Sie sind auf Seite 1von 46

mexsiereba

8
ra aris mexsiereba
• ebinghausi zomavs mex-
sierebas • mexsierebis
tipebi • mexsierebis
procesebi
sensoruli mexsiereba
• xatiseburi mexsiereba
• eqo-mexsiereba

xanmokle mexsiereba da muSa


mexsiereba
• xanmokle mexsierebis
moculobis SezRudu-
loba • muSa mexsiereba
xangrZlivi mexsiereba
• kodireba da Senaxva
• konteqsti da kodireba
• mogonebis mimniSnebeli
• kodirebis da aRdgenis
procesi • arastruqtu-
ruli informaciis
daxsomebis gaumjobeseba
• metamexsiereba
fsiqologia Cvens cxov-
rebaSi: rogor SeioZleba
mexsierebis gamokvlevebi
dagexmaroT gamocdebisTvis
mzadebaSi
xangrZlivi mexsierebis
struqturebi
• mexsierebis struqturebi
• mexsierebis struq-
turebis gamoyeneba •
mogoneba, rogorc
rekonstruqciuli pro-
cesi
fsiqologiaXXI saukuneSi:
adamianis da kompiuteris
mexsiereba
mexsierebis biologiuri
aspeqtebi
• engramis ZiebaSi
• tvinis suraTi (ska-
nireba)
sakvanZo sakiTxebi
266 • ZiriTadi cnebebi
T avis avtobiografias marlon
brando Tavisi cxovrebis yvelaze
adreuli epizodis gaxsenebiT
iwyebs: „rodesac Tvals vavleb Cemi cxovrebis
ganvlil wlebs da vcdilob gavixseno warsuli,
safexurze da daviwye lodini. rogorc Cans,
gazafxuli iyo, radgan Cveni saxlis win mdgom
maRal xes yvavilebis, WriWinis frTebis msgavsi,
bumbuli cvioda. uqaro amindi iyo, bumbuli
haerSi dafarfatebda da nel-nela ecemoda miwaze.
naTlad araferi magondeba da, mainc, im drois me kisermoRrecili da pirdaRebuli maT
Cemi pirveli mogoneba ukavSirdeba, asaks, moZraobas miwaze daSvebamde vadevnebdi Tvals
rodesac sul pawawina viyavi; im rodesac Tavis da xeli mqonda gawvdili, raTa erTi bumbuli
asaks bavSvebi verc acnobiereben. maxsovs, er- mainc dameWira, magram isini ostaturad uvlidnen
Txel diliT, Tvalebi rom gavaxile, nacrisfer gverds Cems xels. ase mivacilebdi yovel
bind-bundSi mimovixede da mivxvdi, rom ermis bumbuls miwamde da mere isev axali saswaulis
(brandos momvlels) jer kidev eZina. rogorRac molodinSi zeviT mivapyrobdi xolme mzeras.
Cavicvi da nabij-nabij daviwye saxlis win mze ealerseboda Cems oqrosfer Tmebs.
kibeze Casvla _ yovel safexurze marcxena fexs swored es molodini axali saswaulisa iyo
vdgamdi da radgan sandlebis Sekvra ver yvelaze tkbili mogoneba Cemi cxovrebis 65
movaxerxe, fratun-fratuniT mivaRwie karis wlis manZilze~.
zRurbls. Camovjeqi 32-e quCis win mzeSi, kibis

mexsierebis Sesaxeb am Tavis kiTxvis dawyebis gamocdilebas? Tqven xom saubris gagrZelebasac
win kargi iqneba, Tu gaixsenebT raime movlenas ver SeZlebT da verc satelevizio gadacemis
Tqveni cxovrebis yvelaze adreuli periodidan. azrs gaigebT. yvelaferi sruliad ucnobad
rodis moxda is? iseve naTlad gaxsovT es mogeCvenebaT, TiTqos yvelafers pirvelad xedavT
movlena, rogorc marlon brandos? Tqvens da TiTqos arasodes adre araviTari azri ar
mogonebaze moaxdina Tu ara gavlena igive gqoniaT TavSi. rogor fiqrobT, SesaZlebelia
movlenis Sesaxeb sxvebis monaTxrobma? nebismieri moqmedebis ganxorcieleba mexsierebis
axla warmoidgineT, ra moxdeboda, moulod- gareSe?
nelad rom aRmogeCinaT, rom dakargeT mexsiereba Tu am sakiTxis Sesaxeb adre arasodes gifiqri-
da araferi gaxsovT warsulidan - arc xalxi,
ra aris mexsiereba?

aT, es imas niSnavs, rom, rogorc Cans, Tqveni


romelTac icnobdiT da arc movlenebi, romelic mexsiereba Tavis funqcias mSvenivrad asrulebs
Tavs gadagxdaT; ar gaxsovT, rogor gamoiyureba da rom Tqven Tqvens mexsierebas iseve udgebiT,
dedaTqveni; dagaviwydaT, ra xdeboda Tqvens rogorc zogierT sxeulebriv procesebs, magali-
dabadebis dReze, rodesac aTi wlis gaxdiT. Tad, sunTqvis, an kuW-nawlavis sistemebs, romel-
Tqveni pirovnebidan warsulis amgvari amoSlis Ta moqmedebac, normalur pirobebSi, Tqveni cno-
pirobebSi Tqveni raobac, Tqveni TviTidentobac bieri Carevis gareSe mimdinareobs. magram aqac,
daikargeba da ver ityviT, vin xarT, ras warmoad- iseve, rogorc kuWis tkivilis Tu alergiis
genT. davuSvaT, dakargeT axali STabeWdilebebis SemTxvevaSi, Tqvens mexsierebas maSin aqcevT
dafiqsirebis unari. ra mouva Tqvens uaxles yuradRebas, Tu raRac arasworad xdeba, 267
darwmundebiT, Tu raoden araCveulebrivi ram
aris mexsiereba.
dabolos: ramdenadac es Tavi mexsierebas
exeba, modiT, Tqveni mexsiereba Tavidanve CavrToT
saqmeSi. Cven gvinda, rom Tqven daixsomoT ricxvi
37. gaakeTeT yvelaferi, rac saWiroa am ricxvis,
37-is dasaxsomeblad. diax, es iqneba testi.

ra aris mexsiereba

mexsiereba aris informaciis Senaxvisa da


aRdgenis unari. am TavSi mexsierebas ganvixi-
lavT, rogorc informaciis gadamuSavebis erT-
erTi formas. mTeli Cveni yuradReba mimarTuli
iqneba imaze, rom gaCvenoT, Tu rogor aRibeWdeba
informacia Cvens mexsierebaSi da rogor gvavi-
wydeba is (sxva sityvebiT, rogor Semodis infor-
macia mexsierebis sistemaSi da rogor gamodis
am sistemidan). informaciis aRbeWdvisa da aR-
dgenis procesebis ganxilva SesaZleblobas mog-
cemT, daazustoT, Tu ra aris mexsiereba. Cven
daviwyebT 1885 wels gamoqveynebuli pirveli
mecnieruli gamokvleviT mexsierebis Sesaxeb,
Semdeg ki ganvixilavT Tanamedrove mkvlevarTa
mier gamoyofil mexsierebis gansxvavebul for-
magaliTad, gaviwydebaT manqanis gasaRebi, mniS- mebs.
vnelovani TariRi, pasuxi gamomcdelis Seki-
Txvaze, romelic namdvilad iswavleT da ico-
diT. ra Tqma unda, es SemTxvevebi Zalian usia- ebinghausi zomavs mexsierebas
movnod ganicdeba, magram, isic unda gaacnobi-
eroT, rom adamianis tvini saSualod informaci- ramdenad sworia Semdegi debuleba: „masala
is 100 trilion bits itevs. mexsierebidan gar- swrafad gvaviwydeba, Tu is ar aris gaazrebuli
kveuli informaciis amosatanad ki, jer am uzar- da mimarTebaSi moyvanili sxva masalasTan, xolo
mazari moculobis gadaxedva unda moxdes. ami- Semdeg ganmeorebebiT ar aris ganmtkicebuli~.
tomac, ar unda gagikvirdeT, rom zogjer pasuxis sxva sityvebiT, Tu naCqarevad daiswavliT
saWiroebisamebr swrafi amotana ver xerxdeba. masalas, ramdenime dReSi am masalis didi
Cveni mizania, am TavSi agixsnaT, Tu rogor nawili dagaviwydebaT. es mniSvnelovani da
ixsomebT amdens da ratom iviwyebT zogjer uaRresad aqtualuri dakvirveba germanel
Tavi 8 / mexsiereba

imas, rac icodiT. visaubrebT yoveldRiur cxov- fsiqologs, herman ebinghauss ekuTvnis, romelmac
rebaSi daxsomebasa da daviwyebaze. gaecnobiT amgvar kanonzomierebaTa mTeli seria daadgina,
fsiqologiis monacemebs mexsierebis sxvadasxava ramac, Tavis mxriv, mis mier mexsierebis axali
formebis arsebobis da muSaobis Sesaxeb. vime- mecnieruli mimarTulebis Seqmna ganapiroba.
dovnebT, rom mexsierebis Sesaxeb mravalri- ebinghausis es dakvirvebebi damatebiTi sabuTi
cxovani faqtiuri masalis gacnobis Semdeg Tqven iyo mexsierebis Sesaswavlad empiriuli kvle-
vebis upiratesobis saCveneblad, magram amisTvis
mexsiereba (Memory) _ informaciis kodirebis, aucilebeli iyo axali meTodologia da ebin-
268 Senaxvisa da aRdgenis fsiqikuri unari. ghausmac brwyinvaled gaarTva Tavi am amocanas
_ Seqmna mexsierebis kvlevis meTodebi. igi saTvis. Tu mwkrivis aRdgenas naklebi ganmeoreba
iyenebda uazro marcvlebs, romlebic ori Tan- sWirdeboda, vidre Tavidan dasaswavlad iyo
xmovnisa da SuaSi erTi xmovnisgan Sedgeboda, saWiro, iTvleboda, rom informacia Senaxuli
magaliTad, ceg an das. is azrian marcvlebTan iyo da swored amis gamo dasWirda xelmeored
SedarebiT, magaliTad, ZaR, upiratesobas uazro daswavlas naklebi dro.
marcvlebs aniWebda, radgan Tvlida, rom amiT
sufTa mexsierebis kvlevas SeZlebda, Tavisufals
saidan
pirovnebis adrindeli gamocdilebis gavlenebisa
da asociaciebisgan. ebinghausi ara mxolod mkvle- viciT
vari iyo, aramed cdis piric sakuTar eqspe-
ebinghausis daviwyebis mrudi
rimentebSi. igi Tavis Tavze atarebda cdebs da
Tavis Sedegebs TviTonve amowmebda (zomavda). Tu ebinghauss Tavidan 12 ganmeoreba
dasaxsomebeli amocana gansxvavebuli sigrZis sWirdeboda mwkrivis dasaswavlad, xolo
masalis daswavlaSi mdgomareobda. ebinghausi 9 ganmeoreba _ mravali dRis Semdeg xel-
ikvlevda uSualo mexsierebas, sadac amocanis meored dasaswavlad, ekonomiis koeficien-
daxsomeba masalis meqanikur ganmeorebaze iyo ti 25% iqneboda (12-9=3 anu 25%). am pro-
damokidebuli. ceduris gamoyenebiT igi zomavda gansxvave-
ebinghausi Tavis eqsperiments iwyebda uazro bul droiT SualedSi mexsierebaSi Sena-
marcvlebisgan Sedgenili mwkrivis kiTxviT, xuli informaciis raodenobas. mrudi, ro-
pirveli marcvlidan bolo marcvlamde (TiToe- melic man miiRo, gamosaxulia 8.1 suraTze.
uli marcvlis kiTxva zustad dadgenili peri- rogorc xedavT, masalis swraf daviwyebas
odulobiT xeboda). am proceduras imeorebda adgili aqvs daswavlis Semdeg pirvel
manam, sanam mwkrivis igive TanamimdevrobiT aR- dReebSi, xolo Semdeg daviwyebis tempi
dgenas SeZlebda. es ukanaskneli daswavlis TandaTan klebulobs. ebinghausis mrudi
kriteriumad iTvleboda. amis Semdeg xangrZlivi tipuria uSualo mexsierebaze Catarebuli
drois manZilze igi pirveli mwkrivisgan gan- yvela eqsperimentuli monacemisTvis.
sxvavebuli marcvlebisgan Sedgenil mwkrivebs
swavlobda. bolos ebinghausi isev Tavdapirvel
mwkrivs ubrundeboda da ganmeorebebis im rao- ebinghausis gavleniT, fsiqologebi ramdeni-
denobas zomavda, romelic saWiro iyo am mwkri- me aTeuli wlis manZilze Seiswavlidnen uazro
vis uSecdomo (igive TanmimdevrobiT) aRdgeni- marcvalTa daxsomebis da mogonebis procesebs.
mexsierebis am, SeZlebisdagvarad, sufTa formis
Seswavlisas, mkvlevrebi imedovnebdnen, rom
ipovidnen im ZiriTad, bazisur principebs, ro-
melTa daxmarebiTac mexsierebis ufro rTuli
procesebis axsna iqneboda SesaZlebeli. mkvlev-
rebi dRemde cdiloben am bazisuri procesebis
dadgenas, Tumca, axla yuradReba azriani masalis
daxsomebazea gadatanili _ informaciis im saxe-
obaze, romelsac yoveldRiur cxovrebaSi aqvs
ra aris mexsiereba?

adgili.

suraTi
8.1 mexsierebis tipebi
ebinghausis daviwyebis mrudi rodesac mexsierebis Sesaxeb iwyebT fiqrs,
mrudze gamosaxulia uazro marcvalTa daxsomebis pirveli, rac mogdiT TavSi, aris is situaciebi,
raodenoba individTa mier ekonomiis meTodis gamoye- romelSic Tqven iyenebT Tqvens mexsierebas _
nebiT 30 dRis ganmavlobaSi. mrudi swrafad eSveba igonebT Tqvens sayvarel films, meore msoflio
269
qveviT da Semdeg daaxloebiT erT doneze Cerdeba.
omis dawyebis TariRs da a.S. faqtobrivad,
suraTi
8.2

ra Secdomaa daSvebuli
am suraTze?
Tu baWia uceb gadmoxteba magi-
didan da Tqven gaifiqrebT _
`ra unda baWias samzareuloSi?~
amis mizezi Tqveni mexsierebis
procesebis mier samzareulos
situaciis aracnobieri gadamu-
Savebaa, romelic baWias samza-
reulosTvis zedmet elementad
miiCnevs.

mexsierebis erT-erTi umniSvnelovanesi funqcia es magaliTi kargad gviCvenebs gansxvavebas


isaa, rom Tqvens individualur Tu sazogadoeb- mexsierebis gamoyenebis implicitur da eq-
riv warsul gamocdilebaSi SesaZlebeli gaxdes splicitur unarebs Soris. Tqven mier kurdRlis
saWiro informaciis cnobieri moZieba, magram SemCneva implicituri mexsierebis funqcia iyo,
mexsierebis mniSvneloba gacilebiT ufro metia. radgan Tqveni mexsierebis procesebma samza-
masze dayrdnobiT SesaZlebeli xdeba yovelgvari reulos Sesaxeb codna naxatis interpretacias
Zalisxmevis gareSe bevri yoveldRiuri saqmis yovelgvari gansakuTrebuli Zalisxmevis gareSe
Sesruleba. magaliTad, rodesac quCaSi manqanis daukavSira, magram axla Tu gkiTxavT: _ ra aklia
saWesTan zixarT, gza, maRaziebi quCis orive samzareulos am suraTze? am kiTxvaze pasuxis
mxares nacnobi, Cveulebrivia TqvenTvis. es gasacemad eqsplicituri mexsierebis amoqmedeba
mexsierebis meore mniSvnelovani funqciaa, ro- dagWirdebaT. gagiCndebaT kiTxvebi: _ rogoria
melic cnobierebis Caurevlad moqmedebs. mex- tipuri samzareulo? ra aklia? (gaifiqreT
sierebis tipebis ganxilvisas giCvenebT, Tu ro- onkanze an gazquraze?). amrigad, rodesac saWiro
gor muSaobs mexsiereba am funqciebis gansaxor- xdeba mexsierebaSi Senaxuli informaciis gamo-
cieleblad, xSirad aracnobier donezec. yeneba, es SeiZleba moxdes zogjer impliciturad
_ informacia amodis cnobieri Zalisxmevis
gareSe, zogjer ki _ eqspliciturad _ informaciis
implicituri da eqsplicituri amosatanad cnobieri Zalisxmevaa saWiro.
mexsiereba aseTive gansxvavebas aqvs adgili ara mxolod
ganvixiloT suraTi 8.2. ra Secdomaa daSve- warsulis aRdgenis, aramed axali informaciis
buli am suraTze? pirveli, ramac gagakvirvaT, miRebis, anu aRbeWdvis (kodirebis) procesSic.
cocxali kurdRelia samzareuloSi, magram saidan iciT, ra xdeba samzareuloSi? rodesme
saidan modis es gancda? Tqven, albaT, ar dagiswavliaT ra unda xdebodes samzareuloSi,
CamouvliT TiToeul sagans da ar ikiTxavT: _ an rogor unda gamoiyurebodes is? albaT, ara.
Tavi 8 / mexsiereba

es samzareuloSi unda iyos? an _ es kabinetSi ufro savaraudoa, rom es codna Tqven ara-
unda iyos? cnobierad SeiZineT da, piriqiT, samzareuloSi
arsebuli bevri sagnis saxeli, albaT, eqspli-
mexsierebis eqsplicituri gamoyeneba (Explicit uses
citurad daixsomeT. rogorc me-11 TavSi vnaxavT,
of memoty) _ cnobieri Zalisxmeva mexsierebidan
informaciis aRdgenisa.
asociaciebis damyareba sityvebsa da Sinaarss
Soris bavSvobaSi, eqsplicituri mexsierebis
mexsierebis implicituri gamoyeneba (Umplicit uses
procesebze dayrdnobiT xdeba. Tqven daimax-
of memory) _ kodirebis da aRdgenis procesebis
gaucnobiereblad informaciis daxsomeba da sovreT sityva macivari imitom, rom odesRac

270 aRdgena.
viRacam migaqcevinaT yuradReba am sityvaze,
rogorc am konkretuli sagnis saxelze.
es gansxvaveba implicitur da eqsplicitur
mexsierebas Soris Zalian afarTovebs mexsie-
rebis Sesaxeb Sesaswavl sakiTxTa diapazons
(Buchner & Wipich, 2000; Roediger, 1990). tradiciulad,
ebinghausis Semdeg, mkvlevarTa umravlesoba
eqsplicitur mexsierebas Seiswavlida. eqsperi-
mentatorebi, Cveulebriv, informaciis daxso-
mebas Txovdnen cdis pirebs, xolo mexsierebis
Teoriebis mizani iyo, aexsnaT am pirobebSi
daxsomebis da daviwyebis faqtebi da kanon-
zomierebani. axla ki, rogorc Semdgom am Tavis
gacnobisas vnaxavT, Seiqmna meTodebi impli-
cituri mexsierebis Sesaswavladac. amrigad, axla droSi mimdinareobaze amaxvileben yuradRebas
ufro ukeT SegviZlia gavigoT mexsierebis (Anderson, 1996, Anderson et al., 1999): rogor xdeba
saWiroebis da gamoyenebis mravalferovneba. axla gadasvla garkveuli aqtivobis Sesaxeb dekla-
ukve viciT, rom informaciis aRbeWdvis da raciuli faqtebis CamonaTvalidan igive aqti-
aRdgenis procesebSi monawileobs rogorc vobis aracnobier, avtomatur Sesrulebaze? an
eqsplicituri, ise implicituri mexsiereba (Toth., ratom xdeba, rom Cvevis gamomuSavebis Semdeg
et al., 1994). axla ganvixiloT sxva kriteriumis xSirad gviZneldeba am Cvevis gamomuSavebis
safuZvelze gamoyofili mexsierebis formebi. procesis met-naklebad detaluri gaxseneba da
deklaraciuli faqtebis aRdgena, romelic, Tavis
droze, safuZvlad daedo am Cvevis SemuSavebas.
deklaraciuli da proceduruli
am fenomenis TvalsaCinod warmosadgenad
mexsiereba
gavarCioT Semdegi martivi moqmedeba - telefonze
SegiZliaT stvena? aba, midiT, daustvineT; nomris akrefa. Tavidan, rodesac telefonze
Tu stvena ar SegiZliaT, maSin TiTebi daat- darekvas cdilobdiT, gixdebodaT yoveli cifris
kacuneT. mexsierebis romeli formaa pasuxis- akrefis win dafiqreba, anu moqmedebdiT dekla-
mgebeli am moqmedebebze? Tqven SeiZleba gaxsovT raciuli faqtebiT:
kidec, rogor swavlobdiT am moqmedebebs, magram Tavidan unda avkrifo 2,
axla amas yovelgvari Zalisxmevis gareSe ake- Semdeg unda avkrifo 3,
TebT. zemoT moyvanili eqsplicituri da im- Semdeg isev 3
plicituri mexsierebis Sesaxeb magaliTebi da a.S.
faqtebisa da movlenebis daxsomebas exeba, magram, Tu sakmaod xSirad mogiwiaT am nomris
romelsac deklaraciuli mexsiereba ewodeba, akrefa, ukve aRar anawevrebT telefonis nomers
magram, rogorc vxedavT, gvaqvs mexsiereba imisac, cnobierebaSi calkeul cifrebad, aramed
Tu rogor unda vimoqmedoT, an gavakeToT raime, erTianad, uswrafesad, meqanikurad krefT nomers.
rac proceduruli mexsierebis kompetenciaa. am process codnis kompilacia ewodeba (Ander-
ramdenadac am Tavis didi nawili faqtebis da son, 1987). praqtikis Sedegad Tqven SegiZliaT
ra aris mexsiereba?

