Beruflich Dokumente
Kultur Dokumente
8
ra aris mexsiereba
• ebinghausi zomavs mex-
sierebas • mexsierebis
tipebi • mexsierebis
procesebi
sensoruli mexsiereba
• xatiseburi mexsiereba
• eqo-mexsiereba
mexsierebis Sesaxeb am Tavis kiTxvis dawyebis gamocdilebas? Tqven xom saubris gagrZelebasac
win kargi iqneba, Tu gaixsenebT raime movlenas ver SeZlebT da verc satelevizio gadacemis
Tqveni cxovrebis yvelaze adreuli periodidan. azrs gaigebT. yvelaferi sruliad ucnobad
rodis moxda is? iseve naTlad gaxsovT es mogeCvenebaT, TiTqos yvelafers pirvelad xedavT
movlena, rogorc marlon brandos? Tqvens da TiTqos arasodes adre araviTari azri ar
mogonebaze moaxdina Tu ara gavlena igive gqoniaT TavSi. rogor fiqrobT, SesaZlebelia
movlenis Sesaxeb sxvebis monaTxrobma? nebismieri moqmedebis ganxorcieleba mexsierebis
axla warmoidgineT, ra moxdeboda, moulod- gareSe?
nelad rom aRmogeCinaT, rom dakargeT mexsiereba Tu am sakiTxis Sesaxeb adre arasodes gifiqri-
da araferi gaxsovT warsulidan - arc xalxi,
ra aris mexsiereba?
ra aris mexsiereba
imas, rac icodiT. visaubrebT yoveldRiur cxov- fsiqologs, herman ebinghauss ekuTvnis, romelmac
rebaSi daxsomebasa da daviwyebaze. gaecnobiT amgvar kanonzomierebaTa mTeli seria daadgina,
fsiqologiis monacemebs mexsierebis sxvadasxava ramac, Tavis mxriv, mis mier mexsierebis axali
formebis arsebobis da muSaobis Sesaxeb. vime- mecnieruli mimarTulebis Seqmna ganapiroba.
dovnebT, rom mexsierebis Sesaxeb mravalri- ebinghausis es dakvirvebebi damatebiTi sabuTi
cxovani faqtiuri masalis gacnobis Semdeg Tqven iyo mexsierebis Sesaswavlad empiriuli kvle-
vebis upiratesobis saCveneblad, magram amisTvis
mexsiereba (Memory) _ informaciis kodirebis, aucilebeli iyo axali meTodologia da ebin-
268 Senaxvisa da aRdgenis fsiqikuri unari. ghausmac brwyinvaled gaarTva Tavi am amocanas
_ Seqmna mexsierebis kvlevis meTodebi. igi saTvis. Tu mwkrivis aRdgenas naklebi ganmeoreba
iyenebda uazro marcvlebs, romlebic ori Tan- sWirdeboda, vidre Tavidan dasaswavlad iyo
xmovnisa da SuaSi erTi xmovnisgan Sedgeboda, saWiro, iTvleboda, rom informacia Senaxuli
magaliTad, ceg an das. is azrian marcvlebTan iyo da swored amis gamo dasWirda xelmeored
SedarebiT, magaliTad, ZaR, upiratesobas uazro daswavlas naklebi dro.
marcvlebs aniWebda, radgan Tvlida, rom amiT
sufTa mexsierebis kvlevas SeZlebda, Tavisufals
saidan
pirovnebis adrindeli gamocdilebis gavlenebisa
da asociaciebisgan. ebinghausi ara mxolod mkvle- viciT
vari iyo, aramed cdis piric sakuTar eqspe-
ebinghausis daviwyebis mrudi
rimentebSi. igi Tavis Tavze atarebda cdebs da
Tavis Sedegebs TviTonve amowmebda (zomavda). Tu ebinghauss Tavidan 12 ganmeoreba
dasaxsomebeli amocana gansxvavebuli sigrZis sWirdeboda mwkrivis dasaswavlad, xolo
masalis daswavlaSi mdgomareobda. ebinghausi 9 ganmeoreba _ mravali dRis Semdeg xel-
ikvlevda uSualo mexsierebas, sadac amocanis meored dasaswavlad, ekonomiis koeficien-
daxsomeba masalis meqanikur ganmeorebaze iyo ti 25% iqneboda (12-9=3 anu 25%). am pro-
damokidebuli. ceduris gamoyenebiT igi zomavda gansxvave-
ebinghausi Tavis eqsperiments iwyebda uazro bul droiT SualedSi mexsierebaSi Sena-
marcvlebisgan Sedgenili mwkrivis kiTxviT, xuli informaciis raodenobas. mrudi, ro-
pirveli marcvlidan bolo marcvlamde (TiToe- melic man miiRo, gamosaxulia 8.1 suraTze.
uli marcvlis kiTxva zustad dadgenili peri- rogorc xedavT, masalis swraf daviwyebas
odulobiT xeboda). am proceduras imeorebda adgili aqvs daswavlis Semdeg pirvel
manam, sanam mwkrivis igive TanamimdevrobiT aR- dReebSi, xolo Semdeg daviwyebis tempi
dgenas SeZlebda. es ukanaskneli daswavlis TandaTan klebulobs. ebinghausis mrudi
kriteriumad iTvleboda. amis Semdeg xangrZlivi tipuria uSualo mexsierebaze Catarebuli
drois manZilze igi pirveli mwkrivisgan gan- yvela eqsperimentuli monacemisTvis.
sxvavebuli marcvlebisgan Sedgenil mwkrivebs
swavlobda. bolos ebinghausi isev Tavdapirvel
mwkrivs ubrundeboda da ganmeorebebis im rao- ebinghausis gavleniT, fsiqologebi ramdeni-
denobas zomavda, romelic saWiro iyo am mwkri- me aTeuli wlis manZilze Seiswavlidnen uazro
vis uSecdomo (igive TanmimdevrobiT) aRdgeni- marcvalTa daxsomebis da mogonebis procesebs.
mexsierebis am, SeZlebisdagvarad, sufTa formis
Seswavlisas, mkvlevrebi imedovnebdnen, rom
ipovidnen im ZiriTad, bazisur principebs, ro-
melTa daxmarebiTac mexsierebis ufro rTuli
procesebis axsna iqneboda SesaZlebeli. mkvlev-
rebi dRemde cdiloben am bazisuri procesebis
dadgenas, Tumca, axla yuradReba azriani masalis
daxsomebazea gadatanili _ informaciis im saxe-
obaze, romelsac yoveldRiur cxovrebaSi aqvs
ra aris mexsiereba?
adgili.
suraTi
8.1 mexsierebis tipebi
ebinghausis daviwyebis mrudi rodesac mexsierebis Sesaxeb iwyebT fiqrs,
mrudze gamosaxulia uazro marcvalTa daxsomebis pirveli, rac mogdiT TavSi, aris is situaciebi,
raodenoba individTa mier ekonomiis meTodis gamoye- romelSic Tqven iyenebT Tqvens mexsierebas _
nebiT 30 dRis ganmavlobaSi. mrudi swrafad eSveba igonebT Tqvens sayvarel films, meore msoflio
269
qveviT da Semdeg daaxloebiT erT doneze Cerdeba.
omis dawyebis TariRs da a.S. faqtobrivad,
suraTi
8.2
ra Secdomaa daSvebuli
am suraTze?
Tu baWia uceb gadmoxteba magi-
didan da Tqven gaifiqrebT _
`ra unda baWias samzareuloSi?~
amis mizezi Tqveni mexsierebis
procesebis mier samzareulos
situaciis aracnobieri gadamu-
Savebaa, romelic baWias samza-
reulosTvis zedmet elementad
miiCnevs.
es samzareuloSi unda iyos? an _ es kabinetSi ufro savaraudoa, rom es codna Tqven ara-
unda iyos? cnobierad SeiZineT da, piriqiT, samzareuloSi
arsebuli bevri sagnis saxeli, albaT, eqspli-
mexsierebis eqsplicituri gamoyeneba (Explicit uses
citurad daixsomeT. rogorc me-11 TavSi vnaxavT,
of memoty) _ cnobieri Zalisxmeva mexsierebidan
informaciis aRdgenisa.
asociaciebis damyareba sityvebsa da Sinaarss
Soris bavSvobaSi, eqsplicituri mexsierebis
mexsierebis implicituri gamoyeneba (Umplicit uses
procesebze dayrdnobiT xdeba. Tqven daimax-
of memory) _ kodirebis da aRdgenis procesebis
gaucnobiereblad informaciis daxsomeba da sovreT sityva macivari imitom, rom odesRac
270 aRdgena.
viRacam migaqcevinaT yuradReba am sityvaze,
rogorc am konkretuli sagnis saxelze.
