Beruflich Dokumente
Kultur Dokumente
kategorizacia da cnebebi
xangrZlivi mexsierebis daviwyoT me-11 TavSi ganxiluli movleniT
struqturebi – im gonebrivi ZalisxmeviT, romelic saWiroa,
raTa bavSvma daimaxsovros, magaliTad, sityva
ZaRlis mniSvneloba. imisaTvis, rom es sityva
aqamde Cven mier motanil yvela magaliTSi mniSvnelobis matarebeli iyos bavSvisTvis, mas
gTxovdiT, rom dagemaxsovrebinaT an aRgedginaT unda hqondes unari, daimaxsovros yvela is
izolirebuli an erTmaneTTan daukavSirebeli situacia, romelSic es sityva gamoiyeneba da,
informaciis erTeulebi. is, rasac Tqven umrav- agreTve, informacia konteqstis Sesaxeb. am gziT
les SemTxvevaSi aRadgendiT, organizebuli bavSvi aRmoaCens, ra aris ZiriTadi arsi: _
codnis nawilebi iyo. gaixseneT, magaliTad, bewviani arseba, romelsac oTxi fexi aqvs, niSnavs
rodesac gTxoveT gemsjelaT, iyo Tu ara yurZeni ZaRls. bavSvma unda Seimecnos, rom ZaRli
xili, Tqven daufiqreblad gaeciT dadebiTi ewodeba ara erT konkretul cxovels, aramed
pasuxi, magram ras ityviT avokadoze an tyemalze? amgvar cocxal arsebaTa mTel kategorias.
am TavSi Cven SeviswavliT, Tu rogoraa dakav- individualuri gamocdilebis kategorizaciis
Sirebuli am tipis pasuxis siZneleebi mexsie-
unari – erTi da igive qcevis ganxorcieleba
rebaSi informaciis struqturirebis xasiaTTan mis mimarT, an erTi da igive saxelis darqmeva
da gzebTan; vimsjelebT, agreTve, imis Sesaxeb, _ moazrovne organizmis erT-erTi yvelaze bazi-
Tu rogor gexmarebaT mexsierebaSi organizebuli
suri da mniSvnelovani unaria (Mervis & Rosch,
codna ama Tu im informaciis swrafad gaxsene- 1981).
baSi. Tqven mier gamoyofili kategoriebis gonebaSi
reprezentacias cnebebi ewodeba. cneba ZaRli,
magaliTad, ewodeba bavSvis mier ZaRlTan
mexsierebis struqturebi dakavSirebuli cxovrebiseuli gamocdilebis
wevrebs erTmaneTTan, miT ufro tipurni arian am SemTxvevaSi ufro advilia yvavisTvis, rogorc
isini. es kargad Cans, magaliTad, frinvelis frinvelisTvis, adgilis povna, vidre siraqle-
kategoriis ganxilvisas. ris gamo iTvleba yvavi misTvis (Tu, ra Tqma unda, Tqveni cxovrebis
Tanac: Tqvens mexsierebaSi Senaxulia codna imis rizacias. maT bazisur doneebs uwodeben (Rosch,
Sesaxeb, rom zogierTi frinveli iWmeva, zogi 1973, 1978). magaliTad, rodesac Tqven bazarSi
saSiSia, zogi ki nacionaluri simboloa. yidulobT vaSls, SegiZliaT ifiqroT masze,
rogorc vxedavT, ierarqiebSi garkveuli rogorc xilis erT-erT saxeobaze, romlis
safexuri arsebobs, romelzec adamianebi ukeT mniSvnelobac Zalian farToa, an rogorc Saf-
300 moiazreben obieqtebs da axdenen maT katego- ranze, rac specifikuri da viwro mniSvnelobisaa.
