Sie sind auf Seite 1von 9

macias, vidre daviwyebamde misi aRdgenis unari yuradReba imas miaqcieT, rom moqmedi fizi-

gaaCnia adamians (Crowder & Morton, 1969; Darvin et al., kuri gamRizianebeli erTi da igive iyo, magram
1967). eqo-mexsiereba, xatisebur mexsierebasTan mxolod maSin irRveoda eqo-mexsiereba, rodesac
SedarebiT, 5-10 wamiT metxans grZeldeba. misi cdis pirebi mwkrivis da mee-s kategorizacias
aseTi xangrZlivoba SeiZleba droSi bgeraTa axdendnen (asoebsac da sufiqssac adamianis xmiT
Tanmimdevari urTierTdakavSirebis gzebs davu- wakiTxulad miiCnevdnen). amrigad, kodirebis
kavSiroT. magaliTad, rodesac vusmenT wina- da Senaxvis ukve uadres safexurze mniSvneloba
dadebas, yoveli bgeris Tanmimdevari Semosvla aqvs informaciis gadamuSavebas.
xdeba Cvens yurSi. eqo-mexsiereba gvexmareba, Tqven, albaT, dasvamT kiTxvas: ratom aqvs
rom es calkeuli bgerebi mTlianobebad Seikras. sensorul mexsierebas ori ZiriTadi niSani –
eqo-mexsierebaze Catarebulma gamokvlevebma wamebis manZilze grZeldeba da advilad irRveva.
gamoavlina sensoruli mexsierebis meore mniS- saqme isaa, rom es niSnebi garemosTan Cvens
vnelovani Tviseba: axlad Semosuli informacia urTierTobas asaxavs. Cvenze mudmivad moqmedebs
advilad gandevnis winas. Tu vinme sityvaTa axali mxedvelobiTi da smeniTi gamRizianeb-
mwkrivs gikiTxavT, yoveli axali sityva gadaaad- lebi. es axali informacia gadamuSavebas moi-
gilebs winas eqo-mexsierebaSi. mkvlevrebi Tavi- Txovs. sensoruli mexsierebis xangrZlivoba
danve darwmunebulni iyvnen, rom bgeraTa msgav- sakmarisia imisaTvis, rom garemos cvalebadoba
seba gansazRvravs sityvaTa amovardnas eqo- asaxos, magram arc imdenad Zlieria, rom winaaR-
mexsierebidan (Crowder, 1976), magram axla ukve mdegoba gauwios axal sensorul STabeWdi-
viciT, rom amis mizezi msmenelis mier smeniTi lebebs. Cven Semdgom mexsierebis gadamuSavebis
gamRizianeblebis kategorizaciac SeiZleba iyo im saxeebs ganvixilavT, romlebic SesaZlebels
(Ayres et al., 1979). garedan smeniTi informaciis xdian ufro xangrZlivi droiT daxsomebas.
Semosvlisas Tqven am gamRizianeblebis nakadis
nawilebad dayofas axdenT _ gansazRvravT, ro-
meli bgerebi erTiandeba mTlianobebad. eqo- Sejameba
mexsiereba damokidebulia imaze, Tu rogor aj-
sensoruli mexsiereba garemodan informaciis
gufebT smeniTi modalobiT Semosul gamo-
Semosvlas uzrunvelyofs. xatiseburi mexsiereba
cdilebas (LeCompte & Watkins, 1995).
mxedvelobiTi mexsierebis formaa, romelic
SesaZleblobas gvaZlevs didi raodenobis
saidan informacia umciresi drois manZilze SevinaxoT.
eqo _ mexsiereba asaxavs gamRizianeblebs, Tumca,
viciT
is ufro didxans grZeldeba, vidre xatiseburi
kategorizacia gavlenas axdens eqo- mexsiereba, mas axali informacia ufro advilad
mexsierebaze arRvevs.

studentebze Catarda mexsierebis eqspe-


rimenti, sadac maT ekiTxebodaT asoTa
mwkrivi, romelsac sufiqsi mosdevda. xanmokle mexsiereba da muSa
sufiqsi yovelTvis erTi saxis iyo da
mexsiereba
JRerda, rogorc Txis kikini _ mee. eqs-
Tavi 8 / mexsiereba