movlenebis daxsomebas da mogonebas exeba, sxvadasxva moqmedebebis TanmimdevrobiT Sed-


saWiroa imis ganxilvac, Tu rogor viZenT raimes
gakeTebis, an raRac moqmedebis Sesrulebis unars. deklaraciuli mexsiereba (Declarative memory) _
mimarTulia faqtebisa da movlenebis daxso-
proceduruli mexsiereba mimarTulia im
mebaze.
gzebis daxsomebaze, romelic raime moqmedebis
proceduruli mexsiereba (Procedural memory) _
Sesrulebas, an raimes gakeTebas ganapirobebs.
mimarTulia imaze, Tu rogor unda Sesruldes
is safuZvlad udevs perceptuli, kognituri da moqmedeba; rogor, ra gziT unda moxdes per-
motoruli Cvevebis SeZenas. proceduruli ceptuli, kognituri da motoruli Cvevebis
mexsierebis Teoriebi yvelaze xSirad daswavlis SeZena da gamoyeneba.
271
genili sakmaod rTuli moqmedeba cnobierebis formaciis cnobierebaSi amotanas, an mis
Carevis gareSe SeasruloT, magram, amave dros, gamoyenebas warmoadgens. martivad rom vTqvaT,
Tqven ver ixsenebT cnobierad am moqmedebis kodirebas Semoaqvs informacia sacavSi (Senaxva),
calkeul mdgenelebs. Tu isev telefonis maga- akavebs mas, sanam saWiroeba moiTxovs, xolo
liTs davubrundebiT, arc ise iSviaTad, SeiZleba aRdgenas amoaqvs is. axla ufro vrclad ganvi-
SegxvdeT adamiani, romelmac SeiZleba ver xiloT TiToeuli maTgani.
gaixsenos telefonis nomeri, sanam akrefis kodireba saSualebas iZleva, rom mexsierebaSi
imitacias ar gaakeTebs. codnis kompilacia is gare samyaroSi arsebuli sagnebisa da movlenebis
maxasiaTebelia, romlis gamoc proceduruli Sesaxeb warmodgenebi Seiqmnas. mexsierebis
mexsiereba sxva formebSi ar agerevaT. Tu odesme warmodgena Cveulebrivi warmodgenis analo-
Tqvens mSoblebs (an nebismier pirovnebas) giuria. vTqvaT, me mainteresebs rogoria is sau-
ucdiaT TqvenTvis manqanis tarebis swavleba, keTeso saCuqari, romelic Tqven bolo dabadebis
SeiZleba miaqcieT kidec yuradReba, rom dReze miiReT (igulisxmeba, rom es saCuqari
miuxedavad imisa, rom mSoblebi TviTon SeiZleba Tan ar gaqvT). ras gaakeTebT amisTvis? Tqven
Zalian kargi mZRolebic iyvnen, mainc ver SeZles agviwerT am nivTs, mis Tvisebebs. SeiZleba
kargad da sworad gadmoecaT manqanis marTvi- dagvixatoT, an imitacia gaakeToT, rogor iyenebT.
sTvis aucilebel moqmedebaTa Tanmimdevroba. yvela SemTxvevaSi es iqneba realurad arsebulis
Tqven, albaT, imisTvisac migiqceviaT yurad- mxolod warmodgena. miuxedavad imisa, rom arc
Reba, rom codnis kompilacia, zogjer, Sec- erTi maTgani ar aris originalis identuri,
domebis mizezic xdeba. magaliTad, Tu Tqven TiToeuli maTgani mainc garkveul codnas gvaw-
xSirad gixdebaT kompiuterze inglisurad beW- vdis am saCuqris yvelaze mniSvnelovan aspeq-
dva da, SeiZleba iTqvas, rom gawafuli mbeWdavi tebze. mexsierebis warmodgenebi zustad aseve
xarT, udaod SeuwuxebixarT the-s problemas. moqmedeben. maTSi Senaxulia warsuli gamoc-
proceduruli mexsierebis gareSe cxovreba dilebis yvelaze mniSvnelovani niSnebi, rac
uaRresad garTuldeboda, radgan TiToeuli SesaZleblobas gvaZlevs ganviaxloT, warmovid-
moqmedebis Sesruleba yovel jerze nabij-nabij ginoT warsuli gamocdileba.
mogiwevdaT da, miuxedavad amisa, yovelTvis, Tu informacia aRbeWdilia mexsierebaSi, misi
rodesac SecdomiT dabeWdavT, advilad gaarCevT Senaxva drois garkveuli periodis ganmavlobaSi
am Secdomis mizezi ucodinarobaa Tu meqanikuri moxdeba. Senaxvis procesSi Tavis tvinis struq-
Secdoma. turis xanmokle da xangrZlivi cvlilebebi
xdeba. am Tavis bolos vnaxavT, Tu rogor
cdiloben mkvlevrebi daazuston Tavis tvinis
mexsierebis procesebi is adgilebi, sadac xdeba axali da Zveli
informaciis Senaxva. garda amisa, vnaxavT, ra
mexsierebis nebismieri forma moiTxovs sami
xdeba amneziis gansakuTrebul SemTxvevaSi,
saxis mnemur moqmedebas: aRbeWdvas (kodirebas),
rodesac individebi kargaven axali informaciis
Senaxvas da aRdgenas. kodireba aris informaciis
Senaxvis unars.
gadamuSavebis pirveli safexuri, romelic in-
aRdgena ki aginazRaurebT yvela mis winmswreb
formaciis mexsierebis sistemaSi Semosvlas
Zalisxmevas. aRdgenis process SeuZlia wamebSi
emsaxureba. Senaxva akavebs informacias garkv-
uzrunvelyos adre aRbeWdili informaciis
euli drois manZilze. aRdgena Senaxuli in-
Tavi 8 / mexsiereba

migneba da amotana. SegiZliaT gaixsenoT, ra


uswrebs win Senaxvas: _ kodireba Tu dekodireba?
kodireba (Encoding) _ procesi, romlis saSua- axla Zalian advilia amaze pasuxi, magram aseve
lebiTac mexsierebaSi formirdeba mentaluri swrafad gaixsenebT, ras moiazrebs dekodirebis
reprezentaciebi. cneba da aseve darwmunebuli iqnebiT Tqveni
Senaxva (Storage) _ kodirebuli informaciis Se- pasuxis sisworeSi am momentidan ramdenime Tvis
kaveba garkveuli drois manZilze. Semdeg? sakiTxi, Tu rogor aris SesaZlebeli
aRdgena (Retrieval) _ Senaxuli informaciis aR- erTi biti specifikuri informaciis amotana
272 dgena, amotana mexsierebidan. mexsierebaSi arsebuli uzarmazari raodenobis
suraTi
8.3
informaciis gadasvla xangrZliv mexsierebaSi da misi
aRdgena
mexsierebis TeoriebSi aRwerilia informaciis gadasvla xangrZliv
mexsierebaSi da iqidan misi cnobierebaSi amotana Tu gamoiyeneba. TeoriebSi
informaciis Tavdapirveli aRbeWdva miewereba sensorul da xangrZliv
mexsierebas; informaciis gadasvla xangrZliv mexsierebaSi _ Senaxvas,
xolo informaciis gadmosvla ukan _ muSa mexsierebaSi _ aRdgenas

informaciidan, udides interess iwvevs im


fsiqologTa Soris, romelTa mizanic aris imis Sejameba
garkveva, Tu rogor muSaobs mexsiereba da rogor mexsierebas ganvsazRvravT, rogorc infor-
SeiZleba misi gaumjobeseba. maciis gadamuSavebis process. fsiqologebi
marTalia, kodirebis, Senaxvisa da aRdgenis, Seiswavlian mexsierebis sistemaSi informaciis
rogorc damoukidebeli mnemuri procesebis, Sesvlasa da gamosvlas. ebinghausi iyo mex-
daxasiaTeba SedarebiT advilia, magram am sam sierebis pirveli mkvlevari, romelmac Seqmna
process Soris urTierTmoqmedeba sakmaod rTu- kvlevis meTodologia da aRmoaCina daviwyebis
lia. magaliTad, imisaTvis, rom Tqvens mex- siswrafis fundamenturi kanonzomierebani. arse-
sierebaSi vefxvis aRbeWdva moxdes, saWiroa, rom bobs mogonebis eqsplicituri da implicituri
vefxvis cneba gqondeT; aseve, imisaTvis, rom formebi. mexsierebis zogierTi forma Seicavs
mexsierebaSi Cajdes Semdegi winadadeba: _ „is deklaraciul mexsierebas _ faqtebis Sesaxeb
iseTive patiosania, rogorc benediqt arnoldi~, codnas. zogierTi forma ki _ procedurul
saWiroa, rom TiToeuli sityvis mniSvneloba informacias _ codnas, rogor Sesruldes esa
gavixsenoT, unda vicodeT inglisuri gramatikis Tu is amocana. kodirebis, Senaxvisa da aRdgenis
wesebi, romlebic sityvebs winadadebebad kravs, Zireuli procesebi kompleqsurad moqmedeben
dabolos, Sesabamis kulturasTan dakavSirebul da gvexmarebian axali gamocdilebis SeZenasa
informaciasac unda vflobdeT, kerZod, Tu da gamoyenebaSi.
rogori patiosani iyo benediqt arnoldi,
revoluciuri omis es cnobili moRalate.
axla Tqven ukve mzad xarT, ufro Rrmad
gaecnoT informaciis kodirebis, Senaxvisa da sensoruli mexsiereba
aRdgenis procesebs. Semdgom Cven xanmokle
mexsierebis formebs ganvixilavT, sensoruli
mexsierebiT daviwyebT da xangrZlivi mexsie- daviwyoT mexsierebis zogierTi formis si-
sustis demonstraciiT. 8.4 suraTze sakmaod
sensoruli mexsiereba

rebis formebze gadavalT (sur. 8.3); agixsniT,


rogor vixsomebT da ratom gvaviwydeba. Cveni rTuli vizualuri scenaa gamosaxuli. gTxovT,
mizania, rom samudamod gaacnobieroT, Tu sad momentalurad (daaxloebiT 10 wamis ganmavlo-
da rogor iyenebT Tqvens mexsierebas. vimedovnebT, baSi) SexedoT mas da Semdeg furceli daafaroT.
rom es Tqveni mexsierebis zogierTi aspeqtis amis Semdeg ramdenime kiTxvas dagisvamT
gamosworebaSi dagexmarebaT. suraTTan dakavSirebiT:

sensoruli mexsiereba (Sensory memory) _

273
suraTi
8.4

ramdens daixsomebT am
scenidan?
aTi wamis ganmavlobaSi uyureT am
naxats, Semdeg furceli daafareT
da ecadeT, upasuxoT teqstSi
dasmul SekiTxvebs. Cveulebriv,
xatiseburi mexsiereba mxedvelo-
biTi velidan mcire xniT mxolod
wamier xats inaxavs.

1. ra iaraRi uWiravs patara biWs suraTis


qveda nawilSi? xatiseburi mexsiereba
2. ras akeTebs kaci suraTis zeda nawilis mexsierebis mkvlevrebma sensorul mexsierebas
SuaSi? sensorul sferoSi xatiseburi mexsiereba uwodes
3. suraTis dabal marjvena kuTxeSi qals (Naisser, 1967). xatiseburi mexsiereba umciresi
qolga marjvena xelSi uWiravs Tu marcxenaSi? drois ganmavlobaSi inaxavs aRqmuli informa-
am kiTxvebze pasuxis gasacemad, albaT, su- ciis Zalian did raodenobas. xatiseburi mexsie-
raTze xelmeored daxedva mogindebaT, ara? reba, anu xati daaxloebiT wamis naxevars
sabednierod, amgvari, xelmeored gadaxedvis grZeldeba. pirvelad masze dakvirveba moxda
SesaZlebloba Cadebulia Tqvens mexsierebaSi. eqsperimentSi, sadac cdis pirebs, ekranze wamis
fsiqologebi varaudoben, rom sensoruli mexuTedis ganmavlobaSi miwodebuli informa-
mexsiereba yovel sensorul modalobas gaaCnia. ciis aRdgena evalebodaT.
TiToeuli sensoruli mexsiereba gamRizia-
neblis fizikur Tvisebas wamis, an wamze naklebi
saidan
Tavi 8 / mexsiereba

drois ganmavlobaSi inaxavs. es mexsiereba kidev


ufro afarToebs garemodan informaciis miRebis viciT
SesaZleblobas. am azris naTelsayofad mxedve-
lobiT da smeniT sensorul mexsierebaze Cata- xatiseburi mexsiereba
rebul ramdenime gamokvlevas moviyvanT. jorj sperlingi (1969-1963) cdis pirebs
awvdida asoebsa da cifrebisgan Sedgenil
xatiseburi mexsiereba (Iconic memory) _ sam mwkrivs

274
7 1 V F Semdeg odnav dagvianebiT xdeboda. 8.5 suraTze
X L 5 3 Cans, rom intervalis gaxangrZliveba nulidan
B 4 W 7 erT wamamde aRdgenili wevrebis raodenobas
amcirebs. fsiqologebma zustad gamoiangariSes
cdis pirebs sTxovdnen ori gansxvave-
is dro, romelic xatiseburi mexsierebidan in-
buli amocanis Sesrulebas. masalis mTli-
formaciis waSlas sWirdeba (Gegenfurtner & Sperling,
anad aRdgenis SemTxvevaSi maT unda aRed-
1993; Loftus et al., 1992). imisTvis, rom maqsimalurad
ginaT maqsimaluri raodenoba, rasac SeZ-
cota ram daikargos Cveni mxedvelobiTi sam-
lebdnen. Cveulebriv, am SemTxvevaSi daax-
yarodan, mexsierebis procesebma Zalian swrafad
loebiT oTxi wevris aRdgena xdeboda.
unda gadaitanon informacia ufro myar sacavSi.
cdis pirTa meore nawils masalis nawi-
gaiTvaliswineT, rom xatiseburi mexsiereba
lobriv aRdgenas sTxovdnen, anu am dros
ar aris fotografiuli mexsierebis sinonimi,
maT mxolod erTi mwkrivi unda aRedginaT.
rogorc amas SeiZleba zogierTi Tvlides. fo-
masalis miwodebis Semdeg gaismoda daba-
tografiuli mexsierebis teqnikuri cnebaa
li, saSualo, an maRali bgeriTi signali,
eideturi warmodgena: _ xalxs, romelsac gaaCnia
romelic cdis pirs miuTiTebda, romeli
eideturi warmodgenebi, SeuZlia ufro didi
mwkrivi unda aRedginaT. sperlingma daad-
xnis ganmavlobaSi, vidre xatisebur mexsierebas,
gina, rom ganurCevlad imisa, romeli mwkri-
detalebSi aRadginos suraTi _ TiTqos aRiqvams
vis aRdgenas mosTxovdnen, cdis pirebi am
da aRwers mas. „xalxi~ realurad bavSvebia,
mwkrivs srulad aRadgendnen.
radgan dadgenil iqna, rom bavSvTa Soris 8%,
xolo mozrdilTa Soris 0%-ia eidetikosi (Neath,
imis gamo, rom cdis pirebs zustad SeeZloT 1998). ar arsebobs met-naklebad damakmayofile-
aRedginaT bgeriTi signalis Sesabamisi nebis- beli Teoria, romelic axsnida, Tu ratom qreba
mieri mwkrivi, sperlingma daaskvna, rom mTeli asakTan erTad eideturi warmodgenebi (Crowder,
miwodebuli informacia xatisebur mexsierebaSi 1992). miuxedavad amisa, Tu Tqven, am wignis
gadadis. es miuTiTebs am ukanasknelis did mkiTxveli, damamTavrebeli klasis moswavle
moculobaze. amave dros, masalis sruli da an kolejis studenti xarT, Tqven namdvilad
nawilobrivi aRdgenis meTodiT gansxvavebuli ar geqnebaT eideturi warmodgenebi.
raodenobiT masalis aRdgena gviCvenebs, rom
informaciis swrafi daviwyeba xdeba: masalis
sruli aRdgenis moTxovnis SemTxvevaSi cdis eqo-mexsiereba
pirebs ar SeeZloT xatisebur mexsierebaSi
bgerebze sensorul mexsierebas eqo-mexsiereba
asaxuli mTeli informaciis srulad mogoneba.
ewodeba. eqo mexsiereba, iseve rogorc xati-
es dadasturda eqsperimentSi, romlis drosac
seburi, mcire xniT inaxavs ufro met infor-
bgeriTi signalis miwodeba masalis eqspoziciis

suraTi
8.5
sensoruli mexsiereba

mogoneba nawilobrivi aRdgenis


meTodiT
uwyveti mrudi gviCvenebs nawilobrivi
aRdgenis meTodiT daxsomebuli masalis
saSualo raodenobas rogorc uSualod
miwodebis Semdeg, ise mogvianebiT. Sedare-
bisTvis, wyvetili xaziT mocemulia masa-
lis mogoneba sruli aRdgenis meTodiT
(sperlingi, 1960).

275
macias, vidre daviwyebamde misi aRdgenis unari yuradReba imas miaqcieT, rom moqmedi fizi-
gaaCnia adamians (Crowder & Morton, 1969; Darvin et al., kuri gamRizianebeli erTi da igive iyo, magram
1967). eqo-mexsiereba, xatisebur mexsierebasTan mxolod maSin irRveoda eqo-mexsiereba, rodesac
SedarebiT, 5-10 wamiT metxans grZeldeba. misi cdis pirebi mwkrivis da mee-s kategorizacias
aseTi xangrZlivoba SeiZleba droSi bgeraTa axdendnen (asoebsac da sufiqssac adamianis xmiT
Tanmimdevari urTierTdakavSirebis gzebs davu- wakiTxulad miiCnevdnen). amrigad, kodirebis
kavSiroT. magaliTad, rodesac vusmenT wina- da Senaxvis ukve uadres safexurze mniSvneloba
dadebas, yoveli bgeris Tanmimdevari Semosvla aqvs informaciis gadamuSavebas.
xdeba Cvens yurSi. eqo-mexsiereba gvexmareba, Tqven, albaT, dasvamT kiTxvas: ratom aqvs
rom es calkeuli bgerebi mTlianobebad Seikras. sensorul mexsierebas ori ZiriTadi niSani –
eqo-mexsierebaze Catarebulma gamokvlevebma wamebis manZilze grZeldeba da advilad irRveva.
gamoavlina sensoruli mexsierebis meore mniS- saqme isaa, rom es niSnebi garemosTan Cvens
vnelovani Tviseba: axlad Semosuli informacia urTierTobas asaxavs. Cvenze mudmivad moqmedebs
advilad gandevnis winas. Tu vinme sityvaTa axali mxedvelobiTi da smeniTi gamRizianeb-
mwkrivs gikiTxavT, yoveli axali sityva gadaaad- lebi. es axali informacia gadamuSavebas moi-
gilebs winas eqo-mexsierebaSi. mkvlevrebi Tavi- Txovs. sensoruli mexsierebis xangrZlivoba
danve darwmunebulni iyvnen, rom bgeraTa msgav- sakmarisia imisaTvis, rom garemos cvalebadoba
seba gansazRvravs sityvaTa amovardnas eqo- asaxos, magram arc imdenad Zlieria, rom winaaR-
mexsierebidan (Crowder, 1976), magram axla ukve mdegoba gauwios axal sensorul STabeWdi-
viciT, rom amis mizezi msmenelis mier smeniTi lebebs. Cven Semdgom mexsierebis gadamuSavebis
gamRizianeblebis kategorizaciac SeiZleba iyo im saxeebs ganvixilavT, romlebic SesaZlebels
(Ayres et al., 1979). garedan smeniTi informaciis xdian ufro xangrZlivi droiT daxsomebas.
Semosvlisas Tqven am gamRizianeblebis nakadis
nawilebad dayofas axdenT _ gansazRvravT, ro-
meli bgerebi erTiandeba mTlianobebad. eqo- Sejameba
mexsiereba damokidebulia imaze, Tu rogor aj-
sensoruli mexsiereba garemodan informaciis
gufebT smeniTi modalobiT Semosul gamo-
Semosvlas uzrunvelyofs. xatiseburi mexsiereba
cdilebas (LeCompte & Watkins, 1995).
mxedvelobiTi mexsierebis formaa, romelic
SesaZleblobas gvaZlevs didi raodenobis
saidan informacia umciresi drois manZilze SevinaxoT.
eqo _ mexsiereba asaxavs gamRizianeblebs, Tumca,
viciT
is ufro didxans grZeldeba, vidre xatiseburi
kategorizacia gavlenas axdens eqo- mexsiereba, mas axali informacia ufro advilad
mexsierebaze arRvevs.

studentebze Catarda mexsierebis eqspe-


rimenti, sadac maT ekiTxebodaT asoTa
mwkrivi, romelsac sufiqsi mosdevda. xanmokle mexsiereba da muSa
sufiqsi yovelTvis erTi saxis iyo da
mexsiereba
JRerda, rogorc Txis kikini _ mee. eqs-
Tavi 8 / mexsiereba

perimentis erT seriaSi monawile cdis


pirebi darwmunebulni iyvnen, rom es xma sanam am Tavis wakiTxvas daiwyebdiT, Tqven,
namdvilad cxvars ekuTvnoda, xolo meore SeiZleba, arc icodiT, rom xatiseburi da eqo-
seriaSi ki darwmunebulni iyvnen, rom am mexsiereba gqondaT, magram SeiZleba icodiT
xmas adamiani gamoscemda (rac, marTlac, kidec, rom gagaCniaT mexsierebis iseTi forma,
ase iyo). aRmoCnda, rom sufiqsi mxolod
im SemTxvevebSi Sedioda eqo-mexsierebaSi, eqo-mexsiereba (Echoic memory) _ mexsiereba,
Tu cdis pirebi Tvlidnen, rom xma ada-
276 mianis iyo (Neath et al., 1993).
romelic mxolod xanmokle droiT informaciis operaciebs, romlebic xels Seuwyoben Zebnis
Senaxvas uzrunvelyofs. ganvixiloT Zalian procesis warmatebiT dasrulebas. ganxilva
Cveulebrivi SemTxveva, rodesac satelefono xanmokle mexsierebaze saubriT daviwyoT.
wignSi amoikiTxeT nacnobis telefonis nomeri.
Tu es nomeri dakavebulia, Tqven isev dagWirdebaT
telefonebis wignSi Caxedva. es magaliTi gasa- xanmokle mexsierebis
gebs xdis, Tu ratom gamoyves mkvlevrebma mex- moculobis SezRuduloba
sierebis calke forma, romelsac xanmokle mex- xanmokle mexsierebis ZiriTadi funqcia erT-
siereba uwodes. jeradi aRqmiT informaciis uSualo aRbeWdvaa
Tqven ar unda warmoidginoT, rom xanmokle cnobierebaSi. me-5 TavSi aRvniSneT, rom yurad-
mexsiereba specialuri adgilia, sadac dax- Rebis funqcia gare samyarodan garkveul obieq-
somebuli masala Sedis; is meqanizmi ufroa, tTa da movlenaTa seleqciaa. ramdenadac Tqveni
romelic SemecnebiT SesaZleblobebs warmod- yuradRebis moculoba SezRudulia, imdenad,
genaTa momcro sqemaze uyris Tavs (Covan, 1999; SezRuduli iqneba xanmokle mexsierebaSi Semo-
Shiffrin, 1993), magram xanmokle mexsierebis resur- suli informaciis raodenoba. xanmokle mexsie-
sebi Zalian cvalebadi da aramyaria. Tu te- rebis SezRudul moculobas yuradRebis SezRu-
lefonis nomris magaliTs gavixsenebT, imisTvis, duloba ganapirobebs.
rom ar dagaviwydeT informacia (am SemTxvevaSi xanmokle mexsierebis moculobis dasadgenad
telefonis nomeri), Tqven sagangebo zomebi unda mkvlevrebma uSualo mexsierebis testi gamoi-
miiRoT, raTa ufro saimedod aRbeWdoT is. Cven yenes. SeiZleba, odesaRac Tqvenc SegisrulebiaT
ufro farTod xanmokle mexsierebis im tipis msgavsi amocana:
SesaZleblobebs gavecnobiT, romelic eqspli- erTxel waikiTxeT mocemuli cifrebi, xolo
cituri mexsierebis ganxorcielebas uwyobs Semdeg CamowereT igive TanmimdevrobiT, ram-
xels. amas imitom vusvamT xazs, rom implicituri densac SeZlebT:
mexsierebis xanmokle formebis Seswavla mkvlev-
8 1 7 3 4 9 4 2 8 5
rebma mxolod axla daiwyes (McKone & Trynes,
ramdeni CamowereT sworad?
1999). winaswari monacemebiT, implicitur mexsie-
axla waikiTxeT asoebisgan Semdgari mwkrivi
rebasac SeiZleba gaaCndes xanmokle forma, sai-
da, aseve, ramdensac SeZlebT, aRadgineT igive
danac informacia implicituri mexsierebis
TanmimdevrobiT.
xangrZliv formaSi gadava.
amave qveTavSi Cven informaciis mexsierebaSi I M R S O F L P T Z B
gadamuSavebis kidev erT formas SevexebiT, ramdeni aRadgineT sworad?
romelic azrebisa da qcevebis Tanmimdevar da Tu Tqven sxva adamianebisgan ar gamoirCeviT,

xanmokle mexsiereba da muSa mexsiereba


yovelwuTier mimdinareobas gansazRvravs. es daaxloebiT xuTidan cxra erTeuls aRadgenT.
aris muSa mexsiereba. rogorc vnaxavT, muSa jorj mileris (George Miller, 1976) mixedviT, ada-
mexsiereba gamoiyeneba iseTi amocanebis Sesas- miani saSualod ixsomebs Svid (plus, an minus
ruleblad, rogoricaa metyveleba da msjeloba or) erTeuls, romelsac igi „magiur cifrs~
(Baddeley, 1986). davuSvaT, Tqven cdilobT, daix- uwodebda. es vrceldeba SemTxveviTi wesiT
somoT telefonis nomeri da iwyebT fanqris ganlagebuli cifrebis, asoebis, marcvlebis,
da qaRaldis Zebnas, raTa CaiweroT is. Tqveni sityvebis da nebismier azrian Tu nacnob
xanmokle mexsiereba gaZlevT SesaZleblobas, masalaze.
SeaCeroT telefonis nomeri Tqvens mexsierebaSi, uSualo mexsierebis testiT xanmokle mexsie-
muSa mexsiereba ki arCevs da iyenebs im fsiqikur rebis SesaZleblobebi gadafasebulia, radganac
cdis pirebs SesaZlebloba aqvT, amocanis
xanmokle mexsiereba (Short-term memory (STM) _ mex- Sesasruleblad sxva wyaroebic gamoiyenon. gaix-
siereba, seneT, magaliTad, rom eqo-mexsiereba SesaZ-
leblobas gaZlevT, xmamaRla wakiTxuli masa-
lidan ukeT daixsomoT bolo ramdenime wevri
277
(Tu sufiqsi ar erTvis Tan). arsebobs faqtorebi, da gansxvavebuli droiTi intervalebis
romlebic amcireben xanmokle mexsierebis gamoyenebiT mraval cdis pirze Catarda.
moculobas oridan oTxamdec ki (Crowder, 1976), rogorc 8.6 suraTze Cans, aRdgenili
magram Tu mxolod es aris is raodenoba, riTac masalis raodenoba sul ufro iklebs
iwyebT informaciis SeZenas, maSin ratom aris, aRbeWdvasa da mogonebas Soris, drois
rom xSirad verc amCnevT Tqveni mexsierebis zrdasTan erTad. sami wamis Semdeg ukve
aseT SezRudulobas? adgili hqonda daviwyebas, 18 wamis Semdeg
ki cdis pirebs aRaraferi axsovdaT.
ganmeorebis SesaZleblobis ararsebobis
xanmokle mexsierebis SemTxvevaSi aRdgenili masalis raodenoba
mcirdeba drois gasvlasTan erTad (Pater-
mniSvneloba
son & Paterson, 1959).
miuxedavad imisa, rom xanmokle mexsierebis
moculoba sakmaod SezRudulia, es mexsiereba
Sedegi aradamakmayofilebelia imis gamo, rom
Tavis funqcias mainc warmatebiT asrulebs ori
informaciis ganmeoreba ar moxda. aradamakma-
mizezis gamo: pirveli, mas aqvs informaciis
yofilebelia imitomac, rom moxda am informa-
ganmtkicebis SesaZlebloba ganmeorebebisa da
ciis distraqtoris masalasTan interferencia
dajgufebis saSualebiT da, meore, xanmokle
(interferenciaze Cven Semdgom vimsjelebT).
mexsierebidan informaciis amotana Zalian swra-
Tqven, albaT, SegimCneviaT, rom rodesac
fad xdeba.
wveulebaze pirovnebas gacnoben, is Tavis saxels
da gvars geubnebaT, romelic xSirad swrafadve
ganmeoreba gaviwydebaT. erT-erTi ZiriTadi mizezi amisa
Tqven, albaT, SegimCneviaT, rom saukeTeso isaa, rom saWiroa dro am saxelisa da gvaris
gza Tqveni nacnobis erTxel amokiTxuli tele- ganmeorebisaTvis. aba, scadeT, rodesac gagac-
fonis nomris daxsomebisaTvis ramdenjerme misi
gonebaSi (an xmamaRla) ganmeorebaa. daxsomebis
am teqnikas SemaCerebeli ganmeoreba ewodeba.
ra mosdis ganmeorebis gareSe informacias,
kargad Cans erT-erT maxvilgonier eqsperimentSi.

