Sie sind auf Seite 1von 10

daxsomebas iwvevs.

implicitur mexsierebaze wuTs, nebismieri sagnis aRqmisas Tu moqmedebisas,


Catarebuli kvlevebis mixedviT, aRbeWdvis da ambobdeT: _ „es is aris, rac samzareulos nivTebs
mogonebis procesebis damTxveva iwvevs praimings. miekuTvneba.~ garemosTan urTierTobis Cveuleb-
Tqven SegiZliaT gaiumjobesoT mexsiereba rivi gamocdilebiT Tqveni mexsierebis struqtu-
gadamamuSavebeli ganmeorebis da mnemonikuri raSi garemos struqturebi aisaxeba. ganvixiloT
xerxebis daxmarebiT. metamexsierebisTvis spe- mexsierebis struqturaTa formebi, romelic
cifikuri msjelobebi Tqveni mexsierebis Sesaxeb Camoyalibda Tqveni garemosTan yoveldRiuri
tipuri da zustia. urTierTobis procesSi.

kategorizacia da cnebebi
xangrZlivi mexsierebis daviwyoT me-11 TavSi ganxiluli movleniT
struqturebi – im gonebrivi ZalisxmeviT, romelic saWiroa,
raTa bavSvma daimaxsovros, magaliTad, sityva
ZaRlis mniSvneloba. imisaTvis, rom es sityva
aqamde Cven mier motanil yvela magaliTSi mniSvnelobis matarebeli iyos bavSvisTvis, mas
gTxovdiT, rom dagemaxsovrebinaT an aRgedginaT unda hqondes unari, daimaxsovros yvela is
izolirebuli an erTmaneTTan daukavSirebeli situacia, romelSic es sityva gamoiyeneba da,
informaciis erTeulebi. is, rasac Tqven umrav- agreTve, informacia konteqstis Sesaxeb. am gziT
les SemTxvevaSi aRadgendiT, organizebuli bavSvi aRmoaCens, ra aris ZiriTadi arsi: _
codnis nawilebi iyo. gaixseneT, magaliTad, bewviani arseba, romelsac oTxi fexi aqvs, niSnavs
rodesac gTxoveT gemsjelaT, iyo Tu ara yurZeni ZaRls. bavSvma unda Seimecnos, rom ZaRli
xili, Tqven daufiqreblad gaeciT dadebiTi ewodeba ara erT konkretul cxovels, aramed
pasuxi, magram ras ityviT avokadoze an tyemalze? amgvar cocxal arsebaTa mTel kategorias.
am TavSi Cven SeviswavliT, Tu rogoraa dakav- individualuri gamocdilebis kategorizaciis
Sirebuli am tipis pasuxis siZneleebi mexsie-
unari – erTi da igive qcevis ganxorcieleba
rebaSi informaciis struqturirebis xasiaTTan mis mimarT, an erTi da igive saxelis darqmeva
da gzebTan; vimsjelebT, agreTve, imis Sesaxeb, _ moazrovne organizmis erT-erTi yvelaze bazi-
Tu rogor gexmarebaT mexsierebaSi organizebuli
suri da mniSvnelovani unaria (Mervis & Rosch,
codna ama Tu im informaciis swrafad gaxsene- 1981).
baSi. Tqven mier gamoyofili kategoriebis gonebaSi
reprezentacias cnebebi ewodeba. cneba ZaRli,
magaliTad, ewodeba bavSvis mier ZaRlTan
mexsierebis struqturebi dakavSirebuli cxovrebiseuli gamocdilebis

xangrZlivi mexsierebis struqturebi


mexsierebis ZiriTadi funqcia msgavsi STabeW- mexsierebaSi SekavSirebas da Senaxvas (rogorc
dilebebis erTmaneTTan dakavSirebaa, raTa me-11 TavSi vnaxavT, Tu bavSvs jer kidev ar aqvs
garemosTan urTierTobis procesSi SeZloT misi dazustebuli ZaRlis mniSvneloba, es cneba
gamoyeneba (gaixseneT martivi gansazRvreba me-5 SeiZleba iseT niSnebsac moicavdes, romelic
TavSi aRqmis funqciis Sesaxeb). Tqven cxovrobT mozrdilebma SeiZleba am cnebisTvis Seusabamod
samyaroSi, romelic savsea uTvalavi indivi- CaTvalon.). Tqven SeZenili gaqvT uamravi cneba.
dualuri STabeWdilebebiT da movlenebiT, gaqvT sagnebis da qcevebis kategoriebi, maga-
romelTa mudmivi gacxrilva da maTi informaciis liTad, sakuWnao da fexburTi. cnebebi SeiZleba
iseT mcire, martiv erTobliobad dayvana asaxavdes Tvisebebs, magaliTad, wiTeli an didi;
gWirdebaT, romlis marTvasac SeZlebT. amave abstraqtul ideebs, magaliTad, WeSmariteba an
dros, Tqven ar gWirdebaT samyaroSi garkveuli siyvaruli; mimarTebebs, magaliTad, ufro Wkviani,
struqturis mosaZebnad yovel jerze cnobie- vidre. TiToeuli cneba Tqven mier samyarosTan
rebis CarTva. rogorc implicituri mexsierebis urTierTobiT SeZenili mTlianobebad Camoyali-
ganxilvisas vnaxeT, warmoudgenelia, rom yovel bebuli gamocdilebis reprezentaciaa.
297
Ti adrec iyo miwodebuli, zogierTi axali
iyo da gansxvavdeboda prototipisgan. iyo,
agreTve, prototipis suraTi, romelic
gansxvavdeboda pirvelad miwodebuli pro-
totipisgan. cdis pirebs evalebodaT gamoe-
cnoT, Tu romeli suraTi hqondaT maT
adre miwodebisas nanaxi.
kargad gamoikveTa sami Sedegi, romelic
mocemulia suraTze 8.1. cdis pirebi cnob-
dnen yvela im suraTs, romelic adre
hqondaT nanaxi, maSinac ki, rodesac maTgan
prototipTan mxolod 25%-s hqonda
msgavseba. axal suraTebze miuTiTebdnen,
rom axali iyo da cnobis xarisxi proto-
tipTan mimarTebiT ganisazRvreboda. cdis
pirebi dabolos, yvelaze darwmunebulni
iyvnen axali prototipis ucnobobaSi (Solso
& McCarthy, 1981).