perimentis erT seriaSi monawile cdis


pirebi darwmunebulni iyvnen, rom es xma sanam am Tavis wakiTxvas daiwyebdiT, Tqven,
namdvilad cxvars ekuTvnoda, xolo meore SeiZleba, arc icodiT, rom xatiseburi da eqo-
seriaSi ki darwmunebulni iyvnen, rom am mexsiereba gqondaT, magram SeiZleba icodiT
xmas adamiani gamoscemda (rac, marTlac, kidec, rom gagaCniaT mexsierebis iseTi forma,
ase iyo). aRmoCnda, rom sufiqsi mxolod
im SemTxvevebSi Sedioda eqo-mexsierebaSi, eqo-mexsiereba (Echoic memory) _ mexsiereba,
Tu cdis pirebi Tvlidnen, rom xma ada-
276 mianis iyo (Neath et al., 1993).
romelic mxolod xanmokle droiT informaciis operaciebs, romlebic xels Seuwyoben Zebnis
Senaxvas uzrunvelyofs. ganvixiloT Zalian procesis warmatebiT dasrulebas. ganxilva
Cveulebrivi SemTxveva, rodesac satelefono xanmokle mexsierebaze saubriT daviwyoT.
wignSi amoikiTxeT nacnobis telefonis nomeri.
Tu es nomeri dakavebulia, Tqven isev dagWirdebaT
telefonebis wignSi Caxedva. es magaliTi gasa- xanmokle mexsierebis
gebs xdis, Tu ratom gamoyves mkvlevrebma mex- moculobis SezRuduloba
sierebis calke forma, romelsac xanmokle mex- xanmokle mexsierebis ZiriTadi funqcia erT-
siereba uwodes. jeradi aRqmiT informaciis uSualo aRbeWdvaa
Tqven ar unda warmoidginoT, rom xanmokle cnobierebaSi. me-5 TavSi aRvniSneT, rom yurad-
mexsiereba specialuri adgilia, sadac dax- Rebis funqcia gare samyarodan garkveul obieq-
somebuli masala Sedis; is meqanizmi ufroa, tTa da movlenaTa seleqciaa. ramdenadac Tqveni
romelic SemecnebiT SesaZleblobebs warmod- yuradRebis moculoba SezRudulia, imdenad,
genaTa momcro sqemaze uyris Tavs (Covan, 1999; SezRuduli iqneba xanmokle mexsierebaSi Semo-
Shiffrin, 1993), magram xanmokle mexsierebis resur- suli informaciis raodenoba. xanmokle mexsie-
sebi Zalian cvalebadi da aramyaria. Tu te- rebis SezRudul moculobas yuradRebis SezRu-
lefonis nomris magaliTs gavixsenebT, imisTvis, duloba ganapirobebs.
rom ar dagaviwydeT informacia (am SemTxvevaSi xanmokle mexsierebis moculobis dasadgenad
telefonis nomeri), Tqven sagangebo zomebi unda mkvlevrebma uSualo mexsierebis testi gamoi-
miiRoT, raTa ufro saimedod aRbeWdoT is. Cven yenes. SeiZleba, odesaRac Tqvenc SegisrulebiaT
ufro farTod xanmokle mexsierebis im tipis msgavsi amocana:
SesaZleblobebs gavecnobiT, romelic eqspli- erTxel waikiTxeT mocemuli cifrebi, xolo
cituri mexsierebis ganxorcielebas uwyobs Semdeg CamowereT igive TanmimdevrobiT, ram-
xels. amas imitom vusvamT xazs, rom implicituri densac SeZlebT:
mexsierebis xanmokle formebis Seswavla mkvlev-
8 1 7 3 4 9 4 2 8 5
rebma mxolod axla daiwyes (McKone & Trynes,
ramdeni CamowereT sworad?
1999). winaswari monacemebiT, implicitur mexsie-
axla waikiTxeT asoebisgan Semdgari mwkrivi
rebasac SeiZleba gaaCndes xanmokle forma, sai-
da, aseve, ramdensac SeZlebT, aRadgineT igive
danac informacia implicituri mexsierebis
TanmimdevrobiT.
xangrZliv formaSi gadava.
amave qveTavSi Cven informaciis mexsierebaSi I M R S O F L P T Z B
gadamuSavebis kidev erT formas SevexebiT, ramdeni aRadgineT sworad?
romelic azrebisa da qcevebis Tanmimdevar da Tu Tqven sxva adamianebisgan ar gamoirCeviT,