es gansxvaveba implicitur da eqsplicitur
mexsierebas Soris Zalian afarTovebs mexsie-
rebis Sesaxeb Sesaswavl sakiTxTa diapazons
(Buchner & Wipich, 2000; Roediger, 1990). tradiciulad,
ebinghausis Semdeg, mkvlevarTa umravlesoba
eqsplicitur mexsierebas Seiswavlida. eqsperi-
mentatorebi, Cveulebriv, informaciis daxso-
mebas Txovdnen cdis pirebs, xolo mexsierebis
Teoriebis mizani iyo, aexsnaT am pirobebSi
daxsomebis da daviwyebis faqtebi da kanon-
zomierebani. axla ki, rogorc Semdgom am Tavis
gacnobisas vnaxavT, Seiqmna meTodebi impli-
cituri mexsierebis Sesaswavladac. amrigad, axla droSi mimdinareobaze amaxvileben yuradRebas
ufro ukeT SegviZlia gavigoT mexsierebis (Anderson, 1996, Anderson et al., 1999): rogor xdeba
saWiroebis da gamoyenebis mravalferovneba. axla gadasvla garkveuli aqtivobis Sesaxeb dekla-
ukve viciT, rom informaciis aRbeWdvis da raciuli faqtebis CamonaTvalidan igive aqti-
aRdgenis procesebSi monawileobs rogorc vobis aracnobier, avtomatur Sesrulebaze? an
eqsplicituri, ise implicituri mexsiereba (Toth., ratom xdeba, rom Cvevis gamomuSavebis Semdeg
et al., 1994). axla ganvixiloT sxva kriteriumis xSirad gviZneldeba am Cvevis gamomuSavebis
safuZvelze gamoyofili mexsierebis formebi. procesis met-naklebad detaluri gaxseneba da
deklaraciuli faqtebis aRdgena, romelic, Tavis
droze, safuZvlad daedo am Cvevis SemuSavebas.
deklaraciuli da proceduruli
am fenomenis TvalsaCinod warmosadgenad
mexsiereba
gavarCioT Semdegi martivi moqmedeba - telefonze
SegiZliaT stvena? aba, midiT, daustvineT; nomris akrefa. Tavidan, rodesac telefonze
Tu stvena ar SegiZliaT, maSin TiTebi daat- darekvas cdilobdiT, gixdebodaT yoveli cifris
kacuneT. mexsierebis romeli formaa pasuxis- akrefis win dafiqreba, anu moqmedebdiT dekla-
mgebeli am moqmedebebze? Tqven SeiZleba gaxsovT raciuli faqtebiT:
kidec, rogor swavlobdiT am moqmedebebs, magram Tavidan unda avkrifo 2,
axla amas yovelgvari Zalisxmevis gareSe ake- Semdeg unda avkrifo 3,
TebT. zemoT moyvanili eqsplicituri da im- Semdeg isev 3
plicituri mexsierebis Sesaxeb magaliTebi da a.S.
faqtebisa da movlenebis daxsomebas exeba, magram, Tu sakmaod xSirad mogiwiaT am nomris
romelsac deklaraciuli mexsiereba ewodeba, akrefa, ukve aRar anawevrebT telefonis nomers
magram, rogorc vxedavT, gvaqvs mexsiereba imisac, cnobierebaSi calkeul cifrebad, aramed
Tu rogor unda vimoqmedoT, an gavakeToT raime, erTianad, uswrafesad, meqanikurad krefT nomers.
rac proceduruli mexsierebis kompetenciaa. am process codnis kompilacia ewodeba (Ander-
ramdenadac am Tavis didi nawili faqtebis da son, 1987). praqtikis Sedegad Tqven SegiZliaT
ra aris mexsiereba?
273
suraTi
8.4
ramdens daixsomebT am
scenidan?
aTi wamis ganmavlobaSi uyureT am
naxats, Semdeg furceli daafareT
da ecadeT, upasuxoT teqstSi
dasmul SekiTxvebs. Cveulebriv,
xatiseburi mexsiereba mxedvelo-
biTi velidan mcire xniT mxolod
wamier xats inaxavs.
274
7 1 V F Semdeg odnav dagvianebiT xdeboda. 8.5 suraTze
X L 5 3 Cans, rom intervalis gaxangrZliveba nulidan
B 4 W 7 erT wamamde aRdgenili wevrebis raodenobas
amcirebs. fsiqologebma zustad gamoiangariSes
cdis pirebs sTxovdnen ori gansxvave-
is dro, romelic xatiseburi mexsierebidan in-
buli amocanis Sesrulebas. masalis mTli-
formaciis waSlas sWirdeba (Gegenfurtner & Sperling,
anad aRdgenis SemTxvevaSi maT unda aRed-
1993; Loftus et al., 1992). imisTvis, rom maqsimalurad
ginaT maqsimaluri raodenoba, rasac SeZ-
cota ram daikargos Cveni mxedvelobiTi sam-
lebdnen. Cveulebriv, am SemTxvevaSi daax-
yarodan, mexsierebis procesebma Zalian swrafad
loebiT oTxi wevris aRdgena xdeboda.
unda gadaitanon informacia ufro myar sacavSi.
cdis pirTa meore nawils masalis nawi-
gaiTvaliswineT, rom xatiseburi mexsiereba
lobriv aRdgenas sTxovdnen, anu am dros
ar aris fotografiuli mexsierebis sinonimi,
maT mxolod erTi mwkrivi unda aRedginaT.
rogorc amas SeiZleba zogierTi Tvlides. fo-
masalis miwodebis Semdeg gaismoda daba-
tografiuli mexsierebis teqnikuri cnebaa
li, saSualo, an maRali bgeriTi signali,
eideturi warmodgena: _ xalxs, romelsac gaaCnia
romelic cdis pirs miuTiTebda, romeli
eideturi warmodgenebi, SeuZlia ufro didi
mwkrivi unda aRedginaT. sperlingma daad-
xnis ganmavlobaSi, vidre xatisebur mexsierebas,
gina, rom ganurCevlad imisa, romeli mwkri-
detalebSi aRadginos suraTi _ TiTqos aRiqvams
vis aRdgenas mosTxovdnen, cdis pirebi am
da aRwers mas. „xalxi~ realurad bavSvebia,
mwkrivs srulad aRadgendnen.
radgan dadgenil iqna, rom bavSvTa Soris 8%,
xolo mozrdilTa Soris 0%-ia eidetikosi (Neath,
imis gamo, rom cdis pirebs zustad SeeZloT 1998). ar arsebobs met-naklebad damakmayofile-
aRedginaT bgeriTi signalis Sesabamisi nebis- beli Teoria, romelic axsnida, Tu ratom qreba
mieri mwkrivi, sperlingma daaskvna, rom mTeli asakTan erTad eideturi warmodgenebi (Crowder,
miwodebuli informacia xatisebur mexsierebaSi 1992). miuxedavad amisa, Tu Tqven, am wignis
gadadis. es miuTiTebs am ukanasknelis did mkiTxveli, damamTavrebeli klasis moswavle
moculobaze. amave dros, masalis sruli da an kolejis studenti xarT, Tqven namdvilad
nawilobrivi aRdgenis meTodiT gansxvavebuli ar geqnebaT eideturi warmodgenebi.
raodenobiT masalis aRdgena gviCvenebs, rom
informaciis swrafi daviwyeba xdeba: masalis
sruli aRdgenis moTxovnis SemTxvevaSi cdis eqo-mexsiereba
pirebs ar SeeZloT xatisebur mexsierebaSi
bgerebze sensorul mexsierebas eqo-mexsiereba
asaxuli mTeli informaciis srulad mogoneba.
ewodeba. eqo mexsiereba, iseve rogorc xati-
es dadasturda eqsperimentSi, romlis drosac
seburi, mcire xniT inaxavs ufro met infor-
bgeriTi signalis miwodeba masalis eqspoziciis
suraTi
8.5
sensoruli mexsiereba
275
macias, vidre daviwyebamde misi aRdgenis unari yuradReba imas miaqcieT, rom moqmedi fizi-
gaaCnia adamians (Crowder & Morton, 1969; Darvin et al., kuri gamRizianebeli erTi da igive iyo, magram
1967). eqo-mexsiereba, xatisebur mexsierebasTan mxolod maSin irRveoda eqo-mexsiereba, rodesac
SedarebiT, 5-10 wamiT metxans grZeldeba. misi cdis pirebi mwkrivis da mee-s kategorizacias
aseTi xangrZlivoba SeiZleba droSi bgeraTa axdendnen (asoebsac da sufiqssac adamianis xmiT
Tanmimdevari urTierTdakavSirebis gzebs davu- wakiTxulad miiCnevdnen). amrigad, kodirebis
kavSiroT. magaliTad, rodesac vusmenT wina- da Senaxvis ukve uadres safexurze mniSvneloba
dadebas, yoveli bgeris Tanmimdevari Semosvla aqvs informaciis gadamuSavebas.