am eqsperimentSi cdis pirebi ise moqmedebdnen,


TiTqos gaaerTianes yvela saxe, romelic ki
unaxavT, raTa prototipuli konstruqti SeeqmnaT.
kategoriebis, Tavisi TvisebebiTurT, proto-
tipebi iqmneba mTeli Tqveni gamocdilebidan,
amitom prototipebi yovel wuTs SeiZleba
icvlebodes da mdidrdebodes axali kategoriiT.
aqedan gamomdinare, mecnierebi mividnen im
daskvnamde, rom konkretuli kategoriisTvis
prototipebi
prototipis reprezentacia gonebaSi SeiZleba
im ZaRlebs Soris, romlebic Tqven ginaxavT, ar gqondeT. ufro savaraudoa, rom prototipi
romels warmoidgenT, rodesac waikiTxavT TviTon calkeul egzemplarebSi, rogorc
winadadebas: _ „ZaRli xravs Zvals~. SegiZliaT saSualo raRac moqmedebs (Hintzman, 1986; Nosofsly
konkretuli ZaRli daasaxeloT? Tu romelime et al., 1992). magaliTad, yvela ZaRli, romelic ki
tipuri ZaRli warmogidgebaT, romelic yvela am momentisTvis ginaxavT, ayalibebs prototipu-
nanaxi ZaRlebis saSualos – prototips war- li ZaRlis Tqveneul cnebas. ufro metic, Tu
moadgens? ganvixiloT eqsperimenti, romelic Tqven saRamos gaxvediT quCaSi da dainaxeT erTi,
dagvexmareba am kiTxvaze pasuxis gacemaSi. an ori ZaRli, Tqveni prototipi SeiZleba odnav
Seicvalos kidec.
is, rom Tqven gaqvT unari, iseT kategorias,
saidan rogorc, vTqvaT, ZaRlia, prototipi mounaxoT,
Tavi 8 / mexsiereba

viciT gaZlevT SesaZleblobas icnoT kategoriis met-


naklebad tipuri warmomadgenlebi _ rac ufro
prototipebis Camoyalibeba meti Tviseba aqvs saerTo kategoriis calkeul
cdis pirebs uCvenebdnen calkeuli
cnebebi (concepts) _ sagnebis, an ideebis saxe-
adamianis saxeebis suraTebs, romlebic
obebis, an kategoriebis mentaluri reprezen-
sxvadasxva xarisxiT gansxvavdebodnen pro- taciebi.
totipisgan (sur. 8.11); Semdeg maT aCveneb-
prototipi (Prototype) _ kategoriis yvelaze rep-
dnen saxeebis meore jgufs. zogierTi sura-
298 rezentaciuli magaliTi.
suraTi
8.11
A prototipuli saxe da calkeuli saxeebi
B prototipebis, Zveli da axali saxeebis prototipuli Sefaseba
(A) saxis 75% emTxveva prototips, 50%-s aqvs gansxvavebuli Tmebi da Tvalebi, 25%-s mxolod Tvalebi aqvs
saerTo, dabolos, 0% aqvs saerTo prototipTan. (B) cdis pirebs sTxoven Seafason, aqvT Tu ara nanaxi adre
es saxe. yvelaze maRali darwmunebulobis xarisxi aris prototipis mimarT, romelic adre arasodes
unaxavT; daaxloebiT Tanabaria darwmunebulobis xarisxi adre nanaxi saxeebis mimarT; axali saxeebis
SemTxvevaSi cdis pirTa darwmunebulobis xarisxi klebulobda prototipisgan misi msgavsebis SemcirebasTan
erTad.

wevrebs erTmaneTTan, miT ufro tipurni arian am SemTxvevaSi ufro advilia yvavisTvis, rogorc
isini. es kargad Cans, magaliTad, frinvelis frinvelisTvis, adgilis povna, vidre siraqle-
kategoriis ganxilvisas. ris gamo iTvleba yvavi misTvis (Tu, ra Tqma unda, Tqveni cxovrebis

xangrZlivi mexsierebis struqturebi


tipur frinvelad, xolo siraqlema, an pingvini manZilze didxans ar gicxovriT siraqlemebis
atipurad? pasuxi ganisazRvreba im xarisxiT, garemocvaSi).
riTac es qmnilebebi hgvanan im kategoriis
warmomadgenlebs, romelTac Tqvens mexsierebaSi ierarqiebi da bazisuri doneebi
frinvelis kategoriaSi aerTianebT. kategoriis
cnebebi da maTi prototipebi damoukideblad
wevrTa tipuroba ki, Tu rogor Seesabameba raRac
ar aRmocendeba. rogorc suraTi 8.12 gviCvenebs,
Tqvens prototips, yoveldRiuri cxovrebidan
cnebebi SeiZleba azrian organizaciebad gaer-
momdinareobs. gamokvlevebma gamoavlines, rom
Tiandenen. iseT did kategorias, rogoricaa
xalxi ufro swrafad reagirebs kategoriis tipur
cxoveli, gaaCnia qvekategoriebi _ frinveli da
warmomadgenlebze, vidre uCveuloze. Tqveni
Tevzi, romlebic, Tavis mxriv, moicaven saxeobebs:
reaqciis dro kiTxvaze, aris Tu ara yvavi
iadoni, siraqlema, zvigeni da oraguli. Tavis
frinveli, ufro swrafi iqneba, vidre is, rom
mxriv, cxovelis kategoriac aris qvekategoria
siraqlema frinvelia (Rosch, 1976). kidev erTxel
ufro didi kategoriisa _ cocxali arsebebi.
vimeorebT, rom es efeqti damokidebulia Tqvens
cnebebi dakavSirebulia sxva saxis informacias-
gamocdilebaze frinvelTa kategoriis mimarT.
299
fsiqologia XXI saukuneSi