saidan
viciT

xanmokle mexsierebaSi ganmeorebis


gareSe informaciis daviwyeba xdeba
cdis pirebs ukiTxaven sam Tanxmovans,
magaliTad, F, C da V-s. maT es Tanxmovnebi
gansxvavebuli droiTi intervalis Semdeg
unda aRadginon, romlis xangrZlivoba 3-
Tavi 8 / mexsiereba

dan 18 wamamde meryeobs. ganmeorebis


Tavidan asacileblad, kodirebasa da suraTi
8.6
aRdgenas Soris CarTulia xelis SemSleli
amocana (distraqtori): cdis pirebs aZ- xanmokle mexsiereba ganmeorebis
leven samniSna ricxvs da avaleben ukuRma gareSe
daiTvalon samis gamoklebiT manam, sanam rodesac intervali stimulis miwodebasa da
im sami Tanxmovnis aRdgenis niSans mis- aRdgenas Soris sxva amocaniT aris Sevsebuli
(distraqtoriT), mexsierebis moculoba mcirdeba,
278
cemen. eqsperimenti sxvadasxva Tanxmovnebis
ramdenadac intervali izrdeba.
noben adamians, manam, sanam saubars gaagrZeleb- saidan
deT, gaimeoreT ramdenjerme misi saxeli da
viciT
gvari.
amrigad, SegviZlia davaskvnaT, rom ganmeoreba dajgufebis (Chanking) upiratesoba
dagexmarebaT, raTa SevinarCunoT informacia
S.F-is oqmi gviCvenebs mis gonebamaxvi-
xanmokle mexsierebaSi. magram, Tu es informacia
lobas. ramdenadac is grZel distanciebze
sakmaod rTulia, an didia gasameoreblad, maSin
darboda, man SeamCnia, rom mwkrivis bevri
mis SenarCunebaSi dajgufebis strategia dagex-
cifri SeiZleba dajgufebuliyo, rogorc
marebaT.
garbenis dro sxvadasxva distanciaze. maga-
liTad, man moaxdina 34925614935 mwkrivis
dajgufeba (Chunking) Semdegi saxiT dekodireba: - 3:49,2 aris
jgufi (Chank) azris matarebeli informaciis sarekordo dro; 56,14 aris 10 milis distan-
erTeulia (Anderson, 1996). es erTeuli SeiZleba ciaze garbenis dro; 9,35 sWirdeba 2 milis
erTi aso an erTi cifri, an ramdenime wevrisgan garbenas. Semdgom dasaxsomebeli mwkrivis
Semdgari jgufi, sityvac da winadadebac ki iyos. dasajgufeblad S.F. iyenebda, agreTve, asaks,
magaliTad, cifrebis es Tanmimdevroba 1 9 8 4 oTxi RirSesaniSnav TariRebs, specialur cif-
erTeulisgan Sedgeba da Tavisuflad jdeba robriv kodebs. aseve, SeeZlo mas Tavisi
xanmokle mexsierebis moculobaSi. magram Tu xangrZlivi mexsiereba gamoeyenebina, raTa
Tqven am cifrebs aRiqvamT, rogorc weliwads grZeli, SemTxveviTi wesiT dalagebuli
(1984 weli), an jorj orvelis wignis _ „1984" wevrebi azrian jgufebad gaeerTianebina.
saTaurs, maSin es erTi erTeuli iqneba da Tqvens magram, amave dros, S.F-s asoebze saSualo
xanmokle mexsierebaSi sxva masalisTvisac dagr- mexsiereba hqonda, radgan ar hqonda gamo-
CebaT adgili. dajgufeba (Chunking), msgavsebis muSavebuli asoTa mwkrivis dajgufebis
an sxva maorganizebeli principis safuZvelze, araviTari strategia (Chase & Ericsson, 1981;
dasaxsomebeli masalis patar-patara jgufebad Ericsson & Chase, 1982).
rekonfiguraciis an xangrZliv mexsierebaSi
Senaxul informaciaze dayrdnobiT ufro didi S.F-is msgavsad, Tqvenc SegiZliaT, axlad
jgufebis (patterns) Seqmnis procesia (Baddeley, 1994). Semosuli informaciis gadastruqtureba moax-
ramdeni erTeulisgan Sedgeba cifrebis mwkrivi dinoT Tqveni pirovnuli gamocdilebidan gamom-
_ 19411917186518121776? dinare (magaliTad, daukavSiroT is megobrebis,
im SemTxvevaSi, Tu erTeulad ganixilavT an naTesavebis asaks), an daukavSiroT axali masala
TiToeul cifrs, Tqveni pasuxi iqneba „20“, xolo Tqvens xangrZliv mexsierebaSi arsebul kodebs.

xanmokle mexsiereba da muSa mexsiereba


Tu am Tanmimdevrobas gaanawilebT amerikis maSinac ki, rodesac Tqven ver SeZeliT Tqvens
SeerTebul Statebis istoriaSi momxdari omebis xangrZliv mexsierebaSi arsebuli wesebis,
mixedviT, pasuxi iqneba „5~. Tu Tqven meore mniSvnelobebis Tu kodebis gamoyeneba, am stra-
strategias airCevT, erTi Tvalis gadavlebiTac tegiiT sargebloba mainc SesaZlebelia. SegiZ-
Zalian gagiadvildebaT igive TnmimdevrobiT am liaT daajgufoT ritmis, riTmis, an droiTi
mwkrivis aRdgena, xolo Tu am mwkrivs, rogorc intervalebis mixedviT (magaliTad, 181379256460-
20 damoukidebeli erTeulisgan Semgars ganixi- dan miiRebT 4 erTeuls: 181, 379, 256 da 460).
lavT, ara Tu misi TanmimdevrobiT, aramed srulad yoveldRiuri gamocdilebidan Tqven iciT, rom
aRdgenasac verafriT SeZlebT. aseTi dajgufebis principi mSvenivrad muSaobs
Tqveni xanmokle mexsierebis moculoba telefonis nomris damaxsovrebisas.
aucileblad gaizrdeba, Tu Tqven didi mocu-
lobis masalis ramdenime jgufSi gaerTianebis xanmokle mexsierebidan informaciis
gzas monaxavT. cnobil pirovnebas S. F-s (igi aRdgena
gamoCenili mrboleli iyo) 84 cifris daxsomeba
ganmeorebasa da dajgufebazea damokidebuli,
SeeZlo maTi distanciis garbenis droTa mixedviT
Tu rogor aRibeWdeba informacia, raTa uzrun-
dajgufebis safuZvelze.
velyofil iqnes misi Senaxva, magram am 279
cifrebs Soris ar iyo. Stenbergma daiT-
strategiuli midgomis gareSec aRmoCnda, rom
vala es dro da aRmoCnda, rom testuri
xanmokle mexsierebidan masalis aRdgena Zalian
masalis aRbeWdvasa da Semdeg pasuxs sWir-
efeqturia. saul Stenbergis klasikur gamok-
deboda 400 miliwami, xolo 35 miliwami _
vlevaTa seriaSi (Saul Sternberg, 1966, 1969) gamoye-
am gamRizianeblis (cifris) mexsierebaSi
nebuli iyo amocana, romelic naTelyofda im
Senaxul informaciasTan Sedarebas. erTi
did siswrafes, romliTac cdis pirebi xanmokle
wami sWirdeba 30 aseT Sedarebas. rogorc
mexsierebaSi Semosul informacias afasebdnen.
vxedavT, xanmokle mexsierebidan infor-
maciis aRdgena araCveulebrivad efeqturi
saidan aRmoCnda.
viciT
miuxedavad imisa, rom Stenbergis Sedegebis
xanmokle mexsierebidan masalis asaxsnelad gansxvavaebuli Teoriebi iyo Semo-
efeqturi aRdgena Tavazebuli (Ratcliff, 1978. Townsend, 1971, 1990),
cdis pirebs didi raodenobiT Catare- yvela Tanxmdeba, rom xanmokle mexsierebidan
buli cdebis TiToeul jerze eZleodaT informaciis amotana Zalian swrafad xdeba.
dasaxsomebeli masala, romelic erTidan modiT, gavakeToT garkveuli daskvnebi am aRmo-
eqvsamde erTeuls moicavda, magaliTad, Cenidan da paraleli gavavloT did samecniero
cifrebs 52946. cdidan cdamde es masala biblioTekasTan. mocemul biblioTekaSi wig-
icvleboda imis mixedviT, Tu romeli da nebis didi raodenobaa (aRsaqmel STabeWdilebaTa
ramdeni cifri iyo miwodebuli. TiToeuli didi raodenoba), magram, Tqvenda samwuxarod,
saxis masalis miwodebis Semdeg Stenbergi yovel jerze mxolod sami wigniT sargeblobis
maSinve sTavazobda erT gamosacdel tests ufleba gaqvT (xanmokle mexsierebis SezRuduli
– cifrs, romlis Sesaxebac cdis pirebs moculoba). davuSvaT, rom yoveli msurveli
unda eTqvaT, Sedioda Tu ara es cifri wigns Zalian swrafad kiTxulobs (xanmokle
uSualod mis mier aRqmul masalaSi.
Tavi 8 / mexsiereba

damokidebuli cvladi cnobis siswrafe


muSa mexsiereba (Working memory) _ mexsierebis
iyo. ramdenad swrafad SeeZlo cdis pirs
unari, romelic gamoiyeneba, rogorc iseTi
daeWira xeli Rilakze, romelzec aRniS-
amocanebis Tanmxlebi, rogoricaa mizezobrioba
nuli iyo „diax~, raTa daedasturebina, da metyveleba. Sedgeba fonologiuri yulfis,
rom axsovda, rom es cifri iyo dasaxso- sivrciT-vizualuri matricisa da centraluri
mebel masalaSi da daeWira xeli Rilakze aRmasruleblisagan.
aRniSvniT „ara~, raTa eCvenebina, rom dar- dajgufeba (Chunking) _ informaciis calkeul
wmunebuli iyo, rom es cifri miwodebul wevrTa dajgufebis procesi msgavsebis an sxva
280 maorganizebeli principis safuZvelze.
meoreSi da paralelurad ukuRma iTvaloT samis
gamoklebiT 132-dan, am SemTxvevaSi Tqven mex-
sierebas ufro met moTxovnebs uyenebT. mkvlev-
rebma gaaanalizes mexsierebis is funqciebi,
romlebic yoveldRiur cxovrebaSi gWirdebaT
da Seqmnes Teoria muSa mexsierebis Sesaxeb,
sadac es ukanaskneli klasikuri xanmokle mexsie-
rebis formad ganixiles (Healy & McNamara, 1996).
alan bedlim da misma kolegebma (Alan Baddeley,
1986, 1992; Baddeley, Andrade, 2000) muSa mexsierebaSi
sami komponenti gamoyves:
fonologiuri sacavi: masSi xdeba enaze
(metyvelebaze) dafuZnebuli informaciis Semos-
vla da misi gamoyeneba. fonologiuri sacavi
ratom aris informaciis aRdgena xanmokle
mexsierebidan biblioTekaSi wignis nawilobriv emTxveva xanmokle mexsierebas. ro-
monaxvis analogiuri? desac daxsomebis mizniT imeorebiT am wuTSi
mosmenil TqvenTvis ucnob telefonis nomers,
am dros fonologiuri sacavis moqmedebas
mexsierebidan informaciis amotanis siswrafe). eyrdnobiT;
aseTi unaris gamo Tqven mSvenivrad isargeblebT mxedvelobiT-sivrciTi sqema: _ is fonolo-
biblioTekiT da iSviaTad gaacnobierebT bib- giuri sacavis msgavs funqcias asrulebs, oRond
lioTekaSi moqmed ganawess sami wignis gatanis sivrciTi da mxedvelobiTi STbeWdilebebis
Sesaxeb. Tqveni xanmokle mexsierebac msgavs mimarT. Tu, magaliTad, vinme gkiTxavT, ramdeni
samuSaos asrulebs informaciis miRebasa da merxia Tqvens auditoriaSi, Tqven mxedvelobiT-
efeqtur aRdgenas Soris. sivrciTi sqemis SesaZleblobebs iyenebT audi-
toriis warmosadgenad da Semdeg iTvliT mer-
xebis raodenobas;
centraluri aRmasrulebeli _ aq xdeba
muSa mexsiereba yuradRebaze kontroli da fonologiuri saca-
Cven gansakuTrebiT gavamaxvileT yuradReba vidan da sivrciT-mxedvelobiTi sqemidan
xanmokle mexsierebaze da im rolze, romelsac miRebuli informaciis koordinacia. yovelTvis,
xanmokle mexsiereba asrulebs axali infor- rodesac gaqvT amocana, romelic fsiqikur pro-
maciis eqspliciturad aRbeWdvis procesSi. ro- cesTa koordinacias moiTxovs, Tqven centra-

xanmokle mexsiereba da muSa mexsiereba


gorc adre aRvniSneT, Tqven gWirdebaT kidev luri aRmasruleblis funqcias eyrdnobiT,
iseTi mexsiereba, romelic mudmiv aqtivobaSia romelic warmarTavs Tqvens fsiqikur SesaZleb-
da nebismier momentSi nebismieri Tqveni moqme- lobebs amocanis sxvadasxva aspeqtis gadasa-
debis ganxorcielebis SesaZleblobas mogcemT, wyvetad (am sakiTxs me-9 TavSi davubrundebiT).
mexsierebis im formebisgan gansxvavebiT, rome-
xanmokle mexsierebis muSa mexsierebis cnebis
lic faqtebis aRbeWdvas udevs safuZvlad. amave
ufro farTo konteqstSi Seyvana amtkicebs im
dros, aucilebelia mexsierebis TvalsaCino
mosazrebas, rom xanmokle mexsiereba procesia
Sedegis gamovlenamde mimdinare procesebic.
da ara _ lokaluri adgili. SemecnebiTi saqmia-
gaxsovT, albaT, am Tavis dasawyisSi Cven gTxoveT
noba, magaliTad, metyvelebis procesi Tu
dagexsomebinaT ricxvi. SegiZliaT moigonoT
problemuri situaciis gadawyvetis msgavsi kog-
es ricxvi? Tu SeZeliT misi mogoneba, maSasadame,
nituri aqtioba, bevri gansxvavebuli elementis
Tqven aqtiurad warmoidgineT daxsomebuli
swraf da Tanmimdevar amoqmedebas da CarTvas
ricxvi – es mexsierebis sxva funqciaa. Tu Cven
moiTxovs. muSa mexsiereba SegiZliaT ganixiloT,
gTxovT, gaakeToT raRac ufro rTuli, maga-
rogorc aucilebeli elementebis sagangebo da
liTad, gadaisroloT burTi erTi xelidan
xanmokle mobilizacia. Tu gindaT, ukeT daak-
281
individs, mecnierebi mas gansxvavebul amoca-
cxrili
8.1 nebze SesaZlo pasuxTa prognozirebisaTvis
iyeneben.
muSa mexsierebis moculobis teqsti
waikiTxeT es winadadebebi xmamaRla da Semdeg saidan
scadeT gaixsenoT TiToeuli winadadebis bolo
sityvebi. viciT
kaci patronobda gogonas, rodesac is skolis
moswavle iyo, xolo, roca studenti gaxda, muSa mexsierebis moculoba gavlenas
mosvenebas aRar aZlevda. axdens teqstis daxsomebaze
mas hqonda gawelili Tavis qala, romelic mis
mecnierebma gamoyves individTa sami
mxrebze ise idga, rogorc msxali langarze.
jgufi, romelTagan TiToeuls, Sesabamisad,
cifruli eleqtronikis nawarmi mniSvnelovan
hqonda maRali, saSualo da dabali mex-
rols Seasrulebs Tqvens momavalSi.
sierebis moculoba. TiToeul cdis pirs
taqsim auxvia miCiganis prospeqtze, saidanac tbis
sruli xedi iSleboda.
sTxovdnen waekiTxaT moTxroba „mSvenieri
Zveli saxlis~ Sesaxeb, erTi mxriv,
bolosdabolos, roca man Tvalebi gaaxila,
triumfis sxivic da gabrazebis Crdilic ukve myidvelis da, meore mxriv, mZarcvelis
gamqraliyo. poziciidan. moTxrobaSi aRwerili sagnebi
da faqtebi savsebiT sakmarisi iyo rogorc
wyaro: deinmeni & karpenteri, 1980.
erTi, ise meore poziciis gansamtkiceblad.
magaliTad, saxlis moZvelebul saxuravs
virdeT romelime fizikur obieqts, SegiZliaT upirispirdeboda monetebis Zveli koleq-
ufro metad gamokveToT is; muSa mexsierebas cia. mkvlevrebs ainteresebdaT, ra gavlenas
Tqveni fsiqikuri obieqtebis _ mexsierebis moaxdenda maT mexsierebaze is pozicia,
warmodgenebis naTlad asaxvac SeuZlia. muSa romelic maT moTxrobis kiTxvisas hqon-
mexsiereba koordinacias uwevs, agreTve, am daT. cdis pirebs sTxovdnen, orjer aRed-
obieqtebTan dakavSirebul aqtivobebs. ginaT moTxroba – erTxel Tavdapirveli
mecnierebma daamtkices, rom muSa mexsierebis poziciis mixedviT (myidveli an mZarcveli)
mixedviT adamianebi individualurad gan- da Semdeg meore poziciis safuZvelze
sxvavdebian erTmaneTisgan (Daneman, Merikle, 1956; (axla warmoidgine, rom xar...). cdis pirebs,
Jenkins et. al., 1999). erT-erTi ZiriTadi kriteriumi romelTac mexsierebis didi moculoba
amis dasadgenad muSa mexsierebis moculobaa. hqondaT, meore poziciidanac sakmao
am mizniT, mkvlevrebi cdis pirebs winadadebaTa masalis aRdgena SeeZloT, rac ver SeZles
seriis xmamaRla wakiTxvas da, Semdeg, TiToeuli sxva cdis pirebma (Lee-Sammons & Whitney,
winadadebis bolo sityvebis aRdgenas sTxoven. 1991).
8.1 cxrilSi sacdelad warmogidgenT ramdenime
aseT winadadebas. am amocanis Sesruleba arc
mkvlevrebma daaskvnes, rom mcire da saSualo
ise martivia. dadgenilia, rom maT, vinc saSua-
moculobis mexsierebis mqone cdis pirebi Tavi-
lod 4 an met erTeuls ixsomebs, kargi mexsie-
danve irCeven pozicias da am poziciidan xdeba,
rebis moculoba aqvT, xolo Tu 2,5 erTeuls an
ZiriTadad, moTxrobis informaciis gadamuSaveba.
naklebs ixsomebs - mcire moculoba. es gansxva-
Tavi 8 / mexsiereba

didi moculobis cdis pirebs ki SeuZliaT orive


vebuli amocanebis gamoyenebiT Catarebuli
poziciis safuZvelze am informaciis gadamu-
mravali cdidan gamoyvanili saSualo monacemia.
Saveba. eqsperimentebi, romlebSic muSa mexsier-
ase rom, 8.1 cxrilSi motanili testidan amaze
ebis moculoba izomeba, xels uwyobs imis
mets sakuTari Tavis Sesaxeb verafers SeityobT.
garkvevas, Tu ra gansazRvravs mexsierebis SesaZ-
imis gamo, rom muSa mexsierebis moculoba imis
leblobebis gamoyenebis individualur gansxva-
sazomia, Tu Tavisi xanmokle kognituri pro-
vebebs.
cesebis gamoyenebis ra SesaZleblobebi aqvs
282
dabolos: muSa mexsierebis mier xdeba Tqveni rodesac fsiqologebi xangrZlivi mexsierebis
fsiqologiuri awmyos SeCereba. swored misi Sesaxeb saubroben, isini gulisxmoben, rom
saSualebiT Semodis konteqstSi axali infor- daxsomebuli Sinaarsi da STabeWdileba xSirad
macia, damoukidebli epizodebis erTmaneTTan SeiZleba mTeli sicocxlis manZilze axsovdes
dakavSireba da erTian Sinaarsad Sekvra. is adamians. aqedan gamomdinare, Teoriam unda axsnas
gaZlevT SesaZleblobas, cvalebadi situaciis ara mxolod is, Tu rogor inaxeba informacia
Sesabamisad, mudmivad ganaaxloT, SeavsoT Tqveni didi xniT, aramed isic, Tu rogor SeuZlia
STabeWdilebebi Tu warmodgenebi da gamokveToT mexsierebas misi aRdgena-gamoyenebac. xangrZlivi
arsebiTi momentebi saubarSi. es yvelaferi mexsiereba SegrZnebebis da xanmokle mexsierebis
simarTlea, radgan muSa mexsiereba gamtaris gziT miRebuli nebismieri saxis gamocdilebis
rols TamaSobs Semosul informaciasa da xan- sacavia. masSi Sedis movlenebi, informacia,
grZliv mexsierebas Soris. axla gadavideT dro- emociebi, Cvevebi, sityvebi, kategoriebi, wesebi
Si ufro gamZle mexsierebis formebis ganxil- da msjelobebi. xangrZlivi mexsiereba inaxavs
vaze. pirovnebis mTlian codnas samyarosa da sakuTari
Tavis Sesaxeb.
fsiqologebisTvis cnobilia, rom xSirad
ufro advilia xangrZlivi droiT daxsomeba,
Sejameba
Tu mis Sesaxeb winaswar garkveuli azri gaqvs.
xanmokle mexsierebis funqcia eqsplicituri winaswari informacia gexmarebaT da erTgvari
saxiT informaciis pirveladi aRbeWdvaa. xan- sqemis rols TamaSobs Semosuli informaciis
mokle mexsiereba oridan oTxamde erTeuls itevs. ukeT gagebisTvis. daskvnis saxiT mexsierebis
ganmeorebas SeuZlia informaciis SeCereba xan- Sesaxeb Cven Semdegi unda giTxraT: Tqveni
mokle mexsierebaSi. moculoba izrdeba, Tu mexsiereba gacilebiT ukeTesi iqneba, Tu is
informacia azrobriv nawilebad dajgufdeba. pirobebi, romelSic informaciis aRbeWvda moxda,
informaciis amotana xanmokle mexsierebidan daemTxveva an maqsimalurad Tanxvdeba im pirobebs,
swrafad xdeba. klasikuri xanmokle mexsierebis romelSic mis aRdgenas cdilobT. amis Sesaxeb
cneba Secvala ufro farTo, muSa mexsierebis mogvianebiT visaubrebT.
cnebam. muSa mexsierebis sami komponenti asaxavs
adamianis mier gamocdilebis SeZenis mudmiv
process. konteqsti da kodireba
manam, sanam kodirebasa da aRdgenas Soris

xangrZlivi mexsiereba: kodireba da Senaxva


Sesabamisobas SevexebodeT, gvinda ganvixiloT
xangrZlivi mexsiereba: fenomeni, romelsac „konteqstis Soks~ uwodeben.
kodireba da Senaxva xalxiT gavsebul oTaxSi dainaxeT pirovneba,
romelsac grZnobT, rom namdvilad icnobT,
magram ver mogigonebiaT vin aris da mxolod
ramden xans inaxeba informacia mexsierebaSi? met-naklebad xangrZlivi da zrdilobiani
ganvixiloT 90 wlis qalis mexsiereba, romelsac dakvirvebis Semdeg gaxsendebaT misi vinaoba.
TvalnaTliv axsovs san franciskoSi 1906 wels imasac acnobierebT, rom gagiWirdaT misi mogo-
momxdari miwisZvra da xanZari, romelic am neba, radgan mas adre sxva konteqstSi SexvdiT.
miwisZvras mohyva. mas zustad axsovs, Tu ras ras akeTebs fostaSi werilebis ganyofilebaSi
ganicdida, rodesac igi sxva bavSvebTan erTad mosamsaxure qali Tqveni saukeTeso megobris
mirboda yuresTan didi brezentis tomrebis wveulebaze? Tu gqoniaT Tqvens gamocdilebaSi
wyliT asavsebad. Semdeg mama arTmevda am svel aseTi SemTxveva, mixvdebiT ra moiazreba
tomrebs da asxamda saxuravze im imediT, rom
saxls xanZrisgan gadaarCenda. veraviTarma xangrZlivi mexsiereba (Long-term memory) _
Semdgomma STabeWdilebebma ver waSala is SiSi daxsomebis procesi, romelic uzrunvelyofs
informaciis Senaxvas da, Semdgom, nebismier
da SfoTva, romelic am patara gogonam ganicada,
dros mis aRdgenas.
rodesac xedavda, Tu rogor ingreoda qalaqi. 283
kodirebis specifikurobis principSi: - mexsiereba
yvelaze efeqturad maSin moqmedebs, rodesac
aRdgenis procesis konteqsti kodirebis konteq-
sts emTxveva. vnaxoT, Tu rogor moaxdines mecnie-
rebma am principis demonstrireba.