xdeba Cvens yurSi. eqo-mexsiereba gvexmareba, Tqven, albaT, dasvamT kiTxvas: ratom aqvs
rom es calkeuli bgerebi mTlianobebad Seikras. sensorul mexsierebas ori ZiriTadi niSani –
eqo-mexsierebaze Catarebulma gamokvlevebma wamebis manZilze grZeldeba da advilad irRveva.
gamoavlina sensoruli mexsierebis meore mniS- saqme isaa, rom es niSnebi garemosTan Cvens
vnelovani Tviseba: axlad Semosuli informacia urTierTobas asaxavs. Cvenze mudmivad moqmedebs
advilad gandevnis winas. Tu vinme sityvaTa axali mxedvelobiTi da smeniTi gamRizianeb-
mwkrivs gikiTxavT, yoveli axali sityva gadaaad- lebi. es axali informacia gadamuSavebas moi-
gilebs winas eqo-mexsierebaSi. mkvlevrebi Tavi- Txovs. sensoruli mexsierebis xangrZlivoba
danve darwmunebulni iyvnen, rom bgeraTa msgav- sakmarisia imisaTvis, rom garemos cvalebadoba
seba gansazRvravs sityvaTa amovardnas eqo- asaxos, magram arc imdenad Zlieria, rom winaaR-
mexsierebidan (Crowder, 1976), magram axla ukve mdegoba gauwios axal sensorul STabeWdi-
viciT, rom amis mizezi msmenelis mier smeniTi lebebs. Cven Semdgom mexsierebis gadamuSavebis
gamRizianeblebis kategorizaciac SeiZleba iyo im saxeebs ganvixilavT, romlebic SesaZlebels
(Ayres et al., 1979). garedan smeniTi informaciis xdian ufro xangrZlivi droiT daxsomebas.
Semosvlisas Tqven am gamRizianeblebis nakadis
nawilebad dayofas axdenT _ gansazRvravT, ro-
meli bgerebi erTiandeba mTlianobebad. eqo- Sejameba
mexsiereba damokidebulia imaze, Tu rogor aj-
sensoruli mexsiereba garemodan informaciis
gufebT smeniTi modalobiT Semosul gamo-
Semosvlas uzrunvelyofs. xatiseburi mexsiereba
cdilebas (LeCompte & Watkins, 1995).
mxedvelobiTi mexsierebis formaa, romelic
SesaZleblobas gvaZlevs didi raodenobis
saidan informacia umciresi drois manZilze SevinaxoT.
eqo _ mexsiereba asaxavs gamRizianeblebs, Tumca,
viciT
is ufro didxans grZeldeba, vidre xatiseburi
kategorizacia gavlenas axdens eqo- mexsiereba, mas axali informacia ufro advilad
mexsierebaze arRvevs.
saidan
viciT
kodirebis specifikuroba
ra mniSvneloba aqvs konkretul konteqstSi
informaciis swavlas? pirvelad endel tulving-
ma da donald tompsonma 1973 wels moaxdines
kodirebis specifikurobis mniSvnelobis demon-
strireba, rodesac mogonebasa da cnobas Soris
Cveuli urTierTdamokidebulebis sawinaaRmdego
Sedegi miiRes.
saidan
rodesac quCaSi moZraobis wese-
viciT bis daRvevis Semdeg SexvdebiT
am kacs, ratom ver cnobT? mas
kodirebis specifikuroba gavlenas xom wveulebaze SexvdiT?
axdens cnobasa da mogonebaze
Zneli iyo misi aRdgena, roca konteqsti sityva
cdis pirebs sTxoven, daiswavlon TeTriT Seicvala. Tuki aseT mniSvnelovan
sityvaTa mwkrivebi, magaliTad, vagoni _ cvlilebas konteqstis es minimaluri cvlileba
Savi, magram, amave dros, afrTxileben, rom iZleva, warmoidgineT yoveldRiur cxovrebaSi
maT unda daixsomon wyvilis mxolod meore arsebuli rTuli konteqstebis cvalebadoba
sityva. eqsperimentis Semdeg stadiaze maT ramdenad did efeqts gamoiwvevs.
sTxoven sityvaze TeTri oTx Tavisufal mecnierebma SeZles mexsierebaze konteqstis
asociacias. es sityva specialurad aris sakmaod Zlieri gavlenis eqsperimentuli gamow-
SerCeuli imisTvis, rom am asociaciaTa veva. erT-erT aseT eqsperimentSi myvinTavebi
Soris sityva Savi aRmoCndes. amis Semdeg swavlobdnen sityvaTa mwkrivs zRvis napirze
cdis pirebs sTxoven, icnon am asociaci- da wyalqveS. Semdeg ki imave sityvaTa Semowmeba
ebSi is sityva, romelTa daxsomebac maT am or konteqstSi (napirze da wyalqveS) xdeboda.
eqsperimentis pirvel fazaSi wyvilebidan aRmoCnda, rom daxsomebis efeqturoba 50%-iT
moeTxovebodaT. cdis pirebma mxolod 54%- meti iyo, rodesac kodireba da aRdgena erTnair
is mogoneba SeZles. xolo maSin, rodesac pirobebSi, erT konteqstSi xdeboda, Tumca, TviT
wyvilis pirveli wevri dausaxeles, 61 % masalas araferi saerTo ar hqonda arc napirTan
aRadgines. da arc yvinTvasTan (Gooden & Baddeleyi, 1975). aseve,
daxsomeba ukeTesia, Tu masalis aRdgenisas Tan-
mxlebi musika igivea, rac daxsomebisas (Balch &
Tavi 8 / mexsiereba
suraTi
8.7
mwkrivSi adgilmdebareobis efeqti
mrudi gviCvenebs adgilmdebareobis efeqtis zogad kanonzomierebas. studentebs sTxoven, gaixsenon gansxvavebuli
sigrZis sityvaTa (6, 10, 15 sityva) mwkrivebi an seriuli aRdgenis wesiT (gaixseneT sityvebi imave TanmimdevrobiT,
285
ra TanmimdevrobiTac moismineT), an Tavisufali aRdgenis wesiT (gaixseneT, ramdensac SeZlebT). TiToeul mrudze
kargad Cans, rom daxsomeba ukeTesia dasawyisSi (dasawyisis efeqti) da boloSi (daboloebis efeqti).
suraTi
8.8
konteqstis mixedviT
gansxvaveba
Tqven SegiZliaT Tqvens mex-
sierebaSi informacia mata-
reblis liandagis msgavsad
warmoidginoT. A nawilis ana-
logiurad, SegiZliaT ifiq-
roT, rom didi xnis win Tqvens
mexsierebaSi Semosuli in-
formacia erTmaneTzea mWid-
rod miwyobili, rogorc
moSorebiT ganlagebuli lian-
dagis `Spalebi~, B nawilSi
ki vxedavT, rom am efeqtis
acilebis erT-erTi gzaa adre
miRebuli es `Spalebi~ erTma-
neTisgan proporciulad da-
Sorebulad ganvalagoT. aseve,
SegiZliaT Zveli informacia
gamokveToT fsiqologiurad
gansxvavebuli mniSvnelobebis
miniWebis gziT.
daxsomebis dros (Jahnke, 1965). mecnierebma daad- vebis gasagebad SeiZleba dasvaT kiTxva: „ramdenad
gines, rom dasawyisis da daboloebis efeqti gansxvavdeboda situacia (konteqsti), romelSic
bevr satesto situaciaSic moqmedebs (Crowder, me miviRe informacia, im situaciisgan, romel-
1976; Neath, 1993). ra dRea dRes? daijerebT, rom Sic me unda aRvadgino is?~ SevCerdeT dabo-
erTi wamiT ufro swrafad upasuxebT am kiTxvaze loebis efeqtze. 8.8 suraTze mocemulia vizua-
kviris dasawyisSi da bolos, vidre Sua kviraSi luri gamokveTilobis magaliTi. warmoidgineT,
(Koriat & Fischoff, 1974)? rom suraTze Tqven matareblis liandags xedavT.