xanmokle mexsiereba da muSa mexsiereba


yovelwuTier mimdinareobas gansazRvravs. es daaxloebiT xuTidan cxra erTeuls aRadgenT.
aris muSa mexsiereba. rogorc vnaxavT, muSa jorj mileris (George Miller, 1976) mixedviT, ada-
mexsiereba gamoiyeneba iseTi amocanebis Sesas- miani saSualod ixsomebs Svid (plus, an minus
ruleblad, rogoricaa metyveleba da msjeloba or) erTeuls, romelsac igi „magiur cifrs~
(Baddeley, 1986). davuSvaT, Tqven cdilobT, daix- uwodebda. es vrceldeba SemTxveviTi wesiT
somoT telefonis nomeri da iwyebT fanqris ganlagebuli cifrebis, asoebis, marcvlebis,
da qaRaldis Zebnas, raTa CaiweroT is. Tqveni sityvebis da nebismier azrian Tu nacnob
xanmokle mexsiereba gaZlevT SesaZleblobas, masalaze.
SeaCeroT telefonis nomeri Tqvens mexsierebaSi, uSualo mexsierebis testiT xanmokle mexsie-
muSa mexsiereba ki arCevs da iyenebs im fsiqikur rebis SesaZleblobebi gadafasebulia, radganac
cdis pirebs SesaZlebloba aqvT, amocanis
xanmokle mexsiereba (Short-term memory (STM) _ mex- Sesasruleblad sxva wyaroebic gamoiyenon. gaix-
siereba, seneT, magaliTad, rom eqo-mexsiereba SesaZ-
leblobas gaZlevT, xmamaRla wakiTxuli masa-
lidan ukeT daixsomoT bolo ramdenime wevri
277
(Tu sufiqsi ar erTvis Tan). arsebobs faqtorebi, da gansxvavebuli droiTi intervalebis
romlebic amcireben xanmokle mexsierebis gamoyenebiT mraval cdis pirze Catarda.
moculobas oridan oTxamdec ki (Crowder, 1976), rogorc 8.6 suraTze Cans, aRdgenili
magram Tu mxolod es aris is raodenoba, riTac masalis raodenoba sul ufro iklebs
iwyebT informaciis SeZenas, maSin ratom aris, aRbeWdvasa da mogonebas Soris, drois
rom xSirad verc amCnevT Tqveni mexsierebis zrdasTan erTad. sami wamis Semdeg ukve
aseT SezRudulobas? adgili hqonda daviwyebas, 18 wamis Semdeg
ki cdis pirebs aRaraferi axsovdaT.
ganmeorebis SesaZleblobis ararsebobis
xanmokle mexsierebis SemTxvevaSi aRdgenili masalis raodenoba
mcirdeba drois gasvlasTan erTad (Pater-
mniSvneloba
son & Paterson, 1959).
miuxedavad imisa, rom xanmokle mexsierebis
moculoba sakmaod SezRudulia, es mexsiereba
Sedegi aradamakmayofilebelia imis gamo, rom
Tavis funqcias mainc warmatebiT asrulebs ori
informaciis ganmeoreba ar moxda. aradamakma-
mizezis gamo: pirveli, mas aqvs informaciis
yofilebelia imitomac, rom moxda am informa-
ganmtkicebis SesaZlebloba ganmeorebebisa da
ciis distraqtoris masalasTan interferencia
dajgufebis saSualebiT da, meore, xanmokle
(interferenciaze Cven Semdgom vimsjelebT).
mexsierebidan informaciis amotana Zalian swra-
Tqven, albaT, SegimCneviaT, rom rodesac
fad xdeba.
wveulebaze pirovnebas gacnoben, is Tavis saxels
da gvars geubnebaT, romelic xSirad swrafadve
ganmeoreba gaviwydebaT. erT-erTi ZiriTadi mizezi amisa
Tqven, albaT, SegimCneviaT, rom saukeTeso isaa, rom saWiroa dro am saxelisa da gvaris
gza Tqveni nacnobis erTxel amokiTxuli tele- ganmeorebisaTvis. aba, scadeT, rodesac gagac-
fonis nomris daxsomebisaTvis ramdenjerme misi
gonebaSi (an xmamaRla) ganmeorebaa. daxsomebis
am teqnikas SemaCerebeli ganmeoreba ewodeba.
ra mosdis ganmeorebis gareSe informacias,
kargad Cans erT-erT maxvilgonier eqsperimentSi.

saidan
viciT

xanmokle mexsierebaSi ganmeorebis


gareSe informaciis daviwyeba xdeba
cdis pirebs ukiTxaven sam Tanxmovans,
magaliTad, F, C da V-s. maT es Tanxmovnebi
gansxvavebuli droiTi intervalis Semdeg
unda aRadginon, romlis xangrZlivoba 3-
Tavi 8 / mexsiereba

dan 18 wamamde meryeobs. ganmeorebis


Tavidan asacileblad, kodirebasa da suraTi
8.6
aRdgenas Soris CarTulia xelis SemSleli
amocana (distraqtori): cdis pirebs aZ- xanmokle mexsiereba ganmeorebis
leven samniSna ricxvs da avaleben ukuRma gareSe
daiTvalon samis gamoklebiT manam, sanam rodesac intervali stimulis miwodebasa da
im sami Tanxmovnis aRdgenis niSans mis- aRdgenas Soris sxva amocaniT aris Sevsebuli
(distraqtoriT), mexsierebis moculoba mcirdeba,
278
cemen. eqsperimenti sxvadasxva Tanxmovnebis
ramdenadac intervali izrdeba.
noben adamians, manam, sanam saubars gaagrZeleb- saidan
deT, gaimeoreT ramdenjerme misi saxeli da
viciT
gvari.
amrigad, SegviZlia davaskvnaT, rom ganmeoreba dajgufebis (Chanking) upiratesoba
dagexmarebaT, raTa SevinarCunoT informacia
S.F-is oqmi gviCvenebs mis gonebamaxvi-
xanmokle mexsierebaSi. magram, Tu es informacia
lobas. ramdenadac is grZel distanciebze
sakmaod rTulia, an didia gasameoreblad, maSin
darboda, man SeamCnia, rom mwkrivis bevri
mis SenarCunebaSi dajgufebis strategia dagex-
cifri SeiZleba dajgufebuliyo, rogorc
marebaT.
garbenis dro sxvadasxva distanciaze. maga-
liTad, man moaxdina 34925614935 mwkrivis
dajgufeba (Chunking) Semdegi saxiT dekodireba: - 3:49,2 aris
jgufi (Chank) azris matarebeli informaciis sarekordo dro; 56,14 aris 10 milis distan-
erTeulia (Anderson, 1996). es erTeuli SeiZleba ciaze garbenis dro; 9,35 sWirdeba 2 milis
erTi aso an erTi cifri, an ramdenime wevrisgan garbenas. Semdgom dasaxsomebeli mwkrivis
Semdgari jgufi, sityvac da winadadebac ki iyos. dasajgufeblad S.F. iyenebda, agreTve, asaks,
magaliTad, cifrebis es Tanmimdevroba 1 9 8 4 oTxi RirSesaniSnav TariRebs, specialur cif-
erTeulisgan Sedgeba da Tavisuflad jdeba robriv kodebs. aseve, SeeZlo mas Tavisi
xanmokle mexsierebis moculobaSi. magram Tu xangrZlivi mexsiereba gamoeyenebina, raTa
Tqven am cifrebs aRiqvamT, rogorc weliwads grZeli, SemTxveviTi wesiT dalagebuli
(1984 weli), an jorj orvelis wignis _ „1984" wevrebi azrian jgufebad gaeerTianebina.
saTaurs, maSin es erTi erTeuli iqneba da Tqvens magram, amave dros, S.F-s asoebze saSualo
xanmokle mexsierebaSi sxva masalisTvisac dagr- mexsiereba hqonda, radgan ar hqonda gamo-
CebaT adgili. dajgufeba (Chunking), msgavsebis muSavebuli asoTa mwkrivis dajgufebis
an sxva maorganizebeli principis safuZvelze, araviTari strategia (Chase & Ericsson, 1981;
dasaxsomebeli masalis patar-patara jgufebad Ericsson & Chase, 1982).
rekonfiguraciis an xangrZliv mexsierebaSi
Senaxul informaciaze dayrdnobiT ufro didi S.F-is msgavsad, Tqvenc SegiZliaT, axlad
jgufebis (patterns) Seqmnis procesia (Baddeley, 1994). Semosuli informaciis gadastruqtureba moax-
ramdeni erTeulisgan Sedgeba cifrebis mwkrivi dinoT Tqveni pirovnuli gamocdilebidan gamom-
_ 19411917186518121776? dinare (magaliTad, daukavSiroT is megobrebis,
im SemTxvevaSi, Tu erTeulad ganixilavT an naTesavebis asaks), an daukavSiroT axali masala
TiToeul cifrs, Tqveni pasuxi iqneba „20“, xolo Tqvens xangrZliv mexsierebaSi arsebul kodebs.