kodirebis specifikuroba
ra mniSvneloba aqvs konkretul konteqstSi
informaciis swavlas? pirvelad endel tulving-
ma da donald tompsonma 1973 wels moaxdines
kodirebis specifikurobis mniSvnelobis demon-
strireba, rodesac mogonebasa da cnobas Soris
Cveuli urTierTdamokidebulebis sawinaaRmdego
Sedegi miiRes.

saidan
rodesac quCaSi moZraobis wese-
viciT bis daRvevis Semdeg SexvdebiT
am kacs, ratom ver cnobT? mas
kodirebis specifikuroba gavlenas xom wveulebaze SexvdiT?
axdens cnobasa da mogonebaze
Zneli iyo misi aRdgena, roca konteqsti sityva
cdis pirebs sTxoven, daiswavlon TeTriT Seicvala. Tuki aseT mniSvnelovan
sityvaTa mwkrivebi, magaliTad, vagoni _ cvlilebas konteqstis es minimaluri cvlileba
Savi, magram, amave dros, afrTxileben, rom iZleva, warmoidgineT yoveldRiur cxovrebaSi
maT unda daixsomon wyvilis mxolod meore arsebuli rTuli konteqstebis cvalebadoba
sityva. eqsperimentis Semdeg stadiaze maT ramdenad did efeqts gamoiwvevs.
sTxoven sityvaze TeTri oTx Tavisufal mecnierebma SeZles mexsierebaze konteqstis
asociacias. es sityva specialurad aris sakmaod Zlieri gavlenis eqsperimentuli gamow-
SerCeuli imisTvis, rom am asociaciaTa veva. erT-erT aseT eqsperimentSi myvinTavebi
Soris sityva Savi aRmoCndes. amis Semdeg swavlobdnen sityvaTa mwkrivs zRvis napirze
cdis pirebs sTxoven, icnon am asociaci- da wyalqveS. Semdeg ki imave sityvaTa Semowmeba
ebSi is sityva, romelTa daxsomebac maT am or konteqstSi (napirze da wyalqveS) xdeboda.
eqsperimentis pirvel fazaSi wyvilebidan aRmoCnda, rom daxsomebis efeqturoba 50%-iT
moeTxovebodaT. cdis pirebma mxolod 54%- meti iyo, rodesac kodireba da aRdgena erTnair
is mogoneba SeZles. xolo maSin, rodesac pirobebSi, erT konteqstSi xdeboda, Tumca, TviT
wyvilis pirveli wevri dausaxeles, 61 % masalas araferi saerTo ar hqonda arc napirTan
aRadgines. da arc yvinTvasTan (Gooden & Baddeleyi, 1975). aseve,
daxsomeba ukeTesia, Tu masalis aRdgenisas Tan-
mxlebi musika igivea, rac daxsomebisas (Balch &
Tavi 8 / mexsiereba

ratom iyo mogoneba ukeTesi, vidre cnoba?


tulvingis da tomsonis mixedviT, amis mizezi Lewis, 1996). Sabis eqsperimentSi daxsomebis efeq-
konteqstis Secvlaa. cdis pirebisTvis, rom- turoba ufro maRali iyo, rodesac Sokoladis
lebmac sityva Savi daixsomes vagonis konteqstSi, sunis fonze xdeboda daxsomeba da aRdgena (Schab,
1990). sunsa da konteqstis efeqts Soris
kodirebis specifikuroba (Encoding specificity) _
urTierTkavSirze Catarebulma eqsperimentebma
es principi gulisxmobs, rom aRdgenili infor-
maciis raodenoba matulobs, Tu daxsomebis da gamoavlina, rom yoveldRiur cxovrebaSi
aRdgenis procesSi erTi da igive mimniSneblebi gansxvavebuli suni gansxvavebul gavlenas axdens
284 moqmedeben. konteqstis efeqtze.
saidan am gamokvlevebSi naTlad gamoCnda, rom ara
yovelgvari suni monawileobs konteqstis efeq-
viciT
tSi. sunis mniSvneloba SeiZleba sxvadasxva
mkveTri suni mimniSneblis rols konteqstSi icvlebodes. tkbileulobis maRa-
asrulebs ziaSi SeiZleba vanilma Tavisi Zala, rogorc
konteqstis elementma, dakargos.
romeli sunia ufro mniSvnelovani
mexsierebis konteqstis efeqtisTvis? am
mimarTulebiT sxvadasxva sunelis gamoye- rigSi adgilmdebareobis efeqti
nebiT ramdenime eqsperimenti Catarda. erT konteqstis efeqti Cven, aseve, SeiZleba
SemTxvevaSi es iyo cdis pirebisTvis mexsierebis erT-erTi klasikuri kanonzomierebis
sruliad ucxo, uCveulo sunis matarebeli – rigSi adgilmdebareobis efeqtis asaxsnelad
osmantusi (aziuri warmoSobis mcenareul- gamoviyenoT. davuSvaT, Tqven unda daiswavloT
kenkrovani mcenare; Herz, 1997, gv. 375), Cveu- sityvaTa mwkrivi. Tu Cven gTxovT, gaixsenoT
lebrivi, nacnobi suni, magram uCveulo TanmimdevrobiT es sityvebi, raodenoba, romel-
kvleviTi laboratoriisTvis (vanili) da sac Tqven aRadgenT, Sesabamisi iqneba 8.7 suraTze
laboratoriisTvis Cveuli (fiWvis) suni. gamosaxuli Sedegisa: _ Tqven mSvenivrad aRadgenT
hipoTezis mixedviT, mxolod ori suni mwkrivis dasawyisidan (dasawyisis efeqti) da
miipyrobda yuradRebas Tavisi siaxliTa bolodan ramdenime sityvas (daboloebis efeqti).
da uCveulobiT da kodirebis procesSi mwkrivis Sua nawilidan ki erTi-ori sityva
CaerTveboda. hipoTeza dadasturda. miu- gagaxsendebaT. 8.7 suraTze gamosaxuli kanon-
xedavad imisa, rom kodirebasa da aRdgenas zomiereba zogadia mexsierebis, rogorc Tavisu-
Soris 48 saaTi gavida, cdis pirebi mniSvne- fali wesiT aRdgenili masalis mimarT (gaix-
lovnad met sityvas ixsomebdnen (20- seneT, ramdeni sityvis gaxsenebasac SeZlebT),
sityviani mwkrividan), rodesac aRdgenis ise igive TanmimdevrobiT aRdgenis instruqciis
dros igive suni iyo oTaxSi, rac aRbeWd- SemTxvevaSi (gaixseneT igive TanmimdevrobiT,
visas, magram es mxolod osmantuss da ra TanmimdevrobiTac moismineT) da, agreTve,
vanils exeboda (Herz, 1996). sxvadasxva raodenobis – 6, 10, 15 sityvaTa mwkrivis

xangrZlivi mexsiereba: kodireba da Senaxva

suraTi
8.7
mwkrivSi adgilmdebareobis efeqti
mrudi gviCvenebs adgilmdebareobis efeqtis zogad kanonzomierebas. studentebs sTxoven, gaixsenon gansxvavebuli
sigrZis sityvaTa (6, 10, 15 sityva) mwkrivebi an seriuli aRdgenis wesiT (gaixseneT sityvebi imave TanmimdevrobiT,

285
ra TanmimdevrobiTac moismineT), an Tavisufali aRdgenis wesiT (gaixseneT, ramdensac SeZlebT). TiToeul mrudze
kargad Cans, rom daxsomeba ukeTesia dasawyisSi (dasawyisis efeqti) da boloSi (daboloebis efeqti).
suraTi
8.8
konteqstis mixedviT
gansxvaveba
Tqven SegiZliaT Tqvens mex-
sierebaSi informacia mata-
reblis liandagis msgavsad
warmoidginoT. A nawilis ana-
logiurad, SegiZliaT ifiq-
roT, rom didi xnis win Tqvens
mexsierebaSi Semosuli in-
formacia erTmaneTzea mWid-
rod miwyobili, rogorc
moSorebiT ganlagebuli lian-
dagis `Spalebi~, B nawilSi
ki vxedavT, rom am efeqtis
acilebis erT-erTi gzaa adre
miRebuli es `Spalebi~ erTma-
neTisgan proporciulad da-
Sorebulad ganvalagoT. aseve,
SegiZliaT Zveli informacia
gamokveToT fsiqologiurad
gansxvavebuli mniSvnelobebis
miniWebis gziT.

daxsomebis dros (Jahnke, 1965). mecnierebma daad- vebis gasagebad SeiZleba dasvaT kiTxva: „ramdenad
gines, rom dasawyisis da daboloebis efeqti gansxvavdeboda situacia (konteqsti), romelSic
bevr satesto situaciaSic moqmedebs (Crowder, me miviRe informacia, im situaciisgan, romel-
1976; Neath, 1993). ra dRea dRes? daijerebT, rom Sic me unda aRvadgino is?~ SevCerdeT dabo-
erTi wamiT ufro swrafad upasuxebT am kiTxvaze loebis efeqtze. 8.8 suraTze mocemulia vizua-
kviris dasawyisSi da bolos, vidre Sua kviraSi luri gamokveTilobis magaliTi. warmoidgineT,
(Koriat & Fischoff, 1974)? rom suraTze Tqven matareblis liandags xedavT.
mrudis aseTi forma mwkrivis wevrebis gan- Tqveni yuradReba liandagis bolozea (suraTis
sxvavebuli konteqstualuri mniSvnelobiT, Tqve- ukana nawilze) mimarTuli da xedavT, rom
ni cxovrebiseuli gamocdilebis Sinaarsebis boloSi, horizontze liandagebis Zelebi TiT-
gansxvavebuli mniSvnelobiT da sxva faqtorebiT qos uerTdebian erTmaneTs, Tumca, Tanabrad arian
aixsneba (Knoedler et al., 1999, Marks & Crowder, 1997; sivrceSi daSorebulni. Cven ki SegviZlia vTqvaT,
Neath & Knoedler, 1994). konteqstualuri gansxva- rom wina nawilSi ganlagebuli liandagebi
gvecema TvalSi da is Tqveni (liandagis bolos-
rigSi adgilmdebareobis efeqti (Serial position gan) konteqstisgan gansxvavebulia. axla war-
effect) _ mexsierebidan informaciis aRdgenis pro- moidgineT, rom gindaT, moigonoT bolos nanaxi
cesis maxasiaTebeli, rodesac mwkrivis dasa-
aTi kinosuraTi. am SemTxvevaSic liandagis
wyisi da bolo wevrebis ukeT mogoneba xdeba,
vidre mwkrivis Sua wevrebisa.
msgavsi situacia gvaqvs. umravles SemTxvevaSi,
Tqven bolo suraTs ukeT warmoidgenT, radganac
dasawyisis efeqti (primacy effect) _ mwkrivis pirve-
Tavi 8 / mexsiereba

Tqven gamoyofT erTmaneTSi areuli suraTebidan


li wevrebis ukeT daxsomeba.
imas, romelic ufro axlo warsuls miekuTvneba.
daboloebis efeqti (recency effect) _ mwkrivis bolo
am logikas Tu gavyvebiT, „Sua~ informacia ukeT
wevrebis ukeT daxsomeba.
daxsomebadi gaxdeba, Tu mas ufro gamovkveTavT
konteqstualuri gamokveTa (contextual distinctive-
(erTmaneTSi areuli aRar iqneba). es idea gaT-
ness) _ Tvalsazrisi, romlis mixedviTac mwkri-
vis adgilmdebareobis efeqtze SeiZleba gavlena valiswinebulia 8.8B suraTze, sadac liandagebi
moaxdinos konteqstma da gamokveTilma warsulma erTmaneTisgan Tanabrad arian daSorebulni.
gamocdilebam.
286
saidan klasikuri eqsperimenti mexsierebaze da amitom
gTxovT daimaxsovroT sityvaTa ramdenime wyvili.
viciT
gaimeoreT da daiswavleT es wyvilebi manam,
mwkrivis elementebis gamokveTa sanam eqvsives samjer uSecdomod zepirad ar
ityviT:
imisaTvis, rom matareblis liandagebi
Tanabrad daSorebuli davinaxoT, saWiroa, vaSli – navi
liandagis Zelebi Tanabrad davaSoroT qudi – Zvali
erTmaneTs. samagierod, nakls davinaxavT. velosipedi – saaTi
mecnierebma es logika mexsierebis eqspe- Tagvi – xe
rimentSi gamoiyenes, gaatares ra analogia burTi – saxli
sivrcesa da dros Soris. cdis pirebs yuri – sabani
sTxovdnen, daexsomebinaT asoTa mwkrivebi,
magram gansxvavebuli droiTi intervalis Tu Tqven ukve daiswavleT sityvaTa wyvilebi,
pirobebSi. drois es cvlileba Semdeg- am tests kidev ufro sainteresos gavxdiT. axla
nairad xorcieldeboda: _ cdis pirebs unda gvWirdeba Senaxvis intervali – dro, romlis
waekiTxaT SemTxveviTi ricxvebis garkve- ganmavlobaSic unda SeinaxoT informacia
uli raodenoba, romelic kompiuteris mexsierebaSi. modiT, drois gayvanis mizniT,
ekranze asoebs Soris Cndeboda. Cveulebriv visaubroT zogierT proceduraze, romelsac
pirobebSi, A nawilis msgavsad, 8.8 suraTze Tqveni mexsierebis Sesamowmeblad gamoviyenebT.
or wyvils Sua ori cifri Cndeboda. pro- Tqven SeiZleba gadawyvitoT, rom gaxsovT, an
porciul pirobebSi ki (B nawilis msgavsad) ar gaxsovT raRac da mexsierebis romeli meTo-
pirvel wyvils Soris 4 cifri iyo, xolo diTac ar unda Segamowmon, erTnair Sedegs
bolo wyvilebs Soris – arc erTi. amis miiRebT. es ar aris ase. magaliTad, Cven vnaxavT,
Sedegad wina cifrebi ufro gamokveTili rom implicituri da eqsplicituri mexsierebis
unda yofiliyo iseve, rogorc liandagis testebi sruliad gansxvavebul Sedegebs gvaZ-
SemTxvevaSi moSorebuli Zeli Canda ufro leven. jerjerobiT ganvixiloT eqsplicituri
Sors. marTlac, cdis pirebi ukeT ixsomeb- mexsierebis ori meTodi: mogoneba da cnoba.
dnen Soreul (adre aRqmul) masals im mogonebis dros xdeba adre miwodebuli
SemTxvevaSi, rodesac es wevrebi ukeT informaciis reproduqcia. „ra aris rigSi adgil-
iyvnen gamokveTilni (Neath & Crowder, 1990). mdebareobis efeqti?~ es kiTxva mogonebis kiTxvaa.
cnobis dros ki imis gacnobiereba xdeba, rom

xangrZlivi mexsiereba: kodireba da Senaxva


raRac movlena swored isaa, romelic Tqven
es eqsperimenti imaze miuTiTebs, rom stan-
adre aRiqviT (gaigoneT an dainaxeT). „ra ewodeba
dartuli daboloebis efeqts adgili aqvs imi-
mxedvelobiT sensorul mexsierebas: (1) eqo; (2)
tom, rom mwkrivis bolo wevrebi ukve avtoma-
engrama; (3) xati Tu (4) abstraqtuli kodi?~ es
turad gamokveTilia. igive principiT SeiZleba
ki cnobis kiTxvaa. cnoba da mogoneba Tqvens
avxsnaT dasawyisis efeqti: _ yovel jerze Tqven
yoveldRiur eqsplicitur mexsierebasac ukavSir-
raRac axals iwyebT, axal konteqsts qmniT. am
deba. kriminaluri pirovnebis dasadgenad poli-
axal konteqstSi pirveli ramdenime mocemulobaa
cia mogonebis meTods iyenebs, rodesac dazara-
gamokveTili. amrigad, dasawyisis da daboloebis
efeqti SegiZliaT ganixiloT, rogorc erTi da lebuls sTxovs aRweros da moigonos borot-
igive liandagis mimarT ori pozicia _ TiTo- moqmedis specifikuri niSnebi: _ „rame ucnauri
euli TiTo bolodan.
mogoneba (Recall) _ aRdgenis meTodi, romlis
drosac individs moeTxoveba adre miwodebuli
informaciis reproduqcia.
mogonebis mimniSneblebi cnoba (Recognition) _ aRdgenis meTodi, romlis
ramdenadac Cven vagrZelebT aRbeWdvasa da drosac individs moeTxoveba imis gacnobiereba,
mogonebaze saubars, droa Tqveni mexsierebac rom raRac movlena swored isaa, romelic Tqven
CavrToT muSaobaSi. vecdebiT gavimeoroT adre aRiqviT (gaigoneT, an dainaxeT).
287
xom ar SeniSneT Tavdamsxmelis garegnobaSi?~ gamocnobanas TamaSi iqneba, magram Tu ikiTxavs:
xolo, rodesac dazaralebuls uCveneben eWvmi- „vin iyo klaudiusis Semdeg imperatori?~ am
tanilTa fotoebs da ramdenimes Soris unda kiTxvaze Tqven maSinve upasuxebT – „neroni~.
amoicnos konkretuli Tavdamsxmeli, an TviTon davubrundeT isev mogonebasa da cnobas.
borotmoqmeds uCveneben policiis ganyofile- mexsierebis orive testi moiTxovs mimniSneblebs,
baSi, maSin cnobasTan gvaqvs saqme. magram cnobis mimniSneblebi gacilebiT Sede-
axla gamoviyenoT es ori procedura, raTa giania. mogonebis SemTxvevaSi Tqven mxolod
SevamowmoT, Tu rogor daimaxsovreT sityvaTa mimniSnebels unda miendoT, radgan is migiTi-
wyvilebi ramdenime wuTis win. daasruleT TebT informaciaze. cnobis SemTxvevaSi ki naxe-
sityvaTa wyvili: vari saqme gakeTebulia. rodesac uyurebT si-
tyvaTa wyvils Tagvi _ xe, Tqven mxolod „ki~
qudi _ ? velosipedi _ ? yuri _ ?
an „ara~ unda upasuxoT kiTxvas: „es aris, adre
SegiZliaT SearCioT is wyvilebi, romlebic rac vnaxe (Tu viswavle?)?~ vidre maSin, rodesac
daiswavleT? pasuxobT: Tagvi _ ?; „ra vnaxe (ra viswavle)?~
rogorc xedavT, cnobis testi mniSvnelovnad
vaSli _ bavSvi Tagvi _ xe burTi _ saxli
gagiadvileT, magram axla warmoidgineT, rom
vaSli _ navi Tagvi _ ena burTi _ mTa
amis nacvlad adre mocemul wyvilebs areulad
vaSli _ boTli Tagvi _ karavi burTi _ rqa
gaZlevT. romelia amaTgan swori:
cnobis testi ufro advilia Tu mogonebis?
qudi _ saaTi yuri _ navi
asec unda iyos. axla am Sedegis axsna mogonebis
qudi _ Zvali yuri _ sabani
mimniSneblebis daxmarebiT vcadoT.
mogonebis mimniSneblebs uwodeben im saSua- axla Tqven unda icnoT ara swored is sityva,
lebebs, romlebic mexsierebaSi garkveuli in- romelic adre naxeT, aramed misi Sesabamisi
formaciis moZebnaSi gexmarebaT. es mimniSnebeli konteqstic (Cven isev gavixsenebT konteqstis
SeiZleba modiodes garemodan, rogorc, vTqvaT, ideas). Tu Tqven xSirad gagikeTebiaT mravlobiTi
provokaciuli kiTxvebi („mexsierebis romel arCevanis testi, gecodinebaT, rogori cbieri
principebs daukavSirebdiT sperlingis da SeiZleba iyos cnobis situacia, magram umravles
Stenbergis kvlevebs?~), an, SeiZleba, Tqven SemTxvevaSi Tqveni cnobis Sedegebi ukeTesi
TviTon SeqmnaT („sad minaxavs igi adre?~). Tqven iqneba, vidre mogonebis, radgan mogonebis
yovelTvis cdilobT, eqspliciturad gaixsenoT. mimniSneblebi cnobis SemTxvevaSi ufro mizan-
amas garkveuli mizniT akeTebT da am mizans mimarTulia. axla mogonebis mimniSneblebis
xSirad mogonebis mimniSneblis saSualebiT zogierT sxva aspeqtsac gavecnoT.
aRwevT. ar unda gagikvirdeT, rom advili iqneba
gaxseneba Tu Zneli, damokidebulia mimniS-
epizoduri da semantikuri mexsiereba
nebelze. Tu Tqveni megobari gkiTxavT, „vin
aris is imperatori, ver vigoneb?~ Tqven unda Cven ukve aRvniSneT, rom mexsierebis gansxvave-
gamoicnoT vis gulisxmobs (faqtobrivad, es buli formebi arsebobs. Tqven gaqvT rogorc
implicituri da eqsplicituri, ise deklaraci-
uli da proceduruli mexsiereba. Cven SegviZlia
mogonebis mimniSneblebi (Retrieval cues) _ Signidan
sxva ganzomilebac SemovitanoT, romlis mixed-
an garedan momdinare stimulebi, romlebic gvex-
Tavi 8 / mexsiereba

viTac deklaraciuli mexsierebis formebi gamo-


marebian mexsierebaSi garkveuli informaciis
moZebnaSi. iyofa im mimniSneblebis gansxvavebis safuZ-
velze, romlebic aucilebelia informaciis
epizoduri mexsiereba (Episodic memories) _ xangr-
Zlivi mexsiereba avtobiografiuli xasiaTis mexsierebidan amosatanad. kanadelma fsiqologma
movlenebisTvis da im konteqstisTvis, sadac endel tulvingma (Endel Tulving) 1972 wels
es movlenebi xdeba. pirvelma miuTiTa deklaraciuli mexsierebis
semantikuri mexsiereba (Semantic memories) _ geneti- epizodur da semantikur formaze.
kuri, kategoriuli mexsiereba, rogoricaa si- epizoduri mexsiereba individualurad ina-
288 tyvebis mniSvnelobebi da cnebebi. xavs pirovnebis mier gancdil movlenebs.
viwydeT bevri faqti, romelic aRar ukavSirdeba
im situacias, romelSic is aRiqviT Tu dais-
wavleT. saukeTeso strategia im SemTxvevaSi,
rodesac ver igonebT semantikuri mexsierebidan
informacias, isaa, rom mas, rogorc epizodurs,
ise miudgeT. Tu etyviT Tqvens Tavs: „vici, rom
romaeli imperatorebis saxelebi dasavleTis
civilizaciis speckursSi viswavle~, es dagex-
marebaT gamonaxoT mimniSneblebi, romlebic
mexsierebaSi am TeTr laqas Segivseben.