suraTi
8.12
cnebaTa ierarqiulad organizebuli struqtura
kategoria cxoveli SeiZleba daiyos iseT qvekategoriebad, rogoricaa frinveli da Tevzi,
TiToeuli qvekategoria SeiZleba kidev daiyos. zogierTi informacia (aqvs kani) gaaCnia ierarqiis
yvela dones; sxva informacia (magaliTad, SeuZlia simRera) mxolod dabali donis cnebebs
SeiZleba hqondes (magaliTad, iadons).
bazisuri done ki aris vaSli. Tqven rom gaCvenon rac Tqven gWirdebaT, aris iseTi saxis rep-
am obieqtis suraTi da gkiTxon, ra aris es, rezentacia mexsierebaSi, romelic samzareulos
Tqven ufro swrafad upasuxebT, rom es vaSlia individualur cnebas _ macivris, WurWlis sa-
(da ara xilis romelime konkretuli saxeoba). recxi niJaris Tu gazquris Sesaxeb codnas _
bazisur dones prototipis gamowvevis meti Zala gaaerTianebs ufro did struqturaSi. sqema aris
aqvs. Tqven vaSlis cnebasTan meti Sexeba da cnebiTi CarCo, an codnaTa klasteri sagnebis,
gamocdileba gaqvT, vidre mis specifikur adamianebis da situaciis Sesaxeb. sqemebi aris
raTa moergos mogonebis sagans Tu mizans, moebebzea damokidebuli. Tu Tqven TvliT, rom
gamoviyenoT citatebis SemTxveva. arcTu valdebuli xarT, zustad moigonoT ra moxda,
iSviaTia SemTxveva, rodesac gindaT Tqveni Tqven amas gaakeTebT _ obieqtur monacems
sityva Tu moxseneba gaamdidroT sxvisi gamo- waradgenT, an aRiarebT da ityviT, rom ar gaxsovT.
naTqvamiT, magaliTad, SeiZleba TqvaT: „gaixseneT, zogierT cxovrebiseul situaciaSi, marTlac,
Cveni fsiqologiis profesori rom gveubneboda sakmarisia imis ubralo rekonstruqcia, rac
_ „korelacia mizezobriobas ar niSnavso~. moxda anu met-naklebad zusti aRdgena. es Tqveni
rodesac vinmes sityvidan citatas iyenebT, Tqven gadasawyvetia. magram arsebobs erTi sfero, sadac
304 arCevT aspeqtebs, romlebsac Tqveni mexsiereba Tqven udao pasuxismgebloba gekisrebaT imis
sinamdvileSi Camsxvreuli minebi filmSi ar
iyo. miuxedavad amisa, pirveli jgufis cdis
pirTa mesamedma aRniSna, rom dainaxa SuSis
namsxvrevebi, xolo meore jgufidan ki mxolod
14%-ma daasastura es. amrigad, movlenis Semdgom
informacias arsebiTi gavlena aqvs mowmis
Cvenebaze.
movlenis Semdgomma informaciam SeiZleba
daamaxinjos mowmis mexsiereba maSinac ki, ro-
desac cdis pirs gacnobierebuli aqvs, rom
eqsperimentatori SeiZleba ecados mis SecdomaSi
Seyvanas. is ver axerxebs Tavisi mexsierebis
namdvili wyaros garCevas; veRar xedavs gansxva-
aRdgenis sizusteze, Tu ra moxda. ganvixiloT vebas movlenasa da mis Semdgom informacias
mowmis mexsiereba. Soris (Johnson et al., 1993; Weingardt et al., 1995).