mrudis aseTi forma mwkrivis wevrebis gan- Tqveni yuradReba liandagis bolozea (suraTis
sxvavebuli konteqstualuri mniSvnelobiT, Tqve- ukana nawilze) mimarTuli da xedavT, rom
ni cxovrebiseuli gamocdilebis Sinaarsebis boloSi, horizontze liandagebis Zelebi TiT-
gansxvavebuli mniSvnelobiT da sxva faqtorebiT qos uerTdebian erTmaneTs, Tumca, Tanabrad arian
aixsneba (Knoedler et al., 1999, Marks & Crowder, 1997; sivrceSi daSorebulni. Cven ki SegviZlia vTqvaT,
Neath & Knoedler, 1994). konteqstualuri gansxva- rom wina nawilSi ganlagebuli liandagebi
gvecema TvalSi da is Tqveni (liandagis bolos-
rigSi adgilmdebareobis efeqti (Serial position gan) konteqstisgan gansxvavebulia. axla war-
effect) _ mexsierebidan informaciis aRdgenis pro- moidgineT, rom gindaT, moigonoT bolos nanaxi
cesis maxasiaTebeli, rodesac mwkrivis dasa-
aTi kinosuraTi. am SemTxvevaSic liandagis
wyisi da bolo wevrebis ukeT mogoneba xdeba,
vidre mwkrivis Sua wevrebisa.
msgavsi situacia gvaqvs. umravles SemTxvevaSi,
Tqven bolo suraTs ukeT warmoidgenT, radganac
dasawyisis efeqti (primacy effect) _ mwkrivis pirve-
Tavi 8 / mexsiereba
interferencia
rodesac gTxoveT, dageswavlaT wyvilovani
asociaciebi, faqtobrivad, es iyo epizoduri
pirovnulad mniSvnelovani movlenebi, maga-
liTad, wlebis manZilze unaxav megobarTan mexsiereba. davuSvaT, axla sxva saxis epizoduri
Sexvedra, epizoduri mexsierebis kuTvnile- mexsierebis amoqmedebas gTxovT. kidev erTxel
baa. semantikuri mexsierebidan romeli in- scadeT daiswavloT sityvaTa es wyvilebi ise,
formacia Seedreba am SexvedriT gamowveul
sixaruls?
rom uSecdomod SeZloT samjer maTi ganmeoreba:
vaSli – qurdi
magaliTad, Tqveni yvelaze bednieri dabadebis
qudi – wre
dRe, an pirveli kocna Tqvens epizodur mexsie-
Tagvi – Jurnali
rebaSia Senaxuli. imisaTvis, rom gaixsenoT
velosipedi – saxuravi
esa Tu is movlena, Tqven gWirdebaT mimniS-
burTi – bavSvi
neblebi, romlebic gizusteben am movlenis dros
yuri – centi
_ rodis moxda is, an ra konteqstSi hqonda mas
adgili. informaciis kodirebaze bevrad aris rogor midis saqme? albaT, SeamCnevdiT, rom
damokidebuli, SeZlebT Tu ara ama Tu im mov- wyvilis yoveli pirveli sityva axal sityvasTan
lenis gaxsenebas. magaliTad, SeZlebT, gaixsenoT aris dakavSirebuli. Zneli iyo am axali wyvi-
Tqven mier kbilebis meaTed gamoxexvis stili lebis daswavla? rogor fiqrobT, Zvelad daswav-
riTi gansxvavdeboda meTerTmeted kbilebis lilis mogoneba axla ufro gagiWirdebaT (aba,
impicituri mexsierebis
testze praimingi
praimingi gviCvenebs sxvadasxva amoca-
nebiT manipulirebas sakontrolo si-
tyvebze. gavlenis zogierTi implici-
turi testiT SesaZlebelia praimingis
gamovlena kviraze meti xnis Semdeg.
rimenti, raTa eCvenebinaT, rom implicituri rebisa da aRdgenis Teoriis Semdgomi gamoyeneba.
mexsierebis gansxvavebul formaSi gansxva-
vebuli tipis gadamuSavebas aqvs adgili.
cdis pirebs eZleodaT sityvaTa rigi arastruqturuli informaciis
instruqciiT, rom an mniSvnelobis mixed-
daxsomebis gaumjobeseba
viT (sasiamovno Sinaarsisaa sityva Tu
usiamovno), an fizikuri maxasiaTeblebis am nawilis wakiTxvis Semdeg Tqven ukve unda
mixedviT (ramden Tanxmovans Seicavs sityva) gagaCndeT garkveuli azri imis Sesaxeb, Tu
292 daemuSavebinaT masala. gaixseneT, rom rogor unda gaiumjobesoT yoveldRiuri mex-
siereba – meti daimaxsovroT da naklebi saSualebaa Tqveni moTxrobis mxedvelobiTi
daiviwyoT. qveTavi „fsiqologia Cvens cxov- warmodgenebiT gamdidreba. mxedvelobiTi
rebaSi~ dagexmarebaT, Tu rogor gamoiyenoT es warmodgenebi Zalian efeqturia mogonebisTvis,
codna swavlasTan mimarTebaSi. Tqven ukve iciT, radgan erTdroulad ormagi kodirebis _
rom informaciis aRdgena yvelaze ukeT xdeba, verbaluris da mxedvelobiTis _ SesaZleblobas
Tu mas igive konteqstSi igonebT, an gadamuSa- iZleva (Paivio, 1972).
vebis igive tips iyenebT, romelic masalis gadamamuSavebeli ganmeoreba, aseve, SesaZleb-
Tavdapirvelad aRbeWdvis dros gamoiyeneT, magram lobas iZleva, dagicvaT mwkrivis Semdgomi
aq garkveulwilad gansxvavebul viTarebasTan efeqtisagan. magaliTad, rodesac pasuxis gacemis
gvaqvs saqme da amis gagebaSi Cven dagexmarebiT. rigi an dro dgeba, xSirad adamians ar axsovs,
saqme exeba arastruqturirebul an SemTxveviT ra Tqva uSualod misma winamorbedma. Tu odesme
informacias. gqoniaT situacia, sadac wreSi myofs erT-
warmoidgineT, rom maRaziaSi muSaobT gamyid- droulad ramdenime adamians gacnoben, advilad
velad. Tqven unda daimaxsovroT uamravi ram, gasagebi iqneba ra igulisxmeba am efeqtSi. ra
rasac myidveli Tqvengan moiTxovs: „mwvane erqva Tqven pirdapir mdgom qals? am efeqtis
maisurian qals baRSi samuSao Sarvali da mizezi sakuTari saxelis, an sakuTari SeniSvnis
fexsacmlebi unda; cisferSarvlian mamakacs _ 2 Tqmaze yuradRebis gadatanaa (Bond et al., 1991).
cali brtyeltuCa, 6 cali 0,25 zomis xraxni da amis Tavidan asacileblad saWiroa gadama-
saRebavis safxeki.~ es situacia Zalian hgavs muSavebeli ganmeoreba. gadaitaneT yuradReba
eqsperimentis situacias, sadac Tqven dawyvile- mopirdapire qalis saxelze da roca gaigonebT
buli asociaciebi unda dagemaxsovrebinaT. „liza~, TqviT _ „icinis, rogorc mona liza~.
rogor daixsomeT sityvaTa wyvilebi, romlebic
wina TavSi iyo warmodgenili? amocana, albaT,
mnemonika
cota geZnelaT, radgan wyvilebi TqvenTvis
gansakuTrebul azrs moklebuli iyo. mniSvnelo- mexsierebis gaumjobesebis Semdegi saSualebaa
bas moklebuli informaciis daxsomeba Znelia. specialuri strategiebis Seqmna, romelTac
imisaTvis, rom ar SegeSaloT, romel myidvels mnemonikuri xerxi ewodeba (berZnuli sityvidan
ra misceT, saWiroa iseTi asociaciebis damyareba, „moigone~). mnemonika moicavs rCevebs, romlebic
rom SemTxveviToba maqsimalurad gamoiricxos. xels uwyoben faqtebis grZeli mwkrivis aRbeWd-
vas nacnob da adre aRbeWdil informaciasTan
dakavSirebis gziT. bevri mnemonikuri xerxi mza
gadamamuSavebeli ganmeoreba
lokusis meTodi
lokusis meTodSi Tqven akavSirebT
dasamaxsovrebel sityvas (magaliTad,
sayidlebiis siidan) nacnob adgi-
lebTan (magaliTad, institutidan
saxlisken mimaval gzaze).
sami-skami da sxv. SemTxveviTi informaciis gens Tqveni mexsiereba? iciT, Tu rogor muSaobs
daxsomebis gasaRebi informaciis iseTi saxiT Tqveni mexsiereba? an saidan iciT, rom am
dalagebaa, rom mimniSneblebma gagiadvilon informacias flobT? es metamexsierebis kiTxve-
aRdgena. bia. metamexsierebis mTavari kiTxvaa: _ rodis da
ratom inaxeba mexsierebaSi gancda imisa, rom
metamexsiereba (Metamemory) _ implicituri an vici.