interferencia
rodesac gTxoveT, dageswavlaT wyvilovani
asociaciebi, faqtobrivad, es iyo epizoduri
pirovnulad mniSvnelovani movlenebi, maga-
liTad, wlebis manZilze unaxav megobarTan mexsiereba. davuSvaT, axla sxva saxis epizoduri
Sexvedra, epizoduri mexsierebis kuTvnile- mexsierebis amoqmedebas gTxovT. kidev erTxel
baa. semantikuri mexsierebidan romeli in- scadeT daiswavloT sityvaTa es wyvilebi ise,
formacia Seedreba am SexvedriT gamowveul
sixaruls?
rom uSecdomod SeZloT samjer maTi ganmeoreba:

vaSli – qurdi
magaliTad, Tqveni yvelaze bednieri dabadebis
qudi – wre
dRe, an pirveli kocna Tqvens epizodur mexsie-
Tagvi – Jurnali
rebaSia Senaxuli. imisaTvis, rom gaixsenoT
velosipedi – saxuravi
esa Tu is movlena, Tqven gWirdebaT mimniS-
burTi – bavSvi
neblebi, romlebic gizusteben am movlenis dros
yuri – centi
_ rodis moxda is, an ra konteqstSi hqonda mas
adgili. informaciis kodirebaze bevrad aris rogor midis saqme? albaT, SeamCnevdiT, rom
damokidebuli, SeZlebT Tu ara ama Tu im mov- wyvilis yoveli pirveli sityva axal sityvasTan
lenis gaxsenebas. magaliTad, SeZlebT, gaixsenoT aris dakavSirebuli. Zneli iyo am axali wyvi-
Tqven mier kbilebis meaTed gamoxexvis stili lebis daswavla? rogor fiqrobT, Zvelad daswav-
riTi gansxvavdeboda meTerTmeted kbilebis lilis mogoneba axla ufro gagiWirdebaT (aba,

xangrZlivi mexsiereba: kodireba da Senaxva


gamoxexvisgan? scadeT)? orive SemTxvevaSi pasuxi erTia _
yvelaferi, rac Tqven iciT, Tavidan garkveul „Znelia~. es patara savarjiSo mimniSneblis
konteqstTan erTad Semodis, magram aris in- axal aspeqtze _ interferenciaze miuTiTebs. in-
formaciaTa garkveuli raodenoba, romelsac terferencias adgili aqvs maSin, rodesac mim-
uceb poulobT sruliad gansxvavebul konteq- niSnebeli ver moqmedebs efeqturad da ver
stebSi. am saxis informaciebi mexsierebaSi maTi aRadgens Sesabamis informacias. rac ufro didia
Sesabamis drosa Tu adgilTan mikuTvnebis da am specifikur mimniSnebelze SesaZlo pasuxTa
mimarTebis gareSe amodis. es semantikuri mex- raodenoba, miT ufro Znelia erTi swori pasuxis
siereba _ zogadi, kategoriuli mexsierebaa, aRdgena (Bower et al., 1994; Chandler & Gargano, 1995).
rogorc, magaliTad, sityvebis Tu cnebebis Cven ukve mogiyvaneT magaliTi yoveldRiuri
mniSvnelobebi. adamianTa umravlesobisaTvis cxovrebidan, rodesac gTxoveT, gangesxvavebinaT
iseTi faqtebi, rogoric aris E=MC2, an pasuxi kbilis gamoxexvis epizodebi. mogonebebi er-
kiTxvaze _ „romelia safrangeTis dedaqalaqi?~ TmaneTSi airia, moxda interferencia. proaq-
specialur miTiTebas, Tu rodis, an ra si-
tuaciaSi SeiZina man es codna, ar moiTxovs. interferencia (Interference) _ mexsierebis fenomeni,
ra Tqma unda, es ar niSnavs imas, rom Tqveni romelic maSin xdeba, rodesac mogonebis mimniS-
semantikuri mexsiereba yovelTvis saimedoa. Tqven neblebi ver miuTiTeben efeqturad erT kon-
mSvenivrad acnobierebT, rom SeiZleba daga- kretul movlenaze.
289
tiuli interferencia (proaqtiuli _ „Semdgomze romelTac xangrZliv mexsierebaSi informaciis
moqmedi~) niSnavs, rom informacia, romelic miReba da aRdgena emyareba. Cven vnaxavT, rom am
warsulSi SeiZineT, aZnelebs axali informaciis SemTxvevaSi saukeTeso Sedegi miiRweva, radgan
aRbeWdvas. retroaqtiuli interferencia (retro- kodirebisa da aRdgenis procesebi emTxveva
aqtiuri _ „winaze moqmedi~) ki imaze miuTiTebs, erTmaneTs.
rom axali informacia xels uSlis Zveli infor-
maciis aRdgenas. sityvaTa wyvilebi, romlebic
gadamuSavebis doneebi
Tqven daiswavleT, orive saxis interferencias
moicavs. aseve, orive saxis interferenciasTan daviwyoT iqidan, rom informaciis gadamuSa-
geqnebaT saqme, Tu xSirad icvliT telefonis veba – yuradRebis forma, romelsac Tqven
nomers. Tavidan telefonis axali nomris informaciis kodirebis procesSi iyenebT –
daxsomeba giWirT _ Zveli „amoxteba~ xolme gavlenas axdens Tqven mier informaciis daxso-
(proaqtiuli interferencia), magram rodesac mebaze. gadamuSavebis doneebis Teoriis mixedviT,
bolos da bolos kargad daimaxsovrebT axal rac ufro Rrma doneze xdeba informaciis
nomers, SeiZleba aRmoaCinoT, rom aRar gaxsovT gadamuSaveba, miT ufro ukeT daamaxsovrdeba is
Zveli, Tumca, wlebis manZilze iyenebdiT mas adamians (Craik & Lockhart, 1972; Lockhart & Craik,
(retroaqtiuri interferencia). 1990). Tu gadamuSaveba masalis analizs, Seda-
rogorc mexsierebis bevri movlenis, maT rebebs, interpretacias da sxva saxis gadamuSa-
Soris, interferenciis Seswavlac, pirvelad vebebs moicavs, daxsomebis efeqti ukeTesi iqneba.
ebinghausma daiwyo, romelic TviTon swavlobda gadamuSavebis siRrme xSirad ganisazRvreba,
uazro marcvalTa wyvilebs. man aRmoaCina, rom rogorc msjelobis saxeobebi dasaxsomebeli
daswavlilis 65% ar axsovda. 50 wlis Semdegac eqsperimentuli masalis mimarT. ganvixiloT
aRmoCnda, rom nordvesternis universitetis sityva yurZeni. Cven SegviZlia gTxovoT, fizikur
studentebs, romlebmac ebinghausis eqsperi- doneze warmarToT msjeloba: _ ra feris melniT
mentebi gaimeores, igive Sedegebi hqondaT. is aris es sityva dawerili? an riTmas miaqcioT
mwkrivebi, romelTac studentebi ufro adre yuradReba _ eriTmeba is sityva berZens? an
swavlobdenen da amisTvis mravaljer imeoreb- mniSvnelobaze gaamaxviloT yuradReba: magali-
dnen, aRdgenisas axlad naswavl mwkrivebSi Tad, imaze, rom is xilia. albaT, SeamCnieT, rom
ereodaT (interferencia) (Underwood, 1948, 1949). yoveli momdevno SekiTxva am sityvis sul ufro
gavixsenoT, ras vusvamdiT Cven mudam xazs: _ Rrma gadamuSavebas moiTxovs _ met sityvebTan
mogonebisTvis gadamwyvetia kodirebasa da dakavSireba gWirdebaT (Lockhart & Craik, 1990).
aRdgenas Soris Tanxvedra. am Tavis Semdgomi gadamuSavebis Teoriis nakli isaa, rom mec-
ori nawilis gacnobisas naxavT, rogor ukavSir- nierebs yovelTvis ar SeuZliaT daazuston,
deba nawilebi erTmaneTs mogonebis gansaxor- Tu ratom vakuTvnebT gadamuSavebis zogierT
cieleblad: konteqsti, romelSic cdilobT, process zedapiruls da zogierTs ki _ Rrmas.
warsuli movlenis aRdgenas, TviTon gamodis, am saxis gadamuSavebis SemTxvevaSic ki Sedegebi
rogorc mogonebis mimniSneblis wyaro, xolo, miuTiTebs, rom procesebs, romelTac iyenebT
rodesac ar Tanxvdeba kodirebis konteqsti mo- informaciis kodirebisTvis, gavlena aqvT imaze,
gonebis konteqsts, aRdgenisas Semotanil SeZlebT Tu ara am informaciis aRdgenas.
mimniSnebels ar SeuZlia da xelsac ki uSlis axla ki vnaxavT, rom kodirebis da aRdgenis
procesebs Soris damTxveva gansakuTrebiT
Tavi 8 / mexsiereba

mexsierebaSi saZiebeli movlenis povnas.


mniSvnelovan rols asrulebs implicitur
mexsierebaSi.
kodirebis da aRdgenis
procesebi gadamuSaveba da implicituri mexsiereba
Cven vnaxeT, rom kodirebis konteqstisa da Cven ukve aRvniSneT, rom gansxvaveba eqspli-
aRdgenis konteqstebis urTierTdamTxveva gadam- citur da implicitur mexsierebas Soris ko-
wyvet rols TamaSobs mexsierebisTvis. axla direbis da aRdgenis gansxvavebaSi mdgomareobs
290 davazustoT es daskvna im procesebis ganxilviT, (Roediger, 1990; Schacter et al., 1993). sxva pirobebTan
erTad, erT-erTi pirobaa, magaliTad, rom Tqven zustad iseve, rogorc martorqis SemTxvevaSi,
impliciturad SegiZliaT aRadginoT masala, swor pasuxs TiToeul amocanaze gansazRvravs
romelic Tavidan eqspliciturad gqondaT adre miwodebuli mwkrivis sityvebi. amave dros,
aRbeWdili. ase xdeba, rodesac saxeliT mimar- yvelaze sayuradRebo isaa, rom eqsperimentatori
TavT Tqvens saukeTeso megobars da saxelis cdis piris yuradRebas specialurad ar warmar-
gasaxseneblad araviTari Zalisxmeva ar gWir- Tavs Sesabamisobaze adre mwkrivSi arsebul
debaT. zustad aseve implicituri mexsierebis sityvebsa da axali amocanis pasuxebs Soris –
yvelaze aSkara gamovlenasTan gvaqvs saqme, swored amitom aris mexsiereba implicituri.
rodesac implicituri kodirebis da implici- implicituri mexsierebis Sesafaseblad
turi aRdgenis procesebis damTxveva xdeba. amas mkvlevrebi im cdis pirTa Sedegebs, romlebmac
gadatanis Sesabamisi gadamuSaveba (Transfer-ap- gaiares eqsperimentis pirveli stadia da
propriate pocessing) ewodeba: daxsomebis efeqti Seafases sityvebi sasiamovno-usiamovno mniSvne-
yvelaze maRalia, rodesac kodirebis procesSi lobis mixedviT (magaliTad, martorqa) udareb-
warmoebuli gadamuSaveba gadadis da gamoiyeneba dnen imaT monacemebs, visac es pirveli stadia
aRdgenis procesebSi (Roediger, 1989). Tu ramdenad ar gauvlia. suraTi 8.9 gviCvenebs, Tu ra gavlenas
efeqturia es saSualeba, amas ramdenime meTodis axdens implicituri mexsiereba sityvebze:
aRweris safuZvelze vnaxavT, romelic impli- procenti gviCvenebs, Tu ramdeni sityva aRadgines
citur mexsierebaSi gamoiyeneba; Semdeg ki sworad cdis pirebma im sityvebidan, romlebic
giCvenebT, Tu rogor xdeba kodirebisa da pirvelad miwodebul mwkrivebSi iyo, imasTan
aRdgenis procesebis urTierTSeTanxmeba. SedarebiT, romelic am mwkrivebSi ar iyo.
axla ganvixiloT implicituri mexsierebis sxvadasxva cdis pirebs sityvaTa sxvadasxva
Semowmebis tipuri eqsperimenti: _ mkvlevrebi mwkrivebi miewodeboda. yoveli davalebis
studentebs sityvaTa mwkrivs aZlevdnen da SemTxvevaSi xedavT, rom upiratesoba adre nanax
sTxovdnen 1-dan (yvelaze naklebad sasiamovno) sityvebs eniWebaT, maSinac ki, rodesac cdis
5-mde (yvelaze metad sasiamovno) quliT skalaze pirebs mxolod sasiamovno-usiamovno mniSvne-
SeefasebinaT, Tu ramdenad sasiamovno mniS- lobis mixedviT moeTxovebaT maTi Sefaseba. am
vneloba hqonda TiToeul maTgans (Rajaram & upiratesobas praimings (Priming) uwodeben, radgan
Roediger, 1993). eqsperimentis am pirveli fazis winaswar sityvis aRqma TiTqos amzadebs da
Semdeg cdis pirTa mexsiereba Semdegi oTxidan xels uwyobs Semdgomi gamocdilebis miRebas.
erT-erTi implicituri mexsierebis amocaniT mexsierebis zogierTi amocanis SemTxvevaSi
mowmdeboda (davuSvaT, erT-erT mwkrivSi aris praimingis efeqti kviraze metxans grZeldeba

xangrZlivi mexsiereba: kodireba da Senaxva


sityva martorqa):
(Sloman et al., 1988).
fragmentuli sityvis Sevseba. cdis pirs axla davubrundeT kodirebasa da aRdgenas
eZleva fragmentuli sityva —rt-rq-, romelic Soris Tanxvdenis sakiTxs. implicituri mexsie-
man TavSi mosuli pirvelive sityviT unda rebis oTxive testi masSi mocemuli informaciis
Seavsos. fizikuri maxasiaTeblebis Tanxvedras gulis-
sityvis fuZis Sevseba. cdis pirs evaleba xmobs. sxva sityvebiT, ra procesebic moqmedebs
Seavsos sityvis fuZe, magaliTad, mar______,
gadamuSavebis doneebis Teoria (Levels-of-pro-
TavSi mosuli pirveli sityviT.
cessing theory) _ am Teoriis mixedviT, rac ufro
sityvis identifikacia. cdis pirebs moni- Rrma doneze xdeba informaciis gadamuSaveba,
torze eZlevaT sityvaTa rigi iseTi siswrafiT, miT ufro ukeT daamaxsovrdeba igi adamians.
rom naTlad TiToeulis aRqma ver SeZlon, magram gadatanis Sesabamisi gadamuSaveba (Transfer-ap-
unda gamoicnon es sityvebi. am SemTxvevaSi erT- proptiate processing) _ Tvalsazrisi, romlis mi-
erTi sityva iqneba martorqa. xedviTac mogoneba saukeTesoa, rodesac impli-
anagrama. cdis pirebs eZlevaT igive sityva, cituri kodirebis da implicituri aRdgenis
magram areuli asoebiT, magaliTad, qatorarma procesebis damTxveva xdeba.
da maT unda daasaxelon pirveli azriani sityva, praimingi (Priming) _ implicituri mexsierebis
romelic TavSi mouvaT. Sefasebisas upiratesoba, romelic adre gagonil
sityvas, an nanax situacias eniWeba. 291
suraTi
8.9

impicituri mexsierebis
testze praimingi
praimingi gviCvenebs sxvadasxva amoca-
nebiT manipulirebas sakontrolo si-
tyvebze. gavlenis zogierTi implici-
turi testiT SesaZlebelia praimingis
gamovlena kviraze meti xnis Semdeg.

martorqis kodirebis procesSi, igive procesebi kategoriis asociaciis testi mniSvne-


ganapirobeben sityvis fuZis mar______s lobas efuZneba. Sesabamisad, mkvlevarTa
Sevsebas, magram arsebobs sxva _ kategoriuli hipoTeza is iyo, rom kategoriis asocia-
asociaciis testi, romelic mniSvnelobas, cnebas ciis testSi praimings eqneboda adgili,
efuZneba da ara _ fizikuri maxasiaTeblebis Tu Sedegebma hipoTeza daadastura. aseve,
Tanxvedras. davuSvaT, gaZlevT „miTologiuri fizikuri maxasiaTeblebis mixedviT masa-
qmnilebebis~ gvarovnul cnebas da gTxovT, lis damuSavebas praimingi mosdevs mxolod
daasaxeloT am kategoriis imdeni Semadgeneli, im testebSi, romelic masalis fizikuri
ramdensac SeZlebT mokle drois ganmavlobaSi, maxasiaTeblebiT damuSavebas gulisxmobs
magram Tu Tqven mogindebaT TqvaT „martorqa~ (Srinivas & Roediger, 1990).
imis gamo, rom is adre mowodebul sityvaTa
mwkrivSi (Tumca, gansxvavebul konteqstSi) amoi-
am tipis kvlevebi asabuTeben gadatanis
kiTxeT, saqme implicitur mexsierebasTan gveqneba.
Sesabamisi gadamuSavebis Sesaxeb Tvalsazriss:
Tu fizikuri maxasiaTeblebis da mniSvnelo-
Tu Tqven informaciis kodirebisTvis gadamuSa-
bis praimingze damyarebul implicituri mex-
vebis garkveul tips, magaliTad, fizikur an
sierebis or gansxvavebul tests gamoviyenebT,
mniSvnelobis mixedviT analizs iyenebT, maSin
vnaxavT kavSirs kodirebasa da aRdgenas Soris.
am informaciis aRdgena yvelaze efeqturi iqneba,
Tu am dros analizis igive tips gamoiyenebT
saidan (Park & Gabrieli 1995; Rajaram et al., 1998; Weldon et al.,
1995). adre Cven aseTi azri gamovTqviT: mogoneba
viciT yvelaze efeqturia maSin, rodesac pirobebi,
romelSic moxda informaciis kodireba, emTxveva
praimings adgili aqvs, rodesac
pirobebs, romelSic unda moxdes aRdgena. am
gadamuSavebis formaTa Tanxvdena xdeba
TavSi am azris dasasabuTebeli faqtebi war-
mexsierebis mkvlevrebma Caatares eqspe- mogidgineT. axla vnaxoT, rogor SeiZleba kodi-
Tavi 8 / mexsiereba

rimenti, raTa eCvenebinaT, rom implicituri rebisa da aRdgenis Teoriis Semdgomi gamoyeneba.
mexsierebis gansxvavebul formaSi gansxva-
vebuli tipis gadamuSavebas aqvs adgili.
cdis pirebs eZleodaT sityvaTa rigi arastruqturuli informaciis
instruqciiT, rom an mniSvnelobis mixed-
daxsomebis gaumjobeseba
viT (sasiamovno Sinaarsisaa sityva Tu
usiamovno), an fizikuri maxasiaTeblebis am nawilis wakiTxvis Semdeg Tqven ukve unda
mixedviT (ramden Tanxmovans Seicavs sityva) gagaCndeT garkveuli azri imis Sesaxeb, Tu
292 daemuSavebinaT masala. gaixseneT, rom rogor unda gaiumjobesoT yoveldRiuri mex-
siereba – meti daimaxsovroT da naklebi saSualebaa Tqveni moTxrobis mxedvelobiTi
daiviwyoT. qveTavi „fsiqologia Cvens cxov- warmodgenebiT gamdidreba. mxedvelobiTi
rebaSi~ dagexmarebaT, Tu rogor gamoiyenoT es warmodgenebi Zalian efeqturia mogonebisTvis,
codna swavlasTan mimarTebaSi. Tqven ukve iciT, radgan erTdroulad ormagi kodirebis _
rom informaciis aRdgena yvelaze ukeT xdeba, verbaluris da mxedvelobiTis _ SesaZleblobas
Tu mas igive konteqstSi igonebT, an gadamuSa- iZleva (Paivio, 1972).
vebis igive tips iyenebT, romelic masalis gadamamuSavebeli ganmeoreba, aseve, SesaZleb-
Tavdapirvelad aRbeWdvis dros gamoiyeneT, magram lobas iZleva, dagicvaT mwkrivis Semdgomi
aq garkveulwilad gansxvavebul viTarebasTan efeqtisagan. magaliTad, rodesac pasuxis gacemis
gvaqvs saqme da amis gagebaSi Cven dagexmarebiT. rigi an dro dgeba, xSirad adamians ar axsovs,
saqme exeba arastruqturirebul an SemTxveviT ra Tqva uSualod misma winamorbedma. Tu odesme
informacias. gqoniaT situacia, sadac wreSi myofs erT-
warmoidgineT, rom maRaziaSi muSaobT gamyid- droulad ramdenime adamians gacnoben, advilad
velad. Tqven unda daimaxsovroT uamravi ram, gasagebi iqneba ra igulisxmeba am efeqtSi. ra
rasac myidveli Tqvengan moiTxovs: „mwvane erqva Tqven pirdapir mdgom qals? am efeqtis
maisurian qals baRSi samuSao Sarvali da mizezi sakuTari saxelis, an sakuTari SeniSvnis
fexsacmlebi unda; cisferSarvlian mamakacs _ 2 Tqmaze yuradRebis gadatanaa (Bond et al., 1991).
cali brtyeltuCa, 6 cali 0,25 zomis xraxni da amis Tavidan asacileblad saWiroa gadama-
saRebavis safxeki.~ es situacia Zalian hgavs muSavebeli ganmeoreba. gadaitaneT yuradReba
eqsperimentis situacias, sadac Tqven dawyvile- mopirdapire qalis saxelze da roca gaigonebT
buli asociaciebi unda dagemaxsovrebinaT. „liza~, TqviT _ „icinis, rogorc mona liza~.
rogor daixsomeT sityvaTa wyvilebi, romlebic
wina TavSi iyo warmodgenili? amocana, albaT,
mnemonika
cota geZnelaT, radgan wyvilebi TqvenTvis
gansakuTrebul azrs moklebuli iyo. mniSvnelo- mexsierebis gaumjobesebis Semdegi saSualebaa
bas moklebuli informaciis daxsomeba Znelia. specialuri strategiebis Seqmna, romelTac
imisaTvis, rom ar SegeSaloT, romel myidvels mnemonikuri xerxi ewodeba (berZnuli sityvidan
ra misceT, saWiroa iseTi asociaciebis damyareba, „moigone~). mnemonika moicavs rCevebs, romlebic
rom SemTxveviToba maqsimalurad gamoiricxos. xels uwyoben faqtebis grZeli mwkrivis aRbeWd-
vas nacnob da adre aRbeWdil informaciasTan
dakavSirebis gziT. bevri mnemonikuri xerxi mza
gadamamuSavebeli ganmeoreba

xangrZlivi mexsiereba: kodireba da Senaxva


mimniSneblebs iZleva, romelTac wesrigSi moh-
aRbeWdvis gansamtkiceblad gamoyenebul yavT SemTxveviTi informacia.
ZiriTad strategias gadamamuSavebeli ganmeoreba ganvixiloT lokusis meTodi, romelic pir-
ewodeba. am teqnikis ZiriTadi idea isaa, rom, velad berZenma oratorma gamoiyena. lokusi
rodesac informaciis aRbeWdvisas masalas niSnavs „adgils~. lokusis meTodi niSnavs
imeorebT, amiT misi gadamuSavebis SesaZleb- sityvis Tu movlenis adgilis mixedviT dax-
lobac izrdeba. gadamuSavebis erT-erTi gzaa somebas da aRdgenas, xolo oratorisTvis _
araSemTxveviTi, azriani asociaciebis damyareba xangrZlivi moxsenebis calkeuli nawilebis
sityvebs Soris. magaliTad, Tu gindaT, daimax- nacnob adgilebTan dakavSirebas. imisaTvis, rom
sovroT sityvaTa wyvili Tagvi – xe, unda
warmoidginoT xeze amZvrali Tagvi, romelic
gadamamuSavebeli ganmeoreba (Elaborative rehearsal)
eZebs yvels. mogoneba ukeTesi iqneba, Tu infor-
_ mexsierebis gazrdis meTodi, romliTac xdeba
maciis calkeul nawilebs patara moTxrobis dasamaxsovrebeli informaciis gamdidreba.
saxes miscemT (Bower, 1972). SegiZliaT, maRaziis
mnemonikuri xerxebi (Mnemonics) _ strategiebi
SemTxvevaSi swrafad moifiqroT moTxroba, sadac an saSualebebi, romlebic xels uwyoben
TiToeul myidvels Tavisi moTxovnebiT adgils faqtebis grZeli mwkrivis aRbeWdvas nacnob
miuCendiT (amas patara praqtika sWirdeba). Tqven, da adre aRbeWdil informaciasTan dakavSirebis
gziT.
albaT, mixvdiT kidec, rom, aseve, Zalian kargi
293
suraTi
4.2

lokusis meTodi
lokusis meTodSi Tqven akavSirebT
dasamaxsovrebel sityvas (magaliTad,
sayidlebiis siidan) nacnob adgi-
lebTan (magaliTad, institutidan
saxlisken mimaval gzaze).

