 =
U0 U C
ωL
√1 + ω2 C2 R2 , saidanac IR = I0cosφ = ωL0 = U0√L .
0 𝑈 (𝜔 2 𝐿𝐶−1) 2
8.17. 𝐼(𝑡) = 𝜔𝐿(2−𝜔 2 𝐿𝐶) 𝑐𝑜𝑠𝜔𝑡. Tu 2 − 𝜔 𝐿𝐶 sidide axlosaa nulTan
72
13.1. 0,28 nm.
13.2. a) 2; b) 2,8710-8 sm; g) 2,510-8 sm. T
-8 -8
13.3. a) 4; b) 4,0510 sm; g) 2,910 sm. 4T0/3
13.4. Semcirdeba 2/(2-k)-jer. T0
13.5. 3,61023.
13.6. 12-jer
13.7. temperatura maqsimaluria,
rodesac V=2V0. grafiki moyvanilia
naxatze.
13.8. 40 m.
13.9. a) 0,165 mgpa; b) 0,18 mgpa. 0 V0 2V0 3V0 4V0 V
13.10. naklebfarTobiani saqSenis mqone
ZravaSi wneva 8-jer metia. nax. 13.7.1
13.11. 1,9105 pa.
13.12. 7.
13.13. 0,01.
13.14. p = nkT gantolebis Tanaxmad,
p p0
n= = . aqedan vxedavT, rom −
k T k T0
diagramaze saTaveze gamavali ori
wrfidan meti koncentracia Seesabameba
im wrfes, romelic metadaa daxrili
RerZisadmi da naklebi koncentracia
Seesabameba im wrfes, romelic
naklebadaa daxrili RerZisadmi.
amitom naxatze gamosaxul mocemuli
procesis diagramaze koncentracia
maqsimaluria B wertiliT gamosaxul
mdgomareobaSi da minimaluria A
wertiliT gamosaxul mdgomareobaSi.
naxatidan gamomdinare gvaqvs, rom
p0 B p0
nmax = = ctg ,
k T0 B k T0
p0 A p0
nmin = = tg
k T0 A k T0
saidanac
nmin
= tg 2
nmax
naxatidan Cans, rom + = , amitom
4
73
1− m 2 − (1 − m )
2
r
sin = = , cos = 1 − sin =
2
, amitom
2 2 2
nmin 1 − (1 − m ) 2 − (1 − m )
2
=
nmax 1 + (1 − ) 2 − (1 − )2
m m
76