xanmokle mexsiereba da muSa mexsiereba


Tu am Tanmimdevrobas gaanawilebT amerikis maSinac ki, rodesac Tqven ver SeZeliT Tqvens
SeerTebul Statebis istoriaSi momxdari omebis xangrZliv mexsierebaSi arsebuli wesebis,
mixedviT, pasuxi iqneba „5~. Tu Tqven meore mniSvnelobebis Tu kodebis gamoyeneba, am stra-
strategias airCevT, erTi Tvalis gadavlebiTac tegiiT sargebloba mainc SesaZlebelia. SegiZ-
Zalian gagiadvildebaT igive TnmimdevrobiT am liaT daajgufoT ritmis, riTmis, an droiTi
mwkrivis aRdgena, xolo Tu am mwkrivs, rogorc intervalebis mixedviT (magaliTad, 181379256460-
20 damoukidebeli erTeulisgan Semgars ganixi- dan miiRebT 4 erTeuls: 181, 379, 256 da 460).
lavT, ara Tu misi TanmimdevrobiT, aramed srulad yoveldRiuri gamocdilebidan Tqven iciT, rom
aRdgenasac verafriT SeZlebT. aseTi dajgufebis principi mSvenivrad muSaobs
Tqveni xanmokle mexsierebis moculoba telefonis nomris damaxsovrebisas.
aucileblad gaizrdeba, Tu Tqven didi mocu-
lobis masalis ramdenime jgufSi gaerTianebis xanmokle mexsierebidan informaciis
gzas monaxavT. cnobil pirovnebas S. F-s (igi aRdgena
gamoCenili mrboleli iyo) 84 cifris daxsomeba
ganmeorebasa da dajgufebazea damokidebuli,
SeeZlo maTi distanciis garbenis droTa mixedviT
Tu rogor aRibeWdeba informacia, raTa uzrun-
dajgufebis safuZvelze.
velyofil iqnes misi Senaxva, magram am 279
cifrebs Soris ar iyo. Stenbergma daiT-
strategiuli midgomis gareSec aRmoCnda, rom
vala es dro da aRmoCnda, rom testuri
xanmokle mexsierebidan masalis aRdgena Zalian
masalis aRbeWdvasa da Semdeg pasuxs sWir-
efeqturia. saul Stenbergis klasikur gamok-
deboda 400 miliwami, xolo 35 miliwami _
vlevaTa seriaSi (Saul Sternberg, 1966, 1969) gamoye-
am gamRizianeblis (cifris) mexsierebaSi
nebuli iyo amocana, romelic naTelyofda im
Senaxul informaciasTan Sedarebas. erTi
did siswrafes, romliTac cdis pirebi xanmokle
wami sWirdeba 30 aseT Sedarebas. rogorc
mexsierebaSi Semosul informacias afasebdnen.
vxedavT, xanmokle mexsierebidan infor-
maciis aRdgena araCveulebrivad efeqturi
saidan aRmoCnda.
viciT
miuxedavad imisa, rom Stenbergis Sedegebis
xanmokle mexsierebidan masalis asaxsnelad gansxvavaebuli Teoriebi iyo Semo-
efeqturi aRdgena Tavazebuli (Ratcliff, 1978. Townsend, 1971, 1990),
cdis pirebs didi raodenobiT Catare- yvela Tanxmdeba, rom xanmokle mexsierebidan
buli cdebis TiToeul jerze eZleodaT informaciis amotana Zalian swrafad xdeba.
dasaxsomebeli masala, romelic erTidan modiT, gavakeToT garkveuli daskvnebi am aRmo-
eqvsamde erTeuls moicavda, magaliTad, Cenidan da paraleli gavavloT did samecniero
cifrebs 52946. cdidan cdamde es masala biblioTekasTan. mocemul biblioTekaSi wig-
icvleboda imis mixedviT, Tu romeli da nebis didi raodenobaa (aRsaqmel STabeWdilebaTa
ramdeni cifri iyo miwodebuli. TiToeuli didi raodenoba), magram, Tqvenda samwuxarod,
saxis masalis miwodebis Semdeg Stenbergi yovel jerze mxolod sami wigniT sargeblobis
maSinve sTavazobda erT gamosacdel tests ufleba gaqvT (xanmokle mexsierebis SezRuduli
– cifrs, romlis Sesaxebac cdis pirebs moculoba). davuSvaT, rom yoveli msurveli
unda eTqvaT, Sedioda Tu ara es cifri wigns Zalian swrafad kiTxulobs (xanmokle
uSualod mis mier aRqmul masalaSi.
Tavi 8 / mexsiereba