daimaxsovroT, ra gaqvT wamosaRebi supermar-


ketidan, gonebaSi isini saTiTaod unda gana-
metamexsiereba
lagoT im gzaze, romliTac institutSi midi-
xarT. Semdeg, mogonebisas „CamouvliT~ maT da davuSvaT, iseT situaciaSi xarT, rom raRacis
gaixsenebT (ix. sur. 8.10). mogoneba gWirdebaT. Tqven akeTebT yvelafers,
mimniSnebeli sityvis meTodi hgavs lokusis rom gamoiyenoT mimniSneblebi, romlebic
meTods, Tumca gansxvaveba isaa, rom mwkrivis kodirebis situacias asaxaven, magram mainc
wevrebs mimniSneblebs ukavSirebT da ara verafers igonebT. nawilobriv, imis mizezi, rom
adgilebs. am meTodisTvis tipuri mimniSneblebi aseT Zalisxmevas axmarT mogonebas, Tqveni dar-
gariTmuli strofebia, sadac sityvebi cifrebs wmunebulobaa, rom Tqven flobT am informacias,
eriTmeba. magaliTad: erTi-skveri; ori-lori, magram, gacnobierebuli Tu gaqvT, ras warmoad-
Tavi 8 / mexsiereba

sami-skami da sxv. SemTxveviTi informaciis gens Tqveni mexsiereba? iciT, Tu rogor muSaobs
daxsomebis gasaRebi informaciis iseTi saxiT Tqveni mexsiereba? an saidan iciT, rom am
dalagebaa, rom mimniSneblebma gagiadvilon informacias flobT? es metamexsierebis kiTxve-
aRdgena. bia. metamexsierebis mTavari kiTxvaa: _ rodis da
ratom inaxeba mexsierebaSi gancda imisa, rom
metamexsiereba (Metamemory) _ implicituri an vici.
eqsplicituri codna mexsierebis unarebis da
pirveli, vinc Seiswavla es gancda, iyo
mexsierebis efeqturi strategiebis Sesaxeb;
j.T. harti (J. T. Hart, 1965), romelmac kvleva daiwyo
294 mexsierebis Semecneba.
imiT, rom studentebs usvamda kiTxvebs zogadi
fsiqologia Cvens cxovrebaSi

rogor SeiZleba mexsierebis gamokvlevebi


dagexmaroT gamocdebisTvis mzadebaSi

yvelaze xSirad studentebi mwkrivSi adgilmdebareobis axsovs Tavisi mnemonikuri


mexsierebis Sesaxeb gamokvle- efeqti. adgilmdebareobis xerxi, romelic gamoiyena
vebis wakiTxvis Semdeg svamen efeqtis mruds Tu gavixsenebT, fsiqologiis SesavalSi ven-
kiTxvas: _ „rogor gamoviyeno vnaxavT, rom masalis SuaSi tramedialuri hipoTala-
miRebuli informacia swrafad?~ ganlagebuli informacia yve- musis, romlis abreviaturac
„rogor momexmareba es gamokv- laze cudad gvamaxsovrdeba. laTinurad aris VMH, da-
levebi momavali gamocdebis- faqtobrivad, studentebs ufro samaxsovreblad. es iyo Very
Tvis mzadebaSi?~ vnaxoT, ra kargad axsovT leqciis dasawyi- Much Hungry, magram rogorc
tipis rCevebi SeiZleba gamoviy- si da bolo, vidre Sua nawili me-12 TavSi naxavT, es mnemo-
vanoT am gamokvlevebidan: (Holen & Oaster, 1976; Jensen, 1962). nikuri xerxi mas Semdeg ukve
rodesac leqciaze xarT, eca- aRar aris iseTi zusti.
kodirebis specifikuroba. deT, swored leqciis Sua na- gadamamuSavebeli ganmeoreba
rogorc gaxsovT, kodirebis wils miaqcioT gansakuTre- ki xels SegiwyobT naswavli
specifikurobis principi gu- buli yuradReba. swavlis dros kidev ufro ganamtkicoT;
lisxmobs, rom mogonebis Tqven ganskuTrebuli Zalis-
konteqsti, anu pirobebi, ro- xmeva unda gamoiyenoT masalis metamexsiereba. am sferoSi
melSic mogoneba xdeba, daem- daswavlisaTvis, magram ecadeT, warmoebulma gamokvlevebma
Txves kodirebis konteqsts. rom masala yovelTvis erTi gviCvena, rom adamianebi kar-
swavlis procesSi konteqsti da imave TanmimdevrobiT ar gad grZnoben, Tu ra ician
xSirad „informaciis gan- iswavloT. imasac miaqcieT yu- da ra _ ara. rodesac Tqven
sxvavebul konteqstsac~ niS- radReba, rom es Tavi mex- gamocdaze xarT, sadac dro
navs. Tu Tqven yovelTvis sierebis Sesaxeb wignis SuaSia SezRudulia, Tqven unda
erTsa da imave konteqstSi ganlagebuli. Tu Tqven mTeli miuSvaT Tqveni intuicia da
swavlobT, gagiWirdebaT sxva wigni gaqvT Casabarebeli, maSin andoT mas drois ganawi-
konteqstSi misi aRdgena. ase mis swavlas meti Zalisxmeva leba. magaliTad, SegiZliaT
magaliTad, Tu profesori unda moaxmaroT, vidre dasa- bileTis mTeli kiTxvebi

xangrZlivi mexsiereba: kodireba da Senaxva


odnav sxvagvarad dagisvamT wyis, an bolo Tavebs; uceb gadaikiTxoT da naxoT,
kiTxvas, SeiZleba daibneT rogor grZnobT, romeli
gadamamuSavebeli ganmeoreba
da ver upasuxoT, amitom sakiTxi iciT ukeT. aris
da mnemonikuri xerxebi. zog-
Tqven swavlis procesSi iseTi gamocdebic, sadac
jer, gamocdisTvis mzadebis
konteqstebi unda cvaloT. yvela kiTxvaze pasuxi saval-
procesSi iseTi gancda giCn-
gadaawyveT masala, dausviT debulo ki ara, SerCeviTia,
debaT, TiTqos daulagebel,
Tqvens Tavs sxvadasxva ki- magram pasuxi siswrafes
arastruqturirebul masalas
Txvebi, scadeT masalaSi axa- moiTxovs. aqac Tqvens intu-
swavlobT. vTqvaT, Tqven swav-
li kombinaciebis Seqmna, mag- icias unda endoT da im
lobT tvinis gansxvavebuli
ram Tu mainc SeferxdebiT kiTxvebs unda upasuxoT,
nawilebis funqciebs. am Sem-
gamocdaze, scadeT gamoi- romelTa pasuxis siswore-
TxvevaSi Tqven TviTon unda
yenoT rac SeiZleba meti Sic darwmunebuli xarT.
ipovoT masalis gadamuSavebis
mimniSnebeli, raTa pirve- imedi gvaqvs, rom axla met-
efeqturi gza _ an mxedve-
ladi konteqsti aRadginoT: naklebad gasagebia, Tu ro-
lobiTi warmodgenebi daix-
_ „es xom igivea, rac xan- gor SeiZleba mexsierebaSi
mareT, an winadadebebSi Car-
mokle mexsierebis leqciaze Catarebuli gamokvlevebi
TeT, an TiToeul cnebas pa-
movismine~; gamocdebisTvis warmatebiT
tara istoria daukavSireT. am
momzadebaSi dagexmaroT.
wignis erT-erT avtors dRemde
295
ganaTlebidan. magaliTad, gekiTxebiT: _ „mzis xis wvdomas. amrigad, Tu kiTxva: _ „ra erqva
sistemaSi romeli planetaa yvelaze didi?~ iciT beThovens?~, TqvenSi advilad aRZravs infor-
am kiTxvaze pasuxi? Tu ar iciT, rogor moiq- macias, romelic, Tqveni azriT, am kiTxvaze
ceodiT, romel pasuxs airCevdiT am situaciaSi: swor pasuxTan aris dakavSirebuli, Tqven
„miuxedavad imisa, rom axla ar maxsovs pasuxi, gagiCndebaT gancda, rom swor pasuxs advilad
vici, rom ramdenimeAaraswor pasuxs Soris gamoicnobT (Koriat, 1993, 1995).
avirCevdi swors~. msgavs kiTxvebs usvamda harti
orive Teorias gaaCnia empiriuli dasabuTeba
Tavis cdis pirebs. pasuxebSi darwmunebuloba
da oriveSi igulisxmeba, rom Tqven SegiZliaT
maT 1-dan, („sakmaod darwmunebuli var, rom ver
endoT Tqvens grZnobas, rodesac darwmunebuli
avirCev sworad mravlobiTi arCevanidan~), 6-de
xarT, rom iciT raRac (mogvianebiT Cven
qulebiT unda SeefasebinaT („savsebiT darwmu-
SevexebiT mowmis Cvenebebze Catarebul gamok-
nebuli var, rom sworad avirCev~). Tqven rogor
vlevebs, romelic am zogadi wesidan gamonak-
gaanawilebdiT qulebs? ai, es alternativebi:
lisebze miuTiTebs).
a. plutoni Tqven ukve garkveuli codna gaqvT imis
b. venera Sesaxeb, Tu rogor aRibeWdeba da rogor aRdgeba
g. dedamiwa informacia Tqvens mexsierebaSi. Tqven iciT,
d. iupiteri Tu ras niSnavs aRbeWdvisa da aRdgenis situa-
Tu Tqven yuradRebiT daakvirdebiT darwmune- ciebis „kargi Tanxvedra~. Semdeg qveTavSi mex-
bulobis – „vgrZnob, rom vici~ gancdas, maSin sierebis procesebidan gadavinacvlebT mexsi-
swor pasuxs im SemTxvevaSi daasaxelebT („d~- erebis Sinaarsebze, anu imaze, Tu ra xdeba
s), Tu Sefaseba iqneba 6, xolo mis aRniSnvas mexsierebaSi.
naklebi albaToba eqneba, Tu Sefaseba 1 iqneba
(sando pasuxi rom miviRoT, ra Tqma unda,
kiTxvaTa didi raodenobaa saWiro). hartis mixed-
Sejameba
viT, visac 1 quliT aqvs Tavisi darwmunebuloba
Sefasebuli, 30%-iT nakleb swor pasuxebs iZleva xangrZlivi mexsierebis Teoriebma unda axsnan,
maSin, rodesac 6 qula 75%-ian warmatebas Tu rogor xdeba codnis SeZena da Senaxva
uzrunvelyofs. es faqtebi miuTiTebs imaze, rom mexsierebaSi mTeli cxovrebis manZilze. kodire-
„vgrZnob, rom vici~ gancda SeiZleba zusti bis specifikurobis principis mixedviT, informa-
indikatori iyos. ciis yvelaze kargad aRdgena xdeba maSin,
metamexsierebis Sesaxeb gamokvlevebi mimar- rodesac konteqsti, romelSic xdeba kodireba,
Tulia rogorc im procesebze, romlebic emTxveva aRdgenis pirobebs. mwkrivSi adgil-
„vgrZnob, rom vici~ gancdas iwveven, aseve imaze, mdebareobis efeqts iwvevs TiToeuli STabeW-
Tu rogor miiRweva Sefasebis sizuste (Koriat & dilebis (sityva, movlena da a.S) mogonebis
Levy-Sadot, 1999; Metcalfe, 2000). konteqstebs Soris gansxvaveba.
Tqven daxsomebuls mimniSneblebiT eZebT.
mimniSneblis nacnobobis hipoTezis mixed-
cnoba xSirad ufro advilia, vidre mogoneba,
viT, adamianebi Tavisi „vgrZnob, rom vici~
radgan am SemTxvevaSi mimniSneblebi met
gancdis dros mimniSneblis nacnobobas emya-
informacias Seicaven. epizodur mexsierebaSi
rebian. magaliTad, rodesac gekiTxebian: _ „ra
daxsomeba aRbeWdvis konteqstTan mimarTebaSi
Tavi 8 / mexsiereba

erqva beThovens?~, Tu Tqven adre gagigiaT mis


xdeba. semantikur mexsierebaSi ki informaciis
Sesaxeb, SeiZleba gagiCndeT azri, rom ramdenime
aRbeWdvis garkveul epizodTan mimarTeba dakar-
alternatividan amoicnobT mis saxels anu swor
gulia. interferencia SeiZleba iyos proaqti-
pasuxs (Metcalfe et. al., 1993; Reder & Ritter, 1992; Schwartz
uri, rodesac Zveli informacia ereva da xels
& Metcalfe, 1992).
uSlis axlis aRbeWdvas, an retroaqtiuri,
misawvdomobis hipoTezis mixedviT, adamiani rodesac axali informacia ereva Zvels.
cdilobs arasruli informaciidan swori pasu- informaciis gadamuSavebis Teoriis mixedviT,

296
informaciis ufro Rrma gadamuSaveba mis ukeTes
daxsomebas iwvevs. implicitur mexsierebaze wuTs, nebismieri sagnis aRqmisas Tu moqmedebisas,
Catarebuli kvlevebis mixedviT, aRbeWdvis da ambobdeT: _ „es is aris, rac samzareulos nivTebs
mogonebis procesebis damTxveva iwvevs praimings. miekuTvneba.~ garemosTan urTierTobis Cveuleb-
Tqven SegiZliaT gaiumjobesoT mexsiereba rivi gamocdilebiT Tqveni mexsierebis struqtu-
gadamamuSavebeli ganmeorebis da mnemonikuri raSi garemos struqturebi aisaxeba. ganvixiloT
xerxebis daxmarebiT. metamexsierebisTvis spe- mexsierebis struqturaTa formebi, romelic
cifikuri msjelobebi Tqveni mexsierebis Sesaxeb Camoyalibda Tqveni garemosTan yoveldRiuri
tipuri da zustia. urTierTobis procesSi.

kategorizacia da cnebebi
xangrZlivi mexsierebis daviwyoT me-11 TavSi ganxiluli movleniT
struqturebi – im gonebrivi ZalisxmeviT, romelic saWiroa,
raTa bavSvma daimaxsovros, magaliTad, sityva
ZaRlis mniSvneloba. imisaTvis, rom es sityva
aqamde Cven mier motanil yvela magaliTSi mniSvnelobis matarebeli iyos bavSvisTvis, mas
gTxovdiT, rom dagemaxsovrebinaT an aRgedginaT unda hqondes unari, daimaxsovros yvela is
izolirebuli an erTmaneTTan daukavSirebeli situacia, romelSic es sityva gamoiyeneba da,
informaciis erTeulebi. is, rasac Tqven umrav- agreTve, informacia konteqstis Sesaxeb. am gziT
les SemTxvevaSi aRadgendiT, organizebuli bavSvi aRmoaCens, ra aris ZiriTadi arsi: _
codnis nawilebi iyo. gaixseneT, magaliTad, bewviani arseba, romelsac oTxi fexi aqvs, niSnavs
rodesac gTxoveT gemsjelaT, iyo Tu ara yurZeni ZaRls. bavSvma unda Seimecnos, rom ZaRli
xili, Tqven daufiqreblad gaeciT dadebiTi ewodeba ara erT konkretul cxovels, aramed
pasuxi, magram ras ityviT avokadoze an tyemalze? amgvar cocxal arsebaTa mTel kategorias.
am TavSi Cven SeviswavliT, Tu rogoraa dakav- individualuri gamocdilebis kategorizaciis
Sirebuli am tipis pasuxis siZneleebi mexsie-
unari – erTi da igive qcevis ganxorcieleba
rebaSi informaciis struqturirebis xasiaTTan mis mimarT, an erTi da igive saxelis darqmeva
da gzebTan; vimsjelebT, agreTve, imis Sesaxeb, _ moazrovne organizmis erT-erTi yvelaze bazi-
Tu rogor gexmarebaT mexsierebaSi organizebuli
suri da mniSvnelovani unaria (Mervis & Rosch,
codna ama Tu im informaciis swrafad gaxsene- 1981).
baSi. Tqven mier gamoyofili kategoriebis gonebaSi
reprezentacias cnebebi ewodeba. cneba ZaRli,
magaliTad, ewodeba bavSvis mier ZaRlTan
mexsierebis struqturebi dakavSirebuli cxovrebiseuli gamocdilebis

xangrZlivi mexsierebis struqturebi


mexsierebis ZiriTadi funqcia msgavsi STabeW- mexsierebaSi SekavSirebas da Senaxvas (rogorc
dilebebis erTmaneTTan dakavSirebaa, raTa me-11 TavSi vnaxavT, Tu bavSvs jer kidev ar aqvs
garemosTan urTierTobis procesSi SeZloT misi dazustebuli ZaRlis mniSvneloba, es cneba
gamoyeneba (gaixseneT martivi gansazRvreba me-5 SeiZleba iseT niSnebsac moicavdes, romelic
TavSi aRqmis funqciis Sesaxeb). Tqven cxovrobT mozrdilebma SeiZleba am cnebisTvis Seusabamod
samyaroSi, romelic savsea uTvalavi indivi- CaTvalon.). Tqven SeZenili gaqvT uamravi cneba.
dualuri STabeWdilebebiT da movlenebiT, gaqvT sagnebis da qcevebis kategoriebi, maga-
romelTa mudmivi gacxrilva da maTi informaciis liTad, sakuWnao da fexburTi. cnebebi SeiZleba
iseT mcire, martiv erTobliobad dayvana asaxavdes Tvisebebs, magaliTad, wiTeli an didi;
gWirdebaT, romlis marTvasac SeZlebT. amave abstraqtul ideebs, magaliTad, WeSmariteba an
dros, Tqven ar gWirdebaT samyaroSi garkveuli siyvaruli; mimarTebebs, magaliTad, ufro Wkviani,
struqturis mosaZebnad yovel jerze cnobie- vidre. TiToeuli cneba Tqven mier samyarosTan
rebis CarTva. rogorc implicituri mexsierebis urTierTobiT SeZenili mTlianobebad Camoyali-
ganxilvisas vnaxeT, warmoudgenelia, rom yovel bebuli gamocdilebis reprezentaciaa.
297
Ti adrec iyo miwodebuli, zogierTi axali
iyo da gansxvavdeboda prototipisgan. iyo,
agreTve, prototipis suraTi, romelic
gansxvavdeboda pirvelad miwodebuli pro-
totipisgan. cdis pirebs evalebodaT gamoe-
cnoT, Tu romeli suraTi hqondaT maT
adre miwodebisas nanaxi.
kargad gamoikveTa sami Sedegi, romelic
mocemulia suraTze 8.1. cdis pirebi cnob-
dnen yvela im suraTs, romelic adre
hqondaT nanaxi, maSinac ki, rodesac maTgan
prototipTan mxolod 25%-s hqonda
msgavseba. axal suraTebze miuTiTebdnen,
rom axali iyo da cnobis xarisxi proto-
tipTan mimarTebiT ganisazRvreboda. cdis
pirebi dabolos, yvelaze darwmunebulni
iyvnen axali prototipis ucnobobaSi (Solso
& McCarthy, 1981).

am eqsperimentSi cdis pirebi ise moqmedebdnen,


TiTqos gaaerTianes yvela saxe, romelic ki
unaxavT, raTa prototipuli konstruqti SeeqmnaT.
kategoriebis, Tavisi TvisebebiTurT, proto-
tipebi iqmneba mTeli Tqveni gamocdilebidan,
amitom prototipebi yovel wuTs SeiZleba
icvlebodes da mdidrdebodes axali kategoriiT.
aqedan gamomdinare, mecnierebi mividnen im
daskvnamde, rom konkretuli kategoriisTvis
prototipebi
prototipis reprezentacia gonebaSi SeiZleba
im ZaRlebs Soris, romlebic Tqven ginaxavT, ar gqondeT. ufro savaraudoa, rom prototipi
romels warmoidgenT, rodesac waikiTxavT TviTon calkeul egzemplarebSi, rogorc
winadadebas: _ „ZaRli xravs Zvals~. SegiZliaT saSualo raRac moqmedebs (Hintzman, 1986; Nosofsly
konkretuli ZaRli daasaxeloT? Tu romelime et al., 1992). magaliTad, yvela ZaRli, romelic ki
tipuri ZaRli warmogidgebaT, romelic yvela am momentisTvis ginaxavT, ayalibebs prototipu-
nanaxi ZaRlebis saSualos – prototips war- li ZaRlis Tqveneul cnebas. ufro metic, Tu
moadgens? ganvixiloT eqsperimenti, romelic Tqven saRamos gaxvediT quCaSi da dainaxeT erTi,
dagvexmareba am kiTxvaze pasuxis gacemaSi. an ori ZaRli, Tqveni prototipi SeiZleba odnav
Seicvalos kidec.
is, rom Tqven gaqvT unari, iseT kategorias,
saidan rogorc, vTqvaT, ZaRlia, prototipi mounaxoT,
Tavi 8 / mexsiereba

viciT gaZlevT SesaZleblobas icnoT kategoriis met-


naklebad tipuri warmomadgenlebi _ rac ufro
prototipebis Camoyalibeba meti Tviseba aqvs saerTo kategoriis calkeul
cdis pirebs uCvenebdnen calkeuli
cnebebi (concepts) _ sagnebis, an ideebis saxe-
adamianis saxeebis suraTebs, romlebic
obebis, an kategoriebis mentaluri reprezen-
sxvadasxva xarisxiT gansxvavdebodnen pro- taciebi.
totipisgan (sur. 8.11); Semdeg maT aCveneb-
prototipi (Prototype) _ kategoriis yvelaze rep-
dnen saxeebis meore jgufs. zogierTi sura-
298 rezentaciuli magaliTi.
suraTi
8.11
A prototipuli saxe da calkeuli saxeebi
B prototipebis, Zveli da axali saxeebis prototipuli Sefaseba
(A) saxis 75% emTxveva prototips, 50%-s aqvs gansxvavebuli Tmebi da Tvalebi, 25%-s mxolod Tvalebi aqvs
saerTo, dabolos, 0% aqvs saerTo prototipTan. (B) cdis pirebs sTxoven Seafason, aqvT Tu ara nanaxi adre
es saxe. yvelaze maRali darwmunebulobis xarisxi aris prototipis mimarT, romelic adre arasodes
unaxavT; daaxloebiT Tanabaria darwmunebulobis xarisxi adre nanaxi saxeebis mimarT; axali saxeebis
SemTxvevaSi cdis pirTa darwmunebulobis xarisxi klebulobda prototipisgan misi msgavsebis SemcirebasTan
erTad.