adamianis da kompiuteris mexsiereba

rodesac kompiuterisa da deba. is gvTavazobs imis defi- adamianis mexsierebas cnebebi


adamianis SesaZleblobebs nicias, Tu ra aris cneba. ra- marTaven da ara sityvebi. ro-
adareben, xSirad iseTi STa- tom aris kompiuteris mexsie- desac Tqvens mexsierebaSi ko-
beWdileba rCeba, rom kompiu- rebidan es pasuxebi adamianis direbis specifikurobis Sesa-
teri jobnis adamians. kom- mexsierebisgan gansxvavebuli? xeb eZebT pasuxs, ar aqvs mniS-
piuteris mexsierebas bevrad Cven adamianis mexsierebis (mo- vneloba ras ityviT, „mkvle-
meti – aTasobiT da milio- gonebis) or Taviseburebas gamov- vars~ Tu „eqspermentators~,
nobiT _ biti informaciis yofT, romelic kompiuterTan „aRmomCens~ Tu „Semqmnels~.
Senaxva SeuZlia, vidre Cvens SedarebiT misi upiratesobis cneba aamoqmedebs TiToeul
mexsierebas, magram adamianis ilustrirebas axdens.pirveli: sityvas, rogorc mimniSnebels.
mexsierebas erTi iseTi Tvi- rogorc ukve gaecaniT, adamianis kompiuters ki saqme mxolod
seba aqvs, romelic mis mexsie- mexsiereba efeqturad iyenebs sityvebTan aqvs. magaliTad,
rebas ufro maRla ayenebs. Sinaarsobriv mimniSneblebs, rodesac Cven Google.com-s
procesebi, romlebic SesaZ- romlebic saZiebel informa- veubnebiT, Secvalos „aRmom-
leblobas gvaZleven, movigo- ciazea mimarTuli. is uzrun- Ceni~ „SemqmneliT~, is gvaZ-
noT specifikuri informacia, velyofs imas, rom aRdgenili levs bmuls mexsierebis Teo-
xSirad bevrad ufro efeqtu- informaciis Sinaarsi kiTxvis riaSi garkveuli gverdis mi-
ria, vidre kompiuterSi Zebnis Sinaarss Seesabamebodes. kompiu- TiTebiT. „mkvlevris~ Secvla
procedura.davuSvaT, Tqvens teri ki, piriqiT, ar iTvalis- „eqsperimentatoriT~ gvaZlevs,
megobars Tqveni gamocda unda winebs konteqsts da ufro si- rogorc pirveli bmulis Sem-
am Tavis mixedviT da geki- tyvis viwro mniSvnelobazea TxvevaSi, gverds saTauriT:
TxebaT: „romelma mkvlevrebma orientirebuli. magaliTad, Tu „talRebi, pulsi, neironuli
Semoitanes kodirebis speci- Cven „kodirebis specifikuro- masis Teoria~. es patara eqspe-
fikurobis cneba?~ Tqven Se- bas~ veZebT Google.com-Si an rimenti kargad uCvenebs, Tu
giZliaT gasceT swori pasuxi ASKJeeves-Si, TiToeuli maTgani kompiuteri, adamianis mexsie-
(tulvingi da tomsoni), mcda- maSinve gadmogviSlis gverds, rebisgan gansxvavebiT, rogor
ri pasuxi (soerlingi), an romelzec iqneba pasuxi pirvel ufro metadaa damokidebuli
TqvaT, rom ar iciT. albaT, kiTxvaze. kompiuterSi maZieb- sityvebze, vidre cnebebze.axla
ar gindaT, gasceT iseTi pa- lisTvis kiTxvis nawilebs, rom- mainc Tu grZnobT mcireoden
suxi, romelsac araviTari kav- lebic konteqstis dasazusteb- upiratesobas kompiuterTan
Siri ar aqvs kiTxvasTan. ro- lad iqneba mimarTuli (romelma SedarebiT? SegiZliaT, ramde-
gor ggoniaT, ra xdeba, ro- mkvlevrebma Semoitanes), aSkarad nime wuTi dauTmoT imaze
desac am kiTxvaze pasuxis gace- uaryofiTi gavlena eqneba Ziebis fiqrs, Tu rogor SeiZleba
mis davalebas manqanas aZlevT? efeqturobaze. kompiuterSi bev- adamianis mexsierebis es Tvi-
pirveli veb-gverdi, romelsac ri pasuxis mosaZebnad Zalian sebebi kompiutersac gadasceT.
Google.com gvTavazobs, Sem- Znelia CarTo konteqsti ise, rom veb-gverdebi:
degia: „aris Tu ara HIV-is izo- kompiuterma gaurkveveli mimar- www.google.com
lacia miRweuli. meore mcde- TulebiT ar gagagzavnos. meore: www.AskJeeves.com
Tavi 8 / mexsiereba