eqsplicituri codna mexsierebis unarebis da
pirveli, vinc Seiswavla es gancda, iyo
mexsierebis efeqturi strategiebis Sesaxeb;
j.T. harti (J. T. Hart, 1965), romelmac kvleva daiwyo
294 mexsierebis Semecneba.
imiT, rom studentebs usvamda kiTxvebs zogadi
fsiqologia Cvens cxovrebaSi
296
informaciis ufro Rrma gadamuSaveba mis ukeTes
daxsomebas iwvevs. implicitur mexsierebaze wuTs, nebismieri sagnis aRqmisas Tu moqmedebisas,
Catarebuli kvlevebis mixedviT, aRbeWdvis da ambobdeT: _ „es is aris, rac samzareulos nivTebs
mogonebis procesebis damTxveva iwvevs praimings. miekuTvneba.~ garemosTan urTierTobis Cveuleb-
Tqven SegiZliaT gaiumjobesoT mexsiereba rivi gamocdilebiT Tqveni mexsierebis struqtu-
gadamamuSavebeli ganmeorebis da mnemonikuri raSi garemos struqturebi aisaxeba. ganvixiloT
xerxebis daxmarebiT. metamexsierebisTvis spe- mexsierebis struqturaTa formebi, romelic
cifikuri msjelobebi Tqveni mexsierebis Sesaxeb Camoyalibda Tqveni garemosTan yoveldRiuri
tipuri da zustia. urTierTobis procesSi.
kategorizacia da cnebebi
xangrZlivi mexsierebis daviwyoT me-11 TavSi ganxiluli movleniT
struqturebi – im gonebrivi ZalisxmeviT, romelic saWiroa,
raTa bavSvma daimaxsovros, magaliTad, sityva
ZaRlis mniSvneloba. imisaTvis, rom es sityva
aqamde Cven mier motanil yvela magaliTSi mniSvnelobis matarebeli iyos bavSvisTvis, mas
gTxovdiT, rom dagemaxsovrebinaT an aRgedginaT unda hqondes unari, daimaxsovros yvela is
izolirebuli an erTmaneTTan daukavSirebeli situacia, romelSic es sityva gamoiyeneba da,
informaciis erTeulebi. is, rasac Tqven umrav- agreTve, informacia konteqstis Sesaxeb. am gziT
les SemTxvevaSi aRadgendiT, organizebuli bavSvi aRmoaCens, ra aris ZiriTadi arsi: _
codnis nawilebi iyo. gaixseneT, magaliTad, bewviani arseba, romelsac oTxi fexi aqvs, niSnavs
rodesac gTxoveT gemsjelaT, iyo Tu ara yurZeni ZaRls. bavSvma unda Seimecnos, rom ZaRli
xili, Tqven daufiqreblad gaeciT dadebiTi ewodeba ara erT konkretul cxovels, aramed
pasuxi, magram ras ityviT avokadoze an tyemalze? amgvar cocxal arsebaTa mTel kategorias.
am TavSi Cven SeviswavliT, Tu rogoraa dakav- individualuri gamocdilebis kategorizaciis
Sirebuli am tipis pasuxis siZneleebi mexsie-
unari – erTi da igive qcevis ganxorcieleba
rebaSi informaciis struqturirebis xasiaTTan mis mimarT, an erTi da igive saxelis darqmeva
da gzebTan; vimsjelebT, agreTve, imis Sesaxeb, _ moazrovne organizmis erT-erTi yvelaze bazi-
Tu rogor gexmarebaT mexsierebaSi organizebuli
suri da mniSvnelovani unaria (Mervis & Rosch,
codna ama Tu im informaciis swrafad gaxsene- 1981).
baSi. Tqven mier gamoyofili kategoriebis gonebaSi
reprezentacias cnebebi ewodeba. cneba ZaRli,
magaliTad, ewodeba bavSvis mier ZaRlTan
mexsierebis struqturebi dakavSirebuli cxovrebiseuli gamocdilebis
wevrebs erTmaneTTan, miT ufro tipurni arian am SemTxvevaSi ufro advilia yvavisTvis, rogorc
isini. es kargad Cans, magaliTad, frinvelis frinvelisTvis, adgilis povna, vidre siraqle-
kategoriis ganxilvisas. ris gamo iTvleba yvavi misTvis (Tu, ra Tqma unda, Tqveni cxovrebis
Tanac: Tqvens mexsierebaSi Senaxulia codna imis rizacias. maT bazisur doneebs uwodeben (Rosch,
Sesaxeb, rom zogierTi frinveli iWmeva, zogi 1973, 1978). magaliTad, rodesac Tqven bazarSi
saSiSia, zogi ki nacionaluri simboloa. yidulobT vaSls, SegiZliaT ifiqroT masze,
rogorc vxedavT, ierarqiebSi garkveuli rogorc xilis erT-erT saxeobaze, romlis
safexuri arsebobs, romelzec adamianebi ukeT mniSvnelobac Zalian farToa, an rogorc Saf-
300 moiazreben obieqtebs da axdenen maT katego- ranze, rac specifikuri da viwro mniSvnelobisaa.
suraTi
8.12
cnebaTa ierarqiulad organizebuli struqtura
kategoria cxoveli SeiZleba daiyos iseT qvekategoriebad, rogoricaa frinveli da Tevzi,
TiToeuli qvekategoria SeiZleba kidev daiyos. zogierTi informacia (aqvs kani) gaaCnia ierarqiis
yvela dones; sxva informacia (magaliTad, SeuZlia simRera) mxolod dabali donis cnebebs
SeiZleba hqondes (magaliTad, iadons).
bazisuri done ki aris vaSli. Tqven rom gaCvenon rac Tqven gWirdebaT, aris iseTi saxis rep-
am obieqtis suraTi da gkiTxon, ra aris es, rezentacia mexsierebaSi, romelic samzareulos
Tqven ufro swrafad upasuxebT, rom es vaSlia individualur cnebas _ macivris, WurWlis sa-
(da ara xilis romelime konkretuli saxeoba). recxi niJaris Tu gazquris Sesaxeb codnas _
bazisur dones prototipis gamowvevis meti Zala gaaerTianebs ufro did struqturaSi. sqema aris
aqvs. Tqven vaSlis cnebasTan meti Sexeba da cnebiTi CarCo, an codnaTa klasteri sagnebis,
gamocdileba gaqvT, vidre mis specifikur adamianebis da situaciis Sesaxeb. sqemebi aris
raTa moergos mogonebis sagans Tu mizans, moebebzea damokidebuli. Tu Tqven TvliT, rom
gamoviyenoT citatebis SemTxveva. arcTu valdebuli xarT, zustad moigonoT ra moxda,
iSviaTia SemTxveva, rodesac gindaT Tqveni Tqven amas gaakeTebT _ obieqtur monacems
sityva Tu moxseneba gaamdidroT sxvisi gamo- waradgenT, an aRiarebT da ityviT, rom ar gaxsovT.
naTqvamiT, magaliTad, SeiZleba TqvaT: „gaixseneT, zogierT cxovrebiseul situaciaSi, marTlac,
Cveni fsiqologiis profesori rom gveubneboda sakmarisia imis ubralo rekonstruqcia, rac
_ „korelacia mizezobriobas ar niSnavso~. moxda anu met-naklebad zusti aRdgena. es Tqveni
rodesac vinmes sityvidan citatas iyenebT, Tqven gadasawyvetia. magram arsebobs erTi sfero, sadac
304 arCevT aspeqtebs, romlebsac Tqveni mexsiereba Tqven udao pasuxismgebloba gekisrebaT imis
sinamdvileSi Camsxvreuli minebi filmSi ar
iyo. miuxedavad amisa, pirveli jgufis cdis
pirTa mesamedma aRniSna, rom dainaxa SuSis
namsxvrevebi, xolo meore jgufidan ki mxolod
14%-ma daasastura es. amrigad, movlenis Semdgom
informacias arsebiTi gavlena aqvs mowmis
Cvenebaze.
movlenis Semdgomma informaciam SeiZleba
daamaxinjos mowmis mexsiereba maSinac ki, ro-
desac cdis pirs gacnobierebuli aqvs, rom
eqsperimentatori SeiZleba ecados mis SecdomaSi
Seyvanas. is ver axerxebs Tavisi mexsierebis
namdvili wyaros garCevas; veRar xedavs gansxva-
aRdgenis sizusteze, Tu ra moxda. ganvixiloT vebas movlenasa da mis Semdgom informacias
mowmis mexsiereba. Soris (Johnson et al., 1993; Weingardt et al., 1995).