damokidebuli cvladi cnobis siswrafe


muSa mexsiereba (Working memory) _ mexsierebis
iyo. ramdenad swrafad SeeZlo cdis pirs
unari, romelic gamoiyeneba, rogorc iseTi
daeWira xeli Rilakze, romelzec aRniS-
amocanebis Tanmxlebi, rogoricaa mizezobrioba
nuli iyo „diax~, raTa daedasturebina, da metyveleba. Sedgeba fonologiuri yulfis,
rom axsovda, rom es cifri iyo dasaxso- sivrciT-vizualuri matricisa da centraluri
mebel masalaSi da daeWira xeli Rilakze aRmasruleblisagan.
aRniSvniT „ara~, raTa eCvenebina, rom dar- dajgufeba (Chunking) _ informaciis calkeul
wmunebuli iyo, rom es cifri miwodebul wevrTa dajgufebis procesi msgavsebis an sxva
280 maorganizebeli principis safuZvelze.
meoreSi da paralelurad ukuRma iTvaloT samis
gamoklebiT 132-dan, am SemTxvevaSi Tqven mex-
sierebas ufro met moTxovnebs uyenebT. mkvlev-
rebma gaaanalizes mexsierebis is funqciebi,
romlebic yoveldRiur cxovrebaSi gWirdebaT
da Seqmnes Teoria muSa mexsierebis Sesaxeb,
sadac es ukanaskneli klasikuri xanmokle mexsie-
rebis formad ganixiles (Healy & McNamara, 1996).
alan bedlim da misma kolegebma (Alan Baddeley,
1986, 1992; Baddeley, Andrade, 2000) muSa mexsierebaSi
sami komponenti gamoyves:
fonologiuri sacavi: masSi xdeba enaze
(metyvelebaze) dafuZnebuli informaciis Semos-
vla da misi gamoyeneba. fonologiuri sacavi
ratom aris informaciis aRdgena xanmokle
mexsierebidan biblioTekaSi wignis nawilobriv emTxveva xanmokle mexsierebas. ro-
monaxvis analogiuri? desac daxsomebis mizniT imeorebiT am wuTSi
mosmenil TqvenTvis ucnob telefonis nomers,
am dros fonologiuri sacavis moqmedebas
mexsierebidan informaciis amotanis siswrafe). eyrdnobiT;
aseTi unaris gamo Tqven mSvenivrad isargeblebT mxedvelobiT-sivrciTi sqema: _ is fonolo-
biblioTekiT da iSviaTad gaacnobierebT bib- giuri sacavis msgavs funqcias asrulebs, oRond
lioTekaSi moqmed ganawess sami wignis gatanis sivrciTi da mxedvelobiTi STbeWdilebebis
Sesaxeb. Tqveni xanmokle mexsierebac msgavs mimarT. Tu, magaliTad, vinme gkiTxavT, ramdeni
samuSaos asrulebs informaciis miRebasa da merxia Tqvens auditoriaSi, Tqven mxedvelobiT-
efeqtur aRdgenas Soris. sivrciTi sqemis SesaZleblobebs iyenebT audi-
toriis warmosadgenad da Semdeg iTvliT mer-
xebis raodenobas;
centraluri aRmasrulebeli _ aq xdeba
muSa mexsiereba yuradRebaze kontroli da fonologiuri saca-
Cven gansakuTrebiT gavamaxvileT yuradReba vidan da sivrciT-mxedvelobiTi sqemidan
xanmokle mexsierebaze da im rolze, romelsac miRebuli informaciis koordinacia. yovelTvis,
xanmokle mexsiereba asrulebs axali infor- rodesac gaqvT amocana, romelic fsiqikur pro-
maciis eqspliciturad aRbeWdvis procesSi. ro- cesTa koordinacias moiTxovs, Tqven centra-