loba AskJeeves. com-s ukavSir-

Tanac: Tqvens mexsierebaSi Senaxulia codna imis rizacias. maT bazisur doneebs uwodeben (Rosch,
Sesaxeb, rom zogierTi frinveli iWmeva, zogi 1973, 1978). magaliTad, rodesac Tqven bazarSi
saSiSia, zogi ki nacionaluri simboloa. yidulobT vaSls, SegiZliaT ifiqroT masze,
rogorc vxedavT, ierarqiebSi garkveuli rogorc xilis erT-erT saxeobaze, romlis
safexuri arsebobs, romelzec adamianebi ukeT mniSvnelobac Zalian farToa, an rogorc Saf-
300 moiazreben obieqtebs da axdenen maT katego- ranze, rac specifikuri da viwro mniSvnelobisaa.
suraTi
8.12
cnebaTa ierarqiulad organizebuli struqtura
kategoria cxoveli SeiZleba daiyos iseT qvekategoriebad, rogoricaa frinveli da Tevzi,
TiToeuli qvekategoria SeiZleba kidev daiyos. zogierTi informacia (aqvs kani) gaaCnia ierarqiis
yvela dones; sxva informacia (magaliTad, SeuZlia simRera) mxolod dabali donis cnebebs
SeiZleba hqondes (magaliTad, iadons).

bazisuri done ki aris vaSli. Tqven rom gaCvenon rac Tqven gWirdebaT, aris iseTi saxis rep-
am obieqtis suraTi da gkiTxon, ra aris es, rezentacia mexsierebaSi, romelic samzareulos
Tqven ufro swrafad upasuxebT, rom es vaSlia individualur cnebas _ macivris, WurWlis sa-
(da ara xilis romelime konkretuli saxeoba). recxi niJaris Tu gazquris Sesaxeb codnas _
bazisur dones prototipis gamowvevis meti Zala gaaerTianebs ufro did struqturaSi. sqema aris
aqvs. Tqven vaSlis cnebasTan meti Sexeba da cnebiTi CarCo, an codnaTa klasteri sagnebis,
gamocdileba gaqvT, vidre mis specifikur adamianebis da situaciis Sesaxeb. sqemebi aris

xangrZlivi mexsierebis struqturebi


jiSebTan. Tqven rom vaSlebis gamomyvani iyoT, „codnaTa Sekvrebi~, romlebSic garemos struq-
bazisuri done am ierarqiaSi ufro dabali turis Sesaxeb rTuli ganzogadebebia aRbeWdili.
geqnebodaT. Tqven gaqvT samzareulos da sawoli oTaxis
sqema, samarSruto taqsis mZRolis da profe-
soris, qeifisa da banketis sqemebi. SegiZliaT,
sqemebi
Cven vnaxeT, rom cnebebi mexsierebis ierar-
bazisuri done (Basic level) _ kategorizaciis done,
qiaSi agurebis funqcias asruleben. maT es roli
romelic yvelaze swrafad SeiZleba amovitanoT
ufro rTul kompleqsebSic aqvT. gaixseneT
mexsierebidan da gamoviyenoT yvelaze efeq-
suraTi 8.2. saidan xvdebiT instinqturad, rom turad.
baWiis adgili ar aris samzareuloSi? Cven adre
sqemebi (Schemas) _ obieqtebis, xalxis, an situa-
ukve aRvniSneT, rom es procesi implicitur
ciis Sesaxeb konceptualuri CarCoebi, an cod-
mexsierebas emyareba, magram Cven ar gviTqvams, nis „klasterebi~, codnis erTeulebi, romlebic
Tu mexsierebis romeli struqtura iyo amisTvis moicaven garemos struqturebis Sesaxeb ganzo-
gamoyenebuli. ufro zustad rom vTqvaT, is, gadebebs. 301
davuSvaT, Cven winaswar mogamzadeT imisTvis,
rom dainaxavdiT ixvs, anu Tu Tqven SeusabamebT
naxatis niSnebs Tqvens sqematur molodinebs
am niSnebis mimarT, dainaxavT ixvs. igive moxdeba
baWiis mimarTac, Tu geqnebaT baWiis molodini.
Cven viyenebT mexsierebaSi arsebul informacias,
raTa gavamarTloT molodini.
Tqven gaqvT, agreTve, mexsierebis struqturebi,
romlebic gavlenas axdenen Tqvens aRqmasa da
suraTi
8.13 mogonebaze (Cantor & Mischel, 1979; Levy et al., 1999).
magaliTad, Tqven, albaT, ukve geqnebaT kbilis
cnobis iluzia eqimis, sakulto beladebis, ekologistebis da
ixvi Tu kurdReli maSvelebis cnebebi. Tu TqvenTvis ucnob pirov-
nebaze getyvian, rom is erT-erTi am profesiis
warmomadgenelia, Tqveni stereotipuli warmod-
ramdenime wuTi dauTmoT da dafiqrdeT, Tu ra gena miawers mas konkretul pirovnul maxasia-
da rogor aris am kategoriebSi ganzogadebuli. Teblebs an Sesabamis qcevebs. socialuri fsiqo-
erTi ram, rasac SeamCnevdiT, isaa, rom Tqveni logebis mier dadgenil iqna, rom enas da
sqema ar moicavs Tqveni cvalebadi gamocdilebis sityvebsac SeuZliaT, garkveuli gavlena moax-
yvela individualur detals. Tu prototipi dinon am cnebaTa interpersonalur gamoyenebaze.
kategoriebis Sesaxeb Tqveni gamocdilebebis es gamokvleva gviCvenebs, rom mexsierebis struq-
saSualoa, sqemaSi warmodgenilia garemoSi turebs SeuZliaT, gavlena moaxdinon samyaros
situaciaTa Sesaxeb Tqveni gamocdielebebis Sesaxeb Tqvens azrTa msvlelobaze: _ Tqveni awmyo
saSualo. iseve, rogorc prototipebi, Tqveni gamocdileba warsuli gamocdilebiT aris
sqemebic cvalebadia da cxovrebiseul movle- Seferili da es ukanaskneli cvlis Tqvens molo-
nebTan erTad icvleba (Rumelhart et al., 1986). Tqveni dinebs momavlis mimarT. male, aseve, naxavT,
sqemac mxolod im detalebs moicavs, romelsac rom xSirad erTi da igive mizeziT, cnebebi da
gansakuTrebuli yuradReba dauTmeT. magaliTad, sqemebi SeiZleba xels uSlides zust mogonebas.
rodesac ekiTxebiT, ra aris warmodgenili, ra
xatia Tu weria ocTeTrian monetaze, studentebi
arasodes amboben, rom masze iremia gamoxatuli, mogoneba, rogorc
Tumca, es gamosaxuleba yvela monetazea (Rubin rekonstruqiuli procesi
& Kontis, 1983). aba, SeamowmeT! amrigad, Tqveni
axla ganvixiloT sxva mniSvnelovani saSua-
sqema inaxavs zustad imas, rac SeamCnieT garemoSi.
leba, romelSic gamoiyeneba mexsierebis struq-
axla ki ganvixiloT yvela is gza, romelSic
tura. bevr SemTxvevaSi, rodesac gTxoven, moigo-
cnebebs da sqemebs iyenebT.
noT garkveuli informacia, Tqven ver axerxebT
amas. amis nacvlad, Tqven rekonstruqcias ukeTebT
informacias ufro zogadi saxiT Senaxuli cod-
mexsierebis struqturebis nidan. rekonstruqciuli mexsierebis naTel-
gamoyeneba sayofad ganvixiloT Semdegi sami kiTxva:
Tavi 8 / mexsiereba