rogorc mosalodneli iyo, rodesac adamians
ramdenjerme warudgenen mcdar informacias, igi
mowmis mexsiereba
swored mas miiCnevs ufro namdvilad (Mitchell
mowme sasamarTloze debs fics _ „Tqvas & Zaragoza, 1996), Tumca, garkveuli winaaRmdegoba
simarTle da mxolod simarTle~. am TavSi Cven arsebobs am movlenis axsniTi meqanizmebis
vnaxavT, rom mexsiereba zusti iqneba Tu mcdari, dadgenaSi (Lindsay, 1993; Loftus, 1992; Schreiber &
damokidebulia imaze, Tu rogor aris informacia Sergent, 1998). Semdgomi informaciis gavleniT
aRbeWdili da emTxveva Tu ara aRdgenis pirobebi mowmis Cvenebis Secvlis tendencia dadgenilad
aRbeWdvis pirobebs. vinaidan fsiqologebma iTvleba. es gamokvlevebi adastureben im azrs,
ician, rom adamianebma SeiZleba ver Tqvan rom Tqveni mexsiereba icvleba _ rekonstruqcias
„simarTle~ maSinac ki, rodesac es Zalian surT, ganicdis warsuli gamocdilebis sxvadasxva
maT yuradReba mowmis mexsierebaze gaamaxviles elementebis gavleniT.
da misi Seswavla daiwyes. maTi mizani gamoZi- Cven ganvixileT aRbeWdvis, Senaxvisa da
ebisTvis xelSewyoba da iseTi meTodis moZebnaa, aRdgenis bevri mniSvnelovani Tavisebureba.
romelic mowmis Cvenebis sizustes uzrun- dasasrul, mexsierebis am funqciebis biologiur
velyofs. safuZvlebs ganvixilavT.
am mimarTulebiT mniSvnelovani gamokvlevebi
iqna Catarebuli elizabet loftusis da misi
kolegebis mier (Elizabeth Loftus et al., 1979, 1992).
Sejameba
xangrZlivi mexsierebis struqturebi
maTi gamokvlevis ZiriTadi daskvna is iyo, rom
mowmis mexsiereba (Cveneba) Zalian advilad mexsierebis ZiriTadi funqciaa msgavsi gamoc-
icvleboda Semdgomi informaciebis gavleniT. dilebis erTmaneTTan dakavSireba, raTa garemoSi
magaliTad, cdis pirebs uCvenebdnen films, sadac ukeT gaverkveT. cnebebi mentalur kategoriebs
avtokatastrofa xdeboda - ori manqana erTmaneTs warmoadgenen. prototipebi iqmneba mTel Cvens
ejaxeboda da sTxovdnen, ganesazRvraT manqanebis gamocdilebaze dayrdnobiT kategoriis wevrebis
siCqare (Loftus & Palmer, 1974). maT erT nawils CaTvliT da, amdenad, yoveli axali wevris
kiTxvas Semdegnairad usvamdnen: „ramdenad aRqmasTan erTad TviTonac icvleba. iqmneba
swrafad moZraobdnen manqanebi Sejaxebisas?~ erTgvari bazisuri done, romlis daxmarebiTac
xolo meore nawils ki ekiTxebodnen: „ra siCqa- adamianebi ukeT axdenen kategorizacias da ukeT
riT moZraobdnen manqanebi, rodesac isini er- gaiazreben movlenebs. sqemebsa da konceptualur
TmaneTs Seejaxnen?~ pirvel SekiTxvaze cdis CarCoebSi gamocdilebis mozrdili monakveTebis
pirebis pasuxi saSualod 100km/sT iyo, meore kanonzomierebebi ukeT Cans, vidre cnebebi.
kiTxvaze ki _ 80km/sT. erTi kviris Semdeg maT rodesac informaciis zusti aRdgena ver
xerxdeba, misi rekonstruqcia xdeba. rekonstruq-
ekiTxebodnen: „dainaxeT Camsxvreuli minebi?~
305
ciaze sqema axdens gavlenas. mecnierebma gviC- amokveTda xolme da amowmebda labirinTSi nas-
venes, rom mexsierebis gamoyeneba komunikaciis wavl qcevas. man daadgina, rom tvinis dazianebiT
miznis cvlilebasTan erTad icvleba. mowmis gamowveuli mexsierebis darRveva amokveTili
Cveneba aucileblad moiTxovs zust mexsierebas, qsovilis zomis proporciuli iyo. darRveva
magram gamokvlevebma aCvena, rom is mowyvladia miT ufro Zlieri iyo, tvinis rac ufro didi
damaxinjebebisadmi movlenis Semdgomi infor- nawili iyo dazianebuli. amave dros, mexsie-
maciis gavleniT. rebaze gavlenas ar axdenda is, Tu tvinis ra
nawili iqneboda dazianebuli. leSlis mixedviT,
engrama tvinis erT konkretul ubanSi ki ar
Tavsdeba, aramed mTel tvinze vrceldeba.