rogorc mosalodneli iyo, rodesac adamians
ramdenjerme warudgenen mcdar informacias, igi
mowmis mexsiereba
swored mas miiCnevs ufro namdvilad (Mitchell
mowme sasamarTloze debs fics _ „Tqvas & Zaragoza, 1996), Tumca, garkveuli winaaRmdegoba
simarTle da mxolod simarTle~. am TavSi Cven arsebobs am movlenis axsniTi meqanizmebis
vnaxavT, rom mexsiereba zusti iqneba Tu mcdari, dadgenaSi (Lindsay, 1993; Loftus, 1992; Schreiber &
damokidebulia imaze, Tu rogor aris informacia Sergent, 1998). Semdgomi informaciis gavleniT
aRbeWdili da emTxveva Tu ara aRdgenis pirobebi mowmis Cvenebis Secvlis tendencia dadgenilad
aRbeWdvis pirobebs. vinaidan fsiqologebma iTvleba. es gamokvlevebi adastureben im azrs,
ician, rom adamianebma SeiZleba ver Tqvan rom Tqveni mexsiereba icvleba _ rekonstruqcias
„simarTle~ maSinac ki, rodesac es Zalian surT, ganicdis warsuli gamocdilebis sxvadasxva
maT yuradReba mowmis mexsierebaze gaamaxviles elementebis gavleniT.
da misi Seswavla daiwyes. maTi mizani gamoZi- Cven ganvixileT aRbeWdvis, Senaxvisa da
ebisTvis xelSewyoba da iseTi meTodis moZebnaa, aRdgenis bevri mniSvnelovani Tavisebureba.
romelic mowmis Cvenebis sizustes uzrun- dasasrul, mexsierebis am funqciebis biologiur
velyofs. safuZvlebs ganvixilavT.
am mimarTulebiT mniSvnelovani gamokvlevebi
iqna Catarebuli elizabet loftusis da misi
kolegebis mier (Elizabeth Loftus et al., 1979, 1992).
Sejameba
xangrZlivi mexsierebis struqturebi
maTi gamokvlevis ZiriTadi daskvna is iyo, rom
mowmis mexsiereba (Cveneba) Zalian advilad mexsierebis ZiriTadi funqciaa msgavsi gamoc-
icvleboda Semdgomi informaciebis gavleniT. dilebis erTmaneTTan dakavSireba, raTa garemoSi
magaliTad, cdis pirebs uCvenebdnen films, sadac ukeT gaverkveT. cnebebi mentalur kategoriebs
avtokatastrofa xdeboda - ori manqana erTmaneTs warmoadgenen. prototipebi iqmneba mTel Cvens
ejaxeboda da sTxovdnen, ganesazRvraT manqanebis gamocdilebaze dayrdnobiT kategoriis wevrebis
siCqare (Loftus & Palmer, 1974). maT erT nawils CaTvliT da, amdenad, yoveli axali wevris
kiTxvas Semdegnairad usvamdnen: „ramdenad aRqmasTan erTad TviTonac icvleba. iqmneba
swrafad moZraobdnen manqanebi Sejaxebisas?~ erTgvari bazisuri done, romlis daxmarebiTac
xolo meore nawils ki ekiTxebodnen: „ra siCqa- adamianebi ukeT axdenen kategorizacias da ukeT
riT moZraobdnen manqanebi, rodesac isini er- gaiazreben movlenebs. sqemebsa da konceptualur
TmaneTs Seejaxnen?~ pirvel SekiTxvaze cdis CarCoebSi gamocdilebis mozrdili monakveTebis
pirebis pasuxi saSualod 100km/sT iyo, meore kanonzomierebebi ukeT Cans, vidre cnebebi.
kiTxvaze ki _ 80km/sT. erTi kviris Semdeg maT rodesac informaciis zusti aRdgena ver
xerxdeba, misi rekonstruqcia xdeba. rekonstruq-
ekiTxebodnen: „dainaxeT Camsxvreuli minebi?~
305
ciaze sqema axdens gavlenas. mecnierebma gviC- amokveTda xolme da amowmebda labirinTSi nas-
venes, rom mexsierebis gamoyeneba komunikaciis wavl qcevas. man daadgina, rom tvinis dazianebiT
miznis cvlilebasTan erTad icvleba. mowmis gamowveuli mexsierebis darRveva amokveTili
Cveneba aucileblad moiTxovs zust mexsierebas, qsovilis zomis proporciuli iyo. darRveva
magram gamokvlevebma aCvena, rom is mowyvladia miT ufro Zlieri iyo, tvinis rac ufro didi
damaxinjebebisadmi movlenis Semdgomi infor- nawili iyo dazianebuli. amave dros, mexsie-
maciis gavleniT. rebaze gavlenas ar axdenda is, Tu tvinis ra
nawili iqneboda dazianebuli. leSlis mixedviT,
engrama tvinis erT konkretul ubanSi ki ar
Tavsdeba, aramed mTel tvinze vrceldeba.
mexsierebis biologiuri leSlim imitom ver SeZlo engramis loka-
aspeqtebi lizacia, rom martiv situaciaSi mexsierebis
sxvadasxva forma erTdroulad monawileobs.
labirinTis swavla moicavs sivrciT, mxedve-
droa, gTxovoT, gaixsenoT ricxvi, romelic lobiT da ynosviT gamRizianeblebs. neiro-
Tqven mexsierebis Sesaxeb Tavis dawyebisas unda mecnierebis mtkicebiT, rTuli, kompleqsuri
dagemaxsovrebinaT. SegiZliaT moigonoT? ratom, informaciis daxsomeba mraval neironul sis-
ra mizniT CagitareT aseTi savarjiSo? ifiqreT temaSia ganawilebuli maSin, rodesac diskre-
im unaris biologiur safuZvlebze, romelic tuli codna calke gadamuSavdeba _ tvinis mxo-
SesaZleblobas gaZlevT, nebismieri informacia lod SezRudul ubnebSi lokalizdeba (Marko-
monaxoT da moigonoT. rogor akeTebT amas? witsch, 2000; Rolls, 2000).
aRbeWdva mexsierebaSi Tqvens tvinSi garkveul mexsiereba moicavs oTx ZiriTad nervul
cvlilebebs gulisxmobs. Tu Tqven gindaT, rom struqturas:
es informacia, sul mcire, am Tavis bolomde
naTxemi – mniSvnelovan rols TamaSobs
dagamaxsovrdeT, am cvlilebas permanentuli
proceduruli mexsierebisTvis, romelic ganmeo-
xasiaTi unda hqondes. rodesme dagisvamT kiTxva
rebas saWiroebs da klasikuri ganpirobebisTvis;
Tqveni TavisTvis, Tu rogor aris es SesaZle-
zoliani sxeuli – wina tvinis kompleqsuri
beli? Cveni Txovnis mizezi, dagemaxsovrebinaT
struqtura. Cvevis Camoyalibebisa da „stimuli-
nebismieri ricxvi, swored es iyo, anu is, rom
reaqcia~ kavSirebis savaraudo safuZvelia;
gagegoT, Tu raoden didi mniSvneloba aqvs
didi tvinis qerqi _ pasuxismgebelia senso-
biologias mexsierebisTvis. axla cota ufro
ruli mexsierebas da SegrZnebebs Soris
Rrmad ganvixiloT es sakiTxi.
asociaciebize;
nuSisebri kompleqsi _ pasuxismgebelia
faqtebis, TariRebis, saxelebis deklaraciul
engramis ZiebaSi
mexsierebaze, agreTve, emociuri STabeWdilebebis
modiT, gavixsenoT wignis dasawyisSi Tqven- daxsomebaze.
Tvis mowodebuli testi, ufro zustad, Seva-
tvinis sxva nawilebs, rogoricaa: Talamusi,
mowmoT Tqveni mexsiereba. 37 xom is ricxvia,
bazaluri winatvini da prefrontaluri kor-
romlis damaxsovrebac gTxoveT. rogor unda
teqsi, agreTve, gaaCniaT saSualebebi mexsierebis
ganvsazRvroT, Tqvens tvinSi sad aRibeWda is?