modiT, vnaxoT, Tu rogor moqmedebs mexsie-


me-3 TavSi aris Tu ar sityva „da~?
rebis zogierTi struqtura. Tqvenma sqemam
SeasaZlebloba mogcaT, uyoymanoT mimxvda- 1991 weli Seicavs Tu ara 7 ivlisis dRes?
riyaviT, rom baWiis adgili samzareuloSi ar sunTqavdiT guSin @2.05 –sa da 2.10 wuTs
aris. axla gaixseneT me-5 Tavi, sadac ganvixileT, Soris?
Tu ra gavlenas axdens adrindeli codna oraz-
Tqven, albaT, samive kiTxvas dadebiT pasuxs
rovani figuris interpretaciaze. gaxsovT es
gascemT yovelgvari meryeobis gareSe, magram,
figura (sur. 8.13)? ras xedavT _ ixvs Tu baWias?
302 ra Tqma unda, am movlenebis konkretuli epi-
zoduri mexsiereba ar geqnebaT (im SemTxvevebis
gamoklebiT, Tu, magaliTad, vinme 7 ivliss ar
aris dabadebuli da misTvis es gansakuTrebuli
dRea). am kiTxvebze pasuxis gasacemad Tqven
unda gamoiyenoT zogadi codna, raTa rekon-
struqcia gaukeToT mas da ivaraudoT, ra SeiZ-
leba momxdariyo. rekonstruqciis es procesi
ufro detalurad gavarCioT.

rekonstruqciuli mexsierebis sizuste


Tu adamianebi zogjer codnis zogierTi
aspeqtis rekonstruqcias axdenen zusti mona-
cemebis aRdgenis nacvlad, maSin mosalodnelia,
aRmovaCinoT SemTxvevebi, rodesac rekonstrui-
rebuli mogonebis faqtebi gansxvavebul iqneba
realuri suraTisgan, anu mexsierebis Secdomebs
eqneba adgili. mexsierebis Secdomis erT-erTi
yvelaze STambeWdavi demonstracia sakmaod
Zvelia. klasikur naSromSi _ „mogoneba: eqsperi-
mentuli da socialuri fsiqologiis gamokvle- miyvnen ra bartletis kvals, Tanamedrove
vebi~ (1932) _ ser frederik bartleti ikvlevda mkvlevrebma Seiswavles mexsierebis darRvevebis
sakiTxs, Tu rogor moqmedebs warsuli gamocdi- mravalferovneba, romelTac adgili aqvT
leba axlad SeZenili informaciis mogonebaze. mogonebis konstruqciuli procesebis gamoye-
bartleti studentebs sTxovda, daemaxsovrebinaT nebis dros (Bergman & Roediger, 1999). magaliTad,
gansxvavebuli kulturis Tqmulebebi da legen- mkvlevarTa erTma jgufma gamoavlina kanonzo-
debi. yvelaze cnobilia misi masala „sulebis miereba, romelsac „sapnis operis~ efeqti uwoda
brZola~. (Owens et al., 1979). erTi epizodi am gamokvlevis
bartletma aRmoaCina, rom misi studentebis masalidan:
mier gaxsenebuli Sinaarsi gansxvavdeboda ori-
nensi mivida koqteilis wveulebaze. man
ginalisgan, anu imisgan, rasac awvdidnen dasamax-
mimoixeda oTaxSi, raTa iq myofni SeeTva-
sovreblad. Sinaarsis damaxinjeba sami saxis
rekonstruqciul process moicavda: lierebina. igi sasaubrod miuaxlovda Tavis
profesors. man icoda, rac unda eTqva