mexsierebis biologiuri leSlim imitom ver SeZlo engramis loka-
aspeqtebi lizacia, rom martiv situaciaSi mexsierebis
sxvadasxva forma erTdroulad monawileobs.
labirinTis swavla moicavs sivrciT, mxedve-
droa, gTxovoT, gaixsenoT ricxvi, romelic lobiT da ynosviT gamRizianeblebs. neiro-
Tqven mexsierebis Sesaxeb Tavis dawyebisas unda mecnierebis mtkicebiT, rTuli, kompleqsuri
dagemaxsovrebinaT. SegiZliaT moigonoT? ratom, informaciis daxsomeba mraval neironul sis-
ra mizniT CagitareT aseTi savarjiSo? ifiqreT temaSia ganawilebuli maSin, rodesac diskre-
im unaris biologiur safuZvlebze, romelic tuli codna calke gadamuSavdeba _ tvinis mxo-
SesaZleblobas gaZlevT, nebismieri informacia lod SezRudul ubnebSi lokalizdeba (Marko-
monaxoT da moigonoT. rogor akeTebT amas? witsch, 2000; Rolls, 2000).
aRbeWdva mexsierebaSi Tqvens tvinSi garkveul mexsiereba moicavs oTx ZiriTad nervul
cvlilebebs gulisxmobs. Tu Tqven gindaT, rom struqturas:
es informacia, sul mcire, am Tavis bolomde
naTxemi – mniSvnelovan rols TamaSobs
dagamaxsovrdeT, am cvlilebas permanentuli
proceduruli mexsierebisTvis, romelic ganmeo-
xasiaTi unda hqondes. rodesme dagisvamT kiTxva
rebas saWiroebs da klasikuri ganpirobebisTvis;
Tqveni TavisTvis, Tu rogor aris es SesaZle-
zoliani sxeuli – wina tvinis kompleqsuri
beli? Cveni Txovnis mizezi, dagemaxsovrebinaT
struqtura. Cvevis Camoyalibebisa da „stimuli-
nebismieri ricxvi, swored es iyo, anu is, rom
reaqcia~ kavSirebis savaraudo safuZvelia;
gagegoT, Tu raoden didi mniSvneloba aqvs
didi tvinis qerqi _ pasuxismgebelia senso-
biologias mexsierebisTvis. axla cota ufro
ruli mexsierebas da SegrZnebebs Soris
Rrmad ganvixiloT es sakiTxi.
asociaciebize;
nuSisebri kompleqsi _ pasuxismgebelia
faqtebis, TariRebis, saxelebis deklaraciul
engramis ZiebaSi
mexsierebaze, agreTve, emociuri STabeWdilebebis
modiT, gavixsenoT wignis dasawyisSi Tqven- daxsomebaze.
Tvis mowodebuli testi, ufro zustad, Seva-
tvinis sxva nawilebs, rogoricaa: Talamusi,
mowmoT Tqveni mexsiereba. 37 xom is ricxvia,
bazaluri winatvini da prefrontaluri kor-
romlis damaxsovrebac gTxoveT. rogor unda
teqsi, agreTve, gaaCniaT saSualebebi mexsierebis
ganvsazRvroT, Tqvens tvinSi sad aRibeWda is?
Tavi 8 / mexsiereba