Tavi 8 / mexsiereba
bisas vxvdebiT, Semdeg ki im axal teqnikur winadadebebi aRar axsovs; satelevizio gada-
saSualebebs aRvwerT, romelTac mkvlevrebi cemidan azri ver gamoaqvs, sanam reklamis
tvinSi mimdinare mexsierebis procesebis Sesaxeb ganmavlobaSi aqtiurad ar moigonebs da gai-
codnis gasaRrmaveblad iyeneben. meorebs oriode wuTis win nanaxs.
mecnierebi sargebloben nikis msgavsi pacien-
tebiT, radgan „bunebriv eqsperimentad~ Tvlian
amnezia aseT SemTxvevebs. nikis msgavsi tvinis dazianebis
1960 wels, sahaero Zalebis radarebis axal- adgilis dakavSirebam qcevis deficitTan saSu-
gazrda teqnikosi niki a. saSineli dazianebis aleba misca mkvlevrebs daedginaT mexsierebis mexsierebis biologiuri aspeqtebi
msxverpli gaxda, ramac Zireulad Secvala misi sxvadasxva formebis mimarTeba tvinis garkveul
cxovreba. ubnebTan. Tavis mxriv, niks jer kidev axsovs
niki magidasTan ijda, misi mezobeli ki moqmedebebi, anu ara aqvs darRveuli procedu-
miniaturuli safarikao daSniT TamaSobda. ruli mexsiereba, Tumca, deklaraciuli mexsie-
moulodnelad niki wamodga da Semotrialda – reba aRar funqcionirebs. ase magaliTad, mas
swored im dros, rodesac misma amxanagma moiqnia axsovs, rogor unda aurios sxvadasxva masala,
daSna. daSna nikis marjvena nestos moxvda da magram ar axsovs ra komponentebia am narevSi.
moZraoba marcxena tvinis mimarTulebiT ganag- eqsplicituri mexsierebis darRvevis es faqtebi
rZo. am SemTxvevam igi seriozulad daaziana. naTlad miuTiTeben imaze, rom eqsplicitur da
yvelaze mZime problema amnezia, xangrZlivi implicitur mexsierebaSi tvinis gansxvavebuli
droiT mexsierebis dakargva iyo. amneziis gamo ubnebia CarTuli.
niks yvelaferi aRqmisTanave aviwydeba; wignSi amnezia (Amnesia) _ mexsierebis dakargva .........
ramdenime abzacis wakiTxvis Semdeg pirveli
307
axla ganvixiloT mexsierebis sxva dayofa, is faqtebi, rom tvinis dazianebis zogierTi
romelic SeiZleba gansxvavebul anatomiur forma azianebs eqsplicitur da ara implicitur
struqturas davukavSiroT. gamokvlevebis Se- mexsierebas, SesaZleblobas aZlevs fsiqologebs,
degad aRmoCnda, rom hipokampis dazianebis dros amtkicon, rom mexsierebis es ori forma gan-
eqsplicituri mexsiereba irRveva da ara _ sxvavebul kanonzomierebebs avlens kodirebisa
implicituri (Squire, 1992). da aRdgenis procesebSi. ganvixiloT, magaliTad,
is gzebi, riTac adamianebi amyareben asociaciebs
iseT winadadebasTan, rogoricaa _ „medicina
saidan
arCens enabluobas~. Cven ukve viciT zemoT
viciT moyvanili gamokvlevidan, rom amneziis mqone
individebi iZenen codnas eqsplicituri cnobie-
amneziis dros implicituri mexsiereba rebis gareSe, magram ramdenad SeuZliaT codnis
daculia SeZena sityvebs Soris asociaciuri kavSirebis
gamokvlevaTaHerT seriaSi monawileob- Sesaxeb? erTi pasuxi, romelic im individis
dnen cdis pirebi, romelTac korsakovis monacemebs ukavSirdeba (Rajaram, Coslett, 2000),
sindromis (qronikuli alkoholizmi) romlis inicialebicaa C.V. da romlis amneziac
Sedegad dazianebuli hqondaT hipokampi. gamowveulia Sublis wilis nawilis, kerZod,
rogorc amneziis mqone pacientebis, ise medialuri temporaluri lobis dazianebiT,
janmrTelebis jgufs awvdidnen sityvaTa aris – „ara~. miuxedavad imisa, rom C.V. percep-
mwkrivs da sTxovdnen, SeefasebinaT emo- tul implicitur mexsierebas avlenda, mas ar
ciuri TavalsazrisiT, romeli sityva mos- hqonda konceptualuri implicituri mexsiereba.
wondaT da romeli – ara. maTi mexsie- es Sedegi miuTiTebs imaze, rom eqsplicituri
rebis Sesamowmeblad iyenebdnen or tests. mexsierebis gareSe garkveuli tipis asociaciebis
erT SemTxvevaSi cdis pirebs eZleodaT SeZena SeuZlebelia. am tipis gamokvlevebi
sityvis dasawyisi marcvali, romelic SesaZleblobas aZleven mecnierebs, ukeT
unda SeevsoT TavSi mosuli pirvelive Cawvdnen mexsierebis biologiur safuZvlebs
sityviT (Sevsebis testi), meore testSi da mexsierebis procesebis organizacias.
ki marcvali mimniSneblis rols TamaSob-
da, radgan cdis pirs masze dayrdnobiT
unda moegonebina Sesabamisi sityva wa- tvinis suraTi (skanireba)
kiTxuli mwkrividan (mimniSnebliT mogo- fsiqologebma didi codna daagroves
nebis testi). mimniSnebel testSi amneziis anatomiasa da mexsierebas Soris kavSiris Sesaxeb
mqone pacientebi naklebs igonebdnen, vidre amneziis mqone individebze dakvirvebis gziT,
janmrTelebi, magram sityvis Sevsebis magram tvinis gadaRebis teqnikam SesaZlebeli
testSi pacientebis da janmrTelebis gaxada janmrTeli cdis pirebis mexsierebis
mexsierebis moculoba Tanabari iyo (Graf procesebis Seswavla (Niberg, Cabeza, 2000) (SegiZ-
et al., 1984). liaT gadaxedoT me-3 Tavs, sadac saubaria
gadaRebis teqnikis Sesaxeb). magaliTad, PET-
es Sedegi imaze miuTiTebs, rom korsakovis skanis saSualebiT endel tulvingma da misma
sindromiT gamowveuli tvinis dazianeba gav- kolegebma (Nyberg et al., 1996; Tulving et al., 1994)
Tavi 8 / mexsiereba
lenas axdens eqsplicitur mexsierebaze, xolo daadgines, rom epizoduri informaciis kodi-
implicitur mexsierebas ucvlelad tovebs. rebisa da aRdgenis dros tvinis ori naxevar-
mecnierebma daadgines, rom es gavlena SeiZleba sfero gansxvavebuli aqtivobiT xasiaTdeba. es
sakmaod xangrZlivi iyos (Cave & Squire, 1992). gamokvlevebi iseTivea, rogorc mexsierebis stan-
gamokvlevebiT implicituri mexsiereba 7 dRis dartuli gamokvlevebi, im gansxvavebiT, rom
Semdeg gamovlinda. hipokampis mniSvnelovani kodirebisa da aRdgenis procesSi cdis pirTa
dazianebis SemTxvevaSic implicituri mexsiereba sisxlis mimoqcevis skanireba xdeba PET-iT. am
ar irRveva. gamokvlevebSi gamovlinda tvinis Zlieri
308 aqtivoba marcxena prefrontalur korteqsSi
epizoduri informaciis kodirebis dros, xolo xdeba (Brewe et al., 1998; Wagner et al.,1998). am
marjvena prefrontalur korteqsSi tvinis gaZ- gamokvlevebSi cdis pirebs martivad unda
lierebul aqtivobas adgili hqonda epizoduri SeefasebinaT sityvebi an siuJetebi (scenebi).
informaciis aRdgenis dros. amrigad, anatomiuri (magaliTad, abstraqtulia Tu konkretulia esa
sxvaobac gamovlinda im konceptualuri sxvao- Tu is sityva). am amocanis Sesrulebis dros
bebis garda, romelic kogniturma fsiqologebma cdis pirebs skanirebas ukeTebdnen magnituri
aRmoaCines. rezonansiT, raTa gamoevlinaT tvinis aqtivobis
funqcionaluri magnituri rezonansiT (fMRI) ubnebi. skanirebam gasaocari ram uCvena: -
warmoebulma gamokvlevebmac gamoavlina mexsie- prefrontaluri qerqis da parahipokampuli
rebis operaciebis tvinSi ganawilebis mniSvne- (hipokampTan axlos mdebare) qerqis is ubnebi
lovani detalebi (Gabrieli, 1996, 1997). iyo ukeT ganaTebuli, romelTa Sesabamisi
sityvebis Tu siuJetebis Sefasebac ukeT SeZles.
am axal gamokvlevebSi gamoCnda mexsierebis
saidan
SemuSavebis pirveli periodis biologiuri
viciT safuZvlebi.