xangrZlivi mexsierebis struqturebi


donis daweva (leveling) _ moTxrobis gamar- misTvis, magram nerviulobda amaze. stumar-
tiveba; Ta erTma jgufma Saradebis TamaSi daiwyo.
gamokveTa _ garkveuli detalebis gansakuT- nensi zeviT avida cota mosamagreblad.
rebuli gaSuqeba; koniaki ki kargi iyo, magram mas ar aintere-
sebda, Tu raze saubrobda iq stumrebis
asimilacia _ detalebis Secvla ise, rom
nawili. cota xnis Semdeg, sakmarisiao,
isini ukeTes SesabamisobaSi mosuliyvnen sakuTar
gadawyvita man da datova wveuleba.
codnasTan.
axla warmoidgineT rogor gansxvavebulad
amrigad, cdis pirebi ixsenebdnen moTxrobas
aRiqvamT am nawyvets, Tu Tqven cdis pirTa
da maTTvis ucnob sityvebs Tavisi kulturisTvis
Cveuli sityvebiT cvlidnen: _ navi kanoes nac-
vlad, Tevzaoba _ selapebze nadirobis magivrad. rekonstruqciuli mexsiereba (Reconstructive
bartletis cdis pirebi, aseve, xSirad cvlidnen memory) _ mexsierebis konkretuli reprezen-
moTxrobis Sinaarssac, raTa SeemcirebinaT taciebis ararsebobis pirobebSi Senaxuli
codnis zogad tipebze dayrdnobiT informaciis
zebunebrivi Zalebis Sesaxeb frazebi, romelic
maTi kulturisTvis ar iyo damaxasiaTebeli.
erTad ganlagebis procesi.
303
meore jgufSi aRmoCndebiT, romelTac winaswar rekonstruqcias ukeTebs (Clark & Gerrig, 1990) da
es Sesavali waakiTxes: SegiZliaT sityvasityviT moitanoT is, an misi
dedaazri gadmosceT. am gadawyvetilebas Tqven
nensim gaRviZebisas isev sisuste igrZno
Tqveni sityvidan gamomdinare iRebT. mkvlevrebma
da gaukvirda, marTla fexmZimed iyo Tu
gviCvenes, rom mexsierebis gamoyeneba am miznebis
ara. rogor unda uTxras profesors, rac
cvlasTan erTad icvleba.
dainaxa?
axla xelaxla miubrundiT pirvel nawyvets
da xelaxla waikiTxeT. cdis pirebisaTvis am saidan
winasityvaobis arsebobas Tu ararsebobas gadam-
viciT
wyveti mniSvneloba aqvs maTi mexsierebisaTvis.
rodesac sTxovT, moigonon Sinaarsi, an icnon miznebi gavlenas axdenen mexsierebaze
nawyvetebi, isini, romelTac wakiTxuli aqvT
cdis pirebs aCvenebdnen wuTnaxevari
Sesavalic da, aqedan gamomdinare, TavSi mosdiT
xangrZliobis scenas videofilmidan da
„arasasurveli fexmZimobis~ sqema, ufro metad
sTxovdnen daemaxsovrebinaT dialogi am
imas aRadgenen an icnoben, romelic nensis
nawyvetidan. maT 45 wuTi eZleodaT, rac
fexmZimobas ukavSirdeba. cdis pirTa mier sqemis
sakmarisi iyo imisaTvis, rom TiToeul
gamoyeneba iwvevs Sinaarsis Sesabamis da mosa-
maTgans sakmaod zustad aRedgina dialo-
lodnel damaxinjebas.
gis teqsti. cdis pirebi or jgufad gayves.
magram unda gvaxsovdes da mniSvnelovanicaa,
TiToeul students dialogis Sinaarsi
rom rogorc me-5 TavSi, rodesac aRqmis ilu-
sxva studentisTvis unda gadaeca, magram
ziebze vsaubrobdiT, fsiqologebs procesebis
erT jgufs sTxovdnen es moTxroba
normaluri operaciebis saCveneblad xSirad
maqsimalurad zusti yofiliyo (teqstTan
iseTi pirobebi da situaciebi mohyavT, romlebic
axlos), xolo, meore jgufs ki sTxovdnen,
Secdomebs iwveven. iseve, rogorc aRqmis ilu-
rac SeiZleba saintereso yofiliyo maTi
ziebi ar gaiZuleben realurad kedelSi gasvlas,
monaTxrobi. is cdispirebi, romlebsac
mexsierebis „iluziebic~ Zalian iSviaTad Tu
maqsimaluri sizustiT aRdgenis instruq-
SegiSliT xels yoveldRiur cxovrebasa da
cia hqondaT, 99%-iT, sityvasityviT aRad-
saqmianobaSi.
gendnen dialogs maSin, rodesac meore
mexsierebis es damaxinjebebi SegiZliaT gani-
jgufis cdis pirebma dialogis mxolod
xiloT, rogorc Cveulebriv, Zalian kargad
62% aRadgines. miuxedavad imisa, rom orive
momuSave procesTa Tanmdevi movlena. faqtob-
jgufis wevrebma dialogis teqsti Zalian
rivad, Tqven umravles SemTxvevaSi garkveuli
kargad daimaxsovres, meore jgufma, ubra-
epizodis detalebis aRdgena arc ki gWirdebaT,
lod, arCia, rom ufro saintereso iqne-
movlenaTa arsis aRdgena rekonstruqciiTac
boda, Tu yvelafers ar uambobda sxvas
mSvenivrad xerxdeba.
(Wadi, Klark, 1993).
cota vrclad SevexoT im Tvalsazriss, rom-
lis mixedviTac, detalebis aRdgena yovelTvis
ver xerxdeba. imisaTvis, rom vnaxoT, rogor es Sedegi gviCvenebs, rom Cveni informaciis
SeuZlia rekonstruqcia ganicados mexsierebam, zustad aRdgenaze daxarjuli Zalisxmeva gare-
Tavi 8 / mexsiereba