xanmokle mexsiereba da muSa mexsiereba


gorc adre aRvniSneT, Tqven gWirdebaT kidev luri aRmasruleblis funqcias eyrdnobiT,
iseTi mexsiereba, romelic mudmiv aqtivobaSia romelic warmarTavs Tqvens fsiqikur SesaZleb-
da nebismier momentSi nebismieri Tqveni moqme- lobebs amocanis sxvadasxva aspeqtis gadasa-
debis ganxorcielebis SesaZleblobas mogcemT, wyvetad (am sakiTxs me-9 TavSi davubrundebiT).
mexsierebis im formebisgan gansxvavebiT, rome-
xanmokle mexsierebis muSa mexsierebis cnebis
lic faqtebis aRbeWdvas udevs safuZvlad. amave
ufro farTo konteqstSi Seyvana amtkicebs im
dros, aucilebelia mexsierebis TvalsaCino
mosazrebas, rom xanmokle mexsiereba procesia
Sedegis gamovlenamde mimdinare procesebic.
da ara _ lokaluri adgili. SemecnebiTi saqmia-
gaxsovT, albaT, am Tavis dasawyisSi Cven gTxoveT
noba, magaliTad, metyvelebis procesi Tu
dagexsomebinaT ricxvi. SegiZliaT moigonoT
problemuri situaciis gadawyvetis msgavsi kog-
es ricxvi? Tu SeZeliT misi mogoneba, maSasadame,
nituri aqtioba, bevri gansxvavebuli elementis
Tqven aqtiurad warmoidgineT daxsomebuli
swraf da Tanmimdevar amoqmedebas da CarTvas
ricxvi – es mexsierebis sxva funqciaa. Tu Cven
moiTxovs. muSa mexsiereba SegiZliaT ganixiloT,
gTxovT, gaakeToT raRac ufro rTuli, maga-
rogorc aucilebeli elementebis sagangebo da
liTad, gadaisroloT burTi erTi xelidan
xanmokle mobilizacia. Tu gindaT, ukeT daak-
281
meoreSi da paralelurad ukuRma iTvaloT samis
gamoklebiT 132-dan, am SemTxvevaSi Tqven mex-
sierebas ufro met moTxovnebs uyenebT. mkvlev-
rebma gaaanalizes mexsierebis is funqciebi,
romlebic yoveldRiur cxovrebaSi gWirdebaT
da Seqmnes Teoria muSa mexsierebis Sesaxeb,
sadac es ukanaskneli klasikuri xanmokle mexsie-
rebis formad ganixiles (Healy & McNamara, 1996).
alan bedlim da misma kolegebma (Alan Baddeley,
1986, 1992; Baddeley, Andrade, 2000) muSa mexsierebaSi
sami komponenti gamoyves:
fonologiuri sacavi: masSi xdeba enaze
(metyvelebaze) dafuZnebuli informaciis Semos-
vla da misi gamoyeneba. fonologiuri sacavi
ratom aris informaciis aRdgena xanmokle
mexsierebidan biblioTekaSi wignis nawilobriv emTxveva xanmokle mexsierebas. ro-
monaxvis analogiuri? desac daxsomebis mizniT imeorebiT am wuTSi
mosmenil TqvenTvis ucnob telefonis nomers,
am dros fonologiuri sacavis moqmedebas
mexsierebidan informaciis amotanis siswrafe). eyrdnobiT;
aseTi unaris gamo Tqven mSvenivrad isargeblebT mxedvelobiT-sivrciTi sqema: _ is fonolo-
biblioTekiT da iSviaTad gaacnobierebT bib- giuri sacavis msgavs funqcias asrulebs, oRond
lioTekaSi moqmed ganawess sami wignis gatanis sivrciTi da mxedvelobiTi STbeWdilebebis
Sesaxeb. Tqveni xanmokle mexsierebac msgavs mimarT. Tu, magaliTad, vinme gkiTxavT, ramdeni
samuSaos asrulebs informaciis miRebasa da merxia Tqvens auditoriaSi, Tqven mxedvelobiT-
efeqtur aRdgenas Soris. sivrciTi sqemis SesaZleblobebs iyenebT audi-
toriis warmosadgenad da Semdeg iTvliT mer-
xebis raodenobas;
centraluri aRmasrulebeli _ aq xdeba
muSa mexsiereba yuradRebaze kontroli da fonologiuri saca-
Cven gansakuTrebiT gavamaxvileT yuradReba vidan da sivrciT-mxedvelobiTi sqemidan
xanmokle mexsierebaze da im rolze, romelsac miRebuli informaciis koordinacia. yovelTvis,
xanmokle mexsiereba asrulebs axali infor- rodesac gaqvT amocana, romelic fsiqikur pro-
maciis eqspliciturad aRbeWdvis procesSi. ro- cesTa koordinacias moiTxovs, Tqven centra-