wevrebs erTmaneTTan, miT ufro tipurni arian am SemTxvevaSi ufro advilia yvavisTvis, rogorc
isini. es kargad Cans, magaliTad, frinvelis frinvelisTvis, adgilis povna, vidre siraqle-
kategoriis ganxilvisas. ris gamo iTvleba yvavi misTvis (Tu, ra Tqma unda, Tqveni cxovrebis

xangrZlivi mexsierebis struqturebi


tipur frinvelad, xolo siraqlema, an pingvini manZilze didxans ar gicxovriT siraqlemebis
atipurad? pasuxi ganisazRvreba im xarisxiT, garemocvaSi).
riTac es qmnilebebi hgvanan im kategoriis
warmomadgenlebs, romelTac Tqvens mexsierebaSi ierarqiebi da bazisuri doneebi
frinvelis kategoriaSi aerTianebT. kategoriis
cnebebi da maTi prototipebi damoukideblad
wevrTa tipuroba ki, Tu rogor Seesabameba raRac
ar aRmocendeba. rogorc suraTi 8.12 gviCvenebs,
Tqvens prototips, yoveldRiuri cxovrebidan
cnebebi SeiZleba azrian organizaciebad gaer-
momdinareobs. gamokvlevebma gamoavlines, rom
Tiandenen. iseT did kategorias, rogoricaa
xalxi ufro swrafad reagirebs kategoriis tipur
cxoveli, gaaCnia qvekategoriebi _ frinveli da
warmomadgenlebze, vidre uCveuloze. Tqveni
Tevzi, romlebic, Tavis mxriv, moicaven saxeobebs:
reaqciis dro kiTxvaze, aris Tu ara yvavi
iadoni, siraqlema, zvigeni da oraguli. Tavis
frinveli, ufro swrafi iqneba, vidre is, rom
mxriv, cxovelis kategoriac aris qvekategoria
siraqlema frinvelia (Rosch, 1976). kidev erTxel
ufro didi kategoriisa _ cocxali arsebebi.
vimeorebT, rom es efeqti damokidebulia Tqvens
cnebebi dakavSirebulia sxva saxis informacias-
gamocdilebaze frinvelTa kategoriis mimarT.
299
fsiqologia XXI saukuneSi

adamianis da kompiuteris mexsiereba

rodesac kompiuterisa da deba. is gvTavazobs imis defi- adamianis mexsierebas cnebebi


adamianis SesaZleblobebs nicias, Tu ra aris cneba. ra- marTaven da ara sityvebi. ro-
adareben, xSirad iseTi STa- tom aris kompiuteris mexsie- desac Tqvens mexsierebaSi ko-
beWdileba rCeba, rom kompiu- rebidan es pasuxebi adamianis direbis specifikurobis Sesa-
teri jobnis adamians. kom- mexsierebisgan gansxvavebuli? xeb eZebT pasuxs, ar aqvs mniS-
piuteris mexsierebas bevrad Cven adamianis mexsierebis (mo- vneloba ras ityviT, „mkvle-
meti – aTasobiT da milio- gonebis) or Taviseburebas gamov- vars~ Tu „eqspermentators~,
nobiT _ biti informaciis yofT, romelic kompiuterTan „aRmomCens~ Tu „Semqmnels~.
Senaxva SeuZlia, vidre Cvens SedarebiT misi upiratesobis cneba aamoqmedebs TiToeul
mexsierebas, magram adamianis ilustrirebas axdens.pirveli: sityvas, rogorc mimniSnebels.
mexsierebas erTi iseTi Tvi- rogorc ukve gaecaniT, adamianis kompiuters ki saqme mxolod
seba aqvs, romelic mis mexsie- mexsiereba efeqturad iyenebs sityvebTan aqvs. magaliTad,
rebas ufro maRla ayenebs. Sinaarsobriv mimniSneblebs, rodesac Cven Google.com-s
procesebi, romlebic SesaZ- romlebic saZiebel informa- veubnebiT, Secvalos „aRmom-
leblobas gvaZleven, movigo- ciazea mimarTuli. is uzrun- Ceni~ „SemqmneliT~, is gvaZ-
noT specifikuri informacia, velyofs imas, rom aRdgenili levs bmuls mexsierebis Teo-
xSirad bevrad ufro efeqtu- informaciis Sinaarsi kiTxvis riaSi garkveuli gverdis mi-
ria, vidre kompiuterSi Zebnis Sinaarss Seesabamebodes. kompiu- TiTebiT. „mkvlevris~ Secvla
procedura.davuSvaT, Tqvens teri ki, piriqiT, ar iTvalis- „eqsperimentatoriT~ gvaZlevs,
megobars Tqveni gamocda unda winebs konteqsts da ufro si- rogorc pirveli bmulis Sem-
am Tavis mixedviT da geki- tyvis viwro mniSvnelobazea TxvevaSi, gverds saTauriT:
TxebaT: „romelma mkvlevrebma orientirebuli. magaliTad, Tu „talRebi, pulsi, neironuli
Semoitanes kodirebis speci- Cven „kodirebis specifikuro- masis Teoria~. es patara eqspe-
fikurobis cneba?~ Tqven Se- bas~ veZebT Google.com-Si an rimenti kargad uCvenebs, Tu
giZliaT gasceT swori pasuxi ASKJeeves-Si, TiToeuli maTgani kompiuteri, adamianis mexsie-
(tulvingi da tomsoni), mcda- maSinve gadmogviSlis gverds, rebisgan gansxvavebiT, rogor
ri pasuxi (soerlingi), an romelzec iqneba pasuxi pirvel ufro metadaa damokidebuli
TqvaT, rom ar iciT. albaT, kiTxvaze. kompiuterSi maZieb- sityvebze, vidre cnebebze.axla
ar gindaT, gasceT iseTi pa- lisTvis kiTxvis nawilebs, rom- mainc Tu grZnobT mcireoden
suxi, romelsac araviTari kav- lebic konteqstis dasazusteb- upiratesobas kompiuterTan
Siri ar aqvs kiTxvasTan. ro- lad iqneba mimarTuli (romelma SedarebiT? SegiZliaT, ramde-
gor ggoniaT, ra xdeba, ro- mkvlevrebma Semoitanes), aSkarad nime wuTi dauTmoT imaze
desac am kiTxvaze pasuxis gace- uaryofiTi gavlena eqneba Ziebis fiqrs, Tu rogor SeiZleba
mis davalebas manqanas aZlevT? efeqturobaze. kompiuterSi bev- adamianis mexsierebis es Tvi-
pirveli veb-gverdi, romelsac ri pasuxis mosaZebnad Zalian sebebi kompiutersac gadasceT.
Google.com gvTavazobs, Sem- Znelia CarTo konteqsti ise, rom veb-gverdebi:
degia: „aris Tu ara HIV-is izo- kompiuterma gaurkveveli mimar- www.google.com
lacia miRweuli. meore mcde- TulebiT ar gagagzavnos. meore: www.AskJeeves.com
Tavi 8 / mexsiereba

loba AskJeeves. com-s ukavSir-

Tanac: Tqvens mexsierebaSi Senaxulia codna imis rizacias. maT bazisur doneebs uwodeben (Rosch,
Sesaxeb, rom zogierTi frinveli iWmeva, zogi 1973, 1978). magaliTad, rodesac Tqven bazarSi
saSiSia, zogi ki nacionaluri simboloa. yidulobT vaSls, SegiZliaT ifiqroT masze,
rogorc vxedavT, ierarqiebSi garkveuli rogorc xilis erT-erT saxeobaze, romlis
safexuri arsebobs, romelzec adamianebi ukeT mniSvnelobac Zalian farToa, an rogorc Saf-
300 moiazreben obieqtebs da axdenen maT katego- ranze, rac specifikuri da viwro mniSvnelobisaa.
suraTi
8.12
cnebaTa ierarqiulad organizebuli struqtura
kategoria cxoveli SeiZleba daiyos iseT qvekategoriebad, rogoricaa frinveli da Tevzi,
TiToeuli qvekategoria SeiZleba kidev daiyos. zogierTi informacia (aqvs kani) gaaCnia ierarqiis
yvela dones; sxva informacia (magaliTad, SeuZlia simRera) mxolod dabali donis cnebebs
SeiZleba hqondes (magaliTad, iadons).

bazisuri done ki aris vaSli. Tqven rom gaCvenon rac Tqven gWirdebaT, aris iseTi saxis rep-
am obieqtis suraTi da gkiTxon, ra aris es, rezentacia mexsierebaSi, romelic samzareulos
Tqven ufro swrafad upasuxebT, rom es vaSlia individualur cnebas _ macivris, WurWlis sa-
(da ara xilis romelime konkretuli saxeoba). recxi niJaris Tu gazquris Sesaxeb codnas _
bazisur dones prototipis gamowvevis meti Zala gaaerTianebs ufro did struqturaSi. sqema aris
aqvs. Tqven vaSlis cnebasTan meti Sexeba da cnebiTi CarCo, an codnaTa klasteri sagnebis,
gamocdileba gaqvT, vidre mis specifikur adamianebis da situaciis Sesaxeb. sqemebi aris

xangrZlivi mexsierebis struqturebi


jiSebTan. Tqven rom vaSlebis gamomyvani iyoT, „codnaTa Sekvrebi~, romlebSic garemos struq-
bazisuri done am ierarqiaSi ufro dabali turis Sesaxeb rTuli ganzogadebebia aRbeWdili.
geqnebodaT. Tqven gaqvT samzareulos da sawoli oTaxis
sqema, samarSruto taqsis mZRolis da profe-
soris, qeifisa da banketis sqemebi. SegiZliaT,
sqemebi
Cven vnaxeT, rom cnebebi mexsierebis ierar-
bazisuri done (Basic level) _ kategorizaciis done,
qiaSi agurebis funqcias asruleben. maT es roli
romelic yvelaze swrafad SeiZleba amovitanoT
ufro rTul kompleqsebSic aqvT. gaixseneT
mexsierebidan da gamoviyenoT yvelaze efeq-
suraTi 8.2. saidan xvdebiT instinqturad, rom turad.
baWiis adgili ar aris samzareuloSi? Cven adre
sqemebi (Schemas) _ obieqtebis, xalxis, an situa-
ukve aRvniSneT, rom es procesi implicitur
ciis Sesaxeb konceptualuri CarCoebi, an cod-
mexsierebas emyareba, magram Cven ar gviTqvams, nis „klasterebi~, codnis erTeulebi, romlebic
Tu mexsierebis romeli struqtura iyo amisTvis moicaven garemos struqturebis Sesaxeb ganzo-
gamoyenebuli. ufro zustad rom vTqvaT, is, gadebebs. 301
davuSvaT, Cven winaswar mogamzadeT imisTvis,
rom dainaxavdiT ixvs, anu Tu Tqven SeusabamebT
naxatis niSnebs Tqvens sqematur molodinebs
am niSnebis mimarT, dainaxavT ixvs. igive moxdeba
baWiis mimarTac, Tu geqnebaT baWiis molodini.
Cven viyenebT mexsierebaSi arsebul informacias,
raTa gavamarTloT molodini.
Tqven gaqvT, agreTve, mexsierebis struqturebi,
romlebic gavlenas axdenen Tqvens aRqmasa da
suraTi
8.13 mogonebaze (Cantor & Mischel, 1979; Levy et al., 1999).
magaliTad, Tqven, albaT, ukve geqnebaT kbilis
cnobis iluzia eqimis, sakulto beladebis, ekologistebis da
ixvi Tu kurdReli maSvelebis cnebebi. Tu TqvenTvis ucnob pirov-
nebaze getyvian, rom is erT-erTi am profesiis
warmomadgenelia, Tqveni stereotipuli warmod-
ramdenime wuTi dauTmoT da dafiqrdeT, Tu ra gena miawers mas konkretul pirovnul maxasia-
da rogor aris am kategoriebSi ganzogadebuli. Teblebs an Sesabamis qcevebs. socialuri fsiqo-
erTi ram, rasac SeamCnevdiT, isaa, rom Tqveni logebis mier dadgenil iqna, rom enas da
sqema ar moicavs Tqveni cvalebadi gamocdilebis sityvebsac SeuZliaT, garkveuli gavlena moax-
yvela individualur detals. Tu prototipi dinon am cnebaTa interpersonalur gamoyenebaze.
kategoriebis Sesaxeb Tqveni gamocdilebebis es gamokvleva gviCvenebs, rom mexsierebis struq-
saSualoa, sqemaSi warmodgenilia garemoSi turebs SeuZliaT, gavlena moaxdinon samyaros
situaciaTa Sesaxeb Tqveni gamocdielebebis Sesaxeb Tqvens azrTa msvlelobaze: _ Tqveni awmyo
saSualo. iseve, rogorc prototipebi, Tqveni gamocdileba warsuli gamocdilebiT aris
sqemebic cvalebadia da cxovrebiseul movle- Seferili da es ukanaskneli cvlis Tqvens molo-
nebTan erTad icvleba (Rumelhart et al., 1986). Tqveni dinebs momavlis mimarT. male, aseve, naxavT,
sqemac mxolod im detalebs moicavs, romelsac rom xSirad erTi da igive mizeziT, cnebebi da
gansakuTrebuli yuradReba dauTmeT. magaliTad, sqemebi SeiZleba xels uSlides zust mogonebas.
rodesac ekiTxebiT, ra aris warmodgenili, ra
xatia Tu weria ocTeTrian monetaze, studentebi
arasodes amboben, rom masze iremia gamoxatuli, mogoneba, rogorc
Tumca, es gamosaxuleba yvela monetazea (Rubin rekonstruqiuli procesi
& Kontis, 1983). aba, SeamowmeT! amrigad, Tqveni
axla ganvixiloT sxva mniSvnelovani saSua-
sqema inaxavs zustad imas, rac SeamCnieT garemoSi.
leba, romelSic gamoiyeneba mexsierebis struq-
axla ki ganvixiloT yvela is gza, romelSic
tura. bevr SemTxvevaSi, rodesac gTxoven, moigo-
cnebebs da sqemebs iyenebT.
noT garkveuli informacia, Tqven ver axerxebT
amas. amis nacvlad, Tqven rekonstruqcias ukeTebT
informacias ufro zogadi saxiT Senaxuli cod-
mexsierebis struqturebis nidan. rekonstruqciuli mexsierebis naTel-
gamoyeneba sayofad ganvixiloT Semdegi sami kiTxva:
Tavi 8 / mexsiereba

modiT, vnaxoT, Tu rogor moqmedebs mexsie-


me-3 TavSi aris Tu ar sityva „da~?
rebis zogierTi struqtura. Tqvenma sqemam
SeasaZlebloba mogcaT, uyoymanoT mimxvda- 1991 weli Seicavs Tu ara 7 ivlisis dRes?
riyaviT, rom baWiis adgili samzareuloSi ar sunTqavdiT guSin @2.05 –sa da 2.10 wuTs
aris. axla gaixseneT me-5 Tavi, sadac ganvixileT, Soris?
Tu ra gavlenas axdens adrindeli codna oraz-
Tqven, albaT, samive kiTxvas dadebiT pasuxs
rovani figuris interpretaciaze. gaxsovT es
gascemT yovelgvari meryeobis gareSe, magram,
figura (sur. 8.13)? ras xedavT _ ixvs Tu baWias?
302 ra Tqma unda, am movlenebis konkretuli epi-
zoduri mexsiereba ar geqnebaT (im SemTxvevebis
gamoklebiT, Tu, magaliTad, vinme 7 ivliss ar
aris dabadebuli da misTvis es gansakuTrebuli
dRea). am kiTxvebze pasuxis gasacemad Tqven
unda gamoiyenoT zogadi codna, raTa rekon-
struqcia gaukeToT mas da ivaraudoT, ra SeiZ-
leba momxdariyo. rekonstruqciis es procesi
ufro detalurad gavarCioT.

rekonstruqciuli mexsierebis sizuste


Tu adamianebi zogjer codnis zogierTi
aspeqtis rekonstruqcias axdenen zusti mona-
cemebis aRdgenis nacvlad, maSin mosalodnelia,
aRmovaCinoT SemTxvevebi, rodesac rekonstrui-
rebuli mogonebis faqtebi gansxvavebul iqneba
realuri suraTisgan, anu mexsierebis Secdomebs
eqneba adgili. mexsierebis Secdomis erT-erTi
yvelaze STambeWdavi demonstracia sakmaod
Zvelia. klasikur naSromSi _ „mogoneba: eqsperi-
mentuli da socialuri fsiqologiis gamokvle- miyvnen ra bartletis kvals, Tanamedrove
vebi~ (1932) _ ser frederik bartleti ikvlevda mkvlevrebma Seiswavles mexsierebis darRvevebis
sakiTxs, Tu rogor moqmedebs warsuli gamocdi- mravalferovneba, romelTac adgili aqvT
leba axlad SeZenili informaciis mogonebaze. mogonebis konstruqciuli procesebis gamoye-
bartleti studentebs sTxovda, daemaxsovrebinaT nebis dros (Bergman & Roediger, 1999). magaliTad,
gansxvavebuli kulturis Tqmulebebi da legen- mkvlevarTa erTma jgufma gamoavlina kanonzo-
debi. yvelaze cnobilia misi masala „sulebis miereba, romelsac „sapnis operis~ efeqti uwoda
brZola~. (Owens et al., 1979). erTi epizodi am gamokvlevis
bartletma aRmoaCina, rom misi studentebis masalidan:
mier gaxsenebuli Sinaarsi gansxvavdeboda ori-
nensi mivida koqteilis wveulebaze. man
ginalisgan, anu imisgan, rasac awvdidnen dasamax-
mimoixeda oTaxSi, raTa iq myofni SeeTva-
sovreblad. Sinaarsis damaxinjeba sami saxis
rekonstruqciul process moicavda: lierebina. igi sasaubrod miuaxlovda Tavis
profesors. man icoda, rac unda eTqva

xangrZlivi mexsierebis struqturebi


donis daweva (leveling) _ moTxrobis gamar- misTvis, magram nerviulobda amaze. stumar-
tiveba; Ta erTma jgufma Saradebis TamaSi daiwyo.
gamokveTa _ garkveuli detalebis gansakuT- nensi zeviT avida cota mosamagreblad.
rebuli gaSuqeba; koniaki ki kargi iyo, magram mas ar aintere-
sebda, Tu raze saubrobda iq stumrebis
asimilacia _ detalebis Secvla ise, rom
nawili. cota xnis Semdeg, sakmarisiao,
isini ukeTes SesabamisobaSi mosuliyvnen sakuTar
gadawyvita man da datova wveuleba.
codnasTan.
axla warmoidgineT rogor gansxvavebulad
amrigad, cdis pirebi ixsenebdnen moTxrobas
aRiqvamT am nawyvets, Tu Tqven cdis pirTa
da maTTvis ucnob sityvebs Tavisi kulturisTvis
Cveuli sityvebiT cvlidnen: _ navi kanoes nac-
vlad, Tevzaoba _ selapebze nadirobis magivrad. rekonstruqciuli mexsiereba (Reconstructive
bartletis cdis pirebi, aseve, xSirad cvlidnen memory) _ mexsierebis konkretuli reprezen-
moTxrobis Sinaarssac, raTa SeemcirebinaT taciebis ararsebobis pirobebSi Senaxuli
codnis zogad tipebze dayrdnobiT informaciis
zebunebrivi Zalebis Sesaxeb frazebi, romelic
maTi kulturisTvis ar iyo damaxasiaTebeli.
erTad ganlagebis procesi.
303
meore jgufSi aRmoCndebiT, romelTac winaswar rekonstruqcias ukeTebs (Clark & Gerrig, 1990) da
es Sesavali waakiTxes: SegiZliaT sityvasityviT moitanoT is, an misi
dedaazri gadmosceT. am gadawyvetilebas Tqven
nensim gaRviZebisas isev sisuste igrZno
Tqveni sityvidan gamomdinare iRebT. mkvlevrebma
da gaukvirda, marTla fexmZimed iyo Tu
gviCvenes, rom mexsierebis gamoyeneba am miznebis
ara. rogor unda uTxras profesors, rac
cvlasTan erTad icvleba.
dainaxa?
axla xelaxla miubrundiT pirvel nawyvets
da xelaxla waikiTxeT. cdis pirebisaTvis am saidan
winasityvaobis arsebobas Tu ararsebobas gadam-
viciT
wyveti mniSvneloba aqvs maTi mexsierebisaTvis.
rodesac sTxovT, moigonon Sinaarsi, an icnon miznebi gavlenas axdenen mexsierebaze
nawyvetebi, isini, romelTac wakiTxuli aqvT
cdis pirebs aCvenebdnen wuTnaxevari
Sesavalic da, aqedan gamomdinare, TavSi mosdiT
xangrZliobis scenas videofilmidan da
„arasasurveli fexmZimobis~ sqema, ufro metad
sTxovdnen daemaxsovrebinaT dialogi am
imas aRadgenen an icnoben, romelic nensis
nawyvetidan. maT 45 wuTi eZleodaT, rac
fexmZimobas ukavSirdeba. cdis pirTa mier sqemis
sakmarisi iyo imisaTvis, rom TiToeul
gamoyeneba iwvevs Sinaarsis Sesabamis da mosa-
maTgans sakmaod zustad aRedgina dialo-
lodnel damaxinjebas.
gis teqsti. cdis pirebi or jgufad gayves.
magram unda gvaxsovdes da mniSvnelovanicaa,
TiToeul students dialogis Sinaarsi
rom rogorc me-5 TavSi, rodesac aRqmis ilu-
sxva studentisTvis unda gadaeca, magram
ziebze vsaubrobdiT, fsiqologebs procesebis
erT jgufs sTxovdnen es moTxroba
normaluri operaciebis saCveneblad xSirad
maqsimalurad zusti yofiliyo (teqstTan
iseTi pirobebi da situaciebi mohyavT, romlebic
axlos), xolo, meore jgufs ki sTxovdnen,
Secdomebs iwveven. iseve, rogorc aRqmis ilu-
rac SeiZleba saintereso yofiliyo maTi
ziebi ar gaiZuleben realurad kedelSi gasvlas,
monaTxrobi. is cdispirebi, romlebsac
mexsierebis „iluziebic~ Zalian iSviaTad Tu
maqsimaluri sizustiT aRdgenis instruq-
SegiSliT xels yoveldRiur cxovrebasa da
cia hqondaT, 99%-iT, sityvasityviT aRad-
saqmianobaSi.
gendnen dialogs maSin, rodesac meore
mexsierebis es damaxinjebebi SegiZliaT gani-
jgufis cdis pirebma dialogis mxolod
xiloT, rogorc Cveulebriv, Zalian kargad
62% aRadgines. miuxedavad imisa, rom orive
momuSave procesTa Tanmdevi movlena. faqtob-
jgufis wevrebma dialogis teqsti Zalian
rivad, Tqven umravles SemTxvevaSi garkveuli
kargad daimaxsovres, meore jgufma, ubra-
epizodis detalebis aRdgena arc ki gWirdebaT,
lod, arCia, rom ufro saintereso iqne-
movlenaTa arsis aRdgena rekonstruqciiTac
boda, Tu yvelafers ar uambobda sxvas
mSvenivrad xerxdeba.
(Wadi, Klark, 1993).
cota vrclad SevexoT im Tvalsazriss, rom-
lis mixedviTac, detalebis aRdgena yovelTvis
ver xerxdeba. imisaTvis, rom vnaxoT, rogor es Sedegi gviCvenebs, rom Cveni informaciis
SeuZlia rekonstruqcia ganicados mexsierebam, zustad aRdgenaze daxarjuli Zalisxmeva gare-
Tavi 8 / mexsiereba