raTa moergos mogonebis sagans Tu mizans, moebebzea damokidebuli. Tu Tqven TvliT, rom
gamoviyenoT citatebis SemTxveva. arcTu valdebuli xarT, zustad moigonoT ra moxda,
iSviaTia SemTxveva, rodesac gindaT Tqveni Tqven amas gaakeTebT _ obieqtur monacems
sityva Tu moxseneba gaamdidroT sxvisi gamo- waradgenT, an aRiarebT da ityviT, rom ar gaxsovT.
naTqvamiT, magaliTad, SeiZleba TqvaT: „gaixseneT, zogierT cxovrebiseul situaciaSi, marTlac,
Cveni fsiqologiis profesori rom gveubneboda sakmarisia imis ubralo rekonstruqcia, rac
_ „korelacia mizezobriobas ar niSnavso~. moxda anu met-naklebad zusti aRdgena. es Tqveni
rodesac vinmes sityvidan citatas iyenebT, Tqven gadasawyvetia. magram arsebobs erTi sfero, sadac
304 arCevT aspeqtebs, romlebsac Tqveni mexsiereba Tqven udao pasuxismgebloba gekisrebaT imis
sinamdvileSi Camsxvreuli minebi filmSi ar
iyo. miuxedavad amisa, pirveli jgufis cdis
pirTa mesamedma aRniSna, rom dainaxa SuSis
namsxvrevebi, xolo meore jgufidan ki mxolod
14%-ma daasastura es. amrigad, movlenis Semdgom
informacias arsebiTi gavlena aqvs mowmis
Cvenebaze.
movlenis Semdgomma informaciam SeiZleba
daamaxinjos mowmis mexsiereba maSinac ki, ro-
desac cdis pirs gacnobierebuli aqvs, rom
eqsperimentatori SeiZleba ecados mis SecdomaSi
Seyvanas. is ver axerxebs Tavisi mexsierebis
namdvili wyaros garCevas; veRar xedavs gansxva-
aRdgenis sizusteze, Tu ra moxda. ganvixiloT vebas movlenasa da mis Semdgom informacias
mowmis mexsiereba. Soris (Johnson et al., 1993; Weingardt et al., 1995).
rogorc mosalodneli iyo, rodesac adamians
ramdenjerme warudgenen mcdar informacias, igi
mowmis mexsiereba
swored mas miiCnevs ufro namdvilad (Mitchell
mowme sasamarTloze debs fics _ „Tqvas & Zaragoza, 1996), Tumca, garkveuli winaaRmdegoba
simarTle da mxolod simarTle~. am TavSi Cven arsebobs am movlenis axsniTi meqanizmebis
vnaxavT, rom mexsiereba zusti iqneba Tu mcdari, dadgenaSi (Lindsay, 1993; Loftus, 1992; Schreiber &
damokidebulia imaze, Tu rogor aris informacia Sergent, 1998). Semdgomi informaciis gavleniT
aRbeWdili da emTxveva Tu ara aRdgenis pirobebi mowmis Cvenebis Secvlis tendencia dadgenilad
aRbeWdvis pirobebs. vinaidan fsiqologebma iTvleba. es gamokvlevebi adastureben im azrs,
ician, rom adamianebma SeiZleba ver Tqvan rom Tqveni mexsiereba icvleba _ rekonstruqcias
„simarTle~ maSinac ki, rodesac es Zalian surT, ganicdis warsuli gamocdilebis sxvadasxva
maT yuradReba mowmis mexsierebaze gaamaxviles elementebis gavleniT.
da misi Seswavla daiwyes. maTi mizani gamoZi- Cven ganvixileT aRbeWdvis, Senaxvisa da
ebisTvis xelSewyoba da iseTi meTodis moZebnaa, aRdgenis bevri mniSvnelovani Tavisebureba.
romelic mowmis Cvenebis sizustes uzrun- dasasrul, mexsierebis am funqciebis biologiur
velyofs. safuZvlebs ganvixilavT.
am mimarTulebiT mniSvnelovani gamokvlevebi
iqna Catarebuli elizabet loftusis da misi
kolegebis mier (Elizabeth Loftus et al., 1979, 1992).
Sejameba
xangrZlivi mexsierebis struqturebi
maTi gamokvlevis ZiriTadi daskvna is iyo, rom
mowmis mexsiereba (Cveneba) Zalian advilad mexsierebis ZiriTadi funqciaa msgavsi gamoc-
icvleboda Semdgomi informaciebis gavleniT. dilebis erTmaneTTan dakavSireba, raTa garemoSi
magaliTad, cdis pirebs uCvenebdnen films, sadac ukeT gaverkveT. cnebebi mentalur kategoriebs
avtokatastrofa xdeboda - ori manqana erTmaneTs warmoadgenen. prototipebi iqmneba mTel Cvens
ejaxeboda da sTxovdnen, ganesazRvraT manqanebis gamocdilebaze dayrdnobiT kategoriis wevrebis
siCqare (Loftus & Palmer, 1974). maT erT nawils CaTvliT da, amdenad, yoveli axali wevris
kiTxvas Semdegnairad usvamdnen: „ramdenad aRqmasTan erTad TviTonac icvleba. iqmneba
swrafad moZraobdnen manqanebi Sejaxebisas?~ erTgvari bazisuri done, romlis daxmarebiTac
xolo meore nawils ki ekiTxebodnen: „ra siCqa- adamianebi ukeT axdenen kategorizacias da ukeT
riT moZraobdnen manqanebi, rodesac isini er- gaiazreben movlenebs. sqemebsa da konceptualur
TmaneTs Seejaxnen?~ pirvel SekiTxvaze cdis CarCoebSi gamocdilebis mozrdili monakveTebis