xanmokle mexsiereba da muSa mexsiereba


gorc adre aRvniSneT, Tqven gWirdebaT kidev luri aRmasruleblis funqcias eyrdnobiT,
iseTi mexsiereba, romelic mudmiv aqtivobaSia romelic warmarTavs Tqvens fsiqikur SesaZleb-
da nebismier momentSi nebismieri Tqveni moqme- lobebs amocanis sxvadasxva aspeqtis gadasa-
debis ganxorcielebis SesaZleblobas mogcemT, wyvetad (am sakiTxs me-9 TavSi davubrundebiT).
mexsierebis im formebisgan gansxvavebiT, rome-
xanmokle mexsierebis muSa mexsierebis cnebis
lic faqtebis aRbeWdvas udevs safuZvlad. amave
ufro farTo konteqstSi Seyvana amtkicebs im
dros, aucilebelia mexsierebis TvalsaCino
mosazrebas, rom xanmokle mexsiereba procesia
Sedegis gamovlenamde mimdinare procesebic.
da ara _ lokaluri adgili. SemecnebiTi saqmia-
gaxsovT, albaT, am Tavis dasawyisSi Cven gTxoveT
noba, magaliTad, metyvelebis procesi Tu
dagexsomebinaT ricxvi. SegiZliaT moigonoT
problemuri situaciis gadawyvetis msgavsi kog-
es ricxvi? Tu SeZeliT misi mogoneba, maSasadame,
nituri aqtioba, bevri gansxvavebuli elementis
Tqven aqtiurad warmoidgineT daxsomebuli
swraf da Tanmimdevar amoqmedebas da CarTvas
ricxvi – es mexsierebis sxva funqciaa. Tu Cven
moiTxovs. muSa mexsiereba SegiZliaT ganixiloT,
gTxovT, gaakeToT raRac ufro rTuli, maga-
rogorc aucilebeli elementebis sagangebo da
liTad, gadaisroloT burTi erTi xelidan
xanmokle mobilizacia. Tu gindaT, ukeT daak-
281
individs, mecnierebi mas gansxvavebul amoca-
cxrili
8.1 nebze SesaZlo pasuxTa prognozirebisaTvis
iyeneben.
muSa mexsierebis moculobis teqsti
waikiTxeT es winadadebebi xmamaRla da Semdeg saidan
scadeT gaixsenoT TiToeuli winadadebis bolo
sityvebi. viciT
kaci patronobda gogonas, rodesac is skolis
moswavle iyo, xolo, roca studenti gaxda, muSa mexsierebis moculoba gavlenas
mosvenebas aRar aZlevda. axdens teqstis daxsomebaze
mas hqonda gawelili Tavis qala, romelic mis
mecnierebma gamoyves individTa sami
mxrebze ise idga, rogorc msxali langarze.
jgufi, romelTagan TiToeuls, Sesabamisad,
cifruli eleqtronikis nawarmi mniSvnelovan
hqonda maRali, saSualo da dabali mex-
rols Seasrulebs Tqvens momavalSi.
sierebis moculoba. TiToeul cdis pirs
taqsim auxvia miCiganis prospeqtze, saidanac tbis
sruli xedi iSleboda.
sTxovdnen waekiTxaT moTxroba „mSvenieri
Zveli saxlis~ Sesaxeb, erTi mxriv,
bolosdabolos, roca man Tvalebi gaaxila,
triumfis sxivic da gabrazebis Crdilic ukve myidvelis da, meore mxriv, mZarcvelis
gamqraliyo. poziciidan. moTxrobaSi aRwerili sagnebi
da faqtebi savsebiT sakmarisi iyo rogorc
wyaro: deinmeni & karpenteri, 1980.
erTi, ise meore poziciis gansamtkiceblad.
magaliTad, saxlis moZvelebul saxuravs
virdeT romelime fizikur obieqts, SegiZliaT upirispirdeboda monetebis Zveli koleq-
ufro metad gamokveToT is; muSa mexsierebas cia. mkvlevrebs ainteresebdaT, ra gavlenas
Tqveni fsiqikuri obieqtebis _ mexsierebis moaxdenda maT mexsierebaze is pozicia,
warmodgenebis naTlad asaxvac SeuZlia. muSa romelic maT moTxrobis kiTxvisas hqon-
mexsiereba koordinacias uwevs, agreTve, am daT. cdis pirebs sTxovdnen, orjer aRed-
obieqtebTan dakavSirebul aqtivobebs. ginaT moTxroba – erTxel Tavdapirveli
mecnierebma daamtkices, rom muSa mexsierebis poziciis mixedviT (myidveli an mZarcveli)
mixedviT adamianebi individualurad gan- da Semdeg meore poziciis safuZvelze
sxvavdebian erTmaneTisgan (Daneman, Merikle, 1956; (axla warmoidgine, rom xar...). cdis pirebs,
Jenkins et. al., 1999). erT-erTi ZiriTadi kriteriumi romelTac mexsierebis didi moculoba
amis dasadgenad muSa mexsierebis moculobaa. hqondaT, meore poziciidanac sakmao
am mizniT, mkvlevrebi cdis pirebs winadadebaTa masalis aRdgena SeeZloT, rac ver SeZles
seriis xmamaRla wakiTxvas da, Semdeg, TiToeuli sxva cdis pirebma (Lee-Sammons & Whitney,
winadadebis bolo sityvebis aRdgenas sTxoven. 1991).
8.1 cxrilSi sacdelad warmogidgenT ramdenime
aseT winadadebas. am amocanis Sesruleba arc
mkvlevrebma daaskvnes, rom mcire da saSualo
ise martivia. dadgenilia, rom maT, vinc saSua-
moculobis mexsierebis mqone cdis pirebi Tavi-
lod 4 an met erTeuls ixsomebs, kargi mexsie-
danve irCeven pozicias da am poziciidan xdeba,
rebis moculoba aqvT, xolo Tu 2,5 erTeuls an
ZiriTadad, moTxrobis informaciis gadamuSaveba.
naklebs ixsomebs - mcire moculoba. es gansxva-
Tavi 8 / mexsiereba