raTa moergos mogonebis sagans Tu mizans, moebebzea damokidebuli. Tu Tqven TvliT, rom
gamoviyenoT citatebis SemTxveva. arcTu valdebuli xarT, zustad moigonoT ra moxda,
iSviaTia SemTxveva, rodesac gindaT Tqveni Tqven amas gaakeTebT _ obieqtur monacems
sityva Tu moxseneba gaamdidroT sxvisi gamo- waradgenT, an aRiarebT da ityviT, rom ar gaxsovT.
naTqvamiT, magaliTad, SeiZleba TqvaT: „gaixseneT, zogierT cxovrebiseul situaciaSi, marTlac,
Cveni fsiqologiis profesori rom gveubneboda sakmarisia imis ubralo rekonstruqcia, rac
_ „korelacia mizezobriobas ar niSnavso~. moxda anu met-naklebad zusti aRdgena. es Tqveni
rodesac vinmes sityvidan citatas iyenebT, Tqven gadasawyvetia. magram arsebobs erTi sfero, sadac
304 arCevT aspeqtebs, romlebsac Tqveni mexsiereba Tqven udao pasuxismgebloba gekisrebaT imis
sinamdvileSi Camsxvreuli minebi filmSi ar
iyo. miuxedavad amisa, pirveli jgufis cdis
pirTa mesamedma aRniSna, rom dainaxa SuSis
namsxvrevebi, xolo meore jgufidan ki mxolod
14%-ma daasastura es. amrigad, movlenis Semdgom
informacias arsebiTi gavlena aqvs mowmis
Cvenebaze.
movlenis Semdgomma informaciam SeiZleba
daamaxinjos mowmis mexsiereba maSinac ki, ro-
desac cdis pirs gacnobierebuli aqvs, rom
eqsperimentatori SeiZleba ecados mis SecdomaSi
Seyvanas. is ver axerxebs Tavisi mexsierebis
namdvili wyaros garCevas; veRar xedavs gansxva-
aRdgenis sizusteze, Tu ra moxda. ganvixiloT vebas movlenasa da mis Semdgom informacias
mowmis mexsiereba. Soris (Johnson et al., 1993; Weingardt et al., 1995).
rogorc mosalodneli iyo, rodesac adamians
ramdenjerme warudgenen mcdar informacias, igi
mowmis mexsiereba
swored mas miiCnevs ufro namdvilad (Mitchell
mowme sasamarTloze debs fics _ „Tqvas & Zaragoza, 1996), Tumca, garkveuli winaaRmdegoba
simarTle da mxolod simarTle~. am TavSi Cven arsebobs am movlenis axsniTi meqanizmebis
vnaxavT, rom mexsiereba zusti iqneba Tu mcdari, dadgenaSi (Lindsay, 1993; Loftus, 1992; Schreiber &
damokidebulia imaze, Tu rogor aris informacia Sergent, 1998). Semdgomi informaciis gavleniT
aRbeWdili da emTxveva Tu ara aRdgenis pirobebi mowmis Cvenebis Secvlis tendencia dadgenilad
aRbeWdvis pirobebs. vinaidan fsiqologebma iTvleba. es gamokvlevebi adastureben im azrs,
ician, rom adamianebma SeiZleba ver Tqvan rom Tqveni mexsiereba icvleba _ rekonstruqcias
„simarTle~ maSinac ki, rodesac es Zalian surT, ganicdis warsuli gamocdilebis sxvadasxva
maT yuradReba mowmis mexsierebaze gaamaxviles elementebis gavleniT.
da misi Seswavla daiwyes. maTi mizani gamoZi- Cven ganvixileT aRbeWdvis, Senaxvisa da
ebisTvis xelSewyoba da iseTi meTodis moZebnaa, aRdgenis bevri mniSvnelovani Tavisebureba.
romelic mowmis Cvenebis sizustes uzrun- dasasrul, mexsierebis am funqciebis biologiur
velyofs. safuZvlebs ganvixilavT.
am mimarTulebiT mniSvnelovani gamokvlevebi
iqna Catarebuli elizabet loftusis da misi
kolegebis mier (Elizabeth Loftus et al., 1979, 1992).
Sejameba
xangrZlivi mexsierebis struqturebi
maTi gamokvlevis ZiriTadi daskvna is iyo, rom
mowmis mexsiereba (Cveneba) Zalian advilad mexsierebis ZiriTadi funqciaa msgavsi gamoc-
icvleboda Semdgomi informaciebis gavleniT. dilebis erTmaneTTan dakavSireba, raTa garemoSi
magaliTad, cdis pirebs uCvenebdnen films, sadac ukeT gaverkveT. cnebebi mentalur kategoriebs
avtokatastrofa xdeboda - ori manqana erTmaneTs warmoadgenen. prototipebi iqmneba mTel Cvens
ejaxeboda da sTxovdnen, ganesazRvraT manqanebis gamocdilebaze dayrdnobiT kategoriis wevrebis
siCqare (Loftus & Palmer, 1974). maT erT nawils CaTvliT da, amdenad, yoveli axali wevris
kiTxvas Semdegnairad usvamdnen: „ramdenad aRqmasTan erTad TviTonac icvleba. iqmneba
swrafad moZraobdnen manqanebi Sejaxebisas?~ erTgvari bazisuri done, romlis daxmarebiTac
xolo meore nawils ki ekiTxebodnen: „ra siCqa- adamianebi ukeT axdenen kategorizacias da ukeT
riT moZraobdnen manqanebi, rodesac isini er- gaiazreben movlenebs. sqemebsa da konceptualur
TmaneTs Seejaxnen?~ pirvel SekiTxvaze cdis CarCoebSi gamocdilebis mozrdili monakveTebis
pirebis pasuxi saSualod 100km/sT iyo, meore kanonzomierebebi ukeT Cans, vidre cnebebi.
kiTxvaze ki _ 80km/sT. erTi kviris Semdeg maT rodesac informaciis zusti aRdgena ver
xerxdeba, misi rekonstruqcia xdeba. rekonstruq-
ekiTxebodnen: „dainaxeT Camsxvreuli minebi?~
305
ciaze sqema axdens gavlenas. mecnierebma gviC- amokveTda xolme da amowmebda labirinTSi nas-
venes, rom mexsierebis gamoyeneba komunikaciis wavl qcevas. man daadgina, rom tvinis dazianebiT
miznis cvlilebasTan erTad icvleba. mowmis gamowveuli mexsierebis darRveva amokveTili
Cveneba aucileblad moiTxovs zust mexsierebas, qsovilis zomis proporciuli iyo. darRveva
magram gamokvlevebma aCvena, rom is mowyvladia miT ufro Zlieri iyo, tvinis rac ufro didi
damaxinjebebisadmi movlenis Semdgomi infor- nawili iyo dazianebuli. amave dros, mexsie-
maciis gavleniT. rebaze gavlenas ar axdenda is, Tu tvinis ra
nawili iqneboda dazianebuli. leSlis mixedviT,
engrama tvinis erT konkretul ubanSi ki ar
Tavsdeba, aramed mTel tvinze vrceldeba.
mexsierebis biologiuri leSlim imitom ver SeZlo engramis loka-
aspeqtebi lizacia, rom martiv situaciaSi mexsierebis
sxvadasxva forma erTdroulad monawileobs.
labirinTis swavla moicavs sivrciT, mxedve-
droa, gTxovoT, gaixsenoT ricxvi, romelic lobiT da ynosviT gamRizianeblebs. neiro-
Tqven mexsierebis Sesaxeb Tavis dawyebisas unda mecnierebis mtkicebiT, rTuli, kompleqsuri
dagemaxsovrebinaT. SegiZliaT moigonoT? ratom, informaciis daxsomeba mraval neironul sis-
ra mizniT CagitareT aseTi savarjiSo? ifiqreT temaSia ganawilebuli maSin, rodesac diskre-
im unaris biologiur safuZvlebze, romelic tuli codna calke gadamuSavdeba _ tvinis mxo-
SesaZleblobas gaZlevT, nebismieri informacia lod SezRudul ubnebSi lokalizdeba (Marko-
monaxoT da moigonoT. rogor akeTebT amas? witsch, 2000; Rolls, 2000).
aRbeWdva mexsierebaSi Tqvens tvinSi garkveul mexsiereba moicavs oTx ZiriTad nervul
cvlilebebs gulisxmobs. Tu Tqven gindaT, rom struqturas:
es informacia, sul mcire, am Tavis bolomde
naTxemi – mniSvnelovan rols TamaSobs
dagamaxsovrdeT, am cvlilebas permanentuli
proceduruli mexsierebisTvis, romelic ganmeo-
xasiaTi unda hqondes. rodesme dagisvamT kiTxva
rebas saWiroebs da klasikuri ganpirobebisTvis;
Tqveni TavisTvis, Tu rogor aris es SesaZle-
zoliani sxeuli – wina tvinis kompleqsuri
beli? Cveni Txovnis mizezi, dagemaxsovrebinaT
struqtura. Cvevis Camoyalibebisa da „stimuli-
nebismieri ricxvi, swored es iyo, anu is, rom
reaqcia~ kavSirebis savaraudo safuZvelia;
gagegoT, Tu raoden didi mniSvneloba aqvs
didi tvinis qerqi _ pasuxismgebelia senso-
biologias mexsierebisTvis. axla cota ufro
ruli mexsierebas da SegrZnebebs Soris
Rrmad ganvixiloT es sakiTxi.
asociaciebize;
nuSisebri kompleqsi _ pasuxismgebelia
faqtebis, TariRebis, saxelebis deklaraciul
engramis ZiebaSi
mexsierebaze, agreTve, emociuri STabeWdilebebis
modiT, gavixsenoT wignis dasawyisSi Tqven- daxsomebaze.
Tvis mowodebuli testi, ufro zustad, Seva-
tvinis sxva nawilebs, rogoricaa: Talamusi,
mowmoT Tqveni mexsiereba. 37 xom is ricxvia,
bazaluri winatvini da prefrontaluri kor-
romlis damaxsovrebac gTxoveT. rogor unda
teqsi, agreTve, gaaCniaT saSualebebi mexsierebis
ganvsazRvroT, Tqvens tvinSi sad aRibeWda is?
Tavi 8 / mexsiereba

sxvadasxva tipis formirebisTvis.


karl leSlim (Karl Lashly, 1929, 1950), romelmac
me-3 TavSi tvinis anatomia ganvixileT. axla
Seqmna pirveli wigni mexsierebis anatomiis
ganvixiloT is neirofsiqologiuri meTodebi,
Sesaxeb, es sakiTxi engramis _ tvinSi mexsierebis
romelic SesaZleblobas gvaZleven gamovitanoT
fizikuri warmomadgenlis _ Ziebas daukavSira.
daskvnebi im rolis Sesaxeb, romelsac tvinis
leSli virTagvebs labirinTSi gavlas aswav-
specifikuri struqturebi asruleben mexsierebis
lida, Semdeg maT tvinis calkeul nawilebs
muSaobaSi. Cven ori tipis gamokvlevebs SevexebiT.
engrama (Engram) _ mexsierebis fizikuri kvali pirvel rigSi, visaubrebT „bunebriv eqspe-
306 tvinSi. rimentze~, romelsac tvinis bunebrivi daziane-
suraTi
4.16
tvinis struqtura ........
ii

bisas vxvdebiT, Semdeg ki im axal teqnikur winadadebebi aRar axsovs; satelevizio gada-
saSualebebs aRvwerT, romelTac mkvlevrebi cemidan azri ver gamoaqvs, sanam reklamis
tvinSi mimdinare mexsierebis procesebis Sesaxeb ganmavlobaSi aqtiurad ar moigonebs da gai-
codnis gasaRrmaveblad iyeneben. meorebs oriode wuTis win nanaxs.
mecnierebi sargebloben nikis msgavsi pacien-
tebiT, radgan „bunebriv eqsperimentad~ Tvlian
amnezia aseT SemTxvevebs. nikis msgavsi tvinis dazianebis
1960 wels, sahaero Zalebis radarebis axal- adgilis dakavSirebam qcevis deficitTan saSu-
gazrda teqnikosi niki a. saSineli dazianebis aleba misca mkvlevrebs daedginaT mexsierebis mexsierebis biologiuri aspeqtebi
msxverpli gaxda, ramac Zireulad Secvala misi sxvadasxva formebis mimarTeba tvinis garkveul
cxovreba. ubnebTan. Tavis mxriv, niks jer kidev axsovs
niki magidasTan ijda, misi mezobeli ki moqmedebebi, anu ara aqvs darRveuli procedu-
miniaturuli safarikao daSniT TamaSobda. ruli mexsiereba, Tumca, deklaraciuli mexsie-
moulodnelad niki wamodga da Semotrialda – reba aRar funqcionirebs. ase magaliTad, mas
swored im dros, rodesac misma amxanagma moiqnia axsovs, rogor unda aurios sxvadasxva masala,
daSna. daSna nikis marjvena nestos moxvda da magram ar axsovs ra komponentebia am narevSi.
moZraoba marcxena tvinis mimarTulebiT ganag- eqsplicituri mexsierebis darRvevis es faqtebi
rZo. am SemTxvevam igi seriozulad daaziana. naTlad miuTiTeben imaze, rom eqsplicitur da
yvelaze mZime problema amnezia, xangrZlivi implicitur mexsierebaSi tvinis gansxvavebuli
droiT mexsierebis dakargva iyo. amneziis gamo ubnebia CarTuli.
niks yvelaferi aRqmisTanave aviwydeba; wignSi amnezia (Amnesia) _ mexsierebis dakargva .........
ramdenime abzacis wakiTxvis Semdeg pirveli
307
axla ganvixiloT mexsierebis sxva dayofa, is faqtebi, rom tvinis dazianebis zogierTi
romelic SeiZleba gansxvavebul anatomiur forma azianebs eqsplicitur da ara implicitur
struqturas davukavSiroT. gamokvlevebis Se- mexsierebas, SesaZleblobas aZlevs fsiqologebs,
degad aRmoCnda, rom hipokampis dazianebis dros amtkicon, rom mexsierebis es ori forma gan-
eqsplicituri mexsiereba irRveva da ara _ sxvavebul kanonzomierebebs avlens kodirebisa
implicituri (Squire, 1992). da aRdgenis procesebSi. ganvixiloT, magaliTad,
is gzebi, riTac adamianebi amyareben asociaciebs
iseT winadadebasTan, rogoricaa _ „medicina
saidan
arCens enabluobas~. Cven ukve viciT zemoT
viciT moyvanili gamokvlevidan, rom amneziis mqone
individebi iZenen codnas eqsplicituri cnobie-
amneziis dros implicituri mexsiereba rebis gareSe, magram ramdenad SeuZliaT codnis
daculia SeZena sityvebs Soris asociaciuri kavSirebis
gamokvlevaTaHerT seriaSi monawileob- Sesaxeb? erTi pasuxi, romelic im individis
dnen cdis pirebi, romelTac korsakovis monacemebs ukavSirdeba (Rajaram, Coslett, 2000),
sindromis (qronikuli alkoholizmi) romlis inicialebicaa C.V. da romlis amneziac
Sedegad dazianebuli hqondaT hipokampi. gamowveulia Sublis wilis nawilis, kerZod,
rogorc amneziis mqone pacientebis, ise medialuri temporaluri lobis dazianebiT,
janmrTelebis jgufs awvdidnen sityvaTa aris – „ara~. miuxedavad imisa, rom C.V. percep-
mwkrivs da sTxovdnen, SeefasebinaT emo- tul implicitur mexsierebas avlenda, mas ar
ciuri TavalsazrisiT, romeli sityva mos- hqonda konceptualuri implicituri mexsiereba.
wondaT da romeli – ara. maTi mexsie- es Sedegi miuTiTebs imaze, rom eqsplicituri
rebis Sesamowmeblad iyenebdnen or tests. mexsierebis gareSe garkveuli tipis asociaciebis
erT SemTxvevaSi cdis pirebs eZleodaT SeZena SeuZlebelia. am tipis gamokvlevebi
sityvis dasawyisi marcvali, romelic SesaZleblobas aZleven mecnierebs, ukeT
unda SeevsoT TavSi mosuli pirvelive Cawvdnen mexsierebis biologiur safuZvlebs
sityviT (Sevsebis testi), meore testSi da mexsierebis procesebis organizacias.
ki marcvali mimniSneblis rols TamaSob-
da, radgan cdis pirs masze dayrdnobiT
unda moegonebina Sesabamisi sityva wa- tvinis suraTi (skanireba)
kiTxuli mwkrividan (mimniSnebliT mogo- fsiqologebma didi codna daagroves
nebis testi). mimniSnebel testSi amneziis anatomiasa da mexsierebas Soris kavSiris Sesaxeb
mqone pacientebi naklebs igonebdnen, vidre amneziis mqone individebze dakvirvebis gziT,
janmrTelebi, magram sityvis Sevsebis magram tvinis gadaRebis teqnikam SesaZlebeli
testSi pacientebis da janmrTelebis gaxada janmrTeli cdis pirebis mexsierebis
mexsierebis moculoba Tanabari iyo (Graf procesebis Seswavla (Niberg, Cabeza, 2000) (SegiZ-
et al., 1984). liaT gadaxedoT me-3 Tavs, sadac saubaria
gadaRebis teqnikis Sesaxeb). magaliTad, PET-
es Sedegi imaze miuTiTebs, rom korsakovis skanis saSualebiT endel tulvingma da misma
sindromiT gamowveuli tvinis dazianeba gav- kolegebma (Nyberg et al., 1996; Tulving et al., 1994)
Tavi 8 / mexsiereba

lenas axdens eqsplicitur mexsierebaze, xolo daadgines, rom epizoduri informaciis kodi-
implicitur mexsierebas ucvlelad tovebs. rebisa da aRdgenis dros tvinis ori naxevar-
mecnierebma daadgines, rom es gavlena SeiZleba sfero gansxvavebuli aqtivobiT xasiaTdeba. es
sakmaod xangrZlivi iyos (Cave & Squire, 1992). gamokvlevebi iseTivea, rogorc mexsierebis stan-
gamokvlevebiT implicituri mexsiereba 7 dRis dartuli gamokvlevebi, im gansxvavebiT, rom
Semdeg gamovlinda. hipokampis mniSvnelovani kodirebisa da aRdgenis procesSi cdis pirTa
dazianebis SemTxvevaSic implicituri mexsiereba sisxlis mimoqcevis skanireba xdeba PET-iT. am
ar irRveva. gamokvlevebSi gamovlinda tvinis Zlieri
308 aqtivoba marcxena prefrontalur korteqsSi
epizoduri informaciis kodirebis dros, xolo xdeba (Brewe et al., 1998; Wagner et al.,1998). am
marjvena prefrontalur korteqsSi tvinis gaZ- gamokvlevebSi cdis pirebs martivad unda
lierebul aqtivobas adgili hqonda epizoduri SeefasebinaT sityvebi an siuJetebi (scenebi).
informaciis aRdgenis dros. amrigad, anatomiuri (magaliTad, abstraqtulia Tu konkretulia esa
sxvaobac gamovlinda im konceptualuri sxvao- Tu is sityva). am amocanis Sesrulebis dros
bebis garda, romelic kogniturma fsiqologebma cdis pirebs skanirebas ukeTebdnen magnituri
aRmoaCines. rezonansiT, raTa gamoevlinaT tvinis aqtivobis
funqcionaluri magnituri rezonansiT (fMRI) ubnebi. skanirebam gasaocari ram uCvena: -
warmoebulma gamokvlevebmac gamoavlina mexsie- prefrontaluri qerqis da parahipokampuli
rebis operaciebis tvinSi ganawilebis mniSvne- (hipokampTan axlos mdebare) qerqis is ubnebi
lovani detalebi (Gabrieli, 1996, 1997). iyo ukeT ganaTebuli, romelTa Sesabamisi
sityvebis Tu siuJetebis Sefasebac ukeT SeZles.
am axal gamokvlevebSi gamoCnda mexsierebis
saidan
SemuSavebis pirveli periodis biologiuri
viciT safuZvlebi.
skanirebis Sedegebi gviCvenebs, rom sxvadasxva
tvini da kodirebis operaciebi
disciplinis mecnierebma erTad unda imuSaon,
magnituri rezonansiT gamokvlevis raTa srulad Cawvdnen mexsierebis procesebis
dros cdis pirebs mexsierebis eqsperimen- kanonzomierebebs. fsiqologebi adamianis
tebi utardebodaT. maT proeqtoriT mexsierebis Sesaxeb monacemebs moipoveben, rac
ekranze miewodebodaT sityvebi, romlebsac Semdgom neirofsiqologebisTvis masalaa tvinis
xedavdnen Tavs zemoT sarkeSi da eva- Sesabamisi struqturebis aRmosaCenad. amave dros,
lebodaT, TiToeuli sityvis Sesaxeb ori fiziologebis monacemebi koreqcias ukeTeben
tipis msjeloba ewarmoebinaT: _ seman- fsiqologiur Teoriebs informaciis kodirebis,
tikuri: _ „es sityva, (magaliTad, „skami~, Senaxvisa da aRdgenis Sesaxeb. am sferoSi
an „siyvaruli~) abstaraqtulia, Tu kon- momuSave mecnierebi saerTo ZalisxmeviT did
kretuli?~ an perceptuli _ „es sityva, warmatebebs uzrunvelyofen mexsierebis proce-
(magaliTad, „ndoba~ an „wigni~) fanqriT sebis kvlevaSi.
aris dawerili, Tu melniT?~ funqcio-
naluri magnituri rezonansiT gamokvlevam
gviCvena, rom marcxena prefrontaluri
qerqis midamoSi (frontaluri qerqis Sejameba
aramotoruli ubani) semantikuri kodire-
karl leSlim, romelic pirveli iyo, vinc
bis ufro maRal aqtivacias aqvs adgili,
engramebis Zieba daiwyo, aRmoaCina, rom mexsiereba
mexsierebis biologiuri aspeqtebi
vidre perceptuli kodirebis SemTxvevaSi
mTel tvins moicavs. tvinis mravali struqturaa
(Gabrieli et al., 1996).
CarTuli swavlisa da mexsierebis procesebSi.
amneziis mqone pacientebze gamokvlevebma
mecnierebi varaudoben, rom qerqis am ubnis
daamtkica, rom implicituri da eqsplicituri
aqtivacias semantikuri kodireba iwvevs marcxena
procesebis ganxorcielebaSi gansxvavebuli
naxevarsferos metyvelebasTan kavSiris gamo (ix.
struqturebi monawileoben. tvinis skanirebis
Tavi 3).
teqnika SesaZleblobas iZleva ganisazRvros
ramdenime axali gamokvleva tvinis specifi-
janmrTel adamianTan mexsierebis procesTa
kuri regionebis Seswavlas mieZRvna, romelTa
biologiuri safuZvlebi.
aqtivacia axali mexsierebis Camoyalibebis dros

309
sakvanZo
sakiTxebi
ra aris mexsiereba  xanmokle mexsierebis mo- lebs mxolod Sesabamis
 kognituri fsiqolo- culoba SeiZleba gaizardos informaciasTan (mexsiere-
giis warmomadgenlebi dasaxsomebeli wevrebis basTan) ar mivyavarT.
ganixilaven mexsierebas, azrian jgufebad dalagebis  rac ufro Rrmad aris gadamu-
rogorc informaciis Sedegad. Savebuli informacia, miT
gadamuSavebis process.  aRdgenis procesi xanmokle ukeTesia daxsomeba.
 mexsiereba, romelic moi- mexsierebidan efeqturad implicituri mexsierebis-
Txovs cnobier Zalisxme- xorcieldeba. Tvis mniSvneloba aqvs, rom
vas, aris eqsplicituri.  muSa mexsierebis farTo gageba kodirebis da aRdgenis pro-
aracnobieri mexsiereba xanmokle mexsierebas moi- cesebi msgavsi iyos.
implicituria. cavs.  mexsiereba SeiZleba gavium-
 deklaraciuli mexsie-  muSa mexsierebis sami kompo- jobesoT gadamamuSavebeli
reba uzrunvelyofs faq- nenti xels uwyobs gare samya- ganmeorebiT da mnemonikuri
tebis daxsomebas. proce- rodan gamocdilebis yovel- xerxebiT.
duruli mexsiereba ki wuTier asaxvas.  Cveulebriv, darwmunebu-
unarebis SemuSavebas. lobis gancdas zustad SeuZ-
 mexsierebas xSirad gani- lia mexsierebaSi infor-
xilaven, rogorc kodi-
xangrZlivi mexsiereba. maciis arsebobis winaswar-
rebis, Senaxvis da aRdge-
kodireba da aRdgena metyveleba.
nis samsafexurian pro-  xangrZlivi mexsiereba moi-
cess. cavs Tqvens srul codnas
samyarosa da Tqveni Tavis xangrZlivi mexsiere-
Sesaxeb; is TiTqmis ganu- bis struqturebi
sensoruli mexsiereba sazRvreli moculobisaa.  cnebebi aris azrovnebis-
 sensoruli mexsierebis  Tqveni gaxsenebis unaris Tvis mexsierebis saSeni
sistema didi moculobis, pirobaa kodirebisa da aR- agurebi. maTi Camoyalibeba
magram Zalian mcire xan- dgenis pirobebis damTxveva. xdeba, rodesac mexsiere-
grZlivobisaa.  swavlisa da aRdgenis kon- baSi Camoyalibdeba saerTo
 xatiseburi mexsiereba teqstebs Soris damTxveva niSnebis mqone obieqtebis,
mxedvelobiT vels wa- ganapirobebs aRdgenas. an azrTa jgufebi.
mebis ganmavlobaSi aCe-  adgilmdebareobis mrudis  prototipi warmoadgens
rebs. Tavisebureba aixsneba kon- cnebis saSualo egzem-
 eqo-mexsiereba smeniT gam- teqstebs Soris gansxvavebiT. plars.
Rizianeblebs inaxavs.  mogonebis mimniSneblebi  cnebebi xSirad ierarqi-
xels uwyoben xangrZliv mex- ulad arian dalagebulni
sierebaSi informaciis mo- zogadidan kerZosaken.
xanmokle mexsiereba Zebnas.  sqema ufro zogadi kog-
da muSa mexsiereba  epizodur mexsierebas iseTi nituri klasteria.
 xanmokle mexsierebas Se- movlenebis daxsomebasTan  mexsierebis yvela es zogadi
Tavi 8 / mexsiereba

zRuduli moculoba aqvs aqvs saqme, romlebic pi- struqtura gamoiyeneba axa-
da swrafad qreba gan- rovnebis subieqtur gamoc- li informaciis molodi-
meorebis SesaZleblobis dilebaSi monawileobdnen. nebisa da interpretaciis
ararsebobis pirobebSi. semantikuri mexsiereba si- konteqstisTvis.
 ganmeoreba masalas xan- tyvebisa da cnebebis ar-  mogoneba mxolod angariSi
mokle mexsierebaSi aCe- sebiTi mniSvnelobebis Sesa- ar aris, is rekonstruq-
rebs. xeb mexsierebaa. ciuli da seleqciuri pro-
 interferencias maSin aqvs cesia.
adgili, rodesac mimniSneb-
310
310
 wina gamocdileba da  tvinis skanirebis teqnikam gadamuSavebis doneebis
miznebi gavlenas axdens udidesi roli Seasrula Teoria
mogonebaze. mexsierebis kodirebis da xangrZlivi mexsiereba
 axalma informaciam SeiZ- aRdgenis procesebSi tvi- mexsiereba
leba Secvalos mogoneba nis monawileobis Sesaxeb metamexsiereba
da amiT mowmis Cveneba codnis mopovebaSi. mnemonika
arasando gaxados, Tu mas dasawyisis efeqti
axali movlenis Semdgo- praimingi
mi informacia Seereva. ZiriTadi sakiTxebi proceduruli mexsiereba
amnezia prototipi
bazisuri done mogoneba
mexsierebis biolo- dajgufeba mwkrivis daboloebis
giuri aspeqtebi cnebebi efeqti
konteqstis mixedviT
 tvinis gansxvavebuli cnoba
gansxvaveba rekonstruqciuli
struqturebi (hipokampis,
deklaraciuli mexsiereba mexsiereba
amigdalas, cerebelumis
eqo-mexsiereba aRdgena
da cerebruli korteq-
gadamamuSavebeli mimniSneblebi
sis CarTviT) monawile-
ganmeoreba sqemebi
oben sxvadasva tipis
kodireba semantikuri mexsiereba
mexsierebaSi.
kodirebis specifikuroba
 eqsperimentebi amneziis sensoruli mexsiereba
engrama adgilmdebareobis efeqti
mqone pacientebze daex-
epizoduri mexsiereba
mara mkvlevrebs imis xanmokle mexsiereba
mexsierebis eqsplicituri
garkvevaSi, Tu rogor sacavi
gamoyeneba
xdeba gansxvavebuli ti- gadatanis Sesabamisi
xatiseburi mexsiereba
pis mexsierebis Camoya- gadamuSaveba
mexsierebis implicituri
libeba da tvinSi maTi muSa mexsiereba
gamoyeneba
ganawileba.
interferencia

sakvanZo sakiTxebi

311
311

Das könnte Ihnen auch gefallen