pirebis pasuxi saSualod 100km/sT iyo, meore kanonzomierebebi ukeT Cans, vidre cnebebi.
kiTxvaze ki _ 80km/sT. erTi kviris Semdeg maT rodesac informaciis zusti aRdgena ver
xerxdeba, misi rekonstruqcia xdeba. rekonstruq-
ekiTxebodnen: „dainaxeT Camsxvreuli minebi?~
305
ciaze sqema axdens gavlenas. mecnierebma gviC- amokveTda xolme da amowmebda labirinTSi nas-
venes, rom mexsierebis gamoyeneba komunikaciis wavl qcevas. man daadgina, rom tvinis dazianebiT
miznis cvlilebasTan erTad icvleba. mowmis gamowveuli mexsierebis darRveva amokveTili
Cveneba aucileblad moiTxovs zust mexsierebas, qsovilis zomis proporciuli iyo. darRveva
magram gamokvlevebma aCvena, rom is mowyvladia miT ufro Zlieri iyo, tvinis rac ufro didi
damaxinjebebisadmi movlenis Semdgomi infor- nawili iyo dazianebuli. amave dros, mexsie-
maciis gavleniT. rebaze gavlenas ar axdenda is, Tu tvinis ra
nawili iqneboda dazianebuli. leSlis mixedviT,
engrama tvinis erT konkretul ubanSi ki ar
Tavsdeba, aramed mTel tvinze vrceldeba.
mexsierebis biologiuri leSlim imitom ver SeZlo engramis loka-
aspeqtebi lizacia, rom martiv situaciaSi mexsierebis
sxvadasxva forma erTdroulad monawileobs.
labirinTis swavla moicavs sivrciT, mxedve-
droa, gTxovoT, gaixsenoT ricxvi, romelic lobiT da ynosviT gamRizianeblebs. neiro-
Tqven mexsierebis Sesaxeb Tavis dawyebisas unda mecnierebis mtkicebiT, rTuli, kompleqsuri
dagemaxsovrebinaT. SegiZliaT moigonoT? ratom, informaciis daxsomeba mraval neironul sis-
ra mizniT CagitareT aseTi savarjiSo? ifiqreT temaSia ganawilebuli maSin, rodesac diskre-
im unaris biologiur safuZvlebze, romelic tuli codna calke gadamuSavdeba _ tvinis mxo-
SesaZleblobas gaZlevT, nebismieri informacia lod SezRudul ubnebSi lokalizdeba (Marko-
monaxoT da moigonoT. rogor akeTebT amas? witsch, 2000; Rolls, 2000).
aRbeWdva mexsierebaSi Tqvens tvinSi garkveul mexsiereba moicavs oTx ZiriTad nervul
cvlilebebs gulisxmobs. Tu Tqven gindaT, rom struqturas:
es informacia, sul mcire, am Tavis bolomde
naTxemi – mniSvnelovan rols TamaSobs
dagamaxsovrdeT, am cvlilebas permanentuli
proceduruli mexsierebisTvis, romelic ganmeo-
xasiaTi unda hqondes. rodesme dagisvamT kiTxva
rebas saWiroebs da klasikuri ganpirobebisTvis;
Tqveni TavisTvis, Tu rogor aris es SesaZle-
zoliani sxeuli – wina tvinis kompleqsuri
beli? Cveni Txovnis mizezi, dagemaxsovrebinaT
struqtura. Cvevis Camoyalibebisa da „stimuli-
nebismieri ricxvi, swored es iyo, anu is, rom
reaqcia~ kavSirebis savaraudo safuZvelia;
gagegoT, Tu raoden didi mniSvneloba aqvs
didi tvinis qerqi _ pasuxismgebelia senso-
biologias mexsierebisTvis. axla cota ufro
ruli mexsierebas da SegrZnebebs Soris
Rrmad ganvixiloT es sakiTxi.
asociaciebize;
nuSisebri kompleqsi _ pasuxismgebelia
faqtebis, TariRebis, saxelebis deklaraciul
engramis ZiebaSi
mexsierebaze, agreTve, emociuri STabeWdilebebis
modiT, gavixsenoT wignis dasawyisSi Tqven- daxsomebaze.
Tvis mowodebuli testi, ufro zustad, Seva-
tvinis sxva nawilebs, rogoricaa: Talamusi,
mowmoT Tqveni mexsiereba. 37 xom is ricxvia,
bazaluri winatvini da prefrontaluri kor-
romlis damaxsovrebac gTxoveT. rogor unda
teqsi, agreTve, gaaCniaT saSualebebi mexsierebis
ganvsazRvroT, Tqvens tvinSi sad aRibeWda is?
Tavi 8 / mexsiereba

sxvadasxva tipis formirebisTvis.


karl leSlim (Karl Lashly, 1929, 1950), romelmac
me-3 TavSi tvinis anatomia ganvixileT. axla
Seqmna pirveli wigni mexsierebis anatomiis
ganvixiloT is neirofsiqologiuri meTodebi,
Sesaxeb, es sakiTxi engramis _ tvinSi mexsierebis
romelic SesaZleblobas gvaZleven gamovitanoT
fizikuri warmomadgenlis _ Ziebas daukavSira.
daskvnebi im rolis Sesaxeb, romelsac tvinis
leSli virTagvebs labirinTSi gavlas aswav-
specifikuri struqturebi asruleben mexsierebis
lida, Semdeg maT tvinis calkeul nawilebs
muSaobaSi. Cven ori tipis gamokvlevebs SevexebiT.
engrama (Engram) _ mexsierebis fizikuri kvali pirvel rigSi, visaubrebT „bunebriv eqspe-
306 tvinSi. rimentze~, romelsac tvinis bunebrivi daziane-

Das könnte Ihnen auch gefallen