didi moculobis cdis pirebs ki SeuZliaT orive


vebuli amocanebis gamoyenebiT Catarebuli
poziciis safuZvelze am informaciis gadamu-
mravali cdidan gamoyvanili saSualo monacemia.
Saveba. eqsperimentebi, romlebSic muSa mexsier-
ase rom, 8.1 cxrilSi motanili testidan amaze
ebis moculoba izomeba, xels uwyobs imis
mets sakuTari Tavis Sesaxeb verafers SeityobT.
garkvevas, Tu ra gansazRvravs mexsierebis SesaZ-
imis gamo, rom muSa mexsierebis moculoba imis
leblobebis gamoyenebis individualur gansxva-
sazomia, Tu Tavisi xanmokle kognituri pro-
vebebs.
cesebis gamoyenebis ra SesaZleblobebi aqvs
282
dabolos: muSa mexsierebis mier xdeba Tqveni rodesac fsiqologebi xangrZlivi mexsierebis
fsiqologiuri awmyos SeCereba. swored misi Sesaxeb saubroben, isini gulisxmoben, rom
saSualebiT Semodis konteqstSi axali infor- daxsomebuli Sinaarsi da STabeWdileba xSirad
macia, damoukidebli epizodebis erTmaneTTan SeiZleba mTeli sicocxlis manZilze axsovdes
dakavSireba da erTian Sinaarsad Sekvra. is adamians. aqedan gamomdinare, Teoriam unda axsnas
gaZlevT SesaZleblobas, cvalebadi situaciis ara mxolod is, Tu rogor inaxeba informacia
Sesabamisad, mudmivad ganaaxloT, SeavsoT Tqveni didi xniT, aramed isic, Tu rogor SeuZlia
STabeWdilebebi Tu warmodgenebi da gamokveToT mexsierebas misi aRdgena-gamoyenebac. xangrZlivi
arsebiTi momentebi saubarSi. es yvelaferi mexsiereba SegrZnebebis da xanmokle mexsierebis
simarTlea, radgan muSa mexsiereba gamtaris gziT miRebuli nebismieri saxis gamocdilebis
rols TamaSobs Semosul informaciasa da xan- sacavia. masSi Sedis movlenebi, informacia,
grZliv mexsierebas Soris. axla gadavideT dro- emociebi, Cvevebi, sityvebi, kategoriebi, wesebi
Si ufro gamZle mexsierebis formebis ganxil- da msjelobebi. xangrZlivi mexsiereba inaxavs
vaze. pirovnebis mTlian codnas samyarosa da sakuTari
Tavis Sesaxeb.
fsiqologebisTvis cnobilia, rom xSirad
ufro advilia xangrZlivi droiT daxsomeba,
Sejameba
Tu mis Sesaxeb winaswar garkveuli azri gaqvs.
xanmokle mexsierebis funqcia eqsplicituri winaswari informacia gexmarebaT da erTgvari
saxiT informaciis pirveladi aRbeWdvaa. xan- sqemis rols TamaSobs Semosuli informaciis
mokle mexsiereba oridan oTxamde erTeuls itevs. ukeT gagebisTvis. daskvnis saxiT mexsierebis
ganmeorebas SeuZlia informaciis SeCereba xan- Sesaxeb Cven Semdegi unda giTxraT: Tqveni
mokle mexsierebaSi. moculoba izrdeba, Tu mexsiereba gacilebiT ukeTesi iqneba, Tu is
informacia azrobriv nawilebad dajgufdeba. pirobebi, romelSic informaciis aRbeWvda moxda,
informaciis amotana xanmokle mexsierebidan daemTxveva an maqsimalurad Tanxvdeba im pirobebs,
swrafad xdeba. klasikuri xanmokle mexsierebis romelSic mis aRdgenas cdilobT. amis Sesaxeb
cneba Secvala ufro farTo, muSa mexsierebis mogvianebiT visaubrebT.
cnebam. muSa mexsierebis sami komponenti asaxavs
adamianis mier gamocdilebis SeZenis mudmiv
process. konteqsti da kodireba
manam, sanam kodirebasa da aRdgenas Soris

xangrZlivi mexsiereba: kodireba da Senaxva


Sesabamisobas SevexebodeT, gvinda ganvixiloT
xangrZlivi mexsiereba: fenomeni, romelsac „konteqstis Soks~ uwodeben.
kodireba da Senaxva xalxiT gavsebul oTaxSi dainaxeT pirovneba,
romelsac grZnobT, rom namdvilad icnobT,
magram ver mogigonebiaT vin aris da mxolod
ramden xans inaxeba informacia mexsierebaSi? met-naklebad xangrZlivi da zrdilobiani
ganvixiloT 90 wlis qalis mexsiereba, romelsac dakvirvebis Semdeg gaxsendebaT misi vinaoba.
TvalnaTliv axsovs san franciskoSi 1906 wels imasac acnobierebT, rom gagiWirdaT misi mogo-
momxdari miwisZvra da xanZari, romelic am neba, radgan mas adre sxva konteqstSi SexvdiT.
miwisZvras mohyva. mas zustad axsovs, Tu ras ras akeTebs fostaSi werilebis ganyofilebaSi
ganicdida, rodesac igi sxva bavSvebTan erTad mosamsaxure qali Tqveni saukeTeso megobris
mirboda yuresTan didi brezentis tomrebis wveulebaze? Tu gqoniaT Tqvens gamocdilebaSi
wyliT asavsebad. Semdeg mama arTmevda am svel aseTi SemTxveva, mixvdebiT ra moiazreba
tomrebs da asxamda saxuravze im imediT, rom
saxls xanZrisgan gadaarCenda. veraviTarma xangrZlivi mexsiereba (Long-term memory) _
Semdgomma STabeWdilebebma ver waSala is SiSi daxsomebis procesi, romelic uzrunvelyofs
informaciis Senaxvas da, Semdgom, nebismier
da SfoTva, romelic am patara gogonam ganicada,
dros mis aRdgenas.
rodesac xedavda, Tu rogor ingreoda qalaqi. 283

Das könnte Ihnen auch gefallen