skanirebis Sedegebi gviCvenebs, rom sxvadasxva
tvini da kodirebis operaciebi
disciplinis mecnierebma erTad unda imuSaon,
magnituri rezonansiT gamokvlevis raTa srulad Cawvdnen mexsierebis procesebis
dros cdis pirebs mexsierebis eqsperimen- kanonzomierebebs. fsiqologebi adamianis
tebi utardebodaT. maT proeqtoriT mexsierebis Sesaxeb monacemebs moipoveben, rac
ekranze miewodebodaT sityvebi, romlebsac Semdgom neirofsiqologebisTvis masalaa tvinis
xedavdnen Tavs zemoT sarkeSi da eva- Sesabamisi struqturebis aRmosaCenad. amave dros,
lebodaT, TiToeuli sityvis Sesaxeb ori fiziologebis monacemebi koreqcias ukeTeben
tipis msjeloba ewarmoebinaT: _ seman- fsiqologiur Teoriebs informaciis kodirebis,
tikuri: _ „es sityva, (magaliTad, „skami~, Senaxvisa da aRdgenis Sesaxeb. am sferoSi
an „siyvaruli~) abstaraqtulia, Tu kon- momuSave mecnierebi saerTo ZalisxmeviT did
kretuli?~ an perceptuli _ „es sityva, warmatebebs uzrunvelyofen mexsierebis proce-
(magaliTad, „ndoba~ an „wigni~) fanqriT sebis kvlevaSi.
aris dawerili, Tu melniT?~ funqcio-
naluri magnituri rezonansiT gamokvlevam
gviCvena, rom marcxena prefrontaluri
qerqis midamoSi (frontaluri qerqis Sejameba
aramotoruli ubani) semantikuri kodire-
karl leSlim, romelic pirveli iyo, vinc
bis ufro maRal aqtivacias aqvs adgili,
engramebis Zieba daiwyo, aRmoaCina, rom mexsiereba
mexsierebis biologiuri aspeqtebi
vidre perceptuli kodirebis SemTxvevaSi
mTel tvins moicavs. tvinis mravali struqturaa
(Gabrieli et al., 1996).
CarTuli swavlisa da mexsierebis procesebSi.
amneziis mqone pacientebze gamokvlevebma
mecnierebi varaudoben, rom qerqis am ubnis
daamtkica, rom implicituri da eqsplicituri
aqtivacias semantikuri kodireba iwvevs marcxena
procesebis ganxorcielebaSi gansxvavebuli
naxevarsferos metyvelebasTan kavSiris gamo (ix.
struqturebi monawileoben. tvinis skanirebis
Tavi 3).
teqnika SesaZleblobas iZleva ganisazRvros
ramdenime axali gamokvleva tvinis specifi-
janmrTel adamianTan mexsierebis procesTa
kuri regionebis Seswavlas mieZRvna, romelTa
biologiuri safuZvlebi.
aqtivacia axali mexsierebis Camoyalibebis dros
309
sakvanZo
sakiTxebi
ra aris mexsiereba xanmokle mexsierebis mo- lebs mxolod Sesabamis
kognituri fsiqolo- culoba SeiZleba gaizardos informaciasTan (mexsiere-
giis warmomadgenlebi dasaxsomebeli wevrebis basTan) ar mivyavarT.
ganixilaven mexsierebas, azrian jgufebad dalagebis rac ufro Rrmad aris gadamu-
rogorc informaciis Sedegad. Savebuli informacia, miT
gadamuSavebis process. aRdgenis procesi xanmokle ukeTesia daxsomeba.
mexsiereba, romelic moi- mexsierebidan efeqturad implicituri mexsierebis-
Txovs cnobier Zalisxme- xorcieldeba. Tvis mniSvneloba aqvs, rom
vas, aris eqsplicituri. muSa mexsierebis farTo gageba kodirebis da aRdgenis pro-
aracnobieri mexsiereba xanmokle mexsierebas moi- cesebi msgavsi iyos.
implicituria. cavs. mexsiereba SeiZleba gavium-
deklaraciuli mexsie- muSa mexsierebis sami kompo- jobesoT gadamamuSavebeli
reba uzrunvelyofs faq- nenti xels uwyobs gare samya- ganmeorebiT da mnemonikuri
tebis daxsomebas. proce- rodan gamocdilebis yovel- xerxebiT.
duruli mexsiereba ki wuTier asaxvas. Cveulebriv, darwmunebu-
unarebis SemuSavebas. lobis gancdas zustad SeuZ-
mexsierebas xSirad gani- lia mexsierebaSi infor-
xilaven, rogorc kodi-
xangrZlivi mexsiereba. maciis arsebobis winaswar-
rebis, Senaxvis da aRdge-
kodireba da aRdgena metyveleba.
nis samsafexurian pro- xangrZlivi mexsiereba moi-
cess. cavs Tqvens srul codnas
samyarosa da Tqveni Tavis xangrZlivi mexsiere-
Sesaxeb; is TiTqmis ganu- bis struqturebi
sensoruli mexsiereba sazRvreli moculobisaa. cnebebi aris azrovnebis-
sensoruli mexsierebis Tqveni gaxsenebis unaris Tvis mexsierebis saSeni
sistema didi moculobis, pirobaa kodirebisa da aR- agurebi. maTi Camoyalibeba
magram Zalian mcire xan- dgenis pirobebis damTxveva. xdeba, rodesac mexsiere-
grZlivobisaa. swavlisa da aRdgenis kon- baSi Camoyalibdeba saerTo
xatiseburi mexsiereba teqstebs Soris damTxveva niSnebis mqone obieqtebis,
mxedvelobiT vels wa- ganapirobebs aRdgenas. an azrTa jgufebi.
mebis ganmavlobaSi aCe- adgilmdebareobis mrudis prototipi warmoadgens
rebs. Tavisebureba aixsneba kon- cnebis saSualo egzem-
eqo-mexsiereba smeniT gam- teqstebs Soris gansxvavebiT. plars.
Rizianeblebs inaxavs. mogonebis mimniSneblebi cnebebi xSirad ierarqi-
xels uwyoben xangrZliv mex- ulad arian dalagebulni
sierebaSi informaciis mo- zogadidan kerZosaken.
xanmokle mexsiereba Zebnas. sqema ufro zogadi kog-
da muSa mexsiereba epizodur mexsierebas iseTi nituri klasteria.
xanmokle mexsierebas Se- movlenebis daxsomebasTan mexsierebis yvela es zogadi
Tavi 8 / mexsiereba
zRuduli moculoba aqvs aqvs saqme, romlebic pi- struqtura gamoiyeneba axa-
da swrafad qreba gan- rovnebis subieqtur gamoc- li informaciis molodi-
meorebis SesaZleblobis dilebaSi monawileobdnen. nebisa da interpretaciis
ararsebobis pirobebSi. semantikuri mexsiereba si- konteqstisTvis.
ganmeoreba masalas xan- tyvebisa da cnebebis ar- mogoneba mxolod angariSi
mokle mexsierebaSi aCe- sebiTi mniSvnelobebis Sesa- ar aris, is rekonstruq-
rebs. xeb mexsierebaa. ciuli da seleqciuri pro-
interferencias maSin aqvs cesia.
adgili, rodesac mimniSneb-
310
310
wina gamocdileba da tvinis skanirebis teqnikam gadamuSavebis doneebis
miznebi gavlenas axdens udidesi roli Seasrula Teoria
mogonebaze. mexsierebis kodirebis da xangrZlivi mexsiereba
axalma informaciam SeiZ- aRdgenis procesebSi tvi- mexsiereba
leba Secvalos mogoneba nis monawileobis Sesaxeb metamexsiereba
da amiT mowmis Cveneba codnis mopovebaSi. mnemonika
arasando gaxados, Tu mas dasawyisis efeqti
axali movlenis Semdgo- praimingi
mi informacia Seereva. ZiriTadi sakiTxebi proceduruli mexsiereba
amnezia prototipi
bazisuri done mogoneba
mexsierebis biolo- dajgufeba mwkrivis daboloebis
giuri aspeqtebi cnebebi efeqti
konteqstis mixedviT
tvinis gansxvavebuli cnoba
gansxvaveba rekonstruqciuli
struqturebi (hipokampis,
deklaraciuli mexsiereba mexsiereba
amigdalas, cerebelumis
eqo-mexsiereba aRdgena
da cerebruli korteq-
gadamamuSavebeli mimniSneblebi
sis CarTviT) monawile-
ganmeoreba sqemebi
oben sxvadasva tipis
kodireba semantikuri mexsiereba
mexsierebaSi.
kodirebis specifikuroba
eqsperimentebi amneziis sensoruli mexsiereba
engrama adgilmdebareobis efeqti
mqone pacientebze daex-
epizoduri mexsiereba
mara mkvlevrebs imis xanmokle mexsiereba
mexsierebis eqsplicituri
garkvevaSi, Tu rogor sacavi
gamoyeneba
xdeba gansxvavebuli ti- gadatanis Sesabamisi
xatiseburi mexsiereba
pis mexsierebis Camoya- gadamuSaveba
mexsierebis implicituri
libeba da tvinSi maTi muSa mexsiereba
gamoyeneba
ganawileba.
interferencia
sakvanZo sakiTxebi
311
311